4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/1

(1)

Sukčiavimas Europos Sąjungoje turi rimtų pasekmių nacionaliniams biudžetams ir gali iškreipti konkurenciją akcizais apmokestinamų produktų judėjimo srityje. Todėl tai daro poveikį vidaus rinkos veikimui.

(2)

Siekiant kovoti su sukčiavimu akcizų srityje, reikia, kad glaudžiai bendradarbiautų kiekvienos valstybės narės administracinės institucijos, atsakingos už šioje srityje patvirtintų priemonių įgyvendinimą.

(3)

Todėl būtina nustatyti taisykles, pagal kurias valstybių narių administracinės institucijos privalo suteikti vienai kitai tarpusavio pagalbą ir bendradarbiauti su Komisija, siekdamos užtikrinti, kad su akcizais apmokestinamų produktų judėjimu ir akcizų mokėjimu susijusios taisyklės būtų tinkamai taikomos.

(4)

Tarpusavio pagalba ir administracinis bendradarbiavimas akcizų srityje reglamentuojami 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo, tam tikrų akcizo mokesčių ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje (3). Tarpusavio pagalba ir administracinis bendradarbiavimas PVM srityje reglamentuojami Reglamentu (EB) Nr. 1798/2003 (4).

(5)

Nors ši teisinė priemonė pasirodė veiksminga, ją taikant nebus galima susidoroti su dėl didėjančios ekonominės integracijos vidaus rinkoje kylančia būtinybe naujai bendradarbiauti administracinėje srityje.

(6)

1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės (5) taip pat buvo įvesta keletas informacijos mainų priemonių. Jų taikymo tvarka turėtų būti nustatyta laikantis bendrų administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje teisės nuostatų.

(7)

Taip pat iškyla poreikis nustatyti aiškesnes ir labiau įpareigojančias valstybių narių bendradarbiavimo taisykles, kadangi visų suinteresuotų šalių teisės ir pareigos nėra pakankamai nustatytos.

(8)

Nėra pakankamai tiesioginių ryšių tarp vietinių ar nacionalinių kovos su sukčiavimu įstaigų, kadangi pagal nusistovėjusią tvarką informacija perduodama tarp centrinių ryšių įstaigų. Dėl to administracinio bendradarbiavimo priemonės yra neveiksmingos, jomis nesinaudojama ir per ilgai užtrunka informacijos perdavimas. Todėl siekiant pagerinti ir pagreitinti bendradarbiavimą reikėtų nustatyti, kad administraciniai skyriai palaikytų daugiau tiesioginių ryšių.

(9)

Taip pat iškyla poreikis glaudžiau bendradarbiauti, kadangi, išskyrus pagal Direktyvos 92/12/EEB 15b straipsnį numatytą judėjimo patikrinimą, valstybės narės automatiškai ar spontaniškai keičiasi informacija tik nedaugeliu atvejų. Nacionalinės valdžios institucijos turėtų intensyviau ir greičiau keistis informacija tarpusavyje bei su Komisija, kad būtų veiksmingiau kovojama su sukčiavimu.

(10)

Todėl akcizų srityje reikėtų konkretaus dokumento, kuriuo šioje srityje būtų įdiegtos Direktyvos 77/799/EEB nuostatos. Šiame dokumente dėmesys taip pat turėtų būti skirtas sritims, kuriose galima būtų pagerinti valstybių narių bendradarbiavimą, įdiegiant ir pagerinant informacijos apie akcizais apmokestinamų produktų judėjimą perdavimo sistemas. Šiuo dokumentu nepažeidžiamas 1997 m. gruodžio 18 d. Konvencijos dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo (6) taikymas.

(11)

Šis reglamentas neturėtų kliudyti taikyti kitų Bendrijos kovos su sukčiavimu akcizų srityje priemonių.

(12)

Šiuo reglamentu įdiegiamos ir jame apibrėžiamos Direktyvoje 92/12/EEB numatytos priemonės, kurios palengvina valstybių narių administracinį bendradarbiavimą. Šios priemonės apima atitinkamų prekybininkų ir patalpų registrą bei judėjimo tikrinimo sistemą. Be to, šiuo reglamentu tarp valstybių narių įdiegiama išankstinio perspėjimo sistema.

(13)

Taikant šį reglamentą reikia apriboti kai kurias teises ir pareigas, numatytas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (7), kad būtų apsaugoti tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti interesai.

(14)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(15)

Šio reglamento tikslo – supaprastinti ir sustiprinti valstybių narių administracinį bendradarbiavimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, atsižvelgiant į reikalingą vienodumą ir efektyvumą, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis reglamentas neviršija būtinų priemonių nurodytam tikslui pasiekti.

(16)

Šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

1)

„kompetentinga institucija“ – tai institucija, paskirta laikantis 3 straipsnio 1 dalies;

2)

„prašančioji institucija“ – tai valstybės narės centrinė ryšių įstaiga arba bet kuris ryšių skyrius, arba tos valstybės narės kompetentingas pareigūnas, kurie prašo pagalbos kompetentingos institucijos vardu;

3)

„institucija, į kurią kreipiamasi“ – tai valstybės narės centrinė ryšių įstaiga arba bet kuris ryšių skyrius, arba tos valstybės narės kompetentingas pareigūnas, kurie gauna pagalbos prašymą kompetentingos institucijos vardu;

4)

„centrinė ryšių įstaiga“ – tai pagal 3 straipsnio 3 dalį paskirta įstaiga, kuri pirmiausia atsakinga už ryšius su kitomis valstybėmis narėmis administracinio bendradarbiavimo srityje;

5)

„ryšių skyrius“ – tai bet kokia įstaiga, išskyrus centrinę ryšių įstaigą, turinti konkrečią teritorinę kompetenciją ar specializuotą atsakomybę už tam tikrą veiklą, kurią pagal 3 straipsnio 4 dalį kompetentinga institucija paskyrė tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą;

6)

„kompetentingas pareigūnas“ – tai bet koks pareigūnas, kuris pagal 3 straipsnio 5 dalį yra įgaliotas tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą;

7)

„akcizų įstaiga“ – tai bet kuri įstaiga, kurioje galima atlikti kai kuriuos akcizų taisyklėmis nustatytus formalumus;

8)

„nereguliarūs automatiniai mainai“ – tai sistemingas iš anksto apibrėžtos informacijos perdavimas kitai valstybei narei be išankstinio prašymo, vykdomas iš karto po to, kai tokia informacija gaunama;

9)

„reguliarūs automatiniai mainai“ – tai sistemingas iš anksto apibrėžtos informacijos perdavimas kitai valstybei narei be išankstinio prašymo, vykdomas iš anksto nustatytais reguliariais intervalais;

10)

„spontaniški mainai“ – tai nereguliarus informacijos perdavimas kitai valstybei narei be išankstinio prašymo;

11)

„kompiuterizuota sistema“ – tai Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimu Nr. 1152/2003/EB (9) įkurta akcizais apmokestinamų produktų judėjimui stebėti skirta kompiuterizuota sistema;

12)

„asmuo“ – tai:

13)

„elektroniniu būdu“ – pasinaudojant elektronine duomenų apdorojimo (įskaitant skaitmeninį suspaudimą) ir saugojimo įranga, taip pat tinklais, radijo ryšiu, optinėmis technologijomis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;

14)

„identifikavimo numeris“ – tai šio reglamento 22 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas numeris;

15)

„PVM mokėtojo numeris“ – tai 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo – bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas (10) 22 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktuose nurodytas numeris;

16)

„akcizais apmokestinamų produktų judėjimas Bendrijos viduje“ – tai akcizais apmokestinamų produktų judėjimas tarp dviejų ar daugiau valstybių narių, taikant laikiną akcizų mokėjimo atidėjimo režimą, kaip apibrėžta Direktyvos 92/12/EEB III antraštinėje dalyje, arba akcizais apmokestinamų produktų, kurie išleisti vartojimui, kaip apibrėžta Direktyvos 92/12/EEB 7–10 straipsniuose, judėjimas tarp dviejų ar daugiau valstybių narių;

17)

„administracinis tyrimas“ – tai bet kokia kontrolė, patikrinimai ir kiti veiksmai, kurių pareigūnai ar kompetentingos institucijos imasi įgyvendindami savo įsipareigojimus, kad užtikrintų tinkamą akcizų teisės aktų taikymą;

18)

„CCN/CSI tinklas“ – tai Bendrijos sukurta bendra platforma, pagrįsta bendru ryšio tinklu (CCN) ir bendru sistemos sąsajos įtaisu (CSI), kad būtų užtikrinti kompetentingų institucijų informacijos mainai elektroniniu būdu muitų ir mokesčių srityje;

19)

„akcizai“ – tai mokesčiai, kuriais apmokestinama laikantis Bendrijos teisės aktų akcizų srityje, apimantys mokesčius, taikomus energetikos produktams ir elektros energijai pagal Direktyvą 2003/96/EB (11);

20)

„ALD“ – tai Direktyvos 92/12/EEB 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas dokumentas;

21)

„SALD“ – tai Direktyvos 92/12/EEB 7 straipsnio 4 dalyje nurodytas dokumentas.

a)

22 straipsnyje nurodytame elektroniniame registre laikomų duomenų mainus;

b)

23 straipsnyje nurodytą išankstinio perspėjimo sistemą;

c)

24 straipsnyje nurodytus kitų valstybių narių patikrinimo prašymus arba joms skirtus patikrinimo prašymus.

1)

neatitikimas akcizų teisės aktams ar jų pažeidimas įvyko, arba įtariama, kad įvyko, kitoje valstybėje narėje;

2)

dėl neatitikimo akcizų teisės aktams ar jų pažeidimo, kuris įvyko arba įtariama, kad įvyko vienos valstybės narės teritorijoje, gali būti pasekmių kitoje valstybėje narėje;

3)

yra rizika, kad kitoje valstybėje narėje bus sukčiaujama akcizų srityje arba jie bus nesumokėti.

1)

informacijos, kuria turi būti keičiamasi, tikslios rūšys;

2)

tokių mainų periodiškumas;

3)

informacijos mainų praktinės priemonės.

a)

asmenų, kurie yra įgaliotieji sandėlių savininkai arba registruotieji prekybininkai akcizų tikslais, kaip apibrėžta Direktyvos 92/12/EEB 4 straipsnio a ir d punktuose, registras;

b)

patalpų, kurioms suteiktas mokestinių sandėlių statusas, registras.

a)

identifikavimo numeris, kurį asmeniui arba patalpoms išdavė kompetentinga institucija;

b)

asmens vardas, pavardė, pavadinimas ir adresas arba patalpų adresas;

c)

akcizais apmokestinamų produktų, kuriuos gali laikyti ar gauti tas asmuo arba kurie gali būti laikomi ar gaunami tose patalpose, rūšis ir kombinuotoji nomenklatūra;

d)

centrinės ryšių įstaigos arba akcizų įstaigos, kuri gali suteikti tolesnę informaciją, identifikavimas;

e)

leidimo, kuris suteiktas įgaliotajam sandėlio savininkui arba registruotajam prekybininkui, išdavimo, pakeitimo data ir, kai taikoma, galiojimo pabaigos data;

f)

informacija, reikalinga nustatyti įsipareigojimus prisiėmusius asmenis, kaip apibrėžta Direktyvos 92/12/EEB 15 straipsnio 3 dalyje;

g)

informacija, jei ji prieinama, reikalinga nustatyti asmenis, kurie nereguliariai dalyvauja akcizais apmokestinamų produktų judėjime.

a)

informacijos prašymų, kuriuos per konkretų laikotarpį pateikė prašančioji institucija, skaičiumi ir pobūdžiu nesukeliama institucijai, į kurią kreipiamasi, neproporcinga administracinė našta;

b)

prašančioji institucija išnaudojo įprastinius informacijos šaltinius, kuriais tomis aplinkybėmis ji galėjo pasinaudoti prašomai informacijai gauti, nesukeldama rizikos sunkiau pasiekti pageidaujamą tikslą.

a)

užtikrintų veiksmingą vidinį koordinavimą tarp kompetentingų institucijų, nurodytų 3 straipsnyje;

b)

nustatytų tokiam koordinavimui įgaliotų institucijų tiesioginį bendradarbiavimą;

c)

užtikrintų sklandų šiame reglamente numatytos informacijos mainų sistemos veikimą.

4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/11

(1)

1997 m. sausio mėn. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 119/97 (2) nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikrų žiedinių segtuvų mechanizmų („ŽSM“), kurių kilmė inter alia - Kinijos Liaudies Respublika („KLR“, arba „aptariama šalis“), importui. Galutinis muito tarifas, taikytinas grynajai franko prie Bendrijos sienos kainai, nesumokėjus muito, buvo 32,5 % World Wide Stationery Mfg („WWS“), bendrovei, kuriai buvo suteiktas individualus režimas, ir 39,4 % visoms kitoms bendrovėms Kinijos Liaudies Respublikoje. Šie muito tarifai buvo taikomi ŽSM, išskyrus žiedinius mechanizmus su 17 arba 23 žiedais (TARIC kodai 8305100011, 8305100012 ir 8305100019), tuo tarpu ŽSM su 17 ir 23 žiedais (TARIC kodai 8305100021, 8305100022 ir 8305100029) buvo taikomas muitas, lygus minimalios importo kainos („MIK“) 325 EUR už 1 000 vienetų ir franko prie Bendrijos sienos kainos, nesumokėjus muito, skirtumui, kai pastaroji kaina buvo mažesnė už MIK.

