16.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 224/22


TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. gegužės 22 d.

dėl Konvencijos dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo sudarymo Europos bendrijos vardu

(2006/539/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmu sakiniu ir 3 dalies antra pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

kadangi:

(1)

Bendrija turi išskirtinę kompetenciją priimti žuvų išteklių apsaugos ir valdymo priemones ir sudaryti susitarimus su kitomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

(2)

Bendrija yra Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, reikalaujančios, kad visos tarptautinės bendruomenės narės bendradarbiautų išsaugant ir valdant jūrų biologinius išteklius, Susitariančioji Šalis.

(3)

2003 m. gruodžio 19 d. Bendrija pasirašė ir ratifikavo Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su artimos ir tolimos migracijos žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (2).

(4)

Amerikos tropinių tunų komisija (ATTK) buvo įsteigta Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija, sudaryta 1949 m. 1998 m. birželio mėn. vykusiame 61-ame susitikime ATTK priėmė rezoliuciją, kuria Susitariančiosios Šalys susitarė parengti naują konvenciją, siekdamos sustiprinti ATTK ir atnaujinti jos įstatus pagal tarptautinės jūrų teisės nuostatas.

(5)

Bendrija buvo pakviesta visapusiškai dalyvauti procese nuo pat jo pradžios, ir jame suvaidino aktyvų vaidmenį. Procesas buvo baigtas Konvencijos dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos sustiprinimo (Antigvos konvencija) priėmimu 70-ame ATTK susitikime, kuris vyko 2003 m. birželio 24–27 d. Antigvoje, Gvatemaloje.

(6)

Antigvos konvencija buvo pateikta pasirašyti 2003 m. lapkričio 14 d. Vašingtone Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pagal jos XXVII straipsnį pasirašymas tęsėsi iki 2004 m. gruodžio 31 d.

(7)

Bendrija pasirašė Antigvos konvenciją 2004 m. gruodžio 13 d., remdamasi Tarybos sprendimu 2005/26/EB (3).

(8)

Bendrijos žvejai žvejoja Antigvos konvencinėje akvatorijoje. Todėl Bendrija suinteresuota tapti ATTK nare. Todėl Bendrija turėtų patvirtinti Antigvos konvenciją.

(9)

Antigvos konvencijos tikslas – išlaikyti tvirtą ilgalaikę ATTK. Įsigaliojusi visoms konvencijos šalims, ji pakeis 1949 m. konvenciją. Todėl remiantis 1999 m. birželio 10 d. Tarybos sprendimu 1999/405/EB, leidžiančiu Ispanijos Karalystei laikinai prisijungti prie Amerikos tropinių tunų komisijos (ATTK) steigimo konvencijos (4), įsigaliojus Antigvos konvencijai, Ispanija turi denonsuoti 1949 m. konvenciją,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos bendrijos vardu patvirtinama Antigvos konvencija.

Konvencijos tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenis, įgaliotus deponuoti patvirtinimo dokumentą atiduodant jį saugoti Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei, kuri pagal XXXVII straipsnį yra konvencijos depozitorė.

3 straipsnis

Įsigaliojus Antigvos konvencijai, Ispanija denonsuoja Amerikos tropinių tunų komisijos steigimo konvenciją.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gegužės 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. PRÖLL


(1)  2006 m. balandžio 27 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 189, 1998 7 3, p. 14.

(3)  OL L 15, 2005 1 19, p. 9.

(4)  OL L 155, 1999 6 22, p. 37.


KONVENCIJA

dėl Amerikos tropinių tunų komisijos, įsteigtos 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija, stiprinimo („Antigvos konvencija“)

ŠIOS KONVENCIJOS ŠALYS,

ŽINODAMOS, kad pagal atitinkamas tarptautinės teisės nuostatas, atspindėtas 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS), visos valstybės privalo imtis priemonių, kurių gali prireikti siekiant apsaugoti ir valdyti gyvuosius jūrų išteklius, įskaitant tolimos migracijos rūšis, ir bendradarbiauti su kitomis valstybėmis imantis tokių priemonių,

PRISIMINDAMOS suverenias pakrančių valstybių teises savo jurisdikcijai priklausančiuose plotuose tirti ir naudoti, apsaugoti ir valdyti jūrų gyvuosius išteklius, kaip numatyta UNCLOS, ir visų valstybių nacionalinių subjektų teisę pagal UNCLOS žvejoti atviroje jūroje,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą vykdyti 1992 m. Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos ir plėtros konferencijos priimtą Rio deklaraciją dėl aplinkos ir vystymosi bei 21 darbotvarkę, ypač jos 17 skyrių, ir 2002 m. Pasaulio valstybių vadovų susitikime dėl tvarios plėtros priimtą Johanesburgo deklaraciją bei įgyvendinimo planą,

PABRĖŽDAMOS būtinumą įgyvendinti 1995 m. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) konferencijos priimto Atsakingos žuvininkystės kodekso principus ir standartus, įskaitant 1993 m. Susitarimą dėl žvejybos laivų skatinimo laikytis tarptautinių apsaugos ir valdymo priemonių atviroje jūroje, kuris yra to kodekso sudedamoji dalis, taip pat pagal elgesio kodeksą FAO priimtus tarptautinius veiksmų planus,

ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad 50-oji Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pagal Rezoliuciją A/RES/50/24 priėmė Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su artimos migracijos žuvų išteklių ir tolimos migracijos žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (toliau – 1995 m. JT susitarimas dėl žuvų išteklių),

ATSIŽVELGDAMOS į tolimos migracijos žuvų išteklių žvejybos – maisto, užimtumo ir ekonominės naudos šaltinio – svarbą Šalių gyventojams ir į tai, kad apsaugos ir valdymo priemonės turi padėti tenkinti tas reikmes ir kad reikia atsižvelgti į tų priemonių ekonominį ir socialinį poveikį,

ATSIŽVELGDAMOS į specialias regiono besivystančių šalių, ypač pakrančių šalių, sąlygas ir poreikius siekiant Konvencijos tikslo,

PRIPAŽINDAMOS Amerikos tropinių tunų komisijos reikšmingas pastangas ir didelius laimėjimus, taip pat jos darbo svarbą tunų žvejybos Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje srityje,

NORĖDAMOS pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant 1949 m. konvenciją,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad daugiašalis bendradarbiavimas yra pats veiksmingiausias būdas pasiekti jūrų gyvųjų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo tikslus,

PASIRYŽUSIOS užtikrinti žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, ilgalaikę apsaugą ir tausojantį naudojimą,

ĮSITIKINUSIOS, kad minėti tikslai gali būti geriausiai pasiekti ir Amerikos tropinių tunų komisija sustiprinta atnaujinus 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencijos dėl Amerikos tropinių tunų komisijos įsteigimo nuostatas,

SUSITARĖ:

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I straipsnis

Apibrėżimai

Šioje Konvencijoje:

1)

žuvų ištekliai, kuriems taikoma ši Konvencija – tai tunų ir į tunus panašių rūšių bei kitų rūšių žuvų, kurias pagauna tunus ir į tunus panašias rūšis žvejojantys laivai, ištekliai Konvencijos taikymo zonoje;

2)

žvejyba – tai:

a)

faktinė žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, paieška, žvejojimas, gaudymas ar sugavimas arba bandymas tai atlikti;

b)

dalyvavimas veikloje, kurios numatomas rezultatas – šių išteklių suradimas, žvejojimas, gaudymas arba sugavimas;

c)

žuvų subūrimo į būrius įtaisų arba susijusių įrenginių, įskaitant radijo švyturius, išdėstymas, ieškojimas arba susigrąžinimas;

d)

visa jūroje atliekama veikla, kurios tikslas – remti arba pasiruošti atlikti a, b ir c punktuose apibūdintą veiklą, išskyrus veiklą avarinėse situacijose, kuri yra susijusi su įgulos narių sveikata ir sauga arba laivo saugumu;

e)

kitų jūrų arba oro transporto priemonių naudojimas, jei jis yra susijęs su kuria nors šiame apibrėžime nurodyta veikla, išskyrus per avarijas, susijusias su įgulos narių sveikata ir sauga arba laivo saugumu;

3)

laivas – tai bet kuris laivas, naudojamas arba skirtas naudoti žvejybai, įskaitant pagalbinius laivus, plaukiojančias bazes ir bet kuriuos kitus laivus, tiesiogiai dalyvaujančius žvejybos operacijose;

4)

vėliavos valstybė – tai, jeigu nenurodyta kitaip:

a)

valstybė, kurios laivai turi teisę plaukioti su jos vėliava,

arba

b)

regioninė ekonominės integracijos organizacija, kurioje laivai turi teisę plaukioti su tos regioninės ekonominės integracijos organizacijos valstybės narės vėliava;

5)

bendras sutarimas – tai sprendimo priėmimas nebalsuojant ir nepareiškiant jokio oficialiai suformuluoto prieštaravimo;

6)

Šalys – tai valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurios yra sutikusios būti saistomos šios Konvencijos ir kurioms ši Konvencija galioja pagal šios Konvencijos XXVII, XXIX ir XXX straipsnių nuostatas;

7)

Komisijos narės– tai Šalys ir bet kurie žvejybos subjektai, pagal šios Konvencijos XXVIII straipsnio nuostatas pareiškę oficialiai įsipareigojantys laikytis šios Konvencijos nuostatų ir įgyvendinti pagal ją patvirtintas visas apsaugos ir valdymo priemones;

8)

regioninė ekonominės integracijos organizacija – tai regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuriai jos valstybės narės yra perdavusios kompetenciją dėl tų dalykų, numatytų šia Konvencija, įskaitant įgaliojimą priimti savo valstybėms narėms privalomus su šiais dalykais susijusius sprendimus;

9)

1949 m. konvencija – tai Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija dėl Amerikos tropinių tunų komisijos įsteigimo;

10)

Komisija – tai Amerikos tropinių tunų komisija;

11)

UNCLOS – tai 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija;

12)

1995 m. JT susitarimas dėl žuvų išteklių – tai 1995 m. Susitarimas dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su artimos migracijos žuvų išteklių ir tolimos migracijos žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo;

13)

elgesio kodeksas– tai 1995 m. spalio mėn. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijos 28-ojoje sesijoje priimtas atsakingosios žuvininkystės kodeksas;

14)

STDAP– tai 1998 m. gegužės 21 d. Susitarimas dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos.

