21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/1

(1)

1999 m. sausio 1 d. euras tapo dalyvaujančių valstybių narių teisėta valiuta pagal 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (2) reikalavimus ir šių trečiųjų šalių, sudariusių susitarimą su Bendrija dėl euro įvedimo, t. y. Monako, San Marino ir Vatikano miesto, teisėta valiuta.

(2)

1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 975/98 dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų (3) buvo apibrėžti pagrindiniai euro monetų požymiai. Įvedus euro monetas 2002 m. sausio mėnesį, jos euro zonoje cirkuliuoja kaip vienintelė metalinės formos teisėta mokėjimo priemonė.

(3)

2002 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/664/EB dėl į euro monetas panašių medalių ir žetonų (4) buvo rekomenduojama, kad parduodant ir gaminant, saugant, importuojant ir platinant pardavimo ar kitais komerciniais tikslais į euro monetas panašaus dydžio medalius ir žetonus, juose būtų vengiama tam tikrų vaizdinių savybių.

(4)

1997 m. liepos 23 d. Komisijos komunikate dėl euro simbolio naudojimo buvo nustatytas simbolis (€) ir visi valiutos naudotojai buvo raginami naudoti šį simbolį apibūdinant eurais išreikštas pinigines sumas.

(5)

2001 m. spalio 22 d. Komisijos komunikate dėl bendro reverso dizaino autorių teisų apsaugos (5) buvo apibrėžtos priemonės, kurios turi būti taikomos atkuriant euro monetų bendro reverso dizainą.

(6)

Komisija 2001 m. gruodžio 28 d. paskelbė euro monetų vaizdines savybes (6).

(7)

Visuomenei gali būti sudaromas įspūdis, kad medaliai ir žetonai, turintys žodžius „euro“ ar „euro cent“, euro simbolį ar panašų į euro monetų bendro reverso ar bet kurios nacionalinės pusės dizainą, turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą bet kurioje eurą įsivedusioje valstybėje narėje ar dalyvaujančioje trečiojoje šalyje.

(8)

Didėja pavojus, kad panašaus į euro monetų dydžio ir turintys panašias metalo savybes medaliai ir žetonai gali būti neteisėtai naudojami kaip euro monetos.

(9)

Todėl tikslinga, kad turintys panašias į euro monetas vaizdines savybes, dydį ar metalo savybes medaliai ir žetonai nebūtų parduodami, gaminami, importuojami ar platinami pardavimo ar komerciniais tikslais.

(10)

Kiekviena valstybė narė turi nustatyti taikomas sankcijas už pažeidimus, Bendrijoje siekiant lygiavertės euro monetų apsaugos nuo panašių medalių ir žetonų,

a)

„euras“ – tai dalyvaujančių valstybių narių, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 974/98 1 straipsnyje, ir tų dalyvaujančių trečiųjų šalių, kurios sudarė susitarimą su Bendrija dėl euro įvedimo (toliau – dalyvaujančios trečiosios šalys) teisėta valiuta;

b)

„euro simbolis“ – tai eurą (€) reiškiantis simbolis, kaip pavaizduota ir apibūdinta I priede;

c)

„medaliai ir žetonai“ – tie metaliniai objektai, išskyrus monetoms kalti skirtus ruošinius, kurie turi monetų išvaizdą ir (ar) technines jų savybes, tačiau nėra išleisti pagal nacionalines ar dalyvaujančios trečiosios valstybės teisines nuostatas ar kitas užsienio teisines nuostatas ir kurie todėl nėra teisėta mokėjimo priemonė bei nėra teisėti;

d)

„auksas“, „sidabras“ ir „platina“ – tai lydiniai, turintys aukso, sidabro ir platinos, kurių kiekis lydinio masės tūkstantyje dalių yra ne mažesnis kaip 375, 500 ir 850 atitinkamai. Šis apibrėžimas nesusijęs su valstybėse narėse taikomomis prabavimo konvencijomis;

e)

„Europos techninis ir mokslinis centras“ (toliau – ETMC) – Komisijos sprendimu 2004 m. spalio 29 d. įsteigtas subjektas;

f)

„kontrolinė juosta“ – turi II priedo 1 skirsnyje jai suteiktą reikšmę.

a)

kai ant jų paviršiaus yra žodžiai „euro“, „euro cent“ ar euro simbolis; arba

b)

kai jų dydis patenka į kontrolinės juostos ribas; arba

c)

kai bet koks ant medalių ir žetonų paviršiaus esantis dizainas yra panašus į bet kurį kitą nacionalinį averso dizainą ar euro monetų bendrąjį reversą ar yra identiškas ar panašus į dviejų eurų monetų briaunos dizainą.

a)

jų centre yra pramušta didesnė nei 6 milimetrų skylė ar kai jų forma yra daugiakampė, tačiau neviršijanti šešių kampų, jei laikomasi šio straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktyje nustatytų sąlygų; arba

b)

jie pagaminti iš aukso ar sidabro, ar platinos; arba

c)

kai jie atitinka šias sąlygas:

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/7

(1)

Priimdama Reglamentą (EB) Nr. 2182/2004 (2), Taryba nurodė, kad reglamentas turėtų būti taikomas dalyvaujančiose valstybėse narėse, kaip apibrėžta 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (3).

(2)

Tačiau svarbu, kad taisyklės dėl į euro monetas panašių medalių ir žetonų būtų vienodos visoje Bendrijoje ir šiuo tikslu būtų priimtos reikalingos nuostatos,

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/8

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/10

(1)

Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės dvišalio laisvosios prekybos susitarimo 2 protokole (3) ir EEE susitarimo 3 protokole (4) nustatoma prekybos tvarka tarp susitariančiųjų šalių tam tikriems žemės ūkio ir perdirbtiems žemės ūkio produktams.

(2)

EEE susitarimo 3 protokole, su pakeitimais, padarytais EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 138/2004, iš dalies keičiančiu EEE susitarimo 3 protokolą dėl produktų, nurodytų susitarimo 8 straipsnio 3 dalies b punkte (5), numatoma taikyti nulinį muitą, prekėms, klasifikuojamoms KN kodu 2202 10 00 (vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų) ir ex 2202 90 10 (kiti nealkoholiniai gėrimai į kuriuos pridėta cukraus (sacharozės arba invertuotojo cukraus)).

