28.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 381/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2243/2004

2004 m. gruodžio 22 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2505/96, nustatantį tam tikrų žemės ūkio bei pramonės produktų Bendrijos autonomines tarifines kvotas ir numatantį jų administravimą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 26 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

1996 m. gruodžio 20 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 2505/96, nustatantį tam tikrų žemės ūkio bei pramonės produktų Bendrijos autonomines tarifines kvotas ir numatantį jų administravimą (1). Bendrija turėtų apsirūpinti atitinkamais produktais palankiausiomis sąlygomis. Todėl reikėtų nustatyti atitinkamų produktų kiekių naujas Bendrijos tarifines kvotas sumažintu arba nuliniu muitu ir pratęsti tam tikras galiojančias tarifines kvotas, tuo pat metu vengiant bet kokio šių produktų rinkų iškraipymo.

(2)	Kadangi dabartinių kvotų laikotarpiu kai kurių Bendrijos tarifinių kvotų kiekių nepakanka Bendrijos pramonės poreikiams patenkinti, šios tarifinės kvotos turėtų būti padidintos nuo 2005 m. sausio 1 d.

(3)	Bendrija nebėra suinteresuota 2005 m. ir toliau skirti Bendrijos tarifines kvotas tam tikriems produktams, kuriems 2004 m. buvo sustabdytas muito taikymas. Todėl šie produktai turėtų būti išbraukti iš Reglamento (EB) Nr. 2505/96 I priedo lentelės.

(4)	Atsižvelgiant į daugelį pakeitimų, kuriuos reikia padaryti, dėl aiškumo turėtų būti pakeistas visas Reglamento (EB) Nr. 2505/96 I priedo tekstas.

(5)	Atsižvelgiant į šio reglamento ekonominę svarbą, būtina remtis skubos motyvais, numatytais prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių pridėto Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje I.3 punkte.

(6)	Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2505/96 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2505/96 I priedas pakeičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Kvotų laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. Reglamento (EB) Nr. 2505/96 I priede:

—	tarifinė kvota 09.2021 netenka galios 2005 m. birželio 30 d.; jos apimtis nesikeičia,

—	tarifinės kvotos 09.2613 kiekis yra 400 tonų, kuriam taikomas 0 % muitas.

3 straipsnis

Kvotų laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Reglamento (EB) Nr. 2505/96 I priede:

—	tarifinės kvotos 09.2023 kiekis yra 700 000 vienetų,

—	tarifinės kvotos 09.2603 kiekis yra 3 400 tonų,

—	tarifinės kvotos 09.2612 kiekis yra 500 tonų, kuriam taikomas 0 % muitas,

—	tarifinės kvotos 09.2619 kiekis yra 80 tonų,

—	tarifinės kvotos 09.2620 kiekis yra 500 000 vienetų,

—	tarifinės kvotos 09.2621 kiekis yra 1 500 tonų, o jos galiojimo laikotarpis baigiasi 2005 m. gruodžio 31 d.,

—	tarifinės kvotos 09.2985 kiekis yra 300 000 vienetų, o jos galiojimo laikotarpis baigiasi 2005 m. gruodžio 31 d.

4 straipsnis

Tarifinės kvotos 09.2605, 09.2606, 09.2607, 09.2609, 09.2614, 09.2918, 09.2957, 09.2966, 09.2993 ir 09.2999 yra uždaromos nuo 2004 m. gruodžio 31 d.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. VEERMAN

(1) OL L 345, 1996 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1329/2004 (OL L 247, 2004 7 21, p. 1).

PRIEDAS

„I PRIEDAS

Eilės Nr.

KN kodas

TARIC kodas

Prekės aprašymas

Kvotos kiekis

Kvotos muitas

(%)

Kvotos laikotarpis

09.2021

ex 7011 20 00

Stikliniai gaubtai, kurių išorinių kampų įstrižainės ilgis yra 72 cm (± 0,2 cm), šviesos pralaidumas – 56,8 % (± 3 %) 10,16 mm stiklo storiui

70 000 vienetų

2005 1 1–6 30

09.2022

ex 8504 90 11

Feritinės šerdys kreipimo sistemų gamybai (1)

2 400 000 vienetų (3)

2004 7 1– 2005 6 30

09.2023

ex 8540 91 00

597,1 mm (± 0,2 mm) ilgio ir 356,2 mm (± 0,2 mm) aukščio plokščios kaukės, turinčios centrinės vertikalios ašies gale 179,1 μm (± 9 μm) pločio angas

700 000 vienetų

2005 1 1–12 31

09.2602

ex 2921 51 19

o-fenilendiaminas

1 800 tonų

1 1–12 31

09.2603

ex 2931 00 95

Bis(3-trietoksisililpropil) tetrasulfidas

3 400 tonų

2005 1 1–12 31

09.2604

ex 3905 30 00

Poli(vinilo alkoholis), acetalio junginiu iš dalies sujungtas su 5-(4-azido-2-sulfobenzilideno)-3-(formilpropil)-rodaninu, natrio druska

100 tonų

1 1–12 31

09.2610

ex 2925 20 00

(Chlorometileno)dimetilamonio chloridas

100 tonų

1 1–12 31

09.2611

ex 2826 19 00

Kalcio fluorido milteliai, kurių aliuminio, magnio ir natrio bendras kiekis neviršija 0,25 mg/kg

55 tonos

1 1–12 31

09.2612

ex 2921 59 90

3,3'-dichlorobenzidino dihidrochloridas

500 tonų

2005 1 1–12 31

09.2613

ex 2932 99 70

1,3:2,4-Bis-O-(3,4-dimetilbenziliden)-D-gliucitolis

400 tonų

2005 1 1–6 30

09.2615

ex 2934 99 90

Ribonukleino rūgštis

110 tonų

1 1–12 31

09.2616

ex 3910 00 00

Polidimetilsiloksanas, kurio polimerizacijos laipsnis siekia 2 800 monomerų vienetų (± 100)

1 300 tonų

1 1–12 31

09.2618

ex 2918 19 80

(R)-2-chloromigdolų rūgštis

100 tonų

1 1–12 31

09.2619

ex 2934 99 90

2-tienilacetonitrilis

80 tonų

1 1–12 31

09.2620

ex 8526 91 90

GSP sistemos komplektas, turintis pozicijos nustatymo funkciją

500 000 vienetų

1 1–12 31

09.2621

ex 3812 30 80

Aliuminio, magnio ir cinko hidrato hidroksido karbonatas, aptrauktas paviršinio aktyvumo medžiaga

1 500 tonų

2005 1 1–12 31

09.2622

ex 1108 12 00

Kukurūzų krakmolas, kurio sudėtyje esančios netirpios maistinės skaidulos sudaro ne mažiau kaip 40 %, bet ne daugiau kaip 60 % masės

600 tonų

2005 1 1–12 31

09.2623

ex 2710 19 61

Skystasis kuras, kurio sudėtyje esanti siera neviršija 2 % masės, naudojamas jūros laivų kurui gaminti (1)

80 000 tonų

1 1–12 31

ex 2710 19 63

09.2624

2912 42 00

Etilvanilinas (3-etoksi-4-hidroksibenzaldehidas)

352 tonų

1 1–12 31

09.2625

ex 3920 20 21

Dviašės orientacijos polipropileno polimerų plėvelė, kurios storis gali viršyti 3,5 μm, bet yra mažesnis kaip 15 μm, plotis yra ne mažesnis kaip 490 mm, bet ne didesnis kaip 620 mm, naudojama jėgos kondensatorių gamybai (1)

170 tonų

1 1–12 31

09.2626

ex 4205 00 00

Iš pilkai mėlyna arba smėlio spalva dažytos ruplėtos galvijų odos sukirpti gabalai, naudojami 9401 20 00 (1) subpozicijoje klasifikuojamoms prekėms gaminti

400 000 vienetų

1 1–12 31

09.2627

ex 7011 20 00

Stikliniai gaubtai, kurių išorinių kampų įstrižainės ilgis yra 814,8 mm (± 1,5 mm), šviesos pralaidumas – 51,1 % (± 2,2 %) 12,5 mm stiklo storiui

500 000 vienetų

1 1–12 31

09.2628

ex 7019 52 00

120 g/m2 (± 10 g/m2) masės plastiku padengtas stiklo pluošto audinys, paprastai naudojamas nuo vabzdžių apsaugančioms vyniojamoms uždangoms ir rėmuose esančioms uždangoms gaminti

350 000 m2

1 1–12 31

09.2629

ex 7616 99 90

Teleskopinės rankenos iš aliuminio, skirtos kelioniniam bagažui gaminti (1)

240 000 vienetų

1 1–12 31

09.2630

ex 3908 90 00

Termoplastinė poliamido derva, kurios degimo temperatūra didesnė kaip 750 °C, naudojama elektroninių vamzdžių kreipimo sistemoms gaminti (1)

40 tonų

2005 1 1–6 30

09.2703

ex 2825 30 00

Vanadžio oksidai ir hidroksidai, skirti tik lydiniams gaminti (1)

13 000 tonų

1 1–12 31

09.2713

ex 2008 60 19

Saldžiosios vyšnios, marinuotos alkoholyje, kurių skersmuo neviršija 19,9 mm, be kauliukų, skirtos šokolado produktams gaminti (1):

—	kurių sudėtyje esantis cukrus sudaro daugiau kaip 9 % masės,

—	kurių sudėtyje esantis cukrus sudaro ne daugiau kaip 9 % masės

2 000 tonų

10 (4)

1 1–12 31

ex 2008 60 39

09.2719

ex 2008 60 19

Rūgščiosios vyšnios (Prunus cerasus), marinuotos alkoholyje, kurių skersmuo neviršija 19,9 mm, skirtos šokolado produktams gaminti (1):

—	kurių sudėtyje esantis cukrus sudaro daugiau kaip 9 % masės,

—	kurių sudėtyje esantis cukrus sudaro ne daugiau kaip 9 % masės

2 000 tonų

10 (4)

1 1–12 31

ex 2008 60 39

09.2727

ex 3902 90 90

Sintetinis polialfa-alkenas, kurio ASTM D 445 metodu išmatuota klampa 100 °C temperatūroje yra ne mažesnė kaip 38 × 10-6m2 s-1 (38 centistoksų)

10 000 tonų

1 1–12 31

09.2799

ex 7202 49 90

Ferochromas, kurio sudėtyje esanti anglis sudaro ne mažiau kaip 1,5 %, bet ne daugiau kaip 4 % masės, o chromas – ne daugiau kaip 70 %

50 000 tonų

1 1–12 31

09.2809

ex 3802 90 00

Rūgštimi aktyvuotas montmorilonitas, skirtas kopijavimo popieriui gaminti (1)

10 000 tonų

1 1–12 31

09.2829

ex 3824 90 99

Išgaunant iš medienos sakus alifatiniuose tirpikliuose likusios netirpios medžiagos grynasis ekstraktas, kurio savybės tokios:

—	dervos rūgštis sudaro ne daugiau kaip 30 % masės,

—	rūgštingumo koeficientas yra ne didesnis kaip 110, ir

—	lydymosi temperatūra yra ne mažesnė kaip 100 °C

1 600 tonų

1 1–12 31

09.2837

ex 2903 49 80

Bromchlormetanas

450 tonų

1 1–12 31

09.2841

ex 2712 90 99

1-alkenų mišinys, kurio sudėtyje 1-alkenai sudaro ne mažiau kaip 80 % masės, o grandinės ilgis yra 20 ir 22 anglies atomai

10 000 tonų

1 1–12 31

09.2849

ex 0710 80 69

Auricularia polytricha rūšies grybai (nevirti arba virti garuose ar vandenyje), šaldyti, skirti paruoštam maistui gaminti (1) (2)

700 tonų

1 1–12 31

09.2851

ex 2907 12 00

O-krezolis, kurio grynumas yra ne mažiau kaip 98,5 % masės

20 000 tonų

1 1–12 31

09.2853

ex 2930 90 70

Glutationas

15 tonų

1 1–12 31

09.2881

ex 3901 90 90

Chlorsulfonintas polietilenas

6 000 tonų

1 1–12 31

09.2882

ex 2908 90 00

2,4-Dichloro-3-etil-6-nitrofenolis, miltelių pavidalu

90 tonų

1 1–12 31

09.2889

3805 10 90

—

Sulfatinis terpentinas

20 000 tonų

1 1–12 31

09.2904

ex 8540 11 19

Plokščio ekrano spalvotas elektroninis vamzdis, kurio ekrano pločio ir aukščio santykis yra 4/3, ekrano įstrižainės ilgis ne mažesnis kaip 79 cm, bet ne didesnis kaip 81 cm, o ekrano kreivumo spindulys ne mažesnis kaip 50 m

8 500 vienetų

1 1–12 31

09.2913

ex 2401 10 41

Natūralus neapdorotas tabakas, supjaustytas arba nesupjaustytas pagal reikiamą formatą, kurio muito vertė ne mažesnė kaip 450 eurų už 100 kg gryno svorio, skirtas naudoti kaip rišiklį arba vyniojamąją medžiagą gaminant 2402 10 00 subpozicijoje klasifikuojamas prekes (1)

6 000 tonų

1 1–12 31

ex 2401 10 49

ex 2401 10 50

ex 2401 10 70

ex 2401 10 90

ex 2401 20 41

ex 2401 20 49

ex 2401 20 50

ex 2401 20 70

ex 2401 20 90

09.2914

ex 3824 90 99

Vandeninis tirpalas, kuriame yra ne mažiau kaip 40 % masės sauso betaino ekstrakto ir 5 % ar daugiau, bet ne daugiau kaip 30 %, masės organinių ir neorganinių druskų

38 000 tonų

1 1–12 31

09.2917

ex 2930 90 13

Cistinas

600 tonų

1 1–12 31

09.2919

ex 8708 29 90

Lanksčiosios alkūnės, skirtos sujungtųjų autobusų gamybai (1)

2 600 vienetų

1 1–12 31

09.2933

ex 2903 69 90

1,3-Dichlorbenzolas

2 600 tonų

1 1–12 31

09.2935

3806 10 10

—

Kanifolija ir kanifolijos rūgštys, pagamintos iš šviežių aliejingų dervų (oleorezinų)

120 000 tonų

1 1–6 30

09.2935

3806 10 10

—

Kanifolija ir kanifolijos rūgštys, pagamintos iš šviežių aliejingų dervų (oleorezinų)

80 000 tonų

7 1–12 31

09.2945

ex 2940 00 00

D-ksilozė

400 tonų

1 1–12 31

09.2947

ex 3904 69 90

Poli(vinilidenpolifluorido) milteliai, naudojami dažams arba lakams, skirtiems metalui padengti (1)

1 300 tonų

1 1–12 31

09.2950

ex 2905 59 10

2-Chloretanolis, naudojamas 4002 99 90 subpozicijoje klasifikuojamiems skystiesiems tioplastikams gaminti (1)

8 400 tonų

1 1–12 31

09.2955

ex 2932 19 00

Flurtamonas (ISO)

300 tonų

1 1–12 31

09.2964

ex 5502 00 80

Celiuliozės gijų pašukos, gaunamos verpiant organiniu tirpikliu (lajocelis), skirtos popieriaus pramonei (1)

1 200 tonų

1 1–12 31

09.2975

ex 2918 30 00

Benzofenonas-3,3':4,4'-tetrakarboksilinis dianhidridas

500 tonų

1 1–12 31

09.2976

ex 8407 90 10

Keturtakčiai benzininiai varikliai, kurių cilindrų darbinis tūris mažesnis kaip 250 cm3, skirti vejapjovių, klasifikuojamų 8433 11 subpozicijoje arba kitų vejapjovių arba žoliapjovių su varikliu, klasifikuojamų 8433 20 10 subpozicijoje (1), surinkimui

750 000 vienetų (3)

2004 7 1–2005 6 30

09.2979

ex 7011 20 00

Stikliniai gaubtai, kurių išorinių kampų įstrižainės ilgis yra 81,5 cm (± 0,2 cm), šviesos pralaidumas – 80 % (± 3 %) standartiniam 11,43 mm stiklo storiui

600 000 vienetų

1 1–12 31

09.2981

ex 8407 33 90

Stūmokliniai vidaus degimo varikliai su kibirkštiniu uždegimu ir grįžtamai slenkamuoju arba rotaciniu stūmoklio judėjimu, kurių cilindrų darbinis tūris ne mažesnis kaip 300 kubinių centimetrų, o pajėgumas ne mažesnis kaip 6 kW, bet ne didesnis kaip 15,5 kW, skirti gaminti:

—	savaeiges vejapjoves su sėdyne, klasifikuojamas 8433 11 51 subpozicijoje,

—	8701 90 11 subpozijoje klasifikuojamus traktorius, kurių pagrindinė funkcija yra ta pati kaip ir vejapjovės, arba

—	keturtaktes žoliapjoves su varikliu, kurio darbinis tūris yra ne mažesnis kaip 300 kubinių centimetrų, klasifikuojamas 8433 20 10 subpozicijoje (1)

210 000 vienetų

1 1–12 31

ex 8407 90 80

ex 8407 90 90

09.2985

ex 8540 91 00

685,6 mm (± 0,2 mm) arba 687,2 mm (± 0,2 mm) ilgio ir 406,9 mm (± 0,2 mm) arba 408,9 mm (± 0,2 mm) aukščio plokščios kaukės, turinčios centrinės vertikalios ašies gale 174 mikrometrų (± 8 mikrometrų) pločio angas

300 000 vienetų

2005 1 1–12 31

09.2986

ex 3824 90 99

Tretinių aminų mišinys, kurio sudėtyje yra:

—	60 % masės ar daugiau dodecildimetilamino,

—	20 % masės ar daugiau dimetil(tetradecil)amino,

—	0,5 % masės ar daugiau heksadecildimetilamino, skirtas amino oksidams gaminti (1)

14 000 tonų

1 1–12 31

09.2992

ex 3902 30 00

Propileno-butileno kopolimeras, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 60 %, bet ne daugiau kaip 68 % masės propileno, o butileno yra ne mažiau kaip 32 %, bet ne daugiau kaip 40 % masės, lydalo klampa pagal ASTM D 3236 metodą neviršija 3 000 mPa 190 °C temperatūroje, 4818 40 subpozicijoje klasifikuojamų produktų gamyboje naudojamas kaip klijai (1)

1 000 tonų

1 1–12 31

09.2995

ex 8536 90 85

Klaviatūros,

—	padengtos silikono sluoksniu ir turinčios polikarbonato klavišus arba

—	pagamintos vien tik iš silikono arba vien tik iš polikarbonato, įskaitant spausdintinius klavišus, naudojamos 8525 20 91 subpozicijoje klasifikuojamiems mobiliesiems radijo telefonams gaminti arba taisyti (1)

20 000 000 vienetų

1 1–12 31

ex 8538 90 99

09.2998

ex 2924 29 95

5'-Chloro-3-hidroksi-2',4'-dimetoksi-2-naftanilidas

26 tonos

1 1–12 31“

(1) Pagal atitinkamas Bendrijos nuostatas atliekami numatytos galutinės naudojimo paskirties patikrinimai.

(2) Tačiau tarifinė kvota netaikoma, jeigu perdirbimą vykdo mažmeninės prekybos arba viešojo maitinimo įmonės.

(3) Prekių kiekiai, kuriems taikoma ši kvota ir kurie išleidžiami į laisvą apyvartą nuo 2004 m. liepos 1 d., kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1329/2004, visiškai įskaitomi į šį kiekį.

(4) Taikomas specialus papildomas muitas.

28.12.2004

LT XM

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 381/16

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2248/2004

2004 m. gruodžio 27 d.

atidarantis 2005 m. manijoko, kurio kilmės šalis yra Tailandas, Bendrijos tarifinę kvotą ir numatantis jos administravimą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1095/96 dėl nuolaidų, numatytų CXL sąraše, sudarytame pasibaigus deryboms dėl GATT XXIV.6 straipsnio, įgyvendinimo (1), ypač į jo 1 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Tarptautinės prekybos organizacijos daugiašalių prekybos derybų metu Bendrija įsipareigojo per ketverius metus atidaryti ne didesnę kaip 21 milijono tonų tarifinę kvotą produktams, klasifikuojamiems KN kodais 0714 10 10, 0714 10 91 ir 0714 10 99 bei kurių kilmės šalis yra Tailandas, taikant iki 6 % sumažintą muitą. Šią kvotą atidaryti ir administruoti turi Komisija.

(2)

Būtina nustatyti administravimo sistemą, kuri užtikrintų, kad pagal šią kvotą būtų importuojami tik tie produktai, kurių kilmės šalis yra Tailandas. Todėl importo licencijos ir toliau turėtų būti išduodamos tik pateikus Tailando valdžios institucijų išduotą eksporto sertifikatą, kurio pavyzdys buvo pateiktas Komisijai.

(3)	Kadangi šių produktų importas į Bendrijos rinką tradiciškai buvo administruojamas pagal kalendorinius metus, ši sistema turėtų likti ir toliau. Todėl turi būti atidaryta 2005 metų kvota.

(4)

Norint importuoti produktus, klasifikuojamus KN kodais 0714 10 10, 0714 10 91 ir 0714 10 99, vadovaujantis 2000 m. birželio 9 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1291/2000, nustatančiu bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (2), ir vadovaujantis 2003 m. liepos 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1342/2003, nustatančiu specialias išsamias grūdų ir ryžių importo ir eksporto licencijų sistemos taikymo taisykles (3), pateikiama importo licencija.

(5)

Atsižvelgiant į patirtį ir į tai, kad Bendrijos koncesija yra numatytas bendras kiekis per ketverius metus, per metus neviršijantis 5 500 000 tonų, tikslinga ir toliau taikyti priemones, kurios, esant tam tikroms sąlygoms, leidžia lengviau į laisvą apyvartą išleisti produktų kiekius, viršijančius importo licencijose nurodytus kiekius, arba perkelti importo licencijose nurodyto kiekio ir mažesnio faktiškai importuoto kiekio skirtumą į kitus metus.

(6)	Siekiant užtikrinti teisingą susitarimo taikymą, būtina griežtų ir sistemingų kontrolės priemonių sistema Tailando eksporto sertifikatuose pateiktai informacijai ir Tailando valdžios institucijų eksporto sertifikatų išdavimo tvarkai patikrinti.

(7)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Javų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

KVOTOS ATIDARYMAS

1 straipsnis

1. Importo tarifinė kvota 5 500 000 tonoms manijoko, klasifikuojamo KN kodais 0714 10 10, 0714 10 91 ir 0714 10 99 ir kurio kilmės šalis yra Tailandas, atidaroma 2005 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiui.

Nustatomas 6 % advaliorinis muitas.

Kvotos serijinis numeris yra 09.4008.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems produktams taikomos šiame reglamente numatytos priemonės, jei jie importuojami pagal importo licencijas, išduotas pateikus Užsienio prekybos departamento, Prekybos ministerijos, Tailando vyriausybės išduotą eksporto į Europos bendriją sertifikatą (toliau – eksporto sertifikatas).

II SKYRIUS

EKSPORTO SERTIFIKATAI

2 straipsnis

1. Išduodamas vienas priede pateikto pavyzdžio formos eksporto sertifikato originalas ir ne mažiau kaip viena jo kopija.

Formos matmenys – maždaug 210 × 297 milimetrai. Išduodamo originalo popierius baltas, su rėminio ornamentinio rašto fonu, kad būtų galima nustatyti mechaniniais ar cheminiais būdais padarytas klastotes.

2. Eksporto sertifikatai pildomi anglų kalba.

3. Eksporto sertifikatų originalai ir kopijos pildomos mašinraščiu arba ranka. Jei pildoma ranka, jie turi būti pildomi rašalu ir spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis.

4. Ant kiekvieno eksporto sertifikato yra iš anksto atspausdintas serijinis numeris. Sertifikato numeris taip pat yra ir viršutiniame skirsnyje. Kopijų numeriai yra tokie patys kaip ir originalo.

3 straipsnis

1. 2005 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. išduoti eksporto sertifikatai galioja 120 dienų nuo išdavimo datos. Sertifikato išdavimo data įtraukiama į sertifikato galiojimo laikotarpį.

Sertifikatas galioja, jei visi jo skirsniai yra tinkamai užpildyti ir deramai patvirtinti, remiantis šio straipsnio 2 dalimi. Kiekis skirsnyje „siunčiamas svoris“ įrašomas žodžiais ir skaičiais.

2. Eksporto sertifikatas laikomas deramai patvirtintu, kai jame nurodyta išdavimo data, yra išduodančiosios įstaigos antspaudas ir įgalioto asmens ar asmenų parašas.

III SKYRIUS

IMPORTO LICENCIJOS

4 straipsnis

Paraiškos produktų, klasifikuojamų KN kodais 0714 10 10, 0714 10 91 ir 0714 10 99 ir kurių kilmės šalis yra Tailandas, importo licencijai gauti, parengtos vadovaujantis Reglamentais (EB) Nr. 1291/2000 ir (EB) Nr. 1342/2003, pateikiamos valstybių narių kompetentingoms institucijoms, pridėjus eksporto sertifikato originalą.

Eksporto sertifikato originalas lieka importo licenciją išduodančioje įstaigoje. Tačiau jei paraiškoje importo licencijai gauti prašoma tik eksporto sertifikate nurodyto kiekio dalis, išduodančioji įstaiga originale nurodo pradinį kiekį, kuriam jis panaudotas, ir, užantspaudavusi savo antspaudu, grąžina jį atitinkamai šaliai.

Išduodant importo licenciją atsižvelgiama tik į eksporto sertifikato skirsnyje „Siunčiamas svoris“ nurodytą kiekį.

