21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 83/2005

2005 m. sausio 18 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2604/2000 dėl polietileno tereftalato, kurio kilmės šalys, inter alia, yra Korėjos Respublika ir Taivanis, importo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas) ir ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Galiojančios priemonės

(1)	Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2604/2000 (2) (toliau – galutinis reglamentas) nustatė galutinius antidempingo muitus importuojamam polietileno tereftalatui (toliau – PET), kurio kilmės šalys yra Indija, Indonezija, Malaizija, Korėjos Respublika, Taivanis ir Tailandas.

2. Dabartinis tyrimas

(2)	2003 m. gegužės 22 d. Komisija pranešimu, paskelbtu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3), pranešė apie antidempingo priemonių, taikomų PET, kurio kilmės šalys yra Korėjos Respublika ir Taivanis (toliau – suinteresuotos šalys), importui į Bendriją, tarpinės peržiūros inicijavimą.

(3)

Tarpinė peržiūra buvo inicijuota 2003 m. balandžio mėnesį Europos plastmasės gamintojų asociacijai (toliau – pareiškėja) pateikus prašymą gamintojų, kurie atstovauja didesniąją dalį, šiuo atveju daugiau kaip 80 %, Bendrijos PET gamybos apimties, vardu. Prašyme buvo pakankamai prima facie įrodymų, kad vėl pasikartojo dempingas ir žala, ir kad esančių priemonių nepakanka žalingam dempingui neutralizuoti. Pateiktų įrodymų pakako išsamiai laikinai esamų priemonių peržiūrai inicijuoti pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies nuostatas.

(4)	2004 m. birželio 30 d. pareiškėjas atsiėmė savo prašymą dėl tarpinės peržiūros.

(5)

Nežiūrint to, buvo manoma, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus bei tyrimo metu padarytas išvadas, dempingo tyrimo ex officio tęsimas buvo pateisinamas. Atsižvelgiant į kitus peržiūros tyrimo aspektus, buvo nustatyta, kad tarpinė peržiūra turi būti nutraukta, kadangi prašymas buvo atsiimtas. Apie tokį požiūrį buvo informuotos visos suinteresuotos šalys, bet nė viena iš jų nepateikė jokių komentarų.

3. Kitos procedūros

(6)	2003 m. gegužės 22 d. Komisija pranešimu, paskelbtu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4), pranešė apie antidempingo priemonių, taikomų PET, kurio kilmės šalys yra Australija, Kinijos Liaudies Respublika (toliau – KLR) ir Pakistanas, importui į Bendriją tarpinės peržiūros inicijavimą.

(7)	Komisija Reglamentu (EB) Nr. 306/2004 (5) nustatė laikinąjį antidempingo muitą PET, kurio kilmės šalys yra Australija, KLR ir Pakistanas, importui. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 1467/2004 (6) nustatė laikinąjį antidempingo muitą PET, kurio kilmės šalys yra Australija, KLR ir Pakistanas, importui.

4. Tyrimu suinteresuotos šalys

(8)

Komisijos atstovai oficialiai informavo pareiškėją, skunde paminėtus Bendrijos gamintojus, kitus Bendrijos gamintojus, eksportuojančius gamintojus, importuotojus, tiekėjus ir vartotojus, taip pat suinteresuotas asociacijas, Korėjos Respublikos ir Taivanio atstovus apie tyrimo pradžią. Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė raštu pateikti savo nuomonę ir būti išklausytiems per pranešime apie tyrimo pradžią nustatytą laikotarpį.

(9)	Bendrijos gamintojai, kuriems atstovavo pareiškėjas, kiti bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai, eksportuojantys gamintojai, importuotojai, tiekėjai, naudotojai ir naudotojų asociacijos pareiškė savo požiūrį. Visos suinteresuotos šalys, kurios to pageidavo, galėjo išsakyti savo nuomonę.

(10)

Visoms suinteresuotoms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios atsiliepė per pranešime apie tarpinės peržiūros pradžią nurodytus terminus, buvo išsiųsti klausimynai. Atsakymus atsiuntė septyni pareiškėjo atstovaujami Bendrijos gamintojai; keturi kiti Bendrijos gamintojai; trys Korėjos Respublikos eksportuojantys gamintojai, tarp jų viena bendrovė, kuriai šiuo metu netaikomas individualus muitas; keturi eksportuojantys gamintojai Taivanyje, tarp jų viena bendrovė, kuriai dabartiniu metu netaikomas individualus muitas; du tiekėjai, du susiję importuotojai, keturi nesusiję importuotojai ir devyni nesusiję naudotojai Bendrijoje.

(11)	Pranešime apie tarpinės peržiūros pradžią buvo nurodyta, kad šiame tyrime gali būti atliekama atranka. Tačiau, kadangi pareiškusių norą bendradarbiauti eksportuojančių gamintojų buvo mažiau, nei tikėtasi, buvo nutarta, kad atranka nebus atliekama.

(12)

Komisijos atstovai rinko ir tikrino visą informaciją, reikalingą dempingo ir dėl jo atsirandančios žalos nustatymui ir atliko patikrinimus šiose bendrovėse:

Bendrijos gamintojai:

—	Aussapol SpA, San Giorgio Di Nogaro (UD), Italija;

—	Brilen SA, Zaragoza, Ispanija;

—	Catalana di Polimers, Barselona, Ispanija;

—	Dupont Sabanci SA, Middlesbrough, Jungtinė Karalystė;

—	INCA International, Milanas, Italija;

—	KoSa, Frankfurtas prie Maino, Vokietija;

—	M & G Finanziaria Industriale, Milanas, Italija;

—	Tergal Fibres, Gauchy, Prancūzija;

—	VPI SA, Atėnai, Graikija;

—	Voridian, Roterdamas, Nyderlandai;

—	Wellman PET Resins, Arnhemas, Nyderlandai;

Eksportuojantys gamintojai/eksportuotojai Korėjos Respublikoje:

—	Daehan Synthetic Fiber Co. Ltd, Seulas;

—	SK Chemicals Co. Ltd, Seulas;

—	KP Chemical Corp., Seulas;

Eksportuojantys gamintojai Taivane:

—	Far Eastern Textile Ltd, Taipėjus;

—	Shinkong Synthetic Fibers Corp., Taipėjus;

—	Hualon Corp., Taipėjus;

Susiję importuotojai:

—	SK Networks, Seulas, Korėjos Respublika;

—	SK Global (Belgija) N.V., Antverpenas, Belgija;

Nesusiję importuotojai:

—	Mitsubishi Chemicals, Diuseldorfas, Vokietija;

—	Helm AG, Hamburgas, Vokietija;

—	Global Services International, Milanas, Italija;

—	SABIC Italia, Milanas, Italija;

Bendrijos tiekėjai:

—	Interquisa SA, Madridas, Ispanija;

—	BP Chemicals, Sunbury-on-Thames, Jungtinė Karalystė;

Bendrijos naudotojai:

—	Danone Waters Group, Paryžius, Prancūzija;

—	Aqua Minerale San Benedetto, Scorze (VE), Italija;

—	RBC Cobelplast Mononate, Varese, Italija;

—	Nestlé Espana SA, Barselona, Ispanija;

5. Tiriamasis laikotarpis

(13)	Dempingo tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. kovo 31 d. (toliau – TL).

6. Aptariamas produktas ir panašus produktas

6.1. Aptariamas produktas

(14)	Aptariamas produktas yra tas pats produktas kaip ir pirminiame tyrime, t. y. PET, kurio klampos skaičius yra 78 ml/g arba aukštesnis, pagal ISO standartą 1628-5, kurio kilmės šalys yra Korėjos Respublika ir Taivanis, dabar klasifikuojamas KN kodu 3907 60 20.

6.2. Panašus produktas

(15)

Pirminiame tyrime buvo nustatyta, kad PET, gaminamas ir parduodamas Korėjos Respublikos ir Taivanio rinkoje, ir PET, gaminamas ir eksportuojamas į Bendriją, turi tas pačias pagrindines fizines ir chemines charakteristikas bei panaudojimą. Todėl daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalies nuostatomis, visi PET tipai, kurių klampos skaičius yra 78 ml/g arba aukštesnis, yra panašūs.

B. DEMPINGAS

1. Bendra metodika

(16)	Bendra toliau išdėstyta metodika buvo taikoma visiems Korėjos Respublikos ir Taivanio eksportuojantiems gamintojams ir yra tokia pati, kaip ir pirminiame tyrime. Todėl išvadose dėl dempingo aprašoma, kas yra būdinga kiekvienai eksportuojančiai šaliai.

1.1. Normalioji vertė

(17)

Normaliosios vertės nustatymui pirmiausiai kiekvienam eksportuojančiam buvo nustatoma, ar aptariamo produkto bendras vidaus pardavimas, palyginti su jo bendruoju eksportu į Bendriją, yra reprezentatyvus. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, vidaus pardavimai laikomi reprezentatyviais, kai kiekvieno eksportuojančio gamintojo vidaus pardavimų apimtis sudaro bent 5 % jo bendro eksporto pardavimų apimties.

(18)	Taigi, buvo nustatyti PET tipai, parduoti vidaus rinkoje bendrovių, kurių vidaus pardavimas buvo reprezentatyvus ir identiški arba tiesiogiai lygintini tipai, kurie buvo eksportuojami į Bendriją.

(19)

Kiekvienam eksportuojančių gamintojų jų vidaus rinkoje parduodamam tipui ir tiesiogiai lygintinam PET tipui, kuris yra eksportuojamas į Bendriją, buvo nustatyta, ar vidaus pardavimai buvo pakankamai reprezentatyvūs pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tam tikro PET tipo vidaus pardavimai laikomi pakankamai reprezentatyviais, kai bendra to tipo vidaus pardavimų apimtis TL sudaro 5 % arba daugiau lygintino PET tipo, eksportuojamo į Bendriją, bendros pardavimo apimties.

(20)

Taip pat buvo ištirta, ar kiekvieno PET tipo vidaus pardavimai gali būti laikomi įvykę įprastomis prekybos sąlygomis, nustatant santykį tarp pelningų pardavimų ir nepriklausomų aptariamo PET tipo klientų. Tais atvejais, kai PET tipo pardavimų apimtis, parduodant neto kainomis, lygiomis arba didesnėmis už apskaičiuotą gamybos kainą, sudarė daugiau kaip 80 % to tipo bendros pardavimų apimties, ir kai to tipo apskaičiuota vidutinė kaina buvo lygi arba didesnė už gamybos kaštus, normalioji vertė buvo grindžiama tikrąja vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip to tipo visų TL atliktų pelningų ar nepelningų pardavimų vidaus rinkoje paskaičiuotas kainų vidurkis. Tais atvejais, kai PET tipo pelningų pardavimų apimtis sudarė 80 % arba mažiau to tipo bendros pardavimų apimties, arba kai to tipo paskaičiuotas kainų vidurkis buvo žemiau gamybos kaštų, normalioji vertė buvo grindžiama tikrąja vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip to tipo tiktai pelningų pardavimų paskaičiuotas vidurkis, su sąlyga kad šie pardavimai sudarė 10 % ar daugiau to tipo bendrų pardavimų apimties.

(21)	Buvo nustatyta, kad visų PET tipo pelningi pardavimai sudarė 10 % ar daugiau to tipo bendrų pardavimų apimties.

1.2. Eksporto kaina

(22)	Visais atvejais, kai svarstomas gaminys buvo eksportuojamas Bendrijos nepriklausomiems klientams, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, būtent, remiantis iš tikrųjų sumokėtomis ir mokamomis eksporto kainomis.

(23)

Tais atvejais, kai pardavimai buvo vykdomi per susijusį importuotoją, eksporto kainos buvo sudaromos, remiantis susijusių importuotojų perpardavimo kainomis, taikomomis nepriklausomiems klientams. Koregavimai atlikti pagal visas sąnaudas, kurias importuotojas patyrė nuo importavimo iki perpardavimo, tarp jų pagal pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas ir pagrįsto pelno maržą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies nuostatas. Atitinkama pelno marža buvo nustatyta, remiantis Bendrijos rinkoje dirbančių nesusijusių bendradarbiaujančių prekiautojų/importuotojų teikiama informacija.

1.3. Palyginimas

(24)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo palygintos, remiantis ex-works pagrindu. Teisingam normalios vertės ir eksporto kainos palyginimui, buvo atlikti koregavimai, atsižvelgiant į skirtumus, įtakojančius kainų palyginamumą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies nuostatas. Atitinkami koregavimai buvo pripažįstami visais atvejais, kai jie buvo priimtini, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

1.4. Dempingo skirtumas

(25)	Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies nuostatomis, kiekvienam bendradarbiaujančiam eksportuotojui buvo apskaičiuojamas dempingo skirtumas, lyginant normaliosios vertės svertinį vidurkį su eksporto kainos svertiniu vidurkiu.

(26)

Dempingo skirtumas toms likusioms šalims, kurių buvo nustatytas aukštas bendradarbiavimo lygis (virš 80 %) ir nebuvo pagrindo teigti, kad koks nors eksportuojantis gamintojas vengė bendradarbiauti, norint užtikrinti priemonių efektyvumą, buvo nustatomas pagal bendradarbiaujančios bendrovės su aukščiausiu dempingo skirtumu lygį.

(27)	Dempingo skirtumas likusioms šalims, kurioms buvo nustatytas žemas bendradarbiavimo lygis, buvo nustatomas remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatomis, t. y. turimų faktų pagrindu.

2. Korėjos Respublika

(28)

Atsakymai į klausimynus buvo gauti iš trijų eksportuojančių gamintojų, vienas jų neeksportavo PET į Bendriją tiriamuoju laikotarpiu, ir dviejų importuotojų, susijusių su vienu iš eksportuojančių gamintojų. Buvo nustatyta, kad bendradarbiaujantys eksportuotojai sudarė 100 % Korėjos aptariamo produkto eksporto tiriamuoju laikotarpiu.

2.1. Normalioji vertė

(29)	Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, visiems PET tipams, kuriuos eksportavo Korėjos eksportuojantys gamintojai, buvo galima nustatyti normaliąją vertę, remiantis nepriklausomų klientų vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis mokėtomis ir mokamomis kainomis.

2.2. Eksporto kaina

(30)

Vienas iš Korėjos eksportuojančių gamintojų vykdė eksporto pardavimus į Bendriją tiek tiesiogiai nepriklausomiems klientams, tiek per susijusius importuotojus Korėjoje ir Bendrijoje. Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies nuostatomis, antruoju atveju buvo nustatytos eksporto kainos.

2.3. Palyginimas

(31)

Užtikrinant, kad palyginimas būtų teisingas, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies nuostatomis, buvo atsižvelgta į veiksnių, kurie, kaip buvo teigiama, įtakojo kainas ir kainų palyginamumą, skirtumus. Tuo pagrindu buvo atlikti koregavimai pagal transporto, draudimo, mokesčių mokėjimo, komisinių atlyginimų, paskolų, pakavimo, muitinės mokesčių ir banko mokesčių skirtumus.

2.4. Dempingo skirtumas

(32)	Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies nuostatomis, kiekvieno aptariamo produkto tipo, eksportuojamo į Bendriją, normalių verčių svertinis vidurkis buvo lyginamas su aptariamo produkto atitinkamo tipo vidutinės eksporto kainos svertiniu vidurkiu.

(33)

Iš palyginimo paaiškėjo, kad trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atžvilgiu visai nerasta dempingo arba jis yra de minimis. Dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje procentine išraiška, nesumokėjus muitų, yra tokie:

—	Daehan Synthetic Fiber Co. Ltd.: 1,2 %;

—	SK Chemicals Co. Ltd: 0,0 %;

—	KP Chemical Corp.: 0,1 %.

(34)	Du žinomi Korėjos eksportuojantys PET gamintojai, kuriems dabar taikomas individualus muitų dydis, teigė, kad tiriamuoju laikotarpiu jie nieko neeksportavo. Šie eksportuotojai nepateikė užtikrinančių įrodymų, kad reikėtų iš naujo įvertinti jų muitų dydžius.

(35)	Kadangi Korėjos bendrovės noriai bendradarbiavo (žr. 28 konstatuojamąją dalį), muitas likusioms šalims buvo nustatomas bendradarbiaujančios bendrovės su aukščiausiu dempingo skirtumu lygmenyje pagal 26 konstatuojamoje dalyje išdėstytą požiūrį. Lygis lieka toks pats, kaip ir pirminiame tyrime

3. Taivanis

(36)	Atsakymai į klausimynus buvo gauti iš keturių eksportuojančių gamintojų, vienas jų tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo PET į Bendriją. Buvo nustatyta, kad bendradarbiaujantys eksportuotojai sudarė mažiau kaip 60 % aptariamo Taivanio produkto eksporto tiriamuoju laikotarpiu.

3.1. Normalioji vertė

(37)	Visiems PET tipams, eksportuojamiems Taivanio eksportuojančių gamintojų, normalioji vertė buvo nustatyta, remiantis nepriklausomų klientų vidaus rinkoje mokėtomis ir mokamomis eksporto kainomis, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3.2. Eksporto kaina

(38)	Eksporto kainos buvo nustatytos, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis, būtent, faktiškai mokėtomis ir mokamomis kainomis.

3.3. Palyginimas

(39)

Užtikrinant, kad palyginimas būtų teisingas, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies nuostatomis, buvo atsižvelgta į veiksnių, kurie, kaip buvo teigiama, įtakojo kainas ir kainų palyginamumą, skirtumus. Tuo pagrindu buvo atliekami koregavimai pagal transporto, draudimo, mokesčių mokėjimo, komisinių atlyginimų, paskolų, pakavimo, muitinės mokesčių ir banko mokesčių skirtumus.

3.4. Dempingo skirtumas

(40)	Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies nuostatomis, kiekvieno aptariamo produkto tipo, eksportuojamo į Bendriją, normalių verčių svertinis vidurkis buvo lyginamas su aptariamo produkto atitinkamo tipo vidutinės eksporto kainos svertiniu vidurkiu.

(41)

Iš palyginimo paaiškėjo, kad dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atžvilgiu nustatytas dempingas. Dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje procentine išraiška, nesumokėjus muitų, yra tokie:

—	Far Eastern Textile Ltd: 0,0 %;

—	Shinkong Synthetic Fibers Corp.: 3,1 %;

—	Hualon Corp.: 9,6 %.

(42)

Vienas eksportuojantis gamintojas, kuriam šiuo metu taikomas individualus muitas, bendradarbiavo šio tyrimo metu, nors tiriamuoju laikotarpiu jis nieko neeksportavo į Bendriją. Remiantis pateikta informacija, buvo nutarta palikti esamą dempingo skirtumą nepakeistą, kadangi nebuvo pateikta jokios informacijos, rodančios, kad reikėtų iš naujo įvertinti jo muito dydį.

(43)

Yra vienas žinomas Taivanio PET eksportuotojas, kuriam šiuo metu taikomas individualus muitas, bet jis tyrimo metu nebendradarbiavo. Įvertinant tai, kad jis nebendradarbiavo, buvo nutarta nenustatyti šiam eksportuotojui individualaus muito. Be to, nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių nustatyti individualų muitą.

(44)	Kadangi Taivanio bendrovės noriai bendradarbiavo (žr. 36 konstatuojamąją dalį), dempingo skirtumas likusioms šalims buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, kaip nurodyta 27 konstatuojamoje dalyje.

(45)

Dempingo skirtumas likusioms šalims apskaičiuotas remiantis prieinamais Eurostato duomenimis, taip pat iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gauta informacija, išreikšta CIF importo kainos Bendrijos pasienyje procentine išraiška, nesumokėjus muitų, yra tokia:

—	Taivanis: 20,1 %.

C. ILGALAIKIS PASIKEITUSIŲ APLINKYBIŲ POBŪDIS

(46)	Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, taip pat buvo tikrinama, ar pasikeitusios aplinkybės pirminio dempingo tyrimo atžvilgiu gali būti laikomos ilgalaikėmis.

1. Korėjos Respublika

(47)

Paaiškėjo, kad bendrovių, eksportavusių tiriamuoju laikotarpiu ir bendradarbiavusių tyrimo metu dempingo skirtumas liko tame pačiame lygmenyje arba nukrito iki de minimis lygmens. Pagrindinė priežastis buvo ta, kad, nežiūrint į tai, jog, palyginus su pirminio tyrimo duomenimis, šių bendrovių normalioji vertė ir vidaus rinkos kainos išaugo, pardavimo kainos Bendrijos rinkoje išaugo dar labiau. Iš tikrųjų nustatyta, kad šio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu eksporto kainos į Bendriją buvo vidutiniškai 53 % aukštesnės, palyginus su pirminio TL eksporto kainomis. Nebuvo nustatyta požymių, rodančių, kad šie pasikeitimai nėra ilgalaikiai. Taip pat reikėtų pastebėti, kad šios bendrovės pirminio tyrimo metu naudojo didelius pajėgumus, viršijančius 80 %. Šios bendrovės neketina papildomai didinti turimų pajėgumų, tam apribodamos būsimų aplinkybių pokyčių apimtį. Todėl manoma, kad ši padėtis, kiek tai susiję su eksporto kaina ir apimtimi, nekis.

(48)

Viena bendrovė, kuri neeksportavo į Bendriją pirminio tyrimo metu, bendradarbiavo ir eksportavo susijusį produktą į Bendriją šio tyrimo metu. Šiai bendrovei taip pat nustatyta de minimis dempingo skirtumas. Nustatyta, kad šios bendrovės normalioji vertė, taip pat ir vidaus rinkos bei eksporto kainos yra tokio paties lygmens, kaip ir kitų dviejų bendradarbiaujančių eksportuotojų.

(49)

Nerasta įrodymų, pagrindžiančių dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo į Bendriją, muitų pokyčius, kaip nurodyta 34 konstatuojamojoje dalyje. Reikėtų taip pat prisiminti, kad pirminiame tyrime nustatyta dempingo skirtumų įvairovė (nuo 1,4 % iki 55,8 %) rodo, jog Korėjos bendrovių vykdoma dempingo veikla yra skirtinga. Dėl šių priežasčių negalima daryti išvados, kad gamintojų, eksportavusių į Bendriją tiriamuoju laikotarpiu de minimis dempingo skirtumas yra būdingas neeksportavusiems gamintojams. Taigi, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad reikia peržiūrėti esamus šių bendrovių antidempingo muitus, ir nėra gauta duomenų, kurie leistų jiems apskaičiuoti peržiūrėtą individualų dydį. Šie rezultatai buvo pateikti suinteresuotoms šalims. Nė viena iš jų nepateikė pastabų ar kitokios papildomos informacijos.

2. Taivanis

(50)

Trys iš Taivanio keturių bendrovių, kurioms dabar taikomas individualus muitas, bendradarbiavo šiame tyrime. Tyrimas nustatė, kad vienos šių bendrovių dempingo skirtumas nukrito iki de minimis lygio. Antrosios bendrovės dempingo skirtumas nukrito nuo 7,8 % pirminio tyrimo metu iki 4,6 % dabartinio tyrimo metu. Kaip ir Korėjos Respublikoje, pagrindinė priežastis buvo ta, kad, nežiūrint į tai, jog, palyginus su pirminio tyrimo duomenimis, šių bendrovių normalioji vertė ir vidaus rinkos kainos išaugo, pardavimo kainos Bendrijos rinkoje išaugo dar labiau. Taivanio atveju nustatyta, kad šio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu eksporto kainos į Bendriją buvo vidutiniškai 42 % aukštesnės, palyginus su pirminio tiriamojo laikotarpio eksporto kainomis. Taip pat buvo nustatyta, kad šios bendrovės pajėgumus naudojo panašiai, kaip Korėjos bendrovės. Jos taip pat neketina didinti savo nustatytų pajėgumų.

(51)	Trečioji bendradarbiaujanti bendrovė, kuriai šiuo metu taikomas individualus muitas, pateikė įrodymus, kad ji šio tyrimo metu neeksportavo aptariamo gaminio į Bendriją.

(52)	Be to, viena Taivanio bendrovė, kuri pirminio tyrimo metu neeksportavo į Bendriją, taip pat bendradarbiavo šio tyrimo metu. Šios bendrovės dempingo skirtumas yra 10,7 %.

(53)

Trijų bendradarbiaujančių gamintojų, kurie šio tyrimo metu eksportavo į Bendriją, atveju nėra pagrindo teigti, kad skirtumai, atsiradę dabartinio ir pirminio tyrimų metu, ypač eksporto kainų į Bendriją padidėjimas, nėra ilgalaikis. Taigi, manoma, kad šių bendrovių dempingo skirtumai, apskaičiuoti remiantis šio tyrimo duomenimis, yra teisingi.

(54)

Nėra įrodymų, kad būtina peržiūrėti gamintojo šio tyrimo metu bendradarbiavusio, bet neeksportavusio į Bendriją, antidempingo muitus. Todėl manoma, kad dabartinių dydžių keisti nereikia. Kaip ir Korėjos atveju, nėra gauta duomenų, kurie leistų Korėjai apskaičiuoti peržiūrėtą individualų dydį. Pateikus rezultatus, suinteresuota šalis taip pat nepateikė pastabų ar kitokios papildomos informacijos.