II straipsnis

Tikslas

Šios Konvencijos tikslas – pagal atitinkamas tarptautinės teisės normas užtikrinti žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, ilgalaikę apsaugą ir tausojantį jų naudojimą.

III straipsnis

Konvencijos taikymo zona

Konvencijos taikymo zona (toliau – Konvencijos zona) – tai Ramiojo vandenyno zona, kurio ribas sudaro Šiaurės, Centrinės ir Pietų Amerikos kranto linija ir šios linijos:

i)

50° Š lygiagretė nuo Šiaurės Amerikos pakrantės iki sankirtos su 150° V dienovidiniu;

ii)

150° V dienovidinis iki sankirtos su 50° P lygiagrete,

ir

iii)

50° P lygiagretė iki sankirtos su Pietų Amerikos pakrante.

II DALIS

ŽUVŲ IŠTEKLIŲ, KURIEMS TAIKOMA KONVENCIJA, APSAUGA IR NAUDOJIMAS

IV straipsnis

Atsargumo principo taikymas

1.   Žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, apsaugos, valdymo ir tausojančio naudojimo atžvilgiu Komisijos narės tiesiogiai ir per Komisiją taiko atsargumo principą, apibūdintą atitinkamose elgesio kodekso ir (arba) 1995 m. JT susitarimo dėl žuvų išteklių nuostatose.

2.   Komisijos narės pirmiausia yra atsargesnės, jei informacija yra abejotina, nepatikima arba nepakankama. Atitinkamos mokslinės informacijos nebuvimas nėra priežastis atidėti apsaugos ir valdymo priemonių taikymą arba apskritai jų netaikyti.

3.   Iškilus verslinių arba neverslinių ar susijusių arba priklausomų žuvų rūšių išteklių statuso klausimui, Komisijos narės tokiems ištekliams ir rūšims taiko sustiprintą stebėseną, kad būtų galima patikrinti ir prireikus pakeisti jų statusą bei apsaugos ir valdymo priemonių veiksmingumą. Jos reguliariai tikrina ir prireikus keičia tas priemones, atsižvelgdamos į naują turimą mokslinę informaciją.

V straipsnis

Apsaugos ir valdymo priemonių suderinamumas

1.   Jokia šios Konvencijos nuostata nepažeidžia arba nesumenkina pakrančių valstybių suvereniteto ar suverenių teisių, susijusių su jūrų gyvųjų išteklių tyrimu ir naudojimu, apsauga ir valdymu jų suverenitetui ar nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose plotuose, kaip numatyta UNCLOS, arba visų valstybių nacionalinių subjektų teisės pagal UNCLOS žvejoti atviroje jūroje.

2.   Apsaugos ir valdymo priemonės, nustatytos atvirai jūrai, ir tos, kurios yra patvirtintos plotams, priklausantiems nacionalinei jurisdikcijai, turi būti derinamos, kad būtų užtikrintas žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, apsauga ir valdymas.

III DALIS

AMERIKOS TROPINIŲ TUNŲ KOMISIJA

VI straipsnis

Komisija

1.   Komisijos narės susitaria visu savo turtu ir įsipareigojimais palaikyti ir stiprinti 1949 m. konvencija įsteigtą Amerikos tropinių tunų komisiją.

2.   Komisija susideda iš grupių, kurias sudaro nuo vieno (1) iki keturių (4) kiekvienos narės paskirtų Komisijos narių, kuriuos gali lydėti ekspertai ir patarėjai, jei tai narei atrodo, kad jie reikalingi.

3.   Komisija turi juridinio asmens statusą ir santykiuose su kitomis tarptautinėmis organizacijomis bei savo narėmis tokia teisine padėtimi naudojasi tiek, kiek tai gali būti reikalinga jos funkcijoms vykdyti ir jos tikslui pasiekti pagal tarptautinę teisę. Imunitetai ir privilegijos, kuriais naudojasi Komisija ir jos pareigūnai, nustatomi Komisijos ir atitinkamos narės susitarimu.

4.   Komisijos būstinė lieka San Diege, Kalifornijos valstijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

VII straipsnis

Komisijos funkcijos

1.   Komisija, teikdama pirmenybę tunams ir tuninių rūšių žuvims, vykdo šias funkcijas:

a)

skatina, atlieka ir koordinuoja žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, ir prireikus, susijusių ar priklausomų rūšių Konvencijos zonoje gausos, biologijos ir biometrijos, taip pat gamtos veiksnių ir žmonių veiklos poveikio šių išteklių ir rūšių populiacijoms mokslinius tyrimus;

b)

priima duomenų apie žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, žvejybą rinkimo, tikrinimo ir keitimosi jais bei jų pranešimo laiku standartus;

c)

tvirtina tinkamiausias turimais moksliniais įrodymais grindžiamas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, apsaugą bei tausojantį naudojimą ir palaikyti ar atkurti sugautų rūšių populiacijas tokiu gausos lygiu, kuris gali duoti didžiausią tausojantį prieaugį, inter alia, Komisijos sprendimu visai Konvencijos zonai nustatant didžiausią leistiną sugauti tokių žuvų išteklių kiekį ir (arba) didžiausius leistinus žvejybos pajėgumus ar žvejybinės pastangos lygį;

d)

nustato, ar pagal tinkamiausią turimą mokslinę informaciją tam tikrų žuvų išteklių žvejybos kiekiai, kuriems taikoma ši Konvencija, yra visiškai išnaudoti arba viršyti, ir tuo remdamasi, ar žvejybos pajėgumų ir (arba) žvejybos pastangų lygio padidėjimas keltų grėsmę tų išteklių apsaugai;

e)

taikydama kriterijus, kuriuos gali patvirtinti arba taikyti Komisija, šios straipsnio dalies d punkte nurodytiems žuvų ištekliams nustato, kokiu mastu, atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus ir praktiką, galėtų būti derinami naujų Komisijos narių žvejybos interesai;

f)

prireikus patvirtina apsaugos ir valdymo priemones, skirtas tai pačiai ekosistemai priklausančioms rūšims, kurioms gali pakenkti žvejyba, arba kurios yra priklausomos nuo žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, arba yra su jais susijusios, siekiant išlaikyti arba atkurti tokių rūšių populiacijas, viršijančias lygius, kuriems esant jų reprodukcijai galėtų kilti didelė grėsmė;

g)

tvirtina atitinkamas priemones, kad būtų galima išvengti arba kiek įmanoma sumažinti atliekų, išmetimų, sugavimo pamestomis ar išmestomis žvejybos priemonėmis, neverslinių rūšių (žuvų ir ne žuvų rūšių) sugavimo ir poveikio susijusioms ar priklausomoms, ypač nykstančioms rūšims;

h)

tvirtina atitinkamas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią pergaudymui ir žvejybos pajėgumų perviršiui, juos šalinti ir užtikrinti, kad žvejybos pastangos atitiktų tausojantį žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, naudojimą;

i)

nustato bendrą duomenų rinkimo ir stebėsenos programą, į kurią įtraukiami tokie elementai, kuriuos Komisija laiko būtinais. Kiekviena Komisijos narė taip pat gali turėti savo programą, atitinkančią Komisijos patvirtintas gaires;

j)

užtikrina, kad rengiant priemones, kurias reikia patvirtinti pagal šios straipsnio dalies a–i punktus, būtų deramai atsižvelgta į derinimo ir suderinamumo su pagal STDAP patvirtintomis priemonėmis būtinumą;

k)

kiek praktiškai įmanoma skatina atrankinių aplinkai saugių ir ekonomiškų žvejybos įrankių ir būdų kūrimą bei naudojimą ir kitokią susijusią veiklą, įskaitant veiklą, susijusią, inter alia, su technologijos perdavimu ir profesiniu mokymu;

l)

prireikus, atsižvelgdama į visus atitinkamus svarbius veiksnius, parengia kriterijus ir priima sprendimus, susijusius su didžiausio leidžiamo sugavimo kiekio arba didžiausių leistinų žvejybos pajėgumų, įskaitant vežimo galimybes, ar žvejybos pastangų lygio paskirstymu;

m)