(3)

Nulinio muito taikymas buvo laikinai sustabdytas Norvegijai Europos bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimu pasikeičiant raštais dėl Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės dvišalio laisvosios prekybos susitarimo 2 protokolo, patvirtinto Tarybos sprendimu 2004/859/EB. Pagal šio susitarimo IV punktą be muito importuojamos prekės, kurių KN kodas 2202 10 00 (vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų) ir ex 2202 90 10 (kiti nealkoholiniai gėrimai į kuriuos pridėta cukraus (sacharozės arba invertuotojo cukraus)), ir kurių kilmės šalis yra Norvegija, yra leidžiama tik neapmuitinamos kvotos ribose.

(4)

Todėl yra būtina atidaryti šią kvotą 2005 metams.

(5)

Siekiant palengvinti kvotos nustatymą ir užtikrinti tinkamą jos administravimą, veiklos vykdytojų naudai, atleidimas nuo muitų kvotos ribose turėtų būti laikinai taikomas su sąlyga, jei Bendrijos muitinėms yra pristatomas sertifikatas, kurį išdavė Norvegijos institucijos.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Horizontaliųjų klausimų dėl prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais, neišvardytais Sutarties I priede, valdymo komiteto nuomonę,

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/14

(1)

Pagal 2001 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2501/2001, numatantį bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymą nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. (3), Bendrija suteikė bendrąsias muitų tarifų lengvatas Laosui.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2454/93 nustatomas produktų kilmės sąvokos apibrėžimas, kurį reikia naudoti bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (GSP) tikslams. Vis dėlto Reglamente (EEB) Nr. 2454/93 numatomos nukrypti leidžiančios nuostatos, skirtos mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kurioms taikoma GSP parama ir kurios pateikia atitinkamą prašymą Bendrijai.

(3)

Laosas nuo 1997 m. naudojosi tokia tam tikriems tekstilės gaminiams taikoma leidžiančia nukrypti nuostata, paskutinį kartą patvirtinta 2000 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1613/2000 nukrypstančiu nuo Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 dėl produktų kilmės sąvokos apibrėžimo, naudojamo bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos tikslams, kad būtų atsižvelgta į ypatingą Laoso situaciją, susijusią su tam tikru tekstilės eksportu į Bendriją (4), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 291/2002 (5), kuriuo buvo pratęstas jos galiojimas iki 2004 m. gruodžio 31 d.2004 m. gegužės 4 d. ir 2004 m. rugpjūčio 4 d. laiškuose Laosas pateikė prašymą atnaujinti šią leidžiančią nukrypti nuostatą.

(4)

Komisija apsvarstė Laoso pateiktą prašymą ir pripažino jį kaip tinkamai pagrįstą.

(5)

Kai Reglamento Nr. 1613/2000 galiojimas buvo pratęstas, buvo svarstoma, kad jo galiojimo laiko pabaiga turėtų sutapti su dabartinės GSP sistemos, kurią numatyta užbaigti tą dieną, užbaigimu. Tačiau Reglamentu Nr. 2211/2003 (6) buvo pratęstas GSP sistemos galiojimas dar metams iki 2005 m. gruodžio 31 dienos.

(6)

2003 m. gruodžio 18 d. Komisija paskelbė plačias diskusijas sukėlusią Žaliąją knygą dėl lengvatinės prekybos tvarkoje esančių kilmės taisyklių ateities (7). 2004 m. liepos 7 d. ji paskelbė komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, pavadintą „Besivystančios šalys, tarptautinė prekyba ir darnus vystymasis: Bendrijos bendrosios muitų lengvatų sistemos (GSP) funkcijos dešimties metų laikotarpiui nuo 2006 m. iki 2015 m.“ (8), kuriame taip pat pripažįstamas poreikis keisti kilmės taisykles. Tačiau dar nebuvo priimta jokio sprendimo ir iki 2004 m. gruodžio 31 d. naujosios taisyklės nebus parengtos.

(7)

Leidžiančios nukrypti nuostatos pratęsimas neturėtų nulemti diskusijų dėl galimų naujų GSP kilmės taisyklių rezultatų ar jiems pakenkti. Tačiau kontraktus sudarančių prekybininkų tiek Laose, tiek ir Bendrijoje, bei Laoso pramonės stabilumo ir ilgalaikio vystymosi, vykdomų investicijų ir darbo užimtumo labui, reikia, kad leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas būtų pratęstas laikotarpiui, pakankamam pratęsti arba sudaryti ilgesnės trukmės kontraktus, tuo pačiu metu palengvinant perėjimą prie galimų naujų GSP kilmės taisyklių.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 1613/2000 nuostatos, ypač metiniai kiekybiniai apribojimai, atspindintys Bendrijos rinkos sugebėjimą absorbuoti produktus iš Laoso, Laoso eksporto apimtis ir faktinius užregistruotus prekybos srautus, buvo skirti neleisti daryti žalos atitinkamoms Bendrijos pramonės šakoms.

(9)

Todėl leidžianti nukrypti nuostata turėtų būti atnaujinta iki 2006 m. gruodžio 31 d. Tačiau siekiant užtikrinti vienodas sąlygas tiek Laosui, tiek kitoms mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms, tęstinis poreikis gauti lengvatą turėtų būti peržiūrėtas kai tik GSP kontekste bus priimtos kokios nors naujos kilmės taisyklės.

(10)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1613/2000 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(11)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

—

2 straipsnyje „2004 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama „2006 m. gruodžio 31 d.“

—

pridedama ši pastraipa:

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/16

(1)

Pagal 2001 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2501/2001, įdiegiantį laikotarpiui nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. bendrųjų muitų lengvatų schemą (3), Bendrija suteikė bendrųjų muitų lengvatas Kambodžai.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2454/93 nustatomas produktų kilmės sąvokos apibrėžimas, naudojamas bendrųjų muitų lengvatų schemos tikslams (GSP). Vis dėlto Reglamente (EEB) Nr. 2454/93 numatomos nukrypti leidžiančios nuostatos, skirtos mažiausiai išsivysčiusioms pagal bendrųjų lengvatų schemą (GSP) paramą gaunančioms šalims, kurios pateikia atitinkamą prašymą Bendrijai.