(2)

2000 m. rugsėjo mėnesį, gavus prašymą apžvelgti ir persvarstyti imlumą minėtoms priemonėms, pateiktą pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį, muito tarifai, taikytini ŽSM, išskyrus ŽSM su 17 ir 23 žiedais (TARIC kodai 8305100011, 8305100012 ir 8305100019), buvo padidinti Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2100/2000 (3) iki 51,2 % WWS bendrovei ir iki 78,8 % visoms kitoms bendrovėms KLR.

(3)

Nuo 2002 m. birželio mėn. Indonezijos kilmės ŽSM importui galioja antidempingo ir kompensuojamosios priemonės. Šios priemonės, kurios neįeina į šią peržiūrą, buvo nustatytos atitinkamai 2002 m. birželio 4 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 976/2002 ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 977/2002 (4).

(4)

Po tyrimo dėl įtarimų, kad ŽSM importas, siunčiamas iš Vietnamo, apeina antidempingo priemones, nustatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 119/97, šios priemonės Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1208/2004 (5) buvo pradėtos taikyti importui, siunčiamam iš Vietnamo.

(5)

2004 m. balandžio mėn. buvo pradėtas tyrimas dėl įtarimo, kad ŽSM importas, siunčiamas iš Tailando, apeina antidempingo priemones, nustatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 119/97, nesvarbu, ar jis deklaruojamas ar nedeklaruojamas kaip Tailando kilmės importas (6).

(6)

Abu tyrimai, minėti ankstesniuose dviejuose konstatuojamosios dalies punktuose, buvo vykdomi neatsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus.

(7)

Paskelbus pranešimą apie būsimą antidempingo priemonių, taikomų tam tikrų KLR kilmės ŽSM importui, galiojimo termino pabaigą (7), Komisija 2001 m. spalio 23 d. gavo prašymą peržiūrėti šias priemones pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(8)

Prašymą pateikė du Bendrijos gamintojai, Koloman Handler AG ir Krause Ringbuchtechnik GmbH („pareiškėjai“), atstovaujantys didžiajai daliai Bendrijos visos ŽSM gamybos. Prašymas rėmėsi tuo, jog tikėtina, kad, pasibaigus priemonių galiojimui, padidės žalingomis dempingo kainomis įvežamas KLR importas.

(9)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų persvarstymui pradėti pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Komisija inicijavo persvarstymą (8).

(10)

Komisija eksportuojantiems gamintojams, žinomiems suinteresuotiems importuotojams ir naudotojams, eksportuojančios šalies atstovams, Bendrijos gamintojams pareiškėjams ir kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams oficialiai pranešė apie termino pabaigos persvarstymą. Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie persvarstymo inicijavimą nustatytą laiką pateikti savo požiūrį raštu ir paprašyti būti išklausytoms.

(11)

Visoms šalims, kurios per nurodytą laiką paprašė būti išklausytos ir pateikė konkrečias priežastis, kodėl taip turėtų būti padaryta, tokia galimybė buvo suteikta.

(12)

Visoms šalims, kurioms oficialiai buvo pranešta apie persvarstymo inicijavimą, ir toms šalims, kurios to paprašė per inicijavimo pranešime nustatytą laiką, buvo išsiuntinėti klausimynai. Be to, buvo susisiekta su vienu gamintoju Indijoje (analogiškoje šalyje), ir jis taip pat gavo klausimyną.

(13)

Atsakymai buvo gauti iš dviejų Bendrijos gamintojų pareiškėjų ir vieno eksportuojančio gamintojo aptariamoje šalyje, taip pat iš vieno gamintojo analogiškoje šalyje ir dviejų nesusijusių importuotojų Bendrijoje.

(14)

Visoms suinteresuotoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir motyvus, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti taikyti galutinius antidempingo muitus. Joms buvo duotas tam tikras laikas pateikti informaciją apie laikotarpį po jos atskleidimo. Šalių pastabos buvo apsvarstytos ir, jei tikslinga, nustatyti faktai buvo atitinkamai pakeisti.

(15)

Buvo siekiama gauti ir patikrinti visą informaciją, kuri buvo laikoma būtina, norint nustatyti, kokia yra tikimybė, kad dempingas ir daroma žala Bendrijos interesams tęsis arba pasikartos. Patikrinimo tikslais buvo apsilankyta šių bendrovių patalpose:

(16)

Tyrimas dėl dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės vyko nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. („tiriamasis laikotarpis“, arba „TL“). Siekiant įvertinti tikimybę, kad žala bus tęsiama arba pasikartos, buvo tiriamos atitinkamos tendencijos, būdingos laikotarpiui nuo 1998 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos („aptariamasis laikotarpis“).

(17)

Aptariamas produktas – tai tas pats produktas, kuris buvo tiriamas pradiniame tyrime, t. y. tam tikri žiediniai segtuvų mechanizmai, kuriuos sudaro dvi stačiakampės plieninės plokštelės arba vielos su ne mažiau kaip keturiais pritvirtintais plieninės vielos pusžiedžiais, prilaikomais plieniniu dangteliu. Jie gali būti atsegti, patraukiant pusžiedžius arba mažu plieniniu spragtukiniu mechanizmu, pritvirtintu prie ŽSM. Paprastai žiediniame segtuvų mechanizme yra žiedas, plokštelė, dangtelis, akutė ir atitinkamais atvejais spragtukinis mechanizmas. Žiedai gali būti įvairių formų, bet dažniausiai jie yra apvalūs arba D raidės formos. Šiuo metu ŽSM klasifikuojami KN kodais ex 8305 10 00 (TARIC kodais 8305100011, 8305100012 ir 8305100019, išskyrus mechanizmus su 17 arba 23 žiedais, ir TARIC kodais 8305100021, 8305100022 ir 8305100029, kai mechanizmai turi 17 ir 23 žiedus). Svirtiniai arkiniai mechanizmai („SAM“), klasifikuojami tuo pačiu KN kodu, neįeina į šio tyrimo apimtį.

(18)

ŽSM yra naudojami popieriniams, kartoniniams ir plastiku dengtiems segtuvams, prezentacijų bei kitokiems įrištiems segtuvams gaminti.

(19)

Tiriamuoju laikotarpiu Bendrijoje buvo parduodama labai daug įvairių tipų ŽSM. Šie tipai skyrėsi pagrindo pločiu, mechanizmo tipu, žiedų skaičiumi, atsegimo sistema, susegamo popieriaus kiekiu, žiedų diametru, žiedų forma, ilgiu ir tarpų tarp žiedų dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad visi tipai turi iš esmės tokias pat fizines ir technines charakteristikas ir tam tikru mastu gali vienas kitą pakeisti, buvo nustatyta, kad visi ŽSM šio proceso tikslais sudaro vieną produktą.

(20)

Buvo nustatyta, kad ŽSM, kurie yra gaminami ir parduodami analogiškos šalies (Indijos) vidaus rinkoje, ir ŽSM, kurie yra eksportuojami į Bendriją iš KLR, turi tas pačias esmines fizines ir technines charakteristikas ir paskirtį.

(21)

Taip pat buvo nustatyta, kad į Bendriją importuojamų KLR kilmės ŽSM ir Bendrijos pramonės pagamintų ir Bendrijos rinkoje parduodamų ŽSM esminės fizinės bei cheminės charakteristikos bei paskirtis visiškai nesiskiria.

(22)

Todėl buvo padaryta išvada, kad analogiškos šalies vidaus rinkoje gaminami ir parduodami ŽSM, į Bendriją eksportuojami KLR kilmės ŽSM ir Bendrijos pramonės gaminami ir Bendrijos rinkoje parduodami ŽSM visi yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(23)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, buvo ištirta, ar tikėtina, kad, pasibaigus priemonių galiojimo terminui, dempingas tęsis arba pasikartos.

(24)

Iš trijų Kinijos eksportuojančių gamintojų, įvardytų skunde, bendradarbiavo tik WWS, kuriam pradiniame tyrime ir imlumo tyrime buvo suteiktas individualus režimas. Kitos dvi eksportuojančios bendrovės pareiškė, kad per TL aptariamo produkto į Bendriją jos neeksportavo. Tačiau atrodo, kad viena iš šių įmonių dalyvavo apeinant muitus per Tailandą, ir tą faktą buvo tyrusi Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) (žr. 42 ir 43 konstatuojamąsias dalis).

(25)

Eurostato duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu visą vienintelės bendradarbiavusios įmonės eksportą sudarė KLR kilmės importas. Tokio eksporto apimtis dabartiniu tiriamuoju laikotarpiu sudarė 1,9 % viso Bendrijoje sunaudojamo kiekio palyginti su 45 % viso Bendrijoje sunaudojamo kiekio pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 1994 m. spalio 1 d. iki 1995 m. rugsėjo 30 d.

(26)

Lyginant su pradiniu tyrimu, pasikeitė tik tai, kad buvo parinkta kita analogiška šalis, visa kita dempingo dydžio apskaičiavimo metodika liko ta pati.

(27)

Kadangi KLR yra pereinamosios ekonomikos šalis, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis informacija, gauta atitinkamoje rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje („analogiškoje šalyje“), kuri buvo parinkta, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu.

(28)

Pradiniame tyrime analogiška šalimi buvo pasirinkta Malaizija. Atsižvelgiant į tai, kad gamyba Malaizijoje nutrūko ir buvo perkelta inter alia į Indiją, reikėjo pasirinkti kitą tipišką šalį. Prašyme dėl termino pabaigos persvarstymo analogiška šalimi normaliajai vertei nustatyti buvo pasiūlyta pasirinkti Indiją. Šiam pasirinkimui prieštaravimų nebuvo. Taip pat buvo nustatyta, kad Indija pasirenkama dėl tam tikrų priežasčių, t. y. jos vidaus rinkos dydžio, jos rinkos atvirumo ir prieigos prie pagrindinių medžiagų, kurios užtikrina normalias konkurencijos sąlygas. Indijos gamintojas, su kuriuo buvo susisiekta, sutiko bendradarbiauti; jo pardavimai vidaus rinkoje buvo gana tipiški. Ši įmonė buvo susijusi su bendradarbiavusiu Kinijos eksportuojančiu gamintoju, bet nebuvo nustatyta jokių priežasčių, duodančių pagrindo manyti, kad tai galėtų turėti įtakos normaliosios vertės nustatymui. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, Indija buvo laikoma tinkama analogiška šalimi normaliajai vertei nustatyti.

(29)

Buvo nustatyta, kad panašaus produkto pardavimas analogiškos šalies vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį buvo pelningas ir tipiškas. Todėl normalioji vertė buvo nustatyta, remiantis kaina, kurią, vykstant įprastai prekybai, sumokėjo arba turėjo sumokėti nepriklausomi klientai analogiškoje šalyje, t. y. Indijoje.

(30)

Kadangi aptariamas produktas buvo eksportuojamas nepriklausomiems klientams Bendrijoje, eksporto kaina buvo nustatyta, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, t. y. remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina eksporto kaina.

(31)

Siekiant sąžiningo palyginimo ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, buvo deramai atsižvelgta į tam tikrus skirtumus ir daromi atitinkami patikslinimai dėl krovinių gabenimo šalies viduje, nuolaidų ir atidėtų grąžinamųjų sumų, tvarkymo ir krovos, transporto ir kredito sąnaudų, komisinių ir draudimo, kurie turi įtakos kainoms ir kainų palyginimui.

(32)

Tačiau šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad, pradėjus taikyti antidempingo priemones, į Bendriją eksportuojami ŽSM kiekiai ir tipai ryškiai sumažėjo. Todėl panašaus produkto tipai, parduodami analogiškos šalies vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį, galėjo būti lyginami tik su 10 % ŽSM tipų, kuriuos vienintelis bendradarbiavęs eksportuojantis gamintojas eksportavo tiesiai iš KLR. Tuo tarpu pradiniame tyrime lyginimas rėmėsi 75 % visos pardavimo apimties. Faktiškai dabartiniu tiriamuoju laikotarpiu didžioji dauguma tiesioginio eksporto iš KLR tenkino rinkos „nišų segmentų“ paklausą, pavyzdžiui, žiedinių mechanizmų su 17 ar 23 žiedais, kuriems taikoma MIK, paklausą.

(33)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, svertinis normaliosios vertės vidurkis buvo lyginamas su svertiniu eksporto kainos vidurkiu, esant tam pačiam prekybos lygiui. Palyginimas parodė, kad dempingo nėra.

(34)

Vertinant dempingo praktiką, nenustatyta, kad dempingą būtų taikęs WWS, bendradarbiaujantis Kinijos eksportuojantis gamintojas. Tačiau WWS tiesioginio eksporto į Bendriją apimtis šiuo tiriamuoju laikotarpiu buvo daug mažesnė nei tokio eksporto apimtis, nustatyta per pradinį tyrimą. Be to, WWS tiesioginį eksportą iš KLR sudarė daugiausia sudėtingesnieji ŽSM, ypač modeliai su 17 ir 23 žiedais, kuriems buvo taikomas muitas MIK forma (žr. 32 konstatuojamąją dalį). Tai reiškia, kad iš esmės už šį importą nebuvo mokama jokių antidempingo muitų. Toks rezultatas negali būti lyginamas su dempingo dydžiu, apskaičiuotu pradiniame tyrime, nes neįmanoma apskaičiuoti dempingo dydžio ŽSM modeliams, kuriems taikomas antidempingo muitas ir kurie buvo modeliai, daugiausia parduodami Bendrijos rinkoje, kurie nebuvo tiesiogiai eksportuojami iš KLR šiuo tiriamuoju laikotarpiu. Be to, pardavimų apimtis galėjo būti palyginta, tik lyginant panašaus produkto, parduodamo analogiškos šalies vidaus rinkoje, pardavimą su modelių, kurie sudarė 10 % importo iš KLR į Bendriją, pardavimu. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, buvo manoma, kad aiškios išvados dėl dempingo tęsimosi padaryti neįmanoma.

