Taryba priima šią paraišką dėl priėmimo; priėmimo sąlygos ir Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pritaikomosios pataisos, reikalingos tokiam priėmimui, nustatomos valstybių narių ir Kroatijos Respublikos susitarimu.

TURINYS

Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Kroatijos Respublikos sutartis dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą.

B.	Aktas dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų ir Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pritaikomųjų pataisų

Pirma dalis:

Principai

Antra dalis:

Sutarčių pritaikomosios pataisos

I antraštinė dalis:

Institucinės nuostatos

II antraštinė dalis:

Kitos pritaikomosios pataisos

Trečia dalis:

Nuolatinės nuostatos

Ketvirta dalis:

Laikinosios nuostatos

I antraštinė dalis:

Pereinamojo laikotarpio priemonės

II antraštinė dalis:

Institucinės nuostatos

III antraštinė dalis:

Finansinės nuostatos

IV antraštinė dalis:

Kitos nuostatos

Penkta dalis:

Nuostatos, susijusios su šio akto įgyvendinimu

I antraštinė dalis:

Institucijų darbo tvarkos taisyklių ir komitetų taisyklių bei darbo tvarkos taisyklių adaptacijos

II antraštinė dalis:

Institucijų priimtų aktų taikomumas

III antraštinė dalis:

Baigiamosios nuostatos

PRIEDAI

I PRIEDAS:

Konvencijų ir protokolų, prie kurių Kroatijos Respublika prisijungia įstodama į Europos Sąjungą, sąrašas (nurodytas Stojimo akto 3 straipsnio 4 dalyje)

II PRIEDAS:

Šengeno acquis, integruotos į Europos Sąjungos sistemą, nuostatų ir jos pagrindu priimtų ar kitaip su ja susijusių aktų, privalomų ir taikomų Kroatijos Respublikoje nuo įstojimo, sąrašas (nurodytas Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje)

III PRIEDAS:

Stojimo akto 15 straipsnyje nurodytas sąrašas: institucijų priimtų aktų adaptacijos

1.	Laisvė teikti paslaugas

2.	Intelektinės nuosavybės teisė

I.	Bendrijos prekės ženklas

II.	Papildomos apsaugos liudijimai

III.	Bendrijos dizainas

3.	Finansinės paslaugos

4.	Žemės ūkis

5.	Žuvininkystė

Mokesčiai

7.	Regioninė politika ir struktūrinių priemonių koordinavimas

Aplinka

IV PRIEDAS:

Stojimo akto 16 straipsnyje nurodytas sąrašas: kitos nuolatinės nuostatos

1.	Intelektinės nuosavybės teisė

2.	Konkurencijos politika

3.	Žemės ūkis

4.	Žuvininkystė

5.	Muitų sąjunga

IV priedo priedėlis

V PRIEDAS:

Stojimo akto 18 straipsnyje nurodytas sąrašas: pereinamojo laikotarpio priemonės

1.	Laisvas prekių judėjimas

2.	Laisvas asmenų judėjimas

3.	Laisvas kapitalo judėjimas

4.	Žemės ūkis

I.	Kroatijai taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės

II.	Žaliaviniam cukranendrių rafinuoti skirtam cukrui taikoma pereinamojo laikotarpio tarifinė kvota

III.	Kroatijai skirtos laikinos tiesioginių išmokų priemonės

5.	Maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politika

I.	Vištos dedeklės

II.	Mėsos, pieno, žuvies ir gyvūninės kilmės šalutinių produktų sektorių įmonės

III.	Sėklų prekyba

IV.

Neumas

6.	Žuvininkystė

7.	Transporto politika

Mokesčiai

9.	Laisvė, saugumas ir teisingumas

10.

Aplinka

I.	Horizontalieji teisės aktai

II.	Oro kokybė

III.	Atliekų tvarkymas

IV.	Vandens kokybė

V.	Taršos integruota prevencija ir kontrolė

VI.	Cheminės medžiagos

V priedo priedėlis

VI PRIEDAS:

Kaimo plėtra (nurodyta Stojimo akto 35 straipsnio 2 dalyje)

VII PRIEDAS:

Konkretūs įsipareigojimai, kuriuos Kroatijos Respublika prisiėmė stojimo derybose (nurodyti Stojimo akto 36 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje)

VIII PRIEDAS:

Įsipareigojimai, kuriuos Kroatijos Respublika prisiėmė Kroatijos laivų statybos pramonės restruktūrizavimo srityje (nurodyti Stojimo akto 36 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje)

IX PRIEDAS:

Įsipareigojimai, kuriuos Kroatijos Respublika prisiėmė plieno sektoriaus restruktūrizavimo srityje (nurodyti Stojimo akto 36 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje)

PROTOKOLAS

Protokolas dėl tam tikrų priemonių, susijusių su galimu vienkartiniu pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą išduodamų nustatytosios normos vienetų perdavimu Kroatijos Respublikai ir susijusia kompensacija

BAIGIAMASIS AKTAS

I.	Baigiamojo akto tekstas

II.	Deklaracijos

A.	Esamų valstybių narių bendra deklaracija

Bendra deklaracija dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų taikymo

B.	Įvairių esamų valstybių narių bendra deklaracija

Vokietijos Federacinės Respublikos ir Austrijos Respublikos bendra deklaracija dėl laisvo darbuotojų judėjimo: Kroatija

C.	Esamų valstybių narių ir Kroatijos Respublikos bendra deklaracija

Bendra deklaracija dėl Europos plėtros fondo

D.	Kroatijos Respublikos deklaracija

Kroatijos Respublikos deklaracija dėl perinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su Kroatijos žemės ūkio paskirties žemės rinkos liberalizavimu

III.	Pasikeitimas laiškais tarp Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos dėl informavimo ir konsultavimosi tvarkos priimant tam tikrus sprendimus ir tvirtinant kitas priemones, kurių reikia imtis iki įstojimo

BELGIJOS KARALYSTĖS, BULGARIJOS RESPUBLIKOS, ČEKIJOS RESPUBLIKOS, DANIJOS KARALYSTĖS, VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS, ESTIJOS RESPUBLIKOS, AIRIJOS, GRAIKIJOS RESPUBLIKOS, ISPANIJOS KARALYSTĖS, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS, ITALIJOS RESPUBLIKOS, KIPRO RESPUBLIKOS, LATVIJOS RESPUBLIKOS, LIETUVOS RESPUBLIKOS, LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS, VENGRIJOS RESPUBLIKOS, MALTOS RESPUBLIKOS, NYDERLANDŲ KARALYSTĖS, AUSTRIJOS RESPUBLIKOS, LENKIJOS RESPUBLIKOS, PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS, RUMUNIJOS, SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS, SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS, SUOMIJOS RESPUBLIKOS, ŠVEDIJOS KARALYSTĖS, JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS

(EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ)

KROATIJOS RESPUBLIKOS

SUTARTIS DĖL KROATIJOS RESPUBLIKOS STOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ

JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS,

BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

ČEKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

AIRIJOS PREZIDENTAS,

GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JO DIDENYBĖ ISPANIJOS KARALIUS,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

KROATIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ,

JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS,

VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

MALTOS PREZIDENTAS,

JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS,

LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

RUMUNIJOS PREZIDENTAS,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖ,

JOS DIDENYBĖ JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS KARALIENĖ,

SUVIENYTI noro toliau siekti įgyvendinti Europos Sąjungos tikslus,

PASIRYŽĘ tęsti vis glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimo ant jau padėtų pamatų procesą,

ATSIŽVELGDAMI į tai, kad Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnis Europos valstybėms suteikia galimybę tapti Sąjungos narėmis,

ATSIŽVELGDAMI į tai, kad Kroatijos Respublika pareiškė norą tapti Sąjungos nare,

ATSIŽVELGDAMI į tai, kad Taryba, gavusi Komisijos nuomonę ir Europos Parlamento pritarimą, yra pareiškusi pritarimą Kroatijos Respublikos priėmimui,

JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS,

Ministrą Pirmininką

Elio DI RUPO

BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Boyko BORISSOV

ČEKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Petr NECAS

JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ,

Ministrę Pirmininkę

Helle THORNING-SCHMIDT

VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Kanclerę

Dr. Angela MERKEL

ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Andrus ANSIP

AIRIJOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką (Taoiseach)

Enda KENNY

GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Lucas PAPADEMOS

JO DIDENYBĖ ISPANIJOS KARALIUS,

Vyriausybės Pirmininką

José Luis RODRIGUEZ ZAPATERO

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Europos reikalų ministrą

Jean LEONETTI

KROATIJOS RESPUBLIKA,

Prezidentą

Ivo JOSIPOVIĆ,

Ministrę Pirmininkę

Jadranka KOSOR

ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrų Tarybos Pirmininką

Sen. Prof. Mario MONTI

KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Prezidentą

Demetris CHRISTOFIAS

LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Valdis DOMBROVSKIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ,

Prezidentę

Dalią GRYBAUSKAITĘ

JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS,

Ministrą Pirmininką, valstybės ministrą

Jean-Claude JUNCKER

VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Viktor ORBÁN

MALTOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Lawrence GONZI

JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ,

Ministrą Pirmininką, bendrųjų reikalų ministrą

Mark RUTTE

AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS,

Federalinį Kanclerį

Werner FAYMANN

LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Donald TUSK

PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Pedro PASSOS COELHO

RUMUNIJOS PREZIDENTAS,

Prezidentą

Traian BĂSESCU

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Borut PAHOR

SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrę Pirmininkę

Iveta RADICOVA

SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą Pirmininką

Jyrki KATAINEN

ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖ,

Ministrą Pirmininką

Fredrik REINFELDT

JOS DIDENYBĖ JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS KARALIENĖ,

Ministrą Pirmininką

Rt. Hon. David CAMERON

SUSITARĖ:

1 straipsnis

1. Šia Sutartimi Kroatijos Respublika tampa Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nare.

2. Kroatijos Respublika tampa Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties su pakeitimais ar papildymais Šalimi.

3. Priėmimo sąlygos ir dėl tokio priėmimo padarytos 2 dalyje nurodytų Sutarčių pritaikomosios pataisos yra išdėstytos prie šios Sutarties pridedamame Akte. To Akto nuostatos yra neatskiriama šios Sutarties dalis.

2 straipsnis

Šiai sutarčiai taikomos Sutartyse, kurių Šalimi pagal 1 straipsnio 2 dalį tampa Kroatijos Respublika, išdėstytos nuostatos dėl valstybių narių teisių ir įsipareigojimų bei Sąjungos institucijų galių ir jurisdikcijos.

3 straipsnis

1. Šią Sutartį Aukštosios Susitariančios Šalys ratifikuoja pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas. Ratifikavimo dokumentai iki 2013 m. birželio 30 d. deponuojami Italijos Respublikos Vyriausybei.

2. Be to, laikoma, kad ratifikuodama šią Sutartį Kroatijos Respublika ratifikavo ar patvirtino visus 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sutarčių pakeitimus, kurie šios Sutarties ratifikavimo Kroatijos Respublikoje momentu yra pateikti ratifikuoti ar patvirtinti valstybėms narėms pagal Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnį, taip pat visus tuo momentu ar prieš jį priimtus institucijų aktus, kurie įsigalioja tik po to, kai juos valstybės narės patvirtina pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas.

3. Ši Sutartis įsigalioja 2013 m. liepos 1 d., jei iki tos dienos bus deponuoti visi ratifikavimo dokumentai.

4. Nepaisant 3 dalies, Sąjungos institucijos iki įstojimo gali patvirtinti 1 straipsnio 3 dalyje nurodyto Akto 3 straipsnio 7 dalyje, 6 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 6 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 6 straipsnio 6 dalies antroje ir trečioje pastraipose, 6 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje, 6 straipsnio 8 dalies trečioje pastraipoje, 17 straipsnyje, 29 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 5 dalyje, 31 straipsnio 5 dalyje, 35 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 38, 39, 41, 42, 43, 44, 49, 50 ir 51 straipsniuose bei IV–VI prieduose nurodytas priemones.

Šios priemonės įsigalioja tik tuo atveju, jei įsigalioja ši Sutartis, ir tik jos įsigaliojimo dieną.

5. Nepaisant 3 dalies, 1 straipsnio 3 dalyje nurodyto Akto 36 straipsnis taikomas nuo šios Sutarties pasirašymo.

4 straipsnis

Ši vienu originaliu egzemplioriumi airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis sudaryta Sutartis, kurios tekstai kiekviena iš šių kalbų yra vienodai autentiški, deponuojama Italijos Respublikos Vyriausybės archyvuose, o Italijos Respublikos Vyriausybė patvirtintą Sutarties kopiją perduoda kiekvienos kitos ją pasirašiusios valstybės Vyriausybei.

TAI PALIUDYDAMI šią Sutartį pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.

Съставено в Брюксел на девети декември две хиляди и единадесета година.

Hecho en Bruselas, el nueve de diciembre de dos mil once.

V Bruselu dne devátého prosince dva tisíce jedenáct.

Udfærdiget i Bruxelles den niende december to tusind og elleve.

Geschehen zu Brüssel am neunten Dezember zweitausendelf.

Kahe tuhande üheteistkümnenda aasta detsembrikuu üheksandal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις εννέα Δεκεμβρίου δύο χιλιάδες έντεκα.

Done at Brussels on the ninth day of December in the year two thousand and eleven.

Fait à Bruxelles, le neuf décembre deux mille onze.

Arna dhéanamh sa Bhruiséil, an naoú lá de mhí na Nollag an bhliain dhá mhíle agus a haon déag.

Sastavljeno u Bruxellesu dana devetog prosinca godine dvije tisuće jedanaeste.

Fatto a Bruxelles, addì nove dicembre duemilaundici.

Briselē, divtūkstoš vienpadsmitā gada devītajā decembrī.

Priimta du tūkstančiai vienuoliktų metų gruodžio devintą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenegyedik év december havának kilencedik napján.

Magħmul fi Brussell, fid-disa jum ta’ Diċembru tas-sena elfejn u ħdax.

Gedaan te Brussel, de negende december tweeduizend elf.

Sporządzono w Brukseli dnia dziewiątego grudnia roku dwa tysiące jedenastego.

Feito em Bruxelas, em nove de Dezembro de dois mil e onze.

Întocmit la Bruxelles la nouă decembrie două mii unsprezece.

V Bruseli dňa deviateho decembra dvetisícjedenásť.

V Bruslju, dne devetega decembra leta dva tisoč enajst.

Tehty Brysselissä yhdeksäntenä päivänä joulukuuta vuonna kaksituhattayksitoista.

Som skedde i Bryssel den nionde december tjugohundraelva.

Voor Zijne Majesteit de Koning der Belgen

Pour Sa Majesté le Roi des Belges

Für Seine Majestät den König der Belgier

Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaams Gewest, het Waals Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

За Република България

Za prezidenta České republiky

For Hendes Majestæt Danmarks Dronning

Für den Präsidenten der Bundesrepublik Deutschland

Eesti Vabariigi Presidendi nimel

Thar ceann Uachtarán na hÉireann

For the President of Ireland

Για τον Пρόεδρο της Еλληνικής Δημοκρατίας

Por Su Majestad el Rey de España

Pour le Président de la République française

Za Republiku Hrvatsku

Per il Presidente della Repubblica italiana

Για τον Пρόεδρο της Кνπριαкής Δημοκρατίας

Latvijas Republikas Valsts prezidenta vārdā –

Lietuvos Respublikos Prezidentės vardu

Pour Son Altesse Royale le Grand-Duc de Luxembourg

A Magyar Köztársaság Elnöke részéről

Għall-President ta' Malta

Voor Hare Majesteit de Koningin der Nederlanden

Für den Bundespräsidenten der Republik Österreich

Za Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej

Pelo Presidente da República Portuguesa

Pentru Președintele României

Za predsednika Republike Slovenije

Za prezidenta Slovenskej republiky

Suomen Tasavallan Presidentin puolesta

För Republiken Finlands President

För Konungariket Sveriges regering

For Her Majesty the Queen of the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

AKTAS

dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų ir Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pritaikomųjų pataisų

PIRMA DALIS

PRINCIPAI

1 straipsnis

Šiame Akte:

—

pirminės Sutartys:

a)	Europos Sąjungos sutartis (ES sutartis) ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) su pakeitimais ar papildymais, padarytais sutartimis arba kitais aktais, įsigaliojusiais prieš Kroatijos Respublikos įstojimą;

b)	Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis (EAEB sutartis) su pakeitimais ar papildymais, padarytais sutartimis arba kitais aktais, įsigaliojusiais prieš Kroatijos Respublikos įstojimą,

—

esamos valstybės narės – Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė,

—	Sąjunga – Europos Sąjunga, grindžiama ES sutartimi ir SESV, ir (arba) atitinkamais atvejais –Europos atominės energijos bendrija,

—	institucijos – ES sutartimi įsteigtos institucijos.

2 straipsnis

Nuo įstojimo dienos pirminių Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų priimtų aktų nuostatos Kroatijai yra privalomos ir joje taikomos tose Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis.

Jei valstybių narių vyriausybių atstovai pagal ES sutarties 48 straipsnio 4 dalį susitaria dėl pirminių Sutarčių pakeitimų Kroatijai ratifikavus Stojimo sutartį ir jei tie pakeitimai neįsigalioja iki įstojimo dienos, Kroatija ratifikuoja tuos pakeitimus pagal savo konstitucines nuostatas.

3 straipsnis

1. Kroatija prisijungia prie Europos Vadovų Taryboje posėdžiavusių valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovų priimtų sprendimų ir susitarimų.

2. Kroatija prisijungia prie Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų priimtų sprendimų ir susitarimų.

3. Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos deklaracijų ar rezoliucijų arba jų priimtų kitų pozicijų atžvilgiu ir valstybių narių bendru susitarimu dėl Sąjungos priimtų deklaracijų, rezoliucijų ar kitų pozicijų atžvilgiu Kroatijos padėtis yra tokia pat kaip ir esamų valstybių narių. Kroatija atitinkamai laikysis iš tų deklaracijų, rezoliucijų ar kitų pozicijų kylančių principų bei gairių ir imsis tokių priemonių, kurių gali prireikti jų įgyvendinimui užtikrinti.

4. Kroatija prisijungia prie I priede išvardytų konvencijų ir protokolų. Šios konvencijos ir protokolai Kroatijai įsigalioja 5 dalyje nurodytuose sprendimuose Tarybos nustatytą dieną.

5. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai sprendžia dėl visų pritaikomųjų pataisų, reikalingų dėl prisijungimo prie 4 dalyje nurodytų konvencijų ir protokolų, ir adaptuotus tekstus skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6. Kroatija įsipareigoja dėl 4 dalyje nurodytų konvencijų ir protokolų įvesti administracines ir kitokias priemones kaip tos, kurias iki įstojimo dienos priėmė esamos valstybės narės ar Taryba, ir palengvinti praktinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių institucijų ir organizacijų.

7. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, spręsdama vieningai gali papildyti I priedą iki įstojimo dienos pasirašytomis atitinkamomis konvencijomis, susitarimais ir protokolais.

4 straipsnis

1. Šengeno acquis nuostatos, nurodytos Protokole dėl į Europos Sąjungos sistemą integruoto Šengeno acquis (toliau – Šengeno protokolas), pridėtame prie ES sutarties ir SESV, ir jos pagrindu priimti ar kitaip su juo susiję aktai, išvardyti II priede, taip pat visi kiti tokie aktai, priimti iki įstojimo dienos, yra privalomi ir taikomi Kroatijoje nuo įstojimo dienos.

2. Šios į Europos Sąjungos sistemą integruoto Šengeno acquis nuostatos ir jos pagrindu priimti ar kitaip su ja susiję aktai, nenurodyti 1 dalyje, nors ir privalomi Kroatijai nuo įstojimo dienos, Kroatijoje taikomi tik remiantis atitinkamu Tarybos sprendimu, kuris priimamas po to, kai pagal taikomas Šengeno acquis vertinimo procedūras patikrinama, ar Kroatijoje yra įvykdytos reikiamos visų atitinkamų acquis dalių taikymo sąlygos, įskaitant veiksmingą visų Šengeno taisyklių taikymą laikantis sutartų bendrų standartų ir pagrindinių principų. Tokį sprendimą priima Taryba, laikydamasi taikytinų Šengeno procedūrų ir atsižvelgdama į Komisijos ataskaitą, kurioje patvirtinama, kad Kroatija toliau vykdo su Šengeno acquis susijusius įsipareigojimus, prisiimtus vykstant stojimo deryboms.

Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendimą priima vieningu jos narių, atstovaujančių valstybių narių, kurioms šioje dalyje nurodytos nuostatos jau įsigaliojo, vyriausybėms, ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės atstovo susitarimu. Tarybos nariai, atstovaujantys Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybėms, dalyvauja priimant tokį sprendimą tiek, kiek jis susijęs su Šengeno acquis nuostatomis ir jos pagrindu priimtais ar kitaip su ja susijusiais aktais, kuriuos taikant šios valstybės narės dalyvauja.

5 straipsnis

Nuo įstojimo dienos Kroatija dalyvauja ekonominėje ir pinigų sąjungoje kaip valstybė narė, kuriai taikoma išimtis, kaip apibrėžta SESV 139 straipsnyje.

6 straipsnis

1. Sąjungos su viena ar daugiau trečiųjų šalių, tarptautine organizacija arba trečiosios šalies piliečiu sudaryti ar laikinai taikomi susitarimai yra privalomi Kroatijai pirminėse Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis.

2. Kroatija įsipareigoja šiame Akte nustatytomis sąlygomis prisijungti prie esamų valstybių narių ir Sąjungos su viena ar daugiau trečiųjų šalių ar su tarptautine organizacija sudarytų ar pasirašytų susitarimų.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytuose konkrečiuose susitarimuose nenumatyta kitaip, dėl Kroatijos prisijungimo prie tokių susitarimų Taryba, vieningai spręsdama valstybių narių vardu, susitaria su atitinkama trečiąja šalimi ar trečiosiomis šalimis arba tarptautine organizacija, sudarydama protokolą, pridedamą prie tokių Susitarimų. Komisija arba, tais atvejais, kai susitarimas išimtinai arba daugiausia susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis), konsultuodamiesi su komitetu, sudarytu iš valstybių narių atstovų, derasi dėl šių protokolų valstybių narių vardu, remdamiesi Tarybos vieningai patvirtintais derybų nurodymais. Protokolų projektus Komisija arba vyriausiasis įgaliotinis perduoda sudaryti Tarybai.

Ši procedūra neturi poveikio Sąjungos kompetencijai ir Sąjungos bei valstybių narių galių paskirstymui dėl tokių susitarimų sudarymo ateityje ar dėl bet kokių kitų su stojimu nesusijusių pakeitimų.

3. Nuo įstojimo dienos ir iki 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų reikiamų protokolų įsigaliojimo Kroatija taiko 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų iki įstojimo dienos sudarytų ar iki tos dienos laikinai taikomų susitarimų nuostatas, išskyrus Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo (1).

Kol įsigalios 2 dalies antroje pastraipoje nurodyti protokolai, Sąjunga ir valstybės narės, veikdamos kartu pagal savo atitinkamą kompetenciją, imasi visų tinkamų priemonių.

4. Kroatija prisijungia prie 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo (2), taip pat prie dviejų susitarimų, kuriais atitinkamai tas Susitarimas iš dalies keičiamas, pasirašytų 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge (3) ir pateiktų pasirašyti 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (4).

5. Kroatija įsipareigoja šiame Akte nustatytomis sąlygomis prisijungti prie Europos ekonominės erdvės susitarimo (5) pagal to Susitarimo 128 straipsnį.

6. Nuo įstojimo dienos Kroatija taiko Sąjungos su trečiosiomis šalimis sudarytas dvišales sutartis ir susitarimus dėl tekstilės gaminių.

Sąjungos taikomi kiekybiniai apribojimai tekstilės gaminių ir drabužių importui pritaikomi, kad būtų atsižvelgta į Kroatijos įstojimą į Sąjungą. Šiuo tikslu Sąjunga gali derėtis su atitinkamomis trečiosiomis šalimis dėl pirmoje pastraipoje nurodytų dvišalių sutarčių ir susitarimų dėl tekstilės gaminių pakeitimų iki įstojimo dienos.

Jei dvišalių sutarčių ir susitarimų dėl tekstilės gaminių pakeitimai neįsigalioja iki įstojimo dienos, Sąjunga priima reikiamas jos taisyklių dėl tekstilės gaminių ir drabužių importo iš trečiųjų šalių pritaikomąsias pataisas, kad būtų atsižvelgta į Kroatijos įstojimą.

7. Sąjungos taikomi kiekybiniai apribojimai plieno ir plieno gaminių importui pritaikomi atsižvelgiant į plieno ir plieno gaminių, kurių kilmės vieta yra atitinkamos tiekiančiosios šalys, importą į Kroatiją pastaraisiais metais.

Šiuo tikslu dėl Sąjungos su trečiosiomis šalimis sudarytų dvišalių sutarčių ir susitarimų dėl plieno reikiamų pakeitimų deramasi iki įstojimo dienos.

Jei dvišalių sutarčių ir susitarimų dėl plieno pakeitimai neįsigalioja iki įstojimo dienos, taikomos pirmos pastraipos nuostatos.

8. Nuo įstojimo dienos Kroatijos su trečiosiomis šalimis iki tos dienos sudarytus žvejybos susitarimus administruoja Sąjunga.

Kroatijos teisės ir įsipareigojimai pagal tuos susitarimus nepasikeičia, kol šių susitarimų nuostatos laikinai galioja toliau.

Kuo greičiau ir bet kokiu atveju iki pirmoje pastraipoje nurodytų susitarimų galiojimo pabaigos Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu kvalifikuota balsų dauguma kiekvienu atveju priima atitinkamus sprendimus dėl žvejybos pagal šiuos susitarimus tęsimo, įskaitant galimybę pratęsti tam tikrų susitarimų galiojimą, tačiau ne ilgiau kaip vieneriems metams.

9. Kroatija pasitraukia iš visų laisvosios prekybos sutarčių, sudarytų su trečiosiomis šalimis, įskaitant Vidurio Europos laisvosios prekybos sutartį su pakeitimais.

Kai Kroatijos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių susitarimai yra nesuderinami su iš šio Akto kylančiais įsipareigojimais, Kroatija imasi visų reikiamų priemonių šiems nustatytiems nesuderinamumams pašalinti. Jei Kroatija susiduria su sunkumais pritaikydama susitarimą, sudarytą su viena ar daugiau trečiųjų šalių, ji pasitraukia iš to susitarimo.

Kroatija imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad nuo įstojimo dienos būtų laikomasi šioje dalyje nustatytų įpareigojimų.

10. Šiame Akte nustatytomis sąlygomis Kroatija prisijungia prie esamų valstybių narių sudarytų vidaus susitarimų siekiant įgyvendinti 2 ir 4 dalyse nurodytus susitarimus.

11. Kroatija prireikus imasi atitinkamų priemonių pritaikyti savo poziciją dėl tarptautinių organizacijų ir tų tarptautinių susitarimų, kurių šalimis taip pat yra Sąjunga ar kitos valstybės narės, pagal teises ir pareigas, kylančias dėl Kroatijos įstojimo į Sąjungą.

Kroatija visų pirma pasitraukia iš tarptautinių žvejybos susitarimų ir organizacijų, kurių šalimi taip pat yra Sąjunga, išskyrus atvejus, kai jos narystė yra susijusi su kitais klausimais nei žuvininkystė.

Kroatija imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad nuo įstojimo dienos būtų laikomasi šioje dalyje nustatytų įpareigojimų.

7 straipsnis

1. Šio Akto nuostatos, jeigu jame nenustatyta kitaip, negali būti pakeistos, panaikintos ar sustabdytas jų taikymas kitokia tvarka negu ta, kuri pirminėse Sutartyse nustatyta tų Sutarčių peržiūrėjimui.

2. Institucijų priimti aktai, su kuriais yra susijusios šiame Akte nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, išlaiko savo teisinį statusą; visų pirma ir toliau laikomasi tų aktų keitimo tvarkos.

3. Šio Akto nuostatos, kurių paskirtis ar poveikis yra panaikinti ar pakeisti institucijų priimtus aktus, nebent tokios nuostatos būtų pereinamojo laikotarpio pobūdžio, turi tą patį teisinį statusą kaip ir nuostatos, kurias jos panaikina ar iš dalies pakeičia, ir joms taikomos tos pačios taisyklės kaip ir toms nuostatoms.

8 straipsnis

Pereinamuoju laikotarpiu pirminės Sutartys ir institucijų priimti aktai taikomi atsižvelgiant į šiame Akte numatytas leidžiančias nukrypti nuostatas.

ANTRA DALIS

SUTARČIŲ PRITAIKOMOSIOS PATAISOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖS NUOSTATOS

9 straipsnis

Prie ES sutarties, SESV ir EAEB sutarties pridėtas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto iš dalies keičiamas taip:

1)	9 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Kas treji metai yra keičiama dalis teisėjų; keičiami keturiolika teisėjų.“

2)	48 straipsnis pakeičiamas taip: „48 straipsnis Bendrąjį Teismą sudaro dvidešimt aštuoni teisėjai.“

10 straipsnis

Prie ES sutarties ir SESV ir pridėtas Protokolas dėl Europos investicijų banko statuto iš dalies keičiamas taip:

4 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje:

a)	įvadinis sakinys pakeičiamas taip: „1. Banko kapitalą sudaro 233 247 390 000 EUR, kuriuos valstybės narės įsigyja pasirašymo būdu taip:“;

tarp įrašų, skirtų Rumunijai ir Slovakijai, įrašoma:

„Kroatija

854 400 000;“.

9 straipsnio 2 dalies pirma, antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„2. Direktorių valdybą sudaro dvidešimt devyni direktoriai ir devyniolika pakaitinių direktorių.

Direktorius penkeriems metams skiria Valdytojų taryba; po vieną direktorių pasiūlo kiekviena valstybė narė ir vieną pasiūlo Komisija.

Pakaitinius direktorius penkeriems metams skiria Valdytojų taryba tokiu būdu:

—	du pakaitinius direktorius pasiūlo Vokietijos Federacinė Respublika,

—	du pakaitinius direktorius pasiūlo Prancūzijos Respublika,

—	du pakaitinius direktorius pasiūlo Italijos Respublika,

—	du pakaitinius direktorius pasiūlo Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė,

—	vieną pakaitinį direktorių bendru sutarimu pasiūlo Ispanijos Karalystė ir Portugalijos Respublika,

—	vieną pakaitinį direktorių bendru sutarimu pasiūlo Belgijos Karalystė, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė ir Nyderlandų Karalystė,

—	du pakaitinius direktorius bendru sutarimu pasiūlo Danijos Karalystė, Graikijos Respublika, Airija ir Rumunija,

—	du pakaitinius direktorius bendru sutarimu pasiūlo Estijos Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Austrijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė,

—	keturis pakaitinius direktorius bendru sutarimu pasiūlo Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Kroatijos Respublika, Kipro Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika,

—	vieną pakaitinį direktorių pasiūlo Komisija.“

11 straipsnis

EAEB sutarties 134 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, kurioje nustatoma Mokslo ir technikos komiteto sudėtis, pakeičiama taip:

„2. Komitetą sudaro keturiasdešimt du nariai, kuriuos, pasikonsultavusi su Komisija, skiria Taryba.“

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS PRITAIKOMOSIOS PATAISOS

12 straipsnis

SESV 64 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo sakiniu:

„Kroatijoje atitinkama data, atsižvelgiant į nacionalinėje teisėje galiojančius apribojimus, yra 2002 m. gruodžio 31 d.“

13 straipsnis

ES sutarties 52 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Šios Sutartys taikomos Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, Čekijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Airijai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Kroatijos Respublikai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Rumunijai, Slovėnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai, Švedijos Karalystei bei Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.“

14 straipsnis

1. ES sutarties 55 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Ši vienu originaliu egzemplioriumi airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis sudaryta Sutartis, kurios tekstai kiekviena iš šių kalbų yra vienodai autentiški, deponuojama Italijos Respublikos Vyriausybės archyvuose, o Italijos Respublikos Vyriausybė patvirtintą Sutarties kopiją perduoda kiekvienos kitos ją pasirašiusios valstybės Vyriausybei.“

2. EAEB sutarties 225 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Vadovaujantis stojimo sutartimis, šios Sutarties tekstai airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų ir vengrų kalbomis taip pat yra autentiški.“

TREČIA DALIS

NUOLATINĖS NUOSTATOS

15 straipsnis

III priede išvardyti aktai pritaikomi, kaip nurodyta tame priede.

16 straipsnis

IV priede išvardytos priemonės taikomos tame priede nustatytomis sąlygomis.

17 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali vieningai daryti šio Akto nuostatų, susijusių su bendra žemės ūkio politika, adaptacijas, kurių gali prireikti pakeitus Sąjungos taisykles.

KETVIRTA DALIS

LAIKINOSIOS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS

18 straipsnis

V priede išvardytos priemonės Kroatijai taikomos tame priede nustatytomis sąlygomis.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖS NUOSTATOS

19 straipsnis

1. Nukrypstant nuo Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėto prie ES sutarties, SESV ir EAEB sutarties, 2 straipsnio ir nuo ES sutarties 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyto didžiausio Europos Parlamento narių skaičiaus, Europos Parlamento narių skaičius laikotarpiui nuo įstojimo dienos iki 2009–2014 m. Europos Parlamento kadencijos pabaigos padidinamas 12 narių iš Kroatijos, kad būtų atsižvelgta į Kroatijos įstojimą.

2. Nukrypstant nuo ES sutarties 14 straipsnio 3 dalies, Kroatija, remdamasi tiesiogine visuotine rinkimų teise ir laikydamasi acquis nuostatų, iki įstojimo dienos surengia Europos Parlamento narių ad hoc rinkimus, kurių metu išrenkama tiek narių, kiek nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, laikantis Sąjungos acquis. Tačiau jeigu įstojimo diena yra mažiau nei šeši mėnesiai iki kitų rinkimų į Europos Parlamentą dienos, Kroatijai atstovaujančius Europos Parlamento narius gali iš savo narių tarpo paskirti nacionalinis Kroatijos Parlamentas, jeigu tie asmenys buvo išrinkti remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise.

20 straipsnis

Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėto prie ES sutarties, SESV ir EAEB sutarties, 3 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 235 straipsnio 1 dalies antros pastraipos taikymui, iki 2014 m. spalio 31 d. galioja toliau išdėstytos nuostatos.

Tai atvejais, kai Europos Vadovų Taryba ir Taryba sprendimus privalo priimti kvalifikuota balsų dauguma, narių balsai paskirstomi taip:

Belgija	12
Bulgarija	10
Čekija	12
Danija	7
Vokietija	29
Estija	4
Airija	7
Graikija	12
Ispanija	27
Prancūzija	29
Kroatija	7
Italija	29
Kipras	4
Latvija	4
Lietuva	7
Liuksemburgas	4
Vengrija	12
Malta	3
Nyderlandai	13
Austrija	10
Lenkija	27
Portugalija	12
Rumunija	14
Slovėnija	4
Slovakija	7
Suomija	7
Švedija	10
Jungtinė Karalystė	29

Kai pagal Sutartis reikalaujama, kad sprendimai būtų priimami remiantis Komisijos pasiūlymu, jiems priimti reikia ne mažiau kaip 260 balsų „už“, atiduotų narių daugumos. Kitais atvejais sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 260 balsų „už“, atiduotų ne mažiau kaip dviejų trečdalių narių.

Kai aktas priimamas Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos kvalifikuota balsų dauguma, Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos narys gali reikalauti patikrinti, ar kvalifikuotą daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 62 % bendro Sąjungos gyventojų skaičiaus. Jei paaiškėja, kad tos sąlygos nesilaikoma, aktas nepriimamas.“

21 straipsnis

1. Kroatijos pilietis paskiriamas Komisijos nariu laikotarpiui nuo įstojimo dienos iki 2014 m. spalio 31 d. Naują Komisijos narį kvalifikuota balsų dauguma paskiria Taryba bendru sutarimu su Komisijos pirmininku, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir laikydamasi ES sutarties 17 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytų kriterijų.

2. Pagal 1 dalį paskirto nario kadencija baigiasi tuo pat metu, kaip ir tų narių, kurie įstojimo dieną jau buvo nariai, kadencija.

22 straipsnis

1. Teisingumo Teismo teisėjo ir Bendrojo Teismo teisėjo iš Kroatijos, kurie Kroatijai įstojus paskirti pagal ES sutarties 19 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, kadencijos baigiasi atitinkamai 2015 m. spalio 6 d. ir 2013 m. rugpjūčio 31 d.

