23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 375/1

(1)

Dėl geografinės Kleinwalsertal (Mittelberg teritorija) ir Jungholz teritorijos, esančių Austrijoje ir pasiekiamų tik keliu iš Vokietijos, padėties jų pieno gamintojai pieną pristatydavo Vokietijos supirkėjams.

(2)

Kadangi 1968 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 804/68 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (2) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 856/84 (3), buvo įvesta Bendrijos pieno kvotų sistema, nustatant Vokietijos referencinius pieno kiekius buvo atsižvelgta į šių gamintojų parduodamą pieną.

(3)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 (4) nuo 2004 kalendorinių metų buvo įvestos tiesioginės išmokos pieno sektoriuje. Šios išmokos grindžiamos Vokietijos administruojamų atitinkamų gamintojų individualiais referenciniais kiekiais, kai tuo tarpu išmokas, susijusias su priemoka už pieną, pagal tą reglamentą turėtų mokėti Austrijos valdžios institucijos neviršydamos nacionalinių referencinių kiekių 12 mėnesių laikotarpiu 1999–2000 m., nustatytu 1992 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3950/92, nustatančio papildomą mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje (5), I priede ir biudžeto viršutinės ribos, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 96 straipsnio 2 dalyje. Referenciniai kiekiai ir viršutinės ribos Austrijai buvo apskaičiuotos neatsižvelgiant į Kleinwalsertal (Mittelberg teritorija) ir Jungholz teritorijos atskirus referencinius kiekius.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 47 straipsnio 2 dalyje numatoma 2007 m. išmokas už pieną įtraukti į tame reglamente numatytą bendrosios išmokos schemą. Tačiau to paties Reglamento 62 straipsniu leidžiama valstybėms narėms nuspręsti įtraukti tokius mokėjimus nuo 2005 m. Vokietijoje numatyta įtraukti priemoką už pieną nuo 2005 m., o tuo tarpu Austrijoje tai bus padaryta vėliau.

(5)

Kad priemoka už pieną ir jos įtraukimas į bendrosios išmokos schemą būtų praktiškai ir tinkamai administruojama, reikia iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 taip, kad nustatant Vokietijos ir Austrijos referencinius kiekius bei biudžeto viršutines ribas, numatytas 95 straipsnio 4 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje, būtų atsižvelgta į aptariamų regionų gamintojų pieno referencinius kiekius. Todėl taip pat reikia pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje, I priedą, siekiant atitinkamų gamintojų referencinius kiekius perskaičiuoti į Austrijos referencinius kiekius 2004–2005 pieno kvotų metams.

(6)

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad paraiškų išmokoms už 2004 m. pateikimo laikas jau baigėsi, reikia numatyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio b punkto, pagal kurį Vokietijai leidžiama mokėti priemokas Austrijos Kleinwalsertal (Mittelberg teritorija) ir Jungholz teritorijos ūkininkams,

1)

95 straipsnio 4 dalis papildoma šia antra pastraipa:

„Tačiau Vokietijai ir Austrijai pagal referencinius kiekius 1999–2000 m. 12 mėnesių laikotarpiui nustatyta viršutinė riba atitinkamai yra 27 863 827,288 ir 2 750 389,712 tonų.“;

2)

96 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

1 straipsnis taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d.;

b)

2 straipsnis taikomas nuo 2004 m. balandžio 1 d.;

c)

3 straipsnis taikomas nuo 2004 m. sausio 1 d.

23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 375/4

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 375/6

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2033/2004 (3) pradėtas konkursas dėl subsidijos už ryžių gabenimą į Reuniono salą.

(2)

Reglamento (EEB) Nr. 2692/89 9 straipsnyje numatyta, kad atsižvelgdama į pateiktus pasiūlymus Komisija Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 26 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gali nuspręsti neskelbti konkurso laimėtojo.

(3)

Atsižvelgiant visų pirma į Reglamento (EEB) Nr. 2692/89 2 ir 3 straipsniuose išvardytus kriterijus, nereikėtų nustatyti didžiausios subsidijos.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 375/7

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 9 straipsnyje yra numatyta tvarka, kaip turi būti nustatomi įsipareigojimai pristatyti importuojamus, taikant nulinį muito tarifą, KN kodu 1701 klasifikuojamus AKR protokolą ir Indijos susitarimą pasirašiusių šalių kilmės produktus, kurių masė nurodoma baltojo cukraus ekvivalentu.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 16 straipsnyje numatyta tvarka, kaip turi būti nustatomos nulinio muito tarifo importo kvotos KN kodu 1701 11 10 klasifikuojamiems produktams, kurių kilmės šalis yra AKR protokolą ir Indijos susitarimą pasirašiusios valstybės ir kurių masė nurodoma baltojo cukraus ekvivalentu.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 22 straipsnyje atidaromos tarifinės kvotos, kurioms taikomas 98 eurų dydžio muitas už toną, Brazilijos, Kubos ir kitų trečiųjų šalių kilmės importuojamiems produktams, klasifikuojamiems KN kodu 1701 11 10.

