P9_TA(2023)0131

Ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijos

2023 m. gegužės 9 d. Europos Parlamento rezoliucija „Ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijos: esama padėtis ir ateities iššūkiai“ (2022/2079(INI))

(C/2023/1059)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2021–2027 m. Europos gynybos fondą su specialiu biudžetu, skirtu besiformuojančioms perversminėms technologijoms,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 15 d. Komisijos komunikatą „Ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijų veiksmų gairės“ (COM(2022)0061),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 10 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Pirmoji civilinės, gynybos ir kosmoso pramonės sinergijos veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita“ (SWD(2022)0362),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl EIVT kovos su klimato kaita ir gynybos veiksmų gairių (1),

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0120/2023),

A.	kadangi tvirta, tvari, technologiškai pažangi ir konkurencinga gynybos pramonė yra labai svarbi Europos saugumo ir gynybos pajėgumams, taigi ir jos klestėjimui bei paramai jos sąjungininkams ir draugams užtikrinti;

kadangi Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą parodė, kad Europa turi skubiai investuoti į savo gynybos ir saugumo technologijas, įskaitant šaudmenų gamybą tokiu mastu, kuris atitiktų šiuolaikinio mūšio lauko poreikius, veiksmingai ir bendradarbiaujant suplanuodama bendrą koordinavimą, viešuosius pirkimus ir investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, taip pat kibernetinį saugumą; kadangi valstybės narės nustatė 35 proc. bendradarbiavimu grindžiamų investicijų į gynybą tikslą, tačiau parodė menką ir net mažėjančią politinę valią šiam tikslui pasiekti (tik 11 proc. 2020 m. ir istoriškai mažai – 8 proc. 2021 m.); kadangi kai kurios valstybės narės Ukrainą tiek finansiniu, tiek kariniu požiūriu rėmė daug stipriau nei kitos;

kadangi būtina skubiai sukurti tikrą Europos gynybos įrangos rinką, be kita ko, konsoliduojant pramonės pajėgumus, mažinant dubliavimąsi ir susiskaidymą ir kartu pritaikant pramonės bazę, ypač jos tiekimo grandines ir kvalifikuotą darbo jėgą prie naujos Europos saugumo aplinkos, dėl kurios reikia sparčiai didinti gamybos pajėgumus;

D.	kadangi nuolatinis, tvarus ir stabilus svarbiausiųjų žaliavų, technologijų ir komponentų tiekimas yra gyvybiškai svarbus Europos gynybos sektoriui;

E.	kadangi pažangiausios technologijos ir atitinkamas žmogiškasis kapitalas, ypač sparčiai kintančios skaitmeninės technologijos ir įgūdžiai, yra vis svarbesni veiksniai palaikant ir stiprinant Europos saugumo ir gynybos pramonę;

F.	kadangi gynybos sektoriaus struktūra kiekvienoje valstybėje narėje yra skirtinga;

G.	kadangi Europos gynybos sektoriaus susiskaidymas ir pastangų dubliavimasis Europos gynybos rinkoje lemia neefektyvų ekonominių išteklių naudojimą ir sumažėjusius gynybos pajėgumus; kadangi, pasak Komisijos, tai sudaro 25–100 mlrd. EUR kolektyvinių nuostolių;

H.	kadangi kai kurios ypatingos svarbos technologijos, kurias būtų galima naudoti gynybos sektoriuje, yra sukurtos civilinio sektoriaus ir galėtų būti dvejopo naudojimo, jei būtų pašalintos kliūtys;

I.	kadangi atviri moksliniai tyrimai ir inovacijos, kuriuose dalyvauja akademinė bendruomenė, privačios įmonės ir viešasis sektorius, gali paspartinti pažangiausių Europos technologijų plėtrą, o tai gali padėti spręsti rinkos susiskaidymo problemą, jei užtikrinamas sąveikumas;

J.	kadangi aktyvesnis mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimas didina konkurencingumą saugumo ir gynybos sektoriuje;

K.	kadangi svarstant struktūrinės paramos poreikį inovacijoms ir technologinei pažangai reikėtų atsižvelgti į tai, kad inovacijos iš esmės atsiranda dėl konkurencijos ir noro tirti, o ne dėl biurokratinio planavimo;

L.	kadangi 2017–2020 m. Europos gynybos agentūroje (EGA) dalyvaujančios valstybės narės moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai gynybos srityje skyrė daugiau kaip 25 mlrd. EUR, iš kurių tik nedidelė dalis išleista bendradarbiaujant;