(35)

Neturint aiškių išvadų dėl dempingo tęsimosi, buvo ištirtas klausimas dėl dempingo pasikartojimo tikimybės.

(36)

Šiuo atžvilgiu buvo išanalizuoti šie elementai: a) eksportuojančių Kinijos gamintojų nepanaudoti pajėgumai ir investicijos; b) bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo elgsena trečiųjų šalių rinkose; c) nebendradarbiaujančių bendrovių aptariamo produkto eksporto į trečiąsias šalis apimtis ir kainų struktūra.

(37)

Verta prisiminti kad eksportuojantiems gamintojams nebendradarbiaujant, išskyrus WWS, nebuvo jokios informacijos apie gamybą KLR, nepanaudotus gamybos pajėgumus ir pardavimus Kinijos rinkoje, išskyrus tokią informaciją apie bendradarbiaujantį gamintoją.

(38)

Bendradarbiaujančios įmonės gamybos pajėgumai išliko stabilūs nuo 1999 m. iki TL. Tačiau nuo 1999 m. iki TL aptariamo produkto gamyba sumažėjo 28 %, tikėtina, kad bendradarbiavęs eksportuojantis gamintojas turi daug nepanaudotų gamybos pajėgumų, t. y. trečdalį visų savo pajėgumų. Taigi šis gamintojas galėtų greitai padidinti gamybą ir produkciją nukreipti į bet kurią eksporto rinką, įskaitant Bendrijos rinką, jei priemonių galiojimo terminui būtų leista pasibaigti. Taip pat reikėtų pažymėti, kad vienintelio bendradarbiavusio eksportuojančio gamintojo nepanaudoti pajėgumai gali patenkinti apytikriai pusę Bendrijos paklausos. Taip pat pagrįstai galima daryti prielaidą, kad kiti Kinijos gamintojai taip pat turi didelius nepanaudotus pajėgumus, nes bendras Kinijos eksportas sumažėjo, o jokie duomenys nerodo, kad būtų sumažėję pajėgumai Kinijos Liaudies Respublikoje.

(39)

Pažymėtina, kad nuo 1999 m. iki TL bendradarbiaujančioji bendrovė išlaikė aukštą investicijų į mašinas ir įrangą lygį, nors tas lygis laipsniškai mažėjo.

(40)

Nuo 2000 m. iki TL bendradarbiavusios įmonės eksporto apimtis į trečiąsias šalis (išskyrus Bendriją) sumažėjo 8 %. Vidutinė jos eksporto į trečiąsias šalis kaina per tą patį laikotarpį sumažėjo 12 %.

(41)

Faktus apie įmones, kurios šiame tyrime nebendradarbiavo, reikėjo nustatyti, remiantis turima informacija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Kadangi jokio bendradarbiavimo nebuvo, Kinijos eksporto į kitas šalis apimčiai ir kainoms nustatyti buvo pasinaudota JAV ir Kinijos statistika. Net jei Kinijos eksporto apimties absoliutūs skaičiai skiriasi priklausomai nuo informacijos šaltinio, abiejų šalių statistikos patvirtina, kad laikotarpiu nuo 1999 m. iki TL ŽSM eksportas iš Kinijos žymiai sumažėjo visame pasaulyje. Kinijos statistikos duomenimis, 1999 m. ŽSM eksportas į pasaulio rinkas sudarė apie 662 milijonus vienetų, tiriamuoju laikotarpiu jis sumažėjo iki 523 milijonų vienetų. Vidutinė eksporto kaina, nors ir apskaičiuota pagal labai skirtingas įvairių tipų produkto kainas, per tą patį laikotarpį išliko daugiau ar mažiau stabili. Kaip nurodyta 38 konstatuojamojoje dalyje, nesant informacijos, kuri leistų daryti išvadą apie galimą nebendradarbiavusių Kinijos eksportuojančių gamintojų pajėgumų sumažėjimą, yra tikėtina, kad jie vis dar turi daug nepanaudotų pajėgumų. Tokiomis aplinkybėmis pagrįstai galima manyti, kad, jei antidempingo priemonių galiojimo terminui būtų leista pasibaigti, Bendrijos rinka taptų labai patraukliu taikiniu šiems Kinijos eksportuotojams, kurie į Bendrijos rinką tuomet vėl pradėtų eksportuoti didelius kiekius.

(42)

Be to, svarbu pažymėti, kad OLAF atliko tyrimą, kuris buvo skirtas nustatyti, ar importuojami ŽSM, deklaruoti kaip esantys Tailando kilmės, iš tikrųjų buvo tos šalies kilmės, ar, kaip įtariama, jie faktiškai buvo KLR kilmės.

(43)

OLAF tyrimai ir atitinkamos valstybės narės priėjo išvados, kad tie ŽSM nebuvo Tailando kilmės. Tyrimais taip pat nustatyta, kad didelė to srauto dalis buvo Kinijos nepreferencinės kilmės, ir todėl tiems ŽSM turėjo būti taikomi antidempingo muitai.

(44)

Šiuo atveju reikėtų pažymėti kad produkto tipus, eksportuojamus per Tailandą, sudarė ŽSM modeliai, kurie tiriamuoju laikotarpiu daugiausia buvo parduodami Bendrijos rinkoje, o ne modeliai su 17 ir 23 žiedais, parduodami tiesiai iš KLR. Todėl buvo galima atlikti palyginimą, naudojant modelius, daugiausia parduodamus Bendrijos rinkoje. Taigi buvo palyginti ŽSM, eksportuojami iš Tailando į Bendriją, ir kai kurie palyginami produktų tipai, parduodami analogiškos šalies vidaus rinkoje. Į rezultatus reikėtų žiūrėti atsargiai, nes nesant išsamaus ŽSM importo iš Tailando tyrimo, apskaičiavimai gali remtis tik Bendrijos pramonės pateikta tiriamuoju laikotarpiu ir po jo į Bendriją iš Tailando eksportuojamų produkto tipų FOB Bankokas kaina. Tačiau apskaičiavimai parodė, kad iš Tailando eksportuojamų ŽSM eksporto kainos buvo žemesnės už kainas Indijos vidaus rinkoje, todėl galima daryti išvadą, kad šie ŽSM buvo parduodami Bendrijai dempingo kainomis.

(45)

Be to, reikėtų prisiminti, kad 2000 m. spalio mėn. po pradinio tyrimo, kuris nustatė 32,5 % muitą WWS, o visoms kitoms Kinijos įmonėms 39,4 % muitą, buvo atliktas imlumo tyrimas, po kurio muitas buvo padidintas iki 51,2 % WWS ir iki 78,8 % visoms kitoms įmonėms.

(46)

Jokia trečioji šalis netaiko apsaugos priemonių ŽSM importui iš KLR.

(47)

Tyrimas parodė, kad, atsižvelgiant į didelį eksporto sumažėjimą nuo 1999 m. iki TL, ir bendradarbiavęs eksportuojantis gamintojas, ir tikriausiai kiti du Kinijos eksportuojantys gamintojai turi didelius nepanaudotus pajėgumus. Be to, vienintelio bendradarbiavusio eksportuojančio gamintojo nepanaudoti gamybos pajėgumai gali patenkinti apytikriai pusę Bendrijos paklausos.

(48)

Tiriamuoju laikotarpiu Bendrijos paklausa buvo apie 270 milijonų vienetų, iš kurių 5 milijonai buvo deklaruoti kaip KLR kilmės. Pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (nuo 1994 m. spalio 1 d. iki 1995 m. rugsėjo 30 d.) Kinijos eksportuojantys gamintojai į Bendriją eksportavo 126 milijonus vienetų. Todėl, atsižvelgiant į Kinijos eksportuojančių gamintojų nepanaudotus pajėgumus, tikėtina, kad importas iš KLR į Bendrijos rinką vėl galėtų būti atnaujintais dideliais kiekiais, jei antidempingo priemonių galiojimo terminui būtų leista pasibaigti. Kadangi dėl didelių nepanaudotų pajėgumų Kinijos įmonėms labai svarbu eksportuoti, tikėtina, kad toks eksportas būtų vykdomas dempingo kainomis. Nors atliktas lyginimas nerodė bendradarbiavusios įmonės vykdomo dempingo, jis rėmėsi nedidele imtimi, kuri negali būti lyginama su dempingo skaičiavimais pradiniame tyrime. Kita vertus, viena iš Kinijos įmonių, kurios nebendradarbiavo šiame tyrime, eksportavo ŽSM į Bendrijos rinką per susijusią įmonę, esančią Tailande. Apskaičiavimai parodė, jog visai įmanoma, kad jie buvo parduodami dempingo kainomis. Todėl negalima paneigti tikimybės, kad, praėjus tik metams po imlumo tyrimo, dempingas tęsėsi.

(49)

Remiantis visais tokiais faktais ir įvykiais, tikėtina, kad tuo atveju, jei Kinijos eksportuotojai vėl pradėtų eksportą į ES, tokio eksporto kaina būtų žemesnė už normaliąją vertę. Todėl reikia manyti, kad, jei nebus taikomi dabartiniai muitai, dempingas iš Kinijos pasikartos.

(50)

Tiriamuoju laikotarpiu Bendrijoje ŽSM gamino šie gamintojai:

(51)

Pirmieji du gamintojai yra pareiškėjai, kurie bendradarbiavo tyrime. Tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiavę Bendrijos gamintojai atstovavo daugiau kaip 90 % visos Bendrijos ŽSM gamybos. Todėl manoma, kad šie gamintojai atstovauja Bendrijos pramonei pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį. Toliau šie gamintojai vadinami „Bendrijos pramone“. Pasibaigus TL, šios dvi įmonės tapo tos pačios įmonių grupės dalimi, bet jų gamyba išliko Bendrijoje. Ši įmonių grupė yra nesusijusi su Kinijos eksportuojančiais gamintojais.

(52)

Bendrijos pramonės ŽSM pardavimams Bendrijos rinkoje nustatyti buvo panaudoti bendradarbiavusių Bendrijos gamintojų atsakymai į klausimyną. Apskaičiuojant Bendrijos gamintojo, kuris neįeina į Bendrijos pramonės apibrėžimą, pardavimus, buvo pasinaudota ir kita prieinama informacija.

(53)

KLR kilmės importo ir importo, deklaruojamo kaip Tailando kilmės importas, nustatymui buvo panaudoti Eurostato skaičiai, išskyrus importo, deklaruoto tyrimo laikotarpiu kaip KLR kilmės importas, skaičius, kuriems buvo naudojama informacija, kurią pateikė bendradarbiavęs Kinijos eksportuojantis gamintojas.

(54)

Vertinant kitų trečiųjų šalių kilmės importą, importo, kurio kilmės šalis - Indija ir Indonezija, skaičiai, išskyrus skaičius, susijusius su tiriamuoju laikotarpiu, buvo paimti iš antidempingo procesinių veiksmų dėl šių dviejų šalių. Eurostato informacija buvo panaudota importo apimtims, kurios nebuvo nurodytos klausimyno atsakymuose arba ankstesniuose procesiniuose veiksmuose, apskaičiuoti. Vengrijos kilmės importui apskaičiuoti buvo panaudotas vieno bendradarbiavusio Bendrijos gamintojo atsakymas į klausimyną. Kitoms trečiosioms šalims, išskyrus Vengriją ir šalis, minėtas šioje konstatuojamojoje dalyje, buvo naudojamasi Eurostato informacija. Reikėtų taip pat pažymėti, kad Eurostato skaičius reikėjo perskaičiuoti iš tonų į vienetus.

(55)

Remiantis šiais apskaičiavimais, įvertintas Bendrijos vartojimas per aptariamąjį laikotarpį sumažėjo 9 % nuo 297 milijonų vienetų (skaičiai suapvalinti iki milijono) 1998 m. iki 270 milijonų vienetų tiriamuoju laikotarpiu. Atitinkami skaičiai 1999 m. ir 2000 m. buvo 306 milijonai vienetų ir 316 milijonų vienetų.

(56)

Importas, deklaruojamas kaip KLR kilmės importas, staigiai sumažėjo nuo 44 milijonų vienetų 1998 m. iki 24 milijonų vienetų 1999 m., iki 10 milijonų vienetų 2000 m. ir 5 milijonų vienetų tiriamuoju laikotarpiu. Importo, deklaruojamo kaip KLR kilmės importas, rinkos dalis mažėjo kiekvienais aptariamojo laikotarpio metais, nuo 14,8 % 1998 m. iki 7,8 % 1999 m., iki 3 % 2000 m. ir iki 1,9 % tiriamuoju laikotarpiu.

(57)

Vidutinė importo, deklaruojamo kaip KLR kilmės importas, kaina 1998 m. (141 EUR) ir tiriamuoju laikotarpiu (278 EUR) padidėjo 96 %. Importo, deklaruojamo kaip KLR kilmės importas, kainų augimas atspindi greičiau brangesnių produktų tipų (ŽSM su 17 ir 23 žiedais), kuriems taikoma MIK, augantį svorį, o ne tikrą kainos padidėjimą.

