28.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

28.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/3

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 466/2001 (2) nustatomi didžiausi leistini tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekiai.

(2)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 466/2001 Komisija peržiūri nuostatas dėl ochratoksino A kiekio džiovintose vynuogėse ir dėl didžiausio leistino ochratoksino A kiekio žaliose ir skrudintose kavos pupelėse ir kavos produktuose, vyne, aluje, vynuogių sultyse, kakavoje bei kakavos produktuose ir prieskoniuose, atsižvelgdama į atliktus tyrimus bei prevencines priemones, kurių buvo imtasi ochratoksino A kiekiui šiuose produktuose sumažinti.

(3)

Savo nuomonėje, išreikštoje 1998 m. rugsėjo 17 d., Maisto produktų mokslinis komitetas (SCF) padarė išvadą, kad ochratoksinas A yra kancerogeninių, nefrotoksinių, teratogeninių, imunotoksinių ir galbūt net neurotoksinių savybių turintis mikotoksinas. Komitetas minėjo, kad vyksta tolesni tyrimai dėl ochratoksino A kancerogeniškumo mechanizmas. Numatyta, kad Europos tyrimų projektas dėl ochratoksino A kancerogeniškumo mechanizmo baigsis 2004 m. pabaigoje. Paskelbus išsamius tyrimų rezultatus, Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), Komisijos prašymu, atnaujins SCF mokslinę nuomonę, atsižvelgdama į šių naujų tyrimų rezultatus.

(4)

Įvertinimas dėl ochratoksino A suvartojimo per maistą Bendrijos lygiu buvo pateiktas 1993 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 1993/5/EEB dėl valstybių narių pagalbos Komisijai ir dėl jų bendradarbiavimo moksliškai nagrinėjant su maistu susijusius klausimus (3) (SCOOP). Daugiausia ochratoksino A yra grūduose ir grūdų produktuose. Didelis ochratoksino A kiekis į žmogaus organizmą patenka vartojant vyną, kavą ir alų. Vaikai, kaip specifinė grupė iš labiausiai pažeidžiamų vartotojų grupių, didelį ochratoksino A kiekį gauna per džiovintas vynuoges ir vynuogių sultis.

(5)

Reglamentu (EB) 466/2001 nustatytas didžiausias leistinas ochratoksino A kiekis grūduose, grūdų produktuose ir džiovintose vynuogėse. Ochratoksino A kiekis aluje yra netiesiogiai kontroliuojamas, kadangi aluje jis atsiranda iš salykle esančio ochratoksino A ir, kuriam buvo nustatytas didžiausias leistinas šios medžiagos kiekis. Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, nebūtina nedelsiant nustatyti didžiausią leistiną ochratoksino A kiekį aluje, tačiau tai turėtų būti sprendžiama numatytos peržiūros programoje.

(6)

Atsižvelgiant į tai, kad vartojant vyną, skrudintas kavos pupeles ir tirpią kavą labai prisidedama prie ochratoksino A poveikio žmogui, o vartojant vynuogių sultis – prie ochratoksino A poveikio vaikams, tikslinga priimti didžiausių kiekių šiuose maisto produktuose dydžius ir uždrausti per daug užterštų maisto produktų platinimą, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą.

(7)

Ochratoksinas A buvo stebimas kituose nei džiovintos vynuogės džiovintuose vaisiuose, kakavoje ir kakavos produktuose, prieskoniuose ir lakricoje. Tinkamumas nustatyti didžiausią leistiną ochratoksino A kiekį šiuose maisto produktuose, įskaitant žalias kavos pupeles, ir jau esančių didžiausių leistinų kiekių peržiūra bus svarstomi paskelbus EFSA įvertinto tyrimo rezultatus dėl ochratoksino A toksiškumo.

(8)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 466/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(9)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

4 straipsnio 2 dalies b punktas „ir 2.2.2.“ pakeičiamas, „2.2.2., 2.2.3., 2.2.4. ir 2.2.5.“.

2)

5 straipsnio 2a dalis pakeičiama taip:

2a)   Komisija ne vėliau kaip iki 2006 m. birželio 30 d. peržiūri I priedo 2 dalies 2.2. antraštės nuostatas, remdamasi EFSA pateiktu nauju įvertinimu apie ochratoksino A pavojų ir atsižvelgdama į taikomas prevencines priemones, siekiant jį sumažinti. Šioje peržiūroje ypač bus atsižvelgiama į didžiausią leistiną ochratoksino A kiekį džiovintose vynuogėse, vynuogių sultyse, žaliose kavos pupelėse, džiovintuose vaisiuose ir džiovintose vynuogėse, aluje, kakavoje, kakavos produktuose, likeriniuose vynuose, mėsoje, mėsos produktuose, prieskoniuose ir lakricoje.

Šiuo tikslu valstybės narės ir suinteresuotosios šalys kasmet praneša Komisijai apie savo atliktų tyrimų rezultatus ir padarytą pažangą, taikant prevencines priemones, skirtas ochratoksino A taršai sumažinti. Komisija šiuos rezultatus pateiks valtybėms narėms.

3)

I priedas atitinkamai iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

28.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/6

28.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/8

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnyje numatyta, kad skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržų kainų arba kainų pasaulinėje rinkoje ir tų produktų kainos Bendrijoje gali būti padengtas eksporto grąžinamąja išmoka.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnyje numatyta, kad, nustatant grąžinamąsias išmokas, atsižvelgiama į dabartinę padėtį ir ateities tendencijas dėl ryžių bei skaldytų ryžių kainų ir jų prieinamumo Bendrijos rinkoje ir dėl ryžių bei skaldytų ryžių kainų pasaulinėje rinkoje. Pagal to paties straipsnio nuostatas ryžių rinkoje taip pat reikėtų užtikrinti pusiausvyrą, natūralią kainų bei prekybos raidą ir atsižvelgti į siūlomo eksporto ekonominius aspektus, į būtinybę vengti Bendrijos rinkos trikdymų ir į ribas, atsirandančias iš susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnį.

(3)

Komisijos reglamente (EEB) Nr. 1361/76 (2) yra nurodytas didžiausias skaldytų ryžių kiekis, galintis būti ryžiuose, už kuriuos yra nustatyta eksporto grąžinamoji išmoka, ir nustatytas mažinimo koeficientas, taikytinas tai grąžinamajai išmokai tuo atveju, kai skaldytų ryžių dalis eksportuojamuose ryžiuose viršija tą didžiausią kiekį.

(4)

Visi nuolatinio konkurso, susijusio su eksporto grąžinamosiomis išmokomis už trumpagrūdžius, vidutinių grūdų ir ilgagrūdžius A ryžius, pasiūlymai buvo atmesti, todėl nėra būtina už ryžius nustatyti tipines grąžinamąsias išmokas.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnio 5 dalyje yra išvardyti konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamąją išmoką už ryžių ir skaldytų ryžių eksportą.

(6)

Dėl padėties pasaulinėje rinkoje arba specifinių kai kurių rinkų reikalavimų gali prireikti diferencijuoti grąžinamąją išmoką už kai kuriuos produktus, priklausomai nuo jų paskirties šalių.

(7)

Atsižvelgiant į esamą fasuotų ilgagrūdžių ryžių paklausą kai kuriose rinkose, reikėtų numatyti už šį produktą nustatyti specifinę grąžinamąją išmoką.

(8)

Grąžinamoji išmoka turėtų būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Tarpiniu laikotarpiu ji gali būti pakeista.

(9)

Pritaikius šias taisykles esamai padėčiai ryžių rinkoje, ypač ryžių ir skaldytų ryžių biržų kainų kursams Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti grąžinamąją išmoką, kurios dydžiai nurodomi šio reglamento priede.

(10)

Administruojant kiekybinius apribojimus, atsiradusius dėl Bendrijos įsipareigojimų Pasaulinei prekybos organizacijai, reikėtų sustabdyti eksporto licencijų su grąžinamąja išmoka išdavimą.

(11)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

28.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/11

(1)

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 528/1999 apibrėžia kiekvienai valstybei narei taikomas finansines nuostatas dėl priemonių, susijusių su 12 mėnesių trukmės gamybos ciklais, prasidedančiais kiekvienų metų gegužės 1 d., kurių reikia imtis, siekiant pagerinti alyvuogių aliejaus gamybos kokybę ir mažinti jos poveikį aplinkai.

(2)

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1807/2004 (3) nustato, kad numatomas alyvuogių aliejaus gamybos kiekis, įskaitant numatomą stalo alyvuogių, išreikštų alyvuogių aliejaus ekvivalentu, gamybą, skirtas 2003–2004 prekybos metams, yra 2 714 450 tonos. Iš jų 343 356 tonos skirtos Graikijai, 1 591 330 tonų – Ispanijai, 3 335 tonos – Prancūzijai, 741 956 tonos – Italijai ir 34 473 tonos – Portugalijai. Suma, nesuteikta alyvuogių aliejaus gamybai nurodytais metais, naudojama finansuojant priemones, skirtas pagerinti alyvuogių aliejaus gamybos kokybę gamybos ciklo, prasidedančio 2004 m. gegužės 1 d., metu.

(3)

Turėtų būti nustatytos priemonių, kurios gali būti kompensuojamos iš Europos žemės ūkio organizavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus, viršutinės finansavimo ribos.

(4)

Atsižvelgiant į tai, kad minimalios priemonių sąnaudos yra santykinai apibrėžtos, gali paaiškėti, kad Reglamento (EB) Nr. 528/1999 3 straipsnio 3 dalyje kai kurioms valstybėms narėms nustatytos bendro finansavimo viršutinės ribos yra per žemos. Dėl šios priežasties tokiais atvejais turėtų būti nustatyti atitinkami apribojimai.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Aliejaus ir riebalų vadybos komiteto nuomonę,

28.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/12

(1)

Priėmus 2004 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1690/2004, iš dalies keičiantį Reglamentus (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001 ir (EB) Nr. 1454/2001 dėl produktų, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, reeksporto ir persiuntimo sąlygų, turi būti nustatytos išsamios naujų Tarybos nuostatų taikymo taisyklės ir atitinkamai iš dalies pakeistas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 20/2002 (4).

(2)

Turi būti supaprastintos ir suskirstytos nuostatos, apibrėžiančios išsamias žemės ūkio produktų, kuriems gali būti taikomi specialūs tiekimo susitarimai, reeksporto ir persiuntimo taisykles.

(3)

Vykdant kai kurių žemės ūkio produktų eksportą reikalaujama pateikti eksporto licenciją. Kad būtų supaprastintas administravimas, produktai, kuriems taikomi specialūs tiekimo susitarimai, yra reeksportuojami už juos neišmokant eksporto grąžinamosios išmokos, turi būti atleisti nuo reikalavimo pateikti eksporto licenciją.

(4)

Turi būti patikslintos išsamios išmokų susigrąžinimo taisyklės ir pasekmės registravimui, kai prekybininkas nesilaiko pagal specialius tiekimo susitarimus prisiimtų įsipareigojimų.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka atitinkamų vadybos komitetų nuomones,

1)

9 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Kreipdamiesi dėl šio straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto registravimo, prekybininkai, ketinantys persiųsti arba reeksportuoti neperdirbtus arba supakuotus produktus šio reglamento 16 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo deklaruoti savo ketinimą dalyvauti šioje veikloje ir atitinkamais atvejais nurodyti pakavimo gamyklos vietą.