D. PASIŪLYMAS DĖL ANTIDEMPINGO PRIEMONIŲ

(55)	Remiantis padarytomis išvadomis dėl dempingo ir ilgalaikio pasikeitusių aplinkybių pobūdžio, esamos antidempingo priemonės, atsižvelgiant į aptariamo produkto, kurio kilmės šalys yra Korėjos Respublika ir Taivanis, importą, turi būti pakoreguotos taip, kad atsispindėtų naujus dempingo skirtumus.

(56)	Ta aplinkybė, kad, kintant žalios naftos kainoms, PET kainos taip pat gali svyruoti, neturėtų sukelti muitų didėjimo. Todėl buvo nutarta, kad pakeisti mokesčiai turi būti išreikšti kaip konkreti suma už toną. Šio tikslo buvo siekiama pirminio tyrimo metu.

(57)

Kiekvienos bendrovės antidempingo muitų dydžiai buvo nustatyti remiantis dabartinės peržiūros duomenimis. Jie atspindi šio tyrimo metu nustatytą bendrovių padėtį. Šie muitų dydžiai, priešpastatyti muitams, taikomiems „visoms kitoms bendrovėms“, taikomi išimtinai importui tų produktų, kurių kilmės šalis yra aptariama šalis. Šiuos produktus pagamino šio reglamento konstatuojamoje dalyje išvardintos bendrovės. Importuotiems produktams, kuriuos pagamino kitos, šio reglamento konstatuojamojoje dalyje neišvardintos bendrovės, įskaitant įmones, susijusias su pirmiau minėtomis konkrečiomis bendrovėms, negali būti taikomi šie muitų dydžiai ir joms galioja „visoms kitoms bendrovėms“ taikomi muitai.

(58)

Siūlomi antidempingo muitai toms bendrovėms, kurios tiriamuoju laikotarpiu eksportavo į Bendriją, yra:

Šalis	Bendrovė	Dempingo skirtumas	Antidempingo muito dydis	Siūlomas muitas (eurai/T)
Korėjos Respublika	Daehan Synthetic Fiber Co. Ltd.	1,2 %	0,0 %	0
	SK Chemicals Co. Ltd.	0,0 %	0,0 %	0
	KP Chemical Corp.	0,1 %	0,0 %	0
Taivanis	Far Eastern Textile Ltd.	0,0 %	0,0 %	0
	Shinkong Synthetic Fibers Corp.	3,1 %	3,1 %	24,5
	Hualon Corp.	9,6 %	9,6 %	81,9

(59)	Remiantis peržiūrėtu dempingo skirtumu likusioms šalims, nustatytu 45 konstatuojamojoje dalyje, antidempingo muitas likusioms šalims Taivaniui turėtų būti padidintas iki 143,4 eurų/toną.

E. BAIGIAMOJI NUOSTATA

(60)	Suinteresuotosios šalys buvo informuotos apie visus faktus ir svarstymus, kuriais remiantis buvo pasiūlytos galiojančio reglamento pakeitimai. Nebuvo gauta jokių komentarų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 2604/2000 1 straipsnio 2 dalies lentelė pakeičiama tokia lentele:

„Šalis	Antidempingo muitas (eurai/t)	Papildomas TARIC kodas
Indija	181,7	A999
Indonezija	187,7	A999
Malaizija	160,1	A999
Korėja	148,3	A999
Taivanis	143,4	A999
Tailandas	83,2	A999“

2. 1 straipsnio 3 dalies lentelė pakeičiama šia lentele:

„Šalis	Bendrovė	Antidempingo muitas (eurai/t)	Papildomas TARIC kodas
Indija	Pearl Engineering Polymers Limited	130,8	A182
Indija	Reliance Industries Limited	181,7	A181
Indija	Elque Polyesters Limited	200,9	A183
Indija	Futura Polymers Limited	161,2	A184
Indonezija	P.T. Bakrie Kasei Corporation	187,7	A191
Indonezija	P.T. Indorama Synthetics Tbk	92,1	A192
Indonezija	P.T. Polypet Karyapersada	178,9	A193
Malaizija	Hualon Corporation (M) Sdn. Bhd.	36,0	A186
Malaizija	MpI Polyester Industries Sdn. Bhd.	160,1	A185
Korėjos Respublika	Daehan Synthetic Fiber Co., Limited	0	A194
Korėjos Respublika	Honam Petrochemical Corporation	101,4	A195
Korėjos Respublika	SK Chemicals Co., Limited	0	A196
Korėjos Respublika	Tongkong Corporation	148,3	A197
Korėjos Respublika	KP Chemical Corporation	0	A577
Taivanis	Far Eastern Textile Limited	0	A188
Taivanis	Tuntex Distinct Corporation	69,5	A198
Taivanis	Shingkong Synthetic Fibers Corporation	24,5	A189
Taivanis	Hualon Corporation	81,9	A578
Tailandas	Thai Shingkong Industry Corporation Limited	83,2	A190
Tailandas	Indo Pet (Thailand) Ltd	83,2	A468“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-C. JUNCKER

(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2) OL L 301, 2000 11 30, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 823/2004 (OL 127, 2004 4 29, p. 7).

(3) OL C 120, 2003 5 22, p. 13.

(4) OL C 120, 2003 5 22, p. 9.

(5) OL L 52, 2004 2 21, p. 5.

(6) OL L 271, 2004 8 19, p. 1.

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/9

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 84/2005

2005 m. sausio 18 d.

iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 2042/2000, nustatančio galutinį antidempingo muitą televizijos kamerų sistemų, kurių kilmės šalis – Japonija, importui, priedą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas),

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. ANKSTESNĖS PROCEDŪROS

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 1015/94 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą televizijos kamerų sistemų (toliau – TKS), kurių kilmės šalis – Japonija, importui.

(2)

Iš antidempingo muito taikymo srities Reglamento (EB) Nr. 1015/94 1 straipsnio 3 dalies e punkte Taryba aiškiai išskyrė to reglamento priede (toliau – priedas) nurodytas kamerų sistemas, kurios yra aukščiausios klasės profesionalios kamerų sistemos, formaliai patenkančios į Reglamento (EB) Nr. 1015/94 1 straipsnio 2 dalyje pateiktą produkto apibrėžimą, tačiau kurių negalima laikyti televizijos kamerų sistemomis.

(3)	1995 m. spalio mėnesį Reglamentu (EB) Nr. 2474/95 (3) Taryba iš dalies pakeitė Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1015/94, visų pirma panašaus produkto ir tam tikrų profesionalių kamerų sistemų, kurios buvo aiškiai atleistos nuo galutinio antidempingo muito, modelių apibrėžimą.

(4)

1997 m. spalio mėnesį Reglamentu (EB) Nr. 1952/97 (4) Taryba iš dalies pakeitė galutinio antidempingo muito dydžius dviem bendrovėms, o būtent – Sony Corporation ir Ikegami Tsushinki Co. Ltd, remdamasi pagrindinio reglamento 12 straipsniu. Be to, iš antidempingo muito taikymo srities Taryba aiškiai išskyrė tam tikrus naujus profesionalių kamerų sistemų modelius, įtraukdama juos į priedą.

(5)

1999 m. sausio mėn. ir 2000 m. sausio mėn. Reglamentais (EB) Nr. 193/1999 (5) ir (EB) Nr. 176/2000 (6) Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 1015/94, į priedą įtraukdama tam tikrus vėlesnius profesionalių kamerų sistemų modelius ir tokiu būdu juos atleisdama nuo galutinio antidempingo muito taikymo. 2004 m. spalio mėn. Reglamentu (EB) Nr. 1754/2004 (7) Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 176/2000.

(6)	2000 m. rugsėjo mėn. Reglamentu (EB) Nr. 2042/2000 (8) Taryba patvirtino galutinius antidempingo muitus, nustatytus Reglamentu (EB) Nr. 1015/94, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi.

(7)

2001 m. sausio mėn. ir 2001 m. gegužės mėn. Reglamentais (EB) Nr. 198/2001 (9) ir (EB) Nr. 951/2001 (10) Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 2042/2000, į Reglamento (EB) Nr. 2042/2000 priedą įtraukdama tam tikrus vėlesnius profesionalių kamerų sistemų modelius ir tokiu būdu juos atleisdama nuo galutinio antidempingo muito taikymo.

(8)

2001 m. rugsėjo mėn. po tarpinės peržiūros, atliktos remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, Reglamentu (EB) Nr. 1900/2001 (11) Taryba patvirtino eksportuojančio gamintojo Hitachi Denshi Ltd televizijos kamerų sistemų importui Reglamentu (EB) Nr. 2042/2000 nustatytų galutinių antidempingo muitų dydžius.

(9)	2002 m. rugsėjo mėn. Reglamentu (EB) Nr. 1696/2002 (12) Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 2042/2000, į Reglamento (EB) Nr. 2042/2002 priedą įtraukdama tam tikrus vėlesnius profesionalių kamerų sistemų modelius ir tokiu būdu juos atleisdama nuo galutinio antidempingo muito taikymo.

(10)	2004 m. balandžio mėn. Reglamentu (EB) Nr. 825/2004 Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 2042/2000, į Reglamento (EB) Nr. 2042/2002 priedą įtraukdama tam tikrus vėlesnius profesionalių kamerų sistemų modelius ir tokiu būdu juos atleisdama nuo galutinio antidempingo muito taikymo.

B. NAUJŲ PROFESIONALIŲ KAMERŲ SISTEMŲ MODELIŲ TYRIMAS

1. Procedūra

(11)

Du Japonijos eksportuojantys gamintojai, o būtent – Sony Corporation (toliau – Sony) ir Victor Company of Japan Limited (toliau – JVC), pranešė Komisijai, kad į Bendrijos rinką jie ketina tiekti naujus profesionalių kamerų sistemų modelius ir jų priedus, ir paprašė į Reglamento (EB) Nr. 2042/2000 priedą įtraukti šiuos naujus profesionalių kamerų sistemų modelius ir jų priedus ir tokiu būdu atleisti juos nuo antidempingo muito taikymo srities.

(12)	Apie tai Komisija pranešė Bendrijos pramonei ir pradėjo tyrimą, siekdama nustatyti, ar aptariami produktai patenka į antidempingo muito taikymo sritį ir ar reikia atitinkamai iš dalies keisti Reglamento (EB) Nr. 2042/2000 vykdomąją dalį.

2. Tiriamieji modeliai

(13)

Buvo gauti prašymai nuo muito atleisti šiuos kamerų sistemų modelius, pateikus atitinkamą techninę informaciją:

Sony:

—	vaizdo ieškiklis HDVF-C30W;

ii)

JVC:

—	Kameros galvutė KY-F560E.

Sony vaizdo ieškiklis buvo pristatytas kaip modelis, kurį galima naudoti tik su portatyvine videokamera ir videomagnetofonu bei kameromis, nepatenkančiomis į Reglamento (EB) Nr. 2042/2000 taikymo sritį. JVC modelis buvo pateiktas kaip vėlesnis profesionalių kamerų, kurios jau atleistos nuo galiojančios antidempingo priemonės, modelis.

3. Išvados

i) Vaizdo ieškiklis HDVF-C30W

(14)

Buvo nustatyta, kad vaizdo ieškiklis HDVF-C30W patenka į Reglamento (EB) Nr. 2042/2000 1 straipsnio 2 dalies b punkte pateiktą produkto apibrėžimą. Tačiau jį galima naudoti tik su kamerų galvutėmis, nepatenkančiomis į to paties reglamento 1 straipsnio 2 dalies a punkte pateiktą apibrėžimą. Visų pirma šių kamerų signalo ir triukšmo santykis yra 54 dB, o Reglamento (EB) Nr. 2042/2000 kamerų galvučių aprašyme reikalaujama, kad, „esant įprastiniam priėmimui, jis būtų 55 dB arba didesnis“. Todėl buvo padaryta išvada, kad šis vaizdo ieškiklis būtų laikomas profesionalia kamerų sistema, patenkančia į Reglamento (EB) Nr. 2042/2000 1 straipsnio 3 dalies e punkte pateiktą apibrėžimą. Todėl šiam vaizdo ieškikliui neturėtų būti taikomos galiojančios antidempingo priemonės, ir jis turėtų būti įtrauktas į Reglamento (EB) Nr. 2042/2000 priedą.

(15)

Remiantis nusistovėjusia Bendrijos institucijų tvarka, šį modelį reikėtų atleisti nuo muito nuo tos dienos, kai Komisijos tarnybos gavo atitinkamą prašymą netaikyti muito. Todėl visas Sony – vaizdo ieškiklių HDVF-C30W, įvežtų 2003 m. balandžio 1 d. arba vėliau, importas turėtų būti atleistas nuo muito nuo tos datos.

ii) Kameros galvutė KY-F560E

(16)

Buvo nustatyta, kad, nors kameros galvutės KY-F560E patenka į Reglamento (EB) Nr. 2042/2000 1 straipsnio 2 dalies a punkte pateiktą produkto apibrėžimą, iš esmės jos naudojamos techninėms ir medicininėms reikmėms. Todėl buvo padaryta išvada, kad šis modelis turi būti laikomas profesionalia kamerų sistema, patenkančia į Reglamento (EB) Nr. 2042/2000 1 straipsnio 3 dalies e punkte pateiktą apibrėžimą. Todėl jai neturėtų būti taikomos galiojančios antidempingo priemonės, ir ją reikėtų įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 2042/2000 priedą.

(17)

Remiantis nusistovėjusia Bendrijos institucijų tvarka, šį modelį reikėtų atleisti nuo muito nuo tos dienos, kai Komisijos tarnybos gavo atitinkamą prašymą netaikyti muito. Todėl visas JVC – kameros galvučių KY-F560E, įvežtų 2004 m. balandžio 15 d. arba vėliau, importas turėtų būti atleistas nuo muito nuo tos datos.

4. Informacija suinteresuotosioms šalims ir išvados

(18)	Komisija pranešė Bendrijos pramonei ir TKS eksportuotojams apie savo išvadas ir suteikė jiems galimybę pareikšti savo nuomonę. Nė viena šalis neprieštaravo Komisijos išvadoms.

(19)	Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, reikia atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 2042/2000,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2042/2000 priedas pakeičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

1. Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Šis reglamentas taikomas toliau nurodytų modelių, kuriuos pagamino ir į Bendriją eksportavo šie eksportuojantys gamintojai:

Sony – nuo 2003 m. balandžio 1 d.

—	Vaizdo ieškiklis HDVF-C30W;

JVC – nuo 2004 m. balandžio 15 d.

—	Kameros galvutė KY-F560E.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-C. JUNCKER

(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2) OL L 111, 1994 4 30, p. 106. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 176/2000 (OL L 22, 2000 1 27, p. 29).

(3) OL L 255, 1995 10 25, p. 11.

(4) OL L 276, 1997 10 9, p. 20.

(5) OL L 22, 1999 1 29, p. 10.

(6) OL L 22, 2000 1 27, p. 29.

(7) OL L 313, 2004 10 12, p. 1.

(8) OL L 244, 2000 9 29, p. 38. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 825/2004 (OL L 127, 2004 4 29, p. 12).

(9) OL L 30, 2001 2 1, p. 1.

(10) OL L 134, 2001 5 17, p. 18.

(11) OL L 261, 2001 9 29, p. 3.

(12) OL L 259, 2002 9 27, p. 1.

PRIEDAS

„PRIEDAS

Profesionalių kamerų sistemų, išskyrus televizijos kamerų sistemas (transliacijos kamerų sistemas), kurioms netaikomos priemonės, sąrašas

Kompanijos pavadinimas	Kamerų galvutės	Vaizdo ieškiklis	Kameros valdymo blokas	Pavienių kamerų darbinis valdymo pultas	Pagrindinis valdymo pultas (1)	Kameros adapteris
Sony	DXC-M7PK DXC-M7P DXC-M7PH DXC-M7PK/1 DXC-M7P/1 DXC-M7PH/1 DXC-327PK DXC-327PL DXC-327PH DXC-327APK DXC-327APL DXC-327AH DXC-537PK DXC-537PL DXC-537PH DXC-537APK DXC-537APL DXC-537APH EVW-537PK EVW-327PK DXC-637P DXC-637PK DXC-637PL DXC-637PH PVW-637PK PVW-637PL DXC-D30PF DXC-D30PK DXC-D30PL DXC-D30PH DSR-130PF DSR-130PK DSR-130PL PVW-D30PF PVW-D30PK PVW-D30PL DXC-327BPF DXC-327BPK DXC-327BPL DXC-327BPH DXC-D30WSP (2) DXC-D35PH (2) DXC-D35PL (2) DXC-D35PK (2) DXC-D35WSPL (2) DSR-135PL (2)	DXF-3000CE DXF-325CE DXF-501CE DXF-M3CE DXF-M7CE DXF-40CE DXF-40ACE DXF-50CE DXF-601CE DXF-40BCE DXF-50BCE DXF-701CE DXF-WSCE (2) DXF-801CE (2) HDVF-C30W (2)	CCU-M3P CCU-M5P CCU-M7P CUU-M5AP (2)	RM-M7G RM-M7E (2)	–—	CA-325P CA-325AP CA-325B CA-327P CA-537P CA-511 CA-512P CA-513 VCT-U14 (2)
Ikegami	HC-340 HC-300 HC-230 HC-240 HC-210 HC-390 LK-33 HDL-30MA HDL-37 HC-400 (2) HC-400W (2) HDL-37E HDL-10 HDL-40	VF15-21/22 VF-4523 VF15-39 VF15-46 (2) VF5040 (2) VF5040W (2)	MA-200/230 MA-200A (2) MA-400 (2) CCU-37 CCU-10	RCU-240 RCU-390 (2) RCU-400 (2) RCU-240A	—	CA-340 CA-300 CA-230 CA-390 CA-400 (2) CA-450 (2)
Hitachi	HV-C10F Z-ONE (L) Z-ONE (H) Z-ONE Z-ONE A (L) Z-ONE A (H) Z-ONE A (F) Z-ONE A Z-ONE B (L)	GM-51 (2)	RC-C1 RC-C10 RU-C10 RU-Z1 (B) RU-Z1 (C) RU-Z1 RC-C11 RU-Z2 RC-Z1	—	—	CA-Z1HB CA-C10 CA-C10SP CA-C10SJA CA-C10M CA-C10B CA-Z1A (2) CA-Z31 (2) CA-Z32 (2) CA-ZD1 (2)
Hitachi	Z-ONE B (H) Z-ONE B (F) Z-ONE B Z-ONE B (M) Z-ONE B (R) FP-C10 (B) FP-C10 (C) FP-C10 (D) FP-C10 (G) FP-C10 (L) FP-C10 (R) FP-C10 (S) FP-C10 (V) FP-C10 (F) FP-C10 FP-C10 A FP-C10 A (A) FP-C10 A (B) FP-C10 A (C) FP-C10 A (D) FP-C10 A (F) FP-C10 A (G) FP-C10 A (H) FP-C10 A (L) FP-C10 A (R) FP-C10 A (S) FP-C10 A (T) FP-C10 A (V) FP-C10 A (W) Z-ONE C (M) Z-ONE C (R) Z-ONE C (F) Z-ONE C HV-C20 HV-C20M Z-ONE-D Z-ONE-D (A) Z-ONE-D (B) Z-ONE-D (C) Z-ONE.DA (2) V-21 (2) V-21W (2)		RC-Z11 RC-Z2 RC-Z21 RC-Z2A (2) RC-Z21A (2) RU-Z3 (2) RC-Z3 (2)
Matsushita	WV-F700 WV-F700A WV-F700SHE WV-F700ASHE WV-F700BHE WV-F700ABHE WV-F700MHE WV-F350	WV-VF65BE WV-VF40E WV-VF39E WV-VF65BE (1) WV-VF40E (1) WV-VF42E WV-VF65B AW-VF80	WV-RC700/B WV-RC700/G WV-RC700A/B WV-RC700A/G WV-RC36/B WV-RC36/G WV-RC37/B WV-RC37/G	—	—	WV-AD700SE WV-AD700ASE WV-AD700ME WV-AD250E WV-AD500E (1) AW-AD500AE AW-AD700BSE
Matsushita	WV-F350HE WV-F350E WV-F350AE WV-F350DE WV-F350ADE WV-F500HE (1) WV-F-565HE AW-F575HE AW-E600 AW-E800 AW-E800A AW-E650 AW-E655 AW-E750		WV-CB700E WV-CB700AE WV-CB700E (1) WV-CB700AE (1) WV-RC700/B (1) WV-RC700/G (1) WV-RC700A/B (1) WV-RC700A/G (1) WV-RC550/G WV-RC550/B WV-RC700A WV-CB700A WV-RC550 WV-CB550 AW-RP501 AW-RP505
JVC	KY-35E KY-27ECH KY-19ECH KY-17FITECH KY-17BECH KY-F30FITE KY-F30BE KY-F560E KY-27CECH KH-100U KY-D29ECH KY-D29WECH (2)	VF-P315E VF-P550E VF-P10E VP-P115E VF-P400E VP-P550BE VF-P116 VF-P116WE (2) VF-P550WE (2)	RM-P350EG RM-P200EG RM-P300EG RM-LP80E RM-LP821E RM-LP35U RM-LP37U RM-P270EG RM-P210E	—	—	KA-35E KA-B35U KA-M35U KA-P35U KA-27E KA-20E KA-P27U KA-P20U KA-B27E KA-B20E KA-M20E KA-M27E
Olympus	MAJ-387N MAJ-387I		OTV-SX 2 OTV-S5 OTV-S6
Olympus	Camera OTV-SX“

(1) Kitaip vadinamas pagrindiniu surinkimo pultu (MSU) arba pagrindiniu valdymo skydu (MCP).

(2) Modeliai, kuriems netaikomas muitas, jeigu atitinkama triax sistema arba triax adapteris neparduodamas Bendrijos rinkoje.

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/15

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 85/2005

2005 m. sausio 20 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)	Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 21 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 20 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams

(1) OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1947/2002 (OL L 299, 2002 11 1, p. 17).

PRIEDAS

prie 2005 m. sausio 20 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	052	125,5
	204	91,6
	212	169,4
	248	157,0
	999	135,9
0707 00 05	052	137,0
	220	229,0
	999	183,0
0709 90 70	052	156,5
	204	158,2
	999	157,4
0805 10 20	052	54,8
	204	47,4
	212	51,1
	220	48,0
	448	35,9
	999	47,4
0805 20 10	204	64,5
0805 20 10	999	64,5
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	052	66,6
	204	84,7
	400	77,7
	464	149,6
	624	76,6
	999	91,0
0805 50 10	052	54,1
0805 50 10	999	54,1
0808 10 80	400	104,1
	404	78,6
	720	61,3
	999	81,3
0808 20 50	388	100,7
	400	88,5
	720	59,5
	999	82,9

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/17

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 86/2005

2005 m. sausio 20 d.

nustatantis reprezentacines kainas ir papildomus importo muitus už cukraus sektoriaus produktą melasą, taikomus nuo 2005 m. sausio 21 d.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1) ypač į jo 24 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

1995 m. birželio 23 d. Reglamentas (EB) Nr. 1422/95, nustatantis išsamias cukraus sektoriaus produkto melasos importo įgyvendinimo taisykles ir iš dalies pakeičiantis Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 785/68 (2) numato, kad melasos importo CIF kainos, nustatytos pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 785/68 (3) yra „reprezentacinės kainos“. Ši kaina laikoma nustatyta už standartinę kokybę, apibrėžtą Reglamento (EEB) Nr. 785/68 1 straipsnyje.

(2)	Reprezentacinės kainos nustatomos remiantis visa Reglamento (EEB) Nr. 785/68 3 straipsnyje numatyta informacija, išskyrus atvejus, numatytus šio reglamento 4 straipsnyje, o tam tikrais atvejais šias kainas galima nustatyti pagal Reglamento (EEB) Nr. 875/68 7 straipsnyje pateiktą metodą.

(3)	Koreguojant kainas, kurios nėra taikomos standartinei kokybei, reikia padidinti arba sumažinti kainas pagal siūlomos melasos kokybę, atsižvelgiant į Reglamento (EEB) Nr. 785/68 6 straipsnio nuostatas.

(4)

Kai skiriasi atitinkamo produkto slenkstinė kaina ir jo reprezentacinė kaina, reikia nustatyti papildomus importo muitus, Reglamento (EB) Nr. 1422/95 3 straipsnyje numatyta tvarka. Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 5 straipsnio nuostatas taikomas atleidimas nuo importo muitų, reikia nustatyti tam tikrus tų importo muitų dydžius.

(5)	Reikia nustatyti reprezentacines kainas ir papildomus importo muitus minėtiems produktams pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 1 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį.

(6)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1422/95 1 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos reprezentacinės kainos ir papildomi importo muitai yra nustatomi priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 21 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 20 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams

(1) OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeiti mais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2) OL L 141, 1995 6 24, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 79/2003 (OL L 13, 2003 1 18, p. 4).

(3) OL 145, 1968 6 27, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1422/1995.