(58)

Remiantis OLAF tyrimo nustatytais faktais, buvo jau pirmiau minėta, kad didelė importo, deklaruojamo kaip Tailando kilmės importas, dalis buvo iš tikrųjų Kinijos kilmės. Importas, deklaruojamas kaip Tailando kilmės importas, padidėjo nuo vieno milijono vienetų 1998 m. iki 16 milijonų vienetų 1999 m., iki 17 milijonų vienetų 2000 m. ir iki 20 milijonų vienetų tiriamuoju laikotarpiu. Importo, deklaruojamo kaip Tailando kilmės importas, rinkos dalis didėjo kiekvienais aptariamojo laikotarpio metais, nuo 0,3 % – 1998 m. iki 5,2 % – 1999 m., iki 5,3 % – 2000 m. ir iki 7,4 % – tiriamuoju laikotarpiu. Vidutinė importo, deklaruojamo kaip Tailando kilmės importas, kaina tuo pačiu laikotarpiu nukrito 9 %, nuo 100 EUR iki 91 EUR. Išsamesnė turima informacija apie importo, deklaruojamo kaip Tailando kilmės importas, kainas yra susijusi su vieno Europos platintojo per Tailandą eksportuojamų ŽSM perpardavimo kainomis. Buvo nustatyta, kad šios perpardavimo kainos buvo vidutiniškai 12 % mažesnės už Bendrijos pramonės pardavimo kainas.

(59)

Bendrijos pramonės gamyba per aptariamąjį laikotarpį sumažėjo 17 % nuo 100 (indekso skaičius) 1998 m. iki 91 – 1999 m., iki 89 – 2000 m. ir iki 83 – tiriamuoju laikotarpiu. Gamybos sumažėjimą 2000 m. paaiškina Koloman Handler AG sprendimas tais metais perkelti savo gamybą į Vengriją. Tiriamuoju laikotarpiu Koloman Handler AG paskelbė bankrotą, ir jos gamyba labai sumažėjo 2001 m. antrame pusmetyje.

(60)

Aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai sumažėjo 7 %. 1999 m. jie buvo padidėję iki 107 (indekso skaičius), o po to nukrito iki 93 2000 m. dėl Koloman Handler AG sprendimo perkelti dalį gamybos į Vengriją. Tiriamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai stabilizavosi.

(61)

Pajėgumų panaudojimas sumažėjo nuo daugiau kaip 80 % 1998 m. iki 70-75 % 1999 m., po to padidėjo iki 76-80% 2000 m. ir vėl sumažėjo iki 70-75 % tiriamuoju laikotarpiu.

(62)

Aptariamojo laikotarpio pabaigoje Bendrijos pramonės gatavos produkcijos atsargos sumažėjo 37 %, nes tuo laikotarpiu jos mažėjo kiekvienais metais. Pagrindinis veiksnys, prisidėjęs prie tokio mažėjimo, buvo sulėtėjusi Koloman Handler AG gamyba, po bankroto paskelbimo. Laikotarpis, kuriuo atsargos buvo laikomos iki pardavimo, aptariamu laikotarpiu sumažėjo 10 dienų.

(63)

Bendrijos pramonės pardavimai Bendrijos rinkoje per aptariamąjį laikotarpį sumažėjo 8 % nuo 119 milijonų vienetų 1998 m. iki 109 milijonų vienetų tiriamuoju laikotarpiu. Pardavimas taip pat sumažėjo 1999 m. iki 115 milijonų vienetų ir išliko beveik to paties lygio 2000 m.

(64)

Bendrijos pramonės turima rinkos dalis per aptariamąjį laikotarpį šiek tiek išaugo, nuo 40,1 % 1998 m. iki 40,4 % tiriamuoju laikotarpiu, nors buvo labai sumažėjusi 1999 m. iki 37,6 % ir iki 36,2 % 2000 m.

(65)

Nors aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos suvartojimas sumažėjo 9 %, Bendrijos pramonės pardavimų apimtis sumažėjo 8 %. Kita vertus, aptariamuoju laikotarpiu bendra importo, deklaruojamo kaip KLR ir Tailando kilmės importas, apimtis sumažėjo 44 %. Taigi Bendrijos pramonė šiek tiek padidino savo rinkos dalį, tuo tarpu importas, deklaruojamas kaip KLR kilmės importas, prarado rinkos dalį, o importas, deklaruojamas kaip Tailando kilmės importas, padidino savo rinkos dalį.

(66)

Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje nesusijusiems klientams parduodamų ŽSM svertinė vidutinė pardavimo kaina mažėjo kiekvienais aptariamojo laikotarpio metais, nuo 206 EUR už tūkstantį vienetų 1998 m. iki 190 EUR – 1999 m., iki 177 EUR – 2000 m. ir iki – 174 EUR tiriamuoju laikotarpiu, t. y. aptariamuoju laikotarpiu 16 %. Antidempingo priemonės buvo pradėtos taikyti importui iš Indonezijos tik 2002 m. birželio mėn., t. y. negalima nemanyti, kad dempingo kainomis importuojami ŽSM iš Indonezijos negalėjo turėti įtakos kainų kaitai aptariamuoju laikotarpiu.

(67)

Pagrindinių žaliavų (plieninių strypelių ir plieninės vielos) pardavimo kaina nemažėjo. Kita vertus, per aptariamąjį laikotarpį darbo sąnaudos vienam vienetui, kurios sudaro daugiau kaip visos vieno vieneto savikainos dvi penktąsias dalis, labai sumažėjo.

(68)

Kadangi tam tikrų veiksnių, kurie neatspindi įprastos įmonės veiklos (ypač reputacijos nuvertėjimo po įsigijimo), įtaka buvo gana didelė, buvo manoma, kad Bendrijos pramonės pelningumui įvertinti veiklos pelnas iki reputacijos nuvertėjimo yra geresnis rodiklis negu pelnas nesumokėjus mokesčių. Bendrijos pramonė nuolat turėjo menką veiklos pelną iš pardavimų nesusijusiems klientams Bendrijoje. Pelningumas pagerėjo nuo 0-3 % 1998 m. iki 3,1 %-6 % 1999 m. ir staigiai sumažėjo 0-3 % 2000 m., o tiriamuoju laikotarpiu buvo mažesnis nei -3 %. Tokie neigiami rezultatai, žinoma, prisidėjo prie to, kad abi aptariamos įmonės subankrutavo: Koloman Handler AG 2001 m. liepos mėn., o Krause Ringbuchtechnik GmbH 2002 m. balandžio mėn. (t. y. tuoj pat po tiriamojo laikotarpio pabaigos).

(69)

Analizuojant investicijas, svarbiausias dėmesys buvo skiriamas investicijoms į mašinas ir įrangą; tokios investicijos tiriamuoju laikotarpiu sudarė daugiau kaip 90 % visų investicijų. Į investicijas į reputaciją nebuvo atsižvelgta: jos neatspindi Bendrijos pramonės rezultatų per kelerius metus, nes tos investicijos buvo daromos dėl įsigijimo, kuris buvo vienkartinis įvykis. Aptariamuoju laikotarpiu investicijos į įrenginius ir mašinas sumažėjo 65 %. Jos sumažėjo iki 52 (indekso skaičius) 1999 m., iki 48 2000 m. ir iki 35 tiriamuoju laikotarpiu.

(70)

Bendrijos pramonės galimybei rasti kapitalo kliudė jos nuolatinis menkas pelningumas.

(71)

Kadangi 2000 m. akcinis turtas tapo neigiamas, ir po to abu Bendrijos gamintojai paskelbė bankrotą, investicijų grąžai nustatyti buvo naudojama viso turto grąža („ROTA“). ROTA rodiklis laikėsi stabiliai nuo 0 iki 3 % 1998 m. ir 1999 m., po to staigiai sumažėjo iki 0 % ir -5 % 2000 m., o tiriamuoju laikotarpiu buvo mažesnis kaip -10 %.

(72)

Supaprastinto grynojo einamojo pinigų srauto, t. y. pelnas plius nuvertėjimas (išskyrus reputacijos nuvertėjimą), analizė rodo, kad čia tendencija yra panaši į veiklos pelno tendenciją. Pinigų srautas padidėjo nuo 100 (indekso skaičius) 1998 m. iki 126 – 1999 m., po to staigiai sumažėjo iki 62 – 2000 m. ir iki –65 tiriamuoju laikotarpiu.

(73)

Per aptariamąjį laikotarpį užimtumas (visi etatai) mažėjo kiekvienais metais, nuo 100 (indekso skaičius) 1998 m. iki 86 – 1999 m., iki 82 – 2000 m. ir iki 77 – tiriamuoju laikotarpiu.

(74)

Produktyvumas, matuojamas tūkstančiu vienetų vienam darbuotojui, aptariamuoju laikotarpiu padidėjo 8 %, tuo tarpu darbo sąnaudos vienam vienetui, matuojamos eurais vienam kilogramui, tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 12 %.

(75)

Faktinis importo, deklaruojamo kaip KLR kilmės importas, dempingas tiriamuoju laikotarpiu nėra nustatytas, kadangi nustatyti faktai apie šį importą yra susiję su mažu ir netipišku ŽSM asortimentu. Be to, nebuvo galima išsamiai nustatyti importo, deklaruojamo kaip Tailando kilmės importas, dempingo, nes nebuvo dempingo tyrimo (OLAF tyrimo tikslas buvo nustatyti kilmę ir nebuvo susijęs su dempingo problema). Todėl jokios išvados negalima buvo padaryti dėl faktinio dempingo dydžio.

(76)

Aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės padėtis buvo rizikinga. Tą rodo jos mažėjantis pelningumas (arba, kitaip tariant, jos didėjantys nuostoliai po 1999 m.), mažėjant pardavimo mažėjančiomis kainomis apimtims.

(77)

Rizikinga Bendrijos pramonės padėtis tiriamuoju laikotarpiu susidarė dėl įvairių įvykių praeityje, tokių kaip: i) KLR kilmės importas dempingo kainomis, prieš pradedant taikyti priemones 1997 m. sausio mėn.; ii) imlumas šioms priemonėms, nustatytas 2000 m. spalio mėn.; iii) Indonezijos kilmės importas dempingo kainomis, prieš pradedant taikyti antidempingo priemones 2002 m. birželio mėn.; iv) priemonių apėjimas per Tailandą (OLAF tyrimas). Be to, po priemonių apėjimo tyrimo, antidempingo priemonės, numatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 119/97, buvo praplėstos ir pradėtos taikyti iš Vietnamo siunčiamam importui (žr. 4 konstatuojamąją dalį). Tai rodo, kad aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė nuolat jautė dempingo poveikį ir neturėjo galimybės atsigauti. Vartojimo sumažėjimas Bendrijos rinkoje buvo nedidelis, ir todėl vien tik juo negalima paaiškinti rizikingos Bendrijos pramonės padėties.

(78)

Pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 1994 m. spalio 1 d. iki 1995 m. rugsėjo 30 d.) Kinijos eksportuojantys gamintojai Bendrijos rinkoje pardavė 126 milijonus vienetų (WWS pardavimai sudarė daugiau kai dvi penktąsias šios apimties). 2001 m. šiuo tiriamuoju laikotarpiu, jie pardavė 5 milijonus vienetų, deklaruotų kaip KLR kilmės importas. Tai, kad Kinijos Liaudies Respublikoje yra dideli nepanaudoti pajėgumai (tuo tarpu kai Kinijos eksporto apimtis į trečiąsias šalis mažėja) ir kad Kinijos eksportuojančių gamintojų elgsena visą laiką rodo, kad jie pasirengę parduoti žalingomis dempingo kainomis, kad tik užkariautų rinkos dalį, aiškiai rodo, jog yra tikimybė, jog žalingas KLR kilmės importo dempingas pasikartos, jei pasibaigs antidempingo priemonių galiojimas.

(79)

Bendrija yra vienintelė rinka, kur Kinijos eksportuojantys gamintojai dar galėtų padidinti savo rinkos dalį, nes kitas rinkas jau aprūpina kiti Kinijos gamintojai arba Kinijos gamintojų kontroliuojami trečiųjų šalių gamintojai. Bendrijos dalyvavimas daugumoje svarbių rinkų už Bendrijos ribų nėra labai reikšmingas, nes beveik visus ten parduodamus ŽSM gamina KLR arba Kinijos eksportuojančių gamintojų kontroliuojamos įmonės. Kaip rodo antidempingo imlumo tyrimas, aptariamo importo daromas spaudimas kainoms tikriausiai reikšmingai padidėtų, jei galiojančių priemonių terminui būtų leista pasibaigti. Jei WWS galėjo pakelti didelę dalį 32,5 % antidempingo muito, ir kitoms Kinijos įmonėms tai pavyko savo 39,4 % muito atžvilgiu, tuomet yra labai tikėtina, kad, nesant antidempingo priemonių, jos galėtų padidinti savo didelę įtaką ir dar sumažinti Bendrijoje parduodamų ŽSM kainas.

(80)

Reikia prisiminti, kad aptariamuoju laikotarpiu vidutinė ŽSM, deklaruojamų kaip Tailando kilmės importas, kaina sumažėjo 9 %, o vidutinės kainos, kuria Europos platintojas parduoda ŽSM, deklaruojamus kaip Tailando kilmės importas, ir Bendrijos pramonės svertinio pardavimo kainos vidurkio palyginimas parodė, kad pirmoji kaina buvo apie 12 % mažesnė už pastarąją.