5 straipsnis

Nustačius, kad faktiškai iškrauti tam tikro krovinio kiekiai didesni už bendrą šiam kroviniui išduotoje importo licencijoje ar licencijose nurodytą skaičių, importuotojui pareikalavus, atitinkamą importo licenciją arba licencijas išdavusios kompetentingos institucijos teleksu arba faksu Komisijai kaip įmanoma greičiau praneša kiekvienu atskiru atveju Tailando eksporto sertifikatų numerį ar numerius, importo licencijų numerį ar numerius, atitinkamą perviršį ir krovininio laivo pavadinimą.

Komisija kreipiasi į Tailando valdžios institucijas, kad būtų galima parengti naujus eksporto sertifikatus.

Kol neparengti nauji sertifikatai, perviršiai negali būti išleidžiami į laisvą apyvartą pagal šį reglamentą, išskyrus, jei dėl atitinkamų kiekių pateikiamos naujos importo licencijos.

Naujos importo licencijos išduodamos taikant 10 straipsnyje nustatytas sąlygas.

6 straipsnis

Taikydama išimtį iš 5 straipsnio trečiosios pastraipos, kai nustatoma, kad iš tiesų iškrauti kiekiai, pristačius tam tikrą krovinį, neviršija pateiktoje importo licencijoje ar licencijose numatytų kiekių daugiau negu 2 %, importuotojui pareikalavus, į laisvą apyvartą išleidžiančios valstybės narės kompetentingos institucijos leidžia išleisti į laisvą apyvartą perteklinius kiekius, importuotojui sumokėjus ne didesnį negu 6 % advaliorinį muitą ir pateikus užstatą, kurio suma lygi Bendrojo muitų tarifo nustatyto muito ir sumokėto muito skirtumui.

Užstatas grąžinamas, į laisvą apyvartą išleidžiančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikus papildomą atitinkamų kiekių importo licenciją. Pateikiant papildomas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 15 straipsnio 2 dalyje arba šio reglamento 8 straipsnyje nurodytas užstatas nereikalaujamas.

Papildomos importo licencijos išduodamos taikant 10 straipsnyje nustatytas sąlygas ir pateikus vieną ar daugiau Tailando valdžios institucijų išduotų naujų eksporto sertifikatų.

Papildomų importo licencijų 20 skirsnyje nurodomas vienas šių įrašų:

—	Certificado complementario, artículo 6 del Reglamento (CE) no 2248/2004,

—	Licence pro dodatečné množství, čl. 6 nařízení (ES) č. 2248/2004,

—	Supplerende licens, forordning (EF) nr. 2248/2004, artikel 6,

—	Zusätzliche Lizenz — Artikel 6 der Verordnung (EG) Nr. 2248/2004,

—	Lisakoguse litsents, määruse (EÜ) nr 2248/2004 artikkel 6,

—	Συμπληρωματικό πιστοποιητικό — Άρθρο 6 του κανονισμού (ΕΚ) αριθ. 2248/2004,

—	Licence for additional quantity, Article 6 of Regulation (EC) No 2248/2004,

—	Certificat complémentaire, règlement (CE) no 2248/2004, article 6,

—	Titolo complementare, regolamento (CE) n. 2248/2004 articolo 6,

—	Atļauja par papildu daudzumu, Regulas (EK) Nr. 2248/2004 6. pants,

—	Papildomoji licencija, Reglamento (EB) Nr. 2248/2004 6 straipsnio,

—	Kiegészítő engedély, 2248/2004/EK rendelet 6. cikk,

—	Aanvullend certificaat — artikel 6 van Verordening (EG) nr. 2248/2004,

—	Uzupełniające pozwolenie, rozporządzenie (WE) nr 2248/2004 art. 6,

—	Certificado complementar, artigo 6.o do Regulamento (CE) n.o 2248/2004,

—	Dodatočné povolenie, článok 6 nariadenia (ES) č. 2248/2004,

—	Dovoljenje za dodatne količine, člen 6, Uredba (ES) št. 2248/2004,

—	Lisätodistus, asetus (EY) N:o 2248/2004 6 artikla,

—	Kompletterande licens, artikel 6 i förordning (EG) nr 2248/2004.

Išskyrus force majeure atvejus, užstatas konfiskuojamas už kiekius, dėl kurių per keturis mėnesius nuo deklaracijos dėl išleidimo į laisvą apyvartą pateikimo nepateikiama papildoma importo licencija, nurodyta pirmoje šio straipsnio pastraipoje. Visų pirma konfiskuojamas kiekių, kurių papildoma importo licencija nebuvo išduota, remiantis 10 straipsnio pirma pastraipa, užstatas.

Kompetentingai institucijai įvedus papildomos importo licencijos kiekį ir patvirtinus įrašą, kai pirmoje šio straipsnio pastraipoje numatytas užstatas grąžinamas, licencija kaip įmanoma greičiau grąžinama išduodančiajai įstaigai.

7 straipsnis

Paraiškos importo licencijoms gauti, remiantis šiuo reglamentu, gali būti pateikiamos visose valstybėse narėse, o išduotos licencijos galioja visoje Bendrijoje.

Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 5 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ketvirta įtrauka netaikoma šiuo reglamentu remiantis importuojamiems produktams.

8 straipsnis

Taikant išimtį iš Reglamento (EB) Nr. 1342/2003 12 straipsnio, šiuo reglamentu numatytų importo licencijų užstatas yra 5 EUR už vieną toną.

9 straipsnis

1. Paraiškų importo licencijoms gauti 8 skirsnyje ir pačiose licencijose įrašoma „Tailandas“.

2. Importo licencijų:

24 skirsnyje įrašomi šie įrašai:

—	Derechos de aduana limitados al 6 % ad valorem [Reglamento (CE) no 2248/2004],

—	Clo limitované 6 % ad valorem (nařízení (ES) č. 2248/2004),

—	Toldsatsen begrænses til 6 % af værdien (forordning (EF) nr. 2248/2004),

—	Beschränkung des Zolls auf 6 % des Zollwerts (Verordnung (EG) Nr. 2248/2004),

—	Väärtuseline tollimaks piiratud 6 protsendini (määrus (EÜ) nr 2248/2004),

—	Τελωνειακός δασμός κατ' ανώτατο όριο 6 % κατ' αξία [κανονισμός (ΕΚ) αριθ. 2248/2004],

—	Customs duties limited to 6 % ad valorem (Regulation (EC) No 2248/2004),

—	Droits de douane limités a 6 % ad valorem [règlement (CE) no 2248/2004],

—	Dazi doganali limitati al 6 % ad valorem [regolamento (CE) n. 2248/2004],

—	Muitas nodokļi nepārsniedz 6 % ad valorem (Regula (EK) Nr. 2248/2004),

—	Muito mokestis neviršija 6 % ad valorem (Reglamentas (EB) Nr. 2248/2004),

—	Mérsékelt, 6 %-os értékvám (2248/2004/EK rendelet),

—	Douanerechten beperkt tot 6 % ad valorem (Verordening (EG) nr. 2248/2004),

—	Należności celne ograniczone do 6 % ad valorem (Rozporządzenie (WE) nr 2248/2004),

—	Direitos aduaneiros limitados a 6 % ad valorem [Regulamento (CE) n.o 2248/2004],

—	Dovozné clo so stropom 6 % ad valorem (Nariadenie (ES) č 2248/2004),

—	Omejitev carinskih dajatev na 6 % ad valorem (Uredba (ES) št. 2248/2004),

—	Arvotulli rajoitettu 6 prosenttiin (asetus (EY) N:o 2248/2004),

—	Tullsatsen begränsad till 6 % av värdet (förordning (EG) nr 2248/2004);

20 skirsnyje nurodoma ši informacija:

i)	Tailando eksporto sertifikate nurodytas krovininio laivo pavadinimas,

ii)	Tailando eksporto sertifikato numeris ir data.

3. Importo licencija priimama kaip priedas prie deklaracijos dėl išleidimo į laisvą apyvartą tik tuomet, jei įrodoma, visų pirma atitinkamai šaliai pateikus krovinio važtaraščio kopiją, kad produktus, kuriuos prašoma išleisti į laisvą apyvartą, į Bendriją atgabeno importo licencijoje nurodytas laivas.

4. Taikant šio reglamento 6 straipsnį ir darant išimtį iš Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 8 straipsnio 4 dalies, į laisvą apyvartą išleidžiamas kiekis negali viršyti importo licencijos 17 ir 18 skirsniuose nurodyto kiekio. Norint tai nurodyti, minėtos licencijos 19 skirsnyje įrašomas skaičius 0.

10 straipsnis

Importo licencijos išduodamos penktą darbo dieną nuo paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai Komisija teleksu arba faksu informuoja valstybių narių kompetentingas institucijas, kad šiuo reglamentu nustatytos sąlygos nebuvo patenkintos.

Atitinkamai šaliai paprašius ir teleksu arba faksu gavus Komisijos sutikimą, importo licencija gali būti išduota per trumpesnį laikotarpį.

Jei neįvykdytos importo licencijos išdavimą reglamentuojančios sąlygos, prireikus ir po konsultacijų su Tailando valdžios institucijomis Komisija gali pavirtinti atitinkamas priemones.

11 straipsnis

Darant išimtį iš Reglamento (EB) Nr. 1342/2003 6 straipsnio, paskutinė importo licencijos galiojimo laikotarpio diena atitinka paskutinę atitinkamo eksporto sertifikato galiojimo laikotarpio dieną, pridėjus 30 dienų.

12 straipsnis

1. Valstybės narės kiekvieną dieną teleksu ar faksu Komisijai praneša šią informaciją apie kiekvieną paraišką importo licencija gauti:

a)	kiekį, kuriam prašoma išduoti kiekvieną importo licenciją, kai reikia nurodant „papildoma importo licencija“;

b)	pareiškėjo importo licencijai gauti pavadinimą;

c)	pateikto eksporto sertifikato numerį, nurodytą viršutiniame sertifikato skirsnyje;

d)	eksporto sertifikato išdavimo datą;

e)	bendrą kiekį, kuriam išduotas eksporto sertifikatas;

f)	eksporto sertifikate nurodytą eksportuotojo pavadinimą.

2. Už importo licencijų išdavimą atsakingos valdžios institucijos teleksu ar faksu ne vėliau kaip iki 2006 m. pirmo pusmečio pabaigos Komisijai pateikia visą kitoje importo licencijų pusėje patvirtintų nepanaudotų kiekių sąrašą, krovininio laivo pavadinimą ir atitinkamų eksporto sertifikatų numerius.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 27 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 146, 1996 6 20, p. 1.

(2) OL L 152, 2000 6 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1741/2004 (OL L 311, 2004 10 8, p. 17).

(3) OL L 189, 2003 7 29, p. 12. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1092/2004 (OL L 209, 2004 6 11, p. 9).

ANEXO — PŘÍLOHA — BILAG — ANHANG — LISA — ΠΑΡΑΡΤΗΜΑ — ANNEX — ANNEXE — ALLEGATO — PIELIKUMS — PRIEDAS — MELLÉKLET — BIJLAGE — ZAŁĄCZNIK — ANEXO — PRÍLOHA — PRILOGA — LIITE — BILAGA

28.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 381/25

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2250/2004

2004 m. gruodžio 27 d.

iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 429/90, (EB) Nr. 2571/97, (EB) Nr. 174/1999, (EB) Nr. 2771/1999, (EB) Nr. 2799/1999, (EB) Nr. 214/2001, (EB) Nr. 580/2004, (EB) Nr. 581/2004 ir (EB) Nr. 582/2004 dėl pasiūlymų pateikimo ir pranešimo apie juos Komisijai terminų

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 10, 15 ir 31 straipsnius,

kadangi:

(1)

Toliau išvardytuose reglamentuose išdėstytos konkursų rengimo nuostatos dėl laikotarpių, per kuriuos konkurso dalyviai turėtų pateikti savo pasiūlymus kompetentingoms valstybių narių institucijoms, o valstybės narės – pranešti apie gautus pasiūlymus Komisijai:

—	1990 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentas (EEB) 429/90 dėl pagalbos už bendrijoje tiesiogiai vartoti skirtą koncentruotą sviestą suteikimo konkurso tvarka (2),

—	1997 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) 2571/97 dėl sviesto pardavimo sumažintomis kainomis ir dėl pagalbos suteikimo konditerijos gaminių, ledų ir kitų maisto produktų gamyboje naudojamai grietinėlei, sviestui ir koncentruotam sviestui (3),

—	1999 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) 2771/1999 nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl intervencijos sviesto ir grietinėlės rinkoje (4),

—	1999 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) 2799/1999 nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles, susijusias su pagalbos už pašarams skirtą nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius suteikimu ir šių nugriebto pieno miltelių pardavimu (5),

—	2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) 214/2001 nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) 1255/1999 taikymo taisykles dėl intervencijos nugriebto pieno miltelių rinkoje (6),

—	2004 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentas (EB) 580/2004 nustatantis eksporto gražinamųjų išmokų skyrimo už žemės ūkio produktus konkurso tvarką (7),

—	2004 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentas (EB) 581/2004 skelbiantis nuolatinį eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikras sviesto rūšis konkursą (8), ir

—	2004 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentas (EB) 582/2004 skelbiantis nuolatinį eksporto gražinamųjų išmokų už nugriebto pieno miltelius konkursą (9).

(2)

Siekiant užtikrinti sklandų konkursų sistemų veikimą, t. y. skiriant atitinkamoms kompetentingoms valdžios institucijoms ir Komisijos tarnyboms pakankamai laiko su kiekvienu konkursu susijusiems duomenims tvarkyti, tikslinga paankstinti laikotarpius, skirtus operatoriams pateikti pasiūlymus, o kompetentingoms valdžios institucijoms – Komisijai perduoti duomenis.

(3)

Siekiant sumažinti spekuliavimo riziką, kylančią paankstinus pasiūlymų pateikimo terminą pagal konkurso procedūrą, apibrėžtą Reglamentuose (EB) 581/2004 ir (EB) 582/2004, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui neturėtų būti leidžiamas išankstinis eksporto grąžinamųjų išmokų nustatymas, numatytas 1999 m. sausio 26 d. Komisijos reglamente (EB) 174/1999 nustatančiame išsamias specialiąsias Tarybos reglamento (EEB) 804/68 taikymo taisykles dėl pieno ir pieno produktų eksporto licencijų ir eksporto grąžinamųjų išmokų (10).

(4)	Todėl Reglamentai (EEB) 429/90, (EB) 2571/97, (EB) 174/1999, (EB) 2771/1999, (EB) 2799/1999, (EB) 214/2001, (EB) 580/2004, (EB) 581/2004 ir (EB) 582/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) 429/90 3 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Pasiūlymų pateikimo kiekvienam atskiram konkursui terminas baigiasi antro ir ketvirto mėnesio antradienio, išskyrus antrąjį rugpjūčio ir ketvirtąjį gruodžio antradienį, 11 val. (Briuselio laiku). Jei antradienis yra valstybinė šventė, šis terminas atkeliamas į ankstesnės darbo dienos 11 val. (Briuselio laiku).“

2)	Įterpiama nauja 4 dalis: „4. 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto galutinio termino dieną valstybės narės informuoja Komisiją apie konkurso dalyvių pasiūlytus kiekius ir kainas. Nepateikus nė vieno pasiūlymo, valstybės narės informuoja apie tai Komisiją per tą patį laikotarpį.“

2 straipsnis

Reglamento (EB) 2571/97 14 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

Įterpiama 3 dalis:

„3. 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto pasiūlymų pateikimo galutinio termino dieną valstybės narės informuoja Komisiją apie konkurso dalyvių pasiūlytus kiekius ir kainas.

Nepateikus nė vieno pasiūlymo, valstybės narės informuoja apie tai Komisiją per tą patį laikotarpį, jeigu konkrečioje valstybėje narėje yra sviesto pardavimui.“

3 straipsnis

Reglamento (EB) 174/1999 1 straipsnio trečia dalis pakeičiama taip:

„3. Paraiškos licencijoms gauti visiems produktams, nurodytiems Tarybos reglamento (EB) 1255/1999 (11) 1 straipsnio 1 dalyje, kurios, kaip buvo apibrėžta Komisijos reglamento (EB) 1291/2000 (12) 17 straipsnyje, buvo pateiktos trečiadienį ir ketvirtadienį pasibaigus kiekvienam Komisijos reglamento (EB) 581/2004 (13) 2 straipsnio 2 dalyje ir Komisijos reglamento (EB) 582/2004 (14) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam pasiūlymų teikimo laikotarpiui, laikomos pateiktomis kitą darbo dieną po to ketvirtadienio.“.

4 straipsnis

Reglamentas (EB) 2771/1999 iš dalies pakeičiamas taip:

16 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Pasiūlymų pateikimo kiekvienam atskiram konkursui terminas baigiasi antro ir ketvirto mėnesio antradienio, išskyrus antrąjį rugpjūčio antradienį, 11 val. (Briuselio laiku). Jei antradienis yra valstybinė šventė, šis terminas atkeliamas į ankstesnės darbo dienos 11 val. (Briuselio laiku).“

2)	17b straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. 16 straipsnio 3 dalyje nurodyto galutinio termino dieną valstybės narės informuoja Komisiją apie konkurso dalyvių pasiūlytus kiekius ir kainas. Nepateikus nė vieno pasiūlymo, valstybės narės informuoja apie tai Komisiją per tą patį laikotarpį.“

22 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

24a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. 22 straipsnio 2 dalyje nurodyto pasiūlymų pateikimo termino pasibaigimo dieną valstybės narės informuoja Komisiją apie konkurso dalyvių pasiūlytus kiekius ir kainas ir parduoti pasiūlyto sviesto kiekį.

Nepateikus nė vieno pasiūlymo, valstybės narės informuoja apie tai Komisiją per tą patį laikotarpį, jeigu konkreti valstybė narėje turi sviesto pardavimui.“

5 straipsnis

Reglamentas (EB) 2799/1999 iš dalies pakeičiamas taip:

27 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

2)	30 straipsnio 1 dalyje įterpiama tokia pastraipa: „Nepateikus nė vieno pasiūlymo, valstybės narės informuoja apie tai Komisiją per tą patį laikotarpį, jeigu konkreti valstybė narė turi nugriebto pieno miltelių pardavimui.“

6 straipsnis

Reglamentas (EB) 214/2001 iš dalies pakeičiamas taip:

14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Pasiūlymų pateikimo kiekvienam atskiram konkursui terminas baigiasi antro ir ketvirto mėnesio antradienio, išskyrus antrąjį rugpjūčio antradienį, 11 val. (Briuselio laiku). Jei antradienis yra valstybinė šventė, šis terminas atkeliamas į ankstesnės darbo dienos 11 val. (Briuselio laiku).“

17 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto pasiūlymų pateikimo galutinio termino dieną valstybės narės informuoja Komisiją apie konkurso dalyvių pasiūlytus kiekius ir kainas.

Nepateikus nė vieno pasiūlymo, valstybės narės informuoja apie tai Komisiją per tą patį laikotarpį.“

22 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

4)	24a straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Nepateikus nė vieno pasiūlymo, valstybės narės informuoja apie tai Komisiją per tą patį laikotarpį, jeigu konkreti valstybė narė turi nugriebto pieno miltelių pardavimui.“

7 straipsnis

Reglamento (EB) 580/2004 4 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Per tris valandas nuo kiekvieno konkurso laikotarpio pabaigos valstybės narės, naudodamos priede nurodytą formą, praneša Komisijai apie visas galiojančias paraiškas, nepranešdamos konkurso dalyvių pavadinimų.“

8 straipsnis

Reglamento (EB) 581/2004 2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kiekvienas konkurso laikotarpis prasideda 13.00 val. (Briuselio laiku) pirmąjį ir trečiąjį mėnesio antradienį, išskyrus pirmąjį rugpjūčio ir trečiąjį gruodžio antradienį. Jei antradienis yra valstybinė šventė, laikotarpis prasideda kitos darbo dienos 13.00 val. (Briuselio laiku).

Kiekvienas konkurso laikotarpis pasibaigia 13.00 val. (Briuselio laiku) antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio antradienį, išskyrus antrąjį rugpjūčio ir ketvirtąjį gruodžio antradienį. Jeigu antradienis yra valstybinė šventė, laikotarpis pasibaigia praėjusios darbo dienos 13.00 val. (Briuselio laiku).“

9 straipsnis

Reglamento (EB) 582/2004 2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

Kiekvienas konkurso laikotarpis pasibaigia 13.00 val. (Briuselio laiku) antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio antradienį, išskyrus antrąjį rugpjūčio ir ketvirtąjį gruodžio antradienį. Jeigu antradienis yra valstybinė šventė, jo galutinis terminas yra praėjusios darbo dienos 13.00 val. (Briuselio laiku).“

10 straipsnis

Šis Reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 27 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) 186/2004 (OL L 29, 2004 2 3, p. 6).

(2) OL L 45, 1990 2 21, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) 921/2004 (OL L 163, 2004 4 30, p. 94).

(3) OL L 350, 1997 12 20, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) 921/2004.

(4) OL L 333, 1999 12 24, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) 1932/2004 (OL L 333, 2004 11 9, p. 4).

(5) OL L 340, 1999 12 31, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) 1992/2004 (OL L 344, 2004 11 20, p. 11).

(6) OL L 37, 2001 2 7, p. 100. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) 1838/2004 (OL L 322, 2004 10 23, p. 3).

(7) OL L 90, 2004 3 27, p. 58.

(8) OL L 90, 2004 3 27, p. 64.

(9) OL L 90, 2004 3 27, p. 67.

(10) OL L 20, 1999 1 27, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) 1846/2004 (OL L 322, 2004 10 23, p. 16).

(11) OL L 160, 1999 6 26, p. 48.

(12) OL L 152, 2000 6 24, p. 1.

(13) OL L 90, 2004 3 27, p. 64.

(14) OL L 90, 2004 3 27, p. 67.

28.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 381/32

TARYBOS SPRENDIMAS

2004 m. lapkričio 29 d.

dėl Europos bendrijos ir San Marino Respublikos susitarimo, numatančio priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, pasirašymo ir pridedamo Supratimo memorandumo patvirtinimo ir pasirašymo

(2004/903/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 94 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmąja pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2001 m. spalio 16 d. Taryba įgaliojo Komisiją derėtis su San Marino Respublika dėl susitarimo, užtikrinančio, kad San Marino Respublika imtųsi Bendrijoje taikomų lygiaverčių priemonių, kad būtų veiksmingai apmokestinamos palūkanos, gautos iš taupymo pajamų, sudarymo.

(2)	Susitarimo tekstas, dėl kurio susitarta derybų metu, atitinka Tarybos priimtus nurodymus dėl derybų. Prie šio teksto pridedamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir San Marino Respublikos supratimo memorandumas.

(3)	Atsižvelgiant į vėlesnį sprendimo dėl Susitarimo sudarymo priėmimą, abu 2004 m. liepos 12 d. parafuoti dokumentai turėtų būti pasirašyti ir Tarybos patvirtintas Supratimo memorandumas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Atsižvelgiant į vėlesnį Sprendimo dėl Europos bendrijos ir San Marino Respublikos susitarimo, numatančio priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, sudarymo priėmimą, Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenis, įgaliotus Europos bendrijos vardu pasirašyti Susitarimą ir pridedamą Supratimo memorandumą bei Europos bendrijos laiškus, kuriais turi būti pasikeista pagal Susitarimo 21 straipsnio 2 dalį ir Supratimo memorandumo paskutinę pastraipą.

Taryba patvirtina Supratimo memorandumą.

Susitarimo ir Supratimo memorandumo tekstai pridedami prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2004 m. lapkričio 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. J. BRINKHORST

EUROPOS BENDRIJOS

ir San Marino Respublikos Susitarimas, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo

EUROPOS BENDRIJA (toliau – Bendrija)

SAN MARINO RESPUBLIKA (toliau – San Marinas),

kartu toliau – Susitariančioji Šalis arba Susitariančiosios Šalys,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Tikslas

1. Šio Bendrijos ir San Marino susitarimo tikslas – stiprinti ir plėsti dabartinius glaudžius santykius tarp dviejų Susitariančiųjų Šalių, numatant priemones, lygiavertes nustatytoms 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (toliau – Direktyva), taikomoms faktiškiesiems savininkams, fiziniams asmenims, rezidentams mokesčių tikslais Europos bendrijos valstybėje narėje.

2. San Marinas imasi reikiamų priemonių ir įgyvendina konkrečias nuostatas dėl procedūrų ir sankcijų, užtikrinančias, kad šiam Susitarimui įgyvendinti reikalingos užduotys būtų atliekamos jos teritorijoje įsisteigusių mokėjimų tarpininkų, nepriklausomai nuo skolinių reikalavimų, dėl kurių atsiranda palūkanos, skolininko įsisteigimo vietos.

2 straipsnis

Faktiškojo savininko apibrėžimas

1. Šiame Susitarime „faktiškasis savininkas“ – tai bet koks fizinis asmuo, kuris gauna palūkanų mokėjimą arba kuriam palūkanų mokėjimas yra užtikrinamas, nebent toks asmuo gali pateikti įrodymus, kad palūkanų mokėjimas nebuvo gautas arba užtikrintas jo naudai, tai yra:

a)	jis veikia kaip mokėjimų tarpininkas, kaip apibrėžta 4 straipsnyje, arba

b)	jis veikia juridinio asmens, investicinio fondo arba panašios ar lygiavertės kolektyvinio investavimo į vertybinius popierius institucijos vardu, arba

c)	jis veikia vardu kito fizinio asmens, kuris yra faktiškasis savininkas, ir atskleidžia mokėjimų tarpininkui to faktiškojo savininko tapatybę pagal 3 straipsnį.