4.   Kreipdamiesi dėl šio straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto registravimo, perdirbėjai, ketinantys eksportuoti ir (arba) išsiųsti perdirbtus produktus šio reglamento 16 ar 17 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo deklaruoti savo ketinimą dalyvauti tokioje veikloje ir nurodyti perdirbimo gamyklos vietą.“

2)

VI skyriaus antraštė ir 16, 17 ir 18 straipsniai pakeičiami taip:

„VI SKYRIUS

REEKSPORTAS IR PERSIUNTIMAS

16 straipsnis

Reeksportas ar persiuntimas

1.   Neperdirbtų produktų, kuriems taikomi specialūs tiekimo susitarimai, arba supakuotų ar perdirbtų produktų, kurių sudėtyje yra produktų, kuriems taikomi specialūs tiekimo susitarimai, reeksportas ir persiuntimas vykdomas šiomis sąlygomis:

2.   Eksporto licencijos pateikti nereikalaujama reeksportuojant:

3.   Atsiradus rizikai, kad reguliarų produktų tiekimą atokiausiems regionams gali apsunkinti gerokai padidėjęs šiame straipsnyje nustatytų produktų eksportas, kompetentingos institucijos gali taip apriboti kiekius, kad patenkintų atitinkamų sektorių prioritetinius poreikius. Institucijos kiekius apriboja nevykdydamos diskriminacijos.

17 straipsnis

Tradicinis reeksportas ir pagal regioninę prekybą vykdomas reeksportas bei tradicinis perdirbtų produktų persiuntimas

1.   Perdirbėjams, pagal 9 straipsnio 4 dalį deklaravusiems savo ketinimą eksportuoti, vykdant regioninę prekybą arba naudojantis tradiciniais prekybos srautais tiekti produktus, gautus iš žaliavų, kuriems buvo taikomi specialūs tiekimo susitarimai, leidžiama eksportuoti laikantis I, III ir V prieduose nurodytų metinių kiekių apribojimų. Kompetentingos institucijos išduoda reikiamus leidimus, kad šios operacijos neviršytų nustatytų metinių kiekių.

Vykdydamas regioninę prekybą, eksportuotojas kompetentingoms institucijoms turi pateikti Reglamento (EB) Nr. 800/1999 (5) 16 straipsnyje numatytus dokumentus per to reglamento 49 straipsnyje numatytus terminus. Šių dokumentų nepateikus per nustatytą laiką, kompetentingos institucijos susigrąžina pagal specialius tiekimo susitarimus suteiktas išmokas.

Produktai, kurie pagal specialius susitarimus tiekiami Prancūzijos užjūrio departamentams, Azorų, Madeiros ir Kanarų saloms ir skirti laivų bei lėktuvų aprūpinimui, priskiriami vietoje suvartotiems produktams.

2.   Kompetentingos institucijos leidžia eksportuoti arba tiekti perdirbtų produktus kitais kiekiais nei nurodytais šio straipsnio 1 dalyje, tik patvirtinus, kad atitinkamuose produktuose nėra žaliavų, importuotų arba atgabentų pagal specialius tiekimo susitarimus.

Kompetentingos institucijos atlieka būtinus patikrinimus, užtikrinančius pirmoje pastraipoje nurodytų patvirtinimų teisingumą, ir prireikus susigrąžina pagal specialius tiekimo susitarimus suteiktas išmokas.

3.   Produktų perdirbimo operacijos, atliekamos neviršijant I, III ir V prieduose nurodytų kiekių apribojimų, ir kurios gali paskatinti tradicinį eksportą ar regioninės prekybos eksportą arba tradicinį prekių siuntimą, mutatis mutandis turi atitikti perdirbimo sąlygas, išdėstytas įvežimo perdirbti tvarkos ir perdirbimo prižiūrint muitinei procedūros nuostatose, pateiktose Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92 (6) ir Komisijos Reglamente (EEB) Nr. 2454/93 (7), išskyrus visas įprastines tvarkymo operacijas.

4.   Reeksportuojant šiame straipsnyje nurodytus produktus eksporto licencijos pateikti nereikalaujama.

5.   Eksportuojant šioje dalyje nurodytus produktus, jų eksporto licencijos 44 langelyje daromas vienas iš šių įrašų:

18 straipsnis

Cukrus

Per Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 (8) 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį to paties reglamento 13 straipsnyje minimas C cukrus, eksportuojamas pagal atitinkamas Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2760/81 (9), nuostatas ir tiekiamas vartojimui į Madeiros ir Kanarų salas kaip baltasis cukrus, klasifikuojamas KN kodu 1701, bei į Azorų salas kaip žaliavinis cukrus, klasifikuojamas KN kodu 1701 12 10, pagal šio reglamento nuostatas importo muitais neapmokestinamas, laikantis numatomų tiekimo balansų apribojimų, nurodytų 3 straipsnyje.“

3)

22 straipsnyje:

4)

26 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Išskyrus force majeure arba klimato pasikeitimų atvejus, jeigu prekybininkas nevykdo įsipareigojimų, prisiimtų pagal 9 straipsnį, ir nepažeidžiant nuostatos dėl nuobaudų, taikytinų pagal nacionalinės teisės aktus, kompetentingos institucijos:

Išmoka, nurodyta a punkte, yra lygi atleidimo nuo importo muito sumai arba pagalbos sumai, apibrėžtai pagal 16 straipsnio 1 dalies c ir d punktus.“

28.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/16

(1)

2004 m. balandžio 29 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) išspausdintu skelbimu paskelbė, jog inicijuoja antidempingo proceso tyrimą dėl importuojamų į Bendriją rankinių padėklų krautuvų ir jų esminių dalių, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika (toliau – KLR).

(2)

Proceso tyrimas buvo inicijuotas dėl to, kad 2004 m. kovo mėn. skundą pateikė keturi Bendrijos gamintojai, atstovaujantys didelei, šiuo atveju daugiau kaip 60 % visos rankinių padėklų krautuvų ir jų esminių dalių, t. y. ašių ir hidraulinės dalies, Bendrijos gamybos daliai (toliau – pareiškėjai). Skunde buvo minėto produkto dempingo ir jo daromos reikšmingos žalos įrodymų, kurie buvo laikomi pakankamais proceso tyrimui pradėti.

(3)

Komisija apie proceso tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė pateikusiems skundą Bendrijos gamintojams, kitiems žinomiems suinteresuotiems Bendrijos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir naudotojams bei KLR atstovams. Atsižvelgiant į didelį žinomų eksportuojančių gamintojų skaičių KLR ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, skelbime apie inicijavimą buvo numatyta atlikti atrankinius patikrinimus dempingui nustatyti. Tačiau, atliekant tyrimą, bendradarbiavo tik keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai, todėl buvo nuspręsta, kad atrankiniai patikrinimai nebūtini. Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu arba per inicijavimo skelbime nustatytą laiką paprašyti, kad jos būtų išklausytos.

(4)

Nuomonę raštu pateikė keletas KLR eksportuojančių gamintojų, Bendrijos gamintojų, importuotojų, naudotojų, taip pat viena importuotojų asociacija. Visoms šalims, per nurodytą laiką paprašiusioms būti išklausytoms ir nurodžiusioms, kodėl jos turėtų būti išklausytos, tokia galimybė buvo suteikta.

(5)

Komisija stengėsi surinkti informaciją klausimynais ir paraiškų dėl rinkos ekonomikos režimo ir individualaus režimo suteikimo formomis, išsiuntinėtomis atitinkamai visoms žinomoms šalims. Gauta informacija buvo patikrinta, kiek įmanoma ir kiek buvo laikoma būtina dempingui, jo padarytai žalai ir Bendrijos interesams preliminariai nustatyti. Šiuo atžvilgiu Komisija gavo išsamius atsakymus į klausimynus ir atitinkamais atvejais paraiškų formas iš šių įmonių:

(6)

Patikrinimo tikslais buvo apsilankyta visų bendradarbiavusių KLR eksportuojančių gamintojų ir visų Bendrijos gamintojų patalpose.

(7)

Kadangi reikėjo nustatyti KLR eksportuojančių gamintojų, kuriems nebuvo taikomas RER, normaliąją vertę, buvo atliktas patikrinimas šio Kanados, kuri buvo pasirinkta kaip analogiška šalis, gamintojo patalpose:

(8)

Dempingo ir žalos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (toliau – TL). Žalos vertinimui svarbių tendencijų tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – aptariamas laikotarpis).

(9)

Rankiniai padėklų krautuvai naudojami prekėms ir medžiagoms, kurios paprastai dedamos ant padėklų, tvarkyti. Jie nėra savaeigiai, t. y. jie stumiami ir traukiami žmogaus jėga. Rankinius padėklų krautuvus sudaro keturios pagrindinės dalys: ašis (kuri padaryta iš plieno), hidraulinė dalis, rankena ir ratai. Esminės dalys – tai ašis, ant kurios uždedamas padėklas, ir hidraulinė dalis, kuri leidžia kelti krovinį pavara.

(10)

Aptariamas produktas – tai rankiniai padėklų krautuvai, nesavaeigiai, naudojami medžiagų, kurios paprastai dedamos ant padėklų, tvarkymui, ir jų esminės dalys, t. y. ašis ir hidraulinė dalis, kurių kilmės šalis yra KLR (toliau – aptariamas produktas), paprastai deklaruojamas KN kodų ex 8427 90 00 ir ex 8431 20 00 pozicijose. Rankinių padėklų krautuvų ir jų esminių dalių yra įvairių tipų, kurie priklauso daugiausia nuo keliamosios galios, šakės ilgio, ašims naudojamo plieno tipo, hidraulinės dalies, ratų tipo ir nuo to, ar krautuvas turi, ar neturi stabdžius. Tačiau visi įvairūs tipai turi tas pačias pagrindines fizines ypatybes ir tą patį panaudojimą. Todėl šiame tyrime visi esami tipai laikomi vienu produktu.

(11)

Tyrimo metu kai kurios suinteresuotos šalys pateikė pastabas dėl aptariamo produkto apibrėžimo. Šios šalys teigė, kad ašis ir hidraulinė dalis neturėtų būti laikomos aptariamu produktu, nes a) ašies ir hidraulinės dalies rinkos yra ne tos pačios kaip rankinio padėklų krautuvo rinkos; b) rankinius padėklų krautuvus ir ašis bei (arba) hidrauline dalį gamina skirtingos įmonės, ypač Kinijos eksportuojantys gamintojai neeksportuoja ašių ir hidraulinių dalių į Bendriją, ir c) ašys ir hidraulinė dalis yra naudojamos kitiems produktams, ne tik rankiniams padėklų krautuvams.

(12)

Dėl teiginio, kad ašies ir hidraulinės dalies rinkos yra skirtingos, pažymėtina, kad Komisijai nebuvo pateikta įrodymų, kurie bylotų apie šių dalių atskirų rinkų buvimą naudotojams. Priešingai, visų šalių pastabos rodo, kad rankinių padėklų krautuvų gamintojai gamina ir esmines dalis, kurias tam tikrais atvejais teikia kaip atsargines dalis savo pačių krautuvams. Labai sunku, tiesiog net neįmanoma, bet kurios vieno gamintojo pagamintos ašies ar hidraulinės dalies pritaikyti kito gamintojo rankiniam padėklų krautuvui. Gamintojai paprastai teikia esmines dalis tiems klientams, kurie perka jų produktus.

