2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/1

EUROPOS PARLAMENTAS

2022–2023 M. SESIJA

2022 m. birželio 22–23 d. posėdžiai

PRIIMTI TEKSTAI

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/2

P9_TA(2022)0249

Šalių kandidačių statusas Ukrainai, Moldovos Respublikai ir Sakartvelui

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl šalių kandidačių statuso Ukrainai, Moldovos Respublikai ir Sakartvelui (2022/2716(RSP))

(2023/C 32/01)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES Sutartis) 49 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo pateiktas paraiškas dėl narystės ES,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Ukrainos,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 10–11 d. Versalio deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 17 d. Komisijos nuomones dėl Ukrainos (COM(2022)0407), Moldovos Respublikos (COM(2022)0406) ir Sakartvelo (COM(2022)0405) pateiktų paraiškų dėl narystės ES,

—	atsižvelgdamas į savo frakcijų vadovų bendrą pareiškimą, skirtą valstybių ir vyriausybių vadovams rengiantis 2022 m. birželio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.	kadangi Rusijos Federacija nuo 2022 m. vasario 24 d. vykdo neišprovokuotą, nepateisinamą ir neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą; kadangi Ukraina paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje pateikė 2022 m. vasario 28 d., o Moldovos Respublika ir Sakartvelas – 2022 m. kovo 3 d.;

kadangi paraiškos pateiktos atsižvelgiant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, kuri neturi precedento šiuolaikinėje Europos istorijoje ir per kurią buvo vykdomi karo nusikaltimai, galintys prilygti Ukrainos gyventojų genocidui, taip pat atsižvelgiant į tebesitęsiančią tam tikrų Sakartvelo ir Moldovos teritorijų dalių okupaciją; kadangi Ukraina gina Europos saugumo tvarką ir principus, kuriais remiantis buvo sukurta, pvz., Helsinkio baigiamąjį aktą ir Paryžiaus chartiją dėl naujos Europos;

C.	kadangi ES sutarties 49 straipsnyje nustatyta, kad „kiekviena Europos valstybė, gerbianti ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes ir įsipareigojusi jas remti, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare“;

D.	kadangi nėra narystei ES skirtos skubos tvarkos ir stojimas tebėra sudėtingas, nuopelnais pagrįstas ir struktūrizuotas procesas, priklausantis nuo veiksmingo reformų įgyvendinimo ir ES acquis perkėlimo į nacionalinę teisę;

E.	kadangi Taryba nepaprastai greitai paprašė Komisijos pateikti nuomones dėl Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo paraiškų dėl narystės ES;

F.	kadangi 2022 m. kovo 10–11 d. Versalio deklaracijoje nurodyta, kad Europos Vadovų Taryba pripažįsta Ukrainos europinius siekius ir europinės krypties pasirinkimą;

kadangi Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo žmonės jau daugelį metų tvirtai remia savo šalių europinę kryptį, pritardami Europos principams ir vertybėms; kadangi panašius siekius gyventi laisvoje, suverenioje ir demokratinėje šalyje išreiškė dauguma Baltarusijos žmonių, prieštaraujančių Rusijos remiamam Lukašenkos režimui;

H.	kadangi praeities įvykiai parodė, kad plėtros nevykdymas labai brangiai kainuoja strategiškai ir gali pakenkti mūsų žemyno saugumui ir stabilumui;

kadangi ES santykiai su Ukraina, Moldovos Respublika ir Sakartvelu grindžiami plataus užmojo asociacijos susitarimais bei išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvėmis, taip sukuriant palankią aplinką politinei asociacijai, teisės aktų derinimui ir ekonominei integracijai, nes tai yra esminiai būsimo stojimo proceso elementai; kadangi vis dar reikia visapusiškai įgyvendinti asociacijos susitarimus bei išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdves;

J.	kadangi Ukraina, Moldovos Respublika ir Sakartvelas abu stojimo į ES klausimynus pateikė per rekordiškai trumpą laiką, parodydamos ne tik didelį atsidavimą ES vertybėms, bet ir didelį gebėjimą bei norą pasiekti šiuos tikslus;

K.	kadangi 2022 m. birželio 17 d. Komisija paskelbė nuomones dėl šių trijų paraiškų ir rekomendavo Tarybai patvirtinti Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo perspektyvas tapti ES valstybėmis narėmis;

kadangi savo nuomonėse Komisija rekomendavo suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovos Respublikai su sąlyga, kad jose bus imtasi tam tikrų reformų priemonių, pvz., teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse; kadangi Sakartvelo atveju Komisija rekomendavo suteikti šalies kandidatės statusą po to, kai bus išspręsti nurodyti prioritetiniai klausimai;

M.	kadangi suteikus šalies kandidatės statusą šių trijų šalių piliečiams būtų duotas aiškus vilties ir solidarumo ženklas ir parodyta, kad Europos Sąjunga yra pasiryžusi spręsti dabartinius iššūkius ir įgyvendinti savo ateities viziją;

palankiai vertina Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo paraiškas dėl narystės kaip jų gyventojų europinių siekių išraišką ir norą taikiai ir saugiai gyventi laisvose, demokratinėse ir klestinčiose šalyse, kurios palaiko gerus kaimyninius santykius su visomis Europos šalimis ir vis glaudžiau bendradarbiauja su ES valstybėmis narėmis;

palankiai vertina oficialią Komisijos rekomendaciją suteikti Ukrainai ir Moldovos Respublikai ES šalies kandidatės statusą ir pasiūlyti Sakartvelui europinę perspektyvą;

ragina valstybių ir vyriausybių vadovus, kurie 2022 m. birželio 23–24 d. susitiks Europos Vadovų Tarybos susitikime, nedelsiant suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovos Respublikai ir suteikti tokį patį statusą Sakartvelui, kai jo vyriausybė išspręs Komisijos nuomonėje nurodytus prioritetinius klausimus; pabrėžia, kad valstybių ir vyriausybių vadovai turi būti verti jiems tenkančios istorinės atsakomybės ir siųsti aiškius politinius signalus;

pabrėžia, kad suteikdama šalies kandidatės statusą Europos Sąjunga parodys lyderystę, ryžtą ir įžvalgą šiuo metu vykstant žiauriam Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą ir bandymui nustatyti naują geopolitinę tvarką; tai bus aiškus politinis signalas, kad atitinkamos šalys negrįžtamai pasirinko europinį kelią, kuriam pritarė jų Europos partneriai, ir kad trečiosios šalys neturėtų į tai kištis; pakartoja, kad ES ir toliau turi būti patikima partnerė ir įtikima geopolitinė veikėja, kuri laikosi savo pačios principų ir vertybių, parodydama solidarumą su tais, kurie gina tuos pačius idealus;

ragina valstybes nares sutelkti politinę valią siekiant suteikti naują postūmį plėtros procesui ir įvykdyti savo pažadus, imantis konkrečių teigiamų žingsnių šalių, kurios siekia įstoti į Europos Sąjungą ir nusipelno būti Europos šeimos dalimi, stojimo procese; todėl ragina 2022 m. birželio 23–24 d. susitiksiančius ES valstybių ir vyriausybių vadovus pritarti šiuo metu sustabdytam plėtros į Vakarų Balkanus procesui;

primena, kad, siekiant išlaikyti ES plėtros proceso įtikimumą ir pasinaudoti jo galia skatinti pokyčius, turi būti išlaikytas ilgalaikis įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalių atžvilgiu, o jų lygiagretus kelias turi būti tęsiamas be apribojimų, tapti dinamiškesnis ir būti grindžiamas pasiekimais, politiniu suderinimu, solidarumu tarptautiniais klausimais ir sutartais įsipareigojimais;

pabrėžia, kad stojimas į ES turi vykti pagal ES sutarties 49 straipsnį, laikantis atitinkamų procedūrų ir priklausomai nuo nustatytų kriterijų, visų pirma vadinamųjų Kopenhagos kriterijų dėl narystės ES, vykdymo, ir jis išlieka pasiekimais grindžiamu procesu, kuriam vykdyti reikia priimti ir įgyvendinti atitinkamas reformas, visų pirma demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių, rinkos ekonomikos ir Sąjungos acquis įgyvendinimo srityse;

ragina Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo valdžios institucijas nedviprasmiškai pademonstruoti politinį ryžtą įgyvendinti savo gyventojų europinius užmojus ir gerokai padidinti pažangą vykdant esmines reformas, kad būtų kuo greičiau veiksmingai įvykdyti narystės ES kriterijai;

pabrėžia, kad reikia pasinaudoti Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo patirtimi įgyvendinant atitinkamus asociacijos susitarimus bei išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdves kaip būsimo stojimo proceso pagrindu, taip sudarant sąlygas šioms trims šalims palaipsniui integruotis į ES bendrąją rinką ir stiprinti sektorių bendradarbiavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti vidaus struktūras ir skirti papildomų išteklių, taip pat didesnę techninę pagalbą ir politinę paramą;

10.

pripažįsta, kad ukrainiečiai, moldavai ir sakartveliečiai nuolat rėmė savo šalių proeuropietišką kryptį ir nusipelno gyventi laisvose, demokratinėse ir klestinčiose šalyse, kurios didžiuotųsi būdamos įsipareigojusiomis Europos šeimos narėmis; daro išvadą, kad per būsimą Europos Vadovų Tarybos susitikimą gali būti žengtas pirmas svarbus žingsnis siekiant įgyvendinti teisėtus šių trijų šalių žmonių siekius;

11.

pakartoja ES įsipareigojimą remti Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo suverenumą, teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę jų tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose ir remia jų pastangas visapusiškai įgyvendinti šiuos principus; Pabrėžia valstybių narių vienybės ir solidarumo svarbą šioje srityje;

12.

ragina Komisiją, valstybes nares bei Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai atnaujinti Rytų partnerystės politiką, kad ji galėtų išlikti pokyčius skatinančia ir prasminga priemone atsižvelgiant į dabartinį Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, kuris taip pat kelia grėsmę Ukrainos kaimyninių šalių saugumui ir daro poveikį viso regiono stabilumui; pakartoja, kad reikalingas Rytų partnerystės šalių regioninis bendradarbiavimas;

13.

ragina Komisiją ir Tarybą užmegzti sustiprintą ir struktūrinį politinį dialogą su šalimis kandidatėmis ir potencialiomis šalimis kandidatėmis siekiant tolesnės ekonominės integracijos ir teisės aktų suderinimo, ir, atitinkamais atvejais, laipsniško įtraukimo į ES institucijų darbą ir veiklą;

14.

pakartoja savo raginimą ES institucijoms paspartinti būtinus veiksmus, kad ES sprendimų priėmimas būtų veiksmingesnis;

15.

dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą dėl plėtros, kuriai nėra alternatyvos ir kuri labiau nei bet kada yra geostrateginė investicija į stabilią, stiprią ir vieningą ES; yra tvirtai įsitikinęs, kad visateisės narystės ES perspektyva šalims, siekiančioms tapti ES valstybėmis narėmis, atitinka pačios Sąjungos politinius, ekonominius ir saugumo interesus;

16.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo prezidentams, vyriausybėms ir parlamentams.

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/6

P9_TA(2022)0257

Genetiškai modifikuoti kukurūzai DP4114 × MON 810 × MIR604 × NK603 ir genetiškai modifikuoti kukurūzai, sudaryti iš dviejų arba trijų atskirų DP4114, MON 810, MIR604 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų DP4114 × MON 810 × MIR604 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų DP4114, MON 810, MIR604 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (D081155/01 – 2022/2694(RSP))

(2023/C 32/02)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų DP4114 × MON 810 × MIR604 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų DP4114, MON 810, MIR604 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projektą (D081155/01,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas per 2022 m. gegužės 16 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (2), 11 ir 13 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2022 m. sausio 26 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2022 m. kovo 7 d. (3),

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) (4),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

kadangi 2018 m. gegužės 2 d. Belgijoje įsisteigusi bendrovė „Pioneer Overseas Corporation“ JAV įsisteigusios bendrovės „Pioneer Hi-Bred International, Inc.“ vardu pateikė paraišką (toliau – paraiška) dėl maisto produktų pateikimo rinkai, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų DP4114 × MON 810 × MIR604 × NK603 (toliau – genetiškai modifikuoti kukurūzai) arba kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius; kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų arba kurie iš jų sudaryti, naudojimą kitais tikslais nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą;

kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų su transformacijos įvykiais, kurie susideda arba yra pagaminti iš genetiškai modifikuotus kukurūzus su sukauptais transformacijos įvykiais sudarančių 10 atskirų transformacijos įvykių modifikacijų derinių, pateikimą rinkai;

C.	kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/2045 (5) jau leista naudoti subderinį MON 810 × NK603; kadangi įgyvendinimo sprendimo projekte jau įtraukti genetiškai modifikuoti kukurūzai ir 9 likę subderiniai, nurodyti paraiškoje (6);

D.	kadangi 2022 m. sausio 26 d. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl leidimo išdavimo genetiškai modifikuotiems kukurūzams ir ši nuomonė buvo paskelbta 2022 m. kovo 7 d.;

kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai buvo išauginti įprastiniu būdu sukryžminus keturis atskirus genetiškai modifikuotų kukurūzų transformacijos įvykius: DP4114, MON 810, MIR604 ir NK603; kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai yra tolerantiški dviem herbicidams (glufozinatui ir glifozatui) ir sintetina penkis insekticidinius baltymus (7) (toliau – Bt toksinus);

F.	kadangi pareiškėjas nepateikė jokių tyrimų duomenų apie 9 subderinius, kurių EFSA anksčiau nevertino (8); kadangi, nepaisant trūkstamų tyrimų duomenų, EFSA padarė išvadą, kad šie subderiniai nekelia susirūpinimo dėl saugos;

Nepakankamas papildomų herbicidų vertinimas

G.	kadangi Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 503/2013 (9) reikalaujama įvertinti, ar numatoma žemės ūkio praktika daro įtaką tiriamų taškų rezultatams; kadangi pagal tą įgyvendinimo reglamentą tai ypač svarbu herbicidams atspariems augalams;

kadangi ne vienu tyrimu įrodyta, kad auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras dažniau naudojami papildomi herbicidai, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių (10); kadangi dėl to reikia numatyti, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai bus apdorojami didesnėmis glifozato ir gliufozinato pagrindu pagamintų herbicidų dozėmis ir tai bus daroma pakartotinai, todėl jų derliuje gali būti didelis glifozato ir gliufozinato liekanų ir jo skilimo produktų (toliau – metabolitai) kiekis;

I.	kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus (11); kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d. (12);

kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifozatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos; kadangi 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – priešingai glifozatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų; kadangi keletu kitų recenzuotų naujausių mokslinių tyrimų patvirtinamas glifozato kancerogeninis potencialas (13);

kadangi laikoma, jog herbicidų liekanų ir metabolitų, randamų genetiškai modifikuotuose augaluose, vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą; kadangi tai yra problema, nes pati genetinė modifikacija gali turėti įtakos tam, kaip atitinkamas genetiškai modifikuotas augalas suskaidys papildomus herbicidus, taip pat jų metabolitų sudėčiai, tad ir jų toksiškumui (14);

Neišspręsti klausimai, susiję su Bt toksinais

kadangi Bt toksinų toksiškumas buvo įvertintas remiantis šėrimo tyrimais, naudojant tik izoliuotus Bt baltymus, pagamintus iš bakterijų; kadangi toksikologiniams tyrimams, atliekamiems su izoliuotais baltymais, galima priskirti mažai reikšmės dėl to, kad Bt toksinai genetiškai modifikuotuose augaluose, pavyzdžiui, kukurūzuose, medvilnėje ir sojose, iš esmės yra toksiškesni nei izoliuoti Bt toksinai; kadangi taip yra todėl, kad proteazės inhibitoriai (PI), esantys augalo audinyje, gali padidinti Bt toksinų toksiškumą, atidėdami jų skaidymąsi; kadangi šis reiškinys buvo įrodytas daugelyje mokslinių tyrimų, įskaitant vieną bendrovės „Monsanto“ prieš 30 metų atliktą tyrimą, kurie parodė, kad net labai mažas PI kiekis padidino Bt toksinų toksiškumą iki 20 kartų (15);

kadangi EFSA rizikos vertinimuose neatsižvelgta į šį didesnį toksiškumą, nors jis yra svarbus visiems Bt augalams, patvirtintiems importuoti į Sąjungą ar joje auginti; kadangi todėl negalima atmesti rizikos, kylančios dėl padidėjusio toksiškumo dėl PI ir Bt toksinų sąveikos, žmonėms ir gyvūnams, vartojantiems maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra Bt toksinų;

kadangi iš įvairių tyrimų matyti, kad buvo nustatytas šalutinis poveikis imuninei sistemai, galintis pasireikšti patyrus Bt toksinų poveikį, ir kad kai kurie Bt toksinai gali turėti adjuvantinių savybių (16), t. y. dėl jų gali padidėti kitų baltymų, su kuriais šie baltymai sąveikauja, alergeniškumas;

kadangi atliekant mokslinį tyrimą nustatyta, kad Bt toksinų toksiškumas taip pat gali sustiprėti sąveikaujant su liekanomis, liekančiomis po purškimo herbicidais, ir kadangi reikia atlikti daugiau tyrimų dėl sukauptų įvykių kombinatorinio poveikio (genetiškai modifikuotos kultūros, kurios buvo modifikuotos, kad būtų atsparios herbicidams ir gamintų insekticidus Bt toksinų pavidalu) (17); kadangi vis dėlto laikoma, kad galimos herbicidų liekanų ir jų metabolitų sąveikos su Bt toksinais vertinimas nepatenka į EFSA GMO specialistų grupės kompetencijos sritį ir todėl nevykdomas atliekant rizikos vertinimą;

Bt kultūros. Poveikis netiksliniams organizmams

P.	kadangi, priešingai nei naudojant insekticidus, kai poveikis daromas purškimo metu ir ribotą laiką po jo, naudojant genetiškai modifikuotas Bt kultūras, tikslinius ir nekontroliuojamus organizmus Bt toksinai veikia nuolatos;

kadangi prielaida, kad Bt toksinai veikia vienu konkrečiu tiksliniu veikimo būdu, nebegali būti laikoma teisinga, ir reikia atkreipti dėmesį į tai, kad yra veikiami nekontroliuojami organizmai (18); kadangi pranešama, kad įvairiais būdais paveikiamų nekontroliuojamų organizmų skaičius didėja; kadangi naujausioje peržiūroje minimos 39 tarpusavyje įvertintos publikacijos, kuriose pranešama apie neigiamą Bt toksinų poveikį daugeliui rūšių, esančių už jų natūralaus paplitimo arealo ribų (19);

Valstybių narių kompetentingų institucijų ir suinteresuotųjų šalių pastabos

R.	kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų (20);

kadangi išsamioje nepriklausomos mokslinių tyrimų organizacijos analizėje, be kita ko, teigiama, kad EFSA nuomonė dėl paraiškos išduoti leidimą genetiškai modifikuotiems kukurūzams negali būti laikoma atitinkančia galimų sinerginių ar antagonistinių poveikių, sukeltų transformacijos įvykių kombinacijos, vertinimo dėl toksikologijos reikalavimus, ir todėl EFSA atliktas toksikologinis vertinimas yra nepriimtinas (21);

Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų laikymasis

kadangi 2017 m. Jungtinių Tautų (JT) specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad pavojingi pesticidai ypač katastrofiškai veikia besivystančių šalių gyventojų sveikatą (22); kadangi JT darnaus vystymosi tikslas (DVT) Nr. 3.9 – iki 2030 m. iš esmės sumažinti dėl pavojingų cheminių medžiagų poveikio, taip pat oro, vandens ir dirvožemio taršos ir užteršimo mirštančių ir sergančių žmonių skaičių (23); kadangi leidus importuoti genetiškai modifikuotus kukurūzus padidėtų šių kultūrinių augalų, apdorotų glifozatu ir gliufozinatu pagrindu pagamintais herbicidais, paklausa, taigi padidėtų poveikis darbuotojams ir aplinkai trečiosiose šalyse; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia rizika dėl padidėjusio poveikio darbuotojui, kuris turi sąlytį su herbicidams atspariais genetiškai modifikuotais kultūriniais augalais, ir aplinkai, atsižvelgiant į tai, kad naudojama daugiau herbicidų;

U.	kadangi, remiantis 2020 m. paskelbtu mokslininkų recenzuotu tyrimu, „Roundup“ – vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų glifozato turinčių herbicidų, gali nulemti biologinės įvairovės nykimą, dėl kurio ekosistemos tampa mažiau atsparios taršai ir klimato kaitai (24);

V.	kadangi Sąjunga, kaip JT biologinės įvairovės konvencijos (toliau – JT BĮK) šalis, privalo užtikrinti, kad jos jurisdikcijai ar kontroliuojamoms sritims priskiriama veikla nebūtų daroma žala kitų valstybių aplinkai (25);

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi tokie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal JT darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus klimato susitarimą ir JT BĮK;

Nedemokratiškas sprendimų priėmimas

X.	kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas per 2022 m. gegužės 16 d. vykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma;

kadangi Komisija pripažįsta, jog problemiška tai, kad GMO leidimo sprendimus Komisija ir toliau priiminėja be patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma – tai yra reta išimtis suteikiant leidimus visam produktui, tačiau tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų;

kadangi per savo aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė iš viso 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad rinkai būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi per devintąją kadenciją Parlamentas jau priėmė 27 prieštaravimus dėl GMO pateikimo rinkai; kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi priežastys, dėl kurių valstybės narės nepritaria leidimams, yra atsargumo principo nesilaikymas vykdant leidimų išdavimo procedūrą ir su rizikos vertinimu susijęs mokslininkų susirūpinimas;

AA.	kadangi, nepaisydama pačios pripažintų demokratijos trūkumų, to, kad valstybės narės jos nepalaiko, ir Parlamento prieštaravimų, Komisija ir toliau suteikia leidimus GMO;

AB.	kadangi nereikia teisės aktų pakeitimų, kad Komisija galėtų nesuteikti leidimų GMO, kai apeliaciniame komitete nesama patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma (26);

mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (27) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

ragina Komisiją neleisti importuoti herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų, nes dėl to padidėjo papildomų herbicidų naudojimas, taigi padidėjo grėsmė biologinei įvairovei, maisto saugai ir darbuotojų sveikatai;

palankiai vertina tai, kad Komisija 2020 m. rugsėjo 11 d. laiške nariams pagaliau pripažino, kad priimant sprendimus dėl GMO leidimų reikia atsižvelgti į tvarumą (28); vis dėlto reiškia didelį nusivylimą, kad nuo to laiko Komisija ir toliau suteikia leidimus į Sąjungą importuoti GMO, nepaisydama nuolatinių Parlamento ir daugumos valstybių narių, balsavusių prieš, prieštaravimų;

dar kartą ragina Komisiją atsižvelgti į Sąjungos įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus klimato susitarimą ir JT biologinės įvairovės konvenciją bei JT DVT; primena savo raginimą prie įgyvendinimo aktų projektų pridėti aiškinamuosius memorandumus, kuriuose bus paaiškinta, kaip juos įgyvendinant bus laikomasi principo „nepakenk“ (29);

ragina EFSA prašyti duomenų apie maisto ir pašarų, gautų iš genetiškai modifikuotų augalų, vartojimo poveikį žarnyno mikrobiomai;

ragina Komisiją nesuteikti leidimo jokiems subderiniams su sukauptais transformacijos įvykiais, jeigu EFSA neatliko nuodugnaus jų vertinimo, remdamasi išsamiais pareiškėjo pateiktais tyrimų duomenimis;

konkrečiau, mano, kad genetiškai modifikuotų augalų veislių, apie kurias nepateikta tyrimų duomenų ir kurios nėra išbandytos ar netgi dar nesukurtos, patvirtinimu prieštaraujama bendrųjų teisės aktų, kuriais reglamentuojami maisto produktai, principams, nustatytiems Reglamente (EB) Nr. 178/2002;

10.

pabrėžia, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento priimtuose pakeitimuose dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011 (30), kuriuos Parlamentas priėmė kaip derybų su Taryba pagrindą, teigiama, kad Komisija nesuteikia leidimo naudoti GMO, kai nėra palankiai balsuojančios kvalifikuotos valstybių narių daugumos; primygtinai ragina, kad Komisija gerbtų šią poziciją, ir ragina Tarybą tęsti savo darbą ir skubiai priimti bendrą požiūrį dėl šio dokumento;

11.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(3) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės mokslinė nuomonė dėl maiste ir pašaruose naudojamų genetiškai modifikuotų kukurūzų DP4114 × MON 810 × MIR604 × NK603 ir jų subderinių vertinimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA-GMO-NL-2018-150), EFSA leidinys, 2022,20(3):7134, https://doi.org/10.2903/j.efsa.2022.7134.

(4) Per aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė 36 rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti GMO.

Be to, per devintąją kadenciją Parlamentas priėmė šias rezoliucijas:

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 11);

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 15);

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 20);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1-3), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 2);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 7);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir jų subderinių MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 12);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × 1507 × 5307 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys, keturios ar penkios modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604, 1507, 5307 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 18);

—

2020 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 × A5547-127, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 323, 2021 8 11, p. 7);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1111, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 2);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų SYHT0H2 (SYN-ØØØH2-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 8);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 87460 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 87460, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 15);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 × MON 87701 × MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 36);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × MON 87411 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir MON 87411 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 43);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MIR604 (SYN-IR6Ø4-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 49);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 88017 (MON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 56);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 (MON-89Ø34-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 63);

—

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × T304-40 × GHB119, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 474, 2021 11 24, p. 66);

—

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZIR098 (SYN-ØØØ98-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 474, 2021 11 24, p. 74);

—

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 45);

—

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2 × DAS–44406–6, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 52);

—

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × MIR162 × MON810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų 1507, MIR162, MON810 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 59);

—

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt 11 (SYN-BTØ11-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 66);

—

2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų GMB151 (BCS-GM151-6), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0024);

—

2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 (BCS-GHØØ2-5), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0025);

—

2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB811 (BCS-GH811-4), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0062);

—

2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų 73496 (DP-Ø73496-4), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0063);

—

2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87769 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0115).

(5) 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/2045, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 pratęsiamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × MON 810 (MON-ØØ6Ø3-6 × MON-ØØ81Ø-6), kurie iš jų sudaryti arba pagaminti (OL L 327, 2018 12 21, p. 65).

(6) MIR604 × NK603 × DP4114, MON 810 × NK603 × DP4114, MON 810 × MIR604 × DP4114, MON 810 × MIR604 × NK603, NK603 × DP4114, MIR604 × DP4114, MIR604 × NK603, MON 810 × DP4114 ir MON 810 × MIR604.

(7) Cry1F, Cry34Ab1, Cry35Ab1, Cry1Ab ir mCry3A.

(8) EFSA nuomonė, p. 4.

(9) 2013 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 503/2013 dėl paraiškų genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimams gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ir iš dalies jį keičiančius Komisijos reglamentą (EB) Nr. 641/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1981/2006 (OL L 157, 2013 6 8, p. 1).

(10) Žr., pvz., S. Bonny „Genetically Modified Herbicide-Tolerant Crops, Weeds, and Herbicides: Overview and Impact“, Environmental Management, 2016 m. sausio mėn. 57(1), p. 31–48, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26296738 ir C. M. Benbrook, „Impacts of genetically engineered crops on pesticide use in the U.S. – the first sixteen years“, Environmental Sciences Europe, 2012 m. rugsėjo 28 d., 24(1) tomas, https://enveurope.springeropen.com/articles/10.1186/2190-4715-24-24.

(11) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

(12) https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/active-substances/?event=search.as

(13) Žr., pvz., https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1383574218300887, https://academic.oup.com/ije/advance-article/doi/10.1093/ije/dyz017/5382278, https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0219610 ir https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6612199/.

(14) Taip iš tiesų yra glifozatų atveju, kaip nurodyta EFSA atliktoje esamos didžiausios leidžiamosios glifozato liekanų koncentracijos peržiūroje pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnį, EFSA leidinys, 2018 m.; 16(5):5263, p. 12, https://www.efsa.europa.eu/fr/efsajournal/pub/5263.

(15) S. C. MacIntosh, G. M. Kishore, F. J. Perlak, P. G. Marrone, T. B. Stone, S. R. Sims, R. L. Fuchs „Potentiation of Bacillus thuringiensis insecticidal activity by serine protease inhibitors“, Journal of Agricultural and Food Chemistry, 1990 m., Nr. 38, p. 1145–1152, https://pubs.acs.org/doi/abs/10.1021/jf00094a051.

(16) Žr. N. Rubio-Infante, L. Moreno-Fierros, „An overview of the safety and biological effects of Bacillus thuringiensis Cry toxins in mammals“, Journal of Applied Toxicology, 2016 m. gegužės mėn., 36(5), p. 630–648, https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1002/jat.3252.

(17) https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0278691516300722?via%3Dihub

(18) Žr., pavyzdžiui, Hilbeck, A., Otto, M. „Specificity and combinatorial effects of Bacillus thuringiensis Cry toxins in the context of GMO environmental risk assessment“, Frontiers in Environmental Science, 3:71, 2015 m., https://doi.org/10.3389/fenvs.2015.00071.

(19) Hilbeck, A., Defarge, N., Lebrecht, T., Bøhn, T., „Insecticidal Bt crops. EFSA’s risk assessment approach for GM Bt plants fails by design“, RAGES, 2020 m., p. 4, https://www.testbiotech.org/sites/default/files/RAGES_report-Insecticidal%20Bt%20plants.pdf.

(20) Valstybių narių pastabos, pateiktos EFSA portale „OpenEFSA“, https://open.efsa.europa.eu.

(21) „Testbiotech“ pastaba dėl EFSA atlikto maiste ir pašaruose naudojamų genetinės inžinerijos metodais gautų kukurūzų DP4114 x MON810 x MIR604 x NK603 ir jų subderinių vertinimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA-GMO-NL-2018-150), gauta iš „Pioneer“.

(22) https://www.un.org/sustainabledevelopment/health/

(23) https://indicators.report/targets/3-9/

(24) https://www.mcgill.ca/newsroom/channels/news/widely-used-weed-killer-harming-biodiversity-320906

(25) JT biologinės įvairovės konvencijos 3 straipsnis: https://www.cbd.int/convention/articles/?a=cbd-03.

(26) Pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 6 straipsnio 3 dalį Komisija „galėtų“, o ne „turėtų“ suteikti leidimą, jei apeliaciniame komitete nėra kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma priimtos palankios nuomonės.

(27) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(28) https://tillymetz.lu/wp-content/uploads/2020/09/Co-signed-letter-MEP-Metz.pdf

(29) 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (OL C 270, 2021 7 7, p. 2), 102 dalis.

(30) OL C 445, 2021 10 29, p. 257.

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/14

P9_TA(2022)0258

Genetiškai modifikuoti kukurūzai NK603 × T25 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacija T25 × DAS-40278-9

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2022 m. gegužės 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/797, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacija T25 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (D080148/03 – 2022/2713(RSP))

(2023/C 32/03)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/797, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacijų T25 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (D080148/03 (1),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (2), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas per 2022 m. balandžio 1 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti, ir į tai, kad apeliacinis komitetas 2022 m. balandžio 26 d. balsavimu taip pat nusprendė nuomonės neteikti,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius (3),

—	atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2021 m. spalio 29 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2021 m. gruodžio 13 d. (4),

—	atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas, kuriomis prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) (5),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

kadangi 2019 m. gruodžio 12 d. bendrovė „Pioneer Overseas Corporation“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (toliau – genetiškai modifikuoti kukurūzai) pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų arba kurie iš jų sudaryti, naudojimą kitais tikslais nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą;

B.	kadangi 2021 m. spalio 29 d. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl leidimo išdavimo GM kukurūzams ir ši nuomonė buvo paskelbta 2021 m. gruodžio 13 d.;

kadangi GM kukurūzai su trimis sukauptais transformacijos įvykiais buvo sukurti atliekant įprastinį kryžminimą, kuriuo buvo siekiama sujungti tris atskirus GM kukurūzų transformacijos įvykius: NK603, kuriuo suteikiamas atsparumas glifosatui, turinčiam herbicidų; T25, kuriuo suteikiamas atsparumas amonio gliufozinatui, turinčiam herbicidų; ir DAS-40278-9, kuriuo katalizuojamas bendrosios herbicidų klasės, žinomos kaip ariloksifenoksipropionatai (AOPP), skaidymas ir kuriuo suteikiamas atsparumas 2,4-D, turinčiam herbicidų (6);

kadangi EFSA anksčiau įvertino subkombinaciją NK603 x T25 ir subkombinaciją NK603 x DAS-40278-9; kadangi pareiškėjas nepateikė eksperimentinių duomenų dėl subkombinacijos DAS-40278-9 x T25, kurios EFSA anksčiau nėra įvertinusi; kadangi, nepaisant to, EFSA padarė išvadą, kad ši subkombinacija saugos problemų nekels;

Nepakankamas papildomų herbicidų vertinimas

E.	kadangi Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 503/2013 (7) reikalaujama įvertinti, ar numatoma žemės ūkio praktika daro įtaką tiriamų taškų rezultatams; kadangi pagal tą įgyvendinimo reglamentą tai ypač svarbu herbicidams atspariems augalams;

kadangi ne vienu tyrimu įrodyta, kad auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras dažniau naudojami papildomi herbicidai, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių (8); kadangi dėl to reikia numatyti, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai bus apdorojami didesnėmis glifosato AOPP ir 2,4-D herbicidų dozėmis ir tai bus daroma pakartotinai, todėl jų derliuje gali būti didelis liekanų ir jų skilimo produktų (toliau – metabolitai) kiekis;

G.	kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus (9); kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d. (10);

kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos; kadangi 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – priešingai, glifosatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų; kadangi keletu kitų recenzuotų naujausių mokslinių tyrimų patvirtinamas glifosato kancerogeninis potencialas (11);

I.	kadangi eksperto, dalyvavusio kuriant GM augalus, recenzuotame moksliniame straipsnyje keliami klausimai, ar GM kultūros, atsparios 2,4-D veikliajai medžiagai, yra saugios dėl jų skilimo į citotoksiškus skilimo produktus (12);

Valstybės narės kompetentingos institucijos pastabos

kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų (14); kadangi tose kritinėse pastabose, be kita ko, nurodyta, kad herbicidų, jų liekanų ir metabolitų, kuriais apdorojami GM kukurūzai, sąveikos negalima atmesti ir šis cheminis mišinys niekada anksčiau nebuvo patikrintas toksikologiniu požiūriu ir gali turėti poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir kadangi tai yra vektorių beta laktamazės („bla“) GM kukurūzo genas, atsparumo antibiotikams genas, deaktyvuojantis kritiškai svarbius penicilinus;

L.	kadangi, valstybės narės kompetentingos institucijos teigimu (15), nors pareiškėjas teigia, kad paraiškoje nurodyta mokslinė informacija yra konfidenciali, tai prieštarauja Orhuso konvencijai, kurioje nustatyta visuomenė teisė susipažinti su aplinkosaugine informacija;

Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų laikymasis

kadangi 2017 m. Jungtinių Tautų (JT) specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad pavojingi pesticidai ypač katastrofiškai veikia besivystančių šalių gyventojų sveikatą (16); kadangi JT darnaus vystymosi tikslas (DVT) Nr. 3.9 – iki 2030 m. iš esmės sumažinti mirčių ir ligų, kurias sukelia pavojingos cheminės medžiagos, skaičių ir oro, vandens ir dirvožemio taršą bei užterštumą (17); kadangi leidus importuoti GM kukurūzus padidėtų šio gliufozinatu ir AOPP bei 2,4-D herbicidais apdoroti skirto kultūrinio augalo paklausa, taigi padidėtų poveikis darbuotojams ir aplinkai trečiosiose šalyse; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia rizika dėl padidėjusio poveikio darbuotojui, kuris turi sąlytį su herbicidams atspariais genetiškai modifikuotais kultūriniais augalais, ir aplinkai, atsižvelgiant į tai, kad naudojama daugiau herbicidų;

N.	kadangi, remiantis 2020 m. paskelbtu mokslininkų recenzuotu tyrimu, „Roundup“ – vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų glifosato turinčių herbicidų, gali nulemti biologinės įvairovės nykimą, dėl kurio ekosistemos tampa mažiau atsparios taršai ir klimato kaitai (18);

O.	kadangi Sąjunga, kaip JT biologinės įvairovės konvencijos (toliau – JT BĮK) šalis, privalo užtikrinti, kad jos jurisdikcijai ar kontroliuojamoms sritims priskiriama veikla nebūtų daroma žala kitų valstybių aplinkai (19);

Nedemokratiškas sprendimų priėmimas

kadangi Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas nuomonės nepateikė, o tai reiškia, kad leidimui nepritarė kvalifikuota valstybių narių dauguma; kadangi per Reglamento (ES) Nr. 182/2011 6 straipsnyje paminėto apeliacinio komiteto 2022 m. balandžio 26 d. balsavimą nuomonės vėl nebuvo pateikta; kadangi prieš balsavo 14 valstybių narių (kuriose gyvena 35,72 proc. ES gyventojų), 3 valstybės narės (34,53 proc. gyventojų) susilaikė ir tik 10 valstybių narių (29,75 proc. gyventojų) balsavo už;

T.	kadangi, nepaisydama pačios pripažintų demokratijos trūkumų, to, kad valstybės narės jos nepalaiko, ir Parlamento prieštaravimų, Komisija ir toliau suteikia leidimus GMO;

U.	kadangi nereikia teisės aktų pakeitimų, kad Komisija galėtų nesuteikti leidimų GMO, kai apeliaciniame komitete nesama patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma (20);

mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/797 viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/797 neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (21) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

prašo Komisijos panaikinti Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/797;

palankiai vertina tai, kad Komisija 2020 m. rugsėjo 11 d. laiške EP nariams pagaliau pripažino, kad priimant sprendimus dėl GMO leidimų reikia atsižvelgti į tvarumą (22); vis dėlto reiškia didelį nusivylimą, kad nuo to laiko Komisija ir toliau suteikia leidimus į Sąjungą importuoti GMO, nepaisydama nuolatinių Parlamento ir daugumos valstybių narių, balsavusių prieš, prieštaravimų;

dar kartą ragina Komisiją atsižvelgti į Sąjungos įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus klimato susitarimą ir JT biologinės įvairovės konvenciją bei JT DVT; pakartoja savo raginimą prie įgyvendinimo aktų projektų pridėti aiškinamąjį memorandumą, kuriame būtų paaiškinta, kaip tuose aktuose laikomasi žalos nedarymo principo (23);

pabrėžia, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento priimtuose pakeitimuose dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011 (24), kuriuos Parlamentas priėmė kaip derybų su Taryba pagrindą, teigiama, kad Komisija nesuteikia leidimo naudoti GMO, kai nėra palankiai balsuojančios kvalifikuotos valstybių narių daugumos; primygtinai ragina, kad Komisija gerbtų šią poziciją, ir ragina Tarybą tęsti savo darbą ir skubiai priimti bendrą požiūrį dėl šio dokumento;

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 141, 2022 5 20, p. 116.

(2) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

(3) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(4) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/6942

(5) Per aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė 36 rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti GMO. Be to, per devintąją kadenciją Parlamentas priėmė šias rezoliucijas:

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 7);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacijų MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 12);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų SYHT0H2 (SYN-ØØØH2-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 8);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 ×MON 87460 × MON 89034 ×MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 87460, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 15)

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × MON 87411 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir MON 87411 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 43);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 88017 (MON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 56);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 (MON-89Ø34-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 63);

—

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZIR098 (SYN-ØØØ98-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 474, 2021 11 24, p. 74);

—

2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų 73496 (DP-Ø73496-4), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0063);

—

(6) EFSA nuomonė, p. 3.

(7) 2013 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 503/2013 dėl paraiškų genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimams gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ir iš dalies jį keičiančius Komisijos reglamentą (EB) Nr. 641/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1981/2006 (OL L 157, 2013 6 8, p. 1).

(8) Žr., pvz., S. Bonny „Genetically Modified Herbicide-Tolerant Crops, Weeds, and Herbicides: Overview and Impact“, Environmental Management, 2016 m. sausio mėn. 57(1), p. 31–48, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26296738 ir C. M. Benbrook, „Impacts of genetically engineered crops on pesticide use in the U.S. – the first sixteen years“, Environmental Sciences Europe; 2012 m. rugsėjo 28 d., 24(1), https://enveurope.springeropen.com/articles/10.1186/2190-4715-24-24.

(9) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

(10) https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/active-substances/?event=search.as

(11) Žr., pvz., https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1383574218300887, https://academic.oup.com/ije/advance-article/doi/10.1093/ije/dyz017/5382278, https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0219610, ir https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6612199/.

(12) Lurquin, P.F., „Production of a toxic metabolite in 2,4-D-resistant GM crop plants“, 3 Biotech 6, 82 (2016), https://doi.org/10.1007/s13205-016-0387-9.

(13) Taip iš tiesų yra glifosatų atveju, kaip nurodyta EFSA atliktoje esamos didžiausios leidžiamosios glifosato liekanų koncentracijos peržiūroje pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnį, EFSA leidinys, 2018 m.; 16(5):5263, p. 12, https://www.efsa.europa.eu/fr/efsajournal/pub/5263.

(14) Valstybių narių pastabos, pateiktos EFSA OpenEFSA portale: https://open.efsa.europa.eu/.

(15) Ten pat, p. 75.

(16) https://www.un.org/sustainabledevelopment/health/

(17) https://indicators.report/targets/3-9/

(18) https://www.mcgill.ca/newsroom/channels/news/widely-used-weed-killer-harming-biodiversity-320906

(19) JT biologinės įvairovės konvencijos 3 straipsnis: https://www.cbd.int/convention/articles/?a=cbd-03.

(20) Pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 6 straipsnio 3 dalį Komisija „galėtų“, o ne „turėtų“ suteikti leidimą, jei apeliaciniame komitete nėra kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma priimtos palankios nuomonės.

(21) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(22) https://tillymetz.lu/wp-content/uploads/2020/09/Co-signed-letter-MEP-Metz.pdf

(23) 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (OL C 270, 2021 7 7, p. 2), 102 dalis.

(24) OL C 445, 2021 10 29, p. 257.

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/20

P9_TA(2022)0262

Neteisėta medienos ruoša ES

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl neteisėtos medienos ruošos ES (2022/2523(RSP))

(2023/C 32/04)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 227 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4, 191, 230 ir 258 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (1) (ES medienos reglamentas),

—	atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (2) (Buveinių direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (3) (Strateginio aplinkos vertinimo direktyvos),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (4) (toliau – Orhuso reglamentas),

—	atsižvelgdamas į bylą dėl pažeidimo INFR(2020)2033, įtrauktą į Komisijos 2020 m. vasario 12 d. pažeidimų dokumentų rinkinį,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą „Naujoji 2030 m. ES miškų strategija. Tvari miškotvarka Europoje“ (COM(2021)0572),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos, kuriuo panaikinimas Reglamentas (ES) Nr. 995/2010 (COM(2021)0706), kuriuo siekiama pažaboti ES skatinamą miškų naikinimą ir alinimą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir kuria pakeičiama Direktyva 2008/99/EB (COM(2021)0851) ir į pridedamą komunikatą (COM(2021)0814),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1767, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (5),

—	atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl neteisėtos medienos ruošos ES (O-000020/2022 – B9-0016/2022),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

kadangi Peticijų komitetas gavo peticijas Nr. 0289/2015, 0625/2018, 1248/2019, 0408/2020, 0722/2020 ir 1056/2021, kuriose reiškiamas susirūpinimas dėl didėjančio neteisėtos medienos ruošos masto ir padažnėjusių konkrečių praktikos, kuria kai kuriose valstybėse narėse pažeidžiami ES aplinkos teisės aktai, atvejų, įskaitant neteisėtą medienos ruošą paskutiniuose išlikusiuose Europos neliestuose miškuose ir sengirėse, ir raginama imtis prevencinių priemonių, siekiant sumažinti žalos aplinkai ir grėsmės žmonių gyvybei ir gerovei riziką ir mastą;

kadangi neteisėta medienos ruoša yra didžiulį susirūpinimą kelianti veikla, dėl kurios daroma žala aplinkai, nyksta biologinė įvairovė ir blogėja ekosistemos būklė, vyksta dykumėjimas ir dirvožemio degradacija, sukeliantys tokias gaivalines nelaimes kaip nuošliaužos, ir dėl šios veiklos buvo nuniokota arba nukentėjo ne viena tinklo „Natura 2000“ teritorija, taip pat neliesti miškai ir sengirės; kadangi dėl neteisėtos medienos ruošos gali išnykti saugomos rūšys ir konkrečios įvairių augalų ir gyvūnų rūšių buveinės, nes neteisėtą veiklą vykdantys subjektai nėra linkę laikytis teisės aktų, kuriais užtikrinama vertingų miškų išteklių apsauga;

C.	kadangi, remiantis Europolo skaičiavimais, nusikaltimai aplinkai yra tokie pat pelningi kaip ir prekyba narkotikais, tačiau rizika, kad tokie nusikaltimai bus išaiškinti ir už juos bus skirta bausmė, yra daug mažesnė (6);

kadangi neteisėta medienos ruoša yra vienas iš pagrindinių miškų alinimo, miškų naikinimo ir klimato kaitos veiksnių ir prisideda prie prastėjančios oro kokybės; kadangi neteisėta medienos ruoša sudaro 15–30 proc. tarptautinės medienos gamybos ir sukelia papildomų pasekmių aplinkai, visuomenei ir ekonomikai; kadangi neteisėta medienos ruoša dažniausiai lieka nenustatyta, o tai trukdo ES imtis veiksmų siekiant Europos žaliojo kurso, Europos klimato teisės akto ir Biologinės įvairovės strategijos tikslų; kadangi neteisėta medienos ruoša labai dažnai vykdoma kai kuriuose kokybiškiausiuose ir geriausiai saugomuose ES miškuose;

kadangi neteisėtos medienos ruošos produktai Europos Sąjungoje parduodami kaip sertifikuota mediena (7); kadangi pagrindinės esamos sertifikavimo sistemos negali padėti visiškai įgyvendinti taikomų teisės aktų reikalavimų; kadangi pagrindinės sistemos, įvertintos 2021 m. liepos mėn. Komisijos ataskaitoje dėl miškų sektoriuje taikomų sertifikavimo ir tikrinimo sistemų, turi trūkumų, susijusių su jų teisėtumo apibrėžtimis, o jų teisiniai reikalavimai yra riboti taikymo srities požiūriu arba jų pobūdis yra dviprasmiškas; kadangi sistemomis sukuriamas sisteminis požiūris į patvirtinimo perdavimą visoje tiekimo grandinėje, tačiau jose dažniausiai nėra sisteminių galimybių tikruoju laiku arba kitaip patikrinti sandorių apimties, rūšių ir subjektų kokybinių ypatumų, todėl sistemos turi trūkumų, dėl kurių jos gali būti panaudotos manipuliavimui ir sukčiavimui; kadangi visose pagrindinėse sertifikavimo sistemose sunku nustatyti ir veiksmingai spręsti korupcijos problemas, o taikomos korupcijos atvejų nustatymo sistemos yra gana ribotos ir beveik neapima sukčiavimo rizikos (8);

F.	kadangi miškai yra esminiai absorbentai, padedantys kovoti su klimato kaita;

kadangi neteisėta medienos ruoša turi didelį neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį, įskaitant tai, kad dėl neteisėtos prekybos neteisėtai nukirsta mediena, kuria vėliau skatinamas nusikalstamumas ir kuri daro žalingą poveikį tvariai vietos plėtrai ir teisėtai veikiančioms įmonėms, iš vietos ir atsakingų bendruomenių atimamas pragyvenimo šaltinis; kadangi neteisėta medienos ruoša dažnai yra siejama su mokesčių slėpimu, kuriuo neteisėta medienos ruoša užsiimantiems asmenims sudaromos sąlygos mažinti miško produktų kainą, todėl iškraipoma rinka ir sudaromos nesąžiningos konkurencijos sąlygos; kadangi dėl neteisėtos medienos ruošos vyriausybės praranda su mokesčiais ir rinkliavomis susijusias pajamas, be to, dėl jos taip pat didėja miškotvarkos ir sandorių išlaidos; kadangi mediena dažnai ruošiama vienoje valstybėje narėje, o ja prekiaujama kitoje valstybėje narėje; kadangi didžiąja dalimi neteisėtai paruoštos medienos prekiaujama ir ji naudojama kaip teisėtai paruošta mediena;

H.	kadangi trūksta nuoseklių, suderintų ir palyginamų duomenų apie ES medienos ruošą, taip pat bendros neteisėtos medienos ruošos sąvokos apibrėžties;

kadangi kai kuriais atvejais neteisėtos medienos ruošėjai smurtavo prieš miškininkus, girininkus, teisėsaugos pareigūnus, aplinkos aktyvistus ir tiriamosios žurnalistikos žurnalistus ir pranešta apie ne mažiau kaip šešis žuvusius tokius asmenis, įskaitant daugybę smurto prieš asmenis, atsakingus už miškų apsaugą, ir jų bauginimo atvejų;

J.	kadangi kyla problemų dėl to, kad nėra tarptautiniu mastu pripažintos veiklos, kuriai taikoma „neteisėtos medienos ruošos“ sąvoka, apibrėžties; kadangi šis aiškumo trūkumas yra rimta teisinė spraga;

kadangi korupcija ir sukčiavimas yra pagrindinės neteisėtos medienos ruošos paskatos, todėl trūksta vykdymo užtikrinimo ir baudžiamumo; kadangi dėl šios priežasties taip pat daugėja įvairios nusikalstamos veiklos, pvz., konfliktų finansavimo ir pinigų plovimo; kadangi ES privalo imtis veiksmų, kad sustabdytų neteisėtą medienos ruošą ir miškų naikinimą bei pažabotų prekybą neteisėtai nukirsta mediena ir medienos produktais;

L.	kadangi, pasak Eurojusto, nusikaltimai aplinkai tapo ketvirta pagal dydį nusikalstama veikla tarptautiniu lygmeniu;

kadangi ES medienos reglamente nustatytos medienos ir medienos produktų pateikimo rinkai taisyklės, kurios turėtų padėti užkirsti kelią neteisėtai medienos ruošai; kadangi Komisija ketina panaikinti ES medienos reglamentą priimdama pasiūlymą dėl reglamento dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos; kadangi Europos Sąjunga turėtų remti valstybes nares tais atvejais, kai kovojant su miškus naikinančiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu trūksta gero valdymo, ir skatinti aplinkos apsaugą, įskaitant miškų apsaugą ir tvarią miškotvarką pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (9), taip pat laikantis Europos žaliojo kurso, Biologinės įvairovės strategijos, Nulinės taršos veiksmų plano ir Žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslų;

N.	kadangi dėl neteisėtos veiklos atsiranda netvari praktika, mažėja miškų vertė ir prastėja įvairių miškų teikiamų aplinkos, ekonominių ir socialinių paslaugų kokybė, o tai lemia tiesioginį miškų naikinimą ir alinimą;

O.	kadangi neteisėta medienos ruoša yra susijusi su žmogaus teisių pažeidimais ir smurtu, taip pat su nusikaltimais, susijusiais su sukčiavimu ir korupcija, pvz., pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu;

P.	kadangi prieš valstybes nares dėl tariamo ES teisės aktų šioje srityje neįgyvendinimo pradėtos kelios pažeidimo nagrinėjimo procedūros;

kadangi pagal Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir įvairius kitus valstybių narių administruojamus fondus miškų savininkai dabar gali gauti kompensacijas už miško ir aplinkos bei klimato paslaugas, paramą miškų išsaugojimui, atkūrimui ir apsaugai ir kompensacijas už „Natura 2000“ teritorijas, taip pat už priežiūrą ir veiklą, kuria didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir vertė aplinkai;

kadangi valstybių narių miškotvarkos planai turėtų atitikti priemones, kurios yra būtinos biologinei įvairovei miškuose apsaugoti ir atkurti, be to, jie turėtų būti prieinami visuomenei; pažymi, kad ne visuose „Natura 2000“ teritorijų valdymo planuose pripažįstama aiški neliestų miškų ir sengirių vertė ir kad saugomų miškų išsaugojimo priemonėmis nevisiškai užkertamas kelias medienos ruošai, o tai gali būti nesuderinama su ilgalaikiu neliestų miškų ir sengirių išsaugojimu;

primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti esamuose ES aplinkos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus ir jų laikytis; ragina Komisiją veikti greičiau, veiksmingiau ir skaidriau, įskaitant nuolatinę atvejų stebėseną, ir tęsti pažeidimo nagrinėjimo procedūras siekiant ištaisyti visus reikalavimų nesilaikymo atvejus; ragina Komisiją skirti pakankamai išteklių, kad būtų išspręstos esamos dėl vėlavimo kylančios problemos; mano, kad pakankamas kvalifikuotų darbuotojų skaičius ir ištekliai yra būtina sėkmingo ES politikos įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo sąlyga;

pažymi, kad neteisėta medienos ruoša vis dar yra ES problema; reiškia susirūpinimą dėl neigiamo neteisėtos medienos ruošos atvejų poveikio Europos miškams, laukinėms buveinėms, vidaus rinkai ir ES klimato politikai; ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti išsamų socialinių ir ekonominių tokio reiškinio priežasčių vertinimą ir visapusiškai įgyvendinti atitinkamus ES ir nacionalinės teisės aktus, siekiant veiksmingai parengti konkrečias ir tiesiogines kovos su neteisėta medienos ruoša priemones, taip užkertant kelią neteisėtos medienos ruošos tendencijų įsigalėjimui, atsižvelgiant į direktyvose, kuriomis reglamentuojami gamtos klausimai, įtvirtintas pareigas ir Biologinės įvairovės strategijoje nustatytus tikslus, kuriems pritarė valstybėse narės; nerimauja, kad dėl kylančių žaliavų ir energijos kainų ir nulinio tarifo, taikomo biomasės išmetamiems teršalams pagal apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, miškams galėtų būti daromas tvarumo lygį viršijantis poveikis, įskaitant neteisėtos medienos ruošos poveikį, nes didelė pelno marža atsveria aplaidumo riziką, kartu atsižvelgiant į esamas ES atokiose ir kaimo vietovėse gyvenančių žmonių socialines ir ekonomines sąlygas;

reiškia susirūpinimą dėl to, kad didėjantis neteisėtos medienos ruošos mastas ES trukdys siekti Europos žaliojo kurso, ES biologinės įvairovės strategijos ir miškų strategijos tikslų, nes dėl šios priežasties nepavyks apsaugoti unikalios ekologinės įvairovės ir paskutinių išlikusių neliestų miškų ir sengirių, atkurti ir išsaugoti natūralių buveinių ir augalijos bei gyvūnijos rūšių, be to, bus pakenkta tikslų, susijusių su veiksmingai ir griežtai saugomomis teritorijomis, įgyvendinimui;

pažymi, kad dėl miškų naikinimo išmetama 20 proc. visame pasaulyje išmetamo anglies dioksido kiekio; nerimauja dėl neigiamo poveikio, kurį neteisėta medienos ruoša turi dykumėjimui, dirvožemio degradacijai ir tokiems reiškiniams kaip potvyniai; pažymi, kad miškų naikinimas taip pat yra susijęs su daugybės rūšių, kurios dėl neteisėtos medienos ruošos praranda savo buveines, išnykimu;

ragina valstybių narių prokurorus ir kompetentingas institucijas, visapusiškai laikantis teisės aktų, tirti visus neteisėtos medienos ruošos, taip pat neteisėtos medienos vežimo, sandėliavimo, platinimo ir pardavimo atvejus;

pažymi, kad siekiant tvarios miškotvarkos, miškų apsauga ir išsaugojimas, pagrįstas išmatuojamais rodikliais ir ribinėmis vertėmis, yra vienas svarbiausių būsimos Europos miškininkystės aspektų; pritaria nustatytai gamtiškojo sertifikavimo sistemai, kuria siekiama išlaikyti visapusišką biologinę įvairovę, užtikrinti ilgalaikį našumą ir atsparumą ir reaguoti į aplinkos, ekonomikos ir visuomeninius išbandymus;

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, kad būtų vykdoma išsami kontrolė siekiant atsekti Europos įmonių naudojamą medieną, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi ES medienos reglamento;

tvirtai pabrėžia, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad pagal nacionalinius strateginius planus būtų skiriama pakankamai lėšų, kurios būtų skiriamos biologinei įvairovei atkurti labiausiai nuo neteisėtos medienos ruošos nukentėjusiose teritorijose; primena, kad pagal 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos valstybės narės ne mažiau kaip 10 proc. metinių išlaidų pagal savo daugiametę finansinę programą turėtų skirti biologinei įvairovei; apgailestaudamas pažymi, kad biologinės įvairovės finansavimo tikslas kai kuriose valstybėse narėse yra gerokai mažesnis, palyginti su sutartu 10 proc. rodikliu;

apgailestauja dėl to, kad pagal tvarią miškotvarką kaip pageidaujamos miškų būklės lyginamieji standartai dar nėra apibrėžtos ribinės vertės ar intervalai, taip pat nėra pakankamai kriterijų, susijusių su ekosistemų būkle, biologine įvairove ir klimato kaita; todėl prašo nustatyti naujus įgyvendinamai tvariai miškotvarkai reikalingus rodiklius ir ribines vertes;

10.

ragina visas valstybes nares užtikrinti, kad medienos atsekamumo sistemos visapusiškai veiktų, o nuobaudos miškininkystės srityje būtų proporcingos ir kad jas taikant būtų veiksmingai atgrasoma nuo neteisėtos medienos ruošos; ypač nerimauja dėl to, kad dabartinės baudos nėra proporcingos medienos produkcijos vertei ir kad veiklos vykdytojams kartais skiriamos tik simbolinės baudos arba labai mažos administracinės nuobaudos; ragina valstybes nares suteikti priemones už miškininkystę atsakingoms nacionalinėms institucijoms, kad jos pagerintų savo veiklą, prireikus padidinti teisėsaugos pareigūnų skaičių, siekiant veiksmingai vykdyti teisinius veiksmus ir, remiantis policijos surinktais arba trečiųjų šalių policijai perduotais įrodymais, pradėti baudžiamąsias bylas dėl neteisėtos medienos ruošos atvejų; atliekant Aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonių direktyvos peržiūrą, ragina numatyti galimybę pradėti baudžiamąsias bylas, be kita ko, ir privatiems asmenims;

11.

ragina valstybes nares dalytis geriausia teisėsaugos institucijų patirtimi, siekiant stiprinti kovą su visa susijusia neteisėta praktika;

12.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad visuomenė pagal Orhuso konvenciją galėtų susipažinti su informacija apie aplinką, taip pat kad visuomenė galėtų dalyvauti sprendimų priėmimo ir teisingumo užtikrinimo, susijusio su miškotvarkos planais, procese;

13.

pažymi, kad reikia teisingai įvertinti miškotvarkos planų poveikį aplinkai, o valstybės narės turėtų atlikti tų miškotvarkos planų, kurie neatitinka nacionalinės teisės aktų, peržiūrą;

14.

apgailestauja dėl išpuolių prieš miškininkus, girininkus, teisėsaugos pareigūnus, aplinkos aktyvistus ir tiriamosios žurnalistikos žurnalistus, įskaitant mirtinus išpuolius, ir primena, kad šiuos išpuolius neretai vykdo pavieniai asmenys arba gerai organizuotos ir gerai pasirengusios grupuotės, kurios užsiima neteisėta medienos ruoša ir vis dažniau griebiasi smurto bei pasikartojančių bauginimo priemonių;

15.

ragina nacionalines ir ES institucijas imtis atgrasomų ir griežtų veiksmų siekiant užtikrinti visapusišką nacionalinių ir ES aplinkos teisės aktų laikymąsi; pažymi, kad procedūriniai trūkumai ir patikrinimų stoka prisideda prie mažesnio praktinio Medienos reglamento veiksmingumo; primygtinai ragina ES teisės aktų leidėjus pasinaudoti derybų dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl produktų, neturinčių įtakos miškų naikinimui (COM(2021)0706)), galimybe, kad būtų galima pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant ir vykdant ES medienos reglamentą, bei pagerinti valstybių narių kompetentingų institucijų padėtį, patobulinti nuostatas dėl jų atliekamų patikrinimų kiekio ir kokybės, jų santykių ir sąveikos su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir kitomis nacionalinėmis institucijomis bei Komisija; ragina valstybes nares griežtai įgyvendinti galiojančių atitinkamų teisės aktų nuostatas uždraudžiant naudoti ir ES rinkai pateikti neteisėtai paruoštą medieną; ragina neteisėtą medienos ruošą prilyginti nusikalstamai veikai, už kurią būtų skiriamos atitinkamos baudžiamosios sankcijos, ir įtraukti ją į peržiūrėtos Direktyvos dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę taikymo sritį, taip pat ragina stiprinti Europos bendradarbiavimą, siekiant kovoti su neteisėta medienos ruoša; ragina neteisėtą medienos ruošą visose valstybėse narėse vienodai apibrėžti kaip nusikaltimą aplinkai, siekiant užtikrinti, kad už tuos pačius su neteisėta medienos ruoša susijusius pažeidimus visoje ES būtų taikomos tos pačios procedūros ir bausmės;

16.

pabrėžia prevencinių priemonių svarbą siekiant riboti neteisėtos medienos ruošos žalą aplinkai ir ekonomikai bei grėsmę žmonių gyvybei; pripažįsta, kad pastaruoju metu padaryta tam tikra pažanga valstybių narių lygmeniu: turima informacijos apie geresnį medienos atsekamumą ir nacionalinės teisės aktuose numatytų bausmių peržiūrą bei sugriežtinimą siekiant kovoti su neteisėta medienos ruoša; pabrėžia, kad būtina parengti tinkamus aplinkos vietovių, kurių būklė yra pablogėjusi, atkūrimo planus susijusiose valstybėse narėse; primena, kad koordinuotas Europos požiūris ir prevencijos priemonės gali padėti kovoti su neteisėta medienos ruoša; ragina Komisiją gerinti savo miškų stebėsenos sistemų kokybę ir visapusiškumą, kad būtų galima daryti tvirtas išvadas dėl tinklui „Natura 2000“ priskirtų miškotvarkos planų veiksmingumo; pažymi, jog tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas su tinklu „Natura 2000“ susijusių priemonių vertinimas, vykdant stebėseną reikėtų rinkti daugiau duomenų apie tinklui priklausančias ir nepriklausančias teritorijas ir apie išsaugojimo valdymo kokybę;

17.

ragina Komisiją persvarstyti ES medienos reglamentą, kad jis būtų taikomas ir visai medienai ir visiems medienos produktams, parduodamiems Europos rinkoje, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir išvengti nesąžiningos konkurencijos;

18.

pažymi, kad visuomenė itin domisi kova su neteisėta medienos ruoša, kaip, be kita ko, matyti iš Peticijų komiteto nagrinėtų peticijų Nr. 1248/2019, 0408/2020, 0722/2020 ir 1056/2021, kuriose smerkiama intensyvesnė neteisėta medienos ruoša, kurią dažnai lemia prastas ES teisės aktų vykdymo užtikrinimas saugomose teritorijose arba sustabdytas palydovinio stebėjimo sistemų veikimas, taip pat didėjantis agresijos prieš miško darbuotojus, aktyvistus ir žurnalistus atvejų skaičius;

19.

ragina valstybes nares priimti tinkamas teisėsaugos priemones, siekiant kovoti su neteisėta medienos ruoša, ir apsaugoti aplinkos gynėjus, žurnalistus bei pranešėjus; ragina valstybes nares imtis būtinų priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias teisminėms institucijoms nutraukti su neteisėta medienos ruoša susijusias bylas; pripažįsta aktyvų pilietinės visuomenės, įskaitant nevyriausybines organizacijas ir aplinkos gynėjus, vaidmenį ir dalyvavimą propaguojant klimato politika ir biologinės įvairovės apsauga grindžiamą požiūrį į klimato politiką bei ragina ES remti šią veiklą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą įgyvendinant Paryžiaus susitarimo 13 straipsnyje nustatytą skaidrumo užtikrinimo sistemą;

20.

ragina Komisiją imtis pasaulio lyderės vaidmens kovojant su neteisėta medienos ruoša ir skatinti įgyvendinti bendrą, aiškią ir tarptautiniu mastu pripažįstamą veiklos, kuri patenka į neteisėtos medienos ruošos koncepciją, apibrėžtį, siekiant pašalinti dabartines teisines spragas, kurios sudaro sąlygas nesilaikyti standartų; kaip pirmą žingsnį, palankiai vertina pasiūlymą dėl Reglamento dėl produktų, neturinčių įtakos miškų naikinimui;

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares dažnai įvertinti prieinamus duomenis, remiantis stebėsena vietoje ir nuotolinio aptikimo technologijomis, pvz., palydoviniais visų „Natura 2000“ miškingų vietovių vaizdais, siekiant imtis atitinkamų priemonių, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūrų pradėjimą, kai randama įrodymų apie šioms vietovėms padarytą žalą arba jų sunaikinimą, ir viešai paskelbti apie šiuos vertinimus ir priemones; pažymi, kad palydoviniai vaizdai yra veiksmingesni, jei naudojami su vietoje gautais duomenimis, todėl nereikėtų nepaisyti vietoje gautų duomenų; ragina valstybes nares ištaisyti saugomoms miškų buveinėms arba saugomoms miškų rūšių buveinėms, esančioms „Natura 2000“ teritorijose, kurios nukentėjo nuo miškų naikinimo ir neteisėtos medienos ruošos, padarytą žalą;

22.

pažymi, kad Komisija turi stiprinti atitiktį ES teisei; supranta, kad prievolė įrodyti pažeidimo buvimą tenka Komisijai, kuri pažeidimo nagrinėjimo bylose negali remtis jokiomis prielaidomis; tačiau pažymi, kad nors Komisija patvirtino, kad teisingas Sąjungos taikymas išlieka prioritetu, tačiau iš kai kurių nagrinėjamų pažeidimo bylų trukmės, nepaisant to, kad Komisija turi pakankamai įrodymų, matyti kitaip; pareiškia, kad sistemingas ir nuolatinis darbuotojų trūkumas už aplinką atsakingame Komisijos generaliniame direktorate tuo metu, kai aplinkos teisės aktai yra dažniausiai pažeidžiami teisės aktai, o pagal Europos žaliąjį kursą šiam direktoratui patikėta įgyvendinti naujas iniciatyvas, atspindi neatsakingą požiūrį; apgailestauja dėl to, kad nepakeičiamas turtas prarandamas dėl Komisijos neveikimo ir sumažinto ES aprūpinimo darbuotojais biudžeto; siūlo Komisijai ir valstybėms narėms tiksliai nustatyti savo prioritetus;

23.

ragina Komisiją sistemingai panaudoti visus prieinamus technologinius pokyčius, pvz., nuotolinio aptikimo technologijas, siekiant užtikrinti visapusišką ES medienos reglamento laikymąsi ir taip sugebėti išsamiai įvertinti Europos miškų būklę;

24.

ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių ir inicijuoti bei plėtoti policijos bendradarbiavimą, į kurį įsitrauktų visų valstybių narių kompetentingos institucijos, siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms miškininkystės ir šios veiklos pagrindu vykdomos prekybos mediena srityse, tokias veikas nustatyti ir tirti; pažymi, kad Komisija, Taryba ir valstybės narės turėtų sistemingai vertinti policijos bendradarbiavimo veiksmingumą ir jį nuolat gerinti;

25.

ragina Komisiją ir Tarybą atidžiai vertinti galimas neigiamas pasekmes, kurias ES miškams gali turėti miškų biomasės, kaip energijos paskatos, skatinimas, ypač atsižvelgiant į derybas dėl Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (10) (RED III) peržiūrą;

26.

prašo Komisijos remti valstybių narių dalijimąsi geriausia patirtimi kovojant su neteisėtos medienos ruošos reiškiniu ir jo pasekmėmis, įskaitant dalijimąsi patirtimi, susijusia su žaliaisiais viešaisiais pirkimais ir skaidrumu vartotojų atžvilgiu tiek, kiek tai susiję su neteisėtai paruošta mediena prekiaujančių bendrovių pavadinimais;

27.

ragina Komisiją išlikti budriai atsižvelgiant į tinkamą ES medienos reglamento, Buveinių direktyvos, Strateginio aplinkos vertinimo direktyvos ir Laukinių paukščių apsaugos direktyvos (11), taip pat Orhuso reglamento įgyvendinimą, nes ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo spragos gali tapti galimybe daryti nusikaltimus aplinkai; pažymi, kad dėl pažeidimų gali kilti ekologinės katastrofos, pvz., dirvožemio degradacija ir erozija, žemės nuošliaužos, potvyniai, unikalių laukinių rūšių išnykimas, miškų naikinimas ir paskutinių išlikusių neliestų miškų ir sengirių ES išnykimas;

28.

ragina Komisiją peržiūrėti dabartines teisės aktų problemas ir pagerinti savo kontrolę, siekiant pašalinti bet kokias teisines spragas, dėl kurių sudaromos galimybės ES naudoti neteisėtai paruoštą medieną, kaip matyti iš dabartinių metodų, kuriuos taikant teisėtai nukirsta mediena maišoma su neteisėtai nukirsta mediena, siekiant patvirtinti tokios medienos kilmę;

29.

ragina Komisiją panaudoti savo prekybos politiką, siekiant tarptautiniu lygmeniu pažaboti neteisėtą medienos ruošą; pažymi, kad neteisėtai paruoštos medienos importas iš ne ES šalių iškraipo Europos rinką ir sukuria nesąžiningą padėtį Europos gamintojų atžvilgiu; primena, kad šios neteisėtos medienos naudojimas taip pat kenkia bendruomenėms, kuriose ji kertama, be to, skatinama toliau naudoti neteisėtai nukirstą medieną ir visi su tuo susiję nusikaltimai; palankiai vertina Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl produktų, neturinčių įtakos miškų naikinimui, pasiūlytą privalomų deramo patikrinimo taisyklių rinkinį, skirtą įmonėms, kurios nori ES rinkai pateikti tam tikras prekes;

30.

pažymi, kad svarbu įgyvendinti projektus, kuriais siekiama skatinti gamtiškesnę miškotvarką ir aplinkos apsaugą, atkūrimą ir išsaugojimą kartu remiant nuo miško išteklių priklausomas bendruomenes, šiuo tikslu kuriant trumpas tiekimo grandines ir ekoturizmą; siūlo plėtoti demokratinę miškotvarką ir projektus glaudžiai bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis, palaikančiomis glaudų ryšį su suinteresuotosiomis šalimis ir vietos bendruomenėmis, kurias tiesiogiai ir netiesiogiai labiausiai paveikia aplinkos pokyčiai ir neigiamos didelio masto medienos gamybos bei prekybos ja socialinės ir ekonominės pasekmės;

31.

ragina ES ir valstybes nares toliau nagrinėti bendradarbiavimo kovojant su neteisėta miško ruoša ir užkertant jai kelią galimybes; rekomenduoja Komisijai sukurti valstybių narių bendradarbiavimo platformą, kurioje jos galėtų kurti ir toliau tobulinti nacionalines skaitmenines miškų stebėsenos priemones, pranešti apie neteisėtos medienos ruošos atvejus ir turėtų galimybę greitai imtis veiksmingų tarpvalstybinių intervencinių kovos su neteisėta medienos ruoša veiksmų;

32.

ragina valstybes nares prisiimti savo pagrindinę atsakomybę už aplinkos apsaugą, įskaitant miškus, ir užtikrinti miškininkų saugumą; primena, kad korupcija valdžios institucijose lieka svarbiu veiksniu, lemiančiu nebaudžiamumą neteisėtos medienos ruošos ir nusikaltimų, vykdomų aplinkos aktyvistų atžvilgiu, atvejais;

33.

ragina valstybes nares kuo labiau suderinti savo taisykles dėl neteisėtai nukirstos medienos kontrolės, siekiant užkirsti kelią neteisėtos medienos platinimo maršrutų išnaudojimui pagal valstybių narių, kuriose trūksta kontrolės, teisės aktus;

34.

ragina prokurorus, tyrėjus, girininkus ir finansų specialistus suvienyti jėgas ir patirtį, siekiant greitai ir sėkmingai nustatyti, tirti organizuotus nusikaltimus ir užkirsti jiems kelią;

35.

primena, kad ES lėšos gali būti panaudotos kompensuojant už miško ir aplinkos ir klimato paslaugas, didinant miškų ekosistemų atsparumą ir vertę aplinkai, miškų atkūrimą, išsaugojimą ir apsaugą, taip pat kompensuojant už „Natura 2000“ miško teritorijas, įskaitant mažų miškų savininkus;

36.

siūlo nustatyti reguliarią stebėseną (įskaitant saugumo / policijos patrulių pajėgas ir stebėjimą iš oro) miškuose ir vietovėse, iš kurių vežama mediena, arba kai gaunama pranešimų apie neteisėtą medienos ruošą arba neteisėtai paruoštos medienos vežimą ir prekybą ja; pabrėžia, kad būtina didinti policijos informuotumą apie neteisėtos medienos ruošos nusikaltimą, ir ragina valstybes nares rengti specialius teisėsaugos pareigūnams skirtus mokymus, kad jie būtų aprūpinti praktinėmis priemonėmis, ir suteikti jiems įgūdžių ir žinių, kurios reikalingos, kad jie galėtų užkirsti kelią neteisėtos medienos ruošos veiklai, ją nustatyti ir vykdyti jos baudžiamąjį persekiojimą, taip pat apsaugoti aplinkos aktyvistus, pranešėjus apie pažeidimus ir už miškotvarką atsakingus darbuotojus; ragina valstybes nares bendradarbiauti siekiant užtikrinti pažangų išteklių naudojimą siekiant užkirsti kelią neteisingam šios priemonės įgyvendinimui;

37.

primena, kad neteisėta medienos ruoša neretai būna susijusi su kitokio pobūdžio nusikaltimais, pvz., su neteisėta prekyba, korupcija, sukčiavimu, pinigų plovimu ir kt., kurie vis dažniau įgyja tarpvalstybinį mastą; todėl pabrėžia būtinybę tiriant sunkius kitokio pobūdžio nusikaltimus informaciją apie neteisėtą medienos ruošą laikyti esmine ir dalytis šia informacija su Europolu, siekiant palengvinti tarpvalstybinių tyrimų eigą;

38.

pabrėžia, kad ES aplinkos prokuroro pareigybės įsteigimas išplečiant Europos prokuratūros įgaliojimus pagal SESV 86 straipsnio 4 dalį yra būdas pagerinti ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą ir kovoti su sunkiais tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimais aplinkai;

39.

ragina Komisiją skirti finansavimą kovai su neteisėta medienos ruoša;

40.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu padidinti skaidrių ir kokybiškų duomenų prieinamumą ir atkreipia tinkamą dėmesį į naujos ES miškų strategijos tikslą gerinti suderintų duomenų rinkimą šiuo atžvilgiu; mano, kad kliovimasis esamomis struktūromis, ypač nacionaliniais miškų inventoriais ir Europos miškų informacine sistema, turi esminę reikšmę gerinant politinių jėgų operatyvinį atsaką kovojant su nusikalstamumo miškininkystei aspektais; pripažįsta, kad, atsižvelgiant į pagrindinius ir su miškais susijusius taikomus kintamuosius, reikalingi laiku ir dažnai iš visų valstybių narių gaunami palyginami duomenys; todėl pritaria pasiūlymui dėl ES masto miškų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir duomenų rinkimo sistemos; ragina valstybes nares surinkti duomenis apie patikrinimo veiklą, nustatytų pažeidimų skaičių ir skirtų sankcijų rūšį ir dydį;

41.

ragina valstybes nares didinti visuomenės sąmoningumą apie kovą su neteisėta medienos ruoša ir pranešti apie prieinamas priemones, t. y. vykdant tikslingas komunikacijos kampanijas; ragina valstybes nares miškų išsaugojimo sąvoką įtraukti į vaikų mokymo programą, kaip gamtos paveldo išsaugojimo sudedamąją dalį;

42.

pažymi, kad bylinėjantis aplinkos bylose reikalinga teisės specialistų, turinčių konkrečių žinių ir gebėjimų, pagalba; todėl siūlo valstybėms narėms stiprinti aplinkos komponentą universitetinėse teisės studijose;

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuotolinio aptikimo technologijų, pvz., palydovų vaizdo, naudojimas papildo inventoriaus duomenų rinkimą vietoje, o patikrinimai gali padėti ES ir nacionaliniu lygmeniu veikiančioms kompetentingoms institucijoms tiksliau ir greičiau nustatyti dideles neteisėtos medienos ruošos veiklos teritorijas; atkreipia dėmesį į poreikį kalibruoti šiuos duomenis atsižvelgiant į duomenis, surinktus vykdant stebėseną vietoje, siekiant užtikrinti išvadų tikslumą; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti Europos Sąjungos palydovų centre prieinamomis priemonėmis ir stiprinti savo pajėgumus kovojant su neteisėta medienos ruoša; pažymi, kad nors miškų medienos ruoša gali būti aptinkama naudojant palydovų vaizdus, teisėtą medienos ruošą dar sudėtinga atskirti nuo neteisėtos medienos ruošos; pažymi, kad palydovų veikimu pagrįstų išteklių pažabojant neteisėtą medienos ruošą veiksmingumas priklauso nuo institucijų gebėjimo naudoti informaciją ir koordinuoti ją su kitomis (vietoje veikiančiomis) stebėsenos priemonėmis ir duomenų bazėmis; mano, kad palydovų vaizdai gali papildyti vietoje atliekamus patikrinimus ir vietos inventorių duomenis, kaip vertingas šaltinis, padedantis nustatyti neteisėtą medienos ruošą, taip pat netiesiogiai nustatyti neteisėtos medienos ruošos veiklą, kuri vykdoma naudojant už leidžiamų teritorijų esančius kelius;

44.

primena, kad esminį vaidmenį kovojant su neteisėta medienos ruoša ir nusikaltimais aplinkai apskritai atlieka technologinės inovacijos; ragina Komisiją skirti finansavimą valstybėms narėms technologiškai paremti, kad jų teisėsaugos pareigūnai galėtų naudotis geriausiomis priemonėmis;

45.

pažymi, kad faktų nustatymo misija teritorijose, kurios nukentėjo nuo neteisėtos medienos ruošos, padėtų įvertinti tikrąją padėtį vietoje, pagrindinius veiksnius, dėl kurių imamasi neteisėtos medienos ruošos, ir pasekmes vietos gyventojams, taip pat nustatyti tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis konkrečiais atvejais;

46.

ragina Komisiją užtikrinti, kad ES neremtų iniciatyvų ir projektų, kuriais būtų sudaromos sąlygos neteisėtai medienos ruošai ir miškų naikinimui arba būtų daromas kitoks panašus žalingas poveikis aplinkai;

47.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 295, 2010 11 12, p. 23.

(2) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

(3) OL L 197, 2001 7 21, p. 30.

(4) OL L 264, 2006 9 25, p. 13.

(5) OL L 356, 2021 10 8, p. 1.

(6) https://www.europol.europa.eu/crime-areas-and-statistics/crime-areas/environmental-crime

(7) Trumpame pranešime kompetentingoms institucijoms, įgyvendinančioms ES medienos reglamentą 2020 m. birželio – rugsėjo mėn., nustatyta: „Nors medieną, kurią VGSM tiekė IKEA, patvirtino Miškų priežiūros taryba (MPT), ataskaitoje nurodyta, kad daugiau nei pusė Didžiajame Byčkive 2018 m. balandžio – birželio mėn. nukirstos medienos neatitiko MPT standartų ir iš tiesų buvo nukirsta neteisėtai“.

(8) Europos Komisija, „Miškų sektoriuje ir medienos produktams taikomų sertifikavimo ir tikrinimo sistemų tyrimo ataskaita“ (angl. Report: Study on Certification and Verification Schemes in the Forest Sector and for Wood-based Products), 2021 m. liepos mėn.

(9) OL L 328, 2008 12 6, p. 28.

(10) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(11) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/28

P9_TA(2022)0263

Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas ir vykdymas

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo ir vykdymo (2022/2002(INI))

(2023/C 32/05)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą Jungtinių Tautų rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (Darbotvarkė iki 2030 m.),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas. Visapusiškas požiūris“ (angl. „Delivering on the UN’s Sustainable Development Goals – A comprehensive approach“) (SWD(2020)0400),

—	atsižvelgdamas į JT Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento 2022 m. leidinį „DVT geroji patirtis. Laimėjimų ir patirties pavyzdžių, susijusių su DVT įgyvendinimu, rinkinys“, antrasis leidinys (angl. „SDG Good Practices – A compilation of success stories and lessons in SDG implementation“),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. JT pasaulinę darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 17 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą dėl didesnio ES indėlio į taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą (JOIN(2021)0003),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 30 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“ (1),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 28 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ES politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaita“ (SWD(2019)0020),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Biologinės įvairovės konvenciją,

—	atsižvelgdamas į susitarimą, 2015 m. gruodžio 12 d. priimtą per 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 21) Paryžiuje (Paryžiaus susitarimas),

—	atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. kovo 6 d. Latvija ir Komisija ES ir jos valstybių narių vardu pateikė UNFCCC dokumentą dėl ES ir jos valstybių narių numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (INDC),

—	atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Vokietija ir Komisija ES ir jos valstybių narių vardu pateikė UNFCCC dokumentą dėl ES ir jos valstybių narių numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų atnaujinimo,

—	atsižvelgdama į 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje vykusią Trečiąją tarptautinę vystymosi finansavimo konferenciją,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 30 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“ (2),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. (COM(2020)0037), 2021 m. (COM(2020)0690) ir 2022 m. (COM(2021)0645) darbo programas ir jose pateikiamas nuorodas į DVT,

—

atsižvelgdamas į DVT integravimą į geresnio reglamentavimo sistemą, įskaitant 2021 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas. bendromis jėgomis renkime geresnius teisės aktus“ (COM(2021)0219), 2021 m. lapkričio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Geresnio reglamentavimo gairės“ (SWD(2021)0305) ir 2021 m. lapkričio mėn. priemonių rinkinį, įskaitant naują priemonę #19 dėl DVT,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vystymosi programos (UNDP) 2022 m. specialiąją ataskaitą „Naujos grėsmės žmonių saugumui antropoceno amžiuje, reikalaujančios didesnio solidarumo“ (angl. „New threats to human security in the Anthropocene Demanding greater solidarity“),

—	atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2019 m. specialiąją ataskaitą dėl vandenyno ir kriosferos keičiantis klimatui,

—	atsižvelgdamas į IPCC 2022 m. vasario 28 d. šeštąją vertinimo ataskaitą „Klimato kaita 2022 m. Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (3),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 18 d. JT valstybių narių trečiojoje JT pasaulinėje konferencijoje dėl nelaimių rizikos mažinimo priimtą Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą (2015–2030 m.),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl poreikio skubiai parengti ES veiksmų planą siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ES viduje ir už jos ribų, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą (4),

—	atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus pranešimą „Mūsų bendra darbotvarkė“ (angl. „Our Common Agenda“), kuris buvo pristatytas JT Generalinei Asamblėjai ir patvirtintas 2021 m. lapkričio 15 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 76/6,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl lyčių aspektu grindžiamo požiūrio COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo ir vykdymo metinės strateginės ataskaitos (6),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m. (7),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas „Sukurti tvarią Europą iki 2030 m. Iki šiol padaryta pažanga ir tolesni veiksmai“,

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2018 m. spalio 18 d. išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas „Tvari Europos ateitis. ES atsakas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Europos veiksmų siekiant tvarumo (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (9),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. Tarybos išvadas „Siekiant vis darnesnės Sąjungos iki 2030 m.“,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos peržiūros (10),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 15 d. Komisijos ataskaitą dėl 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos vertinimo (COM(2019)0233),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. (COM(2020)0652),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „The European environment – state and outlook 2020: knowledge for transition to a sustainable Europe“ („Europos aplinka: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“),

—	atsižvelgdamas į Eurostato 2021 m. stebėsenos ataskaitą dėl ES pažangos siekiant DVT,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2021 m. metinė tvaraus augimo strategija (11),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Tinkamesni DVT įvertinimo rodikliai. Pilietinės visuomenės indėlis“ (12),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaitą „Veiksmų dešimtmetis siekiant darnaus vystymosi tikslų“ (angl. „The Decade of Action for the Sustainable Development Goals“),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 22 d. Tarybos išvadas „Visapusiškas požiūris siekiant sparčiau įgyvendinti JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Tobulinamasis atkūrimas po COVID-19 krizės“,

—	atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 26/2020 „Jūros aplinka: ES apsauga – plati, bet ne išsami“;

—

atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą „Darni Europa – iki 2030 m.“ (COM(2019)0022), ypač į jo III priedą „Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo siekiančių įvairių suinteresuotųjų šalių platformos pasiūlymų dėl diskusijoms skirto dokumento „Darni Europa – iki 2030 m.“ santrauka“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0174/2022),

kadangi be aplinkos, socialiniu ir ekonominiu atžvilgiu darnaus vystymosi nebus su klimato kaita susijusio teisingumo Europos ir tarptautiniu lygmenimis; kadangi dėl šios priežasties DVT įgyvendinimas yra būtina sąlyga tam, kad būtų įvykdyta teisinga ir sąžininga pertvarka pagal Paryžiaus susitarimą ir Europos žaliąjį kursą;

kadangi COVID-19 pandemijos poveikis dar nėra iki galo žinomas, tačiau dėl jo jau padaryta didelė atžanga siekiant DVT, visų pirma globaliuosiuose Pietuose esančiose šalyse, kuriose sveikatos sistemos silpnos ir kuriose skiepijimo lygis išlieka labai žemas, ir dėl šio poveikio dar labiau padidėjo nelygybė ir skurdas; kadangi, remiantis Jungtinių Tautų 2021 m. darnaus vystymosi finansavimo ataskaita, COVID-19 pandemija gali būti „prarasto dešimtmečio“ darniam vystymuisi priežastis; kadangi mažiausiai išsivysčiusios šalys ypač nukentėjo, nes yra pažeidžiamos išorės sukrėtimų atžvilgiu; kadangi sveika aplinka yra pagrindinis darnaus vystymosi ramstis; kadangi apskaičiuota, kad žmogaus socialinės raidos indeksas 2020 m. pirmą kartą per 30 metų nuo tada, kai šis indeksas buvo apskaičiuotas, „smuko staigiai ir precedento neturinčiu mastu“; kadangi ypač didelio skurdo lygis 2020 m. išaugo pirmą kartą per 20 metų; kadangi, kita vertus, po COVID-19 pandemijos atsirado didelė galimybė pertvarkyti mūsų visuomenes taip, kad jos įgyvendintų DVT lūkesčius; kadangi iki COVID-19 pandemijos buvo nustatytas 2,5 trln. USD pasaulinis metinis finansavimo deficitas, susijęs su DVT pasiekti reikalingomis lėšomis; kadangi, remiantis vienu vertinimu, 2021 m. pradžioje dėl ekonominio netikrumo ir su pandemija susijusio ekonomikos gaivinimo išlaidų trūkumo besivystančiose šalyse šis atotrūkis padidėjo 50 proc. ir siekia 3,7 trln. USD; kadangi naujas Specialusis COVID-19 pandemijos metu įgytos patirties ir rekomendacijų ateičiai komitetas galėtų padėti ištirti pandemijos poveikį DVT;

kadangi, remiantis JT 2019 m. darnaus vystymosi ataskaita ir JT darnaus vystymosi sprendimų tinklo 2020 m. DVT indeksu, nei viena šalis, įskaitant Europos šalis, iki 2030 m. nepasieks visų darnaus vystymosi tikslų; kadangi, remiantis 2021 m. Europos darnaus vystymosi ataskaita, pirmą kartą nuo darnaus vystymosi tikslų priėmimo vidutinis ES DVT indekso balas 2020 m. nepadidėjo; kadangi, JT Europos ekonomikos komisijos duomenimis, Europai pavyks pasiekti tik 26, t. y. 15 proc., iš 169 tikslų; kadangi, remiantis Darnaus vystymosi sprendimų tinklo 2021 m. DVT indeksu, EBPO šalys gali greičiausiai įgyvendinti Darbotvarkės iki 2030 m. tikslus, tačiau jos sukelia didžiausią neigiamą poveikį ir kenkia kitų šalių galimybėms siekti savo tikslų;

kadangi naujos geopolitinės ir humanitarinės realijos, kurias lėmė Rusijos neteisėta invazija į Ukrainą ir karas joje, daro didžiulį poveikį visuotiniam DVT įgyvendinimui, ypač kovojant su nelygybe, skurdu ir badu, ir gali trukdyti juos įgyvendinti iki 2030 m.; kadangi siekiant atsižvelgti į COVID-19 poveikį ir Rusijos invazijos į Ukrainą pasaulinius padarinius skubiai reikalingas naujas politinis postūmis pasiekti DVT; kadangi šiomis aplinkybėmis būtina finansuoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kad būtų užtikrintas suderinamumas su Darbotvarkės iki 2030 m. tikslais ir išvengta būsimo pasaulinio finansinio spaudimo energetikos sektoriuje;

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje nustatyta, kad ES privalo įtraukti vystomojo bendradarbiavimo tikslus į savo įgyvendinamą bet kurios srities vidaus ir išorės politiką, kuri gali turėti įtakos besivystančioms šalims; kadangi DVT įgyvendinti visame pasaulyje būtina visų ES politikos krypčių darna; kadangi politikos nuoseklumas darnaus vystymosi labui yra požiūris, kuriuo siekiama kompleksiškai integruoti įvairius darnaus vystymosi aspektus į visus politikos formavimo etapus ir yra pagrindinis ES pastangų įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. elementas; kadangi Komisija savo 2021 m. lapkričio 18 d. tarnybų darbiniame dokumente „JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas. Visapusiškas požiūris“ (angl. „Delivering on the UN’s Sustainable Development Goals – A comprehensive approach“) įsipareigojo laikytis „veiksmų visais valdžios lygmenimis“ požiūrio į DVT įgyvendinimą, kurį koordinuoja pirmininkė Ursula von der Leyen; kadangi perėjimui prie gerbūvio ekonomikos, pagal kurią planetai grąžinama daugiau, nei paimama, įtrauktos į ES aštuntąją aplinkosaugos veiksmų programą ir įtvirtintos jos 2030 m. ir 2050 m. prioritetiniuose tiksluose, reikės, kad ES parengtų labiau holistinį požiūrį į politikos formavimą;

F.	kadangi Parlamentas, Taryba ir Europos Vadovų Taryba nuo 2015 m., kai buvo priimta 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkė, ne kartą ragino Komisiją priimti visa apimančią strategiją, kad būtų visiškai įgyvendinti DVT;

G.	kadangi sveikatos, aplinkos ir klimato krizės yra stipriai tarpusavyje susijusios; kadangi ateinančiais metais tokių krizių padaugės, ypač dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo;

H.	kadangi kai kuriose besivystančiose šalyse gebėjimas gauti duomenis, kad būtų galima apskaičiuoti DVT rodiklius, yra ribotas, ir tai gali rimtai trukdyti vertinti pažangą;

I.	kadangi atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių žmonių ir šalių nuolat didėja; kadangi nelygybės mažinimas (10-asis DVT) turi strateginę reikšmę ir turėtų būti bendrų pastangų įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. pagrindas;

J.	kadangi DVT apima visas pagrindines problemas, su kuriomis susiduria žmonija, ir yra susiję ne tik su vystymosi politika, bet ir su platesne viešąja politika Europos lygmeniu;

K.	kadangi įsipareigodama įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ES pripažino, kad asmens orumas yra esminis dalykas ir kad darbotvarkės tikslai ir uždaviniai turėtų būti įgyvendinti atsižvelgiant į visas tautas, žmones ir visuomenės sluoksnius;

L.	kadangi Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai taip pat yra atsakingi už tai, kad darnus vystymasis būtų įtrauktas į jų procedūras, siekiant panaikinti atskirumą;

M.	kadangi didėjanti nelygybė, klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir didėjanti atliekų gamyba yra klausimai, sprendžiami įgyvendinant DVT; kadangi visi jie kelia pavojų žmogaus gyvenimo sąlygoms;

kadangi 2017–2019 m. buvo sukurta ES aukšto lygio įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma dėl DVT įgyvendinimo, siekiant paremti Komisiją ir jai patarti, kuri veikė kaip forumas keičiantis patirtimi ir geriausia praktika įvairiuose sektoriuose ir vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis, suburiant suinteresuotuosius subjektus iš pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, privačiojo ir įmonių sektorių;

kadangi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta pirmiau, Europos valdymo strategija, kurioje integruoti DVT pagal universalųjį metodą, padėtų užtikrinti didesnį viešosios politikos nuoseklumą ir veiksmingumą; kadangi, pvz., 14-asis DVT „Gyvybė vandenyse“, kuriuo raginama išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi, turėtų būti įgyvendintas kaip integruotos jūrų politikos dalis;

P.	kadangi pasaulinė DVT įgyvendinimo pažanga menkai suprantama dėl nepakankamų stebėsenos pajėgumų, visų pirma besivystančiose šalyse;

kadangi dėl COVID-19 pandemijos labai padidėjo esamos besivystančių šalių skolos problemos ir dėl to kyla dar didesnis pavojus jų pastangoms sutelkti pakankamai išteklių DVT pasiekti; kadangi dėl to skubiai būtinos papildomos pastangos sumažinti skolos naštą, kad būtų išvengta visuotinio mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo besivystančiose šalyse ir būtų lengviau investuoti į ekonomikos gaivinimą ir DVT;

R.	kadangi, remiantis IPCC 2022 m. 6-osios ataskaitos duomenimis, dėl klimato kaitos sumažėjo apsirūpinimas maistu ir vandeniu, ir tai sutrukdė pastangoms įgyvendinti DVT;

S.	kadangi DVT yra subnacionalinio ir vietos lygmens;

T.	kadangi vandenynai yra didžiuliai biologinės įvairovės rezervuarai ir pagrindinis pasaulinio klimato reguliatorius; kadangi jų išsaugojimas labai svarbus siekiant darnaus vystymosi, padeda naikinti skurdą ir užtikrina tvarų pragyvenimo šaltinį ir aprūpinimą maistu milijardams žmonių;

U.	kadangi DVT yra universalūs ir nedalomi; kadangi jie yra bendri ir taikomi visiems subjektams, įskaitant viešąjį ir privatųjį sektorių, pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius;

V.	kadangi 17 darnaus vystymosi tikslų ir atitinkami 169 uždaviniai bei su jais susiję rodikliai yra vienintelė bendra pasauliniu mastu politiškai sutarta įrodymais grindžiamos politikos sričių sistema;

Įžanga

dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., jos 17 DVT ir įsipareigojimą nė vieno asmens ir nė vienos vietovės nepalikti nuošalyje; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartines ir būsimas pandemijas bei karo Ukrainoje pasekmes, Darbotvarkė iki 2030 m. yra unikalus kelias į gerovės ekonomiką, kad būtų galima atkurti teisingesnį, nešališkesnį, įtraukesnį, tvaresnį ir atsparesnį pasaulį; pripažįsta, kad DVT yra bendras žmonijos rūpestis; ragina Komisiją imtis priemonių siekiant kovoti su klimato kaita ir gerbti bei skatinti žmogaus teises, teisę į sveikatą, vietos bendruomenių, pabėgėlių ir migrantų, vaikų, mažumų grupių ir pažeidžiamų asmenų teises, teisę į vystymąsi, lyčių lygybę, moterų įgalėjimą ir kartų lygybę;

primena, kad liko mažiau nei aštuoneri metai, kad būtų pasiekti Darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslai, ir kad trečiasis dešimtmetis paskelbtas JT veiksmų darnaus vystymosi srityje dešimtmečiu;

pabrėžia, kad įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. bus prisidedama prie teisingos ir įtraukios žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, atsižvelgiant į ES užmojus ir veiksmus, nurodytus Europos žaliajame kurse ir 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodyje;

Valdymas

palankiai vertina Komisijos pirmininkės įsipareigojimą laikytis visapusiško požiūrio į ES DVT įgyvendinimą ir integruoti DVT į kiekvieno Komisijos nario atsakomybės sritį; todėl ragina Komisiją ir jos pirmininkę toliau parodyti, kaip ES lygmeniu įgyvendinamas „veiksmų visais valdžios lygmenimis“ požiūris į DVT; tačiau teigia, kad toks požiūris gali būti veiksmingas tik tuo atveju, jeigu jam bus vadovaujama aukščiausiu lygmeniu ir įgyvendinant konkretų planą, kaip užtikrinti nuoseklius veiksmus visoje Komisijoje; apgailestauja dėl to, kad nuo 2019 m. nebuvo nė vieno Komisijos nario, atsakingo už vidinį ir išorinį DVT įgyvendinimą bei koordinavimą, todėl požiūris yra suskaidytas, o tai prieštarauja politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principui; be to, siūlo, kad Komisija paskirtų specialųjį pasiuntinį DVT klausimais, kuris būtų atskaitingas atsakingam Komisijos nariui, siekiant skatinti nuoseklius veiksmus darnaus vystymosi tikslų srityje visame pasaulyje vykdant ES išorės veiksmus;

kartoja, kad norint pasiekti darnaus vystymosi tikslus reikia tvirto socialinio legitimumo ir tikro politikos perorientavimo Darbotvarkės iki 2030 m. klausimu, ir tai gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei piliečiai laikys DVT galimybe; pabrėžia žiniasklaidos svarbą šiuo atžvilgiu; primena, kad struktūrinio suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir įvairių suinteresuotųjų subjektų partnerysčių svarba yra esminė DVT dalis; labai apgailestauja dėl to, kad 2019 m. nebuvo atnaujinti įvairių suinteresuotųjų šalių platformos įgaliojimai, ir ragina skubiai juos atnaujinti arba sukurti naują struktūrinio įsipareigojimo mechanizmą, užtikrinant suderintą, įvairų ir demokratinį atstovavimą, apimantį pilietinės visuomenės organizacijas, bendruomenines organizacijas, privatųjį sektorių (įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir gamintojų vadovaujamas organizacijas), profesines sąjungas, kooperatyvus, akademinę bendruomenę ir mokslinių tyrimų institucijas, regionų ir vietos valdžios institucijas bei marginalizuotas grupes; pabrėžia itin svarbų visų šių suinteresuotųjų subjektų vaidmenį, nes jie atidžiai stebi, kaip valdžios institucijos įgyvendina DVT ir tiesiogiai prisideda prie darnaus vystymosi; ragina aktyviau bendradarbiauti ir konsultuotis su šiomis grupėmis; pabrėžia, kad įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma turėtų sistemingai palaikyti ryšius su Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darbo grupe, kad būtų užtikrintas tikras valstybių narių dalyvavimas;

pripažįsta, kad atskaitomybės, skaidrumo ir gero valdymo stoka daro didelį neigiamą poveikį Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, ir pabrėžia, kad reikia skatinti kovą su korupcija ir sąžiningumą, kad būtų paspartintas DVT įgyvendinimas, ir nuosekliai stebėti pažangą;

pabrėžia, kad pastangos integruoti DVT į visas ES vidaus ir išorės politikos sritis neturėtų apsiriboti padėties analize; primena, kad daugelis ES vidaus politikos sričių ne tik padeda įgyvendinti DVT, bet ir daro labai didelį ekologinį, socialinį ir ekonominį šalutinį poveikį besivystančioms šalims ir pažeidžiamoms grupėms bei gyventojams; todėl primygtinai reikalauja, kad siekiant tolesnės pažangos pasauliniu lygmeniu, ES vidaus ir išorės veiksmai turi būti toliau koordinuojami; pabrėžia integruoto požiūrio, kurį taikant reikėtų priimti sisteminius sprendimus, svarbą; pripažįsta pažangą, padarytą stiprinant gebėjimus, tačiau pabrėžia, kad reikia stiprinti pajėgumų stiprinimo veiklos darną ir koordinavimą visoje ES;

primygtinai ragina Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje (13), bendroje žemės ūkio politikoje, bendroje žuvininkystės politikos, bendroje prekybos politikos ir apskritai Komisijos darbe nuosekliau derinti politiką darnaus vystymosi labui; apgailestauja dėl to, kad nesant DVT įgyvendinimo strategijos tampa sudėtingiau pasiekti politikos suderinamumą, nes nėra aiškių, išmatuojamų ir laiko atžvilgiu nustatytų ES lygmens rodiklių, kuriais remiantis būtų galima pranešti apie visus DVT; ragina teikti pirmenybę darniam vystymuisi ir jį integruoti į visą politikos ciklą (rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapais) ir sistemingai atsižvelgti į visus jo aspektus atliekant poveikio vertinimus bei įgyvendinant informacijos atskleidimo ir išorės ataskaitų teikimo reikalavimus; siūlo Komisijai atlikti vidaus auditą, kad būtų užtikrintas ES vidaus ir išorės politikos suderinimas; pabrėžia, kad DVT turėtų būti Europos viešosios politikos pagrindas;

ragina Komisiją priimti naują aukšto lygio ES darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo strategiją, kaip 2018 m. spalio to prašė Europos Vadovų Taryba, grindžiamą ES rezoliucijomis ir politikos direktyvomis, kuriomis siekiama DVT, nes Darbotvarkei iki 2030 m. įgyvendinti liko mažiau nei aštuoneri metai, taigi reikia, kad ji būtų skubiai įgyvendinta, atsižvelgiant į veiksmų dešimtmetį, skirtą pasauliniams tikslams pasiekti; mano, kad tokioje strategijoje turėtų būti apibrėžta bent:

a)	nauja valdymo sistema, vadovaujama vieno aukšto lygio Komisijos nario, atsakingo už DVT įgyvendinimą visose srityse, kuris sistemingai konsultuosis su naująja įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma;

b)	peržiūrėtas konkrečių išmatuojamų, ES masto ir per nustatytą laiką įvykdytinų tikslų rinkinys, siekiant sustiprinti ES užmojus ir konkrečias priemones jiems pasiekti;

c)	atnaujinta stebėsenos sistema ir rodikliai, atsižvelgiant į ES vidaus ir išorės poveikį pasaulinei DVT pažangai;

d)	bendras finansinis planas ES DVT pasiekti, susietas su pirmiau nurodytais tikslais;

e)	ES DVT diplomatijos ir tarptautinio bendradarbiavimo planas vadovaujant specialiajam pasiuntiniui, atsakingam už DVT, siekiant užtikrinti teisingą naštos pasidalijimą ir vienodas sąlygas;

ragina Parlamento, Komisijos ir Tarybos pirmininkus papildyti šią strategiją tarpinstituciniu pareiškimu, kuriuo atnaujinamas ES įsipareigojimas įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m.; pabrėžia, kad ši strategija turėtų būti paskelbta ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio mėn., kad ES atliktų vadovaujamąjį vaidmenį sustiprinant Darbotvarkę iki 2030 m. DVT aukščiausiojo lygio susitikime, vyksiančiame 2023 m. rugsėjo mėn.; pabrėžia, kad strategija turėtų būti reguliariai persvarstoma ir kartu turi būti taikomos taisomosios priemonės tose srityse, kuriose pažanga laikoma nepakankama;

