ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 359

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

47 tomas
2004m. gruodžio 4d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

*

2004 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2073/2004, dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje

1

 

*

2004 m. lapkričio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2074/2004, nustatantis galutinį antidempingo muitą tam tikrų žiedinių segtuvų mechanizmų, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, importui

11

 

 

2004 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2075/2004, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

23

 

*

2004 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2076/2004, pirmą kartą derinantis Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą dėl trąšų (EDDHSA ir trigubasis superfosfatas) ( 1 )

25

 

*

2004 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2077/2004, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl technologijos agentų naudojimo

28

 

*

2004 m. lapkričio 16 d. Tarybos direktyva 2004/106/EB, iš dalies keičianti Direktyvas 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo, tam tikrų akcizo mokesčių ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje ir 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės

30

 

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

 

 

Taryba

 

*

2004/828/EB:2004 m. lapkričio 2 d. Tarybos sprendimas, dėl Europos bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės susitarimo, numatančio priemones, lygiavertes nustatytoms 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, pasirašymo bei dėl prie jo pridedamo Supratimo memorandumo patvirtinimo ir pasirašymo

32

Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo

33

Supratimo memorandumas

46

 

*

2004/829/EB:2004 m. lapkričio 29 d. Tarybos sprendimas, dėl Regionų komiteto Ispanijos pakaitinio nario skyrimo

54

 

 

Komisija

 

*

2004/830/EB:2004 spalio 18 d. Komisijos sprendimas, nutraukiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 2164/98, nustatančio galutinį kompensacinį muitą tam tikriems plataus spektro Indijos kilmės antibiotikams, greitesnę peržiūrą

55

 

*

2004/831/EB:2004 m. gruodžio 3 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2003/526/EB dėl apsaugos priemonių prieš klasikinį kiaulių marą Šiaurės Reino–Vestfalijos žemėje Vokietijoje ir Slovakijoje (pranešta dokumentu Nr. K(2004) 4506)  ( 1 )

61

 

*

2004/832/EB:2004 m. gruodžio 3 d. Komisijos sprendimas, patvirtinantis klasikinio kiaulių maro išnaikinimo tarp laukinių kiaulių ir neatidėliotinos jų vakcinacijos Šiaurės Vogėzuose, Prancūzijoje, planą (pranešta dokumentu Nr. K(2004) 4538)  ( 1 )

62

 

 

Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi

 

*

2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas 2004/833/BUSP, įgyvendinantis Bendruosius veiksmus 2002/589/BUSP dėl Europos Sąjungos indėlio atsižvelgiant į VAVEB moratoriumą dėl šaulių ir lengvųjų ginklų

65

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2073/2004

2004 m. lapkričio 16 d.

dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 93 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Sukčiavimas Europos Sąjungoje turi rimtų pasekmių nacionaliniams biudžetams ir gali iškreipti konkurenciją akcizais apmokestinamų produktų judėjimo srityje. Todėl tai daro poveikį vidaus rinkos veikimui.

(2)

Siekiant kovoti su sukčiavimu akcizų srityje, reikia, kad glaudžiai bendradarbiautų kiekvienos valstybės narės administracinės institucijos, atsakingos už šioje srityje patvirtintų priemonių įgyvendinimą.

(3)

Todėl būtina nustatyti taisykles, pagal kurias valstybių narių administracinės institucijos privalo suteikti vienai kitai tarpusavio pagalbą ir bendradarbiauti su Komisija, siekdamos užtikrinti, kad su akcizais apmokestinamų produktų judėjimu ir akcizų mokėjimu susijusios taisyklės būtų tinkamai taikomos.

(4)

Tarpusavio pagalba ir administracinis bendradarbiavimas akcizų srityje reglamentuojami 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo, tam tikrų akcizo mokesčių ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje (3). Tarpusavio pagalba ir administracinis bendradarbiavimas PVM srityje reglamentuojami Reglamentu (EB) Nr. 1798/2003 (4).

(5)

Nors ši teisinė priemonė pasirodė veiksminga, ją taikant nebus galima susidoroti su dėl didėjančios ekonominės integracijos vidaus rinkoje kylančia būtinybe naujai bendradarbiauti administracinėje srityje.

(6)

1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės (5) taip pat buvo įvesta keletas informacijos mainų priemonių. Jų taikymo tvarka turėtų būti nustatyta laikantis bendrų administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje teisės nuostatų.

(7)

Taip pat iškyla poreikis nustatyti aiškesnes ir labiau įpareigojančias valstybių narių bendradarbiavimo taisykles, kadangi visų suinteresuotų šalių teisės ir pareigos nėra pakankamai nustatytos.

(8)

Nėra pakankamai tiesioginių ryšių tarp vietinių ar nacionalinių kovos su sukčiavimu įstaigų, kadangi pagal nusistovėjusią tvarką informacija perduodama tarp centrinių ryšių įstaigų. Dėl to administracinio bendradarbiavimo priemonės yra neveiksmingos, jomis nesinaudojama ir per ilgai užtrunka informacijos perdavimas. Todėl siekiant pagerinti ir pagreitinti bendradarbiavimą reikėtų nustatyti, kad administraciniai skyriai palaikytų daugiau tiesioginių ryšių.

(9)

Taip pat iškyla poreikis glaudžiau bendradarbiauti, kadangi, išskyrus pagal Direktyvos 92/12/EEB 15b straipsnį numatytą judėjimo patikrinimą, valstybės narės automatiškai ar spontaniškai keičiasi informacija tik nedaugeliu atvejų. Nacionalinės valdžios institucijos turėtų intensyviau ir greičiau keistis informacija tarpusavyje bei su Komisija, kad būtų veiksmingiau kovojama su sukčiavimu.

(10)

Todėl akcizų srityje reikėtų konkretaus dokumento, kuriuo šioje srityje būtų įdiegtos Direktyvos 77/799/EEB nuostatos. Šiame dokumente dėmesys taip pat turėtų būti skirtas sritims, kuriose galima būtų pagerinti valstybių narių bendradarbiavimą, įdiegiant ir pagerinant informacijos apie akcizais apmokestinamų produktų judėjimą perdavimo sistemas. Šiuo dokumentu nepažeidžiamas 1997 m. gruodžio 18 d. Konvencijos dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo (6) taikymas.

(11)

Šis reglamentas neturėtų kliudyti taikyti kitų Bendrijos kovos su sukčiavimu akcizų srityje priemonių.

(12)

Šiuo reglamentu įdiegiamos ir jame apibrėžiamos Direktyvoje 92/12/EEB numatytos priemonės, kurios palengvina valstybių narių administracinį bendradarbiavimą. Šios priemonės apima atitinkamų prekybininkų ir patalpų registrą bei judėjimo tikrinimo sistemą. Be to, šiuo reglamentu tarp valstybių narių įdiegiama išankstinio perspėjimo sistema.

(13)

Taikant šį reglamentą reikia apriboti kai kurias teises ir pareigas, numatytas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (7), kad būtų apsaugoti tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti interesai.

(14)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(15)

Šio reglamento tikslo – supaprastinti ir sustiprinti valstybių narių administracinį bendradarbiavimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, atsižvelgiant į reikalingą vienodumą ir efektyvumą, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis reglamentas neviršija būtinų priemonių nurodytam tikslui pasiekti.

(16)

Šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

1.   Šiuo reglamentu nustatomos sąlygos, pagal kurias valstybių narių administracinės institucijos, atsakingos už akcizų teisės aktų taikymą, turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija, kad būtų užtikrintas tų teisės aktų laikymasis.

Tuo tikslu jame nustatomos taisyklės ir tvarka, kad valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų bendradarbiauti ir keistis bet kokia informacija, kuri galėtų joms padėti teisingai apskaičiuoti akcizus.

Šiuo reglamentu taip pat nustatomos taisyklės ir tvarka, kad būtų galima elektroniniu būdu keistis tam tikra informacija, pirmiausia informacija apie Bendrijos vidaus prekybą akcizais apmokestinamais produktais.

2.   Šis reglamentas neturi įtakos taisyklių dėl tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose taikymui valstybėse narėse. Jis taip pat nepažeidžia bet kokių įsipareigojimų tarpusavio pagalbos srityje, kylančių iš kitų teisinių dokumentų, įskaitant dvišalius ar daugiašalius susitarimus, vykdymo.

2 straipsnis

Šiame reglamente:

1)

„kompetentinga institucija“ – tai institucija, paskirta laikantis 3 straipsnio 1 dalies;

2)

„prašančioji institucija“ – tai valstybės narės centrinė ryšių įstaiga arba bet kuris ryšių skyrius, arba tos valstybės narės kompetentingas pareigūnas, kurie prašo pagalbos kompetentingos institucijos vardu;

3)

„institucija, į kurią kreipiamasi“ – tai valstybės narės centrinė ryšių įstaiga arba bet kuris ryšių skyrius, arba tos valstybės narės kompetentingas pareigūnas, kurie gauna pagalbos prašymą kompetentingos institucijos vardu;

4)

„centrinė ryšių įstaiga“ – tai pagal 3 straipsnio 3 dalį paskirta įstaiga, kuri pirmiausia atsakinga už ryšius su kitomis valstybėmis narėmis administracinio bendradarbiavimo srityje;

5)

„ryšių skyrius“ – tai bet kokia įstaiga, išskyrus centrinę ryšių įstaigą, turinti konkrečią teritorinę kompetenciją ar specializuotą atsakomybę už tam tikrą veiklą, kurią pagal 3 straipsnio 4 dalį kompetentinga institucija paskyrė tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą;

6)

„kompetentingas pareigūnas“ – tai bet koks pareigūnas, kuris pagal 3 straipsnio 5 dalį yra įgaliotas tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą;

7)

„akcizų įstaiga“ – tai bet kuri įstaiga, kurioje galima atlikti kai kuriuos akcizų taisyklėmis nustatytus formalumus;

8)

„nereguliarūs automatiniai mainai“ – tai sistemingas iš anksto apibrėžtos informacijos perdavimas kitai valstybei narei be išankstinio prašymo, vykdomas iš karto po to, kai tokia informacija gaunama;

9)

„reguliarūs automatiniai mainai“ – tai sistemingas iš anksto apibrėžtos informacijos perdavimas kitai valstybei narei be išankstinio prašymo, vykdomas iš anksto nustatytais reguliariais intervalais;

10)

„spontaniški mainai“ – tai nereguliarus informacijos perdavimas kitai valstybei narei be išankstinio prašymo;

11)

„kompiuterizuota sistema“ – tai Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimu Nr. 1152/2003/EB (9) įkurta akcizais apmokestinamų produktų judėjimui stebėti skirta kompiuterizuota sistema;

12)

„asmuo“ – tai:

a)

fizinis asmuo;

b)

juridinis asmuo arba

c)

jei taip nustato galiojantys teisės aktai – asmenų asociacija, galinti atlikti teisinius veiksmus, tačiau neturinti juridinio asmens teisinio statuso;

13)

„elektroniniu būdu“ – pasinaudojant elektronine duomenų apdorojimo (įskaitant skaitmeninį suspaudimą) ir saugojimo įranga, taip pat tinklais, radijo ryšiu, optinėmis technologijomis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;

14)

„identifikavimo numeris“ – tai šio reglamento 22 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas numeris;

15)

„PVM mokėtojo numeris“ – tai 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo – bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas (10) 22 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktuose nurodytas numeris;

16)

„akcizais apmokestinamų produktų judėjimas Bendrijos viduje“ – tai akcizais apmokestinamų produktų judėjimas tarp dviejų ar daugiau valstybių narių, taikant laikiną akcizų mokėjimo atidėjimo režimą, kaip apibrėžta Direktyvos 92/12/EEB III antraštinėje dalyje, arba akcizais apmokestinamų produktų, kurie išleisti vartojimui, kaip apibrėžta Direktyvos 92/12/EEB 7–10 straipsniuose, judėjimas tarp dviejų ar daugiau valstybių narių;

17)

„administracinis tyrimas“ – tai bet kokia kontrolė, patikrinimai ir kiti veiksmai, kurių pareigūnai ar kompetentingos institucijos imasi įgyvendindami savo įsipareigojimus, kad užtikrintų tinkamą akcizų teisės aktų taikymą;

18)

„CCN/CSI tinklas“ – tai Bendrijos sukurta bendra platforma, pagrįsta bendru ryšio tinklu (CCN) ir bendru sistemos sąsajos įtaisu (CSI), kad būtų užtikrinti kompetentingų institucijų informacijos mainai elektroniniu būdu muitų ir mokesčių srityje;

19)

„akcizai“ – tai mokesčiai, kuriais apmokestinama laikantis Bendrijos teisės aktų akcizų srityje, apimantys mokesčius, taikomus energetikos produktams ir elektros energijai pagal Direktyvą 2003/96/EB (11);

20)

„ALD“ – tai Direktyvos 92/12/EEB 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas dokumentas;

21)

„SALD“ – tai Direktyvos 92/12/EEB 7 straipsnio 4 dalyje nurodytas dokumentas.

3 straipsnis

1.   Kiekviena valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie kompetentingą instituciją, kurią ji paskyrė institucija, kurios vardu – tiesiogiai ar pavedus – turi būti taikomas šis reglamentas.

2.   Kiekviena valstybė narė paskiria centrinę ryšių įstaigą, kuriai pavedama pagrindinė atsakomybė už ryšius su kitomis valstybėmis narėmis administracinio bendradarbiavimo srityje. Apie tai ji informuoja Komisiją ir kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

3.   Centrinės ryšių įstaigos pagrindinė atsakomybė – informacijos mainai apie akcizais apmokestinamų produktų judėjimą, pirmiausiai ji yra atsakinga už:

a)

22 straipsnyje nurodytame elektroniniame registre laikomų duomenų mainus;

b)

23 straipsnyje nurodytą išankstinio perspėjimo sistemą;

c)

24 straipsnyje nurodytus kitų valstybių narių patikrinimo prašymus arba joms skirtus patikrinimo prašymus.

4.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija tiesioginiams informacijos mainams pagal šį reglamentą taip pat gali paskirti ryšių skyrius, kitus nei centrinė ryšių įstaiga. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad šių skyrių sąrašas būtų atnaujinamas bei pateikiamas kitų suinteresuotų valstybių narių centrinėms ryšių įstaigoms.

5.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija savo nustatytomis sąlygomis taip pat gali paskirti kompetentingus pareigūnus, kurie gali tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą. Paskyrusi tokį pareigūną, ji gali riboti tokio pavedimo taikymo sritį. Centrinė ryšių įstaiga yra atsakinga už šių pareigūnų sąrašo atnaujinimą bei jo pateikimą kitų suinteresuotų valstybių narių centrinėms ryšių įstaigoms.

6.   Pagal kompetentingų institucijų nustatytas sąlygas pareigūnai, besikeičiantys informacija pagal 11 ir 13 straipsnius, laikomi kompetentingais pareigūnais.

7.   Kai ryšių skyriai ar kompetentingi pareigūnai pateikia arba gauna pagalbos prašymus ar atsako į tokius pagalbos prašymus, jie praneša apie tai savo valstybės narės centrinei ryšių įstaigai, vadovaudamiesi jos nustatytomis sąlygomis.

8.   Kai ryšių skyrius ar kompetentingas pareigūnas gauna pagalbos prašymus, kurių vykdymui reikia imtis veiksmų, peržengiančių jo teritorijos ar veiklos ribas, jis nedelsdamas perduoda tokius prašymus savo valstybės narės centrinei ryšių įstaigai ir praneša apie tai prašančiajai institucijai. Tokiu atveju 8 straipsnyje nustatytas terminas prasideda kitą dieną po pagalbos prašymo perdavimo centrinei ryšių įstaigai.

4 straipsnis

1.   Šiame reglamente numatytas įpareigojimas suteikti pagalbą netaikomas informacijai ar dokumentams, 1 straipsnyje nurodytų administracinių institucijų gautiems veikiant teisminės institucijos leidimu ar prašymu.

2.   Tačiau jei kompetentinga institucija pagal nacionalinę teisę turi įgaliojimus perduoti pirmoje dalyje nurodytą informaciją, ši informacija gali būti perduota kaip šiame reglamente numatyto administracinio bendradarbiavimo dalis. Prieš perduodant tokią informaciją, turi būti gautas išankstinis teisminės institucijos leidimas, jei tokio leidimo reikia pagal nacionalinės teisės aktus.

II SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS PAPRAŠIUS

1 SKIRSNIS

Prašymas pateikti informaciją ir atlikti administracinius tyrimus

5 straipsnis

1.   Prašančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, perduoda 1 straipsnyje nurodytą informaciją, įskaitant visą informaciją, susijusią su konkrečiu atveju ar atvejais.

2.   Norėdama perduoti 1 dalyje nurodytą informaciją, institucija, į kurią kreipiamasi, atlieka visus administracinius tyrimus, reikalingus tokiai informacijai gauti.

3.   1 dalyje nurodytame prašyme gali būti pateiktas motyvuotas prašymas atlikti konkretų administracinį tyrimą. Jei valstybė narė nusprendžia, kad joks administracinis tyrimas nėra būtinas, ji nedelsdama praneša prašančiajai institucijai apie tokio sprendimo motyvus.

4.   Siekdama gauti prašomą informaciją arba atlikti prašomą administracinį tyrimą, institucija, į kurią kreipiamasi, ar administracinė institucija, kuriai buvo perduotas prašymas, veikia taip, kaip veiktų savo iniciatyva arba savo valstybės narės kitos valdžios institucijos prašymu.

6 straipsnis

Pagal 5 straipsnį teikiami prašymai pateikti informaciją ir atlikti administracinius tyrimus siunčiami kiek įmanoma naudojantis standartine forma, priimta 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau 24 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis 24 straipsnio 2 dalyje numatytas standartinis akcizais apmokestinamų produktų judėjimo patikrinimo dokumentas yra supaprastinta prašymo pateikti informaciją forma.

7 straipsnis

1.   Prašančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, jai perduoda bet kokią turimą susijusią informaciją, pateikdama ataskaitas, pranešimus ir bet kokius kitos formos dokumentus arba patvirtintas tikras jų kopijas ar išrašus iš jų, bei administracinių tyrimų rezultatus.

2.   Dokumentų originalai pateikiami tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja toje valstybėje narėje, kurioje yra įsteigta institucija, į kurią kreipiamasi, galiojančioms nuostatoms.

2 SKIRSNIS

Informacijos pateikimo terminas

8 straipsnis

Institucija, į kurią kreipiamasi, kuo greičiau pateikia 5 ir 7 straipsniuose nurodytą informaciją, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

9 straipsnis

Kai kuriais konkrečiais atvejais prašančioji institucija ir institucija, į kurią kreipiamasi, gali susitarti dėl kitų terminų, negu numatytieji 8 straipsnyje.

10 straipsnis

Jei institucija, į kurią kreipiamasi, negali įvykdyti prašymo iki termino pabaigos, ji apie tai praneša prašančiajai institucijai, nurodydama priežastis ir laiką, kada ji galės įvykdyti prašymą.

3 SKIRSNIS

Buvimas administracinėse patalpose ir dalyvavimas administraciniuose tyrimuose

11 straipsnis

1.   Prašančiosios institucijos ir institucijos, į kurią kreipiamasi, susitarimu bei vadovaujantis pastarosios nustatyta tvarka, prašančiosios institucijos įgalioti pareigūnai gali būti tose patalpose, kur valstybės narės, kurioje yra įsteigta institucija, į kurią kreipiamasi, administracinės institucijos atlieka savo pareigas, kad būtų galima keistis 1 straipsnyje nurodyta informacija. Jei prašoma informacija yra dokumentuose, kuriais gali naudotis institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai, prašančiosios institucijos pareigūnams duodamos tų dokumentų, kuriuose yra prašoma informacija, kopijos.

2.   Prašančiosios institucijos ir institucijos, į kurią kreipiamasi, susitarimu bei vadovaujantis pastarosios nustatyta tvarka, prašančiosios institucijos paskirti pareigūnai gali dalyvauti atliekant administracinius tyrimus, kad būtų galima keistis 1 straipsnyje nurodyta informacija. Administracinius tyrimus atlieka tik institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai. Prašančiosios institucijos pareigūnai nesinaudoja institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais. Tačiau jie, kaip ir institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai, gali patekti į tas pačias patalpas ir naudotis tais pačiais dokumentais, tai atlikdami per savo tarpininką, ir tik tiek, kiek to reikia atliekamam administraciniam tyrimui.

3.   Prašančiosios institucijos pareigūnai, esantys kitoje valstybėje narėje pagal 1 ir 2 dalių nuostatas, bet kuriuo metu turi būti pasiruošę pateikti rašytinį įgaliojimą, kuriame jie būtų identifikuoti ir būtų nurodytas oficialus veiksnumas.

4 SKIRSNIS

Vienalaikis patikrinimas

12 straipsnis

Siekdamos keistis 1 straipsnyje nurodyta informacija, dvi ar daugiau valstybių narių gali susitarti savo teritorijose atlikti vienalaikį vieno ar kelių asmenų, dėl kurių jos turi bendrą ar papildomą interesą, akcizų mokėjimo patikrinimą, jei toks patikrinimas būtų veiksmingesnis už vienos valstybės narės atliekamą patikrinimą.

13 straipsnis

1.   Valstybė narė savarankiškai nustato asmenis, dėl kurių ji ketina siūlyti atlikti vienalaikį patikrinimą. Tos valstybės narės kompetentinga institucija praneša kitų suinteresuotų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie atvejus, kada siūloma atlikti vienalaikį patikrinimą. Ji nurodo savo pasirinkimo priežastis, kiek tai įmanoma, pateikdama informaciją, kuria remiantis ji priėmė tokį sprendimą. Ji nurodo terminą, per kurį toks patikrinimas turėtų būti atliktas.

2.   Tuomet atitinkamos valstybės narės nusprendžia, ar jos nori dalyvauti atliekant vienalaikį patikrinimą. Gavusi pasiūlymą atlikti vienalaikį patikrinimą, kompetentinga institucija kitos valstybės narės institucijai patvirtina savo sutikimą arba motyvuotą atsisakymą.

3.   Kiekviena kompetentinga institucija paskiria atstovą, atsakingą už patikrinimo veiksmų priežiūrą ir koordinavimą.

4.   Atlikus vienalaikį patikrinimą, kompetentingos institucijos nedelsdamos informuoja kitų valstybių narių akcizų ryšių įstaigas apie sukčiavimo būdus, nustatytus per tokį vienalaikį patikrinimą, kai manoma, kad tokia informacija yra ypatingai svarbi kitoms valstybėms narėms. Kompetentingos institucijos taip pat gali informuoti Komisiją.

5 SKIRSNIS

Prašymas įteikti pranešimą apie administracinius sprendimus ir priemones

14 straipsnis

Prašančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, laikydamasi galiojančių savo valstybės narės taisyklių dėl panašių pranešimų, praneša adresatui apie visus prašančiosios valstybės narės administracinių institucijų priimtus su akcizų teisės aktų taikymu susijusius administracinius sprendimus ir priemones, išskyrus nurodytus 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl tarpusavio pagalbos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (12) 5 straipsnyje.

15 straipsnis

Prašymuose įteikti pranešimą, kuriuose nurodomas sprendimo ar priemonės, apie kurią turi būti pranešta, objektas, pateikiamas vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir bet kokia kita atitinkama informacija, reikalinga adresatui identifikuoti.

16 straipsnis

Institucija, į kurią kreipiamasi, nedelsdama informuoja prašančiąją instituciją apie prašymo įteikti pranešimą vykdymą, pirmiausia nurodydama pranešimo apie sprendimą ar priemonę perdavimo adresatui datą arba negalėjimo perduoti priežastis. Prašymas negali būti atmestas dėl sprendimo ar priemonės, apie kuriuos turi būti pranešta, turinio.

III SKYRIUS

INFORMACIJOS MAINAI BE IŠANKSTINIO PRAŠYMO

17 straipsnis

Nepažeisdama IV skyriaus, kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija nereguliariais ar reguliariais automatiniais mainais perduoda 1 straipsnyje nurodytą informaciją kitos suinteresuotos valstybės narės kompetentingai institucijai, kai:

1)

neatitikimas akcizų teisės aktams ar jų pažeidimas įvyko, arba įtariama, kad įvyko, kitoje valstybėje narėje;

2)

dėl neatitikimo akcizų teisės aktams ar jų pažeidimo, kuris įvyko arba įtariama, kad įvyko vienos valstybės narės teritorijoje, gali būti pasekmių kitoje valstybėje narėje;

3)

yra rizika, kad kitoje valstybėje narėje bus sukčiaujama akcizų srityje arba jie bus nesumokėti.

18 straipsnis

Pagal 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką nustatoma:

1)

informacijos, kuria turi būti keičiamasi, tikslios rūšys;

2)

tokių mainų periodiškumas;

3)

informacijos mainų praktinės priemonės.

Kiekviena valstybė narė nustato, ar ji dalyvaus keičiantis konkrečia informacijos rūšimi, taip pat ar ji tai atliks naudodamasi reguliariais ar nereguliariais automatiniais mainais.

19 straipsnis

Visais atvejais valstybių narių kompetentingos institucijos gali be išankstinio prašymo ir naudodamosi spontaniškais mainais perduoti viena kitai jų turimą 1 straipsnyje nurodytą informaciją.

20 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų administracinių ir organizacinių priemonių, kad palengvintų šiame skyriuje nurodytus mainus.

21 straipsnis

Įgyvendinant šio skyriaus nuostatas, valstybė narė negali būti įpareigota nustatyti naujas pareigas asmenims, siekiant rinkti informaciją, ar prisiimti neproporcingą administracinę naštą.

IV SKYRIUS

INFORMACIJOS APIE SANDORIUS BENDRIJOS VIDUJE SAUGOJIMAS IR MAINAI

22 straipsnis

1.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija turi elektroninę duomenų bazę, kurioje yra tokie registrai:

a)

asmenų, kurie yra įgaliotieji sandėlių savininkai arba registruotieji prekybininkai akcizų tikslais, kaip apibrėžta Direktyvos 92/12/EEB 4 straipsnio a ir d punktuose, registras;

b)

patalpų, kurioms suteiktas mokestinių sandėlių statusas, registras.