M.	kadangi ES reglamentais neturi būti ribojamos saugumo ir gynybos pramonės galimybės gauti finansavimą;

N.	kadangi dalijimasis duomenimis yra labai svarbus analizuojant strategines spragas ir išnaudojant technologinės pažangos potencialą, tačiau turi būti užtikrinta intelektinės nuosavybės ir neskelbtinų verslo duomenų apsauga;

O.	kadangi bendradarbiavimas su strateginiais partneriais už ES ribų, ypač su NATO sąjungininkėmis, taip pat asocijuotaisiais ir panašiai mąstančiais partneriais pasaulyje, yra labai svarbus skatinant inovacijas ir technologinę pažangą;

palankiai vertina Komisijos veiksmų gaires dėl ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijų; pabrėžia, kad ES turi aktyviau dalyvauti koordinuojant ir palengvinant su saugumu ir gynyba susijusių technologijų plėtrą, o tos technologijos turėtų būti kuo labiau suderintos su žaliojo kurso tikslais, bet neturėtų sumažinti operacinio efektyvumo; pabrėžia, kad ES technologinis konkurencingumas pasaulyje labai priklauso nuo mokslinių tyrimų ir plėtros, inovacijų ir gebėjimo greitai perkelti ir diegti naujas technologijas bei mokyti žmones;

pripažįsta, kad, kaip pabrėžta veiksmų gairėse, reikia skubiai nustatyti ES saugumui ir gynybai itin svarbias technologijas, kartu išlaikant būtiną lankstumą kuriant ir taikant novatoriškas ir perversmines technologijas; pabrėžia, kad pasiūlymas dėl koordinuoto ES masto strateginio požiūrio į ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijas, kuris turi būti priimtas pradžioje, yra tinkamas žingsnis pirmyn;

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą panaikinti dabartinį atotrūkį tarp civilinių, gynybos ir saugumo mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų; ragina Komisiją geriau susieti ES civilines, gynybos ir saugumo programas ir priemones su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma inovacijų srityje; ragina tikslingiau investuoti į bendrus mokslinius tyrimus ir plėtrą; pabrėžia, kad intensyvesni gynybos ir saugumo srities moksliniai tyrimai ir inovacijos neturėtų būti vykdomi civilinių projektų sąskaita;

apgailestauja, kad 2020 m. valstybių narių bendros gynybos mokslinių tyrimų ir technologijų išlaidos sudarė tik 1,2 proc. visų gynybos išlaidų, t. y. gerokai mažiau nei 2 proc. norma, dėl kurios susitarta Europos gynybos agentūroje;

pabrėžia, kad dėl blogėjančios saugumo padėties Europoje, ypač prie ES išorės sienų esančiose valstybėse, prasidėjus neteisėtam, neišprovokuotam ir nepateisinamam Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą reikia didesnių ir geriau koordinuojamų ES ir jos valstybių narių pastangų kuo daugiau investuoti į ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijas, įskaitant šaudmenų gamybą, ir jas įsigyti bei sukurti tikrą Europos gynybos įrangos rinką; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl karo Ukrainoje didėjanti konvencinių ginklų sistemų paklausa pasaulyje gali turėti neigiamą poveikį investicijoms į naujų technologijų kūrimą;

palankiai vertina tai, kad Komisija steigia ypatingos svarbos technologijų stebėjimo centrą; ragina Komisiją visapusiškai įtraukti stebėjimo centro išvadas į valstybėms narėms skirtą įslaptintą ataskaitą dėl ypatingos svarbos technologijų ir rizikos, susijusios su strategine priklausomybe, darančia poveikį saugumui, kosmosui ir gynybai; pabrėžia, kad visada turi būti užtikrinta intelektinės nuosavybės ir neskelbtinų verslo duomenų apsauga; pabrėžia, kad Komisija, bendradarbiaudama su EGA, turi toliau koordinuoti, skatinti ir palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą ir išteklių telkimą, siekiant pašalinti esamas ir būsimas technologijų spragas, sumažinti projektų dubliavimąsi ir padidinti išlaidų veiksmingumą ir efektyvumą; ragina Komisiją tinkamai informuoti Parlamentą apie pagrindinius šio stebėjimo centro veiklos rezultatus;