pagal šios Konvencijos IV straipsnio nuostatas taiko atsargumo principą. Tais atvejais, kai Komisija, taikydama atsargumo principą, patvirtina priemones neturėdama atitinkamos mokslinės informacijos, kaip nustatyta šios Konvencijos IV straipsnio 2 dalyje, Komisija įsipareigoja kuo skubiausiai gauti mokslinę informaciją, reikalingą, kad tokios priemonės būtų palaikomos arba pakeistos;

n)

skatina taikyti visas atitinkamas elgesio kodekso ir kitų atitinkamų tarptautinių dokumentų, įskaitant, inter alia, pagal elgesio kodeksą FAO priimtus tarptautinius veiksmų planus, nuostatas;

o)

skiria Komisijos direktorių;

p)

tvirtina savo darbo programą;

q)

pagal šios Konvencijos XIV straipsnio nuostatas tvirtina savo biudžetą;

r)

tvirtina praėjusio biudžetinio laikotarpio ataskaitas;

s)

priima arba iš dalies keičia savo darbo tvarkos taisykles ir procedūras, finansinius potvarkius ir kitus vidaus administracinius potvarkius, kurie gali būti reikalingi jos funkcijoms vykdyti;

t)

atsižvelgdama į šios Konvencijos XIV straipsnio 3 dalį, teikia STDAP sekretoriato paslaugas STDAP;

u)

steigia pavaldžius darinius, jei mano, kad jie reikalingi;

v)

tvirtina visas kitas atitinkama informaciją, kurios gali prireikti šios Konvencijos tikslui pasiekti, įskaitant tinkamiausią turimą mokslinę informaciją, grindžiamas priemones ar rekomendacijas, įskaitant tarptautinę teisę atitinkančias nediskriminavimo ir skaidrumo priemones, siekiant užkirsti kelią, sustabdyti ir nutraukti veiklą, kenkiančią Komisijos patvirtintų apsaugos ir valdymo priemonių veiksmingumui.

2.   Komisija išlaiko personalą, kvalifikuotą dirbti su šia Konvencija susijusiose srityse, įskaitant administracinę, mokslinę ir techninę sritis, kuriam vadovauja direktorius, ir užtikrina, kad šį personalą sudarytų darbuotojai, reikalingi šiai Konvencijai veiksmingai ir sklandžiai taikyti. Komisija turėtų stengtis suburti kuo tinkamiau parengtą personalą ir deramai atsižvelgti į tai, jog telkiant darbuotojus svarbu laikytis teisingumo principo, kad būtų palaikomas platus Komisijos narių atstovavimas ir dalyvavimas.

3.   Svarstydama darbo moksliniais klausimais, kuriuos turi nagrinėti mokslinis personalas, programos gaires, Komisija atsižvelgia, inter alia, į mokslinio patariamojo komiteto, įsteigto pagal šios Konvencijos XI straipsnį, patarimus, rekomendacijas ir ataskaitas.

VIII straipsnis

Komisijos posėdžiai

1.   Eiliniai Komisijos posėdžiai vyksta bent kartą per metus Komisijos sutartoje vietoje ir sutartu laiku.

2.   Jei reikalinga, Komisija taip pat gali rengti neeilinius posėdžius. Šie posėdžiai šaukiami bent dviejų Komisijos narių prašymu, jeigu šį prašymą paremia narių dauguma.

3.   Komisijos posėdžiai rengiami tik esant kvorumui. Kvorumas susidaro, kai dalyvauja du trečdaliai Komisijos narių. Ši taisyklė taikoma ir pagal šią Konvenciją įsteigtoms pavaldžioms institucijoms.

4.   Posėdžiai vyksta anglų ir ispanų kalbomis, ir Komisijos dokumentai parengiami abiem kalbomis.

5.   Nariai išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš įvairių šios Konvencijos Šalių, jei nenusprendžiama kitaip. Abu pareigūnai renkami vieneriems (1) metams ir savo pareigas eina tol, kol yra išrenkami jų pareigų perėmėjai.

IX straipsnis

Sprendimų priėmimas

1.   Jeigu nenustatyta kitaip, visi Komisijos sprendimai posėdžiuose, šaukiamuose pagal šios Konvencijos VIII straipsnį, priimami tame posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių bendru sutarimu.

2.   Sprendimai dėl šios Konvencijos ir jos priedų dalinių pakeitimų, taip pat kvietimai prisijungti prie Konvencijos pagal šios Konvencijos XXX straipsnio c punktą turi būti priimami bendru visų Šalių sutarimu. Tokiais atvejais posėdžio pirmininkas užtikrina, kad visi Komisijos nariai turėtų galimybę pareikšti savo nuomonę dėl siūlomų sprendimų, į kurią Šalys atsižvelgia priimdamos galutinį sprendimą.

3.   Bendro visų Komisijos narių sutarimo reikia priimant sprendimus:

a)

dėl Komisijos biudžeto priėmimo ir dalinio pakeitimo bei dėl sprendimų, nustatančių narių įmokų formą ir dydį;

b)

šios Konvencijos VII straipsnio 1 dalies l punkte nurodytais klausimais.

4.   Kalbant apie šio straipsnio 2 ir 3 dalyse minimus sprendimus, jei Šalis arba Komisijos narys, atsižvelgiant į konkretų atvejį, nedalyvauja atitinkamame posėdyje ir nėra atsiuntęs pranešimo pagal šio straipsnio 6 dalį, direktorius tokiai Šaliai arba nariui praneša apie tame posėdyje priimtą sprendimą. Jei per trisdešimt (30) dienų nuo tokio pranešimo direktorius negauna tokios Šalies arba nario atsakymo, manoma, kad ta Šalis arba narys pritaria bendram sutarimui dėl to sprendimo. Jei per trisdešimties (30) dienų laikotarpį tokia Šalis arba narys raštu atsako, kad negali pritarti bendram sutarimui dėl sprendimo, sprendimas neįsigalioja, o Komisija siekia, kad bendras sutarimas būtų pasiektas kuo greičiau.

5.   Kai posėdyje nedalyvavusi Šalis arba Komisijos narys pagal šio straipsnio 4 dalį direktoriui praneša, kad negali pritarti bendram sutarimui dėl tame posėdyje priimto sprendimo, tas narys negali prieštarauti bendram sutarimui tuo pačiu klausimu, jei nedalyvauja kitame Komisijos posėdyje, į kurio darbotvarkę klausimas yra įtrauktas.

6.   Jei Komisijos narys negali dalyvauti Komisijos posėdyje dėl nuo jo nepriklausančių ypatingų ir nenumatytų aplinkybių:

a)

jis raštu praneša apie tai direktoriui, jei įmanoma, iki posėdžio pradžios arba kiek įmanoma anksčiau. Toks pranešimas įsigalioja, kai direktorius tam nariui patvirtina jo gavimą,

ir

b)

po to nedelsiant direktorius tam nariui praneša apie visus sprendimus, priimtus tame posėdyje pagal šio straipsnio 1 dalį;

c)

per trisdešimt (30) dienų nuo šios straipsnio dalies b punkte minimo pranešimo tas narys gali raštu direktoriui pranešti, kad jis negali pritarti bendram sutarimui dėl vieno ar daugiau sprendimų. Tokiais atvejais atitinkamas sprendimas ar sprendimai neįsigalioja, o Komisija siekia, kad bendras sutarimas būtų pasiektas kiek įmanoma anksčiau.

7.   Pagal šią Konvenciją priimti Komisijos sprendimai visoms narėms yra privalomi po keturiasdešimt penkių (45) dienų nuo pranešimo apie juos, jeigu šioje Konvencijoje nenurodyta kitaip arba priimant sprendimą nesusitarta kitaip.

X straipsnis

Komisijos patvirtintų priemonių įgyvendinimo peržiūros komitetas

1.   Komisija įsteigia Komisijos patvirtintų priemonių įgyvendinimo peržiūros komitetą, sudarytą iš kiekvienos Komisijos narės šiam tikslui paskirtų atstovų, kuriuos gali lydėti ekspertai ir patarėjai, jei tai narei atrodo, kad jie reikalingi.

2.   Komiteto funkcijos yra nustatytos šios Konvencijos 3 priede.

3.   Vykdydamas savo funkcijas, tam tikrais atvejais komitetas gali Komisijos pritarimu konsultuotis su bet kuria kita žuvininkystės valdymo, specializuota ar moksline organizacija, turinčia kompetenciją tokio konsultavimosi klausimu, ir prašyti kvalifikuoto patarimo, kurio gali prireikti kiekvienu konkrečiu atveju.

4.   Komitetas stengiasi savo ataskaitas ir rekomendacijas patvirtinti bendru sutarimu. Jei niekaip nepavyksta pasiekti bendro sutarimo, ataskaitose tai nurodoma ir jose atsispindi daugumos ir mažumos nuomonės. Bet kurio komiteto nario prašymu jose taip pat turi atsispindėti to nario nuomonė apie ataskaitą arba jos dalį.

5.   Komitetas renkasi bent kartą per metus, pageidautina tuomet, kai vyksta eilinis Komisijos posėdis.

6.   Ne mažiau kaip dviejų (2) Komisijos narių prašymu, jeigu tam prašymui pritaria narių dauguma, komitetas gali sušaukti papildomus posėdžius.