2.   Kitos valstybės narės gali naudotis tokia registre esančia informacija:

a)

identifikavimo numeris, kurį asmeniui arba patalpoms išdavė kompetentinga institucija;

b)

asmens vardas, pavardė, pavadinimas ir adresas arba patalpų adresas;

c)

akcizais apmokestinamų produktų, kuriuos gali laikyti ar gauti tas asmuo arba kurie gali būti laikomi ar gaunami tose patalpose, rūšis ir kombinuotoji nomenklatūra;

d)

centrinės ryšių įstaigos arba akcizų įstaigos, kuri gali suteikti tolesnę informaciją, identifikavimas;

e)

leidimo, kuris suteiktas įgaliotajam sandėlio savininkui arba registruotajam prekybininkui, išdavimo, pakeitimo data ir, kai taikoma, galiojimo pabaigos data;

f)

informacija, reikalinga nustatyti įsipareigojimus prisiėmusius asmenis, kaip apibrėžta Direktyvos 92/12/EEB 15 straipsnio 3 dalyje;

g)

informacija, jei ji prieinama, reikalinga nustatyti asmenis, kurie nereguliariai dalyvauja akcizais apmokestinamų produktų judėjime.

3.   Kiekvieno nacionalinio registro informacija yra prieinama kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms tik akcizų tikslais.

4.   Kiekvienos valstybės narės centrinė ryšių įstaiga arba ryšių skyrius užtikrina, kad asmenys, kurie dalyvauja akcizais apmokestinamų produktų judėjime Bendrijos viduje, gali gauti patvirtinimą apie informaciją, turimą pagal šį straipsnį.

5.   Išsami 2 dalyje nurodyta informacija, išsami įvedimo į registrus bei jų atnaujinimo tvarka, 2 dalyje nurodytų asmenų bei patalpų identifikavimui reikalingų identifikavimo numerių registravimo ir informacijos rinkimo darnieji standartai ir registrų prieinamumo visoms valstybėms narėms, kaip nustatyta 3 dalyje, tvarka yra apibrėžiama 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

6.   Kai prekybininkas gali būti identifikuotas tik pagal PVM mokėtojo numerį, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1798/2003 27 straipsnis.

23 straipsnis

1.   Valstybės narės įdiegia elektroninę išankstinio perspėjimo sistemą, pagal kurią akcizais apmokestinamų produktų išsiuntimo valstybės narės centrinė ryšių įstaiga arba ryšių skyrius gali siųsti informaciją ar perspėjimo pranešimą paskirties valstybės narės ryšių įstaigai, kai ta ryšių įstaiga ar skyrius gauna ALD informaciją, ir ne vėliau kaip iki produktų išsiuntimo. ALD informacija pagrįsta rizikos analizė, kaip dalis tokių informacijos mainų, atliekama iki pranešimo išsiuntimo ir, jei manoma esant reikalinga, po pranešimo gavimo.

2.   Informacija, kuria turi būti keičiamasi, ir atitinkamos priemonės nustatomos pagal 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką.

24 straipsnis

1.   Pagal 5 straipsnį akcizais apmokestinamų produktų judėjimo metu ar jam pasibaigus valstybės narės centrinė ryšių įstaiga gali prašyti informacijos iš kitos valstybės narės centrinės ryšių įstaigos ar ryšių skyriaus. Šių informacijos mainų tikslais ALD arba SALD informacija pagrįsta rizikos analizė atliekama iki prašymo išsiuntimo ir, jei manoma, esant reikalinga, po prašymo gavimo.

2.   1 dalyje nurodyti informacijos mainai atliekami remiantis minėto produktų judėjimo standartiniu patikrinimo dokumentu. Šio dokumento forma ir turinys bei informacijos mainų priemonės nustatomi 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.   Valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs akcizais apmokestinamų produktų siuntėjas, atitinkamos institucijos, pasinaudodamos 2 dalyje nurodytu dokumentu, gali suteikti pagalbą tais atvejais, kai toks siuntėjas negauna ALD arba SALD 3 kopijos ir kai toks siuntėjas yra išnaudojęs visas savo turimas priemones siekdamos gauti įrodymus, kad produktų judėjimas yra atliktas. Jei tokia pagalba suteikiama, siuntėjas nėra atleidžiamas nuo mokestinių įsipareigojimų.

Suteikiant tokią pagalbą paskirties valstybės narės atitinkamos institucijos deda visas pastangas, kad patenkintų visus prašymus, kuriuos joms pateikia siuntėjo valstybės narės atitinkamos institucijos.

25 straipsnis

1.   Kai akcizais apmokestinamų produktų judėjimo kontrolė ir stebėjimas atliekami naudojantis kompiuterine sistema, kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija saugo ir apdoroja informaciją šioje sistemoje.

Informacija saugoma mažiausiai tris metus nuo kalendorinių metų, kuriais buvo pradėtas judėjimas, pabaigos, kad tokia informacija galėtų būti panaudota šiuo reglamentu numatytoms procedūroms.

2.   Valstybės narės užtikrinta, kad sistemoje saugoma informacija būtų nuolat atnaujinama, išsami ir tiksli.

V SKYRIUS

SANTYKIAI SU KOMISIJA

26 straipsnis

1.   Valstybės narės ir Komisija nagrinėja bei vertina, kaip veikia šiame reglamente numatyto administracinio bendradarbiavimo priemonės. Taikant šį straipsnį Komisija kaupia valstybių narių patirtį, kad pagerintų šių priemonių veikimą. Todėl, valstybių narių pateiktoje informacijoje neturi būti individualių arba asmens duomenų.

2.   Valstybės narės perduoda Komisijai visą turimą informaciją, susijusią su šio reglamento taikymu, įskaitant visus statistinius duomenis, kurie reikalingi įvertinant reglamento įgyvendinimą. Atitinkami statistiniai duomenys nustatomi pagal 34 straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką ir jų perduodama tik tiek, kiek jų turima ir tikėtina, kad toks perdavimas neužkraus nepateisinamos administracinės naštos.

3.   Valstybės narės praneša Komisijai visą turimą informaciją apie būdus arba priemones, kurios buvo naudotos arba, kai įtariama, kad jie buvo naudojami, pažeidžiant akcizų teisės aktus, kuriais atskleidžiami trūkumai arba spragos įgyvendinant šiuo reglamentu numatytas administracinio bendradarbiavimo priemones, jei manoma, kad tokia informacija yra ypatingai svarbi kitoms valstybėms narėms.

4.   Norėdamos įvertinti šios administracinio bendradarbiavimo kovojant su mokesčių vengimu ir sukčiavimu mokesčių srityje sistemos veiksmingumą, valstybės narės gali perduoti Komisijai bet kokią kitą turimą 1 straipsnyje nurodytą informaciją.

5.   Komisija perduoda 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją kitoms suinteresuotoms valstybėms narėms.

VI SKYRIUS

RYŠIAI SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

27 straipsnis

1.   Kai valstybės narės kompetentinga institucija gauna informaciją iš trečiosios šalies, ta institucija gali perduoti informaciją valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurios gali būti suinteresuotos ją gauti, ir bet kuriuo atveju – visoms toms institucijoms, kurios prašo tos informacijos, jei tai leidžiama pagal pagalbos susitarimus su ta konkrečia trečiąja šalimi. Kai tokia informacija yra reikšminga Bendrijos mastu, ji taip pat gali būti perduota Komisijai.

2.   Jei suinteresuota trečioji šalis teisiškai įsipareigojo suteikti pagalbą, reikalingą sukaupti akcizų teisės aktus pažeidžiančių sandorių neteisėtumą patvirtinantiems įrodymams, pagal šį reglamentą gauta informacija gali būti perduota, jei dėl to sutinka informaciją pateikusios kompetentingos institucijos, tai trečiajai šaliai vadovaujantis tų institucijų valstybės narės vidaus teisės aktų nuostatomis, kurios taikomos perduodant asmens duomenis trečiosioms šalims.

VII SKYRIUS

INFORMACIJOS MAINUS REGLAMENTUOJANČIOS SĄLYGOS

28 straipsnis

Pagal šį reglamentą perduodama informacija, kiek tai įmanoma, teikiama elektroniniu būdu pagal 34 straipsnio 2 dalį nustatytiną tvarką.

29 straipsnis

Pagalbos prašymai, įskaitant prašymus įteikti pranešimus, bei prie jų pridedami dokumentai gali būti paruošti bet kokia kalba, dėl kurios susitaria institucija, į kurią kreipiamasi, ir prašančioji institucija. Minėti prašymai verčiami į tos valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi institucija, į kurią kreipiamasi, valstybinę kalbą ar vieną iš valstybinių kalbų tik tais atvejais, kai institucija, į kurią kreipiamasi, pateikia motyvuotą tokio vertimo prašymą.

30 straipsnis

1.   Valstybės narės institucija, į kurią kreipiamasi, suteikia kitos valstybės narės prašančiajai institucijai 1 straipsnyje nurodytą informaciją, jei:

a)

informacijos prašymų, kuriuos per konkretų laikotarpį pateikė prašančioji institucija, skaičiumi ir pobūdžiu nesukeliama institucijai, į kurią kreipiamasi, neproporcinga administracinė našta;

b)

prašančioji institucija išnaudojo įprastinius informacijos šaltinius, kuriais tomis aplinkybėmis ji galėjo pasinaudoti prašomai informacijai gauti, nesukeldama rizikos sunkiau pasiekti pageidaujamą tikslą.

2.   Tais atvejais, kai teikiant tarpusavio pagalbą atsiranda konkrečios problemos, sąlygojančios pernelyg dideles išlaidas, institucija, į kurią kreipiamasi, ir prašančioji institucija gali susitarti dėl specialių kompensavimo priemonių.

3.   Šiuo reglamentu neįpareigojama atlikti tyrimų ar suteikti informacijos, jei valstybės narės, kuri turėtų suteikti informaciją, įstatymai ar administracinė praktika neleidžia kompetentingai institucijai atlikti tokių tyrimų arba rinkti tokios informacijos ar ją naudoti tos valstybės narės tikslams.

4.   Valstybės narės kompetentinga institucija gali atsisakyti perduoti informaciją, jei prašančioji valstybė narė negali suteikti panašios informacijos dėl teisinių priežasčių.

5.   Prašymas suteikti informaciją, kuri atskleistų komercinę, pramoninę arba profesinę paslaptį ar komercinį procesą arba kurios atskleidimas prieštarautų viešajai tvarkai, gali būti atmestas.

6.   Institucija, į kurią kreipiamasi, informuoja prašančiąją instituciją apie priežastis, kuriomis paremtas pagalbos prašymo atmetimas. Be to, statistikos tikslais Komisija kasmet informuojama apie priežasčių, dėl kurių atmetami pagalbos prašymai, rūšis.

7.   Mažiausia suma, dėl kurios galima pateikti pagalbos prašymą, gali būti patvirtinta vadovaujantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

31 straipsnis

1.   Pagal šį reglamentą perduodamai informacijai taikoma konfidencialumo pareiga ir ji saugoma taip, kaip panaši informacija tiek pagal ją gavusios valstybės narės nacionalinės teisės aktus, tiek pagal Bendrijos institucijoms taikomas atitinkamas nuostatas.

Tokia informacija gali būti naudojama apmokestinimo bazės nustatymui, akcizų surinkimui ar jų administracinei kontrolei, akcizais apmokestinamų produktų judėjimo kontrolei, rizikos analizei ir tyrimams.

Nepažeidžiant bendrųjų taisyklių ir teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių atsakovų ir liudytojų teises teismo ar administraciniuose procesuose, ši informacija gali būti naudojama tokiuose procesuose, kuriuose gali būti sprendžiama dėl nuobaudų už mokesčių teisės aktų pažeidimus.

Ši informacija taip pat gali būti naudojama nustatyti kitus mokesčius, muitus ir rinkliavas, kurioms taikomas Direktyvos 76/308/EEB 2 straipsnis.

Komisijos saugumo akreditacijos tarnybos tinkamai akredituoti asmenys gali susipažinti su šia informacija tik tiek, kiek to reikia CCN/CSI tinklui prižiūrėti, palaikyti ir tobulinti.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, informaciją teikiančios valstybės narės kompetentinga institucija leidžia prašančiosios institucijos valstybei narei naudotis šia informacija kitiems tikslams, jei pagal institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybės narės teisės aktus informaciją galima naudoti panašiems tikslams.

3.   Jei prašančioji institucija mano, kad iš institucijos, į kurią kreipiamasi, gauta informacija gali būti naudinga trečiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, ji gali perduoti informaciją tai institucijai. Prašančioji institucija apie tai informuoja instituciją, į kurią kreipiamasi. Institucija, į kurią kreipiamasi, gali nustatyti, kad tik gavus išankstinį jos sutikimą informacija gali būti perduodama trečiajai valstybei narei.

4.   Valstybės narės apriboja Direktyvos 95/46/EB 10 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje, 12 ir 21 straipsniuose numatytų teisių ir pareigų apimtį, jei to reikia tos direktyvos 13 straipsnio e punkte nurodytiems interesams apsaugoti.

32 straipsnis

Teikiant šiuo reglamentu numatytą pagalbą institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnų gautos ir prašančiajai institucijai perduotos ataskaitos, pranešimai ir bet kokie kiti dokumentai arba patvirtintos jų kopijos ar išrašai iš jų prašančiosios institucijos valstybės narės kompetentingų įstaigų gali būti naudojami kaip įrodymai tokiu pačiu pagrindu kaip ir panašūs dokumentai, kuriuos pateikė kita tos šalies institucija.

33 straipsnis

1.   Taikydama šį reglamentą, valstybė narė imasi visų reikalingų priemonių, kad:

a)

užtikrintų veiksmingą vidinį koordinavimą tarp kompetentingų institucijų, nurodytų 3 straipsnyje;

b)

nustatytų tokiam koordinavimui įgaliotų institucijų tiesioginį bendradarbiavimą;

c)

užtikrintų sklandų šiame reglamente numatytos informacijos mainų sistemos veikimą.

2.   Komisija nedelsdama perduoda kiekvienos valstybės narės kompetentingai institucijai visą informaciją, kurią ji gauna ir gali suteikti.

VIII SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

34 straipsnis

1.   Komisijai padeda Akcizų komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 92/12/EB 24 straipsnio 1 dalį.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

35 straipsnis

1.   Kas penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir remdamasi visų pirma valstybių narių suteikta informacija Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šio reglamento taikymą.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šio reglamento taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

36 straipsnis

1   Jei kompetentingos institucijos dvišalių susitarimų pagrindu susitaria šio reglamento reglamentuojamose srityse, išskyrus atskirus atvejus, jos nedelsdamos praneša apie tai Komisijai. Komisija savo ruožtu apie tai informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

37 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. lapkričio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. ZALM


(1)  Nuomonė pareikšta 2004 m. balandžio 1 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 112, 2004 4 30, p. 64.

(3)  OL L 336, 1977 12 27, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/56/EB (OL L 127, 2004 4 29, p. 70).

(4)  OL L 264, 2003 10 15, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 1).

(5)  OL L 76, 1992 3 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

(6)  1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos aktas (OL C 24, 1998 1 23, p. 1).

(7)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(8)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(9)  OL L 162, 2003 7 1, p. 5.

(10)  OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).

(11)  OL L 283, 2003 10 31, p. 51. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/75/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 100).

(12)  OL L 73, 1976 3 19, p. 18. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.


4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/11


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2074/2004

2004 m. lapkričio 29 d.

nustatantis galutinį antidempingo muitą tam tikrų žiedinių segtuvų mechanizmų, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) („pagrindinis reglamentas“), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į pasiūlymą, kurį Komisija pateikė, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Galiojančios priemonės

(1)

1997 m. sausio mėn. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 119/97 (2) nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikrų žiedinių segtuvų mechanizmų („ŽSM“), kurių kilmė inter alia - Kinijos Liaudies Respublika („KLR“, arba „aptariama šalis“), importui. Galutinis muito tarifas, taikytinas grynajai franko prie Bendrijos sienos kainai, nesumokėjus muito, buvo 32,5 % World Wide Stationery Mfg („WWS“), bendrovei, kuriai buvo suteiktas individualus režimas, ir 39,4 % visoms kitoms bendrovėms Kinijos Liaudies Respublikoje. Šie muito tarifai buvo taikomi ŽSM, išskyrus žiedinius mechanizmus su 17 arba 23 žiedais (TARIC kodai 8305100011, 8305100012 ir 8305100019), tuo tarpu ŽSM su 17 ir 23 žiedais (TARIC kodai 8305100021, 8305100022 ir 8305100029) buvo taikomas muitas, lygus minimalios importo kainos („MIK“) 325 EUR už 1 000 vienetų ir franko prie Bendrijos sienos kainos, nesumokėjus muito, skirtumui, kai pastaroji kaina buvo mažesnė už MIK.

(2)

2000 m. rugsėjo mėnesį, gavus prašymą apžvelgti ir persvarstyti imlumą minėtoms priemonėms, pateiktą pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį, muito tarifai, taikytini ŽSM, išskyrus ŽSM su 17 ir 23 žiedais (TARIC kodai 8305100011, 8305100012 ir 8305100019), buvo padidinti Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2100/2000 (3) iki 51,2 % WWS bendrovei ir iki 78,8 % visoms kitoms bendrovėms KLR.

(3)

Nuo 2002 m. birželio mėn. Indonezijos kilmės ŽSM importui galioja antidempingo ir kompensuojamosios priemonės. Šios priemonės, kurios neįeina į šią peržiūrą, buvo nustatytos atitinkamai 2002 m. birželio 4 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 976/2002 ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 977/2002 (4).

(4)

Po tyrimo dėl įtarimų, kad ŽSM importas, siunčiamas iš Vietnamo, apeina antidempingo priemones, nustatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 119/97, šios priemonės Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1208/2004 (5) buvo pradėtos taikyti importui, siunčiamam iš Vietnamo.

(5)

2004 m. balandžio mėn. buvo pradėtas tyrimas dėl įtarimo, kad ŽSM importas, siunčiamas iš Tailando, apeina antidempingo priemones, nustatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 119/97, nesvarbu, ar jis deklaruojamas ar nedeklaruojamas kaip Tailando kilmės importas (6).

(6)

Abu tyrimai, minėti ankstesniuose dviejuose konstatuojamosios dalies punktuose, buvo vykdomi neatsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus.

2.   Prašymas atlikti peržiūrą

(7)

Paskelbus pranešimą apie būsimą antidempingo priemonių, taikomų tam tikrų KLR kilmės ŽSM importui, galiojimo termino pabaigą (7), Komisija 2001 m. spalio 23 d. gavo prašymą peržiūrėti šias priemones pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(8)

Prašymą pateikė du Bendrijos gamintojai, Koloman Handler AG ir Krause Ringbuchtechnik GmbH („pareiškėjai“), atstovaujantys didžiajai daliai Bendrijos visos ŽSM gamybos. Prašymas rėmėsi tuo, jog tikėtina, kad, pasibaigus priemonių galiojimui, padidės žalingomis dempingo kainomis įvežamas KLR importas.

(9)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų persvarstymui pradėti pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Komisija inicijavo persvarstymą (8).

3.   Tyrimas

a)   Procedūra

(10)

Komisija eksportuojantiems gamintojams, žinomiems suinteresuotiems importuotojams ir naudotojams, eksportuojančios šalies atstovams, Bendrijos gamintojams pareiškėjams ir kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams oficialiai pranešė apie termino pabaigos persvarstymą. Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie persvarstymo inicijavimą nustatytą laiką pateikti savo požiūrį raštu ir paprašyti būti išklausytoms.

(11)

Visoms šalims, kurios per nurodytą laiką paprašė būti išklausytos ir pateikė konkrečias priežastis, kodėl taip turėtų būti padaryta, tokia galimybė buvo suteikta.

(12)

Visoms šalims, kurioms oficialiai buvo pranešta apie persvarstymo inicijavimą, ir toms šalims, kurios to paprašė per inicijavimo pranešime nustatytą laiką, buvo išsiuntinėti klausimynai. Be to, buvo susisiekta su vienu gamintoju Indijoje (analogiškoje šalyje), ir jis taip pat gavo klausimyną.

(13)

Atsakymai buvo gauti iš dviejų Bendrijos gamintojų pareiškėjų ir vieno eksportuojančio gamintojo aptariamoje šalyje, taip pat iš vieno gamintojo analogiškoje šalyje ir dviejų nesusijusių importuotojų Bendrijoje.

(14)

Visoms suinteresuotoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir motyvus, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti taikyti galutinius antidempingo muitus. Joms buvo duotas tam tikras laikas pateikti informaciją apie laikotarpį po jos atskleidimo. Šalių pastabos buvo apsvarstytos ir, jei tikslinga, nustatyti faktai buvo atitinkamai pakeisti.

b)   Suinteresuotosios šalys ir tikrinamieji apsilankymai

(15)

Buvo siekiama gauti ir patikrinti visą informaciją, kuri buvo laikoma būtina, norint nustatyti, kokia yra tikimybė, kad dempingas ir daroma žala Bendrijos interesams tęsis arba pasikartos. Patikrinimo tikslais buvo apsilankyta šių bendrovių patalpose:

i)

Bendrijos gamintojai pareiškėjai

Krause Ringbuchtechnik GmbH, Espelkamp, Vokietija

SX Bürowaren Produktions- und Handels GmbH (iki 2001 m. lapkričio mėnesio ŽSM gamino Koloman Handler AG), Viena, Austrija (žr. 50 konstatuojamąją dalį)

ii)

Gamintojas eksportuojančioje šalyje

World Wide Stationery Mfg, Honkongas, KLR

iii)

Gamintojas analogiškoje šalyje

Tocheunglee Stationery Manufacturing Co, Chennai, Indija

iv)

Nesusijęs importuotojas Bendrijoje

Bensons International Systems B.V., Utrecht, Nyderlandai.

c)   Tiriamasis laikotarpis

(16)

Tyrimas dėl dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės vyko nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. („tiriamasis laikotarpis“, arba „TL“). Siekiant įvertinti tikimybę, kad žala bus tęsiama arba pasikartos, buvo tiriamos atitinkamos tendencijos, būdingos laikotarpiui nuo 1998 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos („aptariamasis laikotarpis“).

B.   APTARIAMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1.   Aptariamas produktas

(17)

Aptariamas produktas – tai tas pats produktas, kuris buvo tiriamas pradiniame tyrime, t. y. tam tikri žiediniai segtuvų mechanizmai, kuriuos sudaro dvi stačiakampės plieninės plokštelės arba vielos su ne mažiau kaip keturiais pritvirtintais plieninės vielos pusžiedžiais, prilaikomais plieniniu dangteliu. Jie gali būti atsegti, patraukiant pusžiedžius arba mažu plieniniu spragtukiniu mechanizmu, pritvirtintu prie ŽSM. Paprastai žiediniame segtuvų mechanizme yra žiedas, plokštelė, dangtelis, akutė ir atitinkamais atvejais spragtukinis mechanizmas. Žiedai gali būti įvairių formų, bet dažniausiai jie yra apvalūs arba D raidės formos. Šiuo metu ŽSM klasifikuojami KN kodais ex 8305 10 00 (TARIC kodais 8305100011, 8305100012 ir 8305100019, išskyrus mechanizmus su 17 arba 23 žiedais, ir TARIC kodais 8305100021, 8305100022 ir 8305100029, kai mechanizmai turi 17 ir 23 žiedus). Svirtiniai arkiniai mechanizmai („SAM“), klasifikuojami tuo pačiu KN kodu, neįeina į šio tyrimo apimtį.

(18)

ŽSM yra naudojami popieriniams, kartoniniams ir plastiku dengtiems segtuvams, prezentacijų bei kitokiems įrištiems segtuvams gaminti.

(19)

Tiriamuoju laikotarpiu Bendrijoje buvo parduodama labai daug įvairių tipų ŽSM. Šie tipai skyrėsi pagrindo pločiu, mechanizmo tipu, žiedų skaičiumi, atsegimo sistema, susegamo popieriaus kiekiu, žiedų diametru, žiedų forma, ilgiu ir tarpų tarp žiedų dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad visi tipai turi iš esmės tokias pat fizines ir technines charakteristikas ir tam tikru mastu gali vienas kitą pakeisti, buvo nustatyta, kad visi ŽSM šio proceso tikslais sudaro vieną produktą.

2.   Panašus produktas

(20)

Buvo nustatyta, kad ŽSM, kurie yra gaminami ir parduodami analogiškos šalies (Indijos) vidaus rinkoje, ir ŽSM, kurie yra eksportuojami į Bendriją iš KLR, turi tas pačias esmines fizines ir technines charakteristikas ir paskirtį.

(21)

Taip pat buvo nustatyta, kad į Bendriją importuojamų KLR kilmės ŽSM ir Bendrijos pramonės pagamintų ir Bendrijos rinkoje parduodamų ŽSM esminės fizinės bei cheminės charakteristikos bei paskirtis visiškai nesiskiria.

(22)

Todėl buvo padaryta išvada, kad analogiškos šalies vidaus rinkoje gaminami ir parduodami ŽSM, į Bendriją eksportuojami KLR kilmės ŽSM ir Bendrijos pramonės gaminami ir Bendrijos rinkoje parduodami ŽSM visi yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C.   DEMPINGO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(23)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, buvo ištirta, ar tikėtina, kad, pasibaigus priemonių galiojimo terminui, dempingas tęsis arba pasikartos.

1.   Preliminarios pastabos

(24)

Iš trijų Kinijos eksportuojančių gamintojų, įvardytų skunde, bendradarbiavo tik WWS, kuriam pradiniame tyrime ir imlumo tyrime buvo suteiktas individualus režimas. Kitos dvi eksportuojančios bendrovės pareiškė, kad per TL aptariamo produkto į Bendriją jos neeksportavo. Tačiau atrodo, kad viena iš šių įmonių dalyvavo apeinant muitus per Tailandą, ir tą faktą buvo tyrusi Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) (žr. 42 ir 43 konstatuojamąsias dalis).

2.   Dempingo tęsimasis

(25)

Eurostato duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu visą vienintelės bendradarbiavusios įmonės eksportą sudarė KLR kilmės importas. Tokio eksporto apimtis dabartiniu tiriamuoju laikotarpiu sudarė 1,9 % viso Bendrijoje sunaudojamo kiekio palyginti su 45 % viso Bendrijoje sunaudojamo kiekio pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 1994 m. spalio 1 d. iki 1995 m. rugsėjo 30 d.

a)   Metodika

(26)

Lyginant su pradiniu tyrimu, pasikeitė tik tai, kad buvo parinkta kita analogiška šalis, visa kita dempingo dydžio apskaičiavimo metodika liko ta pati.

b)   Analogiška šalis

(27)

Kadangi KLR yra pereinamosios ekonomikos šalis, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis informacija, gauta atitinkamoje rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje („analogiškoje šalyje“), kuri buvo parinkta, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu.