PRIEDAS

Reprezentacinės kainos ir papildomi importo muitai už cukraus sektoriaus produktą melasą, taikomi nuo 2005 m. sausio 21 d.

(EUR)
KN kodas	Reprezentacinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto	Importo muito už 100 kg neto atitinkamo produkto dydis, kai pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 5 straipsnio nuostatas taikomas atleidimas (1)
1703 10 00 (2)	10,32	—	0
1703 90 00 (2)	10,70	—	0

(1) Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1422/95 5 straipsnio nuostatomis, šis dydis pakeičia šiems produktams bendrajame muitų tarife nustatytą muitą.

(2) Nustatoma standartinei kokybei, kaip ji apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 785/68 1 straipsnyje su pakeitimais.

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/19

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 87/2005

2005 m. sausio 20 d.

nustatantis grąžinamąsias išmokas už neperdirbto baltojo cukraus ir neperdirbto žaliavinio cukraus eksportą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1), ypač į jo 27 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje nustatyta, kad skirtumas tarp minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų produktų kainų arba biržos kainų ir Bendrijos kainų gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1260/2001 numatyta, kad grąžinamosios išmokos už nedenatūruotą baltąjį cukrų ir žaliavinį cukrų, eksportuojamus neperdirbtus, turi būti nustatytos atsižvelgiant į padėtį Bendrijos cukraus rinkoje ir pasaulinėje cukraus rinkoje, ypač į minėto reglamento 28 straipsnyje išvardintus kainų ir sąnaudų veiksnius. Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad taip pat reikėtų atsižvelgti ir į siūlomo eksporto ekonominį aspektą.

(3)

Grąžinamoji išmoka už žaliavinį cukrų turi būti nustatyta už standartinę kokybę, kuri yra apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 I priedo II dalyje. Ši grąžinamoji išmoka nustatoma remiantis ir sio Reglamento 28 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Karamelinis cukrus buvo apibrėžtas 1995 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2135/95, nustatančiame išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo cukraus sektoriuje taikymo taisykles (2). Tokiu būdu apskaičiuojamas grąžinamosios išmokos už cukrų, į kurį nepridėta aromatinių arba dažiųjų medžiagų, dydis turi būti taikomas pagal jame esantį sacharozės kiekį ir turi būti nustatytas už kiekvieną jos kiekio procentą.

(4)	Tam tikrais atvejais grąžinamosios išmokos dydis gali būti nustatytas kitokio pobūdžio teisės aktais.

(5)	Grąžinamoji išmoka nustatoma kas dvi savaites. Tarpiniu laikotarpiu ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad grąžinamoji išmoka už minėto reglamento 1 straipsnyje numatytus produktus gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, jei tai sąlygoja padėtis pasaulinėje rinkoje arba tam tikrų rinkų specifiniai reikalavimai.

(7)	Nuo 2001 metų pradžios didelėmis apimtimis ir sparčiai didėjęs pagal preferencinį režimą vykdytas cukraus importas iš Vakarų Balkanų ir Bendrijos cukraus eksportas į šias šalis, atrodo, yra gerokai dirbtino pobūdžio.

(8)	Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuris pasireikštų cukraus sektoriaus produktų, už kuriuos skirta eksporto grąžinamoji išmoka, reimportu į Bendriją, reikėtų visoms Balkanų šalims nenustatyti grąžinamosios išmokos už šiame reglamente išvardytų produktų eksportą.

(9)	Atsižvelgiant į šiuos veiksnius ir į esamą padėtį cukraus sektoriaus rinkose, ypač į cukraus kursus biržose arba kainas Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti atitinkamų dydžių grąžinamąsias išmokas.

(10)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamosios išmokos už Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytus produktus, eksportuojamus neperdirbtus ir nedenatūruotus, nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 21 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 20 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2) OL L 214, 1995 9 8, p. 16.

PRIEDAS

GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS UŽ NEPERDIRBTO BALTOJO CUKRAUS IR NEPERDIRBTO ŽALIAVINIO CUKRAUS EKSPORTĄ 2005 M. SAUSIO 21 D.

Produktų kodas

Paskirtis

Mato vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis

1701 11 90 9100

S00

EUR/100 kg

36,57 (1)

1701 11 90 9910

S00

EUR/100 kg

36,57 (1)

1701 12 90 9100

S00

EUR/100 kg

36,57 (1)

1701 12 90 9910

S00

EUR/100 kg

36,57 (1)

1701 91 00 9000

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,3976

1701 99 10 9100

S00

EUR/100 kg

39,76

1701 99 10 9910

S00

EUR/100 kg

39,76

1701 99 10 9950

S00

EUR/100 kg

39,76

1701 99 90 9100

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,3976

N. B.: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1), su pakeitimais.

Paskirčių skaitiniai kodai yra apibrėžti Reglamente (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11).

Kitos paskirtys apibrėžiamos taip:

S00

visos paskirtys (trečiosios šalys, kitos teritorijos, maisto tiekimas ir paskirtys, prilygintos eksportui už Bendrijos ribų), išskyrus Albaniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją ir Juodkalniją (įskaitant Kosovą, kaip jis yra apibrėžtas 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244) ir Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, tačiau netaikoma cukrui, pridėtam į produktus, išvardytus Tarybos reglamento Nr. 2201/96 (OL L 297, 1996 11 21, p. 29) 1 straipsnio 2 dalies b punkte.

(1) Šis dydis taikomas žaliaviniam cukrui, kurio išeiga yra 92 %. Jei eksportuojamo žaliavinio cukraus išeiga nėra lygi 92 %, taikytinas grąžinamosios išmokos dydis nustatomas pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 28 straipsnio 4 dalies nuostatas.

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/21

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 88/2005

2005 m. sausio 20 d.

nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas už neperdirbtus sirupus ir kai kuriuos kitus cukraus sektoriaus produktus

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1), ypač į jo 27 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje nustatyta, kad skirtumas tarp minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkte išvardytų produktų kainų arba biržos kursų ir Bendrijos kainų gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

1995 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2135/95, nustatančiame išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo cukraus sektoriuje taikymo taisykles (2), 3 straipsnyje numatyta, kad eksporto grąžinamoji išmoka už 100 kg Reglamento (EEB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų produktų yra lygi bazinei sumai, padaugintai iš tam produktui nustatyto sacharozės kiekio, atitinkamais atvejais pridėjus kitų į sacharozės ekvivalentą perskaičiuotų cukrų kiekį. Šis atitinkamo produkto sacharozės kiekis nustatomas pagal Reglamento (EB) Nr. 2135/95 3 straipsnio nuostatas.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad grąžinamosios išmokos už sorbozę bazinis dydis yra lygus baziniam grąžinamosios išmokos dydžiui, atėmus iš jo vieną šimtąją dalį galiojančios gamybos grąžinamosios išmokos, kuri pagal 2001 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1265/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų dėl tam tikrų cukraus produktų, naudojamų chemijos pramonėje, gamybos grąžinamųjų išmokų mokėjimo taikymo (3), nuostatas taikoma pastarojo reglamento priede išvardytiems produktams.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad grąžinamosios išmokos už kitus to paties reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkte išvardytus produktus, eksportuojamus neperdirbtus, bazinis dydis sudaro vieną šimtąją dydžio, gauto atsižvelgiant, pirma, į skirtumo tarp baltojo cukraus intervencinės kainos nedeficitinėse Bendrijos zonose tą mėnesį, kuriam nustatomas bazinis dydis, ir tarp pasaulinėje rinkoje užregistruotų baltojo cukraus kainų arba biržos kainų skirtumo ir, antra, į būtinybę nustatyti pusiausvyrą tarp Bendrijos pagrindinių produktų naudojimo perdirbtų prekių, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis, gamyboje ir trečiųjų šalių produktų, įvežtų perdirbti, naudojimo.

(5)	Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad grąžinamosios išmokos bazinis dydis gali būti taikomas tik kai kuriems to reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkte išvardytiems produktams.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje numatyta, kad gali būti numatyta eksporto grąžinamoji išmoka už to reglamento 1 straipsnio 1 dalies f, g ir h punktuose išvardytus produktus, eksportuojamus neperdirbtus. Nustatant grąžinamosios išmokos dydį už kiekvieną 100 kilogramų sausosios medžiagos, visų pirma atsižvelgiama į grąžinamąją išmoką, taikomą už KN kodu 1702 30 91 klasifikuojamų produktų eksportą, į grąžinamąją išmoką, taikomą už Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 dalies d punkte minimų produktų eksportą ir į numatomo eksporto ekonominius aspektus. Kalbant apie minėtos 1 dalies f ir g punktuose išvardytus produktus, grąžinamoji išmoka skiriama tik už tuos produktus, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 2135/95 5 straipsnyje nurodytas sąlygas, o kalbant apie h punkte išvardytus produktus, grąžinamoji išmoka skiriama tik už tuos produktus, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 2135/95 6 straipsnyje nurodytas sąlygas.

(7)	Pirmiau minėtos numatomos grąžinamosios išmokos turi būti nustatomos kiekvieną mėnesį. Tarpiniu laikotarpiu jos gali būti pakeistos.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad grąžinamosios išmokos už to reglamento 1 straipsnyje išvardytus produktus gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, jei tai sąlygoja padėtis pasaulinėje rinkoje arba tam tikrų rinkų specifiniai reikalavimai.

(9)	Nuo 2001 metų pradžios didelėmis apimtimis ir sparčiai didėjęs cukraus importas pagal preferencinį režimą iš Vakarų Balkanų ir Bendrijos cukraus eksportas į šias šalis, atrodo, yra gerokai dirbtino pobūdžio.

(10)	Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuris pasireikštų cukraus sektoriaus produktų, už kuriuos skirta eksporto grąžinamoji išmoka, reimportu į Bendriją, reikėtų visoms Vakarų Balkanų šalims nenustatyti grąžinamosios išmokos už šiame reglamente išvardytų produktų eksportą.

(11)	Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, reikėtų nustatyti atitinkamų dydžių grąžinamąsias išmokas už nurodomus produktus.

(12)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamosios išmokos už Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 dalies d, f, g ir h punktuose išvardytus produktus, eksportuojamus neperdirbtus, yra nustatomos tokios, kaip numatyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 21 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 20 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 6).

(2) OL L 214, 1995 9 8, p. 16.

(3) OL L 178, 2001 6 30, p. 63.

PRIEDAS

GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS UŽ NEPERDIRBTŲ SIRUPŲ IR KAI KURIŲ KITŲ NEPERDIRBTŲ CUKRAUS SEKTORIAUS PRODUKTŲ EKSPORTĄ, TAIKOMOS NUO 2005 M. SAUSIO 21 D.

Produkto kodas

Paskirtis

Mato vienetas

Grąžinamosios išmokos dydis

1702 40 10 9100

S00

EUR/100 kg sausosios medžiagos masės

39,76 (1)

1702 60 10 9000

S00

EUR/100 kg sausosios medžiagos masės

39,76 (1)

1702 60 80 9100

S00

EUR/100 kg sausosios medžiagos masės

75,54 (2)

1702 60 95 9000

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,3976 (3)

1702 90 30 9000

S00

EUR/100 kg sausosios medžiagos masės

39,76 (1)

1702 90 60 9000

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,3976 (3)

1702 90 71 9000

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,3976 (3)

1702 90 99 9900

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,3976 (3) (4)

2106 90 30 9000

S00

EUR/100 kg sausosios medžiagos masės

39,76 (1)

2106 90 59 9000

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,3976 (3)

N.B.: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais

Paskirčių skaitiniai kodai yra apibrėžti Reglamente (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11).

Kitos paskirtys apibrėžiamos taip:

S00

visos paskirtys (trečiosios šalys, kitos teritorijos, maisto tiekimas ir paskirtys, prilygintos eksportui už Bendrijos ribų), išskyrus Albaniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją ir Juodkalniją (įskaitant Kosovą, kaip jis yra apibrėžtas 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244) ir Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, tačiau netaikoma cukrui, pridėtam į produktus, išvardytus Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 (OL L 297, 1996 11 21, p. 29) 1 straipsnio 2 dalies b punkte.

(1) Taikoma tik Reglamento (EB) Nr. 2135/95 5 straipsnyje nurodytiems produktams.

(2) Taikoma tik Reglamento (EB) Nr. 2135/95 6 straipsnyje nurodytiems produktams.

(3) Bazinis dydis netaikomas sirupams, kurių grynumas mažesnis kaip 85 % (Reglamentas (EB) Nr. 2135/95). Sacharozės kiekis nustatomas pagal Reglamento (EB) Nr. 2135/95 3 straipsnio nuostatas.

(4) Dydis netaikomas Reglamento (EEB) Nr. 3513/92 (OL L 355, 1992 12 5, p. 12) priedo 2 dalyje apibrėžtam produktui.

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/24

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 89/2005

2005 m. sausio 20 d.

nustatantis didžiausią grąžinamąją išmoką už baltojo cukraus eksportą į kai kurias trečiąsias šalis 17-ajame daliniame konkurse, vykdomame remiantis Reglamente (EB) Nr. 1327/2004 numatytu nuolatiniu konkursu

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1), ypač į jo 27 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2004 m. liepos 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1327/2004 dėl 2004–2005 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso, siekiant nustatyti eksporto muitus ir (arba) grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą (2), numatyta vykdyti dalinius konkursus dėl tokio cukraus eksporto į trečiąsias šalis.

(2)	Reglamento (EB) Nr. 1327/2004 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad didžiausias grąžinamosios išmokos dydis daliniame konkurse nustatomas pagal aplinkybes, visų pirma atsižvelgiant į cukraus rinkos Bendrijoje bei pasaulinės cukraus rinkos padėtį ir numatomą raidą.

(3)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1327/2004 nuostatomis vykdomame 17-ajame daliniame konkurse yra nustatoma 42,899 EUR/100 kg didžiausia grąžinamoji išmoka už baltojo cukraus eksportą į kai kurias į trečiąsias šalis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 21 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 20 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2) OL L 246, 2004 7 20, p. 23. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1685/2004 (OL L 303, 2004 9 30, p. 21).

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/25

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 90/2005

2005 m. sausio 20 d.

dėl nevalytos medvilnės pasaulinės rinkos kainos nustatymo

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Protokolą Nr. 4 dėl medvilnės, pridedamą prie Graikijos stojimo akto, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1050/2001 (1),

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1051/2001 dėl pagalbos medvilnės gamybai (2), ypač į jo 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 4 straipsniu, pasaulinės rinkos kaina už nevalytą medvilnę periodiškai nustatoma nuo valytos medvilnės kainos, konstatuojamos rinkoje, atsižvelgiant į istorinius ryšius tarp kainos už valytą medvilnę ir kainos, skaičiuojamos už nevalytą medvilnę. Šie istoriniai ryšiai buvo nustatyti 2001 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1591/2001, nustatančio išsamias pagalbos schemos medvilnės sektoriui taikymo taisykles (3) 2 straipsnio 2 dalyje. Jei pasaulinės rinkos kainos šiuo būdu nustatyti negalima, ji yra nustatoma paskutinį kartą nustatytos kainos pagrindu.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 5 straipsnį pasaulinės rinkos kaina už nevalytą medvilnę nustatoma produkcijai, atitinkančiai tam tikras charakteristikas, ir atsižvelgiant į pačius palankiausius pasaulinės rinkos pasiūlymus bei kotiravimus iš tų, kurie laikomi atspindinčiais realią rinkos tendenciją. Siekiant nustatyti šią kainą yra atsižvelgiama į vidurkį pasiūlymų ir kotiravimų, konstatuojamų vienoje ar keliose realią rinkos tendenciją atspindinčiose biržose, pristatant produkciją CIF sąlygomis į kurį nors Bendrijoje esantį uostą iš įvairių šalių tiekėjų, laikomų tinkamiausiomis užsienio prekybai. Vis dėlto šių kriterijų taikymas valytos medvilnės pasaulinės rinkos kainai nustatyti priklauso nuo skirtumų, atsirandančių dėl tiekiamos produkcijos kokybės ar dėl pasiūlymų ir kotiravimų pobūdžio. Toks taikymas yra nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1591/2001 3 straipsnio 2 dalyje.

(3)	Pirmiau minėtų kriterijų taikymas leidžia nustatyti nevalytos medvilnės pasaulinės rinkos kainą toliau nurodytu lygiu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nustatoma nevalytos medvilnės pasaulinės rinkos kaina, paminėta Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 4 straipsnyje: 18,242 EUR/100 kg.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 21 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 20 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams

(1) OL L 148, 2001 6 1, p. 1.

(2) OL L 148, 2001 6 1, p. 3.

(3) OL L 210, 2001 8 3, p. 10. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1486/2002 (OL L 223, 2002 8 20, p. 3).

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/26

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 91/2005

2005 m. sausio 20 d.

taikantis sumažinimo koeficientą grąžinamųjų išmokų sertifikatams už į Sutarties I priedą neįtrauktas prekes, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 8 straipsnio 5 dalyje

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3448/93, nustatantį prekybos tvarką, taikomą kai kurioms prekėms, pagamintoms perdirbant žemės ūkio produktus (1),

atsižvelgdama į 2000 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1520/2000, nustatantį bendras išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos taikymo taisykles ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijus (2), ypač jo 8 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1520/2000 8 straipsnio 2 dalį iš valstybių narių gautuose pranešimuose nurodoma, kad gautose paraiškose prašoma bendra suma siekia 220 145 448 EUR, tuo tarpu sumos dalis, kuriai gali būti išduodami grąžinamųjų išmokų sertifikatai, siekia 71 047 745 EUR, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1520/2000 8 straipsnio 4 dalyje.

(2)

Sumažinimo koeficientas apskaičiuojamas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1520/2000 8 straipsnio 3 ir 4 dalis. Todėl šis koeficientas turėtų būti taikomas prašomoms sumoms, kurioms gali būti išduotas grąžinamųjų išmokų sertifikatas nuo 2005 m. vasario 1 d., kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 8 straipsnio 6 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Prašomų grąžinamų išmokų sumoms nuo 2005 m. vasario 1 d. taikomas sumažinimo koeficientas 0,678.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 21 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 20 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 318, 1993 12 20, p. 18. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2580/2000 (OL L 298, 2000 11 25, p. 5).

(2) OL L 177, 2000 7 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 886/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 14).

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/27

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 92/2005

2005 m. sausio 19 d.

įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 nuostatas dėl gyvūninės kilmės šalutinių produktų pašalinimo ar panaudojimo būdų ir iš dalies pakeičiantis jo VI priedą dėl biodujų transformavimo ir lydytų taukų perdirbimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (1), ypač į jo 4 straipsnio 2 dalies e punktą, 5 straipsnio 2 dalies g punktą, 6 straipsnio 2 dalies i punktą ir 32 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 numato taisykles, reglamentuojančias gyvūninės kilmės šalutinių produktų pašalinimo ir panaudojimo būdus. Jis taip pat numato galimybę patvirtinti papildomus gyvūninės kilmės šalutinių produktų pašalinimo ir panaudojimo būdus, pasikonsultavus su atitinkamu moksliniu komitetu.

(2)

2003 m. balandžio 10 ir 11 d. Mokslinis iniciatyvinis komitetas paskelbė nuomonę dėl šešių alternatyvių gyvūninės kilmės šalutinių produktų saugaus apdorojimo ir pašalinimo metodų. Pagal tą nuomonę penki procesai laikomi saugiais pašalinant ir (arba) panaudojant 2 ir 3 kategorijos medžiagą tam tikromis sąlygomis.

(3)

2003 m. balandžio 10 ir 11 d. Mokslinis iniciatyvinis komitetas paskelbė galutinę nuomonę ir ataskaitą apie gyvūninės kilmės atliekų apdorojimą aukštos temperatūros ir aukšto slėgio šarminės hidrolizės metodu, pateikdamas metodines rekomendacijas dėl šarminės hidrolizės galimybių panaudojimo ir jos sukeliamos rizikos, susijusios su 1, 2 ir 3 kategorijų medžiagų pašalinimu.

(4)	2003 m. lapkričio 26 ir 27 d. Europos maisto saugos institucija (EFSA) paskelbė nuomonę dėl biodujų aukšto slėgio hidrolizės proceso (HPHB), pateikdama metodines rekomendacijas dėl šarminės hidrolizės galimybių panaudojimo ir jos sukeliamos rizikos, susijusios su 1 kategorijos medžiagos pašalinimu.

(5)	Todėl be Reglamente (EB) Nr. 1774/2002 jau numatytų perdirbimo metodų, penkis procesus galima patvirtinti kaip gyvūninės kilmės šalutinių produktų pašalinimo ir (arba) panaudojimo alternatyvius būdus. Taip pat reikia nustatyti tų procesų panaudojimo sąlygas.

(6)	Komisija paprašė, kad kai kurie pareiškėjai, pateikę procesų patvirtinimo paraiškas, pateiktų išsamesnės informacijos apie jų taikomų 1 kategorijos medžiagos apdorojimo ir pašalinimo metodų saugą. Šią informaciją reikia nusiųsti Europos maisto saugos institucijai, kad ši tinkamai ją įvertintų.

(7)

Laukiant to įvertinimo ir laikantis nuostatos, kad Mokslinis iniciatyvinis komitetas pareiškė palankias nuomones dėl jos saugos, atsižvelgiant į USE, ypač jei ji autoklavuojama ir filtruojama netirpioms priemaišoms pašalinti, reikia patvirtinti vieną iš procesų, kurio metu gyvūninės kilmės taukai virsta biodyzelinu, o taip pat 1 kategorijos medžiagų didžiosios dalies apdorojimą ir pašalinimą griežčiausiomis sąlygomis, išskyrus pavojingiausias medžiagas. Šiuo atveju reikia paaiškinti, kad apdorojimo ir pašalinimo metu galima gauti biologinę energiją.

(8)

Tokių alternatyvių būdų patvirtinimas ir taikymas nepažeistų kitų teisės aktų, taikomų ES, ypač aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų, ir todėl šiame reglamente nustatytas taikymo sąlygas reikėtų, kai taikoma, įgyvendinti atsižvelgiant į 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/76/EB dėl atliekų sudeginimo (2) 6 straipsnio 4 dalį.

(9)

Procesų, patvirtintų 1 kategorijos gyvūninės kilmės šalutinių produktų apdorojimui, atveju ir kaip papildoma priežiūros priemonė, taikoma kartu su reguliaria perdirbimo parametrų stebėsena, proceso efektyvumas ir jo saugumas gyvūnų ir žmonių sveikatos atžvilgiu turi būti įrodytas kompetentingoms institucijoms per pirmuosius dvejus metus nuo proceso taikymo pradžios kiekvienoje suinteresuotoje valstybėje narėje atliekant bandymus bandomojoje gamykloje.

(10)	Patvirtinus 1 kategorijos gyvūninės kilmės šalutinių produktų transformavimą, Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VI priedo II ir III skyrius reikia pakeisti iš dalies.

(11)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1 kategorijos medžiagos apdorojimas ir pašalinimas

1. Kompetentinga institucija patvirtina ir gali leisti taikyti šarminės hidrolizės, kaip apibrėžta I priede, ir biodujų aukšto slėgio hidrolizės, kaip apibrėžta III priede, procesus apdoroti ir pašalinti 1 kategorijos medžiagą.

2. Kompetentinga institucija patvirtina ir gali leisti taikyti biodyzelino gamybos, kaip apibrėžta IV priede, procesą apdoroti ir pašalinti 1 kategorijos medžiagą, išskyrus medžiagas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose.

Tačiau šį procesą galima taikyti medžiagai, gautai iš gyvūnų, nurodytų 4 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nustatant, kad:

a)	nužudant gyvūnus, jie buvo jaunesni nei 24 mėnesių amžiaus, arba

b)	gyvūnai buvo tiriami laboratorijoje dėl USE buvimo nustatymo pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 (3) ir tyrimo rezultatas buvo neigiamas.

Kompetentinga institucija gali leisti taikyti šį procesą bet kokiems 1 kategorijos gyvūniniams taukams apdoroti ir pašalinti.

2 straipsnis

2 ir 3 kategorijos medžiagos apdorojimas ir panaudojimas arba pašalinimas

Kompetentinga institucija patvirtina ir gali leisti taikyti I–V prieduose apibrėžtus šarminės hidrolizės, aukštos slėgio aukštos temperatūros hidrolizės, biodujų aukšto slėgio hidrolizės, biodyzelino gamybos ir Brookes dujinimo procesus 2 ir 3 kategorijos medžiagoms apdoroti ir panaudoti ar pašalinti.

3 straipsnis

Procesų, apibrėžtų I–V prieduose, taikymo sąlygos

Leidusi procesą, kompetentinga institucija patvirtina gamyklas, kuriose taikomas vienas iš I–V prieduose aprašytų procesų, jei gamykla atitinka atitinkamame priede nurodytas technines specifikacijas ir parametrus ir Reglamente (EB) Nr. 1774/2002 nustatytas sąlygas, tame reglamente nustatytas kitų procesų technines specifikacijas ir parametrus. Šiuo tikslu gamyklos atsakingasis asmuo kompetentingai institucijai įrodo, kad laikomasi visų techninių specifikacijų ir parametrų, nustatytų atitinkamame priede.