7.   Komitetas savo funkcijas vykdo pagal darbo tvarkos taisykles, gaires ir nurodymus, kuriuos gali nustatyti Komisija.

8.   Padėdami komitetui dirbti, Komisijos darbuotojai:

a)

Komisijos nustatyta tvarka renka komiteto darbui reikalingą informaciją ir sukuria duomenų bazę;

b)

teikia statistines analizes, kurios, komiteto manymu, yra reikalingos funkcijoms vykdyti;

c)

rengia komiteto ataskaitas;

d)

komiteto nariams platina visą svarbią informaciją, ypač tą, kuri apibūdinta šio straipsnio 8 dalies a punkte.

XI straipsnis

Mokslinis patariamasis komitetas

1.   Komisija įsteigia mokslinį patariamąjį komitetą, sudarytą iš kiekvienos Komisijos narės paskirtų atstovų, kurie turi tinkamą kvalifikaciją arba atitinkamą patirtį komiteto kompetencijos srityje ir kuriuos gali lydėti ekspertai ir patarėjai, jei tai narei atrodo, kad jie reikalingi.

2.   Komisija gali kviesti dalyvauti komiteto darbe organizacijas ir asmenis, turinčius pripažintą mokslinę patirtį su Komisijos darbu susijusiais reikalais.

3.   Komiteto funkcijos yra nustatytos šios Konvencijos 4 priede.

4.   Komitetas renkasi bent kartą per metus, pageidautina prieš Komisijos posėdį.

5.   Ne mažiau kaip dviejų (2) Komisijos narių prašymu, jeigu tam prašymui pritaria narių dauguma, komitetas gali rinktis į papildomus posėdžius.

6.   Komitetui pirmininkauja direktorius arba, Komisijai pritarus, jis gali perduoti šią funkciją.

7.   Komitetas stengiasi savo ataskaitas ir rekomendacijas patvirtinti bendru sutarimu. Jei niekaip nepavyksta pasiekti bendro sutarimo, ataskaitose tai nurodoma ir jose atsispindi daugumos ir mažumos nuomonės. Bet kurio komiteto nario prašymu, jose taip pat turi atsispindėti to nario nuomonė apie ataskaitą arba jos dalį.

XII straipsnis

Administracija

1.   Komisija pagal priimtas vidaus tvarkos taisykles ir atsižvelgdama į jose nustatytus kriterijus paskiria direktorių, kuris šios Konvencijos taikymo srityje, ypač jos moksliniais, techniniais ir administraciniais aspektais, turi nustatytą ir visuotinai pripažintą kompetenciją ir kuris yra atskaitingas Komisijai ir gali būti Komisijos pašalintas jos nuožiūra. Direktoriaus kadencija – ketveri metai, ir jis gali būti iš naujo skiriamas tiek kartų, kiek nusprendžia Komisija.

2.   Direktorius vykdo šias funkcijos:

a)

rengia Komisijai mokslinio tyrimo planus ir programas;

b)

rengia Komisijai biudžeto sąmatas;

c)

leidžia daryti lėšų, skirtų Komisijos patvirtintos darbo programos ir biudžeto įgyvendinimui, išmokas ir atsiskaito už taip panaudotas lėšas;

d)

pagal Komisijos priimtas darbo tvarkos taisykles skiria bei šalina darbuotojus ir vadovauja administraciniam, moksliniam, techniniam ir kitam personalui, reikalingam Komisijos funkcijoms vykdyti;

e)

jei to reikia Komisijos veiksmingam funkcionavimui užtikrinti, pagal šio straipsnio 2 dalies d punktą skiria mokslinių tyrimų koordinatorių, kurio veiklai vadovauja direktorius, mokslinių tyrimų koordinatoriui savo nuožiūra skiriantis atitinkamas funkcijas ir pareigas;

f)

siekiant, kad būtų vykdomos Komisijos funkcijos atitinkamai tariasi dėl bendradarbiavimo su kitomis organizacijomis ar asmenimis;

g)

koordinuoja Komisijos darbą su kitų organizacijų ir asmenų, su kuriais dėl bendradarbiavimo yra susitaręs direktorius, darbu;

h)

rengia Komisijai administracinių, mokslinių ir kitokių ataskaitų projektus;

i)

rengia Komisijos bei jai pavaldžių institucijų posėdžių darbotvarkių projektus ir tuos posėdžius šaukia, konsultuodamasis su Komisijos nariais ir atsižvelgdamas į jų pasiūlymus, ir teikia administracinę bei techninę pagalbą tokiems posėdžiams;

j)

užtikrina Komisijos patvirtintų ir galiojančių apsaugos ir valdymo priemonių skelbimą bei sklaidą ir, kiek praktiškai įmanoma, kitų Konvencijos zonoje galiojančių Komisijos narių priimtų ir taikomų apsaugos ir valdymo priemonių dokumentų tvarkymą ir sklaidą;

k)

užtikrina, kad būtų tvarkomas registras, grindžiamas, inter alia, Komisijai pagal šios Konvencijos 1 priedą teikiama informacija apie Konvencijos zonoje žvejojančius laivus, taip pat periodišką tame registre esančios informacijos platinimą visoms Komisijos narėms ir, gavus prašymą, bet kuriai narei atskirai;

l)

yra Komisijos teisinis atstovas;

m)

vykdo kitas funkcijas, kurių gali prireikti siekiant užtikrinti veiksmingą ir sklandų Komisijos darbą, ir kitas funkcijas, kurias jam gali skirti Komisija.

3.   Vykdydami savo funkcijas, direktorius ir Komisijos personalas neturi nei veikti su jų statusu arba su šios Konvencijos tikslu ir nuostatomis nesuderinamu būdu, nei savo veikloje, tokioje kaip tyrimas ir žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, tyrinėjimas, moksliniai tyrimai, žvalgymas, naudojimas, perdirbimas ir pardavimas, turėti kokių nors finansinių interesų. Panašiai, kol dirba pagal sutartį su Komisija ir vėliau, jie laiko konfidencialia bet kokią konfidencialią informaciją, kuri jiems buvo prieinama tarnybos metu.

XIII straipsnis

Mokslinis personalas

Mokslinis personalas dirba vadovaujamas direktoriaus ir mokslinių tyrimų koordinatoriaus, jei jis paskirtas pagal šios Konvencijos XII straipsnio 2 dalies d ir e punktus, ir teikdamas pirmenybę tunams ir į juos panašioms rūšims, vykdo šias funkcijas:

a)

įgyvendina mokslinio tyrimo projektus ir vykdo kitą mokslinę veiklą, Komisijos patvirtintą pagal šiam tikslui priimtus planus;

b)

per direktorių teikia Komisijai mokslines konsultacijas ir rekomendacijas, padedančias po konsultacijų su moksliniu patariamuoju komitetu nustatyti apsaugos ir valdymo priemones bei kitus atitinkamus klausimus, išskyrus aplinkybes, kai akivaizdūs laiko suvaržymai riboja direktoriaus galimybę reikiamu laiku teikti Komisijai tokias konsultacijas ar rekomendacijas;

c)

teikia moksliniam patariamajam komitetui informaciją, reikalingą šios Konvencijos 4 priede nurodytoms funkcijoms vykdyti;

d)

per direktorių teikia Komisijai rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų, skirtas Komisijos funkcijoms vykdyti pagal šios Konvencijos VII straipsnio 1 dalies a punktą;

e)

renka ir nagrinėja informaciją apie žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, populiacijų esamas ir buvusias sąlygas ir raidos tendenciją;

f)

per direktorių teikia Komisijai siūlomus standartus, skirtus duomenų apie žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, žvejybą rinkimui, tikrinimui, savalaikiam keitimuisi šiais duomenimis ir šių duomenų pateikimui;

g)

renka statistinius duomenis ir visų rūšių pranešimus apie žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, sugavimus bei laivų operacijas Konvencijos zonoje ir kitą atitinkamą informaciją apie tokių žuvų išteklių žvejybą, įskaitant, jei tikslinga, jos socialinius ir ekonominius aspektus;

h)

nagrinėja ir vertina informaciją apie žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, palaikymo ir didinimo metodus ir procedūras;

i)

skelbia arba kitaip platina savo išvadų ataskaitas ir kitus pranešimus, priklausančius šios Konvencijos taikymo sričiai, taip pat mokslinius, statistinius ir kitus duomenis, susijusius su žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, žvejyba, užtikrindamas konfidencialumą pagal šios Konvencijos XXII straipsnio nuostatas;

j)

atlieka kitas jam skiriamas funkcijas ir užduotis.

XIV straipsnis

Biudžetas

1.   Komisija kiekvienais metais pagal šios Konvencijos IX straipsnio 3 dalį patvirtina savo biudžetą kitiems metams. Nustatydama biudžeto dydį, Komisija deramai atsižvelgia į ekonominio efektyvumo principą.

2.   Direktorius Komisijai svarstyti pateikia išsamų metinio biudžeto projektą, kuriame numatomos išmokos, darytinos iš šios Konvencijos XV straipsnio 1 dalyje ir XV straipsnio 3 dalyje nurodytų įmokų.

3.   Komisija turi atskiras sąskaitas veiklai, vykdomai pagal šią Konvenciją ir veiklai, vykdomai pagal STDIP. Komisijos biudžete nurodomos paslaugos, kurios turi būti teikiamos STDIP, ir atitinkamos apskaičiuotos išlaidos. Dar iki prasidedant metams, kuriais tos paslaugos turi būti teikiamos, STDIP Šalių susitikimui patvirtinti direktorius pateikia paslaugų sąmatą ir joms skirtas išlaidas, atitinkančias užduotis, kurios turi būti atliktos pagal tą Susitarimą.