10.

pabrėžia, kad koordinavimas ES institucijose ir tarp jų yra būtina ES veiksmų efektyvumo didinimo sąlyga; ragina sukurti tarpinstitucinę darbo grupę, kurią sudarytų Parlamento, Komisijos ir Tarybos atstovai, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas struktūriniam dialogui dėl DVT; mano, kad darbo grupė, kuri turėtų posėdžiauti kas ketvirtį, turėtų prisiimti atsakomybę už ES pastangų koordinavimą siekiant DVT ES ir visame pasaulyje; tiki, kad Komisija reguliariai informuos teisės aktų leidėjus apie politikos pokyčius ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti DVT;

11.

palankiai vertina tai, kad DVT įtraukti persvarstant 2021 m. geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį, įskaitant komunikatą, gaires ir patį priemonių rinkinį, visų pirma specialią priemonę, skirtą DVT įgyvendinti, ir tai, kad nustatyti atitinkami DVT rodikliai įvairių rūšių poveikiui įvertinti;

12.

mano, kad priimant naują išsamią įgyvendinimo strategiją turėtų būti remiamasi principu „iš apačios į viršų“, prieš tai turėtų būti nustatyti DVT ir surengtos plataus masto, struktūrizuotos, įtraukios ir prasmingos viešos dalyvaujamosios konsultacijos, po kurių turėtų būti parengtas planas, kaip prasmingai pasiekti ir įtraukti piliečius, įskaitant pilietinę visuomenę, atitinkamų sektorių atstovus ir apskritai privatųjį sektorių, profesines sąjungas, akademinę bendruomenę, regionų ir vietos valdžios institucijas, mažumas ir pažeidžiamas grupes;

13.

ragina Komisiją numatyti kitą JT darbotvarkę po 2030 m. su tikslų ir priemonių planu, kad būtų galima planuoti kitus darnaus vystymosi tikslus;

Stebėsena

14.

ragina Parlamentą paskirti nuolatinį pranešėją, atsakingą už DVT įgyvendinimą, dirbti su biuru ir įvairiais komitetais, taip pat su įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma; be to, siūlo, kad kiekvienas komitetas paskirtų narį, atsakingą už DVT įgyvendinimą, ir kad šie atsakingi nariai kas ketvirtį susitiktų su nuolatiniu pranešėju, kad būtų užtikrintas suderinimas;

15.

pabrėžia, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai taip pat turi atlikti tam tikrą vaidmenį užtikrinant, kad darnus vystymasis būtų įtrauktas į procedūras ir kad būtų panaikintas atskirumas; pabrėžia Parlamento dalyvavimo ir įnašo į metinį Aukšto lygio politinį forumą darnaus vystymosi srityje, taip pat vaidmens, kurį šiuo atžvilgiu galėtų atlikti metinė DVT įgyvendinimo ataskaita, svarbą;

16.

tvirtina, kad geriau suprasti tikrą ES poveikį DVT pažangai ES ir visame pasaulyje galima tik pašalinus esamas duomenų spragas, įskaitant išskaidytų duomenų trūkumą, ir informacinių sistemų trūkumus, stiprinant esamų statistinių duomenų iš įvairių šaltinių naudojimą ir panaudojant mažai tirtų sričių duomenis bei dirbtinį intelektą, laikantis duomenų apsaugos reglamentų ir taisyklių; mano, kad labai svarbu stebėti visų 169 uždavinių įgyvendinimo pažangą; ragina ES gerokai paspartinti techninį bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis siekiant panaikinti pasaulinį duomenų trūkumą, susidarantį dėl nepakankamų stebėsenos pajėgumų ir nenuoseklių metodikų;

17.

palankiai vertina metines Eurostato stebėsenos ataskaitas dėl DVT; ragina atlikti metinę Eurostato DVT rodiklių rinkinio peržiūrą, kurioje sistemingai dalyvautų regioninės ir vietos valdžios institucijos bei pilietinės visuomenės organizacijos, atsižvelgiant į 2021 m. peržiūrą; pabrėžia, kad darnus vystymasis iš esmės yra tarpvalstybinis ir tarpsektorinis; patvirtina savo pasiryžimą šalinti neigiamą DVT įgyvendinimo poveikį kitiems regionams; palankiai vertina Eurostato šiuo tikslu pradėtą darbą ir pirmąjį bandymą iš dalies kiekybiškai įvertinti tokį šalutinį poveikį, tačiau pabrėžia, kad šią metodiką reikia toliau plėtoti, kad būtų pakankamai atsižvelgta į ES pėdsaką pasaulyje (14); ragina išplėsti kiekvieno tikslo rodiklių rinkinį, kad jis apimtų ne tik didžiausią šešių rodiklių ribą, siekiant atsižvelgti į ES išorės veiksmus, Europos tiekimo ir vertės grandines ir šalutinius ES vartojimo padarinius 8 ;

18.

pabrėžia, kad reikia įgyvendinti 2019 m. spalio 24 d. Tarybos išvadas dėl gerbūvio ekonomikos, ir šiuo atžvilgiu ragina Komisiją nedelsiant pateikti rodiklių suvestinę „Ne tik BVP“ ir rodiklių rinkinį, numatytą 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, pagal kurią formuojant politiką daugiausia dėmesio skiriama žmonėms ir jų gerovei; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įdiegti alternatyvias pažangos priemones stebint DVT įgyvendinimą, pvz., socialinės pažangos indeksą;

19.

pabrėžia, kad turėtų būti nustatytas minimalus su kiekvienu DVT Europos Sąjungoje susijusių duomenų ir statistinio suskirstymo lygis, suderintas su pasauline DVT stebėsenos sistema, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į geografinę padėtį, lytį, seksualinę orientaciją, pajamas, amžių, rasę, etninę kilmę, migracijos statusą, sutrikimus ir kitas charakteristikas, taip pat į žmogaus teisėmis pagrįsto požiūrio į duomenis principus; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą nustatyti nelygybės vertinimo rodiklius šioje srityje; ragina Eurostatą atlikti visus parengiamuosius darbus, kurių reikia, kad šis suskirstymo lygis būtų įtrauktas į būsimas stebėsenos ataskaitas, vadovaujantis gairėmis ir prioritetais, nustatytais Tarpžinybinės ir ekspertų grupės DVT rodiklių klausimais ir pritaikytais prie ES aplinkybių;

20.

primena, kad savanoriškos nacionalinės apžvalgos yra pagrindinė Darbotvarkės iki 2030 m. atskaitomybės priemonė; primena nacionalinių apžvalgų svarbą siekiant nustatyti įtampą ir kompromisus tarp DVT ir sukurti kartotinį politikos koregavimo procesą, atsižvelgiant į pažangą siekiant tikslų; ragina ES valstybes nares dalyvauti savanoriškose nacionalinėse apžvalgose ir prasmingai atsižvelgti į šia proga pateiktas rekomendacijas bei jas įgyvendinti; ragina Komisiją 2023 m. aukšto lygio politiniame forume ir vėliau kiekvienais metais pateikti savanorišką ES apžvalgą, ir raginti toliau standartizuoti nacionalines savanoriškas apžvalgas, kuriose sutelkiamas dėmesys į kiekvieną ES išimtinę ir pasidalijamąją kompetenciją, taip pat įvertinamas bendras teigiamas ir neigiamas ES ir jos valstybių narių poveikis pasaulinei pažangai siekiant DVT; mano, kad tokia apžvalga turėtų būti grindžiama persvarstytu DVT rodiklių rinkiniu ir turėtų apimti vidaus prioritetus, diplomatiją ir tarptautinius veiksmus, kuriais siekiama atkurti ir apsaugoti bendrus pasaulinius išteklius ir spręsti ES vidaus politikos tarptautinio šalutinio poveikio, taip pat teigiamų ir neigiamų ES veiksmų aspektų klausimą;

21.

pripažįsta savanoriškų vietos apžvalgų ir savanoriškų subnacionalinių apžvalgų svarbą kiekvieno DVT įgyvendinimui; ragina Komisiją prieš 2023 m. aukščiausiojo lygio susitikimą DVT klausimais konsultuotis su Parlamentu dėl savanoriškos ES apžvalgos ir jį informuoti; pabrėžia, kad būtina rengti reguliarias DVT įgyvendinimo regioniniu ir vietos lygmenimis ES apžvalgas; šiuo atžvilgiu palankiai vertina darbą įgyvendinant JT gyvenamųjų vietovių programą; ragina toliau plėtoti JT iniciatyvą „DVT perkėlimas į vietos lygmenį“, siekiant paspartinti ir padidinti pastangas, kad iki 2030 m. būtų pasiekti DVT; giria Jungtinio tyrimų centro darbą, susijusį su Darbotvarkės iki 2030 m. lokalizavimu ir Europos DVG savanoriškų vietos apžvalgų vadovu, kuriame pateikiami naudingi oficialūs ir eksperimentiniai rodikliai kuriant veiksmingą DVT vietos stebėsenos sistemą, skirtą konkrečiai Europos miestams; palankiai vertina Europos Parlamento inicijuotą bandomąjį projektą „DVT įgyvendinimo stebėsena ES regionuose – spragų šalinimas“ (angl. „Monitoring the SDGs in the EU regions – Filling the data gaps“), kuriuo bus apibrėžtas ir išbandytas suderintas rodiklių rinkinys ES regionams, siekiant stebėti, kaip įgyvendinami DVT, ir sudaryti sąlygas sistemingam apžvalgos procesui ES regionuose;

22.

ragina Komisiją kiekvienais metais darant pranešimą apie Sąjungos padėtį įvertinti padarytą pažangą ir atsižvelgti į Eurostato metinės DVT stebėsenos ataskaitos išvadas; tikisi, kad į metinę Komisijos darbo programą DVT bus įtraukti kaip metinis prioritetas, įskaitant konkrečius pasiūlymus dėl teisėkūros ar ne teisėkūros iniciatyvų, kuriomis siekiama prisidėti prie jų įgyvendinimo, ir kad DVT bus visiškai integruoti į visą Komisijos metinę darbo programą;

23.

pripažįsta privačiojo sektoriaus ataskaitų svarbą DVT įgyvendinimui; pabrėžia, kad įmonių tvarumo ataskaitų teikimas ir išsamus patikrinimas, kai atliekamas atitinkamas auditas, gali būti svarbi sistema, kuria skatinama didesnė privačiojo sektoriaus atskaitomybė dėl įmonių socialinio ir aplinkos poveikio ir jų indėlio siekiant DVT; ragina visus visuomenės veikėjus, įskaitant privačiojo sektoriaus subjektus, reguliariai savanoriškai teikti ataskaitas apie DVT įgyvendinimą;

24.

ragina Komisiją sukurti internetinį keitimosi geriausia patirtimi forumą, skirtą vietos lygmens iniciatyvoms įgyvendinant DVT, ir šis forumas turėtų būti organizuojamas pagal atskirus DVT; siūlo, kad šis forumas būtų populiarinamas vykdant ES išorės ir vidaus veiksmus siekiant DVT;

Biudžetas ir finansavimas

25.

pabrėžia, kad ES biudžetas, susietas su ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“ dokumentų rinkiniu, yra pagrindinė DVT įgyvendinimo priemonė, nes jų bendras dydis yra 1,8 trln. EUR, jis pasižymi ilgalaike aprėptimi ir tarpvalstybiniu aspektu (15);

26.

susirūpinęs pažymi, kad valstybių įsiskolinimo lygis pietinėse pasaulio šalyse jau prieš COVID-19 buvo pasiekęs precedento neturintį lygį, dėl to vis didesnė valstybių biudžeto dalis yra skiriama užsienio skolai aptarnauti ir tai turi įtakos vyriausybių gebėjimui tinkamai finansuoti ir teikti pagrindines viešąsias paslaugas; yra susirūpinęs tuo, kad dabartinė krizė padidino jau esamą skolos pažeidžiamumą; ragina sukurti JT prižiūrimą daugiašalį skolų valdymo mechanizmą, kad būtų galima šalinti skolų krizę besivystančiose šalyse ir imtis priemonių dėl Darbotvarkės iki 2030 m. finansavimo reikalavimų;

27.

pabrėžia, kad svarbu tiksliai ir visapusiškai įvertinti ES indėlį įgyvendinant DVT, nes tai yra esminė sąlyga siekiant politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui; palankiai vertina Komisijos oficialiosios vystymosi pagalbos (OVP) išlaidų tikslus, susijusius su konkrečiais DVT, ir jos pastangas stebėti ES biudžeto išlaidas klimato, biologinės įvairovės, švaraus oro, migracijos ir lyčių lygybės srityse (16); palankiai vertina tai, kad įvairiose politikos srityse įdiegiamos ataskaitų apie DVT sistemos, įskaitant vystomojo bendradarbiavimo srityje; vis dėlto apgailestauja, kad, nepaisant 2020 m. lapkričio mėn. Komisijos įsipareigojimo, padaryta nepakankama pažanga siekiant stebėti visus su DVT susijusius išteklius ir išlaidas, išskyrus išorės veiksmų sritį, kaip nurodyta 2019 m. Europos Audito Rūmų apžvalgoje, ir stebėti išlaidų nenuoseklumą, – abu šie dalykai trukdo ES ir trečiosioms šalims pasiekti DVT, visų pirma žemės ūkio srityje; todėl primygtinai tvirtina, kad reikia visapusiškai stebėti DVT išlaidas naudojant specialias metodikas, pvz., nelygybės srityje (10-asis DVT), ir jų strateginę svarbą įgyvendinant visus DVT; pakartoja, kad tai apims daugiau nei esamą planavimą, įtrauktą į metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos ataskaitą; susirūpinęs pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus besivystančioms šalims apskritai ir ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims OPV lengvatų dalis palaipsniui mažėjo, ir ragina ES pasiekti savo tikslą, kad bent 20 proc. OPV būtų skirta žmogaus vystymuisi, nes tai yra pagrindinė priemonė siekiant DVT; pabrėžia, kad donorai turėtų pirmenybę teikti finansavimui per dotacijas, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, atsižvelgiant į jų skolų naštą, kuri neturėtų toliau didėti; ragina Komisiją sustiprinti dabartines finansavimo priemones, kad iki 2030 m. Europos veiksmuose ir tiekimo grandinėse išmetamų teršalų kiekis būtų lygus nuliui;

28.

pabrėžia, kad reikia finansuoti MVĮ gebėjimų stiprinimo mokymus, kad jos išmoktų įgyvendinti DVT savo kasdienėje veikloje;

29.

palankiai vertina pastangas visapusiškai integruoti DVT į Europos semestrą, įskaitant metines darnaus augimo apžvalgas, ir metinės Eurostato DVT stebėsenos įtraukimą į pavasario Europos semestro dokumentų rinkinį; pakartoja, kad remia biologinės įvairovės rodiklių integravimą į Europos semestrą; primygtinai ragina valstybes nares padidinti savo nacionalinio atsako į Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą užmojų lygį; palankiai vertina DVT teikiamą svarbą rudens dokumentų rinkinyje, visų pirma rekomendaciją valstybėms narėms įgyvendinti strategiją „ne tik BVP“, kad DVT būtų visapusiškai įtraukti į jų nacionalinius atsakus; ragina Komisiją tęsti Europos semestro reformą siekiant suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos prioritetus taip, kad būtų skatinama ilgalaikė socialinė, aplinkos ir ekonominė pertvarka ir pagerintas Darbotvarkės iki 2030 m., Europos socialinių teisių ramsčio ir Europos žaliojo kurso integravimas visais lygmenimis, visapusiškai dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms ir papildant reformas bei investicijas valstybėse narėse; mano, kad vykdant tokią reformą turėtų būti užtikrinta, kad Europos DVT politikos koordinavimas netaptų Europos semestrui lygiagrečiu politiniu procesu, bet kad apimtų integruotą ir nuoseklų požiūrį, pagrįstą nauju darnaus vystymosi paktu; tikisi, kad semestro procesu bus sustiprinti valstybių narių gebėjimai stebėti DVT įgyvendinimo pažangą;

30.

pritaria Europos žaliajam kursui; ragina geriau suprasti sąveikesnį DVT kovos su klimato kaita srityje vaidmenį, todėl atkreipia dėmesį į DVT, visų pirma 13-ojo DVT, naudingumą ir galimybę dirbti kompromisų ir politikos suderinamumo su DVT sistema srityje;

31.

prašo parengti išsamų ES politikos, programų ir fondų finansinių paketų, kurie buvo sustiprinti papildomomis priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis siekiant sukurti žalesnę, skaitmeniškesnę ir atsparesnę Europą, aprašą, ir kartu nustatyti, ar investicijos ir struktūrinės reformos, vykdomos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, dera su Darbotvarkės iki 2030 m. tikslais ir padeda jų siekti; ragina visiškai įgyvendinti veiksmų klimato srityje stebėjimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, taip pat socialinius ir demografinius prioritetus, nustatytus DVT ir Europos socialinių teisių ramstyje;

32.

pabrėžia, kad viešasis ir privatusis finansavimas turi būti suderintas su DVT; primygtinai ragina Komisiją įtraukti Darbotvarkę iki 2030 m. į ekonomikos ir finansų politiką ir teisės aktus; ragina ES ir jos valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kad OPV tebėra ribotas išteklius, daugiausia dėmesio skirti derinimo operacijoms tose srityse, kuriose jos gali suteikti pridėtinės vertės vietos ekonomikai; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares plačiau teikti pirmenybę partnerystei su mažiausiai išsivysčiusių šalių vietos įmonėmis, kurios siekia tvarių ir įtraukių verslo modelių;

33.

pabrėžia, kad svarbu viešajam ir privačiajam sektoriui bendradarbiauti skatinant ir finansuojant darnų vystymąsi; pabrėžia, kad reikia, jog finansų įstaigos apibrėžtų ir priimtų strategijas ir tikslus, kuriais būtų siekiama suderinti finansų portfelius su DVT, ir reguliariai teiktų pažangos ataskaitas; ragina rengti išsamias diskusijas ir bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi siekiant skatinti privatųjį finansavimą ir paspartinti metinių DVT darbo gairių, skirtų labai mažoms įmonėms ir MVĮ, akademinei bendruomenei ir pilietinės visuomenės organizacijoms, rengimą; ragina ES ir jos valstybes nares, visų pirma dėl skolos tvarumo problemų, laikytis apdairaus požiūrio į mišrųjį finansavimą ir užtikrinti, kad visi mišriuoju finansavimo būdu sutelkti finansai atitiktų vystymosi veiksmingumo, tvarumo ir EBPO Paramos vystymuisi komiteto mišraus finansavimo principus;

34.

pažymi, kad ES vis dar neturi atskiro DVT finansavimo plano; ragina Komisiją skubiai parengti tokį planą, atsižvelgiant į tai, kad numatomas metinis DVT finansavimo deficitas po COVID-19 sudarys 3,7 trln. USD (17); pabrėžia, kad nesant tokio plano su aiškiai apibrėžtais ir kiekybiškai įvertinamais tikslais neįmanoma vykdyti visa apimančios DVT skirtų ES biudžeto išlaidų stebėsenos;

35.

ragina ES vykdyti DVT įsipareigojimus investuoti į pabėgėlių ir migrantų švietimą ir mokymą, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų išnaudoti savo galimybes priimančiųjų šalių bendruomenėse ir ekonomikoje;

36.

pažymi, kad Europos vystymosi finansinėje struktūroje įvyko pokyčių, kaip nurodyta 2021 m. birželio 14 d. Tarybos išvadose; ragina Komisiją nustatyti Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą kaip naujosios Europos vystymosi finansinės struktūros pagrindą, kad ji taptų veiksmingesnė, efektyvesnė, labiau koordinuota ir įtraukesnė; pabrėžia visapusiškai veikiančios Europos vystymosi finansinės struktūros galimybes šalinant pasaulinį DVT finansavimo deficitą; ragina Europos investicijų banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, nacionalinius plėtros bankus ir kitus mažuosius ir vidutinius finansinius subjektus labiau ir darniau bendradarbiauti, ypač daug dėmesio skiriant investiciniams projektams, kurių vertė mažesnė nei 5 mln. EUR, kad būtų DVT poveikis taptų didesnis; ragina Komisiją parengti bendrą sistemą ir gaires dėl visapusiškų ES finansavimo tvarumo reikalavimų, vadovaujantis Europos komandos požiūriu, siekiant užtikrinti Europos vystymosi politikos veiksmingumą ir efektyvumą; ragina pasinaudoti Europos komandos požiūriu siekiant užtikrinti glaudų ES ir jos valstybių narių koordinavimą siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m.; ragina ES imtis iniciatyvos sutelkti tinkamus finansinius išteklius iš išsivysčiusių šalių siekiant paremti DVT pertvarką ir skubius prisitaikymo prie klimato kaitos poreikius labiausiai pažeidžiamose šalyse; ragina Komisiją užtikrinti, kad naująja Europos vystymosi finansine struktūra būtų siekiama atkurti daugiašalę oficialių finansų sistemą (MSOF), kad būtų nutrauktas netvarus skolinimas kai kuriose šalyse, kurios nepriklauso MSOF;

37.

pabrėžia, kad šiuo kritiniu dešimtmečiu būtina skubiai didinti užmojus ir veiksmus, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos, jos švelninimu ir finansavimu, siekiant išspręsti valstybių narių aplinkosaugos problemas;

38.

pabrėžia, jog svarbu toliau dėti pastangas, kad būtų pasiekti DVT, ir pakartoja, jog net tada, kai taikomi biudžeto apribojimai, švietimas lieka pagrindine teise ir esmine investicija, kuria naudojantis galima pasiekti visus DVT, bei akcentuoja svarbų ES vaidmenį teikiant humanitarinę pagalbą ir plėtojant tvirtesnes partnerystes su įvairiais pasaulio regionais, įskaitant Afriką;

39.

akcentuoja itin svarbų vaidmenį, kurį švietimas, kultūra, sportas ir atitinkamos šių sričių ES programos atlieka siekiant DVT, bei ragina stiprinti jų tarptautinį aspektą, sykiu pripažįstant žmonių tarpusavio diplomatijos galią;

40.

pabrėžia DVT tikslo Nr. 4.1, pagal kurį numatytas visiems nemokamo 12 metų trukmės pradinio ir vidurinio visapusiško ir kokybiško ugdymo ciklas, svarbą; primena, kad šiuo metu valdžios sektoriaus skiriamų išlaidų mažų ir mažų ir vidutinių pajamų šalyse nepakanka, norint pasiekti DVT; primena, kad išorės finansavimas yra labai svarbus siekiant remti skurdžiausių pasaulio gyventojų švietimo galimybes; ragina ES ir jos valstybes nares padidinti savo vystymosi pagalbą, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti galimybes visiems gauti švietimo paslaugas teikiant ES biudžeto paramą, kurios veiksmingumas švietimo srityje yra įrodytas;

41.

ragina pasaulio lyderius junglumą ir prieigą prie skaitmeninių infrastruktūrų, pvz., prieigą prie kokybiško tinklo už prieinamą kainą, laikyti teise, kylančia iš pagrindinės teisės į švietimą;

42.

ragina Komisiją koordinuoti valstybių narių veiklą ir joms padėti parengiant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir užtikrinant geriausios praktikos mainus, kad būtų gerinama jų švietimo sistemų kokybė ir įtraukumas bei naikinama lyčių ir socialinė bei ekonominė nelygybė įgyjant bazinius įgūdžius ir įsisavinant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus, atsižvelgiant į Europos švietimo erdvės viziją, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei 4-ąjį DVT;

43.

ragina valstybes nares visapusiškai naudotis Europos tvarumo kompetencijos programa „GreenComp“ ir sukurti sistemingą strategiją į tvarumą orientuotai visų amžiaus grupių ir įvairaus išsilavinimo žmonių mąstysenai ugdyti, pagal kurią būtų derinamas atžvalgumas vietos, regioninių ir nacionalinių aktualijoms ir nuoseklus Europos švietimo erdvės veikla pagrįstas požiūris; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms galutinai sukurti Europos švietimo erdvę iki 2025 m.: tai taptų esminiu tarpiniu žingsniu siekiant išspręsti pagal 4-ąjį DVT iškeltus uždavinius;

44.

ragina skatinti neformaliojo ir formaliojo švietimo sektorių tinklaveiką, kad būtų kuriamos specialistų mokymosi bendruomenės, kurios padėtų mokytojams kurti naujovišką pedagoginę praktiką, skatinti daugialypį raštingumą, puoselėti besimokančiųjų atsakomybę ir ugdyti jų emocinį intelektą ir atsparumą baimių bei netikrumo akivaizdoje; atkreipia dėmesį į mėgėjiškų sporto ir kultūros asociacijų patirtį šiuo požiūriu;

45.

primygtinai ragina švietimo institucijas investuoti, kad būtų gerinama profesinio švietimo ir mokymo kokybė, įskaitant pažangiausias infrastruktūras, skaitmeninimo procesus ir ryšį su žinių trikampiu: taip sektoriaus veikla būtų derinama su aplinkos ir socialinio tvarumo tikslais, be to, jis taptų pajėgus užtikrinti alternatyvius įgūdžių plėtojimo būdus, kuriais būtų prisidedama prie DVT įgyvendinimo;

46.

primena pedagogams esminį ikimokyklinio ugdymo vaidmenį ugdant vaikų požiūrį ir vertybes, kurios padeda lavinti į tvarumą orientuotą mąstyseną, ir būtinybę įtraukti jų šeimas svarstant, kaip ir jų nariai galėtų prisidėti prie tvarumo tiek asmeniškai, tiek kolektyviai;

47.

ragina remti jaunimo verslumą kaip mechanizmą, kuriuo naudojantis DVT būtų siekiama ES ir už jos ribų, taikant tokias ES priemones, kaip programa „Erasmus“ jauniesiems verslininkams“ bei Švietimo ir sąmoningumo ugdymo vystymosi klausimais programos, turint galvoje užimtumo lygio gerinimo, deramo pragyvenimo užtikrinimo pažeidžiamų grupių atstovams ir inovatyvių sprendimų kūrimo potencialą.

48.

apgailestauja, kad ES nepasiekė trijų iš keturių 2020 m. 14-ojo DVT (gyvybė vandenyse); be to, apgailestauja dėl to, jog 2020 m. Europos Audito Rūmai nustatė, kad, nors buvo sukurta jūrų aplinkos apsaugos sistema, ES veiksmais nebuvo atkurta gera jūrų aplinkos būklė ir visose jūrose nebuvo atkurta tvari žvejyba; ragina Komisiją įgyvendinti Europos Audito Rūmų ataskaitos išvadas ir rekomendacijas būsimame veiksmų plane dėl žuvų išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos bei būsimuose veiksmuose pagal Biologinės įvairovės strategiją;

49.

primena, kad klimato ir biologinės įvairovės krizės yra tarpusavyje susijusios ir jas reikia įveikti suderintai ir kartu; pabrėžia, kad reikia skubiai imtis teisiškai privalomų gamtos atkūrimo tikslų siekiant spręsti drastiško ES biologinės įvairovės mažėjimo problemą ir pasiekti 14-ąjį ir 15-ąjį DVT, kad būtų galima padėti sušvelninti klimato krizę ir padidinti atsparumą; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad vėluojama priimti pasiūlymą dėl ES gamtos atkūrimo teisės akto ir ragina jį skubiai paskelbti;

50.

pabrėžia 17-ojo DVT (partnerystės siekiant tikslų) svarbą; pasaulinės partnerystės ir gebėjimų stiprinimo požiūriu atkreipia dėmesį į novatorišką atvirojo kodo iniciatyvų, tokių kaip Vidiniai vystymosi tikslai, kurių tikslas yra šviesti, įkvėpti ir įgalinti žmones būti teigiama visuomenės pokyčių jėga, vaidmenį, taip paspartinant pažangą siekiant DVT;

Daugiašalis bendradarbiavimas

51.

primygtinai tvirtina, kad norint, jog ES ir jos partneriai per artimiausius aštuonerius metus padarytų reikšmingą pažangą, reikės atnaujinti pasaulines politines pastangas ir intensyviau bendradarbiauti daugiašaliu mastu; ragina iki 2023 m. aukščiausiojo lygio susitikimo DVT klausimais, kuris bus Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo laikotarpio vidurys, prisiimti į veiksmus orientuotus įsipareigojimus siekiant DVT; primena, kad ES, kaip sėkmingiausias pasaulyje integracijos projektas, sėkmingai skatinantis daugiašališkumą, ir kaip pasaulinė standartų kūrėja turi unikalią galimybę paspartinti pažangą siekiant 17-ojo DVT (partnerystė siekiant tikslų); todėl ragina ES imtis vadovaujamojo vaidmens apibrėžiant šį naują politikos kursą 2022 m. aukšto lygio politiniame forume ir 2023 m. aukščiausiojo lygio susitikime DVT klausimais; siūlo, kad Komisijos pirmininkė aktyviai dalyvautų kiekvieno aukšto lygio politinio forumo veikloje;

52.

yra susirūpinęs dėl to, kad biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų nykimas trukdys daryti pažangą siekiant įgyvendinti maždaug 80 proc. įvertintų uždavinių pagal DVT; primena, kad ekologinis atkūrimas yra labai svarbus siekiant įgyvendinti bendros sveikatos koncepciją; ragina ES šalinti pagrindines biologinės įvairovės nykimo priežastis ir integruoti išteklių išsaugojimo, atkūrimo ir tvaraus naudojimo prievoles į platesnę vystymosi politiką;

53.

pabrėžia, kad, vykstant tarptautinės teisės raidos procesui, į pastarąją buvo įtrauktos tokios naujos sampratos, kaip bendras žmonijos paveldas, darnus vystymasis ir ateities kartos, tačiau akcentuoja, kad nesama nuolatinio tarptautinio mechanizmo, kurį taikant būtų stebima žala aplinkai ir jos naikinimas, dėl kurio ilgainiui pakinta pasaulio ištekliai ar ekosisteminės paslaugos, bei ši problema būtų sprendžiama;

54.

pabrėžia, kad didžiausi su DVT susiję iššūkiai Europai kyla tvarių maisto sistemų, įperkamos ir švaros energijos, žemės ūkio, klimato ir biologinės įvairovės srityse (2, 12, 13, 14 ir 15 DVT); ragina Komisiją parengti išsamią lyginamąją 6-ojo DVT (švarus vanduo ir sanitarija) ir 14-ojo DVT (gyvybė vandenyse) analizę, visų pirma atsižvelgiant į JT vandenynų konferenciją, kuri vyks 2022 m. birželio mėn. Lisabonoje, ir aukšto lygio politinį forumą, kuris vyks 2022 m. liepos mėn., nes dėl nepakankamų pastarųjų penkerių metų duomenų neįmanoma apskaičiuoti tendencijų; ragina Komisiją pabrėžti tvarios gamybos ir vartojimo poreikį, visų pirma užtikrinant, kad vartotojai suprastų, kokį poveikį DVT daro jų vartojimo elgsena; pabrėžia, kad dalijimasis geriausia patirtimi su šalimis partnerėmis gali suteikti ES ir jos valstybėms narėms daug žinių apie atskiras iniciatyvas ir veiksmus, kurių galima imtis siekiant Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio tikslų, ir kad ES taip pat gali dalytis savo patirtimi ir geriausia praktika su šalimis partnerėmis; mano, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir jos poveikio, be kita ko, maisto sektoriui, pažanga įgyvendinant kai kuriuos DVT, visų pirma 1-ąjį, 2-ąjį ir 10-ąjį, gali ne tik sulėtėti, bet ir pakisti tiek ES, tiek pasaulio mastu; yra ypač susirūpinęs dėl kylančių maisto kainų ir jų poveikio mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir dėl to didėjančio skurdo, maisto stygiaus, netinkamos mitybos ir bado;

55.

primena, kad klimato kaita darys vis didesnį spaudimą maisto gamybai ir galimybei jo gauti, visų pirma pažeidžiamuose regionuose, ir tai pakenks apsirūpinimo maistu saugumui bei mitybai; atkreipia dėmesį į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 2022 m. ataskaitos išvadas, pagal kurias dėl visuotinio atšilimo laipsniškai silpnės dirvožemio būklė ir prastės ekosisteminės paslaugos, todėl daugelyje sausumos ir vandenynų regionų sumažės maisto produktyvumas; primygtinai ragina ES bei jos valstybes nares ir toliau visapusiškai laikytis savo tarptautinių susitarimų ir įsipareigojimų klimato ir biologinės įvairovės srityse bei žaliojo kurso, įskaitant Biologinės įvairovės strategiją ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad pandemijos krizė ir karas Ukrainoje rodo kokios yra pažeidžiamos besivystančios šalys pasaulinės maisto rinkos sutrikdymo atžvilgiu;

56.

pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. siekiant teigiamo šalutinio poveikio, visų pirma globaliuosiuose Pietuose, ir pradėti sėkmingą tarptautinės partnerystės ciklą; pabrėžia, koks svarbus išorės matmuo, nes ES ekonomikos našumas pasaulyje sudaro tik 19 proc., o jos gyventojų skaičius – 5,6 proc. pasaulio gyventojų, ir abi šios procentinės dalys mažėja; atkreipia dėmesį į tai, kad 10-ojo DVT įgyvendinimas yra strateginis svertas, kuris suteiks mūsų partneriams galių žengti darnaus vystymosi keliu;

57.

pabrėžia, kad, kaip apibrėžta pagal EBPO Paramos vystymuisi komiteto lyčių lygybės politikos rodiklį, lyčių aspektas turės būti svarbus arba pagrindinis bent 85 proc. visų naujų išorės veiksmų, įgyvendinamų pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, tikslas ir kad bent 5 proc. šių veiksmų pagrindinis tikslas turėtų būti lyčių lygybė ir moterų bei mergaičių teisės ir įgalėjimas; pakartoja, kad Europos išorės veiksmų tarnyba ir valstybės narės turėtų laikyti lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises prioritetu ES programavimo procese, apimantį ir bendrą programavimą; primygtinai reikalauja skubiai ir visapusiškai įgyvendinti ES aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2030 m. nustatytą reikalavimą, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas į klimato ir aplinkos politiką, įskaitant lyčių aspekto įtraukimą į visus politikos formavimo proceso etapus;

58.

ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares prireikus pateikti atitinkamus rezultatus, pasiektus įgyvendinant penkis prioritetinius DVT, t. y. 4-ąjį DVT (kokybiškas švietimas), 5-ąjį DVT (lyčių lygybė), 14-ąjį DVT (gyvybė vandenyse), 15-ąjį DVT (gyvybė sausumoje) ir 17-ąjį DVT (partnerystė siekiant tikslų), būsimame 2022 m. aukšto lygio politiniame forume; pabrėžia, kad svarbu, jog Parlamentas dalyvautų aukšto lygio politinio forumo veikloje ir kad jis turėtų būti neatsiejama ES delegacijos dalis; todėl tikisi, kad Parlamento nariams bus suteikta galimybė dalyvauti ES koordinavimo posėdžiuose ir susipažinti su dokumentais viso aukščiausiojo lygio susitikimo metu;

o o

59.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ir Jungtinėms Tautoms.

(1) OL C 210, 2017 6 30, p. 1.

(2) OL C 210, 2017 6 30, p. 1.

(3) OL L 209, 2021 6 14, p. 1.

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0099.

(5) OL C 456, 2021 11 10, p. 191.

(6) OL C 23, 2021 1 21, p. 130.

(7) OL C 289, 2016 8 9, p. 5.

(8) OL C 334, 2018 9 19, p. 151.

(9) OL C 67, 2022 2 8, p. 25.

(10) OL C 76, 2018 2 28, p. 45.

(11) OL C 474, 2021 11 24, p. 91.

(12) OL C 440, 2018 12 6, p. 14.

(13) COM(2021)0550.

(14) Eurostatas, Europos Komisija, „EU SDG Indicator set 2021 – Result of the review in preparation of the 2021 edition of the EU SDG monitoring report“, 2021.

(15) Europos Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato Biudžeto reikalų teminis skyrius, parengta Biudžeto kontrolės komitetui, „The Sustainable Development Goals in the EU budget“, 2021.

(16) Europos Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato Biudžeto reikalų teminis skyrius, parengta Biudžeto kontrolės komitetui, „Budgetary control of the Sustainable Development Goals in the EU budget – What measures are in place to ensure effective implementation?“, 2021.

(17) EBPO, „Global Outlook on Financing for Sustainable Development 2021 – A New Way to Invest for People and Planet“, Paryžius, 2020.

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/42

P9_TA(2022)0264

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimas

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo (2021/2251(INI))

(2023/C 32/06)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 175 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (1) (toliau – EGADP reglamentas),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (2) (toliau – Teisinės valstybės sąlygų reglamentas),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Parlamento teisės į informaciją, kiek tai susiję su tebevykdomu nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimu (3),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl Parlamento pozicijos dėl Komisijos ir Tarybos atliekamo nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl 2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų, įskaitant naujausius pokyčius, susijusius su karu Ukrainoje ir ES sankcijomis Rusijai bei jų įgyvendinimu (5), ir 2022 m. gegužės 19 d. rezoliuciją „Rusijos karo Ukrainoje socialinės ir ekonominės pasekmės ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas (6),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės ir galimo Lenkijos nacionalinio ekonomikos gaivinimo plano patvirtinimo (7),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2106, kuriuo nustatomi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės bendri rodikliai, išsamiai apibrėžiami jos elementai ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (8),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2105, kuriuo nustatoma socialinių išlaidų ataskaitų teikimo metodika ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (9),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos (10),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatą „2022 m. metinė tvaraus augimo apžvalga“ (COM(2021)0740),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatą „Bendras 2022 m. biudžeto planų projektų vertinimas“ (COM(2021)0900),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 24 d. Europos Komisijos tarnybų darbinio dokumentą „Euro zonos ekonomikos analizė“, kuris pridedamas prie rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (SWD(2021)0362),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 1 d. Europos regionų komiteto nuomonę „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimas“ (11),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 1 d. paskelbtą Komisijos pirmąją metinę ataskaitą dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo (COM(2022)0075),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ (COM(2022)0108),

—

atsižvelgdamas į bendrą Europos regionų komiteto ir Europos savivaldybių ir regionų tarybos (CEMR) parengtą savivaldybių, miestų ir regionų dalyvavimo rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus analizę ir 2022 m. balandžio 27 d. įvykusios tikslinės konsultacijos „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimas: vietos ir regionų valdžios institucijų perspektyvos“ rezultatus,

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės principo ir ES Teisingumo Teismo sprendimo pasekmių (12) ir į 2022 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos (13),

—	atsižvelgdamas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę ir jos temines analizes, taip pat į pristatymus Parlamentui (14),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Komisijos pranešimą „Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą techninės gairės“ (C(2021)1054),

—	atsižvelgdamas į savo mokslinių tyrimų tarnybų analizes ir informacinius pranešimus EGADP tema (15),

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0171/2022),

A.	kadangi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra pagrindinis skatinamųjų priemonių rinkinio „NextGenerationEU“ (NGEU) elementas;

B.	kadangi nacionalinėms priemonėms, skirtoms COVID-19 pandemijos (toliau – pandemija) ekonominiams ir socialiniams padariniams sušvelninti, finansuoti skirta 672,5 mlrd. EUR dotacijų ir paskolų; kadangi Parlamentas iš pradžių pasisakė už didesnę dotacijų dalį pagal EGADP;

C.	kadangi EGADP lėšomis remiamos tokios pagrindinės politikos sritys kaip žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, institucinis atsparumas ir pasirengimas krizėms, taip pat vaikai ir jaunimas, švietimas ir įgūdžiai;

kadangi 2022 m. vasario 24 d. Rusijos invazija Ukrainoje paskatino ES taikyti precedento neturinčias ekonomines sankcijas; kadangi dėl Rusijos sukelto konflikto daug Ukrainos piliečių išvyko iš Ukrainos, keliavo į ES ir ES apsigyveno; kadangi karinė invazija turės ekonominių ir socialinių pasekmių visame Europos žemyne, ypač Rytų Europos šalyse, be kita ko, kalbant apie neatidėliotiną poreikį mažinti energetinę priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro;

E.	kadangi ES susiduria su sunkumais, susijusiais su prieiga prie tam tikrų svarbiausių žaliavų, ir tai gali turėti pasekmių EGADP įgyvendinimui;

kadangi pandemija padarė didžiulį neigiamą poveikį žmonių ir įmonių ekonominei ir socialinei padėčiai Europoje; kadangi pandemijos metu ES ekonomika patyrė didžiulį nuosmukį; kadangi ES įmonės, visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), nukentėjo nuo pandemijos ir tai turi neigiamų pasekmių ES augimui ir konkurencingumui, taip pat sumažėjo šių įmonių našumas ir pajėgumas kurti darbo vietas; kadangi ES bendroji rinka yra pagrindinė ES ekonomikos augimo varomoji jėga ir turėtų būti sustiprinta ir apsaugota nuo neigiamo pandemijos poveikio, ir tuo pat metu reikėtų skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas; kadangi kai kuriose šalyse pandemijos metu nedarbas ir vėl padidėjo daugiau nei vidutiniškai; kadangi moterims, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir didelėms šeimoms šie pokyčiai kelia didesnę grėsmę; kadangi pandemijos metu buvo pasiektos ES sveikatos sektoriaus ribos, rimtai išbandytas ir patikrintas jo atsparumas; kadangi jaunimo nedarbo lygis išlieka didesnis už bendrą nedarbo lygį; kadangi jaunuoliams kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika, taip pat didelė rizika, kalbant apie galimybes gauti kokybiškas darbo vietas;

kadangi nuolatinis skaitmeninių įgūdžių tobulinimas, taip pat ekonominį potencialą turinčių įgūdžių, pvz., ekologinių ar verslumo įgūdžių, ugdymas yra esminis konkurencingos, sveikos, įtraukios ir į ateitį orientuotos Europos darbo rinkos veiksnys ir turėtų padėti sudaryti sąlygas kiekvienam europiečiui gauti kokybišką darbo vietą; kadangi tas pats pasakytina apie profesinį ugdymą, profesinius įgūdžius ir gyvenimo įgūdžius; kadangi ES turi panaikinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis, kad galėtų veiksmingai panaudoti savo žmogiškąjį kapitalą; kadangi visiems turėtų būti suteikta galimybė naudotis tinkama skaitmenine infrastruktūra ir ugdyti skaitmeninius įgūdžius, kad nedidėtų žmonių skirtumai skaitmeninio raštingumo srityje ir visiems būtų užtikrintos lygios galimybės švietimo sistemoje ir darbo rinkoje;

kadangi tam, kad nacionaliniai ekonomikos atkūrimo ir atsparumo planai (NEGADP) atitiktų finansavimo reikalavimus, į juos turi būti įtrauktos reformos ir investicijos, susijusios su šešių EGADP reglamento ramsčių taikymo sritimis, juose turi laikomasi bendrųjų ir konkrečių tikslų, horizontaliųjų principų ir 11 vertinimo kriterijų, nustatytų EGADP reglamente;

I.	kadangi ES institucijų ir valstybių narių dialogas ir skaidrumas yra labai svarbūs siekiant optimaliai įgyvendinti EGADP;

kadangi Komisija, kuri yra atsakinga už EGADP įgyvendinimo stebėseną, privalo reguliariai informuoti Parlamentą apie nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo padėtį ir apie tai, kaip valstybės narės pasiekė siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes ir, be kita ko, apie tai, kaip jos prisidėjo prie pažangos siekiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslų; kadangi Komisija privalo atsižvelgti į Parlamento nuomonę;

K.	kadangi valstybės narės turi sukurti ir prižiūrėti patikimas kontrolės sistemas ir atlikti reikiamą auditą, kad užtikrintų Sąjungos finansinių interesų apsaugą per visą EGADP gyvavimo ciklą;

L.	kadangi Komisijos metinės teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos padeda nustatyti teisinės valstybės problemas ir valstybėms narėms rasti sprendimus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms teikiant paramą;

M.	kadangi reglamente numatyta galimybė valstybei narei per įgyvendinimo laikotarpį pateikti pagrįstą prašymą iš dalies pakeisti savo nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kai tokie veiksmai pateisinami objektyviomis aplinkybėmis;

N.	kadangi EGADP įgyvendinimo demokratinė kontrolė ir parlamentinis tikrinimas įmanomi tik visapusiškai dalyvaujant Parlamentui ir visais etapais atsižvelgiant į visas jo rekomendacijas, ir kadangi Parlamentas ir toliau kontroliuos EGADP įgyvendinimą;

O.	kadangi Komisija iki 2022 m. liepos 31 d. Parlamentui ir Tarybai pateiks EGADP įgyvendinimo peržiūros ataskaitą;

Socialinės ir ekonominės krizės poveikio švelninimas

pabrėžia, kad EGADP yra precedento neturinti solidarumo priemonė, priemonės NGEU kertinis akmuo (jos galiojimo pabaiga – 2026 m.) ir pagrindinė ES atsako į pandemiją priemonė, skirta padėti ES ekonomikai pasirengti naujiems iššūkiams;

primena, kad ES atsakas į pandemiją yra ryžtingas, koordinuotas, visapusiškas, savalaikis ir grindžiamas solidarumu, taigi buvo plačiai naudojamasi esamomis priemonėmis ir taikomos papildomos finansavimo priemonės; taip pat primena, kad valstybės narės, reaguodamos į pandemiją ir remdamos ekonomikos gaivinimą, ėmėsi didelės apimties fiskalinių priemonių (5,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2021 m. ir 2,8 proc. BVP 2022 m.);

pabrėžia EGADP stabilizuojamąjį poveikį, daromą valstybėms narėms didelio ekonominio netikrumo laikotarpiu ir susijusį su krizės švelninimu, jos neigiamų ekonominių ir socialinių padarinių švelninimu, pagalba vyriausybėms išlaikyti investicijų lygį ir kartu švelninti didžiulį spaudimą nacionaliniams biudžetams;

taip pat pabrėžia EGADP svarbų vaidmenį skatinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, užkertant kelią vidaus rinkos susiskaidymui ir makroekonominių skirtumų didėjimui;

džiaugiasi, nes, net jei EGADP poveikis negali būti visiškai atsietas nuo kitų pokyčių, atrodo, teisinga daryti išvadą, kad iki šiol EGADP turėjo teigiamą poveikį BVP ir kad veiksmingas jos įgyvendinimas bus labai svarbus ES ekonomikos augimui; pabrėžia EGADP vaidmenį apsaugant valstybių narių fiskalinio manevravimo galimybes nuo didelio pandemijos nulemto ekonominio sukrėtimo; pripažįsta, kad, nors pagrindinis poveikis BVP augimui turėtų pasireikšti ateinančiais metais, EGADP jau padėjo apsaugoti ES ekonomiką ir piliečius nuo ūmiausio pandemijos poveikio ir teigiamai prisideda prie ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo, įskaitant ekonominę ir socialinę sanglaudą, darbo vietas, našumą, konkurencingumą, mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, taip pat gerai veikiančią vidaus rinką su stipriomis mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis; pabrėžia, kad valstybėse narėse esama didelių ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo skirtumų, tai daro poveikį nevienodai atsigavimo dinamikai; atkreipia dėmesį į tai, kad EGADP skatina žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant tvarią pertvarką ir žmonių gerovę siekiant atsparios, teisingos, įtraukios, konkurencingos ir perspektyvios ekonomikos, kiek tai susiję su plataus užmojo reformų ir investicijų įgyvendinimu;

atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip apskaičiavo Komisija, ECB ir TVF, priemonės „NextGenerationEU“ poveikis yra didelis, t. y. visų pirma, BVP augimas bus 1,5 procentinio punkto didesnis lyginant su rodikliu be NGEU investicijų, jei bus užtikrintas veiksmingas įgyvendinimas;

taip pat pažymi, kad Komisija prognozuoja, jog EGADP dotacijomis 2022 m. bus finansuojama 24 proc. visų ekonomikos gaivinimo paramos priemonių; atkreipia dėmesį į teigiamą šalutinį makroekonominį poveikį ir tikslingų reformų bei investicijų potencialą; atkreipia dėmesį į tai, kad EGADP dotacijomis ir toliau bus teikiama didelė fiskalinė parama valstybėms narėms, todėl jos galės vykdyti struktūrines reformas ir investicijas, turinčias ilgalaikį poveikį jų ekonomikos ir visuomenės atsigavimui ir atsparumui; ragina valstybes nares kuo geriau pasinaudoti šia galimybe;

atkreipia dėmesį į tai, kad sėkmingas ir skaidrus EGADP įgyvendinimas padėtų užtikrinti didesnį ES ekonomikos ir visuomenės tvarumą, įtraukumą ir atsparumą ir konkurencingumą ilguoju laikotarpiu, didesnį strateginį savarankumą ir geresnį pasirengimą dabartiniams ir būsimiems iššūkiams; pabrėžia, kad sėkmingas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas paskatins ekonominę ir socialinę konvergenciją bei teritorinę sanglaudą ir sumažins socialinę nelygybę;

mano, jog norint, kad EGADP pasiektų savo bendruosius tikslus ir padėtų ES įveikti krizę ir kuo labiau padidintų ilgalaikį poveikį ES ekonomikai ir visuomenei, būtina, kad valstybės narės kruopščiai ir laiku įgyvendintų sutartas reformas ir investicijas; primena, kad EGADP yra veiklos rezultatais grindžiamas mechanizmas, taigi lėšos išmokamos tik pasiekus su priemonėmis susijusias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes; primena, kad, kaip nurodyta EGADP reglamento 28 straipsnyje, vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų ir už tos politikos formavimą atsakingų subjektų dalyvavimas yra labai svarbus sėkmingam EGADP įgyvendinimui;

10.

įspėja, kad EGADP sušvelnins socialinį ir ekonominį krizės poveikį tik tuo atveju, jei lėšos bus veiksmingai panaudotos ir išleistos taip, kad jos pasiektų realiąją ekonomiką ir žmones; ragina valstybes nares priimti tinkamus sprendimus dėl administracinių struktūrų ir žmogiškųjų išteklių, siekiant užtikrinti, kad EGADP lėšos būtų panaudotos laiku;

11.

pabrėžia, kad pandemija išryškino poreikį didinti Sąjungos strateginį savarankiškumą svarbiausiose tiekimo grandinėse ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose bei paslaugose; atkreipia dėmesį į tai, kad EGADP investicijos į žaliąją pertvarką ir skaitmeninę transformaciją turėtų padėti didinti ES strateginį savarankiškumą ir nepriklausomybę, visų pirma mažinti jos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro; pažymi, kad, Komisijos teigimu, tikimasi, jog EGADP suteiks didelį postūmį įgyvendinant ES pramonės strategiją ir taip toliau plėtojant ES pramonės sektorius;

12.

pabrėžia, kad reformų ir investicijų rinkiniai, visų pirma ekonomikos augimą skatinančios priemonės pagal EGADP, taip pat turėtų sukurti ES pridėtinę vertę; pažymi, kad, Komisijos duomenimis, ES masto BVP poveikis yra maždaug trečdaliu didesnis, jei aiškiai atsižvelgiama į atskirų šalių priemonių šalutinį poveikį; pabrėžia, kad reformų ir investicijų rinkiniais pagal EGADP taip pat turėtų būti prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio, Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetų įgyvendinimo, taip pat prie lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems skatinimo ir integravimo;

13.

ragina Komisiją įvertinti, ar kaimynystėje esančių valstybių narių nacionaliniuose planuose neatsiranda nereikalingo investicijų dubliavimo, ir padėti valstybėms narėms išvengti nereikalingo dubliavimosi;

14.

apgailestauja dėl to, kad COVID-19 krizė labiausiai paveikė moteris (16), vaikus (17), jaunimą, pagyvenusius žmones ir pažeidžiamas grupes; primena, jog reikia užtikrinti, kad ES nė vieno nepaliktų nuošalyje ir kad, siekiant užtikrinti jos ekonomikos atsigavimą, būtina spręsti su lytimi susijusio socialinio ir ekonominio poveikio klausimus, ir primena, kad nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose neatsižvelgiama į daugelį su lytimi susijusių krizės padarinių; palankiai vertina tai, kad pagerėjo priežiūros įstaigų prieinamumas ir kokybė, tačiau apgailestauja, kad jos tebėra pernelyg ribotos;

15.

pakartoja šešių ramsčių svarbą, nes jais valstybėms narėms suteikiama struktūra siūlyti ir įgyvendinti reformas ir investicijas, kurios padeda spręsti su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, ekonomika, našumu ir konkurencingumu, socialine ir teritorine sanglauda, sveikata ir instituciniu atsparumu susijusius klausimus, taip pat vaikams ir jaunimui skirtas priemones; pabrėžia, kad pagal EGADP reglamentą visos valstybės narės privalo į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti priemones, susijusias su visais ramsčiais; apgailestauja, kad ne visos valstybės narės nusprendė laikytis reglamento ramsčių struktūros, kuri būtų leidusi lengviau vykdyti stebėseną;

EGADP finansavimo aspektai

16.

pažymi, kad iki šiol pateiktuose 26 nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose valstybės narės iš turimos 338 mlrd. EUR sumos paprašė iš viso 331,7 mlrd. EUR dotacijų; taip pat pažymi, kad ne visos valstybės narės savo dabartiniuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose paprašė visų dotacijų, kuriomis jos galėtų pasinaudoti, kaip nurodyta EGADP reglamento 11 straipsnyje;

17.

vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad tik septynios valstybės narės paprašė paskolų, kurių bendra suma sudaro 166 mlrd. EUR iš 385,8 mlrd. EUR, skirtų paskoloms, taigi, jei valstybės narės vėliau prašytų paskolų, liekanti suma yra didelė; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl riboto susidomėjimo paskolų komponentu gali būti prarastos galimybės ir gali būti užkirstas kelias visapusiškai išnaudoti EGADP potencialą; pabrėžia, kad, jei valstybės narės, kurių nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai jau yra patvirtinti, norėtų prašyti paskolų, joms reikės iš dalies pakeisti atitinkamus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir, jei reikia įtraukti papildomas reformas ir investicijas, tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, nenutraukiant jau įdiegtų priemonių; ragina valstybes nares pasinaudoti visomis EGADP galimybėmis, įskaitant paskolas, kad būtų galima kovoti su pandemijos padariniais ir būsimais iššūkiais;

18.

paveda Komisijai išnagrinėti priežastis, dėl kurių valstybės narės neprašė paskolų visa joms skirta apimtimi, nes tai galėtų trukdyti išnaudoti visą EGADP potencialą; primena, kad valstybė narė gali teikti prašymą dėl paskolos paramos tuo pačiu metu, kai teikia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, arba kitu metu iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., atsižvelgiant į galiojantį EGADP reglamentą;

19.

primena, kad pagal EGADP reglamento 21 straipsnį dėl objektyvių aplinkybių valstybė narė gali pateikti Komisijai pagrįstą prašymą pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti arba visiškai pakeisti patvirtintą planą; primena, kad, jei Komisija mano, jog valstybės narės nurodytos priežastys pateisina nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinį keitimą, ji įvertina iš dalies pakeistą nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą pagal 19 straipsnį ir pateikia pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo pagal reglamento 20 straipsnį; primena, kad toks prašymas dėl plano dalinio keitimo turi būti vertinamas ir tvirtinamas pagal tokią pačią vertinimo ir tvirtinimo procedūrą kaip ir pirmoji planų vertinimo ir tvirtinimo procedūra, ir ragina valstybes nares atidžiai atsižvelgti į riziką, susijusią su vėlavimu įgyvendinti visus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; pažymi, kad iki šiol nė viena valstybė narė neprašė iš dalies pakeisti ar visiškai pakeisti patvirtintą planą; ragina valstybes nares pasinaudoti EGADP reglamento 21 straipsniu, pažymi, kad dėl galimo išlaidų vykdant nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus padidėjimo, kurio priežastis – didelė infliacija, valstybės narės gali prašyti atnaujinti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

20.

pažymi, kad šiuo metu prognozuojama, jog valstybių narių BVP raida skirsis nuo Komisijos 2020 m. rudens prognozės, todėl tikėtina, kad pasikeis valstybėms narėms skiriamų dotacijų sumos per antrąjį EGADP finansavimo etapą, kuriam numatyta dalis – 30 proc. sumos; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didelių skiriamos dotacijos dalies pokyčių gali tekti iš dalies keisti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

21.

pabrėžia, kad teikiant paramą pagal EGADP turi būti laikomasi papildomumo principo, kaip nurodyta EGADP reglamento 9 straipsnyje; tikisi išsamesnių ir suskirstytų duomenų, kad būtų galima geriau suprasti EGADP papildomumo poveikį; primygtinai ragina valstybes nares laiku teikti Komisijai išsamią ir skaidrią informaciją, kad būtų užtikrintas veiksmingas ataskaitų apie EGADP poveikį teikimas; pakartoja ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės svarbą teikiant piliečiams pagrindinę informaciją apie bendrą pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; ragina Komisiją padidinti rezultatų suvestinės skaidrumo ir duomenų vizualizavimo lygį ir teikti išsamesnes ataskaitas, daugiausia dėmesio skiriant ne produkto, o rezultato ir poveikio rodikliams, taip pat užtikrinti siūlomų reformų ir investicijų kokybinę analizę;

22.

pažymi, kad iki 2022 m. birželio mėn. vidurio Komisija ir valstybės narės pasirašė tik dvylika veiklos susitarimų; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau pasirašyti veiklos susitarimus ir prašo Komisijos pranešti apie šiuos susitarimus Parlamentui; taip pat primygtinai ragina visas valstybes nares laiku paskelbti savo veiklos susitarimus, finansavimo ir paskolų sutartis, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir sustiprinta atskaitomybė;

23.

pažymi, kad 21 valstybė narė gavo išankstinį finansavimą, kuris sudaro iki 13 proc. visų joms skirtų asignavimų, ir kad viena valstybė narė neprašė išankstinio finansavimo, septynios valstybės narės iki šiol paprašė pirmųjų mokėjimų pagal EGADP ir viena valstybė narė paprašė antrojo mokėjimo;

24.

pakartoja, kad dėl vėlavimo įgyvendinant šią priemonę ir nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus neturėtų sulėtėti atsigavimo po pandemijos procesas ar sumažėti Sąjungos atsparumo lygis;

25.

primena, kad EGADP reglamente numatyta galimybė į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti priemones, pradėtas taikyti nuo 2020 m. vasario 1 d., ir kad kai kurios valstybės narės pasinaudojo šia galimybe;

26.

palankiai vertina anksti pradėtą Komisijos ir valstybių narių dialogą rengiant mokėjimo prašymus ir Komisijos pasirengimą vertinti mokėjimo prašymus; ragina Komisiją toliau nuodugniai ir laiku įvertinti, ar pasiektos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, prireikus konsultuojantis su atitinkamais ekspertais; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti greitą mokėjimų panaudojimą ir atidžiai stebėti reformų bei investicijų įgyvendinimą;

27.

primena, kad reikia skubiai nustatyti naujus nuosavus išteklius, kad ne vėliau kaip iki 2058 m. būtų visiškai padengtas NGEU priemonės, visų pirma EGADP, skolos grąžinimas, laikantis veiksmų gairių, nustatytų 2020 m. gruodžio mėn. Parlamento, Tarybos ir Komisijos sudarytame tarpinstituciniame susitarime; atsižvelgia į tai, kad buvo išleistos Europos žaliosios obligacijos, skirtos su klimatu susijusių išlaidų daliai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose finansuoti; atkreipia dėmesį į tai, kad pirmųjų siūlomų Komisijos žaliųjų obligacijų paklausa iš esmės viršijo jų emisiją;

EGADP vaidmuo švelninant Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmes

28.

pabrėžia, kad reikia didinti ES finansavimo priemonių, visų pirma EGADP, indėlį sprendžiant dabartines problemas, įskaitant problemas, kylančias dėl neišprovokuotos ir nepagrįstos Rusijos karinės agresijos ir invazijos Ukrainoje;

29.

yra susirūpinęs dėl to, kad ši agresija prieš Ukrainą ir pagrįstos sankcijos, kurių ES ėmėsi reaguodama į Rusiją ir Baltarusiją, turės didelį poveikį Sąjungos ekonomikos ir socialinio atsigavimo ir atsparumo strategijai; pažymi, kad jų poveikis valstybėms narėms yra įvairiarūšis; yra susirūpinęs dėl nevienodo poveikio ES ekonomikai, su tuo susijusių ekonominių ir socialinių pasekmių ir dar labiau didėjančios socialinės nelygybės, kurią, visų pirma, skatina padidėjusios energijos ir maisto kainos; kadangi dėl infliacijos gali negatyvia linkme pasikeisti numatomi EGADP rezultatai ir numatomos su valstybių narių nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais susijusios išlaidos; tikisi, kad ES ir toliau ryžtingai, vieningai ir greitai reaguos į šią naują krizę;

30.

dar kartą pabrėžia savo raginimą taikyti tolesnes sankcijas, be kita ko, taikyti visišką ir neatidėliotiną įvairių energijos produktų iš Rusijos importo embargą ir atsisakyti susijusios infrastruktūros, kaip minėta Parlamento 2022 m. balandžio 7 d. rezoliucijoje, ir parengti planą, kaip toliau užtikrinti ES energijos tiekimo saugumą, nes tam, be kita ko, reikės iš naujo pakoreguoti Europos energetikos politiką, atsižvelgiant į skirtingą energetinės priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro importo lygį valstybėse narėse;

31.

yra susirūpinęs dėl to, kad dabartinė padėtis Ukrainoje daro didelį poveikį energijos kainoms, ir pabrėžia, kad reikia stiprinti energetinę nepriklausomybę ir saugumą, įvairinti energijos šaltinius, be kita ko, naudojant ES energijos išteklius, ir paspartinti energetikos pertvarką; akcentuoja EGADP vaidmenį įgyvendinant iniciatyvą „RePowerEU“ ir pabrėžia, kad pagal EGADP teikiamos paskolos galėtų būti plačiai naudojamos iniciatyvai „RePowerEU“ papildyti ir investicijoms į energetikos pertvarką, įskaitant švarios energijos plėtrą, skatinti; todėl tikisi, kad EGADP svariai prisidės prie ES energetinio suverenumo užtikrinant energijos vartojimo efektyvumą, įvairinimą ir investicijas į teisingą žaliąją pertvarką;

32.

atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina įvairias nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priemones, kuriomis siekiama stiprinti energetikos pertvarką ir energetinį saugumą, taip pat priemones, kuriomis didinamas strateginis savarankiškumas, mažinama valstybių narių priklausomybė nuo importuojamos iškastinio kuro energijos ir spartinamas energijos šaltinių įvairinimas, energijos vartojimo efektyvumas ir švarios energijos plėtojimas; pabrėžia, kad turėtų būti skatinami tarpvalstybiniai projektai, Europos energetikos tinklų sujungimo gerinimas ir visiškas elektros tinklų sinchronizavimas visoje ES, siekiant stiprinti ES šalių sinergijas ir bendradarbiavimą ir atsižvelgti į bendrus susirūpinimą keliančius klausimus ir bendrus prioritetus;

33.

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti EGADP reglamentą atsižvelgiant į iniciatyvą „RePowerEU“ ir išreiškia savo įsipareigojimą nedelsiant priimti savo poziciją dėl pasiūlymo; ragina valstybes nares tuo atveju, jei jos neketina panaudoti visos didžiausios joms skirtos EGADP paskolų sumos, oficialiai informuoti Komisiją; šiuo požiūriu palankiai vertina pasiūlymą paskatinti optimalų pagal EGADP turimų paskolų naudojimą, ir, be kita ko, pasiūlyti perskirstyti paskolas kitoms valstybėms narėms, kurios susiduria su papildomais sunkumais dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ir suteikti galimybę valstybėms narėms prašyti paskolų, viršijančių 6,8 proc. jų bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), ypač siekiant sušvelninti ekonomines, socialines ir energetines Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmes ir šalutinį ES ribojamųjų priemonių Rusijai ir Baltarusijai poveikį;

34.

pripažįsta, kad reikia imtis priemonių, kuriomis būtų padedama pabėgėliams iš Ukrainos, visų pirma suteikiamos apgyvendinimo, socialinės ir vaikų priežiūros, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugos ir būstas, ir padedama palengvinti jų socialinę ir ekonominę padėtį; todėl pabrėžia, kad ryšium su tuo turi būti užtikrintas didesnis investicijų lygis;

Nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai

35.

palankiai vertina tai, kad buvo patvirtinti 24 nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, ir pažymi, kad iki 2022 m. birželio mėn. vidurio viena valstybė narė dar nebuvo pateikusi savo nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano; taip pat pažymi, kad Komisija dar turi įvertinti vieną nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą; primygtinai ragina šalį, kurios nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą dar reikia įvertinti, pradėti konstruktyvias diskusijas su Komisija, kad planas būtų parengtas tvirtinti ilgiau nedelsiant; ragina Komisiją stropiai taikyti EGADP reglamentą siekiant užtikrinti, kad vertinant likusius planus būtų laikomasi reglamente nustatytų 11 vertinimo kriterijų;

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos vertinimuose padaryta išvada, jog visuose patvirtintuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose atsižvelgta į visus šešis EGADP ramsčius, jie patenkinamu mastu atitinka visus EGADP reglamente nustatytus vertinimo kriterijus ir yra subalansuotas reformų ir investicijų paketas; mano, kad valstybės narės galėjo geriau suderinti savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus su šešiais EGADP ramsčiais ir EGADP reglamento reikalavimais;

37.

primena Komisijai, kad teisinės valstybės principo ir SESV 2 straipsnio laikymasis yra būtinos sąlygos norint gauti lėšas ir kad EGADP visapusiškai taikomas teisinės valstybės sąlygų mechanizmas; ragina Komisiją ir Tarybą nepatvirtinti Vengrijos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tol, kol susirūpinimą kelia teisinės valstybės principo laikymasis, teisminių institucijų nepriklausomumas ir sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos prevencija, nustatymas ir kova su jais; primygtinai reikalauja, kad tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, susijusios su Sąjungos finansinių interesų apsauga, tinkamos kontrolės sistemos sukūrimu, teisminių institucijų nepriklausomumu, sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos prevencija, nustatymu ir kova su jais, būtų išankstinės sąlygos ir būtų įvykdytos prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą, ir primena, kad mokėjimai pagal EGADP negali būti atliekami prieš jų įvykdymą; primena valstybėms narėms, kad tai, jog nesilaikoma visų EGADP reglamento nuostatų ir dėl to vėluojama patvirtinti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, daro didelį neigiamą poveikį vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimui tinkamai reaguoti į pandemijos poveikį jų bendruomenėms, įmonėms ir piliečiams ir gali ilgainiui pabloginti vietos ir regionų ekonominę padėtį; apgailestauja, kad dėl Lenkijos ir Vengrijos vyriausybių veiksmų EGADP finansavimas dar nepasiekė Lenkijos ir Vengrijos gyventojų ir regionų;

38.

primena, kad jokios priemonės neturėtų būti finansuojamas pagal EGADP, jei jos prieštarauja Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintoms ES vertybėms; primygtinai ragina Komisiją labai atidžiai stebėti riziką ES finansiniams interesams įgyvendinant EGADP ir tai, ar nesama teisinės valstybės principų pažeidimų ar galimų pažeidimų, ir nedelsiant imtis veiksmų, jei būtų daromas neigiamas poveikis ES finansiniams interesams; todėl ragina Komisiją, vadovaujantis Teisinės valstybės sąlygų reglamentu, ypač griežtai reikalauti valstybes nares laikytis Sąjungos finansinių interesų apsaugos reikalavimų, kaip įtvirtinta reglamento 22 straipsnyje;

39.

taip pat primena, kad teisinės valstybės principų laikymasis ir patikimas ES lėšų finansinis valdymas turi būti nuolat vertinami per visą EGADP gyvavimo ciklą ir kad Komisija turi neišmokėti lėšų ir, jei taikytina, susigrąžinti lėšas, jei šios sąlygos nebetenkinamos;

40.

pažymi, kad Komisijos vertinime teigiama, jog pagal visus patvirtintus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ketinama įvykdyti EGADP reglamente nustatytą siekį – bent 37 proc. lėšų skirti žaliajam tikslui ir kad pagal visus patvirtintus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo bendros klimato srities išlaidos siekia beveik 220 mlrd. EUR; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad išlaidų išorės apžvalgose nurodomi mažesni žaliosios pertvarkos išlaidų skaičiai; ryšium su tuo pabrėžia, kad tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, numatytos priemonėms, susijusioms su klimato kaita, turėtų būti nustatomos taip, kad būtų užtikrinta, jog įgyvendinamos priemonės būtų tokios pat palankios klimatui, kaip skelbiama; pabrėžia, kad nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais turėtų būti prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę; atkreipia dėmesį į esamus nuogąstavimus dėl to, ar visomis atitinkamomis priemonėmis veiksmingai prisidedama prie tikslų įgyvendinimo;

41.

primena, kad nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turi būti suderinti su nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais (NEKSVP) ir jų atnaujinimais pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 (18); ragina Komisiją įvertinti, kaip investicijomis, skirtomis žaliajai pertvarkai pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, padedama siekti naujų 2030 m. klimato ir energetikos tikslų, nustatytų atitinkamuose peržiūrėtuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose;

42.

primena, kad EGADP turėtų padėti integruoti biologinės įvairovės srities veiksmus į įvairių sričių Sąjungos politiką; pažymi, kad keliais nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais prisidedama prie biologinės įvairovės, tačiau pabrėžtinai akcentuoja, kad valstybės narės galėjusios labiau pasinaudoti EGADP, kad pagerintų padėtį biologinės įvairovės srityje;

43.

įspėja dėl ekomanipuliavimo rizikos įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ypač atsižvelgiant į kai kurias priemones, kurios pažymėtos kaip prisidedančios prie žaliųjų išlaidų reikalavimų, įskaitant pastatų renovacijos didinant jų energinį naudingumą priemones;

44.

pažymi, kad pagal visus patvirtintus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus numatoma pasiekti EGADP reglamente nustatytą tikslą (o kai kurios valstybės narės priemonėms, atitinkančioms skaitmeninio tikslo reikalavimus, skiria net daugiau nei pusė savo iš EGADP gaunamų lėšų), kad bent 20 proc. išlaidų sudarytų skaitmeninės išlaidos, ir kad bendros visų patvirtintų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skaitmeninės išlaidos siekia beveik 29 proc. arba 130 mlrd. EUR; palankiai vertina tai, kad nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose daug dėmesio skiriama MVĮ rėmimui ir viešųjų paslaugų, įskaitant sveikatos sektorių, skaitmeninimui ir skaitmeniniams įgūdžiams, verslo skaitmeninimui, junglumui, skaitmeniniams moksliniams tyrimams ir plėtrai bei pažangiosioms technologijoms; pažymi, kad du trečdaliai valstybių narių į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukė investicijų į skaitmeninius pajėgumus ir junglumą saugumo įsivertinimą;

45.

primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad pagal EGADP reglamentą vykdant investicijas į skaitmenines technologijas reikėtų laikytis sąveikumo, energijos vartojimo efektyvumo ir asmens duomenų apsaugos principų, sudaryti galimybes MVĮ ir startuoliams dalyvauti ir skatinti naudoti atvirojo kodo sprendimus; pabrėžia, kad skaitmeninių viešųjų pirkimų konkursai turi būti kruopščiai parengti, visų pirma siekiant užtikrinti MVĮ prieigą prie atitinkamų viešųjų investicijų;

46.

pažymi, kad keliuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose pateikti investicijų į 5G ryšį pasiūlymai; primena, kad valstybės narės turėtų užtikrinti 5G ryšio, mobiliojo plačiajuosčio ryšio ir infrastruktūros diegimo nuoseklumą ir papildomumą visose vietovėse, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

47.

pabrėžia, jog svarbu, kad nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose beveik 50 proc. visų išlaidų arba 203 mlrd. EUR būtų numatyta priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti gerą bendrosios rinkos veikimą, gerinti verslo aplinką ir skatinti privačiąsias investicijas; dar kartą pabrėžia privačiojo sektoriaus svarbą sėkmingam EGADP įgyvendinimui; primygtinai ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas privačiosioms investicijoms, susijusioms su EGADP finansuojamais projektais, pašalinant visas nereikalingas kliūtis, kurios trukdytų MVĮ gauti atitinkamą EGADP finansavimą, ir šiuo tikslu ragina Komisiją pateikti išsamią privačiojo sektoriaus galimybių gauti EGADP finansavimą analizę; prašo valstybių narių nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įgyvendinti pagal skaidrų grafiką, kad privatusis sektorius galėtų planuoti savo veiklą ir projektus pagal atitinkamas priemones;

48.

pažymi, kad, remiantis Komisijos vertinimais, nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytos socialinės išlaidos sudaro apie 20 proc. prašomų dotacijų ir paskolų; pažymi, kad šios išlaidos visų pirma yra susijusios su užimtumo paskatomis konkrečioms palankių sąlygų neturinčioms grupėms, užimtumo apsaugos teisės aktų reformomis ir darbo sutarčių reglamentavimu; primena, kad pandemijos socialiniai padariniai yra daugialypiai ir jų našta nevienodai bei neproporcingai slegia mažesnes pajamas gaunančias ir pažeidžiamas grupes, tuo pačiu metu padidėjo viešųjų paslaugų poreikis; apgailestauja dėl to, kad socialinių investicijų priemonės labiau apsiriboja socialine infrastruktūra ir kad tik kai kuriuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytos tinkamų priežiūros paslaugų plėtojimo priemonės ir laikinosios pagalbos priemonės;

49.

remia Komisijos tikslą pasinaudojant EGADP sukurti atsparesnę ir įtraukesnę darbo rinką ir pažymi, kad atitinkamomis priemonėmis turėtų būti skatinamas aukštos kokybės užimtumas;

50.

atkreipia dėmesį į tai, kad visuose iki šiol patvirtintuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose sprendžiami socialiniai ir užimtumo uždaviniai, be kita ko, pasitelkiant dalyvavimo darbo rinkoje didinimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo skatinimo, darbo rinkos institucijų ir paslaugų, taip pat socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemų modernizavimo priemones; apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės atsilieka stiprindamos savo planų socialinį aspektą;

51.

pabrėžia reformų ir investicijų į sveikatos, ekonominį, socialinį ir institucinį atsparumą svarbą siekiant padidinti pasirengimą krizėms ir reagavimo į jas pajėgumus, tam skirta daugiau kaip 17 proc. visų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų asignavimų, t. y. 76 mlrd. EUR; pabrėžia, kad, Komisijos duomenimis, pagal šį EGADP ramstį valstybės narės turi įgyvendinti 789 priemones, susijusias su 1 900 tarpinių reikšmių ir galutinių reikšmių; pabrėžia, kad COVID-19 parodė, kaip svarbu didinti viešųjų institucijų atsparumą sukrėtimams;

52.

pažymi, kad pagal visus patvirtintus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus numatomos išlaidos su sveikatos priežiūra susijusioms priemonėms siekia apie 37 mlrd. EUR, t. y. 8 proc. visų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų išlaidų; pažymi, kad didžiausias įnašas numatytas ligoninių infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, taip pat pirminės sveikatos priežiūros ir prevencijos stiprinimui, skaitmeninei pertvarkai sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sektoriuose; tikisi, kad šios su sveikatos priežiūra susijusios priemonės padės didinti sveikatos priežiūros sistemų pajėgumą bei atsparumą ir pasirengimą būsimoms krizėms; yra susirūpinęs, kad daugelis valstybių narių neįtraukė pakankamai priemonių, kad psichikos sveikatos priežiūra taptų prieinama ir įperkama visoms amžiaus grupėms, ir pabrėžia, kad psichikos sveikata turėtų būti neatsiejama ES socialinio ir ekonominio atsigavimo po pandemijos dalis ir darbuotojų sveikatos prioritetas; yra susirūpinęs, kad kai kurios valstybės narės neįtraukė pakankamai priemonių ilgalaikėms visuomenės sveikatos priežiūros problemoms spręsti;

53.

pažymi, kad viešojo administravimo modernizavimas užima svarbią vietą daugelyje nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų – į viešojo administravimo stiprinimą numatoma investuoti apie 1,8 mlrd. EUR; pabrėžia, kad nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais galėtų būti padedama didinti viešojo administravimo institucijų gebėjimus veiksmingai valdyti Europos lėšas nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis; pabrėžia, kad reformų nauda viršija su jomis susijusias išlaidas ir tai turėtų turėti konkretų teigiamą poveikį piliečiams;

54.

pažymi, kad patvirtintuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatyta 49 mlrd. EUR skirti vaikų ir jaunimo reikmėmis, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, jaunimo nedarbą ir įgūdžius, o tai atitinka maždaug 11,5 proc. visų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų išlaidų; pažymi, kad ši suma yra pirmas žingsnis siekiant užtikrinti, kad visose 27 valstybėse narėse būtų įgyvendinamos suderintos naujajai kartai skirtos priemonės; yra susirūpinęs dėl to, kad daugelis nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų tinkamai neatspindi Europos vaiko garantijų sistemoje nustatytų užmojų ir kad jie tik iš dalies atspindi sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos užmojus; apgailestauja dėl to, kad dvi valstybės narės nusprendė į savo planus neįtraukti priemonių, skirtų konkrečiai vaikams ir jaunimui, bet pageidavo pateikti priemones, kuriomis būtų skatinami visų piliečių įgūdžiai ir skaitmeniniai gebėjimai;

55.

pažymi, kad į beveik visus patvirtintus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktos investicijos į skaitmeninį švietimą, jos sudaro maždaug 30 proc. visų išlaidų švietimui; palankiai vertina tai, kad daugiausia dėmesio skiriama valstybių narių švietimo infrastruktūros ir įrangos modernizavimui;

56.

pažymi, kad iki šiol valstybės narės iš viso pasiūlė 228 priemones, kuriomis siekiama remti vaikus ir jaunimą; atkreipia dėmesį į tai, kad 74 proc. priemonių skirta bendrojo, profesinio ir aukštojo švietimo bei mokymo pajėgumams, taip pat prieinamumui, įperkamumui, kokybei ir įtraukumui, įskaitant skaitmeninimą ir infrastruktūrą; taip pat pažymi, kad 14 proc. priemonių yra susijusios su ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, mokyklos nebaigimu ir vaikų skurdu; atkreipia dėmesį į tai, kad 12 proc. priemonių skirta jaunimo nedarbo problemai spręsti – darbo vietų kūrimui, įdarbinimui, darbo keitimo paskatoms ir paramai savarankiškam darbui; pabrėžia, kad Parlamentas prašo, jog valstybės narės bent 2 proc. kiekvieno nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano biudžeto skirtų kultūrai ir 10 proc. – švietimui; pažymi, kad 16 valstybių narių į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukė su kultūra susijusias priemones; mano, kad valstybės narės EGADP būtų galėjusios panaudoti šiems sektoriams daugiau remti;

57.

ragina Komisiją toliau stebėti, kaip įgyvendinami šeši ramsčiai, ir užtikrinti, kad EGADP rezultatų suvestinėje būtų pateikiami išsamūs duomenys; prašo Komisijos sudaryti palankesnes sąlygas taikyti labiau regioninius įgyvendinimo stebėsenos metodus pasitelkiant rezultatų suvestinę ir palankiai vertina ES ir nacionalinio lygmens stebėsenos iniciatyvas, kuriomis stiprinama EGADP įgyvendinimo stebėsena; teigiamai vertina tai, kad kelios valstybės narės teikia duomenis regioniniu lygmeniu, ir ragina kitas valstybes nares teikti duomenis regioniniu lygmeniu;

58.

pabrėžia, kad EGADP neturi būti naudojama kaip pakaitalas periodinėms nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti, nebent tai būtų tinkamai pagrįsta; pažymi, kad Komisijos patvirtinti nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai apima tik pradines išlaidas, susijusias su reformų rengimu ir tų reformų pradėjimu; primena valstybėms narėms, kad EGADP turi būti įgyvendinama taip, kad nesumažėtų jų pačių atsakomybė už viešųjų finansų valdymą; ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie šio horizontaliojo principo laikymosi vertinimą ir bet kokį susijusį pagrindimą;

59.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, remdamasi savo techninėmis gairėmis, įvertino, ar kiekvienos priemonės atveju laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo; pabrėžia, kad taikant reikšmingos žalos nedarymo kriterijus, kaip nurodyta Komisijos gairėse, turi būti užkirstas kelias aplinkai žalingoms priemonėms; prašo Komisijos atskleisti pateiktus reikšmingos žalos nedarymo vertinimus ir pabrėžia, kad Komisija turėtų atidžiai išnagrinėti ir stebėti, ar įgyvendinimo etape visapusiškai laikomasi šio principo; pažymi, kad, siekdamos užtikrinti šio principo laikymąsi, kai kurios valstybės narės turėjo patobulinti tam tikras priemones; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šio principo laikymosi atsirado daugiau pradinių neatitikimų tarp Komisijos ir Europos investicijų banko bei Europos investicijų fondo reikalavimų toms šalims, kurios savo programos „InvestEU“paketus papildė EGADP lėšomis, ir dėl to galėjo vėluoti įgyvendinimo procesas;

60.

pažymi, kad didelėje daugumoje nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų yra specialus skirsnis, kuriame paaiškinama, kaip remiantis planu sprendžiami su lytimi susiję klausimai ir uždaviniai; atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytos priemonės, orientuotos į moterų dalyvavimą darbo rinkoje bei vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimą, tačiau reiškia nusivylimą, kad juose nepateikiamas specialus paaiškinimas, kaip pagal planą sprendžiami su lytimi susiję klausimai ir uždaviniai; pabrėžia aukštos kokybės viešųjų priežiūros paslaugų svarbą siekiant palengvinti neapmokamo priežiūros darbo, kurį šiuo metu daugiausia atlieka moterys, naštą, nes tai turi neigiamų pasekmių BVP; prašo Komisijos numatyti tyrimą siekiant patikrinti, kokiu mastu EGADP prisidedama prie darbo vietų kūrimo sektoriuose, kuriuose daugiausia atstovaujama vienai lyčiai, ir ar papildomomis priemonėmis pakankamai prisidedama prie mažiausiai atstovaujamos lyties asmenų skaičiaus šiuose sektoriuose didinimo;

61.

pažymi, kad 20 valstybių narių savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose pateikia tarpvalstybinius projektus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama infrastruktūrai, pvz., geležinkelio ar elektros jungtims, vandeniliui, kvantinėms technologijoms, 5G ryšiui, debesijos pajėgumams ir inovacijų centrams; yra nusivylęs, kad į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus neįtraukta daugiau tarpvalstybinių projektų, tai padėtų padidinti perduodamąjį poveikį ir kurti ES pridėtinę vertę; pažymi, kad 20 valstybių narių savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numato tarpvalstybinius projektus, pvz., bendriems Europos interesams svarbius projektus, daugiausia susijusius su infrastruktūra; ragina valstybes nares prireikus išaiškinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų vaidmenį plėtojant ir įgyvendinant daugiašalius projektus; mano, kad į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus turėjo būti įtrauktos papildomos tarpvalstybinės priemonės, kuriomis būtų sustiprintas jų perduodamasis poveikis ir padidinta jų ES pridėtinė vertė;

62.

visų pirma atkreipia dėmesį į tarpvalstybinių projektų, susijusių su energijos perdavimu tarp valstybių narių, svarbą; mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai būtų labiau naudingi, jei į juos būtų įtraukta daugiau tarpvalstybinių projektų, ypač energetikos srityje; pabrėžia, kad šios investicijos yra labai svarbios siekiant energetinio suverenumo ir žaliosios pertvarkos; pabrėžia, kad dabartinė padėtis rodo, jog labai svarbu įvairinti ES energijos išteklius ir užtikrinti tinkamą elektros energijos vidaus rinkos tarp valstybių narių veikimą; ragina gerinti Europos energetikos tinklų sujungimą ir visiškai sinchronizuoti elektros tinklus visoje ES; be to, pabrėžia, kad svarbu dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, kad būtų apribotas numatomas elektros energijos paklausos augimas;

63.

pažymi, kad nė viena valstybė narė nepasiūlė perkelti struktūrinių fondų į savo nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kad tik dvi valstybės narės planuoja savo programos „InvestEU“ paketus papildyti EGADP lėšomis ir kad tik keturios valstybės narės į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ketina įtraukti techninės paramos išlaidas; apgailestauja, kad nuostata pervesti EGADP lėšas į programos „InvestEU“ nacionalinius skyrius nebuvo visiškai išnaudota; primena, kad įvairių ES fondų sąveika yra labai svarbi tinkamam Sąjungos ekonomikos gaivinimui ir konsoliduotam atsparumui užtikrinti, ir primena valstybėms narėms, kad taikant šią nuostatą prisidedama prie sąveikos stiprinimo;

64.

primena, kad pagal EGADP reglamentą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai taip pat turi atitikti informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į savo partnerystės susitarimus ir veiksmų programas, finansuojamas Sąjungos lėšomis; pakartoja, kad ši nuostata svarbi ne tik siekiant išvengti dvigubo finansavimo ar tikslų dubliavimo, bet ir siekiant užtikrinti suderintą požiūrį ir kuo didesnę ES finansavimo naudą; prašo, kad Komisija pateiktų analizę, kaip užtikrinamas šis veiksmų derinimas; pažymi, kad priėmus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kai kuriais atvejais vėluojama priimti partnerystės susitarimus, ir yra susirūpinęs šio vėlavimo padariniais; ragina Komisiją ir valstybes nares vengti tolesnio vėlavimo rengiant ir priimant partnerystės susitarimus ir ragina skubiai spręsti šio vėlavimo problemas;

65.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tinkamą ekonomikos atsigavimą ir konsoliduotą Sąjungos atsparumą, būtina EGADP ir kitų Sąjungos finansavimo programų sąveika ir nuoseklumas; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir kitų Sąjungos finansavimo programų, visų pirma partnerystės susitarimų, sąveiką; klausia, kaip Komisija ragina valstybes nares didinti sąveiką su kitų valstybių narių nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais;

66.

primena valstybėms narėms, kad tikimasi, jog nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai padės veiksmingai spręsti visus uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, įskaitant jų fiskalinius aspektus, ir prireikus pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 (19) 6 straipsnį pateiktose rekomendacijose, skirtose atitinkamai valstybei narei, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė įgyvendinant Europos semestrą, arba didelę dalį šių uždavinių; atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad visuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose pateikiami būdai, kaip įveikti bent jau didelę dalį iššūkių, nurodytų atitinkamose Europos semestro rekomendacijose, visgi reaguojama ne į visus iššūkius;

67.

pripažįsta teigiamą į kai kuriuos nacionalinius planus įtrauktų būtinų mokesčių reformų valstybėse narėse poveikį, tačiau apgailestauja, kad nė viena iš valstybių narių, susijusių su konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis dėl agresyvaus mokesčių planavimo, mokesčių vengimo, mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo, savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nesprendė šių problemų;

68.

ragina Komisiją tinkamai įvertinti, ar priemonės išmokėjimo etapu pasiekiamos visos tarpinės reikšmės ir galutinės reikšmės, įskaitant tas, kurios susijusios su nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytomis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, ir proporcingai, atsižvelgiant į tarpinių reikšmių ir galutinių reikšmių svarbą, sumažinti mokėjimus, jei sutartos tarpinės reikšmės ir galutinės reikšmės nėra tinkamai pasiektos, įskaitant tai, kad anksčiau pasiektos tarpinės reikšmės ir galutinės reikšmės nebūtų sumažinamos; be to, ragina Komisiją prireikus pasinaudoti reglamento nuostatomis, leidžiančiomis susigrąžinti dotacijas arba paprašyti anksčiau grąžinti paskolas, jei valstybės narės nevykdo įsipareigojimų pagal finansavimo susitarimus;

69.

pažymi, kad, Komisijos vertinimu, visos valstybės narės gavo A reitingą pagal beveik visus EGADP reglamente numatytus kriterijus; primena, kad, remiantis Komisijos vertinimu, visos valstybės narės gavo B reitingą pagal apskaičiuotų bendrų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų išlaidų pagrįstumo vertinimo kriterijų; ragina Komisiją užtikrinti, kad siekiant kovoti su sukčiavimu ir korupcija išlaidos būtų pagrįstos ir kad būtų atliekama tinkama išlaidų analizė; ragina Komisiją, prieš priimant mokėjimo prašymus, išsamiai įvertinti, ar tarpinės reikšmės ir galutinės reikšmės yra tinkamai pasiektos bei užtikrinti, kad anksčiau pasiektos tarpinės reikšmės ir galutinės reikšmės nebūtų atšauktos;

Skaidrumo, stebėsenos ir kontrolės mechanizmai

70.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skaidrumą ir patikimą procedūrų valdymą vykdant visus viešųjų pirkimų procesus ir taikant praktiką; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares užtikrinti vienodas viešųjų pirkimų proceso sąlygas ir sąžiningumą bei ypač galimybę dalyvauti visiems, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones;

71.

ragina valstybes nares laiku pradėti viešuosius pirkimus priemonėms įgyvendinti, kad būtų užtikrinta, jog priemonės bus įgyvendintos laikantis tarpinių reikšmių ir galutinių reikšmių tvarkaraščio;

72.

pabrėžia, kad skaidrumas yra labai svarbus siekiant sukurti stiprią nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų stebėsenos sistemą, kuri leistų prasmingai įtraukti visuomenę; pakartoja savo apgailestavimą, kad Taryba atsisakė sukurti interneto platformą, kurioje būtų skelbiami galutiniai naudos gavėjai ir kuriai pritarė Parlamentas ir Komisija; pažymi, kad dėl naudojamų priemonių pobūdžio kontrolė orientuota į rezultatų ir išdirbių pasiekimą, o ne į išlaidų patikrinimą; pažymi, kad šiuo metodu galima supaprastinti įgyvendinimą ir padėti pasiekti norimą rezultatą; įspėja, kad be tinkamos stebėsenos galėtų būti sudėtingiau nustatyti piktnaudžiavimo ES lėšomis atvejus; tačiau primygtinai ragina Komisiją imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti ankstyvą piktnaudžiavimo ES lėšomis atvejų nustatymą; ragina ją griežtai stebėti visus galimus dvigubo finansavimo atvejus ir, jei tokie atvejai pasitvirtintų, nedelsiant pradėti lėšų susigrąžinimo procesą;

73.

ragina Komisiją informuoti biudžeto valdymo instituciją apie Komisijos sukurtų IT sistemų, skirtų valstybėms narėms aktualiai informacijai apie nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimą teikti, naudojimą;

74.

primygtinai ragina valstybes nares standartizuotu elektroniniu ir sąveikiu formatu rinkti ir registruoti duomenis apie galutinius Sąjungos finansavimo gavėjus ir naudos gavėjus ir naudotis bendra duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemone, kurią turi pateikti Komisija; primygtinai ragina Komisiją reikalauti, kad visoms EGADP išlaidoms būtų naudojama integruota ir sąveiki stebėsenos sistema, įskaitant bendrą duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonę (ARACHNE), ir užtikrinti, kad ARACHNE būtų sąveiki su visa atitinkama programine įranga ir duomenų rinkiniais siekiant užtikrinti kuo mažesnę administracinę naštą; be to, primena, kad svarbu skaitmeninti visas ataskaitas, stebėseną ir auditą;

75.

primena, kad valstybės narės turėtų rinkti duomenis apie lėšų gavėjo ir programos naudos gavėjų tikrąjį (-uosius) savininką (-us) ir užtikrinti prieigą prie jų, ir pakartoja, kad svarbu užtikrinti galutinių naudos gavėjų skaidrumą, neužkraunant papildomos duomenų teikimo naštos; ragina Komisiją ir valstybes nares periodiškai skelbti naujausius duomenis apie galutinius naudos gavėjus ir pervestas lėšas, kad būtų užtikrintas visuomenės pasitikėjimas ir skaidrumas; ragina Komisiją sukurti integruotą ir sąveikią sistemą, kurią būtų lengva naudoti ir kurioje būtų kaupiama informacija apie visus ES bendrai finansuojamus projektus, naudos gavėjus ir tikruosius savininkus, rangovus bei subrangovus ir kuri galėtų susumuoti visas to paties naudos gavėjo arba tikrojo savininko gautas sumas;

76.

primena Komisijai, kad vertinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir mokėjimo prašymus jai gali padėti ekspertai, ir ragina prireikus visapusiškai pasinaudoti šia nuostata, ypač jei ji neturi vidinių pajėgumų išsamiai patikrinti planus arba tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimą; abejoja, ar Taryba turi pakankamai pajėgumų tinkamai išanalizuoti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ar mokėjimo prašymus, ir ragina užtikrinti, kad jie būtų tinkamai įvertinti;

77.

primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybių narių pasiektų tarpinių ir siektinų reikšmių įgyvendinant savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus vertinimas būtų grindžiamas išsamiu ir skaidriu tarpinių ir siektinų reikšmių vertinimu visais jų aspektais, visų pirma kokybės aspektu;

78.

primena, jog valstybės narės turi sukurti patikimas kontrolės ir audito sistemas, kad būtų užtikrinta Sąjungos finansinių interesų apsauga, užkirstas kelias sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktams bei kovojama su jais ir garantuotas skaidrumas, ir jog Komisijai tenka atsakomybė užtikrinti, kad šios sistemos būtų įdiegtos ir visapusiškai veiktų prieš patvirtinant pirmuosius mokėjimus; primena, kad mokėjimai turi būti išmokami pasiekus tarpines ir siektinas reikšmes;

79.

pažymi, kad Komisija iš esmės remiasi valstybėmis narėmis, kurios atlieka išsamų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo auditą; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti visapusiško šių reikalavimų įgyvendinimo veiksmingą stebėseną, auditą ir vykdymo užtikrinimą ir stebėti, kaip nuolat laikomasi bet kokių tokių priemonių per visą EGADP gyvavimo ciklą; ragina Komisiją užtikrinti tvirtą reguliaraus valstybių narių kontrolės sistemų audito mechanizmą;

80.

pakartoja, koks svarbus yra Europos Audito Rūmų, Europos prokuratūros, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros ir kitų atitinkamų ES įstaigų bei agentūrų vaidmuo padedant valstybėms narėms ir Komisijai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus įgyvendinant NGEU, ir ragina šias institucijas bei įstaigas visapusiškai pasinaudoti savo prerogatyvomis pagal EGADP reglamentą ir kitus atitinkamus teisės aktus siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktams, juos nustatyti, ištaisyti ir tirti, kad būtų galima nuodugniai patikrinti visas EGADP išlaidas; primena, kad toms ES įstaigoms ir agentūroms turėtų būti skirta pakankamai išteklių, kad jos galėtų vykdyti savo užduotis; ragina Komisiją bendradarbiauti su šiomis institucijomis ir įstaigomis ir užtikrinti, kad būtų sukurti tinkami kontrolės pajėgumai ir kad valstybės narės suteiktų joms visapusišką prieigą prie visos svarbios informacijos, kad jos galėtų vykdyti savo prerogatyvas;

81.

palankiai vertina NGEU teisėsaugos forumą ir operaciją „Sentinel“, nes jais ir bendradarbiaujant padedama užkirsti kelią grėsmėms, kylančioms NGEU lėšoms ir apskritai Sąjungos finansinei gerovei, ir kovoti su jomis bei nustatyti pažeidžiamumą nacionalinėse paskirstymo sistemose;

82.

pakartoja, jog svarbu, kad Komisija vykdytų nuolatinę, įskaitant ex post, EGADP išlaidų, įgyvendinimo ir valdymo duomenų stebėseną, užtikrindama visapusišką skaidrumą kartu su valstybėmis narėmis, kad būtų analizuojami EGADP rezultatai ir nustatomi bei šalinami bet kokie tuo susiję trūkumai;

83.

primena, kad, vykdant Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, laikantis SESV 319 straipsnio, EGADP taikomas reikalavimas pateikti ataskaitą pagal integruotąsias finansines ir atskaitomybės ataskaitas, nurodytas Finansinio reglamento 247 straipsnyje, ir ypač atskirai atsiskaityti metinėje valdymo ir veiklos ataskaitoje;

EGADP įgyvendinimo valdymas, skaidrumas ir matomumas

84.

dar kartą patvirtina Parlamento vaidmenį tikrinant EGADP įgyvendinimą, nes, konkrečiai, jis 2021 m. surengė penkias plenarines diskusijas, priėmė dvi rezoliucijas, 2021 m. kartu su Komisija surengė keturis dialogus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimais, organizavo 20 specialios už EGADP tikrinimą atsakingos darbo grupės posėdžių, teikė parlamentinius klausimus ir užtikrino reguliarų informacijos bei ad hoc prašymų pateikti informaciją iš Komisijos srautą; primena, jog EGADP reglamento 25 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija perduotų atitinkamus dokumentus ir informaciją Parlamentui ir Tarybai vienu metu ir vienodomis sąlygomis; atkreipia dėmesį į lėtą tinkamo dokumentų srauto proceso pradžią ir į sunkumus, su kuriais Parlamentas susidūrė norėdamas susipažinti su Komisijos gauta ir valstybių narių perduota informacija; palankiai vertina tai, kad nuo to laiko buvo įdiegtos geresnės komunikacijos procedūros, ir ragina išlaikyti šį informacijos srautą;

85.

ragina Komisiją per dialogus dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo laikytis atviro, skaidraus ir konstruktyvaus požiūrio ir paisyti EGADP reglamento 26 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl reguliaraus bendravimo su Parlamentu; primena, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas, užmegztas pagal EGADP, turėtų tapti būtiniausiu standartu visose finansavimo programose;

86.

ragina nacionalinius parlamentus ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, laikantis nacionalinių teisinių sistemų, sekti Parlamento pavyzdžiu ir atvirai, skaidriai bei demokratiškai tikrinti, kaip įgyvendinami jų nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai;

87.

apgailestauja, kad visose valstybėse narėse vietos ir regionų valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos, socialiniai partneriai, akademinė bendruomenė ar kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai nepakankamai dalyvavo rengiant ir įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, laikantis nacionalinės teisinės sistemos, ir ragina remiantis aiškiais ir skaidriais principais juos kuo labiau įtraukti į nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimą, kiek tai įmanoma pagal nacionalinius teisės aktus;

88.

primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos, socialiniai partneriai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai yra nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo vietos lygmeniu priešakyje, ir primena Komisijai bei valstybėms narėms, kad tinkamas vietos ir regionų valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų, socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir veiksmų koordinavimas su jais įgyvendinant bei stebint planus yra lemiamas siekiant sėkmingo ekonomikos atsigavimo Sąjungoje ir nepaprastai svarbus siekiant nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų veiksmingumo bei plačios atsakomybės už juos; ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip užmegzti dialogą su atitinkamų EGADP suinteresuotųjų subjektų atstovais ES lygmeniu;

89.

ragina valstybes nares užtikrinti atsakomybės paskirstymo aiškumą ir tai, kad tinkamose EGADP lėšų valdymo sistemose būtų atsižvelgta į konkrečius piliečių poreikius regioniniu ir vietos lygmenimis, sykiu laikantis nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų; primena, kad įgyvendinant nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priemones turi būti laikomasi visų atitinkamų įstatymų pagal nacionalines teisines sistemas;

90.

tikisi, kad Komisijos parengtoje EGADP įgyvendinimo peržiūros ataskaitoje bus pateikta išsamių duomenų ir analizės apie nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų indėlį į Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą, įskaitant nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų poveikį lytims ir veiksmingą jų indėlį siekiant lyčių lygybės, taip pat kaip jais remiamos MVĮ bei strateginis savarankiškumas;

91.

ragina Komisiją įvertinti, ar tikėtina, kad teisiškai nustatyti 37 proc. žaliosios pertvarkos išlaidų ir 20 proc. skaitmeninės pertvarkos išlaidų tikslai bus pasiekti, kaip planuojama, per EGADP įgyvendinimo etapą, ir ragina valstybes nares, jei reikia, imtis priemonių, kurios laikomos būtinomis siekiant šių tikslų, jei jos numato, kad tikslai gali būti nepasiekti, prireikus remiant Komisijai;

92.

tikisi, kad Komisijos parengtoje EGADP įgyvendinimo peržiūros ataskaitoje prireikus bus pateikta informacija apie kliūtis, kurios trukdo tinkamai įgyvendinti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

93.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. gruodžio mėn. pradėta taikyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė, nes ji sudarys sąlygas kiekvienam piliečiui stebėti, kaip įgyvendinama EGADP; pažymi, kad pagal deleguotąjį aktą dėl bendrų rodiklių valstybės narės turi teikti ataskaitas dėl kelių rodiklių, įskaitant Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo ir remiamų MVĮ rodiklius; ragina Komisiją pagerinti ir išplėsti rezultatų suvestinės pajėgumus, kad būtų užtikrintas didelis EGADP matomumas ir atskaitomybė; palankiai vertina tai, kad rezultatų suvestinėje pateikiami pagal lytį suskirstyti rodiklių, išreikštų asmenų skaičiumi, duomenys;

94.

primygtinai ragina Komisiją užtikrinti nuostatos, kad valstybės narės turi pateikti duomenis, reikalingus ataskaitoms dėl pažangos, padarytos įgyvendinant šešis EGADP reglamento ramsčius, vykdymą ir taip suteikti galimybę kiekvienam piliečiui stebėti EGADP įgyvendinimą; tačiau apgailestauja dėl to, kad valstybės narės nenorėjo pateikti išsamesnių duomenų, kurie būtų įtraukti į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę; pažymi, kad išsamesni duomenys būtų sudarę sąlygas piliečiams tvirčiau reikalauti savo vyriausybių atsakomybės;

95.

pabrėžia, kad vienas iš EGADP reglamento tikslų – prisidėti siekiant ES socialinių tikslų, ir pabrėžia, kad svarbu turėti nustatytus metodus, pagal kuriuos būtų galima matyti jo siekimo pažangą ir kaip juo prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio; yra susirūpinęs dėl to, kad deleguotojo akto dėl socialinių išlaidų ir dėl atsparumo didinimo rezultatų suvestinės nepakaks, kad būtų galima stebėti EGADP socialinį ir lyčių aspektus ir poveikį bei teikti ataskaitas apie tai; ragina Komisiją geriau atspindėti 20 Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimo stebėjimą taikant papildomus socialinius bei lyčių rodiklius, įtrauktus į rezultatų suvestinės teminę analizę;

96.

ragina Komisiją pateikti papildomus rodiklius, įtrauktus į rezultatų suvestinės teminę analizę, kad būtų galima stebėti valstybių narių veiklos biologinės įvairovės ir sanglaudos bei konkurencingumo srityse rezultatus;

97.

primena, kad pagal EGADP reglamentą Komisija turi vykdyti su šia priemone susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus; ragina Komisiją per savo atstovybes valstybėse narėse ir bendradarbiaujant su Europos Parlamento ryšių biurais valstybėse narėse pradėti renginius valstybėse narėse, kuriais būtų propaguojama rezultatų suvestinė ir pristatomos įvairios Komisijos atliktos analizės, įskaitant šešių ramsčių analizę; ragina Komisiją paskelbti išsamią EGADP teigiamo poveikio analizę, atkreipiant dėmesį į gerąją nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo patirtį ir rekomendacijas, kaip įveikti įgyvendinimo kliūtis bei pagerinti veiksmingą lėšų panaudojimą;

98.

atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės viešojo administravimo institucijos susiduria su dideliu iššūkiu per tokį trumpą laiką panaudoti visas EGADP lėšas; primygtinai ragina Komisiją aktyviai remti valstybes nares panaudojant šias lėšas, kad EGADP lėšos būtų sėkmingai paskirstytos visoje Sąjungoje;

99.

yra toliau įsipareigojęs ir ketina pasinaudoti visomis EGADP reglamento teikiamomis galimybėmis siekiant vertinti, tikrinti ir populiarinti EGADP, be kita ko, organizuojant renginius ir veiklą vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis;

100.

palankiai vertina ES ombudsmeno iniciatyvą parengti gerosios patirties užtikrinant vyriausybės skaidrumą naudojant ekonomikos gaivinimo lėšas principus;

101.

pažymi, kad valstybių narių nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose informuojama apie jų komunikacijos strategijas; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad, nenustačius aiškaus standarto, numatomos labai skirtingos komunikacijos kampanijos, o tai mažina EGADP ir apskritai ES finansavimo matomumą; palankiai vertina tai, kad dauguma valstybių narių laikėsi Komisijos rekomendacijų ir sukūrė specialias interneto svetaines, kuriose pateikiama su EGADP susijusi informacija, tačiau apgailestauja dėl to, kad jose viešai skelbiamos informacijos elementai labai skiriasi;

102.

ragina toliau derinti piliečiams prieinamą informaciją apie nacionalinį įgyvendinimą ir nacionalines komunikacijos strategijas, susijusias su EGADP, kad būtų skatinamas skaidrumas ir atskaitomybė, taip stiprinant atsakomybę už įgyvendinimą; ragina Komisiją rekomenduoti suderintą požiūrį ir standartą, pagal kurį nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu būtų pateikiama informacija apie EGADP įgyvendinimą, ir prašo valstybių narių laikytis šio standarto arba paaiškinti, kodėl nuo jo nukrypstama;

Iki šiol įgyvendinant EGADP įgyta patirtis

103.

pakartoja, jog svarbu, kad valstybės narės sėkmingai įgyvendintų EGADP, kad būtų užtikrintas ilgalaikis poveikis ES ekonomikai ir visuomenei; pabrėžia, kad ES ekonomikos valdymo sistemos peržiūra suteiks galimybę pasimokyti ne tik iš EGADP sėkmės, bet ir iš jos trūkumų; primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti ir pateikti įvairius scenarijus, kaip rengiant ir įgyvendinant EGADP įgytą patirtį būtų galima panaudoti peržiūrint ES makroekonominio valdymo sistemą, visų pirma siekiant didesnio skaidrumo, demokratijos, dalyvavimo, koordinavimo ir priežiūros;

104.

pabrėžia, kad EGADP parodė, jog svarbu, kad Europos Parlamentas kartu su Taryba aktyviai dalyvautų apibrėžiant bendrus ES prioritetus, reaguojant į naujus iššūkius ir kuriant pagrindines politines gaires bei valdymo mechanizmus, taip pat tikrinant įgyvendinimą siekiant užtikrinti tvirtą Europos politinę atsakomybę; dar kartą patvirtina, kad Parlamentas turėtų tikrinti priemonės įgyvendinimą vienodomis sąlygomis su Taryba, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimose ES iniciatyvose būtų laikomasi vienodo požiūrio į abi institucijas; pabrėžia deleguotųjų aktų svarbą stiprinant demokratinę atskaitomybę ir proceso teisėtumą;

105.

teigiamai vertina tai, kad ES parama reformoms ir investicijoms rinkinių forma kartu su paskatomis atliko svarbų vaidmenį stiprinant nacionalinę atsakomybę už EGADP ir Europos semestrą, remiantis bendrais ES prioritetais; be to, pabrėžia, kad prasmingi socialiniai ir teritoriniai dialogai, kuriuose pagal nacionalinę teisinę sistemą aktyviai dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos, yra nepaprastai svarbūs siekiant nacionalinės atsakomybės, sėkmingo įgyvendinimo ir demokratinės atskaitomybės ir kad jie turėtų būti stiprinami ir kruopščiau taikomi ir galėtų įkvėpti būsimas iniciatyvas bei mechanizmus ES ir jos valstybėse narėse;

106.

atsižvelgdamas į gerą EGADP – NGEU dalies – pavyzdį, pripažįsta didelę bendro, modernaus ir veiksmingo ES atsako, kurį galima greitai sutelkti krizėms ir naujiems iššūkiams atremti, pridėtinę vertę;

107.

ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į Parlamento nuomonę būsimoje EGADP įgyvendinimo peržiūros ataskaitoje, kurią Komisija pateiks Parlamentui ir Tarybai iki 2022 m. liepos 31 d.; ragina Komisiją toje ataskaitoje taip pat atsižvelgti į visų susijusių suinteresuotųjų subjektų indėlį;

o o

108.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Europos regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1.

(3) OL C 15, 2022 1 12, p. 184.

(4) OL C 67, 2022 2 8, p. 90.

(5) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0121.

(6) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0219.

(7) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0240.

(8) OL L 429, 2021 12 1, p. 83.

(9) OL L 429, 2021 12 1, p. 79.

(10) OL C 155, 2021 4 30, p. 45.

(11) OL C 97, 2022 2 28, p. 21.

(12) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0074.

(13) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0204.

(14) https://ec.europa.eu/economy_finance/recovery-and-resilience-scoreboard/index.html?lang=lt

(15) https://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/research/advanced-search?textualSearch=RRF&startDate=01%2F07%2F2019&endDate=&firstCameToPage=false

(16) Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius, „COVID-19 ir jo ekonominis poveikis moterims ir moterų skurdui. Įžvalgos iš 5 Europos šalių“, 2021 m. gegužės mėn. https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2021/693183/IPOL_STU(2021)693183_EN.pdf

(17) Eurochild, „Growing up in lockdown: Europe’s children in the age of COVID-19“ („Augti izoliacijos sąlygomis. Europos vaikai COVID-19 amžiuje“), 2020 m. lapkričio 17 d. https://www.eurochild.org/resource/growing-up-in-lockdown-europes-children-in-the-age-of-covid-19/

(18) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(19) 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/58

P9_TA(2022)0265

Įtraukties priemonės pagal 2014–2020 m. programą „Erasmus+“

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įtraukties priemonių įgyvendinimo pagal 2014–2020 m. programą „Erasmus+“ (2021/2009(INI))

(2023/C 32/07)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6, 10, 165 ir 166 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB, įgyvendinimo (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/817, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (2),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 31 d. Komisijos ataskaitą „Programos „Erasmus+“ (2014–2020 m.) laikotarpio vidurio vertinimas“ (COM(2018)0050),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą. Europos Komisijos įnašas Geteborgo vadovų susitikime, 2017 m. lapkričio 17 d.“ (COM(2017)0673),

—	atsižvelgdamas į Tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio (3),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698), kuriame remiamasi 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadomis dėl LGBTI asmenų lygybės,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (COM(2020)0565), kuriuo siekiama atnaujinti 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (4) (Rasinės lygybės direktyva),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl veiksmingų programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso žalinimo priemonių (5),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—	atsižvelgdamas į Peticijų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą A9-0158/2022),

kadangi judumas – nepaprastai svarbi skaitmeninio ir kontaktinio mokymosi dalis; kadangi lygių ir įtraukių galimybių visiems užtikrinimas yra ir toliau turi būti neatsiejamas nuo Europos Sąjungos pagrindinių vertybių ir kadangi žmonės turi turėti galimybę visapusiškai ir vienodai naudotis programa „Erasmus+“, nepriklausomai nuo savo kilmės ir visuomeninės padėties; kadangi programa „Erasmus+“ naudinga ne tik jos dalyviams, bet ir ištisoms bendruomenėms bei visuomenėms, be to, pagal ją siekiama 4-ojo JT darnaus vystymosi tikslo; kadangi tai leidžia kurti demokratiškesnes, stipresnes ir įtraukesnes bei atsparesnes visuomenes;

kadangi Reglamente dėl 2014–2020 m. programos „Erasmus+“ akcentuojamas socialinės įtraukties skatinimas ir specialiųjų poreikių ar mažiau galimybių turinčių asmenų, kurie apibrėžti „Erasmus+“ įtraukties ir įvairovės strategijoje ir apima asmenis, turinčius negalią ir sveikatos problemų bei susiduriančius su mokymosi sunkumais, kultūriniais skirtumais ir ekonominėmis, geografinėmis ir socialinėmis kliūtimis, dalyvavimas; kadangi einamoji (2021–2027 m.) programa „Erasmus+“ neatsiejama nuo žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos;

C.	kadangi COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą švietimo sektorių ir dar labiau pagilino esamą nelygybę, susijusią su galimybe mokytis, bei akcentavo būtinybę išsaugoti programos „Erasmus+“ įtraukties priemones ir atlikti visus būtinus jų patobulinimus;

D.	kadangi ES lygmeniu nebuvo parengta suderinta privaloma 2014–2020 m. programos „Erasmus+“ įtraukties strategija, o dėl šio trūkumo buvo apribotas pagal programą įgyvendinamų įtraukties priemonių poveikis;

E.	kadangi fizinis judumas leidžia pasinerti į kitas kultūras ir užtikrina optimalią sąveiką su jomis, taip pat kadangi virtualūs mainai ir mokymasis gali svariai papildyti fizinį judumą, tačiau nesuteikia tokios pat kokybiškos patirties ir naudos;

F.	kadangi pandemija paspartino skaitmeninę pertvarką ir akcentavo gerų skaitmeninių įgūdžių svarbą; kadangi įgyvendinant programą „Erasmus+“ galima svariai prisidėti prie skaitmeninių įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo;

kadangi pagal programą „Erasmus+“ užtikrinama judumo patirtis gali pakeisti dalyvių gyvenimą ir teigiamai paveikti jų komunikacijos įgūdžius, pasitikėjimą, atvirumą, kritinį mąstymą, asmeninį ir profesinį tobulėjimą, įsidarbinimo galimybes, gerovę ir supratimą apie vieningos Europos teikiamą naudą, sudarant įtraukaus mokymosi galimybes, kurios praturtintų jų gyvenimą, ir leidžiant jiems pažinti turtingą Europos kalbinį ir kultūros paveldą bei sykiu įgyti žinių visam gyvenimui;

H.	kadangi 2018 m. Komisijos paskelbtame 2014–2020 m. programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio vertinime pabrėžiama, kad būtina įtraukti daugiau žmonių, kurie turi mažiau galimybių, ir smulkesnių organizacijų iš visų regionų;

su malonumu pažymi, kad įtraukties priemonių raida 2014–2020 m. programos „Erasmus+“ laikotarpiu apskritai palieka teigiamą įspūdį;

pažymi, kad pagal programą „Erasmus+“ turėtų būti remiami suinteresuotųjų subjektų ir programos dalyvių tarptautinimo planai, kuriais būtų prisidedama prie fizinių, psichologinių, socialinių, socioekonominių, kalbinių, skaitmeninių ir kitų mobilumo mokymosi tikslais ir Europos projektų kliūčių šalinimo, teikiant aiškią ir išsamią informaciją bei kokybišką paramą dalyviams, kurie priklauso nepakankamai atstovaujamoms grupėms ir turi konkrečių poreikių;

pabrėžia, kad būtinas specialus finansavimas ir dotacijos, pvz., išankstinis finansavimas, papildomos dotacijos ir išankstinės bei vienkartinės išmokos, siekiant užtikrinti didesnį mažiau galimybių turinčių ar socialiai remtinų asmenų dalyvavimą, nes finansinės kliūtys tebėra vienos didžiausių kliūčių įgyvendinant programą „Erasmus+“; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog būtina taikyti lanksčias taisykles, kad būtų suteikiamas pakankamo dydžio finansavimas jų reikmėms užtikrinti, ypač jų pragyvenimo išlaidoms padengti;

ragina Komisiją toliau plėtoti programos „Erasmus+“ finansavimo priemones ir užtikrinti sąveiką su kitomis programomis;

pabrėžia, kad kai kuriais atvejais išmokamų judumo dotacijų sumų vis tiek nepakanka ir kad tai gali tapti studentų ir šeimų, kurioms judumas yra neįperkamas, socialinės atskirties priežastimi; ragina padidinti 2023 m. biudžetą, kuris būtinas įtraukties priemonėms pagal programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso veiklą visapusiškai įgyvendinti;

primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad esamos skaitmeninės priemonės veiktų tinkamai ir visa apimtimi, bei nedelsiant imtis nuolat kylančių rimtų problemų, susijusių su programos „Erasmus+“ IT priemonėmis, nes dėl to labai trikdomas ne tik smulkesnių organizacijų, mažiau galimybių turinčių asmenų, vyresnio amžiaus dalyvių ir darbuotojų, padedančių atlikti administracinius formalumus, bet ir visų paramos gavėjų dalyvavimas; ragina Komisiją užtikrinti, kad naujų IT priemonių taikymo procesas būtų paprastesnis ir prieinamas visoms grupėms, bei, prieš imantis jas taikyti, išbandyti jas pakankamai dideliu mastu;

pažymi, kad dėl administracinių kliūčių dalyvauti programoje negali daug asmenų, kurie potencialiai galėtų mokytis; ragina Komisiją mažinti biurokratinę naštą ir supaprastinti prieigos prie finansavimo procedūras, kad procesas taptų paprastesnis, lengviau suprantamas ir prieinamesnis; pabrėžia, kad administracinė našta trukdo užtikrinti prieigą visiems ir kad dėl jos labiausiai nukenčia turintieji mažiau galimybių ar specialiųjų poreikių; pabrėžia, jog svarbu, kad paraiškų teikimo procedūros galėtų vykti visomis ES kalbomis;

puikiai vertina mokytojų, jaunimo ir socialinių darbuotojų, pilietinės visuomenės organizacijų, asociacijų ir švietimo darbuotojų vaidmenį: tai dalyvaujančiųjų įstaigų varomoji jėga, nes, informuodami asmenis, kurie ketina mokytis, ir jiems padėdami bei identifikuodami turinčiuosius mažiau galimybių, jie užtikrina didesnį programos žinomumą; pažymi, kad be jų dauguma dalyvių, ypač turinčių mažiau galimybių, negalėtų dalyvauti programoje; ragina Komisiją, valstybes nares ir nacionalines agentūras vertinti ir pripažinti jų darbą, neretai dirbamą savanoriškai, padėti jiems skatinant jų pačių judumą ir skirti jiems deramą finansavimą ir paramą, kad jie galėtų talkinti mažiau galimybių turintiems dalyviams, bei rengti jiems specialius mokymus, kurie atitiktų jų poreikius; pažymi, jog svarbu atnaujinti įvairias priemones, kuriomis naudodamiesi jie identifikuoja galimus dalyvius, ir labiau pritaikyti programos „Erasmus+“ patirtį, kad būtų atsižvelgiama į kiekvieno atskiro dalyvio poreikius;

pažymi, jog svarbu, kad pedagogams būtų užtikrinami tinkami mokymai ir parama, kaip veiksmingai atremti iššūkius ir pasinaudoti galimybėmis bei puoselėti gerosios praktikos mainus šioje srityje;

10.

ragina valstybes nares ir nacionalines agentūras padėti rengti daugiau švietimo seminarų, kad programos „Erasmus+“ darbuotojai galėtų vykdyti projektus, plėtoti įtraukius metodus ir ieškoti naujų būdų būsimiems programos paramos gavėjams informuoti;

11.

pabrėžia, kad Komisija, valstybės narės ir nacionalinės agentūros turi labiau remti visų sričių visuomenines organizacijas, įskaitant bendruomenių inicijuotas ir smulkesnes organizacijas, ypač atokiausiuose regionuose, salose, taip pat atokiose, kalnuotose, kaimo ir mažiau prieinamose vietovėse, bei užtikrinti teisingą išteklių ir projektų paskirstymą kiekvienoje valstybėje narėje;

12.

pabrėžia, jog, neskaitant papildomų mokymų ir ekspertinių žinių, svarbu darbuotojams teikti deramą finansinę ir materialinę paramą, kad jie galėtų palaikyti ryšį su dalyviais, jų šeimomis ir paramos gavėjais, gerinti prieigą ir siekti didesnės projektų sėkmės bei poveikio, sykiu užtikrinant sklandžią judumo veiklos ir projektų veiklą; pažymi, kad valstybių narių nacionalinės agentūros gali svariai prisidėti įvardydamos šios srities organizacijų ir institucijų poreikius bei užtikrindamos reikiamą paramą;

13.

atkreipia dėmesį į teigiamą trumpalaikio moksleivių judumo poveikį įveikiant psichikos ir psichosocialines kliūtis bei prašo Komisijos ir nacionalinių agentūrų skatinti vaikams ir paaugliams skirtus judumo projektus;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares rengti tikslines informavimo kampanijas internetu ir ne internetu, kad, bendradarbiaujant su žiniasklaidos ir socialinės žiniasklaidos priemonėmis, viešose mokymosi įstaigose, pvz., bibliotekose, mokyklose ir universitetuose, būtų skatinamas piliečių informavimas ir gilinamos jų žinios apie programos „Erasmus+“ naudą;

15.

prašo visų nacionalinių agentūrų paskirti pareigūnus, kurie spręstų būtent įtraukties ir įvairovės klausimus bei tiesiogiai megztų ryšį su specialiųjų poreikių ir (arba) mažiau galimybių turinčiais besimokančiais asmenimis; šiuo požiūriu ragina organizacijas, atrinktas programos „Erasmus+“ veiksmams įgyvendinti, paskirti atskirus kontaktinius asmenis, kurie palaikytų ryšį su mažiau galimybių turinčiais asmenimis, ir primena, kad informacija apie pagalbos paslaugas, teikiama mažiau galimybių turintiems asmenims, turi būti aiški, atnaujinta, išsami ir lengvai prieinama;

16.

ragina Komisiją tobulinti nacionalinės politikos gaires, kad jas taikant būtų galimas geresnis besimokančių asmenų, turinčių sveikatos problemų ir susiduriančių su kultūriniais skirtumais bei ekonominėmis, geografinėmis ir socialinėmis kliūtimis, dalyvavimas;

17.

remia visas ES iniciatyvas, kuriomis siekiama palengvinti studentų judumą: mobiliąją programėlę „Erasmus+“, bepopierę programą „Erasmus“ ir Europos studento pažymėjimą; ragina Komisiją išnagrinėti, ar įmanoma glaudžiau susieti programą „Erasmus+“ ir kitas programas, bei skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, kuris apimtų iniciatyvą „Interrail“, siekiant puoselėti didesnę įtrauktį ir lygybę, kad būtų tobulinama prieiga prie geresnių ir ekologiškesnių judumo variantų, ypač tiems, kurie turi mažiau galimybių; ragina Komisiją taip pat imtis veiksmų didesniam iniciatyvos „Discover EU“ įtraukumui užtikrinti, kad ją įgyvendinant galėtų dalyvauti daugiau žmonių;

18.

pabrėžia, kad atskiras dėmesys turėtų būti teikiamas kalbų įgūdžiams, ypač mažiau galimybių turinčių dalyvių atveju; todėl prašo skirti tikslinę paramą konkrečioms grupėms, reikalingą mokytis kalbų rengiantis įsitraukti į judumo veiklą, ir primygtinai ragina užtikrinti, kad ši parama neapsiribotų internetiniais kursais;

19.

pripažįsta svarbų tinklo SALTO-YOUTH (paramos, pažangaus mokymosi ir mokymų galimybių jaunimui tinklo) įtraukties ir įvairovės išteklių centro vaidmenį įgyvendinant „Erasmus+“ jaunimo paprogramei skirtas įtraukties priemones ir pažymi, kad įtraukties strategijų išplėtimas šiuo programavimo laikotarpiu, jas įtraukiant į švietimo ir mokymų paprogramę, turės būti atidžiai stebimas, nes tikslinės grupės skiriasi; pabrėžia, kad nacionalinės agentūros turi glaudžiau bendradarbiauti su užimtumo agentūromis ir kitais suaugusiųjų švietimo srities suinteresuotaisiais subjektais, siekiant palengvinti besimokančių suaugusiųjų integraciją į 2021–2027 m. programą „Erasmus+“;

20.

apgailestauja, kad stokojama tiek kiekybinių, tiek kokybinių patikimų duomenų apie mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimą programoje „Erasmus+“, nes tokie duomenys būtų naudingi nustatant, į kurias grupes turėtų būti nukreiptos įtraukties priemonės; pabrėžia, jog būtina rengti vertinimo schemas, siekiant gauti aiškius statistinius duomenis ir deramai įvertinti tolesnius probleminius klausimus, kad – naudojantis metodais, kuriais būtų visapusiškai paisoma privatumo ir duomenų apsaugos reglamentų bei pernelyg didele administracinė našta nebūtų apkrautos organizacijos ir dalyviai – būtų sukurta įtraukties priemonių valdymo ir skatinimo priemonė; pakartoja, kad būtina labiau ugdyti darbuotojų kompetenciją, susijusią su įtraukties rodikliais ir stebėsenos sistemomis;

21.

pabrėžia, jog einamuoju programavimo laikotarpiu svarbu finansuoti daugiau su įtrauktimi susijusių ES masto mokslinių tyrimų ir studijų, kad būtų įvertintas priemonių, kuriomis nacionalinės agentūros ir suinteresuotieji subjektai siekia įtraukti organizacijas bei mažiau galimybių turinčius asmenis, poveikis; pabrėžia, kad svarbu saugoti įrašus ir statistinius duomenis: jie turėtų tapti konsultacijų dėl būsimų programų pagrindu;

22.

prašo atsižvelgti į konkrečius neįgaliųjų poreikius, kad jiems būtų lengviau dalyvauti programoje, t. y. sudaryti jiems mišraus judumo sąlygas rengiantis judumo veiklos laikotarpiui ir suteikti galimybę būti lydimiems bei pasirūpinti jiems tinkamu ir pasiekiamu būstu bei jų poreikiais pagrįstomis specializuotomis pagalbos paslaugomis; pabrėžia, kad būtina gauti jų atsiliepimus pasibaigus judumo veiklos laikotarpiui, siekiant užtikrinti geresnes būsimų paramos gavėjų dalyvavimo sąlygas; pabrėžia, jog būtina konkreti pagalba, konsultacijos ir priemonės, kad negalią turintys asmenys galėtų užsiregistruoti ir dalyvauti programoje „Erasmus+“; primena, kad lydintiesiems asmenims irgi turėtų būti prieinamos lėšos ir dotacijos, reikalingos dalyvauti judumo programoje;

23.

akcentuoja programos „Erasmus+“ svarbą puoselėjant tokias vertybes, kaip tolerancija ir įvairovė; ragina Komisiją užtikrinti ES kovos su rasizmu veiksmų plano ir programos „Erasmus+“ sąveiką, siekiant spręsti konkrečių reikmių klausimą ir kovoti su visų formų rasizmu;

24.

teigiamai vertina tai, kad rengiami programos „Erasmus+“ projektai, kurie yra skirti ir kuriais pagrindinis dėmesys teikiamas lyčių lygybės padėties gerinimui ir moterų įtraukimui į visus švietimo sektorius, ypač mokslo, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (MTIMM) sektorių, bei ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau užtikrinti lyčių lygybės matomumą įgyvendinant savo politiką ir veiksmus;

25.

teigiamai vertina projektus, kuriais viešinamas seksualinės įvairovės klausimas ir skatinamas informavimas apie ją bei pagarba LGBTIQ+ asmenims, ir ragina Komisiją užtikrinti realias LGBTIQ asmenų lygybės strategijos ir programos „Erasmus+“ sąsajas;

26.

pabrėžia, jog žmonėms iš marginalizuotų grupių būtini tiksliniai sprendimai ir poreikiais pagrįstas požiūris į judumo mokymosi tikslais galimybes, siekiant stiprinti jų dalyvavimą programoje ir užtikrinti jiems deramą paramą, atsižvelgiant į tai, kad finansinės ir institucinės kliūtys lieka vienais didžiausių jų dalyvavimo barjerų;

27.

prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad neįgaliesiems būtų prieinama visa reikiama informacija apie programą „Erasmus+“, ypač naudojant pritaikytas ir nevaržomas kliūčių internetines priemones visomis ES kalbomis; primena, kad planavimo ir vertinimo procesai neturėtų būti varžomi kliūčių; teigiamai vertina renginio „ErasmusDays“ sukūrimą ir akcentuoja ankstesnių programos „Erasmus+“ dalyvių ir alumnų tinklų vaidmenį užtikrinant plačią informacijos apie programą sklaidą bei galimai atliekant vieno langelio funkciją, kas būtų naudinga visiems mokytis ketinantiems asmenims;

28.

prašo valstybių narių įvertinti savo dabartinę politiką ir patvirtinti tikslines programas bei veiksmus mažiau galimybių ir specialiųjų poreikių turintiems besimokantiems asmenims, atstovaujantiems visoms amžiaus grupėms ir visiems visuomenės sluoksniams, siekiant didinti dalyvavimą programoje „Erasmus+“, ypač judumo požiūriu, ir skatinti geros praktikos mainus šioje srityje; akcentuoja esminį nacionalinių agentūrų ir savanoriškos veiklos organizacijų vaidmenį skatinant šį procesą;

29.

akcentuoja teigiamą programos „Erasmus+“, kaip europinės integracijos proceso ir didesnio ES matomumo veiksnio, poveikį trečiosiose šalyse; pabrėžia, kad būtinos tvirtesnės partnerystės ir didesnis programos „Erasmus+“ projektų įtraukumas asocijuotosiose ir kitose reikalavimus atitinkančiose – visų pirma Vakarų Balkanų bei rytinėse ir pietinėse kaimyninėse – šalyse; ragina Komisiją skatinti tarptautines valstybių narių nacionalinių agentūrų ir dalyvaujančiųjų šalių konsultacijas, kurios vyktų tiek naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis, tiek dalyvaujant fiziškai, siekiant keistis gerąja praktika; pažymi, kad taip būtų dar labiau sustiprintas jų bendradarbiavimas, be to, jos galėtų vietoje pritaikyti naujus sprendimus, idėjas ir išmoktas pamokas, o taip išaugtų programos „Erasmus+“ dalyvių skaičius;

30.

akcentuoja būtinybę užtikrinti didesnį programos „Erasmus+“ programos lankstumą kilus krizei, kuri tapo akivaizdi prasidėjus karui Ukrainoje; teigiamai vertina Komisijos paskelbtas priemones, kurias taikant karo paveikti studentai ir švietimo darbuotojai iš Ukrainos gali tęsti studijas ir profesinę veiklą Ukrainoje ir bet kurioje valstybėje narėje; ragina labiau padėti studentams iš Ukrainos ir skirti papildomą pagalbą Ukrainos aukštojo mokslo įstaigoms bei akademinei bendruomenei paremti;

31.

apgailestauja, kad, Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, šalies vyriausybės nusprendė nedalyvauti einamojo laikotarpio programoje „Erasmus+“, nes taip galimybių netenka tiek ES, tiek JK jaunimas;

32.

pabrėžia, kad svarbu skatinti profesinio rengimo ir mokymo įstaigų studentų judumą, siekiant įtraukti visiems visuomenės sluoksniams atstovaujantį jaunimą, ir džiaugiasi, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu jiems buvo sudaryta daugiau ilgalaikio judumo galimybių;

33.

ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti Europos jaunimo metais ir panašiais renginiais, siekiant veiksmingai viešinti pagal programą „Erasmus+“ siūlomas galimybes, ypač numatytas mažiau galimybių turintiems ir socialiai remtiniems asmenims, bei užtikrinti, kad Europos jaunimo metų poveikis būtų veiksmingas, ypač gyvenimo sąlygų, švietimo galimybių ir jaunimo demokratinio dalyvavimo požiūriais; apgailestauja, kad Europos jaunimo metams skirto biudžeto nepakanka iniciatyvos poreikiams užtikrinti;

34.

primena, kad nepaprastai svarbu užtikrinti automatišką kvalifikacijų ir mokymosi trukmės pripažinimą Europos švietimo erdvės kontekste: tai būtų papildoma priemonė visapusiškam programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso įtraukties priemonių veiksmingumui užtikrinti;

35.

teigiamai vertina Komisijos neseniai priimtą 2021–2027 m. priemonių taikymo tvarką, kuria siekiama didinti įvairovę ir įtrauktį pagal einamąją programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso veiklą, ir ragina Komisiją atidžiai stebėti būsimą šios tvarkos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu bei kasmet apie tai informuoti Europos Parlamentą; pabrėžia, kad visapusiškas specialios įtraukčiai skirtų priemonių tvarkos įgyvendinimas gali tapti naudinga patirtimi ir ataskaitos tašku įgyvendinant kitas piliečių gyvenimą tiesiogiai veikiančias ES programas, pvz., programą „Kūrybiškai Europa“ bei Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą;

36.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 2 20, p. 50.

(2) OL L 189, 2021 5 28, p. 1.

(3) OL C 428, 2017 12 13, p. 10.

(4) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

(5) OL C 385, 2021 9 22, p. 2.

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/63

P9_TA(2022)0266

2021 m. ataskaita dėl Juodkalnijos

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021 m. Komisijos ataskaitos dėl Juodkalnijos (2021/2247(INI))

(2023/C 32/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, kuris įsigaliojo 2010 m. gegužės 1 d. (1),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 15 d. Juodkalnijos paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos nuomonę dėl Juodkalnijos narystės Europos Sąjungoje prašymo (COM(2010)0670), 2010 m. gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Juodkalnijai šalies kandidatės statusą ir 2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas su Juodkalnija dėl stojimo į ES,

—	atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. birželio 5 d. Juodkalnija prisijungė prie NATO,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pateiktas ES Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Sofijos deklaraciją ir Sofijos prioritetų darbotvarkę,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Zagrebo deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Brdo deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 10 d. Sofijos aukščiausiojo lygio susitikimą, 2020 m. lapkričio 9 d. Vakarų Balkanų vadovų deklaraciją dėl bendros regioninės rinkos ir 2020 m. lapkričio 10 d. Sofijos deklaraciją dėl Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą Berlyno procesą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“ (COM(2020)0641),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1529, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III) (2),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 10 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 01/2022 „ES parama teisinei valstybei Vakarų Balkanuose: nepaisant pastangų, esminės problemos neišspręstos“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „2021 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2021)0644) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Juodkalnijos 2021 m. ataskaita“ (SWD(2021)0293),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos mėn. Komisijos parengtą Juodkalnijos ekonominių reformų programos apžvalgą ir šalies vertinimą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas ES ir Vakarų Balkanų bei Turkijos ekonominio ir finansinio dialogo bendras išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos“ (COM(2020)0315),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 30 d. Briuselyje vykusį penktąjį Stojimo konferencijos su Juodkalnija posėdį pavaduotojų lygmeniu, per kurį pradėtos derybos dėl paskutinio peržiūrėto skyriaus – 8 skyriaus („Konkurencijos politika“),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 22 d. ir 2021 m. gruodžio 13 d. ES ir Juodkalnijos tarpvyriausybinę stojimo konferenciją,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo ir gegužės mėn. Venecijos komisijos nuomones dėl peržiūrėto Valstybės prokuratūros įstatymo pakeitimų projekto ir į ankstesnes jos nuomones,

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Vakarų Balkanų po 2020 m. aukščiausiojo lygio susitikimo (3),

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl šios šalies,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 2 d. vykusiame ES ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) 20-ame posėdyje priimtą pareiškimą ir rekomendacijas,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 28 d. vykusio 2-ojo Europos Parlamento ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkų aukščiausiojo lygio susitikimo, kurį sušaukė Europos Parlamento pirmininkas ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkai, bendrą deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Juodkalnijos (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl bendradarbiavimo kovos su organizuotu nusikalstamumu Vakarų Balkanuose srityje (5),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0151/2022),

A.	kadangi kiekviena plėtros šalis vertinama pagal jos nuopelnus, o būtinų reformų, visų pirma teisinės valstybės srityje, įgyvendinimas lemia stojimo tvarkaraštį ir pažangą;

B.	kadangi Juodkalnija derybų procese yra labiausiai pažengusi šalis kandidatė, nes yra pradėjusi derybas dėl visų 33 peržiūrėtų ES acquis skyrių ir preliminariai baigusi derybas dėl trijų;

C.	kadangi 80 proc. jos piliečių pritaria būsimai šalies narystei ES;

D.	kadangi laikotarpis po 2020 m. rinkimų pasižymėjo didele naujosios valdančiosios daugumos ir opozicijos poliarizacija, taip pat poliarizacija valdančiosios daugumos viduje; kadangi boikotai ir konstruktyvaus visų parlamentinių subjektų dalyvavimo stygius trukdė Parlamentui priimti sprendimus;

E.	kadangi 2021 m. birželio 22 d. vykusioje tarpvyriausybinėje konferencijoje Juodkalnija pritarė peržiūrėtai plėtros metodikai, grindžiamai derybų skyrių teminėmis grupėmis ir laipsnišku atskirų ES politikos priemonių ir programų įvedimu;

kadangi Europos Sąjunga yra pagrindinė Juodkalnijos prekybos partnerė ir 2020 m. jai teko 38 proc. visų Juodkalnijos eksportuojamų prekių ir 44 proc. visų importuojamų prekių; kadangi ES – didžiausia finansinės paramos Juodkalnijai teikėja ir kadangi Juodkalnija pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP) gauna pasirengimo narystei paramą, kuri 2007–2020 m. laikotarpiu iš viso siekė 504,9 mln. EUR;

G.	kadangi ES nuolat rodo savo įsipareigojimą atsižvelgti į Vakarų Balkanų šalių europinę perspektyvą ir sutelkė 3,3 mlrd. EUR, kad būtų galima kuo skubiau reaguoti į sveikatos krizę ir sušvelninti COVID-19 pandemijos sukeltus ekonominius ir socialinius padarinius;

H.	kadangi parama pagal PNPP III yra grindžiama griežtomis sąlygomis ir numatomas paramos moduliavimas ir sustabdymas tais atvejais, kai atsitraukiama nuo demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų;

I.	kadangi Juodkalnijai gresia Rusijos ir kitų valstybių vykdomas užsienio kišimasis ir kenkėjiškos dezinformacijos kampanijos;

Įsipareigojimas dėl plėtros

palankiai vertina nuolatinį Juodkalnijos įsipareigojimą siekti Europos integracijos ir tvirtą jos piliečių paramą narystei ES; pabrėžia, kad derybų pažanga ir toliau priklauso nuo to, ar bus įvykdyti tarpiniai teisinės valstybės kriterijai;

pažymi, kad atidaryti visi 33 peržiūrėti skyriai, tačiau apgailestauja dėl to, kad nė vienas iš jų nebuvo uždarytas nuo 2017 m., todėl Juodkalnija lėčiau siekia teigiamų rezultatų ir labiausiai pažengusios Vakarų Balkanų šalies statuso siekiant narystės ES; palankiai vertina tai, kad Juodkalnija pritarė peržiūrėtai plėtros metodikai; ragina Juodkalniją toliau konkrečiai daugiausia dėmesio skirti likusių tarpinių 23 ir 24 skyrių kriterijų įvykdymui, o vėliau – skyrių uždarymui;

pakartoja, kad vykdant su ES susijusias reformas būtinas įvairių partijų politinis įsipareigojimas bei veikianti parlamentinė demokratija, ir ragina visas parlamentines partijas vesti konstruktyvų ir įtraukų politinį dialogą ir įsipareigoti įveikti dabartinę poliarizuotą politinę aplinką ir stiprinti valstybės institucijų veikimą bei jų veiklos koordinavimą, kad būtų pasiektas politinis stabilumas ir toliau daroma didelė pažanga įgyvendinant pagrindines su ES susijusias reformas, visų pirma rinkimų ir teismų reformas, ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija;

pažymi, kad 2022 m. vasario 4 d. parlamente buvo balsuojama dėl nepasitikėjimo vyriausybe ir dėl to buvo atleistas parlamento pirmininkas ir ES ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) bendrapirmininkis; pažymi, kad Juodkalnijos prezidentas paskyrė Jungtinių reformų veiksmų (United Reform Action – URA) partijos lyderį paskirtuoju ministru pirmininku, atsakingu už vyriausybės suformavimą;

palankiai vertina naująją mažumos vyriausybę, sudarytą iš proeuropietiškų partijų, ir tai yra labai sveikintina atsižvelgiant į neseniai įvykusią Rusijos invaziją Ukrainoje ir nuolatinę prorusiškų politinių partijų ir prorusiškų naratyvų įtaką šalyje; palankiai vertina tai, kad išrinktas naujas parlamento pirmininkas, ir ragina kuo greičiau paskirti ES ir Juodkalnijos SAPK bendrapirmininkį; mano, kad naujosios vyriausybės politinis ryžtas galėtų padėti paspartinti labai reikalingą reformų procesą, atsižvelgiant tiek į Juodkalnijos darbą Europos vertybių srityje, tiek į didžiosios daugumos Juodkalnijos piliečių norą įstoti į Europos Sąjungą;

ragina visas parlamentines partijas ir susijusius suinteresuotuosius subjektus atnaujinti įtraukų dialogą siekiant sukurti proeuropietišką ir demokratinę platformą, suteikiančią galimybę užtikrinti būtiną politinį stabilumą ir sumažinti politinę poliarizaciją ir radikalėjimą, laikantis konstitucijos, paisant procesų, normų bei standartų ir proeuropietiškų labai didelės Juodkalnijos piliečių daugumos siekių;

atkreipia dėmesį į Demokratinio fronto ir Demokratinės Juodkalnijos surengtus protestus prieš galimą mažumos vyriausybės suformavimą; ragina visas politines partijas išreikšti savo nuomonę vykdant institucines demokratines procedūras ir susilaikyti nuo įtampos didinimo;

griežtai smerkia protestuotojų ir kai kurių politinių lyderių paramą Rusijos Federacijai, pareikštą Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios dieną, tačiau atkreipia dėmesį į palyginti nedidelį šių demonstracijų mastą; primena nuolatinį ir nuoseklų Rusijos interesą destabilizuoti šalį ir visą Vakarų Balkanų regioną ir nukreipti juos nuo kelio, vedančio į Europos Sąjungą, skleidžiant manipuliacinę dezinformaciją ir darant įtaką valstybiniams ir nevalstybiniams subjektams;

pažymi, kad užbaigus ilgai lauktų paskyrimų į naujas administracines struktūras teisinės valstybės srityje procesą darbas suintensyvėjo; apgailestauja dėl to, kad svarbūs postai derybų struktūrose jau ilgą laiką yra neužimti; atkreipia dėmesį į derybų struktūros konsolidavimo ir atnaujinimo pastangas 2021 m.; primygtinai ragina valdžios institucijas kuo greičiau atkurti visapusiškai veikiančią derybų struktūrą; pažymi, kad pavėluotai paskyrus pagrindinius derybininkus ir darbo grupių vadovus reikia imtis kitų veiksmų, kad stojimo procesas išliktų politiniu prioritetu;

10.

palankiai vertina nuolatinį ir visapusišką Juodkalnijos pozicijos suderinimą su ES bendra užsienio ir saugumo politika, įskaitant tai, kad ji smerkia Rusijos invaziją Ukrainoje ir visapusiškai remia naujausias ES sankcijas Rusijai, įskaitant draudimą Rusijos lėktuvams skristi virš jos oro erdvės ir naudotis jos oro uostais, draudimą vykdyti sandorius su Rusijos centriniu banku, Rusijos propagandinės žiniasklaidos priemonių „Russia Today“ ir „Sputnik“ draudimą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę suteikti ES ekonominę ir finansinę pagalbą Vakarų Balkanų šalims, prisijungusioms prie visų ES sankcijų Rusijai, siekiant sušvelninti krizės padarinius krizei plėtojantis;

11.

palankiai vertina tai, kad Juodkalnija patvirtino savo laikinosios apsaugos mechanizmą asmenims, bėgantiems iš Ukrainos, suteikdama jiems teisę būti šalyje vienerius metus, ir palankiai vertina Juodkalnijos indėlį į humanitarinę pagalbą Ukrainai;

12.

ragina Juodkalnijos valdžios institucijas areštuoti asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turtą ir užtikrinti, kad šalis netaptų saugia zona Rusijos oligarchų, kuriems gresia tarptautinės sankcijos, turtui slėpti; ragina vyriausybę toliau imtis reikiamų veiksmų, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos galėtų priimti būtinus sprendimus priimtoms sankcijoms įgyvendinti;

13.

palankiai vertina aktyvų Juodkalnijos dalyvavimą ES bendros saugumo ir gynybos politikos misijose ir operacijose bei kitose tarptautinėse misijose; pabrėžia Juodkalnijos strateginio aljanso su ES ir NATO svarbą; smerkia vyriausybės, saugumo ir karinio sektoriaus bandymus kvestionuoti jos strateginę orientaciją; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas bendradarbiauti su ES ir NATO atsparumo užsienio kišimuisi, užsienio manipuliacinei dezinformacijai ir kibernetinio saugumo srityse;

14.

ragina Juodkalniją kuo geriau pasinaudoti ES lėšomis, prieinamomis pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP III) ir Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą, siekiant stiprinti institucijas ir skatinti ekonominį ir demokratinį vystymąsi, ypač teisinės valstybės, pagrindinių laisvių ir piliečių gerovės srityse; pabrėžia, kad visos investicijos turi atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus ir ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus; primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti veiklos rezultatus ir užtikrinti sistemingą ES finansavimo poveikio vertinimą;

Demokratija ir teisinė valstybė

15.

yra labai susirūpinęs dėl tebesitęsiančios politinės įtampos tarp vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios ir jų viduje, taip pat dėl dabartinio parlamento sesijų blokavimo, kuris daro tiesioginį poveikį su ES susijusių Juodkalnijos reformų greičiui ir pažangai bei toliau lėtina stojimo procesą; primena, kad vienintelis būdas daryti įtaką sprendimų priėmimo procesui rinkėjų vardu – dalyvauti politiniuose procesuose; ragina teisėkūros ir vykdomosios valdžios institucijas gerinti tarpusavio veiksmų koordinavimą ir teikti pirmenybę su ES reformų darbotvarke susijusių teisėkūros iniciatyvų įgyvendinimui; pakartoja, kad politinė valia, platus tarppartinis dialogas ir naudinga parlamentinė parama, taip pat tinkamas demokratinių institucijų veikimas yra Juodkalnijos pažangos stojimo derybose pagrindas;

16.

palankiai vertina tai, kad neseniai paskirti Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo nariai ir nauji Prokuratūros tarybos nariai, įskaitant narį, išrinktą iš NVO atstovų; yra susirūpinęs dėl apskritai nepakankamos pažangos vykdant teismų reformą, be kita ko, dėl dar neatliktų paskyrimų į pagrindines nepriklausomas institucijas ir teismines institucijas, įskaitant naujų Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimus; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas imtis tolesnių veiksmų, kad būtų sustiprintas teismų ir kitų teisėsaugos institucijų nepriklausomumas ir veikimas, taip pat visapusiškai įgyvendinti Venecijos komisijos rekomendacijas dėl Prokuratūros tarybos politizavimo rizikos; ragina imtis tolesnių veiksmų pagal Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijas, susijusias su teismų sistema;

17.

ragina Komisiją rimtai atsižvelgti į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 01/2022 ir įgyvendinti joje pateiktas rekomendacijas, t. y. pritaikyti su teisine valstybe susijusias investicijas Vakarų Balkanuose, įskaitant Juodkalniją; ragina ES ir Vakarų Balkanų šalis sukurti veiksmingo Europos prokuratūros ir Vakarų Balkanų šalių bendradarbiavimo sistemą, siekiant užtikrinti, kad Europos prokuratūra galėtų veiksmingai įgyvendinti savo kompetenciją ES lėšų srityje;

18.

palankiai vertina tai, kad Juodkalnijos parlamentas priėmė iš dalies pakeistą Vietos savivaldos įstatymą, kuriame numatyta, kad vietos rinkimai 14-oje savivaldybių vyks tą pačią dieną; vis dėlto apgailestauja dėl neseniai priimto sprendimo 12-oje savivaldybių rengti rinkimus kitu laiku; dar kartą ragina Juodkalniją vienu metu surengti vietos rinkimus visoje šalyje, kad būtų užtikrintas didesnis demokratijos stabilumas, išvengta nuolatinių kampanijų ir sušvelninta įtempta politinė aplinka;

19.

pažymi, jog reikia dėti daugiau pastangų, kad likus pakankamai laiko iki kitų rinkimų, taikant įtraukų procesą, būtų suderinta rinkimų teisinė sistema ir reglamentuoti visi pagrindiniai rinkimų aspektai; palankiai vertina tai, kad Komitetas rinkimų teisės aktų reformos klausimais, nepaisant pradinių pertraukų, tęsia savo darbą, ir tikisi, kad jis kruopščiai dirbs siekdamas prasmingos reformos; pažymi, kad Jeano Monnet dialogo priemonė Juodkalnijoje galėtų būti naudinga siekiant konsensuso, būtino demokratinei parlamentinei kultūrai puoselėti;

20.

yra susirūpinęs dėl šalyje plačiai paplitusios korupcijos ir primygtinai ragina Juodkalniją stiprinti baudžiamosios teisenos atsaką į aukšto lygio korupciją ir sudaryti sąlygas veiksmingam bei nepriklausomam teisminių institucijų ir nepriklausomų organų, dirbančių kovos su korupcija srityje, įskaitant Kovos su korupcija agentūrą ir Specialiąją prokuratūrą, veikimui, atsižvelgiant į GRECO rekomendacijas; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas pradėti išsamų visų pažeidimų, kuriuos atskleidė Pandoros dokumentai, tyrimą;

21.

palankiai vertina pažangą kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir tarptautinį policijos bendradarbiavimą, visų pirma gerinant teisėsaugos institucijų prieigą prie pagrindinių duomenų bazių ir didinant tyrėjų ir ekspertų skaičių, taip pat tai, kad padidėjo organizuoto nusikalstamumo bylų, kurios buvo išnagrinėtos ir asmenys buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, skaičius; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas toliau šalinti esamus organizuoto nusikalstamumo bylų nagrinėjimo ir nusikalstamu būdu įgyto turto arešto bei konfiskavimo trūkumus;

22.

palankiai vertina konstruktyvų Juodkalnijos bendradarbiavimą su ES teisėsaugos institucijomis, pvz., Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), Europolu ir Eurojustu, kurios padeda Juodkalnijai valdyti sienas ir kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, įskaitant prekybą ginklais, narkotikais ir žmonėmis, ir kovoti su terorizmu bei ekstremizmu; kaip į teigiamą pavyzdį atkreipia dėmesį į policijos įsikišimą Moikovace siekiant kovoti su neteisėta prekyba cigaretėmis Juodkalnijoje ir pakartoja, kad reikia papildomų priemonių siekiant kovoti su narkotikų ir cigarečių kontrabanda šalyje, ypač Baro uosto laisvojoje zonoje;

23.

palankiai vertina tai, kad priimta 2021–2025 m. migracijos ir grįžtančių asmenų reintegracijos Juodkalnijoje strategija; pažymi, kad 2021 m. gruodžio mėn. pasirašytas Juodkalnijos ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (EASO) bendradarbiavimo planas;

24.

apgailestauja, kad įgyvendinant viešojo administravimo reformą pasiekta ribotos pažangos, ir ragina užtikrinti, kad naujos viešojo administravimo reformos strategijos rengimo procesas būtų įtraukus ir skaidrus; išreiškia susirūpinimą dėl Valstybės tarnautojų įstatymo pakeitimų, dėl kurių sumažėjo valstybės tarnautojų įdarbinimo pagal nuopelnus atvejų ir jų nepriklausomumas bei iškilo pavojus Juodkalnijos gebėjimui išlaikyti darbuotojus, turinčius patirties stojimo į ES procese; pabrėžia, kad būtina valstybės tarnautojų įdarbinimo pagal nuopelnus sistema ir kad svarbu depolitizuoti valstybės tarnybą;

25.

palankiai vertina teigiamą Juodkalnijos pilietinės visuomenės vaidmenį ir ragina toliau stiprinti jos prasmingą dalyvavimą vykdant reformas ir užtikrinti, kad veiktų praktiški konsultacijų ir bendradarbiavimo mechanizmai gerinant šalies teisines ir institucines sistemas, taip pat užtikrinant nepriklausomų ekspertų, pilietinės visuomenės ir vietos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą priimant svarbiausius teisės aktus;

26.

palankiai vertina pirmąją Piliečių asamblėją, kurią 2021 m. lapkričio 4 d. surengė Juodkalnijos parlamentas, bendradarbiaudamas su Europos Parlamentu; palankiai įvertino aktyvų piliečių dalyvavimą ir jų įsipareigojimą formuoti kovos su korupcija politiką; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas vadovautis Piliečių asamblėjos išvadomis dėl kovos su korupcija bei jas įgyvendinti ir pabrėžia, kad svarbu šią sėkmingą veiklą tęsti ir ateityje;

Pagarba pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms

27.

atkreipia dėmesį į nedidelę pažangą saviraiškos laisvės srityje; ragina Juodkalniją dėti daugiau pastangų kovojant su dezinformacija, neapykantos retorika, priekabiavimu internete, politiškai šališkais pranešimais ir užsienio įtaka Juodkalnijos žiniasklaidoje; pabrėžia, kad svarbu keistis geriausios praktikos pavyzdžiais su ES valstybėmis narėmis ir NATO, taip pat pradėti dialogą su Vakarų Balkanų pilietine visuomene ir jų privačiuoju sektoriumi, kad ankstyvu etapu būtų nustatyti nerimą keliantys pokyčiai ir parengtos tinkamos atsakomosios priemonės, skirtos kovai su manipuliacinės dezinformacijos plitimu iš trečiųjų šalių, ypatingą dėmesį skiriant moksliniams tyrimams ir analizei bei geriausios praktikos įtraukimui regione;

28.

ragina Komisiją sukurti reikiamą įrodymais pagrįsto atsako į dezinformacijos grėsmes Vakarų Balkanų šalyse infrastruktūrą; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) pereiti prie aktyvesnės pozicijos ir daugiausia dėmesio skirti ES patikimumo regione didinimui ir Strateginės komunikacijos darbo grupės atliekamos stebėsenos išplėtimui, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama tarpvalstybinėms dezinformacijos grėsmėms, kylančioms iš Vakarų Balkanų ir jų kaimyninių šalių; ragina Juodkalniją imtis ryžtingų ir sisteminių veiksmų siekiant nustatyti ir išardyti dezinformacijos centrus; ragina politikus ir visuomenės veikėjus griežtai pasmerkti bet kokius pranešimus, kuriais siekiama poliarizuoti visuomenę ir sumenkinti pasitikėjimą žiniasklaida ir pagrindinėmis demokratinėmis vertybėmis;

29.

pažymi, kad išskaidyti duomenys, susiję su rasizmo ir homofobine ir (arba) transfobine neapykantos retorika ir nusikaltimais, vis dar renkami neoptimaliai; primena 2020 m. Europos Tarybos Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) stebėsenos ataskaitos išvadas, kuriose teigiama, kad ankstesnės rekomendacijos nebuvo įgyvendintos (6); primena Parlamento poziciją, išdėstytą jo paskutinėje rezoliucijoje dėl Juodkalnijos, kurioje raginama imtis šios priemonės, ir ragina valdžios institucijas ją įgyvendinti (7);

30.

reiškia susirūpinimą dėl didelio žiniasklaidos aplinkos poliarizacijos lygio, visų pirma dėl didėjančio užsienio ir vidaus dezinformacijos kampanijų ir kibernetinių bei hibridinių grėsmių, įskaitant kylančias iš Rusijos ir Kinijos, skleidžiančių etnonacionalistinius naratyvus, kurie daro neigiamą poveikį demokratiniams procesams šalyje ir kelia pavojų jos europinei perspektyvai, kiekio; yra susirūpinęs dėl padidėjusios Juodkalnijos valstybės skolos užsienio finansų įstaigoms ir įmonėms iš autoritarinių ES nepriklausančių šalių; pakartoja, kad remia vyriausybės pasirengimą įgyvendinti ES sankcijas Rusijos propagandos kanalams;

31.

pabrėžia, kad kovojant su manipuliacine dezinformacija labai svarbu užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę, aukštą informavimo kokybę ir didinti naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis raštingumą; ragina Juodkalniją, valstybes nares, EIVT ir ES delegaciją Juodkalnijoje toliau vykdyti aktyvesnes ir veiksmingesnes komunikacijos ir matomumo didinimo kampanijas siekiant pabrėžti ES pagalbos Juodkalnijoje vaidmenį ir svarbą ir kovoti su dezinformacija, nukreipta prieš ES, be kita ko, Vakarų Balkanuose įsteigiant regioninį strateginės komunikacijos postą; palankiai vertina Juodkalnijos suinteresuotumą bendradarbiauti su ES pagal Europos demokratijos veiksmų planą (angl. EDAP) ir svarbų EIVT strateginės komunikacijos Vakarų Balkanuose darbo grupės darbą;

32.

ragina Juodkalnijos valdžios institucijas, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis ES ir NATO iniciatyvomis ir programomis, imtis konkrečių veiksmų atsparumui ir kibernetiniam saugumui didinti, nes Juodkalnija patiria vis didesnį spaudimą dėl trečiųjų šalių kišimosi, kuriuo siekiama pakenkti jos valstybingumui ir provakarietiškai orientacijai; palankiai vertina naująją 2022–2026 m. Juodkalnijos kibernetinio saugumo strategiją ir ragina neatidėliojant tęsti teisėkūros procesą, kuriuo įsteigiama Kibernetinio saugumo agentūra;

33.

griežtai smerkia išpuolius prieš žurnalistus ir priekabiavimą prie jų ir ragina ištirti šiuos atvejus, bausti už juos ir imtis veiksmingų tolesnių teisminių veiksmų; palankiai vertina tai, kad, priėmus Baudžiamojo kodekso pakeitimus, nustatytos griežtesnės sankcijos už grasinimus žurnalistams arba išpuolius prieš juos; ragina politines partijas imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti sąlygas nepriklausomos ir laisvos žiniasklaidos darbui, įskaitant paramą viešojo intereso pranešimams, skaidrų finansavimą, bendrus reguliavimo standartus ir saugią darbo aplinką be išpuolių ir grasinimų;

34.

palankiai vertina kai kuriuos teigiamus veiksmus, pvz., ad hoc smurto prieš žiniasklaidą stebėsenos komisiją, teisinės sistemos, kuria siekiama veiksmingai apsaugoti žurnalistus ir kitus žiniasklaidos darbuotojus, stiprinimą, teisės aktų dėl žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo RTCG, kuris tapo labiau pliuralistiškas, redakcinės politikos peržiūrą ir viešas konsultacijas dėl 2021–2025 m. žiniasklaidos strategijos; pabrėžia Juodkalnijos žiniasklaidos reguliavimo institucijų ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo svarbą ir ragina toliau dėti pastangas, kad RTCG taptų tikra viešąja paslauga, ir apskritai gerinti prieigą prie informacijos;

35.

smerkia visus smurtinius veiksmus per demonstracijas Cetinėje, susijusias su Serbijos stačiatikių bažnyčios Juodkalnijos ir jos pakrantės regiono metropolito inauguracija; smerkia Serbijos kišimąsi šiuo klausimu; ragina užtikrinti religinę toleranciją pagal Juodkalnijos konstituciją ir Europos vertybes bei principus;

36.

pažymi, kad užsienio valstybių kišimasis taip pat gali būti vykdomas naudojant kaip priemones religines institucijas; smerkia Rusijos pastangas išnaudoti etninę įtampą Vakarų Balkanų šalyse siekiant kurstyti konfliktus, supriešinti bendruomenes ir skleisti manipuliacinę dezinformaciją, nes taip galėtų būti destabilizuojamas visas regionas;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad Juodkalnijoje vėl vėluojama atlikti gyventojų ir būstų surašymą, ir tikisi, kad jis bus vykdomas šiais metais laikantis ES ir tarptautinių standartų, atvirai ir skaidriai, visoms pripažintoms nacionalinėms mažumoms nebijant bauginimų; ragina valdžios institucijas vengti bet kokio šio proceso politizavimo;

38.

palankiai vertina šalies daugiatautę tapatybę ir ragina toliau ją propaguoti ir gerbti ją visais lygmenimis, įskaitant vartojamas kalbas, kultūros paveldą ir vietos bendruomenių tradicijas, taip pat apsaugoti jų politines teises; pabrėžia, kad reikia apsaugoti visų nacionalinių mažumų politines teises, visų pirma dėl to, kad kai kurios iš jų nebeturi mažumos partijos atstovų Juodkalnijos parlamente;

39.

griežtai smerkia žodinius ir fizinius išpuolius prieš mažumas ir jų bauginimą, įskaitant tautines mažumas; apgailestauja, kad pažeidžiamos grupės, įskaitant romus ir egiptiečius, toliau patiria įvairių formų diskriminaciją ir kad jiems sunku naudotis savo teisėmis; palankiai vertina tai, kad priimta 2021–2025 m. romų ir egiptiečių įtraukties strategija, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas priešiškumui romams, ir ragina valdžios institucijas toliau dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su diskriminacija, užtikrinti sąžiningą prieigą prie švietimo, teisingumo, būsto, sveikatos priežiūros ir darbo rinkos ir imtis veiksmingų kovos su neapykantos retorika priemonių;

40.

ragina Juodkalnijos valdžios institucijas pripažinti daugiatautės Kotoro įlankos kroatų bendruomenės tradicijas ir kultūros paveldą; su susirūpinimu atkreipia dėmesį į pranešimą apie iškeldinimą iki 2022 m. balandžio 15 d., kurį gavo Kroatijos Nacionalinė Asamblėja Tivate;

41.

pažymi, kad didelį susirūpinimą tebekelia smurtas dėl lyties ir smurtas prieš vaikus ir kad šio smurto dar padaugėjo per COVID-19 pandemiją; ragina gerinti specialistų paramos paslaugas moterims, nepalankioje padėtyje esančioms grupėms ir smurto šeimoje aukoms ir ragina Juodkalniją tam skirti tinkamą finansavimą, be kita ko, tokią paramą teikiančioms pilietinės visuomenės organizacijoms; palankiai vertina pasiūlymą nustatyti griežtesnes bausmes už smurtą prieš moteris ir vaikus;

42.

primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti Stambulo konvencijos standartus, vykdyti visuomenės informuotumo didinimo kampanijas, skatinti saugiomis sąlygomis pranešti apie smurtą šeimoje, didinti tinkamai parengtų ir lyčiai atžvalgių teisėsaugos pareigūnų ir teisėjų skaičių, kad būtų užtikrintas tinkamas tokių nusikaltimų tyrimas ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už juos; primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas įgyvendinti veiksmingas kovos su seksualiniu priekabiavimu, be kita ko, ir darbo vietoje, priemones; tebėra susirūpinęs, kad politikoje ir viešajame gyvenime vis dar dažnai pasitaiko neapykantos retorikos ir seksizmo apraiškų, nukreiptų prieš moteris, ir ragina priimti teisines ir politines priemones moterų dalyvavimui politiniame gyvenime skatinti;

43.

palankiai vertina Vaiko teisių tarybos įsteigimą; pabrėžia, kad reikia toliau gerinti elgesį su vaikais civiliniame procese ir užtikrinti vaiko interesus atitinkantį teisingumą; apgailestauja dėl nepakankamos aukų, ypač moterų ir vaikų, apsaugos, be kita ko, per teismo dėl globos procesą ir po jo; ragina visas atitinkamas valstybės institucijas sistemingai spręsti šį klausimą remiantis aukščiausiais apsaugos ir paramos standartais ir geriausia Europos praktika;

44.

palankiai vertina pažangą LGBTIQ asmenų teisių apsaugos ir propagavimo srityje ir pirmąją tos pačios lyties asmenų partnerystę, įregistruotą 2021 m. liepos mėn., bei 2021 m. surengtas taikias LGBTIQ asmenų eitynes; ragina Juodkalniją toliau derinti ir iš dalies keisti kitus įstatymus ir poįstatyminius aktus, visų pirma dėl socialinių išmokų ir gyvenamosios vietos, kad būtų visapusiškai įgyvendintas Registruotos partnerystės įstatymas; ragina imtis tolesnių priemonių prieš neapykantos retoriką, socialinę atskirtį ir LGBTIQ bendruomenės diskriminaciją ir gerinti šių asmenų galimybes kreiptis į teismą, įsidarbinti, gauti būstą ir sveikatos priežiūros paslaugas, be kita ko, užtikrinant translyčiams asmenims galimybę naudotis hormonų terapija ir gerbiant jų fizinę ir psichinę neliečiamybę;

45.

ragina Juodkalniją tinkamai įtraukti LGBTIQ pilietinę visuomenę į darbą, kurį atlieka nauja teisinio lyties pripažinimo darbo grupė, kuri turėtų siekti teisinio lyties pripažinimo, grindžiamo apsisprendimo teise;

46.

apgailestauja dėl to, kad neįgalieji ir toliau patiria įvairių formų diskriminaciją, kuri dar labiau padidėjo dėl COVID-19 pandemijos, ir apgailestauja dėl to, kad nacionaliniai teisės aktai nesuderinti su JT neįgaliųjų teisių konvencija; palankiai vertina tai, kad vykdoma nacionalinės negalios nustatymo sistemos reforma, ir ragina veiksmingai įgyvendinti strategijas, kuriomis būtų siekiama pašalinti neįgaliųjų teisių užtikrinimo spragas visuose sektoriuose ir politikos srityse, įskaitant sveikatos priežiūrą, darbo rinką, taip pat administraciniuose ir teismo procesuose; pabrėžia, kad būtina skubiai parengti deinstitucionalizavimo strategiją;

Susitaikymas ir geri kaimyniniai santykiai

47.

teigiamai vertina konstruktyvų Juodkalnijos vaidmenį vykdant regioninį bendradarbiavimą ir palankiai vertina veiksmų kuriant Vakarų Balkanų bendrą regioninę rinką įgyvendinimą; ragina imtis konkrečių veiksmų siekiant rasti ir įgyvendinti aiškius ir privalomus sprendimus, kuriais siekiama konstruktyviai ir kaimyniškai išspręsti užsitęsusius ginčus, įskaitant ginčus dėl sienų su kaimyninėmis šalimis ir įskaitant demarkacijos klausimus su Kroatija ir Serbija;

48.

pabrėžia, kad visas Vakarų Balkanų regioninis ekonominis bendradarbiavimas turėtų būti įtraukus ir priimtinas visoms šešioms šalims, užtikrinant lygiavertį bendradarbiavimą ir stiprinant tolesnį derinimą su ES standartais ir acquis; atsižvelgdamas į tai, išreiškia atsargų požiūrį į Atvirųjų Balkanų iniciatyvą, neapimančią visų šešių šalių, ir išreiškia įsitikinimą, kad ši iniciatyva turėtų būti grindžiama ES taisyklėmis ir turėtų daryti tik teigiamą poveikį ES integracijos procesams;

49.

palankiai vertina tai, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. panaikinti tarptinklinio ryšio tarp Juodkalnijos ir kitų penkių Vakarų Balkanų valstybių mokesčiai; ragina vyriausybę ir Komisiją derėtis dėl plano, kuris padėtų greitai panaikinti tarptinklinio ryšio tarp Juodkalnijos ir ES valstybių narių mokesčius;

50.

atkreipia dėmesį į nuolatinį Juodkalnijos bendradarbiavimą įgyvendinant Sarajevo deklaracijos procesą; palankiai vertina tai, kad 2021 m. birželio 17 d. priimta rezoliucija dėl Srebrenicos; teigiamai vertina tai, kad Juodkalnijos užsienio reikalų ministras pirmą kartą dalyvavo bendrame Morinjo sulaikymo centro aukų minėjime; pažymi, kad nuo 2006 m. buvo surengti tik aštuoni karo nusikaltimų teismo procesai ir buvo teisiami tik neaukšto rango nusikaltėliai; pabrėžia, kad neturėtų būti toleruojamas genocido neigimas, nesantaiką kurstanti retorika ar karo nusikaltėlių šlovinimas;

51.

primygtinai ragina Juodkalniją dėti daugiau pastangų aktyviai teikiant prioritetą karo nusikaltimų ir jų šlovinimo problemoms ir baudžiant už šiuos nusikaltimus bei išaiškinant dingusių asmenų likimą; primena, kad reikia atverti buvusios Jugoslavijos slaptosios tarnybos archyvus ir laikytis teisinių procedūrų siekiant perduoti atitinkamas bylas Juodkalnijos valstybės archyvams;

52.

ragina Juodkalnijos valdžios institucijas visapusiškai laikytis nuostatų, susijusių su buvusiosios Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos palikimu, ypač kariniu turtu;

Ekonomika

53.

reiškia susirūpinimą dėl nuolat aukšto nedarbo lygio, ypač moterų ir jaunimo nedarbo, ir primygtinai ragina valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, kad būtų pagerintas jų dalyvavimas darbo rinkoje ir spręsti protų nutekėjimo, vyrų ir moterų užimtumo ir darbo užmokesčio skirtumų bei įperkamos vaikų priežiūros prieinamumo problemas; pakartoja, kad reikia geriau suderinti švietimo sistemą ir darbo rinką; atkreipia dėmesį į darbo rinkos atsigavimą ir palankiai vertina veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos programą;

54.

atkreipia dėmesį į paskelbtą iniciatyvą „Europa dabar“, kuria siekiama užtikrinti aukštesnį gyvenimo lygį ir konkurencingesnę ekonomiką taikant tvaresnį ir įtraukesnį ekonomikos augimo modelį;

55.

reiškia susirūpinimą dėl tvaraus Juodkalnijos makroekonominio stabilumo ir augančio pažeidžiamumo dėl padidėjusios valstybės skolos, visų pirma dalies, kurią ji skolinga Kinijai, ir dėl naujos 750 mln. EUR paskolos, kurią vyriausybė paėmė nepasikonsultavusi su Parlamentu; palankiai vertina pastangas mažinti šį fiskalinį pažeidžiamumą, įskaitant su Kinija susijusį pažeidžiamumą; ragina Komisiją kitoje šalies ataskaitoje toliau nagrinėti makroekonominę padėtį ir pažeidžiamumą; atkreipia dėmesį į tai, kad trečiųjų šalių ir užsienio bendrovių investicijos į strateginius sektorius gali kelti nepagrįstos ekonominės priklausomybės pavojų;

56.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį Juodkalnijos ekonomikai; atkreipia dėmesį į vilčių teikiančius Juodkalnijos ekonomikos atsigavimo 2021 m. po 2020 m. didelio nuosmukio ženklus ir palankiai vertina numatomą tvirtą Juodkalnijos ekonomikos augimą; ragina tvariau planuoti ekonomiką ir finansus, taip pat labiau laiku ir konstruktyviau reaguoti siekiant kuo labiau sumažinti pandemijos padarytą žalą labiausiai pažeidžiamoje padėtyje esančioms socialinėms grupėms; ragina vyriausybę organizuoti tikrą ir socialinį dialogą vykdant ekonomikos gaivinimo po pandemijos procesą;

57.

palankiai vertina tai, kad buvo išmokėta 60 mln. EUR iš COVID-19 makrofinansinės pagalbos paketo, kuriuo siekiama sušvelninti pandemijos ekonominį poveikį ir išsaugoti makroekonominį stabilumą, taip pat tai, kad mobilizuota 14,2 mlrd. EUR iš PNPP III siekiant paremti Vakarų Balkanų partnerius, kad jie atitiktų narystės Europos Sąjungoje reikalavimus;

58.

palankiai vertina pranešimą apie viešųjų paslaugų skaitmeninimą ir elektroninės valdžios operacijų atlikimo paslaugų plėtrą siekiant paskatinti ekonomikos atsigavimą; ragina Juodkalnijos vyriausybę skatinti visų socialinių grupių skaitmeninę įtrauktų, taip pat ragina rengti tikslines prevencines priemones ir paskatas įteisinti neoficialų verslą ir darbuotojus, nes didelis neoficialus sektorius ir toliau trukdo Juodkalnijos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi;

59.

palankiai vertina tai, kad pasirašytas asociacijos susitarimas dėl programos „Europos horizontas“ (2021–2027 m.);

60.

griežtai smerkia vadinamąją „auksinio paso“ programą ir apgailestauja dėl jos pratęsimo iki 2022 m. gruodžio mėn., nepaisant ankstesnių pranešimų, kad sistema bus laipsniškai panaikinta, ir be platesnių konsultacijų su atitinkamomis institucijomis; ragina Juodkalniją imtis daugiau veiksmų siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui; pabrėžia, kad dėl pilietybės suteikimo investuotojams kyla pavojus saugumui ir sudaromos galimybės korupcijai, pinigų plovimui ir mokesčių slėpimui; ragina Juodkalniją nedelsiant nutraukti šią programą; susirūpinęs pažymi, kad nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. pilietybė suteikta beveik 200 Rusijos piliečių;

Aplinka, energetika ir transportas

61.

palankiai vertina tai, kad priimtas nacionalinis prisitaikymo prie klimato kaitos planas, ir ragina Juodkalniją paspartinti reformas pagal ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją bei stiprinti jos įgyvendinimo procedūras; ragina valdžios institucijas šiuo atžvilgiu kuo geriau pasinaudoti teikiama ES pasirengimo narystei pagalba siekiant įgyvendinti 27 skyriaus („Aplinka ir klimato kaita“) kriterijus;

62.

palankiai vertina 2021 m. lapkričio mėn. priimtą švarios energijos dokumentų rinkinį; ragina valdžios institucijas pasiekti pažangos rengiant nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama tvariems atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir vengiama naujų investicijų į iškastines dujas ir anglis naudojančią infrastruktūrą, ir pateikti jį Energijos bendrijos sekretoriatui, kad šis pateiktų rekomendacijas; todėl ragina Juodkalniją dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti elektros energijos skirstymo tinklo nuostolius, įvairinti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir mažinti priklausomybę nuo klimato kaitai jautrios hidroenergijos gamybos; palankiai vertina tai, kad sustabdytas mažų hidroelektrinių, kurios nesilaikė tinkamų aplinkosaugos standartų, koncesijos sutarčių galiojimas, ir ragina, kad visi nauji projektai atitiktų ES aplinkos apsaugos, valstybės pagalbos ir koncesijos standartus; primygtinai ragina valdžios institucijas gerinti oro kokybės priemonių stebėseną ir įgyvendinimą užterštose vietovėse;

63.

apgailestauja, kad Pljevljos anglimis kūrenama elektrinė toliau eksploatuojama viršijus nustatytą darbo valandų skaičių, ir pakartoja skubų raginimą Juodkalnijos valdžios institucijoms nedelsiant užtikrinti, kad ši elektrinė atitiktų Energijos bendrijos sutarties reikalavimus; atsargiai atkreipia dėmesį į tai, kad 15 mln. EUR padidėjo planuojamos šios elektrinės rekonstrukcijos pagal aplinkos apsaugos standartus, kuri dar nepradėta, išlaidos; ragina valdžios institucijas paskelbti galimybių studiją ir prokuroro atlikto konkurso tyrimo išvadas ir apsvarstyti galimybę parengti išsamų pereinamojo laikotarpio planą atsižvelgiant į planuojamą elektrinės uždarymą;

64.

dar kartą ragina Juodkalniją skubiai imtis priemonių siekiant veiksmingai išsaugoti saugomas teritorijas ir tęsti darbą nustatant galimas „Natura 2000“ teritorijas; palankiai vertina tai, kad paskelbtos trys saugomos jūrų teritorijos (Platamuni, Katič ir Stari Ulcinj) ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukti bukų miškai Biogradska Goros nacionaliniame parke; reiškia susirūpinimą dėl žalos vandens telkiniams ir upėms, susijusioms su infrastruktūros projektais, įskaitant Skadaro ežero, Sinjajevinos, Komarnicos ir kitus projektus; apgailestauja, kad, nepaisant pradinės pažangos, Sinjajevinos klausimas vis dar neišspręstas; pabrėžia, kad reikia atlikti vertinimą ir užtikrinti atitiktį Buveinių direktyvai ir Vandens pagrindų direktyvai; primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas taikyti veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas už visus nusikaltimus aplinkai ir išgyvendinti korupciją šiame sektoriuje;

65.

apgailestauja, kad nepadaryta pažangos vykdant pagrindines sektoriaus reformas transporto politikos srityje; ragina Juodkalniją toliau įgyvendinti savo transporto plėtros strategiją ir stiprinti administracinius gebėjimus įgyvendinant transeuropinius tinklus; pabrėžia, kad Vakarų Balkanuose statybų sektorius yra vienas iš labiausiai pažeidžiamų sektorių dėl organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos; pabrėžia, kad investicijos į infrastruktūrą turi atitikti ES standartus dėl poveikio aplinkai įvertinimo bei sąnaudų ir naudos analizės, sykiu laikantis ES taisyklių dėl viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos;

66.

atkreipia dėmesį į padidėjusį Kinijos susidomėjimą investicijomis į Vakarų Balkanus ir transporto infrastruktūros projektais Juodkalnijoje, kurie yra Kinijos iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ dalis; palankiai vertina Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą ir ES iniciatyvą „Global Gateway“, kaip žalesnes ir skaidrias infrastruktūros projektų finansavimo alternatyvas;

67.

apgailestaudamas atkreipia dėmesį į žalą Taros upės baseino biosferos rezervatui ir Durmitoro nacionaliniam parkui, įtrauktam į UNESCO paveldą, susijusią su Baro–Boljarės magistralės statyba; ragina Juodkalniją įgyvendinti upių vagų atgaivinimo priemones ir atidžiai stebėti transporto infrastruktūros statybos poveikį aplinkai; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Baro–Boljarės magistralės kaina buvo iš esmės nepakankamai įvertinta ir kad, nepaisant neaiškių viešųjų pirkimų procedūrų, planavimo dokumentų trūkumo ir ekologinių problemų, nesiimta jokių veiksmų; pažymi, kad Juodkalnijos paraiška dėl bendro finansavimo pagal Vakarų Balkanų investicijų programą dar neišnagrinėta;

68.

ragina Juodkalniją spręsti neteisėto atliekų šalinimo problemą ir imtis tolesnių veiksmų siekiant tobulinti nuotekų valymo įrenginių planavimo procedūras, kad būtų paspartinta jų statyba; atkreipia dėmesį į tai, kad septyniose savivaldybėse trūksta pažangos ir didėja išlaidos statant būtiniausius nuotekų valymo įrenginius, kad būtų išvengta taršos nuotekomis;

69.

ragina Juodkalniją paspartinti su medžiokle ir žvejyba susijusias institucines ir teisines reformas, ypač daug dėmesio skiriant saugomoms teritorijoms ir saugomoms rūšims;

o o

70.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Juodkalnijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 108, 2010 4 29, p. 1.

(2) OL L 330, 2021 9 20, p. 1.

(3) OL C 362, 2021 9 8, p. 129.

(4) OL C 15, 2022 1 12, p. 100.

(5) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0506.

(6) Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija išvados dėl rekomendacijų Juodkalnijai, kuriai taikomi tarpiniai tolesni veiksmai, įgyvendinimo (2020 m. birželio 2 d.), skelbiamos adresu https://rm.coe.int/ecri-conclusions-on-the-implementation-of-the-recommendations-in-respe/16809e8273

(7) 2021 m. gegužės 19 d. rezoliucija dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Juodkalnijos (OL C 15, 2022 1 12, p. 100).

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/74

P9_TA(2022)0267

ES ir Afrikos prekybos santykių ateitis

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Afrikos prekybos santykių ateities (2021/2178(INI))

(2023/C 32/09)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

—	atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą,

—	atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą „Bendra 2030 m. vizija“, paskelbtą po 2022 m. vasario 17–18 d. 6-ojo Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos (AS) aukščiausiojo lygio susitikimo,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją „Naujoji ES ir Afrikos strategija. Partnerystė siekiant tvaraus ir įtraukaus vystymosi“ (1),

—	atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos darbotvarkę iki 2063 m. „Kokią Afriką norime matyti“,

—	atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos iniciatyvas, pradėtas siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2063 m., įskaitant Spartesnio pramonės vystymo Afrikoje strategiją, Afrikos infrastruktūros plėtros programą, Afrikos vidaus prekybos skatinimą ir Afrikos kasybos viziją,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos narių partnerystės susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatą „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“ (COM(2021)0066),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir 14-os Užsachario Afrikos šalių bei regionų ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) (jau sudarytus ir tuos, dėl kurių deramasi) ir kitus ES laisvosios prekybos susitarimus su Šiaurės Afrikos šalimis,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 2 d. AS valstybių ir vyriausybių vadovų asamblėjos sprendimą dėl Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdvės (AfCFTA) (2),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. AS valstybių ir vyriausybių vadovų asamblėjos Kigalio sprendimą dėl Afrikos Sąjungos asamblėjos uždaro posėdžio rezultatų, ypač į jo 5 dalį dėl Sąjungos finansavimo (3),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Naujas Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansas. Investicijų ir darbo vietų partnerystės pakylėjimas į naują lygmenį“ (COM(2018)0643),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES prekybos susitarimuose (4),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 25 d. G7 finansų ministrų pareiškimą dėl skolos tvarkymo sustabdymo iniciatyvos ir skolos naštos mažinimo pažeidžiamoms šalims,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 1 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl strategijos „Global Gateway“ (JOIN(2021)0030),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (COM(2021)0564),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas. Vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinama plataus užmojo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo darbotvarkė“ (JOIN(2020)0017),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 9 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“ (JOIN(2021)0002) ir prie jo pridėtą bendrą tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2021)0023),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Trečiojo ES lyčių lygybės veiksmų plano (5),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo (6) ir į susijusius ES ir šalių partnerių savanoriškos partnerystės susitarimus,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos (COM(2021)0706),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 10 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės (7),

—	atsižvelgdamas į Kimberley procesą ir į savo 2021 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl Kimberley proceso sertifikavimo schemos įgyvendinimo (8),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo (9),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios muitų tarifų lengvatų sistemos taikymo (COM(2021)0579),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl legalios migracijos politikos ir teisės (12),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 15 d. Afrikos ir Europos vietos ir regionų valdžios institucijų forumo deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 14 d. 7-ojo ES ir Afrikos verslo forumo verslo organizacijų bendrą deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. vasario mėn. Afrikos ir Europos savaitės pilietinės visuomenės organizacijų forumo baigiamąjį dokumentą „Jokių sprendimų dėl mūsų be mūsų!“,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. vasario mėn. vykusios Afrikos ir Europos savaitės jaunimo krypties bendrus rezultatus,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ekonominio vystymosi Afrikoje ataskaitą „Naudojimasis galimais Afrikos žemyno laisvosios prekybos erdvės teikiamais privalumais siekiant integracinio augimo“ (angl. „Reaping the potential benefits of the African Continental Free Trade Area for inclusive growth“),

—	atsižvelgdamas į Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansą,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 4 d. Pietų Afrikos prezidentinės patariamosios grupės žemės reformos ir žemės ūkio klausimais galutinėje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 13 d. ES ir AS skaitmeninės ekonomikos darbo grupės ataskaitą „Nauja Afrikos ir Europos partnerystė skaitmeninės ekonomikos srityje: siekiant paspartinti darnaus vystymosi tikslų pasiekimą“ (angl. „New Africa-Europe Digital Economy Partnership: Accelerating the Achievement of the Sustainable Development Goals“),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. ES pagalbos prekybai pažangos ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į ES įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogą tvarios kakavos klausimais, kuriame daugiausia dėmesio skiriama kakavos sektoriui dviejose pagrindinėse gamybos šalyse – Dramblio Kaulo Krante ir Ganoje,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 12 d. Ganos Prezidento Nanos Akufo-Addo Europos Parlamentui pasakytą kalbą,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 2 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl agresijos prieš Ukrainą,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 23 d. Komisijos komunikatą dėl apsirūpinimo maistu užtikrinimo ir maisto sistemų atsparumo didinimo (COM(2022)0133),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 16 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A9-0169/2022),

kadangi Europos Sąjungą (ES) ir Afriką sieja svarbūs ir ilgalaikiai politiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai; kadangi 2022 m. vykusiame 6-ajame ES ir Afrikos Sąjungos (AS) aukščiausiojo lygio susitikime buvo pasiektas susitarimas dėl bendros 2030 m. vizijos – naujos abiem pusėms naudingos bendros strategijos, kuria stiprinami dviejų sąjungų ryšiai ir sudaromos sąlygos glaudesniam bendradarbiavimui abipusės konvergencijos klausimais prekybos, vystymosi, saugumo ir gero valdymo srityse; kadangi jos tikslas – siekti mūsų bendrų prioritetų kartu išsaugant mūsų interesus ir bendras viešąsias gėrybes, mūsų piliečių saugumą ir gerovę, žmogaus teisių visiems apsaugą, lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą visose gyvenimo srityse, pagarbą demokratiniams principams ir teisinei valstybei, veiksmus aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos srityje, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą, kovą su nelygybe, paramą vaikų teisėms ir jaunimo bei nepalankiausioje padėtyje esančių asmenų įtrauktį; kadangi abi sąjungos pripažįsta apsirūpinimo maistu saugumo ir mitybos svarbą; kadangi ši atnaujinta partnerystė bus grindžiama geografija, istorijos pripažinimu, žmogiškaisiais ryšiais, pagarba suverenumui, abipuse pagarba ir atskaitomybe, bendromis vertybėmis, partnerių lygybe ir abipusiais įsipareigojimais; kadangi ES ir AS įsipareigojo stiprinti savo strateginę partnerystę, kad kartu galėtų spręsti naujus uždavinius, pvz., klimato kaitos, atsigavimo po pandemijos ir atsparumo būsimiems sukrėtimams didinimo uždavinius;

kadangi taika yra būtina tvaraus vystymosi ir stabilios prekybos bei investicijų aplinkos sąlyga; kadangi po Rusijos Federacijos neteisėtos, neišprovokuotos ir nepagrįstos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. pasaulinės geopolitinės aplinkybės labai pasikeitė, be kita ko, kalbant apie ES ir Afrikos santykius; kadangi JT Generalinė Asamblėja savo 2022 m. kovo 2 d. rezoliucijoje didžiąja balsų dauguma pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą, įskaitant Afrikos Sąjungos paramą, o 28 jos valstybės narės pritarė rezoliucijai; kadangi 16 jos valstybių narių susilaikė, o devynios nusprendė nebalsuoti; kadangi Rusijos invazija ir karo pasekmės turi tragiškų padarinių pasaulinėms vertės ir tiekimo grandinėms, ypač kviečių ir kitų prekių prieinamumui, ir dėl to dar daugiau milijonų žmonių gresia maisto trūkumas; kadangi ypač didelis neigiamas poveikis daromas Afrikos žemyno apsirūpinimo maistu saugumui; kadangi Šiaurės Afrika 60 proc. savo kviečių ir kitų maistinių augalų importuoja iš Ukrainos bei Rusijos ir kai kurios Afrikos šalys susiduria su trąšų importo trūkumu; kadangi tiekimo grandinių sutrikdymas, kurį lėmė Rusijos karas prieš Ukrainą, gali sukelti riaušes dėl maisto ir socialinius neramumus;

C.	kadangi darnaus vystymosi tikslų (DVT) pasiekimas iki 2030 m. turi būti pagrindine sėkmingo ES ir Afrikos bendradarbiavimo, įskaitant prekybinių ir investicinių santykių indėlį kovojant su skurdu, gaire ir kriterijumi;

D.	kadangi migracija yra įtraukta į 10.7 DVT, kuriuo siekiama palengvinti tvarkingą, saugią, teisėtą ir atsakingą žmonių migraciją bei judumą;

kadangi atliekant ES prekybos politikos peržiūrą pripažinta, kad strategiškai svarbu stiprinti bendradarbiavimą su Afrikos žemynu ir Afrikos valstybėmis siūlant keletą veiksmų krypčių, kuriomis būtų stiprinama ES ir Afrikos prekyba bei ekonominiai ryšiai; kadangi Europa ir Afrika yra kaimyniniai žemynai, kurių gerovė ir stabilumas yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir kuriuos reikia remti glaudesne ir sąžiningesne ekonomine integracija;

kadangi ES ir jos valstybės narės yra didžiausios pasaulyje pagalbos prekybai teikėjos – jų skiriama pagalba sudaro 38 proc. viso pasaulio indėlio; kadangi 2019 m. Afrikai ir toliau teko didžiausia pagalbos prekybai įsipareigojimų dalis; kadangi ES ketina padidinti ES pagalbos prekybai dalį, skirtą mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kad padėtų padvigubinti jų pasaulinio eksporto dalį, nes 2020 m. mažiausiai išsivysčiusių šalių eksporto dalis pasaulyje vis dar buvo 1 proc., o eksporto į ES dalis – 2 proc.;

G.	kadangi ES, bendradarbiaudama su Afrika, turėtų laikytis Europos komandos principo, įskaitant didesnį įvairių Komisijos generalinių direktoratų, Europos vystymosi finansavimo institucijų, Europos eksporto kreditų agentūrų, komercinių bankų ir ES valstybių narių veiklos koordinavimą;

kadangi ES ir jos valstybės narės yra svarbiausios Afrikos prekybos partnerės ir kadangi 2021 m. prekybos vertė išaugo ir siekia 288 mlrd. EUR sumą, palyginti su maža 225 mlrd. EUR verte 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos; kadangi prekybos deficitas ES naudai sumažėjo nuo 24 mlrd. EUR 2020 m. iki 4 mlrd. EUR 2021 m.; kadangi pagal galiojančius prekybos susitarimus ir ES vienašales lengvatas besivystančioms šalims 90 proc. Afrikos eksporto į ES bendrąją rinką gali patekti be muitų ir kvotų; kadangi 2021 m. daugiau kaip 65 proc. iš Afrikos į ES importuotų prekių buvo biržos prekės, pvz., maistas ir gėrimai, žaliavos ir energija, ir kadangi 2021 m. 68 proc. iš ES į Afriką eksportuotų prekių buvo pagamintos prekės; kadangi ši prekybos struktūra atspindi struktūrinį disbalansą ir susijusių šalių ekonomikos tarpusavio priklausomybę, dėl to Afrikos žemynas išlieka pasaulinių vertės grandinių žemesnės vertės lygmenyje; kadangi ES ir jos valstybės narės jau seniai yra didžiausias Afrikos investicijų, oficialios paramos vystymuisi, humanitarinės pagalbos ir saugumo finansavimo šaltinis;

kadangi 2021 m. Jungtinės Valstijos vykdė prekybą prekėmis su Afrika, kurią sudarė apie 26,7 mlrd. JAV dolerių eksporto ir 37,5 mlrd. JAV dolerių importo ir kurios bendra vertė siekė 64,2 mlrd. JAV dolerių; kadangi, nepaisant ankstesnės JAV administracijos pradėtos įgyvendinti iniciatyvos „Klestinti Afrika“, JAV prekyba su Užsachario Afrika yra sąstingyje ir sudaro mažiau nei 1 proc. visos JAV prekybos prekėmis;

kadangi per pastaruosius penkiasdešimt metų Afrikos dalis pasaulinėje prekyboje nuolat mažėjo ir, UNCTAD duomenimis, sudaro 2,9 proc. pasaulio prekybos; kadangi žemynas yra labai priklausomas nuo importo ir gamtos išteklių – biržos prekių – eksporto; kadangi tarpregioninė prekyba sudaro tik 14,4 proc. visos žemyninės prekybos;

K.	kadangi Afrikos plėtros bankas apskaičiavo, kad neteisėtos prekybos gamtos ištekliais ekonominės sąnaudos siekia 120 mlrd. JAV dolerių per metus, t. y. 5 proc. Afrikos bendrojo vidaus produkto (BVP) (13);

kadangi Afrikos vidaus prekyba yra gerokai mažesnė nei galėtų būti ir būtina ją stiprinti, norint tvariai pertvarkyti žemyno ekonominę struktūrą; kadangi Afrikos ir Europos privatusis sektorius yra bendrai suinteresuoti sėkmingu ir veiksmingu AfCFTA įgyvendinimu, visų pirma dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybių, kuriuos, kaip tikimasi, sukurs ši erdvė; kadangi 2019 m. gegužės 30 d. pradėjus veikti AfCFTA ir 2021 m. sausio 1 d. pradėjus prekiauti pagal jos lengvatas – tai pavyzdinis pirmųjų dešimties metų įgyvendinimo plano (2014–2023 m.) projektas pagal AS darbotvarkę iki 2063 m. – buvo suteiktas naujas postūmis prekybos ir investicijų galimybėms visoje Afrikoje ir padidintos Europos ir Afrikos sąsajos;

kadangi AfCFTA taps didžiausia pasaulyje laisvosios prekybos erdve atsižvelgiant į dalyvaujančias šalis, apimančia 54 iš 55 AS valstybių narių ir sukuriančia 1,2 mlrd. žmonių, įskaitant greitai augančią viduriniąją klasę, rinką, todėl ji bus aštuntas pagal dydį ekonominis blokas pasaulyje, kurio bendras BVP – 3 trln. JAV dolerių, ir numatoma, kad iki 2050 m. jis išaugs daugiau nei dvigubai; kadangi, Pasaulio banko duomenimis, kiekvienais metais Afrikos BVP galėtų padidėti 1 proc., bendras užimtumas – 1,2 proc., o prekyba Afrikoje – 33 proc.; kadangi AfCFTA sukūrimas – tai didelė galimybė ES, tačiau jos sėkmė labai priklausys nuo jos gebėjimo sutelkti investicijas ir skatinti prekybos mainus bei įmonių veikimą Afrikoje;

kadangi AfCFTA erdvėje panaikinami tarifai pagal 90 proc. muitų tarifų eilučių, ne mažiausiai išsivysčiusios šalys įsipareigoja per penkerius metus liberalizuoti nejautriųjų prekių tarifus, o mažiausiai išsivysčiusios šalys – per 10 metų; kadangi tarifai pagal 7 proc. tarifų eilučių taikomi jautriosioms prekėms, ne mažiausiai išsivysčiusios šalys jautriųjų prekių tarifus liberalizuos per 10 metų, o mažiausiai išsivysčiusios šalys – per 13 metų; kadangi 3 proc. tarifų eilučių gali būti neliberalizuojamos; kadangi AfCFTA yra svarbus žingsnis siekiant atsisakyti dabartinio oficialios prekybos modelio Afrikoje, kuriam būdingas ilgas sienos kirtimo laikas, daugybė reguliavimo reikalavimų ir dideli mokesčiai;

kadangi AfCFTA siekiama ne tik liberalizuoti prekybą, bet ir sudaryti sąlygas integraciniam augimui ir darniam vystymuisi pagal Darbotvarkę iki 2063 m.; kadangi veiksmingas ir koordinuotas AfCFTA, kaip žemyno režimo, įgyvendinimas yra nepaprastai svarbus stiprinant Afrikos vidaus prekybą ir bus didelis iššūkis, nes dėl skirtingų lygmenų ir įsipareigojimų, susijusių su prekybos susitarimais, regioninių ekonominių bendruomenių ir muitų sąjungų reikės imtis plataus masto priemonių tarpvalstybinei transporto infrastruktūrai plėtoti ir prekybai išsamiai palengvinti, kad būtų sudarytos geresnės galimybės tarpvalstybinėms vertės grandinėms; kadangi valdymo reformos, skirtos prekybai palengvinti, prekybos netarifinėms kliūtims pašalinti, bendrų techninių bei su sveikata susijusių produktų standartų ir darbo teisės atitikčiai, prekybos teisių gynimo priemonėms ir apsaugos priemonėms užtikrinti, yra nepaprastai svarbios siekiant AS tikslų ir užtikrinant, kad AfCFTA taptų veiksmingu ir nuspėjamu režimu; kadangi, kaip ir kiekvienas prekybos susitarimas, AfCFTA darys tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį ir labai svarbu nustatyti tinkamas paramos priemones bet kokiam neigiamam poveikiui sušvelninti ir užtikrinti, kad AfCFTA galėtų būti padedama skatinti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir ypač garantuoti, kad moterų ir jaunimo vadovaujamos įmonės galėtų pasinaudoti naujomis galimybėmis;

