14.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 12/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 27/2005

2004 m. gruodžio 22 d.

nustatantis 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į 2004 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 423/2004, nustatantį menkių išteklių atkūrimo priemones (2), ypač į jo 6 ir 8 straipsnius,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 811/2004, nustatantį priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti (3), ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 4 straipsnyje nustatoma, kad Taryba, atsižvelgdama į turimas mokslines rekomendacijas, ypač Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto parengtą ataskaitą, patvirtintų reikalingas priemones, kad būtų galima naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausojančią žvejybą.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį Taryba privalo žvejybos rajonui arba žvejybos rajonų grupei nustatyti bendrą leistiną sugavimą (BLS). Bendrosios žvejybos galimybės valstybėms narėms ir trečiosioms šalims turėtų būti paskirstomos pagal minėto reglamento 20 straipsnyje nustatytus kriterijus.

(3)	Turėtų būti nustatytos specialios žvejybos operacijų vykdymo sąlygos, kad būtų veiksmingai valdomas bendras leistinas sugavimas ir kvotos.

(4)	Bendrijos lygiu būtina nustatyti tam tikrus žvejybos valdymo principus ir procedūras, kad valstybės narės galėtų užtikrinti su jų vėliava plaukiojančių laivų valdymą.

(5)	Pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (4), 2 straipsnį būtina nustatyti išteklius, kuriems taikomos tame reglamente numatytos įvairios priemonės.

(6)	Pagal susitarimuose arba protokoluose dėl žvejybos santykių numatytą tvarką Bendrija dėl žvejybos teisių konsultavosi su Norvegija (5), Farerų salomis (6) ir Grenlandija (7).

(7)	Latvijos ir Lietuvos su trečiosiomis šalimis sudarytų žvejybos susitarimų vykdymą pagal 2003 m. Stojimo akto 6 straipsnį perima Bendrija. Pagal šiuos susitarimus Bendrija konsultavosi su Rusijos Federacija.

(8)	Bendrija yra kelių regioninių žvejybos organizacijų narė. Tos žvejybos organizacijos rekomendavo riboti tam tikrų rūšių žuvų žvejybą ir nustatyti kitas apsaugos taisykles. Todėl Bendrija turėtų įgyvendinti tas rekomendacijas.

(9)

Amerikos tropikų tuno komisija (IATTC) metiniame susirinkime 2004 m. patvirtino geltonpelekių tunų, didžiaakių tunų ir dryžuotųjų tunų sugavimo apribojimus ir technines priemones priegaudai įvertinti. Nors Bendrija nėra IATTC narė, reikalinga šias priemones įgyvendinti, kad tos organizacijos jurisdikcijai priskirti ištekliai būtų valdomi juos tausojant.

(10)

Tarptautinė Atlanto tuno apsaugos komisija (ICCAT) metiniame susirinkime 2004 m. priėmė lenteles, nurodančias ICCAT šalis, kurios neišnaudoja bendrųjų žvejybos galimybių arba jas viršija. Atsižvelgdama į šiuos dalykus, ICCAT priėmė sprendimą, nurodydama, kad 2003 m. Europos bendrija neišnaudojo jai skirtos kelių išteklių kvotos.

(11)	Kad būtų laikomasi ICCAT nustatytų Bendrijos kvotų pakeitimų, neišnaudotas kvotas privaloma skirstyti atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės neišnaudotus kvotos kiekius ir nekeičiant skirstymo būdo, nustatyto šiame reglamente metiniam bendram leistinam sugavimui padalinti.

(12)

ICCAT metiniame susirinkime priėmė daug techninių priemonių dėl tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių išteklių Atlante ir Viduržemio jūroje, nurodančių inter alia naują verslinį paprastojo melsvojo tuno dydį, žvejybos tam tikruose rajonuose ir tam tikrais laikotarpiais apribojimus siekiant apsaugoti didžiaakį tuną, priemones dėl sporto ir poilsinės žvejybos veiklos Viduržemio jūroje bei atrankos programos sugauto paprastojo melsvojo tuno dydžiui nustatyti sukūrimą. Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių apsaugos, šias priemones būtina įgyvendinti 2005 m. iki Tarybos reglamento, iš dalies pakeičiančio 2001 m. gegužės 14 d. Reglamentą (EB) Nr. 973/2001, nustatantį tam tikras tolimos migracijos žuvų rūšių išteklių apsaugos technines priemones (8), priėmimo.

(13)	Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisija (NEAFC) metiniame susirinkime 2004 m. priėmė rekomendaciją, siūlančią apriboti žvejybą tam tikruose rajonuose siekiant apsaugoti pažeidžiamas gelmines buveines. Bendrija turėtų įgyvendinti šią rekomendaciją.

(14)	Kaip laikina priemonė, silkių sugavimas kelių žuvų rūšių žvejybos rajone, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 973/2001 2 straipsnyje, turėtų būti įskaičiuojamas į atitinkamą silkių kvotą.

(15)	Kaip laikina priemonė, vadovaujantis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) moksline rekomendacija, turėtų būti sumažintos tam tikrų giliavandenių žuvų rūšių žvejybos pastangos.

(16)

Naudojantis bendrosiomis žvejybos galimybėmis turėtų būti laikomasi šiam tikslui skirtų Bendrijos teisės aktų, ypač 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1381/87, nustatančio išsamias žvejybos laivų ženklinimo ir jų dokumentacijos taisykles (9), 1983 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2807/83, nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (10), 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (11), 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo, 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1626/94, nustatančio tam tikras technines priemones žuvų ištekliams išsaugoti Viduržemio jūroje (12), 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1627/94, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (13), 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 601/2004, nustatančio tam tikras žvejybos kontrolės priemones Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (14), 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 88/98, nustatančio tam tikras technines Baltijos jūros, Belts ir Sound vandenyse esančių žuvies išteklių išsaugojimo priemones (15), 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (16), 1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1434/98, nustatančio sąlygas, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams (17), 2004 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento Nr. 423/2004, nustatančio menkių išteklių atkūrimo priemones (18), 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2244/2003, nustatančio išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų (19), 1986 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86, nustatančio žvejybinių laivų charakteristikas (20), 2001 m. gegužės 14 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 973/2001, nustatančio tam tikras tolimos migracijos žuvų rūšių išteklių apsaugos technines priemones (21), 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2347/2002, nustatančio konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (22), ir 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2270/2004, nustatančio 2005 m. ir 2006 m. Bendrijos žvejybos laivams tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių bendrąsias žvejybos galimybes (23).

(17)	Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių apsaugos 2005 m. turėtų būti įgyvendintos tam tikros papildomos žvejybai taikomos kontrolės priemonės ir techninės sąlygos.

(18)

Jūrų liežuvių ištekliams vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, australinių jūrų lydekų ir omarų ištekliams būtina taikyti laikinąją žvejybos pastangų valdymo programą. Menkių ištekliams Kategato sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje, vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, Airijos jūroje ir į vakarus nuo Škotijos reikia pritaikyti esamą žvejybos pastangų valdymo programą.

(19)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį Taryba privalo nustatyti sąlygas, susijusias su sugavimų ir (arba) žvejybos pastangų limitais. Mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad sugavimai, žymiai viršijantys patvirtintus bendruosius leistinus sugavimus, daro žalą žvejybos operacijų subalansavimui. Todėl tikslinga nustatyti susijusias sąlygas, kurios pagerintų patvirtintų bendrųjų žvejybos galimybių įgyvendinimą.

(20)	Atsižvelgiant į ICES rekomendaciją, pramoninės smiltinių ungurių žvejybos ICES IV parajonyje ir IIIa šiauriniame kvadrate žvejybos pastangoms valdyti būtina taikyti laikinąją programą.

(21)

Mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad jūrų plekšnių ištekliai Šiaurės jūroje žvejojami nesubalansuotai ir į jūrą išmetami labai dideli žuvies kiekiai. Mokslinėse rekomendacijose ir Šiaurės jūros regioninės konsultacinės tarybos rekomendacijose nurodoma, kad tikslinga pakoreguoti bendrąsias žvejybos galimybes jūrų plekšnes žvejojančių laivų žvejybos pastangų srityje.

(22)	Siekiant, kad Reglamente (EB) Nr. 423/2004 numatyti menkių žvejybos pastangų apribojimai būtų pakeisti, siūlomos kitos nuostatos, numatančios žvejybos pastangų valdymą atsižvelgiant į bendrą leistiną sugavimą, kaip nustatyta minėto reglamento 8 straipsnio 3 dalyje.

(23)

Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacija (NAFO) 25 metiniame susirinkime, vykusiame 2003 m. rugsėjo 15–19 d., patvirtino juodųjų otų išteklių atkūrimo planą NAFO 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadrate. Plane numatoma sumažinti bendro leistino sugavimo lygį iki 2007 m. ir imtis papildomų priemonių to plano veiksmingumui užtikrinti. Dėl to tas priemones būtina įgyvendinti jau nuo 2005 m., kol bus priimtas Tarybos reglamentas, įgyvendinantis daugiametes priemones juodųjų otų ištekliams atkurti.

(24)

Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacija (NAFO) 26 metiniame susirinkime, vykusiame 2004 m. rugsėjo 13–17 d., patvirtino tam tikrų iki tol nereguliuotų išteklių, t.y. rajų (3LNO kvadrate), jūrų ešerių (3O kvadrate) ir jūrų lydekų (3NO kvadrate), valdymo priemones. Todėl būtina įgyvendinti šias priemones ir nustatyti paskirstymą valstybėms narėms.

(25)

Kad būtų vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai, kuriuos Bendrija prisiėmė kaip Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (CCAMLR) šalis, įskaitant įsipareigojimą taikyti CCAMLR komisijos priimtas priemones, turėtų būti laikomasi tos komisijos 2004-2005 m. sezonui nustatytų bendro leistino sugavimo ir atitinkamų sezono apribojimo datų.

(26)

XXII metiniame susirinkime 2004 m. CCAMLR patvirtino išteklių, kuriuos įsteigtuose žvejybos rajonuose gali naudoti visi CCAMLR nariai, atitinkamus sugavimo apribojimus. CCAMLR taip pat patvirtino su EB vėliava plaukiojančių laivų dalyvavimą bandomojoje Dissostichus spp žvejyboje FAO 88.1 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2, 58.4.3a ir 58.4.3b kvadratuose ir nustatė, kad atitinkama žvejybos veikla yra vykdoma atsižvelgiant į sugavimo ir priegaudos apribojimus bei tam tikras specialias technines priemones. Tie apribojimai ir techninės priemonės taip pat turėtų būti taikomi.

(27)

Kad Bendrijos žvejams būtų užtikrinamas pragyvenimo šaltinis, svarbu, jog tais žvejybos rajonais būtų galima naudotis 2005 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į reikalo skubumą, būtina taikyti išimtį dėl šešių savaičių laikotarpio, nurodyto Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių, I dalies 3 punkte,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR SAVOKU APIBREŽIMAI

1 straipsnis

Dalykas

Šis reglamentas nustato 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir specialias tų žvejybos galimybių naudojimo sąlygas.

Tačiau tam tikriems Antarkties ištekliams šis reglamentas nustato bendrąsias žvejybos galimybes ir specialias sąlygas IF priede nurodytiems laikotarpiams.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

a)	Bendrijos žvejybos laivams (toliau – („Bendrijos laivai“) ir

b)	su trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems ir joje registruotiems žvejybos laivams (toliau – „trečiosios šalies laivai“) vandenyse, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai (toliau – „EB vandenys“).

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente naudojami toliau pateikti sąvokų apibrėžimai:

„bendrosios žvejybos galimybės“:

i)	bendras leistinas sugavimas (BLS) arba laivų, kuriems išduotas leidimas žvejoti, skaičius ir (arba) tų leidimų galiojimo trukmė;

ii)	bendro leistino sugavimo dalis, kuria gali naudotis Bendrija;

iii)	trečiosios šalies vandenyse Bendrijai skirtos kvotos;

iv)	valstybėms narėms pagal ii ir iii punktus kaip kvotos skirtos Bendrijos bendrosios žvejybos galimybės;

v)	trečiosioms šalims Bendrijos vandenyse sužvejoti skirtos kvotos.

b)	„tarptautiniai vandenys“ – vandenys, į kuriuos jokia valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jokios valstybės jurisdikcijai;

c)	„NAFO reguliuojamas rajonas“ – Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacijos (NAFO) konvencijos rajono dalis, į kurią jokia pakrantės valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jokios pakrantės valstybės jurisdikcijai;

d)	„Skagerako sąsiauris“ – rajonas, vakaruose apribotas nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio brėžiama linija, o pietuose – nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio brėžiama linija, ir iš šio taško – iki artimiausios Švedijos pakrantės vietos;

e)	„Kategato sąsiauris“ – rajonas, šiaurėje apribotas linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio, ir iš šio taško iki artimiausios Švedijos pakrantės vietos, o pietuose – nuo Hasenøre iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Moved iki Kullen brėžiama linija;

f)	„Šiaurės jūra“ – ICES IV parajonis ir ta ICES IIIa kvadrato dalis, kurios neapima d punkte nurodytas Skagerako sąsiaurio apibrėžimas;

„Rygos įlanka“ – rajonas, vakaruose apribotas nuo Ovisi švyturio (57° 34,1234′ šiaurės platumos, 21° 42,9574′ rytų ilgumos) vakarinėje Latvijos pakrantėje iki Saremos salos Loode kyšulio Southern Rock (57° 57,4760′ šiaurės platumos, 21° 58,2789′ rytų ilgumos) brėžiama linija ir iš ten į pietus iki piečiausio Sõrve pusiasalio taško bei tada šiaurės rytų kryptimi išilgai rytinės Saremos pakrantės ir į šiaurę linija, kuri brėžiama nuo 58°30,0′ šiaurės platumos 23°13,2′ rytų ilgumos iki 58°30,0′ šiaurės platumos 23°41′1 rytų ilgumos;

h)	„Kadiso įlanka“ – ICES IXa pakvadračio į rytus nuo 7°23′48″ vakarų ilgumos rajonas.

4 straipsnis

Žvejybos zonos

Šiame reglamente naudojami šie zonų apibrėžimai:

a)	1991 m. gruodžio 17 d. Reglamente (EEB) Nr. 3880/91 dėl valstybių narių, žvejojančių šiaurės rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (24) apibrėžtos ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos;

b)	1995 m. spalio 23 d. Reglamente (EB) Nr. 2597/95 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (25) apibrėžtos CECAF (Rytų Vidurio Atlanto arba FAO 34 pagrindinė žvejybos zona) zonos;

c)	1993 m. birželio 30 d. Reglamente (EEB) Nr. 2018/93 dėl šiaurės vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių, statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (26) apibrėžtos NAFO (Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacija) zonos;

d)	Reglamente (EB) Nr. 601/2004 apibrėžtos CCAMLR (Konvencija dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos) zonos.

II SKYRIUS

BENDRIJOS LAIVAMS TAIKOMOS BENDROSIOS ŽVEJYBOS GALIMYBES IR SUSIJUSIOS SALYGOS

5 straipsnis

Bendrosios žvejybos galimybės ir paskirstymas

1. Bendrosios žvejybos galimybės Bendrijos laivams suteikiamos Bendrijos vandenyse arba tam tikruose ne Bendrijos vandenyse, o bendrosios žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos I priede nustatyta tvarka.

2. Bendrijos laivams, laikantis 9, 16 ir 17 straipsniuose nustatytų sąlygų ir neviršijant I priede nurodytos kvotos, šiuo reglamentu leidžiama žvejoti Farerų salų, Grenlandijos, Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jan Mayeno salą.

3. Komisija nustato, kad stintenės bendrosios žvejybos galimybės, kuriomis gali naudotis Bendrija V, XIV zonose (Grenlandijos vandenys), yra 7,7 % bendro leistino stintenės sugavimo dalies, kai tik bus nustatytas bendras leistinas sugavimas.

4. Šiaurinių žydrųjų merlangų išteklių I–XIV zonose (EB vandenys ir tarptautiniai vandenys) ir silkių išteklių I bei II zonose (EB vandenys ir tarptautiniai vandenys) žvejybos galimybes Komisija gali didinti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, jeigu trečiosios šalys neatsakingai valdo tuos išteklius.

6 straipsnis

Specialios nuostatos ir paskirstymas

Valstybėms narėms I priede numatytos bendrosios žvejybos galimybės paskirstomos nepažeidžiant:

a)	bendrųjų žvejybos galimybių, kuriomis buvo pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b)	paskirtų sužvejoti išteklių perskirstymo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį;

c)	papildomų iškrovimų, kuriuos leidžiama vykdyti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/963 straipsnį;

d)	kiekių, kurių panaudojimas atidedamas pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;

e)	pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnį atliktų išskaitymų.

7 straipsnis

Kvotos taikymo lankstumas

2005 m. toliau nurodomi ištekliai atitinka nustatytuosius šio reglamento I priede:

a)	ištekliai, kuriems galioja mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas arba kuriems galioja mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas;

b)	ištekliai, kuriems turi būti taikomos Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniuose nustatytos kasmetinio lankstumo sąlygos; ir

(c)	ištekliai, kuriems taikomi pirmiau minėto reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaičiavimo koeficientai.

8 straipsnis

Sugavimo ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1. Išteklių, kuriuos žvejoti yra nustatytos bendrosios žvejybos galimybės, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, nebent:

a)	žuvis sužvejoja kvotą turinčios valstybės narės laivai ir jeigu ta kvota nėra išeikvota; arba

b)	žuvis sužvejota iš Bendrijos dalies segmento, kuris kvotomis nebuvo paskirstytas valstybėms narėms, ir ta dalis nebuvo išeikvota; arba

c)	visų kitų rūšių žuvys, išskyrus silkes ir skumbres, jeigu jos maišomos su kitų rūšių žuvimis, buvo sužvejotos tinklais, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 straipsnį yra mažesnis nei 32 milimetrai, ir jeigu jos nerūšiuojamos laive arba iškraunant; arba

d)	silkių sugavimas atitinka III priedo 12 punkte nurodytas priemones; arba

e)	jei tai su stauridėmis arba sardinėmis sumaišytos skumbrės, kurių neturi būti daugiau nei 10 % bendro laive laikomų skumbrių, stauridžių ir sardinių svorio ir sugavimas neturi būti surūšiuotas laive ar iškraunant; arba

f)	žuvys buvo sužvejotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 850/98 arba Reglamentą (EB) Nr. 88/98, vykdant mokslinius tyrimus.

2. Visi iškrovimai įskaitomi į kvotą arba, jeigu Bendrijos dalis valstybėms narėms nebuvo paskirstyta kvotomis, į Bendrijos dalį, išskyrus sugavimą pagal šio straipsnio 1 dalies c, e ir f punktus.

3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, jei silkių bendrosios žvejybos galimybės, valstybei narei skirtos II (EB vandenys), III, IV parajoniuose ir VII d pakvadratyje, yra išnaudotos, žvejybos laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava ir registruotiems Bendrijoje bei veiklą vykdantiems tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikomas atitinkamas sugavimo apribojimas, draudžiama iškrauti nesurūšiuotą sugautą kiekį, kuriame yra silkių.

4. Priegaudų procentas nustatomas ir priegauda į jūrą išleidžiama pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 ir 11 straipsnius bei Reglamento (EB) Nr. 88/98 2 ir 3 straipsnius.

9 straipsnis

Naudojimosi galimybės apribojimai

Jokiems Bendrijos žvejybos laivams neleidžiama žvejoti Skagerako sąsiauryje, arčiau nei 12 jūrmylių atstumu nuo Norvegijos bazinės linijos. Tačiau su Danijos arba Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams leidžiama žvejoti 4 jūrmylių atstumu nuo Norvegijos bazinės linijos.

10 straipsnis

Specialios sąlygos nesurūšiuotų sugavimų iškrovimams IIa (EB vandenys), III, IV ir VIId parajoniuose

II priede nustatytos priemonės taikomos iškraunant nesurūšiuotus sugavimus iš IIa (EB vandenys), III, IV ir VIId parajonių.

11 straipsnis

Kitos techninės ir kontrolės priemonės

Be Reglamente (EB) Nr. 850/98, Reglamente (EB) Nr. 88/98, Reglamente (EB) Nr. 1626/94 ir Reglamente (EB) Nr. 973/2001 nustatytųjų, 2005 m. taikomos III priede nustatytos techninės priemonės.

Išsamios III priedo 10 punkto įgyvendinimo taisyklės gali būti nustatytos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

12 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios išteklių valdymo sąlygos

1. 2005 m. sausio 1–31 d. žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos, numatytos 2003 m. gruodžio 19 d. Reglamento (EB) Nr. 2287/2003, nustatančio 2004 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (27), V priedo 1–5, 6a, 6c, 6d, 6e ir 7–22 punktuose, taikomos valdant menkių išteklius Kategato sąsiauryje, Šiaurės jūroje, rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, Skagerako sąsiauryje, į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje.

2. Nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. valdant šio straipsnio 1 dalyje minimus menkių išteklius, taikomi IVa priede nustatyti žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos.

3. Nuo 2005 m. vasario 1 d. žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos, numatytos IVb priede, taikomos valdant žvejybos rajonus Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies.

4. Nuo 2005 m. vasario 1 d. žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos, numatytos IVc priede, taikomos valdant jūrų liežuvių išteklius vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje.

5. Žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos, numatytos V priede, taikomos valdant smiltinių ungurių išteklius Skagerako sąsiauryje ir Šiaurės jūroje.

6. Komisija galutines žvejybos pastangas, 2005 m. taikomas smiltinių ungurių žvejybos rajonams IIa, IIIa, IV zonose, nustato laikydamasi V priedo 6 punkte nustatytų taisyklių.

7. Visi laivai, naudojantys IVa, IVb ir IVc priedų atitinkamuose 4 punktuose nurodytas žvejybos įrankių grupes, ir žvejojantys IVa, IVb ir IVc priedų atitinkamuose 2 punktuose apibrėžtuose rajonuose turi turėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį išduotą specialų žvejybos leidimą.

8. Valstybės narės užtikrina, kad leidimus gelminei žvejybai turinčių laivų 2005 m. žvejybos pastangų dydžiai, apskaičiuojami kilovatų dienomis, praleistomis nebūnant uoste, neviršytų 90 % tos valstybės narės laivų žvejybos pastangų 2003 m. reisuose, atliktuose turint leidimus gelminei žvejybai ir gaudant giliavandenių žuvų rūšis, išvardytas Tarybos reglamento (EB) Nr. 2347/2002 I ir II prieduose, išskyrus atlanto argentinas.

III SKYRIUS

TRECIOSIOS ŠALIES LAIVAMS TAIKOMOS BENDROSIOS ŽVEJYBOS GALIMYBES IR SUSIJUSIOS SALYGOS

13 straipsnis

Leidimas

Su Barbadoso, Gajanos, Japonijos, Pietų Korėjos, Norvegijos, Surinamo, Trinidado ir Tobago bei Venesuelos vėliava plaukiojantiems laivams ir Farerų salose registruotiems laivams leidžiama žvejoti Bendrijos vandenyse neviršijant I priede nustatytų kvotų ribų ir 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23 ir 24 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

14 straipsnis

Geografiniai apribojimai

Žvejybos laivams, plaukiojantiems:

su Norvegijos vėliava arba registruotiems Farerų salose, leidžiama žvejoti tik tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra už 12 jūrmylių į jūros pusę nuo valstybių narių bazinės linijos Šiaurės jūroje, Kategato sąsiauryje ir Atlanto vandenyne, į šiaurę nuo 43°00′ šiaurės platumos, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 18 straipsnyje nurodytą rajoną; su Norvegijos vėliava plaukiojantiems laivams Skagerako sąsiauryje leidžiama žvejoti už 4 jūrmylių į jūros pusę nuo Danijos ir Švedijos bazinės linijos;

b)	su Barbadoso, Gajanos, Japonijos, Pietų Korėjos, Surinamo, Trinidado ir Tobago bei Venesuelos vėliavomis, leidžiama žvejoti tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra už 12 jūrmylių į jūros pusę nuo Prancūzijos Gajanos departamento bazinės linijos.

15 straipsnis

Sugavimo ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Išteklių, kurių yra nustatytos bendros žvejybos galimybės, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, jeigu tos žuvys nebuvo sužvejotos neišnaudotą kvotą turinčios trečiosios šalies laivais.

IV SKYRIUS

LICENCIJU IŠDAVIMO BENDRIJOS LAIVAMS TVARKA

16 straipsnis

Licencijos ir susijusios sąlygos

1. Nepaisant Reglamente (EB) Nr. 1627/94 nustatytų bendrų žvejybos licencijų ir specialių žvejybos leidimų taisyklių, žvejoti trečiųjų šalių vandenyse leidžiama tik turint trečiosios šalies institucijų išduotą leidimą.

Tačiau šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos Šiaurės jūros Norvegijos vandenyse žvejojantiems:

a)	laivams, kurių tonažas yra 200 registrinių tonų arba mažesnis;

b)	laivams, maistui žvejojantiems žuvis, išskyrus skumbres;

c)	su Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams pagal nusistovėjusią praktiką.

2. Didžiausias licencijų skaičius ir kitos susijusios sąlygos šiuo reglamentu nustatomos tokios, kokios pateiktos VI priedo I dalyje. Prašymuose išduoti licencijas nurodomi žvejybos tipai ir laivų, kuriems turi būti išduodamos licencijos, pavadinimas bei techninės charakteristikos ir tuos prašymus valstybių narių institucijos įteikia Komisijai. Komisija juos perduoda atitinkamoms trečiosios šalies institucijoms.

Jeigu viena valstybė narė perleidžia kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas) VI priedo I dalyje nustatytuose žvejybos rajonuose, kartu perleidžiamos atitinkamos licencijos ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neturi būti viršijamas bendras kiekvieno žvejybos rajono licencijų skaičius, nustatytas VI priedo I dalyje.

3. Bendrijos laivai turi laikytis apsaugos ir kontrolės priemonių bei visų kitų toje zonoje, kurioje laivai žvejoja, taikomų nuostatų.

17 straipsnis

Farerų salos

Licenciją, išduotą Farerų salų vandenyse vykdyti specializuotą tik vienos rūšies žuvų žvejybą, turintys Bendrijos laivai gali vykdyti specializuotą kitų rūšių žuvų žvejybą, jeigu apie tai iš anksto praneša Farerų institucijoms.

V SKYRIUS

LICENCIJU IŠDAVIMO TRECIUJU ŠALIU LAIVAMS TVARKA

18 straipsnis

Įpareigojimas turėti licenciją ir specialų žvejybos leidimą

1. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 2847/93 28b straipsnio, mažesnio nei 200 registrinių tonų tonažo Norvegijos laivams netaikomas reikalavimas turėti licenciją ir žvejybos leidimą.

2. Licencija ir specialus žvejybos leidimas laikomas laive. Farerų salose arba Norvegijoje registruotiems laivams pirmiau minėtas reikalavimas netaikomas.

3. Trečiosios šalies laivai, kuriems buvo leidžiama žvejoti 2004 m. gruodžio 31 d., gali ir toliau žvejoti nuo 2005 m. pradžios, kol Komisijai bus įteiktas leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašas, kurį tvirtina Komisija.

19 straipsnis

Paraiška licencijai arba specialiam žvejybos leidimui gauti

Su paraiška licencijai ir specialiam žvejybos leidimui gauti trečiosios šalies institucija Komisijai pateikia šią informaciją:

a)	laivo pavadinimą;

b)	registravimo numerį;

c)	išorinio identifikavimo raides ir skaičius;

d)	registravimo uostą;

e)	savininko arba frachtuotojo pavadinimą ir adresą;

f)	registrinę laivo talpą ir bendrą ilgį;

g)	variklio galią;

h)	radijo šaukinį ir radijo dažnį;

i)	numatomą žvejybos būdą;

j)	numatomą žvejybos rajoną;

k)	žuvų rūšis, kurias žvejoti yra skirtas laivas;

l)	laikotarpį, kuriam prašoma išduoti licenciją.

20 straipsnis

Licencijų skaičius

Licencijų skaičius ir specialios susijusios sąlygos nustatomos tokios, kaip numatyta VI priedo II dalyje.

21 straipsnis

Anuliavimas ir panaikinimas

1. Licencijas ir specialius žvejybos leidimus galima anuliuoti, kad būtų išduotas naujos licencijos ir specialūs žvejybos leidimai. Toks anuliavimas įsigalioja dieną prieš Komisijai išduodant naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Naujos licencijos ir specialūs žvejybos leidimai įsigalioja nuo jų išdavimo dienos.

2. Licencijos arba specialūs žvejybos leidimai visiškai arba iš dalies panaikinami prieš jų galiojimo pabaigą, jeigu I priede nustatyta atitinkamo ištekliaus kvota išeikvojama.

3. Licencijos ir specialūs žvejybos leidimai panaikinami, jeigu nesilaikoma šiame reglamente nustatytų įpareigojimų.

22 straipsnis

Atitinkamų taisyklių nesilaikymas

1. Kiekvienam laivui, kuris nesilaikė šiame reglamente nustatytų įpareigojimų, licencija ir specialus žvejybos leidimas neišduodamas trumpiau nei 12 mėnesių.

2. Komisija atitinkamos trečiosios šalies institucijoms perduoda laivų, kuriems neišduodamas leidimas žvejoti Bendrijos žvejybos zonoje kitą mėnesį ar mėnesius dėl tam tikrų taisyklių pažeidimų, pavadinimus ir technines charakteristikas.

23 straipsnis

Licencijos turėtojo įsipareigojimai

1. Trečiosios šalies laivai laikosi apsaugos ir kontrolės priemonių bei kitų nuostatų, reglamentuojančių Bendrijos laivų žvejybą toje zonoje, kurioje jie žvejoja, ypač Reglamentų (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94, Nr. 88/98, Nr. 850/98, (EB) Nr. 1434/98 ir (EEB) Nr. 1381/87.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti laivai privalo vesti laivo žurnalą, į kurį įrašoma VII priedo I dalyje nustatyta informacija.

3. Trečiosios šalies laivai, išskyrus ICES IIIa kvadrate žvejojančius su Norvegijos vėliava plaukiojančius laivus, VIII priede nustatytą informaciją Komisijai siunčia laikydamasi tame priede nustatytų taisyklių.

24 straipsnis

Specialios nuostatos dėl Prancūzijos Gajanos departamento

1. Licencijos žvejoti Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse išduodamos atitinkamo laivo savininkui įsipareigojus leisti į laivą atvykti stebėtojui, jeigu tokio atvykimo paprašytų Komisija.

2. Kiekvieno laivo, turinčio licenciją Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse žvejoti visas pelekines žuvis arba tunus, kapitonas po kiekvieno reiso iškraudamas sugavimą Prancūzijos institucijoms pateikia deklaraciją, kurioje nurodo sužvejotų ir nuo paskutinės deklaracijos pateikimo laive laikytų krevečių kiekį. Ji parengiama pagal VI priedo III dalyje pateiktą pavyzdį. Kapitonas atsakingas už deklaracijos tikslumą. Prancūzijos institucijos imasi visų tinkamų priemonių deklaracijų tikslumui nustatyti, ypač jas patikrinant pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą laivo žurnalą. Patikrintą deklaraciją pasirašo kompetentingas pareigūnas. Iki kiekvieno mėnesio pabaigos Prancūzijos institucijos nusiunčia Komisijai visas ankstesnio mėnesio deklaracijas.

3. Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse žvejojantys laivai veda VII priedo II dalyje pateiktą pavyzdį atitinkantį laivo žurnalą. To laivo žurnalo kopija per 30 dienų nuo paskutinės kiekvieno reiso dienos per Prancūzijos institucijas nusiunčiama Komisijai.

4. Jeigu Komisija mėnesį negauna pranešimo apie licenciją žvejoti Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse turintį laivą, jo licencija skelbiama netekusia galios.

VI SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DEL NAFO REGULIUOJAMAME RAJONE ŽVEJOJANCIU BENDRIJOS LAIVU

1 SKIRSNIS

Bendrijos dalyvavimas

25 straipsnis

Laivų sąrašas

1. Tik didesnės nei 50 registrinių tonų talpos Bendrijos laivams, kuriems jų registravimo valstybė narė yra išdavusi specialų žvejybos leidimą ir kurie įrašyti į NAFO laivų registrą, tame leidime nustatytomis sąlygomis NAFO reguliuojamame rajone leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti žuvininkystės išteklius.

2. Kiekviena valstybė narė, iki kiekvieno naujo laivo įplaukimo į NAFO reguliuojamą rajoną likus bent 15 dienų, Komisijai siunčia kompiuteriu nuskaitomos formos pranešimą apie visus laivų, plaukiojančių su jos vėliava ir Bendrijoje registruotų bei turinčių leidimą žvejoti NAFO reguliuojamame rajone, sąrašo pakeitimus. Komisija nedelsdama šią informaciją perduoda NAFO sekretoriatui.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše pateikiama ši informacija:

a)	2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (28) I priede apibrėžtas laivo identifikavimo numeris;

b)	tarptautinis radijo šaukinys;

c)	laivo frachtuotojas, jeigu jis yra;

d)	laivo tipas.

4. Informacijoje, pateikiamoje apie laivus, laikinai plaukiojančius su valstybės narės vėliava (laivo frachtavimo be įgulos sutartis), nurodoma:

a)	diena, nuo kurios laivui leidžiama plaukioti su valstybės narės vėliava;

b)	diena, nuo kurios valstybė narė laivui išduoda leidimą žvejoti NAFO reguliuojamame rajone;

c)	valstybės, kurioje laivas yra registruotas arba anksčiau buvo registruotas, pavadinimas ir diena, nuo kurios tas laivas nustojo plaukioti su tos valstybės narės vėliava;

d)	laivo pavadinimas;

e)	oficialus registravimo numeris, kurį laivui paskyrė kompetentingos nacionalinės institucijos;

f)	laivo registravimo uostas po perkėlimo;

g)	laivo savininko arba frachtuotojo pavadinimas;

h)	pareiškimas, kad kapitonui buvo įteikta NAFO reguliuojamame rajone galiojančių reglamentų kopija;

i)	pagrindinės žuvų rūšys, kurias laivas gali žvejoti NAFO reguliuojamame rajone;

j)	parajoniai, kuriuose laivas galėtų žvejoti.

2 SKIRSNIS

Techninės priemonės

26 straipsnis

Tinklo akies kraštinės ilgis

1. Specializuotai IX priede nurodytų priedugnio žuvų rūšių žvejybai draudžiama naudoti tralus, kurių bet kokios dalies tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra trumpesnis nei 130 mm. Tą tinklinio audeklo akies kraštinės ilgį, jeigu vykdoma specializuota trumpačiuopiklių kalmarų (Illex illecebrosus) žvejyba, galima sumažinti iki 60 mm. Vykdant specializuotą rajų (Rajidae) žvejybą pirmiau minėtas tralo maišo tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis didinamas bent iki 280 mm, o visose kitose tralo vietose – iki 220 mm.

2. Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai naudoja tinklus, kurių akies kraštinės ilgis ne mažesnis nei 40 mm.

27 straipsnis

Prie tinklų tvirtinamos priemonės

1. Visas priemones arba įtaisus, išskyrus aprašytuosius šiame straipsnyje, kurie užstoja tinklo akis arba mažina jų dydį, naudoti draudžiama.

2. Prie apatinės tralo maišo dalies, kad tralas būtų mažiau apgadinamas arba apsaugomas nuo sugadinimo, galima tvirtinti brezentą, tinklinį audeklą arba bet kokią kitą medžiagą.

3. Prie viršutinės tralo maišo dalies galima tvirtinti priemones, jeigu jos neužstoja tralo maišo akių. Prie viršutinės tralo maišo dalies galima tvirtinti tik X priede nurodytuosius užmovus.

4. Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai turi naudoti rūšiuojamąjį tinklelį arba groteles, tarp kurių strypelių yra ne didesnis nei 22 mm atstumas. Laivai, krevetes žvejojantys 3L kvadrate, taip pat privalo turėti ne trumpesnes nei 72 cm jungiamąsias grandines, aprašytas III priedo 4 priedėlyje.

28 straipsnis

Priegaudos

1. Laivų kapitonai negali vykdyti specializuotos tų rūšių žuvų, kurių priegaudai nustatyti apribojimai, žvejybos. Specializuota žuvų rūšių žvejyba vykdoma tada, jeigu tų rūšių žuvų svoris kiekvienos žvejybos operacijos metu sudaro didžiausią procentinę sugavimo dalį.

2. ID priede išvardytų visų žuvų rūšių, kurioms Bendrija NAFO reguliuojamo rajono dalyje nenustatė kvotų ir kurios toje dalyje buvo sužvejotos specializuotos žvejybos būdais, priegauda neturi būti didesnė nei 2 500 kg arba 10 % viso laive laikomos žuvies svorio, atsižvelgiant į tai, kuris skaičius yra didesnis. Tačiau NAFO reguliuojamo rajono dalyje, kurioje specializuota tam tikrų žuvų rūšių žvejyba yra uždrausta, arba „kitų“ kvota buvo pilnai išnaudota, kiekvienos iš ID priede išvardytų žuvų rūšių priegauda negali būti didesnės nei 1 250 kg arba atitinkamai 5 %.

3. Kiekvieną kartą, kai rūšių, kurių priegauda yra ribojama, sugavimas bet kokios žvejybos operacijos metu viršija šio straipsnio 2 dalyje nustatytus apribojimus, neatsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas, laivai nedelsdami turi pakeisti žvejybos rajoną ir nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles. Jeigu bendri rūšių, kurių priegauda yra ribojama, sugavimai bet kokios vėlesnės žvejybos operacijos metu viršija pirmiau minėtus apribojimus, laivai vėl nedelsdami turi pakeisti žvejybos rajoną ir nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles ir į ją negrįžti bent 48 valandas.

4. Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai tuo atveju, jeigu bendra visų ID priede išvardytų žuvų rūšių priegauda bet kokios žvejybos operacijos 3M kvadrate metu viršija 5 %, o 3L kvadrate – 2,5 % sugavimų svorio, nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos laivai nedelsdami turi plaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles.

5. Skaičiuojant priedugnio žuvų priegaudos lygį, krevečių sugavimas neįskaičiuojamas.

29 straipsnis

Verslinis žuvų dydis

NAFO reguliuojamame rajone sužvejotų žuvų, kurios yra mažesnės už XI priede nustatytą dydį, negalima perdirbti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, gabenti, saugoti, parduoti, pateikti arba siūlyti parduoti, tačiau jas nedelsiant būtina paleisti į jūrą. Jeigu sugautų žuvų, kurios yra mažesnės už nustatytąjį dydį, kiekis viršija 10 % bendro sugauto žuvų kiekio, laivas žvejybą gali tęsti nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos tik nuplaukęs bent penkias jūrmyles. Visos už XI priede nustatytąjį dydį mažesnės perdirbtos žuvys, kurioms taikomi verslinio dydžio reikalavimai, laikomos gautomis iš mažesnių nei nustatytas verslinis dydis žuvų.

3 SKIRSNIS

Kontrolės priemonės

30 straipsnis

Produkto ženklinimas ir laikymas atskirose vietose

1. Visos perdirbtos žuvys, sužvejotos NAFO reguliuojamame rajone, ženklinamos taip, kad kiekvienos rūšies žuvį ir produkto kategoriją būtų galima identifikuoti. Žuvys taip pat paženklinamos, kad jos buvo sužvejotos NAFO reguliuojamame rajone.

2. Visos krevetės, sužvejotos 3L kvadrate, ir visi juodieji otai, sužvejoti 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadrate, paženklinami, kad jie sužvejoti atitinkamuose rajonuose.

3. Vienos rūšies sugautos žuvys turi būti laikomas atskirai nuo kitos rūšies sugautų žuvų. Kiekvienas sugavimas, sužvejotas NAFO reguliuojamame rajone, turi būti laikomas atskirai nuo sugavimo, sužvejoto kitame rajone.

Sugavimą galima laikyti keliose triumo vietose, tačiau kiekvienoje triumo dalyje, kurioje kraunamas sugavimas, jis turi laikomas patikimai atskirtas plastiku, klijuota fanera, tinklais ir t.t. nuo kitų rūšių žuvų sugavimo.

31 straipsnis

Žvejybos operacijų žurnalas ir laikymo planas

1. Laivų kapitonai turi ne tik laikytis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6, 8, 11 ir 12 straipsnių nuostatų, bet ir į laivo žurnalą įrašyti šio reglamento XII priede nustatytą informaciją.

2. Visos valstybės narės iki kiekvieno mėnesio 15 d. kompiuteriu nuskaitoma forma Komisijai praneša per ankstesnį mėnesį iškrautus XIII priede nustatytų išteklių kiekius bei nurodo visą informaciją, kuri buvo gauta pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 11 ir 12 straipsnius.

