TARYBOS IR TARYBOJE POSĖDŽIAVUSIŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVŲ SPRENDIMAS

dėl protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarimas, pasirašymo ir laikino taikymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi ir 8 dalies pirma pastraipa,

1. Sąjungos vardu patvirtinamas Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarimas (toliau – Protokolas), pasirašymas su sąlyga, kad Protokolas bus sudarytas.

2. Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu pasirašyti Protokolą su sąlyga, kad jis bus sudarytas.

3. Iki Protokolo įsigaliojimo Sąjunga ir valstybės narės Protokolą laikinai taiko, tiek, kiek leidžiama pagal vidaus teisę, nuo pasirašymo dienos.

4. Sprendimą nutraukti laikiną Protokolo taikymą ir pranešti apie tai Jungtinėms Amerikos Valstijoms pagal Protokolo 9 straipsnio 2 dalį ir sprendimą tokį pranešimą atšaukti Sąjungos ir valstybių narių vardu vieningai priima Taryba, vadovaudamasi atitinkamomis Sutarties nuostatomis.

Sprendimą sustabdyti abipusį norminių nuostatų, susijusių su oro susisiekimo bendrovių tinkamumu ir nacionaline priklausomybe, pripažinimą ir pranešti apie tai Jungtinėms Amerikos Valstijoms pagal Protokolu iš dalies pakeisto Susitarimo 6a straipsnio 2 dalį Sąjungos ir valstybių narių vardu vieningai priima Taryba, vadovaudamasi atitinkamomis Sutarties nuostatomis.

1. Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Protokolu iš dalies pakeisto Susitarimo 18 straipsnį, Sąjungai ir valstybėms narėms atstovauja Komisijos ir valstybių narių atstovai.

2. Sąjungos ir jos valstybių narių poziciją Jungtiniame komitete Sąjungos išimtinės kompetencijos klausimais, dėl kurių nereikia priimti teisinį poveikį turinčio sprendimo, nustato Komisija; apie tokią poziciją iš anksto pranešama Tarybai ir valstybėms narėms.

3. Sąjungos ir jos valstybių narių poziciją Jungtiniame komitete dėl sprendimų Sąjungos kompetencijos klausimais kvalifikuota balsų dauguma nustato Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, išskyrus atvejus, kai pagal Sutartyje nustatytas taikytinas balsavimo procedūras yra numatyta kitaip.

4. Sąjungos ir jos valstybių narių poziciją Jungtiniame komitete dėl sprendimų valstybių narių kompetencijos klausimais vieningai nustato Taryba, remdamasi Komisijos arba bet kurios valstybės narės pasiūlymu, išskyrus atvejus, kai valstybė narė per mėnesį nuo tos pozicijos patvirtinimo praneša Tarybos Generaliniam sekretoriatui, kad to sprendimo priėmimui Jungtiniame komitete ji gali pritarti tik gavusi savo teisėkūros institucijų pritarimą, visų pirma dėl parlamentinio tikrinimo išlygos.

5. Sąjungos ir valstybių narių poziciją Jungtiniame komitete teikia Komisija, išskyrus poziciją valstybių narių išimtinei kompetencijai priklausančiais klausimais – tuomet poziciją teikia Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė arba, jei Taryba taip nusprendžia, Komisija.

Sprendimą neleisti kitos Šalies oro susisiekimo bendrovėms dažniau vykdyti skrydžius ar pradėti veiklą naujose rinkose, kurioms taikomas Susitarimas, ir pranešti apie tai Jungtinėms Amerikos Valstijoms, arba panaikinti tokį sprendimą, priimtą pagal Protokolu iš dalies pakeisto Susitarimo 21 straipsnio 5 dalį, Sąjungos ir valstybių narių vardu vieningai priima Taryba, vadovaudamasi atitinkamomis Sutarties nuostatomis.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie visus prašymus arba pranešimus, jų pateiktus ar gautus pagal Protokolu iš dalies pakeisto Susitarimo 15 straipsnį.

PROTOKOLAS,

kuriuo iš dalies keičiamas 2007 m. balandžio 25 ir 30 d. pasirašytas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarimas

JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS (toliau – Jungtinės Valstijos)

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

MALTA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo susitariančiosios šalys ir Europos Sąjungos valstybės narės (toliau – valstybės narės),

EUROPOS SĄJUNGA,

KETINDAMOS remtis 2007 m. balandžio 25 d. ir balandžio 30 d. pasirašytu Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarimu (toliau – Susitarimas) sukurta sistema, kad būtų atvertos rinkos ir suteikta kuo didesnė nauda abiejų šalių vartotojams, oro susisiekimo bendrovėms, darbuotojams ir bendruomenėms abipus Atlanto,

VYKDYDAMOS Susitarimo 21 straipsnyje numatytą įgaliojimą greitai sudaryti antrojo etapo susitarimą, kurį taikant šio tikslo būtų siekiama sparčiau,

PRIPAŽINDAMOS, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kuria iš dalies pakeistos Europos Sąjungos sutartis ir Europos bendrijos steigimo sutartis, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir perėmė jos teises ir pareigas ir kad nuo tos datos visos Susitarime numatytos Europos bendrijos teisės ir įsipareigojimai, taip pat visos nuorodos į Europos bendriją taikomi Europos Sąjungai,

SUSITARĖ SUSITARIMĄ IŠ DALIES PAKEISTI TAIP:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Susitarimo 1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

Po 2 dalies įterpiama nauja apibrėžtis:

„2a Nacionalinės priklausomybės nustatymas – nustatymas, ar oro susisiekimo bendrovė, siūlanti teikti paslaugas pagal šį Susitarimą, atitinka 4 straipsnyje nurodytus priklausymo nuosavybės teise, veiksmingos kontrolės ir pagrindinės veiklos vietos reikalavimus.“

Po 3 dalies įterpiama nauja apibrėžtis:

„3a Tinkamumo nustatymas – nustatymas, ar oro susisiekimo bendrovė, siūlanti teikti paslaugas pagal šį Susitarimą, turi pakankamai finansinių galimybių ir atitinkamos vadybos patirties, kad galėtų teikti tokias paslaugas, ir ar pasirengusi laikytis tokių paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir reikalavimų.“