(3)

Kambodža nuo 1997 m. naudojosi tokia tam tikriems tekstilės gaminiams taikoma lengvata, paskutinį kartą patvirtinta 2000 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1614/2000, nukrypstančiu nuo Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 dėl produktų kilmės sąvokos apibrėžimo, naudojamo bendrųjų lengvatų schemos tikslams, kad būtų atsižvelgta į ypatingą Kambodžos situaciją, susijusią su tam tikru tekstilės eksportu į Bendriją (4), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 292/2002 (5), kuriuo buvo pratęstas jos galiojimas iki 2004 m. gruodžio 31 d.2004 m. birželio 10 d. laišku Kambodža pateikė prašymą atnaujinti šią išimtį.

(4)

Komisija apsvarstė Kambodžos pateiktą prašymą ir pripažino jį esant tinkamai pagrįstu.

(5)

Kai Reglamento Nr. 1614/2000 galiojimas buvo pratęstas, buvo svarstoma, kad jo galiojimo laikas turėtų sutapti su dabartinės GSP schemos, kurią numatyta užbaigti tą dieną, užbaigimu. Tačiau Tarybos reglamentu Nr. 2211/2003 (6) buvo pratęstas GSP schemos galiojimas dar metams iki 2005 m. gruodžio 31 d.

(6)

2003 m. gruodžio 18 d. Komisija paskelbė plačius debatus sukėlusią žaliąją knygą dėl lengvatinės prekybos tvarkoje esančių kilmės taisyklių ateities (7). 2004 m. liepos 7 d. ji paskelbė komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, pavadintą „Besivystančios šalys, tarptautinė prekyba ir darnus vystymasis: Bendrijos bendrųjų lengvatų sistemos (GSP) funkcijos dešimties metų laikotarpiui nuo 2006 m. iki 2015 m.“ (8), kuriame taip pat pripažįstamas poreikis keisti kilmės taisykles. Tačiau dar nebuvo priimta jokio sprendimo ir iki 2004 m. gruodžio 31 d. naujų taisyklių nebus.

(7)

Lengvatos pratęsimas neturėtų nulemti diskusijų dėl galimų naujų GSP kilmės taisyklių rezultatų ar jiems pakenkti. Tačiau kontraktus sudarančių prekybininkų tiek Kambodžoje, tiek ir Bendrijoje bei Kambodžos pramonės stabilumo ir ilgalaikio vystymosi, vykdomų investicijų ir darbo užimtumo labui reikia, kad lengvata būtų pratęsta laikotarpiui, pakankamam pratęsti arba pabaigti ilgesnės trukmės kontraktus, tuo tarpu palengvinant perėjimą prie galimų naujų GSP kilmės taisyklių.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 1614/2000 nuostatos, ypač metinės kiekybinės normos, atspindinčios Bendrijos rinkos sugebėjimą absorbuoti produktus iš Kambodžos, Kambodžos eksporto apimtis ir faktinius užregistruotus prekybos srautus, buvo skirtos neleisti daryti žalos atitinkamoms Bendrijos pramonės šakoms.

(9)

Todėl lengvata turėtų būti atnaujinta iki 2006 m. gruodžio 31 d. Tačiau siekiant užtikrinti vienodas sąlygas tiek Kambodžai, tiek kitoms mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms, tęstinis poreikis gauti lengvatą turėtų būti peržiūrėtas kai tik bendrosios lengvatų sistemos kontekste bus priimtos kokios nors naujos kilmės taisyklės.

(10)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1614/2000 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(11)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

—

2 straipsnyje „2004 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama į „2006 m. gruodžio 31 d.“

—

papildomas šia pastraipa:

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/18

(1)

Pagal 2001 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2501/2001, numatantį bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymą nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. (3), Bendrija suteikė bendrąsias muitų tarifų lengvatas Nepalui.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2454/93 nustatomas produktų kilmės sąvokos apibrėžimas, kurį reikia naudoti bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos tikslams (GSP). Vis dėlto Reglamente (EEB) Nr. 2454/93 numatomos nukrypti leidžiančios nuostatos, skirtos mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kurioms taikoma GSP parama ir kurios pateikia atitinkamą prašymą Bendrijai.

(3)

Nepalas nuo 1997 m. naudojosi tokia tam tikriems tekstilės gaminiams taikoma leidžiančia nukrypti nuostata, paskutinį kartą patvirtinta 2000 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1615/2000 nukrypstančiu nuo Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 dėl produktų kilmės sąvokos apibrėžimo, naudojamo bendrųjų muitų lengvatų sistemos tikslams, kad būtų atsižvelgta į ypatingą Nepalo situaciją, susijusią su tam tikru tekstilės eksportu į Bendriją (4), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 293/2002 (5), kuriuo buvo pratęstas jos galiojimas iki 2004 m. gruodžio 31 d.2004 m. birželio 14 d. laišku Nepalas pateikė prašymą atnaujinti šią leidžiančią nukrypti nuostatą.

(4)

Komisija apsvarstė Nepalo pateiktą prašymą ir pripažino jį kaip tinkamai pagrįstą.

(5)

Kai Reglamento Nr. 1615/2000 galiojimas buvo pratęstas, buvo svarstoma, kad jo galiojimo laiko pabaiga turėtų sutapti su dabartinės GSP sistemos, kurią numatyta užbaigti tą dieną, užbaigimu. Tačiau Reglamentu Nr. 2211/2003 (6) buvo pratęstas GSP sistemos galiojimas dar metams iki 2005 m. gruodžio 31 dienos.

(6)

2003 m. gruodžio 18 d. Komisija paskelbė plačias diskusijas sukėlusią Žaliąją knygą dėl lengvatinės prekybos tvarkoje esančių kilmės taisyklių ateities (7). 2004 m. liepos 7 d. ji paskelbė komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, pavadintą „Besivystančios šalys, tarptautinė prekyba ir darnus vystymasis: Bendrijos bendrosios muitų lengvatų sistemos (GSP) funkcijos dešimties metų laikotarpiui nuo 2006 m. iki 2015 m.“ (8), kuriame taip pat pripažįstamas poreikis keisti kilmės taisykles. Tačiau dar nebuvo priimta jokio sprendimo ir iki 2004 m. gruodžio 31 d. naujosios taisyklės nebus parengtos.

