20.5.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/1

1)

Sprendimu Nr. 2730/2000/EAPB (2) Komisija galutiniu antidempingo muitu apmokestino didesniais nei 80 mm diametro gabalais importuojamą anglių koksą, kuris klasifikuojamas taikant KN kodą ex 2704 00 19 (TARIC kodas 2704001910) ir kurio kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika (toliau – suinteresuota šalis arba KLR). Antidempingo muito dydis lygus nustatytai sumai – 32,6 eurų už sausos neto masės toną.

2)

Atsižvelgdama į tai, kad 2002 m. liepos 23 d. nustojo galioti Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 963/2002 (3) nusprendė, kad antidempingo priemonės, kurios buvo priimtos laikantis Sprendimo Nr. 2277/96/EAPB ir kurios tebegaliojo 2002 m. liepos 23 d., galioja toliau, o nuo 2002 m. liepos 24 d. jas reglamentuoja pagrindinio reglamento nuostatos.

3)

2002 m. gruodžio 11 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) paskelbdama pranešimą Komisija pareiškė inicijuojanti tarpinę galutinių antidempingo priemonių, taikomų didesniais nei 80 mm diametro gabalais importuojamam anglių koksui (toliau – koksas 80+ arba aptariamas produktas), ir kurio kilmės šalis yra KLR, peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir pradėjo tyrimą.

4)

Nagrinėjimas buvo inicijuotas, remiantis Eucoke-EEIG (prašymo pateikėjas) prašymu, pateiktu gamintojų, atstovaujančių pagrindinei Bendrijos bendros didesnių nei 80 mm diametro gabalų anglių kokso gamybos daliai, vardu. Prašymo pateikėjas tvirtino, kad KLR dempingas tęsėsi toliau ir net išaugo ir kad esamų priemonių nebepakaks žalingam dempingo poveikiui įveikti. Nustatyta, kad prašyme atlikti peržiūrą pateiktų įrodymų pakanka, kad būtų pateisintas tyrimo inicijavimas.

5)

Žinomiems suinteresuotiems gamintojams/eksportuotojams, importuotojams ir naudotojams, suinteresuotos eksportuojančios šalies atstovams, prašymą pateikusiems Bendrijos pramonės atstovams bei kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams Komisija oficialiai pranešė apie tarpinės peržiūros inicijavimą. Suinteresuotoms šalims buvo sudaryta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę bei prašyti ją išklausyti, laikantis inicijavimo pranešime numatyto termino.

6)

Primenama, kad esamo tyrimo metu kai kurios suinteresuotos šalys pateikė informacijos apie rinkos sąlygų pasikeitimą pasibaigus tyrimo laikotarpiui (nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2002 m. rugsėjo 30 d.), tokiu būdu įvykdydamos pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, reikalaujančias pateisinti galiojančių priemonių sustabdymą.

7)

Tyrimas parodė, kad buvo įvykdyti visi reikalavimai, kad būtų sustabdytas antidempingo priemonių taikymas. Todėl Komisijos sprendimu Nr. 264/2004EB (5) didesniais nei 80 mm gabalais importuojam anglių koksui, kurio kilmės šalis yra KLR, antidempingo muito taikymas buvo sustabdytas devyniems mėnesiams.

8)

2003 m. gruodžio 15 d. Komisijai adresuotu laišku Eucoke-EEIG oficialiai atsiėmė savo prašymą.

9)

Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nebuvo atskleista jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad toks nutraukimas prieštarautų Bendrijos interesams, laikoma, kad esamas nagrinėjimas turi būti nutrauktas, remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalimi.

10)

Tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsirado poreikis aiškiau apibrėžti esamų taikomų priemonių taikymo sritį, atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria ūkio subjektai, taikant galiojančias priemones. Iš tiesų buvo nustatyta, kad vienos valstybės narės muitinė rinko antidempingo mokesčius už aukštakrosnėse skirto naudoti kokso krovinius, kuriems netaikomos antidempingo priemonės ir kurie sudaro tik nedidelę aptariamo produkto dalį. Siekiant užtikrinti veiksmingesnį ir vienodesnį priemonių įgyvendinimą, Sprendime Nr. 2730/2000/EAPB eksportuojamiems mišiniams, sudarytiems iš mažesnių nei aptariamas produktas anglių kokso gabalų ir anglių kokso gabalų, kurių diametras nėra didesnis nei 100 mm, numatyta išimtis pakeičiama išimtimi, taikoma mišiniams, kuriuose kokso gabalų, kurių diametras didesnis nei 80 mm, dalis sudaro ne daugiau kaip 20 % gabenamo mišinio. Be to, matavimams reikia naudoti ISO standartą.

11)

Tarpinė peržiūra turėtų būti nutraukta. Esamų priemonių taikymo sritis turėtų būti apibrėžta aiškiau.

20.5.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/4

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 950/2001 (2) Taryba galutiniu antidempingo muitu apmokestino į Bendriją importuojamą tam tikrą aliuminio foliją (toliau – aptariamas produktas), kurios kilmės šalis yra, tarp kitų, Rusija. 2001 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimu (2001/381/EB) (3) buvo priimtas Rusijos eksportuojančio gamintojo „United Company Siberian Aluminium“ įsipareigojimas.

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 950/2001 buvo nustatyta 14,9 % muito norma, taikoma grynai, laisvai Bendrijos pasienyje iš Rusijos importuojamos aptariamo produkto kainai prieš apmokestinimą muito mokesčiu.

(3)

2004 m. kovo 20 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) paskelbdama pranešimą Komisija pareiškė inicijuojanti dalines tarpines antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems produktams, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, Rusijos Federacija, Ukraina ir Baltarusijos Respublika, peržiūras pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio c punktą. Tam tikros aliuminio folijos, kurios kilmės šalis yra Rusija, importui nustatyta antidempingo priemonė yra viena iš tų priemonių, kurių peržiūra buvo inicijuota (toliau – priemonės).

(4)

Peržiūra buvo pradėta Komisijos iniciatyva, siekiant išnagrinėti, ar dėl 2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjungos plėtros (toliau – plėtra) tas priemones reikėtų patikslinti.

(5)

Kadangi tam tikram importuojamo aptariamo produkto, kurio kilmės šalis yra Rusija, kiekiui šiuo metu taikomas įsipareigojimas dėl kainos tam tikrai apimčiai, buvo inicijuota priemonių peržiūra, siekiant išnagrinėti, ar šis įsipareigojimas, kuris buvo nustatytas remiantis 15 valstybių narių Bendrijos duomenimis, turėtų būtų patikslintas atsižvelgiant į plėtrą.

(6)

Visoms Komisijai žinomoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant Bendrijos pramonę, Bendrijos gamintojų ar naudotojų asociacijas, eksportuotojus/gamintojus atitinkamose valstybėse, atitinkamų valstybių importuotojus ir jų asociacijas bei atitinkamas valdžios institucijas, taip pat suinteresuotosioms šalims dešimtyje naujų valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. (toliau – ES 10), buvo pranešta apie tyrimo inicijavimą ir suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę, pateikti informaciją ir patvirtinamuosius įrodymus, laikantis inicijavimo pranešime nurodyto termino. Visos suinteresuotosios šalys, kurios prašė išklausyti jų nuomonę ir nurodė priežastis, kodėl tai turėtų būti padaryta, buvo išklausytos.

(7)

Šiuo atžvilgiu savo nuomonę pareiškė šios suinteresuotosios šalys:

(8)

Aptariamas produktas – tai ne mažiau kaip 0,009 mm, bet ne daugiau nei 0,018 mm storio, be padengimo, tik valcuota aliuminio folija, pateikiama ne platesniuose nei 650 mm pločio ritiniuose, šiuo metu klasifikuojama taikant KN kodą ex 7607 11 10. Aptariamas produktas yra daugiausia žinomas kaip buitinė aliuminio folija (toliau – BAF).

(9)

BAF yra gaminama valcuojant aliuminio luitus arba pradinę foliją iki norimo storio. Po valcavimo folija yra termiškai apdorojama – atkaitinama, kad taptų lanksti. Po valcavimo ir atkaitinimo BAF yra sukama į ne platesnius nei 650 mm pločio ritinius. Ritinio matmenys lemia folijos pritaikymą, nes šio produkto naudotojai (vyniotojai arba pervyniotojai) pervynioja BAF į mažesnius, mažmeninei prekybai skirtus ritinėlius. Pervyniota į mažesnius ritinėlius BAF yra naudojama įvairiais tikslais, kaip trumpalaikė įvyniojimo medžiaga (daugiausiai namų ūkyje, maitinimo ir maisto bei gėlininkystės mažmeniniame versle).

(10)

Rusijos eksportuojantis gamintojas, kuriam taikomas įsipareigojimas dėl kainos, pareiškė, kad importo apimtis, kuriai taikomas įsipareigojimas dėl kainos, buvo nustatyta jo pardavimų ES 15 rinkoje pagrindu, ir todėl šį įsipareigojimą reikia peržiūrėti, kad būtų deramai atsižvelgta į ES 25 rinką. Jis pareiškė, kad tokia peržiūra yra būtina, siekiant išvengti diskriminavimo kitų aptariamo produkto eksportuotojų į ES naudai.

(11)

Valstybės narės pareiškė savo nuomonę ir dauguma jų pritaria priemonių patikslinimui, siekiant atsižvelgti į plėtrą.

(12)

Atlikta turimų duomenų ir informacijos analizė patvirtino, kad aptariamo produkto importo iš Rusijos į ES 10 apimtys yra didelės. Kadangi importo apimtis, kuriai taikomas šiuo metu galiojantis įsipareigojimas dėl kainos, buvo nustatyta importo į 15 valstybių narių Bendriją pagrindu, todėl nėra atsižvelgta į rinkos padidėjimo, kuris atsirado dėl plėtros, poveikį.

(13)

Apsvarsčius tai, kas išdėstyta pirmiau, prieita išvados, kad, siekiant atsižvelgti į plėtrą, reikia patikslinti priemones, kad būtų atsižvelgta į papildomą importo į ES 10 rinką apimtį.

(14)

Pirminė importo apimtis, kuriai taikomas įsipareigojimas dėl kainos ES 15, buvo skaičiuojama Rusijos gamintojo, kurio įsipareigojimas buvo priimtas, eksporto į Bendriją per pirminio tyrimo laikotarpį pagrindu. Importo apimties, kuriai taikomas įsipareigojimas dėl kainos, padidėjimo dydis buvo apskaičiuotas taikant tą patį skaičiavimo metodą.

(15)

Todėl manoma, kad Komisija gali priimti pasiūlymą iš dalies pakeisti įsipareigojimą, atsižvelgiant į padėtį po plėtros ir remiantis 14 konstatuojamoje dalyje aprašytu metodu.

20.5.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/7

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1531/2002 (2) Taryba galutiniu antidempingo muitu apmokestino į Bendriją importuojamus spalvotojo vaizdo televizijos imtuvus (toliau – aptariamas produktas), kurių kilmės šalis yra inter alia Kinijos Liaudies Respublika (toliau – Kinija). Komisijos sprendimu 2002/683/EB (3) buvo priimtas įsipareigojimas dėl septynių eksportuotojų Kinijoje: Haier Electrical Appliances Corporation Ltd, Hisense Import & Export Co., Ltd, Konka Group Co., Ltd, Sichuan Changhong Electric Co. Ltd, Skyworth Multimedia International (Shenzhen) Co., Ltd, TCL King Electrical Appliances (HuiZhou) Co., Ltd, ir Xiamen Overseas Chinese Electronic Co, Ltd.

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 1531/2002 buvo nustatyta 44,6 % muito norma, taikoma grynai, laisvai Bendrijos pasienyje iš Kinijos importuojamos aptariamo produkto kainai prieš apmokestinimą muito mokesčiu.

