28.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/4

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1860/2004

2004 m. spalio 6 d.

dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalioms valstybės pagalbos rūšims (1), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

paskelbusi šio reglamento projektą (2),

pasikonsultavusi su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 994/98 įgalioja Komisiją reglamentu nustatyti pagalbos dydžio ribą, už kurią mažesnės pagalbos priemonės nelaikomos atitinkančiomis visų Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir dėl to joms netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas informuoti.

(2)

Komisija taikė Sutarties 87 ir 88 straipsnius daugelyje sprendimų, ypač išaiškindama Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nurodytą „pagalbos“ sąvoką. Komisija, paskutinį kartą Reglamente (EB) Nr. 69/2001 (3), taip pat yra išdėsčiusi savo politiką dėl de minimis ribos, nuo kurios netaikoma Sutarties 87 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į specialias taisykles, taikomas žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose, ir į riziką, kad šiuose sektoriuose netgi labai nedidelio dydžio pagalba galėtų atitikti Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijus tuose sektoriuose, Reglamentas (EB) Nr. 69/2001 nėra taikomas šiems sektoriams.

(3)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį ir ypač įsigaliojus 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiančiam bei panaikinančiam tam tikrus reglamentus (4) ir pradėjus taikyti Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui (5), gali būti teigiama, kad labai nedidelės žemės ūkio sektoriui suteiktos pagalbos sumos neatitinka Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijų su sąlyga, kad laikomasi tam tikrų reikalavimų. Tai tas atvejis, kai ir individualių gamintojų gautos pagalbos suma yra nedidelė, ir bendra žemės ūkio sektoriui suteiktos pagalbos suma sudaro mažą gamybos vertės procentinį dydį. Žemės ūkio gamyba Bendrijoje pasižymi tuo, kad prekes gamina daug labai smulkių gamintojų, kurių kiekviena prekė yra lengvai pakeičiama bendrai organizuojamoje rinkoje. Todėl reikėtų, kad per nustatytą laikotarpį individualiems gamintojams suteiktos mažos pagalbos sumos atitiktų per tą patį laikotarpį pagamintos žemės ūkio produkcijos tame sektoriuje vertę. Kiekvienai valstybei narei skirtos sumos riba, nustatyta pagal žemės ūkio sektoriuje pagamintą produkcijos vertę, visose valstybėse narėse suteikia pagrindą laikytis nuoseklaus požiūrio, paremto objektyvia ekonomine referencine verte.

(4)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį vertinant valstybės pagalbą žuvininkystės sektoriuje, ypač pradėjus taikyti Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai patikrinimo (6), ir įsigaliojus 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 2792/1999, nustatančiam išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką (7), gali būti nustatyta, kad labai nedidelės žuvininkystės sektoriui suteiktos pagalbos sumos neatitinka Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijų su sąlyga, kad laikomasi tam tikrų sąlygų. Atsižvelgiant į gamybos pobūdžio panašumus žuvininkystės ir žemės ūkio sektoriuose, tai tas atvejis, kai ir individualių įmonių gautos pagalbos suma yra nedidelė, ir bendra žuvininkystės sektoriui suteiktos pagalbos suma neviršija mažo gamybos vertės procentinio dydžio.

(5)	Siekiant didesnio skaidrumo ir teisinio apibrėžtumo reikėtų, kad reglamente būtų nustatyta de minimis taisyklė žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriui.

(6)

Atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Susitarimą dėl žemės ūkio (8), pagal šį reglamentą neturėtų būti teikiama išimtis eksporto pagalbai arba pagalbai, kuri sudaro palankesnes sąlygas vietiniams gaminiams nei importuotiems. Valstybės narės įsipareigoja nesuteikti jokios paramos, prieštaraujančios susitarime numatytiems įsipareigojimams. Pagalba, teikiama dalyvavimo prekybos mugėse išlaidoms, tyrimams arba konsultavimo paslaugoms, reikalingiems naujo arba esamo gaminio pristatymui naujoje rinkoje, paprastai nelaikoma eksporto pagalba. Teisingumo Teismas 2002 rugsėjo 19 d. sprendime nustatė, kad, tuo atveju kai Bendrija priima teisės aktus dėl bendro rinkos organizavimo sukūrimo atitinkamame žemės ūkio sektoriuje, valstybės narės privalo nesiimti jokių priemonių, galinčių jam pakenkti arba nuo jo nukrypti (9). Šis principas taip pat taikomas žuvininkystės sektoriui. Dėl šios priežasties šio reglamento nuostatų nereikėtų taikyti pagalbai, kurios dydis nustatomas pagal rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį.

(7)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, gali būti nustatyta, kad pagalba, neviršijanti 3 000 EUR ribos tam pačiam pagalbos gavėjui per trejus metus, kai visoms įmonėms per trejus metus suteiktos pagalbos bendra suma neviršija ribos, kurią Komisija nustatys maždaug 0,3 % metinio žemės ūkio arba žuvininkystės sektoriuose pagamintos produkcijos dydžio, nedaro poveikio prekybai tarp valstybių narių ir (arba) neiškraipo konkurencijos arba nekelia tokios grėsmės, ir todėl jai netaikoma Sutarties 87 straipsnio 1 dalis. Santykinis trejų metų laikotarpis yra lankstus, todėl kiekvieną kartą teikiant kiekvieną naują de minimis pagalbą, turi būti nustatoma bendra per praėjusius trejus metus suteiktos de minimis pagalbos suma. De minimis pagalba turėtų būti laikoma suteikta tuo metu, kai pagalbos gavėjas įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti. De minimis taisyklė nepanaikina galimybės įmonėms gauti valstybės pagalbą, kurią Komisija leido suteikti arba kuriai taikomas reglamentas dėl bendrųjų išimčių, tam pačiam projektui.

(8)

Siekiant skaidrumo, vienodo požiūrio ir teisingo de minimis pagalbos ribos taikymo, reikėtų, kad valstybės narės taikytų tą patį skaičiavimo metodą. Norint palengvinti šį skaičiavimą ir atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 69/2001 nuostatas, reikėtų, kad pagalbos sumos, kurios nėra teikiamos finansinių subsidijų forma, būtų konvertuojamos į jų bendrąjį subsidijos ekvivalentą. Apskaičiuojant dalimis teikiamos pagalbos subsidijos ekvivalentą ir pagalbą, kuri teikiama kaip lengvatinė paskola, būtina remtis subsidijos teikimo metu rinkoje vyravusiomis palūkanų normomis. Siekiant, kad valstybės pagalbos teikimo taisyklės būtų taikomos vienodai, skaidriai ir paprastai, šiame reglamente rinkos palūkanų normomis turėtų būti laikomos orientacinės normos su sąlyga, kad lengvatinė paskola yra užtikrinama pakankamomis garantijomis ir nesukelia nepagrįstai didelės rizikos. Orientacinės palūkanų normos yra tos, kurias remdamasi objektyviais kriterijais reguliariai nustato Komisija, ir kurios yra skelbiamos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje ir internete.

(9)

Komisija užtikrina, kad būtų laikomasi valstybės pagalbos teikimo taisyklių, ir ypač, kad pagalba, teikiama pagal de minimis pagalbos taisykles, atitiktų tokios pagalbos teikimo sąlygas. Remiantis Sutarties 10 straipsnyje nustatytu bendradarbiavimo principu, valstybės narės turėtų palengvinti šios užduoties įgyvendinimą, sukurdamos reikalingą mechanizmą, užtikrinantį, kad bendra pagal de minimis taisyklę suteiktos pagalbos suma neviršytų 3 000 EUR ribos tam pačiam pagalbos gavėjui ir bendros Komisijos nustatytos ribos, remiantis žemės ūkio arba žuvininkystės sektoriuose pagamintos produkcijos verte per trejus metus. Tuo tikslu reikėtų, kad valstybės narės, suteikdamos de minimis pagalbą, informuotų atitinkamą įmonę apie tokios pagalbos pobūdį ir gautų visą informaciją apie kitą gautą de minimis pagalbą per paskutiniuosius trejus metus, ir nuodugniai patikrintų, kad, suteikus naują de minimis pagalbą, nebūtų viršijama de minimis pagalbai nustatyta riba. Alternatyvus būdas užtikrinti, kad nustatytų ribų būtų tinkamai laikomasi, galėtų būti centrinio registro priemonės.

(10)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį šioje srityje, ypač į tai, kad dažnai reikia peržiūrėti valstybės pagalbos politiką, šio reglamento galiojimo laiką reikėtų apriboti. Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui ir jo nepratęsus, valstybėms narėms turėtų būti suteikiamas šešerių mėnesių pritaikymo laikotarpis dėl de minimis pagalbos schemų, kurioms buvo taikomas šis reglamentas. Siekiant teisinio apibrėžtumo reikėtų išsiaiškinti šio reglamento poveikį suteiktai pagalbai dar prieš jam įsigaliojant,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas pagalbai, teikiamai įmonėms žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose, išskyrus:

a)	pagalbą, kurios dydis nustatomas pagal rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį;

b)	pagalbą su eksportu susijusiai veiklai, t. y., pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, paskirstymo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitoms su eksporto veikla susijusioms einamosioms išlaidoms;

c)	pagalbą, kuri priklauso nuo to, ar vartojamos vietinės, ar importuotos prekės.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame reglamente vartojami šie apibrėžimai:

1)	žemės ūkio sektoriaus įmonės – tai įmonės, užsiimančios žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba;

2)	žemės ūkio produktai – tai produktai, išvardyti Sutarties I priede, išskyrus šio straipsnio 5 punkte nurodytus žuvininkystės produktus;

3)	žemės ūkio produktų perdirbimas – operacija, atliekama su žemės produktu, kurią atlikus taip pat gaunamas žemės ūkio produktas;

4)	žuvininkystės sektoriaus įmonės – tai įmonės, užsiimančios žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba;

5)	žuvininkystės produktai – tai jūroje arba vidaus vandenyse sugauti ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 (10) 1 straipsnyje išvardyti akvakultūros produktai;

6)	žuvininkystės produktų perdirbimas ir prekyba – tai visos operacijos, įskaitant paruošimą, apdorojimą, gamybą, paskirstymą, atliekamos nuo iškrovimo ar sugavimo iki galutinio produkto.

3 straipsnis

De minimis pagalba

1. Pagalbos priemonės, kurios atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas, laikomos neatitinkančiomis Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijų ir todėl joms netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas informuoti.

2. Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei per trejus metus, suma neviršija 3 000 EUR. Ši riba taikoma nepriklausomai nuo pagalbos formos ar siekiamų tikslų.

Suvestinė suma, tokiu būdu skirta įvairioms žemės ūkio sektoriaus įmonėms, per trejus metus neviršija kiekvienai valstybei narei I priede nustatytos vertės.

Suvestinė suma, skirta įvairioms žuvininkystės sektoriaus įmonėms per trejus metus neviršija kiekvienai valstybei narei II priede nustatytos vertės.

3. 2 dalyje nurodytos ribos išreiškiamos finansine subsidija. Naudojami bruto skaičiai, t. y., iki tiesioginių mokesčių atskaitymo. Jeigu pagalba teikiama kitokia nei subsidijos forma, pagalbos suma yra bendrasis pagalbos subsidijos ekvivalentas.

Jeigu pagalba išmokama dalimis, jos vertė yra diskontuojama suteikimo metu. Diskontuojant ir apskaičiuojant pagalbos, teikiamos kaip lengvatinė paskola, dydį, naudojamos suteikimo metu galiojusios orientacinės palūkanų normos.

4 straipsnis

Kaupimas ir priežiūra

1. Valstybė narė, teikdama įmonei de minimis pagalbą, informuoja įmonę apie tokios pagalbos pobūdį ir gauna iš jos visą informaciją apie per praėjusių trejų metų laikotarpiu gautą de minimis pagalbą.

Valstybė narė gali suteikti naują de minimis pagalbą tiktai patikrinusi, kad dėl to bendra per trejus metus suteiktos de minimis sumos dydis neviršys 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų ribų.

2. Jeigu valstybė narė įsteigia centrinį de minimis pagalbos registrą atitinkamai žemės ūkiui ir žuvininkystei, kuriame kaupiama išsami informacija apie tos valstybės narės bet kurios institucijos suteiktą de minimis pagalbą, kuriai taikomas šis reglamentas, 1 dalies pirmos pastraipos reikalavimas netaikomas nuo to laiko, kai registras apima trejų metų laikotarpio duomenis.

3. Valstybės narės registruoja ir renka visą informaciją apie šio reglamento taikymą. Dokumentuose nurodoma visa informacija, reikalinga nustatyti, kad visos šiuo reglamentu numatytos sąlygos yra įvykdytos. Įrašai apie individualiai suteiktą de minimis pagalbą saugomi 10 metų nuo pagalbos suteikimo datos, o įrašai apie de minimis pagalbos schemą – 10 metų nuo paskutinės individualios pagalbos pagal tą schemą suteikimo datos.

Komisijai raštu paprašius, atitinkama valstybė narė per 20 darbo dienų arba per ilgesnį prašyme nurodytą laikotarpį pateikia Komisijai visą informaciją, kurią Komisija laiko būtina įvertinti, ar tenkinamos visos šiuo reglamentu nustatytos sąlygos, ir ypač bendra de minimis pagalbos suma, kurią gavo bet kuri įmonė ir atitinkamos valstybės narės žemės ūkio ar žuvininkystės sektorius.

5 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas taikomas iki jo įsigaliojimo suteiktai pagalbai, jeigu ji atitinka visas šio reglamento 1 ir 3 straipsniuose nustatytas sąlygas. Bet kurią šių sąlygų neatitinkančią pagalbą Komisija įvertina, remdamasi atitinkamomis bendrosiomis nuostatomis, gairėmis, komunikatais ir pranešimais.

2. Pagalbos schemoms, kurioms taikomas šis reglamentas, toliau bus galima taikyti jo nuostatas per šešerių mėnesių pritaikymo laikotarpį nuo datos, nurodytos 6 straipsnio antroje pastraipoje.

Per pritaikymo laikotarpį šios schemos galės toliau būti taikomos laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų.

6 straipsnis

Įsigaliojimas ir galiojimo laikas

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 1 d.

Jis galioja iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 6 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys

(1) OL L 142, 1998 5 14, p. 1.

(2) OL C 93, 2004 4 17, p. 9.

(3) OL L 10, 2001 1 13, p. 30.

(4) OL L 160, 1999 6 26, p. 80. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 583/2004 (OL L 91, 2004 3 30, p. 1).

(5) OL C 232, 2000 8 12, p. 19.

(6) OL C 19, 2001 1 20, p. 7.

(7) OL L 337, 1999 12 30, p. 10. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1421/2004 (OL L 260, 2004 8 6, p. 1).

(8) OL L 336, 1994 12 23, p. 22.

(9) Byla C-113/2000 Ispanija/Komisija, [2002] ECR 2002 I-7601, 73 pastraipa.

(10) OL L 17, 2000 1 21, p. 22.

I PRIEDAS

Valstybių narių žemės ūkio sektoriui skirtos suvestinės sumos, numatytos 3 straipsnio 2 dalyje:

(EUR)
BE	22 077 000
DK	27 294 000
DE	133 470 000
EL	34 965 000
ES	106 755 000
FR	195 216 000
IE	17 637 000
IT	130 164 000
LU	789 000
NL	62 232 000
AT	17 253 000
PT	17 832 000
FI	11 928 000
SE	13 689 000
UK	72 357 000
CZ	9 696 000
EE	1 266 000
CY	1 871 100
LV	1 686 000
LT	3 543 000
HU	16 980 000
MT	474 000
PL	44 895 000
SI	3 018 000
SK	4 566 000

II PRIEDAS

Valstybių narių žuvininkystės sektoriui skirtos suvestinės sumos, numatytos 3 straipsnio 2 dalyje:

(EUR)
BE	1 368 900
DK	6 341 400
DE	7 287 000
EL	2 036 370
ES	15 272 100
FR	11 073 300
IE	1 944 000
IT	9 413 400
LU	0
NL	3 548 100
AT	114 000
PT	2 703 300
FI	460 200
SE	1 557 900
UK	12 651 900
CZ	169 200
EE	407 400
CY	123 000
LV	510 300
LT	906 000
HU	144 180
MT	21 000
PL	1 652 100
SI	21 900
SK	86 100

28.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/10

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1861/2004

2004 m. spalio 26 d.

nustatantis persikų ir nektarinų prekybos standartą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 2 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2200/96 I priede persikai ir nektarinai išvardyti tarp produktų, kuriems turi būti patvirtinti prekybos standartai. 1999 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2335/1999, nustatantis persikų ir nektarinų prekybos standartą (2) buvo ne kartą taisytas ir nebeužtikrina teisinio aiškumo. Todėl šis reglamentas turi būti perrašytas. Dėl to, ir siekiant išsaugoti tarptautinių rinkų skaidrumą, reikia atsižvelgti į JT/EEK standartą FFV-26 dėl prekybos persikais ir nektarinais bei jų prekinės kokybės užtikrinimo, kurį rekomenduoja Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Darbo grupė dėl žemės ūkio kokybės standartų (JT/EEK), bei į jos rekomendaciją dėl minimalių nokumo kriterijų, taikomų persikams ir nektarinams.