P.	kadangi, atsižvelgiant į prekybą ir ypač kilmės taisykles bei kumuliaciją, įvairūs ES susitarimai su Afrikos šalimis lėmė Afrikos žemyno fragmentaciją, todėl atsirado su tarifais susijusių kliūčių ir buvo trukdoma kurti tarpvalstybines vertės grandines AfCFTA erdvėje;

kadangi Afrikos valstybės nėra homogeninės; kadangi Afrikos žemynas yra ypač pažeidžiamas išorinių sukrėtimų dėl didelės priklausomybės ne tik nuo išorinių finansinių išteklių ir pajamų, pavyzdžiui, užsienio perlaidų, tiesioginių užsienio investicijų, turizmo ar išorės pagalbos, bet ir nuo pagamintų prekių importo;

kadangi Afrika yra vilties ir galimybių žemynas, ir jį tokiu laiko vis daugiau jo jaunų gyventojų; kadangi Afrika – tai jauniausias pasaulio žemynas, kuriame vidutinis amžius yra 19,8 metų, o 60 proc. gyventojų yra jaunesni nei 25 metų; kadangi iki 2050 m. Afrikos gyventojų skaičius padvigubės – nuo maždaug 1,2 mlrd. iki maždaug 2,4 mlrd., ir kadangi tais pačiais metais 50 proc. jaunesnių nei 25 metų amžiaus pasaulio gyventojų gyvens Afrikoje, o tai bus didelis iššūkis Afrikos šalių ekonomikai ir demokratiniam valdymui ir darys poveikį geopolitikai, pasaulinei prekybai ir migracijai; kadangi šiuo metu Afrikoje gyvena keturis kartus daugiau vaikų nei Europoje ir kadangi 70 proc. Užsachario Afrikos gyventojų yra jaunesni nei 30 metų amžiaus; kadangi dėl gyventojų ir viduriniajai klasei priklausančių asmenų skaičiaus didėjimo reikės proporcingai didinti maisto tiekimą, todėl žemės ūkio maisto produktų sektorius turėtų atverti ekonominių ir užimtumo galimybių Afrikos jaunimui, kurio dalyvavimas šiame sektoriuje bus labai svarbus ir siekiant užtikrinti kartų kaitą bei atnaujinti žemės ūkio maisto produktų sistemą; kadangi Afrikos jaunimui reikia kokybiško išsilavinimo, užimtumo ir verslo galimybių, kad jie galėtų prisidėti prie savo šalių augimo ir darnaus vystymosi; kadangi Europos visuomenė senėja ir daug ekonomikos sektorių jau dabar praneša apie kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir problemas randant pameistrių; kadangi ekonominiu požiūriu įgalinant moteris ir jaunimą Afrikoje prisidedama prie ekonomikos augimo ir jų padėties visuomenėje gerinimo;

kadangi darnaus vystymosi tikslu panaikinti badą siekiama iki 2030 m. panaikinti badą ir užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą bei geresnę mitybą; kadangi pažanga siekiant šio tikslo pastaraisiais metais sulėtėjo ir daugiau kaip 800 mln. žmonių mūsų planetoje kiekvieną vakarą vis dar eina miegoti alkani; kadangi Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, kad badaujančių žmonių skaičius Afrikoje gerokai išaugs (nuo 280 iki 300 mln.) ir 2030 m. Afrika prilygs Azijai – tai bus regionai, kuriuose yra daugiausia neprivalgusių žmonių; kadangi maisto stygius žemyne padidėjo ir 2020 m. 21 proc. gyventojų buvo maitinami nepakankamai; kadangi 2021 m. JT aukščiausiojo lygio susitikime maisto sistemų klausimais buvo nustatyta, kad šias nepageidaujamas tendencijas skatina vis dažnesni ir intensyvesni konfliktai, klimato nepastovumas ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, ekonomikos sulėtėjimas ir nuosmukis, taip pat didelė nelygybė, kurią dar labiau padidino ekonomikos nuosmukis 2020 m., kurį visų pirma lėmė COVID-19 valdymo priemonės visame pasaulyje;

kadangi klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas yra egzistencinės grėsmės Afrikai, ES ir visam pasauliui, todėl reikia užtikrinti bendrą atsaką ir didžiules investicijas į atsparumo didinimą; kadangi ES ir Afrikos prekybos santykiams tenka lemiamas vaidmuo vykdant su klimato kaita susijusią pertvarką ir skatinant bendras pastangas siekiant tvaraus augimo, įtraukaus ekonominio vystymosi ir prieigos prie viešųjų gėrybių, visų pirma skatinant tvarias tiekimo grandines ir prekybos įvairinimą pereinant prie mažo anglies dioksido pėdsako ekonomikos; kadangi ES įsipareigojo iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu ir atsieti savo ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo; kadangi Afrikos šalys iki šiol labai mažai prisidėjo ir prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, neatsižvelgiant į tai, ar tai vertinama pagal istorinį, dabartinį ar numatomą išmetamųjų teršalų kiekį, bendrą kiekį ar kiekį, tenkantį vienam gyventojui, o ES gamybos, gyvenimo būdo ir vartojimo įpročiais prisidedama prie klimato kaitos; kadangi klimato kaitos padariniai bus katastrofiški, ypač daugeliui Afrikos valstybių, o kai kurios iš jų patirs didžiausią poveikį; kadangi apskaičiuota, kad Užsachario Afrikoje prisitaikymo išlaidos siekiant išvengti dar didesnių papildomos pagalbos nelaimės atveju išlaidų per ateinantį dešimtmetį sudarys 30–50 mlrd. JAV dolerių per metus arba 2–3 proc. regiono BVP; kadangi 2022 m. Afrikos valstybėje Egipte vyks 27-oji JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija (COP27); kadangi perėjimas prie dekarbonizuoto pasaulio turi būti teisingas; kadangi ES pasiūlė, kad prieiga prie energijos būtų vienu iš pagrindinių bendradarbiavimo su Afrika pagal Europos žaliąjį kursą ramsčių;

kadangi ES ir AS paskelbė Afrikos ir Europos investicijų paketą, kurio vertė – 150 mlrd. EUR per šešerių metų laikotarpį, t. y. vidutiniškai 25 mlrd. EUR per metus, kuriuo bus remiami bendri užmojai, susiję su Darbotvarke iki 2030 m. ir AS darbotvarke iki 2063 m., ir kurį sudarys tokie komponentai, kaip investicijos, sveikata ir švietimas; kadangi šiomis investicijomis neturėtų būti didinama Afrikos šalių skolos našta;

kadangi apie 34 proc. Afrikos namų ūkių gyvena žemiau tarptautinės skurdo ribos – 1,90 JAV dolerio per dieną, o apie 40 proc. viso žemyno turto valdo maždaug 0,0001 proc. jo gyventojų; kadangi išlieka dideli Afrikos šalių vystymosi skirtumai; kadangi, atsižvelgiant į numatomą spartų Afrikos gyventojų skaičiaus augimą, dar svarbiau yra užtikrinti, kad jis vyktų kartu garantuojant darnų vystymąsi, kokybišką švietimą ir deramo darbo vietų kūrimą;

W.	kadangi maždaug tik viena iš trijų Afrikos šalių yra nustačiusi nacionalinę deramo darbo programą, kuri buvo sukurta kaip pagrindinė Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) paramos, pritaikytos prie kiekvienos šalies prioritetų ir rezultatų, teikimo priemonė;

kadangi Komisija, bendrai vadovaujant jos Prekybos generaliniam direktoratui ir jos Tarptautinės partnerystės generaliniam direktoratui, pradėjo įgyvendinti Tvarios kakavos iniciatyvą, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama Ganai ir Dramblio Kaulo Krantui, o Kamerūnas dalyvauja stebėtojo teisėmis, ir kurios pagrindiniai tikslai – užtikrinti tvarias pragyvenimą garantuojančias ūkininkų pajamas, panaikinti vaikų darbą kakavos tiekimo grandinėje ir panaikinti miškų naikinimą kakavos plantacijų kūrimo sumetimais;

Y.	kadangi 2021 m. UNICEF/ILO ataskaitoje dėl vaikų darbo nurodoma, kad nuo 2012 m. Užsachario Afrikoje vaikų darbo padaugėjo ir ši didėjimo tendencija išliks dėl visuresio pandemijos poveikio;

kadangi dėl COVID-19 pandemijos ir jos ekonominių padarinių 2020 m. visoje Afrikoje stojo augimas ir turbūt dar 30 mln. žmonių atsidūrė skurde ir dar labiau paplito vaikų darbas; kadangi ekonomikos gaivinimo po pandemijos priemonių rinkiniuose matyti esminis politinio sutarimo pokytis; kadangi regionų pajėgumas remti ekonomikos gaivinimą viešosiomis lėšomis skiriasi, todėl kyla neišvengiama nelygybės didėjimo rizika; kadangi 2022 m. kovo mėn. Afrikoje visiško paskiepijimo lygis buvo ne didesnis kaip 15 proc. (palyginti su 73 proc. ES); kadangi turi būti sunaikinta milijonai vakcinų ir jos negali būti panaudotos skurdesnėse šalyse, nes sparčiai artėja jų galiojimo laikas; kadangi ES ir AS įsipareigojo remti visavertį Afrikos suverenumą sveikatos srityje, kad žemynas galėtų reaguoti į būsimas ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas, ir šiuo tikslu įsipareigojo remti bendrą vakcinų, vaistų, diagnostikos, terapinių ir sveikatos produktų gamybos Afrikoje darbotvarkę, įskaitant investicijas į gamybos pajėgumus, savanorišką technologijų perdavimą ir reguliavimo sistemos stiprinimą, kad būtų sudarytos vienodos galimybės gauti vakcinų, diagnostikos ir terapinių produktų; kadangi Parlamentas palankiai vertina visas priemones, kuriomis remiama Afrikos sveikatos sistema ir žemyno sveikatos pajėgumai;

AA.

kadangi siekiant tvaraus ir įtraukaus Afrikos ekonomikos atsigavimo po COVID-19 kasmet reikės skirti 1 trln. JAV dolerių sumą, kuri papildytų 2,5 trln. JAV dolerių metinį DVT finansavimo deficitą, buvusį jau prieš krizę; kadangi šios pastangos yra svarbi investavimo galimybė; kadangi Europos investicijų bankas (EIB) deda daugiau pastangų, kad padėtų Afrikos partneriams reaguoti į COVID-19 sukeltą sveikatos ir ekonomikos krizę, ir 2020 m. skyrė 5 mlrd. EUR, kad paremtų daugiau kaip 12 mlrd. EUR pertvarkomųjų privačiųjų ir viešųjų investicijų visoje Afrikoje;

AB.

kadangi per 6-ąjį ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimą buvo pabrėžta, kad Pasaulio prekybos organizacija (PPO) turi skubiai prisidėti prie kovos su pandemija ir pasaulio ekonomikos atsigavimo, ir susitikimo šalys buvo įpareigotos konstruktyviai siekti susitarimo dėl visapusiško PPO atsako į pandemiją, kuris apimtų su prekyba, taip pat su intelektine nuosavybe susijusius aspektus; kadangi Europos Komisija ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Indijos ir Pietų Afrikos vyriausybės PPO pasiekė kompromisinį pasiūlymą, kuris turi būti pateiktas PPO valstybėms narėms ir kuriuo būtų sudarytos palankesnės sąlygos netaikyti tam tikrų intelektinės nuosavybės taisyklių, visų pirma tam tikrų privalomo licencijavimo nuostatų pagal PPO susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), kriterijų, tačiau į jį dar neįtrauktos nuostatos dėl diagnostikos priemonių, prietaisų ir gydymo būdų, kurių prašo Afrikos valstybės; kadangi PPO dar neprasidėjo platesnės diskusijos;

AC.

kadangi spaudos pranešime dėl Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos ataskaitos pažymima, kad pandemijos riziką galima gerokai sumažinti mažinant žmogaus veiklą, dėl kurios nyksta biologinė įvairovė, labiau saugant saugomas teritorijas ir taikant priemones, kuriomis mažinamas netvarus didelės biologinės įvairovės regionų naudojimas;

AD.

kadangi, Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, dėl COVID-19 krizės apie 60 proc. mažas pajamas gaunančių šalių patiria didelę įsiskolinimo riziką arba jau yra įsiskolinusios, o 2015 m. šis skaičius nesiekė 30 proc.; kadangi labai įsiskolinusių Europos ir Afrikos šalių vyriausybėms sunku sutelkti labai reikalingas investicijas į būtinas ekonominės plėtros sąlygas, pavyzdžiui, kvalifikuotą darbo jėgą ir modernią infrastruktūrą;

AE.

kadangi AfCFTA sekretoriatas įsteigė Afrikos eksporto ir importo banko („Afreximbank“) finansuojamą 1 mlrd. JAV dolerių vertės AfCFTA prisitaikymo fondą, kurio tikslas – remti šalis, kurios trumpuoju laikotarpiu prarastų pajamų dėl savo tarifų sumažinimo arba panaikinimo; kadangi, remiantis AfCFTA sekretoriato skaičiavimais, faktinis poreikis yra apie 7 mlrd. JAV dolerių;

AF.

kadangi ES yra didžiausia pasaulyje žemės ūkio maisto produktų importuotoja ir eksportuotoja; kadangi, nepaisant to, kad Afrika turi daugiausiai dirbamos žemės pasaulyje, AS šalys yra grynosios maisto produktų importuotojos, o jų ūkininkų gamyba neatitinka jų potencialo, iš dalies dėl tam tikros Europos vidaus politikos priemonių ir praktikos poveikio kainoms, kurias Afrikos ūkininkai gali užtikrinti savo produktams vietos rinkose, kurias didina tarifai ir dėl to Afrikos perdirbtų maisto produktų eksportas tampa nekonkurencingas; kadangi pagal bendrą žemės ūkio politiką remiamas ES pieno miltelių eksportas į Vakarų Afriką išaugo ir kadangi tris kartus padidėjęs eksportas po to, kai 2015 m. ES panaikino savo kvotas pienui, turėjo rimtų pasekmių daugeliui vietos galvijų augintojų ir ūkininkų, kurių pieno kainos negali konkuruoti su labai mažomis pieno miltelių kainomis; kadangi sąžiningų ES ir Afrikos prekybos žemės ūkio produktais sąlygų laikymasis turėtų būti ES ir Afrikos maisto ir kitų žemės ūkio produktų eksporto ir importo pagrindas, taip pat reikia užtikrinti, kad žemės ūkio produktų eksportas neprieštarautų tikslui sukurti atsparesnį Afrikos maisto sektorių; kadangi siekiant skatinti tvarų žemės ūkį abiejuose žemynuose reikia sudaryti sąlygas žemės ūkio reformų modeliams Afrikoje ir Europoje, kuriais būtų užtikrintas ūkininkų orumas, stiprinamas vidaus ir regioninis atsparumas ir galėtų būti atvertos abiejų žemynų galimybės užtikrinti gausią mitybą ir tapti savarankiškais maisto produktų gamintojais, taip pat prisidėti prie apsirūpinimo maistu saugumo kituose pasaulio regionuose; kadangi šeimos ūkiuose pagaminama iki 70 proc. žemyno maisto produktų, kuriuos afrikiečiai faktiškai suvartoja, o ne augina eksportui; kadangi, remiantis JT vystymosi programos 2016 m. Afrikos žmogaus socialinės raidos ataskaita, dėl lyčių nelygybės Užsachario Afrikoje prarandami 6 proc. regiono BVP ir kenkiama žemyno pastangoms siekti integracinio žmogaus socialinės raidos ir ekonomikos augimo; kadangi suvienodinus moterų galimybes gauti žemės ūkio išteklių būtų galima iki 19 proc. padidinti pasėlių auginimą, padidinti žemės ūkio bei bendrą BVP ir padėti šimtams tūkstančių žmonių išbristi iš skurdo (14);

AG.

kadangi 2020 m., palyginti su ankstesniais metais, gyventojų, kuriems trūksta maisto, padaugėjo beveik 40 proc.; kadangi karas Ukrainoje rodo, kad apsirūpinimo maistu saugumas ir pasaulinė rinka yra tarpusavyje susiję ir kad kai kurios Afrikos šalys yra priklausomos nuo maisto produktų importo iš nedaugelio eksportuojančių šalių ar regionų; kadangi dėl pernelyg didelės priklausomybės šalys gali būti pažeidžiamos išorės sukrėtimų; kadangi 2022 m. kovo 24 d. G7 aukščiausiojo lygio susitikime buvo pristatyta Maisto ir žemės ūkio atsparumo misijos iniciatyva, pagal kurią numatytos konkrečios priemonės, skirtos apsirūpinimo maistu saugumui užtikrinti visame pasaulyje, ypač Afrikos šalyse, kurias labiausiai paveikė maisto gamybos sutrikimai dėl karo Ukrainoje; kadangi Tarptautinio valiutos fondo atliktuose namų ūkių tyrimuose nustatyta, kad išplėtus galimybes naudotis ankstyvojo perspėjimo sistemomis ir informacija apie maisto kainas bei orus (net ir paprastomis tekstinėmis ar balso žinutėmis, informuojančiomis ūkininkus, kada sėti, laistyti ar tręšti jų pasėlius) galima sudaryti sąlygas pažangiam klimato kaitos atžvilgiu žemės ūkiui ir galbūt 30 procentinių punktų sumažinti maisto stygiaus riziką;

AH.

kadangi labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės mažas ir vidutines pajamas gaunančiose Afrikos šalyse, atsižvelgiant į Afrikos vidaus prekybą, susiduria su didelėmis sandorių išlaidomis ir vėlavimais, kuriuos lemia riboti tarpvalstybiniai bankų santykiai, užsienio valiutos prieinamumo problemos, didelės tarpininkų paslaugų išlaidos ir poreikis nustatyti pardavimo ir pirkimo valiutų kursus dolerio atžvilgiu; kadangi technologinė pažanga ir centrinių bankų bendradarbiavimas, pavyzdžiui, Panafrikos mokėjimų ir atsiskaitymų sistemoje (angl. Pan-African Payment and Settlement System), gali padėti išspręsti šią problemą;

AI.

kadangi AfCFTA vyksta derybos dėl suplanuoto paslaugų liberalizavimo, pradedant penkiais prioritetiniais Afrikos Sąjungos nustatytais sektoriais, t. y. transporto, turizmo, ryšių, finansinių ir verslo paslaugų; kadangi paslaugos sudaro 54 proc. Afrikos BVP ir 75 proc. tiesioginių užsienio investicijų;

AJ.

kadangi AS 2020–2030 m. Afrikos skaitmeninės transformacijos strategijoje numatyta iki 2030 m. sukurti saugią Afrikos bendrąją skaitmeninę rinką, kurioje bus užtikrintas asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas, o asmenys ir įmonės galės sklandžiai susipažinti su internetine veikla ir dalyvauti joje vadovaujantis AfCFTA nuostatomis; kadangi skaitmeninė ekonomika Afrikoje suteikia perspektyvų kurti daugiau darbo vietų, ypač MVĮ, kurios sukuria apie 80 proc. darbo vietų visame žemyne ir yra Afrikos ekonomikos pagrindas; kadangi prekybos skaitmeninimas ir bepopierių prekybos sistemų skatinimas atveria dideles galimybes remti smulkiuosius prekybininkus, įskaitant moterų vadovaujamas įmones ir jaunuosius verslininkus; kadangi reikalingos didelės investicijos į interneto infrastruktūrą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos Afrikos gyventojams, iš kurių 2021 m. tik 33 proc. turėjo prieigą prie interneto, dalyvauti skaitmeniniame gyvenime; kadangi mūsų Afrikos partneriai taip pat aktyviai prašo ES pagalbos stiprinant Afrikos skaitmeninę infrastruktūrą ir užtikrinant tinkamą sujungiamumą bei prieigą prie interneto visame žemyne; kadangi skaitmeninių technologijų plėtros srityje Afrika gerokai atsilieka nuo JAV, Kinijos ir šiek tiek mažiau – nuo Europos; kadangi, UNCTAD duomenimis, Afrikai tenka mažiau nei 1 proc. pasaulinio skaitmeniniu būdu teikiamų paslaugų eksporto;

patvirtina, kad palaikydami ES ir Afrikos prekybos ir investicijų santykius dedame bendras pastangas iki 2030 m. pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus susitarimo tikslus; pabrėžia, kad Afrika yra vienas iš pagrindinių naujosios ES prekybos strategijos geografinių prioritetų, ir pabrėžia tvirtesnio ES ir Afrikos dialogo svarbą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų, kad partnerystė neapsiribotų tradiciniais paramos teikėjo ir gavėjo santykiais; pabrėžia, kad ES ir AS prekybos ir investicijų santykių modernizavimas gali būti labai naudingas skatinant ekonomikos augimą, regioninę integraciją, skurdo mažinimą ir darbo vietų kūrimą, gali prisidėti prie atsigavimo po COVID-19 pandemijos ir prie ES bei AS šalių, taip pat mūsų pasaulinių prekybos partnerių ekonomikos žaliosios ir skaitmeninės transformacijos ir turi atitikti politikos suderinamumo vystymosi labui principą, įtvirtintą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje; pabrėžia, kad augant prekybos mainams geografinis artumas ir ilgalaikiai istoriniai bei kultūriniai ryšiai vis labiau stiprinami; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas turi būti ES ir AS strategijos, kuria siekiama JT DVT, kertinis akmuo;

todėl ragina Komisiją stiprinti ir geriau struktūruoti bendradarbiavimą su mūsų Afrikos partneriais ir užmegzti reguliarų aukšto lygio politinį dialogą, į kurį būtų integruotas parlamentinis aspektas, įtraukiant ir Europos Parlamentą; ragina, kad šį dialogą papildytų keitimasis nuomonėmis regioninių grupių, taip pat atskirų valstybių lygmeniu ir lygiagretus dialogas su Afrikos bei ES pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais, nes tai yra gyvybiškai svarbūs elementai skatinant ES ir Afrikos lygiateisę partnerystę;

pabrėžia, kad svarbu Afrikoje sukurti atsparų, konkurencingą ir tvirtą infrastruktūros bei pramonės pagrindą, kaip nustatyta AS darbotvarkėje iki 2063 m., siekiant Afrikoje plėtoti atsparias vertės grandines ir didelę žaliavų perdirbimo pridėtinę vertę, nes tai yra vienas iš pagrindinių būdų kurti kokybiškas darbo vietas; ragina Komisiją ir Europos įmones bei investuotojus, įskaitant EIB, Afrikos industrializacijos projektuose taikyti modernias, tvarias ir, jei įmanoma, neutralaus poveikio klimatui gamybos technologijas; reikalauja, kad socialiniai partneriai dalyvautų visais industrializacijos skatinimo etapais; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia remti Afriką jai pritaikant savo nepriklausomą makroekonominę, fiskalinę, pinigų ir prekybos politiką, ir ragina Komisiją sudaryti sąlygas Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos (OACPS) šalims apsaugoti savo besikuriančias pramonės šakas, be kita ko, teikiant techninę ir finansinę paramą, ir numatyti teisę priimti atitinkamus teisės aktus; pabrėžia, kad įgyvendinant bendradarbiavimo politiką ir programas, kuriomis remiama industrializacija ir deramų darbo vietų kūrimas Afrikoje ir kurias turėtų nustatyti bei įgyvendinti visi atsakingi abiejų žemynų suinteresuotieji subjektai, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pastangoms apsaugoti aplinką;

ragina Komisiją skatinti tvarias investicijas siekiant pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos, laikantis Glazgo klimato pakto įsipareigojimo, kartu užtikrinant atsakingą ir tvarią gamtos išteklių ir žaliavų gavybą ir valdymą, taip pat tvarų atliekų tvarkymą pagal savo Žaliojo kurso tikslus;

akcentuoja esminį veikiančių valstybės institucijų, tarnybų ir infrastruktūros vaidmenį ir mano, kad jų nebuvimas gali būti pagrindinė kliūtis prekybai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad visos Afrikos šalys turi didinti teisinį tikrumą, nes jis būtinas siekiant plėtoti prekybą; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su savo Afrikos partneriais siekiant užtikrinti investicijoms palankią verslo aplinką;

pabrėžia, kad reikia pritaikyti naujos Viduržemio jūros regiono darbotvarkės ekonominius ir prekybos pasiūlymus, kuriuos Komisija priėmė 2021 m. vasario 9 d., prie dabartinės nepaprastosios padėties; ragina nedelsiant sklandžiai įgyvendinti su prekyba susijusius Ekonomikos ir investicijų plano projektus;

pabrėžia, kad ES reikia visiškai naujo pagrindo savo ekonominei partnerystei su Afrika, kad ji būtų grindžiama vienodomis sąlygomis, lygybe, abipuse pagarba bei supratimu, įtraukiant iššūkius, su kuriais susiduria Afrikos partneriai palaikydami santykius prekybos ir investicijų srityje, atsižvelgiant į besikeičiančią dinamiką ir sprendžiant nuolatinio disbalanso bei trūkumų problemą; mano, kad tai yra unikali galimybė atgaivinti abiejų žemynų prekybos santykius ir kad aukščiausiojo lygio susitikime buvo nustatyta trajektorija ES ir AS siekiant plėtoti atnaujintą, abipusiai naudingą bei tvarią partnerystę, grindžiamą solidarumu ir bendradarbiavimu, ir pertvarkyti ekonominius, komercinius ir prekybos santykius siekiant suteikti galių Afrikai, be kita ko, užtikrinant sąžiningus ir etiškus prekybos santykius, kurie būtų naudingi Afrikos žemyno integracijai; pabrėžia, kad ES ir Afrikos prekybos santykiais turėtų būti propaguojamos žmogaus ir darbuotojų teisės, geras valdymas, teisinės valstybės principas ir lyčių lygybė, ir ragina Komisiją skatinti šiuos elementus ES ir Afrikos prekybos santykių kontekste;

primygtinai ragina Komisiją padėti nutraukti Afrikos tautų „išpilstymo bei pakavimo“ vaidmenį ir remti daugiašalę suinteresuotųjų subjektų sistemą, kuri sudarytų sąlygas AS tautoms gaminti savo vakcinas, nes jos jau parodė šį gebėjimą ŽIV vakcinų gamybos srityje, ir kuri atvertų erdves plėtoti mokslinį potencialą ir sumažintų priklausomybę pasauliniu mastu nuo keleto korporacijų;

pabrėžia, kad dėl Europos atsako į pasaulines skiepijimo pastangas siekiant sušvelninti COVID-19 pandemiją sutriko ES ir Afrikos santykiai; pabrėžia, kad 6-ojo ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai turi būti naujas atspirties taškas siekiant pažangos ES ir Afrikos santykiuose; ragina Komisiją dvišaliu pagrindu struktūruotai bendradarbiauti su Afrikos partneriais ir dalyvauti regioniniu bei daugiašaliu lygmenimis siekiant skatinti ES ir Afrikos santykius; ragina Komisiją bendradarbiauti su Parlamentu svarstant kompromisą dėl TRIPS sutarties netaikymo, dėl kurio derėjosi ES, JAV, Indijos ir Pietų Afrikos ketveriukė; ragina Komisiją PPO diskusijose toliau būti lanksčiai ir pragmatiškai siekiant kompromiso su kitomis PPO narėmis dėl tikslingo ir laikino TRIPS sutarties netaikymo, kad iki 12-os ministrų konferencijos būtų padaryta išvada ir pasiekta reikšmingų rezultatų dėl prekybos ir su sveikata susijusių aspektų;

10.

pakartoja taikos svarbą pozityviam socialiniam, aplinkos ir ekonominiam vystymuisi; atkreipia dėmesį į tai, kad daug Afrikos vyriausybių nepritarė JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijai, kuria smerkiama agresija prieš Ukrainą, ir kad Afrikos parama ES pozicijoms negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą ištirti įvairias skepticizmo priežastis ir dėti daugiau diplomatinių pastangų, kad būtų suformuotos bendros pozicijos prieš karinę agresiją abiejuose žemynuose;

11.

remia AfCFTA tikslus ir siekius, išdėstytus jos preambulėje; taip pat remia Darbotvarkės iki 2063 m. siekius sukurti žemyninę rinką, kurioje būtų užtikrintas laisvas asmenų, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimas, siekiant sustiprinti Afrikos žemyno ekonominę integraciją; mano, kad AfCFTA yra plataus užmojo ekonominės integracijos iniciatyva, kuri Afrikos šalims suteikia puikią galimybę skatinti integracinį augimą, sudaryti sąlygas darniam vystymuisi, mažinti skurdą ir gerinti gyvenimo lygį, kurti daug deramo darbo vietų, didinti Afrikos šalių konkurencingumą, skatinti ekologiškas technologijas ir energiją, didinti viešųjų finansų tvarumą, kovoti su korupcija ir propaguoti gerą valdymą, taip pat dalyvaujančiose valstybėse įgyvendinti struktūrinius pokyčius; ragina ES aktyviai remti AfCFTA; pabrėžia, kad rodikliai, pagal kuriuos vertinama ekonominė sėkmė Afrikoje ir ES, turėtų būti patobulinti ir diversifikuoti neapsiribojant tik BVP augimu, ir rekomenduoja taip pat remtis tokiais rodikliais kaip Gini koeficientas, tikrosios pažangos rodiklis, žmogaus socialinės raidos indeksas, Theilo indeksas eksporto diversifikacijai įvertinti, su diskriminacija dėl lyties susiję rodikliai ir ypač DVT pažangos ataskaitos;

12.

primena, kad 2014–2020 m. laikotarpiu ES pagal savo Panafrikos programą skyrė daugiau kaip 74 mln. EUR finansavimą AfCFTA įsteigimui ir kad finansavimas buvo panaudotas gebėjimams stiprinti derantis dėl AfCFTA susitarimo, jį ratifikuojant ir įgyvendinant; ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti finansinę ir techninę paramą AfCFTA įgyvendinimui; pažymi, jog tam, kad AfCFTA būtų įgyvendinti pažadai ir nebūtų apsiribota vien prekybos liberalizavimu siekiant padėti žmonėms išbristi iš skurdo, Afrikos šalims reikia politinės erdvės priimti politikos priemones, kuriomis būtų didinamas nuoseklumas tarp prekybos priemonių, įvairinimo tikslų, reagavimo į gyventojų poreikius, tvarumo ir integracinio augimo;

13.

ragina AS ir ES komisijas sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti regionines vertės grandines ir geresnę regioninę infrastruktūrą Afrikoje; pabrėžia, kad kuriant tvarią bendrąją ir tarpvalstybinę infrastruktūrą reikia nuosekliai teikti investicijas ir vykdyti viešąją priežiūrą; pabrėžia, kad, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas regioninei prekybai, o kartu ir vietos, regionų bei žemyno vertės grandinių įvairinimui ir atsparumui, reikia daug investuoti į transporto infrastruktūrą, sąsajumą ir skaitmeninimą; pažymi, kad šalinant kliūtis Afrikos vidaus prekybai gali būti sudarytos palankesnės sąlygos regioninių vertės grandinių augimui, o tai gali palengvinti Afrikos įmonių, ypač MVĮ, internacionalizaciją; pabrėžia, kad strategija „Global Gateway“ turėtų būti prisidedama prie infrastruktūros plėtojimo siekiant padidinti Afrikos vidaus prekybą, ir ragina AS partnerius reaguoti į Europos komandos pasiūlymus dėl bendrų infrastruktūros projektų; ragina ES ir Afrikos partnerius nedelsiant įgyvendinti bendrai nustatytus prioritetinius projektus ir kurti su projektais susijusias pelno galimybes vietos įmonėms bei darbo vietas vietos gyventojams, griežtai laikantis aukštų aplinkosaugos ir darbo standartų bei Paryžiaus susitarimo; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti infrastruktūrą kaimo vietovėse, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Užsachario Afrikoje maždaug 40 proc. vežamų pagrindinių maisto produktų nepatenka į rinką dėl prastos infrastruktūros ir vėsinimo bei sandėliavimo įrenginių stokos; ragina Europos Komisiją ir AS sudaryti ES ir Afrikos regioninių vertės grandinių žemėlapį, apimantį ne tik dvišalius prekybos srautus, ir atlikti stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę, visų pirma siekiant nustatyti perkėlimo į artimas šalis kelius ir bendradarbiavimo sritis, pvz., žiedinės ekonomikos ir tiekimo grandinių žalinimo; pabrėžia, kad svarbu toliau plėtoti infrastruktūrą ir sąsajas tarp Užsachario Afrikos ir Šiaurės Afrikos, taip pat tarp Vakarų ir Rytų Afrikos;

14.

pabrėžia, kad svarbu įtraukti lyčių lygybės pastangas ir lyčių aspekto integravimą į ES ir Afrikos prekybos santykius kaip esminį komponentą skatinant įtraukų ir tvarų augimą; pabrėžia, kad prekybos ir investicijų santykiai gali padėti skatinti lyčių lygybę, prisidėti prie moterų ekonominio ir socialinio įgalėjimo ir prie lygiateisiškesnės bei atsparesnės ekonomikos ir visuomenės; mano, kad ES ir Afrikos partneryste turėtų būti ypač remiamas kaimo ir miesto vietovių moterų ir jaunimo verslumas, be kita ko, per mažas gamintojų organizacijas, ir kad tai darant labai svarbu remti vienodas galimybes naudotis ekonominiais ir gamybos ištekliais, pvz., finansinėmis paslaugomis, taip pat rinkomis ir apsaugoti teises į žemę; palankiai vertina Komisijos darbą duomenų rinkimo ir analizės srityje siekiant geriau suprasti prekybos politikos poveikį moterims; ragina Komisiją bendradarbiauti su Afrikos partneriais siekiant skatinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą palaikant ES ir Afrikos prekybos santykius; ragina Komisiją integruoti lyčių aspektą į ES ir Afrikos prekybos bei investicijų santykius; ragina Komisiją į ekonominės partnerystės susitarimus įtraukti atskirus lyčiai skirtus skyrius; pabrėžia esminį kaimo vietovių moterų vaidmenį viso Afrikos žemyno žemės ūkio ir kaimo ekonomikoje, visų pirma užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą; primena, kad beveik pusę žemės ūkio darbų Afrikoje atlieka moterys; ragina plėtoti mainus tarp Afrikos ir ES moterų verslininkių pasitelkiant platformas, sudarančias sąlygas kurti tinklus, keistis patirtimi ir įgyvendinti bendrus projektus; ragina skatinti moterų ir mergaičių paveldėjimo teises ir ragina ES remti šalis partneres, visų pirma siekiant, kad jos pripažintų moterų visapusiškas žemės naudojimo teises;

15.

pabrėžia, kad reikia užmegzti konstruktyvų viešojo ir privačiojo sektorių dialogą ir sudaryti sąlygas kultūrų vystymuisi siekiant sukurti pažangų ekosistemų tinklą ir, galiausiai, užtikrinti viešosios ir privačiosios sferų hibridizaciją; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis ES turi toliau bendradarbiauti su Afrikos šalimis, kad palengvintų ir paskatintų privačiąsias investicijas žemyne, nes vien viešųjų investicijų nepakanka; ragina toliau stiprinti viešąsias ir privačiąsias trišales partnerystes, kad būtų plėtojami nauji prekybos ryšiai bendro intereso sektoriuose, pavyzdžiui, energijos, pramonės, transporto;

16.

pabrėžia esminį vaidmenį, priskiriamą Europos išorės investicijų planui ir visų pirma Europos darnaus vystymosi fondui, kaip pirmajam jo ramsčiui, formuojant ES prekybos ir investicijų politiką Afrikos atžvilgiu, lygiagrečiai ekonominės partnerystės susitarimų įgyvendinimui; primena, kad daugiausia dėmesio skiria būtinybei gerinti investicijų aplinką šalyse partnerėse; pabrėžia, kad ES įsipareigojimas didinti privačiojo sektoriaus investicijas siekiant DVT turi prilygti privalomų žmogaus teisių, socialinių teisių ir išsamaus patikrinimo aplinkos srityje įsipareigojimų nustatymui ir turi būti grindžiamas JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, kurie turėtų būti taikomi visoje vertės grandinėje ir apimti nuostatas dėl teisės kreiptis į teismą;

17.

ragina AS ir ES komisijas sudaryti ir palengvinti sąlygas, kurių reikia Afrikos šalims siekiant pakeisti jų integracijos į pasaulio ekonomiką pobūdį, kad jos iš pirminių prekių kilmės šalių taptų tarpinių ir galutinių produktų eksportuotojomis, kartu išlaikant politinę erdvę siekiant apsaugoti besikuriančias pramonės šakas; rekomenduoja glaudžiau bendradarbiauti su Afrikos universitetais ir kitomis mokslinių tyrimų įstaigomis, kad būtų sukurta keitimosi technologijomis ir žiniomis platforma; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į galimybę, kurią abiem žemynams sudaro plėtra ir investicijos besiformuojančiose rinkose, ypač gamybos sektoriuje; be to, pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES ir Afrikos įmonių ryšius šioje srityje, siekiant padėti kurti vertę bei griežtinti standartus ir taip didinti konkurencingumą;

18.

pabrėžia, kad pastangos, nukreiptos į tiekimo grandinių įvairinimą, suteikia galimybių abiem žemynams, ir mano, kad ES ir AS turėtų bendradarbiauti, kad sukurtų sąlygas bei paskatas, kurių reikia siekiant remti ES ir Afrikos įmonių investicijų bei gamybos įvairinimą;

19.

pakartoja, kad ES ir AS yra bendrai suinteresuotos užtikrinti stabilią ir taisyklėmis grindžiama daugiašalę prekybos sistemą, kuri padėtų skatinti ekonomikos augimą ES ir Afrikos žemyne; pabrėžia, kad PPO ir PPO taisyklių sąvado reforma bei modernizavimas yra svarbi ES ir AS bendradarbiavimo sritis, ir ragina partnerius bendradarbiauti siekiant, atgaivinus PPO, sukurti sąžiningą ir teisingą pasaulinę prekybos ir finansų architektūrą, įskaitant Dohos derybų raundo užbaigimą, kad būtų geriau atsižvelgta į globaliųjų Pietų šalių interesus, kaip susitarė PPO narės;

20.

pabrėžia, kad PPO iniciatyva „Pagalba prekybai“ siekiama padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims, visų pirma kurti tiekimo pajėgumus ir su prekyba susijusią infrastruktūrą, kurių joms reikia, kad galėtų įgyvendinti PPO susitarimus, gauti iš jų naudos ir apskritai plėsti savo prekybą; todėl mano, kad ši iniciatyva, pasibaigus COVID-19 krizei, turėtų būti esminė prekybos santykių su Afrika dalis;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagalbos prekybai darbotvarke turėtų būti prisidedama sutelkiant išteklius su prekyba susijusiems ribojimams spręsti, finansuojant infrastruktūros poreikius ir padedant stiprinti Afrikos šalių gebėjimus kurti tinkamas reguliavimo struktūras;

22.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti PPO, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD), Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), Jungtinių Tautų (JT) aplinkos programos, Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) ir kitų JT organų bendradarbiavimą, kad būtų išlaikyta daugiašalė vizija, skatinant bendrą bendros gerovės darbotvarkę ir laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo;

23.

pabrėžia, kad atskaitingas ir skaidrus pasaulinis valdymas turėtų apimti aktyvesnį parlamentinių organų dalyvavimą, nes tiesiogiai renkami parlamentų nariai gali tapti nepaprastai svarbia jungtimi tarp piliečių ir daugiašalės sistemos; pabrėžia Europos Parlamento ir Tarpparlamentinės sąjungos bendrai surengtos parlamentinės konferencijos PPO klausimais darbo svarbą ir ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų labiau įtraukti Afrikos parlamentų, ypač Panafrikos parlamento, nariai; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad prekybos derybos būtų prieinamesnės parlamentų nariams ir kad jie dalyvautų PPO sprendimų priėmimo ir peržiūros procesuose; ragina stiprinti Europos Parlamento, Panafrikos parlamento ir visų PPO valstybių narių nacionalinių parlamentų vaidmenį tarptautinių prekybos ir investicijų derybų įgaliojimų suteikimo etapu;

24.

pabrėžia, kad atnaujinti ES ir Afrikos santykiai turėtų būti grindžiami geriausiais bendrais abiejų žemynų interesais ir tvirta partneryste; daro išvadą, kad tik lygiaverčių partnerių partnerystė, grindžiama visapusišku AS ir ES bendradarbiavimu, yra tinkamas atsakas pasauliniams konkurentams; yra įsitikinęs, kad jei ES geopolitinę konkurenciją lemia tik kitų pasaulio valstybių atribojimas, tradicinės įtakos politikos tęsimas trukdo abipusiškai naudingam bendradarbiavimui; primena, kad sąžininga interesų konkurencija nėra svetima rinkos ekonomikai ir kad Afrikos partneriai pasilieka teisę pasinaudoti jiems palankia paklausos situacija;

25.

yra įsitikinęs, kad ES interesų, pavyzdžiui, prieigos prie žaliavų, ekonominių santykių formavimo siekiant skatinti ES ekonomiką ir migracijos valdymo, be kita ko, šalinant pagrindines jos priežastis, geriausiai galima siekti sudarant naują lygiaverčių partnerių partnerystę; yra įsitikinęs, kad užmezgusi naują lygiaverčių partnerių partnerystę ES gali veiksmingai sustiprinti savo strateginį savarankiškumą;

26.

pabrėžia, kad ES turėtų teikti pirmenybę konstruktyviam bendradarbiavimui visų migracijos, priverstinio perkėlimo ir judumo aspektų srityje, siekdama užtikrinti, kad migracija vyktų saugiai ir būtų gerai reglamentuota. mano, kad labai svarbu sukurti ilgalaikę bendrą strategiją, kuria būtų susieta prekybos, vystymosi ir migracijos politika, kaip nustatyta keliose Europos Vadovų Tarybos išvadose, visų pirma priimtose 2021 m. gruodžio 16 d., nes tokia strategija galėtų atlikti svarbų vaidmenį kovojant su neteisėtu žmonių gabenimu ir nelegalios migracijos keliais iš Afrikos šalių į ES;

27.

pabrėžia, kad siekiant pagerinti tarpžemyninės prekybos kokybę reikės įteisinti judumą ir migraciją Afrikos žemyne; primygtinai tvirtina, kad, nors prekybos politika tam tikromis aplinkybėmis gali sumažinti priverstinę migraciją kuriant darbo vietas, nei ES prekybos politika, nei jos parama vystymuisi neturėtų būti naudojamos siekiant užtikrinti ne ES šalių bendradarbiavimą migracijos srityje, nes tai galėtų pakenkti ES principams ir vertybėms bei pagrindiniam – skurdo mažinimo – tikslui; atsižvelgdamas į tai, primena, kad priverstinės migracijos problemą galima išspręsti tik sukuriant teisėtus atvykimo būdus, stiprinant tarptautinę apsaugą ir sprendžiant platesnio masto vystymosi, politinių, klimato ir humanitarinių krizių problemas, dėl kurių atsiranda priverstinė migracija;

28.

atkreipia dėmesį į COVID-19 poveikį tiekimo grandinėms; pabrėžia, kad svarbu kurti atsparesnes tiekimo grandines pasaulyje po pandemijos tiek ES, tiek AS, stiprinant strateginį savarankiškumą, nustatant priklausomybę, geriau šalinant pažeidžiamumo problemas ir tiekimo sutrikimus, įvairinant gamybą ir investuojant į padėtį iš esmės keičiančias įmones, kurios į savo verslo modelius integravo socialinius, aplinkos ir sveikatos tikslus; primena Parlamento įsipareigojimą laikytis Europos žaliojo kurso ir prekybos iniciatyvas, kuriomis siekiama jo tikslų, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl privalomo išsamaus patikrinimo ir pasiūlymą dėl produktų, dėl kurių nenaikinami miškai; primygtinai reikalauja, kad Komisija būtinai atidžiai stebėtų šių iniciatyvų poveikį ES ir Afrikos prekybai ir pateiktų papildomas priemones bet kokiems trumpalaikiams sutrikimams sušvelninti; yra įsitikinęs, kad ilguoju laikotarpiu šios teisėkūros iniciatyvos padės sukurti atsparesnes ir tvaresnes pasaulines vertės grandines, kurios bus naudingos piliečiams ir įmonėms tiek ES, tiek Afrikoje;

29.

apgailestauja dėl didelio neišprovokuoto ir nepagrįsto Rusijos Federacijos įsiveržimo į Ukrainą poveikio padidėjusioms energijos, kuro, žaliavų ir žemės ūkio produktų kainoms, dėl kurio labai padidėja gamybos sąnaudos, o tai kelia pavojų gamybos tęstinumui ir gali sutrikdyti tiekimo grandines; ragina imtis aktyvesnių veiksmų tarptautiniu lygmeniu siekiant užtikrinti, kad priimant politinius sprendimus daugiausia dėmesio būtų skiriama apsirūpinimo maistu saugumui, kad būtų išvengta trūkumo ir užtikrintas mitybos saugumas pažeidžiamiausiose šalyse, ypač Afrikos žemyne, sprendžiant apsirūpinimo maistu saugumo klausimą prekybos priemonėmis ir užkertant kelią tarptautinės prekybos maistu ir žaliavomis kliūtims;

30.

mano, kad, teikdama finansinę ir techninę paramą, vesdama politinį dialogą, keisdamasi žiniomis, taikydama naujas technologijas ir skatindama inovacijas Afrikoje, ES gali padėti gerokai sumažinti dabartinę Afrikos priklausomybę nuo maisto, sėklų, trąšų ir pesticidų importo;

31.

ragina vykdyti plataus masto Europos ir Afrikos investicijų kampaniją, kuria būtų skatinama gerokai padidinti privačias investicijas į Afrikos valstybes ir sudaromos sąlygos visapusiškoms viešosioms investicijoms į infrastruktūrą ir kovą su klimato kaita; todėl palankiai vertina 6-ajame AS ir ES aukščiausiojo lygio susitikime prisiimtą įsipareigojimą sutelkti 150 mlrd. EUR pagal strategiją „Global Gateway“; ragina kartu su ES valstybėmis narėmis gerokai išplėsti šią investavimo iniciatyvą;

32.

ragina investuoti pirmiausia į atsinaujinančiosios energijos vystymo ir plėtros projektus, aprūpinimo vandeniu saugumą, prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir viešosios infrastruktūros kūrimą; tikisi, kad į visus investicinius projektus bus įtrauktos Afrikos bendrovės partnerės ir daug dėmesio bus skiriama vietos darbo vietų kūrimui ir Afrikos vertės grandinių stiprinimui; ragina Komisiją nustatyti tinkamus investicinius projektus koordinuojant veiksmus su vietos, regioniniais ir valstybiniais partneriais Afrikoje ir užtikrinti tų projektų įgyvendinimą;

33.

ragina ES ir jos valstybes nares įsipareigoti remti Afrikos šalis įgyvendinant plataus užmojo ir teisingus klimato srities veiksmus; pabrėžia, kad teikdama finansavimą pagal naują Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) „Globali Europa“, ES turi remtis žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu, pagal kurį vietos bendruomenės ir čiabuvių tautos taptų svarbiausia klimato, aplinkos ir vystymosi srities pastangų dalimi, pradedant nuo konsultacijų su pilietine visuomene ir bendruomenėmis;

34.

pažymi, kad ankstesniais mišraus finansavimo mechanizmais nepavyko paskatinti pakankamų privačių investicijų; todėl ragina į investicijų iniciatyvą įtraukti vietos MVĮ, kurios ypač prisideda prie ekonomikos įvairinimo ir darbo vietų kūrimo;

35.

pabrėžia, kad ES turėtų stiprinti savo ekonominius ir prekybos santykius su Afrika teikdama investicijas, kuriomis kuriamos deramo darbo vietos ir skatinamos žmogaus, darbo ir su aplinkosauga susijusios teisės; pabrėžia, kad dėl įvairių veiksnių Afrikos regionuose ir šalyse galimybės gauti finansavimą skiriasi; pabrėžia, kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama investicijoms į naują infrastruktūrą, pvz., skaitmeninę ir žaliąją infrastruktūrą, ir atsinaujinančiosios energijos gamybą; palankiai vertina 2021 m. spalio mėn. EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) pasirašytą bendrąjį bendradarbiavimo projektų srityje susitarimą; palankiai vertina 2021 m. pasirašytą ERPB ir Afrikos plėtros banko susitarimo memorandumą dėl tvaraus privačiojo sektoriaus vystymosi Afrikoje skatinimo; ragina Komisiją skatinti investicijas Afrikos žemyne taikant naujoviškas finansines priemones, kuriomis būtų didinami kapitalo srautai ir mažinama rizika; ragina ES ir Afrikos šalis išnagrinėti galimybes derėtis dėl palankesnių sąlygų tvarioms investicijoms sudarymo susitarimų, kaip paskelbta ES prekybos politikos peržiūroje (15), kuriais stiprinami vyriausybių gebėjimai reguliuoti atsižvelgiant į viešąjį interesą, o investuotojų ir bendruomenių teisės ir pareigos derinamos su aplinkosaugos klausimais; primena, kad labai svarbu nuosekliai investuoti į viešąsias paslaugas, mokslinių tyrimų pajėgumus ir skatinti ekonomikos sektorius, dėl kurių šalys ar regionai gali įgyti lyginamąjį pranašumą; rekomenduoja didinti investavimo galimybes Afrikoje, visų pirma suteikiant daugiau rizikos kapitalo ir garantijų, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms; palankiai vertina „Europos darnaus vystymosi fondą +“ (EDVF+), kuris leidžia plėtros finansų įstaigomis prisiimti didesnę riziką savo investicijų programose; primena, kad Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje dėl vystymosi finansavimo siekiant DVT pabrėžtas poreikis sutelkti daugiau vidaus išteklių;

36.

ragina Afrikos šalis dabar, kai Europos sostinių universitetų tinklas (UNICA) praneša, kad daugelis investicijų sutarčių, sudarytų XX a. dešimtajame dešimtmetyje ir XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje, neseniai baigė galioti arba netrukus baigs galioti, peržiūrėti ir reformuoti savo investicijų sutartis ir sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, atsižvelgiant į savo vystymosi poreikius; mano, kad Afrikos žemyno laisvosios prekybos erdvė ir šiuo metu dedamos regioninės integracijos pastangos suteikia puikią galimybę iš naujo subalansuoti tarptautinį investicijų režimą, kad jis taptų atsakingas, teisingas ir būtų palankus darniam vystymuisi;

37.

pabrėžia, kad 2021 m. balandžio mėn. parafuotame ES ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos (AKRVO) susitarime nėra mechanizmų, kuriuos taikant būtų galima užtikrinti išsamų patikrinimą, kaip laikomasi aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir laisvo, išankstinio ir informacija grindžiamo sutikimo principo, kurie yra dar svarbesni atsižvelgiant į susitarime prisiimtus įsipareigojimus sudaryti palankias sąlygas tarptautiniams investicijų susitarimams; pabrėžia, kad ES turėtų atsižvelgti į skirtingą išsivystymo lygį ir užtikrinti, kad jos prekybos susitarimai derėtų su partnerių regioninės ekonominės integracijos prioritetais;

38.

primygtinai ragina Komisiją ir EIB, kaip ES skolinimo funkciją, parengti veiksmingą ir lengvai prieinamą mikrokreditų sistemą ir šiuo atžvilgiu stiprinti savo pajėgumus remti privačiojo sektoriaus vystymąsi Afrikoje; atsižvelgdamas į tai, ragina EIB skirti daugiau lėšų Afrikos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms naudojant „Europos darnaus vystymosi fondo +“ (EDVF+) mišrų biudžetą; šiuo klausimu taip pat pabrėžia didelį mikrofinansavimo potencialą siekiant dar labiau įgalėti MVĮ ir vietos ūkininkus; primygtinai ragina Komisiją ir EIB parengti veiksmingą lengvai prieinamų mikrokreditų sistemą, kuri suteiktų galimybę gauti kreditą be užstato ar kitų finansinių garantijų; pabrėžia tokios įgalėjimo sistemos svarbą moterims ir jaunimui, nes reikia gerokai pagerinti jų galimybes gauti finansavimą; todėl ragina imtis atitinkamų papildomų priemonių, pavyzdžiui, teikti techninę ir teisinę pagalbą bei konsultacijas, taip pat bendradarbiauti su vietos partneriais, kad mikrokreditai taptų tikrai prieinami; mano, kad parama socialinei ekonomikai ir kooperatyvams, taip pat mikrokreditų sistemoms, bus prisidedama prie labai reikalingo neformalios ekonomikos legalizavimo pasitelkiant aiškias strategijas, pagrįstas TDO rekomendacija Nr. 204;

39.

ragina ES didinti savo paramą Afrikos šalims ir AS kovojant su neteisėtais finansiniais srautais ir įmonių mokesčių slėpimu, taip pat ragina imtis iniciatyvų siekiant užtikrinti, kad korporacijos neprisidėtų prie tokio kapitalo nutekėjimo iš Afrikos šalių; primena, kad dėl neteisėto kapitalo nutekėjimo Afrika kasmet praranda apie 88,6 mlrd. JAV dolerių, o tai sudaro 3,7 proc. žemyno BVP; ragina bendromis pastangomis užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur sukuriamas pelnas ir reali ekonominė vertė, siekiant sustabdyti nuolatinę mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą; ragina AS ir ES bei jų valstybes nares aktyviau bendradarbiauti tarptautiniu mastu skatinant priemones, kuriomis sprendžiami įmonių mokesčių skaidrumo klausimai, įskaitant geresnį bendradarbiavimą, susijusį su ES Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva (16); ragina Komisiją savo pagalbos prekybai programose taip pat spręsti neteisėtų finansinių srautų ir mokesčių slėpimo problemas ir į derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) modernizavimo įtraukti atitinkamus skyrius;

40.

pabrėžia, jog mažiausiai išsivysčiusios šalys yra suinteresuotos, kad būtų taikomos taisyklėmis grindžiamos daugiašalės prekybos sistemos, ir tvirtai jas remia ir kad jų integracija į tarptautinę prekybos sistemą turėtų būti gerinama; supranta, kad specialus ir diferencijuotas režimas yra pagrindinis PPO principas; ragina Komisiją užtikrinti, kad besivystančios šalys galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis pagal PPO specialaus ir diferencijuoto režimo nuostatas, visų pirma siekdamos užtikrinti savo apsirūpinimo maistu saugumą; laikosi nuomonės, kad dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo vienos šalies ar geografinio regiono teikiamo bet kurio konkretaus produkto šalys gali būti neapsaugotos nuo išorės sukrėtimų, kurie gali turėti labai žalingą poveikį besivystančių šalių apsirūpinimo maistu saugumui; todėl mano, kad Komisija turėtų remti mūsų Afrikos partnerius diversifikuojant jų prekybos srautus, kad būtų padidintas jų atsparumas; ragina kartu su ES Afrikos partneriais dėti bendras pastangas PPO lygmeniu siekiant rasti daugiašalius sprendimus dėl didelių nesutarimų pasaulinės žemės ūkio politikos klausimais, kaip aptarta PPO Žemės ūkio komitete;

41.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą visame žemyne, reikia daugiašalių prekybos taisyklių, pagal kurias būtų remiamas tvirtas ir tvarus žemės ūkis, grindžiamas visapusėmis žemės ūkio reformomis, kurios turėtų būti vykdomos įvairiose Afrikos valstybėse; todėl pabrėžia, kad svarbu apsaugoti ir skatinti vietos bendruomenių teisę naudotis gamtos ištekliais, pvz., žeme ir vandeniu, ir juos kontroliuoti; smerkia Afrikoje plačiai paplitusį žemės grobimą; yra susirūpinęs dėl užsienio investuotojų vykdomo žemės įsigijimo Afrikoje masto, kai žemė daugiausia įsigyjama šalyse su silpnesne valdymo struktūra ir tai gali kelti grėsmę apsirūpinimo maistu saugumui bei galimybei naudotis žeme ir vandeniu; pabrėžia, kaip svarbu pradėti įtraukų procesą, siekiant užtikrinti veiksmingą pilietinės visuomenės organizacijų bei vietos bendruomenių dalyvavimą rengiant, įgyvendinant ir stebint politiką bei veiksmus, susijusius su žemės grobimu; ragina laikytis Neprivalomų atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairių įgyvendinant visus projektus, kuriais siekiama skatinti žemės naudojimo teisių apsaugą, be kita ko, prekybos srityje, ir numatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad projektai nekeltų pavojaus smulkiųjų ūkininkų, visų pirma moterų, žemės naudojimo teisėms; be to, primygtinai ragina ES ir Afriką pripažinti čiabuvių tautų teises į paprotinę savo žemės ir gamtos išteklių nuosavybę bei kontrolę, kaip nustatyta JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių ir TDO konvencijoje Nr. 169, ir laikytis laisvo, išankstinio ir informacija grindžiamo sutikimo principo;

42.

pabrėžia, kad ES ir Afrikos prekybos partnerystė turėtų apsaugoti Afrikos šalių teisę į apsirūpinimo maistu savarankiškumą, užtikrinti, kad būtų laikomasi tvarumo principų, ir niekada neturėtų kenkti aprūpinimui maistu, jo saugai ir kokybei, taip pat neturėtų skatinti miškų naikinimo ar aplinkos būklės blogėjimo; pabrėžia, kad tam reikės didesnių įsipareigojimų abiejuose žemynuose ir saugių, atsparių ir tvarių žemės ūkio maisto produktų sistemų skatinimo, kad būtų dedama daugiau pastangų siekiant darnaus vystymosi tikslo iki 2030 m. panaikinti badą ir remti bendrus veiksmus, kuriais siekiama sušvelninti klimato kaitą; nurodo, jog reikia pertvarkyti vertės grandines taip, kad daugiau perdirbimo ir pridėtinės vertės kūrimo procesų vyktų kilmės šalyse; pakartoja, kad svarbu paisyti produktų su saugoma kilmės vietos nuoroda; ragina Komisiją užtikrinti, kad investicinėmis priemonėmis, pvz., strategijomis „Global Gateway“ ir „Globali Europa“, būtų prisidedama prie tvaraus žemės ūkio sektoriaus Afrikoje plėtros, laikantis DVT, ir remti AfCFTA įdiegimą Afrikos vidaus prekybos žemės ūkio produktais srityje; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas švietimui ir mokymui, siekiant skatinti ir plėtoti tvarią žemės ūkio praktiką Afrikoje, kaip antai agroekologija, ir daryti pažangą Afrikoje įgyvendinant esamas iniciatyvas; primena, kad agroekologijos pajėgumas suderinti ekonominius, aplinkos apsaugos ir socialinius tvarumo aspektus pripažįstamas Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ir Tarpvyriausybinės biologinės įvairovės ir ekosistemų platformos, taip pat Pasaulio banko bei Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vadovauto Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio žinių, mokslo ir technologijų vertinimo ypatingos svarbos ataskaitose; ragina ES ir Afriką imtis lyderių vaidmens 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje sudarant plataus užmojo pasaulinį susitarimą; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad tvarus žemės ūkis ir tvaresnė mityba Europoje gali labai padėti užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą Afrikos šalyse;

43.

pabrėžia asimetrišką kai kurių Afrikos šalių priklausomybę nuo žemės ūkio produktų importo siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu; reiškia didelį susirūpinimą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių tam tikrų žemės ūkio maisto produktų, daugiausia grūdų, tiekimui, atsižvelgiant į didelę daugelio valstybių priklausomybę nuo šio importo, taip pat į pasaulinės tiekimo grandinės sutrikimus ir kainų didėjimą, dėl kurių kyla pasaulinis maisto stygius, ypač Afrikos žemyne; palankiai vertina Komisijos sprendimą įvertinti Rusijos ir Ukrainos karo poveikį grūdų importui ir apsirūpinimo maistu saugumui ir ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų prieš galimas humanitarines krizes; be to, atkreipia dėmesį į tam tikrų Afrikos produktų, pvz., citrusinių vaisių, kavos ir arbatos, eksporto į Rusiją sutrikdymą, kurį lemia ginkluotas konfliktas; ragina Komisiją bendradarbiauti su Afrikos šalimis siekiant užtikrinti prieigą prie žemės ūkio produktų, pasinaudoti esamu prekybos priemonių rinkiniu, kad būtų sprendžiami klausimai, susiję su mūsų Afrikos partnerių galimybėmis gauti žemės ūkio produktų ir sudaromos palankesnės sąlygos šiems partneriams jų gauti, taip pat remti minėtus partnerius didinant jų žemės ūkio produktų gamybą, kad būtų padidintas jų atsparumas apsirūpinimo maisto produktais srityje;

44.

primena, kad 2020 m. ES žemės ūkio maisto produktų eksporto į Afriką vertė siekė 17,6 mlrd. EUR, o importo iš Afrikos vertė – 16,5 mlrd. EUR, Afrikos šalys yra svarbios ES eksporto paskirties šalys ir ES tebėra didžiausia Afrikos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinka; atkreipia dėmesį į tai, kad importas iš Afrikos, ypač žemės ūkio maisto produktai, turi atitikti ES sveikatos, saugos ir kokybės standartus, įskaitant standartus, susijusius su hormonų, antibiotikų ir genetiškai modifikuotų organizmų naudojimu; pabrėžia, kad turėtų būti teikiama techninė parama ir mokymai siekiant užtikrinti, jog Afrikos gamintojai turėtų galimybę ir praktinės patirties, kad galėtų laikytis ES standartų; yra įsitikinęs, kad ES, kaip pagrindinis pasaulinio masto subjektas žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, turėtų bendradarbiauti su Afrikos šalimis toliau plėtojant tvarių maisto sistemų, grindžiamų pagarba žmogaus ir darbo teisėms, sąžininga konkurencija, atsargumo principu, aplinkos apsauga ir gyvūnų gerove pagal PPO taisykles, kriterijus ir tarptautinius standartus; atkreipia dėmesį į tai, kad ES yra įsipareigojusi remti ir skatinti visuotinį perėjimą prie tvarių žemės ūkio maisto produktų sistemų kartu su visais savo partneriais, laikantis strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų ir DVT; pabrėžia, kad ES ir Afrika turi bendrą tikslą – pertvarkyti savo maisto gamybos, platinimo ir vartojimo būdus; todėl mano, kad vykdant ES ir Afrikos partnerių bendradarbiavimą turi būti sprendžiamas esminis maisto tiekimo klausimas, įgyvendinant pritaikytas ES ir Afrikos ūkininkų bei MVĮ bendradarbiavimo programas, tikslingai investuojant į tvarią žemės ūkio plėtrą, modernius transporto tinklus ir tinkamą sandėlių infrastruktūrą, kuri suteiktų Afrikos ūkininkams priemonių, kurias taikant ūkininkavimas taptų atsparus su klimatu susijusioms problemoms;

45.

pasisako už didesnį ES lygmens politikos suderinamumą prekybos žemės ūkio maisto produktais srityje, atsižvelgdamas į bendros žemės ūkio politikos ir prekybos žemės ūkio produktais pasaulinį poveikį pažangai siekiant DVT; ragina ES atsižvelgti į Afrikos kaimo vietovių klausimų darbo grupės išvadas dėl investicijų į Afrikos maisto grandines poreikio, ypač daug dėmesio skiriant pridėtinę vertę turinčioms prekėms; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su Afrikos partneriais, kad būtų sukurta ES ir Afrikos strategijos ir Europos žaliojo kurso, visų pirma strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ išorės aspekto, sąveika;

46.

atkreipia dėmesį į mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą skatinant ūkininkus taikyti tvarią žemės ūkio praktiką ir produktyvias sausringų vietovių žemės ūkio ekosistemas ir maisto sistemas; atsižvelgdamas į tai ragina labiau pasikliauti tradicinėmis Afrikos žiniomis vykdant teisingą pertvarką, ypač susijusiomis su žemės ūkio praktika, žuvininkyste ir miškų apsauga, ir taip suteikti daugiau galių Afrikos žmonėms ir vietos bendruomenėms;

47.

apgailestauja dėl to, kad nepakankamai pripažįstama, kokios strateginiu požiūriu svarbios yra natūraliosios ganyklos, kurios apima apie 43 proc. Afrikos žemės paviršiaus ir todėl yra svarbūs anglies dioksido absorbentai; primena, kad svarbu remti smulkius ūkius ir ganyklinę gyvulininkystę, taip pat kitas tradicines ir (arba) vietos maisto sistemas, kad būtų sustiprintas jų atsparumas ir šie sektoriai galėtų geriau prisidėti siekiant apsirūpinimo maistu, tvaraus išteklių valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo; pažymi, kad, pavyzdžiui, ganymo teisės ir bendruomeninės ganyklos yra tradicinės žemės naudojimo teisės, grindžiamos bendrąja teise, o ne dokumentuotomis nuosavybės teisėmis; ragina Komisiją kartu su vietos bendruomenėmis ir vietos suinteresuotaisiais subjektais parengti strategiją, kuria būtų siekiama optimizuoti jų potencialą įgyvendinant tvarų ganyklų kultivavimą, pvz., kaip tai daro ganykline gyvulininkyste besiverčiantys asmenys; ragina spręsti socialinės įtampos tarp įsitvirtinusių žemės ūkiu besiverčiančių gyventojų ir klajoklių ganykline gyvulininkyste besiverčiančių bendruomenių problemą, ypač regionuose, kuriuose etniniai ir religiniai konfliktai sutampa;

48.

rekomenduoja pakeisti nepalankią žmonių, kenčiančių dėl maisto stygiaus, skaičiaus didėjimo Afrikoje tendenciją integruojant humanitarinę, vystymosi ir taikos stiprinimo politiką nuo konfliktų nukentėjusiose vietovėse, didinant maisto sistemų atsparumą klimato kaitai, stiprinant labiausiai pažeidžiamų asmenų atsparumą ekonominiams sunkumams, įsikišant į maisto tiekimo grandines, kad sumažėtų maistingų maisto produktų kaina ir padidėtų maisto produktų mitybinė vertė, sprendžiant skurdo ir struktūrinės nelygybės problemas, užtikrinant, kad intervencinės priemonės būtų palankios neturtingiesiems ir įtraukios, taip pat stiprinant maisto aplinką ir keičiant vartotojų elgseną, kad būtų skatinami, be kita ko, prekybos priemonėmis, teigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai darantys mitybos modeliai; pabrėžia, kad reikia numatyti tvarias ir novatoriškas politikos priemones, kuriomis būtų sudarytos sąlygos Afrikos valstybėms daryti sparčią pažangą nesinaudojant senesnėmis ir taršesnėmis technologijomis ir žemės ūkio praktika, siekiant užtikrinti ekologinę ir socialinę pertvarką bei tvarią žemės ūkio maisto produktų gamybą; atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio ir maisto sektoriai yra labai svarbūs Afrikos ekonomikai ir užtikrinant deramas bei tvarias darbo galimybes daugelyje smulkiųjų ūkių ir šeimos ūkių kaimo vietovėse, taikant priemones, kuriomis didinamas atsparumas, tvariai modernizuojant žemės ūkio praktiką ir gerinant produktų kokybę bei didinant jų įvairinimą; ragina Komisiją remti vietos žemės ūkio įmones ir didinti mažų ir šeimos ūkių pajėgumą konkuruoti su stambiais korporaciniais ūkiais; yra susirūpinęs dėl vis didesnės šių itin pramoninių ūkių, kurių pagrindą sudaro monokultūros, plėtros, nes tai prisideda prie socialinės nelygybės ir dirvožemio erozijos didėjimo, taip pat prie nuolatinio biologinės įvairovės nykimo; pabrėžia ūkininkų svarbą stiprinant žiedinę ekonomiką įvairiuose Afrikos regionuose; palankiai vertina Afrikos kaimo vietovių klausimų darbo grupės pasiūlymą sukurti ES ir Afrikos porinę programą, kuri susietų ES valstybių narių ir Afrikos šalių partnerių žemės ūkio institucijas, pagal kurią įsipareigoję ir panašūs partneriai galėtų dalytis geriausia patirtimi ir žiniomis;

49.

pabrėžia, kad pesticidų naudojimas vykdant intensyvų ūkininkavimą Afrikoje ne tik daro žalą aplinkai, bet gali daryti poveikį darbuotojų, kurie turi labai mažai galimybių mokytis augalų apsaugos ir sveikatos priežiūros, sveikatai; ragina šviesti ir mokyti apie tvarius augalų apsaugos metodus ir alternatyvas pesticidams ir kuo labiau mažinti pavojingų medžiagų poveikį; smerkia ES taikomus dvejopus standartus pesticidų srityje, pagal kuriuos leidžiama į Afrikos ir kitas ES nepriklausančias šalis eksportuoti pavojingas medžiagas, kurios yra uždraustos ES; todėl prašo, laikantis 1998 m. Roterdamo konvencijos ir Europos žaliojo kurso, iš dalies pakeisti dabartines ES taisykles, kad būtų panaikintas šis teisinis nenuoseklumas.

50.

pabrėžia, kad reikia padėti Afrikos šalims sumažinti pesticidų, kuriuos uždrausta naudoti ES, naudojimą kuriant alternatyvias kenkėjų kontrolės sistemas; atkreipia dėmesį į nenuoseklų ES elgesį, nes ji leidžia eksportuoti į Afriką ir kitas ES nepriklausančias šalis pesticidus, kuriais neleidžiama prekiauti ES bendrojoje rinkoje; ragina greitai panaikinti šį nenuoseklumą, nes tai visiškai prieštarauja Europos žaliojo kurso dvasiai;

51.

atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su kitais pasaulio regionais, pridėtinės vertės paskirstymas žemės ūkio vertės grandinėse dažniausiai yra nepalankus Afrikos smulkiems ūkininkams, kaip matyti ir iš rinkos koncentracijos poveikio kakavos gamintojams (ūkininkams ir šalims gamintojoms); palankiai vertina Ganos ir Dramblio Kaulo Kranto iniciatyvą nustatyti priemoką prie kakavos kainos, kuria kakavos augintojams užtikrinamos pajamos, reikalingos pragyvenimui (angl. living income differential); palankiai vertina ES tvarios kakavos iniciatyvos sukūrimą ir ragina Komisiją skatinti privačiojo sektoriaus įsipareigojimus mokėti teisingas kainas kakavos augintojams, kad jie galėtų gaminti tvariai ir nesinaudodami vaikų darbu; primena, kad ES ir Afrikos prekybos santykiai ir iniciatyvos, pvz., dėl kakavos, turi būti grindžiami skaidria ir patikima stebėsena ir atskaitomybe; ragina taikant konkrečius mechanizmus užtikrinti, kad būtų laikomasi daugiašalio požiūrio (kur šalys yra suinteresuotieji subjektai), kad į strategijų ir sektorių politikos rengimą būtų įtraukta pilietinė visuomenė; pritaria organizacijos „Cocoa Coalition“ išreikštai nuomonei, kad ES išsamaus patikrinimo teisės aktais, įskaitant reglamentą dėl miškų naikinimo, turėtų būti siekiama garantuoti pragyvenimą užtikrinančias pajamas kakavos augintojams, nes tai yra esminis žingsnis siekiant tvaraus kakavos gamybos sektoriaus;

52.

yra susirūpinęs dėl to, kad ES prekybos politika Afrikos atžvilgiu yra labai suskaidyta; pakartoja, kad įvairiais ekonominės partnerystės susitarimais turėtų būti prisidedama prie Afrikos vidaus integracijos plėtojimo ir sąžiningos bei tvarios prekybos modelio kūrimo, taip pat prie skurdo mažinimo; atkreipia dėmesį į tai, kad nuomonės dėl EPS sėkmės vertinimo skiriasi, kai kurios iš ES ir Afrikos šalių teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį sudaryti EPS arba EPS, dėl kurių derėtasi, nepakankamai atitinka naujos partnerystės reikalavimus ir jais visų pirma siekiama ginti ES interesus; tos šalys pažymi, kad ES eksportas į EPS valstybes kenkia vietos gamybai, ypač žemės ūkio sektoriuje, ir apgailestauja, kad nebuvo pasiekti svarbūs EPS tikslai, pvz., vertės grandinių įvairinimas ir regioninės integracijos Afrikoje skatinimas; kadangi daugiausia eksportuojami žemės ūkio produktai ir žaliavos, minėtos šalys mano, kad tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių daugelyje Afrikos valstybių dažnai kritikuojami ar netgi atmetami EPS; savo ruožtu kitos ES ir AS šalys teigia, kad EPS prisideda prie darnaus vystymosi ir jį skatina pagal darnaus vystymosi tikslus ir Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., mažina skurdą, skatina Afrikos vidaus prekybos srautus, gerina regioninę integraciją, prisideda prie prekybos lengvinimo ir nereikalingų prekybos kliūčių šalinimo, didina įmonių, visų pirma MVĮ, patekimą į ES ir Afrikos rinkas, skatina viešąsias ir privačiąsias investicijas Afrikoje, skatina gerąją ir tvarią žemės ūkio praktiką ir stiprina ES ir Afrikos prekybos santykius, atsižvelgiant į ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus; taip pat minėtos kitos šalys mano, kad siekiant visapusiškai atlikti šį vaidmenį ir prisidėti prie ES ir Afrikos vertės grandinių integracijos, EPS turėtų būti įgyvendinti ir modernizuoti, kad į juos būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis remiamos tarpvalstybinės vertės grandinės, įskaitant papildomas sritis, pvz., prekybą paslaugomis, investicijas, intelektinės nuosavybės teises ir konkurenciją, ir tai įtikintų įmones ir investuotojus nenuogąstauti dėl verslo aplinkos tose šalyse;

53.

mano, kad pagal EPS turėtų būti gerinami Afrikos šalių gebėjimai išnaudoti prekybos galimybes apsirūpinimo maistu saugumo, sveikatos priežiūros ir skurdo mažinimo srityse;

54.

primena, kad ES prašymas uždrausti eksporto mokesčius žaliavoms buvo ilgalaikė kliūtis derybų dėl EPS procese; pabrėžia, kad uždraudus tokius mokesčius ekonomikoms, kurių pagrindą sudaro beveik vien tik iš gamtos išteklių naudojimo gaunamos pajamos, jos gali tapti priklausomos nuo paramos, o tai gali trukdyti jų ekonomikos įvairinimui; pabrėžia Afrikos šalių teisę reglamentuoti žaliavas, atsižvelgiant į jų viešąjį interesą, ir ragina ES susilaikyti ir nepatvirtinti prekybos politikos, pagal kurią Afrikos šalims apskritai draudžiama taikyti eksporto mokesčius žaliavoms, jei tai suderinama su PPO taisyklėmis;

55.

pakartoja savo prašymą prieš pradedant derybas dėl naujų EPS išsamiai išanalizuoti EPS poveikį vietos ekonomikai, regioninei integracijai, ekonomikos įvairinimui ir DVT; ragina modernizuoti EPS į juos įtraukiant tvirtus, privalomus ir vykdytinus prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, suderintus su Paryžiaus susitarimu; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją kartu su Afrikos partneriais toliau plėtoti sąžiningą ir tvarią prekybą, visų pirma pasitelkiant į EPS įtrauktus prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, ir bendradarbiauti su partneriais būsimos prekybos ir darnaus vystymosi peržiūros klausimais; be to, pabrėžia, kad į Sąjungos prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyrius svarbu įtraukti tikslą kovoti su priverstiniu darbu ir vaikų darbu, nes toks darbas labai paplitęs žemės ūkio sektoriuje; ragina, kad visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant ES ir Afrikos pilietinę visuomenę ir bendruomenes, vietos valdžios institucijas ir nacionalinius parlamentus, vykdytų reguliarią, skaidrią ir įrodymais grindžiamą ES ir Afrikos prekybos susitarimų įgyvendinimo stebėseną ir kad būtų užtikrintas politikos suderinamumo vystymosi labui bei politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principų laikymasis; ragina atlikti išsamią esamų EPS ir prekybos susitarimų poveikio Afrikos šalims analizę, siekiant nustatyti, kokiu mastu jie suderinami su pastangomis remti Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdvės (AfCFTA) procesą ir žemyninę integraciją ir ar jie turi atitikti DVT ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį; ragina, atsižvelgiant į rezultatus, koreguoti EPS nuostatas; ragina Komisiją persvarstant EPS prireikus spręsti galimo poveikio, kuris galėtų pakenkti Afrikos vidaus rinkos plėtros tikslams, klausimą, šį poveikį sušvelninti ir jo išvengti, glaudžiai bendradarbiaujant su mūsų Afrikos partneriais; pabrėžia, kad ekonominės partnerystės susitarimais (EPS) turi būti remiamas tolesnis AfCFTA plėtojimas; ragina Komisiją užtikrinti, kad EPS būtų pagrindas ekonominiams ryšiams tarp šalių stiprinti abipusiai naudingu būdu, atsižvelgiant į atitinkamą jų išsivystymo lygį; ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti MVĮ ir teikiant techninę pagalbą remti į ES eksportuojančias Afrikos MVĮ; pažymi, kad siekiant padidinti EPS patrauklumą į susitarimus reikia įtraukti papildomus elementus, pvz., gebėjimų stiprinimą, moterų skatinimą dalyvauti ekonomikoje, be kita ko, žemės ūkyje, ir investicijas į galimybes Afrikos šalių jaunimui;

56.

primena, kad įgyvendinant tvarumo skyrius turi būti lygiagrečiai stiprinami gebėjimai teikiant ES paramą vystymuisi ir kitas investicijas, padedančias šalims partnerėms vykdyti savo įsipareigojimus (17), ir kad pilietinės visuomenės suinteresuotieji subjektai turėtų būti traukti į stebėseną (18);

57.

palankiai vertina Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (BLS) reglamentą (19) ir jo vaidmenį didinant prekybos galimybes besivystančioms šalims, sudarant šioms šalims galimybes įvairinti eksportą, skatinant tvarų vystymąsi ir užtikrinant, kad būtų laikomasi žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos, darnaus vystymosi, gero valdymo ir lyčių lygybės principų; atkreipia dėmesį į tai, kad artimiausioje ateityje kelios Afrikos šalys neteks mažiausiai išsivysčiusių šalių statuso, ir pabrėžia, kad reikia remti sklandų jų statuso pasikeitimą į BLS+; laikosi nuomonės, kad šioms šalims būtų naudingas BLS+ statusas, ir ragina jas apsvarstyti galimybę teikti prašymą, kartu ragina Komisiją aktyviai kreiptis į šias potencialias šalis kandidates ir teikti paramą jų veiksmams, kuriais siekiama atitikti kriterijus, taip pat užtikrinti sklandų perėjimo nuo mažiausiai išsivysčiusių šalių statuso prie BLS+ šalių partnerių statuso; ragina Komisiją užtikrinti, kad BLS papildytų kitas prekybos politikos iniciatyvas Afrikos žemyne; ragina regiono šalis, kurios naudojasi BLS ir „Viskas, išskyrus ginklus“ sistemomis, stengtis stiprinti veiksmingą savo tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą;

58.

ragina daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, susijusius su ekologiškomis prekėmis ir technologijomis; ragina Komisiją imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant būsimas ES įmonių deramo tvarumo patikrinimo ir miškų naikinimo prevencijos taisykles būtų skatinami ilgalaikiai tiekimo santykiai, geresnė pirkimo praktika, kad būtų sudarytos sąlygos darbuotojams mokėti pragyvenimui būtiną darbo užmokestį, o smulkiųjų ūkininkų pajamos būtų pakankamos pragyvenimui, kad būtų tausojama aplinka ir kad suinteresuotosios šalys, įskaitant teisių turėtojus, prasmingai dalyvautų visais deramo patikrinimo proceso etapais; primena, kad Afrikos biologinė įvairovė yra išskirtinė; reiškia didelį susirūpinimą dėl gamtinių išteklių pereikvojimo ir sumažėjusios biologinės įvairovės poveikio atsparumo lygiui; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad didėja miškų naikinimo tempas Afrikoje, visų pirma Kongo baseine, kuris 2020 m. buvo antroje vietoje, iškart po Brazilijos, pagal neliestų miškų nykimą, taip pat Kamerūne, ir yra taip pat susirūpinęs dėl retų rūšių laukinių augalų ir gyvūnų kontrabandos; primena, kad naikinant Afrikos atogrąžų miškus negrįžtamai prarandama biologinė įvairovė ir anglies dioksido absorbentai, taip pat nyksta čiabuvių bendruomenių būstai ir gyvenimo būdas; primena, kad miškai labai padeda siekti klimato tikslų, apsaugoti biologinę įvairovę ir užkirsti kelią dykumėjimui bei ypač aktyviai dirvožemio erozijai; pabrėžia vandens, kaip pagrindinio socialinio ir ekonominio atsparumo pagrindo, vaidmenį, ypač aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo aspektais, taip pat pabrėžia, kad vanduo gali tapti ribotu ištekliumi; todėl mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama vandens tiekimui; pabrėžia, kad dėl dykumėjimo ir skėrių spiečių pablogėjo ir taip sudėtinga apsirūpinimo maistu saugumo padėtis Afrikoje ir kad dėl COVID-19 pandemijos bei su ja susijusių ekonominių ir logistikos problemų buvo atskleistos vietos ir regioninių rinkų galimybės spręsti pasaulinės maisto sistemos pažeidžiamumo ir trūkumų problemas; mano, kad prekybos partnerystė turėtų būti grindžiama modeliais ar technologijomis, kurie yra gerai pritaikyti Afrikos šalių žemės ūkio modeliams, ekonomikai ir auginamiems augalams, taip pat grindžiama bendradarbiavimu, be kita ko, vykdant mokymus ir keičiantis žiniomis, suteikiant ūkininkams atsakomybę, nepriklausomumą ir iniciatyvos teisę;

59.

pabrėžia miestų ir miestelių svarbą skatinant sąžiningos prekybos principus; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą „Sąžiningos ir etiškos prekybos ES miestų apdovanojimas“; palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojo ir už prekybą atsakingo Komisijos nario Valdžio Dombrovskio įsipareigojimą tęsti šią svarbią iniciatyvą; ragina Komisiją siekti bendradarbiauti su AS komisija, kad būtų stiprinamas tiesioginis abiejų žemynų miestų ir miestelių bendradarbiavimas, siekiant skatinti sąžiningus ir etiškus prekybos santykius ir didinti daugelio atitinkamų miestų tarybų iniciatyvų matomumą;

60.

mano, kad dabar, pasibaigus COVID-19 pandemijai, labiau nei kada nors anksčiau pasauliniu lygmeniu ir ypač Afrikos atžvilgiu reikia imtis naujų metodų siekiant ekonominių, pelno siekimo tikslais plėtojamų ir prekybinių santykių, grindžiamų sąžininga ir etiška prekyba ir solidarumo ir bendradarbiavimo principais;

61.

palankiai vertina deklaraciją, dėl kurios susitarta 2022 m. vasario 15 d. Briuselyje vykusiame AS ir ES valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijų vadovų susitikime ir kurioje, be kita ko, pabrėžiama, kad, jei nedalyvauja vietos ir regioninė valdžia, neįmanoma pasiekti 65 proc. iš 169 uždavinių, kuriais grindžiami DVT;

62.

palankiai vertina AfCFTA ministrų tarybos susitarimą dėl bendrų kilmės taisyklių, skirtų 87,7 proc. bloko prekių arba 3 800 tarifų eilučių, kurias apima AfCFTA; ragina Europos Komisiją suderinti kilmės taisykles ir parengti pasiūlymą dėl vienodų prekių kilmės taisyklių taikymo prekiaujant su visomis Afrikos šalimis, grindžiamų neseniai suderintomis AfCFTA taisyklėmis, kad būtų pakeistos įvairios kilmės taisyklės, nustatytos įvairiuose ES prekybos susitarimuose ir sandoriuose su Afrikos regionais ir šalimis; yra įsitikinęs, kad tai taip pat būtų naudinga ES įmonėms ir muitinėms; ragina Komisiją išnagrinėti tolesnes galimybes ir priemones, kuriomis būtų stiprinami įvairių ES prekybos susitarimų su Afrikos šalimis ir AfCFTA ryšiai bei sinergija; palankiai vertina AfCFTA tikslą gerinti regioninę diferenciaciją ir infrastruktūros sistemų plėtrą bei sujungimą; ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su AfCFTA sekretoriatu siekiant spartinti pajėgumų kūrimą ir techninę paramą AfCFTA įgyvendinimui;

63.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. lapkričio mėn. EIB atidarė pirmąjį savo centrą Afrikoje – Kenijos sostinėje Nairobyje;

64.

palankiai vertina Tarybos ir Komisijos iniciatyvą surengti pirmąją Afrikos ir Europos savaitę, šis renginys įvyko 2022 m. vasario mėn. Briuselyje; palankiai vertina kelių tūkstančių jaunimo organizacijų, pilietinės visuomenės organizacijų, vietos valdžios institucijų, kultūros sektoriaus ir verslo sektoriaus atstovų produktyvų darbą; pabrėžia, kad aktyvesnis ES bendradarbiavimas su jaunais afrikiečiais ir Afrikos išeiviais Europos Sąjungoje galėtų struktūriškai pagerinti ES ir Afrikos santykius ilguoju laikotarpiu; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Europos Parlamentas nedalyvavo aktyviau ir kad renginiai vyko per Parlamento plenarinių posėdžių savaitę Strasbūre, taip pat pabrėžia, kad prieš pradedant būsimas iniciatyvas svarbu skatinti glaudesnį visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant verslo organizacijas, bendradarbiavimą; ragina Komisiją kasmet organizuoti Afrikos ir Europos savaitę ir įtraukti jaunimą, ypač moteris ir mergaites, į Afrikos ir Europos savaitės metu rengiamas diskusijas;

65.

ragina Komisiją būsimuose ES ir Afrikos verslo aukščiausiojo lygio susitikimuose daugiausia dėmesio skirti galimybėms, kurias vietos ekonomikos ir tvarios gamybos alternatyvos, pavyzdžiui, ekologiški ir sąžiningos prekybos produktai, smulkiųjų ūkininkų kooperatyvai ir socialinės ekonomikos suinteresuotieji subjektai, gali turėti kuriant tvaresnę ir sąžiningesnę Afrikos ir ES prekybos partnerystę;

66.

pabrėžia, kad būtina aktyviau įtraukti suinteresuotuosius subjektus, visų pirma MVĮ verslo asociacijas visame Afrikos žemyne ir vis svarbesnes tiek ES, tiek AS pilietinės visuomenės organizacijas, į diskusijas, kuriose nustatomas naujas prekybos, investicijų ir ekonominio bendradarbiavimo aspektas, kuriuo siekiama sąžiningų ir etiškų santykių;

67.

pažymi, kad transporto tinklai yra itin svarbūs prekybos ir klestinčios ekonomikos veiksniai; pabrėžia, kad reikia geriau sujungti Afrikos kaimo ir miesto vietoves, kad būtų užtikrintas didesnis tarpusavio ryšys Afrikos šalyse ir visame Afrikos žemyne; pabrėžia, kad Europos komandos pasiūlymai dėl infrastruktūros projektų įgyvendinimo turi būti grindžiami poreikiais, kuriuos nustatė Afrikos Sąjunga Afrikos infrastruktūros plėtros programoje; atsižvelgdamas į tai, ragina į sprendimų dėl infrastruktūros projektų pobūdžio ir apimties priėmimo procesą įtraukti vietos ir regionų suinteresuotuosius subjektus; primena, kad maždaug 53 proc. Afrikos kelių yra neasfaltuoti ir nutolę nuo prekybos centrų, kad mažiau nei pusė kaimo vietovių gyventojų turi galimybę naudotis veikiančiais keliais ištisus metus, ir tai rodo, kad reikia investuoti ne tik į pavyzdinius projektus; taip pat ragina investuoti į šaldymo grandinės logistiką ir šiuolaikines saugyklas, taip pat apskritai pagerinti logistiką tarp gamybos ir vartojimo vietų, kad ūkininkai galėtų tiekti savo žemės ūkio produktus tam tikrais atstumais, taip pat atsižvelgiant į sparčią Afrikos urbanizaciją, ir taip padėti panaikinti maisto stygių; pažymi, kad veikiantis transporto tinklas ir investicijos į infrastruktūros projektus gali prisidėti prie Afrikos ekonomikos vystymosi; ragina Europos Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į Afrikos infrastruktūros projektus įgyvendinant Afrikai skirtas prekybos ir investavimo priemones;

68.

skatina plačias diskusijas, kuriomis siekiama iš naujo apsvarstyti infrastruktūros plėtros modelius ir planus, nustatyti alternatyvius judumo modelius ir XXI a. modernius judumo sprendimus visų regionų ir viso žemyno gyventojams, remiantis ES ir kitų pramoninių šalių patirtimi, kad būtų išvengta ten padarytų klaidų;

69.

pabrėžia, kad švietimas ir profesinis mokymas, suteikiantis žmonėms darbo rinkai reikalingų įgūdžių, yra pagrindiniai vystymosi veiksniai; mano, kad atsižvelgiant į tai, reikia stiprinti abiejų žemynų universitetų, mokslinių tyrimų įstaigų ir profesinio rengimo ir mokymo programų bendradarbiavimą; šiuo atžvilgiu mano, kad turėtų būti remiamos ir geriau koordinuojamos privačiojo sektoriaus iniciatyvos, susijusios su profesiniu rengimu bei mokymu ir verslumu Afrikoje, nes pandemija išryškino skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninių mokymosi metodų svarbą;

70.

pritaria ilgalaikei vizijai parengti išsamų ES ir Afrikos tarpusavio prekybos, bendradarbiavimo ir plėtros susitarimą, grindžiamą AfCFTA; pabrėžia, kad prieš sudarant žemynų tarpusavio prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą turi būti prasmingai plėtojama tvirta ir atspari Afrikos vidaus rinka; atsižvelgiant į tai, pabrėžia ES prekybos su Afrika politikos vaidmenį plėtojant Afrikos vidaus rinką; ragina Europos Komisiją reguliariai informuoti Parlamentą apie žemynų tarpusavio prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ilgalaikio tikslo įgyvendinimą, visų pirma naudojant įvairias su Afrika susijusias politikos priemones;

71.

ragina atsakingai ir greitai įgyvendinti įsipareigojimus dėl prekybos ir investicijų, dėl kurių susitarta 2022 m. ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikime, ir ragina Europos Komisiją struktūriniu požiūriu teikti Parlamentui ataskaitas apie prekybos ir investicijų įsipareigojimų įgyvendinimą atitinkamuose komitetuose;

72.

palankiai vertina Afrikos ir Europos Sąjungos iniciatyvą „Žalioji energija“ ir nuolatinę ES paramą Afrikos bendrajai elektros energijos rinkai; pabrėžia, kad visiems už prieinamą kainą turi būti užtikrinta galimybė naudotis energija, nes tai bendra gėrybė ir pagrindinė teisė, ir kad energijos prieinamumas ir būsimas energijos poreikis yra pagrindiniai klausimai, kuriuos ES ir Afrika turėtų spręsti kartu; pažymi, kad reikia išnaudoti naują atsinaujinančiosios ir mažo anglies dioksido kiekio energijos potencialą Afrikoje ir investuoti į didesnę pridėtinę vertę turinčius sektorius, pavyzdžiui, žaliojo plieno ir žaliojo vandenilio, visų pirma gerinant bendradarbiavimą technologijų srityje ir didinant švarios energijos eksportą; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina techninė pagalba, susijusi su energetikos rinką reglamentuojančiais teisės aktais, kuri turėtų būti teikiama bendradarbiaujant ES ir Afrikai, taip pat būtina parengti bendrus standartus; atkreipia dėmesį į tai, kad tvarus bendradarbiavimas energetikos srityje turėtų būti vienas iš svarbiausių strategijos „Global Gateway“ bruožų, susijusių su Afrika; palankiai vertina įsipareigojimą pagal strategija „Global Gateway“ sutelkti 2,4 mlrd. EUR dotacijų Užsachario Afrikai ir 1,08 mlrd. EUR Šiaurės Afrikai – atsinaujinančiajai energijai, energijos vartojimo efektyvumui, teisingai pertvarkai ir ekologiškesnėms vietos vertės grandinėms remti; ragina energetikos sektoriuje taikyti lyčių lygybės požiūriu pagrįstą investavimo metodą, kuris įgalėtų moteris tapti lyderėmis, darbuotojomis ir vartotojomis energetikos sektoriuje;

73.

primygtinai pabrėžia, kad svarbu užmegzti partnerystę siekiant pagerinti žaliavų vertės grandinių tvarumą, remiantis svarbiausių žaliavų veiksmų planu ir naudojantis visomis ES išorės politikos priemonėmis;

74.

ragina atsižvelgti į ryšį tarp visuomenės sveikatos ir biologinės įvairovės, laikantis JT bendros sveikatos koncepcijos, ir palankiai vertina paskelbtą iniciatyvą „NaturAfrica“, kuria siekiama apsaugoti laukinę augmeniją bei gyvūniją ir ekosistemas Afrikoje, ir kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano peržiūrą; pažymi, kad akademinėje literatūroje nurodoma, kad kai kurie pasauliniai naujų zoonozinių ligų židinių yra Afrikoje; rekomenduoja parengti ir įtraukti pandemijų ir naujų ligų rizikos poveikio sveikatai vertinimus į pagrindinius plėtros ir žemės naudojimo projektus, kuriuos palengvina atnaujinta ES ir AS partnerystė, ir reformuoti finansinę pagalbą žemės naudojimui, kad būtų pripažinta nauda ir rizika biologinei įvairovei ir sveikatai ir į ją būtų aiškiai orientuojamasi; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę parengti gaires ES įmonėms ir investuotojams, veikiantiems Afrikoje, atsižvelgiant į būsimą direktyvą dėl tvaraus įmonių išsamaus patikrinimo (20); ragina ES ir AS siekti naujos tarpvyriausybinės partnerystės sveikatos ir prekybos srityje, kuria būtų siekiama sumažinti zoonozinių ligų riziką tarptautinės prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais srityje; pabrėžia, kad iniciatyva „NaturAfrica“ turėtų būti plėtojama konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais, ypatingą dėmesį skiriant vietos bendruomenių, čiabuvių tautų ir moterų teisėms; pabrėžia, kad ja turėtų būti padedama Afrikos vyriausybėms ir vietos gyventojams holistiniu ir sistemingu būdu šalinti pagrindinius biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos būklės blogėjimo veiksnius, be kita ko, teikiant paramą tinkamai valdomiems saugomų teritorijų tinklams; ragina modernizuojant EPS į juos įtraukti plataus užmojo su biologine įvairove susijusias nuostatas, kurias įkvėpė JT bendros sveikatos koncepcija; mano, kad ES turėtų prisidėti prie Didžiosios žaliosios sienos iniciatyvos Sahelio regione įgyvendinimo, nes ji labai padės stabdyti tolesnį dykumėjimą ir tokiu būdu išsaugoti pajamas iš žemės ūkio;

75.

pabrėžia, kad žmogaus teisės ir lyčių lygybė turi būti tvirtesnio ES ir AS bendradarbiavimo pagrindas, ypatingą dėmesį skiriant naujų ir novatoriškų technologijų poveikiui žmogaus teisėms ir moterų įtraukimui į ekonomiką; pabrėžia, kad skaitmeninė prekyba gali būti naudinga palankių sąlygų prekybai sudarymo Afrikoje pažangai ir gerinimui, ir ragina Komisiją stiprinti skaitmeninius gebėjimus siekiant palengvinti EPS ir AfCFTA įgyvendinimą; ragina Komisiją atsižvelgti į ES ir AS skaitmeninę darbotvarkę bendradarbiaujant su pasauliniais strateginiais partneriais;

76.

pažymi, kad dalijimasis žiniomis ir įgūdžių ugdymas Afrikoje gali padėti plėtoti tvarius prekybos santykius; pabrėžia skaitmeninės infrastruktūros galimybes skatinti Afrikos ekonomiką ir inovacijas žemyne; ragina stiprinti bendradarbiavimą ES ir AS skaitmeninių darbotvarkių srityje, remiantis demokratinio valdymo principais, palankiomis daugiašalėmis elektroninės prekybos taisyklėmis, veiksmingais reguliavimo mechanizmais visoje skaitmeninėje srityje, pasauliniais ir vietos lygmens duomenų ir skaitmeninės infrastruktūros valdymo mechanizmais, pagal kuriuos daugiausia dėmesio skiriama į žmones orientuotam vystymuisi; atkreipia dėmesį į AS ir ES skaitmeninės ekonomikos darbo grupės sukūrimą; pabrėžia, kad ES ir AS skaitmeniniai santykiai turėtų skatinti Afrikos skaitmeninės pertvarkos siekį, juos įgyvendinant turėtų būti gerbiama vyriausybių teisė išlaikyti duomenų nuosavybę ir reguliuoti savo skaitmeninę ekonomiką pagal savo vystymosi poreikius, siekiant harmoningesnio skaitmeninio pasaulio; ragina ES remti Afrikos šalių skaitmeninę plėtrą pasitelkus Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (angl. UNCTAD) platformas, sukurtas siekiant užtikrinti tvaraus vystymosi naudą, kurią lemia skaitmeninė pertvarka; pabrėžia, kad skaitmeninė pertvarka turi atitikti duomenų apsaugos principus;

77.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Afrikos Sąjungai, Afrikos Sąjungos valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir AfCFTA generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 494, 2021 12 8, p. 80.

(2) (Assembly/AU/Dec.692 (XXXI)).

(3) Kigalio sprendimas (Assembly/AU/Dec.605 (XXVII)).

(4) OL C 162, 2019 5 10, p. 9.

(5) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0073.

(6) OL L 347, 2005 12 30, p. 1.

(7) OL C 474, 2021 11 24, p. 11.

(8) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0516.

(9) OL L 130, 2017 5 19, p. 1.

(10) OL C 465, 2021 11 17, p. 11.

(11) OL C 184, 2022 5 5, p. 2.

(12) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0472.

(13) 2019 m. vasario 11 d. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) straipsnis „FAO ragina imtis skubių veiksmų korupcijai ir neteisėtam miškų naudojimui pažaboti“ (angl. „FAO calls for urgent action to curb corruption, illicit exploitation of forests“), žiūrėta 2022 m. birželio 1 d. Paskelbta: https://www.fao.org/africa/news/detail-news/en/c/1180700/

(14) 2016 m. spalio 13 d. JT vystymosi programos Etiopijoje straipsnis „Lyčių nelygybės kaina Užsachario Afrikoje – 95 mlrd. JAV dolerių per metus (UNDP)“ (angl. „Gender gap costs sub-Saharan Africa $US95 billion a year: UNDP“), žiūrėta 2022 m. birželio 3 d. Paskelbta: https://www.undp.org/ethiopia/press-releases/gender-gap-costs-sub-saharan-africa-us95-billion-year-new-undp-report.htmlhttps://www.undp.org/ethiopia/press-releases/gender-gap-costs-sub-saharan-africa-us95-billion-year-new-undp-report.html

(15) 2021 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatas „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“ (COM(2021)0066).

(16) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1).

(17) 2016 m. sausio mėn. Vokietijos plėtros instituto diskusijoms skirtas dokumentas „Ar kilmės taisykles Užsachario Afrikos regione gali būti suderintos? Politinės ekonomikos tyrimas“.

(18) 2016 m. sausio mėn. Vokietijos plėtros instituto diskusijoms skirtas dokumentas „Ar kilmės taisykles Užsachario Afrikos regione gali būti suderintos? Politinės ekonomikos tyrimas“.

(19) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).

(20) 2022 m. vasario 23 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 (COM(2022)0071).