4.   Komisijos sąskaitas kasmet tikrina nepriklausomas finansinis auditas.

XV straipsnis

Įmokos

1.   Kiekvienos Komisijos narės įmokos į biudžetą dydis nustatomas pagal schemą, kurią Komisija patvirtina ir prireikus keičia pagal šios Konvencijos IX straipsnio 3 dalį. Komisijos patvirtinta schema turi būti skaidri ir teisinga visoms narėms ir pateikiama Komisijos finansiniuose reglamentuose.

2.   Įmokos, dėl kurių susitariama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sudaro sąlygas Komisijos veiklai ir laiku padengia metinį biudžetą, priimamą pagal šios Konvencijos XIV straipsnio 1 dalį.

3.   Komisija įsteigia fondą, kad galėtų priimti savanoriškas įmokas, skirtas žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, ir, jei tikslinga, su jais susijusių ar nuo jų priklausomų rūšių moksliniams tyrimams bei apsaugai ir jūrų aplinkos apsaugai.

4.   Nepaisant šios Konvencijos IX straipsnio nuostatų, jeigu Komisija nenusprendžia kitaip, kai Komisijos narė tiek uždelsia sumokėti savo įmokas, kad uždelstoji suma prilygsta bendrai įmokų, kurias ji turėjo sumokėti už praėjusius dvidešimt keturis (24) mėnesius, sumai arba ją viršija, ta narė, kol įvykdo savo prievoles pagal šį straipsnį, netenka teisės dalyvauti priimant sprendimus Komisijoje.

5.   Kiekviena Komisijos narė pati apmoka savo išlaidas, susijusias su dalyvavimu Komisijos ir jai pavaldžių institucijų posėdžiuose.

XVI straipsnis

Skaidrumas

1.   Komisija skatina skaidrumą įgyvendinant šią Konvenciją, savo sprendimų priėmimo procesuose ir kitoje veikloje, inter alia:

a)

viešai platindama atitinkamą nekonfidencialią informaciją,

ir

b)

jei tikslinga, sudarydama palankias sąlygas konsultuotis su nevyriausybinėmis organizacijomis, žuvininkystės pramonės, ypač žvejybos laivyno, atstovais ir kitomis suinteresuotomis institucijomis bei asmenimis ir jiems veiksmingai dalyvauti.

2.   Valstybių, kurios nėra šios Konvencijos Šalys, atitinkamų tarpvyriausybinių organizacijų ir Komisijos narių, veikiančių Konvencijos zonoje, nevyriausybinių organizacijų, įskaitant aplinkosaugos organizacijas, turinčias pripažintos patirties srityse, susijusiose su Komisija ir tunų pramone, ypač tunų žvejybos laivyno, atstovams, jei tikslinga, suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ir jai pavaldžių institucijų posėdžiuose stebėtojų ar kitokiomis teisėmis pagal šios Konvencijos 2 priede nustatytus principus ir kriterijus, taip pat pagal kitus principus ir kriterijus, kuriuos gali nustatyti Komisija. Tokie dalyviai laiku gauna prieigą prie informacijos, laikydamiesi prieigos prie tokios informacijos tvarkos ir konfidencialumo taisyklių, kurias gali patvirtinti Komisija.

IV DALIS

KOMISIJOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

XVII straipsnis

Valstybių teisės

Jokia šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų pažeistas ar susilpnintas suverenitetas, suverenumo teisės ar jurisdikcija, kuria bet kuri valstybė naudojasi pagal tarptautinę teisę, taip pat jos pozicija ir požiūris, susijęs su jūrų teisės klausimais.

XVIII straipsnis

Šalys: įgyvendinimas, laikymasis ir vykdymas

1.   Kiekviena Šalis imasi priemonių, reikalingų, kad būtų užtikrintas šios Konvencijos įgyvendinimas ir pagal ją patvirtintų apsaugos ir valdymo priemonių laikymasis, įskaitant reikalingų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimą.

2.   Kai tik Komisija paprašo ir jei to reikia atsižvelgiant į šios Konvencijos XXII straipsnio nuostatas bei pagal Komisijos parengtas ir patvirtintas darbo tvarkos taisykles, kiekviena Šalis teikia Komisijai visą informaciją, kuri gali būti reikalinga įgyvendinant šios Konvencijos tikslą, įskaitant statistinę bei biologinę informaciją ir informaciją apie savo žvejybinę veiklą Konvencijos zonoje, taip pat teikia Komisijai informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi įgyvendindama pagal šią Konvenciją patvirtintas priemones.

3.   Pagal šios Konvencijos X straipsnį įsteigtam Komisijos patvirtintų priemonių įgyvendinimo peržiūros komitetui kiekviena Šalis nedelsdama per direktorių praneša apie:

a)

teisines ir administracines nuostatas, įskaitant nuostatas dėl pažeidimų ir sankcijų, taikytinas įgyvendinant Komisijos patvirtintas apsaugos ir valdymo priemones;

b)

veiksmus, kurių yra imtasi siekiant užtikrinti Komisijos patvirtintų apsaugos ir valdymo priemonių įgyvendinimą, prireikus įskaitant atskirų atvejų analizę ir galutinį priimtą sprendimą.

4.   Kiekviena Šalis:

a)

leidžia naudoti ir skelbti, laikantis konfidencialumo taisyklių, atitinkamą Komisijos stebėtojų laive arba nacionalinėje programoje užfiksuotą informaciją;

b)

užtikrina, kad laivų savininkai ir (arba) kapitonai leistų Komisijai pagal Komisijos šiam reikalui patvirtintas darbo tvarkos taisykles rinkti ir nagrinėti informaciją, reikalingą Komisijos patvirtintų priemonių įgyvendinimo peržiūros komiteto funkcijoms vykdyti;

c)

kas šešis mėnesius teikia Komisijai tunus žvejojančių savo laivų veiklos ataskaitą ir kitą Komisijos patvirtintų priemonių įgyvendinimo peržiūros komiteto darbui reikalingą informaciją.

5.   Kiekviena Šalis imasi priemonių siekdama užtikrinti, kad jos nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse žvejojantys laivai laikytųsi šios Konvencijos ir pagal ją patvirtintų priemonių.

6.   Kiekviena Šalis, turėdama pagrįstų motyvų manyti, kad su kitos valstybės vėliava plaukiojantis laivas verčiasi veikla, kuri kenkia Konvencijos zonai patvirtintų apsaugos ir valdymo priemonių veiksmingumui, atkreipia į tai atitinkamos vėliavos valstybės dėmesį ir prireikus gali į tai atkreipti Komisijos dėmesį. Atitinkama Šalis vėliavos valstybei pateikia visus patvirtinamuosius įrodymus, o Komisijai gali pateikti tokių įrodymų santrauką. Komisija neišplatina tokios informacijos tol, kol vėliavos valstybei yra suteikta galimybė per pagrįstą laikotarpį pareikšti savo pastabas dėl jai išnagrinėti pateiktų motyvų ir įrodymų arba, atitinkamais atvejais, dėl jų prieštarauti.

7.   Kiekviena Šalis Komisijos arba kurios kitos Šalies prašymu, gavusi atitinkamą informaciją, kad jos jurisdikcijai priklausantis laivas vertėsi veikla, prieštaraujančia pagal šią Konvenciją patvirtintoms priemonėms, atlieka išsamų tyrimą, prireikus imasi veiksmų pagal nacionalinius teisės aktus ir kuo greičiau praneša Komisijai ir, jei reikia, kitai Šaliai apie savo tyrimų rezultatus bei veiksmus, kurių buvo imtasi.

8.   Kiekviena Šalis pagal savo nacionalinius įstatymus ir tarptautinę teisę atitinkančiu būdu taiko pakankamai griežtas sankcijas, atitinkamai įskaitant atsisakymą išduoti leidimą žvejoti, jo sustabdymą ar panaikinimą, kurios būtų veiksmingos, užtikrintų, kad būtų laikomasi šios Konvencijos nuostatų ir pagal ją patvirtintų priemonių, ir neleistų pažeidėjams turėti naudos iš neteisėtos veiklos.

9.   Šalys, kurių pakrantės sudaro Konvencijos zonos ribą arba kurių laivai žvejoja žuvų išteklius, kuriems taikoma ši Konvencija, arba kurių teritorijoje iškraunamas ir perdirbamas žvejybos laimikis, bendradarbiauja siekdamos užtikrinti šios Konvencijos laikymąsi ir Komisijos patvirtintų apsaugos ir valdymo priemonių taikymą, atitinkamai įskaitant bendradarbiavimo priemonių ir sistemų patvirtinimą.

10.   Jei Komisija nustato, kad Konvencijos zonoje žvejojantys laivai verčiasi veikla, kuri kenkia Komisijos patvirtintų apsaugos ir valdymo priemonių veiksmingumui arba jas kitaip pažeidžia, Šalys, vadovaudamosi Komisijos patvirtintomis rekomendacijomis ir pagal šią Konvenciją bei tarptautinę teisę, gali imtis veiksmų, atgrasančių tokius laivus nuo tokios veiklos, kol vėliavos valstybė imsis atitinkamų veiksmų ir užtikrins, kad tokie laivai nutrauks tą veiklą.