2. Sprendžiant bylas, kurių iki įstojimo dienos Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas dar nebaigė nagrinėti ir kuriose žodinis procesas prasidėjo dar iki tos dienos, visos sudėties Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo ar jų kolegijų sudėtis lieka ta pati, kokia buvo iki įstojimo, ir taikomas dieną prieš įstojimą galiojęs Procedūros reglamentas.

23 straipsnis

1. Nukrypstant nuo SESV 301 straipsnio pirmos pastraipos, kurioje nustatytas didžiausias Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių skaičius, Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėto prie ES sutarties, SESV ir EAEB sutarties, 7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Kol įsigalios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 301 straipsnyje nurodytas sprendimas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai pasiskirsto taip:

Belgija	12
Bulgarija	12
Čekija	12
Danija	9
Vokietija	24
Estija	7
Airija	9
Graikija	12
Ispanija	21
Prancūzija	24
Kroatija	9
Italija	24
Kipras	6
Latvija	7
Lietuva	9
Liuksemburgas	6
Vengrija	12
Malta	5
Nyderlandai	12
Austrija	12
Lenkija	21
Portugalija	12
Rumunija	15
Slovėnija	7
Slovakija	9
Suomija	9
Švedija	12
Jungtinė Karalystė	24“

2. Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių skaičius laikinai padidinamas iki 353, siekiant atsižvelgti į Kroatijos įstojimą, laikotarpiui nuo įstojimo dienos iki kadencijos, kurios metu Kroatija įstoja į Sąjungą, pabaigos arba iki SESV 301 straipsnio antroje pastraipoje nurodyto sprendimo įsigaliojimo dienos, priklausomai nuo to, kuri diena ankstesnė.

3. Jeigu SESV 301 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas sprendimas iki įstojimo dienos jau priimtas, nukrypstant nuo SESV 301 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyto didžiausio Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių skaičiaus, Kroatijai laikinai paskiriamas atitinkamas narių skaičius iki kadencijos, kurios metu ji įstoja į Europos Sąjungą, pabaigos.

24 straipsnis

1. Nukrypstant nuo SESV 305 straipsnio pirmos pastraipos, kurioje nustatytas didžiausias Regionų komiteto narių skaičius, Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėto prie ES sutarties, SESV ir EAEB sutarties, 8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Kol įsigalios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 305 straipsnyje nurodytas sprendimas, Regionų komiteto nariai pasiskirsto taip:

Belgija	12
Bulgarija	12
Čekija	12
Danija	9
Vokietija	24
Estija	7
Airija	9
Graikija	12
Ispanija	21
Prancūzija	24
Kroatija	9
Italija	24
Kipras	6
Latvija	7
Lietuva	9
Liuksemburgas	6
Vengrija	12
Malta	5
Nyderlandai	12
Austrija	12
Lenkija	21
Portugalija	12
Rumunija	15
Slovėnija	7
Slovakija	9
Suomija	9
Švedija	12
Jungtinė Karalystė	24“

2. Regionų komiteto narių skaičius laikinai padidinamas iki 353, siekiant atsižvelgti į Kroatijos įstojimą, laikotarpiui nuo įstojimo dienos iki kadencijos, kurios metu Kroatija įstoja į Sąjungą, pabaigos arba iki SESV 305 straipsnio antroje pastraipoje nurodyto sprendimo įsigaliojimo dienos, priklausomai nuo to, kuri diena ankstesnė.

3. Jeigu SESV 305 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas sprendimas iki įstojimo dienos jau priimtas, nukrypstant nuo SESV 305 straipsnio pirmos pastraipos, kurioje nustatytas didžiausias Regionų komiteto narių skaičius, Kroatijai laikinai paskiriamas atitinkamas narių skaičius iki kadencijos, kurios metu ji įstoja į Sąjungą, pabaigos.

25 straipsnis

Europos investicijų banko Direktorių valdybos direktoriaus, kurį pasiūlė Kroatija ir kuris paskirtas Kroatijai įstojus į ES, kaip numatyta Protokolo dėl Europos investicijų banko statuto 9 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, kadencija baigiasi metinio Valdytojų tarybos posėdžio, kuriame svarstoma 2017 finansinių metų metinė ataskaita, pabaigoje.

26 straipsnis

1. Pirminėmis Sutartimis ar institucijų priimtais aktais įsteigtų komitetų, grupių, agentūrų ar kitų organų nauji nariai skiriami laikantis nustatytų tų komitetų, grupių, agentūrų ir kitų organų narių skyrimo sąlygų bei procedūrų. Šių naujai paskirtų narių kadencija baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir tų narių, kurie įstojimo dieną jau buvo nariai, kadencija.

2. Pirminėmis Sutartimis arba institucijų priimtais aktais įsteigtų komitetų, grupių, agentūrų ar kitų organų, kurių narių skaičius nustatytas neatsižvelgiant į valstybių narių skaičių, sudėtis visiškai atnaujinama Kroatijai įstojus į ES, nebent esamų narių kadencija baigtųsi per 12 mėnesių nuo įstojimo.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINĖS NUOSTATOS

27 straipsnis

1. Kroatija nuo įstojimo dienos sumoka šią sumą, kuri yra jos kapitalo įnašo į pasirašytąjį kapitalą dalis, kaip apibrėžta Europos investicijų banko statuto 4 straipsnyje:

Kroatija

42 720 000 EUR

Šis įnašas sumokamas aštuoniomis lygiomis dalimis, mokant 2013 m. lapkričio 30 d., 2014 m. lapkričio 30 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2016 m. gegužės 31 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. gegužės 31 d.

2. Kroatija aštuoniomis lygiomis dalimis 1 dalyje numatytomis dienomis į atsargas ir atsargoms lygiaverčius atidėjimus ir į šioms atsargomis ir atidėjimams asignuotiną sumą, atitinkančią pelno ir nuostolio ataskaitos likutį, nustatytą mėnesio prieš įstojimą pabaigoje, nurodytą Europos investicijų banko balanse, sumoka tokias sumas, kurios atitinka šiuos atsargų ir atidėjimų procentinius dydžius:

Kroatija

0,368 %

3. Kroatija sumoka 1 ir 2 dalyse numatytą kapitalą ir sumas eurais grynaisiais pinigais, išskyrus atvejus, kai spręsdama vieningai Europos investicijų banko Valdytojų taryba padaro išimtį.

4. Kroatijai skirtos sumos, nurodytos 1 dalyje ir 10 straipsnio 1 punkte, gali būti patikslintos Europos investicijų banko valdymo organų sprendimu remiantis naujausiais galutiniais BVP duomenimis, Eurostato paskelbtais prieš įstojimą.

28 straipsnis

1. Kroatija į Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondą, nurodytą Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2002 m. vasario 27 d. sprendime 2002/234/EAPB dėl finansinių pasekmių pasibaigus EAPB sutarties galiojimo laikui ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo (6), moka šią sumą:

(EUR, galiojančiomis kainomis)

Kroatija

494 000.

2. Įnašas į Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondą mokamas keturiomis toliau nurodytomis dalimis pradedant 2015 m., visais atvejais – kiekvienų metų pirmo mėnesio pirmąją darbo dieną:

—	2015: 15 %,

—	2016: 20 %,

—	2017: 30 %,

—	2018: 35 %.

29 straipsnis

1. Viešuosius pirkimus, dotacijų skyrimus ir pasirengimo narystei finansinės pagalbos mokėjimus pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA), nustatytos 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1085/2006 (7), pereinamojo laikotarpio pagalbos ir institucijų kūrimo komponentą ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentą, lėšų, paskirtų prieš įstojimą atveju, išskyrus tarpvalstybines programas „Kroatija–Vengrija“ ir „Kroatija–Slovėnija“, ir pagalbos pagal Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę, kaip nurodyta 30 straipsnyje, atveju nuo įstojimo dienos valdo Kroatijos įgyvendinančios agentūros.

Viešiesiems pirkimams ir dotacijų skyrimui taikoma Komisijos ex-ante kontrolė nutraukiama Komisijos tam skirtu sprendimu, kai Komisija įsitikina, kad atitinkama valdymo ir kontrolės sistema veikia veiksmingai, laikantis kriterijų ir sąlygų, nustatytų 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (8) 56 straipsnio 2 dalyje ir 2007 m. birželio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 718/2007, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006, nustatantį Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (9), 18 straipsnyje.

Jei Komisija iki įstojimo dienos nepriima sprendimo nutraukti ex-ante kontrolę, visos sutartys, pasirašytos nuo įstojimo dienos iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos, laikomos neatitinkančiomis reikalavimų gauti pasirengimo narystei finansinę pagalbą ir paramą pagal Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę, nurodytą pirmoje pastraipoje.

2. Iki įstojimo dienos prisiimtus biudžetinius įsipareigojimus pagal 1 dalyje minėtą pasirengimo narystei finansinės pagalbos priemonę ir Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę, įskaitant vėlesnių atskirų teisinių įsipareigojimų ir po įstojimo dienos atliktų mokėjimų užbaigimą bei įregistravimą, toliau reglamentuojama pasirengimo narystei finansinėms priemonėms taikomomis taisyklėmis; iki atitinkamų programų bei projektų galutinio užbaigimo jie įskaitomi į atitinkamus biudžeto skyrius.

3. Po įstojimo dienos toliau bus taikomos nuostatos dėl biudžetinių įsipareigojimų pagal finansavimo susitarimus dėl 1 dalies pirmoje pastraipoje minėtos pasirengimo narystei finansinės pagalbos vykdymo ir dėl IPA kaimo plėtros komponento, kiek tai susiję su prieš įstojimą priimtais sprendimais dėl finansavimo. Tai bus reglamentuojama taisyklėmis, taikomomis pasirengimo narystei finansinėms priemonėms. Nepaisant to, viešųjų pirkimų procedūros, pradėtos po įstojimo, vykdomos vadovaujantis atitinkamomis Sąjungos direktyvomis.

4. Pasirengimo narystei lėšos administracinėms išlaidoms padengti, kaip nurodyta 44 straipsnyje, gali būti skiriamos pirmuosius dvejus metus po įstojimo. Pasirengimo narystei lėšos audito ir įvertinimo išlaidoms gali būti skiriamos ne ilgiau kaip penkerius metus po įstojimo.

30 straipsnis

1. Pirmaisiais narystės metais Sąjunga Kroatijai teikia laikiną finansinę pagalbą (toliau – Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonė), kuria siekiama vystyti ir stiprinti jos administracinius ir teisminius gebėjimus įgyvendinti Sąjungos teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą bei skatinti tarpusavio keitimąsi geriausia patirtimi. Iš tos pagalbos finansuojami institucijų plėtros projektai ir su jais susijusios ribotos nedidelio masto investicijos.

2. Pagalba skiriama ilgalaikiam poreikiui stiprinti institucinius gebėjimus tam tikrose srityse priemonėmis, kurios negali būti finansuojamos iš struktūrinių fondų arba kaimo plėtros fondų.

3. Institucinei plėtrai skirtiems poriniams projektams tarp valstybinių institucijų toliau taikoma kvietimo teikti pasiūlymus per informacinių punktų valstybėse narėse tinklą tvarka.

4. Kroatijai įsipareigoti asignavimai Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonei galiojančiomis kainomis yra iš viso 29 milijonai EUR 2013 m., kurie skiriami nacionaliniams ir horizontaliems prioritetams.

5. Sprendimai dėl pagalbos pagal Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę priimami ir įgyvendinami pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 arba remiantis kitomis techninėmis nuostatomis, kurios reikalingos šiai Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonei vykdyti ir kurias turi priimti Komisija.

6. Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti, kad veiksmai tinkamai derėtų su numatoma parama pagal Europos socialinį fondą administracinėms reformoms ir institucijų gebėjimams stiprinti.

31 straipsnis

1. Šiuo dokumentu nustatoma Šengeno priemonė – laikina priemonė (toliau – laikina Šengeno priemonė) padėti Kroatijai nuo įstojimo dienos iki 2014 m. pabaigos finansuoti naujoms Sąjungos išorės sienoms skirtas priemones, susijusias su Šengeno acquis įgyvendinimu ir išorės sienų kontrole.

2. 2013 m. liepos 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pagal laikiną Šengeno priemonę Kroatijai išmokamos šios vienkartinės išmokos (galiojančiomis kainomis):

(mln. EUR, galiojančiomis kainomis)
	2013 m.	2014 m.
Kroatija	40	80

3. 2013 m. skirta metinė suma išmokama Kroatijai 2013 m. liepos 1 d., o 2014 m. skirta metinė suma suteikiama pirmąją darbo dieną po 2014 m. sausio 1 d.

4. Vienkartinės išmokos panaudojamos per trejus metus nuo pirmosios išmokos gavimo. Ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo šio trejų metų laikotarpio pabaigos Kroatija pateikia išsamią ataskaitą apie galutinį išmokų pagal laikiną Šengeno priemonę panaudojimą su išlaidas pagrindžiančiu dokumentu. Komisija susigrąžina visas nepanaudotas arba nepagrįstai išleistas lėšas.

5. Komisija gali patvirtinti technines nuostatas, reikalingas šiai laikinai Šengeno priemonei vykdyti.

32 straipsnis

1. Sukuriama grynųjų pinigų srautų priemonė – laikina priemonė (toliau – laikina grynųjų pinigų srautų priemonė), skirta padėti Kroatijai laikotarpiu nuo įstojimo dienos iki 2014 m. pabaigos pagerinti grynųjų pinigų srautą nacionaliniame biudžete.

2. 2013 m. liepos 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pagal grynųjų pinigų srautų priemonę Kroatijai išmokamos šios vienkartinės išmokos (galiojančiomis kainomis):

(mln. EUR, galiojančiomis kainomis)
	2013 m.	2014 m.
Kroatija	75	28,6

3. Kiekviena metams skirta suma turi būti padalyta į lygias mėnesines įmokas, kurios turi būti mokamos kiekvieno mėnesio pirmą darbo dieną.

33 straipsnis

1. 2013 m. Kroatijai paskiriama 449,4 milijono EUR (galiojančiomis kainomis) įsipareigojimų asignavimų suma iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo.

2. Trečdalis 1 dalyje minėtos sumos skiriama iš Sanglaudos fondo.

3. Laikotarpiu, kuriuo bus taikoma kita finansinė programa, sumos, kurios turi būti paskirtos Kroatijai kaip įsipareigojimų asignavimai iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo, apskaičiuojamos remiantis tuo metu taikoma Sąjungos acquis. Šios sumos pakoreguojamos laikantis šio laipsniško paramos teikimo tvarkaraščio:

—	70 % 2014 m.,

—	90 % 2015 m.,

—	100 % nuo 2016 m.

4. Jeigu įmanoma pagal naująjį Sąjungos acquis, atliekamas koregavimas siekiant užtikrinti, kad Kroatijai skiriamos lėšos 2014 m. padidėtų 2,33 karto, palyginti su 2013 m. paskirta suma, o 2015 m. – 3 kartus, palyginti su 2013 m. paskirta suma.

34 straipsnis

1. 2013 m. iš Europos žuvininkystės fondo Kroatijai bus paskirta 8,7 milijono EUR (galiojančiomis kainomis) įsipareigojimų asignavimų suma.

2. Išankstinis finansavimas iš Europos žuvininkystės fondo sudaro 25 % visos 1 dalyje nurodytos sumos ir mokamas vienu kartu.

3. Kitos finansinės programos taikymo laikotarpiu, sumos, kurios turi būti paskirtos Kroatijai kaip įsipareigojimų asignavimai, apskaičiuojamos remiantis tuo metu taikoma Sąjungos acquis. Šios sumos pakoreguojamos laikantis šio laipsniško paramos teikimo tvarkaraščio:

—	70 % 2014 m.,

—	90 % 2015 m.,

—	100 % nuo 2016 m.

4. Jeigu įmanoma pagal naująją Sąjungos acquis, atliekamas koregavimas siekiant užtikrinti, kad Kroatijai skiriamos lėšos 2014 m. padidėtų 2,33 karto, palyginti su 2013 m. skirta suma, o 2015 m. – 3 kartus, palyginti su 2013 m. skirta suma.

35 straipsnis

1. 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (10) netaikomas Kroatijai visą 2007–2013 m. programavimo laikotarpį.

2013 m. Kroatijai skiriama 27,7 mln. EUR (galiojančiomis kainomis) pagal kaimo plėtros komponentą, nurodytą Tarybos reglamento (EB) Nr. 1085/2006 12 straipsnyje.

2. VI priede pateikiamos laikinos papildomos kaimo plėtros priemonės Kroatijai.

3. Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti taisykles, būtinas VI priedui taikyti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis tvarkos, nustatytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 90 straipsnio 2 dalyje, siejant su 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (11), 13 straipsnio 1 dalies b punktu, ar atitinkamos tvarkos, nustatytos taikytinuose teisės aktuose.

4. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, daro VI priedo adaptacijas, kai tai būtina siekiant užtikrinti suderinamumą su kaimo plėtros reglamentais.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS NUOSTATOS

36 straipsnis

1. Komisija atidžiai stebi, kaip Kroatija vykdo visus stojimo derybų metu prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant tuos, kurie turi būti įvykdyti prieš įstojimą ar ne vėliau kaip įstojimo dieną. Komisijos vykdoma stebėsena apima nuolat atnaujinamų stebėsenos lentelių rengimą, dialogą pagal Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kroatijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (toliau – SAS) (12), tarpusavio vertinimo misijas, pasirengimo narystei ekonominę programą, pranešimus apie fiskalinę padėtį ir prireikus išankstinio įspėjimo laiškus Kroatijos valdžios institucijoms. 2011 m. rudenį Komisija pateiks pažangos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. 2012 m. rudenį ji pateiks išsamią stebėsenos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Stebėsenos proceso metu Komisija taip pat remiasi valstybių narių pastabomis ir atsižvelgia atitinkamai į tarptautinių ir pilietinės visuomenės organizacijų pastabas.

Vykdydama stebėseną Komisija daug dėmesio visų pirma skiria Kroatijos įsipareigojimams, prisiimtiems teisminių institucijų ir pagrindinių teisių srityje (VII priedas), be kita ko, tikrina, ar Kroatija nuolat užtikrina gerus rezultatus teismų reformos ir teismų sistemos veiksmingumo, nešališko karo nusikaltimų bylų nagrinėjimo ir kovos su korupcija srityse.

Vykdydama stebėseną Komisija taip pat daug dėmesio skiria laisvės, saugumo ir teisingumo sričiai, įskaitant Sąjungos reikalavimų, susijusių su išorės sienų valdymu, policijos bendradarbiavimu, kova su organizuotu nusikalstamumu ir teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bei baudžiamosiose bylose, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, taip pat įsipareigojimams konkurencijos politikos srityje, įskaitant laivų statybos pramonės (VIII priedas) ir plieno sektoriaus (IX priedas) restruktūrizavimą.

Iki Kroatijos įstojimo Komisija kas šešis mėnesius skelbia Kroatijos prisiimtų įsipareigojimų šiose srityse vykdymo įvertinimus, kurie yra neatsiejama jos įprastinių stebėsenos lentelių ir ataskaitų dalis.

2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti imtis visų reikiamų priemonių, jeigu stebėsenos proceso metu nustatoma susirūpinimą keliančių klausimų. Priemonės taikomos ne ilgiau nei būtinai reikalinga; bet kuriuo atveju jų taikymą nutraukia Taryba laikydamasi tos pačios procedūros, kai veiksmingai išsprendžiami atitinkami susirūpinimą keliantys klausimai.

37 straipsnis

1. Jei iki trejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos kuriame nors ūkio sektoriuje kyla didelių sunkumų, kurie gali užsitęsti arba kurie galėtų labai pakenkti kurio nors regiono ekonominei padėčiai, Kroatija gali prašyti leidimo imtis apsaugos priemonių padėčiai ištaisyti ir atitinkamam sektoriui pritaikyti prie vidaus rinkos ekonomikos.

Esant tokioms pačioms aplinkybėms, bet kuri esama valstybė narė gali prašyti leidimo imtis apsaugos priemonių Kroatijos atžvilgiu.

2. Atitinkamos valstybės prašymu Komisija skubos tvarka nustato, jos manymu, būtinas apsaugos priemones bei joms taikytinas jų įgyvendinimo sąlygas ir tvarką.

Kilus dideliems ekonominiams sunkumams ir atitinkamai valstybei narei pateikus aiškų prašymą, Komisija priima sprendimą per penkias darbo dienas nuo prašymo kartu su atitinkama paaiškinamąja informacija gavimo. Tokiu būdu patvirtintos priemonės taikomos nedelsiant, atsižvelgiant į visų atitinkamų šalių interesus ir nesiimant sienų kontrolės priemonių.

3. Pagal šį straipsnį leistos taikyti priemonės gali apimti priemones, leidžiančias nukrypti nuo ES sutarties, SESV ir šio Akto taisyklių tokiu mastu ir tokiems laikotarpiams, kurie yra būtini šioje apsaugos sąlygoje nurodytiems tikslams pasiekti. Pirmenybė teikiama priemonėms, kurios mažiausiai trikdo vidaus rinkos veikimą.

38 straipsnis

Jei Kroatija nevykdo stojimo derybų metu prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimus bet kurioje sektorių politikoje, susijusioje su tarpvalstybinį poveikį turinčia ekonomine veikla, ir tai labai sutrikdo vidaus rinkos veikimą arba sukelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams ar sukelia realų tokio sutrikdymo pavojų arba grėsmę, Komisija, gavusi pagrįstą valstybės narės prašymą arba savo pačios iniciatyva, iki trejų metų nuo įstojimo dienos laikotarpio pabaigos gali imtis atitinkamų priemonių.

Šios priemonės turi būti proporcingos, o prioritetas teikiamas vidaus rinkos veikimą mažiausiai trikdančioms priemonėms bei, atitinkamais atvejais, esamų sektorių apsaugos schemų taikymui. Apsaugos priemonės pagal šį straipsnį neturi tapti savavališkos diskriminacijos arba užslėpto prekybos tarp valstybių narių ribojimo priemonėmis. Atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, apsaugos sąlygą galima taikyti netgi prieš įstojimą; patvirtintos priemonės įsigalioja nuo įstojimo dienos, išskyrus atvejus, kai jose numatyta vėlesnė data. Priemonės taikomos ne ilgiau nei būtinai reikalinga; bet kuriuo atveju jų taikymas nutraukiamas, kai įvykdomas atitinkamas įsipareigojimas. Tačiau jos gali būti taikomos ir pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytam laikotarpiui, kol įvykdomi atitinkami įsipareigojimai. Atsižvelgdama į Kroatijos padarytą pažangą vykdant savo įsipareigojimus, Komisija taikomas priemones gali atitinkamai priderinti. Prieš atšaukdama apsaugos priemones, Komisija tinkamu laiku informuoja Tarybą ir deramai atsižvelgia į visas Tarybos dėl to pareikštas pastabas.

39 straipsnis

Jei perkeliant ar įgyvendinant aktus, kuriuos institucijos priėmė pagal SESV trečiosios dalies V antraštinę dalį, ir aktus, kuriuos iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo institucijos priėmė pagal ES sutarties VI antraštinę dalį arba Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinę dalį, Kroatijoje esama didelių trūkumų arba realaus tokių trūkumų pavojaus, Komisija, gavusi pagrįstą valstybės narės prašymą arba savo pačios iniciatyva ir pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, iki trejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos gali patvirtinti reikiamas priemones, nurodydama joms taikytinas jų įgyvendinimo sąlygas ir tvarką.

Šios priemonės gali būti atitinkamų nuostatų ir sprendimų dėl Kroatijos ir kitos valstybės narės arba valstybių narių santykių taikymo laikinas sustabdymas, nedarant poveikio glaudaus teisminio bendradarbiavimo tęstinumui. Atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, apsaugos sąlygą galima taikyti netgi prieš įstojimą; patvirtintos priemonės įsigalioja nuo įstojimo dienos, išskyrus atvejus, kai jose numatyta vėlesnė data. Priemonės taikomos ne ilgiau nei būtinai reikalinga; bet kuriuo atveju jų taikymas nutraukiamas, kai trūkumai pašalinami. Tačiau jos gali būti taikomos ir pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytam laikotarpiui, kol yra trūkumų. Atsižvelgdama į Kroatijos padarytą pažangą šalinant nustatytus trūkumus, Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, taikomas priemones gali atitinkamai priderinti. Prieš atšaukdama apsaugos priemones, Komisija tinkamu laiku informuoja Tarybą ir deramai atsižvelgia į visas Tarybos dėl to pareikštas pastabas.

40 straipsnis

Kad nebūtų trukdoma vidaus rinkai tinkamai veikti, dėl Kroatijos nacionalinių taisyklių laikymosi užtikrinimo V priede nurodytais pereinamaisiais laikotarpiais neturi būti pradėta taikyti pasienio kontrolė tarp valstybių narių.

41 straipsnis

Jei perėjimui nuo Kroatijoje esamo režimo prie režimo, kuris atsiranda dėl bendros žemės ūkio politikos taikymo pagal šiame Akte išdėstytus reikalavimus, palengvinti yra būtinos pereinamojo laikotarpio priemonės, jas patvirtina Komisija laikydamasi tvarkos, nurodytos 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (13) 195 straipsnio 2 dalyje, siejant su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (14) 13 straipsnio 1 dalies b punktu, ar atitinkamos tvarkos, nustatytos taikytinuose teisės aktuose. Jas galima patvirtinti per trejų metų laikotarpį nuo įstojimo dienos, ir jos taikomos tik tuo laikotarpiu. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali vieningai pratęsti šį laikotarpį.

Pirmoje pastraipoje nurodytos pereinamojo laikotarpio priemonės prireikus gali būti patvirtintos ir iki įstojimo dienos. Tokias priemones, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma patvirtina Taryba, arba, jei jos daro įtaką Komisijos pirmiau priimtiems dokumentams, Komisija, laikydamasi procedūros, kurios būtina laikytis siekiant priimti atitinkamus dokumentus.

42 straipsnis

Jei pereinamojo laikotarpio priemonės yra būtinos perėjimui nuo esamo režimo Kroatijoje prie režimo, kuris atsiranda dėl Sąjungos veterinarijos, fitosanitarijos ir maisto saugos taisyklių taikymo, palengvinti, tokias priemones patvirtina Komisija laikydamasi atitinkamos tvarkos, nustatytos taikytinuose teisės aktuose. Šių priemonių imamasi per trejų metų laikotarpį nuo įstojimo dienos, ir jos taikomos tik tuo laikotarpiu.

43 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato sąlygas, kuriomis:

a)	SESV 28 straipsnio 2 dalyje nurodytiems produktams, išvežamiems iš Kroatijos teritorijos pervežimo per Bosnijos ir Hercegovinos teritoriją Neume („Neumo koridorius“) tikslais, gali būti netaikomas reikalavimas pateikti išvežimo bendrąją deklaraciją;

b)	produktams, kurie patenka į a punkto taikymo sritį ir kurie, pervežus per Bosnijos ir Hercegovinos teritoriją Neume, vėl įvežami į Kroatijos teritoriją, gali būti netaikomas reikalavimas pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją.

44 straipsnis

Komisija gali imtis visų reikiamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad visas būtinas personalas tebedirbtų Kroatijoje ilgiausiai 18 mėnesių po įstojimo. Šiuo laikotarpiu pareigūnams, laikinajam personalui ir pagal sutartį įdarbintam personalui, kurie paskirti į pareigas Kroatijoje iki įstojimo ir kurie turi likti tose pareigose Kroatijoje po įstojimo dienos, taikomos tos pačios finansinės bei materialinės sąlygos, kurios buvo taikomos iki įstojimo pagal Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (15) nustatytus Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas. Administracinės išlaidos, įskaitant darbo užmokestį kitam būtinam personalui, dengiamos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.

PENKTA DALIS

NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU ŠIO AKTO ĮGYVENDINIMU

I ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCIJŲ DARBO TVARKOS TAISYKLIŲ IR KOMITETŲ TAISYKLIŲ BEI DARBO TVARKOS TAISYKLIŲ ADAPTACIJOS

45 straipsnis

Institucijos, laikydamosi pirminėse Sutartyse numatytų atitinkamų procedūrų, atlieka tokias savo darbo tvarkos taisyklių adaptacijas, kurios tampa būtinos dėl įstojimo.

Pirminėmis Sutartimis įsteigtų komitetų taisyklių bei jų darbo tvarkos taisyklių adaptacijos, kurios tampa būtinos dėl įstojimo, atliekamos kuo greičiau po įstojimo.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCIJŲ PRIIMTŲ AKTŲ TAIKOMUMAS

46 straipsnis

Pagal pirmines Sutartis, Kroatijai įstojus į ES, laikoma, kad jai yra skirtos direktyvos ir sprendimai, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje. Išskyrus direktyvas ir sprendimus, kurie įsigaliojo pagal SESV 297 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir 297 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, Kroatijai įstojus laikoma, kad ji gavo pranešimą apie tokias direktyvas ir sprendimus.

47 straipsnis

1. Kroatija įgyvendina priemones, būtinas, kad nuo įstojimo dienos būtų laikomasi direktyvų ir sprendimų nuostatų, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje, išskyrus atvejus, kai šiame Akte numatytas kitas laiko terminas. Kroatija praneša apie šias priemones Komisijai iki įstojimo dienos arba, jei vėliau, iki šiame Akte numatyto laiko termino.

2. Jei dėl direktyvų, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje, pakeitimų, padarytų šiuo Aktu, būtina keisti esamų valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, esamos valstybės narės įgyvendina priemones, kuriomis nuo Kroatijos įstojimo dienos įgyvendinamos direktyvos su pakeitimais, išskyrus atvejus, kai šiame Akte numatytas kitas laiko terminas. Jos praneša apie šias priemones Komisijai iki įstojimo dienos arba vėliau – iki šiame Akte numatyto laiko termino.

48 straipsnis

Apie įstatymais, kitais teisės aktais arba administraciniais veiksmais nustatytas nuostatas, kuriomis siekiama Kroatijos teritorijoje užtikrinti darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų, pagal EAEB sutarties 33 straipsnį Kroatija praneša Komisijai per tris mėnesius nuo įstojimo.

49 straipsnis

Tinkamai pagrįstu prašymu, kurį Kroatija pateikia Komisijai ne vėliau kaip įstojimo dieną, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, arba Komisija, jeigu pirminį aktą priėmė Komisija, gali imtis priemonių, nustatančių laikinas nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo institucijų aktų, priimtų nuo 2011 m. liepos 1 d. iki įstojimo dienos. Šios priemonės priimamos laikantis balsavimo taisyklių, reglamentuojančių akto, dėl kurio prašoma laikinų leidžiančių nukrypti nuostatų, priėmimą. Jei tos leidžiančios nukrypti nuostatos priimtos po įstojimo, jas galima taikyti nuo įstojimo dienos.

50 straipsnis

Tais atvejais, kai dėl stojimo būtina daryti iki įstojimo dienos institucijų priimtų aktų adaptacijas, ir kai būtinos adaptacijos nebuvo numatytos šiame Akte ir jo prieduose, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma arba Komisija, jeigu pirminį aktą priėmė Komisija, šiuo tikslu priima būtinus aktus. Jei tie aktai priimami po įstojimo, juos galima taikyti nuo įstojimo dienos.

51 straipsnis

Jei šiame Akte nenumatyta kitaip, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima priemones, būtinas šio Akto nuostatoms įgyvendinti.

52 straipsnis

Iki įstojimo institucijų priimtų aktų tekstai, tų institucijų parengti kroatų kalba, nuo įstojimo dienos yra autentiški tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir esamomis oficialiomis kalbomis parengti tekstai. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei tie tekstai esamomis oficialiomis kalbomis jame buvo paskelbti.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

53 straipsnis

I–IX priedai, priedėliai ir protokolas yra neatsiejama šio Akto dalis.

54 straipsnis

Italijos Respublikos Vyriausybė perduoda Kroatijos Respublikos Vyriausybei Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties bei sutarčių, kuriomis jos keičiamos arba papildomos, įskaitant Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo sutartį, Graikijos Respublikos stojimo sutartį, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo sutartį, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sutartį, Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutartį bei Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo sutartį, patvirtintą kopiją airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis.

Pirmoje dalyje nurodytų sutarčių tekstai, parengti kroatų kalba, pridedami prie šio Akto. Tie tekstai yra autentiški tomis pačiomis sąlygomis, kaip esamomis oficialiomis kalbomis parengti tų sutarčių tekstai.

55 straipsnis

Generalinis sekretorius perduoda Kroatijos Respublikos Vyriausybei tarptautinių susitarimų, deponuotų Tarybos generalinio sekretoriato archyvuose, patvirtintą kopiją.

(1) OL L 114, 2002 4 30, p. 6.

(2) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(3) OL L 209, 2005 8 11, p. 27, OL L 287, 2005 10 28, p. 4, ir OL L 168M, 2006 6 21, p. 33.

(4) OL L 287, 2010 11 4, p. 3.

(5) OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(6) OL L 79, 2002 3 22, p. 42.

(7) OL L 210, 2006 7 31, p. 82.

(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(9) OL L 170, 2007 6 29, p. 1.

(10) OL L 277, 2005 10 21, p. 1 ir OL L 286M, 2010 11 4, p. 26.

(11) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(12) OL L 26, 2005 1 28, p. 3.

(13) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(14) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(15) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

I PRIEDAS

Konvencijų ir protokolų, prie kurių Kroatijos Respublika prisijungia įstodama į Europos Sąjungą, sąrašas (nurodytas Stojimo akto 3 straipsnio 4 dalyje)

1990 m. liepos 23 d. Konvencija dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (OL L 225, 1990 8 20, p. 10)

—	1995 m. gruodžio 21 d. Konvencija dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės prisijungimo prie Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (OL C 26, 1996 1 31, p. 1)

—	1999 m. gegužės 25 d. Protokolas, iš dalies keičiantis 1990 m. liepos 23 d. Konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (OL C 202, 1999 7 16, p. 1)

—

2004 m. gruodžio 8 d. Konvencija dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (OL C 160, 2005 6 30, p. 1)

1995 m. liepos 26 d. Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 316, 1995 11 27, p. 49)

—	1996 m. rugsėjo 27 d. Protokolas, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, pridedamas prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL C 313, 1996 10 23, p. 2)

—	1996 m. lapkričio 29 d. Protokolas dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijos preliminariais nutarimais aiškinti Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 151, 1997 5 20, p. 2)

—	1997 m. birželio 19 d. Antrasis protokolas, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, pridedamas prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL C 221, 1997 7 19, p. 12)

3.	1997 m. gegužės 26 d. Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu (OL C 195, 1997 6 25, p. 2)

4.	1997 m. gruodžio 18 d. Konvencija dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 24, 1998 1 23, p. 2)

5.	1998 m. birželio 17 d. Vairuotojų teisių atėmimo konvencija, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 216, 1998 7 10, p. 2)

2000 m. gegužės 29 d. Konvencija dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba (OL C 197, 2000 7 12, p. 3)

—	2001 m. spalio 16 d. Protokolas prie Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurį pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba (OL C 326, 2001 11 21, p. 2)

II PRIEDAS

1.	1985 m. birželio 14 d. Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių susitarimas dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo (1).

1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašytos Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, su ja susijusio Baigiamojo akto ir bendrų deklaracijų (2) su pakeitimais, padarytais tam tikrais šio priedo 8 punkte išvardytais aktais, šios nuostatos:

1 straipsnis, kiek jis susijęs su šio punkto nuostatomis; 26 straipsnis; 39 straipsnis; 44–49 straipsniai (išskyrus 47 straipsnio 4 dalį ir 49 straipsnio a punktą), 51 straipsnis, 54–58 straipsniai; 62 straipsnio 3 dalis; 67–69 straipsniai; 71 ir 72 straipsniai; 75 ir 76 straipsniai; 82 straipsnis; 91 straipsnis; 126–130 straipsniai, kiek jie susiję su šio punkto nuostatomis; ir 136 straipsnis; Baigiamojo akto 1 ir 3 bendros deklaracijos.

Susitarimų dėl prisijungimo prie 1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašytos Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, jų baigiamųjų aktų ir susijusių deklaracijų su pakeitimais, padarytais tam tikrais šio priedo 8 punkte išvardytais aktais, šios nuostatos:

1996 m. gruodžio 19 d. pasirašyto Susitarimo dėl Danijos Karalystės prisijungimo:

—	5 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnis;

1996 m. gruodžio 19 d. pasirašyto Susitarimo dėl Suomijos Respublikos prisijungimo:

—	5 straipsnis,

—	Suomijos Respublikos Vyriausybės deklaracija dėl Alandų Salų, pateikta Baigiamojo akto III dalyje;

1996 m. gruodžio 19 d. pasirašyto Susitarimo dėl Švedijos Karalystės prisijungimo:

—	5 straipsnis.