3. Bendrijos laivo, jeigu jame yra sužvejotų ID priede išvardytų rūšių žuvų, kapitonas turi turėti:

a)	žvejybos operacijų žurnalą, kuriame pagal rūšis nurodytas sužvejotas sugavimas;

b)	skirtingų rūšių žuvų laikymo triumuose planą, kuriame nurodomas laive laikomų tų žuvų produktų svoris (kilogramais).

4. Žvejybos operacijų žurnalas ir laikymo planas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, atnaujinamas kasdien, duomenis apie vakarykštę dieną įrašant nuo 00.00 valandų koordinuotojo pasaulio laiko (UTC) iki 24.00 valandų koordinuotojo pasaulio laiko (UTC), ir turi būti laikomas laive tol, kol iš laivo neiškraunamas visas krovinys.

5. Kapitonas turi suteikti būtiną pagalbą, kad laivo žurnale įrašytus kiekius ir laive saugomus perdirbtus produktus būtų galima patikrinti.

32 straipsnis

Tinklai

Laivai, vykdydami specializuotą IX priede nustatytų vienos arba daugiau žuvų rūšių žvejybą, negali turėti laive tinklų, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis būtų mažesnis nei nurodytasis 26 straipsnyje. Tačiau jeigu laivai per tą patį reisą žvejoja kituose, o ne NAFO reguliuojamame rajone, jie gali laikyti pirmiau minėtus tinklus, jeigu tie tinklai stipriai surišti lynais ir sukrauti ir jeigu tų tinklų negalima nedelsiant panaudoti, t.y.:

a)	tinklai atjungti nuo jų kėtoklių ir traukos lynų bei tralavimo trosų; ir

b)	denyje arba virš jo laikomi tinklai yra stipriai pritvirtinti prie antstato dalių.

33 straipsnis

Perkrovimas

Bendrijos laivai NAFO reguliuojamame rajone negali vykdyti perkrovimo operacijų, jeigu joms vykdyti iš anksto nėra gavę savo kompetentingų institucijų leidimo.

34 straipsnis

Žvejybos pastangų stebėsena

1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 25 straipsnyje nurodytų jos laivų žvejybos pastangos atitiktų tos valstybės narės bendrąsias žvejybos galimybes, kuriomis ji gali naudotis NAFO reguliuojamame rajone.

2. Valstybės narės savo laivų, kurie žvejoja NAFO reguliuojamame rajone, žvejybos planą Komisijai perduoda ne vėliau nei 2005 m. sausio 31 d. arba po to laiko – bent 30 dienų iki tos veiklos pradžios. Žvejybos plane inter alia nurodomas tuose žvejybos rajonuose žvejosiantis laivas ar laivai ir žvejybos dienų, kurias numatoma praleisti NAFO reguliuojamame rajone, skaičius.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie kituose rajonuose ketinamą vykdyti veiklą.

Žvejybos planas – tai bendros žvejybos pastangos, taikomos žvejybos rajonuose atsižvelgiant į žvejybos galimybių, kuriomis gali naudotis pranešimą teikianti valstybė, apimtį.

Valstybės narės ne vėliau nei iki 2005 m. gruodžio 31 d. Komisijai praneša apie savo žvejybos planų įgyvendinimą, įskaitant laivų, kurie iš tikrųjų žvejoja šiame žvejybos rajone, ir bendrą žvejotų dienų skaičių.

4 SKIRSNIS

Specialios nuostatos dėl šiaurinių krevečių

35 straipsnis

Šiaurinių krevečių žvejybos rajonai

Kiekviena valstybė narė Komisijai kasdien praneša apie šiaurinių krevečių (Pandalus borealis) kiekius, kuriuos NAFO reguliuojamame rajono 3L kvadrate sužvejoja su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti laivai. Bet kokia žvejybos veikla turi būti vykdoma didesniame nei 200 metrų gylyje ir bet kada vienu metu valstybė narė leidžia žvejoti tik vienam laivui.

5 SKIRSNIS

Specialios nuostatos dėl juodųjų otų atkūrimo plano

36 straipsnis

Su juodaisiais otais susijęs draudimas

Bendrijos žvejybos laivams NAFO 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadrate draudžiama žvejoti juoduosius otus ir juos laikyti laive, perkrauti arba iškrauti, jeigu laivai neturi specialaus žvejybos leidimo, kurį yra išdavusios laivų registravimo valstybės narės.

37 straipsnis

Laivų sąrašas

1. Valstybė narė užtikrina, kad laivai, kuriems turi būti išduodamas 36 straipsnyje nurodytas specialus žvejybos leidimas, būtų įrašyti į sąrašą, kuriame būtų nurodytas jų pavadinimas ir identifikavimo numeris kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 26/2004 I priede. Valstybės narės išduoda specialų žvejybos leidimą tik kai laivas yra įtrauktas į NAFO laivų registrą.

2. Kiekviena valstybė narė šio straipsnio 1 dalyje numatyto sąrašo kompiuteriu nuskaitomą formą ir visus vėlesnius pakeitimus nusiunčia Komisijai.

3. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti pakeitimai Komisijai perduodami iki laivo, kuris į pirmiau minėtą sąrašą buvo įrašytas pirmą kartą, įplaukimo į 2 parajonį ir 3KLMNO kvadratą likus bent penkioms dienoms. Komisija sąrašo pakeitimus nedelsdama perduoda NAFO sekretoriatui.

4. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių paskirstyti jai tekusią juodojo oto kvotą savo laivams, įrašytiems į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą. Valstybės narės Komisijai apie kvotos paskirstymą praneša ne vėliau nei 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

38 straipsnis

Ataskaitos

1. 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų laivų kapitonai laivo registravimo valstybei įteikia šias ataskaitas:

a)	apie laive laikomus juodųjų otų kiekius Bendrijos laivui įplaukiant į 2 parajonį ir 3KLMNO kvadratą. Ši ataskaita perduodama ne anksčiau nei 12 valandų ir ne vėliau nei 6 valandos iki kiekvieną kartą laivui įplaukiant į minėtą zoną.

apie savaitinius juodųjų otų sugavimus. Ši ataskaita pirmą kartą perduodama ne vėliau nei iki septintos dienos pabaigos nuo laivo įplaukimo į 2 parajonį ir 3KLMNO kvadratą arba, jeigu žvejybos reisai trunka ilgiau nei septynias dienas, vėliausiai pirmadienį – apie sugavimus, kurie 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadrate buvo sužvejoti per ankstesnę savaitę, pasibaigusią sekmadienio vidurnaktį.

apie juodųjų otų kiekius, laikomus iš 2 parajonio ir 3KLMNO kvadrato išplaukiančiame Bendrijos laive. Ši ataskaita perduodama ne anksčiau nei 12 valandų ir ne vėliau nei 6 valandos iki laivo kiekvieno išplaukimo iš pirmiau minėtos zonos ir joje pateikiamas žvejybos dienų toje zonoje skaičius ir bendras sugavimas.

d)	apie per kiekvieną perkrovimą iškrautus ir pakrautus juodųjų otų kiekius laivui esant 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadrate. Šios ataskaitos perduodamos ne vėliau nei po 24 valandų užbaigus perkrovimą.

2. Valstybės narės pagal šio straipsnio 1 dalies a, c ir d punktus gautas ataskaitas perduoda Komisijai.

3. Jeigu pagal šio straipsnio 2 dalį pranešti juodųjų otų sugavimai sudaro 70 % valstybėms narėms skirtos kvotos, šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas ataskaitas laivų kapitonai perduoda kas trečią dieną.

39 straipsnis

Nurodytieji uostai

1. Bet kokius juodųjų otų kiekius draudžiama iškrauti kokioje nors kitoje vietoje, o ne NAFO šalių nurodytuose uostuose. Juoduosius otus draudžiama iškrauti NAFO nepriklausančių šalių uostuose.

2. Valstybės narės nurodo uostus, kuriuose galima iškrauti juoduosius otus, ir nustato iškraunant vykdomas tikrinimo bei priežiūros procedūras, įskaitant per kiekvieną iškrovimą iškraunamų juodųjų otų kiekių registravimo ir pranešimo apie juos nuostatas ir sąlygas.

3. Valstybės narės per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisijai perduoda nurodytųjų uostų sąrašą ir per 15 dienų nuo jo perdavimo – šio straipsnio 2 dalyje nurodytas tikrinimo ir priežiūros procedūras. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda NAFO sekretoriatui.

4. Komisija šio straipsnio 2 dalyje minėtą nurodytųjų uostų ir kitų NAFO šalių nurodytų uostų sąrašą nedelsdama perduoda visoms valstybėms narėms.

40 straipsnis

Patikrinimas uoste

1. Valstybės narės užtikrina, kad visi į nurodytąjį uostą įplaukiantys juoduosius otus, sužvejotus NAFO 2 parajonyje ir 3 KLMNO kvadrate, iškrauti ir (arba) perkrauti laivai uoste būtų patikrinami pagal NAFO nustatytą uosto tikrinimo tvarką.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laivų sugavimą draudžiama iškrauti ir (arba) perkrauti tol, kol laivuose neapsilanko inspektoriai.

3. Visus iškraunamus kiekvienos rūšies žuvų kiekius, prieš juos gabenant į šaltąjį sandėlį arba kitą vietą, privaloma pasverti.

4. Valstybės narės, užbaigus tikrinimą, per 7 darbo dienas atitinkamą uosto tikrinimo ataskaitą perduoda NAFO sekretoriatui, o kopiją – Komisijai.

41 straipsnis

Draudimas iškrauti ir perkrauti iš organizacijai nepriklausančių šalių laivų

Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama iš organizacijai nepriklausančių šalių laivų, kurie žvejybos veiklą vykdė NAFO reguliuojamame rajone, iškrauti ir perkrauti juoduosius otus.

42 straipsnis

Tolesni su žvejyba susiję veiksmai

Valstybės narės ne vėliau nei iki 2005 m. gruodžio 31 d. Komisijai pateikia ataskaitą apie 36-41 straipsniuose nustatytų priemonių įgyvendinimą, įskaitant bendrą žvejotų dienų skaičių.

6 SKIRSNIS

Specialios nuostatos dėl jūrų ešerių

43 straipsnis

Jūrų ešerių žvejyba

1. Bendrijos laivo, NAFO reguliuojamo rajono 2 parajonyje ir IF, 3K bei 3M kvadratuose žvejojančio jūrų ešerius, kapitonas valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja arba kurioje jis registruotas, kompetentingoms institucijoms praneša pirmiau minėtose zonose per dviejų savaičių laikotarpį, pasibaigiantį ankstesnio sekmadienio vidurnaktį, sužvejotus jūrų ešerių kiekius.

Jeigu suvestinis sugavimas sudaro 50 % bendro leistino sugavimo, pranešama kiekvienos savaitės pirmadienį.

2. Valstybės narės Komisijai kiekvieną antrą antradienį iki vidurdienio praneša per dvi savaites, pasibaigiančias ankstesnio sekmadienio vidurnaktį, NAFO reguliuojamo rajono 2 parajonyje ir IF, 3K bei 3M kvadratuose su tų valstybių narių vėliavomis plaukiojančiais ir jų teritorijoje registruotais laivais sužvejotus jūrų ešerių kiekius.

Jeigu visas sugavimas sudaro 50 % bendro leistino sugavimo, pranešama kiekvieną savaitę.

VII SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS CCAMLR RAJONE ŽVEJOJANTIEMS BENDRIJOS LAIVAMS

1 SKIRSNIS

Draudimai ir informacijai apie laivą taikomi reikalavimai

44 straipsnis

Draudimai ir sugavimo ribojimai

1. XIV priede nustatytų žuvų rūšių specializuota žvejyba draudžiama tame priede nurodytose zonose ir ten pat nustatytais laikotarpiais.

2. Naujai ir bandomajai žvejybai, vykdomai XV priede nustatytuose parajoniuose, taikomi tame priede nustatyti sugavimo ir priegaudos apribojimai.

45 straipsnis

Informacijos apie laivus, turinčius leidimą žvejoti CCAMLR rajone, reikalavimai

1. Be informacijos reikalavimų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnio 2 dalyje ir taikomų specialų žvejybos leidimą turintiems laivams, valstybės narės nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. Komisijai pateikia šiuos kiekvieno pirmiau minėto laivo duomenis:

a)	laivo numerį, kurį jam suteikė Tarptautinė jūrų organizacija (TJO)(jeigu jis buvo suteiktas);

b)	ankstesnę laivo registravimo valstybę narę (jeigu yra);

c)	tarptautinį laivo šaukinį;

d)	laivo(-ų) savininko(-ų) ir tikrojo(-ųjų) savininko(-ų) pavadinimą ir adresą, jeigu yra žinomas;

e)	laivo tipą;

f)	laivo pastatymo vietą ir datą;

ilgį;

spalvotą laivo fotografiją, kuri turi būti sudaryta iš:

i)	ne mažesnės nei 12 × 7 cm dydžio laivo dešiniojo borto fotografijos, kurioje būtų matyti visas borto ilgis ir konstrukcinės borto ypatybės;

ii)	ne mažesnės nei 12 × 7 cm dydžio laivo kairiojo borto fotografijos, kurioje būtų matyti visas borto ilgis ir konstrukcinės borto ypatybės;

iii)	ne mažesnės nei 12 × 7 cm dydžio laivapriekio fotografijos, padarytos iš laivagalio;

i)	priemones, kurių buvo imtasi užtikrinant, kad laive įmontuotas palydovinės kontrolės prietaiso veikimas būtų apsaugotas nuo klastojimo.

2. Valstybės narės nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. Komisijai taip pat perduoda, kiek įmanoma tą padaryti, toliau nurodytą informaciją apie laivus, turinčius leidimą žvejoti CCAMLR rajone:

a)	operatoriaus pavadinimą ir adresą, jeigu jis skiriasi nuo laivo savininko(-ų) pavadinimo ir adreso;

b)	kapitono ir, jeigu būtina, laivo žvejybos operacijų tvarkytojo, pavardę bei pilietybę;

c)	žvejybos metodo arba metodų tipą;

d)	laivo plotį (m);

e)	registrinę laivo talpą;

f)	laivo ryšio įrangos tipus ir jų skaičius (INMARSAT A, B ir C skaičiai);

g)	įprastą laivo įgulą;

h)	pagrindinio variklio arba variklių galią (kW);

i)	krovumą (tonomis), žuvų triumų skaičių ir jų talpą (m3);

j)	bet kokią kitą informaciją (pvz., laivo atsparumo ledo apkrovai klasę), kuri laikoma tinkama.

2 SKIRSNIS

Bandomosios žvejybos rajonai

46 straipsnis

Dalyvavimas bandomojoje žvejyboje

1. Plaukiojantys su Ispanijos vėliava ir Ispanijoje registruoti žvejybos laivai, apie kuriuos CCAMLR buvo pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 straipsnio nuostatas, FAO 88.1 parajonyje ir nacionalinei jurisdikcijai nepriskirtinuose 58.4.1, 58.4.2, 58.4.3a kvadratuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriskirtiname 58.4.3b kvadrate gali dalyvauti bandomojoje Dissostichus spp žvejyboje, kuri vykdoma ilgosiomis ūdomis.

2. 58.4.3a ir 58.4.3b kvadratuose vienu metu leidžiama žvejoti ne daugiau nei vienam žvejybos laivui.

3. Bendro sugavimo ir priegaudos apribojimai 88.1 parajonyje ir 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratuose ir jų pasiskirstymas tame parajonyje bei kvadratuose pagal mažus tiriamuosius plotus (SSRU) nustatytas XV priede. Žvejyba bet kokiame mažame tiriamajame plote (SSRU) nutraukiama, jeigu užregistruotas sugavimas yra lygus nustatytam sugavimo apribojimui, ir žvejyba tame mažame tiriamajame plote neatnaujinama per likusį sezono laiką.

4. Žvejojama kiek galima didesniame plote ir įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sugavimas bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelktos vienoje vietoje. Tačiau 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose draudžiama žvejoti didesniame nei 550 m gylyje.

47 straipsnis

Pranešimų teikimo tvarka

Žvejybos laivams, dalyvaujantiems 46 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, taikoma toliau nustatoma pranešimo teikimo apie sugavimą ir žvejybos pastangas tvarka:

Reglamento (EB) Nr. 601/2004 12 straipsnyje nustatyta penkių dienų pranešimo apie sugavimą ir žvejybos pastangas tvarka, išskyrus tai, kad valstybės narės Komisijai ataskaitas apie sugavimą ir žvejybos pastangas įteikia ne vėliau nei dvi darbo dienos nuo kiekvieno ataskaitos laikotarpio pabaigos, jeigu reikalinga skubiai perduoti informaciją CCAMLR. Ataskaitos apie 88.1 parajonį ir 58.4.1 bei 58.42 kvadratus pateikiamos pagal mažus tiriamuosius plotus.

b)	Reglamento (EB) Nr. 601/2004 13 straipsnyje nustatyta mėnesinė tikslių duomenų apie sugavimą ir žvejybos pastangas pranešimo tvarka;

c)	pranešama apie bendrą į jūrą išmetamų Dissostichus eleginoides ir Dissostichus mawsoni skaičių ir jų svorį, įskaitant žuvis, kurių raumens struktūrai būdingas defektas.

48 straipsnis

Specialūs reikalavimai

1. 46 straipsnyje nurodyta bandomoji žvejyba turi būti vykdoma pagal 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 600/2004, nustatančio tam tikras technines priemones, taikytinas žvejybos veiklai Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos taikymo zonoje (29), 8 straipsnį dėl taikomų priemonių atsitiktiniam jūros paukščių mirtingumui sumažinti žvejojant ilgosiomis ūdomis. Be šių priemonių:

a)	tuose žvejybos rajonuose draudžiama išmesti žuvų atliekas;

laivams, 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose dalyvaujantiems bandomojoje žvejyboje, kuriai taikomi CCAMLR protokolai (A, B arba C), nustatantys pasvarų naudojimo su ilgąja ūda reikalavimus, netaikomas reikalavimas dėl naktinio ūdos pastatymo; tačiau laivai, į kurių žvejybos įrankius pakliūna iš viso trys jūrų paukščiai, nedelsdami ima taikyti naktinio ūdos pastatymo reikalavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 8 straipsnį.

laivai 88.1 parajonyje ir 58.4.3a bei 58.4.3b kvadratuose dalyvaujantys bandomojoje žvejyboje, per kurią į tos žvejybos įrankius pakliūna iš viso trys jūrų paukščiai, nedelsdami nutraukia žvejybą ir tiems laivams per likusią 2004/05 metų sezono dalį neleidžiama žvejoti ne įprasto žvejybos sezono metu.

2. FAO 88.1 parajonyje bandomojoje žvejyboje dalyvaujantiems žvejybos laivams taikomi šie papildomi reikalavimai:

laivams draudžiama išmesti:

i)	naftos arba degalų produktus, ar naftos likučius į jūrą, išskyrus MARPOL 73/78 (Tarptautinė teršimo iš laivų prevencijos konvencija) I priede numatytus atvejus;

ii)

šiukšles;

iii)	maisto atliekas, kurių nebuvo galima išmesti per ne didesnes nei 25 mm angas turintį tinklelį;

iv)	paukštieną ar jos dalis (įskaitant kiaušinių lukštus);

v)	nuotekų 12 jūrmylių atstumu nuo kranto arba šelfo ledyno, arba jeigu laivas plaukia mažesniu nei 4 mazgų greičiu; arba

vi)	deginimo pelenus.

b)	į 88.1 parajonį draudžiama vežti gyvus naminius paukščius arba bet kokius kitus gyvus paukščius, o visus išdorotus naminius paukščius, kurie nebuvo suvartoti, privaloma išvežti iš 88.1 parajonio.

c)	88.1 parajonyje draudžiama žvejoti Dissostichus spp. 10 jūrmylių atstumu nuo Balleny salų.

49 straipsnis

Žvejybos operacijų apibrėžimai

1. Šiame skirsnyje žvejybos operacija – vienos arba daugiau būdų statymas vienoje vietoje. Pranešant apie sugavimą ir žvejybos pastangas tiksli geografinė žvejybos operacijos vieta nurodoma pagal pastatytos ūdos arba ūdų vidurinį tašką.

2. Jeigu žvejybos operacija vykdoma mokslinio tiriamojo darbo reikmėms:

a)	kiekviena mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdoma žvejybos operacija nuo ankstesnės operacijos vietos turi būti nutolusi ne mažesniu nei 5 jūrmylių atstumu (atstumas turi būti matuojamas nuo kiekvienos mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomos žvejybos operacijos vietos geografinio vidurio);

b)	kiekvienai žvejybos operacijai naudojama bent 3 500 kabliukų, tačiau ne daugiau nei 10 000 kabliukų; šį skaičių gali sudaryti toje pačioje vietoje pastatytų kelių ūdų kabliukai;

c)	kiekviena žvejybos operacija, kuriai naudojama ilgoji ūda, trunka ne trumpiau nei šešias valandas (trukmė pradedama skaičiuoti pastačius ūdą, o baigiama – ėmus traukti ją iš vandens).

50 straipsnis

Mokslinio tiriamojo darbo planai

Žvejybos laivai, dalyvaujantys 46 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose mažuose tiriamuose plotuose, kuriais yra suskirstyti FAO 88.1 parajonis ir 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratai, įgyvendina mokslinio tiriamojo darbo planus. Mokslinio tiriamojo darbo planas įgyvendinamas taip:

a)	pirmą kartą įplaukus į mažą tiriamąjį plotą, pirmos 10 žvejybos operacijų – „pirma grupė“ – turi būti „žvejybos operacijos mokslinio tiriamojo darbo reikmėms“, atitinkančios 49 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus;

kitos 10 žvejybos operacijų arba 10 tonų sugautos žuvies, naudojamas tas kritinis lygis, kuris pasiekiamas pirmiau, laikomos „antra grupe“. Antros grupės žvejybos operacijas kapitono nuožiūra galima vykdyti kaip dalį įprastos bandomosios žvejybos. Tačiau, jeigu tos antros grupės operacijos atitinka 49 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jas taip pat galima laikyti mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomomis žvejybos operacijomis;

užbaigus pirmos ir antros grupės žvejybos operacijas, jeigu kapitonas pageidauja tebežvejoti mažame tiriamajame plote, laivas turi vykdyti „trečios grupės operacijas“, kurias užbaigus, kartu su pirmos ir antros grupės operacijomis, iš viso turi būti įvykdyta 20 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų. Trečia žvejybos operacijų grupė vykdoma per tą patį įplaukimą į mažą tiriamąjį plotą, per kurį buvo įvykdytos pirmos ir antros grupės žvejybos operacijos;

d)	laivas, užbaigęs 20 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų, gali toliau žvejoti mažame tiriamajame plote;

88.1 parajonyje ir A, B, C, E bei G mažuose tiriamuose plotuose, jeigu žvejoti tinkamo jūros dugno rajonas yra mažesnis nei 15 000 km2, netaikomos šio straipsnio b, c ir d punktų nuostatos ir, užbaigęs 10 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų, laivas gali toliau žvejoti mažame tiriamajame plote.

51 straipsnis

Duomenų rinkimo planai

1. Žvejybos laivai, dalyvaujantys 46 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose mažuose tiriamuose plotuose, kuriais suskirstyti FAO 88.1 parajonis ir 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratai, įgyvendina duomenų rinkimo planus. Šie planai apima šiuos duomenis:

a)	kiekvienos žvejybos operacijai naudojamos ūdos galo vieta ir gylis ties ūdos galu;

b)	statymo, ūdos buvimo vandenyje ir jos ištraukimo trukmė;

c)	paviršiuje prarastų žuvų skaičius ir rūšys;

d)	užmestų kabliukų skaičius;

e)	masalo tipas;

f)	užkibo žuvų (%);

g)	kabliuko tipas ir

h)	jūros ir debesuotumo sąlygos bei mėnulio fazė statant ūdą.

2. Visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys renkami apie kiekvieną žvejybos operaciją mokslinio tiriamojo darbo reikmėms; ypač visos žuvys, kurių per žvejybos operaciją mokslinio tiriamojo darbo reikmėms buvo sugauta ne daugiau nei 100, turi būti išmatuotos ir bent 30 žuvų paimta biologiniam tyrimui. Jeigu sugaunama daugiau nei 100 žuvų, turėtų būti taikomas atsitiktinės imties ėmimo metodas.

52 straipsnis

Ženklinimo įsagais programa

Kiekvienas žvejybos laivas, dalyvaujantis 46 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, įgyvendina šią ženklinimo įsagais programą:

Dissostichus spp. gyvūnai ženklinami įsagais ir paleidžiami pagal CCAMLR ženklinimo įsagais protokolą: per visą sezoną iš kiekvienos sugautos gyvūnų žalio svorio tonos įsagu ženklinamas ir paleidžiamas vienas gyvūnas. Laivai baigia įgyvendinti šią programą paženklinę įsagais 500 gyvūnų arba išplaukia iš žvejybos rajono įsagu paženklinę vieną gyvūną iš sugautos gyvūnų žalio svorio tonos;

programa turėtų būti skiriama visų dydžių gyvūnams, siekiant, kad būtų laikomasi ženklinimo įsagais reikalavimų, t.y. iš sužvejoto gyvūnų žalio svorio tonos įsagu ženklinamas vienas gyvūnas. Visiems paleidžiamiems gyvūnams turėtų būti pritvirtinami du įsagai ir jie turėtų būti paleidžiami kuo didesniame plote;

c)	visuose įsaguose turi būti aiškiai įspaudžiamas unikalus serijos numeris ir grąžinimo adresas, kad būtų galima nustatyti įsagų kilmę, jeigu įsagais paženklinti gyvūnai būtų sugauti;

d)	visi antrą kartą sugauti įsagais paženklinti gyvūnai (t.y. sugauta žuvis, turinti anksčiau įsegtą įsagą) neturi būti paleidžiami; šis reikalavimas galioja sužvejojus žuvį, kuri buvo neseniai paleista;

e)	visi antrą kartą su įsagais sužvejoti gyvūnai ištiriami biologiškai (ilgis, svoris, lytis, gonadų būklė), jeigu įmanoma, padaroma elektroninė jų fotografija, išimami otolitai ir išsegami įsagai;

f)	visi susiję duomenys apie įsagus ir bet kokie duomenys, surinkti apie sužvejotas žuvis su įsagais, elektroninėmis CCAMLR laikmenomis perduodami CCAMLR per tris mėnesius nuo laivo išplaukimo iš pirmiau minėtų žvejybos rajonų;

g)	visi susiję duomenys apie įsagus, bet kokie duomenys, surinkti apie sužvejotas žuvis su įsagais ir atrinktas imties žuvis, elektroninėmis CCAMLR laikmenomis taip pat perduodami atitinkamoms duomenų apie įsagus saugykloms kaip išsamiai numatyta CCAMLR ženklinimo įsagais protokole.

53 straipsnis

Moksliniai stebėtojai

Kiekvienas žvejybos laivas, dalyvaujantis 46 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje ir žvejybos sezono metu vykdydamas bet kokią žvejybos veiklą, turi turėti du mokslinius stebėtojus, iš kurių vienas yra paskirtas pagal Tarptautinę CCAMLR mokslinių stebėjimų programą.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

54 straipsnis

Mokslinis stebėjimas

1. Šis reglamentas netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami gavus leidimą ir atitinkamai valstybei narei suteikus įgaliojimus, tikslais ir apie kuriuos Komisijai bei valstybei narei, kurios vandenyse atliekami tie tyrimai, buvo pranešta iš anksto.

2. Jūrų gyvūnus, sugautus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams, galima parduoti, laikyti, rodyti arba pasiūlyti parduoti, jeigu:

a)	jie atitinka Reglamento (EB) Nr. 850/98 XII priede nustatytus standartus ir pagal 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo (30) 2 straipsnį nustatytus pardavimo standartus; arba

b)	jie parduodami tiesiogiai maistui.

55 straipsnis

Duomenų perdavimas

Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 duomenis apie iškrautus sužvejotų išteklių kiekius valstybės narės Komisijai siunčia kompiuteriu nuskaitoma forma ir naudodamos kiekvienoje išteklių lentelėje nustatytus išteklių kodus.

56 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d.

Jeigu CCAMLR rajono plote bendri leistini sugavimai yra nustatomi laikotarpiams iki 2005 m. sausio 1 d., 46 straipsnis taikomas nuo atitinkamų bendrų leistinų sugavimų laikotarpių taikymo pradžios.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. VEERMAN

(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2) OL L 70, 2004 3 9, p. 8.

(3) OL L 150, 2004 4 30, p. 1.

(4) OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

(5) OL L 226, 1980 8 29, p. 48.

(6) OL L 226, 1980 8 29, p. 12.

(7) OL L 29, 1985 2 1, p. 9.

(8) OL L 137, 2001 5 19, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 831/2004 (OL L 127, 2004 4 29, p. 33).

(9) OL L 132, 1987 5 21, p. 9.

(10) OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1965/2001 (OL L 268, 2001 10 9, p. 23).

(11) OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1954/2003 (OL L 289, 2003 11 7, p. 1).

(12) OL L 171, 1994 7 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 813/2004 (OL L 150, 2004 4 30, p. 32).

(13) OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

(14) OL L 97, 2004 4 1, p. 16.

(15) OL L 9, 1998 1 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 812/2004 (OL L 150, 2004 4 30, p. 12).

(16) OL L 125, 1998 4 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 602/2004 (OL L 97, 2004 4 1, p. 30).

(17) OL L 191, 1998 7 7, p. 10.

(18) OL L 70, 2004 3 9, p. 8.

(19) OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

(20) OL L 274, 1986 9 25, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3259/94 (OL L 339, 2004 12 29, p. 11).

(21) OL L 137, 2001 5 19, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu(EB) Nr. 831/2004 (OL L 127, 2004 4 29, p. 33).

(22) OL L 351, 2002 12 28, p. 6.

(23) OL L 396, 2004 12 31, p. 4.

(24) OL L 365, 1991 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(25) OL L 270, 1995 11 13, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(26) OL L 186, 1993 7 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(27) OL L 344, 2003 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1928/2004 (OL L 332, 2004 11 6, p. 5).

(28) OL L 5, 2004 1 9, p. 25.

(29) OL L 97, 2004 4 1, p. 1.

(30) OL L 17, 2000 1 21, p. 22. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

I PRIEDAS

RAJONUOSE, KURIUOSE TAIKOMI SUGAVIMO APRIBOJIMAI, BENDRIJOS LAIVAMS IR EB VANDENYSE TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVAMS NUSTATOMOS BENDROSIOS ŽVEJYBOS GALIMYBĖS (GYVOJO SVORIO TONOMIS, JEIGU NENURODYTA KITAIP) PAGAL ŽUVŲ RŪŠIS IR RAJONUS

Visi šiame priede nustatyti sugavimo apribojimai taikant 9 straipsnį laikomi kvotomis ir dėl to jiems taikomos Reglamente (EB) Nr. 2847/93 nustatytos taisyklės, ypač jo 14 ir 15 straipsniai.

Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal lotynišką rūšies pavadinimą. Pateikiama šiame reglamente naudojamų bendrinių žuvų pavadinimų ir jų lotyniškų atitikmenų lentelė:

Bendrinis pavadinimas	3 raidžių kodas	Mokslinis pavadinimas
Ilgapelekis tunas	ALB	Thunnus alalunga
Beriksas	ALF	Beryx spp.
Amerikinė jūrų plekšnė	PLA	Hippoglossoides platessoides
Ančiuvis	ANE	Engraulis encrasicolus
Jūrų velnias	ANF	Lophiidae
Paprastoji ledžuvė	ANI	Champsocephalus gunnari
Atlanto nototeninis dančius	TOP	Dissostichus eleginoides
Paprastoji vilkžuvė	CAT	Anarhichas lupus
Atlanto paltusas	HAL	Hippoglossus hippoglossus
Atlanto lašiša	SAL	Salmo salar
Milžinryklis	BSK	Cetorhinus maximus
Didžiaakis tunas	BET	Thunnus obesus
Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis	DCA	Deania calcea
Juodoji kardžuvė	BSF	Aphanopus carbo
Krokodilinė ledžuvė	SSI	Chaenocephalus aceratus
Dvipelekė jūrų lydeka	BLI	Molva dypterigia
Meslvoji marlina	BUM	Makaira nigricans
Šiaurinis žydrasis merlangas	WHB	Micromesistius poutassou
Paprastasis tunas	BFT	Thunnus thynnus
Menkė	COD	Gadus morhua
Jūrų liežuvis	SOL	Solea solea
Krabas	PAI	Paralomis spp.
Paprastoji limanda	DAB	Limanda limanda
Plekšniažuvė	FLX	Pleuronectiformes
Paprastoji upinė plekšnė	FLX	Platichthys flesus
Siūlapelekė vėgėlė	FOX	Phycis spp.
Atlanto argentina	ARU	Argentina silus
Juodasis otas	GHL	Reinhardtius hippoglossoides
Ilgauodegė menkė	GRV	Macrourus spp.
Didysis juodasis dygliaryklis	ETR	Etmopterus princeps
Pilkoji nototenija	NOS	Lepidonotothen squamifrons
Juodadėmė menkė	HAD	Melanogrammus aeglefinus
Jūrų lydeka	HKE	Merluccius merluccius
Atlanto silkė	HER	Clupea harengus
Stauridė	JAX	Trachurus spp.
Antarktinis grundalas	NOG	Gobionotothen gibberifrons
Šokoladinis dygliarykli	SCK	Dalatias licha
Krilis	KRI	Euphausia superba
Šviečiantis ančiuvis	LAC	Lampbet koksctus achirus
Pilkasis trumpadyglis ryklys	GUQ	Centrophorus squamosus
Mažažiotė plekšnė	LEM	Microstomus kitt
Paprastoji molvė	LIN	Molva molva
Skumbrė	MAC	Scomber scombrus
Kergeleno nototenija	NOR	Notothenia rossii
Megrimas	LEZ	Lepidorhombus spp.
Šiaurinė krevetė	PRA	Pandalus borealis
Norveginis omaras	NEP	Nephrops norvegicus
Esmarko menkenė	NOP	Trisopterus esmarki
Atlanto didžiagalvis	ORY	Hoplostethus atlanticus
Penaeus krevetės	PEN	Penaeus spp.
Jūrinės plekšnės	PLE	Pleuronectes platessa
Poliarinė menkė	POC	Boreogadus saida
Sidabrinė saida	POL	Pollachius pollachius
Atlanto silkiaryklis	POR	Lamna nasus
Portugalijos baltaakis dygliaryklis	CYO	Centroscymnus coelolepis
Jūrų ešerys	RED	Sebastes spp.
Raudonpelekis pagelas	SBR	Pagellus bogaraveo
Šiaurinis grenadierius	RHG	Macrourus berglax
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	RNG	Coryphaenoides rupestris
Ledjūrio menkė	POK	Pollachius virens
Smiltinis ungurys	SAN	Ammodytidae
Trumpačiuopiklis kalmaras	SQI	Illex illecebrosus
Rajožuvės	SRX-RAJ	Rajidae
Mažasis juodasis dygliaryklis	ETP	Etmopterus pusillus
Šiaurinis krabas voras	PCR	Chionoecetes spp.
Tamsioji ledžuvė	SGI	Pseudochaenichthys georgianus
Didžiaakė molvė	SLI	Molva macrophthalmus
Šprotai	SPR	Sprattus sprattus
Dygliaryklis	DGS	Squalus acanthias
Durklažuvė	SWO	Xiphias gladius
Paprastasis sriubinis ryklys	GAG	Galeorhinus galeus
Paprastasis otas	TUR	Psetta maxima
Brosmė	USK	Brosme brosme
Paprastoji raganosė ledžuvė	LIC	Channichthys rhinoceratus
Naktinis juodasis dygliaryklys	ETX	Etmopterus spinax
Baltoji jūrų vėgėlė	HKW	Urophycis tenuis
Baltasis marlinas	WHM	Tetrapturus alba
Merlangas	WHG	Merlangius merlangus
Raudonoji plekšnė	WIT	Glyptocephalus cynoglossus
Geltonpelekis tunas	YFT	Thunnus albacares
Geltonuodegė plekšnė	YEL	Limanda ferruginea

IA PRIEDAS

BALTIJOS JŪRA

Visi bendri leistini sugavimai šiame rajone, išskyrus jūrų plekšnes ir menkes 25–32 pakvadračiuose, buvo nustatyti dalyvaujant Tarptautinei žvejybos Baltijos jūroje komisijai (IBSFC).

Žuvų rūšys

Atlanto silkės

Clupea harengus

Zona

30-31 pakvadračiai

HER/3D30.; HER/3D31.

Suomija

52 471

Švedija

11 529

64 000

Bendras leistinas sugavimas

64 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Atlanto silkės

Clupea harengus

Zona

22-24 pakvadračiai

HER/3B23.; HER/3C22.; HER/3D24.

Danija

6 448

Vokietija

25 380

Suomija

Lenkija

5 985

Švedija

8 184

46 000

Bendras leistinas sugavimas

46 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Atlanto silkės

Clupea harengus

Zona

25-29 pakvadračiai (išskyrus Rygos įlanką) ir 32 pakvadratis

HER/3D25.; HER/3D26.; HER/3D27.; HER/3D28.; HER/3D29.; HER/3D32.

Danija

2 588

Vokietija

686

Estija

13 218

Suomija

25 801

Latvija

3 262

Lietuva

3 405 (1)

Lenkija

27 862 (2)

Švedija

39 350

116 172 (3)

Bendras leistinas sugavimas

130 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Atlanto silkės

Clupea harengus

Zona

Rygos įlanka

HER/03D.RG

Estija

16 972 (4)

Latvija

20 452

37 424 (4)

Bendras leistinas sugavimas

38 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Menkės

Gadus morhua

Zona

25-32 pakvadračiai (EB vandenys)

COD/3D25.; COD/3D26.; COD/3D27.; COD/3D28.; COD/3D29.; COD/3D30.; COD/3D31.; COD/3D32.

Danija

8 959

Vokietija

3 564

Estija

873

Suomija

686

Latvija

3 331

Lietuva

2 189 (5)

Lenkija

10 203 (6)

Švedija

9 077

38 882 (7)

Bendras leistinas sugavimas

NETAIKOMA

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Menkės

Gadus morhua

Zona

22-24 pakvadračiai (EB vandenys)

COD/3B23.; COD/3C22.; COD/3D24.

Danija

10 781

Vokietija

5 271

Estija

239

Suomija

212

Latvija

892

Lietuva

579

Lenkija

2 885

Švedija

3 841

24 700

Bendras leistinas sugavimas

24 700

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

Zona

IIIbcd (EB vandenys)

PLE/3B23.; PLE/3C22.; PLE/3D24.; PLE/3D25.; PLE/3D26.; PLE/3D27.; PLE/3D28.; PLE/3D29.; PLE/3D30.; PLE/3D31.; PLE/3D32.

Danija

2 697

Vokietija

300

Švedija

203

Lenkija

565

3 766

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Atlanto lašišos

Salmo salar

Zona

IIIbcd (EB vandenys) išskyrus 32 pakvadratį

SAL/3B23.; SAL/3C22.; SAL/3D24.; SAL/3D25.; SAL/3D26.; SAL/3D27.; SAL/3D28.; SAL/3D29.; SAL/3D30.; SAL/3D31.

Danija

93 512 (8)

Vokietija

10 404 (8)

Estija

9 504 (8)

Suomija

116 603 (8)

Latvija

59 478 (8)

Lietuva

6 992 (8)

Lenkija

28 368 (8)

Švedija

126 400 (8)

451 260 (8)

Bendras leistinas sugavimas

460 000 (8)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Atlanto lašišos

Salmo salar

Zona

32 pakvadratis

SAL/3D32.

Estija

1 581 (9)

Suomija

13 838 (9)

15 419 (9)

Bendras leistinas sugavimas

17 000 (9)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Šprotai

Sprattus sprattus

Zona

IIIbcd (EB vandenys)

SPR/3B23.; SPR/3C22.; SPR/3D24.; SPR/3D25.; SPR/3D26.; SPR/3D27.; SPR/3D28.; SPR/3D29.; SPR/3D30.; SPR/3D31.; SPR/3D32.

Danija

48 785

Vokietija

30 907

Estija

56 650

Suomija

25 538

Latvija

68 420

Lietuva

24 750

Lenkija

141 275 (10)

Švedija

94 311

490 636 (10)

Bendras leistinas sugavimas

550 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

(1) Dėl to, kad ištekliai 2003 m. buvo pereikvoti, IBSFC sprendimu kvota buvo sumažinta 30 tonomis.

(2) Dėl to, kad ištekliai 2003 m. buvo pereikvoti, IBSFC sprendimu kvota buvo sumažinta 1 450 tonomis.

(3) Dėl to, kad ištekliai 2003 m. buvo pereikvoti, IBSFC sprendimu kvota buvo sumažinta 1 480 tonomis.