(13)

Dėl antrojo teiginio apie ašies ir hidraulinės dalies gamintojus pažymėtina, kad iš eksportuojančių gamintojų gauta patikrinta informacija rodo, jog visi eksportuojantys gamintojai, kuriems taikomas šis tyrimas, patys gamina ašis, o dauguma jų gamina ir hidraulines dalis. Nors gali būti nepriklausomų tokių dalių gamintojų, jų produkcija yra pritaikyta rankinių padėklų krautuvų gamintojams, ir dėl to šios dalys retai parduodamos atviroje rinkoje. Be to, tyrimas parodė, kad tokias dalis į Bendriją eksportuoja kai kurie iš bendradarbiaujančių gamintojų. Todėl dokumentais patvirtinti įrodymai rodo, kad antrasis argumentas taip pat turėtų būti atmestas.

(14)

Dėl trečiojo teiginio, kad ašis ir hidraulinė dalis taip pat naudojami kituose produktuose, pažymėtina, kad produktai, kuriuos kaip pavyzdį pateikė suinteresuotos šalys, aiškiai skiriasi nuo rankinių padėklų krautuvų ne tik savo fizinėmis ypatybėmis bet ir savo panaudojimu. Net ir tuo atveju, kai šie produktai taip pat turi hidraulines sistemas ir plienines ašis, jos skiriasi nuo tų sistemų ir ašių, kurios yra naudojamos rankiniuose padėklų krautuvuose, dydžiu, forma ir keliamąja galia, ir dėl to nepriklauso pirmiau apibrėžtam aptariamam produktui. Todėl, remiantis turima pirmiau nurodyta informacija, atrodo labai neįtikėtina, kad rankinių padėklų krautuvų hidraulinė dalis ir (arba) ašis galėtų būti įdėtos į kitus produktus.

(15)

Taigi, suinteresuotų šalių pastabos buvo išnagrinėtos, bet jos neįrodė, kad reikėtų keisti preliminarią išvadą dėl aptariamo produkto, pateiktą konstatuojamosios dalies 10 punkte.

(16)

Jokių skirtumų nenustatyta tarp aptariamo produkto ir rankinių padėklų krautuvų bei jų esminių dalių, kurie yra gaminami ir parduodami Kanados, t. y. analogiškos šalies, vidaus rinkoje. Iš tikrųjų šie rankiniai padėklų krautuvai ir jų esminės dalys turi tas pačias pagrindines ypatybes ir panaudojimą kaip ir rankiniai padėklų krautuvai bei jų esminės dalys, eksportuojami į Bendriją.

(17)

Panašiai jokių skirtumų nebuvo nustatyta tarp aptariamo produkto ir rankinių padėklų krautuvų bei jų esminių dalių, kuriuos gamina ir Bendrijos rinkoje parduoda skundo pateikėjai. Šie produktai turi tas pačias fizines ypatybes ir panaudojimą.

(18)

Taigi, rankiniai padėklų krautuvai ir jų esminės dalys, parduodami Kanados vidaus rinkoje, ir rankiniai padėklų krautuvai bei jų esminės dalys, gaminami ir parduodami Bendrijoje, yra laikomi produktais, panašiais į aptariamą produktą, pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalies prasme.

(19)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, KLR kilmės importo antidempingo tyrimuose normalioji vertė nustatoma pagal minėto straipsnio 1–6 dalis tiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto reikalavimus, t. y. jei yra įrodyta, kad panašaus produkto gamyba ir pardavimas vyksta vyraujančiomis rinkos ekonomikos sąlygomis. Šie kriterijai trumpai nurodomi, kad būtų lengviau jais remtis:

(20)

Keturi Kinijos gamintojai paprašė, kad jiems būtų taikomas RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą, ir per nustatytą laiką atsakė į eksportuojantiems gamintojams skirtą RER formą.

(21)

Komisija surinko visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga, ir atitinkamų įmonių patalpose patikrino visą RER paraiškose pateiktą informaciją.

(22)

Buvo nustatyta, kad, apskritai paėmus, visų keturių bendrovių sprendimai dėl kainų ir sąnaudų buvo priimami be reikšmingo valstybės kišimosi, kaip apibrėžta 2 straipsnio 7 dalies c punkte, ir kad sąnaudos bei kainos atspindėjo rinkos vertes. Jų gamybos sąnaudoms ir finansinei padėčiai neturėjo įtakos reikšmingi iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos perkelti iškraipymai, galiojo bankroto ir nuosavybės įstatymai, garantuojantys teisinį užtikrintumą ir stabilumą, ir valiutų perskaičiavimai buvo atliekami rinkos kursu. Tačiau nė viena iš keturių bendrovių neatitiko 2 kriterijaus dėl nepriklausomų auditorių tikrinamų sąskaitų, kurios atitiktų tarptautinius apskaitos standartus (toliau – TAS). Buvo nustatyta, kad bendrovės pažeidė vieną ar kelis šiuos standartus: TAS 1, TAS 2, TAS 8, TAS 16, TAS 21, TAS 32 ir TAS 36. Todėl buvo padaryta išvada, kad nė viena iš toliau nurodytų keturių bendrovių neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytų sąlygų:

(23)

Svarstomiems eksportuojantiems gamintojams ir Bendrijos pramonei buvo suteikta galimybė pareikšti pastabas dėl tyrimo nustatytų pirmiau nurodytų faktų.

(24)

Visi keturi eksportuojantys gamintojai teigė, kad faktai nustatyti neteisingai, ir jiems turėtų būtų taikomas RER.

(25)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad galutinis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies tikslas – nustatyti, ar bendrovės reaguoja į rinkos signalus be valstybės kišimosi. Todėl penkis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, ypač 2 kriterijų dėl apskaitos standartų, reikėtų visuomet aiškinti, atsižvelgiant į šį galutinį tikslą. Kadangi jokio valstybės kišimosi nenustatyta, bendrovei turėtų būti taikomas RER.

(26)

Pažymėtina, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išvardyti penki kriterijai nepriklauso vienas nuo kito ir kiekvieną iš jų reikia atitikti, norint, kad būtų suteiktas RER. Valstybės kišimasis neminimas nei kaip nepriklausomas kriterijus, nei kaip kriterijus, kuris galėtų būti viršesnis už kitus kriterijus. Iš tikrųjų, jei valstybės kišimosi kaip tokio užtektų tam, kad būtų suteiktas RER, jokių kitų kriterijų nebereikėtų. Be to, įprastai veikiančioje rinkos ekonomikoje nepakankamą TAS ir apskaitos taisyklių vykdymą Kinijos Liaudies Respublikoje taip pat galima laikyti tam tikra valstybės kišimosi forma.

(27)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija nepriėmė sprendimo dėl RER per tris mėnesius, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte. Šis eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad Komisija jau buvo gavusi ir patikrinusi jo atsakymus į dempingo klausimyną, prieš priimdama sprendimą dėl RER paraiškos, o tai kelia rimtų abejonių dėl motyvų, kuriais Komisija rėmėsi, atmesdama RER paraišką.

(28)

Dėl teiginio apie trijų mėnesių terminą pažymėtina, kad dėl didelio šioje byloje dalyvaujančių eksportuojančių gamintojų skaičiaus jos pradiniame etape buvo numatytos atrankinio tikrinimo taikymo nuostatos. Tačiau, kadangi dauguma eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavo, vėliau buvo nuspręsta, kad atrankinis tikrinimas nebūtinas ir kad dėl RER ir dempingo bus tiriami tik bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Ši procedūra uždelsė tyrimą, ir vėliau praktiniais sumetimais buvo nuspręsta tuo pačiu metu atlikti patikrinimus vietoje ir dėl RER paraiškų, ir dėl antidempingo klausimynų. Be to, čia reikia pažymėti, kad dėl tokio termino nesilaikymo neatsiranda jokių akivaizdžių teisinių pasekmių, ir kad minėtasis eksportuotojas neteigė, jog būtų patyręs kokį nors neigiamą poveikį dėl to, kad sprendimui dėl RER prireikė daugiau laiko. Be to, visos gautos RER paraiškos buvo su trūkumais, ir reikėjo labai daug ką išsiaiškinti bei gauti papildomos informacijos, ir dėl to tyrimas užsitęsė. Iš tikrųjų trys eksportuotojai, įskaitant eksportuotoją, kuris iškėlė aptariamąjį argumentą, pateikė papildomas pastabas, užbaigus RER įvertinimą. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, buvo padaryta išvada, kad šioje byloje galiojantį RER sprendimą buvo galima priimti ir pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui.

(29)

Dėl teiginio apie atsakymų į klausimyną tikrinimą pažymėtina, kad pagrindinis reglamentas nereikalauja, kad dempingo tyrimas būtų pradėtas, tik nustačius RER. Iš tikrųjų, pagrindinio reglamento 5 straipsnio 10 dalis ir 6 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad visa svarbi informacija, įskaitant atsakymus į klausimyną dėl dempingo tyrimo, būtų pateikta per 40 dienų nuo tyrimo inicijavimo arba per 37 dienas nuo bet kurios tikrinimo imties pasirinkimo, jei taikomas atrankinės imties tikrinimas. Visais atvejais tai atliekama prieš nustatant RER. Komisija nagrinėja visas RER paraiškas, remdamasi tik jose pateikta informacija ir pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytais kriterijais. Tyrimai dėl dempingo paprastai vykdomi lygiagrečiai su RER paraiškomis.

(30)

Trys eksportuojantys gamintojai teigė, jog turi būti laikoma, kad jie atitinka 2 kriterijų, nes jų sąskaitų, kurios atitinka Kinijos GAAP (visuotinai pripažintus apskaitos standartus), auditą atliko nepriklausoma apskaitos įmonė. Jie taip pat teigė, kad jų praktika kasdien neperskaičiuoti užsienio valiutos į ženminbi, atitinka 21 TAS reikalavimus. Jie teigė, jog, kadangi Kinijos ženminbi yra susietas su JAV doleriu, nėra jokio skirtumo, ar perskaičiavimai atliekami kas metus ar kiekvieną dieną. Be to, du eksportuojantys gamintojai teigė, kad 21 TAS leidžia nukrypti nuo įprastos taisyklės, jei nėra reikšmingo valiutų kurso svyravimo.

(31)

Pažymėtina, kad, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktu, Komisija tiria, ar bendrovių sąskaitų auditas atliekamas pagal TAS. Vertinant atskirą bendrovę dėl RER suteikimo, tai, ar ji laikosi ar nesilaiko Kinijos standartų, nėra lemiamas veiksnys. Tačiau pažymėtina, kad dviejų iš keturių tirtų bendrovių atveju auditorių pastabos dėl jų metinių ataskaitų rodo, kad jos buvo parengtos, pažeidžiant Kinijos apskaitos standartus.

(32)

Dėl lyginimo su JAV doleriu iškyla du svarbūs klausimai: pirma, net tuo atveju, jei dauguma tiriamos bendrovės sandorių buvo vykdoma JAV doleriais, bendrovės, kurios neatitiko 21 TAS, turėjo sandorių ir kitomis valiutomis, o tokiais atvejais valiutų kurso svyravimas galėjo būti gana didelis. Be to, pažymėtina, kad dideli tiriamųjų bendrovių eksporto kiekiai buvo parduodami ne Bendrijos, o kitose rinkose, o kadangi tyrimas vyksta tik dėl Bendrijos rinkos, tokie sandoriai nebuvo tikrinami. Antra, žiūrint į tam tikrą buvusį laikotarpį, nesvarbu, kad pastebima, jog tuo laikotarpiu svyravimai buvo nedideli. Metų trukmės ar ilgesnio laikotarpio pradžioje, kai tiriamosios bendrovės nustatė valiutų kursus, kuriais jų sąskaitose turi būti apskaitomi eksporto pardavimai, to nebuvo galima žinoti. Kadangi gali būti nenumatytų pokyčių, kurie gali turėti gana didelę įtaką bendrovės kainodarai ir įplaukoms, iš anksto nustatytas valiutų santykis negali būti toks pat, kokį bendrovės, veikiančios rinkos ekonomikos sąlygomis, taiko praktikoje.