(3)

2004 m. kovo 20 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) paskelbdama pranešimą Komisija pareiškė inicijuojanti dalines tarpines antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems produktams, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, Rusijos Federacija, Ukraina ir Baltarusijos Respublika, peržiūras pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio c punktą. Spalvotojo vaizdo televizijos imtuvų, kurių kilmės šalis yra Kinija, importui nustatyta antidempingo priemonė yra viena iš tų priemonių, kurių peržiūra buvo inicijuota (toliau – priemonės).

(4)

Peržiūra buvo pradėta Komisijos iniciatyva, siekiant išnagrinėti, ar dėl 2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjungos plėtros (toliau – plėtra) tas priemones reikėtų patikslinti.

(5)

Kadangi tam tikram importuojamo aptariamo produkto, kurio kilmės šalis yra Kinija, kiekiui šiuo metu taikomas įsipareigojimas dėl kainos tam tikrai apimčiai, buvo inicijuota priemonių peržiūra, siekiant išnagrinėti, ar šis įsipareigojimas, kuris buvo nustatytas remiantis 15 valstybių narių Bendrijos duomenimis, turėtų būti patikslintas atsižvelgiant į plėtrą.

(6)

Visoms Komisijai žinomoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant Bendrijos pramonę, Bendrijos gamintojų ar naudotojų asociacijas, eksportuotojus/gamintojus atitinkamose valstybėse, atitinkamų valstybių importuotojus ir jų asociacijas bei atitinkamas valdžios institucijas, taip pat suinteresuotosioms šalims dešimtyje naujų valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. (toliau – ES 10), buvo pranešta apie tyrimo inicijavimą ir suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę, pateikti informaciją ir patvirtinamuosius įrodymus, laikantis inicijavimo pranešime nurodyto termino. Visos suinteresuotosios šalys, kurios prašė išklausyti jų nuomonę ir nurodė priežastis, kodėl tai turėtų būti padaryta, buvo išklausytos.

(7)

Šiuo atžvilgiu savo nuomonę pareiškė šios suinteresuotosios šalys:

(8)

Aptariamas produktas – tai spalvotojo vaizdo televizijos imtuvai, kurių ekrano įstrižainės ilgis yra daugiau negu 15,5 cm, nepaisant to, ar tame pačiame korpuse yra įmontuotas radijo imtuvas ir/arba laikrodis. Šis produktas šiuo metu klasifikuojamas taikant KN kodus ex 8528 12 52, 8528 12 54, 8528 12 56, 8528 12 58, ex 8528 12 62 ir 8528 12 66.

(9)

Kinijos mašinų ir elektroninių prekių importo ir eksporto prekybos rūmai (CCCME), bendrovių, kurioms kartu su CCCME buvo suteiktas įsipareigojimas, vardu pareiškė, kad importo apimtis, kuriai taikomas įsipareigojimas dėl kainos, buvo nustatyta 15 valstybių narių ES tikrojo suvartojimo dalies pagrindu. Todėl jie teigė, kad šį įsipareigojimą reikia peržiūrėti, kad būtų deramai atsižvelgta į 25 valstybių narių ES rinką. Jie teigė, kad tokia peržiūra yra būtina, siekiant išvengti diskriminavimo kitų aptariamo produkto eksportuotojų į ES naudai.

(10)

Valstybės narės pareiškė savo nuomonę ir dauguma jų pritaria priemonių patikslinimui, siekiant atsižvelgti į plėtrą.

(11)

Atlikta turimų duomenų ir informacijos analizė patvirtino, kad aptariamo produkto importo iš Kinijos į ES 10 apimtys yra didelės. Kadangi importo apimtis, kuriai taikomas šiuo metu galiojantis įsipareigojimas dėl kainos, buvo nustatyta 15 valstybių narių ES pagrindu, todėl nėra atsižvelgta į rinkos padidėjimo, kuris atsirado dėl plėtros, poveikį.

(12)

Apsvarsčius tai, kas išdėstyta pirmiau, prieita išvados, kad, siekiant atsižvelgti į plėtrą, reikia patikslinti priemones, kad būtų atsižvelgta į papildomą importo į ES 10 rinką apimtį.

(13)

Pirminė importo apimtis, kuriai taikomas įsipareigojimas dėl kainos 15 valstybių narių ES, buvo skaičiuojama kaip augantis dydis, kuris turėtų pasiekti nustatytą ES tikrojo suvartojimo dalį penktaisiais įsipareigojimo taikymo metais. Importo apimties, kuriai taikomas įsipareigojimas dėl kainos, padidėjimo dydį galima apskaičiuoti taikant tą patį skaičiavimo metodą.

(14)

Todėl manoma, kad Komisija gali priimti pasiūlymą iš dalies pakeisti įsipareigojimą, atsižvelgiant į padėtį po plėtros ir remiantis 13 konstatuojamoje dalyje aprašytu metodu,

20.5.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/10

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 990/2004 (3) Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 151/2003 (4), nustatantį antidempingo priemones importuojamiems kai kuriems orientuoto grūdėtumo plokštiems valcavimo produktams (toliau – „aptariamasis produktas“), kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija (Rusija). Aptariamojo produkto, kurį pagamino Novolipetsk Iron & Steel Corporation, grynajai franko Bendrijos siena kainai iki muito yra nustatytas 40, 1% importo muito tarifas, o OOO Viz Stal pagaminto aptariamojo produkto – 14,7 % muito tarifas.

(2)

2004 m. kovo 20 d. Komisija pranešime Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5) paskelbė pradedanti galiojančių priemonių (toliau – „priemonių“) dalinį laikiną pakeitimą pagal bazinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies ir 22 straipsnio c dalies nuostatas.

(3)

Komisija savo iniciatyva pradėjo iš naujo svarstyti priemones siekdama ištirti, ar dėl Europos Sąjungos plėtros 2004 m. gegužės 1 d. (toliau – „plėtra“) ir, atsižvelgiant į Bendrijos interesą, reikalinga priemones pritaikyti taip, kad būtų išvengta staigaus itin žalingo poveikio visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant tarpinius vartotojus, platintojus ir vartotojus.

(4)

Visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant Bendrijos pramonę, Bendrijos gamintojų ar vartotojų asociacijas, eksportuotojus ir (arba) gamintojus suinteresuotose valstybėse, importuotojus ir jų asociacijas, suinteresuotąsias šalis dešimtyje naujų valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., (toliau – „10 ES valstybių“) buvo pranešta apie tyrimo pradžią ir buvo suteikta proga pareikšti savo nuomonę raštu, pateikti informaciją ir pagrįsti ją dokumentais per pranešime dėl naujo svarstymo nurodytą laiko tarpą. Buvo išklausytos visos suinteresuotos šalys, kurios to pageidavo ir nurodė priežastis, dėl kurių jos turi būti išklausytos.

(5)

Kaip numatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 990/2004, atlikus tyrimą, padaryta išvada, kad dėl Bendrijos intereso esamas priemones reikia pritaikyti su sąlyga, kad toks pritaikymas nesukels grėsmės pageidaujamam prekybos apsaugos lygiui.

(6)

Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 990/2004 išvadomis, Komisija pagal bazinio reglamento 8 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkamoms įmonėms pasiūlė pateikti įsipareigojimus. Atsiliepdami į pasiūlymą, įsipareigojimus pateikė: i) vienas aptariamojo produkto gamintojas eksportuotojas Rusijoje (Novolipetsk Iron & Steel Corporation) kartu su viena Šveicarijos kompanija (Stinol A.G.); ir ii) antras aptariamojo produkto gamintojas eksportuotojas Rusijoje (OOO Viz Stal) ir su ja susijusi kompanija Duferco S.A. (Šveicarija).

(7)

Reikėtų pažymėti, kad taikant bazinio reglamento 22 straipsnio c dalį, šie įsipareigojimai yra laikomi specialiosiosiomis priemonėmis, nes remiantis Reglamento (EB) Nr. 990/2004 išvadomis jie nėra tiesiogiai lygiaverčiai antidempingo muitui.

(8)

Vis dėlto pagal Reglamento (EB) Nr. 990/2004 nuostatas pateikdamas įsipareigojimą atitinkamas gamintojas eksportuotojas įsipareigoja neviršyti maksimalių importo ribų ir, siekiant kontroliuoti įsipareigojimų laikymąsi, atitinkami gamintojai eksportuotojai taip pat sutiko iš esmės nekeisti įprastinių prekybos su atskirais 10 ES valstybių klientais modelių. Gamintojai eksportuotojai taip pat žino, kad tuo atveju, jei nustatoma, kad tie prekybos modeliai gerokai pakito, arba kad įsipareigojimo vykdymą dėl bet kokios priežasties tapo sunku ar neįmanoma kontroliuoti, Komisija turi teisę atsisakyti įmonės įsipareigojimo ir vietoj jo nustatyti antidempingo muitą, arba Komisija gali pakeisti maksimalią importo ribą ar imtis kitų taisomųjų veiksmų.

(9)

Kita įsipareigojimų salyga: jeigu įsipareigojimai kokiu nors būdu pažeidžiami, Komisija turės teisę atsisakyti įmonių įsipareigojimų ir vietoj jų nustatyti antidempingo muitą.

(10)

Įmonės nuolat teiks išsamią informaciją apie savo eksportą į Bendriją tam, kad Komisija galėtų veiksmingai kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą.

(11)

Siekiant, kad Komisija galėtų veiksmingai kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą, kai atitinkamai muitinei pateikiamas prašymas išleisti prekes laisvai cirkuliuoti pagal įsipareigojimą, prekės atleidžiamos nuo muito tik tuo atveju, jei pateikiama sąskaita faktūra, kurioje nurodyti mažiausiai visi Tarybos reglamento (EB) Nr. 990/2004 priede numatyti duomenys. Tokio informacijos kiekio reikia ir tam, kad muitinės darbuotojai galėtų pakankamai aiškiai įsitikinti, kad siunta atitinka prekybos dokumentus. Kai tokia sąskaita faktūra nepateikiama arba kai ji neatitinka muitinei pateikto produkto, turi būti mokamas atitinkamas antidempingo muitas.

(12)

Atsižvelgiant į išvardytas sąlygas, įsipareigojimų pasiūlymai laikomi priimtinais.

(13)

Įsipareigojimai yra priimami pradiniam šešių mėnesių laikotarpiui, nenukrypstant nuo normalios priemonių taikymo trukmės, ir po to jie nustoja galioti, nebent Komisija nusprendžia, kad specialiąsias priemones reikėtų taikyti dar šešis mėnesius.

(14)

Atsižvelgiant į neįprastas šio atvejo aplinkybes ir jame slypinčią įsipareigojimų pažeidimo grėsmę, nulemtą 10 ES valstybių ir 15 ES valstybių kainų skirtumų, ir į jų trumpalaikiškumą, manoma, kad atsirado pakankamas pagrindas įpareigoti imtis reikalingų veiksmų registruoti aptariamo produkto kai kuriuos importuojamus kiekius maksimalų devynių mėnesių laikotarpį, remiantis bazinio reglamento 14 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

(15)

Todėl muitinės institucijos įpareigojamos imtis reikalingų veiksmų registruoti aptariamo produkto importuojamus kiekius, kurių kilmės šalis Rusija, eksportuojamus įmonių, kurios pasiūlė priimtinus įsipareigojimus ir kurias prašoma atleisti nuo antidempingo muitų.

(16)

Pastebėjus, kad įmonės įsipareigojimus pažeidė, laisvai cirkuliuoti Bendrijoje išleistoms prekėms gali būti atgaline data nuo įsipareigojimo pažeidimo dienos nustatyti antidempingo muitas,

20.5.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/13

(1)

Po svarstymų dėl priemonių galiojimo pabaigos ir dėl laikinų priemonių Taryba Reglamentu (EB) Nr. 658/2002 (3) nustatė antidempingo muitą amonio nitratui („toliau aptariamasis produktas“), kurio kilmės šalis yra Rusijos Federacija (toliau – „Rusija“). Reglamentu (EB) Nr. 132/2001 (4) Taryba nustatė antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis yra Ukraina, importui. Reglamentu (EB) Nr. 993/2004 (5) Taryba iš dalies pakeitė Reglamentus (EB) Nr. 658/2002 ir (EB) Nr. 132/2001.

