7.10.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/1

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1734/2004

2004 m. spalio 6 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)	Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. spalio 7 d.

---

(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1947/2002 (OL L 299, 2002 11 1, p. 17).

---

---

7.10.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/3

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1735/2004

2004 m. spalio 5 d.

nustatantis vieneto vertes naudojamas tam tikrų greitai gendančių prekių muitinei vertei nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (1),

atsižvelgdama į 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93 išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (2), ypač į jo 173 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173–177 straipsniai numato, kad Komisija šio reglamento 26 priede pateiktoje klasifikacijoje nurodytiems produktams periodiškai nustato vieneto vertes.

(2)	Pirmiau nurodytuose straipsniuose nustatytų taisyklių ir kriterijų taikymas elementams, kurie pateikiami Komisijai remiantis Reglamento (EEB) 2454/93 173 straipsnio 2 dalimi, sąlygoja, kad šio Reglamento priede nurodytos vieneto vertės būtų nustatytos aptariamiems produktams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173 straipsnio 1 dalyje numatytos vieneto vertės nustatomos kaip nurodyta šio reglamento priede pateiktoje lentelėje.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. spalio 8 d.

---

(1)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2700/2000 (OL L 311, 2000 12 12, p. 17).

(2)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2286/2003 (OL L 343, 2003 12 31, p. 1).

---

---

7.10.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/9

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2004 m. rugsėjo 24 d.

dėl Europos gynybos agentūros tarnybos nuostatų

(2004/676/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2004 m. liepos 12 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2004/551/BUSP dėl Europos gynybos agentūros įsteigimo (1), ypač į jų 11 straipsnio 3 dalies 3.1 punktą,

NUSPRENDĖ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

1.   Šie Tarnybos nuostatai taikomi Europos gynybos agentūros pagal darbo sutartį pasamdytam personalui (toliau – „personalo narys“ ir „Agentūra“ atitinkamai).

Tokį personalą sudaro:

—	laikinasis personalas,

—	sutartininkai.

2.   Šiuose Tarnybos nuostatuose, vadovaujantis atitinkamomis Bendrųjų veiksmų 2004/551/BUSP, įsteigiančių Europos gynybos agentūrą, nustatomis numatoma darbo sutartis sudaryti įgaliota institucija (toliau – DSSĮI).

3.   Visos šiuose Tarnybos nuostatuose esančios nuorodos į vyriškosios lyties asmenį taip pat laikomos nuorodomis į moteriškosios lyties asmenį ir priešingai, išskyrus atvejus, kai iš konteksto aiškiai matyti, kad yra kitaip.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

LAIKINASIS PERSONALAS

1   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

2 straipsnis

Šiuose Tarnybos nuostatuose „laikinasis personalas“ – tai personalas, pasamdytas laikinai užimti pareigas, įtrauktas į pareigybių sąrašą, pridedamą prie Agentūros biudžeto.

3 straipsnis

Laikinasis personalas nesamdomas daugiau kaip ketveriems metams, tačiau jis gali būti pasamdytas bet kokiam trumpesniam laikotarpiui. Jo narių darbo sutartys ne daugiau kaip kartą gali būti pratęstos ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, jeigu pratęsimo galimybė buvo numatyta pirminėje darbo sutartyje, ir laikantis toje darbo sutartyje numatytų apribojimų. Tam laikotarpiui pasibaigus pagal šias nuostatas jo nariai laikinaisiais darbuotojais daugiau nebeįdarbinami.

4 straipsnis

Laikinasis personalas samdomas tik tam, kad pagal šiuos Tarnybos nuostatus užimtų laisvas pareigas, įtrauktas į pareigybių sąrašą, pridedamą prie Agentūros biudžeto.

5 straipsnis

1.   Taikant šiuos Tarnybos nuostatus draudžiama bet kokia diskriminacija bet kokiu pagrindu, pavyzdžiui, dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių ypatybių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kokių nors kitų pažiūrų, priklausomybės tautinei mažumai, turto, kilmės, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

Šiuose Tarnybos nuostatuose nesantuokinės partnerystės laikomos santuoka, jei tenkinamos visos sąlygos, išvardytos V priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkte.

2.   Siekiant praktiškai užtikrinti visišką vyrų ir moterų lygybę darbe – tai yra esminis dalykas, į kurį būtina atsižvelgti įgyvendinant visas šių Tarnybos nuostatų sąlygas, – vienodo požiūrio principas nekliudo Agentūrai toliau taikyti ar patvirtinti konkrečias lengvatas, palengvinančias mažiau atstovaujamos lyties narių profesinę veiklą ar užkertančias kelią veiksniams, apsunkinantiems profesinę karjerą ar juos kompensuojantiems.

3.   Agentūra, pasikonsultavusi su Personalo komitetu, nustato vyrų ir moterų lygių galimybių skatinimo šių Tarnybos nuostatų taikymo srityje priemones ir veiksmus bei priima atitinkamas nuostatas, visų pirma nuostatą dėl tos de facto nelygybės, kuri kliudo moterų galimybėms šiose srityse, pašalinti.

4.   Šio straipsnio 1 dalyje asmuo laikomas neįgaliu, jeigu yra sutrikusi jo fizinė ar psichinė sveikata ir tas sutrikimas yra arba gali būti nuolatinis. Sutrikimas nustatomas 37 straipsnyje nustatyta tvarka.

Asmuo su negalia atitinka 36 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytas sąlygas, jeigu, sudarius priimtinus patogumus, jis gali atlikti būtinus darbo veiksmus.

„Priimtini patogumai“, susiję su būtinais darbo veiksmais, yra atitinkamos priemonės, kurios prireikus sudaro asmeniui su negalia galimybę gauti darbą, dirbti ar kilti tarnyboje, arba dalyvauti mokymuose, išskyrus atvejus, kai tokios priemonės darbdaviui sudarytų neproporcingai didelę naštą.

5.   Kai asmenys, kuriems taikomi šie Tarnybos nuostatai ir kurių nuomone buvo pažeistos jų teisės, kadangi jiems nebuvo pritaikytas pirmiau apibrėžtas vienodo požiūrio principas, nustato faktų, pagal kuriuos galima daryti prielaidą, kad buvo tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos atvejis, pareiga įrodyti, kad vienodo požiūrio principas nebuvo pažeistas, tenka Agentūrai. Ši nuostata netaikoma drausminiam procesui.

6.   Laikantis nediskriminacijos principo ir proporcingumo principo, bet koks jų taikymo apribojimas turi būti pagrįstas objektyviomis bei pagrįstomis priežastimis ir juo turi būti siekiama teisėtų tikslų, vadovaujantis bendrais personalo politikos interesais.

6 straipsnis

1.   Dirbantys laikinojo personalo nariai naudojasi Agentūros patvirtintomis socialinio pobūdžio priemonėmis ir paslaugomis, kurias teikia Personalo komitetas. Buvę laikinojo personalo nariai gali naudotis ribotu socialinio pobūdžio priemonių skaičiumi.

2.   Dirbantiems laikinojo personalo nariams sudaromos darbo sąlygos, atitinkančios reikiamus sveikatos ir saugos standartus, kurie turi būti bent lygiaverčiai būtiniausiems reikalavimams, taikomiems pagal tose srityse vadovaujantis Sutartimis patvirtintas priemones.

7 straipsnis

1.   Šiuose Tarnybos nuostatuose numatytos pareigybės pagal pareigų, su kuriomis jos susiję, pobūdį ir svarbą skirstomos į administratorių pareigų grupę (toliau – AD) ir padėjėjų pareigų grupę (toliau – AST).

2.   AD pareigų grupę sudaro dvylika kategorijų, atitinkančių administratorių, patarėjų, lingvistų ir mokslo darbuotojų pareigas. AST pareigų grupę sudaro vienuolika kategorijų, atitinkančių vykdomųjų, techninių ir kanceliarijos darbuotojų pareigas.

3.   Į pareigas skiriamas asmuo turi turėti mažiausiai:

a)

AST pareigų grupėje: i) aukštesniojo profesinio mokymo diplomą arba ii) turi turėti vidurinio ugdymo diplomą, suteikiantį galimybę siekti aukštesniojo profesinio mokymo, ir ne mažiau kaip trejų metų atitinkamą profesinę patirtį, arba iii) turi būti baigęs atitinkamo lygio profesinį mokymą arba turėti profesinės patirties, kai tai pateisinama dėl tarnybos interesų.

b)	AD pareigų grupėje, 5 ir 6 kategorijose: i) turi turėti tokio lygio išsilavinimą, kuris atitinka užbaigtas ne trumpesnes kaip trejų metų universitetines studijas, kurios yra patvirtintos diplomu, arba ii) turi būti baigęs atitinkamo lygio profesinį mokymą, kai tai pateisinama dėl tarnybos interesų.

c)

AD pareigų grupėje, 7–16 kategorijose: i) turi turėti tokio lygio išsilavinimą, kuris atitinka užbaigtas universitetines studijas, kurios yra patvirtintos diplomu, kai įprastinis universitetinio mokslo laikotarpis yra ketveri metai ar daugiau, arba ii) turi turėti tokio lygio išsilavinimą, kuris atitinka užbaigtas universitetines studijas, kurios yra patvirtintos diplomu, bei ne mažiau kaip vienerių metų atitinkamą profesinę patirtį, kai įprastinis universitetinio mokslo laikotarpis yra mažiausiai treji metai, arba iii) turi būti baigęs atitinkamo lygio profesinį mokymą, kai tai pateisinama dėl tarnybos interesų.

4.   Pareigybių rūšių lentelė pateikta VII priede. Remdamasi šia lentele Agentūra, pasikonsultavusi su Personalo komitetu, apibrėžia pareigas ir įgaliojimus, priskiriamus kiekvienos rūšies pareigybėms.

8 straipsnis

1.   DSSĮI, vadovaudamasi tik tarnybos interesais ir neatsižvelgdama į pilietybę, kiekvieną laikinojo personalo narį paskiria ar perkelia į jo kategoriją atitinkančią jo pareigų grupės pareigybę.

Laikinojo personalo narys turi teisę paprašyti perkeliamas į kitas pareigas Agentūros viduje.

2.   Laikinojo personalo narys gali būti paprašytas laikinai užimti pareigas savo pareigų grupėje, kurių kategorija yra aukštesnė, negu jo tikroji kategorija. Nuo darbo tokiose laikinosiose pareigose ketvirto mėnesio pradžios jam skiriama diferencijuota pašalpa, lygi darbo užmokesčio, nustatyto jo tikrajai kategorijai ir pakopai, ir darbo užmokesčio, kuris būtų jam mokamas už tą pakopą, kuri jam būtų nustatyta, jei jis būtų buvęs paskirtas į jo užimamų laikinųjų pareigų kategoriją, skirtumui.

Laikinosios pareigos užimamos ne ilgiau kaip vienerius metus, išskyrus atvejus, kai paskyrimu tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama pakeisti laikinojo personalo nario, kuris tarnybos interesais laikinai perkeliamas į kitą pareigybę, pašaukiamas į privalomąją karo tarnybą arba negali atvykti į darbą dėl užsitęsusių nedarbingumo atostogų.

9 straipsnis

1.   Kategorija ir pakopa, suteikiamos laikinojo personalo nariams juos samdant, nurodomos jų darbo sutartyje.

2.   Laikinojo personalo narių paskyrimas į pareigybę, kurios kategorija yra aukštesnė negu ta, kuri buvo jiems suteikta juos samdant, fiksuojamas susitarime, pridedamame prie jų darbo sutarties.

2   SKYRIUS

Teisės ir pareigos

10 straipsnis

1.   Laikinojo personalo narys atlieka savo pareigas ir veikia tik siekdamas Agentūros interesų; jis nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės, institucijos, organizacijos ar Agentūrai nepriklausančio asmens nurodymų. Jis atlieka jam pavestas pareigas objektyviai, nešališkai ir nepažeisdamas pareigos būti lojaliu Agentūrai.

2.   Laikinojo personalo narys be DSSĮI leidimo iš jokios vyriausybės ar kito Agentūrai nepriklausančio šaltinio nepriima jokio apdovanojimo, pasižymėjimo ženklo, paslaugos, dovanos ar kokio nors mokėjimo, išskyrus už paslaugas, suteiktas prieš jo paskyrimą arba būnant tikslinėse atostogose dėl privalomosios karo ar kitokios nacionalinės tarnybos ir ryšium su tokia tarnyba.

11 straipsnis

1.   Atlikdamas savo pareigas, išskyrus toliau numatytus atvejus, laikinojo personalo narys nesiima užduočių, kuriomis jis yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas asmeniškai tokiu mastu, kad tai gali turėti neigiamos įtakos jo nešališkumui, ypač kai jis suinteresuotas dėl šeimos ar finansinių dalykų.

2.   Bet kuris laikinojo personalo narys, kuris atlikdamas savo pareigas susiduria su pirmiau minėtomis užduotimis, turi nedelsdamas informuoti DSSĮI. DSSĮI imasi atitinkamų priemonių ir visų pirma gali atleisti laikinojo personalo narį nuo pareigos imtis šios užduoties.

3.   Laikinojo personalo narys įmonėse, kurios priklauso Agentūros kompetencijai ar kurios turi reikalų su Agentūra, negali nei turėti, nei įgyti, tiesiogiai ar netiesiogiai, tokios rūšies ar masto interesų, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos jo nešališkumui atliekant savo pareigas.

12 straipsnis

Laikinojo personalo narys susilaiko nuo bet kokių veiksmų ar elgesio, kurie gali daryti žalą jo užimamam postui.

13 straipsnis

1.   Laikinojo personalo nariai susilaiko nuo bet kokios formos psichologinio ar seksualinio priekabiavimo.

2.   Agentūros veiksmai neturi turėti jokių žalingų padarinių psichologinį ar seksualinį priekabiavimą patyrusiam laikinojo personalo nariui. Agentūros veiksmai neturi turėti jokių žalingų padarinių apie psichologinį ar seksualinį priekabiavimą paliudijusiam laikinojo personalo nariui, jeigu laikinojo personalo narys buvo sąžiningas.

3.   „Psichologinis priekabiavimas“ – tai netinkamas elgesys, kuris trunka tam tikrą laikotarpį, kartojasi ar yra sistemingas ir kurį sudaro fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai, kurie yra tyčiniai ir kurie gali pakenkti bet kurio asmens asmenybei, orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai.

4.   „Seksualinis priekabiavimas“ – tai su lyčių santykiais susijęs elgesys, nepageidaujamas asmens, kuriam toks elgesys skirtas, kai tokiu elgesiu siekiama tą asmenį įžeisti ar sukurti bauginančią, priešišką, agresyvią ar trikdančią aplinką, arba kai tokiu elgesiu pasiekiami minėti rezultatai. Seksualinis priekabiavimas laikomas diskriminacija dėl lyties.

14 straipsnis

1.   Laikantis 16 straipsnio, laikinojo personalo narys, pageidaujantis užsiimti su jo darbu nesusijusia apmokama arba neapmokama veikla arba atlikti kokią nors užduotį ne Agentūroje, pirmiausia gauna DSSĮI leidimą. Leidimas nesuteikiamas tik tuo atveju, jeigu minėta veikla ar užduotis trukdo laikinojo personalo nariui atlikti savo pareigas ar yra nesuderinama su Agentūros interesais.

2.   Laikinojo personalo narys praneša DSSĮI apie bet kokius su jo darbu nesusijusios veiklos ar užduoties, kurioms jis gavo leidimą, pokyčius, įvykusius po to, kai pareigūnas kreipėsi į DSSĮI prašydamas leidimo 1 dalyje nustatyta tvarka. Leidimas gali būti atšauktas, jei veikla ar užduotis nebeatitinka sąlygų, minėtų 1 dalies paskutiniame sakinyje.

15 straipsnis

Jeigu laikinojo personalo nario sutuoktinis dirba apmokamą darbą, laikinojo personalo narys praneša apie tai DSSĮI. Jei paaiškėtų, kad šio darbo pobūdis yra nesuderinamas su laikinojo personalo nario darbo pobūdžiu ir jei laikinojo personalo narys negali įsipareigoti, kad jis bus baigtas per nustatytą laikotarpį, DSSĮI, pasikonsultavusi su Personalo komitetu, nusprendžia, ar laikinojo personalo narys tęs darbą savo pareigybėje, ar bus perkeltas į kitą pareigybę.

16 straipsnis

1.   Laikinojo personalo narys, ketinantis kandidatuoti į valstybės tarnybą, apie tai praneša DSSĮI. DSSĮI, atsižvelgdama į tarnybos interesus, nusprendžia, ar:

a)	iš atitinkamo laikinojo personalo nario turėtų būti pareikalauta paprašyti atostogų dėl asmeninių priežasčių, ar

b)	jam turėtų būti suteiktos kasmetinės atostogos, ar

c)	jam gali būti leista eiti savo pareigas ne visą darbo laiką, ar

d)	jis gali toliau eiti savo pareigas, kaip ir anksčiau.

2.   Į valstybės tarnybą išrinktas ar paskirtas laikinojo personalo narys apie tai nedelsdamas informuoja DSSĮI. DSSĮI, atsižvelgusi į tarnybos interesus, posto svarbą, dėl jo atsirandančias pareigas ir darbo užmokestį bei atliekant tas pareigas patirtų išlaidų kompensavimą, priima vieną iš 1 dalyje išvardytų sprendimų. Jei iš laikinojo personalo nario pareikalaujama išeiti atostogų dėl asmeninių priežasčių arba jam leidžiama eiti pareigas ne visą darbo dieną, tokių atostogų laikotarpis arba darbas ne visą darbo dieną atitinka laikinojo personalo nario kadenciją.

17 straipsnis

Iš tarnybos išėjęs laikinojo personalo narys, sutikdamas eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą, ir toliau privalo elgtis sąžiningai ir apdairiai.

Laikinojo personalo nariai, per dvejus metus nuo išėjimo iš tarnybos ketinantys dirbti apmokamą ar neapmokamą darbą, apie tai informuoja Agentūrą. Jeigu ta veikla susijusi su darbu, kurį laikinojo personalo narys dirbo trejus paskutiniuosius tarnybos metus, ir dėl to galėtų būti pažeisti teisėti Agentūros interesai, DSSĮI, atsižvelgdama į tarnybos interesus, gali uždrausti jam užsiimti tokia veikla arba pritarti jo ketinimams, iškėlusi jam kokių nors, jos nuomone, reikalingų sąlygų. Agentūra, pasikonsultavusi su Personalo komitetu, praneša apie savo sprendimą per 30 darbo dienų nuo tada, kai buvo informuota. Jei iki minėto laikotarpio pabaigos negaunama jokio pranešimo, tai laikoma besąlygišku sutikimu.

18 straipsnis

1.   Be leidimo laikinojo personalo narys neatskleidžia jokios informacijos, gautos atliekant savo pareigas, išskyrus atvejus, kai tokia informacija jau yra išviešinta ar visuomenei sudaryta galimybė ją sužinoti.

2.   Išėjęs iš tarnybos laikinojo personalo narys lieka susaistytas šia prievole.

19 straipsnis

1.   Laikinojo personalo narys turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tinkamai laikydamasis lojalumo ir nešališkumo principų.

2.   Nepažeidžiant 12 ir 18 straipsnių, laikinojo personalo narys, ketinantis vienas ar kartu su kitais skelbti ar imtis priemonių, kad būtų paskelbtas bet koks reikalas, susijęs su Agentūros veikla, iš anksto apie tai informuoja DSSĮI.

Jei DSSĮI sugeba įrodyti, kad šis reikalas gali rimtai pažeisti teisėtus Agentūros interesus, ji raštu informuoja laikinojo personalo narį apie savo sprendimą per 30 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos. Jei per nurodytą laikotarpį apie jokį sprendimą nepranešama, laikoma, kad DSSĮI neprieštarauja.

20 straipsnis

1.   Visos teisės į bet kokius rašytinius dokumentus ar kitą darbą, kurį laikinojo personalo narys atliko vykdydamas savo pareigas, yra Agentūros, su kurios veikla tokie rašytiniai dokumentai ar darbas yra susiję, nuosavybė. Agentūra turi teisę priverstine tvarka įsigyti autoriaus teises į tokius darbus.

2.   Bet koks išradimas, kurį padarė laikinojo personalo narys vykdydamas savo pareigas ar užsiimdamas su tuo susijusia veikla, yra neginčijama Agentūros nuosavybė. Agentūra gali savo sąskaita visose šalyse prašyti atitinkamų patentų ir juos gauti. Bet koks su Agentūros veikla susijęs išradimas, kurį laikinojo personalo darbuotojas padarė per metus po jo tarnybos laiko pabaigos, laikomas padarytu jam vykdant savo pareigas ar užsiimant su tuo susijusia veikla, jeigu neįrodoma kitaip. Kai išradimams yra gaunami patentai, nurodoma išradėjo ar išradėjų pavardė ar pavardės.

3.   Atitinkamais atvejais laikinojo personalo nariui, kuris yra patentuoto išradimo autorius, Agentūra gali paskirti premiją, kurios dydį nustato ji pati.

21 straipsnis

Laikinojo personalo narys be DSSĮI leidimo, kad ir kokios būtų priežastys, jokiame teisminiame nagrinėjime neatskleidžia jokios informacijos, kurią jis sužinojo atlikdamas savo pareigas. Leidimas nesuteikiamas tik tada, kai tai būtina dėl Agentūros interesų ir kai toks atsisakymas neturės baudžiamųjų padarinių laikinojo personalo nariui. Palikęs tarnybą laikinojo personalo narys lieka susaistytas šia prievole.

Pirmosios pastraipos nuostatos netaikomos laikinojo personalo nariui ar buvusiam laikinojo personalo nariui, duodančiam parodymus Apeliacinei komisijai ar Drausmės komisijai apie laikinojo personalo narį ar buvusį laikinojo personalo narį.

22 straipsnis

Laikinojo personalo narys gyvena toje vietoje, kur dirba, arba ne didesniu atstumu nuo jos nei reikia tinkamai atlikti pareigas. Laikinojo personalo narys praneša DSSĮI savo adresą ir nedelsdamas informuoja ją apie bet kokius adreso pasikeitimus.

23 straipsnis

Bet kurio lygio laikinojo personalo narys padeda ir teikia patarimus savo vadovams; jis yra atsakingas už jam pavestų pareigų atlikimą.

Laikinojo personalo narys, vadovaujantis kokiai nors tarnybos šakai, yra atsakingas savo vadovams už jam suteiktus įgaliojimus ir už jam duotų nurodymų vykdymą. Jo pavaldinių atsakomybė jokiu būdu neatleidžia jo nuo jo paties atsakomybės.

24 straipsnis

1.   Laikinojo personalo narys, gavęs įsakymų, kurie, jo nuomone, yra nederami arba dėl kurių gali kilti didelių sunkumų, apie tai informuoja savo tiesioginį viršininką, kuris, jei tokia informacija pateikiama raštu, atsako raštu. Laikantis 2 dalies, jei tiesioginis viršininkas patvirtina įsakymus, o laikinojo personalo narys mano, kad tokiu patvirtinimu nėra tinkamai reaguojama į jo susirūpinimo priežastis, jis šiuo klausimu raštu kreipiasi į artimiausią aukštesnę pagal hierarchiją instituciją. Jei pastaroji raštu patvirtina įsakymus, laikinojo personalo narys juos vykdo, išskyrus atvejus, kai jie yra akivaizdžiai neteisėti ar pažeidžia atitinkamus saugos standartus.

2.   Jei tiesioginis viršininkas mano, kad įsakymai turi būti įvykdyti greitai, laikinojo personalo narys juos vykdo, išskyrus atvejus, kai jie yra akivaizdžiai neteisėti ar pažeidžia atitinkamus saugos standartus. Laikinojo personalo nario prašymu, tiesioginis viršininkas yra įpareigotas tokius įsakymus duoti raštu.

25 straipsnis

Iš laikinojo personalo nario gali būti pareikalauta iš dalies arba visiškai atlyginti bet kokią žalą, kurią patyrė Agentūra dėl jo padaryto sunkaus nusižengimo jam vykdant pareigas ar užsiimant su tuo susijusia veikla.

Motyvuotą sprendimą priima DSSĮI laikydamasi drausminiams atvejams nustatytos tvarkos.

Apeliacinė komisija turi neribotą jurisdikciją sprendžiant su šia nuostata susijusius ginčus.

26 straipsnis

1.   Bet kuris laikinojo personalo narys, kuris atlikdamas savo pareigas ar užsiimdamas su tuo susijusia veikla sužino faktų, iš kurių galima daryti prielaidą, kad galbūt esama neteisėtos veiklos, įskaitant sukčiavimą ar korupciją, kenkiančios Agentūros interesams, arba su profesinių pareigų atlikimu susijusio elgesio, dėl kurio gali būti rimtai pažeistos Agentūros laikinojo personalo narių prievolės, jis nedelsdamas apie tai informuoja savo tiesioginį viršininką arba, jeigu jo nuomone tai daryti verta, Vyriausiąjį pareigūną.

Pirmojoje pastraipoje minėta informacija pateikiama raštu.

2.   Agentūros veiksmai, kurių ji imasi laikinojo personalo nariui pranešus 1 dalyje minėtą informaciją, neturi jam turėti jokių žalingų padarinių, jei laikinojo personalo narys veikė pagrįstai ir sąžiningai.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos dokumentams, aktams, ataskaitoms, raštams ar bet kokios formos informacijai, kuri turima nagrinėjamų ar baigtų nagrinėti teismo bylų tikslais arba jų eigoje yra surinkta ar atskleista laikinojo personalo nariui.

27 straipsnis

1.   Agentūros veiksmai neturi turėti jokių žalingų padarinių jos laikinojo personalo nariui, 25 straipsnyje nustatyta tvarka atskleidusiam informaciją ES Tarybos pirmininkui arba Europos Parlamento pirmininkui, jei įvykdytos abi tolesnės sąlygos:

a)	laikinojo personalo narys sąžiningai ir pagrįstai mano, kad atskleista informacija ir bet koks joje esantis tvirtinimas yra iš esmės teisingi; ir

b)	laikinojo personalo narys anksčiau atskleidė tą pačią informaciją Agentūrai ir palaukė Agentūros nustatytą laikotarpį, per kurį Agentūra galėjo imtis atitinkamų veiksmų, atsižvelgiant į atvejo sudėtingumą. Laikinojo personalo narys tinkama tvarka informuojamas apie tokį laikotarpį per 60 dienų.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis netaikomas, kai laikinojo personalo narys gali įrodyti, kad nėra pagrindo atsižvelgti į visas konkretaus atvejo aplinkybes.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos dokumentams, aktams, ataskaitoms, raštams ar bet kokios formos informacijai, kuri turima nagrinėjamų ar baigtų nagrinėti teismo bylų tikslais arba jų eigoje yra surinkta ar atskleista laikinojo personalo nariui.