(4)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 5 straipsnio 1 dalies nuostatas per savaitę nuo 2004 m. gruodžio 13 d.–17 d. kompetentingoms įstaigoms buvo pateiktos paraiškos gauti importo licencijas dėl AKR-Indijos lengvatinėmis sąlygomis įvežamo cukraus kiekio, kuris visas viršija kiekį, įsipareigojamą pristatyti iš konkrečios šalies, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 9 straipsnyje.

(5)

Tokiomis aplinkybėmis Komisija privalo nustatyti mažinimo koeficientą, kuriuo remiantis būtų galima proporcingai paskirstyti licencijas pagal turimą kiekį, ir nurodyti, kad atitinkama riba yra pasiekta,

23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 375/9

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1847/2004 (2) nustatoma tvarka eksporto licencijų paskirstymui sūriams, skirtiems 2005 m. eksportuoti į Jungtines Amerikos Valstijas pagal tam tikras GATT kvotas.

(2)

1999 m. sausio 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 174/1999, nustatančio išsamias specialiąsias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 804/68 taikymo taisyklės dėl pieno ir pieno produktų eksporto licencijų ir eksporto grąžinamųjų išmokų (3), 20 straipsnio 3 dalyje nustatomi kriterijai, taikomi skiriant laikinas licencijas, kai paraiškos šioms licencijoms gauti yra pateikiamos dėl produktų kiekio, viršijančio atitinkamas aptariamų metų kvotas. Po Bendrijos plėtros 2004 m. gegužės 1 d. Reglamento (EB) Nr. 174/1999 20 straipsnio 3 dalyje šiems 2005 m. kriterijams taip pat numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės.

(3)

Eksporto licencijų kai kurioms kvotoms ir produktų grupėms poreikis gerokai išaugo ir kartais gerokai pranoksta turimus kiekius. Todėl gali tekti žymiai sumažinti vienam pareiškėjui skirtus kiekius, tuo pačiu sumažinant šio modelio našumą bei efektyvumą. Be to, kai vienam ūkio subjektui skiriami labai maži kiekiai, patirtis rodo, kad yra pavojus, jog ūkio subjektas bus nepajėgus tokiomis aplinkybėmis laikytis savo įsipareigojimo eksportuoti prarasdamas užstatą.

(4)

Siekiant išspręsti šią problemą reikėtų taikyti Reglamento (EB) Nr. 174/1999 20 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje minimų trijų kriterijų derinį, atsižvelgiant į nustatytas pereinamojo laikotarpio priemones. Pagal šios pastraipos a ir b punktus skiriant licencijas pirmenybė turėtų būti teikiama paraiškų teikėjams, kurie jau turėjo įsipareigojimų Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurių nurodyti importuotojai yra dukterinės bendrovės ir kurie aptariamų produktų kiekį į tą paskirties vietą jau eksportavo praeityje. Be to, pagal šios pastraipos c punktą turėtų būti taikomas sumažinimo koeficientas.

(5)

Jei paraiškos yra pateiktos mažesniems nei turimiems produktų grupių ir kvotų kiekiams, tikslinga pagal Reglamento (EB) Nr. 174/1999 20 straipsnio 5 dalį numatyti, kad paraiškų teikėjams būtų paskirta licencija likusiam kiekiui proporcingai kiekiui, kuriam buvo pateikta paraiška. Tokiems papildomiems kiekiams licencija turėtų būti paskiriama su sąlyga, kad suinteresuotas ūkio subjektas pateikia paraišką ir sumoka užstatą.

(6)

Dėl trumpo šios procedūros įgyvendinimo termino, numatyto Reglamente (EB) Nr. 1847/2004, šis reglamentas turėtų būti taikomas kiek galima greičiau.

(7)

Šiame reglamente numatytoms priemonėms pritaria Pieno ir pieno produktų vadybos komitetas,

—

paraiškų teikėjai, kurie pateikia įrodymų, kad aptariamus produktus eksportuoja į Jungtines Amerikos Valstijas ne mažiau kaip vienerius metus iš trijų paskutinių praėjusių metų ir kurių nurodyti importuotojai yra dukterinės bendrovės, arba

—

paraiškų teikėjai, kurių nurodyti importuotojai pagal Reglamento (EB) Nr. 174/1999 20 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos b punktą yra laikomi dukterinėmis bendrovėmis.