(28)

Pradiniame tyrime analogiška šalimi buvo pasirinkta Malaizija. Atsižvelgiant į tai, kad gamyba Malaizijoje nutrūko ir buvo perkelta inter alia į Indiją, reikėjo pasirinkti kitą tipišką šalį. Prašyme dėl termino pabaigos persvarstymo analogiška šalimi normaliajai vertei nustatyti buvo pasiūlyta pasirinkti Indiją. Šiam pasirinkimui prieštaravimų nebuvo. Taip pat buvo nustatyta, kad Indija pasirenkama dėl tam tikrų priežasčių, t. y. jos vidaus rinkos dydžio, jos rinkos atvirumo ir prieigos prie pagrindinių medžiagų, kurios užtikrina normalias konkurencijos sąlygas. Indijos gamintojas, su kuriuo buvo susisiekta, sutiko bendradarbiauti; jo pardavimai vidaus rinkoje buvo gana tipiški. Ši įmonė buvo susijusi su bendradarbiavusiu Kinijos eksportuojančiu gamintoju, bet nebuvo nustatyta jokių priežasčių, duodančių pagrindo manyti, kad tai galėtų turėti įtakos normaliosios vertės nustatymui. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, Indija buvo laikoma tinkama analogiška šalimi normaliajai vertei nustatyti.

c)   Normalioji vertė

(29)

Buvo nustatyta, kad panašaus produkto pardavimas analogiškos šalies vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį buvo pelningas ir tipiškas. Todėl normalioji vertė buvo nustatyta, remiantis kaina, kurią, vykstant įprastai prekybai, sumokėjo arba turėjo sumokėti nepriklausomi klientai analogiškoje šalyje, t. y. Indijoje.

d)   Eksporto kaina

(30)

Kadangi aptariamas produktas buvo eksportuojamas nepriklausomiems klientams Bendrijoje, eksporto kaina buvo nustatyta, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, t. y. remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina eksporto kaina.

e)   Palyginimas

(31)

Siekiant sąžiningo palyginimo ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, buvo deramai atsižvelgta į tam tikrus skirtumus ir daromi atitinkami patikslinimai dėl krovinių gabenimo šalies viduje, nuolaidų ir atidėtų grąžinamųjų sumų, tvarkymo ir krovos, transporto ir kredito sąnaudų, komisinių ir draudimo, kurie turi įtakos kainoms ir kainų palyginimui.

(32)

Tačiau šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad, pradėjus taikyti antidempingo priemones, į Bendriją eksportuojami ŽSM kiekiai ir tipai ryškiai sumažėjo. Todėl panašaus produkto tipai, parduodami analogiškos šalies vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį, galėjo būti lyginami tik su 10 % ŽSM tipų, kuriuos vienintelis bendradarbiavęs eksportuojantis gamintojas eksportavo tiesiai iš KLR. Tuo tarpu pradiniame tyrime lyginimas rėmėsi 75 % visos pardavimo apimties. Faktiškai dabartiniu tiriamuoju laikotarpiu didžioji dauguma tiesioginio eksporto iš KLR tenkino rinkos „nišų segmentų“ paklausą, pavyzdžiui, žiedinių mechanizmų su 17 ar 23 žiedais, kuriems taikoma MIK, paklausą.

f)   Dempingo dydis

(33)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, svertinis normaliosios vertės vidurkis buvo lyginamas su svertiniu eksporto kainos vidurkiu, esant tam pačiam prekybos lygiui. Palyginimas parodė, kad dempingo nėra.

g)   Išvada dėl dempingo

(34)

Vertinant dempingo praktiką, nenustatyta, kad dempingą būtų taikęs WWS, bendradarbiaujantis Kinijos eksportuojantis gamintojas. Tačiau WWS tiesioginio eksporto į Bendriją apimtis šiuo tiriamuoju laikotarpiu buvo daug mažesnė nei tokio eksporto apimtis, nustatyta per pradinį tyrimą. Be to, WWS tiesioginį eksportą iš KLR sudarė daugiausia sudėtingesnieji ŽSM, ypač modeliai su 17 ir 23 žiedais, kuriems buvo taikomas muitas MIK forma (žr. 32 konstatuojamąją dalį). Tai reiškia, kad iš esmės už šį importą nebuvo mokama jokių antidempingo muitų. Toks rezultatas negali būti lyginamas su dempingo dydžiu, apskaičiuotu pradiniame tyrime, nes neįmanoma apskaičiuoti dempingo dydžio ŽSM modeliams, kuriems taikomas antidempingo muitas ir kurie buvo modeliai, daugiausia parduodami Bendrijos rinkoje, kurie nebuvo tiesiogiai eksportuojami iš KLR šiuo tiriamuoju laikotarpiu. Be to, pardavimų apimtis galėjo būti palyginta, tik lyginant panašaus produkto, parduodamo analogiškos šalies vidaus rinkoje, pardavimą su modelių, kurie sudarė 10 % importo iš KLR į Bendriją, pardavimu. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, buvo manoma, kad aiškios išvados dėl dempingo tęsimosi padaryti neįmanoma.

3.   Dempingo pasikartojimas

(35)

Neturint aiškių išvadų dėl dempingo tęsimosi, buvo ištirtas klausimas dėl dempingo pasikartojimo tikimybės.

(36)

Šiuo atžvilgiu buvo išanalizuoti šie elementai: a) eksportuojančių Kinijos gamintojų nepanaudoti pajėgumai ir investicijos; b) bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo elgsena trečiųjų šalių rinkose; c) nebendradarbiaujančių bendrovių aptariamo produkto eksporto į trečiąsias šalis apimtis ir kainų struktūra.

a)   Nepanaudoti pajėgumai ir investicijos

(37)

Verta prisiminti kad eksportuojantiems gamintojams nebendradarbiaujant, išskyrus WWS, nebuvo jokios informacijos apie gamybą KLR, nepanaudotus gamybos pajėgumus ir pardavimus Kinijos rinkoje, išskyrus tokią informaciją apie bendradarbiaujantį gamintoją.

(38)

Bendradarbiaujančios įmonės gamybos pajėgumai išliko stabilūs nuo 1999 m. iki TL. Tačiau nuo 1999 m. iki TL aptariamo produkto gamyba sumažėjo 28 %, tikėtina, kad bendradarbiavęs eksportuojantis gamintojas turi daug nepanaudotų gamybos pajėgumų, t. y. trečdalį visų savo pajėgumų. Taigi šis gamintojas galėtų greitai padidinti gamybą ir produkciją nukreipti į bet kurią eksporto rinką, įskaitant Bendrijos rinką, jei priemonių galiojimo terminui būtų leista pasibaigti. Taip pat reikėtų pažymėti, kad vienintelio bendradarbiavusio eksportuojančio gamintojo nepanaudoti pajėgumai gali patenkinti apytikriai pusę Bendrijos paklausos. Taip pat pagrįstai galima daryti prielaidą, kad kiti Kinijos gamintojai taip pat turi didelius nepanaudotus pajėgumus, nes bendras Kinijos eksportas sumažėjo, o jokie duomenys nerodo, kad būtų sumažėję pajėgumai Kinijos Liaudies Respublikoje.

(39)

Pažymėtina, kad nuo 1999 m. iki TL bendradarbiaujančioji bendrovė išlaikė aukštą investicijų į mašinas ir įrangą lygį, nors tas lygis laipsniškai mažėjo.

b)   Bendradarbiavusio Kinijos eksportuojančio gamintojo elgsena trečiųjų šalių rinkose

(40)

Nuo 2000 m. iki TL bendradarbiavusios įmonės eksporto apimtis į trečiąsias šalis (išskyrus Bendriją) sumažėjo 8 %. Vidutinė jos eksporto į trečiąsias šalis kaina per tą patį laikotarpį sumažėjo 12 %.

c)   Nebendradarbiavusių Kinijos įmonių elgsena (apimtis ir kainos)

(41)

Faktus apie įmones, kurios šiame tyrime nebendradarbiavo, reikėjo nustatyti, remiantis turima informacija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Kadangi jokio bendradarbiavimo nebuvo, Kinijos eksporto į kitas šalis apimčiai ir kainoms nustatyti buvo pasinaudota JAV ir Kinijos statistika. Net jei Kinijos eksporto apimties absoliutūs skaičiai skiriasi priklausomai nuo informacijos šaltinio, abiejų šalių statistikos patvirtina, kad laikotarpiu nuo 1999 m. iki TL ŽSM eksportas iš Kinijos žymiai sumažėjo visame pasaulyje. Kinijos statistikos duomenimis, 1999 m. ŽSM eksportas į pasaulio rinkas sudarė apie 662 milijonus vienetų, tiriamuoju laikotarpiu jis sumažėjo iki 523 milijonų vienetų. Vidutinė eksporto kaina, nors ir apskaičiuota pagal labai skirtingas įvairių tipų produkto kainas, per tą patį laikotarpį išliko daugiau ar mažiau stabili. Kaip nurodyta 38 konstatuojamojoje dalyje, nesant informacijos, kuri leistų daryti išvadą apie galimą nebendradarbiavusių Kinijos eksportuojančių gamintojų pajėgumų sumažėjimą, yra tikėtina, kad jie vis dar turi daug nepanaudotų pajėgumų. Tokiomis aplinkybėmis pagrįstai galima manyti, kad, jei antidempingo priemonių galiojimo terminui būtų leista pasibaigti, Bendrijos rinka taptų labai patraukliu taikiniu šiems Kinijos eksportuotojams, kurie į Bendrijos rinką tuomet vėl pradėtų eksportuoti didelius kiekius.

(42)

Be to, svarbu pažymėti, kad OLAF atliko tyrimą, kuris buvo skirtas nustatyti, ar importuojami ŽSM, deklaruoti kaip esantys Tailando kilmės, iš tikrųjų buvo tos šalies kilmės, ar, kaip įtariama, jie faktiškai buvo KLR kilmės.

(43)

OLAF tyrimai ir atitinkamos valstybės narės priėjo išvados, kad tie ŽSM nebuvo Tailando kilmės. Tyrimais taip pat nustatyta, kad didelė to srauto dalis buvo Kinijos nepreferencinės kilmės, ir todėl tiems ŽSM turėjo būti taikomi antidempingo muitai.

(44)

Šiuo atveju reikėtų pažymėti kad produkto tipus, eksportuojamus per Tailandą, sudarė ŽSM modeliai, kurie tiriamuoju laikotarpiu daugiausia buvo parduodami Bendrijos rinkoje, o ne modeliai su 17 ir 23 žiedais, parduodami tiesiai iš KLR. Todėl buvo galima atlikti palyginimą, naudojant modelius, daugiausia parduodamus Bendrijos rinkoje. Taigi buvo palyginti ŽSM, eksportuojami iš Tailando į Bendriją, ir kai kurie palyginami produktų tipai, parduodami analogiškos šalies vidaus rinkoje. Į rezultatus reikėtų žiūrėti atsargiai, nes nesant išsamaus ŽSM importo iš Tailando tyrimo, apskaičiavimai gali remtis tik Bendrijos pramonės pateikta tiriamuoju laikotarpiu ir po jo į Bendriją iš Tailando eksportuojamų produkto tipų FOB Bankokas kaina. Tačiau apskaičiavimai parodė, kad iš Tailando eksportuojamų ŽSM eksporto kainos buvo žemesnės už kainas Indijos vidaus rinkoje, todėl galima daryti išvadą, kad šie ŽSM buvo parduodami Bendrijai dempingo kainomis.

d)   Imlumo tyrimas

(45)

Be to, reikėtų prisiminti, kad 2000 m. spalio mėn. po pradinio tyrimo, kuris nustatė 32,5 % muitą WWS, o visoms kitoms Kinijos įmonėms 39,4 % muitą, buvo atliktas imlumo tyrimas, po kurio muitas buvo padidintas iki 51,2 % WWS ir iki 78,8 % visoms kitoms įmonėms.

e)   Trečiųjų šalių prekybos apsaugos priemonės

(46)

Jokia trečioji šalis netaiko apsaugos priemonių ŽSM importui iš KLR.

4.   Išvada

(47)

Tyrimas parodė, kad, atsižvelgiant į didelį eksporto sumažėjimą nuo 1999 m. iki TL, ir bendradarbiavęs eksportuojantis gamintojas, ir tikriausiai kiti du Kinijos eksportuojantys gamintojai turi didelius nepanaudotus pajėgumus. Be to, vienintelio bendradarbiavusio eksportuojančio gamintojo nepanaudoti gamybos pajėgumai gali patenkinti apytikriai pusę Bendrijos paklausos.

(48)

Tiriamuoju laikotarpiu Bendrijos paklausa buvo apie 270 milijonų vienetų, iš kurių 5 milijonai buvo deklaruoti kaip KLR kilmės. Pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (nuo 1994 m. spalio 1 d. iki 1995 m. rugsėjo 30 d.) Kinijos eksportuojantys gamintojai į Bendriją eksportavo 126 milijonus vienetų. Todėl, atsižvelgiant į Kinijos eksportuojančių gamintojų nepanaudotus pajėgumus, tikėtina, kad importas iš KLR į Bendrijos rinką vėl galėtų būti atnaujintais dideliais kiekiais, jei antidempingo priemonių galiojimo terminui būtų leista pasibaigti. Kadangi dėl didelių nepanaudotų pajėgumų Kinijos įmonėms labai svarbu eksportuoti, tikėtina, kad toks eksportas būtų vykdomas dempingo kainomis. Nors atliktas lyginimas nerodė bendradarbiavusios įmonės vykdomo dempingo, jis rėmėsi nedidele imtimi, kuri negali būti lyginama su dempingo skaičiavimais pradiniame tyrime. Kita vertus, viena iš Kinijos įmonių, kurios nebendradarbiavo šiame tyrime, eksportavo ŽSM į Bendrijos rinką per susijusią įmonę, esančią Tailande. Apskaičiavimai parodė, jog visai įmanoma, kad jie buvo parduodami dempingo kainomis. Todėl negalima paneigti tikimybės, kad, praėjus tik metams po imlumo tyrimo, dempingas tęsėsi.

(49)

Remiantis visais tokiais faktais ir įvykiais, tikėtina, kad tuo atveju, jei Kinijos eksportuotojai vėl pradėtų eksportą į ES, tokio eksporto kaina būtų žemesnė už normaliąją vertę. Todėl reikia manyti, kad, jei nebus taikomi dabartiniai muitai, dempingas iš Kinijos pasikartos.

D.   BENDRIJOS PRAMONĖS APIBRĖŽIMAS

(50)

Tiriamuoju laikotarpiu Bendrijoje ŽSM gamino šie gamintojai:

Krause Ringbuchtechnik GmbH, Espelkamp, Vokietija

SX Bürowaren Produktions- und Handels GmbH (iki 2001 m. lapkričio mėnesio ŽSM gamino Koloman Handler AG), Viena, Austrija

Industria Meccanica Lombarda srl, Offanengo, Italija.

(51)

Pirmieji du gamintojai yra pareiškėjai, kurie bendradarbiavo tyrime. Tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiavę Bendrijos gamintojai atstovavo daugiau kaip 90 % visos Bendrijos ŽSM gamybos. Todėl manoma, kad šie gamintojai atstovauja Bendrijos pramonei pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį. Toliau šie gamintojai vadinami „Bendrijos pramone“. Pasibaigus TL, šios dvi įmonės tapo tos pačios įmonių grupės dalimi, bet jų gamyba išliko Bendrijoje. Ši įmonių grupė yra nesusijusi su Kinijos eksportuojančiais gamintojais.

E.   PADĖTIS BENDRIJOS RINKOJE

1.   Suvartojimas Bendrijos rinkoje

(52)

Bendrijos pramonės ŽSM pardavimams Bendrijos rinkoje nustatyti buvo panaudoti bendradarbiavusių Bendrijos gamintojų atsakymai į klausimyną. Apskaičiuojant Bendrijos gamintojo, kuris neįeina į Bendrijos pramonės apibrėžimą, pardavimus, buvo pasinaudota ir kita prieinama informacija.

(53)

KLR kilmės importo ir importo, deklaruojamo kaip Tailando kilmės importas, nustatymui buvo panaudoti Eurostato skaičiai, išskyrus importo, deklaruoto tyrimo laikotarpiu kaip KLR kilmės importas, skaičius, kuriems buvo naudojama informacija, kurią pateikė bendradarbiavęs Kinijos eksportuojantis gamintojas.

(54)

Vertinant kitų trečiųjų šalių kilmės importą, importo, kurio kilmės šalis - Indija ir Indonezija, skaičiai, išskyrus skaičius, susijusius su tiriamuoju laikotarpiu, buvo paimti iš antidempingo procesinių veiksmų dėl šių dviejų šalių. Eurostato informacija buvo panaudota importo apimtims, kurios nebuvo nurodytos klausimyno atsakymuose arba ankstesniuose procesiniuose veiksmuose, apskaičiuoti. Vengrijos kilmės importui apskaičiuoti buvo panaudotas vieno bendradarbiavusio Bendrijos gamintojo atsakymas į klausimyną. Kitoms trečiosioms šalims, išskyrus Vengriją ir šalis, minėtas šioje konstatuojamojoje dalyje, buvo naudojamasi Eurostato informacija. Reikėtų taip pat pažymėti, kad Eurostato skaičius reikėjo perskaičiuoti iš tonų į vienetus.

(55)

Remiantis šiais apskaičiavimais, įvertintas Bendrijos vartojimas per aptariamąjį laikotarpį sumažėjo 9 % nuo 297 milijonų vienetų (skaičiai suapvalinti iki milijono) 1998 m. iki 270 milijonų vienetų tiriamuoju laikotarpiu. Atitinkami skaičiai 1999 m. ir 2000 m. buvo 306 milijonai vienetų ir 316 milijonų vienetų.

2.   Importas iš aptariamos šalies

a)   Importo apimtis ir rinkos dalis

(56)

Importas, deklaruojamas kaip KLR kilmės importas, staigiai sumažėjo nuo 44 milijonų vienetų 1998 m. iki 24 milijonų vienetų 1999 m., iki 10 milijonų vienetų 2000 m. ir 5 milijonų vienetų tiriamuoju laikotarpiu. Importo, deklaruojamo kaip KLR kilmės importas, rinkos dalis mažėjo kiekvienais aptariamojo laikotarpio metais, nuo 14,8 % 1998 m. iki 7,8 % 1999 m., iki 3 % 2000 m. ir iki 1,9 % tiriamuoju laikotarpiu.

b)   Aptariamo produkto importo kainos evoliucija

(57)

Vidutinė importo, deklaruojamo kaip KLR kilmės importas, kaina 1998 m. (141 EUR) ir tiriamuoju laikotarpiu (278 EUR) padidėjo 96 %. Importo, deklaruojamo kaip KLR kilmės importas, kainų augimas atspindi greičiau brangesnių produktų tipų (ŽSM su 17 ir 23 žiedais), kuriems taikoma MIK, augantį svorį, o ne tikrą kainos padidėjimą.

3.   Importas, deklaruojamas kaip Tailando kilmės importas

(58)

Remiantis OLAF tyrimo nustatytais faktais, buvo jau pirmiau minėta, kad didelė importo, deklaruojamo kaip Tailando kilmės importas, dalis buvo iš tikrųjų Kinijos kilmės. Importas, deklaruojamas kaip Tailando kilmės importas, padidėjo nuo vieno milijono vienetų 1998 m. iki 16 milijonų vienetų 1999 m., iki 17 milijonų vienetų 2000 m. ir iki 20 milijonų vienetų tiriamuoju laikotarpiu. Importo, deklaruojamo kaip Tailando kilmės importas, rinkos dalis didėjo kiekvienais aptariamojo laikotarpio metais, nuo 0,3 % – 1998 m. iki 5,2 % – 1999 m., iki 5,3 % – 2000 m. ir iki 7,4 % – tiriamuoju laikotarpiu. Vidutinė importo, deklaruojamo kaip Tailando kilmės importas, kaina tuo pačiu laikotarpiu nukrito 9 %, nuo 100 EUR iki 91 EUR. Išsamesnė turima informacija apie importo, deklaruojamo kaip Tailando kilmės importas, kainas yra susijusi su vieno Europos platintojo per Tailandą eksportuojamų ŽSM perpardavimo kainomis. Buvo nustatyta, kad šios perpardavimo kainos buvo vidutiniškai 12 % mažesnės už Bendrijos pramonės pardavimo kainas.

4.   Bendrijos pramonės ekonominė padėtis (9)

a)   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų panaudojimas

(59)

Bendrijos pramonės gamyba per aptariamąjį laikotarpį sumažėjo 17 % nuo 100 (indekso skaičius) 1998 m. iki 91 – 1999 m., iki 89 – 2000 m. ir iki 83 – tiriamuoju laikotarpiu. Gamybos sumažėjimą 2000 m. paaiškina Koloman Handler AG sprendimas tais metais perkelti savo gamybą į Vengriją. Tiriamuoju laikotarpiu Koloman Handler AG paskelbė bankrotą, ir jos gamyba labai sumažėjo 2001 m. antrame pusmetyje.

(60)

Aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai sumažėjo 7 %. 1999 m. jie buvo padidėję iki 107 (indekso skaičius), o po to nukrito iki 93 2000 m. dėl Koloman Handler AG sprendimo perkelti dalį gamybos į Vengriją. Tiriamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai stabilizavosi.

(61)

Pajėgumų panaudojimas sumažėjo nuo daugiau kaip 80 % 1998 m. iki 70-75 % 1999 m., po to padidėjo iki 76-80% 2000 m. ir vėl sumažėjo iki 70-75 % tiriamuoju laikotarpiu.

b)   Atsargos

(62)

Aptariamojo laikotarpio pabaigoje Bendrijos pramonės gatavos produkcijos atsargos sumažėjo 37 %, nes tuo laikotarpiu jos mažėjo kiekvienais metais. Pagrindinis veiksnys, prisidėjęs prie tokio mažėjimo, buvo sulėtėjusi Koloman Handler AG gamyba, po bankroto paskelbimo. Laikotarpis, kuriuo atsargos buvo laikomos iki pardavimo, aptariamu laikotarpiu sumažėjo 10 dienų.

c)   Pardavimų apimtis, rinkos dalis ir augimas

(63)

Bendrijos pramonės pardavimai Bendrijos rinkoje per aptariamąjį laikotarpį sumažėjo 8 % nuo 119 milijonų vienetų 1998 m. iki 109 milijonų vienetų tiriamuoju laikotarpiu. Pardavimas taip pat sumažėjo 1999 m. iki 115 milijonų vienetų ir išliko beveik to paties lygio 2000 m.

(64)

Bendrijos pramonės turima rinkos dalis per aptariamąjį laikotarpį šiek tiek išaugo, nuo 40,1 % 1998 m. iki 40,4 % tiriamuoju laikotarpiu, nors buvo labai sumažėjusi 1999 m. iki 37,6 % ir iki 36,2 % 2000 m.

(65)

Nors aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos suvartojimas sumažėjo 9 %, Bendrijos pramonės pardavimų apimtis sumažėjo 8 %. Kita vertus, aptariamuoju laikotarpiu bendra importo, deklaruojamo kaip KLR ir Tailando kilmės importas, apimtis sumažėjo 44 %. Taigi Bendrijos pramonė šiek tiek padidino savo rinkos dalį, tuo tarpu importas, deklaruojamas kaip KLR kilmės importas, prarado rinkos dalį, o importas, deklaruojamas kaip Tailando kilmės importas, padidino savo rinkos dalį.

d)   Pardavimo kainos ir sąnaudos

(66)

Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje nesusijusiems klientams parduodamų ŽSM svertinė vidutinė pardavimo kaina mažėjo kiekvienais aptariamojo laikotarpio metais, nuo 206 EUR už tūkstantį vienetų 1998 m. iki 190 EUR – 1999 m., iki 177 EUR – 2000 m. ir iki – 174 EUR tiriamuoju laikotarpiu, t. y. aptariamuoju laikotarpiu 16 %. Antidempingo priemonės buvo pradėtos taikyti importui iš Indonezijos tik 2002 m. birželio mėn., t. y. negalima nemanyti, kad dempingo kainomis importuojami ŽSM iš Indonezijos negalėjo turėti įtakos kainų kaitai aptariamuoju laikotarpiu.

(67)

Pagrindinių žaliavų (plieninių strypelių ir plieninės vielos) pardavimo kaina nemažėjo. Kita vertus, per aptariamąjį laikotarpį darbo sąnaudos vienam vienetui, kurios sudaro daugiau kaip visos vieno vieneto savikainos dvi penktąsias dalis, labai sumažėjo.

e)   Pelningumas

(68)

Kadangi tam tikrų veiksnių, kurie neatspindi įprastos įmonės veiklos (ypač reputacijos nuvertėjimo po įsigijimo), įtaka buvo gana didelė, buvo manoma, kad Bendrijos pramonės pelningumui įvertinti veiklos pelnas iki reputacijos nuvertėjimo yra geresnis rodiklis negu pelnas nesumokėjus mokesčių. Bendrijos pramonė nuolat turėjo menką veiklos pelną iš pardavimų nesusijusiems klientams Bendrijoje. Pelningumas pagerėjo nuo 0-3 % 1998 m. iki 3,1 %-6 % 1999 m. ir staigiai sumažėjo 0-3 % 2000 m., o tiriamuoju laikotarpiu buvo mažesnis nei -3 %. Tokie neigiami rezultatai, žinoma, prisidėjo prie to, kad abi aptariamos įmonės subankrutavo: Koloman Handler AG 2001 m. liepos mėn., o Krause Ringbuchtechnik GmbH 2002 m. balandžio mėn. (t. y. tuoj pat po tiriamojo laikotarpio pabaigos).

f)   Investicijos ir galimybės rasti kapitalo

(69)

Analizuojant investicijas, svarbiausias dėmesys buvo skiriamas investicijoms į mašinas ir įrangą; tokios investicijos tiriamuoju laikotarpiu sudarė daugiau kaip 90 % visų investicijų. Į investicijas į reputaciją nebuvo atsižvelgta: jos neatspindi Bendrijos pramonės rezultatų per kelerius metus, nes tos investicijos buvo daromos dėl įsigijimo, kuris buvo vienkartinis įvykis. Aptariamuoju laikotarpiu investicijos į įrenginius ir mašinas sumažėjo 65 %. Jos sumažėjo iki 52 (indekso skaičius) 1999 m., iki 48 2000 m. ir iki 35 tiriamuoju laikotarpiu.