28 straipsnis

Agentūra padeda bet kuriam laikinojo personalo nariui, visų pirma bylose dėl bet kurio asmens grasinimų, įžeidžiančių ar žeminančių veiksmų ar žodžių arba dėl pasikėsinimo į asmenį ar turtą, kuriuos patiria jis pats ar jo šeimos narys ryšium su laikinojo personalo nario užimamu postu ar atliekamomis pareigomis.

Ji kompensuoja laikinojo personalo nariui tokiais atvejais patirtą žalą tik jei jis tyčia ar dėl didelio neatsargumo nepadarė žalos ir negalėjo gauti kompensacijos iš asmens, kuris tą žalą sukėlė.

29 straipsnis

Agentūra palengvina laikinojo personalo narių tolesnį kvalifikacijos kėlimą ir mokymą, kiek tai suderinama su tinkamu tarnybos darbu ir atitinka jos interesus.

Į tokį kvalifikacijos kėlimą ir mokymą atsižvelgiama juos paaukštinant tarnyboje.

30 straipsnis

Laikinojo personalo nariai turi teisę kurti susivienijimus; visų pirma jie gali būti profesinių sąjungų ar personalo asociacijų nariais.

31 straipsnis

Laikinojo personalo nariai gali pateikti DSSĮI prašymus šiuose Tarnybos nuostatuose aptariamais klausimais.

Apie visus dėl konkretaus asmens pagal šiuos Tarnybos nuostatus priimtus sprendimus nedelsiant raštu pranešama atitinkamam laikinojo personalo nariui. Laikinojo personalo nario nenaudai priimtame sprendime nurodomos priežastys, kuriomis remiantis jis priimtas.

Konkretūs sprendimai dėl laikinojo personalo nario paskyrimo į tarnybą, jo paskyrimo į nuolatinę pareigybę, paaukštinimo, perkėlimo, administracinio statuso nustatymo ir tarnybos baigimo skelbiami Agentūroje. Visam personalui suteikiama pakankamai laiko susipažinti su skelbimu.

32 straipsnis

Laikinojo personalo nario asmens bylą sudaro:

a)	visi dokumentai, susiję su jo administraciniu statusu ir visos ataskaitos apie jo sugebėjimus, darbo našumą ir elgesį;

b)	laikinojo personalo nario pastabos dėl šių dokumentų.

Dokumentai registruojami, numeruojami ir užpildomi eilės tvarka; a punkte minimų dokumentų Agentūra negali panaudoti prieš laikinojo personalo narį ar cituoti jų tuo tikslu, išskyrus atvejus, kai jie buvo pateikti susipažinti jam prieš juos užpildant.

Laikinasis personalo narys apie jam pateiktus bet kuriuos dokumentus patvirtina savo parašu arba, jei tai nepadaroma, dokumentas pateikiamas registruotu laišku, siunčiamu paskutiniu laikinojo personalo nario praneštu adresu.

Į laikinojo personalo nario asmens bylą neįtraukiamos jokios nuorodos apie politinę veiklą, veiklą profesinėse sąjungose, filosofinę ar religinę veiklą ir pažiūras, nei apie jo rasinę ar etninę kilmę ar seksualinę orientaciją.

Tačiau pirmiau pateikta pastraipa nedraudžia į bylą įtraukti laikinojo personalo nariui žinomų administracinių aktų ir dokumentų, būtinų šiems Tarnybos nuostatams taikyti.

Kiekvienas laikinojo personalo narys turi tik vieną asmens bylą.

Laikinojo personalo narys turi teisę, net išėjęs iš tarnybos, susipažinti su visais jo bylos dokumentais ir pasidaryti jų kopijas.

Asmens byla yra konfidenciali ir su ja galima susipažinti tik administracijos patalpose arba naudojantis saugia elektronine priemone. Tačiau ji gali būti nusiųsta Apeliacinei komisijai, jeigu laikinajam personalo nariui iškeliama byla.

33 straipsnis

Laikinojo personalo nariai turi teisę susipažinti su savo medicininėmis bylomis vadovaudamiesi tvarka, kurią turi nustatyti Agentūra.

34 straipsnis

Bet kokį sprendimą, reikalaujantį atlyginti žalą, kurią patyrė Agentūra dėl padaryto sunkaus nusižengimo, pagal 25 straipsnį priima DSSĮI laikydamasi formalumų, numatytų atleidimo iš darbo dėl sunkaus nusižengimo atvejams.

Sprendimai dėl konkrečių laikinojo personalo narių skelbiami kaip numatyta 31 straipsnyje.

35 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai, kuriais naudojasi laikinojo personalo nariai, suteikiami vadovaujantis tik Agentūros interesais. Laikinojo personalo nariai neatleidžiami nuo savo asmeninių įsipareigojimų vykdymo ir nuo veikiančių įstatymų bei policijos nurodymų laikymosi.

Kai kyla ginčų dėl jo privilegijų ir imunitetų, atitinkamas laikinojo personalo narys nedelsdamas informuoja apie tai Agentūrą.

3   SKYRIUS

Samdymo sąlygos

36 straipsnis

1.   Samdant laikinojo personalo narius siekiama užtikrinti, kad Agentūroje dirbtų geriausių sugebėjimų, darbingiausi ir sąžiningiausi asmenys, pasamdyti iš Agentūros veikloje dalyvaujančių valstybių narių piliečių tarpo laikantis kuo platesnės geografijos principo.

Laikinieji personalo nariai parenkami nedarant išimčių dėl jų rasės, politinių, filosofinių ar religinių įsitikinimų, lyties ar seksualinės orientacijos bei nesiremiant jų santuokine ar šeimynine padėtimi.

2.   Laikinojo personalo narys gali būti pasamdytas tik tada, jei jis:

a)	yra vienos iš Agentūros veikloje dalyvaujančių valstybių narių pilietis ir turi visas piliečio teises;

b)	įvykdė visas jam įstatymais numatytas prievoles dėl privalomos karo tarnybos;

c)	pateikia atitinkamą charakteristiką dėl tinkamumo pareigoms atlikti;

d)	yra fiziškai tinkamas pareigoms atlikti; ir

e)	pateikia įrodymų, kad labai gerai moka vieną iš Europos Sąjungos kalbų ir patenkinamai moka kitą Europos Sąjungos kalbą tiek, kiek reikia pareigoms atlikti.

3.   Valdančioji taryba priima konkrečias laikinojo personalo narių priėmimo į darbą tvarkos nuostatas pagal Bendruosius veiksmus 2004/551/BUSP.

37 straipsnis

Prieš pasamdant laikinojo personalo narį Agentūros įgaliotas medicininės tarnybos pareigūnas atlieka jo medicininę apžiūrą, kad Agentūra galėtų įsitikinti, jog pastarasis atitinka 36 straipsnio 2 dalies d punkto reikalavimus.

Kai atlikus pirmojoje pastraipoje numatytą medicininę apžiūrą pateikiama neigiama medicininė išvada, kandidatas per 20 dienų tuo tos dienos, kai Agentūra jam pranešė apie tą išvadą, gali prašyti, kad dėl jo atvejo savo išvadas pateiktų gydytojų komitetas, sudarytas iš trijų gydytojų, kuriuos DSSĮI parenka iš Agentūros medicinos tarnybos pareigūnų. Gydytojų komitetas išklauso pirminę neigiamą išvadą pateikusį medicinos tarnybos pareigūną. Kandidatas gydytojų komitetui gali pateikti savo pasirinkto gydytojo išvadą. Jei gydytojų komitetas patvirtina pirmoje pastraipoje numatytos medicininės apžiūros išvadas, kandidatas padengia 50 % užmokesčio už suteiktas paslaugas ir 50 % papildomų išlaidų.

38 straipsnis

Laikinojo personalo nariui gali būti nustatytas ne ilgesnis nei šešių mėnesių bandomasis laikotarpis.

Kai bandomuoju laikotarpiu laikinojo personalo narys dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo vieną mėnesį ar ilgiau negali atlikti savo pareigų, DSSĮI gali jo bandomąjį laikotarpį atitinkamai pratęsti.

Likus ne mažiau kaip mėnesiui iki bandomojo laikotarpio pabaigos parengiama ataskaita apie laikinojo personalo nario sugebėjimus atlikti su jo pareigybe susijusias pareigas ir apie elgesį tarnyboje bei darbo našumą. Ataskaita pateikiama susipažinti atitinkamam asmeniui, kuris turi teisę pateikti savo pastabas raštu. Laikinojo personalo narys, kurio darbas pasirodė nepakankamas, kad jis būtų paliktas jo pareigose, atleidžiamas.

Tačiau išimtinėmis aplinkybėmis DSSĮI gali pratęsti bandomąjį laikotarpį ne daugiau kaip šešiems mėnesiams ir prireikus paskirti laikinojo personalo narį į kitą padalinį.

Ataskaita apie laikinojo personalo narį, priimtą bandomajam laikotarpiui, gali būti parengta bet kuriuo bandomojo laikotarpio metu, jei paaiškėjo, kad jo darbas yra akivaizdžiai nepakankamas. Ataskaita pateikiama susipažinti atitinkamam asmeniui, kuris turi teisę pateikti savo pastabas raštu. Remdamasi ataskaita DSSĮI gali nuspręsti atleisti laikinojo personalo narį nesibaigus bandomajam laikotarpiui įspėjant prieš mėnesį.

39 straipsnis

1.   Laikinojo personalo narys įdarbinamas jo kategorijos pirmosios pakopos pareigose.

DSSĮI, siekdama atsižvelgti į jo profesinę patirtį, gali pridėti ne daugiau kaip 24 mėnesius papildomo darbo stažo. Šiam straipsniui įgyvendinti priimamos bendrosios įgyvendinimo nuostatos.

2.   Jei laikinojo personalo narys paskiriamas į aukštesnės kategorijos pareigybę pagal 9 straipsnio antrąją dalį, jam suteikiama pirmoji tos kategorijos pakopa. Tačiau padalinių vadovų pareigas atliekantiems AD 9–AD 13 kategorijų laikinojo personalo nariams, paskirtiems į aukštesnę kategoriją, suteikiama antroji naujosios kategorijos pakopa. Tokia pati tvarka taikoma bet kuriam laikinojo personalo nariui, kuris jį paaukštinus paskiriamas direktoriumi ar generaliniu direktoriumi.

40 straipsnis

Ne rečiau kaip kartą per dvejus metus parengiama ataskaita apie kiekvieno laikinojo personalo nario sugebėjimus, darbo našumą ir elgesį tarnyboje. Vyriausiasis pareigūnas nustato nuostatas, suteikiančias teisę pateikti apeliacinį skundą laikantis ataskaitos rengimo tvarkos, kuria turi būti pasinaudota prieš pateikiant skundą, kaip nurodyta 167 straipsnio 2 dalyje.

Ataskaitoje apie AST pareigų grupės laikinojo personalo narius nuo 4 kategorijos gali būti pateikiama nuomonė apie tai, ar, atsižvelgiant į darbo rezultatus, jie galėtų atlikti administratoriaus pareigas.

Ataskaita pateikiama susipažinti laikinojo personalo nariui. Jis turi teisę pareikšti bet kokias, jo nuomone, svarbias pastabas.

4   SKYRIUS

Darbo sąlygos

A   skirsnis

Motinystės ar tėvystės atostogos

41 straipsnis

Laikinojo personalo narys už kiekvieną vaiką turi teisę gauti iki šešių mėnesių trukmės tėvystės ar motinystės atostogas be bazinės algos, kurių turi būti išeinama per pirmuosius dvylika metų po vaiko gimimo ar įvaikinimo. Tėvams, kurie pagal Agentūros patvirtintas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas yra pripažinti vienišais, atostogų trukmė gali būti padvigubinta. Minimali kiekvienų atostogų trukmė turi būti ne mažesnė kaip vienas mėnuo.

Išėjęs tėvystės ar motinystės atostogų laikinojo personalo narys ir toliau draudžiamas pagal socialinės apsaugos sistemą; toliau kaupiamos jo teisės gauti pensiją, mokama išlaikomo vaiko pašalpa ir mokymosi pašalpa. Laikinojo personalo narys išsaugo savo pareigybę ir toliau turi teisę į pereiti į aukštesnę pakopą ar gauti aukštesnę kategoriją. Šios atostogos gali būti įprastos arba dalinės, kai dirbama pusę darbo dienos. Kai išeinama dalinių tėvystės ar motinystės atostogų, pirmojoje pastraipoje numatytas ilgiausias laikotarpis padvigubinamas. Išėjęs tėvystės ar motinystės atostogų laikinasis personalo narys per mėnesį turi teisę gauti 798,77 EUR pašalpą arba 50 % šios sumos, jei atostogos dalinės, tačiau negali dirbti jokio kito apmokamo darbo. Visą socialinės apsaugos sistemos, numatytos 67 ir 68 straipsniuose, įmoką moka Agentūra ir ji apskaičiuojama pagal laikinojo personalo nario bazinę algą.

Tačiau dalinių atostogų atveju ši nuostata taikoma tik skirtumui tarp visos bazinės algos ir proporcingai sumažintos bazinės algos. Už faktiškai gaunamą bazinės algos dalį laikinojo personalo nario įmoka apskaičiuojama taikant tuos pačius procentinius dydžius, kaip ir jam dirbant visą darbo dieną.

Pirmojoje pastraipoje minėtiems vienišiems tėvams ir pirmuosius tris tėvystės ar motinystės atostogų mėnesius, kai tokių atostogų per motinystės atostogas išeina tėvas arba bet kuris iš tėvų – tuojau pat po motinystės atostogų arba per įvaikinimo atostogas ar tuojau po jų, mokama 1 065,02 EUR mėnesinė pašalpa arba 50 % šios sumos, jei laikinojo personalo narys išėjo dalinių atostogų. Šiame straipsnyje nurodytos sumos tikslinamos pagal darbo užmokesčio dydį.

42 straipsnis

Laikinojo personalo nario sutuoktinio, aukštutinės ir žemutinės linijos giminaičių pagal kilmę, brolio ar sesers rimtos ligos ar negalios, patvirtintos medikų, atveju laikinojo personalo narys turi teisę į atostogų dėl šeimos priežasčių laikotarpį be bazinės algos. Bendra tokių atostogų trukmė neviršija devynių mėnesių per visą laikinojo personalo nario karjerą.

Taikoma 41 straipsnio antroji pastraipa.

B   skirsnis

Darbo valandos

43 straipsnis

Dirbantys laikinojo personalo nariai visuomet yra Agentūros dispozicijoje.

Tačiau įprasta darbo savaitė neviršija 42 valandų, o DSSĮI turi nustatyti darbo dienos valandų skaičių. DSSĮI, pasikonsultavusi su Personalo komitetu, neviršydama tų pačių ribų gali nustatyti valandas, kurias privalo dirbti tam tikros laikinojo personalo narių, pasamdytų konkrečioms pareigoms, grupės.

Be to, dėl tarnybinio būtinumo arba saugos taisyklių gali būti reikalaujama, kad laikinojo personalo narys po įprastų darbo valandų liktų budėti savo darbo vietoje arba namuose. Agentūra, pasikonsultavusi su Personalo komitetu, nustato išsamias šios pastraipos taikymo taisykles.

44 straipsnis

1.   Laikinojo personalo narys gali prašyti leidimo dirbti ne visą darbo dieną.

DSSĮI gali suteikti tokį leidimą, jei tai neprieštarauja tarnybos interesams.

2.   Laikinojo personalo narys turi tiesę gauti leidimą šiais atvejais:

a)	vaikui iki 9 metų amžiaus prižiūrėti,

b)	nuo 9–12 metų amžiaus vaikui prižiūrėti, jei darbo laikas sutrumpinamas ne daugiau kaip 20 % įprasto darbo laiko,

c)	sunkiai sergančiam arba neįgaliam sutuoktiniui, aukštutinės ir žemutinės giminystės linijų pagal kilmę giminaičiui, broliui ar seseriai prižiūrėti,

d)	toliau mokytis, arba

e)	sulaukus 55 metų amžiaus per paskutiniuosius penkerius metus iki išėjimo į pensiją.

Jei dirbti ne visą darbo dieną paprašoma norint toliau mokytis arba sulaukus 55 metų amžiaus, DSSĮI gali neduoti leidimo arba atidėti jo įsigaliojimo datą tik išimtinėmis aplinkybėmis ir dėl svarbių tarnybinių priežasčių.

Jei tokia teise gauti leidimą pasinaudojama sunkiai sergančiam arba neįgaliam sutuoktiniui, aukštutinės ir žemutinės giminystės linijų giminaičiui pagal kilmę, broliui ar seseriai prižiūrėti, toliau mokytis, bendra tokių laikotarpių trukmė neviršija penkerių metų per visą laikinojo personalo nario tarnybos laikotarpį.

3.   DSSĮI į laikinojo personalo nario prašymą atsako per 60 dienų.

4.   Taisyklės, reglamentuojančios darbą ne visą darbo dieną ir leidimo suteikimo tvarką, nustatytos II priede.

45 straipsnis

Laikinojo personalo narys gali paprašyti leidimo dirbti pusę darbo dienos dalinantis pareigų, kurias tuo tikslu atitinkamai nustatė DSSĮI, darbu. Leidimo dirbti pusę darbo dienos dalinantis darbu trukmė neribojama. Tačiau DSSĮI, vadovaudamasi tarnybos interesais gali šį leidimą atšaukti prieš šešis mėnesius įspėjusi laikinojo personalo narį. DSSĮI, gavusi atitinkamo laikinojo personalo nario prašymą ir įspėjusi jį ne mažiau kaip prieš šešis mėnesius, taip pat gali atšaukti leidimą. Tokiu atveju laikinojo personalo narys gali būti perkeltas į kitą pareigybę.

Taikomas 53 straipsnis ir II priedo 3 straipsnis, išskyrus 2 dalies trečiąjį sakinį.

DSSĮI gali nustatyti išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.

46 straipsnis

Negali būti reikalaujama, kad laikinojo personalo narys dirbtų viršvalandžius, išskyrus neatidėliotinus atvejus arba jei yra ypač daug darbo; naktinis darbas ir visas darbas sekmadieniais arba valstybinių švenčių dienomis gali būti leidžiamas tik DSSĮI nustatyta tvarka. Bendras viršvalandžių, kuriuos laikinojo personalo nario gali būti prašoma dirbti, skaičius neviršija 150 valandų per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį.

AD pareigų grupės ir AST 5–11 pareigų grupės laikinojo personalo nariai už viršvalandžius neturi teisės gauti kompensaciją arba darbo užmokestį.

Kaip numatyta IV priede, AST 1–AST 4 lygio laikinojo personalo nariai už dirbtus viršvalandžius turi teisę gauti kompensuojamąsias atostogas arba darbo užmokestį, kai pagal tarnybos reikalavimus neleidžiama išeiti kompensuojamųjų atostogų kitą mėnesį po to mėnesio, kurį buvo dirbti viršvalandžiai.

47 straipsnis

Laikinojo personalo narys, kuris, turi reguliariai dirbti naktimis, šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis, turi teisę gauti specialias pašalpas, dirbdamas pamainomis, kai to reikalauja Agentūra dėl tarnybinės būtinybės ar saugos taisyklių ir kurias Agentūra laiko nuolatine ir reguliaria praktika.

DSSĮI nustato laikinojo personalo narių, turinčių teisę gauti tokias pašalpas, kategorijas, jų normas ir skyrimo sąlygas.

Laikinojo personalo nario įprastos darbo pamainomis valandos neviršija bendro metinio įprastų darbo valandų skaičiaus.

48 straipsnis

Laikinojo personalo narys turi teisę gauti specialias pašalpas, kai DSSĮI sprendimu dėl tarnybinio būtinumo ar saugos taisyklių jis privalo likti budėti savo darbo vietoje arba namuose po įprastų darbo valandų.

DSSĮI nustato laikinojo personalo narių, turinčių teisę gauti tokias pašalpas, kategorijas, pašalpų skyrimo sąlygas ir jų normas.

49 straipsnis

Tam tikriems laikinojo personalo nariams gali būti skiriamos specialios pašalpos už ypač sunkias darbo sąlygas kompensuoti.

Agentūra nustato gavėjų kategorijas ir tokių specialių pašalpų normas bei skyrimo sąlygas.

C   skirsnis

Atostogos

50 straipsnis

Laikinojo personalo nariai kiekvienais kalendoriniais metais turi teisę gauti kasmetines, ne trumpesnes kaip 24 darbo dienų, bet ne ilgesnes kaip 30 darbo dienų atostogas pagal tas pačias bendru Bendrijos institucijų sutarimu nustatytas taisykles.

Be šių kasmetinių atostogų, laikinojo personalo nariui, tik pateikus prašymą, gali būti suteiktos tikslinės atostogos. Tokioms atostogoms taikomos III priede nustatytos taisyklės.

51 straipsnis

Be 50 straipsnyje numatytų atostogų, nėščiosios, pateikusios medicininę pažymą, turi teisę gauti dvidešimt savaičių atostogų. Atostogos prasideda ne anksčiau kaip likus šešioms savaitėms iki numatytos gimdymo datos, nurodytos pažymoje, ir baigiasi ne anksčiau kaip praėjus 14 savaičių po gimdymo dienos. Jei gimsta daugiau nei vienas vaikas arba jeigu gimdymas priešlaikinis ar gimsta neįgalus vaikas, atostogų trukmė yra 24 savaitės. Šioje nuostatoje priešlaikinis gimdymas – tai gimdymas, nepasibaigus 34 nėštumo savaitei.

52 straipsnis

1.   Laikinojo personalo narys, pateikęs įrodymų, kad dėl ligos arba nelaimingo atsitikimo jis nepajėgia atlikti savo pareigų, turi teisę gauti nedarbingumo atostogas.

Atitinkamas laikinojo personalo narys kuo greičiau praneša Agentūrai apie savo nedarbingumą, tuo pačiu metu nurodydamas savo dabartinį adresą. Neatvykęs į darbą ilgiau kaip tris dienas, jis pateikia medicininę pažymą. Ši pažyma turi būti išsiųsta ne vėliau kaip penktą jo neatvykimo į darbą dieną, datą nustatant pagal pašto spaudą. To nepadarius, išskyrus atvejus, kai pažyma neišsiunčiama dėl nuo laikinojo personalo nario nepriklausančių priežasčių, jo neatvykimas į darbą laikomas nesankcionuotu.

Laikinojo personalo nario bet kuriuo metu gali būti paprašyta atvykti į medicininę apžiūrą, kurią surengia Agentūra. Jei apžiūros negalima atlikti dėl priežasčių, už kurias atsako laikinojo personalo narys, jo neatvykimas į darbą laikomas nesankcionuotu nuo tos dienos, kurią turi įvykti apžiūra.

Jeigu apžiūros metu nustatoma, kad laikinojo personalo narys gali atlikti savo pareigas, jo neatvykimas į darbą, atsižvelgiant į tolesnę pastraipą, laikomas nepagrįstu nuo apžiūros dienos.

Jeigu laikinojo personalo nario nuomone medicininės apžiūros, kurią surengė DSSĮI, išvados yra nepagrįstos medicininiu požiūriu, jis ar jo vardu veikiantis gydytojas gali per dvi dienas pateikti Agentūrai prašymą, kad šiuo klausimu būtų kreiptasi į nepriklausomą gydytoją ir paprašyta jo nuomonės.

Agentūra nedelsdama persiunčia prašymą kitam gydytojui, dėl kurio susitarė laikinojo personalo nario gydytojas ir Agentūros medicinos tarnybos pareigūnas. Jei gavus prašymą susitarti dėl tokio gydytojo nepavyksta per penkias dienas, Agentūra pasirenka asmenį iš nepriklausomų gydytojų sąrašo, kuris tuo tikslu sudaromas kasmet bendru DSSĮI ir Personalo komiteto sutarimu. Laikinojo personalo narys gali per dvi dienas užprotestuoti Agentūros pasirinkimą, tokiu atveju Agentūra iš sąrašo pasirenka kitą asmenį ir šis pasirinkimas yra galutinis.

Pasitarus su laikino personalo nario gydytoju ir Agentūros medicinos tarnybos pareigūnu paskelbta nepriklausomo gydytojo nuomonė yra privaloma. Jeigu nepriklausomo gydytojo nuomonė patvirtina Agentūros surengtos apžiūros išvados, neatvykimas į darbą laikomas nepagrįstu nuo apžiūros dienos. Jeigu nepriklausomo gydytojo nuomonė nepatvirtina tos apžiūros išvados, neatvykimas į darbą visais atžvilgiais laikomas pagrįstu.

2.   Jeigu per 12 mėnesių laikotarpį laikinojo personalo narys dėl ligos neatvyksta į darbą iki trijų dienų, o iš viso daugiau nei 12 dienų, jis pateikia medicininę pažymą dėl kiekvieno paskesnio neatvykimo į darbą dėl ligos. Jo neatvykimas į darbą laikomas nepagrįstu nuo tryliktos neatvykimo į darbą dėl ligos dienos, nepateisintos medicinine pažyma.

3.   Nepažeidžiant drausminės procedūros taikymo taisyklių, atitinkamais atvejais, visos pagal 1 ir 2 dalį nepateisintos neatvykimo į darbą dienos atimamos iš atitinkamo laikinojo personalo nario kasmetinių atostogų. Jeigu laikinojo personalo narys neturi nepanaudotų atostogų, už atitinkamą laikotarpį jam nemokamas darbo užmokestis.

4.   DSSĮI gali kreiptis į Invalidumo komitetą dėl laikinojo personalo nario, kurio bendra laikinojo nedarbingumo atostogų trukmė per bet kurį trejų metų laikotarpį viršija 12 mėnesių.

5.   Po Agentūros medicinos tarnybos pareigūno atliktos apžiūros, laikinojo personalo narys, gali būti paprašytas išeiti atostogų, jei tai yra būtina dėl jo sveikatos arba jei jo namų ūkio narys serga užkrečiama liga.

Kilus ginčui, taikoma 1 dalies penktojoje – septintojoje pastraipoje nustatyta tvarka.

6.   Agentūros medicinos tarnybos pareigūnas arba pasirinktas medicinos praktikas kasmet atlieka laikinojo personalo narių medicininį patikrinimą.

