6.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 62/23


TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. sausio 28 d.

dėl Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo ir administracinės tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje sudarymo

(2008/202/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmu sakiniu,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

1993 m. balandžio 5 d. Taryba įgaliojo Komisiją Bendrijos vardu pradėti derybas su kai kuriomis pagrindinėmis Europos bendrijos prekybos partnerėmis dėl muitinių bendradarbiavimo susitarimų.

(2)

Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo ir administracinės tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje turėtų būti patvirtintas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos bendrijos vardu patvirtinamas Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo ir administracinės tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Komisija, padedama valstybių narių atstovų, atstovauja Bendrijai Jungtiniame muitinių bendradarbiavimo komitete, įkurtame pagal susitarimo 21 straipsnį.

3 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenis, įgaliotus pasirašyti susitarimą Bendrijos vardu.

4 straipsnis

Tarybos pirmininkas Bendrijos vardu pateikia susitarimo 22 straipsnyje numatytą pranešimą (1).

5 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2008 m. sausio 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. RUPEL


(1)  Susitarimo įsigaliojimo datą Tarybos Generalinis sekretoriatas paskelbs Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.


Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės

SUSITARIMAS

dėl bendradarbiavimo ir administracinės tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje

EUROPOS BENDRIJA ir JAPONIJOS VYRIAUSYBĖ (toliau – Susitariančiosios Šalys),

ATSIŽVELGDAMOS į Japonijos ir Europos bendrijos (toliau šiame Susitarime – Bendrija) prekybinių ryšių svarbą ir siekdamos padėti darniai plėtoti šiuos abiems Susitariančiosioms Šalims naudingus ryšius,

MANYDAMOS, kad siekiant šio tikslo turėtų būti plėtojamas muitinių bendradarbiavimas;

ATSIŽVELGDAMOS į Susitariančiųjų Šalių muitinių bendradarbiavimo, susijusio su muitinės procedūromis, raidą,

LAIKYDAMOS, kad muitų teisės aktus pažeidžiantys veiksmai kenkia abiejų Susitariančiųjų Šalių ekonominiams, fiskaliniams ir prekybiniams interesams, ir suprasdamos, kaip svarbu užtikrinti, kad muitai ir kiti mokesčiai būtų tiksliai apskaičiuojami,

ĮSITIKINUSIOS, kad priemonės, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią tokiems veiksmams, gali būti veiksmingesnės bendradarbiaujant jų muitinių institucijoms,

PRIPAŽINDAMOS muitinės institucijų ir muitinės procedūrų svarbą skatinant prekybos lengvinimą,

ATSIŽVELGDAMOS į abiejų Susitariančiųjų Šalių didelius įsipareigojimus imtis su muitinėmis susijusių veiksmų ir bendradarbiauti kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais,

ATSIŽVELGDAMOS į Susitariančiųjų Šalių prisiimtus arba jau vykdomus įsipareigojimus pagal tarptautines konvencijas ir į Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) vykdomą su muitinėmis susijusią veiklą,

ATSIŽVELGDAMOS į 1953 m. gruodžio 5 d. Muitinių bendradarbiavimo tarybos (toliau – MBT) rekomendacijas dėl administracinės tarpusavio pagalbos,

KADANGI 1991 m. bendrojoje deklaracijoje dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Japonijos santykių pateiktos bendrosios santykių gairės ir nustatyti procedūriniai tikslai siekti dar glaudesnių santykių,

SUSITARĖ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame Susitarime:

a)

muitų teisės aktai – tai visi Japonijos ir Bendrijos teisės aktai, reglamentuojantys prekių importą, eksportą ir tranzitą, visų kitų muitinės procedūrų įforminimą prekėms, įskaitant muitinės institucijų kompetencijai priklausančias draudimo, ribojimo ir tikrinimo priemones;

b)