2. Kai mokėjimų tarpininkas turi informacijos, iš kurios galima spręsti, kad fizinis asmuo, kuris gauna palūkanų mokėjimą arba kuriam palūkanų mokėjimas yra užtikrinamas, galbūt nėra faktiškasis savininkas, ir tam fiziniam asmeniui netaikomas nei 1 dalies a punktas, nei 1 dalies b punktas, tas tarpininkas imasi pagrįstų veiksmų faktiškojo savininko tapatybei nustatyti pagal 3 straipsnį. Jei mokėjimų tarpininkas negali nustatyti faktiškojo savininko tapatybės, minėtą fizinį asmenį tas tarpininkas laiko faktiškuoju savininku.

3 straipsnis

Faktiškųjų savininkų tapatybė ir gyvenamoji vieta

Siekdamas nustatyti faktiškojo savininko tapatybę ir gyvenamąją vietą, kaip apibrėžta 2 straipsnyje, mokėjimų tarpininkas registruoja jo pavardę, vardą, ir duomenis apie adresą bei gyvenamosios vietos statusą pagal San Marino Respublikos įstatymą dėl lupikavimo ir pinigų plovimo. Jei sutartiniai santykiai prasidėjo arba sandoriai įvyko be sutartinių santykių, 2004 m. sausio 1 d. ar po jos, fiziniam asmeniui pateikus Europos Sąjungos valstybėje narėje (toliau – valstybė narė) išduotą pasą arba oficialią asmens tapatybės kortelę ir pareiškus, kad jis yra kitos valstybės, nei Europos Sąjungos valstybė narė (toliau – valstybė narė) arba San Marinas, rezidentas, gyvenamoji vieta nustatoma pagal valstybės, kurios rezidentu fizinis asmuo teigia esąs, kompetentingos institucijos išduotą gyvenamosios vietos mokesčių tikslais pažymą. Jei tokia pažyma nepateikiama, valstybė narė, išdavusi pasą arba kitą oficialų asmens tapatybės dokumentą, laikoma gyvenamosios vietos valstybe.

4 straipsnis

Mokėjimų tarpininko apibrėžimas

Šiame Susitarime San Marino „mokėjimų tarpininkas“ – tai bankai, įsteigti pagal San Marino bankininkystės teisę, taip pat ekonominės veiklos vykdytojai, įskaitant fizinius ir juridinius asmenis, gyvenančius ar įsteigtus San Marine, bendrijos ir užsienio bendrovių nuolatinės buveinės, kurie, vykdydami savo komercinę-ūkinę veiklą, nors ir laikinai, priima, valdo, investuoja ar perveda trečiųjų šalių turtą arba tiktai moka palūkanas arba užtikrina palūkanų mokėjimą.

5 straipsnis

Kompetentingos institucijos apibrėžimas

1. Šiame Susitarime „Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos“ – tai I priede išvardytos institucijos.

2. Valstybių, kurios nepriskirtos Susitariančiosioms Šalims, kompetentingos institucijos – tai tokios valstybių kompetentingos institucijos, kurios kompetentingos dvišalių ar daugiašalių mokesčių sutarčių tikslais, arba, jei ši sąlyga nevykdoma, tokios kitos valstybių institucijos, kurios yra kompetentingos išduoti gyvenamosios vietos nurodymo mokesčių tikslais pažymas.

6 straipsnis

Palūkanų mokėjimo apibrėžimas

1. Šiame Susitarime „palūkanų mokėjimas“ – tai:

sumokėtos arba įskaitytos į sąskaitą palūkanos, susijusios su bet kokios rūšies skoliniais reikalavimais, nesvarbu, ar jos užtikrintos įkeitimu, ar ne, ir ar jos suteikia teisę dalyvauti skolininko pelne, ar ne, ir ypač pajamos iš vyriausybės vertybinių popierių bei pajamos iš obligacijų arba skolinių įsipareigojimų, įskaitant priemokas ir premijas, susijusias su tokiais vertybiniais popieriais, obligacijomis arba skoliniais įsipareigojimais; sankcijos už pavėluotus mokėjimus nelaikomos palūkanų mokėjimais;

b)	palūkanos, sukauptos ar kapitalizuotos parduodant, padengiant arba išperkant a punkte nurodytus skolinius reikalavimus;

pajamos, gaunamos iš palūkanų mokėjimų tiesiogiai arba per direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą subjektą, kurias paskirsto:

i)	kolektyvinio investavimo subjektai arba su jais palyginami ar lygiaverčiai kolektyvinio investavimo į vertybinius popierius subjektai, įsisteigę 19 straipsnyje nurodytoje teritorijoje;

ii)	subjektas, įsisteigęs valstybėje narėje ir įgyvendinantis pasirinkimą pagal Direktyvos 4 straipsnio 3 dalį ir informuojantis mokėjimų tarpininką apie šį faktą;

iii)	kolektyvinio investavimo subjektai arba su jais palyginami ar lygiaverčiai kolektyvinio investavimo į vertybinius popierius subjektai, įsisteigę už 19 straipsnyje nurodytos teritorijos ribų;

pajamos, gautos pardavus, padengus ar išpirkus akcijas ar investicinius vienetus tokiuose subjektuose, jei jie tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus kolektyvinio investavimo subjektus ar toliau nurodytus subjektus, investuoja daugiau nei 40 % savo turto į skolinius reikalavimus, kaip nurodyta a punkte:

i)	kolektyvinio investavimo subjektai arba su jais palyginami ar lygiaverčiai kolektyvinio investavimo į vertybinius popierius subjektai, įsisteigę 19 straipsnyje nurodytoje teritorijoje;

ii)	subjektas, įsisteigęs valstybėje narėje ir įgyvendinantis pasirinkimą pagal Direktyvos 4 straipsnio 3 dalį ir informuojantis mokėjimų tarpininką apie šį faktą;

iii)	kolektyvinio investavimo subjektai arba su jais palyginami ar lygiaverčiai kolektyvinio investavimo į vertybinius popierius subjektai, įsisteigę už 19 straipsnyje nurodytos teritorijos ribų.

Tačiau San Marinas turi galimybę įtraukti d punkte minimas pajamas į palūkanų sąvoką, tik jei tokios pajamos atitinka padidėjimo pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai gautas iš palūkanų mokėjimų, kaip apibrėžta a ir b punktuose.

2. Dėl 1 dalies c ir d punktų, jei mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie santykinį pajamų, gautų iš palūkanų mokėjimų, dydį, palūkanų mokėjimu laikoma visa pajamų suma.

3. Dėl 1 dalies d punkto, jei mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie procentinį turto, investuoto į skolinius reikalavimus arba į akcijas ar investicinius vienetus, kaip apibrėžta toje dalyje, dydį, laikoma, kad tas procentinis dydis yra didesnis nei 40 %. Jei tas tarpininkas negali nustatyti pajamų sumos, kurią gavo faktiškasis savininkas, laikoma, kad pajamos atitinka akcijų arba investicinių vienetų pardavimo, padengimo ar išpirkimo įplaukas.

4. Dėl 1 dalies b ir d punktų, San Marinas turi galimybę reikalauti, kad mokėjimų tarpininkai jos teritorijoje sukauptų palūkanas per tam tikrą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis negu vieneri metai, ir laikytų tokias sukauptas palūkanas palūkanų mokėjimu, net jei per tą laikotarpį pardavimas, padengimas ar išpirkimas nevyko.

5. Nukrypstant nuo 1 dalies c ir d punktų, San Marinas turi galimybę neįtraukti į palūkanų mokėjimo apbrėžimą bet kokių pajamų, minimų tuose punktuose, iš jos teritorijoje įsisteigusių subjektų, jei investicija į 1 dalies a punkte minimus skolinius reikalavimus nėra didesnė kaip 15 % jų turto.

Tokios San Marino galimybės įgyvendinimas, jeigu apie jį pranešta kitai Susitariančiajai Šaliai, yra privalomas abiem Susitariančiosioms Šalims.

6. 1 dalies d punkte ir 3 dalyje minimas procentinis dydis nuo 2010 m. gruodžio 31 d. bus 25 %.

7. 1 dalies d punkte ir 5 dalyje minimi procentiniai dydžiai nustatomi atsižvelgiant į investicinę politiką, nustatytą tų subjektų fondo taisyklėse arba įsisteigimo dokumentuose, o jei nėra – remiantis tų subjektų faktine turto sudėtimi.

7 straipsnis

Išskaičiuojamasis mokestis

1. Jei faktiškasis savininkas yra valstybės narės rezidentas, San Marinas taiko 15 % dydžio išskaičiuojamąjį mokestį pirmus trejus metus po šio Susitarimo taikymo pradžios, 20 % vėlesnius trejus metus ir 35 % vėliau.

2. Mokėjimų tarpininkas ima išskaičiuojamąjį mokestį taip:

a)	palūkanų, mokamų, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies a punkte, atveju: nuo sumokėtų ar įskaitytų į sąskaitą palūkanų sumos;

b)	palūkanų, mokamų, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies b arba d punktuose, atveju: nuo palūkanų ar pajamų, minimų tuose punktuose, sumos arba skiriant lygiaverčio poveikio rinkliavą, kurią moka gavėjas nuo visos pardavimo, padengimo ar išpirkimo pajamų sumos;

c)	palūkanų, mokamų, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies c punkte, atveju: nuo tame punkte minimų pajamų sumos;

d)	jei San Marino Respublika įgyvendina 6 straipsnio 4 dalyje numatytą pasirinkimą: nuo sukauptų palūkanų sumos.

3. 2 dalies a ir b punktų tikslais išskaičiuojamasis mokestis imamas pro rata laikotarpiui, kurį faktiškass savininkas turi skolinį reikalavimą. Jei mokėjimų tarpininkas negali nustatyti turėjimo laikotarpio remdamasis savo turima informacija, jis laiko, kad faktiškasis savininkas turėjo skolinį reikalavimą visą jo egzistavimo laikotarpį, nebent jis pateikia įsigijimo datos įrodymus.

4. Kitiems, šio Susitarimo nenustatytiems mokesčiams toms pačioms palūkanų išmokoms, ypač išskaičiuojamiesiems mokesčiams, kuriuos San Marinas taiko palūkanų pajamoms, kurių šaltinis yra San Marine, nustatomas išskaičiuojamojo mokesčio, apskaičiuoto pagal šį straipsnį, dydžio atskaitymas.

5. Tai, kad mokėjimų tarpininkas, veikiantis San Marine, ima išskaičiuojamąjį mokestį, nekliudo valstybei narei, kurioje faktiškasis savininkas turi gyvenamąją vietą mokesčių tikslais, apmokestinti pajamų pagal jos nacionalinius įstatymus. Jei mokesčių mokėtojas deklaruoja savo gyvenamosios vietos valstybės narės mokesčių administravimo institucijoms, kad palūkanų pajamos gautos iš San Marine esančio mokėjimų tarpininko, šios palūkanų pajamos apmokestinamos toje valstybėje narėje tuo pačiu tarifu, koks taikomas vietoje uždirbtoms palūkanoms apmokestinti.

8 straipsnis

Pajamų pasidalijimas

1. San Marinas, imantis išskaičiuojamąjį mokestį pagal 7 straipsnį, pasilieka sau 25 % pajamų, o 75 % pajamų perveda faktiškojo savininko gyvenamosios vietos valstybei narei.

2. Tokie pervedimai atliekami vienu mokėjimu kiekvienai valstybei narei vėliausiai per 6 mėnesių laikotarpį nuo San Marino mokestinių metų pabaigos.

3. San Marinas imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų tinkamą pajamų pasidalijimo sistemos veikimą.

9 straipsnis

Savanoriškas atskleidimas

1. San Marinas numato procedūrą, leidžiančią faktiškajam savininkui, apibrėžtam 2 straipsnyje, išvengti išskaičiuojamojo mokesčio, nustatyto 7 straipsnyje, aiškiai įgaliojant savo mokėjimų tarpininką, įsteigtą San Marine, pranešti apie palūkanų mokėjimus tos valstybės kompetentingai institucijai. Toks įgaliojimas apima visus to mokėjimų tarpininko atliktus ar užtikrintus tiesioginei faktiškojo savininko naudai palūkanų mokėjimus.

2. Minimalią informaciją, kurią turi pranešti mokėjimų tarpininkas, gavęs tiesioginį faktiškojo savininko įgaliojimą, sudaro:

a)	faktiškojo savininko tapatybė ir gyvenamoji vieta, nustatyta pagal šio Susitarimo 3 straipsnį, nurodant, kai įmanoma, valstybės narės, kurioje faktiškasis savininkas turi gyvenamąją vietą, suteiktą mokesčių identifikacinį numerį;

b)	mokėjimų tarpininko pavadinimas ir adresas;

c)	faktiškojo savininko sąskaitos numeris arba, jei jo nėra, skolinio reikalavimo, dėl kurio susidaro palūkanos, identifikacija ir

d)	palūkanų mokėjimo suma, nustatyta pagal šio Susitarimo 6 straipsnį.

3. San Marino kompetentinga institucija perduoda 2 dalyje nurodytą informaciją faktiškojo savininko gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingai institucijai. Tokie perdavimai turi būti automatiniai ir atliekami ne rečiau kaip kartą per metus per šešis mėnesius nuo San Marino mokestinių metų pabaigos ir apima visus tais metais atliktus palūkanų mokėjimus.

10 straipsnis

Dvigubo apmokestinimo panaikinimas

1. Faktiškojo savininko gyvenamosios vietos mokesčių tikslais, valstybė narė užtikrina panaikinimą bet kokio dvigubo apmokestinimo, galinčio atsirasti dėl imamo išskaičiuojamojo mokesčio, minimo 7 straipsnyje, remiantis 2 ir 3 straipsnio dalių nuostatomis.

2. Jei iš faktiškojo savininko gautų palūkanų buvo išskaičiuotas 7 straipsnyje minimas mokestis San Marine, faktiškojo savininko gyvenamosios vietos mokesčių tikslais, valstybė narė pagal nacionalinius įstatymus jam atskaito išskaičiuoto mokesčio sumą. Jei ši suma yra didesnė negu mokestis, kurį reikia sumokėti pagal nacionalinius įstatymus, gyvenamosios vietos mokesčių tikslais, valstybė narė grąžina 7 straipsnyje minimą išskaičiuojamąjį mokestį viršijančią sumą faktiškajam savininkui.

3. Jei, be 7 straipsnyje nurodyto išskaičiuojamojo mokesčio, iš faktiškojo savininko gautų palūkanų buvo išskaičiuotas bet kokios kitos rūšies išskaičiuojamasis mokestis ir gyvenamosios vietos mokesčių tikslais valstybė narė mokesčių tikslais atskaito tokį išskaičiuojamąjį mokestį pagal savo nacionalinius įstatymus arba dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, toks kitos rūšies išskaičiuojamasis mokestis atskaitomas prieš taikant 2 dalyje numatytą procedūrą.

4. Faktiškojo savininko gyvenamosios vietos mokesčių tikslais, valstybė narė gali pakeisti 2 ir 3 dalyse nurodomą mokesčio atskaitymo mechanizmą 7 straipsnyje minimo išskaičiuojamojo mokesčio grąžinimu.

11 straipsnis

Apyvartinių skolos vertybinių popierių pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Nuo šio Susitarimo taikymo pradžios kol nors viena valstybės narė taiko tokią nuostatą, ir ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d., vidaus ir tarptautinės obligacijos bei kiti apyvartiniai skolos vertybiniai popieriai, kurie pirmą kartą buvo išleisti iki 2001 m. kovo 1 d. arba kuriems pirminiai emisijos prospektai buvo iki tos datos patvirtinti išleidžiančiosios valstybės kompetentingų institucijų, nelaikomi skoliniais reikalavimais, apibrėžtais 6 straipsnio 1 dalies a punkte, su sąlyga, kad neatliekama tolesnė tokių apyvartinių skolos vertybinių popierių emisija 2002 m. kovo 1 d. ar vėliau.

Tačiau jei nors viena valstybė narė taip pat taiko panašias į šio Susitarimo 7 straipsnyje nurodytas nuostatas, šio straipsnio nuostatos bus taikomos ir po 2010 m. gruodžio 31 d. tokiems apyvartiniams skolos vertybiniams popieriams:

—	kuriuose yra bendros sumos (gross-up) ir išankstinio išpirkimo sąlygos, ir

—	kai 4 straipsnyje apibrėžtas mokėjimų tarpininkas yra įsteigtas San Marine, ir

—	kai tas mokėjimų tarpininkas moka palūkanas tiesiogiai arba užtikrina palūkanų mokėjimą tiesioginei faktiškojo savininko, valstybės narės rezidento, naudai.

Jei ir kai visos valstybės narės nustos taikyti panašias į šio Susitarimo 7 straipsnyje nurodytas nuostatas, šio straipsnio nuostatos bus taikomos ir toliau tik tokiems apyvartiniams skolos vertybiniams popieriams:

—	kuriuose yra bendros sumos (gross-up) ir išankstinio išpirkimo sąlygos, ir

—	kai 4 straipsnyje apibrėžtas mokėjimų tarpininkas yra įsteigtas San Marine, ir

—	kai tas mokėjimų tarpininkas moka palūkanas tiesiogiai arba užtikrina palūkanų mokėjimą tiesioginei faktiškojo savininko valstybės narės rezidento naudai.

Jei 2002 m. kovo 1 d. arba vėliau atliekama tolesnė emisija pirmiau minėtų apyvartinių skolos vertybinių popierių, išleistų vyriausybės arba susijusio subjekto, veikiančio kaip valdžios institucija arba kurio vaidmenį pripažįsta tarptautinė sutartis, kaip nurodyta II šio Susitarimo priede, visa tokių vertybinių popierių emisija, sudaroma pirminės ir bet kokios vėlesnės emisijos, laikoma skoliniu reikalavimu, apibrėžtu 6 straipsnio 1 dalies a punkte.

Jei 2002 m. kovo 1 d. arba vėliau atliekama tolesnė emisija pirmiau minėtų apyvartinių skolos vertybinių popierių, išleistų bet kokio kito emitento, kuriam netaikoma ketvirta pastraipa, tokia tolesnė emisija laikoma skoliniu reikalavimu, apibrėžtu 6 straipsnio 1 dalies a punkte.

2. Nė viena šio straipsnio nuostata nekliudo San Marinui ir valstybėms narėms apmokestinti pajamų, gautų iš 1 straipsnio dalyje nurodytų apyvartinių skolos vertybinių popierių, pagal jų nacionalinius įstatymus.

12 straipsnis

Kiti išskaičiuojamieji mokesčiai – ryšys su kitais susitarimais

1. Šis Susitarimas nekliudo Šalims imti kitų, nei nurodyto šiame Susitarime rūšių išskaičiuojamojo mokesčio pagal jų nacionalinius įstatymus arba dvigubo apmokestinimo sutartis.

2. Dvigubo apmokestinimo sutartys tarp San Marino ir valstybių narių nuostatos nekliudo taikyti šiame Susitarime nustatyto išskaičiuojamojo mokesčio.

13 straipsnis

Keitimasis informacija, kai to reikalaujama

1. San Marino ir bet kurios valstybės narės kompetentingos institucijos keičiasi informacija apie veiksmus, kurie pagal valstybės, į kurią kreipiamasi, įstatymus laikomi sukčiavimu mokesčių srityje arba panašiais atvejais šio Susitarimo reglamentuojamų pajamų atžvilgiu. „Panašūs atvejai“ apima tik tuos pažeidimus, kurie pagal sunkumo laipsnį valstybės, į kurią kreipiamasi, teisės prilyginami sukčiavimui mokesčių srityje ir kaip nors pažeidžia prašančiosios valstybės mokestinius interesus. Atsakydama į tinkamai pagrįstą prašymą, valstybė, į kurią kreipiamasi, teikia informaciją apie veiksmus, kuriuos prašančioji valstybė tiria ar gali tirti baudžiamąja arba ne baudžiamąja tvarka.

2. Spręsdama, ar prašoma informacija gali būti suteikta, valstybė, į kurią kreipiamasi, taiko pagal prašančiosios valstybės įstatymus taikomą senatį.

3. Valstybė, į kurią kreipiamasi, teikia informaciją, kai prašančioji valstybė turi pagrįstą įtarimą, kad veiksmai gali būti laikomi sukčiavimu mokesčių srityje ar panašiais atvejais. Prašančiosios valstybės pagrįstas įtarimas dėl sukčiavimo mokesčių srityje ar panašių atvejų gali būti paremtas:

a)	dokumentais, patvirtintais arba ne, įskaitant, bet neapsiribojant, verslo apskaitos dokumentais, buhalterinėmis knygomis, banko sąskaitos informacija;

b)	mokesčių mokėtojo paliudyta informacija;

c)	iš informatoriaus ar kito trečiojo asmens gauta informacija, kuri buvo nepriklausomai patvirtinta ar dėl kitų priežasčių atrodo esanti patikima, arba

d)	netiesioginiais įrodymais.

4. Prašančiosios valstybės kompetentinga institucija, prašydama informacijos pagal šį Susitarimą, nurodo valstybės, į kurią kreipiamasi, kompetentingai institucijai šią informaciją, kuri parodo numatomą prašomos informacijos tinkamumą:

a)	stebimo arba tiriamo asmens tapatybę;

b)	ieškomos informacijos apibūdinimą, įskaitant pobūdį ir formą, kuria prašančioji valstybė norėtų gauti informaciją iš valstybės, į kurią kreipiamasi;

c)	mokesčių tikslą, dėl kurio renkama informacija;

d)	pagrindą tikėti, kad prašomą informaciją turi valstybė, į kurią kreipiamasi, arba ja disponuoja ir ją kontroliuoja asmuo, esantis valstybės, į kurią kreipiamasi, jurisdikcijoje;

e)	kiek tai žinoma, bet kurio asmens, kuris, kaip manoma, gali turėti prašomą informaciją, vardą, pavardę ir adresą;

teiginį, kad prašymas atitinka prašančiosios valstybės teisės ir administravimo praktikos reikalavimus, kad, jei prašoma informacija būtų prašančiosios valstybės jurisdikcijoje, kompetentinga institucija galėtų gauti šią informaciją pagal prašančiosios valstybės įstatymus arba įprasta administracine tvarka, ir kad šis prašymas atitinka šį Susitarimą;

g)	teiginį, kad, siekdama gauti informaciją, prašančioji valstybė panaudojo visas priemones, prieinamas savo teritorijoje, išskyrus tas, kurios sukeltų neadekvačių sunkumų.

5. Valstybės, į kurią kreipiamasi, kompetentinga institucija perduoda prašomą informaciją prašančiajai valstybei kaip galima greičiau.

6. San Marinas pradeda dvišales derybas su kiekviena valstybe nare, siekdama apibrėžti atskiras atvejų, patenkančių į „panašių atvejų“ kategoriją, rūšis pagal tose valstybėse taikomą apmokestinimo procedūrą.

14 straipsnis

Konfidencialumas

Bet kokia informacija, kurią Susitariančioji Šalis gavo pagal šį Susitarimą, traktuojama kaip konfidenciali ir gali būti atskleista tik tiems Susitariančiosios Šalies jurisdikcijoje esantiems asmenims ir institucijoms (įskaitant teismus ir valdymo institucijas), kurie susiję su šiame Susitarime nustatytų mokesčių apskaičiavimu ir rinkimu, su jais susijusiu vykdymo užtikrinimu ir persekiojimu arba su jais susijusių apeliacijų nagrinėjimu. Tokie asmenys ir institucijos naudoja šią informaciją tik tokiems tikslams. Jie gali atskleisti informaciją viešame teismo procese arba priimant teisinius sprendimus. Informacija negali būti atskleista jokiam kitam asmeniui ar subjektui, institucijai ar kokiai kitai jurisdikcijai be tiesioginio rašytinio Šalies, į kurią kreipiamasi, kompetentingos institucijos sutikimo.

15 straipsnis

Konsultacijos ir peržiūra

1. Kilus nesutarimams dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo tarp San Marino kompetentingos institucijos ir vienos ar kelių kitų kompetentingų institucijų, nurodytų I priede, jos siekia išspręsti tai abipusiu susitarimu. Jos nedelsdamos praneša Europos Bendrijų Komisijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie savo konsultacijų rezultatus. Komisija gali dalyvauti konsultacijose aiškinimo klausimais bet kurios iš I priede nurodytų kompetentingų institucijų prašymu.

2. Susitariančiosios Šalys konsultuojasi tarpusavyje ne rečiau kaip kas treji metai arba vienos iš Susitariančiųjų Šalių prašymu, siekdamos išnagrinėti, ir jei, Susitariančiųjų Šalių nuomone, tai reikalinga, patobulinti techninį Susitarimo veikimą bei įvertinti tarptautinius pokyčius. Konsultacijos turi būti surengtos per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo arba kaip galima greičiau skubiais atvejais.

3. Remdamosi tokiu vertinimu, Susitariančiosios Šalys gali tarpusavyje konsultuotis, kad išsiaiškintų, ar reikia keisti Susitarimą, atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius.

4. Kai tik sukaupiama pakankamai patirties visiškam šio Susitarimo įgyvendinimui, Susitariančiosios Šalys tarpusavyje konsultuojasi, kad išsiaiškintų, ar reikia keisti šį Susitarimą, atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius.

5. 1, 2 ir 3 dalyse nurodytoms konsultacijoms rengti Susitariančiosios Šalys informuoja viena kitą apie galimus pokyčius, kurie gali turėti įtakos tinkamam šio Susitarimo veikimui. Tai taip pat taikoma ir bet kokiam atitinkamam vienos iš Susitariančiųjų Šalių susitarimui su trečiąja šalimi.

16 straipsnis

Pasirašymas, įsigaliojimas ir nutraukimas

1. Šį Susitarimą, laikydamosi savo procedūrų, turi ratifikuoti arba patvirtinti Susitariančiosios Šalys. Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie šių procedūrų užbaigimą. Susitarimas įsigalios antro mėnesio po paskutinio pranešimo pirmą dieną.

