ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 297

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

47 tomas
2004m. rugsėjo 22d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1650/2004, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

1

 

*

2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1651/2004, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2921/90 dėl pagalbos už kazeino ir kazeinatų gamybai naudojamą nugriebtą pieną dydžio

3

 

*

2004 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1652/2004, leidžiantis vykdyti tekstilės gaminių ir drabužių, kurių kilmės šalis yra Pakistano Islamo Respublika, kiekybinių normų perkėlimus

4

 

*

2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1653/2004, nustatantis vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus

6

 

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

 

 

Valstybių narių vyriausybių atstovų konferencija

 

*

2004/646/EB, Euratomas:2004 m. liepos 14 d. Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas, dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo teisėjų paskyrimo

17

 

 

Taryba

 

*

2004/647/EB:2004 m. birželio 30 d. Sprendimas Nr. 2/2004 AKR ir EB Ministrų Taryba, dėl eksporto pajamų trumpalaikių svyravimų finansavimo nuostatų ir sąlygų pakeitimo (AKR ir EB partnerystės susitarimo, pasirašyto Kotonu, II priedas)

18

 

*

2004/648/EB:2004 m. rugsėjo 13 d. Tarybos sprendimas, dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Europos partnerystėje su Kroatija

19

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

22.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1650/2004

2004 m. rugsėjo 21 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. rugsėjo 22 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. rugsėjo 21 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio reikalams


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1947/2002 (OL L 299, 2002 11 1, p. 17).


PRIEDAS

prie 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

052

67,6

999

67,6

0707 00 05

052

94,6

096

12,9

999

53,8

0709 90 70

052

89,5

999

89,5

0805 50 10

052

76,3

388

60,5

508

37,1

524

54,4

528

51,3

999

55,9

0806 10 10

052

83,2

220

121,0

400

170,3

624

148,4

999

130,7

0808 10 20, 0808 10 50, 0808 10 90

388

66,3

400

93,0

508

68,9

512

94,0

528

86,4

800

177,0

804

64,5

999

92,9

0808 20 50

052

92,8

388

86,0

999

89,4

0809 30 10, 0809 30 90

052

119,6

999

119,6

0809 40 05

066

53,9

094

29,3

624

117,4

999

66,9


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.


22.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1651/2004

2004 m. rugsėjo 21 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2921/90 dėl pagalbos už kazeino ir kazeinatų gamybai naudojamą nugriebtą pieną dydžio

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 15 straipsnio b punktą,

kadangi:

(1)

1990 m. spalio 10 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2921/90 dėl pagalbos už kazeino ir kazeinatų gamybai naudojamą nugriebtą pieną (2) 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas pagalbos už kazeino ir kazeinatų gamybai naudojamą nugriebtą pieną dydis. Atsižvelgiant į kazeino ir kazeinatų kainų raidą Bendrijoje ir pasaulio rinkose, pagalbos dydis turėtų būti sumažintas.

(2)

Reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EEB) Nr. 2921/90.

(3)

Pieno ir pieno produktų vadybos komitetas per komiteto pirmininko nustatytą terminą nepateikė savo nuomonės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 2921/90 2 straipsnio 1 dalyje „4,80 EUR“ pakeičiami į „3,30 EUR“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. rugsėjo 21 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys


(1)  OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 186/2004 (OL L 29, 2004 2 3, p. 6).

(2)  OL L 279, 1990 10 11, p. 22. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1325/2004 (OL L 246, 2004 7 20, p. 21).


22.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/4


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1652/2004

2004 m. rugsėjo 20 d.

leidžiantis vykdyti tekstilės gaminių ir drabužių, kurių kilmės šalis yra Pakistano Islamo Respublika, kiekybinių normų perkėlimus

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių taisyklių (1), ypač į jo 7 straipsnį,

kadangi:

(1)

Europos bendrijos ir Pakistano Islamo Respublikos Susitarimo memorandume dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tekstilės gaminiai galėtų patekti į rinką, patvirtintame Tarybos sprendimu 96/386/EB (2), numatoma, kad tam tikri Pakistano prašymai dėl „išimtinio lankstumo“ turi būti svarstomi palankiai.

(2)

Pakistano Islamo Respublika pateikė prašymą dėl perkėlimų tarp kategorijų 2004 m. gegužės 24 d.

(3)

Pakistano Islamo Respublikos prašomiems perkėlimams taikomos nuostatos dėl lankstumo, minėtos Reglamento (EEB) Nr. 3030/93 7 straipsnyje ir pateiktos to reglamento VIII priedo 9 stulpelyje.

(4)

Tokį prašymą tikslinga patenkinti.

(5)

Pageidautina, kad šis reglamentas įsigaliotų kitą dieną po jo paskelbimo, kad operatoriai galėtų juo pasinaudoti kiek galima greičiau.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 3030/93 17 straipsniu įkurto Tekstilės komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tekstilės prekių, kurių kilmės šalis yra Pakistano Islamo Respublika, kiekybines normas leidžiama pagal šio reglamento priedą perkelti į 2004 kvotos metus.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. rugsėjo 20 d.

Komisijos vardu

Pascal LAMY

Komisijos narys


(1)  OL L 275, 1993 11 8, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 487/2004 (OL L 79, 2004 3 17, p. 1).

(2)  OL L 153, 1996 6 27, p. 47.


PRIEDAS

PAKISTANAS

KOREGAVIMAS

Grupė

Kategorija

Vienetai

2004 m. norma

Koreguotas darbinis lygis

Kiekis vienetais

Kiekis tonomis

%

Lankstumas

Naujas koreguotas darbinis lygis

IB

4

Vienetai

50 030 000

54 445 723

12 960 000

2 000

25,9

Perkėlimas iš 29 kategorijos

67 405 723

IB

5

Vienetai

14 849 000

15 467 728

2 265 000

500

15,3

Perkėlimas iš 28 kategorijos

17 732 728

IIA

20

Kilogramai

59 896 000

61 953 754

1 500 000

1 500

2,5

Perkėlimas iš 28 kategorijos

63 453 754

IIB

28

Vienetai

128 083 000

137 043 630

– 6 440 000

– 4 000

– 5,0

Perkėlimas į 4, 5 ir 20 kategorijas

130 603 630


22.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/6


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1653/2004

2004 m. rugsėjo 21 d.

nustatantis vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003 (1), nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus, ypač į jo 15 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Tarybos nuomonę,

atsižvelgdama į Audito Rūmų nuomonę,

kadangi:

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 58/2003 nustatė vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys ir kurių steigimas patikėtas Komisijai, įstatus.

(2)

Šioms vykdomosioms agentūroms (toliau – „agentūros“) suteiktas juridinio asmens statusas, jos turi savo einamosios veiklos biudžetą, kuris vykdomas pagal šį standartinį finansinį reglamentą, remiantis Reglamento (EB) Nr. 58/2003 15 straipsniu. Tačiau Komisijai delegavus agentūroms biudžeto vykdymo užduotis, susijusias su veiklos asignavimu Bendrijos programoms, tie asignavimai ir toliau lieka įtraukti į bendrąjį biudžetą ir vykdomi pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (2) (toliau – „bendrasis finansinis reglamentas“).

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 58/2003 15 straipsnį iš vykdomųjų agentūrų einamosios veiklos biudžeto finansuojamos vykdomųjų agentūrų veiklos išlaidos finansiniams metams.

(4)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 58/2003 turėtų būti priimtas standartinis finansinis reglamentas, kurį vykdomosios agentūros turi taikyti einamosios veiklos asignavimams ir kuris turi būti kaip įmanoma labiau panašus į bendrąjį finansinį reglamentą. Tuo atveju, kai taisyklės minėtame standartiniame finansiniame reglamente aiškiai neišdėstomos, taikomos bendrojo finansinio reglamento ir Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (3), nuostatos.

(5)

Dar kartą turėtų būti patvirtinti keturi pagrindiniai biudžeto teisės principai (vieningumas, universalumas, konkretumas, metinis periodiškumas) ir biudžeto tikslumo, subalansuotumo, apskaitos vieneto, gero finansinio valdymo ir skaidrumo principai.

(6)

Agentūros turi atskirti asignavimus laikinai pasamdytiems personalo nariams, kurie įtraukiami į personalo planą, tvirtinamą biudžeto valdymo institucijos, ir asignavimus kitų tarnautojų, priimtų dirbti pagal darbo sutartį, kuri gali būti pratęsta, atlyginimams.

(7)

Būtina apibrėžti agentūros apskaitos pareigūno ir leidimus duodančio pareigūno, kuriems turi būti taikomi Europos Bendrijų pareiginiai nuostatai, kompetencijas ir atsakomybę, taip pat sąlygas, kuriomis leidimus duodantis pareigūnas gali pavesti biudžeto vykdymą kitam asmeniui.

(8)

Leidimus duodančiam pareigūnui reikia suteikti plataus savarankiško valdymo galimybę. Atlikdamas pavedimus jis turi turėti visišką laisvę, išskyrus pareigą informuoti valdymo komitetą, kuris per vieną mėnesį gali pareikšti nepritarimą.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 58/2003 20 straipsnio 2 dalį vidaus auditoriaus funkcijas vykdomosiose agentūrose atlieka Komisijos vidaus auditorius. Komisijos vidaus auditorius vykdomosiose agentūrose turi atlikti tas pačias funkcijas, kaip ir Komisijos tarnybose pagal bendrojo finansinio reglamento suteiktus įgaliojimus. Be to agentūros duodančiam leidimą pareigūnui vidaus auditorius, kaip ir Komisijos viduje, gali patarti rizikų valdymo klausimais.

(10)

Kiekviena vykdomoji agentūra, sudarydama einamosios veiklos biudžetą, pateikdama sąskaitas, vykdydama biudžetą, turi laikytis Reglamento (EB) Nr. 58/2003 ir bendrojo finansinio reglamento nustatytų terminų. Sprendžiančioji institucija, atsakinga už vykdomųjų agentūrų einamosios veiklos biudžetą, turi būti ta, kuri atsakinga ir už bendrąjį biudžetą.

(11)

Agentūros taiko apskaitos taisykles, leidžiančias jų sąskaitas konsoliduoti su Komisijos sąskaitomis. Taisykles priima Komisijos apskaitos pareigūnas pagal analogiją su bendrojo finansinio reglamento 133 straipsniu. Audito Rūmai vykdo agentūros sąskaitų kontrolę.

(12)

Yra tikslinga, kad kiekviena agentūra galėtų kreiptis į Komisijos sudarytą, bendrojo finansinio reglamento 66 straipsnio 4 dalyje numatytą finansinių klaidų komisiją, kad tie patys veiksmai būtų įvertinti vienodai.

(13)

Agentūros einamosios veiklos biudžete turi būti laikomasi tų pačių reikalavimų, kurių laikosi Komisija sudarant viešųjų pirkimų sutartis savo vardu. Tam užtenka laikytis bendrojo finansinio reglamento nuostatų.

(14)

Nuostatos dėl dotacijų teikimo neturi būti numatytos, nes agentūros negali suteikti dotacijų iš jų einamosios veiklos biudžeto, jos iš šio biudžeto gali padengti tik administracinės veiklos išlaidas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Šis reglamentas nustato pagrindines agentūrų, numatytų Reglamente (EB) Nr. 58/2003, (toliau – „agentūros“ arba „agentūra“) einamosios veiklos biudžeto (toliau – „biudžeto“) sudarymo ir vykdymo taisykles.

2 straipsnis

Kiekvienam šiame reglamente aiškiai neapibrėžtam vykdomųjų agentūrų veiklos aspektui mutatis mutandis taikomos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (toliau – „bendrasis finansinis reglamentas“) ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 nuostatos.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO PRINCIPAI

3 straipsnis

Biudžetas sudaromas ir vykdomas laikantis vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, apskaitos vieneto, universalumo, konkretumo, gero finansų valdymo ir skaidrumo principų, kaip yra numatyta šiame reglamente.

1   SKYRIUS

Vieningumo ir biudžeto tikslumo principai

4 straipsnisv

Biudžetas yra dokumentas, kuris kiekvieniems finansiniams metams numato ir leidžia visas įplaukas ir išlaidas, laikomas būtinomis agentūrai.

5 straipsnis

Agentūros įplaukas sudaro Bendrijų suteikta dotacija ir kitos galimos įplaukos, įskaitant ir pagal 15 straipsnį paskirtas įplaukas.