—

paraiškų teikėjai, išskyrus tuos, kurie yra nurodyti pirmoje pastraipoje, kurie pateikia įrodymų, kad aptariamus produktus eksportuoja į Jungtines Amerikos Valstijas kiekvienais metais per paskutinius trejus metus, arba

—

paraiškų teikėjai, iš kurių pagal Reglamento (EB) Nr. 174/1999 20 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos a punktą veiklos istorija nereikalaujama.

23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 375/12

(1)

Siekiant palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Sutartyje numatomos priemonės, kurias reikia priimti prieglobsčio, imigracijos ir trečiosios šalies piliečių teisių apsaugos srityse.

(2)

Sutartyje numatoma, kad Taryba turi priimti priemones dėl imigracijos politikos, susijusias su atvykimo ir gyvenimo sąlygomis, bei ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi išdavimo tvarkos valstybėse narėse standartus.

(3)

1999 m. spalio 15 – 16 d. įvykusiame specialiame susitikime Tamperėje Europos Vadovų Taryba pripažino būtinybę suderinti nacionalinius teisės aktus dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo ir gyvenimo sąlygų ir paprašė Tarybos sparčiau priimti sprendimus, remiantis Komisijos pasiūlymais.

(4)

Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(5)

Valstybės narės turėtų įgyvendinti šios direktyvos nuostatas nediskriminuodamos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

(6)

Vienas iš Bendrijos veiklos švietimo srityje tikslų – skatinti veiklą visoje Europoje, kad ji būtų aukšto lygio studijų ir profesinio mokymo centras. Pagrindinis šios strategijos veiksnys – skatinti trečiosios šalies piliečius atvykti į Bendriją studijuoti. Valstybių narių nacionalinės teisės aktų dėl atvykimo ir gyvenimo sąlygų suderinimas yra jos dalis.

(7)

Šioje direktyvoje nustatytais tikslais migracija, kuri, kaip apibrėžiama, yra laikina ir nepriklauso nuo padėties priimančiosios valstybės narės darbo rinkoje, abipusiai praturtina atitinkamus migrantus, jų kilmės šalį ir priimančiąją valstybę narę bei prisideda skatinant geresnį kultūrų tarpusavio pažinimą.

(8)

Terminas „įleidimas“ apima trečiosios šalies piliečių atvykimą ir gyvenimą šioje direktyvoje nustatytais tikslais.

(9)

Naujos Bendrijos taisyklės remiasi studento, stažuotojo, švietimo įstaigos ir savanorio apibrėžimais, kurie jau naudojami Bendrijos teisėje, ypač įvairiose Bendrijos programose, skatinančiose atitinkamų asmenų judėjimą (Socrates, Europos savanoriška tarnyba ir t.t.).

(10)

Studentų, kuriems taikoma ši direktyva, parengiamųjų kursų trukmę ir kitas sąlygas turėtų nustatyti valstybės narės pagal savo nacionalinės teisės aktus.

(11)

Ši direktyva netaikoma trečiosios šalies piliečiams, patenkantiems į neatlygintinai dirbančių stažuotojų ir savanorių kategorijas, kurie dėl veiklos pobūdžio ar gaunamos kompensacijos arba atlyginimo pagal nacionalinės teisės aktus laikomi darbuotojais. Trečiosios šalies piliečių, kurie ketina dalyvauti specializuotose medicinos studijose, įleidimo sąlygas turėtų nustatyti valstybės narės.

(12)

Studento priėmimo į aukštojo mokslo įstaigą įrodymu, be kitokių galimų variantų, galėtų būti jo priėmimą patvirtinantis raštas ar pažyma.

(13)

Vertinant, ar turima pakankamai lėšų, gali būti atsižvelgiama į stipendijas.

(14)

Priimti asmenį šioje direktyvoje nustatytais tikslais gali būti atsisakyta dėl deramai pagrįstų priežasčių. Visų pirma, valstybė narė gali atsisakyti priimti asmenį, jei, remdamasi faktais pagrįstu įvertinimu, ji mano, kad atitinkamas trečiosios šalies pilietis kelia potencialią grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Į viešosios tvarkos sąvoką gali įeiti teistumas už sunkų nusikaltimą. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo sąvoka taip pat apima atvejus, kai trečiosios šalies pilietis priklauso ar priklausė terorizmą remiančiam susivienijimui, remia ar rėmė tokį susivienijimą arba turi ar turėjo ekstremistinių siekių.