(70)

Bendrijos pramonės galimybei rasti kapitalo kliudė jos nuolatinis menkas pelningumas.

g)   Investicijų pajamingumas

(71)

Kadangi 2000 m. akcinis turtas tapo neigiamas, ir po to abu Bendrijos gamintojai paskelbė bankrotą, investicijų grąžai nustatyti buvo naudojama viso turto grąža („ROTA“). ROTA rodiklis laikėsi stabiliai nuo 0 iki 3 % 1998 m. ir 1999 m., po to staigiai sumažėjo iki 0 % ir -5 % 2000 m., o tiriamuoju laikotarpiu buvo mažesnis kaip -10 %.

h)   Grynųjų pinigų srautas

(72)

Supaprastinto grynojo einamojo pinigų srauto, t. y. pelnas plius nuvertėjimas (išskyrus reputacijos nuvertėjimą), analizė rodo, kad čia tendencija yra panaši į veiklos pelno tendenciją. Pinigų srautas padidėjo nuo 100 (indekso skaičius) 1998 m. iki 126 – 1999 m., po to staigiai sumažėjo iki 62 – 2000 m. ir iki –65 tiriamuoju laikotarpiu.

i)   Užimtumas, produktyvumas ir darbo užmokestis

(73)

Per aptariamąjį laikotarpį užimtumas (visi etatai) mažėjo kiekvienais metais, nuo 100 (indekso skaičius) 1998 m. iki 86 – 1999 m., iki 82 – 2000 m. ir iki 77 – tiriamuoju laikotarpiu.

(74)

Produktyvumas, matuojamas tūkstančiu vienetų vienam darbuotojui, aptariamuoju laikotarpiu padidėjo 8 %, tuo tarpu darbo sąnaudos vienam vienetui, matuojamos eurais vienam kilogramui, tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 12 %.

j)   Faktinis dempingo dydis

(75)

Faktinis importo, deklaruojamo kaip KLR kilmės importas, dempingas tiriamuoju laikotarpiu nėra nustatytas, kadangi nustatyti faktai apie šį importą yra susiję su mažu ir netipišku ŽSM asortimentu. Be to, nebuvo galima išsamiai nustatyti importo, deklaruojamo kaip Tailando kilmės importas, dempingo, nes nebuvo dempingo tyrimo (OLAF tyrimo tikslas buvo nustatyti kilmę ir nebuvo susijęs su dempingo problema). Todėl jokios išvados negalima buvo padaryti dėl faktinio dempingo dydžio.

5.   Išvada

(76)

Aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės padėtis buvo rizikinga. Tą rodo jos mažėjantis pelningumas (arba, kitaip tariant, jos didėjantys nuostoliai po 1999 m.), mažėjant pardavimo mažėjančiomis kainomis apimtims.

(77)

Rizikinga Bendrijos pramonės padėtis tiriamuoju laikotarpiu susidarė dėl įvairių įvykių praeityje, tokių kaip: i) KLR kilmės importas dempingo kainomis, prieš pradedant taikyti priemones 1997 m. sausio mėn.; ii) imlumas šioms priemonėms, nustatytas 2000 m. spalio mėn.; iii) Indonezijos kilmės importas dempingo kainomis, prieš pradedant taikyti antidempingo priemones 2002 m. birželio mėn.; iv) priemonių apėjimas per Tailandą (OLAF tyrimas). Be to, po priemonių apėjimo tyrimo, antidempingo priemonės, numatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 119/97, buvo praplėstos ir pradėtos taikyti iš Vietnamo siunčiamam importui (žr. 4 konstatuojamąją dalį). Tai rodo, kad aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė nuolat jautė dempingo poveikį ir neturėjo galimybės atsigauti. Vartojimo sumažėjimas Bendrijos rinkoje buvo nedidelis, ir todėl vien tik juo negalima paaiškinti rizikingos Bendrijos pramonės padėties.

F.   ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

1.   Importo dempingo kainomis numatomo padidėjimo poveikis Bendrijos pramonei

(78)

Pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 1994 m. spalio 1 d. iki 1995 m. rugsėjo 30 d.) Kinijos eksportuojantys gamintojai Bendrijos rinkoje pardavė 126 milijonus vienetų (WWS pardavimai sudarė daugiau kai dvi penktąsias šios apimties). 2001 m. šiuo tiriamuoju laikotarpiu, jie pardavė 5 milijonus vienetų, deklaruotų kaip KLR kilmės importas. Tai, kad Kinijos Liaudies Respublikoje yra dideli nepanaudoti pajėgumai (tuo tarpu kai Kinijos eksporto apimtis į trečiąsias šalis mažėja) ir kad Kinijos eksportuojančių gamintojų elgsena visą laiką rodo, kad jie pasirengę parduoti žalingomis dempingo kainomis, kad tik užkariautų rinkos dalį, aiškiai rodo, jog yra tikimybė, jog žalingas KLR kilmės importo dempingas pasikartos, jei pasibaigs antidempingo priemonių galiojimas.

(79)

Bendrija yra vienintelė rinka, kur Kinijos eksportuojantys gamintojai dar galėtų padidinti savo rinkos dalį, nes kitas rinkas jau aprūpina kiti Kinijos gamintojai arba Kinijos gamintojų kontroliuojami trečiųjų šalių gamintojai. Bendrijos dalyvavimas daugumoje svarbių rinkų už Bendrijos ribų nėra labai reikšmingas, nes beveik visus ten parduodamus ŽSM gamina KLR arba Kinijos eksportuojančių gamintojų kontroliuojamos įmonės. Kaip rodo antidempingo imlumo tyrimas, aptariamo importo daromas spaudimas kainoms tikriausiai reikšmingai padidėtų, jei galiojančių priemonių terminui būtų leista pasibaigti. Jei WWS galėjo pakelti didelę dalį 32,5 % antidempingo muito, ir kitoms Kinijos įmonėms tai pavyko savo 39,4 % muito atžvilgiu, tuomet yra labai tikėtina, kad, nesant antidempingo priemonių, jos galėtų padidinti savo didelę įtaką ir dar sumažinti Bendrijoje parduodamų ŽSM kainas.

(80)

Reikia prisiminti, kad aptariamuoju laikotarpiu vidutinė ŽSM, deklaruojamų kaip Tailando kilmės importas, kaina sumažėjo 9 %, o vidutinės kainos, kuria Europos platintojas parduoda ŽSM, deklaruojamus kaip Tailando kilmės importas, ir Bendrijos pramonės svertinio pardavimo kainos vidurkio palyginimas parodė, kad pirmoji kaina buvo apie 12 % mažesnė už pastarąją.

(81)

Dėl importo iš kitų trečiųjų šalių: Vengrija tapo Bendrijos dalimi nuo 2004 m. gegužės 1 d. Indijos ir Indonezijos eksportuojančius gamintojus kontroliuoja Kinijos eksportuojantys gamintojai. Jei priemonės, taikomos KLR kilmės importui, nustotų galioti, paskata eksportuoti ŽSM į Bendriją iš Indijos ir Indonezijos sumažėtų, nes tikėtina, kad tokiu atveju labai staigiai padidėtų importas dempingo kainomis iš KLR.

(82)

Turint galvoje jau ir taip rizikingą Bendrijos pramonės padėtį, minėtas reikšmingas importo iš KLR dempingo kainomis padidėjimas kartu su dideliu kainų pakirtimu be abejonės turėtų rimtų pasekmių Bendrijos pramonei. Iš tikrųjų, atsižvelgiant taip pat į buvusių antidempingo ir antisubsidinių tyrimų, susijusių su ŽSM, patirtį, visiškai tikėtina, kad, pasibaigus KLR kilmės ŽSM importui taikomų priemonių galiojimui, Bendrijos pramonės padėtis dar labiau ir reikšmingiau suprastėtų.

2.   Išvada dėl žalos pasikartojimo tikimybės

(83)

Remiantis tuo, kas pasakyta, tikėtina, kad dėl antidempingo priemonių, taikomų KLR kilmės ŽSM importui, galiojimo pabaigos, staigiai padidėtų tokio importo į Bendriją apimtis, ir kartu labai sumažėtų pardavimo kainos. Būtina pažymėti, kad ŽSM rinkoje didžioji šių produktų dalis yra labai standartizuota, ir konkurencija daugiausia vyksta dėl kainų.

(84)

Taigi šiame kontekste, atsižvelgiant į nustatytus faktus apie padėtį Bendrijos rinkoje. Tikėtina, kad importo žemomis dempingo kainomis apimties padidėjimas sumažins Bendrijos pramonės kainas. Tai savo ruožtu dar labiau pablogins Bendrijos pramonės finansinę būklę. Bendrijos pramonei tai tikriausiai reikštų bankrotą ir likusios gamyklos uždarymą.

(85)

Priemonių galiojimo pabaiga pašalintų svarbiausią kliūtį, kuri kliudo Kinijos eksportuojantiems gamintojams prekiauti Bendrijos rinkoje žalingomis dempingo kainomis.

(86)

Todėl daroma išvada, jog yra žalos, kurią daro KLR kilmės importas dempingo kainomis, pasikartojimo tikimybė.

G.   BENDRIJOS INTERESAI

1.   Įvadas

(87)

Buvo ištirta, ar yra svarių priežasčių, kurios verstų daryti išvadą, kad Bendrijos interesais nereikia pratęsti galiojančių antidempingo priemonių. Tuo tikslu, vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu ir remiantis visais pateiktais įrodymais, buvo išnagrinėtas priemonių pratęsimo poveikis ir tų priemonių galiojimo pabaigos pasekmės visoms šiame procese dalyvaujančioms šalims.

(88)

Siekiant įvertinti galimo priemonių išlaikymo poveikį, pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį visoms suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė pateikti savo požiūrį. Į klausimyną atsakė tik bendradarbiavę Bendrijos gamintojai ir du nesusiję importuotojai. Kai kurias pastabas pateikė trys vartotojai, bet jie neatsakė į klausimyną ir nepateikė jokių įrodymų savo pastaboms paremti.

(89)

Pagrindinio reglamento 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad į informaciją atsižvelgiama tik tuo atveju, kai ji yra paremta faktiniais įrodymais, kurių pakanka jos pagrįstumui įrodyti. Šiuo atveju iš vartotojų aiškinimų, kad Bendrijos interesais nereikėtų išlaikyti antidempingo priemonių, nebuvo galima padaryti jokios išvados, nes jie buvo nepagrįsti įrodymais.

(90)

Anksčiau taikytų antidempingo priemonių poveikis – didelis importo, deklaruojamo kaip KLR kilmės importas, sumažėjimas, ypač padidinus priemones po to, kai buvo nustatyti faktai dėl imlumo priemonėms, ir didelis importo, deklaruojamo kaip kitų trečiųjų šalių kilmės importas, padidėjimas.

2.   Bendrijos pramonės interesai

(91)

Įmonių grupė, kuriai priklauso pareiškėjai, yra vienintelis ŽSM gamintojas Bendrijoje, vykdantis reikšmingą gamybą. Tos įmonės dirba sunkioje aplinkoje, kurioje žemomis ir dažnai dempingo kainomis parduodamas ir subsidijuojamas žalingas importas iš trečiųjų šalių vis dar išlieka grėsmė. Paskelbusios bankrotą, jos pertvarkė savo veiklą, bet to nepakako išvengti tolesnių bankroto procesų paskutiniame 2003 m. ketvirtyje. Bendrijos pramonė stengiasi kurti stiprų verslą, kuris galėtų konkuruoti su Kinijos eksportuojančiais gamintojais visame pasaulyje. Antidempingo priemonių, taikomų KLR kilmės importui, pabaiga galėtų rimtai pakirsti šią strategiją, nes Kinijos eksportuojantys gamintojai praeityje jau parodė, kad jie pasirengę mažinti kainas iki dempingo lygio, kad užkariautų rinkos dalį. Turint galvoje, kad galiojančių priemonių poveikį iš dalies sumažino įmonių imlumo tokioms priemonėms didinimo praktika ir ŽSM subsidijuojamas arba dempingo kainomis įvežamas importas iš Indonezijos, labai tikėtina, kad dėl tokių priemonių galimos galiojimo pabaigos Bendrijos pramonės dabartinės pertvarkos pastangos taptų neįmanomomis.

(92)

Bendrijos pramonė turi senas tradicijas, bet labai tikėtina, kad jos nebebus, jei dabartinės pertvarkos pastangos nepavyks. Robert Krause GmbH & Co. KG paskelbė bankrotą 1998 m. sausio mėn. Jos teisių perėmėjas Krause Ringbuchtechnik GmbH, nuo 1998 m. birželio mėn. Priklausantis Wilhelm vom Hoffe Drahtwerke GmbH, paskelbė bankrotą 2002 balandžio mėn. Įsigijusi pastarojo turtą ir perėmusi darbuotojus, Ringbuchtechnik Produktionsgesellschaft GmbH tikriausiai nebeatnaujins gamybos po savo prašymo pradėti bankroto procedūrą. SX Bürowaren Produktions- und Handels GmbH tęsia Koloman Handler AG tradiciją. Dar vienas bankrotas reikštų Bendrijos pramonės pabaigą. Jei Bendrijos pramonė nustos gaminusi ŽSM, bus prarasti daugiau nei šimtmetį ugdyti įgūdžiai ir paliktos darbo vietos.

(93)

Pratęsus priemonių galiojimą, Bendrijos pramonė tikriausiai galėtų padidinti savo rinkos dalį, sumažinti gamybos sąnaudas vienam vienetui ir padidinti pelningumą. Kainos reikšmingiau nepasikeistų, bet pardavimo apimtys galėtų gerokai padidėti. Bendrijos pramonės pertvarka siekiama sustiprinti jos konkurencines pozicijas, geriau planuoti, kokius ŽSM tipus gaminti, stiprinti jos pozicijas derybose su tiekėjais ir padaryti prekybos veiklą našesnę. Visos šios priemonės prisidėtų prie sąnaudų mažinimo. Bendrijos pramonė yra gyvybinga, nes net po kelių bankrotų ji vis dar gali aprūpinti svarbią Bendrijos rinkos dalį, ypač kartu su gamybos įmone Vengrijoje, kuri tapo Bendrijos gamybos dalimi 2004 m. gegužės 1 d.

(94)

Tai, kad SX Bürowaren Produktions- und Handels GmbH įsigijo Bensons, seną prekiautoją žiediniais segtuvų mechanizmais su įmonėmis Nyderlanduose, Singapūre, Jungtinėje Karalystėje ir JAV, aiškiai rodo Bendrijos pramonės pasiryžimą didinti savo prieigą prie pasaulio rinkų ir jos pertvarkos pastangų rimtumą.

(95)

Po informacijos atskleidimo buvo iškeltos dvi pagrindinės problemos. Pirma, galimas Bendrijos pramonės piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Šiuo atžvilgiu Komisija neturi žinių apie jokį kartelinį procesą, susijusį su aptariamomis įmonėmis.

(96)

Antra, buvo įtariama, kad Bendrijos pramonė yra dabar susijusi su vienu Kinijos eksportuotu ir kad Bensons, importuotojas, dabar esantis Bendrijos pramonės grupės dalimi, yra išimtinis WWS, Kinijos eksportuotojo, kuris taip pat kontroliuoja gamybą Indijoje, parduodamų produktų platintojas.

(97)

Buvo nustatyta, kad yra tiekimo susitarimas tarp Bensons ir WWS, kuriame iš pradžių buvo numatyta, kad WWS perleis intelektinės nuosavybės teises Bensons, o Bensons perleis kai kurias savo akcijas WWS. Tačiau toks perleidimas neįvyko. Tiekimo susitarimas nenumato jokių išimtinių teisių Bensons ir WWS santykiuose, bet nustato, kad Bensons suteikiamas prioritetas tapti išimtiniu platintoju, jei tam tikras tiekėjas nutrauktų savo veiklą. Todėl įtariamieji santykiai nepasitvirtino.

3.   Importuotojų interesai

(98)

2002 m. rugpjūčio mėn. SX Bürowaren Produktions- und Handels GmbH įsigijo tik du bendradarbiavusius nesusijusius importuotojus, ir taip ši bendrovė tapo susijusi su Bendrijos pramone, pasibaigus tiriamajam laikotarpiui. Paprastai į įvykius po tiriamojo laikotarpio neatsižvelgiama. Tačiau kadangi šis įsigijimas yra reikšmingas ir ilgalaikis įvykis, šiuo konkrečiu atveju į jį reikėtų atsižvelgti. Dabar šių importuotojų interesai yra tokie pat kaip ir Bendrijos pramonės interesai, nes tai yra susijusios bendrovės.

(99)

Tyrime nedalyvavo joks kitas nesusijęs importuotojas. Tai rodytų, kad, nors priemonės ir buvo taikomos, kitiems nesusijusiems importuotojams jos neturėjo didesnės reikšmės.

4.   Naudotojų interesai

(100)

Tyrime nebendradarbiavo joks naudotojas. Tai rodytų, kad nors priemonės ir buvo taikomos, naudotojams jos neturėjo didesnės reikšmės. Taigi nėra tikėtina, kad naudotojų padėtis pablogėtų dėl to, kad būtų pratęstas antidempingo priemonių galiojimas.

(101)

Aptariamuoju laikotarpiu kai kurie įrišimo priemonių gamintojai sumažino gamybą arba uždarė savo gamyklas Bendrijoje. Kai kuriais atvejais jie perkėlė arba išplėtė savo gamybos pajėgumus už Bendrijos ribų, daugiausia į Rytų Europos šalis. Tokius šių naudotojų sprendimus motyvavo mažesnės darbo sąnaudos ir tų šalių artumas prie Bendrijos rinkos, taip pat perspektyva, kad šios šalys 2004 m. gegužės 1 d. taps Europos Sąjungos narėmis. Aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos parduodamų ŽSM kainos ir toliau mažėjo, o rinkoje buvo pigių ŽSM, siunčiamų iš Indijos, Indonezijos ir Tailando, kuriems nebuvo taikomi antidempingo muitai.

(102)

Būtina pabrėžti, kad jei Bendrijos pramonės nebebūtų, naudotojai taptų visiškai priklausomi nuo KLR kilmės importo ir (arba) nuo Kinijos antrinių įmonių kitose šalyse importo. Tuomet Kinijos eksportuojantiems gamintojams atsirastų paskata žymiai padidinti kainas rinkose už KLR ribų, o tai keltų rimtą pavojų naudotojų pramonės konkurencingumui. Bendrijos pramonė nesuinteresuota tokia kainų politika, kuri prisidėtų prie Bendrijos įrišimo priemonių gamintojų užsidarymo, nes ji atsidurtų daug silpnesnėje pozicijoje, konkuruodama už Bendrijos ribų su Kinijos eksportuojančiais gamintojais ir jų antrinėmis įmonėmis.

(103)

Jei priemonių galiojimas būtų pratęstas, egzistuotų alternatyvūs tiekimo šaltiniai. Verta pažymėti, kad dabartinės antidempingo priemonės, taikomos KLR kilmės importui, nesukėlė Bendrijos rinkoje jokio importuotų ŽSM trūkumo.

5.   Žaliavų pramonės interesai

(104)

Plieninės vielos ir plieninių strypelių tiekėjai Bendrijos pramonei parduoda menką savo produkcijos dalį, ir todėl jiems neturi įtakos šio proceso baigtis. Nė vienas iš jų nepareiškė esąs suinteresuota šalimi.

6.   Konkurenciją ir prekybą iškraipantis poveikis

(105)

Dėl galimos priemonių galiojimo pabaigos poveikio konkurencijai Bendrijoje, reikėtų pažymėti, kad pasaulyje yra tik keletas ŽSM gamintojų, kurie daugiausia yra kinai arba kuriuos kontroliuoja Kinijos eksportuojantys gamintojai. Likusių nedaugelio gamintojų, kurių nekontroliuoja Kinijos eksportuojančios bendrovės, dingimas turėtų neigiamos įtakos konkurencijai Bendrijoje.

7.   Išvados dėl Bendrijos interesų

(106)

Atsižvelgiant į nurodytus veiksnius ir samprotavimus, daroma išvada, kad nėra svarių priežasčių, kodėl antidempingo priemonių galiojimas neturėtų būti pratęstas.

H.   ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(107)

Atsižvelgiant į tai kas pirmiau pasakyta, manoma, kad, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 6 dalyse, antidempingo priemonės, taikomos KLR kilmės ŽSM importui, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 119/97 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2100/2000, turėtų būti ir toliau taikomos.

(108)

Kadangi tyrimas užtruko ilgai, manoma, jog tikslinga priemonių galiojimo laiką apriboti ketveriais metais,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Šiuo reglamentu nustatomas galutinis antidempingo muitas tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žiedinių segtuvų mechanizmų, šiuo metu klasifikuojamų KN kodais ex 8305 10 00, importui.

Šiame reglamente žiediniai segtuvų mechanizmai susideda iš dviejų stačiakampių plieninių plokštelių ar vielų su ne mažiau kaip keturiais pritvirtintais plieninės vielos pusžiedžiais, prilaikomais plieniniu dangteliu. Jie atsegami patraukiant pusžiedžius arba mažu plieniniu spragtukiniu mechanizmu, pritvirtintu prie žiedinio segtuvų mechanizmo.

2.   Galutinio antidempingo muito tarifas, taikomas grynajai franko prie Bendrijos sienos kainai, neatskaičius muitų, yra toks:

a)

mechanizmams su 17 ir 23 žiedais (TARIC kodai 8305100021, 8305100022 ir 8305100029) muitas yra lygus 325 eurų minimaliai importo kainai už 1 000 vienetų ir grynosios franko prie Bendrijos sienos kainos, neatskaičius muitų, skirtumui;

b)

kitiems mechanizmams ne su 17 ar 23 žiedais (TARIC kodai 8305100011, 8305100012 ir 8305100019):

 

Muito tarifas

TARIC papildomas kodas

Kinijos Liaudies Respublika:

World Wide Stationery Mfg, Honkongas, Kinijos Liaudies Respublika

51,2 %

8934

visos kitos bendrovės

78,8 %

8900

Jei kitaip nenurodyta, taikomos galiojančios nuostatos dėl muitų.

2 straipsnis

Šis antidempingo muitas taikomas ketverius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. lapkričio 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. J. BRINKHORST


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2)  OL L 22, 1997 1 24, p. 1.

(3)  OL L 250, 2000 10 5, p. 1.

(4)  OL L 150, 2002 6 8, p. 1 ir p. 17.

(5)  OL L 232, 2004 7 1, p. 1.

(6)  OL L 127, 2004 4 29, p. 67.

(7)  OL C 122, 2001 4 25, p. 2.

(8)  OL C 21, 2002 1 24, p. 25.

(9)  Duomenys pateikiami indekso skaičiais (1998 m. = 100) arba tam tikrame intervale, kai būtina išlaikyti slaptumą.


4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/23


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2075/2004

2004 m. gruodžio 3 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. gruodžio 4 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 3 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1947/2002 (OL L 299, 2002 11 1, p. 17).


PRIEDAS

prie 2004 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

052

115,6

204

94,9

999

105,3

0707 00 05

052

106,6

204

32,5

999

69,6

0709 90 70

052

97,8

204

71,6

999

84,7

0805 10 10, 0805 10 30, 0805 10 50

388

43,9

999

43,9

0805 20 10

204

68,0

999

68,0

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

052

67,0

204

57,0

624

95,8

720

30,1

999

62,5

0805 50 10

052

58,9

528

25,5

999

42,2

0808 10 20, 0808 10 50, 0808 10 90

052

90,5

388

138,0

400

81,3

404

87,3

512

104,5

720

76,7

804

107,6

999

98,0

0808 20 50

720

66,4

999

66,4


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.


4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/25


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2076/2004

2004 m. gruodžio 3 d.

pirmą kartą derinantis Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą dėl trąšų (EDDHSA ir trigubasis superfosfatas)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (1), ypač į jo 31 straipsnio 1 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 3 straipsnyje teigiama, kad trąšos, priklausančios trąšų, išvardytų I priede, tipui ir atitinkančios šiame reglamente nurodytas sąlygas, gali būti laikomos „EB trąšomis“.

(2)

Tarp fosforo trąšų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedo A2 lentelėje yra Trigubasis superfosfatas (TSP) ir vienas iš jo ženklinimo kriterijų yra toks: „fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale, mažiausiai 93 % deklaruojamo fosforo pentoksido kiekio tirpsta vandenyje“.

(3)

Kuo didesnis šios TSP trąšos tirpumas vandenyje, tuo ji yra veiksmingesnė. Anksčiau Europos dirvožemiuose trūko fosforo todėl, siekiant pašalinti šį trūkumą, buvo grįstas aukštas mažiausiai 93 % tirpumas vandenyje.

(4)

Šiuo metu padėtis pasikeitė ir daugelyje dirvožemių netrūksta fosforo, tačiau yra tam tikrų dirvožemių ar pasėlių, kuriems yra pageidautinas mažiausiai 93 % tirpumas vandenyje, daugeliui Europos dirvožemių ir pasėlių, TSP su mažiausiai 85 % tirpumu vandenyje yra pakankamai veiksmingas.

(5)

TSP vartotojams turėtų būti leidžiama pasirinkti TSP su mažiausiai 85 % ar aukštesniu tirpumu vandenyje, priklausomai nuo dirvožemio ir pasėlių tipo. Todėl TSP įtraukimas į Reglamento (EB) 2003/2003 I priedo A2 lentelę turėtų būti atitinkamai derinamas.

(6)

EDDHSA natrio druska ir jos tirštinimo produktai (EDDHSA) jau 15 metų naudojami Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje kaip mikroelementų organinis kompleksonas. Bandymai rodo, kad tai yra veiksminga ir aplinkai nesukelianti pavojaus trąša.

(7)

Geležies ir EDDHSA kompleksonai naudojami, siekiant ištaisyti geležies trūkumą ir geležies chlorozę. Jie yra rekomenduojami daugumai augalų rūšių, ypač, citrusinių vaisių, abrikosų, avokadų, slyvų ir persikų vaismedžiams, taipogi vynuogėms, krūmams ir braškėms.

(8)

Geležies chlorozės pašalinimas ir jo simptomai užtikrina gerą žalios lapijos, vaisiaus vystymąsi ir augimą.

(9)

EDDHSA dirvožemyje skyla gana lėtai, tačiau nesudaro pavojingų medžiagų ir nesukelia dirvožemio druskingumo.