(2)

Priemonės – tai specifinis muitas, kurio dydis yra 47,07 EUR/t Rusijai ir 33,25 EUR/t Ukrainai.

(3)

2004 m. kovo 20 d. Komisija pranešime Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6) paskelbė pradedanti galiojančių priemonių (toliau – „priemonių“) dalinį laikiną pakeitimą pagal bazinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies ir 22 straipsnio c punkto nuostatas.

(4)

Komisija savo iniciatyva pradėjo iš naujo svarstyti priemones siekdama ištirti, ar dėl Europos Sąjungos plėtros 2004 m. gegužės 1 d. (toliau – „plėtra“) ir atsižvelgiant į Bendrijos interesą reikalinga priemones pritaikyti taip, kad būtų išvengta staigaus itin žalingo poveikio visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant tarpinius vartotojus, platintojus ir vartotojus.

(5)

Visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant Bendrijos pramonę, Bendrijos gamintojų ar vartotojų asociacijas, eksportuotojus ir (arba) gamintojus suinteresuotose valstybėse, importuotojus ir jų asociacijas, suinteresuotąsias šalis dešimtyje naujų valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., (toliau – „10 ES valstybių“) buvo pranešta apie tyrimo pradžią ir buvo suteikta proga pareikšti savo nuomonę raštu, pateikti informaciją ir pagrįsti ją dokumentais per pranešime dėl naujo svarstymo nurodytą laiko tarpą. Buvo išklausytos visos suinteresuotosios šalys, kurios to pageidavo ir nurodė priežastis, dėl kurių jos turi būti išklausytos.

(6)

Kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 993/2004, atlikus tyrimą, padaryta išvada, kad dėl Bendrijos intereso esamas priemones reikia pritaikyti su sąlyga, kad toks pritaikymas nesukels grėsmės pageidaujamam prekybos apsaugos lygiui.

(7)

Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 993/2004 išvadomis, Komisija pagal bazinio reglamento 8 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkamoms įmonėms pasiūlė pateikti įsipareigojimus. Atsiliepdami į pasiūlymą, įsipareigojimus pasiūlė: i) vienas aptariamojo produkto gamintojas eksportuotojas Ukrainoje (OJSC „Azot“), ii) gamintojas eksportuotojas Rusijoje (CJSC MCC Eurochem dėl produktų, pagamintų jos gamykloje JSC Nak Azot (Rusija)) kartu su partnerių įmone Cumberland Sound Ltd. (Didžiosios Britanijos Mergelių salos), iii) du susiję gamintojai eksportuotojai Rusijoje (OAO „Kirovo – Chepetsky Chimkombinat“ ir JSC „Azot“) atskirai ir iv) du susiję gamintojai eksportuotojai kartu (Joint Stock Company „Acron“ (Rusija) ir Joint Stock Company „Dorogobuzh“ (Rusija)).

(8)

Iš OAO „Kirovo–Čepeckij chimkombinat“ pateiktų duomenų ir viešai internetu skelbiamos informacijos Komisijai žinoma, kad JSC „Azot“ ir OAO „Kirovo–Čepeckij chimkombinat“ yra susijusios per agrocheminę korporaciją „Azot“, kuriai priklauso gerokai daugiau nei 5 % akcijų kiekvienoje iš įmonių. Todėl remiantis bazinio Reglamento 2 straipsniu ir 1993. m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2286/2003 (8) 143 straipsnyje pateiktu susijusių šalių apibrėžimu Komisija laiko JSC „Azot“ ir OAO „Kirovo–Čepeckij chimkombinat“ susijusiomis šalimis. Reikėtų pažymėti, kad per pirmuosius 2004 m. mėnesius pastebėtas neįprastai didelis vieno iš šių gamintojų eksportuotojų, OAO „Kirovo-Čepeckij chimkombinat“, eksporto į 10 ES valstybių apimčių padidėjimas, viršijęs tradicinių JSC „Azot“ ir OAO „Kirovo-Čepeckij chimkombinat“ eksporto į 10 ES valstybių apimčių sumą. Atsižvelgiant į tai, šių dviejų gamintojų eksportuotojų pasiūlymai įsipareigoti yra atmesti, kadangi pasiūlymas įsipareigoti negalėjo būti priimtas, nes maksimalus kartu paimtų abiejų gamintojų eksportuotojų įsipareigojimo balansas, apskaičiuotas iš 2001 m. ir 2002 m. tradicinių eksporto į 10 ES valstybių apimčių atėmus 2004 m. pirmaisiais mėnesiais pastebėtą neįprastai didelį eksporto į 10 ES valstybių apimčių padidėjimą, yra neigiamas.

(9)

Reikėtų pažymėti, kad taikant bazinio reglamento 22 straipsnio c punktą, bet kokie šiuo reglamentu priimti įsipareigojimai yra laikomi specialiosiomis priemonėmis, nes remiantis Reglamento (EB) Nr. 993/2004 išvadomis jie nėra tiesiogiai lygiaverčiai antidempingo muitui.

(10)

Vis dėlto pagal Reglamento (EB) Nr. 993/2004 nuostatas pateikdamas įsipareigojimą kiekvienas atitinkamas gamintojas eksportuotojas atskirai įsipareigoja laikytis minimalių importo kainų ir neviršyti maksimalių importo ribų, ir, siekiant kontroliuoti įsipareigojimų laikymąsi, atitinkami gamintojai eksportuotojai taip pat sutiko iš esmės nekeisti įprastinių prekybos su atskirais 10 ES valstybių klientais modelių. Gamintojai eksportuotojai taip pat žino, kad tuo atveju, jei nustatoma, kad tie prekybos modeliai gerokai pakito arba kad įsipareigojimo vykdymą dėl bet kokios priežasties tapo sunku ar neįmanoma kontroliuoti, Komisija turi teisę atsisakyti įmonės įsipareigojimo ir vietoj jo nustatyti antidempingo muitą, arba Komisija gali pakeisti maksimalią importo ribą ar imtis kitų taisomųjų veiksmų.

(11)

Kita įsipareigojimų sąlyga: jeigu įsipareigojimai kokiu nors būdu pažeidžiami, Komisija turės teisę atsisakyti įmonių įsipareigojimų ir vietoj jų nustatyti antidempingo muitą.

(12)

Įmonės nuolat teiks išsamią informaciją apie savo eksportą į Bendriją tam, kad Komisija galėtų veiksmingai kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą.

(13)

Siekiant, kad Komisija galėtų veiksmingai kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą, kai atitinkamai muitinei pateikiamas prašymas išleisti prekes laisvai cirkuliuoti pagal įsipareigojimą, prekės atleidžiamos nuo muito tik tuo atveju, jei pateikiama sąskaita faktūra, kurioje nurodyti mažiausiai visi Reglamento (EB) Nr. 993/2004 priede numatyti duomenys. Tokio informacijos kiekio reikia ir tam, kad muitinės darbuotojai galėtų pakankamai aiškiai įsitikinti, kad siunta atitinka prekybos dokumentus. Kai tokia sąskaita faktūra nepateikiama arba kai ji neatitinka muitinei pateikto produkto, turi būti mokamas atitinkamas antidempingo muitas.

(14)

Atsižvelgiant į išvardytas sąlygas, JSC „Azot“, CJSC MCC Eurochem pateikti įsipareigojimai dėl produktų, pagamintų jos gamykloje JSC Nak Azot (Rusija), ir Joint Stock Company „Acron“ kartu su Joint Stock Company „Dorogobuzh“ įsipareigojimai laikomi priimtinais.

(15)

Įsipareigojimai yra priimami pradiniam šešių mėnesių laikotarpiui, nenukrypstant nuo normalios priemonių taikymo trukmės. Tačiau praėjus šešiems mėnesiams nuo įsipareigojimų priėmimo datos, jie bus priimami ir toliau tik tuo atveju, jei Komisija, atlikusi įvertinimą, nustatys, kad galutiniams 10 ES valstybių vartotojams išlieka ypatingos nepalankios sąlygos, dėl kurių buvo priimti įsipareigojimai. Atsižvelgdama į įsipareigojimų trumpalaikiškumą ir ypatingas aplinkybes, kuriomis jie buvo priimti, su patariamuoju komitetu pasitarusios Komisijos tarnybos gali pritaikyti kai kurias įsipareigojimų sąlygas tuo atveju, jei po deramo laiko tarpo būtų nustatyta, kad įsipareigojimai nepadėjo pasiekti su jais sietų lūkesčių išlaikyti įprastines eksporto į 10 ES valstybių apimtis. Tačiau pritaikytosios įsipareigojimų sąlygos turi ir toliau ženkliai prisidėti prie žalos atitaisymo.

(16)

Atsižvelgiant į neįprastas šio atvejo aplinkybes ir jame slypinčią įsipareigojimų pažeidimo grėsmę, nulemtą 10 ES valstybių ir 15 ES valstybių kainų skirtumų, ir į jų trumpalaikiškumą, manoma, kad atsirado pakankamas pagrindas įpareigoti imtis reikalingų veiksmų registruoti aptariamo produkto kai kuriuos importuojamus kiekius maksimalų devynių mėnesių laikotarpį, remiantis bazinio reglamento 14 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

(17)

Todėl muitinės institucijos įpareigojamos imtis reikalingų veiksmų registruoti aptariamojo produkto importuojamus kiekius, kurių kilmės šalis yra Ukraina ir Rusija, eksportuojamus įmonių, kurios pasiūlė priimtinus įsipareigojimus ir kurias prašoma atleisti nuo antidempingo muitų.

(18)

Pastebėjus, kad įmonės įsipareigojimus pažeidė, laisvai cirkuliuoti Bendrijoje išleistoms prekėms gali būti atgaline data nuo įsipareigojimo pažeidimo dienos nustatyti muito mokesčiai,

20.5.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/16

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 969/2000 (3) Taryba iš dalies pakeitė ir praplėtė priemones, kurios, remiantis Reglamentu (EB) No 3068/92 (4) su pakeitimais, padarytais Reglamentais (EB) Nr. 643/94 (5) ir (EB) Nr. 449/98 (6), taikomos į Bendriją importuojamam kalio chloridui (toliau – „aptariamasis produktas“), kurio kilmės šalis yra Baltarusijos Respublika (Baltarusija), Rusijos Federacija (Rusija) ir Ukraina. Reglamentu (EB) Nr. 992/2004 (7) Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 969/2000.

(2)

Priemonės yra nustatyto dydžio muitai, suskirstyti pagal produkto kategoriją ir rūšį nuo 19,51 EUR/t iki 48,19 EUR/t Baltarusijai, nuo 19,61 EUR/t iki 40,63 EUR/t Rusijai ir nuo 19,61 EUR/t iki 48,19 EUR/t Ukrainai.

(3)

2004 m. kovo 20 d. Komisija pranešime Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (8), paskelbė pradedanti galiojančių priemonių (toliau – „priemonių“) dalinį laikiną pakeitimą pagal bazinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies ir 22 straipsnio c dalies nuostatas.

(4)

Komisija savo iniciatyva pradėjo iš naujo svarstyti priemones siekdama ištirti, ar dėl Europos Sąjungos plėtros 2004 m. gegužės 1 d. (toliau – „plėtra“) ir, atsižvelgiant į Bendrijos interesą, reikalinga priemones pritaikyti taip, kad būtų išvengta staigaus itin žalingo poveikio visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant tarpinius vartotojus, platintojus ir vartotojus.