(2)	Šių standartų taikymas turėtų padėti pašalinti iš rinkos nepatenkinamos kokybės produktus, priderinti produkciją prie vartotojų reikalavimų ir palengvinti sąžininga konkurencija grįstus prekybinius santykius ir taip padėti kelti produkcijos pelningumą.

(3)

Šie standartai taikomi visuose pardavimo etapuose. Produktų gabenimas ilgą atstumą, sandėliavimas tam tikrą laikotarpį arba įvairūs produktus veikiantys procesai gali sukelti produktų gedimą, susijusį su jų biologiniu vystymusi ir polinkiu greičiau gesti. Į minėtą gedimą turi būti atsižvelgiama taikant standartus pardavimo etapuose po išsiuntimo.

(4)	Kadangi „Ekstra“ rūšies produktai turi būti rūšiuojami ir pakuojami ypač rūpestingai, tokiu atveju atsižvelgiama tik į šios rūšies produktų šviežumo ir standumo stoką.

(5)	Kad Bendrijos persikų ir nektarinų rinka nebūtų trikdoma prekybos laikotarpio viduryje, šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti 2005 m. kovo 1 d.

(6)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Šviežių vaisių ir daržovių vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagal KN kodą 0809 30 klasifikuojamų persikų ir nektarinų prekybos standartai yra nustatomi priede.

Šis standartas taikomas visuose pardavimo etapuose, remiantis Reglamente (EB) Nr. 2200/96 nustatyta tvarka.

Tačiau etapuose po išsiuntimo produktai, lyginant su standartų nuostatomis, gali būti šiek tiek mažiau švieži ir mažiau išbrinkę; ne „Ekstra“ rūšies produktai gali turėti šiek tiek gedimo požymių, atsiradusių dėl vaisių vystymosi ar jų polinkio greičiau gesti.

2 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2335/1999 yra panaikinamas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2005 m. kovo 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 26 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys

(1) OL L 297, 1996 11 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 47/2003 (OL L 7, 2003 1 11, p. 64).

(2) OL L 281, 1999 11 4, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 907/2004 (OL L 163, 2004 4 30, p. 50).

PRIEDAS

PERSIKŲ IR NEKTARINŲ STANDARTAS

I. PRODUKTO APIBRĖŽIMAS

Šis standartas taikomas iš Prunus persica Sieb. irZucc. veislės rūšių išaugintiems persikams ir nektarinams (1), kurie tiekiami vartotojams švieži, išskyrus persikus ir nektarinus, kurie yra skirti pramoniniam perdirbimui.

II. NUOSTATOS DĖL KOKYBĖS

Šio standarto tikslas – apibrėžti jau paruoštų ir supakuotų persikų ir nektarinų kokybės reikalavimus.

A. Minimalūs kokybės reikalavimai

Atsižvelgiant į kiekvienai rūšiai taikomas nuostatas ir leistinus nuokrypius nuo standarto, visų rūšių persikai ir nektarinai turi būti:

—	nepažeisti,

—	sveiki; produktai, kurie dėl puvimo ar gedimo yra netinkami vartoti, yra pašalinami,

—	švarūs, be jokių matomų kitos kilmės medžiagų,

—	faktiškai neturintys kenkėjų,

—	faktiškai nepažeisti kenkėjų,

—	be neįprastos išorinės drėgmės,

—	neturintys jokio pašalinio kvapo ir (arba) skonio.

Persikai ir nektarinai turi būti nuskinti kruopščiai.

Persikų ir nektarinų vystymasis ir būklė turi būti tokie, kad vaisiai galėtų:

—	atlaikyti transportavimą ir paruošimą, bei

—	paskyrimo vietą pasiekti patenkinamos būklės.

B. Minimalūs sunokimo reikalavimai

Persikai ir nektarinai turi būti pakankamai išsivystę ir pakankamai sunokę.

Persikai ir nektarinai turi būti tokio išsivystymo ir sunokimo lygio, kuris užtikrintų tolesnę jų brandą, ir vaisiai galėtų pasiekti pakankamo sunokimo lygį. Kad vaisiai atitiktų šį reikalavimą, jų minkštimo refraktometrinis indeksas, matuojamas vaisiaus pusiaujo dalyje minkštimo vidurio take, turi būti didesnis arba lygus 8 ° Brix, o jų standumas turi būti mažesnis nei 6,5 kg (0,5 cm2), matuojant 8 mm skersmens antgaliu dviejuose vaisiaus pusiaujo taškuose.

C. Klasifikacija

Persikai ir nektarinai klasifikuojami į tris toliau apibrėžtas rūšis:

„Ekstra“ rūšis

Šios rūšies persikai ir nektarinai turi būti aukščiausios kokybės. Atsižvelgiant į auginimo rajoną, jie turi būti savo rūšiai būdingos formos, brandos ir spalvos. Jie turi būti be trūkumų, išskyrus nedidelius odelės paviršiaus pažeidimus, jei tik jie neturi įtakos bendrai produkcijos išvaizdai, kokybei, išsilaikymui ir pateikimui pakuotėje.

ii)

I rūšis

Šios rūšies persikai ir nektarinai turi būti geros kokybės. Atsižvelgiant į auginimo regioną, jie turi turėti savo rūšiai būdingus požymius. Tačiau leidžiami nedideli formos, išsivystymo ir spalvos defektai.

Minkštimas turi būti visiškai sveikas.

Persikai ir nektarinai, skilę toje vietoje, kur vaiskotis jungiasi su vaisiumi, yra netinkami.

Tačiau nedideli odelės defektai yra leidžiami, jeigu jie neturi įtakos bendrai produkto išvaizdai, jo kokybei, išsilaikymui ir pateikimui pakuotėje, ir neviršija šių parametrų:

—	1 cm ilgio, jei tai pailgos formos pažeidimai,

—	0,5 cm2 bendro ploto, jei tai bet kurie kiti pažeidimai.

iii)

II rūšis

Šiai rūšiai priskiriami persikai ir nektarinai, kurie netinka aukštesnėms rūšims, bet atitinka anksčiau išvardytus minimalius reikalavimus.

Vaisiaus minkštimas turi būti be rimtų pažeidimų. Be tovaisiai, skilę toje vietoje, kur vaiskotis jungiasi su vaisiumi, yra tinkami tik jei neviršija leistinų kokybės nuokrypių.

Persikų ir nektarinų odelė gali būti pažeista, jeigu vaisiai išsaugo pagrindines kokybės, išsilaikymo ir išvaizdos savybes, ir pažeidimai neviršija šių parametrų:

—	2 cm ilgio, jei tai pailgos formos pažeidimai,

—	1,5 cm2 bendro ploto, jei tai kiti pažeidimai.

III. NUOSTATOS DĖL RŪŠIAVIMO PAGAL DYDĮ

Dydis nustatomas pagal:

—	vaisiaus apimtį arba

—	didžiausią skersmenį per pusiaują.

Persikai ir nektarinai rūšiuojami pagal tokią skalę:

Skersmuo	Rūšis pagal dydį (kodas)	Apimtis
90 mm ir daugiau	AAAA	28 cm ir daugiau
80 mm ir daugiau, bet mažiau nei 90 mm	AAA	25 cm ir daugiau, bet mažiau nei 28 cm
73 mm ir daugiau, bet mažiau nei 80 mm	AA	23 cm ir daugiau, bet mažiau nei 25 cm
67 mm ir daugiau, bet mažiau nei 73 mm	A	21 cm ir daugiau, bet mažiau nei 23 cm
61 mm ir daugiau, bet mažiau nei 67 mm	B	19 cm ir daugiau, bet mažiau nei 21 cm
56 mm ir daugiau, bet mažiau nei 61 mm	C	17,5 cm ir daugiau, bet mažiau nei 19 cm
51 mm ir daugiau, bet mažiau nei 56 mm	D	16 cm ir daugiau, bet mažiau nei 17,5 cm

Mažiausias „Ekstra“ rūšiai leistinas dydis 17,5 cm (apimtis) ir 56 mm (skersmuo).

D dydis (51 mm ir didesnis, bet mažesnis nei 56 mm skersmuo ir 16 cm ir daugiau, bet mažesnė nei 17,5 cm apimtis) draudžiamas nuo liepos 1 d. iki spalio 31 d.

Rūšiavimas pagal dydį privalomas visoms rūšims.

IV. NUOSTATOS DĖL LEISTINŲ NUOKRYPIŲ

Leistini kokybės ir dydžio nuokrypiai kiekvienoje pakuotėje leidžiami tiems produktams, kurie neatitinka nurodytos rūšies reikalavimų.

A. Leistini kokybės nuokrypiai

i)	„Ekstra“ rūšis 5 % persikų ar nektarinų kiekio ar svorio, neatitinkantys rūšies reikalavimų, tačiau atitinkantys I rūšies reikalavimus arba išimtiniais atvejais su tai rūšiai leistinais nuokrypiais.

ii)	I rūšis 10 % persikų ar nektarinų kiekio ar svorio, neatitinkantys rūšies reikalavimų, tačiau atitinkantys II rūšies reikalavimus arba išimtiniais atvejais su tai rūšiai leistinais nuokrypiais.

iii)	II rūšis 10 % persikų ar nektarinų kiekio ar svorio, neatitinkantys nei rūšies, nei minimalių reikalavimų, išskyrus puvimo pažeistus, smarkiai sudaužytus ar kaip nors kitaip pažeistus ir dėl to netinkamus vartoti vaisius.

B. Leistini dydžio nuokrypiai

Visoms rūšims 10 % persikų ar nektarinų kiekio ar svorio, neatitinkantys ant pakuotės nurodyto dydžio, jei tas neatitikimas yra iki 1 cm daugiau ar mažiau už ant pakuotės nurodytą apimtį arba iki 3 mm daugiau ar mažiau už ant pakuotės nurodytą skersmenį. Tačiau mažiausio dydžio vaisiams šis leistinas nuokrypis taikomas tik tiems persikams arba nektarinams, kurie nėra daugiau nei 6 mm (apimtis) ar daugiau nei 2 mm (skersmuo) mažesni už nurodytą mažiausią dydį.

V. NUOSTATOS DĖL PATEIKIMO

A. Vienodumas

Kiekvienos pakuotės turinys turi būti vienodas, pakuotėje turi būti tik tos pačios kilmės, veislės, kokybės, nokumo ir dydžio persikai ir nektarinai, o „Ekstra“ rūšies vaisiai dar turi būti ir vienodos spalvos.

Visas pakuotės turinys turi būti toks pat kaip ir pakuotės turinio matomoji dalis.

Nukrypstant nuo ankstesnių šio punkto nuostatų, šiame reglamente nurodyti produktai ne didesnėse nei trijų kilogramų grynojo svorio pardavimo pakuotėse gali būti sumaišyti su skirtingų veislių vaisiais ir daržovėmis Komisijos reglamento (EB) Nr. 48/2003 nustatyta tvarka (2).

B. Įpakavimas

Persikai ir nektarinai turi būti supakuoti taip, kad produktai būtų tinkamai apsaugoti.

Pakuotės viduje naudojamos medžiagos turi būti naujos, švarios ir tokios kokybės, kad nepadarytų produktams jokios vidinės ar išorinės žalos. Leidžiama naudoti medžiagas, ypač popierių ar lipdukus su prekinėmis specifikacijomis, jeigu spausdinama arba klijuojama netoksišku rašalu ar klijais.

Atskirai ant kiekvieno produkto klijuojamos etiketės turi būti tokios, kad jas nuėmus neliktų matomų klijų pėdsakų nei odelės paviršiaus pažeidimų.

Pakuotėse neturi būti jokių pašalinės kilmės medžiagų.

C. Pateikimas

Persikai ir nektarinai gali būti pateikiami:

—	mažomis pakuotėmis,

—	jeigu tai „Ekstra“ rūšis – vienu sluoksniu; kiekvienas šios klasės produktas turi būti atskirtas nuo kitų.

I ir II rūšys:

—	vienu arba dviem sluoksniais, arba

—	ne daugiau kaip keturiais sluoksniais, jeigu vaisiai sudėti į standžias kišenes, išdėstytas taip, kad negulėtų ant apačioje esančio vaisių sluoksnio.

VI. NUOSTATOS DĖL ŽENKLINIMO

Ant kiekvienos pakuotės toje pačioje pusėje įskaitomomis, neištrinamomis ir iš išorės matomomis raidėmis turi būti nurodyti šie duomenys:

A. Tapatumas

Pakuotojo ir (arba) siuntėjo pavadinimas ir adresas.

Šią informaciją galima pakeisti:

—	ant visų pakuočių, išskyrus pirmines pakuotes – pakuotojui ir (arba) siuntėjui oficialiai suteiktu ar patvirtintu kodu, su nuoroda „pakuotojas ir (arba) siuntėjas“ arba atitinkamu trumpiniu,

—

tik ant pirminės pakuotės – pardavėjo, įsisteigusio Bendrijos teritorijoje, pavadinimu ir adresu, su nuoroda „supakuota…užsakymu“ arba ją atitinkančiu sakiniu. Tokiu atveju etiketėje taip pat turi būti nurodytas pakuotojo ir (arba) siuntėjo kodas. Pardavėjas kontrolės institucijoms turi suteikti visą joms reikalingą informaciją apie šio kodo reikšmę.

B. Produkcijos tipas

—	„persikai“ arba „nektarinai“, jeigu turinys iš išorės nematomas,

—	minkštimo spalva,

—	veislės pavadinimas (neprivaloma).

C. Produkto kilmė

Kilmės šalis ir pasirinktinai auginimo rajonas arba nacionalinis, regioninis ar vietinis vietovardis.

D. Komercinės specifikacijos

—

rūšis,

—	dydis, nurodant mažiausią ir didžiausią skersmenį arba apimtį arba dydžio kodą pagal III skirsnyje pateiktas „Nuostatas dėl rūšiavimo pagal dydį“,

—	vienetų skaičius (neprivaloma),

—	mažiausias cukringumas, išmatuotas refraktometru ir išreikštas Brix laipsniais (neprivaloma),

—	didžiausias standumas, išmatuotas penetrometru ir išreikštas kg/0,5 cm2 (neprivaloma).

E. Oficiali kontrolės žyma (neprivaloma)

Pirmojoje pastraipoje nustatytos informacijos nurodyti ant pakuočių nėra privaloma, jeigu šiose yra iš išorės matomos pardavimo pakuotės, ir jei ant kiekvienos jų ši informacija yra nurodyta. Tokios pakuotės neturi būti pažymėtos jokia suklaidinti galinčia informacija. Kai pakuotės pateikiamos ant padėklų, ši informacija turi būti matomai pritvirtinta mažiausiai ant dviejų padėklo pusių.

(1) Čia aprašomi produktai yra visos Prunus persica Sieb. ir Zucc. atmainos: persikai ir nektarinai bei giminingi vaisiai (brunonai ir pavie grupės veislės), su atsiskiriančiu ar neatsiskiriančiu kauliuku, lygia ar pūkuota odele.

(2) OL L 7, 2003 1 11, p. 65.

28.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/17

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1862/2004

2004 m. spalio 26 d.

nustatantis arbūzams taikomą prekybos standartą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių sektoriaus rinkų organizavimo (1), ir ypač į jo 2 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Arbūzai yra nurodyti kartu su kitais Reglamento (EB) Nr. 2200/96 I priede išvardytais produktais, kuriems turi būti patvirtinti prekybos standartai. 1997 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1093/97, nustatantis arbūzams taikomas prekybos normas (2), buvo ne kartą taisytas. Todėl, siekiant aiškumo, būtina anuliuoti šį reglamentą ir nuo 2005 m. sausio 1 d. pakeisti jį nauju reglamentu.

(2)

Tuo tikslu, ir siekiant išsaugoti skaidrumą tarptautinėse rinkose, reikėtų atsižvelgti į JT/EEK standartą FFV-37 dėl prekybos arbūzais ir jų kokybės kontrolės, kurį taikyti rekomenduoja Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT/EEK) Darbo grupė dėl žemės ūkio produktų kokybės standartų, ir į naujausius jo pakeitimus.

