—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES Sutartis) 49 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo pateiktas paraiškas dėl narystės ES,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Ukrainos,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 10–11 d. Versalio deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 17 d. Komisijos nuomones dėl Ukrainos (COM(2022)0407), Moldovos Respublikos (COM(2022)0406) ir Sakartvelo (COM(2022)0405) pateiktų paraiškų dėl narystės ES,

—

atsižvelgdamas į savo frakcijų vadovų bendrą pareiškimą, skirtą valstybių ir vyriausybių vadovams rengiantis 2022 m. birželio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi Rusijos Federacija nuo 2022 m. vasario 24 d. vykdo neišprovokuotą, nepateisinamą ir neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą; kadangi Ukraina paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje pateikė 2022 m. vasario 28 d., o Moldovos Respublika ir Sakartvelas – 2022 m. kovo 3 d.;

B.

kadangi paraiškos pateiktos atsižvelgiant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, kuri neturi precedento šiuolaikinėje Europos istorijoje ir per kurią buvo vykdomi karo nusikaltimai, galintys prilygti Ukrainos gyventojų genocidui, taip pat atsižvelgiant į tebesitęsiančią tam tikrų Sakartvelo ir Moldovos teritorijų dalių okupaciją; kadangi Ukraina gina Europos saugumo tvarką ir principus, kuriais remiantis buvo sukurta, pvz., Helsinkio baigiamąjį aktą ir Paryžiaus chartiją dėl naujos Europos;

C.

kadangi ES sutarties 49 straipsnyje nustatyta, kad „kiekviena Europos valstybė, gerbianti ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes ir įsipareigojusi jas remti, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare“;

D.

kadangi nėra narystei ES skirtos skubos tvarkos ir stojimas tebėra sudėtingas, nuopelnais pagrįstas ir struktūrizuotas procesas, priklausantis nuo veiksmingo reformų įgyvendinimo ir ES acquis perkėlimo į nacionalinę teisę;

E.

kadangi Taryba nepaprastai greitai paprašė Komisijos pateikti nuomones dėl Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo paraiškų dėl narystės ES;

F.

kadangi 2022 m. kovo 10–11 d. Versalio deklaracijoje nurodyta, kad Europos Vadovų Taryba pripažįsta Ukrainos europinius siekius ir europinės krypties pasirinkimą;

G.

kadangi Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo žmonės jau daugelį metų tvirtai remia savo šalių europinę kryptį, pritardami Europos principams ir vertybėms; kadangi panašius siekius gyventi laisvoje, suverenioje ir demokratinėje šalyje išreiškė dauguma Baltarusijos žmonių, prieštaraujančių Rusijos remiamam Lukašenkos režimui;

H.

kadangi praeities įvykiai parodė, kad plėtros nevykdymas labai brangiai kainuoja strategiškai ir gali pakenkti mūsų žemyno saugumui ir stabilumui;

I.

kadangi ES santykiai su Ukraina, Moldovos Respublika ir Sakartvelu grindžiami plataus užmojo asociacijos susitarimais bei išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvėmis, taip sukuriant palankią aplinką politinei asociacijai, teisės aktų derinimui ir ekonominei integracijai, nes tai yra esminiai būsimo stojimo proceso elementai; kadangi vis dar reikia visapusiškai įgyvendinti asociacijos susitarimus bei išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdves;

J.

kadangi Ukraina, Moldovos Respublika ir Sakartvelas abu stojimo į ES klausimynus pateikė per rekordiškai trumpą laiką, parodydamos ne tik didelį atsidavimą ES vertybėms, bet ir didelį gebėjimą bei norą pasiekti šiuos tikslus;

K.

kadangi 2022 m. birželio 17 d. Komisija paskelbė nuomones dėl šių trijų paraiškų ir rekomendavo Tarybai patvirtinti Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo perspektyvas tapti ES valstybėmis narėmis;

L.

kadangi savo nuomonėse Komisija rekomendavo suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovos Respublikai su sąlyga, kad jose bus imtasi tam tikrų reformų priemonių, pvz., teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse; kadangi Sakartvelo atveju Komisija rekomendavo suteikti šalies kandidatės statusą po to, kai bus išspręsti nurodyti prioritetiniai klausimai;

M.

kadangi suteikus šalies kandidatės statusą šių trijų šalių piliečiams būtų duotas aiškus vilties ir solidarumo ženklas ir parodyta, kad Europos Sąjunga yra pasiryžusi spręsti dabartinius iššūkius ir įgyvendinti savo ateities viziją;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų DP4114 × MON 810 × MIR604 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų DP4114, MON 810, MIR604 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projektą (D081155/01,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas per 2022 m. gegužės 16 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (2), 11 ir 13 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2022 m. sausio 26 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2022 m. kovo 7 d. (3),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi 2018 m. gegužės 2 d. Belgijoje įsisteigusi bendrovė „Pioneer Overseas Corporation“ JAV įsisteigusios bendrovės „Pioneer Hi-Bred International, Inc.“ vardu pateikė paraišką (toliau – paraiška) dėl maisto produktų pateikimo rinkai, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų DP4114 × MON 810 × MIR604 × NK603 (toliau – genetiškai modifikuoti kukurūzai) arba kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius; kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų arba kurie iš jų sudaryti, naudojimą kitais tikslais nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą;

B.

kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų su transformacijos įvykiais, kurie susideda arba yra pagaminti iš genetiškai modifikuotus kukurūzus su sukauptais transformacijos įvykiais sudarančių 10 atskirų transformacijos įvykių modifikacijų derinių, pateikimą rinkai;

C.

kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/2045 (5) jau leista naudoti subderinį MON 810 × NK603; kadangi įgyvendinimo sprendimo projekte jau įtraukti genetiškai modifikuoti kukurūzai ir 9 likę subderiniai, nurodyti paraiškoje (6);

D.

kadangi 2022 m. sausio 26 d. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl leidimo išdavimo genetiškai modifikuotiems kukurūzams ir ši nuomonė buvo paskelbta 2022 m. kovo 7 d.;

E.

kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai buvo išauginti įprastiniu būdu sukryžminus keturis atskirus genetiškai modifikuotų kukurūzų transformacijos įvykius: DP4114, MON 810, MIR604 ir NK603; kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai yra tolerantiški dviem herbicidams (glufozinatui ir glifozatui) ir sintetina penkis insekticidinius baltymus (7) (toliau – Bt toksinus);

F.

kadangi pareiškėjas nepateikė jokių tyrimų duomenų apie 9 subderinius, kurių EFSA anksčiau nevertino (8); kadangi, nepaisant trūkstamų tyrimų duomenų, EFSA padarė išvadą, kad šie subderiniai nekelia susirūpinimo dėl saugos;

G.

kadangi Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 503/2013 (9) reikalaujama įvertinti, ar numatoma žemės ūkio praktika daro įtaką tiriamų taškų rezultatams; kadangi pagal tą įgyvendinimo reglamentą tai ypač svarbu herbicidams atspariems augalams;

H.

kadangi ne vienu tyrimu įrodyta, kad auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras dažniau naudojami papildomi herbicidai, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių (10); kadangi dėl to reikia numatyti, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai bus apdorojami didesnėmis glifozato ir gliufozinato pagrindu pagamintų herbicidų dozėmis ir tai bus daroma pakartotinai, todėl jų derliuje gali būti didelis glifozato ir gliufozinato liekanų ir jo skilimo produktų (toliau – metabolitai) kiekis;

I.

kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus (11); kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d. (12);

J.

kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifozatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos; kadangi 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – priešingai glifozatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų; kadangi keletu kitų recenzuotų naujausių mokslinių tyrimų patvirtinamas glifozato kancerogeninis potencialas (13);

K.

kadangi laikoma, jog herbicidų liekanų ir metabolitų, randamų genetiškai modifikuotuose augaluose, vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą; kadangi tai yra problema, nes pati genetinė modifikacija gali turėti įtakos tam, kaip atitinkamas genetiškai modifikuotas augalas suskaidys papildomus herbicidus, taip pat jų metabolitų sudėčiai, tad ir jų toksiškumui (14);

L.