Pastaruoju atveju mokestį medicinos praktikui sumoka Agentūra, neviršydama didžiausios sumos, kurią nustato DSSĮI ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui.

53 straipsnis

Laikinojo personalo nario, kuriam leista dirbti ne visą darbo dieną, kasmetinės atostogos tol, kol jam leidžiama taip dirbti, sutrumpinamos proporcingai.

54 straipsnis

Išskyrus ligos arba nelaimingo atsitikimo atvejus, laikinojo personalo narys negali neatvykti į darbą neturėdamas išankstinio savo tiesioginio viršininko leidimo. Nepažeidžiant drausminių priemonių, kurios gali būti taikomos, visos atitinkamai nustatytos nesankcionuoto neatvykimo į darbą dienos atimamos iš atitinkamo laikinojo personalo nario kasmetinių atostogų. Jeigu jis išnaudoja kasmetines atostogas, jis netenka darbo užmokesčio už atitinkamą laikotarpį.

Jeigu laikinojo personalo narys pageidauja atostogauti kitoje vietoje, nei jis yra įdarbintas, jis turi gauti išankstinį DSSĮI leidimą.

Tikslinės atostogos, motinystės ar tėvystės atostogos arba atostogos dėl šeimos priežasčių negali tęstis ilgiau už darbo sutarties terminą.

Tačiau 52 straipsnyje numatytos mokamos nedarbingumo atostogos trunka ne ilgiau kaip tris mėnesius arba ilgiau už laikinojo personalo nario išdirbtą laiką, kai jis ilgesnis nei trys mėnesiai. Atostogos neturi būti ilgesnės už darbo sutarties galiojimo terminą.

Pasibaigus šiems terminams, laikinojo personalo narys, kurio darbo sutartis nenutraukiama, nepaisant to, kad jis nebegali toliau vykdyti savo pareigų, išleidžiamas nemokamų atostogų.

Tačiau jeigu laikinojo personalo narys, atlikdamas pareigas, suserga profesine liga arba patiria nelaimingą atsitikimą, visą laikotarpį, kuriuo jis negali dirbti, jam mokamas visas darbo užmokestis, kol pagal 76 straipsnį jam skiriama invalidumo pašalpa.

D   skirsnis

Valstybinės šventės

55 straipsnis

Agentūra parengia valstybinių švenčių sąrašą.

56 straipsnis

1.   Išimtinėmis aplinkybėmis laikinojo personalo nario prašymu jam gali būti suteiktos nemokamos atostogos dėl įtikinamų asmeninių priežasčių. DSSĮI nustato tokių atostogų trukmę, kuri neviršija ketvirtadalio laikinojo personalo nario išdirbto laiko arba:

—	trijų mėnesių, jei laikinojo personalo nario darbo stažas yra trumpesnis kaip ketveri metai;

—	dvylikos mėnesių – visais kitais atvejais.

2.   Į bet kurių atostogų, suteiktų remiantis pirmesne dalimi, trukmę neatsižvelgiama taikant 59 straipsnio devintąją dalį.

3.   Laikinajam personalo nariui esant nemokamose atostogose, jo narystė 67 straipsnyje nurodytoje socialinės apsaugos sistemoje sustabdoma.

Tačiau praėjus ne daugiau kaip vienam mėnesiui nuo to mėnesio, kurį prasideda nemokamos atostogos, laikinojo personalo narys, kuris nedirba mokamo darbo, gali būti toliau draudžiamas nuo 67 straipsnyje nurodytos rizikos, jeigu sumoka pusę tame straipsnyje nurodytų įmokų už savo atostogų trukmę; įmoka apskaičiuojama pagal jo paskutinę bazinę algą.

Be to, pareigūnas, kuris įrodo negalįs įgyti teisės gauti pensiją pagal kitą pensinio draudimo sistemą, gali prašyti, kad jam ir toliau nemokamų atostogų laikotarpiu būtų leista nenutraukti pensinio stažo, su sąlyga, kad jis moka trijų 89 straipsnyje nustatytų normų dydžio įmoką; įmokos apskaičiuojamos pagal jo kategorijos ir pakopos bazinę algą.

57 straipsnis

Atlikti privalomąją karo tarnybą, alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, rezervo kario mokymą pašauktam arba vėl tarnauti karinėse pajėgose pašauktam laikinojo personalo nariui skiriamos atostogos nacionalinei tarnybai atlikti; tokios atostogos jokiu būdu negali viršyti darbo sutarties trukmės.

Atlikti privalomąją karin arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pašauktam laikinojo personalo nariui darbo užmokestis nebemokamas, tačiau jis išlaiko teisę pagal šiuos Tarnybos nuostatus būti perkeltas į aukštesnę pakopą. Jis taip pat išlaiko teisę gauti išeitinę išmoką, jei, užbaigęs privalomąją karin arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, sumoka pensijų įmokas atgaline data.

Į rezervo kario mokymus arba vėl tarnauti karinėse pajėgose pašauktam laikinojo personalo nariui mokymosi ar pakartotinio pašaukimo tarnauti laikotarpiu toliau mokamas darbo užmokestis, iš kurio išskaičiuojamas už karinę tarnybą mokamas pareiginis atlyginimas.

5   SKYRIUS

Darbo užmokestis ir išlaidos

58 straipsnis

Laikinojo personalo nario darbo užmokestį sudaro bazinė alga, pašalpa šeimai ir kitos pašalpos.

59 straipsnis

1.   Laikinojo personalo narių darbo užmokestis nurodomas eurais. Koeficientai, atskaitymai, metinis persvarstymas ir patikslinimai nustatomi pagal tas pačias taisykles, kokios nustatytos Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų, kaip numatyta Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (2), (toliau – EB pareigūnų tarnybos nuostatai), 63, 64, 65 ir 65a ir 66a straipsniuose ir 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68, nustatančiame apmokestinimo Europos Bendrijų naudai sąlygas ir tvarką (3). EB pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatyti atskaitymai mokami į Agentūros biudžetą, išskyrus įmokas į sveikatos draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo nuo nedarbo draudimo sistemas.

2.   Bazinės algos nustatomos pagal tas pačias taisykles, kokios nustatytos EB pareigūnų tarnybos nuostatų 66 straipsnyje.

3.   Pašalpą šeimai sudaro:

a)	namų ūkio pašalpa;

b)	išlaikomo vaiko pašalpa;

c)	mokymosi pašalpa.

4.   Laikinojo personalo nariai, gaunantys šiame straipsnyje nurodytas pašalpas šeimai, deklaruoja panašaus pobūdžio pašalpas, gaunamas iš kitų šaltinių; jos išskaičiuojamos iš pagal V priedo 1, 2 ir 3 straipsnius mokamų pašalpų.

5.   Specialiu motyvuotu DSSĮI sprendimu išlaikomo vaiko pašalpa gali būti padvigubinta remiantis medicininiais dokumentais, įrodančiais, kad vaikas turi protinę ar fizinę negalią, dėl kurios laikinojo personalo narys turi didelių išlaidų.

6.   Kai pagal V priedo 1, 2 ir 3 straipsnius tokios pašalpos šeimai mokamos ne laikinojo personalo nariui, o kitam asmeniui, šios pašalpos mokamos šalies, kurioje tas asmuo gyvena, valiuta, apskaičiuojant, jei taikytina, pagal EB pareigūnų tarnybos nuostatų 63 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytus valiutų kursus. Joms taikomas konkrečios šalies koeficientas, jei šalis priklauso Europos Sąjungai, arba, jei gavėjas gyvena ne Europos Sąjungoje, taikomas koeficientas, lygus 100.

Jei tokiam asmeniui mokamos pašalpos šeimai, taikomos 4 ir 5 dalys.

7.   Ekspatriacijos pašalpa sudaro 16 % visos bazinės algos, namų ūkio pašalpos ir išlaikomo vaiko pašalpos, kurias laikinojo personalo narys turi teisę gauti. Ekspatriacijos pašalpa yra ne mažesnė kaip 442,78 EUR per mėnesį.

8.   Laikinojo personalo nario mirties atveju našliu likęs sutuoktinis ir išlaikomi vaikai gauna visą mirusiojo darbo užmokestį iki trečiojo mėnesio, po to mėnesio, kurį ištiko mirtis, pabaigos.

Mirus asmeniui, turinčiam teisę gauti invalidumo pašalpą, pirmiau nurodytos nuostatos taikomos ir mirusiojo pašalpai.

9.   Laikinojo personalo narys, kuris dvejus metus išdirbo vienoje savo kategorijos pakopoje, automatiškai perkeliamas į kitą aukštesnę tos kategorijos pakopą.

60 straipsnis

Pašalpų šeimai ir ekspatriacijos pašalpos mokėjimas nustatomas pagal V priedo 1, 2, 3 ir 4 straipsnius.

61 straipsnis

Atsižvelgiant į 62–65 straipsnius, laikinasis personalo narys turi teisę pagal V priedo 5–16 straipsnius į išlaidų kompensaciją pradedant tarnybą, jį perkeliant ar jam baigiant tarnybą, taip pat į išlaidų, patirtų atliekant pareigas arba su tuo susijusių, kompensaciją.

62 straipsnis

Laikinojo personalo narys, pasamdytas ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, kaip numatyta V priedo 9 straipsnyje, turi teisę gauti persikraustymo išlaidų kompensaciją.

63 straipsnis

1.   Laikinojo personalo narys, pasamdytas ne trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui, gauna įsikūrimo pašalpą, numatytą V priedo 5 straipsnyje, kurios dydis numatomam tarnybos laikotarpiui yra:

— ne mažiau kaip vieneriems metams, bet mažiau kaip dvejiems metams,	trečdalis	V priedo 5 straipsnyje nustatytos normos
— ne mažiau kaip dvejiems metams, bet mažiau kaip trejiems metams,	du trečdaliai
— trejiems ir daugiau metams	trys trečdaliai

2.   V priedo 6 straipsnyje numatyta persikėlimo pašalpa skiriama ketverius metus ištarnavusiam laikinojo personalo nariui. Daugiau nei vienerius, tačiau mažiau nei ketverius metus ištarnavęs laikinojo personalo narys gauna jo tarnybos trukmei proporcingą persikėlimo pašalpą.

3.   Tačiau 1 dalyje numatyta įsikūrimo pašalpa ir 2 dalyje numatyta persikėlimo pašalpa yra ne mažesnės kaip:

a)	976,85 EUR laikinojo personalo nariui, turinčiam teisę gauti namų ūkio pašalpą; ir

b)	580,83 EUR laikinojo personalo nariui, neturinčiam teisės gauti namų ūkio pašalpą.

Tais atvejais, kai ir vyras, ir žmona, kurie yra Agentūros laikinojo personalo nariai, turi teisę gauti įsikūrimo arba persikėlimo pašalpą, ji mokama tam asmeniui, kurio bazinė algą yra didesnė.

Tais atvejais, kai Agentūros laikinojo personalo nario vyras ar žmona yra Europos Bendrijų pareigūnas arba kitas tarnautojas, turintis teisę gauti įsikūrimo arba persikėlimo pašalpą ir gauna didesnę bazinę algą, tokia pašalpa laikinojo personalo nariui nemokama.

64 straipsnis

Dienpinigiai yra nustatyti V priedo 10 straipsnyje. Tačiau laikinojo personalo narys, pasamdytas trumpesniam nei 12 mėnesių terminuotam laikotarpiui ir pateikęs įrodymų nebegalįs toliau gyventi savo gyvenamojoje vietoje, darbo sutarties galiojimo metu arba ne ilgiau kaip vienerius metus turi teisę gauti dienpinigius.

65 straipsnis

V priedo 8 straipsnis dėl kelionės iš darbo vietos į kilmės vietą išlaidų kasmetinio apmokėjimo taikomas tik ne mažiau kaip devynis mėnesius ištarnavusiam laikinajam personalui.

66 straipsnis

Priklausančių sumų mokėjimas nustatytas V priedo 17 ir 18 straipsniuose.

6   SKYRIUS

Socialinio draudimo išmokos

A   skirsnis

Ligos draudimas ir draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, socialinio draudimo išmokos

67 straipsnis

1.   Laikinojo personalo narys įdarbinimo laikotarpiu, nedarbingumo atostogų bei 16 ir 56 straipsniuose nurodytų nemokamų atostogų metu, šiuose straipsniuose nustatytomis sąlygomis, arba gaunantis invalidumo pašalpą, jo sutuoktinis, jeigu sutuoktinis neturi teisės gauti tokios pat rūšies ir dydžio išmokas pagal kitas teisines nuostatas arba reglamentus, jo vaikai ir kiti išlaikytiniai, kaip apibrėžta V priedo 2 straipsnyje, ir maitintojo netekimo pensijos gavėjai apdraudžiami nuo ligos kompensuojant iki 80 % patirtų išlaidų, remiantis taisyklėmis, kokios yra nustatytos Bendrijos institucijų susitarimu pagal EB pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnį. Ši norma padidinama iki 85 % už šias paslaugas: konsultacijas ir vizitus, chirurgines operacijas, hospitalizaciją, farmacijos produktus, radiologinius tyrimus, tyrimus, laboratorinius tyrimus ir gydytojo skirtus protezus, išskyrus dantų protezus. Ji padidinama iki 100 % tuberkuliozės, poliomielito, vėžio, psichikos ligos ir kitų DSSĮI panašiai sunkiomis pripažintų ligų atveju, taip pat už profilaktinius tyrimus bei gimdymą. Tačiau 100 % kompensacija netaikoma, jei dėl profesinės ligos arba nelaimingo atsitikimo taikomas 68 straipsnis.

Pagal sveikatos draudimo sistemą nesusituokęs laikinojo personalo nario partneris laikomas sutuoktiniu, jeigu tenkinamos V priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkto pirmosios trys sąlygos.

Vieną trečdalį tokios draudimo įmokos, reikalingos tokiam draudimui gauti moka laikinojo personalo narys, tačiau jo mokama įmoka neviršija 2 % jo bazinės algos.

2.   Atleidžiamas iš tarnybos laikinojo personalo narys, pateikęs įrodymų, kad jis nedirba apmokamo darbo, praėjus ne daugiau kaip vienam mėnesiui nuo atleidimo iš tarnybos, gali prašyti, kad jis būtų toliau draudžiamas nuo ligos, kaip numatyta 1 dalyje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo jo atleidimo iš tarnybos. 7 dalyje nurodyta įmoka apskaičiuojama pagal paskutinę laikinojo personalo nario gautą bazinę algą, jam pačiam mokant pusę įmokos.

Pasikonsultavusi su Agentūros medicinos tarnybos pareigūnu, DSSĮI gali nuspręsti netaikyti vieno mėnesio termino prašymui paduoti ir pirmojoje pastraipoje nurodyto šešių mėnesių termino, jei asmuo serga sunkia ar užsitęsusia liga, kuria jis susirgo prieš atleidžiamas iš pareigų ir apie kurią jis pranešė Agentūrai iki pirmojoje pastraipoje nurodyto šešių mėnesių termino pabaigos, jei Agentūra atlieka atitinkamam asmeniui medicininę apžiūrą.

3.   Kai buvęs laikinojo personalo nario sutuoktinis, vaikas, kuris nebėra laikinojo personalo nario išlaikytinis, arba asmuo, kuris daugiau nebelaikomas išlaikomu vaiku, kaip apibrėžta V priedo 2 straipsnyje, pateikia įrodymų, kad jis nedirba apmokamo darbo, jis ir toliau gali būti draudžiamas nuo ligos, kaip numatyta 1 dalyje, ne ilgiau kaip vienerius metus kaip laikinojo personalo nario draudimu apdraustas asmuo; jokia įmoka už tokį draudimą nemokama. Toks vienerių metų laikotarpis prasideda galutinio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo dieną arba tą dieną, kai prarandamas išlaikomo vaiko ar išlaikomu vaiku laikomo asmens statusas.

4.   Laikinojo personalo narys, kuris Agentūroje dirbo iki 63 metų amžiaus, arba kuris gavo invalidumo pašalpą, baigęs tarnybą turi teisę gauti 1 dalyje numatytas išmokas. Įmokos dydis apskaičiuojamas pagal pensijos ar pašalpos dydį.

Tokias išmokas gauna ir asmuo, turintis teisę gauti maitintojo netekimo pensiją po Agentūroje dirbusio ar dirbusio iki 63 metų amžiaus, laikinojo personalo nario arba invalidumo pašalpą turėjusio gauti mirties. Įmokos dydis apskaičiuojamas pagal maitintojo netekimo pensijos dydį.

5.   Asmenims, turintiems teisę gauti našlaičio pensiją, 1 dalyje numatytą išmoką gauna tik pateikę prašymą. Įmokos dydis apskaičiuojamas pagal našlaičio pensiją.

6.   Asmenims, turintiems teisę gauti maitintojo netekimo pensiją, skiriama 4 ir 5 dalyse minėta įmoka negali būti mažesnė už įmoką, kuri apskaičiuotą pagal 1 kategorijos pirmos pakopos bazinę algą.

7.   Kai visos už 12 mėnesių laikotarpį nekompensuojamos išlaidos viršija pusę laikinojo personalo nario bazinės mėnesinės algos, DSSĮI atsižvelgdama į atitinkamo asmens šeimynines aplinkybes, leidžia skirti specialią kompensaciją pagal 1 dalyje nustatytas taisykles.

8.   Asmenys, turintys teisę gauti pirmiau minėtas išmokas, deklaruoja visas pagal įstatymais ir kitais teisės aktais numatytas kitas sveikatos draudimo sistemas jiems ir jų draudimu apdraustiems asmenims išmokėtas ar mokėtinas kompensacijas.

Kai visa gautinos kompensacijos suma viršija 1 dalyje numatytų kompensacijų sumas, skirtumas išskaičiuojamas iš pagal 1 dalį kompensuotinos sumos, išskyrus kompensacijas, gautas pagal privačią papildomo sveikatos draudimo sistemą ir skirtas pagal Agentūros sveikatos draudimo sistemą nekompensuojamai išlaidų daliai kompensuoti.

68 straipsnis

1.   Laikinojo personalo narys įdarbinimo laikotarpiu, nedarbingumo atostogų bei 16 ir 56 straipsniuose nurodytų nemokamų atostogų metu šiuose straipsniuose nustatytomis sąlygomis nuo tarnybos pradžios apdraudžiamas nuo profesinės ligos arba nelaimingo atsitikimo rizikos remiantis tomis pačiomis, kokios yra nustatytos bendru Bendrijos institucijų susitarimu pagal EB pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį. Jo įnašas į draudimą nuo neprofesinės rizikos sudaro 0,1 % bazinės algos.

Tokiose taisyklėse nustatoma, nuo kokios rizikos nėra draudžiama.

2.   Mokėtinos šios išmokos:

a)

mirties atveju:   Toliau išvardytiems asmenims mokama vienkartinė išmoka, lygi penkioms metinėms bazinėms algoms, apskaičiuota pagal mėnesinę algą, kurią 12 mėnesių iki nelaimingo atsitikimo gavo mirusysis: — mirusiojo laikinojo personalo nario vyrui, žmonai ir vaikui, remiantis paveldėjimo teise, reglamentuojančia laikinojo personalo nario nuosavybę; tačiau sutuoktiniui mokėtina suma negali būti mažesnė nei 25 % vienkartinės išmokos; — jei nėra pirmiau minėtai kategorijai priklausančių asmenų – kitiems paveldėtojams, remiantis paveldėjimo teise, reglamentuojančia laikinojo personalo nario turtą; — jeigu nėra nei vienai iš dviejų minėtų kategorijų priklausančių asmenų – žemutinės giminystės linijos pagal kilmę giminaičiams, remiantis paveldėjimo teise, reglamentuojančia laikinojo personalo nario turtą; — jeigu nėra nei vienai iš trijų pirmiau minėtų kategorijų priklausančių asmenų – Agentūrai.

b)	visiškos pastovios negalios atveju:   Laikinojo personalo nariui mokama vienkartinė išmoka lygi aštuonioms metinėms bazinėms algoms, apskaičiuota pagal mėnesinę algą, gautą 12 mėnesių iki nelaimingo atsitikimo.

c)	dalinės pastovios negalios atveju:   Laikinajam personalo nariui mokama b punkte numatytos sumos dalis, apskaičiuota pagal skalę, nustatytą 1 dalyje.

Kaip numatyta šiose taisyklėse, pirmiau numatytos išmokos gali būti pakeistos anuitetu.

Pirmiau numatytos išmokos gali būti mokamos papildomai prie B skirsnyje numatytų išmokų.

3.   1 dalyje minimos taisyklės taip pat taikomos: medicininėms, farmacijos, ligoninės, chirurginėms, protezavimo, radiologinės, masažo, ortopedinėms, klinikinėms ir transporto išlaidoms bei visoms kitoms panašaus pobūdžio išlaidoms patirtoms dėl nelaimingo atsitikimo arba profesinės ligos.

Tačiau kompensacija bus išmokama tik tada, kai pagal 67 straipsnį laikinojo personalo nariui išmokėta suma nepadengia visų patirtų išlaidų.

69 straipsnis

1.   Visos laikinojo personalo nario ir Agentūros įmokos į sveikatos draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sistemą mokamos į EB pareigūnų tarnybos nuostatų nustatytą sveikatos ir nelaimingų atsitikimų draudimo sistemą.

2.   Tačiau, jeigu 36 straipsnyje numatyta medicininė apžiūra parodo, kad tarnautojas serga ar yra invalidas, DSSĮI gali nuspręsti, kad dėl tokios ligos ar negalios atsiradusios išlaidos neturi būti įtrauktos į 67 straipsnyje numatytas kompensuotinas išlaidas.

Jei laikinojo personalo narys, įrodo, kad jis negali apsidrausti pagal jokią kitą įstatymais ir kitais teisės aktais numatytą sistemą, ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo darbo sutarties galiojimo pabaigos pateikęs prašymą, jis gali prašyti, kad jis toliau būtų draudžiamas nuo ligų, kaip numatyta 67 ir 68 straipsniuose, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo darbo sutarties pasibaigimo. 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos įmokos apskaičiuojamos pagal jo paskutinę bazinę algą, pusę šių įmokų moka jis pats.

3.   Prireikus Taryba po šešių metų laikotarpio, atsižvelgdama į Agentūros laikinojo personalo nariams tenkančią ligų ir nelaimingų atsitikimų riziką, įmokos normą peržiūri ir patikslina.

4.   Pasikonsultavusi su Agentūros medicinos tarnybos pareigūnu, DSSĮI gali nuspręsti netaikyti vieno mėnesio termino prašymui paduoti ir 2 dalyje nustatyto šešių mėnesių termino, jei asmuo serga sunkia ar užsitęsusia liga, kuria jis susirgo prieš atleidžiamas iš pareigų ir apie kurią jis pranešė Agentūrai iki 2 pastraipoje nurodyto šešių mėnesių termino pabaigos, jei Agentūra atlieka atitinkamo asmens medicininę apžiūrą.

70 straipsnis

1.   Buvęs laikinojo personalo narys, kuris tampa bedarbiu, kai pasibaigia jo tarnyba Agentūroje:

—	kuris iš Agentūros negauna invalidumo pašalpos,

—	kurio tarnyba baigiasi ne dėl atsistatydinimo ar darbo sutarties nutraukimo dėl drausminių priežasčių,

—	kuris ištarnavo ne mažiau kaip šešis mėnesius,

—	ir kuris gyvena vienoje ES valstybėje narėje,

turi teisę gauti mėnesinę bedarbio pašalpą toliau nustatytomis sąlygomis.

Jeigu pagal nacionalinę sistemą jis turi teisę gauti bedarbio pašalpą, jis privalo pranešti apie tai Agentūrai. Tokiais atvejais tų pašalpų suma atimama iš pašalpos mokamos pagal 3 dalį.

2.   Tam, kad galėtų gauti šią bedarbio pašalpą, buvęs laikinojo personalo narys turi:

a)	būti ES valstybės narės, kurioje jis apsigyvena, įdarbinimo įstaigose savo paties prašymu įregistruotas kaip ieškantis darbo;

b)	vykdyti prievoles, nustatytas tos ES valstybės narės įstatymais asmenims, pagal tuos įstatymus gaunantiems bedarbio pašalpas;

c)	kiekvieną mėnesį Agentūrai siųsti pažymą, kurią išduoda kompetentinga nacionalinė įdarbinimo įstaiga, ir kurioje nurodoma, ar jis įvykdė a ir b punktuose nustatytas prievoles ir sąlygas, ar jų neįvykdė.

Agentūra gali skirti ar toliau mokėti pašalpą net ir tada, kai b punkte minėtos nacionalinės prievolės neįvykdytos, ligos, nelaimingo atsitikimo, motinystės, invalidumo atvejais ar aplinkybėmis, kurios pripažįstamos panašiomis, arba kai nacionalinė valdžios institucija, atsakinga už tų prievolių atlikimą, nuo jų atleido.

Valdančioji taryba nustato tokias nuostatas, kurios jos nuomone, yra reikalingos šio straipsnio taikymui.

3.   Bedarbio pašalpa nustatoma pagal bazinę algą, kuri buvo mokama laikinojo personalo nariui baigiantis jo tarnybai. Pašalpos dydis yra:

a)	60 % bazinės algos už pradinį 12 mėnesių laikotarpį,

b)	45 % bazinės algos už 13–24 mėnesius.

Išskyrus pradinį šešių mėnesių laikotarpį, kuriuo taikoma apatinė toliau nurodyta riba, tačiau netaikoma viršutinė, taip apskaičiuotos sumos negali būti mažesnės už 1 171,52 EUR, nei didesnės už 2 343,04 EUR. Šios ribos tikslinamos, tokiu pat būdu, kaip ir EB pareigūnų tarnybos nuostatų 66 straipsnyje pateiktos algų skalės, vadovaujantis tų nuostatų 65 straipsniu.

4.   Laikotarpis, kurį buvusiam laikinojo personalo nariui mokama bedarbio pašalpa, gali būti ne ilgesnis kaip 24 mėnesiai nuo tarnybos pabaigos datos ir turi jokiu būdu neviršyti trečdalio faktinio tarnybos stažo atitikmens. Tačiau jeigu per tą laikotarpį buvęs laikinojo personalo narys netenkina 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų, bedarbio pašalpos mokėjimas sustabdomas. Mokėjimas atnaujinamas, jeigu prieš to laikotarpio pabaigą buvęs laikinojo personalo narys vėl ima tenkinti minėtas sąlygas ir neturi teisės įgauti nacionalinės bedarbio pašalpos.