4 straipsnis

Produktų žymėjimas ir paskesnis pašalinimas arba panaudojimas

1. Produktai paženklinami nepanaikinamu žymeniu, jei techniškai įmanoma – kvapu pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VI priedo I skyriaus 8 punktą.

Tačiau jei perdirbti šalutiniai produktai yra išimtinai 3 kategorijos medžiagos ir jei produktų neketinama pašalinti kaip atliekų, tai tokio ženklinimo atlikti nereikia.

2. Produktai, gaunami apdorojus 1 kategorijos medžiagą pašalinami kaip atliekos:

a)	sudeginant arba pakartotinai sudeginant pagal Direktyvos 2000/76/EB dėl atliekų deginimo nuostatas;

b)	laidojamos sąvartyne, patvirtintame pagal Tarybos direktyvą 1999/31/EB dėl atliekų savartynų (4), arba

c)	atliekant paskesnį transformavimą biodujų įmonėje ir virškinimo likučių pašalinimą, kaip numatyta a arba b punktuose.

3. Produktai, gaunami, apdorojus 2 ir 3 kategorijų medžiagas:

a)	pašalinami kaip atliekos, kaip numatyta 2 dalyje;

b)	toliau perdirbami į taukų darinius, iš anksto netaikant 1–5 metodų, Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 5 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodytais panaudojimo tikslais, arba

c)	panaudojami, transformuojami arba tiesiogiai pašalinami, iš anksto netaikant 1 metodo, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 5 straipsnio 2 dalies c punkto i, ii ir iii papunkčiuose.

4. Bet kokios gaunamos atliekos, tokios kaip dumblas, filtravimo turinys, pelenai ir virškinimo likučiai, pašalinamos, kaip numatyta 2 straipsnio dalies a arba b punktuose.

5 straipsnis

Papildoma pirminio taikymo priežiūra

1. Pirmuosius dvejus metus, per kuriuos kiekvienoje valstybėje narėje įgyvendinami toliau nurodyti procesai, gyvūninės kilmės šalutinių produktų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnyje, apdorojimui taikomos toliau nurodytos nuostatos:

a)	šarminė hidrolizė, kaip apibrėžta I priede;

b)	biodujų aukšto slėgio hidrolizė, kaip apibrėžta III priede; ir

c)	biodyzelino gamyba, kaip apibrėžta IV priede.

2. Proceso operatorius arba tiekėjas paskiria bandomąją įmonę kiekvienoje valstybėje narėje, kur bent kartą per metus atliekami tyrimai, siekiant pakartotinai patvirtinti proceso efektyvumą, atsižvelgiant į gyvūnų ir visuomenės sveikatą.

3. Kompetentinga institucija užtikrina, kad:

a)	bandomojoje įmonėje atliekami kiekvieno apdorojimo etapo metu gautų medžiagų, tokių kaip skystieji ir kietieji likučiai ir bet kokių proceso metu susidariusių dujų tinkami tyrimai; ir

b)	vykdant bandomosios įmonės oficialią kontrolę, kiekvieną mėnesį patikrinama įmonė ir taikomi perdirbimo parametrai bei sąlygos.

Kiekvieno dvejų metų laikotarpio pabaigoje kompetentinga institucija praneša Komisijai apie priežiūros rezultatus ir bet kokius patirtus praktinio darbo sunkumus.

6 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VI priedo pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VI priedo II ir III skyriai iš dalies pakeičiami taip:

II skyriaus B punkte po 4 papunkčio pridedamas toks sakinys:

„Tačiau produktai, gauti perdirbus 1 kategorijos medžiagą, gali būti transformuojami biodujų įmonėje, jeigu perdirbimas buvo atliktas alternatyviu metodu, patvirtintu pagal 4 straipsnio 2 dalies e punktą, ir, jei nenustatyta kitaip, biodujų gamyba yra to alternatyvaus metodo dalis, o gauta medžiaga pašalinama laikantis alternatyviam metodui nustatytų sąlygų.“

2)	Prie III priedo pabaigos pridedamas toks sakinys: „Tačiau gyvūninių taukų, gautų iš I kategorijos medžiagos, tolesniam perdirbimui galima taikyti kitus procesus, jeigu šie procesai yra patvirtinti kaip alternatyvus metodas pagal 4 straipsnio 2 dalies e punktą.“

7 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas ne vėliau kaip nuo 2005 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 19 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 273, 2002 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 668/2004 (OL L 112, 2004 4 19, p. 1).

(2) OL L 332, 2000 12 28, p. 91.

(3) OL L 147, 2001 5 31, p. 1.

(4) OL L 182, 1999 7 16, p. 1.

I PRIEDAS

ŠARMINĖS HIDROLIZĖS PROCESAS

Šarminės hidrolizės procesas – tai gyvūninės kilmės šalutinių produktų apdorojimas tokiomis sąlygomis:

arba natrio šarmo (NaOH) arba kalio šarmo (KOH) tirpalas (arba abiejų mišinys) naudojamas tokiu kiekiu, kad būtų užtikrintas apytikslis moliarinis ekvivalentiškumas, atsižvelgiant į skaldomų gyvūninės kilmės šalutinių produktų svorį, tipą ir sudėtį.

gyvūninės kilmės šalutiniuose produktuose esant dideliam riebalų kiekiui, neutralizuojančiam šarmą, šarmo įpilama atsižvelgiant į esamą medžiagos riebalų kiekį.

gyvūninės kilmės šalutinių produktų ir šarmų mišiniai pakaitinami iki ne mažesnės kaip 150 °C vidaus temperatūros, esant ne mažesniam kaip 4 bar slėgiui ne mažiau kaip

i)	tris valandas be pertraukos;

ii)

šešias valandas be pertraukos perdirbant gyvūninės kilmės šalutinius produktus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 1 dalies i ir ii punktuose. Tačiau medžiaga, gauta iš gyvūnų, nurodytų 4 straipsnio 1 dalies a punkte ii papunktyje, gali būti perdirbama pagal 1 punkto b papunkčio i įtrauką, jeigu:

—	nužudymo metu gyvūnai buvo jaunesni nei 24 mėnesių amžiaus, arba

—	gyvūnai buvo tiriami laboratorijoje siekiant nustatyti USE buvimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 ir tyrimo rezultatas buvo neigiamas; arba

iii)	vieną valandą be pertraukos perdirbant išimtinai žuvų ir paukščių kilmės medžiagų turinčius šalutinius produktus;

c)	procesas vykdomas visoje sistemoje, talpykloje esančią medžiagą pastoviai maišant, ir

d)	gyvūninės kilmės šalutiniai produktai apdorojami taip, kad tuo pačiu metu būtų laikomasi laiko-temperatūros-slėgio reikalavimų.

Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai įdedami į legiruoto plieno talpyklą. Įdedama nustatytas kiekis šarmo arba kietu pavidalu arba tirpalo pavidalu, kaip nurodyta 1 punkto a papunktyje. Indas uždaromas ir jo turinys kaitinamas pagal 1 punkto b papunktį. Dėl nuolatinio pumpavimo sukuriamos energijos inde esanti medžiaga skystu pavidalu nuolat maišoma ir tai padeda skaldymo procesui vykti iki tol, kol audiniai suyra, o kaulai ir dantys suminkštėja.

Užbaigus pirmiau nurodytą apdorojimą, gauti produktai gali būti transformuojami biodujų įmonėje, jeigu

a)	medžiaga, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, ir iš jos gauti produktai transformuojami biodujų įmonėje toje pačioje vietoje ir uždaroje sistemoje, taikant pirmesniuose 1 ir 2 punktuose aprašytą procesą;

b)	naudojant atitinkamą dujų valymo sistemą išvengiama biodujų taršos baltymų likučiais;

c)	biodujos greitai sudeginamos esant mažiausiai 900 °C temperatūrai ir paskui greitai ataušinamos („grūdinamos“).

II PRIEDAS

Aukšto slėgio aukštos temperatūros hidrolizės procesas

Aukšto slėgio aukštos temperatūros hidrolizės procesas – tai gyvūninės kilmės šalutinių produktų apdorojimas tokiomis sąlygomis:

a)	gyvūninės kilmės šalutiniai produktai kaitinami esant ne mažesnei kaip 180 °C vidaus temperatūrai ne trumpiau kaip 40 minučių be pertraukos, esant ne mažesniam kaip 12 bar absoliučiajam slėgiui, kaitinant netiesiogiai garintuvu, nukreiptu į biolitinį reaktorių;

b)	procesas vykdomas visoje sistemoje, inde esančią medžiagą pastoviai maišant, ir

c)	gyvūninės kilmės šalutiniai produktai apdorojami taip, kad vienu metu laikomasi laiko-temperatūros-slėgio reikalavimų.

Technologijos pagrindas – aukšto slėgio ir aukštos temperatūros garų reaktorius. Padidėjus slėgiui ir temperatūrai, įvyksta hidrolizė, kurios metu organinės medžiagos ilgosios molekulių grandinės suskaldomos į mažesnius fragmentus.

Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, įskaitant gyvūnų skerdenas, patalpinami talpykloje („biolitiniame reaktoriuje“). Indas uždaromas ir jo turinys kaitinamas pagal 1 punkto a papunktį. Dehidratacijos ciklo metu garuose esantis vanduo kondensuojasi ir gali būti naudojamas kitais tikslais arba pašalinamas. Kiekvienas ciklas viename reaktoriuje trunka apie 4 valandas.

III PRIEDAS

BIODUJŲ AUKŠTO SLĖGIO HIDROLIZĖS PROCESAS

Biodujų aukšto slėgio hidrolizės procesas – tai gyvūninės kilmės šalutinių produktų apdorojimas tokiomis sąlygomis:

a)	iš pradžių gyvūninės kilmės šalutiniai produktai perdirbami taikant 1 perdirbimo metodą perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002;

užbaigus pirmiau nurodytą procesą, medžiagos, iš kurių pašalinti riebalai, apdorojamos ne mažesnėje kaip 220 °C temperatūroje bent 20 minučių, absoliučiajam slėgiui siekiant ne mažiau kaip 25 bar, dviejų pakopų procedūros metu iš pradžių tiesiogiai, o vėliau netiesiogiai injekuojant garus į bendraašį šilumokaitį;

c)	procesas vykdomas visoje arba nepertraukiamoje sistemoje, medžiagą pastoviai maišant;

d)	gyvūninės kilmės šalutiniai produktai apdorojami taip, kad vienu metu laikomasi laiko-temperatūros-slėgio reikalavimų, ir

e)	produktas sumaišomas su vandeniu ir atliekamas anaerobinės fermentacijos biodujų reaktoriuje procesas (biodujų transformacija).

Apdorojant 1 kategorijos gyvūninės kilmės šalutinius produktus:

a)	visas procesas vykdomas toje pačioje vietoje uždaroje sistemoje;

b)	biodujos pagaminamos greitojo degimo proceso metu toje pačioje įmonėje ne mažesnėje kaip 900 °C temperatūroje, po to greitai ataušinamos („grūdinamos“) atitinkamoje dujų valymo sistemoje tam, kad biodujos ar jų degimo metu susidariusios dujos būtų apsaugotos nuo taršos baltyminiais likučiais;

3.	Parengiamas procesas medžiagai, gaunamai iš tradicinės taukų lydymo įmonės, perdirbti 1 perdirbimo proceso metu. Ši medžiaga perdirbama pagal 1 punkto b papunktį, o po to sumaišoma su vandeniu ir atliekama biodujų transformacija.

IV PRIEDAS

BIODYZELINO GAMYBOS PROCESAS

Biodyzelino gamyba – gyvūninės kilmės šalutinių produktų riebalų frakcijos (gyvūninių taukų) apdorojimas tokiomis sąlygomis:

Gyvūninės kilmės šalutinių produktų riebalų frakcija iš pradžių perdirbama:

i)	1 metodu, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 V priedo III skyriuje 1 ir 2 kategorijos medžiagų atveju, ir

ii)	bet kuriuo 1–5 arba 7 metodu arba žuvų kilmės medžiagos atveju – 6 metodu, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 V priedo III skyriuje 3 kategorijos medžiagų atveju;

perdirbti taukai atskiriami nuo baltymų, o netirpios priemaišos pašalinamos neviršijant 0,1 % svorio ir paskiau atliekamos jų esterifikacijos ir transesterifikacijos reakcijos. Tačiau esterifikacijos reakcijos nereikia atlikti taukų, gautų perdirbus 3 kategorijos medžiagą atveju. Esterifikacijos reakcijai atlikti pH sumažinamas žemiau 1, pripilant sieros rūgšties (1,2–2 M H2SO4) arba panašios rūgšties mišinį kaitinant 2 valandas 72 °C temperatūroje, intensyviai maišant. Transesterifikacijos reakcija atliekama padidinant pH iki 14, pripilant 15 % kalio šarmo (1–3 M KOH) arba panašaus šarmo ir kaitinant 35–50 °C temperatūroje ne trumpiau kaip 15–30 minučių. Transesterifikacija atliekama dukart pirmiau nurodytomis sąlygomis naudojant naują šarmo tirpalą. Po šio proceso atliekamas produktų rafinavimas, įskaitant distiliavimą vakuume 150 °C temperatūroje, gaunant biodyzeliną;

c)	biodyzelino gamybos, perdirbant 1 kategorijos medžiagas, atveju naudojama dujų valymo sistema, apsauganti nuo nedegių baltyminių likučių galimos emisijos biodyzelino degimo metu.

Gyvūniniai taukai perdirbami, kad būtų gaunamas biodyzelinas, turintis riebiųjų rūgščių metilesterių. Šitai gaunama atliekant riebalų esterifikacijos ir (arba) transesterifikacijos reakcijas. Biodyzelino gamybai skirti perdirbti gyvūniniai taukai sudaryti iš riebiųjų rūgščių metilesterių. Vėliau atliekant produktų rafinavimą, įskaitant distiliavimą vakuume, gaunamas biodyzelinas, naudojamas kaip vidaus degimo variklių kuras.

V PRIEDAS

Brookes dujinimo procesas

Brookes dujinimo procesas – tai gyvūninės kilmės šalutinių produktų apdorojimas tokiomis sąlygomis:

a)	visiško sudeginimo krosnis pašildoma gamtinėmis dujomis;

gyvūninės kilmės šalutiniai produktai dedami į dujintuvo priekrosnį, o durelės uždaromos. Priekrosnyje nėra degiklių ir jis šildomas, užuot perdavus šilumą iš visiško sudeginimo krosnies, esančios po priekrosniu, pernešimo būdu. Siekiant padidinti proceso efektyvumą, į priekrosnį oras įleidžiamas tik per tris oro ėmiklių vožtuvus, įmontuotus priekinėse durelėse;

gyvūninės kilmės šalutiniai produktai išgarinami ir virsta sudėtingais angliavandeniais ir dujomis, perduodamomis iš priekrosnio per siaurą angą užpakalinės sienelės viršuje į maišymo ir krekingo kameras, kuriose jos suskyla į sudedamąsias dalis. Galiausiai dujos perpumpuojamos į visiško sudeginimo krosnį, kurioje sudeginamos gamtinių dujų degiklio liepsnoje, esant oro pertekliui;

d)	kiekvienoje kameroje įrengti du degikliai ir du antrinio oro vėdintuvai atsarginiam atvejui, kai sugenda degiklis arba vėdintuvas. Antrinė kamera įrengta taip, kad išdeginimo trukmė būtų sutrumpinta iki 2 sekundžių, esant ne mažesnei kaip 950 °C temperatūrai;

e)	išmetamąsias dujas išleidžiant iš antrinės kameros, jos perpumpuojamos per kamino apačioje įmontuotą barometrinį drėkintuvą, kuriame dujos atvėsinamos ir sumaišomos su aplinkos oru palaikant pastovų slėgį priekrosnyje ir antrinėje krosnyje.

f)	Procesas vykdomas 24 valandų trukmės ciklu, sudarytu iš pakrovimo, perdirbimo, atvėsinimo ir pelenų pašalinimo. Baigiantis ciklui, pelenų likučiai pašalinami iš priekrosnio per vakuuminio išmetimo sistemą į uždaras talpyklas, kurios paskiau sandarinamos prieš išvežimą į atliekų kapinyną.

Proceso metu taikomas deguonies pertekliaus išdeginimas, oksiduojant organinę medžiagą iki CO2, NO2 ir H2O. Visas procesas, įskaitant ir gyvūninės kilmės šalutinių produktų išlaikymo laikotarpį, trunka apie 24 valandas. Šilumos šaltinis antrinėje krosnyje yra gamtinės dujos, kūrenamos po priekrosniu (į kurį įdedama medžiaga perdirbti). Dujos, susidarančios išdeginimo proceso metu, perpumpuojamos į antrinę krosnį, kurioje jos toliau oksiduojamos. Dujų srovės išlaikomos trumpiausiai 2 sekundes rekomenduojamoje 950 °C temperatūroje. Paskiau dujos perpumpuojamos per barometrinį drėkintuvą, kuriame jos sumaišomos su aplinkos oru.

3)	Kitą medžiagą, išskyrus gyvūninės kilmės šalutinius produktus, dujinti neleidžiama.

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/34

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 93/2005

2005 m. sausio 19 d.

iš dalies pakeičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 dėl žuvų kilmės gyvūninių šalutinių produktų perdirbimo ir gyvūninių šalutinių produktų vežimo komercinių dokumentų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 1774/2002 V priedo III skyriuje išvardyti gyvūninės kilmės šalutinių produktų perdirbimo metodai. Tame skyriuje numatytas žuvų kilmės gyvūninių šalutinių produktų perdirbimo 6 metodas, tačiau nenurodyti perdirbimo parametrai.

(2)	Mokslinis patikros komitetas paskelbė daug nuomonių dėl gyvūninių, įskaitant žuvų, šalutinių produktų saugos. Pasak tų nuomonių, vartojant žuvų kilmės gyvūninius šalutinius produktus, užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (TSE) pasireiškimo rizika nėra didelė.

(3)	2003 m. vasario 26 d. vykusiame Gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės mokslinio komiteto posėdyje buvo patvirtinta ataskaita dėl žuvų šalutinių produktų akvakultūroje vartojimo.

(4)	Atsižvelgiant į tas nuomones ir ataskaitas, reikėtų nustatyti žuvų kilmės gyvūninių šalutinių produktų perdirbimo reikalavimus.

(5)	Reikėtų nustatyti medžiagų, turinčių didelį ar mažą patogenų, išskyrus bakterijų sporų, skaičių, skirtingus perdirbimo metodus.

(6)	Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 II priedo III skyrius numato komercinį dokumentą, lydintį vežamus gyvūninės kilmės šalutinius produktus ir perdirbtus produktus. Reikėtų nustatyti to komercinio dokumento pavyzdį.

(7)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(8)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 II ir V priedai iš dalies pakeičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 19 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 273, 2002 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 668/2004 (OL L 112, 2004 4 19, p. 1).

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 II ir V priedai iš dalies pakeičiami taip:

V priedo III skyriuje 6 metodas pakeičiamas taip:

„6 Metodas

Tik trečiai kategorijai priskiriamiems žuvų kilmės gyvūniniams šalutiniams produktams

Susmulkinimas

Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti susmulkinami bent iki:

a)	50 milimetrų, kai termiškai apdorojami pagal 2 straipsnio dalies a punktą, arba

b)	30 milimetrų, kai termiškai apdorojami pagal 2 straipsnio dalies b punktą.

Paskiau jie turi būti sumaišomi su skruzdžių rūgštimi, kad pH sumažėtų iki 4,0 ir liktų toks ar mažesnis. Mišinys turi būti saugomas bent 24 valandas iki paskesnio apdorojimo.

Laikas ir temperatūra

Po susmulkinimo mišinį reikia kaitinti:

a)	bent 60 minučių, vidaus temperatūrai esant mažiausiai 90 °C, arba

b)	bent 60 minučių, vidaus temperatūrai esant mažiausiai 70 °C.

Kai naudojama nepertraukiamo šiluminio srauto sistema, produkto perpumpavimas į šilumokaitį turi būti kontroliuojamas mechaniniu būdu valdomomis priemonėmis, ribojančiomis jo slinkimą taip, kad terminio apdorojimo operacija truktų pakankamą laiką ir produktas būtų apdorotas pakankamoje temperatūroje.“.

II priede prie X skyriaus pridedamas šis skyrius:

„X SKYRIUS

Komercinis dokumentas

Toliau pateikiamas komercinis dokumentas lydi vežamus gyvūninės kilmės šalutinius produktus ir perdirbtus produktus. Tačiau valstybės narės gali priimti sprendimą dėl skirtingo komercinio dokumento, lydinčio gyvūninės kilmės šalutinius produktus ir perdirbtus produktus, vežamus toje pačioje valstybėje narėje.

2.	Kai dalyvauja daugiau nei vienas vežėjas, tai kiekvienas vežėjas privalo užpildyti komercinio dokumento 7 punkte nurodytą deklaraciją, laikomą komercinio dokumento dalimi.

GYVŪNINĖS KILMĖS ŠALUTINIŲ PRODUKTŲ IR PERDIRBTŲ PRODUKTŲ VEŽIMO EUROPOS BENDRIJOJE KOMERCINIO DOKUMENTO PAVYZDYS

Pastabos

a)	Komerciniai dokumentai užpildomi pagal šiame priede pateiktą pavyzdį. Juose eilės tvarka, kaip nurodyta tame pavyzdyje, pateikiami patvirtinimai, reikalingi vežti gyvūninės kilmės šalutinius produktus ir iš jų gautus perdirbtus produktus.

Jis užpildomas ES kilmės arba tam tikrais atvejais paskyrimo valstybės narės viena iš oficialiai vartojamų kalbų. Tačiau jis taip pat gali būti užpildomas ir kitomis ES vartojamomis kalbomis, jei jį lydi oficialus vertimas arba iš anksto dėl to susitarta su paskyrimo valstybės narės kompetentinga institucija.

c)	Komercinis dokumentas parengiamas trimis egzemplioriais (originalas ir dvi kopijos). Originalas privalo lydėti krovinį iki galutinės paskyrimo vietos. Gavėjas privalo jį saugoti. Dokumento parengėjas privalo saugoti vieną, o vežėjas kitą dokumento kopiją.

d)	Kiekvienas komercinis dokumentas užpildomas abiejose vieno lapo pusėse arba esant daugiau teksto, jis užpildomas tokia forma, kad visi puslapiai sudaro vientisą ir nedalomą visumą.

e)	Jei krovinyje esančių prekių identifikavimo sumetimais prie dokumento pridedami papildomi lapai, jie taip pat laikomi dokumento originalo dalimi, atsakingam asmeniui pasirašius kiekvieną lapą atskirai.

f)	Kai dokumentą, įskaitant prie jo pridedamus e punkte nurodytus lapus, sudaro daugiau nei vienas lapas, kiekvienas lapas numeruojamas lapo apačioje, o viršuje nurodant kompetentingo asmens pasirašyto dokumento identifikavimo kodą.

Dokumento originalą užpildo ir pasirašo atsakingas asmuo. Taip darydamas, atsakingas asmuo užtikrina, kad paisoma dokumentų tvarkymo principų, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 II priedo III skyriuje. Komerciniame dokumente privaloma nurodyti:

—	medžiagos paėmimo iš patalpų datą,

—	medžiagos aprašymą, įskaitant medžiagos identifikavimą, gyvūnų, iš kurių gautos 3 kategorijos medžiagos ir iš pastarųjų gauti perdirbti produktai pašarinėms medžiagoms, rūšį ir jei reikia, gyvūno ausies įsagos numerį,

—	medžiagos kiekį,

—	medžiagos kilmės vietą,

—	vežėjo pavadinimą ir adresą,

—	gavėjo pavadinimą ir adresą ir jei reikia, jo patvirtinimo numerį ir

—	jei reikia, kilmės įmonės patvirtinimo numerį ir apdorojimo pobūdį ir metodus.

h)	Atsakingo asmens parašo spalva turi skirtis nuo spausdinio spalvos.

i)	Komercinis dokumentas saugomas mažiausiai dvejus metus pateikimo kompetentingai institucijai tikslu, aprašams, nurodytiems Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 9 straipsnyje, patikrinti.

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/40

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 94/2005

2005 m. sausio 20 d.

dėl ryžių, kilusių iš AKR valstybių bei užjūrio šalių ir teritorijų, importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per 2005 m. sausio mėn. pirmąsias penkias darbo dienas pagal Reglamento (EB) Nr. 638/2003 nuostatas

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2286/2002 dėl tvarkos, taikytinos žemės ūkio produktams ir prekėms, gaunamoms perdirbus Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR šalių) kilmės žemės ūkio produktus, ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1706/98 (1),

atsižvelgdama į 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą 2001/822/EB dėl Europos bendrijos bei užjūrio šalių ir teritorijų asociacijos („užjūrio asociacijos sprendimą“) (2),

atsižvelgdama į 2003 m. balandžio 9 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 638/2003, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2286/2002 ir Tarybos sprendimo 2001/822/EB taikymo taisykles dėl ryžių, kilusių iš Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) bei užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT), importo tvarkos (3), ypač į jo 17 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Pagal paraiškas gauti ryžių importo licencijas, kurios buvo pateiktos per 2005 m. sausio mėn. pirmąsias penkias darbo dienas pagal Reglamento (EB) Nr. 638/2003 nuostatas ir apie kurias buvo pranešta Komisijai, licencijos išduodamos pateiktosiose paraiškose nurodytiems kiekiams, jei reikia, pritaikant jiems priede nustatytus mažinimo koeficientus.