(3)	Šių naujų standartų taikymas turėtų pašalinti iš rinkos nepatenkinamos kokybės produktus, orientuoti gamybą taip, kad produktai atitiktų vartotojų reikalavimus, ir palengvinti prekybinius santykius sąžiningos konkurencijos pagrindu, kartu padidinant gamybos pelningumą.

(4)

Šie standartai taikomi visuose pardavimo etapuose. Produktų gabenimas tolimą atstumą, sandėliavimas tam tikrą laiką ar įvairūs su produktais susiję procesai gali sukelti produktų gedimą, susijusį su jų biologiniu vystymusi arba jų polinkiu greičiau gesti. Į minėtą gedimą turi būti atsižvelgiama taikant standartus pardavimo etapuose po išsiuntimo.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Šviežių vaisių ir daržovių vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

KN 0807 11 pozicijoje klasifikuojamų arbūzų prekybos standartai nustatomi priede.

Standartas taikomas visuose pardavimo etapuose, remiantis Reglamente (EB) Nr. 2200/96 nustatyta tvarka.

Tačiau etapuose po išsiuntimo produktai, lyginant su standartų nuostatomis, gali:

a)	būti šiek tiek ne tokie švieži ir mažiau išbrinkę;

b)	turėti šiek tiek gedimo požymių dėl jų vystymosi ar polinkio greičiau gesti.

2 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1093/97 yra panaikinamas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 26 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys

(1) OL L 297, 1996 11 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 47/2003 (OL L 7, 2003 1 11, p. 64).

(2) OL L 158, 1997 6 17, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 907/2004 (OL L 163, 2004 4 30, p. 50).

PRIEDAS

STANDARTAS ARBŪZAMS

I. PRODUKTO APIBRĖŽIMAS

Šis standartas taikomas iš Citrullus lanatus (Thunb.) Matsum. ir Nakai veislės rūšių išaugintiems arbūzams, kurie tiekiami vartotojams švieži, išskyrus arbūzus, skirtus pramoniniam perdirbimui.

II. NUOSTATOS DĖL KOKYBĖS

Šio standarto tikslas – apibrėžti jau paruoštų ir supakuotų arbūzų kokybės reikalavimus.

A. Minimalūs kokybės reikalavimai

Atsižvelgiant į specialias kiekvienos klasės nuostatas ir leistinus nuokrypius nuo normos, visų rūšių arbūzai turi būti:

—	nepažeisti,

—	sveiki; produktai, kurie dėl puvimo arba gedimo yra netinkami vartoti, yra pašalinami,

—	švarūs, be jokių matomų kitos kilmės medžiagų,

—	faktiškai neturintys kenkėjų,

—	faktiškai nesužaloti kenkėjų,

—	tvirti ir pakankamai prinokę; minkštimo spalva ir skonis turi būti kaip pakankamai sunokusio vaisiaus,

—

netrūkę,

—	be neįprastos išorinės drėgmės,

—	neturintys jokio pašalinio kvapo ir (arba) skonio.

Arbūzai turi būti pakankamai išsivystę ir tokios būklės, kad galėtų:

—	atlaikyti transportavimą ir paruošimą, bei

—	paskyrimo vietą pasiektų patenkinamos būklės.

B. Minimalūs sunokimo reikalavimai

Arbūzai turi būti pakankamai išsivystę ir atrodyti pakankamai sunokę. Minkštimo refraktometrinis indeksas, matuojamas vaisiaus pusiaujo dalyje minkštimo vidurio taške, turi būti didesnis arba lygus 8° Brix.

C. Klasifikacija

Arbūzai rūšiuojami į dvi žemiau apibūdintas rūšis:

I rūšis

Šios rūšies arbūzai turi būti geros kokybės. Jie turi turėti tai veislei būdingas savybes.

Tačiau gali būti leistini šie nežymūs trūkumai, jeigu jie nekenkia bendrai produkto išvaizdai, jo kokybei, išsilaikymo savybėms ir pateikimui pakuotėje:

—	nedideli formos trūkumai,

—	nežymus žievės spalvos defektas; šviesi arbūzo žievės spalva toje vietoje, kur vaisius augdamas lietėsi su žeme, nėra laikoma defektu,

—	nežymūs užgiję paviršiniai įskilimai,

—	nežymūs žievės paviršiaus trūkumai, atsiradę dėl trinties ar kraunant; bendras pakitusios dalies plotas negali būti didesnis nei šešioliktoji vaisiaus dalis.

Arbūzo vaiskotis negali būti ilgesnis nei 5 cm.

ii)

II rūšis

Šiai rūšiai priskiriami arbūzai, kurie negali būti priskirti I rūšiai, bet atitinka minimalius aukščiau nurodytus reikalavimus.

Jie gali turėti šiuos trūkumus, jeigu išlaikomos pagrindinės kokybės, laikymosi ir pateikimo savybės:

—	formos trūkumai,

—	nežymūs užgiję paviršiniai įskilimai,

—	žievės spalvos defektai; šviesi arbūzo žievės spalva toje vietoje, kur vaisius augdamas lietėsi su žeme, nėra laikoma žievės spalvos defektu,

—	nedideli sumušimai,

—	nežymūs žievės paviršiaus trūkumai, atsiradę dėl trinties ar kraunant arba dėl parazitų ar ligų; bendras pakitusios dalies plotas negali būti didesnis nei aštuntoji vaisiaus dalis.

III. RŪŠIAVIMO PAGAL DYDĮ NUOSTATOS

Dydis nustatomas pagal vieneto svorį. Mažiausias leistinas svoris yra 1 kg.

Pateikiant pakuotėje, svorio skirtumas tarp lengviausio vaisiaus ir sunkiausio vaisiaus toje pačioje pakuotėje negali būti didesnis nei 2 kg (arba 3,5 kg jeigu lengviausias vaisius sveria 6 ir daugiau kilogramų).

Šis vienodo svorio reikalavimas netaikomas tuo atveju, jei arbūzai pateikiami nepakuoti.

IV. NUOSTATOS DĖL LEISTINŲ NUOKRYPIŲ

Leistini kokybės ir dydžio nuokrypiai kiekvienoje pakuotėje ar kiekvienoje siuntoje leidžiami nepakuotai produkcijai, kuri neatitinka nurodytos rūšies reikalavimų.

A. Leistini kokybės nuokrypiai

i)	I rūšis 10 % nuo viso arbūzų svorio ar kiekio, neatitinkančių šios rūšies reikalavimų, tačiau atitinkančių II rūšies reikalavimus arba išimtinais atvejais atitinkantys tos rūšies leistinus nuokrypius.

ii)	II rūšis 10 % viso arbūzų svorio ar kiekio, neatitinkančių nei šios rūšies nei minimalių reikalavimų, išskyrus puvinio paveiktus ar kitaip pažeistus ir dėl to nebetinkamus vartoti vaisius.

B. Leistini dydžio nuokrypiai

Visoms rūšims: 10 % viso arbūzų svorio ar kiekio, neatitinkančių nurodyto dydžio, tačiau patenkančių į leistino 1 kg nukrypimo į vieną ar į kitą pusę nuo nustatyto dydžio skalę.

Tačiau šie leistini nuokrypiai jokiu būdu negali būti taikomi lengvesniems nei 800 gr. arbūzams.

V. PATEIKIMO NUOSTATOS

A. Vienodumas

Kiekviena pakuotė, arba siunta, jei vaisiai pateikiami nepakuoti, turi būti vienalytė ir sudaryta tik iš tos pačios kilmės, rūšies ir kokybės arbūzų.

Matomoji pakuotės, arba siuntos, jei vaisiai pateikiami nepakuoti, turinio dalis turi atspindėti visą turinį.

Be to, I rūšies arbūzų turi būti vienoda forma ir žievės spalva.

Nukrypstant nuo ankstesnių šio punkto nuostatų, šiame reglamente nurodyti produktai ne didesnėse nei 3 kg grynojo svorio pardavimo pakuotėse gali būti sumaišyti su kitų veislių vaisiais ar daržovėmis, Komisijos reglamento (EB) Nr. 48/2003 nustatyta tvarka (1).

B. Pakuotė

Arbūzai turi būti supakuoti taip, kad produkcija būtų tinkamai apsaugota.

Pakuotės viduje naudojamos medžiagos turi būti naujos, švarios ir tokios kokybės, kad nepadarytų jokios vidinės ar išorinės žalos produkcijai. Leidžiama naudoti medžiagas, ypač popierių ar antspaudus su prekinėmis specifikacijomis, jeigu spausdinama ar ženklinama netoksišku rašalu ar klijais.

Atskirai ant kiekvieno produkto klijuojamos etiketės privalo būti tokios, kad jas nuėmus neliktų matomų klijų pėdsakų nei žievės paviršiaus pažeidimų.

Pakuotėse arba siuntose, jei produkcija pateikiama nepakuota, neturi būti jokių pašalinės kilmės medžiagų.

Nesupakuoti vežami arbūzai turi būti izoliuoti nuo transporto priemonės grindų ir bortų tinkamomis apsauginėmis priemonėmis, kurios turi būti naujos ir švarios ir neturi suteikti vaisiams jokio neįprasto skonio ar kvapo.

C. Pateikimas

Arbūzai gali būti pateikiami:

—	supakuoti, taip pat ir didelės talpos dėžėse,

—	palaidi (pakraunami tiesiai į transporto priemonę).

VI. ŽENKLINIMO NUOSTATOS

Ant kiekvienos pakuotės vienoje pusėje įskaitomomis ir nenuplaunamomis bei iš išorės matomomis raidėmis turi būti pažymėta ši informacija.

Pirmojoje pastraipoje nurodytos informacijos žymėti ant pakuočių nebūtina, jei šiose yra iš išorės matomos pardavimo pakuotės ir ant kiekvienos jų šie duomenys yra pateikti. Tokios pakuotės neturi būti pažymėtos jokia suklaidinti galinčia informacija. Kai pakuotės pateikiamos ant padėklų, ši informacija turi būti nurodyta kortelėje, kuri turi būti matomai pritvirtinta bent ant dviejų padėklo pusių.

Arbūzams, kurie vežami nepakuoti (pakrauti tiesiai į transporto priemonę), ši informacija privalo būti nurodyta prekes lydinčiame dokumente, matomai pritvirtintame transporto priemonės viduje.

Šiuo atveju pateikiant informaciją, nebūtina nurodyti duomenų apie prekės dydį.

A. Tapatumas

Pakuotojo ir (arba) siuntėjo pavadinimas ir adresas.

Šią informaciją gali pakeisti:

—	ant visų pakuočių, išskyrus pirmines pakuotes – pakuotojui ir (arba) siuntėjui oficialiai suteiktu ar patvirtintu kodu, su nuoroda „pakuotojas ir (arba) siuntėjas“ ar atitinkamu trumpiniu,

—

tik ant pirminės pakuotės – pardavėjo, įsisteigusio Bendrijos teritorijoje, pavadinimas ir adresas, su nuoroda „supakuota … užsakymu“ arba ją atitinkančiu sakiniu. Tokiu atveju etiketėje taip pat turi būti nurodytas pakuotojo ir (arba) siuntėjo identifikavimo kodas. Pardavėjas kontrolės institucijoms turi suteikti visą jų manymu reikalingą informaciją apie šio kodo reikšmę.

B. Produkto tipas

—	„arbūzai“, jei turinys iš išorės nematomas,

—	veislės pavadinimas (nebūtinas),

—	minkštimo spalva, jei ji ne raudona,

—	„besėkliai“, jei taip yra (2).

C. Produkto kilmė

—	Kilmės šalis ir pasirinktinai rajonas, kuriame produktai išauginti, arba nacionalinis, regioninis ar vietinis vietovardis.

D. Komercinės specifikacijos

—

rūšis,

—	dydis (jei rūšiuojama pagal dydį), nurodant mažiausią ir didžiausią svorį,

—	vienetų skaičius (nebūtinas),

—	grynasis svoris (nebūtinas).

E. Oficiali kontrolės žyma (neprivaloma)

(1) OL L 7, 2003 1 11, p. 65.

(2) Besėkliai arbūzai gali turėti neišsivysčiusių sėklų ir keletą subrendusių sėklų.

28.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/23

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1863/2004

2004 m. spalio 26 d.

nustatantis dirbtinai auginamų pievagrybių prekybos standartus

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo (1), ypač į jo 2 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Dirbtinai auginami pievagrybiai priklauso produktams, kuriems turi būti taikomi prekybos standartai, pateikiami Reglamento (EB) 2200/96 I priede. 2002 m. birželio 7 d. Komisijos reglamentas Nr. 982/2002, nustatantis dirbtinai auginamų pievagrybių prekybos standartus (2), buvo daug kartų iš dalies keičiamas. Siekiant aiškumo reikia panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 982/2002 ir pakeisti jį nauju reglamentu.

(2)

Kad būtų pasiektas šis tikslas ir išsaugotas tarptautinių rinkų skaidrumas, reikia atsižvelgti į Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) Žemės ūkio produktų kokybės standartų darbo grupės rekomenduojamą JT EEK standartą FFV-24 dėl dirbtinai auginamų pievagrybių (Agaricus) prekybos ir komercinės kokybės kontrolės.

(3)	Naujų standartų taikymas turėtų padėti pašalinti iš rinkos nepatenkinamos kokybės produktus, priderinti produkciją prie vartotojų reikalavimų bei palengvinti sąžininga konkurencija pagrįstus prekybinius santykius ir taip padėti kelti gamybos pelningumą.

(4)

Standartai taikomi visiems prekybos etapams. Vežimas ilgus atstumus, sandėliavimas tam tikrą laiką ir kiti įvairūs produktus veikiantys procesai gali sukelti tam tikrus pokyčius dėl produktų biologinio vystymosi arba dėl to, kad jie santykinai greitai genda. Į tokį vaisių gedimą reikia atsižvelgti prekybos etapuose po išsiuntimo taikant atitinkamus standartus.

(5)	„Ekstra“ klasės produktai turi būti ypač atidžiai rūšiuojami ir pakuojami, todėl šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį tik į tai, ar jie yra švieži ir nepabrinkę.

(6)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Šviežių vaisių ir daržovių vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dirbtinai auginamų pievagrybių, klasifikuojamų KN kodu 0709 51 00, prekybos standartas nustatomas priede.

Šis standartas taikomas visais prekybos etapais, vadovaujantis Reglamente (EB) Nr. 2200/96 numatytomis sąlygomis.

Tačiau išsiųsti produktai, palyginti su standarto reikalavimais, tolesniais etapais gali būti:

a)	ne tokie švieži ir truputį pabrinkę;

b)	produktų, priklausančių kitai nei „Ekstra“ klasei, kokybė dėl jų vystymosi ir gedimą spartinančių savybių gali būti nežymiai pablogėjusi.

2 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 982/2002 panaikinamas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 26 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys

(1) OL L 297, 1996 11 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 47/2003 (OL L 7, 2003 1 11, p. 64).

(2) OL L 150, 2002 6 8 p. 45. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 907/2004 (OL L 163, 2004 4 30, p. 50).

PRIEDAS

DIRBTINAI AUGINAMŲ PIEVAGRYBIŲ (Agaricus) STANDARTAS

I. PRODUKTO APIBRĖŽIMAS

Šis standartas taikomas Agaricus (sin. Psalliota) genties auginamų padermių vaisiakūniams, kurie vartotojams tiekiami švieži, neskaitant pievagrybių pramoniniam perdirbimui.

Pievagrybiai klasifikuojami šiais prekybai skirtais tipais, kurie pirmiausia skirstomi į dvi grupes:

—	nenupjautus pievagrybius, kurių koto apačia nenupjauta,

—	nupjautus pievagrybius, kurių koto apačia nupjauta.

Abiejose grupėse skiriamos vystymosi stadijos eilės tvarka:

—	uždari pievagrybiai (arba lygiareikšmis pavadinimas), t. y. grybai su visiškai uždara kepurėle,

—	pievagrybiai su šydu, kurių kepurėlę su kotu dengia šydas,

—	atviri pievagrybiai, t. y. pievagrybiai su atvira kepurėle (kepurėlė atvira arba lėkšta; kepurėlės kraštai turi būti kiek nulinkę žemyn),

—	lėkšti pievagrybiai, t. y. visiškai atviri pievagrybiai (bet kepurėlės kraštai nėra įgavę nei pernelyg aiškaus dubenėlio pavidalo, nei pernelyg išlinkę į viršų).

Toliau pievagrybiai klasifikuojami į dvi grupes pagal spalvą:

—

„balti“,

—	„rudi“ arba „kaštoniniai“.