2 straipsnis

Abipusis oro susisiekimo bendrovės tinkamumui ir nacionalinei priklausomybei taikomų norminių nuostatų pripažinimas

Po 6 straipsnio įterpiamas naujas 6a straipsnis:

„6a straipsnis

Abipusis oro susisiekimo bendrovės tinkamumui ir nacionalinei priklausomybei taikomų norminių nuostatų pripažinimas

1. Vienos Šalies aviacijos institucijos, gavusios kitos Šalies oro susisiekimo bendrovės prašymą suteikti veiklos leidimą pagal 4 straipsnį, pripažįsta pirmosios Šalies aviacijos institucijų atliktą tos oro susisiekimo bendrovės tinkamumo ir (arba) nacionalinės priklausomybės nustatymą taip, tarsi toks nustatymas būtų atliktas jos pačios aviacijos institucijų, ir smulkiau tų klausimų nenagrinėja, išskyrus a punkte nurodytus atvejus:

jei gavusios oro susisiekimo bendrovės prašymą suteikti veiklos leidimą arba tokį leidimą suteikusios vienos Šalies aviacijos institucijos turi konkrečią priežastį manyti, kad, nepaisant kitos Šalies aviacijos institucijų atlikto nustatymo, šio Susitarimo 4 straipsnyje nustatytos atitinkamų leidimų suteikimo sąlygos nėra įvykdytos, jos nedelsdamos informuoja tas institucijas, nurodydamos, kuo toks susirūpinimas grindžiamas. Tuo atveju bet kuri iš Šalių gali prašyti surengti konsultacijas, kuriose turėtų dalyvauti susijusių aviacijos institucijų atstovai, ir (arba) pateikti papildomos informacijos tuo klausimu; tokie prašymai patenkinami kuo skubiau. Jei klausimas lieka neišspręstas, bet kuri iš Šalių klausimą gali pateikti nagrinėti Jungtiniam komitetui;

b)	šis straipsnis netaikomas tais atvejais, kai nustatymas yra susijęs su saugos pažymėjimais arba licencijomis, saugumo susitarimais arba draudimu.

2. Jei įmanoma, iš anksto, o jei neįmanoma – kuo anksčiau kiekviena Šalis per Jungtinį komitetą informuoja kitą Šalį apie visus esminius kriterijų, kuriuos ji taiko atlikdama 1 dalyje nurodytą nustatymą, pakeitimus. Jei prašymą gavusioji Šalis paprašo surengti konsultacijas dėl tokio pakeitimo, konsultacijos Jungtiniame komitete surengiamos per 30 dienų nuo tokio prašymo pateikimo, nebent Šalys susitartų kitaip. Jei prašymą gavusioji Šalis po tokių konsultacijų mano, kad persvarstyti kitos Šalies kriterijai nėra pakankami abipusiam norminių nuostatų pripažinimui, ji gali informuoti kitą Šalį sustabdanti 1 dalies nuostatų taikymą. Toks sustabdymas gali būti bet kada atšauktas. Apie tai tinkamai informuojamas Jungtinis komitetas.“

3 straipsnis

Aplinka

Visas Susitarimo 15 straipsnio tekstas pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Aplinka

1. Šalys pripažįsta, kad formuojant ir įgyvendinant tarptautinės aviacijos politiką svarbu atsižvelgti į aplinkos apsaugą, rengiant tokią politiką kruopščiai įvertinti aplinkos apsaugos priemonių sąnaudas ir naudą, taip pat prireikus bendrai imtis veiksmingų sprendimų pasaulio mastu. Todėl Šalys ketina bendradarbiauti siekdamos ekonomiškai pagrįstu būdu apriboti arba sumažinti tarptautinės aviacijos poveikį aplinkai.

2. Šalis, regiono, nacionaliniu ar vietos lygmeniu svarstydama siūlomas aplinkos apsaugos priemones, turėtų įvertinti galimą neigiamą jų poveikį galimybei naudotis šiame Susitarime numatytomis teisėmis ir, jei tokios priemonės patvirtinamos, turėtų imtis atitinkamų veiksmų tokiam neigiamam poveikiui sumažinti. Vienai Šaliai pareikalavus, kita Šalis pateikia tokio vertinimo aprašymą ir nurodo, kokių veiksmų imtasi neigiamam poveikiui sumažinti.

3. Nustačius aplinkos apsaugos priemones, laikomasi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos priimtų aviacijos aplinkos apsaugos standartų, pateiktų Konvencijos prieduose, nebent susitariama kitaip. Aplinkos apsaugos priemones, kurios turi poveikį šiame Susitarime aptariamoms oro susisiekimo paslaugoms, Šalys taiko remdamosi šio Susitarimo 2 straipsniu ir 3 straipsnio 4 dalimi.

4. Šalys dar kartą patvirtina valstybių narių ir Jungtinių Valstijų įsipareigojimą taikyti tolygaus požiūrio principą.

5. Nustatant naujus privalomuosius triukšmingų operacijų apribojimus oro uostuose, kuriuose eismo intensyvumas didesnis kaip 50 000 ikigarsinių reaktyvinių civilinių lėktuvų skrydžių per metus, taikomos šios nuostatos:

a)	Šalies atsakingosios institucijos suteikia galimybę priimant sprendimus atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių nuomonę;

apie kiekvieno naujo operacijų apribojimo nustatymą kita Šalis informuojama bent prieš 150 dienų iki to operacijų apribojimo įsigaliojimo. Tos kitos Šalies reikalavimu jai nedelsiant pateikiama rašytinė ataskaita, kurioje paaiškinama, kodėl operacijos apribotos, nurodomas nustatytas oro uosto aplinkos apsaugos tikslas ir apsvarstytos priemonės šiam tikslui pasiekti. Toje ataskaitoje pateikiamas įvairių apsvarstytų priemonių tikėtinų sąnaudų ir teikiamos naudos vertinimas;

c)	operacijų apribojimai yra i) nediskriminacinio pobūdžio, ii) ne griežtesni, nei būtina nustatytam konkretaus oro uosto aplinkos apsaugos tikslui pasiekti ir iii) nesavavališki.