2. Ateinančiam laikotarpiui atidėti kiekiai yra nurodyti priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 21 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 20 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams

(1) OL L 348, 2002 12 21, p. 5.

(2) OL L 314, 2001 11 30, p. 1.

(3) OL L 93, 2003 4 10, p. 3.

PRIEDAS

Kiekiams, kurių buvo prašyta dėl 2005 m. sausio mėn. dalies, taikytini mažinimo koeficientai ir ateinančiam laikotarpiui atidėti kiekiai

Kilmė/Produktas

Mažinimo koeficientas

Prie 2005 m. gegužės mėn. dalies pridėtas kiekis (t)

Olandijos Antilai ir Aruba

Mažiau išsivysčiusios UŠT

Olandijos Antilai ir Aruba

Mažiau išsivysčiusios UŠT

UŠT (Reglamento (EB) Nr. 638/2003 10 straipsnio 1 dalies a ir b punktai)

—	KN kodas 1006

3 327,727

3 334

Kilmė/Produktas

Mažinimo koeficientas

Prie 2005 m. gegužės mėn. dalies pridėtas kiekis (t)

AKR (Reglamento (EB) Nr. 638/2003 3 straipsnio 1 dalis)

—	KN kodai nuo 1006 10 21 iki 1006 10 98, 1006 20 ir 1006 30

71,4487

—

AKR (Reglamento (EB) Nr. 638/2003 5 straipsnio 1 dalis)

—	KN kodai nuo 1006 40 00

4 810

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/42

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 95/2005

2005 m. sausio 20 d.

nustatantis grąžinamųjų išmokų dydžius už kai kuriuos cukraus sektoriaus produktus, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1), ypač į jo 27 straipsnio 5 dalies a punktą ir į 15 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad skirtumas tarp tarptautinės prekybos kainų produktams, išvardytiems to reglamento 1 straipsnio 1 dalies a, c, d, f, g ir h punktuose, ir Bendrijos vidaus kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis, kai produktai yra eksportuojami kaip prekės, išvardytos šio reglamento V priede. 2000 m. liepos 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1520/2000, nustatančiame bendras išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos taikymo taisykles ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijus (2), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 I priede.

(2)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 1 dalį grąžinamosios išmokos dydis 100 kg kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatomas kiekvieną mėnesį.

(3)	Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos už produktą, kuris įeina į prekės sudėtį, gali neviršyti tam produktui taikomų grąžinamųjų išmokų, kai jis eksportuojamas vėliau jo neperdirbant.

(4)	Pagal šį reglamentą nustatytos grąžinamosios išmokos gali būti nustatomos iš anksto, nes dabar negali būti nustatyta rinkos situacija keliems ateinantiems mėnesiams.

(5)

Įsipareigojimai, prisiimti dėl grąžinamųjų išmokų, kurios gali būti suteiktos eksportuojamiems žemės ūkio produktams, kurie įeina į prekių, neįtrauktų į Sutarties I priedą, sudėtį, gali būti rizikingi, kai iš anksto nustatomi dideli grąžinamųjų išmokų dydžiai. Todėl, susidarius tokiai padėčiai, būtina imtis atsargos priemonių, neužkertant kelio ilgalaikėms sutartims. Konkretaus grąžinamosios išmokos dydžio nustatymas tuo atveju, kai išmokos nustatomos iš anksto, yra priemonė, leidžianti įgyvendinti šiuos įvairius tikslus.

(6)

Pagal 2004 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1676/2004, priimantį autonomines ir pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Bulgarija, importu, ir tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Bulgarija, eksportu (3), Sutarties I priede neišvardytiems perdirbtiems žemės ūkio produktams, eksportuojamiems į Bulgariją, nuo 2004 m. spalio 1 d. negali būti mokamos eksporto grąžinamosios išmokos.

(7)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamųjų išmokų dydžiai, taikomi Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 A priede ir Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytiems pagrindiniams produktams ir eksportuojamiems kaip Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 V priede išvardytos prekės, yra nustatomi pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Nukrypstant nuo 1 straipsnio, nuo 2004 m. spalio 1 d. priede nustatyti dydžiai nėra taikomi Sutarties I priede neišvardytoms prekėms, eksportuojamoms į Bulgariją.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 21 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 20 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2) OL L 177, 2000 7 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 886/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 14).

(3) OL L 301, 2004 9 28, p. 1.

PRIEDAS

nuo 2005 m. sausio 21 d. taikomi grąžinamųjų išmokų dydžiai už kai kuriuos cukraus sektoriaus produktus, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

KN kodas	Aprašymas	Grąžinamųjų išmokų dydis, išreikštas EUR/100 kg
		Grąžinamąsias išmokas nustatant iš anksto	Kita
1701 99 10	baltas cukrus	39,76	39,76

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/45

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 96/2005

2005 m. sausio 20 d.

nustatantis maksimalią miežių eksporto grąžinamąją išmoką Reglamente (EB) Nr. 1757/2004 numatyto konkurso tvarka

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 13 straipsnio 3 dalies pirmą punktą,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1757/2004, yra pradėtas konkursas dėl grąžinamosios išmokos už miežių eksportą į kai kurias trečiąsias šalis (2).

(2)

Laikantis 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95 7 straipsnio nuostatų, nustatančių kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (3), Komisija gali priimti sprendimą nustatyti maksimalią eksporto grąžinamąją išmoką, atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus. Tokiu atveju konkursą laimi tas arba tie konkurso dalyviai, kurių pasiūlymas yra lygus arba mažesnis už maksimalią grąžinamąją išmoką.

(3)	Dabartinei minėtų grūdų rinkų situacijai taikant pirmiau nurodytus kriterijus, reikėtų nustatyti maksimalią eksporto grąžinamąją išmoką.

(4)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pasiūlymams, kurie buvo pateikti nuo 2005 m. sausio 14 d. iki 20 d., remiantis Reglamente (EB) Nr. 1757/2004 numatytu konkursu, nustatyta 17,97 EUR/t dydžio maksimali miežių eksporto grąžinamoji išmoka.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 21 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 20 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2) OL L 313, 2004 10 12, p. 10.

(3) OL L 147, 1995 6 30, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 777/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 50).

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/46

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 97/2005

2005 m. sausio 20 d.

dėl pasiūlymų, perduotų remiantis Reglamente (EB) Nr. 1565/2004 numatytu konkursu dėl avižų eksporto

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 7 straipsnį,

atsižvelgdama į 1995 d. birželio 29 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1501/95, nustatantį kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), ir ypač į jo 7 straipsnį,

atsižvelgdama į 2004 m. rugsėjo 3 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1565/2004 dėl specialios intervencinės priemonės, taikomos grūdams Suomijoje ir Švedijoje 2004–2005 prekybos metais (3),

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 1005/2004 yra atidarytas konkursas dėl grąžinamosios išmokos eksportuojant Suomijoje ir Švedijoje pagamintas avižas, eksportuotinas iš Suomijos ir Švedijos į visas trečiąsias šalis, išskyrus Bulgariją, Norvegiją, Rumuniją ir Šveicariją.

(2)	Atsižvelgiant visų pirma į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus, maksimalios grąžinamosios išmokos nustatyti nereikėtų.

(3)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nesiimama jokių tolesnių veiksmų dėl pasiūlymų, pateiktų nuo 2005 m. sausio 14 d. iki 20 d. remiantis Reglamente (EB) Nr. 1565/2004 numatytu konkursu dėl avižų eksporto grąžinamosios išmokos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 21 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 20 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2) OL L 147, 1995 6 30, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1431/2003 (OL L 203, 2003 8 12, p. 16).

(3) OL L 285, 2004 9 4, p. 3.

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/47

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 98/2005

2005 m. sausio 20 d.

dėl pasiūlymų, perduotų remiantis Reglamente (EB) Nr. 2275/2004 numatytu konkursu dėl sorgo importo

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1) ir ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2275/2004 (2) buvo atidarytas konkursas dėl maksimalios muito mokesčio lengvatos iš trečiųjų šalių į Ispaniją importuojamam sorgui.

(2)	Laikydamasi Komisijos reglamento (EB) Nr. 1839/95 (3), 7 straipsnio nuostatų Komisija, remdamasi pateiktais pasiūlymais, gali Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 25 straipsnyje nustatyta tvarka nuspręsti nesiimti jokių tolesnių veiksmų dėl konkurso.

(3)	Atsižvelgiant visų pirma į Reglamento (EB) Nr. 1839/95 6 ir 7 straipsniuose išvardytus kriterijus, maksimalios importo muito mokesčio lengvatos nustatyti nereikėtų.

(4)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nesiimama jokių tolesnių veiksmų dėl pasiūlymų, pateiktų nuo 2005 m. sausio 14 d. iki 20 d., remiantis Reglamente (EB) Nr. 2275/2004 numatytu konkursu dėl maksimalios sorgo importo muito mokesčio lengvatos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 21 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 20 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2) OL L 396, 2004 12 31, p. 32.

(3) OL L 177, 1995 7 28, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 777/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 50).

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/48

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 99/2005

2005 m. sausio 20 d.

nustatantis maksimalią kukurūzų importo muito mokesčio lengvatą Reglamente (EB) Nr. 2277/2004 numatyto konkurso tvarka

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2277/2004 (2) yra atidarytas konkursas dėl maksimalios muito mokesčio lengvatos iš trečiųjų šalių į Ispaniją importuojamiems kukurūzams.

(2)

Laikydamasi Komisijos reglamento (EB) Nr. 1839/95 (3) 7 straipsnio nuostatų Komisija gali Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 25 straipsnyje nustatyta tvarka nuspręsti nustatyti maksimalią importo muito mokesčio lengvatą. Nustatant maksimalią importo muito mokesčio lengvatą, reikia visų pirma atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 1839/95 6 ir 7 straipsniuose išvardytus kriterijus. Konkursą laimi visi konkurso dalyviai, kurių siūloma maksimali importo muito mokesčio lengvata yra lygi arba mažesnė už maksimalų lengvatos dydį.

(3)	Dabartinei minėtų grūdų rinkos situacijai taikant anksčiau nurodytus kriterijus, reikėtų nustatyti maksimalią importo muito mokesčio lengvatą. Lengvatos dydis nurodomas 1 straipsnyje.

(4)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pasiūlymams, kurie buvo perduoti 2005 m. sausio 14 d. iki 20 d., remiantis Reglamente (EB) Nr. 2277/2004 numatytu konkursu, nustatoma 32,80 EUR/t dydžio maksimali importo mokesčio lengvata maksimaliam bendram 83 100 t kiekiui.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 21 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 20 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2) OL L 396, 2004 12 31, p. 35.

(3) OL L 177, 1995 7 28, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Regulamentu (EB) Nr. 777/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 50).

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/49

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 100/2005

2005 m. sausio 20 d.

nustatantis maksimalią kukurūzų importo muito mokesčio lengvatą konkurso, numatyto Reglamente (EB) Nr. 2276/2004, tvarka

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2276/2004 (2) buvo atidarytas konkursas dėl maksimalios muito mokesčio lengvatos iš trečiųjų šalių į Portugaliją importuojamiems kukurūzams.

(2)

Laikydamasi Komisijos reglamento (EB) Nr. 1839/95 (3), 7 straipsnio nuostatų Komisija gali Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 25 straipsnyje nustatyta tvarka nuspręsti nustatyti maksimalią importo muito mokesčio lengvatą. Nustatant maksimalią importo muito mokesčio lengvatą, reikia visų pirma atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 1839/95 6 ir 7 straipsniuose išvardytus kriterijus. Konkursą laimi visi konkurso dalyviai, kurių siūloma importo muito mokesčio lengvata yra lygi arba mažesnė už maksimalų lengvatos dydį.

(3)	Dabartinei minėtų grūdų rinkų situacijai taikant anksčiau nurodytus kriterijus, reikėtų nustatyti maksimalią importo muito mokesčio lengvatą. Lengvatos dydis nurodomas 1 straipsnyje.

(4)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pasiūlymams, kurie buvo perduoti uno 2005 m. sausio 14 iki 20 d., remiantis Reglamente (EB) Nr. 2276/2004 numatytu konkursu, nustatoma 30,90 euro už toną dydžio maksimali importo mokesčio lengvata maksimaliam bendram 6 450 t kiekiui.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 21 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 20 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2) OL L 396, 2004 12 31, p. 34.

(3) OL L 177, 1995 7 28, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 777/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 50).

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/50

KOMISIJOS DIREKTYVA 2005/4/EB

2005 m. sausio 19 d.

iš dalies keičianti Direktyvą 2001/22/EB, nustatančią ėminių ėmimo ir analizės metodus vykdant oficialią švino, kadmio, gyvsidabrio ir 3-MCPD koncentracijos maisto produktuose kontrolę

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 85/591/EEB dėl Bendrijos bandinių ėmimo ir analizės metodų įvedimo vykdant žmonėms vartoti skirtų maisto produktų monitoringą (1), ypač į jos 1 straipsnį,

kadangi:

(1)	2001 m. kovo 8 d. Direktyva 2001/22/EB nustato ėminių ėmimo ir analizės metodus vykdant oficialią švino, kadmio, gyvsidabrio ir 3-MCPD koncentracijos maisto produktuose kontrolę (2).

(2)	Reikia įtraukti atnaujintą tipinę informaciją dėl maisto teršalų tam, kad būtų itin atsižvelgta į tyrimo matavimo neapibrėžtį.

(3)	Ypač svarbu, kad analitiniai rezultatai būtų užrašomi ir aiškinami vienodai siekiant užtikrinti darnų įgyvendinimo būdą visoje Europos Sąjungoje.

(4)	Dėl to reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2001/22/EB.

(5)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2001/22/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos I priedą.

Direktyvos 2001/22/EB II priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos II priedą.

2 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo, įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 19 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 372, 1985 12 31, p. 50.

(2) OL L 77, 2001 3 16, p. 14.

I PRIEDAS

Direktyvos 2001/22/EB I priede 5 punktas pakeičiamas taip:

„5. SIUNTOS ARBA SIUNTOS DALIES ATITIKTIS SPECIFIKACIJAI.

Laboratorinį ėminį, skirtą vykdymui, kontrolinė laboratorija analizuoja, atlikdama bent dvi nepriklausomas analizes, ir apskaičiuoja rezultatų vidurkį.

Siunta priimama, jei vidurkis atitinka didžiausią leistiną koncentraciją, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 466/2001, atsižvelgiant į išplėstąją matavimo neapibrėžtį ir į išgavos paklaidą (1).

Siunta atmetama, jei vidurkis neabejotinai yra didesnis nei didžiausia leistina koncentracija, atsižvelgiant į išplėstąją matavimo neapibrėžtį ir į išgavos paklaidą.

Šios aiškinimo taisyklės taikomos analitiniam rezultatui, gautam iš oficialiai kontroliuojamo ėminio. Atliekant analizę gynybos arba arbitražo tikslais, taikomos nacionalinės taisyklės.“

II PRIEDAS

Direktyvos 2001/22/EB II priedas iš dalies keičiamas taip:

3 dalyje „Analizės metodai, kuriuos turi taikyti laboratorija ir laboratorijos kontrolės reikalavimai“ 3.3.3. punktas yra įtraukiamas po 4 lentele.

„3.3.3. Veiksmingumo kriterijai – Neapibrėžties funkcija

Tačiau vertinant laboratorijos naudojamo analizės metodo tinkamumą taip pat galima remtis ir neapibrėžtimi. Laboratorija gali naudoti metodą, kuriuo gaunami rezultatai bus didžiausios standartinės neapibrėžties ribose. Didžiausia standartinė neapibrėžtis gali būti apskaičiuota naudojant šią formulę:

Formula

kurioje:

Uf yra didžiausia standartinė neapibrėžtis,

LOD yra metodo aptikimo riba,

C yra dominanti koncentracija,

α yra skaitmeninis koeficientas, kuris turi būti naudojamas priklausomai nuo C vertės. Naudotinos vertės nurodomos toliau pateikiamoje lentelėje.

C (μg/kg)	α
≤ 50	0,2
51–500	0,18
501–1 000	0,15
1 001–10 000	0,12
≥ 10 000	0,1

U yra išplėstoji neapibrėžtis, taikant atsargos koeficientą 2, kuris užtikrina maždaug 95 % tikrumo laipsnį.

Jeigu naudojant analizės metodą gaunami rezultatai, kurių neapibrėžties matavimai yra mažesni už didžiausią standartinę neapibrėžtį, metodas bus tinkamas kaip ir atitinkantis pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytas veiksmingumo charakteristikas.“

3.4 punktas pakeičiamas taip:

„3.4. Analizės tikslumo nustatymas, išgavos apskaičiavimas ir rezultatų registravimas

Jei įmanoma, analizės tikslumas nustatomas analizės procese naudojant tinkamą sertifikuotą pamatinę medžiagą.

Ataskaitoje analizės rezultatai turi būti nurodomi su išgavos pataisa arba be jos.

Atliekantis analizę asmuo turėtų atkreipti dėmesį į „Europos Komisijos ataskaitą dėl sąsajos tarp analizės rezultatų, matavimo neapibrėžties, išgavos koeficientų ir maisto produktus reglamentuojančių ES teisės aktų“ (1).

Analizės rezultatas turi būti praneštas kaip x +/– U, kur x yra analizės rezultatas, o U – matavimo neapibrėžtis.

NUORODOS

(1)	European Commission Report on the relationship between analytical results, the measurement of uncertainty, recovery factors and the provisions in EU food legislation, 2004 (http://europa.eu.int/comm/food/food/chemicalsafety/contaminants/sampling_en.htm).“

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/53

TARYBOS SPRENDIMAS

2004 m. gruodžio 7 d.

dėl Europos bendrijos ir Monako Kunigaikštystės susitarimo, numatančio priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, pasirašymo bei dėl prie jo pridedamo Supratimo memorandumo patvirtinimo ir pasirašymo

(2005/35/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 94 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmąja pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2001 m. spalio 16 d. Taryba įgaliojo Komisiją vesti derybas su Monako Kunigaikštyste dėl susitarimo, skirto užtikrinti, jog ši valstybė imtųsi Bendrijoje taikomų lygiaverčio poveikio priemonių, kad būtų užtikrinantas veiksmingas iš taupymo pajamų gautų palūkanų apmokestinimas.

(2)	Susitarimo tekstas, dėl kurio susitarta derybų metu, atitinka Tarybos priimtus derybų nurodymus. Prie šio teksto pridedamas Europos bendrijos ir Monako Kunigaikštystės supratimo memorandumas.

(3)	Atsižvelgiant į vėlesnį sprendimo dėl Susitarimo sudarymo priėmimą, abu 2004 m. liepos 1 d. parafuoti dokumentai turėtų būti pasirašyti ir Tarybos patvirtintas Supratimo memorandumas.

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Atsižvelgiant į vėlesnį sprendimo dėl Europos bendrijos ir Monako Kunigaikštystės susitarimo, numatančio priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, sudarymo priėmimą, Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Europos bendrijos vardu pasirašyti Susitarimą ir prie jo pridedamą Supratimo memorandumą bei laiškus, kuriais turi būti pasikeista pagal Susitarimo 21 straipsnio 2 dalį ir Supratimo memorandumą, įpareigojant Europos bendriją.

Taryba patvirtina Supratimo memorandumą.

Susitarimo ir Supratimo memorandumo tekstai pridedami prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. ZALM

Europos bendrijos ir Monako Kunigaikštystės

SUSITARIMAS,

numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo

EUROPOS BENDRIJA

MONAKO KUNIGAIKŠTYSTĖ,

toliau – „Susitariančioji Šalis“ arba „Susitariančiosios Šalys“ atitinkamai,

ketindamos nustatyti priemones, lygiavertes nustatytoms 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (toliau – Direktyva),

SUSITARĖ DĖL ŠIŲ NUOSTATŲ:

1 straipsnis

Tikslas

1. Kad būtų galima pajamas, kurias iš taupymo palūkanų Monako Kunigaikštystės teritorijoje gauna fiziniai asmenys, veikiantys kaip faktiškieji savininkai pagal 2 straipsnio nuostatas ir gyvenantys Europos bendrijos valstybėje narėje, teisingai apmokestinti pagal pastarosios valstybės narės įstatymus, Monako Kunigaikštystės teritorijoje įsisteigę mokėjimų tarpininkai ima išskaičiuojamąjį mokestį nuo minėtų palūkanų sumos pagal šio Susitarimo 7 ir 8 straipsniuose nustatytas sąlygas, vadovaujantis savanoriškam pranešimui numatytomis priemonėmis, minimomis šio Susitarimo 9 straipsnyje.

2. Monako Kunigaikštystė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad jos teritorijoje įsisteigę mokėjimų tarpininkai vykdytų šio Susitarimo įgyvendinimui reikalingas užduotis nepriklausomai nuo skolinių reikalavimų, dėl kurių atsiranda palūkanos, skolininko įsisteigimo vietoje.

2 straipsnis

Faktiškojo savininko apibrėžimas

1. Šiame Susitarime „faktiškasis savininkas“ – bet koks fizinis asmuo, kuris gauna palūkanų mokėjimą, arba kuriam palūkanų mokėjimas yra garantuojamas, nebent jis pateikia įrodymus, kad mokėjimas nebuvo gautas ar garantuotas jo paties naudai, tai yra:

a)	jis veikia kaip mokėjimų tarpininkas, kaip apibrėžta 4 straipsnyje;

jis veikia juridinio asmens, subjekto, kurio pelnas yra apmokestinamas pagal 1964 m. kovo 19 d. Ordonnance Souveraine Nr. 3152 nuostatas, kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto (KIPVPS), ar subjekto, lygiaverčio KIPVPS, įsisteigusio Monako Kunigaikštystės teritorijoje ir įgalioto vykdyti investavimus į taupymo pajamas, vardu;

c)	jis veikia vardu kito fizinio asmens, kuris yra faktiškasis savininkas, ir atskleidžia mokėjimų tarpininkui to faktiškojo savininko tapatybę pagal 3 straipsnio 2 dalį.

2. Kai mokėjimų tarpininkas turi informacijos, iš kurios galima spręsti, kad fizinis asmuo, kuris gauna palūkanų mokėjimą arba kuriam palūkanų mokėjimas yra užtikrinamas, galbūt nėra faktiškasis savininkas, ir jei šiam fiziniam asmeniui netaikomas nei 1 dalies a punktas, nei 1 dalies b punktas, jis imasi pagrįstų veiksmų faktiškojo savininko tapatybei nustatyti pagal 3 straipsnio 2 dalį. Jei mokėjimų tarpininkas negali nustatyti faktiškojo savininko tapatybės, jis laikys fizinį asmenį, kuris gauna palūkanų mokėjimą arba kuriam palūkanų mokėjimas yra užtikrinamas, faktiškuoju savininku.

3 straipsnis

Faktiškųjų savininkų tapatybė ir gyvenamoji vieta

1. Monako Kunigaikštystė nustato ir užtikrina, kad būtų laikomasi procedūrų, pagal kurias mokėjimų tarpininkas šio Susitarimo tikslams nustato faktiškojo savininko tapatybę ir jo gyvenamąją vietą.

2. Šios procedūros apima tokius reikalavimus:

jei sutartiniai santykiai prasidėjo iki 2004 m. sausio 1 d., mokėjimų tarpininkas nustato faktiškojo savininko tapatybę, kaip numatyta 2 straipsnyje, ir jo gyvenamąją vietą pagal turimą informaciją, remdamasis oficialiu tapatybės dokumentu arba bet kokiu kitu tapatybę patvirtinančiu dokumentu, kurį pateikia faktiškasis savininkas, tai yra oficialiu dokumentu, kuriame būtų faktiškojo savininko fotografija;

jei sutartiniai santykiai prasidėjo arba sandoris įvykdytas be sutartinių santykių, 2004 m. sausio 1 d. ar vėliau, mokėjimų tarpininkas 2 straipsnyje numatytą faktiškojo savininko tapatybę ir jo gyvenamąją vietą nustato remdamasis pasu, oficialia asmens tapatybės kortele arba bet kokiu faktiškojo savininko pateiktu tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Jei fizinis asmuo pateikia Europos bendrijos valstybėje narėje išduotą pasą ar oficialią asmens tapatybės kortelę ir pareiškia esąs ne valstybės narės ar Monako Kunigaikštystės rezidentas, gyvenamoji vieta nustatoma pagal gyvenamosios vietos mokesčių tikslais pažymą, išduotą šalies, kurioje asmuo teigia esąs rezidentas, kompetentingos institucijos. Jei tokia pažyma nepateikiama, Europos bendrijos valstybė narė, išdavusi pasą ar bet kokį kitą oficialų asmens tapatybės dokumentą, laikoma gyvenamosios vietos šalimi.

