1.

pakartoja, kad yra tvirtai įsipareigojęs ginti Europos sporto modelį, pagal kurį sportas ir fizinis aktyvumas tarnauja visuomeniniams tikslams ir prisideda įgyvendinant visų svarbių sričių ES politiką;

2.

pripažįsta, kad reikia apsaugoti Europos sporto modelį, užtikrinant nuolatinį tvarų sporto ir fizinio aktyvumo – nuo mėgėjiško iki profesionalaus sporto lygių – plėtojimą vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis;

3.

pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti Europos sporto modelį atsižvelgiant į piliečių interesus, ES vertybes ir politikos prioritetus, pvz., lygybę, įvairovę, įtrauktį, tvarumą, sveikatą ir gerovę, Europos socialinį modelį ir ES konkurencingumą;

4.

ragina visus suinteresuotuosius subjektus dėti daugiau pastangų siekiant skatinti visiems prieinamą saugų, įtraukų ir teisingą sportą, daugiausia dėmesio skiriant pažangai lyčių lygybės srityje, kovai su visų formų smurtu, diskriminacija bei priekabiavimu ir sporto infrastruktūros prieinamumo gerinimui;

5.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia užtikrinti asmenų su negalia įtrauktį visais su sportu susijusiais aspektais, įskaitant jų dalyvavimą valdymo ir sprendimų priėmimo procesuose;

6.

pabrėžia, kad Europos sporto modelis turi būti grindžiamas sporto, kaip viešosios gėrybės, principu, užtikrinant, kad viešosios investicijos į sportą teiktų visuomenei naudą įtraukties, sveikatos, švietimo ir socialinės sanglaudos srityse;

7.

pabrėžia gyvybiškai svarbų fizinio aktyvumo vaidmenį visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų amžių, pabrėždamas jo tiesioginę ir ilgalaikę naudą fizinei ir psichinei sveikatai, taip pat jo indėlį ugdant ir išlaikant asmenų socialinius ir gyvenimo įgūdžius;

8.

pabrėžia, kad svarbu skatinti vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą, įskaitant sportininkų ir parasportininkų, kaip sektinų pavyzdžių, dalyvavimą veikloje, ir ragina daugiau investuoti į reikiamą sporto infrastruktūrą mokyklose, kokybišką fizinį lavinimą ir užklasines sporto programas;

9.

pabrėžia prevencinį sporto vaidmenį sprendžiant jaunimo socialinės izoliacijos, smurto ir radikalėjimo problemas ir pabrėžia, kad būtina juos apsaugoti nuo bet kokios formos smurto sporto srityje;

10.

pabrėžia itin svarbų savanorių vaidmenį sporto srityje ir ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti rekomendacijas, kuriomis būtų remiama ir skatinama savanoriška veikla sporto srityje, įskaitant savanorių pritraukimo į sporto veiklą, pripažinimo ir išlaikymo joje tiek mėgėjiško, tiek profesionalaus sporto srityje;

11.

pripažįsta, kad mėgėjiškam sportui Europoje būdingas tvirtas pilietinės visuomenės bendradarbiavimas su bendruomenės klubais ir asociacijomis, kurie grindžiami savanoriška veikla;

12.

pabrėžia esminę solidarumo principo svarbą užtikrinant, kad sportas tarnautų ne kelių subjektų pelnui, bet visų interesams ir juos propaguotų, ir pakartoja, kad reikia stiprinti profesionalaus ir mėgėjiško sporto ryšį taikant veiksmingesnius finansinio solidarumo mechanizmus, kad būtų optimizuotas jo plėtojimas;

13.

ragina Komisiją skatinti sporto valdymo organus įgyvendinti jaunimo raidos mechanizmus ir politiką, kuriais būtų siekiama atlyginti klubams už žaidėjų, prisidedančių prie nuolatinės sėkmės profesionalaus sporto varžybose, treniravimą, taip užtikrinant ilgalaikį sporto sektoriaus konkurencingumą;