6. Šalys remia ir skatina informacijos mainus ir reguliarų ekspertų dialogą (visų pirma naudojantis esamais ryšio kanalais), siekdamos užtikrinti, kad laikantis taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų būtų didinamas bendradarbiavimas tokiose srityse kaip tarptautinės aviacijos poveikis aplinkai ir poveikio mažinimo sprendimai, įskaitant:

a)	ekologiškų aviacijos technologijų tyrimus ir plėtrą;

b)	mokslo žinių, susijusių su aviacijos išmetamų teršalų poveikiu, gilinimą siekiant tobulinti priimamus politinius sprendimus;

c)	oro eismo valdymo naujovių taikymą siekiant sumažinti aviacijos poveikį aplinkai;

d)	tvarių alternatyvių aviacinių degalų tyrimus ir plėtrą; ir

e)	pasikeitimą nuomonėmis dėl problemų ir galimybių tarptautiniuose forumuose aviacijos poveikio aplinkai klausimais, įskaitant, prireikus, pozicijų derinimą.

7. Šalių prašymu Jungtinis komitetas, kuriam padeda ekspertai, parengia rekomendacijas, kaip spręsti galimo Šalių įgyvendinamų aviacijos išmetamiems teršalams taikomų rinkos priemonių dalinio sutapimo klausimus ir kaip tas priemones suderinti, kad jos nebūtų dubliuojamos, kad nesusidarytų dvigubų sąnaudų ir kad būtų kiek įmanoma sumažinta oro susisiekimo bendrovių administracinė našta. Kiekviena Šalis tokias rekomendacijas įgyvendina pagal savo patvirtinimo arba ratifikavimo tvarką.

8. Jei viena Šalis mano, kad dėl aviacijos aplinkos apsaugos, įskaitant pasiūlytas naujas priemones, kyla sunkumų taikyti arba įgyvendinti šį Susitarimą, ji gali paprašyti sušaukti Jungtinio komiteto posėdį, kaip numatyta 18 straipsnyje, kad būtų galima apsvarstyti problemą ir rasti tinkamus atsakymus į pagrįstą susirūpinimą keliančius klausimus.“

4 straipsnis

Socialinis aspektas

Po 17 straipsnio įterpiamas naujas 17a straipsnis:

„17a straipsnis

Socialinis aspektas

1. Šalys pripažįsta Susitarimo socialinio aspekto svarbą ir aukštų darbo santykių standartų taikymo atvirose rinkose naudą. Įgyvendinant Susitarimą suteikiamomis galimybėmis nesiekiama sumenkinti atitinkamuose Šalių teisės aktuose nustatytų darbo santykių standartų ar su darbo santykiais susijusių teisių ir principų.

2. Įgyvendindamos Susitarimą Šalys vadovaujasi 1 dalyje nurodytais principais, įskaitant reguliarų Susitarimo socialinio poveikio svarstymą Jungtiniame komitete, kaip numatyta 18 straipsnyje, ir pagrįstą susirūpinimą keliančių klausimų nagrinėjimą siekiant rasti tinkamus atsakymus.“

5 straipsnis

Jungtinis komitetas

Visas Susitarimo 18 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių tekstas pakeičiamas taip:

„3. Jungtinis komitetas prireikus peržiūri, kaip apskritai Susitarimas įgyvendinamas, įskaitant tai, koks aviacijos infrastruktūros suvaržymų poveikis galimybei naudotis 3 straipsnyje numatytomis teisėmis, koks pagal 9 straipsnį taikomų saugumo priemonių poveikis, poveikis konkurencijos sąlygoms, įskaitant poveikį kompiuterinių rezervavimo sistemų srityje, ir Susitarimo įgyvendinimo socialinis poveikis. Jungtinis komitetas taip pat nuolat svarsto atskirus klausimus arba pasiūlymus, kurie, vienos iš Šalių nuomone, turi arba gali turėti poveikį pagal Susitarimą vykdomai veiklai, pvz., prieštaringi norminiai reikalavimai.

4. Jungtinis komitetas, plėtodamas bendradarbiavimą, taip pat:

a)	svarsto, kokiose srityse būtų galima toliau plėtoti Susitarimą, įskaitant rekomendacijų dėl Susitarimo pakeitimų rengimą;

b)	svarsto Susitarimo įgyvendinimo socialinį poveikį ir ieško tinkamų atsakymų į pagrįstą susirūpinimą keliančius klausimus;

c)	registruoja Jungtiniame komitete Šalių iškeltus klausimus dėl Vyriausybių subsidijų arba paramos;

d)	bendru sutarimu priima sprendimus dėl klausimų, susijusių su 11 straipsnio 6 dalies taikymu;

e)	Šalių reikalavimu parengia abipusio norminių nuostatų pripažinimo priemones;

f)	skatina Šalių atitinkamų institucijų bendradarbiavimą jų oro eismo valdymo sistemų plėtros srityje, siekiant tų sistemų sąveikos optimizavimo ir suderinamumo, išlaidų mažinimo, jų saugos gerinimo, pajėgumų didinimo ir aplinkosaugos veiksmingumo;

g)	skatina bendrų projektų ir iniciatyvų aviacijos saugumo srityje, įskaitant projektus ir iniciatyvas su trečiosiomis šalimis, pasiūlymų rengimą;

h)	skatina susijusias Šalių aviacijos saugumo priežiūros institucijas nuolat glaudžiai bendradarbiauti, įskaitant iniciatyvas, kuriomis siekiama parengti paprastesnes keleivių ir krovinių saugumo užtikrinimo procedūras nesumažinant bendro saugumo;

i)	svarsto, ar Konvencijos 9 priede (Palengvinimas) numatytose srityse taikomi Šalių įstatymai, kiti teisės aktai ir nustatyta tvarka gali turėti poveikį galimybei naudotis teisėmis pagal šį Susitarimą;

j)	skatina keitimąsi informacija ekspertų lygiu apie naujas teisėkūros arba reguliavimo iniciatyvas ir pokyčius, įskaitant iniciatyvas ir pokyčius saugumo, saugos, aplinkos, aviacijos infrastruktūros (įskaitant laiko tarpsnius) ir vartotojų apsaugos srityse;

k)	skatina prireikus konsultuotis oro susisiekimo klausimais, kurie sprendžiami tarptautinėse organizacijose ir palaikant santykius su trečiosiomis šalimis, įskaitant tai, ar patvirtinti bendrą požiūrį, ir

l)	bendru sutarimu priima sprendimus, nurodytus 4 priedo 1 straipsnio 3 dalyje ir 4 priedo 2 straipsnio 3 dalyje.