4 straipsnis

Mokėjimų tarpininko apibrėžimas

Šiame Susitarime „mokėjimų tarpininkas“ – bet koks Monako Kunigaikštystėje įsisteigęs bankas, fizinis ar juridinis asmuo, bendrovė ar užsienio bendrovės filialas, kuris vykdydamas savo ūkinę komercinę veiklą, priima, saugo, investuoja ar perveda tretiesiems asmenims priklausantį turtą, ir, nors ir laikinai, moka palūkanas arba užtikrina palūkanų mokėjimą tiesioginei faktiškojo savininko naudai.

5 straipsnis

Kompetentingos institucijos apibrėžimas

Šiame Susitarime Susitariančiųjų Šalių „kompetentingos institucijos“ – tai tos institucijos, kurios išvardytos 1 priede.

Trečiosioms šalims „kompetentinga institucija“ – tai kompetentinga institucija, kuri yra kompetentinga išduoti gyvenamosios vietos mokesčių tikslais pažymas.

6 straipsnis

Palūkanų mokėjimo apibrėžimas

1. Šiame Susitarime „palūkanų mokėjimas“ – tai:

sumokėtos palūkanos arba įskaitytos į sąskaitą palūkanos, susijusios su bet kokios rūšies skoliniais reikalavimais ar gautos iš klientų indėlių, nesvarbu ar jos užtikrintos įkeitimu ar ne, ir ar jos suteikia teisę dalyvauti skolininko pelne ar ne, ypač pajamos iš vyriausybės vertybinių popierių bei pajamos iš obligacijų ir skolinių įsipareigojimų, įskaitant priemokas ir premijas, susijusias su tokiais vertybiniais popieriais, obligacijomis ir skoliniais įsipareigojimais. Sankcijos už pavėluotus mokėjimus nelaikomos palūkanų mokėjimais. Ši sąvoką neapima palūkanų, gaunamų iš privačių fizinių asmenų, ne verslo reikalais veikiančių, suteiktų paskolų;

b)	palūkanos, sukauptos ar kapitalizuotos parduodant, padengiant arba išperkant a punkte nurodytus skolinius reikalavimus;

pajamos, gaunamos iš palūkanų mokėjimų tiesiogiai, arba per Direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą Europos bendrijos valstybėje narėje įsikūrusį subjektą, kurias paskirsto:

i)	kolektyvinio investavimo subjektai, įsisteigę Europos bendrijos valstybėje narėje ar Monako Kunigaikštystėje;

ii)	Europos bendrijos valstybėje narėje įsisteigę subjektai, kurie naudojasi Direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje minimu pasirinkimu ir praneša apie tai mokėjimų tarpininkui, ir

iii)	kolektyvinio investavimo subjektai, įsisteigę už 19 straipsnyje minimos teritorijos ribų;

pajamos, gautos pardavus, padengus ar išpirkus akcijas ar investicinius vienetus tokiose subjektuose, jei jie tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus kolektyvinio investavimo subjektus ar toliau nurodytus subjektus, investuoja daugiau nei 40 % savo turto į skolinius reikalavimus kaip minima a punkte:

i)	kolektyvinio investavimo subjektai, įsisteigę Europos bendrijos valstybėje narėje ar Monako Kunigaikštystėje;

ii)	Europos bendrijos valstybėje narėje įsisteigę subjektai, kurie naudojasi Direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje minimu pasirinkimu ir praneša apie tai mokėjimų tarpininkui, ir

iii)	kolektyvinio investavimo subjektai, įsisteigę už 19 straipsnyje minimos teritorijos ribų.

2. Dėl 1 dalies c punkto, jei mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie santykinį pajamų, gautų iš palūkanų mokėjimų, dydį, palūkanų mokėjimu laikoma visa pajamų suma.

3. Dėl 1 dalies d punkto, jei mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie procentinį turto, investuoto į skolinius reikalavimus arba į akcijas ar investicinius vienetus kaip apibrėžta toje dalyje, dydį, bus laikoma, kad tas procentinis dydis yra didesnis nei 40 %.

Jei mokėjimų tarpininkas negali nustatyti faktiškojo savininko gautų pajamų sumos, laikoma, kad pajamos atitinka akcijų arba investicinių vienetų pardavimo, padengimo ar išpirkimo įplaukas.

4. Pajamos, gautos iš įmonių ar subjektų, kurių investicija į 1 dalies a punkte minimus skolinius reikalavimus nėra didesnė nei 15 % jų turto, nelaikomos 1 dalyje c ir d punktuose minimu palūkanų mokėjimu.

5. 1 dalies d punkte ir 3 dalyje minimas procentinis dydis nuo 2010 m. gruodžio 31 d. bus 25 %.

6. 1 dalies d punkte ir 5 dalyje minimi procentiniai dydžiai nustatomi atsižvelgiant į investicinę politiką, nustatytą tų įmonių ar subjektų fondo taisyklėse arba steigimo dokumentuose, o jei tokių taisyklių nėra – pagal tų subjektų faktinę turto sudėtį.

7 straipsnis

Išskaičiuojamasis mokestis

1. Jei faktiškasis savininkas yra Europos bendrijos valstybės narės rezidentas, Monako Kunigaikštystė taiko 15 % dydžio išskaičiuojamąjį mokestį pirmus trejus metus pradedant skaičiuoti nuo 17 straipsnyje numatytos datos, kaip numato 14 straipsnio 2 dalis, 20 % vėlesnius trejus metus ir 35 % vėliau.

2. Mokėjimų tarpininkas ima išskaičiuojamąjį mokestį taip:

a)	palūkanų, mokamų kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies a punkte atveju: nuo sumokėtų ar įskaitytų į sąskaitą palūkanų sumos;

b)	palūkanų, mokamų kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies b arba d punktuose atveju: nuo palūkanų ar pajamų, minimų tuose punktuose, sumos arba skiriant lygiaverčio poveikio rinkliavą, kurią moka gavėjas nuo visos pardavimo, padengimo ar išpirkimo pajamų sumos;

c)	palūkanų, mokamų kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies c punkte, atveju: nuo tame punkte minimų pajamų sumos.

3. 2 dalies a, b ir c punktų tikslais išskaičiuojamasis mokestis imamas proporcingai laikotarpiui, per kurį faktiškasis savininkas turi skolinį reikalavimą, akcijas ar investicinius vienetus, iš kurių gauna pajamų. Jei mokėjimų tarpininkas negali nustatyti turėjimo laikotarpio remdamasis savo turima informacija, jis laiko, kad faktiškasis savininkas turėjo skolinį reikalavimą, akcijas ar investicinius vienetus visą jų egzistavimo laikotarpį, nebent jis pateikia įsigijimo datos įrodymus.

4. Nuo tų pačių palūkanų imami kiti mokesčiai ir atskaitymai, išskyrus šiame Susitarime numatytą išskaičiuojamąjį mokestį, atskaitomi nuo išskaičiuojamojo mokesčio, apskaičiuoto pagal šį straipsnį, sumos.

5. Tai, kad Monako Kunigaikštystėje įsisteigęs mokėjimų tarpininkas ima išskaičiuojamąjį mokestį, nekliudo faktiškojo savininko gyvenamosios vietos mokesčių tikslais Europos bendrijos valstybei narei apmokestinti pajamų pagal jos nacionalinę teisę. Jei mokesčių mokėtojas praneša Europos bendrijos valstybės narės, kurioje jis gyvena, mokesčių institucijoms, kad palūkanų pajamos sumokėtos Monako Kunigaikštystėje įsisteigusio mokėjimų tarpininko, šios pajamos apmokestinamos tuo pačiu tarifu ir tomis pačiomis bendrosiomis sąlygomis kaip ir valstybės narės viduje uždirbtos palūkanų pajamos.

8 straipsnis

Išskaičiuojamojo mokesčio pasidalijimas

1. Monako Kunigaikštystė pasilieka sau 25 % pajamų, gautų išskaičiavus mokestį pagal 7 straipsnį, o 75 % pajamų perveda 3 straipsnio 2 dalies b punkte minimai Europos bendrijos valstybei narei, kurios rezidentu yra faktiškasis savininkas.

2. Tokie pervedimai atliekami kiekvienais kalendoriniais metais vienu mokėjimu kiekvienai valstybei narei ne vėliau kaip per šešių mėnesių laikotarpį nuo Monako Kunigaikštystės mokestinių metų pabaigos.

3. Monako Kunigaikštystė imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų tinkamą pajamų pasidalijimo sistemos veikimą.

Šiuo tikslu Monako Kunigaikštystė pajamas perveda atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai, nurodytai šio Susitarimo 1 priede.

9 straipsnis

Savanoriškas pranešimas

1. Monako Kunigaikštystė numato procedūrą, leidžiančią 2 straipsnyje apibrėžtam faktiškajam savininkui išvengti 7 straipsnyje numatyto mokesčio, aiškiai įgaliojant Monako Kunigaikštystėje įsisteigusį mokėjimų tarpininką pranešti apie palūkanų mokėjimą Monako Kunigaikštystės kompetentingai institucijai. Įgaliojimas apima visas palūkanas, kurias mokėjimų tarpininkas išmoka faktiškajam savininkui.

2. Jei faktiškasis savininkas įgalioja mokėjimų tarpininką, minimaliame informacijos kiekyje, kurį pastarasis pateikia, turi būti:

a)	faktiškojo savininko tapatybė ir gyvenamoji vieta, nustatyta pagal šio Susitarimo 3 straipsnį;

b)	mokėjimų tarpininko pavadinimas ir adresas;

c)	faktiškojo savininko sąskaitos numeris arba skolinio reikalavimo, dėl kurio susidaro palūkanos, identifikacija;

d)	mokamų palūkanų suma, nustatyta pagal šio Susitarimo 6 straipsnį.

3. Monako Kunigaikštystės kompetentinga institucija pateikia 2 dalyje nurodytą informaciją Europos bendrijos valstybės narės, kurioje gyvena faktiškasis savininkas, kompetentingai institucijai. Ši informacija apie visus atitinkamais metais atliktus palūkanų mokėjimus pateikiama ne rečiau kaip kartą per metus per šešis mėnesius nuo Monako Kunigaikštystės mokestinių metų pabaigos.

10 straipsnis

Dvigubo apmokestinimo panaikinimas ir (ar) išskaičiuojamojo mokesčio grąžinimas

1. Faktiškojo savininko gyvenamosios vietos mokesčių tikslais valstybė narė užtikrina panaikinimą bet kokio dvigubo apmokestinimo, galinčio atsirasti dėl imamo išskaičiuojamojo mokesčio, minimo 7 straipsnyje, remiantis 2 ir 3 straipsnio dalių nuostatomis.

2. Jei mokėjimų tarpininkas Monako Kunigaikštystėje nuo faktiškojo savininko gautų palūkanų paėmė 7 straipsnyje minimą išskaičiuojamąjį mokestį, faktiškojo savininko gyvenamosios vietos mokesčių tikslais Europos bendrijos valstybė narė atskaito išskaičiuoto mokesčio sumą. Jei ši suma yra didesnė nei mokestis, kurį reikia sumokėti pagal nacionalinius įstatymus, nustatančius bendrą išskaičiuotų mokesčių palūkanų sumą, gyvenamosios vietos mokesčių tikslais Europos bendrijos valstybė narė grąžina viršijančią išskaičiuojamojo mokesčio sumą faktiškajam savininkui, nepriklausomai nuo to, ar apmokestinimo mechanizmas ir administracinė praktika joje yra skirtinga.

3. Jei, be 7 straipsnyje nurodyto išskaičiuojamojo mokesčio, nuo faktiškojo savininko gautų palūkanų buvo išskaičiuotas bet kokios kitos rūšies išskaičiuojamasis mokestis ir gyvenamosios vietos Europos bendrijos valstybė narė mokesčių tikslais atskaito tokį išskaičiuojamąjį mokestį pagal savo nacionalinius įstatymus arba dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, toks kitos rūšies išskaičiuojamasis mokestis atskaitomas prieš taikant 2 straipsnio dalyje numatytą procedūrą.

4. Faktiškojo savininko gyvenamosios vietos mokesčių tikslais Europos bendrijos valstybė narė gali pakeisti 2 ir 3 dalyse nurodomą mokesčio atskaitymo mechanizmą tiesioginiu 7 straipsnyje minimo viso išskaičiuojamojo mokesčio grąžinimu.

11 straipsnis

Apyvartiniai skolos vertybiniai popieriai

1. Nuo 17 straipsnyje nurodytos datos vadovaujantis šio Susitarimo 14 straipsnio 2 dalimi tol, kol Monako Kunigaikštystė ims 7 straipsnyje minimą išskaičiuojamąjį mokestį ir kol bent viena Europos bendrijos valstybė narė taiko panašią nuostatą, ir ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. vidaus ir tarptautinės obligacijos bei kiti apyvartiniai skolos vertybiniai popieriai, kurie pirmą kartą buvo išleisti iki 2001 m. kovo 1 d. arba kuriems pirminiai emisijos prospektai buvo iki tos datos patvirtinti kompetentingų institucijų, nelaikomi skoliniais reikalavimais, apibrėžtais 6 straipsnio 1 dalies a punkte, su sąlyga, kad neatliekama tolesnė tokių apyvartinių skolos vertybinių popierių emisija 2002 m. kovo 1 d. ar vėliau.

Tačiau tol, kol bent viena Europos bendrijos valstybė narė taip pat taiko panašias nuostatas, šio straipsnio nuostatos po 2010 m. gruodžio 31 d. ir toliau galioja tokiems apyvartiniams skolos vertybiniams popieriams:

—	kuriuose yra bendros sumos ir išankstinio išpirkimo sąlygos ir

—	kai 4 straipsnyje apibrėžtas mokėjimų tarpininkas yra įsteigtas Monako Kunigaikštystėje, ir

—	kai mokėjimų tarpininkas moka palūkanas arba garantuoja palūkanų mokėjimą tiesioginei faktiškojo savininko, Europos bendrijos valstybės narės rezidento, naudai.

Jei ir kai visos Europos bendrijos valstybės narės nustos taikyti panašias nuostatas į šio Susitarimo 7 straipsnio nuostatas, šio Susitarimo nuostatos bus taikomos ir toliau tik tokiems apyvartiniams skolos vertybiniams popieriams:

—	kuriuose yra bendros sumos ir išankstinio išpirkimo sąlygos ir

—	kai emitento mokėjimų tarpininkas yra įsteigtas Monako Kunigaikštystėje, ir

—	kai šis mokėjimų tarpininkas moka palūkanas arba garantuoja palūkanų mokėjimą tiesioginei faktiškojo savininko, Europos bendrijos valstybės narės rezidento, naudai.

Jei 2002 m. kovo 1 d. arba vėliau atliekama tolesnė emisija pirmiau minėtų apyvartinių skolos vertybinių popierių, išleistų vyriausybės arba susijusio subjekto, veikiančio kaip valdžios institucija arba kurio vaidmenį pripažįsta tarptautinė sutartis kaip apibrėžta 2 priede, visa tokių vertybinių popierių emisija, sudaroma pirminės ir bet kokios vėlesnės emisijos, laikoma skoliniu reikalavimu, apibrėžtu 6 straipsnio 1 dalies a punkte.

Jei 2002 m. kovo 1 d. arba vėliau atliekama tolesnė emisija pirmiau minėtų apyvartinių skolos vertybinių popierių, išleistų bet kokio kito emitento, kuriam netaikoma prieš tai einanti dalis, tokia tolesnė emisija laikoma skoliniu reikalavimu, apibrėžtu 6 straipsnio 1 dalies a punkte.

2. Nė viena šio straipsnio nuostata nekliudo Europos bendrijos valstybėms narėms apmokestinti pajamų, gautų iš 1 dalyje nurodytų apyvartinių skolos vertybinių popierių, pagal jų nacionalinius įstatymus.

12 straipsnis

Informacijos teikimas pagal prašymą

1. Kompetentingos Monako Kunigaikštystės ir Europos bendrijos valstybių narių institucijos keičiasi informacija, susijusia su veiksmais, kurie pagal prašomosios valstybės narės vidaus įstatymus sudaro pažeidimą dėl sukčiavimo mokesčių srityje, kai apmokestinamos taupymo pajamos.

Kai Monako Kunigaikštystė yra prašančioji valstybė, teisiniais pažeidimais sukčiaujant mokesčių srityje dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, laikomi tokie veiksmai:

—

klaidingų, padirbtų ar netikslaus turinio dokumentų naudojimas siekiant išvengti visiško ar dalinio nuo palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, imamo mokesčio, baudžiamas Monako Baudžiamojo Kodekso 26 straipsnio 4 dalyje numatyta bauda, kuri gali siekti keturis kartus didesnę sumą nei nuslėpto mokesčio suma, ir (arba) kalėjimu nuo aštuonių dienų iki dviejų metų,

—	apgaulės būdu visos ar dalinės imamų mokesčių nuo taupymo pajamų sumos susigrąžinimas, baudžiamas Monako Baudžiamojo Kodekso 26 straipsnio 4 dalyje numatyta bauda, kuri gali siekti keturis kartus didesnę sumą nei nuslėpto mokesčio suma, ir (arba) kalėjimu nuo aštuonių dienų iki dviejų metų,

—	imamų mokesčių nuo taupymo pajamų tyčinis nesurinkimas arba tyčinis nepakankamos sumos surinkimas, baudžiamas Monako Baudžiamojo Kodekso 26 straipsnio 4 dalyje numatyta bauda,

—	imamų mokesčių nuo taupymo pajamų tyčinis neteisėtas pasisavinimas savo arba trečiųjų asmenų naudai, baudžiamas Monako Baudžiamojo Kodekso 26 straipsnio 4 dalyje numatyta bauda.

Kai 13 straipsnio 3 dalyje minimos aplinkybės yra efektyviai nustatomos, šiame straipsnyje apibrėžti keitimosi informacija principai taikomi pažeidimams, kurie savo sunkumu prilygsta aukščiau apibrėžtam prašomosios valstybės įstatymuose numatytam sukčiavimo mokant mokesčius atvejui.

Atsakydama į tinkamai pagrįstą prašymą, kaip numato toliau pateikta 3 dalis, prašomoji valstybė pateikia informaciją, susijusią su veiksmais, dėl kurių prašančiojoje valstybėje pagal pirmiau išvardytus teisės aktus pradėtos administracinės, civilinės ar baudžiamosios procedūros ir kurie yra susiję tik su mokesčiais, minėtoje valstybėje imamais nuo pajamų, gautų iš palūkanų.

Teiktina informacija yra šio Susitarimo 9 straipsnio 2 dalyje minima informacija.

2. Norėdama nustatyti, ar informacija pagal prašymą gali būti suteikta ar ne, prašomoji valstybė vadovaujasi ne savo įstatymuose nustatytais senaties terminais, bet valstybės, kuri prašo suteikti informaciją, įstatymuose nustatytaisiais. Bet kokiu atveju informacija, susijusi su iki 2005 m. liepos 1 d. įvykdytais pažeidimais nebus suteikta.

3. Kad prašymas būtų tinkamas, prašančiosios Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija pateikia tokią, prašomosios valstybės oficialia kalba parašytą informaciją:

a)	prašymą pateikusios institucijos pavadinimas;

b)	fizinio asmens, su kuriuo susijęs prašymas teikti informaciją, tapatybės duomenys, įrodymai, kad jis yra prašančiosios valstybės rezidentas mokesčių tikslais, bei visi kiti dokumentai, minėto fizinio asmens parodymai ar kiti įrodymai, kuriais grindžiamas prašymas;

c)	motyvai, įrodantys, kad prašomoji Susitariančioji Šalis turi prašomą informaciją arba kad ja disponuoja ir ją kontroliuoja asmuo, esantis valstybės, į kurią kreipiamasi, jurisdikcijoje;

d)	pažyma, patvirtinanti, kad prašymas atitinka prašančiosios Susitariančiosios Šalies įstatymus ir ypač kad prašymas priimtinas laiko terminų atžvilgiu;

e)	informacija, įrodanti, kad prašančioji Susitariančioji Šalis išnaudojo visas jos teritorijoje įmanomas ir (ar) jos įstatymų bei kitų reglamentuojančių teisės aktų numatytas priemones, išskyrus tas, dėl kurių galėtų kilti sunkumų, siekdama surinkti informaciją;

f)	pažyma, nurodanti, kad faktai, apie kuriuos prašančioji Susitariančioji Šalis jau žino, sudaro esminį įtarimą dėl to, kad galėjo būti padarytas pažeidimas sukčiaujant mokesčių srityje arba 1 dalyje apibrėžtas lygiaverčio poveikio pažeidimas, kaip numato jos teisės nuostatos.

4. Prašomoji Susitariančioji Šalis gali atsisakyti suteikti prašomą informaciją, jei prašymas neatitinka šio Susitarimo nuostatų.

Visa tokiu būdu gauta informacija yra konfidenciali ir gali būti atskleista tik Susitariančiosios Šalies kompetentingoms institucijoms ar asmenims, kurie yra atsakingi už 1 straipsnyje minimų taupymo pajamų apmokestinimą. Minėti asmenys ar institucijos šią informaciją gali atskleisti viešų posėdžių ar svarstymų, susijusių su tokiu apmokestinimu, metu tik prašančiojoje valstybėje.

Informacija gali būti perduota kitoms institucijoms ar asmenims tik tada, jei tos Susitariančiosios Šalies, kuri perdavė informaciją, kompetentinga institucija duoda raštišką ir išankstinį sutikimą.

13 straipsnis

Konsultacijos ir peržiūra

1. Jei tarp Monako Kunigaikštystės kompetentingų institucijų ir vienos ar kelių Europos bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų, numatytų šio Susitarimo 5 straipsnyje, kyla nesutarimas dėl susitarimo taikymo ar aiškinimo, šios institucijos stengiasi ginčą išspręsti taikiai. Jos nedelsdamos informuoja Europos Komisiją ir kitų Europos bendrijos valstybių narių kompetentingas institucijas apie konsultacijų rezultatus.

Europos Komisija bet kurios kompetentingos institucijos prašymu gali dalyvauti šiose konsultacijose, kai sprendžiami Susitarimo aiškinimo klausimai.

2. Nepaisant pirmiau minėtos 1 dalies nuostatų Susitariančiosios Šalys ne rečiau kaip kas treji metai arba vienos iš Susitariančiųjų Šalių prašymu konsultuojasi, siekdamos išnagrinėti ir, jei Susitariančiosios Šalys mano esant reikalinga, pagerinti techninį Susitarimo funkcionavimą.

Susitariančiosios Šalys pripažįsta tarptautinių pokyčių, kurie gali daryti įtaką sritims, kurioms taikomas šis Susitarimas, svarbą, ir, jeigu būtina, šioje dalyje numatytų konsultacijų metu konsultuojasi tarpusavyje, kad išsiaiškintų, ar reikia keisti Susitarimą atsižvelgiant į tarptautinius pasikeitimus.

3. Atsižvelgdama į dvišalius valstybių narių ir trečiųjų šalių, kurios palūkanų apmokestinimo srityje yra prisiėmusios tokius pačius įsipareigojimus kaip ir Monako Kunigaikštystė, susitarimus Monako Kunigaikštystė tuo atveju, jei padaromas pažeidimas, prilygstantis 12 straipsnyje nustatytam pažeidimui dėl sukčiavimo mokesčių srityje, analizuoja 12 straipsnyje apibrėžtų principų taikymo sritį ir įgyvendinimo sąlygas. Šiuo tikslu Monako Kunigaikštystė pradeda konsultacijas su Europos Komisija.

4. Konsultacijos pradedamos per mėnesį nuo prašymo pateikimo arba, esant skubiam atvejui, kaip įmanoma greičiau.

5. Aukščiau minėtų konsultacijų tikslams Susitariančiosios Šalys informuoja viena kitą apie pokyčius, kurie galėtų turėti įtakos tinkamam šio Susitarimo veikimui. Tai taip pat taikoma bet kuriam atitinkamam susitarimui tarp Susitariančiųjų Šalių ir trečiosios šalies.

14 straipsnis

Taikymas ir taikymo sustabdymas

1. Šio Susitarimo taikymas priklauso nuo to, ar valstybių narių priklausomos ar asocijuotos teritorijos, nurodytos Tarybos ataskaitoje (Ekonominiai ir mokesčių reikalai) 2000 m. birželio 19 d. ir 20 d. Santa Maria de Feira Europos Vadovų Tarybai, ir atitinkamai Jungtinės Amerikos Valstijos, Andora, Lichtenšteinas, Šveicarija ir San Marinas priima ir įgyvendina priemones, kurios yra tokios pačios ar lygiavertės numatytoms 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvoje Nr. 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, ar šiame Susitarime, ir numatant tuos pačius taikymo terminus.