(15)

Iškilus abejonėms dėl prašymo priimti pagrindimo, valstybėms narėms reikėtų suteikti galimybę reikalauti visų įrodymų, kurių reikia jo vientisumui įvertinti, ypač remiantis pareiškėjo pasirinktomis studijomis, siekiant kovoti su piktnaudžiavimu šioje direktyvoje nustatyta tvarka ir netinkamu jos taikymu.

(16)

Siekiant skatinti judėjimą į Bendriją ir Bendrijos viduje šioje direktyvoje nustatytais tikslais, keliose valstybėse narėse studijuojantiems trečiosios šalies piliečiams turi būti sudarytos sąlygos judėti, taip pat supaprastintas Bendrijos programose dalyvaujančių trečiosios šalies piliečių įleidimas.

(17)

Valstybėms narėms reikėtų suteikti galimybę laiku išduoti leidimą gyventi arba vizą, jei leidimus gyventi jos išduoda tik savo teritorijoje, siekiant sudaryti sąlygas asmeniui pirmą kartą atvykti į jų teritoriją.

(18)

Kad studentai, kurie yra trečiosios šalies piliečiai, galėtų padengti dalį savo studijų lėšų, jiems turėtų būti suteikta galimybė patekti į darbo rinką, vadovaujantis šioje direktyvoje išdėstytomis sąlygomis. Studentų patekimo į darbo rinką principas pagal šioje direktyvoje išdėstytas sąlygas turėtų būti bendra taisyklė; tačiau išimtinėmis aplinkybėmis valstybėms narėms reikėtų suteikti galimybę atsižvelgti į savo nacionalinių darbo rinkų padėtį.

(19)

Išankstinio leidimo sąvoka apima leidimų dirbti išdavimą studentams, kurie nori vykdyti ekonominę veiklą.

(20)

Ši direktyva neturi įtakos nacionalinės teisės aktams darbo ne visą darbo dieną srityje.

(21)

Turėtų būti priimta nuostata dėl pagreitintos įleidimo tvarkos studijų ar mokinių mainų programų, kurias vykdo pripažintos valstybių narių organizacijos, atveju.

(22)

Kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad plačiajai visuomenei, ypač internete, būtų teikiama kiek įmanoma daugiau reguliariai atnaujinamos informacijos, susijusios su šioje direktyvoje nurodytomis įstaigomis, mokymo kursais, į kuriuos gali būti priimti trečiosios šalies piliečiai, ir atvykimo bei gyvenimo jos teritorijoje šiais tikslais sąlygomis ir tvarka.

(23)

Ši direktyva jokiomis aplinkybėmis neturėtų daryti įtakos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1030/2002, nustatančio vienodą leidimų gyventi trečiosios šalies piliečiams formą (4), taikymui.

(24)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t.y. nustatyti trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygas, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl jos masto arba poveikio, tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(25)

Kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 1 ir 2 straipsniuose, ir nepažeidžiant minėto protokolo 4 straipsnio, šios valstybės narės nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra joms privaloma ar taikytina.

(26)

Kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsniuose, Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikytina,

a)

trečiosios šalies piliečių įleidimo į valstybių narių teritoriją ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygas;

b)

taisykles dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo šiems tikslams į valstybių narių teritoriją tvarkos.

a)

„trečiosios šalies pilietis“ – tai bet kuris asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta Sutarties 17 straipsnio 1 dalyje;

b)

„studentas“ – tai trečiosios šalies pilietis, priimtas į aukštojo mokslo įstaigą ir į valstybės narės teritoriją užsiimti savo pagrindine veikla – dieninėmis studijomis, suteikiančiomis valstybės narės pripažįstamą aukštojo mokslo kvalifikaciją, įskaitant diplomus, pažymėjimus arba daktaro laipsnius, gaunamus aukštojo mokslo įstaigoje, kuri pagal savo šalies nacionalinės teisės aktus gali rengti tokioms studijoms skirtus parengiamuosius kursus;

c)

„mokinys“ – tai trečiosios šalies pilietis, priimtas į valstybės narės teritoriją mokytis pagal pripažįstamą viduriniojo mokslo programą pagal mainų programą, kurią vykdo pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus ar administracinę praktiką pripažinta organizacija;

d)

„neatlygintinas stažuotojas“ – tai trečiosios šalies pilietis, priimtas į valstybės narės teritoriją neatlygintino stažavimosi laikotarpiui pagal jos nacionalinės teisės aktus;

e)