(4) Dėl to, kad ištekliai 2003 m. buvo pereikvoti, IBSFC sprendimu kvota buvo sumažinta 576 tonomis.

(5) Dėl to, kad ištekliai 2003 m. buvo pereikvoti, IBSFC sprendimu kvota buvo sumažinta 6 tonomis.

(6) Dėl to, kad ištekliai 2003 m. buvo pereikvoti, IBSFC sprendimu kvota buvo sumažinta 112 tonomis.

(7) Dėl to, kad ištekliai 2003 m. buvo pereikvoti, IBSFC sprendimu kvota buvo sumažinta 118 tonomis.

(8) Nurodomas žuvų skaičius.

(9) Nurodomas žuvų skaičius.

(10) Dėl to, kad ištekliai 2003 m. buvo pereikvoti, IBSFC sprendimu kvota buvo sumažinta 3 924 tonomis.

IB PRIEDAS

SKAGERAKO SĄSIAURIS, KATEGATO SĄSIAURIS, ŠIAURĖS JŪRA IR VAKARINIAI BENDRIJOS VANDENYS

ICES Vb rajonas (EB vandenys), VI, VII, VIII, IX, X rajonai, CECAF (EB vandenys) ir Prancūzijos Gajana

Žuvų rūšys

Smiltiniai unguriai

Ammodytidae

Zona

IV (Norvegijos vandenys)

SAN/04-N.

Danija

9 500

Jungtinė Karalystė

500

10 000

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Smiltiniai unguriai

Ammodytidae

Zona

IIa (1), IIIa, IV (1)

SAN/2A3A4.

Danija

618 767

Jungtinė Karalystė

13 525

Visos valstybės narės

23 668 (2)

655 960

Norvegija

5 000 (3)

Bendras leistinas sugavimas

660 960

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Atlanto argentinos

Argentina silus

Zona

I, II (Bendrijos vandenys ir tarptautiniai vandenys)

Vokietija

Prancūzija

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

116

Žuvų rūšys

Atlanto argentinos

Argentina silus

Zona

III, IV (Bendrijos vandenys ir tarptautiniai vandenys)

Danija

1 180

Vokietija

Prancūzija

Airija

Nyderlandai

Švedija

Jungtinė Karalystė

1 331

Žuvų rūšys

Atlanto argentinos

Argentina silus

Zona

V, VI, VII (Bendrijos vandenys ir tarptautiniai vandenys)

Vokietija

405

Prancūzija

Airija

375

Nyderlandai

4 225

Jungtinė Karalystė

297

5 310

Bendras leistinas sugavimas

5 310

Žuvų rūšys

Brosmės

Brosme brosme

Zona

EB vandenų IIa, IV, Vb, VI, VII zonos

USK/2A47-C

Nenustatomas (4)

Norvegija

4 000 (5) (6)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Žuvų rūšys

Brosmės

Brosme brosme

Zona

IV (Norvegijos vandenys)

USK/04-N.

Belgija

Danija

191

Vokietija

Prancūzija

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

200

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Milžinrykliai

Cetorhinus maximus

Zona

EB vandenų IV, VI ir VII zonos

BSK/467.

Bendras leistinas sugavimas

Žuvų rūšys

Atlanto silkės (7)

Clupea harengus

Zona

IIIa

HER/03A.

Danija

40 104

Vokietija

642

Švedija

41 950

82 696

Farerų salos

500 (8)

Bendras leistinas sugavimas

96 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Atlanto silkės (9)

Clupea harengus

Zona

IV į šiaurę nuo 53°30′ šiaurės platumos

HER/4AB.

Danija

95 211

Vokietija

57 215

Prancūzija

20 548

Nyderlandai

56 745

Švedija

5 443

Jungtinė Karalystė

70 395

305 557

Norvegija

50 000 (10)

Bendras leistinas sugavimas

535 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(HER/*04N-)

50 000

Žuvų rūšys

Atlanto silkės

Clupea harengus

Zona

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

HER/04-N.

Švedija

1 102 (11)

1 102

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Žuvų rūšys

Atlanto silkės (12)

Clupea harengus

Zona

IIIa

HER/03A-BC

Danija

20 642

Vokietija

184

Švedija

3 324

24 150

Bendras leistinas sugavimas

24 150

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Atlanto silkės (13)

Clupea harengus

Zona

IIa (EB vandenys), IV, VIId

HER/2A47DX

Belgija

248

Danija

47 865

Vokietija

248

Prancūzija

248

Nyderlandai

248

Švedija

234

Jungtinė Karalystė

909

50 000

Bendras leistinas sugavimas

50 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Atlanto silkės (14)

Clupea harengus

Zona

IVc (15), VIId

HER/4CXB7D

Belgija

9 684 (16)

Danija

1 882 (16)

Vokietija

1 131 (16)

Prancūzija

19 341 (16)

Nyderlandai

34 704 (16)

Jungtinė Karalystė

7 551 (16)

74 293

Bendras leistinas sugavimas

535 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Atlanto silkės

Clupea harengus

Zona

Vb, VIaN (17) (EB vandenys), VIb

HER/5B6ANB

Vokietija

3 291

Prancūzija

623

Airija

4 447

Nyderlandai

3 291

Jungtinė Karalystė

17 788

29 440

Farerų salos

660 (18)

Bendras leistinas sugavimas

30 100

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Atlanto silkės

Clupea harengus

Zona

VIaS (19), VIIbc

HER/6AS7BC

Airija

12 727

Nyderlandai

1 273

14 000

Bendras leistinas sugavimas

14 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Atlanto silkės

Clupea harengus

Zona

VIa Clyde (20)

HER/06ACL.

Jungtinė Karalystė

1 000

Bendras leistinas sugavimas

1 000

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Atlanto silkės

Clupea harengus

Zona

VIIa (21)

HER/07A/MM

Airija

1 250

Jungtinė Karalystė

3 550

4 800

Bendras leistinas sugavimas

4 800

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Atlanto silkės

Clupea harengus

Zona

VIIe,f

HER/7EF.

Prancūzija

500

Jungtinė Karalystė

500

1 000

Bendras leistinas sugavimas

1 000

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Atlanto silkės

Clupea harengus

Zona

VIIg,h,j,k (22)

HER/7G-K.

Vokietija

144

Prancūzija

802

Airija

11 236

Nyderlandai

802

Jungtinė Karalystė

13 000

Bendras leistinas sugavimas

13 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Ančiuviai

Engraulis encrasicolus

Zona

VIII

ANE/08.

Ispanija

27 000

Prancūzija

3 000

30 000

Bendras leistinas sugavimas

30 000

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Ančiuviai

Engraulis encrasicolus

Zona

IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)

ANE/9/3411

Ispanija

3 826

Portugalija

4 174

8 000

Bendras leistinas sugavimas

8 000

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Menkės

Gadus morhua

Zona

Skagerako sąsiauris

COD/03AN.

Belgija

Danija

3 119

Vokietija

Nyderlandai

Švedija

546

3 773

Bendras leistinas sugavimas

3 900

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Menkės

Gadus morhua

Zona

Kategato sąsiauris

COD/03AS.

Danija

617

Vokietija

Švedija

370

1 000

Bendras leistinas sugavimas

1 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Menkės

Gadus morhua

Zona

IIa (EB vandenys), IV

COD/2AC4.

Belgija

807

Danija

4 635

Vokietija

2 939

Prancūzija

997

Nyderlandai

2 619

Švedija

Jungtinė Karalystė

10 631

22 659

Norvegija

4 641 (23)

Bendras leistinas sugavimas

27 300

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Norvegijos vandenys

(COD/*04N-)

19 694

Žuvų rūšys

Menkės

Gadus morhua

Zona

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

COD/04-N.

Švedija

411

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Menkės

Gadus morhua

Zona

Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV

COD/561214

Belgija

Vokietija

Prancūzija

114

Airija

162

Jungtinė Karalystė

433

721

Bendras leistinas sugavimas

721

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

	Vb (EB Zona), VIa (COD/*5BC6A)
Belgija	1
Vokietija	10
Prancūzija	110
Airija	156
Jungtinė Karalystė	415
EB	692

Žuvų rūšys

Menkės

Gadus morhua

Zona

VIIa

COD/07A.

Belgija

Prancūzija

Airija

1 416

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

619

2 150

Bendras leistinas sugavimas

2 150

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Menkės

Gadus morhua

Zona

VIIb-k, VIII, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)

COD/7X7A34

Belgija

266

Prancūzija

4 554

Airija

849

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

493

6 200

Bendras leistinas sugavimas

6 200

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

LEZ/2AC4-C

Belgija

Danija

Vokietija

Prancūzija

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

1 677

1 740

Bendras leistinas sugavimas

1 740

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona

Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV

LEZ/561214

Ispanija

327

Prancūzija

1 277

Airija

373

Jungtinė Karalystė

903

2 880

Bendras leistinas sugavimas

2 880

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona

VII

LEZ/07.

Belgija

520

Ispanija

5 779

Prancūzija

7 013

Airija

3 189

Jungtinė Karalystė

2 762

19 263

Bendras leistinas sugavimas

19 263

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona

VIIIabde

LEZ/8ABDE.

Ispanija

1 238

Prancūzija

999

2 237

Bendras leistinas sugavimas

2 237

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona

VIIIc, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)

LEZ/8C3411

Ispanija

1 233

Prancūzija

Portugalija

1 336

Bendras leistinas sugavimas

1 336

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Paprastosios limandos ir paprastosios upinės plekšnės

Limanda limanda ir Platichthys flesus

Zona

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

D/F/2AC4-C

Belgija

491

Danija

1 844

Vokietija

2 766

Prancūzija

192

Nyderlandai

11 151

Švedija

Jungtinė Karalystė

1 550

18 000

Bendras leistinas sugavimas

18 000

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrų velniai

Lophiidae

Zona

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

ANF/2AC4-C

Belgija

365

Danija

804

Vokietija

393

Prancūzija

Nyderlandai

276

Švedija

Jungtinė Karalystė

8 392

10 314

Bendras leistinas sugavimas

10 314

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrų velniai

Lophiidae

Zona

IV (Norvegijos vandenys)

ANF/04-N.

Belgija

Danija

1 381

Vokietija

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

323

1 800

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrų velniai

Lophiidae

Zona

Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV

ANF/561214

Belgija

168

Vokietija

192

Ispanija

180

Prancūzija

2 073

Airija

469

Nyderlandai

162

Jungtinė Karalystė

1 442

4 686

Bendras leistinas sugavimas

4 686

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrų velniai

Lophiidae

Zona

VII

ANF/07.

Belgija

2 318

Vokietija

258

Ispanija

921

Prancūzija

14 874

Airija

1 901

Nyderlandai

300

Jungtinė Karalystė

4 510

25 082

Bendras leistinas sugavimas

25 082

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrų velniai

Lophiidae

Zona

VIIIa,b,d,e

ANF/8ABDE.

Ispanija

932

Prancūzija

5 188

6 120

Bendras leistinas sugavimas

6 120

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrų velniai

Lophiidae

Zona

VIIIc, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)

ANF/8C3411

Ispanija

1 629

Prancūzija

Portugalija

324

1 955

Bendras leistinas sugavimas

1 955

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

Zona

IIIa, IIIbcd (EB vandenys)

HAD/3A/BCD

Belgija

Danija

3 036

Vokietija

193

Nyderlandai

Švedija

359

3 610 (24)

Bendras leistinas sugavimas

4 018

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

Zona

IIa (EB vandenys), IV

HAD/2AC4.

Belgija

544

Danija

3 742

Vokietija

2 381

Prancūzija

4 150

Nyderlandai

408

Švedija

264

Jungtinė Karalystė

39 832

51 321 (25)

Norvegija

14 679

Bendras leistinas sugavimas

66 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Norvegijos vandenys

(HAD/*04N-)

38 175

Žuvų rūšys

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

Zona

Norvegijos vandenys, į pietus nuo 62° šiaurės platumos

HAD/04-N.

Švedija

761

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

Zona

VIb, XII, XIV

HAD/6B1214

Belgija

Vokietija

Prancūzija

Airija

Jungtinė Karalystė

566

702

Bendras leistinas sugavimas

702

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

Zona

Vb, VIa (EB vandenys)

HAD/5BC6A.

Belgija

Vokietija

Prancūzija

838

Airija

598

Jungtinė Karalystė

6 127

7 600

Bendras leistinas sugavimas

7 600

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Juodadėmės menkės

Melanogrammus aeglefinus

Zona

VII, VIII, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)

HAD/7/3411

Belgija

128

Prancūzija

7 680

Airija

2 560

Jungtinė Karalystė

1 152

11 520

Bendras leistinas sugavimas

11 520

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

	VIIa (HAD/*07A.)
Belgija	24
Prancūzija	109
Airija	649
Jungtinė Karalystė	718
EB	1 500
Valstybės narės, Komisijai pranešdamos apie savo kvotų išnaudojimą, nurodo VIIa sužvejotus kiekius. VII kvadrate sužvejotą juodadėmių menkių kiekį iškrauti draudžiama, jeigu iškraunama daugiau nei 1 500 tonų.

Žuvų rūšys

Merlangai

Merlangius merlangus

Zona

IIIa

WHG/03A.

Danija

651

Nyderlandai

Švedija

723 (26)

Bendras leistinas sugavimas

1 500

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Merlangai

Merlangius merlangus

Zona

IIa (EB vandenys), IV

WHG/2AC4.

Belgija

605

Danija

2 618

Vokietija

681

Prancūzija

3 935

Nyderlandai

1 513

Švedija

Jungtinė Karalystė

10 444

19 800 (27)

Norvegija

2 800 (28)

Bendras leistinas sugavimas

28 000

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Norvegijos vandenys

(WHG/*04N-)

17 073

Žuvų rūšys

Merlangai

Merlangius merlangus

Zona

Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV

WHG/561214

Vokietija

Prancūzija

195

Airija

478

Jungtinė Karalystė

917

1 600

Bendras leistinas sugavimas

1 600

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Merlangai

Merlangius merlangus

Zona

VIIa

WHG/07A.

Belgija

Prancūzija

Airija

296

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

199

514

Bendras leistinas sugavimas

514

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Merlangai

Merlangius merlangus

Zona

VIIb-k

WHG/7X7A.

Belgija

211

Prancūzija

12 960

Airija

6 006

Nyderlandai

105

Jungtinė Karalystė

2 318

21 600

Bendras leistinas sugavimas

21 600

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Merlangai

Merlangius merlangus

Zona

VIII

WHG/08.

Ispanija

1 440

Prancūzija

2 160

3 600

Bendras leistinas sugavimas

3 600

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Merlangai

Merlangius merlangus

Zona

IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)

WHG/9/3411

Portugalija

816

Bendras leistinas sugavimas

816

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Merlangai ir sidabrinės saidos

Merlangius merlangus ir Pollachius pollachius

Zona

Norvegijos vandenys, į pietus nuo 62° šiaurės platumos

W/P/04-N.

Švedija

190

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrų lydekos

Merluccius merluccius

Zona

IIIa, IIIbcd (EB vandenys)

HKE/3A/BCD

Danija

1 183

Švedija

101

1 284

Bendras leistinas sugavimas

1 284 (29)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrų lydekos

Merluccius merluccius

Zona

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

HKE/2AC4-C

Belgija

Danija

866

Vokietija

Prancūzija

191

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

269

1 496

Bendras leistinas sugavimas

1 496 (30)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrų lydekos

Merluccius merluccius

Zona

Vb (EB vandenys), VI, VII, XII, XIV

HKE/571214

Belgija

220

Ispanija

7 042

Prancūzija

10 873

Airija

1 318

Nyderlandai

142

Jungtinė Karalystė

4 293

23 888

Bendras leistinas sugavimas

23 888 (31)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

	VIIIabde (HKE/*8ABDE)
Belgija	28
Ispanija	1 137
Prancūzija	1 137
Airija	142
Nyderlandai	14
Jungtinė Karalystė	639
EB	3 096

Žuvų rūšys

Jūrų lydekos

Merluccius merluccius

Zona

VIIIa,b,d,e

HKE/8ABDE.

Belgija

Ispanija

4 902

Prancūzija

11 009

Nyderlandai

15 932

Bendras leistinas sugavimas

15 932 (32)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

	Vb (EB vandenys), VI, VII, XII, XIV (HKE/*57-14)
Belgija	1
Ispanija	1 420
Prancūzija	2 557
Nyderlandai	4
EB	3 982

Žuvų rūšys

Jūrų lydekos

Merluccius merluccius

Zona

VIIIc, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)

HKE/8C3411

Ispanija

3 819

Prancūzija

367

Portugalija

1 782

5 968

Bendras leistinas sugavimas

5 968

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Šiauriniai žydrieji merlangai

Micromesistius poutassou

Zona

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

WHB/2AC4-C

Danija

118 475

Vokietija

195

Nyderlandai

359

Švedija

382

Jungtinė Karalystė

2 613

122 024

Norvegija

40 000 (33)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Šiauriniai žydrieji merlangai

Micromesistius poutassou

Zona

IV (Norvegijos vandenys)

WHB/04-N.

Danija

18 050

Jungtinė Karalystė

950

19 000

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Šiauriniai žydrieji merlangai

Micromesistius poutassou

Zona

V, VI, VII, XII ir XIV

WHB/571214

Danija

9 803

Vokietija

37 947

Ispanija

63 244 (34)

Prancūzija

52 809

Airija

75 893

Nyderlandai

119 216

Portugalija

4 743 (34)

Jungtinė Karalystė

110 678

474 333

Norvegija

120 000 (35) (36)

Farerų salos

45 000 (37) (38)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

	IVa WHB/*04A-C
Norvegija	40 000

Žuvų rūšys

Šiauriniai žydrieji merlangai

Micromesistius poutassou

Zona

VIIIa,b,d,e

WHB/8ABDE.

Ispanija

24 404

Prancūzija

18 936

Portugalija

3 661

Jungtinė Karalystė

17 672

64 673

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Bet kokią pirmiau minėtų kvotų dalį galima sužvejoti ICES Vb kvadrate (EB vandenys), VI, VII, XII ir XIV (WHB/*5B-14) parajoniuose.

Žuvų rūšys

Šiauriniai žydrieji merlangai

Micromesistius poutassou

Zona

VIIIc, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)

WHB/8C3411

Ispanija

107 382

Portugalija

26 845

134 227

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Mažažiotės plekšnės ir raudonosios plekšnės

Microstomus kitt ir Glyptocephalus cynoglossus

Zona

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

L/W/2AC4-C

Belgija

352

Danija

970

Vokietija

125

Prancūzija

265

Nyderlandai

807

Švedija

Jungtinė Karalystė

3 970

6 500

Bendras leistinas sugavimas

6 500

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Dvipelekės jūrų lydekos

Molva dypterigia

Zona

IIa, IV, Vb, VI, VII (Bendrijos vandenys)

BLI/2A47-C

Nenustatomas (39)

Norvegija

200

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Žuvų rūšys

Dvipelekės jūrų lydekos

Molva dypterigia

Zona

EB vandenys VIa zonos (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos), VIb

BLI/6AN6B.

Farerų salos

900 (40)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Žuvų rūšys

Paprastosios molvės

Molva molva

Zona

I, II (Bendrijos vandenys ir tarptautiniai vandenys)

Danija

Vokietija

Prancūzija

Jungtinė Karalystė

Kitos (41)

Žuvų rūšys

Paprastosios molvės

Molva molva

Zona

III (Bendrijos vandenys ir tarptautiniai vandenys)

Belgija

10 (42)

Danija

4 976

Vokietija

610

Švedija

1 930

Jungtinė Karalystė

610 (42)

8 136

Žuvų rūšys

Paprastosios molvės

Molva molva

Zona

IV (Bendrijos vandenys ir tarptautiniai vandenys)

Belgija

Danija

397

Vokietija

246

Prancūzija

221

Nyderlandai

Švedija

Jungtinė Karalystė

3 052

3 966

Žuvų rūšys

Paprastosios molvės

Molva molva

Zona

V (Bendrijos vandenys ir tarptautiniai vandenys)

Belgija

Danija

Vokietija

Prancūzija

Jungtinė Karalystė

Žuvų rūšys

Paprastosios molvės

Molva molva

Zona

VI, VII,VIII, IX, X, XII, XIV (Bendrijos vandenys ir tarptautiniai vandenys)

Belgija

Danija

Vokietija

204

Ispanija

4 124

Prancūzija

4 397

Airija

1 102

Portugalija

Jungtinė Karalystė

5 063

14 966

Žuvų rūšys

Paprastosios molvės

Molva molva

Zona

EB vandenų IIa, IV, Vb, VI, VII zonos

LIN/2A47-C

Nenustatomas (43)

Norvegija

6 800 (44) (45)

Farerų salos

800 (46) (47)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Žuvų rūšys

Paprastosios molvės

Molva molva

Zona

IV (Norvegijos vandenys)

LIN/04-N.

Belgija

Danija

878

Vokietija

Prancūzija

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

1 000

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Norveginiai omarai

Nephrops norvegicus

Zona

IIIa (EB vandenys), IIIbcd (EB vandenys)

NEP/3A/BCD

Danija

3 454

Vokietija

Švedija

1 236

4 700

Bendras leistinas sugavimas

4 700

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Norveginiai omarai

Nephrops norvegicus

Zona

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

NEP/2AC4-C

Belgija

1 117

Danija

1 117

Vokietija

Prancūzija

Nyderlandai

575

Jungtinė Karalystė

18 492

21 350

Bendras leistinas sugavimas

21 350

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Norveginiai omarai

Nephrops norvegicus

Zona

IV (Norvegijos vandenys)

NEP/04-N.

Danija

946

Vokietija

Jungtinė Karalystė

1 000

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Norveginiai omarai

Nephrops norvegicus

Zona

Vb (EB vandenys), VI

NEP/5BC6.

Ispanija

Prancūzija

103

Airija

172

Jungtinė Karalystė

12 399

12 700

Bendras leistinas sugavimas

12 700

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Norveginiai omarai

Nephrops norvegicus

Zona

VII

NEP/07.

Ispanija

1 173

Prancūzija

4 753

Airija

7 207

Jungtinė Karalystė

6 411

19 544

Bendras leistinas sugavimas

19 544

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Norveginiai omarai

Nephrops norvegicus

Zona

VIIIa,b,d,e

NEP/8ABDE.

Ispanija

186

Prancūzija

2 914

3 100

Bendras leistinas sugavimas

3 100

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Norveginiai omarai

Nephrops norvegicus

Zona

VIIIc

NEP/08C.

Ispanija

156

Prancūzija

162

Bendras leistinas sugavimas

162

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Norveginiai omarai

Nephrops norvegicus

Zona

IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)

NEP/9/3411

Ispanija

135

Portugalija

405

540

Bendras leistinas sugavimas

540

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Šiaurinės krevetės

Pandalus borealis

Zona

IIIa

PRA/03A.

Danija

3 717

Švedija

2 002

5 719

Bendras leistinas sugavimas

10 710

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Šiaurinės krevetės

Pandalus borealis

Zona

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

PRA/2AC4-C

Danija

3 626

Nyderlandai

Švedija

146

Jungtinė Karalystė

1 074

4 880

Bendras leistinas sugavimas

4 980

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Šiaurinės krevetės

Pandalus borealis

Zona

Norvegijos vandenys, į pietus nuo 62° šiaurės platumos

PRA/04-N.

Danija

900

Švedija

151 (48)

1 051

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Žuvų rūšys

Penaeus krevetės

Penaeus spp.

Zona

Prancūzijos Gajana

PEN/FGU.

Prancūzija

4 000 (49)

Barbadosas

24 (49)

Gajana

24 (49)

Surinamas

0 (49)

Trinidadas ir Tobago

60 (49)

Bendras leistinas sugavimas

4 108 (49)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

Zona

Skagerako sąsiauris

PLE/03AN.

Belgija

Danija

5 917

Vokietija

Nyderlandai

1 138

Švedija

317

7 448

Bendras leistinas sugavimas

7 600

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

Zona

Kategato sąsiauris

PLE/03AS.

Danija

1 691

Vokietija

Švedija

190

1 900

Bendras leistinas sugavimas

1 900

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

Zona

IIa (EB vandenys), IV

PLE/2AC4.

Belgija

3 530

Danija

11 474

Vokietija

3 310

Prancūzija

662

Nyderlandai

22 066

Jungtinė Karalystė

16 328

57 370

Norvegija

1 630

Bendras leistinas sugavimas

59 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Norvegijos vandenys

(PLE/*04N-)

30 000

Žuvų rūšys

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

Zona

Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV

PLE/561214

Prancūzija

Airija

358

Jungtinė Karalystė

597

982

Bendras leistinas sugavimas

982

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

Zona

VIIa

PLE/07A.

Belgija

Prancūzija

Airija

1 051

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

485

1 608

Bendras leistinas sugavimas

1 608

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

Zona

VIIb,c

PLE/7BC.

Prancūzija

Airija

128

160

Bendras leistinas sugavimas

160

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

Zona

VIId,e

PLE/7DE.

Belgija

843

Prancūzija

2 810

Jungtinė Karalystė

1 498

5 151

Bendras leistinas sugavimas

5 151

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

Zona

VIIf,g

PLE/7FG.

Belgija

Prancūzija

132

Airija

202

Jungtinė Karalystė

476

Bendras leistinas sugavimas

476

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

Zona

VIIh,j,k

PLE/7HJK.

Belgija

Prancūzija

Airija

204

Nyderlandai

117

Jungtinė Karalystė

466

Bendras leistinas sugavimas

466

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

Zona

VIII, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)

PLE/8/3411

Ispanija

Prancūzija

298

Portugalija

448

Bendras leistinas sugavimas

448

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Sidabrinės saidos

Pollachius pollachius

Zona

Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV

POL/561214

Ispanija

Prancūzija

270

Airija

Jungtinė Karalystė

206

563

Bendras leistinas sugavimas

563

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Sidabrinės saidos

Pollachius pollachius

Zona

VII

POL/07.

Belgija

529

Ispanija

Prancūzija

12 177

Airija

1 298

Jungtinė Karalystė

2 964

17 000

Bendras leistinas sugavimas

17 000

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Sidabrinės saidos

Pollachius pollachius

Zona

VIIIa,b,d,e

POL/8ABDE.

Ispanija

286

Prancūzija

1 394

1 680

Bendras leistinas sugavimas

1 680

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Sidabrinės saidos

Pollachius pollachius

Zona

VIIIc

POL/08C.

Ispanija

295

Prancūzija

328

Bendras leistinas sugavimas

328

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Sidabrinės saidos

Pollachius pollachius

Zona

IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)

POL/9/3411

Ispanija

278

Portugalija

288

Bendras leistinas sugavimas

288

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Ledjūrio menkės

Pollachius virens

Zona

IIa (EB vandenys), IIIa, IIIbcd (EB vandenys), IV

POK/2A34.

Belgija

Danija

6 013

Vokietija

15 184

Prancūzija

35 733

Nyderlandai

152

Švedija

826

Jungtinė Karalystė

11 641

69 600

Norvegija

75 400 (50)

Bendras leistinas sugavimas

145 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Norvegijos vandenys

(POK/*04N-)

69 600

Žuvų rūšys

Ledjūrio menkės

Pollachius virens

Zona

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

POK/04-N.

Švedija

947

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Ledjūrio menkės

Pollachius virens

Zona

Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV

POK/561214

Vokietija

984

Prancūzija

9 774

Airija

494

Jungtinė Karalystė

3 792

15 044

Bendras leistinas sugavimas

15 044

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Ledjūrio menkės

Pollachius virens

Zona

VII, VIII, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)

POK/7X1034

Belgija

Prancūzija

3 137

Airija

1 568

Jungtinė Karalystė

855

5 574

Bendras leistinas sugavimas

5 574

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Paprastieji otai ir rombai

Psetta maxima ir Scopthalmus rhombus

Zona

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

T/B/2AC4-C

Belgija

334

Danija

713

Vokietija

182

Prancūzija

Nyderlandai

2 527

Švedija

Jungtinė Karalystė

703

4 550

Bendras leistinas sugavimas

4 550

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Rombinės rajos

Rajidae

Zona

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

SRX/2AC4-C

Belgija

542

Danija

Vokietija

Prancūzija

Nyderlandai

462

Jungtinė Karalystė

2 083

3 220

Bendras leistinas sugavimas

3 220

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Juodieji paltusai

Reinhardtius hippoglossoides

Zona

IIa (Bendrijos vandenys), IV, VI (Bendrijos vandenys ir tarptautiniai vandenys)

Danija

Vokietija

Estija

Ispanija

Prancūzija

168

Airija

Lenkija

Jungtinė Karalystė

661

1 042

Norvegija

145 (51) (52) (53)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Žuvų rūšys

Skumbrės

Scomber scombrus

Zona

IIa (EB vandenys), IIIa, IIIb,c,d (EB vandenys), IV

MAC/2A34.

Belgija

148

Danija

11 866

Vokietija

155

Prancūzija

467

Nyderlandai

470

Švedija

3 526 (54) (55) (56)

Jungtinė Karalystė

435

17 067 (55)

Norvegija

28 676 (57)

Bendras leistinas sugavimas

420 000 (58)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

	IIIa MAC/*03A.	IIIa, IVb,c MAC/*3A4BC	IVb MAC/*04B.	IVc MAC/*04C.	IIa (ne EB vandenys), VI, nuo 2005 m. sausio 1 d.iki kovo 31 d. MAC/*2A6.
Danija		4 130			4 020
Prancūzija		467
Nyderlandai		470
Švedija			390	10
Jungtinė Karalystė		435
Norvegija	3 000

Žuvų rūšys

Skumbrės

Scomber scombrus

Zona

IIa (ne EB vandenys), Vb (EB vandenys), VI, VII, VIIIa,b,d,e, XII, XIV

MAC/2CX14-

Vokietija

13 845

Ispanija

Estija

115

Prancūzija

9 231

Airija

46 149

Latvija

Lietuva

Nyderlandai

20 190

Lenkija

844

Jungtinė Karalystė

126 913

217 477

Norvegija

8 500 (59)

Farerų salos

3 322 (60)

Bendras leistinas sugavimas

420 000 (61)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose ir tik nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

	IVa (EB vandenys) MAC/*04A-C
Vokietija	4 175
Ispanija	0
Prancūzija	2 784
Airija	13 918
Nyderlandai	6 089
Jungtinė Karalystė	38 274
EB	65 240
Norvegija	8 500
Farerų salos	1 002 ()
() Į šiaurę nuo 59° šiaurės platumos (EB zona) nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Žuvų rūšys

Skumbrės

Scomber scombrus

Zona

VIIIc, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)

MAC/8C3411

Ispanija

20 500 (63)

Prancūzija

136 (63)

Portugalija

4 237 (63)

24 873

Bendras leistinas sugavimas

24 873

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose.

	VIIIb (MAC/*08B.)
Ispanija	1 722
Prancūzija	11
Portugalija	356

Žuvų rūšys

Jūrų liežuviai

Solea solea

Zona

IIIa, IIIbcd (EB vandenys)

SOL/3A/BCD

Danija

437

Vokietija

Nyderlandai

Švedija

520

Bendras leistinas sugavimas

520

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrų liežuviai

Solea solea

Zona

II, IV (EB vandenys)

SOL/24.

Belgija

1 527

Danija

698

Vokietija

1 221

Prancūzija

305

Nyderlandai

13 784

Jungtinė Karalystė

785

18 320

Norvegija

280

Bendras leistinas sugavimas

18 600

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrų liežuviai

Solea solea

Zona

Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV

SOL/561214

Airija

Jungtinė Karalystė

Bendras leistinas sugavimas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrų liežuviai

Solea solea

Zona

VIIa

SOL/07A.

Belgija

474

Prancūzija

Airija

117

Nyderlandai

150

Jungtinė Karalystė

213

960

Bendras leistinas sugavimas

960

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrų liežuviai

Solea solea

Zona

VIIb,c

SOL/7BC.

Prancūzija

Airija

Bendras leistinas sugavimas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrų liežuviai

Solea solea

Zona

VIIf,g

SOL/7FG.

Belgija

625

Prancūzija

Airija

Jungtinė Karalystė

281

1 000

Bendras leistinas sugavimas

1 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrų liežuviai

Solea solea

Zona

VIIh,j,k

SOL/7HJK.

Belgija

Prancūzija

108

Airija

293

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

108

650

Bendras leistinas sugavimas

650

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrų liežuviai

Solea solea

Zona

VIIIa,b

SOL/8AB.

Belgija

Ispanija

Prancūzija

3 796

Nyderlandai

284

4 140

Bendras leistinas sugavimas

4 140

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Jūrų liežuviai

Solea spp.

Zona

VIIIc,d,e, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)

SOX/8CDE34

Ispanija

458

Portugalija

758

1 216

Bendras leistinas sugavimas

1 216

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Šprotai

Sprattus sprattus

Zona

IIIa

SPR/03A.

Danija

33 504

Vokietija

Švedija

12 676

46 250

Bendras leistinas sugavimas

50 000

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Šprotai

Sprattus sprattus

Zona

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

SPR/2AC4-C

Belgija

2 877

Danija

227 669

Vokietija

2 877

Prancūzija

2 877

Nyderlandai

2 877

Švedija

1 330 (64)

Jungtinė Karalystė

9 493

250 000

Norvegija

1 000 (65)

Farerų salos

6 000 (66)

Bendras leistinas sugavimas

257 000

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Šprotai

Sprattus sprattus

Zona

VIIde

SPR/7DE.

Belgija

Danija

2 496

Vokietija

Prancūzija

538

Nyderlandai

538

Jungtinė Karalystė

4 032

7 680

Bendras leistinas sugavimas

7 680

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Dygliarykliai

Squalus acanthias

Zona

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

DGS/2AC4-C

Belgija

Danija

111

Vokietija

Prancūzija

Nyderlandai

Švedija

Jungtinė Karalystė

919

1 136

Norvegija

100 (67)

Bendras leistinas sugavimas

1 236

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Stauridės

Trachurus spp.

Zona

IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys)

JAX/2AC4-C

Belgija

Danija

27 547

Vokietija

2 077

Prancūzija

Airija

1 599

Nyderlandai

4 469

Švedija

750

Jungtinė Karalystė

4 066

40 616

Norvegija

1 600 (68)

Farerų salos

1 823 (69)

Bendras leistinas sugavimas

42 727

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Stauridės

Trachurus spp.

Zona

Vb (EB vandenys), VI, VII, VIIIa,b,d,e, XII, XIV

JAX/578/14

Danija

12 088

Vokietija

9 662

Ispanija

13 195

Prancūzija

6 384

Airija

31 454

Nyderlandai

46 096

Portugalija

1 277

Jungtinė Karalystė

13 067

133 223

Farerų salos

4 955 (70) (71)

Bendras leistinas sugavimas

137 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Stauridės

Trachurus spp.

Zona

VIIIc, IX

JAX/8C9.

Ispanija

29 587 (72)

Prancūzija

377 (72)

Portugalija

25 036 (72)

55 000

Bendras leistinas sugavimas

55 000

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Stauridės

Trachurus spp.

Zona

X, CECAF (73)

JAX/X34PRT

Portugalija

3 200

Bendras leistinas sugavimas

3 200

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Stauridės

Trachurus spp.

Zona

CECAF (EB vandenys) (74)

JAX/341PRT

Portugalija

1 600

Bendras leistinas sugavimas

1 600

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Stauridės

Trachurus spp.

Zona

CECAF (EB vandenys) (75)

JAX/341SPN

Ispanija

1 600

Bendras leistinas sugavimas

1 600

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Esmarko menkenės

Trisopterus esmarki

Zona

IIa (EB vandenys), IIIa, IV (EB vandenys)

NOP/2A3A4.

Danija

Vokietija

Nyderlandai

Norvegija

1 000 (76)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Esmarko menkenės

Trisopterus esmarki

Zona

IV (Norvegijos vandenys)

NOP/04-N.

Danija

4 750 (77) (78)

Jungtinė Karalystė

250 (77) (78)

5 000 (77) (78)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Ne maistui sužvejotos žuvys

Zona

IV (Norvegijos vandenys)

I/F/04-N.

Švedija

800 (79) (80)

800

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Žuvų rūšys

Kombinuota kvota

Zona

EB vandenų Vb, VI, VII zonos

R/G/5B67-C

Neapribojama

Norvegija

600 (81)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Žuvų rūšys

Kitos žuvų rūšys

Zona

IV (Norvegijos vandenys)

OTH/04-N.

Belgija

Danija

3 500

Vokietija

395

Prancūzija

162

Nyderlandai

280

Švedija

Nenustatomas (82)

Jungtinė Karalystė

2 625

7 000

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Kitos žuvų rūšys

Zona

EB vandenų IIa, IV, VIa zonos, į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos.

OTH/2A46AN

Neapribojama

Norvegija

4 720 (83)

Farerų salos

400 (84)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

(1) EB vandenys, išskyrus vandenis, esančius 6 mylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinių linijų ties Shetland, Fair Isle ir Foula.

(2) Išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę.

(3) Turi būti sužvejota Šiaurės jūroje.

(4) Nurodoma Reglamente (EB) Nr. 2270/2004.

(5) Iš kurių Vb, VI ir VII parajoniuose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 25 % atsitiktinio kitų žuvų sugavimo. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis kitų žuvų rūšių sugavimas Vb, VI ir VII rajonuose neturi būti didesnis nei 3 000 tonų.

(6) Įskaitant paprastąsias molves. Norvegijai skirta 6 800 tonų paprastųjų molvių ir 4 000 tonų brosmių kvota, iš kurių 2 000 tonų galima iškeisti ir kurią tik ilgosiomis ūdomis leidžiama sužvejoti ICES Vb kvadrate ir VI bei VII parajoniuose.

(7) Iškrautas kaip visas sugavimas arba išrūšiuotas iš sugavimo likučio.

(8) Turi būti sužvejota Skagerako sąsiauryje.

(9) Iškrautas kaip visas sugavimas arba išrūšiuotas iš sugavimo likučio, valstybės narės turi pranešti Komisijai apie besiskiriančius Atlanto silkės iškrovimus iš ICES IVa ir IVb kvadratų (HER/04A. ir HER/04B zonos).

(10) Galima sužvejoti EB vandenyse. Sugavimas, sužvejotas naudojantis šia kvota, turi būti išskaičiuotas iš bendro leistino sugavimo Norvegijos dalies.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(HER/*04N-)

50 000

(11) Menkės, juodadėmės menkės, sidabrinės saidos ir merlango bei ledjūrio menkės priegaudos įskaičiuojamos į šių žuvų rūšių kvotą.

(12) Atlanto silkių priegauda, sužvejota ne Atlanto silkių, o kitų žuvų rūšių žvejybos rajonuose, ir iškrauta neišrūšiuota.

(13) Atlanto silkių priegauda, sužvejota ne Atlanto silkių, o kitų žuvų rūšių žvejybos rajonuose, ir iškrauta neišrūšiuota.

(14) Iškrautas kaip visas sugavimas arba išrūšiuotas iš sugavimo likučio.

(15) Išskyrus Blackwater išteklius: nuoroda daroma į Temzės žiočių jūros regiono, esančio zonoje, kuri apibrėžiama linija iš Landguard kyšulio (51°56′ šiaurės platumos, 1°19.1′ rytų ilgumos) vedama tiesiai į pietus iki 51°33′ šiaurė platumos ir iš čia – tiesiai į vakarus iki Jungtinės Karalystės pakrantės, Atlanto silkės išteklius.

(16) Ne daugiau nei 50 % šios kvotos galima perleisti į ICES IVb kvadratą. Tačiau apie šį perleidimą iš anksto turi būti pranešta Komisijai.

(17) Nuoroda daroma į Atlanto silkės išteklius ICES VIa kvadrate, į šiaurę nuo 56°00′ šiaurės platumos ir tą VIa kvadrato dalį, kuri yra į rytus nuo 07°00′ vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 55°00′ šiaurės platumos, išskyrus Clyde.

(18) Šią kvotą galima sužvejoti tik VIa kvadrate, į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos.

(19) Nuoroda daroma į Atlanto silkės išteklius ICES VIa kvadrate, į pietus nuo 56°00′ šiaurės platumos ir į vakarus nuo 07°00′ vakarų ilgumos.

(20) Clyde ištekliai: nuoroda daroma į Atlanto silkės išteklius jūros rajone į šiaurės rytus nuo linijos, iš Kintyre kyšulio brėžiamos į Corsewall Punktas.

(21) ICES VIIa kvadratas sumažinamas rajonu, pridedamu prie ICES VIIghjk rajono, kuris apibrėžiamas:

—	šiaurėje iki 52°30′ šiaurės platumos

—	pietuose 52°00′ šiaurės platumos

—	vakaruose Airijos pakrante

—	rytuose Jungtinės Karalystės pakrante.