Susitariančiosios Šalies teisės aktai ir kiekvienos Susitariančiosios Šalies teisės aktai – atsižvelgiant į kontekstą, tai Japonijos teisės aktai arba Bendrijos teisės aktai;

c)

muitinės institucija – Japonijoje tai Finansų ministerija, o Bendrijoje tai už muitinės reikalus atsakingos Europos Bendrijų Komisijos kompetentingos tarnybos ir Bendrijai priklausančių valstybių narių muitinių institucijos;

d)

prašančioji institucija – Susitariančiosios Šalies muitinės institucija, kuri remdamasi šiuo Susitarimu pateikia prašymą suteikti pagalbą;

e)

institucija, į kurią kreipiamasi – Susitariančiosios Šalies muitinės institucija, kuri gauna remiantis šiuo Susitarimu pateiktą prašymą suteikti pagalbą;

f)

asmens duomenys – tai visa informacija, susijusi su asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba turi būti nustatyta;

g)

muitų teisės aktus pažeidžiantys veiksmai – tai bet koks muitų teisės aktų pažeidimas ar bandymas juos pažeisti;

h)

asmuo – tai bet kuris fizinis asmuo, juridinis asmuo arba bet kuris juridinio asmens statuso neturintis subjektas, įsteigtas arba suformuotas pagal kiekvienos Susitariančiosios Šalies teisės aktus ir importuojantis, eksportuojantis arba vežantis tranzitu prekes; ir

i)

informacija – tai duomenys, dokumentai, ataskaitos ir kiti visokių formų pranešimai, įskaitant elektronines jų kopijas.

2 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis Susitarimas taikomas Japonijos teritorijoje, kurioje galioja jos muitų teisės aktai, ir teritorijose, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, laikantis toje sutartyje nustatytų sąlygų.

3 straipsnis

Įgyvendinimas

Susitariančiosios Šalys įgyvendina šį Susitarimą vadovaudamosi kiekvienos iš Susitariančiųjų Šalių teisės aktais ir atsižvelgdamos į savo muitinių institucijų išteklius.

4 straipsnis

Bendradarbiavimo aprėptis

1.   Pagal šį Susitarimą muitinių bendradarbiavimas apima visus klausimus, susijusius su muitų teisės aktų taikymu.

2.   Susitariančiosios Šalys įsipareigoja, kad jų muitinių institucijos bendradarbiaus. Susitariančiosios Šalys visų pirma bendradarbiauja:

a)

sukurdamos ir naudodamos ryšių kanalus tarp savo muitinių institucijų, siekdamos palengvinti ir užtikrinti saugų ir greitą keitimąsi informacija;

b)

lengvindamos veiksmingą savo muitinių institucijų veiklos koordinavimą; ir

c)

spręsdamos visus kitus administracinius su šiuo Susitarimu susijusius klausimus, kuriuos sprendžiant kartais gali prireikti bendrų veiksmų.

3.   Be to, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja, kad jų muitinių institucijos bendradarbiaudamos dės pastangas, kad laikantis tarptautinių standartų muitų srityje būtų kuriamos prekybos lengvinimo priemonės.

5 straipsnis

Pagalbos aprėptis

1.   Susitariančiosios Šalys, veikdamos per savo muitinės institucijas, tiek, kiek leidžia jų kompetencija ir turimi ištekliai, šiame Susitarime nustatytu būdu ir sąlygomis teikia viena kitai pagalbą, siekdamos užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų taikymą, visų pirma užkirsti kelią tuos teisės aktus pažeidžiantiems veiksmams, atlikti šių veiksmų tyrimus ir kovoti su jais.

2.   Pagalbą muitinės veiklos srityje pagal šį Susitarimą teikia Susitariančiųjų Šalių muitinių institucijos, kompetentingos taikyti šį Susitarimą. Tai nepažeidžia nė vienos Susitariančiosios Šalies pagal tarptautinius susitarimus arba jos teisės aktus nustatytų teisių ar įsipareigojimų dėl tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose. Ji taip pat netaikoma tai informacijai, kuri gaunama pasinaudojus galiomis teisminės institucijos prašymu.

3.   Šis Susitarimas netaikomas pagalbai, skirtai muitams, mokesčiams ar baudoms išieškoti.