Šie Šengeno acquis pagrindu sudaryti ar kitaip su ja susiję susitarimai:

—

1999 m. gegužės 18 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytas susitarimas dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, įskaitant jos priedus, baigiamąjį aktą, deklaracijas ir pasikeitimus laiškais, patvirtintas Tarybos sprendimu 1999/439/EB (OL L 176, 1999 7 10, p. 35)

—

1999 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos karalystės sudarytas susitarimas dėl teisių ir įsipareigojimų nustatymo Airijos bei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės bei Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės šioms valstybėms taikomose Šengeno acquis srityse, patvirtintas Tarybos sprendimu 2000/29/EB (OL L 15, 2000 1 20, p. 1)

—

Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, pasirašytas 2004 m. spalio 26 d. ir patvirtintas Tarybos sprendimu 2008/146/EB bei Tarybos sprendimu 2008/149/TVR (OL L 53, 2008 2 27, p. 1 ir p. 50)

—

Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolas dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, pasirašytas 2008 m. vasario 28 d. ir patvirtintas Tarybos sprendimu 2011/349/ES bei Tarybos sprendimu 2011/350/ES (OL L 160, 2011 6 18, p. 1 ir p. 19)

—

Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimas dėl minėtų valstybių dalyvavimo Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros veikloje sąlygų, įskaitant prie jo pridėtą bendrą deklaraciją, pasirašytas 2007 m. vasario 1 d. ir patvirtintas Tarybos sprendimu 2007/511/EB (OL L 188, 2007 7 20, p. 15)

—

Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimas dėl minėtų valstybių dalyvavimo Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros veikloje sąlygų, įskaitant jo priedą ir prie jo pridėtas bendras deklaracijas, pasirašytas 2009 m. rugsėjo 30 d. ir patvirtintas Tarybos sprendimu 2010/490/ES (OL L 243, 2010 9 16, p. 2)

—

Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimas dėl papildomų taisyklių, susijusių su Išorės sienų fondu 2007–2013 m. laikotarpiu, įskaitant prie jo pridėtas deklaracijas, pasirašytas 2010 m. kovo 19 d. ir patvirtintas Tarybos sprendimu 2011/305/ES (OL L 137, 2011 5 25, p. 1) (3).

Šių Vykdomojo komiteto, įsteigto 1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašyta Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, sprendimų (žr. OL L 239, 2000 9 22, p. 1) su pakeitimais, padarytais tam tikrais šio priedo 8 punkte išvardytais aktais, nuostatos:

—	SCH/Com-ex (93) 10 – 1993 m. gruodžio 14 d. Vykdomojo komiteto Sprendimas dėl ministrų ir valstybės sekretorių deklaracijų

—	SCH/Com-ex (93) 14 – 1993 m. gruodžio 14 d. Vykdomojo komiteto Sprendimas dėl praktinio teismų bendradarbiavimo kovojant su prekyba narkotikais gerinimo

—	SCH/Com-ex (94) 16 rev – 1994 m. lapkričio 21 d. Vykdomojo komiteto Sprendimas dėl bendrų atvykimo ir išvykimo antspaudų įsigijimo

—	SCH/Com-ex (94) 28 rev – 1994 m. gruodžio 22 d. Vykdomojo komiteto Sprendimas dėl 75 straipsnyje numatytos pažymos narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms vežti

—	SCH/Com-ex (94) 29 rev 2 – 1994 m. gruodžio 22 d. Vykdomojo komiteto Sprendimas dėl 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo įsigaliojimo

—	SCH/Com-ex (95) 21 – 1995 m. gruodžio 20 d. Vykdomojo komiteto Sprendimas dėl skubaus keitimosi tarp Šengeno valstybių statistiniais ir konkrečiais duomenimis apie galimus veikimo sutrikimus prie išorinių sienų

—	SCH/Com-ex (98) 1 rev 2 – 1998 m. balandžio 21 d. Vykdomojo komiteto Sprendimas dėl specialios paskirties grupės veiklos, kiek jis susijęs su šio priedo 2 punkto nuostatomis

—	SCH/ Com-ex (98) 26 def – 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto Sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą

—	SCH/Com-ex (98) 37 def 2 – 1998 m. spalio 27 d. Vykdomojo komiteto Sprendimas dėl kovos su nelegalia imigracija priemonių priėmimo, kiek jis susijęs su šio priedo 2 punkto nuostatomis

—	SCH/Com-ex (98) 52 – 1998 m. gruodžio 16 d. Vykdomojo komiteto Sprendimas dėl Policijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo vadovo, kiek jis susijęs su šio priedo 2 punkto nuostatomis

—	SCH/Com-ex (98) 59 rev – 1998 m. gruodžio 16 d. Vykdomojo komiteto Sprendimas dėl suderinto konsultantų dokumentų klausimais dislokavimo

—	SCH/Com-ex (99) 1 rev 2 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto Sprendimas dėl narkotikų

—	SCH/Com-ex (99) 6 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto Sprendimas dėl Šengeno acquis, susijusios su telekomunikacijomis

—	SCH/Com-ex (99) 7 rev 2 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto Sprendimas dėl ryšių palaikymo pareigūnų

—	SCH/Com-ex (99) 8 rev 2 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto Sprendimas dėl informatorių atlygį reglamentuojančių bendrųjų principų

—	SCH/Com-ex (99) 10 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto Sprendimas dėl nelegalios prekybos šaunamaisiais ginklais.

Šios 1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašyta Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo įsteigto Vykdomojo komiteto deklaracijos (žr. OL L 239, 2000 9 22, p. 1), kiek jos susijusios su šio priedo 2 punkto nuostatomis:

—	SCH/Com-ex (96) decl 6 rev 2 – 1996 m. birželio 26 d. Vykdomojo komiteto deklaracija dėl ekstradicijos

—	SCH/Com-ex (97) decl 13 rev 2 – 1998 m. vasario 9 d. Vykdomojo komiteto deklaracija dėl nepilnamečių pagrobimo.

Šie Centrinės grupės, įsteigtos 1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašyta Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, sprendimai (žr. OL L 239, 2000 9 22, p. 1), kiek jie susiję su šio priedo 2 punkto nuostatomis:

—	SCH/C (98) 117 – 1998 m. spalio 27 d. Centrinės grupės Sprendimas dėl kovos su nelegalia imigracija priemonių priėmimo

—	SCH/C (99) 25 – 1999 m. kovo 22 d. Centrinės grupės Sprendimas dėl informatorių atlygį reglamentuojančių bendrųjų principų.

Šie Šengeno acquis pagrindu priimti ar kitaip su ja susiję aktai:

—	1995 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1683/95, nustatantis vienodą vizų formą (OL L 164, 1995 7 14, p. 1)

—	1999 m. gegužės 1 d. Tarybos sprendimas 1999/307/EB, nustatantis išsamų Šengeno sekretoriato integravimo į Tarybos generalinį sekretoriatą planą (OL L 119, 1999 5 7, p. 49)

—	1999 m. gegužės 20 d. Tarybos sprendimas 1999/435/EB dėl Šengeno acquis apibrėžimo siekiant nustatyti kiekvienos acquis nuostatos arba sprendimo teisinį pagrindą, atsižvelgiant į atitinkamas Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties nuostatas (OL L 176, 1999 7 10, p. 1)

—	1999 m. gegužės 20 d. Tarybos sprendimas 1999/436/EB, nustatantis kiekvienos nuostatos arba sprendimo, sudarančių Šengeno acquis, teisinį pagrindą, atsižvelgiant į atitinkamas Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties nuostatas (OL L 176, 1999 7 10, p. 17)

—	1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31)

—	1999 m. gruodžio 13 d. Tarybos sprendimas 1999/848/EB dėl visiško Šengeno acquis taikymo Graikijoje (OL L 327, 1999 12 21, p. 58)

—	2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43)

—

2000 m. rugsėjo 28 d. Tarybos sprendimas 2000/586/TVR, nustatantis Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško bendrų sienų panaikinimo įgyvendinimo 40 straipsnio 4 ir 5 dalių, 41 straipsnio 7 dalies ir 65 straipsnio 2 dalies dalinio pakeitimo tvarką (OL L 248, 2000 10 3, p. 1)

—	2000 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2000/777/EB dėl Šengeno acquis taikymo Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje bei Islandijoje ir Norvegijoje (OL L 309, 2000 12 9, p. 24)

—	2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1)

—	2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2001/51/EB, papildanti Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas (OL L 187, 2001 7 10, p. 45)

—	2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 333/2002 dėl vienodo pavyzdžio vizų įklijų formų, valstybių narių išduodamų asmenims, turintiems kelionės dokumentus, kurių nepripažįsta tas įklijų formas rengianti valstybė narė (OL L 53, 2002 2 23, p. 4)

—	2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20)

—	2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL L 157, 2002 6 15, p. 1)

—	2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/946/TVR dėl bausmių sistemos stiprinimo siekiant užkirsti kelią padėjimui neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (OL L 328, 2002 12 5, p. 1)

—	2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2002/90/EB, apibrėžianti padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (OL L 328, 2002 12 5, p. 17)

—	2003 m. vasario 27 d. Tarybos sprendimas 2003/170/TVR dėl ryšių palaikymo pareigūnų, valstybių narių teisėsaugos institucijų pasiųstų dirbti užsienyje, bendro naudojimo (OL L 67, 2003 3 12, p. 27)

—	2003 m. spalio 2 d. Tarybos sprendimas 2003/725/TVR, iš dalies keičiantis Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 40 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas (OL L 260, 2003 10 11, p. 37)

—	2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/110/EB dėl pagalbos tranzito, susijusio su išsiuntimu oro transportu, atvejais (OL L 321, 2003 12 6, p. 26)

—	2004 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 377/2004 dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo (OL L 64, 2004 3 2, p. 1)

—	2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis (OL L 261, 2004 8 6, p. 24)

—	2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 2004/573/EB dėl jungtinių skrydžių organizavimo, iš dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijos išsiunčiant trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu priimti atskiri įsakymai dėl išsiuntimo (OL L 261, 2004 8 6, p. 28)

—	2004 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 2004/512/EB dėl vizų informacinės sistemos (VIS) sukūrimo (OL L 213, 2004 6 15, p. 5 ir OL L 142 M, 2006 5 30, p. 60)

—	2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (OL L 349, 2004 11 25, p. 1 ir OL L 153 M, 2006 6 7, p. 136)

—	2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (OL L 385, 2004 12 29, p. 1 ir OL L 153 M, 2006 6 7, p. 375)

—	2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 2004/926/EB dėl Šengeno acquis dalių taikymo Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje (OL L 395, 2004 12 31, p. 70)

—	2005 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimas 2005/267/EB, įsteigiantis saugų žiniatinkliu pagrįstą informacijos ir koordinavimo tinklą, skirtą valstybių narių migracijos valdymo tarnyboms (OL L 83, 2005 4 1, p. 48 ir OL L 159 M, 2006 6 13, p. 288)

—

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 105, 2006 4 13, p. 1), išskyrus 1 straipsnio pirmą sakinį, 5 straipsnio 4 dalies a punktą, III antraštinę dalį ir tas II antraštinės dalies bei jos priedų nuostatas, kuriose daroma nurodoma į Šengeno informacinę sistemą (SIS)

—	2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2006/960/TVR dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinimo (OL L 386, 2006 12 29, p. 89)

—

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1931/2006, nustatantis vietinio eismo per valstybių narių išorines sausumos sienas taisykles ir iš dalies keičiantis Šengeno konvencijos nuostatas (OL L 405, 2006 12 30, p. 1), išskyrus 4 straipsnio b punktą ir 9 straipsnio c punktą

—

2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas 2007/471/EB dėl Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Šengeno informacine sistema, taikymo Čekijos Respublikoje, Estijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje, Vengrijos Respublikoje, Maltos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Slovėnijos Respublikoje ir Slovakijos Respublikoje (OL L 179, 2007 7 7, p. 46)

—

2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, nustatantis Skubios pasienio pagalbos būrių sudarymo mechanizmą ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2007/2004, kiek tai susiję su šiuo mechanizmu, bei reglamentuojantis pakviestųjų pareigūnų užduotis ir įgaliojimus (OL L 199, 2007 7 31, p. 30), išskyrus 6 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas tiek, kiek jose nurodomas galimybės naudotis Šengeno informacine sistema suteikimas

—

2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimas 2007/801/EB dėl Šengeno acquis nuostatų visapusio taikymo Čekijos Respublikoje, Estijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje, Vengrijos Respublikoje, Maltos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Slovėnijos Respublikoje ir Slovakijos Respublikoje (OL L 323, 2007 12 8, p. 34)

—	2008 m. birželio 5 d. Tarybos sprendimas 2008/421/EB dėl Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Šengeno informacine sistema, taikymo Šveicarijos Konfederacijoje (OL L 149, 2008 6 7, p. 74)

—	2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimo 2008/633/TVR dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais 6 straipsnis (OL L 218, 2008 8 13, p. 129)

—	2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 2008/903/EB dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Šveicarijos Konfederacijoje (OL L 327, 2008 12 5, p. 15)

—	2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (OL L 350, 2008 12 30, p. 60)

—	2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98)

—	2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), 3 straipsnis (OL L 243, 2009 9 15, p. 1)

—

2010 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas 2010/252/ES, kuriuo papildomos Šengeno sienų kodekso nuostatos dėl išorės jūros sienų stebėjimo vykdant operatyvų bendradarbiavimą, koordinuojamą Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (OL L 111, 2010 5 4, p. 20)

—	2010 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimas 2010/365/ES dėl Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Šengeno informacine sistema, taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje (OL L 166, 2010 7 1, p. 17).

(1) OL L 239, 2000 9 22, p. 13.

(2) OL L 239, 2000 9 22, p. 19.

(3) Kol šis susitarimas bus sudarytas – tik tiek, kiek jis laikinai taikomas.

III PRIEDAS

Stojimo akto 15 straipsnyje nurodytas sąrašas: institucijų priimtų aktų adaptacijos

1. LAISVĖ TEIKTI PASLAUGAS

32005 L 0036: 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22):

23 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Nedarant poveikio 43b straipsnio taikymui, kiekviena valstybė narė pripažįsta formalios kvalifikacijos įrodymą, suteikiantį galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko ir architekto profesine veikla, kurį turi valstybių narių piliečiai, išduotą buvusioje Jugoslavijoje, arba kurių rengimas prasidėjo:

a)	Slovėnijoje – iki 1991 m. birželio 25 d. ir

b)	Kroatijoje – iki 1991 m. spalio 8 d.,

jei pirmiau minėtų valstybių narių institucijos patvirtina, kad toks įrodymas jų teritorijoje turi tokią pačią teisinę galią kaip ir jų išduodamas įrodymas, o architektų atveju — kaip VI priedo 6 punkte toms valstybėms narėms nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas, dėl galimybės užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo, gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio profesine veikla, vaistininko profesine veikla, nurodyta 45 straipsnio 2 dalyje, ir architekto veikla, nurodyta 48 straipsnyje, ir dėl vertimosi tokia veikla.

Kartu su tokiu kompetenciją patvirtinančiu dokumentu turi būti pateikiamas tų pačių institucijų išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad tokie asmenys veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla jų teritorijoje ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo.“

Įrašomas šis straipsnis:

„43b straipsnis

Akušerijos srityje įgytos teisės netaikomos toliau nurodytoms kvalifikacijoms, kurios įgytos Kroatijoje iki 2013 m. liepos 1 d.: viša medicinska sestra ginekološko-opstetričkog smjera (vyresnioji ginekologijos-akušerijos medicinos sesuo), medicinska sestra ginekološko-opstetričkog smjera (ginekologijos-akušerijos medicinos sesuo), viša medicinska sestra primaljskog smjera (vyresnioji medicinos sesuo, turinti akušerės kvalifikaciją), medicinska sestra primaljskog smjera (medicinos sesuo, turinti akušerės kvalifikaciją), ginekološko-opstetrička primalja (ginekologijos-akušerijos akušerė) ir primalja (akušerė).“

2. INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖ

I. BENDRIJOS PREKIŲ ŽENKLAS

32009 R 0207: 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009 3 24, p. 1):

165 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nuo Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kroatijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos (toliau – naujoji (-sios) valstybė (-ės) narė (-ės)) įstojimo dienos Bendrijos prekių ženklo, įregistruoto arba dėl kurio paraiška buvo paduota pagal šį reglamentą iki atitinkamos jų įstojimo dienos, galiojimas išplečiamas tų valstybių narių teritorijos atžvilgiu, siekiant užtikrinti vienodą galiojimą visoje Bendrijoje.“

II. PAPILDOMOS APSAUGOS LIUDIJIMAI

31996 R 1610: 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1610/96 dėl augalų apsaugos priemonių papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (OL L 198, 1996 8 8, p. 30):

19a straipsnyje įrašomas šis punktas:

„m)

bet kuriai galiojančio pagrindinio patento saugomai augalų apsaugos priemonei, kuriai pirmasis leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo išduotas po 2003 m. sausio 1 d., Kroatijoje gali būti išduotas liudijimas, jei paraiška išduoti liudijimą paduodama per šešis mėnesius nuo įstojimo dienos.“;

b)	20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Šis reglamentas taikomas papildomos apsaugos liudijimams, išduotiems pagal Čekijos, Estijos, Kroatijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos nacionalinės teisės aktus iki atitinkamos jų įstojimo dienos.“

32009 R 0469: 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo (OL L 152, 2009 6 16, p. 1):

20 straipsnyje įrašomas šis punktas:

„m)

bet kuriam medicinos produktui, apsaugotam galiojančio pagrindinio patento, kuriam pirmas leidimas pateikti jį į rinką kaip medicinos produktą buvo gautas po 2003 m. sausio 1 d., gali būti išduotas liudijimas Kroatijoje, jei paraiška dėl liudijimo buvo pateikta per šešis mėnesius nuo įstojimo dienos.“

b)	21 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Šis reglamentas taikomas papildomos apsaugos liudijimams, išduotiems pagal Čekijos, Estijos, Kroatijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos nacionalinės teisės aktus iki atitinkamos jų įstojimo dienos.“

III. BENDRIJOS DIZAINAS

32002 R 0006: 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002 1 5, p. 1):

110a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nuo Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kroatijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos (toliau – naujoji (-sios) valstybė (-ės) narė (-ės)) įstojimo dienos Bendrijos dizaino, saugomo arba dėl kurio paraiška buvo paduota pagal šį reglamentą iki atitinkamos jų įstojimo dienos, galiojimas išplečiamas tų valstybių narių teritorijos atžvilgiu, siekiant užtikrinti vienodą galiojimą visoje Bendrijoje.“

3. FINANSINĖS PASLAUGOS

32006 L 0048: 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (kodifikuota redakcija) (OL L 177, 2006 6 30, p. 1).

2 straipsnyje po Prancūzijai skirto įrašo įrašoma:

„—	Kroatijoje – kreditne unije ir Hrvatska banka za obnovu i razvitak,“.

4. ŽEMĖS ŪKIS

31991 R 1601: 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91, nustatantis bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (OL L 149, 1991 6 14, p. 1).

II priede po geografinės nuorodos „Nürnberger Glühwein“ įrašoma:

„Samoborski bermet“

32007 R 1234: 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

66 straipsnyje įrašoma ši dalis:

„4a. Kroatijai sudaromas specialus restruktūrizavimo rezervas, kaip nustatyta IX priedo 2 punkte. Šiuo rezervu galima naudotis nuo pirmųjų kvotos metų po įstojimo balandžio 1 d. tiek, kiek 2008–2012 m. laikotarpiu bus sumažėjęs pieno ir pieno produktų vartojimas Kroatijos ūkiuose.

Sprendimą pradėti rezervo naudojimą ir sprendimą dėl jo paskirstymo į pristatymo ir tiesioginio pardavimo kvotas laikydamasi 195 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos priima Komisija, remdamasi Kroatijos iki 2013 m. gruodžio 31 d. pateiktina įvertinimo ataskaita. Toje ataskaitoje pateikiami Kroatijos pienininkystės sektoriaus faktinio restruktūrizavimo proceso, visų pirma perėjimo nuo vartojimui ūkyje skirtos gamybos prie rinkai skirtos gamybos, rezultatai ir kryptys.“;

b)	103k straipsnio 1 dalyje įrašoma ši pastraipa: „2013 finansiniais metais ši dalis Kroatijai netaikoma. Kroatija pateikia Komisijai penkerių metų paramos programos, skirtos 2014–2018 m., programos laikotarpiui, projektą.“;

III priedo II dalies 13 punktas iš dalies pakeičiamas taip:

„13.

„Nuolatinė rafinavimo įmonė“ – gamybos ūkinis vienetas:

—	kurio vienintelė veikla yra importuoto žaliavinio cukranendrių cukraus rafinavimas, arba

—	kuriame 2004–2005 prekybos metais buvo rafinuota ne mažiau kaip 15 000 tonų importuoto žaliavinio cukranendrių cukraus. Šioje įtraukoje Kroatijos atveju prekybos metai yra 2007–2008 m.“;

VI priedas pakeičiamas taip:

„VI PRIEDAS

VALSTYBIŲ IR REGIONŲ KVOTOS

kvotos, taikomos nuo 2010–2011 prekybos metų

(tonomis)
Valstybės narės ar regionai	Cukrus	Izogliukozė	Inulino sirupas
Belgija	676 235,0	114 580,2	0
Bulgarija	0	89 198,0
Čekija	372 459,3
Danija	372 383,0
Vokietija	2 898 255,7	56 638,2
Airija	0
Graikija	158 702,0	0
Ispanija	498 480,2	53 810,2
Prancūzija (metropolija)	3 004 811,15		0
Prancūzijos užjūrio depar-tamentai	432 220,05
Kroatija	192 877,0
Italija	508 379,0	32 492,5
Latvija	0
Lietuva	90 252,0
Vengrija	105 420,0	220 265,8
Nyderlandai	804 888,0	0	0
Austrija	351 027,4
Lenkija	1 405 608,1	42 861,4
Portugalija (žemyninė dalis)	0	12 500,0
Azorų salų autonominis regionas	9 953,0
Rumunija	104 688,8	0
Slovėnija	0
Slovakija	112 319,5	68 094,5
Suomija	80 999,0	0
Švedija	293 186,0
Jungtinė Karalystė	1 056 474,0	0
IŠ VISO	13 529 618,20	690 440,8	0“

IX priedo 1 punkte po Prancūzijai skirto įrašo įrašoma:

„Valstybė narė	2008/09	2009/10	2010/11	2011/12	2012/13	2013/14	2014/15
Kroatija						765 000	765 000“

IX priedo 2 punkto lentelė pakeičiama taip:

„Valstybė narė	Tonos
Bulgarija	39 180
Kroatija	15 000
Rumunija	188 400“

X priede po Prancūzijai skirto įrašo įrašoma:

„Kroatija

40,70“

Xb priede įrašoma ši lentelė:

tūkst. EUR
„Biudžetiniai metai	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	nuo 2017 m.
HR	0	11 885	11 885	11 885	10 832“

XIb priedo priedėlio 2 dalyje įrašomas šis punktas:

„h)	Kroatijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose paregioniuose: Moslavina, Prigorje-Bilogora, Plešivica, Pokuplje ir Zagorje-Međimurje.“

XIb priedo priedėlio 3 dalyje įrašomas šis punktas:

„h)	Kroatijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose paregioniuose: Hrvatsko Podunavlje ir Slavonija.“

XIb priedo priedėlio 4 dalyje įrašomas šis punktas:

„g)	Kroatijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose paregioniuose: Hrvatska Istra, Hrvatsko primorje, Dalmatinska zagora, Sjeverna Dalmacija bei Srednja ir Južna Dalmacija.“

32008 R 0110: 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008 2 13, p. 16).

a)	20 straipsnyje įrašoma ši dalis: „4. 1 dalyje nurodytas techninių bylų pateikimo terminas taip pat taikomas III priede išvardytoms Kroatijos geografinėms nuorodoms.“

III priedo 9 punkte įrašomos šios geografinės nuorodos:

	„Hrvatska loza	Kroatija
	Hrvatska stara šljivovica	Kroatija
	Slavonska šljivovica	Kroatija“

III priedo 32 punkte įrašomos šios geografinės nuorodos:

„Hrvatski pelinkovac

Kroatija“

III priede įrašomas šis punktas:

„39.	Maraschino/Marrasquino/Maraskino

Zadarski maraschino

Kroatija“

III priedo produkto kategorijos „Kiti spiritiniai gėrimai“ sąraše įrašoma ši geografinė nuoroda:

„Hrvatska travarica

Kroatija“

32009 R 0073: 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009 1 31, p. 16).

2 straipsnio g punktas pakeičiamas taip:

„g)	„naujosios valstybės narės“ – Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija;“;

6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės, išskyrus naująsias valstybes nares, užtikrina, kad žemėje, kurioje nustatytą dieną 2003 m. paraiškoms paramai už plotus gauti buvo daugiametė ganykla, ir toliau būtų daugiametė ganykla. Naujosios valstybės narės, išskyrus Bulgariją, Kroatiją ir Rumuniją, užtikrina, kad žemėje, kurioje 2004 m. gegužės 1 d. buvo daugiametė ganykla, ir toliau būtų daugiametė ganykla. Bulgarija ir Rumunija užtikrina, kad žemėje, kurioje 2007 m. sausio 1 d. buvo daugiametė ganykla, ir toliau būtų daugiametė ganykla. Kroatija užtikrina, kad žemėje, kurioje 2013 m. liepos 1 d. buvo daugiametė ganykla, ir toliau būtų daugiametė ganykla.“;

33 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktis pakeičiamas taip:

„iv)	pagal 47 straipsnio 2 dalį, 57a straipsnį , 59 straipsnį, 64 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 65 straipsnį ir 68 straipsnio 4 dalies c punktą.“;

d)	51 straipsnio 1 dalyje įrašoma ši pastraipa: „Kroatija gali nuspręsti pasinaudoti galimybėmis, numatytomis šio reglamento 52 straipsnyje ir 53 straipsnio 1 dalyje. Apie tą sprendimą Komisijai pranešama iki 2013 m. liepos 15 d.“;

51 straipsnio 2 dalyje įrašoma ši pastraipa:

„Nukrypstant nuo antros pastraipos, Kroatijos atveju ši viršutinė riba nustatoma remiantis nacionalinėmis viršutinėmis ribomis, nustatytomis 104 straipsnio 4 dalyje ir 112 straipsnio 5 dalyje, atitinkamai dėl 52 ir 53 straipsniuose nurodytų išmokų už avieną bei ožkieną ir išmokų už jautieną ir veršieną, laikantis 121 straipsnyje pateikto tiesioginių išmokų įvedimo tvarkaraščio.“;

f)	52 straipsnyje po pirmos pastraipos įrašoma ši pastraipa: „Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, Kroatija gali pasilikti iki 50 % viršutinę ribą, nurodytą šio reglamento 51 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, atitinkančios sumos, kad kasmet ūkininkams išmokėtų papildomą išmoką.“;

53 straipsnio 1 dalyje po pirmos pastraipos įrašoma tokia pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, Kroatija gali pasilikti visą viršutinę ribą, nurodytą šio reglamento 51 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, atitinkančią sumą arba jos dalį, kad kasmet ūkininkams išmokėtų papildomą išmoką.“;

h)	III antraštinės dalies 3 skyriaus antraštė pakeičiama taip:

i)	55 straipsnio antraštė pakeičiama taip: „Bendrosios išmokos schemos įdiegimas valstybėse narėse, kurios taikė vienkartinės išmokos už plotus schemą, ir Kroatijoje“;

j)	55 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „1. Jei šiame skyriuje nenurodyta kitaip, ši antraštinė dalis taikoma naujosioms valstybėms narėms, kurios taikė V antraštinės dalies 2 skyriuje numatytą vienkartinės išmokos už plotus schemą, ir Kroatijai.“;

k)	57 straipsnio 1 dalyje įrašomas šis sakinys: „Kroatijai šis mažinimas turi būti ne didesnis kaip 20 % metinės viršutinės ribos, nurodytos VIII priedo 3 lentelėje.“;

57 straipsnio 3 dalyje įrašomi šie sakiniai:

„Kroatijoje leidimą naudoti nacionalinį rezervą įgyvendinimo aktu suteikia Komisija, nedalyvaujant 141 straipsnyje nurodytam komitetui. Komisija visų pirma turi išnagrinėti nacionalinės tiesioginių išmokų schemos, taikytinos iki įstojimo dienos, sukūrimo galimybę ir jos taikymo sąlygas. Prašymą dėl leidimo naudoti nacionalinį rezervą Kroatija pateikia Komisijai iki 2013 m. liepos 15 d.“;

Įrašomas šis straipsnis:

„57a straipsnis

Specialus nacionalinis išminavimo rezervas Kroatijoje

1. Kroatija sukuria specialų nacionalinį išminavimo rezervą, kuris bus naudojamas paskirstant teises į išmokas ūkininkams, kurie išminuotoje žemėje vėl vykdo žemės ūkio veiklą; rezervas bus naudojamas dešimties metų laikotarpiu po įstojimo, remiantis objektyviais kriterijais ir taip, kad ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir būtų išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymo.

2. Žemei, kuri atitinka reikalavimus dėl teisių į išmokas paskirstymo pagal šį straipsnį, negali būti taikomi reikalavimai dėl teisių į išmokas paskirstymo pagal 59 ir 61 straipsnius.

3. Pagal šį straipsnį nustatytų teisių į išmokas vertė nėra didesnė nei pagal atitinkamai 59 ir 61 straipsnius nustatyta teisių į išmokas vertė.

4. Didžiausias lėšų dydis, skiriamas specialiam nacionaliniam išminavimo rezervui, yra 9 600 000 EUR ir priklauso nuo 121 straipsnyje nustatyto tiesioginių išmokų įvedimo tvarkaraščio. Didžiausi lėšų dydžiai per metus yra šie:

(tūkst. EUR)
Kroatija	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.
Didžiausias specialaus nacionalinio išminavimo rezervo lėšų dydis	2 400	2 880	3 360	3 840	4 800	5 760	6 720	7 680	8 640	9 600

5. Pirmaisiais bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo metais Kroatija ūkininkams skirsto teises į išmokas už žemę, kuri buvo išminuota ir ūkininkai ją deklaravo paraiškose paramai gauti, pateiktose pirmaisiais bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo metais, ir kuri vėl pradėta naudoti žemės ūkio veiklai nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

6. Nuo 2013 m. iki 2022 m. teisės į išmokas ūkininkams skirstomos už išminuotą žemę, kurią ūkininkai deklaravo atitinkamais metais, su sąlyga, kad tokia žemė vėl pradėta naudoti žemės ūkio veiklai praėjusiais kalendoriniais metais, ir apie tai Komisijai buvo pranešta pagal 9 dalį.

7. Siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos lėšų panaudojimą Komisija, laikydamasi 141 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, pakeičia VIII priedo 3 lentelėje nurodytą viršutinę ribą, kad prie jos būtų pridėti specialaus nacionalinio išminavimo rezervo lėšų dydžiai, paskirstyti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

8. Visa žemė, deklaruota šio straipsnio tikslu, turi atitikti reikalavimus atitinkančio hektaro apibrėžtį, pateiktą 34 straipsnio 2 dalyje.

9. Iki 2013 m. liepos 15 d. Kroatija informuoja Komisiją apie žemės plotus, kurie atitinka reikalavimus pagal 5 dalį, nurodydama tiek žemę, atitinkančią reikalavimus dėl paramos lygių pagal 59 straipsnį, tiek žemę, atitinkančią reikalavimus dėl paramos lygių pagal 61 straipsnį. Kartu taip pat turi būti pateikiama informacija apie atitinkamus biudžeto paketus ir nepanaudotų lėšų dydžius. Nuo 2014 m. komunikatas su tokia pačia informacija kasmet pateikiamas Komisijai ne vėliau kaip sausio 31 d.; jame nurodoma su ankstesniais kalendoriniais metais susijusi informacija apie žemę, kuri vėl pradėta naudoti žemės ūkio veiklai, ir atitinkamus biudžeto paketus.

10. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. integruotoje administravimo ir kontrolės sistemoje, sukurtoje pagal II antraštinės dalies 4 skyrių, turėtų būti nustatyta visa užminuota ir išminuota žemė, už kurią ūkininkai galėtų gauti teisę į išmokas iš šio specialaus nacionalinio išminavimo rezervo.“;

n)	59 straipsnyje įrašoma ši dalis: „4. Komisija laikydamasi 141 straipsnio 2 dalyj nurodytos tvarkos priima taisykles dėl pradinio teisių į išmokas paskirstymo Kroatijoje.“;

o)	61 straipsnyje įrašoma ši pastraipa: „Kroatijai pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos datos yra 2011 m. birželio 30 d.“;

69 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo sakiniu:

„Kroatija gali iki įstojimo dienos nuspręsti pirmaisiais bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo metais panaudoti iki 10 % 40 straipsnyje nurodytos ir VIII priedo 3 lentelėje pateiktos nacionalinės viršutinės ribos lėšų, kaip nurodyta 59 straipsnio 2 dalyje.“;

69 straipsnio 9 dalies pirmoje pastraipoje po a punkto įrašomas šis punktas:

„aa)	nustatytomis 2022 m. Kroatijai;“;

104 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Taikomos šios viršutinės nacionalinės ribos:

Valstybė narė	Nacionalinė viršutinė riba
Bulgarija	2 058 483
Čekija	66 733
Danija	104 000
Estija	48 000
Ispanija	19 580 000
Prancūzija	7 842 000
Kroatija	542 651
Kipras	472 401
Latvija	18 437
Lietuva	17 304
Vengrija	1 146 000
Lenkija	335 880
Portugalija	2 690 000
Rumunija	5 880 620
Slovėnija	84 909
Slovakija	305 756
Suomija	80 000
Iš viso	41 273 174“

112 straipsnio 5 dalyje po Prancūzijai skirto įrašo įrašoma:

„Kroatija

105 270“

121 straipsnis pakeičiamas taip:

„121 straipsnis

Tiesioginių išmokų įvedimas

Naujosiose valstybėse narėse, išskyrus Bulgariją, Kroatiją ir Rumuniją, tiesioginės išmokos įvedamos pagal toliau nurodytą išmokų didinimo tvarkaraštį, kuriame išmokos išreikštos valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, tuo metu taikomų išmokų procentine dalimi:

—	60 % – 2009 m.,

—	70 % – 2010 m.,

—	80 % – 2011 m.,

—	90 % – 2012 m.,

—	100 % – nuo 2013 m.

Bulgarijai ir Rumunijai tiesioginės išmokos įvedamos pagal toliau nurodytą išmokų didinimo tvarkaraštį, kuriame išmokos išreikštos valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, tuo metu taikomų išmokų procentine dalimi:

—	35 % – 2009 m.,

—	40 % – 2010 m.,

—	50 % – 2011 m.,

—	60 % – 2012 m.,

—	70 % – 2013 m.,

—	80 % – 2014 m.,

—	90 % – 2015 m.,

—	100 % – nuo 2016 m.