(22) ICES VIIg,h,j,k kvadratas padidinamas rajonu, kuris apibrėžiamas:

—	šiaurėje iki 52°30′ šiaurės platumos

—	pietuose 52°00′ šiaurės platumos

—	vakaruose Airijos pakrante

—	rytuose Jungtinės Karalystės pakrante.

(23) Galima sužvejoti EB vandenyse. Sugavimas, sužvejotas naudojantis šia kvota, turi būti išskaičiuotas iš bendro leistino sugavimo Norvegijos dalies.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Norvegijos vandenys

(COD/*04N-)

19 694

(24) Išskyrus apskaičiuotą 239 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.

(25) Išskyrus apskaičiuotą 578 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Norvegijos vandenys

(HAD/*04N-)

38 175

(26) Išskyrus apskaičiuotą 750 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.

(27) Išskyrus apskaičiuotą 5 400 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.

(28) Galima sužvejoti EB vandenyse. Sugavimas, sužvejotas naudojantis šia kvota, turi būti išskaičiuotas iš bendro leistino sugavimo Norvegijos dalies.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Norvegijos vandenys

(WHG/*04N-)

17 073

(29) Neviršijant jūrų lydekų šiaurinių išteklių bendro leistino sugavimo – 42 600 tonų.

(30) Neviršijant jūrų lydekų šiaurinių išteklių bendro leistino sugavimo – 42 600 tonų.

(31) Neviršijant jūrų lydekų šiaurinių išteklių bendro leistino sugavimo – 42 600 tonų.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

	VIIIabde (HKE/*8ABDE)
Belgija	28
Ispanija	1 137
Prancūzija	1 137
Airija	142
Nyderlandai	14
Jungtinė Karalystė	639
EB	3 096

(32) Neviršijant jūrų lydekų šiaurinių išteklių bendro leistino sugavimo – 42 600 tonų.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

	Vb (EB vandenys), VI, VII, XII, XIV (HKE/*57-14)
Belgija	1
Ispanija	1 420
Prancūzija	2 557
Nyderlandai	4
EB	3 982

(33) Neviršijant bendros 120 000 tonų kvotos EB vandenyse.

(34) Iš kurių ne daugiau nei 75 % galima sužvejoti VIIIc, IX, X, CECAF 34.1.1 rajonuose (EB vandenys).

(35) Galima sužvejoti EB vandenų II, IVa, VIa rajonuose, į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos, VIb, VII rajonuose, į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos.

(36) Iš kurių ne daugiau nei pm tonų gali sudaryti argentinos (Argentina spp.).

(37) Sugautame šiaurinių žydrųjų merlangų kiekyje gali būti argentinų (Argentina spp.) priegauda, kurios neįmanoma išvengti.

(38) Galima sužvejoti EB vandenų IVa, VIa rajone, į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos ir VIb, VII rajonuose, į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

	IVa WHB/*04A-C
Norvegija	40 000

(39) Nustatyta Reglamente (EB) Nr. 2270/2004.

(40) Turi būti sužvejota tralu, bukažiotės ilgauodegės ir juodosios juostažuvės priegauda turi būti įskaičiuota į šią kvotą.

(41) Tik kaip priegauda. Pagal šią kvotą neleidžiama jokia tiesioginė žvejyba.

(42) Negalima žvejoti IIIb, c, d 3 kvadrate.

(43) Nustatyta Reglamente (EB) Nr. 2270/2004.

(44) Iš kurių laivui bet kada leidžiamas atsitiktinis kitų rūšių žuvų 25 % sugavimas VI ir VII parajoniuose. Tačiau šią procentinę dalį galima viršyti pirmas 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame rajone pradžios. Bendras atsitiktinis kitų rūšių žuvų sugavimas VI ir VII parajoniuose neturi viršyti 3 000 tonų.

(45) Įskaitant brosmes. Norvegijai suteikiama 6 000 tonų paprastųjų molvių ir 4 000 tonų brosmių kvota, iš kurios ne daugiau nei 2 000 tonų galima keistis ir kurią tik ilgosiomis ūdomis galima sužvejoti ICES Vb kvadrate ir VI bei VII parajoniuose.

(46) Įskaitant dvipelekes jūrų lydekas ir brosmes. Galima tik ilgosiomis ūdomis galima sužvejoti VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos) ir VIb.

(47) Iš kurių laivui bet kada leidžiamas atsitiktinis kitų rūšių žuvų 20 % sugavimas VI parajonyje. Tačiau šią procentinę dalį galima viršyti pirmas 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame rajone pradžios. Bendras atsitiktinis kitų rūšių žuvų sugavimas VI parajonyje neturi viršyti 75 tonų.

(48) Menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių saidų ir merlangų bei ledjūrio menkių priegaudos įskaičiuojamos į šių žuvų rūšių kvotą.

(49) Žvejoti Penaeus subtilis ir Penaeus brasiliensis krevetes draudžiama mažesniame nei 30 m gylyje.

(50) Galima sužvejoti tik IV rajone (EB vandenys) ir Skagerako sąsiauryje. Sugavimas, sužvejotas naudojantis šia kvota, turi būti išskaičiuotas iš bendro leistino sugavimo Norvegijos dalies.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Norvegijos vandenys

(POK/*04N-)

69 600

(51) Žvejoti ilgosiomis ūdomis draudžiama VI rajone.

(52) Turi būti sužvejota EB vandenų IIa ir VI rajonuose.

(53) Laikinoji kvota, galiojanti kol nepriimti sprendimai derybose dėl žuvininkystės su Norvegija, taikomi 2005 m.

(54) Įskaitant šios valstybės narės ICES IIIa kvadrate ir ICES IVab (MAC/*3A4AB) kvadrato EB vandenyse sužvejotas 1 865 tonas skumbrių.

(55) Įskaitant 315 tonų, kurios turi būti sužvejotos ICES parajonio IV (MAC/*04N-) Norvegijos vandenyse.

(56) Žvejojant Norvegijos vandenyse menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių saidų ir merlangų bei ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių žuvų rūšių kvotą.

(57) Turi būti išskaičiuota iš Norvegijos bendro leistinio sugavimo dalies (patekimo kvota). Šia kvota galima sužvejoti tik IVa kvadrate, išskyrus 3 000 tonų, kurią galima sužvejoti IIIa kvadrate.

(58) Bendras leistinas sugavimas, dėl kurio šiauriniame rajone susitarė EB, Norvegija ir Farerų salos.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

	IIIa MAC/*03A.	IIIa, IVb,c MAC/*3A4BC	IVb MAC/*04B.	IVc MAC/*04C.	IIa (ne EB vandenys), VI, nuo 2005 m. sausio 1 d.iki kovo 31 d. MAC/*2A6.
Danija		4 130			4 020
Prancūzija		467
Nyderlandai		470
Švedija			390	10
Jungtinė Karalystė		435
Norvegija	3 000

(59) Galima žvejoti tik IIa, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos), IVa, VIId, e, f, h.

(60) Iš kurių 1 002 tonų galima sužvejoti ICES IVa kvadrate į šiaurę nuo 59° šiaurės platumos (EB zona) nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 2 763 tonų kiekį iš Farerų salų kvotos galima sužvejoti ICES VIa kvadrate (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos) apskritus metus ir (arba) ICES VIIe, f, h, kvadratuose ir (arba) ICES IVa kvadrate.

(61) Bendras leistinas sugavimas šiauriniame rajone, dėl kurio susitarė EB, Norvegija ir Farerų salos.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose ir tik nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

	IVa (EB vandenys) MAC/*04A-C
Vokietija	4 175
Ispanija	0
Prancūzija	2 784
Airija	13 918
Nyderlandai	6 089
Jungtinė Karalystė	38 274
EB	65 240
Norvegija	8 500
Farerų salos	1 002 ()
() Į šiaurę nuo 59° šiaurės platumos (EB zona) nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

(62) Į šiaurę nuo 59° šiaurės platumos (EB zona) nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

(63) Kiekius, kuriais leidžiama keistis su kitomis valstybėmis narėmis, ne daugiau nei 25 % duodančios valstybės narės kvotos, galima sužvejoti ICES VIIIa,b,d (MAC/*8ABD.) rajone.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose.

	VIIIb (MAC/*08B.)
Ispanija	1 722
Prancūzija	11
Portugalija	356

(64) Įskaitant smiltinius ungurius.

(65) Galima sužvejoti tik IV parajonyje (EB vandenys).

(66) Į kvotą įskaičiuojama maksimali 1 200 tonų Atlanto silkės priegauda. Šiaurinių žydrųjų merlangų priegauda skaičiuojama pagal VIa, VIb ir VII žvejybos rajonams numatytą šiaurinių žydrųjų merlangų kvotą.

(67) Įskaitant paprastųjų sriubinių ryklių, naktinių juodųjų dygliaryklių, paprastųjų ilgasnukių dygliaryklių, pilkųjų trumpadyglių ryklių, didžiųjų juodųjų dygliaryklių, mažųjų juodųjų dygliaryklių ir Portugalijos baltaakių dygliaryklių sugavimą, sužvejotą ilgąja ūda. Šią kvotą galima sužvejoti tik ICES IV, VI ir VII parajoniuose.

(68) Galima sužvejoti tik IV parajonyje (EB vandenys).

(69) Neviršijant bendros 6 500 tonų kvotos ICES IV, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos) ir VII e,f,h parajoniuose.

(70) Šią kvotą galima sužvejoti tik ICES IV, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos) ir VII e,f,h parajoniuose.

(71) Neviršijant bendros 6 500 tonų kvotos ICES IV, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos) ir VII e,f,h parajoniuose.

(72) Iš kurių ne daugiau nei 5 % sudaro 12-14 cm stauridės, nepaisant Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant, kad būtų kontroliuojamas šis kiekis, iškrovimo svoriui taikomas 1,2 koeficientas.

(73) Vandenys prie Azorų salų, priklausantys Portugalijos suverenitetui arba jurisdikcijai.

(74) Vandenys prie Madeiros, priklausantys Portugalijos suverenitetui arba jurisdikcijai.

(75) Vandenys prie Kanarų salų, priklausantys Ispanijos suverenitetui arba jurisdikcijai.

(76) Šią kvotą galima sužvejoti ICES VIa kvadrate, į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos.

(77) Įskaitant neatskiriamai sumaišytas staurides.

(78) Tik kaip priegauda.

(79) Menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių saidų ir merlangų bei ledjūrio menkių priegaudos įskaičiuojamos į šių žuvų rūšių kvotą

(80) Iš kurių ne daugiau nei 400 tonų stauridžių.

(81) Sužvejota tik ilgąja ūdas; įskaitant ilgauodeges menkes, Mora mora ir didžiąsias siūlauodeges menkes.

(82) Kvotą „Kitos žuvų rūšys“ įprastu lygiu Norvegija skyrė Švedijai.

(83) Apribota IIa ir IV rajonu. Įskaitant žvejybos rajonus, kurie nebuvo specialiai nurodyti.

(84) Apribota baltųjų žuvų priegauda IV ir VIa rajonuose.

IC PRIEDAS

ŠIAURĖS RYTŲ ATLANTO IR ICES GRENLANDIJOS

I, II, IIIa, IV, V, XII, XIV rajonai ir NAFO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)

Žuvų rūšys

Šiaurinis krabas voras

Chionoecetes spp.

Zona

NAFO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)

PCR/N01GRN

Airija

0 (1)

Ispanija

0 (1)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

Coryphaenoides rupestris

Zona

NAFO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)

RNG/N01GRN

Vokietija

1 035 (3)

1 035 (2) (3)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

Coryphaenoides rupestris

Zona

V, XIV (Grenlandijos vandenys)

RNG/514GRN

Vokietija

0 (5)

Jungtinė Karalystė

0 (5)

285 (4) (5)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu netaikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Žuvų rūšys

Atlanto silkė

Clupea harengus

Zona

I, II (EB ir tarptautiniai vandenys)

HER/1/2.

Belgija

Danija

26 909

Vokietija

4 713

Ispanija

Prancūzija

1 161

Airija

6 967

Nyderlandai

9 630

Lenkija

1 362

Portugalija

Suomija

417

Švedija

9 972

Jungtinė Karalystė

17 205

78 541

Farerų salos

7 548 (6)

Bendras leistinas sugavimas

890 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Neviršijant pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

	II, Vb į šiaurę nuo 62° šiaurės platumos (Farerų salų vandenys) (HER/*25B-F)
Belgija	3
Danija	2 580
Vokietija	452
Ispanija	9
Prancūzija	111
Airija	668
Nyderlandai	924
Lenkija	131
Portugalija	9
Suomija	40
Švedija	956
Jungtinė Karalystė	1 650

Žuvų rūšys

Menkė

Gadus morhua

Zona

I, II (Norvegijos vandenys)

COD/1N2AB.

Vokietija

2 356

Graikija

292

Ispanija

2 628

Airija

292

Prancūzija

2 163

Portugalija

2 628

Jungtinė Karalystė

9 140

19 499

Bendras leistinas sugavimas

471 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Menkė

Gadus morhua

Zona

NAFO 0, 1 (įskaitant V, XIV (Grenlandijos vandenys))

COD/N01514

Vokietija

0 (7)

Jungtinė Karalystė

0 (7)

Bendras leistinas sugavimas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Menkė

Gadus morhua

Zona

I, II b

COD/1/2B.

Vokietija

3 116

Ispanija

8 056

Prancūzija

1 330

Lenkija

1 460

Portugalija

1 701

Jungtinė Karalystė

1 995

Visos valstybės narės

100 (8)

17 757 (9)

Bendras leistinas sugavimas

471 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Menkė ir juodadėmė menkė

Gadus morhua ir Melanogrammus aeglefinus

Zona

Vb (Farerų salų vandenys)

C/H/05B-F.

Vokietija

Prancūzija

Jungtinė Karalystė

430

500

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Atlanto paltusas

Hippoglossus hippoglossus

Zona

V, XIV (Grenlandijos vandenys)

HAL/514GRN

Portugalija

800 (12)

1 000 (10) (11) (12)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Atlanto paltusas

Hippoglossus hippoglossus

Zona

NAFO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)

HAL/N01GRN

200 (13) (14) (15)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Žuvų rūšys

Stintenė

Mallotus villosus

Zona

IIb

CAP/02B.

Bendras leistinas sugavimas

Žuvų rūšys

Stintenė

Mallotus villosus

Zona

V, XIV (Grenlandijos vandenys)

CAP/514GRN

Visos valstybės narės

0 (16)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Žuvų rūšys

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona

I, II (Norvegijos vandenys)

HAD/1N2AB.

Vokietija

484

Prancūzija

291

Jungtinė Karalystė

1 485

2 260

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Šiaurinis žydrasis merlangas

Micromesistius poutassou

Zona

I, II (tarptautiniai vandenys)

WHB/1/2INT

70 000

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Žuvų rūšys

Šiaurinis žydrasis merlangas

Micromesistius poutassou

Zona

I, II (Norvegijos vandenys)

WHB/1/2-N.

Vokietija

500

Prancūzija

500

1 000

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Šiaurinis žydrasis merlangas

Micromesistius poutassou

Zona

Vb (Farerų salų vandenys)

WHB/05B-F.

Danija

7 040

Vokietija

480

Prancūzija

768

Nyderlandai

672

Jungtinė Karalystė

7 040

16 000

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Paprastosios molvės ir dvipelekės jūrų lydekos

Molva molva ir Molva dypterigia

Zona

Vb (Farerų salų vandenys)

B/L/05B-F.

Vokietija

950 (17)

Prancūzija

2 106 (17)

Jungtinė Karalystė

184 (17)

3 240 (17)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Šiaurinė krevetė

Pandalus borealis

Zona

V, XIV (Grenlandijos vandenys)

PRA/514GRN

Danija

887 (19)

Prancūzija

887 (19)

5 675 (18) (19)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Šiaurinė krevetė

Pandalus borealis

Zona

NAFO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)

PRA/N01GRN

Danija

2 000 (20)

Prancūzija

2 000 (20)

4 000 (20)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona

I, II (Norvegijos vandenys)

POK/1N2AB.

Vokietija

2 880

Prancūzija

463

Jungtinė Karalystė

257

3 600

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona

I, II (tarptautiniai vandenys)

POK/1/2INT

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Žuvų rūšys

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona

I, II (Farerų salų vandenys)

POK/05B-F.

Belgija

Vokietija

310

Prancūzija

1 510

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

580

2 500

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Juodasis paltusas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona

I, II (Norvegijos vandenys)

GHL/1N2AB.

Vokietija

Jungtinė Karalystė

100

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Juodasis paltusas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona

I, II (tarptautiniai vandenys)

GHL/1/2INT

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Žuvų rūšys

Juodasis paltusas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona

V, XIV (Grenlandijos vandenys)

GHL/514GRN

Vokietija

5 154 (22)

Jungtinė Karalystė

271 (22)

6 300 (21) (22)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Juodasis paltusas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona

NAFO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)

GHL/N01GRN

Vokietija

550 (24)

1 500 (23) (24)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Skumbrė

Scomber scombrus

Zona

IIa (Norvegijos vandenys)

MAC/02A-N.

Danija

8 500 (25)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Skumbrė

Scomber scombrus

Zona

Vb (Farerų salų vandenys)

MAC/05B-F.

Danija

2 763 (26)

2 763

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Jūrų ešerys

Sebastes spp.

Zona

V, XII, XIV (27) (28)

RED/51214.

Estonia

344 (28)

Vokietija

6 986 (28)

Ispanija

1 227 (28)

Prancūzija

652 (28)

Airija

2 (28)

Latvia

562 (28)

Lithuania

3 625 (28)

Nyderlandai

3 (28)

Lenkija

629 (28)

Portugalija

1 466 (28)

Jungtinė Karalystė

17 (28)

15 513 (28)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Jūrų ešerys

Sebastes spp.

Zona

I, II (Norvegijos vandenys)

RED/1N2AB.

Vokietija

766 (29)

Ispanija

95 (29)

Prancūzija

84 (29)

Portugalija

405 (29)

Jungtinė Karalystė

150 (29)

1 500 (29)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Jūrų ešerys

Sebastes spp.

Zona

V, XIV (Grenlandijos vandenys)

RED/514GRN

Vokietija

11 794 (33)

Prancūzija

60 (33)

Jungtinė Karalystė

84 (33)

15 938 (30) (31) (32) (33)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Jūrų ešerys

Sebastes spp.

Zona

Vb (Farerų salų vandenys)

RED/05B-F.

Belgija

Vokietija

3 679

Prancūzija

249

Jungtinė Karalystė

4 000

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Priegaudos

Zona

NAFO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)

XBC/N01GRN

2 000 (34) (35)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Žuvų rūšys

Kitos žuvų rūšys

Zona

I, II (Norvegijos vandenys)

OTH/1N2AB.

Vokietija

150 (36)

Prancūzija

60 (36)

Jungtinė Karalystė

240 (36)

450 (36)

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Kitos žuvų rūšys (37)

Zona

Vb (Farerų salų vandenys)

OTH/05B-F.

Vokietija

305

Prancūzija

275

Jungtinė Karalystė

180

760

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Plekšniažuvė

Zona

Vb (Farerų salų vandenys)

FLX/05B-F.

Vokietija

108

Prancūzija

Jungtinė Karalystė

408

600

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

(1) 2005 m. laikinoji kvota, galiojanti tol, kol nepriimti sprendimai derybose dėl žuvininkystės su Danija (dėl Farerų salų ir Grenlandijos).

(2) Iš kurių 315 tonų skiriama Norvegijai.

(3) 2005 m. laikinoji kvota, galiojanti tol, kol nepriimti sprendimai derybose dėl žuvininkystės su Danija (dėl Farerų salų ir Grenlandijos).

(4) Iš kurių 285 tonos skiriama Norvegijai.

(5) 2005 m. laikinoji kvota, galiojanti tol, kol nepriimti sprendimai derybose dėl žuvininkystės su Danija (dėl Farerų salų ir Grenlandijos).

(6) Galima žvejoti EB vandenyse.

Specialios sąlygos:

Neviršijant pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

	II, Vb į šiaurę nuo 62° šiaurės platumos (Farerų salų vandenys) (HER/*25B-F)
Belgija	3
Danija	2 580
Vokietija	452
Ispanija	9
Prancūzija	111
Airija	668
Nyderlandai	924
Lenkija	131
Portugalija	9
Suomija	40
Švedija	956
Jungtinė Karalystė	1 650

(7) 2005 m. laikinoji kvota, galiojanti tol, kol nepriimti sprendimai derybose dėl žuvininkystės su Danija (dėl Farerų salų ir Grenlandijos).

(8) Išskyrus Vokietiją, Ispaniją, Prancūziją, Lenkiją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę.

(9) Skiriant menkių išteklių, kuriuos Bendrija turi Špicbergeno ir Bear Island zonoje, dalį nė kiek ne pažeidžiamos 1920 m. Paryžiaus sutartimi nustatytos teisės ir įsipareigojimai.

(10) Iš kurių 200 tonų turi būti sužvejota tik ilgosiomis ūdomis, skiriama Norvegijai.

(11) Jei menkes žvejojant tralu ir žvejojant jūrų ešerius Atlanto paltusų priegauda būtų tokia, kad galėtų būti viršijama ši kvota, Grenlandijos institucijos priima sprendimus, jog Bendrija menkių ir jūrų ešerių žvejybą galėtų vis dėlto vykdyti tol, kol bus išnaudotos atitinkamos kvotos.

(12) 2005 m. laikinoji kvota, galiojanti tol, kol nepriimti sprendimai derybose dėl žuvininkystės su Danija (dėl Farerų salų ir Grenlandijos).

(13) Iš kurių 200 tonų turi būti sužvejota tik ilgosiomis ūdomis, skiriama Norvegijai.

(14) Jei menkes žvejojant tralu ir žvejojant jūrų ešerius Atlanto paltusų priegauda būtų tokia, kad galėtų būti viršijama ši kvota, Grenlandijos institucijos priima sprendimus, jog Bendrija menkių ir jūrų ešerių žvejybą galėtų vis dėlto vykdyti tol, kol bus išnaudotos atitinkamos kvotos.

(15) 2005 m. laikinoji kvota, galiojanti kol nepriimti sprendimai derybose dėl žuvininkystės su Danija (dėl Farerų salų ir Grenlandijos).

(16) 2005 m. laikinoji kvota, galiojanti kol nepriimti sprendimai derybose dėl žuvininkystės su Danija (dėl Farerų salų ir Grenlandijos).

(17) Ne didesnė nei 1 080 tonų bukažiotės ilgauodegės ir juodosios juostažuvės priegauda turi būti įskaičiuota į šią kvotą.

(18) Iš kurių 2 750 tonų skiriama Norvegijai ir 1 150 tonų Farerų saloms.

(19) 2005 m. laikinoji kvota, galiojanti tol, kol nepriimti sprendimai derybose dėl žuvininkystės su Danija (dėl Farerų salų ir Grenlandijos).

(20) 2005 m. laikinoji kvota, galiojanti tol, kol nepriimti sprendimai derybose dėl žuvininkystės su Danija (dėl Farerų salų ir Grenlandijos).

(21) Iš kurių 800 tonų skiriama Norvegijai ir 75 tonų Farerų saloms.

(22) 2005 m. laikinoji kvota, galiojanti tol, kol nepriimti sprendimai derybose dėl žuvininkystės su Danija (dėl Farerų salų ir Grenlandijos).

(23) Iš kurių 800 tonų skiriama Norvegijai ir 150 tonų Farerų saloms.

(24) 2005 m. laikinoji kvota, galiojanti tol, kol nepriimti sprendimai derybose dėl žuvininkystės su Danija (dėl Farerų salų ir Grenlandijos).

(25) Taip pat galima sužvejoti IV parajonyje (Norvegijos vandenys) ir IIa kvadrate (ne EB vandenys) (MAC/*4N-2A).

(26) Galima sužvejoti IVa rajone (EB vandenys)(MAC/*04A-C).

(27) EB vandenys ir tarptautiniai vandenys.

(28) Galima žvejoti NAFO reguliuojamo rajono 2 parajonyje, IF ir 3K kvadratuose, tačiau įskaičiuojama į V, XII, XIV rajonų kvotą, kai bendra kvota yra 25 000 tonų (RED/*N1F3K)

(29) Tik kaip priegauda.

(30) Ne daugiau nei 12 500 tonų galima sužvejoti pelaginiu tralu. Apie sugavimą žvejojant dugniniu tralu ir pelaginiu tralu privaloma pranešti atskirai. Galima žvejoti rytinėje arba vakarinėje dalyje.

(31) 3 500 tonų turi būti sužvejota pelaginiu tralu ir jos skiriamos Norvegijai.

(32) 500 tonų skiriama Farerų saloms. Apie sugavimą žvejojant dugniniu tralu ir pelaginiu tralu privaloma pranešti atskirai.

(33) 2005 m. laikinoji kvota, galiojanti kol nepriimti sprendimai derybose dėl žuvininkystės su Danija (dėl Farerų salų ir Grenlandijos).

(34) Tai bendra menkių, vilkžuvių, rajų, paprastųjų molvių ir brosmių priegauda. Menkių priegaudos dydžiai neviršija 100 tonų. Galima žvejoti rytinėje arba vakarinėje dalyje.

(35) 2005 m. laikinoji kvota, galiojanti kol nepriimti sprendimai derybose dėl žuvininkystės su Danija (dėl Farerų salų ir Grenlandijos).

(36) Tik kaip priegauda.

(37) Išskyrus komercinės vertės neturinčias žuvų rūšis.

ID PRIEDAS

NAFO AKVATORIJOS ŠIAURĖS RYTŲ

ATLANTO rajonas

Visi bendri leistini sugavimai ir susijusios sąlygos priimtos laikantis NAFO reikalavimų.

Žuvų rūšys

Menkės

Gadus morhua

Zona

NAFO 2J3KL

COD/N2J3KL

0 (1)

Bendras leistinas sugavimas

0 (1)

Žuvų rūšys

Menkės

Gadus morhua

Zona

NAFO 3NO

COD/N3NO.

0 (2)

Bendras leistinas sugavimas

0 (2)

Žuvų rūšys

Menkės

Gadus morhua

Zona

NAFO 3M

COD/N3M.

0 (3)

Bendras leistinas sugavimas

0 (3)

Žuvų rūšys

Raudonoji plekšnė

Glyptocephalus cynoglossus

Zona

NAFO 2J3KL

WIT/N2J3KL

0 (4)

Bendras leistinas sugavimas

0 (4)

Žuvų rūšys

Raudonoji plekšnė

Glyptocephalus cynoglossus

Zona

NAFO 3NO

WIT/N3NO.

0 (5)

Bendras leistinas sugavimas

0 (5)

Žuvų rūšys

Amerikinė jūrų plekšnė

Hippoglossoides platessoides

Zona

NAFO 3M

PLA/N3M.

0 (6)

Bendras leistinas sugavimas

0 (6)

Žuvų rūšys

Amerikinė jūrų plekšnė

Hippoglossoides platessoides

Zona

NAFO 3LNO

PLA/N3LNO.

0 (7)

Bendras leistinas sugavimas

0 (7)

Žuvų rūšys

Trumpačiuopiklis kalmaras

Illex illecebrosus

Zona

NAFO 3 ir 4 parajoniai

SQI/N34.

Estija

128 (9)

Latvija

128 (9)

Lietuva

128 (9)

Lenkija

227 (9)

Nenustatomas (8) (9)

Bendras leistinas sugavimas

34 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Geltonuodegė plekšnė

Limanda ferruginea

Zona

NAFO 3LNO

YEL/N3LNO.

Estija

Latvija

Lietuva

Lenkija

0 (10) (11)

Bendras leistinas sugavimas

15 000

Žuvų rūšys

Stintenė

Mallotus villosus

Zona

NAFO 3NO

CAP/N3NO.

0 (12)

Bendras leistinas sugavimas

0 (12)

Žuvų rūšys

Šiaurinė krevetė

Pandalus borealis

Zona

NAFO 3L (13)

PRA/N3L.

Estija

144 (14)

Latvija

144 (14)

Lietuva

144 (14)

Lenkija

144 (14)

144 (14) (15)

Bendras leistinas sugavimas

13 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Šiaurinė krevetė

Pandalus borealis

Zona

NAFO 3M (16)

PRA/N3M.

Bendras leistinas sugavimas

(17)

Žuvų rūšys

Juodasis paltusas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona

NAFO 3LMNO

GHL/N3LMNO

Estija

380

Vokietija

388

Latvija

Lietuva

Ispanija

5 208

Portugalija

2 197

8 254

Bendras leistinas sugavimas

14 079

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Raja

Rajidae

Zona

NAFO 3LNO

SRX/N3LNO.

Ispanija

6 561

Portugalija

1 274

Estija

546

Lietuva

119

8 500

Bendras leistinas sugavimas

13 500

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Jūrų ešerys

Sebastes spp.

Zona

NAFO 3LN

RED/N3LN.

0 (18)

Bendras leistinas sugavimas

0 (18)

Žuvų rūšys

Jūrų ešerys

Sebastes spp.

Zona

NAFO 3M

RED/N3M.

Estija

1 571 (19)

Vokietija

513 (19)

Ispanija

233 (19)

Latvija

1 571 (19)

Lietuva

1 571 (19)

Portugalija

2 354 (19)

7 813 (19)

Bendras leistinas sugavimas

5 000 (19)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Jūrų ešerys

Sebastes spp.

Zona

NAFO 3O

RED/N3O.

Ispanija

1 771

Portugalija

5 229

7 000

Bendras leistinas sugavimas

20 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Baltoji jūrų vėgėlė

Urophycis tenuis

Zona

NAFO 3NO

HKW/N3NO.

Ispanija

2 160

Portugalija

2 835

5 000

Bendras leistinas sugavimas

8 500

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

(1) Šios žuvų rūšies specializuota žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.

(2) Šios žuvų rūšies specializuota žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.

(3) Šios žuvų rūšies specializuota žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.

(4) Šios žuvų rūšies specializuota žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.

(5) Šios žuvų rūšies specializuota žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.

(6) Šios žuvų rūšies specializuota žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.

(7) Šios žuvų rūšies specializuota žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.

(8) Bendrijos dalis nenustatyta, 29 467 tonas gali sužvejoti Kanada ir EB valstybės narės, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.

(9) Turi būti sužvejota nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.

(10) Nors Bendrija gali sužvejoti 76 tonas, nuspręsta, kad ta kvota mažinama iki 0. Šios žuvų rūšies specializuota žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.

(11) Apie sugavimus laivais pagal šią kvotą, registravimo valstybei narei ir Vykdomajam NAFO sekretoriui pranešimas per Komisiją perduodamas per 48 valandas.

(12) Šios žuvų rūšies specializuota žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.

(13) Be kvadrato, apibrėžto šiomis koordinatėmis:

Taško	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
1	47°20′0	46°40′0
2	47°20′0	46°30′0
3	46°00′0	46°30′0
4	46°00′0	46°40′0

(14) Turi būti sužvejota nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d., nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 14 d. ir nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 31 d.

(15) Visos valstybės narės, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.

(16) Laivai šiuos išteklius taip pat gali žvejoti 3L kvadrato zonoje, apibrėžtoje šiomis koordinatėmis:

Taško Nr.	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
1	47°20′0	46°40′0
2	47°20′0	46°30′0
3	46°00′0	46°30′0
4	46°00′0	46°40′0

Žvejojant krevetes pirmiau minėtoje zonoje laivai, nepaisant, ar jie kerta 3L ir 3M NAFO kvadratus skiriančią liniją, perduoda pranešimą pagal 1992 m. sausio 27 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 189/92, patvirtinančio nuostatas dėl tam tikrų Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos priimtų kontrolės priemonių taikymo, priedo 1.3 punktą (OL L 21, 1992 1 30, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1048/97 (OL L 154, 1997 6 12, p. 1)).

Be to, žvejoti krevetes nuo 2005 m. birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama rajone, apibrėžtame šiomis koordinatėmis:

Taško Nr.	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
1	47°55′0	45°00′0
2	47°30′0	44°15′0
3	46°55′0	44°15′0
4	46°35′0	44°30′0
5	46°35′0	45°40′0
6	47°30′0	45°40′0
7	47°55′0	45°00′0

(17) Nenustatomas. Žvejyba valdoma apribojant žvejybos pastangas. Atitinkamos valstybės narės išduoda specialius žvejybos leidimus laivams, vykdantiems šią žvejybą, ir apie tuos leidimus praneša Komisijai prieš laivui pradedant žvejybą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1627/94. Nukrypstant nuo minėto reglamento 8 straipsnio, leidimai įsigalioja tik tada, jeigu Komisija nepateikė prieštaravimo per penkias darbo dienas nuo pranešimo.

Leistinas laivų skaičius ir žvejybos trukmė:

Valstybė narė	Didžiausias laivų skaičius	Didžiausias žvejybos dienų skaičius
Danija	2	131
Estija	8	1 667
Ispanija	10	257
Latvija	4	490
Lietuva	7	579
Lenkija	1	100
Portugalija	1	69

Kiekviena valstybė narė per 25 dienas nuo kalendorinio mėnesio, per kurį žuvys buvo sugautos, kas mėnesį praneša Komisijai apie žvejybos dienų skaičių 3M kvadrate ir 1 išnašoje apibrėžtame rajone.

(18) Šios žuvų rūšies specializuota žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.

(19) Naudojantis šia kvota galioja nuostata, numatanti prievolę laikytis 5 000 tonų bendro leistino sugavimo, nustatyto šiems ištekliams. Išnaudojus bendrą leistiną sugavimą, nutraukiama specializuota šių išteklių žvejyba nepaisant sugavimų lygio.

IE PRIEDAS

TOLI MIGRUOJANČIOS ŽUVYS

Visi rajonai

Bendri leistini sugavimai šiame rajone buvo nustatyti dalyvaujant tarptautinėms tunų žvejybos organizacijoms, pavyzdžiui, ICCAT ir IATTC.

Žuvų rūšys

Paprastasis tunas

Thunnus thynnus

Zona

Atlanto vandenynas, į rytus nuo 45° vakarų ilgumos ir Viduržiemio jūra

BFT/AE045W

Kipras

(1)

Graikija

323,4

Ispanija

6 276,7

Prancūzija

6 192,7

Italija

4 888

Malta

(1)

Portugalija

590,2

Visos valstybės narės

60 (2)

18 331

Bendras leistinas sugavimas

32 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Durklažuvė

Xiphias gladius

Zona

Atlanto vandenynas, į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos

SWO/AN05N

Ispanija

6 541,5

Portugalija

1 010,4

Visos valstybės narės

148,5 (3)

7 700,4

Bendras leistinas sugavimas

14 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Durklažuvė

Xiphias gladius

Zona

Atlanto vandenynas, į pietus nuo 5° šiaurės platumos

SWO/AS05N

Ispanija

6 595,6

Portugalija

371,1

6 966,7

Bendras leistinas sugavimas

15 956

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Ilgapelekis tunas

Germo alalunga

Zona

Atlanto vandenynas, į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos

ALB/AN05N

Airija

5 723,3 (4) (6)

Ispanija

31 383 (4) (6)

Prancūzija

8 217 (4) (6)

Jungtinė Karalystė

600,7 (4) (6)

Portugalija

4 129,5 (4) (6)

50 053,5 (4) (5)

Bendras leistinas sugavimas

34 500

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Ilgapelekiai tunai

Germo alalunga

Zona

Atlanto vandenynas, į pietus nuo 5° šiaurės platumos

ALB/AS05N

Ispanija

943,7

Prancūzija

311

Portugalija

660

1 914,7

Bendras leistinas sugavimas

30 915

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Didžiaakis tunas

Thunnus obesus

Zona

Atlanto vandenynas

BET/ATLANT

Ispanija

21 526,4

Prancūzija

9 438

Portugalija

13 511

44 475,4

Bendras leistinas sugavimas

90 000

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi.

Žuvų rūšys

Meslvoji marlina

Makaira nigricans

Zona

Atlanto vandenynas

BUM/ATLANT

103

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

Žuvų rūšys

Baltasis marlinas

Tetrapturus alba

Zona

Atlanto vandenynas

WHM/ATLANT

46,5

Bendras leistinas sugavimas

Nenustatomas

(1) Kipras ir Malta gali žvejoti pagal ICCAT kvotą ‘Kitos žuvys’ pagal ICCAT Atitikties lentelę, 2003 m. patvirtintą metiniame susirinkime.

(2) Išskyrus Kiprą, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Maltą ir Portugaliją, ir tik kaip priegaudą.

(3) Išskyrus Ispaniją ir Portugaliją, ir tik kaip priegaudą.

(4) Draudžiama naudoti bet kokius žiauninius tinklaičius, dugninius žiauninius tinklaičius, sieninius tinklus ir vertikaliuosius tinklaičius.

(5) Nustatoma, kad Bendrijos laivų, ilgapelekius tunus žvejojančių kaip pagrindinę žuvų rūšį, skaičius pagal Reglamento (EB) Nr. 973/2001 10 straipsnio 1 dalį turi būti pm.

(6) Didžiausio skaičiaus žvejybos laivų, plaukiojančių su valstybės narės vėliava ir turinčių leidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 973/2001 10 straipsnio 4 dalį ilgapelekius tunus žvejoti kaip pagrindinę žuvų rūšį, pasiskirstymas tarp valstybių narių:

Valstybė narė	Didžiausias laivų skaičius
Airija	50
Ispanija	730
Prancūzija	151
Jungtinė Karalystė	12
Portugalija	310
EB	1 253

IF PRIEDAS

ANTARKTIS

CCAMLR rajonas

Pagal CCAMLR priimti šie bendri leistini sugavimai neskiriami CCAMLR šalims ir dėl to Bendrijos dalis nėra nustatoma. Sugavimus kontroliuoja CCAMLR sekretoriatas, kuris praneša, kada turėtų būti nutraukta žvejyba išnaudojus bendrą leistiną sugavimą.

Žuvų rūšys

Krokodilinė ledžuvė

Chaenocephalus aceratus

Zona

FAO 48.3 Antarktis

SSI/F483.

Bendras leistinas sugavimas

2 200 (1)

Žuvų rūšys

Paprastoji raganosė ledžuvė

Channichthys rhinoceratus

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

LIC/F5852.

Bendras leistinas sugavimas

150 (2)

Žuvų rūšys

Paprastoji ledžuvė

Champsocephalus gunnari

Zona

FAO 48.3 Antarktis

ANI/F483.

Bendras leistinas sugavimas

3 574 (3)

Žuvų rūšys

Paprastoji ledžuvė

Champsocephalus gunnari

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis (5)

ANI/F5852.

Bendras leistinas sugavimas

1 864 (4)

Žuvų rūšys

Atlanto nototeninis dančius

Dissostichus eleginoides

Zona

FAO 48.3 Antarktis

TOP/F483.

Bendras leistinas sugavimas

3 050 (6) (7)

Neviršijant pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Valdymo rajonas A:

48° vakarų ilgumos iki 43°30′ vakarų ilgumos –

52°30′ pietų platumos iki 56° pietų platumos

(TOP/*F483A)

Valdymo rajonas B:

43°30′ vakarų ilgumos iki 40° vakarų ilgumos –

52°30′ pietų platumos iki 56° pietų platumos

(TOP/*F483B)

915

Valdymo rajonas C:

40° vakarų ilgumos iki 33°30′ vakarų ilgumos –

52°30′ pietų platumos iki 56° pietų platumos

(TOP/*F483C)

2 135

Žuvų rūšys

Atlanto nototeninis dančius

Dissostichus eleginoides

Zona

FAO 48.4 Antarktis

TOP/F484.

Bendras leistinas sugavimas

28 (8) (9)

Žuvų rūšys

Atlanto nototeninis dančius

Dissostichus eleginoides

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

TOP/F5852.

Bendras leistinas sugavimas

2 787 (10) (11)

Žuvų rūšys

Krilis

Euphausia superba

Zona

FAO 48

KRI/F48.

Bendras leistinas sugavimas

4 000 000 (12)

Neviršijant pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodytieji kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

48.1 parajonis (KRI/*F481.)	1 008 000
48.2 parajonis (KRI/*F482.)	1 104 000
48.3 parajonis (KRI/*F483.)	1 056 000
48.4 parajonis (KRI/*F484.)	832 000

Žuvų rūšys

Krilis

Euphausia superba

Zona

FAO 58.4.1 Antarktis

KRI/F5841.

Bendras leistinas sugavimas

440 000 (13)

Neviršijant pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

58.4.1 kvadratas į vakarus nuo 115° rytų ilgumos (KRI/*F-41W)	277 000
58.4.1 kvadratas į rytus nuo 115° rytų ilgumos (KRI/*F-41E)	163 000

Žuvų rūšys

Krilis

Euphausia superba

Zona

FAO 58.4.2 Antarktis

KRI/F5842.