(7)

Leidžiančios nukrypti nuostatos pratęsimas neturėtų nulemti diskusijų dėl galimų naujų GSP kilmės taisyklių rezultatų ar jiems pakenkti. Tačiau kontraktus sudarančių prekybininkų tiek Nepale, tiek ir Bendrijoje, bei Nepalo pramonės stabilumo ir ilgalaikio vystymosi, vykdomų investicijų ir darbo užimtumo labui reikia, kad lengvata būtų pratęsta laikotarpiui, pakankamam pratęsti arba sudaryti ilgesnės trukmės kontraktus, tuo pačiu metu palengvinant perėjimą prie galimų naujų GSP kilmės taisyklių.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 1615/2000 nuostatos, ypač metiniai kiekybiniai apribojimai, atspindintys Bendrijos rinkos sugebėjimą absorbuoti produktus iš Nepalo, Nepalo eksporto apimtis ir faktinius užregistruotus prekybos srautus, buvo skirti neleisti daryti žalos atitinkamoms Bendrijos pramonės šakoms.

(9)

Todėl leidžianti nukrypti nuostata turėtų būti atnaujinta iki 2006 m. gruodžio 31 d. Tačiau siekiant užtikrinti vienodas sąlygas tiek Nepalo, tiek kitoms mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms, tęstinis poreikis gauti lengvatą turėtų būti peržiūrėtas kai tik bendrosios muitų lengvatų sistemos kontekste bus priimtos kokios nors naujos kilmės taisyklės.

(10)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1615/2000 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(11)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

—

2 straipsnyje „2004 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama „2006 m. gruodžio 31 d.“

—

pridedama ši pastraipa:

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/20

(1)

Reglamento (EEB) Nr. 1915/83 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisija moka standartinį mokestį valstybėms narėms už kiekvieną tinkamai užpildytą ir per šio reglamento 3 straipsnyje nustatytą laiką jai pateiktą ūkio ataskaitą.

(2)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 134/2004 (3) nustatytas standartinis 2004 ataskaitinių metų mokestis yra 140 eurų už kiekvieną ūkio ataskaitą. Dėl kainų tendencijų ir jų poveikio ūkio ataskaitos užpildymo išlaidoms mokestį būtina patikslinti.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendrijos ūkių apskaitos duomenų tinklo komiteto nuomonę,

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/21

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1433/2003 (2) 11 straipsnyje numatyta, kad pripažintos gamintojų organizacijos pateikia veiksmų programas tvirtinti kompetentingai valstybės narės institucijai.

(2)

Taip pat reikėtų gamintojų organizacijoms, kurios siekia būti pripažintos pagal Reglamento (EB) Nr. 2200/96 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, aiškiai suteikti leidimą pateikti savo veiksmų programas tuo pačiu metu. Tos programos turi būti patvirtintos tik tuo atveju, jei atitinkama gamintojų organizacija kompetentingos nacionalinės institucijos pripažinimą gavo ne vėliau kaip iki Reglamento (EB) Nr. 1433/2003 13 straipsnio 2 dalyje numatytos datos.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1433/2003 13 ir 14 straipsniuose numatyta, kad kompetentinga nacionalinė institucija priima sprendimus dėl programų ir fondų arba dėl jų pakeitimų, po to kai juos pagal minėto reglamento 11 ir 14 straipsnius pateikia gamintojų organizacijos ne vėliau kaip iki gruodžio 15 d. Atsižvelgiant į patirtį, sukauptą per pastaruosius metus, pastebėta, kad dėl didelio administracinio darbo krūvio kai kurios valstybės narės nepajėgia išnagrinėti visų programų ir priimti sprendimų iki minėto termino.

(4)

Siekiant išvengti nuolatinio nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo, nepakenkti gamintojams ir suteikti galimybę kompetentingoms nacionalinėms institucijoms toliau nagrinėti šiuos prašymus, reikėtų leisti valstybėms narėms, pateikusioms tinkamai pagrįstas priežastis, perkelti galutinį terminą iš gruodžio 15 d. į po prašymo pateikimo einančių metų sausio 20 d. Valstybės narės gali priimti nuostatas, leidžiančias naudoti lėšas nuo po prašymo pateikimo einančių metų sausio 1 d.

(5)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1433/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Šviežių vaisių ir daržovių valdymo komiteto nuomonę,

1)

11 straipsnyje pridedama tokia pastraipa:

„Gamintojų organizacijos, kurios pateikia prašymą dėl jų pripažinimo gamintojų organizacijomis pagal Reglamento (EB) Nr. 2200/96 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, gali tuo pačiu metu pateikti tvirtinimui savo veiklos programas, minimas 1 dalyje. Šių programų patvirtinimas priklauso nuo to, ar iki 13 straipsnio 2 dalyje minimo galutinio termino bus gautas pripažinimas.“

2)

13 straipsnio 2 dalis papildoma tokia pastraipa:

„Tačiau dėl tinkamai pagrįstų priežasčių valstybės narės sprendimus dėl veiklos programų ir fondų gali priimti ne vėliau kaip iki po prašymo pateikimo einančių metų sausio 20 d. Patvirtinimo sprendime galima numatyti, kad lėšas leidžiama naudoti nuo po prašymo pateikimo einančių metų sausio 1 d.“

3)

14 straipsnio 3 dalis papildoma tokia pastraipa:

„Tačiau dėl tinkamai pagrįstų priežasčių valstybės narės sprendimus dėl veiklos programų dalinių pakeitimų gali priimti ne vėliau kaip iki po prašymo pateikimo einančių metų sausio 20 d. Patvirtinimo sprendime galima numatyti, kad lėšas leidžiama naudoti nuo po prašymo pateikimo einančių metų sausio 1 d.“

4)

16 straipsnio 2 dalis papildoma tokia pastraipa:

„Tais atvejais, kai yra taikoma 13 straipsnio 2 dalis arba 14 straipsnio 3 dalis ir nukrypstant nuo pirmos ir antros pastraipos, pagal šias nuostatas patvirtinta veiklos programa pradedama įgyvendinti ne vėliau kaip po patvirtinimo einančių metų sausio 31 d.“

5)

17 straipsnio trečia pastraipa pakeičiama tokiomis pastraipomis:

„Tais atvejais, kai yra taikoma 13 straipsnio 2 dalis arba 14 straipsnio 3 dalis ir nukrypstant nuo antros pastraipos, valstybės narės praneša apie patvirtintą pagalbos sumą ne vėliau kaip iki sausio 20 d.