Kroatijai tiesioginės išmokos įvedamos pagal toliau nurodytą išmokų didinimo tvarkaraštį, kuriame išmokos išreikštos valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, tuo metu taikomų išmokų procentine dalimi:

—	25 % – 2013 m.,

—	30 % – 2014 m.,

—	35 % – 2015 m.,

—	40 % – 2016 m.,

—	50 % – 2017 m.,

—	60 % – 2018 m.,

—	70 % – 2019 m.,

—	80 % – 2020 m.,

—	90 % – 2021 m.,

—	100 % – nuo 2022 m.“

u)	132 straipsnio 2 dalyje po antros pastraipos įrašoma ši pastraipa: „Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a ir b punktų, Kroatija gali padidinti tiesiogines išmokas iki 100 % valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, taikomo lygio.“;

VII priede po Prancūzijai skirto įrašo įrašoma:

„Kroatija

100

1“

VIII priedas papildomas šia lentele:

„3 lentelė (1)

Valstybė narė	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.
Kroatija	93 250	111 900	130 550	149 200	186 500	223 800	261 100	298 400	335 700	373 000

5. ŽUVININKYSTĖ

32002 R 2371: 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, 2002 12 31, p. 59):

I priedas papildomas šiomis dalimis:

„11. KROATIJOS PRIEKRANTĖS VANDENYS (2)

Geografinis rajonas	Valstybė narė	Rūšys	Svarba arba ypatingos savybės
12 mylių tik jūros rajone, į kurį Kroatija turi suverenias teises, esančiame į šiaurę nuo 45 laipsnių ir 10 minučių šiaurės platumos lygiagretės palei Vakarų Istrijos pakrantę nuo išorinės Kroatijos teritorinių vandenų ribos, kur ši lygiagretė kerta sausumos ribą Vakarų Istrijos pakrantėje (Grgatovo kyšulys, Funtana)	Slovėnija	Priedugnio ir smulkios pelaginės rūšys, įskaitant sardines ir ančiuvius	100 tonų ne daugiau kaip 25 žvejybos laivams, įskaitant 5 žvejybos laivus su dugniniais tralais

12. SLOVĖNIJOS PRIEKRANTĖS VANDENYS (3)

Geografinis rajonas	Valstybė narė	Rūšys	Svarba arba ypatingos savybės
12 mylių tik jūros rajone, į kurį Slovėnija turi suverenias teises, esančiame į šiaurę nuo 45 laipsnių ir 10 minučių šiaurės platumos lygiagretės palei Vakarų Istrijos pakrantę nuo išorinės Kroatijos teritorinių vandenų ribos, kur ši lygiagretė kerta sausumos ribą Vakarų Istrijos pakrantėje (Grgatovo kyšulys, Funtana)	Kroatija	Priedugnio ir smulkios pelaginės rūšys, įskaitant sardines ir ančiuvius	100 tonų ne daugiau kaip 25 žvejybos laivams, įskaitant 5 žvejybos laivus su dugniniais tralais

32006 R 1198: 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (OL L 223, 2006 8 15, p. 1).

27 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5. EŽF gali prisidėti prie žvejams, kurie galės naudotis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 su pakeitimais, padarytais Kroatijos stojimo aktu, I priedo 11 dalyje nustatytu galimybių žvejoti režimu, skirtų individualių išmokų schemos finansavimo. Ši schema gali būti taikoma tik 2014–2015 m. laikotarpiu arba, jei ta diena yra anksčiau, iki arbitražo sprendimo pagal 2009 m. lapkričio 4 d. Stokholme pasirašytą Slovėnijos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės arbitražo susitarimą visiško įgyvendinimo dienos.“;

b)	29 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Nukrypstant nuo 2 dalies, atokiausiuose regionuose ir nuošaliose Graikijos salose, taip pat Kroatijos Dugi Otoko, Mleto ir Lastovo salose, pagalba gali būti teikiama visoms įmonėms.“;

c)	35 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Nukrypstant nuo 3 dalies, atokiausiuose regionuose ir nuošaliose Graikijos salose, taip pat Kroatijos Dugi Otoko, Mleto ir Lastovo salose, pagalba gali būti teikiama visoms įmonėms.“;

53 straipsnio 9 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„9. Kai iš EŽF lėšų yra finansuojami veiksmai nuošaliose Graikijos salose, kurių padėtis apsunkinta dėl jų atokumo, ir atokiausiuose regionuose, taip pat Kroatijos Dugi Otoko, Viso, Mleto ir Lastovo salose, iš EŽF gaunamos paramos kiekvienai prioritetinei krypčiai viršutinė riba padidinama iki 10 procentinių punktų regionams, atitinkantiems paramos pagal Konvergencijos tikslą skyrimo reikalavimus, ir iki 35 procentinių punktų regionams, kurie neatitinka paramos pagal Konvergencijos tikslą skyrimo reikalavimų.“;

II priedo a punkto lentelė pakeičiama taip:

1 grupė

2 grupė

3 grupė

4 grupė

„Regionai, kuriems taikomas Konvergencijos tikslas, ir nuošalios Graikijos salos bei Kroatijos Dugi Otoko, Viso, Mleto ir Lastovo salos

A ≤ 100 %

B ≥ 0 %

A ≤ 40 %

B ≥ 60 % (4) (5)

A ≤ 80 %

B ≥ 20 %

A ≤ 60 %

B ≥ 40 % (6)

Regionai, kuriems netaikomas Konvergencijos tikslas

A ≤ 100 %

B ≥ 0 %

A ≤ 40 %

B ≥ 60 % (4) (5)

A ≤ 60 %

B ≥ 40 %

A ≤ 40 %

B ≥ 60 % (6)

Atokiausi regionai

A ≤ 100 %

B ≥ 0 %

A ≤ 50 %

B ≥ 50 % (4) (5)

A ≤ 80 %

B ≥ 20 %

A ≤ 75 %

B ≥ 25 %

II priedo a punkto paantraštės „2 grupė“ antra pastraipa pakeičiama taip:

„Taikant (*) ir (**) nuostatas, kai EŽF finansuoja 25 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus, kuriais remiami mažos apimties priekrantės žvejybos laivai, 2 grupėje (B) dydžiai bus:

—	lygūs 60 procentinių punktų arba didesni (B ≥ 60 %) – regionams, kuriems taikomas Konvergencijos tikslas, nuošalioms Graikijos saloms, Kroatijos Dugi Otoko, Viso, Mleto bei Lastovo saloms ir regionams, kuriems netaikomas Konvergencijos tikslas, ir

—	lygūs 50 procentinių punktų arba didesni (B ≥ 50 %) – atokiausiems regionams.“

6. APMOKESTINIMAS

32006 L 0112: 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

287 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„19)	Kroatija: 35 000 EUR.“

32008 L 0118: 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB (OL L 9, 2009 1 14, p. 12).

46 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Nedarant poveikio 32 straipsniui, Direktyvos 92/79/EEB 2 straipsnio 2 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose nenurodytos valstybės narės nuo 2014 m. sausio 1 d. gali taikyti kiekybinę ne mažiau kaip 300 vienetų ribą cigaretėms, kurios gali būti įvežamos į jų teritoriją be jokių tolesnių akcizo mokesčių iš valstybės narės, kuri pagal tos direktyvos 2 straipsnio 2 dalies trečią ir ketvirtą pastraipas taiko mažesnius akcizus nei pagal 2 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą.

Direktyvos 92/79/EEB 2 straipsnio 2 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose nurodytos valstybės narės, kurios taiko ne mažesnį kaip 77 EUR už 1 000 cigarečių akcizą, neatsižvelgiant į vidutinę svertinę mažmeninę pardavimo kainą, gali nuo 2014 m. sausio 1 d. taikyti kiekybinę ne mažiau kaip 300 vienetų ribą cigaretėms, įvežamoms į jų teritoriją be jokių tolesnių akcizo mokesčių iš valstybės narės, kuri taiko mažesnį akcizą pagal tos direktyvos 2 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

Pagal šios dalies pirmą ir antrą pastraipas kiekybinę ribą taikančios valstybės narės apie tai informuoja Komisiją. Jos gali atlikti būtinus patikrinimus, su sąlyga, kad tokie patikrinimai nepakenks deramam vidaus rinkos veikimui.“

7. REGIONINĖ POLITIKA IR STRUKTŪRINIŲ PRIEMONIŲ DERINIMAS

32006 R 1083: 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL L 210, 2006 7 31, p. 25).

a)	15 straipsnio 4 dalies antra pastraipa papildoma šiuo sakiniu: „Kroatijos atveju šio patikrinimo data yra 2017 m. gruodžio 31 d.“;

b)	18 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „1. Fondų įsipareigojimams 2007–2013 m. laikotarpiu turimos lėšos 2004 m. kainomis yra 308 417 037 817 EUR; jų paskirstymas kiekvieniems metams pateikiamas I priede.“;

19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Konvergencijos tikslui skirtos lėšos

Visa lėšų suma Konvergencijos tikslui sudaro 81,56 % 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų (t. y. iš viso 251 529 800 379 EUR) ir yra paskirstoma skirtingomis sudedamosiomis dalimis taip:

a)	70,50 % (t. y. iš viso 177 324 921 223 EUR) 5 straipsnio 1 dalyje nurodytam finansavimui; preliminariai skirstant lėšas valstybėms narėms vadovaujamasi šiais kriterijais: finansavimo reikalavimus atitinkančių gyventojų skaičius, regiono gerovė, nacionalinė gerovė ir nedarbo lygis;

4,98 % (t. y. iš viso 12 521 289 405 EUR) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytai konkrečiai pereinamojo laikotarpio paramai; preliminariai skirstant lėšas valstybėms narėms vadovaujamasi šiais kriterijais: finansavimo reikalavimus atitinkančių gyventojų skaičius, regiono gerovė, nacionalinė gerovė ir nedarbo lygis;

c)	23,23 % (t. y. iš viso 58 433 589 750 EUR) 5 straipsnio 2 dalyje nurodytam finansavimui; preliminariai skirstant lėšas valstybėms narėms vadovaujamasi šiais kriterijais: gyventojų skaičius, nacionalinė gerovė ir regiono plotas;

d)	1,29 % (t. y. iš viso 3 250 000 000 EUR) 8 straipsnio 3 dalyje nurodytai konkrečiai pereinamojo laikotarpio paramai.“;

d)	20 straipsnio įžanginė dalis pakeičiama taip: „Visa lėšų suma „Regioninio konkurencingumo ir užimtumo“ tikslui sudaro 15,93 % 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų (t. y. iš viso 49 127 784 318 EUR) ir paskirstoma skirtingomis sudedamosiomis dalimis taip:“;

21 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Visa lėšų suma Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui sudaro 2,52 % 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų (t. y. iš viso 7 759 453 120 EUR) ir, išskyrus II priedo 22 punkte nurodytą sumą, paskirstomos skirtingomis sudedamosiomis dalimis taip:

a)	73,86 % (t. y. iš viso 5 583 386 893 EUR) 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto peržengiančio sieną bendradarbiavimo finansavimui; preliminariai skirstant lėšas valstybėms narėms vadovaujamasi finansavimo reikalavimus atitinkančių gyventojų skaičiaus kriterijumi;

b)	20,95 % (t. y. iš viso 1 583 594 654 EUR) 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto tarpvalstybinio bendradarbiavimo finansavimui; preliminariai skirstant lėšas valstybėms narėms vadovaujamasi finansavimo reikalavimus atitinkančių gyventojų skaičiaus kriterijumi;

c)	5,19 % (t. y. iš viso 392 471 574 EUR) 7 straipsnio 3 dalyje nurodyto tarpregioninio bendradarbiavimo, bendradarbiavimo tinklų ir pasikeitimo patirtimi finansavimui.

2. Parama iš ERPF peržengiančioms sieną ir jūros baseino programoms pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę ir peržengiančioms sieną programoms pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę pagal Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 sudaro 817 691 234 EUR, kiekvienai atitinkamai valstybei narei nurodžius ir atskaičius atitinkamą sumą iš joms pagal 1 dalies a punktą skirtos sumos. Šiai ERPF paramai netaikomas perskirstymas tarp atitinkamų valstybių narių.“;

22 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, Kroatija gali paskirstyti jai pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą skirtą finansinį asignavimą trimis sudedamosiomis dalimis, nurodytomis 21 straipsnio 1 dalies a–c punktuose, kad būtų pasiektas aukšto lygio veiksmingumas ir supaprastinimas.“;

g)	23 straipsnis pakeičiamas taip: „23 straipsnis Įgyvendinimo rezervui skirtos lėšos Valstybės narės, išskyrus Kroatiją, pagal 50 straipsnį gali paskirstyti 3 % lėšų, nurodytų 19 straipsnio a ir b punktuose ir 20 straipsnyje.“;

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	1 dalyje po pirmos pastraipos įrašoma ši pastraipa: „Kroatijos atveju nacionalinė bendroji strategija apima laikotarpį nuo įstojimo dienos iki 2013 m. gruodžio 31 d.“;

ii)	2 dalyje po pirmos pastraipos įrašoma ši pastraipa: „Kroatija pateikia nacionalinę bendrąją strategiją Komisijai per tris mėnesius nuo įstojimo dienos.“;

i)	29 straipsnis papildomas šia dalimi: „5. 1–4 dalys Kroatijai netaikomos.“;

32 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Kroatijos atveju Komisija ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. priima sprendimą, kuriuo patvirtinama veiksmų programa, kuri bus finansuojama 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu. Kroatija šioje veiksmų programoje atsižvelgia į Komisijos pateiktas pastabas ir pateikia ją Komisijai ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo įstojimo dienos.“;

k)	33 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Kroatijos atveju prieš įstojimo dieną priimtos veiksmų programos gali būti peržiūrimos tik siekiant jas geriau suderinti su šiuo reglamentu.“;

l)	49 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa: „Kroatijos veiksmų programų ex post vertinimas užbaigiamas iki 2016 m. gruodžio 31 d.“;

m)	Įrašomas šis straipsnis: „51a straipsnis 50 ir 51 straipsniai Kroatijai netaikomi.“^;

53 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo veiksmų programų, kai ne mažiau kaip vienas dalyvis priklauso valstybėms narėms, kurių vidutinis bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2001–2003 m. buvo mažesnis nei 85 % 25 valstybių narių ES vidurkio tuo pačiu laikotarpiu, arba programų, kuriose Kroatija yra dalyvaujanti šalis, atveju ERPF parama neviršija 85 % finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų. Visų kitų veiksmų programų atveju ERPF parama neviršija 75 % finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų, kurias bendrai finansuoja ERPF.“;

56 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Kroatijos atveju išlaidos yra tinkamos finansuoti iš fondų laikotarpiu nuo pirmosios išlaidų tinkamumo finansuoti dienos, nustatytos vadovaujantis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 priimtomis priemonėmis, iki 2016 m. gruodžio 31 d. Tačiau po įstojimo priimtų veiksmų programų atveju išlaidos yra tinkamos finansuoti iš fondų nuo įstojimo dienos, išskyrus atvejus, kai sprendime dėl atitinkamos programos nurodyta vėlesnė data.“;

56 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nepaisant 105a straipsnyje išdėstytų konkrečių nuostatų dėl tinkamumo finansuoti, Kroatijos atveju veiksmų programų stebėsenos komiteto nustatyti kriterijai netaikomi veiksmams, dėl kurių patvirtinimo sprendimas buvo priimtas prieš įstojimo dieną ir kurie buvo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 priimtų priemonių dalis.“;

62 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

c punkte po pirmos pastraipos įrašoma ši pastraipa:

„Kroatijos atveju veiksmų programos audito institucija per tris mėnesius nuo įstojimo dienos pateikia Komisijai atnaujintą metinį audito veiklos planą, kaip nurodyta 2007 m. birželio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 718/2007, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006, nustatantį Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (7), 29 straipsnio 2 dalies a punkte.

ii)

d punkto i papunktis papildomas šia pastraipa:

„Kroatijos atveju pirma metinė kontrolės ataskaita pateikiama iki 2013 m. gruodžio 31 d.; ji apima laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. Vėlesnės ataskaitos, apimančios laikotarpius nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. ir nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., pateikiamos Komisijai atitinkamai iki 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Informacija apie auditą, atliktą po 2016 m. liepos 1 d., įtraukiama į galutinę kontrolės ataskaitą, patvirtinančią e punkte nurodytą deklaraciją dėl užbaigimo;“;

iii)	e punktas papildomas šia pastraipa: „Kroatijos atveju deklaracija dėl užbaigimo, patvirtinta galutine kontrolės ataskaita, pateikiama Komisijai ne vėliau kaip 2018 m. kovo 31 d.“;

r)	67 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Kroatijos atveju vadovaujanti institucija išsiunčia galutinę ataskaitą dėl veiksmų programos įgyvendinimo iki 2018 m. kovo 31 d.“;

71 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	įrašoma ši dalis: „1a. Nepaisant 1 dalies, Kroatija kuo greičiau po įstojimo dienos arba ne vėliau kaip prieš Komisijai atliekant bet kurį mokėjimą pateikia Komisijai sistemų aprašymą, apimantį elementus, nurodytus tos dalies a ir b punktuose.“;

ii)

įrašoma ši dalis:

„2a. Kroatijai 2 dalis taikoma mutatis mutandis. Pirmoje pastraipoje nurodyta ataskaita laikoma priimta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos, kurios nurodytos antroje pastraipoje. Tačiau toks ataskaitos priėmimas yra būtina išankstinio finansavimo sumos, nurodytos 82 straipsnyje, mokėjimo sąlyga.“;

75 straipsnyje įrašoma ši dalis:

„1a. Kroatijos atveju atitinkami biudžetiniai įsipareigojimai iš ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF 2013 m. vykdomi remiantis 28 straipsnio 3 dalyje nurodytu sprendimu prieš Komisijai priimant sprendimą dėl priimtos veiksmų programos peržiūros. 28 straipsnio 3 dalyje nurodytas sprendimas yra finansinis sprendimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 75 straipsnyje, dėl bet kurio biudžetinio įsipareigojimo Kroatijos atžvilgiu.“;

78 straipsnio 2 dalies c punktas papildomas šiuo sakiniu:

„Kroatijos atveju jos panaudojamos išlaidoms, kurias paramos gavėjai patiria įgyvendindami projektą, ir pagrindžiamos išrašytomis sąskaitomis faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais ne vėliau kaip po trejų metų nuo avansinio mokėjimo metų arba 2016 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė; jei taip nėra, atitinkamai pataisoma kita išlaidų ataskaita.“;

82 straipsnyje įrašoma ši dalis:

„1a. Kroatijos atveju po to, kai priimama ataskaita, kaip nurodyta 71 straipsnio 2a dalyje, ir prisiimami atitinkami biudžetiniai įsipareigojimai, kaip nurodyta 75 straipsnio 1a dalyje, kaip vienkartinė išmoka sumokama visa išankstinio finansavimo suma likusiam 2007–2013 m. laikotarpiui; ji sudarys 30 % paramos veiksmų programai iš struktūrinių fondų sumos ir 40 % paramos veiksmų programai iš Sanglaudos fondo sumos.“;

w)	89 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Kroatijos atveju mokėjimo paraiška, kurioje pateikiami a punkto i–iii papunkčiuose išvardyti dokumentai, išsiunčiama iki 2018 m. kovo 31 d.“;

93 straipsnyje įrašoma ši dalis:

„3a. Nukrypstant nuo 1–3 dalių, Kroatijos atveju Komisija taiko 1 dalyje apibūdintą įsipareigojimų panaikinimo mechanizmą taip:

i)	terminas bet kuriai atvirai 2010 m. įsipareigojimo daliai – 2013 m. gruodžio 31 d.;

ii)	terminas bet kuriai atvirai 2011 m. įsipareigojimo daliai – 2014 m. gruodžio 31 d.;

iii)	terminas bet kuriai atvirai 2012 m. įsipareigojimo daliai – 2015 m. gruodžio 31 d.;

iv)	2016 m. gruodžio 31 d. vis dar atviros 2013 m. įsipareigojimų dalys automatiškai panaikinamos, jei Komisija iki 2018 m. kovo 31 d. pagal jas negavo priimtinos mokėjimo paraiškos.“;

y)	95 straipsnyje po antros pastraipos įrašoma ši pastraipa: „Nukrypstant nuo pirmos ir antros pastraipų, Kroatijos atveju 93 straipsnio 3a dalyje nurodyti laikotarpiai nutraukiami šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytomis sąlygomis, kurios taikomos su atitinkamais veiksmais susijusiai sumai.“;

z)	98 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa: „Kroatijos atveju Kroatija tokiu būdu suteiktas fondų lėšas gali dar kartą panaudoti iki 2016 m. gruodžio 31 d.“;

za)

įrašomas šis straipsnis:

„105a straipsnis

Specialios nuostatos, taikomos po Kroatijos įstojimo

1. Programos ir svarbiausi projektai, kurie Kroatijos stojimo dieną yra patvirtinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 ir kurių įgyvendinimas tą dieną dar nėra užbaigtas, laikomi Komisijos patvirtintais pagal šį reglamentą, išskyrus programas, patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 1085/2006 3 straipsnio 1 dalies a ir e punktuose nurodytus komponentus.

Be to, tai taip pat nėra taikoma šioms programoms, kurios priklauso Reglamento (EB) Nr. 1085/2006 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytam komponentui:

a)	„Pasirengimo narystei pagalbos priemonės tarpvalstybinio bendradarbiavimo Adrijos jūros regione programai“;

b)	tarpvalstybinei programai „Kroatija–Bosnija ir Hercegovina“;

c)	tarpvalstybinei programai „Kroatija–Juodkalnija“;

d)	tarpvalstybinei programai „Kroatija–Serbija“.

Nedarant poveikio 2–7 dalių taikymui, šiems veiksmams ir svarbiausiems projektams taikomos nuostatos, kuriomis vadovaujantis įgyvendinami pagal šį reglamentą patvirtinti veiksmai ir svarbiausi projektai.

2. Bet kuri su 1 dalyje nurodytais veiksmais pagal programas ar svarbiausiais projektais susijusi viešojo pirkimo procedūra, dėl kurios įstojimo dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje jau paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse, vykdoma pagal tame kvietime dalyvauti konkurse nustatytas taisykles. Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 165 straipsnis netaikomas.

Bet kuri su 1 dalyje nurodytais veiksmais pagal programas ar svarbiausiais projektais susijusi viešojo pirkimo procedūra, dėl kurios įstojimo dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nėra paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse, vykdoma pagal Sutarčių ar pagal Sutartis priimtų aktų nuostatas, taip pat laikantis šio reglamento 9 straipsnio.

Kiti nei pirmoje ir antroje pastraipose nurodyti veiksmai, dėl kurių buvo pradėti pasiūlymų konkursai pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 718/2007 158 straipsnį arba paraiškos dėl kurių kompetentingoms institucijoms buvo pateiktos iki įstojimo dienos, o sutartys gali būti galutinai sudarytos tik po tos dienos, įgyvendinami laikantis sąlygų ir atitikties reikalavimams taisyklių, paskelbtų atitinkamame pasiūlymų konkurse ar iš anksto praneštų galimiems paramos gavėjams.

3. Komisijos atlikti mokėjimai pagal 1 dalyje nurodytas programas laikomi parama iš fondų pagal šį reglamentą ir priskiriami seniausiam atviram įsipareigojimui, įskaitant įsipareigojimus pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę.

Pagal 1 dalyje nurodytas programas Komisijos prisiimtų įsipareigojimų dalys, kurios dar atviros įstojimo dieną, nuo įstojimo dienos reglamentuojamos šiuo reglamentu.

4. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 patvirtintų veiksmų, dėl kurių patvirtinimas buvo suteiktas arba dėl kurių atitinkami dotacijų susitarimai su galutiniais paramos gavėjais buvo pasirašyti prieš įstojimo dieną, atveju tebetaikomos išlaidų atitikimo finansavimo reikalavimams taisyklės, nustatytos pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 718/2007 arba juo remiantis, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, dėl kurių turi nuspręsti Komisija Kroatijos prašymu.

Pirmoje pastraipoje nustatyta atitikimo reikalavimams taisyklė taip pat taikoma 1 dalyje nurodytiems svarbiausiems projektams, dėl kurių dvišaliai susitarimai dėl projektų buvo pasirašyti prieš įstojimo dieną.

5. Kroatijos atveju nuorodos į fondus, kaip apibrėžta 1 straipsnio antroje pastraipoje, apima ir nuorodą į Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, patvirtintą Reglamentu (EB) Nr. 1085/2006.

6. Konkretūs Kroatijai taikomi terminai taip pat taikomi šioms tarpvalstybinėms programoms pagal Reglamento (EB) Nr. 1085/2006 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą komponentą, kuriose Kroatija dalyvauja:

a)	tarpvalstybinei programai „Vengrija–Kroatija“ ir

b)	tarpvalstybinei programai „Slovėnija–Kroatija“.

Konkretūs pagal šį reglamentą Kroatijai taikomi terminai netaikomi veiksmų programoms pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo, kurio dalyvaujanti šalis yra Kroatija, tarpvalstybinį ir tarpregioninį komponentus.

7. Jeigu Kroatijos perėjimui nuo pasirengimo narystei režimo prie režimo, kuris susidaro dėl šio straipsnio taikymo, palengvinti būtinos tam tikros priemonės, Komisija patvirtina reikiamas priemones.“

zb)

I priedas pakeičiamas taip:

„I PRIEDAS

Metinis 2007–2013 m. asignavimų įsipareigojimams paskirstymas

(nurodyta 18 straipsnyje)

(EUR, 2004 m. kainomis)
2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.
42 863 000 000	43 318 000 000	43 862 000 000	43 860 000 000	44 073 000 000	44 723 000 000	45 718 037 817“

zc)

II priedas iš dalies keičiamas taip:

5 dalis papildoma šiais punktais:

„c)	Kroatijos atveju peržengiančiam sieną bendradarbiavimui skiriamos lėšos – 7 028 744 EUR 2004 m. kainomis;

d)	Kroatijos atveju tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skiriamos lėšos – 1 874 332 EUR 2004 m. kainomis.“;

ii)

įrašoma ši dalis:

„7a.	Kroatijos atveju maksimali iš fondų pervedamų lėšų suma bus 3,5240 % jos BVP.“;

iii)

įrašoma ši dalis:

„9a.	Kroatijos atveju Komisijos atliekami BVP skaičiavimai bus grindžiami 2011 m. gegužės mėn. paskelbtais statistiniais duomenimis ir prognozėmis.“;

zd)

III priedas pakeičiamas taip:

„III PRIEDAS

Bendro finansavimo normoms taikomos viršutinės ribos

(nurodyta 53 straipsnyje)

Kriterijai

Valstybės narės

ERPF ir ESF

Finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų procentas

Sanglaudos fondas

Finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų procentas

1.	Valstybės narės, kurių vidutinis BVP vienam gyventojui 2001–2003 m. laikotarpiu nesiekė 85 % 25 ES valstybių narių vidurkio per tą patį laikotarpį

Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija

85 % konvergencijos ir regioninio konkurencingumo bei užimtumo tikslams

85 %

2.	Kitos nei 1 dalyje išvardytos valstybės narės, 2007 m. sausio 1 d. atitinkančios Sanglaudos fondo pereinamojo laikotarpio režimo reikalavimus

Ispanija

80 % konvergencijos tikslui bei regionams, atitinkantiems laipsniško paramos teikimo reikalavimus pagal regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslą

50 % regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslui už regionų, atitinkančių laipsniško paramos teikimo reikalavimus, ribų

85 %

3.	Kitos nei 1 ir 2 dalyse nurodytos valstybės narės

Belgija, Danija, Vokietija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė

75 % konvergencijos tikslui

–

4.	Kitos nei 1 ir 2 dalyse nurodytos valstybės narės

Belgija, Danija, Vokietija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė

50 % regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslui

–

5.	SESV 349 straipsnyje nurodyti atokiausi regionai, kurie naudojasi papildomais asignavimais šiems regionams, numatytais II priedo 20 dalyje

Ispanija, Prancūzija ir Portugalija

50 %

–

6.	SESV 349 straipsnyje nurodyti atokiausi regionai

Ispanija, Prancūzija ir Portugalija

85 % pagal konvergencijos ir regioninio konkurencingumo bei užimtumo tikslus

–“

32006 R 1084: 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006, įsteigiantis Sanglaudos fondą ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1164/94 (OL L 210, 2006 7 31, p. 79).

Įrašomas šis straipsnis:

„5a straipsnis

Specialios nuostatos, taikomos po Kroatijos įstojimo

1. Priemonės, dėl kurių Kroatijos įstojimo dieną Komisija jau yra priėmusi sprendimus dėl pagalbos pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1267/99, nustatantį struktūrinės pasirengimo stojimui politikos instrumentą (8), ir kurių įgyvendinimas iki tos dienos nėra užbaigtas, laikomos Komisijos patvirtintomis pagal šį reglamentą.

Nedarant poveikio 2–5 dalių taikymui, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytoms priemonėms taikomos nuostatos, kuriomis vadovaujamasi įgyvendinant pagal šį reglamentą ir Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 patvirtintus veiksmus.

2. Bet kuri su 1 dalyje nurodytomis priemonėmis susijusi viešojo pirkimo procedūra, dėl kurios įstojimo dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje jau paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse, vykdoma pagal tame kvietime dalyvauti konkurse nustatytas taisykles. 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (9) 165 straipsnis netaikomas.

Bet kuri su 1 dalyje nurodyta priemone susijusi viešojo pirkimo procedūra, dėl kurios įstojimo dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nėra paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse, vykdoma pagal Sutarčių arba pagal Sutartis priimtų aktų nuostatas, taip pat laikantis Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 9 straipsnio.

3. Mokėjimai, Komisijos atlikti pagal 1 dalyje nurodytą priemonę, laikomi parama iš fondo pagal šį reglamentą.

Komisijos atlikti mokėjimai pagal 1 dalyje nurodytą priemonę priskiriami seniausiam atviram įsipareigojimui, prisiimtam visų pirma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1267/1999, o paskui – pagal šį reglamentą ir Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006.

Tarpiniams ir galutinio likučio mokėjimams taikomos sąlygos, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1164/94 II priedo D straipsnio 2 dalies b–d punktuose ir 3–5 dalyse.

4. 1 dalyje nurodytų priemonių atveju toliau taikomos išlaidų atitikimo finansavimo reikalavimams taisyklės, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1267/1999 arba specialiai nustatytos atitinkamuose susitarimuose dėl finansavimo, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, dėl kurių turi nuspręsti Komisija Kroatijos prašymu.

5. Jeigu Kroatijos perėjimui nuo pasirengimo narystei režimo prie režimo, kuris susidaro dėl šio straipsnio taikymo, palengvinti būtinos tam tikros priemonės, Komisija patvirtina reikiamas priemones.

8. APLINKA

32003 L 0087: 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

a)	9 straipsnio pirma pastraipa papildoma šiuo sakiniu: „Visas leidimų kiekis Bendrijos mastu, įstojus Kroatijai, bus padidintas tik leidimų, kuriuos Kroatija parduoda aukcione pagal 10 straipsnio 1 dalį, kiekiu.“;

IIa priede po Ispanijai skirto įrašo įrašoma:

„Kroatija

26 %“.

32009 D 0406: 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).

II priede po Prancūzijai skirto įrašo įrašoma:

„Kroatija

11 %“.

(1) Viršutinės ribos apskaičiuotos atsižvelgus į 121 straipsnyje pateiktą išmokų didinimo tvarkaraštį.“

(2) Pirmiau nurodytas režimas taikomas nuo tada, kai bus visiškai įgyvendintas arbitražo sprendimas pagal 2009 m. lapkričio 4 d. Stokholme pasirašytą Slovėnijos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės arbitražo susitarimą.

(3) Pirmiau nurodytas režimas taikomas nuo tada, kai bus visiškai įgyvendintas arbitražo sprendimas pagal 2009 m. lapkričio 4 d. Stokholme pasirašytą Slovėnijos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės arbitražo susitarimą.“

(4) 25 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atveju 2 grupėje (B) dydžiai padidinami 20 procentinių punktų. (A) dydžiai atitinkamai sumažinami.

(5) 26 straipsnio 2 dalyje (investicijos į mažos apimties priekrantės žvejybos laivus, kaip apibrėžta 25 straipsnyje) numatytų veiksmų atveju 2 grupėje (B) dydžiai gali būti sumažinami 20 procentinių punktų. (A) dydžiai atitinkamai padidinami.

(6) Tais atvejais, kai 29 ir 35 straipsniuose nurodytų veiksmų imasi įmonės, kurioms netaikomas apibrėžimas, nurodytas 3 straipsnio f punkte, ir kurios turi mažiau nei 750 darbuotojų arba kurių apyvarta mažesnė nei 200 milijonų EUR, regionams, kuriems taikomas Konvergencijos tikslas, išskyrus nuošalias Graikijos salas ir Kroatijos Dugi Otoko, Viso, Mleto ir Lastovo salas, (B) dydžiai padidinami 30 procentinių punktų, o regionams, kuriems netaikomas Konvergencijos tikslas, – 20 procentinių punktų. (A) dydžiai atitinkamai sumažinami.“

(7) OL L 170, 2007 6 29, p. 1.“;

(8) OL L 161, 1999 6 26, p. 73.

(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.“

IV PRIEDAS

Stojimo akto 16 straipsnyje nurodytas sąrašas: kitos nuolatinės nuostatos

1. INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖ

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies II antraštinė dalis „Laisvas prekių judėjimas“

KONKRETUS MECHANIZMAS

Kroatijos atveju vaisto patento ar papildomos apsaugos liudijimo, kuriems gauti paraiška paduota valstybėje narėje tuo metu, kai tokia apsauga minėtam produktui Kroatijoje negalėjo būti suteikta, turėtojas ar naudos gavėjas gali remtis to patento ar papildomos apsaugos liudijimo suteikiamomis teisėmis tam, kad užkirstų kelią prekybai minėtu produktu ir jo importui į tą valstybę narę ar valstybes nares, kuriose minėtam produktui taikoma patentinė arba papildoma apsauga, net tuo atveju, jei produktą į rinką Kroatijoje pirmą kartą pateikė turėtojas arba tai buvo padaryta gavus turėtojo sutikimą.

Asmuo, kuris vaistą, kuriam taikoma pirma pastraipa, ketina importuoti į valstybę narę ar juo prekiauti valstybėje narėje, kurioje šiam produktui taikoma patentinė ar papildoma apsauga, kompetentingoms institucijoms pateikia prašymą dėl importo, kuriame įrodo, kad apie tokią apsaugą turėtojui ar naudos gavėjui buvo pranešta prieš vieną mėnesį.

2. KONKURENCIJOS POLITIKA

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies VII antraštinės dalies 1 skyrius „Konkurencijos taisyklės“

Šios pagalbos schemos ir individuali pagalba, taikyta Kroatijoje iki įstojimo dienos ir vis dar taikoma po tos dienos, nuo įstojimo dienos laikoma esama pagalba, kaip apibrėžta SESV 108 straipsnio 1 dalyje:

a)	pagalbos priemonės, taikytos iki 2002 m. kovo 1 d.;

b)	pagalbos priemonės, išvardytos šio priedo priedėlyje;

c)	pagalbos priemonės, kurias iki įstojimo dienos Kroatijos konkurencijos agentūra įvertino bei pripažino atitinkančiomis Sąjungos acquis ir dėl kurių Komisija pagal 2 dalyje nustatytą procedūrą nepareiškė prieštaravimo remdamasi rimtomis abejonėmis dėl priemonės suderinamumo su vidaus rinka.

Visos po įstojimo dienos vis dar taikomos priemonės, kurios yra valstybės pagalba ir kurios neatitinka pirmiau išdėstytų sąlygų, taikant SESV 108 straipsnio 3 dalį nuo įstojimo dienos laikomos nauja pagalba.

Pirmiau išdėstytos nuostatos netaikomos pagalbos veiklai, susijusiai su ES sutarties ir SESV I priede išvardytų produktų gamyba, perdirbimu ar prekyba.

Jei Kroatija pageidauja, kad Komisija išnagrinėtų pagalbos priemonę pagal 1 dalies c punkte apibūdintą procedūrą, ji Komisijai reguliariai pateikia:

a)	esamos pagalbos priemonių, kurias Kroatijos konkurencijos agentūra įvertino ir pripažino atitinkančiomis Sąjungos acquis, sąrašą; ir

b)	kitą informaciją, kuri yra svarbi nagrinėtinos pagalbos priemonės suderinamumui įvertinti,

pagal konkrečią Komisijos pateiktą ataskaitų formą.

Jei Komisija nepareiškia prieštaravimo dėl esamos pagalbos priemonės remdamasi rimtomis abejonėmis dėl priemonės suderinamumo su vidaus rinka, per tris mėnesius nuo tos dienos, kai gaunama išsami informacija apie tą priemonę arba Kroatijos pareiškimas, kuriuo ji informuoja Komisiją, kad, jos manymu, pateikta informacija yra išsami, nes prašomos papildomos informacijos neturima arba ji jau buvo pateikta, laikoma, kad Komisija nepateikė prieštaravimo.

Visoms pagalbos priemonėms, pateiktoms Komisijai pagal 1 dalies c punkte nurodytą procedūrą iki įstojimo dienos, ta procedūra taikoma neatsižvelgiant į tai, kad priemonės nagrinėjimo laikotarpiu Kroatija jau tapo Sąjungos nare.

Komisijos sprendimas pareikšti prieštaravimą dėl priemonės, kaip numatyta 1 dalies c punkte, laikomas sprendimu pradėti oficialią tyrimo procedūrą, kaip numatyta 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 659/1999, nustatančiame išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (1) (dabar SESV 108 straipsnis).

Jei toks sprendimas bus priimtas iki įstojimo dienos, jis įsigalios tik įstojimo dieną.