Bendras leistinas sugavimas

450 000 (14)

Žuvų rūšys

Antarktinis grundalas

Gobionotothen gibberifrons

Zona

FAO 48.3 Antarktis

NOG/F483.

Bendras leistinas sugavimas

1 470 (15)

Žuvų rūšys

Pilkoji nototenija

Lepidonotothen squamifrons

Zona

FAO 48.3 Antarktis

NOS/F483.

Bendras leistinas sugavimas

300 (16)

Žuvų rūšys

Pilkoji nototenija

Lepidonotothen squamifrons

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

NOS/F5852.

Bendras leistinas sugavimas

80 (17)

Žuvų rūšys

Kergeleno nototenija

Notothenia rossii

Zona

FAO 48.3 Antarktis

NOR/F483.

Bendras leistinas sugavimas

300 (18)

Žuvų rūšys

Krabas

Paralomis spp.

Zona

FAO 48.3 Antarktis

PAI/F483.

Bendras leistinas sugavimas

1 600 (19)

Žuvų rūšys

Tamsioji ledžuvė

Pseudochaenichthus georgianus

Zona

FAO 48.3 Antarktis

SGI/F483.

Bendras leistinas sugavimas

300 (20)

Žuvų rūšys

Ilgauodegės menkės

Macrourus spp.

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

GRV/F5852.

Bendras leistinas sugavimas

360 (21)

Žuvų rūšys

Kitos žuvų rūšys

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

OTH/F5852.

Bendras leistinas sugavimas

50 (22)

Žuvų rūšys

Rajožuvės

Rajae

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

SRX/F5852.

Bendras leistinas sugavimas

120 (23) (24)

Žuvų rūšys

Kalmarai

Martialia hyadesi

Zona

FAO 48.3 Antarktis

SQS/F483.

Bendras leistinas sugavimas

2 500 (25)

(1) Bendras leistinas sugavimas turi apimti visos specializuotos žvejybos priegaudas. Išnaudojus šio bendro leistino sugavimo priegaudą, specializuota žvejyba nutraukiama.

(2) Bendras leistina sugavimas turi apimti visos Dissostichus eleginoides ir Champsocephalus gunnari žvejybos priegaudas. Išnaudojus šio bendro leistino sugavimo priegaudą, atitinkamų rūšių žvejyba nutraukiama.

(3) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas nuo 2004 m. lapkričio 15 d. iki 2005 lapkričio 14 d. Nuo 2005 m. kovo 1 d.iki 31 d. šių išteklių leidžiama sužvejoti ne daugiau nei 894 tonas.

(4) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas laikotarpiui nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d.

(5) Šis bendras leistinas sugavimas galimas žvejybai atvirame rajone, apibrėžtame FAO 58.5.2 statistinio kvadrato dalimi, kuri nusakoma šiomis linijomis:

a)	prasidedanti taške, kuriame 72°15′ rytų ilgumos dienovidinis kerta Australijos ir Prancūzijos jūros ribų nustatymo susitarimo ribą, toliau einanti išilgai dienovidinio iki jo sankirtos su 53°25′ pietų platumos lygiagrete;

b)	toliau einanti į rytus išilgai tos lygiagretės iki jos sankirtos su 74° rytų ilgumos dienovidiniu;

c)	toliau einanti į šiaurės rytus išilgai geodezinės linijos iki 52°40′ pietų platumos lygiagretės sankirtos su 76° rytų ilgumos dienovidiniu;

d)	toliau einanti į šiaurę išilgai dienovidinio iki jo sankirtos su 52° pietų platumos lygiagrete;

e)	toliau einanti į šiaurės vakarus išilgai geodezinės linijos iki 51° pietų platumos lygiagretės sankirtos su 76°30′ rytų ilgumos dienovidiniu; ir

f)	toliau einanti į pietvakarius išilgai geodezinės linijos iki pradžios taško.

(6) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas žvejybai ilgosiomis ūdomis – nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. ir žvejybai dugninėmis gaudyklėmis – nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d.

(7) Įskaitant 152 tonas rajožuvių ir 152 tonas Macrorus spp. kaip priegaudą.

(8) Turi būti sužvejota ilgosiomis ūdomis.

(9) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas per žvejybos sezoną, kuris apibrėžtas kaip nustatytas 48.3 parajoniui, arba tol, kol bus išnaudotas 48.4 parajoniui nustatytas Dissostichus eleginoides sugavimo apribojimas arba tol, kol bus išnaudotas 48.3 parajoniui nustatytas Dissostichus eleginoides sugavimo apribojimas, kaip nurodyta pirmiau, (taikoma pirmesnio įvykio data).

(10) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas tralinei žvejybai nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d., žvejybai ilgosiomis ūdomis – nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

(11) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas tik į vakarus nuo 79°20′ rytų ilgumos. Šioje zonoje draudžiama žvejoti į rytus nuo šio dienovidinio (žr. XV priedą).

(12) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas laikotarpiui nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d.

(13) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas laikotarpiui nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d.

(14) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d.

(15) Bendras leistinas sugavimas turi apimti visos specializuotos žvejybos priegaudas. Išnaudojus šio bendro leistino sugavimo priegaudą, specializuota žvejyba nutraukiama.

(16) Bendras leistinas sugavimas turi apimti visos specializuotos žvejybos priegaudas. Išnaudojus šio bendro leistino sugavimo priegaudą, specializuota žvejyba nutraukiama.

(17) Bendras leistinas sugavimas turi apimti visos specializuotos žvejybos priegaudas. Išnaudojus šio bendro leistino sugavimo priegaudą, specializuota žvejyba nutraukiama.

(18) Bendras leistinas sugavimas turi apimti visos specializuotos žvejybos priegaudas. Išnaudojus šio bendro leistino sugavimo priegaudą, specializuota žvejyba nutraukiama.

(19) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d.

(20) Bendras leistinas sugavimas turi apimti visos specializuotos žvejybos priegaudas. Išnaudojus šio bendro leistino sugavimo priegaudą, specializuota žvejyba nutraukiama.

(21) Bendras leistina sugavimas turi apimti Dissostichus eleginoides ir Champsocephalus gunnari žvejybos priegaudas. Išnaudojus šio bendro leistino sugavimo priegaudą, atitinkamų rūšių žvejyba turėtų būti nutraukiama.

(22) Bendras leistina sugavimas turi apimti visos Dissostichus eleginoides ir Champsocephalus gunnari žvejybos priegaudas. Išnaudojus šio bendro leistino sugavimo priegaudą, atitinkamų rūšių žvejyba nutraukiama.

(23) Bendras leistinas sugavimas turi apimti visos Dissostichus eleginoides ir Champsocephalus gunnari žvejybos priegaudas. Išnaudojus šio bendro leistino sugavimo priegaudą, atitinkamų rūšių žvejyba nutraukiama.

(24) Apskaičiuojant bendrą leistiną sugavimą rajožuvės turi būti laikomos viena žuvų rūšimi.

(25) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas laikotarpiui nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 lapkričio 30 d.

II PRIEDAS

SPECIALIOS PRIEMONĖS, SKIRTOS NERŪŠIUOTIEMS SUGAVIMAMS IIa (EB VANDENYS), III, IV IR VIId PARAJONIUOSE

1.	Draudžiama iškrauti sugavimus, kurie yra nerūšiuoti.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegta atitinkama mėginių ėmimo programa, sudaranti sąlygas vykdyti veiksmingą atskirų rūšių iškrovimo stebėseną, kai iškrovimai yra nerūšiuoti. Ne vėliau kaip iki 2005 m. kovo 1 d. valstybės narės pateikia Komisijai išsamų mėginių ėmimo programų aprašymą bei uostų ir iškrovimo vietų, kuriose veikia mėginių ėmimo sistemos, sąrašą.

3.	Nukrypstant nuo 1 punkto, nerūšiuotus sugavimus leidžiama iškrauti uostuose ir iškrovimo vietose, kuriose vykdoma 2 punkte nurodyta mėginių ėmimo programa.

III PRIEDAS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TECHNINĖS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS

A DALIS

BALTIJOS JŪRA

1 skirsnis

Menkių žvejyba

1. Reikalavimai tam tikriems žvejybos įrankių, kuriais Baltijos jūroje leidžiama žvejoti menkes, tipams

1.1. Velkamieji tinklai

1.1.1. Be išėjimo langų

Draudžiama naudoti velkamuosius tinklus be išėjimo lango.

1.1.2. Su išėjimo langais

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 88/98 V priedo nuostatų dėl specialių atrankos priemonių, taikomos šio priedo 1 priedėlio nuostatos.

1.1.3. Vieno tinklo taisyklė

Jeigu žvejojama išėjimo langus turinčiu velkamuoju tinklu, laive negalima turėti jokio kito tipo žvejybos įrankio.

1.2. Žiauniniai tinklaičiai

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 88/98 IV priedo nuostatų, žiauninių tinklaičių akies dydis turi būti 110 mm.

Tinklų, kuriais žvejoja ne ilgesni nei 12 m, įskaitant 12 m ilgio laivus, bendro ilgio laivai, didžiausias ilgis negali viršyti 12 km.

Tinklų, kuriais žvejoja ilgesni nei 12 m bendro ilgio laivai, didžiausias ilgis negali viršyti 24 km.

Žvejybai tinklai pastatomi ne ilgiau nei 48 valandoms, skaičiuojant nuo pirmojo tinklų pastatymo vandenyje iki visiško jų ištraukimo į žvejybos laivą.

2. Menkės priegauda Baltijos jūroje

2.1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 88/98 3 straipsnio 4 dalies nuostatų, laive negalima laikyti neverslinių menkių, išskyrus 2.2 punkte numatytus atvejus.

2.2. Vis dėlto, nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 88/98 3 straipsnio 5 dalies nuostatų, menkės priegauda, sugauta žvejojant silkę ir bretlingius tinklais, kurių akių dydis 32 mm ar mažesnis, neviršija 3 % svorio. Laive laikoma ne daugiau nei 5 % verslinio dydžio neatitinkančių menkių priegaudos.

2.3. Kai tralais ir daniškais velkamaisiais tinklais, išskyrus nurodytus 1.1.2 punkte, žvejojama kitų rūšių nei silkės ir bretlingai žuvys, menkių priegauda negali viršyti 10 %.

3. Verslinis menkių dydis Baltijos jūroje

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 88/98 III priedo nuostatų, verslinis menkių dydis yra 38 cm.

4. Draudimas vasarą Baltijos jūroje žvejoti menkes

Nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2005 m. balandžio 30 d. imtinai menkių žvejyba draudžiama 22–24 pakvadračiuose, o nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 15 d. imtinai — 25–32 pakvadračiuose.

5. Menkių žvejybos Baltijos jūroje apribojimai

Draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą rajonuose, apibrėžtuose šiais taškais, kurie paeiliui sujungiami laksodromomis ir kurių padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą:

1 rajonas:

—	55°45′ šiaurės platumos, 15°30′ rytų ilgumos

—	55°45′ šiaurės platumos, 16°30′ rytų ilgumos

—	55°00′ šiaurės platumos, 16°30′ rytų ilgumos

—	55°00′ šiaurės platumos, 16°00′ rytų ilgumos

—	55°15′ šiaurės platumos, 16°00′ rytų ilgumos

—	55°15′ šiaurės platumos, 15°30′ rytų ilgumos

—	55°45′ šiaurės platumos, 15°30′ rytų ilgumos

2 rajonas:

—	55°00′ šiaurės platumos, 19°14′ rytų ilgumos

—	54°48′ šiaurės platumos, 19°20′ rytų ilgumos

—	54°45′ šiaurės platumos, 19°19′ rytų ilgumos

—	54°45′ šiaurės platumos, 18°55′ rytų ilgumos

—	55°00′ šiaurės platumos, 19°14′ rytų ilgumos

3 rajonas:

—	56°13′ šiaurės platumos, 18°27′ rytų ilgumos

—	56°13′ šiaurės platumos, 19°31′ rytų ilgumos

—	55°59′ šiaurės platumos, 19°13′ rytų ilgumos

—	56°03′ šiaurės platumos, 19°06′ rytų ilgumos

—	56°00′ šiaurės platumos, 18°51′ rytų ilgumos

—	55°47′ šiaurės platumos, 18°57′ rytų ilgumos

—	55°30′ šiaurės platumos, 18°34′ rytų ilgumos

—	56°13′ šiaurės platumos, 18°27′ rytų ilgumos

6. Laikinos ir papildomos stebėsenos, tikrinimo bei priežiūros sąlygos, atsižvelgiant į menkių išteklių atkūrimą Baltijos jūroje

6.1. Bendrosios nuostatos

6.1.1. Menkių išteklių Baltijos jūroje stebėsenos, tikrinimo ir priežiūros programa yra sudaryta iš šių elementų:

Specialios menkių žvejybos Baltijos jūroje sąlygos

Nacionalinės kontrolės veiksmų programos, kurias turi parengti Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Švedija.

Papildomos stebėsenos, kontrolės ir tikrinimo priemonės.

Bendra priežiūra ir keitimasis inspektoriais.

6.1.2. Nacionalinę kontrolės veiksmų programą, skirtą menkių ištekliams, galima persvarstyti Komisijos iniciatyva arba valstybės narės prašymu.

6.2. Specialios menkių žvejybos Baltijos jūroje sąlygos

6.2.1. Visi 8 metrų bendro ilgio ar ilgesni laivai, kuriuose yra arba kurie naudoja žvejybos įrankius, kuriais Baltijos jūroje leidžiama žvejoti menkes, turi turėti specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje.

6.2.2. Kiekviena valstybė narė parengia laivų, turinčių specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, sąrašą.

6.2.3. Žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas, kuriam valstybė narė yra išdavusi specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, privalo laikytis 2 priedėlio sąlygų.

6.3. Nacionalinės kontrolės veiksmų programos.

6.3.1. Kiekviena atitinkama valstybė narė parengia nacionalinę kontrolės veiksmų programą, susijusią su Baltijos jūra.

6.3.2. Komisija bent kartą per 2005 m. sukviečia Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto posėdį, kad būtų įvertinta, ar vykdoma nacionalinė kontrolės veiksmų programa, skirta menkės ištekliams Baltijos jūroje, ir būtų nustatyti jos rezultatai.

6.4. Stebėsena, tikrinimas ir priežiūra, kuriuos turi patvirtinti valstybės narės.

6.4.1. Kiekviena atitinkama valstybė narė per 30 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisijai pateikia nurodytų uostų sąrašą, 6.3.1 punkte nurodytą nacionalinę kontrolės programą ir įgyvendinimo tvarkaraštį. Komisija šią informaciją perduoda visoms suinteresuotosioms valstybėms narėms.

6.4.2. Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6 straipsnio 4 dalies, Bendrijos žvejybos laivų, pagal 6.2.1 punktą turinčių specialų žvejybos leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, kapitonai turi vesti laivo žvejybos operacijų žurnalą, laikydamiesi Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6 straipsnio nuostatų.

6.4.3. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio, nustatant laive laikomos žuvies, kuriai taikomas BLS, kiekį kilogramais, leistinas nukrypimo dydis — 8 %.

6.4.4. Menkės, iškrautos nurodytame uoste, tipiniai mėginiai, sudarantys ne mažiau nei 20 % iškrauto kiekio, pasveriami dalyvaujant valstybės narės įgaliotiems tikrintojams prieš šį kiekį pasiūlant pirmajam pardavimui ir parduodant. Šiuo tikslu valstybės narės per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisijai pateikia išsamų pranešimą apie mėginių ėmimo tvarką, kuri turi būti taikoma.

6.4.5. Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19a straipsnio 1a dalies, to reglamento 19e, 19f, 19g, 19h ir 19i straipsniai taikomi Bendrijos žvejybos laivams, turintiems specialų žvejybos leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje pagal 6.2.1 punktą.

6.4.6. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 13 straipsnio nuostatas valstybės narės užtikrina, kad laivų stebėjimo sistemos (LSS) duomenys, gauti pagal to reglamento 8 straipsnį, 10 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį apie laivus, turinčius specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, būtų naudojami:

a)	kompiuteriu nuskaitoma forma užregistruoti kiekvieną įplaukimą į uostą arba išplaukimą iš jo;

b)	užregistruoti kiekvieną įplaukimą į rajonus, kuriuose draudžiama menkių žvejyba Baltijos jūroje, ir išplaukimą iš jų.

6.4.7. Valstybės narės, siekdamos užtikrinti 6.4.5 punkte nurodytų įpareigojimų teikti ataskaitas vykdymą, gali įgyvendinti kitas kontrolės priemones, kurios būtų tokios pačios veiksmingos ir skaidrios kaip šie įpareigojimai teikti ataskaitas. Apie šias kitas priemones pranešama Komisijai prieš pradedant jas įgyvendinti.

6.4.8. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio, prie didesnių nei 50 kg menkės kiekių, vežamų į kitą vietą nei iškrovimo arba importo vieta, pridedama viena iš deklaracijų, numatytų Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnio 1 dalyje ir susijusių su vežamų žuvų rūšių kiekiais, kopija. Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išimtis netaikoma.

6.4.9. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34c straipsnio 1 dalies, specifinę menkės kontrolės programą Baltijos jūroje galima taikyti ilgiau nei dvejus metus nuo jos įsigaliojimo dienos.

6.5. Bendra priežiūra ir keitimasis inspektoriais

6.5.1. Atitinkamos valstybės narės vykdo bendrą tikrinimo ir priežiūros veiklą bei tam tikslui parengia bendras veiklos procedūras, taikomas jų priežiūros laivams.

6.5.2. Pirmininkaujanti valstybė narė sukviečia kompetentingų nacionalinių tikrinimo institucijų posėdį per 30 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, kad būtų suderinta bendra tikrinimo ir priežiūros programa.

6.5.3. Atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad kitų suinteresuotų valstybių narių inspektoriai būtų kviečiami dalyvauti bent bendroje tikrinimo veikloje.

6.5.4. Komisijos inspektoriai gali dalyvauti šiuose keitimuose ir bendruose patikrinimuose.

2 skirsnis

Rygos įlanka

7. Konkrečios Rygos įlankai taikomos nuostatos

7.1. Specialus žvejybos leidimas

7.1.1. Norėdami vykdyti žvejybos veiklą Rygos įlankoje, laivai turi turėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį išduotą specialų žvejybos leidimą.

7.1.2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 pastraipoje nurodytą specialų žvejybos leidimą turintys laivai būtų įtraukti į sąrašą, kuriame nurodomas jų pavadinimas ir vidaus registracijos numeris ir kurį kiekviena valstybė narė turi pateikti Komisijai.

Į sąrašą įtraukti laivai atitinka šias sąlygas:

a)	į sąrašus įtrauktų laivų bendra variklio galia (kW) neturi viršyti kiekvienai valstybei narei nustatytos galios Rygos įlankoje 2000–2001 m.;

b)	aivo variklio galia bet kuriuo metu neturi viršyti 221 kilovatų (kW).

7.2. Laivų arba variklių pakeitimas

7.2.1. Kiekvieną į 7.1.2 punkte nurodytą sąrašą įtrauktą laivą galima pakeisti kitu laivu arba laivais, jeigu:

a)	dėl šio pakeitimo nepadidėtų atitinkamai valstybei narei skirta 7.1.2 punkto a papunktyje nurodyta bendra variklio galia; ir

b)	laivo, kuriuo pakeičiama, variklio galia bet kuriuo metu neviršija 221 kW.

7.2.2. Kiekvieno atskiro laivo, įtraukto į 7.1.2 punkte nurodytą sąrašą, variklį galima pakeisti, jeigu:

a)	dėl variklio pakeitimo to laivo variklio galia bet kuriuo metu neviršija 221 kW; ir

b)	variklis, kuriuo pakeičiama, yra tokios galios, kad dėl pakeitimo nepadidės atitinkamai valstybei narei skirta 7.1.2 punkto a papunktyje nurodyta bendra variklio galia.

B DALIS

SKAGERAKO IR KATEGATO SĄSIAURIAI

8. Techninės apsaugos priemonės Skagerako ir Kategato sąsiauriuose

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 IV priedo nuostatų, taikomos šio priedo 3 priedėlio nuostatos.

C DALIS

ICES I–VII PARAJONIAI

9. Silkių, skumbrių ir stauridžių svėrimo tvarka

9.1. Ši tvarka taikoma didesniems nei 10 tonų silkių, skumbrių ir stauridžių arba jų mišinio iškrovimams Europos bendrijoje iš Bendrijos ir trečiųjų šalių laivų toliau nurodytuose rajonuose:

a)	jei tai yra silkės – ICES I, II, IV, VI ir VII parajoniuose bei IIIa ir Vb kvadratuose;

b)	jei tai yra skumbrės ir stauridės – ICES III, IV, VI ir VII parajoniuose bei IIa kvadrate.

9.2. 9.1 punkte nurodyti iškrovimai galimi tik nurodytuose uostuose.

9.3. Kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai perduoda nurodytųjų uostų, kuriuose galima iškrauti silkes, skumbres ir staurides, sąrašo, pateikto 2004 m., pakeitimus bei tikrinimo ir priežiūros procedūrų tuose uostuose pakeitimus, įskaitant 9.1 punkte nurodytų kiekvieno iškrovimo žuvų rūšių ir išteklių kiekio registravimo ir ataskaitų teikimo sąlygas. Apie šiuos pakeitimus pranešama iki jų įsigaliojimo likus ne mažiau nei 15 dienų. Komisija šią informaciją ir trečiųjų šalių nurodytus uostus perduoda visoms suinteresuotoms valstybėms narėms.

9.4. Valstybės narės, kurioje bus iškraunama, kompetentingoms institucijoms 9.1 punkte nurodyto žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas bent prieš 4 valandas iki įplaukimo į atitinkamos valstybės narės iškrovimo uostą praneša:

a)	uostą, į kurį ketina įplaukti, laivo pavadinimą ir jo registracijos numerį,

b)	numatytą atplaukimo į uostą laiką,

c)	laive laikomą kiekvienos rūšies žuvies kiekį gyvojo svorio kilogramais.

Atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos reikalauja, kad iškrauti nebūtų pradedama tol, kol nebus duotas atitinkamas leidimas.

9.5. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 IV priedo 4.2 punkto nuostatų, atvykęs į uostą žvejybos laivo kapitonas nedelsdamas pateikia atitinkamą laivo žurnalo puslapį ar puslapius, kurių iškrovimo uoste reikalauja kompetentinga institucija.

Laive laikomi kiekiai, apie kuriuos buvo pranešta iki iškrovimo kaip nurodyta 9.4 punkto c papunktyje, turi atitikti kiekius, užregistruotus laivo žurnale užbaigus iškrovimą.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatant laivo žurnale užregistruotos laive laikomos žuvies kiekį kilogramais leistinas nukrypimo dydis yra 8 %.

9.6. Visi šviežią žuvį perkantys pirkėjai užtikrina, kad visi gauti kiekiai būtų pasverti. Žuvis sveriama prieš ją rūšiuojant, apdorojant, sandėliuojant, išvežant iš iškrovimo uosto arba perparduodant. Pasvėrus nustatytas svoris įrašomas pildant iškrovimo deklaracijas ir pranešimus apie pardavimą.

Nustatant svorį, dėl vandens kiekio jis sumažinamas ne daugiau nei 2 %.

Be Reglamento (EB) Nr. 2847/93 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų įsipareigojimų, iškrautų kiekių perdirbėjas arba pirkėjas atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia sąskaitos faktūros ar kito jai lygiaverčio dokumento kopiją, kaip nurodyta 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (1) 22 straipsnio 3 dalyje. Tokioje sąskaitoje faktūroje arba dokumente nurodoma Reglamento (EB) Nr. 2847/93 9 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija ir jie pateikiami gavus prašymą arba per 48 valandas nuo svėrimo pabaigos.

9.7. Visi šaldytos žuvies pirkėjai arba turėtojai užtikrina, kad iškrauti kiekiai būtų pasverti prieš ją apdorojant, sandėliuojant, išvežant iš iškrovimo uosto arba perparduodant. Bet kokį pakuotės svorį, atitinkantį dėžių, plastikinės arba kitos taros, kurioje yra supakuota svertina žuvis, galima atimti iš iškrautų kiekių svorio.

Į dėžes supakuotos šaldytos žuvies svorį taip pat galima nustatyti padauginant vidutinį tipinio mėginio svorį, nustatytą pasvėrus iš dėžės išimtą turinį be plastikinės pakuotės nuo žuvų paviršiaus nutirpdžius visą ledą arba to nepadarius. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus 2004 m. Komisijos patvirtintos jų mėginių ėmimo metodikos pakeitimus, kad juos patvirtintų Komisija. Pakeitimus patvirtina Komisija. Pasvėrus nustatytas svoris įrašomas pildant iškrovimo deklaracijas ir pranešimus apie pardavimą.

9.8. 9.8. Ne vėliau nei iki 2005 m. gegužės 1 d. kompetentingos institucijos patvirtina, kalibruoja ir antspauduoja visas svėrimo sistemas. Žuvį sverianti šalis veda žurnalą, kurio puslapiai numeruojami ir kuriame užregistruojamas einamasis bendras svoris ir kiekvieno iškrovimo svoris. Šis žurnalas saugomas trejus metus. Kompetentingos institucijos turi neribotą prieigą prie svėrimo sistemų ir žurnalų.

Kol bus įdiegtos pirmojoje pastraipoje nurodytos svėrimo sistemos, sveriant turi dalyvauti tikrintojas.

9.9. Valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad ne mažiau nei 15 % iškrautos žuvies kiekio ir ne mažiau nei 10 % iškraunamos žuvies būtų nuodugniai patikrinta, t.y, kad bent būtų:

vykdoma iš laivo iškrauto sugavimo svėrimo pagal žuvų rūšis stebėsena. Jeigu laivai sugavimą į krantą iškrauna vamzdynais, vykdoma viso iš laivų, kuriuos buvo nuspręsta patikrinti, iškraunamo kiekio svėrimo stebėsena. Jei tai — traleris-šaldiklis, suskaičiuojamos visos dėžės. Pasveriamas iš dėžės ar padėklo paimtas tipinis mėginys, siekiant nustatyti vidutinį dėžės ar padėklo svorį. Taip pat pagal patvirtintą metodiką paimami mėginiai iš dėžių, kad būtų nustatytas vidutinis žuvies neto svoris (be pakuotės, be ledo);

b)	atliekamas kryžminis žurnale ir iškrovimo deklaracijoje ar pranešime apie pardavimą užregistruotų atskirų rūšių žuvies kiekių bei išankstiniame pranešime apie iškrovimą nurodytų ir iškrautų atskirų rūšių žuvies kiekių patikrinimas;

c)	jei iškrovimas nutraukiamas, prieš atnaujinant iškrovimą būtų gautas leidimą;

d)	tikrinama, ar baigus krauti laive nelieka jokios žuvies.

10. Silkių žvejyba IIa rajone (EB vandenys)

Nuo sausio 1 d. iki vasario 28 d. ir nuo gegužės 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama iškrauti arba laikyti laive silkes, sužvejotas IIa kvadrate (EB vandenys).

11. Silkių, skirtų pramoninėms reikmėms, iškrovimo sąlygos

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1434/98 2 straipsnio 1 dalies, taikomos šios nuostatos:

Silkių, sužvejotų ne ICES III ir IV parajoniuose tinklais, kurių akies dydis mažesnis nei 32 mm, negalima laikyti laive arba iškrauti, nebent tai — silkių ir kitų rūšių žuvies mišinys, kuris nėra surūšiuotas ir jeigu silkės sudaro ne daugiau nei 10 % bendro silkių ir kitų rūšių žuvies svorio.

12. Menkių žvejybos apribojimai

Į vakarus nuo Škotijos: iki 2005 m. gruodžio 31 d. draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą rajonuose, apibrėžtuose taškais, kurie paeiliui sujungiami laksodromomis:

59°05′ šiaurės platumos, 06°45′ vakarų ilgumos

59°30′ šiaurės platumos, 06°00′ vakarų ilgumos

59°40′ šiaurės platumos, 05°00′ vakarų ilgumos

60°00′ šiaurės platumos, 04°00′ vakarų ilgumos

59°30′ šiaurės platumos, 04°00′ vakarų ilgumos

59°05′ šiaurės platumos, 06°45′ vakarų ilgumos

b)	Keltų jūra:iki 2005 m. kovo 31 d. draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą toje ICES VII kvadrato dalyje, kuri yra šiuose ICES stačiakampiuose: 30E4, 31E4, 32E3. Šis draudimas kovo mėnesį netaikomas spinduliniams tralams.

Nukrypstant nuo a ir b punktų, nustatytuose rajonuose numatytais laikotarpiais leidžiama vykdyti žvejybos veiklą naudojant dugnines gaudykles ir krabų bei omarų gaudykles, jeigu:

i)	laive laikomos tik dugninės gaudyklės ir krabų bei omarų gaudyklės, ir

ii)	laive laikomi tik kiautuotieji vėžiagyviai arba vėžiagyviai.

Nukrypstant nuo a ir b punktų, šiuose punktuose nurodytuose rajonuose leidžiama vykdyti žvejybos veiklą naudojant mažesnio nei 55 mm akių dydžio tinklus, jeigu:

i)	laive neturima didesnio nei 55 mm ar 55 mm akių dydžio tinklo, ir

ii)	laive laikomos tik silkės, skumbrės, sardinės, sardinelės, stauridės, šprotai, šiauriniai žydrieji merlangai ir argentinos.

13. Žvejybos nutraukimas smiltinių ungurių rajone.

Draudžiama iškrauti arba laikyti laive smiltinius ungurius, sužvejotus geografiniame rajone, kuris ribojasi su rytine Anglijos ir Škotijos pakrante ir apibrėžtame šiais taškais, kurie paeiliui sujungiami laksodromomis:

—	rytinė Anglijos pakrantė 55o30′ šiaurės platumos,

—	55°30′ šiaurės platumos, 1°00′ vakarų ilgumos,

—	58°00′ šiaurės platumos, 1°00′ vakarų ilgumos,

—	58°00′ šiaurės platumos, 2°00′ vakarų ilgumos,

—	rytinė Škotijos pakrantė 2°00′ vakarų ilgumos.

Tačiau leidžiama vykdyti ribotą žvejybą, kad būtų stebimi smiltinių ungurių ištekliai rajone ir žvejybos nutraukimo poveikis.

14. Rockall juodadėmės menkės rajonas

Bet kokia žvejyba, išskyrus ūdomis, draudžiama rajone, apibrėžtame šiais taškais, kurie paeiliui sujungiami laksodromomis:

Taško Nr.:	Platuma	Ilguma
1	57°00′ šiaurės platumos	15°00′ vakarų ilgumos
2	57°00′ šiaurės platumos	14°00′ vakarų ilgumos
3	56°30′ šiaurės platumos	14°00′ vakarų ilgumos
4	56°30′ šiaurės platumos	15°00′ vakarų ilgumos

15. Airijos jūroje taikomos techninės apsaugos priemonės

2002 m. vasario 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 254/2002, nustatančio priemones, kurios turi būti taikomos 2002 m. menkių ištekliams Airijos jūroje (ICES VIIa kvadratas) atkurti (2), 2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytos techninės apsaugos priemonės laikinai taikomos 2005 metais.

D DALIS

ICES VIII, IX IR X PARAJONIAI

16. Draudimas žvejoti tralais vandenyse aplink Azorų, Kanarų ir Maderos salas

Laivams draudžiama žvejoti bet kokiu dugniniu tralu arba panašiais velkamaisiais tinklais, kurie traukiami jūros dugnu, vandenyse, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba priklausančias jų jurisdikcijai ir apibrėžtuose šias koordinates jungiančiomis linijomis:

Azorų salos

36°00′ šiaurės platumos, 23°00′ vakarų ilgumos

42°00′ šiaurės platumos, 23°00′ vakarų ilgumos

42°00′ šiaurės platumos, 34°00′ vakarų ilgumos

36°00′ šiaurės platumos, 34°00′ vakarų ilgumos

36°00′ šiaurės platumos, 23°00′ vakarų ilgumos

Kanarų ir Maderos salos

27°00′ šiaurės platumos, 19°00′ vakarų ilgumos

26°00′ šiaurės platumos, 15°00′ vakarų ilgumos

29°00′ šiaurės platumos, 13°00′ vakarų ilgumos

36°00′ šiaurės platumos, 13°00′ vakarų ilgumos

36°00′ šiaurės platumos, 19°00′ vakarų ilgumos

27°00′ šiaurės platumos, 19°00′ vakarų ilgumos

E DALIS

VIDURŽEMIO JŪRA

17. Techninės apsaugos priemonės Viduržemio jūroje

Žvejybą, šiuo metu vykdomą taikant leidžiančias nukrypti nuostatas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1626/94 3 straipsnio 1 ir 1a dalyse bei 6 straipsnio 1 ir 1a dalyse, laikinai leidžiama tęsti 2005 metais.

F DALIS

RYTINĖ RAMIOJO VANDENYNO DALIS

18. Gaubiamieji tinklai rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje (Amerikos tropinių tunų komisijos (IATTC) reguliavimo rajonas)

Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 11 d. arba nuo 2005 m. lapkričio 20 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti gelsvapelekius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuotuosius tunus (Katsuwonus pelamis) rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis:

—	Šiaurės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės linija,

—	150° vakarų ilgumos,

—	40° šiaurės platumos,

—	40° pietų platumos.

Atitinkamos valstybės narės iki 2005 m. liepos 1 d. praneša Komisijai apie pasirinktą žvejybos nutraukimo laikotarpį. Visi atitinkamų valstybių narių laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, apibrėžtame rajone pasirinktu laikotarpiu privalo nutraukti žvejybą gaubiamaisiais tinklais.

Nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Amerikos tropinių tunų komisijos reguliavimo rajone tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose laikomi ir po to iškraunami visi sužvejoti gelsvapelekiai, didžiaakiai ir dryžuotieji tunai, išskyrus žuvis, kurios netinka vartoti žmonių maistui dėl kitų nei dydis priežasčių. Vienintelė išimtis — paskutinis reiso etapas, kai gali pritrūkti vietos visam tuo etapu sužvejotam tunui sukrauti.

Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nedelsdami paleidžia, kiek tai įmanoma padaryti, visus nesužalotus jūros vėžlius, ryklius, vėjažuves, rajas, doradas ir kitas netikslines rūšis. Žvejai raginami rengti ir naudoti greitą ir saugų visų pirmiau minėtų gyvūnų paleidimą palengvinančius būdus bei įrangą.

Apsuptiems tinklais arba į juos įsipainiojusiems jūros vėžliams taikomos šios konkrečios priemonės:

a)	pastebėjus tinkle jūros vėžlį, imamasi visų pagrįstų pastangų vėžliui išgelbėti prieš jam įsipainiojant į tinklą, prireikus įskaitant greitaeigio katerio nuleidimą į vandenį,

b)	jeigu vėžlys įsipainioja tinkle, tinklo vyniojimas turėtų būti nutraukiamas iškart, kai vėžlys iškyla iš vandens ir neatnaujinamas, kol vėžlys išpainiojamas iš tinklo ir paleidžiamas,

c)	jeigu vėžlys įkeliamas į laivą, prieš paleidžiant jį į vandenį turėtų būti imamasi visų tinkamų veiksmų jam padėti atsigauti,

d)	tunus žvejojantiems laivams draudžiama į jūrą mesti druskos maišus arba kitų rūšių plastiko šiukšles,

e)	jei įmanoma, rekomenduojama paleisti jūrų vėžlius, įsipainiojusius į žuvų tankio trale daviklius (ŽTTD),

f)	taip pat rekomenduojama panaudoti žuvininkystėje nenaudojamus žuvų tankio trale daviklius (ŽTTD).

G DALIS

RYTINĖ ATLANTO VANDENYNO DALIS IR VIDURŽEMIO JŪRA

19. Verslinis paprastųjų melsvųjų tunų dydis rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 6 straipsnio ir IV priedo nuostatų, verslinis paprastųjų melsvųjų tunų dydis Viduržemio jūroje yra 10 kg arba 80 cm.

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 7 straipsnio 1 dalies nuostatų, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje sugautiems paprastiesiems melsviesiems tunams netaikomas leistinas nuokrypis.

20. Verslinis didžiaakių tunų dydis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 6 straipsnio ir IV priedo nuostatų, panaikinamas verslinis didžiaakių tunų dydis.

21. Tam tikrų laivų ir žvejybos įrankių tipų naudojimo apribojimai

Siekiant apsaugoti didžiaakių tunų išteklius, ypač jaunikles žuvis, a ir b punktuose nurodytu laikotarpiu ir tuose punktuose nurodytame rajone draudžiama žvejoti gaubiamaisiais tinklais ir gaudyklėmis;

šiame rajone:

Pietinė riba	:	0° pietų platumos lygiagretė
Šiaurinė riba	:	5° šiaurės platumos lygiagretė
Vakarinė riba	:	20° vakarų ilgumos dienovidinis
Rytinė riba	:	10° vakarų ilgumos dienovidinis

b)	Draudimas galioja kasmet lapkričio 1–30 d.

2.	Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 3 straipsnio nuostatų, Bendrijos žvejybos laivams leidžiama žvejoti neribojant tam tikrų tipų laivų ir žvejybos įrankių naudojimo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytame rajone 3 straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu.

22. Priemonės dėl sportinės ir pramoginės žvejybos veiklos Viduržemio jūroje.

Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad sportinėje ir pramoginėje žvejyboje būtų draudžiama naudoti velkamuosius tinklus, gaubiamuosius tinklus, dragas, žiauninius tinklaičius, trigubus tempiamus tinklus ir ilgąsias ūdas tuno ir tuno rūšių, pirmiausia paprastojo melsvojo tuno, žvejybai Viduržemio jūroje.

2.	Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nebūtų prekiaujama sportinės ir pramoginės žvejybos metu Viduržemio jūroje sugautu tunu ir tuno rūšimis.

23. Paprastojo melsvojo tuno mėginių ėmimo planas

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 5a straipsnio nuostatų, kiekviena valstybė narė įdiegia mėginių ėmimo programą sugauto paprastojo melsvojo tuno dydžiui apskaičiuoti; tam visų pirma reikia, kad dydžio mėginių ėmimas varžose būtų atliekamas remiantis vienu mėginiu (=100 egzempliorių) kiekvienam 100 tonų gyvos žuvies. Dydžio mėginiai bus imami sugavimo (3) metu ūkyje, laikantis ICCAT metodikos, skirtos II užduočiai. Mėginiai turėtų būti imami bet kurio sugavimo metu visose varžose. Duomenis apie praėjusiais metais paimtus mėginius reikia perduoti ICCAT iki liepos 31 d.

24. Laikinosios priemonės pažeidžiamoms gelminėms buveinėms apsaugoti

Draudžiama žvejoti dugniniais tralais ir stacionariais žvejybos įrankiais, įskaitant dugninius žiauninius tinklaičius ir ilgąsias ūdas, rajonuose, apibrėžtuose šiais taškais, kurie paeiliui sujungiami laksodromomis ir kurių padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą:

Hecate povandeniniai kalnai:

—	52° 21.2866′ šiaurės platumos, 31° 09.2688′ vakarų ilgumos

—	52° 20.8167′ šiaurės platumos, 30° 51.5258′ vakarų ilgumos

—	52° 12.0777′ šiaurės platumos, 30° 54.3824′ vakarų ilgumos

—	52° 12.4144′ šiaurės platumos, 31° 14.8168′ vakarų ilgumos

—	52° 21.2866′ šiaurės platumos, 31° 09.2688′ vakarų ilgumos

Faraday povandeniniai kalnai:

—	50° 01.7968′ šiaurės platumos, 29° 37.8077′ vakarų ilgumos

—	49° 59.1490′ šiaurės platumos, 29° 29.4580′ vakarų ilgumos

—	49° 52.6429′ šiaurės platumos, 29° 30.2820′ vakarų ilgumos

—	49° 44.3831′ šiaurės platumos, 29° 02.8711′ vakarų ilgumos

—	49° 44.4186′ šiaurės platumos, 28° 52.4340′ vakarų ilgumos

—	49° 36.4557′ šiaurės platumos, 28° 39.4703′ vakarų ilgumos

—	49° 29.9701′ šiaurės platumos, 28° 45.0183′ vakarų ilgumos

—	49° 49.4197′ šiaurės platumos, 29° 42.0923′ vakarų ilgumos

—	50° 01.7968′ šiaurės platumos, 29° 37.8077′ vakarų ilgumos

Reykjanes povandeninių uolų dalis:

—	55° 04.5327′ šiaurės platumos, 36° 49.0135′ vakarų ilgumos

—	55° 05.4804′ šiaurės platumos, 35° 58.9784′ vakarų ilgumos

—	54° 58.9914′ šiaurės platumos, 34° 41.3634′ vakarų ilgumos

—	54° 41.1841′ šiaurės platumos, 34° 00.0514′ vakarų ilgumos

—	54° 00.0′ šiaurės platumos, 34° 00.0′ vakarų ilgumos

—	53° 54.6406′ šiaurės platumos, 34° 49.9842′ vakarų ilgumos

—	53° 58.9668′ šiaurės platumos, 36° 39.1260′ vakarų ilgumos

—	55° 04.5327′ šiaurės platumos, 36° 49.0135′ vakarų ilgumos

Altair povandeniniai kalnai:

—	44° 50.4953′ šiaurės platumos, 34° 26.9128′ vakarų ilgumos

—	44° 47.2611′ šiaurės platumos, 33° 48.5158′ vakarų ilgumos

—	44° 31.2006′ šiaurės platumos, 33° 50.1636′ vakarų ilgumos

—	44° 38.0481′ šiaurės platumos, 34° 11.9715′ vakarų ilgumos

—	44° 38.9470′ šiaurės platumos, 34° 27.6819′ vakarų ilgumos

—	44° 50.4953′ šiaurės platumos, 34° 26.9128′ vakarų ilgumos

Antialtair povandeniniai kalnai:

—	43° 43.1307′ šiaurės platumos, 22° 44.1174′ vakarų ilgumos

—	43° 39.5557′ šiaurės platumos, 22° 19.2335′ vakarų ilgumos

—	43° 31.2802′ šiaurės platumos, 22° 08.7964′ vakarų ilgumos

—	43° 27.7335′ šiaurės platumos, 22° 14.6192′ vakarų ilgumos

—	43° 30.9616′ šiaurės platumos, 22° 32.0325′ vakarų ilgumos

—	43° 40.6286′ šiaurės platumos, 22° 47.0288′ vakarų ilgumos

—	43° 43.1307′ šiaurės platumos, 22° 44.1174′ vakarų ilgumos

H DALIS

GILIAVANDENIŲ ŽUVŲ RŪŠYS

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2347/2002, 2005 m. taikomos šios priemonės:

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių ir jų teritorijoje užregistruotų laivų žvejybos veiklai, kai kalendoriniais metais sužvejojama ir laive laikoma daugiau nei 10 tonų giliavandenių rūšių žuvies ir juodųjų otų, būtinas gelminės žvejybos leidimas.