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/96

P9_TA(2022)0268

ES tarptautinių investicijų politikos ateitis

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES tarptautinių investicijų politikos ateities (2021/2176(INI))

(2023/C 32/10)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1219/2012, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka (1),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 912/2014, kuriuo nustatoma finansinės atsakomybės, susijusios su investuotojų ir valstybės ginčų sprendimu teismuose, įsteigtuose tarptautiniais susitarimais, kurių šalis yra Europos Sąjunga, paskirstymo tvarka (2),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo (3),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, ypač į 2017 m. gegužės 16 d. nuomonę Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo, 2018 m. kovo 6 d. sprendimą byloje C-284/16 (prejudicinis sprendimas Slovakijos Respublika / Achmea BV), 2019 m. balandžio 30 d. nuomonę Nr. 1/17 dėl Kanados ir ES bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo, 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą byloje C-741/19 (prejudicinis sprendimas Moldovos Respublika / Komstroy LLC) ir 2021 m. spalio 26 d. sprendimą byloje C-109/20 (prejudicinis sprendimas Lenkijos Respublika / PL Holdings Sàrl),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl kliūčių prekybai ir investicijoms (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES prekybos ir investicijų politikos išorinio poveikio viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvoms ne ES šalyse (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų (7),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 6 d. Komisijos ataskaitą dėl Reglamento (ES) Nr. 1219/2012, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka, taikymo (COM(2020)0134),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatą „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“ (COM(2021)0066),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos ataskaitą dėl ES prekybos susitarimų įgyvendinimo 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. (COM(2020)0705),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. patvirtintą Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (8), ypač į jo II antraštinę dalį „Paslaugos ir investicijos“,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. JT konvenciją dėl sutartimis grindžiamo investuotojų ir valstybių arbitražo skaidrumo, kuri įsigaliojo 2017 m. spalio 18 d. (Mauricijaus konvencija),

—	atsižvelgdamas į ES sudarytus prekybos ir investicijų susitarimus, ypač į „antrosios kartos“ susitarimus su tokiomis šalimis kaip Kanada, Singapūras, Vietnamas ir Japonija,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. priimtą JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., ypač į jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT),

—	atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos 2011 m. patvirtintus JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. rugpjūčio 10 d. JT ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 24 dėl valstybės įsipareigojimų pagal Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą vykdant verslo veiklą,

—	atsižvelgdamas į JT prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) 2019, 2020 ir 2021 m. pasaulio investicijų ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. UNCTAD investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos principus,

—	atsižvelgdamas į UNCTAD tarptautinio investicijų susitarimo klausimų dokumentus dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo bylų (2019 ir 2020 m. faktai ir skaičiai),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) darbinį dokumentą dėl tarptautinių investicijų „Tarptautinių investicijų susitarimų socialinė nauda ir sąnaudos: kritinė aspektų ir turimų empirinių įrodymų apžvalga“ (angl. Societal benefits and costs of International Investment Agreements: a critical review of aspects and available empirical evidence),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. EBPO darbinį dokumentą dėl tarptautinių investicijų „Investicijų sutartys ir akcininkų reikalavimai dėl netiesioginių nuostolių: pažangių bendrovių teisės sistemų įžvalgos“ (angl. Investment Treaties and Shareholder Claims for Reflective Loss: Insights from Advanced Systems of Corporate Law),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. JT Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) III darbo grupei suteiktus įgaliojimus rengti galimą investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo reformą,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. Tarybos pateiktus derybinius nurodymus, kuriais Komisija įgaliojama ES vardu ir UNCITRAL struktūroje vesti derybas dėl konvencijos, kuria įsteigiamas daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas, ir į vėlesnį ES pasiūlymą šiuo klausimu,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. pradėtą Energetikos chartijos sutarties modernizavimo procesą ir į ES siūlomą tekstą šiuo klausimu,

—	atsižvelgdamas į Italijos sprendimą nuo 2015 m. sausio 1 d. pasitraukti iš Energetikos chartijos sutarties,

—	atsižvelgdamas į Susitarimą dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo (9),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 15 d. valstybių narių vyriausybių deklaraciją dėl Teisingumo Teismo sprendimo byloje Achmea teisinių pasekmių ir investicijų apsaugos Europos Sąjungoje,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Jungtinių Amerikos Valstijų, Meksikos ir Kanados susitarimą, ypač į jo 14 skyrių dėl investicijų,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Pietryčių Azijos valstybių asociacijos regioninės išsamios ekonominės partnerystės susitarimą, ypač į jo 10 skyrių dėl investicijų,

—

atsižvelgdamas į JT darbo grupės žmogaus teisių ir tarptautinių bendrovių bei kitų įmonių klausimu JT Generalinei Asamblėjai 2021 m. liepos 27 d. pateiktą ataskaitą „Su žmogaus teisėmis suderinami tarptautiniai investicijų susitarimai“ (angl. Human rights-compatible international investment agreements),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A9-0166/2022),

kadangi nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo tiesioginės užsienio investicijos priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai, kaip įtvirtinta SESV 3 straipsnio 1 dalies e punkte, 206 ir 207 straipsniuose; kadangi, siekiant atremti dabartinius iššūkius, ES tarptautinių investicijų politikos reformos turi būti dar labiau paspartintos ir sustiprintos;

kadangi ES pritraukia didžiausias pasaulyje tarptautines investicijas šalyje ir yra didžiausias pasaulyje tarptautinių investicijų užsienyje šaltinis; kadangi jos prisideda prie tvaraus ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, nors iš turimų empirinių įrodymų matyti, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp tarptautinių investicijų susitarimų ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo;

C.	kadangi pasauliniai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautai, kurie jau nuo 2015 m. mažėjo, dėl COVID-19 krizės 2020 m. drastiškai sumažėjo (-38 proc.) (10); kadangi didėjančios TUI užsienyje ir šalyje toliau yra pagrindinis ES ir daugelio kitų šalių ekonomikos atsigavimo elementas;

kadangi, remiantis Teisingumo Teismo praktika, tam tikros ES tarptautinių investicijų politikos dalys, būtent netiesioginės užsienio investicijos (portfelinės investicijos) bei investuotojų ir valstybės ginčų sprendimą reglamentuojanti tvarka, priklauso ES ir valstybių narių pasidalijamajai kompetencijai;

kadangi vis dar galioja apie 1 500 dvišalių investicijų sutarčių, kurias valstybės narės ratifikavo iki Lisabonos sutarties ir kuriose, kaip ir Energetikos chartijos sutartyje, numatytas senas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo modelis; kadangi neįsigaliojo nė vienas iš tarptautinių investicijų susitarimų (TIS), dėl kurių susitarė ES po Lisabonos sutarties įsigaliojimo;

kadangi Europos žaliuoju kursu siekiama reaguoti į klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo problemas; kadangi visų sričių ES politika, įskaitant investicijų politiką, turi būti prisidedama siekiant šių tikslų; kadangi visame pasaulyje reikia didelių investicijų norint pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus, įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir atsigauti po COVID-19 pandemijos; kadangi kova su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu, patrauklesnių investavimo sąlygų kūrimas ir parama įmonėms yra keli iš šešių 2019–2024 m. ES prioritetų (11);

kadangi TUI ir ES investicijų politika taip pat turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant atviro strateginio savarankiškumo, tiekimo grandinių įvairinimo ir paramos tvariam ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui bei integracijai į pasaulines vertės grandines tikslų, taip pat siekiant skatinti tokias ES investuotojams užsienyje sudaromas sąlygas, kurios atitiktų atvirumo, kuriuo naudojasi užsienio investuotojai Europos Sąjungoje, lygį, kartu atsižvelgiant į trečiųjų šalių išsivystymo lygius ir poreikį numatyti diferencijuotą režimą;

kadangi besivystančios šalys, norėdamos iki 2030 m. pasiekti DVT, susiduria su 2,5 trln. JAV dolerių metinio finansavimo trūkumu; kadangi TUI yra Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir atitinkamų DVT finansavimo priemonė; kadangi toks kapitalas gali padėti kurti darbo vietas ir gerinti socialinę bei aplinkosauginę pažangą, kaip nustatyta DVT; kadangi investicijų pritraukimo tikslas turėtų būti įgyvendinamas kartu pripažįstant, kad, atsižvelgiant į TIS, šių susitarimų šalys turėtų siekti pagerinti savo aplinkos ar darbuotojų apsaugos lygį, o ne jį susilpninti ar sumažinti;

I.	kadangi ES taksonomija siekiama palengvinti perėjimą nuo investicijų į netvarią ekonominę veiklą prie investicijų, kurių reikia siekiant aplinkos tvarumo ir konkrečiau – poveikio klimatui neutralumo per ateinančius 30 metų;

kadangi investicijų politika apima tokias priemones, kaip nepagrįstų kliūčių investicijoms šalinimas, užsienio investicijų poveikio strateginiam savarankiškumui, nacionaliniam saugumui ir realiajai ekonomikai stebėsena ir kitų priemonių, kuriomis siekiama skatinti ir palengvinti tiesiogines investicijas tuose sektoriuose ir vietose, kur jų labiausiai reikia, rengimas; kadangi daugumoje TIS daugiausia dėmesio skiriama investicijų apsaugai, priimant sprendimus investuotojų ir valstybės ginčuose arba jų nepriimant;

K.	kadangi investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (IVGS) bylų, be kita ko, prieš valstybes nares, skaičius kasmet auga; kadangi apie 15 proc. bylų, kurios, kaip žinoma, 2020 m. buvo pradėtos prieš valstybes nares, buvo ES vidaus ginčai;

kadangi daugumoje investicijų sutarčių nenurodyta, kaip turi būti nustatomos investicijos „visiško žalos atlyginimo“ ir „tikrosios rinkos vertės“ sąvokos; kadangi per pastarąjį dešimtmetį kolegijos dažniausiai aiškino tokias sąvokas taikydamos ateities perspektyvomis grindžiamus vertinimo metodus, pagrįstus diskontuoto pinigų srauto (DCF) metodais, ir dėl to kolegijos daugeliu atvejų priėmė sprendimus dėl kompensacijų sumų, kurios buvo daug didesnės nei bendros išlaidų, kurias faktiškai patyrė investuotojai priimančiosiose šalyse, sumos;

kadangi ES yra pasaulinė investicijų politikos reformos lyderė; kadangi nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo Europos ir tarptautiniu lygmenimis, primygtinai raginant ir remiant Parlamentui, buvo vykdoma svarbi investicijų politikos reforma; kadangi ES pradėjo sudaryti ir sudarė TIS su šalimis partnerėmis, reformavo investicijų apsaugos nuostatas, pakeitė IVGS sistemą investicinių teismų sistema (angl. ICS), pradėjo daugiašales derybas dėl investicinių teismų, pasiūlė teisės aktų, kuriais reglamentuojamos užsienio subsidijos, ir priėmė teisės aktus dėl tiesioginių užsienio investicijų Europos Sąjungoje tikrinimo; kadangi šie pokyčiai yra svarbūs žingsniai teisinga linkme formuojant modernizuotą ir tvarią investicijų politiką; kadangi dar reikia daug nuveikti siekiant pažangos įgyvendinant šią reformų darbotvarkę;

kadangi vis dažnesnis investuotojų kreipimasis į trečiąsias šalis dėl bylinėjimosi finansavimo mainais už naudą ar kitus finansinius interesus išsprendus ginčą (trečiųjų šalių finansavimas) padidino disbalansą, būdingą kompensavimo praktikai bylinėjantis, nes dar labiau sumažėjo rizika investuotojams pareikšti ieškinį ir taip atsirado paskatų didinti ieškinių skaičių; kadangi trečiųjų šalių finansavimas gali padidinti ieškovų derybinę galią, pakenkiant valstybėms, turinčioms ribotus išteklius, ir silpnesnėms reguliavimo sistemoms;

pabrėžia, kad investicijos gali ir turi turėti teigiamą poveikį tvariam ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui bei darniam vystymuisi ir prisidėti siekiant DVT; todėl akcentuoja jų svarbą ES ekonomikos pertvarkai; pažymi, kad šis teigiamas poveikis priklauso nuo vyriausybių gebėjimo reguliuoti užsienio investicijas; pažymi, kad investicijos šalyje ir užsienyje turi atitikti realiosios ekonomikos poreikius; prašo Komisijos peržiūrėti ES investicijų politiką ir užtikrinti, kad ji derėtų su Europos žaliuoju kursu bei DVT, taip pat su ES vertybėmis, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir socialiniams standartams, kaip apibrėžta Europos socialinių teisių ramstyje;

mano, kad ES investicijų politika turi atitikti investuotojų ir valstybių, į kurias investuojama, lūkesčius, o kartu platesnius ES ekonominius interesus ir išorės politikos tikslus; primena savo raginimą sukurti integruotą ir nuoseklią politikos sistemą, kuria būtų skatinamos kokybiškos ir tvarios investicijos; palankiai vertina Komisijos nuo 2010 m. dedamas pastangas reformuoti Sąjungos investicijų politiką šia linkme; mano, kad reikia toliau reformuoti ES tarptautinių investicijų politiką, kad būtų geriau sprendžiamos įvairios problemos, ir tęsti jos pertvarką, kad ji būtų integruota ir nuosekli politikos sistema;

mano, kad TIS turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos žaliosioms, lyčiai atžvalgioms ir įtraukioms tvarioms investicijoms, tinkamai apsaugomi investuotojai, prisidedama prie bendrosios rinkos atsparumo, kartu išsaugant politikos erdvę priimančiosiose valstybėse, ir skatinamas keitimasis geriausia patirtimi, įgūdžiais bei praktine patirtimi, laikantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų daugiašalėms įmonėms dėl įmonių socialinės atsakomybės;

yra susirūpinęs dėl to, kad, EBPO duomenimis, besivystančių šalių finansavimo trūkumas, kuris jau siekė 2,5 trln. JAV dolerių, 2020 m. dėl COVID-19 krizės išaugo dar 1,7 trln. JAV dolerių; pabrėžia, kad ES investicijų politika turėtų būti padedama besivystančioms šalims, visų pirma Afrikos šalims, pritraukti TUI ir sumažinti finansavimo trūkumą, kad būtų pasiekti DVT;

laikosi nuomonės, kad ES įmonėms reikia tinkamos jų investicijų užsienyje apsaugos; atkreipia dėmesį į tai, kad apsaugotos investicijos, kodifikuotos ES TIS, neturėtų apimti spekuliatyvių investavimo formų, finansinių priemonių ar portfelinių investicijų, kurios gali būti laikomos spekuliaciniais tikslais; ragina Komisiją remtis naujausiais TIS (12) ir į jų taikymo sritį neįtraukti valstybės skolos priemonių; mano, kad finansinių priemonių, kurios gali būti bet kuriuo metu atšauktos, apsauga nereikalinga; prašo Komisijos toliau dėti pastangas siekiant patobulinti apsaugotų investicijų apibrėžtį ir taip užtikrinti, kad TIS būtų apsaugotos tik tos investicijos, kuriomis mažiausiu kelerių metų laikotarpiu prisiimamas tvirtas įsipareigojimas skirti kapitalo ar kitų išteklių ir dėl kurių prisiimama rizika ir tikimasi gauti pelną; laikosi nuomonės, kad apsaugotomis investicijomis turėtų būti veiksmingai prisidedama prie priimančiosios šalies vystymosi; prašo Komisijos ir valstybių narių apsvarstyti šį kriterijų, kaip apibrėžta tarptautinėje teisėje, būsimuose susitarimuose apibrėžiant apsaugotas investicijas;

Patekimas į rinką

teigiamai vertina tai, kad neseniai sudarytuose investicijų susitarimuose daug dėmesio skiriama patekimui į rinką bei investicijų liberalizavimui ir siekiama pašalinti kliūtis ES investuotojų įsisteigimui ir veikimui užsienio rinkose;

ragina Komisiją siekti tokių sąlygų ES investuotojams užsienyje, kurios atitiktų atvirumo, kuriuo naudojasi užsienio investuotojai ES, lygį, kartu atsižvelgiant į trečiųjų šalių išsivystymo lygį ir poreikį numatyti diferencijuotą režimą; pabrėžia, jog reikia, kad TIS būtų užtikrintas valstybių gebėjimas savo jurisdikcijoje reguliuoti užsienio investicijas; ragina Komisiją stebėti kliūtis ES investuotojų įsisteigimui ir veikimui užsienio rinkose, įskaitant diskriminacinę praktiką; palankiai vertina tai, kad Komisija daug dėmesio skiria esamų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui, ir pabrėžia, kad toks dėmesys turėtų būti skiriamas ir su investicijomis susijusiems įsipareigojimams;

primygtinai ragina Komisiją, liberalizuojant investicijas, griežtai apsaugoti ES ir valstybių narių politikos erdvę, visų pirma energetikos, žemės ūkio, žuvininkystės, garso ir vaizdo, telekomunikacijų ir skaitmeninių klausimų, taip pat viešųjų paslaugų srityse; pabrėžia, kad investicijų liberalizavimas turėtų būti įgyvendinamas kartu įgyvendinant apsaugos priemones, kad būtų išvengta ekonominio nestabilumo didinimo, ypač besivystančiose šalyse;

pabrėžia, kad svarbu visuose investicijų susitarimuose išlaikyti, stiprinti ir įgyvendinti nuostatas, pagal kurias draudžiama mažinti standartus, nes jos yra labai svarbios siekiant išvengti lenktynių dėl žemesnių standartų šalyse, kurios siekia pritraukti užsienio investicijas; ragina Komisiją toliau analizuoti tokių nuostatų veiksmingumą, ypač besivystančiose šalyse, siekiant užtikrinti, kad mokesčių politika ir vystymosi finansavimas būtų suderinti taip, kad būtų remiamos „lenktynės dėl aukščiausių standartų“;

Palankesnių sąlygų investicijoms sudarymas

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad sudarius palankesnes sąlygas investicijoms gali būti padedama atverti investavimo galimybes besivystančiose šalyse, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir siekti DVT, padedant sutelkti daugiau investicijų, kad būtų skatinamas integracinis ir tvarus augimas bei skurdo mažinimas, nes taip būtų remiamas ilgalaikis užsienio investuotojų dalyvavimas priimančiosios šalies ekonomikoje ir tobulinami užsienio investuotojų ir vietos įmonių ryšiai; ragina Komisiją, pasitelkiant vystomojo bendradarbiavimo priemones ir sudarant dvišalius susitarimus, remti besivystančias šalis joms gerinant aplinką investicijoms savo jurisdikcijoje; mano, kad palankesnių sąlygų investicijoms sudarymas yra gera priemonė ir ES konkurencingumui bei ekonomikos augimui didinti;

11.

pabrėžia, kad tarptautiniais susitarimais dėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo turėtų būti remiamos ir skatinamos investicijos, kuriomis užtikrinama pažanga darnaus vystymosi srityje, ir vengiama skatinti investicijas, kuriomis daroma žala aplinkai, klimatui ar visuomenei; pažymi, kad mokestinės pajamos yra nepaprastai svarbios besivystančioms šalims, kad jos galėtų teikti pagrindines viešąsias paslaugas; primygtinai ragina Komisiją veikti daugiašaliu lygmeniu siekiant skatinti sudaryti palankesnes sąlygas tvarioms investicijoms, tačiau tokių sąlygų nesiekti konkurencingų mokesčių lengvatomis; pabrėžia, kad pradėjus taikyti novatoriškas investicijų lengvinimo priemones gali būti prisidedama siekiant DVT, padedant sutelkti daugiau investicijų, kad būtų skatinamas integracinis ir tvarus augimas bei skurdo mažinimas, nes jomis remiamas ilgalaikis užsienio investuotojų dalyvavimas priimančiosios šalies ekonomikoje ir kuriami geresni užsienio investuotojų ir vietos įmonių ryšiai;

12.

pripažįsta ES vaidmenį Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) derybose dėl bendros iniciatyvos dėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo vystymosi labui; akcentuoja, kad šiose derybose dalyvauja daugiau kaip du trečdaliai PPO narių; mano, kad reikia atsargiai apsvarstyti labai plačią susitarimo, dėl kurio deramasi, taikymo sritį; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad vykdant šias derybas būtų laikomasi PPO Marakešo sutarties taisyklių, pagal kurias reikalaujama bendro sutarimo ir skaidrumo;

13.

pabrėžia, kad svarbu laikytis bendro ES požiūrio į palankesnių sąlygų investicijoms sudarymą dvišaliu ir daugiašaliu lygmeniu, daugiausia dėmesio skiriant bendradarbiavimui, įskaitant gebėjimų stiprinimą ir techninę pagalbą, visų pirma kiek tai susiję su parama skaitmeninimui besivystančiose šalyse; palankiai vertina Komisijos darbą, susijusį su naujais atskirais susitarimais dėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama tvarių ir įtraukių investicijų rėmimui; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos vesti derybas su Afrikos partneriais, per kurias būtų vengiama kurti administracinę naštą besivystančioms šalims, kartu nurodant, kokios rūšies tvarioms investicijoms bus sudarytos palankesnės sąlygos; atkreipia dėmesį į tai, kad būsimame Afrikos žemyno laisvosios prekybos erdvės investicijų protokole deramasi dėl panašių palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo nuostatų; ragina Komisiją toliau remti šias derybas;

14.

pritaria Komisijos požiūriui, kurio ji laikosi PPO lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad, pasitelkiant tvirtą užkardą, palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo tvarka nebūtų perkelta į investuotojų ir valstybės ginčus; mano, kad ginčai, kylantys įgyvendinant bendrą iniciatyvą dėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo vystymosi labui, turėtų būti sprendžiami pasitelkiant tarpininkavimą ir bendradarbiavimą;

15.

pabrėžia, kad nuostatomis dėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo tiek dvišaliu, tiek PPO lygmenimis turėtų būti siekiama ne tik nustatyti prievoles priimančiųjų šalių valdžios institucijoms, bet ir paaiškinti buveinės šalių ir jų nacionalinių investuotojų prievoles, susijusias su jų investicijomis užsienyje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad į investicijų lengvinimo sistemas reikia integruoti vykdytinas nuostatas dėl įmonių socialinės atsakomybės, žmogaus teisių ir išsamaus patikrinimo aplinkos srityje, taip pat kovos su korupcija apsaugos priemones; ragina Komisiją į visus susitarimus dėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo su trečiosiomis šalimis įtraukti vykdytiną skyrių dėl darnaus vystymosi, taip pat TUI srautais remiamos veiklos stebėsenos mechanizmus;

16.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl priemonės, kuria būtų kovojama su iškraipymais dėl užsienio subsidijų, kurios yra nesąžiningos formos investicijos, ir ragina jį skubiai priimti; ragina Komisiją ir valstybes nares dalyvauti derybose PPO lygmeniu, siekiant kovoti su konkurencijos iškraipymu, ypač pramonės subsidijų srityje;

Griežtesnis tiesioginių užsienio investicijų Europos Sąjungoje tikrinimas

17.

palankiai vertina tai, kad 2019 m. įsigaliojo TUI tikrinimo reglamentas; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo tikrinimo mechanizmu siekiama užmegzti bendradarbiavimą ir galbūt apriboti užsienio investicijas strateginiuose sektoriuose, siekiant apsaugoti Sąjungą ir jos valstybes nares, taip pat analizuoti ir tikrinti atvejus, kai dėl konkrečios įmonės, infrastruktūros ar technologijos įsigijimo arba kontrolės gali kilti pavojus saugumui ar viešajai tvarkai Europos Sąjungoje;

18.

pabrėžia, kad toks mechanizmas yra svarbus žingsnis siekiant geriau stebėti TUI indėlį ginant Europos strateginius interesus; ragina Komisiją, atsižvelgiant į būsimą peržiūros procesą, pateikti išsamesnius duomenis apie tai, ar TUI srautais į ES remiama tvari ekonominė veikla ir plyno lauko investicijos, įvertinti įvairias srautais į užsienį remiamos veiklos stebėsenos galimybes, taip pat galimybę patikslinti, ar kiti sektoriai turėtų būti laikomi strateginiais sektoriais; be to, prašo Komisijos išnagrinėti galimybę sustiprinti ES tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizmą, kad valstybėms narėms sutikus juo būtų galima blokuoti investicijas, kurios keltų pavojų saugumui ir viešajai tvarkai;

19.

ragina valstybes nares, kurios dar neturi tokio nacionalinio tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizmo, jį sukurti, kad būtų užtikrintas Europos bendradarbiavimo veiksmingumas;

TIS suderinamumas su ES prioritetais

20.

pažymi, kad vis daugiau teismo procesų investiciniuose teismuose yra susiję su aplinkosaugos priemonėmis; apgailestauja dėl to, kad įvairioms šalims, įskaitant valstybes nares, keliamos bylos dėl klimato politikos, laipsniško iškastinio kuro atsisakymo ar teisingos pertvarkos;

21.

pabrėžia, kad pasaulinės pastangos kovoti su klimato kaita pareikalaus greito perėjimo prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir sparčių vyriausybės veiksmų siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti TIS ir Europos žaliojo kurso, aplinkos politikos, darbuotojų teisių ir žmogaus teisių suderinamumą, sutartimi neapsaugant investicijų į iškastinį kurą ar bet kokią kitą veiklą, kuri daro didelę žalą aplinkai ir žmogaus teisėms, ir į darnaus vystymosi skyrius įtraukiant nuostatas, kuriomis padedama laikytis Paryžiaus susitarimo, tarptautinių sutarčių dėl darbo ir lyčių lygybės, ir nuostatas, kuriomis siekiama pagerinti šalies sistemą, reglamentuojančią užsienio investicijas;

22.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tam tikrų tarptautinių investicijų susitarimų (TIS), pagal kuriuos su investicijomis susijusias bylas prieš valstybes gali pradėti užsienio investuotojai, o vyriausybės, darbuotojai ir paveiktos bendruomenės negali siekti arbitražo dėl tarptautinių korporacijų, kurios nesilaiko žmogaus teisių, visuomenės sveikatos ar darbuotojų ir aplinkos apsaugos teisės aktų, asimetriją; pabrėžia, kad Daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas taip pat yra skirtas nagrinėti tik bylas, kuriose užsienio investuotojai kreipiasi į valstybes;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad net ir nesant teisinio proceso, dėl tiesioginės ar netiesioginės kreipimosi į investicinį teismą grėsmės investuotojų padėtis derybose su valstybėmis gali sustiprėti (atgrasomasis poveikis); atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad naujausiuose ES tarpinstituciniuose susitarimuose nustatytas principas, pagal kurį vyriausybės turi teisę reguliuoti siekdamos teisėtų viešosios politikos tikslų (13), taip pat ir tokiu būdu, kuris gali turėti neigiamos įtakos investicijos veikimui arba investuotojo lūkesčiams gauti pelną; vis dėlto pabrėžia, kad šia teise neužkertamas kelias valstybėms laikytis TIS nustatytų įsipareigojimų, taip pat neužkertamas kelias reikalavimams dėl investicijų ar žalos atlyginimo pasinaudojus šia teise; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl šios priežasties politinių sprendimų priėmimas gali būti atidėtas arba sprendimų priėmimas gali būti sušvelnintas;

24.

pabrėžia, kad dėl šios priežasties iškastinio kuro sektoriui kompensuoti gali būti išleista daugiau viešųjų lėšų nei tuo atveju, jei nekiltų grėsmė bylinėtis dėl investicijų, dėl to valstybės patiria daugiau išlaidų, taigi joms sunkiau imtis energetikos pertvarkos priemonių, ir tai yra bendra subsidija, kurią mokesčių mokėtojai teikia iškastinio kuro sektoriui;

25.

pastebi, kad daugelyje investuotojų ir valstybių arbitražo bylų atvejais įmonės ginčijo veiksmus, kurių, kaip teigiama, ėmėsi valstybės, kad išspręstų vietos problemas ar neramumus dėl projekto poveikio; ragina Komisiją ir valstybes nares į būsimus TIS įtraukti nukentėjusių trečiųjų šalių teisę pareikšti ieškinį; mano, kad tribunolai turėtų vadovautis Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika ir laikyti bylas nepriimtinomis, kai faktinių ar teisinių aplinkybių nustatymas gali pakenkti paveiktoms vietos ar čiabuvių bendruomenėms, kurios nėra investicijų proceso šalys; prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti skaidrumą ir remti pažeidžiamų vietos bendruomenių, ypač čiabuvių, kuriems daro poveikį gavybos ar medienos ruošos veikla, dalyvavimą derybose dėl tarpinstitucinių susitarimų ir juos įgyvendinant, nes užsienio investicijos gali turėti didelį poveikį vietos bendruomenėms;

Reformuotas požiūris

26.

palankiai vertina 2015 m. Europos Komisijos parengtą naują investicijų apsaugos susitarimų modelį kaip žingsnį teisinga kryptimi; tačiau pažymi, kad dar neįsigaliojo joks susitarimas, į kurį jis būtų įtrauktas; primena savo poziciją, kad ES ir jos valstybės narės turėtų nepasirašyti arba neratifikuoti naujų investicijų apsaugos sutarčių, į kurias įtrauktas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas; pabrėžia, kad svarbu imtis procedūrinių reformų investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo srityje; palankiai vertina tai, kad investicinių teismų sistemoje numatytas nuolatinio arbitrų sąrašo sukūrimas, apeliacijos mechanizmas, arbitrų elgesio kodeksas ir didesnis arbitražo procesų skaidrumas; pažymi, kad investicinių teismų sistema vis dar yra tarptautinis arbitražas, ir pabrėžia, kad, kitaip nei nacionaliniuose teismuose, į investicinių teismų sistemos sąrašą įtraukti arbitrai turėtų veiksmų laisvę, aiškindami TIS įtvirtintas esmines nuostatas, nebūtinai atsižvelgti į atitinkamus viešojo intereso teisės aktus; apgailestauja, kad arbitrams vis tiek bus mokama kiekvienu konkrečiu atveju;

27.

primygtinai ragina Komisiją visapusiškai remti ir spartinti derybas dėl investuotojų įsipareigojimų išplėtimo ir jų vykdymo užtikrinimo; mano, kad investuotojų prievolės turėtų būti ne tik įtrauktos į ES tarpinstitucinius susitarimus, bet ir turėtų būti taikomos taikant atskiras privalomas ir vykdytinas tarptautines priemones bei patikimas nacionalines išsamaus patikrinimo žmogaus teisių ir aplinkos srityje sistemas; pažymi, kad pažanga šiose srityse ir tolesnis ES TIS nuostatų stiprinimas turėtų užtikrinti, kad ES investuotojai ne ES šalyse, ypač besivystančiose šalyse, skaidriai vykdytų strategijas, kuriomis būtų aktyviai prisidedama prie DVT ir Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo, ir kad jiems būtų taikomi atskaitomybės mechanizmai, visų pirma suteikiant aukoms tose šalyse teisę kreiptis į teismą;

28.

palankiai vertina tarpinstitucinių susitarimų nuostatas dėl aplinkos, darbo ir įmonių atsakomybės prievolių valstybėms ir investuotojams, taip pat sąlygas, kuriomis nustatomas horizontalusis principas, kad standartai neturėtų būti mažinami siekiant pritraukti investicijas; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad investuotojų įsipareigojimų reforma neatsiliko nuo investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo reformos;

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių žmogaus teisių priemonės (14), kurią šiuo metu rengia JT Žmogaus teisių taryba ir kuria siekiama reguliuoti tarptautinių bendrovių ir įmonių veiklą, įsigaliojimą;

30.

Palankiai vertina tai, kad nuo 2016 m. į ES TIS, į kuriuos įtrauktos investicijų apsaugos sąlygos, įtraukta tikslesnė kai kurių apsaugos standartų formuluotė, taip pat teisė reguliuoti; pabrėžia, kad pagal ES TIS neturėtų būti leidžiama taikyti apsaugos standartų siekiant ginčyti teisėtą viešąją politiką; mano, kad apsaugos standartais visų pirma turėtų būti siekiama sukurti vienodas sąlygas užsienio ir vidaus investuotojams, užkirsti kelią ir pasiūlyti žalos atlyginimą tais atvejais, kai ES investuotojai ES nepriklausančiose šalyse yra diskriminuojami, jiems nesuteikiama teisė kreiptis į teismą arba jie visiškai praranda galimybę naudotis savo investicijomis priimančiosios valstybės naudai, taip pat ir karo metu, taip pat ir ES nepriklausančių šalių investuotojams; prašo valstybių narių ir Komisijos vengti į esmines nuostatas įtraukti dviprasmišką terminiją ir toliau peržiūrėti apsaugos standartus remiantis turimais įrodymais;

31.

pabrėžia, kad po 2009 m. sudarytuose ES TIS vis dar numatytos laikino galiojimo sąlygos, kuriomis užkertamas kelias lengvam susitarimo nutraukimui; atkreipia dėmesį į neseniai vykusias derybas, per kurias šalys susitarė dėl penkerių metų laikino galiojimo sąlygos su galimybe susitarti pratęsti dar penkerius metus, jei nebus rastas pakeitimas; ragina valstybes nares ir kitas susitariančiąsias šalis susitarti laikino galiojimo sąlygas dabartiniuose susitarimuose pripažinti negaliojančiomis ir gerokai sutrumpinti laikinų galiojimo sąlygų į naujus investicijų susitarimus;

32.

akcentuoja, kad tiek pagal tarptautinę paprotinę teisę, tiek pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę asmenys, prieš pradėdami tarptautinį teisinį procesą prieš valstybę dėl pažeidimų, pirmiausia turi ginti teises nacionaliniuose teismuose; apgailestauja dėl to, kad pagal tarptautinę investicijų teisę paprastai nereikalaujama išnaudoti nacionalinių teisių gynimo priemonių; mano, kad TIS turėtų būti reikalaujama, kad, prieš užsienio investuotojui kreipiantis į arbitražo teismą, jis būtų išnaudojęs vietos teisingumo sistemos institucijų teikiamas gynybos priemones, kaip ir žmogaus teisių atveju; pabrėžia, kad tuo atveju, jei vidaus teismuose iš esmės atsisakoma vykdyti teisingumą, užsienio investuotojai turėtų turėti galimybę tiesiogiai siekti tarptautinių ginčų sprendimo;

TIS ratifikavimas

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad vėluojant valstybėms narėms ratifikuoti ES TIS, bus vėluojama dvišalė investicijų sutartis (DIS) pakeisti labiau skaidriomis ir moderniomis nuostatomis, pagal kurias būtų vienodai apsaugomi visi ES investuotojai trečiosiose šalyse; ragina valstybes nares ratifikuoti sudarytus ES investicijų susitarimus; ragina ES bendradarbiauti su šalimis partnerėmis siekiant nuolat peržiūrėti ir tobulinti savo tarpinstitucinius susitarimus, kai tik jie įsigalios, laikantis šioje ataskaitoje pateiktų gairių; tikisi, kad valstybės narės užtikrins TIS suderinamumą su ES vertybėmis ir tikslais;

Kompensacija

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad diskontuotų pinigų srautų (DPS) metodikos, paprastai naudojamos apskaičiuojant kompensacijas tarpinstituciniuose susitarimuose, nėra patikimas vertinimo metodas investiciniams projektams, kurie yra ankstyvame etape arba kurių būsimų pajamų srautai yra neapibrėžti; pabrėžia, kad tai, jog arbitražo kolegijos taiko tokius metodus, yra reikšmingas nukrypimas nuo nusistovėjusių kompensavimo principų ir praktikos nacionalinėse ir tarptautinėse teisinėse sistemose, nesusijusiose su tarpinstituciniais susitarimais, pagal kuriuos suteikiama gerokai didesnė veiksmų laisvė priimant sprendimus; pabrėžia, kad dėl investicinius ginčus nagrinėjančių teismų priteistos didelės žalos kompensacijos valstybėms atsakovėms teko reikšminga ir vis sunkesnė finansinė našta; pažymi, kad dėl labai didelės diskrecijos ir rėmimosi labai sudėtingomis ir natūraliai spekuliatyviomis prielaidomis arbitrų paprastai taikomi vertinimo metodai yra labai prieštaringi; ragina Komisiją išsamiai įvertinti ir numatyti taisomąsias ir į skaidrumą orientuotas taisykles ir apsaugos priemones, susijusias su nuostatomis, reglamentuojančiomis kompensavimą ES tarpinstituciniuose susitarimuose, įskaitant griežtesnių sąlygų, kuriomis užkertamas kelias naudoti baudinius nuostolius, naudojimą; ragina kompensuoti negrįžtamąsias išlaidas, kurios atspindėtų investuotojų faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų sumą; pabrėžia, kad taikant balansavimo metodus prireikus turėtų būti nustatomos kompensacijos, skiriamos neviršijant šios viršutinės ribos, atsižvelgiant į kontekstinius elementus, pvz., tai, kad įmonės nesilaiko savo teisinių ar sutartinių įsipareigojimų;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad vis dažniau investuotojai kreipiasi į trečiąsias šalis dėl bylinėjimosi finansavimo mainais už teisę gauti dalį priteistos kompensacijos (trečiųjų šalių finansavimas), todėl daugėja paskatų didinti ieškinių skaičių; atkreipia dėmesį į pažangą siekiant, kad trečiųjų šalių finansavimas investuotojų ir valstybės ginčams spręsti būtų skaidresnis; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pastangas, dedamas neseniai sudarytuose ES tarpinstituciniuose susitarimuose; ragina Komisiją remti papildomas nuostatas, kuriomis reglamentuojamas investuotojų ir valstybės ginčų finansavimas iš trečiųjų šalių vykstant tarptautinėms deryboms, siekiant griežtai apriboti šią praktiką, kuri skatina piktnaudžiaujamojo pobūdžio didelius apdovanojimus;

DIS – dvišalė investicijų sutartis

36.

atkreipia dėmesį į tūkstančius esamų valstybių narių DIS, kuriomis vis dar saugomos investicijos į iškastinį kurą, į kurias įtrauktos pasenusios nuostatos, prieštaraujančios ES tikslams ir vertybėms, įskaitant pernelyg plačius apsaugos standartus, silpnus skaidrumo ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo reikalavimus, ir neatitinka ES pasiūlymo dėl Daugiašalės informacijos centro; todėl ragina valstybes nares nutraukti arba modernizuoti savo DIS, kad jos atitiktų pertvarkytą ES tarpinstitucinių susitarimų modelį ir šį pranešimą;

37.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visos valstybių narių DIS visiškai atitiktų ES teisę ir derėtų su Sąjungos tikslais ir vertybėmis; pritaria tam, kad Komisija griežtai taikytų leidimų išdavimo sąlygas vesti derybas, pasirašyti ir sudaryti naujus susitarimus pagal modernizuotą ES investicijų politiką ir ES Teisingumo Teismo sprendimus; primena valstybių narių pareigą iš dalies pakeisti savo DIS pagal SESV 351 straipsnį; prašo Komisijos stebėti, kaip laikomasi šių įsipareigojimų, ir reguliariai informuoti Parlamentą apie padarytą pažangą; ragina Komisiją prireikus pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras siekiant užtikrinti, kad valstybių narių dvišalės investicijų sutartys atitiktų ES teisę;

38.

remia Komisijos pastangas parengti aiškinamąsias gaires, kurių turėtų laikytis valstybės narės, atsižvelgdamos į šioje ataskaitoje nurodytas esmines ir procedūrines reformas, kad būtų užtikrintas vienodas modernizuotos ES investicijų politikos aiškinimas ir visiškas suderinamumas su Europos žaliojo kurso tikslais; ragina Komisiją naudoti šį atnaujintą modelį kaip pagrindą naujoms valstybių narių dvišalėms sutartims sudaryti;

Energetikos chartijos sutartis (EChS)

39.

pažymi, kad šiuo metu dėl Energetikos chartijos sutarties bylinėjamasi daugiausia iš visų investicijų susitarimų pasaulyje; remia pastangas modernizuoti Energetikos chartijos sutartį ir ES poziciją netaikyti apsaugos daugumai investicijų į iškastinį kurą; vis dėlto mano, kad ES pozicija neturėtų suteikti apsaugos investicijoms į ekonominę veiklą, kuri pagal ES teisę laikoma labai žalinga, ir kad turėtų būti gerokai sutrumpintas esamų investicijų į iškastinį kurą apsaugos laipsniško nutraukimo laikotarpis, kad nebūtų trukdoma siekti ES klimato tikslų; reikalauja nutraukti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimą pagal EChS; pabrėžia, kad norint iš dalies pakeisti Energetikos chartijos sutartį reikia, kad visos susitariančiosios šalys vieningai balsuotų metinėje konferencijoje; yra susirūpinęs dėl to, kad Parlamentas neturi tokios pačios galimybės susipažinti su derybų dėl EChS modernizavimo tekstais, kaip buvo derybų dėl kitų sutarčių metu;

40.

yra susirūpinęs dėl to, kad atrodo, jog daugelis susitariančiųjų šalių nepritaria ES užmojams klimato kaitos švelninimo, darnaus vystymosi ir energetikos pertvarkos srityse, nepaisant to, kad visos jos taip pat yra pasirašiusios Paryžiaus susitarimą; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad EChS būtų suderinta su Paryžiaus susitarimu ir Europos žaliojo kurso tikslais, kartu išsaugant ES gebėjimą parengti viešosios politikos priemones, atitinkančias jos įsipareigojimą iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu;

41.

atkreipia dėmesį į tai, kad Italija pranešė apie savo sprendimą nuo 2015 m. sausio 1 d. pasitraukti iš Energetikos chartijos sutarties; pažymi, kad Energetikos chartijos sutartį ratifikavusios arba prie jos prisijungusios šalys gali nutraukti savo narystę praėjus 12 mėnesių nuo pranešimo apie pasitraukimą dienos; apgailestauja, kad investicijos, atliktos iki išstojimo dienos, vis dar saugomos 20 metų, tačiau palankiai vertina tai, kad visoms naujoms investicijoms apsauga baigsis nedelsiant;

42.

primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad persvarstytoje Energetikos chartijos sutartyje būtų apsaugota valstybių teisė reguliuoti, ji atitiktų ES teisę ir ES investicijų politiką, kad pagal ją investuotojams į iškastinį kurą būtų nedelsiant uždrausta pareikšti ieškinį susitariančiosioms šalims už laipsniško iškastinio kuro atsisakymo politikos vykdymą laikantis jų įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, o investicijų apsauga būtų suteikiama tik tikriesiems investuotojams, o ne vien tik finansiniams ar spekuliaciniams investuotojams; ragina Komisiją paskelbti savo teisinį tyrimą, kuriame būtų analizuojamas galimas pasitraukimo poveikis; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti ruoštis koordinuotam pasitraukimui iš Energetikos chartijos sutarties ir susitarimą, pagal kurį norinčioms susitarimo šalims nebūtų taikoma laikino galiojimo sąlyga, siekiant tai oficialiai pateikti Tarybai ir Parlamentui tuo atveju, jeigu iki 2022 m. birželio mėn. nebūtų pasiekti minėtų derybų tikslai;

43.

palankiai vertina Teisingumo Teismo paaiškinimą sprendime Komstroy byloje, kad Energetikos chartijos sutarties IVGS nuostatos netaikomos ES vidaus ginčų atveju; konstatuoja, kad šiuo metu vyksta bent 73 ES vidaus bylos, įskaitant daugiau kaip 40 ES vidaus investicijų arbitražo bylų; su dideliu susirūpinimu pažymi, kad sprendimas Achmea byloje nesulaikė arbitražo teismų nuo tolesnio ES vidaus investicinių ginčų nagrinėjimo; primygtinai ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad šie sprendimai būtų įtvirtinti besitęsiančiose ES vidaus arbitražo bylose; todėl prašo valstybių narių ir Komisijos priimti tarpusavio susitarimą dėl EChS netaikymo ginčams ES viduje; pritaria kelių valstybių narių prašymui, kad Teisingumo Teismas priimtų naują sprendimą, ir mano, kad taip turėtų būti suteiktas galutinis paaiškinimas šiuo klausimu, kad bet koks būsimas ES vidaus arbitražas nebūtų priimtinas pagal Energetikos chartijos sutartį;

44.

atkreipia dėmesį į tai, kad nors bus sunku užtikrinti bet kokių galimų sprendimų vykdymą ES vidaus bylose ES teismuose, bylos pagal Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro taisykles vis dar gali būti vykdomos trečiųjų šalių teismuose; pažymi, kad šie teismai gali nurodyti areštuoti ES arba ES valstybių narių turtą valstybinį (15) turtą;

45.

pabrėžia, kad į ES teismų, ypač ES Teisingumo Teismo, sprendimų laikymąsi turėtų būti atsižvelgiama vykdant arbitrų atrankos į būsimus investicinių teismų sistemos sąrašus procesą;

Daugiašalės pastangos reformuoti investicijų apsaugą (Daugiašalis investicinių ginčų teismas)

46.

palankiai vertina tai, kad UNCITRAL III darbo grupė nuo 2017 m. dalyvauja svarstant galimą daugiašalę IVGS reformą; pažymi, kad 60 valstybių bendru sutarimu patvirtino, jog UNCITRAL turėtų nagrinėti struktūrinės reformos galimybes; ragina Komisiją toliau konstruktyviai dalyvauti UNCITRAL diskusijose, taip pat skatinti derybas tokiais klausimais, kaip reguliavimas, teisių gynimo priemonių išnaudojimas, trečiųjų šalių teisės ir žalos atlyginimas, kuriems skirtas ribotas dėmesys, ir į jas atsižvelgti būsimuose ES tarpinstituciniuose susitarimuose; ragina Komisiją stiprinti savo darbą UNCITRAL, siekiant apsaugoti valstybės gebėjimą reguliuoti ir užtikrinti visišką skaidrumą;

47.

remia vykstančias UNCITRAL III darbo grupės diskusijas, kuriose ES ir valstybės narės siekia nustatyti nuolatinį investicinių ginčų sprendimo mechanizmą: daugiašalį investicinių ginčų teismą (MIC) palankiai vertina pasaulinį ES vadovaujamąjį vaidmenį šiose derybose; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šis pasiūlymas neapima esminių apsaugos standartų modernizavimo; ragina Komisiją užtikrinti, kad teisės sistemoje, kurioje teisėjai iš MIC taiko esminių nuostatų ir teisių, įtvirtintų tarpinstituciniuose susitarimuose, aiškinimo ir atitinkamų nacionalinių viešojo intereso įstatymų, kurie buvo priimti demokratiškai, pusiausvyrą; prašo Komisijos užtikrinti, kad teisėjams nebūtų mokama kiekvienu konkrečiu atveju; ragina Komisiją atitinkamuose tarptautiniuose forumuose skatinti šių standartų reformą ir modernizavimą;

48.

ragina Komisiją į derybas dėl daugiašalio investicinių ginčų teismo įtraukti taisykles, kuriose būtų skaidriai nustatyta, kokią kompensaciją turi mokėti valstybės ir remti griežtus vertinimo metodus, pagal kuriuos būtų galima kompensuoti tik negrįžtamąsias išlaidas vykstančiose UNCITRAL reformos derybose;

49.

griežtai kritikuoja tai, kad labai vėluojama ratifikuoti ir įgyvendinti Mauricijaus konvenciją; ragina valstybes nares nedelsiant priimti pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl jos sudarymo ES vardu; atkreipia dėmesį į neseniai priimtus Teisingumo Teismo sprendimus dėl išimtinės ir pasidalijamosios kompetencijos, susijusios su tarptautinių sutarčių ratifikavimu, kurie gali būti gairės, kaip atnaujinti šios konvencijos ratifikavimą;

ES investicijų politika, apimanti ne tik investuotojų ir valstybės ginčų nagrinėjimą

50.

pastebi, kad pasauliniu mastu 2017, 2019 ir 2020 m. buvo daugiau investicinių sutarčių nutraukta, nei sudaryta naujų TIS; pabrėžia, kad dauguma neseniai sudarytų labai didelio masto regioninių TIS laikomasi vis atsargesnio požiūrio į investuotojų ir valstybės ginčų nagrinėjimą arbitražo tvarka;

51.

ragina Europos Sąjungą ES lygmens techninės pagalbos priemonėmis remti vidaus teisinių sistemų ir teisinės valstybės šalyse partnerėse stiprinimą, nes taip būtų užtikrinta palanki aplinka užsienio investicijoms, kartu šalinant sisteminius trūkumus, kurie daro neigiamą poveikį darniam šių šalių vystymuisi;

52.

primygtinai ragina Komisiją parengti ES užsienio investicijų strategiją, kuria būtų skatinamos ir saugomos tvarios investicijos visais jų aspektais, nebūtinai remiantis investuotojų ir valstybės sprendimų priėmimu, taip pat atnaujinti savo 2015 m. priimtą investicijų apsaugos modelį, atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje pateiktus prašymus, siekiant pateikti derybų dėl naujų ar atnaujintų ES susitarimų gaires;

o o

53.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 351, 2012 12 20, p. 40.

(2) OL L 257, 2014 8 28, p. 121.

(3) OL L 198, 2020 6 22, p. 13.

(4) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 34.

(5) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 1.

(6) OL C 265, 2017 8 11, p. 17.

(7) OL C 101, 2018 3 16, p. 30.

(8) OL L 149, 2021 4 30, p. 10.

(9) OL L 169, 2020 5 29, p. 1.

(10) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, „TUI skaičiai“ (angl. FDI in Figures), 2021 m. balandžio mėn.

(11) Europos žaliasis kursas; prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa; žmonėms tarnaujanti ekonomika; pasaulyje stipresnė Europa; europinės gyvensenos propagavimas; naujas postūmis Europos demokratijai.

(12) Pavyzdžiui, ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (8b priedo 4 dalis, kurioje valstybės skola apibrėžiama kaip susitarimo šalies bet kokio valdžios lygmens skolos priemonė), Visapusiškas ir pažangus Ramiojo vandenyno šalių partnerystės susitarimas (CPTPP) ir 2009 m. Belgijos ir Liuksemburgo ekonominė sąjunga, Kolumbijos dvišalė investicijų sutartis.

(13) Be kita ko, visuomenės sveikatos, socialinių paslaugų, visuomeninio švietimo, saugos, aplinkos ar visuomenės moralės, socialinės ar vartotojų apsaugos, privatumo ir duomenų apsaugos arba kultūrų įvairovės skatinimo ir apsaugos srityse.

(14) Teisiškai privaloma tarptautinės žmogaus teisių teisės, tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veiklos reguliavimo priemonė https://www.ohchr.org/en/hr-bodies/hrc/wg-trans-corp/igwg-on-tnc.

(15) Konvencija dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, dar vadinama Niujorko arbitražo konvencija.

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/108

P9_TA(2022)0246

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos peržiūra ***I

2022 m. birželio 22 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo ir Reglamentas (ES) 2015/757 (COM(2021)0551 – C9-0318/2021 – 2021/0211(COD)) (1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2023/C 32/11)

Pakeitimas 406

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)

2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio mėn. (toliau – Paryžiaus susitarimas) (3). Jo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu; Priimdamos Glazgo klimato paktą, Paryžiaus susitarimo šalys pripažino, kad apribojus vidutinės pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, gerokai sumažėtų klimato kaitos rizika ir poveikis, ir įsipareigojo iki 2022 m. pabaigos padidinti savo 2030 m. tikslus, kad būtų panaikintas užmojų atotrūkis, vadovaujantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) mokslinių tyrimų rezultatais. Tai turėtų būti daroma teisingai ir laikantis bendros, bet skirtingos atsakomybės ir atitinkamų galimybių principo, atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes. Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS), įskaitant jos rinkos stabilumo rezervą, peržiūra yra unikali galimybė;

Pakeitimas 407

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1a)

būtinybė laikytis Paryžiaus susitarime nustatyto 1,5 C tikslo tapo dar svarbesnė Tarpvyriausybinei klimato kaitos komisijai (IPCC) 2021 m. rugpjūčio 7 d. paskelbus savo išvadas ataskaitoje „Klimato kaita 2021 m.: pagrindimas gamtos mokslu“ (angl. „Climate Change 2021: The Physical Science Basis“). IPCC nustatė, kad temperatūra pasaulyje pasieks arba viršys 1,5 C ribą anksčiau, nei pirmiau manyta – per artimiausius 20 metų. Ji taip pat nustatė, kad jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nebus nedelsiant ir dideliu mastu sumažintas, apriboti visuotinį atšilimą iki ribos, artimos 1,5 oC ar net 2 oC, bus nebeįmanoma. Be to, savo 2022 m. vasario 28 d. ataskaitoje „Klimato kaita 2022 m.: poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“ IPCC pareiškė, kad jos tvirtu įsitikinimu, klimato kaita kelia grėsmę žmonių gerovei ir planetos sveikatai. Bet koks tolesnis bendrų iš anksto numatytų pasaulinių prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo veiksmų vilkinimas atims trumpalaikę ir greitai išnyksiančią galimybę visiems užtikrinti tinkamą ir tvarią ateitį;

Pakeitimas 408

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1b)

poreikis imtis skubių veiksmų tampa dar svarbesnis dėl dažniau pasitaikančių ir intensyvesnių ekstremalių oro sąlygų, kurios yra tiesioginis klimato kaitos padarinys. Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuro duomenimis, per pastaruosius 20 metų registruojamų nelaimių skaičius ir pasaulinių ekonominių nuostolių mastas padidėjo beveik dvigubai, didele dalimi dėl gerokai padaugėjusių su klimatu susijusių nelaimių;

Pakeitimas 409

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1c)

todėl Sąjunga turėtų spręsti šį neatidėliotiną klausimą didindama savo pastangas ir įsitvirtindama kaip tarptautinė kovos su klimato kaita lyderė, kartu atsižvelgdama į teisingumo ir bendros, bet diferencijuotos atsakomybės ir atitinkamų pajėgumų principus, kaip nustatyta Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 2 dalyje;

Pakeitimas 410

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1d)

savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucijoje dėl ekstremaliosios klimato ir aplinkos padėties (1a) Europos Parlamentas paragino Komisiją nedelsiant imtis plataus užmojo veiksmų, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 C ir būtų išvengta didžiulio biologinės įvairovės nykimo, be kita ko, šalinant dabartinės Sąjungos politikos neatitikimus ekstremaliajai klimato ir aplinkos padėčiai ir užtikrinant, kad visi atitinkami būsimi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir biudžeto būtų visiškai suderinti su tikslu užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 C, ir kad jais nebūtų prisidedama prie biologinės įvairovės nykimo ;

Pakeitimas 411

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)	spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus – pagrindiniai uždaviniai, išdėstyti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimtame komunikate „Europos žaliasis kursas“ (4);

(2)	todėl spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus – pagrindiniai uždaviniai, išdėstyti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimtame komunikate „Europos žaliasis kursas“ (4);

Pakeitimas 412

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)

Europos žaliasis kursas apima išsamų viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui ir nustatoma nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo . Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tuo pačiu metu ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki , nepaliekant nieko nuošalyje ;

(3)

Europos žaliasis kursas yra atspirties taškas Sąjungai siekiant tikslo ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir tikslo po to pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekio balansą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento ( ES ) 2021/1119 (1a) 2 straipsnio 1 dalyje. Jame nustatoma nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, nė vieno nepaliekant nuošalyje vykdant teisingą pertvarką, kuria taip pat sprendžiamas energijos nepritekliaus klausimas . Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Ši pertvarka skirtingai veikia įvairių sektorių ir visų lyčių darbuotojus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams ir mažas bei mažesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims ir namų ūkiams. Ji taip pat kelia didesnių iššūkių tam tikriems regionams, ypač struktūriniu požiūriu nepalankioje padėtyje esantiems regionams, taip pat saloms . Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki;

Pakeitimas 413

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3a)

ES ATLPS yra Sąjungos klimato politikos pagrindas ir jos pagrindinė priemonė siekiant ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamą ŠESD kiekį. Atsižvelgdama į Glazge vykusioje klimato kaitos konferencijoje COP 26 prisiimtus įsipareigojimus kasmet persvarstyti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, Komisija turėtų persvarstyti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kad per Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (1a) peržiūrą būtų atsižvelgta į visus sektorius, įtrauktus į ES ATLPS;

Pakeitimas 414

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)

atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai, gyvenimo bei darbo sąlygoms ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso būtinybė ir svarba dar labiau padidėjo ir tai parodė, jog mūsų visuomenė ir mūsų ekonomika turi tapti atsparesnės išorės sukrėtimams ir turi būti imamasi ankstyvų veiksmų siekiant užkirsti jiems kelią ar juos sumažinti. Europos piliečiai ir toliau pareiškia griežtas nuomones, kad tai, visų pirma, pasakytina apie klimato kaitą (5);

(4)

atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai, gyvenimo bei darbo sąlygoms ir ekonominei gerovei, gerai įgyvendinto Europos žaliojo kurso būtinybė ir svarba dar labiau padidėjo ir tai parodė, jog mūsų visuomenė ir mūsų ekonomika turi tapti atsparesnės išorės sukrėtimams ir turi būti imamasi ankstyvų veiksmų siekiant užkirsti jiems kelią ar juos sumažinti taip, kad tai būtų teisinga ir kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, ypač asmenys, kuriems gresia energijos nepriteklius . Europos piliečiai ir toliau pareiškia griežtas nuomones, kad tai, visų pirma, pasakytina apie klimato kaitą (5);

Pakeitimas 415

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4a)

įgyvendinant Europos žaliąjį kursą visiems turėtų būti užtikrintas kokybiškų darbo vietų kūrimas ir socialinė pažanga. Kad būtų socialiai priimtinas, šioje direktyvoje siūlomas klimato srities užmojis turėtų būti suderintas su lygiaverčiu socialiniu užmoju, atitinkančiu Europos socialinių teisių ramstį. Europos žaliojo kurso darbotvarkė turėtų būti galimybė išlaikyti ir kurti kokybiškas darbo vietas, skatinti deramą užimtumą, kelti darbo standartus, stiprinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas, kovoti su diskriminacija darbe ir skatinti lyčių lygybę. Kad tie tikslai būtų pasiekti, teisingos pertvarkos mechanizmai turėtų papildyti visus siūlomus veiksmus pagal Europos žaliąjį kursą ir 55 % tikslo priemonių rinkinį;

Pakeitimas 416

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4b)

atsižvelgiant į tai, kad perėjimas prie tvarios ekonomikos turi būti derinamas su Europos konkurencingumo išsaugojimu ir darbo vietų kūrimu, Europos žaliojo kurso sėkmei labai svarbu, kad bendroji rinka nebūtų pernelyg apkrauta papildomomis išlaidomis įmonėms, siekiant prisitaikyti prie naujos reguliavimo aplinkos;

Pakeitimas 417

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/ 1119 (7) Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (išmetamą kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) Sąjungos viduje sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

(6)

Reglamentu (ES) 2021/ 1119 Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą , ir po to pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį . Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (išmetamą kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) Sąjungos viduje sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

Pakeitimas 418

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)

visi ekonomikos sektoriai turi prisidėti prie to, kad būtų sumažintas tų išmetamų teršalų kiekis. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (8) nustatytos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) užmojį skatinti ekonomiškai efektyviai ir veiksmingai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikėtų didinti atsižvelgiant į įsipareigojimą iki 2030 m. sumažinti visos ekonomikos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

(7)

visi ekonomikos sektoriai turi prisidėti prie to, kad būtų sumažintas tų išmetamų teršalų kiekis. Todėl Direktyva 2003/87/EB nustatytos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) užmojį skatinti ekonomiškai efektyviai ir veiksmingai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikėtų didinti atsižvelgiant į įsipareigojimą iki 2030 m. sumažinti visos ekonomikos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį , ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą ir tikslą po to pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, nustatytą Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje ;

Pakeitimas 419

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)

ES ATLPS turėtų skatinti gamybą naudojant įrenginius, kuriuos iš dalies ar visiškai sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Taigi Direktyvos 2003/87/EB I priede pateiktą kai kurių kategorijų veiklos aprašymą reikėtų iš dalies pakeisti siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į įrenginius atitinkamuose sektoriuose. Be to, nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymas už produkto gamybą turėtų būti nepriklausomas nuo gamybos proceso pobūdžio. Taigi būtina pakeisti su tam tikrais santykiniais taršos rodikliais susijusių produktų bei procesų ir išmetamo teršalų kiekio apibrėžtį siekiant užtikrinti vienodas sąlygas naujoms ir esamoms technologijoms. Taip pat būtina atsieti perdirbimo gamyklų ir vandenilio santykinių taršos rodiklių verčių atnaujinimą, kad būtų atsižvelgta į didėjančią vandenilio gamybos svarbą už perdirbimo gamyklų sektoriaus ribų;

(8)

ES ATLPS turėtų skatinti gamybą naudojant įrenginius, kuriuos iš dalies ar visiškai sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Taigi Direktyvos 2003/87/EB I priede pateiktą kai kurių kategorijų veiklos aprašymą reikėtų iš dalies pakeisti siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į įrenginius atitinkamuose sektoriuose. Be to, nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymas už produkto gamybą turėtų būti nepriklausomas nuo gamybos proceso pobūdžio. Taigi būtina pakeisti su tam tikrais santykiniais taršos rodikliais susijusių produktų bei procesų ir išmetamo teršalų kiekio apibrėžtį siekiant užtikrinti vienodas sąlygas naujoms ir esamoms technologijoms. Taip pat būtina atsieti perdirbimo gamyklų ir vandenilio santykinių taršos rodiklių verčių atnaujinimą, kad būtų atsižvelgta į didėjančią vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos svarbą už perdirbimo gamyklų sektoriaus ribų;

Pakeitimas 420

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8a)

apibrėždama principus, pagal kuriuos nustatomi atskirų sektorių ex ante santykiniai taršos rodikliai, Komisija konsultuojasi su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant atitinkamų sektorių ir pasektorių atstovus, pilietinės visuomenės atstovus ir Europos mokslo patariamąją tarybą klimato kaitos klausimais, nurodytą Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnyje;

Pakeitimas 421

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)

šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios nėra tiesiogiai išleidžiamos į atmosferą, ES ATLPS turėtų būti laikomi išmetamu teršalų kiekiu ir dėl tokio išmetamo teršalų kiekio apyvartinių taršos leidimų reikėtų atsisakyti, nebent jie būtų saugomi saugykloje pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB (13) arba būtų nuolat chemiškai surišti produkte ir įprastai naudojant į atmosferą nepatektų. Komisiją reikėtų įgalioti priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nustatytos sąlygos, kada šiltnamio efektą sukeliančias dujas reikia laikyti nuolat chemiškai surištomis produkte, kad įprastai naudojant į atmosferą nepatektų , įskaitant anglies dioksido absorbavimo sertifikato gavimą, kai tinkama, atsižvelgiant į anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo reguliavimo pakeitimus;

(13)

šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios nėra tiesiogiai išleidžiamos į atmosferą, ES ATLPS turėtų būti laikomos išmetamu teršalų kiekiu ir dėl tokio išmetamo teršalų kiekio apyvartinių taršos leidimų reikėtų atsisakyti, nebent jos būtų saugomos saugykloje pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB (13) arba būtų visam laikui chemiškai surištos produkte ir įprastai jį naudojant bei šalinant į atmosferą nepatektų. Komisiją reikėtų įgalioti priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos sąlygos, kada šiltnamio efektą sukeliančias dujas reikia laikyti nuolat chemiškai surištomis produkte, kad įprastai naudojant ir šalinant jos nepatektų į atmosferą, įskaitant anglies dioksido absorbavimo sertifikato gavimą, kai tinkama, atsižvelgiant į anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo reguliavimo pakeitimus;

Pakeitimas 422

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13a)

ES ATLPS turėtų būti kuo labiau vengiama nepagrįstų išimčių ir konkurenciją iškraipančių priemonių. Ilguoju laikotarpiu visi sektoriai turėtų atlikti savo vaidmenį, prisidėdami prie poveikio klimatui neutralumo įgyvendinimo Sąjungoje iki 2050 m., o visam išmetamam CO2 kiekiui turėtų būti taikomos atitinkamos Sąjungos politikos priemonės. Į ES ATLPS įtraukus komunalinių atliekų deginimo įrenginius būtų prisidedama prie žiedinės ekonomikos, nes būtų skatinamas produktų perdirbimas, pakartotinis naudojimas ir remontas, sykiu prisidedant prie visos ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Kadangi perdirbimo ir regeneravimo veiklai jau taikoma ES ATLPS, komunalinių atliekų deginimo įrenginių įtraukimas sustiprintų paskatas tvariai tvarkyti atliekas laikantis atliekų hierarchijos. Toks sprendimas papildytų kitus Sąjungos atliekų teisės aktų elementus. Be to, įtraukus atliekų deginimą į ES ATLPS, būtų sudarytos vienodos sąlygos regionams, kurie į taikymo sritį įtraukė komunalinių atliekų deginimą, ir sumažėtų mokesčių konkurencijos tarp regionų rizika. Tačiau, siekiant išvengti atliekų nukreipimo iš komunalinių atliekų deginimo įrenginių į Sąjungoje esančius sąvartynus, kuriuose išmetamas metanas, ir eksporto į trečiąsias šalis, galinčio turėti pavojingą poveikį aplinkai, prieš įtraukiant komunalinių atliekų deginimo įrenginius į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį nuo 2026 m. sausio 1 d. reikia ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. atlikti poveikio vertinimą, prie kurio prireikus turėtų būti pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų užkirstas kelias tokiam atliekų nukreipimui ir tokiam eksportui;

Pakeitimas 423

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13b)

visas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, surinktas ir perduotas panaudoti pagal anglies dioksido surinkimo ir naudojimo (CCU) technologiją, kuris nėra visam laikui chemiškai sujungtas į produktą taip, kad produktą įprastai naudojant ir šalinant jis nepatektų į atmosferą, turėtų būti apskaitytas. Kol visi proceso etapai, ypač iš atliekų deginimo įrenginių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nebus įtraukti į anglies dioksido apmokestinimą, skaičiuojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį išleidimo į atmosferą momentu jis bus įvertintas nepakankamai. Siekdama reguliuoti anglies dioksido surinkimą taip, kad būtų sumažintas grynasis išmetamųjų teršalų kiekis, užtikrinama, kad būtų apskaitomas visas išmetamas ŠESD kiekis ir kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo, sykiu numatant ekonominių paskatų, Komisija turėtų įvertinti, kaip apskaityti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris laikomas surinktu ir panaudotu, kad taptų chemiškai susietas su gaminiu, remiantis produkto gyvavimo ciklo vertinimu, pavyzdžiui, kai jis naudojamas produktui gaminti arba kai tokiu proporcingu mažinimu prisidedama prie atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintos novatoriškos nacionalinės politikos, siekiant užtikrinti ir skatinti sektorių bendradarbiavimą, ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų numatyta skaidri, palyginama ir patikima metodika;

Pakeitimas 424

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13c)

pagal Reglamentą (ES) 2021/1119 prioritetas turėtų būti teikiamas tiesioginiam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, kurį reikės papildyti didesniu CO2 kiekio šalinimu, kad būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas. Jau vidutinės trukmės laikotarpiu CO2 šalinimas galėtų padėti padidinti užmojį, viršijantį Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytą Sąjungos 2030 m. klimato tikslą. Todėl Komisija turėtų išnagrinėti, kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios pašalinamos iš atmosferos ir saugomos nuolatinėse saugyklose, pvz., tiesiogiai surenkant anglies dioksidą iš oro, neigiamas kiekis gali būti apskaitomas ir skatinamas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, be kita ko, siūlant aiškią taikymo sritį ir griežtus kriterijus bei apsaugos priemones, siekiant užtikrinti, kad toks šalinimas nekompensuotų būtino išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, bet būtų tikras ir nuolatinis;

Pakeitimas 425

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13d)

kaip teigiama Komisijos 2020 m. spalio 14 d. komunikate dėl Išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos, 26 proc. žemyne išmetamo metano kiekio susidaro iš atliekų. Prognozuojama, kad visame pasaulyje sąvartynuose iki 2025 m. susidarys 8–10 proc. viso dėl žmogaus veiklos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Sąjunga turėtų siekti reikšmingai sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį Sąjungoje ir bet kuriuo atveju vengti, kad ateityje į ES ATLPS įtraukus atliekų deginimą būtų sudarytos nevienodos sąlygos ir daugiau atliekų būtų šalinama sąvartynuose. Todėl Komisija taip pat turėtų įvertinti galimybę ir pagrįstumą į ES ATLPS įtraukti visus atliekų tvarkymo procesus, pavyzdžiui, sąvartynus, fermentaciją, kompostavimą ir mechaninį bei biologinį apdorojimą;

Pakeitimas 426

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)

tarptautinė jūrų transporto veikla, kurią sudaro reisai tarp dviejų skirtingų valstybių narių jurisdikcijai priklausančių uostų arba tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir jokios valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto, buvo vienintelė transporto rūšis, neįtraukta į ankstesnius Sąjungos įsipareigojimus sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Išmetamas teršalų kiekis, susijęs su kuru, parduodamu Sąjungoje reisams, kurie prasideda vienoje valstybėje narėje ir baigiasi kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nuo 1990 m. padidėjo 36 %. Tas išmetamas teršalų kiekis sudaro beveik 90 % viso Sąjungos laivybos sektoriuje išmetamo teršalų kiekio, nes išmetamas teršalų kiekis, susijęs su kuru, parduodamu Sąjungoje reisams, kurie prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje, nuo 1990 m. sumažėjo 26 %. Pagal įprastos veiklos scenarijų prognozuojama, kad tarptautinės jūrų transporto veiklos metu išmetamas teršalų kiekis 2015–2030 m. padidės 14 %, o 2015–2050 m. – 34 %. Jeigu su jūrų transporto veikla siejamas klimato kaitos poveikis didės, kaip prognozuojama, tai labai pakenktų kituose sektoriuose pasiekiamam sumažinimui kovojant su klimato kaita;

(14)

Pakeitimas 427

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14a)

tarptautinis jūrų transportas yra vienintelė transporto rūšis, kuri nebuvo įtraukta į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nors Europos Parlamentas ne kartą ragino visus ekonomikos sektorius prisidėti prie bendrų pastangų kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2050 m. užbaigti perėjimą prie nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio, kaip numatyta Sąjungos įsipareigojimuose pagal Paryžiaus susitarimą. Skaičiuojant pagal visuotinio atšilimo potencialą per 100 metų, CO2 tebėra pagrindinė jūrų transporto poveikio klimatui priežastis – jis išmeta 98 % (arba, jei įtraukiama juodoji anglis, 91 %) viso tarptautiniu mastu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išreikšto CO2 ekvivalentu. Tačiau, kaip matyti iš 2020 m. paskelbtos Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) ataskaitos „Ketvirtasis TJO šiltnamio efektą sukeliančių dujų tyrimas“, nuo 2012 m. iki 2018 m. metano (CH4) kiekis padidėjo 87 %. Todėl, atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento priimtus pakeitimus dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/757, ir siekiant deramai vadovautis pasauline laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistema, į ES ATLPS taikymo sritį įtraukiant jūrų transporto veiklą, turėtų būti įtrauktas ne tik CO2 ir CH4, bet ir azoto oksidų (N2O) išmetamųjų teršalų kiekis. Todėl administruojančioji institucija turėtų atitinkamai užtikrinti, kad laivybos bendrovės stebėtų ir teiktų suvestinius išmetamųjų teršalų duomenis, įskaitant išmetamą CO2, CH4 ir N2O, kad būtų užtikrintas suderinamumas su Reglamentu (ES)…/… [iniciatyva „FuelEU Maritime“]. Be to, Komisija ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. turėtų įvertinti kitų nei CO2, N2O ir CH4 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir dalelių, turinčių visuotinio atšilimo potencialą, poveikį pasaulio klimatui ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ir, kai tinkama, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl jūrų transporto veiklos išmetamų teršalų ir dalelių įtraukimo į ES ATLPS taikymo sritį;

Pakeitimas 428

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)

2013 m. Komisija priėmė strategiją, kaip laipsniškai integruoti jūrų transporto išmetamą teršalų kiekį į Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo politiką. Sąjunga padarė pirmą žingsnį šia kryptimi ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/757 (14) sukūrė jūrų transporto išmetamo teršalų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, po to numatoma nustatyti jūrų sektoriui skirtus mažinimo tikslus ir taikyti rinkos priemonę. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/410 (15) nustatytą teisės aktų leidėjų įsipareigojimą Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) arba Sąjungos veiksmai turėtų būti pradėti 2023 m., įskaitant priemonės, kuria užtikrinama, kad sektorius deramai prisidėtų prie pastangų, reikalingų Paryžiaus susitarime sutartiems tikslams pasiekti, priėmimo ir įgyvendinimo parengiamąjį darbą, taip pat tinkamus visų suinteresuotųjų subjektų atliktus svarstymus. Siekiant padidinti Sąjungos priemonių aplinkosauginį veiksmingumą ir išvengti nesąžiningos konkurencijos bei priemonių vengimo paskatų, Reglamento (ES) 2015/757 taikymo sritis turėtų būti iš dalies pakeista, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. ji apimtų laivus, kurių bendroji talpa yra 400 tonų arba didesnė. Siekiant užtikrinti proporcingą administracinę naštą, laivų, kurių bendroji talpa mažesnė kaip 5 000 tonų, veiklos vykdytojai turėtų teikti tik tą informaciją, kuri yra svarbi siekiant nuo 2027 m. sausio 1 d. tokius laivus įtraukti į ES ATLPS, visų pirma informaciją apie kuro rūšį, jo anglies dioksido faktorių ir energijos tankį ;

Pakeitimas 429

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)

pagal Direktyvą (ES) 2018/410 Komisija turėtų teikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie TJO padarytą pažangą siekiant plataus užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo ir dėl papildomųjų priemonių siekiant užtikrinti, kad jūrų transporto sektorius tinkamai prisidėtų prie pastangų, kurios būtinos, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimu sutarti tikslai. Pasaulinės TJO kontekste vykdomos pastangos siekiant apriboti jūrų sektoriuje išmetamų teršalų kiekį; jos turėtų būti skatinamos. Tačiau , nors per TJO jau pasiekta pažanga vertintina palankiai, šių priemonių nepakaks Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti;

(16)

pagal Direktyvą (ES) 2018/410 Komisija turėtų teikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie TJO padarytą pažangą siekiant plataus užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo ir dėl papildomųjų priemonių siekiant užtikrinti, kad jūrų transporto sektorius tinkamai prisidėtų prie pastangų, kurios būtinos, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimu sutarti tikslai. Pasaulinės TJO kontekste vykdomos pastangos siekiant apriboti jūrų sektoriuje išmetamų teršalų kiekį; jos turėtų būti skatinamos. Tačiau naujausi TJO sistemos pokyčiai nėra pakankami Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti . Atsižvelgdama į tarptautinį laivybos pobūdį Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų didinti diplomatines pastangas, kad TJO lygmeniu būtų daroma pažanga kuriant pasaulinę rinkos priemonę ;

Pakeitimas 430

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16a)

apsilankymai ES nepriklausančiuose kaimyniniuose uostuose siekiant išvengti taikomų priemonių gali kelti didelį pavojų su jūrų sektoriumi susijusios ES ATLPS veiksmingumui, nes bendras laivybos sektoriuje išmetamas teršalų kiekis nebūtų sumažintas. Tokie apsilankymai uostuose siekiant išvengti taikomų priemonių galėtų net padidinti bendrą išmetamųjų teršalų kiekį, ypač kai dėl tokio vengimo tenka pailginti reisus į trečiąsias šalis (ir iš jų), kuriose taikomi žemesni aplinkosaugos standartai. Todėl Komisija turėtų stebėti skyriaus dėl jūrų transporto įgyvendinimą ir galimas tendencijas, susijusias su bendrovėmis, kurios siekia išvengti šios direktyvos reikalavimų laikymosi, ir nuo …[kiti metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] kas dveji metai pateikia ataskaitą, o prireikus – pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų užkertamas kelias apsilankymams uostuose siekiant apeiti reikalavimus;

Pakeitimas 431

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)

Europos žaliojo kurso komunikate Komisija pareiškė ketinanti imtis papildomų priemonių, kad sumažintų jūrų transporto sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pasitelkdama įvairias priemones, suteikiančias galimybę Sąjungai pasiekti savo išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslus. Atsižvelgiant į tai, Direktyvą 2003/87/EB reikėtų iš dalies pakeisti į ES ATLPS įtraukiant jūrų transporto sektorių ir taip užtikrinti, kad šis sektorius prisidėtų prie padidintų Sąjungos klimato politikos tikslų, taip pat prie Paryžiaus susitarimo tikslų, pagal kuriuos reikalaujama, kad išsivysčiusios šalys imtųsi iniciatyvos siekiant visai ekonomikai nustatytų išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų, o besivystančios šalys raginamos ilgainiui pereiti prie visai ekonomikai nustatytų išmetamo teršalų kiekio mažinimo ar ribojimo tikslų (16). Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. sausio mėn. imantis pasaulinių rinkos veiksmų tarptautinės aviacijos už Europos ribų išmetamas teršalų kiekis turėtų būti apribotas, nors nesiimama jokių veiksmų jūrų transporto išmetamam teršalų kiekiui apriboti arba įkainoti, tikslina į ES ATLPS įtraukti dalį teršalų kiekio, išmetamo vykdant reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir trečiosios valstybės jurisdikcijai priklausančio uosto, trečiajai valstybei turint galimybę spręsti dėl tinkamų veiksmų dėl likusios išmetamo teršalų kiekio dalies. Taigi į ES ATLPS įtraukiant jūrų transporto sektorių reikėtų atitinkamai įtraukti pusę teršalų kiekio, išmetamo laivams vykdant reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą iš jokios valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto, pusę teršalų kiekio, išmetamo laivams vykdant reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į jokios valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį uostą, teršalų kiekį, išmetamą laivams vykdant reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto, ir teršalų kiekį, išmetamą prie valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto prieplaukos . Pažymėta, kad tokiu būdu galima praktiškai išspręsti bendrų, bet diferencijuotų įsipareigojimų ir gebėjimų klausimą, kurį ilgą laiką bandė išspręsti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalys. Įtraukus dalį teršalų kiekio, išmetamo vykdant atvykstančius ir išvykstančius reisus tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių, užtikrinamas ES ATLPS veiksmingumas, visų pirma padidinant priemonės aplinkosauginį poveikį, palyginti su geografine aprėptimi, kai reisai vykdomi tik ES viduje, kartu apribojant atsitiktinių įplaukimų į uostą riziką ir perkrovimo veiklos perkėlimo už Sąjungos ribų riziką. Siekiant užtikrinti, kad sektorius būtų sklandžiai įtrauktas į ES ATLPS, reikėtų laipsniškai didinti laivybos bendrovių apyvartinių taršos leidimų atsisakymą dėl viso patikrinto išmetamo teršalų kiekio, apie kurį bus pranešta 2023–2025 m. Siekiant apsaugoti sistemos aplinkosauginį naudingumą, jeigu per tuos metus jūrų transporto sektoriuje bus atsisakoma mažiau apyvartinių taršos leidimų dėl patikrinto išmetamo teršalų kiekio, kiekvienais metais nustačius patikrinto išmetamo teršalų kiekio ir atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus skirtumą, atitinkamas apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti panaikinamas. Nuo 2026 m. laivybos bendrovės turėtų atsisakyti tiek apyvartinių taršos leidimų, kiek atitinka visą jų patikrinto išmetamo teršalų kiekį, apie kurį buvo pranešta ankstesniais metais ;

(17)

jūrų sektoriuje išmetamųjų teršalų kiekis sudaro apie 2,5 % Sąjungos išmetamo ŠESD kiekio. Dėl to, kad TJO sistemoje nesiimta ryžtingų veiksmų, buvo pristabdytos inovacijos ir nesiimta būtinų priemonių išmetamųjų teršalų kiekiui šiame sektoriuje sumažinti. Europos žaliojo kurso komunikate Komisija pareiškė ketinanti imtis papildomų priemonių, kad sumažintų jūrų transporto sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pasitelkdama įvairias priemones, suteikiančias galimybę Sąjungai pasiekti savo išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslus. Atsižvelgiant į tai, Direktyvą 2003/87/EB reikėtų iš dalies pakeisti į ES ATLPS įtraukiant jūrų transporto sektorių ir taip užtikrinti, kad šis sektorius tinkamai prisidėtų prie padidintų Sąjungos klimato politikos tikslų, taip pat prie Paryžiaus susitarimo tikslų, pagal kuriuos reikalaujama, kad išsivysčiusios šalys imtųsi iniciatyvos siekiant visai ekonomikai nustatytų išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų, o besivystančios šalys raginamos ilgainiui pereiti prie visai ekonomikai nustatytų išmetamo teršalų kiekio mažinimo ar ribojimo tikslų (16). Laivybos bendrovių apyvartinių taršos leidimų atsisakymo sistema turėtų būti visiškai įgyvendinama nuo 2024 m., o laivybos bendrovės turėtų atsisakyti tokio kiekio apyvartinių taršos leidimų, kuris atitinka visą jų patikrintą išmestų teršalų kiekį, apie kurį buvo pranešta ankstesniais metais. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. sausio mėn. imantis pasaulinių rinkos veiksmų tarptautinės aviacijos už Europos ribų išmetamas teršalų kiekis turėtų būti apribotas, nors nesiimama jokių veiksmų jūrų transporto išmetamam teršalų kiekiui apriboti arba įkainoti, į ES ATLPS tikslinga įtraukti šiuos teršalus, suteikiant galimybę taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas laikantis griežtų sąlygų, jei trečiosios šalys prisiima atsakomybę už tokius teršalus arba jei yra nustatyta TJO rinkos priemonė, kuri dalį teršalų kiekio, išmetamo vykdant reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir trečiosios valstybės jurisdikcijai priklausančio uosto, trečiajai valstybei turint galimybę spręsti dėl tinkamų veiksmų dėl likusios išmetamo teršalų kiekio dalies. Taigi nuo 2027 m. į ES ATLPS įtraukiant jūrų transporto sektorių reikėtų atitinkamai įtraukti išmetamuosius teršalus, išmetamus vykdant reisus į trečiąsias šalis ir iš jų, sykiu numatant nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su puse teršalų kiekio, išmetamo laivams vykdant reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto, puse teršalų kiekio, išmetamo laivams vykdant reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį uostą, taikant griežtas sąlygas, visų pirma tais atvejais, kai trečioji šalis taiko anglies dioksido kainodaros mechanizmą arba yra sudariusi dvišalį arba daugiašalį Sąjungos ir vienos ar kelių trečiųjų šalių susitarimą dėl anglies dioksido apmokestinimo mechanizmo, susieto su ES ATLPS pagal Direktyvos 2003/87/EB 25 straipsnį, kuriuo ribojamas ir mažinamas išmetamas teršalų kiekis iki lygio, kuris yra bent lygiavertis ES ATLPS, t. y. nustatyti privalomą jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribojimo, mažinimo ir kainos nustatymo mechanizmą, kurį taikant absoliutus išmetamųjų teršalų kiekis būtų sumažintas bent tiek pat, kaip tuo atveju, kai 100 proc. tų išmetamųjų teršalų būtų taikoma ES ATLPS arba kai trečioji šalis yra mažiausiai išsivysčiusi šalis arba maža besivystanti salų valstybė, kurios BVP vienam gyventojui nesiekia Sąjungos vidurkio ir nėra už jį didesnis, ir toks išmetamas ŠESD kiekis įtraukiamas į nacionaliniu lygmeniu pagal Paryžiaus susitarimą nustatytus įpareigojančius veiksmus ;

Pakeitimas 432

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17a)

neigiamas klimato kaitos poveikis daro poveikį žmogaus teisių, įskaitant teisę į maistą, vandenį, sanitarines sąlygas, sveikatą, deramą būstą ir gyvenimą, laikymuisi. Paryžiaus susitarime trečiuoju klimato srities veiksmų ramsčiu nustatyta žala ir nuostoliai, kurie neproporcingai veikia pažeidžiamomis sąlygomis gyvenančius asmenis, čiabuvius, moteris, vaikus ir neįgaliuosius. Mažų pajamų ir mažesnių vidutinių pajamų šalys ir mažiausiai išsivysčiusios šalys yra labiausiai pažeidžiamos dėl klimato kaitos poveikio. Nors jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis atmosferoje yra labai maža ar net nereikšminga, jos paprastai patiria didesnį klimato kaitos poveikį, ypač atsižvelgiant į jų infrastruktūros būklę ir gyventojų gyvenimo sąlygas. Šių šalių padėtis šiuo metu sudėtinga dėl to, kad pasaulyje nesugebama sumažinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, dėl to didėja jų prisitaikymo poreikiai ir išlaidos, taip pat dėl COVID-19 pandemijos ir su ja susijusios vadinamosios skolos pandemijos sukeltos viešųjų finansų krizės;

Pakeitimas 433

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17b)

Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas turėtų bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kad būtų lengviau priimti Direktyvos 2003/87/EB nuostatas, susijusias su jūrų transporto veikla, ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje. Tuo pat metu Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas turėtų stengtis stiprinti pasaulines priemones per TJO;

Pakeitimas 434

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17c)

Paryžiaus susitarimui įgyvendinti reikia didelių finansinių išteklių ir Sąjunga tebėra įsipareigojusi prisidėti prie išsivysčiusių šalių tikslo nuo 2020 m. iš įvairių šaltinių bendrai sutelkti 100 mlrd. JAV dolerių per metus besivystančioms šalims remti. Per COP 24 priimtas sprendimas nuo 2025 m. vadovautis platesnio užmojo tikslu, pranokstančiu dabartinį įsipareigojimą, yra žingsnis teisinga linkme, tačiau faktiniai išsivysčiusių šalių įsipareigojimai vis dar toli gražu nesiekia kolektyvinio tikslo, todėl ši spraga turėtų būti pašalinta. Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų ir sutelkti besivystančioms šalims skirtą tarptautinį kovos su klimato kaita finansavimą bei parengti tarptautines veiksmų gaires, kuriose būtų numatytas kiekvienai išsivysčiusiai šaliai tenkančios teisingos 100 mlrd. USD dalies finansinis įsipareigojimas ir mechanizmai, kuriais būtų užtikrinta, kad įsipareigojimai virstų veiksmais. Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys turėtų nuo 2025 m. prisidėti prie klimato veiksmų finansavimo, kuris tuo metu bus didesnis;

Pakeitimas 435

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17d)

Komisija turėtų padėti besivystančioms šalims ir padidinti joms skirtą paramą, be kita ko, pagal ES ATLPS, kad sustiprintų jų gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos ir atsparumą jai. Kolektyviniai Sąjungos įsipareigojimai remti klimato srities veiksmus besivystančiose šalyse padidintų jos įtaką derybose dėl JTBKKK, o įnašai naudojant Žaliąjį klimato fondą taip pat paskatintų kitas šalis prisidėti prie šio fondo skiriant jam dalį savo anglies dioksido kainos nustatymo sistemų lėšų. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje ji nagrinėja priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo poreikius besivystančiose šalyse, įvertindama išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį tuose sektoriuose, kuriems taikoma ES ATLPS ir PADKM;

Pakeitimas 436

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17e)

Sąjunga ir jos valstybės narės yra didžiausios viešojo su klimatu susijusio finansavimo teikėjos. Labai svarbu finansuoti klimato srities veiksmus, nes daugelis besivystančių šalių vykdo sąlyginius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kurių įgyvendinimas priklauso nuo finansinės paramos. Komisija turėtų remti besivystančias šalis mažinant jų pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, visų pirma tuose sektoriuose, kurie atitinka sektorius, kuriems taikoma ES ATLPS ir PADKM, kad joms būtų lengviau pasiekti visos ekonomikos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus pagal Paryžiaus susitarimą. Ypatingas prioritetas turėtų būti teikiamas mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikių tenkinimui naudojant ES ATLPS taršos leidimus klimato politikos priemonėms, visų pirma prisitaikymui prie klimato kaitos poveikio, finansuoti;

Pakeitimas 437

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 f konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17f)

ledo klasės laivų laivynų atnaujinimui ir novatoriškų technologijų, kuriomis mažinamas išmetamų teršalų kiekis tokiems laivams plaukiant žiemos sąlygomis, kūrimui prireiks laiko ir reikės finansinės paramos. Šiuo metu dėl konstrukcijos, sudarančios sąlygas ledo klasės laivams plaukti žiemos sąlygomis, jie išmeta daugiau teršalų tiek atvirame vandenyje, tiek plaukiant ledo sąlygomis, palyginti su panašaus dydžio laivais, skirtais plaukti tik atvirame vandenyje. Vidutiniškai ledo klasės laivai, plaukdami atvirame vandenyje, sunaudoja apie 2–5 proc. daugiau kuro nei panašaus dydžio laivai, skirti plaukti tik atvirame vandenyje. Todėl pagal šią direktyvą turėtų būti taikomas vėliavos atžvilgiu neutralus metodas, pagal kurį būtų atsižvelgiama į ledo sąlygas šiaurinėse Sąjungos dalyse, kad iki 2029 m. gruodžio 31 d. būtų galima sumažinti leidimų, kurių laivybos bendrovės turi atsisakyti savo laivų ledo klasės arba plaukiojimo ledo sąlygomis pagrindu, skaičių. Dėl šios priežasties nuo 2030 m. laivybos bendrovės privalėtų atsisakyti apyvartinių taršos leidimų, atitinkančių šimtą procentų (100 proc.) patikrinto išmetamų teršalų kiekio, apie kurį pranešama kiekvienais atitinkamais metais, neatsižvelgiant į ledo klasės laivus arba plaukiojimą ledo sąlygomis. Be to, per vandenynų fondą turėtų būti teikiama konkreti parama inovacijoms, susijusioms su ledo klasės laivų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu;

Pakeitimas 438

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)

Direktyvos 2003/87/EB nuostatos dėl jūrų transporto veiklos turėtų būti nuolat peržiūrimos atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius ir dedamas pastangas siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų, įskaitant antrąjį bendros pažangos įvertinimą 2028 m. ir vėlesnius bendros pažangos įvertinimus kas penkerius metus, kuriais ketinama vadovautis rengiant tolesnius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus. Visų pirma, Komisija turėtų bet kada iki antrojo bendros pažangos vertinimo 2028 m., t. y. ne vėliau kaip iki 2028 m. rugsėjo 30 d., Europos Parlamentui ir Tarybai pranešti apie pažangą TJO derybose dėl pasaulinės rinkos priemonės. Savo ataskaitoje Komisija turėtų išnagrinėti Tarptautinės jūrų organizacijos priemones ir atitinkamai įvertinti, kaip tas priemones įgyvendinti Sąjungos teisėje peržiūrėjus Direktyvą 2003/87/EB. Jei TJO lygmeniu būtų priimta pasaulinė rinkos priemonė, kurią taikant būtų sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, atitinkantis Paryžiaus susitarimą ir bent jau panašus į tą, kuris būtų pasiektas taikant Sąjungos priemones, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę proporcingai sumažinti Sąjungos priemonių taikymo sritį, kad būtų išvengta dvigubos naštos, kartu išlaikant ES ATLPS taikymo sritį bent penkiasdešimčiai procentų (50 proc.) išmetamųjų teršalų, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį uostą, ir penkiasdešimčiai procentų (50 proc.) išmetamųjų teršalų, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą, sykiu pripažįstant Sąjungos suverenumą reguliuoti per tarptautinius laivybos reisus išmetamų teršalų dalį laikantis Paryžiaus susitarime nustatytų įpareigojimų. Tačiau jei TJO lygmeniu pažanga buvo nepakankama arba jei TJO lygmeniu buvo priimtos pasaulinės priemonės, kurios neatitinka Paryžiaus susitarimo ir nėra bent jau palyginamos su tomis, kurios buvo priimtos taikant Sąjungos priemones, Komisija turėtų taikyti Sąjungos priemones šimtui procentų (100 proc.) išmetamųjų teršalų, išmetamų iš laivų, vykdančių reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį uostą, ir šimtui procentų (100 proc.) išmetamųjų teršalų, išmetamų iš laivų, vykdančių reisus iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą, iš dalies pakeisdama Direktyvą 2003/87/EB;

Pakeitimas 439

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)	Komisija turėtų peržiūrėti Direktyvos 2003/87/EB taikymą jūrų transporto veiklai atsižvelgdama į patirtį ją taikant, taip pat dėl vengimo praktikos, ir turėtų pasiūlyti priemones jos veiksmingumui užtikrinti;

(19)

Komisija turėtų peržiūrėti Direktyvos 2003/87/EB taikymą jūrų transporto veiklai atsižvelgdama į patirtį ją taikant, taip pat dėl vengimo praktikos, ir turėtų pasiūlyti priemones jos veiksmingumui užtikrinti , suderintas su Sąjungos tikslu ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, ir tikslu vėliau pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, ir Paryžiaus susitarimo tikslais ;

Pakeitimas 440

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)

už ES ATLPS laikymąsi atsakingas asmuo ar organizacija turėtų būti laivybos bendrovė, apibrėžta kaip laivų savininkė, arba bet kokia kita organizacija ar asmuo, kaip antai valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas, perėmęs iš laivo savininko atsakomybę už laivo eksploatavimą ir perimdamas atsakomybę sutikęs perimti visas pareigas ir atsakomybę pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą. Ši apibrėžtis pagrįsta sąvokos „bendrovė“ apibrėžtimi Reglamento (ES) 2015/757 3 straipsnio d punkte ir 2016 m. TJO sukurta pasauline duomenų rinkimo sistema. Tačiau laivybos bendrovė ne visada yra atsakinga už kuro pirkimą ar eksploatacinių sprendimų, turinčių įtakos laivo išmetamam ŠESD kiekiui, priėmimą. Šią atsakomybę gali prisiimti ne laivybos bendrovė, o kitas subjektas pagal sutartimi įformintą susitarimą. Tokiu atveju, siekiant užtikrinti , kad būtų visapusiškai laikomasi principo „teršėjas moka“ , ir paskatinti imtis efektyvumo priemonių bei naudoti švaresnį kurą, į tokius susitarimus turėtų būti įtraukta privaloma sąlyga dėl išlaidų perkėlimo, kad subjektas, kuris galiausiai atsako už sprendimus, darančius poveikį laivo išmetamam ŠESD kiekiui, būtų laikomas atsakingu už reikalavimų laikymosi išlaidų, kuriais apmokėjo laivybos bendrovė pagal šią direktyvą , padengimą . Tas subjektas paprastai būtų subjektas, atsakingas už laivo naudojamo kuro pasirinkimą ir pirkimą arba už laivo eksploatavimą, pvz., už laivo gabenamo krovinio , maršruto ir greičio pasirinkimą;

Pakeitimas 441

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20a)

siekiant sėkmingai pereiti prie nulinės taršos laivybos, reikalingas integruotas požiūris ir tinkama palanki aplinka inovacijoms tiek laivuose, tiek uostuose skatinti. Palanki aplinka apima viešąsias ir privačiąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, technologines ir veiklos priemones, skirtas laivų ir uostų energijos vartojimo efektyvumui didinti, ir tvarių alternatyvių degalų, tokių kaip vandenilis ir amoniakas, gaminamų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įskaitant sutartis dėl anglies dioksido kainų skirtumo ir nulinės taršos varomųjų technologijų, įskaitant būtiną degalų papildymo ir įkrovimo infrastruktūrą uostuose, diegimą. Vandenynų fondas turėtų būti įsteigtas iš pajamų, gautų parduodant su jūrų transporto veikla susijusius apyvartinius taršos leidimus aukcione pagal ES ATLPS, siekiant pagerinti laivų energijos vartojimo efektyvumą, remti investicijas, kuriomis siekiama padėti sumažinti jūrų transporto, įskaitant trumpųjų nuotolių laivybą ir uostus, priklausomybę iškastinio kuro ir darbuotojų mokymą bei perkvalifikavimą. Be to, pajamos, gautos iš baudų, paskirtų pagal Reglamentą (ES) …/… [„FuelEU Maritime“], turėtų būti skiriamos Vandenynų fondui kaip išorės asignuotosios pajamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (1a) 21 straipsnio 5 dalį ir Direktyvos 2003/87/EB 3gab straipsnio 1 dalį. Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į novatoriškų projektų, kuriais prisidedama prie Reglamento (ES) …/… [„FuelEU Maritime“] diegimo ir įgyvendinimo, ir projektų, kurie daro teigiamą poveikį biologinei įvairovei ir padeda mažinti triukšmo, oro ir jūrų taršos riziką, rėmimą;

Pakeitimas 442

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)

siekiant sumažinti laivybos bendrovėms tenkančią administracinę naštą, už kiekvieną laivybos bendrovę turėtų būti atsakinga viena valstybė narė. Komisija turėtų paskelbti laivybos bendrovių, vykdančių į ES ATLPS taikymo sritį patenkančią jūrinę veiklą, pradinį sąrašą, kuriame nurodoma su kiekviena laivybos bendrove susijusi administruojančioji institucija. Sąrašas turėtų būti atnaujinamas bent kas dvejus metus, kad prireikus laivybos bendrovės būtų priskiriamos kitai administruojančiajai institucijai. Valstybėje narėje užregistruotas laivybos bendroves administruojanti institucija turėtų būti ta valstybė narė. Trečiojoje valstybėje užregistruotas laivybos bendroves administruojanti institucija turėtų būti valstybė narė, kurioje, kaip apskaičiuota, laivybos bendrovės laivai per pastaruosius dvejus stebėsenos metus daugiausia įplaukė į uostus vykdant reisus, patenkančius į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį. Trečiojoje valstybėje užregistruotas laivybos bendroves, kurios per pastaruosius dvejus stebėsenos metus nevykdė nė vieno į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį patenkančio reiso, administruojančioji institucija turėtų būti valstybė narė, iš kurios laivybos bendrovė pradėjo pirmąjį į tos direktyvos taikymo sritį patenkantį reisą. Kas dvejus metus Komisija turėtų skelbti ir atnaujinti laivybos bendrovių, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, sąrašą ir jame nurodyti kiekvieną laivybos bendrovę administruojančią instituciją. Siekdamos užtikrinti vienodą požiūrį į laivybos bendroves, valstybės narės turėtų laikytis suderintų laivybos bendrovių, už kurias jos atsako, administravimo taisyklių pagal Komisijos nustatytas išsamias taisykles;

(21)

siekiant sumažinti laivybos bendrovėms tenkančią administracinę naštą, už kiekvieną laivybos bendrovę turėtų būti atsakinga viena valstybė narė. Komisija turėtų paskelbti laivybos bendrovių, vykdančių į ES ATLPS taikymo sritį patenkančią jūrinę veiklą, pradinį sąrašą, kuriame nurodoma su kiekviena laivybos bendrove susijusi administruojančioji institucija. Sąrašas turėtų būti reguliariai ( bent kartą per metus ) atnaujinamas , kad prireikus laivybos bendrovės būtų priskiriamos kitai administruojančiajai institucijai. Valstybėje narėje užregistruotas laivybos bendroves administruojanti institucija turėtų būti ta valstybė narė. Trečiojoje valstybėje užregistruotas laivybos bendroves administruojanti institucija turėtų būti valstybė narė, kurioje, kaip apskaičiuota, laivybos bendrovės laivai per pastaruosius dvejus stebėsenos metus daugiausia įplaukė į uostus vykdant reisus, patenkančius į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį. Trečiojoje valstybėje užregistruotas laivybos bendroves, kurios per pastaruosius dvejus stebėsenos metus nevykdė nė vieno į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį patenkančio reiso, administruojančioji institucija turėtų būti valstybė narė, iš kurios laivybos bendrovė pradėjo pirmąjį į tos direktyvos taikymo sritį patenkantį reisą. Komisija kasmet turėtų skelbti ir atnaujinti laivybos bendrovių, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, sąrašą ir jame nurodyti kiekvieną laivybos bendrovę administruojančią instituciją. Siekdamos užtikrinti vienodą požiūrį į laivybos bendroves, valstybės narės turėtų laikytis suderintų laivybos bendrovių, už kurias jos atsako, administravimo taisyklių pagal Komisijos nustatytas išsamias taisykles;

Pakeitimas 443

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24)

remdamasi patirtimi atliekant panašias užduotis, susijusias su aplinkos apsauga, Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) arba kita atitinkama organizacija turėtų atitinkamai ir savo įgaliojimų srityje padėti Komisijai ir administruojančioms institucijoms įgyvendinti Direktyvą 2003/87/EB. Turėdama patirties įgyvendinant Reglamentą (ES) 2015/757 ir IT priemonių, EMSA galėtų padėti administruojančioms institucijoms, visų pirma, vykdant į šios direktyvos taikymo sritį patenkančioje jūrinės veiklos srityje išmetamo teršalų kiekio stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, padėdama keistis informacija arba rengdama gaires ir kriterijus;

(24)

remdamasi patirtimi atliekant panašias užduotis, susijusias su aplinkos apsauga, Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) arba kita atitinkama organizacija turėtų atitinkamai ir savo įgaliojimų srityje padėti Komisijai ir administruojančioms institucijoms įgyvendinti Direktyvą 2003/87/EB. Turėdama patirties įgyvendinant Reglamentą (ES) 2015/757 ir IT priemonių, EMSA turėtų padėti administruojančioms institucijoms, visų pirma, vykdant į šios direktyvos taikymo sritį patenkančioje jūrinės veiklos srityje išmetamo teršalų kiekio stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, padėdama keistis informacija arba rengdama gaires ir kriterijus;