2. Vykdydamas savo konstitucinius reikalavimus dėl tarptautinių susitarimų sudarymo, ir nepažeisdamas 17 straipsnio, San Marinas pradės veiksmingai įgyvendinti ir taikyti šį Susitarimą nuo 2005 m. liepos 1 d. ir praneš apie tai Bendrijai.

3. Šis Susitarimas galioja, kol Susitariančioji Šalis jo nenutraukia.

4. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali nutraukti šį Susitarimą pranešdama apie tai kitai Šaliai. Tokiu atveju Susitarimas nustos galioti praėjus dvylikai mėnesių po pranešimo gavimo.

17 straipsnis

Taikymas ir taikymo sustabdymas

1. Šio Susitarimo taikymas priklauso nuo to, ar priklausomos ir asocijuotos valstybių narių teritorijos, minimos Tarybos ataskaitoje (Ekonomikos ir finansų reikalai) 2000 m. birželio 19–20 d. Santa Maria de Feira vykusiai Europos Tarybai, taip pat Jungtinės Amerikos Valstijos, Šveicarijos Konfederacija, Andora, Lichtenšteinas ir Monakas priima ir įgyvendina priemones, atitinkančias arba lygiavertes Direktyvoje ar šiame Susitarime nustatytoms priemonėms.

2. Ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki 16 straipsnio 2 dalyje minimos datos Susitariančiosios Šalys nusprendžia, ar bus įvykdyta ankstesnėje straipsnio dalyje nustatyta sąlyga, atsižvelgiant į atitinkamų priemonių įsigaliojimo trečiosiose valstybėse bei susijusiose priklausomose ir asocijuotose teritorijose datas. Jei Susitariančiosios Šalys nenusprendžia, kad sąlyga bus įvykdyta, jos bendru sutarimu patvirtina naują datą 16 straipsnio 2 dalyje numatytiems tikslams.

3. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali sustabdyti šio Susitarimo arba jo dalių taikymą, ir šis sprendimas įsigalios iš karto po pranešimo kitai Šaliai, jei pagal Bendrijos teisę Direktyva ar Direktyvos dalis taps laikinai arba nuolat nebetaikytina arba tuo atveju, jei valstybė narė sustabdys savo įgyvendinimo teisės aktų taikymą.

4. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali sustabdyti šio Susitarimo taikymą, pranešdama apie tai kitai Šaliai tuo atveju, jei viena iš trečiųjų valstybių arba 1 dalyje minimų teritorijų vėliau nustos taikyti toje dalyje minimas priemones. Taikymas sustabdomas ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių po pranešimo. Šio Susitarimo taikymas bus atnaujintas iš karto, kai bus vėl pradėtos taikyti atitinkamos priemonės.

18 straipsnis

Reikalavimai ir galutinis atsiskaitymas

1. Jei šis Susitarimas būtų nutrauktas arba jo taikymas sustabdytas visiškai arba iš dalies, tai nedarys jokio poveikio fizinių asmenų reikalavimams pagal 10 straipsnį.

2. Tokiu atveju San Marinas iki Susitarimo taikymo pabaigos atidaro galutinę sąskaitą ir atlieka galutinį mokėjimą valstybėms narėms.

19 straipsnis

Teritorinė taikymo sritis

Šis Susitarimas taikomas teritorijoms, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, ir San Marino teritorijai.

20 straipsnis

Priedai

1. Priedai yra neatskiriama šio Susitarimo dalis.

2. Kompetentingų institucijų sąrašas I priede gali būti iš dalies keičiamas pateikiant pranešimą kitai Susitariančiajai Šaliai; San Marinui pranešant apie to priedo a punkte nurodytą instituciją, o Bendrijai – apie kitas institucijas.

Susijusių subjektų sąrašas II priede gali būti keičiamas abipusiu susitarimu.

21 straipsnis

Kalbos

1. Šis Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis, visi tekstai yra autentiški.

2. Teksto maltiečių kalba autentiškumą Susitariančiosios Šalys patvirtina pasikeisdamos laiškais. Jis yra autentiškas kaip ir tekstai 1 dalyje nurodytomis kalbomis.

EN FE DE LO CUAL, los plenipotenciarios abajo firmantes suscriben el presente Acuerdo.

NA DŮKAZ ČEHOŽ připojili níže podepsaní zplnomocnění zástupci k této smlouvě své podpisy.

TIL BEKRÆFTELSE HERAF har undertegnede befuldmægtigede underskrevet denne aftale.

ZU URKUND DESSEN haben die unterzeichneten Bevollmächtigten ihre Unterschriften unter dieses Abkommen gesetzt.

SELLE KINNITUSEKS on täievolilised esindajad käesolevale lepingule alla kirjutanud.

ΣΕ ΠΙΣΤΩΣΗ ΤΩΝ ΑΝΩΤΕΡΩ, οι υπογράφοντες πληρεξούσιοι έθεσαν την υπογραφή τους κάτω από την παρούσα συμφωνία.

IN WITNESS WHEREOF, the undersigned Plenipotentiaries have hereunto set their hands.

EN FOI DE QUOI, les plénipotentiaires soussignés ont apposé leurs signatures au bas du présent accord.

IN FEDE DI CHE, i plenipotenziari sottoscritti hanno apposto la propria firma in calce al presente accordo.

TO APLIECINOT, attiecīgi pilnvarotas personas ir parakstījušas šo nolīgumu.

TAI PALIUDYDAMI, šį Susitarimą pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.

FENTIEK HITELÉÜL e megállapodást az alulírott meghatalmazottak alább kézjegyükkel látták el.

B'XIEHDA TA' DAN, il-Plenipotenzjari hawn taħt iffirmati ffirmaw dan il-Ftehim.

TEN BLIJKE WAARVAN de ondergetekende gevolmachtigden hun handtekening onder deze overeenkomst hebben geplaatst.

W DOWÓD CZEGO, niżej podpisani pełnomocnicy złożyli swoje podpisy.

EM FÉ DO QUE, os plenipotenciários abaixo assinados apuserem as suas assinaturas no final do presente Acordo.

NA DÔKAZ ČOHO dolupodpísaní splnomocnení zástupcovia podpísali túto dohodu.

V POTRDITEV TEGA so spodaj podpisani pooblaščenci podpisali ta sporazum.

TÄMÄN VAKUUDEKSI allamainitut täysivaltaiset edustajat ovat allekirjoittaneet tämän sopimuksen.

TILL BEVIS HÄRPÅ har undertecknade befullmäktigade undertecknat detta avtal.

Hecho en Bruselas, el siete de diciembre del dos mil cuatro.

V Bruselu dne sedmého prosince dva tisíce čtyři.

Udfærdiget i Bruxelles den syvende december to tusind og fire.

Geschehen zu Brüssel am siebten Dezember zweitausendundvier.

Kahe tuhande neljanda aasta detsembrikuu seitsmendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις εφτά Δεκεμβρίου δύο χιλιάδες τέσσερα.

Done at Brussels on the seventh day of December in the year two thousand and four.

Fait à Bruxelles, le sept décembre deux mille quatre.

Fatto a Bruxelles, addì sette dicembre duemilaquattro.

Briselē, divi tūkstoši ceturtā gada septītajā decembrī.

Pasirašyta du tūkstančiai ketvirtų metų gruodžio septintą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kettőezer negyedik év december hetedik napján.

Magħmul fi Brussel fis-seba' jum ta' Diċembru tas-sena elfejn u erbgħa.

Gedaan te Brussel, de zevende december tweeduizendvier.

Sporządzono w Brukseli dnia siódmego grudnia roku dwutysięcznego czwartego.

Feito em Bruxelas, em sete de Dezembro de dois mil e quatro.

V Bruseli siedmeho decembra dvetisícštyri.

V Bruslju, dne sedmega decembra leta dva tisoč štiri.

Tehty Brysselissä seitsemäntenä päivänä joulukuuta vuonna kaksituhattaneljä.

Som skedde i Bryssel den sjunde december tjugohundrafyra.

Por la Comunidad Europea

Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā

Europos bendrijos vardu

az Európai Közösség részéről

Għall-Komunità Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej

Pela Comunidade Europeia

Za Európske spoločenstvo

za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

Per la Repubblica di San Marino

I PRIEDAS

SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ SĄRAŠAS

Šiame Susitarime „kompetentingos institucijos“ yra:

a)	San Marino Respublikoje: Il Segretario di Stato per le Finanze e il Bilancio arba įgaliotasis atstovas;

b)	Belgijos Karalystėje: De Minister van Financiën/Le Ministre des Finances arba įgaliotasis atstovas;

c)	Čekijos Respublikoje: Ministr financí arba įgaliotasis atstovas;

d)	Danijos Karalystėje: Skatteministeren arba įgaliotasis atstovas;

e)	Vokietijos Federacinėje Respublikoje: Der Bundesminister der Finanzen arba įgaliotasis atstovas;

f)	Estijos Respublikoje: Rahandusminister arba įgaliotasis atstovas;

g)	Graikijos Respublikoje: Ο Υπουργός Οικονομίας και Οικονομικών arba įgaliotasis atstovas;

h)	Ispanijos Karalystėje: El Ministro de Economía y Hacienda arba įgaliotasis atstovas;

i)	Prancūzijos Respublikoje: Le Ministre chargé du budget arba įgaliotasis atstovas;

j)	Airijoje: the Commissioners of Inland Revenue arba jų įgaliotasis atstovas;

k)	Italijos Respublikoje: Il Capo del Dipartimento per le Politiche Fiscali arba įgaliotasis atstovas;

l)	Kipro Respublikoje: Υπουργός Οικονομικών arba įgaliotasis atstovas;

m)	Latvijos Respublikoje: Finanšu ministrs arba įgaliotasis atstovas;

n)	Lietuvos Respublikoje: Finansų ministras arba įgaliotasis atstovas;

o)	Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje: Le Ministre des Finances arba įgaliotasis atstovas; tačiau 13 straipsnio prasme kompetentinga institucija yra „le Procureur Général d'Etat luxemburgeois“;

p)	Vengrijos Respublikoje: A pénzügyminiszter arba įgaliotasis atstovas;

q)	Maltos Respublikoje: Il-Ministru responsabbli għall-Finanzi arba įgaliotasis atstovas;

r)	Nyderlandų Karalystėje: De Minister van Financiën arba įgaliotasis atstovas;

s)	Austrijos Respublikoje: Der Bundesminister für Finanzen arba įgaliotasis atstovas;

t)	Lenkijos Respublikoje: Minister Finansów arba įgaliotasis atstovas;

u)	Portugalijos Respublikoje: O Ministro das Finanças arba įgaliotasis atstovas;

v)	Slovėnijos Respublikoje: Minister za finance arba įgaliotasis atstovas;

w)	Slovakijos Respublikoje: Minister financií arba įgaliotasis atstovas;

x)	Suomijos Respublikoje: Valtiovarainministeriö/Finansministeriet arba įgaliotasis atstovas;

y)	Švedijos Karalystėje: Chefen för Finansdepartementet arba įgaliotasis atstovas;

Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ir Europos teritorijose, už kurių išorės santykius atsakinga Jungtinė Karalystė: the Commissioners of Inland Revenue arba jų įgaliotasis atstovas ir kompetentinga institucija Gibraltare, kurią Jungtinė Karalystė paskirs pagal sutartas nuostatas, susijusias su Gibraltaro valdžios institucijomis, atsižvelgiant į ES ir EB dokumentus ir susijusias sutartis, apie kuriuos valstybėms narėms ir Europos Sąjungos institucijoms buvo pranešta 2000 m. balandžio 19 d., kurių nuorašą Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius perduoda San Marino Respublikai ir kurios bus taikomos šiam Susitarimui.

II PRIEDAS

SUSIJUSIŲ SUBJEKTŲ SĄRAŠAS

Šio Susitarimo 11 straipsnyje šie subjektai yra laikomi „susijusiu subjektu, veikiančiu kaip valdžios institucija arba kurio vaidmuo yra pripažintas tarptautine sutartimi“:

SUBJEKTAI EUROPOS SĄJUNGOJE:

Belgija

—	Vlaams Gewest (Flamandijos regionas)

—	Région wallonne (Valonijos regionas)

—	Région de Bruxelles-capitale/Brussels Hoofdstedelijk Gewest (Briuselio regionas)

—	Communauté française (Prancūzų bendruomenė)

—	Vlaamse Gemeenschap (Flamandų bendruomenė)

—	Deutschsprachige Gemeinschaft (Vokiečių bendruomenė)

Ispanija

—	Xunta de Galicia (Galicijos regioninė vykdomoji valdžia)

—	Junta de Andalucía (Andalūzijos regioninė vykdomoji valdžia)

—	Junta de Extremadura (Ekstramadūros regioninė vykdomoji valdžia)

—	Junta de Castilla-La Mancha (Kastilijos-La Mančo regioninė vykdomoji valdžia)

—	Junta de Castilla-León (Kastilijos Leono regioninė vykdomoji valdžia)

—	Gobierno Foral de Navarra (Navaros regioninė vykdomoji valdžia)

—	Govern de les Illes Balears (Balearų salų regioninė vykdomoji valdžia)

—	Generalitat de Catalunya (Katalonijos autonominė vyriausybė)

—	Generalitat de Valencia (Valensijos autonominė vyriausybė)

—	Diputación General de Aragón (Aragono autonominė vyriausybė)

—	Gobierno de las Islas Canarias (Kanarų salų vyriausybė)

—	Gobierno de Murcia (Mursijos vyriausybė)

—	Gobierno de Madrid (Madrido vyriausybė)

—	Gobierno de la Comunidad Autónoma del País Vasco/Euzkadi (Baskų krašto autonominės bendruomenės vyriausybė)

—	Diputación Foral de Guipúzcoa (Guipúzcoa regioninė taryba)

—	Diputación Foral de Vizcaya/Bizkaia (Biskajos regioninė taryba)

—	Diputación Foral de Alava (Alavos regioninė taryba)

—	Ayuntamiento de Madrid (Madrido miesto taryba)

—	Ayuntamiento de Barcelona (Barselonos miesto taryba)

—	Cabildo Insular de Gran Canaria (Gran Kanarijos salos taryba)

—	Cabildo Insular de Tenerife (Tenerifės salos taryba)

—	Instituto de Crédito Oficial (Valstybės kredito įstaiga)

—	Instituto Catalán de Finanzas (Katalonijos finansų įstaiga)

—	Instituto Valenciano de Finanzas (Valensijos finansų įstaiga)

Graikija

—	Оργανισμός Тηλεπικοινωνιών Ελλάδος (Nacionalinė telekomunikacijos organizacija)

—	Оργανισμός Σιδηροδρόμων Ελλάδος (Nacionalinė geležinkelių organizacija)

—	ημόσια Επιχείρηση Ηλεκτρισμού (Valstybinė elektros energijos įmonė)

Prancūzija

—	La Caisse d'amortissement de la dette sociale (CADES) (Socialinis skolų grąžinimo fondas)

—	L'Agence française de développement (AFD) (Prancūzijos plėtros agentūra)

—	Réseau Ferré de France (RFF) (Prancūzijos geležinkelių tinklas)

—	Caisse nationale des autoroutes (CNA) (Nacionalinis greitkelių fondas)

—	Assistance publique hôpitaux de Paris (APHP) (Socialinė pagalba – Paryžiaus ligoninės)

—	Charbonnages de France (CDF) (Prancūzijos anglių valdyba)

—	Entreprise minière et chimique (EMC) (Kasybos ir chemijos bendrovė)

Italija

—

Regionai

—	Provincijos

—	Savivaldybės

—	Cassa Depositi e Prestiti (Indėlių ir paskolų fondas)

Latvija

—	Pašvaldības (Vietos valdžios institucijos)

Lenkija

—	gminy (komunos)

—	powiaty (rajonai)

—	województwa (provincijos)

—	związki gmin (komunų asociacijos)

—	związki powiatów (rajonų asociacijos)

—	związki województw (provincijų asociacijos)

—	miasto stołeczne Warszawa (sostinė Varšuva)

—	Agencja Restrukturyzacji i Modernizacji Rolnictwa (Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūra)

—	Agencja Nieruchomości Rolnych (Žemės ūkio turto agentūra)

Portugalija

—	Região Autónoma da Madeira (Maderos autonominis regionas)

—	Região Autónoma dos Açores (Azorų autonominis regionas)

—	Savivaldybės

Slovakija

—	mestá a obce (savivaldybės)

—	Železnice Slovenskej republiky (Slovakijos geležinkelio bendrovė)

—	Štátny fond cestného hospodárstva (Valstybės kelių valdymo fondas)

—	Slovenské elektrárne (Slovakijos elektrinės)

—	Vodohospodárska výstavba (Vandens tvarkymo statybos bendrovė)

TARPTAUTINIAI SUBJEKTAI:

—	Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas

—	Europos investicijų bankas

—	Azijos plėtros bankas

—	Afrikos plėtros bankas

—	Pasaulio bankas / TRPB / TVF

—	Tarptautinė finansų korporacija

—	Amerikos plėtros bankas

—	Europos Tarybos socialinės plėtros fondas

—

Euratomas

—	Europos bendrija

—	Corporación Andina de Fomento (CAF) (Andų plėtros korporacija)

—

Eurofima

—	Europos anglių ir plieno bendrija

—	Šiaurės šalių investicijų bankas

—	Karibų plėtros bankas

11 straipsnio nuostatos nepažeidžia jokių tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos Susitariančiosios Šalys galėjo prisiimti dėl pirmiau išvardytų tarptautinių subjektų.

SUBJEKTAI TREČIOSIOSE ŠALYSE:

Šie subjektai turi atitikti tokius kriterijus:

1)	Subjektas aiškiai laikomas valdžios subjektu pagal nacionalinius kriterijus.

2)	Toks valdžios subjektas yra ne rinkos gamintojas, administruojantis ir finansuojantis veiklų grupę, pirmiausia teikiantis ne rinkos prekes ir paslaugas, skirtas bendruomenės labui ir veiksmingai kontroliuojamas valdžios sektoriaus.

3)	Toks valdžios subjektas yra stambus ir reguliarus skolos emitentas.

4)	Suinteresuota valstybė gali garantuoti, kad toks valdžios subjektas nevykdys išankstinio išpirkimo bendros sumos (gross-up) straipsnių atveju.

SUPRATIMO MEMORANDUMAS

Europos Bendrijos, Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir San Marino Respublikos

EUROPOS BENDRIJOS (toliau— Bendrija),

BELGIJOS KARALYSTĖ,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ

SAN MARINO RESPUBLIKA (toliau – San Marinas)

SUSITARĖ:

Sudarant Susitarimą, numatantį priemones, lygiavertes nustatytoms 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, (toliau – Direktyva), Europos bendrija, Belgijos Karalystė, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Airija, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė ir San Marino Respublika pasirašė šį Susitarimą papildantį Supratimo memorandumą.

Šio Supratimo memorandumo signatarai mano, kad San Marino ir Bendrijos susitarimas, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Direktyvoje, yra subalansuotas ir priimtinas Susitarimas, ginantis abiejų Susitariančiųjų Šalių interesus. Todėl jie gera valia taiko sutartas priemones ir susilaiko nuo bet kokių vienašališkų veiksmų, galinčių be pagrįstos priežasties pažeisti šį Susitarimą. Jeigu bus nustatytas reikšmingas neatitikimas tarp Direktyvos, priimtos 2003 m. birželio 3 d. ir Susitarimo taikymo srities, ypač dėl pastarojo 4 ir 6 straipsnių, Susitariančiosios Šalys pradės tarpusavio konsultacijas, kaip numatyta Susitarimo 15 straipsnio 1 dalyje, kad išsaugotų Susitarime nustatytą priemonių lygiavertiškumo principą. Šio Supratimo memorandumo signatarai pažymi, kad mokesčių vengimo sąvoka, vartojama Susitarimo 13 straipsnyje, susijusi tik su taupymo pajamų apmokestinimu šio Susitarimo reglamentuojamoje srityje ir netaikoma veiksmams ir (arba) sprendimams, susijusiems su mokesčių vengimu kitomis aplinkybėmis arba kitomis formomis.

2.	Direktyvoje numatytu pereinamuoju laikotarpiu Bendrija pradės derybas su kitais svarbiais finansiniais centrais skatindama priimti šiose jurisdikcijose priemones, lygiavertes Bendrijos taikomoms priemonėms.

Atsižvelgdamos į San Marino norus toliau integruotis į Europos ekonominę aplinką ir jo požiūrį, kad visavertis dalyvavimas Europos bankininkystės ir ekonomikos sistemoje yra tinkamas ir pageidaujamas, San Marinas ir Europos bendrija kuo greičiau pradės konsultacijas dėl atitinkamų šalių finansinių paslaugų, įskaitant draudimą, riziką ribojančių priemonių ir sistemų tarpusavio pripažinimo sąlygų. Šiame kontekste San Marinas, siekdamas išsaugoti deramą vidaus rinką atitinkamuose sektoriuose, įsipareigoja priimti ir įgyvendinti atitinkamuose veiklos sektoriuose taikytinas dabartinio ir būsimo Bendrijos acquis communautaire nuostatas, įskaitant atitinkamas riziką ribojančias taisykles ir atitinkamų San Marino subjektų priežiūrą. Bet koks galimas šios srities Susitarimas gali taip pat numatyti, kad San Marinas įsipareigos įgyvendinti kitas Bendrijos taisykles, tiek esamas, tiek ir tas, kurios bus priimtos ateityje, pavyzdžiui, konkurencijos ir mokesčių klausimais.

Šiame vis glaudesnių santykių kontekste mokestinių sutarčių su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis (toliau – valstybės narės) sudarymas ir San Marino įsipareigojimas keistis Susitarime numatyta informacija, laikantis OECD standartų, skatins platesnį ekonominį ir mokesčių bendradarbiavimą. Teigiamai įvertinus San Marino pastangas, gali prasidėti San Marino dvišalės konsultacijos su valstybėmis narėmis dėl įvairaus pobūdžio pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimo arba sumažinimo.

Bendrija ir San Marinas taip pat pradeda konsultacijas, siekdami:

—	nustatyti Muitų sąjungos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytų procedūrų supaprastinimo formas. Šiuo požiūriu San Marinas pasirengęs įdiegti kompiuterizuotas procedūras, net panašias į INTRASTAT sistemą,

—	geriau išnagrinėti galimybes San Marino piliečiams ir įmonėms dalyvauti Europos bendrijos vykdomose tyrimų ir plėtros programose ir veikloje.

Pasirašyta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 7 d. dviem egzemplioriais anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis, visi tekstai šiomis kalbomis yra autentiški.

Teksto maltiečių kalba autentiškumą Susitariančiosios Šalys patvirtina pasikeisdamos laiškais. Jis yra autentiškas kaip ir tekstai pirmesnėje pastraipoje nurodytomis kalbomis.

Pour le Royaume de Belgique

Voor het Koninkrijk België

Für das Königreich Belgien

Za Českou republiku

På Kongeriget Danmarks vegne

Für die Bundesrepublik Deutschland

Eesti Vabariigi nimel

Για την Ελληνική Δημοκρατία

Por el Reino de España

Pour la République française

Thar cheann Na hÉireann

For Ireland

Per la Repubblica italiana

Για την Κυπριακή Δημοκρατία,

Latvijas Republikas vārdā

Lietuvos Respublikos vardu

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

A Magyar Köztársaság részéről

Għar-Republikka ta' Malta

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Für die Republik Österreich

W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej

Pela República Portuguesa

Za Republiko Slovenijo

Za Slovenskú republiku

Suomen tasavallan puolesta

För Republiken Finland

För Konungariket Sverige

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Por la Comunidad Europea

Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā

Europos bendrijos vardu

az Európai Közösség részéről

Għall-Komunità Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej

Pela Comunidade Europeia

Za Európske spoločenstvo

za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

Per la Repubblica di San Marino

28.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 381/52

TARYBOS SPRENDIMAS

2004 m. gruodžio 2 d.

dėl Europos pabėgėlių fondo 2005–2010 m. laikotarpiui įsteigimo

(2004/904/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 63 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

pasikonsultavusi su Regionų komitetu,

kadangi:

(1)	Bendra prieglobsčio politika, įskaitant bendrą Europos prieglobsčio sistemą, yra Europos Sąjungos tikslo laipsniškai įgyvendinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, prieinamą tiems, kurie dėl susiklosčiusių aplinkybių teisėtai ieško apsaugos Europos Sąjungoje, sudėtinė dalis.

(2)

Šios politikos įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas valstybių narių solidarumu ir jam reikia mechanizmų, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant pabėgėlius bei perkeltuosius asmenis ir atsakant už jų priėmimo padarinius, pusiausvyrą. Tuo tikslu 2000–2004 m. laikotarpiui Sprendimu 2000/596/EB (3) buvo įsteigtas Europos pabėgėlių fondas.

(3)	Būtina įsteigti Europos pabėgėlių fondą (toliau – Fondas) 2005–2010 m. laikotarpiui, kad ir toliau būtų užtikrinamas valstybių narių solidarumas, atsižvelgiant į neseniai priimtus Bendrijos teisės aktus prieglobsčio srityje ir į patirtį, įgytą 2000–2004 m. įgyvendinant pirmąjį Fondo etapą.

(4)	Būtina paremti valstybių narių pastangas suteikti pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims tinkamas priėmimo sąlygas ir taikyti teisingas bei veiksmingas prieglobsčio procedūras, kad būtų apsaugotos asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, teisės.

(5)

Pabėgėlių integracija į šalies, kurioje jie yra įsikūrę, visuomenę yra vienas iš 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, papildytos 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu, tikslų. Tokiems asmenims turi būti sudaromos tokios sąlygos, kad jie galėtų gerbti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nurodytas vertybes. Tuo tikslu turėtų būti remiama valstybių narių veikla siekiant paskatinti jų socialinę, ekonominę ir kultūrinę integraciją, prisidedančią prie ekonominės ir socialinės sanglaudos, kurios palaikymas ir stiprinimas yra vienas iš pagrindinių Bendrijos tikslų, numatytų Sutarties 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 dalies k punkte.