3. ŽEMĖS ŪKIS

a) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies III antraštinė dalis „Žemės ūkis ir žuvininkystė“

Kroatijos įstojimo dieną Sąjunga perima viešąsias atsargas, sukauptas vykdant Kroatijos rinkos rėmimo politiką, tokios vertės, kuri gaunama taikant 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 884/2006, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl intervencinių priemonių finansavimo iš EŽŪOGF ir valstybių narių mokėjimo agentūrų saugojimo valstybės sandėliuose operacijų apskaitos taikymo taisykles (2), 4 straipsnio 1 dalies d punktą ir VIII priedą. Minėtos atsargos perimamos tik tuo atveju, jei Sąjungoje vykdoma valstybės intervencija atitinkamų produktų atžvilgiu ir jei šios atsargos atitinka Sąjungos reikalavimus intervencijai vykdyti.

Už visas atsargas (privačias ir viešąsias), kurios yra laisvoje apyvartoje Kroatijos įstojimo dieną ir kurios viršija įprastiniu perkeliamųjų atsargų kiekiu laikomą kiekį, Kroatijai nustatomas mokestis į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.

Nustatomas tokio dydžio mokestis, kuris atspindi išlaidas, susijusias su atsargų pertekliaus pasekmėmis žemės ūkio produktų rinkoms.

Atsargų pertekliaus kiekis nustatomas kiekvienam produktui atsižvelgiant į jo savybes bei atitinkamas rinkas, taip pat šiam produktui taikytinus Sąjungos teisės aktus.

3.	1 dalyje nurodytos atsargos atskaitomos iš kiekio, viršijančio įprastinį perkeliamųjų atsargų kiekį.

Komisija įgyvendina ir taiko 1–3 dalyse nurodytas priemones pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (3) 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą arba atitinkamai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, arba atitinkamą komiteto procedūrą, kaip nustatyta taikytinuose teisės aktuose.

b) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies VII antraštinės dalies 1 skyrius „Konkurencijos taisyklės“

Nedarant poveikio SESV 108 straipsnyje numatytų procedūrų dėl esamos pagalbos taikymui, Kroatijoje iki įstojimo dienos pradėtos taikyti ir po nurodytos dienos vis dar taikomos pagalbos schemos ir individuali pagalba, skirta veiklos rūšims, susijusioms su ES sutarties ir SESV I priede išvardytų produktų, išskyrus žuvininkystės produktus ir jų antrinius produktus, gamyba ir prekyba, laikomos esama pagalba, kaip apibrėžta SESV sutarties 108 straipsnio 1 dalyje, jei laikomasi šių sąlygų:

—

Komisijai apie pagalbos priemones pranešama per keturių mėnesių laikotarpį nuo įstojimo dienos. Šiame pranešime nurodomas kiekvienos priemonės teisinis pagrindas. Laikoma, kad apie esamas pagalbos formas ir ketinimus teikti ar keisti pagalbą, apie kuriuos Komisijai buvo pranešta iki įstojimo dienos, buvo pranešta įstojimo dieną. Komisija paskelbia tokių pagalbos formų sąrašą.

Tokios pagalbos priemonės laikomos „esama“ pagalba, kaip apibrėžta SESV 108 straipsnio 1 dalyje, trejus metus nuo įstojimo dienos.

Prireikus Kroatija per trejų metų laikotarpį nuo įstojimo dienos keičia tas pagalbos priemones, kad jos atitiktų Komisijos taikomas rekomendacijas. Pasibaigus tam laikotarpiui bet kokia šių rekomendacijų neatitinkanti pagalba laikoma nauja pagalba.

4. ŽUVININKYSTĖ

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies VII antraštinės dalies 1 skyrius „Konkurencijos taisyklės“

Nedarant poveikio SESV 108 straipsnyje numatytų procedūrų dėl esamos pagalbos taikymui, Kroatijoje iki įstojimo dienos pradėtos taikyti ir po nurodytos dienos vis dar taikomos pagalbos schemos ir individuali pagalba, skirta veiklos rūšims, susijusioms su ES sutarties ir SESV I priede išvardytų žuvininkystės produktų ir jų antrinių produktų gamyba ir prekyba, laikomos esama pagalba, kaip apibrėžta SESV sutarties 108 straipsnio 1 dalyje, jei laikomasi šių sąlygų:

—

Tokios pagalbos priemonės laikomos „esama“ pagalba, kaip apibrėžta SESV 108 straipsnio 1 dalyje, trejus metus nuo įstojimo dienos.

5. MUITŲ SĄJUNGA

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies II antraštinės dalies „Laisvas prekių judėjimas“ 1 skyrius „Muitų sąjunga“

31992 R 2913: 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

31993 R 2454: 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 ir Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 taikomi Kroatijai atsižvelgiant į toliau išdėstytas konkrečias nuostatas.

SĄJUNGOS PREKIŲ STATUSO ĮRODYMAS (PREKYBA IŠPLĖSTOJE SĄJUNGOJE)

Nepaisant Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 20 straipsnio, prekės, kurios įstojimo dieną yra laikinai saugomos arba kurioms yra įformintas vienas iš to reglamento 4 straipsnio 15 dalies b punkte ir 16 dalies b–h punktuose nurodytų muitinės sankcionuotų veiksmų ar viena iš muitinės procedūrų išplėstoje Sąjungoje, arba kurios yra gabenamos išplėstoje Sąjungoje, atlikus jų eksporto formalumus, neapmokestinamos muitais ir joms netaikomos kitos muitinės priežiūros priemonės, kai tos prekės deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą išplėstoje Sąjungoje ir pateikiamas vienas iš toliau nurodytų dokumentų:

a)	preferencinę prekių kilmę įrodantis dokumentas, išduotas arba parengtas prieš stojimo datą pagal SAS;

b)	bet koks Sąjungos prekių statusą įrodantis dokumentas, nurodytas Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 314c straipsnyje;

c)	ATA knygelė, išduota iki įstojimo dienos esamoje valstybėje narėje arba Kroatijoje.

Išduodant prekių statusą įrodančius dokumentus, nurodytus 1 dalies b punkte, dėl įstojimo dieną susidariusios situacijos, be Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 7 dalies nuostatose nurodytų prekių, „Bendrijos prekėmis“ taip pat laikomos prekės, kurios:

—	gautos tik Kroatijos teritorijoje, laikantis sąlygų, lygiaverčių Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 23 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, ir tik tokios, kurių sudėtyje nėra iš kitų šalių ar teritorijų importuotų prekių,

—	importuotos iš kitų nei Kroatija šalių ar teritorijų ir Kroatijoje išleistos į laisvą apyvartą arba

—	gautos ar pagamintos Kroatijoje iš prekių, nurodytų antroje įtraukoje, arba iš prekių, nurodytų pirmoje ir antroje įtraukose.

Tikrinant 1 dalies a punkte nurodytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, taikomos atitinkamų preferencinių susitarimų nuostatos, susijusios su „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ apibrėžtimi ir SAS nustatytais administracinio bendradarbiavimo metodais. Esamų valstybių narių ir Kroatijos kompetentingos muitinės įstaigos priima prašymus papildomai patikrinti tokius prekių kilmę įrodančius dokumentus trejus metus nuo atitinkamo prekių kilmę įrodančio dokumento išdavimo arba surašymo; šios įstaigos taip pat gali pateikti tokius prašymus per trejus metus nuo prekių kilmę įrodančio dokumento, pateikto kartu su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, priėmimo.

LENGVATINĖS (PREFERENCINĖS) PREKIŲ KILMĖS ĮRODYMAS (PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS, ĮSKAITANT TURKIJĄ, PAGAL PREFERENCINIUS SUSITARIMUS DĖL ŽEMĖS ŪKIO, ANGLIES IR PLIENO PRODUKTŲ)

Nedarant poveikio jokių priemonių, vykdomų įgyvendinant bendrąją prekybos politiką, taikymui, Kroatija priima trečiųjų šalių tinkamai išduotus ar surašytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, parengtus pagal Kroatijos ir tų trečiųjų šalių sudarytus preferencinius susitarimus, jei:

tokios kilmės įgijimas suteikia teisę naudotis preferenciniu muitų tarifų režimu remiantis preferencinių muitų tarifų priemonėmis, numatytomis sutartyse ar susitarimuose, kuriuos Sąjunga sudarė su tomis trečiosiomis šalimis ar trečiųjų šalių grupėmis, arba priimtomis dėl tų trečiųjų šalių, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 20 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose;

b)	prekių kilmę įrodantis dokumentas ir transporto dokumentai buvo išduoti arba surašyti ne vėliau kaip likus dienai iki įstojimo dienos; ir

c)	kilmės įrodymo dokumentai pateikiami muitinei per keturių mėnesių laikotarpį nuo įstojimo dienos.

Jei prekės iki įstojimo dienos buvo deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą Kroatijoje, prekių kilmę įrodantis dokumentas, išduotas arba surašytas atgaline data pagal išleidimo į laisvą apyvartą dieną Kroatijoje galiojančias preferencines sutartis, taip pat gali būti priimamas Kroatijoje, jei toks prekių kilmę įrodantis dokumentas pateikiamas muitinei per keturių mėnesių laikotarpį nuo įstojimo dienos.

Kroatija turi teisę neatšaukti leidimų, kuriuos išdavus pagal su trečiosiomis šalimis sudarytus susitarimus asmenims buvo suteiktas „įgalioto eksportuotojo“ statusas, jei:

a)	tokia nuostata taip pat yra numatyta susitarimuose ar priemonėse, kuriuos Sąjunga sudarė su tomis trečiosiomis šalimis arba trečiųjų šalių grupėmis, arba ėmėsi jų atžvilgiu iki įstojimo dienos; ir

b)	įgalioti eksportuotojai taiko tuose susitarimuose ar priemonėse nustatytas prekių kilmės taisykles.

Ne vėliau kaip po vienerių metų nuo įstojimo dienos Kroatija pakeičia šiuos leidimus naujais leidimais, išduotais laikantis Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų.

Tikrinant 4 dalyje nurodytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, taikomos atitinkamų susitarimų ar priemonių nuostatos, susijusios su „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ apibrėžtimi ir administracinio bendradarbiavimo metodais. Esamų valstybių narių ir Kroatijos kompetentingos muitinės įstaigos priima prašymus papildomai patikrinti tokius prekių kilmę įrodančius dokumentus trejus metus nuo atitinkamo prekių kilmę įrodančio dokumento išdavimo arba surašymo; šios įstaigos taip pat gali pateikti tokius prašymus per trejus metus nuo prekių kilmę įrodančio dokumento, pateikto kartu su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, priėmimo.

Nedarant poveikio bet kokių priemonių, vykdomų įgyvendinant bendrąją prekybos politiką, taikymui, Kroatija priima pagal preferencinius susitarimus ar priemones, kuriuos Sąjunga sudarė su trečiosiomis šalimis arba ėmėsi jų atžvilgiu, tų šalių atgaline data išduotus arba surašytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, pateikiamus išleidžiant į laisvą apyvartą prekes, kurios įstojimo dieną yra gabenamos į paskirties vietą, laikinai saugomos, laikomos muitinės sandėlyje ar laisvojoje zonoje vienoje iš tų trečiųjų šalių ar Kroatijoje, jei Kroatija nebuvo sudariusi laisvosios prekybos sutarties su ta trečiąja šalimi dėl prekybos atitinkamais produktais, galiojusios tuo metu, kai buvo išduoti transporto dokumentai, ir jeigu:

tokios kilmės įgijimas suteikia teisę naudotis preferenciniu muitų tarifų režimu remiantis preferencinių muitų tarifų priemonėmis, numatytomis susitarimuose arba priemonėse, kuriuos Sąjunga sudarė su trečiosiomis šalimis ar trečiųjų šalių grupėmis, arba ėmėsi jų atžvilgiu, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 20 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose;

b)	transporto dokumentai buvo išduoti ne vėliau kaip likus dienai iki įstojimo dienos; ir

c)	atgaline data išduotas arba surašytas prekių kilmę įrodantis dokumentas pateikiamas muitinei per keturių mėnesių laikotarpį nuo įstojimo dienos.

8.	Tikrinant 7 dalyje nurodytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, taikomos atitinkamų susitarimų ar priemonių nuostatos, susijusios su „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ apibrėžtimi ir administracinio bendradarbiavimo metodais.

PREKIŲ STATUSO ĮRODYMAS PAGAL NUOSTATAS, REGLAMENTUOJANČIAS PRAMONĖS PRODUKTŲ LAISVĄ APYVARTĄ ES IR TURKIJOS MUITŲ SĄJUNGOJE

Prekių kilmę įrodantys dokumentai, tinkamai išduoti Turkijoje arba Kroatijoje arba surašyti pagal jų tarpusavyje taikomus preferencinės prekybos susitarimus, pagal kuriuos draudžiamas bet koks muitų grąžinimas ar atitinkamų prekių neapmokestinimas muitais, atitinkamose šalyse priimami kaip prekių statusą įrodantys dokumentai, vadovaujantis pramonės produktų laisvą apyvartą reglamentuojančiomis nuostatomis, išdėstytomis 1995 m. gruodžio 22 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos Sprendime Nr. 1/95 dėl galutinio muitų sąjungos etapo įgyvendinimo (4) (toliau – Sprendimas Nr. 1/95), jeigu:

a)	prekių kilmę įrodantis dokumentas ir transporto dokumentai buvo išduoti arba surašyti ne vėliau kaip likus dienai iki įstojimo dienos; ir

b)	kilmės įrodymo dokumentai pateikiami muitinei per keturių mėnesių laikotarpį nuo įstojimo dienos.

Jei prekės iki įstojimo dienos buvo deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą Turkijoje arba Kroatijoje, prekių kilmę įrodantis dokumentas, išduotas arba surašytas atgaline data pagal pirmoje pastraipoje nurodytus preferencinės prekybos susitarimus, taip pat gali būti priimamas, jei jis pateikiamas muitinei per keturių mėnesių laikotarpį nuo įstojimo dienos.

10.

Tikrinant 9 dalyje nurodytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, taikomos atitinkamų preferencinių susitarimų nuostatos, susijusios su „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ apibrėžtimi ir administracinio bendradarbiavimo metodais. Esamų valstybių narių ir Kroatijos kompetentingos muitinės įstaigos priima prašymus papildomai patikrinti tokius prekių kilmę įrodančius dokumentus trejus metus nuo atitinkamo prekių kilmę įrodančio dokumento išdavimo arba surašymo; šios įstaigos taip pat gali pateikti tokius prašymus per trejus metus nuo prekių kilmę įrodančio dokumento, pateikto kartu su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, priėmimo.

11.

Nedarant poveikio bet kokių priemonių, vykdomų įgyvendinant bendrąją prekybos politiką, taikymui, Kroatija priima A.TR judėjimo sertifikatus, išduotus vadovaujantis Sprendimo Nr. 1/95 išdėstytomis pramonės produktų laisvą apyvartą reglamentuojančiomis nuostatomis, pateikiamus išleidžiant į laisvą apyvartą prekes, kurios įstojimo dieną yra gabenamos Sąjungoje arba Turkijoje, atlikus jų eksporto formalumus, laikinai saugomos arba kurioms Turkijoje arba Kroatijoje yra įforminta kuri nors muitinės procedūra, nurodyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 16 dalies b–h punktuose, jeigu:

a)	nepateiktas 9 dalyje nurodytas atitinkamų prekių kilmę įrodantis dokumentas;

b)	prekės atitinka pramonės produktų laisvą apyvartą reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimo sąlygas;

c)	transporto dokumentai buvo išduoti ne vėliau kaip likus dienai iki įstojimo dienos; ir

d)	judėjimo sertifikatas pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.

12.

Tikrinant 11 dalyje nurodytus A.TR judėjimo sertifikatus, taikomos 2006 m. liepos 26 d. EB ir Turkijos muitų bendradarbiavimo komiteto sprendimo Nr. 1/2006, nustatančio išsamias EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 taikymo taisykles (5), nuostatos, susijusios su A.TR judėjimo sertifikatų išdavimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais.

MUITINĖS PROCEDŪROS

13.

Iki įstojimo pradėtas laikinasis saugojimas ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 16 dalies b–h punktuose nurodytos muitinės procedūros užbaigiami laikantis Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų.

Jei užbaigus laikinąjį saugojimą ar muitinės procedūrą atsiranda skola muitinei, mokėtinas importo muitas yra toks, koks pagal Bendrąjį muitų tarifą galioja tuo metu, kai atsiranda skola muitinei, o mokėtina suma laikoma Sąjungos nuosavais ištekliais.

14.

Muitinio sandėliavimo procedūros, kurių atlikimo tvarka nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 84–90 ir 98–113 straipsniuose bei Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 496–535 straipsniuose, taikomos Kroatijoje, atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:

—

jei skolos muitinei dydis nustatomas remiantis importuotų prekių rūšimi ir jei jų pateikimo šiai procedūrai įforminti deklaracija buvo priimta iki įstojimo dienos, importuotų prekių tarifinis klasifikavimas, kiekis, muitinė vertė ir kilme jų pateikimo šiai procedūrai įforminti metu nustatomi pagal teisės aktus, taikytus Kroatijoje tą dieną, kai muitinė priėmė deklaraciją.

15.

Laikinojo įvežimo perdirbti procedūros, kurių atlikimo tvarka nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 84–90 ir 114–129 straipsniuose bei Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 496–523 ir 536–550 straipsniuose, taikomos Kroatijoje atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:

—

—	jei užbaigus procedūrą atsiranda skola muitinei, siekiant sudaryti vienodas galimybes dabartinėse valstybėse narėse ir Kroatijoje įsisteigusiems leidimų turėtojams, nuo įstojimo dienos mokamos kompensacinės palūkanos už nesumokėtus importo muitus laikantis Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų,

—

jei deklaracija laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti buvo priimta pritaikius muitų grąžinimo sistemą ir jei skola muitinei, su kuria susijusius muitus prašoma grąžinti, atsirado iki įstojimo dienos, muitus savo lėšomis grąžina Kroatija laikydamasi Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų.

16.

Laikinojo įvežimo procedūros, kurių atlikimo tvarka nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 84–90 ir 137–144 straipsniuose bei Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 496–523 ir 553–584 straipsniuose, taikomos Kroatijoje atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:

—

—	jei užbaigus procedūrą atsiranda skola muitinei, siekiant sudaryti vienodas galimybes dabartinėse valstybėse narėse ir Kroatijoje įsisteigusiems leidimų turėtojams, nuo įstojimo dienos mokamos kompensacinės palūkanos už nesumokėtus importo muitus laikantis Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų.

17.

Laikinojo išvežimo perdirbti procedūros, kurių atlikimo tvarka nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 84–90 ir 145–160 straipsniuose bei Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 496–523 ir 585–592 straipsniuose, taikomos Kroatijoje atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:

—	Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 591 straipsnio antra pastraipa mutatis mutandis taikoma laikinai išvežtoms prekėms, kurios buvo laikinai išvežtos iš Kroatijos iki įstojimo dienos.

KITOS NUOSTATOS

18.

Iki įstojimo dienos Kroatijos išduoti leidimai taikyti muitinės procedūras, nurodytas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 16 dalies d, e ir g punktuose, arba įgaliotų ūkio subjektų statusas, nurodytas to reglamento 5a straipsnio 2 dalyje, galioja iki jų galiojimo termino pabaigos arba vienerius metus nuo įstojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

19.

Skolos muitinei atsiradimo, įtraukimo į apskaitą ir išieškojimo išleidus prekes procedūros, nustatytos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 201–232 straipsniuose bei Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 859–876a straipsniuose, taikomos Kroatijoje atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:

—	išieškojimas vykdomas laikantis Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų. Tačiau jei skola muitinei atsirado iki įstojimo dienos, išieškojimą savo naudai vykdo Kroatija, laikydamasi Kroatijoje iki įstojimo galiojusių sąlygų.

20.

Muitų grąžinimo ir atsisakymo juos išieškoti procedūros, nustatytos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 235–242 straipsniuose bei Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 877–912 straipsniuose, taikomos Kroatijoje atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:

—

muitai grąžinami ir atsisakoma juos išieškoti laikantis Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų. Tačiau jei muitai, kuriuos prašoma grąžinti ar neišieškoti, yra susiję su skola muitinei, kuri atsirado iki įstojimo dienos, tokius muitus savo lėšomis grąžina ir atsisako išieškoti Kroatija, laikydamasi Kroatijoje iki įstojimo galiojusių sąlygų.

(1) OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(2) OL L 171, 2006 6 23, p. 35 ir OL L 326 M, 2010 12 10, p. 70.

(3) OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

(4) OL L 35, 1996 2 13, p. 1.

(5) OL L 265, 2006 9 26, p. 18.

IV PRIEDO priedėlis

2 skirsnyje (Konkurencijos politika) numatyto esamos pagalbos mechanizmo 1 dalies b punkte minėtų esamos pagalbos priemonių sąrašas

Pastaba:

Taikant 2 skirsnyje numatytą esamos pagalbos mechanizmą šiame priedėlyje išvardytos pagalbos priemonės turi būti laikomos esama pagalba tiek, kiek jos patenka į jo 1 dalies taikymo sritį.

Registracijos numeris			Pavadinimas (originalo kalba)	Kroatijos konkurencijos agentūros patvirtinimo data	Trukmė
VN	Eilutės Nr.	Metai	Pavadinimas (originalo kalba)	Kroatijos konkurencijos agentūros patvirtinimo data	Trukmė
HR	1	2011	Zakon o slobodnim zonama (NN 44/96, 92/05 i 85/08)	2008 06 17	2016 12 31
HR	3	2011	Zakon o Hrvatskoj radioteleviziji (NN 137/10)	2010 10 21	Neribota
HR	4	2011	Odluka o otvorenosti Zračne luke Osijek d.o.o. u razdoblju od 2009. do 2013. godine, od 20. veljače 2009. i 24. travnja 2009	2009 05 25	2013 12 31
HR	5	2011	Program financiranja nakladništva od 2011. do 2013	2011 02 10	2013 12 31
HR	6	2011	Naknadno odobrenje državnih potpora poduzetniku Rockwool Adriatic d.o.o.	2010 12 30	2015 12 31
HR	9	2011	Zakon o znanstvenoj djelatnosti i visokom obrazovanju (NN 123/03, 198/03, 105/04, 174/04, 46/07)	2007 02 01	2014 13 21
HR	10	2011	Odluka o obvezi otvorenosti Zračne luke Rijeka d.o.o. za javni zračni promet u razdoblju od 2010. do 2014., od 25. siječnja 2010. i 3. studenoga 2010	2011 03 10	2014 12 31

V PRIEDAS

Stojimo akto 18 straipsnyje nurodytas sąrašas: pereinamojo laikotarpio priemonės

1. LAISVAS PREKIŲ JUDĖJIMAS

32001 L 0083: 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).

Nukrypstant nuo Direktyvoje 2001/83/EB nustatytų kokybės, saugos ir veiksmingumo reikalavimų, prieš įstojimą pagal Kroatijos teisę išduoti leidimai prekiauti vaistais, kuriems netaikoma 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 726/2004, nustatančio Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančio Europos vaistų agentūrą (1), 3 straipsnio 1 dalis ir kurie yra įtraukti į sąrašą (šio priedo priedėlyje, kaip pateikė Kroatija), tebegalioja, kol bus pratęsti laikantis Sąjungos acquis, arba ketverius metus nuo įstojimo, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

Leidimams prekiauti, kuriems taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata, netaikomas tarpusavio pripažinimo principas valstybėse narėse tol, kol leidimai prekiauti šiais produktais bus išduoti pagal Direktyvą 2001/83/EB.

Nuo įstojimo dienos nacionaliniai leidimai prekiauti, kurie suteikti pagal nacionalinę teisę prieš įstojimą ir kuriems netaikoma ši nukrypti leidžianti nuostata, bei visi nauji leidimai prekiauti turi atitikti Direktyvą 2001/83/EB.

2. LAISVAS ASMENŲ JUDĖJIMAS

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

31996 L 0071: 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1).

32004 L 0038: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

32011 R 0492: 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (OL L 141, 2011 5 27, p. 1).

Darbuotojų judėjimo laisvei ir laisvei teikti paslaugas, įskaitant laikiną darbuotojų judėjimą, kaip apibrėžta Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnyje, tarp Kroatijos ir kiekvienos iš esamų valstybių narių SESV 45 straipsnis ir 56 straipsnio pirma pastraipa visapusiškai taikomi tik atsižvelgiant į 2–13 dalyse nustatytas pereinamojo laikotarpio priemones.

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 492/2011 1–6 straipsnių ir iki dvejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos, esamos valstybės narės taikys nacionalines arba pagal dvišalius susitarimus priimtas priemones, reglamentuojančias Kroatijos piliečių patekimą į jų darbo rinkas. Esamos valstybės narės gali toliau taikyti tokias priemones iki penkerių metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos.

Kroatijos piliečiai, įstojimo dieną teisėtai dirbantys esamoje valstybėje narėje ir teisėtai priimti į tos valstybės narės darbo rinką nenutrūkstamam 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, galės patekti į tos valstybės narės darbo rinką, tačiau ne į kitų valstybių narių, taikančių nacionalines priemones, darbo rinkas.

Kroatijos piliečiai, po įstojimo priimti į esamos valstybės narės darbo rinką nenutrūkstamam 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, taip pat naudojasi tomis pačiomis teisėmis.

Kroatijos piliečiai, nurodyti antroje ir trečioje pastraipose, netenka tose pastraipose nurodytų teisių, jei jie savanoriškai palieka atitinkamos valstybės narės darbo rinką.

Kroatijos piliečiai, teisėtai dirbantys esamoje valstybėje narėje įstojimo dieną ar nacionalinių priemonių taikymo laikotarpiu ir priimti į tos valstybės narės darbo rinką trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, antroje ir trečioje pastraipose nurodytų teisių neturi.

Iki dvejų metų laikotarpio po įstojimo dienos pabaigos Taryba, remdamasi Komisijos pranešimu, peržiūri 2 dalyje išdėstytų pereinamojo laikotarpio nuostatų veikimą.

Užbaigus šią peržiūrą ir ne vėliau kaip iki dvejų metų laikotarpio po įstojimo dienos pabaigos esamos valstybės narės praneša Komisijai, ar jos toliau taikys nacionalines priemones arba priemones pagal dvišalius susitarimus, ar nuo šiol jos taikys Reglamento (ES) Nr. 492/2011 1–6 straipsnius. To nepranešus, taikomi Reglamento (ES) Nr. 492/2011 1–6 straipsniai.

4.	Kroatijos prašymu gali būti atlikta viena papildoma peržiūra. 3 dalyje nurodyta procedūra taikoma ir baigiama per šešis mėnesius nuo Kroatijos prašymo gavimo dienos.

Valstybė narė, toliau taikanti nacionalines priemones ar priemones pagal dvišalius susitarimus, pasibaigus 2 dalyje nurodytam penkerių metų laikotarpiui, esant dideliam jos darbo rinkos sutrikdymui ar kilus tokiai grėsmei, pranešusi Komisijai, gali toliau taikyti šias priemones iki septynerių metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos. To nepranešus, taikomi Reglamento (ES) Nr. 492/2011 1–6 straipsniai.

6.	Per septynerių metų laikotarpį nuo įstojimo dienos tos valstybės narės, kuriose pagal 3, 4 ar 5 dalį Kroatijos piliečiams taikomi Reglamento (ES) Nr. 492/2011 1–6 straipsniai ir kurios tuo laikotarpiu Kroatijos piliečiams išduoda leidimus dirbti stebėsenos tikslais, tai darys automatiškai.

Tos valstybės narės, kuriose pagal 3, 4 ar 5 dalį Kroatijos piliečiams taikomi Reglamento (ES) Nr. 492/2011 1–6 straipsniai, gali taikyti procedūras, išdėstytas šios dalies antroje ir trečioje pastraipose, iki septynerių metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos.

Jei pirmoje pastraipoje nurodyta valstybė narė patiria arba numato savo darbo rinkos sutrikdymų, dėl kurių gali kilti didelė grėsmė konkrečiame regione ar konkrečia veikla užsiimančių darbuotojų gyvenimo ir užimtumo lygiui, ta valstybė narė apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares bei pateikia joms visus susijusius duomenis. Remdamasi šia informacija, valstybė narė gali paprašyti Komisijos nurodyti, kad Reglamento (ES) Nr. 492/2011 1–6 straipsnių taikymas būtų visiškai ar iš dalies sustabdytas padėčiai tokiame regione arba tokios veiklos srityje normalizuoti. Komisija priima sprendimą dėl sustabdymo, jo trukmės ir masto ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tokio prašymo gavimo ir apie savo sprendimą praneša Tarybai. Bet kuri valstybė narė per dvi savaites nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos gali paprašyti Tarybos tą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Taryba, gavusi tokį prašymą, per dvi savaites priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma.

Pirmoje pastraipoje nurodyta valstybė narė skubiais ir išimtiniais atvejais gali sustabdyti Reglamento (ES) Nr. 492/2011 1–6 straipsnių taikymą ir pateikti pagrįstą ex-post pranešimą Komisijai.

Kol Reglamento (ES) Nr. 492/2011 1–6 straipsnių taikymas yra sustabdytas pagal pirmiau išdėstytas 2–5 ir 7 dalis, Kroatijoje Direktyvos 2004/38/EB 23 straipsnis taikomas esamų valstybių narių piliečiams, o esamose valstybėse narėse – Kroatijos piliečiams, atsižvelgiant į šias sąlygas tiek, kiek tai susiję su darbuotojų šeimos narių teise įsidarbinti:

—

darbuotojo sutuoktinis (-ė) ir jų palikuonys, kurie yra jaunesni nei 21 metų amžiaus arba yra išlaikytiniai, įstojimo dieną teisėtai gyvenantys kartu su darbuotoju valstybės narės teritorijoje, nuo įstojimo dienos turi galimybę iškart patekti į tos valstybės narės darbo rinką. Tai netaikoma darbuotojo, teisėtai priimto į tos valstybės narės darbo rinką trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, šeimos nariams,

—

darbuotojo sutuoktinis (-ė) ir jų palikuonys, kurie yra jaunesni nei 21 metų amžiaus arba yra išlaikytiniai, teisėtai gyvenantys kartu su darbuotoju valstybės narės teritorijoje nuo vėlesnės nei įstojimo dienos, pirmiau išdėstytų pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo metu turi teisę patekti į atitinkamos valstybės narės darbo rinką, jeigu yra pragyvenę atitinkamoje valstybėje narėje bent 18 mėnesių arba nuo trečiųjų metų po įstojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

Šios nuostatos nedaro poveikio palankesnėms nacionalinėms ar pagal dvišalius susitarimus priimtoms priemonėms.

Jei Direktyvos 2004/38/EB nuostatos, kurios pakeičia 1968 m. spalio 15 d. Tarybos direktyvos 68/360/EEB dėl valstybių narių darbuotojų bei jų šeimų judėjimo ir teisės apsigyventi Bendrijoje apribojimų panaikinimo (2) nuostatas, negali būti atsietos nuo Reglamento (ES) Nr. 492/2011 nuostatų, kurių taikymas atidėtas pagal 2–5, 7 ir 8 dalis, Kroatija ir esamos valstybės narės nuo šių nuostatų gali nukrypti tiek, kiek būtina taikant 2–5, 7 ir 8 dalis.

10.	Kai esamos valstybės narės taiko nacionalines priemones ar priemones pagal dvišalius susitarimus remdamosi pirmiau išdėstytomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis, Kroatija gali toliau taikyti lygiavertes priemones atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių piliečiams.

11.

Kiekviena esama valstybė narė, taikanti nacionalines priemones pagal 2–5 ir 7–9 dalis, nacionalinėje teisėje gali numatyti didesnę judėjimo laisvę nei ta, kuri yra įstojimo dieną, įskaitant visiškai laisvą patekimą į darbo rinką. Nuo trečiųjų metų nuo įstojimo dienos kiekviena esama valstybė narė, taikanti nacionalines priemones, vietoj to gali bet kuriuo metu nuspręsti pradėti taikyti Reglamento (ES) Nr. 492/2011 1–6 straipsnius. Komisija informuojama apie kiekvieną tokį sprendimą.

12.

Vokietija ir Austrija, siekdamos panaikinti rimtus tam tikruose pažeidžiamuose jų darbo rinkos paslaugų sektoriuose kilusius sutrikdymus, kurie tam tikruose regionuose gali kilti dėl tarpvalstybinio paslaugų teikimo, kaip apibrėžta Direktyvos 96/71/EEB 1 straipsnyje, arba atsiradus tokio sutrikdymo grėsmei, ir kol jos pagal pirmiau nurodytas pereinamojo laikotarpio nuostatas laisvam Kroatijos darbuotojų judėjimui taiko nacionalines arba pagal dvišalius susitarimus priimtas priemones, pranešusios Komisijai gali nukrypti nuo SESV 56 straipsnio pirmos pastraipos, siekdamos apriboti laikiną darbuotojų, kurių teisei dirbti Vokietijoje ir Austrijoje taikomos nacionalinės priemonės, judėjimą, susijusį su Kroatijoje įsteigtų bendrovių teikiamomis paslaugomis.

Paslaugų sektorių, kuriems gali būti taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata, sąrašas:

—

Vokietijoje:

Sektorius	NACE (3) kodas, jei nenurodyta kitaip
Statyba, įskaitant susijusias šakas	45.1–4; Veikla, išvardyta Direktyvos 96/71/EB priede
Pramoninis valymas	74.70 Pramoninis valymas
Kitos paslaugos	74.87 Tik interjero dekoratorių veikla

—

Austrijoje:

Sektorius	NACE (4) kodas, jei nenurodyta kitaip
Sodininkystės paslaugų veikla	01.41
Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas	26.7
Statybinių metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba	28.11
Statyba, įskaitant susijusias šakas	45.1–4; Veikla, išvardyta Direktyvos 96/71/EB priede
Apsaugos veikla	74.60
Pramoninis valymas	74.70
Slauga namuose	85.14
Socialinis darbas ir veikla, nesusijusi su apgyvendinimu	85.32

Tokiu mastu, kokiu Vokietija ar Austrija nukrypsta nuo SESV 56 straipsnio pirmos pastraipos taikymo pagal šios dalies pirmą ir antrą pastraipas, Kroatija, pranešusi Komisijai, gali imtis lygiaverčių priemonių.

Dėl šios dalies taikymo laikino darbuotojų judėjimo, susijusio su tarpvalstybinių paslaugų teikimu tarp Vokietijos ir Kroatijos arba Austrijos ir Kroatijos, sąlygos negali tapti labiau ribojančios nei tos, kurios galioja Stojimo sutarties pasirašymo dieną.

13.

Dėl 2–5 ir 7–11 dalių taikymo Kroatijos piliečių patekimo į esamų valstybių narių darbo rinkas sąlygos negali tapti labiau ribojančios nei tos, kurios galioja Stojimo sutarties pasirašymo dieną.

Nepaisant 1–12 dalyse išdėstytų nuostatų taikymo, esamos valstybės narės bet kuriuo laikotarpiu, kai taikomos nacionalinės priemonės ar priemonės pagal dvišalius susitarimus, patekimo į jų darbo rinką atžvilgiu teikia pirmenybę darbuotojams, kurie yra valstybių narių piliečiai, o ne darbuotojams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai.

Kroatijos darbuotojams migrantams ir jų šeimos nariams, teisėtai gyvenantiems ir dirbantiems kitoje valstybėje narėje, ar kitų valstybių narių darbuotojams migrantams ir jų šeimos nariams, teisėtai gyvenantiems ir dirbantiems Kroatijoje, netaikomos labiau ribojančios sąlygos nei darbuotojams ir jų šeimos nariams iš trečiųjų šalių, gyvenantiems ir dirbantiems atitinkamai toje valstybėje narėje ar Kroatijoje. Be to, taikant Sąjungos pirmenybės principą, trečiųjų šalių darbuotojams migrantams, gyvenantiems ir dirbantiems Kroatijoje, netaikomos palankesnės sąlygos nei Kroatijos piliečiams.

3. LAISVAS KAPITALO JUDĖJIMAS

Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

Nepaisant Sutartimis, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, nustatytų įpareigojimų, Kroatija gali septynerius metus nuo jos įstojimo dienos toliau taikyti jos Žemės ūkio paskirties žemės įstatymu (OG 152/08), kurio redakcija galiojo Stojimo sutarties pasirašymo dieną, nustatytus apribojimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemę kitos valstybės narės piliečiams, valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo Šalys, piliečiams ir juridiniams asmenims, įsteigtiems vadovaujantis kitos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybės teise. Tačiau bet kurios valstybės narės piliečiams arba juridiniams asmenims, įsteigtiems vadovaujantis kitos valstybės narės teise, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, niekada negali būti taikomos mažiau palankios sąlygos nei sąlygos, kurios tokiems piliečiams ar juridiniams asmenims būtų taikomos Stojimo sutarties pasirašymo dieną, arba griežtesnės sąlygos nei trečiosios šalies piliečiams arba juridiniams asmenims.