(5)

Visoms Komisijai žinomoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant Bendrijos pramonę, Bendrijos gamintojų ar vartotojų asociacijas, eksportuotojus ir (arba) gamintojus suinteresuotose valstybėse, importuotojus ir jų asociacijas, suinteresuotąsias šalis dešimtyje naujų valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. (toliau – „10 ES valstybių“), buvo pranešta apie tyrimo pradžią ir buvo suteikta proga pareikšti savo nuomonę raštu, pateikti informaciją ir pagrįsti ją dokumentais per pranešime dėl naujo svarstymo nurodytą laiko tarpą. Buvo išklausytos visos suinteresuotosios šalys, kurios to pageidavo ir nurodė priežastis, dėl kurių jos turi būti išklausytos.

(6)

Kaip numatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 992/2004, atlikus tyrimą, padaryta išvada, kad dėl Bendrijos intereso esamas priemones reikia pritaikyti su sąlyga, kad toks pritaikymas nesukels grėsmės pageidaujamam prekybos apsaugos lygiui.

(7)

Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 992/2004 išvadomis, Komisija pagal bazinio reglamento 8 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkamoms įmonėms pasiūlė pateikti įsipareigojimus. Atsiliepdami į pasiūlymą, įsipareigojimus pateikė: i) vienas aptariamo produkto gamintojas eksportuotojas Baltarusijoje (Republican Unitary Enterprise Production Amalgamation Belaruskali) kartu su savo partnerių įmonėmis Rusijoje (JSC International Potash Company), Austrijoje (Belurs Handelsgesellschaft m.b.H.) ir Lietuvoje (UAB „Baltkalis“); ii) gamintojas eksportuotojas Rusijoje (JSC Silvinit) kartu su savo partnerių įmonėmis Rusijoje (JSC International Potash Company) ir Austrijoje (Belurs Handelsgesellschaft m.b.H.); ir iii) antras gamintojas eksportuotojas Rusijoje (JSC Uralkali) kartu su įmone Kipre (Fertexim Ltd.).

(8)

Reikėtų pažymėti, kad taikant bazinio reglamento 22 straipsnio c dalį, šie įsipareigojimai yra laikomi specialiosiomis priemonėmis, nes remiantis Reglamento (EB) Nr. 992/2004 išvadomis jie nėra tiesiogiai lygiaverčiai antidempingo muitui.

(9)

Vis dėlto pagal Reglamento (EB) Nr. 992/2004 nuostatas pateikdamas įsipareigojimą kiekvienas atitinkamas gamintojas eksportuotojas atskirai įsipareigoja laikytis minimalių importo kainų ir neviršyti maksimalių importo ribų, ir siekiant kontroliuoti įsipareigojimų laikymąsi, atitinkami gamintojai eksportuotojai taip pat sutiko iš esmės nekeisti įprastinių prekybos su atskirais 10 ES valstybių klientais modelių. Gamintojai eksportuotojai taip pat žino, kad tuo atveju, jei nustatoma, kad tie tradiciniai prekybos modeliai gerokai pakito, arba kad įsipareigojimo vykdymą dėl bet kokios priežasties tapo sunku ar neįmanoma kontroliuoti, Komisija turi teisę atsisakyti įmonės įsipareigojimo ir vietoj jo nustatyti antidempingo muitą, arba Komisija gali pakeisti maksimalią importo ribą ar imtis kitų taisomųjų veiksmų.

(10)

Kita įsipareigojimų sąlyga: jeigu įsipareigojimai kokiu nors būdu pažeidžiami, Komisija turės teisę atsisakyti įmonių įsipareigojimų ir vietoj jų nustatyti antidempingo muitą.

(11)

Įmonės nuolat teiks išsamią informaciją apie savo eksportą į Bendriją tam, kad Komisija galėtų veiksmingai kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą.

(12)

Siekiant, kad Komisija galėtų veiksmingai kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą, kai atitinkamai muitinei pateikiamas prašymas išleisti prekes laisvai cirkuliuoti pagal įsipareigojimą, prekės atleidžiamos nuo muito tik tuo atveju, jei pateikiama sąskaita faktūra, kurioje nurodyti mažiausiai visi Tarybos reglamento (EB) Nr. 992/2004 priede numatyti duomenys. Tokio informacijos kiekio reikia ir tam, kad muitinės darbuotojai galėtų pakankamai aiškiai įsitikinti, kad siunta atitinka prekybos dokumentus. Kai tokia sąskaita faktūra nepateikiama, arba kai ji neatitinka muitinei pateikto produkto, turi būti mokamas atitinkamas antidempingo muitas.

(13)

Atsižvelgiant į išvardytas sąlygas, įsipareigojimų pasiūlymai laikomi priimtinais.

(14)

Įsipareigojimai yra priimami pradiniam dvylikos mėnesių laikotarpiui, nenukrypstant nuo normalios priemonių taikymo trukmės. Tačiau praėjus šešiems mėnesiams nuo įsipareigojimų priėmimo datos, jie bus priimami ir toliau tik tuo atveju, jei Komisija, atlikusi įvertinimą, nustatys, kad galutiniams 10 ES valstybių vartotojams išlieka ypatingos nepalankios sąlygos, dėl kurių buvo priimti įsipareigojimai.

(15)

Atsižvelgiant į neįprastas šio atvejo aplinkybes ir jame slypinčią įsipareigojimų pažeidimo grėsmę, nulemtą 10 ES valstybių ir 15 ES valstybių kainų skirtumų, ir į jų trumpalaikiškumą, manoma, kad atsirado pakankamas pagrindas įpareigoti imtis reikalingų veiksmų registruoti aptariamojo produkto kai kuriuos importuojamus kiekius maksimalų devynių mėnesių laikotarpį pagal bazinio reglamento 14 straipsnio 5 dalies nuostatas.

(16)

Todėl muitinės institucijos įpareigojamos imtis reikalingų veiksmų registruoti aptariamojo produkto importuojamus kiekius, kurių kilmės šalis yra Baltarusija ir Rusija, eksportuojamus įmonių, kurios pasiūlė priimtinus įsipareigojimus ir kurias prašoma atleisti nuo antidempingo muitų.

(17)

Pastebėjus, kad įmonės įsipareigojimus pažeidė, laisvai cirkuliuoti Bendrijoje išleistoms prekėms gali būti atgaline data nuo įsipareigojimo pažeidimo dienos nustatyti muito mokesčiai,

20.5.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/20

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

20.5.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/22

(1)

Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173-177 straipsniai numato, kad Komisija šio reglamento 26 priede pateiktoje klasifikacijoje nurodytiems produktams periodiškai nustato vieneto vertes.

(2)

Pirmiau nurodytuose straipsniuose nustatytų taisyklių ir kriterijų taikymas elementams, kurie pateikiami Komisijai remiantis Reglamento (EEB) 2454/93 173 straipsnio 2 dalimi, sąlygoja, kad šio Reglamento priede nurodytos vieneto vertės būtų nustatytos aptariamiems produktams,

20.5.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/28

(1)

Avižos yra vienas iš produktų, kuriems taikomos bendro grūdų sektoriaus rinkų organizavimo nuostatos. Tačiau avižų nėra tarp Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 4 straipsnyje nurodytų pagrindinių grūdų, kuriems taikomas intervencinis supirkimas.

(2)

Avižų Suomijoje ir Švedijoje tradiciškai gaminama daug ir jos gerai prisitaiko prie tose šalyse vyraujančių klimato sąlygų. Tos šalys pagamina gerokai daugiau avižų, negu joms reikia, ir todėl jos yra priverstos perteklių realizuoti trečiosiose šalyse. Šalims įstojus į Bendriją, ligtolinė padėtis niekuo nepasikeitė.

(3)

Jei Suomijoje ir Švedijoje avižų būtų auginama mažiau, jų vietą užimtų kiti grūdai, kuriems taikomas intervencijų sistema, visų pirma miežiai. Miežių rinkai yra būdinga perprodukcija tiek šiose dviejose šalyse, tiek visoje Bendrijoje. Ši padėtis dar labiau pablogėtų, jei avižų auginimas būtų pakeistas miežių auginimu. Todėl reikėtų užtikrinti galimybę ir toliau eksportuoti avižas į trečiąsias šalis.

(4)

Už avižas gali būti skiriama grąžinamoji išmoka, numatyta Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 13 straipsnyje. Dėl savo geografinės padėties Suomija ir Švedija eksporto atžvilgiu yra nepalankesnėje padėtyje negu kitos valstybės narės. Grąžinamosios išmokos nustatymas remiantis minėtuoju 13 straipsniu yra palankus visų pirma eksportui iš tų kitų valstybių narių. Todėl reikėtų numatyti, kad avižų gamybą Suomijoje ir Švedijoje vis labiau keis miežių gamyba. Todėl per ateinančius prekybos metus reikėtų tikėtis, kad remiantis Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 4 straipsnio nuostatomis Suomijoje ir Švedijoje bus intervenciniam pirkimui pateiktas didelis kiekis miežių, kurių vienintelė realizavimo galimybė yra eksportas į trečiąsias šalis. Šis eksportas iš intervencinių sandėlių Bendrijos biudžetui kainuoja daugiau negu tiesioginis eksportas.

(5)

Šių papildomų išlaidų padeda išvengti speciali intervencinė priemonė tokia prasme, kaip vartojama Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 6 straipsnyje. Šios intervencijos galima imtis kaip priemonės, kuria būtų siekiama sumažinti avižų rinkos spaudimą Suomijoje ir Švedijoje. Šiame kontekste tinkamiausia priemonė yra grąžinamosios išmokos skyrimas konkurso tvarka tik toms avižoms, kurios pagamintos ir eksportuojamos iš šių dviejų valstybių.

(6)

Dėl šios priemonės pobūdžio ir tikslų tiktų taikyti mutatis mutandis Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 13 straipsnio nuostatas ir šio reglamento taikymą normuojančius reglamentus, visų pirma 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1501/95, nustatantį kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2).

(7)

Reglamente (EB) Nr. 1501/95 viena iš konkurso laimėtojo prievolių yra numatytas įsipareigojimas pateikti prašymą eksporto licencijai gauti ir įmokėti užstatą. Dėl to reikia nustatyti šio užstato dydį.

(8)

Aptariami grūdai turi būti faktiškai eksportuoti iš valstybių narių, kurioms pradedama taikyti speciali intervencinė priemonė. Todėl eksporto licencijų naudojimą būtina apriboti taikant jas tik, pirma, eksportui iš valstybės narės, kurioje buvo pateikta paraiška licencijai gauti ir, antra, Suomijoje ir Švedijoje pagamintoms avižoms.

(9)

Siekiant užtikrinti vienodą elgesį su visais suinteresuotais asmenimis, būtina nustatyti vienodą išduodamų licencijų galiojimo laiką.

(10)

Kad konkurso eksporto procedūros vyktų sklandžiai, būtina nustatyti minimalų pasiūlymuose nurodomą kiekį, pasiūlymų pateikimo terminą ir kompetentingoms įstaigoms pateiktų pasiūlymų perdavimo formuliarą.

(11)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

a)

jame nurodyta ne mažesnis nei 1 000 tonų kiekis;

b)

jis pateikiamas kartu su konkurso dalyvio raštišku įsipareigojimu, kad pasiūlymas susijęs tik su Suomijoje ir Švedijoje pagamintomis avižomis ir kad jos bus eksportuotos iš Suomijos arba Švedijos.

—

Asetus (EY) N:o …./2004 — Todistus on voimassa ainoastaan Suomessa ja Ruotsissa,

—

Förordning (EG) nr …./2004 — Licensen giltig endast i Finland och Sverige.

20.5.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/31

20.5.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/32

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 963/2004 (3) buvo nustatyti importo muitai ryžių sektoriuje.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1503/96 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu muitų taikymo laikotarpiu vidutiniai importo muitai yra 10 eurų už toną didesni arba mažesni už fiksuotus muitus, Komisija daro atitinkamą patikslinimą. Toks svyravimas buvo užfiksuotas. Todėl reikėtų patikslinti Reglamente (EB) Nr. 963/2004 nustatytus importo muitus,

20.5.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/35

(1)

2003 m. rugpjūčio 21 d. Komisija pranešime (pranešimas apie nagrinėjimo pradžią), paskelbtame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3), paskelbė nagrinėjimo dėl apsaugos nuo subsidijavimo pradžią dėl tam tikrų grafito elektrodų sistemų, kurių kilmės šalis yra Indija.