Išlaidas sudaro agentūros veiklos išlaidos ir, esant reikalui, išlaidos, finansuotos pagal pirmą pastraipą paskirtomis įplaukomis.

6 straipsnis

Jokios įplaukos negali būti renkamos ir jokios išlaidos negali būti daromos, jei jos nėra įrašytos į tam tikrą biudžeto eilutę.

Asignavimas negali būti įrašytas į biudžetą, jei jis nėra skirtas išlaidoms, kurios laikomos būtinomis.

Jokios išlaidos negali būti skiriamos ar leidžiamos viršijant biudžete nustatytus asignavimus.

2   SKYRIUS

Metinio periodiškumo principas

7 straipsnis

Į biudžetą įrašyti asignavimai galioja vienerius finansinius metus, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

Į biudžetą įrašyti asignavimai yra nediferencijuoti asignavimai.

Administracinės išlaidos pagal sutartis, kurios dėl susiklosčiusios vietinės praktikos ar dėl to, kad yra susijusios su įrangos tiekimu, turi būti apmokėtos pasibaigus finansiniams metams, nurašomos nuo tų finansinių metų biudžeto, kuriais jos yra padarytos.

8 straipsnis

Agentūros finansinių metų įplaukos įrašomos į tų finansinių metų sąskaitas, remiantis surinktomis tais finansiniais metais sumomis. Iš jų skiriami tokios pat apimties asignavimai.

Konkretiems finansiniams metams biudžete nustatyti asignavimai gali būti naudojami tik tais finansiniais metais prisiimtoms ir apmokėtoms išlaidoms padengti ir mokėtinoms sumoms, kurios yra reikalingos ankstesniųjų finansinių metų įsipareigojimams įvykdyti, padengti.

9 straipsnis

Asignavimai, nepanaudoti iki finansinių metų, kuriems jie buvo įrašyti, pabaigos, panaikinami.

Asignavimai, atitinkantys iki finansinių metų pabaigos tinkamai prisiimtus įsipareigojimus, automatiškai perkeliami tik į kitus finansinius metus. Iki N+1 finansinių metų nepanaudoti perkeltieji asignavimai panaikinami automatiškai. Taip perkelti asignavimai išskiriami sąskaitose.

Asignavimų personalo išlaidoms perkelti negalima.

Gruodžio 31 d. turimi asignavimai, susidarę iš 15 straipsnyje numatytų paskirtųjų įplaukų, perkeliami automatiškai. Turimi asignavimai, atitinkantys perkeltas priskirtąsias įplaukas, turi būti panaudoti pirmiausia.

10 straipsnis

Į biudžetą įrašyti asignavimai gali būti naudojami nuo sausio 1 d., kai tik galutinai patvirtinamas biudžetas.

Tačiau nuo kiekvienų metų lapkričio 15 d. įprastas valdymo išlaidas galima paskirstyti iš anksto pagal kitiems finansiniams metams numatytus asignavimus. Tokie įsipareigojimai negali būti didesni kaip ketvirtadalis visų atitinkamoje biudžeto eilutėje įrašytų asignavimų einamaisiais finansiniais metais. Jie negali būti taikomi išlaidoms, kurių principas dar nėra priimtas paskutiniame tinkamai priimtame biudžete.

Be to, išlaidas, kurios turi būti sumokėtos iš anksto, pavyzdžiui, už nuomą, galima pradėti mokėti nuo gruodžio 1 d., mokėjimus priskiriant kitų finansinių metų asignavimams.

Jei finansinių metų pradžioje biudžetas dar nėra galutinai priimtas, mutatis mutandis taikoma laikinųjų dvyliktųjų dalių sistema, nustatyta bendrajame finansiniame reglamente.

3   SKYRIUS

Subalansuotumo principas

11 straipsnis

Biudžeto įplaukos ir išlaidos turi būti subalansuotos. Agentūra negali imti paskolų.

Asignavimai negali viršyti 5 straipsnyje numatytos dotacijos sumos, pridedant ir priskirtąsias įplaukas bei kitas galimas įplaukas, numatytas 5 straipsnyje.

12 straipsnis

Jei rezultatų sąskaitos balansas, kaip nurodyta 56 straipsnyje, yra teigiamas, tai jis grąžinamas Komisijai neviršijant dotacijų, išmokėtų per finansinius metus, dydžio.

Skirtumas tarp 5 straipsnyje numatytos dotacijos ir realiai agentūrai išmokėtos dotacijos anuliuojamas.

4   SKYRIUS

Apskaitos vieneto principas

13 straipsnis

Biudžetas sudaromas ir vykdomas eurais, sąskaitos pateikiamos eurais.

Tačiau pinigų srautų reikmėms agentūros apskaitos pareigūnas gali, tinkamai pateisintais atvejais, vykdyti operacijas nacionalinėmis valiutomis ir, reikalui esant, trečiųjų šalių valiutomis.

5   SKYRIUS

Universalumo principas

14 straipsnis

Įplaukų visuma turi padengti išlaidų visumą, išskyrus įplaukas, skirtas specialioms išlaidoms finansuoti. Visos įplaukos ir išlaidos turi būti įrašomos, nekoreguojant jų viena kitos atžvilgiu, atsižvelgiant į 16 straipsnio nuostatas.

15 straipsnis

Įplaukos, paskirtos konkrečiam tikslui, tokios kaip pajamos iš fondų, subsidijos, dovanos ir testamentu paliktas turtas, taip pat įplaukos iš valstybių narių, trečiųjų šalių ar įvairių organizacijų programoms, finansuojamoms iš kitų šaltinių nei bendrasis Europos Bendrijų biudžetas (toliau – „bendrasis biudžetas“), vykdyti sudaro specialioms išlaidoms finansuoti paskirtas įplaukas.

Paskirtosios išlaidos turi padengti visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su veiksmu ar konkrečiu tikslu. Biudžete turi būti eilutės, skirtos asignuotoms įplaukoms, ir visais įmanomais atvejais turi būti nurodyta suma.

Valdymo komitetas, gavęs Komisijos sutikimą, priima sprendimą dėl visų dovanų, testamentu palikto turto ir subsidijų, gautų ne iš Bendrijos.

16 straipsnis

Agentūrai suteiktų produktų ar paslaugų kaina įskaitoma į biudžetą visa suma be mokesčio, kai į ją įeina mokesčiai, kuriuos pagal Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų protokolą grąžina valstybės narės arba valstybė narė ar trečiosios šalys, remdamosi kitais atitinkamais susitarimais.

Nacionaliniai biudžeto mokesčiai, kuriuos agentūrai gali tekti laikinai mokėti pagal pirmąją pastraipą, įrašomi į laukiamąją sąskaitą, kol juos grąžina susijusi valstybė. Galimas neigiamas likutis įrašomas į biudžetą kaip išlaidos.

6   SKYRIUS

Konkretumo principas

17 straipsnis

Visi asignavimai skiriami konkretiems tikslams pagal antraštinę dalį ir skyrių; skyriai toliau dalijami į straipsnius ir punktus.

18 straipsnis

Direktorius sprendžia dėl asignavimų perkėlimo einamojo biudžeto viduje. Jis iš anksto apie tai praneša Komisijai ir valdymo komitetui, kurie per mėnesį gali pasipriešinti perkėlimui. Praėjus mėnesiui perkėlimai laikomi patvirtintais.

Asignavimai, atitinkantys paskirtas įplaukas, gali būti perkelti tik tuo atveju, jei tokios įplaukos yra naudojamos tai paskirčiai, kuriai jos yra skirtos.

7   SKYRIUS

Gero finansų valdymo principas

19 straipsnis

1.   Biudžeto asignavimai naudojami laikantis gero finansų valdymo principo, tai yra, laikantis ekonomiškumo, našumo ir efektyvumo principų.

2.   Ekonomiškumo principas reikalauja, kad agentūrai jos veiklos vykdymui reikalingi ištekliai būtų prieinami reikiamu laiku, pakankamo dydžio bei kokybės bei geriausia kaina.

Našumo principas reiškia siekti geriausio panaudotų išteklių ir pasiektų rezultatų santykio.

Efektyvumo principas – tai konkrečių nustatytų tikslų įvykdymas ir planuotų rezultatų pasiekimas. Šie rezultatai turi būti įvertinti.

3.   Metinėje vykdomojo komiteto priimtoje vykdomosios agentūros darbo programoje pateikiami išsamūs tikslai ir išmatuojami rodikliai.

8   SKYRIUS

Skaidrumo principas

20 straipsnis

Biudžetas sudaromas ir vykdomas ir sąskaitos pateikiamos laikantis skaidrumo principo.

Biudžetas ir pakeičiantys biudžetai, kai jie yra galutinai priimti, paskelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje per du mėnesius nuo jų priėmimo.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO SUDARYMAS IR STRUKTŪRA

21 straipsnis

Vykdomoji agentūra ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. Komisijai perduoda savo įplaukų ir išlaidų sąmatą, kurią sudaro agentūros direktorius ir patvirtina valdymo komitetas, bendrąsias sąmatą pagrindžiančias gaires ir darbo programą.

Agentūros įplaukų ir išlaidų sąmatoje yra:

a)

personalo planas, kur nurodomas leistinas, neviršijant biudžeto asignavimų, laikinų etatų skaičius pagal rangą ir kategoriją;

b)

tuo atveju, jei etatų skaičius pasikeičia, aiškinamasis raštas pagrindžiantis prašymą sukurti naujus etatus;

c)

ketvirčio išmokų ir įplaukų prognozė.

22 straipsnis

Komisija, laikydamasi bendrojo biudžeto patvirtinimo tvarkos, perduoda biudžeto valdymo institucijai agentūros sąmatą ir pasiūlo agentūrai ir personalui skirtą dotacijos sumą, kuri jai atrodo reikalinga.

Agentūros einamosios veiklos biudžetas galutinai gali būti patvirtintas tik galutinai priėmus bendrąjį Europos Sąjungos biudžetą pagal Reglamento (EB) Nr. 58/2003 13 straipsnyje numatytą tvarką.

Biudžeto valdymo institucija patvirtina visų agentūrų personalo planą, taip pat vėlesnius plano pakeitimus, laikydamasi 24 straipsnio nuostatų.

Bet kokie biudžeto pakeitimai, įskaitant ir personalo plano pakeitimus, daromi priimant pakeičiantįjį biudžetą, patvirtintą pagal tą pačią tvarką kaip ir pirmasis biudžetas, vadovaujantis 18 ir 24 straipsniais.

23 straipsnis

Biudžetą sudaro įplaukų sąmata ir išlaidų sąmata. Jame parodoma:

1)

įplaukų sąmatoje:

a)

atitinkamų finansinių metų agentūros įplaukų sąmata;

b)

praėjusių finansinių metų įplaukos ir n–2 metų įplaukos;

c)

atitinkamos pastabos kiekvienoje įplaukų skiltyje;

2)

išlaidų sąmatoje:

a)

atitinkamų finansinių metų asignavimai;

b)

praėjusių finansinių metų asignavimai ir n–2 metų asignavimai;

c)

atitinkamos pastabos kiekvienoje padaloje.

24 straipsnis

1.   21 straipsnyje minimame personalo plane šalia finansiniais metais leistino etatų skaičiaus nurodomas leistinas skaičius ankstesniais metais, taip pat realiai užpildytų etatų skaičius. Planas nustato absoliučias ribas agentūrai; jokie paskyrimai negali būti daromi viršijant nustatytas ribas.

Tačiau valdymo komitetas gali keisti personalo planus iki 10 % nustatytų etatų skaičiaus žemesniems nei A 3 rangams, jei tai neturi įtakos visų finansinių metų personalo asignavimų dydžiui ir neviršija viso personalo plane nustatyto etatų skaičiaus.

2.   Taikant išimtį iš šio straipsnio 1 dalies, pagal darbo ne visą darbo dieną, kurį, vadovaudamasi Europos Bendrijų pareigūnų pareiginiais nuostatais ir tų Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis (toliau – „Pareiginiai nuostatai“), leidžia darbuotojus skirianti institucija, pasekmės gali būti kompensuojamos kitais paskyrimais.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO VYKDYMAS

1   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

25 straipsnis

Leidimus duodančio pareigūno pareigas atlieka direktorius. Jis laikosi Pareiginių nuostatų. Jis vykdo biudžeto įplaukas ir išlaidas pagal šį reglamentą savo atsakomybe ir neviršydamas leistinų asignavimų.