(33)

Dėl 21 TAS reikalavimų pažymėtina, jog 21 TAS numato: „Sandoris užsienio valiuta, pirmą kartą pripažįstamas finansinės atskaitomybės valiuta, turi būti užregistruotas užsienio valiutos sumai taikant finansinės atskaitomybės valiutos ir užsienio valiutos keitimo kursą sandorio dieną“. Toliau taip pat pateikiamas šio standarto paaiškinimas: „Keitimo kursas sandorio dieną dažnai vadinamas dabartiniu kursu. Praktiniais tikslais dažnai taikomas kursas, artimas tikrajam sandorio dienos kursui, pavyzdžiui, vidutinis savaitės ar mėnesio kursas gali būti taikomas visiems sandoriams, vykdomiems tuo laikotarpiu kiekviena užsienio valiuta. Tačiau jei keitimo kursai labai svyruoja, taikyti vidutinį laikotarpio kursą yra nepatikima“. Taigi, 21 TAS aiškiai sako, kad iš esmės, turi būti taikomi kiekvienos dienos kursas. Vidutiniai savaitės ar mėnesio kursai gali būti taikomi tik kaip artimi tikrajam sandorio dienos kursui, jei valiutų keitimo kursas nelabai svyruoja. Tačiau svarstomuoju atveju bendrovės atnaujindavo savo apskaitos kursą kartą per metus arba net dar rečiau. Tokia praktika negali būti laikoma atitinkančia 21 TAS. Be to, net Kinijos apskaitos standartai tokiu atveju reikalauja taikyti kiekvienos dienos ar mėnesio keitimo kursus. Todėl tai, kad auditoriai nepareiškė pastabų dėl praktikos, susijusios su sandoriais užsienio valiuta, rodo, kad auditas nebuvo atliktas pagal TAS. Tai kelia abejonių dėl apskaitos duomenų patikimumo.

(34)

Taigi, daroma išvada, kad teiginiai, jog turėtų būti suteiktas RER, yra nepagrįsti.

(35)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą toms šalims, kurioms taikomas tas straipsnis, nustatomas visoje šalyje galiojantis muitas, jei jis išvis nustatomas, išskyrus atvejus, kai pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį bendrovės gali įrodyti, kad jų eksporto kainos ir kiekiai bei pardavimo sąlygos yra nustatomos laisvai, kad valiutos keitimui taikomi rinkos keitimo kursai, ir kad valstybės kišimasis nėra toks, kad leistų apeiti priemones, jei eksportuotojams būtų taikomi skirtingi muito tarifai.

(36)

Keturi eksportuojantys gamintojai prašė ne tik jiems suteikti RER, bet ir individualaus režimo („IR“) tuo atveju, jei jiems nebūtų suteiktas RER. Remiantis turima informacija, buvo nustatyta, kad visos keturios bendrovės atitiko individualiam režimui taikomus reikalavimus, nustatytus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje.

(37)

Todėl buvo padaryta išvada, kad IR turėtų būti suteiktas šiems keturiems KLR eksportuojantiems gamintojams:

(38)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą ne rinkos ekonomikos šalims ir, jei RER negali būti suteiktas, pereinamosios ekonomikos šalims normalioji vertė turi būti nustatoma, remiantis kaina arba apskaičiuota kaina analogiškoje šalyje.

(39)

Skelbime apie tyrimo inicijavimą Komisija nurodė ketinanti KLR normaliosios vertės apskaičiavimui analogiška šalimi pasirinkti Kanadą ir paragino suinteresuotas šalis pareikšti pastabas dėl tokio ketinimo.

(40)

Tyrimas parodė, kad Kanada rankiniams padėklų krautuvams turi konkurencingą rinką, kurioje 50 % paklausos tenkina vietinė gamyba, o likusią dalį – importas iš trečiųjų šalių. Gamybos apimtis Kanadoje sudaro daugiau kaip 5 % aptariamo produkto eksporto apimties iš Kinijos į Bendriją. Todėl buvo manoma, kad Kanados rinka yra pakankamai tipiška rinka KLR normaliajai vertei nustatyti.

(41)

Du eksportuojantys gamintojai ir viena importuotojų ir prekybininkų asociacija prieštaravo pasiūlymui pasirinkti Kanadą analogiška šalimi. Argumentai prieš Kanados pasirinkimą buvo šie: a) Kanados produktai yra skirtingi, nes jie gaminami, naudojant tvirtesnes dalis pagal JAV standartus, o ne pagal Bendrijos standartus; b) Kanados ir Kinijos rinkų negalima lyginti, nes jos yra skirtingo išsivystymo lygio ir dydžio, ir c) bendradarbiaujantis Kanados gamintojas yra susijęs su vienu iš Bendrijos gamintojų. Šie gamintojai analogiška šalimi siūlė pasirinkti Malaiziją arba Indiją.

(42)

Gavusi šias pastabas, Komisija susiekė su septyniais žinomais Indijos ir Malaizijos rankinių padėklų krautuvų gamintojais ir nusiuntė jiems atitinkamą klausimyną. Tačiau nė vienas iš šių gamintojų su tyrimu nebendradarbiavo, ir jokios informacijos apie normaliąją vertę Komisija iš šių dviejų šalių negavo. Todėl nė vienos šios eksportuojančių gamintojų pasiūlytos šalies svarstyti kaip alternatyvias analogiškas šalis Komisija negalėjo.

(43)

Šalių pastabose apie Kanados produktų kokybės ir standartų skirtybes buvo iš esmės teigiama, kad vidutinis Kanados krautuvų svoris ir šakės plotis yra didesnis už Kinijos krautuvų svorį ir šakės plotį. Tačiau Komisija nenustatė reikšmingo, apskritai paėmus, Kanados ir Kinijos produktų skirtumo dėl svorio ir šakės pločio. Ir Kanados, ir Kinijos produktai turi skirtingas svorio ir šakės pločio kategorijas, ir labai daug produktų yra palyginami. Tiems produktams, kurie yra tiesiogiai nepalyginami, galima taikyti atitinkamą koregavimą, kaip aiškinama toliau pateiktame konstatuojamosios dalies 51 punkte. Kitas svarbus veiksnys – krautuvo keliamoji galia. Šiuo atžvilgiu nenustatyta jokių didesnių Kinijos ir Kanados rankinių padėklų krautuvų keliamosios galios skirtumų. Todėl buvo prieita išvados, kad tarp Kanados ir Kinijos produktų kokybės nėra reikšmingų skirtumų.

(44)

Dėl eksportuojančių gamintojų pastabų apie Kanados ir Kinijos rinkų išsivystymo lygį ir dydį pažymėtina, kad lemiamas veiksnys yra tai, ar atitinkama rinka yra pakankamai didelė, kad ją būtų galima laikyti tipine, lyginant su aptariamo produkto eksporto apimtimi į Bendriją. Kaip nurodyta konstatuojamosios dalies 40 punkte, šiuo atveju yra nustatyta, kad Kanados rinka yra pakankamai didelė, kad ją šiuo atžvilgiu būtų galima laikyti tipine. Tai, kad Kinijos rinka, apskritai paėmus, yra didesnė už atitinkamą Kanados rinką, šiuo atveju neturi reikšmės Kanados kaip galimos analogiškos šalies tinkamumo vertinimui. Dėl to, kad KLR yra laikoma besivystančia šalimi, o Kanada nėra tokia šalis, pažymėtina, kad, kaip nurodyta konstatuojamosios dalies 43 punkte, Kanados ir Kinijos produktų kokybė yra panaši. Remiantis Kinijos ir Kanados gamintojų patalpose atliktais patikrinimais vietoje, buvo prieita išvados, kad tarp Kinijos ir Kanados gamintojų gamybos įrenginių ir metodų nėra reikšmingų skirtumų. Dėl to KLR besivystančios šalies statusas šiuo atžvilgiu neturi reikšmės, ir Kanados kaip analogiškos šalies pasirinkimas šiuo atveju netampa nepagrįstu.

(45)

Tyrimo metu nenustatyta jokio pagrindo įtarimams, kad Kanados bendradarbiaujančio gamintojo ir vieno Bendrijos gamintojo santykiai kelia rimtas abejones dėl pateiktų duomenų objektyvumo ir tikslumo. Komisija tikrino, visų pirma atlikdama bendrovės duomenų patikrinimą vietoje, ar šie santykiai turi kokį nors iškraipomąjį poveikį Kanados gamintojo kainoms, gamybos sąnaudoms ir pelningumui. Nebuvo nustatyta jokių tokio iškraipymo faktų. Komisija nustatė, kad pateikta informacija buvo tiksli, patikima ir ja galima naudotis, atliekant šį tyrimą.

(46)

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, daroma preliminari išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą Kanada yra tinkama analogiška šalis.

(47)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams normalioji vertė buvo nustatyta, remiantis patikrinta informacija, gauta iš gamintojo analogiškoje šalyje, t. y. remiantis kainomis, sumokėtomis arba mokėtinomis Kanados vidaus rinkoje už palyginamus produkto tipus, nes buvo nustatyta, kad jos buvo sumokėtos įprastomis prekybos sąlygomis.

(48)

Dėl to normaliąja verte buvo nustatyta Kanados bendradarbiaujančio gamintojo svertinė vidutinė kiekvieno tipo pardavimo nesusijusiems klientams kaina vidaus rinkoje.

(49)

Visas dviejų eksportuojančių gamintojų eksportas į Bendriją buvo parduotas tiesiogiai nepriklausomiems klientams Bendrijoje. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, eksporto kaina buvo nustatyta, remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis. Kitų dviejų eksportuojančių gamintojų eksportas į Bendriją buvo parduotas importuotojams, kurie su eksportuotojais turėjo kompensacinį susitarimą, ir todėl jų kainos buvo nepatikimos. Šiais atvejais, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, eksporto kaina buvo apskaičiuota, remiantis perpardavimo kaina nepriklausomiems klientams Bendrijoje. Buvo koreguota, atsižvelgiant į visas patirtas sąnaudas nuo įvežimo iki perpardavimo, įskaitant pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas, ir į pelną. Šiuo tikslu buvo taikomas vidutinis pelnas, kurį gavo bendradarbiaujantys nesusiję aptariamo produkto importuotojai.

(50)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginama, remiantis to paties prekybos lygio iš įmonės pardavimo kaina. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi ir siekiant užtikrinti teisingą lyginimą, buvo atsižvelgta į skirtingus veiksnius, kurie, kaip buvo įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Taigi, atitinkamais atvejais buvo atsižvelgta į transporto, draudimo, tvarkymo, krovos, pakavimo sąnaudas, kredito kainą ir nuolaidas.

(51)

Analogiškos šalies Kanados atveju tyrimas nustatė, kad visuose Kanados rankiniuose padėklų krautuvuose yra naudojamas rankinis stabdis, tuo tarpu rankinio stabdžio nėra daugumoje Kinijos produktų. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktu, Kanados kainos buvo atitinkamai koreguotos, siekiant pašalinti rankinio stabdžio įtaką. Be to, kai kurių Kanados produktų šakės buvo žemesnės už Kinijos produktų šakes. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktu, tokių Kanados produktų kainos buvo atitinkamai koreguotos, siekiant pašalinti šio skirtumo įtaką.