kadangi Bt toksinų toksiškumas buvo įvertintas remiantis šėrimo tyrimais, naudojant tik izoliuotus Bt baltymus, pagamintus iš bakterijų; kadangi toksikologiniams tyrimams, atliekamiems su izoliuotais baltymais, galima priskirti mažai reikšmės dėl to, kad Bt toksinai genetiškai modifikuotuose augaluose, pavyzdžiui, kukurūzuose, medvilnėje ir sojose, iš esmės yra toksiškesni nei izoliuoti Bt toksinai; kadangi taip yra todėl, kad proteazės inhibitoriai (PI), esantys augalo audinyje, gali padidinti Bt toksinų toksiškumą, atidėdami jų skaidymąsi; kadangi šis reiškinys buvo įrodytas daugelyje mokslinių tyrimų, įskaitant vieną bendrovės „Monsanto“ prieš 30 metų atliktą tyrimą, kurie parodė, kad net labai mažas PI kiekis padidino Bt toksinų toksiškumą iki 20 kartų (15);

M.

kadangi EFSA rizikos vertinimuose neatsižvelgta į šį didesnį toksiškumą, nors jis yra svarbus visiems Bt augalams, patvirtintiems importuoti į Sąjungą ar joje auginti; kadangi todėl negalima atmesti rizikos, kylančios dėl padidėjusio toksiškumo dėl PI ir Bt toksinų sąveikos, žmonėms ir gyvūnams, vartojantiems maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra Bt toksinų;

N.

kadangi iš įvairių tyrimų matyti, kad buvo nustatytas šalutinis poveikis imuninei sistemai, galintis pasireikšti patyrus Bt toksinų poveikį, ir kad kai kurie Bt toksinai gali turėti adjuvantinių savybių (16), t. y. dėl jų gali padidėti kitų baltymų, su kuriais šie baltymai sąveikauja, alergeniškumas;

O.

kadangi atliekant mokslinį tyrimą nustatyta, kad Bt toksinų toksiškumas taip pat gali sustiprėti sąveikaujant su liekanomis, liekančiomis po purškimo herbicidais, ir kadangi reikia atlikti daugiau tyrimų dėl sukauptų įvykių kombinatorinio poveikio (genetiškai modifikuotos kultūros, kurios buvo modifikuotos, kad būtų atsparios herbicidams ir gamintų insekticidus Bt toksinų pavidalu) (17); kadangi vis dėlto laikoma, kad galimos herbicidų liekanų ir jų metabolitų sąveikos su Bt toksinais vertinimas nepatenka į EFSA GMO specialistų grupės kompetencijos sritį ir todėl nevykdomas atliekant rizikos vertinimą;

P.

kadangi, priešingai nei naudojant insekticidus, kai poveikis daromas purškimo metu ir ribotą laiką po jo, naudojant genetiškai modifikuotas Bt kultūras, tikslinius ir nekontroliuojamus organizmus Bt toksinai veikia nuolatos;

Q.

kadangi prielaida, kad Bt toksinai veikia vienu konkrečiu tiksliniu veikimo būdu, nebegali būti laikoma teisinga, ir reikia atkreipti dėmesį į tai, kad yra veikiami nekontroliuojami organizmai (18); kadangi pranešama, kad įvairiais būdais paveikiamų nekontroliuojamų organizmų skaičius didėja; kadangi naujausioje peržiūroje minimos 39 tarpusavyje įvertintos publikacijos, kuriose pranešama apie neigiamą Bt toksinų poveikį daugeliui rūšių, esančių už jų natūralaus paplitimo arealo ribų (19);

R.

kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų (20);

S.

kadangi išsamioje nepriklausomos mokslinių tyrimų organizacijos analizėje, be kita ko, teigiama, kad EFSA nuomonė dėl paraiškos išduoti leidimą genetiškai modifikuotiems kukurūzams negali būti laikoma atitinkančia galimų sinerginių ar antagonistinių poveikių, sukeltų transformacijos įvykių kombinacijos, vertinimo dėl toksikologijos reikalavimus, ir todėl EFSA atliktas toksikologinis vertinimas yra nepriimtinas (21);

T.

kadangi 2017 m. Jungtinių Tautų (JT) specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad pavojingi pesticidai ypač katastrofiškai veikia besivystančių šalių gyventojų sveikatą (22); kadangi JT darnaus vystymosi tikslas (DVT) Nr. 3.9 – iki 2030 m. iš esmės sumažinti dėl pavojingų cheminių medžiagų poveikio, taip pat oro, vandens ir dirvožemio taršos ir užteršimo mirštančių ir sergančių žmonių skaičių (23); kadangi leidus importuoti genetiškai modifikuotus kukurūzus padidėtų šių kultūrinių augalų, apdorotų glifozatu ir gliufozinatu pagrindu pagamintais herbicidais, paklausa, taigi padidėtų poveikis darbuotojams ir aplinkai trečiosiose šalyse; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia rizika dėl padidėjusio poveikio darbuotojui, kuris turi sąlytį su herbicidams atspariais genetiškai modifikuotais kultūriniais augalais, ir aplinkai, atsižvelgiant į tai, kad naudojama daugiau herbicidų;

U.

kadangi, remiantis 2020 m. paskelbtu mokslininkų recenzuotu tyrimu, „Roundup“ – vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų glifozato turinčių herbicidų, gali nulemti biologinės įvairovės nykimą, dėl kurio ekosistemos tampa mažiau atsparios taršai ir klimato kaitai (24);

V.

kadangi Sąjunga, kaip JT biologinės įvairovės konvencijos (toliau – JT BĮK) šalis, privalo užtikrinti, kad jos jurisdikcijai ar kontroliuojamoms sritims priskiriama veikla nebūtų daroma žala kitų valstybių aplinkai (25);

W.

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi tokie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal JT darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus klimato susitarimą ir JT BĮK;

X.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas per 2022 m. gegužės 16 d. vykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma;

Y.

kadangi Komisija pripažįsta, jog problemiška tai, kad GMO leidimo sprendimus Komisija ir toliau priiminėja be patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma – tai yra reta išimtis suteikiant leidimus visam produktui, tačiau tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų;

Z.

kadangi per savo aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė iš viso 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad rinkai būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi per devintąją kadenciją Parlamentas jau priėmė 27 prieštaravimus dėl GMO pateikimo rinkai; kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi priežastys, dėl kurių valstybės narės nepritaria leidimams, yra atsargumo principo nesilaikymas vykdant leidimų išdavimo procedūrą ir su rizikos vertinimu susijęs mokslininkų susirūpinimas;

AA.

kadangi, nepaisydama pačios pripažintų demokratijos trūkumų, to, kad valstybės narės jos nepalaiko, ir Parlamento prieštaravimų, Komisija ir toliau suteikia leidimus GMO;

AB.

kadangi nereikia teisės aktų pakeitimų, kad Komisija galėtų nesuteikti leidimų GMO, kai apeliaciniame komitete nesama patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma (26);

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 11);

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 15);

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 20);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1-3), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 2);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 7);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir jų subderinių MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 12);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × 1507 × 5307 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys, keturios ar penkios modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604, 1507, 5307 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 18);

—

2020 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 × A5547-127, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 323, 2021 8 11, p. 7);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1111, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 2);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų SYHT0H2 (SYN-ØØØH2-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 8);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 87460 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 87460, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 15);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 × MON 87701 × MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 36);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × MON 87411 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir MON 87411 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 43);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MIR604 (SYN-IR6Ø4-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 49);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 88017 (MON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 56);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 (MON-89Ø34-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 63);

—

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × T304-40 × GHB119, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 474, 2021 11 24, p. 66);

—

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZIR098 (SYN-ØØØ98-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 474, 2021 11 24, p. 74);

—

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 45);

—

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2 × DAS–44406–6, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 52);

—

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × MIR162 × MON810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų 1507, MIR162, MON810 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 59);

—

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt 11 (SYN-BTØ11-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 66);

—

2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų GMB151 (BCS-GM151-6), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0024);

—

2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 (BCS-GHØØ2-5), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0025);

—

2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB811 (BCS-GH811-4), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0062);

—

2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų 73496 (DP-Ø73496-4), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0063);

—

2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87769 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0115).