26 straipsnis

Direktorius gali pavesti biudžeto vykdymą agentūros tarnautojams, kuriems taikomi Pareiginiai nuostatai. Tokiu būdu įgaliotieji gali veikti tik jiems aiškiai suteiktų įgaliojimų ribose.

27 straipsnis

Visiems finansų pareigūnams, nurodytiems šios antraštinės dalies 2 skyriuje, draudžiama imtis bet kokių biudžeto vykdymo priemonių, dėl kurių gali kilti jų interesų ir agentūros ar Bendrijų interesų konfliktas. Jei taip atsitiktų, atitinkamas asmuo privalo nebevykdyti priemonės ir pranešti apie įvykį savo viršininkui. Direktorius turi pranešti apie įvykį valdymo komitetui.

Interesų konfliktas atsiranda tais atvejais, kai dėl priežasčių, susijusių su šeima, emociniu gyvenimu, politine ir pilietine priklausomybe, ekonominiais interesais ar bet kokiais kitais su naudos gavėju turimais bendrais interesais, kyla pavojus, kad biudžetą vykdantis pareigūnas ar vidaus auditorius nebegalės nešališkai ir objektyviai atlikti savo pareigų.

2   SKYRIUS

Finansų pareigūnai

28 straipsnis

Leidimus duodančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigos yra atskirtos ir tarpusavyje nesuderinamos.

29 straipsnis

Leidimus duodantis pareigūnas yra atsakingas už įplaukų vykdymą, vadovaujantis gero finansų valdymo principais, ir už tai, kad būtų laikomasi teisėtumo bei taisyklingumo reikalavimų. Penkerius metus nuo sprendimo dėl biudžeto įvykdymo jis saugo įvykdytas operacijas įrodančius dokumentus.

Leidimus duodantis pareigūnas, vadovaudamasis Komisijos priimtais jos tarnyboms taikomais būtiniausiais standartais ir atsižvelgdamas į konkrečią riziką, susijusią su jo valdymo aplinka, nustato organizacinę struktūrą, vidaus valdymo ir kontrolės procedūras, tinkančias jo pareigoms atlikti, įskaitant prireikus ex-post patikrą.

Leidimus duodantis pareigūnas gali, atsižvelgdamas į užduočių pobūdį ir apimtis, įsteigti tarnybų viduje eksperto ir patarėjo, turėsiančių jam padėti valdant su jo veikla susijusias rizikas, pareigas.

Prieš duodant leidimą operacijai, kiti nei inicijavęs operaciją pareigūnai, patikrina veiklos ir finansinius aspektus. Operacijos pradėjimas ir veiklos ex ante bei ex post patikros yra atskiros funkcijos.

Leidimus duodantis pareigūnas ne vėliau kaip finansinių metų kovo 15 d. valdymo komitetui atsiskaito už savo pareigų atlikimą metine veiklos ataskaita, kaip numato Reglamento (EB) Nr. 58/2003 9 straipsnio 7 dalis.

30 straipsnis

Valdymo komitetas paskiria apskaitos pareigūną, kuriam taikomi Pareiginiai nuostatai ir kuris yra atsakingas už:

a)

tinkamą mokėjimų vykdymą, įplaukų surinkimą ir nustatytų gautinų sumų išieškojimą;

b)

agentūros sąskaitų parengimą pagal VI antraštinę dalį;

c)

sąskaitų tvarkymą pagal VI antraštinę dalį;

d)

apskaitos taisyklių ir metodų bei sąskaitų plano įgyvendinimą pagal Komisijos apskaitos pareigūno priimtas nuostatas;

e)

iždo valdymą.

Apskaitos pareigūnas iš leidimus duodančio pareigūno, kuris garantuoja suteikiamos informacijos patikimumą, gauna visą informaciją, kuri yra būtina sąskaitoms, teisingai atspindinčioms agentūros turtą ir biudžeto vykdymą, parengti.

Tik apskaitos pareigūnas yra įgaliotas valdyti pinigus ir kitą turtą. Jis atsako už jų saugojimą.

3   SKYRIUS

Finansų pareigūnų atsakomybė

31 straipsnis

Bet kuris darbuotojas, dalyvaujantis finansų valdyme ir sandorių kontrolėje, kuris mano, kad sprendimas, kurį jo viršininkas reikalauja taikyti arba priimti, yra klaidingas arba neatitinka gero finansų valdymo principų ar profesinių taisyklių, kurių iš jo reikalaujama laikytis, apie tai raštu praneša direktoriui, o jei šis per atitinkamą laikotarpį nesiima priemonių, 35 straipsnyje nurodytai komisijai bei vykdymo komitetui. Neteisėtos veiklos, klastotės ar korupcijos, kuri gali pakenkti Bendrijos interesams, atveju, jis praneša institucijoms ar organizacijoms, nurodytoms taikytiname teisės akte.

32 straipsnis

Neapribojant galimybės vėliau imtis drausminių priemonių, institucija, paskyrusi įgaliotus leidimus duodančius pareigūnus, gali bet kuriuo metu jų įgaliojimą laikinai ar visam laikui atšaukti, pagrindusi savo sprendimą ir išklausiusi minėtus pareigūnus. Direktorius bet kuriuo metu gali atšaukti savo sutikimą suteikti specialius įgaliojimus.

Neapribojant galimybės vėliau imtis drausminių priemonių, vykdymo komitetas, pagrindęs sprendimą ir išklausęs apskaitos pareigūną, gali bet kuriuo metu jo paskyrimą laikinai ar visam laikui sustabdyti. Vykdymo komitetas paskiria laikinąjį apskaitos pareigūną.

33 straipsnis

Šio skyriaus nuostatos nesudaro kliūčių leidimus duodančiam pareigūnui ir jo įgaliotiems asmenims taikyti baudžiamosios atsakomybės, kuri yra numatyta taikytinoje nacionalinėje teisėje ir galiojančiose nuostatose dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir dėl kovos su Bendrijų ir valstybių narių pareigūnų korupcija.

Kiekvienas leidimus duodantis pareigūnas ir apskaitos pareigūnas gali būti baudžiamas drausminėmis priemonėmis ir iš jo gali būti reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Pareiginiuose nuostatuose. Neteisėtų veiksmų, klastotės ar korupcijos atveju, kuris gali pakenkti Bendrijos interesams, klausimas perduodamas taikytinų teisės aktų paskirtoms institucijoms ir įstaigoms.

34 straipsnis

1.   Gali būti reikalaujama, kad leidimus duodantis pareigūnas sumokėtų kompensaciją, nustatytą Pareiginiuose nuostatuose. Pagal šiuos nuostatus iš jo galima pareikalauti atlyginti visą žalą, padarytą Bendrijoms dėl rimto prasižengimo atliekant savo pareigas ar su jomis susijusias pareigas, ypač jei pareigūnas nustato teisę į grąžintinas sumas, išleidžia įsakymą dėl sumų išieškojimo, išduoda vykdomąjį raštą sumoms išieškoti ar pasirašo mokėjimo pavedimą nesilaikydamas šio reglamento.

Tas pats taikoma, kai dėl rimto prasižengimo toks pareigūnas neparengia dokumento, nustatančio gautiną sumą, arba neišduoda vykdomojo rašto sumoms išieškoti arba nepateisinamai vėluoja tai padaryti, arba neišduoda mokėjimo pavedimo arba nepateisinamai vėluoja jį išduoti, ir dėl to trečiosios šalys gali pateikti institucijai civilinį ieškinį.

2.   Įgaliotas leidimus duodantis pareigūnas, kuris mano, kad sprendimas, kurį jis privalo priimti, yra neteisingas arba prieštarauja geram finansų valdymui, apie tai raštu praneša jį paskyrusiai institucijai. Jei po to paskyrusi institucija įgaliotam leidimus duodančiam pareigūnui pateikia pagrįstą nurodymą vykdyti aptariamąjį sprendimą, atsakomybė įgaliotam leidimus duodančiam pareigūnui, kuris turi jį vykdyti, negali būti taikoma.

35 straipsnis

1.   Pagal bendrojo finansinio reglamento 66 straipsnio 4 dalį Komisijos sudaryta speciali finansinių klaidų komisija, kurios užduotis – nustatyti, ar yra padaryta finansinė klaida ir jos padarinius, vykdo agentūros atžvilgiu tas pačias funkcijas, kaip ir Komisijos tarnybų atžvilgiu.

Remdamasis šios komisijos nuomone, direktorius nusprendžia, ar pradėti procesą dėl nubaudimo administracine priemone ar dėl kompensacijos sumokėjimo. Jei komisija nustato problemas pačioje sistemoje, ji nusiunčia pranešimą su rekomendacijomis leidimus duodančiam pareigūnui ir vidaus auditoriui. Jei nuomonė susijusi su direktoriumi, komisija nusiunčia pranešimą vykdymo komitetui ir Komisijos vidaus auditoriui.

2.   Gali būti reikalaujama, kad kiekvienas pareigūnas atlygintų žalą, visą ar tam tikrą jos dalį, padarytą Bendrijoms dėl rimto prasižengimo atliekant savo pareigas ar su jomis susijusias pareigas. Atlikusi nuostatuose nurodytus formalumus dėl drausminio prasižengimo, institucija įgaliota vykdyti paskyrimus priima motyvuotą sprendimą.

36 straipsnis

Apskaitos pareigūnui gali būti taikoma drausminė priemonė ir reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Pareiginiuose nuostatuose, dėl šių prasižengimų:

a)

apskaitos pareigūno saugomų pinigų, turto ir dokumentų praradimo ar sugadinimo arba sąlygų prarasti ar sugadinti sudarymo dėl nerūpestingumo;

b)

banko sąskaitų ar pašto sąskaitų pakeitimo nepranešus iš anksto leidimus duodančiam pareigūnui;

c)

sumų, kurios neatitinka išieškojimo ar mokėjimų pavedimų, išieškojimo arba sumokėjimo;

d)

įplaukų nesurinkimo laiku.

4   SKYRIUS

Įplaukų operacijos

37 straipsnis

Gautinas sumas pirmiausia įvertina už tai atsakingas leidimus duodantis pareigūnas, atsižvelgdamas į visas priemones ir aplinkybes, dėl kurių gali atsirasti ar pasikeisti agentūrai priklausanti suma.

38 straipsnis

Gautinų sumų nustatymas – tai veiksmas, kuriuo leidimus duodantis pareigūnas:

a)

patikrina ir nustato, kad skolininko skola yra;

b)

nustato ar patikrina skolos tikrumą ir jos sumą;

c)

patikrina sąlygas, kuriomis skola turi būti sumokėta.

Tikrai patvirtinta tiksli gautina suma nustatoma apskaitos pareigūnui siunčiamame vykdomajame rašte sumoms išieškoti, o po to skolininkui siunčiamoje debeto avizoje. Abu dokumentus parengia atsakingas leidimus duodantis pareigūnas.

Nepažeidžiant galiojančių reglamento, sutarčių ar susitarimų nuostatų, nuo bet kokios debeto avizoje nustatytu laiku negrąžintos gautinos sumos turi būti skaičiuojamos palūkanos pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002.

39 straipsnis

Leidimas išieškoti sumas – tai veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus duodantis pareigūnas, išduodamas vykdomąjį raštą sumoms išieškoti, nurodo apskaitos pareigūnui išieškoti gautiną sumą, kurią jis yra nustatęs.

Apskaitos pareigūnas veikia pagal vykdomuosius raštus gautinoms sumoms, tinkamai išduotus atsakingo leidimus duodančio pareigūno. Jis tai daro tinkamai, siekdamas užtikrinti, kad agentūra gautų savo įplaukas, ir rūpinasi jos teisių apsauga.

Neteisingai išmokėtos sumos turi būti grąžintos.

40 straipsnis

Kai atsakingas leidimus duodantis pareigūnas ketina atsisakyti teisės išieškoti nustatytą gautiną sumą, jis užtikrina, kad toks atsisakymas galimas ir atitinka gero finansų valdymo principą. Jis praneša vykdymo komitetui apie ketinimą atsisakyti išieškoti nustatytą gautiną sumą. Leidimus duodantis pareigūnas atsisako išieškoti nustatytą sumą sprendimu, kurį būtina pagrįsti. Leidimus duodantis pareigūnas gali įgalioti kitą asmenį priimti tokį sprendimą tik tada, kai sumos mažesnės nei 5 000 eurų. Sprendime dėl atsisakymo išieškoti sumas nurodomi veiksmai, kurių buvo imtasi sumoms išieškoti, ir teisiniai bei faktiniai elementai, kuriais grindžiamas sprendimas.