(52)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, keturių eksportuojančių gamintojų, kuriems suteiktas IR, atveju analogiškai šaliai nustatyta svertinė vidutinė kiekvieno tipo, eksportuojamo į Bendriją, normalioji vertė buvo lyginama su atitinkamo tipo, kurį eksportuojantys gamintojai eksportavo į Bendriją, svertine vidutine eksporto kaina.

(53)

Norėdama apskaičiuoti visiems kitiems eksportuotojams visoje KLR taikytiną dempingo dydį, Komisija visų pirma nustatė bendradarbiavimo lygį. Visas aptariamo produkto, kurio kilmės šalis yra KLR, importas, užregistruotas Eurostato statistikoje, buvo palygintas su keturių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto apimtimi. Kadangi bendros eksporto apimtys, apie kurias pranešė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, buvo reikšmingai mažesnės už tiriamuoju laikotarpiu Eurostato statistikoje užregistruotą importo apimtį, buvo padaryta preliminari išvada, kad nebendradarbiavimo mastas buvo reikšmingas (apie 47 % viso aptariamo produkto importo į Bendriją). Siekiant neleisti eksportuojantiems gamintojams gauti naudos iš savo nebendradarbiavimo ir kadangi nebuvo įrodymų, kad nebendradarbiaujančių gamintojų dempingo dydis būtų mažesnis, visai šaliai buvo nustatytas dempingo dydis, lygus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų daugumos eksportuotų produkto tipų dempingo dydžio vidurkiui, kuris, kaip nustatyta, buvo aukštesnis už patį aukščiausią kurio nors bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo nustatytą individualų dempingo dydį.

(54)

Preliminarūs dempingo dydžiai, išreikšti grynosios franko prie Bendrijos sienos kainos, nesumokėjus muito, procentu, yra šie:

(55)

Remiantis bendradarbiaujančių bendrovių suteikta informaciją, tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu rankinius padėklų krautuvus gamino:

Gali būti keletas kitų su tyrimu nebendradarbiavusių labai mažų gamintojų, kurių gamybos apimtis nereikšminga.

(56)

Todėl daroma preliminari išvada, kad penkių pirmiau nurodytų gamintojų gaminami rankiniai padėklų krautuvai sudaro Bendrijos produkciją pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies prasme.

(57)

Skundą pateikė keturi gamintojai, Bolzoni SpA, BT products AB, Franz Kahl GmbH ir Pramac Lifters SpA, kurie bendradarbiavimo su tyrimu. Visi kartu šie gamintojai sudaro 60 % visos Bendrijos rankinių padėklų krautuvų gamybos. Todėl laikoma, kad jie sudaro „Bendrijos pramonę“ pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies prasme, ir toliau bus taip vadinami.

(58)

Bendrijos vartojimas buvo apskaičiuotas, remiantis visa rankinių padėklų krautuvų importo į Bendriją apimtimi pagal Eurostato statistiką, visais patikrintais Bendrijos pramonės pardavimais ir dar vieno Bendrijos gamintojo, kuris 2004 m. nutraukė gamybą, pardavimais.

(59)

Bendrijos rankinių padėklų krautuvų vartojimas tiriamuoju laikotarpiu sudarė apytikriai 493 000 vienetų. Šis skaičius yra 17 % didesnis nei aptariamo laikotarpio pradžioje.

(60)

Remiantis Eurostato duomenimis, importo iš KLR apimtis reikšmingai padidėjo per aptariamą laikotarpį, t. y. 138 %. Importo padidėjimas buvo ypač ryškus nuo 2002 m. iki 2003 m., kai jis padidėjo 51 %.

(61)

Importo dempingo kainomis rinkos dalis staigiai padidėjo daugiau kaip 100 % per aptariamą laikotarpį. Ši visa padidėjusi rinkos dalis buvo atimta iš rinkos dalies, kurią anksčiau turėjo Bendrijos pramonė.

(62)

Eurostato duomenimis, nuo 2000 m. iki TL vidutinės importo iš KLR dempingo kainos sumažėjo 34 %. Iki 2001 m. kainos išliko stabilios, bet vėliau 2002 m. sumažėjo 12 %; o nuo 2002 m. iki 2003 m. sumažėjo dar 25 %.

(63)

Siekdama nustatyti kainų sumažinimą dėl dempingo, Komisija išanalizavo tiriamojo laikotarpio kainų duomenis. Grynoji svertinė vidutinė pardavimo iš įmonės kaina nesusijusiems Bendrijos pramonės klientams, atmetus nuolaidas, buvo lyginama su svertine vidutine Kinijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų panašių tipų importo kaina tuo pačiu prekybos lygiu, t. y. pardavimo platintojams lygiu. Importo kainos buvo CIF lygio ir buvo atitinkamai koreguota, įskaitant į kainas muitus, kurie paprastai mokami importuojant prekes. Dviem atvejais, kuriais buvo nustatyta, kad importuotojai turi kompensacinius susitarimus su Kinijos eksportuojančiais gamintojais, buvo imamos šių importuotojų perpardavimo nesusijusiems klientams kainos.

(64)

Tuo pagrindu preliminariai buvo nustatyta, kad importo iš KLR kainos buvo sumažintos dėl dempingo. Nustatyta, kad, išreiškiant Bendrijos pramonės vidutinės pardavimo kainos procentu, visų eksportuojančių gamintojų kainų buvo sumažintos daugiau kaip 55 %.

(65)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi ir tiriant importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonei, buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, susiję su pramonės būkle nuo 2000 m. (baziniai metai) iki TL.

(66)

Per tariamą laikotarpį Bendrijos pramonės gamyba sumažėjo 33 %. Kadangi gamybos pajėgumai per tą patį laikotarpį išliko daugiau ar mažiau nepakitę, pajėgumų panaudojimas mažėjo lygiagrečiai gamybos mažėjimui.

(67)

Dėl mažėjančio pardavimo, šiek tiek sumažėjo gatavos produkcijos bendros atsargos. Tačiau tyrimas parodė, kad atsargų pokyčiai nėra laikomi ypač svarbiu Bendrijos pramonės ekonominės padėties rodikliu, nes Bendrijos gamintojai paprastai gamina pagal konkrečius užsakymus, ir todėl gatavos produkcijos atsargas paprastai sudaro prekės, kurios laukia išsiuntimo klientams.

(68)

Nors nuo 2000 m. iki TL Bendrijos vartojimas padidėjo, Bendrijos pramonės pardavimų apimtis žymiai sumažėjo. Todėl jos rinkos dalis ryškiai sumažėjo. Importo iš KLR, kurio rinkos dalis per aptariamą laikotarpį žymiai padidėjo, pokyčiai buvo priešingi.

(69)

Nuo 2000 m. iki TL Bendrijos pramonė prarado 34 % savo rinkos dalies.

(70)

Bendrijos pramonės produkcijos pardavimo nesusijusiems klientams Bendrijoje vieneto kaina per aptariamą laikotarpį sumažėjo. Šis sumažėjimas buvo ypač ryškus nuo 2001 m. iki 2003 m., kai pardavimo kainos sumažėjo 6 %.

(71)

Šioje rinkoje kainos tradiciškai priklauso nuo produkto kokybės, aptarnavimo po pardavimo ir gamintojų siūlomos produkto garantijos. Tačiau per aptariamą laikotarpį ši padėtis iš esmės pasikeitė, ir per TL pardavimus lemiamu veiksniu tapo kaina. Nors nuo 2000 m. iki TL pardavimo kainos už vienetą sumažėjo 8 %, vieneto gamybos savikaina padidėjo, nes pagrindinės žaliavos, plieno, kaina, kuri sudaro didelę gamybos savikainos dalį, padidėjo, ypač tiriamuoju laikotarpiu.

(72)

Kadangi Bendrijos pramonės kainos negalėjo prilygti gamybos savikainos padidėjimui dėl to, kad importas dempingo kainomis spaudė kainas žemyn, Bendrijos pramonės pelningumas krito.

(73)

Tyrimas parodė, kad tiriamuoju laikotarpiu importas dempingo kainomis Bendrijos pramonės vidutines pardavimo kainas sumažino daugiau kaip 59 % (žr. konstatuojamosios dalies 64 punktą). Toks kainų pakirtimas aiškiai privedė prie nuostolingų Bendrijos pramonės kainų tuo metu, kai jas reikėjo didinti, norint padengti padidėjusias sąnaudas.

(74)

Nuo 2000 m. iki TL, kai Bendrijos vartojimas padidėjo 17 %, Bendrijos pramonės pardavimų apimtis Bendrijos rinkoje sumažėjo 24 %. Bendrijos pramonė prarado 12 procentinių punktų rinkos dalies, tuo tarpu importo dempingo kainomis rinkos dalis per tą patį laikotarpį, kaip matyti iš pirmiau pateiktų duomenų, padidėjo 29 procentiniais punktais.

(75)

Per šį laikotarpį Bendrijos pramonės pelningumas ryškiai nukrito ir 2002 m. privedė prie nuostolių, kurie nuo 2003 m. ir tiriamuoju laikotarpiu nuolat didėjo.

(76)

Per aptariamą laikotarpį buvo padarytos didelės investicijos, ypač laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2002 m. Reikia pažymėti, kad Bendrijos gamintojai – tai seniai įsisteigusios bendrovės, turinčios senas rankinių padėklų krautuvų gamybos tradicijas. Todėl norint išlikti konkurencingoms, joms reikėjo investicijų senoms gamybos priemonėms pakeisti, ir tai sudarė didžiąją jų investicijų dalį.

(77)

Dėl pasikeitusių rinkos sąlygų, o konkrečiau, dėl pardavimo kainų sumažėjimo, naujos investicijos tiriamuoju laikotarpiu, nepaisant didėjančio vartojimo Bendrijoje, buvo atidedamos arba išvis atšaukiamos.

(78)

Investicijų grąžos, išreikštos Bendrijos pramonės grynuoju pelnu ir grynąja jos investicijų apskaitine verte, tendencijos buvo tokios pat kaip pelningumo tendencijos ir per aptariamą laikotarpį sumažėjo 1 063 %.

(79)

Bendrijos pramonės pinigų srautas per aptariamą laikotarpį sumažėjo 385 %, atitinkamai pelningumo mažėjimo tendencijai.

(80)

Tyrimas nustatė, kad aptariamu laikotarpiu Bendrijos pramonei darėsi sunkiau pritraukti kapitalo, visų pirma dėl to, kad to laikotarpio pabaigoje ir tiriamuoju laikotarpiu padidėjo nuostoliai.

(81)

Per aptariamą laikotarpį sumažėjo užimtumas panašaus produkto gamyboje. Vieno darbuotojo produktyvumas (nustatytas pagamintų vienetų skaičių padalijus iš darbuotojų skaičiaus) nuo 2000 m. iki 2002 m. sumažėjo 11 %, o nuo 2003 m. iki TL sumažėjo dar 3 %. Tačiau taip įvyko dėl to, kad gamybos apimtis mažėjo greičiau nei užimtumas. Vidutinės darbo sąnaudos, atspindėjusios darbo užmokestį vienam darbuotojui, aptariamu laikotarpiu nepadidėjo netgi tiek, kiek infliacija, ir išliko stabilios.