5.   Buvęs laikinojo personalo narys, kuris teisę gauti bedarbio pašalpą, turi teisę gauti pašalpas šeimai vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip numatyta EB pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnyje. Namų ūkio pašalpa apskaičiuojama pagal bedarbio pašalpą V priedo 1 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Atitinkamas asmuo turi pranešti apie visas tos pačios rūšies pašalpas, jam ar jo sutuoktiniui mokamas iš kitų šaltinių; tokios pašalpos atimamos iš jam pagal šį straipsnį mokamų pašalpų.

Buvęs laikinojo personalo narys, turintis teisę gauti bedarbio pašalpą, turi teisę pagal 67 straipsnį į ligos draudimą nemokėdamas jokių įmokų.

6.   Bedarbio pašalpa ir pašalpos šeimai mokamos iš Specialiojo užimtumo fondo. Netaikomas joks korekcinis koeficientas.

7.   Laikinojo personalo nariai dengia trečdalį draudimo nuo nedarbo sistemos įmokų. Mokama įmoka lygi 0,81 % atitinkamo asmens bazinės algos, atėmus standartinę 1 065,02 EUR neapmokestinamąją sumą ir nepritaikius EB pareigūnų tarnybos nuostatų 64 straipsnyje numatytų korekcinių koeficientų.

Įmoka kiekvieną mėnesį išskaičiuojama iš atitinkamo asmens algos ir mokama į pagal „Kitų Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų“ (toliau – EB KTĮS), kaip numatyta Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, 28a straipsnį įkurtą Specialųjį užimtumo fondą kartu su likusiais dviem trečdaliais, kuriuos dengia Agentūra. Prireikus Agentūra po 6 metų laikotarpio, atsižvelgdama į Agentūros laikinajam personalui tenkančią nedarbo riziką, įmokos normą peržiūri ir patikslina.

8.   Darbo neturinčiam buvusiam laikinojo personalo nariui bedarbio pašalpa mokama pagal tas pačias taisykles, kokios yra numatytos Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68.

9.   Nacionaliniai padaliniai, atsakingi už įdarbinimo ir nedarbo srities reikalus, veikdami pagal nacionalinės teisės aktus, ir Agentūra veiksmingai bendradarbiauja tarpusavyje, kad užtikrintų, jog šis straipsnis būtų tinkamai taikomas.

10.   Išsamiai šio straipsnio taikymo tvarkai taikomos tos pačios taisyklės, kurios yra nustatytos Bendrijos institucijų abipusiu susitarimu, nepažeidžiant 2 dalies paskutinės pastraipos.

71 straipsnis

1.   Laikinojo personalo nariui gimus vaikui, faktiškai vaiku besirūpinantis asmuo gauna 198,31 EUR išmoką.

Tokia pat išmoka išmokama laikinojo personalo nariui, kuris įsivaikina jaunesnį nei penkerių metų vaiką, kaip apibrėžta V priedo 2 straipsnio 2 dalyje, kuris yra išlaikytinis.

2.   Ši išmoka taip pat mokama, jei nutraukiamas ne mažesnis kaip septynių mėnesių nėštumas.

3.   Vaiko gimimo išmokos gavėjas deklaruoja visas už tą patį vaiką iš kitų šaltinių gautas to paties pobūdžio išmokas; tokios išmokos išskaičiuojamos iš pirmiau nurodytos išmokos. Jeigu abu tėvai yra Agentūros laikinojo personalo nariai, išmoka mokama tik vieną kartą.

72 straipsnis

Mirus laikinojo personalo nariui, laikinojo personalo nario vyrui ar žmonai, ar išlaikomam vaikui ar bet kuriam kitam išlaikomam asmeniui, kaip apibrėžta V priedo 2 straipsnyje, kuris buvo laikinojo personalo nario namų ūkio narys, Agentūra kompensuoja palaikų pervežimo iš laikinojo personalo nario darbo vietos į jo kilmės vietą išlaidas.

Tačiau komandiruotėje esančio laikinojo personalo nario mirties atveju Agentūra kompensuoja palaikų pervežimo iš mirties vietos į laikinojo personalo nario kilmės vietą išlaidas.

73 straipsnis

Laikinojo personalo nariams gali būti teikiamos dovanos, paskolos ir avansai darbo sutarčių galiojimo laikotarpiu ar jam pasibaigus, jeigu dėl sunkios užsitęsusios ligos, invalidumo ar nelaimingo atsitikimo, patirto jo įdarbinimo laikotarpiu, laikinojo personalo narys negali dirbti ir įrodo, kad nuo tokios ligos ar nelaimingo atsitikimo nėra apdraustas pagal kitą socialinio draudimo sistemą.

B   skirsnis

Draudimas nuo invalidumo ir mirties

74 straipsnis

Pagal toliau pateiktas nuostatas laikinojo personalo nariai apdraudžiami nuo mirties ir invalidumo jų įdarbinimo metu.

Šiame skirsnyje numatyti mokėjimai ir išmokos sustabdomi, jeigu pagal šiuos Tarnybos nuostatus sustabdomas laikinojo personalo nario už jo darbą gaunamo darbo užmokesčio mokėjimas.

75 straipsnis

Jeigu laikinojo personalo nario medicininės apžiūros, atliktos prieš jį įdarbinant, metu nustatoma, kad jis serga ar yra invalidas, DSSĮI gali, kiek tai susiję su tokios ligos ar invalidumo rizika, nuspręsti skirti jam garantuotas išmokas dėl invalidumo ar mirties tik po penkerių metų laikotarpio nuo jo tarnybos Agentūroje pradžios.

Laikinojo personalo narys gali apskųsti šį sprendimą Invalidumo komitetui, kurį įsteigia Agentūra. Pagal Agentūros ir Europos Sąjungos Tarybos susitarimą Agentūra gali pasinaudoti Tarybos invalidumo komitetu.

76 straipsnis

1.   Laikinojo personalo narys, kuris turi visišką negalią ir dėl to priverstas nutraukti darbą Agentūroje, invalidumo laikotarpiu turi teisę gauti invalidumo pašalpą, kurios dydis nustatomas toliau nurodytu būdu.

Jeigu laikinojo personalo nariui, invalidumo pašalpos gavėjui, sukanka 65 metai, taikomos bendrosios išeitinės išmokos taisyklės. Išeitinės išmokos dydis nustatomas pagal algą, skiriamą už tarnautojo turėtą kategoriją ir pakopą tuo metu, kai tapo invalidu.

2.   Invalidumo pašalpa lygi 70 % laikinojo personalo nario paskutinės bazinės algos. Tačiau ji negali būti mažesnė už minimalų gyvenimo lygį, pvz., 1 kategorijos pirmos pakopos EB laikinojo personalo nario bazinę algą. Nuo invalidumo pašalpos mokamos įmokos pagal pensijų sistemą, apskaičiuotos pagal tos pašalpos dydį.

3.   Jeigu laikinojo personalo invalidumas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio vykdant pareigas ar susijusio su pareigų vykdymu, dėl profesinės ligos, dėl pilietinių veiksmų arba rizikuojant gyvybe ar sveikata gelbstint kitą žmogų, skiriama ne mažesnė negu 120 % minimalaus gyvenimo lygio invalidumo pašalpa. Tokiais atvejais pensijų įmokos mokamos iš Agentūros biudžeto.

4.   Jeigu invalidumas atsirado laikinojo personalo nariui tyčia to siekiant, DSSĮI gali nuspręsti, kad jis turėtų gauti tik 85 straipsnyje numatytą išmoką.

5.   Teisę gauti invalidumo pašalpą turintys asmenys taip pat turi teisę gauti pagal 59 straipsnio 3 dalį nustatytas pašalpas šeimai. Kaip numatyta V priede, namų ūkio pašalpa apskaičiuojama pagal gavėjo pašalpą.

77 straipsnis

1.   Invalidumą nustato 75 straipsnyje minimas Invalidumo komitetas.

2.   Agentūra gali pareikalauti, kad invalidumo pašalpos gavėjas būtų reguliariai mediciniškai tikrinamas, siekiant nustatyti, ar jis vis dar tenkina tos pašalpos mokėjimo sąlygas. Jeigu Invalidumo komitetas nustato, kad šios sąlygos nebetenkinamos, laikinojo personalo narys atnaujina tarnybą Agentūroje, jeigu jo darbo sutartis dar nėra pasibaigusi.

Tačiau, jei pasirodo, kad atitinkamo asmens Agentūros tarnyboje įdarbinti neįmanoma, darbo sutartis gali būti nutraukta išmokėjus sumą, atitinkančią darbo užmokestį, kuris būtų buvęs išmokėtas per įspėjimo laikotarpį, ir, kai taikoma, 95 straipsnyje numatytą kompensaciją už darbo sutarties nutraukimą. Taip pat taikomas 85 straipsnis.

78 straipsnis

Per mirusį laikinojo personalo narį teises įgiję asmenys, kaip nustatyta pagal tas pačias taisykles, kurios yra išdėstytos VI priedo 3 skyriuje, turi teisę gauti maitintojo netekimo pensiją, numatytą 79–82 straipsniuose.

Mirus gaunančiam invalidumo pašalpą buvusiam laikinojo personalo nariui, per mirusį laikinojo personalo narį teises įgiję asmenys, kaip nustatyta VI priedo 3 skyriuje, turi teisę gauti maitintojo netekimo pensiją, numatytą tame priede.

Kai laikinojo personalo nario arba invalidumo pašalpą gaunančio buvusio laikinojo personalo nario buvimo vieta nežinoma ilgiau nei metus, jo sutuoktiniui ir jo išlaikytiniais pripažintiems asmenims pagal EB tarnybos nuostatų VIII priedo 5 ir 6 skyrių išdėstytas taisykles nustatomos laikinos pensijos.

79 straipsnis

Teisė gauti pensiją įsigalioja pirmą kito mėnesio po to, kai ištiko mirtis, dieną, arba, kai taikoma, pirmą kito mėnesio po laikotarpio, kuriuo mirusiojo našliu likęs sutuoktinis, našlaičiai ar išlaikytiniai pagal 59 straipsnio 8 dalį gavo jo tarnybines pajamas, dieną.

80 straipsnis

Našliu likęs laikinojo personalo nario sutuoktinis turi teisę gauti maitintojo netekimo pensiją pagal VI priedo 3 skyrių. Pensija yra ne mažesnė negu 35 % laikinojo personalo nario gautos paskutinės bazinės mėnesinės algos ir ne mažesnė negu 1 kategorijos pirmos pakopos EB laikinojo personalo nario bazinė alga.

Maitintojo netekimo pensiją gaunantis asmuo turi teisę V priede nustatytomis sąlygomis gauti 59 straipsnio 3 dalyje nurodytas pašalpas šeimai. Tačiau išlaikomo vaiko pašalpa yra dvigubo 59 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytos pašalpos dydžio.

81 straipsnis

Jeigu miršta laikinojo personalo narys arba teisę gauti invalidumo pašalpą turintis asmuo, neturintis sutuoktinio, turinčio teisę gauti maitintojo netekimo pensiją, mirusiojo išlaikomi vaikai, kaip apibrėžta V priedo 2 straipsnyje, nuo jo mirties turi teisę gauti našlaičio pensiją pagal VI priedo 10 straipsnį.

Ta pati teisė gauti pensiją taikoma vaikams, kurie atitinka pirmiau minėtas sąlygas teisę gauti maitintojo netekimo pensiją turinčio sutuoktinio mirties ar pakartotinės santuokos atveju.

Kai laikinojo personalo narys ar teisę gauti invalidumo pašalpą turintis asmuo miršta, bet pirmojoje pastraipoje nurodytos sąlygos nėra įvykdytos, kaip apibrėžta V priedo 2 straipsnyje, išlaikomi vaikai turi teisę gauti našlaičio pensiją pagal VI priedo 10 straipsnį; ta pensija yra lygi pusei pagal tą straipsnį apskaičiuotos pensijos.

Asmenims, laikomiems išlaikomais vaikais, kaip apibrėžta V priedo 2 straipsnio 4 dalyje, našlaičio pensija negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už dvigubą išlaikomo vaiko pašalpą.

Našlaičio pensija nemokama mirus vienam iš biologinių tėvų, kurį pakeitė įtėvis.

Našlaičiai turi teisę gauti mokymosi pašalpą pagal V priedo 3 straipsnį.

82 straipsnis

Skyrybų atveju arba tada, kai lieka daugiau negu vienos kategorijos maitintojo netekusių asmenų, galinčių reikalauti maitintojo netekimo pensijos, ši pensija paskirstoma VI priede nustatytu būdu.

83 straipsnis

1.   Nepažeidžiant kitų nuostatų, ypač dėl minimalių sumų, mokėtinų asmenims, turintiems teisę gauti maitintojo netekimo pensiją, visa mokėtinos maitintojo netekimo pensijos ir pašalpų šeimai suma, atėmus mokesčius bei kitus našlei ir kitiems tam teisę turintiems asmenims privalomus išskaitymus, negali būti didesnė už:

a)

mirus laikinojo personalo nariui, kuris dirbo, atostogavo dėl asmeninių priežasčių, atliko privalomąją karo tarnybą, buvo motinystės ar tėvystės atostogose arba šeimos atostogose – darbo užmokestį, kurį jis būtų gavęs dirbdamas toje pačioje kategorijoje ir pakopoje, pridėjus visas pašalpas šeimai, kurias jis tokiu atveju būtų gavęs, atėmus mokesčius bei kitus privalomus išskaitymus;

b)

už laikotarpį nuo tos dienos, kai a punkte nurodytam laikinojo personalo nariui būtų sukakę 65 metai – išeitinę išmoką, kurią jis būtų turėjęs teisę gauti būdamas gyvas, apskaičiuotą pagal tą pačią kategoriją ir pakopą, kurią jis turėjo iki mirties, pridėjus visas pašalpas šeimai, kurias jis būtų gavęs, atėmus mokesčius bei kitus privalomus išskaitymus;

c)	mirus teisę gauti invalidumo pašalpą turinčiam buvusiam laikinojo personalo nariui – pensiją, kurią jis būtų turėjęs teisę gauti būdamas gyvas, pridėjus pašalpas ir atėmus išskaitymus, nurodytus b punkte;

2.   Taikant 1 dalį neatsižvelgiama į koeficientus, kurie gali įtakoti įvairias nurodytas sumas.

3.   Didžiausia maksimali 1 dalies a–c punktuose nurodyta suma turintiems teisę gauti maitintojo netekimo pensiją asmenims paskirstoma proporcingai pagal jų atitinkamas teises šiuo tikslu neatsižvelgus į šio straipsnio 1 dalį.

Taip paskirstytoms sumoms taikomos 84 straipsnio 1 dalies antroji ir trečioji pastraipos.

84 straipsnis

1.   Pirmiau numatytos pensijos apskaičiuojamos pagal pirmąją mėnesio, kurį įgyjama teisė gauti pensiją, dieną galiojančias algų skales.

Pensijoms netaikomas joks korekcinis koeficientas.

Eurais išreikštos pensijos mokamos viena iš VI priedo 29 straipsnyje nurodytų valiutų.

2.   Jeigu pagal 59 straipsnį darbo užmokesčiai yra koreguojami, koreguojamos ir pensijos.

3.   1 ir 2 dalių nuostatos pagal analogiją taikomos invalidumo pašalpos gavėjams.

C   skirsnis

Išeitinė išmoka

85 straipsnis

Baigęs tarnybą laikinojo personalo narys turi teisę gauti išeitinę išmoką arba savo teisių gauti ištarnauto laiko pensiją aktuarinio ekvivalento pervedimą pagal VI priedo 1 straipsnį.

86 straipsnis

Jeigu laikinojo personalo narys pasinaudojo 90 straipsnyje numatyta galimybe, jo išeitinė išmoka sumažinama proporcingai laikotarpiui, per kurį sumos buvo išskaičiuotos.

Pirmoji pastraipa netaikoma laikinojo personalo nariui, kuris per tris mėnesius nuo šių Tarnybos nuostatų taikymo, paprašo, kad jam būtų leista grąžinti tokias sumas kartu su 3,5 % metinėmis sudėtinėmis palūkanomis, kurios gali būti tikslinamos 87 straipsnyje nustatyta tvarka.

87 straipsnis

1.   Sudėtinių palūkanų norma apskaičiuojama pagal galiojančią normą, nurodytą šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir prireikus koreguojama kas penkeri metai atliekant aktuarinius įvertinimus.

2.   Palūkanų normos, į kurias reikia atsižvelgti atliekant aktuarinius apskaičiavimus, grindžiamos nustatytomis ES valstybių narių ilgalaikės valstybės skolos vidutinėmis metinėmis palūkanų normomis, paskelbtomis Europos Bendrijų Komisijos. Apskaičiuojant atitinkamą palūkanų normą be infliacijos, reikalingą aktuariniams apskaičiavimams, taikomas tinkamas vartotojų kainų indeksas.

3.   Galiojanti metinė norma, į kurią reikia atsižvelgti atliekant aktuarinius apskaičiavimus, yra faktinių vidutinių palūkanų normų, nustatytų per 12 metų prieš einamuosius metus, vidurkis.

D   skirsnis

Draudimo nuo invalidumo ir gyvybės draudimo bei pensijų sistemų finansavimas

88 straipsnis

1.   Pagal B ir C skirsniuose nurodytą socialinės apsaugos sistemą mokamos išmokos padengiamos iš Agentūros biudžeto. Agentūros veikloje dalyvaujančios valstybės narės bendrai užtikrina šių išmokų mokėjimą pagal nustatytą šių išlaidų finansavimo skalę.

2.   Visais atvejais iš algų ir invalidumo pašalpų išskaitomos įmokos į B skirsnyje numatytą socialinės apsaugos sistemą.

3.   B ir C skirsniuose nurodyta socialinės apsaugos sistema finansuojama pagal šių Tarnybos nuostatų 89 straipsnį ir VI priedo 21 ir 22 straipsnius.

4.   Visos laikinojo personalo ir Agentūros įmokos į B ir C skirsniuose nurodytą socialinės apsaugos sistemą mokamos tik į Agentūros biudžetą.

89 straipsnis

Laikinojo personalo nariai dengia trečdalį įmokų į šią pensijų sistemą. Įmoka sudaro 9,25 % laikinojo personalo nario bazinės algos neatsižvelgiant į 59 straipsnyje numatytus koeficientus. Ji išskaitoma kas mėnesį iš laikinojo personalo nario algos. Įmokos patikslinamos pagal tas pačias taisykles, kurios nurodytos EB pareigūnų tarnybos nuostatų XII priede.

90 straipsnis

Pagal sąlygas, kurias turi nustatyti Agentūra, laikinojo personalo narys gali paprašyti Agentūros mokėti visas įmokas, kurias jis privalo mokėti, siekdamas įsigyti ar išlaikyti teises gauti pensiją jo kilmės šalyje. Agentūra gali nuspręsti mokėti visas įmokas, kurias turi mokėti laikinojo personalo narys, siekdamas įsigyti ar išlaikyti teises gauti pensiją jo kilmės šalyje, net šiam laikinojo personalo nariui nepateikus prašymo. Tokiu atveju Agentūra privalo tinkamai pagrįsti savo sprendimą.

Tokie mokėjimai neturi būti daugiau kaip du kartus didesni už 89 straipsnyje numatytą dvigubą normą ir padengiami iš Agentūros biudžeto.

E   skirsnis

Laikinojo personalo pretenzijų sureguliavimas

91 straipsnis

Invalidumo sistema ar maitintojo netekimo pensijos sistema yra išdėstytos VI priedo 19–23 straipsniuose.

F   skirsnis

Išmokų mokėjimas

92 straipsnis

1.   Išmokos mokamos pagal šių Tarnybos nuostatų 83 ir 84 straipsnius bei VI priedo 28 straipsnį.

2.   Visi išmokų mokėjimo dieną esami laikinojo personalo nario įsiskolinimai Agentūrai pagal šią draudimo sistemą išskaičiuojami iš jo išmokų arba iš išmokų, mokėtinų per jį teises įgijusiems asmenims. Išskaičiuojama suma gali būti paskirstyta per kelis mėnesius.

G   skirsnis

Subrogacija Agentūros naudai

93 straipsnis

1.   Jei dėl asmens, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, mirties, netyčinio sužalojimo ar ligos kalta trečioji šalis, atsižvelgiant į įsipareigojimus, kurie pagal šiuos Tarnybos nuostatus yra privalomi dėl šią mirtį, sužalojimą ar ligą sukėlusio įvykio, Agentūra perima nukentėjusiojo arba per jį teises įgijusių asmenų reikalavimo teises, įskaitant teisę pareikšti ieškinį, trečiųjų šalių atžvilgiu.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje numatyta subrogacija inter alia apima:

—	tolesnį darbo užmokesčio mokėjimą pagal 52 straipsnį laikinojo personalo nariui laikino nedarbingumo laikotarpiu,

—	išmokas, kurios pagal 59 straipsnio 8 dalį išmokamos mirus laikinojo personalo nariui ar asmeniui, turėjusiam teisę gauti invalidumo pašalpą,

—	su sveikatos draudimu ar draudimu nuo nelaimingų atsitikimų susijusias išmokas, mokamas pagal 67 ir 68 straipsnius bei jų įgyvendinimo taisykles,

—	72 straipsnyje nurodytas palaikų pervežimo išlaidas,

—	papildomas pašalpas šeimai, mokamas pagal 59 straipsnio 5 dalį ir V priedo 2 straipsnio 3 ir 5 dalis už sergantį sunkia liga, ligotą ar neįgalų išlaikomą vaiką,

—	invalidumo pašalpas, mokamas įvykus nelaimingam atsitikimui ar ligai sukėlus pastovią negalią, dėl kurios laikinasis personalo narys negali atlikti savo pareigų,

—	maitintojo netekimo pensijas, mokamas mirus laikinojo personalo nariui ar buvusiam laikinojo personalo nariui arba turėjusiam teisę gauti pensiją laikinojo personalo nario ar buvusio laikinojo personalo nario sutuoktiniui, kuris nėra laikinojo personalo narys.

—	našlaičio pensiją, mokamą atsižvelgiant į amžių laikinojo personalo nario ar buvusio laikinojo personalo nario vaikui, jei tas vaikas dėl sunkios ligos, ligotumo ar negalios po jį išlaikiusio asmens mirties negali užsidirbti pragyvenimui.

3.   Tačiau Agentūra neperima teisės į kompensaciją dėl visiškai asmeninio pobūdžio žalos atlyginimo, pavyzdžiui, neturtinės žalos atlyginimo, atlyginimo už skausmą ir kančias, fizinį kūno sudarkymą ir nepatogumus, viršijančią pagal 68 straipsnį skiriamas pašalpas.

4.   1, 2 ir 3 dalių nuostatos negali kliudyti Agentūrai pareikšti tiesioginį ieškinį.

7   SKYRIUS

Permokų grąžinimas

94 straipsnis

Bet kuri permokėta suma grąžinama, jei gavėjas žinojo, kad nebuvo tinkamos priežasties ją gauti, arba jei permokos faktas buvo toks akivaizdus, kad jis negalėjo apie tai nežinoti.

Prašymas grąžinti permoką turi būti pateiktas ne vėliau kaip per penkerius metus nuo tos dienos, kurią ta suma buvo išmokėta. Jeigu DSSĮI sugeba nustatyti, kad siekdamas gauti atitinkamą sumą gavėjas sąmoningai suklaidino administraciją, prašymas grąžinti permoką nepraranda galios net ir šiam laikotarpiui pasibaigus.

8   SKYRIUS

Darbo santykių nutraukimas

95 straipsnis

Išskyrus tarnybos nutraukimą dėl mirties, laikinasis personalas atleidžiamas iš darbo:

a)	mėnesio, kurį laikinojo personalo nariui sukanka 65 metai amžiaus, pabaigoje;

b)	darbo sutartyje nurodytą datą; arba

c)

pasibaigus sutartyje apibrėžtam įspėjimo laikotarpiui, kuriuo laikinojo personalo nariui ar Agentūrai suteikiama galimybė darbo sutartį nutraukti anksčiau. Įspėjimo laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo už vienerius tarnybos metus, t.y. - ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, bet ne ilgesnis kaip trys mėnesiai. Ilgiausias įspėjimo laikotarpis laikinajam personalui, kurio darbo sutartys buvo pratęstos, yra šeši mėnesiai. Tačiau įspėjimo laikotarpis negali prasidėti motinystės atostogų ar nedarbingumo atostogų, trunkančių ne ilgiau kaip tris mėnesius, metu. Be to, jo skaičiavimas sustabdomas motinystės ar nedarbingumo atostogų metu atsižvelgiant į pirmiau minėtus terminus. Jeigu darbo sutartį nutraukia Agentūra, laikinojo personalo narys turi teisę gauti kompensaciją, lygią trečdaliui jo bazinės algos, mokamos už laikotarpį nuo tos dienos, kurią jis baigia eiti pareigas, iki tos dienos, kurią baigiasi jo darbo sutartis; arba

d)	jeigu laikinojo personalo narys nebetenkina 36 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų, atsižvelgus į galimybę pagal tą nuostatą padaryti išimtį. Jeigu išimtis nesuteikiama, taikomas c punkte minėtas įspėjimo laikotarpis.

96 straipsnis

Agentūra gali atleisti iš darbo be įspėjimo:

a)	bandomojo laikotarpio metu arba jam pasibaigus pagal 38 straipsnį;

b)

jei, pasibaigus 52 straipsnyje nurodytam mokamų nedarbingumo atostogų laikotarpiui, laikinojo personalo narys nebegali vykdyti savo pareigų. Tokiu atveju laikinojo personalo narys gauna pašalpą, lygią bazinei algai, prie kurios pridedamos pašalpos šeimai, apskaičiuotos taikant dviejų dienų normą už kiekvieną išdirbtą mėnesį.

97 straipsnis

1.   Baigus V antraštinėje dalyje numatytą drausminę procedūrą, laikinasis personalas gali būti atleistas iš darbo be įspėjimo dėl drausminių priežasčių, jei rimtais tyčios ar aplaidumo atvejais nevykdo savo pareigų. Pagrįstą sprendimą priima DSSĮI po to, kai tam laikinojo personalo nariui suteikiama galimybė apsiginti.

Prieš atleidžiant iš darbo laikinojo personalo narys gali būti nušalintas nuo pareigų remiantis 160 straipsniu.