Savarankiškai dirbantiems ūkininkams, kurie yra kitos valstybės narės piliečiai, norintiems įsisteigti ir apsigyventi Kroatijoje, netaikomos pirmos pastraipos nuostatos arba kitokios taisyklės ar tvarka nei ta, kuri taikoma Kroatijos piliečiams.

Bendra šios pereinamojo laikotarpio priemonės peržiūra atliekama iki trečiųjų metų po įstojimo dienos pabaigos. Šiuo tikslu Komisija pateikia pranešimą Tarybai. Komisijos pasiūlymu Taryba gali vieningai nuspręsti sutrumpinti ar nutraukti pirmoje pastraipoje nurodytą pereinamąjį laikotarpį.

Jeigu yra pakankamų įrodymų, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Kroatijos žemės ūkio paskirties žemės rinkoje kiltų didelių sutrikimų arba jeigu atsiranda tokių sutrikimų pavojus, Komisija Kroatijos prašymu priima sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo trejais metais. Toks pratęsimas gali būti taikomas tik atrinktose geografinėse vietovėse, kuriose tai ypač aktualu.

4. ŽEMĖS ŪKIS

I. KROATIJAI TAIKOMOS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS

32001 L 0113: 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/113/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių džemų, žele, marmeladų ir saldintos kaštonų tyrės (OL L 10, 2002 1 12, p. 67).

Nukrypstant nuo 8 straipsnyje nustatytos prievolės, leidžiama Kroatijos rinkoje parduoti produktus, pavadintus „domaća marmelada“ ir „ekstra domaća marmelada“, kol bus išparduotos atsargos, esančios įstojimo dieną.

32006 R 0510: 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (OL L 93, 2006 3 31, p. 12 ir OL L 335 M, 2008 12 13, p. 213).

a)	5 straipsnio 8 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Bulgarija, Rumunija ir Kroatija priima minėtus įstatymus ir kitus teisės aktus praėjus ne daugiau nei vieneriems metams nuo jų atitinkamos įstojimo dienos.“;

b)	5 straipsnio 11 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „11. Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos atveju jų įstojimo dieną galiojančios nacionalinės nuostatos dėl geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos gali toliau galioti dvylika mėnesių nuo jų atitinkamos įstojimo dienos.“

118m straipsnis papildomas šia dalimi:

„5. Nukrypstant nuo 1–4 dalių, Kroatijai leidžiama pateikti rinkai Kroatijoje arba eksportuoti į trečiąsias šalis vyną pavadinimu „Mlado vino portugizac“ iki bus išparduotos įstojimo dieną turimos atsargos. Kroatija sukuria kompiuterizuotą duomenų banką, kuriame talpina informaciją apie įstojimo dieną turimas atsargas, ir užtikrina, kad šios atsargos būtų patikrintos ir deklaruotos Komisijai.“;

118s straipsnis papildomas šia dalimi:

„5. Kroatijos atžvilgiu vynų pavadinimai, paskelbti 2011 m. balandžio 14 d. OL C 116, saugomi šiuo reglamentu, jeigu gaunami teigiami rezultatai taikant prieštaravimo procedūrą. Komisija juos įtraukia į sąrašą registre, numatytame 118n straipsnyje.

Šio straipsnio 2–4 dalys taikomos, atsižvelgiant į tai, kad: 3 dalyje nurodytas terminas yra vieneri metai nuo Kroatijos įstojimo dienos. 4 dalyje nurodytas terminas yra ketveri metai nuo Kroatijos įstojimo dienos.“

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 73/2009 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės laikytis teisės aktuose nustatytų valdymo reikalavimų, išdėstytų to reglamento II priede, tiesiogines išmokas gaunantys Kroatijos ūkininkai į kompleksinio paramos susiejimo taikymo sritį įtraukia II priedo A, B ir C punktuose nurodytus teisės aktuose nustatytus valdymo reikalavimus pagal šį tvarkaraštį: A punkte išdėstytus reikalavimus – nuo 2014 m. sausio 1 d., B punkte išdėstytus reikalavimus – nuo 2016 m. sausio 1 d. ir C punkte išdėstytus reikalavimus – nuo 2018 m. sausio 1 d.

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 V antraštinėje dalyje po 1 skyriaus įrašomas šis skyriaus pavadinimas ir straipsnis:

„1a SKYRIUS

Bendrosios išmokos schema

121a straipsnis

Bendrosios išmokos schema Kroatijoje

Kroatijoje iki 2013 m. gruodžio 31 d. neprivaloma taikyti 4, 5, 23, 24 ir 25 straipsnių nuostatų, susijusių su teisės aktuose nustatytais valdymo reikalavimais. Nuo 2014 m. sausio 1 d. tiesiogines išmokas pagal bendrosios išmokos schemą Kroatijoje gaunantis ūkininkas taiko II priede nurodytus teisės aktuose nustatytus valdymo reikalavimus pagal šį tvarkaraštį:

a)	II priedo A punkte išdėstyti reikalavimai taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d.,

b)	II priedo B punkte išdėstyti reikalavimai taikomi nuo 2016 m. sausio 1 d.

c)	II priedo C punkte išdėstyti reikalavimai taikomi nuo 2018 m. sausio 1 d.“

II. ŽALIAVINIAM CUKRANENDRIŲ RAFINUOTI SKIRTAM CUKRUI TAIKOMA PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TARIFINĖ KVOTA

Kroatijai ne ilgiau kaip trejų prekybos metų laikotarpiui po įstojimo nustatoma 40 000 tonų žaliavinio cukranendrių rafinuoti skirto cukraus metinė autonominė erga omnes importo kvota, nustatant importo muitą – 98,00 EUR tonai. Jeigu derybose pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos XXIV straipsnio 6 dalį su kitais Pasaulio prekybos organizacijos nariais dėl kompensacinio sureguliavimo po Kroatijos įstojimo būtų sutarta leisti pradėti naudoti kompensacines cukraus kvotas dar nepasibaigus pereinamajam laikotarpiui, pradėjus leisti naudoti kompensacines cukraus kvotas Kroatijai skirta 40 000 tonų kvota visa ar iš dalies panaikinama. Komisija priima būtinas įgyvendinimo priemones laikydamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, siejant ją su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 13 straipsnio 1 dalies b punktu.

III. KROATIJAI SKIRTOS LAIKINOS TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ PRIEMONĖS

Tiesioginės išmokos, skirtos ūkininkams 2013 metams, dengiamos su sąlyga, kad Kroatija iki stojimo dienos pradės taikyti taisykles, kurios yra identiškos taisyklėms, nustatytoms tokioms tiesioginėms išmokoms Tarybos reglamente (EB) Nr. 73/2009 ir 2009 m. spalio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1120/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, III antraštinėje dalyje numatytos bendrosios išmokos schemos taikymo taisyklės (5), 2009 m. spalio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1121/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV ir V antraštinėse dalyse numatytų paramos ūkininkams schemų taikymo taisyklės (6) ir 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (7).

5. MAISTO SAUGOS, VETERINARIJOS IR FITOSANITARIJOS POLITIKA

I. VIŠTOS DEDEKLĖS

31999 L 0074: 1999 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 1999/74/EB, nustatanti būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus (OL L 203, 1999 8 3, p. 53).

Nukrypstant nuo Tarybos direktyvos 1999/74/EB 6 straipsnio, dedeklės vištos, įstojimo dieną dedančios kiaušinius, Kroatijos atveju gali būti laikomos narvuose, kurie neatitinka tame straipsnyje nustatytų struktūrinių reikalavimų. Kroatija užtikrina, kad tokių narvų naudojimas būtų nutrauktas ne vėliau kaip praėjus 12 mėnesių nuo įstojimo dienos.

Tokiuose nemodernizuotuose narvuose laikomų vištų kiaušiniai pateikiami tik nacionalinei Kroatijos rinkai. Tokie kiaušiniai ir jų pakuotės aiškiai pažymimos specialiu ženklu, kad būtų galima vykdyti būtiną kontrolę. Ne vėliau kaip likus vieniems metams iki įstojimo dienos Komisijai pateikiamas aiškus tokio specialaus ženklo aprašymas.

II. MĖSOS, PIENO, ŽUVIES IR GYVŪNINĖS KILMĖS ŠALUTINIŲ PRODUKTŲ SEKTORIŲ ĮMONĖS

32004 R 0852: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).

32004 R 0853: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

32009 R 1069: 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

Struktūriniai reikalavimai, nustatyti:

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004:

—	II priedo II skyriuje;

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004:

—	III priedo I skirsnio II ir III skyriuose,

—	III priedo II skirsnio II ir III skyriuose,

—	III priedo V skirsnio I skyriuje;

2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (8):

—	IV priedo I skyriuje,

—	IX priedo I, II ir III skyriuose,

—	X priedo I ir II skyriuose ir

—	XIII priede;

netaikomi tam tikroms Kroatijos mėsos, pieno, žuvininkystės ir gyvūninės kilmės šalutinių produktų sektorių įmonėms iki 2015 m. gruodžio 31 d., jeigu laikomasi toliau nustatytų sąlygų.

Kol 1 punkte nurodytoms įmonėms taikomas tas punktas, tose įmonėse pagaminti produktai pateikiami tik nacionalinei Kroatijos rinkai arba trečiųjų šalių rinkoms pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus, arba naudojami tolesniam perdirbimui Kroatijos įmonėse, kurioms taip pat taikomas 1 punktas, neatsižvelgiant į pardavimo dieną.

Įmonėse, nurodytose 1 punkte, pagaminti maisto produktai žymimi kitokiu sveikumo ar identifikavimo ženklu, nei numatytasis Reglamento (EB) Nr. 853/2004 5 straipsnyje. Ne vėliau kaip likus vieniems metams iki įstojimo dienos Komisijai pateikiamas aiškus tokio skirtingo sveikumo ar identifikavimo ženklo aprašymas.

4.	2 ir 3 punktai taip pat taikomi visiems produktams, pagamintiems integruotose mėsos, pieno ar žuvininkystės įmonėse, jeigu įmonės daliai taikomas 1 punktas.

Kroatija vykdo nuolatinę nacionalinės įmonių modernizavimo programos įgyvendinimo stebėseną ir pateikia Komisijai metinį pažangos šioje srityje planą. Kroatija užtikrina, kad būtų parengti atskiri kiekvienos iš šių įmonių modernizavimo planai, nustatant terminus struktūrinių reikalavimų neatitikimams ištaisyti, ir kad jie būtų pateikti Komisijai jos prašymu.

6.	Komisija, likus pakankamai laiko iki įstojimo, parengia 1 punkte nurodytų įmonių sąrašą. Tas sąrašas paskelbiamas viešai ir į jį įtraukiami visų įmonių pavadinimai ir adresai.

7.	Kroatija užtikrina, kad visos įmonės, kurios iki įstojimo dienos nepradeda laikytis viso maisto saugos Sąjungos acquis, išskyrus atvejus, kai taikomos šios pereinamojo laikotarpio priemonės nuostatos, nutrauktų savo veiklą.

8.	Įgyvendinimo taisyklės, skirtos sklandžiam pereinamojo laikotarpio tvarkos taikymui reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir Nr. 853/2004 atžvilgiu užtikrinti, gali būti priimamos pagal šių reglamentų atitinkamai 12 straipsnio antrą pastraipą ir 9 straipsnio antrą pastraipą.

9.	Įgyvendinimo taisyklės, skirtos sklandžiam pereinamojo laikotarpio tvarkos taikymui Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 atžvilgiu užtikrinti, gali būti priimamos pagal to reglamento 52 straipsnio 4 dalį.

III. PREKYBA SĖKLOMIS

32002 L 0053: 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo (OL L 193, 2002 7 20, p. 1).

32002 L 0055: 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla (OL L 193, 2002 7 20, p. 33).

Kroatija gali iki 2014 m. gruodžio 31 d. atidėti Direktyvos 2002/53/EB 4 straipsnio 1 dalies ir Direktyvos 2002/55/EB 4 straipsnio 1 dalies taikymą jos teritorijoje vykdomos prekybos veislių, išvardytų jos atitinkamuose nacionaliniuose žemės ūkio augalų veislių kataloguose, sėklomis ir daržovių veislių, kurios nebuvo oficialiai patvirtintos pagal šias direktyvas, sėklomis atžvilgiu. Tuo laikotarpiu šios sėklos nėra parduodamos kitų valstybių narių teritorijose.

IV. NEUMAS

31997 L 0078: 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 97/78/EB, nustatanti principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą (OL L 24, 1998 1 30, p. 9).

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

1. Į vieną iš I priede išvardytų teritorijų iš trečiųjų šalių įvežtų produktų veterinarinius patikrinimus valstybės narės atlieka pagal šią direktyvą ir pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (9).

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, veterinariniai patikrinimai gali būti netaikomi produktų siuntoms, kurios vežamos iš Kroatijos teritorijos ir tranzitu pervežamos per Bosnijos ir Hercegovinos teritoriją prie Neumo (toliau – Neumo koridoriumi), o po to vėl įvežamos į Kroatijos teritoriją per Klek ar Zaton Daly įvežimo punktus, jeigu laikomasi šių reikalavimų:

a)	įstojimo dieną arba iki tos dienos Kroatija turi būti įsteigusi įvežimo punktus šiaurinėje ir pietinėje Neumo koridoriaus dalyje, kurie būtų įrengti, aprūpinti personalu ir pasirengę užtikrinti šioje dalyje nustatytų reikalavimų vykdymą;

Kroatija užtikrina, kad:

i)	siuntų vežimui būtų naudojamos tik uždaros transporto priemonės;

ii)	transporto priemonės, kuriomis vežamos siuntos, prieš vykstant tranzitu per Neumo koridorių būtų užplombuotos sunumeruotomis plombomis, kurių numeriai nesikartoja;

iii)	būtų sukurtas registras, kuriame būtų nurodyta, kuriomis sunumeruotomis plombomis kurios transporto priemonės buvo užplombuotos, ir tai sudarytų sąlygas atlikti būtinus patikrinimus;

iv)	būtų užfiksuota data ir laikas, kai transporto priemonės, kuriomis vežamos siuntos, išvažiuoja iš Kroatijos teritorijos ir vėl į ją įvažiuoja, kad būtų galima apskaičiuoti bendrą tranzito laiką.

Kroatija užtikrina, kad siuntų nebūtų galima vėl įvežti į jos teritoriją tais atvejais, kai:

i)	vykstant tranzitu per Neumo koridorių buvo pažeista ar pakeista transporto priemonės plomba; ir (arba)

ii)

bendras tranzito laikas gerokai viršija priimtiną bendrą tranzito laiką, atsižvelgiant į bendrą tranzito maršruto atstumą, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija atliko gyvūnų ir visuomenės sveikatai kylančio pavojaus įvertinimą ir, remdamasi tuo įvertinimu, patvirtino veiksmingas, proporcingas ir tikslingas priemones.

d)	Kroatija reguliariai ir prireikus informuoja Komisiją apie visus b punkte nustatytų reikalavimų ir priemonių, kurių ji ėmėsi pagal c punktą, nesilaikymo atvejus.

e)	Prireikus 29 straipsnyje nustatyta tvarka priimamas sprendimas sustabdyti arba panaikinti nuo 1 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą.

f)	Išsamios šios dalies taikymo taisyklės, kai reikia, gali būti priimamos 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. ŽUVININKYSTĖ

32006 R 1967: 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11. Ištaisyta redakcija OL L 36, 2007 2 8, p. 6).

Nukrypstant nuo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių, Vakarų Istrijos regione registruotiems ir veikiantiems laivams iki 2014 m. birželio 30 d. laikinai leidžiama mažesniame nei 50 metrų gylyje naudoti dugninius tralus minimaliu 1,5 jūrmylių atstumu nuo kranto.

Ši leidžianti nukrypti nuostata taikoma Vakarų Istrija vadinamame rajone, kurio ribos nustatomos nuo taško, kurio geografinės koordinatės yra φ=44,52135 ir λ=14,29244, brėžiant vieną liniją tiesiai į šiaurę, o kitą – tiesiai į vakarus.

Laivams, kurių bendras ilgis yra mažesnis nei 15 metrų, iki 2014 m. birželio 30 d. Kroatijoje laikinai leidžiama didesniame nei 50 metrų gylyje naudoti dugninius tralus minimaliu 1 jūrmylės atstumu nuo kranto, toliau taikant visus kitus įstojimo dieną taikytus ploto ir laiko apribojimus.

Nukrypstant nuo 17 straipsnio 1 dalies, ribotam laivų, priklausančių specialiai nekomercinės žvejybos veiklos kategorijai „mažo masto mėgėjiška žvejyba asmeniniams poreikiams“, skaičiui, kuris negali viršyti 2 000 laivų, iki 2014 m. gruodžio 31 d. leidžiama naudoti ne daugiau nei 200 metrų žiauninių tinklų, jei toliau taikomi visi kiti įstojimo dieną taikyti apribojimai. Kroatija ne vėliau kaip įstojimo dieną pateikia Komisijai laivų, kuriems taikomas šis pereinamasis laikotarpis, sąrašą, įskaitant jų charakteristikas ir talpą, išreikštas GT ir kW.

7. TRANSPORTO POLITIKA

31992 R 3577: 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, taikantis laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (OL L 364, 1992 12 12, p. 7).

6 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„4. Nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, visuomenės aptarnavimo sutartys, sudarytos iki Kroatijos įstojimo dienos, gali toliau galioti iki 2016 m. gruodžio 31 d.

5. Nukrypstant nuo 1 straipsnio 1 dalies, iki 2014 m. gruodžio 31 d. kruizų paslaugas, kurias tarp Kroatijos uostų teikia ne didesnės nei 650 registrinių tonų talpos laivai, teikia tik laivai, kurie registruoti Kroatijoje ir plaukioja su jos vėliava ir kuriuos valdo laivybos įmonės, įsteigtos pagal Kroatijos teisę, kurių pagrindinė verslo vieta yra Kroatijoje ir kurių veiksminga kontrolė vykdoma Kroatijoje.

6. Nukrypstant nuo 1 straipsnio 1 dalies ir pereinamuoju laikotarpiu iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija, gavusi pagrįstą valstybės narės prašymą, gali per 30 darbo dienų nuo atitinkamo prašymo gavimo nuspręsti, kad laivai, kuriems taikomas šio straipsnio 5 dalyje nurodyta leidžianti nukrypti nuostata, negali teikti kruizų paslaugų tarp uostų tam tikrose teritorijose, esančiose kitoje nei Kroatija valstybėje narėje, jeigu įrodyta, kad teikiant tokias paslaugas labai sutrikdoma ar gali būti sutrikdyta transporto vidaus rinka atitinkamose teritorijose. Jei pasibaigus šiam 30 darbo dienų laikotarpiui Komisija nebus priėmusi sprendimo, atitinkamai valstybei narei suteikiama teisė taikyti apsaugos priemones tol, kol Komisija priims sprendimą. Neatidėliotinu atveju valstybė narė gali vienašališkai patvirtinti reikiamas laikinas priemones, kurios gali galioti ne ilgiau kaip tris mėnesius. Ta valstybė narė apie tai nedelsiant praneša Komisijai. Komisija gali panaikinti šias priemones arba jas patvirtinti, kol bus priimtas jos galutinis sprendimas. Apie tai informuojamos valstybės narės.“

32009 R 1072: 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (nauja redakcija) (OL L 300, 2009 11 14, p. 72).

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 8 straipsnio, taikomos šios nuostatos:

—	dvejus metus po Kroatijos įstojimo dienos Kroatijoje įsteigtos įmonės neteikia kabotažo paslaugų kitose valstybėse narėse,

—

dvejus metus po Kroatijos įstojimo dienos kitos valstybės narės gali pranešti Komisijai, ar jos ketina pratęsti pirmoje įtraukoje nurodytą pereinamąjį laikotarpį ne ilgiau kaip dvejiems metams, ar ketina taikyti 8 straipsnį Kroatijoje įsteigtoms įmonėms. Nepateikus tokio pranešimo taikomas 8 straipsnis,

—	bet kuri iš dabartinių valstybių narių gali bet kuriuo metu per dvejus metus po Kroatijos įstojimo dienos pranešti Komisijai, kad ji ketina taikyti 8 straipsnį Kroatijoje įsteigtoms įmonėms,

—	kabotažo veiklą Kroatijoje gali vykdyti tik tie vežėjai, kurie yra įsisteigę valstybėse narėse, kuriose 8 straipsnis taikomas Kroatijoje įsteigtoms įmonėms,

—

ketverius metus po Kroatijos įstojimo dienos bet kuri valstybė narė, taikanti 8 straipsnį, gali prašyti Komisijos visiškai ar iš dalies sustabdyti 8 straipsnio taikymą Kroatijoje įsteigtoms įmonėms, jei dėl kabotažo rimtai sutrikdoma jos nacionalinė rinka ar jos dalis arba pablogėja padėtis jos nacionalinėje rinkoje ar jos dalyje, pavyzdžiui, itin išauga pasiūla, palyginti su paklausa, arba kyla grėsmė daugelio įmonių, vežančių krovinius keliais, finansiniam stabilumui ar išlikimui. Tokiu atveju taikomas 10 straipsnis.

Valstybės narės, kurios taiko šią pirmos pastraipos pirmoje ir antroje įtraukose nurodytą pereinamojo laikotarpio priemonę, gali laipsniškai keistis kabotažo leidimais dvišalių susitarimų su Kroatija pagrindu.

Dėl pirmoje ir antroje pastraipose nurodytos pereinamojo laikotarpio tvarkos galimybės Kroatijos vežėjams teikti kabotažo paslaugas bet kurioje valstybėje narėje neturi būti apribotos labiau nei tos, kurios buvo Stojimo sutarties pasirašymo dieną.

8. APMOKESTINIMAS

31992 L 0079: 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų cigaretėms, derinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 8).

2 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Kroatijai leidžiama taikyti pereinamąjį laikotarpį iki 2017 m. gruodžio 31 d., kad būtų įvykdyti pirmoje ir antroje pastraipose nustatyti reikalavimai. Tačiau nuo 2014 m. sausio 1 d. akcizas turi būti ne mažesnis nei 77 EUR už 1 000 cigarečių, neatsižvelgiant į vidutinę svertinę mažmeninę pardavimo kainą.“

32006 L 0112: 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

13 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės gali viešosios teisės reguliuojamų įstaigų vykdomą veiklą laikyti veikla, kurią tos įstaigos vykdo kaip valdžios institucijos, kai ta veikla neapmokestinama pagal 132, 135, 136, 371, 374–377 straipsnius, 378 straipsnio 2 dalį, 379 straipsnio 2 dalį arba 380–390c straipsnius.“;

80 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

jeigu atlygis yra mažesnis už atviros rinkos kainą, o prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas neturi teisės į viso PVM atskaitą pagal 167–171 ir 173–177 straipsnius ir prekių tiekimas ar paslaugų teikimas neapmokestinamas pagal 132, 135, 136, 371, 375, 376, 377 straipsnius, 378 straipsnio 2 dalį, 379 straipsnio 2 dalį ar 380–390c straipsnius;“;

136 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a)	prekių, naudotų tik veikloje, neapmokestinamoje pagal 132, 135, 371, 375, 376 ir 377 straipsnius, 378 straipsnio 2 dalį, 379 straipsnio 2 dalį ir 380–390c straipsnius, tiekimas, jei tiekiant šias prekes nebuvo taikoma PVM atskaita;“;

221 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės gali atleisti apmokestinamuosius asmenis nuo 220 straipsnio 1 dalyje ar 220a straipsnyje nustatytos prievolės sąskaita faktūra įforminti jų atliktą neapmokestinamą prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jų teritorijoje, suteikiant teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM arba jos nesuteikiant, pagal 110 ir 111 straipsnius, 125 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnį, 128 straipsnio 1 dalį, 132 straipsnį, 135 straipsnio 1 dalies h-l punktus, 136, 371, 375, 376 ir 377 straipsnius, 378 straipsnio 2 dalį, 379 straipsnio 2 dalį ir 380–390c straipsnius.“;

Įrašomas šis straipsnis:

„390c straipsnis

Kroatija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti šių sandorių:

a)	135 straipsnio 1 dalies j punkte ir X priedo B dalies 9 punkte nurodytos žemės, ant kurios pastatyti pastatai arba kuri neužstatyta, tiekimo iki 2014 m. gruodžio 31 d. be galimybės pratęsti;

b)	X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios iki Kroatijos įstojimo buvo Sąjungos narės, taikomas toks pats neapmokestinimas.“;

391 straipsnis pakeičiamas taip:

„391 straipsnis

Valstybės narės, kurios neapmokestina 371, 375, 376 ar 377 straipsniuose, 378 straipsnio 2 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje ar 280–390c straipsniuose nurodytų sandorių, gali suteikti apmokestinamiesiems asmenims teisę pasirinkti apmokestinti šiuos sandorius.“;

g)	X priedo antraštė (atitinkamai ir turinyje) pakeičiama taip: „SANDORIŲ, KURIEMS TAIKOMOS 370 IR 371 STRAIPSNIUOSE BEI 375–390c STRAIPSNIUOSE NURODYTOS LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS, SĄRAŠAS“.

9. LAISVĖ, SAUGUMAS IR TEISINGUMAS

32006 R 0562: 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 105, 2006 4 13, p. 1).

Įrašomas šis straipsnis:

„19a straipsnis

Nukrypstant nuo šio reglamento nuostatų, susijusių su sienos perėjimo punktų įsteigimu, ir kol įsigalios Tarybos sprendimas dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Kroatijoje pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį arba kol bus iš dalies pakeistas šis reglamentas įtraukiant nuostatas, kuriomis reglamentuojama sienų kontrolė bendruose sienos perėjimo punktuose, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė, Kroatija gali išlaikyti bendrus sienos perėjimo punktus prie sienos su Bosnija ir Hercegovina. Šiuose bendruose sienos perėjimo punktuose vienos Šalies sienos apsaugos pareigūnai atlieka atvykimo ir išvykimo patikrinimus kitos Šalies teritorijoje. Atlikdami kiekvieną atvykimo ir išvykimo patikrinimą, Kroatijos sienos apsaugos pareigūnai laikosi Sąjungos acquis, įskaitant valstybių narių įsipareigojimus tarptautinės apsaugos ir negrąžinimo srityse. Šiuo tikslu prireikus iš dalies keičiami atitinkami dvišaliai susitarimai, kuriais įsteigiami atitinkami bendri sienos perėjimo punktai.“

10. APLINKA

I. HORIZONTALIEJI TEISĖS AKTAI

Dėl visų skrydžių tarp Kroatijos teritorijoje esančių dviejų aerodromų ir visų skrydžių tarp Kroatijos teritorijoje esančio aerodromo ir EEE erdvei nepriklausančios šalies teritorijoje esančio aerodromo (toliau – „papildoma aviacijos veikla“), taikomos šios nuostatos:

i)	Nukrypstant nuo 3c straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas ir 2013 m. sausio 1 d. prasidedantis laikotarpis papildomai aviacijos veiklai prasideda 2014 m. sausio 1 d.

ii)	Nukrypstant nuo 3c straipsnio 4 dalies, Komisija per šešių mėnesių laikotarpį nuo įstojimo dienos, laikydamasi toje pačioje nuostatoje nurodytos tvarkos, nusprendžia dėl ankstesnio laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio papildomai aviacijos veiklai.

iii)

Nukrypstant nuo 3d straipsnio 2 dalies, nuo 2014 m. sausio 1 d. leidimų, kurie turi būti parduodami aukcione papildomai aviacijos veiklai, procentinė dalis yra leidimų, likusių apskaičiavus leidimų, kurie turi būti skirti nemokamai pagal 3e straipsnio 3 dalies d punktą, skaičių ir leidimų, kurie turi būti numatyti specialiame rezerve pagal 3f straipsnį, skaičių, dalis.

iv)

Nukrypstant nuo 3d straipsnio 3 dalies, dėl priskirto papildomos aviacijos veiklos išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitiniais 2010 metais sprendžia Komisija, remdamasi geriausiais turimais duomenimis. Valstybių narių, kurioms tenkantis bendras priskirtas aviacijos išmetamųjų teršalų kiekis apima išmetamųjų teršalų kiekį, susijusį su skrydžiais iš kurio nors Kroatijos aerodromo, aukcione parduodamų leidimų skaičius patikslinamas nuo 2013 m. liepos 1 d., siekiant perskirstyti pardavimo aukcione teises, susijusias su tais išmetamųjų teršalų kiekiais.

v)	Nukrypstant nuo 3e straipsnio 1 dalies, papildomos aviacijos veiklos stebėsenos metai yra 2012 m., o paraiškos dėl leidimų skyrimo Kroatijos kompetentingoms institucijoms pateikiamos iki 2013 m. kovo 31 d.

vi)	Nukrypstant nuo 3e straipsnio 2 dalies, Kroatija su papildoma aviacijos veikla susijusias paraiškas Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 1 d.

vii)	Nukrypstant nuo 3e straipsnio 3 dalies, Komisija sprendimą dėl šios dalies a–e punktuose nurodytų klausimų, susijusių su papildoma aviacijos veikla, priima iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

viii)

Nukrypstant nuo 3e straipsnio 3 dalies d punkto, papildomos aviacijos veiklos leidimų, kurie turi būti paskirstyti nemokamai, skaičius apskaičiuojamas e punkte nurodytą atskaitos dydį padauginus iš tonkilometrių duomenų sumos, nurodytos Komisijai pateiktose paraiškose pagal 3e straipsnio 2 dalį, pakoreguotos siekiant atspindėti vidutinį pokytį aviacijos tonkilometrių veikloje, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, pagal 2010 m. lygius. Prireikus, Komisija atskaitos dydžiui gali taikyti bendrą pataisos koeficientą.

ix)	Nukrypstant nuo 3e straipsnio 3 dalies, šios dalies e punkte nurodytas atskaitos dydis papildomai aviacijos veiklai yra toks pat, koks apskaičiuotas aviacijos veiklai, kuriai nuo 2012 m. sausio 1 d. taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

x)	Nukrypstant nuo 3e straipsnio 5 dalies, leidimų, skirtų papildomai aviacijos veiklai, išdavimo data yra 2014 m. vasario 28 d.

xi)	Nukrypstant nuo 3f straipsnio, papildomos aviacijos veiklos atžvilgiu nuorodos į laikotarpio, kuris prasideda 2013 m., antruosius kalendorinius metus yra nuorodos į 2014 m., o nuorodos į to laikotarpio trečiuosius kalendorinius metus yra nuorodos į 2015 m.

xii)	Nukrypstant nuo 14 straipsnio 3 dalies, papildomos aviacijos veiklos atžvilgiu šioje dalyje nustatyta data yra 2013 m. liepos 1 d.

xiii)

Nukrypstant nuo 18a straipsnio 1 dalies, administracinės atsakomybės už orlaivio naudotojus perskirstymas Kroatijai vykdomas 2014 m., po to, kai naudotojas įvykdo savo 2013 m. įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai orlaivio naudotojui per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią Komisija paskelbia atnaujintą naudotojų sąrašą, kuriame atsižvelgiama į Kroatijos įstojimą, pateikus prašymą buvusioji administruojanti institucija ir Kroatija susitaria dėl kitos datos. Tuo atveju su 2021 m. prasidedančiu prekybos laikotarpiu susijęs priskyrimas vykdomas ne vėliau kaip 2020 m.

xiv)	Nukrypstant nuo I priedo 6 punkto, papildoma aviacijos veikla nuo 2014 m. sausio 1 d. priskiriama veiklai, kuriai taikoma ši direktyva.

b)	Nedarant poveikio pirmiau nurodytų leidžiančių nukrypti nuostatų taikymui, Kroatija užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini užtikrinti, kad ji laikytųsi šios direktyvos nuo įstojimo dienos visus 2013 metus.

32010 R 0920: 2010 m. spalio 7 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 920/2010 dėl standartizuotos ir apsaugotos registrų sistemos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 280/2004/EB (OL L 270, 2010 10 14, p. 1).

Su aviacijos veikla susiję 16, 29, 41, 46 ir 54 straipsniai ir VIII priedas Kroatijoje taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d.

II. ORO KOKYBĖ

32008 L 0050: 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).

a)	Nukrypstant nuo XIV priedo, A punkto pirmoje pastraipoje nurodyti ataskaitiniai metai yra antri metai, einantys po metų, kuriais Kroatija įstojo, pabaigos. Vidutinio poveikio rodiklis tiems ataskaitiniams metams yra įstojimo metų ir pirmų bei antrų metų po įstojimo metų vidutinė koncentracija.

b)	Nukrypstant nuo XIV priedo B punkto, poveikio sumažinimo uždavinys skaičiuojamas siejant su vidutinio poveikio rodikliu ataskaitiniais metais, kurie yra antri metai, einantys po metų, kuriais Kroatija įstojo, pabaigos.

III. ATLIEKŲ TVARKYMAS

31999 L 0031: 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1).

Nukrypstant nuo 5 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktų, reikalavimas sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidomų komunalinių atliekų kiekį sumažinti atitinkamai iki 75 %, 50 % ir 35 % skaičiuojant nuo bendrojo biologiškai skaidomų komunalinių atliekų kiekio (pagal svorį), susidariusio 1997 m., Kroatijoje taikomas laikantis toliau nurodytų terminų.

Kroatija užtikrina laipsnišką sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidomų komunalinių atliekų kiekio mažinimą šia tvarka:

i)	iki 2013 m. gruodžio 31 d. sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidomų komunalinių atliekų kiekis sumažinamas iki 75 % skaičiuojant nuo bendrojo biologiškai skaidomų komunalinių atliekų kiekio (pagal svorį), susidariusio 1997 m.;

ii)	iki 2016 m. gruodžio 31 d. sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidomų komunalinių atliekų kiekis sumažinamas iki 50 % skaičiuojant nuo bendrojo biologiškai skaidomų komunalinių atliekų kiekio (pagal svorį), susidariusio 1997 m.;

iii)	iki 2020 m. gruodžio 31 d. sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidomų komunalinių atliekų kiekis sumažinamas iki 35 % skaičiuojant nuo bendrojo biologiškai skaidomų komunalinių atliekų kiekio (pagal svorį), susidariusio 1997 m.

Nukrypstant nuo 14 straipsnio c punkto, visi Kroatijoje esami sąvartynai iki 2018 m. gruodžio 31 d. turi atitikti direktyvoje nustatytus reikalavimus, išskyrus I priedo 1 punkte nustatytus reikalavimus.

Kroatija užtikrina laipsnišką esamuose reikalavimų neatitinkančiuose sąvartynuose šalinamų atliekų kiekio mažinimą laikantis šių metinių didžiausių kiekių:

—	iki 2013 m. gruodžio 31 d.: 1 710 000 tonų,

—	iki 2014 m. gruodžio 31 d.: 1 410 000 tonų,

—	iki 2015 m. gruodžio 31 d.: 1 210 000 tonų,

—	iki 2016 m. gruodžio 31 d.: 1 010 000 tonų,

—	iki 2017 m. gruodžio 31 d.: 800 000 tonų.

Iki kiekvienų metų, pradedant nuo įstojimo metų, gruodžio 31 d. Kroatija pateikia Komisijai šios direktyvos laipsniško įgyvendinimo ir tarpinių tikslų vykdymo ataskaitą.

IV. VANDENS KOKYBĖ

31991 L 0271: 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).

Nukrypstant nuo 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių, reikalavimai miesto nuotekų surinkimo sistemoms ir valymui Kroatijoje taikomi nuo 2024 m. sausio 1 d. laikantis šių tarpinių tikslų:

iki 2018 m. gruodžio 31 d. turi būti užtikrinta aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 15 000 gyventojų ekvivalentų, atitiktis šiai direktyvai, išskyrus šias toliau išvardytas pakrantės aglomeracijas:

Bibinje - Sukošan,

Biograd,

Jelsa - Vrboska,

Makarska,

Mali Lošinj,

Malinska - Njivice,

Nin,

Pirovac - Tisno - Jezera,

Pula - sjever,

Vela Luka,

Vir.