5. Šalių bendras tikslas – siekti, kad Susitarimas būtų taikomas trečiosioms šalims, ir taip užtikrinti kuo didesnę naudą vartotojams, oro susisiekimo bendrovėms, darbuotojams ir bendruomenėms abipus Atlanto. Todėl Jungtinis komitetas prireikus apsvarsto sąlygas ir tvarką, įskaitant šio Susitarimo pakeitimus, kurie būtini, kad prie Susitarimo galėtų prisijungti daugiau trečiųjų šalių.“

6 straipsnis

Tolesnė galimybių plėtra

Visas Susitarimo 21 straipsnio tekstas pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

Tolesnė galimybių plėtra

1. Šalys įsipareigoja siekti bendro tikslo – toliau šalinti kliūtis patekti į rinkas, siekiant užtikrinti kuo didesnę naudą vartotojams, oro susisiekimo bendrovėms, darbuotojams ir bendruomenėms abipus Atlanto, įskaitant pastangas gerinti galimybes Šalių oro susisiekimo bendrovėms patekti į pasaulio kapitalo rinkas, kad geriau būtų atspindėta padėtis pasaulio aviacijos sektoriuje, stiprinti transatlantinio oro susisiekimo sistemą ir nustatyti sistemą, kurią taikant kitos šalys būtų skatinamos atverti savo oro susisiekimo paslaugų rinkas.

2. Atsižvelgdamas į 1 dalyje nurodytą bendrą tikslą ir vykdydamas 18 straipsnyje nustatytą įpareigojimą prižiūrėti šio Susitarimo įgyvendinimą, Jungtinis komitetas kasmet apžvelgia įvykusius pokyčius, įskaitant pokyčius, susijusius su šiame straipsnyje nurodytais teisės aktų pakeitimais. Jungtinis komitetas parengia bendradarbiavimo šioje srityje tvarką, įskaitant atitinkamas rekomendacijas Šalims. Jungtiniam komitetui patvirtinus, jog Jungtinių Valstijų įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta, kad jų oro susisiekimo bendrovių didelė dalis nuosavybės teise ir veiksminga kontrolė galėtų priklausyti valstybėms narėms ar jų nacionaliniams subjektams, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės pagal abipusiškumo principą leidžia, kad jų oro susisiekimo bendrovių didelė dalis nuosavybės teise ir veiksminga kontrolė galėtų priklausyti Jungtinėms Valstijoms ar jų nacionaliniams subjektams.

3. Jungtiniam komitetui pagal 18 straipsnio 6 dalį raštu patvirtinus, jog kiekvienos Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta, kad jos oro susisiekimo bendrovių akcijų didžioji dalis nuosavybės teise ir veiksminga kontrolė gali priklausyti kitai Šaliai arba jos nacionaliniams subjektams:

a)	Susitarimo 1 priedo 3 skyriaus nuostatos nustoja galioti;

Jungtinių Valstijų oro susisiekimo bendrovės įgyja teisę teikti mišrias reguliaraus keleivinio susisiekimo paslaugas tarp Europos Sąjungoje, jos valstybėse narėse ir penkiose kitose šalyse esančių punktų, neįtraukdamos į maršrutą jokio Jungtinių Valstijų teritorijoje esančio punkto. Tas šalis Jungtinis komitetas nustato per vienus metus nuo šio Protokolo pasirašymo dienos. Jungtinis komitetas šalių sąrašą gali iš dalies pakeisti arba į jį įtraukti daugiau šalių; ir

Susitarimo 4 priedo 2 straipsnio („Trečiųjų šalių oro susisiekimo bendrovių priklausymas nuosavybės teise ir kontrolė“) tekstas nebetaikomas, o vietoje jo taikomas Susitarimo 6 priedo tekstas dėl trečiųjų šalių oro susisiekimo bendrovių, kurios nuosavybės teise priklauso Jungtinėms Valstijoms arba jų nacionaliniams subjektams ir kurias jie kontroliuoja.

4. Jungtiniam komitetui pagal 18 straipsnio 6 dalį raštu patvirtinus, kad Europos Sąjungos ir jos valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose dėl triukšmingų operacijų apribojimų oro uostuose, kuriuose eismo intensyvumas didesnis nei 50 000 ikigarsinių reaktyvinių civilinių lėktuvų skrydžių per metus, numatyta, kad Europos Komisija yra įgaliota prieš įvedant tokias priemones peržiūrėti ir, jei mano, kad nebuvo laikytasi tinkamų procedūrų pagal galiojančius įpareigojimus, prieš įvedant nagrinėjamas priemones imtis atitinkamų teisinių veiksmų:

Europos Sąjungos oro susisiekimo bendrovės įgyja teisę teikti mišrias reguliaraus keleivinio susisiekimo paslaugas tarp Jungtinėse Valstijose ir penkiose kitose šalyse esančių punktų, neįtraukdamos į maršrutą jokio Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse esančio punkto. Tas šalis Jungtinis komitetas nustato per vienus metus nuo šio Protokolo pasirašymo dienos. Jungtinis komitetas šalių sąrašą gali iš dalies pakeisti arba į jį įtraukti daugiau šalių; ir

Susitarimo 4 priedo 2 straipsnio („Trečiųjų šalių oro susisiekimo bendrovių priklausymas nuosavybės teise ir kontrolė“) tekstas nebetaikomas, o vietoje jo taikomas Susitarimo 6 priedo tekstas dėl trečiųjų šalių oro susisiekimo bendrovių, kurios nuosavybės teise priklauso valstybėms narėms arba jų nacionaliniams subjektams ir kurias jie kontroliuoja.