II. NUOSTATOS DĖL KOKYBĖS

Standarto tikslas yra apibrėžti pievagrybių kokybės reikalavimus po paruošimo ir pakavimo.

A. Minimalūs reikalavimai

Visų klasių pievagrybiai, laikantis kiekvienai klasei taikomų specialių nuostatų ir leistinų nuokrypių, turi būti:

—	sveiki; nupjautų pievagrybių pjūvis turi būti švarus,

—	nesugedę; puvimo ar gedimo paveikta arba smarkiai parudavusiais kotais ir dėl to vartoti netinkama produkcija neleistina,

—	švarūs; faktiškai neturintys jokių pastebimų pašalinių medžiagų, išskyrus auginimo terpę,

—	šviežiai atrodantys; atkreipiant dėmesį į atitinkamos veislės arba komerciniam tipui būdingą lakštelių spalvą,

—	faktiškai neturintys kenkėjų,

—	faktiškai nesužaloti kenkėjų,

—	neturintys normos ribas peržengiančios išorinės drėgmės,

—	neturintys jokio pašalinio kvapo ir (arba) skonio.

Pievagrybių brandos stadija ir būklė turi būti tokie, kad jie galėtų:

—	ištverti transportavimą bei paruošimą, ir

—	būti pristatyti į paskyrimo vietą patenkinamos būklės.

B. Klasifikacija

Pievagrybiai skirstomi į tris toliau apibrėžtas klases:

„Ekstra“ klasė

Šios klasės pievagrybiai turi būti aukščiausios kokybės. Jų forma, išvaizda, išsivystymas ir spalva turi būti būdingi prekybiniam tipui. Jie turi būti taisyklingos formos.

Jie negali turėti defektų, išskyrus labai nežymius išorinius defektus, jeigu jie nekenkia bendrai produkcijos išvaizdai, jos kokybei, išsilaikymui ir išvaizdai pakuotėje.

Nupjautų pievagrybių pjūvis turi būti maždaug statmenas išilginės ašies atžvilgiu.

Jie turi būti faktiškai be auginimo terpės, tačiau nenupjautų pievagrybių koto apačioje gali būti auginimo terpės likučių.

ii)

I klasė

Šios klasės pievagrybiai turi būti geros kokybės. Jų forma, išvaizda, išsivystymas ir spalva turi būti būdingi prekybai skirtam tipui.

Tačiau gali būti leistini šie nežymūs defektai, jeigu jie nekenkia bendrai produkcijos išvaizdai, jos kokybei, išsilaikymui ir išvaizdai pakuotėje:

—	nežymūs formos defektai,

—	nežymūs spalvos defektai,

—	nežymūs paviršiaus sumušimai,

—	nežymūs auginimo terpės pėdsakai, tačiau nenupjautų pievagrybių koto apačioje gali būti šiek tiek auginimo terpės.

Nupjautų pievagrybių pjūvis turi būti maždaug statmenas išilginės ašies atžvilgiu.

iii)

II klasė

Šiai klasei priklauso pievagrybiai, kurie negali būti priskirti prie aukštesnių klasių, tačiau atitinka pirmiau išvardytus minimalius reikalavimus.

Gali būti leistini šie defektai, jeigu pievagrybiai išlaiko savo pagrindines savybes, susijusias su kokybe, išsilaikymu bei išvaizda:

—	formos defektai,

—	spalvos defektai,

—	nežymūs sumušimai,

—	nežymus koto sugedimas,

—	nežymi koto vidinė drėgmė,

—	spalvą praradę odelės,

—	tuščiaviduriai kotai,

—	auginimo terpės pėdsakai, tačiau nenupjautų pievagrybių koto apačioje gali būti šiek tiek auginimo terpės.

III. NUOSTATOS DĖL RŪŠIAVIMO PAGAL DYDĮ

Dydis nustatomas pagal didžiausią kepurėlės skersmenį ir koto ilgį remiantis šiomis specifikacijomis.

Mažiausias dydis

Uždarų kepurėlių, pievagrybių su šydu ir atvirų pievagrybių kepurėlių skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 15 mm, o lėkštų pievagrybių – ne mažesnis kaip 20 mm.

Koto ilgis

Koto ilgis matuojamas:

—	atvirų ir lėkštų pievagrybių – nuo lakštelių kepurėlės apačioje,

—	uždarų ir šydą turinčių pievagrybių – nuo šydo.

„Ekstra“ klasės pievagrybius privalu rūšiuoti pagal dydį pagal toliau pateikiamą lentelę, o I ir II klasių pievagrybiai turi atitikti nurodytas dydžių ribas, jeigu jie apibūdinami sąvokomis „maži“, „vidutiniai“ arba „dideli“:

Uždari, šydą turintys ir atviri pievagrybiai
Kepurėlės skersmuo		Didžiausias koto ilgis
Dydis	Dydžio ribos	Nupjauti pievagrybiai	Nenupjauti pievagrybiai
Maži	15–45 mm	1/2 kepurėlės skersmens	2/3 kepurėlės skersmens
Vidutiuiai	30–65 mm
Dideli	50 mm ir daugiau

Lėkšti pievagrybiai
Kepurėlės skersmuo		Didžiausias koto ilgis
Dydis	Dydžio ribos	Nupjauti pievagrybiai	Nenupjauti pievagrybiai
Maži	20–55 mm	2/3 kepurėlės skersmens
Dideli	50 mm ir daugiau

IV. NUOSTATOS DĖL LEISTINŲ NUOKRYPIŲ

Nurodytos klasės reikalavimų neatitinkančiai produkcijai kiekvienoje siuntoje leidžiami nustatytų ribų kokybės ir dydžio nuokrypiai.

A. Leistini kokybės nuokrypiai

i)	„Ekstra“ klasė 5 % pievagrybių skaičiaus ar svorio, neatitinkantys klasės reikalavimų, tačiau atitinkantys I klasės reikalavimus arba išimtiniais atvejais atitinkantys tos klasės leistinus nuokrypius.

ii)	I klasė 10 % pievagrybių skaičiaus ar svorio, neatitinkančių klasės reikalavimų, tačiau atitinkančių II klasės reikalavimus arba išimtiniais atvejais atitinkančių tos klasės leistinus nuokrypius.

iii)	II klasė 10 % pievagrybių skaičiaus ar svorio be kotų ir 10 % pievagrybių skaičiaus ar svorio, neatitinkančių nei klasės, nei minimalių reikalavimų dėl kitų priežasčių, išskyrus puvimo ar kitokio gedimo paveiktą produkciją, dėl ko ji netinkama vartojimui.

B. Specifiniai leistini vystymosi stadijos nuokrypiai.

i)	„Ekstra“ klasė Ankstesniosios ir vėlesniosios vystymosi stadijų grybai gali sudaryti iš viso 5 % pievagrybių skaičiaus ar svorio.

ii)	I klasė Ankstesniosios ir vėlesniosios vystymosi stadijų grybai gali sudaryti iš viso 10 % pievagrybių skaičiaus ar svorio.

iii)	II klasė Kiekvienoje siuntoje gali būti įvairių vystymosi stadijų pievagrybių. Tačiau jeigu nurodoma vystymosi stadija, ankstesniosios ir vėlesniosios vystymosi stadijų grybai gali sudaryti iš viso ne daugiau kaip 25 % pievagrybių skaičiaus ar svorio.

C. Leistini dydžio nuokrypiai

Visoms klasėms: 10 % pievagrybių, neatitinkančių nurodytų dydžių, skaičiaus ar svorio.

V. NUOSTATOS DĖL PATEIKIMO

A. Vienodumas

Kiekvienos siuntos turinys turi būti vienodas, joje turi būti tik tos pačios kilmės, prekybai skirto tipo, vystymosi stadijos (atsižvelgiant į pirmiau pateiktas IV straipsnio B punkto nuostatas), kokybės ir dydžio (jeigu dydis nurodomas) pievagrybiai.

Pardavimui skirtose pakuotėse, kurių grynasis svoris neviršija 1 kilogramo, grybai gali būti skirtingų spalvų, jeigu jie yra vienodos kokybės, vystymosi stadijos bei dydžio (jeigu dydis nurodomas) ir jeigu skirtingų spalvų grybai yra tos pačios kilmės.

Visas siuntos turinys turi būti toks pat kaip ir siuntos turinio matomoji dalis.

Nukrypstant nuo šiame punkte pirmiau minėtų nuostatų, produktai, kuriems taikomas šis reglamentas gali būti maišomi su įvairių rūšių vaisiais ir daržovėmis pardavimui skirtose pakuotėse neviršijančiose trijų kilogramų grynojo svorio, laikantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 48/2003 (1) numatytų sąlygų.

B. Įpakavimas

Pievagrybiai turi būti pakuojami taip, kad produkcija būtų tinkamai apsaugota.

Siuntos viduje naudojamos medžiagos turi būti naujos, švarios ir tokios kokybės, kad būtų išvengta bet kokios išorinės ar vidinės žalos produkcijai. Naudoti medžiagas, visų pirma popierių arba ženklus su prekinėmis specifikacijomis, galima tik tada, kai spausdinimas ar etikečių klijavimas atliekamas netoksišku rašalu arba klijais.

Etiketės lipdomos ant kiekvieno produkto turi būti tokios, kad jas nuėmus neliktų nei matomų klijų žymių, nei epidermio defektų.

Siuntose turi nebūti jokių pašalinių medžiagų, įskaitant auginimo terpės perteklių.

VI. ŽENKLINIMO NUOSTATOS

Ant kiekvienos siuntos vienoje pusėje įskaitomomis, neištrinamomis ir iš išorės matomomis raidėmis turi būti šios nuorodos:

A. Tapatumas

Pakuotojo ir (arba) siuntėjo pavadinimas ir adresas

Ši nuoroda gali būti pakeista:

—	bet kokioms pakuotėms, išskyrus fasuotes, oficialiai suteiktu arba patvirtintu kodu esančiu prieš nuorodą „pakuotojas ir (arba) siuntėjas“ arba atitinkamą sutrumpinimą;

—

tik fasuotėms, Bendrijos teritorijoje įsikūrusio pardavėjo, pavadinimu ir adresu su nuoroda kokiu tikslu produkcija supakuota ar atitinkama nuoroda. Šiuo atveju, etiketėje turi taip pat būti pažymėtas pakuotojo ir (arba) siuntėjo kodas. Pirkėjas pateikia visą kontrolės tarnybų reikalaujamą informaciją apie šio kodo reikšmę.

B. Produkcijos tipas

—

Jeigu turinys nėra matomas iš išorės:

—	„dirbtinai išauginti pievagrybiai“,

—	„nupjauti“ arba „nenupjauti“,

—	„spalva“, jeigu jie nėra balti,

—	vystymosi stadija (nebūtina),

—	jeigu pardavimui skirtoje pakuotėje sumaišyti skirtingų spalvų grybai – įvairių spalvų pavadinimai.

C. Produkcijos kilmė

—	Kilmės šalis ir pasirinktinai auginimo rajonas arba nacionalinio, regioninio arba vietinio pavadinimo nuoroda,

—	jeigu pardavimui skirtoje pakuotėje sumaišyti skirtingos kilmės įvairių spalvų grybai – šalia atitinkamų spalvų pavadinimų nurodoma kiekviena kilmės šalis.

D. Komercinės specifikacijos

—

Klasė,

—	dydis (jeigu dydis nurodomas), išreiškiamas nurodant mažiausią ir didžiausią kepurėlių skersmenis arba sąvokomis „maži“, „vidutiniai“ arba „dideli“,

—	grynasis svoris.

E. Oficialus kontrolės ženklas (nebūtina)

Pirmoje pastraipoje minėtų nuorodų nebūtina nurodyti ant siuntų, kai jose esančios pakuotės matomos iš išorės ir ant kiekvienos jų yra šios nuorodos. Ant šių siuntų negali būti žymima niekas, kas galėtų suklaidinti. Kai šios siuntos yra sudėtos ant kilnojamosios platformos, nuorodos turi būti gerai matomose, bent iš dviejų pusių esančiose kortelėse.

(1) OL L 7, 2003 1 11, p. 65.

28.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/30

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1864/2004

2004 m. spalio 26 d.

atidarantis iš trečiųjų šalių importuotų konservuotų grybų tarifinę kvotą ir nustatantis jos administravimą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo sutartį,

atsižvelgdama į Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo aktą, ypač į jo 41 straipsnį,

atsižvelgdama į 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų rinkų organizavimo (1), ir ypač į jo 15 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Susitarimą dėl žemės ūkio (2), pasirašytą daugiašalių prekybos derybų Urugvajaus raundo metu, Bendrija pradeda nuo 1995 m. liepos 1 d. tam tikromis sąlygomis taikyti Bendrijos muitų tarifines kvotas konservuotiems Agaricus spp. genties grybams, klasifikuojamiems KN 0711 90 40, 2003 10 20 ir 2003 10 30 subpozicijų kodais.

(2)

1995 m. rugsėjo 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2125/95 atidarytos iš trečiųjų šalių importuotų konservuotų grybų tarifinės kvotos ir nustatytas jos administravimas (3). Atsižvelgiant į patirtį, sukauptą taikant minėtą Reglamentą, būtina pakeisti kai kurias esamas sąlygas, tokiu būdu supaprastinant sistemą bei padarant ją skaidresnę. Siekiant skaidrumo būtina panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 2125/95 pakeičiant jį nauju Reglamentu, kuris būtų pradėtas taikyti nuo 2005 m. sausio 1 d.

(3)	Būtina užtikrinti, kad perėjimas nuo vienos sistemos prie kitos vyktų kuo sklandžiau. Dėl šios priežasties perimamos tam tikros detaliosios Komisijos reglamento (EB) Nr. 2125/95 taikymo taisyklės ir toliau laikomasi įprastinio importo tvarkaraščio.

(4)

2001 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2031/2001, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistikos nomenklatūros bei bendrojo muitų tarifo I priedą (4), iš dalies pakeitė tam tikrų vaisių ir daržovių bei iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų Kombinuotąja nomenklatūrą, ypač tam tikrų konservuotų Agaricus genties grybų.

(5)

Tarybos sprendimas 2003/18/EB dėl protokolo, patikslinančio Europos sutarties, steigiančios Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rumunijos asociaciją, prekybos aspektus siekiant atsižvelgti į šalių derybų dėl naujų abipusių žemės ūkio lengvatų rezultatus (5), sukuria sąlygas į Bendriją importuoti tam tikrus konservuotus Agaricus genties grybus, kurių kilmės šalis yra Rumunija.

(6)

Tarybos sprendimas 2003/286/EB dėl protokolo, patikslinančio Europos sutarties, steigiančios Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bulgarijos Respublikos asociaciją, prekybos aspektus siekiant atsižvelgti į šalių derybų rezultatus dėl žemės ūkiui taikytinų naujų abipusių lengvatų (6), sukuria sąlygas į Bendriją importuoti tam tikrus konservuotus Agaricus genties grybus, kurių kilmės šalis yra Bulgarija.

(7)

Nepažeidžiant pagal GATT (1994) XXIV straipsnio 6 dalies vedamų derybų rezultatų ir siekiant išlaikyti įprastinius prekybos srautus, tačiau neuždaryti Bendrijos rinkos prekėms iš kitų trečiųjų šalių, nustatant į Bendriją pagal tarifinių kvotų sistemą importuotinų konservuotų Agaricus genties grybų kiekį, atsižvelgiama į Europos sutartyse su Bulgarija ir Rumunija suteiktas lengvatas. Todėl trečiosioms valstybėms, bet ne Bulgarijai ir Rumunijai, suteikta kvota aiškiai atskiriama nuo Bulgarijai ir Rumunijai suteiktos kvotos. Atsižvelgiant į tai, kaip paskutiniais metais buvo išnaudotas Reglamente (EB) Nr. 2125/95 nurodytas rezervas, ir siekiant išvengti prekybos su Kinija sutrikimų, į ją įtraukiama šiai tiekiančiajai šaliai suteikta kvota.

(8)	Parengtos nuostatos turi įgalinti efektyviai paskirstyti konservuotų grybų tarifines kvotas bet kuriems metams. Siekiant išvengti prekybos tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių sutrikimų, šios nuostatos parengiamos remiantis konkrečių metų pirmojo pusmečio prekybos rezultatais.

(9)

Parengiamos išsamios taisyklės, garantuojančios, jog tarifines kvotas viršijantiems kiekiams būtų uždedamas bendrajame muitų tarife numatytas visas muitas. Tos taisyklės numato licencijų išdavimą laikotarpio, kurio metu patikrinami kiekiai ir valstybės narės pateikia reikiamus pranešimus, pabaigoje. Šios taisyklės papildo arba nukrypsta nuo 2000 m. birželio 9 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1291/2000, nustatančio bendrąsiass išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (7).