(6)	Tiek valstybės narės, tiek atitinkami asmenys suinteresuoti, kad pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims, kuriems leidžiama pasilikti valstybių narių teritorijoje, būtų suteikiama galimybė pasirūpinti savimi dirbant pagal susijusių Bendrijos dokumentų nuostatas.

(7)

Kadangi vien tik struktūrinių fondų remiamų priemonių ir kitų Bendrijos priemonių švietimo ir profesinio mokymo srityje nepakanka, kad būtų skatinama tokia integracija, turėtų būti remiamos specialios priemonės, leidžiančios pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims gauti visą organizuojamų programų teikiamą naudą.

(8)	Reikia praktinės paramos siekiant sukurti arba pagerinti sąlygas, įgalinančias pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis priimti sprendimą palikti valstybių narių teritoriją ir sugrįžti namo, jei jie to pageidautų, žinant visas galimas tokio sprendimo pasekmes.

(9)	Veiksmai, kuriuose dalyvautų dviejų ar daugiau valstybių narių įstaigos, ir Bendrijos interesus šioje srityje atspindintys veiksmai turėtų galėti pretenduoti į Fondo paramą, o valstybių narių mainai turėtų būti skatinami siekiant nustatyti ir paremti veiksmingiausią praktiką.

(10)

Turėtų būti sukurtas finansinis rezervas neatidėliotinų priemonių įgyvendinimui suteikiant pabėgėliams laikiną apsaugą esant masiniam srautui pagal 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 2001/55/EB dėl minimalių normų suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius, pusiausvyrą (4).

(11)

Siekiant užtikrinti veiksmingą ir proporcingą finansinį solidarumą ir atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Fondą 2000–2004 m., turėtų būti apibrėžtos Komisijos ir valstybių narių pareigos įgyvendinant ir valdant Fondą. Valstybės narės turėtų tuo tikslu paskirti atitinkamas nacionalines institucijas, kurių pareigos turėtų būti nustatytos.

(12)	Fondo teikiama parama bus veiksmingesnė ir tiksliau nukreipta, jei galinčių pretenduoti į paramą veiksmų bendras finansavimas bus pagrįstas dviem daugiametėmis programomis ir metine darbų programa, kurią kiekviena valstybė narė parengs atsižvelgdama į savo padėtį ir poreikius.

(13)	Teisinga paskirstyti išteklius proporcingai naštai, kuri tenka kiekvienai valstybei narei jai dedant pastangas priimti pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis, įskaitant pabėgėlius, kuriems pagal nacionalines programas teikiama tarptautinė apsauga.

(14)	Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(15)	Vienas iš būdų užtikrinti, kad Fondo remiami veiksmai būtų efektyvūs, yra veiksminga stebėsena. Turėtų būti nustatytos stebėseną reglamentuojančios nuostatos.

(16)	Turėtų būti nustatytas valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas toje srityje, nepažeidžiant Komisijos atsakomybės už finansų kontrolę.

(17)	Valstybės narės turėtų pateikti pakankamas garantijas dėl vykdymo priemonių ir kokybės. Turėtų būti tiksliai nurodyta valstybių narių atsakomybė už nukrypimų ir pažeidimų nustatymą bei ištaisymą, taip pat Komisijos įgaliojimai tais atvejais, kai valstybės narės nesilaiko savo įsipareigojimų.

(18)	Fondo remiamų veiksmų efektyvumas ir poveikis taip pat priklauso nuo jų įvertinimo. Turėtų būti aiškiai apibrėžta valstybių narių ir Komisijos atsakomybė šioje srityje ir priemonės įvertinimo patikimumui užtikrinti.

(19)	Veiksmai turėtų būti vertinami numatant tarpinę peržiūrą ir jų poveikio įvertinimą, o vertinimo procesas turėtų būti įtrauktas į projekto stebėsenos priemones.

(20)

Kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. skatinti valstybių narių tarpusavio pastangų priimant pabėgėlius bei perkeltuosius asmenis pusiausvyrą, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(21)	Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Jungtinė Karalystė pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą.

(22)	Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Airija pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą.

(23)	Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius, Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikytinas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

1 straipsnis

Įsteigimas ir tikslai

1. Šiuo sprendimu įsteigiamas Europos pabėgėlių fondas (toliau – Fondas) 2005 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Fondo tikslas – remti ir skatinti valstybių narių pastangas, kurias deda valstybės narės priimdamos pabėgėlius bei perkeltuosius asmenis ir atsakydamos už jų priėmimo padarinius, atsižvelgiant į Bendrijos teisės aktus šiais klausimais, bendrai finansuojant šiame sprendime numatytus veiksmus.

2 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Fondo įgyvendinimui nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. numatyta finansinė orientacinė suma yra 114 milijonų eurų.

2. Fondui skirtus metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinių perspektyvų ribų.

3 straipsnis

Grupės, kurioms taikomi veiksmai

Šiame sprendime tikslines grupes sudaro šios kategorijos:

1)	bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, turintys statusą, apibrėžtą 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolu, ir kuriems leidžiama kaip pabėgėliams gyventi vienoje iš valstybių narių;

bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi papildoma apsauga, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 2004/83/EB dėl būtiniausių reikalavimų, kuriuos turi tenkinti trečiųjų šalių piliečiai arba asmenys be pilietybės, kad įgytų pabėgėlių arba asmenų, kuriems dėl kitų priežasčių reikalinga tarptautinė apsauga, statusą, ir dėl šių statusų turinio (6);

3)	bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie kreipėsi dėl vienos iš 1 ir 2 punktuose nurodytų apsaugos formų;

4)	bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi laikina apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB.

4 straipsnis

Veiksmai

1. Fondas remia valstybių narių veiksmus, susijusius su viena ar daugiau šių sričių:

a)	priėmimo sąlygomis ir prieglobsčio procedūromis;

b)	3 straipsnyje minimų asmenų, kurių buvimas valstybėje narėje yra ilgai trunkančio ir pastovaus pobūdžio, integracija;

c)	3 straipsnyje minimų asmenų savanorišku grįžimu, jeigu jie neįgijo naujos pilietybės ir neišvyko iš valstybės narės teritorijos.

2. 1 dalyje numatyti veiksmai pirmiausia skatina atitinkamų dabartinių ir būsimų Bendrijos teisės aktų bendros Europos prieglobsčio sistemos srityje nuostatų įgyvendinimą.

3. Vykdant veiksmus, atsižvelgiama į ypatingą pažeidžiamų asmenų, tokių kaip nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, neįgalieji, pagyvenę žmonės, nėščios moterys, vieniši tėvai, auginantys nepilnametį vaiką bei asmenys, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokias sunkaus psichologinio, fizinio ar lytinio smurto formas, padėtį.

5 straipsnis

Tinkami nacionaliniai veiksmai, susiję su priėmimo sąlygomis ir prieglobsčio procedūromis

Fondo parama apima veiksmus, susijusius su priėmimo sąlygomis ir prieglobsčio procedūromis, visų pirma šiomis:

a)	apgyvendinimo infrastruktūra arba paslaugomis;

b)	materialine pagalba ir medicinine priežiūra arba psichologinės pagalbos teikimu;

c)	socialine pagalba, informacija arba parama, susijusia su administraciniais formalumais;

d)	teisine pagalba ir informavimu suprantama kalba;

e)	švietimu, kalbos mokymu ir kitomis asmens statusą atitinkančiomis iniciatyvomis;

f)	papildomų paslaugų, tokių kaip vertimo paslaugos ir mokymas, skirtų pagerinti priėmimo sąlygas bei prieglobsčio suteikimo procedūrų veiksmingumą ir kokybę, teikimu;

g)	informacija vietos bendruomenėms, kurios bendraus su priimančiojoje šalyje priimamais asmenimis.

6 straipsnis

Tinkami nacionaliniai veiksmai, susiję su integracija

Fondo parama apima veiksmus, susijusius su 4 straipsnio 1 dalies b punkte minimų asmenų integracija į valstybių narių visuomenę, visų pirma šiuos:

a)	patarimai ir pagalba tokiose srityse, kaip aprūpinimas būstu, lėšos pragyvenimui, integracija į darbo rinką, medicinos priežiūra, psichologinė pagalba ir socialinė rūpyba;

b)	veiksmai, įgalinantys gavėjus adaptuotis valstybės narės visuomenėje socialiniu ir kultūriniu požiūriu bei bendrai dalintis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis vertybėmis;

c)	veiksmai, skatinantys ilgalaikį ir tvarų bendradarbiavimą visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime;

d)	priemonės, skirtos švietimui, profesiniam mokymui, kvalifikacijų ir diplomų pripažinimui;

e)	veiksmai, skirti skatinti asmenis naudotis savo teisėmis bei sudaryti šiems asmenims galimybes pasirūpinti savimi;

veiksmai, kurie skatina šių asmenų ir priimančiosios visuomenės naudingus kontaktus ir konstruktyvų dialogą, įskaitant veiksmus, skatinančius pagrindinių dalyvių, pavyzdžiui, plačiosios visuomenės, vietos valdžios institucijų, pabėgėlių asociacijų, savanorių grupių ir platesnės pilietinės visuomenės dalyvavimą;

g)	priemonės, padedančios šiems asmenims įgyti įgūdžių, įskaitant kalbos mokymą;

h)	veiksmai, kurie skatina tiek vienodas galimybes prieiti, tiek vienodas galimybes pasiekti rezultatus šiems asmenims tvarkant reikalus su viešosiomis institucijomis.

7 straipsnis

Tinkami nacionaliniai veiksmai, susiję su savanorišku grįžimu

Fondo parama apima su savanorišku grįžimu susijusius veiksmus, visų pirma šiuos:

a)	informavimo ir konsultavimo paslaugos, susijusios su savanoriško grįžimo iniciatyvomis arba programomis;

b)	informavimas apie padėtį šalyje arba kilmės regione ar ankstesnėje įprastinėje gyvenamojoje vietoje;

c)	bendras arba profesinis mokymas ir pagalba reintegruojantis;

d)	Europos Sąjungoje gyvenančių kilmės bendruomenių veiksmai, kuriais palengvinamas šiame sprendime minimų asmenų savanoriškas grįžimas;

e)	veiksmai, kuriais palengvinamas nacionalinių savanoriško grįžimo programų organizavimas ir įgyvendinimas.

8 straipsnis

Bendrijos veiksmai

1. Be 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytų projektų, Komisijos iniciatyva iki 7 % turimų Fondo lėšų gali būti panaudota finansuoti tarpvalstybinius veiksmus arba visos Bendrijos interesų veiksmus, susijusius su prieglobsčio politika ir pabėgėliams bei perkeltiesiems asmenims taikomomis priemonėmis, kaip nurodyta 2 dalyje.

2. Tinkami Bendrijos veiksmai iš esmės susiję su šiomis sritimis:

a)	Bendrijos bendradarbiavimo, įgyvendinant Bendrijos teisę ir gerą praktiką, rėmimu;

b)	tarpvalstybinio bendradarbiavimo tinklų ir bandomųjų projektų, pagrįstų dviejose ar daugiau valstybių narių esančių įstaigų tarpvalstybine partneryste, skirtų skatinti inovacijas, palengvinti keitimąsi patirtimi ir gera praktika bei gerinti prieglobsčio politikos kokybę, rėmimu;

c)	tarpvalstybinio informuotumo – organizuojant kampanijas dėl Europos prieglobsčio politikos ir 3 straipsnyje minimų asmenų padėties bei aplinkybių, rėmimu;

d)	skleidimo ir keitimosi informacija dėl geros praktikos ir visų kitų Fondo aspektų, įskaitant informacijos ir komunikacijos technologijų panaudojimą, rėmimu.

3. Metinė darbo programa, nustatanti Bendrijos veiksmų prioritetus, priimama pagal 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

9 straipsnis

Nepaprastosios padėties priemonės

1. Taikant laikinosios apsaugos mechanizmus, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB, Fondas taip pat finansuoja pagalbos valstybėms narėms priemones, vykdomas atskirai nuo 4 straipsnyje minimų veiksmų arba papildomai su jais.

2. Tinkamos nepaprastosios padėties priemonės susijusios su šio pobūdžio veiksmais:

a)	priėmimu ir apgyvendinimu;

b)	pragyvenimo priemonių, įskaitant maistą ir drabužius, teikimu;

c)	medicinine, psichologine arba kitokia pagalba;

d)	personalo ir administracijos išlaidomis, susijusiomis su atitinkamų asmenų priėmimu ir priemonių įgyvendinimu;

e)	logistikos ir transporto išlaidomis.

II SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO IR VALDYMO NUOSTATOS

10 straipsnis

Įgyvendinimas

Komisija atsakinga už šio sprendimo įgyvendinimą ir prireikus priima įgyvendinimo taisykles.

11 straipsnis

Komiteto darbo tvarka

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai.

4. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

12 straipsnis

Komisijos ir valstybių narių atitinkami įsipareigojimai

1. Komisija:

a)	vadovaudamasi 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tvirtina gaires dėl 15 straipsnyje numatytų daugiamečių programų prioritetų ir praneša valstybėms narėms apie Fondui skirtų lėšų orientacinį paskirstymą;

būdama atsakinga už Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymą, užtikrina tinkamų valdymo ir kontrolės sistemų egzistavimą valstybėse narėse ir jų sklandų veikimą taip, kad būtų garantuotas tinkamas ir veiksmingas Bendrijos lėšų panaudojimas. Į šias priemones įeina dokumentų tikrinimas bei patikrinimai vietoje, atliekami iš anksto dėl įgyvendinimo procedūrų, kontrolės sistemų, apskaitos procedūrų bei viešųjų pirkimų ir dotacijų paskirstymo procedūrų, kurias taiko atsakingos institucijos. Atlikus esminius procedūrų ar sistemų pakeitimus, Komisija jas peržiūri;

c)	įgyvendina 8 straipsnyje numatytus Bendrijos veiksmus.

2. Valstybės narės:

a)	atsakingos už Fondo remiamų nacionalinių veiksmų įgyvendinimą;

b)	imasi priemonių, reikalingų veiksmingai Fondo veiklai nacionaliniu lygiu, ir, vadovaudamosi nacionaline praktika, įtraukia visus suinteresuotuosius prieglobsčio politika;

c)	paskiria atsakingą instituciją vadovauti Fondo remiamiems nacionaliniams projektams, laikantis taikytinų Bendrijos teisės aktų ir patikimo finansų valdymo principo;

d)	yra visų pirma atsakingos už finansinę veiksmų kontrolę ir užtikrina, kad valdymo sistemos ir kontrolė įgyvendinami taip, kad būtų užtikrintas tinkamas ir veiksmingas Bendrijos lėšų panaudojimas. Jos pateikia Komisijai tokių sistemų aprašymą;

e)	patvirtina, kad Komisijai pateiktos išlaidų deklaracijos yra tikslios, ir užtikrina, kad jos paremtos apskaitos sistemomis, pagrįstomis patikrinimu patvirtinančiais dokumentais;

f)	bendradarbiauja su Komisija, kad būtų surinkta 17 straipsnio įgyvendinimui reikalinga statistinė informacija.

3. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija:

a)	atsako už veiksmų, kurių 2000–2004 m. laikotarpiu ėmėsi Fondas, rezultatų sklaidą ir už tuos veiksmus, kurie turi būti įgyvendinti 2005–2010 m. laikotarpiu;

b)	užtikrina tinkamos informacijos apie Fondo remiamus veiksmus teikimą, jų viešumą ir paskesnes priemones;

c)	užtikrina, kad šie veiksmai būtų susiję ir papildytų kitas atitinkamas Bendrijos politikos kryptis, priemones ir iniciatyvas.

13 straipsnis

Atsakingos institucijos

1. Kiekviena valstybė narė paskiria atsakingą instituciją, kuri tvarko visus ryšius su Komisija. Institucija yra valstybės narės veikianti įstaiga arba nacionalinė viešoji įstaiga. Atsakinga institucija gali perduoti kai kurias arba visas įgyvendinamas užduotis kitam viešojo administravimo arba privatinės teisės subjektui, kurį reglamentuoja valstybės narės teisė ir kuris teikia viešąsias paslaugas. Jeigu valstybė narė paskiria kitą, nei ji pati, atsakingą instituciją, ji nustato priemones, reglamentuojančius jos santykius su minėta institucija ir pastarosios santykius su Komisija.

2. Įstaiga, paskirta kaip atsakinga institucija, ar kita įgaliotoji institucija atitinka šias minimalias sąlygas:

a)	ji turi juridinio asmens statusą, išskyrus atvejus, kai ji yra valstybės narės veikianti įstaiga;

b)	ji turi finansinius ir valdymo pajėgumus, atitinkančius Bendrijos lėšas, kurias ji bus paskirti valdyti, bei leidžiančius atlikti savo užduotis teisingai, pagal Bendrijos lėšų valdymą reglamentuojančiais taisykles.

3. Atsakingų institucijų uždaviniai yra šie:

a)	konsultuotis su atitinkamais partneriais, rengiant daugiametę programą;

b)	organizuoti ir reklamuoti kvietimus dalyvauti konkursuose bei teikti pasiūlymus;

c)	organizuoti atrankos ir paramos skyrimo procedūras bendram Fondo finansavimui gauti, vadovaujantis skaidrumo ir vienodo požiūrio principais bei imantis visų reikiamų priemonių, siekiant išvengti bet kokio galimo interesų konflikto;

d)	užtikrinti Fondo ir kitų atitinkamų nacionalinių bei Bendrijos finansinių instrumentų finansavimo nuoseklumą ir vienas kito papildymą;

e)	administracinis, sutarčių ir finansinis veiksmų valdymas;

f)	informavimo ir konsultavimo veikla, taip pat rezultatų sklaida;

g)	stebėsena ir įvertinimas;

h)	bendradarbiavimas ir ryšių palaikymas su Komisija ir kitomis atsakingomis institucijomis kitose valstybėse narėse.

4. Valstybė narė aprūpina atsakingą instituciją arba bet kurią kitą įgaliotąją instituciją pakankamais ištekliais tam, kad ši galėtų tinkamai vykdyti savo užduotis Fondo finansuojamų veiksmų įgyvendinimo laikotarpiu. Įgyvendinimo veiksmai gali būti finansuojami pagal 18 straipsnyje nurodytus techninės ir administracinės pagalbos susitarimus.

5. Komisija 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima taisykles dėl valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų, įskaitant taisykles, skirtas Fondo bendrai finansuojamų nacionalinių projektų administraciniam ir finansiniam valdymui.

14 straipsnis

Atrankos kriterijai

Atsakinga institucija projektus atrenka remdamasi šiais kriterijais:

a)	padėtimi valstybėje narėje ir jos reikalavimais;

b)	išlaidų efektyvumu, atsižvelgiant į susijusių su projektu asmenų skaičių;

c)	organizacijos, kuri kreipiasi dėl finansavimo, ir kiekvieno organizacijos partnerio patirtimi, kompetencija, patikimumu ir finansiniu įnašu;

d)	mastu, kuriuo tie projektai papildo kitus iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba kaip nacionalinių programų dalis finansuojamus veiksmus.

III SKYRIUS

PROGRAMOS

15 straipsnis

Daugiametės programos

1. Valstybėse narėse veiksmai įgyvendinami remiantis dviem daugiamečių programų etapais, kurių kiekvienas trunka trejus metus (2005–2007 m. ir 2008–2010 m.).

2. Remdamasi gairėmis dėl daugiamečių programų prioritetų ir Komisijos bei 12 straipsnio 1 dalies a punkte numatytais orientaciniais lėšų paskirstymais, kiekvienam programos etapui kiekviena valstybė narė pasiūlo daugiametės programos projektą, į kurį įtraukiami šie elementai:

a)	esamos padėties valstybėje narėje aprašymas dėl 3 straipsnyje nurodytų asmenų priėmimo, prieglobsčio procedūrų, integracijos ir savanoriško grįžimo priemonių;

b)	atitinkamos valstybės narės reikalavimų, susijusių su priėmimu, prieglobsčio procedūromis, integracija ir savanorišku grįžimu, analizė ir šiems reikalavimams įvykdyti per programos apimamą laikotarpį skirtų veiklos tikslų nurodymas;

c)	tinkamos strategijos pasiekti šiems tikslams ir su jų įgyvendinimu susijusių prioritetų pateikimas, atsižvelgiant į 13 straipsnio 3 dalies a punkte numatytas konsultacijas su partneriais, ir įgyvendinti šiuos prioritetus skirtų veiksmų trumpas aprašymas;

d)	nurodymas, ar ši strategija yra suderinama su kitomis regioninėmis, nacionalinėmis ir Bendrijos priemonėmis;

e)	preliminarus finansavimo planas, kuriame kiekvienam prioritetui ir kiekvieniems metams nurodoma Fondo siūloma finansinė parama ir visa valstybinio arba privataus bendro finansavimo suma.

3. Valstybės narės pateikia savo daugiametės programos projektą ne vėliau kaip po keturių mėnesių po to, kai Komisija numatė gaires ir preliminariai skirstomas lėšas atitinkamam laikotarpiui.

4. Laikydamasi 11 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, Komisija patvirtina daugiamečių programų projektus per tris mėnesius nuo jų gavimo, atsižvelgdama į gairių, priimtų pagal 12 straipsnio 1 dalies a punktą, rekomendacijas.

16 straipsnis

Metinės programos

1. Komisijos patvirtintos daugiametės programos įgyvendinamos atsižvelgiant į metines darbo programas.

2. Ne vėliau kaip kiekvienų metų liepos 1 d. Komisija valstybėms narėms pateikia ateinančiais metais joms iš bendrų asignavimų, paskirstytų pagal metinę biudžeto sudarymo procedūrą, skiriamų sumų sąmatą, apskaičiuotą pagal 17 straipsnį.

3. Ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 1 d. valstybės narės pateikia Komisijai metinės programos ateinantiems metams projektą, parengtą pagal patvirtintą daugiametę programą ir apimantį:

a)	bendras taisykles, skirtas projektų, kurie turi būti finansuojami pagal metinę programą, atrankai, jeigu jos skiriasi nuo daugiametėje programoje nustatytų sąlygų;

b)	uždavinių, kuriuos įgyvendindama metinę programą turi atlikti atsakinga institucija, aprašymą;

c)	Fondo pasiūlytos finansinės paramos paskirstymą įvairiems programos veiksmams ir techninės ir administracinės pagalbos pagal 18 straipsnį išlaidoms padengti reikalingą sumą, siekiant įgyvendinti metinę programą.

4. Nagrinėdama valstybės narės pasiūlymą, Komisija atsižvelgia į galutinę Fondui pagal biudžeto sudarymo procedūrą paskirstytų asignavimų sumą ir ne vėliau kaip atitinkamų metų kovo 1 d. priima sprendimą dėl Fondo bendro finansavimo. Sprendime nurodoma valstybei narei skiriama suma ir laikotarpis, per kurį galima pretenduoti į finansavimą.

5. Atsiradus reikšmingiems pokyčiams, turintiems įtakos metinės programos įgyvendinimui, kurie reiškia lėšų, viršijančių 10 % bendros sumos, skiriamos valstybei narei atitinkamais metais, pervedimą iš vienų veiksmų kitiems, peržiūrėtą metinę programą valstybė narė Komisijai tvirtinti pateikia ne vėliau kaip iki 23 straipsnio 3 dalyje nurodytos pažangos ataskaitos pateikimo.

17 straipsnis

Metinis išteklių paskirstymas 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytiems veiksmams valstybėse narėse

1. Kiekviena valstybė narė iš Fondo metinių išmokų gauna nustatytą 300 000 eurų sumą. Valstybėms, kurios į Europos Sąjungą įstojo 2004 m. gegužės 1 d., pagal naujas finansines perspektyvas 2005 m., 2006 m. ir 2007 m. nustatoma metinė 500 000 eurų suma.

2. Nepanaudotos metinės lėšos paskirstomos valstybėms narėms taip:

a)	30 % proporcingai asmenų, per pastaruosius trejus metus priimtų pagal vieną iš 3 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų kategorijų, skaičiui;

b)	70 % proporcingai 3 straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodytų asmenų, užregistruotų per pastaruosius trejus metus, skaičiui.

3. Statistiniai duomenys yra paskutinė Europos Bendrijų statistikos tarnybos parengta statistinė informacija pagal Bendrijos teisę dėl prieglobsčio duomenų rinkimo ir analizės.

18 straipsnis

Techninė ir administracinė pagalba

Dalis metinio valstybei narei skiriamo bendro finansavimo gali būti atidėta padengti techninės ir administracinės pagalbos, skirtos veiksmų parengimui, stebėsenai ir įvertinimui, išlaidas.

Techninei ir administracinei pagalbai atidėta metinė suma negali viršyti 7 % valstybei narei skiriamo metinio bendro finansavimo, pridėjus 30 000 eurų.

19 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl nepaprastosios padėties priemonių

1. Valstybės narės pateikia Komisijai reikalavimų pareiškimą ir 9 straipsnyje nustatytų nepaprastosios padėties priemonių įgyvendinimo planą, įskaitant numatytų priemonių aprašymą ir už jų įgyvendinimą atsakingas įstaigas.

2. 9 straipsnyje nustatytoms nepaprastosios padėties priemonėms skirta Fondo finansinė parama ribojama šešių mėnesių laikotarpiui ir neviršija 80% kiekvienos priemonės kaštų.

3. Turimi ištekliai valstybėms narėms, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalyje, paskirstomi atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje narėje laikina apsauga besinaudojančių asmenų skaičių.