6 straipsnis

Ryšys su kitais tarptautiniais susitarimais

1.   Šio Susitarimo nuostatos neturi įtakos nė vienos Susitariančiosios Šalies teisėms ir pareigoms, kurias ji turi pagal kurį nors kitą tarptautinį susitarimą.

2.   Nepaisant 1 dalies nuostatų, šio Susitarimo nuostatos yra viršesnės už bet kurio dvišalio susitarimo dėl muitinių bendradarbiavimo ir administracinės tarpusavio pagalbos, kuris buvo ar gali būti sudarytas tarp atskirų Bendrijos valstybių narių ir Japonijos, nuostatas, jei pastarojo susitarimo nuostatos yra nesuderinamos su šio Susitarimo nuostatomis.

3.   Šio Susitarimo nuostatos neturi įtakos Bendrijos nuostatoms, reglamentuojančioms kompetentingų Komisijos tarnybų ir Bendrijos valstybių narių muitinių institucijų tarpusavio informacijos perdavimą, kai perduodama pagal šį Susitarimą gauta informacija, kuri gali būti svarbi Bendrijai.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS

7 straipsnis

Bendradarbiavimas muitinės procedūrų srityje

Siekdamos lengvinti teisėtą prekių judėjimą, muitinių institucijos, remdamosi šio Susitarimo nuostatomis, keičiasi informacija ir patirtimi, susijusia su priemonėmis, skirtomis muitinių darbo metodams bei procedūroms tobulinti, ir su kompiuterizuotomis sistemomis.

8 straipsnis

Techninis bendradarbiavimas

Muitinės institucijos gali teikti techninę pagalbą ir keistis personalu bei patirtimi, susijusia su muitinių darbo metodų ir procedūrų tobulinimo priemonėmis ir su kompiuterizuotomis sistemomis, kad pasiektų šiuos tikslus remdamosi šio Susitarimo nuostatomis.

9 straipsnis

Diskusijos tarptautinėse organizacijose

Muitinių institucijos stengiasi plėtoti ir stiprinti savo bendradarbiavimą abiems šalims svarbiose srityse, siekdamos palengvinti diskusijas muitinių veiklos klausimais tarptautinėse organizacijose, pvz., MBT ir PPO.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

ADMINISTRACINĖ TARPUSAVIO PAGALBA

10 straipsnis

Pagalba pateikus prašymą

1.   Prašančiajai institucijai paprašius, institucija, į kurią kreipiamasi, suteikia jai visą svarbią informaciją, kuri gali jai padėti užtikrinti, kad Susitariančiosios Šalies, kurioje yra prašančioji institucija, muitų teisės aktai būtų teisingai taikomi, įskaitant informaciją apie nustatytą ar suplanuotą veiklą, kuri yra ar galėtų būti muitų teisės aktus pažeidžiantis veiksmas.

Pateikus prašymą institucija, į kurią kreipiamasi, suteikia prašančiajai institucijai informaciją apie veiklą, kuria gali būti pažeidžiami Susitariančiosios Šalies, kurioje yra prašančioji institucija, muitų teisės aktai, pavyzdžiui, neteisingas muitinės deklaracijas ir prekių kilmės sertifikatus, sąskaitas faktūras ar kitus dokumentus, kurie, kaip yra žinoma, yra neteisingi ar suklastoti arba įtariama, kad jie tokie yra.

2.   Prašančiajai institucijai paprašius, institucija, į kurią kreipiamasi, ją informuoja:

a)

ar prekės, eksportuotos iš vienos Susitariančiosios Šalies teritorijos, buvo tinkamai importuotos į kitą, prireikus nurodydama prekėms taikytą muitinės procedūrą; ir

b)

ar prekės, importuotos į vienos Susitariančiosios Šalies teritoriją, buvo tinkamai eksportuotos iš kitos, prireikus nurodydama prekėms taikytą muitinės procedūrą.