Ne vėliau kaip iki sausio 31 d. valstybės narės praneša Komisijai visoms veiksmų programoms patvirtintą bendrą pagalbos sumą.“.

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/23

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į kriterijus, nurodytus 1995 d. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95, nustatančio kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), 1 straipsnyje.

(3)

Kalbant apie grūdus, kviečių arba rugių miltus, rupinius ir kruopas, šiems produktams taikytina grąžinamoji išmoka turi būti apskaičiuota atsižvelgiant į atitinkamiems produktams pagaminti sunaudotą grūdų kiekį. Šie kiekiai buvo nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1501/95.

(4)

Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus, atsižvelgiant į jų paskirties šalis.

(5)

Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Taikant šias taisykles dabartinei grūdų sektoriaus rinkų situacijai, ir ypač šių produktų biržų kursui arba kainoms Bendrijoje, reikėtų nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas, kurių dydžiai nurodomi priede.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/25

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paraiškos licencijai gauti registracijos dieną taikoma grūdų eksporto grąžinamoji išmoka turi būti, pateikus prašymą, taikoma eksportui, įvykdytinam licencijos galiojimo laikotarpiu. Tokiu atveju grąžinamajai išmokai gali būti taikoma tikslinamoji suma.

(2)

1995 d. birželio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1501/95, nustatančiame kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), leidžiama nustatyti tikslinamąją sumą už produktus, nurodytus Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 1 straipsnio 1 dalies c punkte. Ši tikslinamoji suma turi būti apskaičiuota, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus.

(3)

Dėl padėties pasaulinėje rinkoje ir konkrečių kai kurių rinkų reikalavimų gali prireikti, atsižvelgiant į paskirtį, nustatyti diferencijuotą tikslinamąją sumą.

(4)

Tikslinamoji suma turi būti nustatyta tuo pačiu metu ir ta pačia tvarka kaip ir grąžinamoji išmoka. Tarp dviejų nustatymo datų ji gali būti iš dalies pakeista.

(5)

Iš anksčiau nurodytų nuostatų daroma išvada, kad turi būti nustatyta priede nurodyto dydžio tikslinamoji suma.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/27

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į kriterijus, išvardytus 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95, nustatančio kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo už grūdus ir priemonių, kurių reikia imtis esant grūdų rinkos trikdymams (2), 1 straipsnyje.

(3)

Salyklui taikomos grąžinamosios išmokos turi būti apskaičiuotos, atsižvelgiant į grūdų kiekius, kurių reikia atitinkamiems produktams pagaminti. Šie kiekiai buvo nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1501/95.

(4)

Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus, atsižvelgiant į jų paskirties šalis.

(5)

Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Taikant šias taisykles dabartinei grūdų sektoriaus rinkų situacijai, ir ypač šių produktų biržų kursui arba kainoms Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti tokio dydžio eksporto grąžinamąsias išmokas, kaip nurodoma priede.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/29

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, eksportuotojo prašymu grąžinamoji išmoka, taikoma už grūdų eksportą paraiškos licencijai gauti registracijos dieną, turi būti taikoma eksportui, įvykdytinam per licencijos galiojimo laikotarpį. Tokiu atveju grąžinamajai išmokai gali būti taikoma tikslinamoji suma.

(2)

1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1501/95, nustatančiame kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), leidžiama nustatyti tikslinamąją sumą už salyklą, nurodytą Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 1 straipsnio 1 dalies c punkte. Ši tikslinamoji suma turi būti apskaičiuota, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus.

(3)

Iš anksčiau nurodytų nuostatų daroma išvada, kad turi būti nustatyta priede nurodyto dydžio tikslinamoji suma.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/31

(1)

1974 m. spalio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2681/74 dėl išlaidų, padarytų tiekiant žemės ūkio produktus kaip pagalbą maisto produktais, Bendrijos finansavimo (3) 2 straipsnyje numatyta, kad Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyrius turi padengti išlaidų dalį, lygią šioje srityje pagal Bendrijos normas nustatytų eksporto grąžinamųjų išmokų dydžiui.

(2)

Siekiant palengvinti Bendrijos pagalbos maistu veiksmų operacijų biudžeto formavimą bei administravimą ir siekiant valstybėms narėms sudaryti sąlygas susipažinti su dalimi, kuria Bendrija finansuoja nacionalinius pagalbos maistu veiksmus, reikia nustatyti šiems veiksmams skiriamų grąžinamųjų išmokų lygį.

(3)

Minėtoms operacijoms mutatis mutandis taikomos bendrosios normos ir taikymo taisyklės, kurias Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 3072/95 13 straipsnyje numatyta taikyti eksporto grąžinamosioms išmokoms.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 3072/95 13 straipsnyje yra apibrėžti konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamąją išmoką už ryžių eksportą.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/33

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/35

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 4 straipsniu, pasaulinės rinkos kaina už nevalytą medvilnę periodiškai nustatoma nuo valytos medvilnės kainos, konstatuojamos rinkoje, atsižvelgiant į istorinius ryšius tarp kainos už valytą medvilnę ir kainos, skaičiuojamos už nevalytą medvilnę. Šie istoriniai ryšiai buvo nustatyti 2001 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1591/2001, nustatančio išsamias pagalbos schemos medvilnės sektoriui taikymo taisykles (3) 2 straipsnio 2 dalyje. Jei pasaulinės rinkos kainos šiuo būdu nustatyti negalima, ji yra nustatoma paskutinį kartą nustatytos kainos pagrindu.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 5 straipsnį pasaulinės rinkos kaina už nevalytą medvilnę nustatoma produkcijai, atitinkančiai tam tikras charakteristikas, ir atsižvelgiant į pačius palankiausius pasaulinės rinkos pasiūlymus bei kotiravimus iš tų, kurie laikomi atspindinčiais realią rinkos tendenciją. Siekiant nustatyti šią kainą yra atsižvelgiama į vidurkį pasiūlymų ir kotiravimų, konstatuojamų vienoje ar keliose realią rinkos tendenciją atspindinčiose biržose, pristatant produkciją CIF sąlygomis į kurį nors Bendrijoje esantį uostą iš įvairių šalių tiekėjų, laikomų tinkamiausiomis užsienio prekybai. Vis dėlto šių kriterijų taikymas valytos medvilnės pasaulinės rinkos kainai nustatyti priklauso nuo skirtumų, atsirandančių dėl tiekiamos produkcijos kokybės ar dėl pasiūlymų ir kotiravimų pobūdžio. Toks taikymas yra nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1591/2001 3 straipsnio 2 dalyje.