Atsakingas leidimus duodantis pareigūnas anuliuoja nustatytą gautiną sumą, kai išaiškinta faktinė ar teisinė klaida parodo, jog ši suma buvo nustatyta neteisingai. Leidimus duodantis pareigūnas gali pavesti priimti tokį sprendimą tik tada, kai sumos mažesnės nei 5 000 eurų. Atšaukimas išreiškiamas atsakingo leidimus duodančio pareigūno sprendimu ir atitinkamai pagrindžiamas.

Atsakingas leidimus duodantis pareigūnas pataiso nustatytą gautiną sumą sumažindamas ją arba padidindamas, kai dėl faktinės klaidos gautiną sumą reikia pataisyti, tačiau neatsisako agentūros labui nustatytos išieškojimo teisės. Pataisymas atliekamas atsakingo leidimus duodančio pareigūno sprendimu ir atitinkamai pagrindžiamas.

41 straipsnis

Apskaitos pareigūnas, veiksmingai išieškojęs sumą, įregistruoja tai sąskaitose ir informuoja atsakingą leidimus duodantį pareigūną. Į apskaitos pareigūno kasą pinigų pervedimą atlikus grynais, išduodamas kvitas.

Jei debeto avizoje numatytu laiku suma neišieškoma, apskaitos pareigūnas praneša apie tai atsakingam leidimus duodančiam pareigūnui ir nedelsdamas pradeda sumos grąžinimo procedūrą, imdamasis visų teisinių būdų, įskaitant, jei reikia, ir įskaitymą, o jei pastarojo negalima atlikti, ir priverstinį išieškojimą.

Apskaitos pareigūnas išieško sumas į neginčijamą, tikslia suma išreikštą ir mokėtiną skolininko reikalavimą agentūrai įskaitydamas agentūros reikalavimo skolininkui sumą.

42 straipsnis

Papildomus mokėjimo terminus apskaitos pareigūnas, pasitaręs su atsakingu leidimus duodančiu pareigūnu, gali nustatyti tik skolininkui pateikus tinkamai pagrįstą raštišką prašymą ir tik tuomet, jei skolininkas įsipareigoja mokėti palūkanas už visą suteiktą termino laikotarpį, pradedant skaičiuoti nuo pradinės termino datos, ir tuomet, kai, siekiant apsaugoti agentūros teises, pateikiama finansinė garantija visai pagrindinei sumai bei palūkanoms.

5   SKYRIUS

Išlaidų operacijos

43 straipsnis

Kiekvienas išlaidų punktas turi turėti nustatytą paskirtį, būti patvirtintas, jam turi būti išduotas leidimas ir jis turi būti išmokėtas.

44 straipsnis

Kiekvienai priemonei, dėl kurios gali atsirasti iš biudžeto mokamų išlaidų, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas, prieš prisiimdamas teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims, privalo pirma padaryti biudžetinį įsipareigojimą.

Individualūs teisiniai įsipareigojimai, susiję su individualiais arba preliminariais biudžetiniais įsipareigojimais, turi būti sudaryti iki N metų gruodžio 31 d. Atsakingas leidimus duodantis pareigūnas panaikina visus nepanaudotus biudžetinius įsipareigojimus, kuriems nėra juridinio įsipareigojimo.

45 straipsnis

Priimdamas biudžetinį įsipareigojimą, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas užtikrina, kad išlaidos yra priskirtos teisingam biudžeto punktui, asignavimai egzistuoja ir išlaidos atitinka galiojančias nuostatas, taip pat laikomasi gero finansų valdymo principo.

46 straipsnis

Išlaidų patvirtinimas yra veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus duodantis pareigūnas patikrina kreditoriaus teisės buvimą, tikrina sąlygas, kuriomis turi būti atliktas mokėjimas ir nustato arba patikrina reikalavimo tikrumą bei sumą. Bet koks išlaidų patvirtinimas turi būti paremtas pirminiais dokumentais, liudijančiais kreditoriaus teises.

Sprendimą, patvirtinantį išlaidas, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas išreiškia užrašydamas „išmokėti leidžiama“. Nekompiuterizuotoje sistemoje įrašas „išmokėti leidžiama“ atliekamas spaudu, kuriame yra atsakingo leidimus duodančio pareigūno parašas. Kompiuterizuotoje sistemoje įrašas „išmokėti leidžiama“ – tai patvirtinimo forma, naudojant atsakingo leidimus duodančio pareigūno slaptažodį.

47 straipsnis

Leidimo išlaidoms davimas – tai veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus duodantis pareigūnas, išdavęs mokėjimo pavedimą, nurodo apskaitos pareigūnui išmokėti išlaidų sumą, kuri yra patikrinta ir patvirtinta. Mokėjimo pavedime užrašoma data, jį pasirašo atsakingas leidimus duodantis pareigūnas ir, reikalui esant, prie jo pridedamas dokumentas, liudijantis, kad turtas yra įrašytas į 64 straipsnyje nurodytą inventorių.

Apskaitos pareigūnas išlaidų mokėjimus atlieka neviršydamas turimų lėšų.

48 straipsnis

Išlaidų patvirtinimas, leidimo išlaidoms išdavimas ir išmokėjimas turi būti atliktas per tokį laiką ir laikantis tokių nuostatų, kurios yra nustatytos bendrajame finansiniame reglamente ir jo vykdymo taisyklėse.

6   SKYRIUS

Vidaus auditorius

49 straipsnis

Vidaus auditoriaus pareigas vykdomosiose agentūrose atlieka Komisijos vidaus auditorius.

Komisijos vidaus auditorius vykdomosiose agentūrose atlieka tas pačias pareigas kaip ir Komisijos tarnybose pagal bendrojo finansinio reglamento 85 ir 86 straipsnius. Vidaus auditorius praneša Valdymo komitetui ir direktoriui savo tyrimų rezultatus ir rekomendacijas. Valdymo komitetas ir direktorius užtikrina, kad būtų imtasi priemonių, atitinkančių po audito pateiktas rekomendacijas, ir praneša apie tai Komisijai. Vidaus auditorius agentūrai taip pat pateikia, kartu pranešdamas ir Komisijai, metinę vidaus audito ataskaitą, nurodydamas, kiek ir kokio tipo vidaus auditų atlikta, kokios rekomendacijos pateiktos ir kokių veiksmų imtasi dėl tų rekomendacijų.

Vidaus auditoriaus atsakomybė atliekant savo pareigas apibrėžta pagal bendrojo finansinio reglamento 87 straipsnį.

Kiekvienais metais agentūra sprendžiančiai institucijai ir Komisijai siunčia direktoriaus parašytą pranešimą, apibendrinantį vidaus auditoriaus atliktų vidaus auditų skaičių ir tipus, pateiktas rekomendacijas ir veiksmus, kurių imtasi dėl tų rekomendacijų.

V   ANTRAŠTINĖ DALIS

VIEŠIEJI PIRKIMAI

50 straipsnis

1.   Agentūrai atliekant viešuosius pirkimus taikomos bendrojo finansinio reglamento ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 nuostatos.

2.   Vykdančiosios agentūros gali išreikšti pageidavimą dalyvauti, kaip susitariančios institucijos, Komisijos ar tarpinstituciniuose viešuosiuose pirkimuose.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, tais atvejais, kai Komisija ar tarpinstitucinės įstaigos gali tiekti turtą, vykdyti darbus ar teikti paslaugas, vykdančiosios agentūros pirmiausia kreipiasi į jas, prieš pradėdamos viešųjų pirkimų procedūrą.

VI   ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄSKAITŲ PATEIKIMAS IR APSKAITA

1   SKYRIUS

Sąskaitų pateikimas

51 straipsnis

Agentūros sąskaitas sudaro finansinė atskaitomybė ir ataskaitos apie biudžeto vykdymą. Sąskaitos pateikiamos kartu su ataskaita apie tų metų biudžeto ir finansų valdymą.

52 straipsnis

Sąskaitos turi atitikti taisykles, jos turi būti tikslios ir išsamios, teisingai ir sąžiningai atspindėti:

a)

finansinėje atskaitomybėje – turtą ir įsipareigojimus, išlaidas ir pajamas, teisę į gautinas sumas ir įsipareigojimus, kurie nėra parodyti kaip turtas ar įsipareigojimai, ir grynųjų pinigų srautus;

b)

ataskaitose apie biudžeto vykdymą – įplaukų ir išlaidų operacijas.

53 straipsnis

Finansinė atskaitomybė parengiama pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, pateiktus Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002: tęstinumo, atsargumo, apskaitos metodų nuoseklumo, informacijos suderinamumo, reikšmingumo, įskaitos netaikymo, remiantis tuo, kas tikra, o ne tuo, kas atrodo, apskaitos kaupiamuoju pagrindu.

54 straipsnis

Remiantis apskaita kaupiamuoju pagrindu, finansinėje atskaitomybėje parodoma finansinių metų išlaidos ir pajamos, neatsižvelgiant į jų mokėjimo ir surinkimo datą.

Turto ir įsipareigojimų vertė nustatoma pagal vertinimo taisykles, nurodytas 59 straipsnyje.

55 straipsnis

Finansinė atskaitomybė pateikiama eurais, ją sudaro:

a)

balansas ir ekonominių rezultatų ataskaita, kuriuose parodytas turtas ir įsipareigojimai, finansinė padėtis ir ekonominiai rezultatai ankstesniųjų metų gruodžio 31 d.; jie pateikiami tokios struktūros, kuri numatyta Tarybos direktyvoje dėl tam tikro tipo įmonių metinės atskaitomybės, bet atsižvelgiant į agentūros veiklos specifinį pobūdį;

b)

grynųjų pinigų srautų lentelė, kurioje parodytos gautos ir išmokėtos sumos per metus ir galutinė iždo padėtis;

c)

kapitalo pokyčių ataskaita, išsamiai atspindinti kiekvieno kapitalo sąskaitos punkto padidėjimą ir sumažėjimą per metus.

Finansinės atskaitomybės priede papildoma ir komentuojama pateikta informacija ir pateikiama visa informacija, kurios reikalaujama pagal tarptautiniu mastu pripažintą apskaitos praktiką, kai tokia informacija yra svarbi agentūros veiklai.

56 straipsnis

Biudžeto vykdymo ataskaitos pateikiamos eurais. Jas sudaro:

a)

biudžeto rezultatų sąskaita, kurioje nurodytos visos biudžeto įplaukų ir išlaidų operacijos per metus; ji pateikiama tokia pačia struktūra kaip ir biudžeto;

b)

biudžeto rezultatų sąskaitos priedas, kuris papildo ir komentuoja informaciją, pateiktą toje sąskaitoje.

57 straipsnis

Agentūros sąskaitos konsoliduojamos su Komisijos sąskaitomis laikantis Reglamento (EB) Nr. 58/2003 14 straipsnyje numatytos tvarkos ir:

a)

Valdymo komitetas ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 1 d. pateikia finansinių ataskaitų projektus kartu su ataskaita apie tų metų biudžeto ir finansų valdymą Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams;

b)

Valdymo komitetas, vadovaudamasis direktoriaus parengtu projektu, patvirtina galutines agentūros finansines ataskaitas ir ne vėliau kaip kitų metų liepos 1 d. jas nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui, Audito Rūmams, Europos Parlamentui ir Tarybai;

c)

galutinės agentūros sąskaitos, konsoliduotos su Komisijos sąskaitomis, iki kitų finansinių metų spalio 31 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

d)

direktorius ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. pateikia Audito Rūmams atsakymą į jų pateiktas pastabas dėl ataskaitos, numatytos Reglamento (EB) Nr. 58/2003 14 straipsnio 3 dalyje.

2   SKYRIUS

Apskaita

58 straipsnis

1.   Agentūros apskaitos sistema – tai sistema, kuri padeda organizuoti biudžeto ir finansinę informaciją taip, kad skaičiais išreikštus duomenis būtų galima įrašyti, susisteminti ir užregistruoti.

Sąskaitos susideda iš bendrųjų sąskaitų ir biudžetinių sąskaitų. Šios sąskaitos tvarkomos eurais pagal kalendorinius metus.

Skaičiai bendrosiose sąskaitose ir biudžetinėse sąskaitose patvirtinami pasibaigus biudžetiniams metams, kad būtų galima parengti 1 skyriuje nurodytas finansines ataskaitas.

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies leidimus duodantis pareigūnas gali sudaryti ir tvarkyti analitines sąskaitas.