3.   Prašančiajai institucijai paprašius, institucija, į kurią kreipiamasi, vadovaudamasi Susitariančiosios Šalies, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, teisės aktais, specialiai prižiūri ir suteikia informaciją apie:

a)

asmenis, kai yra pagrindo manyti, kad jie dalyvauja arba dalyvavo Susitariančiosios Šalies, kurioje yra prašančioji institucija, muitų teisės aktus pažeidžiančiuose veiksmuose;

b)

vietas, kur prekės yra arba gali būti saugomos ar surenkamos tokiu būdu, kad yra pagrindo manyti, kad šios prekės yra skirtos naudoti Susitariančiosios Šalies, kurioje yra prašančioji institucija, muitų teisės aktus pažeidžiančiuose veiksmuose;

c)

prekes, kurios yra arba gali būti vežamos tokiu būdu, kad yra pagrindo manyti, kad jos yra skirtos naudoti Susitariančiosios Šalies, kurioje yra prašančioji institucija, muitų teisės aktus pažeidžiančiuose veiksmuose; ir

d)

transporto priemones, kurios yra arba gali būti naudojamos tokiu būdu, kad yra pagrindo manyti, kad jos yra skirtos naudoti Susitariančiosios Šalies, kurioje yra prašančioji institucija, muitų teisės aktus pažeidžiančiuose veiksmuose.

11 straipsnis

Savanoriška pagalba

Susitariančiosios Šalys padeda viena kitai savo iniciatyva ir kiekviena vadovaudamasi savo teisės aktais, jei jos mano, kad to reikia, kad muitų teisės aktai būtų tinkamai taikomi, ypač situacijose, kuriose galėtų būti padaryta didelė žala ekonomikai, visuomenės sveikatai, visuomenės saugumui ar panašiam gyvybiškai svarbiam kitos Susitariančiosios Šalies interesui, visų pirma teikdamos viena kitai informaciją, susijusią su:

a)

veikla, kuri yra arba atrodo, kad yra muitų teisės aktus pažeidžiantys veiksmai, ir kuri gali būti svarbi kitai Susitariančiajai Šaliai;

b)

naujais būdais ar metodais, taikomais vykdant muitų teisės aktus pažeidžiančius veiksmus;

c)

prekėmis, kurios, kaip yra žinoma, yra naudojamos muitų teisės aktus pažeidžiančiuose veiksmuose;

d)

asmenimis, apie kuriuos yra pagrindo manyti, kad jie dalyvauja arba dalyvavo muitų teisės aktus pažeidžiančiuose veiksmuose; ir

e)

transporto priemonėmis, apie kurias yra pagrindo manyti, kad jos buvo, yra arba gali būti naudojamos muitų teisės aktus pažeidžiantiems veiksmams.

12 straipsnis

Prašymų suteikti pagalbą forma ir turinys

1.   Prašymai pagal šį Susitarimą pateikiami raštu. Kartu pateikiami dokumentai, reikalingi, kad prašymas būtų patenkintas. Jeigu susidaro tokia padėtis, kad būtina skubėti, gali būti priimamas ir prašymas žodžiu, tačiau jis nedelsiant turi būti patvirtintas raštu.

2.   Pagal 1 dalį pateikiamuose prašymuose pateikiama ši informacija:

a)

prašančioji institucija;

b)

veiksmai, kurių prašoma imtis;

c)

prašymo objektas ir priežastys;

d)

kuo tikslesnės ir išsamesnės nuorodos apie asmenis, kurie yra tyrimų objektai;

e)

svarbiausių faktų ir atliktų tyrimų santrauka; ir

f)

susiję teisiniai dalykai.

3.   Prašymas pateikiamas institucijai, į kurią kreipiamasi, ir prašančiajai institucijai priimtina kalba. Jei reikia, šis reikalavimas gali būti taikomas visiems dokumentams, pateikiamiems kartu su pagal 1 dalį pateikiamu prašymu.

4.   Jei prašymas neatitinka pirmiau išdėstytų oficialių reikalavimų, gali būti reikalaujama, kad jis būtų pataisytas arba papildytas; tokiu atveju institucija, į kurią kreipiamasi, gali imtis atsargumo priemonių.