5. Jungtiniam komitetui raštu patvirtinus, kad Šalis įvykdė 3 ir 4 dalyse nurodytas jai taikomas sąlygas, ta Šalis gali prašyti surengti aukšto lygio konsultacijas dėl šio straipsnio įgyvendinimo. Tokios konsultacijos surengiamos per 60 dienų nuo prašymo pateikimo dienos, nebent Šalys susitartų kitaip. Šalys deda visas pastangas, kad išspręstų klausimus, dėl kurių surengtos konsultacijos. Jei Šalies, paprašiusios surengti konsultacijas, netenkina konsultacijų rezultatai, ta Šalis gali diplomatiniais kanalais raštu pranešti nusprendusi jokioms kitos Šalies oro susisiekimo bendrovėms neleisti dažniau vykdyti skrydžius ar pradėti veiklą naujose rinkose, kurioms taikomas šis Susitarimas. Toks sprendimas įsigalioja po 60 dienų nuo pranešimo apie jį pateikimo dienos. Per tą laikotarpį kita Šalis gali nuspręsti, kad jokioms pirmiau minėtos Šalies oro susisiekimo bendrovėms neleidžiama dažniau vykdyti skrydžius ar pradėti veiklą naujose rinkose, kurioms taikomas šis Susitarimas. Toks sprendimas įsigalioja tą pačią dieną, kaip ir pirmosios Šalies sprendimas. Tokį Šalies sprendimą galima atšaukti Šalių susitarimu; susitarimą raštu patvirtina Jungtinis komitetas.“

7 straipsnis

JAV Vyriausybės perkamos susisiekimo paslaugos

Visas Susitarimo 3 priedo tekstas pakeičiamas taip:

„3 PRIEDAS

Dėl JAV Vyriausybės perkamų susisiekimo paslaugų

Bendrijos oro susisiekimo bendrovės turi teisę skraidinti keleivius ir krovinius reguliariais ir užsakomaisiais skrydžiais, kuriuos vykdant JAV Vyriausybės civilinis departamentas, agentūra arba žinyba:

1)	pati yra oro susisiekimo paslaugų gavėja arba jomis pasirūpina vykdydama susitarimą, pagal kurį sumoka Vyriausybė arba sumokama iš Vyriausybės naudojimui skirtų lėšų; arba

2)	teikia oro susisiekimo su užsienio šalimi paslaugas arba tos paslaugos neatlygintinai teikiamos užsienio šaliai arba tarptautinei ar kitai organizacijai,

ir tas oro susisiekimas vykdomas:

tarp Jungtinėse Valstijose esančio punkto ir bet kurio už Jungtinių Valstijų ribų esančio punkto, kai tokį susisiekimą leidžiama vykdyti pagal 3 straipsnio 1 dalies c punktą, išskyrus tuos atvejus, kai tarp punktų, kuriems taikomas miestų poros sutartyje nustatytas tarifas, skraidinami keleiviai, kurie turi teisę keliauti pagal tokius tarifus; arba

b)	tarp dviejų punktų, esančių už Jungtinių Valstijų ribų.

Šis priedas netaikomas susisiekimo paslaugoms, kurios teikiamos gynybos sekretoriui arba karinio departamento sekretoriui, ar paslaugoms, kurias jie finansuoja.“

8 straipsnis

Priedai

Šio Protokolo priedėlio tekstas pridedamas prie Susitarimo kaip 6 priedas.

9 straipsnis

Laikinas taikymas

1. Iki Protokolo įsigaliojimo Šalys susitaria Protokolą laikinai taikyti (tiek, kiek leidžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę) nuo jo pasirašymo dienos.

2. Bet kuri iš Šalių bet kada gali diplomatiniais kanalais raštu kitai Šaliai pranešti apie sprendimą šio Protokolo nebetaikyti. Tokiu atveju šis Protokolas nustoja būti taikomas Tarptautinės Oro Transporto Asociacijos (IATA) skrydžių sezono, galiojančio praėjus vieniems metams nuo raštiško pranešimo pateikimo datos, paskutinės dienos vidurnaktį (GMT laiku), nebent tas pranešimas Šalių susitarimu būtų atšauktas tam laikotarpiui nesibaigus. Jei laikinas Susitarimo taikymas nutraukiamas pagal Susitarimo 25 straipsnio 2 dalį, kartu nutraukiamas ir šio Protokolo laikinas taikymas.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis Protokolas įsigalioja vėlesniąją iš šių dienų:

1)	susitarimo įsigaliojimo dieną; arba

2)	praėjus mėnesiui nuo dienos, kai pateikiama paskutinė iš diplomatinių notų, kuriomis pasikeisdamos Šalys patvirtina, kad visos šiam Protokolui įsigalioti būtinos procedūros yra užbaigtos.

Keičiantis diplomatinėmis notomis Europos Sąjungos ir jos valstybių narių diplomatines notas siunčia Europos Sąjunga, o Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms skirtos notos siunčiamos Europos Sąjungai. Europos Sąjungos ir jos valstybių narių diplomatinėje notoje arba notose pateikiamas kiekvienos valstybės narės pranešimas, kuriuo patvirtinama, kad šiam Protokolui įsigalioti būtinos procedūros yra užbaigtos.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

Съставено в Люксембург на двадесет и четвърти юни две хиляди и десета година.

Hecho en Luxemburgo, el veinticuatro de junio de dos mil diez.

V Lucemburku dne dvacátého čtvrtého června dva tisíce deset.

Udfærdiget i Luxembourg den fireogtyvende juni to tusind og ti.

Geschehen zu Luxemburg am vierundzwanzigsten Juni zweitausendzehn.

Kahe tuhande kümnenda aasta juunikuu kahekümne neljandal päeval Luxembourgis.

'Εγινε στo Λουξεμβούργο, στις είκοσι τέσσερις Ιουνίου δύο χιλιάδες δέκα.

Done at Luxembourg on the twenty-fourth day of June in the year two thousand and ten.

Fait à Luxembourg, le vingt-quatre juin deux mille dix.

Fatto a Lussemburgo, addì ventiquattro giugno duemiladieci.

Luksemburgā, divi tūkstoši desmitā gada divdesmit ceturtajā jūnijā.

Priimta du tūkstančiai dešimtų metų birželio dvidešimt ketvirtą dieną Liuksemburge.

Kelt Luxembourgban, a kétezer-tizedik év június havának huszonnegyedik napján.

Magħmul fil-Lussemburgu, fl-erbgħa u għoxrin jum ta' Ġunju tas-sena elfejn u għaxra.

Gedaan te Luxemburg, de vierentwintigste juni tweeduizend tien.

Sporządzono w Luksemburgu dnia dwudziestego czwartego czerwca roku dwa tysiące dziesiątego.

Feito no Luxemburgo, em vinte e quatro de Junho de dois mil e dez.