(3)

Pirmiau minėtų kriterijų taikymas leidžia nustatyti nevalytos medvilnės pasaulinės rinkos kainą toliau nurodytu lygiu,

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/36

(1)

Reglamento Nr. 136/66/EEB 20a straipsnyje numatoma skirti gamybos grąžinamąsias išmokas alyvuogių aliejams, naudojamiems kai kurių konservų gamybai. Remdamasi šio straipsnio 6 dalimi ir nepažeisdama jo 3 dalies, Komisija kas du mėnesius nustato šios išmokos dydį.

(2)

Pagal minėto reglamento 20a straipsnio 2 dalį grąžinamoji išmoka yra nustatoma remiantis esamu skirtumu tarp pasaulinėje rinkoje taikomų kainų ir Bendrijos rinkoje taikomų kainų, atsižvelgiant į importo muitus, taikytinus alyvuogių aliejui, kuris priklauso subpozicijai KN 1509 90 00, taip pat į veiksnius, kuriais buvo remtasi nustatant eksporto grąžinamąsias išmokas alyvuogių aliejui, galiojusias per tam tikrą atskaitos laikotarpį. Atskaitos laikotarpiu laikytinas dviejų mėnesių laikotarpis, einantis iki gamybos grąžinamųjų išmokų galiojimo periodo pradžios.

(3)

Taikant pirmiau minėtus kriterijus, reikia nustatyti grąžinamąsias išmokas taip, kaip nurodyta toliau,

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/37

(1)

Pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį Sąjunga grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, t. y. principais, kurie yra valstybėms narėms bendri ir gerbia pagrindines teises, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų kaip bendri Bendrijos teisės principai.

(2)

Lygybės prieš įstatymą teisė ir teisė į apsaugą nuo diskriminacijos visiems asmenims yra visuotinė teisė, pripažįstama pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų diskriminacijos formų panaikinimo moterims, Tarptautinę konvenciją dėl visų rasinės diskriminacijos formų panaikinimo, Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių bei ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kurias pasirašė valstybės narės.

(3)

Uždraudžiant diskriminaciją svarbu gerbti kitas pagrindines teises ir laisves, įskaitant privataus ir šeimos gyvenimo bei su tuo susijusių sandorių ir religijos laisvės apsaugą.

(4)

Vyrų ir moterų lygybė yra vienas iš Europos Sąjungos pagrindinių principų. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsniai draudžia bet kokią diskriminaciją dėl lyties ir nustato reikalavimą užtikrinti vyrų ir moterų lygybę visose srityse.

(5)

Europos bendrijos steigimo sutarties 2 straipsnyje numatyta, kad tokios lygybės skatinimas yra vienas iš pagrindinių Bendrijos uždavinių. Be to, pagal Sutarties 3 straipsnio 2 dalį Bendrija turi siekti pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas bei diegti šią lygybę visose savo veiklos srityse.

(6)

Komisija savo komunikate dėl socialinės politikos darbotvarkės paskelbė savo ketinimą pasiūlyti direktyvą dėl diskriminacijos dėl lyties ne darbo rinkos kontekste. Toks pasiūlymas visiškai atitinka 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimą 2001/51/EB, patvirtinantį programą, susijusią su Bendrijos pagrindų strategija dėl lyčių lygybės (2001–2005 m.) (4), kuri taikoma visoms Bendrijos politikos kryptims ir kurios tikslas yra skatinti moterų ir vyrų lygybę pritaikant šias politikos kryptis ir įgyvendinant praktines priemones moterų ir vyrų padėčiai visuomenėje pagerinti.

(7)

Europos Taryba, 2000 m. gruodį posėdžiaudama Nicoje, paragino Komisiją sustiprinti su lygybe susijusias teises patvirtinant pasiūlymą dėl direktyvos, skatinančios lyčių lygybę ne užimtumo bei profesinės veiklos, bet kitose srityse.

(8)

Bendrija priėmė įvairius teisinius dokumentus, kuriais siekiama išvengti diskriminacijos dėl lyties darbo rinkoje ir kovoti su ja. Šie dokumentai jau parodė teisės aktų vertę kovojant su diskriminacija.

(9)

Diskriminacijos dėl lyties, įskaitant priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą, esama ne tik darbo rinkoje, bet ir kitose srityse. Tokia diskriminacija, tapdama kliūtimi visiškam sėkmingam moterų ir vyrų integravimuisi į ekonominį ir visuomeninį gyvenimą, gali būti tiek pat žalinga.

(10)

Šios problemos pirmiausia pastebimos galimybių naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityje. Todėl turėtų būti išvengiama diskriminacijos dėl lyties šioje srityje ir ji turi būti pašalinta. Kaip ir 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (5), atveju, šis tikslas gali būti geriau pasiektas priimant Bendrijos teisės aktus.

(11)

Tokie teisės aktai turėtų uždrausti diskriminaciją dėl lyties galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityje. Prekėmis turėtų būti laikomos prekės, apibūdintos Europos bendrijos steigimo sutarties nuostatose dėl laisvo prekių judėjimo. Paslaugomis turėtų būti laikomos paslaugos, apibūdintos tos Sutarties 50 straipsnyje.

(12)

Siekiant išvengti diskriminavimo dėl lyties, ši direktyva turėtų būti taikoma tiek tiesioginiam, tiek netiesioginiam diskriminavimui. Tiesioginė diskriminacija yra, kai vienam asmeniui dėl jo lyties taikomos mažiau palankios sąlygos nei kitam asmeniui panašioje situacijoje. Todėl, pavyzdžiui, skirtumai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas vyrams ir moterims, atsirandantys dėl fizinių vyrų ir moterų skirtumų, nėra susiję su panašiomis situacijomis ir tai nėra diskriminacija.

(13)

Diskriminacijos draudimas turėtų būti taikomas asmenims, tiekiantiems prekes ir teikiantiems paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenei ir siūlomos kitose nei privataus bei šeimos gyvenimo ir su tuo susijusių sandorių srityse. Draudimas neturėtų būti taikomas žiniasklaidos ar reklamos turiniui arba valstybiniam ar privačiam švietimui.