ragina Komisiją skatinti valstybes nares peržiūrėti visas gynybos programas ir politikos priemones, laikantis suderintos metinės peržiūros gynybos srityje (CARD) požiūrio, ypatingą dėmesį skiriant ypatingos svarbos technologijoms, patikrinti, ar jos vis dar atitinka paskirtį, apibendrinti išvadas ir, kai įmanoma ir aktualu, pasidalyti jomis su visomis kitomis valstybėmis narėmis; ragina nuodugniai peržiūrėti atitinkamas gynybos iniciatyvas, pvz., Pajėgumų plėtojimo planą, siekiant jį atnaujinti atsižvelgiant į nuostatas, įtrauktas į ES saugumo ir gynybos strateginį kelrodį ir EGA parengtą trūkumų analizę; mano, kad EGA turi visas galimybes užtikrinti Europos gynybos sektoriaus dalyvių inovacinės veiklos suderinamumą; atsižvelgdamas į tai, ragina išplėsti agentūros vaidmenį teikiant paramą, koordinuojant pasiūlymus, įskaitant strateginį išvadų vertinimą, ir pateikiant sprendimus, kaip remti bendrus mokslinių tyrimų ir plėtros bei viešųjų pirkimų projektus;

ragina EGA įtraukti ypatingos svarbos technologijų sąvoką į savo metinę su CARD susijusią procedūrą;

pažymi, kad kyla priklausomybės nuo svarbiausių medžiagų tiekimo ir perkrautų tiekimo grandinių rizika, o tai gali turėti įtakos ES gebėjimui išlikti konkurencingai ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijų srityje; ragina Komisiją skatinti žiediškumą ir teisės akte dėl svarbiausiųjų žaliavų įvertinti, kaip padidinti mokslinių tyrimų, susijusių su ypatingos svarbos technologijoms gaminti reikalingomis naujomis medžiagomis, apimtį siekiant kuo labiau sumažinti ES priklausomybę nuo ne ES šalių;

10.

atkreipia dėmesį į pernelyg didelės priklausomybės nuo žaliavų iš ne ES šalių pavojų ir rekomenduoja dėti daugiau pastangų, kad to būtų išvengta;

11.

palankiai vertina tai, kad sukurta ES gynybos inovacijų sistema ir vyksta darbas naudojantis įvairiomis priemonėmis, susijusiomis su gynyba ir su naujomis bei dvejopo naudojimo technologijomis, siekiant padėti inovatyviems startuoliams ir MVĮ įveikti dideles technologines, administracines, finansines, reguliavimo ir patekimo į rinką kliūtis; ragina Komisiją skatinti valstybes nares, kaip galutines naudotojas, integruoti tarpvalstybinius inovacijų tinklus į savo gynybos technologijų tiekimo grandines; pabrėžia, kad šiomis iniciatyvomis turi būti siekiama gerinti karinius pajėgumus ir užtikrinti aukšto lygio ES technologinį nepriklausomumą; ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į konkrečius opius saugumo ir gynybos aspektus nustatant iniciatyvas pagal ES gynybos inovacijų programą; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su ES gynybos inovacijų centru, įsteigtu Europos gynybos agentūroje;

12.

ragina Komisiją išnagrinėti ES viešųjų pirkimų direktyvas, atsižvelgiant į kliūtis startuoliams ir mažoms įmonėms, ypač inovacijų srityje, kurioje esama didesnės rizikos, kad projektai nebus sėkmingi, ir skatinti valstybes nares vengti tokių kliūčių jas įgyvendinant;

13.

pabrėžia, kad būtina nuolat glaudžiai koordinuoti veiksmus su asocijuotaisiais ir bendraminčiais partneriais, pvz., Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir NATO; palankiai vertina Komisijos ir Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai įsipareigojimą išnagrinėti ES ir JAV bendradarbiavimo galimybes ES ir JAV prekybos ir technologijų taryboje; palankiai vertina Komisijos ir Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai įsipareigojimą išnagrinėti abipusiškai sutartos ir naudingos atitinkamų ES ir NATO iniciatyvų, skirtų naujoms technologijoms, sąveikos galimybes; vis dėlto pabrėžia, kad ES turi stiprinti savo strateginį savarankiškumą teikdama pirmenybę investicijoms į Europos technologijas;

14.