—

atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/797, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacijų T25 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (D080148/03 (1),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (2), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas per 2022 m. balandžio 1 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti, ir į tai, kad apeliacinis komitetas 2022 m. balandžio 26 d. balsavimu taip pat nusprendė nuomonės neteikti,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius (3),

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2021 m. spalio 29 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2021 m. gruodžio 13 d. (4),

—

atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas, kuriomis prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi 2019 m. gruodžio 12 d. bendrovė „Pioneer Overseas Corporation“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (toliau – genetiškai modifikuoti kukurūzai) pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų arba kurie iš jų sudaryti, naudojimą kitais tikslais nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą;

B.

kadangi 2021 m. spalio 29 d. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl leidimo išdavimo GM kukurūzams ir ši nuomonė buvo paskelbta 2021 m. gruodžio 13 d.;

C.

kadangi GM kukurūzai su trimis sukauptais transformacijos įvykiais buvo sukurti atliekant įprastinį kryžminimą, kuriuo buvo siekiama sujungti tris atskirus GM kukurūzų transformacijos įvykius: NK603, kuriuo suteikiamas atsparumas glifosatui, turinčiam herbicidų; T25, kuriuo suteikiamas atsparumas amonio gliufozinatui, turinčiam herbicidų; ir DAS-40278-9, kuriuo katalizuojamas bendrosios herbicidų klasės, žinomos kaip ariloksifenoksipropionatai (AOPP), skaidymas ir kuriuo suteikiamas atsparumas 2,4-D, turinčiam herbicidų (6);

D.

kadangi EFSA anksčiau įvertino subkombinaciją NK603 x T25 ir subkombinaciją NK603 x DAS-40278-9; kadangi pareiškėjas nepateikė eksperimentinių duomenų dėl subkombinacijos DAS-40278-9 x T25, kurios EFSA anksčiau nėra įvertinusi; kadangi, nepaisant to, EFSA padarė išvadą, kad ši subkombinacija saugos problemų nekels;

E.

kadangi Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 503/2013 (7) reikalaujama įvertinti, ar numatoma žemės ūkio praktika daro įtaką tiriamų taškų rezultatams; kadangi pagal tą įgyvendinimo reglamentą tai ypač svarbu herbicidams atspariems augalams;

F.

kadangi ne vienu tyrimu įrodyta, kad auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras dažniau naudojami papildomi herbicidai, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių (8); kadangi dėl to reikia numatyti, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai bus apdorojami didesnėmis glifosato AOPP ir 2,4-D herbicidų dozėmis ir tai bus daroma pakartotinai, todėl jų derliuje gali būti didelis liekanų ir jų skilimo produktų (toliau – metabolitai) kiekis;

G.

kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus (9); kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d. (10);

H.

kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos; kadangi 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – priešingai, glifosatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų; kadangi keletu kitų recenzuotų naujausių mokslinių tyrimų patvirtinamas glifosato kancerogeninis potencialas (11);

I.

kadangi eksperto, dalyvavusio kuriant GM augalus, recenzuotame moksliniame straipsnyje keliami klausimai, ar GM kultūros, atsparios 2,4-D veikliajai medžiagai, yra saugios dėl jų skilimo į citotoksiškus skilimo produktus (12);

J.

kadangi laikoma, jog herbicidų liekanų ir metabolitų, randamų genetiškai modifikuotuose augaluose, vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą; kadangi tai yra problema, nes pati genetinė modifikacija gali turėti įtakos tam, kaip atitinkamas genetiškai modifikuotas augalas suskaidys papildomus herbicidus, taip pat jų metabolitų sudėčiai, tad ir jų toksiškumui (13);

K.

kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų (14); kadangi tose kritinėse pastabose, be kita ko, nurodyta, kad herbicidų, jų liekanų ir metabolitų, kuriais apdorojami GM kukurūzai, sąveikos negalima atmesti ir šis cheminis mišinys niekada anksčiau nebuvo patikrintas toksikologiniu požiūriu ir gali turėti poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir kadangi tai yra vektorių beta laktamazės („bla“) GM kukurūzo genas, atsparumo antibiotikams genas, deaktyvuojantis kritiškai svarbius penicilinus;

L.

kadangi, valstybės narės kompetentingos institucijos teigimu (15), nors pareiškėjas teigia, kad paraiškoje nurodyta mokslinė informacija yra konfidenciali, tai prieštarauja Orhuso konvencijai, kurioje nustatyta visuomenė teisė susipažinti su aplinkosaugine informacija;

M.

kadangi 2017 m. Jungtinių Tautų (JT) specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad pavojingi pesticidai ypač katastrofiškai veikia besivystančių šalių gyventojų sveikatą (16); kadangi JT darnaus vystymosi tikslas (DVT) Nr. 3.9 – iki 2030 m. iš esmės sumažinti mirčių ir ligų, kurias sukelia pavojingos cheminės medžiagos, skaičių ir oro, vandens ir dirvožemio taršą bei užterštumą (17); kadangi leidus importuoti GM kukurūzus padidėtų šio gliufozinatu ir AOPP bei 2,4-D herbicidais apdoroti skirto kultūrinio augalo paklausa, taigi padidėtų poveikis darbuotojams ir aplinkai trečiosiose šalyse; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia rizika dėl padidėjusio poveikio darbuotojui, kuris turi sąlytį su herbicidams atspariais genetiškai modifikuotais kultūriniais augalais, ir aplinkai, atsižvelgiant į tai, kad naudojama daugiau herbicidų;

N.

kadangi, remiantis 2020 m. paskelbtu mokslininkų recenzuotu tyrimu, „Roundup“ – vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų glifosato turinčių herbicidų, gali nulemti biologinės įvairovės nykimą, dėl kurio ekosistemos tampa mažiau atsparios taršai ir klimato kaitai (18);

O.

kadangi Sąjunga, kaip JT biologinės įvairovės konvencijos (toliau – JT BĮK) šalis, privalo užtikrinti, kad jos jurisdikcijai ar kontroliuojamoms sritims priskiriama veikla nebūtų daroma žala kitų valstybių aplinkai (19);

P.

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi tokie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal JT darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus klimato susitarimą ir JT BĮK;

Q.

kadangi Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas nuomonės nepateikė, o tai reiškia, kad leidimui nepritarė kvalifikuota valstybių narių dauguma; kadangi per Reglamento (ES) Nr. 182/2011 6 straipsnyje paminėto apeliacinio komiteto 2022 m. balandžio 26 d. balsavimą nuomonės vėl nebuvo pateikta; kadangi prieš balsavo 14 valstybių narių (kuriose gyvena 35,72 proc. ES gyventojų), 3 valstybės narės (34,53 proc. gyventojų) susilaikė ir tik 10 valstybių narių (29,75 proc. gyventojų) balsavo už;

R.

kadangi Komisija pripažįsta, jog problemiška tai, kad GMO leidimo sprendimus Komisija ir toliau priiminėja be patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma – tai yra reta išimtis suteikiant leidimus visam produktui, tačiau tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų;

S.

kadangi per savo aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė iš viso 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad rinkai būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi per devintąją kadenciją Parlamentas jau priėmė 27 prieštaravimus dėl GMO pateikimo rinkai; kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi priežastys, dėl kurių valstybės narės nepritaria leidimams, yra atsargumo principo nesilaikymas vykdant leidimų išdavimo procedūrą ir su rizikos vertinimu susijęs mokslininkų susirūpinimas;

T.

kadangi, nepaisydama pačios pripažintų demokratijos trūkumų, to, kad valstybės narės jos nepalaiko, ir Parlamento prieštaravimų, Komisija ir toliau suteikia leidimus GMO;

U.

kadangi nereikia teisės aktų pakeitimų, kad Komisija galėtų nesuteikti leidimų GMO, kai apeliaciniame komitete nesama patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma (20);

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 11);

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 15);

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 20);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1-3), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 2);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 7);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacijų MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 12);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × 1507 × 5307 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys, keturios ar penkios modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604, 1507, 5307 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 18);

—

2020 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 × A5547-127, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 323, 2021 8 11, p. 7);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1111, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 2);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų SYHT0H2 (SYN-ØØØH2-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 8);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 ×MON 87460 × MON 89034 ×MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 87460, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 15)

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 × MON 87701 × MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 36);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × MON 87411 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir MON 87411 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 43);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MIR604 (SYN-IR6Ø4-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 49);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 88017 (MON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 56);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 (MON-89Ø34-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 63);

—

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × T304-40 × GHB119, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 474, 2021 11 24, p. 66);

—

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZIR098 (SYN-ØØØ98-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 474, 2021 11 24, p. 74);

—

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 45);

—

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2 × DAS–44406–6, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 52);

—

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × MIR162 × MON810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų 1507, MIR162, MON810 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 59);

—

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt 11 (SYN-BTØ11-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 66);

—

2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų GMB151 (BCS-GM151-6), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0024);

—

2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 (BCS-GHØØ2-5), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0025);

—

2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB811 (BCS-GH811-4), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0062);

—

2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų 73496 (DP-Ø73496-4), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0063);

—

2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87769 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0115).