(10)	Minėtų produktų tiekimas į Bendrijos rinką neturi sutrikti, jų kainos išlikti stabilios, ir turi būti išvengta kainų svyravimų bei neigiamo poveikio Bendrijos gamintojams. Tuo tikslu nuolat skatinama konkurencija tarp importuotojų ir šalinamos jiems kylančios administracinės kliūtys.

(11)

Atsižvelgiant į tradicinius importuotojus, kurie paprastai įveža didelius minėtų produktų kiekius, ir į rinką atėjusius naujus importuotojus, kuriems turi būti suteiktos viso galimybės kreiptis dėl licencijos tam tikram kiekiui konservuotų grybų pagal tarifinę kvotą įvežti, turėtų būti padarytas skirtumas tarp tradicinių ir naujų importuotojų. Turėtų būti aiškiai apibrėžtos šios dvi importuotojų kategorijos, nustatyti tam tikri pareiškėjo statusą apibrėžiantys kriterijai, ir priimamos paskirtų licencijų panaudojimo taisyklės.

(12)

Tikslinga nustatyti, kad paskirstymai tarp kiekvienos importuotojų grupės būtų grindžiami importuotais kiekiais, o ne pagal išduotas licencijas. Tačiau keleto paskutinių metų patirtis rodo, jog kvotų paskirstymas tarp tradicinių ir naujų importuotų, Bulgarijos ir Rumunijos atveju, naudos nedavė, nes paklausa Bendrijoje iš šių valstybių importuojamiems konservuotiems grybams yra daug mažesnė, nei nustatyta kvota.

(13)

Kiekvienos importuotojų grupės pateiktoms paraiškoms išduoti licenciją importuoti konservuotus grybus iš trečiųjų šalių, bet ne iš Bulgarijos ir Rumunijos, taikomi tam tikri apribojimai. Šie apribojimai reikalingi, kad būtų užtikrinta konkurencija tarp importuotojų, kad vaisių ir daržovių rinkoje veikiantiems importuotojams būtų suteikta galimybė apginti savo teisėtas prekybines pozicijas kitų importuotojų atžvilgiu, ir neleisti vienam importuotojui pradėti kontroliuoti rinkos.

(14)	Siekiant patobulinti ir supaprastinti konservuotų grybų tarifinių kvotų administravimą, turėtų būti priimtos skaidrios nuostatos dėl paraiškų išduoti licenciją pateikimo terminų ir tvarkos, ir dėl licencijų, kurias išduoda valstybių narių kompetentingos institucijos, išdavimo terminų ir tvarkos.

(15)	Siekiant panaikinti papildomas importuotojams kylančias administracines kliūtis, importuotojas paraišką išduoti licenciją turėtų pateikti tik toje valstybėje narėje, į kurios registrą yra įtrauktas.

(16)

Turėtų būti priimtos priemonės, saugančios nuo abejotinų paraiškų išduoti licenciją, dėl kurių tarifinė kvota gali likti ne iki galo išnaudota. Atsižvelgiant į minėtų produktų rūšį ir vertę, kiekvienai minėto produkto, dėl kurio pateikta paraiška išduoti licenciją importuoti, tonai (sausas svoris neto) taikoma Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta apsauginė priemonė. Ji turėtų būti pakankama, kad būtų išvengta abejotinų paraiškų, kartu tačiau neatbaidanti sąžiningų iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų rinkoje veikiančių importuotojų. Tinkamiausias objektyvus kriterijus užstato dydžiui nustatyti būtų ne daugiau 2 % nuo papildomo muito, taikomo į Bendriją importuojamiems konservuotiems Agaricus spp. genties grybams, klasifikuojamiems KN 0711 51 00, 2003 10 20 ir 2003 10 30 subpozicijų kodais, vidurkio.

(17)

Kad importuotojai turėtų galimybę laiku reaguoti į konservuotų grybų rinkoje egzistuojančią paklausą ir negaišdami prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų, jiems turėtų būti suteikta teisė kreiptis į valstybės narės kompetentingas institucijas su prašymu atsiimti įteiktą paraišką išduoti licenciją, jei kiekis, kuriam licencija buvo išduoda, yra mažesnis nei prašytas iš pradžių.

(18)

Siekiant užtikrinti, kad kvotos būtų naudojamos teisingai, valstybės narės reguliariai praneša apie kiekius, kuriems valstybės narės kompetentingos institucijos išdavė licencijas, tačiau importuotojai jomis nepasinaudojo. Apskaičiuojant kiekius, kuriems licencija buvo išduota, atsižvelgiama į importuotojų pateiktus prašymus atsiimti paraišką išduoti licenciją.

(19)

Konservuotų grybų tarifinių kvotų administravimo tikslais, importuotojas, valstybės narės kompetentingai institucijai pateikiantis paraišk išduoti licenciją, prie jos prideda pareiškimą, kuriame nurodo, jog yra susipažinęs ir nepažeidžia nė vieno šiame reglamente numatyto apribojimo. Norint apsisaugoti nuo neteisėto naudojimosi sistema, valstybėms narėms turėtų būti suteikta veiksmų laisvė bausti importuotojus, kurie kompetentingoms institucijoms pateikė melagingas, klaidinančias ar netikslias paraiškas ir (arba) pareiškimus.

(20)	Turėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, leisiančios Čekijos Respublikai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai (toliau „naujosios valstybės narės“) pasinaudoti šio reglamento nuostatomis.

(21)	Nustatomos priemonės 2004 m. ir 2006 m., siekiant užtikrinti, kad būtų atskirti, tokios sudėties Bendrijoje, kokios ji buvo 2004 m. balandžio 30 d., veikiantys tradiciniai ir nauji importuotojai nuo naujųjų valstybių narių tradicinių ir naujų importuotojų.

(22)

2004 m. vasario 27 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 359/2004, nustatantis pereinamojo laikotarpio priemones, taikomas Reglamentui (EB) Nr. 2125/95 dėl Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo, nustato tam tikras pereinamojo laikotarpio priemones, kurios pradedamos taikyti nuo 2004 m. Šios pereinamojo laikotarpio priemonės netenka galios nuo 2004 m. gruodžio 31 d. Reglamentas (EB) Nr. 359/2004 (8) nustoja galioti nuo 2005 m. sausio 1 d.

(23)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tarifinių kvotų atidarymas ir taikomi muitai

1. Tarifinių kvotų sistema į Bendriją importuojamiems konservuotiems Agaricus spp. genties grybams, klasifikuojamiems KN 0711 51 00, 2003 10 20 ir 2003 10 30 subpozicijų kodais, (toliau – konservuoti grybai) yra pradedama taikyti šiame reglamente nustatytomis sąlygomis. Kiekvienos tarifinės kvotos dydis ir jos taikymo laikotarpis nurodyti I priede.

2. Produktams, klasifikuojamiems 0711 51 00 subpozicijos kodu (užsakymo Nr. 09.4062), taikomo muito norma yra 12 % ad valorem, o produktams, klasifikuojamiems KN 2003 10 20 ir 2003 10 30 (užsakymo Nr. 09.4063) subpozicijų kodu – 23 %.

Tačiau iš Rumunijos kilusiems produktams (užsakymo Nr. 09.4726) taikomas 8,4 % muitas, o iš Bulgarijos kilusiems produktams (užsakymo Nr. 09.4725) muitas netaikomas.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame reglamente:

1)	„naujosios valstybės narės“ – tai Čekijos Respublika, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija;

2)	„kitos valstybės“ – trečiosios šalys, išskyrus Kiniją, Bulgariją ir Rumuniją;

3)	„kompetentingos institucijos“ – institucija ar institucijos, kurios, valstybės narės nurodymu, įgyvendina šį reglamentą;

„atskaitos kiekis“ – maksimalus iš Kinijos ir (arba) kitų šalių kilusių konservuotų grybų kiekis (sausas svoris neto), kurį tradicinis importuotojas įvežė per vienus iš trejų praėjusių kalendorinių metų. Į atskaitos kiekį neįtraukiami iš naujųjų valstybių narių ar Bendrijos, tokios sudėties, kokios ji buvo 2004 m. balandžio 30 d. importuoti konservuoti grybai.

3 straipsnis

Importuotojų grupės

1. „Tradiciniai importuotojai“ – tai importuotojai, kurie gali įrodyti, kad:

a)	vadovaudamiesi Reglamentu (EB) Nr. 2125/95 ar šiuo reglamentu įsigijo licencijas kiekvieniems iš trejų praėjusių kalendorinių metų;

b)	į Bendriją importavo konservuotus grybus mažiausiai dvejus iš trejų praėjusių kalendorinių metų;

c)	per metus prieš pateikiant paraišką importavo ir (arba) eksportavo ne mažiau kaip 100 tūkstančių tonų iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje.

2. „Nauji importuotojai“ – tai kiti nei straipsnio 1 dalyje apibrėžti importuotojai, kurie yra fiziniai ar juridiniai asmenys, atskiri asmenys ar grupės, kurie gali įrodyti, kad per dvejus praėjusius kalendorinius metais importavo į Bendriją ir (arba) eksportavo iš jos ne mažiau kaip 50 tonų iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje.

4 straipsnis

Importo licencijų pateikimas

Į Bendriją pagal tarifines kvotas, nurodytas 1 straipsnyje, vykdant importą, pateikiamos importo licencijos, toliau – licencijos, išduodamos vadovaujantis šiuo reglamentu.

5 straipsnis

Paraiškos išduoti licenciją ir licencijos

1. Licencijoms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 nuostatos, jei nėra kitaip nurodyta šiame reglamente.

2. Licencijos galioja devynis mėnesiųs nuo faktinės jų išdavimo dienos, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 23 straipsnio 2 dalyje, tačiau ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų, kuriais buvo išduota, gruodžio 31 d.

3. Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas užstatas lygus 40 EUR už toną (sausas svoris neto).

4. Kilmės šalis įrašoma į prašymo gauti licenciją ir licencijos 8 langelį, o žodis „taip“ pažymimas kryželiu. Licencija galioja tik prekėms, importuojamoms iš nurodytos kilmės šalies.

5. Į licencijos 24 langelį įrašomas vienas iš II priede nurodytų įrašų.

6. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 9 straipsnio 1 dalies, importo licencijos suteikiamos teisės neperduodamos.

7. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 35 straipsnio 6 dalis.

8. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 8 straipsnio 4 dalies, laisvai cirkuliuoti išleistas produktų kiekis neviršija kiekio, nurodyto 17 ir 18 importo licencijos dalyse. Tuo tikslu į 19 licencijos langelį įrašomas skaičius „0“.

6 straipsnis

Viso kiekio paskirstymas tarp tradicinių ir naujų importuotojų

1. Visas Kinijai ir kitoms valstybėms skirtas kiekis, pagal I priedą, paskirstomas taip:

a)	95 % tradiciniams importuotojams;

b)	5 % naujiems importuotojams.

2. Jei antroje šešių mėnesių laikotarpio pusėje, skaičiuojant nuo kalendorinių metų pradžios, Kinijos ar kitų valstybių kilmės prekėms, įvežamoms vienos iš importuotojų kategorijų, paskirtas kiekis panaudojamas ne visas, nepanaudota dalis priskiriama kitai kategorijai.

3. Vadovaujantis I priedu Bulgarijai paskirtas visas kiekis ir Rumunijai paskirtas visas kiekis padalinamas neskirstant importuotojų į tradicinius ir naujus.

4. Importuojant Kinijoje ar kitose valstybėse pagamintas prekes, licencijos 20 langelyje nurodoma importuotojo kategorija: „tradicinis importuotojas“ arba „naujas importuotojas“.

7 straipsnis

Skirtingų importuotojų pateiktoms paraiškoms taikomi apribojimai

1. Paraiškose išduoti licenciją importuoti Kinijoje ir (arba) kitose valstybėse pagamintus konservuotus grybus, kurias pateikė tradicinis importuotojas, nurodytas visas kiekis (sausas svoris neto) per pirmąjį ar antrąjį šešių mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo kalendorinių metų pradžios, negali viršyti 75 % referencinio kiekio.

2. Paraiškose išduoti licenciją į Bendriją importuoti Kinijoje ir (arba) kitose valstybėse pagamintus konservuotus grybus, kurias pateikė naujas importuotojas, nurodytas visas kiekis (sausas svoris neto) per pirmąjį ar antrąjį šešių mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo kalendorinių metų pradžios, negali viršyti 1 % tarifinių kvotų, pagal šio reglamento I priedą paskirtų Kinijai ir kitoms šalims, sumos.

8 straipsnis

Importuotojų paraiškos išduoti licenciją pateikimas

1. Paraiškas išduoti licenciją pateikia tik importuotojai. Paraiškos išduoti licenciją pateikiamos tik tos valstybės narės, kurioje pareiškėjas registruotas, kompetentingoms institucijoms.

Norėdami pateisinti savo paraiškas išduoti licenciją importuotojai, ir ypač tradiciniai importuotojai, valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia visą reikalingą informaciją, leisiančią joms nustatyti, ar laikomasi 3 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Jei nauji importuotojai praėjusiais kalendoriniais metais pagal Reglamentą (EB) Nr. 2125/95 ar šį reglamentą buvo gavę licencijas, jie taip pat pateikia įrodymus, kad laisvai cirkuliuoti Bendrijoje buvo išleista mažiausiai 50 % jiems paskirto kiekio.

2. Importuotojai paraiškas išduoti licenciją pateikia per pirmąsias penkias sausio darbo dienas arba per pirmąsias penkias liepos darbo dienas.

3. Importuotojai prie paraiškų išduoti licenciją prideda pareiškimą, kuriame nurodo, jog yra susipažin ir nepažeidžia nė vieno 7 straipsnyje numatyto apribojimo.

Pareiškimus pasirašo importuotojas, kuris tokiu būdu patvirtina savo tapatybę.

9 straipsnis

Pranešimas apie paraiškas išduoti licenciją

Valstybės narės praneša Komisijai apie kiekius, kuriems buvo pateiktos paraiškos išduoti licenciją:

a)	apie sausį pateiktas paraiškas – septintąją sausio mėnesio darbo dieną;

b)	apie liepą pateiktas paraiškas – septintąją liepos mėnesio darbo dieną.

Pranešimai suskirstomi pagal produktą, kaip nurodytą Kombinuotojoje nomenklatūroje, ir kilmę. Pranešimuose apie Kinijoje ir (arba) kitose valstybėse pagamintų prekių importą taip pat pateikiami atskiri skaičiai, koks kiekvieno produkto kiekis buvo priskirtas tradiciniams ir naujiems importuotojams.

Pranešama elektroninėmis priemonėmis naudojant šiuo tikslu Komisijos valstybėms narėms atsiųstą pranešimo formą.

10 straipsnis

Licencijų išdavimas

1. Valstybės narės kompetentingos institucijos licencijas išduoda septintą darbo dieną nuo 9 straipsnyje numatyto pranešimo datos, laikydamosi 2 straipsnio dalies nuostatų.

2. Jei sausį ir (arba) liepą nustatoma, jog kreipiamasi dėl didesnių nei galimi suteikti kiekių, Komisija reglamentu visoms pateiktoms paraiškoms išduoti licenciją vienodu procentu sumažina norimą gauti kiekį, ir, jei būtina, nutraukia licencijų išdavimą visiems vėlesniems pareiškėjams.

Šiuo atveju valstybės narės kompetentingos institucijos licencijas išduoda ne vėliau kaip trečią darbo dieną nuo 1 pastraipoje minimo reglamento įsigaliojimo.

11 straipsnis

Paraiškos išduoti licenciją atsiėmimas

Jei 10 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju kiekis, kuriam licencija išduota, yra mažesnis už kiekį, kuriam buvo pateikta paraiška išduoti licenciją, importuotojas, per tris dienas nuo vadovaujantis 10 straipsnio 2 dalimi priimto Reglamento įsigaliojimo, gali paprašyti kompetentingos institucijos leisti atsiimti paraišką išduoti licenciją. Tokiu atveju nedelsiant grąžinamas visas įmokėtas užstatas.

12 straipsnis

Pranešimai apie kvotų išnaudojimo pratęsimą

Komisija reguliariai, tinkamu laiku ir būdu, pranešinėja valstybėms narėms apie tai, kokia kvotų dalis yra išnaudota.

13 straipsnis

Pranešimas apie nepanaudotas licencijas

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie kiekius, kuriems jos kompetentingos institucijos išdavė importo licencijas, bet importuotojai jų neišnaudojo, kai tik tokia informacija joms tampa žinoma. Apskaičiuojant kiekius, kuriems licencijos buvo išduotos, atsižvelgiama į importuotojų pateiktus prašymus atsiimti paraišką išduoti licenciją pagal 11 straipsnį.