(82)

Bendrijos gamintojai stengėsi racionalizuoti gamybą, uždarydami gamyklas ir mažindami darbuotojų skaičių. Bendrijos gamintojams pavyko sumažinti nebereikalingų darbuotojų atleidimą, perkeliant dalį darbo jėgos į pelningesnę savo verslo sritį.

(83)

Atsižvelgiant į atitinkamo importo apimtį ir kainas, negalima laikyti, kad faktinis dempingo dydžio poveikis Bendrijos pramonei buvo menkas.

(84)

Be to, nebuvo požymių, kad tiriamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė būtų pradėjusi atsigauti nuo buvusio dempingo ar subsidijavimo poveikio.

(85)

Aptariamu laikotarpiu importo iš KLR žemomis dempingo kainomis pasiūla Bendrijos rinkoje žymiai padidėjo, ir visi svarbūs Bendrijos pramonei daromos žalos rodikliai dar labiau prastėjo.

(86)

Kai kurie rodikliai aptariamu laikotarpiu suprastėjo ypač smarkiai. Tai pasakytina apie gamybos apimtį, pardavimų apimtį, rinkos dalį, pelningumą, investicijų grąžą ir pinigų srautą.

(87)

Atsižvelgiant į visus rodiklius, ypač į Bendrijos pramonės rinkos dalies mažėjimą augančio vartojimo metu ir į didelius finansinius nuostolius, dėl kurių tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo investicijos, preliminariai manoma, kad Bendrijos pramonė patyrė reikšmingą žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 ir 5 dalyse.

(88)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Komisija ištyrė, ar KLR kilmės rankinių padėklų krautuvų importas dempingo kainomis padarė reikšmingą žalą Bendrijos pramonei. Siekiant užtikrinti, kad kitų žinomų veiksnių, kurie tuo metu galėjo daryti žalą Bendrijos pramonei, daroma žala nebūtų priskirta importui dempingo kainomis, buvo ištirtas ne tik importas dempingo kainomis, bet ir tie kiti žinomi veiksniai.

(89)

Per aptariamą laikotarpį importas dempingo kainomis iš KLR padidėjo 138 %. Šis padidėjimas vyko sparčiau nei Bendrijos vartojimas, kuris per tą patį laikotarpį padidėjo 17 %. Importo padidėjimas ir augantis vartojimas sutapo su Bendrijos pramonės pardavimų apimties mažėjimu. Importo dempingo kainomis rinkos dalis per aptariamą laikotarpį padidėjo daugiau kaip 100 %. Šis importo rinkos dalies didėjimas sutapo su atitinkamu Bendrijos pramonės rinkos dalies mažėjimu tiriamuoju laikotarpiu. Todėl yra aišku, kad importas perėmė tą rinkos dalį, kurią prarado Bendrijos pramonė.

(90)

Toks importo padidėjimas taip pat labai žymiai sumažino Bendrijos pramonės kainas, taigi pagrįstai galima sakyti, kad importo padidėjimas buvo mažėjančių kainų priežastis, kuri privedė prie Bendrijos pramonės nuostolių. Importo žemos dempingo kainos taip pat spaudė kainas žemyn, ir Bendrijos pramonė negalėjo didinti kainų sąnaudoms padengti. Be to, Bendrijos pramonė negalėjo didinti savo pajėgumų panaudojimo, nors, atsižvelgiant į vartojimo padidėjimą per aptariamą laikotarpį, pagrįstai galima manyti, kad tai būtų galėję įvykti.

(91)

Todėl daroma preliminari išvada, kad tiriamojo importo, kurio apimtis ir rinkos dalis žymiai išaugo ir kuris buvo įvežamas žemomis dempingo kainomis, spaudimas buvo lemiama Bendrijos pramonės padėties blogėjimo, ypač pardavimų, rinkos dalies, pelningumo, investicijų grąžos ir galimybių pritraukti kapitalo praradimo priežastis.

(92)

Pažymėtina, kad Bendrijos pramonės eksporto rezultatai tiriamuoju laikotarpiu suprastėjo. Tačiau aptariamu laikotarpiu eksporto iš Bendrijos apimtis sudarė tik 11 % visų Bendrijos pramonės pardavimų apimties. Buvo nustatyta, kad aptariamu laikotarpiu eksporto vidutinės kainos buvo žemesnės už kainas Bendrijoje. Tačiau tai daugiausia priklausė nuo skirtingo produktų asortimento. Reikia pažymėti, kad dėl Kinijos gamintojų dalyvavimo eksporto rinkose sumažėjo Bendrijos pramonės eksporto pelnas. Vis dėlto, skirtingai nuo pardavimų Bendrijoje, eksportas iki tiriamojo laikotarpio vis dar davė nedidelį pelną ir todėl negalėjo reikšmingiau prisidėti prie Bendrijos pramonės patirtos žalos.

(93)

Atsižvelgiant į nedidelį eksporto indėlį į visą Bendrijos pramonės verslą, eksporto pardavimų negalima laikyti veiksniu, padariusiu tiriamoms bendrovėms reikšmingą žalą.

(94)

Pastebėta, kad aptariamu laikotarpiu buvo padaryta didelių ir reikšmingų investicijų. Didelės investicijos, kurios buvo padarytos 2001 m. ir 2002 m., buvo suplanuotos net 1999 m., t. y. prieš tai, kai Kinija pradėjo stambiu mastu dalyvauti Bendrijos rinkoje, ir, nesant importo dempingo kainomis, tai paprastai būtų buvę laikoma teisingais sprendimais. Be to, didelę investicijų dalį sudarė investicijos į gamybos priemonių pakeitimą.

(95)

Dėl importo iš kitų trečiųjų šalių pasakytina, kad toks importas negali padaryti jokios reikšmingos žalos, nes, išskyrus KLR, iš kitų šaltinių įvežama nedaug. Kitas importas sudaro tik 11 % viso importo, ir jo rinkos dalis, kuri nuo 2000 m. sumažėjo, tiriamuoju laikotarpiu sudarė tik 4 %.

(96)

Tyrimas taip pat parodė, kad Bendrijos plėtra nepakeitė tų faktų, kurie buvo nustatyti, remiantis „senosiomis“ penkiolika valstybių narių. Naujosiose valstybėse narėse nėra jokios didelės gamybos, nes Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje yra tik keli maži gamintojai.

(97)

Kai kurios suinteresuotos šalys teigė, kad visa Bendrijos pramonės patirta žala buvo Kinijos gamintojams palankaus euro ir JAV dolerio keitimo kurso pasekmė.

(98)

Euro vertės padidėjimas buvo naudingas aptariamo produkto importui ne tik iš KLR, bet ir iš kitų šalių. Tačiau lyginamuoju laikotarpiu importo iš kitų šalių apimtis sumažėjo, tuo tarpu importas iš KLR per tą patį laikotarpį padidėjo 138 %. Nors prima facie negalima neigti, kad euro vertės padidėjimas JAV dolerio atžvilgiu būtų galėjęs būti palankus aptariamo produkto importui iš KLR, tai, kad valiutos svyravimas nedarė poveikio importui iš kitų šalių, rodo, kad jo negalima laikyti priežastinius veiksniu, kodėl išaugo importas dempingo kainomis iš KLR.

(99)

Tam tikros suinteresuotos šalys taip pat teigė, kad Bendrijos pramonė siūlė prekes kai kuriems savo didžiausiems klientams kainomis, kurios buvo reikšmingai žemesnės už rankinių padėklų krautuvų, importuojamų iš KLR, kainas. Anot jų, tokių kainų priežastis yra ta, kad rankiniai padėklų krautuvai yra naudojami kaip didesnės ir brangesnės medžiagų tvarkymo įrangos „pardavimo įrankis“. Tai ir galėjo būti tariamos Bendrijos pramonės žalos priežastis.

(100)

Pažymėtina, kad rankinis padėklų krautuvas iš tikrųjų dažnai naudojamas kaip „pardavimo įrankis“, siekiant įkalbėti klientus pirkti visą paketą – rankinius padėklų krautuvus ir (arba) kitą brangesnę medžiagų tvarkymo įrangą. Tačiau nėra požymių, kad taip būtų parduodami reikšmingi kiekiai ypač žemomis kainomis.

(101)

Bendrijos importuotojai teigė, kad Bendrijos patirtą žalą sukėlė, inter alia, žemos kokybės produktų išleidimas į Bendrijos rinką ir dalių užsakomoji gamyba.

(102)

Iš tikrųjų, tyrimas nustatė, kad kai kurie Bendrijos gamintojai tikrai išleido naujus žemesnės kokybės modelius žemesne kaina palyginti su jų standartiniais modeliais. Tačiau jie tvirtina, kad tai yra atsakas į didelį tokių produktų importo dempingo kainomis srautą iš KLR, o ne normali rinkos raida.

(103)

Bendrijos gamintojai ta pačia priežastimi aiškina ir tai, kodėl tam tikrų dalių tiekimą jie perdavė užsakomosioms paslaugoms. Besitęsiant Kinijos dempingui, jie yra priversti kuo labiau didinti pelną ir mažinti nuostolius.

(104)

Tyrimas parodė, kad dėl didelių importo dempingo kainomis kiekių Bendrijos pramonės kainos reikšmingai nukrito, o šios pramonės kova, stengiantis išlaikyti savo rinkos dalį ir užtikrinti patenkinamą pajėgumų panaudojimą, buvo nesėkminga svarbiausia dėl to, kad Kinijos importas dempingo kainomis pakirto kainas ir spaudė žemyn. Per tą patį laikotarpį importo iš KLR apimtis ir jo rinkos dalis ir toliau ryškiai didėjo. Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Kinijos importas yra pagrindinė, jei ne vienintelė, šios Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastis.

(105)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, kurioje visų žinomų veiksnių, jei tokių buvo, poveikis Bendrijos pramonės padėčiai buvo tinkamai įvardytas ir atskirtas nuo importo dempingo kainomis žalingo poveikio, daroma preliminari išvada, kad tie kiti veiksniai reikšmingai neprisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos. Todėl daroma preliminari išvada, kad Bendrijos pramonės patirtos reikšmingos žalos, kurią rodo visų žalos paveiktų rodiklių prastėjimas, ypač Bendrijos pramonės nuostolinga padėtis, neigiama pardavimų ir investicijų grąža bei sunkumai pritraukti kapitalo, priežastis – importas dempingo kainomis, kurio kilmės šalis yra KLR.

(106)

Komisija ištyrė, ar, nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo buvimo, yra svarbių priežasčių, kurios verstų daryti išvadą, kad imtis priemonių šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Bendrijos interesų. Tuo tikslu, vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi ir remiantis visais pateiktais įrodymais, buvo išnagrinėtas galimų priemonių poveikis visoms šiame proceso tyrime dalyvaujančioms šalims, taip pat pasekmės, jei priemonių nebūtų imtasi.

(107)

Bendrijos pramonė praeityje susidėjo iš didelio skaičiaus mažų ir didelių rankinių padėklų krautuvų gamintojų. Tyrimas parodė, kad keletas bendrovių prieš aptariamą laikotarpį, jo metu ir tuoj po jo nutraukė gamybą. Keli iš šių ankstesnių gamintojų pakeitė savo pagrindinę veiklą ir dabar veikia kaip aptariamo produkto importuotojai ar prekiautojai. Keturios Bendrijos bendrovės, sudarančios Bendrijos pramonę, 2003 m. ir tiriamuoju laikotarpiu taip pat turėjo imtis drastiškų pertvarkos veiksmų, pavyzdžiui, uždaryti gamyklas ir vykdyti nebereikalingų darbuotojų atleidimo politiką.