2.   Atleidus iš darbo pagal 1 dalį, DSSĮI gali nuspręsti:

a)	apriboti 85 straipsnyje nurodytą išeitinę išmoką, išmokant tik 88 straipsnyje nurodytą įmoką, prie kurios pridedamos 3,5 % metinės kaupiamosios palūkanos;

b)	išskaičiuoti visą 63 straipsnio 2 dalyje numatytą persikėlimo pašalpą ar jos dalį.

98 straipsnis

1.   Agentūra atleidžia laikinąjį personalo narį iš darbo be įspėjimo, jei DSSĮI nustato:

a)	kad įdarbinimo metu jis tyčia pateikė suklastotą informaciją apie savo profesinę kvalifikaciją ir patirtį arba savo sugebėjimą įvykdyti 36 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir

b)	pateikta suklastota informacija buvo lemiamas veiksnys jį priimant į darbą.

2.   Tokias atvejais DSSĮI, išklausiusi atitinkamą laikinojo personalo narį ir baigusi V antraštinėje dalyje numatytą drausminę procedūrą, paskelbia, kad jis atleidžiamas iš darbo.

Prieš atleidžiant iš darbo laikinojo personalo narys gali būti nušalintas nuo pareigų pagal 160 straipsnį.

Taikomos 97 straipsnio 2 dalies nuostatos.

99 straipsnis

Nepažeidžiant 97 ir 98 straipsnių, laikinojo personalo nariui ar buvusiam laikinojo personalo nariui, kuris tyčia ar dėl aplaidumo nevykdo šiose Tarnybos nuostatose nustatytų įsipareigojimų, gali būti keliama drausminė byla pagal šių Tarnybos nuostatų V antraštinę dalį.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

SUTARTININKAI

1   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

100 straipsnis

Šiose Tarnybos nuostatose „sutartininkai“ – tai personalas, nepaskirtas pareigoms, kurios įtrauktos į prie Agentūros biudžeto pridėtą pareigybių sąrašą, o pasamdytas dirbti visą ar ne visą darbo dieną.

101 straipsnis

1.   Sutartininkai apmokami iš bendrų pagal Agentūros biudžetą tam skirtų asignavimų.

2.   Valdančioji taryba prireikus priima naudojimąsi sutartininkų paslaugomis reglamentuojančias konkrečias nuostatas pagal Bendruosius veiksmus 2004/551/BUSP.

3.   Biudžetinės procedūros metu Agentūra pateikia orientacines metines prognozes dėl naudojimosi sutartininkų paslaugomis pagal kiekvieną pareigų grupę.

102 straipsnis

1.   Sutartininkai suskirstomi į keturias pareigų grupes, atitinkančias pareigas, kurios turės būti atliekamos. Kiekviena pareigų grupė toliau skirstoma į kategorijas ir pakopas.

2.   Pareigų rūšys ir atitinkamos pareigų grupės yra nustatomos šioje lentelėje:

Pareigųgrupė	Kategorijos	Pareigos
IV	13–18	Administracinės, patariamosios, lingvistinės ir lygiavertės techninės užduotys, atliekamos vadovaujant laikinajam personalui.
III	8–12	Vykdymo užduotys, rengimas, apskaita ir kitos lygiavertės techninės užduotys, atliekamos vadovaujant laikinajam personalui.
II	4–7	Kanceliarinės ir sekretorių užduotys, tarnybos vadybos ir kitos lygiavertės užduotys, atliekamos vadovaujant laikinajam personalui.
I	1–3	Fizinio darbo ir pagalbinių administracinių paslaugų užduotys, atliekamos vadovaujant laikinajam personalui.

3.   Remdamasi šia lentele Agentūra apibrėžia kiekvienai pareigų rūšiai priskiriamus įgaliojimus.

4.   Pagal analogiją taikomas 6 straipsnis.

2   SKYRIUS

Teisės ir pareigos

103 straipsnis

Pagal analogiją taikomi 10–34 straipsniai.

3   SKYRIUS

Įdarbinimo sąlygos

104 straipsnis

1.   Sutartininkai atrenkami iš dalyvaujančių valstybių narių piliečių laikantis kuo platesnės geografijos principo, nedarant išimčių dėl rasinės ar etninės kilmės, politinių, filosofinių ar religinių įsitikinimų, amžiaus ar negalios, lyties ar seksualinės orientacijos ir nesiremiant jų santuokine ar šeimynine padėtimi.

2.   Į sutartininko pareigas priimamas asmuo:

a)	I pareigų grupėje – turi būti sėkmingai baigęs privalomąjį ugdymą;

b)

II ir III pareigų grupėse: i) turi turėti aukštesniojo profesinio mokymo diplomą, arba ii) turi turėti vidurinio ugdymo diplomą, suteikiantį galimybę siekti aukštesniojo profesinio mokymo, ir ne mažiau kaip trejų metų atitinkamą profesinę patirtį, arba iii) turi būti baigęs atitinkamo lygio profesinį mokymą arba turėti profesinės patirties, kai tai pateisinama dėl tarnybos interesų;

c)	IV pareigų grupėje: i) turi turėti tokio lygio išsilavinimą, kuris atitinka užbaigtas ne trumpesnes kaip trejų metų universitetines studijas, kurios yra patvirtintos diplomu, arba ii) turi būti baigęs atitinkamo lygio profesinį mokymą, kai tai pateisinama dėl tarnybos interesų.

3.   Sutartininkas gali būti pasamdytas tik tada, jei jis:

a)	yra vienos iš Agentūros veikloje dalyvaujančių valstybių narių pilietis ir turi visas piliečio teises;

b)	įvykdė visas jam įstatymais numatytas prievoles dėl privalomos karo tarnybos;

c)	pateikia atitinkamą charakteristiką dėl tinkamumo pareigoms atlikti;

d)	yra fiziškai tinkamas pareigoms atlikti; ir

e)	pateikia įrodymų, kad labai gerai moka vieną iš Europos Sąjungos kalbų ir patenkinamai moka kitą Europos Sąjungos kalbą tiek, kiek reikia pareigoms atlikti.

4.   Pirminėje darbo sutartyje DSSĮI gali atsisakyti reikalavimo, kad atitinkamas asmuo pateiktų dokumentais paremtų įrodymų, jog jis tenkina 2 ir 3 dalių a, b ir c punktų sąlygas, jeigu jis įdarbinamas ne ilgiau kaip trims mėnesiams.

5.   Valdančioji taryba prireikus priima konkrečias sutartininkų įdarbinimo tvarkos nuostatas pagal Bendruosius veiksmus 2004/551/BUSP.

105 straipsnis

Prieš pasamdant sutartininką Agentūros įgaliotas medicininės tarnybos pareigūnas atlieka jo medicininę apžiūrą, kad Agentūra galėtų įsitikinti, jog pastarasis atitinka 104 straipsnio 3 dalies d punkto reikalavimus.

Pagal analogiją taikomas 37 straipsnis.

106 straipsnis

1.   Sutartininko, kurio darbo sutartis sudaryta ne mažiau kaip vieneriems metams, nustatomas bandomasis laikotarpis, trunkantis pirmuosius šešis jo darbo mėnesius, jeigu jis paskiriamas į I pareigų grupę, arba pirmuosius devynis mėnesius, jeigu jis paskiriamas į kitą pareigų grupę.

2.   Kai bandomuoju laikotarpiu sutartininkas dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo vieną mėnesį ar ilgiau negali atlikti savo pareigų, DSSĮI gali jo bandomąjį laikotarpį atitinkamai pratęsti.

3.   Likus ne mažiau kaip mėnesiui iki bandomojo laikotarpio pabaigos parengiama ataskaita apie sutartininko sugebėjimus atlikti su jo pareigybe susijusias pareigas ir apie elgesį tarnyboje bei darbo našumą. Ataskaita pateikiama atitinkamam asmeniui, kuris turi teisę pateikti pastabas raštu. Sutartininkas, kurio darbas pasirodė nepakankamas, kad jis būtų paliktas pareigose, atleidžiamas. Tačiau išimtinėmis aplinkybėmis DSSĮI gali pratęsti bandomąjį laikotarpį ne daugiau kaip šešiems mėnesiams ir prireikus paskirti sutartininką į kitą padalinį.

4.   Ataskaita apie sutartininką, paskirtą į darbą bandomajam laikotarpiui, gali būti parengta bet kuriuo bandomojo laikotarpio metu, jeigu paaiškėja, kad jo darbas yra akivaizdžiai nepakankamas. Ataskaita pateikiama atitinkamam asmeniui, kuris turi teisę pateikti pastabas raštu. Remdamasi ataskaita DSSĮI gali nuspręsti atleisti sutartininką nesibaigus bandomajam laikotarpiui įspėjant prieš mėnesį.

5.   Atleistasis sutartininkas turi teisę gauti kompensaciją, lygią trečdaliui jo bazinės mėnesinės algos už kiekvieną išdirbtą bandomojo laikotarpio mėnesį.

107 straipsnis

Sutartininkų darbo sutartys gali būti sudarytos nustatytam laikotarpiui ne trumpesniam kaip trys mėnesiai ir ne ilgesniam kaip keturi metai. Jos gali būti pratęstos ne daugiau kaip vieną kartą nustatytam laikotarpiui, ne ilgesniam nei penkeri metai. Pirminės darbo sutarties ir pirmojo pratęsimo bendras terminas turi būti ne trumpesnis kaip šeši mėnesiai I pareigų grupei ir ne trumpesnis kaip devyni mėnesiai kitoms pareigų grupėms.

108 straipsnis

1.   Sutartininkai gali būti įdarbinami tik

i)	IV pareigų grupės 13, 14 ar 16 kategorijoje,

ii)	III pareigų grupės 8, 9 ar 10 kategorijoje,

iii)	II pareigų grupės 4 ar 5 kategorijoje,

iv)	I pareigų grupės 1 kategorijoje.

Skirstant tokius sutartininkus pagal kiekvienos pareigų grupės kategorijas, atsižvelgiama į atitinkamų asmenų kvalifikaciją ir patirtį. Siekiant patenkinti specifinius Agentūros poreikius, taip pat gali būti atsižvelgta į Europos Sąjungoje vyraujančias darbo rinkos sąlygas. Savo kategorijoje tokie sutartininkai įdarbinami pirmojoje pakopoje.

2.   Kai sutartininkas perkeliamas į naują jo pareigų grupės pareigybę, jis negali būti paskirtas į kategoriją ar pakopą, žemesnę už savo ankstesnės pareigybės kategoriją ar pakopą.

Kai toks sutartininkas perkeliamas į aukštesnę pareigų grupę, jam suteikiama tokia kategorija ir pakopa, kad darbo užmokestis būtų ne mažesnis už tą, kurį jis turėjo teisę gauti pagal ankstesnę darbo sutartį.

109 straipsnis

1.   Sutartininkams, įdarbintiems ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, pagal analogiją taikoma 40 straipsnio pirmoji pastraipa.

2.   Sutartininkas, kuris dvejus metus išdirbo vienoje savo kategorijos pakopoje, automatiškai perkeliamas į kitą aukštesnę tos kategorijos pakopą.

3.   Į kitą tos pačios pareigų grupės aukštesnę kategoriją sutartininkai perkeliami Agentūros sprendimu. Tokie sutartininkai perkeliami į pirmą kitos aukštesnės kategorijos pakopą. Taip paaukštinami tik tie sutartininkai, kurių darbo sutartis yra sudaryta ne mažiau kaip trejiems metams ir kurie savo kategorijoje dirbo ne mažiau kaip dvejus metus, apsvarsčius tokių sutartininkų, kurie gali būti perkelti į aukštesnę kategoriją, sąlyginius nuopelnus ir išnagrinėjus apie juos parengtas ataskaitas. Svarstydama nuopelnus, DSSĮI visų pirma atsižvelgia į ataskaitas apie sutartininkus, kalbas, kurias jie vartoja atlikdami savo pareigas, išskyrus tą kalbą, apie kurios gerą mokėjimą jie yra pateikę įrodymų pagal 104 straipsnio 3 dalies e punktą, ir prireikus jų atliekamų pareigų lygį.

4.   Sutartininkai gali būti perkelti į aukštesnę pareigų grupę tik bendros atrankos tvarka.

4   SKYRIUS

Darbo sąlygos

110 straipsnis

Pagal analogiją taikomi 41–57 straipsniai.

5   SKYRIUS

Darbo užmokestis ir išlaidos

111 straipsnis

Pagal analogiją taikomi 58–66 straipsniai, atsižvelgiant į 112 ir 113 straipsniuose pateiktus dalinius pakeitimus.

112 straipsnis

Bazinių algų skalė nustatoma taip pat, kaip skalė, nustatyta EB KTĮS 93 straipsnyje.

113 straipsnis

Nepaisant 63 straipsnio 3 dalies, 1 dalyje numatyta įsikūrimo pašalpa ir 2 dalyje numatyta persikėlimo pašalpa yra ne mažesnės kaip:

—	734,76 EUR sutartininkui, turinčiam teisę gauti namų ūkio pašalpą; ir

—	435,62 EUR sutartininkui, neturinčiam teisės gauti namų ūkio pašalpos.

6   SKYRIUS

A   skirsnis

Socialinio draudimo išmokos

114 straipsnis

Pagal analogiją taikomi 67–69 straipsniai. Tačiau 67 straipsnio 4 ir 5 dalys netaikomos sutartininkams, kurie liko Agentūros tarnyboje iki 63 metų amžiaus, išskyrus atvejus, kai jie sutartininkais dirbo daugiau kaip 3 metus.

115 straipsnis

1.   Buvęs sutartininkas, kuris tampa bedarbiu, kai pasibaigia jo tarnyba Agentūroje, ir:

a)	kuris iš Agentūros negauna invalidumo pašalpos,

b)	kurio tarnyba baigiasi ne dėl jo atsistatydinimo ar darbo sutarties nutraukimo dėl drausminių priežasčių,

c)	kuris yra ištarnavęs ne mažiau kaip šešis mėnesius,

d)	kuris nuolat gyvena ES valstybėje narėje,

turi teisę gauti mėnesinę bedarbio pašalpą toliau nustatytomis sąlygomis.

Jeigu pagal nacionalinę sistemą jis turi teisę gauti išmokas dėl nedarbo, jis privalo pranešti tai Agentūrai. Tokiais atvejais tų išmokų suma atimama iš pašalpos, mokamos pagal 3 dalį.

2.   Tam, kad galėtų gauti šią bedarbio pašalpą, buvęs sutartininkas turi:

a)	būti ES valstybės narės, kurioje jis apsigyvena, įdarbinimo įstaigose savo paties prašymu įregistruotas kaip ieškantis darbo;

b)	vykdyti prievoles, tos ES valstybės narės teisės aktais nustatytas asmenims, pagal tuos teisės aktus gaunantiems bedarbio pašalpas;

c)	kiekvieną mėnesį Agentūrai siųsti pažymą, kurią išduoda kompetentinga nacionalinė įdarbinimo įstaiga, ir kurioje nurodoma, ar jis įvykdė a ir b punktuose nustatytas prievoles ir sąlygas, ar jų neįvykdė.

Agentūra gali skirti ar toliau mokėti pašalpą net ir tada, kai b punkte minėtos nacionalinės prievolės neįvykdytos, ligos, nelaimingo atsitikimo, motinystės, invalidumo atvejais ar aplinkybėmis, kurios pripažįstamos panašiomis, arba kai nacionalinė valdžios institucija, atsakingą už tų prievolių atlikimą, nuo jų atleido.

Valdančioji taryba nustato tokias nuostatas, kurios, jos nuomone, yra reikalingos šio straipsnio taikymui.

3.   Bedarbio pašalpa nustatoma pagal bazinę algą, kuri buvo mokama buvusiam sutartininkui, baigiantis jo tarnybai. Pašalpos dydis yra:

a)	60 % bazinės algos už pradinį 12 mėnesių laikotarpį,

b)	45 % bazinės algos už 13–24 mėnesius,

c)	30 % bazinės algos už 25–36 mėnesius.

Išskyrus pradinį šešių mėnesių laikotarpį, kuriuo taikoma apatinė toliau nurodyta riba, tačiau netaikoma viršutinė, taip apskaičiuotos sumos negali būti nei mažesnės už 878,64 EUR, nei didesnės už 1 757,28 EUR. Šios ribos tikslinamos tokiu pat būdu, kaip ir EB pareigūnų tarnybos nuostatų 66 straipsnyje pateiktos algų skalės, vadovaujantis tokiomis pačiomis taisyklėmis, kaip nustatyta tų nuostatų 65 straipsnyje.

4.   Laikotarpis, kuriuo buvusiam sutartininkui mokama bedarbio pašalpa, gali būti ne ilgesnis kaip 36 mėnesiai nuo tarnybos pabaigos datos ir turi jokiu būdu neviršyti trečdalio faktinio tarnybos stažo atitikmens. Tačiau jeigu per tą laikotarpį buvęs sutartininkas nebetenkina 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų, bedarbio pašalpos mokėjimas sustabdomas. Mokėjimas atnaujinamas, jeigu prieš to laikotarpio pabaigą buvęs sutartininkas vėl ima tenkinti minėtas sąlygas ir neturi teisės gauti nacionalinės bedarbio pašalpos.

5.   Buvęs sutartininkas, kuris turi teisę gauti bedarbio pašalpą, turi teisę gauti pašalpas šeimai vadovaujantis tokiomis pačiomis taisyklėmis, kaip nustatyta EB pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnyje. Namų ūkio pašalpa apskaičiuojama pagal bedarbio pašalpą šių Tarnybos nuostatų V priedo 1 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Atitinkamas asmuo turi pranešti apie visas tos pačios rūšies pašalpas, jam ar jo sutuoktiniui mokamas iš kitų šaltinių; tokios pašalpos atimamos iš jam pagal šį straipsnį mokamų pašalpų.

Buvęs sutartininkas, kuris turi teisę gauti bedarbio pašalpą, turi teisę pagal 67 straipsnį, kuris taikomas pagal analogiją, į ligos draudimą nemokėdamas jokių įmokų.

6.   Bedarbio pašalpa ir pašalpos šeimai mokamos iš Specialiojo užimtumo fondo eurais. Netaikomas joks korekcinis koeficientas.

7.   Sutartininkai dengia trečdalį draudimo nuo nedarbo sistemos įmokų. Mokama įmoka lygi 0,81 % atitinkamo asmens bazinės algos, atėmus standartinę 798,77 EUR neapmokestinamąją sumą ir nepritaikius EB pareigūnų tarnybos nuostatų 64 straipsnyje numatytų korekcinių koeficientų. Įmoka kiekvieną mėnesį išskaičiuojama iš atitinkamo asmens algos ir mokama į pagal EB KTĮS 28a straipsnį įkurtą Specialųjį užimtumo fondą kartu su likusiais dviem trečdaliais, kuriuos dengia Agentūra. Prireikus Taryba po 6 metų laikotarpio, atsižvelgdama į Agentūros sutartininkams tenkančią nedarbo riziką, įmokos normą peržiūri ir patikslina.

8.   Darbo neturinčiam buvusiam sutartininkui bedarbio pašalpa mokama pagal tas pačias taisykles, kokios yra nustatytos Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68.

9.   Nacionaliniai padaliniai, atsakingi už įdarbinimo ir nedarbo srities reikalus, veikdami pagal nacionalinės teisės aktus, ir Agentūra veiksmingai bendradarbiauja tarpusavyje, kad užtikrintų, jog šis straipsnis būtų tinkamai taikomas.

10.   Išsami tvarka, patvirtinta pagal 70 straipsnio 10 dalį, taikoma šiam straipsniui, nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies trečiosios pastraipos nuostatų.

116 straipsnis

Pagal analogiją taikomas 71 straipsnis ir 72 straipsnis.

117 straipsnis

Sutartininkams gali būti teikiamos dovanos, paskolos ar avansai darbo sutarčių galiojimo laikotarpiu ar jam pasibaigus, jeigu dėl sunkios užsitęsusios ligos, invalidumo ar nelaimingo atsitikimo, patirto jo įdarbinimo laikotarpiu, sutartininkas negali dirbti ir įrodo, kad nuo tokios ligos ar nelaimingo atsitikimo nėra apdraustas pagal kitą socialinio draudimo sistemą.

B   skirsnis

Draudimas nuo invalidumo ir mirties

118 straipsnis

Pagal toliau pateiktas nuostatas sutartininkai apdraudžiami nuo mirties ar invalidumo jų įdarbinimo laikotarpiu.

Šiame skirsnyje numatyti mokėjimai ir išmokos sustabdomi, jeigu pagal šiuos Tarnybos nuostatus sustabdomas sutartininko už jo darbą gaunamo darbo užmokesčio mokėjimas.

119 straipsnis

Jeigu sutartininko medicininės apžiūros, atliktos prieš jį įdarbinant, metu nustatoma, kad jis serga ar yra invalidas, DSSĮI gali, kiek tai susiję su tokios ligos ar invalidumo rizika, nuspręsti skirti jam garantuotas išmokas dėl invalidumo ar mirties, tik po penkerių metų laikotarpio nuo jo tarnybos Agentūroje pradžios.

Sutartininkas gali apskųsti šį sprendimą šių Tarnybos nuostatų 75 straipsnyje nurodytam Invalidumo komitetui.

120 straipsnis

1.   Sutartininkas, kuris turi visišką negalią, ir dėl to priverstas sustabdyti tarnybą Agentūroje, invalidumo laikotarpiu turi teisę gauti invalidumo pašalpą, kurios dydis nustatomas toliau nurodytu būdu.

Jeigu sutartininkui, kuris gauna invalidumo pašalpą, sukanka 65 metai, taikomos bendrosios išeitinės išmokos taisyklės. Išeitinės išmokos dydis nustatomas pagal algą, skiriamą už sutartininko turėtą kategoriją ir pakopą tuo metu, kai tapo invalidu.

2.   Invalidumo pašalpa lygi 70 % sutartininko paskutinės bazinės algos. Tačiau ji negali būti mažesnė už I pareigų grupės 1 kategorijos 1 pakopos sutartininko bazinę mėnesinę algą. Nuo invalidumo pašalpos mokamos įmokos pagal pensijų sistemą, apskaičiuotos pagal tos pašalpos dydį.

3.   Jeigu sutartininko invalidumas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio vykdant pareigas ar susijusio su pareigų vykdymu, dėl profesinės ligos, dėl pilietinių veiksmų ar rizikuojant gyvybe ar sveikata gelbstint kitą žmogų, skiriama ne mažesnė negu 120 % I pareigų grupės 1 kategorijos 1 pakopos sutartininko bazinės mėnesinės algos invalidumo pašalpa. Tokiais atvejais pensijų įmokos mokamos iš buvusio darbdavio biudžeto.

4.   Jeigu invalidumas atsirado sutartininkui tyčia to siekiant, DSSĮI gali nuspręsti, kad jis turėtų gauti tik 128 straipsnyje numatytą išmoką.

5.   Teisę gauti invalidumo pašalpą turintys asmenys, taip pat turi teisę gauti pagal 59 straipsnio 3 dalį nustatytas pašalpas šeimai, kaip numatyta V priede; namų ūkio pašalpa apskaičiuojama pagal gavėjo pašalpą.

121 straipsnis

1.   Invalidumą nustato 75 straipsnyje minimas Invalidumo komitetas.

2.   Teisė gauti invalidumo pašalpą įsigalioja kitą dieną po tos dienos, kurią sutartininko darbo sutartis nutrūksta pagal 95 ir 96 straipsnius, kurie taikomi pagal analogiją.

3.   Agentūra gali pareikalauti, kad invalidumo pašalpos gavėjas būtų reguliariai mediciniškai tikrinamas, siekiant nustatyti, ar jis vis dar tenkina tos pašalpos mokėjimo sąlygas. Jeigu Invalidumo komitetas nustato, kad sutartininkas tų sąlygų nebetenkina, jis atnaujina tarnybą Agentūroje, jeigu jo darbo sutartis dar nėra pasibaigusi.

Tačiau jeigu pasirodo, kad atitinkamo asmens Agentūros tarnyboje įdarbinti neįmanoma, darbo sutartis gali būti nutraukta išmokėjus sumą, atitinkančią darbo užmokestį, kuris būtų buvęs išmokėtas per įspėjimo laikotarpį, ir, kai taikoma, 95 straipsnyje numatyta kompensacija už darbo sutarties nutraukimą. Taip pat taikomas 128 straipsnis.

122 straipsnis

1.   Per mirusį sutartininką teisių įgiję asmenys, kaip nustatyta pagal tas pačias taisykles, kurios yra išdėstytos VI priedo 3 skyriuje, turi teisę gauti maitintojo netekimo pensiją, numatytą 123–126 straipsniuose.

2.   Mirus invalidumo pašalpą gaunančiam buvusiam sutartininkui, per mirusį buvusį sutartininką teisių įgiję asmenys, kaip nustatyta VI priedo 3 skyriuje, turi teisę gauti maitintojo netekimo pensiją, numatytą tame priede.

3.   Kai sutartininko arba invalidumo pašalpą gaunančio buvusio sutartininko buvimo vieta nežinoma ilgiau nei metus, pagal tas pačias taisykles, kurios yra išdėstytos EB pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 5 ir 6 skyriuose, jo sutuoktiniui ir jo išlaikytiniais pripažintiems asmenims, nustatomos laikinos pensijos.

123 straipsnis

Teisė gauti pensiją įsigalioja pirmą kito mėnesio po to, kurį ištiko mirtis, dieną, arba, kai tinka, pirmą kito mėnesio po laikotarpio, kuriuo mirusiojo našliu likęs sutuoktinis, našlaičiai ar išlaikytiniai pagal 59 straipsnio 8 dalį gavo jo tarnybines pajamas, dieną.

124 straipsnis

Našliu likęs sutartininko sutuoktinis turi teisę gauti maitintojo netekimo pensiją pagal VI priedo 3 skyrių. Pensija yra ne mažesnė negu 35 % sutartininko gautos paskutinės bazinės mėnesinės algos ir ne mažesnė negu I pareigų grupės 1 kategorijos 1 pakopos sutartininko bazinė mėnesinė alga.

Maitintojo netekimo pensiją gaunantis asmuo turi teisę V priede nustatytomis sąlygomis gauti 59 straipsnio 3 dalyje nurodytas pašalpas šeimai. Tačiau išlaikomo vaiko pašalpa yra dvigubo 59 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytos pašalpos dydžio.