4. Taikomi 20 straipsnio 1 ir 2 dalys, 21 ir 23–26 straipsniai.

IV SKYRIUS

FINANSŲ VALDYMAS IR PRIEŽIŪRA

20 straipsnis

Finansavimo struktūra

1. Fondo finansinis dalyvavimas vyksta negrąžinamų subsidijų forma.

2. Fondo remiami veiksmai yra bendrai finansuojami iš valstybinių arba privačių šaltinių, yra nesiekiantys pelno ir neturi teisės gauti finansavimą iš kitų šaltinių, numatytų Europos Sąjungos bendrajame biudžete.

3. Fondo asignavimai papildo viešąsias arba atitinkamas išlaidas, valstybių narių skiriamas šios direktyvos numatytoms priemonėms.

4. Bendrijos finansavimas remiamiems projektams neviršija:

50 % bendrų kaštų konkrečiam veiksmui, valstybėse narėse įgyvendinamam pagal 5, 6 ir 7 straipsnį. Jos gali būti padidintos iki 60 % ypač novatoriškiems veiksmams, tokiems kaip pagal tarpvalstybines partnerystes vykdomi veiksmai arba veiksmai, kuriais į aktyvų dalyvavimą įtraukiami 3 straipsnyje nurodyti asmenys arba šių tikslinių grupių įkurtos organizacijos, ir padidinamos iki 75 % Sanglaudos fondo remiamose valstybėse narėse;

b)	80% bendrų konkretaus veiksmo išlaidų, susijusių su kvietimais pateikti pasiūlymus Bendrijos veiksmų srityje pagal 8 straipsnį.

5. Paprastai Fondo remiamiems veiksmams Bendrijos skiriama finansinė pagalba teikiama ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, atsižvelgiant į reguliarias pažangos ataskaitas.

21 straipsnis

Tinkamumas

1. Išlaidos atitinka galutinių išmokų gavėjų atliktus mokėjimus. Tai patvirtinama apmokėtomis sąskaitomis-faktūromis arba lygiavertį statusą turinčiais apskaitos dokumentais.

2. Išlaidos gali būti laikomos tinkamomis paramai iš Fondo gauti tik tada, kai jos yra faktiškai sumokėtos ne anksčiau kaip 16 straipsnio 4 dalyje minėtame Komisijos sprendime dėl bendro finansavimo nurodytų metų sausio 1 d.

3. Laikydamasi 11 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos Komisija priima taisykles dėl išlaidų valstybėse narėse įgyvendinamiems veiksmams pagal 5, 6 ir 7 straipsnius ir bendrai finansuojamų Fondo tinkamumo.

22 straipsnis

Įsipareigojimai

Bendrija kasmet prisiima biudžetinius įsipareigojimus, remdamasi 16 straipsnio 4 dalyje minėtu Komisijos sprendimu dėl bendro finansavimo.

23 straipsnis

Mokėjimai

1. Išmokos iš Fondo atsakingai institucijai Komisijos mokamos laikantis biudžetinių įsipareigojimų.

2. Pirmasis išankstinio finansavimo mokėjimas, sudarantis 50 % sumos, skiriamos Komisijos metiniu sprendimu dėl Fondo bendro finansavimo, išmokamas valstybei narei per šešiasdešimt dienų po sprendimo dėl bendro finansavimo priėmimo.

3. Antrasis išankstinio finansavimo mokėjimas išmokamas ne vėliau kaip po trijų mėnesių po to, kai Komisija patvirtina pranešimą apie pažangą įgyvendinant metinę darbo programą ir išlaidų deklaraciją, atsiskaitančią mažiausiai už 70 % pradinio mokėjimo sumos. Komisijos išmokėto antrojo išankstinio finansavimo mokėjimo suma neviršija 50 % bendro finansavimo sprendimu skiriamos bendros sumos, arba bet kuriuo atveju valstybės narės pagal metinę programą faktiškai atrinktiems projektams paskirtų Bendrijos lėšų sumos likučio, atėmus pirmąjį išankstinio finansavimo mokėjimą.

4. Likutis išmokamas ne vėliau kaip po trijų mėnesių po to, kai Komisija patvirtina metinės programos galutinio įgyvendinimo ataskaitą ir 24 straipsnio 3 dalyje bei 28 straipsnio 2 dalyje numatytą galutinę išlaidų deklaraciją; to neatlikus, per tą galutinį terminą pateikiamas prašymas grąžinti pirmuoju ar antruoju mokėjimu išmokėtas sumas, didesnes nei Fondui patvirtintos galutinės išlaidos.

24 straipsnis

Išlaidų deklaracijos

1. Atsakinga institucija užtikrina, kad visų Komisijai deklaruojamų jos išlaidų atžvilgiu nacionalinės įgyvendinimo programos administruojamos laikantis taikytinų Bendrijos taisyklių, o lėšos naudojamos pagal patikimo finansų valdymo principą.

2. Išlaidų deklaracijas patvirtina asmuo arba departamentas, savo veikla nepriklausomas nuo jokio atsakingos institucijos leidimus išduodančio departamento.

3. Per bendro finansavimo sprendime nustatyto galutinio termino devynis mėnesius, kai išlaidos turi būti pateiktos, atsakinga institucija perduoda Komisijai galutinę išlaidų deklaraciją. To nepadarius, Komisija automatiškai nutraukia metinę programą ir atitinkamus asignavimus.

25 straipsnis

Valstybių narių atliekamas atsiskaitymų auditas ir finansinės pataisos

1. Nepažeidžiant Komisijos įsipareigojimų dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymo, valstybės narės visų pirma prisiima atsakomybę dėl veiksmų finansinės kontrolės. Šiuo tikslu jų naudojamos priemonės apima:

remiantis atitinkamu pavyzdžiu, veiksmų, apimančių ne mažiau kaip 10 % bendrų reikalavimus atitinkančių išlaidų, skirtų kiekvienos metinės programos įgyvendinimui, ir patvirtintų veiksmų tipinio pavyzdžio patikrinimų organizavimą. Valstybės narės užtikrina deramą patikrinimų ir veiksmų įgyvendinimo arba mokėjimo procedūrų atskyrimą;

b)	kelio pažeidimams užkirtimą, jų nustatymą ir ištaisymą, pagal taisykles pranešant apie juos Komisijai ir nuolat Komisiją informuojant apie administracinių ir teismo procesų pažangą;

c)	bendradarbiavimą su Komisija siekiant užtikrinti, kad Bendrijos lėšos būtų naudojamos pagal patikimo finansų valdymo principą.

2. Valstybės narės daro finansines pataisas, būtinas ten, kur nustatytas pažeidimas, atsižvelgdamos, ar tai yra pavienis ar sistemingas atvejis. Valstybių narių daromos pataisos sudaro viso Bendrijos finansavimo arba jo dalies nutraukimas, o kai suma negrąžinta atitinkamos valstybės narės nustatytu laiku, mokamos 26 straipsnio 4 dalyje nustatytos normos palūkanos.

3. Laikydamasi 11 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos Komisija priima taisykles ir nustato procedūras dėl valstybių narių atliekamų finansinių pataisų, susijusių su veiksmais, įgyvendinamais valstybėse narėse pagal 5, 6 ir 7 straipsnius ir bendrai finansuojamais Fondo.

26 straipsnis

Komisijos atliekamas atsiskaitymų auditas ir finansinės pataisos

1. Nepažeisdami Audito Rūmų įgaliojimų arba valstybių narių pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus atliekamų patikrinimų, Komisijos pareigūnai arba tarnautojai gali atlikti Fondo finansuojamų operacijų ir valdymo bei kontrolės sistemų patikrinimus vietoje, įskaitant atrankinius patikrinimus, įspėję mažiausiai prieš tris darbo dienas. Komisija praneša atitinkamai valstybei narei, kad gautų visą būtiną pagalbą. Suinteresuotos valstybės narės pareigūnai arba tarnautojai gali dalyvauti atliekant tokius patikrinimus.

Komisija gali pareikalauti valstybės narės atlikti patikrinimą vietoje, siekdama patikrinti vieno ar daugiau sandorių teisingumą. Komisijos pareigūnai ir tarnautojai gali dalyvauti atliekant tokius patikrinimus.

2. Jeigu, atlikusi būtinus patikrinimus, Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė nesilaiko savo įsipareigojimų pagal 25 straipsnį, ji sustabdo išankstinį finansavimą arba galutinį mokėjimą, susijusį su bendru finansavimu iš Fondo atitinkamoms metinėms programoms tais atvejais, kai:

a)	valstybė narė neįgyvendina veiksmų, kaip susitarta bendro finansavimo sprendime; arba

b)	veiksmas arba jo dalis nepateisina nei dalies, nei viso Fondo bendro finansavimo; arba

c)	yra rimtų valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų, kurie galėtų sukelti sistemingus pažeidimus.

Tokiais atvejais Komisija, nurodydama savo priežastis, pareikalauja valstybės narės pateikti savo pastabas ir prireikus per nurodytą laikotarpį padaryti reikiamas pataisas.

3. Komisijos nurodyto laikotarpio pabaigoje, jeigu nebuvo pasiektas susitarimas ir valstybė narė nepadarė pataisų, Komisija, atsižvelgdama į valstybės narės pateiktas pastabas, per tris mėnesius gali nuspręsti:

a)	sumažinti išankstinį finansavimą arba galutinius mokėjimus; arba

b)	padaryti būtinas finansines pataisas nutraukiant visą Fondo finansinę paramą atitinkamiems veiksmams.

Jeigu nepriimamas sprendimas padaryti tai, kas nurodyta a arba b punkte, mokėjimų sustabdymas nedelsiant nustoja galioti.

4. Kiekviena netinkamai gauta ar išieškotina suma grąžinama Komisijai. Jeigu išieškotina suma negrąžinama per Komisijos nustatytą galutinį terminą, nuo jos skaičiuojamos palūkanos pagal Europos centrinio banko jo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomą normą eurais, pridedant tris su puse punkto. Orientacinė norma, kuriai taikomas padidinimas, yra ta, kuri galioja galutinės mokėjimo datos mėnesio pirmąją dieną ir kuri paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

5. Laikydamasi 11 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos Komisija priima taisykles ir nustato procedūras dėl Komisijos atliekamų finansinių pataisų, susijusių su veiksmais, įgyvendinamais valstybėse narėse pagal 5, 6 ir 7 straipsnius ir bendrai finansuojamais Fondo.

V SKYRIUS

STEBĖSENA, ĮVERTINIMAS IR ATASKAITOS

27 straipsnis

Stebėsena ir įvertinimas

1. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija atlieka reguliarią Fondo stebėseną.

2. Komisija kartu su valstybėmis narėmis reguliariai įvertina Fondą, siekiant įvertinti veiksmų reikšmingumą, veiksmingumą ir poveikį atsižvelgiant į 1 straipsnyje nustatytus tikslus. Komisija taip pat atsižvelgia į įgyvendinamų Fondo remiamų veiksmų ir kitų veiksmų, vykdomų pagal atitinkamas Bendrijos politikos kryptis, instrumentus ir iniciatyvas, papildomumą.

28 straipsnis

Ataskaitos

1. Kiekvienoje valstybėje narėje atsakinga institucija imasi būtinų priemonių užtikrinti projekto stebėseną ir įvertinimą.

Todėl į susitarimus ir sutartis, kurias ji sudaro su atsakingomis už veiksmo įgyvendinimą organizacijomis, įtraukiamos sąlygos, nustatančios įpareigojimą pateikti reguliarią išsamią pažangos ataskaitą įgyvendinant šiuos veiksmus ir išsamią galutinę ataskaitą apie įgyvendinimo mastą, kuriuo buvo pasiekti nustatyti tikslai.

2. Praėjus ne daugiau kaip devyniems mėnesiams po bendro finansavimo sprendime kiekvienai metinei programai nustatyto galutinio termino išlaidų atitikimui reikalavimams, atsakinga institucija pateikia Komisijai galutinę išlaidų deklaraciją, kaip nustatyta 24 straipsnio 3 dalyje.

3. Valstybės narės Komisijai pateikia:

a)	ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d. įvertinimo ataskaitą apie Fondo bendrai finansuojamų veiksmų įgyvendinimą;

b)	ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. ir 2012 m. birželio 30 d. įvertinimo ataskaitą apie Fondo bendrai finansuojamų veiksmų rezultatus ir poveikį.

4. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pateikia:

a)	ne vėliau kaip iki 2007 m. balandžio 30 d. – tarpinę ataskaitą apie pasiektus rezultatus ir Fondo įgyvendinimo kokybinius bei kiekybinius aspektus, kartu su visais pasiūlytais pakeitimais;

b)	ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. – tarpinę įvertinimo ataskaitą ir pasiūlymą dėl Fondo plėtros ateityje;

c)	ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. – ex post įvertinimo ataskaitą.

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

29 straipsnis

2005–2007 m. daugiametė programa

Nukrypstant nuo 15 straipsnio, 2005–2007 m. laikotarpio daugiametės programos įgyvendinimui taikomi šie terminai:

a)	ne vėliau kaip iki 2005 m. sausio 31 d. Komisija praneša valstybėms narėms apie planavimo gaires ir nurodo joms skiriamas pinigų sumas;

b)	ne vėliau kaip iki 2005 m. gegužės 1 d. valstybės narės paskiria 13 straipsnyje nurodytą atsakingą nacionalinę instituciją ir pateikia pasiūlymą dėl 15 straipsnyje nurodytos daugiametės programos 2005–2007 m. laikotarpiui;

c)	laikydamasi 11 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, Komisija patvirtina daugiametes programas ne vėliau kaip po dviejų mėnesių po to, kai buvo gautas pasiūlymas dėl daugiametės programos.

30 straipsnis

2005 m. metinė programa

Nukrypstant nuo 16 straipsnio, 2005 finansiniais metais įgyvendinimui taikomi šie terminai:

a)	iki 2005 m. sausio 31 d. Komisija pateikia valstybėms narėms joms skiriamų sumų sąmatą;

ne vėliau kaip iki 2005 m. birželio 1 d. valstybės narės Komisijai pateikia pasiūlymą dėl 16 straipsnyje nurodytos metinės programos; prie pasiūlymo pridedami duomenys apie valdymo sistemas ir patikrinimus, kurie bus vykdomi siekiant užtikrinti, kad Bendrijos lėšos naudojamos tinkamai ir veiksmingai;

c)	Komisija priima bendro finansavimo sprendimus ne daugiau kaip po dviejų mėnesių po to, kai buvo pateiktas metinės programos projektas ir po 12 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų aspektų patikrinimo.

Faktinėms išlaidoms, apmokėtoms nuo 2005 m. sausio 1 d. iki tos datos, kurią priimti bendro finansavimo sprendimai, gali būti taikoma Fondo parama.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis

Peržiūra

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, peržiūri šį sprendimą iki 2010 m. gruodžio 31 d.

32 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 2 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. P. H. DONNER

(1) 2004 m. balandžio 20 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL C 241, 2004 9 28, p. 27.

(3) OL L 252, 2000 10 6, p. 12.

(4) OL L 212, 2001 8 7, p. 12.

(5) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(6) OL L 304, 2004 9 30, p. 12.

28.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 381/63

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. gruodžio 14 d.

nustatantis rekomendacijas dėl gamintojų ir platintojų pranešimų apie pavojingus vartojimo gaminius, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB 5 straipsnio 3 dalį teikiamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms

(pranešta dokumentu Nr. K(2004) 4772)

(Tekstas svarbus EEE)

(2004/905/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 3 d. Direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (1), ypač į jos 5 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą,

pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal Direktyvos 2001/95/EB 15 straipsnį,

kadangi:

(1)	Direktyvos 2001/95/EB 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad gamintojai ir platintojai iš turimos informacijos ar kaip profesionalai žino ar turėtų žinoti, kad jų išleistas į rinką gaminys yra pavojingas pagal direktyvos sąvokų apibrėžimus ir kriterijus.

(2)

Direktyvos 2001/95/EB I priedo 2 dalyje reikalaujama, kad Komisija kartu su valstybių narių atstovų komitetu nustatytų pranešimo dėl informacijos apie bendrųjų saugos reikalavimų neatitinkančius gaminius, kurį pateikia gamintojai ir platintojai kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, turinį ir standartinę formą, ir užtikrintų veiksmingą ir tinkamą pranešimų sistemos funkcionavimą. Svarbiausia Komisija turi pateikti, galbūt vadovo forma, paprastus ir aiškius specialių sąlygų nustatymo kriterijus, ypač dėl tam tikrų aplinkybių ar gaminių, kuriems numatyti pranešimai nėra reikalingi.

(3)

Įsipareigojimas pranešti apie pavojingus gaminius institucijoms yra svarbus pagerėjusios rinkos priežiūros elementas, kadangi tai leidžia kompetentingoms institucijoms stebėti, ar bendrovės ėmėsi atitinkamų priemonių dėl rizikos, kurią kelia į rinką jau išleistas gaminys, ir ar jos nustatė ar prireikus ėmėsi papildomų priemonių tokiai rizikai išvengti.

(4)

Siekiant išvengti neproporcingai didelės naštos gamintojams, platintojams ir kompetentingoms institucijoms ir palengvinti veiksmingą šio įsipareigojimo vykdymą, reikėtų, be standartinės formos, parengti veiklos rekomendacijas dėl pačių būtiniausių pranešimų kriterijų, taip pat dėl praktinių aspektų, susijusių su pranešimais, pateikiamais siekiant padėti gamintojams ir platintojams įgyvendinti Direktyvos 2001/95/EB 5 straipsnio 3 dalyje nustatytas nuostatas.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija priima rekomendacijas dėl gamintojų ir platintojų pranešimų apie pavojingus vartojimo gaminius, pagal Direktyvos 2001/95/EB 5 straipsnio 3 dalį teikiamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

Rekomendacijos pateikiamos šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 14 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

PRIEDAS

Rekomendacijos dėl gamintojų ir platintojų pranešimų apie pavojingus vartojimo gaminius, pagal direktyvos 2001/95/EB 5 straipsnio 3 dalį teikiamų valstybių narių kompetetetingoms institucijoms

1. ĮVADAS

1.1. Rekomendacijų aiškinamoji informacija ir tikslai

Bendros gaminių saugos direktyvos (angl. GPSD) tikslas – užtikrinti, kad išleisti į ES rinką ne maistui skirti vartojimo gaminiai būtų saugūs. Tai apima gamintojų ir platintojų įsipareigojimą kompetentingai institucijai teikti informaciją apie priemones ir pavojingų gaminių duomenis.

Siekiant šį įsipareigojimą lengviau ir veiksmingiau vykdyti, GDSD įpareigoja Komisiją kartu su GPSD valstybių narių komitetu parengti vadovą, apibrėžiantį paprastus ir aiškius kriterijus. Be to, vadovas turi būti skirtas ūkio subjektų ir kompetentingų institucijų darbui supaprastinti nustatant konkrečias sąlygas, visų pirma tam tikras aplinkybes arba gaminius, apie kuriuos pranešti nereikia. Vadove taip pat nustatoma gamintojų ir platintojų institucijoms teikiamų pranešimų turinys ir standartinė forma.

Svarbiausia Komisija atsako už tai, kad būtų užtikrinamas veiksmingos ir tinkamos pranešimų teikimo tvarkos funkcionavimas.

Todėl šių rekomendacijų tikslai yra:

a)	veiklos požiūriu – paaiškinti, koks yra gamintojų ir platintojų įsipareigojimų mastas – reikia pranešti tik rizikos valdymui svarbią informaciją ir vengti informacijos pertekliaus;

b)	nurodyti atitinkamus kriterijus, taikytinus „pavojingų gaminių“ sąvokai;

c)	pateikti „tam tikrų aplinkybių arba gaminių“, kuriems pranešimas nėra reikalingas, nustatymo kriterijus;

d)	nustatyti pranešimų turinį, visų pirma reikalingą informaciją ir duomenis ir naudotiną formą;

e)	nustatyti kam ir kaip pranešimas turėtų būti pateiktas;

f)	nustatyti, kokių vėlesnių veiksmų turi imtis pranešimą gavusios valstybės narės ir kokią informaciją reikia pateikti vėliau.

1.2. Rekomendacijų teisinė padėtis ir tolesnis tobulinimas

Teisinė padėtis

Šios rekomendacijos yra skirtos veiklai. Jas priėmė Komisija po konsultacijų su valstybėmis narėmis GPSD komitete, kuris veikia vadovaudamasis konsultavimo procedūra.

Todėl jos yra informacinis dokumentas GPSD nuostatoms dėl gamintojų ir platintojų pranešimų apie pavojingus vartojimo gaminius kompetentingoms valstybių narių institucijoms taikyti.

Tolesnis tobulinimas

Įgijus patirties ir įvykus pokyčiams, šias rekomendacijas reikės keisti. Prireikus Komisija, pasitarusi su GPSD 15 straipsnyje nurodytu komitetu, jas atnaujins ir pakeis.

1.3. Kam skiriamos rekomendacijos

Šios rekomendacijos skiriamos valstybėms narėms. Jomis turėtų naudotis vartojimo gaminių gamintojai ir platintojai, taip pat nacionalinės institucijos, paskirtos būti susižinojimo centrais, kuriuose iš gamintojų ir platintojų gaunama informacija, siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir nuosekliai taikomas konkretus reikalavimas pranešti.

2. GPSD NUOSTATŲ DĖL GAMINTOJŲ IR PLATINTOJŲ PRANEŠIMŲ SANTRAUKA

2.1. Įsipareigojimas pranešti valstybių narių kompetentingoms institucijoms

Jei iš turimos informacijos ar kaip profesionalai gamintojai ir platintojai žino ar turėtų žinoti, kad jų išleistas į rinką gaminys yra pavojingas, vadovaudamiesi GPSD, jie privalo pranešti kompetentingoms institucijoms (pagal direktyvos apibrėžimus ir kriterijus).

„Tam tikros aplinkybės ar gaminiai“ – jiems netaikomas įsipareigojimas teikti pranešimą.

Tik sužinoję preliminarią informaciją apie galimą riziką, susijusią su gaminiu, gamintojai ir platintojai ją galėtų pateikti institucijoms. Turėdamos šią informaciją, institucijos gamintojams ir platintojams gali padėti tinkamai įvykdyti įsipareigojimą pateikti pranešimą. Be to, kilus abejonei, ar egzistuoja su gaminiu susijusi rizika, gamintojai ir platintojai skatinami kreiptis į nacionalines institucijas.

2.2. Pranešimo teikimo pagrindai ir tikslas

Įsipareigojimas apie pavojingus gaminius pranešti institucijoms yra svarbus sustiprintos rinkos priežiūros ir rizikos valdymo elementas.

Neviršydami savo atitinkamos veiklos ribų, gamintojai ir platintojai pirmiausia atsako už rizikos, atsirandančios dėl pavojingų gaminių, prevenciją. Tačiau gamintojai ir platintojai galbūt nesiėmė (arba negalėjo imtis) visų būtinų priemonių. Be to, kiti to paties tipo gaminiai gali kelti panašią, kaip ir aptariamųjų gaminių, riziką.

Pranešimų teikimo tvarkos tikslas – kompetentingoms institucijoms leisti stebėti, ar bendrovės dėl jau išleisto į rinką gaminio keliamos rizikos ėmėsi tinkamų priemonių ir ar nustatė, kokių papildomų priemonių rizikai išvengti reikia imtis arba prireikus jų ėmėsi. Pranešimas kompetentingoms institucijoms taip pat leidžia nustatyti, ar jos turėtų patikrinti panašius gaminius rinkoje. Todėl kompetentingos institucijos turėtų gauti tinkamą informaciją, kuri leistų joms įvertinti, ar ūkio subjektas dėl pavojingo gaminio ėmėsi reikiamų priemonių. Šiuo atžvilgiu reikėtų pastebėti, kad GPSD kompetentingoms institucijoms suteikia teisę prašyti papildomos informacijos, jei jos negali nustatyti, ar bendrovė dėl pavojingo gaminio ėmėsi reikiamų priemonių.

3. PRANEŠIMŲ TEIKIMO KRITERIJAI

3.1. Taikymo sritis

Pagal GPSD pirmasis su pranešimu susijęs reikalavimas yra toks – gaminys turėtų priklausyti direktyvos taikymo sričiai ir atitikti 5 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Pastebėtina, kad atskiri reikalavimai dėl pranešimų apie pavojingus maisto produktus nustatomi ES teisės aktais dėl maisto produktų (Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 (1)).

Bendrijos sektorių teisės aktai dėl gaminių saugos nustato įsipareigojimus teikti pranešimus vadovaujantis tais pačiais tikslais, kuriais leidžiama nevykdyti GPSD įsipareigojimo toms gaminių kategorijoms, kurias apima sektorių teisės aktai. Daugiau informacijos apie pranešimų teikimo tvarkos ir jos tikslų ryšį prašytume ieškoti „Informaciniame dokumente dėl GPSD ir tam tikrų sektorių direktyvų ryšio“ (2). Ateityje šis dokumentas bus tobulinamas, ypač jei praktikoje pasitaikys, kad taikymo sritys sutaps, arba kilus abejonių dėl GPSD 5 straipsnio 3 dalies taikymo ir konkrečiuose Bendrijos teisės aktuose pateikiamos atitinkamos įvairių sektorių informacijos arba reikalavimų dėl pranešimų teikimo.

Be to, reikėtų pastebėti, kad šios rekomendacijos netaikomos ir netrukdo taikyti su apsaugos straipsniu susijusių reikalavimų arba Bendrijos vertikalių teisės aktų dėl gaminių saugos pranešimų teikimo tvarkos.