2. Susitariančiosios Šalys ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki 17 straipsnyje nurodytos datos bendru susitarimu nusprendžia, ar įvykdyta 1 dalyje nustatyta sąlyga, atsižvelgdamos į atitinkamų priemonių įsigaliojimo datas Europos bendrijos valstybėse narėse, trečiosiose šalyse ir minimose priklausomose arba asocijuotose teritorijose. Jei Susitariančiosios Šalys nenusprendžia, kad sąlyga yra įvykdyta, jos bendru susitarimu patvirtina naują datą dėl 17 straipsnio taikymo. Šiam tikslui Europos bendrija praneša Monako Kunigaikštystei apie tokių pačių ar lygiaverčių poveikio priemonių įgyvendinimą Europos bendrijos valstybėse narėse, priklausomose ar asocijuotose teritorijose ir susijusiose trečiosiose šalyse.

3. Nepažeisdama institucinių nuostatų ir vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis nuostatomis Monako Kunigaikštystė šį Susitarimą pradeda įgyvendinti nuo 17 straipsnyje nustatytos datos ir praneša apie tai Europos bendrijai.

4. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali sustabdyti šio Susitarimo ar jo dalių taikymą, apie tai pranešdama kitai Šaliai, jei 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo ar atitinkamą jos dalį laikinai ar visam laikui būtų nustota taikyti pagal Europos bendrijos teisę arba jei Europos bendrijos valstybė narė sustabdo jos įgyvendinimo teisės aktų taikymą.

5. Kiekviena Susitariančioji Šalis, nusiųsdama pranešimą kitoms Susitariančiosioms Šalims, šio Susitarimo taikymą taip pat gali sustabdyti, jei viena iš penkių minimų trečiųjų šalių (Jungtinės Amerikos Valstijos, Andora, Lichtenšteinas, Šveicarija ir San Marinas) arba viena iš Europos Sąjungos valstybių narių priklausomų ar asocijuotų teritorijų, minimų 2 dalyje, nustotų taikyti priemones, kurios yra tokios pačios ar lygiavertės nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo. Taikymas sustabdomas ne anksčiau kaip praėjus dviems mėnesiams po pranešimo. Susitarimas taikomas toliau, kai priemonės vėl pradedamos taikyti.

15 straipsnis

Kiti centrai / Azijos centrai

Europos bendrija 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo numatyto pereinamojo laikotarpio metu pradeda konsultacijas su kitais stambiais finansiniais centrais, kad susijusiose jurisdikcijose būtų priimtos ir taikomos priemonės, lygiavertės Bendrijoje taikomoms priemonėms.

16 straipsnis

Pasirašymas, įsigaliojimas ir denonsavimas

1. Šį Susitarimą, laikydamosi vidaus procedūrų, ratifikuoja ir patvirtina Susitariančiosios Šalys. Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie šių procedūrų užbaigimą. Šis Susitarimas įsigalioja antrojo mėnesio pirmąją dieną po paskutinio pranešimo.

2. Šis Susitarimas galioja, kol Susitariančioji Šalis jo nenutraukia.

3. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali nutraukti šį Susitarimą, pranešdama apie tai kitai Susitariančiajai Šaliai. Tokiu atveju Susitarimas nustoja galioti po dvylikos mėnesių nuo pranešimo įteikimo.

17 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Nepažeisdamos 14 straipsnio nuostatų, Susitariančiosios Šalys įgyvendina įstatymus ir kitus teisės aktus, reikalingus, kad šis Susitarimas būtų taikomas nuo 2005 m. liepos 1 d.

18 straipsnis

Reikalavimai ir baigiamosios nuostatos

1. Šio Susitarimo nutraukimas arba visiškas ar dalinis jo taikymo sustabdymas nedaro įtakos trečiųjų asmenų pagal 10 straipsnį pateiktiems reikalavimams.

2. Tokiu atveju Monako Kunigaikštystė prieš baigiant taikyti šį Susitarimą paruošia galutinę sąskaitą ir kiekvienai Europos bendrijos valstybei narei atlieka galutinį mokėjimą.

19 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis Susitarimas taikomas teritorijoms, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, toje Sutartyje išdėstytomis sąlygomis, ir Monako Kunigaikštystės teritorijai.

20 straipsnis

Priedai

1. Du priedai yra neatsiejama šio Susitarimo dalis.

2. Kompetentingų institucijų sąrašas, pateikiamas 1 priede, gali būti iš dalies pakeistas Monako Kunigaikštystei pranešant apie tai kitai Susitariančiai Šaliai dėl kompetentingos institucijos nurodytos minėto priedo a punkte ir Europos bendrijai – dėl kitų kompetentingų institucijų.

Susijusių subjektų sąrašas, pateikiamas 2 priede, gali būti keičiamas bendru susitarimu.

21 straipsnis

Kalbos

1. Šis susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra autentiški.

2. Teksto maltiečių kalba autentiškumą Susitariančiosios Šalys patvirtina pasikeisdamos laiškais. Jis yra autentiškas kaip ir tekstai 1 dalyje nurodytomis kalbomis.

EN FE DE LO CUAL, los plenipotenciarios abajo firmantes suscriben el presente Acuerdo.

NA DŮKAZ ČEHOŽ připojili níže podepsaní zplnomocnění zástupci k této smlouvě své podpisy.

TIL BEKRÆFTELSE HERAF har undertegnede befuldmægtigede underskrevet denne aftale.

ZU URKUND DESSEN haben die unterzeichneten Bevollmächtigten ihre Unterschriften unter dieses Abkommen gesetzt.

SELLE KINNITUSEKS on täievolilised esindajad käesolevale lepingule alla kirjutanud.

ΣΕ ΠΙΣΤΩΣΗ ΤΩΝ ΑΝΩΤΕΡΩ, οι υπογράφοντες πληρεξούσιοι έθεσαν την υπογραφή τους κάτω από την παρούσα συμφωνία.

IN WITNESS WHEREOF, the undersigned Plenipotentiaries have signed the present Agreement.

EN FOI DE QUOI, les plénipotentiaires soussignés ont apposé leurs signatures au bas du présent accord.

IN FEDE DI CHE, i plenipotenziari sottoscritti hanno apposto la propria firma in calce al presente accordo.

TO APLIECINOT, attiecīgi pilnvarotas personas ir parakstījušas šo nolīgumu.

TAI PALIUDYDAMI, šį Susitarimą pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.

A FENTIEK HITELÉÜL az alulírott meghatalmazottak e megállapodást alább kézjegyükkel látták el.

B'XIEHDA TA' DAN, il-Plenipotenzjari hawn taħt iffirmati ffirmaw dan il-Ftehim.

TEN BLIJKE WAARVAN de ondergetekende gevolmachtigden hun handtekening onder deze overeenkomst hebben geplaatst.

NA DOWÓD CZEGO niżej podpisani pełnomocnicy podpisali niniejszą Umowę.

EM FÉ DO QUE, os plenipotenciários abaixo assinados apuserem as suas assinaturas no final do presente Acordo.

NA DÔKAZ ČOHO dolupodpísaní splnomocnení zástupcovia podpísali túto dohodu.

V POTRDITEV TEGA so spodaj podpisani pooblaščenci podpisali ta sporazum.

TÄMÄN VAKUUDEKSI allamainitut täysivaltaiset edustajat ovat allekirjoittaneet tämän sopimuksen.

TILL BEVIS HÄRPÅ har undertecknade befullmäktigade undertecknat detta avtal.

Hecho en Bruselas, el siete de diciembre del dos mil cuatro.

V Bruselu dne sedmého prosince dva tisíce čtyři.

Udfærdiget i Bruxelles, den syvende december to tusind og fire.

Geschehen zu Brüssel am siebten Dezember zweitausendundvier.

Kahe tuhande neljanda aasta detsembrikuu seitsmendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις εφτά Δεκεμβρίου δύο χιλιάδες τέσσερα.

Done at Brussels on the seventh day of December in the year two thousand and four.

Fait à Bruxelles, le sept décembre deux mille quatre.

Fatto a Bruxelles, addì sette dicembre duemilaquattro.

Briselē, divi tūkstoši ceturtā gada septītajā decembrī.

Pasirašyta du tūkstančiai ketvirtų metų gruodžio septintą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kettőezer negyedik év december hetedik napján.

Magħmul fi Brussel fis-seba' jum ta' Diċembru tas-sena elfejn u erbgħa.

Gedaan te Brussel, de zevende december tweeduizendvier.

Sporządzono w Brukseli dnia siódmego grudnia roku dwutysięcznego czwartego.

Feito em Bruxelas, em sete de Dezembro de dois mil e quatro.

V Bruseli siedmeho decembra dvetisícštyri.

Podpisano v Bruslju, dne sedmega decembra leta dva tisoč štiri.

Tehty Brysselissä seitsemäntenä päivänä joulukuuta vuonna kaksituhattaneljä.

Som skedde i Bryssel den sjunde december tjugohundrafyra.

Por la Comunidad Europea

Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā

Europos bendrijos vardu

az Európai Közösség részéről

Għall-Komunità Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej

Pela Comunidade Europeia

Za Európske spoločenstvo

za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

Pour la Principauté de Monaco

I PRIEDAS

SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ SĄRAŠAS

Šiame Susitarime Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos yra šios:

a)	Monako Kunigaikštystei: le Conseiller de Gouvernement pour les Finances et l'Economie arba įgaliotas atstovas;

b)	Belgijos Karalystei: De Minister van Financiën/Le Ministre des Finances arba įgaliotas atstovas;

c)	Čekijos Respublikai: Ministr financí arba įgaliotas atstovas;

d)	Danijos Karalystei: Skatteministeren arba įgaliotas atstovas;

e)	Vokietijos Federacinei Respublikai: Der Bundesminister der Finanzen arba įgaliotas atstovas;

f)	Estijos Respublikai: Rahandusminister arba įgaliotas atstovas;

g)	Graikijos Respublikai: Ο Υπουργός Οικονομίας και Οικονομικών arba įgaliotas atstovas;

h)	Ispanijos Karalystei: El Ministro de Economía y Hacienda arba įgaliotas atstovas;

i)	Prancūzijos Respublikai: Le Ministre chargé du budget arba įgaliotas atstovas;

j)	Airijai: The Revenue Commissioners arba jų įgaliotas atstovas;

k)	Italijos Respublikai: Il Capo del Dipartimento per le Politiche Fiscali arba įgaliotas atstovas;

l)	Kipro Respublikai: Υπουργός Οικονομικών arba įgaliotas atstovas;

m)	Latvijos Respublikai: Finanšu ministrs arba įgaliotas atstovas;

n)	Lietuvos Respublikai: Finansų ministras arba įgaliotas atstovas;

o)	Didžiajai Liuksemburgo Hercogystei: Le Ministre des Finances arba įgaliotas atstovas; tačiau taikant 12 straipsnį kompetentinga institucija yra le Procureur Général d’Etat luxembourgeois;

p)	Vengrijos Respublikai: A pénzügyminiszter arba įgaliotas atstovas;

q)	Maltos Respublikai: Il-Ministru responsabbli għall-Finanzi arba įgaliotas atstovas;

r)	Nyderlandų Karalystei: De Minister van Financiën arba įgaliotas atstovas;

s)	Austrijos Respublikai: Der Bundesminister für Finanzen arba įgaliotas atstovas;

t)	Lenkijos Respublikai: Minister Finansów arba įgaliotas atstovas;

u)	Portugalijos Respublikai: O Ministro das Finanças arba įgaliotas atstovas;

v)	Slovėnijos Respublikai: Minister za financií arba įgaliotas atstovas;

w)	Slovakijos Respublikai: Minister financií arba įgaliotas atstovas;

x)	Suomijos Respublikai: Valtiovarainministeriö/Finansministeriet arba įgaliotas atstovas;

y)	Švedijos Respublikai: Chefen för Finansdepartementet arba įgaliotas atstovas;

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ir Europos teritorijose, už kurių išorės santykius yra atsakinga Jungtinė Karalystė: the Commissioners of Inland Revenue arba jų įgaliotas atstovas ir kompetentinga Gibraltaro institucija, kurią Jungtinė Karalystė paskirs pagal sutartas nuostatas, susijusias su Gibraltaro valdžios institucijomis, atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir Europos bendrijos dokumentus ir susijusias Sutartis, apie kuriuos valstybėms narėms ir Europos Sąjungos institucijoms buvo pranešta 2000 m. balandžio 19 d., jų nuorašą Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretoriatas perduoda Monako Kunigaikštystei, o jos taikomos šiam Susitarimui.

II PRIEDAS

SUSIJUSIŲ SUBJEKTŲ SĄRAŠAS

Šio Susitarimo 11 straipsnio tikslais šie subjektai yra laikomi „susijusiu subjektu, veikiančiu kaip valdžios institucija arba kurio vaidmuo yra pripažintas tarptautine sutartimi“:

SUBJEKTAI EUROPOS SĄJUNGOJE:

Belgija

—	Région flamande (Vlaams Gewest)

—	Région wallonne

—	Région de Bruxelles-Capitale (Brussels Hoofstedelijk Gewest)

—	Communauté française

—	Communauté flamande (Vlaamse Gemeenschap)

—	Communauté germanophone (Deutschsprachige Gemeinschaft)

Ispanija

—	Xunta de Galicia

—	Junta de Andalucía

—	Junta de Extremadura

—	Junta de Castilla-La Mancha

—	Junta de Castilla-León

—	Gobierno Foral de Navarra

—	Govern de les Illes Balears

—	Generalitat de Catalunya

—	Generalitat de Valencia

—	Diputación General de Aragón

—	Gobierno de las Islas Canarias

—	Gobierno de Murcia

—	Gobierno de Madrid

—	Gobierno de la Comunidad Autónoma del País Vasco/Euzkadi

—	Diputación Foral de Guipúzcoa

—	Diputación Foral de Vizcaya/Bizkaia

—	Diputación Foral de Alava

—	Ayuntamiento de Madrid

—	Ayuntamiento de Barcelona

—	Cabildo Insular de Gran Canaria

—	Cabildo Insular de Tenerife

—	Instituto de Crédito Oficial

—	Instituto Catalán de Finanzas

—	Instituto Valenciano de Finanzas

Graikija

—	Îργανισμός Òηλεπικοινωνιών Ελλάδος (Nacionalinė telekomunikacijų organizacija)

—	Îργανισμός Σιδηροδρόμων Ελλάδος (Nacionalinė geležinkelių organizacija)

—	Δημόσια Επιχείρηση Ηλεκτρισμού (Valstybinė elektros energijos įmonė)

Prancūzija

—	La Caisse d'amortissement de la dette sociale (CADES)

—	L'Agence française de développement (AFD)

—	Réseau Ferré de France (RFF)

—	Caisse Nationale des Autoroutes (CNA)

—	Assistance publique Hôpitaux de Paris (APHP)

—	Charbonnages de France (CDF)

—	Entreprise minière et chimique (EMC)

Italija

—

Regionai

—	Provincijos

—	Savivaldybės

—	Cassa Depositi e Prestiti (Indėlių ir paskolų fondas)

Latvija

—	Pašvaldības (vietos valdžios institucijos)

Lenkija

—	gminy (komunos)

—	powiaty (rajonai)

—	województwa (provincijos)

—	związki gmin (komunų asociacijos)

—	związki powiatów (rajonų asociacijos)

—	związki województw (provincijų asociacijos)

—	miasto stołeczne Warszawa (sostinė Varšuva)

—	Agencja Restrukturyzacji i Modernizacji Rolnictwa (Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūra)

—	Agencja Nieruchomości Rolnych (Žemės ūkio turto agentūra)

Portugalija

—	Região Autónoma da Madeira (Maderos autonominis regionas)

—	Região Autónoma dos Açores (Azorų autonominis regionas)

—

Communes

Slovakija

—	mestá a obce (savivaldybės)

—	Železnice Slovenskej republiky (Slovakijos geležinkelių bendrovė)

—	Štátny fond cestného hospodárstva (Valstybinis kelių priežiūros fondas)

—	Slovenské elektrárne (Slovakijos elektrinės)

—	Vodohospodárska výstavba (Vandens ūkio bendrovė)

TARPTAUTINIAI SUBJEKTAI:

—	Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas

—	Europos investicijų bankas

—	Azijos plėtros bankas

—	Afrikos plėtros bankas

—	Pasaulio bankas/TRPB/TVF

—	Tarptautinė finansų korporacija

—	Amerikos plėtros bankas

—	Europos Tarybos socialinės plėtros fondas

—

Euratomas

—	Europos bendrija

—	Andų plėtros korporacija (APK)

—

Eurofima

11 straipsnio nuostatos nepažeidžia jokių tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos Susitariančiosios Šalys galėjo prisiimti dėl pirmiau išvardytų tarptautinių subjektų.

SUBJEKTAI TREČIOSIOSE ŠALYSE:

Šie subjektai turi atitikti tokius kriterijus:

1)	subjektas laikomas valdžios subjektu pagal nacionalinius kriterijus;

2)	toks valdžios subjektas yra ne rinkos gamintojas, administruojantis ir finansuojantis veiklų grupę, pirmiausia teikiantis ne rinkos prekes ir paslaugas, skirtas bendruomenės labui, ir veiksmingai kontroliuojamas valdžios sektoriaus;

3)	toks valdžios subjektas yra stambus ir reguliarus skolos vertybinių popierių emitentas;

4)	suinteresuota valstybė gali garantuoti, kad toks valdžios subjektas nevykdys išankstinio išpirkimo bendros sumos straipsnių atveju.

Europos bendrijos ir Monako Kunigaikštystės

SUPRATIMO MEMORANDUMAS

Kai Susitarimas, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (toliau – Direktyva) buvo sudarytas, Europos bendrija ir Monako Kunigaikštystė pasirašė šį Susitarimą, papildantį Supratimo memorandumą.

Jei viena iš Susitariančiųjų Šalių nustato, kad keičiantis informacija egzistuoja svarbūs skirtumai, dėl kurių Susitarimas negali būti taikomas neabejotinai teisingai, Susitariančiosios Šalys nedelsdamos pradeda konsultacijas, kad nustatytų sąlygas, reikalingas vienodam taikymui. Europos Komisija nedelsdama pateikia ataskaitą Tarybai apie vykstančias konsultacijas ir pasiūlo reikiamas priemones, kad būtų vienodai taikomos tos pačios sąlygos. Šiuo laikotarpiu visi nauji prašymai dėl pasikeitimo informacija, pateikti pagal šio Susitarimo 12 straipsnį, kurie yra tos pačios rūšies kaip ir prašymai, dėl kurių taikoma ši dalis, analizuojami konsultacijų metu.

Jei nustatomas svarbus skirtumas tarp priimtos 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB ir Susitarimo taikymo sričių, ypač Susitarimo 4 ir 6 straipsnių atžvilgiu, Susitariančiosios Šalys nedelsdamos pradeda konsultacijas pagal Susitarimo 13 straipsnio 1 dalį, kad būtų užtikrintas Susitarime numatytas lygiavertis priemonių pobūdis.

Šį Supratimo memorandumą pasirašančios Šalys skelbia, kad, jų nuomone, pirmojoje pastraipoje nurodytame Susitarime ir šiame Supratimo memorandume numatoma priimtina ir darni tvarka, gali apsaugoti Šalių interesus. Todėl jos sąžiningai įgyvendins susitartas priemones ir vienašališkai nesiims veiksmų, kurie be deramos priežasties pažeistų šią tvarką.

Europos bendrija ir Monako Vyriausybė, kai tik nustatoma, kad Monake prudencinės taisyklės ir kontrolės priemonės, taikomos atitinkamiems Monako subjektams, tinkamai saugo gerą vidaus rinkos veikimą finansų ir draudimo paslaugų teikimo srityje, analizuoja sąlygas, kurios leistų sustiprinti bendradarbiavimą minėtuose sektoriuose. Tokiu būdu laikantis Bendrijos išorės politikos, kurią ši vykdė praeityje pateikus panašius prašymus, Susitarimą turėtų būti planuojama sudaryti atsižvelgiant į Monako Kunigaikštystės veiksmus dėl šiuo metu egzistuojančio ir ateityje papildyto su minėtais sektoriais susijusio Bendrijos acquis perkėlimo ir įgyvendinimo. Taip pat turėtų būti numatyta sąlyga, kad Monako Kunigaikštystė turi įgyvendinti kitas jau esančias ar ateityje įsigaliosiančias taisykles, reikalingas geram vidaus rinkos veikimui minėtuose sektoriuose, pavyzdžiui, konkurencingumo ir mokesčių klausimais, užtikrinti.

Šį Supratimo memorandumą pasirašančios Šalys pažymi, kad pažeidimo dėl sukčiavimo mokesčių srityje sąvoka apima tik su taupymo pajamų apmokestinimu susijusią sritį pagal Europos bendrijos ir Monako Kunigaikštystės susitarimą, numatantį priemones, lygiavertes nustatytoms Direktyvoje.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 7 d. dviem egzemplioriais anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis, visi tekstai yra autentiški.

Teksto maltiečių kalba autentiškumą pasirašančios Šalys patvirtina pasikeisdamos laiškais. Jis yra autentiškas kaip ir tekstai pirmesnėje pastraipoje nurodytomis kalbomis.

Por la Comunidad Europea

Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā

Europos bendrijos vardu

az Európai Közösség részéről

Għall-Komunità Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej

Pela Comunidade Europeia

Za Európske spoločenstvo

za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

Pour la Principauté de Monaco

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/70

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. rugsėjo 8 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą 2004/166/EB dėl pagalbos struktūrinei pertvarkai vykdyti, kurią Prancūzija planuoja suteikti Korsikos ir Viduržemio jūros valstybinei jūrų bendrovei SNCM

(pranešta dokumentu Nr. K(2004) 3359)

(autentiškas yra tik tekstas prancūzų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2005/36/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdama į Komisijos sprendimą 2004/166/EB (1), ypač į jo 2 straipsnį,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Procedūros apžvalga

(1)

2003 m. liepos 9 d. Komisija priėmė sprendimą dėl pagalbos struktūrinei pertvarkai vykdyti, kurią Prancūzija planuoja suteikti Korsikos ir Viduržemio jūros valstybinei jūrų bendrovei SNCM (Société Nationale Maritime Corse-Méditerranée) (toliau – galutinis sprendimas), kuriame ji paskelbė, kad dalis pagalbos, apie kurią buvo pranešta, yra suderinama su bendrąja rinka, jeigu bus laikomasi tam tikrų sąlygų. Viena iš tokių sąlygų buvo numatyta galutinio sprendimo 2 straipsnyje – SNCM iki 2006 m. gruodžio 31 d. negali įsigyti naujų laivų ir pasirašyti naujų ar atnaujintų laivų nuomos, užsakymo arba statybos sutarčių. SNCM turėjo naudotis tik vienuolika laivų, kuriuos buvo įsigijusi sprendimo priėmimo metu: „Napoléon Bonaparte“, „Danielle Casanova“, „Île de Beauté“, „Corse“, „Liamone“, „Aliso“, „Méditerranée“, „Pascal Paoli“, „Paglia Orba“, „Monte Cinto“ ir „Monte d'Oro“. Minėto straipsnio paskutinėje pastraipoje numatoma, kad „jei SNCM dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių iki 2006 m. gruodžio 31 d. norėtų pakeisti vieną iš laivų, Komisija leistų tą padaryti remdamasi Prancūzijos pateiktu, deramai pagrįstu pranešimu“.

(2)

2004 m. birželio 23 d. rašte (2) Prancūzijos valdžios institucijos paprašė, kad Komisija laivą „Aliso“ sąraše, pateiktame minėto galutinio sprendimo 2 straipsnyje, leistų pakeisti laivu „Asco“. Be to, kadangi SNCM turėjo sunkumų parduodama laivą „Asco“, kitaip nei buvo numatyta struktūrinės pertvarkos plane (3), Prancūzijos institucijos paprašė Komisijos leidimo parduoti arba laivą „Aliso“, arba laivą „Asco“.

1.2. Priemonės pavadinimas

(3)	Priemonės pavadinimas – „2003 m. liepos 9 d. Komisijos galutinio sprendimo dėl pagalbos SNCM struktūrinei pertvarkai vykdyti daliniai pakeitimai“.

1.3. Kam taikoma priemonė

(4)	Pagalbą struktūrinei pertvarkai vykdyti gauna SNCM, Prancūzijos jūrų bendrovė, kuri nuo Prancūzijos pakrančių aptarnauja Korsiką ir Šiaurės Afriką. Taigi pasiūlyti daliniai pakeitimai būtų taikomi SNCM.

1.4. Pakeitimų tikslai

(5)

Pagrindinis pasiūlytų pakeitimų tikslas – suteikti galimybę SNCM vietoj „Asco“ naudoti „Aliso“, pakeitus laivų, kuriuos naudoti SNCM yra duotas leidimas pagal galutinio sprendimo 2 straipsnį, sąrašą, ir palengvinti galutiniame sprendime numatyto ketvirtojo laivo pardavimą, leidžiant galimiems pirkėjams pasirinkti iš dviejų identiškų laivų – „Aliso“ ir „Asco“.