13 straipsnis

Prašymų vykdymas

1.   Siekdama patenkinti prašymą suteikti pagalbą, institucija, į kurią kreipiamasi, tiek, kiek leidžia jos kompetencija ir turimi ištekliai, imasi visų pagrįstų priemonių: suteikia turimą informaciją, atlieka tinkamus tyrimus arba juos organizuoja.

2.   Prašymai suteikti pagalbą vykdomi pagal Susitariančiosios Šalies, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, teisės aktus.

3.   Tinkamai įgalioti prašančiosios institucijos pareigūnai, gavę institucijos, į kurią kreipiamasi, leidimą ir laikydamiesi jos nustatytų sąlygų, gali gauti iš institucijos, į kurią kreipiamasi, įstaigų informaciją apie veiksmus, kurie yra arba gali būti muitų teisės aktus pažeidžiantys veiksmai, kurios prašančiajai institucijai reikia siekiant šiame Susitarime nustatytų tikslų.

4.   Deramai įgalioti prašančiosios institucijos pareigūnai, gavę institucijos, į kurią kreipiamasi, leidimą ir laikydamiesi jos nustatytų sąlygų, gali dalyvauti atliekant pastarosios institucijos jurisdikcijai priklausančių konkrečių atvejų tyrimus.

5.   Tuo atveju, jei prašymas negali būti patenkintas, prašančiajai institucijai apie tai nedelsiant pranešama ir nurodomos priežastys. Kartu su šiuo pranešimu gali būti pateikiama kitokia svarbi informacija, kurią institucija, į kurią kreipiamasi, mano esant naudingą prašančiajai institucijai.

6.   Institucija, į kurią kreipiamasi, prašančiosios institucijos paprašyta, ir kai tai jai atrodo tinkama, praneša prašančiajai institucijai apie tai, kur ir kada ji imsis veiksmų atsakydama į pagalbos prašymą, kad tokią veiklą galima būtų koordinuoti.

14 straipsnis

Informacijos pateikimo forma

1.   Institucija, į kurią kreipiamasi, raštu praneša prašančiajai institucijai apie tyrimų rezultatus ir kartu pateikia susijusius dokumentus ir kitus duomenis.

2.   Ši informacija gali būti perduodama kompiuterinėje laikmenoje.

15 straipsnis

Įsipareigojimų teikti pagalbą išimtys

1.   Teikti pagalbą gali būti atsisakyta, delsiama arba ji gali būti teikiama tik įvykdžius tam tikras sąlygas ar reikalavimus, jeigu, Susitariančiosios Šalies, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, manymu, jos teikimas pagal šį Susitarimą galėtų pažeisti Bendrijos valstybės arba Japonijos narės suverenumą arba saugumą, viešąją tvarką ar kitus esminius interesus kaip nurodyta 16 straipsnio 2 dalyje.

Visų pirma kiekviena Susitariančioji Šalis gali riboti kitai Susitariančiajai Šaliai teikiamą informaciją, jei pastaroji Susitariančioji Šalis negali užtikrinti pirmajai Susitariančiajai Šaliai, kad bus laikomasi jos prašomo konfidencialumo, arba kad informacija bus naudojama tik jos nurodytais tikslais.

2.   Institucija, į kurią kreipiamasi, gali delsti suteikti pagalbą remdamasi tuo, kad tai gali trukdyti vykstančiam tyrimui, įskaitant tyrimus, kuriuos atlieka atitinkamos teisėsaugos institucijos, teisminį persekiojimą arba teismo ir administracinius procesus. Tokiu atveju institucija, į kurią kreipiamasi, konsultuojasi su prašančiąja institucija, siekdama nustatyti, ar institucija, į kurią kreipiamasi, gali suteikti pagalbą institucijos, į kurią kreipiamasi, nustatytomis sąlygomis.