„įstaiga“ – tai valstybinė arba privati įstaiga, kuri pripažinta priimančiosios valstybės narės ir/arba kurios studijos yra pripažįstamos vadovaujantis nacionalinės teisės aktais arba administracine praktika šioje direktyvoje nustatytais tikslais;

f)

„savanoriškos tarnybos programa“ – tai praktinio solidarumo veiksmų programa, paremta valstybės arba Bendrijos programa, kuria siekiama bendro intereso tikslų;

g)

„leidimas gyventi“ – tai valstybės narės valdžios institucijų išduotas leidimas, leidžiantis trečiosios šalies piliečiui teisėtai būti jos teritorijoje remiantis Reglamento (EB) Nr. 1030/20021 straipsnio 2 dalies a punktu.

a)

trečiosios šalies piliečiams, kurie gyvena valstybėje narėje kaip prieglobsčio prašytojai arba kurie naudojasi papildoma apsauga arba kuriems taikomos laikinos apsaugos schemos;

b)

trečiosios šalies piliečiams, kurių išsiuntimas buvo sustabdytas dėl faktinių ar teisinių priežasčių;

c)

trečiosios šalies piliečiams, kurie yra Sąjungos piliečių, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo Bendrijoje teise, šeimos nariai;

d)

trečiosios šalies piliečiams, kurie turi ilgalaikio gyventojo statusą valstybėje narėje pagal 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvą 2003/109/EB dėl trečiosios šalies piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (5) ir naudojasi teise gyventi kitoje valstybėje narėje, kad studijuotų arba įgytų profesinį išsilavinimą;

e)

trečiosios šalies piliečiams, pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktus laikomiems darbuotojais arba savarankiškai dirbančiais asmenimis.

a)

dvišaliuose arba daugiašaliuose Bendrijos arba Bendrijos bei jos valstybių narių ir vienos arba kelių trečiųjų šalių susitarimuose; arba

b)

dvišaliuose arba daugiašaliuose vienos ar kelių valstybių narių ir vienos ar kelių trečiųjų šalių susitarimuose.

a)

pateikia nacionalinės teisės aktuose nustatytą galiojantį kelionės dokumentą. Valstybės narės gali reikalauti, kad kelionės dokumento galiojimo laikas apimtų bent jau numatomo buvimo laikotarpį;

b)

pateikia tėvų sutikimą numatomam buvimui, jei jis pagal priimančiosios valstybės narės nacionalinės teisės aktus yra nepilnametis;

c)

turi sveikatos draudimą nuo visų rizikų, nuo kurių paprastai draudžiami atitinkamos valstybės narės piliečiai;

d)

nėra laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai;

e)

pateikia įrodymą, jei to reikalauja valstybė narė, kad jis sumokėjo mokestį už prašymo tvarkymą pagal 20 straipsnį.

a)

turi būti aukštojo mokslo įstaigos priimtas mokytis pagal studijų programą;

b)

pateikia valstybės narės reikalaujamus įrodymus, kad buvimo joje laikotarpiu jis turės pakankamai lėšų pragyvenimui, studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms padengti. Valstybės narės viešai skelbia apie mėnesinių lėšų minimumą, reikalingą šios nuostatos taikymo tikslais, neužkertant kelio individualiam kiekvieno atvejo nagrinėjimui;

c)

pateikia įrodymus apie pakankamas kalbos, kuria studentas mokysis, žinias, jei to reikalauja valstybė narė;

d)

pateikia įrodymus, jei to reikalauja valstybė narė, kad jis sumokėjo įstaigos imamus mokesčius.

a)

atitinka 6 ir 7 straipsniuose nustatytas sąlygas tos valstybės narės atžvilgiu; ir

b)

kartu su prašymu priimti išsiuntė dokumentais pagrįstus įrodymus apie savo pažangumą ir apie tai, kad studijos, kurias jis nori tęsti, tikrai atitinka jo baigtas studijas; ir

c)

dalyvauja Bendrijos arba dvišalėje mainų programoje ar buvo priimtas studijuoti valstybėje narėje ne trumpiau kaip dvejiems metams.

a)

turi būti nejaunesnio kaip minimalus ir nevyresnio kaip maksimalus atitinkamos valstybės narės nustatytas amžius;

b)

pateikia priėmimo į vidurinio ugdymo įstaigą įrodymus;

c)

pateikia įrodymus apie dalyvavimą pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus ar administracinę praktiką tam tikslui pripažintos organizacijos vykdomoje pripažintoje mokinių mainų programoje;

d)

pateikia įrodymus, kad mokinių mainus vykdanti organizacija prisiima atsakomybę už jį visą buvimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje laikotarpį, visų pirma susijusią su pragyvenimo, mokymosi, sveikatos priežiūros ir grįžimo kelionės išlaidomis;

e)

apgyvendinamas visą jo buvimo laikotarpį šeimoje, kuri tenkina atitinkamos valstybės narės nustatytas sąlygas ir yra parinkta pagal mokinių mainų programos, kurioje jis dalyvauja, taisykles.