59 straipsnis

Komisijos apskaitos pareigūnas patvirtina apskaitos taisykles ir metodus ir suderintą sąskaitų planą, kuris turi būti taikomas agentūroje pagal analogiją su bendrojo finansinio reglamento 133 straipsniu.

60 straipsnis

Bendrosiose sąskaitose chronologine tvarka dvejybiniu principu registruojami visi įvykiai ir operacijos, kurios turi įtakos agentūros ekonominei ir finansinei padėčiai, turtui ir įsipareigojimams.

61 straipsnis

Sąskaitų ir likučių pokyčiai įrašomi į apskaitos žurnalus.

Visi apskaitos įrašai, įskaitant sąskaitų koregavimą, turi būti paremti pirminiais dokumentais, su kuriais jie yra susiję. Apskaitos sistemoje turi būti galima atsekti visus apskaitos įrašus.

62 straipsnis

Laikotarpiui nuo biudžetinių metų pabaigos iki galutinių finansinių ataskaitų pateikimo dienos agentūros apskaitos pareigūnas atlieka koregavimus, nesusijusius su tų metų išmokų ir įplaukų gavimu, kurie yra būtini, kad jose pateikta informacija būtų teisinga ir tikra bei atitiktų taisykles.

63 straipsnis

Biudžetinėse sąskaitose pateikiama detali biudžeto vykdymo informacija. Biudžetinėse sąskaitose registruojamos visos biudžeto įplaukų ir išlaidų operacijos, numatytos IV antraštinėje dalyje.

64 straipsnis

Agentūros apskaitos pareigūnas sudaro inventorinius sąrašus, kuriuose nurodomas viso agentūros materialaus, nematerialaus ir finansinio turto kiekis ir vertė pagal Komisijos apskaitos pareigūno parengtą modelį. Agentūros apskaitos pareigūnas tikrina, kad inventorinio sąrašo įrašai atitiktų tikrą padėtį.

Kilnojamojo turto pardavimas turi būti tinkamai reklamuojamas.

VII   ANTRAŠTINĖ DALIS

IŠORINIS AUDITAS IR BIUDŽETO ĮVYKDYMAS

65 straipsnis

Audito Rūmai tikrina agentūros finansines ataskaitas pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 248 straipsnį.

Audito rūmų atliekamą kontrolę apibrėžia bendrojo finansinio reglamento straipsniai nuo 139 iki 144.

Vykdymo komitetas nusiunčia Audito Rūmams galutinai priimtą biudžetą. Jis kuo greičiau praneša Audito Rūmams apie visus sprendimus ir taisykles, priimtas pagal 15, 18, 26 ir 31 straipsnius.

66 straipsnis

Europos Parlamentas Tarybos rekomendacija, priimta kvalifikuota balsų dauguma, ne vėliau kaip iki N+2 metų balandžio 29 d. priima sprendimą skirtą direktoriui dėl N metų agentūros einamosios veiklos biudžeto įvykdymo.

Sprendimas dėl biudžeto įvykdymo priimamas dėl visų agentūros įplaukų ir išlaidų sąskaitų, galutinio likučio ir agentūros turto bei įsipareigojimų balanse. Šis įvykdymas suderinamas su bendrojo Europos Sąjungos biudžeto įvykdymu.

Prieš priimdamas sprendimą dėl biudžeto įvykdymo, Europos Parlamentas, Tarybai jau tą padarius, išanalizuoja agentūros sąskaitas, finansinę atskaitomybę ir biudžeto vykdymo ataskaitas Jis taip pat išanalizuoja Reglamento (EB) Nr. 58/2003 14 straipsnio 1 dalyje minimą Audito Rūmų ataskaitą kartu su direktoriaus atsakymais.

Direktorius Europos Parlamento prašymu, kaip numato bendrojo finansinio reglamento 146 straipsnio 3 dalis, jam pateikia bet kurią informaciją, kurios reikia sklandžiai sprendimo dėl atitinkamų metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūrai.

67 straipsnis

Direktorius ir Komisija imasi deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo, ir dėl pastabų, pateiktų kartu su Tarybos rekomendacija priimti sprendimą dėl biudžeto įvykdymo.

Europos Parlamento arba Tarybos prašymu direktorius praneša apie priemones, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į šias pastabas ir komentarus. Jis nusiunčia kopiją Audito Rūmams, prieš tai nusiuntęs Komisijai.

VIII   ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

68 straipsnis

Terminai, nurodyti 57 straipsnyje, pirmą kartą taikomi 2005 biudžetiniams metams.

Ankstesniems metams taikomi šie terminai:

a)

rugsėjo 15 d. 57 straipsnio b punktui;

b)

lapkričio 30 d. 57 straipsnio c punktui;

c)

spalio 31 d. 57 straipsnio d punktui.

VI antraštinės dalies nuostatos taikomos laipsniškai, atsižvelgiant į technines galimybes, taip, kad jos taptų visiškai veiksmingos 2005 biudžetiniais metais.

69 straipsnis

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija įgaliojami gauti būtiną informaciją ir paaiškinimus savo kompetencijos ribose apie biudžeto reikalus.

70 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. rugsėjo 21 d.

Komisijos vardu

Michaele SCHREYER

Komisijos narė


(1)  OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

(2)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(3)  OL L 357, 2002 12 31, p. 1.


II Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Valstybių narių vyriausybių atstovų konferencija

22.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/17


EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVŲ SPRENDIMAS

2004 m. liepos 14 d.

dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo teisėjų paskyrimo

(2004/646/EB, Euratomas)

EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 224 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 140 straipsnį,

kadangi:

(1)

Pirmosios instancijos teismo teisėjų p. DEHOUSSE, p. VESTERDORF, p. JÜRIMÄE, p. VILARAS, p. PAPASAVVAS, p. JAEGER, p. CZÚCZ, p. MEIJ, p. AZIZI, p. WISZNIEWSKA-BIAŁECKA, p. MARTINS de NAZARÉ RIBEIRO, p. ŠVÁBY ir p. TIILI kadencija baigsis 2004 m. rugpjūčio 31 d.

(2)

Reikia iš dalies atnaujinti Pirmosios instancijos teismo teisėjų sudėtį 2004 m. rugsėjo 1 d.–2010 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiui,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

2004 m. rugsėjo 1 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiui Pirmosios instancijos teismo teisėjais skiriami:

 

p. Franklin DEHOUSSE

 

p. Bo VESTERDORF

 

p. Küllike JÜRIMÄE

 

p. Mihalis VILARAS

 

p. Savvas S. PAPASAVVAS

 

p. Marc JAEGER

 

p. Ottó CZÚCZ

 

p. Arjen Willem Hendrik MEIJ

 

p. Josef AZIZI

 

p. Irena WISZNIEWSKA-BIAŁECKA

 

p. Maria Eugénia MARTINS de NAZARÉ RIBEIRO

 

p. Daniel ŠVÁBY

 

p. Virpi TIILI

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2004 m. liepos 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

T. DE BRUIJN


Taryba

22.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/18


SPRENDIMAS Nr. 2/2004 AKR IR EB MINISTRŲ TARYBA

2004 m. birželio 30 d.

dėl eksporto pajamų trumpalaikių svyravimų finansavimo nuostatų ir sąlygų pakeitimo (AKR ir EB partnerystės susitarimo, pasirašyto Kotonu, II priedas)

(2004/647/EB)

AKR ir EB MINISTRŲ TARYBA,

atsižvelgdama į AKR ir EB partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu, ypač į jo 100 straipsnį,

kadangi:

(1)

AKR ir EB partnerystės susitarime, pasirašytame 2000 m. birželio 23 d. Kotonu, pabrėžiama papildomos paramos sistemos, skirtos sušvelninti nestabilių eksporto pajamų neigiamus padarinius, svarba.

(2)

Pagal AKR ir EB partnerystės susitarimo 68 straipsnio 3 dalį, mažiausiai išsivysčiusioms, neturinčios prieigos prie jūros ir salų AKR valstybėms suteikiamas palankesnis statusas.

(3)

Pagal Susitarimo II priedo 11 straipsnį minėto priedo 3 skyriaus nuostatos dėl eksporto pajamų trumpalaikių svyravimų finansavimo turi būti peržiūrimos ne vėliau kaip po dvejų jų galiojimo metų ir vėliau - kurios nors Šalies prašymu.

(4)

Siekiant patobulinti eksporto pajamų trumpalaikių svyravimų finansavimo sistemos veikimą ir užtikrinti, kad ji labiau atitiktų savo tikslus,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

AKR ir EB partnerystės susitarimo II priedo 9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   1. Teisė gauti papildomus išteklius įgyjama:

a)

prekių eksporto pajamoms sumažėjus 10 % (2 % mažiausiai išsivysčiusiose, neturinčiose prieigos prie jūros ir salų valstybėse) palyginti su pajamų, gautų per pirmuosius trejus metus iš pirmųjų ketverių metų prieš paraiškos pateikimo metus, aritmetiniu vidurkiu;

arba

visų žemės ūkio produktų ar naudingųjų iškasenų eksporto pajamoms sumažėjus 10 % (2 % mažiausiai išsivysčiusiose, neturinčiose prieigos prie jūros ir salų valstybėse) palyginti su pajamų, gautų per pirmuosius trejus metus iš pirmųjų ketverių metų prieš paraiškos pateikimo metus, aritmetiniu vidurkiu šalyse, kuriose žemės ūkio produktų arba naudingųjų iškasenų eksporto pajamos sudaro daugiau kaip 40 % bendrų prekių eksporto pajamų, ir

b)

2 % išaugus planuotam atitinkamiems metams ar numatomam ateinantiems metams valstybės deficitui.“

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje, 2004 m. birželio 30 d.

Įgaliojimus turintis AKR ir EB ambasadorių komiteto

pirmininkas AKR ir EB Ministrų Tarybos vardu.

J. OBIA


22.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/19


TARYBOS SPRENDIMAS

2004 m. rugsėjo 13 d.

dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Europos partnerystėje su Kroatija

(2004/648/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 533/2004 dėl Europos partnerysčių nustatymo, atsižvelgiant į stabilizavimo ir asociacijos procesą (1), ypač į jo 2 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2003 m. birželio 19 d. ir 20 d. Salonikuose Europos Vadovų Taryba patvirtino „Salonikų darbotvarkę Vakarų Balkanams: Europos integracijos linkme“, kurioje Europos partnerysčių parengimas minimas kaip viena iš priemonių suintensyvinti stabilizavimo ir asociacijos procesą.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 533/2004 nustatyta, kad Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma ir remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi priimti sprendimą dėl principų, prioritetų ir sąlygų, kurie turi būti įvardyti Europos partnerystėse, taip pat dėl vėlesnių patikslinimų. Jame taip pat nurodoma, kad Europos partnerysčių įgyvendinimą toliau užtikrins mechanizmai, nustatyti pagal stabilizavimo ir asociacijos procesą, ypač metinės ataskaitos.

(3)

Komisijos Nuomonėje dėl Kroatijos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje pateikiama Kroatijos pasirengimo tolesnei integracijai į Europos Sąjungą analizė ir įvardijamos tolesnio darbo prioritetinės sritys.

(4)

Kad pasirengtų tolesnei integracijai į Europos Sąjungą, Kroatija turėtų parengti planą, kuriame būtų numatomi terminai ir kiti klausimai, sprendžiant Europos partnerystėse apibrėžtus prioritetinius klausimus,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 533/2004 1 straipsniu, Europos partnerystėje su Kroatija įvardyti principai, prioritetai ir sąlygos yra išdėstyti sprendimo priede, kuris yra šio sprendimo sudedamoji dalis.

2 straipsnis

Europos partnerystės įgyvendinimas nagrinėjamas naudojantis mechanizmais, nustatytais pagal stabilizavimo ir asociacijos procesą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2004 m. rugsėjo 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. R. BOT


(1)  OL L 86, 2004 3 24, p. 1.


PRIEDAS

1.   ĮŽANGA

Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanams nustato stabilizavimo ir asociacijos procesą intensyvinančius būdus ir priemones, inter alia, sukuriant Europos partnerystes.

Remiantis Komisijos Nuomone dėl Kroatijos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje, Europos partnerystės su Kroatija tikslas – nustatyti veiklos prioritetus tam, kad nuoseklia sistema būtų remiamos pastangos labiau priartėti prie Europos Sąjungos. Prioritetai yra pritaikyti konkretiems Kroatijos poreikiams ir pasirengimo lygiui ir prireikus bus atnaujinami. Europos partnerystėje taip pat numatytos finansinės pagalbos Kroatijai gairės.