Iki 2020 m. gruodžio 31 d. turi būti užtikrinta aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 10 000 gyventojų ekvivalentų, kurių nuotekos išleidžiamos į jautrias zonas, taip pat nuotekų valymo įrenginių, kurie yra atitinkamuose Dunojaus ir kitų jautrių zonų nuotekų surinkimo rajonuose ir kurie taip pat teršia šias zonas, bei a punkte išvardytų 11 pakrantės aglomeracijų atitiktis šiai direktyvai.

c)	Iki 2023 m. gruodžio 31 d. turi būti užtikrinta aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 2 000 gyventojų ekvivalentų, atitiktis šiai direktyvai.

31998 L 0083: 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 5 12, p. 32).

Taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, mikrobiologiniai parametrai ir indikatoriniai parametrai, nustatyti atitinkamai I priedo A ir C dalyse, taikomi šioms Kroatijos vandens tiekimo objekto teritorijoms nuo 2019 m. sausio 1 d.:

Vandens tiekimo objekto teritorija	Teritorijos Nr.	Gyventojų skaičius	NUTS kodas
DA BJELOVAR	107	51 921	HR02
DA DARUVAR	125	25 608	HR02
DA ĐURĐEVAC	204	30 079	HR01
DA GORSKI KOTAR	306	26 430	HR03
DA HRVATSKO ZAGORJE	101	143 093	HR01
DA ISTOČNA SLAVONIJA - SLAVONSKI BROD	129	124 349	HR02
DA ISTRA	301	97 046	HR03
DA JASTREBARSKO-KLINČA SELA	114	23 213	HR01
DA KARLOVAC-DUGA RESA	116	91 511	HR02
DA KNIN	404	17 187	HR03
DA KOPRIVNICA	203	58 050	HR01
DA KRIŽEVCI	103	36 338	HR01
DA LAPAC	311	1 880	HR03
DA LIČKA JESENICA	118	13 893	HR02
DA NAŠICE	210	37 109	HR02
DA NERETVA-PELJEŠAC-KORČULA-LASTOVO-MLJET	407	58 246	HR03
DA OGULIN	117	25 192	HR02
DA OPATIJA-RIJEKA-KRK	304	238 088	HR03
DA OTOČAC	309	15 434	HR03
DA OZALJ	113	11 458	HR02
DA PETRINJA-SISAK	121	84 528	HR02
DA PISAROVINA	115	3 910	HR01
DA PITOMAČA	205	10 465	HR02
DA POŽEŠTINE	128	70 302	HR02
DA SVETI IVAN ZELINA	102	17 790	HR01
DA UDBINA-KORENICA	310	6 747	HR03
DA VARAŽDIN	201	184 769	HR01
DA VELIKA GORICA	503	75 506	HR01
DA ZAGREB	501	831 047	HR01
DA ZAPREŠIĆ	502	50 379	HR01
DA ZRMANJA-ZADAR	401	158 122	HR03
DA ŽRNOVNICA	307	20 160	HR03

V. TARŠOS INTEGRUOTA PREVENCIJA IR KONTROLĖ

31999 L 0013: 1999 m. kovo 11 d. Tarybos direktyva 1999/13/EB dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo (OL L 85, 1999 3 29, p. 1).

Nukrypstant nuo 5 straipsnio ir IIA bei IIB priedų, tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, išmetimo ribinės vertės taikomos toliau nurodytiems Kroatijos įrenginiams nuo toliau nurodytų datų:

Nuo 2014 m. sausio 1 d.:

1.	ČATEKS, dioničko društvo za proizvodnju tkanine, umjetne kože, kućanskog rublja i proizvoda za šport i rekreaciju (ČATEKS d.d.), Čakovec, Ulica Zrinsko-Frankopanska 25

2.	Drvna industrija KLANA d.d. (DI KLANA d.d.), Klana, Klana 264.

ii)

Nuo 2015 m. sausio 1 d.:

1.	HEMPEL društvo s ograničenom odgovornošću Prerađivačka kemijska industrija (HEMPEL d.o.o.), Umag, Novigradska ulica 32

2.	ALUFLEXPACK, proizvodno, trgovačko, export-import društvo s ograničenom odgovornošću (ALUFLEXPACK, d.o.o.), Zadar, Murvica bb - pogon Zadar (Zadar facility, location: Zadar, Murvica bb)

3.	ALUFLEXPACK, proizvodno, trgovačko, export-import društvo s ograničenom odgovornošću (ALUFLEXPACK, d.o.o.), Zadar, Murvica bb - pogon Umag (Umag facility, location: Umag, Ungarija bb).

iii)

Nuo 2016 m. sausio 1 d.:

1.	PALMA društvo s ograničenom odgovornošću za proizvodnju pogrebnih potrepština (PALMA d.o.o.), Jastrebarsko, Donja Reka 24

2.	FERRO-PREIS društvo s ograničenom odgovornošću za proizvodnju lijevanih, kovanih i prešanih metalnih proizvoda (FERRO-PREIS d.o.o.), Čakovec, Dr. Tome Bratkovića 2

3.	AD PLASTIK dioničko društvo za proizvodnju dijelova i pribora za motorna vozila i proizvoda iz plastičnih masa (AD PLASTIK d.d.), Solin, Matoševa ulica 8 - location: Zagreb, Jankomir 5

4.	REMONT ŽELJEZNIČKIH VOZILA BJELOVAR društvo s ograničenom odgovornošću (RŽV d.o.o.), Bjelovar, Trg kralja Tomislava 2

5.	FEROKOTAO d.o.o. za proizvodnju transformatorskih kotlova i ostalih metalnih konstrukcija (FEROKOTAO d.o.o.), Kolodvorska bb, Donji Kraljevec

6.	SAME DEUTZ-FAHR Žetelice, društvo s ograničenom odgovornošću za proizvodnju i usluge (SAME DEUTZ-FAHR Žetelice d.o.o.), Županja, Industrijska 5

7.	CMC Sisak d.o.o. za proizvodnju i usluge (CMC Sisak d.o.o.), Sisak, Braće Kavurića 12

8.	METALSKA INDUSTRIJA VARAŽDIN dioničko društvo (MIV d.d.), Varaždin, Fabijanska ulica 33

9.	CHROMOS BOJE I LAKOVI, dioničko društvo za proizvodnju boja i lakova (CHROMOS BOJE I LAKOVI, d.d.), Zagreb, Radnička cesta 173/d

10.	CHROMOS-SVJETLOST, Tvornica boja i lakova, društvo s ograničenom odgovornošću (CHROMOS-SVJETLOST d.o.o.), Lužani, Mijata Stojanovića 13

11.	MURAPLAST društvo s ograničenom odgovornošću za proizvodnju i preradu plastičnih masa (MURAPLAST d.o.o.), Kotoriba, Industrijska zona bb

12.	ISTRAPLASTIKA dioničko društvo za proizvodnju ambalaže (ISTRAPLASTIKA d.d.), Pazin, Dubravica 2/a

13.	GRUDINA društvo s ograničenom odgovornošću za proizvodnju i usluge (GRUDINA d.o.o.), Županja, Aleja Matice hrvatske 21

14.	SLAVICA - KEMIJSKA ČISTIONICA, vlasnik Slavica Hinek, Beli Manastir, J. J. Strossmayera 17

15.	MIDA d.o.o. za usluge i ugostiteljstvo (MIDA d.o.o.), Osijek, Ivana Gundulića 206

16.	EXPRESS KEMIJSKA ČISTIONA, vlasnik Ivanka Drčec, Križevci, Ulica Petra Preradovića 14

17.	Kemijska čistionica "BISER", vlasnik Gojko Miletić, Dubrovnik, Nikole Tesle 20

18.	Kemijska čistionica "ELEGANT", vlasnik Frane Miletić, Dubrovnik, Andrije Hebranga 106

19.	KOLAR obrt za kemijsko čišćenje odjeće, vlasnik Svjetlana Kolar, Žakanje, Kamanje 70/a

20.	MM d.o.o. za trgovinu i usluge (MM d.o.o.), Draganić, Lug 112

21.	KEMIJSKA ČISTIONA "AGATA", vlasnik Branko Szabo, Virovitica, S. Radića 66

22.	Obrt za kemijsko čišćenje odjeća "KEKY", vlasnik Jovita Malek-Milovanović, Pula, Dubrovačke bratovštine 29

23.	LORNA d.o.o. za pranje i kemijsko čišćenje tekstila i krznenih proizvoda (LORNA d.o.o.), Pula, Valdebečki put 3

24.	KEMIJSKA ČISTIONICA I KOPIRANJE KLJUČEVA "ŠUPER", vlasnik Ivan Šuper, Virovitica, J.J. Strossmayera 5

25.	KEMIJSKO ČIŠĆENJE ŠTEFANEC kemijsko čišćenje tekstila i krznenih proizvoda, vlasnik Nadica Štefanec, Koprivnica, Ledinska 1a

26.	ARIES društvo s ograničenom odgovornošću za proizvodnju glazbala i usluge (ARIES d.o.o.), Varaždin, Creska 3

27.	OBRT ZA PRANJE I ČIŠĆENJE TEKSTILA I ODJEĆE ĐORĐEVIĆ, vlasnik Javorka Đorđević, Makarska, Ante Starčevića 2

28.	OBRT ZA USLUGE PRANJA I KEMIJSKOG ČIŠĆENJA "KORDIĆ", vlasnik Pero Kordić, Makarska, Kipara Rendića 2

29.	Kemijsko čišćenje tekstila i krznenih proizvoda ČISTIONICA GALEB, vlasnik Stipan Radović, Zadar, Varoška 6

30.	KEMIJSKA ČISTIONICA, vlasnik Krešimir Borovec, Varaždin, Juraja Habdelića 2

31.	KEMIJSKA ČISTIONICA "VBM", vlasnik Biserka Posavec, Maruševec, Biljevec 47

32.	OBRT ZA KEMIJSKO ČIŠĆENJE I PRANJE RUBLJA "PLITVICE", vlasnik Momirka Ninić, Pula, Rizzijeva 34

33.	"ANA" KEMIJSKA ČISTIONA, vlasnik Saša Dadić, Pula, Zagrebačka 18

34.	Kemijska čistionica, vlasnik Gordana Bralić, Trogir, Put Demunta 16

35.	"ECONOMATIC" - PRAONICA RUBLJA, vlasnik Marino Bassanese, Umag, Savudrijska cesta 9

36.	SERVIS ZA ČIŠĆENJE "SJAJ", vlasnik Danijela Brković, Virovitica, Golo Brdo 2A.

Nukrypstant nuo 5 straipsnio 3 dalies b punkto, veiklos vykdytojo pareiga kompetentingai institucijai įrodyti, kad naudojamasi geriausiais prieinamais gamybos būdais, dengimo procesų laivų statyboje atveju, kai tai susiję su toliau nurodytais Kroatijos įrenginiais, taikoma nuo 2016 m. sausio 1 d.:

1.	BRODOTROGIR d.d., Trogir, Put brodograditelja 16

2.	NCP-NAUTIČKI CENTAR PRGIN-REMONTNO BRODOGRADILIŠTE ŠIBENIK d.o.o. za remont i proizvodnju brodova (NCP - REMONTNO BRODOGRADILIŠTE ŠIBENIK d.o.o.), Šibenik, Obala Jerka Šižgorića 1

3.	BRODOGRADILIŠTE VIKTOR LENAC dioničko društvo (BRODOGRADILIŠTE VIKTOR LENAC d.d.), Rijeka, Martinšćica bb

4.	3. MAJ BRODOGRADILIŠTE d.d., Rijeka, Liburnijska 3

5.	BRODOSPLIT-BRODOGRADILIŠTE društvo s ograničenom odgovornošću (BRODOSPLIT-BRODOGRADILIŠTE d.o.o.), Split, Put Supavla 21

6.	ULJANIK Brodogradilište, d.d., Pula, Flaciusova 1.

32001 L 0080: 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 309, 2001 11 27, p. 1).

Nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 ir 3 dalių, išmetamų sieros dioksido, azoto oksidų ir dulkių kiekio ribinės vertės šiems Kroatijos įrenginiams taikomi nuo 2018 m. sausio 1 d.:

1.	BELIŠĆE d.d., Belišće: garo katilai K3+K4 (240 MW)

2.	DIOKI d.d., Zagreb: garo katilas SG 6401C (86 MW)

3.	HEP-Proizvodnja d.o.o., Zagreb, TE Plomin 1: garo katilas (338 MW)

4.	TE PLOMIN d.o.o., Plomin, TE Plomin 2: garo katilas (544 MW)

5.	HEP-Proizvodnja d.o.o., Zagreb, TE Rijeka: garo katilas (800 MW)

6.	HEP-Proizvodnja d.o.o., Zagreb, TE Sisak – 1 blokas: garo katilai 1A+1B (548 MW)

7.	HEP-Proizvodnja d.o.o., Zagreb, TE Sisak – 2 blokas: garo katilai 2A+2B (548 MW)

8.	HEP-Proizvodnja d.o.o., Zagreb, TE-TO Zagreb: sudaro C bloko garo katilas K3, karšto vandens katilai VK 3, VK 4, VK 5, VK 6 ir garo katilas PK 3 (iš viso: 828 MW)

9.	HEP-Proizvodnja d.o.o., Zagreb, EL-TO Zagreb: sudaro 30 MW blokas su garo katilais K4 (K8) ir K5 (K9), 12 MW blokas su garo katilu K3 (K6), karšto vandens katilai WK 1 ir WK 3, ir garo katilas K2 (K7) (iš viso: 510 MW)

10.	HEP-Proizvodnja d.o.o., Zagreb, TE-TO Osijek: garo katilai K1+K2 (iš viso: 196 MW).

32008 L 0001: 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (kodifikuota redakcija) (OL L 24, 2008 1 29, p. 8).

Nukrypstant nuo 5 straipsnio 1 dalies, leidimų išdavimo esamiems įrenginiams reikalavimai, kiek tai susiję su įpareigojimu eksploatuoti tuos įrenginius laikantis teršiančių medžiagų išmetimo ribinių verčių, lygiaverčių parametrų arba taikant technines priemones, remiantis geriausiais prieinamais gamybos būdais, kaip apibrėžta 2 straipsnio 12 punkte, taikomi toliau nurodytiems Kroatijos įrenginiams nuo atitinkamam įrenginiui nurodytos datos:

Nuo 2014 m. sausio 1 d.:

1.	NAŠICECEMENT Tvornica cementa, dioničko društvo (NAŠICECEMENT d.d. Našice), Našice, Tajnovac 1, IPPC veikla 3.1.

2.	LIPIK GLAS za proizvodnju stakla društvo s ograničenom odgovornošću (LIPIK GLAS d.o.o.), Lipik, Staklanska b.b., IPPC veikla 3.3.

3.	KOKA peradarsko prehrambena industrija dioničko društvo (KOKA d.d.), Varaždin, Jalkovečka ulica bb – farma br. 18 (Ferma Nr.18, vieta: Čakovec, Totovec), IPPC veikla 6.6.a.

4.	ŽITO d.o.o. za proizvodnju i trgovinu (ŽITO d.o.o.), Osijek, Đakovština 3 - farma Forkuševci (Farm Forkuševci), IPPC veikla 6.6.c.

5.	ŽITO d.o.o. za proizvodnju i trgovinu (ŽITO d.o.o.), Osijek, Đakovština 3 - farma V. Branjevina (Farm V. Branjevina), IPPC veikla 6.6.c.

6.	Drvna industrija KLANA d.d. (DI KLANA d.d.), Klana, Klana 264, IPPC veikla 6.7.

7.	ČATEKS, dioničko društvo za proizvodnju tkanine, umjetne kože, kućanskog rublja i proizvoda za šport i rekreaciju (ČATEKS d.d.), Čakovec, Ulica Zrinsko-Frankopanska 25, IPPC veikla 6.7.

Nuo 2015 m. sausio 1 d.:

1.	CIMOS LJEVAONICA ROČ d.o.o. proizvodnja aluminijskih odljevaka (CIMOS LJEVAONICA ROČ d.o.o.), Roč, Stanica Roč 21, IPPC veikla 2.5.b.

2.	P. p. C. BUZET društvo s ograničenom odgovornošću za proizvodnju, trgovinu i usluge (P. p. C. BUZET d.o.o.), Buzet, Most 24, IPPC veikla 2.5.b.

3.	Vetropack Straža tvornica stakla d.d. Hum na Sutli (Vetropack Straža d.d. Hum na Sutli), Hum na Sutli, Hum na Sutli 203, IPPC veikla 3.3.

4.	KOKA peradarsko prehrambena industrija dioničko društvo (KOKA d.d.), Varaždin, Jalkovečka ulica bb - pogon mesa (mėsos įrenginys), IPPC veikla 6.4.a.

5.	SLADORANA TVORNICA ŠEĆERA dioničko društvo (SLADORANA d.d.), Županja, Šećerana 63, IPPC veikla 6.4.b.

6.	KOKA peradarsko prehrambena industrija dioničko društvo (KOKA d.d.), Varaždin, Jalkovečka ulica bb – farma br. 19 (Ferma Nr. 19, vieta: Donji Martijanec, Vrbanovec), IPPC veikla 6.6.a.

7.	ŽITO d.o.o. za proizvodnju i trgovinu (ŽITO d.o.o.), Osijek, Đakovština 3 - farma Slaščak (Ferma Slaščak), IPPC veikla 6.6.b.

8.	ŽITO d.o.o. za proizvodnju i trgovinu (ŽITO d.o.o.), Osijek, Đakovština 3 - farma Magadenovac (Ferma Magadenovac), IPPC veikla 6.6.c.

9.	ALUFLEXPACK, proizvodno, trgovačko, export-import društvo s ograničenom odgovornošću (ALUFLEXPACK, d.o.o.), Zadar, Murvica bb - pogon Umag (Umag įrenginys, vieta: Umag, Ungarija bb), IPPC veikla 6.7.

10.	ALUFLEXPACK, proizvodno, trgovačko, export-import društvo s ograničenom odgovornošću (ALUFLEXPACK, d.o.o.), Zadar, Murvica bb - pogon Zadar (Zadar įrenginys, vieta: Zadar, Murvica bb), IPPC veikla 6.7.

11.	HEMPEL društvo s ograničenom odgovornošću Prerađivačka kemijska industrija (HEMPEL d.o.o.), Umag, Novigradska ulica 32, IPPC veikla 6.7.

12.	BELIŠĆE dioničko društvo za proizvodnju papira, kartonske ambalaže, strojeva, primarnu i finalnu preradu drva i suhu destilaciju drva (BELIŠĆE d.d.), Belišće, Trg Ante Starčevića 1 - išskyrus garo katilus K3 ir K4 (pereinamasis laikotarpis iki 2017 m. gruodžio 31 d., žr. toliau), IPPC veikla 6.1.b.

13.	MAZIVA-ZAGREB d.o.o. za proizvodnju i trgovinu mazivima i srodnim proizvodima (MAZIVA-ZAGREB d.o.o.), Zagreb, Radnička cesta 175, IPPC veikla 1.2.

Nuo 2015 m. liepos 1 d.:

GAVRILOVIĆ Prva hrvatska tvornica salame, sušena mesa i masti M. Gavrilovića potomci, d.o.o. (GAVRILOVIĆ d.o.o.), Petrinja, Gavrilovićev trg 1 - pogon klaonice: papkari, rezanje i prerada mesa i proizvodnja prerađevina od peradi i papkara, te skladištenje mesa (gyvulių skerdykla: kanopiniai gyvuliai, paukštienos ir kanopinių gyvulių mėsos pjaustymas ir perdirbimas ir perdirbtų produktų gamyba bei mėsos laikymas), IPPC veikla 6.4.a.

Nuo 2016 m. sausio 1 d.:

1.	FERRO-PREIS društvo s ograničenom odgovornošću za proizvodnju lijevanih, kovanih i prešanih metalnih proizvoda (FERRO-PREIS d.o.o.), Čakovec, Dr. Tome Bratkovića 2, IPPC veikla 2.4.

2.	CEMEX Hrvatska dioničko društvo za proizvodnju i prodaju cementa i drugih građevinskih materijala (CEMEX Hrvatska d.d.), Kaštel Sućurac, Cesta dr. Franje Tuđmana bb - pogon Sv. Kajo (Sv. Kajo įrenginys), IPPC veikla 3.1.

3.	CEMEX Hrvatska dionièko društvo za proizvodnju i prodaju cementa i drugih građevinskih materijala (CEMEX Hrvatska d.d.), Kaštel Sućurac, Cesta dr. Franje Tuđmana bb - pogon Sv. Juraj (Sv. Juraj įrenginys), IPPC veikla 3.1.

4.	CEMEX Hrvatska dioničko društvo za proizvodnju i prodaju cementa i drugih građevinskih materijala (CEMEX Hrvatska d.d.), Kaštel Sućurac, Cesta dr. Franje Tuđmana bb - pogon 10. kolovoza (10. kolovoza įrenginys), IPPC veikla 3.1.

5.	KIO KERAMIKA d.o.o. za proizvodnju keramičkih pločica - "u stečaju" (KIO KERAMIKA d.o.o. - "u stečaju"), Orahovica, V. Nazora bb - pogon Orahovica (Orahovica įrenginys, vieta: Orahovica, V. Nazora bb), IPPC veikla 3.5.

6.	KIO KERAMIKA d.o.o. za proizvodnju keramičkih pločica - "u stečaju" (KIO KERAMIKA d.o.o. - "u stečaju"), Orahovica, V. Nazora bb - pogon Rujevac (Rujevac įrenginys, vieta: Dvor, Rujevac bb), IPPC veikla 3.5.

7.	PLIVA HRVATSKA d.o.o. za razvoj, proizvodnju i prodaju lijekova i farmaceutskih proizvoda (PLIVA HRVATSKA d.o.o.), Zagreb, Prilaz baruna Filipovića 25 - pogon Savski Marof (Savski Marof įrenginys, vieta: Prigorje Brdovečko, Prudnička 98), IPPC veikla 4.5.

8.	PURIS, poljoprivredna, prehrambena, trgovačka i ugostiteljska djelatnost, dioničko društvo (PURIS d.d.), Pazin, Hrvatskog narodnog preporoda 2 - mesna industrija (mėsos pramonė, vieta: Sv. Petar u Šumi), IPPC veikla 6.4 a ir b.

9.	KOKA peradarsko prehrambena industrija dioničko društvo (KOKA d.d.), Varaždin, Jalkovečka ulica bb – farma br. 20 (Ferma Nr. 20, vieta: Petrijanec-Nova Ves), IPPC veikla 6.6.a.

10.	PURIS, poljoprivredna, prehrambena, trgovačka i ugostiteljska djelatnost, dioničko društvo (PURIS d.d.), Pazin, Hrvatskog narodnog preporoda 2 - farma Sv. Petar u Šumi 8 (Ferma Sv. Petar u Šumi 8, vieta: Sveti Petar u Šumi), IPPC veikla 6.6.a.

11.	PURIS, poljoprivredna, prehrambena, trgovačka i ugostiteljska djelatnost, dioničko društvo (PURIS d.d.), Pazin, Hrvatskog narodnog preporoda 2 - farma Sv. Petar u Šumi 9 (Ferma Sv. Petar u Šumi 9, vieta: Sveti Petar u Šumi), IPPC veikla 6.6.a.

12.	PURIS, poljoprivredna, prehrambena, trgovačka i ugostiteljska djelatnost, dioničko društvo (PURIS d.d.), Pazin, Hrvatskog narodnog preporoda 2 - farma Barban (Ferma Barban, vieta: Barban), IPPC veikla 6.6.a.

13.	PURIS, poljoprivredna, prehrambena, trgovačka i ugostiteljska djelatnost, dioničko društvo (PURIS d.d.), Pazin, Hrvatskog narodnog preporoda 2 - farma Muntrilj (Ferma Muntrilj, vieta: Muntrilj), IPPC veikla 6.6. a.

14.	PURIS, poljoprivredna, prehrambena, trgovačka i ugostiteljska djelatnost, dioničko društvo (PURIS d.d.), Pazin, Hrvatskog narodnog preporoda 2 - farma Šikuti (Ferma Šikuti, vieta: Svetvinčenat), IPPC veikla 6.6.a.

15.	PURIS, poljoprivredna, prehrambena, trgovačka i ugostiteljska djelatnost, dioničko društvo (PURIS d.d.), Pazin, Hrvatskog narodnog preporoda 2 - farma Žminj 2 (Ferma Žminj 2, vieta: Žminj), IPPC veikla 6.6.a.

16.	PURIS, poljoprivredna, prehrambena, trgovačka i ugostiteljska djelatnost, dioničko društvo (PURIS d.d.), Pazin, Hrvatskog narodnog preporoda 2 - farma Surani 2 (Ferma Surani 2, vieta: Tinjani, Surani), IPPC veikla 6.6.a.

17.	PURIS, poljoprivredna, prehrambena, trgovačka i ugostiteljska djelatnost, dioničko društvo (PURIS d.d.), Pazin, Hrvatskog narodnog preporoda 2 - farma Pilati (Ferma Pilati, vieta: Lovrin, Pilati), IPPC veikla 6.6.a.

18.	PURIS, poljoprivredna, prehrambena, trgovačka i ugostiteljska djelatnost, dioničko društvo (PURIS d.d.), Pazin, Hrvatskog narodnog preporoda 2 - farma Škropeti 2 (Ferma Škropeti 2, vieta: Škropeti), IPPC veikla 6.6.a.

19.	PURIS, poljoprivredna, prehrambena, trgovačka i ugostiteljska djelatnost, dioničko društvo (PURIS d.d.), Pazin, Hrvatskog narodnog preporoda 2 - farma Katun 2 (Ferma Katun 2, vieta: Trviz, Katun Trviski), IPPC veikla 6.6.a.

20.	PURIS, poljoprivredna, prehrambena, trgovačka i ugostiteljska djelatnost, dioničko društvo (PURIS d.d.), Pazin, Hrvatskog narodnog preporoda 2 - farma Srbinjak (Ferma Srbinjak, vieta: Jakovici, Srbinjak), IPPC veikla 6.6. a.

21.	AD PLASTIK dioničko društvo za proizvodnju dijelova i pribora za motorna vozila i proizvoda iz plastičnih masa (AD PLASTIK d.d.), Solin, Matoševa ulica 8 - vieta: Zagreb, Jankomir 5, IPPC veikla 6.7.

22.	BRODOSPLIT-BRODOGRADILIŠTE društvo s ograničenom odgovornošću (BRODOSPLIT-BRODOGRADILIŠTE d.o.o.), Split, Put Supavla 21, IPPC veikla 6.7.

23.	CHROMOS BOJE I LAKOVI, dioničko društvo za proizvodnju boja i lakova (CHROMOS BOJE I LAKOVI, d.d.), Zagreb, Radnička cesta 173/d, IPPC veikla 6.7.

24.	MURAPLAST društvo s ograničenom odgovornošću za proizvodnju i preradu plastičnih masa (MURAPLAST d.o.o.), Kotoriba, Industrijska zona bb, IPPC veikla 6.7.

25.	3. MAJ BRODOGRADILIŠTE d.d., Rijeka, Liburnijska 3, IPPC veikla 6.7.

26.	CHROMOS-SVJETLOST, Tvornica boja i lakova, društvo s ograničenom odgovornošću (CHROMOS-SVJETLOST d.o.o.), Lužani, Mijata Stojanovića 13, IPPC veikla 6.7.

27.	BRODOTROGIR d.d., Trogir, Put brodograditelja 16, IPPC veikla 6.7.

28.	ULJANIK Brodogradilište, d.d., Pula, Flaciusova 1, IPPC veikla 6.7.

Nuo 2017 m. sausio 1 d.:

1.	METALSKA INDUSTRIJA VARAŽDIN dioničko društvo (MIV d.d.), Varaždin, Fabijanska ulica 33, IPPC veikla 2.4.

2.	KANDIT PREMIJER d.o.o. za proizvodnju, promet i usluge (KANDIT PREMIJER d.o.o.), Osijek, Frankopanska 99, IPPC veikla 6.4.b.

3.	KOKA peradarsko prehrambena industrija dioničko društvo (KOKA d.d.), Varaždin, Jalkovečka ulica bb – farma br. 21 (Ferma Nr. 21, vieta: Čakovec, Totovec), IPPC veikla 6.6.a.

4.	ŽITO d.o.o. za proizvodnju i trgovinu (ŽITO d.o.o.), Osijek, Đakovština 3 – farma Lužani (Ferma Lužani), IPPC veikla 6.6.b.

Nuo 2018 m. sausio 1 d.:

BELIŠĆE dioničko društvo za proizvodnju papira, kartonske ambalaže, strojeva, primarnu i finalnu preradu drva i suhu destilaciju drva (BELIŠĆE d.d.), Belišće, Trg Ante Starčevića 1 – parni kotao K3, parni kotao K4 (Garo katilas K3, garo katilas K4), IPPC veikla 1.1 (tai taikoma tik garo katilams K3 ir K4).

2.	HEP-Proizvodnja d.o.o. za proizvodnju električne i toplinske energije (HEP-Proizvodnja d.o.o.), Zagreb, Ulica grada Vukovara 37 – KTE Jertovec (Jertovec termofikacinė elektrinė, vieta: Konjšćina, Jertovec, Jertovec 151), IPPC veikla 1.1.

3.	HEP-Proizvodnja d.o.o. za proizvodnju električne i toplinske energije (HEP-Proizvodnja d.o.o.), Zagreb, Ulica grada Vukovara 37 - TE Plomin 1 (Šiluminė elektrinė Plomin 1, vieta: Plomin, Plomin bb), IPPC veikla 1.1.

4.	TE PLOMIN društvo s ograničenom odgovornošću za proizvodnju električne energije (TE PLOMIN d.o.o.), Plomin, Plomin bb - TE Plomin 2 (Šiluminė elektrinė Plomin 2, vieta: Plomin, Plomin bb), IPPC veikla 1.1.

5.	HEP-Proizvodnja d.o.o. za proizvodnju električne i toplinske energije (HEP-Proizvodnja d.o.o.), Zagreb, Ulica grada Vukovara 37 - EL-TO Zagreb (Zagreb elektrinė – šildymo stotis, vieta: Zagreb, Zagorska 1), IPPC veikla 1.1.

6.	HEP-Proizvodnja d.o.o. za proizvodnju električne i toplinske energije (HEP-Proizvodnja d.o.o.), Zagreb, Ulica grada Vukovara 37 - TE-TO Zagreb (Zagreb šiluminė elektrinė – šildymo stotis, vieta: Zagreb, Kuševačka 10 a), IPPC veikla 1.1.

7.	HEP-Proizvodnja d.o.o. za proizvodnju električne i toplinske energije (HEP-Proizvodnja d.o.o.), Zagreb, Ulica grada Vukovara 37 - TE Sisak (Sisak šiluminė elektrinė, vieta: Sisak, Čret bb), IPPC veikla 1.1.

8.	HEP-Proizvodnja d.o.o. za proizvodnju električne i toplinske energije (HEP-Proizvodnja d.o.o.), Zagreb, Ulica grada Vukovara 37 - TE-TO Osijek (Osijek šiluminė elektrinė – šildymo stotis, vieta: Osijek, Martina Divalta 203), IPPC veikla 1.1.

9.	HEP-Proizvodnja d.o.o. za proizvodnju električne i toplinske energije (HEP-Proizvodnja d.o.o.), Zagreb, Ulica grada Vukovara 37 - TE Rijeka (Rijeka šiluminė elektrinė, vieta: Kostrena, Urinj bb), IPPC veikla 1.1.

10.	DIOKI Organska petrokemija dioničko društvo (DIOKI d.d.), Zagreb, Čulinečka cesta 252, IPPC veikla 1.1.

11.	INA-INDUSTRIJA NAFTE, d.d. (INA, d.d.), Zagreb, Avenija V. Holjevca 10 – Rafinerija nafte Rijeka - Urinj (Rijeka naftos perdirbimo gamykla - Urinj, vieta: Kostrena, Urinj), IPPC veikla 1.2.

12.	INA-INDUSTRIJA NAFTE, d.d. (INA, d.d.), Zagreb, Avenija V. Holjevca 10 – Rafinerija nafte Sisak (Sisak naftos perdirbimo gamykla, vieta: Sisak, Ante Kovačića 1), IPPC veikla 1.2.

13.	ŽELJEZARA SPLIT poduzeće za proizvodnju i preradu čelika d.d. "u stečaju" (ŽELJEZARA SPLIT d.d. „u stečaju“), Kaštel Sućurac, Cesta dr. F. Tuđmana bb, IPPC veikla 2.2.

14.	PETROKEMIJA, d.d. tvornica gnojiva (PETROKEMIJA, d.d.), Kutina, Aleja Vukovar 4, IPPC veikla 4.2.b.

VI. CHEMINĖS MEDŽIAGOS

32006 R 1907: 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

Nukrypstant nuo 23 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 28 straipsnio, kuriuose apibrėžti juose nurodytų cheminių medžiagų registravimo ir išankstinio registravimo terminai, Kroatijoje įsisteigusiems gamintojams, importuotojams ir gaminių gamintojams suteikiamas šešių mėnesių prisitaikymo laikotarpis nuo įstojimo dienos cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, iš anksto registruoti. 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti pirmas ir antras registravimo terminai – 12 mėnesių nuo įstojimo dienos.

b)	6, 7, 9, 17, 18 ir 33 straipsniai Kroatijoje netaikomi šešių mėnesių laikotarpį nuo įstojimo dienos.

Nukrypstant nuo pereinamojo laikotarpio nuostatų, nustatytų visoms XIV priede įrašytoms cheminėms medžiagoms, jeigu vėliausia paraiškų pateikimo data yra iki įstojimo dienos arba praėjus mažiau kaip šešiems mėnesiams po tos dienos, Kroatijoje įsisteigusiems pareiškėjams suteikiamas šešių mėnesių prisitaikymo laikotarpis nuo įstojimo dienos; iki šio laikotarpio pabaigos turi būti gautos paraiškos išduoti autorizacijos liudijimą.

(1) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.

(2) OL L 257, 1968 10 19, p. 13. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu (OL L 236, 2003 9 23, p. 33), ir nuo 2006 m. balandžio 30 d. panaikinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

(3) NACE: žr. 31990 R 3037: 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1);

(4) NACE: žr. 31990 R 3037: 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1).

(5) OL L 316, 2009 12 2, p. 1.

(6) OL L 316, 2009 12 2, p. 27.

(7) OL L 316, 2009 12 2, p. 65.

(8) OL L 54, 2011 2 26, p. 1.

(9) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.“

V PRIEDO priedėlis

Kroatijos pateiktas vaistų, kuriems prieš stojimo dieną pagal Kroatijos teisę išduotas leidimas prekiauti tebegalioja, kol bus pratęstas laikantis Sąjungos acquis, arba iki 2017 m. birželio 30 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė, sąrašas (1).

Įtraukimas į sąrašą pats savaime nereiškia, kad dėl atitinkamo vaisto yra išduotas leidimas prekiauti laikantis Sąjungos acquis.

(1) Žr. OL C 119 E, 2012 4 24.

VI PRIEDAS

Kaimo plėtra (nurodyta Stojimo akto 35 straipsnio 2 dalyje)

LAIKINOS PAPILDOMOS KAIMO PLĖTROS PRIEMONĖS KROATIJAI

A. Parama restruktūrizuojamiems pusiau natūriniams ūkiams

Kaimo plėtros srities teisės sistemoje 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Kroatijoje speciali parama pusiau natūriniams ūkiams teikiama, laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 34 straipsnyje nustatytų principų, ūkininkams pagal paraiškas, patvirtintas iki 2017 m. gruodžio 31 d., jeigu naujame kaimo plėtros srities reglamente 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui nenumatyta panašių bendrų priemonių ir (arba) paramos.

B. Gamintojų grupės

Kaimo plėtros srities teisės sistemoje 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Kroatijoje speciali parama, skiriama gamintojų grupių kūrimui ir jų administracinei veiklai palengvinti, teikiama, laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 35 straipsnyje nustatytų principų, gamintojų grupėms, kurias oficialiai pripažino Kroatijos kompetentinga institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d., jeigu naujame kaimo plėtros srities reglamente 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui nenumatyta panašių bendrų priemonių ir (arba) paramos.

C. Leader

Kaimo plėtros teisinėje sistemoje 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Kroatijoje mažiausias EŽŪFKP įnašas kaimo plėtros programai pagal LEADER nustatomas vidutiniškai tokio lygio, kuris sudaro bent pusę biudžeto procentinės dalies, kuri taikoma kitoms valstybėms narėms, jei toks reikalavimas nustatytas.

D. Papildomos tiesioginės išmokos

1.	Parama gali būti teikiama ūkininkams, atitinkantiems reikalavimus papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms ar pagalbai gauti pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 132 straipsnį.