(14)

Visi asmenys gali naudotis laisve sudaryti sutartis, įskaitant laisvę pasirinkti partnerį, su kuriuo sudaroma sutartis dėl tam tikro sandorio. Asmuo, tiekiantis prekes ar teikiantis paslaugas, gali turėti daugybę subjektyvių partnerio, su kuriuo sudaroma sutartis, pasirinkimo priežasčių. Kol partnerio pasirinkimas nėra pagrįstas to asmens lytimi, ši direktyva neturėtų turėti įtakos asmens laisvei pasirinkti partnerį, su kuriuo sudaroma sutartis.

(15)

Jau yra priimta daug teisinių aktų, reglamentuojančių vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimą užimtumo ir darbo srityje. Taigi ši direktyva neturėtų būti taikoma šiai sričiai. Tie patys argumentai taikomi savarankiškai dirbančių asmenų veiklai, kiek jai taikomi esami teisiniai aktai. Ši direktyva turėtų būti taikoma tiktai privačiam, savanoriškam ir su darbo santykiais nesusijusiam draudimui ir pensijoms.

(16)

Skirtingo požiūrio taikymas gali būti priimtinas tik tuo atveju, jei jį pateisina teisėtas tikslas. Teisėtas tikslas gali būti, pavyzdžiui, asmenų, nukentėjusių nuo susijusio su lytimi smurto, apsauga (tokiais atvejais, kaip vienos lyties asmenims skirtų prieglaudų steigimas), privatumo ir padorumo sumetimai (tais atvejais, kai vienas asmuo apgyvendina kitą asmenį tam tikroje savo namų dalyje), lyčių lygybės arba vyrų ar moterų interesų skatinimas (pavyzdžiui, vienos lyties asmenų savanoriškos institucijos), laisvė jungtis į asociacijas (vienos lyties asmenų privačių klubų atveju) ir sportinės veiklos organizavimas (pavyzdžiui, sporto renginiai, kuriuose dalyvauja vienos lyties asmenys). Tačiau bet koks apribojimas turėtų būti tinkamas ir būtinas, laikantis kriterijų, nustatytų pagal Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisminę praktiką.

(17)

Vienodo požiūrio principas galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis srityje nereiškia reikalavimo, kad visada turėtų būti sudaroma galimybė vyrams ir moterims kartu jomis naudotis, jei tai nėra daroma taikant palankesnes sąlygas vienos lyties atstovams.

(18)

Aktuarinių su lytimi susijusių veiksnių naudojimas yra plačiai paplitęs teikiant draudimo ir kitas susijusias finansines paslaugas. Siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus, dėl to, kad į lytį atsižvelgiama kaip į aktuarinį veiksnį, neturėtų atsirasti asmenų įmokų ir išmokų skirtumų. Kad būtų išvengta staigaus rinkos persiorientavimo, šios taisyklės įgyvendinimas turėtų būti taikomas tik naujoms sutartims, sudarytoms po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos.

(19)

Tam tikrų kategorijų rizika gali skirtis priklausomai nuo lyties. Tam tikrais atvejais, lytis yra vienas iš apdraudžiamos rizikos įvertinimo veiksnių, bet nebūtinai vienintelis ir svarbiausias. Valstybės narės gali nuspręsti leisti taikyti taisyklės dėl vienos lyties įmokų ir išmokų išimtis sutartims, kuriomis apdraudžiama tų rūšių rizika, jei jos gali užtikrinti, kad susiję aktuariniai ir statistiniai duomenys, kuriais grindžiami skaičiavimai, yra patikimi, reguliariai atnaujinami ir prieinami visuomenei. Išimtys leidžiamos tik tais atvejais, kai nacionalinė teisė dar nėra pritaikiusi vienos lyties taisyklės. Praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę, valstybės narės turėtų persvarstyti šių išimčių pagrindimą, atsižvelgdamos į naujausius aktuarinius bei statistinius duomenis ir į Komisijos ataskaitą praėjus trejiems metams nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos.

(20)

Mažiau palankus požiūris į moteris dėl nėštumo ir motinystės turėtų būti laikomas tiesioginės diskriminacijos dėl lyties forma ir todėl draudžiamas draudimo ir susijusių finansinių paslaugų srityje. Todėl išlaidos, susijusios su nėštumo ir motinystės rizika, neturėtų būti priskiriamos tiktai vienos lyties atstovams.

(21)

Asmenys, kurie buvo diskriminuojami dėl lyties, turėtų turėti adekvačias teisinės apsaugos priemones. Siekiant garantuoti veiksmingesnę apsaugą, asociacijoms, organizacijoms ir kitiems juridiniams asmenims turėtų būti suteikta teisė nukentėjusio vardu arba jį remiant, kaip tai nustato valstybės narės, dalyvauti procesiniuose veiksmuose nepažeidžiant nacionalinių proceso taisyklių, reglamentuojančių atstovavimą ir gynybą teismuose.

(22)

Taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos turėtų būti pritaikomos, kai susiduriama su prima facie diskriminacijos byla, o siekiant veiksmingai taikyti vienodo požiūrio principą, kai pateikiami tokios diskriminacijos įrodymai, įrodinėjimo pareiga turėtų būti perkeliama atsakovui.

(23)

Veiksmingam vienodo požiūrio principo įgyvendinimui būtina tinkama teisminė apsauga nuo persekiojimo.

(24)

Valstybės narės, siekdamos paskatinti vienodo požiūrio principo taikymą, turėtų remti dialogą su atitinkamais dalyviais, kurie pagal nacionalinę teisę ir praktiką yra teisėtai suinteresuoti prisidėti prie kovos su diskriminacija dėl lyties galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityje.

(25)

Apsaugą nuo diskriminacijos dėl lyties turėtų stiprinti kiekvienoje valstybėje narėje egzistuojanti įstaiga arba įstaigos, kompetentingos analizuoti susijusias problemas, ieškoti galimų sprendimų ir teikti konkrečią pagalbą nukentėjusiems asmenims. Tai gali būti ta pati įstaiga arba įstaigos, kurios nacionaliniu lygiu atsakingos už žmogaus teisių gynimą ar asmenų teisių apsaugą, arba už vienodo požiūrio principo įgyvendinimą.