Svarbūs pranešimų teikimo kriterijai yra šie:

—	gaminys priklauso direktyvos 2 straipsnio a dalies taikymo sričiai: gaminys skirtas vartotojui arba tikėtina, kad vartotojai juo naudosis (taip pat teikiant paslaugas arba jei tai yra naudoti gaminiai),

—	taikomas direktyvos 5 straipsnis (t. y. jokiuose Bendrijos teisės aktuose nėra nustatytas panašus konkretus įsipareigojimas, plg. GPSD 1 straipsnio 2 dalies b punktą),

—	gaminys yra išleistas į rinką,

—

gamintojas arba platintojas turi įrodymų (stebėdamas gaminių saugą rinkoje, atlikdamas bandymus, vykdydamas kokybės kontrolę ir iš kitų šaltinių), kad gaminys yra pavojingas, kaip apibrėžta GPSD (jis netenkina bendrojo saugos reikalavimo atsižvelgiant į GPSD saugos kriterijus) arba neatitinka konkrečiam gaminiui taikomų atitinkamų Bendrijos sektorių teisės aktų,

—	todėl kyla rizika, gaminys negali likti rinkoje ir gamintojai (ir platintojai) privalo imtis tinkamų prevencinių ir korekcinių priemonių (gaminio keitimas, įspėjimai, pašalinimas, susigrąžinimas ir kt., atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes).

3.2. Bendrasis saugos reikalavimas ir atitikties kriterijai

Gamintojai ir platintojai valstybių narių kompetentingoms institucijoms privalo pranešti, kad jų išleistas į rinką gaminys vartotojams kelia „nesuderinamą su bendruoju saugos reikalavimu riziką“. Gamintojai privalo į rinką išleisti tik saugius gaminius. 2 straipsnio b punkte pateikiamas saugaus gaminio apibrėžimas: saugus gaminys – bet koks gaminys, kuris įprastomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti sąlygomis, įskaitant ilgalaikį naudojimą ir tam tikrais atvejais – surinkimo, įrengimo bei priežiūros naudojant reikalavimus, nekelia jokios rizikos arba kelia tik minimalią riziką, kuri yra suderinama su gaminio vartojimu ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą žmonių saugos ir sveikatos apsaugos lygį, ypač atsižvelgiant į tokius dalykus:

i)	gaminio savybes, kurioms yra priskiriama ir jo sandara, pakuotė, surinkimo ir, kai reikalinga, įrengimo bei priežiūros naudojant tvarka;

ii)	poveikį kitiems gaminiams, kai galima iš anksto pagrįstai numatyti, kad jis bus naudojamas kartu su kitais gaminiais;

iii)	gaminio pateikimą vartotojui, ženklinimą, visas naudojimo ir sunaikinimo panaudojus instrukcijas, įspėjimus bei kitokius nurodymus ir informaciją apie gaminį;

iv)	vartotojų grupes, ypač vaikus ir pagyvenusius žmones, kuriems dėl gaminio naudojimo gali kilti pavojus.

Didesnės saugos sukūrimo galimybė arba keliančių mažesnę riziką kitų gaminių naudojimo galimybė nėra pagrindas gaminį laikyti pavojingu.

Bet kuris šio apibrėžimo neatitinkantis gaminys laikomas pavojingu (2 straipsnio c punktas), kitais žodžiais tariant, gaminys yra pavojingas, kai jis neatitinka bendrojo saugos reikalavimo (rinkoje esantys gaminiai privalo būti saugūs).

GPSD 3 straipsnyje aprašoma kaip, atsižvelgiant į nacionalinius teisės aktus, Europos standartus ir kitą informacinę medžiagą, vertinama atitiktis. Jei tinkamų Europos standartų nėra, vertinant gaminio saugą GPSD leidžia atsižvelgti į kitus reikalavimus – nacionalinius standartus, geros praktikos kodeksus ir kt.

Be to, direktyvoje daroma nuoroda į rimtą pavojų, kuris 2 straipsnio d punkte apibrėžiamas kaip „bet koks rimtas pavojus, įskaitant ir tokį, kuris kyla ne nedelsiant, kai yra reikalinga skubi valstybės institucijų intervencija“.

Vis dėlto direktyvoje pripažįstama, kad didesnės saugos sukūrimo galimybė arba keliančių mažesnę riziką kitų gaminių naudojimo galimybė nėra pagrindas gaminį laikyti pavojingu.

Rizikos lygis gali priklausyti nuo kelių veiksnių, pvz., naudotojo tipo ir pažeidžiamumo ir nuo to, kokio masto atsargumo priemonių apsaugoti nuo pavojaus ir įspėti vartotoją ėmėsi gamintojas. Manoma, kad nustatant pavojingu laikomą rizikos laipsnį, apie kurį gamintojas turi pranešti kompetentingoms institucijoms, į šiuos veiksnius reikėtų atsižvelgti.

Rizika gali kilti dėl apdirbamosios gamybos ar gamybos klaidos arba dėl projekto ar dėl gaminiui panaudotų medžiagų. Rizika taip pat gali kilti dėl gaminio turinio, konstrukcijos, užbaigimo, pakuotės, įspėjimų ir instrukcijų.

Siekiant nustatyti, ar pagal GPSD gaminys yra pavojingas, reikia išnagrinėti keletą dalykų: gaminio naudingumą, rizikos pobūdį, gyventojų grupes, kurios patiria riziką, ankstesnę su panašiais gaminiais susijusią patirtį ir kt. Saugus gaminys neturi kelti jokios rizikos arba kelti tik mažiausią riziką, suderinamą su gaminio naudojimu, ir būtiną siekiant užtikrinti gaminio naudingąjį veikimą.

Tikimasi, kad prieš išleisdami gaminius į rinką, gamintojai atliks savo gaminių rizikos vertinimą. Vertinimu bus grindžiama išvada, kad gaminys atitinka bendrąjį saugos įsipareigojimą ir gali būti išleistas į rinką, ir juo kartu bus remiamasi atliekant vėlesnį informacijos apie riziką pakartotinį vertinimą bei atsakant į klausimą, ar gaminys vis dar atitinka saugaus gaminio apibrėžimą ir ar reikia teikti pranešimą.

Jei gamintojai arba platintojai sužino arba gauna naujų įrodymų apie galimą gaminio pavojingumą, jie turi nuspręsti, ar, remiantis šia informacija, galima daryti išvadą, kad gaminys yra tikrai pavojingas.

Šiame dokumente nurodyti patarimai buvo parengti „Gairėms dėl Bendrijos skubaus pasikeitimo informacija sistemos (RAPEX) ir pranešimų teikimo pagal Direktyvos 2001/95/EB 11 straipsnį“ (3). Šiame dokumente patarimai pateikiami siekiant padėti gamintojams ir platintojams nuspręsti, ar pranešimo teikimą kompetentingoms institucijoms galima pagrįsti situacija, kuri susidarė dėl vartojimo gaminio. Patarimai – tai metodinė sistema, kuria siekiama nuoseklumo, juose neatsižvelgiama į visus galimus veiksnius, tačiau jie turėtų padėti priimti nuoseklius, pagrįstus, profesionalius sprendimus dėl konkrečių vartojimo gaminių keliamos rizikos. Tačiau, jei gamintojai arba platintojai mano, jog jie turi aiškių įrodymų, paremtų įvairiais paaiškinimais, dėl pranešimo būtinumo, jie privalo pateikti pranešimą.

Gamintojai arba platintojai turėtų išnagrinėti surinktą informaciją ir nuspręsti, ar apie konkrečią pavojingą situaciją reikia pranešti institucijoms, atsižvelgdami į:

—

pavojaus padarinių sunkumą, priklausantį nuo galimo žalos sveikatai/saugai rimtumo ir jo tikimybės. Sujungus rimtumo ir tikimybės veiksnius, nustatomas rizikos dydis. Ar tikslus vertimas priklauso nuo gamintojo arba platintojo turimos informacijos.

Tam tikro pavojaus žalos sveikatai/saugai rimtumą lemia pagrįsti įrodymai, kad gaminiui priskiriama žala sveikatai/saugai gali atsirasti jį naudojant. Tai galėtų būti pati didžiausia žala sveikatai/saugai, kada nors atsiradusi naudojant panašius gaminius.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į žalos sveikatai/saugai atsiradimo tikimybę įprastiniam vartotojui, kuris žalą patiria gaminį su defektais naudodamas pagal paskirtį arba esant pagrįstai tikėtinoms gaminio naudojimo situacijoms, taip pat į tikimybę, kad gaminys turi defektų arba ateityje taps gaminiu su defektais.

Įtakos sprendimui dėl pranešimo neturėtų turėti rinkoje esančių gaminių kiekis arba žmonių, kuriems pavojingas

gaminys gali turėti poveikio, skaičius. Į šiuos veiksnius galima atsižvelgti siekiant nuspręsti, kokių veiksmų reikia imtis problemai spręsti:

—

rizikos laipsniui įtakos turinčius veiksnius, pvz., naudotojo tipą ir, rizikos grupėms nepriklausančių suaugusiųjų atveju, – ar gaminys tinkamai pažymėtas įspėjamaisiais ženklais, ar nurodytos apsaugos priemonės ir, ar pavojus yra pakankamai akivaizdus.

Tam tikromis aplinkybėmis visuomenei priimtina didesnė rizika (pvz., važiavimas automobiliu) nei kitomis aplinkybėmis (pvz., vaikų žaislai). Laikoma, kad tarp kitų svarbių veiksnių, turinčių poveikio rizikos laipsniui, yra riziką patyrusio asmens pažeidžiamumas ir, rizikos grupėms nepriklausančių suaugusiųjų atveju, – žinojimas apie riziką ir galimybės imtis atsargumo priemonių.

Reikėtų atsižvelgti į asmenų, naudojančių gaminį, grupes. Jei tikėtina, kad gaminiu naudotis rizikos grupėms priklausantys žmonės (pvz., vaikai, pagyvenę žmonės), rizikos, apie kurią reikėtų pranešti, laipsnis turėtų būti mažesnis.

Rizikos grupėms nepriklausančių suaugusiųjų atveju – tam, kad būtų reikalaujama teikti pranešimą, rizika turėtų būti pakankamai didelė ir priklausyti nuo to, ar naudojantis gaminiu pavojus akivaizdus ir neišvengiamas, ir ar gamintojas pakankamai pasirūpino, kad būtų panaudotos apsaugos priemonės ir įspėjimai, ypač jei pavojus nėra akivaizdus.

II priede pateikiama daugiau informacijos apie rizikos įvertinimą ir rizikos įvertinimo metodiką, parengtą „Gairėms dėl Bendrijos skubaus pasikeitimo informacija sistemos (RAPEX) ir pranešimų teikimo pagal Direktyvos 2001/95/EB 11 straipsnį“. Tinkami gali būti ir kiti metodai, metodo pasirinkimas gali priklausyti nuo turimų išteklių ir informacijos.

Reikėtų skatinti gamintojus ir platintojus susisiekti su institucijomis, jei jie turi įrodymų apie galimą problemą, kad būtų galima apsvarstyti, ar pranešimo reikia. Institucijos bus atsakingos už pagalbą ir paramą gamintojams ir platintojams, kad šie galėtų tinkamai vykdyti įsipareigojimą teikti pranešimus.

3.3. Kriterijai, kuriais vadovaujamasi nustatant atvejus, kai pranešti nereikia

Ir ūkio subjektai, ir institucijos privalo valdyti informacijos srautą. Pranešimų teikimo tvarka taikoma tik pagrįstiems atvejams atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kriterijus ir siekiant išvengti sistemos perkrovimo nerelevantiškais pranešimais.

Norint įvertinti, ar gamintojų arba platintojų pranešimas kompetentingoms institucijoms yra pagrįstas, reikėtų taip pat žinoti, kokias atvejais pranešimo teikti nereikia.

Tikslas – vengti didelio skaičiaus galimų pranešimų apie priemones, veiksmus arba sprendimus, susijusius su „tam tikromis aplinkybėmis ir gaminiais“, kurių institucijoms nereikia tikrinti, stebėti arba imtis veiksmų jų atžvilgiu ir kurie rizikos įvertinimui ir vartotojų apsaugai jokios naudingos informacijos nesuteikia. Tai gali įvykti, kai yra aišku, kad rizika susijusi tik su ribotu nustatytų gaminių (partijų) skaičiumi, o gamintojas arba platintojas turi įtikinamų įrodymų, kad galėtų padaryti išvadą, kad rizika yra visiškai kontroliuojama ir kad informacija apie įvykį institucijoms nėra naudinga (pvz., gamybos linijos funkcinis sutrikimas, klaidos tvarkant gaminius arba pakuojant ir t. t.).

Gamintojams ir platintojams pagal GPSD pranešti nereikia, kai:

—	gaminiai nepatenka į GPSD 1 straipsnio ir 2 straipsnio a punkto taikymo sritį, pvz., antikvariniai daiktai, gaminiai, kurie nėra skirti vartotojams naudoti arba kai maža tikimybė, kad juos naudos vartotojai, remontui pateikti naudoti gaminiai,

—	į GPSD 5 straipsnio 3 dalies taikymo sritį nepatenkantys gaminiai, pvz., gaminiai, kuriems pagal kitus Bendrijos teisės aktus taikoma konkreti pranešimo teikimo tvarka,

—	gaminiai, dėl kurių gamintojas ėmėsi neatidėliotinų korekcinių veiksmų visų atitinkamų vienetų atžvilgiu. Defektas buvo nustatytas tam tikruose gaminių vienetuose arba vienetų partijose ir gamintojas konkrečius gaminius jau pašalino,

—	problemos, susijusios su gaminio funkcine kokybe, o ne jo sauga,

—	problemos, susijusios su tuo, kad nesilaikoma taikomų taisyklių, neturinčių poveikio saugai ir leidžiančių gaminį laikyti pavojingu,

—

kai gamintojai/platintojas žino, kad institucijoms jau buvo pranešta ir jos turi visą informaciją. Svarbiausia jei mažmenininkai informaciją apie pavojingą gaminį gauna iš savo gamintojo/platintojo arba iš profesinės organizacijos, kuri skleidžia gamintojo/platintojo pateiktą informaciją, jiems nereikia pranešti institucijoms, jei jie žino, kad gamintojas arba platintojas institucijoms jau pranešė.

4. PRANEŠIMŲ TEIKIMO TVARKA

4.1. Kas privalo pranešti

Įsipareigojimas pranešti taikomas ir gamintojams, ir tiekėjams neviršijant atitinkamų jų veiklos ribų ir proporcingai jų pareigoms.

Gali kilti abejonių, kas pirmas turi pateikti informaciją. Todėl visiems, dalyvaujantiems informacijos teikimo grandinėje, bus naudinga aptarti praktines priemones, susijusias su poreikiu pranešti, prieš tokiai situacijai susidarant. Vėliau, jei pranešti būtina, įvairūs subjektai žinos, ką daryti, ir bus išvengta nereikalingo tų pačių pranešimų kartojimo. Be to, labai svarbūs tiesioginiai institucijų ir įmonių ryšiai tais atvejais, kai įmonės abejoja, ar reikia vykdyti savo įsipareigojimą pranešti.

Jei gamintojas arba gaminio importuotojas pirmieji gauna įrodymų, kad gaminys pavojingas, apie tai jie turėtų pranešti kompetentingai nacionalinei institucijai ir mažmenininkams bei platintojams išsiųsti pranešimo kopiją. Iš gamintojo ar importuotojo gavęs informaciją apie gaminio keliamą pavojų, platintojas arba mažmenininkas privalo pranešti institucijoms, nebent jis žino, kad gamintojas arba kita institucija nacionalinei institucijai jau tinkamai pranešė.

Jei mažmenininkai arba gaminio platintojai pirmieji gauna įrodymų, kad gaminys pavojingas, apie tai jie turėtų pranešti kompetentingai nacionalinei institucijai ir gamintojui ar importuotojui išsiųsti pranešimo kopiją. Iš mažmenininko arba platintojo gavęs informaciją apie gaminio keliamą pavojų, gamintojas ar importuotojas privalo iš jų gautą informaciją papildyti pateikdamas visą savo turimą informaciją apie pavojingą gaminį institucijai (-oms), visų pirma nurodydamas kitų platintojų ar mažmenininkų duomenis, kad būtų užtikrintas gaminio atsekamumas.

Platintojai, abejojantys dėl gaminio saugos arba dėl to, ar pavojingas gaminys priklauso „tam tikrų aplinkybių“ grupei, visą savo turimą informaciją privalo perduoti gamintojui. Jie taip pat gali kreiptis į kompetentingas institucijas patarimo, kaip jiems toliau elgtis.

Gamintojai sužino apie daugumą pavojingų situacijų tik gavę atskirus pranešimus iš įvairių mažmenininkų arba platintojų ir visus juos įvertinę. Gamintojas privalo įvertinti informaciją, kad galėtų nustatyti tikslią galimos rizikos kilmę ir imtis priemonių, kurių gali prireikti, įskaitant pranešimą institucijoms.

Bendrovė turėtų skirti atsakingą už informacijos pateikimą asmenį, kuris yra pakankamai susipažinęs su gaminiu.

4.2. Kam pranešimas turėtų būti pateiktas

Kai gaminys išleidžiamas į rinką arba kitu būdu pateikiamas vartotojams, pagal GPSD, gamintojai ir platintojai visų valstybių narių rinkos priežiūros/rinkos priemonių įgyvendinimo institucijoms pateikia savo pranešimus. Visos valstybės narės privalo skirti už tokių pranešimų gavimą atsakingą instituciją. Tuo tikslu paskirtų institucijų sąrašas yra Komisijos interneto puslapyje.

GPSD I priede nurodoma, kad 5 straipsnio 3 dalyje minimą informaciją privalu pateikti valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kai konkretūs gaminiai yra ar buvo išleisti į rinką arba kitu būdu pateikti vartotojams.

Tačiau pageidautina mažiau apsunkinti gamintojus bei platintojus ir naudoti priemones, supaprastinančias konkrečių reikalavimų praktinį taikymą, kartu užtikrinant, kad būtų pranešta visoms suinteresuotoms institucijoms. Šios priemonės taip pat padės išvengti daugybinių pranešimų apie tą pačią klaidą.

Todėl gamintojai ir platintojai gali pasirinkti, ar pateikti reikalaujamą informaciją valstybės narės, kurioje jie įsisteigę, institucijai, jei įvykdoma viena iš šių sąlygų:

—

informaciją gavusi institucija apie riziką praneša kaip „rimtą“ ar ją laiko „rimta“ ir ta institucija nusprendžia pateikti pranešimą dėl konkretaus gaminio pagal RAPEX sistemą. Šiuo atveju informaciją gavusi institucija informaciją pateikusiam gamintojui arba platintojui turėtų nedelsdama pranešti apie savo sprendimą per RAPEX informuoti kitų valstybių narių institucijas.

—

Informaciją gavusi institucija apie riziką nepraneša kaip rimtą arba jos nelaiko rimta, bet ši institucija informaciją pateikusiam gamintojui arba platintojui pranešė apie savo ketinimą informaciją per Komisiją perduoti kitų valstybių narių institucijoms (4), jei, vadovaujantis gamintojo arba platintojo nuorodomis, gaminys yra/buvo išleistas į rinką. Tokiu atveju informaciją gavusi institucija gamintojui arba platintojui nedelsdama apie tai privalo pranešti.

Gamintojas arba platintojas, kuris praneša tos šalies, kurioje jis yra įsikūręs, institucijai, turėtų tai institucijai pateikti turimą informaciją apie valstybes, į kurių rinkas gaminys buvo išleistas.

Jei nacionalinės institucijos padaro išvadą arba gauna įrodymų, kad į rinką išleistas gaminys yra pavojingas, ir jo gamintojas arba platintojai apie tai nepranešė, jos turi išnagrinėti, ar reikėtų pranešti atitinkamiems subjektams, kada tai reikėtų padaryti, ir nuspręsti, kokių tinkamų veiksmų reikėtų imtis, įskaitant galimas sankcijas.

4.3. Kaip pranešti

Bendrovė turėtų pranešti užpildydama I priede pateikiamą formą ir ją nedelsiant pateikdama atitinkamai kompetentingai (-oms) institucijai (-oms). Informaciją teikiantis subjektas privalo pateikti informaciją, kurios reikalaujama formoje. Tačiau bendrovės neturėtų vėluoti teikti pranešimo tada, kai turima ne visa reikalaujama informacija.

Formą naudinga suskirstyti į dvi dalis. Pirmąją dalį reikėtų užpildyti nedelsiant (1–5 skyriai), antrąją dalį (6 skyrius) – reikėtų užpildyti surinkus informaciją (turėtų būti perduodamas trūkstamos informacijos pateikimo tvarkaraštis) ir tada, kai susidaro rimtos rizikos situacija. Pranešimas neturėtų vėluoti, jei atitinkamo skyriaus langelių užpildyti negalima.

GPSD reikalauja, kad kompetentingoms institucijoms būtų nedelsiant pranešta. Todėl tik gavusi atitinkamos informacijos ir bet kuriuo atveju per 10 dienų (5) nuo to laiko, kai bendrovė gavo praneštinos informacijos, netgi kol vyksta tyrimas, kompetentingoms institucijoms ji nedelsdama privalo pateikti pranešimą, nurodydama, kad yra pavojingų gaminių. Atsiradus rimtai rizikai, reikalaujama, kad bendrovės nedelsdamos praneštų institucijai (-oms) ir jokiu būdu ne vėliau kaip tris dienas po to, kai jos gavo praneštiną informaciją.

Įvykus nelaimingam atsitikimui, pvz., kai bendrovė turi imtis neatidėliotinų veiksmų, institucijoms bendrovė turėtų pranešti nedelsdama ir greičiausiu būdu.

5. PRANEŠIMŲ TURINYS

5.1. Aiškinamoji informacija apie pranešimus (įsipareigojimas vykdyti stebėjimą gaminius išleidus į rinką)

Be pareigos laikytis bendrojo saugos reikalavimo savo gaminių atžvilgiu, gamintojai ir platintojai, kaip profesionalai ir neviršydami savo veiklos ribų, įsipareigoja užtikrinti vėlesnę jų pateikiamų gaminių saugą. Šiuo požiūriu pagal GPSD nustatyti gamintojų ir platintojų įsipareigojimai, pvz., informacija vartotojams, gaminio keliamos rizikos stebėjimas išleidus gaminį į rinką, pavojingų gaminių pašalinimas ir kt., jau buvo nurodyti pirmiau. Gamintojų įsipareigojimai taikomi apdirbamosios gamybos gamintojams, taip pat visiems kitiems tiekimo grandinės dalyviams, galintiems turėti įtakos gaminio saugos savybėms.

Vykdydami savo stebėjimo įsipareigojimus po to, kai gaminiai išleidžiami į rinką, subjektai gali gauti įvairios informacijos, dėl kurios gali prireikti teikti pranešimą, pavyzdžiui, tai gali būti:

—	pranešimai arba kita informacija apie nelaimingus atsitikimus, susijusius su bendrovės gaminiais,

—	tiesiogiai iš vartotojų arba per platintojus ar vartotojų asociacijas gauti su sauga susiję skundai,

—	draudimo išmokos ar teismo bylos dėl pavojingų gaminių,

—	su sauga susijusių reikalavimų nesilaikymas, kuris užregistruotas atliekant bendrovės kokybės kontrolės procedūras,

—	bet kokia informacija apie saugos reikalavimų nesilaikymą, kurią bendrovei pateikė kitos organizacijos, pvz., rinkos priežiūros institucijos, vartotojų asociacijos ar kitos bendrovės,

—	informacija apie atitinkamas gaminių saugos srities mokslo naujoves.

5.2. Pranešimo forma

Reikalinga informacija suskirstyta į šiuos skyrius:

1.	Informacija apie instituciją (-as)/bendrovę (-es), gaunančias pranešimo formą: užpildžiusio formą asmens prašoma nurodyti instituciją (-as) ir bendrovę (-es), kurios gaus pranešimą, ir vaidmenį, kurį tos bendrovės vaidina gaminio pardavime.

2.	Informacija apie gamintoją, kuris pildo pranešimo formą: pildantis formą asmuo privalo įrašyti visus savo tapatybės duomenis, visus duomenis apie bendrovę ir informaciją apie jos vaidmenį gaminio pardavime.

3.	Informacija apie konkretų gaminį: siekiant išvengti painiavos, reikia tiksliai identifikuoti gaminį nurodant registruotą prekės pavadinimą, modelį ir kt. bei pateikiant jo nuotraukas.

4.	Informacija apie pavojų (tipas ir pobūdis), įskaitant nelaimingus atsitikimus ir padarinius sveikatai/saugai, ir rizikos įvertinimo, atlikto pagal 3 skirsnį (Pranešimų teikimo kriterijai) ir II priedą (Metodinės nuorodos), išvados.

5.	Informacija apie korekcines priemones, kurių buvo imtasi arba kurių planuojama imtis siekiant sumažinti arba panaikinti riziką vartotojams, pvz., susigrąžinimas arba pašalinimas, pakeitimas, informacija vartotojams ir kt., bei informacija apie už jas atsakingą bendrovę.

Informacija apie visas tiekimo grandinės bendroves, kurios turi pavojingų gaminių, ir nuoroda, koks gali būti apytikslis gaminių skaičius, kuriuos turi įmonės ir vartotojai (šis skyrius pildomas rimtos rizikos atvejais arba jei gamintojas/platintojas pranešimą teikia tik valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, institucijai) (6).

Rimtos rizikos atveju reikalaujama, kad gamintojai ir platintojai pateiktų visą turimą informaciją, susijusią su gaminio atsekamumu. Informaciją, kurios reikia pranešimo formos 6 skyriuje (žr. I priedą), gali prireikti rinkti ilgiau nei kitų skyrių informaciją, nes ją gali tekti rinkti iš keleto organizacijų. Bendrovės turėtų kuo greičiau užpildyti ir išsiųsti 1–5 skyrių informaciją ir išsiųsti 6 skyriaus duomenis tik gavusios informaciją ir tik susidarius rimtos rizikos situacijai arba jei gamintojas/platintojas pranešimą teikia tik valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, institucijai).