Pirmoje dalyje nurodyti pranešimai perduodami elektroninėmis priemonėmis naudojant šiuo tikslu Komisijos valstybėms narėms atsiųstą pranešimo formą.

14 straipsnis

Galiojantys tarptautiniai įsipareigojimai

1. Produktai, kurių kilmės šalis yra Bulgarija ir Rumunija, yra išleidžiami į laisvą apyvartą Bendrijoje laikantis protokolų, pritaikančių atitinkamus su Bulgarija ir Rumunija sudarytose Europos susitarimų prekybos aspektus.

2. Grybai, kurių kilmės šalis yra Kinija, yra išleidžiami laisvai cirkuliuoti Bendrijoje pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2455/93 (9) 55–65 straipsnius.

3. Institucijos, turinčios teisę išduoti kilmės sertifikatą Kinijoje pagamintiems produktams, išvardytos III priede.

15 straipsnis

Licencijų keitimas

1. Importo licencijos turėtojas gali kreiptis, kad būtų pakeistas KN kodas, kuriam buvo išduota licencija, jei:

a)	prašomas naujasis KN kodas yra vienas išvardytųjų 1 straipsnio 1 dalyje;

b)	paraiška yra pateikiama licencijos originalą išdavusiai institucijai, o prie jos yra pridedamas originalas ir visi išduoti išrašai.

2. Pirmoje straipsnio dalyje nurodytu atveju, licencijos originalą išdavusi institucija pasilieka ją kartu su visais išrašais bei išduoda pakeičiančiąją licenciją ir, jei reikalinga, vieną ar daugiau pakeičiančiosios licencijos išrašų.

3. Pakeičiančioji licencija ir, atitinkamai, vienas ar daugiau išrašų:

a)	išduodami tokiam kiekiui, kuris atitinka maksimalų galimą kiekį pagal pakeistus dokumentus;

b)	20 langelyje nurodomas pakeistojo dokumento ar išrašo numeris ir data;

c)	13, 14 ir 15 langeliuose nurodoma informacija apie atitinkamą naują produktą;

d)	16 langelyje nurodomas naujasis KN kodas;

e)	kituose langeliuose nurodoma ta pati informacija, kuri pateikta pakeistajame dokumente ar išraše, ypač tą pačią licencijos galiojimo pabaigos datą.

4. Valstybės narės nedelsdamos elektroninėmis priemonėmis praneša Komisijai apie visų pakeistų licencijų išdavimą.

16 straipsnis

Importuotojams taikomos nuobaudos

1. Jei nustatoma, kad importuotojai valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikė melagingas, klaidinančias ar netikslias paraiškas ir (arba) pareiškimus, išskyrus tuos atvejus, kai tai nutiko per neapdairumą, valstybė narė iš tokio importuotojo atima licenciją importuoti dviem šešių mėnesių laikotarpiams nuo tokio fakto nustatymo datos.

2. Valstybė narė gali priimti papildomas nacionalines priemones, reglamentuojančias paraiškų išduoti licencijas pateikimą jos kompetentingoms institucijoms, ir nustatyti importuotojams, jų teritorijoje registruotiems kaip PVM mokėtojai, taikomas nuobaudas, proporcingas aptiko neatitikimo sunkumui.

17 straipsnis

Administracinis bendradarbiavimas tarp valstybių narių

Tam, kad šis reglamentas būtų tinkamai įgyvendintas, valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti tarpusavio administracinį bendradarbiavimą.

18 straipsnis

2005 ir 2006 metais taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės

Nukrypstant nuo 3 straipsnio, 2005 ir 2006 metais ir tik naujosiose valstybėse narėse galioja šie apibrėžimai:

„tradiciniai importuotojai“ – tai importuotojai, kurie gali įrodyti, kad:

a)	jie importavo konservuotus grybus iš kitų nei naujosios valstybės narės arba esamos valstybės narės šalių ar Bendrijos, tokios sudėties, kokios ji buvo 2004 m. balandžio 30 d., mažiausiai dvejus iš trijų praėjusių kalendorinių metų;

b)	jie taip pat importavo ir (arba) eksportavo ne mažiau kaip 100 tūkstančių tonų iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje;

c)	a ir b punktuose nurodytas importas buvo vykdomas naujojoje valstybėje narėje, kurioje importuotojas yra įsisteigęs arba turi pagrindinę buveinę;

d)	b punkte minimas eksportas buvo vykdomas į kitas nei naujosios valstybės narės arba į Bendriją, tokios sudėties, kokios ji buvo 2004 m. balandžio 30 d.;

„nauji importuotojai“ – tai kiti nei 1 straipsnio dalyje apibrėžti tradiciniai importuotojai, kurie yra prekybininkai, fiziniai ar juridiniai asmenys, atskiri asmenys ar grupės ir gali įrodyti, kad:

per dvejus praėjusius kalendorinius metus jie importavo iš kitų nei naujosios valstybės narės ar Bendrijos, tokios sudėties, kokios ji buvo 2004 m. balandžio 30 d., ir (arba) eksportavo ne mažiau kaip 50 tonų iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje;

b)	a punktuose nurodytas importas buvo vykdomas naujojoje valstybėje narėje, kurioje importuotojas yra įsisteigęs arba turi pagrindinę buveinę;

c)	a punkte minimas eksportas buvo vykdomas į kitas nei naujosios valstybės narės arba į Bendriją, tokios sudėties, kokios ji buvo 2004 m. balandžio 30 d.

19 straipsnis

Panaikinimas

Nuo 2005 m. sausio 1 d. panaikinami Reglamentai (EB) Nr. 2125/95 ir (EB) Nr. 359/2004.

Nuorodos į minėtus reglamentus interpretuojamos kaip nuorodos į šį reglamentą.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 26 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys

(1) OL L 297, 1996 11 21, p. 29. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 386/2004 (OL L 64, 2004 3 2, p. 25).

(2) OL L 336, 1994 12 23, p. 22.

(3) OL L 212, 1995 9 7, p. 16. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 498/2004 (OL L 80, 2004 3 18, p. 20).

(4) OL L 279, 2001 10 23, p. 1.

(5) OL L 8, 2003 1 14, p. 18.

(6) OL L 102, 2003 4 24, p. 60.

(7) OL L 152, 2000 6 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 636/2004 (OL L 100, 2004 4 6, p. 25).

(8) OL L 63, 2004 2 28, p. 11.

(9) OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

I PRIEDAS

1 straipsnio 1 dalyje minimos tarifinės kvotos dydis ir jos taikymo laikotarpis (sausas svoris neto)

Tiekiančioji valstybė	Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Bulgarija	2 875 (1)
Rumunija	500
Kinija	23 750
Kitos valstybės	3 290

(1) Nuo 2006 m. sausio 1 d. Bulgarijai paskirta kvota kiekvienais metais padidinama 250 tonų.

II PRIEDAS

Nuorodos minimos 5 straipsnio 5 dalyje

— ispaniškai: Derecho de aduana … % — Reglamento (CE) no 1864/2004,

— čekiškai: Celní sazba … % – nařízení (ES) č. 1864/2004,

— daniškai: Toldsats … % — forordning (EF) nr. 1864/2004,

— vokiškai: Zollsatz … % — Verordnung (EG) Nr. 1864/2004,

— estiškai: Tollimaks … % – määrus (EÜ) nr 1864/2004,

— graikiškai: Δασμός … % — Κανονισμός (ΕΚ) αριθ. 1864/2004,

— angliškai: Customs duty … % — Regulation (EC) No 1864/2004,

— prancūziškai: Droit de douane: … % — Règlement (CE) no 1864/2004,

— itališkai: Dazio: … % — Regolamento (CE) n. 1864/2004,

— latviškai: Muitas nodoklis … % – Regula (EK) Nr. 1864/2004,

— lietuviškai: Muito mokestis … % – Reglamentas (EB) Nr. 1864/2004,

— vengriškai: Vám: … % – 1864/2004/EK rendelet,

— maltietiškai: Dazju Doganali … % – Regolament (KE) Nru 1864/2004,

— olandiškai: Douanerecht: … % — Verordening (EG) nr. 1864/2004,

— lenkiškai: Cło … % – Rozporządzenie (WE) nr 1864/2004,

— portugališkai: Direito aduaneiro: … % — Regulamento (CE) n.o 1864/2004,

— slovakiškai: Clo … % – nariadenie (ES) č. 1864/2004,

— slovėniškai: Carina: … % – Uredba (ES) št. 1864/2004,

— suomiškai: Tulli … prosenttia – Asetus (EY) N:o 1864/2004,

— švediškai: Tull … % – Förordning (EG) nr 1864/2004.

III PRIEDAS

Kinijos kompetentingų institucijų, išduodančių 14 straipsnio 3 dalyje minimus kilmės sertifikatus, sąrašas:

—	Generalinė kokybės priežiūros administracija

—

Kinijos Liaudies Respublikos įvežamų ir išvežamų prekių inspekcijos ir karantino biuro filialai šiose vietovėse:

Pekinas	Jiangxi	Shenzhen
Shanxi	Zhuhai	Ningxia
Inner Mongolia	Sichuan	Tianjin
Hebei	Chongqing	Shanghai
Liaoning	Yunnan	Ningbo
Jilin	Guizhou	Jiangsu
Shandong	Shaanxi	Guangxi
Zhejiang	Gansu	Heilongjiang
Anhui	Qinghai	Hainan
Hubei	Tibet	Henan
Guangdong	Fujian	Xinjiang
Xiamen		Hunan

28.10.2004

LT XM XM XM

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/41

TARYBOS SPRENDIMAS

2004 m. gegužės 11 d.

dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo

(2004/734/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 49 straipsnį,

atsižvelgdama į Aktą dėl Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų, ypač į jo 15 ir 49 straipsnius,

atsižvelgdama į 2002 m. sausio 22 d. Tarybos sprendimą dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo (1),

atsižvelgdama į Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos vyriausybių pasiūlymus,

kadangi:

(1)

Į Europos Sąjungą įstojus Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai Regionų komitetas turėtų padidėti, paskyrus devyniasdešimt penkis narius ir devyniasdešimt penkis pakaitinius narius, naujose valstybėse narėse atstovaujančius regionų ir vietos valdžios institucijoms.

(2)	Komitetą turi sudaryti regionų ir vietos valdžios institucijų atstovai,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

Laikotarpiui iki 2006 m. sausio 25 d. imtinai Regionų komiteto:

—	nariais skiriami šio sprendimo I priede atitinkamos valstybės narės išvardinti asmenys;

—	pakaitiniais nariais skiriami šio sprendimo II priede atitinkamos valstybės narės išvardinti asmenys.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gegužės 11 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. McCREEVY

(1) OL L 24, 2002 1 26, p. 38.

LISTA DE LOS MIEMBROS Y SUPLENTES DEL COMITÉ DE LAS REGIONES

SEZNAM ČLENŮ A NÁHRADNÍKŮ VÝBORU REGIONŮ

LISTE OVER MEDLEMMERNE OG SUPPLEANTER AF REGIONERNE

LISTE DER MITGLIEDER UND STELLVERTRETER DES AUSSCHUSSES DER REGIONEN

REGIOONIDE KOMITEE LIIKMETE JA ASENDUSLIIKMETE NIMEKIRI

ΚΑΤΑΛΟΓΟΣ ΤΩΝ ΤΑΚΤΙΚΩΝ ΚΑΙ ΑΝΑΠΛΗΡΩΜΑΤΙΚΩΝ ΜΕΛΩΝ ΤΗΣ ΕΠΙΤΡΟΠΗΣ ΤΩΝ ΠΕΡΙΦΕΡΕΙΩΝ

LIST OF THE MEMBERS AND ALTERNATES OF THE COMMITTEE OF THE REGIONS

LISTE DES MEMBRES ET SUPPLÉANTS DU COMITÉ DES RÉGIONS

ELENCO DEI MEMBRI E SUPPLENTI DEL COMITATO DELLE REGIONI

REĢIONU KOMITEJAS LOCEKĻU UN TO AIZSTĀJĒJU SARAKSTS

REGIONŲ KOMITETO NARIŲ IR PAKAITINIŲ NARIŲ SĄRAŠAS

A RÉGIÓK BIZOTTSÁGA TAGJAINAK ÉS PÓTTAGJAINAK LISTÁJA

LISTA TAL-MEMBRI U SOSTITUTI TAL-KUMITAT TAR-REĠJUNI

LIJST VAN LEDEN EN PLAATSVERVANGERS VAN HET COMITÉ VAN DE REGIO’S

WYKAZ CZŁONKÓW KOMITETU REGIONÓW ORAZ ICH ZASTĘPCÓW

LISTA DOS MEMBROS EFECTIVOS E SUPLENTES DO COMITÉ DAS REGIÕES

ZOZNAM ČLENOV A ZÁSTUPCOV VÝBORU REGIÓNOV

SEZNAM ČLANOV IN NAMESTNIKOV ODBORA REGIJ

ALUEIDEN KOMITEAN JÄSENTEN JA VARAJÄSENTEN LUETTELO

FÖRTECKNING ÖVER LEDAMÖTER OCH SUPPLEANTER I REGIONKOMMITTÉN

ANEXO I — PŘÍLOHA I — BILAG I — ANHANG I — I LISA — ΠΑΡΑΡΤΗΜΑ Ι — ANNEX I — ANNEXE I — ALLEGATO I — I PIELIKUMS — I PRIEDAS — I. MELLÉKLET — ANNESS I — BIJLAGE I — ZAŁĄCZNIK I — ANEXO I — PRÍLOHA I — PRILOGA I — LIITE I — BILAGA I

Miembros/Členové/Medlemmer/Mitglieder/Liikmed/Μέλη/Members/Membres/Membri/Locekļi/Nariai/Tagok/Membri/Leden/Członkowie/Membros/Členovia/Člani/Jäsenet/Ledamöter

ČESKÁ REPUBLIKA

BÉM Pavel

Lord Mayor of the Capital City of Prague

BŘEZINA Jan

President of the Regional Council of Olomoucký kraj

DOHNAL František

President of the Regional Council of Vysočina kraj

LÍNEK Roman

President of the Regional Council of Pardubický kraj

PAVEL Josef

President of the Regional Council of Karlovarský kraj

TOŠENOVSKÝ Evžen

President of the Regional Council of Moravskoslezský kraj

ZAHRADNÍK Jan

President of the Regional Council of Jihočeský kraj

VLASÁK Oldřich

Lord Mayor of the City of Hradce Králové, Královéhradecký kraj

TESAŘÍK Martin

Mayor of the City of Olomouc, Olomoucký kraj

GANDALOVIČ Petr

Lord Mayor of the City of Ústí nad Labem, Ústecký kraj

HANÁK Jaroslav

Mayor of the City of Veselí nad Moravou, Jihomoravský kraj

LANGŠÁDLOVÁ Helena

Mayor of the Municipality of Černošice, Středočeský kraj

EESTI

ANSIP Andrus

Mayor of City of Tartu, Tartu City Government

KALLASVEE Teet

Mayor of City of Haapsalu, Haapsalu City Government

KÕIV Tõnis

Mayor of City of Paide, Paide City Government

MÄEKER Mart

Head of Leisi Municipality, Leisi Municipality Government

MÜÜRSEPP Kurmet

Head of Urvaste Municipality, Urvaste Municipality Government

SAVISAAR Edgar

Mayor of the City of Tallinn, Tallinn City Government

TOBRELUTS Sirje

Head of Laheda Municipality, Laheda Municipality Government

ΚYΠΡΟΣ

ZAMBELAS Michael

Mayor of Nicosia

MESIS Christos

Mayor of Mesa Yitonia

SARIKAS Fidias

Mayor of Paphos

GEORGIOU George

Mayor of Kato Polemidia

IACOVOU George

President of the Community Council of Ayioi Trimithias

ELENODOROU Spyros

President of the Community Council of Oroklini

LATVIJA

PURGALE Cilda

Chairman, Trikāta Rural Municipality Council

BARTKEVIČS Edvīns

Chairman Ogre County Council

JAUNSLEINIS Andris

Chairman, Union of Local and Regional Governments of Latvia

KUCINS Arvīds

Chairman Dubna Pagasts Council

KRIEVINS Guntars

Deputy of Liepaja Town Council

KALNACS Janis

Deputy of Riga City Council

NEILANDE Lolita

Chairman of Talsi district Sabile novads Council

LIETUVA

GUDELIS Darius

Mayor of Anykščiai district municipality

GARBARAVIČIUS Ramūnas

Member of Kaunas city municipal council

JAKUTIS Raimundas

Mayor of Šiauliai district municipality

LUKOŠIENĖ Virginija

Klaipėda county governor

MALINAUSKAS Ričardas

Mayor of Druskininkai municipality

MATUZAS Vitas

Mayor of Panevėžys city municipality

PAVIRŽIS Gediminas Adolfas

Deputy Mayor of Vilnius city municipality

VAIŠNORA Aidas

Member of Kazlų Rūda municipal council

VIGELIS Vytautas

Mayor of Švenčioniai district municipality

MAGYARORSZÁG

BALOGH László Dr.