Pakeitimas 444

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26)

norint pasiekti 2030 m. Sąjungos išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslą teršalų kiekį, išmetamą į ES ATLPS įtrauktuose sektoriuose , reikės sumažinti 61 % , palyginti su 2005 m . Norint sukurti reikiamą ilgalaikį anglies dioksido kainos signalą ir skatinti tokio masto iškastinio kuro naudojimo sumažinimą, reikia sumažinti ES masto ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų skaičių. Tuo tikslu reikėtų padidinti linijinį mažinimo koeficientą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad įtraukiamas jūrų transporto išmetamas teršalų kiekis. Pastarąjį reikėtų nustatyti pagal teršalų kiekį, išmetamą vykdant jūrų transporto veiklą, apie kurią Sąjungoje buvo pranešta 2018 ir 2019 m. pagal Reglamentą (ES) 2015/757, nuo 2021 m. atliekant korekciją taikant linijinį mažinimo koeficientą;

(26)

norint pasiekti 2030 m. Sąjungos išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslą ir kartu siekti Paryžiaus susitarimo tikslo apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio , reikės itin sumažinti teršalų kiekį , išmetamą į ES ATLPS įtrauktuose sektoriuose . Norint sukurti reikiamą ilgalaikį anglies dioksido kainos signalą ir skatinti tokio masto iškastinio kuro naudojimo sumažinimą, reikia laipsniškai mažinti ES masto ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų skaičių. Tuo tikslu reikėtų padidinti kasmetinį mažinimo koeficientą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad įtraukiamas jūrų transporto išmetamas teršalų kiekis. Pastarąjį reikėtų nustatyti pagal teršalų kiekį, išmetamą vykdant jūrų transporto veiklą, apie kurią Sąjungoje buvo pranešta 2018 ir 2019 m. pagal Reglamentą (ES) 2015/757, nuo 2021 m. atliekant korekciją taikant linijinį mažinimo koeficientą;

Pakeitimas 445

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27)

atsižvelgiant į tai, kad šia direktyva nuspėjamumo, aplinkosauginio veiksmingumo ir paprastumo sumetimais iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB dėl įgyvendinimo laikotarpio, kuris jau prasidėjo 2021 m. sausio 1 d., staigesnis ES ATLPS linijinis sumažinimas 2021–2030 m. turėtų būti tiesioji, kad iki 2030 m. būtų pasiektas tikslas ES ATLPS išmetamą teršalų kiekį sumažinti 61 %; tai būtų tinkamas tarpinis žingsnis siekiant 2050 m. Sąjungos mastu užtikrinti neutralų visos ekonomikos poveikį klimatui. Kadangi linijinis mažinimo koeficientas gali būti taikomas tik nuo kitų metų po šios direktyvos įsigaliojimo, atlikus vienkartinį apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sumažinimą turėtų sumažėti bendras apyvartinių taršos leidimų skaičius, kad atitiktų tą kasmetinio sumažinimo nuo 2021 m. lygį;

(27)

atsižvelgiant į tai, kad šia direktyva nuspėjamumo, aplinkosauginio veiksmingumo ir paprastumo sumetimais iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB dėl įgyvendinimo laikotarpio, kuris jau prasidėjo 2021 m. sausio 1 d., staigesnis ES ATLPS sumažinimas turėtų suteikti aiškią kryptį siekiant Paryžiaus susitarimo tikslo ir tikslo ne vėliau kaip 2050 m. Sąjungos mastu užtikrinti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą . Kadangi mažinimo koeficientas gali būti taikomas tik nuo kitų metų po šios direktyvos įsigaliojimo, atlikus vienkartinį apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sumažinimą turėtų sumažėti bendras apyvartinių taršos leidimų skaičius, kad atitiktų tą kasmetinio sumažinimo nuo 2021 m. lygį;

Pakeitimas 446

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28)

norint pasiekti didesnį klimato politikos tikslą ES reikės nemažai viešųjų išteklių, taip pat nacionalinių biudžetų lėšų, skirtų su klimato kaita susijusiai pertvarkai. Siekiant papildyti ir sustiprinti reikšmingas su klimatu susijusias ES biudžeto išlaidas, visas aukcionų pajamas, neįtrauktas į Sąjungos biudžetą, reikėtų panaudoti su klimatu susijusiems tikslams. Tai apima naudojimą finansinės paramos tikslais sprendžiant mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių socialinius klausimus sumažinant iškraipančius mokesčius. Be to, siekiant pašalinti pertvarkos skirstomąjį ir socialinį poveikį mažas pajamas gaunančiose valstybėse narėse , papildomą 2,5 % Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičiaus dalį nuo [direktyvos įsigaliojimo metai] iki 2030 m. reikėtų panaudoti energetikos pertvarkai finansuoti valstybėse narėse, kuriose bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2016–2018 m. neviršijo 65 % Sąjungos vidurkio, pasitelkiant Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnyje nurodytą Modernizavimo fondą;

(28)

norint pasiekti didesnį klimato politikos tikslą ES reikės nemažai viešųjų ir privačiųjų išteklių, taip pat nacionalinių biudžetų lėšų, skirtų su klimato kaita susijusiai pertvarkai. Siekiant papildyti ir sustiprinti reikšmingas su klimatu susijusias ES biudžeto išlaidas, visas aukcionų pajamas, neįtrauktas į Sąjungos biudžetą, reikėtų kaip nuosavus išteklius panaudoti su klimatu susijusiems tikslams , sykiu užtikrinant teisingą pertvarką ir veiksmų, kurių imamasi, aplinkosauginį naudingumą . Tai apima naudojimą finansinės paramos tikslais sprendžiant mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių socialinius klausimus sumažinant iškraipančius mokesčius. Siekiant užtikrinti atitiktį ir visuomenės kontrolę, valstybės narės turėtų priimti ex ante planus dėl to, kaip jos ketina naudoti ES ATLPS pajamas siekdamos savo atitinkamų klimato ir energetikos tikslų, ir turėtų kasmet teikti aukcionų pajamų naudojimo ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (1a) 19 straipsnį. Be to, siekiant pašalinti pertvarkos skirstomąjį ir socialinį poveikį didžiausią poveikį patiriančiose teritorijoje , papildomą 2,5 % Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičiaus dalį nuo [direktyvos įsigaliojimo metai] iki 2030 m. reikėtų panaudoti energetikos pertvarkai finansuoti valstybėse narėse, kuriose bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2016–2018 m. neviršijo 65 % Sąjungos vidurkio, pasitelkiant Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnyje nurodytą Modernizavimo fondą;

Pakeitimas 447

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28a)

nuo 2013 m. elektros energijos gamintojai privalo pirkti visus apyvartinius taršos leidimus, kurių jiems reikia elektros energijai gaminti. Tačiau kai kurios valstybės narės pasiliko galimybę ir toliau pereinamuoju laikotarpiu išduoti nemokamus apyvartinius taršos leidimus energetikos sektoriui modernizuoti 2013–2020 m. ir 2021–2030 m. laikotarpiais. 2021–2030 m. laikotarpiu tokią galimybę toliau turėtų turėti tik trys valstybės narės. Tačiau savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2020 „ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema: nemokamų leidimų paskirstymas turėjo būti tikslingesnis“ Europos Audito Rūmai nustatė, kad pereinamojo laikotarpio nemokami apyvartiniai taršos leidimai nepadėjo sumažinti taršos anglies dioksidu intensyvumo šalių, turinčiose teisę gauti tokius nemokamus apyvartinius taršos leidimus 2013–2020 m. laikotarpiu, energetikos sektoriuje. Atsižvelgiant į poreikį sparčiai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, visų pirma energetikos sektoriuje, ir ribotą nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo pereinamuoju laikotarpiu veiksmingumą, neatrodo, kad galimybė pereinamuoju laikotarpiu gauti nemokamų apyvartinių taršos leidimų energetikos sektoriui modernizuoti būtų tinkama. Todėl šia galimybe nebeturėtų būti naudojamasi, o visi apyvartiniai taršos leidimai, gauti pasinaudojus šia galimybe, kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo paskirstyti atitinkamų valstybių narių veiklos vykdytojams, turėtų būti pridėti prie bendro apyvartinių taršos leidimų, kuriuos atitinkama valstybė narė gauna parduoti aukcionuose, kiekio arba turėtų būti panaudoti Modernizavimo fondo finansuojamoms investicijoms remti;

Pakeitimas 448

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28b)

laikantis teisiškai privalomo 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (1a) , kuriame išdėstytos veiksmų gairės dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant, be kita ko, nuosavus išteklius, grindžiamus ES ATLPS, pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu (CBAM) ir EBPO bei G20 susitarimo pirmuoju ramsčiu, krepšelio nustatymo tvarkos, tiksliai nustatyta aukcionų pajamų iš reformuotos ir išplėstos ES ATLPS dalis turėtų būti naudojama kaip nuosavi ištekliai Sąjungos biudžeto finansavimui (bendrosios pajamos). Pagal tą susitarimą tokius naujus nuosavus išteklius numatoma nustatyti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d. Nauji nuosavi ištekliai susies Sąjungos biudžetą su Sąjungos politikos prioritetais, pavyzdžiui, Europos žaliuoju kursu ir Sąjungos indėliu į sąžiningą apmokestinimą, taip sukuriant pridėtinę vertę ir prisidedant prie klimato aspekto integravimo tikslų, pagal priemonę „Next Generation EU“ pasiskolintų lėšų grąžinimo ir Sąjungos biudžeto – investicijų ir garantijų priemonės, kurią įgyvendinant paisoma reikšmingos žalos nedarymo principo ir Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių vertybių, atsparumo;

Pakeitimas 449

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28c)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 (1a) Sąjunga teisiškai privalo ne vėliau kaip 2058 m. gruodžio 31 d. visiškai įvykdyti visus įsipareigojimus, prisiimtus pagal priemonę „Next Generation EU“ dėl išimtinio ir laikino įgaliojimo skolintis lėšas. Todėl, siekiant laikytis teisiškai privalomo Tarpinstitucinio susitarimo ir jo veiksmų gairių dėl naujų nuosavų išteklių, skirtų Sąjungos skolai grąžinti, krepšelio nustatymo, dalis ES ATLPS pajamų turėtų būti kaupiamos Sąjungos biudžete, kad būtų padėta padengti skolinimosi išlaidas, kaip įtvirtinta [Tarybos sprendime … / …, (ES, Euratomas), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos], ir būtų išvengta didelio sumažinimo, kuris keltų grėsmę Sąjungos programoms būsimose daugiametėse finansinėse programose;

Pakeitimas 450

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28d)

taikant sustiprintą ES ATLPS gaunamos didelės pajamos, kurias valstybės narės pasilieka, išskyrus Sąjungos biudžetui priskiriamą dalį, turėtų būti naudojamos su klimato kaita susijusiai pertvarkai finansuoti. Tačiau platesnė taikymo sritis ir įvairesnės intervencinės priemonės neturėtų kenkti Sąjungos biudžeto vieningumui, veiksmingumui, vientisumui ir demokratinei kontrolei;

Pakeitimas 451

Pasiūlymas dėl direktyvos

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29)

reikėtų numatyti papildomų paskatų mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį panaudojant ekonomiškai efektyvius metodus. Tuo tikslu 2026 m. apyvartiniai taršos leidimai turėtų būti nemokamai suteikiami stacionariems įrenginiams su sąlyga , kad bus investuojama į būdus padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį . Užtikrinant, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama didesniems energijos vartotojams, pavyktų iš esmės sumažinti naštą, tenkančią mažiau energijos vartojančioms įmonėms, kurios gali priklausyti mažosioms ir vidutinėms įmonėms arba labai mažoms įmonėms. [Nuorodą reikėtų patikrinti pagal peržiūrėtą EED]. Susijusius deleguotuosius aktus reikėtų atitinkamai suderinti ;

(29)

reikėtų numatyti papildomų paskatų mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį panaudojant ekonomiškai efektyvius metodus. Tuo tikslu turėtų būti pradedama taikyti bonus-malus sistema, pagal kurią būtų nustatoma nemokamų apyvartinių taršos leidimų dalis. Įrenginiams , kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija atitinkamas santykinių taršos rodiklių vertes, nuo 2026 m . nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų kiekis turėtų skirtis priklausomai nuo to , kaip įgyvendinamas tinkamai parengtas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planas. Ir atvirkščiai , įrenginiai, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra mažesnis už atitinkamas santykinių taršos rodiklių vertes, turėtų būti skatinami papildomai suteikiant nemokamų apyvartinių taršos leidimų ;

Pakeitimas 676

Pasiūlymas dėl direktyvos

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) […/…] (51) sukurtas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas yra nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo alternatyva siekiant sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką. Taigi sektoriams ir pasektoriams, kuriuose taikoma ši priemonė, neturėtų būti skiriami nemokami apyvartiniai taršos leidimai. Tačiau reikalingas pereinamasis laikotarpis, per kurį būtų laipsniškai atsisakyta nemokamų apyvartinių taršos leidimų, kad gamintojai, importuotojai ir prekiautojai galėtų prisitaikyti prie naujosios tvarkos. Ši procentinė dalis (CBAM koeficientas) per pereinamąjį laikotarpį nuo [CBAM reglamento] įsigaliojimo metų iki 2025 m. turėtų sudaryti 100 %, 2026 m. – 90 % ir po to kasmet turėtų būti sumažinama 10 procentinių punktų, kol nebus pasiektas 0 % lygis, ir taip nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymas bus nutrauktas dešimtaisiais metais . Sektoriuose ir pasektoriuose, kuriems taikomas CBAM, reikėtų atitinkamai pritaikyti atitinkamus deleguotuosius aktus dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo. Nemokamus apyvartinius taršos leidimus, kurie pagal šį skaičiavimą nebebus skiriami CBAM sektoriams (CBAM paklausa), reikia parduoti aukcionuose ir kaupti pajamas Inovacijų fonde, kad būtų remiamos inovacijos mažo anglies dioksido kiekio technologijų, anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU), anglies dioksido surinkimo ir geologinio saugojimo (CCS), atsinaujinančiosios energijos ir energijos saugojimo srityse taip, kad būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti CBAM sektorių projektams. Kad būtų laikomasi ne CBAM sektoriams paskirstytinų nemokamų apyvartinių taršos leidimų dalies, galutinį skaičių, kurį reikia atimti iš nemokamai paskirstomų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus ir parduoti aukcionuose, reikėtų apskaičiuoti remiantis dalimi, kurią CBAM paklausa sudaro, palyginti su visų nemokamus apyvartinius taršos leidimus gaunančių sektorių nemokamų apyvartinių taršos leidimų poreikiais;

(30)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) […/…] (51) sukurtu pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu siekiama laipsniškai suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo alternatyvą siekiant sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką , nedarant žalos Sąjungos konkurencingumui . Taigi sektoriams ir pasektoriams, kuriuose taikoma ši priemonė, neturėtų būti skiriami nemokami apyvartiniai taršos leidimai. Tačiau reikalingas pereinamasis laikotarpis, per kurį būtų laipsniškai atsisakyta nemokamų apyvartinių taršos leidimų, kad gamintojai, importuotojai ir prekiautojai galėtų prisitaikyti prie naujosios tvarkos. Nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymą reikėtų mažinti CBAM sektoriams skirtiems nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams taikant koeficientą, kol laipsniškai pradedamas naudoti CBAM. Ši procentinė dalis (CBAM koeficientas) per pereinamąjį laikotarpį nuo [CBAM reglamento] įsigaliojimo metų iki 2026 m. pabaigos ir priklausomai nuo Reglamento (ES) …/… [CBAM reglamentas] 36 straipsnio 3 dalies d punkto taikymo turėtų sudaryti 100 %, 2027 m. turėtų būti sumažinta 7 procentiniais punktais, 2028 m. – 9 procentiniais punktais, 2029 m. – 15 procentinių punktų, 2030 m. – 19 procentinių punktų, 2031 m. – 25 procentiniais punktais ir 2032 m. – 25 procentiniais punktais, taip iki 2023 m. panaikinant nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymą. Siekiant užtikrinti Sąjungos eksporto konkurencingumą, reglamento I priede išvardytų produktų gamybai Sąjungoje ir toliau turėtų būti suteikiami nemokami leidimai su sąlyga, kad tokie produktai pagaminti eksportui į trečiąsias šalis, netaikančias anglies dioksido apmokestinimo mechanizmų, panašių į ES ATLPS. Ne vėliau kaip [vieni metai iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, kaip nustatyta Reglamente [CBAM]], Komisija turėtų pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertintas ES ATLPS ir PADKM poveikis Reglamento [CBAM] I priede išvardytų produktų, kurie gaminami eksportui į trečiąsias šalis, gamybai Sąjungoje ir pasaulinių išmetamųjų teršalų kiekio pokyčiams, taip pat įvertintas eksportui taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos suderinamumas su PPO taisyklėmis, visų pirma įvertinant galimus eksporto koregavimo mechanizmus įrenginiams, priklausantiems 10 % veiksmingiausių įrenginių, atsižvelgiant į PPO suderinamumą arba bet kokius kitus pasiūlymus, kuriuos Komisija laiko tinkamais, ir prireikus turėtų pateikti pasiūlymą dėl visų tinkamų ir PPO reikalavimus atitinkančių teisės aktų ir priemonių, kuriais su CO2 susijusios išlaidos sulyginamos su skirtingomis tų trečiųjų šalių kainodaros sistemomis . Sektoriuose ir pasektoriuose, kuriems taikomas CBAM, reikėtų atitinkamai pritaikyti atitinkamus deleguotuosius aktus dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo. Nemokamus apyvartinius taršos leidimus, kurie pagal šį skaičiavimą nebebus skiriami CBAM sektoriams (CBAM paklausa), reikia parduoti aukcionuose ir kaupti pajamas Klimato investicijų fonde, kad būtų remiamos inovacijos mažo anglies dioksido kiekio technologijų, anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU), anglies dioksido surinkimo ir geologinio saugojimo (CCS), atsinaujinančiosios energijos ir energijos saugojimo srityse taip, kad būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti CBAM sektorių projektams. Kad būtų laikomasi ne CBAM sektoriams paskirstytinų nemokamų apyvartinių taršos leidimų dalies, galutinį skaičių, kurį reikia atimti iš nemokamai paskirstomų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus ir parduoti aukcionuose, reikėtų apskaičiuoti remiantis dalimi, kurią CBAM paklausa sudaro, palyginti su visų nemokamus apyvartinius taršos leidimus gaunančių sektorių nemokamų apyvartinių taršos leidimų poreikiais;

Pakeitimas 454

Pasiūlymas dėl direktyvos

30 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30a)

pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (CBAM) yra mechanizmas, kuriuo mažinama anglies dioksido nutekėjimo rizika taikant vienodą kainą už išmetamus teršalus, esančius į Sąjungos muitų teritoriją įvežamose prekėse. Svarbu stebėti, užkirsti kelią ir šalinti riziką, kad Sąjungoje pagamintos prekės, skirtos eksportui į trečiąsias šalis, pasaulinėje rinkoje nebūtų pakeistos daugiau anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis prekėmis. Todėl Komisija turėtų nuolat stebėti ir vertinti CBAM veiksmingumą, atsižvelgdama į anglies dioksido nutekėjimo riziką eksporto rinkose, įskaitant Sąjungos eksporto raidą CBAM sektoriuose ir prekybos srautų pokyčius bei tokioms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį pasaulinėje rinkoje. Nustačius anglies dioksido nutekėjimo riziką, Komisija prireikus turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto, kuriuo ta anglies dioksido nutekėjimo rizika būtų šalinama laikantis PPO taisyklių. Be to, Sąjunga turėtų aktyviai siekti įsteigti tarptautinį „anglies klubą“ ir nuolat dalyvauti tarptautiniame bendradarbiavime nustatant anglies dioksido apmokestinimo mechanizmus. Europos anglies dioksido rinkos sėkmė yra labai svarbi žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos; ji paskatins daugiau šalių įvesti į rinką orientuotą anglies dioksido kainodarą. Komisija turėtų toliau nagrinėti, kaip būtų galima nustatyti sąsajas su kitomis anglies dioksido rinkomis, sykiu užtikrinant, kad būtų pasiektas Sąjungos visos ekonomikos tikslas klimato kaitos srityje;

Pakeitimas 455

Pasiūlymas dėl direktyvos

31 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31)

siekiant geriau atspindėti technologinę pažangą ir pakoreguoti atitinkamas santykinių taršos rodiklių vertes atsižvelgiant į atitinkamą paskirstymo laikotarpį, kartu užtikrinant išmetamo teršalų kiekio mažinimo paskatas ir tinkamai kompensuojant inovacijas, didžiausią santykinių taršos rodiklių verčių koregavimo koeficientą reikėtų padidinti nuo 1,6 % iki 2,5 % per metus. 2026–2030 m. laikotarpiu santykinių taršos rodiklių vertės turėtų būti pakoreguotos tokiu pačiu būdu ir būtų pasiekta 8 –50 % pažanga, palyginti su vertėmis, taikytinomis 2013–2020 m. laikotarpiu . Pakoreguotos santykinių taršos rodiklių vertės turėtų būti kuo greičiau paskelbtos, kai tik bus gauta reikiama informacija, bet ne vėliau kaip … [šeši mėnesiai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos], kad šios santykinių taršos rodiklių vertės būtų taikomos nuo 2026 m. ;

Pakeitimas 456

Pasiūlymas dėl direktyvos

31 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31a)

didelės netiesioginės išlaidos, atsirandančios dėl su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu susijusių išlaidų, perkeliamų į elektros energijos kainas, kelia anglies dioksido nutekėjimo į tam tikrus sektorius riziką. Siekdamos sumažinti tą riziką, valstybės narės turėtų priimti netiesioginių išlaidų kompensavimo finansines priemones. Tos priemonės turėtų atitikti valstybės pagalbos taisykles ir jomis neturėtų būti netinkamai iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje;

Pakeitimas 457

Pasiūlymas dėl direktyvos

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32)

išsamus požiūris į inovacijas yra būtinas norint pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus. ES lygmeniu remiamos būtinos mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangos, be kita ko, programos „Europos horizontas“ lėšomis, taip skiriant didelį finansavimą ir kuriant naujas priemones į ATLPS įtrauktiems sektoriams. Todėl Klimato investicijų fondas turėtų siekti sąveikos su programa „Europos horizontas“ ir, kai tinkama, su kitomis Sąjungos finansavimo programomis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad perkėlimo į nacionalinę teisę nuostatomis nebūtų kliudoma inovacijoms , būtų sudaromos geresnės sąlygos praktiniam novatoriškų mokslinių rezultatų diegimui ir kad jos būtų technologiškai neutralios , o Komisija turėtų užtikrinti būtinos techninės ir konsultacinės pagalbos prieinamumą ir veiksmingumą ;

Pakeitimas 458

Pasiūlymas dėl direktyvos

32 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32a)

kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119, Sąjunga turi panaikinti didelį investicijų trūkumą, kaip numatyta 2021 m. liepos 6 d. Komisijos komunikate „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“. Mūsų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslui pasiekti reikia pažangiausių inovacijų, jau esamų atitinkamų technologijų plėtros ir sertifikuoto natūralaus anglies dioksido šalinimo. Siekiant remti išsamų ir visą ekonomiką apimantį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą Sąjungoje, visus su šiais trimis ramsčiais susijusius uždavinius turėtų spręsti Inovacijų fondas, kuris turėtų būti pervadintas į Klimato investicijų fondą;

Pakeitimas 459

Pasiūlymas dėl direktyvos

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33)

Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalyje nurodyto Inovacijų fondo taikymo sritį reikėtų išplėsti siekiant remti inovacijas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir procesų , susijusių su kuro suvartojimu pastatų ir kelių transporto sektoriuose , srityje. Be to, Inovacijų fondas turėtų būti naudojamas siekiant remti investicijas į jūrų transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, įskaitant investicijas į tvarų alternatyvų kurą , kaip antai iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių gaminamą vandenilį ir amoniaką , taip pat netaršias varomąsias technologijas, kaip antai vėjo technologijas. Atsižvelgiant į tai, kad pajamos, surinktos iš nuobaudų pagal Reglamentą xxxx/xxxx [„FuelEU Maritime“] (19), skiriamos Inovacijų fondui kaip išorės asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį, Komisija turėtų užtikrinti , kad būtų deramai atsižvelgiama į paramą novatoriškiems projektams , kuriais siekiama paspartinti atsinaujinančiųjų šaltinių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro kūrimą ir naudojimą, kaip nurodyta Reglamento xxxx/xxxx [„FuelEU Maritime“] 21 straipsnio 1 dalyje . Siekiant užtikrinti pakankamą inovacijų finansavimą pagal šią išplėstą taikymo sritį, Inovacijų fondą reikėtų papildyti 50 mln. apyvartinių taršos leidimų, kurių dalį sudaro apyvartiniai taršos leidimai, kuriuos priešingu atveju būtų galima parduoti aukcionuose, ir dalį – leidimai, kuriuos priešingu atveju būtų galima paskirstyti nemokamai, dabartinėmis Inovacijų fondo finansavimo iš visų šaltinių dalimis;

(33)

Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalyje nurodyto Klimato investicijų fondo taikymo sritį reikėtų išplėsti siekiant remti ne proveržio technologijų, kurios turi didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų taupymo potencialą , tačiau nėra parengtos rinkai , diegimą pramonės procesuose , taip pat inovacijas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir procesų , susijusių su kuro suvartojimu pastatų ir kelių transporto sektoriuose , įskaitant kolektyvinio transporto rūšis , srityje. Klimato investicijų fondą taip pat turėtų būti galima naudoti novatoriškoms proveržio technologijoms atliekų sektoriuje remti . Siekiant užtikrinti pakankamą inovacijų finansavimą pagal šią išplėstą taikymo sritį, Klimato investicijų fondą reikėtų papildyti 50 mln. apyvartinių taršos leidimų, kurių dalį sudaro apyvartiniai taršos leidimai, kuriuos priešingu atveju būtų galima parduoti aukcionuose, ir dalį – leidimai, kuriuos priešingu atveju būtų galima paskirstyti nemokamai, dabartinėmis Klimato investicijų fondo finansavimo iš visų šaltinių dalimis . Siekdama kuo greičiau skatinti proveržio technologijų inovacijas, Komisija turėtų užtikrinti, kad viena iš Klimato investicijų fondo skiriama finansavimo dalis būtų sutelkta pirmaisiais šios direktyvos įgyvendinimo metais ;

Pakeitimas 460

Pasiūlymas dėl direktyvos

33 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33a)

įgyvendinant Sąjungos planą tapti nepriklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro gerokai iki 2030 m. labai svarbu sparčiau diegti vidaus tvarius atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Be to, siekiant užtikrinti, kad pramonės procesuose ir visoje ekonomikoje būtų sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, būtina užtikrinti didelių tvarios atsinaujinančiosios energijos kiekių prieinamumą. Būtina reikšmingai padidinti Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą ir santykinius nacionalinius įnašus. Todėl vadovaujantis principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ bent 12 % Klimato investicijų fondui skirtų apyvartinių taršos leidimų Sąjungoje turėtų būti naudojama tolesniam tvarių atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimui ir diegimui. Pirmenybė turėtų būti teikiama vietinės savarankiškos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos, saugojimo ir dalijimosi ja plėtrai, visų pirma pasitelkiant atsinaujinančiosios energijos bendruomenes;

Pakeitimas 461

Pasiūlymas dėl direktyvos

33 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33b)

Klimato investicijų fondas, remdamas projektus viešojo finansavimo lėšomis, suteiktų įmonėms didelių pranašumų savo produktams ar paslaugoms plėtoti. Todėl iš Klimato investicijų fondo finansuojami projektai turėtų dalytis žiniomis su kitais susijusiais projektais ir su teisėtų interesų turinčiais Sąjungos mokslininkais;

Pakeitimas 462

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35)

sutartys dėl anglies dioksido kainų skirtumų ( CCD) yra svarbus elementas, kad pramonėje būtų mažinamas išmetamas teršalų kiekis; jos suteikia galimybę garantuoti investuotojams į novatoriškas klimatui nekenksmingas technologijas kainą už išmetamo CO2 kiekio mažinimą viršijant mažinimą pagal dabartinius ES ATLPS kainų lygius. Reikėtų išplėsti priemones, kad Inovacijų fondo lėšomis būtų galima remti projektus pasitelkiant konkurencinės kainos konkursus, kaip antai sutartis dėl anglies dioksido kainų skirtumų. Komisiją reikėtų įgalioti priimti deleguotuosius aktus dėl tikslių tokio pobūdžio paramos taisyklių;

(35)

CCD yra svarbus elementas, kad pramonėje būtų mažinamas išmetamas teršalų kiekis; jos padeda plačiai diegti naujas technologijas, suteikia galimybę garantuoti investuotojams į novatoriškas klimatui nekenksmingas technologijas kainą už išmetamo CO2 kiekio mažinimą viršijant mažinimą pagal dabartinius ES ATLPS kainų lygius. Reikėtų išplėsti priemones, kad Klimato investicijų fondo lėšomis būtų galima remti projektus pasitelkiant technologiškai neutralius, konkurencinės kainos konkursus, kaip antai sutartis dėl anglies dioksido kainų skirtumų , ir užtikrinti, kad būtų laikomasi geografinės pusiausvyros principo . CCD būtų svarbus mechanizmas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijų, pavyzdžiui, CCS ir CCU, plėtrai remti ir turimų išteklių naudojimui optimizuoti. CCD taip pat suteiktų tikrumo investuotojams į tokias technologijas, pavyzdžiui, anglies dioksido surinkimo technologijas. Komisija turėtų atlikti poveikio vertinimą, kuriame dėmesys visų pirma būtų skiriamas galimybėms teikti paramą konkurso būdu, be kita ko, kiek tai susiję su teikiamo finansavimo dydžiu. Remiantis šio vertinimo rezultatais, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tikslių tokio pobūdžio paramos taisyklių;

Pakeitimas 463

Pasiūlymas dėl direktyvos

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38)

Modernizavimo fondo taikymo sritį reikėtų suderinti su naujausiais Sąjungos klimato politikos tikslais reikalaujant, kad investicijos atitiktų Europos žaliojo kurso tikslus ir Reglamentą (ES) 2021/1119, ir nutraukiant paramą visoms su iškastiniu kuru susijusioms investicijoms. Parama iš Modernizavimo fondo turėtų būti teikiama tik toms valstybėms narėms, kurios yra patvirtinusios teisiškai privalomus tikslus ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, taip pat laipsniško viso iškastinio kuro atsisakymo priemones per laikotarpį, atitinkantį Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytus tikslus. Siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos lėšų naudojimą, galimybė naudotis Modernizavimo fondo lėšomis turėtų būti suteikiama su sąlyga, kad bus laikomasi teisinės valstybės principo. Be to, Modernizavimo fondo procentinę dalį, kurią reikia skirti prioritetinėms investicijoms, reikėtų padidinti iki 100 %; energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti laikomas prioritetine paklausos sritimi; į prioritetinių investicijų taikymo sritį reikėtų įtraukti paramą namų ūkiams, skirtą energijos nepritekliaus problemai spręsti, be kita ko, kaimo ir atokiose vietovėse;

Pakeitimas 464

Pasiūlymas dėl direktyvos

38 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38a)

padidėjus ES ATLPS kainoms reikšmingai padidėjo ir valstybių narių ir ES pajamos iš ES ATLPS. Siekiant pripažinti ES ATLPS pajamų indėlį į Sąjungos pramonės pertvarką ir teikti paramą pažeidžiamiems Sąjungos žmonėms, kad jie galėtų pereiti prie aplinkai nekenksmingų alternatyvų, turėtų būti nustatytas ES ATLPS ženklas. Valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad teikiant finansavimą būtų aiškiai nurodoma, jog jis gautas iš ES ATLPS pajamų; visi projektai ir veikla, remiami nacionaliniu lygmeniu arba Sąjungos lėšomis, turėtų būti pažymėti tinkamu ženklu;

Pakeitimas 465

Pasiūlymas dėl direktyvos

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/2066 (21) nustatytos biomasės išmetamo teršalų kiekio stebėsenos taisyklės, atitinkančios Sąjungos atsinaujinančiosios energijos teisės aktuose nustatytas biomasės naudojimo taisykles. Kadangi teisės aktuose vis išsamiau nustatomi biomasės tvarumo kriterijai pagal naujausias taisykles, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (22), įgyvendinimo įgaliojimų suteikimą pagal Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnio 1 dalį reikėtų aiškiai išplėsti, kad būtų galima priimti būtinus pataisymus siekiant pagal ES ATLPS taikyti biomasės, įskaitant biokurą, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, tvarumo kriterijus. Be to, Komisiją reikėtų įgalioti priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kaip apskaityti su netaršios biomasės ir netaršia nelaikomos biomasės mišiniu siejamą išmetamųjų teršalų kaupimą;

(39)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/2066 (21) nustatytos biomasės išmetamo teršalų kiekio stebėsenos taisyklės, atitinkančios Sąjungos atsinaujinančiosios energijos teisės aktuose nustatytas biomasės naudojimo taisykles. Kadangi teisės aktuose vis išsamiau nustatomi biomasės tvarumo kriterijai pagal naujausias taisykles, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (22), įgyvendinimo įgaliojimų suteikimą pagal Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnio 1 dalį reikėtų aiškiai išplėsti, kad būtų galima priimti būtinus pataisymus siekiant pagal ES ATLPS taikyti biomasės, įskaitant biokurą, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, tvarumo kriterijus. Be to, Komisiją reikėtų įgalioti priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma, kaip apskaityti su netaršios biomasės ir netaršia nelaikomos biomasės mišiniu siejamą išmetamųjų teršalų kaupimą;

Pakeitimas 466

Pasiūlymas dėl direktyvos

40 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(40)

atsinaujinantysis nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis kuras ir perdirbtos anglies kuras gali būti svarbūs siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sumažinti yra sunku. Jeigu perdirbtos anglies kuras ir atsinaujinantysis nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis kuras gaminami iš surinkto anglies dioksido vykdant į šią direktyvą įtrauktą veiklą, išmetamas teršalų kiekis turėtų būti apskaitomas prie tos veiklos. Siekiant užtikrinti, kad atsinaujinantysis nebiologinės kilmės kuras ir perdirbtos anglies kuras prisidėtų prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, ir išvengti prisidedančio kuro dvigubo skaičiavimo, tikslinga aiškiai išplėsti 14 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, kad Komisija galėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nustatyti reikiami pataisymai, kaip atsižvelgti į vėliau išmetamą anglies dioksidą ir išvengti dvigubo skaičiavimo, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos paskatos, taip pat atsižvelgiant tokio kuro tvarkymą pagal Direktyvą (ES) 2018/2001;

(40)

atsinaujinantysis nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis kuras ir perdirbtos anglies kuras gali būti svarbūs siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sumažinti yra sunku. Siekiant užtikrinti, kad atsinaujinantysis nebiologinės kilmės kuras ir perdirbtos anglies kuras prisidėtų prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, ir išvengti prisidedančio kuro dvigubo skaičiavimo, tikslinga aiškiai išplėsti 14 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, kad Komisija galėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatyti reikiami pataisymai, kaip atsižvelgti į vėliau išmetamą anglies dioksidą , užtikrinti, kad būtų apskaitomas visas išmetamas ŠESD kiekis, be kita ko, kai toks kuras gaminamas iš surinkto anglies dioksido už Sąjungos ribų ir naudojamas vykdant į šią direktyvą įtrauktą veiklą, ir sykiu išvengti dvigubo skaičiavimo bei užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos išmetamųjų teršalų surinkimo paskatos, taip pat atsižvelgiant į tokio kuro tvarkymą pagal Direktyvą (ES) 2018/2001;

Pakeitimas 467

Pasiūlymas dėl direktyvos

42 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(42)

į ES ATLPS neįtraukus įrenginių, kuriuose naudojama tik biomasė, susidarė situacijų, kai įrenginiai, kuriuose deginama daug biomasės, gavo nenumatyto pelno, nes gavo nemokamų apyvartinių taršos leidimų gerokai daugiau nei faktiškai išmetė teršalų. Taigi reikėtų nustatyti netaršios biomasės deginimo ribinę vertę, kurią viršijantys įrenginiai neįtraukiami į ES ATLPS. 95 % ribinė vertė atitinka Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/331 (23) 2 straipsnio 16 punkte nustatytą neapibrėžties parametrą;

Išbraukta.

Pakeitimas 468

Pasiūlymas dėl direktyvos

42 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(42a)

didėjančios energijos kainos kelia didelį susirūpinimą piliečiams, ypač mažas pajamas gaunančioms šeimoms, ir įmonėms, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Pagrindinė didėjančių energijos kainų priežastis yra mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro. Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje turėtų būti sprendžiama tokios priklausomybės problema ir siekiama ją sumažinti, be kita ko, tobulinant ES ATLPS struktūrą. Rinkos vientisumo ir skaidrumo stiprinimas taip pat gali padėti sumažinti ES ATLPS rinkos kainų svyravimą;

Pakeitimas 469

Pasiūlymas dėl direktyvos

42 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(42b)

2022 m. kovo 28 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) paskelbė savo galutinę ataskaitą dėl apyvartinių taršos leidimų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių. Komisija turėtų, kai tinkama ir kuo greičiau, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų atsižvelgiama į toje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, siekiant pagerinti Europos apyvartinių taršos leidimų rinkų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą, stebėseną ir ataskaitų apie jas teikimą. Tačiau siekdama nuolat stebėti rinkos vientisumą ir skaidrumą, išvengti klaidingos informacijos ir vadovauti galimiems greitiems veiksmams, ESMA turėtų reguliariai skelbti tų rinkų vientisumo ir skaidrumo ataskaitas ir, jei reikia, pateikti rekomendacijas dėl tikslinių patobulinimų. ESMA turėtų visų pirma nagrinėti rinkų veikimą atsižvelgiant į galimus svyravimus ir kainų raidą, aukcionų veikimą ir prekybos operacijas rinkose, likvidumą ir prekybos apimtį, taip pat rinkos dalyvių kategorijas ir jų prekybos elgseną. Tiksliniai patobulinimai, pavyzdžiui, galėtų apimti priemones, kuriomis siekiama gerinti rinkos dalyviams ir plačiajai visuomenei teikiamą informaciją apie apyvartinių taršos leidimų rinkų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkų veikimą, gerinti apyvartinių taršos leidimų rinkų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkų reguliavimo ataskaitų teikimą ir rinkos stebėseną, be kita ko, viešai skelbiant atskirus sandorius, reikalauti, kad visi rinkos dalyviai nurodytų savo turimas akcijas ir pozicijas, suskirstytas pagal tikslą ir laikotarpį, skatinti piktnaudžiavimo rinka prevenciją ir nustatymą ir padėti palaikyti tvarkingą apyvartinių taršos leidimų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkų veikimą, pavyzdžiui, taikant nefiksuoto dydžio baudas, grindžiamas praėjusių metų vidutine aukciono kaina, apyvartinių taršos leidimų neskyrimu, vėlesnių aukcionų skaičiaus koregavimu arba jų deriniu. Per šešis mėnesius nuo ESMA ataskaitos paskelbimo Komisija turėtų įvertinti jos rekomendacijas ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo į tas rekomendacijas būtų atsižvelgiama;

Pakeitimas 470

Pasiūlymas dėl direktyvos

42 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(42c)

netikėtas ar staigus rinkos svyravimas arba pernelyg dideli kainų sukrėtimai Sąjungos anglies dioksido rinkoje, pavyzdžiui, dėl staigių rinkos elgsenos pokyčių ar pernelyg didelės spekuliacijos, neigiamai veikia rinkos nuspėjamumą ir stabilią investavimo aplinką, kuri yra būtina planuojant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir investicijas į inovacijas. Todėl priemonės, kurios taikomos esant per dideliam kainų svyravimui, turėtų būti apdairiai stiprinamos, kad būtų galima geriau įvertinti nepagrįstus kainų pokyčius ir į juos reaguoti. Šiais tiksliniais patobulinimais turėtų būti toliau užtikrinamas tinkamas anglies dioksido rinkos veikimas, įskaitant tarpininkų ir finansų subjektų vaidmenį užtikrinant rinkos likvidumą ir reikalavimų besilaikančių subjektų, visų pirma MVĮ, patekimą į rinką, sykiu sprendžiant netikėtų ar staigių su pagrindinėmis rinkos sąlygomis nesusijusių svyravimų ar kainų sukrėtimų problemą;

Pakeitimas 471

Pasiūlymas dėl direktyvos

43 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(43a)

siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir užpildyti bet kokias likusias spragas tarp galiojančios ES ATLPS ir naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, naujoji apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema turėtų apimti ir kitą kurą, išleidžiamą vartojimui, pvz., kurą, naudojamą technologiniam šildymo procesui vykdant veiklą, kuri neįtraukta į Direktyvos 2003/87/EB I priedą, sykiu vengiant dvigubos apskaitos arba sprendžiant jos problemą. Be to, taikant tokį metodą reguliuojamiems subjektams būtų paprasčiau įgyvendinti naująją prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, vykdyti jos stebėseną, teikti ataskaitas ir ją tikrinti;

Pakeitimas 472

Pasiūlymas dėl direktyvos

44 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(44)

siekiant sukurti reikiamą įgyvendinimo sistemą ir numatyti pagrįstą laikotarpį 2030 m. tikslui pasiekti, apyvartinių taršos leidimų prekyba dviejuose naujuose sektoriuose turėtų prasidėti 2025 m. Pirmaisiais metais reguliuojamos įmonės turėtų turėti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir pateikti savo išmetamo teršalų kiekio duomenis už 2024 ir 2025 m. Apyvartinių taršos leidimų suteikimas ir reikalavimų laikymosi prievolės tokiems subjektams turėtų galioti nuo 2026 m. Tokia tvarka apyvartinių taršos leidimų prekybą šiuose sektoriuose bus galima pradėti tvarkingai ir veiksmingai. Taip būtų galima taip pat užtikrinti ES finansavimą ir sukurti valstybių narių priemones, siekiant užtikrinti socialiai teisingą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos pradžią šiuose dviejuose sektoriuose, siekiant sumažinti anglies dioksido kainos poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams ir transporto naudotojams;

(44)

siekiant sukurti reikiamą įgyvendinimo sistemą ir numatyti pagrįstą laikotarpį 2030 m. tikslui pasiekti, apyvartinių taršos leidimų prekyba naujuose sektoriuose turėtų prasidėti 2025 m. Pirmaisiais metais reguliuojamos įmonės turėtų turėti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir pateikti savo išmetamo teršalų kiekio duomenis už 2023 ir 2024 m. Kalbant apie kurą, kuris pateiktas vartojimui komerciniais tikslais, ir kitą kurą, pavyzdžiui, technologinį šildymo procesą, kuris neįtrauktas į esamą ES ATLPS, apyvartinių taršos leidimų suteikimas ir reikalavimų laikymosi pareigos tokiems subjektams turėtų galioti nuo 2025 m. Iki 2026 m. sausio 1 d. atlikusi vertinimą ir jei yra tinkamos sąlygos, Komisija turėtų siekti, kad nuo 2029 m. sausio 1 d. ši nuostata būtų taikoma ir kurui, pateiktam vartoti privačiame kelių transporte ir privačių gyvenamųjų pastatų šildymui ir vėsinimui, ir, kai tinkama, pateikti tikslinę peržiūrą. Tokia tvarka apyvartinių taršos leidimų prekybą šiuose sektoriuose bus galima pradėti tvarkingai ir veiksmingai. Taip būtų galima taip pat užtikrinti ES finansavimą ir sukurti valstybių narių priemones, siekiant užtikrinti socialiai teisingą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos pradžią šiuose dviejuose sektoriuose, siekiant sumažinti anglies dioksido kainos poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams ir transporto naudotojams;

Pakeitimas 473

Pasiūlymas dėl direktyvos

46 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(46)

reguliuojamos įmonės naujuose sektoriuose ir reguliavimo lygis turėtų būti nustatyti remiantis Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262 (25) įtvirtinta akcizo mokesčių sistema, ją tinkamai pritaikius, nes toje direktyvoje jau sukurta patvari kontrolės sistema, taikoma visiems vartoti išleisto kuro kiekiams, siekiant mokėti akcizo mokesčius. Galutiniams kuro naudotojams tuose sektoriuose neturėtų būti taikomos prievolės pagal Direktyvą 2003/87/EB;

(46)

Pakeitimas 474

Pasiūlymas dėl direktyvos

47 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(47)

reguliuojamoms įmonėms, kurioms pastatų ir kelių transporto sektoriuose vykdoma apyvartinių taršos leidimų prekyba, turėtų būti taikomi panašūs leidimų išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas reikalavimai, kaip stacionarių įrenginių operatoriams. Reikia nustatyti taisykles dėl prašymų suteikti leidimą, leidimų suteikimo sąlygų, turinio ir peržiūros, taip pat dėl visų su reguliuojama įmone susijusių pakeitimų. Norint, kad naujoji sistema pradėtų veikti tvarkingai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad reguliuojamos įmonės, kurioms vykdoma naujoji apyvartinių taršos leidimų prekyba, turėtų galiojantį leidimą nuo sistemos veikimo pradžios 2025 m. ;

(47)

reguliuojamoms įmonėms, kurioms naujuose sektoriuose vykdoma apyvartinių taršos leidimų prekyba, turėtų būti taikomi panašūs leidimų išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas reikalavimai, kaip stacionarių įrenginių operatoriams. Reikia nustatyti taisykles dėl prašymų suteikti leidimą, leidimų suteikimo sąlygų, turinio ir peržiūros, taip pat dėl visų su reguliuojama įmone susijusių pakeitimų. Norint, kad naujoji sistema pradėtų veikti tvarkingai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad reguliuojamos įmonės, kurioms vykdoma naujoji apyvartinių taršos leidimų prekyba, turėtų galiojantį leidimą nuo sistemos veikimo pradžios 2024 m. ;

Pakeitimas 475

Pasiūlymas dėl direktyvos

48 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(48)

bendras apyvartinių taršos leidimų, įtrauktų į naująją apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, skaičius turėtų pagal linijinę trajektoriją pasiekti 2030 m. išmetamo teršalų kiekio sumažinimo tikslą, atsižvelgiant į ekonomiškai efektyvų pastatų ir kelių transporto sektorių indėlį į tikslą iki 2030 m. sumažinti išmetamą teršalų kiekį 43 %, palyginti su 2005 m. Bendrą apyvartinių taršos leidimų skaičių pirmą kartą reikėtų nustatyti 2026 m. , laikantis trajektorijos nuo 2024 m. pradedant nuo 2024 m. išmetamo teršalų kiekio ribų vertės (1 109 304 000 CO2t), apskaičiuotos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842 (26) 4 straipsnio 2 dalį, remiantis 2016–2018 m. šiuose sektoriuose išmetamo teršalų kiekio atskaitos verte. Atitinkamai linijinis mažinimo koeficientas turėtų būti 5,15 %. Nuo 2028 m. bendras apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti nustatomas remiantis 2024, 2025 ir 2026 m. vidutiniu pranešamu išmetamu teršalų kiekiu ir turėtų būti kasmet sumažinamas ta pačia absoliučia dalimi, kaip nustatyta nuo 2024 m., sudarančią 5,43 % linijinio mažinimo koeficiento, palyginti su panašia pirmiau apibrėžtos trajektorijos verte 2025 m. Jeigu tas išmetamas teršalų kiekis yra gerokai didesnis nei ši trajektorijos vertė ir jeigu toks skirtumas susidarė ne dėl mažų išmetamo teršalų kiekio matavimo metodikų skirtumų, linijinį mažinimo koeficientą reikėtų pakoreguoti, kad 2030 m. išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas tiek, kiek reikia;

(48)

bendras apyvartinių taršos leidimų, įtrauktų į naująją apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, skaičius turėtų pagal linijinę trajektoriją pasiekti 2030 m. išmetamo teršalų kiekio sumažinimo tikslą, atsižvelgiant į ekonomiškai efektyvų pastatų ir kelių transporto sektorių indėlį į tikslą iki 2030 m. sumažinti išmetamą teršalų kiekį 43 %, palyginti su 2005 m. Bendrą apyvartinių taršos leidimų skaičių pirmą kartą reikėtų nustatyti 2025 m. , laikantis trajektorijos nuo 2024 m. pradedant nuo 2024 m. išmetamo teršalų kiekio ribų vertės (1 109 304 000 CO2t), apskaičiuotos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842 (26) 4 straipsnio 2 dalį, remiantis 2016–2018 m. šiuose sektoriuose išmetamo teršalų kiekio atskaitos verte. Atitinkamai linijinis mažinimo koeficientas turėtų būti 5,15 %. Nuo 2028 m. bendras apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti nustatomas remiantis 2024, 2025 ir 2026 m. vidutiniu pranešamu išmetamu teršalų kiekiu ir turėtų būti kasmet sumažinamas ta pačia absoliučia dalimi, kaip nustatyta nuo 2024 m., sudarančią 5,43 % linijinio mažinimo koeficiento, palyginti su panašia pirmiau apibrėžtos trajektorijos verte 2025 m. Jeigu tas išmetamas teršalų kiekis yra gerokai didesnis nei ši trajektorijos vertė ir jeigu toks skirtumas susidarė ne dėl mažų išmetamo teršalų kiekio matavimo metodikų skirtumų, linijinį mažinimo koeficientą reikėtų pakoreguoti, kad 2030 m. išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas tiek, kiek reikia;

Pakeitimas 476

Pasiūlymas dėl direktyvos

50 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(50)

siekiant užtikrinti sklandžią apyvartinių taršos leidimų prekybos pradžią pastatų ir kelių transporto sektoriuose ir atsižvelgiant į tai, kad reguliuojamoms įmonėms reikia riboti riziką arba pirkti apyvartinius taršos leidimus iš anksto, kad sumažintų kainų ir likvidumo riziką, ankstyvuose etapuose aukcionuose reikėtų parduoti daugiau apyvartinių taršos leidimų. Taigi 2026 m. aukcionuose parduodamų leidimų skaičius turėtų būti 30 % didesnis nei bendras 2026 m. apyvartinių taršos leidimų skaičius. Šis skaičius būtų pakankamas likvidumui užtikrinti ir jeigu išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas, kaip reikalaujama, ir jeigu išmetamą teršalų kiekį pavyktų sumažinti tik laipsniškai. Išsamios taisyklės dėl tokio aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sutelkimo pradiniuose etapuose turėtų būti nustatytos deleguotuoju aktu, susijusiu su pardavimu aukcionuose ir priimtu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 4 dalį;

(50)

siekiant užtikrinti sklandžią apyvartinių taršos leidimų prekybos pradžią naujuose sektoriuose ir atsižvelgiant į tai, kad reguliuojamoms įmonėms reikia riboti riziką arba pirkti apyvartinius taršos leidimus iš anksto, kad sumažintų kainų ir likvidumo riziką, ankstyvuose etapuose aukcionuose reikėtų parduoti daugiau apyvartinių taršos leidimų. Taigi 2025 m. aukcionuose parduodamų leidimų skaičius turėtų būti 30 % didesnis nei bendras 2025 m. apyvartinių taršos leidimų skaičius. Šis skaičius būtų pakankamas likvidumui užtikrinti ir jeigu išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas, kaip reikalaujama, ir jeigu išmetamą teršalų kiekį pavyktų sumažinti tik laipsniškai. Išsamios taisyklės dėl tokio aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sutelkimo pradiniuose etapuose turėtų būti nustatytos deleguotuoju aktu, susijusiu su pardavimu aukcionuose ir priimtu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 4 dalį;

Pakeitimas 477

Pasiūlymas dėl direktyvos

52 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(52)

kelių transporto ir pastatų sektoriuose nustatant anglies dioksido kainą reikėtų kartu įgyvendinti veiksmingas socialines kompensacines priemones, ypač atsižvelgiant į esamus energijos nepritekliaus lygius. Maždaug 34 mln. europiečių, kaip pranešama, 2018 m. negalėjo tinkamai apšildyti savo namų, o 2019 m. ES masto apklausoje (27) tai, kad negali sau leisti pakankamai apšildyti namų, minėjo 6,9 % Sąjungos gyventojų. Siekiant numatyti veiksmingą socialinę ir paskirstymo kompensaciją, valstybės narės turėtų būti įpareigotos skirti aukcionų pajamas su klimatu ir energetika susijusiems tikslams, jau nustatytiems esamoje apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, bet taip pat priemonėms, nustatytoms konkrečiai siekiant spręsti atitinkamus susirūpinimą keliančius klausimus naujuose kelių transporto ir pastatų sektoriuose, įskaitant susijusias politikos priemones pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES (28). Aukcionų pajamas reikėtų naudoti socialiniams klausimams spręsti vykdant apyvartinių taršos leidimų prekybą naujuose sektoriuose, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams. Taigi naujas Socialinis klimato fondas teiks valstybėms narėms skirtą finansavimą, kad paremtų Europos piliečius, kurie patyrė didžiausią poveikį arba kuriems kyla energijos ar judumo nepritekliaus pavojus. Socialinis klimato fondas turėtų būti neatskiriama Sąjungos biudžeto dalis, kad būtų išsaugotas biudžeto vieningumo principas ir derėjimas su Sąjungos politika bei užtikrinta, kad biudžeto valdymo institucija, kurią sudaro Europos Parlamentas ir Taryba, vykdytų veiksmingą kontrolę. Šiuo fondu bus skatinamas teisingumas ir solidarumas tarp valstybių narių ir jų viduje, kartu per pereinamąjį laikotarpį sumažinant energijos ir judumo nepritekliaus pavojų. Jis bus grindžiamas esamais solidarumo mechanizmais ir juos papildys. Naujojo fondo ištekliai iš principo sudarys 25 % tikėtinų naujosios apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamų 2026–2032 m. ir bus įgyvendinami remiantis socialiniais klimato planais, kuriuos valstybės narės turėtų pateikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 20…/… (29). Sąjungos biudžete suplanuoti baziniai asignavimai turėtų būti kasmet didinami skiriant papildomus asignavimus, jei anglies dioksido kaina padidėtų labiau nei numatyta iš pradžių, nes dėl to padidėtų našta pažeidžiamiems namų ūkiams ir transporto naudotojams. Siekiant užtikrinti, kad anglies dioksido kainos padidėjimo poveikis pažeidžiamiausiems asmenims būtų tinkamai ir sąžiningai sušvelnintas, tokie metiniai padidinimai turėtų būti įtraukti į daugiametę finansinę programą, atliekant automatinį 3 išlaidų kategorijos viršutinės ribos ir mokėjimų viršutinės ribos koregavimą dėl anglies dioksido kainos svyravimo, kurio mechanizmas turi būti numatytas Daugiametės finansinės programos reglamente pagal SESV 312 straipsnį. Be to, kiekviena valstybė narė turėtų naudoti savo aukcionų pajamas, inter alia, savo socialinių klimato planų išlaidų daliai finansuoti;

Pakeitimas 478

Pasiūlymas dėl direktyvos

52 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(52a)

kadangi transporto sektorius šiuo metu yra vienintelis sektorius, kuriame nepavyko sumažinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, reikia daug investuoti į tvaraus transporto galimybes, kad būtų pasiekti Sąjungos klimato politikos tikslai ir paremtas perėjimas prie aplinkai nekenksmingo transporto formų. Todėl bent 10 proc. tikėtinų pajamų iš didesnės prekybos apyvartiniais taršos leidimais, kuri padidės išplėtus ES ATLPS taikymo sritį ir nustačius naują ES ATLPS, skirtą šildymui, transportui ir kitam kurui, pagal šią direktyvą, įskaitant 10 proc. nacionalinių pajamų, kurias skirs valstybės narės, taip pat 10 proc. Klimato investicijų fondo pajamų turėtų būti skirta tolesnei viešojo transporto, visų pirma klimatui nekenkiančių geležinkelio ir autobusų sistemų, plėtrai;

Pakeitimas 479

Pasiūlymas dėl direktyvos

52 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(52b)

siekdama didesnio Sąjungos fondų ir išteklių valdymo ir naudojimo nuoseklumo ir veiksmingumo, Komisija turėtų atlikti vertinimą ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad Klimato investicijų fondas ir Modernizavimo fondas būtų įtraukti į Sąjungos biudžetą ir kad tas aktas būtų pateiktas kartu su pasiūlymais dėl kitos daugiametės finansinės programos;

Pakeitimas 480

Pasiūlymas dėl direktyvos

54 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(54)

inovacijos ir naujų mažo anglies dioksido kiekio technologijų kūrimas pastatų ir kelių transporto sektoriuose yra labai svarbūs siekiant užtikrinti ekonomiškai efektyvų šių sektorių indėlį į numatomą išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą. Taigi 150 mln. apyvartinių taršos leidimų prekiaujant apyvartiniais taršos leidimais pastatų ir kelių transporto sektoriuose taip pat turėtų būti skirta Inovacijų fondui, siekiant skatinti ekonomiškai efektyvų išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą;

(54)	150 mln. apyvartinių taršos leidimų prekiaujant apyvartiniais taršos leidimais pastatų ir kelių transporto sektoriuose taip pat turėtų būti skirta Socialiniam klimato fondui siekiant remti klimato srities priemones;

Pakeitimas 481

Pasiūlymas dėl direktyvos

55 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(55)

reguliuojamos įmonės, dalyvaujančios pastatų ir kelių transporto sektorių apyvartinių taršos leidimų prekyboje, turėtų atsisakyti apyvartinių taršos leidimų už patikrintą išmetamą teršalų kiekį, atitinkantį jų vartoti išleidžiamo kuro kiekį. Pirmą kartą apyvartinių taršos leidimų už patikrintą išmetamą teršalų kiekį jos turėtų atsisakyti 2026 m. Siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą, pastatų ir kelių transporto sektorių apyvartinių taršos leidimų prekybai reikėtų taikyti tam tikras taisykles, kurios yra taikomos esamai apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai stacionarių įrenginių ir aviacijos sektoriuose, atitinkamai jas pritaikius. Tai, pavyzdžiui, taisyklės dėl apyvartinių taršos leidimų perkėlimo, atsisakymo ir panaikinimo, taip pat taisyklės dėl apyvartinių taršos leidimų galiojimo, nuobaudų, kompetentingų institucijų ir valstybių narių ataskaitų teikimo prievolių;

(55)

reguliuojamos įmonės, dalyvaujančios naujoje apyvartinių taršos leidimų prekyboje, turėtų atsisakyti apyvartinių taršos leidimų už patikrintą išmetamą teršalų kiekį, atitinkantį jų vartoti išleidžiamo kuro kiekį. Pirmą kartą apyvartinių taršos leidimų už patikrintą išmetamą teršalų kiekį jos turėtų atsisakyti 2025 m. Siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą, pastatų sektoriaus apyvartinių taršos leidimų prekybai reikėtų taikyti tam tikras taisykles, kurios yra taikomos naujai apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai stacionarių įrenginių ir aviacijos sektoriuose, atitinkamai jas pritaikius. Tai, pavyzdžiui, taisyklės dėl apyvartinių taršos leidimų perkėlimo, atsisakymo ir panaikinimo, taip pat taisyklės dėl apyvartinių taršos leidimų galiojimo, nuobaudų, kompetentingų institucijų ir valstybių narių ataskaitų teikimo prievolių;

Pakeitimas 482

Pasiūlymas dėl direktyvos

59 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(59a)

kad pasiektų šioje direktyvoje ir kituose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma Reglamente (ES) 2021/1119, nustatytus tikslus, Sąjunga ir jos valstybės narės, įgyvendindamos politiką, turėtų naudotis naujausiais moksliniais įrodymais. Todėl įgyvendinant šią direktyvą turėtų būti atsižvelgiama į rekomendacijas, kurias teikia Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais. Be to, Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais turėtų turėti galimybę savo iniciatyva teikti mokslines konsultacijas dėl šios direktyvos, kad būtų galima užtikrinti politikos suderinamumą su Reglamento (ES) 2021/1119 ir Paryžiaus susitarimo tikslais ;

Pakeitimas 483

Pasiūlymas dėl direktyvos

59 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(59b)

siekdama nustatyti ilgalaikę viziją, Komisija, padedama Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais, turėtų parengti šios direktyvos I priede nurodytos veiklos orientacines veiksmų gaires, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, o vėliau – Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas tikslas užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį. Veiksmų planai turėtų būti parengti skaidriai, glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, pavieniais asmenimis, pilietine visuomene, socialiniais partneriais, akademine bendruomene, pramonės atstovais ir politikos formuotojais. Veiksmų planai yra labai svarbi priemonė, padedanti suinteresuotiesiems subjektams užtikrinti ilgalaikį įžvalgumą ir stabilumą, taip pat nustatyti bendrus interesus, galimus nenuoseklumo atvejus ir konfliktus plėtojant politiką. Veiksmų planai turėtų būti atnaujinami kas penkerius metus, kad būtų atsižvelgta į naujausius mokslo pasiekimus, glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais;

Pakeitimas 484

Pasiūlymas dėl direktyvos

61 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(61)

gerai veikianti, pertvarkyta ES ATLPS su priemone, skirta rinkos stabilumui užtikrinti, yra viena iš svarbiausių Sąjungos priemonių jos sutartam 2030 m. tikslui pasiekti ir įsipareigojimams pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinti. Rinkos stabilumo rezervu siekiama panaikinti apyvartinių taršos leidimų pasiūlos ir paklausos disbalansą rinkoje. Sprendimo (ES) 2015/1814 3 straipsnyje numatyta, kad rezervas turi būti peržiūrimas kas trejus metus nuo jo veikimo pradžios ir atliekant kiekvieną peržiūrą visų pirma apsvarstomas procentinis dydis, pagal kurį nustatomas apyvartinių taršos leidimų, perkeltinų į rinkos stabilumo rezervą, skaičius, riba, taikoma bendram apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiui, pagal kurią nustatoma į rezervą perkeltina apyvartinių taršos leidimų dalis, ir apyvartinių taršos leidimų, planuojamų paimti iš rezervo, skaičius;

(61)

gerai veikianti, pertvarkyta ES ATLPS su priemone, skirta rinkos stabilumui užtikrinti, yra viena iš svarbiausių Sąjungos priemonių jos sutartam 2030 m. tikslui , poveikio klimatui neutralumo tikslui ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti ir tikslui po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, nustatytą Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, bei įsipareigojimams pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinti. Rinkos stabilumo rezervu siekiama panaikinti apyvartinių taršos leidimų pasiūlos ir paklausos disbalansą rinkoje. Sprendimo (ES) 2015/1814 3 straipsnyje numatyta, kad rezervas turi būti peržiūrimas kas trejus metus nuo jo veikimo pradžios ir atliekant kiekvieną peržiūrą visų pirma apsvarstomas procentinis dydis, pagal kurį nustatomas apyvartinių taršos leidimų, perkeltinų į rinkos stabilumo rezervą, skaičius, riba, taikoma bendram apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiui, pagal kurią nustatoma į rezervą perkeltina apyvartinių taršos leidimų dalis, ir apyvartinių taršos leidimų, planuojamų paimti iš rezervo, skaičius;

Pakeitimas 485

Pasiūlymas dėl direktyvos

62 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(62)

atsižvelgiant į poreikį duoti patikimesnį investavimo signalą, kad ekonomiškai efektyviu būdu būtų mažinamas išmetamas teršalų kiekis, ir siekiant sustiprinti ES ATLPS, reikėtų iš dalies pakeisti Sprendimą (ES) 2015/1814, kad būtų padidinta procentinė norma, taikoma nustatant kasmet į rinkos stabilumo rezervą perkeltinų apyvartinių taršos leidimų skaičių. Be to, esant mažesniems bendro apyvartoje esančių ATL skaičiaus lygiams, perkeliama dalis turėtų būti lygi bendro apyvartoje esančių ATL skaičiaus ir ribos, pagal kurią nustatoma perkeliama apyvartinių taršos leidimų dalis, skirtumui. Taip būtų išvengta didelės neapibrėžties dėl aukcionuose parduotinų skaičių, kai bendras apyvartoje esančių ATL skaičius yra arti ribos, ir kartu užtikrinta, kad perteklius pasiektų skaičių diapazoną, kuriame laikoma, kad anglies dioksido rinkos veikimas yra subalansuotas;

(62)

Pakeitimas 486

Pasiūlymas dėl direktyvos

66 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(66a)

siekiant užtikrinti nuspėjamumą veiklos vykdytojams ir papildomomis bei nenumatytomis sąnaudomis nestabdyti geriausių rezultatų pasiekusių subjektų ir inovacijų iniciatyvų, labai svarbu lyderiams netaikyti įvairius sektorius apimančio pataisos koeficiento;

Pakeitimas 487

Pasiūlymas dėl direktyvos

67 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(67)

reikia iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2015/757 siekiant atsižvelgti į jūrų transporto sektoriaus įtraukimą į ES ATLPS. Reglamentą (ES) 2015/757 reikėtų iš dalies pakeisti siekiant įpareigoti įmones teikti bendrovės lygmens bendrus išmetamo teršalų kiekio duomenis ir teikti tvirtinti atsakingai administruojančiajai institucijai patikrintus stebėsenos planus ir bendrovės lygmens bendrus išmetamųjų teršalų kiekio duomenis. Be to, Komisiją reikėtų įgalioti priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami išmetamo CO2 kiekio stebėsenos metodai ir stebėsenos taisyklės, taip pat bet kokia kita svarbi informacija, nustatyta Reglamente (ES) 2015/757, siekiant užtikrinti veiksmingą ES ATLPS veikimą administraciniu lygmeniu ir papildyti Reglamentą (ES) 2015/757 taisyklėmis dėl administruojančių institucijų suteikiamo stebėsenos planų ir jų pakeitimų patvirtinimo, taisyklėmis dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamo teršalų kiekio duomenų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir pateikimo ir taisyklėmis dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamųjų teršalų skaičiaus duomenų tikrinimo bei dėl tikrinimo ataskaitos paskelbimo dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamo teršalų kiekio duomenų. Pagal Reglamentą (ES) 2015/757 stebimi, pateikiami ir tikrinami duomenys taip pat gali būti naudojami siekiant laikytis kitų Sąjungos teisės aktų, pagal kuriuos reikalaujama stebėti, teikti ir tikrinti to paties laivo informaciją;

(67)

reikia iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2015/757 siekiant atsižvelgti į jūrų transporto sektoriaus įtraukimą į ES ATLPS. Reglamentą (ES) 2015/757 reikėtų iš dalies pakeisti siekiant įpareigoti įmones teikti bendrovės lygmens bendrus išmetamo teršalų kiekio duomenis ir teikti tvirtinti atsakingai administruojančiajai institucijai patikrintus stebėsenos planus ir bendrovės lygmens bendrus išmetamųjų teršalų kiekio duomenis. Be to, Komisiją reikėtų įgalioti priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami išmetamo CO2 , CH4 ir N2O kiekio stebėsenos metodai ir stebėsenos taisyklės, taip pat bet kokia kita svarbi informacija, nustatyta Reglamente (ES) 2015/757, siekiant užtikrinti veiksmingą ES ATLPS veikimą administraciniu lygmeniu ir papildyti Reglamentą (ES) 2015/757 taisyklėmis dėl administruojančių institucijų suteikiamo stebėsenos planų ir jų pakeitimų patvirtinimo, taisyklėmis dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamo teršalų kiekio duomenų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir pateikimo ir taisyklėmis dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamųjų teršalų skaičiaus duomenų tikrinimo bei dėl tikrinimo ataskaitos paskelbimo dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamo teršalų kiekio duomenų. Pagal Reglamentą (ES) 2015/757 stebimi, pateikiami ir tikrinami duomenys taip pat gali būti naudojami siekiant laikytis kitų Sąjungos teisės aktų, pagal kuriuos reikalaujama stebėti, teikti ir tikrinti to paties laivo informaciją;

Pakeitimas 488

Pasiūlymas dėl direktyvos

67 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(67a)

be veiksmingo anglies dioksido apmokestinimo, grindžiamos gerai veikiančia ES ATLPS, labai svarbus rinkos skaidrumas, kad visuose ekonomikos sektoriuose būtų galima greitai ir ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Kad vartotojai ir visi tiekimo grandinės dalyviai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl gaminių būdingojo išmetamųjų teršalų kiekio, turėtų būti sukurta Europos gaminių anglies pėdsako ženklinimo sistema;

Pakeitimas 489

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies - 1 punktas (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

1 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

(-1)	1 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

Šioje direktyvoje taip pat numatoma mažinti šiltnamio efektą sukeliančių jų dujų emisijas, kad jos sumažėtų iki tokio lygio, kuriam esant moksliniu požiūriu būtų galima išvengti pavojingos klimato kaitos.

„Šioje direktyvoje taip pat numatoma mažinti šiltnamio efektą sukeliančių jų dujų emisijas, kad jos sumažėtų iki tokio lygio, kuriam esant moksliniu požiūriu būtų galima išvengti pavojingos klimato kaitos , siekiant ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą ir tikslą po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 (*1) 2 straipsnio 1 dalyje, ir įvykdyti Sąjungos bei jos valstybių narių įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, kartu atsižvelgiant į lygybės ir bendros, bet diferencijuotos valstybių atsakomybės ir atitinkamų valstybių pajėgumų principus .

Pakeitimas 490

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Direktyva 2003/87/EB

2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ši direktyva taikoma I ir III prieduose išvardytų rūšių veiklai ir II priede išvardytoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms. Kai įrenginys, į ES ATLPS taikymo sritį įtrauktas todėl, kad jame veikia didesnės nei 20 MW bendros nominaliosios šiluminės galios kuro deginimo įrenginiai, pakeičia savo gamybos procesus, kad sumažintų savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir nebeatitinka tos ribos, jam po gamybos proceso pakeitimo ir toliau taikoma ES ATLPS iki 11 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto atitinkamo penkerių metų laikotarpio pabaigos.	1. Ši direktyva taikoma I ir III prieduose išvardytų rūšių veiklai ir II priede išvardytoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms. Kai įrenginys, į ES ATLPS taikymo sritį įtrauktas todėl, kad jame veikia didesnės nei 20 MW bendros nominaliosios šiluminės galios kuro deginimo įrenginiai, pakeičia savo gamybos procesus, kad sumažintų savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir nebeatitinka tos ribos arba nebeišmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų , to įrenginio operatorius gali nuspręsti, kad tam įrenginiui po gamybos proceso pakeitimo ir toliau turi būti taikoma ES ATLPS iki 11 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto kitų penkerių metų laikotarpio pabaigos.
	Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina įrenginių, kurių bendra nominalioji šiluminė galia yra mažesnė nei 20 MW, įtraukimą į ES ATLPS taikymo sritį kitu laikotarpiu ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Prie tos ataskaitos, jei tikslinga, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tokių įrenginių įtraukimo į taikymo sritį.

Pakeitimas 491

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto d papunktis

Direktyva 2003/87/EB

3 straipsnio 1 pastraipos v a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

va)	reisas – reisas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/757 (*2) 3 straipsnio c punkte;

Pakeitimas 492

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto d papunktis

Direktyva 2003/87/EB

3 straipsnio 1 pastraipos w a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

wa)

ES nepriklausantis perkrovimo uostas – ES nepriklausančioje kaimyninėje šalyje esantis perkrovimo uostas, esantis mažiau kaip 300 jūrmylių atstumu nuo valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto, kuriame vienos rūšies krovinių gabenimas vykdant perkrovimo operacijas viršija 60 proc. viso to uosto eismo;

Pakeitimas 493

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto d papunktis

Direktyva 2003/87/EB

3 straipsnio 1 pastraipos w b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

wb)	perkrovimo operacija – operacija, per kurią krovinys, konteineris arba prekės iškraunami iš laivo į uostą tik tam, kad būtų pakrauti į kitą laivą;

Pakeitimas 494

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto d papunktis

Direktyva 2003/87/EB

3 straipsnio 1 pastraipos w c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

wc)

įplaukimo uostas – uostas, kuriame laivas sustoja pakrauti ar iškrauti krovinio arba įlaipinti ar išlaipinti keleivių; atitinkamai į šią apibrėžtį nepatenka sustojimai tik kuro papildymo, atsargų įsigijimo, įgulos pamainos pasikeitimo tikslais, tam, kad laivas nuvyktų į sausąjį doką ar kad laivas arba jo įranga būtų pataisyti, sustojimai uoste dėl to, kas laivui reikia pagalbos ar jį ištiko nelaimė, reikia atlikti perdavimą iš laivo į laivą už uostų ribų, sustojimai ES nepriklausančiame perkrovimo uoste, taip pat sustojimai tik siekiant apsisaugoti nuo nepalankaus oro ar prireikus dėl paieškos ir gelbėjimo veiklos;

Pakeitimas 495

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto d papunktis

Direktyva 2003/87/EB

3 straipsnio 1 pastraipos y punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

y)	kuras – IVa skyriuje tai bet koks Direktyvos 2003/96/EB I priedo A ir C lentelėse išvardytas kuras, taip pat bet koks kitas produktas, siūlomas parduoti kaip variklių degalai arba krosnių kuras, kaip nurodyta tos direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje;

y)	kuras – IVa skyriuje tai bet koks Direktyvos 2003/96/EB I priedo A ir C lentelėse išvardytas kuras, taip pat bet koks kitas produktas, skirtas naudoti, siūlomas parduoti arba naudojamas kaip variklių degalai arba krosnių kuras, kaip nurodyta tos direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje;

Pakeitimas 496

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

-3 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a)	įterpiamas šis straipsnis:

„-3a straipsnis

Komisija kartu su Varšuvos tarptautinio nuostolių ir žalos mechanizmo vykdomuoju komitetu bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis įvertina galimas kompensavimo priemones, kurias visa Sąjunga galėtų įgyvendinti ir kurios būtų skirtos pažeidžiamoms ir besivystančioms šalims, ir iki 2022 m. pabaigos pateikia to vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.“

;

Pakeitimas 497

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Direktyva 2003/87/EB

3a straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3b–3f straipsniai taikomi apyvartinių taršos leidimų paskirstymui ir suteikimui I priede nurodytų rūšių aviacijos veiklai. 3g– 3ge straipsniai taikomi I priede nurodytų rūšių jūrų transporto veiklai.

3b–3f straipsniai taikomi apyvartinių taršos leidimų paskirstymui ir suteikimui I priede nurodytų rūšių aviacijos veiklai. 3g– 3geb straipsniai taikomi apyvartinių taršos leidimų paskirstymui ir suteikimui I priede nurodytų rūšių jūrų transporto veiklai , kurią vykdo 5 000 ir didesnės bendrosios talpos laivai.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. 3g–3geb straipsniai taikomi leidimų paskirstymui ir suteikimui I priede nurodytų rūšių jūrų transporto veiklai, kurią vykdo 400 ir didesnės bendrosios talpos laivai. Iki tos dienos Komisija įvertina, ar visiems laivams sudaromos vienodos sąlygos ir ar išvengiama galimo nepageidaujamo neigiamo poveikio išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kuris atsirastų dėl galimo 5 000 ir didesnės bendrosios talpos laivų pakeitimo keliais laivais, kurių bendroji talpa yra mažesnė už tą ribą, jei riba nemažinama. Jei tikslinga, Komisija prie to vertinimo prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama ši direktyva.

Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija, kuriai padeda Europos klimato kaitos mokslinė patariamoji taryba, nurodyta Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnyje, įvertina šiltnamio efektą sukeliančių dujų (išskyrus CO2, CH4 ir N2O) ir pasaulinį atšilimą galinčių skatinti kietųjų dalelių, kurias išmeta į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą atvykstantys, jame stovintys arba iš jo išvykstantys laivai, poveikį pasaulio klimatui ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei tikslinga, prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo sprendžiamas klausimas, ką daryti su tokiais išmetamaisiais teršalais.

Pakeitimas 498

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punktas

Direktyva 2003/87/EB

3g straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Apyvartiniai taršos leidimai paskirstomi ir jų atsisakymo reikalavimas jūrų transporto veiklai taikomi taip: penkiasdešimčiai procentų (50 %) išmetamųjų teršalų kiekio, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį uostą , penkiasdešimčiai procentų (50 %) išmetamųjų teršalų kiekio , jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą, šimtui procentų (100 %) išmetamųjų teršalų kiekio, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą , ir šimtui procentų (100 %) išmetamųjų teršalų kiekio , kurį laivai išmeta prisišvartavę valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame uoste .

1. Apyvartiniai taršos leidimai paskirstomi ir jų atsisakymo reikalavimas jūrų transporto veiklai taikomi taip: šimtui procentų (100 %) išmetamųjų teršalų kiekio, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą, ir šimtui procentų (100 %) išmetamųjų teršalų kiekio, kurį laivai išmeta prisišvartavę valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame uoste .

Iki 2026 m. gruodžio 31 d. apyvartiniai taršos leidimai paskirstomi ir jų atsisakymo reikalavimai jūrų transporto veiklai taikomi taip: penkiasdešimčiai procentų (50 %) išmetamųjų teršalų kiekio, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį uostą, ir penkiasdešimčiai procentų (50 %) išmetamųjų teršalų kiekio, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą.

Nuo 2027 m. sausio 1 d., taip pat laikantis 3gaa straipsnyje nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų, apyvartiniai taršos leidimai paskirstomi ir jų atsisakymo reikalavimai jūrų transporto veiklai taikomi taip: šimtui procentų (100 %) išmetamųjų teršalų kiekio, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį uostą, ir šimtui procentų (100 %) išmetamųjų teršalų kiekio, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą.

Pakeitimas 499

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Direktyva 2003/87/EB

3ga straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3ga straipsnis

Laipsniškas jūrų transportui keliamų reikalavimų taikymas

Jūrų transportui keliami reikalavimai

Laivybos bendrovės privalo atsisakyti apyvartinių taršos leidimų pagal šį tvarkaraštį:

Nuo 2024 m. sausio 1 d. ir kiekvienais metais po to laivybos bendrovės privalo atsisakyti apyvartinių taršos leidimų , atitinkančių šimtą procentų (100 %) patikrinto išmetamų teršalų kiekio, apie kurį pranešama kiekvienais atitinkamais metais.

a)	už 20 % patikrinto 2023 m. išmesto teršalų kiekio;

b)	už 45 % patikrinto 2024 m. išmesto teršalų kiekio;

c)	už 70 % patikrinto 2025 m. išmesto teršalų kiekio;

d)	už 100 % patikrinto 2026 m. ir visais vėlesniais metais išmesto teršalų kiekio.

Jeigu atsisakoma mažiau apyvartinių taršos leidimų, palyginti su patikrintu jūrų transporto išmetamųjų teršalų kiekiu 2023, 2024 ir 2025 m., kai nustatomas kiekvienų metų patikrinto išmetamųjų teršalų kiekio ir atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus skirtumas, jį atitinkantis apyvartinių taršos leidimų skaičius panaikinamas, o ne parduodamas aukcionuose pagal 10 straipsnį.

Pakeitimas 500

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Direktyva 2003/87/EB

3ga a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3gaa straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos su sąlyga, kad trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos imsis priemonių jūrų transporto poveikiui klimatui mažinti

1. Komisija bendradarbiauja su trečiosiomis valstybėmis siekdama sudaryti dvišalius arba daugiašalius susitarimus dėl veiksmų ir priemonių, kuriais siekiama sumažinti jūrų transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, laikantis Paryžiaus susitarimo tikslo užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Komisija nuolat informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pokyčius šiuo klausimu.

2. Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir proporcingai sumažinama Sąjungos priemonių taikymo aprėptis, sykiu išlaikant tokią ES ATLPS aprėptį, pagal kurią ji taikoma bent penkiasdešimčiai procentų (50 %) išmetamųjų teršalų kiekio, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį uostą, ir penkiasdešimčiai procentų (50 %) išmetamųjų teršalų kiekio, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą, jeigu:

a)	trečioji valstybė turi anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą, kuriuo siekiama apriboti ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį, kuris būtų bent lygiavertis ES ATLPS mechanizmui;

dvišaliu arba daugiašaliu Sąjungos ir vienos ar kelių trečiųjų valstybių susitarimu nustatytas anglies dioksido apmokestinimo mechanizmas, kuriuo siekiama apriboti ir sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kuris yra bent lygiavertis ES ATLPS mechanizmui, ir yra nuspręsta jį susieti su ES ATLPS pagal 25 straipsnį, arba

c)	trečioji valstybė yra mažiausiai išsivysčiusi šalis arba maža besivystanti salų valstybė, kurios BVP vienam gyventojui nesiekia ir neviršija Sąjungos vidurkio, o išmetamųjų teršalų kiekis įtraukiamas į nacionaliniu lygmeniu pagal Paryžiaus susitarimą nustatytus įpareigojančius veiksmus.

Pakeitimas 501

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Direktyva 2003/87/EB

3ga b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3gab straipsnis

Vandenynų fondas

1. Siekiant remti 4 dalyje nurodytus projektus ir investicijas, įsteigiamas fondas (Vandenynų fondas). 75 % pajamų, gautų pardavus aukcione 3g straipsnyje nurodytus apyvartinius taršos leidimus, panaudojama per Vandenyno fondą. Be to, Reglamento (ES) …/… [„FuelEU Maritime“] 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos išorės asignuotosios pajamos skiriamos Vandenynų fondui ir naudojamos laikantis 4 dalies nuostatų.

2. Laivybos bendrovės gali mokėti metinę narystės įmoką į Vandenynų fondą, atitinkančią jų bendrą išmestų teršalų kiekį, apie kurį pranešta per praėjusius kalendorinius metus pagal Reglamentą (ES) 2015/757, siekiant sumažinti administracinę naštą laivybos bendrovėms, įskaitant mažąsias bei vidutines bendroves ir bendroves, kurios dažnai nevykdo veiklos, kuriai taikoma ši direktyva. Vandenynų fondas atiduoda apyvartinius taršos leidimus kolektyviai Vandenynų fondo narėmis esančių laivybos bendrovių vardu. Kasmet ne vėliau kaip vasario 28 d. Vandenynų fondas nustato narystės įmoką už toną išmetamų teršalų, tačiau ji turi būti bent jau lygi didžiausiai užregistruotai apyvartinių taršos leidimų pirminės arba antrinės rinkos atsiskaitymo kainai praėjusiais metais.

3. Vandenynų fondą centralizuotai administruoja Sąjungos įstaiga. Vandenynų fondo valdymo struktūra turi būti panaši į Klimato investicijų fondo, įsteigto pagal 10a straipsnio 8 dalį, valdymo struktūrą ir užtikrinti sinergiją su ja, kai tikslinga, taikant tame straipsnyje nustatytas valdymo ir paramos taisykles. Vandenynų fondo valdymo struktūra ir sprendimų priėmimo procesas turi būti skaidrūs ir įtraukūs, visų pirma nustatant prioritetines sritis, kriterijus ir dotacijų skyrimo procedūras. Atitinkami suinteresuotieji subjektai atlieka tinkamą konsultacinį vaidmenį. Visa informacija apie Vandenynų fondo lėšomis remiamus projektus ir investicijas bei visa kita svarbi informacija apie Vandenynų fondo veiklą skelbiama viešai.

4. Vandenynų fondo lėšomis remiamas perėjimas prie efektyviai energiją vartojančio ir klimato kaitai atsparaus Sąjungos jūrų sektoriaus ir jos naudojamos projektams ir investicijoms, susijusiems su:

a)	laivų ir uostų energijos vartojimo efektyvumo didinimu;

b)	novatoriškomis technologijomis ir jūrų sektoriaus priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti skirta infrastruktūra, be kita ko, trumpųjų nuotolių laivyboje ir uostuose, įskaitant prijungimą prie elektros tinklų uostuose;

c)	tvarių iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminamų alternatyviųjų degalų, tokių kaip vandenilis, elektroliziniai degalai ir amoniakas, diegimu, įskaitant sutartis dėl anglies dioksido kainų skirtumo;

d)	visiškai netaršiomis varymo technologijomis, įskaitant vėjo technologijas;

e)	moksliniais tyrimais bei plėtra ir pirmuoju technologijų ir projektų, kuriais mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, taikymu pramonėje, įskaitant naujoviškas technologijas ir kurą ledo klasę turintiems laivams ir navigacijai žiemą užšąlančiuose rajonuose;

f)	pirmenybė teikiama projektams, kuriais skatinamos inovacijos sektoriuje, pavyzdžiui, technologijoms, kurios ne tik padeda mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet, be kita ko, mažina triukšmo, oro ir jūrų taršos riziką;

g)	prisidėjimu prie teisingos pertvarkos jūrų sektoriuje teikiant jame jau dirbančių darbuotojų mokymo, įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo paslaugas ir rengiant naują jūrų sektoriaus darbuotojų kartą.

15 % Vandenynų fondo naudojama siekiant prisidėti prie visuotinio atšilimo paveiktų jūrų ekosistemų, pvz., saugomų jūrų teritorijų, apsaugos, atkūrimo ir geresnio valdymo ir skatinti kompleksinę tvarią mėlynąją ekonomiką, pavyzdžiui, jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetiką.

Visos Vandenynų fondo lėšomis remiamos investicijos skelbiamos viešai ir turi atitikti šios direktyvos tikslus.

5. Visas iš Vandenynų fondo lėšų skiriamas finansavimas įgyvendinamas laikantis šių nuostatų:

a)	reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (*) 17 straipsnyje;

b)	būtinųjų apsaugos priemonių, nustatytų Reglamento (ES) 2020/852 18 straipsnyje.

6. Komisija bendradarbiauja su trečiosiomis valstybėmis ieškodama galimybių joms taip pat pasinaudoti Vandenynų fondo lėšomis. Atitinkama Vandenynų fondo dalis skiriama toms Sąjungai nepriklausančioms šalims, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms, kurių reisai iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto arba į jį dengiami šimtu procentų (100 %) pagal prisitaikymo prie klimato kaitos ir jų išmetamų teršalų kiekio jūrų sektoriuje mažinimo priemones.

7. Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva siekiant įgyvendinti šį straipsnį. Įgyvendindama Vandenynų fondą, Komisija imasi visų atitinkamų priemonių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 (**) , kad užtikrintų lėšų, susijusių su Vandenynų fondo lėšomis remiamomis priemonėmis ir investicijomis, apsaugą, jei valstybėse narėse būtų nesilaikoma teisinės valstybės principo. Šiuo tikslu Komisija užtikrina veiksmingą ir efektyvią vidaus kontrolės sistemą ir siekia susigrąžinti nepagrįstai sumokėtas ar netinkamai panaudotas sumas.

Pakeitimas 502

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Direktyva 2003/87/EB

3gd a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3gda straipsnis

Sutartimi įforminti susitarimai

Jei galutinę atsakomybę už kuro pirkimą arba laivo eksploatavimą pagal sutartimi įformintą susitarimą prisiima ne laivybos bendrovė, o kitas subjektas, tas subjektas pagal sutartimi įformintą susitarimą yra atsakingas už pareigų, nustatytų šia direktyva, laikymosi išlaidų padengimą.

Šiame straipsnyje laivo eksploatavimas – tai nustatytas laivo gabenamas krovinys arba maršrutas ir greitis.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad laivybos bendrovė turėtų tinkamas ir veiksmingas priemones šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytoms išlaidoms išsireikalauti, kaip nurodyta 16 straipsnyje.

Pakeitimas 503

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Direktyva 2003/87/EB

3ge straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija svarsto galimus pakeitimus, susijusius su pasaulinės rinkos priemonės jūrų transporto išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui sumažinti priėmimu Tarptautinėje jūrų organizacijoje. Priėmus tokią priemonę ir bet kuriuo atveju iki bendros pažangos vertinimo 2028 m. ir ne vėliau kaip 2028 m. rugsėjo 30 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina bet kokią tokią priemonę. Po ataskaitos Komisija, kai tinkama, gali pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atitinkamai iš dalies pakeisti šią direktyvą.	1. Komisija svarsto galimus pakeitimus, susijusius su pasaulinės rinkos priemonės jūrų transporto išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui sumažinti priėmimu Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) . Priėmus tokią priemonę ir bet kuriuo atveju iki bendros pažangos vertinimo 2028 m. ir ne vėliau kaip 2028 m. rugsėjo 30 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina bet kokią tokią priemonę. Po ataskaitos Komisija, kai tinkama, gali pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atitinkamai iš dalies pakeisti šią direktyvą.
	Priėmus tokią priemonę per dvylika mėnesių, prieš tos priemonės taikymą ir bet kuriuo atveju iki bendros pažangos vertinimo 2028 m. ir ne vėliau kaip 2028 m. rugsėjo 30 d. Komisija paveda Europos mokslo patariamajai tarybai klimato kaitos klausimais pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje išnagrinėjama bet kokia tokia priemonė.
	Toje ataskaitoje nagrinėjamas IMO nustatytų priemonių užmojis ir bendras aplinkosauginis integralumas, be kita ko, bendras jų užmojis, kalbant apie Paryžiaus susitarimo tikslą apriboti vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, Sąjungos visos ekonomikos 2030 m. tikslą sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir palyginamas bendras tų priemonių aplinkosauginis integralumas, atsižvelgiant į ES ATLPS taikymą pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles.
	Ataskaitoje atsižvelgiama į dalyvavimo taikant minėtas pasaulines priemones lygį, jų įgyvendinamumą, skaidrumą, sankcijas už reikalavimų nesilaikymą, visuomenės dalyvavimo procesus, išmetamųjų teršalų stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, registrus ir atskaitomybę.
	Komisija taip pat stebi neigiamą poveikį, susijusį, be kita ko, su galimu transporto išlaidų padidėjimu, rinkos iškraipymais ir uostų eismo pokyčiais, pavyzdžiui, uostų vengimu ir perkrovimo centrų poslinkiais, bendru valstybių narių jūrų sektoriaus konkurencingumu ir visų pirma neigiamu poveikiu toms laivybos paslaugoms, kurios užtikrina esmines teritorinio tęstinumo paslaugas.
	Jei priimama tokia pasaulinė rinka grindžiama priemonė, kuria siekiama sumažinti jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, laikantis Paryžiaus susitarimo ir bent jau tokio lygio, kuris būtų panašus į tą, kuris atsiranda dėl Sąjungos priemonių, kurių imamasi pagal šią direktyvą, Komisija, jei tikslinga, gali prie ataskaitos pridėti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama ši direktyva ir ji suderinama su priemonėmis, kurių imtasi pasauliniu lygmeniu, kartu pripažįstant Sąjungos suverenumą reguliuoti per tarptautinius laivybos reisus išmetamų teršalų dalį laikantis Paryžiaus susitarime nustatytų įpareigojimų.

Pakeitimas 504

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Direktyva 2003/87/EB

3ge straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Komisija stebi šio skyriaus įgyvendinimą ir galimas tendencijas, susijusias su bendrovėmis, kurios nori išvengti šios direktyvos reikalavimų laikymosi. Jei tinkama, Komisija pasiūlo tokio vengimo prevencijos priemones.

2. Komisija stebi šio skyriaus įgyvendinimą ir galimas tendencijas, susijusias su bendrovėmis, kurios nori išvengti šios direktyvos reikalavimų laikymosi , ir nuo …[kiti metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] kas dvejus metus pateikia ataskaitą . Komisija taip pat stebi neigiamą poveikį, susijusį, be kita ko, su galimu transporto išlaidų padidėjimu, rinkos iškraipymais ir uostų eismo pokyčiais, pavyzdžiui, uostų vengimu ir perkrovimo centrų poslinkiais, bendru valstybių narių jūrų sektoriaus konkurencingumu ir visų pirma neigiamu poveikiu toms laivybos paslaugoms, kurios užtikrina esmines teritorinio tęstinumo paslaugas. Jei tinkama, Komisija pasiūlo galimo neigiamo poveikio arba šios direktyvos reikalavimų apėjimo prevencijos priemones.

Pakeitimas 505

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Direktyva 2003/87/EB

3ge a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3gea straipsnis

Nukrypstant nuo 3g straipsnio 1 dalies, jei atstumas tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto yra mažesnis nei 300 jūrmylių, apyvartiniai taršos leidimai paskirstomi ir jų atsisakymo reikalavimai jūrų transporto veiklai taikomi taip: šimtui procentų (100 %) išmetamųjų teršalų, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį uostą, įskaitant perkrovimo uostus, ir šimtui procentų (100 %) išmetamųjų teršalų, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto, įskaitant perkrovimo uostus, į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą.

Pakeitimas 506/rev

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 7 punktas

Direktyva 2003/87/EB

3h straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3h straipsnis	3h straipsnis
Taikymo sritis	Taikymo sritis
Šio skyriaus nuostatos taikomos leidimams išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir (apyvartinių taršos) leidimų, susijusių su I priede išvardytų rūšių veikla, išskyrus aviacijos ir jūrų transporto veiklą, paskirstymui ir išdavimui.“;	1. Šio skyriaus nuostatos taikomos leidimams išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir (apyvartinių taršos) leidimų, susijusių su I priede išvardytų rūšių veikla, išskyrus aviacijos ir jūrų transporto veiklą, paskirstymui ir išdavimui.
	1a. Nepažeidžiant Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje išdėstytų nuostatų, nuo 2026 m. sausio 1 d. šio skyriaus nuostatos taikomos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimams ir apyvartinių taršos leidimų, skirtų komunalinių atliekų deginimo įrenginiams, paskirstymui ir išdavimui.
	1b. Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje išnagrinėja galimą komunalinių atliekų deginimo įrenginių įtraukimo į ES ATLPS poveikį atliekų šalinimui Sąjungos sąvartynuose ir atliekų eksportui į trečiąsias valstybes.
	Toje ataskaitoje Komisija taip pat įvertina galimybę į ES ATLPS įtraukti kitus atliekų tvarkymo procesus, visų pirma sąvartynus, dėl kurių Sąjungoje išmetamas metanas ir azoto oksidai.
	Komisija, kai tikslinga, prie tos ataskaitos prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (ypač, kai pastebimas trūkumas), kuriuo siekiama užkirsti kelią pirmoje pastraipoje nurodytam poveikiui ir į ES ATLPS įtraukti antroje pastraipoje nurodytus procesus.

Pakeitimas 677

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 10 punktas

Direktyva 2003/87/EB

9 straipsnio 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

[Kitais metais po šio pakeitimo įsigaliojimo] visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažinamas [-- mln. apyvartinių taršos leidimų (bus nustatyta priklausomai nuo įsigaliojimo metų)]. Tais pačiais metais visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius padidinamas 79 mln. jūrų transportui skirtų apyvartinių taršos leidimų. Pradedant nuo [kitų metų po šio pakeitimo įsigaliojimo] linijinis koeficientas yra 4,2 %. Komisija paskelbia visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičių per 3 mėnesius nuo [įrašyti pakeitimo įsigaliojimo datą].;

[Kitais metais po šio pakeitimo įsigaliojimo] visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažinamas 70 mln. apyvartinių taršos leidimų. 2026 m. visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažinamas 50 mln. apyvartinių taršos leidimų. [Kitais metais po šio pakeitimo įsigaliojimo] visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius padidinamas [ES ATLPS taikymo jūrų transporto veiklai sritį atitinkantis leidimų skaičius, kaip nurodyta 3g straipsnyje] mln. jūrų transportui skirtų apyvartinių taršos leidimų. Nuo 2024 m. iki 2025 m. pabaigos linijinis koeficientas yra 4,4 %. Nuo 2026 m. linijinis koeficientas yra 4,5 %. Nuo 2026 m. linijinis koeficientas yra 4,6 %. Komisija paskelbia visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičių per 3 mėnesius nuo [įrašyti pakeitimo įsigaliojimo datą].;

Pakeitimas 508

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 10 punktas

Direktyva 2003/87/EB

9 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nuo 2026 m. sausio 1 d. visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų kiekis didinamas atsižvelgiant į tai, kad komunalinių atliekų deginimo įrenginiai įtraukiami į ES ATLPS. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų kiekio padidinimas, atsižvelgiant į tai, kad komunalinių atliekų deginimo įrenginiai įtraukiami į ES ATLPS. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pakeitimas 509

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 11 punkto a papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10 straipsnio 1 dalies 3a pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Be to, 2,5 % bendro apyvartinių taršos leidimų skaičiaus nuo [kitų metų po direktyvos įsigaliojimo] iki 2030 m. parduodami aukcionuose juos skiriant Modernizavimo fondui. Tokį apyvartinių taršos leidimų skaičių gaunančios valstybės narės gavėjos yra valstybės narės, kuriose BVP vienam gyventojui rinkos kainomis 2016–2018 m. nesiekė 65 % Sąjungos vidurkio. Šį apyvartinių taršos leidimų skaičių atitinkančios lėšos paskirstomos pagal IIb priedo B dalį.	Be to, 2,5 proc. bendro apyvartinių taršos leidimų skaičiaus nuo 2024 m. iki 2030 m. parduodami aukcionuose juos skiriant Modernizavimo fondui. Tokį apyvartinių taršos leidimų skaičių gaunančios valstybės narės gavėjos yra valstybės narės, kuriose BVP vienam gyventojui rinkos kainomis 2016–2018 m. nesiekė 65 % Sąjungos vidurkio. Šį apyvartinių taršos leidimų skaičių atitinkančios lėšos paskirstomos pagal IIb priedo B dalį. Šioje pastraipoje nurodytas papildomas leidimų skaičius taip pat gali būti atitinkamais atvejais naudojamas siekiant investuoti investicijas į paramą gaunančių valstybių narių ir gretimų lėto augimo pasienio regionų tarpvalstybinius projektus.
	Be to, 0,5 % bendro apyvartinių taršos leidimų skaičiaus nuo … [kiti metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo] iki 2030 m. skiriami Klimato investicijų fondui, įsteigtam pagal 10a straipsnio 8 dalį.