(10)

EDDHSA turėtų būti įtraukta į patvirtintų mikroelementų organinių kompleksonų sąrašą, esantį Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede.

(11)

Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(12)

Priemonės, nustatytos šiame reglamente, atitinka Komiteto nuomonę, nurodytą Reglamento (EEB) Nr. 2003/2003 32 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedo pakeitimai atliekami atsižvelgiant į šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 3 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Komisijos narys


(1)  OL L 304, 2003 11 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 1).


PRIEDAS

Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

A.2 lentelės 2c dalis „Trigubas superfosfatas“ yra keičiama taip:

Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo žymėjimo duomenys

Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis

Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

Kiti kriterijai

1

2

3

4

5

6

„2c

Trigubasis superfosfatas

Produktas, gaunamas maltam neorganiniam fosfatui reaguojant su fosforo rūgštimi, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio dihidrofosfatas

38 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale, mažiausiai 85 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje

Bandomasis ėminys: 3 g

 

Fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas“

b)

E.3.1 dalis papildoma taip:

„Natrio druska:

ethylenediamine di-(2-hydroxy 5-sulfophenylacetic) rūgšties ir jos tirštinimo medžiagos

EDDHSA

C18H20O12N2S2 + n*(C12H14O8N2S)“


4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/28


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2077/2004

2004 m. gruodžio 3 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl technologijos agentų naudojimo

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (1), ypač į jo 2 straipsnio penkioliktos įtraukos trečią sakinį,

kadangi:

(1)

Atsižvelgiant į naują informaciją ir techninius pasiekimus, apie kuriuos 2002 m. balandžio mėn. pažangos ataskaitoje apie reglamentuojamų medžiagų, naudojamų kaip cheminiai technologijų agentai pranešė technologijų ir ekonominio vertinimo grupė (2), Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 VI priedas turėtų būti iš dalies pakeistas dėl Sprendimo X/14 (3) ir Sprendimo XV/6 (4), priimtų atitinkamai Dešimtajame (1998 m.) ir Penkioliktajame (2003 m.) Monrealio protokolo šalių posėdyje.

(2)

Į Sprendimą XV/6 įtraukiamas technologijos agentas tetrachlormetanas, naudojamas gaminant ciklodimą (tirpiklį) ir išbraukiamas CFC–113, naudojamas kaip technologijos agentas, skirtas vinorelbino (farmacijos produkto) gamybai ir tetrachlormetanas, naudojamas kaip technologijos agentas, skirtas tralometrinui (insekticidui) gaminti.

(3)

Reglamentas (EB) Nr. 2037/2000 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Šiame Reglamente numatytos priemonės atitinka komiteto, įsteigto pagal Reglamento (EB) 2037/2000 18 straipsnio 1 dalį, nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 VI priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir vienodai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 3 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys


(1)  OL L 244, 2000 9 29, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1804/2003 (OL L 265, 2003 10 16, p. 1).

(2)  Technologijų ir ekonominio vertinimo grupės ataskaita, 2002 m. balandis, 1 tomas, Pažangos ataskaita apie technologijos agentus.

(3)  1998 m. Dešimtasis Monrealio protokolo šalių posėdis, Sprendimas X/14: Technologijos agentai.

(4)  2003 m. Penkioliktasis Monrealio protokolo šalių posėdis, Sprendimas XV/6: Reglamentuojamų medžiagų naudojimų kaip technologijos agentai naudotojų sąrašas.


PRIEDAS

„VI PRIEDAS

Procesai, kurių metu kontroliuojamos medžiagos naudojamos kaip technologijos agentai, kaip nurodyta 2 straipsnio penkioliktoje įtraukoje

a)

tetrachlormetano naudojimas azoto trichloridui pašalinti gaminant chlorą ir kaustinę sodą;

b)

tetrachlormetano naudojimas liekamosiose dujose esančiam chlorui redukuoti gaminant chlorą;

c)

tetrachlormetano naudojimas gaminant chlorkaučiuką;

d)

tetrachlormetano naudojimas gaminant izobutilacetofenoną (ibuprofen-analgetiką);

e)

tetrachlormetano naudojimas gaminant polifenilentereftalamidą;

f)

CFC–11 naudojimas gaminant plono sintetinio poliolefino pluošto lakštus;

g)

CFC–12 naudojimas Z-perfluorpolieterių ir difunkcinių darinių perfluorpolieterio poliperoksido prekursorių fotocheminėje sintezėje;

h)

CFC–113 naudojimas perfluorpolieterio poliperoksido tarpiniams junginiams redukuoti perfluorpolieterių diesteriams gaminti;

i)

CFC–113 naudojimas gaminant didelio veiksmingumo perfluorpolieterio dilius;

j)

Tetrachlometano naudojimas gaminant ciklodimą;

k)

Chlorofluorangliavandenilių (HCFC) naudojimas a ir j punktuose išvardytų procesų metu pakeičiant CFC arba tetrachlormetaną.“


4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/30


TARYBOS DIREKTYVA 2004/106/EB

2004 m. lapkričio 16 d.

iš dalies keičianti Direktyvas 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo, tam tikrų akcizo mokesčių ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje ir 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 93 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Bendraisiais principais paremtas glaudesnis Bendrijos mokesčių institucijų tarpusavio bei šių institucijų ir Komisijos bendradarbiavimas yra reikalingas siekiant efektyviau kovoti su sukčiavimu akcizų srityje.

(2)

Į 2004 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2073/2004 dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje (3) įtrauktos visos nuostatos, skirtos palengvinti administracinį bendradarbiavimą akcizų srityje, esančios Direktyvose 77/779/EEB (4) ir 92/12/EEB (5), išskyrus tarpusavio pagalbą, numatytą 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvoje 76/308/EEB dėl tarpusavio pagalbos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (6).

(3)

2004 m. balandžio 21 d. Tarybos direktyva 2004/56/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 77/779/EEB (7), reikalaujama, kad valstybės narės priimtų įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2005 m. sausio 1 d., įgyvendintų tą direktyvą. Šios nuostatos taikomos tiesioginio apmokestinimo, tam tikrų akcizų ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje. Kadangi pagal šią direktyvą nuo 2005 m. liepos 1 d. Direktyva 77/799/EEB nebus taikoma akcizams, netikslinga reikalauti, kad valstybės narės priimtų nuostatas, kurios greitai nustos galioti. Todėl reikia leisti valstybėms narėms nepriimti nuostatų, reikalingų įgyvendinti Direktyvą 2004/56/EB dėl akcizo mokesčių, nepažeidžiant įpareigojimo priimti tokias nuostatas dėl kitų mokesčių, kuriems taikoma Direktyva 77/779/EEB.

(4)

Dėl to Direktyvos 77/799/EEB ir 92/12/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 77/799/EEB iš dalies keičiama taip:

1)

Direktyvos pavadinimas pakeičiamas taip:

2)

1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Pagal šios direktyvos nuostatas valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi bet kokia informacija, kuri gali padėti joms teisingai apskaičiuoti pajamų ir kapitalo mokesčius, ir bet kokia informacija, susijusia su 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl tarpusavio pagalbos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (8), 3 straipsnio šeštoje įtraukoje nurodytų draudimo įmokų mokesčių nustatymu.“

2 straipsnis

Direktyva 92/12/EEB iš dalies keičiama taip:

1)

15a straipsnis išbraukiamas.

2)

15b straipsnis išbraukiamas.

3)

19 straipsnio 6 dalis išbraukiama.

3 straipsnis

Nuorodos į Direktyvą 77/799/EEB dėl akcizo mokesčių laikomos nuorodomis į Reglamentą (EB) Nr. 2073/2004.

Nuorodos į Direktyvą 92/12/EEB dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje laikomos nuorodomis į Reglamentą (EB) Nr. 2073/2004.

4 straipsnis

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2005 m. birželio 30 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Šias nuostatas jos taiko nuo 2005 m. liepos 1 d.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatas.

3.   Valstybės narės, nukrypdamos nuo Direktyvos 2004/56/EB 2 straipsnio, neprivalo priimti ir taikyti nuostatas, kad būtų įgyvendinta Direktyva 2004/56/EB dėl akcizo mokesčių.

5 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2004 m. lapkričio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. ZALM


(1)  Nuomonė priimta 2004 m. balandžio 1 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  Nuomonė priimta 2004 m. kovo 31 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(4)  OL L 336, 1977 12 27, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/56/EB (OL L 127, 2004 4 29, p. 70).

(5)  OL L 76, 1992 3 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

(6)  OL L 73, 1976 3 19, p. 18. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(7)  OL L 127, 2004 4 29, p. 70.

(8)  OL L 73, 1976 3 19, p. 18. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.


II Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Taryba

4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/32


TARYBOS SPRENDIMAS

2004 m. lapkričio 2 d.

dėl Europos bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės susitarimo, numatančio priemones, lygiavertes nustatytoms 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, pasirašymo bei dėl prie jo pridedamo Supratimo memorandumo patvirtinimo ir pasirašymo

(2004/828/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 94 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmąja pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2001 m. spalio 16 d. Taryba įgaliojo Komisiją derėtis su Andoros Kunigaikštyste dėl susitarimo, skirto užtikrinti, kad ši valstybė priimtų priemones, lygiavertes toms, kurios turi būti taikomos Bendrijoje, užtikrinant veiksmingą palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimą.

(2)

Susitarimo tekstas, dėl kurio susitarta derybų metu, atitinka Tarybos priimtus derybų nurodymus. Prie šio teksto pridedamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Andoros Kunigaikštystės supratimo memorandumas.

(3)

Atsižvelgiant į vėlesnį sprendimo dėl susitarimo sudarymo priėmimą, abu 2004 m. liepos 1 d. parafuoti dokumentai turėtų būti pasirašyti ir Tarybos patvirtintas supratimo memorandumas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Atsižvelgiant į vėlesnį sprendimo dėl Europos bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės susitarimo, numatančio priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB (1) dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, sudarymo priėmimą, Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenis, įgaliotus Europos bendrijos vardu pasirašyti susitarimą, pridedamą supratimo memorandumą bei Europos bendrijos laiškus, kuriais turi būti pasikeista pagal susitarimo 19 straipsnio 2 dalį ir supratimo memorandumo paskutinę pastraipą.

Taryba patvirtina supratimo memorandumą.

Susitarimo ir supratimo memorandumo tekstai pridedami prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2004 m. lapkričio 2 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. R. BOT


(1)  OL L 157, 2003 6 26, p. 38.


SUSITARIMAS

tarp Europos bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo

EUROPOS BENDRIJA

ir

ANDOROS KUNIGAIKŠTYSTĖ

toliau – Susitariančioji Šalis arba Susitariančiosios Šalys,

Norėdamos nustatyti priemones, lygiavertes nustatytoms 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (toliau – direktyva), bendradarbiaudamos ir kartu atsižvelgdamos į kiekvienos Susitariančiosios Šalies teisėtus interesus, numatydamos, kad kitos trečiosios šalys panašioje padėtyje kaip Andoros Kunigaikštystės padėtis taip pat taikys priemones, lygiavertes direktyvoje nustatytoms priemonėms,

SUSITARĖ DĖL ŠIŲ NUOSTATŲ:

1 straipsnis

Tikslas

1.   Europos bendrijai ir Andoros Kunigaikštystei bendradarbiaujant tarpusavyje, Andoros Kunigaikštystės teritorijoje įsisteigusiems mokėjimų tarpininkams 7 straipsnyje nustatytomis sąlygomis mokant palūkanas faktiškiesiems savininkams, kurie yra fiziniai asmenys ir Europos bendrijos valstybės narės rezidentai pagal 3 straipsnį, taikomas išskaitymas nuo palūkanų sumos.

Išskaitymas atliekamas vadovaujantis savanoriško informacijos teikimo priemonėmis pagal 9 straipsnyje numatytas taisykles. Taikant 7 ir 9 straipsnius, pajamas, gautas atlikus išskaitymą, Europos bendrijos valstybės narės ir Andoros Kunigaikštystė pasidalija laikydamosi 8 straipsnyje nustatytų taisyklių.

Kad šis susitarimas būtų lygiavertis direktyvai, šios priemonės papildomos 12 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis dėl keitimosi informacija pateikus prašymą, ir konsultavimosi bei peržiūros procedūra, numatyta 13 straipsnyje.

2.   Susitariančiosios Šalys imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas šio susitarimo taikymas. Konkrečiai, Andoros Kunigaikštystė imasi reikiamų priemonių, kad jos teritorijoje įsisteigę mokėjimų tarpininkai vykdytų šio susitarimo įgyvendinimui reikalingas užduotis, ir priima aiškias procedūrą ir sankcijas apibrėžiančias nuostatas, nepriklausomai nuo skolinių reikalavimų, dėl kurių atsiranda palūkanos, skolininko įsisteigimo vietos.

2 straipsnis

Faktiškojo savininko apibrėžimas

1.   Šiame susitarime „faktiškasis savininkas“ – bet koks fizinis asmuo, kuriam mokamos palūkanos, arba kuriam palūkanų mokėjimas yra garantuojamas, nebent jis įrodo, kad mokėjimas nebuvo gautas ar garantuotas jo paties naudai, tai yra:

a)

jis veikia kaip mokėjimų tarpininkas, kaip apibrėžta 4 straipsnyje, arba

b)

jis veikia juridinio asmens, subjekto, kurio pelnas yra apmokestinamas pagal bendrąsias verslo apmokestinimo teisines nuostatas, kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjekto, įsisteigusio Europos bendrijos valstybėje narėje ar Andoros Kunigaikštystėje, vardu, arba

c)

jis veikia kito fizinio asmens, kuris yra faktiškasis savininkas, vardu, ir nurodo mokėjimų tarpininkui to faktiškojo savininko tapatybę pagal 3 straipsnio 1 dalį.

2.   Jei mokėjimų tarpininkas turi informacijos, iš kurios galima spręsti, kad fizinis asmuo, kuriam mokamos palūkanos arba kuriam palūkanų mokėjimas yra garantuojamas, galbūt nėra faktiškasis savininkas, jis imasi pagrįstų žingsnių faktiškojo savininko tapatybei nustatyti pagal 3 straipsnio 1 dalį. Jei mokėjimų tarpininkas negali identifikuoti faktiškojo savininko, jis laikys tą fizinį asmenį faktiškuoju savininku.

3 straipsnis

Faktiškųjų savininkų tapatybė ir gyvenamoji vieta

1.   Mokėjimų tarpininkas nustato faktiškojo savininko tapatybę pagal pavardę, vardą ir adresą, remdamasis Andoros Kunigaikštystėje galiojančiomis nuostatomis pinigų plovimo srityje.

2.   Mokėjimų tarpininkas nustato faktiškojo savininko gyvenamąją vietą pagal skirtingas taisykles, priklausomai nuo to, kada yra prasidėję mokėjimų tarpininko ir palūkanų gavėjo santykiai. Laikantis toliau nurodytų sąlygų, laikoma, kad gyvenamoji vieta yra šalyje, kurioje faktiškasis savininkas turi nuolatinį adresą:

a)

jei sutartiniai santykiai prasidėjo iki 2004 m. sausio 1 d., mokėjimų tarpininkas nustato faktiškojo savininko gyvenamąją vietą pagal Andoros Kunigaikštystėje galiojančias nuostatas pinigų plovimo srityje;

b)

jei sutartiniai santykiai prasidėjo arba sandoris įvykdytas be sutartinių santykių, nuo 2004 m. sausio 1 d. mokėjimų tarpininkas nustato faktiškojo savininko gyvenamąją vietą remdamasis adresu, nurodytu pase ar oficialioje asmens tapatybės kortelėje, arba prireikus remdamasis bet kokiu faktiškojo savininko pateiktu tapatybę patvirtinančiu dokumentu ir laikydamasis tokios tvarkos: jei fizinis asmuo pateikia Europos bendrijos valstybėje narėje išduotą oficialų asmens tapatybės dokumentą ir pareiškia esąs trečiosios šalies rezidentas, gyvenamoji vieta nustatoma pagal gyvenamosios vietos pažymą arba leidimą apsigyventi suteikiantį dokumentą, išduotą minėtos trečiosios šalies, kurios rezidentu asmuo teigia esąs, kompetentingos institucijos. Jei tokia pažyma ar leidimas apsigyventi nepateikiamas, laikoma, kad gyvenamoji vieta yra Europos bendrijos valstybėje narėje, išdavusioje oficialų asmens tapatybės dokumentą.

4 straipsnis

Mokėjimų tarpininko apibrėžimas

Šiame susitarime „mokėjimų tarpininkas“ – bet koks Andoros Kunigaikštystėje įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, kuris moka palūkanas arba garantuoja palūkanų mokėjimą tiesioginei faktiškojo savininko naudai, nepriklausomai nuo to, ar tas vykdytojas yra skolinio reikalavimo, už kurį gaunamos palūkanos, skolininkas, ar vykdytojas, skolininko arba faktiškojo savininko įpareigotas mokėti palūkanas arba garantuoti palūkanų mokėjimą.

5 straipsnis

Kompetentingos institucijos apibrėžimas

1.   Šiame susitarime Susitariančiųjų Šalių „kompetentingos institucijos“ – tai I priede išvardytos institucijos.

2.   Kalbant apie trečiąsias šalis, kompetentinga institucija – tai kompetentinga institucija dvišalių ar daugiašalių konvencijų mokesčių srityje tikslais, arba, jei jų nėra, bet kuri kita institucija, kuri yra kompetentinga išduoti gyvenamosios vietos pažymas apmokestinimo tikslais.

6 straipsnis

Palūkanų mokėjimo apibrėžimas

1.   Šiame susitarime „palūkanų mokėjimas“ – tai:

a)

sumokėtos arba įskaitytos į sąskaitą palūkanos, susijusios su bet kokios rūšies skoliniais reikalavimais, nesvarbu, ar jos yra užtikrintos įkeitimu ar ne, ir ar jos suteikia teisę dalyvauti skolininko pelne ar ne, ir ypač pajamos iš vyriausybės vertybinių popierių ir pajamos iš obligacijų, įskaitant su jomis susijusias priemokas ir premijas; sankcijos už pavėluotus mokėjimus nelaikomos palūkanų mokėjimais;

b)

palūkanos, sukauptos ar kapitalizuotos parduodant, padengiant arba išperkant a punkte minimus skolinius reikalavimus;

c)

pajamos, gaunamos iš palūkanų mokėjimų tiesiogiai, arba per direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje minimą subjektą, kurias paskirsto:

i)

kolektyvinio investavimo subjektai, įsisteigę Europos bendrijos valstybėje narėje ar Andoros Kunigaikštystėje;

ii)

subjektai, turintys teisę į direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje minimą pasirinkimą; ir

iii)

kolektyvinio investavimo subjektai, įsisteigę už 17 straipsnyje minimos teritorijos ribų;

d)

pajamos, gautos pardavus, padengus ar išpirkus akcijas ar investicinius vienetus tokiose įmonėse ir subjektuose, jei jie tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus kolektyvinio investavimo subjektus ar toliau nurodytus subjektus, investuoja daugiau nei 40 % savo turto į skolinius reikalavimus, kaip nurodyta a punkte:

i)

kolektyvinio investavimo subjektai, įsisteigę Europos bendrijos valstybėje narėje ar Andoros Kunigaikštystėje;

ii)

subjektai, turintys teisę į direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje minimą pasirinkimą;

iii)

kolektyvinio investavimo subjektai, įsisteigę už 17 straipsnyje minimos teritorijos ribų.

Tačiau Andoros Kunigaikštystė turi teisę įtraukti d punkte minimas pajamas į palūkanų mokėjimo sąvoką tik tuo atveju, jei tokios pajamos atitinka pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai gautas iš palūkanų mokėjimų, kaip apibrėžta a ir b punktuose.

2.   Dėl 1 dalies c ir d punktų, jei mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie santykinį pajamų, gautų iš palūkanų mokėjimų, dydį, palūkanų mokėjimu laikoma visa pajamų suma.

3.   Dėl 1 dalies d punkto, jei mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie procentinį turto, investuoto į skolinius reikalavimus arba į akcijas ar investicinius vienetus kaip apibrėžta toje dalyje, dydį, laikoma, kad tas procentinis dydis yra didesnis nei 40 %. Jei jis negali nustatyti faktiškojo savininko gautų pajamų sumos, laikoma, kad pajamos atitinka akcijų arba investicinių vienetų pardavimo, padengimo ar išpirkimo įplaukas.

4.   Dėl 1 dalies b ir d punktų, Andoros Kunigaikštystė turi teisę reikalauti, kad mokėjimų tarpininkai jos teritorijoje apskaičiuotų metams palūkanas per tam tikrą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei vieneri metai, ir taikytų tokias apskaičiuotas metams palūkanas kaip palūkanų mokėjimą, net jei per tą laikotarpį pardavimas, padengimas ar išpirkimas nevyko.

5.   Pajamos, gautos iš įmonių ar subjektų, kurie yra investavę į skolinius reikalavimus, kaip apibrėžta 1 dalies a punkte, ne daugiau kaip 15 % savo turto, nelaikomos 1 dalies c ir d punktuose apibrėžtu palūkanų mokėjimu.

6.   1 dalies d punkte ir 3 dalyje minimas procentinis dydis nuo 2011 m. sausio 1 d. bus 25 %.

7.   1 dalies d punkte ir 5 dalyje minimi procentiniai dydžiai nustatomi atsižvelgiant į investicinę politiką, nustatytą tų įmonių ar subjektų fondo taisyklėse arba steigimo dokumentuose, o jei tokių taisyklių nėra – remiantis tų įmonių ar subjektų faktine turto sudėtimi.

7 straipsnis

Išskaitymas

1.   Jei faktiškasis savininkas gyvena Europos bendrijos valstybėje narėje, Andoros Kunigaikštystė taiko 15 % dydžio išskaitymą pirmus trejus susitarimo taikymo metus, 20 % vėlesnius trejus metus ir 35 % vėliau.

2.   Mokėjimų tarpininkas išskaitymą atlieka taip:

a)

jei palūkanos mokamos kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies a punkte: nuo sumokėtų ar įskaitytų į sąskaitą palūkanų sumos;

b)

jei palūkanos mokamos kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies b arba d punktuose: nuo palūkanų ar pajamų, minimų tuose punktuose, sumos arba taikant lygiaverčio poveikio rinkliavą, kurią moka gavėjas nuo visos pardavimo, padengimo ar išpirkimo pajamų sumos;

c)

jei palūkanos mokamos kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies c punkte: nuo tame punkte minimų pajamų sumos;

d)

jei Andoros Kunigaikštystė įgyvendina 6 straipsnio 4 dalyje numatytą pasirinkimo galimybę: nuo apskaičiuotų metams palūkanų sumos.

3.   Taikant 2 dalies a ir b punktus, išskaitoma proporcingai už laikotarpį, kurį faktiškasis savininkas turėjo skolinį reikalavimą. Jei remdamasis turima informacija mokėjimų tarpininkas negali nustatyti šio laikotarpio, jis laiko, kad faktiškasis savininkas turėjo skolinį reikalavimą visą jo egzistavimo laikotarpį, nebent pastarasis pateikia jo įgijimo datos įrodymą.

4.   Nuo palūkanų imami kiti nei šiame susitarime numatyti mokesčiai atimami iš išskaitymo, apskaičiuoto iš to paties palūkanų mokėjimo pagal 1–3 dalis.

5.   Atsižvelgiant į 10 straipsnio nuostatas, tai, kad Andoros Kunigaikštystėje įsisteigęs mokėjimų tarpininkas atlieka išskaitymą, nekliudo faktiškojo savininko gyvenamosios vietos mokesčių tikslais Europos bendrijos valstybei narei apmokestinti pajamų pagal jos nacionalinę teisę.

Jei mokesčių mokėtojas praneša, kad Andoros Kunigaikštystėje įsisteigęs mokėjimų tarpininkas sumokėjo palūkanų mokesčius Europos bendrijos valstybės narės, kurioje jis gyvena, mokesčių institucijoms, palūkanų apmokestinimo tarifas yra toks pat kaip ir tos valstybės narės viduje taikomas tarifas.

8 straipsnis

Pajamų pasidalijimas

1.   Andoros Kunigaikštystė pasilieka 25 % pajamų, gautų atlikus 7 straipsnyje minimą išskaitymą, o 75 % pajamų perveda faktiškojo savininko gyvenamosios vietos Europos bendrijos valstybei narei.

2.   Tokie pervedimai atliekami už kiekvienus kalendorinius metus vienu mokėjimu kiekvienai valstybei narei ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo kalendorinių metų, per kuriuos buvo atliekami išskaitymai, pabaigos.

Andoros Kunigaikštystė imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų tinkamą pajamų pasidalijimo sistemos veikimą.

9 straipsnis

Savanoriškas informacijos teikimas

1.   Andoros Kunigaikštystė nustato procedūrą, kuri užtikrina, kad 7 straipsnyje minimas išskaitymas neatliekamas, jei faktiškasis savininkas pateikia savo mokėjimų tarpininkui pažymą, jo vardu pagal šio straipsnio 2 dalį išduotą jo gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos institucijos.

2.   Prašant faktiškajam savininkui, gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentinga institucija išduoda pažymą, kurioje nurodoma:

a)

faktiškojo savininko vardas, pavardė, adresas ir mokesčių identifikacinis numeris arba, jei tokio nėra, gimimo data ir vieta;

b)

mokėjimų tarpininko pavadinimas ir adresas;

c)

faktiškojo savininko sąskaitos numeris arba, jei jo nėra, garantijos identifikacija.

Tokia pažyma galioja ne ilgiau kaip trejus metus. Ji išduodama visiems prašantiems faktiškiesiems savininkams per du mėnesius nuo prašymo pateikimo.

10 straipsnis

Dvigubo apmokestinimo panaikinimas

1.   Faktiškojo savininko gyvenamosios vietos mokesčių tikslais valstybė narė užtikrina, kad būtų išvengta bet kokio dvigubo apmokestinimo, galinčio atsirasti dėl 7 straipsnyje minimo išskaitymo, remiantis šio straipsnio 2 ir 3 dalimis.

2.   Jei nuo faktiškojo savininko gautų palūkanų 7 straipsnyje minimas išskaitymas buvo atliktas Andoros Kunigaikštystėje, faktiškojo savininko gyvenamosios vietos mokesčių tikslais Europos bendrijos valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę suteikia jam mokesčio kreditą, lygų išskaitytai sumai. Jei ši suma yra didesnė nei mokesčio suma, kurią reikia sumokėti pagal jos nacionalinę teisę nuo visos palūkanų, nuo kurių atliekamas išskaitymas, sumos, gyvenamosios vietos mokesčių tikslais valstybė narė grąžina viršijančią mokesčio sumą faktiškajam savininkui.