(108)

Pradėjus taikyti antidempingo priemones, tikimasi, kad Bendrijos rinkoje padidės Bendrijos pramonės pardavimų apimtys ir pardavimų kainos. Tai pagerins Bendrijos pramonės pelningumą ir sušvelnins tolesnio gamyklų uždarymo grėsmę. Dar daugiau, taip pat numatoma, kad kai kurios gamyklos, kurios turėjo užsidaryti, gali vėl pradėti veikti, atsiradus naujoms užimtumo galimybėms.

(109)

Antra vertus, jei nebūtų pradėtos taikyti antidempingo priemonės, tikėtina, kad Bendrijos pramonės neigiamos tendencijos tęstųsi. Tikėtina, kad Bendrijos pramonė ir toliau praradinėtų savo rinkos dalį, o nuostoliai per trumpą laikotarpį toliau augtų. Per ilgesnį laikotarpį gamyba Bendrijoje nutrūktų.

(110)

Nė vienas Bendrijos rankinių padėklų krautuvų tiekėjas nepateikė informacijos, atsakydamas į klausimyną. Tačiau aišku, kad, jei priemonės nebus pradėtos taikyti, tai turės didelį poveikį kai kuriems tiekėjams, ir jie, tikriausiai, turės užsidaryti. Priežastis ta, kad hidraulinių dalių gamybai reikalingų detalių mažų tiekėjų arba ratų tiekėjų pragyvenimas priklauso nuo jų dalių pardavimo Bendrijos rankinių padėklų krautuvų gamintojams.

(111)

Daug nesusijusių importuotojų ir prekiautojų atsakė į klausimyną per nustatytą laiką ir bendradarbiavo su tyrimu. Jie visi prieštaravo priemonių taikymui.

(112)

Importuotojai ir prekiautojai, kurie šiuo atveju pateikė informacijos, labai skiriasi ir savo dydžiu, ir tuo, kokią svarbą jų veikloje turi rankinių padėklų krautuvų gamyba. Visiškai teisinga, kad nedidelis importuotojų ir prekiautojų skaičius labai priklauso nuo rankinių padėklų krautuvų verslo, kuris gali sudaryti iki 95 % visos jų apyvartos. Tačiau daugumos importuotojų ir prekiautojų atžvilgiu tyrimas parodė, kad rankinių padėklų krautuvų pardavimas sudaro mažiau kaip 3 % visos jų apyvartos. Jei būtų pradėtos taikyti antidempingo priemonės, nėra tikėtina, kad šiems prekiautojams tai turėtų didelės įtakos, nes rankinių padėklų krautuvų verslas nėra jų pagrindinė veikla, ir jiems labai lengva padaryti pakeitimą savo produktų portfelyje. Be to, daugelis šių importuotojų ir prekiautojų yra arba buvo Bendrijos pramonės klientai ir, prireikus, jei būtų pradėtos taikyti priemonės, gali pereiti prie rankinių padėklų krautuvų.

(113)

Importuotojai taip pat iškėlė argumentą, kad Bendrijos gamyba yra nepakankama paklausai patenkinti, ir todėl reikalingas importas. Jie taip pat teigė, kad Bendrijos gamintojai negali užtikrinti tokios pat kokybės ir lankstumo, pristatant aptariamą produktą. Aišku, kad Bendrijos pramonė negali patenkinti vartojimo poreikių Bendrijoje, bet Bendrijoje yra reikšmingai daug nepanaudotų pajėgumų, ir yra kitų importo šaltinių, kurie galėtų kompensuoti tą trūkumą. Be to, antidempingo priemonių tikslas nėra panaikinti importą dempingo kainomis, o užtikrinti, kad importas būtų įvežamas į Bendriją sąžiningomis kainomis.

(114)

Todėl daroma preliminari išvada, kad jei priemonės būtų pradėtos taikyti, jos neturėtų reikšmingos įtakos nesusijusiems rankinių padėklų krautuvų importuotojams ir prekiautojams Bendrijoje.

(115)

Stambieji rankinių padėklų krautuvų naudotojai – tai sandėliai, dideli prekybos centrai, transporto ir prekių tvarkymo bendrovės. Atsakymai į atitinkamą klausimyną atėjo iš dviejų naudotojų. Dėl priemonių įvedimo jų pozicija buvo neutrali. Be to, nebuvo nurodyta nieko, dėl ko antidempingo priemonės galėtų turėti įtakos jų verslui. Bet kokiu atveju manoma, kad rankinių padėklų krautuvai jų verslui turi menką reikšmę.

(116)

Kadangi šiuo atveju daugiau naudotojų nebendradarbiavo, daroma preliminari išvada, kad antidempingo priemonės neturės reikšmingos įtakos naudotojų padėčiai Bendrijoje.

(117)

Būtina pažymėti, kad Bendrijos pramonės nuostolinga padėtis susidarė todėl, kad jai buvo sunku konkuruoti su importu nesąžiningai žemomis dempingo kainomis.

(118)

Manoma, kad priemonių įvedimas atstatys sąžiningą konkurenciją rinkoje. Bendrijos pramonė tuomet galėtų bent padidinti savo pardavimų apimtį ir galbūt šiek tiek kainas ir tokiu būdu užtikrinti būtiną pajamingumo lygį, kuris pateisintų tolesnes investicijas į jos gamybą. Neįvedus priemonių, kiltų rimta grėsmė Bendrijos pramonės gyvybingumui, o jos išnykimas sumažintų tiekimą naudotojams ir konkurenciją.

(119)

Remiantis tuo, kas pasakyta, daroma preliminari išvada, kad laikinų antidempingo priemonių įvedimas neprieštarautų Bendrijos interesams.

(120)

Siekiant užkirsti kelią tolesnei žalai, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kainomis ir atsižvelgiant į preliminarias išvadas dėl dempingo, žalos, priežasčių ir Bendrijos interesų, turėtų būti pradėtos taikyti laikinosios priemonės.

(121)

Siekiant nustatyti laikinųjų priemonių lygį, buvo atsižvelgta į nustatytą dempingo dydį ir į muito dydį, kuris yra būtinas, kad būtų panaikinta Bendrijos pramonei daroma žala.

(122)

Laikinosios priemonės turėtų būti įvestos tokio lygio, kuris būtų pakankamas tokio importo daromai žalai panaikinti, bet nebūtų didesnis už nustatytą dempingo dydį. Apskaičiuojant muito dydį, kuris yra būtinas žalingo dempingo poveikiui panaikinti, buvo manoma, kad bet kurios priemonės turėtų Bendrijos pramonei suteikti galimybę padengti savo gamybos sąnaudas ir gauti tokį bendrą pelną prieš apmokestinimą, kurį pagrįstai galėtų pasiekti šio tipo pramonė iš panašaus produkto pardavimo Bendrijoje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. nesant importo dempingo kainomis. Atliekant šiuos apskaičiavimus, buvo taikomas 5 % nuo apyvartos pelnas prieš apmokestinimą, kadangi buvo įrodyta, kad tai yra pelno dydis, kurio pagrįstai galima tikėtis, nesant žalingo dempingo, nes toks buvo Bendrijos pramonės pelno lygis prieš tai, kai aptariamu laikotarpiu Kinijos importas į Bendriją pradėjo reikšmingai didėti. Tuo pagrindu buvo apskaičiuota Bendrijos pramonės panašaus produkto nenuostolinga kaina. Ji buvo apskaičiuota, prie gamybos sąnaudų pridėjus minėtą 5 % pelno dydį.

(123)

Tada būtinas kainų padidinimas buvo nustatytas, lyginant svertinę vidutinę importo kainą, kuri buvo nustatyta kainų sumažinimui dėl dempingo apskaičiuoti, ir Bendrijos rinkoje Bendrijos pramonės parduodamų produktų vidutinę nenuostolingą kainą. Po to tokiu palyginimu nustatytas skirtumas buvo išreikštas vidutinės importo CIF vertės procentu. Tokie skirtumai visais atvejais buvo didesni už tyrimo nustatytą dempingo dydį.

(124)

Kadangi žalos panaikinimo lygis yra aukštesnis už nustatytą dempingo dydį, vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, laikinosios priemonės turėtų būti paremtos dempingo dydžiu. Laikinojo antidempingo muito tarifai Kinijos Liaudies Respublikai turėtų būti šie:

(125)

Atskiroms bendrovėms taikomi individualūs antidempingo muito tarifai, nurodyti šiame reglamente, buvo nustatyti, remiantis šiame tyrime nustatytais faktais. Todėl jie atspindi šių bendrovių padėtį, kuri buvo tyrimo metu. Tokie muitų tarifai (skirtingai nuo visoje šalyje „visoms kitoms bendrovėms“ aikytino muito) yra taikomi tik įvežamiems produktams, kurių kilmės šalis yra tiriamoji šalis ir kuriuos pagamino minėtos bendrovės, t. y. minėti konkretūs juridiniai subjektai. Įvežamiems produktams, kuriuos pagamino bet kuri kita bendrovė, kuri nėra paminėta konkrečiai nurodant pavadinimą ir adresą šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai minėtais subjektais, šių muitų tarifų taikyti negalima; jiems reikia taikyti muitų tarifą, taikytiną „visoms kitoms bendrovėms“.

(126)

Bet koks reikalavimas taikyti šiuos individualius atskiroms bendrovėms nustatytus antidempingo muito tarifus (pavyzdžiui, pakeitus ūkio subjekto pavadinimą ar įsteigus naujus gamybos ar pardavimo subjektus), turėtų būti nedelsiant persiųstas Komisijai (3) su visa svarbia informacija, ypač apie bet kokius bendrovės veiklos pakeitimus, susijusius su gamyba, pardavimais vietinėje rinkoje ir eksportu, dėl, pavyzdžiui, pavadinimo pakeitimo ar dėl tokių gamybos ir pardavimo pokyčių. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, jei tikslinga, pakeičia reglamentą, atitinkamai atnaujindama bendrovių, kurioms taikomi individualūs muito tarifai, sąrašą.

(127)

Gero administravimo sumetimais turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį suinteresuotos šalys, kurios apie save pranešė per inicijavimo skelbime nurodytą laiką, gali savo nuomonę pareikšti raštu ir paprašyti būti išklausytos. Be to, būtina pažymėti kad išvados dėl muitų įvedimo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir jas gali reikėti persvarstyti, sprendžiant dėl galutinio muito,

European Commission

Directorate General for Trade

Directorate B

J-79 5/17

Rue de la Loi/Wetstraat 200

B-1049 Brussels

28.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/37

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Bendrijos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekybą susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)

Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad, remiantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalies nuostatomis, valstybių narių muitinių išduota privalomąja tarifine informacija dėl prekių klasifikavimo Kombinuotoje nomenklatūroje, kuri neatitinka šio reglamento nuostatų, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius.

(5)

„Garsinio dažnio įrenginio“ klasifikavimas Komisijos reglamente (EB) Nr. 955/98 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (3) nulėmė vadinamosios „namų kino sistemos“ klasifikavimą KN 8543 89 95 subpozicijoje. Kadangi toks klasifikavimas neatitinka klasifikavimo, nurodyto šio Reglamento priede, jis turėtų būti pripažintas neteisingu.