(81)

Dėl importo iš kitų trečiųjų šalių: Vengrija tapo Bendrijos dalimi nuo 2004 m. gegužės 1 d. Indijos ir Indonezijos eksportuojančius gamintojus kontroliuoja Kinijos eksportuojantys gamintojai. Jei priemonės, taikomos KLR kilmės importui, nustotų galioti, paskata eksportuoti ŽSM į Bendriją iš Indijos ir Indonezijos sumažėtų, nes tikėtina, kad tokiu atveju labai staigiai padidėtų importas dempingo kainomis iš KLR.

(82)

Turint galvoje jau ir taip rizikingą Bendrijos pramonės padėtį, minėtas reikšmingas importo iš KLR dempingo kainomis padidėjimas kartu su dideliu kainų pakirtimu be abejonės turėtų rimtų pasekmių Bendrijos pramonei. Iš tikrųjų, atsižvelgiant taip pat į buvusių antidempingo ir antisubsidinių tyrimų, susijusių su ŽSM, patirtį, visiškai tikėtina, kad, pasibaigus KLR kilmės ŽSM importui taikomų priemonių galiojimui, Bendrijos pramonės padėtis dar labiau ir reikšmingiau suprastėtų.

(83)

Remiantis tuo, kas pasakyta, tikėtina, kad dėl antidempingo priemonių, taikomų KLR kilmės ŽSM importui, galiojimo pabaigos, staigiai padidėtų tokio importo į Bendriją apimtis, ir kartu labai sumažėtų pardavimo kainos. Būtina pažymėti, kad ŽSM rinkoje didžioji šių produktų dalis yra labai standartizuota, ir konkurencija daugiausia vyksta dėl kainų.

(84)

Taigi šiame kontekste, atsižvelgiant į nustatytus faktus apie padėtį Bendrijos rinkoje. Tikėtina, kad importo žemomis dempingo kainomis apimties padidėjimas sumažins Bendrijos pramonės kainas. Tai savo ruožtu dar labiau pablogins Bendrijos pramonės finansinę būklę. Bendrijos pramonei tai tikriausiai reikštų bankrotą ir likusios gamyklos uždarymą.

(85)

Priemonių galiojimo pabaiga pašalintų svarbiausią kliūtį, kuri kliudo Kinijos eksportuojantiems gamintojams prekiauti Bendrijos rinkoje žalingomis dempingo kainomis.

(86)

Todėl daroma išvada, jog yra žalos, kurią daro KLR kilmės importas dempingo kainomis, pasikartojimo tikimybė.

(87)

Buvo ištirta, ar yra svarių priežasčių, kurios verstų daryti išvadą, kad Bendrijos interesais nereikia pratęsti galiojančių antidempingo priemonių. Tuo tikslu, vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu ir remiantis visais pateiktais įrodymais, buvo išnagrinėtas priemonių pratęsimo poveikis ir tų priemonių galiojimo pabaigos pasekmės visoms šiame procese dalyvaujančioms šalims.

(88)

Siekiant įvertinti galimo priemonių išlaikymo poveikį, pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį visoms suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė pateikti savo požiūrį. Į klausimyną atsakė tik bendradarbiavę Bendrijos gamintojai ir du nesusiję importuotojai. Kai kurias pastabas pateikė trys vartotojai, bet jie neatsakė į klausimyną ir nepateikė jokių įrodymų savo pastaboms paremti.

(89)

Pagrindinio reglamento 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad į informaciją atsižvelgiama tik tuo atveju, kai ji yra paremta faktiniais įrodymais, kurių pakanka jos pagrįstumui įrodyti. Šiuo atveju iš vartotojų aiškinimų, kad Bendrijos interesais nereikėtų išlaikyti antidempingo priemonių, nebuvo galima padaryti jokios išvados, nes jie buvo nepagrįsti įrodymais.

(90)

Anksčiau taikytų antidempingo priemonių poveikis – didelis importo, deklaruojamo kaip KLR kilmės importas, sumažėjimas, ypač padidinus priemones po to, kai buvo nustatyti faktai dėl imlumo priemonėms, ir didelis importo, deklaruojamo kaip kitų trečiųjų šalių kilmės importas, padidėjimas.

(91)

Įmonių grupė, kuriai priklauso pareiškėjai, yra vienintelis ŽSM gamintojas Bendrijoje, vykdantis reikšmingą gamybą. Tos įmonės dirba sunkioje aplinkoje, kurioje žemomis ir dažnai dempingo kainomis parduodamas ir subsidijuojamas žalingas importas iš trečiųjų šalių vis dar išlieka grėsmė. Paskelbusios bankrotą, jos pertvarkė savo veiklą, bet to nepakako išvengti tolesnių bankroto procesų paskutiniame 2003 m. ketvirtyje. Bendrijos pramonė stengiasi kurti stiprų verslą, kuris galėtų konkuruoti su Kinijos eksportuojančiais gamintojais visame pasaulyje. Antidempingo priemonių, taikomų KLR kilmės importui, pabaiga galėtų rimtai pakirsti šią strategiją, nes Kinijos eksportuojantys gamintojai praeityje jau parodė, kad jie pasirengę mažinti kainas iki dempingo lygio, kad užkariautų rinkos dalį. Turint galvoje, kad galiojančių priemonių poveikį iš dalies sumažino įmonių imlumo tokioms priemonėms didinimo praktika ir ŽSM subsidijuojamas arba dempingo kainomis įvežamas importas iš Indonezijos, labai tikėtina, kad dėl tokių priemonių galimos galiojimo pabaigos Bendrijos pramonės dabartinės pertvarkos pastangos taptų neįmanomomis.

(92)

Bendrijos pramonė turi senas tradicijas, bet labai tikėtina, kad jos nebebus, jei dabartinės pertvarkos pastangos nepavyks. Robert Krause GmbH & Co. KG paskelbė bankrotą 1998 m. sausio mėn. Jos teisių perėmėjas Krause Ringbuchtechnik GmbH, nuo 1998 m. birželio mėn. Priklausantis Wilhelm vom Hoffe Drahtwerke GmbH, paskelbė bankrotą 2002 balandžio mėn. Įsigijusi pastarojo turtą ir perėmusi darbuotojus, Ringbuchtechnik Produktionsgesellschaft GmbH tikriausiai nebeatnaujins gamybos po savo prašymo pradėti bankroto procedūrą. SX Bürowaren Produktions- und Handels GmbH tęsia Koloman Handler AG tradiciją. Dar vienas bankrotas reikštų Bendrijos pramonės pabaigą. Jei Bendrijos pramonė nustos gaminusi ŽSM, bus prarasti daugiau nei šimtmetį ugdyti įgūdžiai ir paliktos darbo vietos.

(93)

Pratęsus priemonių galiojimą, Bendrijos pramonė tikriausiai galėtų padidinti savo rinkos dalį, sumažinti gamybos sąnaudas vienam vienetui ir padidinti pelningumą. Kainos reikšmingiau nepasikeistų, bet pardavimo apimtys galėtų gerokai padidėti. Bendrijos pramonės pertvarka siekiama sustiprinti jos konkurencines pozicijas, geriau planuoti, kokius ŽSM tipus gaminti, stiprinti jos pozicijas derybose su tiekėjais ir padaryti prekybos veiklą našesnę. Visos šios priemonės prisidėtų prie sąnaudų mažinimo. Bendrijos pramonė yra gyvybinga, nes net po kelių bankrotų ji vis dar gali aprūpinti svarbią Bendrijos rinkos dalį, ypač kartu su gamybos įmone Vengrijoje, kuri tapo Bendrijos gamybos dalimi 2004 m. gegužės 1 d.

(94)

Tai, kad SX Bürowaren Produktions- und Handels GmbH įsigijo Bensons, seną prekiautoją žiediniais segtuvų mechanizmais su įmonėmis Nyderlanduose, Singapūre, Jungtinėje Karalystėje ir JAV, aiškiai rodo Bendrijos pramonės pasiryžimą didinti savo prieigą prie pasaulio rinkų ir jos pertvarkos pastangų rimtumą.

(95)

Po informacijos atskleidimo buvo iškeltos dvi pagrindinės problemos. Pirma, galimas Bendrijos pramonės piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Šiuo atžvilgiu Komisija neturi žinių apie jokį kartelinį procesą, susijusį su aptariamomis įmonėmis.

(96)

Antra, buvo įtariama, kad Bendrijos pramonė yra dabar susijusi su vienu Kinijos eksportuotu ir kad Bensons, importuotojas, dabar esantis Bendrijos pramonės grupės dalimi, yra išimtinis WWS, Kinijos eksportuotojo, kuris taip pat kontroliuoja gamybą Indijoje, parduodamų produktų platintojas.

(97)

Buvo nustatyta, kad yra tiekimo susitarimas tarp Bensons ir WWS, kuriame iš pradžių buvo numatyta, kad WWS perleis intelektinės nuosavybės teises Bensons, o Bensons perleis kai kurias savo akcijas WWS. Tačiau toks perleidimas neįvyko. Tiekimo susitarimas nenumato jokių išimtinių teisių Bensons ir WWS santykiuose, bet nustato, kad Bensons suteikiamas prioritetas tapti išimtiniu platintoju, jei tam tikras tiekėjas nutrauktų savo veiklą. Todėl įtariamieji santykiai nepasitvirtino.

(98)

2002 m. rugpjūčio mėn. SX Bürowaren Produktions- und Handels GmbH įsigijo tik du bendradarbiavusius nesusijusius importuotojus, ir taip ši bendrovė tapo susijusi su Bendrijos pramone, pasibaigus tiriamajam laikotarpiui. Paprastai į įvykius po tiriamojo laikotarpio neatsižvelgiama. Tačiau kadangi šis įsigijimas yra reikšmingas ir ilgalaikis įvykis, šiuo konkrečiu atveju į jį reikėtų atsižvelgti. Dabar šių importuotojų interesai yra tokie pat kaip ir Bendrijos pramonės interesai, nes tai yra susijusios bendrovės.

(99)

Tyrime nedalyvavo joks kitas nesusijęs importuotojas. Tai rodytų, kad, nors priemonės ir buvo taikomos, kitiems nesusijusiems importuotojams jos neturėjo didesnės reikšmės.

(100)

Tyrime nebendradarbiavo joks naudotojas. Tai rodytų, kad nors priemonės ir buvo taikomos, naudotojams jos neturėjo didesnės reikšmės. Taigi nėra tikėtina, kad naudotojų padėtis pablogėtų dėl to, kad būtų pratęstas antidempingo priemonių galiojimas.

(101)

Aptariamuoju laikotarpiu kai kurie įrišimo priemonių gamintojai sumažino gamybą arba uždarė savo gamyklas Bendrijoje. Kai kuriais atvejais jie perkėlė arba išplėtė savo gamybos pajėgumus už Bendrijos ribų, daugiausia į Rytų Europos šalis. Tokius šių naudotojų sprendimus motyvavo mažesnės darbo sąnaudos ir tų šalių artumas prie Bendrijos rinkos, taip pat perspektyva, kad šios šalys 2004 m. gegužės 1 d. taps Europos Sąjungos narėmis. Aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos parduodamų ŽSM kainos ir toliau mažėjo, o rinkoje buvo pigių ŽSM, siunčiamų iš Indijos, Indonezijos ir Tailando, kuriems nebuvo taikomi antidempingo muitai.

(102)

Būtina pabrėžti, kad jei Bendrijos pramonės nebebūtų, naudotojai taptų visiškai priklausomi nuo KLR kilmės importo ir (arba) nuo Kinijos antrinių įmonių kitose šalyse importo. Tuomet Kinijos eksportuojantiems gamintojams atsirastų paskata žymiai padidinti kainas rinkose už KLR ribų, o tai keltų rimtą pavojų naudotojų pramonės konkurencingumui. Bendrijos pramonė nesuinteresuota tokia kainų politika, kuri prisidėtų prie Bendrijos įrišimo priemonių gamintojų užsidarymo, nes ji atsidurtų daug silpnesnėje pozicijoje, konkuruodama už Bendrijos ribų su Kinijos eksportuojančiais gamintojais ir jų antrinėmis įmonėmis.

(103)

Jei priemonių galiojimas būtų pratęstas, egzistuotų alternatyvūs tiekimo šaltiniai. Verta pažymėti, kad dabartinės antidempingo priemonės, taikomos KLR kilmės importui, nesukėlė Bendrijos rinkoje jokio importuotų ŽSM trūkumo.

(104)

Plieninės vielos ir plieninių strypelių tiekėjai Bendrijos pramonei parduoda menką savo produkcijos dalį, ir todėl jiems neturi įtakos šio proceso baigtis. Nė vienas iš jų nepareiškė esąs suinteresuota šalimi.

(105)

Dėl galimos priemonių galiojimo pabaigos poveikio konkurencijai Bendrijoje, reikėtų pažymėti, kad pasaulyje yra tik keletas ŽSM gamintojų, kurie daugiausia yra kinai arba kuriuos kontroliuoja Kinijos eksportuojantys gamintojai. Likusių nedaugelio gamintojų, kurių nekontroliuoja Kinijos eksportuojančios bendrovės, dingimas turėtų neigiamos įtakos konkurencijai Bendrijoje.

(106)

Atsižvelgiant į nurodytus veiksnius ir samprotavimus, daroma išvada, kad nėra svarių priežasčių, kodėl antidempingo priemonių galiojimas neturėtų būti pratęstas.