a)

turi būti pasirašęs mokymo susitarimą, prireikus patvirtintą atitinkamos valdžios institucijos atitinkamoje valstybėje narėje pagal jos teisės aktus ar administracinę praktiką, dėl neatlygintino paskyrimo į valstybinio ar privataus sektoriaus įmonę arba profesinio mokymo įstaigą, pripažintą valstybės narės pagal jos teisės aktus ar administracinę praktiką;

b)

pateikia valstybės narės reikalaujamus įrodymus, kad savo buvimo šalyje laikotarpiu jis turės pakankamai lėšų pragyvenimui, mokymuisi ir grįžimo kelionės išlaidoms padengti. Valstybės narės viešai skelbia apie mėnesinių lėšų minimumą, reikalingą šios nuostatos taikymo tikslais, neužkertant kelio individualiam kiekvieno atvejo nagrinėjimui;

c)

bus apmokomas kalbos pagrindų, kad įgytų paskyrimui reikiamų žinių, jei to reikalauja valstybė narė.

a)

turi būti ne jaunesnio kaip minimalus ir ne vyresnio kaip maksimalus atitinkamos valstybės narės nustatytas amžius;

b)

pateikia susitarimą su atitinkamos valstybės narės už savanoriškos tarnybos programą, kurioje jis dalyvauja, atsakinga organizacija, kuriame nurodomos užduotys, sąlygos, kuriomis prižiūrima, kaip jis atlieka tas užduotis, darbo valandos, turimos lėšos jo kelionės, pragyvenimo, apgyvendinimo išlaidoms padengti ir kišenpinigiai jo buvimo metu bei, prireikus, mokymas, kuris jam bus suteiktas, kad padėti atlikti tarnybą;

c)

pateikia įrodymus, kad už savanoriškos tarnybos programą, kurioje jis dalyvauja, atsakinga organizacija sumokėjo už civilinės atsakomybės draudimą ir prisiima visą atsakomybę už jį jo buvimo metu, visų pirma susijusią su jo pragyvenimo, sveikatos priežiūros ir grįžimo kelionės išlaidomis;

d)

ir, jei to konkrečiai reikalauja priimančioji valstybė narė, išklauso tos valstybės narės kalbos, istorijos bei politinės ir socialinės struktūros įvadą.

a)

nesilaiko galimybei užsiimti ekonomine veikla pagal 17 straipsnį nustatytų apribojimų;

b)

studijuodamas nepasiekia priimtinos pažangos pagal nacionalinės teisės aktus ar administracinę praktiką.

23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 375/19

(1)

1993 m. balandžio mėn. Taryba priėmė sprendimą, įgaliojantį Komisiją Bendrijos vardu derėtis dėl muitinių bendradarbiavimo susitarimo su Kanada, Honkongu, Japonija, Korėja ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kuris buvo išplėstas 1997 m. gegužės mėn. ir pradėtas taikyti Pietryčių Azijos šalių asociacijos (ASEAN) šalims ir Kinijai.

(2)

Europos bendrijos ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje turėtų būti patvirtintas,

23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 375/27

(1)

Bendrija yra Konvencijos dėl žvejybos ir gyvųjų išteklių išsaugojimo Baltijos jūroje ir Beltuose (2) (toliau – Gdansko konvencija) Susitariančioji Šalis.

(2)

Gdansko konvencijos XIX straipsnyje numatytas Susitariančiųjų Šalių pasitraukimas iš Konvencijos.

(3)

Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija įsipareigojo imtis būtinų veiksmų, kad pasitrauktų iš Gdansko konvencijos 2004 m. gegužės 1 d. arba kuo greičiau po šios dienos pagal 2003 m. Stojimo akto 6 straipsnio 12 dalį.

(4)

Pasitraukus šioms naujoms valstybėms narėms, Bendrija ir Rusijos Federacija bus vienintelės likusios Gdansko konvencijos Susitariančiosios Šalys ir apie 95 % Konvencijoje nurodyto ploto sudarys Bendrijos vandenys.