14.

ragina Komisiją pateikti tyrimą, kuriame būtų apžvelgiami esami finansinio solidarumo mechanizmai ir perskirstymo programos, apimančios skirtingas sporto šakas ir lygmenis ES, kartu pateikiant rekomendacijas dėl tolesnio jų plėtojimo;

15.

atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją remti sporto valdymo organų teisinį tikrumą ir išnagrinėti, ar reikalingi perskirstymo mechanizmai tarp didelių ir mažų lygų, klubų ar varžybų ir įvairiose disciplinose, įskaitant jaunimo sportą;

16.

pabrėžia, kad reikia labai padidinti sporto ir fizinio aktyvumo finansavimą, ypač pagal 2028–2034 m. programą „Erasmus +“, laikantis esamų horizontaliųjų prioritetų, ir toliau remti sąveiką tarp kitų fondų ir programų;

17.

pripažįsta galimą programos „Erasmus +“ pavyzdinį vaidmenį finansiškai remiant mėgėjiškas sporto organizacijas ir teigiamą programos poveikį piliečiams ir visuomenei;

18.

ragina Komisiją parengti sporto klubams ir organizacijoms skirtas prieinamo ir didelio finansavimo schemas, kuriose būtų numatyti aiškūs ir prieinami mechanizmai, užtikrinantys, kad skiriamos lėšos pasiektų mėgėjiško sporto lygmenį;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti investicijas į saugią ir prieinamą sporto infrastruktūrą visais lygmenimis pasitelkiant ES fondus, pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondą, ypatingą dėmesį skiriant kaimo ir nepalankioje padėtyje esantiems miestų rajonams;

20.

mano, kad finansinio tvarumo reglamentavimas sporto srityje yra labai svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį profesionalaus sporto gyvybingumą ir sąžiningumą ES; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti nuoseklius finansų valdymo standartus visose profesionalaus sporto šakose ir pabrėžia, kad reikia veiksmingai užtikrinti šių priemonių vykdymą ir jas atnaujinti, įskaitant tinkamą sportininkų atlyginimų priežiūrą;

21.

primygtinai ragina valstybes nares ir toliau reikalauti, kad svarbių sporto renginių rengimo teisės būtų suteikiamos atsižvelgiant į nuopelnus ir kad šeimininkai, organizatoriai ir rėmėjai laikytųsi Europos sporto modelio vertybių, įskaitant žmogaus teises, demokratines vertybes ir tvarumą;

22.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti atsakomybę už aplinkosaugą ir prisitaikymą prie klimato kaitos sporto sektoriuje, įskaitant tvarią įrangą ir sporto infrastruktūros valdymą, anglies dioksido klausimu atsakingą renginių organizavimą ir švietimą aplinkosaugos srityje pasitelkiant sportą;

23.

pripažįsta, kad Europos sporto sektoriuje randasi vis daugiau investicijų iš užsienio bei užsienio nuosavybės atvejų ir ragina Komisiją remiant pastangas užtikrinti Europos sporto finansinį vientisumą ir konkurencinę pusiausvyrą atsižvelgti į šios tendencijos poveikį;

24.

pripažįsta organizuoto ir finansinio nusikalstamumo sporto srityje riziką ir mano, kad turi būti užtikrintas griežtas išsamus investicijų ir nuosavybės Europos sporto sektoriuje tikrinimas, be kita ko, išplečiant ES kovos su pinigų plovimu sistemą, kad ji apimtų profesionalų sportą;

25.

smerkia visų formų susitarimus dėl rungtynių baigties, kurie kenkia sąžiningumui ir garbingumui, ir ragina valstybes nares bei sporto organizacijas stiprinti prevencines priemones vykdant griežtesnę stebėseną, švietimo kampanijas ir bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis;

26.

ragina Tarybą išeiti iš aklavietės, susijusios su Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis pasirašymu ir ratifikavimu;

27.

pabrėžia, kad ES lygmeniu reikia spręsti didėjančią dopingo vartojimo problemą visais sporto lygmenimis ir rengti informuotumo didinimo kampanijas;

28.

ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau kovoti su piratavimu internete ir prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl tikslinių teisės aktų, kuriais būtų sprendžiama sporto ir kito tiesiogiai transliuojamo turinio piratavimo internete problema, be kita ko, stiprinant skaitmeninius vykdymo užtikrinimo mechanizmus, taikant su principu „pažink savo verslo klientą“ susijusias pareigas, skatinant bendradarbiavimą su interneto platformomis ir didinant vartotojų informuotumą;

29.

atkreipia dėmesį į dinamišką bilietų kainodarą, kuri gali trukdyti sporto renginių prieinamumui Europoje, ir ragina atidžiai stebėti, kaip rinkos dalyviai laikosi ES teisės aktų;

30.

pripažįsta, kad sporto savarankiškumas priklauso nuo gero valdymo, ir ragina tarptautines, Europos ir nacionalines sporto organizacijas, taip pat suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančias organizacijas įgyvendinti aukščiausius valdymo, sąžiningumo ir skaidrumo standartus, taikant tinkamas stabdžių ir atsvarų sistemas siekiant užtikrinti atskaitomybę;

31.

ragina Komisiją peržiūrėti dabartinių šiose srityse taikomų ES priemonių veiksmingumą ir nuoseklumą ir parengti tikslinius veiksmus bei politikos priemones, kuriomis būtų sprendžiamos nuolatinės problemos;

32.

ragina sporto organizacijas ir valdžios institucijas vadovautis bendradarbiaujamuoju požiūriu, siekiant laikytis šių standartų ir užtikrinti, kad sportas išliktų patikima, saugi ir etiška erdvė visiems dalyviams;

33.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad visos institucijos, sporto valdymo organai ir suinteresuotieji subjektai laikytųsi ESTT jurisprudencijoje sporto srityje nustatytų principų;

34.

palankiai vertina valdymo organų pastangas kolektyvinio valdymo srityje ir ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant stiprinti suinteresuotųjų subjektų balsą priimant sprendimus, ypač įsipareigojant užtikrinti sportininkų ir sirgalių dalyvavimą;

35.

ragina sporto valdymo organus toliau įgyvendinti lygybės, įvairovės ir įtraukties skatinimo priemones, visų pirma spręsti ir toliau per mažo vadovaujančius postus užimančių moterų skaičiaus problemą;

36.

pabrėžia, kad būtina nustatyti atstovavimo standartus ir patikras, kaip būtiną suinteresuotųjų subjektų organizacijų dalyvavimo valdymo procesuose sąlygą;

37.

ragina Komisiją skatinti socialinį dialogą sporto srityje kaip pagrindinį sprendimų priėmimo procesą, atitinkantį gero valdymo principus, ir gerinti sporto reprezentatyvumą ir įtrauktį;

38.

siūlo Komisijai konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dėl ES profesionalaus sporto sektoriaus socialinio dialogo komiteto įsteigimo;

39.

ragina ES institucijas saugoti ir skatinti, o valstybes nares – įgyvendinti sportininkų ir kitų sporto sektoriaus darbuotojų pagrindines teises, įskaitant socialines teises ir apsaugą, pavyzdžiui, asociacijų laisvę, kolektyvines derybas, nediskriminavimą, deramas darbo sąlygas, saugos priemones ir profesinę sveikatą, ypač kiek tai susiję su nėštumu ir motinystės atostogomis;

40.

pabrėžia, kad plėtojant ir prižiūrint darbuotojų saugos ir sveikatos politiką reikia proaktyviai valdyti riziką, įskaitant tokius veiksnius kaip kelionės, rungtynių tvarkaraščiai ir vienu metu vykstančios varžybos;