(6)

Reglamentas (EB) Nr. 955/98 turi būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

28.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/41

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirtumas tarp pasaulinės rinkos kainų arba biržos kainų ir Bendrijos kainų šių reglamentų 1 straipsnyje išvardytiems produktams gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

2000 m. liepos 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1520/2000, nustatančiame bendras išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos taikymo taisykles ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijus (3), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 III priede arba atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 IV priede.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą grąžinamosios išmokos dydis 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatomas kiekvieną mėnesį.

(4)

Įsipareigojimai, prisiimti dėl grąžinamųjų išmokų, kurios gali būti suteiktos eksportuojamiems žemės ūkio produktams, kurie įeina į prekių, neįtrauktų į Sutarties I priedą, sudėtį, gali būti rizikingi, kai iš anksto nustatomi dideli grąžinamųjų išmokų dydžiai. Todėl, susidarius tokiai padėčiai, būtina imtis atsargos priemonių, neužkertant kelio ilgalaikėms sutartims. Konkretaus grąžinamosios išmokos dydžio nustatymas tuo atveju, kai minimos išmokos nustatomos iš anksto, yra priemonė, leidžianti įgyvendinti šiuos įvairius tikslus.

(5)

Atsižvelgiant į Europos Bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl tešlos gaminių eksporto iš Bendrijos į Jungtines Amerikos Valstijas, patvirtintą Tarybos sprendimu 87/482/EEB (4), KN kodais 1902 11 00 ir 1902 19 klasifikuojamas prekes reikėtų diferencijuoti pagal jų paskirties vietą.

(6)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnį konkrečiam pagrindiniam produktui, naudojamam per tariamą prekių gamybos laikotarpį, turi būti nustatytos sumažintos eksporto grąžinamosios išmokos, atsižvelgiant į taikomų gamybos grąžinamųjų išmokų dydį pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1722/93 (5).

(7)

Manoma, kad spiritiniai gėrimai yra mažiau jautrūs jų gamybai naudojamų grūdų kainai. Tačiau Jungtinės Karalystės, Airijos ir Danijos stojimo akto 19 protokole yra numatyta, kad turi būti nustatytos būtinos priemonės, palengvinančios Bendrijos grūdų naudojimą spiritinių gėrimų gamyboje. Todėl būtina pritaikyti grąžinamosios išmokos dydį, taikomą grūdams, eksportuojamiems spiritinių gėrimų pavidalu.

(8)

Pagal 2004 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1676/2004, priimantį autonomines ir pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Bulgarija, importu, ir tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Bulgarija, eksportu (6), Surtaties I priede neišvardytiems perdirbtiems žemems ūkio produktams, eksportuojamiems į Bulgariją, nuo 2004 m. spalio 1 d. negali būti mokamos eksporto grąžinamosios išmokos.

(9)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomenės per pirmininko nustatytą laiką,

28.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/45

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirtumas tarp tarptautinės prekybos kainų produktams, išvardytiems šio reglamento 1 straipsnyje a, b, c, d, e, ir g dalyse, ir Bendrijos vidaus kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

2000 m. liepos 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1520/2000, nustatančiame bendras išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos taikymo taisykles ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijus (2), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 II priede.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą grąžinamosios išmokos dydis 100 kg kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatomas kiekvieną mėnesį.

(4)

Tačiau kai kurių pieno produktų, eksportuojamų kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą, atveju kyla pavojus, kad įsipareigojimai, prisiimti dėl tų grąžinamųjų išmokų gali būti rizikingi, kai iš anksto nustatomi dideli grąžinamųjų išmokų dydžiai. Todėl siekiant išvengti to pavojaus, reikia imtis tinkamų atsargos priemonių, neužkertant kelio ilgalaikių susitarimų sudarymui. Konkrečių grąžinamųjų išmokų dydžių nustatymas tuo atveju, kai grąžinamosios išmokos nustatomos iš anksto, atsižvelgiant į produktus, turėtų sudaryti sąlygas tų dviejų tikslų įgyvendinimui.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad nustatant grąžinamųjų išmokų dydį tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti į gamybos grąžinamąją išmoką, pagalbą ar kitokias priemones, turinčias vienodą poveikį, taikomas visose valstybėse narėse, vadovaujantis Reglamentu dėl atitinkamų produktų bendro rinkos organizavimo pagrindiniams produktams, įtrauktiems į Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 A priedą, ar prilygstantiems produktams.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 12 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pagalba išmoka suteikiama už Bendrijoje pagamintą nugriebtą pieną, perdirbtą į kazeiną, jei šis pienas ir iš jo pagamintas kazeinas atitinka tam tikras sąlygas.

(7)

1997 gruodžio 15 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 2571/97 dėl sviesto pardavimo sumažintomis kainomis ir dėl pagalbos suteikimo konditerijos gaminių, ledų ir kitų maisto produktų gamyboje naudojamai grietinėlei, sviestui ir koncentruotam sviestui (3), nustato, kad sviestas ir grietinėlė turėtų būti tiekiami sumažintomis kainomis pramonės šakoms, kuriose yra gaminamos tam tikros prekės.

(8)

Pagal 2004 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1676/2004 priimantį autonomines ir pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Bulgarija, importu, ir tam tikrų perdirbtų, žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Bulgarija, eksportu (4), Sutarties I priede neišvardytiems perdirbtiems žemės ūkio produktams, eksportuojamiems į Bulgariją, nuo 2004 m. spalio 1 d. negali būti mokamos eksporto grąžinamosios išmokos.

(9)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

28.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/48

(1)

Reprezentacinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2004–2005 prekybos metams, buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1210/2004 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai paskutini kastą buvo iš dalies pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 17/2005 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 1423/95 nustatytas taisykles ir nuostatas,

28.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/50

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 3072/95 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp tų reglamentų 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 3072/95 13 straipsnio nuostatomis, grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir grūdų, ryžių bei skaldytų ryžių kainų ir jų prieinamumo Bendrijos rinkoje bei grūdų, ryžių, skaldytų ryžių ir grūdų sektoriaus produktų kainų pasaulinėje rinkoje ateities tendencijas. Remiantis tų pačių straipsnių nuostatomis, taip pat reikia grūdų ir ryžių rinkose užtikrinti pusiausvyrą ir natūralią kainų raidą bei prekybą šioje rinkoje, be to, atsižvelgti į siūlomo eksporto ekonominį aspektą ir būtinybę išvengti Bendrijos rinkos trikdymų.

(3)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1518/95 (3), dėl perdirbtų grūdų ir ryžių produktų importo ir eksporto tvarkos 4 straipsnyje apibrėžti konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamąją išmoką už šiuos produktus.

(4)

Reikėtų laipsniuoti grąžinamąją išmoką, skirtiną už kai kuriuos perdirbtus produktus, atsižvelgiant į produktą, jame esantį pelenų, žaliosios ląstelienos, lukštų, baltymų, riebalų arba krakmolo kiekį. Pastarosios medžiagos kiekis yra ypač svarbus pagrindinio produkto kiekio perdirbtame produkte rodiklis.

(5)

Kalbant apie manijoko šaknis ir kitų tropinių augalų šakniavaisius ir gumbavaisius bei jų miltus, jei būtų planuojamas šių produktų eksportas, dėl tokio eksporto ekonominio aspekto šiuo metu nėra būtina jiems nustatyti eksporto grąžinamosios išmokos. Kadangi Bendrijos dalis pasaulinėje prekyboje kai kuriais perdirbtais grūdų produktais nėra didelė, dabar nėra būtina nustatyti jų eksporto grąžinamąją išmoką.

(6)

Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus pagal jų paskirties šalis.

(7)

Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(8)

Kai kurie perdirbti kukurūzų produktai gali būti termiškai apdoroti, todėl produkto kokybė gali nebetenkinti grąžinamosios išmokos skyrimo reikalavimų. Todėl reikia patikslinti, kad šiems produktams eksporto grąžinamoji išmoka negali būti skiriama, jeigu juose yra gelifikuoto krakmolo.

(9)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

28.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/53

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis;

(2)

1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1517/95 dėl Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 taikymo kombinuotųjų pašarų importo ir eksporto sistemoms taisyklių, iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1162/95, nustatantį importo ir eksporto licencijų sistemos grūdams bei ryžiams taikymo išsamias specialiąsias taisykles (2), 2 straipsnyje yra išvardyti konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamosios išmokos už šiuos produktus dydį;

(3)

Apskaičiuojant grąžinamosios išmokos dydį reikia atsižvelgti ir į grūdų produktų sudėtį. Paprastinimo sumetimais grąžinamoji išmoka turi būti mokama už dvi „grūdų produktų“ kategorijas, t. y., viena vertus, už kukurūzų grūdus, kurie daugiausiai naudojami gaminant eksportuojamus kombinuotuosius pašarus ir iš kukurūzų pagamintus produktus, ir, kita vertus, už „kitus grūdus“, kurie yra grūdų produktai, už kuriuos gali būti mokama grąžinamoji išmoka, išskyrus kukurūzus ir iš kukurūzų pagamintus produktus. Grąžinamoji išmoka turi būti skiriama už kombinuotuosiuose pašaruose esantį grūdų produktų kiekį;

(4)

Be to, apskaičiuojant grąžinamosios išmokos dydį, reikia atsižvelgti į šių produktų realizavimo galimybes ir pardavimo sąlygas pasaulinėje rinkoje, į būtinybę išvengti Bendrijos rinkos trikdymų ir ekonominį jų eksporto aspektą;

(5)

Dėl dabartinės grūdų rinkos padėties, ypač dėl aprūpinimo perspektyvų, šiuo metu reikia panaikinti eksporto grąžinamąsias išmokas;

(6)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

28.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/55

(1)

1993 m birželio 30 d. Komisijos Reglamente (EEB) Nr. 1722/93, nustatančiame išsamias Tarybos reglamentų (EEB) Nr. 1766/92 ir (EEB) Nr. 1418/76 taikymo taisykles dėl gamybos grąžinamųjų išmokų atitinkamai grūdų ir ryžių sektoriuose (3), apibrėžtos sąlygos gamybos grąžinamajai išmokai skirti. To reglamento 3 straipsnyje yra nustatyta jos apskaičiavimo tvarka. Nurodytu būdu apskaičiuota grąžinamoji išmoka, jei reikia, diferencijuota bulvij krakmolui, turi būti nustatyta vieną kartą per mėnesį ir gali būti iš dalies pakeista tuo atveju, jei kukurūzų ir (arba) kviečių kainos labai svyruoja.

(2)

Siekiant nustatyti tikslią mokėtiną sumą, reikia šiame reglamente nustatomoms gamybos grąžinamosioms išmokoms taikyti koeficientus, nurodytus Reglamento (EEB) Nr. 1722/93 II priede.

(3)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

a)

0,00 EUR/t už toną krakmolo kukurūzuose, kviečiuose, miežiuose, avižose, ryžiuose arba skaldytuose ryžiuose;

b)

0,00 EUR/t už toną bulvių krakmolo.

28.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/56

(1)

2004 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 581/2004, skelbiantis nuolatinį konkursą dėl grąžinamųjų išmokų už kai kurių rūšių sviestą (2), numato nuolatinio konkurso procedūrą.

(2)

Remiantis 2004 m. kovo 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 580/2004, nustatančio konkurso dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už kai kuriuos pieno produktus (3) procedūrą, 5 straipsniu ir išnagrinėjus konkurso dalyvių pasiūlymus, reikia nustatyti maksimalų grąžinamųjų išmokų dydį konkurso laikotarpiui, kuris baigiasi 2005 m. sausio 25 d.

(3)

Pieno ir pieno produktų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,