(2)

Nagrinėjimas pradėtas pagal 2003 m. liepos mėn. Europos anglies ir grafito asociacijos (EAGA), veikiančios gamintojų, gaminančių didelę dalį, šiuo atveju daugiau nei 50 %, visų Bendrijoje gaminamų tam tikrų grafito elektrodų sistemų, vardu, skundą. Skunde buvo pateikti šio produkto subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti nagrinėjimo, dėl apsaugos nuo subsidijavimo, pradžią.

(3)

Prieš pradėdama nagrinėjimą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 9 dalyje, Komisija pranešė Indijos vyriausybei (toliau – IV), gavusi tinkamai pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad subsidijuojamos tam tikrų grafito elektrodų sistemos, kurių kilmės šalis yra Indija, daro materialinę žalą Bendrijos pramonei. Siekiant išsiaiškinti su skundo turiniu susijusią situaciją ir prieiti abiem pusėm priimtiną sprendimą, IV buvo pakviesta konsultuotis. Nors IV konsultacijų neprašė, buvo tinkamai atsižvelgta į IV rašytines pastabas apie skunde dėl subsidijuojamo eksporto ir Bendrijos pramonei daromos materialinės žalos pateiktus kaltinimus.

(4)

Tą pačią dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) paskelbtame pranešime buvo pranešta apie lygiagretaus nagrinėjimo dėl antidempingo priemonių toms pačioms prekėms, kurių kilmės šalis yra Indija, pradžią.

(5)

Komisija oficialiai informavo skundą pateikusius asmenis ir visus kitus žinomus Bendrijos gamintojus, gamintojus eksportuotojus, importuotojus, naudotojus ir tiekėjus, apie kuriuos žinoma, kad nagrinėjimo pradžia jiems turi reikšmę. Tiesiogiai suinteresuotoms šalims buvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie pradedamą nagrinėjimą nustatytą laikotarpį.

(6)

Du Indijos gamintojai eksportuotojai, IV, Bendrijos gamintojai, naudotojai ir importuotojai ir (arba) prekiautojai išdėstė savo nuomonę raštu. Visos šalys, pageidavusios būti išklausytos per pirmiau nurodytą laikotarpį ir nurodžiusios konkrečias priežastis, dėl ko jos turėtų būti išklausytos, buvo išklausytos.

(7)

Atsižvelgiant į tai, kad nesusijusių importuotojų Bendrijoje yra labai daug, buvo nuspręsta, kad tikslinga išnagrinėti galimybę naudoti pavyzdžių atranką, kaip numatyta pagrindinio reglamento 27 straipsnyje. Tam, kad Komisija galėtų nuspręsti, ar pavyzdžių atranka būtina, ir teigiamo atsakymo atveju parinkti pavyzdį, visi nesusiję importuotojai pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį buvo paprašyti per 15 dienų nuo nagrinėjimo pradžios apie save pranešti Komisijai ir pateikti pranešime apie pradedamą nagrinėjimą nurodytą informaciją apie laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. kovo 31 d. Tik du nesusiję importuotojai sutiko būti atrinkti į pavyzdinę grupę ir iki nustatyto termino pateikė pagrindinę prašomą informaciją. Todėl buvo nuspręsta, kad šiame procese pavyzdžių atranka nėra būtina.

(8)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms suinteresuotoms šalims, pirmiau minėtiems dviems nesusijusiems importuotojams, kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė iki pranešime apie pradedamą nagrinėjimą nustatytų terminų, ir Indijos vyriausybei.

(9)

Buvo gauti atsakymai iš dviejų Indijos gamintojų eksportuotojų, iš dviejų skundą padavusių Bendrijos gamintojų, iš aštuonių bendrovių naudotojų ir pirmiau minėtų dviejų nesusijusių importuotojų. Be to, viena iš bendrovių naudotojų pateikė rašytinį pareiškimą su informacija apie kiekius, ir dvi naudotojų asociacijos pateikė Komisijai pareiškimus raštu.

(10)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga norint padaryti laikinąsias išvadas dėl subsidijavimo, dėl jo padarytos žalos ir dėl Bendrijos intereso. Patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

(11)

Tyrimas dėl subsidijavimo ir žalos apėmė laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. kovo 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis, arba TL). Žalai nustatyti svarbių tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpį nuo 1999 m iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamas laikotarpis).

(12)

Aptariama prekė yra grafito elektrodai ir (arba) tokiems elektrodams naudojamos jungiamosios veržlės, nepriklausomai nuo to, ar importuojama kartu, ar atskirai. Grafito elektrodas yra keraminėje formoje išlietas arba išspaustas grafito strypas. Šio strypo abeji galai yra nusmailinti ir įsriegti, kad du ar daugiau elektrodų būtų galima sujungti į koloną. Iš grafito pagaminta jungtis naudojama sujungti dviejų strypų galus. Ši dalis vadinama „jungiamąja veržle“. Grafito elektrodas ir veržlė dažniausiai tiekiami kaip „grafito elektrodo sistemos“ komplektas.

(13)

Grafito elektrodai ir jungiamosios veržlės gaminamos naudojant naftos pramonės šalutinį produktą naftos koksą, ir akmens anglių deguto pikį. Gamybos procesas susideda iš šešių etapų: formavimo, degimo, impregnavimo, pakartotinio degimo, grafitavimo ir mechaninio apdorojimo. Grafitavimo etape produktas elektra įkaitinamas virš 3 000 oC ir fizikiniu būdu paverčiamas anglies kristalu grafitu – unikalia medžiaga, pasižyminčia mažu elektros ir dideliu šilumos laidumu, dideliu tvirtumu ir geromis eksploatacinėmis savybėmis esant aukštai temperatūrai, ir dėl to ji yra tinkama naudoti elektros lanko krosnyse. Grafito elektrodo sistemos gamyba trunka apie du mėnesius. Grafito elektrodų sistemas pakeičiančių produktų nėra.

(14)

Plieno gamintojai elektros lanko krosnyse, taip pat vadinamomis „malūnėliais“, grafito elektrodų sistemas naudoja kaip srovės laidininkus gaminant plieną iš metalo laužo. Šio tyrimo objektas yra tik tie grafito elektrodai ir jų jungiamosios veržlės, kurių piltinis tankis yra 1,65 g/cm3 ar didesnis, o elektros varža 6,0 μΩ.m arba mažesnė. Tokių techninių charakteristikų grafito elektrodų sistemos atlaiko labai didelę elektros kiekio normą.

(15)

Vienas iš Indijos eksportuotojų pareiškė, kad kartais jis gamino aptariamą prekę nenaudodamas „aukščiausios kokybės adatinio kokso“, aukščiausios kokybės naftos kokso, kuris, šios bendrovės žodžiais, skundo pateikėjų buvo laikomas būtinu elementu gaminant prekę, kurios charakteristikos pateikiamos konstatuojamosios dalies 12–14 punktuose. Šis eksportuotojas teigė, kad grafito elektrodai ir jų jungiamosios veržlės, pagamintos nenaudojant aukščiausios kokybės adatinio kokso, neturėtų būti šio tyrimo objektu. Iš tiesų, grafito elektrodų gamybai gali būti naudojamas skirtingos kokybės naftos koksas. Tačiau prekės apibrėžimą lemia pagrindinės pagamintos prekės fizinės ir techninės charakteristikos bei jos paskirtis, nepriklausomai nuo naudotų žaliavų. Jei į Bendriją importuojami grafito elektrodai ir jų jungiamosios veržlės, kurių kilmės šalis yra Indija, atitinka prekės apibrėžime nurodytas pagrindines fizines ir technines charakteristikas, jie yra laikomi aptariamąja preke. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(16)

Buvo nustatyta, kad iš Indijos į Bendriją eksportuojama prekė, Indijoje gaminama ir vietos rinkoje parduodama prekė, Bendrijos gamintojų gaminama ir Bendrijos rinkoje parduodama prekė turi tas pačias fizines ir technines charakteristikas bei paskirtį, todėl yra laikomi panašioms prekėmis ta prasme, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje.

(17)

Remiantis skunde pateikiama informacija ir atsakymais, pateiktais į Komisijos klausimynus, buvo tiriamos šios penkios schemos, kuriomis, kaip buvo teigiama, IV teikė subsidijas.

(18)

Pirmiau nurodytos i, ii, iii ir iv schemos remiasi 1992 m. Užsienio prekybos (vystymas ir reglamentavimas) aktu (Nr. 22 – 1992 m.), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos aktas). Užsienio prekybos akte IV leidžiama daryti pranešimus apie eksporto ir importo politiką, kurie reziumuojami prekybos ministerijos kas 5 metus leidžiamame ir reguliariai papildomame dokumentų rinkinyje „Eksporto ir importo politika“. „Eksporto ir importo politikos“ dokumentas, susijęs su TL, yra penkerių metų planas laikotarpiui nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. Be to, IV užsienio prekybos politiką reguliuojančios procedūros išdėstomos leidinyje „Procedūrų vadovas – 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d.“ (1 tomas), kuris taip pat reguliariai atnaujinamas.

(19)

Iš „Eksporto ir importo politikos“ laikotarpiui nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. matyti, kad licencijos ir (arba) sertifikatai, ir (arba) leidimai, kurie buvo išduoti prieš įsigaliojant šiai politikai, liks galioti ir per TL pagal tą paskirtį, kuriai tokie licencijos ir (arba) sertifikatai, ir (arba) leidimai buvo išduoti, nebent būtų numatyta kitaip.

(20)

Tolesnės šio teksto nuorodos į tiriamų schemų nuo i iki iv teisinį pagrindą, yra nuorodos į „Eksporto ir importo politiką“ nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. ir į „Procedūrų vadovą – 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d.“ (1 tomą).

(21)

Atleidimas nuo pajamų mokesčio, nurodomas pirmiau nurodytame v punkte, yra pagrįstas 1961 m. Pajamų mokesčio aktu, kasmet iš dalies pakeičiamu Finansų aktu.

(22)

Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalies b punkte numatyta, kad praėjus aštuoneriems metams nuo PPO Sutarties įsigaliojimo nustoja galioti 3 % de minimis subsidijų riba, taikoma importui iš tam tikrų besivystančių valstybių, t.y., iš tų besivystančių valstybių, kurios yra PPO narės ir kurios minimos Subsidijų ir kompensavimo priemonių sutarties (SKPS) VII priede, ir tų besivystančių valstybių, kurios yra PPO narės, visiškai panaikinusios eksporto subsidijas. Atsižvelgiant į tai, kad ši sutartis įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d., ši subsidijų riba nebetaikoma. Dabar importui iš besivystančių valstybių taikoma de minimis riba, nustatyta pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalies a punkte yra 2 %. Kartu su 3 % de minimis riba, taikoma SKPS VII priede minimoms valstybėms, ES šioms šalims taip pat taikė 0,3 % de minimis ribą kiekvienai atskirai subsidijų schemai. Kadangi konkreti de minimis riba VII priede išvardytoms valstybėms daugiau nebetaikoma, laikoma, kad ribos nereikia taikyti ir atskiroms subsidijų schemoms.

(23)

MNK įsigaliojo 1997 m. balandžio 1 d. paskelbus muitinės pranešimą Nr. 34/97. Ši schema detaliai aprašoma „Eksporto ir importo politikos“ 4.3.1 – 4.3.4 ir Procedūrų vadovo 4.37 – 4.53 dalyse. MNK pakeitė nuolaidų knygelių sistemą, kuri baigė galioti 1997 m. kovo 31 d. Iš pat pradžių buvo du MNK tipai – MNK prieš eksportuojant ir MNK po eksporto.