Tikimasi, kad Kroatija priims planą, apimantį priemonių, kuriomis ji ketina įgyvendinti Europos partnerystės prioritetus, įgyvendinimo terminus ir aprašymą. Plane taip pat turėtų būti nurodyti būdai, kaip bus įgyvendinta Salonikų darbotvarkė, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija prioritetai ir priemonės, įgyvendinant integruotą sienų apsaugos sistemą, kaip apibrėžta pagal ES-Vakarų Balkanų Forumą 2003 m. lapkričio 28 d. surengtame TVR ministrų susitikime Briuselyje.

2.   PRINCIPAI

Stabilizavimo ir asociacijos procesas ir toliau išlieka pagrindinė Europos strategija Vakarų Balkanų valstybėse iki pat jų būsimo įstojimo į ES.

Pagrindiniai Kroatijos atžvilgiu apibrėžti kriterijai yra susiję su jos sugebėjimu įvykdyti 1993 m. Kopenhagoje Europos Vadovų Tarybos apibrėžtus kriterijus ir įgyvendinti stabilizavimo ir asociacijos proceso numatytas sąlygas, ypač 1997 m. balandžio 29 d. ir 1999 m. birželio 21–1999 m. birželio 22. Tarybos išvadose, Zagrebo 2000 m. lapkričio 24 d. viršūnių susitikimo baigiamojoje deklaracijoje bei Salonikų darbotvarkės apibrėžtas sąlygas.

3.   PRIORITETAI

Remiantis analize, pateikta Komisijos Nuomonėje dėl Kroatijos paraiškos dėl narystės ES, Europos partnerystėje nurodomos pagrindinės prioritetinės sritys Kroatijai rengiantis tolesnei jos integracijai į Europos Sąjungą. Šioje Europos partnerystėje išvardyti prioritetai buvo atrinkti pagal tai, ką Kroatija realiai galėtų įvykdyti arba didžia dalimi užbaigti per kelis ateinančius metus. Atskiriami artimiausio laikotarpio prioritetai, kurie, tikimasi, bus įvykdyti per vienerius dvejus metus, ir vidutinės trukmės prioritetai, kurie, tikimasi, bus įvykdyti per trejus ketverius metus.

Primenama, kad teisės aktų derinimo atžvilgiu nepakanka vien tik perkelti ES acquis į nacionalinę teisę; taip pat reikės pasiruošti visiškai ją įgyvendinti.

3.1.   ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PRIORITETAI

Politiniai kriterijai

Demokratija ir teisinė valstybė

Stiprinti teisminę sistemą

Sukurti ir įgyvendinti nuoseklią teismų reformos įgyvendinimo strategiją, konsultuojantis su suinteresuotomis institucijomis, priimti naujus reikalingus įstatymus ir sukurti karjeros valdymo sistemą, pagal kurią būtų apibrėžiama teisinga ir skaidri priėmimo, vertinimo ir mobilumo užimant pareigas sistema. Skatinti teisėjų profesijos profesionalumą, užtikrinant pakankamą valstybės finansavimą teisėjų ir kitų teismų pareigūnų mokymo institucijoms, kuris padėtų gerinti kokybišką teisėjų, prokurorų bei administracijos darbuotojų mokymą. Sukurti atitinkamas įvadinio ir profesinio mokymo programas. Spręsti bylų nagrinėjimo teismuose vilkinimo problemas. Imtis priemonių užtikrinant tinkamą teismų sprendimų įgyvendinimą.

Pagerinti kovą su korupcija

Imtis priemonių užtikrinant, kad teisinės kovos su korupcija priemonės būtų tinkamai įgyvendintos. Ypač stiprinti Kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu biuro (USKOK) administracinius gebėjimus. Toliau kurti nacionalinę korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija strategiją, užtikrinti reikalingą atitinkamų vyriausybės departamentų ir institucijų veiksmų koordinavimą. Įgyvendinti pareigūnų ir išrinktųjų atstovų elgesio/etikos kodeksus. Imtis konkrečių veiksmų didinant informuotumą apie korupciją, kaip apie rimtą kriminalinį nusikaltimą.

Pagerinti viešojo administravimo veikimą

Imtis pradinių priemonių užtikrinant, kad būtų taikomos skaidrios priėmimo į darbą ir skatinimo procedūros, tobulinti žmogiškųjų išteklių vadybą visose viešojo administravimo institucijose, kad galima būtų užtikrinti valstybės tarnybos atskaitomybę, atvirumą ir skaidrumą.

Žmogaus teisės ir mažumų apsauga

Stiprinti pagarbą mažumų teisėms

Užtikrinti Konstitucinio nacionalinių mažumų įstatymo įgyvendinimą. Ypač užtikrinti proporcinį mažumų atstovavimą vietinėse ir regioninėse savivaldos institucijose, valstybinės valdžios institucijose ir teismuose, bei viešojo administravimo įstaigose, kaip numatyta pagal minėtąjį įstatymą. Siekiant užtikrinti efektyvią išrinktųjų mažumų Tarybų veiklą, numatyti būtinas priemones, įskaitant pakankamą finansavimą. Įgyvendinti naują romų apsaugos ir integravimo strategiją.

Spartinti pabėgėlių sugrįžimą

Iki 2004 m. balandžio mėn. užbaigti prašymų dėl būsto rekonstrukcijos svarstymą; iki 2005 m. balandžio mėn. rekonstruoti visus namus, dėl kurių buvo priimtas teigiamas sprendimas; vykdyti atitinkamą informacinę programą, skirtą potencialiems pagalbos gavėjams, po to, kai paraiškų dėl būsto rekonstrukcijos pateikimo terminas bus pratęstas nuo 2004 m. balandžio mėn. iki 2004 m. rugsėjo 30 d.; iki 2004 m. birželio mėn. užbaigti būsto sugrąžinimo programą. Įgyvendinti teisės aktus, reglamentuojančius kompensacijas už prarastas turto/būsto valdymo teises tiek regionuose, kuriems valstybė skiria ypatingą dėmesį, tiek kituose regionuose. Užtikrinti pakankamą visų susijusių institucijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą centriniu ir regioniniu lygmeniu. Sukurti socialines ir ekonomines sąlygas gerinant klimatą sugrįžtantiems ir padedant sugrįžtantiesiems integruotis į bendruomenes. Skatinti bendradarbiavimą tarp regionų, siekiant pagreitinti pabėgėlių sugrįžimą.

Skatinti žodžio laisvę ir užtikrinti demokratinę masinių informacijos priemonių veiklą

Peržiūrėti masinių informacijos priemonių veiklą reglamentuojančius įstatymus, atsižvelgiant į 2004 m. vasario mėn. bendros Europos Tarybos, Komisijos ir ESBO ekspertų misijos pateiktas rekomendacijas. Ypač svarbu peržiūrėti Elektroninių priemonių įstatymą, siekiant sukurti skaidrią, numatomą ir veiksmingą reguliavimo sistemą (taip pat palaipsniui harmonizuoti su ES acquis, įgyvendinant jau ratifikuotą Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų); užtikrinti Elektroninių informacinių priemonių tarybos politinį ir finansinį savarankiškumą; užtikrinti, kad Kroatijos radijas ir televizija ir jos Programų taryba dirbtų nepriklausomai ir stabiliai, kol bus peržiūrimas Kroatijos Radijo ir televizijos įstatymas; užtikrinti, kad, peržiūrint Masinės informacijos priemonių įstatymą ir šmeižtą reglamentuojančius teisės aktus, būtų atsižvelgiama į Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje apibrėžtus standartus.

Gerinti bendradarbiavimą su Ombudsmenu, visu mastu atsižvelgiant į jo rekomendacijose ir metinėje ataskaitoje pateiktas išvadas.

Regioninis bendradarbiavimas

Užtikrinti nuoseklų bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ)

Skatinti regioninį bendradarbiavimą

Dirbti ieškant galutinio sprendimo, nagrinėjant dvišalių interesų klausimus, ypač dėl sienų su Slovėnija, Serbija ir Juodkalnija, Bosnija bei Hercegovina, nesiimant vienašalių iniciatyvų. Išspręsti visus klausimus, iškilusius paskelbus vienašališką deklaraciją dėl saugomos „Ekologinės ir žvejybinės“ zonos Adrijos jūroje. Užtikrinti regioninių laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimą. Sudaryti ir įgyvendinti susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu, sienų apsaugos ir readmisijos. Pradėti įgyvendinti Susitarimo memorandumą dėl Pietryčių Europos pagrindinio transporto tinklo plėtros, ir ypač imtis priemonių sukurti bendradarbiavimo mechanizmą, t. y. Priežiūros komitetą ir Pietryčių Europos transporto observatoriją (SEETO). Siekti pažangos įgyvendinant įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2002m. ir 2003 m. Memorandumus dėl Atėnų proceso Pietryčių Europos regioninėje energetikos rinkoje.

Užtikrinti tinkamą stabilizacijos ir asociacijos susitarimo regioninio bendradarbiavimo srityje įgyvendinimą

Sudaryti susitarimus su buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija dėl dvišalės regioninio bendradarbiavimo konvencijos.

Ekonominiai kriterijai

Išlaikyti nuoseklią stabilumą užtikrinančią makroekonominę politiką, taip pat kuriant rinkos pinigų instrumentus, kuriais būtų siekiama didinti pinigų politikos efektyvumą.

Skatinti įmonių restruktūrizavimą ir privatizavimą

Panaikinti neaiškumus, nedelsiant priimant atitinkamus teisės aktus. Skatinti ir greitinti įmonių restruktūrizavimą ir valstybinių įmonių privatizavimą. Sukurti ir įgyvendinti stambių valstybinių įmonių restruktūrizavimo ir privatizavimo arba likvidavimo strategiją, ypač pramonės, žemės ūkio, transporto, turizmo ir komunalinių paslaugų sektoriuose. Pagal ES reikalavimus sukurti ir įgyvendinti restruktūrizavimo strategiją plieno sektoriuje.

Sumažinti patekimo į rinką ir išėjimo iš rinkos barjerus

Supaprastinti įmonių patekimo į rinką ir išėjimo iš rinkos taisykles. Ypač svarbu sukurti greitesnes registravimo procedūras ir tobulinti bankroto teisės aktų įgyvendinimą.

Greičiau įgyvendinti žemės reformą, ypač žemės ūkio paskirties žemės registracijos ir privatizacijos procesus, sukuriant modernų ir efektyviai veikiantį žemės kadastrą ir registrą, kurie padėtų pašalinti esamas žemės ir būsto rinkos plėtros kliūtis.

Priimti vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinės politikos sistemą, kuri atspindėtų vykdomus fiskalinės politikos pakeitimus ir konsolidavimą.

Tęsti struktūrines reformas valstybės finansų srityje, ypač išlaidų valdymo srityje. Sukurti skaidrius ir veiksmingus skolos valdymui reikalingus gebėjimus.

Gebėjimai prisiimti narystės įsipareigojimus

Vidaus rinka ir prekyba

Laisvas prekių judėjimas

Restruktūrizuoti esamą institucijų sistemą, kad būtų galima atskirti reguliavimo, akreditavimo, standartizavimo ir gaminių sertifikavimo funkcijas. Toliau tęsti senojo požiūrio ir naujojo požiūrio direktyvų perkėlimo procesą.

Panaikinti likusias priemones, kurių poveikis yra tolygus kiekybiniams importo iš ES apribojimams.

Sukurti būtinas administracines struktūras, kurios leistų nuosekliai pagerinti maisto produktų saugą visame maisto produktų gamybos cikle.

Užtikrinti, kad būtų įgyvendinama viešųjų pirkimų sistema visu mastu, ir priimti būtinus įgyvendinančius teisės aktus.

Laisvė teikti paslaugas

Stiprinti reguliavimo ir administracinę finansinių paslaugų priežiūros sistemą, ypač draudimo, investicinių paslaugų ir vertybinių popierių rinkose.

Įsteigti nepriklausomą priežiūros instituciją, atsakingą už asmens duomenų apsaugą.

Laisvas kapitalo judėjimas

Tobulinti pinigų plovimo prevencijos įstatymus ir baigti kurti veiksmingą pinigų plovimo prevencijos sistemą.