3.   Jei, be 7 straipsnyje nurodyto išskaitymo, nuo faktiškojo savininko gautų palūkanų buvo išskaičiuotas bet koks kitas mokestis ir gyvenamosios vietos mokesčių tikslais Europos bendrijos valstybė narė suteikia mokesčio kreditą tokiam mokesčiui pagal savo nacionalinę teisę arba dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, toks mokestis kredituojamas prieš taikant 2 dalyje aprašytą procedūrą.

4.   Faktiškojo savininko gyvenamosios vietos mokesčių tikslais Europos bendrijos valstybė narė gali pakeisti 2 ir 3 dalyse nurodytą mokesčio kredito mechanizmą 7 straipsnyje minimo išskaitymo grąžinimu.

11 straipsnis

Apyvartiniai skolos vertybiniai popieriai

1.   Nuo šio susitarimo taikymo dienos, kol Andoros Kunigaikštystė ims 7 straipsnyje minimą išskaitymą ir kol bent viena Europos bendrijos valstybė narė taikys panašų mokestį, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d., vidaus ir tarptautinės obligacijos bei kiti apyvartiniai skolos vertybiniai popieriai, kurie pirmą kartą buvo išleisti iki 2001 m. kovo 1 d. arba kuriems pirminiai emisijos prospektai buvo iki tos datos patvirtinti kompetentingų institucijų, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 80/390/EEB, atsakingų institucijų Andoros Kunigaikštystėje, arba atsakingų institucijų trečiosiose šalyse, nelaikomi skoliniais reikalavimais, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies a punkte, su sąlyga, kad tolesnių tokių apyvartinių skolos vertybinių popierių emisijų nebuvo atlikta nuo 2002 m. kovo 1 d.

2.   Tačiau tol, kol bent viena iš Europos bendrijos valstybių narių taiko panašias nuostatas, šio straipsnio nuostatos po 2010 m. gruodžio 31 d. ir toliau taikomos šiems apyvartiniams skolos vertybiniams popieriams:

kuriuose yra bendros sumos ir išankstinio išpirkimo sąlygos, ir

jei 4 straipsnyje apibrėžtas mokėjimų tarpininkas yra įsisteigęs Andoros Kunigaikštystėje, ir

kai mokėjimų tarpininkas tiesiogiai moka palūkanas arba garantuoja palūkanų mokėjimą tiesioginei faktiškojo savininko, Europos bendrijos valstybės narės rezidento, naudai.

Jei ir kai visos Europos bendrijos valstybės narės nebetaiko panašių nuostatų, šio straipsnio nuostatos toliau taikomos tik šiems apyvartiniams skolos vertybiniams popieriams:

kuriuose yra bendros sumos ir išankstinio išpirkimo sąlygos, ir

jei emitento mokėjimų tarpininkas yra įsisteigęs Andoros Kunigaikštystėje, ir

kai mokėjimų tarpininkas tiesiogiai moka palūkanas arba garantuoja palūkanų mokėjimą tiesioginei faktiškojo savininko, Europos bendrijos valstybės narės rezidento, naudai.

Jei 2002 m. kovo 1 d. arba vėliau atliekama pirmiau minėtų apyvartinių skolos vertybinių popierių, išleidžiamų Vyriausybės arba susijusio subjekto, veikiančio kaip valdžios institucija arba kurio vaidmuo yra pripažintas tarptautine sutartimi, emisija, visa tokių vertybinių popierių emisija, kurią sudaro pirminė ir bet kokios vėlesnės emisijos, laikoma skoliniu reikalavimu, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies a punkte.

Jei 2002 m. kovo 1 d. arba vėliau atliekama pirmiau minėtų apyvartinių skolos vertybinių popierių, išleidžiamų bet kokio kito emitento, kuriam netaikoma pirmesnė pastraipa, emisija, tokia emisija laikoma skoliniu reikalavimu, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies a punkte.

3.   Šis straipsnis nekliudo Europos bendrijos valstybėms narėms ir Andoros Kunigaikštystei apmokestinti pajamų, gautų iš 1 dalyje nurodytų apyvartinių skolos vertybinių popierių, pagal savo nacionalinę teisę.

12 straipsnis

Keitimasis informacija pagal prašymą

1.   Kompetentingos Andoros Kunigaikštystės ir Europos bendrijos valstybių narių institucijos keičiasi informacija, susijusia su šiame susitarime numatytais mokesčiais ir veikla, kurie pagal prašomosios valstybės teisės aktus laikomi sukčiavimu mokesčių srityje ar lygiaverčiu pažeidimu. „Lygiavertis pažeidimas“ – tai pažeidimas, savo sunkumu prilygstantis veiklai, kuri pagal prašomosios valstybės teisės aktus laikoma sukčiavimu mokesčių srityje.

Kol Andoros Kunigaikštystė savo teisės aktuose dar nenumatė sukčiavimo mokesčių srityje sąvokos, ji, kai veikia kaip prašomoji valstybė, pirmosios pastraipos tikslais sukčiavimui mokesčių srityje prilygina veiklą, kuri, panaudojus apgaulę, pažeidžia prašančiosios valstybės mokesčių interesus ir pagal Andoros Kunigaikštystės įstatymus laikoma nusikaltimu dėl sukčiavimo.

Atsakydama į tinkamai pagrįstą prašymą valstybė, kurios prašoma suteikti informaciją, pateikia duomenis apie pirmiau šiame straipsnyje minėtus klausimus, dėl kurių prašančiojoje valstybėje pradėtas ar gali būti pradėtas baudžiamasis ar ne baudžiamasis tyrimas.

2.   Nustatydama, ar atsakant į prašymą galima teikti informaciją, prašomoji valstybė taiko pagal prašančiosios valstybės teisės aktus taikytiną senatį, o ne senaties taisykles, taikytinas pagal jos pačios teisę.

3.   Prašomoji valstybė suteikia informaciją prašančiajai valstybei, kai ši turi pagrįstą pagrindą įtarti, kad veikla yra sukčiavimas mokesčių srityje ar lygiavertis pažeidimas. Kai informaciją suteikti prašoma Andoros Kunigaikštystės, šios šalies teisminė institucija per du mėnesius turi nuspręsti, ar prašymas yra priimtinas pagal šiame straipsnyje nustatytas prašymo pagrįstumo sąlygas.

4.   Prašančioji valstybė gali pagrįsti įtarimą dėl pažeidimo buvimo:

a)

patvirtintais ar nepatvirtintais dokumentais, įskaitant, bet neapsiribojant, verslo apskaitos dokumentus, buhalterines knygas arba su banko sąskaitomis susijusius dokumentus;

b)

mokesčių mokėtojo liudijimu;

c)

iš informatoriaus ar trečio asmens gauta informacija, kuri buvo nepriklausomai patvirtinta ar kitais atžvilgiais atrodo patikima; arba

d)

netiesioginiais įrodymais.

5.   Visa tokiu būdu gauta informacija yra konfidenciali ir gali būti atskleista tik Susitariančiosios Šalies kompetentingoms institucijoms ar asmenims, kurie turi žinoti apie 1 straipsnyje minimų taupymo pajamų apmokestinimą arba dėl to, kad vykdo mokesčių išskaitymą ir nustato su tuo susijusias atitinkamai 7 ir 8 straipsniuose minimas pajamas, arba pateikia savanorišką 9 straipsnyje minimą pranešimą. Minėti asmenys ar institucijos su šia informacija gali susipažinti posėdžių ar apmokestinimo svarstymo metu.

Informacija negali būti perduota jokioms kitoms institucijoms ar asmenims, jei tos šalies, kuri perdavė informaciją, kompetentinga institucija neduoda raštiško ir išankstinio sutikimo.

6.   Andoros Kunigaikštystė pradeda dvišales derybas su kiekviena to norinčia valstybe nare, siekiant apibrėžti atskiras atvejų, atitinkančių „lygiaverčio pažeidimo“ kriterijus, rūšis pagal atitinkamoje valstybėje taikomą procedūrą.

13 straipsnis

Konsultacijos ir peržiūra

1.   Susitariančiosios Šalys ne rečiau kaip kas treji metai arba vienos iš jų prašymu konsultuojasi, siekdamos išanalizuoti ir, jei jos mano esant reikalinga, pagerinti techninį šio susitarimo veikimą bei įvertinti pasikeitimus tarptautiniame lygmenyje. Konsultacijos įvyksta per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo arba, esant skubiems atvejams, kaip įmanoma greičiau.

Remdamosi šiuo įvertinimu Susitariančiosios Šalys gali tartis tarpusavyje siekdamos išanalizuoti, ar reikia dalinių susitarimo pakeitimų atsižvelgiant į pasikeitimus tarptautiniame lygmenyje.

2.   Kai tik Susitariančiosios Šalys įgyja pakankamai patirties vykdydamos susitarimo 7 straipsnio 1 dalį, jos tariasi tarpusavyje siekdamos išanalizuoti, ar reikia dalinių susitarimo pakeitimų atsižvelgiant į pasikeitimus tarptautiniame lygmenyje.

3.   1 ir 2 dalyse minėtų konsultacijų tikslais Susitariančiosios Šalys informuoja viena kitą apie įvykius, kurie galėtų pakenkti tinkamam šio susitarimo veikimui. Tai taip pat taikoma bet kuriam susijusiam Susitariančiųjų Šalių ir trečiosios valstybės susitarimui.

4.   Jei tarp Andoros Kunigaikštystės kompetentingų institucijų ir vienos ar kelių Europos bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų, numatytų šio susitarimo 5 straipsnyje, kyla nesutarimas dėl šio susitarimo taikymo ar interpretavimo, šios institucijos stengiasi ginčą išspręsti taikiai. Jos nedelsdamos informuoja Europos Bendrijų Komisiją ir kitų Europos bendrijos valstybių narių kompetentingas institucijas apie konsultacijų rezultatus. Komisija bet kurios kompetentingos institucijos prašymu gali dalyvauti šiose konsultacijose, kai sprendžiami klausimai dėl interpretavimo.

14 straipsnis

Taikymas

1.   Šio susitarimo taikymas priklauso nuo to, ar valstybių narių priklausomos ar asocijuotos teritorijos, minimos Tarybos (Ekonomikos ir finansiniai klausimai) ataskaitoje 2000 m. birželio 19 d. ir 20 d. Santa Maria da Feira posėdžiavusiai Europos Vadovų Tarybai, taip pat Jungtinės Amerikos Valstijos, Monakas, Lichtenšteinas, Šveicarija ir San Marinas priima ir įgyvendina priemones, kurios atitinka direktyvoje arba šiame susitarime numatytas priemones ar yra joms lygiavertės, numatant tuos pačius įgyvendinimo terminus.

2.   Susitariančiosios Šalys ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki 6 dalyje nurodytos datos bendru sutarimu nusprendžia, ar 1 dalyje išdėstyta sąlyga dėl atitinkamų priemonių įsigaliojimo datos trečiosiose šalyse ir atitinkamose priklausomose ar asocijuotose teritorijose yra įgyvendinta. Jei Susitariančiosios Šalys nemano, kad sąlyga yra įgyvendinta, jos bendru sutarimu 6 dalies tikslams nustato naują datą.

3.   Nepažeisdama savo institucinių nuostatų, Andoros Kunigaikštystė šį susitarimą taiko nuo 6 dalyje nurodytos datos ir praneša apie tai Europos bendrijai.

4.   Šio susitarimo ar kai kurių jo dalių taikymą Susitariančioji Šalis gali sustabdyti nedelsdama, pranešdama apie tai kitai Susitariančiajai Šaliai, jeigu direktyvą ar atitinkamą jos dalį laikinai arba galutinai būtų nustota taikyti pagal Europos bendrijos teisę, arba jeigu Europos bendrijos valstybė narė sustabdytų jos įgyvendinimo priemonių taikymą.

5.   Kiekviena Susitariančioji Šalis pranešdama kitai Susitariančiajai Šaliai taip pat gali sustabdyti šio susitarimo taikymą, jeigu viena iš penkių minėtų trečiųjų šalių (Jungtinės Amerikos Valstijos, Monakas, Lichtenšteinas, Šveicarija ir San Marinas) arba viena iš Europos bendrijos valstybių narių priklausomų ar asocijuotų teritorijų, minimų 1 dalyje, nustotų taikyti priemones, kurios atitinka direktyvoje numatytas priemones ar yra joms lygiavertės. Taikymas sustabdomas ne anksčiau kaip praėjus dviems mėnesiams po pranešimo. Vėl pradėjus taikyti priemones, susitarimas taikomas toliau.

6.   Susitariančiosios Šalys priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2005 m. liepos 1d., įgyvendina šį susitarimą.

15 straipsnis

Pasirašymas, įsigaliojimas ir denonsavimas

1.   Šį susitarimą Susitariančiosios Šalys ratifikuoja arba patvirtina pagal savo vidaus procedūras. Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie šių procedūrų užbaigimą. Susitarimas įsigalioja antro mėnesio po to, kai gaunamas paskutinis pranešimas, pirmą dieną.

2.   Kiekviena Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį susitarimą pranešdama kitai Susitariančiajai Šaliai. Tokiu atveju susitarimas nustoja galioti po dvylikos mėnesių nuo minėto pranešimo gavimo.

16 straipsnis

Prašymai ir galutinė išskaita

1.   Dalinis ar visiškas šio susitarimo denonsavimas ar sustabdymas neturi poveikio fizinių asmenų pateiktiems prašymams.

2.   Tokiu atveju Andoros Kunigaikštystė iki šio susitarimo taikymo pabaigos nustato galutinę išskaitą ir Europos bendrijos valstybėms narėms atlieka galutinį mokėjimą.

17 straipsnis

Teritorinė taikymo sritis

Šis susitarimas taikomas teritorijoms, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, pagal toje Sutartyje nustatytas sąlygas, ir Andoros Kunigaikštystės teritorijai.

18 straipsnis

Priedai

1.   Du priedai yra neatskiriama susitarimo dalis.

2.   I priede pateikiamas kompetentingų institucijų sąrašas gali būti iš dalies keičiamas pateikiant pranešimą kitai Susitariančiajai Šaliai: Andoros Kunigaikštystei pranešant apie minėto priedo a punkte nurodytą instituciją, o Europos bendrijai – apie kitas institucijas.

II priede pateikiamų susijusių subjektų sąrašas bendru susitarimu gali būti iš dalies pakeistas.

19 straipsnis

Kalbos

1.   Šis susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir katalonų kalbomis, visi tekstai yra autentiški.

2.   Teksto maltiečių kalba autentiškumą Susitariančiosios Šalys patvirtina pasikeisdamos laiškais. Jis yra autentiškas kaip ir tekstai 1 dalyje nurodytomis kalbomis.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį susitarimą.

Hecho en Bruselas, el quince de noviembre del dos mil cuatro.

V Bruselu dne patnáctého listopadu dva tisíce čtyři.

Udfærdiget i Bruxelles den femtende november to tusind og fire.

Geschehen zu Brüssel am fünfzehnten November zweitausendundvier.

Kahe tuhande neljanda aasta novembrikuu viieteistkümnendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις δέκα πέντε Νοεμβρίου δύο χιλιάδες τέσσερα.

Done at Brussels on the fifteenth day of November in the year two thousand and four.

Fait à Bruxelles, le quinze novembre deux mille quatre.

Fatto a Bruxelles, addì quindici novembre duemilaquattro.

Briselē, divi tūkstoši ceturtā gada piecpadsmitajā novembrī.

Pasirašyta du tūkstančiai ketvirtų metų lapkričio penkioliktą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-negyedik év november havának tizenötödik napján.

Magħmul fi Brussel fil-ħmistax il-jum ta' Novembru tas-sena elfejn u erbgħa.

Gedaan te Brussel, de vijftiende november tweeduizendvier.

Sporządzono w Brukseli w dniu piętnastego października roku dwutysięcznego czwartego.

Feito em Bruxelas, em quinze de Novembro de dois mil e quatro.

V Bruseli pätnásteho novembra dvetisícštyri.

V Bruslju, petnajstega novembra leta dva tisoč štiri.

Tehty Brysselissä viidentenätoista päivänä marraskuuta vuonna kaksituhattaneljä.

Som skedde i Bryssel den femtonde november tjugohundrafyra.

Fet a Brussel les el dia quinze de novembre de l'any dos mil quatre.

Por la Comunidad Europea

Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā

Europos bendrijos vardu

az Európai Közösség részéről

Għall-Komunità Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej

Pela Comunidade Europeia

Za Európske spoločenstvo

za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

Per la Comunitat Europea

Image

Pel Principat d’Andorra

Image

I PRIEDAS

SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ SĄRAŠAS

Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos šio susitarimo tikslams yra šios:

a)

Andoros Kunigaikštystei: El Ministre eucarregat de les Finances arba įgaliotas atstovas; tačiau, taikant 3 straipsnį, kompetentinga institucija yra el Ministre eucarregat de l'Interior arba įgaliotas atstovas;

b)

Belgijos Karalystei: De Minister van Financiën/Le Ministre des Finances arba įgaliotas atstovas;

c)

Čekijos Respublikai: Ministr financí arba įgaliotas atstovas;

d)

Danijos Karalystei: Skatteministeren arba įgaliotas atstovas;

e)

Vokietijos Federacinei Respublikai: Der Bundesminister der Finanzen arba įgaliotas atstovas;

f)

Estijos Respublikai: Rahandusminister arba įgaliotas atstovas;

g)

Graikijos Respublikai: Ο Υπουργός Οικονομίας και Οικονομικών arba įgaliotas atstovas;

h)

Ispanijos Karalystei: El Ministro de Economía y Hacienda arba įgaliotas atstovas;

i)

Prancūzijos Respublikai: Le Ministre chargé du budget arba įgaliotas atstovas;

j)

Airijai: The Revenue Commissioners arba jų įgaliotas atstovas;

k)

Italijos Respublikai: Il Capo del Dipartimento per le Politiche Fiscali arba įgaliotas atstovas;

l)

Kipro Respublikai: Υπουργός Οικονομικών arba įgaliotas atstovas;

m)

Latvijos Respublikai: Finansų ministras arba įgaliotas atstovas;

n)

Lietuvos Respublikai: Finanšu ministrys arba įgaliotas atstovas;

o)

Didžiajai Liuksemburgo Hercogystei: Le Ministre des Finances arba įgaliotas atstovas; tačiau taikant 12 straipsnį kompetentinga institucija yra le Procureur Général d’Etat luxembourgeois;

p)

Vengrijos Respublikai: A pénzügyminiszter arba įgaliotas atstovas;

q)

Maltos Respublikai: Il-Ministru responsabbli għall-Finanzi arba įgaliotas atstovas;

r)

Nyderlandų Karalystei: De Minister van Financiën arba įgaliotas atstovas;

s)

Austrijos Respublikai: Der Bundesminister für Finanzen arba įgaliotas atstovas;

t)

Lenkijos Respublikai: Minister Finansów arba įgaliotas atstovas;

u)

Portugalijos Respublikai: O Ministro das Finanças arba įgaliotas atstovas;

v)

Slovėnijos Respublikai: Minister za financií arba įgaliotas atstovas;

w)

Slovakijos Respublikai: Minister financií arba įgaliotas atstovas;

x)

Suomijos Respublikai: Valtiovarainministeriö/Finansministeriet arba įgaliotas atstovas;

y)

Švedijos Respublikai: Chefen för Finansdepartementet arba įgaliotas atstovas;

z)

Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei ir Europos teritorijoms, su kuriomis Jungtinė Karalystė palaiko išorės santykius: the Commissioners of Inland Revenue arba įgaliotas atstovas ir kompetentinga Gibraltaro institucija, kurią Jungtinė Karalystė paskiria remdamasi priimtais potvarkiais dėl kompetentingų Gibraltaro institucijų, vykdydama ES, EB ir su tuo susijusių sutarčių instrumentus, apie kuriuos valstybėms narėms ir Europos Sąjungos institucijoms buvo pranešta 2000 m. balandžio 19 d. ir kurie taikomi šiam susitarimui; pranešimo kopiją Europos Sąjungos Tarybos Generalinis Sekretoriatas nusiunčia Andoros Kunigaikštystei.

II PRIEDAS

SUSIJUSIŲ SUBJEKTŲ SĄRAŠAS

Šio susitarimo 11 straipsnio tikslais tokie subjektai yra laikomi „susijusiais subjektais, veikiančiais kaip valstybės institucija arba kurių vaidmenį pripažįsta tarptautinė sutartis“:

SUBJEKTAI EUROPOS SĄJUNGOJE:

 

Belgija

Région flamande/Vlaams Gewest (Flamandijos regionas)

Région wallonne (Valonijos regionas)

Région bruxelloise/Brussels Gewest (Briuselio regionas)

Communauté française (Prancūzų bendrija)

Communauté flamande/Vlaamse Gemeenschap (Flamandų bendrija)

Communauté germanophone/Deutschsprachige Gemeinschaft (Vokiškai kalbančiųjų bendrija)

 

Ispanija

Xunta de Galicia (Galicijos regioninė vykdomoji valdžia)

Junta de Andalucía (Andalūzijos regioninė vykdomoji valdžia)

Junta de Extremadura (Ekstremadūros regioninė vykdomoji valdžia)

Junta de Castilla- La Mancha (Kastilijos - La Mančos regioninė vykdomoji valdžia)

Junta de Castilla- León (Kastilijos - Leono regioninė vykdomoji valdžia)

Gobierno Foral de Navarra (Navaros regioninė Vyriausybė)

Govern de les Illes Balears (Balearų salų Vyriausybė)

Generalitat de Catalunya (Katalonijos autonominė Vyriausybė)

Generalitat de Valencia (Valensijos autonominė Vyriausybė)

Diputación General de Aragón (Aragono regioninė taryba)

Gobierno de las Islas Canarias (Kanarų salų Vyriausybė)

Gobierno de Murcia (Mursijos Vyriausybė)

Gobierno de Madrid (Madrido Vyriausybė)

Gobierno de la Comunidad Autónoma del País Vasco/Euzkadi (Baskų krašto autonominės bendrijos Vyriausybė)

Diputación Foral de Guipúzcoa (Guipúzcoa regioninė taryba)

Diputación Foral de Vizcaya/Bizkaia (Biskajos regioninė taryba)

Diputación Foral de Alava (Alavos regioninė taryba)

Ayuntamiento de Madrid (Madrido miesto taryba)

Ayuntamiento de Barcelona (Barselonos miesto taryba)

Cabildo Insular de Gran Canaria (Gran Kanarijos salos taryba)

Cabildo Insular de Tenerife (Tenerifės salos taryba)

Instituto de Crédito Oficial (Valstybinė kredito įstaiga)

Instituto Catalán de Finanzas (Katalonijos finansų institucija)

Instituto Valenciano de Finanzas (Valensijos finansų institucija)

 

Graikija

Оργανισμός Тηλεπικοινωνιών Ελλάδος (Nacionalinė telekomunikacijos organizacija)

Оργανισμός Σιδηροδρόμων Ελλάδος (Graikijos geležinkeliai)

Δημόσια Επιχείρηση Ηλεκτρισμού (Valstybinė elektros bendrovė)

 

Prancūzija

La Caisse d'amortissement de la dette sociale (CADES) (Socialinės skolos išpirkimo fondas)

L'Agence française de développement (AFD) (Prancūzijos plėtros agentūra)

Réseau Ferré de France (RFF) (Prancūzijos geležinkelių tinklas)

Caisse Nationale des Autoroutes (CNA) (Nacionalinis greitkelių fondas)

Assistance publique Hôpitaux de Paris (APHP) (Paryžiaus ligoninių valstybinė parama)

Charbonnages de France (CDF) (Prancūzijos anglių taryba)

Entreprise minière et chimique (EMC) (Kasybos ir chemijos bendrovė)

 

Italija

Regionai

Provincijos

Komunos

Cassa Depositi e Prestiti (Indėlių ir paskolų fondas)

 

Latvija

Pašvaldības (vietos savivaldybės)

 

Lenkija

gminy (savivaldybės)

powiaty (rajonai)

województwa (vaivadija)

związki gmin (savivaldybių asociacijos)

związki powiatów (rajonų asociacijos)

związki województw (vaivadijų asociacijos)

miasto stołeczne Warszawa (sostinė Varšuva)

Agencja Restrukturyzacji i Modernizacji Rolnictwa (Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūra)

Agencja Nieruchomości Rolnych (Žemės ūkio valdų agentūra)

 

Portugalija

Região Autónoma da Madeira (Maderos autonominis regionas)

Região Autónoma dos Açores (Azorų autonominis regionas)

Communes (Savivaldybės)

 

Slovakija

mestá a obce (savivaldybės)

Železnice Slovenskej republiky (Slovakijos geležinkelių bendrovė)

Štátny fond cestného hospodárstva (Nacionalinis greitkelių fondas)

Slovenské elektrárne (Slovakijos elektrinės)

Vodohospodárska výstavba (Subalansuoto naudojimosi vandeniu bendrovė)

TARPTAUTINIAI SUBJEKTAI:

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas

Europos investicijų bankas

Azijos plėtros bankas

Afrikos plėtros bankas

Pasaulio bankas/TRPB/TVF

Tarptautinė finansų korporacija

Amerikos plėtros bankas

Europos Tarybos socialinės plėtros fondas

EURATOMAS

Europos bendrija

Andų plėtros korporacija

Eurofima

Europos anglių ir plieno bendrija

Šiaurės šalių investicijų bankas

Karibų plėtros bankas

11 straipsnio nuostatos nepažeidžia jokių tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos Susitariančiosios Šalys galėjo prisiimti dėl pirmiau išvardytų tarptautinių subjektų.

SUBJEKTAI TREČIOSIOSE ŠALYSE:

Subjektai, kurie atitinka šiuos kriterijus:

1)

subjektas aiškiai laikomas valdžios subjektu pagal nacionalinius kriterijus;

2)

toks valdžios subjektas yra ne rinkos gamintojas, administruojantis ir finansuojantis veiklų grupę, pirmiausia teikiantis ne rinkos prekes ir paslaugas, skirtas bendrijos labui, ir veiksmingai kontroliuojamas valdžios sektoriaus;

3)

toks valdžios subjektas yra stambus ir reguliarus skolos emitentas;

4)

suinteresuota valstybė gali garantuoti, kad toks valdžios subjektas nevykdys išankstinio išpirkimo bendros sumos straipsnių atveju.