Pakeitimas 510

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 11 punkto b papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Valstybės narės nusprendžia, kaip naudoti aukcionuose pardavus apyvartinius taršos leidimus gautas pajamas, išskyrus pajamas, pagal SESV 311 straipsnio 3 dalį pripažintas nuosavais ištekliais ir įtrauktas į Sąjungos biudžetą. Valstybės narės panaudoja 2 dalyje nurodytas apyvartinių taršos leidimų aukcionų pajamas, išskyrus pajamas, naudojamas netiesioginėms anglies dioksido išlaidoms kompensuoti, kaip nurodyta 10a straipsnio 6 dalyje, vienu ar daugiau šių tikslų:

3. Valstybės narės nusprendžia, kaip naudoti aukcionuose pardavus apyvartinius taršos leidimus gautas pajamas, išskyrus pajamas, pagal SESV 311 straipsnio 3 dalį pripažintas nuosavais ištekliais ir įtrauktas į Sąjungos biudžetą kaip bendrosios pajamos. Sąjungos biudžete kaupiamos pajamos atitinka universalumo principą, kaip nustatyta Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 (*3) 7 straipsnyje . Valstybės narės panaudoja 2 dalyje nurodytas apyvartinių taršos leidimų aukcionų pajamas [, išskyrus pajamas, naudojamas netiesioginėms anglies dioksido išlaidoms kompensuoti, kaip nurodyta 10a straipsnio 6 dalyje], vienu ar daugiau šių tikslų:

Pakeitimas 511

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 11 punkto b a papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

10 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos b–f punktai

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

ba)	3 dalies pirmos pastraipos b–f punktai pakeičiami taip:

b )

plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius, kad būtų įvykdytas su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijęs Sąjungos įsipareigojimas, ir plėtoti kitas technologijas, kuriomis prisidedama pereinant prie saugios ir tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir kurios padeda įvykdyti Sąjungos įsipareigojimą padidinti energijos vartojimo efektyvumą iki lygio, dėl kurio susitarta atitinkamuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose;

„b )

plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius ir elektros perdavimo tinklus , kad būtų įvykdytas su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijęs Sąjungos įsipareigojimas ir Sąjungos tinklų sujungimo masto tikslai , ir plėtoti kitas technologijas, kuriomis prisidedama pereinant prie saugios ir tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir kurios padeda įvykdyti Sąjungos įsipareigojimą padidinti energijos vartojimo efektyvumą iki lygio, dėl kurio susitarta atitinkamuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose , įskaitant vartotojų ir atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendrijų iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintą energiją ;

ba)	remti pastatų giluminį ir etapinį giluminį atnaujinimą pagal Direktyvos (ES) …/… [Pastatų energinio naudingumo direktyvos nauja redakcija] 2 straipsnio 19 ir 20 punktus, pradedant blogiausias eksploatacines savybes turinčių pastatų renovacija;

finansuoti priemones, kuriomis siekiama išvengti miškų kirtimo ir įveisti miškus bei juos atželdinti besivystančiose šalyse, kurios ratifikavo būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos; perduoti šioms šalims technologijas ir padėti lengviau prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio jose;

finansuoti priemones, kuriomis siekiama išvengti miškų kirtimo , padėti saugoti ir atkurti šlapžemių, miškų ir kitas sausumos ar jūrines ekosistemas ir įveisti biologinei įvairovei palankius miškus bei juos atželdinti besivystančiose šalyse, kurios ratifikavo būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos; perduoti šioms šalims technologijas ir padėti lengviau prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio jose;

d)	sekvestracija Sąjungos miškininkystėje;

d)	sekvestracija Sąjungos miškininkystėje ir dirvožemyje ;

da)	prisitaikymas prie klimato kaitos Sąjungoje;

e)	užtikrinti aplinkai nežalingą CO2 surinkimą ir geologinį saugojimą, ypač iš kietą iškastinį kurą deginančių jėgainių ir daugelio pramonės sektorių ir jų pošakių, įskaitant trečiąsias šalis;

užtikrinti aplinkai nežalingą CO2 surinkimą ir geologinį saugojimą, ypač iš kietą iškastinį kurą deginančių jėgainių ir daugelio pramonės sektorių ir jų pošakių, įskaitant trečiąsias šalis , ir inovatyvius technologinius anglies dioksido šalinimo metodus, tokius kaip tiesioginis anglies dioksido surinkimas iš oro, bei jo saugojimą ;

f)	skatinti perėjimą prie nedidelį kiekį teršalų išmetančių ir viešojo transporto priemonių;

investuoti į transporto rūšis, kurios labai prisideda prie sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, ir paspartinti perėjimą prie tokių transporto rūšių, įskaitant klimatui nekenkiančio keleivinio ir krovininio geležinkelių transporto ir autobusų paslaugų ir technologijų plėtrą, ir finansuoti priemones, kuriomis remiamas oro uostų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas pagal Reglamentą (ES)…/… [Alternatyviųjų degalų infrastruktūra] ir Reglamentą (ES) …/… [dėl vienodų sąlygų darniajam oro transportui užtikrinimo];“

Pakeitimas 512

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 11 punkto c papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos h punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

taikyti priemones, skirtas energijos vartojimo efektyvumui, centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms ir pastatų šiluminei izoliacijai pagerinti, ar teikti finansinę paramą siekiant spręsti su mažesnes ir vidutines pajamas gaunančiais namų ūkiais susijusius socialinius klausimus, įskaitant iškraipančių mokesčių mažinimą;

taikyti priemones, skirtas energijos vartojimo efektyvumui, centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms ir pastatų šiluminei izoliacijai pagerinti, efektyvioms ir atsinaujinančiųjų išteklių šilumos ir vėsumos sistemoms, ar teikti finansinę paramą siekiant spręsti su mažesnes ir vidutines pajamas gaunančiais namų ūkiais susijusius socialinius klausimus, įskaitant visų pirma mokesčių ir rinkliavų už elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančiųjų išteklių, mažinimą;

Pakeitimas 513

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 11 punkto c a papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

10 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos h a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ca)	3 dalies pirmoje pastraipoje įterpiamas šis punktas:

„ha)	finansuoti nacionalines klimato srities dividendų schemas, kurių teigiamas poveikis aplinkai įrodytas metinėje ataskaitoje, nurodytoje Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (*4) 19 straipsnio 2 dalyje;

Pakeitimas 514

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 11 punkto c b papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

10 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos k punktas

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

cb)	3 dalies pirmos pastraipos k punktas pakeičiamas taip:

skatinti darbuotojų įgūdžių ugdymą ir jų paskyrimą į kitas darbo vietas siekiant prisidėti prie teisingo perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos proceso , visų pirma regionuose, labiausiai nukentėjusiuose nuo darbo vietų perkėlimo, glaudžiai koordinuojant veiksmus su socialiniais partneriais.

„k)

darbuotojų įgūdžių ugdymą ir jų paskyrimą į kitas darbo vietas siekiant prisidėti prie teisingo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, visų pirma regionuose, labiausiai nukentėjusiuose nuo darbo vietų perkėlimo, glaudžiai koordinuojant veiksmus su socialiniais partneriais , ir investuoti į darbuotojų, kuriems perėjimas gali turėti įtakos, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą .“

Pakeitimas 515

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 11 punkto c c papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

10 straipsnio 3 dalies 1 a ir 1 b pastraipos (naujos)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

cc)	3 dalyje po pirmosios pastraipos įterpiamos šios pastraipos:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės ne mažiau kaip 10 % pajamų, gautų pardavus aukcione apyvartinius taršos leidimus, panaudoja viešojo transporto plėtrai, visų pirma klimatui nekenkiančio keleivinio ir krovininio geležinkelių ir autobusų paslaugoms bei technologijoms, kaip nurodyta tos pastraipos f punkte.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės ne mažiau kaip 10 % pajamų, gautų pardavus aukcione apyvartinius taršos leidimus, panaudoja papildomiems klimato srities veiksmams pažeidžiamose trečiosiose valstybėse finansuoti, kaip nurodyta tos pastraipos j punkte.“

Pakeitimas 516

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 11 punkto c d papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

10 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

cd)	3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

Laikoma, kad valstybės narės įvykdė šios dalies nuostatas, jei jos turi ir įgyvendina fiskalinės arba finansinės paramos politiką, įskaitant visų pirma trečiosiose šalyse, arba vidaus reguliavimo politiką, kuria subalansuojama pirmoje pastraipoje nurodytiems tikslams skirta finansinė parama, sudaranti mažiausiai 50 % pajamų, gautų iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais aukcionuose, kaip nurodyta 2 dalyje, įskaitant pajamas iš aukcionų, nurodytas 2 dalies b ir c punktuose. Valstybės narės pagal Sprendimą Nr. 280/2004/EB teikiamose ataskaitose informuoja Komisiją apie pajamų naudojimą ir veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį.

„Laikoma, kad valstybės narės įvykdė šios dalies nuostatas, jei jos turi ir įgyvendina fiskalinės arba finansinės paramos politiką, įskaitant visų pirma besivystančiose šalyse, arba vidaus reguliavimo politiką, kuria subalansuojama pirmoje pastraipoje nurodytiems tikslams skirta finansinė parama, sudaranti mažiausiai 100 % pajamų, gautų iš prekybos leidimais aukcionuose, kaip nurodyta 2 dalyje, įskaitant pajamas iš aukcionų, kaip nurodyta 2 dalies b ir c punktuose. Valstybės narės pagal Sprendimą Nr. 280/2004/EB teikiamose ataskaitose informuoja Komisiją apie pajamų naudojimą ir veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį.“

Pakeitimas 517

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 11 punkto c e papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

10 straipsnio 3 a ir 3 b dalys (naujos)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ce)	įterpiamos šios dalys:

„3a. Valstybės narės pateikia Komisijai pajamų panaudojimo planą su kiekvienu atnaujinamu integruotu nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu, nurodytu Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal to reglamento 19 straipsnio 2 dalį, valstybės narės kasmet praneša Komisijai apie pajamų panaudojimą ir veiksmus, kurių imtasi pagal šio straipsnio 3 dalį. Valstybės narės pateikia išsamią, kokybišką ir nuoseklią informaciją. Visų pirma, savo ataskaitose jos apibrėžia „asignuotų“ ir „išmokėtų“ sumų reikšmę ir pateikia labai tikslią finansinę informaciją. Jei būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi šių ataskaitų teikimo įpareigojimų, valstybės narės savo nacionaliniame biudžete skiria pajamų.

Valstybės narės užtikrina, kad ES ATLPS pajamos būtų naudojamos laikantis 3 dalyje nustatytų pareigų, išlaiko jų atsekamumą ir užtikrina, kad jos papildytų nacionalines klimato sričiai skirtas išlaidas. Komisija imasi visų būtinų priemonių, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų savo pareigas pagal šią dalį.

3b. Valstybės narės naudoja apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione gautas pajamas, kurios nenaudojamos kaip nuosavi ištekliai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, laikydamosi šių nuostatų:

a)	reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, nustatytų Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje;

b)	būtiniausių apsaugos priemonių, nustatytų Reglamento (ES) 2020/852 18 straipsnyje,

c)	valstybės narės integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, pateikto pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 ir, jei taikoma, teritorinio teisingos pertvarkos plano, parengto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1056 (*5) 11 straipsnį.

Pakeitimas 518

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 11 punkto d a papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

10 straipsnio 5 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

da)	5 dalis pakeičiama taip:

5. Komisija stebi, kaip veikia Europos anglies dioksido rinka. Kasmet ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl anglies dioksido rinkos veikimo ir kitos aktualios politikos klimato ir energetikos srityse, įskaitant aukcionų veiklą, likvidumą ir pardavimų apimtis, kurioje apibendrinama valstybių narių pateikta informacija apie 10a straipsnio 6 dalyje nurodytas finansines priemones. Prireikus valstybės narės užtikrina, kad visa reikiama informacija būtų pateikta Komisijai vėliausiai prieš du mėnesius iki ji priima ataskaitą;

„5. Komisija stebi, kaip veikia Europos anglies dioksido rinka. Kasmet ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl anglies dioksido rinkos veikimo ir kitos aktualios politikos klimato ir energetikos srityse, įskaitant aukcionų veiklą, reikalavimų neatitinkančių veiklos vykdytojų, pvz., finansinių investuotojų, vaidmenį ir poveikį rinkoje, likvidumą ir pardavimų apimtis, kurioje apibendrinama valstybių narių pateikta informacija apie 10a straipsnio 6 dalyje nurodytas finansines priemones. Prireikus valstybės narės užtikrina, kad visa reikiama informacija būtų pateikta Komisijai vėliausiai prieš du mėnesius iki ji priima ataskaitą;“

Pakeitimas 519

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 11 punkto d b papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

10 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

db)	įterpiama ši dalis:

„5a. Po 2022 m. kovo 28 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) galutinės ataskaitos dėl taršos leidimų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių Komisija, jei tikslinga, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ne vėliau kaip … [šeši mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos], kad būtų imamasi veiksmų dėl toje ataskaitoje pateiktų rekomendacijų, siekiant didinti skaidrumo lygį, gerinti stebėseną ir ataskaitų apie Europos taršos leidimų rinkas bei susijusias išvestinių finansinių priemonių rinkas teikimą, atsižvelgiant į tai, kad tų rinkų pobūdis yra Sąjungos masto.“

Pakeitimas 520

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 11 punkto d c papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

10 straipsnio 5 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

dc)	įterpiama ši dalis:

„5b. ESMA reguliariai stebi Europos apyvartinių taršos leidimų rinkų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkų vientisumą ir skaidrumą. Ji reguliariai skelbia tų rinkų vientisumo ir skaidrumo ataskaitą, prireikus remdamasi Sąjungos registro duomenimis ir kompetentingų institucijų pateikiamais arba joms pateiktais duomenimis. Toje ataskaitoje ESMA visų pirma nagrinėja rinkų veikimą atsižvelgiant į rinkos svyravimus ir kainų raidą, aukcionų veikimą ir prekybos operacijas rinkoje, likvidumą bei prekybos apimtį, taip pat rinkos dalyvių kategorijas ir jų prekybos elgseną. Toje ataskaitoje, kai aktualu, pateikiamos rekomendacijos, kaip stiprinti rinkos vientisumą ir didinti rinkos skaidrumą. Tose rekomendacijose visų pirma nagrinėjamos priemonės, kuriomis būtų siekiama gerinti rinkos dalyviams ir plačiajai visuomenei prieinamą informaciją apie apyvartinių taršos leidimų rinkų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkų veikimą, gerinti apyvartinių taršos leidimų rinkų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkų reguliavimo ataskaitų teikimą ir rinkos stebėseną, skatinti piktnaudžiavimo rinka prevenciją ir nustatymą ir padėti palaikyti tvarkingą apyvartinių taršos leidimų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkų veikimą.

Komisija įvertina šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas rekomendacijas kitoje ataskaitoje, pateikiamoje pagal 5 dalį po ESMA ataskaitos paskelbimo. Jei tikslinga, Komisija prie tos ataskaitos prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama didinti apyvartinių taršos leidimų rinkų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą ir vientisumą, atsižvelgiant į tai, kad tų rinkų pobūdis yra Sąjungos masto.“

Pakeitimas 521

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto a papunkčio -i punktas (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

-i)	antra pastraipa pakeičiama taip:

Pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis kiek įmanoma apibrėžiami visos Sąjungos ex ante santykiniai taršos rodikliai siekiant užtikrinti, kad leidimai būtų skirstomi skatinant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei naudoti efektyviai energiją vartojančias technologijas, atsižvelgiant į efektyviausius metodus, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo termofikaciją, veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų, biomasės naudojimą ir anglies dioksido surinkimą, transportavimą bei saugojimą ten, kur yra tokie įrenginiai, ir kad nebūtų skatinama didinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Nemokami leidimai jokiai elektros energijos gamybai nesuteikiami , išskyrus 10c straipsnyje numatytus atvejus ir elektrą, gaminamą iš dujų atliekų .

„Pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis kiek įmanoma apibrėžiami visos Sąjungos ex ante santykiniai taršos rodikliai siekiant užtikrinti, kad leidimai būtų skirstomi skatinant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei naudoti efektyviai energiją vartojančias technologijas, atsižvelgiant į efektyviausius metodus, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo termofikaciją, veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų, biomasės naudojimą ir anglies dioksido surinkimą, transportavimą bei saugojimą ten, kur yra tokie įrenginiai, ir kad nebūtų skatinama didinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Nemokami leidimai jokiai elektros energijos gamybai nesuteikiami.“

Pakeitimas 522

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto a papunkčio i punktas

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 1 dalies 2a pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jeigu įrenginiams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (*) 8 straipsnio 4 dalį [nuorodą į straipsnį reikia atnaujinti peržiūrėjus direktyvą] taikomas įpareigojimas atlikti energijos vartojimo auditą, visi apyvartiniai taršos leidimai skiriami nemokamai tik jei įgyvendinamos audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, jei pagal jas atliktų investicijų grąžos laikotarpis neviršija penkerių metų ir tokių investicijų sąnaudos yra proporcingos. Antraip skiriamas nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažinamas 25 % . Nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius nesumažinamas, jei veiklos vykdytojas įrodo, jog įgyvendino kitas priemones, kuriomis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažintas tiek pat, kiek rekomenduojama audito ataskaitoje. Pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės atitinkamai patikslinamos.

Jeigu įrenginiams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (*) 8 straipsnio 4 dalį [nuorodą į straipsnį reikia atnaujinti peržiūrėjus direktyvą] taikomas įpareigojimas atlikti energijos vartojimo auditą arba įgyvendinti sertifikuotą energijos valdymo sistemą , visi apyvartiniai taršos leidimai skiriami nemokamai tik jei įgyvendinamos audito ataskaitoje pateiktos arba sertifikuotos energijos valdymo sistemos rekomendacijos, jei pagal jas atliktų investicijų grąžos laikotarpis neviršija aštuonerių metų ir tokių investicijų sąnaudos yra proporcingos. Antraip skiriamas nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažinamas pagal šios dalies devintą ir dešimtą pastraipas . Nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius nesumažinamas, jei veiklos vykdytojas įrodo, jog įgyvendino kitas priemones, kuriomis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažintas tiek pat, kiek rekomenduojama atitinkamo įrenginio audito ataskaitoje. Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės atitinkamai patikslinamos.

Be šios dalies trečioje pastraipoje nustatytų reikalavimų, ne vėliau kaip 2025 m. liepos 1 d. sektorių ar jų subsektorių, atitinkančių nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal 10a ir 10b straipsnius reikalavimus, veiklos vykdytojai parengia kiekvieno jų įrenginio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planą, skirtą veiklai, kuriai taikoma ši direktyva. Tas planas turi atitikti Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą ir visas atitinkamas sektorių veiksmų gaires, parengtas pagal to reglamento 10 straipsnį, ir jame nustatoma:

priemonės ir susiję finansiniai ir investicijų planai, skirti kiekvienam įrenginiui, kad būtų užtikrintas būtinas teršalų sumažinimas, atitinkantis Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą ir visas atitinkamas sektorių veiksmų gaires, parengtas pagal to reglamento 10 straipsnį, įrenginio lygmeniu, išskyrus naudojimąsi anglies dioksido kompensavimu;

b)	tarpiniai tikslai ir tarpinės reikšmės, pagal kuriuos iki 2025 m. gruodžio 31 d., o po to kasmet iki kiekvienų penkerių metų gruodžio 31 d. iki 2050 m. vertinama pažanga, padaryta siekiant a punkte nurodyto poveikio klimatui neutralizavimo tikslo;

c)	kiekvienos a punkte nurodytos priemonės ir susijusių finansinių bei investicijų planų poveikio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui ir b punkte nurodytų tikslų ir tarpinių reikšmių įgyvendinimui įvertinimas;

d)	priemonės, kuriomis atsižvelgiama į poveikį darbo jėgos perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui, be kita ko, pasitelkiant socialinį dialogą, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos, siekiant užtikrinti teisingą pertvarką.

Valstybės narės gali teikti finansinę paramą veiklos vykdytojams ketvirtoje pastraipoje nurodytiems priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planams įgyvendinti. Tokia parama nelaikoma neteisėta valstybės pagalba.

Ar pasiekti ketvirtos pastraipos b punkte nurodyti tikslai ir tarpinės reikšmės tikrinama iki 2025 m. gruodžio 31 d., o po to iki kiekvienų penkerių metų gruodžio 31 d. iki 2050 m., laikantis 15 straipsnyje numatytų tikrinimo ir akreditavimo procedūrų.

Jei pagal ketvirtą pastraipą nebuvo parengtas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planas arba jei tame plane nustatytos tarpinės reikšmės ir tikslai nebuvo pasiekti, nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažinamas pagal devintą ir dešimtą pastraipas.

Komisijai, padedamai Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais, pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nustatant būtinąjį šios dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planų turinį ir formą, visų pirma kiek tai susiję su tos pastraipos b punkte nurodytų tikslų ir tarpinių reikšmių lyginamaisiais standartais. Nustatant ir priimant deleguotuosius aktus dalyvauja visi atitinkami suinteresuotieji subjektai.

Jei nesilaikoma trečios arba ketvirtos pastraipos reikalavimų, nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažinamas:

a)	50 % įrenginiams, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija 10 % mažiausiai efektyvių Sąjungos sektoriaus ar subsektoriaus įrenginių vidurkį pagal atitinkamus produkto santykinius taršos rodiklius;

30 % įrenginiams, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis mažesnis už 10 % mažiausiai efektyvių Sąjungos sektoriaus ar subsektoriaus įrenginių vidurkį pagal atitinkamus produkto santykinius taršos rodiklius ir viršija 50 % efektyviausių to sektoriaus ar subsektoriaus įrenginių vidurkį;

c)	25 % įrenginiams, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija 10 % efektyviausių Sąjungos sektoriaus ar subsektoriaus įrenginių vidurkį pagal atitinkamus produkto santykinius taršos rodiklius ir neviršija 50 % efektyviausių to sektoriaus ar subsektoriaus įrenginių vidurkio.

Jeigu nesilaikoma nei trečios, nei ketvirtos pastraipos reikalavimų, devintos pastraipos a, b ir c punktuose nustatytos procentinės dalys padvigubinamos.

Įrenginiams, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis mažesnis už 10 % efektyviausių Sąjungos sektoriaus ar subsektoriaus įrenginių vidurkį pagal atitinkamus produkto santykinius taršos rodiklius, suteikiami papildomi nemokami 10 % taikytinos santykinių taršos rodiklių vertės apyvartiniai taršos leidimai, jei turima leidimų pagal 12 pastraipą.

Vienuoliktoje pastraipoje nurodytų papildomų nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo tikslais naudojami visi leidimai, kurie nepaskiriami dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sumažinimo pagal devintą ir dešimtą pastraipas.

Pakeitimas 523

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto a papunkčio ii punktas

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 1 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant sukurti papildomas paskatas mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, prieš 2026–2030 m . laikotarpį Sąjungos masto ex ante santykiniai taršos rodikliai peržiūrimi atsižvelgiant į galimą esamų produktų santykinių taršos rodiklių apibrėžčių ir sistemų ribų pakeitimą.

Siekiant sukurti papildomas paskatas mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, kuo anksčiau ir ne vėliau kaip .. . [šeši mėnesiai po šios iš dalies keičiančiosios direktyvos įsigaliojimo datos] Sąjungos masto ex ante santykiniai taršos rodikliai peržiūrimi atsižvelgiant į galimą esamų produktų santykinių taršos rodiklių apibrėžčių , aprėpties ir sistemų ribų pakeitimą , taip pat galbūt įtraukiant naujus santykinius rodiklius, siekiant užtikrinti, kad nemokami apyvartiniai taršos leidimai produkto gamybai būtų skiriami nepriklausomai nuo žaliavų ar gamybos proceso rūšies, jei gamybos procesų tikslas yra tas pats ir jei juose išnaudojamas medžiagų žiedinio naudojimo potencialas arba stengiamasi išvengti, kad nustatant santykinius taršos rodiklius nebūtų įtraukti įrenginiai, kuriuose pasitelkiami iš dalies arba visiškai dekarbonizuoti procesai ir kuriuose gaminami produktai panašių ar tokių pačių ypatybių kaip įprastuose įrenginiuose, arba būtų užkirstas kelias tokius įrenginius įtraukti į tų rodiklių sistemą. Atlikus šią peržiūrą nustatytos santykinių taršos rodiklių vertės skelbiamos iš karto, kai tik gaunama reikiama informacija, kad tos vertės būtų taikomos nuo 2026 m.

Pakeitimas 678

Pasiūlymas dėl direktyvos

1straipsnio 1 dalies 12 punkto b papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 1a dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nukrypstant nuo ankstesnės pastraipos, pirmaisiais [CBAM] reglamento taikymo metais šių produktų gamybai skiriamas mažesnis nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius. Taikomas koeficientas, pagal kurį mažinamas šių produktų gamybai skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius ( CBAM koeficientas). CBAM koeficientas yra 100 % nuo [CBAM reglamento] įsigaliojimo iki 2025 m. pabaigos, 90 % – 2026 m. ir po to kasmet sumažinamas 10 procentinių punktų , kol dešimtaisiais metais nebus pasiektas 0 % lygis.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, pirmaisiais [CBAM] reglamento taikymo metais tų produktų , išvardytų to reglamento 1 priede, gamybai skiriamas mažesnis nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius. Taikomas koeficientas, pagal kurį mažinamas tų produktų gamybai skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius ( PADKM koeficientas). CBAM koeficientas yra 100 % nuo [CBAM reglamento] … [CBAM reglamento įsigaliojimo data] iki 2026 m. pabaigos ir , priklausomai nuo Reglamento (ES) …/… [CBAM reglamento] 36 straipsnio 3 dalies d punkto taikymo, 2027 m. 93 %., 2027 m. 84 %, 2029 m. 69 %, 2030 m. 50 % ir 25 % 2031 m. , kad 2032 m. būtų pasiektas 0 % lygis.

Pakeitimas 679

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto b papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 1a dalies 2 a ir 2 b pastraipos (naujos)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, nukrypstant nuo pirmos antros pastraipų, reglamento I priede išvardytų produktų gamybai Sąjungoje ir toliau suteikiami nemokami leidimai su sąlyga, kad tokie produktai gaminami eksportui į trečiąsias šalis, netaikančias anglies dioksido apmokestinimo mechanizmų, panašių į ES ATLPS.
	Ne vėliau kaip [vieni metai iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, kaip nustatyta Reglamente [CBAM], Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje ji pateikia išsamų ES ATLPS ir PADKM poveikio Reglamento [CBAM] I priede išvardytų produktų, gaminamų eksportui į trečiąsias šalis, gamybai Sąjungoje ir pasaulinių išmetamųjų teršalų kiekio pokyčiams vertinimą, taip pat ankstesnėje pastraipoje išdėstytos nukrypti leidžiančios nuostatos suderinamumo su PPO normomis vertinimą, visų pirma įvertinant galimus eksporto koregavimo mechanizmus įrenginiams, priklausantiems 10 % efektyviausių įrenginių, kaip nustatyta šiame straipsnyje, atsižvelgiant į suderinamumą su PPO normomis, arba kitus pasiūlymus, kuriuos Komisija laiko tinkamais. Kai tinkama, Komisija kartu su ta ataskaita pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo numatoma apsauga nuo anglies dioksido nutekėjimo rizikos, kuria anglies sąnaudos, susidarančios Sąjungoje gaminant Reglamento [CBAM] I priede išvardytus produktus, pagamintus eksportui į trečiąsias šalis be anglies dioksido apmokestinimo mechanizmų, panašių į ES ATLPS, suvienodinamos taip, kad iki… [reglamente [CBAM] nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaiga].

Pakeitimas 529

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto b papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 1a dalies 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Apyvartiniai taršos leidimai, likę sumažinus nemokamai skiriamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, skiriami remti inovacijoms pagal 10a straipsnio 8 dalį.	Apyvartiniai taršos leidimai, likę sumažinus nemokamai skiriamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, skiriami Klimato investicijų fondui pagal 10a straipsnio 8 dalį.

Pakeitimas 530

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto b a papunktis (nauja)

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 1a a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba)	įterpiama ši dalis:

„1aa. Kasmet nuo 2025 m. Komisija, rengdama metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 10 straipsnio 5 dalį, įvertina pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo (toliau – PADKM) veiksmingumą sprendžiant anglies dioksido nutekėjimo rizikos, susijusios su Sąjungoje pagamintomis prekėmis, skirtomis eksportuoti į trečiąsias valstybes, kurios netaiko ES ATLPS arba panašaus anglies dioksido apmokestinimo mechanizmo, problemą. Ataskaitoje visų pirma įvertinama Sąjungos eksporto raida PADKM sektoriuose ir pokyčiai, susiję su prekybos srautais ir būdinguoju gaminio išmetamųjų teršalų kiekiu pasaulinėje rinkoje. Jei ataskaitoje padaroma išvada, kad Sąjungoje pagamintoms prekėms, skirtoms eksportuoti į tokias trečiąsias valstybes, kurios netaiko ES ATLPS arba panašaus anglies dioksido apmokestinimo mechanizmo, kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika, Komisija, kai tikslinga, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo ta anglies dioksido nutekėjimo rizika būtų šalinama laikantis PPO taisyklių ir atsižvelgiant į Sąjungos įrenginių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.“

Pakeitimas 531

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto c papunkčio i punktas

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 2 dalies 3 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)	2026–2030 m. laikotarpio santykinių taršos rodiklių vertės nustatomos tokia pačia tvarka, kaip nustatyta a ir d punktuose, remiantis pagal 11 straipsnį pateikta 2021 ir 2022 m. informacija ir kiekvieniems 2008–2028 m. laikotarpio metams taikant atitinkamą metinę sumažinimo normą.;

2026–2030 m. laikotarpio santykinių taršos rodiklių vertės nustatomos tokia pačia tvarka, kaip nustatyta a ir d punktuose, remiantis pagal 11 straipsnį pateikta 2021 ir 2022 m. informacija , į santykinių taršos rodiklių verčių nustatymą neįtraukiant trijų įrenginių, kuriuose išmetama mažiausiai teršalų ir kurie pradėti eksploatuoti po 2017 m. arba kuriems buvo suteikti nemokami apyvartiniai taršos leidimai remiantis kitu santykiniu taršos rodikliu, santykinių taršos rodiklių duomenų, o kiekvieniems 2008–2028 m. laikotarpio metams taikant atitinkamą metinę sumažinimo normą.“;

Pakeitimas 532

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto c papunkčio ii punktas

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 2 dalies 3 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tais atvejais, kai metinė sumažinimo norma viršija 2,5 % arba yra mažesnė nei 0,2 %, 2026–2030 m. laikotarpio santykinių taršos rodiklių vertės yra 2013–2020 m. laikotarpiu taikytos santykinių taršos rodiklių vertės, kiekvienais 2008–2028 m. laikotarpio metais sumažintos atitinkamu iš šių dviejų procentiniu dydžiu.;

Tais atvejais, kai metinė sumažinimo norma viršija 2,5 % arba yra mažesnė nei 0,4 %, 2026–2030 m. laikotarpio santykinių taršos rodiklių vertės yra 2013–2020 m. laikotarpiu taikytos santykinių taršos rodiklių vertės, kiekvienais 2008–2028 m. laikotarpio metais sumažintos atitinkamu iš šių dviejų procentiniu dydžiu.“;

Pakeitimas 533

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto d a papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

da)	5 dalis pakeičiama taip:

5. Siekiant laikytis 10 straipsnyje nustatytos aukcionuose parduodamų apyvartinių taršos leidimų dalies, kasmet, kai nemokamai suteiktų apyvartinių taršos leidimų suma nesiekia didžiausio kiekio, atitinkančio aukcionuose parduodamų apyvartinių taršos leidimų dalį, likusieji to kiekio leidimai naudojami tam, kad vėlesniais metais nereikėtų mažinti nemokamai suteiktų leidimų kiekio arba kad toks sumažinimas būtų kuo mažesnis siekiant laikytis aukcionuose parduodamų leidimų dalies. Tačiau, jei didžiausias kiekis pasiekiamas, nemokamai suteiktų apyvartinių taršos leidimų kiekis atitinkamai pakoreguojamas. Visi tokie koregavimai atliekami laikantis vienodos tvarkos.

„5. Siekiant laikytis 10 straipsnyje nustatytos aukcionuose parduodamų apyvartinių taršos leidimų dalies, kasmet, kai nemokamai suteiktų apyvartinių taršos leidimų suma nesiekia didžiausio kiekio, atitinkančio aukcionuose parduodamų apyvartinių taršos leidimų dalį, likusieji to kiekio leidimai naudojami tam, kad vėlesniais metais nereikėtų mažinti nemokamai suteiktų leidimų kiekio arba kad toks sumažinimas būtų kuo mažesnis siekiant laikytis aukcionuose parduodamų leidimų dalies. Tačiau, jei didžiausias kiekis pasiekiamas, nemokamai suteiktų apyvartinių taršos leidimų kiekis atitinkamai pakoreguojamas. Visi tokie koregavimai atliekami laikantis vienodos tvarkos. Tačiau įrenginiams, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis konkrečiais koregavimo metais mažesnis už 10 % efektyviausių Sąjungos sektoriaus ar subsektoriaus įrenginių vidurkį pagal atitinkamus santykinius rodiklius, koregavimas netaikomas.“

Pakeitimas 534

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto g papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 8 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

365 mln. apyvartinių taršos leidimų iš skaičiaus , kuris antraip galėtų būti skirtas nemokamai pagal šį straipsnį , ir 85 mln. apyvartinių taršos leidimų iš skaičiaus , kuris antraip galėtų būti parduotas aukcionuose pagal 10 straipsnį, taip pat apyvartiniai taršos leidimai, likę sumažinus nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, kaip nurodyta 10a straipsnio 1a dalyje, perkeliami į fondą, kurio tikslas – remti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir procesų inovacijas ir prisidėti prie nulinės taršos tikslų (toliau – Inovacijų fondas) . Apyvartiniai taršos leidimai, kurie nebuvo paskirstyti orlaivių naudotojams dėl orlaivių naudotojų uždarymo ir kurie nėra būtini siekiant padengti nepakankamą tų orlaivių naudotojų atsisakytų leidimų skaičių, taip pat naudojami inovacijoms remti, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje.

390 mln. apyvartinių taršos leidimų iš kiekio , kuris kitu atveju pagal šį straipsnį galėtų būti paskirstytas nemokamai, ir 110 mln. apyvartinių taršos leidimų iš kiekio , kuris kitu atveju galėtų būti parduotas aukcione pagal 10 straipsnį, taip pat 10 straipsnio 1 dalies penktoje pastraipoje nurodyti taršos leidimai skiriami tam tikram fondui (toliau – Klimato inovacijų fondas). Be to, visi apyvartiniai taršos leidimai, likę sumažinus nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, kaip nurodyta 10a straipsnio 1a dalyje, taip pat teikiami Klimato investicijų fondui. Klimato investicijų fondo tikslas – remti metodų, procesų ir technologijų inovacijas, kuriomis labai prisidedama prie sektorių, kuriems taikoma ši direktyva, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, ir prisidėti prie nulinės taršos ir žiediškumo tikslų , taip pat metodų, procesų ir technologijų, kurie nebegali būti laikomi novatoriškais, tačiau kurie vis dėlto turi didelį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo potencialą ir kuriais prisidedama prie energijos ir išteklių taupymo, laikantis Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos tikslų, plėtros masto didinimo. Siekiant kuo skubiau paskatinti inovacijas į proveržio technologijas, Komisija užtikrina, kad per Klimato inovacijų fondą skiriamas finansavimas būtų teikiamas laikotarpio pradžioje nuo … iki … [per pirmus penkerius šios iš dalies keičiančios direktyvos įgyvendinimo metus] . Apyvartiniai taršos leidimai, kurie nebuvo paskirstyti orlaivių naudotojams dėl orlaivių naudotojų uždarymo ir kurie nėra būtini siekiant padengti nepakankamą tų orlaivių naudotojų atsisakytų leidimų skaičių, taip pat naudojami inovacijoms remti, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje.

Pakeitimas 535

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto g papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 8 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, 50 mln. nepaskirstytų apyvartinių taršos leidimų iš rinkos stabilumo rezervo papildomos likusios pajamos, gaunamos už 300 mln. apyvartinių taršos leidimų, numatytų parduoti 2013–2020 m. laikotarpiu pagal Komisijos sprendimą 2010/670/ES (*), ir jie panaudojami tinkamu laiku inovacijoms remti, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje. Be to, Reglamento (ES) [„FuelEU Maritime“] 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos išorės asignuotosios pajamos perkeliamos į Inovacijų fondą ir panaudojamos pagal šią dalį.

Be to, 50 mln. nepaskirstytų apyvartinių taršos leidimų iš rinkos stabilumo rezervo papildomos likusios pajamos, gaunamos už 300 mln. apyvartinių taršos leidimų, numatytų parduoti 2013–2020 m. laikotarpiu pagal Komisijos sprendimą 2010/670/ES (*), ir jie panaudojami tinkamu laiku inovacijoms ir dekarbonizacijai remti, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842 (**) 5 straipsnio 6 dalyje nurodytos išorės asignuotosios pajamos perkeliamos į Vandenynų fondą , įsteigtą pagal 3gab straipsnį, ir panaudojamos pagal šią dalį.

Pakeitimas 536

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto g papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 8 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Inovacijų fondo lėšos skiriamos I ir III prieduose išvardytiems sektoriams, įskaitant aplinkai saugų anglies dioksido surinkimą ir naudojimą (CCU), padedantį gerokai sušvelninti klimato kaitą , taip pat produktams, kuriais pakeičiami daug anglies dioksido išskiriantys produktai, gaminami I priede išvardytuose sektoriuose, pastangoms skatinti projektų objektų, kuriais siekiama užtikrinti aplinkai saugų CO2 surinkimą ir geologinį saugojimą (CCS), statybą ir eksploatavimą ir novatoriškoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijoms ir energijos kaupimo technologijoms geografiniu atžvilgiu subalansuotose vietovėse. Inovacijų fondo lėšomis taip pat gali būti remiamos novatoriškos proveržio technologijos, jūrų sektoriaus priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti skirta infrastruktūra ir mažataršių bei netaršių aviacijos, geležinkelių ir kelių transporto degalų gamyba . Ypatingas dėmesys skiriamas projektams sektoriuose, kuriems taikomas [CBAM reglamentas], siekiant remti mažo anglies dioksido kiekio technologijų, CCU, CCS, atsinaujinančiosios energijos ir energijos kaupimo inovacijas taip, kad būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo.

Klimato investicijų fondo lėšos skiriamos I ir III prieduose išvardytiems sektoriams, pavyzdžiui, novatoriškai atsinaujinančiųjų išteklių energetikai ir energijos kaupimo technologijoms , taip pat produktams ir procesams , kuriais pakeičiami daug anglies dioksido išskiriantys produktai, gaminami I priede išvardytuose sektoriuose, pastangoms skatinti novatoriškų projektų objektų, kuriais siekiama užtikrinti aplinkai saugų anglies dioksido surinkimą ir naudojimą (CCU), kuris iš esmės prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo, visų pirma neišvengiamų pramoninių procesų metu išmetamų teršalų atveju, aplinkai saugų CO2, kai neišvengiami pramoninių procesų metu išmetami teršalai, surinkimą, transportavimą ir nuolatinį geologinį saugojimą (CCS), statybą ir eksploatavimą, ir tiesioginį CO2 surinkimą iš atmosferos užtikrinant saugų, tvarų ir nuolatinį saugojimą (DACS). Jei tikslinga, taip pat gali būti skatinamos investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio technologijas. Klimato investicijų fondas taip pat remia novatoriškas proveržio technologijas ir infrastruktūrą, kuriomis siekiama mažinti geležinkelių ir kelių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro , įskaitant kolektyvinio transporto rūšis, pavyzdžiui, viešąjį transportą ir vienkartines tolimojo susisiekimo autobusų paslaugas, kartu siekiant sinergijos su programa „Europos horizontas“, visų pirma su Europos partnerystėmis ir, kai aktualu, su kitomis Sąjungos programomis . Ypatingas dėmesys skiriamas projektams (įskaitant eksportą) sektoriuose, kuriems taikomas [CBAM reglamentas], siekiant remti metodų, procesų ir technologijų, kurie reikšmingai prisideda prie to reglamento apimamų sektorių dekarbonizavimo, CCU, CCS, CO2 transportavimo, atsinaujinančiosios energijos ir energijos kaupimo inovacijas taip, kad būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo , laikantis Reglamente (ES) 2021/1119 2030 m. ir 2050 m. nustatytų tikslų ir uždavinių, ir teisingos pertvarkos, kuria užtikrinama didžiausia kiekvienos teikiamos paramos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo nauda . Klimato investicijų fondo lėšomis taip pat gali būti remiamos novatoriškos proveržio technologijos ir išmetamųjų teršalų mažinimas atliekų sektoriuje.

Pakeitimas 537

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto g papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 8 dalies 3 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Bent 12 % Klimato investicijų fondui skirtų apyvartinių taršos leidimų naudojama tolesniam atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimui ir naudojimui Sąjungoje pagal Direktyvą (ES) …/… [persvarstytą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą].

Pakeitimas 538

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto g papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 8 dalies 3 b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Klimato investicijų fondo lėšomis taip pat gali remiamos sutartys dėl anglies dioksido kainų skirtumo (CCD), kad būtų remiamos tokios priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijos, kai anglies dioksido kaina gali būti nepakankama paskata diegti tokias technologijas. Ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 23 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis dėl sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo veikimo taisyklių.
	Klimato investicijų fondo finansinė parama yra proporcinga šiame straipsnyje nustatytiems politikos tikslams ir nesukelia nepagrįstų vidaus rinkos iškraipymų. Šiuo tikslu lėšos skiriamos tik papildomoms išlaidoms arba investavimo rizikai, kurios investuotojai negali prisiimti įprastomis rinkos sąlygomis, padengti. Atitinkamai dėl Klimato investicijų fondo pagalbos negali kilti nesąžininga diskriminacija konkuruojančių importuojamų gaminių atžvilgiu, kaip reikalaujama pagal PPO taisykles.
	Jei ES ATLPS kaina yra aukštesnė už pradinę kainą, už kurią buvo skirta parama projektui, paramos gavėjas grąžina skirtumą į Klimato investicijų fondą.

Pakeitimas 539

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto g papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 8 dalies 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Finansavimo reikalavimus atitinka visų valstybių narių teritorijose vykdomi projektai, įskaitant nedidelio masto projektus. Technologijos, kurioms skiriama parama, turi būti novatoriškos ir be paramos dar nebūti komerciškai perspektyvios panašiu mastu; tai turi būti proveržio sprendimai arba pakankamai brandžios technologijos, kurias galima taikyti ikikomerciniame etape .

Finansavimo reikalavimus atitinka visų valstybių narių teritorijose vykdomi projektai, įskaitant vidutinio ir nedidelio masto projektus. Technologijos, kurioms skiriama parama, turi būti novatoriškos , pasižymėti potencialu dideliu mastu sumažinti ŠESD kiekį ir be paramos dar nebūti komerciškai perspektyvios panašiu mastu; tai turi būti proveržio sprendimai ar komerciškai dar neįgyvendinami sprendimai arba technologiniu požiūriu pakankamai brandžios technologijos, kurias galima taikyti (iki)komerciniu etapu arba kurios reikšmingai padeda siekti poveikio klimatui neutralumo tikslo ir negali būti diegiamos plačiu mastu be paramos .

Pakeitimas 540

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto g papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 8 dalies 5 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija užtikrina, kad Inovacijų fondui skirtini apyvartiniai taršos leidimai būtų parduodami aukcionuose laikantis 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų principų ir sąlygų. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį aukcionų pajamos sudaro išorės asignuotąsias pajamas. Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

Komisija užtikrina, kad Klimato investicijų fondui skirtini apyvartiniai taršos leidimai būtų parduodami aukcionuose laikantis 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų principų ir sąlygų. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį aukcionų pajamos sudaro išorės asignuotąsias pajamas. Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

Pakeitimas 541

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto g papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 8 dalies 6 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Projektai atrenkami remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais, prireikus atsižvelgiant į tai, kiek projektais padedama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį gerokai labiau nei 2 dalyje nurodyti santykiniai taršos rodikliai. Projektai turi turėti potencialo būti plačiai taikomi arba labai sumažinti perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sąnaudas atitinkamuose sektoriuose. Projektais, susijusiais su CCU, sumažinamas grynasis išmetamas teršalų kiekis ir užtikrinama, kad būtų išvengta CO2 išmetimo arba jis būtų nuolat saugomas. Jei dotacijos skiriamos paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus, gali būti remiama iki 60 % atitinkamų projektų išlaidų, iš kurių iki 40 % gali nepriklausyti nuo patikrinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris nebuvo išmestas, su sąlyga, kad pasiekti iš anksto nustatyti tarpiniai tikslai, atsižvelgiant į diegiamą technologiją. Jei parama skiriama surengiant konkurencinius viešuosius pirkimus arba tai yra techninė pagalba, gali būti remiama iki 100 % atitinkamų projektų išlaidų.	Projektai atrenkami taikant skaidrią atrankos procedūrą, technologijų atžvilgiu neutraliu būdu, vadovaujantis šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytais Klimato investicijų fondo tikslais ir objektyviais bei skaidriais kriterijais, atsižvelgiant į tai, kokiu mastu projektais svariai prisidedama siekiant Sąjungos klimato ir energetikos tikslų, kartu prisidedant prie nulinės taršos ir žiediškumo tikslų pagal šios dalies pirmą pastraipą, taip pat į poreikį užtikrinti sąžiningą geografinį projektų pasiskirstymą pagal šios dalies 6a pastraipą ir prireikus atsižvelgiant į tai, kiek projektais padedama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį gerokai labiau nei 2 dalyje nurodyti santykiniai taršos rodikliai. Projektai turi turėti potencialo būti plačiai taikomi arba labai sumažinti perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos sąnaudas atitinkamuose sektoriuose . Pirmenybė teikiama technologijoms ir procesams, kuriais sprendžiamas daugialypio poveikio aplinkai klausimas . Projektais, susijusiais su CCU, sumažinamas grynasis išmetamas teršalų kiekis ir užtikrinama, kad būtų išvengta CO2 išmetimo arba jis būtų nuolat saugomas. Jei dotacijos skiriamos paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus, gali būti remiama iki 60 % atitinkamų projektų išlaidų, iš kurių iki 40 % gali nepriklausyti nuo patikrinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris nebuvo išmestas, su sąlyga, kad pasiekti iš anksto nustatyti tarpiniai tikslai, atsižvelgiant į diegiamą technologiją. Jei parama skiriama surengiant konkurencinius viešuosius pirkimus arba tai yra techninė pagalba, gali būti remiama iki 100 % atitinkamų projektų išlaidų. Projektams, kurių išmetamų teršalų kiekio mažinimas naudingas kitų netoliese esančių geografinių vietovių subjektų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, teikiama pirmenybė taikant naudojamus projektų atrankos kriterijus.
	Reikalaujama, kad Klimato investicijų fondo lėšomis finansuojamų projektų subjektai dalytųsi žiniomis su kitų atitinkamų projektų subjektais ir su teisėtą interesą turinčiais Sąjungoje įsikūrusiais tyrėjais. Dalijimosi žiniomis sąlygas Komisija nustato kvietimuose teikti pasiūlymus.
	Kvietimai teikti pasiūlymus turi būti atviri ir skaidrūs ir juose turi būti aiškiai nurodyta, kokios technologijos gali būti remiamos. Rengdama kvietimus teikti pasiūlymus Komisija užtikrina, kad būtų tinkamai apimti visi sektoriai. Komisija imasi priemonių, siekdama užtikrinti, kad informacija apie kvietimus teikti pasiūlymus būtų skleidžiama kuo plačiau, ypač vidutinėms ir mažoms įmonėms (MVĮ).

Pakeitimas 542

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto g papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 8 dalies 6 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Klimato investicijų fondas siekia teikti geografiškai subalansuotą paramą CDD forma teikiamai paramai ir su masto didinimu susijusiems projektams, sykiu užtikrinant aukščiausią įmanomą projektų kokybę ir laikantis šios dalies šeštoje pastraipoje nurodytų atrankos kriterijų, atsižvelgiant į konkrečias sektorių aplinkybes ir investicijų poreikius, visų pirma sektoriuose, kuriems taikomas 3g straipsnis ir IVa skyrius.

Pakeitimas 543

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto g papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 8 dalies 7 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytos šios direktyvos nuostatos dėl Inovacijų fondo veikimo taisyklių, įskaitant atrankos procedūrą ir kriterijus, ir reikalavimus atitinkančių sektorių ir įvairių rūšių paramai taikomų techninių reikalavimų.

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytos šios direktyvos nuostatos dėl Klimato investicijų fondo veikimo taisyklių, įskaitant atrankos procedūrą ir kriterijus, MVĮ dalyvavimą ir reikalavimus atitinkančių sektorių ir įvairių rūšių paramai taikomų techninių reikalavimų. Komisija siekia sudaryti tokį tvarkaraštį, pagal kurį tam tikra Klimato investicijų fondo paramos dalis būtų pradėta teikti laikotarpio pradžioje. Įgyvendindama Klimato investicijų fondą Komisija imasi visų atitinkamų priemonių pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092, kad užtikrintų lėšų, susijusių su Klimato investicijų fondo remiamomis priemonėmis ir investicijomis, apsaugą, jei valstybėse narėse būtų nesilaikoma teisinės valstybės principų. Šiuo tikslu Komisija užtikrina veiksmingą ir efektyvią vidaus kontrolės sistemą ir siekia susigrąžinti nepagrįstai sumokėtas ar netinkamai panaudotas sumas.

Siekiant užtikrinti sąžiningą ir teisingą pertvarką, atrankos kriterijuose atsižvelgiama į aplinkos ir socialines apsaugos priemones. Visi Klimato investicijų fondo finansiniai ištekliai naudojami laikantis:

a)	reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, nustatytų Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje;

b)	būtinųjų apsaugos priemonių, nustatytų Reglamento (ES) 2020/852 18 straipsnyje.

Jei parama teikiama pasinaudojant CDD, tais deleguotaisiais aktais sudaromos sąlygos skelbti technologijų atžvilgiu neutralius, kainų požiūriu konkurencingus konkursus, laikantis Klimato investicijų fondo tikslų, kaip nustatyta pirmoje pastraipoje.

Pakeitimas 544

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punkto g papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10a straipsnio 8 dalies 7 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija kas dvejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje nurodo iš Klimato investicijų fondo finansuojamų projektų nuoseklumą ir jų atitiktį Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytam klimato neutralumo tikslui, pažangą, padarytą įgyvendinant pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planuose aprašytas investicijas, ir kitų dvejų metų laikotarpio veiksmų planą.

Pakeitimas 545

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 13 punktas

Direktyva 2003/87/EB

10c straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)	10c straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

(13)	10c straipsnis išbraukiamas;

„Valstybės narės reikalauja, kad lengvatas gaunantys elektros energijos gamintojai ir tinklo operatoriai kasmet ne vėliau kaip vasario 28 d. pateiktų atrinktų investicinių projektų įgyvendinimo ataskaitas, be kita ko, nurodytų nemokamai suteiktų apyvartinių taršos leidimų ir patirtų investicinių sąnaudų balansą bei remiamų investicijų rūšis. Valstybės narės praneša apie tai Komisijai, o Komisija šias ataskaitas skelbia viešai.“

Pakeitimas 546

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 13 a punktas (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

10c a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13a)

įterpiamas šis straipsnis:

„10ca straipsnis

Pereinamuoju laikotarpiu nemokamai suteikiami apyvartiniai taršos leidimai energetikos sektoriui modernizuoti

Visi pereinamuoju laikotarpiu nemokamai suteikiami apyvartiniai taršos leidimai energetikos sektoriui modernizuoti, kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo paskirstyti atitinkamų valstybių narių veiklos vykdytojams, pridedami prie bendro apyvartinių taršos leidimų, kuriuos atitinkama valstybė narė gauna parduoti aukcione pagal 10 straipsnio 2 dalies a punktą, skaičiaus. Tačiau valstybės narės gali naudoti tuos apyvartinius taršos leidimus arba jų dalį pagal 10d straipsnį investicijoms naudojantis Modernizavimo fondu remti.“

Pakeitimas 547

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 14 punkto a papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10d straipsnio 1 dalies 1 a ir 1 b pastraipos (naujos)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Parama iš Modernizavimo fondo teikiama tik toms valstybėms narėms, kurios yra patvirtinusios teisiškai privalomus tikslus ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, taip pat laipsniško viso iškastinio kuro atsisakymo priemones per laikotarpį, atitinkantį Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytus tikslus.
	Be to, parama iš Modernizavimo fondo neskiriama paramą gaunančios valstybės narės, kurios atžvilgiu vykdoma Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 6 straipsnyje numatyta procedūra arba dėl kurios Taryba pagal tą straipsnį yra priėmusi įgyvendinimo sprendimą dėl atitinkamų priemonių, pasiūlytoms investicijoms remti.

Pakeitimas 548

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 14 punkto a papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10d straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Remiamos investicijos turi atitikti šios direktyvos tikslus, taip pat 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikato dėl Europos žaliojo kurso () bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 (*) tikslus ir Paryžiaus susitarime nustatytus ilgalaikius tikslus. Modernizavimo fondo lėšomis nėra remiami energiją gaminantys įrenginiai , kuriuose naudojamas iškastinis kuras.	Remiamos investicijos turi atitikti šios direktyvos tikslus, taip pat 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikato dėl Europos žaliojo kurso () bei Reglamento (ES) 2021/1119(*) tikslus ir Paryžiaus susitarime nustatytus ilgalaikius tikslus. Modernizavimo fondo lėšomis nėra remiama energetikos veikla , kuriai naudojamas iškastinis kuras.

Pakeitimas 549

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 14 punkto b papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10d straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Bent 80 % Modernizavimo fondo finansinių išteklių panaudojama remiant investicijas į:	2. 100 % Modernizavimo fondo finansinių išteklių panaudojama remiant investicijas į:

Pakeitimas 550

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 14 punkto b papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10d straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aa)	energijos gamybą vandenilio generatoriais;

Pakeitimas 551

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 14 punkto b papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10d straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)	su paklausa susijusios energijos vartojimo efektyvumo didinimą , įskaitant transporto, pastatų, žemės ūkio ir atliekų sektorius;

bendro energijos vartojimo mažinimą taikant paklausos valdymą ir energijos vartojimo efektyvumo priemones , įskaitant transporto, pastatų, žemės ūkio ir atliekų sektorius , kartu atsižvelgiant į elektrifikacijos poreikį, susijusį su klimato kaitos nulemta pertvarka, ir su tuo susijusį iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos paklausos padidėjimą ;

Pakeitimas 552

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 14 punkto b papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10d straipsnio 2 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)	paramą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, taip pat kaimo ir atokiose vietovėse, siekiant kovoti su energijos nepritekliumi ir modernizuoti jų šildymo sistemas, ir

e)	paramą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, taip pat kaimo ir atokiose vietovėse, siekiant kovoti su energijos nepritekliumi, modernizuoti jų šildymo ir vėsinimo sistemas bei energijos vartojimo efektyvumo pastangas tiek gyvenamosios , tiek komercinės paskirties pastatuose;

Pakeitimas 553

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 14 punkto b papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10d straipsnio 2 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)	teisingą pertvarką nuo iškastinio kuro priklausomuose valstybių narių gavėjų regionuose, siekiant remti darbuotojų perkėlimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, švietimą, darbo paieškos iniciatyvas ir startuolius, palaikant dialogą su socialiniais partneriais.

teisingą pertvarką nuo iškastinio kuro priklausomuose valstybių narių gavėjų regionuose, siekiant remti darbuotojų perkėlimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, švietimą, darbo paieškos iniciatyvas ir startuolius, palaikant dialogą su pilietine visuomene ir socialiniais partneriais , derantį su atitinkamais veiksmais, kuriuos valstybės narės įtraukia į savo teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Reglamento (ES) 2021/1056 8 straipsnio 2 dalies k punktą ir prie jų prisidedant, kai tikslinga, ir

Pakeitimas 554

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 14 punkto b papunktis

Direktyva 2003/87/EB

10d straipsnio 2 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

fa)	investicijas į alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą.

Pakeitimas 555

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 14 punkto b a papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

10d straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba)	įterpiama ši dalis:

„2a. Visi Modernizavimo fondo finansiniai ištekliai panaudojami laikantis:

a)	reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, nustatytų Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje;

b)	būtinųjų apsaugos priemonių, nustatytų Reglamento (ES) 2020/852 18 straipsnyje.“

Pakeitimas 556

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 14 punkto b b papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

10d straipsnio 5 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

bb)	5 dalis papildoma šia pastraipa:

„Investicijų komitetas prašo Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais rekomendacijų, siekdamas užtikrinti, kad sprendimai dėl investicijų būtų suderinti su šiame straipsnyje nustatytais kriterijais ir padėtų siekti Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytų tikslų.“

Pakeitimas 557

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 14 punkto b c papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

10d straipsnio 6 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

bc)	6 dalis pakeičiama taip:

6. Prieš priimdama sprendimą dėl investicijų finansavimo savo modernizavimo fondo dalies lėšomis, paramą gaunanti valstybė narė pateikia investicijų projektą investicijų komitetui ir EIB. Kai EIB patvirtina, kad tos investicijos patenka į 2 dalyje išvardytas sritis, valstybė narė gali finansuoti investicijų projektą savo dalies lėšomis.

„6. Prieš priimdama sprendimą dėl investicijų finansavimo savo modernizavimo fondo dalies lėšomis, paramą gaunanti valstybė narė pateikia investicijų projektą investicijų komitetui ir EIB.

Jei siūloma Modernizavimo fondo lėšomis finansuoti investicija į energetikos sistemų modernizavimą nepatenka į 2 dalyje išvardytas sritis, investicijų komitetas įvertina tokios investicijos techninį ir finansinį gyvybingumą, įskaitant galimą išmetamo teršalų kiekio sumažinimą naudojantis tokiomis investicijomis, ir parengia rekomendaciją dėl investicijų finansavimo Modernizavimo fondo lėšomis. Investicijų komitetas užtikrina, kad kiekviena investicija į centralizuotą šilumos tiekimą būtų pasiektas esminis energijos vartojimo efektyvumo pagerinimas ir išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas.

Investicijų komitetas įvertina tokios investicijos techninį ir finansinį gyvybingumą, įskaitant galimą išmetamo teršalų kiekio sumažinimą naudojantis tokiomis investicijomis, ir parengia rekomendaciją dėl investicijų finansavimo Modernizavimo fondo lėšomis. Investicijų komitetas užtikrina, kad kiekviena investicija į centralizuotą šilumos tiekimą būtų pasiektas esminis energijos vartojimo efektyvumo pagerinimas ir išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas.

Toje rekomendacijoje gali būti pateikta pasiūlymų dėl tinkamų finansavimo priemonių. Iki 70 % susijusių investicijos, kuri nepatenka į 2 dalyje išvardytas sritis, sąnaudų gali būti remiamos Modernizavimo fondo lėšomis su sąlyga, kad likusias sąnaudas finansuos privatūs juridiniai asmenys.

Toje rekomendacijoje gali būti pateikta pasiūlymų dėl tinkamų finansavimo priemonių.“

Pakeitimas 558

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 14 punkto b d papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

10d straipsnio 11 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

bd)	11 dalis pakeičiama taip:

11. Investicijų komitetas kasmet Komisijai pateikia investicijų vertinimo patirties ataskaitą. Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d., atsižvelgdama į investicijų komiteto išvadas, Komisija peržiūri 2 dalyje nurodytas projektų sritis ir pagrindą, kuriuo remdamasis investicijų komitetas grindžia savo rekomendacijas.

„11. Investicijų komitetas kasmet Komisijai , Tarybai ir Europos Parlamentui pateikia investicijų vertinimo patirties ataskaitą. Ta ataskaita skelbiama viešai. Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d., atsižvelgdama į investicijų komiteto išvadas, Komisija peržiūri 2 dalyje nurodytas projektų sritis ir pagrindą, kuriuo remdamasis investicijų komitetas grindžia savo rekomendacijas.“

Pakeitimas 559

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 15 punkto -a papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

12 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

-a)	1 dalis pakeičiama taip:

1. Valstybės narės užtikrina, kad leidimus būtų galima perleisti:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad leidimus būtų galima perleisti:

a)	Sąjungoje iš vienų asmenų – kitiems;

a)	Sąjungoje iš vienų reguliuojamų įmonių – kitoms;

b)	tarp Sąjungos asmenų ir trečiųjų šalių asmenų, jeigu tie leidimai yra pripažinti 25 straipsnyje nurodyta tvarka, taikant tik tuos apribojimus, kurie išvardyti šioje direktyvoje arba kurie priimti pagal ją.

b)	tarp Sąjungos reguliuojamų įmonių ir trečiųjų šalių asmenų, jeigu tie leidimai yra pripažinti 25 straipsnyje nurodyta tvarka, taikant tik tuos apribojimus, kurie išvardyti šioje direktyvoje arba kurie priimti pagal ją.

Reguliuojamos įmonės gali įgalioti fizinį arba juridinį asmenį reguliuojamos įmonės vardu valdyti registro sąskaitą, priklausančią reguliuojamai įmonei, ir vykdyti visų rūšių operacijas, kurios leidžiamos tai sąskaitai. Atsakomybė už reikalavimų laikymąsi ir toliau tenka reguliuojamai įmonei. Įgaliodama fizinį arba juridinį asmenį reguliuojama įmonė užtikrina, kad nebūtų jokio interesų konflikto tarp įgalioto fizinio ar juridinio asmens ir kompetentingų institucijų, nacionalinių administratorių, tikrintojų ar kitų įstaigų, kuriems taikoma ši direktyva.“

Pakeitimas 560

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 15 punkto -a a papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

12 straipsnio 1 a a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

-aa)	įterpiama ši dalis:

„1aa. Ne vėliau kaip 2023 m. liepos 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina, kaip jų vardu veikiančių reguliuojamų įmonių ir finansų tarpininkų patekimo į Europos anglies dioksido apyvartinių taršos leidimų rinkas apribojimas paveiktų anglies dioksido apyvartinių taršos leidimų rinkų vientisumą ir veiksmingą veikimą ir 2030 bei 2050 m. Sąjungos energetikos ir klimato srities tikslų įgyvendinimą. Jei įvertinimas neigiamas, Komisija, jei tikslinga, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo koreguojamos atitinkamos 12 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatos.“

Pakeitimas 561

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 15 punkto c papunktis

Direktyva 2003/87/EB

12 straipsnio 3 dalies 1 a ir 1 b pastraipos (naujos)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Nukrypstant nuo pirmos pastraipos c punkto, iki 2029 m. gruodžio 31 d. laivybos bendrovės gali atsisakyti mažesnio apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, remdamosi laivo turima ledo klase arba faktu, kad laivai plaukioja ledo sąlygomis, arba abiem šiais pagrindais, pagal Va priedą.
	Nukrypstant nuo pirmos pastraipos c punkto, iki 2029 m. gruodžio 31 d. laivybos bendrovės gali atsisakyti 55 % mažiau apyvartinių taršos leidimų, taikomų iki 2030 m. išmetamiems teršalams, susijusiems su reisais tarp valstybės narės atokiausiame regione esančio uosto ir toje pačioje valstybėje narėje esančio uosto, įskaitant tarp dviejų uostų, esančių skirtinguose atokiausiuose regionuose toje pačioje valstybėje narėje. Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šios nukrypti leidžiančios nuostatos panaikinimo poveikio jūrų transportui į atokiausius regionus ir iš jų.

Pakeitimas 562

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 15 punkto e papunktis

Direktyva 2003/87/EB

12 straipsnio 3b dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Įpareigojimas atsisakyti apyvartinių taršos leidimų netaikomas išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kuris yra laikomas surinktu ir panaudotu taip, kad liktų nuolat chemiškai surištas produkte, kurį įprastai naudojant jis į atmosferą nepateks.	Įpareigojimas atsisakyti apyvartinių taršos leidimų netaikomas išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kuris yra laikomas surinktu ir panaudotu taip, kad liktų nuolat chemiškai surištas produkte, kurį įprastai naudojant ir šalinant jis į atmosferą nepateks.

Pakeitimas 563

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 15 punkto e papunktis

Direktyva 2003/87/EB

12 straipsnio 3b dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl reikalavimų , susijusių su tuo, ar šiltnamio efektą sukeliančios dujos laikytinos nuolat chemiškai surištomis produkte, kurį įprastai naudojant jos į atmosferą nepateks.	Komisija pagal 23 straipsnį priima deleguotuosius aktus , kuriais ši direktyva papildoma nustatant reikalavimus , susijusius su tuo, ar šiltnamio efektą sukeliančios dujos laikytinos nuolat chemiškai surištomis produkte, kurį įprastai naudojant ir šalinant jos į atmosferą nepateks , kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje .

Pakeitimas 564

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 15 punkto e papunktis

Direktyva 2003/87/EB

12 straipsnio 3b dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.	Išbraukta.

Pakeitimas 565

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 15 punkto e a papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

12 straipsnio 3b a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ea)	įterpiama ši dalis:

„3ba. Ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje ji išnagrinėja, kaip turi būti apskaitomas neigiamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios pašalinamos iš atmosferos ir saugiai bei nuolat saugomos, kiekis ir kaip šiam neigiamam išmetamam ŠESD kiekiui gali būti taikoma prekyba apyvartiniais taršos leidimais, ir kurioje ji pasiūlo aiškią taikymo sritį ir griežtus kriterijus bei apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama, kad tokiu pašalinamu ŠESD kiekiu nebūtų kompensuojamas būtinas išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas laikantis Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytų Sąjungos klimato tikslų. Jei tikslinga, prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl neigiamo kiekio įtraukimo į prekybą.“

Pakeitimas 566

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 15 punkto e b papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

12 straipsnio 3b b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

eb)	įterpiama ši dalis:

„3bb. Ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje ji išnagrinėja, ar veiksmingai apskaitomas visas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų vykdant įvairią veiklą, kuriai taikoma ši direktyva, kiekis, kuriais proceso etapais tos šiltnamio efektą sukeliančios dujos apskaitomos ir ar buvo išvengta dvigubo skaičiavimo, visų pirma atsižvelgiant į tolesnius etapus, įskaitant šalinimą ir atliekų deginimą bei eksportą, ir įvertina lyginamąją klimato ir ekonominę naudą, gaunamą vykdant kiekvienos veiklos rūšies išmetamųjų teršalų apskaitą skirtingais proceso etapais. Komisija, jei tikslinga, gali prie tos ataskaitos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama ši direktyva, siekiant užtikrinti, kad visi išmetamieji teršalai būtų apskaitomi pačiu veiksmingiausiu etapu ir kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo.“

Pakeitimas 567

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 15 punkto e c papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

12 straipsnio 3b c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ec)	įterpiama ši dalis:

„3bc. Ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje išnagrinėja skaidrią, palyginamą ir patikimą metodiką, kaip apskaityti išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios laikomos surinktomis ir panaudotomis taip, kad būtų chemiškai surištos produkte kitaip, nei nurodyta 3b dalyje, atsižvelgiant į produkto gyvavimo ciklo vertinimą. Produkto gyvavimo ciklo vertinimo metodikoje atsižvelgiama į dvejopą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaip išmetamųjų teršalų ir kaip žaliavos vaidmenį, įskaitant išmetamuosius teršalus, surinktus gaminant produktą, išmetamuosius teršalus, susidariusius surinkimo ir panaudojimo proceso metu, išmetamuosius teršalus, panaudotus gaminant produktą, ir metų, per kuriuos iš išmetamųjų teršalų surinkta anglis yra surišama produkte, skaičių. Jei tikslinga, Komisija prie tos ataskaitos prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama ši direktyva, siekiant įtraukti gyvavimo ciklo vertinimo metodą.“

Pakeitimas 568/rev

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 15 punkto e d papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

12 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

ed)	4 dalis pakeičiama taip

4. Valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog leidimai būtų panaikinti bet kada, jeigu to prašo jų turėtojas. Jeigu elektros energijos gamybos pajėgumų eksploatavimas valstybių narių teritorijoje nutraukiamas dėl papildomų nacionalinių priemonių, valstybės narės gali panaikinti apyvartinius taršos leidimus iš bendro jų aukcione parduotinų leidimų kiekio, nurodyto 10 straipsnio 2 dalyje, neviršijant kiekio, atitinkančio vidutinį patikrinto atitinkamų įrenginių per penkerius metus iki eksploatavimo nutraukimo išmestą teršalų kiekį. Atitinkama valstybė narė informuoja Komisiją apie tokį numatomą panaikinimą pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal 10 straipsnio 4 dalį.

„4. Valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog leidimai būtų panaikinti bet kada, jeigu to prašo jų turėtojas. Jeigu elektros energijos gamybos pajėgumų eksploatavimas valstybių narių teritorijoje nutraukiamas dėl papildomų nacionalinių priemonių, valstybės narės panaikina apyvartinius taršos leidimus iš bendro jų aukcione parduotinų leidimų kiekio, nurodyto 10 straipsnio 2 dalyje, neviršijant kiekio, atitinkančio vidutinį patikrinto atitinkamų įrenginių per penkerius metus iki eksploatavimo nutraukimo išmestą teršalų kiekį. Atitinkama valstybė narė informuoja Komisiją apie tokį numatomą panaikinimą pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal 10 straipsnio 4 dalį.“

Pakeitimas 569

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 16 punktas

Direktyva 2003/87/EB

14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

16)	14 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo sakiniu:

16)	14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl išsamios tvarkos, skirtos išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenai ir ataskaitų apie jas teikimui ir prireikus veiklos duomenų, susijusių su I priede išvardytų rūšių veikla, skirtų tonų vienam kilometrui duomenų stebėsenai ir ataskaitų apie jas teikimui siekiant taikyti 3e arba 3f straipsnius; ši tvarka grindžiama IV priede išdėstytais stebėsenos ir ataskaitų teikimo principais ir šio straipsnio 2 dalyje išdėstytais reikalavimais. Tuose įgyvendinimo aktuose šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos ir ataskaitų apie jį teikimo reikalavimuose taip pat nurodomos kiekvienų tų dujų indėlio į visuotinį atšilimą specifikacijos. Tais įgyvendinimo aktais taikomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (*) nustatyti biomasės naudojimo tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai (juos reikiamai pakoregavus, kad galėtų būti taikomi pagal šią direktyvą) taip, kad ši biomasė būtų netarši. Jais nustatoma, kaip apskaityti su netaršių šaltinių ir netaršiais nelaikomų šaltinių mišiniu siejamą išmetamųjų teršalų kaupimą. Jais taip pat patikslinama, kaip apskaityti išmetamą teršalų kiekį, siejamą su nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų išteklių kuru ir perdirbtos anglies kuru, užtikrinant, kad šis išmetamas teršalų kiekis būtų įtrauktas į apskaitą ir kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

„1. Komisija pagal 23 straipsnį priima deleguotuosius aktus , kuriais ši direktyva papildoma dėl išsamios tvarkos, skirtos išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenai ir ataskaitų apie jas teikimui ir prireikus veiklos duomenų, susijusių su I priede išvardytų rūšių veikla, skirtų tonų vienam kilometrui duomenų stebėsenai ir ataskaitų apie jas teikimui siekiant taikyti 3e arba 3f straipsnius; ši tvarka grindžiama IV priede išdėstytais stebėsenos ir ataskaitų teikimo principais ir šio straipsnio 2 dalyje išdėstytais reikalavimais. Tuose deleguotuosiuose aktuose šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos ir ataskaitų apie jį teikimo reikalavimuose taip pat nurodomos kiekvienų tų dujų indėlio į visuotinį atšilimą specifikacijos ir prie jų pridedamas išsamus poveikio vertinimas, atsižvelgiant į naujausius turimus mokslo duomenis . Tais deleguotaisiais aktais taikomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (*) nustatyti biomasės naudojimo tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai (juos reikiamai pakoregavus, kad galėtų būti taikomi pagal šią direktyvą) taip, kad ši biomasė būtų netarši. Jais nustatoma, kaip apskaityti su netaršių šaltinių ir netaršiais nelaikomų šaltinių mišiniu siejamą išmetamųjų teršalų kaupimą. Jais taip pat patikslinama, kaip apskaityti išmetamą teršalų kiekį, siejamą su nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų išteklių kuru ir perdirbtos anglies kuru, užtikrinant, kad šis išmetamas teršalų kiekis būtų įtrauktas į apskaitą ir kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo.

Pakeitimas 570

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 19 a punktas (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

19 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

19a)	19 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

2. Leidimų turėtoju gali būti kiekvienas asmuo. Registras yra prieinamas visuomenei ir turi skirtingas sąskaitas, kuriose registruojami kiekvieno asmens turimi leidimai, kurie jam buvo išduoti arba perleisti ar kuriuos jis perleido.

„2. Nedarant poveikio 12 straipsnio 1aa daliai, be centrinių ir nacionalinių administravimo institucijų sąskaitų, leidimų turėtoju gali būti tik reguliuojamos įmonės, turinčios buvusių, dabartinių arba nuspėjamos ateities ATLPS reikalavimų laikymosi pareigų. Registras turi būti prieinamas visuomenei ir turėti skirtingas sąskaitas, kuriose registruojami kiekvienos reguliuojamos įmonės turimi leidimai, kurie jai buvo išduoti arba perleisti ar kuriuos ji perleido.“

Pakeitimas 571

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 19 b punktas (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

23 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

19b)	23 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

2. Įgaliojimai priimti 3d straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 4 dalyje, 10a straipsnio 1 ir 8 dalyse, 10b straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 24a straipsnio 1 dalyje, 25a straipsnio 1 dalyje ir 28c straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 8 d.

„2. Įgaliojimai priimti 3d straipsnio 3 dalyje, 3gaa straipsnio 2 dalyje, 3gab straipsnio 7 dalyje, 3gea straipsnio antroje pastraipoje, 10 straipsnio 4 dalyje, 10a straipsnio 1 ir 8 dalyse, 10b straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 3b dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 24a straipsnio 1 dalyje, 25a straipsnio 1 dalyje, 28c straipsnyje , 30c straipsnio 2a dalyje ir 30f straipsnio 4a dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 8 d.“

Pakeitimas 572

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 19 c punktas (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

29a straipsnis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

19c)	29a straipsnis pakeičiamas taip:

29a straipsnis

„29a straipsnis

Priemonės, kurių imamasi esant per dideliam kainų svyravimui

1. Jei ilgiau nei šešis mėnesius iš eilės apyvartinio taršos leidimo kaina yra daugiau nei tris kartus didesnė už vidutinę apyvartinių taršos leidimų kainą Europos anglies dioksido rinkoje per dvejus praėjusius metus, tai Komisija nedelsdama sušaukia Komiteto, sudaryto pagal Sprendimo Nr. 280/2004/EB 9 straipsnį, posėdį.

1. Jei ilgiau nei šešis mėnesius iš eilės vidutinė apyvartinio taršos leidimo kaina yra daugiau nei dukart didesnė už vidutinę apyvartinių taršos leidimų kainą Europos anglies dioksido rinkoje per dvejus praėjusius metus, tai Komisija nedelsdama ir ne vėliau kaip per septynias dienas nuo to laiko momento sušaukia Komiteto, sudaryto pagal Sprendimo Nr. 280/2004/EB 9 straipsnį, posėdį , siekiant įvertinti, ar šioje dalyje nurodyta kainų raida atitinka besikeičiančius rinkos dėsnius .

2. Jei 1 dalyje minimas kainos kitimas neatitinka besikeičiančių rinkos dėsnių, tai atsižvelgiant į kainos kitimo laipsnį, priimama viena iš žemiau išvardytų priemonių:

2. Jei 1 dalyje nurodytas kainos kitimas neatitinka besikeičiančių rinkos dėsnių, tai atsižvelgiant į kainos kitimo laipsnį, skubiai priimama bet kuri iš žemiau išvardytų priemonių:

-a)	iš rinkos stabilumo rezervo pagal Sprendimo (ES) 2015/1814 1 straipsnio 7 dalį išleidžiama 100 mln. apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius ir kurie per šešių mėnesių laikotarpį vienodai paskirstomi aukcionuose;

a)	priemonė, kuri valstybėms narėms leidžia surengti dalies aukcione parduotinų leidimų aukcioną;

a)	priemonė, kuri valstybėms narėms leidžia surengti dalies aukcione parduotinų leidimų aukcioną kitais kalendoriniais metais ;

b)	priemonė, kuri valstybėms narėms leidžia parduoti aukcione iki 25 % naujiems rinkos dalyviams rezervuotų apyvartinių taršos leidimų.

b)	priemonė, kuri valstybėms narėms leidžia parduoti aukcione iki 25 % naujiems rinkos dalyviams rezervuotų apyvartinių taršos leidimų.

Tokios priemonės priimamos taikant 23 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

3. Taikant bet kurią priemonę itin atsižvelgiama į Komisijos Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 29 straipsnį teikiamas ataskaitas ir į bet kokią kitą valstybių narių teikiamą informaciją.

4. Šių nuostatų taikymo tvarka nustatoma 10 straipsnio 4 dalyje nurodytuose.

4. Šių nuostatų taikymo tvarka nustatoma 10 straipsnio 4 dalyje nurodytuose.“

Pakeitimas 573

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 19 d punktas (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

29a a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

19d)	įterpiamas šis straipsnis:

„29aa straipsnis

1. Į ES ATLPS rinką gali patekti tik tie subjektai, kurie yra įrenginiai, aviacijos ir jūrų veiklos vykdytojai, kurie laikosi įsipareigojimų pagal ES ATLPS.

2. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, teisę patekti į ES ATLPS rinką turi finansiniai tarpininkai, perkantys leidimus ne savo, o įrenginio vardu.

3. Komisija įvertina, ar Reglamento (ES) Nr. 1031/2010 (1a) 6 straipsnio 5 dalis yra suderinama su šio straipsnio nuostatomis, ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas tas reglamentas.

Pakeitimas 574

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 19 e punktas (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

30 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

19e)	30 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

1. Ši direktyva nuolat peržiūrima atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius ir pastangas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų.

„1. Ši direktyva nuolat peržiūrima atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius ir pastangas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų , įskaitant 26-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 26) prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.“

Pakeitimas 575

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 20 a punktas (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

30 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

20a)	30 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

3. Komisija teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai atliekant kiekvieną bendros pažangos įvertinimą, kurį sutarta atlikti pagal Paryžiaus susitarimą, visų pirma dėl poreikio nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones siekiant, kad Sąjunga ir jos valstybės narės reikiamu lygiu sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, be kita ko, kiek tai susiję su 9 straipsnyje nurodytu linijiniu koeficientu. Komisija kai tinkama gali pateikti pasiūlymų Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamai iš dalies pakeisti šią direktyvą.

„3. Komisija, paprašiusi Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais rekomendacijos, teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai atliekant kiekvieną bendros pažangos įvertinimą, kurį sutarta atlikti pagal Paryžiaus susitarimą, visų pirma dėl poreikio nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones siekiant, kad Sąjunga ir jos valstybės narės reikiamu lygiu sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, be kita ko, kiek tai susiję su 9 straipsnyje nurodytu linijiniu koeficientu. Komisija, kai tinkama, gali pateikti pasiūlymų Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamai iš dalies pakeisti šią direktyvą. Rengdama savo pasiūlymus Komisija užtikrina, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo, to reglamento 4 straipsnyje nustatytų Sąjungos klimato srities tikslų ir to reglamento 4 straipsnio 4 dalyje nurodyto orientacinio 2030–2050 m. laikotarpio Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžeto. Pasiūlymai atspindi ilgainiui padarytą pažangą ir didžiausią įmanomą užmojį pagal Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio 3 dalį.“

Pakeitimas 576

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 20 b punktas (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

30 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

20b)	30 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4a. Atlikdama šios direktyvos peržiūrą pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, Komisija išanalizuoja, kaip būtų galima nustatyti ES ATLPS ir kitų anglies dioksido rinkų sąsajas, netrukdant pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslo ir Sąjungos klimato srities tikslų, nustatytų Reglamente (ES) 2021/1119.“

Pakeitimas 577

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

IVa skyriaus pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
PASTATAMS IR KELIŲ TRANSPORTUI TAIKOMA APYVARTINIŲ TARŠOS LEIDIMŲ PREKYBOS SISTEMA	PASTATAMS , KELIŲ TRANSPORTUI IR KITAM KURUI TAIKOMA APYVARTINIŲ TARŠOS LEIDIMŲ PREKYBOS SISTEMA

Pakeitimas 578

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30a straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Šio skyriaus nuostatos, atsižvelgiant į 1b dalyje numatytą įvertinimą, taikomos tik nuo 2029 m. sausio 1 d. išleidžiant vartoti kurą, kuris naudojamas degimui privačiame kelių transporte ir privačių gyvenamųjų pastatų šildymui ir vėsinimui.

Pakeitimas 579

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30a straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1b. Jei sąlygos yra tinkamos, Komisija siekia nuo 2029 m. sausio 1 d. išplėsti šio skyriaus taikymo sritį ir į jį įtraukti teršalus, išmetamus privataus kelių transporto ir dėl privačių gyvenamųjų pastatų šildymo ir vėsinimo.

Ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina, kaip nuo 2029 m. sausio 1 d. į šio skyriaus taikymo sritį įtraukti privačiojo kelių transporto ir privačių gyvenamųjų pastatų šildymo ir vėsinimo teršalus taip, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Visų pirma, ataskaita apima:

a)	išsamų energijos ir judumo nepritekliaus raidos Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje vertinimą, remiantis duomenimis, pateikiamais pagal Reglamento (ES)…/… [Socialinio klimato fondo reglamento] 23 straipsnio 1 dalį;

išsamų į valstybių narių socialinius klimato srities planus įtrauktų priemonių ir investicijų rezultatų vertinimą, visų pirma kiek tai susiję su žmonių, kurie dėl tų priemonių ir investicijų išbrido iš energijos ir judumo nepritekliaus, skaičiumi ir kitų investicijų iš kitų Sąjungos fondų rezultatais;

c)	išsamią papildomo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, kurį būtų galima užtikrinti šiuo taikymo srities išplėtimu, taip pat valstybių narių pažangos siekiant Reglamente (ES) 2018/842 nustatytų tikslų, analizę ir kiekybinį įvertinimą;

d)	30f straipsnio 2a dalyje nustatyto išlaidų perkėlimo ataskaitų teikimo ir ribojimo mechanizmo įgyvendinamumo ir sąlygų vertinimą.

Remdamasi tos ataskaitos rezultatais, Komisija, jei tikslinga, pateikia tikslinę šios direktyvos ir Reglamento (ES)…/… [Socialinio klimato fondo reglamento] peržiūrą, siekiant išplėsti šio skyriaus taikymo sritį ir į ją įtraukti privačiojo kelių transporto ir privačių gyvenamųjų pastatų šildymo ir vėsinimo teršalus nuo 2029 m. sausio 1 d.

Pakeitimas 580

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30a straipsnio 1 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1c. Valstybė narė gali nuspręsti, kad 1a dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata, susijusi su kuru, naudojamu deginti privačiame kelių transporte ir privačiuose gyvenamuosiuose pastatuose, netaikoma jos teritorijoje, jeigu ji turi pakankamai programų mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams remti ir energijos bei judumo nepritekliaus problemai spręsti ir jei tam pritaria Komisija. Atitinkama valstybė narė informuoja Komisiją, jei ji ketina priimti tokį sprendimą. Komisija įvertina, ar valstybė narė turi pakankamai programų šiais tikslais, ir informuoja valstybę narę apie savo sprendimą.

Pakeitimas 581

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30a a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

30aa straipsnis

1. Jeigu per šešis mėnesius iš eilės iki tų metų, kuriais pradedama prekiauti apyvartiniais taršos leidimais kurui, naudojamam privačiame kelių transporte ir privatiems gyvenamųjų pastatų šildymui ir vėsinimui pagal 30a straipsnio 1a dalį, vidutinė kuro kaina sektoriuose, kuriems taikomas šis skyrius, yra didesnė nei vidutinė tokio kuro kaina 2022 m. kovo mėn., 30d straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimų, susijusių su kuru, kuris naudojamas deginti privačiame kelių transporte ir privačių gyvenamųjų pastatų šildymui ir vėsinimui, grąžinimo terminas pratęsiamas iki tol, kol kaina bus mažesnė už tą ribą.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, tuo atveju, kai Reglamentu (ES)…/… [Socialinio klimato fondo reglamentas] įsteigtas Socialinis klimato fondas dar nepradėjęs veikti arba veikia mažiau kaip trejus metus, taršos leidimų, kuriuos apima šis skyrius, aukcionai atidedami iki tol, kol Socialinis klimato fondas bus veikęs bent trejus metus.

2. Jei taikytina, Komisija iki aukcionų pagal šį skyrių pradžios paskelbia, kad 1 dalyje nustatytos sąlygos įvykdytos.

Pakeitimas 582

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30b straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. jokia reguliuojama įmonė nevykdytų III priede nurodytos veiklos, nebent ta reguliuojama įmonė turi pagal 2 ir 3 dalis kompetentingos institucijos išduotą leidimą.	1. Valstybės narės užtikrina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. jokia reguliuojama įmonė nevykdytų III priede nurodytos veiklos, nebent ta reguliuojama įmonė turi pagal 2 ir 3 dalis kompetentingos institucijos išduotą leidimą.

Pakeitimas 583

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30c straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Pagal šį skyrių suteiktų visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius nuo 2026 m. kasmet mažinamas linijiniu būdu, kuris pradedamas taikyti 2024 m. 2024 m. vertė nustatoma kaip 2024 m. išmetamųjų teršalų kiekio ribos, apskaičiuojamos remiantis baziniu išmetamųjų teršalų kiekiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842 (*) 4 straipsnio 2 dalį, į šį skyrių įtrauktuose sektoriuose ir visam į to reglamento taikymo sritį patenkančiam išmetamųjų teršalų kiekiui taikant linijinio mažinimo trajektoriją. Po 2024 m. skaičius kasmet sumažinamas taikant 5,15 % linijinį mažinimo koeficientą. Iki 2024 m. sausio 1 d. Komisija paskelbia 2026 m. visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičių.

1. Pagal šį skyrių suteiktų visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius nuo 2025 m. kasmet mažinamas linijiniu būdu, kuris pradedamas taikyti 2024 m. 2024 m. vertė nustatoma kaip 2024 m. išmetamųjų teršalų kiekio ribos, apskaičiuojamos remiantis baziniu išmetamųjų teršalų kiekiu pagal Reglamento (ES) 2018/842(*) 4 straipsnio 2 dalį, į šį skyrių įtrauktuose sektoriuose ir visam į to reglamento taikymo sritį patenkančiam išmetamųjų teršalų kiekiui taikant linijinio mažinimo trajektoriją. Po 2024 m. skaičius kasmet sumažinamas taikant 5,15 % linijinį mažinimo koeficientą. Iki 2024 m. sausio 1 d. Komisija paskelbia 2025 m. visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičių.

Pakeitimas 584

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30c straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, nustatant papildomą apyvartinių taršos leidimų skaičių, kuris turi būti išduodamas kiekvienais metais nuo 2025 m., siekiant kompensuoti atsisakytus apyvartinius taršos leidimus tais atvejais, kai buvo taikomas dvigubas išmetamųjų teršalų skaičiavimas, nepaisant taisyklių, kuriomis siekiama išvengti tokio dvigubo skaičiavimo, kaip nurodyta 30f straipsnio 4 dalyje. Komisijos nustatytas papildomas apyvartinių taršos leidimų skaičius atitinka bendrą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kompensuotą atitinkamais ataskaitiniais metais pagal 30f straipsnio 4a dalyje nurodytus deleguotuosius aktus.

Pakeitimas 585

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30d straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Nuo 2026 m. apyvartiniai taršos leidimai, kuriems taikomas šis skyrius, parduodami aukcionuose, nebent jie būtų perkelti į Sprendimu (ES) 2015/1814 sukurtą rinkos stabilumo rezervą. Apyvartiniai taršos leidimai, kuriems taikomas šis skyrius, parduodami aukcionuose atskirai nuo apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomi II, IIa ir III skyriai.	1. Nuo 2025 m. apyvartiniai taršos leidimai, kuriems taikomas šis skyrius, parduodami aukcionuose, nebent jie būtų perkelti į Sprendimu (ES) 2015/1814 sukurtą rinkos stabilumo rezervą. Apyvartiniai taršos leidimai, kuriems taikomas šis skyrius, parduodami aukcionuose atskirai nuo apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomi II, IIa ir III skyriai.

Pakeitimas 586

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30d straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, pardavimas aukcionuose pradedamas 2026 m., parduodant skaičių, atitinkantį 130 % 2026 m. aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų skaičių, nustatytą remiantis tų metų visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičiumi ir atitinkamomis aukcionuose parduoti skirtomis procentinėmis dalimis ir kiekiais pagal 3, 5 ir 6 dalis. Papildomi aukcionuose parduotini kiekiai naudojami tik atsisakant apyvartinių taršos leidimų pagal 30e straipsnio 2 dalį ir atimami iš 2028–2030 m. aukcionuose parduotinų kiekių. Tokių ankstyvų aukcionų sąlygos nustatomos pagal šio straipsnio 7 dalį ir 10 straipsnio 4 dalį.

Apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, pardavimas aukcionuose pradedamas 2025 m., parduodant skaičių, atitinkantį 130 % 2025 m. aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų skaičių, nustatytą remiantis tų metų visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičiumi ir atitinkamomis aukcionuose parduoti skirtomis procentinėmis dalimis ir kiekiais pagal 3, 5 ir 6 dalis. Papildomi aukcionuose parduotini kiekiai naudojami tik atsisakant apyvartinių taršos leidimų pagal 30e straipsnio 2 dalį ir atimami iš 2028–2030 m. aukcionuose parduotinų kiekių. Tokių ankstyvų aukcionų sąlygos nustatomos pagal šio straipsnio 7 dalį ir 10 straipsnio 4 dalį.

Pakeitimas 587

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30d straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2026 m. 600 mln. apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, sukuriama ir laikoma rinkos stabilumo rezerve pagal Sprendimo (ES) 2015/1814 1a straipsnio 3 dalį.	2025 m. 600 mln. apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, sukuriama ir laikoma rinkos stabilumo rezerve pagal Sprendimo (ES) 2015/1814 1a straipsnio 3 dalį.

Pakeitimas 588

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30d straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. 150 mln. pagal šį skyrių išduotų apyvartinių taršos leidimų parduodama aukcionuose ir visos tų aukcionų pajamos perkeliamos į pagal 10a straipsnio 8 dalį sukurtą Inovacijų fondą . 10a straipsnio 8 dalis taikoma šioje dalyje nurodytiems apyvartiniams taršos leidimams .

3. 150 mln. pagal šį skyrių išduotų apyvartinių taršos leidimų parduodama aukcionuose ir visos tų aukcionų pajamos perkeliamos į pagal Reglamentą (ES) …/… [Socialinio klimato fondo reglamentas] įsteigtą Socialinį klimato fondą kaip išorės asignuotosios pajamos, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 21 (*) straipsnio 5 dalies, ir naudojamos pagal taisykles, taikytinas Socialiniam klimato fondui.

Pakeitimas 589

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30d straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos biudžete Socialiniam klimato fondui skirti asignavimai galėtų būti plėtojami glaudžiai juos derinant su anglies dioksido kaina, taigi ir su našta pažeidžiamiems namų ūkiams ir transporto naudotojams, anglies dioksido kainos svyravimo korekcinio mechanizmo taikymas sudaro sąlygas kasmet padidinti asignavimus. Išsamios nuostatos turi būti numatytos Daugiametės finansinės programos reglamente, kuriuo pagal SESV 312 straipsnį bus užtikrinta, kad atitinkamos viršutinės išlaidų ribos kiekvienais metais būtų automatiškai koreguojamos atsižvelgiant į anglies dioksido kainos kitimo tempą pastatų, kelių transporto ir kito kuro ES ATLPS. Metinio koregavimo poveikis biudžetui įtraukiamas į biudžetą.

Pakeitimas 590

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30d straipsnio 5 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Valstybės narės sprendžia, kaip naudoti pajamas, gautas aukcionuose pardavus apyvartinius taršos leidimus pagal 4 dalį, išskyrus pajamas, pagal SESV 311 straipsnio 3 dalį pripažintas nuosavais ištekliais ir įtrauktas į Sąjungos biudžetą. Valstybės narės panaudoja savo pajamas vienos ar kelių 10 straipsnio 3 dalyje išvardytų rūšių veiklai arba vienam ar daugiau iš toliau išvardytų dalykų :

5. Valstybės narės sprendžia, kaip naudoti pajamas, gautas aukcionuose pardavus apyvartinius taršos leidimus pagal 4 dalį, išskyrus pajamas, pagal SESV 311 straipsnio 3 dalį pripažintas nuosavais ištekliais ir įtrauktas į Sąjungos biudžetą kaip bendrosios pajamos . Valstybės narės panaudoja savo pajamas pirmiausia savo Socialinių klimato planų nacionaliniam bendram finansavimui ir, jei lieka pajamų, socialinėms klimato srities priemonėms ir investicijoms pagal Reglamento (ES) …/… [Socialinio klimato fondo reglamentas] 6 straipsnį :

Pakeitimas 591

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30d straipsnio 5 dalies 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

priemonėms , kuriomis siekiama sumažinti pastatams šildyti ir vėsinti naudojamo iškastinio kuro kiekį arba sumažinti pastatų energijos poreikius, įskaitant atsinaujinančiųjų šaltinių energijos integravimą, ir susijusioms priemonėms pagal Direktyvos 2012/27/ ES 7 straipsnio 11 dalį ir 12 bei 20 straipsnius [atnaujinti nuorodas pagal peržiūrėtą direktyvą], taip pat priemonėms, kuriomis siekiama skirti finansinę paramą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams mažiausio energinio naudingumo pastatuose;

a)	priemonės , kuriomis siekiama prisidėti prie pastatų šildymo ir vėsinimo poveikio klimatui neutralumo arba pastatų energijos poreikio mažinimo pagal Reglamento ( ES )…/… [Socialinio klimato fondo reglamentas] 6 straipsnį;

Pakeitimas 592

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30d straipsnio 5 dalies 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

priemonėms, kuriomis ketinama paspartinti netaršių transporto priemonių naudojimą arba skirti finansinę paramą, kad visiškai sąveiki papildymo degalais ir įkrovimo infrastruktūra būtų naudojama netaršioms transporto priemonėms, arba priemonėms, kuriomis siekiama skatinti perėjimą prie viešojo transporto ir pagerinti daugiarūšiškumą arba skirti finansinę paramą siekiant spręsti socialinius klausimus, susijusius su mažas ir vidutines pajamas gaunančiais transporto naudotojais.

priemonėms, kuriomis ketinama paspartinti netaršių transporto priemonių naudojimą arba skirti finansinę paramą, kad visiškai sąveiki papildymo degalais ir įkrovimo infrastruktūra būtų naudojama netaršioms transporto priemonėms, arba priemonėms, kuriomis siekiama skatinti perėjimą prie viešojo transporto ir pagerinti daugiarūšiškumą pagal Reglamento (ES) …/… [Socialinio klimato fondo reglamentas] 6 straipsnį.

Pakeitimas 593

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30e straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Nuo 2027 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad iki kiekvienų metų balandžio 30 d. reguliuojama įmonė atsisakytų tokio apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, skaičiaus, kuris yra lygus ankstesnių kalendorinių metų bendram išmestam teršalų kiekiui ir atitinka pagal III priedą vartoti išleisto kuro kiekį, patikrintą pagal 15 ir 30f straipsnius, ir kad tie apyvartiniai taršos leidimai vėliau būtų panaikinti.

2. Nuo 2026 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad iki kiekvienų metų balandžio 30 d. reguliuojama įmonė atsisakytų tokio apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, skaičiaus, kuris yra lygus ankstesnių kalendorinių metų bendram išmestam teršalų kiekiui ir atitinka pagal III priedą vartoti išleisto kuro kiekį, patikrintą pagal 15 ir 30f straipsnius, ir kad tie apyvartiniai taršos leidimai vėliau būtų panaikinti.

Pakeitimas 594

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30f straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena reguliuojama įmonė nuo 2025 m. kiekvienais kalendoriniais metais stebėtų išmetamą teršalų kiekį, atitinkantį pagal III priedą vartoti išleidžiamo kuro kiekį. Jos taip pat užtikrina, kad kiekviena reguliuojama įmonė praneštų apie tokius išmetamųjų teršalų kiekius kompetentingai institucijai kitais metais, pradedant nuo 2026 m., pagal 14 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus.

2. Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena reguliuojama įmonė nuo 2024 m. kiekvienais kalendoriniais metais stebėtų išmetamą teršalų kiekį, atitinkantį pagal III priedą vartoti išleidžiamo kuro kiekį. Jos taip pat užtikrina, kad kiekviena reguliuojama įmonė praneštų apie tokius išmetamųjų teršalų kiekius kompetentingai institucijai kitais metais, pradedant nuo 2025 m., pagal 14 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus.

Pakeitimas 595

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30f straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Remiantis 30a straipsnio 1b dalies antros pastraipos d punkte nurodytu vertinimu, nuo … [metai prieš šio skyriaus taikymą kurui, kuris naudojamas deginti privačiame kelių transporte ir privačių gyvenamųjų pastatų šildymui ir vėsinimui] ir po to kiekvieną mėnesį reguliuojamos įmonės pateikia Komisijai išlaidų, įskaičiuojamų į mažmeninę vartojimui pateikto kuro kainą pagal III priedą, suskirstymą, įskaitant ypač nacionalinių mokesčių ir rinkliavų bei išlaidų, susijusių su leidimų atsisakymu, dalį mažmeninėje kainoje, taip pat išlaidų, susijusių su leidimų atsisakymu, procentinę dalį, kuri perkeliama galutiniam vartotojui. Jei ši procentinė dalis, palyginti su paskutiniu ataskaitiniu laikotarpiu, pasikeičia daugiau kaip 5 % punktais, pateikiamas paaiškinimas.
	Ne vėliau kaip … [šio skyriaus įsigaliojimo data] Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos ataskaitų teikimo kategorijos ir forma, naudotina teikiant ataskaitas pagal šios dalies pirmą pastraipą. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
	Nuo … [šio skyriaus taikymo kurui, kuris naudojamas deginti privačiame kelių transporte ir privačių gyvenamųjų pastatų šildymui ir vėsinimui, data] arba, jei valstybė narė pagal 30a straipsnio 1c dalį nusprendė, kad to straipsnio 1a dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata netaikoma, nuo… [šio skyriaus įsigaliojimo data] reguliuojamos įmonės neperkelia daugiau kaip 50 % išlaidų, susijusių su leidimų kurui, kuris pateiktas vartojimui pagal III priedą galutiniam vartotojui, atsisakymu.
	Jei Komisija nustato, kad reguliuojama įmonė perkėlė didesnę nei 50 % išlaidų dalį, ta įmonė moka baudą pagal šios direktyvos 16 straipsnį. Baudos suma apskaičiuojama remiantis apyvartinių taršos leidimų kiekiu, atitinkančiu perteklinį perkėlimą pagal šią dalį, padaugintu iš didžiausios praėjusiais metais užregistruotos pirminės arba antrinės rinkos atsiskaitymo už apyvartinius taršos leidimus pagal šį skyrių kainos. Kiekvienais metais iki vasario 28 d. Komisija praneša apie baudos už perteklių kainą. Iš šioje pastraipoje nurodytų baudų gautos pajamos skiriamos Socialinio klimato fondui, nurodytam Reglamente (ES) …/… [Socialinio klimato fondo reglamentas].

Pakeitimas 596

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30f straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojamos įmonės galėtų nustatyti ir patikimai bei tiksliai dėl kiekvienos kuro rūšies dokumentuoti tikslius vartoti išleidžiamo kuro kiekius , naudojamus juos deginant pastatų ir kelių transporto sektoriuose, kaip nustatyta III priede, ir reguliuojamų įmonių vartoti išleidžiamo kuro galutinį naudojimą. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad išvengtų išmetamųjų teršalų, kuriems taikomas šis skyrius, ir išmetamųjų teršalų, kuriems taikomi II, IIa ir III skyriai, dvigubo skaičiavimo. Išsamios taisyklės dėl dvigubo skaičiavimo išvengimo priimamos pagal 14 straipsnio 1 dalį.	4. Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojamos įmonės galėtų nustatyti ir patikimai bei tiksliai dėl kiekvienos kuro rūšies dokumentuoti tikslius vartoti išleidžiamo kuro kiekius pagal III priedą ir reguliuojamų įmonių vartoti išleidžiamo kuro galutinį naudojimą. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad išvengtų išmetamųjų teršalų, kuriems taikomas šis skyrius, ir išmetamųjų teršalų, kuriems taikomi II, IIa ir III skyriai, dvigubo skaičiavimo. Išsamios ir suderintos taisyklės dėl dvigubo skaičiavimo išvengimo priimamos pagal 14 straipsnio 1 dalį.
	(Šis pakeitimas dėl„vartoti išleidžiamo kuro“, naudojamo deginti pastatų ir kelių transporto sektoriuose, kaip apibrėžta III priede, taikomas visame tekste. Jį priėmus reikės padaryti atitinkamus viso teksto pakeitimus.)