125 straipsnis

1.   Jei miršta sutartininkas arba invalidumo pašalpą gaunantis buvęs sutartininkas, neturintis sutuoktinio, turinčio teisę gauti maitintojo netekimo pensiją, jo išlaikomais pripažinti vaikai turi teisę gauti našlaičio pensiją pagal 81 straipsnį, kuris taikomas pagal analogiją.

2.   Ta pati teisė taikoma ir vaikams, kurie tenkina pirmiau minėtas sąlygas teisę gauti maitintojo netekimo pensiją turinčio sutuoktinio mirties ar pakartotinės santuokos atveju.

3.   Kai sutartininkas arba invalidumo pašalpą gaunantis buvęs sutartininkas miršta, bet 1 dalyje nustatytos sąlygos nėra patenkintos, pagal analogiją taikomos 81 straipsnio trečiosios pastraipos nuostatos.

4.   Asmenims, laikomiems išlaikomais vaikais, kaip apibrėžta V priedo 2 straipsnio 4 dalyje, našlaičio pensija negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už išlaikomo vaiko pašalpą. Tačiau teisė gauti pensiją prarandama, jeigu pagal taikomus nacionalinius įstatymus už išlaikymą atsako trečioji šalis.

5.   Našlaičio pensija nemokama mirus vienam iš biologinių tėvų, kurį pakeitė įtėvis.

6.   Našlaičiai turi teisę gauti mokymosi pašalpą pagal V priedo 3 straipsnį.

126 straipsnis

Skyrybų atveju arba tada, kai lieka daugiau negu vienos kategorijos maitintojo netekusių asmenų, galinčių reikalauti maitintojo netekimo pensijos, ši pensija paskirstoma VI priedo 3 skyriuje nustatytu būdu.

127 straipsnis

83 ir 84 straipsniai taikomi pagal analogiją.

C   skirsnis

Išeitinė išmoka

128 straipsnis

Baigęs tarnybą sutartininkas turi teisę gauti išeitinę išmoką arba savo teisių gauti ištarnauto laiko pensiją aktuarinio ekvivalento pervedimą pagal VI priedo 1 straipsnį.

129 straipsnis

1.   Jeigu sutartininkas pasinaudojo 131 straipsnyje numatyta galimybe, jo išeitinė išmoka mažinama proporcingai laikotarpiui, per kurį sumos buvo išskaičiuotos.

2.   Pirmesnė dalis netaikoma sutartininkui, kuris per tris mėnesius nuo šių Tarnybos nuostatų taikymo paprašo, kad jam būtų leista grąžinti tokias sumas kartu su 3,5 % metinėmis sudėtinėmis palūkanomis, kurios gali būti tikslinamos 87 straipsnyje nustatyta tvarka.

D   skirsnis

Draudimo nuo invalidumo ir gyvybės draudimo bei pensijų sistemų finansavimas

130 straipsnis

Pagal analogiją taikomi 88 ir 89 straipsniai.

131 straipsnis

Pagal sąlygas, kurias turi nustatyti Agentūra, sutartininkas gali paprašyti Agentūros mokėti visas įmokas, kurias jis privalo mokėti, siekdamas įgyti ar išlaikyti teises gauti pensiją, draudimą nuo nedarbo, draudimą nuo invalidumo, gyvybės draudimą ir ligos draudimą, toje šalyje, kurioje jis paskutinį kartą buvo apdraustas pagal tokias sistemas. Agentūra tai pat gali nuspręsti mokėti visas įmokas, kurias privalo mokėti sutartininkas, siekdamas įgyti ar išlaikyti teises gauti pensiją savo kilmės šalyje, net šiam sutartininkui nepateikus prašymo. Tokiu atveju Agentūra privalo tinkamai pagrįsti savo sprendimą. Šių įmokų mokėjimo laikotarpiu sutartininkas nesinaudoja Agentūros ligos draudimo sistema. Be to, tas įmokas atitinkančiu laikotarpiu sutartininkas nėra draudžiamas pagal Agentūros gyvybės draudimo ir draudimo nuo invalidumo sistemas ir neįgyja teisių pagal Agentūros draudimo nuo nedarbo ir pensijų sistemas.

Faktinis tokių mokėjimų laikotarpis bet kuriam sutartininkui negali viršyti 6 mėnesių. Tačiau Agentūra gali nuspręsti pratęsti šį laikotarpį vieneriems metams. Mokėjimai atliekami iš Agentūros biudžeto. Mokėjimai teisėms gauti pensiją įgyti ar išlaikyti neturi būti daugiau kaip du kartus didesni už 89 straipsnyje numatytą normą.

E   skirsnis

Sutartininkų pretenzijų sureguliavimas

132 straipsnis

Invalidumo sistema ir maitintojo netekimo pensijos sistema yra išdėstytos VI priedo 19–23 straipsniuose.

F   skirsnis

Išmokų mokėjimas

133 straipsnis

1.   Pagal analogiją taikomi šių Tarnybos nuostatų 83 ir 84 straipsniai bei VI priedo 29 straipsnis.

2.   Visi išmokų mokėjimo dieną esami sutartininko įsiskolinimai Agentūrai pagal šią draudimo sistemą išskaičiuojami iš jam mokamų išmokų arba iš išmokų, mokėtinų per jį teisių įgijusiems asmenims. Išskaičiuojama suma gali būti paskirstyta per kelis mėnesius.

G   skirsnis

Subrogacija Agentūros naudai

134 straipsnis

93 straipsnio nuostatos pagal analogiją taikomos Agentūros naudai.

7   SKYRIUS

Nepriklausančių išmokų grąžinimas

135 straipsnis

Pagal analogiją taikomos 94 straipsnio nuostatos.

8   SKYRIUS

Darbo santykių nutraukimas

136 straipsnis

Sutartininkams pagal analogiją taikomi 95–99 straipsniai.

Pradėjus drausminį procesą prieš sutartininką, 142 straipsnyje minima Drausmės komisija renkasi į posėdį kartu su dviem papildomais nariais, priklausančiais tai pačiai pareigų grupei ir kategorijai, kaip ir svarstomas sutartininkas. Šie du papildomi nariai skiriami pagal DSSĮI ir Personalo komiteto sutartą ad hoc procedūrą.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

ATSTOVAVIMAS PERSONALUI

137 straipsnis

1.   Personalo komitetas sudaromas Valdančiosios tarybos nustatytomis sąlygomis.

2.   Personalo komitetas atstovauja personalo interesams Agentūroje ir palaiko nuolatinį ryšį tarp Agentūros bei personalo. Jis prisideda prie sklandžios tarnybos užtikrinimo, suteikdamas galimybę perduoti personalo nuomonę.

Jis taip pat praneša kompetentingiems Agentūros organams apie bet kokius bendro pobūdžio sunkumus dėl šių Tarnybos nuostatų išaiškinimo ir taikymo. Su juo gali būti konsultuojamasi dėl bet kokių tokio pobūdžio problemų.

Personalo komitetas teikia Agentūros kompetentingiems organams siūlymus dėl tarnybos organizavimo ir veiklos bei pasiūlymus personalo darbo arba bendrų gyvenimo sąlygų pagerinimo.

Personalo komitetas dalyvauja vadovaujant ir prižiūrint personalo interesais Agentūros įkurtus socialinės gerovės organus. Agentūrai pritarus, jis gali steigti tokias už gerovę atsakingas tarnybas.

V   ANTRAŠTINĖ DALIS

DRAUSMINĖ PROCEDŪRA

A   skirsnis

Bendrosios nuostatos

138 straipsnis

1.   Personalo nariui ar buvusiam personalo nariui, kuris tyčia ar dėl neatsargumo nevykdo šiuose Tarnybos nuostatuose nustatytų įsipareigojimų, keliama drausminė byla.

2.   Jeigu DSSĮI sužino faktų apie 1 dalyje minėtą įsipareigojimų nevykdymą, ji gali pradėti administracinį tyrimą, kad patikrintų, ar įsipareigojimai nebuvo vykdomi.

139 straipsnis

1.   Kai vidaus tyrimas nustato, kad personalo narys ar buvęs personalo narys gali būti asmeniškai įtrauktas, tas asmuo skubiai apie tai informuojamas, jeigu tai nekenkia tyrimui. Bet kokiu atveju, baigus tyrimą negalima daryti išvadų, kuriose būtų įvardijamas personalo narys, jeigu tam personalo nariui nebuvo sudaryta galimybė paaiškinti su juo susijusius faktus. Išvadose daroma nuoroda į tokius paaiškinimus.

2.   Tais atvejais, kai tyrimo tikslais būtinas visiškas slaptumas ir reikia atlikti tyrimo procedūras, priklausančias nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai, įpareigojimo iškviesti personalo narį pasiaiškinti vykdymas, DSSĮI sutikus, gali būti atidėtas. Tokiais atvejais joks drausminis procesas negali būti pradėtas, kol personalo nariui suteikiama galimybė pasiaiškinti.

3.   Jeigu po vidaus tyrimo personalo nariui, kuriam buvo pateikti įtarimai, negalima iškelti jokios bylos, Agentūros vadovo sprendimu toks tyrimas baigiamas nesiimant jokių tolesnių veiksmų, o Agentūros vadovas apie tai raštu informuoja personalo narį. Personalo narys gali pareikalauti, kad šis sprendimas būtų įtrauktas į jo asmens bylą.

4.   Pasibaigus tyrimui DSSĮI informuoja atitinkamą asmenį ir praneša jam tyrimo ataskaitos išvadas bei, gavusi atitinkamą prašymą ir laikydamasi trečiųjų šalių teisėtų interesų apsaugos reikalavimų, perduoda visus dokumentus, tiesiogiai susijusius su jam iškeltais kaltinimais.

140 straipsnis

Remdamasi tyrimo ataskaita, atitinkamam personalo nariui pranešusi apie visus bylose surinktus įrodymus ir išklausiusi tą personalo narį, DSSĮI gali:

a)	nuspręsti, kad nėra pagrindo personalo nariui kelti kokią nors bylą, tokiu atveju jis apie tai informuojamas raštu; arba

b)	nuspręsti, net jeigu įsipareigojimai buvo ar greičiausiai buvo neįvykdyti, kad nebus imtasi jokių drausminių priemonių ir, prireikus, personalo nariui nusiųsti įspėjimą;

c)	jeigu įsipareigojimai nevykdomi, kaip apibrėžta 138 straipsnyje: i) nuspręsti pradėti drausminį procesą, numatytą šios antraštinės dalies D skirsnyje arba ii) nuspręsti pradėti drausminį procesą Drausmės komisijoje.

141 straipsnis

Personalo nario, kurio dėl objektyvių priežasčių negalima išklausyti pagal šios antraštinės dalies nuostatas, gali būti paprašyta pateikti paaiškinimus raštu arba jam gali atstovauti jo pasirinktas asmuo.

B   skirsnis

Drausmės komisija

142 straipsnis

1.   Agentūroje įkuriama Drausmės komisija. Drausmės komisijoje yra bent vienas narys, kuris gali būti pirmininku, pasirinktas iš Europos Sąjungos Tarybos personalo.

2.   Drausmės komisiją sudaro pirmininkas ir keturi tikrieji nariai, kuriuos gali pakeisti pakaitiniai nariai, iš kurių bent vienas priklauso tai pačiai pareigų grupei kaip ir personalo narys, kurio atžvilgiu pradėtas drausminis procesas.

143 straipsnis

1.   DSSĮI ir 137 straipsnyje minimas Personalo komitetas tuo pačiu metu paskiria po du narius ir du pakaitinius narius.

2.   Pirmininką ir pakaitinį pirmininką paskiria DSSĮI.

3.   Pirmininkas, nariai ir pakaitiniai nariai skiriami trejų metų kadencijai. Tačiau Agentūra gali numatyti trumpesnę narių ir pakaitinių narių kadenciją, tačiau ji negali būti trumpesnė kaip vieneri metai.

4.   Atitinkamas personalo narys turi teisę per penkias dienas nuo Drausmės komisijos sudarymo nesutikti su vieno jos nario kandidatūra. Agentūra taip pat turi teisę nesutikti su vieno Drausmės komisijos nario kandidatūra.

Per tą patį laikotarpį Drausmės komisijos nariai gali paprašyti būti atleisti nuo šios pareigos dėl teisėtų priežasčių bei pasitraukia, jeigu kyla interesų konfliktas.

144 straipsnis

Drausmės komisijai padeda DSSĮI paskirtas sekretorius.

145 straipsnis

1.   Drausmės komisijos pirmininkas ir nariai savo pareigas atlieka visiškai nepriklausomai.

2.   Drausmės komisijos svarstymai ir procedūros yra slapti.

C   skirsnis

Drausminės priemonės

146 straipsnis

1.   DSSĮI gali skirti vieną iš šių nuobaudų:

a)	rašytinį įspėjimą;

b)	papeikimą;

c)	perkėlimo į aukštesnę pakopą atidėjimą nuo vieno mėnesio iki 23 mėnesių;

d)	perkėlimą į žemesnę pakopą;

e)	laikiną perkėlimą į žemesnę kategoriją laikotarpiui nuo 15 dienų iki vienerių metų;

f)	perkėlimą į žemesnę tos pačios pareigų grupės kategoriją;

g)	perkėlimą į žemesnę pareigų grupę, pažeminant kategoriją arba paliekant ją tą pačią;

h)

nušalinimą nuo pareigų ir, kai tikslinga, tam tikros sumos išskaičiavimą iš invalidumo pašalpos nustatytą laikotarpį; dėl šios priemonės neturi nukentėti personalo nario išlaikytiniai. Tačiau, pritaikius tokį sumažinimą, buvusio personalo nario pajamos turi būti ne mažesnės už minimalų gyvenimo lygį, atitinkantį laikinojo personalo nario 1 kategorijos pirmos pakopos bazinę algą, pridėjus visas mokėtinas pašalpas šeimai.

2.   Jeigu personalo narys gauna invalidumo pašalpą, DSSĮI gali nuspręsti konkrečiu laikotarpiu išskaičiuoti tam tikrą sumą iš invalidumo pašalpos; dėl šios priemonės neturi nukentėti pareigūno išlaikytiniai. Tačiau personalo pajamos negali būti mažesnės už minimalų gyvenimo lygį, atitinkantį 1 kategorijos pirmos pakopos laikinojo personalo nario bazinę algą, pridėjus visas mokėtinas pašalpas šeimai.

3.   Dėl vieno netinkamo elgesio atvejo negali būti taikoma daugiau kaip viena drausminė nuobauda.

147 straipsnis

Skirtų drausminių nuobaudų griežtumas turi būti proporcingas nusižengimo sunkumui. Nustatant nusižengimo sunkumą ir sprendžiant, kurią drausminę nuobaudą skirti, visų pirma atsižvelgiama į:

a)	nusižengimo pobūdį ir aplinkybes,

b)	mastą, kuriuo nusižengimas pakenkia Agentūros vientisumui, reputacijai ar interesams,

c)	tai, kokią nusižengimo dalį sudarė tyčiniai veiksmai ar neatsargumas,

d)	personalo nario nusižengimo motyvus,

e)	personalo nario kategoriją ir darbo stažą,

f)	personalo nario asmeninės atsakomybės laipsnį,

g)	personalo nario užimamų pareigų ir atsakomybės lygį,

h)	tai, ar nusižengimą sudaro pakartotiniai veiksmai ar elgesys,

i)	personalo nario elgesį per savo karjerą.

D   skirsnis

Drausminis procesas be Drausmės komisijos

148 straipsnis

DSSĮI gali nuspręsti skirti rašytinį įspėjimą ar papeikimą nepasitarusi su Drausmės komisija. Atitinkamas personalo narys turi būti išklausytas prieš DSSĮI imantis tokių veiksmų.

E   skirsnis

Drausminė procedūra Drausmės komisijoje

149 straipsnis

1.   DSSĮI pateikia Drausmės komisijai ataskaitą, aiškiai išdėstydama faktus, dėl kurių skundžiamasi, ir, atitinkamais atvejais, aplinkybes, kuriomis tie faktai atsirado, įskaitant visas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes.

2.   Ataskaita perduodama atitinkamam personalo nariui ir Drausmės komisijos pirmininkui, kuris supažindina su ja Drausmės komisijos narius.

150 straipsnis

1.   Gavęs ataskaitą, atitinkamas personalo narys turi teisę gauti visą savo asmens bylą ir pasidaryti visų su procesu susijusių dokumentų, įskaitant ir teisinančius įrodymus, kopijas.

2.   Personalo nariui nuo ataskaitos, kuria pradedamas drausminis procesas, gavimo dienos skiriama ne mažiau kaip 15 dienų pasirengti gynybai.

3.   Atitinkamam personalo nariui gali padėti jo pasirinktas asmuo.

151 straipsnis

1.   Jeigu, dalyvaujant Drausmės komisijos pirmininkui, atitinkamas personalo narys prisipažįsta įvykdęs nusižengimą ir be išlygų sutinka su šių Tarnybos nuostatų 148 straipsnyje minėta ataskaita, DSSĮI, vadovaudamasi nusižengimo pobūdžio ir ketinamos už jį skirti nuobaudos proporcingumo principu, gali atsiimti bylą iš Drausmės komisijos. Jeigu byla iš Drausmės komisijos atsiimama, pirmininkas pateikia nuomonę dėl svarstytos nuobaudos.

2.   Šia tvarka DSSĮI gali, nukrypdama nuo 148 straipsnio, paskirti vieną iš nuobaudų, numatytų 146 straipsnio 1 dalies a–d punktuose.

3.   Atitinkamas personalo narys, prieš jam pripažįstant savo nusižengimą, informuojamas apie galimas tokio prisipažinimo pasekmes.

152 straipsnis

Prieš pirmą Drausmės komisijos posėdį pirmininkas paveda vienam iš jos narių parengti bendrą ataskaitą apie nagrinėjamą atvejį ir atitinkamai informuoja kitus Drausmės komisijos narius.

153 straipsnis

1.   Drausmės komisija išklauso atitinkamo personalo nario; posėdžio metu jis gali pateikti pastabų raštu ar žodžiu, pats asmeniškai ar per atstovą. Jis gali pasikviesti liudytojų.

2.   Agentūrai Drausmės komisijos posėdžiuose atstovauja DSSĮI šiuo tikslu įgaliotas pareigūnas, turintis tokias pačias teises, kaip ir atitinkamas personalo narys.

154 straipsnis

1.   Jeigu Drausmės komisijos nuomone ji neturi pakankamai aiškios informacijos apie faktus, dėl kurių skundžiamasi, arba apie aplinkybes, kuriomis jie atsirado, ji nurodo atlikti tyrimą, kurio metu abi šalys gali pateikti savo argumentus ir atsakyti į kitos šalies argumentus.

2.   Drausmės komisijos pirmininkas ar narys atlieka tyrimą Drausmės komisijos vardu. Tyrimo tikslais Drausmės komisija gali paprašyti bet kokių su nagrinėjamu klausimu susijusių dokumentų. Agentūra visus tokius prašymus patenkina per Drausmės komisijos nustatytą laiką, jei toks laikas nustatomas. Kai toks prašymas adresuojamas personalo nariui, registruojami visi atsisakymai jį patenkinti.

155 straipsnis

Išnagrinėjusi pateiktus dokumentus ir atsižvelgusi į visus žodinius ar rašytinius pareiškimus bei atlikto tyrimo rezultatus, Drausmės komisija balsų dauguma pateikia pagrįstą išvadą dėl to, ar faktai, dėl kurių skundžiamasi, yra nustatyti, ir dėl nuobaudos, kuri turėtų būti skirta už tokius faktus. Išvadą pasirašo visi Drausmės komisijos nariai. Kiekvienas narys prie išvados gali pridėti savo atskirąją nuomonę. Drausmės komisija per du mėnesius nuo ataskaitos iš DSSĮI gavimo pateikia šią išvadą DSSĮI ir atitinkamam personalo nariui, jeigu šis laikotarpis atitinka bylos sudėtingumo laipsnį. Jeigu tyrimas buvo atliktas Drausmės komisijos iniciatyva, minėtasis laikotarpis yra keturi mėnesiai, jeigu tai atitinka bylos sudėtingumo laipsnį.

156 straipsnis

1.   Drausmės komisijos pirmininkas nebalsuoja dėl jos nagrinėjamų klausimų, išskyrus tuos atvejus, kai klausimai yra procedūriniai arba balsai pasiskirsto po lygiai.

2.   Drausmės komisijos pirmininkas užtikrina, kad Drausmės komisijos sprendimai būtų vykdomi ir kiekvieną jos narį supažindina su visa informacija ir dokumentais, susijusiais su byla.

157 straipsnis

Sekretorius rašo drausmės komisijos posėdžių protokolus. Liudytojai pasirašo protokolą, kuriame užfiksuoti jų parodymai.

158 straipsnis

1.   Drausminės procedūros išlaidas, patirtas atitinkamo personalo nario iniciatyva, ir ypač užmokestį asmeniui, kuris buvo pasirinktas padėti personalo nariui ar jį ginti, padengia personalo narys, jei pasibaigus drausminiam procesui paskiriama viena iš Tarnybos nuostatų 146 straipsnyje numatytų nuobaudų.

2.   Tačiau išimtiniais atvejais, jei personalo nariui ši prievolė būtų per sunki, DSSĮI gali nuspręsti kitaip.

159 straipsnis

1.   Išklausiusi personalo narį, DSSĮI priima sprendimą per du mėnesius nuo Drausmės komisijos išvados gavimo, kaip numatyta 146 ir 147 straipsniuose. Turi būti nurodomos tokio sprendimo priežastys.

2.   Jei DSSĮI nusprendžia nutraukti bylą nepaskirdama jokios drausminės nuobaudos, apie tai ji nedelsdama informuoja atitinkamą personalo narį. Personalo narys gali paprašyti, kad šis sprendimas būtų įsegtas į jo asmens bylą.

F   skirsnis

Laikinas nušalinimas

160 straipsnis

1.   Jei DSSĮI kaltina personalo narį sunkiu nusižengimu dėl tarnybinių pareigų nevykdymo arba įstatymų pažeidimo, ji gali nedelsdama laikinai nušalinti tokiu nusižengimu kaltinamą asmenį apibrėžtam arba neribotam laikotarpiui.

2.   DSSĮI, išskyrus atvejus, kai susiklosto išskirtinės aplinkybės, tokį sprendimą priima išklausiusi atitinkamą personalo narį.

161 straipsnis

1.   Sprendime, kuriuo personalo narys laikinai nušalinamas, nurodoma, ar laikino nušalinimo laikotarpiu jam toliau bus mokamas visas jo darbo užmokestis, arba kokia to užmokesčio dalis turi būti išskaičiuojama. Personalo nariui mokama suma jokiu būdu negali būti mažesnė už minimalų gyvenimo lygį, atitinkantį 1 kategorijos pirmos pakopos laikinojo personalo nariui mokamą bazinę algą kartu su mokėtinomis pašalpomis šeimai.

2.   Laikinai nušalinto pareigūno padėtis privalo būti galutinai išspręsta per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią įsigaliojo laikinas nušalinimas. Jei per šešis mėnesius toks sprendimas nepriimamas, personalo narys, atsižvelgiant į 3 dalies nuostatas, turi teisę vėl gauti visą darbo užmokestį.

3.   Dalis darbo užmokesčio gali būti išskaičiuojama ir toliau, praėjus 2 dalyje nurodytam šešių mėnesių terminui, jei personalo nariui už tą pačią veiklą iškelta baudžiamoji byla, dėl kurios jis yra sulaikytas. Tokiais atvejais personalo nariui visas atlyginimas nemokamas tol, kol kompetentingas teismas priima sprendimą paleisti jį į laisvę.

4.   Pagal 1 dalį neišmokėtos sumos personalo nariui išmokamos, jeigu galutiniu sprendimu skirta drausminė nuobauda nėra griežtesnė negu rašytinė pastaba, papeikimas ar perkėlimo į aukštesnę pakopą atidėjimas, arba jeigu neskirta jokia drausminė nuobauda; pastaruoju atveju išmokamos ir sudėtinės palūkanos, kurių norma nustatyta 87 straipsnyje.

G   skirsnis

Vienalaikis teisminis persekiojimas baudžiamąja tvarka

162 straipsnis

Jeigu personalo narys už tą pačią veiką yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, galutinis sprendimas priimamas tik po to, kai savo galutinį sprendimą paskelbia bylą nagrinėjantis teismas.

H   skirsnis

Baigiamosios nuostatos

163 straipsnis

Personalo narys, kuriam paskirta drausminė nuobauda nėra pašalinimas iš pareigų, po trejų metų, jeigu tai buvo rašytinė pastaba ar papeikimas, arba po šešerių metų, jeigu tai buvo kitokia nuobauda, gali pateikti prašymą pašalinti iš jo asmens bylos visus įrašus apie tokį sprendimą. Ar patenkinti šį prašymą, sprendžia DSSĮI.

164 straipsnis

Paaiškėjus naujiems, atitinkamais įrodymais pagrįstiems faktams, DSSĮI gali savo iniciatyva arba atitinkamo personalo nario prašymu atnaujinti drausminį procesą.

165 straipsnis

Jeigu pagal 159 straipsnį buvo nutraukta byla prieš personalo narį, personalo narys turi teisę reikalauti, kad patirta žala būtų atitaisyta tinkamai paskelbiant DSSĮI sprendimą.

166 straipsnis

Valdančioji taryba patvirtina šių procedūrų įgyvendinimo tvarką.

VI   ANTRAŠTINĖ DALIS

APELIACINIAI SKUNDAI

167 straipsnis

1.   Asmuo, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, gali pateikti DSSĮI prašymą priimti su juo susijusį sprendimą. DSSĮI apie savo pagrįstą sprendimą prašymą pateikusiam asmeniui praneša per keturis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei pasibaigus šiam terminui atsakymas į prašymą negautas, laikoma, kad priimtas sprendimas prašymą atmesti, kuris gali būti skundžiamas pagal tolesnę šio straipsnio dalį.

2.   Asmuo, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, gali paduoti DSSĮI skundą dėl jo nenaudai priimto akto minėtai institucijai priėmus sprendimą arba nepriėmus šiuose Tarnybos nuostatuose nustatytos priemonės. Skundas turi būti paduotas per tris mėnesius. Šis terminas skaičiuojamas:

—	nuo akto paskelbimo dienos, jei tai bendro pobūdžio priemonė;

—

nuo pranešimo apie sprendimą atitinkamam asmeniui dienos, bet jokiu būdu ne vėliau kaip nuo tos dienos, kai jis tokį pranešimą gavo, jei priemonė skirta konkrečiam asmeniui; tačiau jei konkrečiam asmeniui skirtas aktas taikomas ir kito asmens nenaudai, terminas pastarojo asmens atžvilgiu pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie aktą gavimo dienos, bet jokiu būdu ne vėliau kaip nuo akto paskelbimo dienos;

—	nuo atsakymo termino pasibaigimo dienos, kai skundžiamas nepraneštas sprendimas atmesti prašymą, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalyje.