XIX straipsnis

Žvejybos subjektai: įgyvendinimas, laikymasis ir vykdymas

Šios Konvencijos XVIII straipsnis mutatis mutandis taikomas žvejybos subjektams, kurie yra Komisijos nariai.

XX straipsnis

Vėliavos valstybių pareigos

1.   Kiekviena Šalis pagal tarptautinę teisę imasi tokių priemonių, kurių gali prireikti siekiant užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi šios Konvencijos nuostatų ir pagal ją patvirtintų apsaugos ir valdymo priemonių ir kad tokie laivai neužsiimtų jokia veikla, kuri kenkia tokių priemonių veiksmingumui.

2.   Jokia Šalis neleidžia jokiam laivui, turinčiam teisę plaukioti su jos vėliava, jo naudoti žvejoti žuvų ištekliams, kuriems taikoma ši Konvencija, jeigu jis neturi tos Šalies atitinkamos institucijos ar institucijų leidimo. Šalis leidžia laivus, plaukiojančius su jos vėliava, naudoti žvejybai Konvencijos zonoje tik tuo atveju, jeigu ji gali veiksmingai vykdyti savo pareigas dėl tokių laivų pagal šią Konvenciją.

3.   Be pareigų, nustatytų pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, kiekviena Šalis imasi tokių priemonių, kurių gali prireikti siekiant užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai nežvejotų jokios kitos valstybės suverenitetui ar nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose plotuose Konvencijos zonoje be tos valstybės kompetentingų institucijų išduotos atitinkamos licencijos ar leidimo.

XXI straipsnis

Žvejybos subjektų pareigos

Šios Konvencijos XX straipsnis mutatis mutandis taikomas žvejybos subjektams, kurie yra Komisijos nariai.

V DALIS

KONFIDENCIALUMAS

XXII straipsnis

Konfidencialumas

1.   Komisija visoms institucijoms ir asmenims, kuriems pagal šią Konvenciją suteikiama prieiga prie informacijos, nustato konfidencialumo taisykles.

2.   Nepaisant konfidencialumo taisyklių, kurios gali būti nustatytos pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo, turintis prieigą prie tokios konfidencialios informacijos, gali tokią informaciją atskleisti taikant teisines arba administracines procedūras, jei to reikalauja kompetentinga valdžios institucija.

VI DALIS

BENDRADARBIAVIMAS

XXIII straipsnis

Bendradarbiavimas ir pagalba

1.   Komisija siekia imtis priemonių, susijusių su technine pagalba, technologijų perdavimu, profesiniu mokymu ir kitomis bendradarbiavimo formomis, kad padėtų besivystančioms šalims, kurios yra Komisijos narės, vykdytų savo įsipareigojimus pagal šią Konvenciją, taip pat stiprintų gebėjimą plėtoti žuvininkystę savo atitinkamai nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose plotuose ir vadovaujantis tausojimu dalyvauti žvejyboje atviroje jūroje.

2.   Komisijos narės lengvina ir skatina tokį bendradarbiavimą, ypač finansinį ir techninį, taip pat technologijos perdavimą, kuris gali būti reikalingas, kad būtų veiksmingai įgyvendinama šio straipsnio 1 dalis.

XXIV straipsnis

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis arba institucijomis

1.   Komisija bendradarbiauja su paregioninėmis, regioninėmis ir pasaulinėmis žuvininkystės organizacijomis bei institucijomis ir atitinkamai susitarusi su tokiomis organizacijomis arba institucijomis, steigia atitinkamus institucinius darinius, tokius kaip konsultaciniai komitetai, kurių paskirtis – skatinti siekti šios Konvencijos tikslo, gauti vertingiausią esamą mokslinę informaciją ir išvengti jų darbo dubliavimo.

2.   Komisija, susitardama su atitinkamomis organizacijomis ar institucijomis, patvirtina pagal šio straipsnio 1 dalį įsteigtų institucinių darinių veiklos taisykles.

3.   Tais atvejais, kai Konvencijos zona iš dalies sutampa su zona, kurią reguliuoja kita žuvininkystės valdymo organizacija, Komisija bendradarbiauja su tokia kita žuvininkystės valdymo organizacija siekdama užtikrinti, kad būtų pasiektas šios Konvencijos tikslas. Šiuo tikslu, konsultuodamasi ar kitais veikimo būdais, Komisija siekia susitarti su kita organizacija dėl atitinkamų priemonių, kurių turi būti imamasi, kad būtų galima užtikrinti Komisijos ir kitos organizacijos patvirtintų apsaugos ir valdymo priemonių derinimą ir suderinamumą arba kad būtų nuspręsta, kad Komisija ar kita organizacija, atitinkamai nesiims toje zonoje priemonių dėl kitos reguliuojamų žuvų rūšių.

4.   Šio straipsnio 3 dalies nuostatos, jei tikslinga, taikomos tuo atveju, kai žuvų ištekliai migruoja per Komisijos ir kitos organizacijos ar organizacijų arba institucijų veikimo sričiai priklausančias zonas.

VII DALIS

GINČŲ SPRENDIMAS

XXV straipsnis

Ginčų sprendimas

1.   Komisijos nariai bendradarbiauja siekdami užkirsti kelią ginčams. Kiekvienas Komisijos narys gali konsultuotis su vienu ar daugiau narių dėl bet kurio ginčo, susijusio su šios Konvencijos nuostatų aiškinimu ar taikymu, kad kuo greičiau būtų pasiektas visus tenkinantis sprendimas.

2.   Jei per pagrįstą laikotarpį nepavyksta išspręsti ginčo tokiomis konsultacijomis, atitinkami nariai kuo greičiau konsultuojasi tarpusavyje, kad išspręstų tą ginčą naudodami bet kuriuos taikius būdus, dėl kurių jie gali susitarti, pagal tarptautinę teisę.

3.   Tais atvejais, kai du ar daugiau Komisijos narių sutaria, kad tarp jų vyksta techninio pobūdžio ginčas ir jie negali jo tarpusavyje išspręsti, jie gali savitarpio sutarimu perduoti ginčą Komisijai ir šiam tikslui Komisijos nustatyta tvarka sudarytai neprivalomai ad hoc ekspertų kolegijai. Kolegija tariasi su suinteresuotais nariais ir stengiasi kuo greičiau, nesiimdama privalomų ginčų sprendimo procedūrų, išspręsti tą ginčą.

VIII DALIS

NE KOMISIJOS NARIAI

XXVI straipsnis

Ne Komisijos nariai

1.   Komisija ir jos narės skatina visas šios Konvencijos XXVII straipsnyje nurodytas valstybes, regionines ekonominės integracijos organizacijas ir, jei tikslinga, šios Konvencijos XXVIII straipsnyje nurodytus žvejybos subjektus, kurie nėra Komisijos nariai, tapti nariais ar priimti šią Konvenciją atitinkančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

2.   Komisijos nariai tiesiogiai arba per Komisiją tarpusavyje keičiasi informacija apie ne narių laivų vykdomą veiklą, kuri kenkia šios Konvencijos veiksmingumui.

3.   Komisija ir jos narės, laikydamosi šios Konvencijos ir tarptautinės teisės, bendradarbiauja, kad bendromis pastangomis neleistų ne narių laivams vykdyti veiklos, kuri kenkia šios Konvencijos veiksmingumui. Šiuo tikslu nariai, inter alia, atkreipia ne narių dėmesį į tokią jų laivų veiklą.

IX DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

XXVII straipsnis

Pasirašymas

1.   Ši Konvencija nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. Vašingtone teikiama pasirašyti:

a)

1949 m. konvencijos Šalims;

b)

valstybėms, kurios nėra 1949 m. konvencijos Šalys ir kurių kranto linija ribojasi su Konvencijos zona;

c)

valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurios nėra tos 1949 m. konvencijos Šalys, kurių laivai kuriuo nors metu per ketverius metus iki šios Konvencijos priėmimo žvejojo žuvų išteklius, kuriems taikoma ši Konvencija, ir kurios dalyvavo derybose dėl šios Konvencijos,

ir

d)

kitoms valstybėms, kurios nėra 1949 m. konvencijos Šalys ir kurių laivai kuriuo nors metu per ketverius metus iki šios Konvencijos priėmimo žvejojo žuvų išteklius, kuriems taikoma ši Konvencija, po konsultacijų su 1949 m. konvencijos Šalimis.

2.   Kalbant apie šio straipsnio 1 dalyje minimas regionines ekonominės integracijos organizacijas, jokia tokių organizacijų valstybė narė negali pasirašyti šios Konvencijos, jei ji neatstovauja teritorijai, kuri nepriklauso tos organizacijos steigimo sutarties teritorinio taikymo sričiai, ir jei tokios valstybės narės dalyvavimas apsiriboja atstovavimu tik tos teritorijos interesams.