Întocmit la Luxemburg, la douăzeci și patru iunie două mii zece.

V Luxemburgu dňa dvadsiateho štvrtého júna dvetisícdesať.

V Luxembourgu, dne štiriindvajsetega junija leta dva tisoč deset.

Tehty Luxemburgissa kahdentenakymmenentenäneljäntenä päivänä kesäkuuta vuonna kaksituhattakymmenen.

Som skedde i Luxemburg den tjugofjärde juni tjugohundratio.

За Репyблика Бългaрия

Voor het Koninkrijk België

Pour le Royaume de Belgique

Für das Königreich Belgien

Deze handtekening verbindt eveneens het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Cette signature engage également la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

Za Českou republiku

På Kongeriget Danmarks vegne

Für die Bundesrepublik Deutschland

Eesti Vabariigi nimel

Για την Ελληνική Δημοκρατία

Por el Reino de España

Pour la République française

Thar cheann Na hÉireann

For Ireland

Per la Repubblica italiana

Για την Κυπριακή Δημοκρατία

Latvijas Republikas vārdā

Lietuvos Respublikos vardu

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

A Magyar Köztársaság részéről

Għal Malta

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Für die Republik Österreich

W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej

Pela República Portuguesa

Pentru România

Za Republiko Slovenijo

Za Slovenskύ republiku

Suomen tasavallan puolesta

För Konungariket Sverige

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

За Европейския съюз

Por la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l’Union européenne

Per l’Unione europea

Eiropas Savienības vārdā

Europos Sajungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Eurόpsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

For the United States of America

Protokolo priedėlis

6 PRIEDAS

Trečiųjų šalių oro susisiekimo bendrovių priklausymas nuosavybės teise ir kontrolė

Nė viena iš Šalių nesinaudoja pagal susitarimus dėl oro susisiekimo paslaugų su trečiąja šalimi turimomis teisėmis, kad atsisakytų išduoti, atšauktų, sustabdytų arba apribotų veiklos ar techninius leidimus tos trečiosios šalies oro susisiekimo bendrovėms tuo pagrindu, kad tą oro susisiekimo bendrovę kontroliuoja kita Šalis, jos nacionaliniai subjektai, arba ir Šalis, ir jos nacionaliniai subjektai.

Jungtinės Valstijos nesinaudoja pagal susitarimus dėl oro susisiekimo paslaugų turimomis teisėmis, kad atsisakytų išduoti, atšauktų, sustabdytų arba apribotų veiklos ar techninius leidimus Lichtenšteino Kunigaikštystės, Šveicarijos Konfederacijos, Europos bendros aviacinės erdvės narės, tai aviacinei erdvei priklausančios Susitarimo pasirašymo dieną, arba Afrikos šalių, Susitarimo pasirašymo dieną įgyvendinančių atviros oro erdvės oro susisiekimo paslaugų susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, oro susisiekimo bendrovėms tuo pagrindu, kad tą oro susisiekimo bendrovę kontroliuoja valstybė narė ar valstybės narės, jos (jų) nacionaliniai subjektai, arba ir valstybė (-ės) narė (-ės), ir jos (jų) nacionaliniai subjektai.

Nė viena iš Šalių nesinaudoja pagal susitarimus dėl oro susisiekimo paslaugų su trečiąja šalimi joms suteiktomis teisėmis, kad atsisakytų išduoti, atšauktų, sustabdytų arba apribotų veiklos ar techninius leidimus tos trečiosios šalies oro susisiekimo bendrovėms tuo pagrindu, kad tą oro susisiekimo bendrovę kontroliuoja kita Šalis, jos nacionaliniai subjektai, arba ir Šalis, ir jos nacionaliniai subjektai, jei tai trečiajai šaliai gerai sekėsi bendradarbiauti su abiem Šalimis oro susisiekimo srityje.

4.	Jungtinis komitetas registruoja trečiąsias šalis, kurios sėkmingai bendradarbiauja su abiem Šalimis oro susisiekimo paslaugų srityje.

Bendra deklaracija

Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių atstovai patvirtino, kad 2010 m. kovo 25 d. Briuselyje parafuotas Protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarimas turi būti autentifikuotas kitomis kalbomis, kaip numatyta pasikeičiant laiškais, prieš pasirašant Protokolą, arba, kaip numatyta Jungtinio komiteto sprendime – pasirašius Protokolą.

Ši bendra deklaracija yra neatskiriama Protokolo dalis.

Jungtinių Valstijų vardu

John BYERLY (parašas)

2010 m. kovo 25 d.

Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu

Daniel CALLEJA (parašas)

2010 m. kovo 25 d.

KONSULTACIJŲ MEMORANDUMAS

1.	Europos Sąjungą bei jos valstybes nares ir Jungtines Amerikos Valstijas atstovaujančios delegacijos susitiko Briuselyje 2010 m. kovo 23–25 d., kad užbaigtų antrojo etapo oro susisiekimo susitarimo derybas. Delegacijų narių sąrašai pateikiami A priedėlyje.

Delegacijos ad referendum susitarė dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas 2007 m. balandžio 25 ir 30 d. pasirašytas Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarimas (toliau – Protokolas; tekstas pateikiamas B priedėlyje), teksto ir jį parafavo. Protokolo projektą delegacijos ketina pateikti atitinkamoms savo institucijoms patvirtinti, kad Protokolas netrukus įsigaliotų.

3.	Šiame memorandume pateikiamos nuorodos į Susitarimą, Susitarimo straipsnius, tų straipsnių dalis ir Susitarimo priedus, tartum Susitarimas jau būtų iš dalies pakeistas Protokolu.

ES delegacija patvirtino, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kuria iš dalies pakeista Europos Sąjungos sutartis ir Europos bendrijos steigimo sutartis, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir perėmė jos teises ir pareigas, ir kad nuo tos dienos visos Susitarime numatytos Europos bendrijos teisės ir įsipareigojimai, taip pat visos nuorodos į Europos bendriją taikomi Europos Sąjungai.

Delegacijos patvirtino, kad naujame 6a straipsnyje nustatyta abipusiško norminių nuostatų, susijusių su oro susisiekimo bendrovių tinkamumu ir nacionaline priklausomybe, pripažinimo tvarka neketinama keisti sąlygų, nustatytų įstatymuose ir kituose teisės aktuose, kuriuos Šalys įprastai taiko tarptautinio oro susisiekimo veiklos vykdymo tvarkai, nurodytai Susitarimo 4 straipsnyje.