Bendrovių teisė

Toliau tęsti įstatymų derinimą, kad galima būtų užtikrinti intelektinių, pramoninių ir komercinių nuosavybės teisių apsaugą, kuri būtų panaši į veikiančią ES, bei stiprinti administracinius gebėjimus, kurie užtikrintų veiksmingą tokių teisių įgyvendinimą.

Konkurencija

Toliau tęsti derinimą su ES acquis, įgyvendinti konkurencijos ir valstybės pagalbos įstatymus, priimti atitinkamus įgyvendinančius teisės aktus. Stiprinti Rinkos konkurencijos apsaugos tarnybos administracinius gebėjimus ir savarankiškumą, tiek konkurencijos, tiek valstybės pagalbos srityje. Didinti skaidrumą valstybės pagalbos srityje, inter alia, teikiant ES metines ataskaitas, bei sukurti išsamų valstybės pagalbos schemų registrą.

Mokesčiai

Pradėti esamų mokesčių įstatymų ir atitinkamų administracinių procedūrų peržiūrą, siekiant veiksmingai įgyvendinti esamus mokesčių įstatymus.

Stiprinti mokesčių ir muitinės institucijų administracinius gebėjimus, ypač mokesčių surinkimo ir kontrolės funkcijoms įgyvendinti; sukurti veikiančią ir pakankamai darbuotojų turinčią akcizo mokesčio tarnybą; supaprastinti sankcijų taikymo procedūras už apgaules mokesčių srityje.

Pradėti kurti būtinas IT sistemas, kad galima būtų užtikrinti duomenų mainus su ES ir valstybėmis narėmis elektroniniu būdu.

Muitų sąjunga

Stiprinti muitinių tarnybų administracinius ir veiklos gebėjimus, ypač kontroliuojant preferencinių kilmės taisyklių įgyvendinimą, toliau tęsti derinimą su ES Muitų kodeksu.

Toliau plėtoti administracinį bendradarbiavimą muitų sektoriuje pagal Laikinąjį susitarimą.

Užsienio ryšiai

Tinkamai įgyvendinti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo/Laikinojo susitarimo priėmimo protokolą, atsižvelgiant į ES plėtrą.

Sektorių politika

Žemės ūkis

Pradėti kurti tinkamą žemės sklypų identifikavimo ir gyvulių identifikavimo sistemą pagal ES acquis reikalavimus. Stiprinti žemės ūkio sektoriaus statistikos duomenų rinkimą ir apdorojimą pagal ES standartus ir metodologijas.

Sukurti strategiją, pagal kurią būtų steigiamos veiksmingai veikiančios žemės ūkio sektoriaus lėšų mokėjimo ir kontrolės agentūros, veikiančios pagal ES reikalavimus ir audito standartus.

Stiprinti administracines struktūras, reikalingas sukurti žemės ūkio plėtros strategijas ir politikos instrumentus, reikalingus žemės ūkio plėtros programai sukurti, įgyvendinti, valdyti, kontroliuoti ir vertinti.

Tęsti derinimą su ES acquis veterinarijos ir fitosanitarijos srityje, atnaujinti tikrinimo priemones, modernizuoti mėsos ir pieno perdirbimo įmones taip, kad jos atitiktų ES higienos ir visuomenės sveikatos standartus. Derinti gyvų gyvulių ir gyvulių produkcijos importo režimą, užtikrinant tarptautinių sanitarijos ir fitosanitarijos įsipareigojimų vykdymą ir ES acquis.

Žuvininkystė

Pradėti kurti atitinkamas administracines ir kontrolės struktūras žuvininkystės politikai įgyvendinti. Pagal Kroatijos vienašališką 2003 m. spalio mėn. sprendimą praplėsti savo jurisdikciją Adrijos jūroje, kartu su Komisija ir suinteresuotomis kaimyninėmis valstybėmis, ypač Slovėnija ir Italija, įvertinti žuvininkystės veiklos tam regione pasekmes, siekiant parengti atitinkamus sprendimus ir atsižvelgiant į Venecijos konferencijos dėl tvarios žuvininkystės Viduržemio jūroje išvadas, – kad galima būtų užtikrinti Bendrijos žuvininkystės veiklos tęstinumą.

Transportas

Tęsti teisės aktų derinimą ir stiprinti administracinius pajėgumus aviacijos sektoriuje.

Statistika

Stiprinti Kroatijos Statistikos departamento administracinius gebėjimus ir tobulinti koordinavimą su kitomis oficialią statistiką renkančiomis Kroatijos institucijomis. Pateikti Komisijai naują pasiūlymą dėl statistinių regionų, atsižvelgiant į ES reikalavimus.

Telekomunikacijos ir informacinės technologijos

Stiprinti nacionalinių reguliavimo institucijų gebėjimus ir jų savarankiškumą telekomunikacijų ir pašto paslaugų srityje.

Aplinka

Kurti horizontalaus poveikio teisės aktus, įskaitant poveikį aplinkai reglamentuojančius teisės aktus ir valstybės dalyvavimo aplinkos apsaugos srityje.

Stiprinti administracinius gebėjimus nacionaliniame ir regioniniame lygmenyje, užtikrinti tinkamą planavimą, taip pat finansų sritis reglamentuojančias strategijas.

Stiprinti nacionalinių ir regioninių inspekcijų administracinius gebėjimus ir įgalinti jas veiksmingai įgyvendinti teisės aktus aplinkos apsaugos srityje.

Sukurti ir įgyvendinti atliekų tvarkymo strateginius planus.

Finansų kontrolė

Sukurti Viešosios vidaus finansų kontrolės sistemos sukūrimo politiką. Kurti ir stiprinti viešosios vidaus kontrolės funkcijas, rengiant darbuotojus, vykdant jų mokymą, aprūpinant reikalinga įranga, taip pat ir funkciškai nepriklausimus vidaus audito padalinius.

Sukurti veiksmingas procedūras Bendrijos finansinius interesus veikiančius pažeidimams nustatyti, užtikrinti jų finansinę, administracinę ir teisminę kontrolę.

Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse

Sienų valdymas

Stiprinti sienų apsaugą, ypač jūros sienų stebėjimo mechanizmus; sukurti ir įgyvendinti integruotas sienų apsaugos strategijas; padidinti investicijas į techninę įrangą ir infrastruktūrą; stiprinti specializuotą pasienio pareigūnų mokymą.

Koordinuojant veiklą su susijusiomis agentūroms, įgyvendinti Vyriausybės priimtas priemones, pateiktas pagal ES-Vakarų Balkanų forumą surengtame TVR ministrų susitikime 2003 m. lapkričio 28 d.

Organizuotas nusikalstamumas, narkotikai, korupcija ir terorizmas

Įgyvendinti Vyriausybės priimtas priemones, pateiktas pagal ES-Vakarų Balkanų forumą surengtame TVR ministrų susitikime 2003 m. lapkričio 28 d.

Stiprinti teisėsaugos institucijų ir teismų bendradarbiavimą, ypač kovojant su ekonominiais nusikaltimais, organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu, pinigų plovimu ir korupcija; stiprinti kovą su narkotikų gabenimu ir prekyba narkotikais; stiprinti USKOK administracinius gebėjimus.

Toliau tęsti darbą, rengiantis sudaryti bendradarbiavimo susitarimą su Europolu.

Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir įgyvendinti tarptautines konvencijas dėl kovos su terorizmu; stiprinti bendradarbiavimą su nacionalinėmis ir tarptautinėms policijos ir žvalgybos institucijomis; stiprinti kovą su terorizmo aktų finansavimu ir jų rengimu.

Migracija ir prieglobstis

Įgyvendinti naujus prieglobsčio klausimus reglamentuojančius teisės aktus, įsteigti naują laikinojo prieglobsčio centrą.

3.2.   VIDUTINĖS TRUKMĖS PRIORITETAI

Politiniai kriterijai

Demokratija ir teisinė valstybė

Toliau stiprinti teisminę sistemą

Toliau įgyvendinti teismų reformą ir imtis priemonių sumažinti vilkinimą nagrinėjant bylas; racionalizuoti teismų organizacijas, – kurti modernias informacinių technologijų sistemas, rengti atitinkamo lygio administracinį personalą, užtikrinti veiksmingą teismo sprendimų įgyvendinimą; užtikrinti galimybes pasinaudoti teisine pagalba ir atitinkamą finansavimą iš biudžeto lėšų; stiprinti mokymą ES teisės klausimais.

Toliau stiprinti kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu

Toliau įgyvendinti priemones, skirtas kovoti su korupcija, įgyvendinti atitinkamus teisės aktus. Ypač steigti specializuotus padalinius kovai su korupcija atitinkamose tarnybose, užtikrinti tinkamą jų mokymą ir aprūpinti juos reikalingais ištekliais. Užtikrinti tarptautiniuose dokumentuose apibrėžtų standartų įdiegimą, įgyvendinant atitinkamas teisines ir administracines priemones. Sudaryti sąlygas įdarbinti ES valstybių narių siunčiamus pareigūnus ryšiams palaikyti atitinkamose valstybinėse institucijose, kovojančiose su organizuotu nusikalstamumu. Teikti pusmečio ataskaitas ES apie pasiekimus kovojant su organizuotu nusikalstamumu pagal Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, kitaip vadinamą Palermo konvencija.

Toliau stiprinti viešosios administracijos funkcionavimą

Tęsti institucijų, reikalingų ES acquis įgyvendinimui, kūrimą ir įgyvendinti reformas, reikalingas bendram viešojo administravimo tobulinimui. Užbaigti denacionalizavimo procesą.

Žmogaus teisės ir mažumų apsauga

Užtikrinti pagarbą mažumoms

Toliau gerinti sąlygas romams, intensyviau įgyvendinant atitinkamas strategijas, užtikrinant reikalingą finansinę paramą nacionaliniame ir vietiniame lygmenyje, įgyvendinti nediskriminacinio pobūdžio priemones, kuriomis būtų siekiama gerinti įdarbinimo galimybes, gerinti galimybes gauti išsilavinimą ir būsto sąlygas.

Užbaigti pabėgėlių sugrąžinimo procesą veiksmingai ir laiku įgyvendinant atitinkamus teisės aktus. Užtikrinti pabėgėlių ekonominę ir socialinę integraciją įgyvendinant regionines plėtros programas nukentėjusiuose regionuose.

Regioninis bendradarbiavimas

Toliau stiprinti regioninį bendradarbiavimą

Atsižvelgiant į Atėnų procesą Pietryčių Europos regioninės energetikos rinkoje, pasirengti integruotos regioninės energetikos rinkos sukūrimui.

Ekonominiai kriterijai

Toliau gerinti sąlygas privačių įmonių veiklai

Siekti pažangos įgyvendinant privatizavimo procesus, ir toliau gerinti privačių įmonių steigimo ir veiklos sąlygas. Siekti reikšmingos pažangos vykdant stambių įmonių restruktūrizavimą.

Užbaigti žemės reformą ypač daug dėmesio skiriant žemės ūkio paskirties žemės registravimui ir privatizavimui.

Tęsti darbo rinkos reformą

Tęsti veiklą gerinant darbo rinkos gebėjimą reaguoti į pokyčius ir didinti užimtumą.

Tęsti vidutinės trukmės subalansuotos finansų valdymo sistemos įgyvendinimą toliau mažinant valstybės išlaidas nuo BVP. Nustatyti valstybės išlaidų prioritetus, siekiant išlaisvinti išteklius ES acquis įgyvendinimui, įskaitant sveikatos apsaugos ir pensijų sistemos reformas. Toliau mažinti subsidijas nuostolingai veikiančioms įmonėms. Tuo pagrindu toliau mažinti bendrą vyriausybės deficitą ir valstybinio sektoriaus skolą.

Gebėjimai prisiimti narystės įsipareigojimus

Vidaus rinka ir prekyba

Laisvas prekių judėjimas

Pasiekti esminės pažangos perkeliant senojo ir naujojo požiūrio direktyvas ir įgyvendinant ES standartus.

Toliau derinti Kroatijos maisto produktus reglamentuojančius teisės aktus ir stiprinti įgyvendinimui būtinas struktūras.

Įgyvendinti viešųjų pirkimų tvarką su visomis reikalingomis administracinėms struktūromis, siekiant užbaigti derinimą su ES acquis.

Laisvas asmenų judėjimas

Toliau tęsti derinimo su ES acquis abipusio kvalifikacijų ir diplomų pripažinimo srityje, apibrėžiant mokymui ir švietimui reikalingas nuostatas, toliau kurti reikalingas administracines struktūras.