Tačiau draudžiama sužvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti bet kokį giliavandenių rūšių žuvies ir juodųjų otų bendrą kiekį, kiekvieno jūrų reiso metu viršijantį 100 kg, nebent toks laivas turi gelminės žvejybos leidimą.

(1) OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).

(2) OL L 41, 2002 2 13, p. 1.

(3) Žuvims, augintoms ilgiau nei 1 metus, reikėtų taikyti kitus papildomus mėginių ėmimo metodus.

III priedo 1 priedėlis

Tralo maišo viršutinio lango „BACOMA“ specifikacijos

105 mm arba didesnėmis tinklo akimis tralų, daniškų velkamųjų tinklų arba panašių velkamųjų tinklų maiše įterpiamo lango 110 mm dydžio kvadratinėmis tinklo akimis, kurios buvo išmatuotos kaip vidinis angos skersmuo, specifikacija.

Langas – tai keturkampis tralo maiše įterpiamas tinklinio audeklo gabalas. Jame gali būti tik vienas langas. Jo neturi užstoti tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės. Tralo maišo dydis, tinklinio audeklo gabalas tralui pailginti ir galinė tralo dalis.

Tralo maišas – tai savo kraštais sujungti du vienodo dydžio paneliai

Draudžiama laikyti laive tinklą, kurio bet kokioje maišo skersmens vietoje būtų daugiau kaip 100 nesutrauktų rombinių akių, išskyrus sujungimą arba tinklinio audeklo kraštus.

Bet kokioje kiekvieno tinklinio audeklo gabalo tralui pailginti apskritimo skersmens vietoje, išskyrus tinklinio audeklo kraštus, nesutrauktų rombinių akių skaičius neturi būti mažesnis arba didesnis už maksimalų priekinės tralo maišo dalies apskritimo skersmens stricto sensu ir kūginės tralo dalies galo skersmens akių skaičių, išskyrus tinklinio audeklo kraštus (1 pav.).

Lango vieta

Langas įdedamas viršutiniame tralo maišo panelyje. Langas turi užsibaigti ne daugiau kaip per 4 akis nuo tralo maišo raiščio, įskaitant ranka sumegztų akių juostą, pro kurią prakišamas tralo raištis (2 pav.).

Lango dydis

Lango plotis, išreikštas akių kraštinių skaičiumi, lygus viršutinio panelio nesutrauktų rombinių akių skaičiui, padalytam iš dviejų. Prireikus viršutiniame panelyje iš abiejų lango angos pusių, paskirsčius po lygiai, leidžiama palikti ne daugiau nei 20 % nesutrauktų rombinių akių skaičiaus (3 pav.).

Lango ilgis – ne mažesnis nei 3,5 metro.

Tinklinis lango audeklas

Mažiausios akių angos – 110 mm. Tinklo akys – kvadratinės, t.y. visi keturi lango tinklinio audinio kraštai sudaryti iš susikertančių ištisinių kraštinių. Tinklinis audinys pritvirtinamas taip, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos tralo maišo ilgiui. Tinklinis audinys – bemazgis, surištas iš viengijo špagato arba panašiomis įrodytomis atrankos savybėmis pasižymintis tinklinis audinys. Viengubo verpalo skersmuo – ne mažesnis nei 4,9 mm.

Kitos specifikacijos

Įterpimo specifikacijos yra nustatytos 4a, 4b ir 4c paveiksluose. Tralo maišo iškėlimo virvė turi būti ne trumpesnė nei 4 m.

1 paveikslas

Tralinį žvejybos įrankį pagal jo dalių formą ir funkciją galima suskirstyti į tris dalis.

Tralo korpusas – tai kūgio formos visada siaurėjanti 10–40 m ilgio dalis. Tinklinio audinio gabalas tinklui pailginti – tai nekūginė tralo dalis, kuri paprastai gaminama iš vieno ar dviejų 49,5 akių ilgio tinklų ir kurios ilgis būna 6–12 m. Tralo maišas – tai taip pat nekūginė dažnai iš dvigubo špagato, kad maišas būtų atsparesnis dėvėjimuisi, surišta tralo dalis. Tralo maišo ilgis dažnai būna 49,5 akys, t.y. maždaug 6 m, nors mažesniuose laivuose naudojami trumpesni (2–4 m.) tralo maišai. Už tralo maišo iškėlimo virvės esanti dalis vadinama tralo iškėlimo maišu.

2 paveikslas

Atstumas nuo tralo maišo raiščio iki lango panelio – 4 akys. Viršutiniame panelyje yra 3,5 rombinės akys ir viena 0,5 akies pločio rankomis sumegzta „tralo maišo raiščio“ juosta.

3 paveikslas

Viršutiniame panelyje išilgai statmenos juostos nuo vienos iki kitos sumegztų tinklinio audeklo krašto siūlės galima palikti 20 % rombinių akių. Pavyzdžiui (žr. 3 pav.), jei viršutinis panelis būtų 30 nesutrauktų akių pločio, 20 % būtų 6 akys. Tada iš abiejų lango angos pusių būtų pridedama po tris nesutrauktas akis. Atitinkamai lango angos plotis būtų 12 akies kraštinių (30–6=24 rombinės akys, kurias padalijus iš dviejų gaunama 12 akių kraštinių).

4a paveikslas

Apatinis panelis

Pateikiama apatinio 49,5 akių pločio tinklinio audeklo panelio konstrukcija.

4b paveikslas

Viršutinis panelis

(be rombinių akių tarp sumegztų tinklinio audeklo kraštų ir kvadrato formos akių panelio)

Viršutinio panelio konstrukcija, lango dydis ir vieta, jeigu tai yra nuo vieno iki kito tinklinio audeklo krašto sumezgimo siūlės besitęsiantis išėjimo panelis.

4c paveikslas

Viršutinis panelis

(tarp tinklinio audeklo kraštų sumezgimo siūlės ir kvadrato formos panelio turintis rombines akis)

Viršutinio panelio konstrukcija, jeigu viršutiniame panelyje išlaikoma 20 % rombinių akių, kurios po lygiai paskirstomos iš abiejų išėjimo lango pusių.

III priedo 2 priedėlis

Specialios sąlygos Baltijos jūroje žvejojant menkes

1.	Tik specialų žvejybos leidimą turintiems laivams leidžiama iškrauti menkes iš Baltijos jūros.

2.	Valstybės narės, kurioje turi būti vykdomas iškrovimas, apie kurį turi būti pranešta iš anksto, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad laive esantis sugavimas nebūtų pradėtas iškrauti tol, kol minėtos institucijos nesuteikia tam leidimo.

Žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas, kuriam valstybė narė yra išdavusi specialų menkių žvejybos Baltijos jūroje turi laikytis šių reikalavimų:

i)	žvejybos laive turi būti laikoma specialaus menkių žvejybos Baltijos jūroje leidimo kopija;

ii)	prieš išplaukiant iš Baltijos jūros rajono ar įplaukiant pranešti laivo registravimo valstybei narei apie išplaukimo arba įplaukimo datą, laiką ir vietą, ir nepradėti naujo žvejybos reiso, kol nebus iškrauti visi sugavimai;

iii)	neperkrauti jokių žuvų jūroje;

iv)	neplaukti rajonais, kuriuose menkių žvejyba draudžiama, jeigu žvejybos įrankiai laive nėra patikimai surišti ir sukrauti;

v)	laive laikant daugiau nei 300 kg menkės, bent prieš dvi valandas iki įplaukimo į valstybės narės uostą ar iškrovimo vietą nurodyti atitinkamoms institucijoms uosto ar iškrovimo vietos pavadinimą ir menkės kiekį gyvojo svorio kilogramais;

vi)	menkes iškrauti tik nurodytuose uostuose, kai laive yra daugiau kaip 750 kg gyvojo menkės svorio;

vii)	nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnio, prieš pradedant iškrauti laive laikomus sugavimus, nacionalinėms institucijoms įteikti atitinkamą(-us) laivo žurnalo puslapį(-ius).

III priedo 3 priedėlis

Velkamieji žvejybos įrankiai: Skagerako ir Kategato sąsiauriai

Tinklo akies kraštinės ilgio ribos, tikslinės rūšys ir nustatyta sugavimo procentinė sudėtis, taikoma naudojant vieną tinklo akies kraštinės ilgio ribą

Žuvų rūšys	Tinklo akies kraštinės ilgio riba (milimetrais)
	< 16	16-31		32-69		35-69	70-89 (5)	≥ 90
	Mažiausias tikslinių rūšių procentas
	50 % (6)	50 % (6)	20 % (6)	50 % (6)	20 % (6)	20 % (7)	30 % (8)	nenustatyta
Smiltiniai unguriai (Ammodytidae) (3)	x	x	x	x	x	x	x	x
Smiltiniai unguriai (Ammodytidae) (4)		x		x	x	x	x	x
Esmarko menkenės (Trisopterus esmarkii)		x		x	x	x	x	x
Šiauriniai žydrieji merlangai (Micromesistius poutassou)		x		x	x	x	x	x
Jūrų drakonai (Trachinus draco) (1)		x		x	x	x	x	x
Moliuskai (išskyrus Sepia) (1)		x		x	x	x	x	x
Vėjažuvės (Belone belone) (1)		x		x	x	x	x	x
Pilkieji jūrgaidžiai (Eutrigla gurnardus) (1)		x		x	x	x	x	x
Argentinos (Argentina spp.)				x	x	x	x	x
Šprotai (Sprattus sprattus)		x		x	x	x	x	x
Europiniai upiniai unguriai (Anguilla, anguilla)			x	x	x	x	x	x
Paprastosios krevetės/Baltijos krevetės (Crangon spp., Palaemon adspersus) (2)			x	x	x	x	x	x
Skumbrės (Scomber spp.)				x			x	x
Stauridės (Trachurus spp.)				x			x	x
Atlanto silkės (Clupea harengus)				x			x	x
Šiaurinės krevetės (Pandalus borealis)						x	x	x
Paprastosios krevetės/Baltijos krevetės (Crangon spp., Palaemon adspersus) (1)					x		x	x
Merlangas (Merlangius merlangus)							x	x
Norveginiai omarai (Nephrops norvegicus)							x	x
Visi kiti jūrų gyvūnai								x

(1) Ne toliau nei keturios mylios nuo bazinės linijos.

(2) Toliau nei keturios mylios nuo bazinės linijos.

(3) Nuo kovo 1 d. iki spalio 31 d. – Skagerako sąsiauryje, nuo kovo 1 d. iki liepos 31 d. – Kategato sąsiauryje.

(4) Nuo lapkričio 1 d. iki paskutinės vasario mėn. dienos – Skagerako sąsiauryje, nuo rugpjūčio 1 d. iki paskutinės vasario mėn. dienos – Kategato sąsiauryje.

(5) Taikant šią tinklo akies kraštinės ilgio ribą, tralo maišas ir tinklinio audeklo gabalas tralui pailginti turi būti pagaminti iš kvadratinių akių tinklinio audeklo su rūšiuojamuoju tinkleliu.

(6) Sugavimo, laikomo laive, ne daugiau 10 % sudaro bet koks menkių, juodadėmių menkių, jūrų lydekų, jūrų plekšnių, raudonųjų plekšnių, mažažiočių plekšnių, jūrų liežuvių, paprastųjų otų, rombų, plekšniažuvių, skumbrių, megrimų, merlangų, paprastųjų limandų, ledjūrio menkių, norveginių omarų ir omarų mišinys.

(7) Sugavimo, laikomo laive, ne daugiau nei 50 % sudaro bet koks menkių, juodadėmių menkių, jūrų lydekų, jūrų plekšnių, raudonųjų plekšnių, mažažiočių plekšnių, jūrų liežuvių, paprastųjų otų, rombų, plekšniažuvių, silkių, skumbrių, megrimų, merlangų, paprastųjų limandų, ledjūrio menkių, norveginių omarų ir omarų mišinys.

(8) Sugavimo, laikomo laive, ne daugiau nei 60 % sudaro bet koks menkių, juodadėmių menkių, jūrų lydekų, jūrų plekšnių, raudonųjų plekšnių, mažažiočių plekšnių, jūrų liežuvių, paprastųjų otų, rombų, plekšniažuvių, megrimų, merlangų, paprastųjų limandų, ledjūrio menkių ir omarų mišinys.

III priedo 4 priedėlis

Jungiamosios krevečių tralo grandinės: NAFO rajonas

Jungiamosios grandinės – tai grandinės, lynai arba grandinių ir lynų derinys, kuris gruntlynį skirtingais intervalais jungia su apatine tralo pavara arba išilgai apatinių tralo sparnų krašto ir vidurinės tralo tinklinio audeklo dalies tarp abiejų tralo sparnų prakištu lynu kilpoms prie apatinės tralo pavaros pritvirtinti. Terminą „apatinė tralo pavara“ galima vartoti vietoje termino „išilgai apatinių tralo sparnų krašto ir vidurinės tralo tinklinio audeklo dalies tarp abiejų tralo sparnų prakištas lynas kilpoms prie apatinės tralo pavaros pritvirtinti“ ir atvirkščiai. Vieni laivai naudoja tik vieną lyną; kiti naudoja ir apatinę tralo pavarą, ir išilgai apatinių tralo sparnų krašto ir vidurinės tralo tinklinio audeklo dalies tarp abiejų tralo sparnų prakištą lyną kilpoms prie apatinės tralo pavaros pritvirtinti kaip parodyta paveiksle. Jungiamosios grandinės ilgis matuojamas nuo gruntlynį (jo vidurį) kertančios grandinės arba lyno vidurio iki apatinės tralo pavaros apatinės dalies.

Pridėtame paveiksle parodyta, kaip matuoti jungiamųjų grandinių ilgį.

IVa PRIEDAS

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į TAM TIKRŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ

Bendrosios nuostatos

1. Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos Bendrijos žvejybos laivams, kurių didžiausias ilgis yra 10 metrų arba didesnis.

2. Šiame priede naudojamas šis geografinis rajonas:

Kategato sąsiauris (ICES IIIa kvadrato pietinė dalis),

Skagerako sąsiauris ir Šiaurės jūra (ICES IVa,b,c kvadratai, šiaurinė IIIa kvadrato dalis ir EB vandenų IIa rajonas),

Į vakarus nuo Škotijos (ICES VIa kvadratas),

Rytinė Lamanšo sąsiaurio dalis (ICES VIId kvadratas),

Airijos jūra (ICES VIIa kvadratas).

Laivams, apie kuriuos Komisijai pranešta, kad juose įmontuotos laivo stebėjimo sistemos pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 5 ir 6 straipsnius, galioja šis rajono į vakarus nuo Škotijos apibrėžimas:

ICES VIa kvadratas, išskyrus jo dalį, esančią į vakarus nuo linijos, brėžiamos tiesiomis linijomis paeiliui sujungiant šias geografines koordinates:

60°00′ šiaurės platumos, 04°00′ vakarų ilgumos

59°45′ šiaurės platumos, 05°00′ vakarų ilgumos

59°30′ šiaurės platumos, 06°00′ vakarų ilgumos

59°00′ šiaurės platumos, 07°00′ vakarų ilgumos

58°30′ šiaurės platumos, 08°00′ vakarų ilgumos

58°00′ šiaurės platumos, 08°00′ vakarų ilgumos

58°00′ šiaurės platumos, 08°30′ vakarų ilgumos

56°00′ šiaurės platumos, 08°30′vakarų ilgumos

56°00′ šiaurės platumos, 09°00′ vakarų ilgumos

55°00′ šiaurės platumos, 09°00′ vakarų ilgumos

55°00′ šiaurės platumos, 10°00′ vakarų ilgumos

54°30′ šiaurės platumos, 10°00′ vakarų ilgumos.

3. Šiame priede buvimo rajone ir nebuvimo uoste diena – tai:

(a)	24 valandų laikotarpis nuo kalendorinės dienos 00.00 valandų iki tos pačios kalendorinės dienos 24.00 valandos arba bet kokia to laikotarpio dalis, kurią laivas būna 2 punkte apibrėžtame rajone arba nebūna uoste; arba

(b)

bet koks EB laivo žurnale užregistruotas nepertraukiamasis 24 valandų laikotarpis, kurį laivas būna 2 punkte apibrėžtame rajone arba nebūna uoste ar bet kokia pirmiau minėto laikotarpio dalis.

Valstybė narė, kuri pageidauja taikyti b papunktyje nustatytą buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienos apibrėžimą, iki 2005 m. vasario 1 d. Komisijai praneša apie laivo veiklos kontrolės priemones, kad būtų užtikrintas b papunktyje nustatytų sąlygų laikymasis.

4. Šiame priede naudojamos toliau nurodomos žvejybos įrankių grupės:

(a)

priedugnio tralai, vilktiniai tinklai arba panašūs velkamieji žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 100 mm arba didesnis, išskyrus spindulinius tralus, visuose rajonuose, išskyrus Kategato ir Skagerako sąsiaurius, kuriuose tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis gali būti 90 mm arba didesnis;

(b)	spinduliniai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 80 mm arba didesnis;

(c)	stacionarieji priedugnio tinklai, įskaitant žiauninius tinklus, sieninius tinklus ir inkarinius žiauninius tinklaičius;

(d)	ilgosios priedugnio ūdos;

(e)

priedugnio tralai, supamieji tinklai arba panašūs velkamieji žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 70–99 mm, išskyrus spindulinius tralus, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 80–99 mm visuose rajonuose, išskyrus Kategato ir Skagerako sąsiaurius, kuriuose šis tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis gali būti 70–89 mm.

(f)	priedugnio tralai, vilktiniai tinklai arba panašūs velkamieji žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 16–31 mm, išskyrus spindulinius tralus.

Žvejybos pastangos

5. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kokius iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone ir nebūti uoste ne ilgiau nei 6 punkte nurodytą dienų skaičių.

(a)

Didžiausias kiekvieno kalendorinio mėnesio dienų skaičius, kurį laivas, jeigu jis turi bet kokius iš 4 punkte nurodomų žvejybos įrankių, gali būti rajone ir nebūti uoste, yra nustatomas I lentelėje.

Ne uoste, bet šio priedo 2 punkte apibrėžtame rajone išbūta diena taip pat įskaičiuojama į bendrą dienų, kurias laivui, naudojančiam tos pačios kategorijos žvejybos įrankius, leidžiama būti IVc priedo 2 punkte apibrėžtame rajone, skaičių.

Jeigu laivas, plaukdamas žvejybos reiso maršrutu, kerta dviejų rajonų ribą, ta diena įskaičiuojama į tą rajoną, kuriame laivas išbuvo ilgesnę laiko dalį.

I lentelė — Didžiausias buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičius atsižvelgiant į žvejybos įrankius

2 punkte apibrėžtas rajonas:	Žvejybos įrankių grupės (nurodomos tam tikrame punkte):
2 punkte apibrėžtas rajonas:	4a	4b	4c	4d	4e	4f
Kategato sąsiauris, Šiaurės jūra ir Skagerako sąsiauris, rytinė Lamanšo sąsiaurio dalis, rajonas į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūra	9	13	13	16	21	19

Tačiau didžiausias kiekvieno kalendorinio mėnesio dienų skaičius, kurį laivas, jeigu jis turi 4 punkto a papunktyje nurodomus žvejybos įrankius, gali būti bet kuriame iš toliau nurodytų parajonių ir nebūti uoste, yra:

i.	Į vakarus nuo Škotijos: 8;

ii.	Airijos jūra: 10.

(b)	Valstybė narė gali sudėti ne ilgesnių nei vienuolikos mėnesių valdymo laikotarpių buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienas, kurios nurodomos I lentelėje.

(c)

Komisija, atsižvelgdama į nuolatinį žvejybos veiklos nutraukimą po 2002 m. sausio 1 d. pagal 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999, nustatančio išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką (1), 7 straipsnį, valstybėms narėms gali suteikti papildomą dienų skaičių, per kurias laivas, jeigu jis turi bet kokių iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone ir nebūti uoste. Papildomas dienų skaičius, skiriamas tam tikros kategorijos žvejybos įrankius naudojantiems laivams, yra tiesiogiai proporcingas 2001 m. žvejybos pastangoms, išreikštoms tuos žvejybos įrankius naudojančių laivų, kurių veikla nutraukiama, kilovatų dienomis, lyginant su visų tuos įrankius naudojančių laivų palyginamu pastangų lygiu 2001 m. Šitaip skaičiuojant bet kuri dienos dalis suapvalinama iki artimiausios visos dienos.

Valstybės narės, pageidaujančios, kad joms būtų skiriamas pirmiau minėtas papildomas dienų skaičius, Komisijai įteikia prašymą ir ataskaitas, kuriose nurodo išsamią informaciją apie nuolatinį atitinkamos žvejybos veiklos nutraukimą.

Komisija, remdamasi tuo prašymu ir Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnyje numatyta tvarka gali iš dalies pakeisti tai valstybei narei a punkte nustatytą dienų skaičių.

Papildomas dienų skaičius, kurį 2004 m. Komisija paskyrė valstybei narei pagal Reglamento (EB) Nr. 2287/2003 V priedo 6 punkto c papunktį, lieka paskirtas ir 2005 m.

(d)

Nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo I lentelėje nurodomo buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičiaus, valstybių narių laivams leidžiama taikyti II lentelėje nustatytomis sąlygomis.

Valstybės narės, pageidaujančios, kad joms būtų skirta papildomų dienų, bent prieš dvi savaites iki tų dienų skyrimo Komisijai pateikia išsamią informaciją apie laivus, kuriems būtų skiriamos papildomos dienos, ir duomenis apie tų laivų sugavimą.

II lentelė — Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo I lentelėje nurodytų buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų, ir susijusios sąlygos

Rajonas	4 punkte apibrėžti žvejybos įrankiai	Duomenys apie laivo sugavimą 2002 m. (2)	Dienos
2 punkte apibrėžtas rajonas	4(a), 4(e)	mažiau nei 5 % menkių, jūrų liežuvių ir jūrų plekšnių (kiekvienos žuvų rūšies atskirai)	dienų skaičius neapribojamas (3)
2 punkte apibrėžtas rajonas	4(a), 4(b)	mažiau nei 5 % menkių	100 < 120 mm ne daugiau nei 13≥ 120 mm ne daugiau nei 14
Kategato sąsiauris ir Šiaurės jūra	4(c) žvejybos įrankių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 220 mm arba didesnis	mažiau nei 5 % menkių ir daugiau nei 5 % otų ir jūrų rupūžių	ne daugiau nei 15 dienų
Kategato sąsiauris, Šiaurės jūra ir Skagerako sąsiauris	4(a) su 120 mm langu kvadratinėmis tinklo akimis (4)	netaikoma	12 dienų
Rytinė Lamanšo sąsiaurio dalis	4(c) sieniniai tinklai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 110 mm arba didesnis	Laivai, kurie nebūna uoste ne ilgiau kaip 24 valandas	19 dienų

Jeigu laivui, atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų rūšių žuvys jo sugavime sudaro mažą procentinį dydį, skiriamas didesnis dienų skaičius, tame laive jokiu metu tų žuvų procentinis dydis dalis negali būti didesnis už nustatytąjį II lentelėje ir tas laivas jūroje jokių žuvų negali perkrauti į kitą laivą. Jeigu laivas nevykdo bet kurios iš šių sąlygų, tas laivas nedelsiant netenka teisės į papildomas dienas.

(e)

Komisija gali paskirti valstybei narei vieną papildomą dieną, kurią laivas, jeigu jis turi 4 punkto a papunktyje nurodytus žvejybos įrankius, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra didesnis nei 120 mm, gali būti rajone ir nebūti uoste, remdamasi tos valstybės narės prašymu, jeigu atitinkama valstybė narė sukūrė automatinio žvejybos licencijų panaikinimo dėl pažeidimų sistemą. Valdymo laikotarpiu, kuriuo laivas naudojasi šia nuostata, tas laivas jokiu metu negali turėti jokių žvejybos priemonių, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 120 mm arba mažesnis.

(f)

Pripažįstant rajono Airijos jūroje uždarymą neršiančioms žuvims apsaugoti ir įsipareigojimą sumažinti žvejojamų menkių mirštamumą, laivams, turintiems 4 dalies a ir b punktuose nurodytoms grupėms priskirtų žvejybos įrankių ir daugiau nei pusę jiems skirtų konkretaus valdymo laikotarpio dienų žvejojantiems Airijos jūroje, bus skiriama viena papildoma diena.

7. Kapitonas arba jo atstovas prieš kiekvieno valdymo laikotarpio pirmą dieną laivo registravimo valstybės narės institucijoms praneša, kokį žvejybos įrankį ar įrankius jis ketina naudoti per būsimą valdymo laikotarpį. Kol nepateikiamas šis pranešimas, laivui nesuteikiama teisė žvejoti 2 punkte apibrėžtame rajone jokiais iš 4 punkte numatytų žvejybos įrankių.

Jeigu laivo kapitonas arba jo atstovas praneša, kad bus naudojamos dvi 4 punkte apibrėžtos žvejybos įrankių grupės, bendras dienų, kurios laivui skiriamos per būsimą valdymo laikotarpį, skaičius neturi būti didesnis nei pusė dienų, kurios turėtų būti skiriamos laivui atsižvelgiant į kiekvieną žvejybos įrankių grupę, skaičiaus (dienų skaičius apvalinamas iki artimiausios visos dienos). Jokio atitinkamo žvejybos įrankio neleidžiama naudoti didesnį dienų skaičių nei tam įrankiui nustatytasis I lentelėje arba 6 punkto a papunkčio trečiojoje pastraipoje atitinkamam parajoniui.

Du įrankius leidžiama naudoti tik tada, jeigu vykdomi šie papildomi kontrolės reikalavimai:

—	per tam tikrą reisą žvejybos laivui leidžiama turėti tik vieno tipo žvejybos įrankį, nurodytą 4 punkte;

—

laivo kapitonas arba jo atstovas kompetentingoms institucijoms prieš kiekvieną reisą praneša apie žvejybos įrankius, kurie turi būti laikomi laive, nebent, palyginti su nurodytuoju ankstesniam reisui, žvejybos įrankio tipas nepasikeitė.

Kompetentingos institucijos tikrina ir vykdo priežiūrą jūroje bei uoste, kad būtų nustatoma, ar laikomasi pirmiau minėtų dviejų reikalavimų. Jeigu nustatoma, kad nesilaikoma šių reikalavimų, bet kuriam laivui nedelsiant nutraukiamas leidimas naudoti dviejų grupių žvejybos įrankius.

Laivui, ketinančiam vieno arba daugiau 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių (reglamentuoti žvejybos įrankiai) naudojimą suderinti su bet kokių kitų žvejybos įrankių, nenurodytų 4 punkte (nereglamentuoti žvejybos įrankiai), naudojimu, neturi būti apribojamas nereglamentuotų žvejybos įrankių naudojimas. Šie laivai turi iš anksto pranešti apie tai, kad numatoma naudoti reglamentuotus žvejybos įrankius. Jeigu tas pranešimas nebuvo perduotas, laive negalima laikyti jokių 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių. Šiems laivams turi būti išduodamas leidimas imtis kitokios žvejybos ir jie turi būti įrengti taip, kad būtų tinkami tokiai žvejybai.

8. Laivas, esantis bet kokiame iš 2 punkte apibrėžtų rajonų ir turintis bet kuriuos vienus iš 4 punkte nurodytųjų žvejybos įrankių, tuo pat metu negali turėti jokių kitų 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių.

(a)	Bet kokiu valdymo laikotarpiu laivas, jeigu yra išnaudojęs jam skirtą buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičių, likusią valdymo laikotarpio dalį turi likti uoste arba neplaukti į jokį 2 punkte nurodytą rajoną, nebent jis naudoja vien 7 punkte aprašytus nereglamentuotus žvejybos įrankius.

(b)

Laivas bet kokiu nustatytu valdymo laikotarpiu gali imtis su žvejyba nesusijusios veiklos, tačiau tas laikas neįskaitomas į laivui pagal 6 punktą skirtų dienų skaičių, jeigu laivas apie ketinimą imtis su žvejyba nesusijusios veiklos iš anksto praneša savo registravimo valstybei narei, nurodo tos veiklos pobūdį ir kad tuo metu laivas atsisako savo žvejybos licencijos. Minėtu laikotarpiu su žvejyba nesusijusią veiklą vykdantys laivai negali turėti žvejybos įrankių arba žuvų.

(a)

Valstybė narė bet kokiam savo žvejybos laivui buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienas, kurios buvo jam skirtos, gali leisti perkelti kitam valstybės narės laivui tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, jeigu laivui perkeltų dienų ir jo variklio galios (kilovatais) sandauga (kilovatų dienos) yra lygi laivo donoro perkeltų dienų ir jo variklio galios (kilovatais) sandaugai arba už ją mažesnė. Laivų variklio galia (kilovatais) – tai Bendrijos žvejybos laivyno registre užregistruotoji kiekvieno laivo variklio galia.

(b)

Bendras pagal a papunktį perkeltų buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičius, padaugintas iš laivo donoro variklio galios (kilovatais), neturi būti didesnis nei vidutinis pagal 2001 m., 2002 m. ir 2003 m. EB laivo žurnalą patikrintų laivo donoro metinis dienų skaičius pagal sugavimą tame rajone, padaugintas iš to laivo variklio galios (kilovatais). Kai laivas donoras naudoja alternatyvų rajono į vakarus nuo Škotijos apibrėžimą, kaip apibrėžta 2 punkte, jo sugavimai apskaičiuojami remiantis šiuo alternatyviu rajono apibrėžimu.

(c)

A papunktyje aprašytą dienų perkėlimą galima atlikti tik tarp tos pačios grupės žvejybos įrankius naudojančių laivų, 6 punkto a papunktyje nurodytų kategorijų rajone ir per tą patį valdymo laikotarpį. Valstybė narė gali leisti perkelti dienas, kai licenciją turintis laivas donoras laikinai nutraukia veiklą be viešosios pagalbos.

(d)	Dienų neleidžiama perkelti iš vieno laivo kitam laivui, kurie naudojasi 6 punkto d papunktyje ir 7 punkte nurodytais paskirstymais.

(e)	Komisijos prašymu valstybės narės pateikia ataskaitas apie atliktus perkėlimus.

11. Laivui, kuris neturi duomenų apie savo sugavimą žvejojant viename iš 2 punkte apibrėžtų rajonų, leidžiama plaukti per tuos rajonus, jeigu laivas savo institucijoms iš anksto pranešė apie šį ketinimą. Kol tas laivas yra kokiame nors iš 2 punkte apibrėžtų rajonų, visi laive laikomi žvejybos įrankiai turi būti pririšti ir sukrauti Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis.

12. Valstybė narė nė vienam savo laivui, kuris neturi 2001 m., 2002 m., 2003 m. ar 2004 m. duomenų apie savo žvejybos veiklą tame rajone, neleidžia žvejoti jokiais 4 punkte apibrėžtais žvejybos įrankiais jokiame 2 punkte nustatytame rajone, jeigu valstybė narė neužtikrina, kad kilovatais išmatuotas lygiavertis pajėgumas nebūtų naudojamas žvejybai atitinkamame rajone.

Tačiau laivui, turinčiam duomenis apie sugavimą žvejojant 4 punkte apibrėžtais žvejybos įrankiais, galima leisti naudoti skirtingus 4 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius, jeigu pastariesiems žvejybos įrankiams skirtas dienų skaičius didesnis nei skirtas pirmiesiems žvejybos įrankiams arba yra lygus tam skaičiui.

13. Valstybė narė bet kokiems savo laivams neįskaičiuoja pagal šį priedą skirtos nė vienos dienos, kai laivo nebuvo uoste, tačiau laivas negalėjo žvejoti, nes jis teikė kitam laivui neatidėliotiną pagalbą arba kai laivo nebuvo uoste, tačiau laivas negalėjo žvejoti, nes jis gabeno sužeistą įgulos narį, kad jam būtų suteikta skubi medicinos pagalba. Valstybė narė per mėnesį nuo bet kokio sprendimo, paremto pirmiau minėtomis priežastimis, priėmimo pateikia Komisijai to sprendimo pagrindimą ir su nepaprastąja padėtimi susijusius įrodymus iš kompetentingų institucijų.

Įpareigojimai teikti informaciją

14. Valstybės narės, remdamosi informacija, naudojama valdant nebuvimo uoste ir buvimo žvejybos rajonuose, nustatytuose šiame priede, dienas, apie kiekvienus kalendorinius metus per mėnesį nuo tų kalendorinių metų pabaigos Komisijai pateikia informaciją, kaip nustatyta IV lentelėje, apie šiame priede aptariamuose rajonuose laivų taikytas žvejybos pastangas skirtingais žvejybos įrankiais.

15. Valstybės narės 14 punkte nurodytus duomenis Komisijai pateikia lentelinės skaičiuoklės formatu, rinkmeną siųsdamos pašto dėžutės adresu, kurį valstybėms narėms praneša Komisija.

IV lentelė — Duomenų teikimo formatas

Šalis	CFR (Bendrijos laivyno registro numeris)	Išorinis ženklinimas	Žvejybos rajonas	Valdymo laikotarpio trukmė	Žvejybos įrankio tipas/tipai, apie kurį(-iuos) pranešta	Dienų, kurias galima žvejoti su šio tipo žvejybos įrankiu / įrankiais, skaičius	Dienų naudojant 1 tipo žvejybos įrankius skaičius	Dienų naudojant 2 tipo žvejybos įrankius skaičius	Perleistų dienų skaičius
(1)	(2)	(3)	(4)	(5)	(6)	(7)	(8)	(9)	(10)

V lentelė — Duomenų formatas

Skilties pavadinimas

Didžiausias rašmenų / skaitmenų skaičius

Apibrėžimas ir pastabos

(1)

Šalis

Valstybė narė (ISO kodas iš 3 raidžių), kurioje laivas įregistruotas žvejybai pagal Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002.

Visuomet pranešančioji šalis.

(2)

CFR

(Bendrijos laivyno registro numeris).

Unikalus žvejybos laivo identifikavimo numeris.

Valstybė narė (ISO kodas iš 3 raidžių), identifikavimo numeris (9 rašmenys). Jei rašmenų mažiau kaip 9, kairėje pusėje prirašomas reikiamas nulių skaičius.

(3)	Išorinis ženklinimas

Pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87.

(4)

Rajonas

Nurodoma, ar laivas žvejojo šio priedo 2 punkto a ar b papunktyje nurodytame rajone.

(5)	Valdymo laikotarpio trukmė

Atitinkamam laivui skirto kiekvieno valdymo laikotarpio trukmės nurodymas (1-12). Skirtingus valdymo laikotarpius, per kuriuos pagal šio priedo 7 punktą buvo pranešta apie tą pačią žvejybos įrankių grupę arba žvejybos įrankių grupių derinį, leidžiama sudėti.

(6)	Žvejybos įrankio tipas/tipai, apie kurį (-iuos) pranešta

Nurodomi žvejybos įrankių tipai (4 punkto a-g papunkčiai), apie kuriuos buvo pranešta pagal šio priedo 4 punktą.

(7)	Dienų, kurias galima žvejoti su šio tipo žvejybos įrankiu / įrankiais, skaičius

Dienų, per kurias šiam laivui pagal šį priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė.

(8)	Dienos naudojant 1 tipo žvejybos įrankius

Dienų, kurias laivo iš tikrųjų nebuvo uoste ir jis buvo rajone pagal šį priedą, naudodamas 1 tipo žvejybos įrankius, skaičius.

(9)	Dienos naudojant 2 tipo žvejybos įrankius

Dienų, kurias laivo iš tikrųjų nebuvo uoste ir jis buvo rajone pagal šį priedą, naudodamas 2 tipo žvejybos įrankius, skaičius, jei taikoma.

(10)	Perleistų dienų skaičius

Jei tai perleistos dienos, jos nurodomos „-perleistų dienų skaičius“, jei gautos – „+gautų dienų skaičius“.

(1) OL L 337, 1999 12 30, p. 10.

(2) Patikrinta pagal EB laivo žurnalą – vidutinis metinis iškrovimas (gyvasis svoris).

(3) Laivas per atitinkamą mėnesį rajone gali būti tam tikrą dienų skaičių.

(4) Laivai, kuriems taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata, turi laikytis šio priedo 1 priedėlyje nustatytų sąlygų.

IVa priedo 1 priedėlis

1.	Bet kuris laivas, naudojantis šio tipo žvejybos įrankius, turi turėti specialų žvejybos leidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį.

2.	1 punkte nurodytų specialių leidimų kopija saugoma žvejybos laive.

3.	Kai laivas turi specialų žvejybos leidimą, jis turi ir naudoja tik išėjimo langą turintį velkamąjį tinklą, kaip nurodyta 4 punkte. Prieš pradedant žvejoti žvejybos įrankį patvirtina nacionaliniai inspektoriai.

Langas įdedamas nekūginėje dalyje, kurios skersmenyje turi būti ne mažiau kaip 80 nesutrauktų akių. Langas įdedamas viršutiniame panelyje ir padengia pusę viršutinio panelio. Tarp paskutinės lango šone esančių akių eilės ir šalia esančių tinklinio audeklo kraštų gali būti ne daugiau kaip dvi nesutrauktos rombinės akys. Lango galinė sienelė turi būti ne mažiau kaip 6 metrų atstumu nuo maišo raiščio. Sujungimo norma yra dvi rombinės akys vienai kvadratinei akiai.

b)	Mažiausias lango ilgis – trys metrai. Mažiausios akių angos – 120 mm. Akys turi būti kvadratinės, t.y. visi keturi lango tinklo kraštai turi būti strypeliai. Tinklas pritaisomas taip, kad strypeliai būtų lygiagretūs ir statmeni tralo maišo ilgiui.

c)	Panelio su kvadratinėmis akimis tinklas turi būti iš vienagijo bemazgio špagato. Langas įdedamas taip, kad žvejojant akys visada būtų atviros. Jo niekaip neturi užstoti tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės.

IVb PRIEDAS

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į AUSTRALINIŲ JŪRŲ LYDEKŲ IR OMARŲ TAM TIKRŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ

Bendrosios nuostatos

1. Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos Bendrijos žvejybos laivams, kurių didžiausias ilgis yra 10 metrų arba didesnis.

2. Šiame priede naudojamas šis geografinis rajonas:

Pirėnų pusiasalis, Atlanto vandenyno pakrantė (ICES VIIIc ir IXa kvadratai), išskyrus Kadiso įlanką.

