1.

Ar Direktyva 2000/78/EB (1), atsižvelgiant į tai, kad administracija nemanė esant būtina įpareigoti karius, einant konkrečias pareigas, pasiskiepyti, kaip tai suprantama pagal Decreto legislativo n. 66/10 (Įstatyminis dekretas Nr. 66/10) 206a straipsnį, jai prisiimant atsakomybę dėl skiepijimosi padarinių, draudžiama perkelti į nacionalinę teisę tokią nuostatą, kuria Decreto legge n. 172/21 (Dekretas įstatymas Nr. 172/21) iš dalies keičiamas Decreto legge n. 44/21 (Dekretas įstatymas Nr. 44/21), įtraukiant 4b [straipsnio] 2 dalies b [punktą], pagal kurį kariui nustatomas privalomas ir jo asmeninei nuomonei prieštaraujantis skiepijimas, nes jis įpareigojamas savanoriškai sutikti su šio medicininio preparato, kuris tebėra eksperimentinis ir susijęs su rizika ir pavojais, taikymu kaip papildomą sąlygą tam, kad jis galėtų dirbti tokiomis pačiomis darbo sąlygomis kaip ir civiliniai darbuotojai, kuriems toks skiepijimas nereikalingas, nors jie eina pareigas, kurios žmogaus užkrėtimo ir užsikrėtimo požiūriu yra analogiškos karių einamoms pareigoms?

2.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Italijos teisės aktus, kuriais reglamentuojamas įsidarbinimas, net ir tokiose žmonių susibūrimo vietose kaip viešasis transportas, stadionai ir restoranai, tame pačiame Dekrete įstatyme Nr. 172/21 nepaminėtų darbuotojų atveju skiepijimo sertifikavimas arba neigiamas COVID-19 tyrimo imant tepinėlį, atlikto per 48 valandas, rezultatas laikomi lygiaverčiais, ar pagal Direktyvos 2000/78/EB 2 straipsnio 2 [dalies b punktą] draudžiama tokia priemonė, kaip Dekretas įstatymas Nr. 172/21 tiek, kiek juo iš dalies keičiamas Dekretas įstatymas Nr. 44/21, įtraukiant 4b [straipsnio] 1 dalies b [punktą], pagal kurį karinio personalo nariams nustatomas privalomas ir jų asmeninei nuomonei prieštaraujantis skiepijimas kaip būtina sąlyga dirbti tokiomis pačiomis darbo sąlygomis kaip ir kariai, kurie, paisydami savo asmeninių įsitikinimų, nusprendė, kad skiepytis yra naudinga net ir nesant tokios pareigos, nors nepasiskiepijęs karys pareiškia galintis, ir bet kuriuo atveju jau yra įpareigotas, per trumpesnį nei 48 valandų laikotarpį pateikti neigiamą COVID-19 tyrimo imant tepinėlį rezultatą?

3.

Ar Dekrete įstatyme Nr. 172/21, kuriuo papildomas Dekretas įstatymas Nr. 44/21, numatyta priemone, kurią taikant darbuotojas, nušalintas nuo darbo dėl pareigos pasiskiepyti pažeidimo pagal 4b straipsnio 3 dalį, negali teisėtai išlaikyti savo šeimos ir užtikrinti savo nepilnamečių vaikų gerovei būtinos apsaugos ir globos, pažeidžiami ES pagrindinių teisių chartijos 1 ir 24 straipsniai, kaip tai suprantama pagal Chartijos 24 straipsnį?“