DSSĮI apie savo pagrįstą sprendimą skundą padavusiam asmeniui praneša per keturis mėnesius nuo skundo padavimo dienos. Jei pasibaigus šiam terminui atsakymas į skundą negautas, laikoma, kad priimtas sprendimas skundą atmesti, kuris gali būti skundžiamas pagal 169 straipsnį.

VII   ANTRAŠTINĖ DALIS

APELIACINĖ KOMISIJA

168 straipsnis

1.   Sudaroma Apeliacinė komisija, turinti jurisdikciją spręsti ginčus tarp Agentūros ir asmens, kuriam gali būti taikomi šie Tarnybos nuostatai.

2.   Apeliacinę komisiją sudaro keturi teisėjai, kuriuos, pasikonsultavusi su Europos Bendrijų Teisingumo Teismu, iš dalyvaujančių valstybių narių pasiūlytų kandidatų šešerių metų laikotarpiui skiria Europos Sąjungos Taryba. Tačiau į pirmą kartą sudarytą Apeliacinę komisiją du teisėjai paskiriami trejiems metams ir du teisėjai – šešeriems metams. Jei Apeliacinei komisijai nepavyksta priimti sprendimo balsų dauguma, lemiamas balsas yra pirmininko.

3.   Apeliacinės komisijos pirmininką trejų metų kadencijai iš savo narių renka šią Komisiją sudarantys teisėjai. Jis gali būti perrenkamas kitai kadencijai.

4.   Dalis teisėjų yra keičiama kas treji metai. Baigę kadenciją teisėjai gali būti paskiriami kitai kadencijai.

5.   Apeliacinės komisijos teisėjai yra nepriklausomi. Jie negali būti varžomi nurodymų.

6.   Kadencijos metu teisėjai negali eiti kitų pareigų Agentūroje.

7.   Apeliacinė komisija skiria savo sekretorių ir nustato jo tarnybą reglamentuojančias taisykles.

169 straipsnis

1.   Skundą Apeliacinė komisija priima tik tuo atveju, jei:

—	skundą jau yra gavusi DSSĮI pagal 167 straipsnio 2 dalies nuostatas ir per jomis nustatytą laikotarpį, ir

—	skundas buvo atmestas oficialiu arba nepraneštu sprendimu.

2.   Apeliaciniai skundai pagal šio straipsnio 1 dalį paduodami per tris mėnesius. Šis terminas pradedamas skaičiuoti:

—	nuo pranešimo apie dėl skundo priimtą sprendimą dienos;

—

nuo termino, nustatyto atsakymui pateikti, pasibaigimo dienos, kai skundžiamas nepraneštas sprendimas, kuriuo atmestas pagal 167 straipsnio 2 dalį paduotas skundas; tačiau kai skundas atmetamas priimant oficialų sprendimą po to, kai jis buvo atmestas nepraneštu sprendimu, bet dar nepasibaigus apskundimo terminui, apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, skundą pagal 167 straipsnio 2 dalį DSSĮI padavęs asmuo gali nedelsdamas paduoti apeliacinį skundą Apeliacinei komisijai, jei kartu pateikia prašymą sustabdyti ginčijamo akto vykdymą arba imtis laikinų priemonių. Tokiu atveju pagrindinio ieškinio nagrinėjimas Apeliacinėje komisijoje sustabdomas, kol skundas bus atmestas oficialiu arba nepraneštu sprendimu.

4.   Atsižvelgiant į darbo tvarkos taisyklėse nustatytus apribojimus ir sąlygas, šalims gali padėti jų pasirinktas asmuo.

5.   Apeliacinė komisija nustato savo darbo tvarkos taisykles, kurias Europos Bendrijų Teisingumo Teismo pritarimu turi patvirtinti Taryba. Apeliacinė komisija gali keisti darbo tvarkos taisykles. Pakeitimus Teisingumo Teismo pritarimu turi patvirtinti Taryba.

6.   Iki Apeliacinės komisijos darbo tvarkos taisyklių įsigaliojimo mutatis mutandis taikomas Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo Darbo reglamentas.

7.   Apeliacinė komisija priima sprendimą dėl su byla susijusių išlaidų. Atsižvelgiant į atitinkamas darbo tvarkos taisyklių nuostatas, šias išlaidas priteisiama apmokėti pralaimėjusiai šaliai, jei tokį sprendimą priima Apeliacinė komisija.

VIII   ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

170 straipsnis

1.   Šių Tarnybos nuostatų sąlygas, susijusias su teisėmis ir pareigomis (10–34 straipsniai ir 103 straipsnis), samdymo sąlygomis (nuo 36–40 straipsniio, išskyrus 36 straipsnio 2a dalį, ir 104–109 straipsniai, išskyrus 104 straipsnio 3 dalies a punktą), darbo sąlygomis (41–57 straipsniai ir 110 straipsnis), darbo santykių nutraukimu (95–99 straipsniai ir 136 straipsnis) ir drausminiu procesu (138–166 straipsniai), prireikus gali iš dalies pakeisti Agentūros Valdančioji taryba, atsižvelgdama į bendrųjų veiksmų 2004/551/BUSP 9 straipsnio 1 dalies 1.10 punkto ir 11 straipsnio 3 dalies 3.1 punkto nuostatas. Siūlomi pakeitimai teikiami Tarybai. Šie pakeitimai laikomi patvirtintais, nebent Taryba kvalifikuota balsų dauguma ir per dviejų mėnesių laikotarpį nusprendžia juos pakeisti.

2.   Kitų šių Tarnybos nuostatų sąlygų, ypač susijusių su darbo užmokesčiu, pašalpomis ir socialinio draudimo išmokomis, pakeitimus Valdančiosios tarybos siūlymu tvirtina Taryba, spręsdama vieningai.

171 straipsnis

Per trejų metų laikotarpį po to, kai įsigalioja šie Tarnybos nuostatai, arba kai įsigalioja Sutartis dėl Konstitucijos Europai, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių datų ankstesnė, Europos Sąjungos Taryba įvertina ir prireikus iš dalies pakeičia šiuos Tarnybos nuostatus arba priima sprendimą dėl jų galiojimo pabaigos.

172 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 245, 2004 7 17, p. 17.

(2)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 723/2004 (OL L 124, 2004 4 27. p. 1).

(3)  OL L 56, 1968 3 4, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1750/2002 (OL L 264, 2002 10 2, p. 15).

---

---

---

---

---

---

---

---

7.10.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/64

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2004 m. rugsėjo 24 d.

dėl taisyklių, taikomų nacionaliniams ekspertams ir kariniam personalui, komandiruotam į Europos gynybos agentūrą

(2004/677/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2004 m. liepos 12 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2004/551/BUSP dėl Europos gynybos agentūros įsteigimo (1), ypač į jų 11 straipsnio 3 dalies 3.2 punktą,

kadangi:

(1)	Komandiruotieji nacionaliniai ekspertai (KNE) ir komandiruotasis nacionalinis karinis personalas turėtų leisti Europos gynybos agentūrai (toliau – Agentūra) pasinaudoti aukštu jų žinių ir profesinės patirties lygiu, ypač tose srityse, kuriose tokia patirtis nėra lengvai prieinama.

(2)	Komandiruotųjų nacionalinių ekspertų sistema turėtų padėti keistis profesine patirtimi ir žiniomis gynybos pajėgumų plėtojimo, mokslinių tyrimų, įsigijimų ir ginkluotės srityse, laikinai paskiriant į Agentūrą valstybių narių administracijų ekspertus,

NUSPRENDĖ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šios taisyklės taikomos Agentūros veikloje dalyvaujančios valstybės narės į tą Agentūrą komandiruotiesiems nacionaliniams ekspertams.

2.   Asmenys, kuriems taikomos šios taisyklės, lieka dirbti savo darbdaviui per visą komandiruotės laikotarpį, o šis darbdavys ir toliau jiems moka už darbą.

3.   Agentūra samdo komandiruotuosius nacionalinius ekspertus vadovaudamasi poreikiais ir biudžeto galimybėmis. Agentūros vyriausiasis pareigūnas nustato tokio samdymo tvarką, gavęs Agentūros valdančiosios tarybos pritarimą.

4.   Komandiruotieji nacionaliniai ekspertai privalo būti valstybių narių piliečiai, jie samdomi iš dalyvaujančių valstybių narių piliečių tarpo, užtikrinant kuo platesnį geografinį atstovavimą. Valstybės narės ir Agentūra bendradarbiauja, siekdamos kuo labiau užtikrinti pusiausvyrą tarp vyrų ir moterų bei laikytis lygių galimybių principo.

5.   Komandiravimas įgyvendinamas pasikeičiant laiškais tarp Agentūros vyriausiojo pareigūno ir atitinkamos valstybės narės nuolatinės atstovybės. Prie laiškų pridedama į Agentūrą komandiruotiesiems nacionaliniams ekspertams taikomų taisyklių kopija.

6.   Komandiruotieji nacionaliniai ekspertai turėtų būti skiriami iš valstybių narių vyriausybių, ministerijų arba vyriausybinių agentūrų.

2 straipsnis

Komandiruotės laikotarpis

1.   Komandiruotė negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip treji metai, ji gali būti pratęsta, bet iš viso negali būti ilgesnė kaip ketveri metai.

2.   Planuojama komandiruotės trukmė nustatoma pradžioje pasikeičiant 1 straipsnio 5 dalyje numatytais laiškais. Tokia pati tvarka taikoma ir pratęsiant komandiruotės laikotarpį.

3.   Nacionalinis ekspertas, kuris jau buvo komandiruotas į Agentūrą, gali būti komandiruotas dar kartą, vadovaujantis vidaus taisyklėmis, nustatančiomis, kiek ilgiausiai tokie asmenys gali būti Agentūros skyriuose, ir laikantis šių sąlygų:

a)	komandiruotasis nacionalinis ekspertas turi ir toliau atitikti komandiravimo sąlygas;

b)

nuo ankstesnės komandiruotės pabaigos iki kitos komandiruotės turi būti praėję ne mažiau kaip treji metai; ši nuostata netrukdo Agentūrai priimti komandiruojamą nacionalinį ekspertą, kurio pirmesnė komandiruotė truko trumpiau kaip ketverius metus, tačiau tokiu atveju naujoji komandiruotė neturi būti ilgesnė už likusią ketverių metų laikotarpio dalį.

3 straipsnis

Komandiruotės vieta

Komandiruotės vieta yra Agentūros būstinės vieta arba vieta, kur yra įsikūręs Agentūros direktoratas/padalinys, į kurį paskirtas komandiruotasis nacionalinis ekspertas.

4 straipsnis

Pareigos

1.   Komandiruotieji nacionaliniai ekspertai vykdo misiją, atlieka užduotis ir vykdo pareigas, kurias jiems paskyrė Agentūros vyriausiasis pareigūnas.

Atliekamos užduotys nustatomos abipusiu Agentūros ir nacionalinį ekspertą komandiruojančios administracijos susitarimu, atsižvelgiant į Agentūros interesus ir kandidato kvalifikaciją.

2.   Komandiruotasis nacionalinis ekspertas dalyvauja misijose ir posėdžiuose tik:

a)	jei jis lydi Agentūros vadovą ar laikinąjį darbuotoją, arba

b)	jei vienas – kaip stebėtojas arba tik informacijos tikslais.

Agentūros vyriausiasis pareigūnas gali nukrypti nuo šios taisyklės, remdamasis komandiruotajam nacionaliniam ekspertui suteiktu mandatu, prieš tai patikrinęs, ar nėra potencialaus interesų konflikto. Išskyrus tuos atvejus, kai Agentūros vyriausiasis pareigūnas, veikdamas su Agentūros vadovo žinia, yra suteikęs specialų mandatą, komandiruotasis nacionalinis ekspertas negali įpareigoti Agentūros prieš išorės institucijas.

3.   Tik Agentūra yra atsakinga už komandiruotojo nacionalinio eksperto atliktų užduočių rezultatų patvirtinimą.

4.   Agentūra, komandiruotojo nacionalinio eksperto darbdavys ir komandiruotasis nacionalinis ekspertas deda visas pastangas, kad būtų išvengta bet kokio interesų konflikto ar tokio konflikto, susijusio su komandiruotojo nacionalinio eksperto pareigomis komandiruotės metu, atsiradimo. Todėl Agentūra iš anksto praneša komandiruotajam nacionaliniam ekspertui ir darbdaviui apie planuojamas pareigas ir paprašo kiekvieno iš jų raštu patvirtinti, kad jie nežino jokių priežasčių, dėl kurių komandiruotasis nacionalinis ekspertas neturėtų būti paskirtas toms pareigoms. Komandiruotojo nacionalinio eksperto pirmiausia paprašoma pranešti apie bet kokį potencialų konfliktą tarp jo šeiminių aplinkybių (ypač artimų šeimos narių profesinės veiklos ar bet kokių svarbių jo paties ar artimų šeimos narių finansinių interesų) ir siūlomų pareigų komandiruotės metu.

Darbdavys ir komandiruotasis nacionalinis ekspertas įsipareigoja pranešti Agentūrai apie bet kokį aplinkybių komandiruotės metu pasikeitimą, kuris galėtų sukelti bet kokį tokį konfliktą.

5.   Jei Agentūra mano, kad dėl komandiruotajam nacionaliniam ekspertui patikėtų užduočių pobūdžio reikia imtis ypatingo saugumo priemonių, prieš komandiruojant nacionalinį ekspertą gaunamas saugumo leidimas.

6.   Neįvykdžius šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatų, Agentūra gali nutraukti komandiruotojo nacionalinio eksperto komandiruotę vadovaudamasi 8 straipsnio sąlygomis.

5 straipsnis

Teisės ir pareigos

1.   Komandiruotės metu:

a)	komandiruotasis nacionalinis ekspertas vykdo savo pareigas ir elgiasi atsižvelgdamas tik į Agentūros interesus;

b)	komandiruotasis nacionalinis ekspertas susilaiko nuo bet kokių veiksmų, ypač nuo bet kokių viešų nuomonės pareiškimų, kurie gali mesti šešėlį jo pareigoms Agentūroje;

c)	kiekvienas komandiruotasis nacionalinis ekspertas, kuris, vykdydamas savo pareigas, turi priimti sprendimą dėl klausimo, kuriuo jis yra asmeniškai suinteresuotas ir kuris gali paveikti jo nepriklausomumą, eigos ar rezultato, apie tai praneša to skyriaus, į kurį jis yra paskirtas, vadovui;

d)

negavęs leidimo pagal Agentūroje galiojančias sąlygas ir taisykles, komandiruotasis nacionalinis ekspertas negali vienas ar kartu su kitais paskelbti ar prašyti paskelbti bet kokį tekstą, kuriame nagrinėjami Agentūros ar Europos Sąjungos darbo klausimai. Leidimą atsisakoma duoti tik tada, jei planuojama publikacija galėtų pažeisti Agentūros ar Europos Sąjungos interesus;

e)	visos teisės į bet kokį komandiruotojo nacionalinio eksperto pareigų vykdymo metu atliktą darbą yra Agentūros nuosavybė;

f)	komandiruotasis nacionalinis ekspertas gyvena komandiruotės vietoje arba tiek toli nuo jos, kiek tai yra suderinama su tinkamu jo veiklos vykdymu;

g)	komandiruotasis nacionalinis ekspertas padeda ir teikia patarimus tam vadovui, kuriam jis yra priskirtas, ir jam atsako už patikėtų užduočių vykdymą;

h)	vykdydamas savo pareigas komandiruotasis nacionalinis ekspertas nepriima jokių savo darbdavio ar nacionalinės vyriausybės nurodymų. Jis nevykdo jokios veiklos savo darbdaviui, vyriausybėms, jokiam kitam asmeniui, privačiai bendrovei ar valstybės įstaigai.

2.   Tiek komandiruotės metu, tiek ir po jos komandiruotasis nacionalinis ekspertas turi būti kuo diskretiškesnis dėl visų faktų ir informacijos, kurią jis sužinojo atlikdamas savo pareigas. Jis negali jokiu būdu jokiam neįgaliotam asmeniui atskleisti jokių dokumentų ar informacijos, kuri dar nėra teisėtai paviešinta, ar naudoti jų savo asmeninei naudai.

3.   Ir komandiruotei pasibaigus, vykdydamas jam paskirtas naujas pareigas ir sutikdamas užimti tam tikras pareigas ar priimti lengvatas, komandiruotas nacionalinis ekspertas yra įpareigotas veikti sąžiningai ir diskretiškai.

Todėl trejus metus po komandiruotės pabaigos komandiruotasis nacionalinis ekspertas praneša Agentūrai apie visas pareigas ar užduotis, kurias jis turi atlikti darbdaviui, kurios gali sukelti interesų konfliktą su tomis užduotimis, kurias jis atliko komandiruotės metu.

4.   Komandiruotajam nacionaliniam ekspertui taikomos Agentūroje galiojančios saugumo taisyklės.

5.   Neįvykdžius šio straipsnio nuostatų komandiruotės metu, Agentūra turi teisę nutraukti komandiruotojo nacionalinio eksperto komandiruotę vadovaudamasi 8 straipsnio sąlygomis.

6 straipsnis

Lygis, profesinė patirtis ir kalbų mokėjimas

1.   Kad galėtų būti komandiruotas į Agentūrą, komandiruotasis nacionalinis ekspertas privalo turėti bent trejų metų patirtį visu etatu vykdant administracines, mokslines, technines, patariamąsias ar priežiūros funkcijas, lygiavertes AD5–AD16 ir AST5–AST11 lygių funkcijoms, kaip apibrėžta Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatuose ir kitų Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygose, nustatytose Reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (2) (toliau – Tarnybos nuostatai). Prieš komandiruotę komandiruotojo nacionalinio eksperto darbdavys pateikia Agentūrai pažymą apie eksperto darbą per paskutinius 12 mėnesių.

2.   Kad atliktų savo pareigas, komandiruotasis nacionalinis ekspertas privalo gerai mokėti vieną iš Bendrijos kalbų ir pakankamai mokėti antrą Bendrijos kalbą.

7 straipsnis

Komandiruotės sustabdymas

1.   Agentūra gali leisti sustabdyti komandiruotę ir nustatyti taikomas sąlygas. Tokių sustabdymų metu:

a)	nemokamos 15 ir 16 straipsniuose numatytos pašalpos;

b)	18 ir 19 straipsniuose numatytos išlaidos apmokamos tik tuo atveju, jei komandiruotė sustabdyta Agentūros prašymu.

2.   Apie tai Agentūra praneša komandiruotojo nacionalinio eksperto darbdaviui.

8 straipsnis

Komandiruotės nutraukimas

1.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, komandiruotė gali būti nutraukta Agentūros arba komandiruotojo nacionalinio eksperto darbdavio prašymu, jei apie tai buvo įspėta prieš tris mėnesius. Ji taip pat gali būti nutraukta komandiruotojo nacionalinio eksperto prašymu, jei apie tai buvo įspėta prieš tiek pat laiko ir jei sutinka Agentūra.

2.   Tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis komandiruotė be įspėjimo gali būti nutraukta:

a)	komandiruotojo nacionalinio eksperto darbdavio, jei to reikia dėl darbdavio esminių interesų,

b)	Agentūros ir darbdavio sutarimu, komandiruotajam nacionaliniam ekspertui dėl to paprašius abiejų šalių, jei to reikia dėl komandiruotojo nacionalinio eksperto esminių asmeninių ar profesinių interesų,

c)	Agentūros, jei komandiruotasis nacionalinis ekspertas nevykdo savo pareigų pagal šias taisykles. Iš pradžių komandiruotajam nacionaliniam ekspertui suteikiama galimybė apsiginti.

3.   Kai komandiruotė nutraukiama pagal 2 dalies c punktą, Agentūra nedelsdama apie tai praneša darbdaviui.

II   SKYRIUS

DARBO SĄLYGOS

9 straipsnis

Socialinė apsauga

1.   Prieš prasidedant komandiruotei, darbdavys, komandiruojantis nacionalinį ekspertą, patvirtina Agentūrai, kad visos komandiruotės metu komandiruotajam nacionaliniam ekspertui bus taikomi teisės aktai, reglamentuojantys socialinės apsaugos klausimus, taikomi komandiruotąjį nacionalinį ekspertą įdarbinusiai viešosios valdžios administracijai, kuri imsis atsakomybės už užsienyje patirtas išlaidas.

2.   Nuo komandiruotės pradžios Agentūra apdraudžia komandiruotąjį nacionalinį ekspertą nuo nelaimingų atsitikimų. Agentūra pateikia jam šio draudimo sąlygų kopiją tą dieną, kai jis atvyksta į atitinkamo direktorato/padalinio skyrių sutvarkyti su komandiruote susijusius administracinius formalumus.

10 straipsnis

Darbo laikas

1.   Komandiruotajam nacionaliniam ekspertui taikomos Agentūroje galiojančios taisyklės dėl darbo laiko. Agentūros vyriausiasis pareigūnas gali iš dalies pakeisti šias taisykles, jei to reikia skyriaus poreikiams.

2.   Komandiruotės metu komandiruotasis nacionalinis ekspertas dirba visu etatu.

3.   Komandiruotasis nacionalinis ekspertas gali dirbti lanksčiuoju darbo grafiku tik tuo atveju, jei tai leidžia Agentūros skyrius, į kurį jis paskirtas. Informavimo tikslais apie tokį leidimą pranešama atitinkamam Agentūros padaliniui.

4.   Komandiruotajam nacionaliniam ekspertui gali būti suteiktos Agentūroje galiojančios pašalpos už darbą pamainomis.

11 straipsnis

Nebuvimas darbe dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo

1.   Neatvykęs į darbą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo, komandiruotasis nacionalinis ekspertas kuo greičiau praneša apie tai savo vadovui, nurodydamas savo buvimo adresą. Nebūdamas darbe ilgiau kaip tris dienas, jis pateikia medicinos pažymą ir jo gali būti paprašyta pasitikrinti sveikatą per Agentūros surengtą medicininę apžiūrą.

2.   Jei komandiruotojo nacionalinio eksperto nėra darbe dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo ne ilgiau kai tris dienas, bet iš viso ilgiau kaip 12 dienų per 12 mėnesių laikotarpį, iš jo reikalaujama pateikti medicinos pažymą dėl kiekvieno kito nebuvimo darbe dėl ligos.

3.   Jei nedarbingumo atostogos trunka ilgiau kaip vieną mėnesį arba ilgiau už komandiruotojo nacionalinio eksperto atliekamos tarnybos laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris laikotarpis yra ilgesnis, automatiškai sustabdomas 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų pašalpų mokėjimas. Ši nuostata netaikoma ligai, susijusiai su nėštumu. Nedarbingumo atostogos negali trukti ilgiau už atitinkamo asmens komandiruotę.

4.   Tačiau komandiruotės metu dėl darbo sužalotas komandiruotasis nacionalinis ekspertas ir toliau gauna visas 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas pašalpas per visą laikotarpį, kurį jis negali dirbti, iki pat komandiruotės pabaigos.

12 straipsnis

Kasmetinės atostogos, tikslinės atostogos ir šventės

1.   Už visą tarnybos mėnesį komandiruotasis nacionalinis ekspertas turi teisę į dvi su puse darbo dienos atostogų (30 dienų per kalendorinius metus).

2.   Atostogos suteikiamos gavus išankstinį to direktorato/padalinio, į kurį yra paskirtas komandiruotasis nacionalinis ekspertas, leidimą.

3.   Pagal motyvuotą prašymą komandiruotajam nacionaliniam ekspertui gali būti suteiktos tikslinės atostogos dėl šių priežasčių:

—	komandiruotojo nacionalinio eksperto santuokos: dvi dienos;

—	sunkios sutuoktinio ligos: iki trijų dienų;

—	sutuoktinio mirties: keturios dienos;

—	tiesiosios aukštutinės giminystės linijos giminaičio sunkios ligos: iki dviejų dienų per metus;

—	tiesiosios aukštutinės giminystės linijos giminaičio mirties: dvi dienos;

—	vaiko gimimo: dvi dienos;

—	sunkios vaiko ligos: iki dviejų dienų per metus;

—	vaiko mirties: keturios dienos.

4.   Atskirais atvejais pagal komandiruotojo nacionalinio eksperto darbdavio tinkamai pagrįstą prašymą Agentūra gali suteikti iki dviejų dienų tikslinių atostogų per 12 mėnesių laikotarpį.

5.   Iki komandiruotės pabaigos nepanaudotos kasmetinių atostogų dienos panaikinamos.

13 straipsnis

Motinystės atostogos

1.   Nėščiai komandiruotajai nacionalinei ekspertei suteikiamos 16 savaičių motinystės atostogos, kurių metu ji gauna 15 straipsnyje numatytas pašalpas.

2.   Maitinančiai krūtimi komandiruotajai nacionalinei ekspertei jos prašymu, pateikus šį faktą patvirtinančią medicinos pažymą, suteikiamos daugiausia keturių savaičių tikslinės atostogos, prasidedančios nuo jos motinystės atostogų pabaigos, kurių metu ji gauna 15 straipsnyje numatytas pašalpas.

3.   Jei komandiruotosios nacionalinės ekspertės darbdavio nacionalinės teisės aktai nustato ilgesnes motinystės atostogas, laikotarpiui, viršijančiam Agentūros suteikiamas atostogas, komandiruotė sustabdoma. Tokiu atveju, jei to reikia dėl Agentūros interesų, komandiruotės pabaigoje prie jos pridedamas sustabdymo trukmę atitinkantis laikotarpis.

4.   Komandiruotoji nacionalinė ekspertė taip pat gali prašyti sustabdyti komandiruotę visam laikotarpiui, apimančiam motinystės ir maitinimo krūtimi atostogas. Tokiu atveju, jei to reikia dėl Agentūros interesų, komandiruotės pabaigoje prie jos pridedamas sustabdymo trukmę atitinkantis laikotarpis.

14 straipsnis

Priežiūra ir kontrolė

Agentūros administracija atlieka atostogų priežiūrą ir kontrolę. Darbo laiko ir nebuvimo darbe kontrolė yra direktorato/padalinio, į kurį komandiruotasis nacionalinis ekspertas paskirtas, atsakomybė.