President of the Bács-Kiskun County Assembly

BENKŐ Ferenc

Mayor of Tiszaladány

BOR Imre

Member of local government, Paks

BOROS Imre Dr.

Vice-president of Zala County Assembly

DEMSZKY Gábor Dr.

Lord Mayor of Budapest

DIÓSSY László

Mayor of Veszprém

FÁBIÁN Zsolt

Member of local government, Gödöllő

KÁLI Sándor

Mayor of Miskolc

MOLNÁR Árpád

Mayor of Balatonszabadi

SÉRTŐ-RADICS István Dr.

Mayor of Uszka

SZABÓ Gyula

Member of Heves County Assembly

WEKLER Ferenc Dr.

Mayor of Mecseknádasd

MALTA

MICALLEF Ian Dr.

Councillor, Gzira Local council

COHEN Michael

Mayor, Kalkara Local Council

BORG Doris

Mayor, Birkirkara Local Council

FARRUGIA Antonia

Councillor, Zurrieq Local Council

FORMOSA Noel

Mayor, San Lawrenz Local Council

POLSKA

ARNDT Paweł

Chairman of the Sejmik, Wielkopolskie

CIACH Krzysztof

Starosta of the Poviat, Zachodniopomorskie

CZARSKI Michał

Marshal of Voivodship, Śląskie

CZERNECKI Andrzej

City Mayor, Podkarpackie

DUTKIEWICZ Rafał

City President, Dolnośląskie

GOŁĘBIEWSKI Henryk

Marshal of Voivodship, Dolnośląskie

KARSKI Karol

Deputy Chairman of the City Council, Mazowieckie

KROPIWNICKI Jerzy

City President, Łódzkie

LECH Mirosław

Wójt of the Commune, Podlaskie

MAJCHROWSKI Jacek

City President, Małopolskie

MAKAREWICZ Henryk

Marshal of Voivodship, Lubelskie

RAKOCZY Stanisław

Starosta of the Poviat, Opolskie

RONOWICZ Bożena

City President, Lubuskie

RYŃSKI Andrzej

Marshal of Voivodship, Warmińsko-Mazurskie

SEPIOŁ Janusz

Marshal of Voivodship, Małopolskie

STRUZIK Adam

Marshal of Voivodship, Mazowieckie

SYNAK Brunon

Chairman of the Sejmik, Pomorskie

SZYMANOWICZ Marian

Deputy City President, Lubelskie

TEODORCZYK Mieczysław

Marshal of Voivodship, Łódzkie

WOŁODŹKO Franciszek

Marshal of Voivodship, Świętokrzyskie

ZAJĄKAŁA Jerzy

Wójt of the Commune, Kujawsko-Pomorskie

SLOVENIJA

SOVIČ Boris

Mayor of Urban Municipality Maribor

KOVAČIČ Boštjan

Mayor of Urban Municipality Novo mesto

PEČAN Breda

Mayor of Municipality Izola

SMOLNIKAR Anton

Mayor of Municipality Kamnik

HALB Janko

Mayor of Municipality Rogašovci

SMRDELJ Robert

Mayor of Municipality Pivka

ŠTEBE Tomaž

Mayor of Municipality Mengeš

SLOVENSKO

BAUER Rudolf

President of Košice Self-governing Region

SLAFKOVSKÝ Alexander

Mayor of Liptovský Mikuláš City

BELICA Milan

President of Nitra Self-governing Region

TARČÁK Jozef

President of Źilina Self-governing Region

MARČOK Milan

President of Banská Bystrica Self-governing Region

CHUDÍK Peter

President of Prešov Self-governing Region

DEMETEROVÁ Mária

Elected Representative of Bratislava Self-governing Region

BOBÍK Jozef

Mayor of Michalovce City

PETUŠÍK Jozef

Mayor of Dolný Lopašov

ANEXO II — PŘÍLOHA II — BILAG II — ANHANG II — II LISA — ΠΑΡΑΡΤΗΜΑ IΙ — ANNEX II — ANNEXE II — ALLEGATO II — II PIELIKUMS — II PRIEDAS — II. MELLÉKLET — ANNESS II — BIJLAGE II — ZAŁĄCZNIK II — ANEXO II — PRÍLOHA II — PRILOGA II — LIITE II — BILAGA II

Suplentes/Náhradníci/Suppleanter/Stellvertreter/Asendusliikmed/Αναπληρωτές/Alternates/Suppléants/Supplenti/Aizstājēji Pakaitiniai nariai/Póttagok/Sostituti/Plaatsvervangers/Zastępcy Suplentes/Zástupcovia/Namestniki/Varajäsenet/Suppleanter

ČESKÁ REPUBLIKA

BENDL Petr

President of the Regional Council of Středočeský kraj

SLAVÍK František

President of the Regional Council of Zlínský krajj

JURÁNEK Stanislav

President of the Regional Council of Jihomoravský kraj

DERNER Vladimír

Deputy of the President of the Regional Council of Královehradecký kraj

ŠULC Jiří

President of the Regional Council of Ústecký kraj

ZÁMEČNÍK Jaroslav, CSc.

Member of the Regional Council of Liberecký kraj

ZIMMERMANN Petr

President of the Regional Council of Plzeňský kraj

BYTEL Jiří

Mayor of the Municipality of Velká Hleďsebe, Karlovarský kraj

HALANOVÁ Květa

Mayor of the City of Jílové u Prahy, Středočeský kraj

PRŮŠA Luboš

Mayor of the City of Písek, Jihočeský kraj

ÚLEHLA Tomáš

Mayor of the City of Zlín, Zlínský kraj

DUCHOŇ Petr

Lord Mayor of the City of Brno, Jihomoravský kraj

EESTI

ELLRAM Jüri

Head of Imavere Municipality, Imavere Municipality Government

ERIKSON Urve

Chairman of Tudulinna Municipality Council

KALEV Saima

Head of Municipality of Jõgeva, Jõgeva Municipality Government

LEPIK Margus

Mayor of City of Valga, Valga City Government

MARIPUU Maret

Chairman of Tallinn City Council, Tallinn City Council

SILBERG Uno

Chairman of Kose Municipality Council, Kose Municipality Council

TAMKIVI Jaanus

Mayor of Kuressaare City, Kuressaare City Government

ΚYΠΡΟΣ

PITTAS Charalambos

Mayor of Morphou

PERICLEOUS Barbara

Mayor of Ayia Napa

HADJITOPHIS Kyriakos

Mayor of Ayios Athanasios

VIOLARIS Christakis

Mayor of Lakatamia

MICHAEL Dimitris

President of the Community Council of Ayios Ambrosios

KALLIS Nikos

President of the Community Council of Zoopigi

LATVIJA

AUGULIS Uldis

Chairman of Local Municipality Bērze

ZALĀNS Edgars

Mayor, Chairman of Kuldīga Town Council

PUKITIS Talis

Vice-Chairman of Development Council of Riga Region

ELKSNĪTIS Andris

Chairman of Dobele District Council

VĒTRA Aivars

Member of the Jūrmala City Council

KRASTINŠ Edmunds

Member of Riga City Council

VAIVODS Andris

Chairman of Līvāni District Council

LIETUVA

ABRAMAVIČIUS Arnoldas

Member of Zarasai district municipal council

GUSTAITIS Antanas

Mayor of Prienai district municipality

JASEVIČIUS Valdemaras

Mayor of Šilalė district municipality

KAUBRYS Donatas

Member of Telšiai district municipal council

KOLOSAUSKAS Feliksas

Vilnius county governor

PEKELIŪNAS Alfredas

Mayor of Panevėžys district municipality

ULKĖ Zenonas

Member of Šakiai district municipal council

ŠEDŽIUS Alvydas

Šiauliai county governor

ŽUKAUSKAS Liudvikas

Mayor of Skuodas district municipality

MAGYARORSZÁG

BIHARY Gábor

Member of local government, Budapest

GÉMESI György Dr.

Mayor of Gödöllő

IPKOVICH György Dr.

Mayor of Szombathely

JÓSZAI Attila

Member of local government, Szigetszentmiklós

KOCSIS Károlyné

Member of local government, Dunapataj

KOVÁCSNÉ HORVÁTH Klára Dr.

Mayor of Bábolna

LÁZÁR János Dr.

Mayor of Hódmezővásárhely

MÁTIS András

Mayor of Szirák

NAGY Sándor

Mayor of Kistelek

PAJZS József

Mayor of Szigetvár

SZABÓ Lóránt

Mayor of Dombóvár

SZAKÁCS Imre Dr.

President of Győr-Moson-Sopron County Assembly

MALTA

MIFSUD Malcolm Dr.

Mayor, Pieta‘ Local Council

GRECH Keith

Councillor, St Paul’s Bay Local Council

BORG Joseph

Councillor, Mellieha Local Council

AGIUS Joan

Deputy Mayor, Zejtun Local Council

BUTTIGIEG Paul

Mayor, Qala Local Council

POLSKA

ACHRAMOWICZ Waldemar

Marshal of Voivodship, Kujawsko-Pomorskie

BOROŃ Piotr

Chairman of the Sejmik, Małopolskie

DOMBROWICZ Konstanty

City President, Kujawsko-Pomorskie

FOGLER Piotr

Chairman of Sejmik, Mazowieckie

KOBYLIŃSKI Maciej

City President, Pomorskie

KROCHMAL Witold

City Mayor, Dolnośląskie

KRZYŻEWSKI Janusz

Marshal of Voivodship, Podlaskie

KUBAT Grzegorz

Marshal of Voivodship, Opolskie

KUŹNIAR Lucjan

Councilor of the Sejmik, Podkarpackie

LEWANDOWSKI Eugeniusz

Starosta of the Poviat, Kujawsko-Pomorskie

MIKOŁAJCZAK Stefan

Marshal of Voivodship, Wielkopolskie

OLSZEWSKI Marek

Wójt of the Commune, Kujawsko-Pomorskie

OSOWSKI Karol

Chairman of the Sejmik, Zachodniopomorskie

PAŃTAK Kazimierz

Deputy Chairman of the Sejmik, Lubuskie

PRUSZKOWSKI Andrzej

City President, Lubelskie

SŁOWIŃSKI Jerzy

City President, Łódzkie

ŚWIĘTALSKI Leszek

Wójt of the Commune, Dolnośląskie

TRAMŚ Marek

Starosta of the Poviat, Dolnośląskie

TROMBSKI Marek

Councilor of the Sejmik, Śląskie

WĘGRZYN Ludwik

Starosta of the Poviat, Małopolskie

WRONA Tadeusz

City President, Śląskie

SLOVENIJA

COLARIČ Anton

Member of City Council in Urban Municipality Ljubljana

ČELAN Štefan

Mayor of Urban Municipality Ptuj

ŠKRJANEC Breda

Member of Council in Municipality Grosuplje

ŽAGAR Ivan

Mayor of Municipality Slovenska Bistrica

LEDINEK Branko

Mayor of Municipality Rače — Fram

GERMOVŠEK Siniša

Member of Council in Municipality Bovec

KOVŠE Anton

Mayor of Municipality Podvelka

SLOVENSKO

KUBOVIČ Vladimir

Mayor of Záhorská Bystrica — Bratislava City Distict

ORAVEC Vladimír

Mayor of Bojnice City

VÍTEK Ferdinand

Mayor of Nitra City

ŠTEFANEC Štefan

President of Trenčin Self-governing Region

ĎURKOVSKÝ Andrej

Mayor of Bratislava City

TOMEČEK Peter

President of Trnava Self-governing Region

LUMTZER Ladislav

Mayor of Košice — Dargovských hrdinov City District

RICHTER Marián

Mayor of Medzev City

JANOČKO Vladimír

Mayor of Košice — Pereš City District

28.10.2004

LT XM

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/51

TARYBOS SPRENDIMAS

2004 m. gegužės 24 d.

dėl naujų Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių skyrimo

(2004/735/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 49 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 259 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 166 straipsnį,

atsižvelgdama į 2002 m. rugsėjo 17 d. Tarybos sprendimą dėl Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių skyrimo laikotarpiui nuo 2002 m. rugsėjo 21 d. iki 2006 m. rugsėjo 20 d.,

atsižvelgdama į Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos vyriausybių pasiūlymus,

pasikonsultavusi su Komisija,

kadangi:

(1)

Į Europos Sąjungą įstojus Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas turėtų padidėti paskyrus devyniasdešimt penkis narius, atstovaujančius įvairioms organizuotos pilietinės visuomenės ekonominėms ir socialinėms sritims.

(2)	Komitetas turi būti sudaromas taip, kad tinkamai atstovautų įvairioms organizuotos pilietinės visuomenės ekonominėms ir socialinėms sritims,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariais laikotarpiui iki 2006 m. rugsėjo 20 d. skiriami asmenys, kurių pavardės ir pareigų pavadinimai išvardyti priede.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gegužės 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. AHERN

ANEXO — PŘÍLOHA — BILAG — ANHANG — LISA — ΠΑΡΑΡΤΗΜA — ANNEX — ANNEXE — ALLEGATO — PIELIKUMS — PRIEDAS — MELLÉKLET — ANNESS — BIJLAGE — ZAŁĄCZNIK — ANEXO — PRÍLOHA — PRILOGA — LIITE — BILAGA

LISTA DE LOS MIEMBROS DEL COMITE ECONÓMICO Y SOCIAL

SEZNAM ČLENŮ HOSPODÁŘSKÉHO A SOCIÁLNÍHO VÝBORU

LISTE OVER MEDLEMMERNE AF DET ØKONOMISKE OG SOCIALE UDVALG

LISTE DER MITGLIEDER DES WIRTSCHAFTS- UND SOZIALAUSSCHUSSES

MAJANDUS- JA SOTSIAALKOMITEE LIIKMETE NIMEKIRI

ΚΑΤΑΛΟΓΟΣ ΤΩΝ ΜΕΛΩΝ ΤΗΣ ΟΙΚΟΝΟΜΙΚΗΣ ΚΑΙ ΚΟΙΝΩΝΙΚΗΣ ΕΠΙΤΡΟΠΗΣ

LIST OF THE MEMBERS OF THE ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE

LISTE DES MEMBRES DU COMITÉ ÉCONOMIQUE ET SOCIAL

ELENCO DEI MEMBRI DEL COMITATO ECONOMICO E SOCIALE

EKONOMIKAS UN SOCIĀLO LIETU KOMITEJAS LOCEKĻU SARAKSTS

EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NARIŲ SĄRAŠAS

A GAZDASÁGI ÉS SZOCIÁLIS BIZOTTSÁG TAGJAINAK LISTÁJA

LISTA TAL-MEMBRI TAL-KUMITAT EKONOMIKU U SOĊJALI

LIJST VAN LEDEN VAN HET ECONOMISCH EN SOCIAAL COMITÉ

LISTA CZŁONKÓW KOMITETU EKONOMICZNO-SPOŁECZNEGO

LISTA DOS MEMBROS DO COMITÉ ECONÓMICO E SOCIAL

ZOZNAM ČLENOV HOSPODÁRSKEHO A SOCIÁLNEHO VÝBORU

SEZNAM ČLANOV EKONOMSKO-SOCIALNEGA ODBORA

TALOUS- JA SOSIAALIKOMITEAN JÄSENTEN LUETTELO

FÖRTECKNING ÖVER LEDAMÖTER I EKONOMISKA OCH SOCIALA KOMMITTÉN

ČESKÁ REPUBLIKA

ZBOŘIL Josef

Member of the Management Board, Confederation of Industry of the Czech Republic

DRBALOVÁ Vladimíra

Director of the Department of International Organisations and European Affairs,

Confederation of Industry of the Czech Republic

ZVOLSKÁ Marie

Member of the Confederation of Employers' and Entrepreneurs' Associations of the Czech Republic

VOLEŠ Ivan

Deputy Secretary of the Economic Chamber of the Czech Republic

ČORNEJOVÁ Helena

Senior Officer of the Social and Economic Department,

Czech-Moravian Confederation of Trade Unions

MATOUŠEK Vladimír

Senior Officer of the International Department, Czech-Moravian Confederation of Trade Unions