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 227 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4, 191, 230 ir 258 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (1) (ES medienos reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (2) (Buveinių direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (3) (Strateginio aplinkos vertinimo direktyvos),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (4) (toliau – Orhuso reglamentas),

—

atsižvelgdamas į bylą dėl pažeidimo INFR(2020)2033, įtrauktą į Komisijos 2020 m. vasario 12 d. pažeidimų dokumentų rinkinį,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą „Naujoji 2030 m. ES miškų strategija. Tvari miškotvarka Europoje“ (COM(2021)0572),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos, kuriuo panaikinimas Reglamentas (ES) Nr. 995/2010 (COM(2021)0706), kuriuo siekiama pažaboti ES skatinamą miškų naikinimą ir alinimą,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir kuria pakeičiama Direktyva 2008/99/EB (COM(2021)0851) ir į pridedamą komunikatą (COM(2021)0814),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1767, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (5),

—

atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl neteisėtos medienos ruošos ES (O-000020/2022 – B9-0016/2022),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi Peticijų komitetas gavo peticijas Nr. 0289/2015, 0625/2018, 1248/2019, 0408/2020, 0722/2020 ir 1056/2021, kuriose reiškiamas susirūpinimas dėl didėjančio neteisėtos medienos ruošos masto ir padažnėjusių konkrečių praktikos, kuria kai kuriose valstybėse narėse pažeidžiami ES aplinkos teisės aktai, atvejų, įskaitant neteisėtą medienos ruošą paskutiniuose išlikusiuose Europos neliestuose miškuose ir sengirėse, ir raginama imtis prevencinių priemonių, siekiant sumažinti žalos aplinkai ir grėsmės žmonių gyvybei ir gerovei riziką ir mastą;

B.

kadangi neteisėta medienos ruoša yra didžiulį susirūpinimą kelianti veikla, dėl kurios daroma žala aplinkai, nyksta biologinė įvairovė ir blogėja ekosistemos būklė, vyksta dykumėjimas ir dirvožemio degradacija, sukeliantys tokias gaivalines nelaimes kaip nuošliaužos, ir dėl šios veiklos buvo nuniokota arba nukentėjo ne viena tinklo „Natura 2000“ teritorija, taip pat neliesti miškai ir sengirės; kadangi dėl neteisėtos medienos ruošos gali išnykti saugomos rūšys ir konkrečios įvairių augalų ir gyvūnų rūšių buveinės, nes neteisėtą veiklą vykdantys subjektai nėra linkę laikytis teisės aktų, kuriais užtikrinama vertingų miškų išteklių apsauga;

C.

kadangi, remiantis Europolo skaičiavimais, nusikaltimai aplinkai yra tokie pat pelningi kaip ir prekyba narkotikais, tačiau rizika, kad tokie nusikaltimai bus išaiškinti ir už juos bus skirta bausmė, yra daug mažesnė (6);

D.

kadangi neteisėta medienos ruoša yra vienas iš pagrindinių miškų alinimo, miškų naikinimo ir klimato kaitos veiksnių ir prisideda prie prastėjančios oro kokybės; kadangi neteisėta medienos ruoša sudaro 15–30 proc. tarptautinės medienos gamybos ir sukelia papildomų pasekmių aplinkai, visuomenei ir ekonomikai; kadangi neteisėta medienos ruoša dažniausiai lieka nenustatyta, o tai trukdo ES imtis veiksmų siekiant Europos žaliojo kurso, Europos klimato teisės akto ir Biologinės įvairovės strategijos tikslų; kadangi neteisėta medienos ruoša labai dažnai vykdoma kai kuriuose kokybiškiausiuose ir geriausiai saugomuose ES miškuose;

E.

kadangi neteisėtos medienos ruošos produktai Europos Sąjungoje parduodami kaip sertifikuota mediena (7); kadangi pagrindinės esamos sertifikavimo sistemos negali padėti visiškai įgyvendinti taikomų teisės aktų reikalavimų; kadangi pagrindinės sistemos, įvertintos 2021 m. liepos mėn. Komisijos ataskaitoje dėl miškų sektoriuje taikomų sertifikavimo ir tikrinimo sistemų, turi trūkumų, susijusių su jų teisėtumo apibrėžtimis, o jų teisiniai reikalavimai yra riboti taikymo srities požiūriu arba jų pobūdis yra dviprasmiškas; kadangi sistemomis sukuriamas sisteminis požiūris į patvirtinimo perdavimą visoje tiekimo grandinėje, tačiau jose dažniausiai nėra sisteminių galimybių tikruoju laiku arba kitaip patikrinti sandorių apimties, rūšių ir subjektų kokybinių ypatumų, todėl sistemos turi trūkumų, dėl kurių jos gali būti panaudotos manipuliavimui ir sukčiavimui; kadangi visose pagrindinėse sertifikavimo sistemose sunku nustatyti ir veiksmingai spręsti korupcijos problemas, o taikomos korupcijos atvejų nustatymo sistemos yra gana ribotos ir beveik neapima sukčiavimo rizikos (8);

F.

kadangi miškai yra esminiai absorbentai, padedantys kovoti su klimato kaita;

G.

kadangi neteisėta medienos ruoša turi didelį neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį, įskaitant tai, kad dėl neteisėtos prekybos neteisėtai nukirsta mediena, kuria vėliau skatinamas nusikalstamumas ir kuri daro žalingą poveikį tvariai vietos plėtrai ir teisėtai veikiančioms įmonėms, iš vietos ir atsakingų bendruomenių atimamas pragyvenimo šaltinis; kadangi neteisėta medienos ruoša dažnai yra siejama su mokesčių slėpimu, kuriuo neteisėta medienos ruoša užsiimantiems asmenims sudaromos sąlygos mažinti miško produktų kainą, todėl iškraipoma rinka ir sudaromos nesąžiningos konkurencijos sąlygos; kadangi dėl neteisėtos medienos ruošos vyriausybės praranda su mokesčiais ir rinkliavomis susijusias pajamas, be to, dėl jos taip pat didėja miškotvarkos ir sandorių išlaidos; kadangi mediena dažnai ruošiama vienoje valstybėje narėje, o ja prekiaujama kitoje valstybėje narėje; kadangi didžiąja dalimi neteisėtai paruoštos medienos prekiaujama ir ji naudojama kaip teisėtai paruošta mediena;

H.

kadangi trūksta nuoseklių, suderintų ir palyginamų duomenų apie ES medienos ruošą, taip pat bendros neteisėtos medienos ruošos sąvokos apibrėžties;

I.

kadangi kai kuriais atvejais neteisėtos medienos ruošėjai smurtavo prieš miškininkus, girininkus, teisėsaugos pareigūnus, aplinkos aktyvistus ir tiriamosios žurnalistikos žurnalistus ir pranešta apie ne mažiau kaip šešis žuvusius tokius asmenis, įskaitant daugybę smurto prieš asmenis, atsakingus už miškų apsaugą, ir jų bauginimo atvejų;

J.

kadangi kyla problemų dėl to, kad nėra tarptautiniu mastu pripažintos veiklos, kuriai taikoma „neteisėtos medienos ruošos“ sąvoka, apibrėžties; kadangi šis aiškumo trūkumas yra rimta teisinė spraga;

K.