(26)

Ši direktyva nustato būtiniausius reikalavimus, tokiu būdu suteikdama valstybėms narėms galimybę toliau nustatyti arba taikyti palankesnes nuostatas. Šios direktyvos įgyvendinimas neturėtų būti pretekstas pateisinti bet kokį kiekvienoje valstybėje narėje esamos padėties pablogėjimą.

(27)

Valstybės narės turėtų numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, taikomas už šioje direktyvoje numatytų įsipareigojimų pažeidimus.

(28)

Kadangi siūlomos direktyvos tikslo – užtikrinti bendrą aukštą apsaugos nuo diskriminacijos lygį visose valstybėse narėse – valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmų masto ir poveikio šie tikslai gali būti geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą ši direktyva nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant tų tikslų.

(29)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės įstatymų leidybos (6) 34 punktą valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kiek įmanoma geriau iliustruoja direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti,

a)

tiesioginė diskriminacija: kai vienam asmeniui dėl lyties yra taikomos mažiau palankios sąlygos nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti taikomos kitam asmeniui;

b)

netiesioginė diskriminacija: kai dėl iš pirmo žvilgsnio neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienos lyties asmenys gali patekti į tam tikru atžvilgiu mažiau palankią padėtį nei kitos lyties asmenys, nebent tą nuostatą, kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;

c)

priekabiavimas: kai nepageidaujamu elgesiu, susijusiu su asmens lytimi, siekiama įžeisti arba įžeidžiamas jo orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar įžeidžianti aplinka;

d)

seksualinis priekabiavimas: kai bet kokiu nepageidaujamu fiziniu, žodiniu, nežodiniu seksualinio pobūdžio elgesiu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas, pirmiausia sukuriant bauginančią, priešišką, menkinančią, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

a)

nėra jokios tiesioginės diskriminacijos dėl lyties, įskaitant mažiau palankų požiūrį į moteris dėl nėštumo ir motinystės;

b)

nėra jokios netiesioginės diskriminacijos dėl lyties.

a)

nepažeidžiant nukentėjusiųjų ir 8 straipsnio 3 dalyje paminėtų asociacijų, organizacijų ar kitų juridinių asmenų teisių, teikti nepriklausomą pagalbą nukentėjusiesiems nuo diskriminacijos nagrinėjant jų skundus dėl diskriminacijos,

b)

atlikti nepriklausomus tyrimus dėl diskriminacijos,

c)

skelbti nepriklausomas ataskaitas ir teikti rekomendacijas visais su tokia diskriminacija susijusiais klausimais.

a)

būtų panaikinti visi įstatymai ir kiti teisės aktai, prieštaraujantys vienodo požiūrio principui;

b)

būtų arba galėtų būti paskelbtos negaliojančiomis arba būtų iš dalies pakeistos visos sutartinės nuostatos, įmonių vidaus taisyklės ir taisyklės, reglamentuojančios pelno siekiančių arba pelno nesiekiančių asociacijų veiklą, prieštaraujančios vienodo požiūrio principui.

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/44

(1)

Atsižvelgiant į plėtrą reikia iš dalies pakeisti Asociacijos sutarties tarp Europos bendrijos ir jos valstybių narių, iš vienos pusės, ir Čilės Respublikos, iš kitos pusės, susitarimo dėl prekybos spiritiniais ir aromatizuotais gėrimais I priedėlio A dalį siekiant nuo 2004 m. gegužės 1 d. apsaugoti naujųjų valstybių narių naujus spiritinių gėrimų pavadinimus.

(2)

Dėl to Bendrija ir Čilės Respublika susitarė, remdamosi pirmiau minėto susitarimo 16 straipsnio 2 dalimi, sudaryti susitarimą pasikeičiant raštais dėl jo I priedėlio A dalies dalinio pakeitimo. Todėl šį pasikeitimą raštais reikėtų patvirtinti.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Spiritinių gėrimų vykdomojo komiteto nuomonę,

21.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 373/52

(1)

Tarybos sprendime 79/542/EEB (3) yra sudarytas trečiųjų šalių arba jų dalių, iš kurių į Bendriją importuojami tam tikri gyvi gyvūnai ir jų šviežia mėsa, sąrašas ir importuojant taikytini gyvūnų sveikatos bei tinkamumo žmonių maistui ir veterinarinio sertifikavimo reikalavimai.

(2)

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (4), neseniai buvo iš dalies pakeistas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1471/2004 (5) siekiant atsižvelgti į laukinių bei ūkiuose auginamų elninių lėtinio nykimo ligos riziką. Į tą reglamentą įtraukti ir nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigalios Jungtinių Valstijų ir Kanados kilmės elninių šviežios mėsos importo reikalavimai.

(3)

Sprendimo 79/542/EEB II priede pateiktus gyvūnų sveikatos sertifikato pavyzdžius „RUM“ ir „RUF“ būtina suderinti su atnaujintomis USE (užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos, angl. – TSE) taisyklėmis.

(4)

Lėtinio nykimo liga yra būdinga tik tam tikrų rūšių gyvūnams. Todėl būtų tikslinga dar kartą apsvarstyti dabartinius „kitų atrajotojų“ importo iš Kanados apribojimus ir leisti įvežti gyvus atrajotojus, išskyrus cervidae (elninius).

(5)

Čilės valdžios institucijos oficialiai paprašė Komisijos įtraukti ją į šalių, kurioms leidžiama eksportuoti šviežią ūkiuose augintų „šernų“ mėsą, sąrašą. Čilei leidžiama eksportuoti kiaules, nenamines kiaules ir naminių kiaulių mėsą, nes Maisto ir veterinarijos tarnybai atlikus kelis patikrinimus, buvo nustatyta, kad gyvūnų sveikatos būklė šalyje patenkinama, todėl Čilė gali būti įtraukta į ūkiuose auginamų nenaminių kiaulių (suidae) mėsą eksportuojančių šalių sąrašą.

(6)

Reikėtų persvarstyti Serbijos ir Juodkalnijos teritorijos apibrėžimą, kad visapusiškai atspindėtų 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Nacionalinės tarybos rezoliucija 1244.

(7)

Reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimo 79/542/EEB I priedo 1 dalį ir II priedo 1 ir 2 dalis.

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

„PG (Papildomos garantijos)“ keičiamos šio sprendimo III priedu.

2)

Gyvūnų sveikatos sertifikatų pavyzdžiai RUF ir RUM keičiami šio sprendimo IV priede pateiktais pavyzdžiais.