Panaikinti bet kokias diskriminacines priemones ES migruojančių darbininkų ir ES piliečių atžvilgiu; stiprinti socialinės apsaugos schemoms koordinuoti būtinas administracines struktūras.

Laisvė teikti paslaugas

Panaikinti likusias kliūtis, trukdančias ES fiziniams ir juridiniams asmenims teikti paslaugas kitose valstybėse.

Tęsti duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų derinimą; stiprinti priežiūros institucijas ir užtikrinti jų nepriklausomumą.

Laisvas kapitalo judėjimas

Toliau tęsti darbą panaikinant kliūtis laisvam kapitalo judėjimui; tęsti mokėjimo sistemų derinimą ir užtikrinti jų veiksmingą įgyvendinimą.

Stiprinti finansinės žvalgybos biuro administracinius gebėjimus ir gerinti bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, kovojančiomis su pinigų plovimu.

Bendrovių teisė

Užbaigti intelektinės ir pramoninės nuosavybės teises reglamentuojančių teisės aktų derinimą, stiprinti kovą su piratavimu ir padirbinėjimu.

Konkurencija

Stiprinti konkurencijos ir valstybės pagalbos klausimus reguliuojančios institucijos administracinius gebėjimus ir sukurti patikimą teisės aktų įgyvendino registrą. Žymiai padidinti skaidrumą valstybės pagalbos srityje. Kurti mokymo konkurencijos teisės ir politikos klausimais struktūras visuose administracijos ir teisminės sistemos lygmenyse.

Mokesčiai

Toliau tęsti darbą derinant teisės aktus su ES acquis PVM akcizo mokesčių srityje, ypač numatant laisvas PVM taikymo zonas ir panaikinant esamus nulinio tarifo PVM ir prekybinius mokesčius.

Įsipareigoti laikytis Elgesio kodekso principų verslo apmokestinimo srityje ir užtikrinti, kad naujosios mokestinės priemonės atitiktų tokius principus.

Toliau stiprinti mokesčių institucijų administracinius gebėjimus, įskaitant IT sektorių, ir užtikrinti tinkamą jų funkcionavimą, kad galima būtų pasiekti ES standartus ir tarpusavio duomenų apsikeitimą IT sistemomis. Sukurti ir įgyvendinti Etikos kodeksus.

Muitų sąjunga

Stiprinti ir konsoliduoti muitinių tarnybų administracinius ir veiklos gebėjimus. Toliau tęsti visų lygių darbuotojų mokymą, plėsti informacinių technologijų naudojimą, užtikrinant, kad tokių sistemų kūrimas ir eksploatavimas būtų suderinamas su ES sistemomis, siekiant užtikrinti abipusį sistemų suderinamumą. Sukurti ir įgyvendinti muitinių tarnybų Etikos kodeksą. Plačiau taikyti auditą, rizikos valdymo ir pasirinktinio taikymo principus.

Toliau siekti teisės aktų derinimo laisvų ekonominių zonų, tranzito, didžiausių tarifų srityje bei harmonizavimo su Bendrąja preferencijų sistema.

Sektorių politika

Žemės ūkis

Stiprinti administracines struktūras, būtinas įgyvendinti rinkos ir kaimo plėtros politikas, sukurti vynuogynų registrą pagal ES reikalavimus. Toliau rengtis sukurti pilnutinai funkcionuojančią administracijos ir kontrolės sistemą ir mokėjimų agentūrą pagal ES reikalavimus.

Toliau tęsti ir žymiai pagerinti teisės aktų derinimą su ES acquis veterinarijos ir fitosanitarijos sektoriuose, įskaitant gyvulių identifikavimą ir gyvulių atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus. Modernizuoti mėsos ir pieno perdirbimo įmones, gyvulių ligų kontrolės programas ir augalų apsaugą; žymiai modernizuoti inspekcijos struktūras.

Žuvininkystė

Toliau kurti atitinkamas administracines struktūras ir aprūpinti reikalinga įranga veiksmingam žuvininkystės politikos įgyvendinimui, įskaitant žuvininkystės veiklos inspekciją ir kontrolę, kurti rinkos politikos struktūrines programas, žvejybinių laivų registrą ir laivyno pajėgumų valdymo pagal turimus žuvininkystės išteklius valdymo planą.

Transportas

Toliau tęsti derinimo su ES acquis darbus ir sukurti reikalingus administracinius gebėjimus kelių transporto srityje (socialinės, techninės ir finansinės nuostatos), geležinkelio transporto (ypač nuostatas dėl tarpusavio veiklos suderinamumo ir nepriklausomo pajėgumų paskyrimo) ir jūrų transporto srityje (ypač jūrų transporto saugumo srityje). Pasiekti visiško teisės aktų suderinimo su ES acquis aviacijos srityje pagal Susitarimo dėl Kroatijos dalyvavimo Europos bendrojoje aviacijos rinkoje nuostatas.

Ekonominė ir pinigų sąjunga

Tęsti teisės aktų, susijusių su centrinio banko veikla, derinimą. Plėtoti pinigų politiką, įgalinančią plačiau ir veiksmingiau naudoti į rinką orientuotus pinigų instrumentus.

Socialinė politika ir užimtumas

Toliau tęsti teisės aktų derinimą su ES teise profesinės sveikatos ir saugos srityje, darbo teisės, lygių vyrų ir moterų galimybių ir nediskriminavimo srityje; stiprinti atitinkamas administracines struktūras ir socialinės apsaugos klausimų koordinavimui reikalingas institucijas.

Kurti ir įgyvendinti nuoseklią užimtumo didinimo strategiją, įtraukiant į jos įgyvendinimą visas suinteresuotas puses, kad vėliau galima būtų įsitraukti į Europos užimtumo strategijos įgyvendinimą, kartu kuriant administracinius pajėgumus, reikalingus analizei ir vertinimui atlikti, taip pat įgyvendinimui užtikrinti.

Toliau stiprinti socialinių partnerių gebėjimus, daugiausia užtikrinant dvišalį socialinį dialogą, kurti ir įgyvendinti ES acquis.

Toliau tęsti sveikatos apsaugos sritį reglamentuojančių teisės aktų derinimą ir didinti investicijas sveikatos apsaugos srityje.

Energetika

Tolau siekti teisės aktų suderinimo su ES acquis vidaus energetikos rinkos srityje (elektra ir dujos), tobulinti energijos taupymą, skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, kaupti naftos atsargas, kurios galėtų užtikrinti nepertraukiamą tiekimą, užtikrinti apsaugą nuo branduolinės kilmės medžiagų ir radiacijos; stiprinti administracinius gebėjimus šiose srityse.

Mažos ir vidutinės įmonės

Toliau įgyvendinti Europos mažųjų įmonių chartiją. Toliau siekti bendrovių registravimo procedūrų supaprastinimo.

Mokslas ir tiriamieji darbai

Stiprinti mokslo tiriamųjų darbų ir technologinės plėtros gebėjimus, užtikrinant sėkmingą dalyvavimą Bendrijos pagrindų programose.

Švietimas ir mokymas

Aktyviau dirbti kuriant šiuolaikinę profesinio mokymo ir švietimo sistemą.

Ryšių ir informacinės technologijos

Priimti būtinus įstatymus ir lydimuosius teisės aktus, kurie užbaigtų reguliavimo sistemos kūrimą ir užtikrintų konkurenciją šioje srityje. Sukurti nuoseklią žinių ekonomikos plėtros strategiją.

Regioninė politika ir struktūrinių instrumentų koordinavimas

Užtikrinti aiškų pareigų atskyrimą, ir veiksmingą bendradarbiavimą tarp ministerijų, siekiant sukurti nuoseklią ir išsamią regioninės plėtros strategiją. Kurti partnerystės struktūras, kurios suinteresuotoms šalims sudarytų sąlygas glaudžiai bendradarbiauti nacionaliniu ir regioniniu lygiu.

Užtikrinti, kad paskirtosios vadovaujanti ir mokėjimo institucija palaipsniui kurtų ir stiprintų savo gebėjimus; kurti ir įgyvendinti regioninės plėtros planus; stiprinti finansų valdymo ir kontrolės procedūras; sukurti atitinkamas kontrolės ir vertinimo sistemas.

Aplinka

Užtikrinti, kad aplinkos apsaugos reikalavimai taptų kitų sektorių politikos gairių įgyvendinimo integruota dalimi, siekiant tvarios plėtros; įgyvendinti horizontalias sritis reglamentuojančius teisės aktus.

Toliau tęsti ES acquis perkėlimą, ypač daug dėmesio skiriant atliekų tvarkymui, vandens kokybei, oro kokybei, gamtos apsaugai, integruotai taršos prevencijai ir kontrolei. Sukurti investicijų į aplinkos apsaugą strategiją, grindžiamą aktų suderinimo sąnaudomis. Didinti investicijas į aplinkos apsaugos infrastruktūras, ypač daug dėmesio skiriant nuotekų surinkimui ir valymui, geriamo vandens tiekimui ir atliekų tvarkymui.

Vartotojų ir sveikatos apsauga

Toliau tęsti teisės aktų derinimą su ES acquis dėl saugos priemonių ir stiprinti administracinius gebėjimus, reikalingus veiksmingai rinkos priežiūrai.

Finansų kontrolė

Sukurti nuoseklią teisinę sistemą ir veiksmingus mechanizmus, reikalingus stebėti ir kontroliuoti valstybės pajamas ir išlaidas, bei užtikrinti jų auditą.

Sukurti veiksmingus mechanizmus, kurių pagalba galima būtų perduoti informaciją apie pažeidimus, turinčius poveikio Bendrijos finansiniams interesams, ir sukurti būtinus veiklos koordinavimo metodus.

Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse

Sienų valdymas

Stiprinti sienų apsaugą, sukurti nacionalines duomenų bazes ir registrus, užtikrinti atitinkamų tarnybų veiklos koordinavimą.

Organizuotas nusikalstamumas ir korupcija

Užtikrinti policijos aprūpinimą reikalingomis priemonėmis ir sukurti reikiamą infrastruktūrą, sukurti atitinkamą kompiuterinę tyrimų vykdymo sistemą; stiprinti bendradarbiavimą tarp policijos ir kitų teisėtvarkos institucijų, stiprinti kovą su prekyba narkotikais, organizuotu nusikalstamumu ir ekonominiais nusikaltimais (įskaitant pinigų plovimą ir pinigų padirbinėjimą), sukčiavimu ir korupcija; toliau siekti atitinkamų nacionalinės teisės aktų harmonizavimo su šiuos sektorius reglamentuojančiomis ESacquis nuostatomis.

4.   PROGRAMAVIMAS

Bendrijos pagalba Vakarų Balkanų valstybėms pagal stabilizavimo ir asociacijos procesą bus teikiama pagal atitinkamus finansinius instrumentus, o ypač 2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2666/2000 dėl pagalbos Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, Jugoslavijos Federacinei Respublikai ir buvusiai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai (1) atitinkamai, šis sprendimas neturės finansinių padarinių. Be to, Kroatija galės naudotis finansavimu pagal daugiašales ir horizontalias programas. Komisija dirba su Europos investicijų banku ir tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, ypač Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku ir Pasaulio banku, siekdama sudaryti sąlygas kartu finansuoti projektus, susijusius su stabilizavimo ir asociacijos procesu.

5.   SĄLYGIŠKUMAS

Bendrijos pagalba, teikiama Vakarų Balkanų valstybėms pagal stabilizavimo ir asociacijos procesą, priklausys nuo tolesnės pažangos vykdant Kopenhagos politinius kriterijus. Jei šių bendrų sąlygų nebus laikomasi, Taryba, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 2666/2000 5 straipsniu, gali imtis atitinkamų priemonių.

Bendrijos pagalba taip pat teikiama laikantis Tarybos 1997 m. balandžio 29 d. išvadose apibrėžtų sąlygų, ypač kiek tai susiję su pagalbos gavėjų įsipareigojimu vykdyti demokratines, ekonomines ir institucines reformas, atsižvelgiant į Europos partnerystėje išdėstytus prioritetus.

6.   STEBĖSENA

Tolesnis Europos partnerystės įgyvendinimas yra užtikrinamas naudojantis mechanizmų sistema, nustatyta pagal stabilizavimo ir asociacijos procesą, būtent, stabilizavimo ir asociacijos proceso metine ataskaita.


(1)  OL L 306, 2000 12 7, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2415/2001 (OL L 327, 2001 12 12, p. 3).