2. IŠSAMUS PASIŪLYTŲ PRIEMONIŲ APRAŠYMAS

2.1. Pasiūlymas pakeisti „Asco“ ir „Aliso“

(6)

Prancūzijos institucijos 2004 m. birželio 23 d. rašte pasiūlė laivų, kuriuos naudoti vykdant struktūrinę pertvarką SNCM yra duotas leidimas, sąraše laivą „Aliso“ pakeisti laivu „Asco“; šis sąrašas yra išsamiai aprašytas galutinio sprendimo 2 straipsnio antroje pastraipoje. Prancūzijos institucijoms pateikus prašymą, laivas „NGV Asco“ dar nebuvo parduotas.

(7)	Prancūzijos institucijos prašymą leisti pakeisti laivus grindžia tuo, kad turi būti palengvintos galimybės parduoti vieną iš laivų, atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais SNCM susidūrė, norėdama parduoti „NGV Asco“.

(8)	Be to, Prancūzijos institucijos pateikė Marselio uosto direkcijos pažymą, kad laivas „Aliso“ krantinėje stovėjo nuo 2003 m. lapkričio 2 d.

2.2. Pasiūlymas leisti SNCM parduoti arba „Asco“, arba „Aliso“

(9)	Prancūzijos institucijos taip pat paprašė, kad pagal struktūrinės pertvarkos planą SNCM būtų leista parduoti arba „Asco“, arba „Aliso“, atsižvelgus į galimų pirkėjų poreikius.

3. PASIŪLYTŲ DALINIŲ PAKEITIMŲ VERTINIMAS

3.1. Pasiūlymo pakeisti „Asco“ ir „Aliso“ poveikis

(10)	Pirmiausia Komisija pažymi, kad laivai „Asco“ ir „Aliso“ yra du laivai „sisterships“, t. y. du identiški laivai, pastatyti toje pačioje laivų statykloje pagal vienodus projektus. Jų matmenys, forma ir pajėgumas yra tokie patys.

(11)	Komisija mano, kad keičiant laivus nėra siekiama padidinti SNCM pajėgumo, taigi galutinio sprendimo reikšmei poveikis nedaromas, ypač minėto sprendimo 2 straipsnyje nurodytos sąlygos, ribojančios pagalbą gaunančios bendrovės pajėgumą, atžvilgiu.

(12)

Be to, Komisija primena, kad laivyno, kuriuo naudotis SNCM yra duotas leidimas, sudėtį galima keisti tik dėl nuo SNCM valios nepriklausančių priežasčių. Šiuo atveju Komisija mano, kad problemos, su kuriomis susidūrė SNCM norėdama atsisakyti laivo „Asco“, nepriklauso nuo pagalbą gaunančios bendrovės valios ir nebuvo numatytos priimant galutinį sprendimą.

3.2. Pasiūlymo suteikti SNCM alternatyvą „Asco“ arba „Aliso“ pardavimui poveikis

(13)

Komisija mano, kad jei SNCM rastų pirkėją „Aliso“, o ne „Asco“, pardavus „Aliso“ SNCM pajėgumui būtų padarytas toks pat poveikis, kaip ir pardavus „Asco“, o Prancūzijos institucijų įsipareigojimai įgyvendinti struktūrinės pertvarkos planą – konkrečiai parduoti keturis veikloje naudojamus SNCM laivyno laivus – būtų įvykdyti. Iš tikrųjų SNCM jau pardavė tris iš keturių laivų, kurių atsisakyti buvo numatyta struktūrinės pertvarkos plane.

(14)	Komisija mano, kad jeigu SNCM vietoj „Asco“ parduos „Aliso“, struktūrinės pertvarkos plane numatyta sąlyga atsisakyti keturių laivų bus laikoma įgyvendinta.

4. IŠVADOS

(15)	Komisija daro išvadą, kad pakeitimai, kuriuos padaryti prašė Prancūzijos institucijos, nepakeičia galutinio sprendimo nuostatų reikšmės ir pagalba struktūrinei pertvarkai vykdyti, perskirstant kapitalą, jei bus griežtai laikomasi šių iš dalies pakeistų sąlygų, išlieka suderinama su bendrąja rinka.

(16)

Komisija prašo Prancūzijos:

—	kuo greičiau, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos, Komisijai nurodyti, kokiai informacijai, jos nuomone, turi būti taikoma profesinė paslaptis pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 25 straipsnį (4),

—

kuo greičiau pranešti pagalbos gavėjui apie šį sprendimą, nenurodant, jei reikia, tam tikros informacijos, kuriai, jos nuomone, taikoma profesinė paslaptis ir kurios atskleidimas pagalbos gavėjui galėtų pakenkti kai kurioms suinteresuotoms šalims, bei nurodyti pranešime, jei reikia, kitą informaciją, kuriai, jos nuomone, taikoma profesinė paslaptis ir kuri buvo atskleista.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Sprendimo 2004/166/EB 2 straipsnio antroje pastraipoje žodis „Aliso“ pakeičiamas žodžiu „Asco“.

2. Minėto sprendimo 97 punkto paskutinėje įtraukoje žodžiai „NGV Asco“ pakeičiami žodžiais „arba „NGV Asco“, arba identiškas laivas „NGV Aliso““.

2 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Prancūzijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2004 m. rugsėjo 8 d.

Komisijos vardu

Loyola DE PALACIO

Pirmininko pavaduotoja

(1) OL L 61, 2004 2 27, p. 13.

(2) Komisijos tarnybos raštą užregistravo su nuoroda TREN(2004) A/26015.

(3) Žr. galutinio sprendimo 97 punktą.

(4) OL L 83, 1999 3 27, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/73

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. spalio 29 d.

įsteigiantis Europos techninį ir mokslinį centrą (ETMC) ir užtikrinantis jo funkcionavimą bei techninių institucijų veiklos koordinavimą siekiant apsaugoti euro monetas nuo padirbinėjimo

(2005/37/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 211 straipsnį,

atsižvelgdama į 2003 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimą 2003/861/EB dėl analizės ir bendradarbiavimo dėl padirbtų euro monetų (1) ir 2003 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimą 2003/862/EB, išplečiantį Sprendimo 2003/861/EB dėl analizės ir bendradarbiavimo dėl padirbtų euro monetų galiojimą toms valstybėms narėms, kurios neįsivedė euro kaip bendros valiutos (2),

kadangi:

(1)

2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1338/2001, nustatančiame priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo (3), ypač jo 5 straipsnyje, nustatyta, kad padirbtų euro monetų analizę ir klasifikaciją atlieka Nacionalinis monetų analizės centras (MNAC) kiekvienoje valstybėje narėje ir Europos techninis ir mokslinis centras (ETMC). Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1339/2001 (4) išplečia Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 1 ir 11 straipsnių taikymą toms valstybėms narėms, kurios nėra priėmusios euro kaip bendros valiutos.

(2)	Nuo 2001 m. spalio mėn., atsižvelgiant į 2000 m. vasario 28 d. ir birželio 9 d. Tarybos pirmininko ir Prancūzijos Finansų ministro pasikeitimą raštais, ETMC, Komisijai vadovaujant ir teikiant administracinę pagalbą, laikinai vykdė savo užduotis Paryžiaus monetų kalykloje.

(3)

ETMC prisideda prie „Periklio“ programos tikslų įgyvendinimo, pagal 2001 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimą 2001/923/EB, nustatantį mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (5), ir 2001 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimą 2001/924/EB, išplečiantį Sprendimo, nustatančio mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo galiojimą („Periklio“ programa) valstybėms narėms, nepriėmusioms euro kaip bendros valiutos (6).

(4)

Sprendimo 2003/861/EB 1 straipsnyje nustatyta, kad Komisija įsteigia ETMC ir užtikrina jo funkcionavimą bei kompetentingų techninių institucijų veiklos koordinavimą siekiant apsaugoti euro monetas nuo padirbinėjimo. Sprendimo 2003/862/EB 1 straipsnyje teigiama, kad Sprendimas 2003/861/EB yra taikomas ir toms valstybėms narėms, kurios neįsivedė euro kaip bendros valiutos.

(5)

Prancūzijos valdžios institucijos Prancūzijos finansų ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. raštu įsipareigojo išlaikyti dabartinį Paryžiaus monetų kalyklos ir Komisijos išlaidų pasiskirstymą. Remiantis Komisijos nario, vadovaujančio kovai su sukčiavimu, ir Prancūzijos finansų ministro apsikeistais raštais dėl ETMC padirbtų euro monetų analizės ir klasifikavimo vykdymo bus toliau įgyvendinami ETMC organizavimo principai, kurių laikydamasis ETMC laikinai vykdė savo veiklą Paryžiaus monetų kalykloje remiantis Tarybos pirmininko ir Prancūzijos finansų ministro 2000 m. vasario 28 d. ir birželio 9 d. apsikeistais raštais.

(6)	Be to, svarbu sekti Ekonomikos ir finansų komiteto, Europos centrinio banko, Europolo, taip pat kompetentingų nacionalinių institucijų reguliariai teikiamą informaciją apie ETMC veiklą ir euro monetų padirbinėjimą.

(7)	Taigi Komisijoje prie Europos kovos su sukčiavimu biuro (OLAF), Briuselyje, reikia įsteigti ETMC.

(8)

Komisija koordinuoja kompetentingų techninių institucijų vykdomus bendrus veiksmus, skirtus apsaugoti euro monetas nuo padirbinėjimo, padirbtų euro monetų analizės metodus, naujų padirbtų monetų atvejų tyrimą ir pasekmių įvertinimą, informacijos pasikeitimą apie MNAC ir ETMC veiksmus, tarptautinį bendradarbiavimą dėl padirbtų monetų, padirbtų monetų nustatymą monetų apdorojimo prietaisais, taip pat techninių problemų dėl padirbtų monetų nagrinėjimą.

(9)

Šiam koordinavimui būtina tęsti Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamojo komiteto (7) monetų padirbinėjimo tyrimo ekspertų grupės, kurią sudaro MNAC ir ETMC atsakingi atstovai, darbus, kuriuos tvarkytų ir kuriems vadovautų Komisija, užtikrindama reguliarų Ekonomikos ir finansų komiteto informacijos teikimą.

(10)	Įgyvendindama Sprendimus 2003/861/EB ir 2003/862/EB,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Komisijoje prie OLAF, Briuselyje, yra įsteigiamas Europos techninis ir mokslinis centras (ETMC).

2 straipsnis

Pagal Reglamento (EB) 1338/2001 5 straipsnį ETMC analizuoja ir klasifikuoja kiekvieną naują padirbtos euro monetos tipą. Pagal Sprendimo 2001/923/EB 4 straipsnį ETMC prisideda prie Bendrijos veiksmų programos „ersklis“ tikslų įgyvendinimo. Jis skiria paramą nacionaliniams monetų analizės centrams (MNAC), taip pat policijai, ir bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis padirbtų euro monetų tyrimo ir apsaugos stiprinimo srityse.

3 straipsnis

ETMC organizavimo principai:

—	monetų tyrimo tikslais Komisija gali siųsti savo personalo narius į Paryžiaus monetų kalyklą, kad jie pasinaudotų įranga,

—	kad atliktų savo uždavinius, ETMC kreipėsi dėl personalo ir Prancūzijos nacionalinio monetų analizės centro įrangos, taip pat Paryžiaus monetų kalyklos laboratorijos, įsikūrusios Pesake. Prancūzijos valdžios institucija pirmiausia ETMC skiria personalą ir suteikia atitinkamą įrangą,

—

pagal taikomus finansinius reglamentus dalis ETMC darbo išlaidų yra apmokama iš Europos Bendrijų bendrojo biudžeto. Kadangi Prancūzija skiria personalą, patalpas ir pirmiau minėtą įrangą ir įsipareigoja juos išlaikyti, Bendrijų biudžetas padengia Komisijos įgaliotų atstovų atlyginimus, keliones ir įvairias smulkias einamąsias išlaidas.

OLAF ir Paryžiaus monetų kalykla įsipareigojo nustatyti reglamentą dėl ETMC administracinių būdų.

4 straipsnis

Rengdama reguliarius ekspertų susitikimus dėl monetų padirbinėjimo, Komisija koordinuoja veiksmus, reikalingus euro monetų apsaugai nuo padirbinėjimo.

Ekonomikos ir finansų komitetas, Europos centrinis bankas, Europolas, taip pat kompetentingos nacionalinės institucijos yra reguliariai informuojamos apie ETMC veiklą ir apie monetų padirbinėjimą.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 29 d.

Komisijos vardu

Michaele SCHREYER

Komisijos narė

(1) OL L 325, 2003 12 12, p. 44.

(2) OL L 325, 2003 12 12, p. 45.

(3) OL L 181, 2001 7 4, p. 6.

(4) OL L 181, 2001 7 4, p. 11.

(5) OL L 339, 2001 12 21, p. 50.

(6) OL L 339, 2001 12 21, p. 55.

(7) Komisijos sprendimas 94/140/EB (OL L 61, 1994 3 4, p. 27).

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/75

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. gruodžio 27 d.

dėl papildomų dienų, kuriomis pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2287/2003 V priedą laivai gali nebūti Nyderlandų uoste, skyrimo

(pranešta dokumentu Nr. K(2004) 5269)

(autentiškas tik tekstas olandų kalba)

(2005/38/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2287/2003 (1), nustatantį 2004 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, ypač į jo V priedo 6 dalies c punktą,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 2287/2003 V priedo 6 dalies a punkte nurodyta, kiek dienų tam tikri Bendrijos žvejybos laivai 2004 m. vasario 1 d.–2004 m. gruodžio 31 d. gali nebūti minėto priedo 2 dalyje nurodytų geografinių teritorijų uostuose.

(2)

To priedo 6 dalies c punktu Komisija, atsižvelgdama į nuo 2002 m. sausio 1 d. įgyvendinamų žvejybos laivų nurašymo programų rezultatus, valstybėms narėms gali suteikti papildomą dienų skaičių, per kurias laivas, jeigu jis turi bet kokių iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone ir nebūti uoste.

(3)	Nyderlandai pateikė duomenis apie žvejybos laivus, turinčius sijinius tralus, kurių akutės dydis ne mažesnis kaip 80 mm ir kurie nebenaudojami nuo 2002 ir 2003 m.

(4)	Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, Nyderlandų laivams, turintiems Reglamento (EB) Nr. 2287/2003 V priedo 4 dalies b punkte nurodytus žūklės įrankius, turėtų būti skirta daugiau dienų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nyderlandų laivams, turintiems sijinius tralus, kurių akutės dydis ne mažesnis kaip 80 mm, be Reglamento (EB) Nr. 2287/2003 V priedo 6 straipsnio a punkte nustatytų dienų, kiekvieną kalendorinį mėnesį papildomai skiriamos dar dvi dienos.

2 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Nyderlandų Karalystei.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 27 d.

Komisijos vardu

Joe BORG

Komisijos narys

(1) OL L 344, 2003 12 31, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1928/2004 (OL L 332, 2004 11 6, p. 5).

21.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/76

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. gruodžio 30 d.

dėl Bendrijos gyvūnų sveikatos politikos išorinio įvertinimo finansavimo ir studijos, tiriančios gyvulių epidemijos rizikos nustatymo finansavimo priemonių ES kaštus ir sąlygas, finansavimo

(2005/39/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimą 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (1), ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 11 d. Komisijos sprendimą SEK/2004/120 dėl Europos bendrijų bendrojo biudžeto vykdymo vidaus taisyklių, ypač į jo 15 straipsnį,

kadangi:

(1)	Pagal Sprendimą 90/424/EEB Bendrija turi taikyti arba padėti valstybei narei taikyti technines ir mokslines priemones, būtinas Bendrijos veterinarijos teisės aktų tobulinimui bei veterinarinio lavinimo ir mokymo plėtrai.

(2)	Atsižvelgiant į snukio ir nagų ligos kontrolės ir prevencijos tarptautinės konferencijos (2001 gruodžio mėn.) rekomendacijas, naujas dilemas dėl labai užkrečiamų gyvūnų ligų kontrolės ir galimo naujų šių ligų protrūkių padarinių finansavimo schemų poreikio, reikalinga papildoma peržiūra.

(3)	Siekiant šią peržiūrą paspartinti, reikėtų, vykdant darbo programą, atlikti du veiksmus.

(4)	Visų pirma, reikėtų įvertinti Bendrijos išlaidų programas, nes tai padėtų apskaityti skirtų lėšų valdymą ir keltų vadovų mokymosi kultūrą, skiriant daugiau dėmesio vadybai, orientuotai į rezultatus.

(5)	Šis finansiniais aspektais pagrįstas išorinis Bendrijos gyvūnų sveikatos politikos (BGSP) įvertinimas turėtų padėti Komisijos tarnyboms apibrėžti atitinkamas ir poveikiu pagrįstas politikos galimybes ateičiai.

(6)

Antra, studijoje (pagal finansinio reglamento 49 straipsnio 2 dalį – bandomajame projekte), atsižvelgiant į Europos parlamento prašymą, analizuojami gyvulių epidemijos rizikos nustatymo finansavimo priemonių ES kaštai ir sąlygos. Šios studijos tikslas bus išnagrinėti alternatyvių rizikos nustatymo finansavimo instrumentų galimybių kaštus ir išanalizuoti jų galimybes, siekiant nustatyti galimą poveikį nacionaliniams ir ES biudžetams ir nacionalinės tiesioginių nuostolių paramos tvarius lygius.

(7)	Remiantis šios studijos rezultatais, galima, iš vienos pusės, atkreipti dėmesį į ES finansavimo schemų harmonizavimą, siekiant bent jau ūkininkams suteikti lygias galimybes visoje ES, bei, iš kitos pusės, atlikti veterinarijos fondo ateities padidėjusioje Bendrijoje analizę.

(8)	Pagal biudžeto vykdymo 2004 m. Vidaus taisyklių 15 straipsnį metinė darbo programa gali taip pat būti laikoma finansavimo sprendimu, jei ją sudaro pakankamai išsamus pagrindas, o įvertinimas, studija ir apžvalga, kaip numatyta šiame sprendime, ir yra toks pagrindas.

(9)	Asignavimai, kuriuos pagal Finansinio reglamento 49 straipsnio 2 dalies a punktą galima panaudoti be pagrindinio akto, privalo būti sankcionuoti Komisijos sprendimu, suteikiančiu atitinkamą pagrindą.

(10)	Todėl šis sprendimas turėtų sudaryti pagrindą, prilygstantį finansavimo sprendimui, kaip apibrėžta 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui (2) taikomo finansinio reglamento, 75 straipsnio 2 dalyje.

(11)	Šiame sprendime numatyta priemonė atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

Šio sprendimo priede aprašyti veiksmai yra patvirtinti finansavimui.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 30 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 224, 1990 8 18, p. 19. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

PRIEDAS

1) Bendrijos gyvūnų sveikatos politikos išorinis įvertinimas ir atitinkamas poveikio įvertinimas, siekiant šioje srityje nustatyti atitinkamos politikos galimybę ateityje.

Biudžeto eilutė: 17 04 02 – kitos priemonės

Pagrindinis aktas: Sprendimas 90/424/EEB

Procedūra ir laikas: šis įvertinimas ir poveikio įvertinimas bus atliktas sudarius pagrindų sutartį. Konkursas dėl šios pagrindų sutarties bus paskelbtas pagal atvirąją procedūrą 2004 m. paskutinįjį ketvirtį.

Kaina: didžiausia kaina – 530 000 EUR.

2) Studija, „tirianti gyvulių epidemijos rizikos nustatymo finansavimo priemonių ES kaštus ir sąlygas“.

Biudžeto eilutė: 17 01 04 04

Bandomasis projektas pagal Finansinio reglamento 49 straipsnio 2 dalį

Procedūra ir laikas: Konkursas bus paskelbtas pagal atvirąją procedūrą paskutinįjį metų ketvirtį,

Kaina: didžiausia kaina – 500 000 EUR.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 19

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	48 tomas 2005m. sausio 21d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
	*	2005 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 83/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2604/2000 dėl polietileno tereftalato, kurio kilmės šalys, inter alia, yra Korėjos Respublika ir Taivanis, importo	1
	*	2005 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 84/2005, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 2042/2000, nustatančio galutinį antidempingo muitą televizijos kamerų sistemų, kurių kilmės šalis – Japonija, importui, priedą	9
		2005 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 85/2005, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	15
		2005 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 86/2005, nustatantis reprezentacines kainas ir papildomus importo muitus už cukraus sektoriaus produktą melasą, taikomus nuo 2005 m. sausio 21 d.	17
		2005 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 87/2005, nustatantis grąžinamąsias išmokas už neperdirbto baltojo cukraus ir neperdirbto žaliavinio cukraus eksportą	19
		2005 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 88/2005, nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas už neperdirbtus sirupus ir kai kuriuos kitus cukraus sektoriaus produktus	21
		2005 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 89/2005, nustatantis didžiausią grąžinamąją išmoką už baltojo cukraus eksportą į kai kurias trečiąsias šalis 17-ajame daliniame konkurse, vykdomame remiantis Reglamente (EB) Nr. 1327/2004 numatytu nuolatiniu konkursu	24
		2005 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 90/2005, dėl nevalytos medvilnės pasaulinės rinkos kainos nustatymo	25
		2005 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 91/2005, taikantis sumažinimo koeficientą grąžinamųjų išmokų sertifikatams už į Sutarties I priedą neįtrauktas prekes, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 8 straipsnio 5 dalyje	26
	*	2005 m. sausio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 92/2005, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 nuostatas dėl gyvūninės kilmės šalutinių produktų pašalinimo ar panaudojimo būdų ir iš dalies pakeičiantis jo VI priedą dėl biodujų transformavimo ir lydytų taukų perdirbimo ( 1 )	27
	*	2005 m. sausio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 93/2005, iš dalies pakeičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 dėl žuvų kilmės gyvūninių šalutinių produktų perdirbimo ir gyvūninių šalutinių produktų vežimo komercinių dokumentų ( 1 )	34
		2005 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 94/2005, dėl ryžių, kilusių iš AKR valstybių bei užjūrio šalių ir teritorijų, importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per 2005 m. sausio mėn. pirmąsias penkias darbo dienas pagal Reglamento (EB) Nr. 638/2003 nuostatas	40
		2005 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 95/2005, nustatantis grąžinamųjų išmokų dydžius už kai kuriuos cukraus sektoriaus produktus, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą	42
		2005 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 96/2005, nustatantis maksimalią miežių eksporto grąžinamąją išmoką Reglamente (EB) Nr. 1757/2004 numatyto konkurso tvarka	45
		2005 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 97/2005, dėl pasiūlymų, perduotų remiantis Reglamente (EB) Nr. 1565/2004 numatytu konkursu dėl avižų eksporto	46
		2005 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 98/2005, dėl pasiūlymų, perduotų remiantis Reglamente (EB) Nr. 2275/2004 numatytu konkursu dėl sorgo importo	47
		2005 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 99/2005, nustatantis maksimalią kukurūzų importo muito mokesčio lengvatą Reglamente (EB) Nr. 2277/2004 numatyto konkurso tvarka	48
		2005 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 100/2005, nustatantis maksimalią kukurūzų importo muito mokesčio lengvatą konkurso, numatyto Reglamente (EB) Nr. 2276/2004, tvarka	49
	*	2005 m. sausio 19 d. Komisijos Direktyva 2005/4/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/22/EB, nustatančią ėminių ėmimo ir analizės metodus vykdant oficialią švino, kadmio, gyvsidabrio ir 3-MCPD koncentracijos maisto produktuose kontrolę ( 1 )	50

	II Aktai, kurių skelbti neprivaloma
	Taryba
*	2005/35/EB:2004 m. gruodžio 7 d. Tarybos sprendimas, dėl Europos bendrijos ir Monako Kunigaikštystės susitarimo, numatančio priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, pasirašymo bei dėl prie jo pridedamo Supratimo memorandumo patvirtinimo ir pasirašymo	53
	Europos bendrijos ir Monako Kunigaikštystės susitarimas, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo	55
	Komisija
*	2005/36/EB:2004 m. rugsėjo 8 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2004/166/EB dėl pagalbos struktūrinei pertvarkai vykdyti, kurią Prancūzija planuoja suteikti Korsikos ir Viduržemio jūros valstybinei jūrų bendrovei SNCM (pranešta dokumentu Nr. K(2004) 3359) ( 1 )	70
*	2005/37/EB:2004 m. spalio 29 d. Komisijos sprendimas, įsteigiantis Europos techninį ir mokslinį centrą (ETMC) ir užtikrinantis jo funkcionavimą bei techninių institucijų veiklos koordinavimą siekiant apsaugoti euro monetas nuo padirbinėjimo	73
*	2005/38/EB:2004 m. gruodžio 27 d. Komisijos sprendimas, dėl papildomų dienų, kuriomis pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2287/2003 V priedą laivai gali nebūti Nyderlandų uoste, skyrimo (pranešta dokumentu Nr. K(2004) 5269)	75
*	2005/39/EB:2004 m. gruodžio 30 d. Komisijos sprendimas, dėl Bendrijos gyvūnų sveikatos politikos išorinio įvertinimo finansavimo ir studijos, tiriančios gyvulių epidemijos rizikos nustatymo finansavimo priemonių ES kaštus ir sąlygas, finansavimo	76


	(1) Tekstas svarbus EEE