yra susirūpinęs dėl nepakankamų investicijų į naujas perversmines technologijas gynybos bei saugumo pramonės srityje, nepaisant to, kad priimtas Europos gynybos fondo (EGF) reglamentas (2); ragina Komisiją paaiškinti strategines gaires ir reglamentus siekiant skatinti investicijas į gynybos pramonę ir sukurti būtinus bendradarbiavimo įrankius ir priemones, kuriais gynybos bei saugumo pramonė būtų skatinama ne tik gaminti esamas ginklų sistemas, bet ir daugiau investuoti į technologines inovacijas ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijų srityje, visiškai laikantis tarptautinės teisės ir ES teisės aktų bei stebint jų pokyčius;

15.

pabrėžia MVĮ ir startuolių svarbą inovacijų ir vystymosi srityje ir ragina juos įtraukti į konkrečias programas ir priemones, kuriomis ateityje bus įgyvendinamos būsimos ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijų veiksmų gairės;

16.

pabrėžia, kad reikia glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo pajėgumų plėtojimo srityje, kad būtų skatinamos inovacijos ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijų srityje; ragina atitinkamas ES institucijas teikti pirmenybę bendriems projektams, susijusiems su ES ir bendrai finansuojamomis inovacijomis ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijų srityje ir skatinti bei inicijuoti veiklą, kuri būtų stiprus akstinas valstybėms narėms veiksmingai koordinuoti savo pajėgumų plėtojimo programas; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę sukurti ES mechanizmą, pagal kurį būtų sutelkiami nacionaliniai ištekliai moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai gynybos ir saugumo srityje vykdyti, ir į jo įgyvendinimo procesą, kai tinkama, deramai įtraukti Parlamentą;

17.

pabrėžia, kad ES finansuojamos ir bendrai finansuojamos inovacijos ir plėtra ypatingos svarbos ir perversminių gynybos technologijų srityje turėtų padėti valstybėms narėms užtikrinti didesnį sąveikumą ir bendrus gynybos įrangos viešuosius pirkimus, kai tik sukurtos technologijos pasiekia tinkamą technologinės parengties lygį; pabrėžia, kad vienodai svarbu išvengti projektų dubliavimosi ES lygmeniu, ir kad svarbu kuo labiau sumažinti esamus sutampančius ir besikartojančius veiksmus; prašo, kad Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nustatytų tinkamą technologinės parengties lygį, atsižvelgdama į šiuolaikinę saugumo aplinką ir šiuolaikinius mūšio lauko poreikius; akcentuoja, kad būtina labiau suderinti įvairių Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programų sinergiją siekiant skatinti ypatingos svarbos technologijų plėtrą Europoje, kartu atsižvelgiant į galimybę užtikrinti esamų technologijų dvejopą naudojimą;

18.

atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas remti bendrus valstybių narių vykdomus saugumo ir gynybos technologijų viešuosius pirkimus, pvz., pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomas Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktas;

19.

pabrėžia, kad reikia glaudaus įvairių suinteresuotųjų subjektų, pvz., akademinės bendruomenės ir viešojo bei privačiojo sektorių, bendradarbiavimo, kad būtų galima pasinaudoti geriausia praktika saugumo ir gynybos technologijų srityje; ragina Komisiją išnagrinėti galimybes inovacijų srityje naudoti „daugiagubos spiralės“ modelius;

20.

yra susirūpinęs dėl nepakankamo gynybos ir saugumo finansavimo iš ES fondų ir apgailestauja dėl rekordiškai žemo valstybių narių bendradarbiavimo lygio vykdant viešuosius pirkimus gynybos srityje; apgailestauja dėl to, kad Europos gynybos fondo biudžetas buvo sumažintas maždaug 40 proc., palyginti su Komisijos pasiūlymu dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP), ir kad karinio mobilumo programos biudžetas buvo sumažintas 75 proc.; pabrėžia, kad nei dabartinė, nei persvarstyta DFP nepajėgs suteikti pakankamai finansinių išteklių, kad būtų sustiprintas ES lygmens bendradarbiavimas gynybos srityje tinkamu lygmeniu, nes dėl dabartinės saugumo padėties turime žengti didelį žingsnį į priekį; primygtinai ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę ES lygmeniu sutelkti didelę dalį didėjančių nacionalinių gynybos biudžetų, kad būtų bendrai papildytos išeikvotos šaudmenų atsargos, ir bendrai įsigyti ginklų sistemų, įskaitant sudėtingiausias ir brangiausias sistemas, pvz., naikintuvus, karo laivus ir pagrindinius kovinius tankus; ragina Komisiją išnagrinėti esamas finansavimo schemas ir alternatyvas siekiant padidinti finansavimą ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijoms pagal dabartinę DFP, atsižvelgiant į realius pramonės investicijų poreikius;