(24)

IV pažymėjo, kad MNK prieš eksportuojant buvo panaikinta 2000 m. balandžio 1 d., todėl ši schema TL jau nebegaliojo. Buvo nustatyta, kad nė viena iš bendrovių negavo jokios naudos iš MNK prieš eksportuojant, todėl nereikia nustatyti MNK prieš eksportuojant kompensuotinumą. Todėl toliau pateikiama šios schemos analizė taikoma tik MNK po eksporto.

(25)

MNK po eksporto gali naudotis gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai (t.y. prekiautojai).

(26)

Pagal schemą bet kuris reikalavimus atitinkantis dalyvis gali paduoti paraišką dėl kredito, skaičiuojamo nuo eksportuotos pagamintos produkcijos vertės. Indijos valdžia daugumai prekių, įskaitant ir aptariamąją, yra nustačiusi MNK tarifus standartinių žaliavų ir išeigos normų (SSIN) pagrindu. Pateikus prašymą licencija, kurioje nurodoma suteiktų kreditų suma, išduodama automatiškai.

(27)

MNK po eksporto leidžia šiais kreditais įskaityti bet kokioms vėliau importuotoms prekėms taikomus muitus, išskyrus prekėms, kurioms taikomas importo apribojimas ar uždraudimas. Prekės, kuriuos importuojamos pasinaudojant tokiais kreditais, gali būti parduodamos vidaus rinkoje (sumokant pardavimo mokestį) arba naudojamos kitiems tikslams.

(28)

MNK licencijų perleidimas neribojamas, todėl jos dažnai yra parduodamos. Prašymo MNK licencijai gauti padavimo mokestis sudaro 0,5 % nuo gaunamo kredito sumos; licencija galioja 12 mėnesių nuo jos išdavimo dienos. Taigi per dviejų metų laikotarpį nuo 2001 m. balanžio 1 d. iki 2003 m. kovo 31 d. išduotos licencijos TL metu galėjo būti parduotos arba panaudotos importo muitams užskaityti.

(29)

Iki TL, t.y. iki 2002 m. kovo 31 d., visa pateiktoje MNK licencijoje nurodyta suma galėjo būti panaudota importo muitui įskaityti. Be to, MNK licencija atleidžia nuo kito muito – specialiojo papildomo muito (SPM). SPM dydis yra 4 % ad valorem nuo muito, įskaitant muitą nuo daugumos į Indiją įvežamų prekių, įskaitant ir aptariamąją prekę, vertės. Pagal šią schemą atleidimo nuo SPM sąlyga buvo MNK licencijos pateikimas, tačiau iš MNK licencijoje nurodytos sumos nebuvo atimama sutaupyta SPM suma. Todėl MNK schema be licencijoje nurodytos sumos teikė ir papildomos naudos.

(30)

Nuo TL pradžios, t.y., nuo 2002 m. balanžio 1 d., IV panaikino atleidimą nuo SPM MNK licencijos turėtojams. Todėl TL metu visi SPM įskaitymai buvo atimami iš importuotojo MNK licencijoje nurodytų kreditų sumos. Atsižvelgdama į šiuos pokyčius ir faktiškai siekdama eksportuotojams kompensuoti naudos, anksčiau gaunamos per atleidimą nuo SPM praradimą, IV nuo 2002 m. balanžio 1 d. padidino MNK tarifus pakeisdama aptariamosios prekės SSIN. Pateikus prašymą, IV išduodavo papildomus kreditus pagal iki 2002 m. balanžio 1 d. išduotas ir tebegaliojančias licencijas, padidindama suteiktojo kredito sumą iki pakeistų MNK tarifų lygio.

(31)

Eksportuojančiai prekes bendrovei suteikiamas kreditas, kuris gali būti panaudotas arba įskaityti būsimus įvairių prekių importo muitus arba tiesiog parduodamas atviroje rinkoje.

(32)

Kredito dydis apskaičiuojamas automatiškai, atsižvelgiant į SSIN tarifus ir nepriklausomai nuo to, ar žaliavos buvo importuotos eksportuojamai produkcijai gaminti, ar už jas sumokėtas muito mokestis, ir ar jos iš tiesų buvo panaudotos, ir kokiais kiekiais. Iš tiesų, bendrovė gali prašyti licencijos remdamasi praeityje vykdytu eksportu nepriklausomai nuo to, ar ji importuos prekes, ar pirks jas iš kitų šaltinių. MNK kreditai laikomi tiesioginiu finansiniu įnašu, nes jie yra dotacija. Jie yra tiesioginis finansinis įnašas, nes gali būti parduoti ir konvertuoti į grynuosius pinigus arba panaudoti muitams įskaityti, ir tokiu atveju IV negauna pajamų, kurias jai priklausytų gauti.

(33)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje numatyta išimtis inter alia sumokėtų muitų grąžinimo ir pakaitinei importo muitų grąžinimo sistemoms, atitinkančioms griežtus reikalavimus, numatytus I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio importo muitų grąžinimo apibrėžimas ir taisyklės).

(34)

Tokiu atveju eksportuotojui netaikoma pareiga faktiškai sunaudoti be muito importuotas prekes gamybos procese, o kredito dydis apskaičiuojamas neatsižvelgiant į realiai sunaudojamas žaliavas.

(35)

Negana to, nėra sistemos ar procedūros, leidžiančios patikrinti, kurios žaliavos buvo sunaudotos eksportuoto produkto gamybos procese, ir ar buvo importo muitų permoka, apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose.

(36)

Galiausiai eksportuotojai gauna MNK teikiamą naudą nepriklausomai nuo to, ar jie importuoja žaliavų, ar ne. Kad eksportuotojas gautų naudos, jam pakanka eksportuoti prekes ir nebūtina įrodyti, kad žaliavos buvo importuotos. Todėl net eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietos rinkoje ir neimportuoja jokių žaliavų, gali pasinaudoti MNK teikiama nauda. Todėl MNK po eksporto neatitinka pagrindinio reglamento I – III prieduose nustatytų kriterijų.

(37)

Jei nėra: i) numatyto reikalavimo, kad importuotos žaliavos būtų sunaudotos gamybos procese; ir ii) pagrindinio reglamento II priede numatytos patikrinimo sistemos, tai MNK negali būti laikoma leidžiamomis muitų grąžinimo arba pakaitine importo muitų grąžinimo sistemomis (III priedas) pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį.

(38)

Kadangi netaikoma pirmiau minėta išimtis muitų grąžinimo arba pakaitinio importo muitų grąžinimo sistemoms, minima konstatuojamosios dalies 32 punkte, todėl nekyla klausimo dėl pernelyg didelio atleidimo, ir kompensuotina nauda yra atleidimas nuo visų importo muitų, kuriais paprastai apmokestinamos visas importas.

(39)

Todėl, kadangi IV finansinis įnašas suteikia naudą MNK turėtojui, o valstybė netenka pajamų, kurios jai kitu atveju priklausytų, ši schema yra subsidija. Tai yra subsidija, kurios vienintelė įstatymu nustatyta suteikimo sąlyga, yra eksporto veiklos mastas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte, nes, kaip paaiškinta pirmiau, ją galima gauti tik eksportuojant. Todėl ji laikoma individualia ir todėl kompensuojama.

(40)

Bendrovių gauta nauda buvo apskaičiuota pagal licencijomis suteiktų kreditų, kurie buvo panaudoti arba perduoti (parduoti) per TL, sumą. Siekiant kuo tiksliau nustatyti negautų pajamų sumą, būtina išskirti licencijas, kurios buvo išduotos ir panaudotos per TL, licencijas, išduotas iki TL ir panaudotas per TL, ir licencijas, išduotas iki TL ir perduotas TL metu.

(41)

Kuomet MNK licencija buvo išduota ir per TL bendradarbiaujančio gamintojo eksportuotojo panaudota prekėms importuoti nemokant taikytinų muitų (įskaitant ir SPM), gauta nauda apskaičiuojama taip, kaip visos negautos pajamos: iš atitinkamos MNK licencijos kredito balanso atimtų importo muitų pagrindu.

(42)

Kuomet MNK licencija buvo išduota ir perduota TL metu, gauta nauda apskaičiuojama pagal licencijoje numatytą nominalią kredito sumą, nepriklausomai nuo licencijos pardavimo kainos, nes licencijos pardavimas yra grynai komercinis sprendimas ir nepakeičia iš schemos gaunamos naudos (kuri prilygsta IV pervestoms lėšoms).

(43)

Kuomet MNK licencija buvo išduota iki TL ir bendradarbiaujančio gamintojo eksportuotojo panaudota per TL prekėms importuoti nemokant taikytinų muitų (įskaitant ir SPM), gauta nauda apskaičiuojama taip, kaip visos negautos pajamos: iš atitinkamos MNK licencijos kredito balanso atimtų importo muitų pagrindu. Nustatant pajamas, kurių neteko IV, buvo atsižvelgiama ir į papildomas licencijas, išduotas pirmiau aprašytiems padidintiems MNK kreditams, tiek, kiek jos buvo panaudotos užskaitant muitus.

(44)

Buvo nustatyta atvejų, kuomet MNK licencijos, išduotos iki TL ir perduotos (parduotos) TL metu, buvo parduodamos už didesnę nei jose nurodytą nominalią vertę Ši priemoka paaiškinama tuo, kad šių licencijų turėtojai būdavo atleidžiami nuo SPM, kaip paaiškinta pirmiau. Nežinant produktų, kuriuos importavo šių licencijų pirkėjai, neįmanoma nustatyti visų pajamų, kurių neteko IV. Tačiau, atsargiai skaičiuojant ši suma turėjo bent jau būti lygi licencijos pardavimo kainai, nes ekonominiu požiūriu licencijos neįmanoma parduoti brangiau už jos realią vertę. Todėl gauta nauda skaičiuojama licencijos pardavimo kainos pagrindu.

(45)

Kaip numatyta konstatuojamosios dalies 26 punkte, pagal MNK schemą gaunama nauda apskaičiuojama pagal baigtinio eksportuoto produkto vertę ir teikiama nepriklausomai nuo gaminto, pagaminto, eksportuoto ar transportuoto kiekio. Todėl pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį apskaičiuotos subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai TL metu. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą mokesčiai, kuriuos buvo privaloma sumokėti subsidijai gauti, skaičiuojant gautą naudą buvo atimami.

(46)

Bendrovės teigė, kad apskaičiuojant pagal schemą gautą naudą taip pat turėtų būti atimamos išlaidos specializuotiems agentams, pardavimo komisiniai ir įvairios kitos išlaidos. Šiuo klausimu reikia pastebėti, kad licencijų pirkimas ir pardavimas per trečiuosius asmenis yra grynai komercinis sprendimas, kuris nepakeičia licencijomis suteiktos kredito sumos. Visais atvejais pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą yra atimamos tik privalomosios subsidijos gavimo išlaidos. Kadangi aptariamos išlaidos nėra būtinos licencijai gauti, prašymai buvo atmesti.

(47)

Bendrovės taip pat teigė, kad iš MNK gauta nauda padidino jų pajamas ir dėl to padidėjo jų mokėtini mokesčiai, ypač bendrovių pajamų mokestis. Todėl buvo prašoma apskaičiuojamą iš MNK gautą naudą sumažinti mokėtinų mokesčių suma.

(48)

Kaip bendrovė nusprendžia naudoti subsidijų schema suteiktą naudą, šiuo atveju, ar pasinaudojant licencijomis įskaityti importo mokesčius ar parduoti licencijas, gali turėti skirtingą įtaką mokestinei bendrovės padėčiai. Tiriančiajai institucijai nepriklauso tirti galimos naudos įtaką bendrovės mokestinei būklei. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(49)

Abejoms bendradarbiavusioms bendrovėms ši schema TL metu buvo naudinga, ir jos gavo nuo 14,5 % iki 20,4 % subsidijų.