(107)

Atsižvelgiant į tai kas pirmiau pasakyta, manoma, kad, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 6 dalyse, antidempingo priemonės, taikomos KLR kilmės ŽSM importui, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 119/97 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2100/2000, turėtų būti ir toliau taikomos.

(108)

Kadangi tyrimas užtruko ilgai, manoma, jog tikslinga priemonių galiojimo laiką apriboti ketveriais metais,

a)

mechanizmams su 17 ir 23 žiedais (TARIC kodai 8305100021, 8305100022 ir 8305100029) muitas yra lygus 325 eurų minimaliai importo kainai už 1 000 vienetų ir grynosios franko prie Bendrijos sienos kainos, neatskaičius muitų, skirtumui;

b)

kitiems mechanizmams ne su 17 ar 23 žiedais (TARIC kodai 8305100011, 8305100012 ir 8305100019):

4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/23

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/25

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 3 straipsnyje teigiama, kad trąšos, priklausančios trąšų, išvardytų I priede, tipui ir atitinkančios šiame reglamente nurodytas sąlygas, gali būti laikomos „EB trąšomis“.

(2)

Tarp fosforo trąšų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedo A2 lentelėje yra Trigubasis superfosfatas (TSP) ir vienas iš jo ženklinimo kriterijų yra toks: „fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale, mažiausiai 93 % deklaruojamo fosforo pentoksido kiekio tirpsta vandenyje“.

(3)

Kuo didesnis šios TSP trąšos tirpumas vandenyje, tuo ji yra veiksmingesnė. Anksčiau Europos dirvožemiuose trūko fosforo todėl, siekiant pašalinti šį trūkumą, buvo grįstas aukštas mažiausiai 93 % tirpumas vandenyje.

(4)

Šiuo metu padėtis pasikeitė ir daugelyje dirvožemių netrūksta fosforo, tačiau yra tam tikrų dirvožemių ar pasėlių, kuriems yra pageidautinas mažiausiai 93 % tirpumas vandenyje, daugeliui Europos dirvožemių ir pasėlių, TSP su mažiausiai 85 % tirpumu vandenyje yra pakankamai veiksmingas.

(5)

TSP vartotojams turėtų būti leidžiama pasirinkti TSP su mažiausiai 85 % ar aukštesniu tirpumu vandenyje, priklausomai nuo dirvožemio ir pasėlių tipo. Todėl TSP įtraukimas į Reglamento (EB) 2003/2003 I priedo A2 lentelę turėtų būti atitinkamai derinamas.

(6)

EDDHSA natrio druska ir jos tirštinimo produktai (EDDHSA) jau 15 metų naudojami Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje kaip mikroelementų organinis kompleksonas. Bandymai rodo, kad tai yra veiksminga ir aplinkai nesukelianti pavojaus trąša.

(7)

Geležies ir EDDHSA kompleksonai naudojami, siekiant ištaisyti geležies trūkumą ir geležies chlorozę. Jie yra rekomenduojami daugumai augalų rūšių, ypač, citrusinių vaisių, abrikosų, avokadų, slyvų ir persikų vaismedžiams, taipogi vynuogėms, krūmams ir braškėms.

(8)

Geležies chlorozės pašalinimas ir jo simptomai užtikrina gerą žalios lapijos, vaisiaus vystymąsi ir augimą.

(9)

EDDHSA dirvožemyje skyla gana lėtai, tačiau nesudaro pavojingų medžiagų ir nesukelia dirvožemio druskingumo.

(10)

EDDHSA turėtų būti įtraukta į patvirtintų mikroelementų organinių kompleksonų sąrašą, esantį Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede.

(11)

Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(12)

Priemonės, nustatytos šiame reglamente, atitinka Komiteto nuomonę, nurodytą Reglamento (EEB) Nr. 2003/2003 32 straipsnyje,

4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/28

(1)

Atsižvelgiant į naują informaciją ir techninius pasiekimus, apie kuriuos 2002 m. balandžio mėn. pažangos ataskaitoje apie reglamentuojamų medžiagų, naudojamų kaip cheminiai technologijų agentai pranešė technologijų ir ekonominio vertinimo grupė (2), Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 VI priedas turėtų būti iš dalies pakeistas dėl Sprendimo X/14 (3) ir Sprendimo XV/6 (4), priimtų atitinkamai Dešimtajame (1998 m.) ir Penkioliktajame (2003 m.) Monrealio protokolo šalių posėdyje.

(2)

Į Sprendimą XV/6 įtraukiamas technologijos agentas tetrachlormetanas, naudojamas gaminant ciklodimą (tirpiklį) ir išbraukiamas CFC–113, naudojamas kaip technologijos agentas, skirtas vinorelbino (farmacijos produkto) gamybai ir tetrachlormetanas, naudojamas kaip technologijos agentas, skirtas tralometrinui (insekticidui) gaminti.

(3)

Reglamentas (EB) Nr. 2037/2000 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Šiame Reglamente numatytos priemonės atitinka komiteto, įsteigto pagal Reglamento (EB) 2037/2000 18 straipsnio 1 dalį, nuomonę,

4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/30

(1)

Bendraisiais principais paremtas glaudesnis Bendrijos mokesčių institucijų tarpusavio bei šių institucijų ir Komisijos bendradarbiavimas yra reikalingas siekiant efektyviau kovoti su sukčiavimu akcizų srityje.

(2)

Į 2004 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2073/2004 dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje (3) įtrauktos visos nuostatos, skirtos palengvinti administracinį bendradarbiavimą akcizų srityje, esančios Direktyvose 77/779/EEB (4) ir 92/12/EEB (5), išskyrus tarpusavio pagalbą, numatytą 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvoje 76/308/EEB dėl tarpusavio pagalbos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (6).

(3)

2004 m. balandžio 21 d. Tarybos direktyva 2004/56/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 77/779/EEB (7), reikalaujama, kad valstybės narės priimtų įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2005 m. sausio 1 d., įgyvendintų tą direktyvą. Šios nuostatos taikomos tiesioginio apmokestinimo, tam tikrų akcizų ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje. Kadangi pagal šią direktyvą nuo 2005 m. liepos 1 d. Direktyva 77/799/EEB nebus taikoma akcizams, netikslinga reikalauti, kad valstybės narės priimtų nuostatas, kurios greitai nustos galioti. Todėl reikia leisti valstybėms narėms nepriimti nuostatų, reikalingų įgyvendinti Direktyvą 2004/56/EB dėl akcizo mokesčių, nepažeidžiant įpareigojimo priimti tokias nuostatas dėl kitų mokesčių, kuriems taikoma Direktyva 77/779/EEB.

(4)

Dėl to Direktyvos 77/799/EEB ir 92/12/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

1)

Direktyvos pavadinimas pakeičiamas taip:

2)

1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Pagal šios direktyvos nuostatas valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi bet kokia informacija, kuri gali padėti joms teisingai apskaičiuoti pajamų ir kapitalo mokesčius, ir bet kokia informacija, susijusia su 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl tarpusavio pagalbos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (8), 3 straipsnio šeštoje įtraukoje nurodytų draudimo įmokų mokesčių nustatymu.“

1)

15a straipsnis išbraukiamas.

2)

15b straipsnis išbraukiamas.

3)

19 straipsnio 6 dalis išbraukiama.

4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/32

(1)

2001 m. spalio 16 d. Taryba įgaliojo Komisiją derėtis su Andoros Kunigaikštyste dėl susitarimo, skirto užtikrinti, kad ši valstybė priimtų priemones, lygiavertes toms, kurios turi būti taikomos Bendrijoje, užtikrinant veiksmingą palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimą.

(2)

Susitarimo tekstas, dėl kurio susitarta derybų metu, atitinka Tarybos priimtus derybų nurodymus. Prie šio teksto pridedamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Andoros Kunigaikštystės supratimo memorandumas.

(3)

Atsižvelgiant į vėlesnį sprendimo dėl susitarimo sudarymo priėmimą, abu 2004 m. liepos 1 d. parafuoti dokumentai turėtų būti pasirašyti ir Tarybos patvirtintas supratimo memorandumas,

4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/54

(1)

2002 m. sausio 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2002/60/EB dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo (1).

(2)

Dėl Alejandro FONT de MORA y TURÓN atsistatydinimo, apie kurį Tarybai buvo pranešta 2004 m. spalio 26 d., tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta,

4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/55

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2164/98 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės plataus spektro antibiotikams, konkrečiai amoksicilino trihidratui, ampicilino trihidratui ir cefaleksinui, nesudozuotam, nesuformuotam ir nesupakuotam į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes (aptariamasis produktas), klasifikuojamiems pagal KN kodus ex 2941 10 10, ex 2941 10 20 ir ex 2941 90 00. Priemonė buvo įgyvendinta kaip ad valorem muitas, kurio dydis svyravo nuo 0% iki 12% atskiriems eksportuotojams, nebendradarbiaujantiems eksportuotojams taikant 14,6% liekamąją muito normą.

(2)

Nustačius galutines priemones, Komisija iš nagrinėjamos prekės Indijos gamintojo Nestor Pharmaceuticals Limited (pareiškėjo) gavo prašymą inicijuoti greitesnę priešlaikinę Reglamento (EB) Nr. 2164/98 peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį. Pareiškėjas tvirtino, kad jis nebuvo susijęs su jokiais nagrinėjamosios prekės eksportuotojais Indijoje. Be to, jis tvirtino, kad pradinio tyrimo laikotarpiu (nuo 1996 m. birželio 1 d. iki 1997 m. birželio 30 d.) jis neeksportavo nagrinėjamosios prekės, tačiau pradėjo eksportuoti minėtajam laikotarpiui pasibaigus. Remdamasis pirmiau pateiktais argumentais, pareiškėjas pareikalavo, kad nustačius prekės subsidijavimo įrodymus, jo atžvilgiu būtų nustatyti individualūs muito tarifai.

(3)

Komisija išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagrįstai inicijuoti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį. Po konsultacijų su Patariamuoju komitetu, suteikusi aptariamai Bendrijos pramonei galimybę pateikti savo pastabas, ir paskelbusi atitinkamą pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3), Komisija dėl pirmiau minėtojo pareiškėjo pradėjo greitesnę Tarybos reglamento (EB) Nr. 2164/98 peržiūrą.

(4)

Vykdant šią peržiūrą aptariamasis produktas yra tas pats, kuris yra nagrinėjamas Tarybos Reglamente (EB) Nr. 2164/98.

(5)

Subsidijavimo tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. kovo 31 d. (peržiūros tyrimo laikotarpis).

(6)

Komisija oficialiai pranešė pareiškėjui ir Indijos vyriausybei (IV) apie pradėtą tyrimą. Be to, ji suteikė kitoms susijusioms šalims galimybę raštu pareikšti savo požiūrį ir pateikti prašymą surengti klausymą. Tačiau tokių prašymų Komisija negavo.

(7)

Komisija nusiuntė klausimyną svarstomoms įmonėms ir iki nustatytos dienos gavo išsamius atsakymus. Komisija surado ir patikrino visą jos manymu tyrimui atlikti reikalingą informaciją ir atliko patikrinamuosius vizitus pareiškėjo patalpose Nju Delyje ir Hyderabade.

(8)

Kadangi tyrimo metu nebuvo gauta jokių pareiškėjo prašymų peržiūrėti išvadas dėl žalos padarymo, ši peržiūra apsiribojo tik subsidijavimo analize.

(9)

Komisija patikrino tas pačias subsidijavimo schemas, kurios buvo tiriamos pirminiame tyrime. Ji taip pat išnagrinėjo, ar pareiškėjas naudojosi kokiomis nors kitomis subsidijų schemomis, arba nagrinėjamos prekės atžvilgiu negavo ad hoc subsidijų.

(10)

Pareiškėjas sugebėjo įrodyti, kad neturėjo jokių tiesioginių ar netiesioginių ryšių nei su vienu Indijos eksportuotoju, kuriam taikytos nagrinėjamos prekės atžvilgiu galiojančios kompensuojamosios priemonės.

(11)

Tyrimu patvirtinta, kad per pirminio tyrimo laikotarpį, t. y. nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1997 m. birželio 30 d., pareiškėjas nagrinėjamųjų prekių į Bendriją neeksportavo ir kad jis pradėjo eksportuoti į Bendriją prekę tik šiam laikotarpiui pasibaigus.

Be to, pirminio tyrimo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo tikrinamas dėl kitų dalykų, išskyrus atsisakymą bendradarbiauti su Komisija.

Taigi, yra tvirtinama, kad pareiškėjas turėtų būti laikomas nauju eksportuotoju. Todėl pagal pagrindinio Reglamento 20 straipsnį Komisija įvertino, ar šiam pareiškėjui neturėtų būti taikomas atskiras kompensuojamojo muito tarifas.

(12)

Remiantis pareiškėjo atsakyme į Komisijos klausimyną pateikta informacija ir vėliau tyrimo metu surinkta informacija, buvo tirtos šios schemos:

(13)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas po prekių eksporto yra gavęs nuolaidas pagal DEPBS schemą. Išsamus schemos aprašymas yra pateiktas Eksporto ir importo politikos dokumento 2002–2007 (EXIM-politika 02-07) 4.3. dalyje ir jį papildančio Taisyklių vadovo 2002–2007 (HOP I 02-07) (4) I tome. EXIM-politika 02-07 remiasi 1992 m. Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) teisės aktu (1992 m. Nr. 22).