SUPRATIMO MEMORANDUMAS

tarp Europos bendrijos, Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Andoros Kunigaikštystės

EUROPOS BENDRIJA,

BELGIJOS KARALYSTĖ,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ

ir

ANDOROS KUNIGAIKŠTYSTĖ

SUSITARĖ:

Kartu su susitarimu, nustatančiu priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (toliau – direktyva), Europos bendrija, jos valstybės narės ir Andoros Kunigaikštystė pasirašė šį susitarimą papildantį Supratimo memorandumą.

1.

Supratimo memorandumą pasirašančios šalys minėtą Europos bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės susitarimą ir šį supratimo memorandumą laiko tinkamu susitarimu, apsaugančiu teisėtus šalių interesus. Dėl to jos sąžiningai įgyvendina priemones, dėl kurių buvo sutarta, ir susilaiko nuo bet kokio nepagrįsto vienašalio veiksmo, kuris galėtų pažeisti šį susitarimą. Jei būtų nustatytas esminis skirtumas tarp 2003 m. birželio 3 d. priimtos direktyvos ir šio susitarimo taikymo sričių, ypač taikant susitarimo 4 ir 6 straipsnius, Susitariančiosios Šalys nedelsdamos pradeda konsultacijas pagal susitarimo 13 straipsnio 4 dalį, kad būtų išlaikytas susitarime numatytų priemonių lygiavertis pobūdis.

2.

Europos bendrija įsipareigoja minėtoje direktyvoje numatyto pereinamojo laikotarpio metu su kitais svarbiais finansiniais centrais pradėti svarstyti galimybę, kad jie taikytų priemones, lygiavertes direktyvoje numatytoms priemonėms.

3.

Taikant minėto susitarimo 12 straipsnį Andoros Kunigaikštystė įsipareigoja pirmaisiais susitarimo taikymo metais savo teisės aktuose numatyti sukčiavimo mokesčių srityje sąvoką, į kurią įeina netikrų, padirbtų ar netikslaus turinio dokumentų ir vertybinių popierių naudojimas siekiant apgauti mokesčių administraciją apmokestinant taupymo pajamas. Supratimo memorandumą pasirašančios šalys pažymi, kad sukčiavimo mokesčių srityje sąvoka apima tik su taupymo pajamų apmokestinimu susijusią sritį pagal susitarimą, ir nedaro įtakos kitomis aplinkybėmis ar kitose srityse vykdomai veiklai ir (arba) priimamiems sprendimams, susijusiems su sukčiavimu mokesčių srityje.

4.

Andoros Kunigaikštystė ir kiekviena to norinti Europos bendrijos valstybė narė veda dvišales derybas dėl administracinės keitimosi informacija tvarkos nustatymo.

5.

Supratimo memorandumą pasirašančios šalys iškilmingai pareiškia, kad susitarimo dėl taupymo pajamų apmokestinimo pasirašymas ir derybų dėl pinigų susitarimo pradžia yra svarbūs žingsniai stiprinant Kunigaikštystės ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą.

Šiame kontekste, lygia greta su 4 punkte numatytomis dvišalėmis derybomis, Andoros Kunigaikštystė ir kiekviena Europos bendrijos valstybė narė veda konsultacijas dėl kuo platesnio bendradarbiavimo ekonomikos ir mokesčių srityje nustatymo. Konsultacijos vyksta bendradarbiavimo dvasia, atsižvelgiant į Andoros Kunigaikštystės pastangas, įtvirtintas šio susitarimo pasirašymu, derinti savo mokesčių politiką. Šiomis konsultacijomis visų pirma siekiama:

įgyvendinti dvišales ekonominio bendradarbiavimo programas siekiant Andoros ekonomiką integruoti į Europos ekonomiką,

užmegzti dvišalį bendradarbiavimą mokesčių srityje siekiant nustatyti sąlygas, kuriomis galėtų būti panaikinti ar sumažinti išskaitomi mokesčiai, renkami valstybėse narėse nuo už paslaugų teikimą gaunamų pajamų ir nuo finansinių pajamų.

Priimta Briuselyje, 2004 m. lapkričio 15 d. dviem egzemplioriais anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir katalonų kalbomis, visi tekstai yra autentiški.

Teksto maltiečių kalba autentiškumą pasirašančios šalys patvirtina pasikeisdamos laiškais. Jis yra autentiškas kaip ir tekstai pirmesnėje pastraipoje nurodytomis kalbomis.

Pour le Royaume de Belgique

Voor het Koninkrijk België

Für das Königreich Belgien

Image

Za Českou republiku

Image

På Kongeriget Danmarks vegne

Image

Für die Bundesrepublik Deutschland

Image

Eesti Vabariigi nimel

Image

Για την Ελληνική Δημοκρατία

Image

Por el Reino de España

Image

Pour la République française

Image

Thar cheann Na hÉireann

For Ireland

Image

Per la Repubblica italiana

Image

Για την Κυπριακή Δημοκρατία

Image

Latvijas Republikas vārdā

Image

Lietuvos Respublikos vardu

Image

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

Image

A Magyar Köztársaság részéről

Image

Għar-Repubblika ta' Malta

Image

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Image

Für die Republik Österreich

Image

W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej

Image

Pela República Portuguesa

Image

Za Republiko Slovenijo

Image

Za Slovenskú republiku

Image

Suomen tasavallan puolesta

För Republiken Finland

Image

För Konungariket Sverige

Image

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Image

Por la Comunidad Europea

Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā

Europos bendrijos vardu

az Európai Közösség részéről

Għall-Komunità Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej

Pela Comunidade Europeia

Za Európske spoločenstvo

za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

Image

Pel Principat d’Andorra

Image


4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/54


TARYBOS SPRENDIMAS

2004 m. lapkričio 29 d.

dėl Regionų komiteto Ispanijos pakaitinio nario skyrimo

(2004/829/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 263 straipsnį,

atsižvelgdama į Ispanijos Vyriausybės pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2002 m. sausio 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2002/60/EB dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo (1).

(2)

Dėl Alejandro FONT de MORA y TURÓN atsistatydinimo, apie kurį Tarybai buvo pranešta 2004 m. spalio 26 d., tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

Gema AMOR PEREZ, Consejera de Cooperación y Participación – Gobierno de la Comunidad Autónoma de Valencia, skiriama Regionų komiteto pakaitine nare vietoj Alejandro FONT de MORA y TURÓN likusiam jo kadencijos laikui iki 2006 m. sausio 25 d.

Priimta Briuselyje, 2004 m. lapkričio 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. J. BRINKHORST


(1)  OL L 24, 2002 1 26, p. 38.


Komisija

4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/55


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 spalio 18 d.

nutraukiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 2164/98, nustatančio galutinį kompensacinį muitą tam tikriems plataus spektro Indijos kilmės antibiotikams, greitesnę peržiūrą

(2004/830/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. spalio 6 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (pagrindinis reglamentas), ypač į jo 20 straipsnį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   ANKSTESNĖ TVARKA

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2164/98 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės plataus spektro antibiotikams, konkrečiai amoksicilino trihidratui, ampicilino trihidratui ir cefaleksinui, nesudozuotam, nesuformuotam ir nesupakuotam į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes (aptariamasis produktas), klasifikuojamiems pagal KN kodus ex 2941 10 10, ex 2941 10 20 ir ex 2941 90 00. Priemonė buvo įgyvendinta kaip ad valorem muitas, kurio dydis svyravo nuo 0% iki 12% atskiriems eksportuotojams, nebendradarbiaujantiems eksportuotojams taikant 14,6% liekamąją muito normą.

B.   DABARTINĖ TVARKA

1.   Prašymas atlikti peržiūrą

(2)

Nustačius galutines priemones, Komisija iš nagrinėjamos prekės Indijos gamintojo Nestor Pharmaceuticals Limited (pareiškėjo) gavo prašymą inicijuoti greitesnę priešlaikinę Reglamento (EB) Nr. 2164/98 peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį. Pareiškėjas tvirtino, kad jis nebuvo susijęs su jokiais nagrinėjamosios prekės eksportuotojais Indijoje. Be to, jis tvirtino, kad pradinio tyrimo laikotarpiu (nuo 1996 m. birželio 1 d. iki 1997 m. birželio 30 d.) jis neeksportavo nagrinėjamosios prekės, tačiau pradėjo eksportuoti minėtajam laikotarpiui pasibaigus. Remdamasis pirmiau pateiktais argumentais, pareiškėjas pareikalavo, kad nustačius prekės subsidijavimo įrodymus, jo atžvilgiu būtų nustatyti individualūs muito tarifai.

2.   Greitesnės peržiūros inicijavimas

(3)

Komisija išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagrįstai inicijuoti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį. Po konsultacijų su Patariamuoju komitetu, suteikusi aptariamai Bendrijos pramonei galimybę pateikti savo pastabas, ir paskelbusi atitinkamą pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3), Komisija dėl pirmiau minėtojo pareiškėjo pradėjo greitesnę Tarybos reglamento (EB) Nr. 2164/98 peržiūrą.

3.   Aptariamasis produktas

(4)

Vykdant šią peržiūrą aptariamasis produktas yra tas pats, kuris yra nagrinėjamas Tarybos Reglamente (EB) Nr. 2164/98.

4.   Tyrimo laikotarpis

(5)

Subsidijavimo tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. kovo 31 d. (peržiūros tyrimo laikotarpis).

5.   Susijusios šalys

(6)

Komisija oficialiai pranešė pareiškėjui ir Indijos vyriausybei (IV) apie pradėtą tyrimą. Be to, ji suteikė kitoms susijusioms šalims galimybę raštu pareikšti savo požiūrį ir pateikti prašymą surengti klausymą. Tačiau tokių prašymų Komisija negavo.

(7)

Komisija nusiuntė klausimyną svarstomoms įmonėms ir iki nustatytos dienos gavo išsamius atsakymus. Komisija surado ir patikrino visą jos manymu tyrimui atlikti reikalingą informaciją ir atliko patikrinamuosius vizitus pareiškėjo patalpose Nju Delyje ir Hyderabade.

C.   PERŽIŪROS APIMTIS

(8)

Kadangi tyrimo metu nebuvo gauta jokių pareiškėjo prašymų peržiūrėti išvadas dėl žalos padarymo, ši peržiūra apsiribojo tik subsidijavimo analize.

(9)

Komisija patikrino tas pačias subsidijavimo schemas, kurios buvo tiriamos pirminiame tyrime. Ji taip pat išnagrinėjo, ar pareiškėjas naudojosi kokiomis nors kitomis subsidijų schemomis, arba nagrinėjamos prekės atžvilgiu negavo ad hoc subsidijų.

D.   TYRIMO REZULTATAI

1.   Nauja eksportuotojo kvalifikacija

(10)

Pareiškėjas sugebėjo įrodyti, kad neturėjo jokių tiesioginių ar netiesioginių ryšių nei su vienu Indijos eksportuotoju, kuriam taikytos nagrinėjamos prekės atžvilgiu galiojančios kompensuojamosios priemonės.

(11)

Tyrimu patvirtinta, kad per pirminio tyrimo laikotarpį, t. y. nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1997 m. birželio 30 d., pareiškėjas nagrinėjamųjų prekių į Bendriją neeksportavo ir kad jis pradėjo eksportuoti į Bendriją prekę tik šiam laikotarpiui pasibaigus.

Be to, pirminio tyrimo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo tikrinamas dėl kitų dalykų, išskyrus atsisakymą bendradarbiauti su Komisija.

Taigi, yra tvirtinama, kad pareiškėjas turėtų būti laikomas nauju eksportuotoju. Todėl pagal pagrindinio Reglamento 20 straipsnį Komisija įvertino, ar šiam pareiškėjui neturėtų būti taikomas atskiras kompensuojamojo muito tarifas.

2.   Subsidijavimas

(12)

Remiantis pareiškėjo atsakyme į Komisijos klausimyną pateikta informacija ir vėliau tyrimo metu surinkta informacija, buvo tirtos šios schemos:

Muito tarifo sumažinimo leidimo schema,

Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema,

Leidimo-paso schema,

Gamybos priemonių eksporto skatinimo schema,

Eksporto perdirbimo zonos arba į eksportą orientuotos bendrovės,

Pagreitinto licencijos eksportui išdavimo schema.

2.1   Pirmiau nagrinėtos ir bendrovės taikytos schemos

2.1.1   Muito tarifo sumažinimo leidimo schema (DEPBS)

(13)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas po prekių eksporto yra gavęs nuolaidas pagal DEPBS schemą. Išsamus schemos aprašymas yra pateiktas Eksporto ir importo politikos dokumento 2002–2007 (EXIM-politika 02-07) 4.3. dalyje ir jį papildančio Taisyklių vadovo 2002–2007 (HOP I 02-07) (4) I tome. EXIM-politika 02-07 remiasi 1992 m. Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) teisės aktu (1992 m. Nr. 22).

(14)

Šia schema turi teise pasinaudoti bet kuris gamintojas-eksportuotojas arba prekybininkas-eksportuotojas. Jis gali kreiptis dėl DEPBS kreditų, kurie yra apskaičiuojami kaip pagal šią schemą eksportuojamų prekių vertės procentinė dalis. Indijos kompetentingos institucijos yra nustačiusios tokius DEPBS tarifus daugumai prekių, įskaitant nagrinėjamąją prekę. Tokie tarifai yra nustatomi pagal standartines pirkimo ir pardavimo normas (SION), atsižvelgiant į numatomą importuojamų žaliavų dalį eksportuojamoje prekėje, ir tokiam numatoma importui taikomus muito mokesčius, nesvarbu, ar toks muito mokestis buvo faktiškai sumokėtas, ar ne.

(15)

Kad galėtų pasinaudoti šia schema, bendrovė turi vykdyti eksporto veiklą. Tam tikru eksporto operacijos momentu eksportuotojas privalo pateikti Indijos institucijoms deklaraciją, kurioje būtų nurodyta, kad eksportas vykdomas pagal DEPBS. Kad prekės būtų eksportuojamos, prekių pakrovimo metu Indijos muitinės institucijos išduoda eksporto gabenimo važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, yra nurodoma, koks MTSLS kreditas bus suteikiamas tam eksporto sandoriui. Tuo momentu eksportuotojas žino, kokia nuolaida jis galės pasinaudoti. Kai tik muitinės institucijos išduoda eksporto važtaraštį, IV jau nebeturi įgaliojimų spręsti dėl DEPBS kredito suteikimo. Nuolaidai apskaičiuoti taikomas toks DEPBS tarifas, kuris galiojo eksporto deklaracijos išrašymo momentu. Todėl nuolaidos dydžio retrospektyviai pakeisti negalima.

(16)

Taip pat buvo nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus, įvykdžius eksporto įsipareigojimus, DEPBS kreditai apskaitos dokumentuose gali būti apskaitomi kaupiamuoju principu kaip pajamos.

(17)

Tokie kreditai vėliau gali būti panaudoti sumokėti muito mokesčius už bet kurias be apribojimų importuojamas prekes, išskyrus gamybos priemones. Pagal tokius kreditus importuojamos prekės gali būti parduodamos vietos rinkoje (taikant pardavimo mokesčius) arba kitaip panaudojamos.

DEPBS kreditai yra laisvai perduodami ir galioja 12 mėn. nuo jų išdavimo.

(18)

Paraiškos gauti DEPBS kreditus gali būti teikiamos daugiausia dėl 25 eksporto sandorių, o jeigu teikiamos elektroniniu būdu, – dėl neriboto sandorių skaičiaus. De facto nėra nustatyti jokie galutiniai tokių paraiškų teikimo terminai, kadangi HOP I 02-07 4.47 dalyje nurodyti laikotarpiai visada yra skaičiuojami nuo paskutinio konkrečioje paraiškoje dėl DEPBS kreditų nurodyto eksporto sandorio.

(19)

Nuo pirminio tyrimo pagrindinės DEPBS charakteristikos nepasikeitė. Pagal įstatymą schema yra nuo eksporto veiklos priklausanti subsidija. Todėl pirminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad schema laikytina specifine ir pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą, kompensuotina.

(20)

Pirminio tyrimo metu DEPBS subsidijos dydis buvo apskaičiuotas remiantis patikimiausia turima informacija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį ir pro rata temporis DEPBS tarifas buvo laikomas atitinkamu subsidijos tarifu. Kadangi pareiškėjas bendradarbiavo, ir tai buvo laikoma aplinkybių pasikeitimu pagal pagrindinio reglamento 22 straipsnio 4 dalį, tokia metodologija neturėtų būti taikoma pareiškėjui nepalankia linkme.

(21)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinos subsidijos dydis yra apskaičiuojamas subsidijos gavėjui suteiktos naudos išraiška, nustačius, kad tokios naudos suteikta subsidijavimo tyrimo laikotarpiu. Šia prasme laikoma, kad nauda subsidijos gavėjui yra suteikiama eksporto operacijos vykdymo momentu. Tuo momentu IV privalo atsisakyti muito mokesčių, kurie yra jos fiskalinis indėlis, apibrėžtas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Kaip minėta pirmiau esančiame konstatuojamosios dalies 15 punkte, kai tik muitinės institucijos išduoda eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteikiamas DEPBS kreditas, IV jau nebeturi įgaliojimų spręsti, suteikti ar nesuteikti subsidiją, ar nustatyti subsidijos dydžio. Taip pat, kaip minėta tame pačiame punkte, bet koks DEPBS tarifo pasikeitimas, įvykęs laikotarpiu nuo faktinės eksporto operacijos iki DEPBS licencijos išdavimo momento retrospektyviai neturi įtakos suteikiamos nuolaidos dydžiui. Taip pat, kaip buvo minėta pirmiau esančiame 16 punkte, pagal Indijos apskaitos standartus DEPBS kreditai gali būti apskaitomi kaupimo principu kaip eksporto sandorio metu gaunamos pajamos. Galiausiai, kadangi bendrovė žino, kad ji gaus subsidiją pagal DEPBS, o iš tikrųjų gauna nuolaidas ir pagal kitas schemas, konkurencingumo prasme, bendrovės padėtis jau yra geresnė, kadangi ji gali pasinaudoti subsidijomis pasiūlydama žemesnes kainas.

(22)

Tačiau kompensuojamasis muitas taikomas siekiant užkirsti kelią nesąžiningai prekybai pasinaudojant neteisėtai įgytu konkurenciniu pranašumu. Atsižvelgiant į tai, laikoma tikslinga pagal DEPBS gautą naudą laikyti visų kreditų, vykdant visas eksporto operacijas per tyrimo laikotarpį, suma. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą, subsidijai gauti patiriami mokesčiai yra atskaitomi.

(23)

Pareiškėjas tvirtino, kad vykdant šį tyrimą subsidijos dydžiui apskaičiuoti atsižvelgiama tik į DEPBS kreditus, gautus eksportuojant nagrinėjamą produktą. Tačiau taikant DEPBS, nėra jokių apribojimų, kurie apribotų galimybes naudoti DEPBS kreditus importuojant importo muitu neapmokestinamas žaliavas, reikalingas konkrečiai prekei pagaminti. Atvirkščiai, DEPBS kreditai yra laisvai perduodami, gali būti netgi parduodami ir gali būti panaudojami importuojant bet kokias be apribojimų importuojamas prekes (nagrinėjamajai prekei pagaminti naudojamos žaliavos taip pat priklauso šiai kategorijai), išskyrus gamybos priemones. Todėl nagrinėjamai prekei gali būti suteikiamos nuolaidos pagal visus DEPBS kreditus.

(24)

Toliau buvo tvirtinama, kad apskaičiuojant subsidijos dydį, pardavimo mokestis, mokamas perduodant DEPBS kreditus, turi būti atskaitomas kaip išlaidos. Tačiau pardavimo mokestis nėra išlaidos, kurias būtina sumokėti siekiant patenkinti subsidijos gavimo sąlygas arba gauti subsidiją pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą. Pardavimo mokestis yra išlaidos, patiriamos priėmus grynai komercinį sprendimą perduoti jau gautą DEPBS kreditą jį parduodant, o ne pasinaudoti tokiu pardavimo mokesčiu neapmokestinamu kreditu muito mokesčiui už vėlesnį prekių importą kompensuoti. Tačiau prašymo gauti DEPBS kreditus mokesčiai yra laikomi būtinomis išlaidomis, ir dėl to yra atskaitomi.

(25)

Bendras subsidijos dydis (nominali vertė) buvo paskirstyta visiems eksporto pardavimams per peržiūros tyrimo laikotarpį (vardiklis) pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, kadangi subsidija suteikta nesiejant jos su pagamintų, eksportuotų ar pervežtų prekių kiekiais. Todėl šiam pareiškėjui pagal šią schemą skirtos subsidijos tarifas buvo 3,3 %.

2.1.2   Atleidimo nuo pelno mokesčio schema (PMNS)

(26)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas pasinaudojo daliniu atleidimu nuo pajamų mokesčio pelnui, gautam už eksportuojamas prekes per peržiūros tyrimo laikotarpį. Teisinis tokio atleidimo pagrindas yra išdėstytas 1961 m. Pajamų mokesčio Įstatymo 80 HHC dalyje.

(27)

1961 m. Pajamų mokesčio įstatymo 80HHC dalis buvo paskelbta negaliojančia vertinamiems 2005–2006 m. (t. y. finansiniams metams, kurie prasideda 2004 m. balandžio 1 d. ir baigiasi 2005 m. kovo 31 d.) ir vėlesniam laikotarpiui. Tai reiškia, kad po 2004 m. kovo 31 d. pagal šią schemą pareiškėjui negali būti skiriamos jokios nuolaidos. Todėl pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ši schema nėra kompensuotina.

2.2.   Pirmiau nagrinėtos, tačiau bendrovių nenaudotos schemos

2.2.1   Leidimo-paso schema (LPS)

(28)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas nesinaudojo leidimo-paso schema, kuris 1997 m. balandžio 1 d. buvo panaikinta ir pakeista DEPBS.

2.2.2   Gamybos priemonių eksporto rėmimo schema (GPERS)

(29)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas neimportavo jokių gamybos priemonių pagal GPERS, todėl šia schema ir nesinaudojo.

2.2.3   Eksporto perdirbimo zonų (EPZ) arba į eksportą orientuotos bendrovės (EOB)

(30)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjo veiklos vieta nebuvo EP zonoje, ir kad bendrovė netaikė EOB schemos, todėl šiomis schemomis ir nesinaudojo.

2.3.   Kitos pareiškėjo naudotos schemos nagrinėjamosios prekės atžvilgiu ir laikomos kompensuotinomis: Išankstinio leidimo fiziniam eksportui schema (ILS fiziniam eksportui)

(31)

Buvo nustatyta, kad peržiūros tyrimo laikotarpiu pareiškėjas naudojosi šia schema. Išsamus schemos parašymas yra pateiktas EXIM-politikos 02-07 4.1.1–4.1.7. dalyse ir HOP I tomo 02-07 4.1–4.30 skyriuose.

(32)

Šia schema gali pasinaudoti gamintojai-eksportuotojai ir prekybininkai-eksportuotojai „susiję“ su remiančiais gamintojais.

(33)

ILS fiziniam eksportui schema leidžia be muito importuoti žaliavas, kurios yra fiziškai naudojamos eksportuojamų prekių gamybai. Kad Indijos institucijos galėtų vykdyti patikrinimus, eksportuotojas privalo užtikrinti „teisingą ir tinkamą pagal leidimą importuojamų prekių naudojimo apskaitą“ tam tikru nurodytu formatu (HOP I 02-07 4.30 skyrius ir priedas), t. y. tvarkyti vartojimo registrą. Indijos vyriausybė nustato ir leidžiamą importo apimtį ir eksporto įpareigojimus pagal vertę ir pagal apimtis, ir šie duomenys yra nurodomi leidime. Be to, importo ir eksporto momentu Vyriausybės pareigūnai privalo registruoti atitinkamus sandorius leidime. Pagal šią schemą leidžiamas importo apimtis nustato IV pagal standartines normas, t. y., SION, kurios, kaip manoma, nurodo patį tinkamiausią būdą užtikrinti, kad būtų pagamintas reikiamas eksportuojamų prekių kiekis. SION yra parengti daugumai prekių, įskaitant nagrinėjamąją prekę, ir yra paskelbti HOP II 02-07. Importuojamos žaliavinės medžiagos negali būti perduodamos, ir privalo būti panaudojamos galutinei eksportuojamai prekei pagaminti. Eksporto įpareigojami turi būti įvykdomi per tam tikrą nustatytą laikotarpį (18 mėn. su galimybe pratęsti terminą du kartus po 6 mėn.).

(34)

Peržiūros tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagal šią schemą ir pagal SION nustatytą leidžiamą kiekį pareiškėjas be muito importavo žaliavų daugiau, nei jam reikėjo pagaminti apibrėžtam eksportuojamų priekių kiekiui. Tai reiškia, kad nagrinėjamos prekės atžvilgiu SION nebuvo pakankamai tikslus. Be to, pareiškėjo vartojimo registro duomenys neatitiko faktinio suvartojimo duomenų. Savo registre pareiškėjas neteisingai registravo vartojimo duomenis pagal didesnes galimybes suteikiantį IV nustatytą SION, nors de facto jis suvartojo mažiau žaliavos apibrėžtam eksportuojamų prekių kiekiui pagaminti. Nei pareiškėjas, nei IV negalėjo įrodyti, kad dėl atleidimo nuo importo mokesčio jis nebuvo perdėtai sumažintas.

(35)

Atleidimas nuo importo muito yra subsidija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį, t. y. IV, kuri suteikė naudos pareiškėjui, fiskalinis indėlis. Be to, pagal įstatymą ILS fiziniam eksportui priklauso nuo eksporto veiklos, todėl laikomas specifine priemone ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(36)

Ši schema negali būti laikoma leidžiama muito mokesčio grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį. Ji neatitinka griežtų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (apibrėžimas ir muitų grąžinimo taisyklės) ir III priede (apibrėžimas ir pakaitinio grąžinimo taisyklės). IV nesugebėjo taikyti sistemos ar tvarkos, kuriomis patvirtinama, kokios sąnaudos yra naudojamos eksportuojamiems produktams gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II 4 dalis ir, taikant pakaitinę importo muitų grąžinimo sistemą, III priedo II 2 dalis). Nagrinėjamajai prekei nustatyti SION buvo nepakankamai tikslūs ir negali būti laikomi faktinio suvartojimo patikrinimo sistema. Veiksminga kontrolė, remiantis tiksliai tvarkomu vartojimo registru, taip pat nebuvo vykdoma. Be to, IV neatliko tolimesnio tyrimo pagal faktiškai sunaudotas sąnaudas, nors dažniausiai tokį tyrimą reikėtų atlikti tais atvejais, kai nėra taikoma veiksminga patikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II 5 dalis ir III II 3 dalis), ji taip pat nesugebėjo įrodyti, kad mokestis nebuvo perdėtai sumažintas.