XXVIII straipsnis

Žvejybos subjektai

1.   Kiekvienas žvejybos subjektas, kurio laivai kuriuo nors metu per ketverius metus iki šios Konvencijos priėmimo žvejojo žuvų išteklius, kuriems taikoma ši Konvencija, gali pareikšti savo tvirtą įsipareigojimą laikytis šios Konvencijos nuostatų ir vykdyti pagal ją patvirtintas bet kurias apsaugos ir valdymo priemones:

a)

šios Konvencijos XXVII straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu pasirašydamas šiam tikslui Komisijos pagal 1949 m. konvenciją priimtu sprendimu parengtą dokumentą,

ir (arba)

b)

pirmiau minėtu laikotarpiu arba po jo Komisijos pagal 1949 m. konvenciją priimtu sprendimu pateikdamas depozitarui rašytinį pranešimą. Depozitaras nedelsdamas pateikia šio pranešimo kopiją visoms šią Konvenciją pasirašiusioms valstybėms ir šios Konvencijos Šalims.

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalį pareikštas įsipareigojimas įsigalioja nuo šios Konvencijos XXXI straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos arba nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto rašytinio pranešimo dienos, nelygu kuri iš jų vėlesnė.

3.   Kiekvienas pirmiau minėtas žvejybos subjektas gali pareikšti savo tvirtą įsipareigojimą laikytis šios Konvencijos, kuri gali būti iš dalies pakeista pagal šios Konvencijos XXXIV arba XXXV straipsnį, nuostatų, šiuo tikslu pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą pateikdamas depozitarui rašytinį pranešimą.

4.   Pagal šio straipsnio 3 dalį pareikštas įsipareigojimas įsigalioja nuo šios Konvencijos XXXIV straipsnio 3 dalyje ir XXXV straipsnio 3 dalyje nurodytų datų arba šio straipsnio 3 dalyje nurodyto rašytinio pranešimo dieną, nelygu kuri iš jų vėlesnė.

XXIX straipsnis

Ratifikavimas, priėmimas arba patvirtinimas

Šią Konvenciją pasirašiusios valstybės ją ratifikuoja, priima arba patvirtina pagal savo vidaus įstatymus ir tvarką.

XXX straipsnis

Prisijungimas

Prie šios Konvencijos gali prisijungti bet kuri valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija:

a)

kuri atitinka šios Konvencijos XXVII straipsnio reikalavimus,

arba

b)

kurios laivai žvejoja žuvų išteklius, kuriems taikoma ši Konvencija, po konsultacijų su Šalimis,

arba

c)

kuri kitokiu būdu yra pakviečiama prisijungti remiantis Šalių sprendimu.

XXXI straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Ši Konvencija įsigalioja praėjus penkiolikai (15) mėnesių nuo 1949 m. konvencijos Šalių, kurios šios Konvencijos teikimo pasirašyti dieną buvo tos konvencijos Šalys, septintojo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumento deponavimo depozitarui.

2.   Po šios Konvencijos įsigaliojimo dienos, kiekvienai valstybei arba regioninei ekonominės integracijos organizacijai, atitinkančiai XXVII arba XXX straipsnio reikalavimus, ši Konvencija minėtai kiekvienai valstybei arba regioninei ekonominės integracijos organizacijai įsigalioja trisdešimtą (30-ą) dieną nuo jos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumento deponavimo.

3.   Šiai Konvencijai įsigaliojus, tarp šios Konvencijos ir 1949 m. konvencijos Šalių ši Konvencija yra viršesnė už 1949 m. konvenciją.

4.   Šiai Konvencijai įsigaliojus, Komisijos pagal 1949 m. konvenciją patvirtintos apsaugos ir valdymo priemonės bei kiti potvarkiai lieka galioti tol, kol baigiasi jų galiojimo laikas, jos bus Komisijos sprendimu panaikintos arba pakeistos kitomis pagal šią Konvenciją patvirtintomis priemonėmis arba potvarkiais.

5.   Šiai Konvencijai įsigaliojus, 1949 m. konvencijos Šalis, kuri dar nėra sutikusi būti šios Konvencijos saistoma, tebelaikoma Komisijos nare, jei tokia Šalis iki šios Konvencijos įsigaliojimo nenusprendžia nebebūti Komisijos nare, apie tai raštu pranešdama depozitarui.

6.   Šiai Konvencijai įsigaliojus visoms 1949 m. konvencijos Šalims, 1949 m. konvencija laikoma nutraukta pagal atitinkamas tarptautinės teisės nuostatas, kurios įteisintos Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 59 straipsnyje.

XXXII straipsnis

Laikinasis taikymas

1.   Šios Konvencijos XXVII arba XXX straipsnio reikalavimus atitinkanti valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus gali laikinai taikyti šią Konvenciją, apie tai raštu pranešusi depozitarui. Toks laikinas taikymas prasideda kitą dieną po to, kai įsigalioja ši Konvencija ir kai tokį pranešimą gauna depozitaras.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės arba regioninės ekonominės integracijos organizacijos laikinasis šios Konvencijos taikymas baigiasi šiai Konvencijai įsigaliojus tai valstybei arba regioninei ekonominės integracijos organizacijai arba tai valstybei arba regioninei ekonominės integracijos organizacijai pranešus depozitarui apie savo ketinimą nutraukti šios Konvencijos laikinąjį taikymą.

XXXIII straipsnis

Išlygos

Šiai Konvencijai netaikomos jokios išlygos.

XXXIV straipsnis

Daliniai pakeitimai

1.   Kiekviena Komisijos narė gali siūlyti Konvencijos dalinį pakeitimą, likus ne mažiau kaip šešiasdešimčiai dienų (60) dienų iki Komisijos posėdžio pateikdama direktoriui siūlomo pakeitimo tekstą. Direktorius skubiai pateikia šio teksto kopiją visoms kitoms narėms.

2.   Konvencijos daliniai pakeitimai priimami pagal šios Konvencijos IX straipsnio 2 dalį.

3.   Šios Konvencijos daliniai pakeitimai įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai (90) dienų nuo tos dienos, kai visos pakeitimų patvirtinimo metu esančios Konvencijos Šalys yra deponavusios depozitarui tokių pakeitimų savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentus.

4.   Valstybės ar regioninės ekonominės integracijos organizacijos, šios Konvencijos Šalimis tapusios įsigaliojus Konvencijos ar jos priedų daliniams pakeitimams, yra laikomos Konvencijos su daliniais pakeitimais Šalimis.

XXXV straipsnis

Priedai

1.   Šios Konvencijos priedai yra jos sudedamoji dalis, ir, jei aiškiai nenurodyta kitaip, kiekviena nuoroda į šią Konvenciją kartu yra nuoroda į jos priedus.

2.   Kiekviena Komisijos narė gali siūlyti bet kurio Konvencijos priedo dalinį pakeitimą, likus ne mažiau kaip šešiasdešimčiai dienų (60) dienų iki Komisijos posėdžio, pateikdama direktoriui siūlomo pakeitimo tekstą. Direktorius skubiai pateikia šio teksto kopiją visoms kitoms narėms.

3.   Daliniai priedų pakeitimai priimami pagal šios Konvencijos IX straipsnio 2 dalį.

4.   Jeigu nesusitarta kitaip, daliniai priedo pakeitimai visoms Komisijos narėms įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai (90) dienų nuo jų priėmimo pagal šio straipsnio 3 dalį.

XXXVI straipsnis

Pasitraukimas

1.   Kiekviena Šalis gali bet kada pasitraukti iš šios Konvencijos praėjus dvylikai (12) mėnesių nuo tos dienos, kai ši Konvencija įsigaliojo tai Šaliai, apie pasitraukimą raštu pranešdama depozitarui. Depozitaras per trisdešimt (30) dienų nuo tokio pranešimo gavimo kitoms Šalims praneša apie pasitraukimą. Pasitraukimas įsigalioja praėjus šešiems (6) mėnesiams nuo tos dienos, kai depozitaras gauna tokį pranešimą.

2.   Šis straipsnis mutatis mutandis yra taikomas bet kuriam žvejybos subjektui dėl jo įsipareigojimo pagal šios Konvencijos XXVIII straipsnį.

XXXVII straipsnis

Depozitaras

Šios Konvencijos originalai deponuojami Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei, kuri patvirtintas jų kopijas siunčia ją pasirašiusioms bei prie jos prisijungusioms Šalims ir Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui, kad pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Chartijos 102 straipsnį ji būtų įregistruota ir paskelbta.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai savo atitinkamų vyriausybių įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

PRIIMTA 2003 m. lapkričio 14 d. Vašingtone anglų, ispanų ir prancūzų kalbomis, visi trys tekstai yra autentiški.

1 PRIEDAS

Laivų rejestro įsteigimo nurodymai ir kriterijai

1.

Taikydama šios Konvencijos XII straipsnio 2 dalies k punktą, kiekviena Šalis nustato laivų, turinčių teisę plaukioti su jos vėliava ir turinčių leidimą Konvencijos regione žvejoti žuvų išteklius, kuriems taikoma ši Konvencija, rejestrą ir užtikrina, kad į tą rejestrą apie visus tokius laivus būtų įtraukta ši informacija:

a)

laivo pavadinimas, registracijos numeris, ankstesni pavadinimai (jei žinomi) ir registracijos uostas;

b)

laivo nuotrauka, kurioje matyti jo registracijos numeris;

c)

savininko ar savininkų pavardė/pavadinimas ir adresas;

d)

operatoriaus ar operatorių ir (arba) valdytojo ar valdytojų, jei yra, pavardės/pavadinimai ir adresas;

e)

ankstesnė vėliava (jei ji žinoma ir jei buvo);

f)

tarptautiniai laivo radijo šaukiniai (jei yra);

g)

pastatymo vieta ir laikas;

h)

laivo tipas;

i)

žvejybos būdų tipas;

j)

ilgis, plotis ir teorinis laivo borto aukštis;

k)

bendroji talpa GT;

l)

pagrindinio variklio ar variklių galingumas;

m)

vėliavos valstybės išduoto žvejybos leidimo pobūdis;

n)

šaldiklio tipas, šaldiklio galingumas ir žuvų talpyklų talpa.