(50)

IGPSE schema buvo paskelbta 1992 m. balandžio 1 d. TL metu šią schemą reglamentavo muitinės pranešimai Nr. 28/97 ir 29/97, kurie įsigaliojo 1997 m. balandžio 1 d. Schema detaliai aprašoma 2002 – 2007 m. „Eksporto ir importo politikos“ 5 skyriuje ir Procedūrų vadovo 5 skyriuje.

(51)

Schema gali pasinaudoti gamintojai eksportuotojai (t.y. kiekvienas Indijos gamintojas, kuris eksportuoja) arba prekybininkai ir (arba) eksportuotojai (t.y. prekiautojai), kurie yra „susieti“ su juos remiančiais gamintojais.

(52)

(Kad bendrovė galėtų pasinaudoti šia schema, ji turi atitinkamoms institucijoms pateikti informaciją apie importuotinų ilgalaikių gamybos priemonių rūšį ir vertę. Priklausomai nuo eksporto įsipareigojimo, kurį bendrovė pasirengusi priimti, jai bus leista importuoti ilgalaikes gamybos priemones taikant nulinį arba sumažintą importo muito tarifą tam, kad būtų vykdomas eksporto įsipareigojimas importuotos ilgalaikės gamybos priemonės turi būti naudojamos eksportuojamoms prekėms gaminti. Eksportuotojo prašymu yra išduodama importo su preferenciniais muitais licencija. Licencijai gauti mokamas prašymo padavimo mokestis.

(53)

IGPSE licencijos turėtojas taip pat gali įsigyti ilgalaikes gamybos priemones vietos rinkoje. Šiuo atveju vietos ilgalaikių gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti bemuičiu ilgalaikės gamybos priemonėms gaminti reikalingų komponentų importu. Arba vietos gamintojas gali pasinaudoti netiesioginio eksporto privalumais už licencijos turėtojui patiektas ilgalaikės gamybos priemones.

(54)

Sąlyga naudotis schema yra prievolė eksportuoti. Eksporto prievolė turi būti vykdoma eksportuojant prekes, pagamintas naudojant ilgalaikes gamybos priemones, o tokio eksporto vertė turi viršyti vidutinį to paties produkto eksporto lygį, kurį bendrovė pasiekė per trejus metus iki licencijos gavimo.

(55)

Neseniai šios schemos sąlygos, susijusios su eksporto prievolės apskaičiavimu, pasikeitė. Pagal naująsias taisykles bendrovės aštuonerius metus turės vykdyti eksporto prievolę (eksporto suma mažiausiai šešis kartus turi viršyti viso ilgalaikių gamybos priemonių muito, nuo kurio bendrovė buvo atleista, sumą). Tačiau šis pakeitimas nekeičia pagrindinio šios schemos veikimo principo.

(56)

Eksportuotojo mokamas sumažintas muitas arba nulinio muito tarifo taikymas yra IV finansinis įnašas, nes negaunamos kitu atveju mokėtinos pajamos, o gavėjui yra naudingas sumažinto mokesčio tarifo taikymas arba visiškas atleidimas nuo jo. Licencija nėra išduodama be prievolės eksportuoti prekes. Todėl schema yra subsidija, kurios vienintelė įstatymu nustatyta suteikimo sąlyga yra eksporto veiklos mastas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte; ji laikoma individualia ir todėl kompensuojama.

(57)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje, bendrovių gauta nauda yra skaičiuojama pagal nesumokėtą muito mokestį už importuotas ilgalaikes gamybos priemones, ją išskaidant per laikotarpį, kuris atspindi įprastinį tokių ilgalaikių gamybos priemonių nusidėvėjimo laiką tokioje pramonėje. Atsižvelgiant į nusistovėjusią praktiką, naudos, priskirtinos tiriamajam laikotarpiui, suma patikslinama pridedant per TL sukaupiamas palūkanas , kad būtų įvertinta ilgalaikė nauda ir kad būtų nustatyta visa nauda, kurią iš šios schemos gavo gavėjas. Atsižvelgiant į subsidijos , kuri yra vienkartinė dotacija, pobūdį yra taikytina TL metu buvusi konkreti komercinė palūkanų norma. Kaip numatyta konstatuojamosios dalies 53 punkte, pagal schemą gaunama nauda priklauso nuo baigtinio eksportuoto produkto vertės padidėjimo ir yra teikiama nepriklausomai nuo gaminto, pagaminto, eksportuoto ar transportuoto kiekio. Todėl pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai TL metu.

(58)

Abiems bendradarbiavusioms bendrovėms ši schema buvo naudinga, ir jos gavo subsidijų, svyruojančių nuo 0,1 % iki 0,3 %.

(59)

ILS veikia nuo 1977–1978 m. Ši schema detaliai aprašoma „Eksporto ir importo politikos“ 4.1.1 – 4.1.7 dalyse ir Procedūrų vadovo 4 skyriuje.

(60)

Išankstinės licencijos teikiamos gamintojams eksportuotojams, arba prekybininkams eksportuotojams, kurie „susieti“ su juos remiančiais gamintojais, importuoti be muito žaliavas, naudojamas eksportuojamų prekių gamybai.

(61)

Pagal šią schemą leidžiamo importo kiekis nustatomas kaip eksportuotų baigtinių produktų procentas. Išankstinėse licencijose leidžiamo importo kiekis skaičiuojamas ir jo kiekiu, ir verte. Abiem šiais atvejais tarifai, kurie naudojami nustatant leidžiamus daugumos prekių, įskaitant ir aptariamą prekę, bemuičius pirkimus yra nustatomi SSIN pagrindu. Žaliavos, numatytos išankstinėse licencijose, yra žaliavos naudojamos atitinkamų baigtinių produktų gamyboje.

(62)

Išankstinės licencijos išduodamos šioms eksporto rūšims:

(63)

Patikrinimo metu nustatyta, kad TL metu tik i punkte (fizinis eksportas) aprašytą IAD naudojo vienas gamintojas eksportuotojas. Todėl šio tyrimo metu nebūtina nustatinėti ii, iii ir iv punktuose išvardintų IAD rūšių kompensuotinumo.

(64)

Licencijos, kurios gali būti panaudotos įskaityti importo muitams, suteikiamos tik eksportuojančioms bendrovėms. Šiuo atžvilgiu schema priklauso nuo eksporto masto.

(65)

Kaip pirmiau minėta, buvo nustatyta, kad IAD fizinio eksporto atžvilgiu naudojo viena iš tiriamų bendrovių. Bendrovė naudojo IAD tam, kad be muito galėtų įsivežti eksportuojamų prekių žaliavas.

(66)

IV teigė, kad IAD yra kiekiu pagrįsta schema ir kad žaliavos, leidžiamos pagal šią licenciją, priklauso nuo eksporto kiekio. Taip pat buvo teigiama, jog nepriklausomai nuo to, kokios žaliavos importuojamos pagal IAD, šios žaliavos turi būti panaudotos gaminant eksportuojamą produktą arba papildyti jau eksportuotuose produktuose sunaudotų žaliavų atsargas. Anot IV, importuotas žaliavas turi sunaudoti pats eksportuotojas, jų negalima parduoti ar perduoti.

(67)

Tačiau buvo pastebėta, kad nebuvo sistemos ar procedūros, kuri leistų patvirtinti, kad žaliavos, nustatant jų rūšį, buvo panaudotos gaminant eksportuotą produktą. Sistema tik parodo, kad be muito importuotos prekės buvo panaudotos gamybos procese, tačiau nėra daromas skirtumas tarp prekės paskirties (vietos ar eksporto rinka).

(68)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje numatyta išimtis inter alia sumokėtų muitų grąžinimo ir pakaitinei importo muitų grąžinimo sistemoms, kurios atitinka griežtus reikalavimus, numatytus I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio importo muitų grąžinimo apibrėžimas ir taisyklės).

(69)

Kadangi nėra sistemos ar procedūros, kuri leistų patikrinti, kurios žaliavos buvo sunaudotos eksportuoto produkto gamybos procese ir ar buvo importo muitų permoka, apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose, IAD negali būti laikoma leistinu sumokėtų muitų grąžinimu ar pakaitine importo muitų grąžinimo sistema, numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje.

(70)

Kadangi pirmiau minėta išimtis nėra taikoma muitų grąžinimo arba pakaitinio importo muitų grąžinimo sistemoms, minėtoms konstatuojamosios dalies 67 punkte, netaikoma, todėl nekyla klausimas dėl per didelio atleidimo, ir kompensuotina nauda yra atleidimo nuo visų importo muitų, kuriais paprastai apmokestinamos visos importuojamos prekės, dydis.

(71)

Bendrovės gauta nauda buvo apskaičiuota pagal licencijose suteiktų kreditų, kurie buvo panaudoti per TL, sumą. Kaip nurodyta konstatuojamosios dalies 61 punkte, iš IAD schemos gautos naudos dydis susijęs ir su eksportuotų baigtinių produktų kiekiu, ir verte. Todėl pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį apskaičiuotos subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai TL metu. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą mokesčiai, kuriuos buvo privaloma sumokėti subsidijai gauti, skaičiuojant gautą naudą yra atimami. Taip skaičiuojant, gauta subsidija sudarė 0,2 %.

(72)

Patikrinimo metu nustatyta, kad nė vienas iš gamintojų eksportuotojų nėra įsikūręs PEZ ar EOV. Todėl atliekant šį tyrimą nuspręsta, kad šios schemos nereikia tirti.

(73)

1961 m. pajamų mokesčio aktas sudaro teisinį pagrindą atleisti nuo pajamų mokesčio. Aktas, kuris kasmet iš dalies pakeičiamas finansų aktu, nustato mokesčių rinkimo pagrindus, įvairias išimtis ir lengvatas, kurių galima prašyti. Tarp tokių lengvatų, kurių gali prašyti bendrovės, yra lengvatos, numatytos akto 10A, 10B ir 80HHC dalyse, kur numatyta pelną iš eksporto atleisti nuo pajamų mokesčio.

(74)

IV pranešė, kad atleidimas nuo pajamų mokesčio buvo panaikintas nuo 2003 m. kovo 31 d. ir pateikė to įrodymus. Nors schema galėjo suteikti naudos TL metu aptariamiems eksportuotojams, tačiau po šios datos ši schema nebus naudinga nė vienai bendrovei eksportuotojai. Susiklosčius tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi nereikia nustatyti atleidimo nuo pajamų mokesčio kompensuotinumo.

(75)

Tirtųjų gamintojų eksportuotojų kompensuotinų subsidijų dydis pagal pagrindinio reglamento nuostatas išreikštas ad valorem yra 14,6 % ir 20,9 %. Atsižvelgiant į tai, kad apskritai bendradarbiavimo iš Indijos pusės lygis buvo aukštas (susijęs su 100 % iš Indijos į Bendriją eksportuojamos aptariamosios prekės), likutinis subsidijos lygis visoms kitoms bendrovėms buvo nustatytas pagal bendrovę su didžiausia individualia riba, t.y., 20,9 %.

(76)

Bendrijoje panašią prekę gamina SGL AG (toliau – SGL) ir kelios UCAR SA (toliau – UCAR) dukterinės bendrovės: UCAR SNC, UCAR Electrodos Ibérica SL ir Graftech SpA); skundas buvo pateiktas šių bendrovių vardu. SGL ir UCAR gamyklos yra įsikūrusios Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje.

(77)

Panašią prekę, greta dviejų skundą pateikusių Bendrijos gamintojų SGL ir UCAR, nuo 1999 m. iki TL imtinai Bendrijoje gamino kiti du gamintojai. Vienas iš šių dviejų gamintojų tapo nemokus ir turėjo paprašyti teisinės apsaugos pagal Vokietijos bankroto įstatymą. Pastaroji bendrovė nutraukė panašios prekės gamybą 2002 m. lapkričio mėn. Šios dvi bendrovės pareiškė pritariančios skundui, tačiau atmetė Komisijos kvietimą aktyviai įsijungti į tyrimą. Todėl šioje byloje jos laikomos pasyviomis rėmėjomis. Daroma išvada, kad visi pirmiau nurodytų keturių gamintojų produkcija yra Bendrijos produkcija pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalies prasme.