(14)

Šia schema turi teise pasinaudoti bet kuris gamintojas-eksportuotojas arba prekybininkas-eksportuotojas. Jis gali kreiptis dėl DEPBS kreditų, kurie yra apskaičiuojami kaip pagal šią schemą eksportuojamų prekių vertės procentinė dalis. Indijos kompetentingos institucijos yra nustačiusios tokius DEPBS tarifus daugumai prekių, įskaitant nagrinėjamąją prekę. Tokie tarifai yra nustatomi pagal standartines pirkimo ir pardavimo normas (SION), atsižvelgiant į numatomą importuojamų žaliavų dalį eksportuojamoje prekėje, ir tokiam numatoma importui taikomus muito mokesčius, nesvarbu, ar toks muito mokestis buvo faktiškai sumokėtas, ar ne.

(15)

Kad galėtų pasinaudoti šia schema, bendrovė turi vykdyti eksporto veiklą. Tam tikru eksporto operacijos momentu eksportuotojas privalo pateikti Indijos institucijoms deklaraciją, kurioje būtų nurodyta, kad eksportas vykdomas pagal DEPBS. Kad prekės būtų eksportuojamos, prekių pakrovimo metu Indijos muitinės institucijos išduoda eksporto gabenimo važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, yra nurodoma, koks MTSLS kreditas bus suteikiamas tam eksporto sandoriui. Tuo momentu eksportuotojas žino, kokia nuolaida jis galės pasinaudoti. Kai tik muitinės institucijos išduoda eksporto važtaraštį, IV jau nebeturi įgaliojimų spręsti dėl DEPBS kredito suteikimo. Nuolaidai apskaičiuoti taikomas toks DEPBS tarifas, kuris galiojo eksporto deklaracijos išrašymo momentu. Todėl nuolaidos dydžio retrospektyviai pakeisti negalima.

(16)

Taip pat buvo nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus, įvykdžius eksporto įsipareigojimus, DEPBS kreditai apskaitos dokumentuose gali būti apskaitomi kaupiamuoju principu kaip pajamos.

(17)

Tokie kreditai vėliau gali būti panaudoti sumokėti muito mokesčius už bet kurias be apribojimų importuojamas prekes, išskyrus gamybos priemones. Pagal tokius kreditus importuojamos prekės gali būti parduodamos vietos rinkoje (taikant pardavimo mokesčius) arba kitaip panaudojamos.

DEPBS kreditai yra laisvai perduodami ir galioja 12 mėn. nuo jų išdavimo.

(18)

Paraiškos gauti DEPBS kreditus gali būti teikiamos daugiausia dėl 25 eksporto sandorių, o jeigu teikiamos elektroniniu būdu, – dėl neriboto sandorių skaičiaus. De facto nėra nustatyti jokie galutiniai tokių paraiškų teikimo terminai, kadangi HOP I 02-07 4.47 dalyje nurodyti laikotarpiai visada yra skaičiuojami nuo paskutinio konkrečioje paraiškoje dėl DEPBS kreditų nurodyto eksporto sandorio.

(19)

Nuo pirminio tyrimo pagrindinės DEPBS charakteristikos nepasikeitė. Pagal įstatymą schema yra nuo eksporto veiklos priklausanti subsidija. Todėl pirminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad schema laikytina specifine ir pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą, kompensuotina.

(20)

Pirminio tyrimo metu DEPBS subsidijos dydis buvo apskaičiuotas remiantis patikimiausia turima informacija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį ir pro rata temporis DEPBS tarifas buvo laikomas atitinkamu subsidijos tarifu. Kadangi pareiškėjas bendradarbiavo, ir tai buvo laikoma aplinkybių pasikeitimu pagal pagrindinio reglamento 22 straipsnio 4 dalį, tokia metodologija neturėtų būti taikoma pareiškėjui nepalankia linkme.

(21)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinos subsidijos dydis yra apskaičiuojamas subsidijos gavėjui suteiktos naudos išraiška, nustačius, kad tokios naudos suteikta subsidijavimo tyrimo laikotarpiu. Šia prasme laikoma, kad nauda subsidijos gavėjui yra suteikiama eksporto operacijos vykdymo momentu. Tuo momentu IV privalo atsisakyti muito mokesčių, kurie yra jos fiskalinis indėlis, apibrėžtas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Kaip minėta pirmiau esančiame konstatuojamosios dalies 15 punkte, kai tik muitinės institucijos išduoda eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteikiamas DEPBS kreditas, IV jau nebeturi įgaliojimų spręsti, suteikti ar nesuteikti subsidiją, ar nustatyti subsidijos dydžio. Taip pat, kaip minėta tame pačiame punkte, bet koks DEPBS tarifo pasikeitimas, įvykęs laikotarpiu nuo faktinės eksporto operacijos iki DEPBS licencijos išdavimo momento retrospektyviai neturi įtakos suteikiamos nuolaidos dydžiui. Taip pat, kaip buvo minėta pirmiau esančiame 16 punkte, pagal Indijos apskaitos standartus DEPBS kreditai gali būti apskaitomi kaupimo principu kaip eksporto sandorio metu gaunamos pajamos. Galiausiai, kadangi bendrovė žino, kad ji gaus subsidiją pagal DEPBS, o iš tikrųjų gauna nuolaidas ir pagal kitas schemas, konkurencingumo prasme, bendrovės padėtis jau yra geresnė, kadangi ji gali pasinaudoti subsidijomis pasiūlydama žemesnes kainas.

(22)

Tačiau kompensuojamasis muitas taikomas siekiant užkirsti kelią nesąžiningai prekybai pasinaudojant neteisėtai įgytu konkurenciniu pranašumu. Atsižvelgiant į tai, laikoma tikslinga pagal DEPBS gautą naudą laikyti visų kreditų, vykdant visas eksporto operacijas per tyrimo laikotarpį, suma. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą, subsidijai gauti patiriami mokesčiai yra atskaitomi.

(23)

Pareiškėjas tvirtino, kad vykdant šį tyrimą subsidijos dydžiui apskaičiuoti atsižvelgiama tik į DEPBS kreditus, gautus eksportuojant nagrinėjamą produktą. Tačiau taikant DEPBS, nėra jokių apribojimų, kurie apribotų galimybes naudoti DEPBS kreditus importuojant importo muitu neapmokestinamas žaliavas, reikalingas konkrečiai prekei pagaminti. Atvirkščiai, DEPBS kreditai yra laisvai perduodami, gali būti netgi parduodami ir gali būti panaudojami importuojant bet kokias be apribojimų importuojamas prekes (nagrinėjamajai prekei pagaminti naudojamos žaliavos taip pat priklauso šiai kategorijai), išskyrus gamybos priemones. Todėl nagrinėjamai prekei gali būti suteikiamos nuolaidos pagal visus DEPBS kreditus.

(24)

Toliau buvo tvirtinama, kad apskaičiuojant subsidijos dydį, pardavimo mokestis, mokamas perduodant DEPBS kreditus, turi būti atskaitomas kaip išlaidos. Tačiau pardavimo mokestis nėra išlaidos, kurias būtina sumokėti siekiant patenkinti subsidijos gavimo sąlygas arba gauti subsidiją pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą. Pardavimo mokestis yra išlaidos, patiriamos priėmus grynai komercinį sprendimą perduoti jau gautą DEPBS kreditą jį parduodant, o ne pasinaudoti tokiu pardavimo mokesčiu neapmokestinamu kreditu muito mokesčiui už vėlesnį prekių importą kompensuoti. Tačiau prašymo gauti DEPBS kreditus mokesčiai yra laikomi būtinomis išlaidomis, ir dėl to yra atskaitomi.

(25)

Bendras subsidijos dydis (nominali vertė) buvo paskirstyta visiems eksporto pardavimams per peržiūros tyrimo laikotarpį (vardiklis) pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, kadangi subsidija suteikta nesiejant jos su pagamintų, eksportuotų ar pervežtų prekių kiekiais. Todėl šiam pareiškėjui pagal šią schemą skirtos subsidijos tarifas buvo 3,3 %.

(26)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas pasinaudojo daliniu atleidimu nuo pajamų mokesčio pelnui, gautam už eksportuojamas prekes per peržiūros tyrimo laikotarpį. Teisinis tokio atleidimo pagrindas yra išdėstytas 1961 m. Pajamų mokesčio Įstatymo 80 HHC dalyje.

(27)

1961 m. Pajamų mokesčio įstatymo 80HHC dalis buvo paskelbta negaliojančia vertinamiems 2005–2006 m. (t. y. finansiniams metams, kurie prasideda 2004 m. balandžio 1 d. ir baigiasi 2005 m. kovo 31 d.) ir vėlesniam laikotarpiui. Tai reiškia, kad po 2004 m. kovo 31 d. pagal šią schemą pareiškėjui negali būti skiriamos jokios nuolaidos. Todėl pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ši schema nėra kompensuotina.

(28)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas nesinaudojo leidimo-paso schema, kuris 1997 m. balandžio 1 d. buvo panaikinta ir pakeista DEPBS.

(29)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas neimportavo jokių gamybos priemonių pagal GPERS, todėl šia schema ir nesinaudojo.

(30)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjo veiklos vieta nebuvo EP zonoje, ir kad bendrovė netaikė EOB schemos, todėl šiomis schemomis ir nesinaudojo.

(31)

Buvo nustatyta, kad peržiūros tyrimo laikotarpiu pareiškėjas naudojosi šia schema. Išsamus schemos parašymas yra pateiktas EXIM-politikos 02-07 4.1.1–4.1.7. dalyse ir HOP I tomo 02-07 4.1–4.30 skyriuose.

(32)

Šia schema gali pasinaudoti gamintojai-eksportuotojai ir prekybininkai-eksportuotojai „susiję“ su remiančiais gamintojais.

(33)

ILS fiziniam eksportui schema leidžia be muito importuoti žaliavas, kurios yra fiziškai naudojamos eksportuojamų prekių gamybai. Kad Indijos institucijos galėtų vykdyti patikrinimus, eksportuotojas privalo užtikrinti „teisingą ir tinkamą pagal leidimą importuojamų prekių naudojimo apskaitą“ tam tikru nurodytu formatu (HOP I 02-07 4.30 skyrius ir priedas), t. y. tvarkyti vartojimo registrą. Indijos vyriausybė nustato ir leidžiamą importo apimtį ir eksporto įpareigojimus pagal vertę ir pagal apimtis, ir šie duomenys yra nurodomi leidime. Be to, importo ir eksporto momentu Vyriausybės pareigūnai privalo registruoti atitinkamus sandorius leidime. Pagal šią schemą leidžiamas importo apimtis nustato IV pagal standartines normas, t. y., SION, kurios, kaip manoma, nurodo patį tinkamiausią būdą užtikrinti, kad būtų pagamintas reikiamas eksportuojamų prekių kiekis. SION yra parengti daugumai prekių, įskaitant nagrinėjamąją prekę, ir yra paskelbti HOP II 02-07. Importuojamos žaliavinės medžiagos negali būti perduodamos, ir privalo būti panaudojamos galutinei eksportuojamai prekei pagaminti. Eksporto įpareigojami turi būti įvykdomi per tam tikrą nustatytą laikotarpį (18 mėn. su galimybe pratęsti terminą du kartus po 6 mėn.).

(34)

Peržiūros tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagal šią schemą ir pagal SION nustatytą leidžiamą kiekį pareiškėjas be muito importavo žaliavų daugiau, nei jam reikėjo pagaminti apibrėžtam eksportuojamų priekių kiekiui. Tai reiškia, kad nagrinėjamos prekės atžvilgiu SION nebuvo pakankamai tikslus. Be to, pareiškėjo vartojimo registro duomenys neatitiko faktinio suvartojimo duomenų. Savo registre pareiškėjas neteisingai registravo vartojimo duomenis pagal didesnes galimybes suteikiantį IV nustatytą SION, nors de facto jis suvartojo mažiau žaliavos apibrėžtam eksportuojamų prekių kiekiui pagaminti. Nei pareiškėjas, nei IV negalėjo įrodyti, kad dėl atleidimo nuo importo mokesčio jis nebuvo perdėtai sumažintas.

(35)

Atleidimas nuo importo muito yra subsidija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį, t. y. IV, kuri suteikė naudos pareiškėjui, fiskalinis indėlis. Be to, pagal įstatymą ILS fiziniam eksportui priklauso nuo eksporto veiklos, todėl laikomas specifine priemone ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(36)

Ši schema negali būti laikoma leidžiama muito mokesčio grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį. Ji neatitinka griežtų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (apibrėžimas ir muitų grąžinimo taisyklės) ir III priede (apibrėžimas ir pakaitinio grąžinimo taisyklės). IV nesugebėjo taikyti sistemos ar tvarkos, kuriomis patvirtinama, kokios sąnaudos yra naudojamos eksportuojamiems produktams gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II 4 dalis ir, taikant pakaitinę importo muitų grąžinimo sistemą, III priedo II 2 dalis). Nagrinėjamajai prekei nustatyti SION buvo nepakankamai tikslūs ir negali būti laikomi faktinio suvartojimo patikrinimo sistema. Veiksminga kontrolė, remiantis tiksliai tvarkomu vartojimo registru, taip pat nebuvo vykdoma. Be to, IV neatliko tolimesnio tyrimo pagal faktiškai sunaudotas sąnaudas, nors dažniausiai tokį tyrimą reikėtų atlikti tais atvejais, kai nėra taikoma veiksminga patikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II 5 dalis ir III II 3 dalis), ji taip pat nesugebėjo įrodyti, kad mokestis nebuvo perdėtai sumažintas.