kadangi korupcija ir sukčiavimas yra pagrindinės neteisėtos medienos ruošos paskatos, todėl trūksta vykdymo užtikrinimo ir baudžiamumo; kadangi dėl šios priežasties taip pat daugėja įvairios nusikalstamos veiklos, pvz., konfliktų finansavimo ir pinigų plovimo; kadangi ES privalo imtis veiksmų, kad sustabdytų neteisėtą medienos ruošą ir miškų naikinimą bei pažabotų prekybą neteisėtai nukirsta mediena ir medienos produktais;

L.

kadangi, pasak Eurojusto, nusikaltimai aplinkai tapo ketvirta pagal dydį nusikalstama veikla tarptautiniu lygmeniu;

M.

kadangi ES medienos reglamente nustatytos medienos ir medienos produktų pateikimo rinkai taisyklės, kurios turėtų padėti užkirsti kelią neteisėtai medienos ruošai; kadangi Komisija ketina panaikinti ES medienos reglamentą priimdama pasiūlymą dėl reglamento dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos; kadangi Europos Sąjunga turėtų remti valstybes nares tais atvejais, kai kovojant su miškus naikinančiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu trūksta gero valdymo, ir skatinti aplinkos apsaugą, įskaitant miškų apsaugą ir tvarią miškotvarką pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (9), taip pat laikantis Europos žaliojo kurso, Biologinės įvairovės strategijos, Nulinės taršos veiksmų plano ir Žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslų;

N.

kadangi dėl neteisėtos veiklos atsiranda netvari praktika, mažėja miškų vertė ir prastėja įvairių miškų teikiamų aplinkos, ekonominių ir socialinių paslaugų kokybė, o tai lemia tiesioginį miškų naikinimą ir alinimą;

O.

kadangi neteisėta medienos ruoša yra susijusi su žmogaus teisių pažeidimais ir smurtu, taip pat su nusikaltimais, susijusiais su sukčiavimu ir korupcija, pvz., pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu;

P.

kadangi prieš valstybes nares dėl tariamo ES teisės aktų šioje srityje neįgyvendinimo pradėtos kelios pažeidimo nagrinėjimo procedūros;

Q.

kadangi pagal Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir įvairius kitus valstybių narių administruojamus fondus miškų savininkai dabar gali gauti kompensacijas už miško ir aplinkos bei klimato paslaugas, paramą miškų išsaugojimui, atkūrimui ir apsaugai ir kompensacijas už „Natura 2000“ teritorijas, taip pat už priežiūrą ir veiklą, kuria didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir vertė aplinkai;

R.

kadangi valstybių narių miškotvarkos planai turėtų atitikti priemones, kurios yra būtinos biologinei įvairovei miškuose apsaugoti ir atkurti, be to, jie turėtų būti prieinami visuomenei; pažymi, kad ne visuose „Natura 2000“ teritorijų valdymo planuose pripažįstama aiški neliestų miškų ir sengirių vertė ir kad saugomų miškų išsaugojimo priemonėmis nevisiškai užkertamas kelias medienos ruošai, o tai gali būti nesuderinama su ilgalaikiu neliestų miškų ir sengirių išsaugojimu;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

—

atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą Jungtinių Tautų rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (Darbotvarkė iki 2030 m.),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas. Visapusiškas požiūris“ (angl. „Delivering on the UN’s Sustainable Development Goals – A comprehensive approach“) (SWD(2020)0400),

—

atsižvelgdamas į JT Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento 2022 m. leidinį „DVT geroji patirtis. Laimėjimų ir patirties pavyzdžių, susijusių su DVT įgyvendinimu, rinkinys“, antrasis leidinys (angl. „SDG Good Practices – A compilation of success stories and lessons in SDG implementation“),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. JT pasaulinę darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 17 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą dėl didesnio ES indėlio į taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą (JOIN(2021)0003),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 30 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“ (1),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 28 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ES politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaita“ (SWD(2019)0020),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Biologinės įvairovės konvenciją,

—

atsižvelgdamas į susitarimą, 2015 m. gruodžio 12 d. priimtą per 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 21) Paryžiuje (Paryžiaus susitarimas),

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. kovo 6 d. Latvija ir Komisija ES ir jos valstybių narių vardu pateikė UNFCCC dokumentą dėl ES ir jos valstybių narių numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (INDC),

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Vokietija ir Komisija ES ir jos valstybių narių vardu pateikė UNFCCC dokumentą dėl ES ir jos valstybių narių numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų atnaujinimo,

—

atsižvelgdama į 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje vykusią Trečiąją tarptautinę vystymosi finansavimo konferenciją,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 30 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“ (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. (COM(2020)0037), 2021 m. (COM(2020)0690) ir 2022 m. (COM(2021)0645) darbo programas ir jose pateikiamas nuorodas į DVT,

—

atsižvelgdamas į DVT integravimą į geresnio reglamentavimo sistemą, įskaitant 2021 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas. bendromis jėgomis renkime geresnius teisės aktus“ (COM(2021)0219), 2021 m. lapkričio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Geresnio reglamentavimo gairės“ (SWD(2021)0305) ir 2021 m. lapkričio mėn. priemonių rinkinį, įskaitant naują priemonę #19 dėl DVT,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vystymosi programos (UNDP) 2022 m. specialiąją ataskaitą „Naujos grėsmės žmonių saugumui antropoceno amžiuje, reikalaujančios didesnio solidarumo“ (angl. „New threats to human security in the Anthropocene Demanding greater solidarity“),

—

atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2019 m. specialiąją ataskaitą dėl vandenyno ir kriosferos keičiantis klimatui,

—

atsižvelgdamas į IPCC 2022 m. vasario 28 d. šeštąją vertinimo ataskaitą „Klimato kaita 2022 m. Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (3),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 18 d. JT valstybių narių trečiojoje JT pasaulinėje konferencijoje dėl nelaimių rizikos mažinimo priimtą Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą (2015–2030 m.),

—

atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl poreikio skubiai parengti ES veiksmų planą siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ES viduje ir už jos ribų, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą (4),

—

atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus pranešimą „Mūsų bendra darbotvarkė“ (angl. „Our Common Agenda“), kuris buvo pristatytas JT Generalinei Asamblėjai ir patvirtintas 2021 m. lapkričio 15 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 76/6,

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl lyčių aspektu grindžiamo požiūrio COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo ir vykdymo metinės strateginės ataskaitos (6),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m. (7),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas „Sukurti tvarią Europą iki 2030 m. Iki šiol padaryta pažanga ir tolesni veiksmai“,

—

atsižvelgdamas į Tarybos 2018 m. spalio 18 d. išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas „Tvari Europos ateitis. ES atsakas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“,

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Europos veiksmų siekiant tvarumo (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (9),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. Tarybos išvadas „Siekiant vis darnesnės Sąjungos iki 2030 m.“,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos peržiūros (10),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 15 d. Komisijos ataskaitą dėl 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos vertinimo (COM(2019)0233),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. (COM(2020)0652),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „The European environment – state and outlook 2020: knowledge for transition to a sustainable Europe“ („Europos aplinka: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“),

—

atsižvelgdamas į Eurostato 2021 m. stebėsenos ataskaitą dėl ES pažangos siekiant DVT,

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2021 m. metinė tvaraus augimo strategija (11),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Tinkamesni DVT įvertinimo rodikliai. Pilietinės visuomenės indėlis“ (12),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaitą „Veiksmų dešimtmetis siekiant darnaus vystymosi tikslų“ (angl. „The Decade of Action for the Sustainable Development Goals“),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 22 d. Tarybos išvadas „Visapusiškas požiūris siekiant sparčiau įgyvendinti JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Tobulinamasis atkūrimas po COVID-19 krizės“,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 26/2020 „Jūros aplinka: ES apsauga – plati, bet ne išsami“;

—

atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą „Darni Europa – iki 2030 m.“ (COM(2019)0022), ypač į jo III priedą „Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo siekiančių įvairių suinteresuotųjų šalių platformos pasiūlymų dėl diskusijoms skirto dokumento „Darni Europa – iki 2030 m.“ santrauka“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0174/2022),

A.