Dėl 9 straipsnio delegacijos pareiškė norą toliau plėtoti ES ir JAV bendradarbiavimą aviacijos saugumo srityje, siekdamos, kai įmanoma, kuo labiau pasikliauti viena kitos saugumo priemonėmis, atitinkančiomis taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus, kad būtų išvengta nepagrįsto tokių priemonių dubliavimo.

Delegacijos pažymėjo, kad bendradarbiaujant saugumo srityje turėtų būti rengiamos reguliarios konsultacijos esamų reikalavimų pakeitimų klausimais (jei įmanoma – prieš įgyvendinant tokius pakeitimus), gerai koordinuojami oro uostų vertinimo veiksmai ir, kai galima ir įmanoma, oro vežėjų patikrinimai ir keičiamasi informacija apie naujas saugumo technologijas ir procedūras.

8.	Delegacijos pabrėžė, kad, siekiant skatinti veiksmingai naudoti turimus išteklius, didinti saugumą ir paprastinti procedūras, būtų naudinga greitai ir, kai įmanoma, koordinuotai reaguoti į naujas grėsmes.

9.	Abi delegacijos pažymėjo, kad Protokolu nekeičiamos galiojančių atitinkamų bet kurios valstybės narės ir Jungtinių Valstijų susitarimų nuostatos, kuriomis siekiama išvengti dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo.

10.

Dėl 15 straipsnio 7 dalies ES delegacija pažymėjo, kad bet kokie veiksmai šioje srityje, be kita ko, turėtų būti susiję ir su tokiais klausimais kaip atitinkamų priemonių veiksmingumas aplinkosaugos srityje ir techninis vientisumas, būtinybė išvengti konkurencijos iškraipymo ir taršos perkėlimo į trečiąsias šalis ir, jei taikoma, ar reikėtų tokias priemones sieti arba integruoti ir kaip tai turėtų būti daroma. JAV delegacija pažymėjo, kad rengiant rekomendacijas reikėtų sutelkti dėmesį, inter alia, į tai, kad būtų užtikrintas suderinamumas su Čikagos konvencija ir skatinama siekti Susitarimo tikslų.

11.	Abi delegacijos pabrėžė, kad šio Susitarimo nuostatos jokiu būdu neturi įtakos jų teisinėms ir politinėms pozicijoms dėl įvairių su aviacija susijusių aplinkosaugos klausimų.

12.	Pripažindamos bendrus aplinkosaugos tikslus, delegacijos parengė bendrą pareiškimą dėl bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje, kurio tekstas pateikiamas šio konsultacijų memorandumo C priedėlyje.

13.	ES delegacija patvirtino ES ketinimą toliau siekti, kad pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją būtų nustatytos aviacijos išmetamųjų teršalų mažinimo pasaulio mastu planinės vertės.

14.

JAV ir ES delegacijos patvirtino JAV ir ES ketinimus bendradarbiauti Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (toliau – ICAO) sprendžiant su tarptautinės aviacijos išmetamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis susijusius klausimus. Abi delegacijos taip pat atkreipė dėmesį į sektoriaus indėlį į šio proceso palaikymą.

15.

Abi delegacijos pažymėjo, kad 15 straipsnio 4 dalyje nurodytas tolygus požiūris atitinka 35-oje ICAO asamblėjoje visais balsais priimtą rezoliuciją A35–5. Delegacijos pabrėžė, kad aktualūs ir svarbūs yra visi toje rezoliucijoje nustatyti tolygaus požiūrio principo aspektai, įskaitant pripažinimą, kad ICAO tolygaus požiūrio įgyvendinimas valstybėse gali priklausyti nuo jų teisinių įsipareigojimų, galiojančių susitarimų, įstatymų ir nustatytų politikos krypčių.

16.	Abi delegacijos pabrėžė pritariančios tam, kad būtų taikomos ICAO „Tolygaus požiūrio taikymo orlaivių keliamam triukšmui gairės“, paskelbtos 9829 ICAO dokumente (2-a redakcija).

17.

Dėl 15 straipsnio 5 dalies a punkto ES delegacija pažymėjo, kad Direktyvos 2002/30/EB 2 straipsnio f dalyje apibrėžtos „suinteresuotos šalys“ yra „fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriuos paveikė arba gali paveikti triukšmo mažinimo priemonės, arba kurie yra suinteresuoti tų priemonių nustatymu, įskaitant operacijų apribojimus“. ES delegacija taip pat pažymėjo, kad pagal tos direktyvos 10 straipsnį valstybės narės privalo užtikrinti, kad 5 ir 6 straipsnių taikymui pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus būtų nustatyta suinteresuotųjų šalių konsultavimosi tvarka.

18.

Pripažindama problemas, kurių kyla dėl didėjančio tarptautinio darbo jėgos judumo ir dėl tarptautinio bendrovių struktūros pobūdžio, ES delegacija pažymėjo, kad Europos Komisija atidžiai stebi padėtį ir svarsto tolesnes iniciatyvas, siekdama šioje srityje pagerinti reikalavimų įgyvendinimą, taikymą ir vykdymą. ES delegacija taip pat nurodė, kad Europos Komisija nagrinėja su tarptautiniais bendrovių susitarimais susijusius klausimus, ir pareiškė ketinanti prireikus informuoti Jungtinį komitetą apie šias ir kitas susijusias iniciatyvas.

19.

JAV delegacija pažymėjo, kad Jungtinėse Valstijose taikomas vieno apibrėžtos oro susisiekimo bendrovės darbuotojų klasės ar profesijos atstovo atrankos principas padėjo oro susisiekimo bendrovių darbuotojams, dirbantiems orlaiviuose ir ant žemės, geriau pasinaudoti teise organizuotis, derėtis ir užtikrinti, kad kolektyviniai susitarimai būtų įgyvendinami.

20.	Abi delegacijos pažymėjo, kad tuo atveju, jei Šalis imtųsi Susitarimui, įskaitant 21 straipsnį, prieštaraujančių priemonių, kita Šalis gali imtis bet kokių tinkamų ir proporcingų priemonių, atitinkančių tarptautinės teisės, įskaitant Susitarimą, reikalavimus.