(5)

Būtų neproporcinga ir neefektyvu išsaugoti tarptautinę žvejybos organizaciją, kuri valdytų žvejybą tik dviejų Šalių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse. Todėl Bendrija turėtų pasitraukti iš Gdansko konvencijos,

23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 375/28

(1)

2001 m. gruodžio 6 d.Conseil Interprofessionnel du vin de Bordeaux (CIVB) pateikė skundą pagal Reglamento (EB) Nr. 3286/94 (toliau – Reglamentas) 4 straipsnį.

(2)

CIVB pareiškė, kad Bendrija parduodama Bordeaux ir Médoc rūšių vynus Kanadoje susiduria su daugybe kliūčių prekiauti pagal Reglamento 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas sąlygas: „trečiosios šalies pasirinkta ar remiama prekybos veikla, kurios atžvilgiu tarptautinės prekybos taisyklėse yra numatyta teisė imtis priemonių“.

(3)

Įtariama prekybos kliūtis susijusi su Kanados prekių ženklų akto C-57 pakeitimu, kuriuo Bordeaux ir Médoc geografinės nuorodos neteko norminės apsaugos, atitinkančios PPO Sutartyje dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (TRIPS), nustatytus apsaugos reikalavimus vynų geografinėms nuorodoms.

(4)

Komisija nusprendė, kad skunde pateikta pakankamai įrodymų, jog būtų pradėtas tyrimo procesas. Atitinkamas pranešimas buvo paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje  (3).

(5)

Tyrimu buvo patvirtintas ieškovo teisinis reikalavimas, kad Kanados prekių ženklo įstatymo C-57 pakeitimas pažeidė TRIPS 23 straipsnio 1 dalį bei 24 straipsnio 3 dalį (vadinama neveikimo išlyga) ir kad toks pažeidimas negali būti pateisinamas remiantis TRIPS 24 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtimi.

(6)

Tyrimo proceso metu taip pat buvo nuspręsta, kad dėl C-57 pakeitimo ieškovas gali patirti neigiamą poveikį prekybai, kaip apibrėžta Reglamento 2 straipsnio 4 dalyje ir 10 straipsnio 4 dalyje.

(7)

2003 m. vasario 12 d. Reglamentu įsteigtas patariamasis komitetas svarstė galutinę tiriamojo proceso ataskaitą.

(8)

2003 m. balandžio 24 d. Komisija parafavo dvišalį susitarimą su Kanada dėl prekybos vynu ir alkoholiniais gėrimais, kuriame buvo numatyta susitarimui įsigaliojus galutinai panaikinti Kanadoje nurodytus nepatentuotus pavadinimus, įskaitant Bordeaux, Médoc ir Medoc.

(9)

2003 m. liepos 9 d. Komisija nusprendė sustabdyti (4) tyrimo procesą siekiant jį pabaigti, kai tik Kanada faktiškai išbrauks šiuos pavadinimus iš C-57 pakeitime pateikto nepatentuotų pavadinimų sąrašo.

(10)

2003 m. liepos 30 d. Taryba Europos bendrijos vardu patvirtino dvišalio susitarimo su Kanada dėl prekybos vynu ir alkoholiniais gėrimais sudarymą (5). 2004 m. birželio 1 d. dvišalis susitarimas įsigaliojo (6).

(11)

Remdamasi Prekių ženklų akto įsakymą keičiančiais 11.18 straipsnio 3 ir 4 punktais (7), Kanada išbraukė Bordeaux, Médoc ir Medoc iš C-57 pakeitime pateikto nepatentuotų pavadinimų sąrašo.

(12)

Todėl tyrimo procesą reikia užbaigti,

23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 375/30

(1)

2004 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos sprendimu 2004/614/EB dėl apsaugos priemonių nuo didelio patogeniškumo paukščių gripo Pietų Afrikos Respublikoje (3) Komisija priėmė apsaugos priemones, susijusias su paukščių gripu bėgiojančiųjų paukščių pulke Pietų Afrikoje.

(2)

Bent šeši mėnesiai turėtų praeiti nuo bėgiojančiųjų paukščių sunaikinimo ir užkrėstų ūkių dezinfekavimo iki tol, kol būtų galima vėl leisti bėgiojančiųjų paukščių mėsos ir jų kiaušinių importą iš Pietų Afrikos į Bendriją. Atsižvelgiant į situaciją, jau priimtų apsaugos priemonių taikymo laikas turėtų būti pratęstas.

(3)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 375/31

(1)

Latvijoje turimos žieminių rugių rūšių (Secale cereale) sėklos, tinkamos šalies klimato sąlygoms ir atitinkančios Direktyva 66/402/EEB nustatytus reikalavimus dėl joje esančio kenksmingo organizmo Claviceps purpurea, kiekio nepakanka ir todėl jis negali patenkinti šios valstybės narės poreikių.