kadangi be aplinkos, socialiniu ir ekonominiu atžvilgiu darnaus vystymosi nebus su klimato kaita susijusio teisingumo Europos ir tarptautiniu lygmenimis; kadangi dėl šios priežasties DVT įgyvendinimas yra būtina sąlyga tam, kad būtų įvykdyta teisinga ir sąžininga pertvarka pagal Paryžiaus susitarimą ir Europos žaliąjį kursą;

B.

kadangi COVID-19 pandemijos poveikis dar nėra iki galo žinomas, tačiau dėl jo jau padaryta didelė atžanga siekiant DVT, visų pirma globaliuosiuose Pietuose esančiose šalyse, kuriose sveikatos sistemos silpnos ir kuriose skiepijimo lygis išlieka labai žemas, ir dėl šio poveikio dar labiau padidėjo nelygybė ir skurdas; kadangi, remiantis Jungtinių Tautų 2021 m. darnaus vystymosi finansavimo ataskaita, COVID-19 pandemija gali būti „prarasto dešimtmečio“ darniam vystymuisi priežastis; kadangi mažiausiai išsivysčiusios šalys ypač nukentėjo, nes yra pažeidžiamos išorės sukrėtimų atžvilgiu; kadangi sveika aplinka yra pagrindinis darnaus vystymosi ramstis; kadangi apskaičiuota, kad žmogaus socialinės raidos indeksas 2020 m. pirmą kartą per 30 metų nuo tada, kai šis indeksas buvo apskaičiuotas, „smuko staigiai ir precedento neturinčiu mastu“; kadangi ypač didelio skurdo lygis 2020 m. išaugo pirmą kartą per 20 metų; kadangi, kita vertus, po COVID-19 pandemijos atsirado didelė galimybė pertvarkyti mūsų visuomenes taip, kad jos įgyvendintų DVT lūkesčius; kadangi iki COVID-19 pandemijos buvo nustatytas 2,5 trln. USD pasaulinis metinis finansavimo deficitas, susijęs su DVT pasiekti reikalingomis lėšomis; kadangi, remiantis vienu vertinimu, 2021 m. pradžioje dėl ekonominio netikrumo ir su pandemija susijusio ekonomikos gaivinimo išlaidų trūkumo besivystančiose šalyse šis atotrūkis padidėjo 50 proc. ir siekia 3,7 trln. USD; kadangi naujas Specialusis COVID-19 pandemijos metu įgytos patirties ir rekomendacijų ateičiai komitetas galėtų padėti ištirti pandemijos poveikį DVT;

C.

kadangi, remiantis JT 2019 m. darnaus vystymosi ataskaita ir JT darnaus vystymosi sprendimų tinklo 2020 m. DVT indeksu, nei viena šalis, įskaitant Europos šalis, iki 2030 m. nepasieks visų darnaus vystymosi tikslų; kadangi, remiantis 2021 m. Europos darnaus vystymosi ataskaita, pirmą kartą nuo darnaus vystymosi tikslų priėmimo vidutinis ES DVT indekso balas 2020 m. nepadidėjo; kadangi, JT Europos ekonomikos komisijos duomenimis, Europai pavyks pasiekti tik 26, t. y. 15 proc., iš 169 tikslų; kadangi, remiantis Darnaus vystymosi sprendimų tinklo 2021 m. DVT indeksu, EBPO šalys gali greičiausiai įgyvendinti Darbotvarkės iki 2030 m. tikslus, tačiau jos sukelia didžiausią neigiamą poveikį ir kenkia kitų šalių galimybėms siekti savo tikslų;

D.

kadangi naujos geopolitinės ir humanitarinės realijos, kurias lėmė Rusijos neteisėta invazija į Ukrainą ir karas joje, daro didžiulį poveikį visuotiniam DVT įgyvendinimui, ypač kovojant su nelygybe, skurdu ir badu, ir gali trukdyti juos įgyvendinti iki 2030 m.; kadangi siekiant atsižvelgti į COVID-19 poveikį ir Rusijos invazijos į Ukrainą pasaulinius padarinius skubiai reikalingas naujas politinis postūmis pasiekti DVT; kadangi šiomis aplinkybėmis būtina finansuoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kad būtų užtikrintas suderinamumas su Darbotvarkės iki 2030 m. tikslais ir išvengta būsimo pasaulinio finansinio spaudimo energetikos sektoriuje;

E.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje nustatyta, kad ES privalo įtraukti vystomojo bendradarbiavimo tikslus į savo įgyvendinamą bet kurios srities vidaus ir išorės politiką, kuri gali turėti įtakos besivystančioms šalims; kadangi DVT įgyvendinti visame pasaulyje būtina visų ES politikos krypčių darna; kadangi politikos nuoseklumas darnaus vystymosi labui yra požiūris, kuriuo siekiama kompleksiškai integruoti įvairius darnaus vystymosi aspektus į visus politikos formavimo etapus ir yra pagrindinis ES pastangų įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. elementas; kadangi Komisija savo 2021 m. lapkričio 18 d. tarnybų darbiniame dokumente „JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas. Visapusiškas požiūris“ (angl. „Delivering on the UN’s Sustainable Development Goals – A comprehensive approach“) įsipareigojo laikytis „veiksmų visais valdžios lygmenimis“ požiūrio į DVT įgyvendinimą, kurį koordinuoja pirmininkė Ursula von der Leyen; kadangi perėjimui prie gerbūvio ekonomikos, pagal kurią planetai grąžinama daugiau, nei paimama, įtrauktos į ES aštuntąją aplinkosaugos veiksmų programą ir įtvirtintos jos 2030 m. ir 2050 m. prioritetiniuose tiksluose, reikės, kad ES parengtų labiau holistinį požiūrį į politikos formavimą;

F.

kadangi Parlamentas, Taryba ir Europos Vadovų Taryba nuo 2015 m., kai buvo priimta 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkė, ne kartą ragino Komisiją priimti visa apimančią strategiją, kad būtų visiškai įgyvendinti DVT;

G.

kadangi sveikatos, aplinkos ir klimato krizės yra stipriai tarpusavyje susijusios; kadangi ateinančiais metais tokių krizių padaugės, ypač dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo;

H.

kadangi kai kuriose besivystančiose šalyse gebėjimas gauti duomenis, kad būtų galima apskaičiuoti DVT rodiklius, yra ribotas, ir tai gali rimtai trukdyti vertinti pažangą;

I.

kadangi atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių žmonių ir šalių nuolat didėja; kadangi nelygybės mažinimas (10-asis DVT) turi strateginę reikšmę ir turėtų būti bendrų pastangų įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. pagrindas;

J.

kadangi DVT apima visas pagrindines problemas, su kuriomis susiduria žmonija, ir yra susiję ne tik su vystymosi politika, bet ir su platesne viešąja politika Europos lygmeniu;

K.

kadangi įsipareigodama įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ES pripažino, kad asmens orumas yra esminis dalykas ir kad darbotvarkės tikslai ir uždaviniai turėtų būti įgyvendinti atsižvelgiant į visas tautas, žmones ir visuomenės sluoksnius;

L.

kadangi Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai taip pat yra atsakingi už tai, kad darnus vystymasis būtų įtrauktas į jų procedūras, siekiant panaikinti atskirumą;

M.

kadangi didėjanti nelygybė, klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir didėjanti atliekų gamyba yra klausimai, sprendžiami įgyvendinant DVT; kadangi visi jie kelia pavojų žmogaus gyvenimo sąlygoms;

N.

kadangi 2017–2019 m. buvo sukurta ES aukšto lygio įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma dėl DVT įgyvendinimo, siekiant paremti Komisiją ir jai patarti, kuri veikė kaip forumas keičiantis patirtimi ir geriausia praktika įvairiuose sektoriuose ir vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis, suburiant suinteresuotuosius subjektus iš pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, privačiojo ir įmonių sektorių;

O.

kadangi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta pirmiau, Europos valdymo strategija, kurioje integruoti DVT pagal universalųjį metodą, padėtų užtikrinti didesnį viešosios politikos nuoseklumą ir veiksmingumą; kadangi, pvz., 14-asis DVT „Gyvybė vandenyse“, kuriuo raginama išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi, turėtų būti įgyvendintas kaip integruotos jūrų politikos dalis;

P.