III   SKYRIUS

PAŠALPOS IR IŠLAIDOS

15 straipsnis

Pragyvenimo pašalpos

1.   Komandiruotės metu komandiruotasis nacionalinis ekspertas turi teisę į dienpinigius, kurių dydis atitinka į Europos Sąjungos Tarybos generalinį sekretoriatą komandiruotam nacionaliniam ekspertui mokamą pašalpą.

2.   Jeigu komandiruotasis nacionalinis ekspertas nei iš Agentūros, nei iš darbdavio negauna persikraustymo išlaidų atlyginimo, mokama papildoma mėnesinė pašalpa, kuri atitinka į Tarybos generalinį sekretoriatą komandiruotam nacionaliniam ekspertui mokamą pašalpą. Ši pašalpa mokama kas mėnesį, mėnesiui pasibaigus.

3.   Šios pašalpos mokamos už Agentūros nustatytų misijų, suteiktų kasmetinių atostogų, motinystės atostogų, tikslinių atostogų ir švenčių laikotarpius.

4.   Komandiruotieji nacionaliniai ekspertai, trejus metus, likus šešiems mėnesiams iki komandiruotės, nuolat gyvenę ar vertęsi savo pagrindine profesine veikla vietovėje, esančioje už 150 km ar arčiau nuo komandiruotės vietos, gauna dienpinigius, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje. Taikant šią nuostatą neatsižvelgiama į aplinkybes, susijusias su komandiruotojo nacionalinio eksperto atliktu darbu valstybei, kuri nėra komandiruotės vietos valstybė, ar tarptautinei organizacijai.

5.   Komandiruotės pradžioje komandiruotasis nacionalinis ekspertas gauna avansą, atitinkantį 75 dienų pragyvenimo pašalpą; dėl to per šį laikotarpį jis nebeturi teisės į kitas tokias pašalpas. Jei komandiruotė Agentūroje baigiasi iki laikotarpio, už kurį buvo apskaičiuotas avansas, pabaigos, komandiruotasis nacionalinis ekspertas privalo grąžinti atitinkamą sumą už likusią šio laikotarpio dalį.

6.   Pasikeičiant 1 straipsnio 5 dalyje numatytais laiškais, Agentūrai pranešama apie kiekvieną panašų į minėtąjį šio straipsnio 1 dalyje mokėjimą, kurį gauna komandiruotasis nacionalinis ekspertas. Kiekviena tokia suma išskaičiuojama iš pagal šio straipsnio 1 dalį Agentūros mokamos pašalpos.

7.   Kiekvienais metais, atsižvelgiant į Bendrijos pareigūnų Briuselyje ir Liuksemburge bazinių algų patikslinimą, dienpinigiai ir mėnesinės pašalpos koreguojami; toks koregavimas neturi grįžtamosios galios.

8.   Agentūros vyriausiajam pareigūnui priėmus motyvuotą sprendimą, šiame straipsnyje numatytos pragyvenimo pašalpos komandiruotiesiems nacionaliniams ekspertams, komandiruotiems į Agentūros ryšių palaikymo tarnybą, gali būti pakeistos būsto pašalpa, jei to reikia dėl ypatingų komandiruotės šalies aplinkybių.

16 straipsnis

Papildoma fiksuoto dydžio pašalpa

1.   Išskyrus tuos atvejus, kai komandiruotojo nacionalinio eksperto gyvenamoji vieta yra už 150 km ar arčiau nuo komandiruotės vietos, tam tikrais atvejais komandiruotasis nacionalinis ekspertas gauna papildomą fiksuoto dydžio pašalpą, lygią skirtumui tarp jo darbdavio mokamos bendros metinės algos (atėmus pašalpas šeimai), pridėjus Agentūros mokamas pragyvenimo pašalpas, ir bazinės algos, mokamos AD7 arba AST5 lygio 1 pakopos pareigūnui, atsižvelgiant į komandiruotajam nacionaliniam ekspertui suteiktą kategoriją.

2.   Kartą per metus, atsižvelgiant į Bendrijos pareigūnų bazinių algų patikslinimą, ši pašalpa koreguojama; toks koregavimas neturi grįžtamosios galios.

17 straipsnis

Gyvenamoji vieta

1.   Taikant šias taisykles gyvenamoji vieta yra ta vieta, kur komandiruotasis nacionalinis ekspertas vykdė savo pareigas darbdaviui prieš pat komandiruotę. Komandiruotės vieta yra ta vieta, kur yra įsikūręs Agentūros direktoratas/padalinys, į kurį paskirtas komandiruotasis nacionalinis ekspertas. Abi vietos nurodomos pasikeičiant 1 straipsnio 5 dalyje nurodytais laiškais.

2.   Jei komandiravimo kaip komandiruotojo nacionalinio eksperto metu nacionalinis ekspertas jau yra savo darbdavio paskirtoje komandiruotėje ne toje vietoje, kur yra pastarojo pagrindinė buveinė, gyvenamoji vieta yra ta vieta, kuri yra arčiau komandiruotės vietos.

3.   Gyvenamoji vieta laikoma komandiruotės vieta, jei:

a)	trejus metus, likus šešiems mėnesiams iki komandiruotės, komandiruotasis nacionalinis ekspertas nuolat gyveno ar vertėsi savo pagrindine profesine veikla vietovėje, esančioje už 150 km ar arčiau nuo komandiruotės vietos; arba

b)	tuo metu, kai Agentūra paprašo komandiruoti ekspertą, komandiruotės vieta yra komandiruotojo nacionalinio eksperto sutuoktinio ar bet kurio iš jo išlaikomų vaikų pagrindinė gyvenamoji vieta.

Šiuo tikslu gyvenamoji vieta, esanti už 150 km ar arčiau nuo komandiruotės vietos, laikoma gyvenamąja vieta komandiruotės vietoje.

4.   Taikant šį straipsnį neatsižvelgiama į aplinkybes, susijusias su komandiruotojo nacionalinio eksperto atliktu darbu valstybei, kuri nėra komandiruotės vietos valstybė.

18 straipsnis

Kelionės išlaidos

1.   komandiruotasis nacionalinis ekspertas, kurio gyvenamoji vieta yra toliau kaip už 150 km nuo komandiruotės vietos, turi teisę į kelionės išlaidų atlyginimą:

a)	jo paties kelionių: — iš gyvenamosios vietos į komandiruotės vietą komandiruotės pradžioje; — iš komandiruotės vietos į gyvenamąją vietą komandiruotei pasibaigus;

b)

jo sutuoktinio ir išlaikomų vaikų kelionių, jei jie gyvena kartu su komandiruotuoju nacionaliniu ekspertu ir jei Agentūra atlygina persikraustymo išlaidas: — persikraustant iš gyvenamosios vietos į komandiruotės vietą komandiruotės pradžioje; — iš komandiruotės vietos į gyvenamąją vietą komandiruotei pasibaigus.

2.   Išskyrus atvejus, kai keliaujama lėktuvu, atlyginama fiksuoto dydžio suma, apsiribojant kelionės geležinkeliu antrąja klase išlaidomis be jokių priedų. Tai taikoma ir kelionėms automobiliu. Jei geležinkeliu reikėtų keliauti daugiau kaip 500 km arba jei važiuojant normaliu keliu reikia kirsti jūrą, gali būti atlyginamos kelionės lėktuvu išlaidos, imant sumažintos kainos bilietą (PEX arba APEX), pateikus bilietus ir įsodinimo kuponus.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, komandiruotieji nacionaliniai ekspertai, įrodę, kad jie pakeitė vietą, kurioje jie versis savo pagrindine veikla komandiruotei pasibaigus, turi teisę į kelionės į tą vietą išlaidų atlyginimą atsižvelgiant į pirmiau nustatytas ribas. Atlyginama ne didesnė suma už tą, į kurią komandiruotasis nacionalinis ekspertas būtų turėjęs teisę, jei grįžtų į savo gyvenamąją vietą.

4.   Jei komandiruotasis nacionalinis ekspertas persikraustė iš savo gyvenamosios vietos į komandiruotės vietą, pagal Agentūros galiojančias nuostatas kiekvienais metais jis turi teisę į fiksuoto dydžio mokėjimą, lygų jo, jo sutuoktinio ir išlaikomų vaikų išlaidoms už kelionę iš komandiruotės vietos į jo gyvenamąją vietą.

19 straipsnis

Persikraustymo išlaidos

1.   Išskyrus tuos atvejus, kai taikomas 15 straipsnio 4 dalies antrasis sakinys, komandiruotasis nacionalinis ekspertas gali perkraustyti savo asmeninius daiktus iš gyvenamosios vietos į komandiruotės vietą Agentūros sąskaita, Agentūrai iš anksto sutikus, vadovaujantis tuo metu Agentūros galiojančiomis taisyklėmis dėl persikraustymo išlaidų atlyginimo, jei yra įvykdytos šios sąlygos:

a)	pradinė komandiruotės trukmė turi būti treji metai;

b)	komandiruotojo nacionalinio eksperto gyvenamoji vieta turi būti už 100 km ar toliau nuo komandiruotės vietos;

c)	komandiruotasis nacionalinis ekspertas turi persikraustyti per šešis mėnesius nuo komandiruotės pradžios;

d)	leidimo turi būti paprašyta likus bent dviems mėnesiams iki planuojamos persikraustymo datos;

e)	darbdavys neatlygina persikraustymo išlaidų;

f)	Komandiruotasis nacionalinis ekspertas privalo nusiųsti Agentūrai sąmatų, čekių ir sąskaitų-faktūrų originalus ir savo darbdavio pažymą, patvirtinančią, kad darbdavys neatlygina persikraustymo išlaidų.

2.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalis, jei Agentūra atlygino persikraustymo į komandiruotės vietą išlaidas, komandiruotės pabaigoje, Agentūrai iš anksto sutikus, komandiruotasis nacionalinis ekspertas turi teisę į persikraustymo iš komandiruotės vietos į gyvenamąją vietą išlaidų atlyginimą, vadovaujantis tuo metu Agentūros galiojančiomis taisyklėmis dėl persikraustymo išlaidų atlyginimo, jei yra įvykdytos šio straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytos sąlygos bei šios sąlygos:

a)	komandiruotasis nacionalinis ekspertas gali persikraustyti ne anksčiau kaip likus trims mėnesiams iki komandiruotės pabaigos;

b)	Komandiruotasis nacionalinis ekspertas turi persikraustyti per šešis mėnesius nuo komandiruotės pabaigos.

3.   Komandiruotasis nacionalinis ekspertas, kurio komandiruotė buvo nutraukta jo arba darbdavio prašymu per dvejus metus nuo komandiruotės pradžios, neturi teisės į persikraustymo į gyvenamąją vietą išlaidų atlyginimą.

4.   Komandiruotajam nacionaliniam ekspertui įrodžius, kad pasikeitė vieta, kurioje jis versis savo pagrindine veikla komandiruotei pasibaigus, gali būti atlygintos persikraustymo į tą naują vietą išlaidos, bet ne daugiau už tą sumą, kuri būtų sumokėta, jei komandiruotasis nacionalinis ekspertas būtų persikraustęs į gyvenamąją vietą.

20 straipsnis

Misijos ir misijų išlaidos

1.   Atsižvelgiant į 4 straipsnį, komandiruotasis nacionalinis ekspertas gali būti išsiųstas į misiją.

2.   Misijos išlaidos atlyginamos vadovaujantis Tarybos generaliniame sekretoriate galiojančiomis nuostatomis.

21 straipsnis

Mokymas

Komandiruotasis nacionalinis ekspertas turi teisę dalyvauti Agentūros organizuojamuose mokymo kursuose, jei to reikia dėl Agentūros interesų. Priimant sprendimą leisti dalyvauti kursuose atsižvelgiama į komandiruotojo nacionalinio eksperto motyvuotus interesus, ypač į jo profesinę karjerą po komandiruotės.

22 straipsnis

Administracinės nuostatos

1.   Pirmąją komandiruotės dieną komandiruotasis nacionalinis ekspertas atvyksta į atitinkamą direktoratą/padalinį atlikti privalomuosius administracinius formalumus. Jis pradeda savo tarnybą pirmąją arba šešioliktąją mėnesio dieną.

2.   Į Agentūros ryšių palaikymo tarnybą paskirtas komandiruotasis nacionalinis ekspertas atvyksta į atitinkamą Agentūros direktoratą/padalinį jo komandiruotės vietoje.

3.   Mokėjimus atlieka atitinkamas Agentūros direktoratas/padalinys; mokama eurais į banko sąskaitą, atidarytą komandiruotės vietos banko įstaigoje.

IV   SKYRIUS

TAISYKLIŲ TAIKYMAS KOMANDIRUOTAJAM NACIONALINIAM KARINIAM PERSONALUI

23 straipsnis

Komandiruotajam kariniam personalui taikomos taisyklės

Atsižvelgiant į 24–33 straipsnius, šios taisyklės taip pat taikomos į Agentūrą komandiruotajam kariniam personalui.

24 straipsnis

Sąlygos

Komandiruotės metu komandiruotasis karinis personalas turi atlikti mokamą tarnybą dalyvaujančios valstybės narės ginkluotose pajėgose.

25 straipsnis

Išorės įsipareigojimai

Išskyrus tuos atvejus, kai su Agentūros vyriausiojo pareigūno žinia yra suteiktas specialus mandatas, komandiruotasis karinis personalas negali įpareigoti Agentūros prieš išorės institucijas.

26 straipsnis

Saugumo leidimas

Nukrypstant nuo 4 straipsnio 5 dalies, pasikeičiant 1 straipsnio 5 dalyje nurodytais laiškais, turi būti nustatytas atitinkamas komandiruotojo karinio personalo nario saugumo leidimo lygis, kuris negali būti žemesnis už „SECRET“ lygį.

27 straipsnis

Profesinė patirtis

Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 dalies, į Agentūrą gali būti komandiruojamas karinio personalo narys, dirbantis administraciniame ar patariamajame lygyje ir turintis aukšto lygio kompetenciją pareigoms atlikti.

28 straipsnis

Komandiruotės sustabdymas ir nutraukimas

1.   Leidimą taikyti 7 straipsnį komandiruotajam karinio personalo nariui suteikia Agentūros vyriausiasis pareigūnas.

2.   Nukrypstant nuo 8 straipsnio, komandiruotė gali būti nutraukta, jei to reikia dėl Agentūros arba komandiruotojo karinio personalo nario nacionalinės administracijos interesų, arba dėl bet kokios kitos pakankamos priežasties.

29 straipsnis

Rimtas pareigų nevykdymas

1.   Nukrypstant nuo 8 straipsnio 3 dalies, komandiruotė gali būti nutraukta be įspėjimo, jei komandiruotasis karinio personalo narys tyčia ar dėl neatsargumo nevykdo savo pareigų. Agentūros vyriausiasis pareigūnas priima sprendimą po to, kai atitinkamam asmeniui buvo suteikta galimybė apsiginti. Prieš priimdamas sprendimą, Vyriausiasis pareigūnas praneša apie tai tos valstybės narės, kurios pilietis yra komandiruotasis karinio personalo narys, nuolatiniam atstovui. Po šio sprendimo nebemokamos 18 ir 19 straipsniuose nurodytos pašalpos.

Prieš priimant pirmoje pastraipoje minimą sprendimą, komandiruotojo karinio personalo nario komandiruotė gali būti sustabdyta, jei Agentūros vyriausiasis pareigūnas apkaltina jį rimtu pareigų nevykdymu, prieš tai atitinkamam asmeniui suteikus galimybę apsiginti. Tokio sustabdymo, kuris negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai, metu nemokamos 15 ir 16 straipsniuose nurodytos pašalpos.

2.   Agentūros vyriausiasis pareigūnas nacionalinės valdžios institucijoms gali pranešti apie bet kokį šiame sprendime nustatytų ar minimų taisyklių pažeidimą, kurį karinio personalo narys padarė komandiruotės metu.

3.   Komandiruotės metu karinio personalo nariui ir toliau taikomos jo nacionalinės drausmės taisyklės.

30 straipsnis

Tikslinės atostogos

Nukrypstant nuo 12 straipsnio 4 dalies, Agentūra gali suteikti papildomas nemokamas tikslines atostogas darbdavio organizuojamiems mokymams, jei dėl to darbdavys pateikė tinkamai pagrįstą prašymą.

31 straipsnis

Pašalpos

Nukrypstant nuo 15 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio, pasikeičiant 1 straipsnio 5 dalyje minėtais laiškais gali būti nustatyta, kad šiose taisyklėse nurodytos pašalpos nebus mokamos.

32 straipsnis

Gyvenamoji vieta

1.   Laikoma, kad komandiruotojo karinio personalo nario gyvenamoji vieta yra tos valstybės narės, kurios pilietis jis yra, sostinė, jei, vadovaujantis 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 3 dalies a punktu, jo gyvenamoji vieta yra už 150 km ar arčiau nuo komandiruotės vietos.

2.   Laikoma, kad komandiruotojo karinio personalo nario gyvenamoji vieta yra tos valstybės narės, kurios pilietis jis yra, sostinė, jei jo sutuoktinio ar vaiko (vaikų) pagrindinė gyvenamoji vieta, minėta 17 straipsnio 3 dalies b punkte, yra ne komandiruotės vietos valstybėje narėje.

V   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33 straipsnis

Pakeitimai ir įgyvendinimo taisyklės

Agentūros valdančioji taryba gali, jei tai būtina, iš dalies keisti šias taisykles dėl 4, 5, 8, 10, 12–14, 21–32 straipsnių pagal Bendrųjų veiksmų 2004/551/BUSP 9 straipsnio 1 dalies 1.10 punktą ir 11 straipsnio 3 dalies 3.2 punktą. Visi tokie pasiūlyti pakeitimai perduodami Tarybai. Jeigu Taryba per du mėnesius kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jų keisti, šie pakeitimai laikomi patvirtintais.

Remdamasi Agentūros valdančiosios tarybos pasiūlymu, Taryba vieningai priima šių taisyklių kitų nuostatų, ypač tų, kurios susijusios su darbo užmokesčiu, pašalpomis ir socialinės apsaugos išmokomis, pakeitimus.

34 straipsnis

Įvertinimas

Per trejus metus nuo šio sprendimo arba nuo Sutarties dėl Konstitucijos Europai įsigaliojimo – priklausomai nuo to, kuri data ankstesnė – Taryba prireikus įvertina ir iš dalies pakeičia šias taisykles arba priima sprendimą dėl jų galiojimo pabaigos.

35 straipsnis

Galiojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 245, 2004 7 17, p. 17.

(2)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 723/2004 (OL L 124, 2004 4 27, p. 1).

---

7.10.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/72

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. rugsėjo 29 d.

leidžiantis valstybėms narėms duoti laikiną leidimą prekiauti Cedrus libani, Pinus brutia veislės sėklomis ir iš jų išaugintais sodmenimis, nepatenkinančiais Tarybos direktyvos 1999/105/EB reikalavimų

(pranešta dokumentu Nr. K(2004) 3138)

(2004/678/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvą 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga (1), ypač į jos 18 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Prancūzijoje Cedrus libani ir Pinus brutia veislės sėklų ir iš jų išaugintų sodmenų kiekis šiuo metu nėra pakankamas, todėl šios šalies reikalavimai dėl dauginamosios medžiagos pagal Direktyvos 1999/105/EB nuostatas negali būti patenkinti.

(2)	Trečiosios šalys negali pateikti pakankamo kiekio atitinkamos veislės sėklų ir iš jų išaugintų sodmenų, dėl kurių būtų duodamos tokios pačios garantijos kaip ir dėl Bendrijos dauginamosios medžiagos ir kurie atitiktų Direktyvos 1999/105/EB nuostatas.

(3)	Todėl Prancūzija paprašė Komisijos leisti jai pagal šią direktyvą išduoti leidimą prekiauti sėklomis ir iš jų išaugintais sodmenimis, atitinkančiais ne tokius griežtus reikalavimus nei nustatyta toje direktyvoje.

(4)	Siekiant pašalinti šį trūkumą, Prancūzijai turėtų būti leidžiama išduoti leidimą ribotą laikotarpį prekiauti atitinkamų rūšių sėklomis ir iš jų išaugintais sodmenimis, atitinkančiais ne tokius griežtus reikalavimus.

(5)

Jei yra galimybių, sėklos turėtų būti renkamos tam tikrų rūšių areale esančiose kilmės vietose ir turėtų būti duodamos pačios griežčiausios garantijos sėklų tapatumui užtikrinti. Be to, sėklos ir iš jų išaugintais sodmenimis turėtų būti prekiaujama tik tada, jei prie jos pridedamas dokumentas, kuriame nurodomi tam tikri duomenys apie minėtą dauginamąją medžiagą.

(6)

Be to, kitoms valstybėms narėms turėtų būti leidžiama išduoti leidimą jų teritorijoje prekiauti sėklomis ir iš jų išaugintais sodmenimis, kaip apibrėžta Direktyvoje 1999/105/EB, atitinkančiais ne tokius griežtus tapatybės nustatymo ir ženklinimo reikalavimus, jei pagal šią direktyvą kitoms valstybėms narėms buvo leista prekiauti tokia medžiaga.

(7)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės sėklos bei dauginamosios medžiagos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Leidimas Bendrijoje prekiauti Cedrus libani ir Pinus brutia veislės sodmenims auginti skirtomis sėklomis, kurios nepatenkina tapatybės nustatymo ir ženklinimo reikalavimų, nustatytų Direktyvos 1999/105/EB 13 ir 14 straipsniuose, turi būti išduodamas iki 2005 m. gegužės 31 d., vadovaujantis reikalavimais, nustatytais šio sprendimo prieduose.

2.   Leidimas prekiauti sodmenimis, išaugintais iš pirmiau minėtų sėklų yra išduodamas Bendrijoje iki 2010 m. gegužės 31 d., jei yra vykdomi šio sprendimo II priede numatyti reikalavimai.

Šiame sprendime taikomi Direktyvos 1999/105/EB 2 straipsnyje nustatyti apibrėžimai.

2 straipsnis

Visi tiekėjai, norintys prekiauti 1 straipsnyje minimomis sėklomis, prašo valstybės narės, kurioje jie yra įsisteigę ar į kurią jie importuoja, leidimo. Atitinkama valstybė narė tiekėjui išduoda leidimą prekiauti sėklomis, jei:

a)	nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių abejoti, ar tiekėjas gali pateikti į rinką tokį kiekį sėklų, kokį pateikti jis prašė leidimo, arba

b)	yra vykdomi šio sprendimo prieduose nustatyti reikalavimai.

3 straipsnis

Valstybės narės suteikia viena kitai administracinę pagalbą taikant šį sprendimą. Taikant 1 straipsnį, Prancūzija veikia kaip koordinatorė, kad užtikrintų, jog sėklų kiekis, kuriuo leidžiama prekiauti, neviršys I priede nurodyto maksimalaus kiekio.

Bet kuri 2 straipsnyje nurodytą prašymą gavusi valstybė narė nedelsdama praneša koordinuojančiai valstybei narei apie paraiškoje nurodytą kiekį. Koordinuojanti valstybė narė tuoj pat informuoja pranešančiąją valstybę narę apie tai, ar suteikus leidimą nebus viršytas maksimalus kiekis.

4 straipsnis

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms kiekius, kuriais jos leidžia prekiauti pagal šį sprendimą.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 11, 2000 1 15, p. 17. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 (OL L 268, 2003 10 18, p. 1).

---

---

---

7.10.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/75

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. spalio 5 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą 2004/630/EB, patvirtinantį valstybių narių naminių ir laukinių paukščių susirgimų paukščių gripu tyrimų įgyvendinimo 2004 metais programas ir nustatantį atskaitomybę, susijusią su šių programų įgyvendinimo išlaidoms kompensuoti skirta Bendrijos finansine pagalba bei teise į ją

(pranešta dokumentu Nr. K(2004) 3607)

(Tekstas svarbus EEE)

(2004/679/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimą 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (1), ypač į jo 20 straipsnį,

kadangi:

(1)	Tarybos sprendime 90/424/EEB numatyta Bendrijos finansinė pagalba technikos ir mokslo priemonėms, kurios yra būtinos Bendrijos veterinarijos teisės aktams tobulinti, veterinariniam švietimui bei mokymui.

(2)

Komisijos sprendime 2004/111/EB (2) numatyta 2004 m. įgyvendinti naminių ir laukinių paukščių susirgimų paukščių gripu valstybėse narėse tyrimus, laikantis Bendrijos patvirtintų tyrimų planų; atliekant šiuos tyrimus turėtų būti ištirtas paukščių apsikrėtimas, galintis nulemti būtinybę persvarstyti dabartinius teisės aktus ir papildyti žinias apie galimą laukinių gyvūnų grėsmę gyvūnams ir žmonėms.

(3)

Komisija, remdamasi Sprendime 2004/615/EB, iš dalies keičiančiame Sprendimą 2004/111/EB dėl naminių ir laukinių paukščių susirgimų paukščių gripu valstybėse narėse tyrimų įgyvendinimo 2004 m., nustatytomis gairėmis, išnagrinėjo valstybių narių pateiktas programas ir nustatė, kad jos atitinka minėtas gaires.

(4)	Atsižvelgiant į sunkumus, patirtus pirmąkart įgyvendinant šias programas, naujosioms valstybėms narėms buvo pratęstas jų programų pateikimo terminas.

(5)	Kiekviena jau pateikta valstybių narių programa buvo atskirai patvirtinta Komisijos sprendimu 2004/630/EB (3) ir jai buvo skirta finansinė pagalba.

(6)	Pastaruoju metu pateiktos naujųjų valstybių narių programos yra išnagrinėtos ir nustatyta, kad jos atitinka nustatytas gaires, todėl turėtų būti patvirtintos.

(7)	Todėl Sprendimą 2004/630/EB reikėtų iš dalies pakeisti, kad būtų patvirtintos atskiros naujųjų valstybių narių pateiktos programos; tačiau atsižvelgiant į patirtį, įgytą per pastarojo meto didesnes paukščių gripo epidemijas, reikėtų perskirstyti Bendrijos finansinę pagalbą.

(8)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2004/630/EB I priedas pakeičiamas šio sprendimo priedu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 224, 1990 8 18, p. 19. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu 2003/99/EB (OL L 325, 2003 12 12, p. 31).

(2)  OL L 32, 2004 2 5, p. 20. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/615/EB (OL L 278, 2004 8 27, p. 59).

(3)  OL L 287, 2004 9 8, p. 7.

---

---