(78)

Du skundą pateikę Bendrijos gamintojai tinkamai atsakė į anketos klausimus ir visapusiškai bendradarbiavo vykdant tyrimą. Per TL jie pagamino daugiau nei 80 % Bendrijos produkcijos.

(79)

Laikytina, kad jie sudaro Bendrijos pramonę pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 8 dalies prasme, ir toliau bus vadinami Bendrijos pramone.

(80)

Kadangi aptariamąją prekę eksportuoja tik du Indijos gamintojai eksportuotojai ir kadangi Bendrijos pramonę taip pat sudaro tik du gamintojai, duomenys apie aptariamosios prekės, kurios kilmės šalis yra Indija, importą į Bendriją arba apie Bendrijos pramonę turėtų būti indeksuoti siekiant išlaikyti konfidencialumą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 29 straipsniu.

(81)

Bendrijos suvartojimas buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės pardavimų Bendrijos rinkoje apimtimis, kitų Bendrijos gamintojų pardavimų Bendrijos rinkoje apimtimis, apskaičiuotomis pagal tiksliausius turimus duomenis, dviejų bendradarbiaujančių Indijos gamintojų eksportuotojų pardavimų Bendrijos rinkoje apimtimis, iš Lenkijos importuotų prekių pardavimų Bendrijos rinkoje apimtimis, sužinotomis bendradarbiaujant su SGL, ir Eurostato duomenimis apie likusį Bendrijos importą, tinkamai patikslinus ten, kur reikia.

(82)

Tuo remiantis, nuo 1999 m. iki TL pabaigos aptariamosios prekės suvartojimas Bendrijoje išaugo 9 %. Tiksliau, jis padidėjo 14 % nuo 1999–2000 m., sumažėjo 7 procentiniais punktais 2001 m., sumažėjo dar vienu procentiniu punktu 2002 m. ir padidėjo 3 procentiniais punktais per TL. Kadangi aptariamoji prekė pirmiausia naudojama elektroplieno pramonėje, suvartojimo kitimą reikia vertinti atsižvelgiant į šio konkretaus sektoriaus ekonomines tendencijas, kurios rodė spartų augimą 2000 m., o nuo 2001 m. ir vėliau – nuosmukį.

(83)

Aptariamosios prekės importo iš Indijos į Bendriją apimtis nuo 1999 m. iki TL pabaigos padidėjo 76 %. Nurodant išsamiau, importas iš Indijos 1999–2000 m. padidėjo 45 %, 2001 m. – dar 31 procentiniu punktu, o 2002 m. ir per TL tame lygyje išliko beveik stabilus.

(84)

Rinkos dalis, kurią atitinkamoje šalyje užėmė eksportuotojai, padidėjo 3,4 procentinio punkto (arba 61 %) per aptariamąjį laikotarpį ir per TL pasiekė 8–10 % lygį. Ji pirmiausia padidėjo 1,5 procentinio punkto per 1999–2000 m., 2001 m. – dar 2 procentiniais punktais, o 2002 m. ir per TL tame lygyje liko palyginti stabili. Reikėtų pažymėti, kad laikotarpiu nuo 1999 m. iki TL pabaigos atitinkamos šalies importas ir dalis rinkoje sutapo su 9 % vartojimo augimu.

(85)

Nuo 1999 m. iki TL pabaigos vidutinė aptariamosios prekės, kurios kilmės šalis yra Indija, importo kaina 2000 m. padidėjo 2 %, 2001 m. – dar 8 procentiniais punktais, o 2002 m. sumažėjo 9 procentiniais punktais, ir per TL nusistovėjo šiame lygyje. Per TL vidutinė aptariamosios prekės, kurios kilmės šalis yra Indija, importo kaina buvo 1 % aukštesnė negu 1999 m.

(86)

Siekiant gauti palyginamus aptariamosios prekės modelius, buvo palygintos gamintojų eksportuotojų ir Bendrijos pramonės vidutinės pardavimo Bendrijoje kainos Šiam tikslui Bendrijos pramonės ex-works kainos nesusijusiems klientams, atmetus visus nuolaidas ir mokesčius, buvo palygintos su Indijos gamintojų eksportuotojų CIF franko Bendrijos siena kainomis, tinkamai patikslintomis pagal po importo susidariusias sąnaudas. Palyginus pasirodė, kad per TL Bendrijoje parduota aptariamoji prekė, kurios kilmės šalis yra Indija, buvo pateikta nuo 6,5 % iki 12,2 % mažesnėmis nei Bendrijos pramonės kainomis.

(87)

Reikėtų pažymėti, kad tos pateikimo mažesne kaina ribos ne iki galo parodo subsidijuotų prekių poveikį Bendrijos pramonės kainoms, nes buvo užfiksuotas ir kainų nusmukdymas ir trukdymas kainoms kilti, kaip matyti iš Bendrijos pramonės per TL pasiekto palyginti mažo pelningumo, nors ji galėjo tikėtis gerokai didesnio pelno, jeigu nebūtų buvę subsidijavimo.

(88)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis, Komisija išnagrinėjo visus susijusius ekonominius veiksnius ir rodiklius, kurie daro poveikį Bendrijos pramonei.

(89)

Siekiant įvertinti kai kurių žalos rodiklių reikšmę, reikėjo tinkamai sujungti kai kuriuos UCAR ir jos dukterinių gamybos bendrovių Bendrijoje duomenis (žr. 76 konstatuojamąją dalį anksčiau).

(90)

Komisija atkreipė ypatingą dėmesį į bet kokį poveikį, kurį žalos rodikliams galėjo padaryti ankstesnis konkurenciją iškreipiantis dviejų skundus padavusių Bendrijos gamintojų elgesys. Visų pirma Komisija užtikrino, kad pirmuoju įvertinant žalą nagrinėtu laikotarpiu (1999 m.) nebūtų buvę jokių konkurenciją iškreipiančių veiksmų (žr. 121, 122, 125 konstatuojamąsias dalis toliau). Be to, apskaičiuodama Bendrijos pramonės sąnaudas ir pelningumą, Komisija nedviprasmiškai pareikalavo ir patikrino, kad tiesioginės mokėjimų sąnaudos ar bet kurios netiesioginės jų sąnaudos (įskaitant finansavimo išlaidas), susijusios su konkurenciją reguliuojančių įstaigų paskirtomis baudomis, būtų aiškiai išskirtos tam, kad būtų galima sužinoti pelno rezultatus be visų tų ypatingųjų išlaidų.

(91)

Bendrijos pramonės produkcija padidėjo 14BENDRIJOS PRAMONĖS PADĖTIS% 2000 m., sumažėjo 16 procentiniais punktais 2001 m., sumažėjo dar 4 procentiniais punktais 2002 m. ir padidėjo 5 procentiniais punktais per TL. 2000 m. pastebėtą žymų padidėjimą lėmė gera ekonominė aplinka, dėl kurios tais metais padidėjo ir gamybos pajėgumų panaudojimo koeficientas.

(92)

2000 m. gamybos pajėgumai sumažėjo maždaug 2 %, o 2001 m. išliko tokio paties lygio. 2002 m. ir per TL gamybos pajėgumai toliau sumažėjo atitinkamai 5 procentiniais punktais ir 2 procentiniais punktais. Per TL gamybos pajėgumai buvo 9 % mažesni negu 1999 m., visų pirma dėl to, kad viena Bendrijos gamintojo gamykla buvo nutraukusi veiklą per visą TL.

(93)

Gamybos pajėgumų panaudojimo pradinis lygis buvo 70 % 1999 m., o 2000 m. dėl didelės paklausos, ypač iš elektroplieno pramonės, padidėjo iki 81 %. 2001 m. ir 2002 m. jis vėl sumažėjo iki 70 %, o per TL padidėjo iki 76 %.

(94)

Ištyrus nustatyta, kad pirmiau minėta gamykla nutraukė veiklą dėl ekonominių sunkumų, kuriuos sukėlė kelios priežastys, ir iš jų labiausiai pastebimos yra šios: (i) didelės gamybos sąnaudos, susijusios su elektros kaina toje konkrečioje šalyje, ir (ii) konkurencija su subsidijuotomis importuojamomis prekėmis, kurių kilmės šalis yra Indija. Dėl sunkumų atskirti vieną priežastį nuo kitos Komisija išnagrinėjo, kokios būtų pajėgumų ir pajėgumų naudojimo tendencijos 2002 m. ir per TL tuo atveju, jei ta gamykla nebūtų nutraukusi veiklos. Simuliuojant situaciją, gamybos apimtis liko nepasikeitusi, nes kitos šio Bendrijos gamintojo gamyklos padidino gamybos apimtis, kad užpildytų susidariusią tuštumą. Kaip toliau parodyta lentelėje, jei ši gamykla nebūtų nutraukusi veiklos, tai visos Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai ir pajėgumų panaudojimas per TL būtų pasiekę lygį, kuris labai artimas 1999 m. lygiui.

(95)

Pagamintų prekių atsargos per TL sudarė maždaug 3 % Bendrijos pramonės visos gamybos apimties. Bendrijos pramonės prekių atsargų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje lygis padidėjo per nagrinėjamą laikotarpį ir per TL buvo maždaug penkis kartus didesnis negu 1999 m. Tačiau ištyrus nustatyta, kad atsargų kaita nėra laikoma itin svarbiu Bendrijos pramonės ekonominės būklės rodikliu, nes Bendrijos gamintojai paprastai gamina pagal užsakymą, ir todėl atsargos paprastai yra užsakovams dar neišsiųstos prekės.

(96)

Bendrijos pramonės pagamintos produkcijos pardavimas nesusijusiems klientams Bendrijos rinkoje sumažėjo 1 % tarp 1999 m. ir TL pabaigos. Nurodant išsamiau, jis staiga padidėjo 16 % 2000 m. 2000 m., sumažėjo 17 procentinių punktų 2001 m., sumažėjo dar 5 procentiniais punktais 2002 m. ir vėl padidėjo 5 procentiniais punktais per TL. Pardavimų kaita gana tiksliai atspindi ekonomines elektroplieno pramonės tendencijas, kurios po 2000 m. užfiksuoto pakilimo, 2001 m. ir 2002 m. patyrė nuosmukį.

(97)

Po nedidelio padidėjimo vienu procentiniu punktu 2000 m. Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis ženkliai mažėjo iki 2002 m. Bendrijos pramonė neteko 6,5 procentinių punktų rinkos dalies 2001 m. ir dar 2,8 procentinių punktų 2002 m., paskui per TL atgavo 1,9 procentinio punkto. Palyginus su 1999 m., per TL Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis buvo 6,3 procentinio punkto arba, pagal rodiklius, 9 % mažesnė.

(98)

Nuo 1999 m. iki TL pabaigos, kai Bendrijos suvartojimas padidėjo 9 %, Bendrijos pramonės pardavimų Bendrijos rinkoje apimtis sumažėjo 1 %. Bendrijos pramonė neteko 6,3 procentinio punkto rinkos dalies, kaip buvo parodyta anksčiau, o per tą patį laikotarpį subsidijuotas importas iškovojo 3,4 procentinius punktus rinkos dalies.

(99)

Užimtumo lygis Bendrijos pramonėje sumažėjo maždaug 17 % tarp 1999 m. ir TL pabaigos. Darbo jėgos sumažėjo 1 % 2000 m. ir 5 procentiniais punktais 2001 m. 2002 m. ir per TL jos sumažėjo atitinkamai 9 procentiniais punktais ir 3 procentiniais punktais, visų pirma dėl to, kad Bendrijos gamintojo gamykla nutraukė veiklą, ir dalis darbo jėgos buvo perkelta į pelningesnius verslo segmentus.