kadangi pasaulinė DVT įgyvendinimo pažanga menkai suprantama dėl nepakankamų stebėsenos pajėgumų, visų pirma besivystančiose šalyse;

Q.

kadangi dėl COVID-19 pandemijos labai padidėjo esamos besivystančių šalių skolos problemos ir dėl to kyla dar didesnis pavojus jų pastangoms sutelkti pakankamai išteklių DVT pasiekti; kadangi dėl to skubiai būtinos papildomos pastangos sumažinti skolos naštą, kad būtų išvengta visuotinio mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo besivystančiose šalyse ir būtų lengviau investuoti į ekonomikos gaivinimą ir DVT;

R.

kadangi, remiantis IPCC 2022 m. 6-osios ataskaitos duomenimis, dėl klimato kaitos sumažėjo apsirūpinimas maistu ir vandeniu, ir tai sutrukdė pastangoms įgyvendinti DVT;

S.

kadangi DVT yra subnacionalinio ir vietos lygmens;

T.

kadangi vandenynai yra didžiuliai biologinės įvairovės rezervuarai ir pagrindinis pasaulinio klimato reguliatorius; kadangi jų išsaugojimas labai svarbus siekiant darnaus vystymosi, padeda naikinti skurdą ir užtikrina tvarų pragyvenimo šaltinį ir aprūpinimą maistu milijardams žmonių;

U.

kadangi DVT yra universalūs ir nedalomi; kadangi jie yra bendri ir taikomi visiems subjektams, įskaitant viešąjį ir privatųjį sektorių, pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius;

V.

kadangi 17 darnaus vystymosi tikslų ir atitinkami 169 uždaviniai bei su jais susiję rodikliai yra vienintelė bendra pasauliniu mastu politiškai sutarta įrodymais grindžiamos politikos sričių sistema;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

ragina Parlamento, Komisijos ir Tarybos pirmininkus papildyti šią strategiją tarpinstituciniu pareiškimu, kuriuo atnaujinamas ES įsipareigojimas įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m.; pabrėžia, kad ši strategija turėtų būti paskelbta ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio mėn., kad ES atliktų vadovaujamąjį vaidmenį sustiprinant Darbotvarkę iki 2030 m. DVT aukščiausiojo lygio susitikime, vyksiančiame 2023 m. rugsėjo mėn.; pabrėžia, kad strategija turėtų būti reguliariai persvarstoma ir kartu turi būti taikomos taisomosios priemonės tose srityse, kuriose pažanga laikoma nepakankama;

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 175 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (1) (toliau – EGADP reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (2) (toliau – Teisinės valstybės sąlygų reglamentas),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Parlamento teisės į informaciją, kiek tai susiję su tebevykdomu nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimu (3),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl Parlamento pozicijos dėl Komisijos ir Tarybos atliekamo nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl 2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų, įskaitant naujausius pokyčius, susijusius su karu Ukrainoje ir ES sankcijomis Rusijai bei jų įgyvendinimu (5), ir 2022 m. gegužės 19 d. rezoliuciją „Rusijos karo Ukrainoje socialinės ir ekonominės pasekmės ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas (6),

—

atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės ir galimo Lenkijos nacionalinio ekonomikos gaivinimo plano patvirtinimo (7),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2106, kuriuo nustatomi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės bendri rodikliai, išsamiai apibrėžiami jos elementai ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (8),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2105, kuriuo nustatoma socialinių išlaidų ataskaitų teikimo metodika ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (9),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos (10),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatą „2022 m. metinė tvaraus augimo apžvalga“ (COM(2021)0740),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatą „Bendras 2022 m. biudžeto planų projektų vertinimas“ (COM(2021)0900),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 24 d. Europos Komisijos tarnybų darbinio dokumentą „Euro zonos ekonomikos analizė“, kuris pridedamas prie rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (SWD(2021)0362),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 1 d. Europos regionų komiteto nuomonę „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimas“ (11),

—

atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 1 d. paskelbtą Komisijos pirmąją metinę ataskaitą dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo (COM(2022)0075),

—

atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ (COM(2022)0108),

—

atsižvelgdamas į bendrą Europos regionų komiteto ir Europos savivaldybių ir regionų tarybos (CEMR) parengtą savivaldybių, miestų ir regionų dalyvavimo rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus analizę ir 2022 m. balandžio 27 d. įvykusios tikslinės konsultacijos „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimas: vietos ir regionų valdžios institucijų perspektyvos“ rezultatus,

—

atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės principo ir ES Teisingumo Teismo sprendimo pasekmių (12) ir į 2022 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos (13),

—

atsižvelgdamas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę ir jos temines analizes, taip pat į pristatymus Parlamentui (14),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Komisijos pranešimą „Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą techninės gairės“ (C(2021)1054),

—

atsižvelgdamas į savo mokslinių tyrimų tarnybų analizes ir informacinius pranešimus EGADP tema (15),

—

atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0171/2022),

A.

kadangi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra pagrindinis skatinamųjų priemonių rinkinio „NextGenerationEU“ (NGEU) elementas;

B.

kadangi nacionalinėms priemonėms, skirtoms COVID-19 pandemijos (toliau – pandemija) ekonominiams ir socialiniams padariniams sušvelninti, finansuoti skirta 672,5 mlrd. EUR dotacijų ir paskolų; kadangi Parlamentas iš pradžių pasisakė už didesnę dotacijų dalį pagal EGADP;

C.

kadangi EGADP lėšomis remiamos tokios pagrindinės politikos sritys kaip žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, institucinis atsparumas ir pasirengimas krizėms, taip pat vaikai ir jaunimas, švietimas ir įgūdžiai;

D.

kadangi 2022 m. vasario 24 d. Rusijos invazija Ukrainoje paskatino ES taikyti precedento neturinčias ekonomines sankcijas; kadangi dėl Rusijos sukelto konflikto daug Ukrainos piliečių išvyko iš Ukrainos, keliavo į ES ir ES apsigyveno; kadangi karinė invazija turės ekonominių ir socialinių pasekmių visame Europos žemyne, ypač Rytų Europos šalyse, be kita ko, kalbant apie neatidėliotiną poreikį mažinti energetinę priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro;

E.

kadangi ES susiduria su sunkumais, susijusiais su prieiga prie tam tikrų svarbiausių žaliavų, ir tai gali turėti pasekmių EGADP įgyvendinimui;

F.

kadangi pandemija padarė didžiulį neigiamą poveikį žmonių ir įmonių ekonominei ir socialinei padėčiai Europoje; kadangi pandemijos metu ES ekonomika patyrė didžiulį nuosmukį; kadangi ES įmonės, visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), nukentėjo nuo pandemijos ir tai turi neigiamų pasekmių ES augimui ir konkurencingumui, taip pat sumažėjo šių įmonių našumas ir pajėgumas kurti darbo vietas; kadangi ES bendroji rinka yra pagrindinė ES ekonomikos augimo varomoji jėga ir turėtų būti sustiprinta ir apsaugota nuo neigiamo pandemijos poveikio, ir tuo pat metu reikėtų skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas; kadangi kai kuriose šalyse pandemijos metu nedarbas ir vėl padidėjo daugiau nei vidutiniškai; kadangi moterims, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir didelėms šeimoms šie pokyčiai kelia didesnę grėsmę; kadangi pandemijos metu buvo pasiektos ES sveikatos sektoriaus ribos, rimtai išbandytas ir patikrintas jo atsparumas; kadangi jaunimo nedarbo lygis išlieka didesnis už bendrą nedarbo lygį; kadangi jaunuoliams kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika, taip pat didelė rizika, kalbant apie galimybes gauti kokybiškas darbo vietas;

G.

kadangi nuolatinis skaitmeninių įgūdžių tobulinimas, taip pat ekonominį potencialą turinčių įgūdžių, pvz., ekologinių ar verslumo įgūdžių, ugdymas yra esminis konkurencingos, sveikos, įtraukios ir į ateitį orientuotos Europos darbo rinkos veiksnys ir turėtų padėti sudaryti sąlygas kiekvienam europiečiui gauti kokybišką darbo vietą; kadangi tas pats pasakytina apie profesinį ugdymą, profesinius įgūdžius ir gyvenimo įgūdžius; kadangi ES turi panaikinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis, kad galėtų veiksmingai panaudoti savo žmogiškąjį kapitalą; kadangi visiems turėtų būti suteikta galimybė naudotis tinkama skaitmenine infrastruktūra ir ugdyti skaitmeninius įgūdžius, kad nedidėtų žmonių skirtumai skaitmeninio raštingumo srityje ir visiems būtų užtikrintos lygios galimybės švietimo sistemoje ir darbo rinkoje;