21.

pabrėžia, kad ES reglamentavimas, kuris gali turėti įtakos Europos saugumo ir gynybos pramonės galimybėms gauti finansavimą, turi derėti su ES pastangomis sudaryti palankesnes sąlygas Europos gynybos pramonei gauti pakankamai viešųjų ir privačiųjų lėšų ir investicijų;

22.

pabrėžia, kad reikia pagerinti dvejopą esamų civilinių technologijų naudojimą, taip pat užtikrinti civilinių, karinių ir dvejopo naudojimo inovacijų ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijų srityje kryžmaveiką, ir pabrėžia atitinkamą tolesnio ES programų sąveikos stiprinimo potencialą; pabrėžia, kad reikia geresnių dalijimosi žiniomis tinklų, skirtų esamoms ir naujoms technologijoms, kad potencialūs galutiniai naudotojai ir investuotojai galėtų geriau pasinaudoti rinkoje jau esančiomis technologijomis arba investuoti į didelio potencialo besiformuojančias technologijas;

23.

ragina vykdyti inovacijas, grindžiamas efektyvesniu išteklių naudojimu, naujų medžiagų kūrimu, antrinių žaliavų propagavimu ir tvaresniais bendrais viešaisiais pirkimais, taip pat ekologiškai tvariais technologiniais sprendimais; ragina Komisiją bendradarbiaujant su EGA išnagrinėti tolesnius kelius, kaip vystyti tvarias saugumo ir gynybos technologijas ir kaip tai galėtų būti naudinga ES atsparumui ir jos saugumo ir gynybos pramonei, atsižvelgiant į ES klimato kaitos ir gynybos veiksmų gaires ir į jo 2022 m. birželio 7 d. rezoliuciją ta pačia tema, visų pirma mažinant ES saugumo ir gynybos sričių priklausomybę nuo iškastinio kuro ir įvertinant jų pažeidžiamumą dėl klimato kaitos bei atitinkamą poreikį prie jos prisitaikyti;

24.

pabrėžia, kad reikia didinti investicijas į žaliąją gynybą skiriant didesnę ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir plėtros dalį anglies dioksido neišskiriančiam kurui ir karinėms transporto priemonėms skirtoms varymo sistemoms, visų pirma būsimoms pagrindinėms ginklų sistemoms, sukurtoms pagal atitinkamas ES programas; ragina Komisiją ir valstybes nares, investuojant atitinkamas ES lėšas, atsižvelgti į energijos, anglies dioksido ir aplinkosauginį pėdsakus pradedant projektavimo etapu; primena, kad iš EGF finansuojami mokslinių tyrimų ir plėtros veiksmai gali padidinti efektyvumą, sumažinti anglies dioksido pėdsaką ir kurti tvarią geriausią praktiką; ragina sukurti mechanizmą, kuriuo būtų skatinami tvarių gynybos ir saugumo technologijų moksliniai tyrimai ir plėtra; teigiamai vertina pirmojoje metinėje darbo programoje energetiniam atsparumui ir ekologinei pertvarkai skirtą biudžetą, tačiau pažymi, kad jis sudaro tik 11 proc. bendro metinio EGF biudžeto;

25.

pabrėžia, kad Rusijos karas prieš Ukrainą ne kartą parodė perversminių technologijų veiksmingumą, kurios dažnai būna santykinai nebrangios, o turi galingą poveikį mūšio lauke prieš dideles ginklų sistemas ir ginkluotuosius darinius; ragina Komisiją bendradarbiaujant su Ukrainos vyriausybe ir NATO partnerėmis atlikti tyrimą dėl per karą Ukrainoje įgytos patirties, susijusios su ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijomis; pabrėžia, kad atliekant technologinį vertinimą reikia laikytis atviro požiūrio, ir pabrėžia, kad labai svarbu daryti teisingas išvadas iš didžiausio karo Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos;

26.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 493, 2022 12 27, p. 19.

(2) 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/697, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1092 (OL L 170, 2021 5 12, p. 149).