(2)

Valstybės narės ar trečiosios šalys negali pateikti pakankamo šios rūšies sėklos, atitinkančios visus Direktyva 66/402/EEB nustatytus reikalavimus, kiekio.

(3)

Dėl tos priežasties iki 2004 m. lapkričio 30 d. Latvijai turėtų būti leista duoti leidimą prekybai šios rūšies sėkla, laikantis ne tokių griežtų reikalavimų.

(4)

Be to, kitoms valstybėms narėms, neatsižvelgiant į tai, ar sėkla buvo išauginta valstybėje narėje, ar trečiojoje šalyje, kuriai taikomas 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2003/17/EB dėl sėklinių augalų aprobavimo, atliekamo trečiosiose šalyse, lygiavertiškumo ir dėl trečiosiose šalyse užaugintos sėklos lygiavertiškumo (2), kurios gali tiekti Latvijai tos rūšies sėklą, turėtų būti leista prekiauti šia sėkla.

(5)

Tikslinga, kad Latvija veiktų kaip koordinatorė, kad užtikrintų, jog visas šiuo sprendimu bendras leistinas sėklos kiekis neviršytų didžiausio šiame sprendime numatyto kiekio.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės sėklos ir dauginamosios medžiagos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

500 gramų „sertifikuotos“ ar „elitinės“ sėklos mėginyje didžiausias leistinas sclerotia skaičius ar sclerotia Clavisceps purpurea fragmentų yra 15;

b)

oficialiame ženklinime nurodomas sclerotia skaičius ar Claviceps purpurea sclerotia fragmentai, patvirtinti oficialiu tyrimu, atliktu pagal Direktyvos 66/402/EEB 2 straipsnio 1 dalies E punkto d papunktį;

c)

sėkla pirmiausia turi būti pateikta į rinką, laikantis šio sprendimo 2 straipsnio reikalavimų.

a)

yra pakankamai įrodymų, leidžiančių abejoti tuo, ar tiekėjas gali pateikti į rinką tokį sėklos kiekį, kuriam prašė leidimo; arba

b)

bendras kiekis, kuriuo būtų leista prekiauti, taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, viršytų priede nurodytą didžiausią kiekį.

23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 375/33

(1)

Danijoje turimos žieminių kviečių rūšių (Triticum aestivum) sėklos, tinkamos šalies klimato sąlygoms ir atitinkančios Direktyva 66/402/EEB nustatytus daigumo reikalavimus, kiekio nepakanka ir todėl jis negali patenkinti šios valstybės narės poreikių.

(2)

Valstybės narės ar trečiosios šalys negali pateikti pakankamo šios rūšies sėklos, atitinkančios visus Direktyva 66/402/EEB nustatytus reikalavimus, kiekio.

(3)

Dėl šios priežasties iki 2004 m. lapkričio 30 d. Danijai turėtų būti leista duoti leidimą prekybai šios rūšies sėkla laikantis ne tokių griežtų reikalavimų.

(4)

Be to, kitoms valstybėms narėms, neatsižvelgiant į tai, ar sėkla buvo išauginta valstybėje narėje, ar trečiojoje šalyje, kuriai taikomas 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2003/17/EB dėl sėklinių augalų aprobavimo, atliekamo trečiosiose šalyse, lygiavertiškumo ir dėl trečiosiose šalyse užaugintos sėklos lygiavertiškumo (2), kurios gali tiekti Danijai tos rūšies sėklą, turėtų būti leista prekiauti šia sėkla.

(5)

Tikslinga, kad Danija veiktų kaip koordinatorė, kad užtikrintų, jog visas šiuo sprendimu bendras leistinas sėklos kiekis neviršytų didžiausio šiame sprendime numatyto kiekio.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės sėklos ir dauginamosios medžiagos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

grynų sėklų daigumas turi būti ne mažesnis nei 75 %;

b)

oficialiame ženklinime nurodomas daigumas, patvirtintas oficialiu tyrimu, atliktu pagal Direktyvos 66/402/EEB 2 straipsnio 1 dalies F punkto d papunktį ir 2 straipsnio 1 dalies G punkto d papunktį;

c)

sėkla pirmiausia turi būti pateikta į rinką, laikantis šio sprendimo 2 straipsnio reikalavimų.

a)

yra pakankamai įrodymų, leidžiančių abejoti tuo, ar tiekėjas gali pateikti į rinką tokį sėklos kiekį, kuriam prašė leidimo; arba

b)

bendras kiekis, kuriuo būtų leista prekiauti, taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, viršytų priede nurodytą didžiausią kiekį.