3. Šiame priede buvimo rajone ir nebuvimo uoste diena – tai:

a)	24 valandų laikotarpis nuo kalendorinės dienos 00.00 valandų iki tos pačios kalendorinės dienos 24.00 valandos arba bet kokia to laikotarpio dalis, kurią laivas būna 2 punkte apibrėžtame rajone arba nebūna uoste; arba

b)	bet koks EB laivo žurnale užregistruotas nepertraukiamasis 24 valandų laikotarpis, kurį laivas būna 2 punkte apibrėžtame rajone arba nebūna uoste ar bet kokia pirmiau minėto laikotarpio dalis.

4. Šiame priede naudojamos toliau nurodomos žvejybos įrankių grupės:

a)	dugninis tralas, kurio tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis > 55 mm;

b)	ilgosios priedugnio ūdos;

c)	žiauniniai tinklaičiai, kurių tinklinio audeklo dalies kraštinės ilgis > 60 mm;

d)	žiauniniai tinklaičiai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 80 mm arba didesnis;

e)	tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 31–54 mm.

Žvejybos pastangos

I lentelė — Didžiausias buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičius atsižvelgiant į žvejybos įrankius

Rajonas (apibrėžtas tam tikrame punkte):

Žvejybos įrankių grupės (nurodomos tam tikrame punkte):

2	Pirėnų pusiasalis, Atlanto vandenyno pakrantė (ICES VIIIc ir IXa kvadratai)

b)	Valstybė narė gali sudėti ne ilgesnių nei vienuolikos mėnesių valdymo laikotarpių buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienas, kurios nurodomos I lentelėje.

Komisija, atsižvelgdama į nuolatinį žvejybos veiklos nutraukimą po 2004 m. sausio 1 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999 7 straipsnį, valstybėms narėms gali suteikti papildomą dienų skaičių, per kurias laivas, jeigu jis turi bet kokių iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone ir nebūti uoste. Taip pat gali būti atsižvelgiama į visus laivus, dėl kurių galima įrodyti, kad jų veikla 2 punkte nurodytame rajone buvo galutinai nutraukta. Papildomas dienų skaičius, skiriamas tam tikros kategorijos žvejybos įrankius naudojantiems laivams, yra tiesiogiai proporcingas 2003 m. žvejybos pastangoms, išreikštoms tuos žvejybos įrankius naudojančių laivų, kurių veikla nutraukiama, kilovatų dienomis, lyginant su visų tuos įrankius naudojančių laivų palyginamu pastangų lygiu 2003 m. Šitaip skaičiuojant bet kuri dienos dalis suapvalinama iki artimiausios visos dienos.

Komisija, remdamasi tuo prašymu ir Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnyje numatyta tvarka gali iš dalies pakeisti tai valstybei narei a punkte nustatytą dienų skaičių.

Nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo I lentelėje nurodomo buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičiaus, valstybių narių laivams leidžiama taikyti II lentelėje nustatytomis sąlygomis.

II lentelė — Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo I lentelėje nurodytų buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų, ir susijusios sąlygos

2 punkte apibrėžtas rajonas	4 punkte apibrėžti žvejybos įrankiai	2001 m., 2002 m. ir 2003 m. laivo sugavimai (1)	Dienos
2	4(a)–4(f)	Mažiau kaip 5 tonos jūrų lydekų visais metais	Dienų skaičius neapribojamas (2)

Jeigu laivui, atsižvelgiant į tai, kad jūrų lydekos jo sugavime sudaro mažą procentinį dydį, skiriamas didesnis dienų skaičius, to laivo iškrovimas 2005 m. negali viršyti 5 tonų gyvojo svorio ir tas laivas jūroje jokių žuvų negali perkrauti į kitą laivą. Jeigu laivas nevykdo bet kurios iš šių sąlygų, tas laivas nedelsiant netenka teisės į papildomas dienas.

Laivui, ketinančiam vieno arba daugiau 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių (reglamentuoti žvejybos įrankiai) naudojimą suderinti su bet kokių kitų žvejybos įrankių, nenurodytų 4 punkte (nereglamentuoti žvejybos įrankiai), naudojimu, nebus apribojamas nereglamentuotų žvejybos įrankių naudojimas. Šie laivai turi iš anksto pranešti apie tai, kad numatoma naudoti reglamentuotus žvejybos įrankius. Jeigu tas pranešimas nebuvo perduotas, laive negalima laikyti jokių 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių. Šiems laivams turi būti išduodamas leidimas imtis kitokios žvejybos ir jie turi būti įrengti taip, kad būtų tinkami tokiai žvejybai.

a)	Bet kokiu valdymo laikotarpiu laivas, jeigu yra išnaudojęs jam skirtą buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičių, likusią valdymo laikotarpio dalį turi likti uoste arba neplaukti į jokį 2 punkte nurodytą rajoną, nebent jis naudoja 7 punkte aprašytus nereglamentuotus žvejybos įrankius.

Laivas bet kokiu nustatytu valdymo laikotarpiu gali imtis su žvejyba nesusijusios veiklos, tačiau tas laikas neįskaitomas į laivui pagal 6 punktą skirtų dienų skaičių, jeigu laivas apie ketinimą imtis su žvejyba nesusijusios veiklos iš anksto praneša valstybei narei, nurodo tos veiklos pobūdį ir kad tuo metu laivas atsisako savo žvejybos licencijos. Minėtu laikotarpiu su žvejyba nesusijusią veiklą vykdantys laivai negali turėti žvejybos įrankių arba žuvų.

Valstybė narė bet kokiam savo žvejybos laivui buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienas, kurios buvo jam skirtos, gali leisti perkelti kitam valstybės narės laivui tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame rajone, jeigu laivui perkeltų dienų ir jo variklio galios (kilovatais) sandauga (kilovatų dienos) yra lygi laivo donoro perkeltų dienų ir jo variklio galios (kilovatais) sandaugai arba už ją mažesnė. Laivų variklio galia (kilovatais) – tai Bendrijos žvejybos laivyno registre užregistruotoji kiekvieno laivo variklio galia.

c)	A papunktyje aprašytą dienų perkėlimą galima atlikti tik tarp 6 punkto a papunktyje nurodytus tos pačios grupės žvejybos įrankius naudojančių laivų per tą patį valdymo laikotarpį.

d)	Dienų neleidžiama perkelti iš vieno laivo kitam laivui, kurie naudojasi 6 punkto d papunktyje nurodytais paskirstymais.

e)	Komisijos prašymu valstybės narės pateikia ataskaitas apie atliktus perkėlimus.

10. Laivui, neturinčiam duomenų apie žvejybą 2 punkte apibrėžtame rajone, leidžiama plaukti per tą rajoną, jei jis neturi leidimo žvejoti, leidžiančio jam vykdyti veiklą rajone, arba jis pirmiau pranešė valdžios institucijoms apie ketinimą tai daryti. Kol tas laivas yra 2 punkte apibrėžtame rajone, visi laive laikomi žvejybos įrankiai turi būti pririšti ir sukrauti Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis.

11. Valstybė narė nė vienam savo laivui, kuris neturi 2002 m., 2003 m. ar 2004 m. duomenų apie savo žvejybos veiklą tame rajone, neleidžia žvejoti jokiais 4 punkte apibrėžtais žvejybos įrankiais 2 punkte nustatytame rajone, jeigu valstybė narė neužtikrina, kad kilovatais išmatuotas lygiavertis pajėgumas nebūtų naudojamas žvejybai reguliuojamame rajone.

12. Valstybė narė bet kokiems savo laivams neįskaičiuoja pagal šį priedą skirtos nė vienos dienos, kai laivo nebuvo uoste, tačiau laivas negalėjo žvejoti, nes jis teikė kitam laivui neatidėliotiną pagalbą arba kai laivo nebuvo uoste, tačiau laivas negalėjo žvejoti, nes jis gabeno sužeistą įgulos narį, kad jam būtų suteikta skubi medicinos pagalba. Valstybė narė per mėnesį nuo bet kokio sprendimo, paremto pirmiau minėtomis priežastimis, priėmimo pateikia Komisijai to sprendimo pagrindimą ir su nepaprastąja padėtimi susijusius įrodymus iš kompetentingų institucijų.

Kontrolė, tikrinimas ir priežiūra

13. Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19a straipsnio, to reglamento 19b, 19c, 19d, 19e ir 19k straipsniai taikomi laivams, turintiems 4 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius ir vykdantiems veiklą 2 punkte apibrėžtame rajone. Laivams, turintiems laivo stebėjimo sistemas pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 5 ir 6 straipsnius, arba savo veiklą vykdantiems pagal dienos apibrėžimą, pateiktą 3 punkto a papunktyje, netaikomi reikalavimai pranešti apie įplaukimą į rajoną arba išplaukimą iš rajono.

14. Valstybės narės gali įgyvendinti alternatyvias kontrolės priemones, kuriomis užtikrinamas šio priedo 13 punkte nurodyto įsipareigojimo vykdymas ir kurios yra tokios pat veiksmingos bei skaidrios kaip pirmiau minėtas įsipareigojimas teikti pranešimus. Prieš pradedant įgyvendinti šias alternatyvias priemones apie jas pranešama Komisijai.

15. Bendrijos žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas, norintis perkrauti į kitą laivą ar iškrauti laive esantį kiekį trečiosios šalies uoste ar iškrovimo vietoje, registravimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b straipsnyje nurodytą informaciją likus bent 24 valandoms iki perkrovimo į kitą laivą arba iškrovimo trečiojoje šalyje.

16. Nukrypstant nuo Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies, įvertinant 14 punkte nurodytuose laivuose laikomų žuvų kiekį kilogramais žuvų, leistinas nukrypimo dydis yra 8 % laivo žurnale įrašyto skaičiaus. Jeigu Bendrijos teisės aktuose perskaičiavimo koeficientai nėra nustatyti, taikomi valstybių narių, su kurių vėliava plaukioja laivas, patvirtinti perskaičiavimo koeficientai.

17. Valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet kuris australinių jūrų lydekų kiekis, kuris viršija 300 kg ir (arba) 150 kg norveginių omarų, sužvejotų 2 punkte nurodytame rajone, prieš parduodant būtų pasvertos naudojant aukciono svarstykles.

18. Jeigu laive laikomas didesnis nei 50 kg australinių jūrų lydekų kiekis, žvejybos laive bet kokioje taroje draudžiama laikyti bet kokius australinių jūrų lydekų arba norveginių omarų kiekius, sumaišytus su kitų rūšių jūrų gyvūnais. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai teikia valstybių narių inspektoriams pagalbą, leidžiančią atlikti žurnale nurodytų ir sužvejotų laive laikomų australinių jūrų lydekų ir norveginių omarų kiekių kryžminius patikrinimus.

19. Valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad bet koks australinių jūrų lydekų kiekis, viršijantis 300 kg arba norveginių omarų kiekis, viršijantis 150 kg, sužvejotas 2 punkte nurodytame rajone ir pirmą kartą iškrautas toje valstybėje narėje būtų pasvertas dalyvaujant tikrintojams prieš išvežant iš pirmo iškrovimo uosto.

20. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio, su didesniais nei 50 kg bet kurių to reglamento 12 straipsnyje nurodytų žuvininkystės rūšių kiekiais, vežamais į vietą, išskyrus iškrovimo arba importo vietą, turi būti pateikiama vienos iš deklaracijų, numatytų Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnio 1 dalyje ir susijusių su vežamų rūšių kiekiais, kopija. Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išimtis netaikoma.

21. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34c straipsnio 1 dalies, specialią 12 straipsnyje nurodytų žuvininkystės išteklių kontrolės programą galima taikyti ilgiau nei dvejus metus nuo jos įsigaliojimo dienos.

Įpareigojimai teikti informaciją

22. Valstybės narės, remdamosi informacija, naudojama valdant nebuvimo uoste ir buvimo žvejybos rajone, nustatytame šiame priede, dienas, apie kiekvienus kalendorinius metus per mėnesį nuo tų kalendorinių metų pabaigos Komisijai pateikia informaciją, kaip nustatyta IV lentelėje, apie šiame priede aptariamame rajone laivų taikytas žvejybos pastangas skirtingais žvejybos įrankiais.

23. Valstybės narės 22 punkte nurodytus duomenis Komisijai pateikia lentelinės skaičiuoklės formatu, rinkmeną siųsdamos pašto dėžutės adresu, kurį valstybėms narėms praneša Komisija.

IV lentelė — Duomenų teikimo formatas

Šalis	CFR (Bendrijos laivyno registro numeris)	Išorinis ženklinimas	Žvejybos rajonas	Valdymo laikotarpio trukmė	Žvejybos įrankio tipas/tipai, apie kurį(-iuos) pranešta	Dienų, kurias galima žvejoti su šio tipo žvejybos įrankiu, skaičius	Dienų, kurias žvejota su šio tipo žvejybos įrankiu, skaičius	Perleistų dienų skaičius
(1)	(2)	(3)	(4)	(5)	(6)	(7)	(8)	(9)

V lentelė — Duomenų formatas

Skilties pavadinimas

Didžiausias rašmenų / skaitmenų skaičius

Apibrėžimas ir pastabos

(1)

Šalis

Valstybė narė (ISO kodas iš 3 raidžių), kurioje laivas įregistruotas žvejybai pagal Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002.

Visuomet pranešančioji šalis.

(2)

CFR

(Bendrijos laivyno registro numeris).

Unikalus žvejybos laivo identifikavimo numeris.

Valstybė narė (ISO kodas iš 3 raidžių), identifikavimo numeris (9 rašmenys). Jei rašmenų mažiau kaip 9, kairėje pusėje prirašomas reikiamas nulių skaičius.

(3)	Išorinis ženklinimas

Pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87.

(4)

Rajonas

Nurodoma, ar laivas žvejojo šio priedo 2 punkto a ar b papunktyje nurodytame rajone.

(5)	Valdymo laikotarpio trukmė

(6)	Žvejybos įrankio tipas/tipai, apie kurį (-iuos) pranešta

Nurodomi žvejybos įrankių tipai (4 punkto a-g papunkčiai), apie kuriuos buvo pranešta pagal šio priedo 4 punktą.

(7)	Dienų, kurias galima žvejoti su šio tipo žvejybos įrankiu, skaičius

Dienų, per kurias šiam laivui pagal šį priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė.

(8)	Dienų, kurias žvejota su šio tipo žvejybos įrankiu, skaičius

Dienų, kurias laivo iš tikrųjų nebuvo uoste ir jis buvo rajone pagal šį priedą, skaičius.

(9)	Perleistų dienų skaičius

Jei tai perleistos dienos, jos nurodomos „– perleistų dienų skaičius“, jei gautos – „+ gautų dienų skaičius“.

(1) Patikrinta pagal EB laivo žurnalą – vidutinis metinis iškrovimas (gyvasis svoris).

(2) Laivas per atitinkamą mėnesį rajone gali būti tam tikrą dienų skaičių.

IVc PRIEDAS

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į VAKARINĖS LAMANŠO SĄSIAURIO DALIES JŪRŲ LIEŽUVIŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ

Bendrosios nuostatos

1. Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos Bendrijos žvejybos laivams, kurių didžiausias ilgis yra 10 metrų arba didesnis.

2. Šiame priede naudojamas šis geografinis rajonas:

Vakarinė Lamanšo sąsiaurio dalis (ICES VIIe kvadratas).

3. Šiame priede buvimo rajone ir nebuvimo uoste diena – tai:

a)	24 valandų laikotarpis nuo kalendorinės dienos 00.00 valandų iki tos pačios kalendorinės dienos 24.00 valandos arba bet kokia to laikotarpio dalis, kurią laivas būna 2 punkte apibrėžtame rajone arba nebūna uoste; arba

b)	bet koks EB laivo žurnale užregistruotas nepertraukiamasis 24 valandų laikotarpis, kurį laivas būna 2 punkte apibrėžtame rajone arba nebūna uoste ar bet kokia pirmiau minėto laikotarpio dalis.

4. Šiame priede naudojamos toliau nurodomos žvejybos įrankių grupės:

a)	spinduliniai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 80 mm arba didesnis;

b)	stacionarieji priedugnio tinklai, įskaitant žiauninius tinklus, sieninius tinklus ir inkarinius žiauninius tinklaičius.

Žvejybos pastangos

Ne uoste, bet šio priedo 2 punkte apibrėžtame rajone išbūta diena taip pat įskaičiuojama į bendrą dienų, kurias laivui, naudojančiam tos pačios kategorijos žvejybos įrankius, leidžiama būti bet kuriame iš IVa priedo 2 punkte apibrėžtų rajonų, skaičių.

Jeigu laivas, plaukdamas žvejybos reiso maršrutu, kerta dviejų rajonų ribą, ta diena įskaičiuojama į tą rajoną, kuriame laivas išbuvo ilgesnę laiko dalį.

I lentelė — Didžiausias buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičius atsižvelgiant į žvejybos įrankius

2 punkte apibrėžtas rajonas:	Žvejybos įrankių grupės (nurodomos tam tikrame punkte):
2 punkte apibrėžtas rajonas:	4a	4b
2. Vakarinė Lamanšo sąsiaurio dalis (ICES VIIe kvadratas).	20	20

b)	Valstybė narė gali sudėti ne ilgesnių nei vienuolikos mėnesių valdymo laikotarpių buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienas, kurios nurodomos I lentelėje.

Komisija, atsižvelgdama į nuolatinį žvejybos veiklos nutraukimą po 2004 m. sausio 1 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 7 straipsnį, valstybėms narėms gali suteikti papildomą dienų skaičių, per kurias laivas, jeigu jis turi bet kokių iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone ir nebūti uoste. Papildomas dienų skaičius, skiriamas tam tikros kategorijos žvejybos įrankius naudojantiems laivams, yra tiesiogiai proporcingas 2003 m. žvejybos pastangoms, išreikštoms tuos žvejybos įrankius naudojančių laivų, kurių veikla nutraukiama, kilovatų dienomis, lyginant su visų tuos įrankius naudojančių laivų palyginamu pastangų lygiu 2003 m. Šitaip skaičiuojant bet kuri dienos dalis suapvalinama iki artimiausios visos dienos.

Komisija, remdamasi tuo prašymu ir Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnyje numatyta tvarka gali iš dalies pakeisti tai valstybei narei a punkte nustatytą dienų skaičių.

a)	Bet kokiu valdymo laikotarpiu laivas, jeigu yra išnaudojęs jam skirtą buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičių, likusią valdymo laikotarpio dalį turi likti uoste arba neplaukti į jokį 2 punkte nurodytą rajoną, nebent jis naudoja tik 7 punkte aprašytus nereglamentuotus žvejybos įrankius.

Valstybė narė bet kokiam savo žvejybos laivui buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienas, kurios buvo jam skirtos, gali leisti perkelti kitam valstybės narės laivui tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame rajone, jeigu laivui perkeltų dienų ir jo variklio galios (kilovatais) sandauga (kilovatų dienos) yra lygi laivo donoro perkeltų dienų ir jo variklio galios (kilovatais) sandaugai arba už ją mažesnė. Laivų variklio galia (kilovatais) – tai Bendrijos žvejybos laivyno registre užregistruotoji kiekvieno laivo variklio galia.

c)	A papunktyje aprašytą dienų perkėlimą galima atlikti tik tarp 6 punkto a papunktyje nurodytus tos pačios grupės žvejybos įrankius naudojančių laivų per tą patį valdymo laikotarpį.

d)	Komisijos prašymu valstybės narės pateikia ataskaitas apie atliktus perkėlimus.

10. Laivui, kuris neturi duomenų apie savo sugavimą žvejojant 2 punkte apibrėžtame rajone, leidžiama plaukti per tą rajoną, jeigu laivas savo institucijoms iš anksto pranešė apie šį ketinimą. Kol tas laivas yra 2 punkte apibrėžtame rajone, visi laive laikomi žvejybos įrankiai turi būti pririšti ir sukrauti Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis.

11. Valstybė narė nė vienam savo laivui, kuris neturi 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. duomenų apie savo žvejybos veiklą tame rajone, neleidžia žvejoti jokiais 4 punkte apibrėžtais žvejybos įrankiais 2 punkte nustatytame rajone, jeigu valstybė narė neužtikrina, kad kilovatais išmatuotas lygiavertis pajėgumas nebūtų naudojamas žvejybai reguliuojamame rajone.

Kontrolė, tikrinimas ir priežiūra

14. Valstybės narės gali įgyvendinti alternatyvias kontrolės priemones, kuriomis užtikrinamas šio priedo 13 punkte nurodyto įsipareigojimo vykdymas ir kurios yra tokios pat veiksmingos bei skaidrios kaip pirmiau minėtas įsipareigojimas teikti pranešimus. Apie šias kitas priemones pranešama Komisijai prieš pradedant jas įgyvendinti.

16. Nukrypstant nuo Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies, įvertinant 13 punkte nurodytuose laivuose laikomų žuvų kiekį kilogramais žuvų, leistinas nukrypimo dydis yra 8 % laivo žurnale įrašyto skaičiaus. Jeigu Bendrijos teisės aktuose perskaičiavimo koeficientai nėra nustatyti, taikomi valstybių narių, su kurių vėliava plaukioja laivas, patvirtinti perskaičiavimo koeficientai.

17. Jeigu laive laikomas didesnis nei 50 kg jūrų liežuvių kiekis, žvejybos laive bet kokioje taroje draudžiama laikyti bet kokius jūrų liežuvių kiekius, sumaišytus su kitų rūšių jūrų gyvūnais. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai teikia valstybių narių inspektoriams pagalbą, leidžiančią atlikti žurnale nurodytų ir sužvejotų laive laikomų jūrų liežuvių kiekių kryžminius patikrinimus.

18. Valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet kuris jūrų liežuvių kiekis, kuris viršija 300 kg, sužvejotas 2 punkte apibrėžtame rajone, prieš parduodant būtų pasvertas naudojant aukciono svarstykles.

19. Valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad bet koks jūrų liežuvių kiekis, viršijantis 300 kg, sužvejotas 2 punkte nurodytame rajone ir pirmą kartą iškrautas toje valstybėje narėje būtų pasvertas dalyvaujant tikrintojams prieš išvežant iš pirmo iškrovimo uosto.

Įpareigojimai teikti informaciją

23. Valstybės narės 22 punkte nurodytus duomenis Komisijai pateikia lentelinės skaičiuoklės formatu, rinkmeną siųsdamos pašto dėžutės adresu, kurį valstybėms narėms praneša Komisija.

IV lentelė — Duomenų teikimo formatas

Šalis	CFR (Bendrijos laivyno registro numeris)	Išorinis ženklinimas	Žvejybos rajonas	Valdymo laikotarpio trukmė	Žvejybos įrankio tipas/tipai, apie kurį (-iuos) pranešta	Dienų, kurias galima žvejoti su šio tipo žvejybos įrankiu, skaičius	Dienų, kurias žvejota su šio tipo žvejybos įrankiu, skaičius	Perleistų dienų skaičius
(1)	(2)	(3)	(4)	(5)	(6)	(7)	(8)	(9)

V lentelė — Duomenų formatas

Skilties pavadinimas

Didžiausias rašmenų / skaitmenų skaičius

Apibrėžimas ir pastabos

(1)

Šalis

Valstybė narė (ISO kodas iš 3 raidžių), kurioje laivas įregistruotas žvejybai pagal Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002.

Visuomet pranešančioji šalis.

(2)

CFR

(Bendrijos laivyno registro numeris).

Unikalus žvejybos laivo identifikavimo numeris.

Valstybė narė (ISO kodas iš 3 raidžių), identifikavimo numeris (9 rašmenys). Jei rašmenų mažiau kaip 9, kairėje pusėje prirašomas reikiamas nulių skaičius.

(3)	Išorinis ženklinimas

Pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87.

(4)

Rajonas

Nurodoma, ar laivas žvejojo šio priedo 2 punkto a ar b papunktyje nurodytame rajone.

(5)	Valdymo laikotarpio trukmė

(6)	Žvejybos įrankio tipas/tipai, apie kurį (-iuos) pranešta

Nurodomi žvejybos įrankių tipai (4 punkto a-g papunkčiai), apie kuriuos buvo pranešta pagal šio priedo 4 punktą.

(7)	Dienų, kurias galima žvejoti su šio tipo žvejybos įrankiu, skaičius

Dienų, per kurias šiam laivui pagal šį priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė.

(8)	Dienų, kurias žvejota su šio tipo žvejybos įrankiu, skaičius

Dienų, kurias laivo iš tikrųjų nebuvo uoste ir jis buvo rajone pagal šį priedą, skaičius.

(9)	Perleistų dienų skaičius

Jei tai perleistos dienos, jos nurodomos „– perleistų dienų skaičius“, jei gautos – „+ gautų dienų skaičius“.

V PRIEDAS

SMILTINIUS UNGURIUS ŠIAURĖS JŪROJE IR SKAGERAKO SĄSIAURYJE ŽVEJOJANČIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS

1. Šiame priede nustatytos sąlygos nuo 2005 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. taikomos Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 16 mm, žvejojantiems Bendrijos žvejybos laivams.

2. Šiame priede nebuvimo uoste diena – tai:

a)	24 valandų laikotarpis nuo kalendorinės dienos 00.00 valandų iki tos pačios kalendorinės dienos 24.00 valandos arba bet koks to laikotarpio tarpsnis, arba

b)	bet koks EB laivo žurnale užregistruotas nepertraukiamasis 24 valandų laikotarpis nuo išvykimo iš bet kokio uosto dienos ir laiko bei atvykimo į bet kokį uostą dienos ir laiko ar bet koks visų pirmiau minėtų laikotarpių tarpsnis.

3. Kiekviena konkreti valstybė narė ne vėliau nei 2005 m. kovo 1 d. parengia duomenų bazę, kurioje pateikiama toliau nustatyta informacija apie Šiaurės jūrą ir Skagerako sąsiaurį, 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. bei visus su jos vėliava plaukiojančius arba Bendrijoje registruotus laivus, žvejojančius priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 16 mm:

a)	laivo pavadinimas ir registravimo numeris;

b)	įmontuota laivo variklio galia (kilovatais), išmatuota pagal Reglamento (EEB) Nr. 2930/86 5 straipsnį;

c)	nebuvimo uoste dienų skaičius, kai žvejojama priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 16 mm;

d)	kilovatų dienos, t.y. nebuvimo uoste dienų ir laive įmontuotos variklio galios (kilovatais) sandauga.

4. Šiuos kiekius apskaičiuoja kiekviena valstybė narė:

a)	bendrą kiekvienų metų kilovatų dienų skaičių, t.y. 3 dalies d punkte apskaičiuotų kilovatų dienų sumą;

b)	kilovatų dienų vidurkį 2002 – 2004 m.

5. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančių arba Bendrijoje registruotų laivų kilovatų dienų skaičius 2005 m. neviršytų 40 % pagal 4 punkto a papunktį 2004 m. apskaičiuoto skaičiaus.

6. Komisija didžiausią 5 punkte nurodytą kilovatų dienų skaičių persvarsto kiek galima anksčiau, tačiau ne vėliau nei 2005 m. gegužės 15 d., pagal toliau pateikiamas taisykles ir atsižvelgdama į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) rekomendaciją dėl Šiaurės jūros smiltinių ungurių klasės dydžio 2004 m.:

a)	jeigu STECF nustato, kad Šiaurės jūros smiltinių ungurių klasę 2004 m. sudarys ne mažiau nei 500 000 milijonų 0 amžiaus grupės individų, likusiai 2005 m. daliai netaikomi jokie kilovatų dienų apribojimai;

b)	jeigu STECF nustato, kad Šiaurės jūros smiltinių ungurių klasę 2004 m. sudarys 300 000–500 000 milijonų 0 amžiaus grupės individų, kilovatų dienų skaičius neturi būti didesnis nei 4 punkto a papunktyje apskaičiuotas 2003 m lygis;

jeigu STECF nustato, kad Šiaurės jūros smiltinių ungurių klasę 2004 m. sudarys mažiau nei 300 000 milijonų 0 amžiaus grupės individų, likusią 2004 m. dalį draudžiama žvejoti priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 16 mm. Tačiau leidžiama vykdyti ribotą žvejybą, kad būtų kontroliuojami smiltinių ungurių ištekliai Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje bei stebimas žvejybos nutraukimo poveikis. Šiam tikslui atitinkamos valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, parengia žvejybos monitoringo planą.

VI PRIEDAS

I DALIS

TREČIOSIOS ŠALIES VANDENYSE ŽVEJOJANTIEMS BENDRIJOS LAIVAMS IŠDUOTŲ LICENCIJŲ IR ŽVEJYBOS LEIDIMŲ KIEKYBINIAI APRIBOJIMAI

Žvejybos rajonas	Žvejyba	Licencijų skaičius	Licencijų paskirstymas tarp valstybių narių	Didžiausias rajone bet kokiu metu esančių laivų skaičius
Norvegijos vandenys ir žvejybos zona aplink Jan Mayen	Silkės, į šiaurę nuo 62°00′ šiaurės platumos	75	DK: 26, DE: 5, FR: 1, IRL: 7, NL: 9, SW: 10, UK: 17	55
	Priedugnio žuvų rūšys, į šiaurę nuo 62°00′ šiaurės platumos	80	FR: 18, PT: 9, DE: 16, ES: 20, UK: 14, IRL: 1	50
	Skumbrės, į pietus nuo 62°00′ šiaurės platumos, žvejyba gaubiamaisiais tinklais	11	DE: 1 (1), DK: 26 (1), FR: 2 (1), NL: 1 (1)	Nenustatomas
	Skumbrės, į pietus nuo 62°00′ šiaurės platumos, tralinė žvejyba	19		Nenustatomas
	Skumbrės, į šiaurę nuo 62°00′ šiaurės platumos, žvejyba gaubiamaisiais tinklais	11 (2)	DK: 11	Nenustatomas
	Pramoninėms reikmėms žvejojamos žuvų rūšys, į pietus nuo 62°00′ šiaurės platumos,	480	DK: 450, UK: 30	150
Farerų salų vandenys	Visų rūšių tralinė žvejyba ne didesniais nei 180 pėdų laivais zonoje, esančioje 12 ir 21 mylių atstumu nuo Farerų salų bazinės linijos.	26	BE: 0, DE: 4, FR: 4, UK: 18	13
	Specializuota menkių ir juodadėmių menkių žvejyba žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies kraštinės ilgis ne mažesnis nei 135 mm, apribojama rajonu į pietus nuo 62°28′ šiaurės platumos ir į rytus nuo 6°30′ vakarų ilgumos	8 (3)		4
	Tralinė žvejyba didesniu atstumu nei 21 mylia nuo bazinės Farerų sąlų linijos. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. tie laivai gali vykdyti veiklą rajone tarp 61°20′ šiaurės platumos bei 62°00′ šiaurės platumos bei tarp 12 ir 21 mylios atstumu nuo bazinės linijos esančiame rajone.	70	BE: 0, DE: 10, FR: 40, UK: 20	26
	Dvipelekių jūrų lydekų žvejyba tralu, kurio tinklo akies kraštinės ilgis ne mažesnis nei 100 mm, rajone į pietus nuo 61°30′ šiaurės platumos ir į vakarus nuo 9°00′ vakarų ilgumos bei rajone tarp 7°00′ vakarų ilgumos ir 9°00′ vakarų ilgumos bei į pietus nuo 60°30′ šiaurės platumos ir rajone į pietvakarius nuo linijos tarp 60°30′ šiaurės platumos, 7°00′ vakarų ilgumos ir 60°00′ šiaurės platumos, 6°00′ vakarų ilgumos.	70	DE: 8 (4), FR: 12 (4), UK: 0 (4)	20 (5)
	Specializuota ledjūrio menkių žvejyba tralu, kurio tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 120 mm, ir turint galimybę naudoti skersines tralo maišo virves	70		22 (5)
	Šiaurinių žydrųjų merlangų žvejyba. Bendrą licencijų skaičių galima padidinti keturiems laivams išduotomis licencijomis, kad būtų galima suformuoti poras, jeigu Farerų salų institucijos imtų taikyti specialias naudojimosi rajonu, kuris vadinamas „pagrindinis putasu žvejybos rajonas“, taisykles.	34	DE: 3, DK: 19, FR: 2, UK: 5, NL: 5	20
	Žvejyba ūdomis	10	UK: 10	6
	Skumbrės žvejyba	12	DK: 12	12
	Silkių žvejyba į šiaurę nuo 62° šiaurės platumos	21	DE: 1, DK: 7, FR: 0, UK: 5, IRL: 2, NL: 3, SW: 3	21
Rusijos Federacijos vandenys	Visų rūšių žvejyba	pm		pm
	Menkių žvejyba	7 (6)		pm
	Šprotų žvejyba	pm		pm

II DALIS

BENDRIJOS VANDENYSE ŽVEJOJANTIEMS TREČIOSIOS ŠALIES LAIVAMS IŠDUOTŲ LICENCIJŲ IR ŽVEJYBOS LEIDIMŲ APRIBOJIMAI

Laivo registravimo valstybė	Žvejyba	Licencijų skaičius	Didžiausias rajone bet kokiu metu esančių laivų skaičius
Norvegija	Silkės, į šiaurę nuo 62°00′ šiaurės platumos	18	18
Farerų salos	Skumbrės, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos), VIIe,f,h, stauridė, IV, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos), VIIe,f,h; silkės, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos)	14	14
	Silkės į šiaurę nuo 62°00′ šiaurės platumos	21	21
	Silkės, IIIa	4	4
	Pramoninė Esmarko menkenių ir šprotų žvejyba, IV, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos): smiltinių ungurių, IV (įskaitant neišvengiamą šiaurinių žydrųjų merlangų priegaudą)	15	15
	Paprastosios molvės ir brosmės	20	10
	Šiauriniai žydrieji merlangai, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos), VIb, VII (į vakarus nuo 12°00′ vakarų ilgumos)	20	20
	Dvipelekė jūrų lydeka	16	16
	Atlanto silkiarykliai (visos zonos, išskyrus NAFO 3PS)	3	3
Rusijos Federacija	Silkės, IIId (Švedijos vandenys)	pm	pm
	Silkės, IIId (Švedijos vandenys, žvejybos nevykdantys pagrindiniai laivai)	pm	pm
	Šprotai	4 (7)	pm
Barbadosas	Penaeus krevetės (8) (Prancūzijos Gajanos vandenys)	5	pm (9)
Barbadosas	Rifų ešeriai (10) (Prancūzijos Gajanos vandenys)	5	pm
Gajana	Penaeus krevetės (11) (Prancūzijos Gajanos vandenys)	pm	pm (12)
Surinamas	Penaeus krevetės (11) (Prancūzijos Gajanos vandenys)	5	pm (13)
Trinidadas ir Tobagas	Penaeus krevetės (11) (Prancūzijos Gajanos vandenys)	8	pm (14)
Japonija	Tunai (15) (Prancūzijos Gajanos vandenys)	pm
Korėja	Tunai (16) (Prancūzijos Gajanos vandenys)	pm	pm (11)
Venesuela	Rifų ešeriai (11) (Prancūzijos Gajanos vandenys)	41	pm
Venesuela	Rykliai (11) (Prancūzijos Gajanos vandenys)	4	pm

III DALIS

DEKLARACIJA PAGAL 15 STRAIPSNIO 2 DALĮ

(1) Šis paskirstymas taikomas žvejybos gaubiamaisiais tinklais ir tralinės žvejybos rajonams.

(2) Turi būti pasirinkta iš 11 licencijų, skirtų skumbrės žvejybos gaubiamaisiais tinklais rajonams į pietus nuo 62°00′ šiaurės platumos.

(3) Suderinus 1999 m. protokolą, menkės ir juodadėmės menkės specializuotos žvejybos skaičiai yra įtraukti į „Visų rūšių tralinė žvejyba ne didesniais nei 180 pėdų laivais zonoje, esančioje 12 ir 21 mylių atstumu nuo Farerų salų bazinės linijos“ skaičių.

(4) Šie skaitmenys nurodo didžiausią laivų, bet kada galinčių būti rajone, skaičių.

(5) Šie skaitmenys įtraukti į „Tralinė žvejyba didesniu atstumu nei 21 mylia nuo bazinės Farerų salų linijos“ skaičius.

(6) Taikoma laivams, plaukiojantiems su Latvijos vėliava.

(7) Taikoma tik Latvijos zonai EB vandenyse.

(8) Licencijos krevečių žvejybai Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse išduodamos atsižvelgiant į atitinkamos trečiosios šalies institucijų pateiktą žvejybos planą, kurį yra patvirtinusi Komisija. Kiekvienos iš tų licencijų galiojimo trukmė negali būti ilgesnė nei žvejybos laikotarpis, nustatytas žvejybos plane, į kurį atsižvelgiant buvo išduota licencija.

(9) Dienų skaičius jūroje per metus negali būti didesnis nei 200.

(10) Turi būti sužvejota tik ilgosiomis ūdomis arba gaudyklėmis (rifų ešeriai) arba ilgosiomis ūdomis ar tinklais, kurių akies kraštinės ilgis ne mažesnis nei 100 mm, ne mažesniame nei 30 m gylyje (rykliai). Kad būtų išduotos tos licencijos, turi būti pateikiami įrodymai, kad licencijos prašantis laivo savininkas yra sudaręs galiojančią sutartį su Prancūzijos Gajanos departamente įsisteigusia perdirbimo įmone ir kad joje yra numatytas įpareigojimas bent 75 % viso rifų ešerių arba 50 % viso ryklių sugavimo iš atitinkamo laivo iškrauti tame departamente, kad rifų ešerius ir ryklius būtų galima perdirbti tos įmonės gamykloje.

Pirmiau minėtą sutartį turi patvirtinti Prancūzijos institucijos, kurios užtikrina, kad ji atitinka tikrąjį sutartį sudariusios įmonės perdirbimo pajėgumą ir Gajanos ekonomikos plėtros tikslus. Tinkamai patvirtintos sutarties kopija pridedama prie prašymo išduoti licenciją.

Jeigu atsisakoma suteikti pirmiau minėtą patvirtinimą, Prancūzijos institucijos praneša apie tą atsisakymą ir atitinkamai šaliai bei Komisijai nurodo atsisakymo priežastį.

(11) Taikoma nuo 2005 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d.

(12) Kol bus baigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija dėl 2005 m.

(13) Dienų skaičius jūroje per metus neturi būti didesnis nei pm.

(14) Dienų skaičius jūroje per metus negali būti didesnis nei 350.

(15) Turi būti sužvejota tik ilgosiomis ūdomis.

(16) Kurių bet kuriuo metu daugiausiai 10 taikoma žiauniniais tinklaičiais menkes žvejojantiems laivams.

VII PRIEDAS

I DALIS

LAIVO ŽURNALE ĮRAŠOMA INFORMACIJA

Nuo Bendrijos valstybių narių krantų žvejojant 200 jūrmylių zonoje, kurioje galioja Bendrijos žvejybos taisyklės, po kiekvieno toliau nurodyto įvykio laivo žurnale nedelsiant turi būti įrašoma:

Po kiekvienos žvejybos operacijos:

1.1. kiekvienos sužvejotos rūšies žuvų kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);

1.2. žvejybos operacijos diena ir laikas;

1.3. geografinė sugavimo vieta;

1.4. naudotas žvejybos metodas.

Po kiekvieno perkrovimo į kitą laivą arba iš kito laivo:

2.1. įrašas „pakrauta iš“ arba „perkrauta į“;

2.2. kiekvienos perkrautos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);

2.3. laivo, į kurį buvo perkrauta arba iš kurio buvo perkrauta, pavadinimas, išorinės identifikavimo raidės ir skaičiai;

2.4. menkių perkrauti neleidžiama.

Po kiekvieno iškrovimo Bendrijos uoste:

3.1. uosto pavadinimas;

3.2. kiekvienos iškrautos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);

Po kiekvieno informacijos perdavimo Europos Bendrijų Komisijai:

4.1. perdavimo diena ir laikas;

4.2. pranešimo tipas: IN, OUT, ICES, WKL arba 2 WKL;

4.3. jei tai radijo pranešimas: radijo stoties pavadinimas.

II DALIS

LOG-BOOK MODEL

VIII PRIEDAS

KOMISIJAI PERDUODAMOS INFORMACIJOS TURINYS IR JOS PERDAVIMO PRIEMONĖS

Europos Bendrijų Komisijai perduotina informacija ir jos perdavimo tvarkaraštis yra tokie:

1.1. Kiekvieną kartą, kai laivas įplaukia į Bendrijos valstybių narių 200 jūrmylių zoną nuo tų valstybių pakrančių, kurioje galioja Bendrijos žvejybos taisyklės:

a)	1.5 punkte nurodyta informacija;

b)	kiekvienos rūšies kiekis laivo triume (nurodoma kilogramais);

c)	ICES kvadratas, kuriame kapitonas ketina pradėti žvejoti, ir žvejybos pradžios diena.

Jeigu tam tikrą dieną vykdant žvejybos operacijas į šias zonas tenka įplaukti daugiau nei kartą, pirmą kartą įplaukus į tas zonas užtenka perduoti vieną pranešimą.