ŠTECHOVÁ Dana

Specialist of the International Department, Czech-Moravian Confederation of Trade Unions

ŠMEHLÍK Ondřej

Junior Officer – Specialist of the Railways' Workers Trade Union

JÍROVEC Ludvík

Member of the Agrarian Chamber of the Czech Republic

ŠMEJKAL David

Member of the Czech Coalition of Consumer Activities

STULÍK David

Member of the Civil Society Development Foundation

PLECHATÁ Ivana

Director of the House Sue Ryde, Civic Association SKOK

EESTI

PÄÄRENDSON Eve

Estonian Employers’ Confederation

TSHISTOVA Kristina

Estonian Chamber of Commerce and Industry

CARR Liina

Confederation of Estonian Trade Unions

VIIES Mare

Estonian Employees’ Unions’ Confederation

HELLAM Mall

Network of the Estonian Nonprofit Associations and Foundations (NENO)

KREEGIPUU Kalev

Estonian Chamber of Agriculture and Commerce

JOOST Meelis

Estonian Chamber of Disabled People

ΚYΠΡΟΣ

ANTONIOU Michalis

Cyprus Employers and Industrialists Federation

MAVROMMATIS Manthos

Chamber of Commerce and Industry

KYRITSIS Pambis

Pancyprian Federation of Labour

KITTENIS Demetris

Cyprus Workers’ Confederation

VRACHIMIS Giorgos

Consumers’ Association

CONSTANTINIDIS Costakis

Union of Cypriot Farmers

LATVIJA

BĒRZIŅŠ Andris

Strategic Consultant for UNDP Latvia

ABkonsultants, owner

JAUNZEME Ieva

Director General Latvian Employers Confederation

KRĪGERS Pēteris

President – Free Trade Union Confederation of Latvia

HOMKO Irina

Free Trade Union Confederation of Latvia

ANČA Gunta

Chairperson – The Latvian Umbrella Body for Disability Organisations SUSTENTO

KOCIŅŠ Viesturs

Head of European Union Department

Latvian Chamber of Commerce and Industry

DANUSĒVIČS Henriks

Chairman of Latvian Traders Association

LIETUVA

ARLAUSKAS Danukas

Director General, Lithuanian Confederation of Business Employers

LASIAUSKAS Linas

Deputy Director General, Lithuanian Apparel and Textile Industry Association

MORKIS Gintaras

Deputy Director General, Lithuanian Confederation of Industrialists

ŽYGIS Arvydas

Consultant, Association of Lithuanian Chambers of Commerce, Industry and Crafts

BALSIENĖ Aldona

President, Lithuanian Trade Union „Solidarumas“

KVEDARAVIČIUS Algirdas Aleksandras

Vice-chairperson, Lithuanian Trade Union Confederation

PREIDIENĖ Inga

Vice-chairperson, Lithuanian Labour Federation Youth Organization

ARMANAVIČIENĖ Alvita

President, Lithuanian National Consumer Federation

DOMEIKA Rolandas

Director, Lithuanian Farmers’ Union

MAGYARORSZÁG

NAGY Tamás

National Federation of Agricultural Cooperators and Producers

VADÁSZ Péter GRD.

Confederation of Hungarian Employers and Industrialists

VÉRTES János

National Federation of Traders and Caterers

CSUPORT Antal

National Association of Strategic and Public Utility Companies

KOLLER Erika

Democratic Ligue of Independent Trade Unions

KAPUVÁRI József

National Confederation of Hungarian Trade Unions

PÁSZTOR Miklós GRD.

National Confederation of Workers Councils

CSER Ágnes GRD.

Cooperation Forum of Trade Unions; Trade Union Confederation of Intellectual Workers

HERCZOG Mária GRD.

Family, Child and Youth Organisation for Public Use

TÓTH János GRD.

Association of the Hungarian Industrial Parks

GARAI István

National Association for Consumer Protection in Hungary

BARABÁS Miklós

European House

MALTA

CALLEJA Edwin

Secretary General Federation of Industries (FOI)

SCIBERRAS Sylvia

Honorary Assistant Secretary

Malta Chamber of Small and Medium Enterprise (GRTU)

PARNIS Michael

Deputy Secretary General (Education and International Affairs)

General Workers’ Union (GWU)

DARMANIN Anna Maria

Chairperson Salvino Spiteri Foundation

Union Ħaddiema Maqgħudin (UĦM)

ATTARD Grace

President National Council of Women

POLSKA

MALINOWSKI Andrzej

Polish Employers’ Confederation

DORDA Tadeusz

Polish Employers’ Confederation

KRAWCZYK Jacek

Polish Confederation of Private Employers

KOMOROWSKI Marek

Polish Confederation of Private Employers

MULEWICZ Jarosław Maciej

Business Centre Club – Association of Employers

DONOCIK Tadeusz

Polish Chamber of Commerce

DRABKO Zbigniew

Federation of the Union of Agricultural Employers

ADAMCZYK Andrzej

Independent Self-Governing Trade Union „Solidarity“

KRZAKLEWSKI Marian

Independent Self-Governing Trade Union „Solidarity“

SOBOŃ Katarzyna

Independent Self-Governing Trade Union „Solidarity“

RÓŻYCKI Stanisław

All-Poland Alliance of Trade Unions

JASIŃSKI Tomasz

All-Poland Alliance of Trade Unions

SZYNAKA Edmund

Trade Unions Forum

TORNBERG Markus

National Union of Farmers, Circles and Agricultural Organizations

NIEPOKULCZYCKA Małgorzata

Polish Consumer Federation

SZADZIŃSKA Elżbieta

Polish Consumer Federation

SZYDŁOWSKI Andrzej

Union of Polish Craftsmen

KAMIENIECKI Krzysztof

Institute for Sustainable Development

CZAJKOWSKI Tomasz

Students’ Parliament of the Republic of Poland

MENDZA–DROZD Marzena

Polish Federation of Non-Government Organizations

PLAKWICZ Jolanta

Polish Women League

SLOVENIJA

STOJAN Dare

Association of Employers for Craft Activities of Slovenia

STANTIC Cveto

Chamber of Commerce and Industry of Slovenia

ROKSANDIC Metka

Association of Free Trade Unions of Slovenia

REBOLJ Dusan

Confederation of Trade Unions of Slovenia PERGAM

HRIBAR Bojan

Slovenian Committee of Public Sector Trade Unions

NOSE Martin

Cooperative Union of Slovenia

GREIF Tatjana

SKUC – Students’ cultural center

SLOVENSKO

LIŠKA Ján Ing.

President, Union of Pulp-Paper Industry of the Slovak Republic

MIHÓK Peter Doc. Ing.

President of the Slovak Chamber of Trade and Industry (SOPK)

ORAVEC Ján, PhDr., CSc.

President, Entrepreneur Association of Slovakia

ONDRUŠKA Peter JUDr.

Adviser for Legal Affairs, KOZ SR

MEŠŤANOVÁ EVA Paed.GRD.

Director of Foreign Relations Department and Protocol, KOZ SR

National Ecosoc Coordinator

ŠKULTÉTY Eugen

Vice-President, KOZ SR

PÁLENÍK Viliam PhD Doc. RNDr.

Head of the Department of Economic Modelling, Slovak Academy of Sciences (SAV)

ŠTERN Juraj, DrSc. GRD.h.c. prof. Ing.

Honorary Member of Slovak Rectors Conference (SRK)

Professor of the University of Economic Studies

ČERNÁ Marta RNDr.

President of the Union of Consumers Forum

28.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/64

POLITINIO IR SAUGUMO KOMITETO SPRENDIMAS BiH/3/2004

2004 m. rugsėjo 29 d.

dėl prie Europos Sąjungos karinės operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje prisidedančių valstybių komiteto įsteigimo

(2004/739/BUSP)

POLITINIS IR SAUGUMO KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 25 straipsnio trečiąją pastraipą,

atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 12 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2004/570/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje (1), ypač į jų 11 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)	Pagal Bendrųjų veiksmų 2004/570/BUSP 11 straipsnį Taryba Politinį ir saugumo komitetą (PSK) įgaliojo priimti atitinkamus sprendimus dėl prie Europos Sąjungos karinės operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje prisidedančių valstybių komiteto įsteigimo.

(2)	2000 m. gruodžio 7, 8 ir 9 d. Nicos ir 2002 m. spalio 24 ir 25 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadose numatyta trečiųjų valstybių dalyvavimo krizių valdymo operacijose ir Prisidedančių valstybių komiteto įsteigimo tvarka.

(3)

Prisidedančių valstybių komitetas vaidins pagrindinį vaidmenį kasdieniniame operacijos valdyme; Komitetas bus pagrindinis forumas, kuriame prisidedančios valstybės bendrai spręs klausimus, susijusius su jų pajėgų panaudojimu operacijoje; Politinis ir saugumo komitetas, vykdantis operacijos politinę priežiūrą ir jai strategiškai vadovaujantis, atsižvelgs į Prisidedančių valstybių komiteto pareikštas nuomones.

(4)

Laikantis prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Danijos pozicijos 6 straipsnio, Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Europos Sąjungos sprendimus ir veiksmus. Todėl Danija neprisideda prie šios operacijos finansavimo.

(5)

2002 m. gruodžio 12 ir 13 d. Kopenhagos Europos Vadovų Taryba priėmė deklaraciją, nustatančią, kad „Berlin Plus“ susitarimai ir jų vykdymas bus taikomi tik toms ES valstybėms narėms, kurios yra NATO narės arba „Partnerystės taikos labui“ šalys ir kurios dėl to yra sudariusios dvišalius saugumo susitarimus su NATO,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Įsteigimas

Šiuo sprendimu įsteigiamas prie Europos Sąjungos karinės operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje prisidedančių valstybių komitetas (toliau – Komitetas).

2 straipsnis

Funkcijos

Komiteto kompetencija yra nustatyta Europos Vadovų Tarybos, posėdžiavusios Nicoje (2000 m. gruodžio 7, 8 ir 9 d.) ir Briuselyje (2002 m. spalio 24 ir 25 d.), išvadose.

3 straipsnis

Sudėtis

1. Komiteto nariai yra:

—	tos valstybės narės, dalyvaujančios ES operacijose, vykdomose naudojant NATO bendras lėšas ir pajėgumus, taip pat ir Danija;

—	priede nurodytų trečiųjų valstybių, dalyvaujančių operacijoje ir kariniu atžvilgiu reikšmingai prie jų prisidedančių, taip pat ir kitų trečiųjų valstybių atstovai.

2. DGEUMS ir ES operacijos vadas arba jų atstovai taip pat turi teisę dalyvauti Komiteto posėdžiuose.

4 straipsnis

Pirmininkavimas

Laikantis posėdžio Nicoje išvadų ir nepažeidžiant pirmininkaujančios valstybės narės prerogatyvų, šiai operacijai įsteigtam Komitetui pirmininkauja generalinis sekretorius–vyriausiasis įgaliotinis arba jo atstovas, glaudžiai konsultuodamasis su pirmininkaujančia valstybe nare ir padedamas Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininko (CEUMC) arba jo atstovo.

5 straipsnis

Posėdžiai

1. Pirmininkas reguliariai šaukia Komiteto posėdžius. Neeiliniai posėdžiai, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali būti šaukiami pirmininko iniciatyva arba nario prašymu.

2. Pirmininkas iš anksto išsiuntinėja preliminarią posėdžio darbotvarkę ir su posėdžiu susijusius dokumentus. Po kiekvieno posėdžio išsiuntinėjami jo protokolai.

3. Prireikus į diskusiją, kai aptariami atitinkami klausimai, gali būti kviečiami Komisijos atstovai ir kiti asmenys.

6 straipsnis

Procedūra

1. Išskyrus šio straipsnio 3 dalies nuostatas, ir neapribojant Politinio ir saugumo komiteto kompetencijos bei ES operacijos vado pareigų,

—	Komiteto sprendimus dėl kasdienio operacijos valdymo prie operacijos prisidedančių valstybių atstovai priima vieningai;

—	Komiteto rekomendacijas dėl galimų veiklos planavimo pakeitimų, įskaitant galimą tikslų keitimą, Komiteto nariai teikia vieningu sprendimu.

Nario susilaikymas balsuojant neturi įtakos balsų vieningumui.

2. Pirmininkas nustato, ar dalyvauja valstybių, turinčių teisę dalyvauti svarstymuose, atstovų dauguma.

3. Visi procedūriniai klausimai sprendžiami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma.

4. Danija nedalyvauja priimant Komiteto sprendimus.

7 straipsnis

Konfidencialumas

1. Komiteto posėdžiams ir protokolams taikomi Tarybos saugumo nuostatai. Visų pirma Komiteto nariai turi turėti reikiamus saugumo leidimus.

2. Komiteto svarstymų dalyviai yra saistomi pareigos saugoti profesinę paslaptį, išskyrus tuos atvejus, kai Komitetas vieningai nusprendžia kitaip.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje, 2004 m. rugsėjo 29 d.

Politinio ir saugumo komiteto vardu

Pirmininkas

A. HAMER

(1) OL L 252, 2004 7 28, p. 10.

PRIEDAS

3 STRAIPSNIO 1 DALYJE MINIMŲ TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ SĄRAŠAS

—

Argentina

—

Bulgarija

—

Kanada

—

Čilė

—

Marokas

—	Naujoji Zelandija

—

Norvegija

—

Rumunija

—	Šveicarija

—

Turkija

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 325

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	47 tomas 2004m. spalio 28d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		2004 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1858/2004, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	1
		2004 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1859/2004, nustatantis, kokia dalimi galima patenkinti paraiškas gauti penimų jaunų galvijų patinų importo licencijas, pateiktas 2004 m. spalio mėnesį	3
	*	2004 m. spalio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1860/2004, dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose	4
	*	2004 m. spalio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1861/2004, nustatantis persikų ir nektarinų prekybos standartą	10
	*	2004 m. spalio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1862/2004, nustatantis arbūzams taikomą prekybos standartą	17
	*	2004 m. spalio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1863/2004, nustatantis dirbtinai auginamų pievagrybių prekybos standartus	23
	*	2004 m. spalio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1864/2004, atidarantis iš trečiųjų šalių importuotų konservuotų grybų tarifinę kvotą ir nustatantis jos administravimą	30
		2004 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1865/2004, dėl ryžių importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per 2004 m. spalio mėn. pirmąsias dešimt darbo dienų pagal Reglamento (EB) Nr. 327/98 nuostatas	39

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	052	56,2
	204	43,2
	999	49,7
0707 00 05	052	120,2
0707 00 05	999	120,2
0709 90 70	052	92,6
	204	44,5
	628	48,8
	999	62,0
0805 50 10	052	51,6
	388	53,3
	524	67,6
	528	38,0
	999	52,6
0806 10 10	052	91,9
	400	198,2
	999	145,1
0808 10 20, 0808 10 50, 0808 10 90	388	81,7
	400	103,3
	404	95,0
	442	61,0
	512	106,0
	720	99,6
	800	206,0
	804	105,8
	999	107,3
0808 20 50	052	103,7
	720	75,4
	999	89,6

Kilmė	Procentinis dalies mažėjimas 2004 m. spalio mėn.	Galutinis kieki paskirstymas 2004 m. procentais
Jungtinės Amerikos Valstijos	—	99,63
Tailandas	0 (1)	93,14
Australija	—	100
Kita kilmė	—	100

Kilmė	Procentinis dalies mažėjimas 2004 m. spalio mėn.	Galutinis kieki paskirstymas 2004 m. procentais
Jungtinės Amerikos Valstijos	—	94,90
Tailandas	—	99,72
Australija	—	3,32
Kita kilmė	—	100

	II Aktai, kurių skelbti neprivaloma
	Taryba
*	2004/734/EB:2004 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimas, dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo	41
*	2004/735/EB:2004 m. gegužės 24 d. Tarybos sprendimas, dėl naujų Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių skyrimo	51
*	2004/736/EB:2004 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimas, leidžiantis Jungtinei Karalystei taikyti išlygą dėl šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 11 straipsnio	58
*	2004/737/EB:2004 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimas, dėl leidimo Italijai taikyti priemonę, darant išimtį Šeštosios direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 2 straipsnio 1 daliai	60
*	2004/738/EB:2004 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimas, leidžiantis Portugalijai taikyti priemonę, nukrypstančią nuo Šeštosios direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 21 straipsnio 1 dalies a punkto ir 22 straipsnio	62
*	2004/739/BUSP:2004 m. rugsėjo 29 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas BiH/3/2004, dėl prie Europos Sąjungos karinės operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje prisidedančių valstybių komiteto įsteigimo	64