3.   Jei prašančioji institucija prašo pagalbos, kurios ji pati paprašyta negalėtų suteikti, savo prašyme ji atkreipia dėmesį į šį faktą. Tada institucija, į kurią kreipiamasi, turi nuspręsti, kaip atsakyti į tokį prašymą.

4.   1 ir 2 dalyje nurodytais atvejais institucijos, į kurią kreipiamasi, sprendimas ir jo motyvai turi būti nedelsiant pranešti prašančiajai institucijai.

16 straipsnis

Keitimasis informacija ir konfidencialumas

1.   Visa vadovaujantis šiuo Susitarimu perduodama informacija laikoma konfidencialia informacija, atsižvelgiant į kiekvienos Susitariančiosios Šalies teisės aktus, ir ji saugoma taip, kaip būtų saugoma tokio pobūdžio informacija pagal atitinkamus Susitariančiosios Šalies, kurios muitinės institucija ją gavo, ir atitinkamus Bendrijos institucijų taikomus teisės aktus, nebent informaciją suteikusi Susitariančioji Šalis duoda išankstinį leidimą atskleisti tą informaciją.

2.   Asmens duomenimis galima keistis tik tuo atveju, jei Susitariančioji Šalis, kuri gali juos gauti, įsipareigoja saugoti tokius duomenis ne blogiau, negu jie tokiu atveju būtų saugomi tuos duomenis galinčioje pateikti Susitariančiojoje Šalyje. Susitariančioji Šalis, kuri gali pateikti informaciją, nenustato jokių reikalavimų, kurie apsunkintų labiau nei tie, kurie jos pačios jurisdikcijoje taikomi tai informacijai.

Susitariančiosios Šalys perduoda viena kitai informaciją apie kiekvienos Susitariančiosios Šalies teisės aktus, įskaitant, jei tinka, tuos, kurie galioja Bendrijos valstybėse narėse.

3.   Gauta informacija naudojama tik šio Susitarimo tikslams. Kai viena iš Susitariančiųjų Šalių nori naudoti tokią informaciją kitiems tikslams, ji turi iš anksto gauti informaciją suteikusios muitinės institucijos rašytinį sutikimą. Po to duomenys naudojami laikantis tos institucijos nustatytų apribojimų.

4.   3 dalis nekliudo pagal šį Susitarimą gautos informacijos naudoti kaip įrodymus administraciniame procese, pradėtame dėl muitų teisės aktus pažeidžiančių veiksmų. Todėl Susitariančiosios Šalys pagal šio Susitarimo nuostatas gautą informaciją gali naudoti kaip įrodymus savo protokoluose, ataskaitose ir parodymuose bei vykstant administraciniam procesui. Šią informaciją suteikusi muitinės institucija informuojama apie tokį panaudojimą.

5.   Nepaisant šio straipsnio 3 dalies, jeigu informaciją teikianti muitinės institucija nenurodo kitaip, informaciją gaunanti muitinės institucija pagal šį Susitarimą gali gautą informaciją perduoti Susitariančiosios Šalies, kurioje ji yra, atitinkamoms teisėsaugos institucijoms. Šios institucijos gali šią informaciją naudoti tik tam, kad muitų teisės aktai būtų tinkamai taikomi, ir laikosi šio Susitarimo 16 ir 17 straipsniuose nustatytų sąlygų.

6.   Šis straipsnis nekliudo naudoti ar skleisti informaciją, jei įsipareigojimas tai daryti yra nustatytas Susitariančiosios Šalies, kurios muitinės institucija gavo informaciją, teisės aktuose. Jei įmanoma, ši muitinės institucija iš anksto praneša apie tokį informacijos skleidimą informaciją teikiančiai muitinės institucijai.

Jeigu informaciją teikianti Susitariančioji Šalis nėra leidusi daryti kitaip, informaciją gaunanti Susitariančioji Šalis, jei tinka, naudoja visas įmanomas priemones, numatytas šios šalies teisės aktuose, kad būtų išlaikytas informacijos konfidencialumas ir apsaugoti asmens duomenys, jei informacija perduodama trečiajai šaliai arba kitoms institucijoms.