6. VĖLESNI PRANEŠIMAI

Išsiuntus pranešimą, galimi įvairūs tolesni veiksmai. Ypač:

—	gavusi pranešimą institucija tam tikrais atvejais turėtų atsakyti prašydama papildomos informacijos arba paprašyti gamintojo arba platintojo imtis tolesnių veiksmų ar priemonių,

—	gamintojams ir platintojams savo iniciatyva arba paprašytiems institucijų gali prireikti pateikti papildomą informaciją apie įvykusius pasikeitimus ar duomenis ir (arba) apie sėkmingus veiksmus, kurių buvo imtasi, arba atsiradusias problemas,

—

tam tikrais atvejais institucija turėtų nuspręsti imtis priverstinių veiksmų ir (arba) pareikalauti, kad gamintojai ir platintojai užtikrintų, kad bus bendradarbiaujama rinkos priežiūros srityje arba kad visuomenei bus nurodyti duomenys apie gaminį, rizikos pobūdis ir kokių buvo imtasi priemonių, atsižvelgiant į profesines paslaptis,

—	Jei reikia pateikti RAPEX pranešimą (rimta rizika, gaminys išleistas į rinką keletoje valstybių narių), RAPEX pranešimą kompetentinga institucija privalo nusiųsti Komisijai, kuri jį persiųs visoms valstybėms narėms.

(1) OL L 31, 2002 2 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1642/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 4).

(2) http://europa.eu.int/comm/consumers/cons_safe/prod_safe/gpsd/revisedGPSD_en.htm

(3) 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos sprendimas 2004/418/EB (OL L 151, 2004 4 30, p. 86).

(4) GPSD gaminių saugos tinklas nustato atitinkamų priemonių sistemą tokiam informacijos perdavimui palengvinti.

(5) Šiame tekste minimi visi įvykdymo terminai nurodomi kalendorinėmis dienomis.

(6) Jei gaminys parduodamas tik vienoje valstybėje narėje, bendrovių, kurios turi pavojingų gaminių toje valstybėje, sąrašas yra svarbus tam, kad kompetentinga (-os) institucija (-os) galėtų stebėti priemonių, kurių buvo imtasi, efektyvumą.

I PRIEDAS

Gamintojų arba platintojų pranešimo institucijoms apie pavojingus gaminius forma

1 skyrius. Duomenys apie pranešimą gaunančią (-ias) instituciją (-jas)/bendrovę (-es)
Institucija/kontaktinis asmuo/adresas/telefonas/faksas/el. paštas/tinklalapio adresas
Informacija apie praneštas bendroves ir jų vaidmenį parduodant gaminį
2 skyrius. Informacija apie gamintoją/platintoją
Gamintojas arba gamintojo atstovas/platintojas, pildantis formą
Kontaktinis asmuo, jo pareigos/adresas/telefonas/faksas/el. paštas/tinklalapio adresas
3 skyrius. Informacija apie konkrečius gaminius
Kategorija. Registruotasis prekės pavadinimas arba prekės ženklas. Modelio pavadinimas (-ai) arba brūkšninis kodas/KN kodas. Kilmės šalis
Aprašymas/nuotrauka
4 skyrius. Informacija apie pavojų
Pavojaus aprašymas ir galima žala sveikatai/saugai bei atlikto rizikos įvertinimo išvados
Praeityje įvykęs(-ę) nelaimingas (-i) atsitikimas (-ai)
5 skyrius. Informacija apie korekcines priemones, kurių jau imtasi
Tipai/taikymo sritis/priemonės (-ių) trukmė ir atsargumo priemonės bei už jas atsakingos bendrovės duomenys

Bendrovės turėtų kuo greičiau užpildyti ir išsiųsti 6 skyriaus duomenis tik susidarius rimtos rizikos situacijai arba jei gamintojas/platintojas pranešimą teikia tik valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, institucijai

6 skyrius. Informacija apie kitą (-as) tiekimo grandinės bendrovę(-es), turinčią (-ias) pavojingų gaminių
Gamintojų/importuotojų arba įgaliotųjų atstovų sąrašas pagal valstybes nares. Pavadinimas/adresas/telefonas/faksas/el. paštas/tinklalapio adresas
Platintojų/mažmenininkų sąrašas pagal valstybes nares. Pavadinimas/adresas/telefonas/faksas/el. paštas/tinklalapio adresas
Gaminių, kuriuos turi gamintojas/importuotojas/platintojas/mažmenininkas/vartotojai, numeriai (serijos numeriai arba datų kodai) pagal valstybes nares

II PRIEDAS

Metodinės nuorodos, skirtos padėti atlikti nuoseklų rizikos įvertinimą

Šis tekstas parengtas remiantis RAPEX gairėmis ir pateikiamas norint padėti bendrovėms vertinti riziką ir nuspręsti, ar pranešimas institucijoms yra būtinas. II priede pateiktos rekomendacijos nėra baigtinės ir jomis nesiekiama atsižvelgti į visus galimus veiksnius. Bendrovės dėl kiekvieno atskiro atvejo turėtų priimti sprendimą, atsižvelgdamos į situaciją ir į šiose rekomendacijose numatytus kriterijus bei į savo patirtį ir praktiką, kitas aplinkybės ir tinkamus metodus.

Vartojimo gaminys gali kelti vieną ar daugiau pavojų. Pavojus gali būti įvairus (cheminis, mechaninis, elektros, šilumos, radiacijos ir kt.). Pavojus – tai gaminio vidinis potencialas tam tikromis sąlygomis padaryti žalą naudotojų sveikatai ir saugai.

Pagal kokybinius ir kartais kiekybinius kriterijus, susijusius su galima žala, kiekvienos rūšies pavojų galima priskirti tam tikrai vertinimo sistemos pakopai.

Gali atsitikti taip, kad ne visi pavieniai gaminiai, bet tik kai kurie į rinką išleisti vienetai, kelia konkretų pavojų. Pavojus gali visų pirma būti susijęs su defektu, kuris yra tik tam tikruose tam tikro tipo išleistuose į rinką gaminiuose (prekėje registruotu pavadinimu, modelyje ir kt.). Tokiais atvejais reiktų atsižvelgti į galimybę, kad gaminyje gali pasitaikyti defektas/arba gaminys gali būti pavojingas.

Pavojaus galimybė gali realiai pasireikšti neigiama įtaka sveikatai/saugai, kuri priklauso nuo to, kokį poveikį naudodamas gaminį pagal paskirtį patiria vartotojas arba kokio poveikio pagrįstai galima tikėtis gaminio gyvavimo laiku. Be to, tam tikro pavojaus poveikį kai kuriais atvejais vienu metu gali patirti keletas asmenų. Galiausiai norint nustatyti gaminio keliamą riziką, kai atsižvelgiama ir į pavojaus rimtumą ir jo poveikį, reikia atkreipti dėmesį į poveikį patiriančio naudotojo gebėjimą užkirsti kelią pavojingai situacijai arba į ją reaguoti. Tai priklausys nuo informacijos apie pavojų, nuo pateiktų įspėjimų ir naudotojo, kuris gal jausti poveikį, pažeidžiamumo.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau pasakyta, įmonėms, sprendžiančioms, ar kompetentingoms institucijoms reikia pranešti apie vartojimo gaminio sukeltą pavojingą situaciją, gali pagelbėti toks pasiūlymas.

Rekomenduojama, kad vertintų nedidelė asmenų grupė, susipažinusi su gaminiu ir jo keliamu pavojumi, bei šioje srityje turinti patirtį. Jei objektyvių duomenų nėra, vertintojai gali vertinti subjektyviai ir tikimasi, kad toliau pateikiama procedūra jiems padės nuosekliai ir pagrįstai įvertinti esamą ar potencialią riziką.

Vertintojas turėtų nagrinėti surinktą informaciją, pasinaudodamas rizikos vertinimo lentele:

1.	Pirmasis žingsnis – pasinaudodami A lentele, nustatykite pavojaus padarinių rimtumą, kuris priklauso nuo pavojaus rimtumo ir tikimybės, kad jis kils esant nustatytoms naudojimo sąlygoms, taip pat nuo galimo su gaminiui būdingomis pavojingomis savybėmis susijusio poveikio sveikatai/saugai.

Antrasis žingsnis – pasinaudodami B lentele, nustatykite padarinių sunkumą atsižvelgiant į naudotojo tipą ir, rizikos grupėms nepriklausančių suaugusiųjų atveju, – ar gaminys turi reikiamus įspėjamus, ar nurodytos apsaugos priemonės, ar pavojus yra pakankamai akivaizdus, kad būtų galima kokybiniu požiūriu nustatyti rizikos laipsnį.

A lentelė. Rizikos vertinimas: rimtumas ir žalos sveikatai/saugai tikimybė

A lentelėje sujungiami du pagrindiniai rizikos vertinimo veiksniai – rimtumas ir žalos sveikatai/saugai tikimybė. Siekiant padėti pasirinkti atitinkamas vertes, pateikiami šie rimtumo ir tikimybės apibrėžimai.

Sužalojimo sunkumas

Sunkumo vertinimas yra paremtas galimų konkretaus gaminio sukelto pavojaus padarinių sveikatai/saugai nagrinėjimu. Kiekvienai konkrečiai pavojaus rūšiai reikėtų nustatyti laipsnių sistemą (1).

Vertinant sužalojimą reikėtų atsižvelgti į asmenų, kurie galėtų susižaloti naudodami pavojingą gaminį, skaičių. Tai reiškia, jog gaminio sukelta rizika vienu metu daugiau nei vienam asmeniui (pvz., gaisras arba apsinuodijimas dujomis, kurį sukėlė buitinis dujinis prietaisas) turėtų būti klasifikuojama kaip didesnis pavojus nei pavojus, kuris gali turėti poveikio tik vienam žmogui.

Pradiniame rizikos vertinime reikėtų atsižvelgti į gaminio keliamą riziką bet kuriam asmeniui ir nereikėtų atsižvelgti į patiriančių riziką asmenų skaičių. Tačiau, bendrovės, spręsdamos, kokių veiksmų reikia imtis, gali pagrįstai atsižvelgti į bendrą žmonių skaičių, kuriems kyla pavojus dėl gaminio.

Daugelio pavojų atveju įmanoma numatyti neįtikėtinas aplinkybes, dėl kurių gali įvykti labai sunkus sužalojimas, pvz., galima užkliūti už laido, nugriūti ir susitrenkti galvą, o nuo tokio sužalojimo galima mirti, nors labiau tikėtinas padarinys – ne toks blogas. Pavojaus rimtumo vertinimas turėtų būti paremtas pagrįsta informacija, kad tam tikras pavojų apibūdinantis poveikis gali atsirasti numatomo naudojimo metu. Tai galėtų būti pats blogiausias atvejis, susijęs su atitinkamais gaminiais.

Bendroji tikimybė

Tai yra neigiamo poveikio sveikatai/saugai tikimybė patiriančio pavojų asmens atveju. Ji neapima bendrojo patiriančių riziką žmonių skaičiaus. Kai vadove kalbama apie tikimybę, kad gaminys gali turėti defektų, tos tikimybės taikyti negalima, jei įmanoma nustatyti kiekvieną turintį defektų pavyzdį. Tokiais atvejais gaminių su defektais naudotojams kyla visapusis pavojus, o kitų gaminių naudotojams nėra jokio pavojaus.

Bendrąją tikimybę sudaro visų galimų tikimybių visuma. Tai gali būti:

—	tikimybė, kad gaminys turi arba gali turėti defektų (jei visi gaminiai turi defektų, ši tikimybė lygi 100 %);

—	tikimybė, kad neigiamas poveikis bus realus įprastiniam naudotojui, kuris jį patiria naudodamas gaminį su defektu pagal numatytą paskirtį arba pagrįstai tikėtinomis sąlygomis.

Šioje lentelėje šios dvi tikimybės yra sujungtos norint parodyti, kokia yra A lentelėje pateikta bendroji tikimybė.

Žalos sveikatai/saugai bendroji tikimybė		Pavojingo gaminio tikimybė
Žalos sveikatai/saugai bendroji tikimybė		1 %	10 %	100 % (visi)
Žalos sveikatai/saugai tikimybė, esant normalioms gaminio vartojimo sąlygoms	Pavojus visuomet yra ir tikėtina, kad žala sveikatai/saugai kils gaminį naudojant ateityje	Vidutinė	Didelė	Labai didelė
	Pavojus gali atsirasti susidarius vienai neįtikėtinai arba dviems galimoms aplinkybėms	Maža	Vidutinė	Didelė
	Pavojus atsiranda tik susidarius dviem neįtikėtinoms aplinkybėms	Labai maža	Maža	Vidutinė

A lentelėje sujungus rimtumo ir bendrosios tikimybės veiksnius nustatomas rizikos dydis. Šio vertinimo tikslumas priklausys nuo bendrovės turimos informacijos tikslumo. Tačiau šį vertinimą reikia patikslinti atsižvelgiant į visuomenės požiūrį, kokia rizika yra priimtina. Tam tikromis aplinkybėmis visuomenei priimtina didesnė rizika (pvz., važiavimas automobiliu) nei kitomis aplinkybėmis (pvz., vaikų žaislai). B lentelė naudojama šiam veiksniui įvesti.

B lentelė. Rizikos laipsniai – asmens tipas, žinojimas apie riziką ir atsargumo priemonės

Esant tam tikroms aplinkybėms visuomenei priimtina didesnė rizika. Laikoma, kad pagrindiniai veiksniai, turintys poveikio rizikos laipsniui, yra riziką patiriančių asmenų pažeidžiamumas ir, rizikos grupėms nepriklausančių suaugusiųjų atveju, – žinojimas apie riziką ir galimybė imtis apsaugos priemonių.

Pažeidžiami asmenys

Reikėtų atsižvelgti į asmenų naudojančių gaminį grupes. Jei tikėtina, kad gaminiu naudosis pažeidžiami asmenys, reikėtų nustatyti mažesnį rizikos laipsnį, apie kurį reikia pranešti. Toliau kartu su pavyzdžiais pateikiamos dvi pažeidžiamų asmenų kategorijos:

Labai pažeidžiami	Pažeidžiami
Aklieji	Silpnaregiai
Turintys didelę negalią	Turintys dalinę negalią
Labai seni	Pagyvenę
Labai jauni (<3 metų)	Jauni (3–11 metų)

Rizikos grupėms nepriklausantys suaugusieji

Rizikos dydžio koregavimas rizikos grupėms nepriklausantiems suaugusiems turėtų būti taikomas tik tada, kai pavojus yra akivaizdus ir būtinas gaminio funkcionavimui. Rizikos grupėms nepriklausantiems suaugusiesiems rizikos lygis turėtų priklausyti nuo to, ar pavojus yra akivaizdus ir ar gamintojas tinkamai pasirūpino gaminio saugumu, ar yra įspėjimai ir apsaugos priemonės, tais atvejais, kai pavojus nėra akivaizdus. Pavyzdžiui, jei pateikiami tinkami įspėjimai ir nurodomos tinkamos apsaugos priemonės, nustatant rizikos lygį susidariusi labai pavojinga situacija gali būti vertinama kaip ne tokia rimta (B lentelė), nors gali prireikti imtis tam tikrų veiksmų gaminio saugai pagerinti. Priešingai, jei gaminys neturi tinkamų įspėjimų bei apsaugos priemonių ir pavojus nėra akivaizdus, vertinant rizikos lygį susidariusi vidutinio sunkumo situacija yra vertinama kaip rimta (B lentelė).

Vartojimo gaminių rizikos vertinimas pagal GPSD

Ši tvarka siūloma bendrovėms siekiant padėti nuspręsti, ar apie susidariusią pavojingą situaciją dėl vartojimo gaminio reikia pranešti institucijoms

A lentelė Naudojama nustatyti pavojaus padarinių sunkumą atsižvelgiant į galimos žalos sveikatai/saugai rimtumą ir tikimybę (žr. lenteles tekste)

B lentelė Naudojama nustatyti rizikos laipsnį atsižvelgiant į naudotojo tipą ir, rizikos grupėms nepriklausančių suaugusiųjų atveju, – ar gaminys turi reikiamus įspėjimus ir apsaugos priemones ir ar pavojus yra pakankamai akivazdus

Pavyzdys (nurodyta rodyklėmis aukščiau)

Grandinimo pjūklo naudotojas stipriai įsipjovė ranką ir paaiškėjo, kad dėl grandinio pjūklo netinkamai suprojektuoto apsaugos skydo, jį naudojančio asmens ranka slystelėjo į priekį ir palietė grandinę. Bendrovės vertintojas riziką įvertina taip:

A lentelė. Tikimybė yra didelė, nes pavojus gali kilti dėl visų gaminių esant tam tikroms sąlygoms. Žala vertinama kaip rimta, o bendrasis padarinių sunkumas – sunkūs padariniai.

B lentelė. Grandininis pjūklas yra skirtas rizikos grupėms nepriklausantiems suaugusiesiems, pavojus yra akivaizdus, jei apsauginis skydas netinkamas. Sunkūs padariniai yra neleistini, taigi yra rimta rizika.

(1) Pavyzdys: tam tikros mechaninės rizikos atveju, galima pasiūlyti šią sužalojimo sunkumo klasifikavimo lentelę, kartu pateikiant būdingus sužeidimus:

Lengvas	Vidutinio sunkumo	Labai sunkus
Nedarbingumas – < 2 %, paprastai grįžtama į buvusią būklę ir nereikia gydytis ligoninėje	Nedarbingumas 2–15 %, paprastai negrįžtama į buvusią būklę ir reikia gydytis ligoninėje	Nedarbingumas > 15 %, paprastai negrįžtama į buvusią būklę
Nedideli įsipjovimai	Dideli įsipjovimai	Sunkus vidaus organų sužalojimas
	Lūžiai	Galūnių praradimas
	Rankos ar kojos piršto netekimas	Regėjimo praradimas
	Regėjimo pakenkimas	Klausos praradimas
	Klausos pakenkimas

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 381

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	47 tomas 2004m. gruodžio 28d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
	*	2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2243/2004, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2505/96, nustatantį tam tikrų žemės ūkio bei pramonės produktų Bendrijos autonomines tarifines kvotas ir numatantį jų administravimą	1
	*	2004 gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2244/2004, atidarantis 2005 metams tarifų kvotas, taikomas tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Rumunija, importui į Europos bendriją	8
	*	2004 m. gruodžio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2245/2004, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo I, II, III ir IV priedus	10
	*	2004 m. gruodžio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2246/2004, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1555/96 dėl intervencinių lygių papildomiems kriaušių, citrinų, obuolių ir cukinijų muitams	12
	*	2004 m. gruodžio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2247/2004, panaikinantis tam tikrus galvijienos sektoriui skirtus reglamentus ir avienos bei ožkienos sektoriui taikomą Reglamentą (EEB) Nr. 3882/90	14
	*	2004 m. gruodžio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2248/2004, atidarantis 2005 m. manijoko, kurio kilmės šalis yra Tailandas, Bendrijos tarifinę kvotą ir numatantis jos administravimą	16
	*	2004 m. gruodžio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2249/2004, iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 686/2004, nustatantį pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su gamintojų organizacijomis šviežių vaisių ir daržovių rinkoje dėl Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos įstojimo į Europos Sąjungą	23
	*	2004 m. gruodžio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2250/2004, iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 429/90, (EB) Nr. 2571/97, (EB) Nr. 174/1999, (EB) Nr. 2771/1999, (EB) Nr. 2799/1999, (EB) Nr. 214/2001, (EB) Nr. 580/2004, (EB) Nr. 581/2004 ir (EB) Nr. 582/2004 dėl pasiūlymų pateikimo ir pranešimo apie juos Komisijai terminų	25
		2004 m. gruodžio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2251/2004, iš dalies keičiantis importo muitus grūdų sektoriuje taikomus nuo 2004 m. gruodžio 28 d.	29

Eilės Nr.	KN kodas	Aprašymas	Kvota 2005 metams (tonomis)	Taikomas muitas (1)
09.5431	ex 1704	Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), kurių sudėtyje nėra kakavos, išskyrus saldišaknės ekstraktą, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 % masės sacharozės, bet nėra kitų KN 1704 90 10 kodais klasifikuojamų medžiagų priedų (2)	2 100	0 + RAC
09.5433	ex 1806	Šokoladas ir kiti maisto produktai, kurių sudėtyje yra kakavos (2), kiti nei klasifikuojami pagal KN 1806 10 15 ar 1806 20 70 kodus	1 500	0 + RAC
09.5435	ex 1902	Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti arba neįdaryti, paruošti arba neparuošti kitu būdu, išskyrus įdarytus tešlos gaminius klasifikuojamus pagal KN 1902 20 10 ir 1902 20 30 kodus, kuskusas, paruoštas arba neparuoštas	600	0 + RAC
09.5437	ex 1904	Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pvz., kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus ir rupius miltus), apvirti arba paruošti kitu būdu kitur nenurodyti ar neįtraukti, išskyrus produktus, klasifikuojamus pagal KN 1904 20 10 kodą	438	0 + RAC
09.5439	1905	Duona, pyragaičiai, pyragai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai	1 875	0 + RAC
09.5441	2101 30 19 2101 30 99	Skrudinti kavos pakaitalai Skrudintos kavos pakaitalų ekstraktai, esencijos ir koncentratai, išskyrus skrudintos cikorijos pakaitalus	163	0 + RAC
09.5443	2105 00	Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava arba be jos	114	0 + RAC
09.5445	0405 20 10 0405 20 30 ex 2106 ex 3302 10 3302 10 29	Pieno pastos, kurių sudėtyje esantys riebalai sudaro 39% arba daugiau masės, bet neviršija 75 % Maisto produktai, kitur nenurodyti ar neįtraukti, kiti nei klasifikuojami KN 2106 10 20, 2106 90 20 ir 2106 90 92 kodais ir kiti nei aromatinti arba dažyti cukraus sirupai (2) Kvapiųjų medžiagų mišiniai ir mišiniai (įskaitant alkoholinius tirpalus), kurių pagrindiniai komponentai yra viena arba kelios tokios medžiagos, naudojamos gėrimų gamybai: Kiti	1 050	0 + RAC
09.5447	2202 90 91 2202 90 95 2202 90 99	Nealkoholiniai gėrimai, neįskaitant KN 2009 kodu klasifikuojamų vaisių arba daržovių sulčių, kurių sudėtyje yra KN 0401 – 0404 kodais klasifikuojami produktai arba riebalai, gauti iš produktų, klasifikuojamų KN 0401 – 0404 kodais	100	0 + RAC

KN kodas	Prekių pavadinimas	Importo muito mokestis (1) (EUR/t)
1001 10 00	Kietieji kviečiai, aukščiausios kokybės	0,00
	Vidutinės kokybės	0,00
	Žemos kokybės	9,66
1001 90 91	Paprastieji kviečiai, skirti sėjai	0,00
ex 1001 90 99	Paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai	0,00
1002 00 00	Rugiai	47,57
1005 10 90	Kukurūzai, skirti sėjai, išskyrus hibridus	52,37
1005 90 00	Kukurūzai, išskyrus sėklą (2)	52,37
1007 00 90	Grūdinis sorgas, išskyrus hibridus, skirtus sėjai	47,57

Čekija	Poną Jaromir Elbel Ponią Daniela Kubičová
Kipras	Poną Leandros Nicolaides Poną Anastasios Yiannaki
Estija	Poną Priit Siitan Ponią Katrin Lepisk
Vengrija	Poną András Békés Ponią Kornélia Molnár
Latvija	Poną Jānis Bērzinš Ponią Tatjana Zabarovska
Lietuva	Poną Mindaugą Pluktą Ponią Dalią Legienę
Malta	Poną Mark Gauci Poną Silvio Farrugia
Lenkija	Ponią Anna Hintz Ponią Katarzyna Kitajewska
Slovėnija	Poną Borut Brezovar Poną Boriz Ruzic
Slovakija	Poną Gabriel Hrabovsky Ponią Ludmila Mikleticova

	II Aktai, kurių skelbti neprivaloma
	Taryba
*	2004/903/EB:2004 m. lapkričio 29 d. Tarybos sprendimas, dėl Europos bendrijos ir San Marino Respublikos susitarimo, numatančio priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, pasirašymo ir pridedamo Supratimo memorandumo patvirtinimo ir pasirašymo	32
	Europos Bendrijos ir San Marino Respublikos Susitarimas, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo	33
	Supratimo memorandumas	45
*	2004/904/EB:2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas, dėl Europos pabėgėlių fondo 2005–2010 m. laikotarpiui įsteigimo	52
	Komisija
*	2004/905/EB:2004 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimas, nustatantis rekomendacijas dėl gamintojų ir platintojų pranešimų apie pavojingus vartojimo gaminius, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB 5 straipsnio 3 dalį teikiamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms (pranešta dokumentu Nr. K(2004) 4772) ( 1 )	63
*	2004/906/EB:2004 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimas, dėl Vyresniųjų darbo inspektorių komiteto narių skyrimo darbo kadencijai	78
*	2004/907/EB:2004 m. gruodžio 27 d. Komisijos sprendimas, dėl Bendrijos finansinio įnašo organizuojant tarptautinį seminarą gyvūnų gerovės tema pagal EB ir Čilės susitarimą dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių, taikomų prekybai gyvūnais ir gyvūniniais produktais, augalais, augaliniais produktais ir kitomis prekėmis, bei gyvūnų gerovei	80
*	2004/908/EB:2004 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimas, dėl apsaugos priemonių nuo Niukaslio ligos Bulgarijoje (pranešta dokumentu Nr. K(2004) 5650) ( 1 )	82

		Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi
	*	2004 m. lapkričio 26 d. Tarybos Bendrieji veiksmai 2004/909/BUSP, dėl ekspertų grupės sudarymo, siekiant galimos jungtinės Europos Sąjungos policijos, teisinės valstybės ir civilinės administracijos misijos Irakui	84


	(1) Tekstas svarbus EEE