H.

kadangi tam, kad nacionaliniai ekonomikos atkūrimo ir atsparumo planai (NEGADP) atitiktų finansavimo reikalavimus, į juos turi būti įtrauktos reformos ir investicijos, susijusios su šešių EGADP reglamento ramsčių taikymo sritimis, juose turi laikomasi bendrųjų ir konkrečių tikslų, horizontaliųjų principų ir 11 vertinimo kriterijų, nustatytų EGADP reglamente;

I.

kadangi ES institucijų ir valstybių narių dialogas ir skaidrumas yra labai svarbūs siekiant optimaliai įgyvendinti EGADP;

J.

kadangi Komisija, kuri yra atsakinga už EGADP įgyvendinimo stebėseną, privalo reguliariai informuoti Parlamentą apie nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo padėtį ir apie tai, kaip valstybės narės pasiekė siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes ir, be kita ko, apie tai, kaip jos prisidėjo prie pažangos siekiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslų; kadangi Komisija privalo atsižvelgti į Parlamento nuomonę;

K.

kadangi valstybės narės turi sukurti ir prižiūrėti patikimas kontrolės sistemas ir atlikti reikiamą auditą, kad užtikrintų Sąjungos finansinių interesų apsaugą per visą EGADP gyvavimo ciklą;

L.

kadangi Komisijos metinės teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos padeda nustatyti teisinės valstybės problemas ir valstybėms narėms rasti sprendimus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms teikiant paramą;

M.

kadangi reglamente numatyta galimybė valstybei narei per įgyvendinimo laikotarpį pateikti pagrįstą prašymą iš dalies pakeisti savo nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kai tokie veiksmai pateisinami objektyviomis aplinkybėmis;

N.

kadangi EGADP įgyvendinimo demokratinė kontrolė ir parlamentinis tikrinimas įmanomi tik visapusiškai dalyvaujant Parlamentui ir visais etapais atsižvelgiant į visas jo rekomendacijas, ir kadangi Parlamentas ir toliau kontroliuos EGADP įgyvendinimą;

O.

kadangi Komisija iki 2022 m. liepos 31 d. Parlamentui ir Tarybai pateiks EGADP įgyvendinimo peržiūros ataskaitą;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

81.

82.

83.

84.

85.

86.

87.

88.

89.

90.

91.

92.

93.

94.

95.

96.

97.

98.

99.

100.

101.

102.

103.

104.

105.

106.

107.

108.

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6, 10, 165 ir 166 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB, įgyvendinimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/817, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (2),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 31 d. Komisijos ataskaitą „Programos „Erasmus+“ (2014–2020 m.) laikotarpio vidurio vertinimas“ (COM(2018)0050),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą. Europos Komisijos įnašas Geteborgo vadovų susitikime, 2017 m. lapkričio 17 d.“ (COM(2017)0673),

—

atsižvelgdamas į Tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio (3),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698), kuriame remiamasi 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadomis dėl LGBTI asmenų lygybės,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (COM(2020)0565), kuriuo siekiama atnaujinti 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (4) (Rasinės lygybės direktyva),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl veiksmingų programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso žalinimo priemonių (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto nuomonę,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą A9-0158/2022),

A.

kadangi judumas – nepaprastai svarbi skaitmeninio ir kontaktinio mokymosi dalis; kadangi lygių ir įtraukių galimybių visiems užtikrinimas yra ir toliau turi būti neatsiejamas nuo Europos Sąjungos pagrindinių vertybių ir kadangi žmonės turi turėti galimybę visapusiškai ir vienodai naudotis programa „Erasmus+“, nepriklausomai nuo savo kilmės ir visuomeninės padėties; kadangi programa „Erasmus+“ naudinga ne tik jos dalyviams, bet ir ištisoms bendruomenėms bei visuomenėms, be to, pagal ją siekiama 4-ojo JT darnaus vystymosi tikslo; kadangi tai leidžia kurti demokratiškesnes, stipresnes ir įtraukesnes bei atsparesnes visuomenes;

B.

kadangi Reglamente dėl 2014–2020 m. programos „Erasmus+“ akcentuojamas socialinės įtraukties skatinimas ir specialiųjų poreikių ar mažiau galimybių turinčių asmenų, kurie apibrėžti „Erasmus+“ įtraukties ir įvairovės strategijoje ir apima asmenis, turinčius negalią ir sveikatos problemų bei susiduriančius su mokymosi sunkumais, kultūriniais skirtumais ir ekonominėmis, geografinėmis ir socialinėmis kliūtimis, dalyvavimas; kadangi einamoji (2021–2027 m.) programa „Erasmus+“ neatsiejama nuo žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos;

C.

kadangi COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą švietimo sektorių ir dar labiau pagilino esamą nelygybę, susijusią su galimybe mokytis, bei akcentavo būtinybę išsaugoti programos „Erasmus+“ įtraukties priemones ir atlikti visus būtinus jų patobulinimus;

D.

kadangi ES lygmeniu nebuvo parengta suderinta privaloma 2014–2020 m. programos „Erasmus+“ įtraukties strategija, o dėl šio trūkumo buvo apribotas pagal programą įgyvendinamų įtraukties priemonių poveikis;

E.

kadangi fizinis judumas leidžia pasinerti į kitas kultūras ir užtikrina optimalią sąveiką su jomis, taip pat kadangi virtualūs mainai ir mokymasis gali svariai papildyti fizinį judumą, tačiau nesuteikia tokios pat kokybiškos patirties ir naudos;

F.

kadangi pandemija paspartino skaitmeninę pertvarką ir akcentavo gerų skaitmeninių įgūdžių svarbą; kadangi įgyvendinant programą „Erasmus+“ galima svariai prisidėti prie skaitmeninių įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo;

G.

kadangi pagal programą „Erasmus+“ užtikrinama judumo patirtis gali pakeisti dalyvių gyvenimą ir teigiamai paveikti jų komunikacijos įgūdžius, pasitikėjimą, atvirumą, kritinį mąstymą, asmeninį ir profesinį tobulėjimą, įsidarbinimo galimybes, gerovę ir supratimą apie vieningos Europos teikiamą naudą, sudarant įtraukaus mokymosi galimybes, kurios praturtintų jų gyvenimą, ir leidžiant jiems pažinti turtingą Europos kalbinį ir kultūros paveldą bei sykiu įgyti žinių visam gyvenimui;

H.

kadangi 2018 m. Komisijos paskelbtame 2014–2020 m. programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio vertinime pabrėžiama, kad būtina įtraukti daugiau žmonių, kurie turi mažiau galimybių, ir smulkesnių organizacijų iš visų regionų;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

—

atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, kuris įsigaliojo 2010 m. gegužės 1 d. (1),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 15 d. Juodkalnijos paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos nuomonę dėl Juodkalnijos narystės Europos Sąjungoje prašymo (COM(2010)0670), 2010 m. gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Juodkalnijai šalies kandidatės statusą ir 2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas su Juodkalnija dėl stojimo į ES,

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. birželio 5 d. Juodkalnija prisijungė prie NATO,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pateiktas ES Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Sofijos deklaraciją ir Sofijos prioritetų darbotvarkę,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Zagrebo deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Brdo deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 10 d. Sofijos aukščiausiojo lygio susitikimą, 2020 m. lapkričio 9 d. Vakarų Balkanų vadovų deklaraciją dėl bendros regioninės rinkos ir 2020 m. lapkričio 10 d. Sofijos deklaraciją dėl Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą Berlyno procesą,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“ (COM(2020)0641),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1529, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III) (2),

—

atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 10 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 01/2022 „ES parama teisinei valstybei Vakarų Balkanuose: nepaisant pastangų, esminės problemos neišspręstos“,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „2021 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2021)0644) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Juodkalnijos 2021 m. ataskaita“ (SWD(2021)0293),