(37)

Pateikdamas savo paaiškinimus pareiškėjas tvirtino, kad ILS fiziniam eksportui faktiškai veikė kaip leidžiama mokesčio grąžinimo schema arba pakaitinė mokesčio grąžinimo schema. Jis teigė, nors ir nepateikdamas jokių naujų faktinių įrodymų ir nepagrįsdamas savo teiginių, kad IV užtikrinimo patikrinimo sistemą, atitinkančią pagrindinio reglamento reikalavimus. Tuo tikslu pareiškėjas nurodė tokius IV naudojamus patikrinimo instrumentus: tariamai tikslus nagrinėjamai prekei nustatytas SION, kiekybinė informacija apie sąnaudas ir pagamintas prekes importo-eksporto dokumentuose (eksporto važtaraštis, importo važtaraštis), muitinės importo ir eksporto registras pagal ILS fiziniam eksportui, faktinio suvartojimo registras (žr. pirmiau esantį konstatuojamosios dalies 33 punktą), atleidimo nuo eksporto mokesčio pažymėjimas (Duty Entitlement Export Certification book (DEECB)), papildomi Indijos institucijų taikomi patikrinimo mechanizmai, įgyvendinami vykdant akcizo mokesčio administravimą (t. y. užtikrinimas, kad nebūtų neteisėtai prašoma akcizo mokesčiui žaliavoms skiriamo kredito (CENVAT-kreditai) pagal ILS be muito importuojamoms prekėms). Be to, pareiškėjas įrodinėjo, kad Komisija turėtų kiekybiškai įvertinti SION netikslumą. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad pagrindinio reglamento reikalavimams įvykdyti nėra būtina taikyti tikrinimo sistemos, kuri įvertintų ryšį tarp importuojamų medžiagų ir pagaminamų prekių pagal kiekvieną siuntą atskirai. Galiausiai, pareikštas teigė, kad Komisija yra susaistyta ankstesnių tyrimų rezultatų netaikyti kompensuojamųjų muitų IL schemai.

(38)

Pirmiau esančiame 37 konstatuojamosios dalies punkte apibendrinta pareiškėjo pozicija nekeičia Komisijos išvadų dėl ILS fiziniam eksportui. Pareiškėjas negalėjo paneigti, kad šiuo konkrečiu atveju ne de jure, o de facto IV nesugebėjo įgyvendinti veiksmingos faktinio suvartojimo patikrinimo sistemos. Remiantis faktiniais pareiškėjo pateiktais faktinio suvartojimo duomenimis, tyrimo metu buvo nustatyta, kad nagrinėjamai prekei nustatytas SION nėra pakankamai tikslus (žr. pirmiau 34 punktą). Pareiškėjas tai žinojo, ir tai nurodė patikrinimo grupei. Nustatyti SION netikrumo mastą nėra Komisijos užduotis, Komisija, remdamasi pakankamais įrodymais, siekia tik paneigti tariamą standartinių normų tikslumą. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis vedė apskaitą arba kitokius dokumentus, pagal kuriuos IV galėtų atlikti patikrinimą dėl faktinio suvartojimo pagal ILS, t. y. ne tik standartinį patikrinimą. Taigi, norėdama patikrinti eksportuojamų prekių gamybai naudojamus kiekius, IV privalėjo remtis savo nustatytomis netiksliomis standartinėmis normomis. Komisijos nuomone, to nepakanka patenkinti veiksmingos patikrinimo sistemos reikalavimus pagal pagrindinio reglamento II ir III priedus.

(39)

Pareiškėjas negalėjo pagrįsti, kad CENVAT kreditų kontrolė administruojant akcizus suteiktų kokios nors informacijos apie ryšį tarp sąnaudų ir eksportui pagaminamos prekės. Todėl, Komisijos nuomone, tokia kontrolė negali būti laikoma veiksminga patikrinimo sistema pagal pagrindinio reglamento II ir III priedus. Be to, DEECB buvo panaikintas EXIM-politikos 02-07, ir dėl to, priešingai, nei tvirtino pareiškėjas, nebegali būti laikoma patikrinimo instrumentu. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjas DEECB registravo suvartojimo duomenis. Nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų, kad IV naudojo kokią nors kitą veiksmingą sistemą pakankamai tiksliai nustatyti ryšius tarp importuojamų sąnaudų ir eksportui pagaminamų prekių, išskyrus tai, kad buvo remiamasi labai plačias normas nustatančiais standartais. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad atitikimas EXIM-politikos 02-07 apibrėžtiems standartams, kaip minėta pirmiau esančiame 33 konstatuojamosios dalies punkte, gali būti užtikrinamas tik jeigu patikrinimo sistema taikoma kiekvienai siuntai atskirai. Be to, tik toks standartas įgalina kontroliuojančias institucijas patikrinti, ar laikomasi griežtų mokesčio grąžinimo arba pakaitinio mokesčių grąžinimo sistemos taisyklių. Čia reikėtų prisiminti, kad pagal pagrindinio reglamento I priedo i punktą, pakaitinę muitų grąžinimo sistemą leidžiama taikyti tik išimtiniais atvejais, ir, inter alia, tik per dviejų metų laikotarpį nuo pakaitinių medžiagų importo ir eksporto.

(40)

Galiausiai, Komisija nėra susaistyta jokiu precedentu dėl ILS fiziniam eksportui. Schema niekada nebuvo nagrinėjama remiantis faktais, kuriuos galima būtų palyginti su gautais šio tyrimo metu, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamajai prekei nustatyti SION netikslumą.

(41)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nėra taikomos mokesčių grąžinimo arba pakaitinio muito mokesčio grąžinimo sistemos, ir į tai, kad nebuvo taikoma veiksminga patikrinimo sistema, kompensuotina nauda yra bendro importo muito paprastai taikomo importuojant prekes, sumažinimas.

(42)

Subsidijos dydis buvo apskaičiuotas pagal negautus importo muito mokesčius (pagrindinis muito mokestis ir specialus papildomas muito mokestis) nuo nagrinėjamos prekės medžiagų, importuojamų pagal ILS fiziniam eksportui per tyrimo laikotarpį, atskaičius mokesčius, sumokėtus siekiant gauti subsidiją pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą (nominali vertė). Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ši suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai (vardiklis), kadangi subsidija buvo skirta nesiejant jos su pagamintų, eksportuotojų ar pervežtų prekių kiekiu. Šiuo pagrindu apskaičiuota, kad subsidija buvo 22 %.

3.   Bendras kompensuotinų subsidijų dydis

(43)

Atsižvelgiant į galutinius nustatytus faktus, susijusius su anksčiau nurodytomis įvairiomis schemomis, pareiškėjui skiriamų kompensuotinų subsidijų dydis yra toks:

(%)

 

DEPBS

ILS

Iš viso

Nestor Pharmaceuticals Ltd.

3,3

22

25,3

(44)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį kompensuojantis muitas turi būti mažesnis nei bendras kompensuotinų subsidijų kiekis, jei tokio mažesnio muito pakaks atitaisyti žalą Bendrijos pramonei. Pirminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vidutinis žalos panaikinimo lygis yra 14,6%. Pareiškėjas nepateikė jokio prašymo peržiūrėti išvadas dėl žalos. Todėl pirmiau nustatytas žalos panaikinimo lygis apriboja pagal šią peržiūrą nustatomą kompensuojančio muito dydį.

E.   PRIEŠLAIKINĖS PERŽIŪROS NUTRAUKIMAS

(45)

Remiantis šio peržiūros tyrimo metu nustatytais faktais laikoma, kad pareiškėjo gaminamų ir į Bendriją eksportuojamų nagrinėjamų prekių importui turėtų būti ir toliau taikomas kompensuojamojo muito tarifas, atitinkantis žalos panaikinimo lygį, kuris buvo nustatytas pirminio tyrimo metu.

(46)

Atsižvelgiant į tai, kad šis muito tarifas jau yra taikomas visoms bendrovėms, kurios nėra atskirai paminėtos Tarybos reglamento (EB) Nr. 2164/98 1 straipsnio 2 dalyje, to reglamento keisti nereikėtų. Todėl greitesnė peržiūra dėl pareiškėjo turėtų būti nutraukta.

F.   ATSKLEIDIMAS

(47)

Pareiškėjas ir IV buvo informuoti apie pagrindinius faktus ir nustatytas aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama siūlyti nutraukti greitesnę peržiūrą. Jiems taip pat buvo suteiktas pakankamas laikas pateikti savo komentarus. IV nepateikė jokių komentarų. Į pareiškėjo pastabas dėl atskleidimo, kurios buvo susiję tik su ILS fiziniam eksportui, buvo atsižvelgta kaip nurodyta pirmiau esančiuose konstatuojamosios dalies 37–40 punktuose,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

Vienintelis straipsnis

Šiuo greitesnė Tarybos reglamento (EB) Nr. 2164/98 peržiūra dėl Nestor Pharmaceuticals Limited yra nutraukiama.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 18 d.

Komisijos vardu

Pascal LAMY

Komisijos narys


(1)  OL L 288, 1997 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2)  OL L 273, 1998 10 9, p. 1.

(3)  OL C 102, 2003 4 29, p. 6.

(4)  IV Prekybos ir pramonės ministerijos 2002 m. kovo 31 d. pranešimas Nr. 1/2002-07.


4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/61


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. gruodžio 3 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą 2003/526/EB dėl apsaugos priemonių prieš klasikinį kiaulių marą Šiaurės Reino–Vestfalijos žemėje Vokietijoje ir Slovakijoje

(pranešta dokumentu Nr. K(2004) 4506)

(Tekstas svarbus EEE)

(2004/831/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (1), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Reaguodama į klasikinio kiaulių maro protrūkį tam tikrose valstybėse narėse, Komisija 2003 m. liepos 18 d. priėmė Sprendimą 2003/526/EB dėl apsaugos priemonių prieš klasikinį kiaulių marą kai kuriose Europos Sąjungos šalyse (2). Sprendimu nustatytos papildomos šios ligos kontrolės priemonės.

(2)

Padėtis dėl klasikinio kiaulių maro Šiaurės Reino–Vestfalijos žemėje Vokietijoje žymiai pagerėjo. Todėl Sprendimu 2003/526/EB nustatytų priemonių Šiaurės Reino–Vestfalijos žemėje toliau taikyti nereikia.

(3)

Neseniai buvo aptikti klasikinio kiaulių maro atvejai pas sulaukėjusias kiaules Slovakijoje Veľký Krtíš regione, kuriame ši liga anksčiau nebuvo pastebėta. Todėl Sprendimas 2003/526/EB turi būti iš dalies pakeistas, atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį šioje valstybėje narėje.

(4)

Atsižvelgiant į bendrą padėtį, susijusią su klasikiniu kiaulių maru Prancūzijoje, Vokietijoje ir Liuksemburge, tikslinga pratęsti Sprendimo 2003/526/EB galiojimą.

(5)

Todėl Sprendimas 2003/526/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2003/526/EB iš dalies keičiamas taip:

1)

11 straipsnyje „2004 m. spalio 31 d.“ pakeičiama „2005 m. balandžio 30 d.“;

2)

Sprendimo 2003/526/EB priedas iš dalies keičiamas taip:

I dalies 1 punkto A papunktis panaikinamas,

II dalis pakeičiama taip:

„Slovakijos sritys, nurodytos 2, 3, 5, 7 ir 8 straipsniuose:

Trnava (įskaitant Piešťany, Hlohovec ir Trnava rajonus); Levice (įskaitant Levice rajoną); Nitra (įskaitant Nitra ir Zlaté Moravce rajonus); Topoľčany (įskaitant Topoľčany rajoną); Nové Mesto nad Váhom (įskaitant Nové Mesto nad Váhom rajoną); Trenčín (įskaitant Trenčín ir Bánovce nad Bebravou rajonus) Prievidza (įskaitant Prievidza ir Partizánske rajonus); Púchov (įskaitant Púchov ir Ilava rajonus); Žiar nad Hronom (įskaitant Žiar nad Hronom, Žarnovica ir Banská Štiavnica rajonus); Zvolen (įskaitant Zvolen ir Detva rajonus); Banská Bystrica (įskaitant Banská Bystrica ir Brezno rajonus); Lučenec (įskaitant Lučenec ir Poltár rajonus); Veľký Krtíš rajoninės Maisto ir veterinarinės tarnybos.“

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 3 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/33/EB (OL L 315, 2002 11 19, p. 14).

(2)  OL L 183, 2003 7 22, p. 46. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/625/EB (OL L 280, 2004 8 31, p. 36).


4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/62


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. gruodžio 3 d.

patvirtinantis klasikinio kiaulių maro išnaikinimo tarp laukinių kiaulių ir neatidėliotinos jų vakcinacijos Šiaurės Vogėzuose, Prancūzijoje, planą

(pranešta dokumentu Nr. K(2004) 4538)

(autentiškas tik tekstas prancūzų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2004/832/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. spalio 23 d. Tarybos direktyvą 2001/89/EB dėl Bendrijos klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonių (1), ypač į jos 16 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir 20 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2002 metais laukinių kiaulių populiacijoje Prancūzijos Moselle ir Meurthe-et-Moselle departamentuose buvo patvirtintas klasikinis kiaulių maras. Tuo metu tik Thionville regionas Moselle departamento šiaurinėje dalyje buvo paveiktas ligos. Šiuo metu atrodo, kad šiame regione liga yra visiškai kontroliuojama.

(2)

Komisijos sprendimu 2002/626/EB (2) buvo patvirtintas Prancūzijos pateiktas klasikinio kiaulių maro išnaikinimo tarp laukinių kiaulių Moselle ir Meurthe-et-Moselle departamentuose planas.

(3)

Prancūzija taip pat parengė intensyvią klasikinio kiaulių maro laukinių kiaulių populiacijoje Ardėnų,Meurthe-et-Moselle, Moselle ir Bas-Rhin departamentuose, besiribojančiuose su Belgija, Vokietija ir Liuksemburgu, tyrimo programą. Ta programa yra vykdoma iki šiol.

(4)

Klasikinis kiaulių maras laukinių kiaulių populiacijoje buvo taip pat patvirtintas Bas-Rhin regione, iš kurio jis išplito į Moselle departamento šiaurės-rytų dalį Šiaurės Vogėzų regione. Buvo nustatyta, kad šią antrąją epidemiją sukėlė skirtingo kamieno virusas ir kad jis vystėsi kitaip negu Thionville regione nustatytas virusas.

(5)

Todėl Prancūzija pateikė patvirtinimui klasikinio kiaulių maro išnaikinimo laukinių kiaulių populiacijoje Šiaurės Vogėzų regione planą. Be to, kadangi ši valstybė narė tame regione numato pradėti laukinių kiaulių vakcinaciją, ji taip pat pateikė patvirtinimui neatidėliotinos vakcinacijos planą.

(6)

Prancūzijos valdžios institucijos leido naudoti gyvą praskiestą vakciną prieš klasikinį kiaulių marą (C kamienas), skirtą laukinių kiaulių imunizavimui naudojant masalą.

(7)

Buvo apsvarstyti Prancūzijos pateikti klasikinio kiaulių maro išnaikinimo laukinių kiaulių populiacijoje ir neatidėliotinos jų vakcinacijos Šiaurės Vogėzų regione planai ir nustatyta, kad jie atitinka Direktyvos 2001/89/EB nuostatas.

(8)

Skaidrumo tikslais reikėtų šioje direktyvoje nustatyti geografines teritorijas, kuriose turi būti įgyvendinami ligos išnaikinimo ir vakcinacijos planai.

(9)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Prancūzijos pateiktas klasikinio kiaulių maro išnaikinimo planas priedo 1 punkte nurodytoje teritorijoje laukinių kiaulių populiacijoje yra patvirtinamas.

2 straipsnis

Prancūzijos pateiktas laukinių kiaulių neatidėliotinos vakcinacijos planas priedo 2 punkte nurodytoje teritorijoje yra patvirtinamas.

3 straipsnis

Prancūzija nedelsdama imasi šiam sprendimui įvykdyti reikalingų priemonių ir jas paskelbia. Apie tai ji nedelsdama praneša Komisijai.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 3 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 316, 2001 12 1, p. 5. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(2)  OL L 200, 2002 7 30, p. 37.


PRIEDAS

1.   Teritorijos, kuriose bus įgyvendinamas ligos išnaikinimo planas

A.   Užkrėsta zona

Bas-Rhin ir Moselle departamento teritorija, išsidėsčiusi: į vakarus nuo D 264 kelio – nuo sienos su Vokietija ties Wissembourg iki Soultz sous Forêts; į šiaurę nuo D 28 kelio – nuo Soultz sous Forêts iki Reichshoffen (visa Reichshoffen savivaldybės teritorija priklauso šiai teritorijai); į rytus nuo D 62 kelio – nuo Reichshoffen iki Bitche ir į rytus nuo D 35 kelio – nuo Bitche iki Vokietijos sienos (Ohrenthal); į pietus nuo Vokietijos sienos – nuo Ohrenthal iki Wissembourg ir 5–10 km ruožas apie šią zoną, kurioje taikoma vakcinacija.

B.   Stebėjimo zona

Bas-Rhin ir Moselle departamentų teritorija, išsidėsčiusi į šiaurę nuo A4 greitkelio – nuo Strasbūro iki Herbitzheim ir į rytus nuo Houillères kanalo bei Sarre upės – nuo Herbitzheim iki Sarreguemines.

2.   Teritorijos, kuriose bus įgyvendinamas neatidėliotinos vakcinacijos planas

Bas-Rhin ir Moselle departamento teritorija, išsidėsčiusi: į vakarus nuo D 264 kelio – nuo sienos su Vokietija ties Wissembourg iki Soultz sous Forêts; į šiaurę nuo D 28 kelio – nuo Soultz sous forêts iki Reichshoffen (visa Reichshoffen savivaldybės teritorija priklauso šiai teritorijai); į rytus nuo D 62 kelio – nuo Reichshoffen iki Bitche ir į rytus nuo D 35 kelio – nuo Bitche iki Vokietijos sienos (Ohrenthal); į pietus nuo Vokietijos sienos – nuo Ohrenthal iki Wissembourg ir 5–10 km ruožas apie šią zoną.


Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi

4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/65


TARYBOS SPRENDIMAS 2004/833/BUSP

2004 m. gruodžio 2 d.

įgyvendinantis Bendruosius veiksmus 2002/589/BUSP dėl Europos Sąjungos indėlio atsižvelgiant į VAVEB moratoriumą dėl šaulių ir lengvųjų ginklų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 12 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2002/589/BUSP dėl Europos Sąjungos indėlio į kovą su šaulių ir lengvųjų ginklų destabilizuojančiu kaupimu ir plitimu (1), ypač į jų 3 straipsnį kartu su Europos Sąjungos sutarties 23 straipsnio 2 dalimi,

kadangi:

(1)

Pernelyg didelis ir nekontroliuojamas šaulių ir lengvųjų ginklų kaupimas ir plitimas kelia grėsmę taikai bei saugumui ir mažina tvarios plėtros perspektyvas, tai ypač svarbu Vakarų Afrikoje.

(2)

Siekdama Bendrųjų veiksmų 2002/589/BUSP 1 straipsnyje išdėstytų tikslų, Europos Sąjunga numato dirbti atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, siekiant skatinti pasitikėjimo kūrimo priemones. Šiuo atžvilgiu šis sprendimas skirtas įgyvendinti minėtus bendruosius veiksmus.

(3)

Europos Sąjunga mano, kad finansinė ir techninė parama padėtų sustiprinti Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB) iniciatyvą dėl šaulių ir lengvųjų ginklų.

(4)

Dėl to Europos Sąjunga ketina pasiūlyti VAVEB finansinę ir techninę paramą pagal Bendrųjų veiksmų 2002/589/BUSP II antraštinę dalį,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1.   Europos Sąjunga prisideda prie projektų, susijusių su VAVEB moratoriumu dėl šaulių ir lengvųjų ginklų importo, eksporto ir gamybos, įgyvendinimo.

2.   Šiuo tikslu Europos Sąjunga siūlo finansinę ir techninę paramą, siekiant įkurti VAVEB techninio sekretoriato Lengvųjų ginklų padalinį bei Moratoriumą pakeisti VAVEB priklausančių valstybių Konvencija dėl šaulių ir lengvųjų ginklų. Šios paramos aprašymas pateikiamas priede.

2 straipsnis

1.   Kad būtų pasiekti 1 straipsnyje nurodyti tikslai, pirmininkaujanti valstybė narė skiria projekto vadovą, įsikūrusį Abudžoje, Nigerijoje.

2.   Projekto vadovas atlieka savo užduotis, už kurias atsako pirmininkaujanti valstybė narė.

3.   Projekto vadovas reguliariai praneša Tarybai arba jos paskirtam padaliniui per pirmininkaujančią valstybę narę, kuriai padeda generalinis sekretorius – vyriausiasis įgaliotinis BUSP.

4.   Atlikdamas savo veiklą projekto vadovas prireikus bendradarbiauja su valstybių narių vietinėmis misijomis ir Komisija.

3 straipsnis

Šio sprendimo finansinis įgyvendinimas pavedamas Komisijai. Šiuo tikslu ji sudaro su VAVEB finansavimo susitarimą dėl Europos Sąjungos indėlio, kuris teikiamas dotacijos forma, naudojimo sąlygų. Visų pirma iš šios paramos 12 mėnesių laikotarpiu dengiamos išlaidos atlyginimams, kelionėms, reikmenims ir įrangai, būtinai įkurti VAVEB techninio sekretoriato Lengvųjų ginklų padalinį bei Moratoriumą pakeisti VAVEB valstybių narių Konvencija dėl šaulių ir lengvųjų ginklų. Sudaromas finansavimo susitarimas numato, kad VAVEB turi užtikrinti Europos Sąjungos indėlio matomumą, atitinkantį jo svarbą.

4 straipsnis

1.   1 straipsnyje nurodytiems tikslams skiriama orientacinė finansinė suma yra 515 000 eurų.

2.   Pagal Bendrųjų veiksmų 2002/589/BUSP 9 straipsnio 1 dalį pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija pateikia atitinkamiems Tarybos padaliniams reguliarias ataskaitas dėl Europos Sąjungos veiklos šaulių ir lengvųjų ginklų srityje suderinamumo, ypač plėtros politikos požiūriu. Pirmiausia Komisija praneša dėl 3 straipsnio pirmame sakinyje nurodytų aspektų. Ši informacija visų pirma grindžiama reguliariais pranešimais, kuriuos VAVEB turi pateikti pagal sutartyje numatytus jos santykius su Komisija.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną. Jis netenka galios 2005 m. gruodžio 31 d.

6 straipsnis

Šis sprendimas peržiūrimas po šešių mėnesių nuo jo priėmimo dienos.

7 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 2 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. P. H. DONNER


(1)  OL L 191, 2002 7 19, p. 1.


PRIEDAS

ES PAGALBOS VAKARŲ AFRIKOS VALSTYBIŲ EKONOMINEI BENDRIJAI PROJEKTAS

Projekto tikslas: 2005 m. gruodžio mėn. transformuoti VAVEB šaulių ir lengvųjų ginklų importo, eksporto ir gamybos moratoriumą į teisiškai privalomą regioninę konvenciją, siekiant, kad Vakarų Afrika prisidėtų prie konferencijos, skirtos 2006 m. Jungtinių Tautų veiklos programai peržiūrėti.

Projekto tvarkaraštis ir įgyvendinimas: 2005 m. gruodžio mėn. regioninės konvencijos dėl lengvųjų ginklų projektas pateikiamas VAVEB valstybių vadovams.

2005 m. sausio–birželio mėn.: įstatyminės ir reguliavimo sistemos šaulių ir lengvųjų ginklų (MGLG) srityje įvertinimas 15 VAVEB šalių.

Naudojamasi patirtimi, šioje srityje įgyta Saugumo ir plėtros koordinavimo ir pagalbos programos (SPKPP) (1999 m. kovomien.–2004 m. lapkričio mėn.) įgyvendinimo metu, kai padedant pilietinei visuomenei buvo steigiamos nacionalinės komisijos

Paskiriamas už įvertinimą atsakingas Afrikos ekspertas, kompetentingas šaulių ir lengvųjų ginklų srityje VAVEB regione (iš SPKPP personalo), kurį kontroliuoja VAVEB vykdomasis sekretorius. Po savaitę lankomasi kiekvienoje VAVEB šalyje, siekiant nustatyti konkretų nacionalinį požiūrį į lengvųjų ginklų problemas.

Atsižvelgiama į patirtį, kurią šioje srityje įgijo kitos regioninės Afrikos organizacijos (Pietų Afrikos vystymo bendrija (PAVB)/Rytų Afrika):

PAVB protokolas dėl šaunamųjų ginklų (2001 m.)

Nairobio suderinta veiksmų programa (2004 m.) dėl lengvųjų ginklų platinimo problemos

Parengiamasis susitikimas su VAVEB lengvųjų ginklų padaliniu, siekiant surengti seminarą (derybų posėdį) Abudžoje. SPKPP ekspertas pateikia Lengvųjų ginklų padaliniui regionų įvertinimo rezultatus.

2005 m. liepos–rugsėjo mėn.:

Lengvųjų ginklų padalinys parengia regioninės konvencijos projektą.

VAVEB vykdomasis sekretoriatas pristato konvencijos projektą VAVEB valstybėms.

2005 m. spalio–lapkričio mėn.:

Abudžoje surengiamas seminaras (derybų posėdis), kuriame dalyvauja 15 VAVEB valstybių atstovai ir nacionaliniai ekspertai.

Lengvųjų ginklų padalinys parengia galutinį regioninės konvencijos projektą.

2005 m. gruodžio mėn.:

VAVEB valstybių vadovams eilinio VAVEB aukščiausiojo lygio susitikimo metu pristatomas galutinis konvencijos projektas ir pradedama jo teikimo patvirtinimui procedūra.