1.2. Kiekvieną kartą, kai laivas išplaukia iš 1.1 punkte nurodytos zonos:

a)	1.5 punkte nurodyta informacija;

b)	kiekvienos rūšies kiekis laivo triume (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);

c)	nuo ankstesnio informacijos perdavimo sugautos kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);

d)	ICES kvadratas, kuriame įvykdytas sugavimas;

e)	kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai), kuris nuo laivo įplaukimo į zoną buvo perkrautas į kitus laivus ir (arba) buvo perkrautas iš kitų laivų bei laivo, į kurį sužvejotas kiekis buvo perkrautas, identifikavimo informacija;

f)	Bendrijos uoste nuo laivo įplaukimo į zoną iškrautas kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai).

Jeigu tam tikrą dieną vykdant žvejybos operacijas į 1.1 punkte nurodytas zonas tenka įplaukti daugiau nei kartą, pirmą kartą įplaukus į tas zonas užtenka perduoti vieną pranešimą.

1.3. Kas trečią dieną, pradedant trečiąja diena nuo laivo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas pirmą kartą, jeigu žvejojamos silkės ir skumbrės, ir kas savaitę, pradedant septintąja diena nuo laivo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas pirmą kartą, jeigu žvejojamos visos rūšys, išskyrus silkes ir skumbres:

a)	1.5 punkte nurodyta informacija;

b)	nuo ankstesnio informacijos perdavimo sugautos kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);

c)	ICES kvadratas, kuriame įvykdytas sugavimas.

1.4. Kiekvieną kartą, kai laivas plaukia iš vieno ICES kvadrato į kitą:

a)	1.5 punkte nurodyta informacija;

b)	nuo ankstesnio informacijos perdavimo sugautos kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);

c)	ICES kvadratas, kuriame įvykdytas sugavimas;

a)	Laivo pavadinimas, radijo šaukinys, išorinės laivo identifikavimo raidės ir skaičiai bei kapitono pavardė;

b)	licencijos numeris, jeigu laivui ji buvo išduota;

c)	atitinkamo reiso metu perduodamo pranešimo eilės numeris;

d)	pranešimo tipo identifikavimas;

e)	data, laikas ir geografinė laivo buvimo vieta.

2.1. 1 punkte nurodyta informacija Europos Bendrijų Komisijai į Briuselį perduodama teleksu (SAT COM C 420599543 FISH), elektroniniu paštu (FISHERIES-telecom@cec.eu.int) ar viena iš toliau 3 punkte išvardytų radijo stočių, ir tos informacijos forma turi atitikti nurodytąją 4 punkte.

2.2. Jeigu dėl force majeure aplinkybių laivas pranešimo perduoti negali, tą pranešimą jo vardu gali perduoti kitas laivas.

Radijo stoties pavadinimas	Radijo stoties šaukinys
Lyngby	OXZ
Land's End	GLD
Valentia	EJK
Malin Head	EJM
Torshavn	OXJ
Bergen	LGN
Farsund	LGZ
Florø	LGL
Rogaland	LGQ
Tjøme	LGT
Ålesund	LGA
Ørlandet	LFO
Bodø	LPG
Svalbard	LGS
Blåvand	OXB
Gryt	GRYT RADIO
Göteborg	SOG
Turku	OFK

4. Pranešimų forma

1 punkte nurodytoje informacijoje turi būti pateikti tokie duomenys, išdėstyti šia tvarka:

—	laivo pavadinimas;

—	radijo šaukinys;

—	išorinio identifikavimo raidės ir skaičiai;

—	atitinkamo reiso metu pasiųsto pranešimo eilės numeris;

—

pranešimo tipo nurodymas pagal toliau pateiktą kodą:

—	pranešimas įplaukiant į vieną iš 1.1 punkte nurodytų zonų: „IN“,

—	pranešimas išplaukiant iš vienos 1.1 punkte nurodytų zonų: „OUT“,

—	pranešimas, kai laivas plaukia iš vieno ICES kvadrato į kitą: „ICES“,

—	savaitinis pranešimas: „WKL“,

—	kas trečią dieną perduodamas pranešimas: „2 WKL“;

—	data, laikas ir geografinė laivo buvimo vieta;

—	ICES kvadratai/parajoniai, kuriuose ketinama pradėti žvejybą;

—	numatoma žvejybos pradžios data;

—	kiekvienos žuvų rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai) laivo triume, naudojant 5 punkte pateiktą kodą;

—	nuo pirmesnio pranešimo perdavimo sužvejotas kiekvienos žuvų rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai), naudojant 5 punkte pateiktą kodą;

—	ICES kvadratai/parajoniai, kuriuose įvykdytas sugavimas;

—	nuo ankstesnio pranešimo perdavimo kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai), perkrautas į kitus laivus arba iš jų pakrautas į laivą;

—	laivo, į kurį buvo perkrautas sugavimas arba iš kurio jis buvo iškrautas, pavadinimas ir radijo šaukinys;

—	Bendrijos uoste nuo pirmesnio pranešimo perdavimo iškrautas kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);

—	kapitono pavardė.

5. Pirmiau pateiktame 1.4 punkte minėtas kodas, kuris turi būti naudojamas laive laikomoms žuvų rūšims nurodyti:

Beriksai (Beryx spp.),	ALF
Amerikinė paltusinė plekšnė (Hippoglossoides platessoides),	PLA
Ančiuvis (Engraulis encrasicolus),	ANE
Jūrų velnias (Lophius spp.),	MNZ
Atlanto argentina (Argentina silus),	ARG
Jūrinis karšis (Brama brama),	POA
Milžinryklis (Cetorinhus maximus),	BSK
Juodoji kardžuvė (Aphanopus carbo),	BSF
Dvipelekė jūrų lydeka (Molva dypterygia),	BLI
Šiaurinis žydrasis merlangas (Micromesistius poutassou),	WHB
Atlanto trumpauodegė krevetė (Xiphopenaeus kroyerii),	BOB
Menkė (Gadus morhua),	COD
Smėlinė krevetė (Crangon crangon),	CSH
Kalmaras (Loligo spp.),	SQC
Dygliaryklis (Squalus acanthias),	DGS
Siūlapelekė vėgėlė (Phycis spp.),	FOR
Juodasis paltusas (Reinhardtius hippoglossoides),	GHL
Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus),	HAD
Jūrų lydeka (Merluccius merluccius),	HKE
Atlanto paltusas (Hippoglossus hippoglossus),	HAL
Silkė (Clupea harengus),	HER
Stauridė (Trachurus trachurus),	HOM
Paprastoji molvė (Molva molva),	LIN
Skumbrė (Scomber scombrus),	MAC
Megrimai (Lepidorhombus spp.),	LEZ
Šiaurinė krevetė (Pandalus borealis),	PRA
Norveginis omaras (Nephrops norvegicus),	NEP
Esmarko menkenė (Trisopterus esmarkii),	NOP
Atlanto didžiagalvis (Hoplostethus Atlantous),	ORY
Kitos,	OTH
Jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa),	PLE
Sidabrinė saida (Pollachius pollachius),	POL
Atlanto silkiaryklis (Lamma nasus),	POR
Jūrų ešerys (Sebastes spp.),	RED
Raudonpelekis pagelas (Pagellus bogaraveo),	SBR
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius (Coryphaenoides rupestris),	RNG
Ledjūrio menkė (Pollachius virens),	POK
Atlanto lašiša (Salmo salar),	SAL
Smiltinis ungurys (Ammodytes spp.),	SAN
Sardinė (Sardina pilchardus),	PIL
Ryklys (Selachii, Pleurotremata),	SKH
Krevetės (Penaeidae),	PEZ
Šprotas (Sprattus sprattus),	SPR
Kalmaras (Illex spp.),	SQX
Tunai (Thunnidae),	TUN
Brosmė (Brosme brosme),	USK
Merlangas (Merlangus merlangus),	WHG
Geltonuodegė plekšnė (Limanda ferruginea)	YEL

PRIEDAS IX

ŽUVŲ RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Bendrinis pavadinimas	Mokslinis pavadinimas	3 raidžių kodas
Priedugnio žuvys
Atlanto menkė	Gadus morhua	COD
Juodadėmė menkė	Melanogrammus aeglefinus	HAD
Atlanto ešerys	Sebastes sp.	RED
Auksuotasis ešerys	Sebastes marinus	REG
Gelminis ilgažiomenis jūrešeris	Sebastes mentella	REB
Rožinis jūrų ešerys	Sebastes fasciatus	REN
Sidabrinė jūrų lydeka	Merluccius bilinearis	HKS
Rausvoji siūlapelekė vėgėlė (1)	Urophycis chuss	HKR
Ledjūrio menkė	Pollachius virens	POK
Amerikos jūrų plekšnė	Hippoglossoides platessoides	PLA
Raudonoji plekšnė	Glyptocephalus cynoglossus	WIT
Geltonuodegė plekšnė	Limanda ferruginea	YEL
Juodasis paltusas	Reinharditius hippoglossoides	GHL
Atlanto paltusas	Hippoglossus hippoglossus	HAL
Žieminė plekšnė	Pseudopleuronectes americanus	FLW
Dantytoji paltusžuvė	Paralichthys dentatus	FLS
Veidrodinis otas	Scophthalmus aquosus	FLD
Plekšninės (NS)	Pleuronectiformes	FLX
Amerikos jūrų velnias	Lophius americanus	ANG
Jūrų gaidžiai	Prionotus sp.	SRA
Atlanto menkytė	Microgadus tomcod	TOM
Melsvoji antimora	Antimora rostrata	ANT
Šiaurinis žydrasis merlangas	Micromesistius poutassou	WHB
Kuneris	Tautogolabrus adspersus	CUN
Brosmė	Brosme brosme	USK
Grenlandijos menkė	Gadus ogac	GRC
Dvipelekė jūrų lydeka	Molva dypterygia	BLI
Paprastoji molvė	Molva molva	LIN
Jūrų rupūžė	Cyclopterus lumpus	LUM
Akmenynų karališkasis kuprys	Menticirrhus saxatilis	KGF
Dėmėtasis jūrų rutulėlis	Sphoeroides maculatus	PUF
Arktinės gyvavedės vėgėlės (likodai) (NS)	Lycodes sp.	ELZ
Amerikos okeaninė vėgėlė	Macrozoarces americanus	OPT
Poliarinė menkė	Boreogadus saida	POC
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	Coryphaenoides rupestris	RNG
Šiaurinė ilgauodegė	Macrourus berglax	RHG
Smiltinis ungurys	Ammodytes sp.	SAN
Builiai	Myoxocephalus sp.	SCU
Šiaurinis skapas	Stenotomus chrysops	SCP
Tautoga	Tautoga onitis	TAU
Chameleongalvė	Lopholatilus chamaeleonticeps	TIL
Baltoji jūrų vėgėlė (1)	Urophycis tenuis	HKW
Vilkžuvės (NS)	Anarhicas sp.	CAT
Atlanto vilkžuvė	Anarhichas lupus	CAA
Mažoji vilkžuvė	Anarhichas minor	CAS
Priedugnio žuvys (NS)		GRO
Pelaginės žuvys
Atlanto silkė	Clupea harengus	HER
Atlanto Skumbrė	Scomber scombrus	MAC
Atlanto raudžuvė	Peprilus triacanthus	BUT
Atlanto silkenė	Brevoortia tyrannus	MHA
Atlanto saira	Scomberesox saurus	SAU
Amerikos ančioja	Anchoa mitchilli	ANB
Melsvažuvė	Pomatomus saltatrix	BLU
Didžioji karangė	Caranx hippos	CVJ
Paprastasis skumbrinis tunas	Auxis thazard	FRI
Karališkoji skumbrė	Scomberomourus cavalla	KGM
Dėmėtoji Ispanijos makrelė	Scomberomourus maculatus	SSM
Buriažuvė	Istiophorus platypterus	SAI
Baltasis marlinas	Tetrapturus albidus	WHM
Mėlynasis marlinas	Makaira nigricans	BUM
Durklažuvė	Xiphias gladius	SWO
Ilgapelekis tunas	Thunnus alalunga	ALB
Atlanto pelamidė	Sarda sarda	BON
Dėmėtasis mažasis tunas	Euthynnus alletteratus	LTA
Didžiaakis tunas	Thunnus obesus	BET
Paprastasis tunas	Thunnus thynnus	BFT
Dryžuotasis tunas	Katsuwonus pelamis	SKJ
Geltonpelekis tunas	Thunnus albacares	YFT
Skumbrinės (NS)	Scombridae	TUN
Pelaginės žuvys (NS)		PEL
Bestuburiai
Ilgačiuopiklis kalmaras (Loligo)	Loligo pealei	SQL
Trumpačiuopiklis kalmaras (Illex)	Illex illecebrosus	SQI
Kalmarai (NS)	Loliginidae, Ommastrephidae	SQU
Peiliakriaunė geldutė	Ensis directus	CLR
Mercenarija	Mercenaria mercenaria	CLH
Islandijos geldutė	Arctica islandica	CLQ
Smėlinė mija	Mya arenaria	CLS
Didžioji spisula	Spisula solidissima	CLB
Stimpsono geldutė	Spisula polynyma	CLT
Dvigeldžiai (NS)	Prionodesmacea, Teleodesmacea	CLX
Įlankinė akiniuotoji šukutė	Argopecten irradians	SCB
Akiniuotoji šukutė	Argopecten gibbus	SCC
Islandijos šukutė	Chylamys islandica	ISC
Magelano šukutė	Placopecten magellanicus	SCA
Šukutės (NS)	Pectinidae	SCX
Amerikos austrė	Crassostrea virginica	OYA
Valgomoji midija	Mytilus edulis	MUS
Bukcinos (NS)	Busycon sp.	WHX
Litorinos (NS)	Littorina sp.	PER
Jūrų moliuskai (NS)	Mollusca	MOL
Atlanto uolinis krabas	Cancer irroratus	CRK
Melsvasis krabas	Callinectes sapidus	CRB
Pakrantės krabas	Carcinus maenas	CRG
Šiaurės krabas	Cancer borealis	CRJ
Plokščiasis krabas	Chionoecetes opilio	CRQ
Penkiadantis krabas	Geryon quinquedens	CRR
Didysis uolinis krabas	Lithodes maia	KCT
Jūrų krabai (NS)	Reptantia	CRA
Amerikos omaras	Homarus americanus	LBA
Šiaurinė krevetė	Pandalus borealis	PRA
Rausvoji krevetė	Pandalus montagui	AES
Plonaūsės krevetės (NS)	Penaeus sp.	PEN
Bežnyplės krevetės	Pandalus sp.	PAN
Jūrų vėžiagyviai (NS)	Crustacea	CRU
Smėlinis jūrų ežys	Strongylocentrotus sp.	URC
Daugiašerės kirmėlės (NS)	Polycheata	WOR
Atlanto kardauodegis	Limulus polyphemus	HSC
Jūrų bestuburiai (NS)	Invertebrata	INV
Kitos žuvys
Silkinis šedas	Alosa pseudoharengus	ALE
Geltonuodegės	Seriola sp.	AMX
Amerikos jūrų ungurys	Conger oceanicus	COA
Amerikos gėlavandenis ungurys	Anguilla rostrata	ELA
Atlanto miksina	Myxine glutinosa	MYG
Amerikos perpelė	Alosa sapidissima	SHA
Argentinos (NS)	Argentina sp.	ARG
Paprastoji kuprotė	Micropogonias undulatus	CKA
Sidabrinė vėjažuvė	Strongylura marina	NFA
Atlanto lašiša	Salmo salar	SAL
Atlanto sidabrašonė	Menidia menidia	SSA
Atlanto plonoji silkė	Opisthonema oglinum	THA
Berdo švelniagalvė	Alepocephalus bairdii	ALC
Barzdotoji tamsioji kuprotė	Pogonias cromis	BDM
Juodasis jūrų ešerys	Centropristis striata	BSB
Melsvanugarė perpelė	Alosa aestivalis	BBH
Stintenė	Mallotus villosus	CAP
Šalviai (NS)	Salvelinus sp.	CHR
Karališkasis ešerys	Rachycentron canadum	CBA
Žuvis pompanas (murmeklė)	Trachinotus carolinus	POM
Pilkoji perpelė	Dorosoma cepedianum	SHG
Murmeklės (NS)	Pomadasyidae	GRX
Rudeninė perpelė	Alosa mediocris	SHH
Šviečiantys ančiuviai	Notoscopelus sp.	LAX
Kefalinės (NS)	Mugilidae	MUL
Š.Amerikos taukžuvė	Peprilus alepidotus (= paru)	HVF
Geltonpelekė murmeklė	Orthopristis chrysoptera	PIG
Dantytoji stinta	Osmerus mordax	SMR
Raudonoji kuprotė	Sciaenops ocellatus	RDM
Paprastasis jūrų karšis	Pagrus pagrus	RPG
Plienagalvė stauridė	Trachurus lathami	RSC
Smėlinis ešerys	Diplectrum formosum	PES
Avingalvis karosas	Archosargus probatocephalus	SPH
Dryžuotoji kuprotė	Leiostomus xanthurus	SPT
Dėmėtoji starkinė kuprotė	Cynoscion nebulosus	SWF
Karališkoji kuprotė	Cynoscion regalis	STG
Uolinis jūrų ešerys	Morone saxatilis	STB
Eršketinės (NS)	Acipenseridae	STU
Atlanto tarpūnas	Tarpon (= megalops) atlanticus	TAR
Lašišos (NS)	Salmo sp.	TRO
Amerikos uolinis ešerys	Morone americana	PEW
Alfonsinos (NS)	Beryx sp.	ALF
Dygliaryklis	Squalus acantias	DGS
Paprastieji dygliarykliai (NS)	Squalidae	DGX
Smėlinis tigrinis ryklys	Odontaspis taurus	CCT
Atlanto silkiaryklis	Lamna nasus	POR
Atlanto pilkšvasis ryklys	Isurus oxyrinchus	SMA
Prietemų pilkasis ryklys	Carcharhinus obscurus	DUS
Melsvasis ryklys	Prionace glauca	BSH
Didieji rykliai (NS)	Squaliformes	SHX
Amerikos ilgašnipis ryklys	Rhizoprionodon terraenova	RHT
Paprastasis juodasis šunryklis	Centroscyllium fabricii	CFB
Grenlandijos ryklys	Sonmnousus microcephalus	GSK
Milžinryklis	Cetorhinus maximus	BSK
Rajos (NS)	Raja sp.	SKA
Ežinė raja	Leucoraja erinacea	RJD
Arktinė raja	Amblyraja hyperborea	RJG
Raja	Dipturus laevis	RJL
Didžioji taškuotoji raja	Leucoraja ocellata	RJT
Žvaigždėtoji raja	Amblyraja radiata	RJR
Raja	Malcoraja senta	RJS
Raja	Bathyraja spinicauda	RJO
Kaulinės (NS)		FIN

(1) Pagal STACRES 1970 m. metiniame susirinkime priimtą rekomendaciją (ICNAF Raudonoji knyga, I dalis, p. 67) pateikiant statistinę ataskaitą Urophycis genties Jūrų lydekos nurodomos taip: a) teikiant ataskaitą apie jūrų lydekas iš 1, 2 ir 3 parajonių bei 4R, S, T ir V kvadratų, jos nurodomos kaip baltoji jūrų vėgėlė, Urophycis tenuis; b) ūdiniais žvejybos įrankiais sužvejota jūrų lydeka arba bet kokia kita didesnė nei 55 cm standartinio dydžio šios genties jūrų lydeka, nepaisant jos žvejybos būdo, iš 4W, X kvadratų ir 5 parajonio bei 6 statistinio rajono nurodoma kaip baltoji jūrų vėgėlė, Urophycis tenuis; c) išskyrus b punkto nuostatas, 4W, X kvadratuose ir 5 parajonyje bei 6 statistiniame rajone sužvejotos kitos Urophycis genties jūrų lydekos nurodomos kaip rausvosios siūlapelekės vėgėlės, Urophycis chuss.

X PRIEDAS

VIRŠUTINIAME TRALO MAIŠO PANELYJE LEIDŽIAMI PRITVIRTINTI UŽMOVAI

1. ICNAF tipo viršutinio tralo maišo panelio užmovas

ICNAF tipo viršutinio tralo maišo panelio užmovas – tai stačiakampio formos tinklinio audeklo gabalas, kuris turi būti tvirtinamas prie viršutinės tralo maišo dalies, siekiant apsaugoti nuo apgadinimo arba jį sumažinti, ir kuris atitinka šiuos reikalavimus:

a)	tinklinio audeklo gabalo akies kraštinės ilgis negali būti mažesnis nei tralo maišui nustatytasis 10 straipsnyje;

prie tralo maišo galima tvirtinti tik tinklinio audeklo gabalo priekinį ir abu šoninius kraštus, ir tas gabalas turi būti pritvirtinamas taip, kad už užveržtinio stropo būtų ne daugiau kaip keturios to gabalo akys ir kad jis baigtųsi ne arčiau kaip per keturias akis iki tralo maišo raiščio akies; jeigu užveržtinis stropas nenaudojamas, tinklinio audeklo gabalas neturi dengti daugiau nei trečdalį tralo maišo, jeigu matuojama ne mažiau nei už keturių akių nuo tralo maišo raiščio akies;

c)	tinklinio audeklo gabalo plotis turi būti toks, kad jame būtų bent pusantro karto daugiau akių už toje tralo maišo dalyje, kurią jis dengia, esantį tinklo akių skaičių, jeigu ir tinklinio audeklo gabalo, ir tralo maišo plotis buvo matuojami statmenai išilginei tralo maišo ašiai.

2. Sudėtinis užleistinis tinklinio audeklo gabalų viršutinio tralo maišo panelio užmovas

Tai tinklinio audeklo gabalai, kurių visose dalyse esančių akių dydis, nepaisant, ar tinklinis audeklas šlapias, ar sausas, yra ne mažesnis už to tinklo, prie kurio tie gabalai tvirtinami, akių dydį, jeigu:

kiekvienas tinklinio audeklo gabalas:

a)	tik priekiniu kraštu tvirtinamas skersai tralo maišo, stačiu kampu išilginei tralo maišo ašiai;

b)	gabalo plotis yra bent toks pat kaip ir tralo maišo (tas plotis matuojamas gabalo tvirtinimo prie tralo maišo vietoje stačiu kampu išilginei tralo maišo ašiai); ir

c)	jis ne ilgesnis nei 10 akių; ir

ii)	visų tokiu būdu pritvirtintų tinklinio audeklo gabalų ilgis nėra didesnis nei du trečdaliai tralo maišo ilgio.

LENKIŠKAS TRALO MAIŠO VIRŠUTINIO PANELIO UŽMOVAS

3. Didelių akių (modifikuotas, lenkiško tipo) viršutinio tralo maišo panelio užmovas

Pritvirtintas prie viršutinės galinės tralo maišo dalies ir dengiantis visą viršutinę tralo maišo dalį arba bet kokią tralo maišo viršaus dalį stačiakampio formos tokios pat kaip ir tralo maišo tinklinio audeklo arba viengijo, storo špagato bemazgės tinklinio audeklo gabalas, kurio visų dalių akių kraštinės ilgis du kartus viršija tralo maišo tinklo akių kraštinės ilgį, jeigu matuojamas šlapio tinklinio audeklo gabalo akių dydis, ir kurio priekinis, šoniniai ir galinis kraštai prie tralo maišo tvirtinami taip, kad kiekviena to tinklinio audeklo gabalo akis visiškai sutaptų su keturiomis tralo maišo akimis.

XI PRIEDAS

MINIMALUS ŽUVŲ DYDIS (1)

Žuvų rūšys	Be žiaunų ir išdarinėta, su oda arba be jos; šviežia ar atšaldyta, sušaldyta arba sūdyta žuvis.
Žuvų rūšys	Visa	Be galvos	Be galvos ir uodegos	Be galvos ir pjauta pusiau
Atlanto menkė	41 cm	27 cm	22 cm	27/25 cm (2)
Juodasis paltusas	30 cm	netaikoma	netaikoma	netaikoma
Amerikos plekšnė	25 cm	19 cm	15 cm	netaikoma
Geltonuodegė plekšnė	25 cm	19 cm	15 cm	netaikoma

(1) Žuvies dydis, jei tai menkė – žuvies, įgaubtu ar visiškai skeltu uodegos peleku, ilgis; kitų žuvų rūšių dydis – tai visos žuvies ilgis.

(2) Mažiausias dydis taikomas žaliai sūdytai žuviai.

XII PRIEDAS

SUGAVIMO REGISTRAVIMAS (ĮRAŠAI LAIVO ŽURNALE)

ĮRAŠAI ŽVEJYBOS ŽURNALE

Informacinis įrašas	Standartinis kodas
Laivo pavadinimas	01
Laivo registravimo valstybė	02
Laivo registravimo numeris	03
Registracijos uostas	04
Naudojamų žvejybos įrankių tipai (skirtingiems žvejybos įrankių tipams skiriamas atskiras įrašas)	10
Žvejybos įrankių tipas
Data
— diena	20
— mėnuo	21
— metai	22
Buvimo vieta
— platuma	31
— ilguma	32
— statistinis rajonas	33
Žvejybos operacijų skaičius per 24 valandų laikotarpį (1)	40
Valandų, kurias buvo žvejota žvejybos įrankiais per 24 valandų laikotarpį, skaičius (1)	41
Žuvų rūšių pavadinimai (II priedas)
Kasdieninis kiekvienos žuvies rūšies sugavimas (suapvalintomis gyvojo svorio metrinėmis tonomis)	50
Kasdieninis kiekvienos žuvies rūšies, skirtos žmonių maistui, sugavimas	61
Kasdieninis kiekvienos žuvies rūšies, skirtos žuvų miltams gaminti, sugavimas	62
Kasdien į jūrą išmetamas kiekvienos žuvies rūšies kiekis	63
Perkrovimo vieta(-os)	70
Perkrovimo data(-os)	71
Kapitono parašas	80

ŽVEJYBOS ĮRANKIŲ KODAI

Žvejybos įrankių kategorijos	Standartinis sutrumpinimas Kodas
GAUBIAMIEJI TINKLAI
Su lynu gaubiamojo tinklo apačiai sutraukti (gaubiamieji tinklai)	PS
— iš vieno laivo valdomi gaubiamieji tinklai	PS1
— iš dviejų laivų valdomi gaubiamieji tinklai	PS2
Gaubiamieji tinklai be lyno gaubiamojo tinklo apačiai sutraukti (gaubiamasis tinklas, sudarytas iš vidurinės plačios pusapvalės dalies ir dviejų siaurų sparnų)(lampara)	LA
VELKAMIEJI TINKLAI
Iš boto arba laivo valdomi velkamieji tinklai	SB/SV
— daniškas velkamasis tinklas	SDN
— škotiškas velkamasis tinklas	SSC
— poriniai velkamieji tinklai	SPR
Velkamieji tinklai (nenurodomi)	SX
TRALAI
Dugninės gaudyklės	FPO
Dugniniai tralai
— spinduliniai tralai	TBB
— tralai su kėtoklėmis (2)	OTB
— dviejų laivų traukiami tralai	PTB
— tralai omarams gaudyti	TBN
— tralai krevetėms gaudyti	TBS
— dugniniai tralai (nenurodomi)	TB
Įvairiagyliai tralai
— tralai su kėtoklėmis	OTM
— dviejų laivų traukiami tralai	PTM
— tralai krevetėms gaudyti	TMS
— Įvairiagyliai tralai (nenurodomi)	TM
Dviejų laivų traukiami tralai su kėtoklėmis	OTT
Tralai su kėtoklėmis (nenurodomi)	OT
Dviejų laivų traukiami tralai (nenurodomi)	PT
Tralai su kėtoklėmis (nenurodomi)	TX
DRAGOS
Laivu traukiamos dragos	DRB
Rankinės dragos	DRH
KELIAMIEJI TINKLAI
Rankiniai pakeliamieji tinklai	LNP
Iš laivų valdomi pakeliamieji tinklai	LNB
Nuo kranto iškeliami stacionarieji tinklai	LNS
Keliamieji tinklai (nenurodomi)	LN
METAMIEJI ŽVEJYBOS ĮRANKIAI
Apskritieji tinklai	FCN
Metamieji žvejybos įrankiai (nenurodomi)	FG
Žiauniniai tinklaičiai ir vertikalieji tinklaičiai
Inkariniai žiauniniai tinklaičiai	GNS
Dreifuojantieji tinklai	GND
Apsupamieji žiauniniai tinklaičiai	GNC
Statomieji žiauniniai tinklaičiai	GNF
Sieniniai tinklai	GTR
Kombinuotieji žiauniniai tinklaičiai-sieniniai tinklai	GTN
žiauniniai tinklaičiai ir vertikalieji tinklaičiai (nenurodomi)	GEN
žiauniniai tinklaičiai (nenurodomi)	GN
Gaudyklės
Stacionarūs neuždengiami užtveriamieji tinklai	FPN
Venteriai	FYK
Kūgio formos įrenginiai iš tinklinio audeklo	FSN
Aptvarai, paprastieji užtvarai, iš užtvarų įrengtos gaudyklės	FWR
Gaudyklės žuvims vandens paviršiuje gaudyti	FAR
Gaudyklės (nenurodomos)	FIX
Kabliukai ir ūdos
Rankinės ūdos ir kartinės ūdos (rankinės) (3)	LHP
Rankinės ūdos ir kartinės ūdos (mechanizuotos) (3)	LHM
Inkarinės ūdos (inkarinės ilgosios ūdos)	LLS
Dreifuojančios ilgosios ūdos	LLD
Ilgosios ūdos (nenurodomos)	LL
Velkamosios ūdos	LTL
Kabliukai ir ūdos (nenurodoma) (4)	LX
Banginių medžiojimas
Harpūnai	HAR
Laimikio iškrovimo ir pakrovimo mašinos bei įrenginiai
Siurbliai	HMP
Mechanizuotos dragos	HMD
Laimikio iškrovimo ir pakrovimo mašinos bei įrenginiai (nenurodomos)	HMX
Įvairųs žvejybos įrankiai (5)	MIS
Pramoginiai žvejybos įrankiai	RG
Nežinomi arba nenurodomi žvejybos įrankiai	NK

ŽVEJYBOS LAIVŲ KODAI

A. Pagrindiniai laivo tipai

FAO kodas	Laivo tipas
BO	Žvejybos apsaugos ir priežiūros laivas
CO	Mokomasis žvejybos laivas
DB	Mechanine draga žvejojantis laivas
DM	Hidrauline draga žvejojantis laivas
DO	Bimeris
DOX	Draga žvejojantis laivas (kitur neidentifikuotas)
FO	Žuvis gabenantis laivas
FX	Žvejybos laivas (kitur neidentifikuotas)
GO	Žiauniniais tinklaičiais žvejojantis laivas
HOX	Pagrindinis laivas (kitur neidentifikuotas)
HSF	Pagrindinis perdirbimo laivas
KO	Laivas–ligoninė
LH	Rankinėmis ūdomis žvejojantis laivas
LL	Ilgosiomis ūdomis žvejojantis laivas
LO	Ūdomis žvejojantis laivas
LP	Kartinėmis ūdomis žvejojantis laivas
LT	Laivas, kuriame yra automatizuota žvejybos ūdomis sistema
MO	Universalieji laivai
MSN	Rankinėmis ūdomis žvejojantis seineris
MTG	Traleris drifteris
MTS	Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis traleris
NB	Keliamaisiais tinklais žvejojantis tenderis
NO	Keliamaisiais tinklais žvejojantis laivas
NOX	Keliamaisiais tinklais žvejojantis laivas (kitur neidentifikuotas)
PO	Siurblius naudojantis laivas
SN	Supamaisiais tinklais žvejojantis laivas
SO	Seineris
SOX	Seineris (kitur neidentifikuotas)
SP	Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas
SPE	Gaubiamaisiais europinio tipo tinklais žvejojantis laivas
SPT	Tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas
TO	Traleris
TOX	Traleriai (kitur neidentifikuoti)
TS	Bortinio tralavimo traleris
TSF	Bortinio tralavimo traleris – šaldytuvas
TSW	Bortinio tralavimo traleris, kurio sužvejota žuvis kraunama ant ledo
TT	Laivagalinio tralavimo traleris
TTF	Laivagalinio tralavimo traleris–šaldytuvas
TTP	Laivagalinio tralavimo traleris–perdirbimo laivas
TU	Autrigerinis traleris
WO	Gaudykles statantis laivas
WOP	Dugnines gaudykles statantis laivas
WOX	Gaudykles statantys laivai (kitur neidentifikuoti)
ZO	Žuvų išteklius tyrinėjantis laivas
DRN	Dreifuojančiais tinklais žvejojantis laivas
NEI = kitur neidentifikuotas

B. Pagrindinė laivo veikla

Alfa kodas	Kategorija
ANC	Inkaro nuleidimas
DRI	Dreifavimas
FIS	Žvejyba
HAU	Žvejybos operacija
PRO	Perdirbimas
STE	Laivo plaukimas
TRX	Perkrovimas (iš laivo arba į laivą)
OTH	Kita – turi būti nurodyta

(1) Jeigu tuo pačiu 24 valandų laikotarpiu naudojami dviejų arba daugiau tipų žvejybos įrankiai, skirtingiems tipams skiriami atskiri įrašai.

(2) Žvejybos agentūros dugninius bortinius ar laivagalio tralus ir įvairiagylius bortinius arba laivagalio tralus gali žymėti atitinkamai OTB - 1 ir OTB – 2 bei OTM - 1 ir OTM.

(3) Įskaitant traukiamąsias ūdas kalmarams gaudyti.

(4) LDV kodu žymimi pateikiami ankstesni duomenys apie iš plokščiadugnės valties valdomais ūdiniais žvejybos įrankiais sužvejotus kiekius.

(5) Ši antraštė apima: rankinius ir laimikiui iš tinklo perkrauti naudojamus tinklus, varomosios žvejybos tinklus, gaudymą paprastais rankiniais įrankiais su nardymo įranga ar be jos, nuodus, sprogmenis, išmokytus gyvūnus, gaudymą elektra.

XIII PRIEDAS

NAFO RAJONAS

Toliau pateikiamas sąrašas – tai dalinis išteklių, apie kuriuos privaloma pranešti pagal 31 straipsnio 2 dalį, sąrašas.

ANG/N3NO	Lophius americanus	Amerikinis jūrų velnias
CAA/N3LMN	Anarhichas lupus	Atlanto vilkžuvė
CAP/N3LM	Mallotus villosus	Stintenė
CAT/N3LMN	Anarhichas spp.	Vilkžuvinės nei
HAD/N3LNO	Melanogrammus aeglefinus	Juodadėmė menkė
HAL/N23KL	Hippoglossus hippoglossus	Atlanto paltusas
HAL/N3M	Hippoglossus hippoglossus	Atlanto paltusas
HAL/N3NO	Hippoglossus hippoglossus	Atlanto paltusas
HER/N3L	Clupea harengus	Atlanto silkė
HKR/N2J3KL	Urophycis chuss	Rausvoji siūlapelekė vėgėlė
HKR/N3MNO	Urophycis chuss	Rausvoji siūlapelekė vėgėlė
HKS/N3NLMO	Merlucius bilinearis	Sidabrinė jūrų lydeka
RNG/N23	Coryphaenoides rupestris	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius
HKW/N2J3KL	Urophycis tenuis	Baltoji jūrų vėgėlė
POK/N3O	Pollachius virens	Ledjūrio menkė
RHG/N23	Macrourus berglax	Šiaurinė ilgauodegė
SKA/N2J3KL	Raja spp.	Rajos
SKA/N3M	Raja spp.	Rajos
SQI/N56	Illex illecebrosus	Trumpačiuopiklis kalmaras
VFF/N3LMN	—	Nerūšiuotos, neidentifikuotos žuvys
WIT/N3M	Glyptocephalus cynoglossus	Raudonoji plekšnė
YEL/N3M	Limanda ferruginea	Geltonuodegė plekšnė

XIV PRIEDAS

SPECIALIZUOTOS ŽVEJYBOS DRAUDIMAS CCAMLR RAJONE

Tikslinės rūšys	Zona	Draudimo laikotarpis
Notothenia rossii	FAO 48.1 Antarktis, Pusiasalio rajonas	Visus metus
	FAO 48.2 Antarktis, aplink Pietų Orknio salas
	FAO 48.3 Antarktis, aplink Pietų Georgiją
Pelekinės žuvys	FAO 48.1 Antarktis (1)	Visus metus
Pelekinės žuvys	FAO 48.2 Antarktis (1)	Visus metus
Gobionotothen gibberifrons	FAO 48.3	Visus metus
Chaenocephalus aceratus
Pseudochaenichthys georgianus
Lepidonotothen squamifrons
Patagonotothen guntheri
Dissostichus spp.	FAO 48.5 Antarktis	Nuo 2004 12 1 iki 2005 11 30
Dissostichus spp.	FAO 88.3 Antarktis (1)	Visus metus
	FAO 58.5.1 Antarktis (1) (2)
	FAO 58.5.2 Antarktis į rytus nuo 79°20′ rytų ilgumos ir už išimtinės ekonominės zonos ribų į vakarus nuo 79°20′ rytų ilgumos (1)
	FAO 88.2 Antarktis į šiaurę nuo 65° pietų platumos (1)
	FAO 58.4.4 Antarktis (1)
	FAO 58.6 Antarktis (1)
	FAO 58.7 Antarktis (1)
Lepidonotothen squamifrons	FAO 58.4.4 (1)	Visus metus
Visos žuvų rūšys, išskyrus Champsocephalus gunnari ir Dissostichus eleginoides	FAO 58.5.2 Antarktis	Nuo 2004 12 1 iki 2005 11 30
Dissostichus mawsoni	FAO 48.4 Antarktis (1)	Visus metus

(1) Išskyrus mokslinio tiriamojo darbo reikmėms.

(2) Išskyrus vandenis, kuriuose galioja nacionalinė jurisdikcija (išskirtinėse ekonominėse zonose).

XV PRIEDAS

SUGAVIMO IR PRIEGAUDOS APRIBOJIMAI 2004/05 M. VYKDANT NAUJĄ IR BANDOMĄJĄ ŽVEJYBĄ CCAMLR RAJONE

Parajonis/ kvadratas	Regionas	Sezonas	SSRU	Priegaudos sugavimo apribojimas (tonomis)	Priegaudos sugavimo apribojimas (tonomis)
Parajonis/ kvadratas	Regionas	Sezonas	SSRU	Priegaudos sugavimo apribojimas (tonomis)	Rajožuvės	Macrourus spp.	Kitos žuvų rūšys
58.4.1	Visi kvadratai	Nuo 2004 12 1 iki 2005 11 30	A	0	Visi kvadratai: 50	Visi kvadratai: 96	Visi kvadratai: 20
			B	0
			C	200
			D	0
			E	200
			F	0
			G	200
			H	0
			Visos subzonos	600
58.4.2	Visi kvadratai	Nuo 2004 12 1 iki 2005 11 30	A	260	Visi kvadratai: 50	Visi kvadratai: 124	Visi kvadratai: 20
			B	0
			C	260
			D	0
			E	260
			Visos subzonos	780
58.4.3a)	Visi kvadratai ne nacionalinės jurisdikcijos rajonuose	Nuo 05 1 iki 2005 08 31	netaikoma	250	Visi kvadratai: 50	Visi kvadratai: 26	Visi kvadratai: 20
58.4.3b)	Visi kvadratai ne nacionalinės jurisdikcijos rajonuose	Nuo 05 1 iki 2005 08 31	netaikoma	300	Visi kvadratai: 50	Visi kvadratai: 159	Visi kvadratai: 20
88.1	Visos subzonos	Nuo 2004 12 1. iki 2005 08 31	A	0	(1)	(1)	0
			B	80	(1)	(1)	20
			C	223	(1)	(1)	20
			D	0	(1)	(1)	0
			E	57	(1)	(1)	20
			F	0	(1)	(1)	0
			G	83	(1)	(1)	20
			H	786	(1)	(1)	20
			I	776	(1)	(1)	20
			J	316	(1)	(1)	20
			K	749	(1)	(1)	20
			L	180	(1)	(1)	20
			Visi parajoniai	3 250	163	520

(1) Žuvų rūšių, kurios mažame tiriamajame plote (SSRU) sužvejojamos kaip priegauda, sugavimo apribojimo taisyklės, taikomos atsižvelgiant į bendrą priegaudos apribojimą parajonyje:

—	:	Rajožuvės	:	5 % Dissostichus spp. sugavimo apribojimo arba 50 tonų (taikomas didesnis skaičius)
—	:	Macrourus spp.	:	16 % Dissostichus spp. sugavimo apribojimo.
—	:	Kitos žuvų rūšys	:	20 tonų mažame tiriamajame plote (SSRU).

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 12

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	48 tomas 2005m. sausio 14d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
	*	2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 27/2005, nustatantis 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus	1