41.

ragina ES institucijas ir valstybes nares toliau remti iniciatyvas, susijusias su sportininkų dvejopa karjera, mokymusi visą gyvenimą, laikotarpiu išėjus į pensiją, asmeniniu tobulėjimu ir sportininkų psichikos sveikata, mezgant partnerystes su atitinkamomis organizacijomis, pvz., sportininkų komisijomis ir asociacijomis;

42.

pabrėžia, kad sporto renginių tvarkaraščiai tapo intensyvesni dėl padidėjusių Europos ir tarptautinių rungtynių bei varžybų, ir ragina į sprendimų dėl tvarkaraščių priėmimo procesus įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, kad būtų išvengta konfliktų;

43.

remia sportininkų teisę laisvai atstovauti savo valstybėms ir pabrėžia, jog turėtų būti reikalaujama, kad klubai leistų sportininkams atstovauti nacionalinei komandai;

44.

ragina sporto valdymo organus užkirsti kelią tam, kad vidaus varžybų rungtynės vyktų užsienyje;

45.

pripažįsta tarptautinių organizacijų svarbą užtikrinant skaidrią ir sąžiningą perėjimo į kitą komandą sistemą, atitinkančią ES teisę ir Europos ypatumus, ir ragina daug dėmesio skirti sportininkų teisių apsaugai visose sporto šakose, ypač kiek tai susiję su nepilnamečiais;

46.

atkreipia dėmesį į svarbų sporto agentų ar tarpininkų vaidmenį ir nesubalansuotus jų ir jaunų sportininkų santykius, taip pat pabrėžia, kad reikia taikyti taisyklėmis grindžiamą požiūrį;

47.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į tvirtą valstybių narių ir ES institucijų politinį postūmį, pateikti ilgalaikę sporto ir fizinio aktyvumo politikos strategiją, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama pagrindiniams Europos sporto modelio ypatumams, ir pasiūlyti konkrečių veiksmų šioje srityje;

48.

palankiai vertina esamą dialogą sporto politikos klausimais ir ragina Komisiją užtikrinti aktyvų dalyvavimą diskusijose ES, nacionaliniu ir mėgėjų lygmenimis, į ilgalaikių strategijų rengimą įtraukiant visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus;

49.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti duomenų rinkimą ir įrodymais grindžiamą politikos formavimą, kad būtų sustiprintas sporto, prisidedančio prie ES politikos tikslų, vaidmuo;

50.

ragina Komisiją atlikti savo, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį viename iš svarbiausių ES socialinių ir ekonomikos sektorių aktyviai stebint ir šalinant visų lygmenų grėsmes vertybėmis grindžiamam Europos sporto modeliui, įskaitant pavojų visai sporto ekosistemai keliančias atskirtas varžybas;

51.

ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis tinkamomis priemonėmis siekiant apsaugoti Europos sporto sektorių nuo bet kokių iniciatyvų, kuriomis siekiama jam pakenkti ir perkelti jame sukuriamą vertę už Europos ribų;

52.

dar kartą patvirtina specifinį sporto pobūdį, kartu pabrėždamas būtinybę laikytis ES teisės nuostatų, ir pripažįsta, kad nėra vieno universalaus būdo, kuriuo Europos sporto modelis būtų taikomas įvairioms sporto šakoms;

53.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina apsaugoti vertikalųjį Europos sporto modelio pobūdį, pagal kurį perkėlimas į aukštesnį ir žemesnį lygį vyksta nacionaliniu lygmeniu, o kasmetiniai rezultatai nacionalinėse lygose yra vienintelis kvalifikacijos dalyvauti Europos varžybose kriterijus;

54.

ragina Komisiją pateikti aiškias ES teisės, įskaitant konkurencijos teisę, taikymo sporto sektoriui gaires, taip pat atsižvelgiant į naujausius ESTT sprendimus;

°

° °

55.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.