17 straipsnis

Baudžiamasis procesas

Informacijos, kurią vienos Susitariančiosios Šalies muitinės institucija pagal šį Susitarimą teikia kitos Susitariančiosios Šalies muitinės institucijai, pastaroji Susitariančioji Šalis nenaudoja teismo arba teisėjo vykdomame baudžiamajame procese.

18 straipsnis

Pagalbos išlaidos

1.   Su šio Susitarimo taikymu susijusios išlaidos tenka atitinkamoms Susitariančiosioms Šalims.

2.   Jei tenkinant prašymą paaiškėja, kad tam reikės itin didelių išlaidų, muitinės institucijos konsultuojasi, siekdamos nustatyti sąlygas, kuriomis galima būtų tęsti prašymo vykdymą.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Pavadinimai

Šio Susitarimo antraštinių dalių ir straipsnių pavadinimai įrašyti tik tam, kad būtų patogiau daryti į juos nuorodas, ir jie neturi įtakos šio Susitarimo aiškinimui.

20 straipsnis

Konsultacijos

Visi klausimai ar ginčai, susiję su šio Susitarimo aiškinimu ar įgyvendinimu, sprendžiami Susitariančiųjų Šalių tarpusavio konsultacijomis.

21 straipsnis

Jungtinis muitinių bendradarbiavimo komitetas

1.   Įsteigiamas Jungtinis muitinių bendradarbiavimo komitetas, kurį sudaro Japonijos Finansų ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai ir Europos bendrijos pareigūnai, atsakingi už muitinės reikalus. Kiti abiejų Susitariančiųjų Šalių pareigūnai, turintys reikiamos patirties aptariamais klausimais, gali būti įtraukti į komitetą ad hoc pagrindu. Jie susitinka abipusiu sutarimu nustatytoje vietoje, sutartą dieną ir turėdami darbotvarkę, dėl kurios yra susitarę.

2.   Jungtinis muitinių bendradarbiavimo komitetas be kita ko:

a)

prižiūri, kad šis Susitarimas tinkamai veiktų;

b)

vadovaudamasis šio Susitarimo tikslais, imasi priemonių, reikalingų muitinių bendradarbiavimui;

c)

keičiasi nuomonėmis dėl visų abiems šalims svarbių klausimų, susijusių su muitinių bendradarbiavimu, įskaitant būsimas priemones ir joms būtinus išteklius;

d)

rekomenduoja, kokių priemonių imtis, kad būtų pasiekti šio Susitarimo tikslai; ir

e)

priima savo vidaus darbo tvarkos taisykles.

22 straipsnis

Įsigaliojimas ir trukmė

1.   Šis Susitarimas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai Susitariančiosios Šalys pasikeičia diplomatinėmis notomis ir taip praneša viena kitai apie šiam tikslui reikalingų procedūrų užbaigimą.

2.   Šis Susitarimas gali būti iš dalies pakeistas abipusiu Susitariančiųjų Šalių sutarimu, joms pasikeitus diplomatinėmis notomis. Jeigu Susitariančiosios Šalys nesusitaria kitaip, pakeitimai įsigalioja 1 dalyje paminėtomis sąlygomis.

3.   Kiekviena Susitariančioji Šalis gali nutraukti šį Susitarimą raštu pranešusi apie tai kitai šaliai. Nutraukimas įsigalioja po trijų mėnesių nuo pranešimo kitai Susitariančiajai Šaliai dienos. Iki Susitarimo nutraukimo gauti pagalbos prašymai vykdomi pagal šio Susitarimo nuostatas.

23 straipsnis

Autentiški tekstai

Šis Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir japonų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Neatitikimo atveju pirmenybė prieš kitų kalbų tekstus teikiama tekstams anglų ir japonų kalbomis.

Tai paliudydami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti atstovai pasirašė šį Susitarimą.

Priimta Briuselyje, 2008 m. sausio trisdešimtą dieną

Europos bendrijos vardu

Image

Image

Japonijos Vyriausybės vardu

Image