(37)

Pateikdamas savo paaiškinimus pareiškėjas tvirtino, kad ILS fiziniam eksportui faktiškai veikė kaip leidžiama mokesčio grąžinimo schema arba pakaitinė mokesčio grąžinimo schema. Jis teigė, nors ir nepateikdamas jokių naujų faktinių įrodymų ir nepagrįsdamas savo teiginių, kad IV užtikrinimo patikrinimo sistemą, atitinkančią pagrindinio reglamento reikalavimus. Tuo tikslu pareiškėjas nurodė tokius IV naudojamus patikrinimo instrumentus: tariamai tikslus nagrinėjamai prekei nustatytas SION, kiekybinė informacija apie sąnaudas ir pagamintas prekes importo-eksporto dokumentuose (eksporto važtaraštis, importo važtaraštis), muitinės importo ir eksporto registras pagal ILS fiziniam eksportui, faktinio suvartojimo registras (žr. pirmiau esantį konstatuojamosios dalies 33 punktą), atleidimo nuo eksporto mokesčio pažymėjimas (Duty Entitlement Export Certification book (DEECB)), papildomi Indijos institucijų taikomi patikrinimo mechanizmai, įgyvendinami vykdant akcizo mokesčio administravimą (t. y. užtikrinimas, kad nebūtų neteisėtai prašoma akcizo mokesčiui žaliavoms skiriamo kredito (CENVAT-kreditai) pagal ILS be muito importuojamoms prekėms). Be to, pareiškėjas įrodinėjo, kad Komisija turėtų kiekybiškai įvertinti SION netikslumą. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad pagrindinio reglamento reikalavimams įvykdyti nėra būtina taikyti tikrinimo sistemos, kuri įvertintų ryšį tarp importuojamų medžiagų ir pagaminamų prekių pagal kiekvieną siuntą atskirai. Galiausiai, pareikštas teigė, kad Komisija yra susaistyta ankstesnių tyrimų rezultatų netaikyti kompensuojamųjų muitų IL schemai.

(38)

Pirmiau esančiame 37 konstatuojamosios dalies punkte apibendrinta pareiškėjo pozicija nekeičia Komisijos išvadų dėl ILS fiziniam eksportui. Pareiškėjas negalėjo paneigti, kad šiuo konkrečiu atveju ne de jure, o de facto IV nesugebėjo įgyvendinti veiksmingos faktinio suvartojimo patikrinimo sistemos. Remiantis faktiniais pareiškėjo pateiktais faktinio suvartojimo duomenimis, tyrimo metu buvo nustatyta, kad nagrinėjamai prekei nustatytas SION nėra pakankamai tikslus (žr. pirmiau 34 punktą). Pareiškėjas tai žinojo, ir tai nurodė patikrinimo grupei. Nustatyti SION netikrumo mastą nėra Komisijos užduotis, Komisija, remdamasi pakankamais įrodymais, siekia tik paneigti tariamą standartinių normų tikslumą. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis vedė apskaitą arba kitokius dokumentus, pagal kuriuos IV galėtų atlikti patikrinimą dėl faktinio suvartojimo pagal ILS, t. y. ne tik standartinį patikrinimą. Taigi, norėdama patikrinti eksportuojamų prekių gamybai naudojamus kiekius, IV privalėjo remtis savo nustatytomis netiksliomis standartinėmis normomis. Komisijos nuomone, to nepakanka patenkinti veiksmingos patikrinimo sistemos reikalavimus pagal pagrindinio reglamento II ir III priedus.

(39)

Pareiškėjas negalėjo pagrįsti, kad CENVAT kreditų kontrolė administruojant akcizus suteiktų kokios nors informacijos apie ryšį tarp sąnaudų ir eksportui pagaminamos prekės. Todėl, Komisijos nuomone, tokia kontrolė negali būti laikoma veiksminga patikrinimo sistema pagal pagrindinio reglamento II ir III priedus. Be to, DEECB buvo panaikintas EXIM-politikos 02-07, ir dėl to, priešingai, nei tvirtino pareiškėjas, nebegali būti laikoma patikrinimo instrumentu. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjas DEECB registravo suvartojimo duomenis. Nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų, kad IV naudojo kokią nors kitą veiksmingą sistemą pakankamai tiksliai nustatyti ryšius tarp importuojamų sąnaudų ir eksportui pagaminamų prekių, išskyrus tai, kad buvo remiamasi labai plačias normas nustatančiais standartais. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad atitikimas EXIM-politikos 02-07 apibrėžtiems standartams, kaip minėta pirmiau esančiame 33 konstatuojamosios dalies punkte, gali būti užtikrinamas tik jeigu patikrinimo sistema taikoma kiekvienai siuntai atskirai. Be to, tik toks standartas įgalina kontroliuojančias institucijas patikrinti, ar laikomasi griežtų mokesčio grąžinimo arba pakaitinio mokesčių grąžinimo sistemos taisyklių. Čia reikėtų prisiminti, kad pagal pagrindinio reglamento I priedo i punktą, pakaitinę muitų grąžinimo sistemą leidžiama taikyti tik išimtiniais atvejais, ir, inter alia, tik per dviejų metų laikotarpį nuo pakaitinių medžiagų importo ir eksporto.

(40)

Galiausiai, Komisija nėra susaistyta jokiu precedentu dėl ILS fiziniam eksportui. Schema niekada nebuvo nagrinėjama remiantis faktais, kuriuos galima būtų palyginti su gautais šio tyrimo metu, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamajai prekei nustatyti SION netikslumą.

(41)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nėra taikomos mokesčių grąžinimo arba pakaitinio muito mokesčio grąžinimo sistemos, ir į tai, kad nebuvo taikoma veiksminga patikrinimo sistema, kompensuotina nauda yra bendro importo muito paprastai taikomo importuojant prekes, sumažinimas.

(42)

Subsidijos dydis buvo apskaičiuotas pagal negautus importo muito mokesčius (pagrindinis muito mokestis ir specialus papildomas muito mokestis) nuo nagrinėjamos prekės medžiagų, importuojamų pagal ILS fiziniam eksportui per tyrimo laikotarpį, atskaičius mokesčius, sumokėtus siekiant gauti subsidiją pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą (nominali vertė). Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ši suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai (vardiklis), kadangi subsidija buvo skirta nesiejant jos su pagamintų, eksportuotojų ar pervežtų prekių kiekiu. Šiuo pagrindu apskaičiuota, kad subsidija buvo 22 %.

(43)

Atsižvelgiant į galutinius nustatytus faktus, susijusius su anksčiau nurodytomis įvairiomis schemomis, pareiškėjui skiriamų kompensuotinų subsidijų dydis yra toks:

(44)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį kompensuojantis muitas turi būti mažesnis nei bendras kompensuotinų subsidijų kiekis, jei tokio mažesnio muito pakaks atitaisyti žalą Bendrijos pramonei. Pirminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vidutinis žalos panaikinimo lygis yra 14,6%. Pareiškėjas nepateikė jokio prašymo peržiūrėti išvadas dėl žalos. Todėl pirmiau nustatytas žalos panaikinimo lygis apriboja pagal šią peržiūrą nustatomą kompensuojančio muito dydį.

(45)

Remiantis šio peržiūros tyrimo metu nustatytais faktais laikoma, kad pareiškėjo gaminamų ir į Bendriją eksportuojamų nagrinėjamų prekių importui turėtų būti ir toliau taikomas kompensuojamojo muito tarifas, atitinkantis žalos panaikinimo lygį, kuris buvo nustatytas pirminio tyrimo metu.

(46)

Atsižvelgiant į tai, kad šis muito tarifas jau yra taikomas visoms bendrovėms, kurios nėra atskirai paminėtos Tarybos reglamento (EB) Nr. 2164/98 1 straipsnio 2 dalyje, to reglamento keisti nereikėtų. Todėl greitesnė peržiūra dėl pareiškėjo turėtų būti nutraukta.

(47)

Pareiškėjas ir IV buvo informuoti apie pagrindinius faktus ir nustatytas aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama siūlyti nutraukti greitesnę peržiūrą. Jiems taip pat buvo suteiktas pakankamas laikas pateikti savo komentarus. IV nepateikė jokių komentarų. Į pareiškėjo pastabas dėl atskleidimo, kurios buvo susiję tik su ILS fiziniam eksportui, buvo atsižvelgta kaip nurodyta pirmiau esančiuose konstatuojamosios dalies 37–40 punktuose,

4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/61

(1)

Reaguodama į klasikinio kiaulių maro protrūkį tam tikrose valstybėse narėse, Komisija 2003 m. liepos 18 d. priėmė Sprendimą 2003/526/EB dėl apsaugos priemonių prieš klasikinį kiaulių marą kai kuriose Europos Sąjungos šalyse (2). Sprendimu nustatytos papildomos šios ligos kontrolės priemonės.

(2)

Padėtis dėl klasikinio kiaulių maro Šiaurės Reino–Vestfalijos žemėje Vokietijoje žymiai pagerėjo. Todėl Sprendimu 2003/526/EB nustatytų priemonių Šiaurės Reino–Vestfalijos žemėje toliau taikyti nereikia.

(3)

Neseniai buvo aptikti klasikinio kiaulių maro atvejai pas sulaukėjusias kiaules Slovakijoje Veľký Krtíš regione, kuriame ši liga anksčiau nebuvo pastebėta. Todėl Sprendimas 2003/526/EB turi būti iš dalies pakeistas, atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį šioje valstybėje narėje.

(4)

Atsižvelgiant į bendrą padėtį, susijusią su klasikiniu kiaulių maru Prancūzijoje, Vokietijoje ir Liuksemburge, tikslinga pratęsti Sprendimo 2003/526/EB galiojimą.

(5)

Todėl Sprendimas 2003/526/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

11 straipsnyje „2004 m. spalio 31 d.“ pakeičiama „2005 m. balandžio 30 d.“;

2)

Sprendimo 2003/526/EB priedas iš dalies keičiamas taip:

4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/62

(1)

2002 metais laukinių kiaulių populiacijoje Prancūzijos Moselle ir Meurthe-et-Moselle departamentuose buvo patvirtintas klasikinis kiaulių maras. Tuo metu tik Thionville regionas Moselle departamento šiaurinėje dalyje buvo paveiktas ligos. Šiuo metu atrodo, kad šiame regione liga yra visiškai kontroliuojama.

(2)

Komisijos sprendimu 2002/626/EB (2) buvo patvirtintas Prancūzijos pateiktas klasikinio kiaulių maro išnaikinimo tarp laukinių kiaulių Moselle ir Meurthe-et-Moselle departamentuose planas.

(3)

Prancūzija taip pat parengė intensyvią klasikinio kiaulių maro laukinių kiaulių populiacijoje Ardėnų,Meurthe-et-Moselle, Moselle ir Bas-Rhin departamentuose, besiribojančiuose su Belgija, Vokietija ir Liuksemburgu, tyrimo programą. Ta programa yra vykdoma iki šiol.

(4)

Klasikinis kiaulių maras laukinių kiaulių populiacijoje buvo taip pat patvirtintas Bas-Rhin regione, iš kurio jis išplito į Moselle departamento šiaurės-rytų dalį Šiaurės Vogėzų regione. Buvo nustatyta, kad šią antrąją epidemiją sukėlė skirtingo kamieno virusas ir kad jis vystėsi kitaip negu Thionville regione nustatytas virusas.

(5)

Todėl Prancūzija pateikė patvirtinimui klasikinio kiaulių maro išnaikinimo laukinių kiaulių populiacijoje Šiaurės Vogėzų regione planą. Be to, kadangi ši valstybė narė tame regione numato pradėti laukinių kiaulių vakcinaciją, ji taip pat pateikė patvirtinimui neatidėliotinos vakcinacijos planą.

(6)

Prancūzijos valdžios institucijos leido naudoti gyvą praskiestą vakciną prieš klasikinį kiaulių marą (C kamienas), skirtą laukinių kiaulių imunizavimui naudojant masalą.

(7)

Buvo apsvarstyti Prancūzijos pateikti klasikinio kiaulių maro išnaikinimo laukinių kiaulių populiacijoje ir neatidėliotinos jų vakcinacijos Šiaurės Vogėzų regione planai ir nustatyta, kad jie atitinka Direktyvos 2001/89/EB nuostatas.

(8)

Skaidrumo tikslais reikėtų šioje direktyvoje nustatyti geografines teritorijas, kuriose turi būti įgyvendinami ligos išnaikinimo ir vakcinacijos planai.

(9)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/65

(1)

Pernelyg didelis ir nekontroliuojamas šaulių ir lengvųjų ginklų kaupimas ir plitimas kelia grėsmę taikai bei saugumui ir mažina tvarios plėtros perspektyvas, tai ypač svarbu Vakarų Afrikoje.

(2)

Siekdama Bendrųjų veiksmų 2002/589/BUSP 1 straipsnyje išdėstytų tikslų, Europos Sąjunga numato dirbti atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, siekiant skatinti pasitikėjimo kūrimo priemones. Šiuo atžvilgiu šis sprendimas skirtas įgyvendinti minėtus bendruosius veiksmus.

(3)

Europos Sąjunga mano, kad finansinė ir techninė parama padėtų sustiprinti Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB) iniciatyvą dėl šaulių ir lengvųjų ginklų.

(4)

Dėl to Europos Sąjunga ketina pasiūlyti VAVEB finansinę ir techninę paramą pagal Bendrųjų veiksmų 2002/589/BUSP II antraštinę dalį,