Ūkininkui suteikta parama, susijusi su 2014, 2015 ir 2016 metais, negali viršyti skirtumo tarp:

a)	atitinkamais metais remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 121 straipsniu Kroatijoje taikomų tiesioginių išmokų lygio ir

b)	45 % tiesioginių išmokų, atitinkamais metais taikomų 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Sąjungoje, lygio.

3.	Sąjungos įnašas į paramą, suteiktą Kroatijoje pagal šią D dalį ir susijusią su 2014, 2015 ir 2016 metais, neviršija 20 % atitinkamos bendros Kroatijai skiriamos metinės EŽŪFKP lėšų sumos.

4.	Sąjungos įnašo dalis papildomose tiesioginėse išmokose neviršija 80 %.

E. Pasirengimo narystei pagalbos priemonė. Kaimo plėtra

Kroatija gali toliau sudaryti sutartis ar prisiimti įsipareigojimus pagal IPARD programą pagal 2007 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 718/2007, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006, nustatantį Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (1), kol ji pradės sudaryti sutartis ar prisiimti įsipareigojimus pagal atitinkamą kaimo plėtros reglamentą. Kroatija praneša Komisijai datą, nuo kurios ji pradeda sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus pagal atitinkamą kaimo plėtros reglamentą.

2.	Šiam tikslui pasiekti Komisija priima visas būtinas priemones Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Siekiant šio tikslo Komisijai talkina Tarybos reglamento (EB) Nr. 1085/2006 14 straipsnio 1 dalyje nurodytas IPA komitetas.

F. IPARD programos ex post vertinimas

Kaimo plėtros srities teisės sistemoje 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu IPARD programos įgyvendinimo Kroatijoje atžvilgiu išlaidos, susijusios su Komisijos reglamento (EB) Nr. 718/2007 191 straipsnyje numatytu IPARD programos ex post vertinimu, gali būti laikomos techninės pagalbos reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis.

G. Žemės ūkio valdų modernizavimas

Kaimo plėtros srities teisės sistemoje 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Kroatijoje didžiausias žemės ūkio valdų modernizavimui skirtos pagalbos dydis yra 75 % reikalavimus atitinkančių investicijų sumos siekiant įgyvendinti 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (2), taikant ne ilgesnį kaip ketverių metų laikotarpį nuo įstojimo dienos pagal tos direktyvos 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį.

H. Standartų laikymasis

Kaimo plėtros srities teisės sistemoje 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Kroatijoje laikomasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 II priede nurodytų teisės aktuose nustatytų valdymo reikalavimų, taikomų tuo programavimo laikotarpiu, laikantis šio tvarkaraščio: II priedo A punkte išdėstyti reikalavimai taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d., II priedo B punkte išdėstyti reikalavimai taikomi nuo 2016 m. sausio 1 d., o II priedo C punkte išdėstyti reikalavimai taikomi nuo 2018 m. sausio 1 d.

(1) OL L 170, 2007 6 29, p. 1.

(2) OL L 375, 1991 12 31, p. 1.

VII PRIEDAS

Konkretūs įsipareigojimai, kuriuos Kroatijos Respublika prisiėmė stojimo derybose (nurodyti Stojimo akto 36 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje)

1.	Toliau užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinama teismų reformos strategija ir veiksmų planas.

2.	Toliau stiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą, atskaitomybę, nešališkumą ir profesionalumą.

3.	Toliau gerinti teisminių institucijų veiksmingumą.

4.	Toliau gerinti karo nusikaltimų bylų nagrinėjimą šalyje.

Toliau užtikrinti, kad būtų pasiekta tvarių svarių rezultatų, grindžiamų atliktais veiksmingais, efektyviais ir nešališkais tyrimais, baudžiamuoju persekiojimu ir teismo sprendimais organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos bylose visais lygiais, įskaitant aukšto lygio korupciją, ir jautriuose sektoriuose, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų sektoriuje.

6.	Toliau gerinti rezultatus stiprinant prevencines kovos su korupcija ir interesų konfliktais priemones.

7.	Toliau stiprinti mažumų apsaugą, įskaitant veiksmingą Nacionalinių mažumų teisių konstitucinio akto (NMTKA) įgyvendinimą.

8.	Toliau spręsti likusius neišspręstus pabėgėlių sugrįžimo klausimus.

9.	Toliau gerinti žmogaus teisių apsaugą.

10.	Toliau visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai.

VIII PRIEDAS

Įsipareigojimai, kuriuos Kroatijos Respublika prisiėmė Kroatijos laivų statybos pramonės restruktūrizavimo srityje (nurodyti Stojimo akto 36 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje)

Turi būti restruktūrizuotos šios laivų statybos bendrovės (toliau – bendrovės):

—	Brodograđevna industrija 3. MAJ dioničko društvo, Rijeka (toliau – 3. MAJ)

—	BRODOTROGIR d.d., Trogir (toliau – Brodotrogir)

—	BRODOGRAĐEVNA INDUSTRIJA SPLIT, dioničko društvo, Split (toliau – Brodosplit)

—	BRODOSPLIT-BRODOGRADILIŠTE SPECIJALNIH OBJEKATA društvo s ograničenom odgovornošću, Split (toliau – BSO)

—	BRODOGRADILIŠTE KRALJEVICA dioničko društvo za izgradnju i popravak brodova, Kraljevica (toliau – Kraljevica).

Kroatija sutiko atlikti šių bendrovių restruktūrizavimą jas privatizuojant konkurencingumą užtikrinančio konkurso pagrindu. Konkursų dalyviai pateikė šių bendrovių restruktūrizavimo planus Kroatijos konkurencijos agentūrai ir Komisijai, o šios jiems pritarė. Restruktūrizavimo planai bus įtraukti į atitinkamas privatizavimo sutartis, kurias sudarys Kroatija ir bendrovių pirkėjai.

Kiekvienos bendrovės restruktūrizavimo plane nurodytos šios pagrindinės sąlygos, kurių turi būti laikomasi vykdant restruktūrizavimo procesą:

—	Visa valstybės pagalba šioms bendrovėms nuo 2006 m. kovo 1 d. turi būti laikoma restruktūrizavimo pagalba. Bendrovės suteikia įnašą į restruktūrizavimo planą iš nuosavų išteklių; įnašas turi būti realus, nesusijęs su valstybės pagalba ir sudaryti bent 40 % visų restruktūrizavimo išlaidų.

—

Bendras šių bendrovių gamybos pajėgumas sumažinamas nuo 471 324 CGT iki 372 346 CGT, palyginti su 2011 m. birželio 1 d. lygiu. Bendrovės sumažina savo gamybos pajėgumą ne vėliau kaip praėjus dvylikai mėnesių po privatizavimo sutarties pasirašymo. Pajėgumo sumažinimas įgyvendinamas visam laikui uždarant elingus, skiriant elingus išimtinai karinės paskirties gamybai, kaip apibrėžta SESV 346 straipsnyje, ir (arba) mažinant bendrą plotą. CGT – vienetai gamybos apimčiai matuoti, apskaičiuojami pagal taikytinas OECD taisykles.

—

Šių bendrovių bendra metinė gamyba neturi viršyti 323 600 CGT dešimties metų laikotarpiu, kuris prasideda 2011 m. sausio 1 d. Bendrovių gamybos apimtis bus apribota šiais lygiais (1):

—	3. MAJ: 109 570 CGT

—	Brodotrogir: 54 955 CGT

—	Brodosplit ir BSO: 132 078 CGT

—	Kraljevica: 26 997 CGT

Bendrovės gali susitarti peržiūrėti savo individualias gamybos ribas. Privalomų susitarimų pagrindu jos gali tiksliai nustatyti, kurią savo individualią gamybos kvotą (išreikštą CGT) jos perleidžia viena kitai. Laikomasi bendros metinės gamybos ribos (323 600 CGT).

—	Restruktūrizavimo planuose taip pat nurodomos kitos priemonės, kurias kiekviena bendrovė įgyvendins siekdama užtikrinti ilgalaikio gyvybingumo atkūrimą.

Vėlesni šių planų pakeitimai turi atitikti pirmiau išvardytas pagrindines sąlygas vykdant restruktūrizavimo procesą, ir pateikiami Komisijai jos pritarimui gauti.

Bendrovės negauna jokios naujos sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos mažiausiai dešimt metų nuo privatizavimo sutarties pasirašymo datos. Kroatijai įstojus, Komisija nurodo Kroatijai išieškoti sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos lėšas, suteiktas pažeidžiant šią nuostatą, su sudėtinėmis palūkanomis.

Restruktūrizavimo planai, kuriems pritarė Kroatijos konkurencijos agentūra ir Komisija, bus įtraukti į atitinkamas privatizavimo sutartis, kurias sudarys Kroatija ir bendrovių pirkėjai. Privatizavimo sutartys pateikiamos Komisijai jos pritarimui gauti ir pasirašomos prieš Kroatijos įstojimą.

Komisija atidžiai stebi, kaip įgyvendinami restruktūrizavimo planai ir laikomasi šiame priede išdėstytų sąlygų, susijusių su valstybės pagalbos lygiu, įnašu iš nuosavų išteklių, pajėgumo mažinimu, gamybos ribojimu ir priemonėmis, kurių imtasi siekiant užtikrinti gyvybingumo atkūrimą.

Ši stebėsena atliekama kiekvienais restruktūrizavimo laikotarpio metais. Kroatija visapusiškai laikosi su stebėsena susijusių priemonių. Visų pirma:

—	Kroatija iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 15 d. ir liepos 15 d. teikia Komisijai pusmečio ataskaitas dėl pagalbą gaunančių bendrovių restruktūrizavimo.

—	Ataskaitose pateikiama visa informacija, būtina siekiant vykdyti restruktūrizavimo proceso, įnašo iš nuosavų išteklių, pajėgumo mažinimo, gamybos ribojimo ir priemonių, kurių imtasi siekiant užtikrinti gyvybingumo atkūrimą, stebėseną.

—	Kroatija iki 2020 m. pabaigos ne vėliau kaip kiekvienų metų liepos 15 d. pateikia ataskaitas dėl restruktūrizuojamų bendrovių metinės gamybos apimties.

—	Kroatija įpareigoja bendroves atskleisti visus svarbius duomenis, kurie kitomis aplinkybėmis galėtų būti laikomi konfidencialiais. Komisija užtikrina, kad su atitinkama bendrove susijusi konfidenciali informacija nebūtų atskleista.

Komisija bet kuriuo metu gali nuspręsti suteikti įgaliojimus nepriklausomam ekspertui, kad jis įvertintų stebėsenos rezultatus, atliktų būtinus tyrimus ir pateiktų ataskaitą Komisijai. Kroatija visapusiškai bendradarbiaus su Komisijos paskirtu nepriklausomu ekspertu ir užtikrins, kad tokiam ekspertui būtų suteikta visapusiška prieiga prie visos informacijos, reikalingos, kad jis galėtų atlikti Komisijos patikėtas užduotis.

Kroatijai įstojus, Komisija nurodo Kroatijai išieškoti visas sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos lėšas, suteiktas atitinkamai bendrovei nuo 2006 m. kovo 1 d., su sudėtinėmis palūkanomis, jeigu:

—	šios bendrovės privatizavimo sutartis dar nepasirašyta ar į ją nėra įtrauktos visos restruktūrizavimo plane, kuriam pritarė Kroatijos konkurencijos agentūra ir Komisija, išdėstytos sąlygos, arba

—	bendrovė nesuteikė realaus su valstybės pagalba nesusijusio įnašo iš nuosavų išteklių, kuris sudaro bent 40 % restruktūrizavimo išlaidų, arba

—

per dvylika mėnesių nuo privatizavimo sutarties pasirašymo nebuvo sumažintas bendras gamybos pajėgumas. Tuo atveju sugrąžinti pagalbos lėšas reikalaujama tik iš tų bendrovių, kurios nepasiekė toliau nurodytų individualių pajėgumo mažinimo tikslų:

—	3. MAJ: sumažinti 46 543 CGT

—	Brodotrogir: sumažinti 15 101 CGT

—	Brodosplit ir BSO: sumažinti 29 611 CGT

—	Kraljevica: sumažinti 9 636 CGT, arba

—

bendrovių bendra gamybos riba (t. y. 323 600 CGT) buvo viršyta kuriais nors atskirais kalendoriniais metais nuo 2011 m. iki 2020 m. Tuo atveju sugrąžinti pagalbos lėšas reikalaujama iš tų bendrovių, kurios viršijo savo individualias gamybos ribas (jei taikoma, su pakeitimais, padarytais teisiškai privalomu susitarimu su kita laivų statybos bendrove).

(1) Atitinkamos bendrovės metinė gamyba apskaičiuojama tokiu būdu: laivo gamybos pradžia yra suplanuota plieno pjovimo data, o gamybos pabaiga – numatyta laivo pristatymo data, kuri nurodyta sutartyje su pirkėju (arba numatoma neužbaigto laivo pristatymo data, jeigu laivą stato dvi bendrovės). Laivą atitinkantis CGT skaičius linijiniu būdu skiriamas kalendoriniams metams, kurie įeina į gamybos laikotarpį. Bendra atitinkamų metų bendrovės gamybos apimtis apskaičiuojama sudedant visą tais metais pagamintą CGT.

IX PRIEDAS

Įsipareigojimai, kuriuos Kroatijos Respublika prisiėmė plieno sektoriaus restruktūrizavimo srityje (nurodyti Stojimo akto 36 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje)

2011 m. gegužės 23 d. laišku Kroatija informavo Komisiją apie tai, kad buvo gautas plieno gamintojos bendrovės CMC Sisak d.o.o. raštas, kuriuo pripažįstama skola, atitinkanti tos bendrovės 2002 m. kovo 1 d.–2007 m. vasario 28 d. gautas restruktūrizavimo pagalbos lėšas, su sudėtinėmis palūkanomis (1). Buvo gauta 19 117 572,36 HRK valstybės pagalbos (be sudėtinių palūkanų).

Jeigu Kroatijai įstojus CMC Sisak d.o.o. dar nebus sugrąžinusi visos šios sumos su sudėtinėmis palūkanomis, Komisija turės nurodyti Kroatijai išieškoti sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos lėšas, suteiktas tai bendrovei nuo 2006 m. kovo 1 d., su sudėtinėmis palūkanomis.

(1) Apskaičiuotinos pagal 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1125/2009 (OL L 308, 2009 11 24, p. 5), 9–11 straipsnius.

PROTOKOLAS

dėl tam tikrų priemonių, susijusių su galimu vienkartiniu pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą išduodamų nustatytosios normos vienetų perdavimu Kroatijos Respublikai ir susijusia kompensacija

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

PABRĖŽDAMOS, kad atsižvelgiant į konkrečias istorines aplinkybes, kuriose atsidūrė Kroatija, buvo susitarta pareikšti pasirengimą suteikti paramą Kroatijai – atlikti vienkartinį pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą (toliau – Kioto protokolas) išduodamų nustatytosios normos vienetų perdavimą,

PABRĖŽDAMOS, kad toks perdavimas būtų atliktas tik vieną kartą, nesudarytų precedento ir atspindėtų unikalią ir išimtinę Kroatijos padėtį,

AKCENTUODAMOS, kad tokį perdavimą Kroatija turėtų kompensuoti patikslindama savo įsipareigojimus pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (1), siekiant užtikrinti aplinkos vientisumą, kad nepadidėtų Sąjungos ir Kroatijos bendras iki 2020 m. leidžiamas išmesti teršalų kiekis,

SUSITARĖ DĖL ŠIŲ NUOSTATŲ:

I DALIS

PERDAVIMAS

1 straipsnis

Ši dalis taikoma priemonėms, susijusioms su galimu vienkartiniu pagal Kioto protokolą išduodamų nustatytosios normos vienetų (NNV) kiekio perdavimu Kroatijai.

2 straipsnis

Perdavimas bus atliktas tik tuo atveju, jeigu Kroatija prieš prasidedant JTBKKK konferencijai Durbane (2011 m. lapkričio 28 d.–gruodžio 9 d.) atsiims apeliacinį skundą dėl Kioto protokolo atitikties komiteto už vykdymą atsakingo poskyrio sprendimo, laikydamasi atitinkamų taisyklių ir terminų, taikomų apeliacinių skundų atsiėmimui.

Perdavimas priklauso nuo to, ar pasibaigus išlyginamajam laikotarpiui JTBKKK ekspertų peržiūros grupė nustato, kad Kroatija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Kioto protokolo 3 straipsnį.

Perdavimas atliekamas tik tuo atveju, jeigu Kroatija dėjo visas reikiamas pastangas įvykdyti savo įsipareigojimus pagal Kioto protokolo 3 straipsnį, įskaitant visapusišką teršalų šalinimo vienetų dėl žemės naudojimo, pasikeitusios žemės naudojimo ir miškininkystės veiklos naudojimą.

3 straipsnis

Sprendimas dėl NNV perdavimo priimamas laikantis nagrinėjimo procedūros, nurodytos 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai Nr. (2), 5 straipsnyje. Komisijai padeda Klimato kaitos komitetas, įsteigtas 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo (3) 9 straipsniu. Tas komitetas yra komitetas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011. Jeigu nuomonė nepateikiama, sprendimas nepriimamas.

NNV, kurie bus perduoti, išskaitomi iš NNV kiekio, nurodyto 2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimo 2006/944/EB, Europos bendrijai ir kiekvienai valstybei narei, vadovaujantis Tarybos sprendimu 2002/358/EB, nustatantis atitinkamus išmetamų teršalų kiekius pagal Kioto protokolą (4), 2 straipsnyje.

Perdavimas neturi viršyti bendro 7 000 000 NNV kiekio.

II DALIS

KOMPENSACIJA

4 straipsnis

Ši dalis taikoma kompensacijai, kurią turi suteikti Kroatija, jeigu jai pervedami NNV pagal I dalies nuostatas.

5 straipsnis

1. Kroatija už jai pervestus NNV kompensuoja patikslindama, laikydamasi šio straipsnio, savo įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB.

Visų pirma, pagal šį straipsnį lygiavertis anglies dioksido kiekis tonomis, atitinkantis pervestus NNV, atimamas iš Kroatijos metinių išmetamo dujų kiekio kvotų, jas nustačius pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio 2 dalį.

2. Komisija paskelbia Kroatijos metines išmetamo dujų kiekio kvotų vertes, gautas atlikus atėmimo veiksmus pagal 1 dalį.

(1) OL L 140, 2009 6 5, p. 136.

(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(3) OL L 49, 2004 2 19, p. 1.

(4) OL L 358, 2006 12 16, p. 87. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2010/778/ES (OL L 332, 2010 12 16, p. 41).

BAIGIAMASIS AKTAS

I. BAIGIAMOJO AKTO TEKSTAS

JO DIDENYBĖS BELGŲ KARALIAUS,

BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO,

ČEKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO,

JOS DIDENYBĖS DANIJOS KARALIENĖS,

VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTO,

ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO,

AIRIJOS PREZIDENTO,

GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO,

JO DIDENYBĖS ISPANIJOS KARALIAUS,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO,

KROATIJOS RESPUBLIKOS,

ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO,

KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTO,

LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖS,

JO PRAKILNYBĖS LIUKSEMBURGO DIDŽIOJO HERCOGO,

VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO,

MALTOS PREZIDENTO,

JOS DIDENYBĖS NYDERLANDŲ KARALIENĖS,

AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIO PREZIDENTO,

LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO,

RUMUNIJOS PREZIDENTO,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO,

SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS,

JOS DIDENYBĖS JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS KARALIENĖS

įgaliotieji atstovai,

susirinkę Briuselyje du tūkstančiai vienuoliktų metų gruodžio devintą dieną pasirašyti Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Kroatijos Respublikos sutartį dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą,

konstatavo, kad Europos Sąjungos valstybių narių ir Kroatijos Respublikos konferencijoje buvo parengti ir priimti šie Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą tekstai:

II.	Aktas dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų ir Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pritaikomųjų pataisų (toliau – Stojimo aktas);

III.

toliau išvardyti tekstai, pridedami prie Stojimo akto:

I priedas	:	Konvencijų ir protokolų, prie kurių Kroatijos Respublika prisijungia įstodama į Europos Sąjungą, sąrašas (nurodytas Stojimo akto 3 straipsnio 4 dalyje),
II priedas	:	Šengeno acquis, integruoto į Europos Sąjungos sistemą, nuostatų ir jo pagrindu priimtų ar kitaip su juo susijusių aktų, privalomų ir taikomų Kroatijos Respublikoje nuo įstojimo, sąrašas (nurodytas Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje),
III priedas	:	Stojimo akto 15 straipsnyje nurodytas sąrašas: institucijų priimtų aktų adaptacijos,
IV priedas	:	Stojimo akto 16 straipsnyje nurodytas sąrašas: kitos nuolatinės nuostatos,
V priedas	:	Stojimo akto 18 straipsnyje nurodytas sąrašas: pereinamojo laikotarpio priemonės,
VI priedas	:	Kaimo plėtra (nurodytas Stojimo akto 35 straipsnio 2 dalyje),
VII priedas	:	Konkretūs įsipareigojimai, kuriuos Kroatijos Respublika prisiėmė stojimo derybose (nurodyti Stojimo akto 36 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje),
VIII priedas	:	Įsipareigojimai, kuriuos Kroatijos Respublika prisiėmė Kroatijos laivų statybos pramonės restruktūrizavimo srityje (nurodyti Stojimo akto 36 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje),
IX priedas	:	Įsipareigojimai, kuriuos Kroatijos Respublika prisiėmė plieno sektoriaus restruktūrizavimo srityje (nurodyti Stojimo akto 36 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje);

B.	Protokolas dėl tam tikrų priemonių, susijusių su galimu vienkartiniu pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą išduodamų nustatytosios normos vienetų perdavimu Kroatijos Respublikai ir susijusia kompensacija;

Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, taip pat sutarčių, kuriomis jos keičiamos arba papildomos, įskaitant Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo sutartį, Graikijos Respublikos stojimo sutartį, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo sutartį, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sutartį, Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutartį bei Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo sutartį, tekstai kroatų kalba.

Aukštosios Susitariančios Šalys pasiekė politinį susitarimą dėl institucijų priimtų aktų adaptacijų, kurias reikia padaryti atsižvelgiant į įstojimą, ir prašo Tarybos ir Komisijos priimti tas adaptacijas iki įstojimo pagal Stojimo akto 50 straipsnį, kaip nurodyta Stojimo sutarties 3 straipsnio 4 dalyje, prireikus papildžius ir atnaujinus jas atsižvelgiant į Sąjungos teisės raidą.

Aukštosios Susitariančios Šalys įsipareigoja pateikti Komisijai ir viena kitoms visą Stojimo akto taikymui reikalingą informaciją. Prireikus ši informacija pateikiama iki įstojimo dienos tinkamu laiku, kad Stojimo aktą būtų galima visiškai taikyti nuo įstojimo dienos, ypač jo nuostatas dėl vidaus rinkos veikimo. Todėl svarbiausia, kad būtų kuo anksčiau pranešta apie Kroatijos Respublikos patvirtintas priemones pagal Stojimo akto 47 straipsnį. Komisija gali nurodyti Kroatijos Respublikai terminą, iki kurio, jos nuomone, yra tinkama gauti arba perduoti konkrečią informaciją.

Iki šios pasirašymo dienos Aukštosioms Susitariančiosioms Šalims buvo pateiktas sąrašas, kuriame nurodytos pareigos pateikti informaciją veterinarijos srityje.

Įgaliotieji atstovai atkreipė dėmesį į šias deklaracijas, kurios buvo pateiktos ir yra pridedamos prie šio Baigiamojo akto:

A.	Esamų valstybių narių bendra deklaracija Bendra deklaracija dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų taikymo

B.	Įvairių esamų valstybių narių bendra deklaracija Vokietijos Federacinės Respublikos ir Austrijos Respublikos bendra deklaracija dėl laisvo darbuotojų judėjimo: Kroatija

C.	Esamų valstybių narių ir Kroatijos Respublikos bendra deklaracija Bendra deklaracija dėl Europos plėtros fondo

D.	Kroatijos Respublikos deklaracija Kroatijos Respublikos deklaracija dėl perinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su Kroatijos žemės ūkio paskirties žemės rinkos liberalizavimu

1.	Įgaliotieji atstovai atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos pasikeitimą laiškais dėl informavimo ir konsultavimosi tvarkos priimant tam tikrus sprendimus ir tvirtinant kitas priemones, kurių reikia imtis iki įstojimo, ir kurie pridedami prie šio Baigiamojo akto.

Съставено в Брюксел на девети декември две хиляди и единадесета година.

Hecho en Bruselas, el nueve de diciembre de dos mil once.

V Bruselu dne devátého prosince dva tisíce jedenáct.

Udfærdiget i Bruxelles den niende december to tusind og elleve.

Geschehen zu Brüssel am neunten Dezember zweitausendelf.

Kahe tuhande üheteistkümnenda aasta detsembrikuu üheksandal päeval Brüsselis.

'Εγινε στις Βρυξέλλες, στις εννέα Δεκεμβρίου δύο χιλιάδες έντεκα.

Done at Brussels on the ninth day of December in the year two thousand and eleven.

Fait à Bruxelles, le neuf décembre deux mille onze.

Arna dhéanamh sa Bhruiséil, an naoú lá de mhí na Nollag an bhliain dhá mhíle agus a haon déag.

Sastavljeno u Bruxellesu dana devetog prosinca godine dvije tisuće jedanaeste.

Fatto a Bruxelles, addì nove dicembre duemilaundici.

Briselē, divtūkstoš vienpadsmitā gada devītajā decembrī.

Priimta du tūkstančiai vienuoliktų metų gruodžio devintą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenegyedik év december havának kilencedik napján.

Magħmul fi Brussell, fid-disa jum ta' Diċembru tas-sena elfejn u ħdax.

Gedaan te Brussel, de negende december tweeduizend elf.

Sporządzono w Brukseli dnia dziewiątego grudnia roku dwa tysiące jedenastego.

Feito em Bruxelas, em nove de Dezembro de dois mil e onze.

Întocmit la Bruxelles la nouă decembrie două mii unsprezece.

V Bruseli dňa deviateho decembra dvetisícjedenásť.

V Bruslju, dne devetega decembra leta dva tisoč enajst.

Tehty Brysselissä yhdeksäntenä päivänä joulukuuta vuonna kaksituhattayksitoista.

Som skedde i Bryssel den nionde december tjugohundraelva.

Voor Zijne Majesteit de Koning der Belgen

Pour Sa Majesté le Roi des Belges

Für Seine Majestät den König der Belgier

Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

За Република България

Za prezidenta České republiky

For Hendes Majestæt Danmarks Dronning

Für den Präsidenten der Bundesrepublik Deutschland

Eesti Vabariigi Presidendi nimel

Thar ceann Uachtarán na hÉireann

For the President of Ireland

Για τον Πρόεδρο της Ελληνικής Δημοκρατίας

Por Su Majestad el Rey de España

Pour le Président de la République française

Za Republiku Hrvatsku

Per il Presidente della Repubblica italiana

Για τον Πρόεδρο της Κυπριακής Δημοκρατίας

Latvijas Republikas Valsts prezidenta vārdā –

Lietuvos Respublikos Prezidentės vardu

Pour Son Altesse Royale le Grand-Duc de Luxembourg

A Magyar Köztársaság Elnöke részéről

Għall-President ta' Malta

Voor Hare Majesteit de Koningin der Nederlanden

Für den Bundespräsidenten der Republik Österreich

Za Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej

Pelo Presidente da República Portuguesa

Pentru Președintele României

Za predsednika Republike Slovenije

Za prezidenta Slovenskej republiky

Suomen Tasavallan Presidentin puolesta

För Republiken Finlands President

För Konungariket Sveriges regering

For Her Majesty the Queen of the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

II. DEKLARACIJOS

A. ESAMŲ VALSTYBIŲ NARIŲ BENDRA DEKLARACIJA

Bendra deklaracija dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų taikymo

Susitariama, kad visų Šengeno acquis nuostatų visapusiško būsimo taikymo Kroatijos Respublikoje sutartomis procedūromis, kurios bus įtrauktos į Sutartį dėl Kroatijos stojimo į Sąjungą (Kroatijos stojimo sutartis), nedaromas poveikis sprendimui dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje, kurį turi priimti Taryba.

Tarybos sprendimas dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų taikymo Bulgarijoje ir Rumunijoje priimamas remiantis m. Sutartyje dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Sąjungą šiuo tikslu nustatyta tarka ir vadovaujantis 2011 m. birželio 9 d. Tarybos išvadomis dėl Bulgarijos ir Rumunijos pasirengimo įgyvendinti visas Šengeno acquis nuostatas įvertinimo proceso užbaigimo.

Visų Šengeno acquis nuostatų, kurios bus įtrauktos į Kroatijos stojimo sutartį, būsimo visapusiško taikymo Kroatijoje sutartomis procedūromis nenustatoma kitų teisinių prievolių, kurios turėtų būti vykdomos kitomis sąlygomis nei nustatyta Kroatijos stojimo sutartyje.

B. ĮVAIRIŲ ESAMŲ VALSTYBIŲ NARIŲ BENDRA DEKLARACIJA

Vokietijos Federacinės Respublikos ir Austrijos Respublikos bendra deklaracija dėl laisvo darbuotojų judėjimo: Kroatija

Vokietijos Federacinė Respublika ir Austrijos Respublika pritaria Komisijai ir supranta, kad Stojimo akto V priedo 2 skirsnio 12 punkto formuluotė dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su laisvu darbuotojų judėjimu pagal Direktyvą 96/71/EB, reiškia, jog „tam tikri regionai“ atitinkamais atvejais taip pat gali apimti visą nacionalinę teritoriją.

C. ESAMŲ VALSTYBIŲ NARIŲ IR KROATIJOS RESPUBLIKOS BENDRA DEKLARACIJA

Bendra deklaracija dėl Europos plėtros fondo

Įstojusi į Sąjungą, Kroatijos Respublika prisijungs prie Europos plėtros fondo įsigaliojus naujai daugiametei bendradarbiavimo finansavimo programai ir prisidės prie jo nuo antrų kalendorinių metų po jos įstojimo sausio 1 d.

D. KROATIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA

Kroatijos Respublikos deklaracija dėl perinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su Kroatijos žemės ūkio paskirties žemės rinkos liberalizavimu

Atsižvelgdama į pereinamojo laikotarpio priemonę dėl leidimo ES ir (arba) EEE fiziniams ir juridiniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Kroatijos Respublikoje, kaip numatyta Stojimo akto V priede;

Atsižvelgdama į nuostatą, kuria numatoma, kad jeigu yra pakankamų įrodymų, jog pasibaigus septynerių metų pereinamajam laikotarpiui Kroatijos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės rinkoje kiltų didelių sutrikimų arba jeigu atsiranda tokių sutrikimų pavojus, Komisija Kroatijos Respublikos prašymu sprendžia dėl septynerių metų pereinamojo laikotarpio pratęsimo dar trejais metais,

Kroatijos Respublika pareiškia, kad jei pereinamasis laikotarpis Kroatijai būtų pratęstas, kaip nurodyta pirmiau, ji stengsis imtis reikiamų priemonių, kad prieš sueinant nustatytam trejų metų terminui būtų liberalizuotas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas tam tikrose vietovėse.

III. PASIKEITIMAS LAIŠKAIS

tarp Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos dėl informavimo ir konsultavimosi tvarkos priimant tam tikrus sprendimus ir tvirtinant kitas priemones, kurių reikia imtis iki įstojimo

Gerbiamasis pone,

Turiu garbės atkreipti dėmesį į stojimo derybose iškeltą klausimą dėl informavimo ir konsultavimosi tvarkos priimant tam tikrus sprendimus ir tvirtinant kitas priemones, kurių reikia imtis iki Jūsų šalies įstojimo į Europos Sąjungą.

Šiuo laišku patvirtinu, kad Europos Sąjunga šio laiško priede išdėstytomis sąlygomis gali pritarti tokiai procedūrai, kuri galėtų būti taikoma Kroatijos Respublikai nuo tos dienos, kurią Stojimo konferencija paskelbs, kad stojimo derybos yra galutinai baigtos.

Būčiau dėkingas, jei patvirtintumėte, kad Jūsų Vyriausybė pritaria šio laiško turiniui.

Pagarbiai

PRIEDAS

Informavimo ir konsultavimosi tvarka priimant tam tikrus sprendimus ir tvirtinant kitas priemones, kurių reikia imtis iki įstojimo

Siekiant užtikrinti, kad Kroatijos Respublika būtų tinkamai informuojama, apie visus pasiūlymus, komunikatus, rekomendacijas ar iniciatyvas, kuriais siekiama priimti Europos Parlamento ir Tarybos, Tarybos arba Europos Vadovų Tarybos teisės aktą, po jo perdavimo Tarybai arba Europos Vadovų Tarybai pranešama Kroatijai.

2.	Konsultacijos pradedamos gavus pagrįstą Kroatijos prašymą, kuriame aiškiai išdėstomi jos, kaip būsimosios Sąjungos narės, interesai ir pastabos.

3.	Dėl administracinių sprendimų paprastai nesikonsultuojama.

4.	Konsultacijos vyksta Laikinajame komitete, kurį sudaro Sąjungos ir Kroatijos atstovai. Išskyrus atvejus, kai Sąjunga arba Kroatija pagrįstai nesutinka, konsultacijos taip pat gali vykti keičiantis pranešimais elektroninio ryšio priemonėmis, ypač dėl bendros užsienio ir saugumo politikos klausimų.

5.	Sąjungai Laikinajame komitete atstovauja Nuolatinių atstovų komiteto nariai arba šiuo tikslu jų paskirti asmenys. Prireikus Laikinajame komitete jai gali atstovauti Politinio ir saugumo komiteto nariai. Komisijai taip pat tinkamai atstovaujama.

6.	Laikinajam komitetui padeda sekretoriatas, kuris yra Konferencijos sekretoriatas, toliau dirbantis šiuo tikslu.

7.	Konsultacijos pradedamos, kai tik Sąjungos lygiu užbaigiamas 1 punkte nurodytiems teisės aktams priimti skirtas parengiamasis darbas ir parengiamos bendrosios gairės, sudarančios galimybę veiksmingai surengti tokias konsultacijas.

8.	Jei po konsultacijų lieka didelių neaiškumų, Kroatijos prašymu klausimas gali būti nagrinėjamas ministrų lygiu.

9.	Pirmiau išdėstytos nuostatos mutatis mutandis taikomos Europos investicijų banko Valdytojų tarybos sprendimams.

10.	Pirmesniuose punktuose nustatyta tvarka taip pat taikoma Kroatijos priimamiems sprendimams, kurie gali turėti įtakos įsipareigojimams, kylantiems dėl jos, kaip būsimosios Sąjungos narės, padėties.

II.

11.

Sąjunga ir Kroatija imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad Kroatijos prisijungimas prie susitarimų ar konvencijų ir protokolų, nurodytų Akto dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (toliau – Stojimo aktas) 3 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 2 ir 5 dalyse, kiek įmanoma sutaptų su Stojimo sutarties įsigaliojimu.

12.	Derybose su kitomis Stojimo akto 6 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų protokolų susitariančiosiomis šalimis Kroatija dalyvauja kaip stebėtoja, kartu su esamų valstybių narių atstovais.

13.	Siekiant atsižvelgti į Sąjungos plėtrą, gali būti daromos tam tikrų Sąjungos sudarytų nepreferencinių susitarimų, kurie galioja po įstojimo dienos, adaptacijos ar pritaikomosios pataisos. Sąjunga su Kroatijos atstovais derėsis dėl šių adaptacijų ar pritaikomųjų pataisų 12 punkte nustatyta tvarka.

III.

14.	Institucijos tinkamu laiku parengia Stojimo akto 52 straipsnyje nurodytus tekstus. Tuo tikslu Kroatija laiku pateikia institucijoms šių tekstų vertimus.

Gerbiamasis pone,

Turiu garbės patvirtinti, kad gautas Jūsų laiškas, kuriame rašoma:

„Turiu garbės atkreipti dėmesį į stojimo derybose iškeltą klausimą dėl informavimo ir konsultavimosi tvarkos priimant tam tikrus sprendimus ir tvirtinant kitas priemones, kurių reikia imtis iki Jūsų šalies įstojimo į Europos Sąjungą.

Būčiau dėkingas, jei patvirtintumėte, kad Jūsų Vyriausybė pritaria šio laiško turiniui.“

Turiu garbės patvirtinti, kad mano Vyriausybė pritaria šio laiško turiniui.

Pagarbiai