2.

Komisija gali nuspręsti atleisti tam tikrus laivus nuo šio priedo 1 dalies reikalavimų taikymo, atsižvelgusi į jų ilgį ar kitą charakteristiką.

3.

Kiekviena Šalis Komisijos nustatyta tvarka pateikia direktoriui šio priedo 1 dalyje nurodytą informaciją ir nedelsdama praneša direktoriui apie bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus.

4.

Kiekviena Šalis nedelsdama praneša direktoriui apie:

a)

bet kuriuos įrašo papildymus;

b)

bet kuriuos išbraukimus iš rejestro dėl to, kad:

i)

laivo savininkas ar operatorius savanoriškai atsisakė žvejybos leidimo arba jo neatnaujino;

ii)

laivui išduotas žvejybos leidimas buvo pagal šios Konvencijos XX straipsnio 2 dalį panaikintas;

iii)

laivas nebeturi teisės plaukioti su jos vėliava;

iv)

laivas yra atiduotas į metalo laužą, nenaudojamas arba prarastas, ir

v)

dėl kurios nors kitos priežasties,

nurodydama, kuri iš pirmiau išvardytų priežasčių yra taikytina.

5.

Šis priedas mutatis mutandis taikomas ir žvejybos subjektams, kurie yra Komisijos nariai.

2 PRIEDAS

Stebėtojų dalyvavimo Komisijos posėdžiuose principai ir kriterijai

1.

Į Komisijos posėdžius, šaukiamus pagal šios Konvencijos VIII straipsnį, direktorius kviečia tarpvyriausybines organizacijas, kurių darbas yra susijęs su šios Konvencijos įgyvendinimu, taip pat valstybes, kurios nėra šios Konvencijos Šalys, suinteresuotas žuvų išteklių, kuriems taikoma ši Konvencija, apsauga ir tausojančiu naudojimu, jei jos to prašo.

2.

Šios Konvencijos XVI straipsnio 2 dalyje nurodytos nevyriausybinės organizacijos (NVO) turi teisę kaip stebėtojos dalyvauti visuose Komisijos ir jai pavaldžių institucijų posėdžiuose, šaukiamuose pagal šios Konvencijos VIII straipsnį, išskyrus vykdomąją sesiją ar kitaip rengiamus delegacijų vadovų posėdžius.

3.

Kiekviena NVO, norinti kaip stebėtoja dalyvauti Komisijos posėdyje, likus ne mažiau kaip penkiasdešimčiai (50) dienų iki posėdžio praneša direktoriui apie savo prašymą dalyvauti. Direktorius likus ne mažiau kaip keturiasdešimt penkioms (45) dienoms iki posėdžio pradžios Komisijos nariams praneša tokių NVO pavadinimus kartu su šio priedo 6 dalyje nurodyta informacija.

4.

Jei Komisijos posėdis rengiamas anksčiau negu likus penkiasdešimčiai (50) dienų, direktorius gali atitinkamai trumpinti šio priedo 3 dalyje nustatytus terminus.

5.

NVO, norinčiai dalyvauti Komisijos ir jai pavaldžių institucijų posėdžiuose, gali būti leidžiama tai daryti ištisus metus, atsižvelgiant į šio priedo 7 dalį.

6.

Šio priedo 3, 4 ir 5 dalyse minimuose prašymuose dalyvauti NVO nurodo savo pavadinimą ir būstinės vietą, apibūdina savo paskirtį ir tai, kaip jos paskirtis ir veikla yra susijusi su Komisijos darbu. Tokia informacija prireikus yra atnaujinama.

7.

NVO, norinti dalyvauti kaip stebėtoja, gali dalyvauti, išskyrus atvejus, kai ne mažiau kaip vienas trečdalis Komisijos narių raštu prieštarauja tokiam dalyvavimui.

8.

Visiems stebėtojams, kuriems leidžiama dalyvauti Komisijos posėdyje, yra siunčiami arba kitaip pateikiami tie patys dokumentai, kuriuos paprastai gauna Komisijos nariai, išskyrus dokumentus, kuriuose yra su jos veikla susijusių konfidencialių duomenų.

9.

Kiekvienas stebėtojas, kuriam leista dalyvauti Komisijos posėdyje, gali:

a)

atsižvelgiant į šio priedo 2 dalį, dalyvauti posėdžiuose be teisės balsuoti;

b)

pirmininko leidimu posėdžių metu daryti žodinius pareiškimus;

c)

pirmininko sutikimu platinti posėdyje dokumentus,

ir

d)

dalyvauti kitoje veikloje, jei tikslinga ir tam pritaria pirmininkas.

10.

Direktorius gali pareikalauti, kad valstybių, kurios nėra šios Konvencijos Šalys, ir NVO stebėtojai mokėtų pagrįstą mokestį ir padengtų su jų dalyvavimu susijusias išlaidas.

11.

Visi stebėtojai, kuriems leidžiama dalyvauti Komisijos posėdyje, laikosi kitiems posėdžio dalyviams taikomų visų taisyklių ir tvarkos.

12.

Kiekvienai NVO, kuri nesilaiko šio priedo 11 dalies reikalavimų, gali būti neleidžiama toliau dalyvauti posėdžiuose, jeigu Komisija nenusprendžia kitaip.

3 PRIEDAS

Komisijos patvirtintų priemonių įgyvendinimo peržiūros komitetas

Pagal šios Konvencijos X straipsnį įsteigtas Komisijos patvirtintų priemonių įgyvendinimo peržiūros komitetas vykdo šias funkcijas:

a)

persvarsto ir stebi Komisijos patvirtintų apsaugos ir valdymo priemonių, taip pat šios Konvencijos XVIII straipsnio 9 dalyje nurodytų bendradarbiavimo priemonių laikymąsi;

b)

nagrinėja informaciją pagal vėliavos valstybes arba, kai informacija pagal vėliavos valstybes atitinkamam atvejui netaikoma, pagal laivus ir kurią nors kitą informaciją, reikalingą savo funkcijoms vykdyti;

c)

teikia Komisijai informaciją, techninio pobūdžio konsultacijas ir rekomendacijas, susijusias su apsaugos ir valdymo priemonių įgyvendinimu ir jų laikymusi;

d)

rekomenduoja Komisijai Komisijos narių žuvininkystės valdymo priemonių suderinamumo skatinimo būdus;

e)

rekomenduoja Komisijai šios Konvencijos XVIII straipsnio 10 dalies veiksmingo įgyvendinimo skatinimo būdus;

f)

konsultuodamasis su moksliniu patariamuoju komitetu, rekomenduoja Komisijai duomenų rinkimo ir stebėsenos programos, nustatomos pagal šios Konvencijos VII straipsnio 1 dalies i punktą, prioritetus bei tikslus ir nustato bei įvertina tos programos rezultatus;

g)

vykdo kitas Komisijos nurodytas funkcijas.

4 PRIEDAS

Mokslinis patariamasis komitetas

Pagal šios Konvencijos XI straipsnį įsteigtas mokslinis patariamasis komitetas vykdo šias funkcijos:

a)

peržiūri Komisijos planus, pasiūlymus ir mokslinių tyrimų programas ir prireikus teikia Komisijai patarimus;

b)

peržiūri bet kuriuos svarbius įvertinimus, analizes, mokslinius tyrimus ar darbus, taip pat Komisijai jos mokslinių darbuotojų parengtas rekomendacijas prieš teikiant jas svarstyti Komisijai ir, kai jiems tai pavesta, teikti Komisijai šiais klausimais papildomą informaciją, patarimus ir pastabas;

c)

rekomenduoja Komisijai konkrečius klausimus ir dalykus, kuriuos moksliniai darbuotojai turi išnagrinėti kaip jos būsimo darbo dalį;

d)

konsultuodamasis su Komisijos patvirtintų priemonių įgyvendinimo peržiūros komitetu, rekomenduoja Komisijai duomenų rinkimo ir stebėsenos programos, nustatomos pagal šios Konvencijos VII straipsnio 1 dalies i punktą, prioritetus bei tikslus ir nustato bei įvertina tos programos rezultatus;

e)

padeda Komisijai ir direktoriui ieškoti mokslinių tyrimų, kurių reikia imtis pagal šią Konvenciją, finansavimo šaltinių;

f)

plėtoja ir skatina Komisijos narių dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą per jų mokslinių tyrimų institutus, siekdamas surinkti kuo daugiau informacijos apie žuvų išteklius, kuriems taikoma ši Konvenciją;

g)

prireikus skatina ir palengvina Komisijos bendradarbiavimą su kitomis panašius tikslus turinčiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis viešosiomis ar privačiomis organizacijomis;

h)

svarsto kiekvieną jai Komisijos perduotą klausimą;

i)

vykdo kitas funkcijas ir atlieka užduotis, kurias jo gali paprašyti arba jam gali skirti atlikti Komisija.