21.	Dėl 21 straipsnio 4 dalies ES delegacija pažymėjo, kad toje dalyje nurodytą peržiūrą Europos Komisija vykdys ex officio arba ex parte.

22.	Delegacijos pažymėjo, kad 21 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytos teisės vykdyti skrydžius papildytų Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms pagal Susitarimo 3 straipsnį jau suteiktas teises.

23.

Delegacijos pareiškė palankiai vertinančios Susitarime numatytą JAV transporto departamento ir Europos Komisijos bendradarbiavimą siekiant bendro tikslo – geriau suprasti viena kitos konkurenciją reglamentuojančius įstatymus, tvarką ir praktiką, taip pat kokį poveikį konkurencijai oro susisiekimo sektoriuje turėjo arba gali turėti jame vykstantys pokyčiai.

24.

Delegacijos patvirtino atitinkamų konkurencijos institucijų įsipareigojimą palaikyti dialogą, bendradarbiauti ir taikyti skaidrumo principą laikantis teisės aktų reikalavimų, įskaitant konfidencialios komercinės informacijos apsaugą. Delegacijos taip pat patvirtino atitinkamų konkurencijos institucijų pasirengimą prireikus teikti konsultacijas procedūrinių reikalavimų klausimais.

25.	Delegacijos pažymėjo, kad bet koks su bendradarbiavimu pagal 2 priedą susijęs pranešimas Jungtiniam komitetui ar kitur turi būti pateikiamas laikantis konfidencialios arba galinčios turėti įtaką rinkos konjunktūrai informacijos atskleidimo taisyklių.

26.	Dėl 6 priedo 4 dalies delegacijos išreiškė viltį, kad Jungtinis komitetas per vienerius metus nuo Protokolo pasirašymo dienos parengs tinkamus kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kaip šalims sekėsi bendradarbiauti oro susisiekimo srityje.

27.	Delegacijos palankiai įvertino Islandijos ir Norvegijos atstovų dalyvavimą ES delegacijoje stebėtojų teise ir pažymėjo, kad darbas bus tęsiamas Jungtiniame komitete siekiant parengti pasiūlymą dėl Islandijos ir Norvegijos prisijungimo prie Protokolu iš dalies pakeisto Susitarimo sąlygų ir tvarkos.

28.	Abi delegacijos išreiškė viltį, kad jų aviacijos institucijos, remdamosi pagarbos ir abipusiškumo principais, nuo Protokolo pasirašymo dienos leis vykdyti veiklą, atitinkančią Protokolu iš dalies pakeistame Susitarime nustatytas sąlygas.

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių delegacijos vardu

Daniel CALLEJA

Jungtinių Amerikos Valstijų delegacijos vardu

John BYERLY

C priedėlis

Bendras pareiškimas dėl bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje

Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių delegacijos dar kartą patvirtino, kad itin svarbu spręsti tarptautinės aviacijos poveikio aplinkai klausimus. Jos išreiškė bendrą įsipareigojimą siekti aplinkosaugos tikslų, nustatytų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) 35-ojoje asamblėjoje, t. y.:

a)	apriboti arba sumažinti žmonių, kuriems daro poveikį stiprus orlaivių triukšmas, skaičių;

b)	apriboti arba sumažinti aviacijos išmetamųjų teršalų poveikį vietos oro kokybei; ir

c)	apriboti arba sumažinti aviacijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtaką pasaulio klimatui.

Delegacijos palankiai įvertino Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos susitariančiųjų šalių 15-osios konferencijos ir Kopenhagos susitarimo rezultatus, įskaitant bendrą mokslinės nuostatos, kad vidutinė pasaulio temperatūra neturėtų padidėti daugiau kaip dviem Celsijaus laipsniais, pripažinimą.

Delegacijos patvirtino tvirtą Šalių siekį ir norą bendradarbiauti tęsiant ICAO aukšto lygio susitikime tarptautinės aviacijos ir klimato kaitos klausimais padarytą pažangą ir kartu su kitais tarptautiniais partneriais Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje siekti parengti platesnio užmojo veiksmų programą, įskaitant didesnius tikslus, rinkos priemonių sistemą ir galimybes atsižvelgti į specialiuosius besivystančių šalių poreikius.

Abi pusės pažymėjo, kad jos įsipareigoja bendradarbiauti ICAO Aviacijos aplinkos apsaugos komitete (angl. – Committee on Aviation Environmental Protection – CAEP), kad jo darbo programa būtų įvykdyta laiku ir veiksmingai, įskaitant pasaulinio orlaivių CO2 standarto priėmimą ir kitas priemones klimato kaitos, triukšmo ir oro kokybės srityje.

Delegacijos pabrėžė, kad svarbu mažinti aviacijos poveikį aplinkai ir imtis šių priemonių:

—	nuolat bendradarbiauti oro eismo valdymo modernizavimo programų NextGen ir SESAR įgyvendinimo srityje, įskaitant Atlanto regiono sąveikos mažinant teršalų išmetimą iniciatyvą (angl. Atlantic Interoperability Initiative to Reduce Emissions – AIRE),

—

atitinkamai skatinti arba spartinti naujų orlaivių technologijų ir tvarių alternatyviųjų degalų kūrimą ir diegimą, įskaitant veiksmus pagal Jungtinę technologijų iniciatyvą „Švarus dangus“, Energijos sąnaudų, teršalų išmetimo ir triukšmo nuolatinio mažinimo (angl. Continuous Low Energy, Emissions and Noise – CLEEN) programą, Komercinės aviacijos alternatyvių degalų iniciatyvą (angl. Commercial Aviation Alternative Fuels Initiative – CAAFI) ir Tvaraus alternatyvių degalų ir energijos panaudojimo aviacijoje (angl. Sustainable Way for Alternative Fuel and Energy in Aviation – SWAFEA) iniciatyvą, ir

—	bendradarbiauti su mokslo bendruomene, pvz., Aviacijos aplinkos apsaugos komiteto Poveikio ir mokslo grupėje, siekiant geriau suprasti ir kiekybiškai įvertinti aviacijos poveikį aplinkai, pvz., poveikį sveikatai ir su CO2 nesusijusį poveikį klimatui.