Pakeitimas 597

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30f straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4a. Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva nustatant Sąjungos masto ir visiškai suderintas taisykles dėl išlaidų, atsirandančių dėl dvigubo įskaičiavimo, kompensavimo pagal 3e straipsnį, kai jas patiria įrenginių operatoriai ir kai jos patiriamos dėl sąnaudų, perkeltų į kuro kainas ir susijusių su kuro deginimo metu išmetamais teršalais, jei apie tuos teršalus praneša operatorius pagal 14 straipsnį ir reguliuojama įmonė pagal šį straipsnį ir jei neišvengiama dvigubo skaičiavimo pagal šio straipsnio 4 dalį. Kompensacijos sumos apskaičiuojamos remiantis vidutine apyvartinių taršos leidimų, parduotų aukcione pagal 30d straipsnio 4 dalį atitinkamais ataskaitiniais metais pagal šį straipsnį, kaina. Pajamos, gautos parduodant apyvartinius taršos leidimus, kuriems taikomas šis skyrius, aukcione, tiek, kiek tai būtina, ir iki lygio, atitinkančio dvigubą skaičiavimą ataskaitiniais metais pagal šį straipsnį, naudojamos kompensacijos sumai.

Pakeitimas 598

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30h straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Jei iki 2030 m. sausio 1 d. kiekvieną kartą, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta vidutinė apyvartinių taršos leidimų kaina viršija viršutinę 50 EUR kainos ribą, Komisija skubos tvarka priima sprendimą panaudojant rinkos stabilumo rezervą pagal Sprendimo (ES) 2015/1814 1a straipsnio 7 dalį išleisti 10 mln. apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius.
	Jei iki 2030 m. sausio 1 d. vidutinė 1 dalyje nurodytų apyvartinių taršos leidimų kaina viršija 45 EUR, Komisija ir valstybės narės skubos tvarka imasi tolesnių išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo priemonių, kad nebūtų pasiekta šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta viršutinė kainos riba.
	Jei taikoma 1 arba 2 dalis, tuo laikotarpiu šios dalies taikymas sustabdomas.

Pakeitimas 599

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30i straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Iki 2028 m. sausio 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl šio skyriaus nuostatų įgyvendinimo veiksmingumo, administravimo ir praktinio taikymo, taip pat dėl Sprendimo (ES) 2015/1814 taisyklių taikymo ir apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, naudojimo siekiant vykdyti į II, IIa ir III skyrius įtrauktų reikalavimus vykdančių subjektų atitikties įsipareigojimus. Kai tinkama, Komisija kartu su šia ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą iš dalies pakeisti šį skyrių. Ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina, ar 30h straipsnio 2a dalies pirmoje pastraipoje nurodyta viršutinė kainos riba buvo veiksminga ir ar ji turėtų būti toliau taikoma. Komisija, je tikslinga, prie tos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama ši direktyva, kad ta viršutinė kainos riba būtų pakoreguota, tinkamu laiku, kad ji būtų taikoma nuo 2030 m. sausio 1 d. Iki 2031 m. spalio 31 d. Komisija turėtų įvertinti, ar įmanoma į III priedą įtrauktus sektorius integruoti į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, apimančią Direktyvos 2003/87/EB 1 priede išvardytus sektorius.

Pakeitimas 600

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 punktas

Direktyva 2003/87/EB

30i straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Komisija apsvarsto galimus šios direktyvos dalinius pakeitimus, siekdama reglamentavimo supaprastinimo. Komisija ir kompetentingos institucijos nuolat prisitaiko prie geriausios patirties administracinių procedūrų ir imasi visų priemonių, kad supaprastintų šios direktyvos vykdymą ir užtikrintų kuo mažesnę administracinę naštą.

Pakeitimas 601

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 a punktas (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

30i a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

21a)	įterpiamas šis straipsnis:

„30ia straipsnis

Sektorių veiksmų gairės

1. Ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d. Komisija, padedama Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais, paskelbia šios direktyvos I priede nurodytos veiklos orientacines veiksmų gaires, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, o vėliau – Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas tikslas užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį.

2. Rengdama 1 dalyje nurodytas veiksmų gaires, Komisija glaudžiai bendradarbiauja su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant asmenis, pilietinę visuomenę, socialinius partnerius, akademinę bendruomenę, politikos formuotojus ir sektorius bei subsektorius, kuriems turi poveikio ši direktyva.

3. Kas ketverius metus po 1 dalyje nurodytų veiksmų gairių paskelbimo dienos Komisija atnaujina tas veiksmų gaires, atsižvelgdama į naujausias mokslo žinias ir kartu glaudžiai bendradarbiaudama su suinteresuotaisiais subjektais, kaip nurodyta 2 dalyje.

4. Visi duomenys, naudojami rengiant 1 dalyje numatytas sektorių veiksmų gaires ir jas atnaujinant pagal 3 dalį, skelbiami visuomenei lengvai prieinama forma.“;

Pakeitimas 602

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 b punktas (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

30i b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

21b)	įterpiamas šis straipsnis:

„30ib straipsnis

Mokslinės rekomendacijos dėl ES ATLPS sektorių

Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais gali savo iniciatyva teikti mokslines rekomendacijas ir rengti ataskaitas dėl šios direktyvos ir jos suderinamumo su Reglamente (ES) 2021/1119 ir Paryžiaus susitarime nustatytais klimato tikslais, visu pirma siekiant užtikrinti teisingą pertvarką ir suteikti informacijos, reikalingos bet kokiai vėlesnei šios direktyvos peržiūrai. Visos pagal šį straipsnį Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais pateiktos rekomendacijos skelbiamos viešai lengvai prieinama forma. Komisija tinkamai atsižvelgia į Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais rekomendacijas ir viešai pagrindžia priežastis, dėl kurių į jas neatsižvelgiama.“;

Pakeitimas 603

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 c punktas (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

IVa a skyriaus (naujo) – 30i c ir 30i d straipsniai (nauji)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

21c)	po 30ib straipsnio įterpiamas šis skyrius:

„IVaa SKYRIUS

Finansinės paramos, gaunamos iš ES ATLPS pajamų, matomumas

30ic straipsnis

Finansinės paramos, gaunamos iš nacionalinių ES ATLPS pajamų, matomumas

1. Valstybės narės užtikrina finansavimo iš ES ATLPS pajamų matomumą visose 10 straipsnio 3 dalyje, 10a straipsnio 6 dalyje ir 30d straipsnio 5 dalyje nurodytose operacijose.

2. Valstybės narės užtikrina finansinės paramos matomumą galutiniams paramos gavėjams ir visuomenei:

su veiklos įgyvendinimu susijusiuose dokumentuose ir komunikacinėje medžiagoje, skirtuose galutiniams paramos gavėjams arba visuomenei, taip pat operacijose, susijusiose su fizinėmis investicijomis ar įranga (ant aiškiai matomų ir patvarių plokštelių arba reklaminių stendų), pateikdamos atitinkamą užrašą „finansuojama Europos Sąjungos (ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos)“, taip pat pateikdamos Sąjungos emblemą ir finansavimo sumą;

b)	savo oficialiose interneto svetainėse ir socialinių tinklų svetainėse, jei tokių yra, pateikdamos trumpą veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymą ir akcentuodamos, kad finansinė parama gaunama iš ES ATLPS pajamų.

3. Komisija imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos 1 ir 2 dalyse nustatytos taisyklės. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

30id straipsnis

Finansinės paramos, gaunamos iš Sąjungos ES ATLPS pajamų, matomumas

1. Komisija užtikrina finansavimo iš ES ATLPS pajamų matomumą visose operacijose, nurodytose šios direktyvos 10a straipsnio 8 dalyje (Klimato investicijų fondas), 10d straipsnyje (Modernizacijos fondas), 3gab straipsnyje (Vandenynų fondas) ir Reglamente (ES) …/… [Socialinio klimato fondo reglamentas].

2. Paramos gavėjai patvirtina tų 1 dalyje nurodytų fondų finansinę paramą ir jų lėšų kilmę:

su veiklos įgyvendinimu susijusiuose dokumentuose ir komunikacinėje medžiagoje, skirtuose galutiniams naudos gavėjams arba visuomenei, taip pat operacijose, susijusiose su fizinėmis investicijomis ar įranga (ant aiškiai matomų ir patvarių plokštelių arba reklaminių stendų), pateikdami atitinkamą užrašą – „finansuojama Europos Sąjungos (ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos – [atitinkamo fondo pavadinimas])“, taip pat pateikdami Sąjungos emblemą ir finansavimo sumą;

b)	savo oficialiose interneto svetainėse ir socialinių tinklų svetainėse, jei tokių yra, pateikdami trumpą veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymą ir akcentuodami, kad finansinė parama gaunama iš ES ATLPS pajamų ir atitinkamo fondo.

3. Komisija imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos 1 ir 2 dalyse nustatytos taisyklės. Numatytos nuobaudos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.“

Pakeitimas 604

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 21 d punktas (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

30i e straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

21d)	įterpiamas šis straipsnis:

„30ie straipsnis

Ataskaita dėl besivystančių šalių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo poreikių

Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje išdėstomi besivystančių šalių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo poreikiai. Ataskaitą sudaro:

a)	besivystančių šalių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kiekvienoje šalyje įvertinimas;

b)	pagrindiniai kiekvienos šalies taršos šaltiniai, nurodant, jei įmanoma, sektoriams, kuriems taikoma ES ATLPS, ir sektoriams, kuriems netaikoma ES ATLPS, priskirtiną išmetamųjų teršalų dalį;

c)	nurodyti kiekvienos šalies galimi priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo būdai;

d)	kiekvienos šalies nacionaliniu lygmeniu pagal Paryžiaus susitarimą nustatyti įpareigojantys veiksmai.“;

Pakeitimas 605

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis

Sprendimas (ES) 2015/1814

1 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bet kuriais metais, jeigu bendras apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius yra 833–1 096 mln. , apyvartinių taršos leidimų skaičius, atitinkantis bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, pateikto naujausioje šio straipsnio 4 dalyje nurodytoje paskelbtoje informacijoje, ir 833 mln. skirtumą, išskaičiuojamas iš apyvartinių taršos leidimų, kuriuos valstybės narės ketina pateikti aukcionui pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 2 dalį skaičiaus ir per 12 mėnesių laikotarpį, kuris prasideda tų metų rugsėjo 1 d., perkeliamas į rezervą. Jeigu bendras apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius viršija 1 096 mln. apyvartinių taršos leidimų, apyvartinių taršos leidimų skaičius, kurį reikia atimti iš apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, parduotino valstybių narių aukcione pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 2 dalį ir perkeltino į rezervą 12 mėnesių laikotarpiui nuo tų metų rugsėjo 1 d., lygus 12 % bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus. Nukrypstant nuo paskutinio sakinio, iki 2030 m. gruodžio 31 d. ši procentinė dalis yra dvigubai didesnė.

Bet kuriais metais, jeigu bendras apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius yra 700–921 mln. , apyvartinių taršos leidimų skaičius, atitinkantis bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, pateikto naujausioje šio straipsnio 4 dalyje nurodytoje paskelbtoje informacijoje, ir 700 mln. skirtumą, išskaičiuojamas iš apyvartinių taršos leidimų, kuriuos valstybės narės ketina pateikti aukcionui pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 2 dalį skaičiaus ir per 12 mėnesių laikotarpį, kuris prasideda tų metų rugsėjo 1 d., perkeliamas į rezervą. Jeigu bendras apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius viršija 921 mln. apyvartinių taršos leidimų, apyvartinių taršos leidimų skaičius, kurį reikia atimti iš apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, parduotino valstybių narių aukcione pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 2 dalį ir perkeltino į rezervą 12 mėnesių laikotarpiui nuo tų metų rugsėjo 1 d., lygus 12 % bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus. Nukrypstant nuo paskutinio sakinio, iki 2030 m. gruodžio 31 d. ši procentinė dalis yra dvigubai didesnė. Nuo 2025 m. šioje pastraipoje nurodytos ribinės vertės sumažinamos proporcingai pagal tai, kiek sumažintas Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnyje nurodytas bendras Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius tais pačiais metais.

Pakeitimas 606

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)

Sprendimas (ES) 2015/1814

3 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

2a)	3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

Komisija stebi, kaip veikia rezervas, remdamasi ataskaita, numatyta Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 5 dalyje. Toje ataskaitoje turėtų būti apsvarstytas atitinkamas poveikis konkurencingumui, visų pirma pramonės sektoriui, įskaitant BVP atžvilgiu, užimtumo ir investicijų rodiklius. Per trejus metus nuo rinkos stabilumo rezervo veikimo dienos, o po to kas penkerius metus Komisija, remdamasi tinkamo Europos anglies dioksido rinkos veikimo analize, peržiūri rezervą ir prireikus pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai. Atliekant kiekvieną peržiūrą visų pirma apsvarstomas procentinis dydis, pagal kurį nustatomas apyvartinių taršos leidimų, perkeltinų į rezervą pagal šio sprendimo 1 straipsnio 5 dalį, skaičius, taip pat ribos, taikomos bendram apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiui, skaitinė vertė bei apyvartinių taršos leidimų, planuojamų paimti iš rezervo pagal šio sprendimo 1 straipsnio 6 ar 7 dalį, skaičius. Atlikdama peržiūrą Komisija taip pat įvertina rezervo poveikį augimui, darbo vietoms, Sąjungos pramonės konkurencingumui ir anglies dioksido nutekėjimo rizikai.

„Komisija , padedama Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnyje nurodytos Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato klausimais, stebi, kaip veikia rezervas, remdamasi ataskaita, numatyta Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 5 dalyje. Toje ataskaitoje turėtų būti apsvarstytas atitinkamas poveikis neutralumo tikslui, Sąjungos klimato srities tikslams, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119, ir Sąjungos bei jos valstybių narių įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą įvykdymui, konkurencingumui, visų pirma pramonės sektoriui, įskaitant BVP atžvilgiu, užimtumo, investicijų rodiklius ir tikslą užtikrinti teisingą pertvarką, kuri nė vieno nepaliktų nuošalyje . Per trejus metus nuo rinkos stabilumo rezervo veikimo dienos, o po to kas penkerius metus Komisija, remdamasi tinkamo Europos anglies dioksido rinkos veikimo analize, peržiūri rezervą ir prireikus pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai. Atliekant kiekvieną peržiūrą visų pirma apsvarstomas procentinis dydis, pagal kurį nustatomas apyvartinių taršos leidimų, perkeltinų į rezervą pagal šio sprendimo 1 straipsnio 5 dalį, skaičius, taip pat ribos, taikomos bendram apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiui, skaitinė vertė bei apyvartinių taršos leidimų, planuojamų paimti iš rezervo pagal šio sprendimo 1 straipsnio 6 ar 7 dalį, skaičius ir kitos atitinkamos rinkos stabilumo rezervo plėtros galimybės . Atlikdama peržiūrą Komisija ir Europos mokslinė patariamoji taryba klimato klausimais taip pat įvertina rezervo poveikį augimui, darbo vietoms, Sąjungos pramonės konkurencingumui ir anglies dioksido nutekėjimo rizikai.“

Pakeitimas 607

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies - 1 punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2015/757

Pavadinimas

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

-1)	pavadinimas pakeičiamas taip:

2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB

„2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB“

Pakeitimas 608

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies - 1 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

-1a)	visame reglamente, išskyrus reglamento 5 straipsnio 1 dalyje ir I priede nurodytus atvejus, terminas „CO2“ pakeičiamas terminu „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“ ir padaromi visi būtini gramatiniai pakeitimai;

Pakeitimas 609

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies - 1 b punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2015/757

1 straipsnis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

-1b)	1 straipsnis pakeičiamas taip:

1 straipsnis

„1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos laivų, kurie atvyksta į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus, yra juose arba išvyksta iš jų, išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio ir kitos susijusios informacijos tikslios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės, siekiant paskatinti ekonomiškai efektyviu būdu mažinti jūrų transporto išmetamo CO2 kiekį.

Šiuo reglamentu nustatomos laivų, kurie atvyksta į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus, plaukioja po juos arba išvyksta iš jų, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kitos aktualios informacijos tikslios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės, siekiant paskatinti ekonomiškai efektyviu būdu mažinti jūrų transporto išmetamą tokių dujų kiekį.“

(Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Jį priėmus reikės padaryti atitinkamus viso teksto pakeitimus.)

Pakeitimas 610

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies - 1 c punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2015/757

2 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

-1c)	2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

1. Šis reglamentas taikomas laivams, kurių bendroji talpa didesnė kaip 5 000 , dėl per reisus iš paskutiniojo jų įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą ir iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto į kitą jų įplaukimo uostą, taip pat esant valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose įplaukimo uostuose jų išmetamo CO2 kiekio.

„1. Šis reglamentas taikomas laivams, kurių bendroji talpa yra 5 000 arba didesnė , dėl per reisus iš paskutiniojo jų įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą ir iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto į kitą jų įplaukimo uostą, taip pat esant valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose įplaukimo uostuose jų išmetamo ŠESD kiekio.

1a. Nuo 2024 m. sausio 1 d. šis reglamentas taikomas laivams, kurių bendroji talpa yra 400 arba didesnė, dėl per reisus iš paskutiniojo jų įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą ir iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto į kitą jų įplaukimo uostą, taip pat esant valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose įplaukimo uostuose jų išmetamo ŠESD kiekio. Tačiau iš 400 ir didesnės, bet mažesnės nei 5 000 bendrosios talpos laivų pateikti informaciją, susijusią su tokių laivų įtraukimu į ES ATLPS taikymo sritį, reikalaujama tik nuo 2027 m. sausio 1 d.“

Pakeitimas 611

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies - 1 d punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2015/757

2 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

-1d)	2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

2. Šis reglamentas netaikomas karo laivams, karinio jūrų laivyno pagalbiniams laivams, žvejybos arba žuvų apdorojimo laivams, mediniams primityvios konstrukcijos laivams, ne mechaniniu būdu varomiems laivams arba valstybiniams laivams, naudojamiems nekomerciniais tikslais.

„2. Šis reglamentas netaikomas karo laivams, karinio jūrų laivyno pagalbiniams laivams, žvejybos arba žuvų apdorojimo laivams, mediniams primityvios konstrukcijos laivams, ne mechaniniu būdu varomiems laivams, valstybiniams laivams, naudojamiems nekomerciniais tikslais , arba civilinės saugos ir paieškos bei gelbėjimo laivams .“

Pakeitimas 612

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies - 1 e punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2015/757

3 straipsnio 1 dalies a punktas

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

-1e)	3 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

a )	išmetamo CO2 kiekis – į atmosferą iš laivų išmetamas CO2 ;

„a )	išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – anglies dioksido ( CO2 ), metano (CH4) ir azoto oksidų (N2O) išmetimas į atmosferą ;“

Pakeitimas 613

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies - 1 f punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2015/757

3 straipsnio 1 dalies b punktas

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

-1f)	3 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:

(b)

įplaukimo uostas – uostas, kuriame laivas sustoja pakrauti ar iškrauti krovinio arba įlaipinti ar išlaipinti keleivių; todėl į šią apibrėžtį neįtraukti sustojimai tik kuro papildymo, atsargų įsigijimo, įgulos pamainos pasikeitimo tikslais, tam, kad laivas nuvyktų į sausąjį doką arba kad laivas ir (arba) jo įranga būtų pataisyti, sustojimai uoste, nes laivui reikia pagalbos ar jį ištiko nelaimė, perdavimai iš laivo į laivą , atliekami už uostų ribų, taip pat sustojimai tik siekiant apsisaugoti nuo nepalankaus oro ar prireikus dėl paieškos ir gelbėjimo veiklos;

„b)

įplaukimo uostas – uostas, kuriame laivas sustoja pakrauti arba iškrauti krovinio arba įlaipinti ar išlaipinti keleivių; todėl į šią apibrėžtį nepatenka sustojimai tik kuro papildymo, atsargų įsigijimo, įgulos pamainos pasikeitimo tikslais, tam, kad laivas nuvyktų į sausąjį doką ar kad laivas ir (arba) jo įranga būtų pataisyti, sustojimai uoste dėl to , kad laivui reikia pagalbos ar jį ištiko nelaimė, reikia atlikti perdavimą iš laivo į laivą už uostų ribų , sustojimai ES nepriklausančiame perkrovimo uoste , taip pat sustojimai tik siekiant apsisaugoti nuo nepalankaus oro ar prireikus dėl paieškos ir gelbėjimo veiklos;“

Pakeitimas 614

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies - 1 g punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2015/757

3 straipsnio 1 dalies c punktas

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

-1g)	3 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

c )	reisas laivo judėjimas, kuris prasideda įplaukimo uoste ar jame baigiasi ir kurio paskirtis – pervežti keleivius ar krovinius komerciniais tikslais;

„c )

reisas – laivo judėjimas, kuris prasideda arba baigiasi įplaukimo uoste ar statinyje, esančiame valstybės narės kontinentiniame šelfe, pavyzdžiui, tiekimo jūroje paslaugos, ir kurio paskirtis – pervežti keleivius , transportuoti krovinius komerciniais tikslais arba vykdyti jūroje esančių įrenginių aptarnavimo veiklą ;“

Pakeitimas 615

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies - 3 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2015/757

5 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a)	5 straipsnis papildomas šia dalimi:

„2a. Iki 2023 m. liepos 1 d. Komisija pagal 23 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant kitų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios nėra CO2, kiekių ataskaitų teikimo metodus. Tokie metodai grindžiami tais pačiais principais, kaip ir I priede nustatyti išmetamo CO2 kiekio stebėsenos metodai, su patikslinimais, kurie būtini atsižvelgiant į atitinkamų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pobūdį.“

Pakeitimas 616

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 4 punkto -a papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2015/757

6 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

-a)	4 dalis pakeičiama taip:

4. Stebėsenos plane taip pat gali būti pateikiama informacija apie laivo ledo klasę ir (arba) procedūros, pareigos, formulės ir duomenų šaltiniai, skirti ledo sąlygomis nuplauktam atstumui ir jūroje praleistam laikui nustatyti ir užregistruoti.

„4. Laivybos bendrovių, kurios pageidauja atsisakyti mažesnio skaičiaus apyvartinių taršos leidimų dėl laivų ledo klasės arba plaukiojimo ledo sąlygomis, arba abiem šiais pagrindais pagal Direktyvą 2003/87/EB, stebėsenos plane taip pat turi būti pateikiama informacija apie laivo ledo klasę ir (arba) procedūros, pareigos, formulės ir duomenų šaltiniai, skirti ledo sąlygomis nuplauktam atstumui ir jūroje praleistam laikui nustatyti ir užregistruoti.“

Pakeitimas 617

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2015/757

9 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

5a)	9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

Bendrovės taip pat gali stebėti informaciją, susijusią su laivo ledo klase ir su plaukimu ledo sąlygomis, jei taikytina.

„Bendrovės taip pat gali stebėti informaciją, susijusią su laivo ledo klase ir su plaukimu ledo sąlygomis, jei taikytina. Laivybos bendrovių, kurios pageidauja atsisakyti mažesnio skaičiaus apyvartinių taršos leidimų dėl laivų ledo klasės arba plaukiojimo ledo sąlygomis, arba abiem pagrindais pagal Direktyvą 2003/87/EB, stebėsena apima informaciją apie tai, ar reisas vykdytas ledo sąlygomis, įskaitant informaciją apie plaukiojimo ledo sąlygomis datą, laiką ir vietą, skystųjų degalų sąnaudų, kuro sąnaudų ir kuro išmetamųjų teršalų faktoriaus matavimo metodą, taikomą kiekvienos rūšies kurui, kai laivas plaukioja ledo sąlygomis, ir atstumą, nuplauktą ledo sąlygomis. Pateikiama informacija apie tai, ar reisas vykdomas tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų, iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto arba į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą.“

Pakeitimas 618

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 6 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2015/757

10 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

6a)	10 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

Bendrovės gali stebėti informaciją, susijusią su laivo ledo klase ir su plaukimu ledo sąlygomis, jei taikytina.

„Bendrovės gali stebėti informaciją, susijusią su laivo ledo klase ir su plaukimu ledo sąlygomis, jei taikytina. Laivybos bendrovių, kurios pageidauja atsisakyti mažesnio skaičiaus apyvartinių taršos leidimų dėl laivų ledo klasės arba plaukiojimo ledo sąlygomis, arba abiem šiais pagrindais pagal Direktyvą 2003/87/EB, stebėsena apima suminį per visus reisus, susijusius su plaukiojimu ledo sąlygomis, išmestą ŠESD kiekį ir bendrą per reisus, susijusius su plaukiojimu ledo sąlygomis, nuplauktą atstumą.“

Pakeitimas 619

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 14 punkto a papunktis

Reglamentas (ES) 2015/757

23 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Įgaliojimai priimti 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus siekiant užtikrinti ES ATLPS veikimą ir 6 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 11a straipsnio 4 dalyje, 13 straipsnio 6 dalyje ir 15 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [peržiūrėto MRV reglamento] įsigaliojimo. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

Pakeitimas 620

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos 1 straipsnio 15 dalies -a punkto būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2025 m. sausio 1 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Pakeitimas 621

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 dalies a punktas

Direktyva 2003/87/EB

I priedo 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ši direktyva netaikoma įrenginiams arba jų dalims, naudojamiems moksliniams tyrimams, naujų produktų bei procesų kūrimo ir bandymo tikslais ir įrenginiams , kuriuose deginant 14 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančią biomasę išmetamas teršalų kiekis sudaro daugiau nei 95 % viso išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio .

1.	Ši direktyva netaikoma įrenginiams arba jų dalims, naudojamiems moksliniams tyrimams, naujų produktų bei procesų kūrimo ir bandymo tikslais, ir tik biomasę naudojantiems įrenginiams .

Pakeitimas 622

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 dalies a a punktas (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

I priedo 5 punktas

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

aa)	5 punktas pakeičiamas taip:

5.	Jei įrenginio pajėgumų ribinė bet kokios veiklos vertė šiame priede viršijama, visi mazgai, kuriuose deginamas kuras, išskyrus mazgus, skirtus pavojingoms arba buitinėms atliekoms deginti, įtraukiami į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimą.

„5.	Jei įrenginio pajėgumų ribinė bet kokios veiklos vertė šiame priede viršijama, visi mazgai, kuriuose deginamas kuras, išskyrus mazgus, skirtus pavojingoms atliekoms deginti, įtraukiami į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimą.“

Pakeitimas 623

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 dalies b punkto -i papunktis (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

I priedo lentelės 1 eilutė

Dabartinis tekstas

Kuro deginimas įrenginiuose, kurių visas nominalus šiluminis našumas didesnis nei 20 MW (išskyrus įrenginiuose, skirtuose pavojingų arba komunalinių atliekų deginimui)

Anglies dioksidas

Pakeitimas

-i)

pirma eilutė pakeičiama taip:

Kuro deginimas įrenginiuose, kurių visas nominalus šiluminis našumas didesnis nei 20 MW (išskyrus įrenginiuose, skirtuose pavojingų atliekų deginimui) , nuo 2026 m. sausio 1 d. įskaitant kuro deginimą komunalinių atliekų deginimo įrenginiuose

Anglies dioksidas

Pakeitimas 624

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 dalies c punkto v papunktis

Direktyva 2003/87/EB

I priedo lentelės 24 eilutės 1 stulpelis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Vandenilio (H2) ir sintezės dujų gamyba, kai gamybos pajėgumas yra didesnis nei 25 tonos per dieną	Vandenilio (H2) ir sintezės dujų gamyba, kai gamybos pajėgumas yra didesnis nei 25 tonos per dieną , ir vandenilio (H2) ir sintezės dujų gamyba, kai energijos kiekis gaunamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o gamybos pajėgumas didesnis kaip 5 tonos per dieną

Pakeitimas 625

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 dalies c punkto vii papunktis

Direktyva 2003/87/EB

I priedo lentelės 30 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

„Jūrų transportas	Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2015/757“;
Laivų, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757, jūrų transporto veikla vykdant reisus, siekiant vežti keleivius ar krovinius komerciniais tikslais

Pakeitimas

„Jūrų transportas

Anglies dioksidas (CO2), azoto oksidai (N2O) ir metanas (CH4) pagal Reglamentą (ES) 2015/757“

Laivų, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757, jūrų transporto veikla vykdant reisus, siekiant vežti keleivius, krovinius komerciniais tikslais , o nuo 2024 m. – taip pat vykdyti jūrinių įrenginių aptarnavimo veiklą

Tokiai veiklai nepriskiriama:

a)	reisai, vykdomi vadovaujantis viešųjų paslaugų sutartimi ar kurioms taikomi viešųjų paslaugų reikalavimai, pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3577/92;

b)	humanitariniai reisai;

c)	paieškos ir gelbėjimo reisai arba laivų vykdomų įprastų reisų dalis, kai buvo vykdoma paieškos ir gelbėjimo veikla;

d)	force majeure viso ar dalies reiso metu.

Pakeitimas 626

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 dalies 2 punktas

Direktyva 2003/87/EB

III priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

Veikla:

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

1.	Pastatų ir kelių transporto sektoriuose deginimui naudojamo kuro išleidimas vartoti.

Anglies dioksidas (CO2)

Šiai veiklai nepriskiriama:

a)	kuro, naudojamo šios direktyvos I priede nustatytai veiklai vykdyti, išleidimas vartoti, išskyrus atvejus, kai jis naudojamas deginimui vykdant šiltnamio efektą sukeliančių dujų vežimo į geologinę saugyklą veiklą (dvidešimt septinta veiklos eilutė);

b)	kuro, kurio išmetamųjų teršalų faktorius yra nulis, išleidimas vartoti.

2.	Pastatų ir kelių transporto sektoriai atitinka šiuos išmetamųjų teršalų kiekio šaltinius, apibrėžtus 2006 m. TKKK nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairėse, prireikus tas apibrėžtis pakoreguojant taip:

a)	bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (CHP) (šaltinių kategorijos kodas 1A1a ii) ir šilumos gamybos įmonės (šaltinių kategorijos kodas 1A1a iii), jeigu šiluma gaminama šio punkto c ir d papunkčiuose nurodytų kategorijų reikmėms tiesiogiai arba per centralizuoto šilumos tiekimo tinklus;

b)	kelių transportas (šaltinių kategorijos kodas 1A3b), išskyrus žemės ūkio transporto priemonių naudojimą grįstuose keliuose;

c)	komercinės / institucinės paskirties (šaltinių kategorijos kodas 1A4a);

d)	gyvenamosios paskirties (šaltinių kategorijos kodas 1A4b).

Pakeitimas

Veikla:

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

Deginimui naudojamo kuro išleidimas vartoti

Anglies dioksidas (CO2)

Šiai veiklai nepriskiriama:

a)	kuro, naudojamo šios direktyvos I priede nustatytai veiklai vykdyti, išleidimas vartoti, išskyrus atvejus, kai jis naudojamas deginimui vykdant šiltnamio efektą sukeliančių dujų vežimo į geologinę saugyklą veiklą (dvidešimt septinta veiklos eilutė);

b)	kuro, kurio išmetamųjų teršalų faktorius yra nulis, išleidimas vartoti.

c)	žemės ūkyje naudojamo kuro išleidimas vartoti;

d)	kuro, naudojamo laivuose arba vykdant veiklą, nurodytą Reglamento (ES) 2015/757 2 straipsnio 2 dalyje, išleidimas vartoti;

e)	kuro, naudojamo I priede nurodytai aviacijos veiklai vykdyti, išleidimas vartoti;

f)	atsižvelgiant į 30a straipsnio 1b dalyje numatytą įvertinimą, nuo 2029 m. sausio 1 d. kuro, kuris naudojamas privačiame kelių transporte ir privačių gyvenamųjų pastatų šildymui ir vėsinimui, išleidimas vartoti.

Pakeitimas 627

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 3 punkto a papunkčio i papunktis

Direktyva 2003/87/EB

IV priedo A dalies „Skaičiavimai“ 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Biomasės, atitinkančios Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytus biomasės tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, atlikus visas reikiamas korekcijas pagal šią direktyvą, kaip nustatyta 14 straipsniuose nurodytuose įgyvendinimo aktuose, išmetamųjų teršalų faktorius yra lygus nuliui.;	Biomasės, atitinkančios Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytus biomasės tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, atlikus visas reikiamas korekcijas pagal šią direktyvą, kaip nustatyta 14 straipsniuose nurodytuose deleguotuose aktuose, išmetamųjų teršalų faktorius yra lygus nuliui.;

Pakeitimas 628

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 4 a punktas (naujas)

Direktyva 2003/87/EB

V a priedas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4a)	Direktyva 2003/87/EB papildoma šiuo priedu:

„Va priedas

Galimybė atsisakyti patikslinto apyvartinių taršos leidimų skaičiaus eksploatuojant ledo klasės laivus

Patikslintas apyvartinių taršos leidimų, kurių turi būti atsisakyta eksploatuojant ledo klasės laivus, skaičius atitinka patikslintą išmetamųjų teršalų kiekį, apskaičiuotą pagal šiame priede pateiktą formulę. Patikslinant išmetamųjų teršalų kiekį atsižvelgiama į technines charakteristikas, dėl kurių Suomijos-Švedijos ledo klasei IA arba IA Super ar lygiavertei ledo klasei priskiriamų laivų išmetamų teršalų kiekis plaukiojant padidėja visais atvejais, ir į tolesnį išmetamųjų teršalų kiekio padidėjimą dėl plaukiojimo ledo sąlygomis.

Patikslintas metinis atsisakytinų apyvartinių taršos leidimų skaičius atitinka patikslintą metinį išmetamųjų teršalų kiekį CO2 R.

Metinis bendras išmetamųjų teršalų kiekis CO2 T pagal ES ATLPS apskaičiuojamas remiantis ataskaitomis pagal Reglamentą (ES) 2015/757 taip:

CO2 T = CO2 T voyages between MS + CO2 B + 0,5 ×(CO2 voyages from MS +CO2 voyages to MS) (1),

čia: CO2 T voyages between MS reiškia suminį per visus reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų išmestą CO2 kiekį, CO2 E – valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose prisišvartavusių laivų išmestą teršalų kiekį, 2eq voyages from MS – suminį per visus reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų išmestą CO2 kiekį ir CO2 voyages to MS – suminį per visus reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus išmestą CO2 kiekį.

Panašiai metinis bendras ledo klasę turinčio laivo, plaukiojančio ledo sąlygomis, išmetamųjų teršalų kiekis CO2 el pagal ES ATLPS apskaičiuojamas remiantis ataskaitomis pagal Reglamentą (ES) 2015/757 taip:

CO2 eI = CO2 eq I voyages between MS + 0,5 ×(CO2 eq I voyages from MS +CO2 eq I voyages to MS) (2),

čia: 2eq I voyages between MS reiškia suminį ledo klasės laivo, plaukiojančio ledo sąlygomis tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų, išmestą CO2 kiekį, 2eq I voyages from MS – ledo klasės laivo, plaukiojančio ledo sąlygomis per visus reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų, išmestą teršalų kiekį ir 2eq I voyages to MS – ledo klasės laivo, plaukiojančio ledo sąlygomis per visus reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus, išmestą teršalų kiekį.

Metinis bendras nuplauktas atstumas ES ATLPS taikymo srityje apskaičiuojamas taip:

DT = DT voyages between MS + 0,5 ×(DT voyages from MS +DT voyages to MS) (3),

čia: DT voyages between MS reiškia suminį visų reisų tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų atstumą, DT voyages from MS – suminį visų reisų iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų atstumą ir DT voyages to MS – suminį visų reisų į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus atstumą.

Suminis ledo sąlygomis nuplauktas atstumas ES ATLPS taikymo srityje apskaičiuojamas taip:

DI= DI voyages between MS + 0,5 ×(DI voyages from MS +DI voyages to MS) (4),

čia: DT voyages between MS reiškia suminį visų reisų, kai plaukta ledo sąlygomis, tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų atstumą, DT voyages from MS – suminį visų reisų, kai plaukta ledo sąlygomis, iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų atstumą ir DT voyages to MS – suminį visų reisų, kai plaukta ledo sąlygomis, į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus atstumą.

Patikslintas metinis išmetamųjų teršalų kiekis CO2eq R apskaičiuojamas taip:

CO2 R = CO2 T – CO2 TF - CO2 NI (5),

čia: CO2 TF reiškia metinio išmetamųjų teršalų kiekio padidėjimą dėl Suomijos-Švedijos ledo klasei IA arba IA Super ar lygiavertei ledo klasei priskiriamų laivų techninių charakteristikų, CO2 NI – ledo klasės laivo metinio išmetamųjų teršalų kiekio padidėjimą dėl plaukiojimo ledo sąlygomis.

Metinio išmetamųjų teršalų kiekio padidėjimas dėl Suomijos-Švedijos ledo klasei IA arba IA Super ar lygiavertei ledo klasei priskiriamų laivų techninių charakteristikų CO2eq TF apskaičiuojamas taip:

CO2 TF = 0,05 ×(CO2 T – CO2 B – CO2 NI) (6) Metinio išmetamųjų teršalų kiekio padidėjimas dėl plaukiojimo ledo sąlygomis apskaičiuojamas taip:

CO2 NI = CO2 I – CO2 RI (7)

patikslintas metinis išmetamųjų teršalų kiekis, kai plaukiojama ledo sąlygomis, CO2 RI apskaičiuojamas taip:

CO2 RI = DI × (CO2eq/D)open water, (8)

where (CO2eq/D)ow reiškia teršalų kiekį, tenkantį reisų metu nuplauktam atstumui neužšalusiuose vandenyse. Pastarasis atstumas apskaičiuojamas taip:

(CO2eq/D)ow = (CO2 T – CO2 B – CO2 I)/(DT – DI) (9)

Visų simbolių sąrašas:

CO2T – metinis bendras išmetamųjų teršalų kiekis geografinėje ES ATLPS taikymo srityje.

CO2T voyages between MS – suminis per visus reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų išmestas CO2 kiekis

CO2B – valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose prisišvartavusių laivų išmestas teršalų kiekis.

CO2eq voyages from MS – suminis per visus reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų išmestas teršalų kiekis.

CO2 voyages between MS – suminis per visus reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus išmestas CO2 kiekis.

DT – metinis bendras nuplauktas atstumas ES ATLPS taikymo srityje.

DT voyages between MS – suminis per visus reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų nuplauktas atstumas.

DT voyages from MS – suminis per visus reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų nuplauktas atstumas.

DT voyages to MS – suminis per visus reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus nuplauktas atstumas

DI – suminis ledo sąlygomis nuplauktas atstumas geografinėje ES ATLPS taikymo srityje.

DI voyages between MS – suminis per visus reisus, kai plaukta ledo sąlygomis, tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų nuplauktas atstumas.

DI voyages from MS – suminis per visus reisus, kai plaukta ledo sąlygomis, iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų nuplauktas atstumas.

DI voyages to MS – suminis per visus reisus, kai plaukta ledo sąlygomis, į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus nuplauktas atstumas.

CO2I – ledo klasės laivo metinis išmetamas teršalų kiekis, kai plaukiojama ledo sąlygomis.

CO2NI – ledo klasės laivo metinio išmetamųjų teršalų kiekio padidėjimas dėl plaukiojimo ledo sąlygomis.

CO2R – patikslintas metinis išmetamųjų teršalų kiekis.

CO2RI – patikslintas metinis išmetamųjų teršalų kiekis, kai plaukiojama ledo sąlygomis.

CO2TF – vidutinis metinis išmetamųjų teršalų kiekis dėl Suomijos-Švedijos ledo klasei IA arba IA Super ar lygiavertei ledo klasei priskiriamų laivų techninių charakteristikų, palyginti su laivais, skirtais plaukioti tik neužšalusiuose vandenyse.

CO2eq/Dow vidutinis metinis išmetamųjų teršalų kiekis, tenkantis nuplauktam atstumui, kai plaukiojama tik neužšalusiuose vandenyse

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0162/2022).

(3) Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).

(1a) OL C 232, 2021 6 16, p. 28 .

(4) COM(2019)0640.

(1a) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(1a) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(5) Specialusis „Eurobarometro“ tyrimas Nr. 513 dėl klimato kaitos, 2021 m. (https://ec.europa.eu/clima/citizens/support_en).

(7) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).";

(8) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(13) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL L 140, 2009 6 5, p. 114).

(14) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55).

(15) 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir Sprendimas (ES) 2015/1814 (OL L 76, 2018 3 19, p. 3).

(16) Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio 4 dalis.

(1a) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(1a) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(1a) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(1a) 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).

(51) [Įrašyti išsamią OL nuorodą].

(19) [Įrašyti nuorodą į „FuelEU Maritime“ reglamentą].

(21) 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir iš dalies keičiantis Komisijos reglamentą (ES) Nr. 601/2012 (OL L 334, 2018 12 31, p. 1).

(22) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(23) 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/331, kuriuo nustatomos suderinto nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 59, 2019 2 27, p. 8).

(25) 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (OL L 58, 2020 2 27, p. 4.).

(26) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(27) 2018 m. duomenys. Eurostatas, SPGS [ilc_mdes01].

(28) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(29) [Įrašyti nuorodą į reglamentą, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas].

(27) 2018 m. duomenys. Eurostatas, SPGS [ilc_mdes01].

(29) [Įrašyti nuorodą į reglamentą, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas].

(*1) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).“;

(*2) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55).

(*) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(**) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1).

(*3) 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).

(*4) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).“

(*5) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1056, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (OL L 231, 2021 6 30, p. 1).“

(*) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(*) 2010 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimas 2010/670/ES, kuriuo nustatomi komercinių parodomųjų projektų, kuriais siekiama užtikrinti aplinkai nežalingą CO2 surinkimą ir geologinį saugojimą, taip pat inovacinių atsinaujinančių išteklių energijos technologijų naudojimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB nustatytą Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, finansavimo kriterijai ir priemonės (OL L 290, 2010 11 6, p. 39).

(**) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(*) COM(2019)0640.

(**) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(*) COM(2019)0640.

(*) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).“

(1a) 2010 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1031/2010 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, terminų, administravimo ir kitų aspektų (OL L 302, 2010 11 18, p. 1).“

(*) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(*) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/250

P9_TA(2022)0247

Socialinis klimato fondas ***I

2022 m. birželio 22 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas (COM(2021)0568 – C9-0324/2021 – 2021/0206(COD)) (1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2023/C 32/12)

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)

Sąjunga ir jos valstybės narės yra 2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) pasirašyto ir 2016 m. lapkričio mėn. įsigaliojusio Paryžiaus susitarimo (toliau – Paryžiaus susitarimas) (28) šalys. Pagal tą susitarimą jos privalo užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu . Priimdamos Glazgo klimato paktą, Paryžiaus susitarimo šalys pripažino, kad apribojus vidutinės pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, gerokai sumažėtų klimato kaitos rizika ir poveikis, ir įsipareigojo iki 2022 m. pabaigos sugriežtinti savo 2030 m. tikslus, kad būtų panaikintas užmojų atotrūkis, vadovaujantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) mokslinių tyrimų rezultatais. Tai turėtų būti daroma teisingai ir laikantis bendrų, bet diferencijuotų įsipareigojimų ir atitinkamų pajėgumų principo, atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes ;

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)

Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ (29) nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į tvarią, teisingesnę, tvaresnę ir labiau klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio , o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo . Komisija taip pat siūlo saugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir saugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusių grėsmių ir poveikio. Galiausiai Komisija mano, kad ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nė vieno nuošalyje;

(2)

Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ (29) nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į tvarią, lygiateisišką, teisingesnę, tvaresnę ir labiau klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje ne vėliau kaip 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Komisija taip pat siūlo atkurti, saugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir saugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusių grėsmių ir poveikio. Galiausiai Komisija mano, kad ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nė vieno nuošalyje;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 (30) įteisintas tikslas iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui visuose ekonomikos sektoriuose. Tame reglamente nustatomas privalomas Sąjungos įsipareigojimas sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Iki 2030 m. Sąjunga turėtų sumažinti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, likusį atėmus absorbuotą kiekį, bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Prie šio tikslo pasiekimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 (30) įteisintas tikslas ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui visuose ekonomikos sektoriuose. Tame reglamente nustatomas privalomas Sąjungos įsipareigojimas sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Iki 2030 m. Sąjunga turėtų sumažinti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, likusį atėmus absorbuotą kiekį, bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Prie šio tikslo pasiekimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)

2021 m. gegužės 8 d. Porto deklaracijoje dar kartą patvirtintas Europos Vadovų Tarybos pažadas siekti socialinės Europos ir ryžtas toliau aktyviai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ES ir nacionaliniu lygmenimis, deramai atsižvelgiant į atitinkamas kompetencijas ir subsidiarumo bei proporcingumo principus;

(6)

Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane (1a) pabrėžiama, kad socialinės teisės ir Europos socialinis aspektas turi būti sustiprinti visose Sąjungos politikos srityse, kaip nustatyta Sutartyse, ypač Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnyje. 2021 m. gegužės 8 d. Porto deklaracijoje dar kartą patvirtintas Europos Vadovų Tarybos pažadas siekti socialinės Europos užtikrinant teisingą pertvarką, ir ryžtas toliau aktyviai konkrečiais veiksmais įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ES ir nacionaliniu lygmenimis, deramai atsižvelgiant į atitinkamas kompetencijas ir subsidiarumo bei proporcingumo principus;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6a)

Fondo lėšomis turėtų būti remiama tik tokia veikla ir gavėjai, kurie atitinka taikytinus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus dėl socialinių ir darbo teisių, susijusius, inter alia, su darbo užmokesčiu ir darbo sąlygomis, įskaitant kolektyvines sutartis, ir kuriais skatinamas tvarių ir kokybiškų darbo vietų kūrimas;

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)	norint įgyvendinti įsipareigojimus siekti poveikio klimatui neutralumo, Sąjungos klimato ir energetikos srities teisės aktai buvo peržiūrėti ir iš dalies pakeisti siekiant paspartinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą;

(7)

norint įgyvendinti įsipareigojimus siekti poveikio klimatui neutralumo, Sąjungos klimato ir energetikos srities teisės aktai buvo peržiūrėti ir iš dalies pakeisti siekiant paspartinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą; teisinga pertvarka, kurios principai įtvirtinti JT darbotvarkėje iki 2030 m. ir Europos socialinių teisių ramstyje, reiškia energijos ir su judumu susijusio nepritekliaus panaikinimą visoje Sąjungoje. Siekiant šio tikslo, naujas Socialinis klimato fondas turėtų padėti apsaugoti ir įgalinti pažeidžiamiausius namų ūkius. Ypatingą dėmesį reikia skirti siekiant užtikrinti, kad tie namų ūkiai gautų realios naudos iš įvairių finansavimo priemonių, būtent tų, kurias gali taikyti valstybės narės ir kurios remiamos iš Sanglaudos fondų bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, įgyvendinimo ir pajamų, kurios šiuo metu gaunamos iš ES ATLPS. Valstybėms narėms prieinamos lėšos turėtų būti naudojamos investuoti į pastatų renovaciją, kokybiškų ir saugių žaliųjų darbo vietų kūrimą, taip pat į žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai reikalingų įgūdžių lavinimui, transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir platesnio masto prieigos prie viešo ir bendro tausojamojo judumo užtikrinimą;

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)

tie pakeitimai turi skirtingą ekonominį ir socialinį poveikį įvairiems ekonomikos sektoriams, piliečiams ir valstybėms narėms. Visų pirma pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (31) taikymo sritį turėtų būti papildoma ekonominė paskata investuoti į iškastinio kuro suvartojimo mažinimą ir taip paspartinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą. Tai kartu su kitomis priemonėmis vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu turėtų sumažinti išlaidas pastatams ir kelių transportui , taip pat suteikti naujų galimybių kurti darbo vietas ir investuoti;

(8)

tie pakeitimai turi skirtingą ekonominį ir socialinį poveikį įvairiems ekonomikos sektoriams, piliečiams ir valstybėms narėms. Visų pirma bet koks Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (31) taikymo srities išplėtimas turėtų būti papildoma ekonominė paskata investuoti į iškastinio kuro suvartojimo mažinimą ir taip paspartinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą. Tai kartu su kitomis priemonėmis vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu turėtų padėti panaikinti energijos ir su judumu susijusį nepriteklių , taip pat suteikti naujų galimybių kurti kokybiškas darbo vietas ir tvariai investuoti užtikrinant visapusišką derėjimą su Europos žaliojo kurso tikslais. Siekiant užtikrinti prevencinį požiūrį, kad būtų sušvelninti prieigos prie tvarios ir įperkamos energijos ir judumo skirtumai, Komisija turėtų rinkti duomenis apie papildomųjų priemonių socialinį poveikį ir apie tai, kokį poveikį tos priemonės daro skirtingoms valstybėms narėms, regionams ir pažeidžiamoms grupėms. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nepalankiausioje padėtyje esančioms grupėms ir su judumu susijusį arba energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, kad jie galėtų gauti naudos iš šių finansavimo priemonių įgyvendinimo ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje;

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)

tačiau šioms investicijoms finansuoti reikia išteklių. Be to, tikėtina, kad kol tai įvyks, namų ūkių ir transporto naudotojų patiriamos šildymo, vėsinimo ir maisto gaminimo, taip pat kelių transporto išlaidos padidės, nes kuro tiekėjai , kuriems taikomi įpareigojimai pagal pastatams ir kelių transportui skirtų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, su anglies dioksidu susijusias išlaidas perleidžia vartotojams ;

(9)

tačiau pakankamoms, stabilioms ir teisingoms investicijoms finansuoti reikia išteklių. Be to, tikėtina, kad kol tai įvyks, namų ūkių ir transporto naudotojų patiriamos šildymo, vėsinimo ir maisto gaminimo, taip pat kelių transporto išlaidos padidės, be kita ko , atsižvelgiant į Rusijos sukeltą agresijos karą ir valstybių narių priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9a)

aukštos iškastinių dujų kainos, dėl kurių kai kuriose valstybėse narėse per 2021–2022 m. sezoną smarkiai išaugo šildymo kainos, o padėtį dar labiau apsunkino priklausomybė nuo importo ir geopolitinė įtampa, dar kartą atskleidė Sąjungos pramonės ir namų ūkių priklausomybę nuo importuojamų iškastinių dujų, o tai ypač jaučia didžiausią nepriteklių patiriantys namų ūkiai. Todėl investicijos į energijos vartojimo efektyvumo priemones, taip pat į atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamas šildymo sistemas, įskaitant elektrinius šilumos siurblius, centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą ir dalyvavimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijose, yra ekonomiškai efektyviausias būdas sumažinti priklausomybę nuo importo ir išmetamų teršalų kiekį, kartu didinant Sąjungos atsparumą. siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šių principų, yra būtini trečiųjų šalių finansavimo planai, visų pirma skirti didžiausią nepriteklių patiriantiems namų ūkiams;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl reglamento

9 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9b)

kadangi perėjimas prie švaresnės Europos turės ekonominį ir socialinį poveikį, kurį sunku iš anksto įvertinti, gali prireikti papildomų investicijų, taigi ir finansinių išteklių, kad būtų įvykdytas įsipareigojimas siekti poveikio klimatui neutralumo, išsaugant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl reglamento

9 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9c)

išlaidos, kurias kuro tiekėjai perkelia galutiniams vartotojams, kiekvienoje įmonėje, regione ar valstybėje narėje gali skirtis. Todėl Komisija turėtų rinkti duomenis apie kuro tiekėjų prisiimamą išlaidų dalį ir išlaidų dalį, kuri perkeliama galutiniams vartotojams, ir turėtų kasmet savo išvadas pateikti Europos Parlamentui;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl reglamento

9 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9d)

statybų sektoriuje dėl holistinės reformos statybos srityje sumažėtų energijos poreikis, o tai leistų veiksmingiau atsižvelgti į asmenis, kuriems gresia atskirtis, t. y. tuos, kurie labiausiai kenčia nuo energijos nepritekliaus Sąjungoje. Be to, taip būtų išvengta šeimų judėjimo iš vieno kaimo, priemiesčio, miesto vietovės ir retai apgyvendintos teritorijos į kitą tendencijos, o kartu ir galimo būstų brangimo ir atitinkamai padėties, kai dažniau naudojantis privačiu transportu didėja išmetamas ŠESD kiekis;

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)

iškastinio kuro kainų padidėjimas gali padaryti neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, kurie didesnę dalį savo pajamų išleidžia energijai ir transportui, kurie tam tikruose regionuose neturi galimybės naudotis alternatyviais, įperkamais judumo ir transporto sprendimais ir kuriems gali pritrūkti finansinių pajėgumų investuoti į iškastinio kuro suvartojimo mažinimą;

(10)

tikimasi, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, be kita ko, taikant anglies dioksido apmokestinimą, darys neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms , pažeidžiamoms MVĮ ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, kurie didesnę dalį savo pajamų išleidžia energijai ir transportui ir kurie tam tikruose regionuose , įskaitant kaimo, salų, kalnų, atokias ir sunkiau prieinamas vietoves arba mažiau išsivysčiusius regionus ar teritorijas, įskaitant mažiau išsivysčiusias priemiesčių teritorijas, neturi galimybės naudotis alternatyviais, įperkamais judumo ir transporto sprendimais ir kuriems gali pritrūkti finansinių pajėgumų investuoti į iškastinio kuro suvartojimo mažinimą;

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)	todėl dalis pajamų, kurios bus gautos įtraukus pastatus ir kelių transportą į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį, turėtų būti panaudojamos dėl šio įtraukimo atsirandančiam socialiniam poveikiui mažinti, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki ir nė vieno nepaliktų nuošalyje;

(11)

todėl dalis pajamų, kurios bus gautos įtraukus pastatus ir kelių transportą į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį, turėtų būti panaudojamos kaip nuosavi ištekliai, skirti Sąjungos biudžetui finansuoti kaip bendrosios pajamos, remiantis teisiškai privalomu 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstituciniu susitarimu (1a) , kuriame išdėstytos veiksmų gairės dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, taip Sąjungos biudžetui suteikiant priemonių, kurios padėtų mažinti dėl šio įtraukimo atsirandantį socialinį poveikį , kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki ir nė vieno nepaliktų nuošalyje . Pagal Tarpinstitucinį susitarimą naujų nuosavų išteklių krepšelį numatyta nustatyti iki 2023 m. sausio 1 d. Žalieji nuosavi ištekliai yra Sąjungos biudžeto suderinimo su Sąjungos politikos prioritetais priemonė, tokiu būdu sukurianti Sąjungos pridėtinę vertę, ir jie turėtų būti naudojami siekiant su klimato aspekto integravimu susijusių tikslų, grąžinant skolas pagal priemonę „NextGenerationEU“ ir didinant Sąjungos biudžeto, kaip investicijų ir garantijų priemonės, atsparumą jo veikimo sutrikimams;

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11a)

gali būti reikalingos papildomos fiskalinės ar skatinimo priemonės pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms, pažeidžiamoms mažosioms įmonėms ar pažeidžiamiems transporto naudotojams remti;

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)

tai dar aktualiau turint omenyje dabartinį energijos nepritekliaus lygį. Energijos nepriteklius – tai tokia padėtis, kai namų ūkiai negali gauti pagrindinių energetikos paslaugų, pavyzdžiui , vėsinimo , kai temperatūra kyla , ir šildymo paslaugų . 2018 m. duomenimis, maždaug 34 milijonai europiečių neišgalėjo palaikyti namuose pakankamos šilumos, o 6,9 proc. 2019 m. atliktoje ES masto apklausoje (32) dalyvavusių Sąjungos gyventojų teigė, kad jie negali sau leisti pakankamai apšildyti savo namų. Energijos nepritekliaus stebėjimo centro skaičiavimais, iš viso energijos nepriteklių patiria daugiau nei 50 milijonų Europos Sąjungos namų ūkių. Todėl energijos nepriteklius yra vienas didžiausių Sąjungos iššūkių. Nors socialiniai tarifai ar tiesioginė pajamų parama gali iškart palengvinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių padėtį, sprendimų tvarumą galima užtikrinti tik imantis tikslinių struktūrinių priemonių, pavyzdžiui , energetinės renovacijos;

(12)

tai dar aktualiau turint omenyje dabartinį energijos nepritekliaus lygį. Energijos nepriteklius – tai tokia padėtis, kai namų ūkiai neturi galimybės gauti pagrindinių energetikos paslaugų, kurios yra būtinos deramam gyvenimo lygiui ir sveikatai , įskaitant tinkamą šildymą , vėsinimą, apšvietimą ir energiją prietaisams pagal atitinkamą esamą socialinę politiką bei kitas susijusias politikos priemones , dažnai dėl to, kad didelę dalį savo disponuojamųjų pajamų dėl įvairių veiksnių, įskaitant mažas pajamas, aukštas energijos kainas ir žemos kokybės, prasto energetinio efektyvumo būstą, turi skirti energijos išlaidoms . 2018 m. duomenimis, maždaug 34 milijonai europiečių neišgalėjo palaikyti namuose pakankamos šilumos, o 6,9 proc. 2019 m. atliktoje ES masto apklausoje (32) dalyvavusių Sąjungos gyventojų teigė, kad jie negali sau leisti pakankamai apšildyti savo namų. Energijos nepritekliaus stebėjimo centro skaičiavimais, iš viso energijos nepriteklių patiria daugiau nei 50 milijonų Europos Sąjungos namų ūkių. Todėl energijos nepriteklius yra vienas didžiausių Sąjungos iššūkių. Nepaisant to, kad Sąjungos lygmeniu šios problemos svarba yra pripažinta jau daugiau kaip dešimtmetį įgyvendinant įvairias iniciatyvas, teisės aktus ir gaires, vis dar nėra standartinės Sąjungos lygmens energijos nepritekliaus apibrėžties ir tik trečdalis valstybių narių yra nacionaliniu mastu apibrėžusios energijos nepriteklių. Todėl nėra skaidrių ir palyginamų duomenų apie energijos nepriteklių Sąjungoje, o tai suvaržo galimybę veiksmingai stebėti ir įvertinti energijos nepritekliaus lygį. Taigi, reikėtų nustatyti Sąjungos lygmens apibrėžtį, kad būtų galima veiksmingai kovoti su energijos nepritekliumi ir vertinti pažangą visose valstybėse narėse. Nors socialiniai tarifai ar tiesioginė pajamų parama gali iškart palengvinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių padėtį, sprendimų tvarumą galima užtikrinti ir veiksmingai padėti kovoti su energijos nepritekliumi tik imantis tikslinių struktūrinių priemonių, taikant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ , įrengiant papildomų atsinaujinančiųjų energijos išteklių šaltinių, be kita ko, įgyvendinant bendruomenės vadovaujamus projektus, taip pat imantis namų ūkiams skirtų informavimo ir informuotumo didinimo priemonių, visų pirma nustatant energijos renovacijos įnašus, kuriais prisidedama prie Direktyvoje 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija) nustatyto renovacijos reikalavimo ;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12a)

kalbant apie pastatų sektorių, sumažinti kiekvienam namų ūkiui tenkantį sunaudojamos energijos kiekį padėtų kompleksinė pastatų renovacija, grindžiama veiksmais, kuriais siekiama pagerinti pastatų energetinį efektyvumą didžiausią dėmesį skiriant visiems jį sudarantiems elementams, ir jos įtaka pasijustų dėl sutaupytų lėšų ir atitinkamai būtų vienas iš būdų kovoti su energijos nepritekliumi. Ateityje atliekant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES peržiūrą būtų padėtas pagrindas tiems tikslams pasiekti, todėl įgyvendinant Fondo veiklą reikėtų į tai atsižvelgti;

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl reglamento

12 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12b)

ypatingą dėmesį reikia skirti nuomininkams privataus būsto nuomos rinkoje. Tie nuomininkai apima ir pažeidžiamus namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems kyla jo rizika, įskaitant mažesnių vidutinių pajamų namų ūkius, kuriuos ypač veikia didėjančios šildymo išlaidos arba po renovacijos išaugusios nuomos kainos, bet kurie negali renovuoti pastato, kuriame gyvena. Todėl įgyvendindamos socialinius klimato planus valstybės narės turėtų, konsultuodamosi su turto savininkais, privačiuoju sektoriumi ir atitinkamomis vietos institucijomis bei pilietinės visuomenės organizacijomis, plėtoti efektyviai energiją vartojantį žaliąjį socialinį būstą ir parengti konkrečias priemones bei investicijas, kuriomis remiami pažeidžiami nuomininkai privataus būsto nuomos rinkoje, pavyzdžiui, apsvarstant galimybę taikyti nacionalines programas ar privataus būsto nuomos sektoriaus būsto nuomininkams skirtas kuponų programas, kuriomis sukuriamos renovacijos priemonės ir padedama siekti Sąjungos klimato politikos tikslų. Rengdama dvimetes ataskaitas ir vertindama valstybių narių įgyvendintas priemones ir investicijas, Komisija turėtų įvertinti jų poveikį ir veiksmingumą siekiant remti pažeidžiamus nuomininkus privataus būsto nuomos rinkoje. Jei teigiamų rezultatų nėra, kartu su tuo vertinimu turėtų būti parengta – atitinkamais atvejais konsultuojantis su valstybėmis narėmis, privataus būsto nuomos rinkos atstovais ir atitinkamomis vietos institucijomis bei pilietinės visuomenės organizacijomis – Komisijos iniciatyva, skirta pažeidžiamų nuomininkų padėčiai privataus būsto nuomos rinkoje pagerinti;

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl reglamento

12 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12c)

su judumu susijusiam nepritekliui skiriama per mažai dėmesio ir nėra aiškių jo apibrėžčių Sąjungos ar nacionaliniu lygmeniu. Tačiau dėl didėjančių reikalavimų palaipsniui atsisakyti transporto priemonių su vidaus degimo varikliais, dėl aukštų degalų kainų ir didelės priklausomybės nuo transporto prieinamumo, pasiekiamumo ir kelionės į darbą ar kasdienių judėjimo poreikių sąnaudų kaimo, salų, pakraščio, kalnų, atokių ir sunkiau prieinamų regionų ar teritorijų, be kita ko, mažiau išsivysčiusių priemiesčių teritorijų ir atokiausių regionų, gyventojams poreikis spręsti šią problemą didėja;

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)

todėl turėtų būti įsteigtas Socialinis klimato fondas (toliau – Fondas), kad valstybės narės galėtų remti savo politikos priemones, kuriomis mažinamas pastatams ir kelių transportui skirtų apyvartinių taršos leidimų prekybos socialinis poveikis pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams. To reikėtų siekti visų pirma teikiant laikiną pajamų paramą ir pasitelkiant priemones bei investicijas, skirtas priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, didinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą, mažinant pastatų šildymo ir vėsinimo sistemų priklausomybę nuo iškastinio kuro, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą, taip pat suteikiant geresnes galimybes naudotis netaršaus ir mažataršio judumo bei transporto priemonėmis, naudingomis pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams;

(13)

todėl turėtų būti įsteigtas Socialinis klimato fondas (toliau – Fondas), kad valstybės narės galėtų remti savo politikos priemones, kuriomis mažinamas perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, be kita ko, taikant anglies dioksido apmokestinimą, socialinis poveikis pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams. To reikėtų siekti visų pirma teikiant laikiną pajamų paramą ir pasitelkiant priemones bei investicijas, skirtas priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, didinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą, mažinant pastatų šildymo ir vėsinimo sistemų priklausomybę nuo iškastinio kuro, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą, taip pat suteikiant geresnes galimybes įperkamomis sąlygomis ir veiksmingai naudotis netaršaus ir mažataršio judumo bei transporto priemonėmis, naudingomis pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams;

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl reglamento

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13a)

kadangi pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams reikės papildomos su žaliąja pertvarka susijusios paramos, visoms valstybėms narėms turėtų būti skiriama pakankama ir proporcinga finansinė parama;

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)

tuo tikslu kiekviena valstybė narė turėtų pateikti Komisijai socialinį klimato planą (toliau – planas). Šiais planais turėtų būti siekiama dviejų tikslų. Pirma, juose turėtų būti numatyti reikiami ištekliai pažeidžiamiems namų ūkiams , pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams , kad jie galėtų finansuoti ir įgyvendinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą, šildymo ir vėsinimo sistemų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, taip pat į netaršias ir mažataršes transporto bei judumo priemones. Antra, jais turėtų būti mažinamas iškastinio kuro kainų didėjimo poveikis pažeidžiamiausiems asmenims ir taip užkertamas kelias energijos ir su transportu susijusiam nepritekliui pereinamuoju laikotarpiu, kol šios investicijos bus įgyvendintos. Į planus turėtų būti įtrauktas investicijų komponentas, skatinantis ilgalaikį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo klausimo sprendimą, taip pat galėtų būti numatytos kitos priemonės, įskaitant laikiną tiesioginę pajamų paramą , kad trumpuoju laikotarpiu būtų sumažintas neigiamas poveikis pajamoms;

(14)

tuo tikslu kiekviena valstybė narė turėtų pateikti Komisijai socialinį klimato planą (toliau – planas). Šiais planais turėtų būti padedama įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, kartu užtikrinant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, taip pat siekiama dviejų tikslų. Pirma, juose kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene turėtų būti identifikuoti energijos arba su judumu susijusį nepriteklių patiriantys pažeidžiami namų ūkiai , pažeidžiamos labai mažos įmonės ir pažeidžiami transporto naudotojai , kurie turi būti įtraukti kaip išteklių, reikalingų finansuoti ir įgyvendinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą, šildymo ir vėsinimo sistemų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, taip pat į netaršias ir mažataršes transporto bei judumo priemones , gavėjai. Valstybės narės turėtų pateikti išsamią pagrindinių energijos ir su judumu susijusio nepritekliaus priežasčių atitinkamose jų teritorijose analizę, atliktą kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene. Planuose taip pat turėtų būti nustatytos siektinos reikšmės ir tikslai siekiant sumažinti energijos arba su judumu susijusį nepriteklių patiriančių asmenų, pažeidžiamų namų ūkių, pažeidžiamų labai mažų įmonių ir pažeidžiamų transporto naudotojų skaičių. Antra, jais turėtų būti mažinamas iškastinio kuro kainų didėjimo poveikis pažeidžiamiausiems asmenims ir taip užkertamas kelias energijos ir su judumu susijusiam nepritekliui pereinamuoju laikotarpiu, kol šios investicijos bus įgyvendintos. Į planus turėtų būti įtrauktas investicijų komponentas, skatinantis ilgalaikį laipsniško priklausomybės nuo iškastinio kuro atsisakymo klausimo sprendimą, kurį papildo laikina tiesioginė pajamų parama , kad trumpuoju laikotarpiu būtų sumažintas neigiamas poveikis pajamoms . Tais planais taip pat turėtų būti užtikrinama, kad būtų atsižvelgiama į nacionaliniu lygmeniu jau įgyvendintus veiksmus;

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14a)

pastatų ir renovacijos sektorių darbuotojams kyla ypač didelė asbesto poveikio rizika. Todėl prieš pradedant bet kokius renovacijos darbus reikia nustatyti privalomo asbesto ir kitų pavojingų medžiagų patikrinimo, registravimo ir pašalinimo reikalavimus. Energinė renovacija turėtų tapti galimybe saugiai pašalinti asbestą iš pastatų;

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl reglamento

14 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14b)

į valstybių narių pateiktus planus turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis teikiama informacinė parama, stiprinami gebėjimai ir rengiami mokymai, būtini įgyvendinti investicijoms ir priemonėms, kuriomis siekiama sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro didinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir plečiant prieigą prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos pastatams šildyti ir vėsinti, taip pat suteikiamos geresnės galimybės naudotis tvaraus judumo ir transporto paslaugomis, įskaitant būtiną infrastruktūrą ir elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių diegimą. Planuose taip pat turėtų būti sprendžiama darbo jėgos, reikalingos visais žaliosios pertvarkos etapais, visų pirma darbo vietų, susijusių su pastatų renovacija ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimu, taip pat tarpusavio ir bendruomeninio darbo kovojant su energijos nepritekliumi ir judumo nepritekliumi, trūkumo problema;

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)

valstybės narės, konsultuodamosi su regioninėmis valdžios institucijomis, turi daugiausiai galimybių parengti ir įgyvendinti planus, kurie yra tikslingai pritaikyti prie jų vietinių, regioninių ir nacionalinių ypatumų, tokių kaip jų dabartinė atitinkamų sričių politika ir numatytas kitų atitinkamų ES fondų lėšų naudojimas. Taip galima geriausiai atsižvelgti į plačią situacijų įvairovę, specifines vietos ir regioninių valdžios institucijų žinias, mokslinius tyrimus ir inovacijas, darbo santykius ir socialinio dialogo struktūras, taip pat į nacionalines tradicijas ir kuo labiau prisidėti prie bendros paramos pažeidžiamiems asmenims efektyvumo ir veiksmingumo;

(15)

valstybės narės, prasmingai konsultuodamosi su vietos ir regionų lygmens valdžios institucijomis, ekonominiais ir socialiniais partneriais ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, turi daugiausia galimybių parengti ir įgyvendinti planus, kurie yra tikslingai pritaikyti prie jų vietinių, regioninių ir nacionalinių ypatumų, tokių kaip jų dabartinė atitinkamų sričių politika ir numatytas kitų atitinkamų ES fondų lėšų naudojimas. Taip galima geriausiai atsižvelgti į plačią situacijų įvairovę, specifines vietos ir regionų lygmens valdžios institucijų , ekonominių ir socialinių partnerių ir atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų žinias, į mokslinius tyrimus ir inovacijas, darbo santykius ir socialinio dialogo struktūras, taip pat į nacionalines tradicijas ir kuo labiau prisidėti prie bendros paramos pažeidžiamiems asmenims efektyvumo ir veiksmingumo , taip pat vietos ir regionų lygmens valdžios institucijų, socialinių partnerių ir socialinių ekonominių subjektų parengtų projektų masto padidinimo ;

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15a)

planai turėtų būti rengiami visapusiškai, kartu užkertant kelią pernelyg didelei administracinei naštai. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos nurodytus planus, užtikrintų jų išsamumą ir vengtų nereikalingo sudėtingumo;

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)

siekiant teisingo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, labai svarbu užtikrinti, kad priemonės ir investicijos būtų visų pirma skirtos energijos nepriteklių patiriantiems ar pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams. Padėti valstybėms narėms mažinti socialinį poveikį, kylantį dėl pastatų ir kelių transporto sektoriams taikomos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos , turėtų paramos priemonės, skirtos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti;

(16)

siekiant teisingo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, labai svarbu užtikrinti, kad priemonės ir investicijos būtų visų pirma skirtos energijos nepriteklių patiriantiems ar pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams. Padėti valstybėms narėms mažinti perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos socialinį poveikį, įskaitant anglies dioksido apmokestinimo daromą poveikį , turėtų paramos priemonės, skirtos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti;

Pakeitimas 28

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)

kol šiomis investicijomis bus sumažintos išlaidos ir išmetamųjų teršalų kiekis, įgyvendinti teisingą pertvarką padėtų tikslinė tiesioginė pažeidžiamiausių asmenų pajamų parama . Tokia parama turėtų būti vertinama kaip būstų ir transporto sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą papildanti laikina priemonė. Parama nebūtų nuolatinė, nes ją teikiant nepašalinama pagrindinės energijos ir su transportu susijusio nepritekliaus priežastys. Tokia parama turėtų būti susijusi tik su tiesioginiu pastatų ir kelių transporto įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį poveikiu, o ne su šildymo kainomis, susijusiomis su šilumos ir elektros energijos gamybos įtraukimu į tos direktyvos taikymo sritį. Teisė gauti tokią tiesioginę pajamų paramą turėtų galioti ribotą laiką ;

(17)

tiesioginė pajamų parama kartu su ilgalaikėmis struktūrinėmis investicinėmis priemonėmis, skirtomis tiems patiems paramos gavėjams, padės siekti Fondo tikslų. kol šiomis investicijomis bus sumažintos išlaidos ir išmetamųjų teršalų kiekis, tinkamai orientuota tikslinė tiesioginė parama energijos ir su judumu susijusį nepriteklių patiriantiems pažeidžiamiems namų ūkiams galėtų padėti sumažinti energijos ir judumo išlaidas, ir remti teisingą pertvarką , kol bus įgyvendinta daugiau struktūrinių investicijų . Tokia parama turėtų būti vertinama kaip būstų ir transporto sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą papildanti laikina priemonė. Parama nebūtų nuolatinė, nes ją teikiant nepašalinama pagrindinės energijos ir su judumu susijusio nepritekliaus priežastys. Tokia tiesioginė pajamų parama turėtų būti apribota iki 40 proc. bendrų numatomų kiekvieno plano išlaidų 2024–2027 metais ir 2028–2032 metams turėtų būti nustatyta remiantis Komisijos atliktu kiekvienos šalies tiesioginės pajamų paramos veiksmingumo , pridėtinės vertės, nuolatinio aktualumo ir reikalaujamo lygio vertinimu, atsižvelgiant į struktūrinių investicijų ir priemonių įgyvendinimo pažangą ir poveikį, siekiant laipsniškai nutraukti tokią paramą iki 2032 m. pabaigos ;

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl reglamento

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17a)

pažeidžiami namų ūkiai, pažeidžiami transporto naudotojai ir pažeidžiamos labai mažos įmonės turėtų būti informuojami apie Fondo paramą ir galimybes ją gauti. Todėl turėtų būti teikiamos tikslinės, prieinamos ir įperkamos informavimo, švietimo, informuotumo didinimo ir konsultavimo apie ekonomiškai efektyvias priemones bei investicijas ir galimą paramą paslaugos;

Pakeitimas 30

Pasiūlymas dėl reglamento

17 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17b)

Fondas turėtų atitikti Sąjungos įsipareigojimus pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir jo lėšomis neturėtų būti remiamos jokios priemonės ar investicijos, kuriomis prisidedama prie segregacijos arba socialinės atskirties;

Pakeitimas 31

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita laikantis Paryžiaus susitarimo įpareigojimų ir įsipareigojimo siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, pagal šį reglamentą vykdomais veiksmais turėtų būti padedama siekti tikslo, kad 30 proc. visų lėšų pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą būtų skiriama klimato srities tikslams integruoti, ir prisidedama prie užmojo 2026 ir 2027 m. 10 proc. metinių lėšų skirti biologinės įvairovės tikslams pasiekti , kartu atsižvelgiant į klimato ir biologinės įvairovės tikslų dubliavimąsi. Šiuo tikslu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (33) II priede nustatyta metodika turėtų būti naudojama Fondo išlaidoms žymėti. Fondo lėšomis turėtų būti remiama veikla, kurią vykdant visapusiškai laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (34) 17 straipsnyje apibrėžto reikšmingos žalos nedarymo principo . Į planus turėtų būti įtrauktos tik tokios priemonės ir investicijos. Paprastai turėtų būti laikoma, kad numatomas tiesioginės pajamų paramos priemonių poveikis aplinkos tikslams yra nereikšmingas, todėl jas galima laikyti atitinkančiomis reikšmingos žalos nedarymo principą. Gerokai prieš rengiant planus, Komisija ketina parengti valstybėms narėms technines rekomendacijas. Rekomendacijose bus paaiškinta, kaip priemonės ir investicijos turi atitikti Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje apibrėžtą reikšmingos žalos nedarymo principą. 2021 m. Komisija ketina pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos, kaip atsižvelgti į socialinius žaliosios pertvarkos aspektus;

(18)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita laikantis įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, įsipareigojimo pagal Europos socialinių teisių ramstį ir įsipareigojimo siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, pagal šį reglamentą vykdomais veiksmais turėtų būti padedama siekti tikslo, kad bent 30 proc. visų Sąjungos biudžeto lėšų pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės išlaidų būtų skiriama klimato srities tikslams integruoti, ir prisidedama prie užmojo 2024 metais biologinės įvairovės tikslams skirti 7,5 proc. DFP išlaidų, o 2026 ir 2027 metais biologinės įvairovės tikslams skirti 10 proc. metinių lėšų , kartu atsižvelgiant į klimato ir biologinės įvairovės tikslų dubliavimąsi. Šiuo tikslu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (33) II priede nustatyta metodika turėtų būti naudojama Fondo išlaidoms žymėti. Fondo lėšomis turėtų būti remiama veikla, kurią vykdant visapusiškai laikomasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (34) 10 straipsnio 3 dalį Komisijos nustatytų techninės analizės kriterijų . Į planus turėtų būti įtrauktos tik tokios priemonės ir investicijos. Paprastai turėtų būti laikoma, kad numatomas tiesioginės pajamų paramos priemonių poveikis aplinkos tikslams yra nereikšmingas, todėl jas galima laikyti atitinkančiomis reikšmingos žalos nedarymo principą. 2021 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos, kaip atsižvelgti į socialinius žaliosios pertvarkos aspektus;

Pakeitimas 32

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)

anglies dioksido apmokestinimas ypač didelį poveikį daro moterims, nes jos sudaro 85 proc. nepilnų šeimų. Nepilnose šeimose kyla itin didelė vaikų skurdo rizika. Siekiant užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, rengiant ir įgyvendinant planus turi būti atsižvelgiama į lyčių lygybę ir lygias galimybes visiems, šių tikslų integravimą, taip pat į prieinamumo neįgaliesiems klausimus ;

(19)

energijos ir su judumu susijęs nepriteklius neproporcingą poveikį daro moterims, visų pirma vienišoms motinoms, kurios sudaro 85 proc. nepilnų šeimų , taip pat vienišoms moterims, moterims su negalia ar vyresnio amžiaus moterims, kurios gyvena vienos. Be to, moterų judumo modeliai yra skirtingi ir sudėtingesni . Nepilnose šeimose , kuriose yra išlaikomų vaikų, kyla itin didelė vaikų skurdo rizika. Siekiant užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, rengiant ir įgyvendinant planus turėtų būti laikomasi lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems, šios vertybės propaguojamos ir atsižvelgiama į šių tikslų integravimą, taip pat į prieinamumo teises neįgaliesiems ;

Pakeitimas 33

Pasiūlymas dėl reglamento

19 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19a)

atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos ir piliečių energetikos bendrijos gali padėti valstybėms narėms pasiekti šio reglamento tikslus, taikydamos piliečių inicijuotą metodą „iš apačios į viršų“, nes šios bendrijos įgalina ir įtraukia vartotojus bei suteikia galimybę tam tikroms namų ūkio vartotojų grupėms, gyvenančioms miesto ir kaimo, salų, kalnų, atokiose ir sunkiau prieinamose vietovėse arba mažiau išsivysčiusiuose regionuose ar teritorijose, įskaitant mažiau išsivysčiusias priemiesčių teritorijas, dalyvauti energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektuose, remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą namų ūkiuose ir kartu prisidėti prie kovos su energijos nepritekliumi. Todėl valstybės narės turėtų skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų ir piliečių energetikos bendrijų vaidmenį ir laikyti jas tinkamomis Fondo paramos lėšų gavėjomis;

Pakeitimas 34

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)

valstybės narės turėtų pateikti savo planus kartu su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (35) 14 straipsnyje nurodytais atnaujintais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais . Į planus turėtų būti įtrauktos finansuotinos priemonės, jų išlaidų sąmata ir nacionalinis įnašas. Į juos taip pat turėtų būti įtrauktos pagrindinės tarpinės ir siektinos reikšmės, kad būtų galima įvertinti priemonių įgyvendinimo veiksmingumą;

(20)

valstybės narės turėtų pateikti savo planus kartu su atnaujintais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (35) 14 straipsnį ir Reglamente (ES) Nr. 240/2014 išdėstytą Europos partnerystės elgesio kodeksą (35a). Į planus turėtų būti įtrauktos finansuotinos priemonės, jų išlaidų sąmata ir nacionalinis įnašas. Į juos taip pat turėtų būti įtrauktos pagrindinės tarpinės ir siektinos reikšmės, kad būtų galima įvertinti priemonių įgyvendinimo veiksmingumą;

Pakeitimas 35

Pasiūlymas dėl reglamento

20 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20a)

planuose numatytų priemonių įgyvendinimas priklausys nuo tinkamo lygio darbo jėgos, įskaitant amatininkus, taip pat aukštos kvalifikacijos žaliųjų technologijų ekspertus, taikomuosius mokslininkus ir novatorius. Todėl valstybės narės turėtų papildyti šiuos planus pasinaudodamos kitais atitinkamais Sąjungos veiksmais ir programomis, kad būtų numatytas darbuotojų perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas siekiant suteikti geresnes galimybes specializuotiems amatininkams ir aukštos kvalifikacijos ekspertams, visų pirma darbo vietose, susijusiose su pastatų renovacija, izoliacija ir šilumos siurblių įrengimu bei alternatyvaus kuro infrastruktūros diegimu, pvz., elektrifikuotų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimu;

Pakeitimas 36

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)

Fondo veikla ir planai turėtų derėti su valstybių narių numatytomis reformomis ir įsipareigojimais, prisiimtais pagal jų atnaujintus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus , parengtus pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą [mmmm/nnn] ir Tarybos [pasiūlymą dėl Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo naujos redakcijos] (36), Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą (37), „Europos socialinį fondą +“ (ESF+), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/ 1057 (38), teisingos pertvarkos planus, parengtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/ 1056 (39), ir valstybių narių ilgalaikes pastatų renovacijos strategijas , parengtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES (40), ir įgyvendinami atsižvelgiant į tas reformas ir įsipareigojimus. Siekiant užtikrinti administracinį veiksmingumą, kai taikoma, į planus įtraukta informacija turėtų atitikti pirmiau išvardytus teisės aktus ir planus;

(21)

Fondo veikla ir planai turėtų derėti su valstybių narių numatytomis reformomis ir įsipareigojimais, prisiimtais pagal jų atnaujintus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą [mmmm/nnn] [pasiūlymą dėl Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo naujos redakcijos] (36), Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą (37), „Europos socialinį fondą +“ (ESF+) (38), Modernizavimo fondą, sanglaudos politikos veiksmų programas pagal Reglamentą (ES) 2021/ 1058 , ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pagal Reglamentą (ES) 2021/ 241 , teisingos pertvarkos planus (39) ir valstybių narių ilgalaikes pastatų renovacijos strategijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES (40), ir turėtų būti įgyvendinami atsižvelgiant į tas reformas ir įsipareigojimus. Siekiant užtikrinti administracinį veiksmingumą, kai taikoma, į planus įtraukta informacija turėtų atitikti pirmiau išvardytus teisės aktus ir planus;

Pakeitimas 37

Pasiūlymas dėl reglamento

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21a)

labai svarbu užtikrinti Fondo suderinamumą tiek su nacionaliniais energetikos ir klimato sričių veiksmų planais, tiek su sanglaudos politikos programomis, kuriuose nustatyti panašūs prioritetai, kad būtų išvengta veiksmų sutapimo ar dubliavimosi. Taip pat pažymima, kad valstybės narės turi veiksmingai koordinuoti ir strategiškai planuoti Fondo, 2021–2027 m. sanglaudos politikos ir kitų Sąjungos fondų, visų pirma Teisingos pertvarkos fondo ir „Europos socialinio fondo +“, veiklą;

Pakeitimas 38

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22)

Sąjunga turėtų remti valstybes nares finansinėmis priemonėmis , kad jos įgyvendintų savo planus naudodamosi Socialinio klimato fondo lėšomis. Lėšos iš Socialinio klimato fondo turėtų būti išmokamos su sąlyga, kad pasiekiamos planuose nurodytos tarpinės ir siektinos reikšmės. Tai suteiktų galimybę veiksmingai atsižvelgti į nacionalinius ypatumus ir prioritetus, kartu supaprastinant finansavimą, sudarant palankesnes sąlygas jį įtraukti į kitas nacionalines išlaidų programas ir užtikrinant paveikų ir sąžiningą ES lėšų naudojimą;

(22)

Sąjunga turėtų remti valstybes nares valstybėms narėms proporcingai teikdama pakankamų finansinių lėšų atsižvelgiant į jų atitinkamą geografinę ir demografinę padėtį, kartu teikdama techninę paramą , kad jos įgyvendintų savo planus naudodamosi Socialinio klimato fondo lėšomis. Ypatingas individualus dėmesys turėtų būti skiriamas unikaliems ir konkretiems kaimo, salų, pakraščio, kalnų, atokiems ir sunkiau pasiekiamiems regionams ar teritorijoms, kurie dėl su klimato kaita susijusios pertvarkos patiria didesnį socialinį ir ekonominį poveikį. Siekiant užtikrinti tiems regionams skirtų priemonių ir investicijų veiksmingumą, turėtų būti nustatytas specialus minimalus finansinis asignavimas taikytiniems regionams. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lėšos būtų panaudotos veiksmingiausiu būdu, mokėjimai iš Socialinio klimato fondo turėtų būti atliekami su sąlyga, kad pasiekiamos planuose nurodytos tarpinės ir siektinos reikšmės , ir turėtų atitikti nurodytas tų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimo sąnaudas, taip pat turėtų būti užtikrinta, kad dėl jų nepailgėtų priklausomybės nuo iškastinio kuro laikas ir būtų išvengta priklausomybės nuo anglies dioksido . Tai suteiktų galimybę veiksmingai atsižvelgti į nacionalinius ypatumus ir prioritetus, kartu supaprastinant finansavimą, sudarant palankesnes sąlygas jį įtraukti į kitas nacionalines išlaidų programas ir užtikrinant paveikų ir sąžiningą ES lėšų naudojimą;

Pakeitimas 39

Pasiūlymas dėl reglamento

22 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22a)

SESV 310 straipsnio 1 dalyje nustatytas biudžeto vieningumo principas, pagal kurį biudžete nurodomi visi Sąjungos išlaidų ir pajamų straipsniai. Todėl tam, kad būtų, inter alia, laikomasi Bendrijos metodo, paisoma parlamentinės demokratinės atskaitomybės, priežiūros bei kontrolės principų ir užtikrinamas finansavimo ir daugiamečio programavimo nuspėjamumas bei Sąjungos lygmeniu priimamų sprendimų dėl biudžeto skaidrumas, Fondas turi būti visapusiškai integruotas į Sąjungos biudžetą;

Pakeitimas 40

Pasiūlymas dėl reglamento

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23)

Fondo finansinis paketas iš esmės turėtų būti proporcingas sumoms , atitinkančioms 25 proc . pajamų , kurias numatoma gauti 2026–2032 m . laikotarpiu , pastatus ir kelių transportą įtraukus į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį. Pagal Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 (41), valstybės narės turėtų skirti tas pajamas į Sąjungos biudžetą kaip nuosavus išteklius. Valstybės narės turi pačios finansuoti 50 proc. visų savo plano išlaidų . Šiuo tikslu, taip pat investicijoms ir priemonėms, kuriomis siekiama paspartinti būtiną pertvarką ir palengvinti neigiamą jos poveikį patiriantiems piliečiams tenkančią naštą, finansuoti valstybės narės turėtų, inter alia, naudoti savo pajamas, kurias numatoma gauti iš pastatams ir kelių transportui skirtų apyvartinių taršos leidimų prekybos, vykdomos pagal Direktyvą 2003/87/EB;

(23)

Fondo finansinis paketas nustatomas remiantis įvertinta apskaičiuotąja suma, gauta skiriant Sąjungos biudžetui 25 proc. numatomų gauti pajamų, susijusių su komerciniu kelių transportu, komerciniais pastatais ir kitų rūšių kuru, kuriems pirmuoju laikotarpiu taikomas [ATLPS direktyvos] IVa skyrius. Ta suma turėtų būti papildyta pajamomis, gautomis iš 150 mln. apyvartinių taršos leidimų, parduotų aukcione pagal Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnio 3 dalį. Darant prielaidą, kad anglies dioksido kaina bus 35 EUR už toną, per trejų metų laikotarpį būtų galima papildomai skirti 5,25 mlrd. EUR. Kartu su finansiniu paketu per tą laikotarpį tai sudarytų 16,39 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į kitų derybų dėl DFP rezultatus ir bet kokį sprendimą privačių pastatų ir privataus kelių transporto sektorių įtraukti į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį iki 2029 m. sausio 1 d. pagal Direktyvos 2003/87/EB [XX] straipsnį, Komisijos pasiūlyme būtų įtvirtintas reikalavimas nustatyti Socialinio klimato fondo sumą antrajam 2028–2032 m. laikotarpiui. Todėl per visą [įsigaliojimo data]–2032 m. laikotarpį Fondo lėšų suma galėtų siekti 72 mlrd. EUR . Pagal Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 (41), valstybės narės turėtų skirti tas pajamas į Sąjungos biudžetą kaip nuosavus išteklius. Valstybės narės turi pačios finansuoti reikšmingą dalį visų su savo planais susijusių išlaidų, atitinkančią bent 60 proc. laikinos pajamų paramos ir bent 50 proc. tikslinių struktūrinių priemonių ir investicijų. Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą, valstybėms narėms, kurios turi teisę gauti papildomų lėšų iš Modernizavimo fondo, turėtų būti galima nacionalinę bendro finansavimo dalį tikslinėms struktūrinėms priemonės ir investicijoms apriboti iki 40 proc . Šiuo tikslu, taip pat investicijoms ir priemonėms, kuriomis siekiama paspartinti būtiną pertvarką ir palengvinti neigiamą jos poveikį patiriantiems piliečiams tenkančią naštą, finansuoti valstybės narės turėtų, inter alia, pirmiau naudoti savo pajamas, kurias numatoma gauti iš pastatams ir kelių transportui skirtų apyvartinių taršos leidimų prekybos, vykdomos pagal Direktyvą 2003/87/EB . Fondas neturėtų būti finansuojamas mažinant kitoms Sąjungos programoms ir politikos priemonėms numatytas lėšas;

Pakeitimas 41

Pasiūlymas dėl reglamento

23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23a)

tuo atveju, jei anglies dioksido kaina būtų aukštesnė, Socialiniam klimato fondui turėtų būti skirta papildomų asignavimų siekiant užtikrinti, kad jam skirti asignavimai Sąjungos biudžete padidėtų atsižvelgiant į anglies dioksido kainą ir toliau remti pažeidžiamus namų ūkius ir transporto naudotojus pereinant prie poveikio klimatui neutralumo. Tokie metiniai padidinimai turėtų būti įtraukti į DFP atliekant automatinį 3 išlaidų kategorijos viršutinės ribos ir mokėjimų viršutinės ribos koregavimą dėl anglies dioksido kainos svyravimo, kurio mechanizmas pagal SESV 312 straipsnį turi būti numatytas Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093;

Pakeitimas 42

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24)	Fondo lėšomis turėtų būti remiamos priemonės, kurios atitinka Sąjungos finansavimo papildomumo principą. Fondo lėšos neturėtų būti naudojamos periodinėms nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti , išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus ;

(24)	Fondo lėšomis turėtų būti remiamos priemonės, kurios atitinka Sąjungos finansavimo papildomumo principą. Fondo lėšos neturėtų būti naudojamos periodinėms nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti;

Pakeitimas 43

Pasiūlymas dėl reglamento

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų lėšų paskirstymą ir patikimo finansų valdymo principo laikymąsi, veiksmai, kurių imamasi pagal šį reglamentą, turėtų atitikti ir papildyti vykdomas Sąjungos programas, kartu vengiant dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo Fondo ir kitų Sąjungos programų lėšomis. Visų pirma, Komisija ir valstybė narė visais proceso etapais turėtų užtikrinti veiksmingą koordinavimą, kad būtų apsaugotas finansavimo šaltinių nuoseklumas, suderinamumas, papildomumas ir sąveika. Todėl iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama, kad, teikdamos savo planus Komisijai, jos pateiktų atitinkamą informaciją apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą. Finansinė parama iš Fondo turėtų papildyti paramą, teikiamą pagal kitas Sąjungos programas ir priemones. Fondo lėšomis finansuojamos priemonės ir investicijos turėtų galėti būti finansuojamos pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, jei tokia parama neskiriama toms pačioms išlaidoms padengti;

(25)

siekiant užtikrinti veiksmingą , skaidrų ir nuoseklų lėšų paskirstymą ir patikimo finansų valdymo principo laikymąsi, veiksmai, kurių imamasi pagal šį reglamentą, turėtų atitikti ir papildyti vykdomas Sąjungos , nacionalines ir, kai tinkama, regionines programas, priemonės ir fondus, kartu vengiant pakeisti kitų Sąjungos programų, investicijų ir fondų tų pačių išlaidų finansavimą Fondo lėšomis. Visų pirma, Komisija ir valstybė narė visais proceso etapais turėtų užtikrinti veiksmingą koordinavimą, kad būtų apsaugotas finansavimo šaltinių nuoseklumas, suderinamumas, papildomumas ir sąveika , ir remti įrodymais grindžiamą politikos sprendimų priėmimą, socialines inovacijas bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir viešosiomis bei privačiosiomis įstaigomis . Todėl iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama, kad, teikdamos savo planus Komisijai, jos pateiktų atitinkamą informaciją apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą. Finansinė parama iš Fondo turėtų papildyti paramą, teikiamą pagal kitas Sąjungos programas ir priemones. Fondo lėšomis finansuojamos priemonės ir investicijos turėtų galėti būti finansuojamos pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, jei tokia parama neskiriama toms pačioms išlaidoms padengti;

Pakeitimas 44

Pasiūlymas dėl reglamento

25 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25a)

siekiant užtikrinti, kad parama pagal planus galėtų būti veiksmingai įgyvendinta nuo pat pirmųjų metų pradedant … [Socialinio klimato fondo veikimo pradžios data], turėtų būti sudaryta galimybė valstybės narės prašymu, pateiktu kartu su socialinio klimato planu, iki 13 proc. valstybių narių finansinio įnašo sumokėti Komisijos išankstinio finansavimo forma;

Pakeitimas 45

Pasiūlymas dėl reglamento

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27)

siekiant užtikrinti skaidrias stebėsenos ir vertinimo taisykles, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti perduoti įgaliojimai priimti aktus dėl bendrų rodiklių , pagal kuriuos bus teikiamos ataskaitos apie pažangą ir stebimas bei vertinamas planų įgyvendinimas , nustatymo . Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(27)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas socialinių klimato planų rengimui ir užtikrinti skaidrias stebėsenos ir vertinimo taisykles, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus , kuriais nustatoma forma, pagal kurią valstybės narės turi parengti savo socialinius klimato planus, ir bendri rodikliai , pagal kuriuos bus teikiamos ataskaitos apie pažangą ir stebimas bei vertinamas planų įgyvendinimas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis Europos partnerystės elgesio kodekse nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

Pakeitimas 46

Pasiūlymas dėl reglamento

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28)	Fondas turėtų būti įgyvendinamas laikantis patikimo finansų valdymo principo, be kita ko, užtikrinant veiksmingą sukčiavimo, mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo, korupcijos atvejų ir interesų konfliktų prevenciją ir baudžiamąjį persekiojimą už juos;

(28)

Fondas turėtų būti įgyvendinamas laikantis patikimo finansų valdymo principo, be kita ko, užtikrinant Sąjungos biudžeto apsaugą teisinės valstybės principų pažeidimo atvejais, veiksmingą sukčiavimo, mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo, korupcijos ir interesų konflikto prevenciją ir baudžiamąjį persekiojimą už juos;

Pakeitimas 47

Pasiūlymas dėl reglamento

28 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28a)

integruojant Fondą į Sąjungos biudžetą nustatomos griežtos su Fondo įgyvendinimu susijusios apsaugos priemonės – tokia apsauga užtikrinama tiek Sąjungos finansų srities teisės aktais ir konkrečių sektorių bei finansinėmis taisyklėmis, taikytinomis atsiradus pažeidimams ar dideliems valdymo ir kontrolės sistemų trūkumams, tiek Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2092 (1a) nustatytomis priemonėmis, skirtomis apsaugoti Sąjungos biudžetą teisinės valstybės principų pažeidimo valstybėse narėse atvejais. Šiuo tikslu Komisija turėtų nustatyti efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą ir klaidingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimo mechanizmą ir turėtų imtis reikiamų priemonių, kurios, be kita ko, galėtų apimti mokėjimų sustabdymą, teisinio įsipareigojimo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (1b) , panaikinimą, draudimą prisiimti tokius teisinius įsipareigojimus arba mokėjimo dalimis sustabdymą;

Pakeitimas 48

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29)

patikimo finansų valdymo tikslais ir kartu išlaikant rezultatais grindžiamą Fondo pobūdį, turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės dėl biudžetinių įsipareigojimų, lėšų mokėjimo, jų mokėjimo sustabdymo ir susigrąžinimo, taip pat dėl su finansine parama susijusių susitarimų nutraukimo. Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad lėšų naudojimas, susijęs su Fondo lėšomis remiamomis priemonėmis, atitiktų taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę. Valstybės narės turi užtikrinti, kad, kai taikoma, ši parama būtų teikiama laikantis ES valstybės pagalbos taisyklių. Visų pirma jos turėtų užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimo, korupcijos atvejams ir interesų konfliktams, jie būtų nustatomi ir ištaisomi ir kad būtų išvengta dvigubo finansavimo Fondo ir kitų Sąjungos programų lėšomis. Jei atitinkama valstybė narė planą įgyvendina nepatenkinamai arba jei esama šiurkščių pažeidimų, t. y. sukčiavimo, korupcijos atvejų ir interesų konfliktų, susijusių su Fondo lėšomis remiamomis priemonėmis, arba jei šiurkščiai pažeidžiami su finansine parama susijusiuose susitarimuose nustatyti įpareigojimai, turėtų būti įmanoma sustabdyti šių susitarimų taikymą ir juos nutraukti, taip pat sumažinti arba susigrąžinti finansinį asignavimą. Reikėtų nustatyti tinkamas prieštaravimų procedūras, siekiant užtikrinti, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo, taip pat dėl su finansine parama susijusių susitarimų nutraukimo būtų atsižvelgta į valstybių narių teisę pateikti pastabų;

(29)

patikimo finansų valdymo tikslais ir kartu išlaikant rezultatais grindžiamą Fondo pobūdį, turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės dėl biudžetinių įsipareigojimų, lėšų mokėjimo, jų mokėjimo sustabdymo ir susigrąžinimo, taip pat dėl su finansine parama susijusių susitarimų nutraukimo. Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad lėšų naudojimas, susijęs su Fondo lėšomis remiamomis priemonėmis, atitiktų taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę. Valstybės narės turi užtikrinti, kad, kai taikoma, ši parama būtų teikiama laikantis ES valstybės pagalbos taisyklių. Visų pirma jos turėtų užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimo, korupcijos atvejams ir interesų konfliktams, jie būtų nustatomi ir ištaisomi ir kad būtų išvengta dvigubo finansavimo Fondo ir kitų Sąjungos programų lėšomis. Jei atitinkama valstybė narė planą įgyvendina nepatenkinamai arba jei esama šiurkščių pažeidimų, t. y. sukčiavimo, korupcijos atvejų ir interesų konfliktų, susijusių su Fondo lėšomis remiamomis priemonėmis, arba jei šiurkščiai pažeidžiami su finansine parama susijusiuose susitarimuose nustatyti įpareigojimai, turėtų būti įmanoma sustabdyti šių susitarimų taikymą ir juos nutraukti, taip pat sumažinti arba susigrąžinti finansinį asignavimą. Tuo atveju, jei nutraukiama su finansine parama susijusi sutartis arba sumažinamas arba susigrąžinamas finansinis asignavimas, šios sumos turėtų būti proporcingai paskirstytos kitoms valstybėms narėms. Reikėtų nustatyti tinkamas prieštaravimų procedūras, siekiant užtikrinti, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo, taip pat dėl su finansine parama susijusių susitarimų nutraukimo būtų atsižvelgta į valstybių narių teisę pateikti pastabų;

Pakeitimas 49

Pasiūlymas dėl reglamento

29 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29a)

visos valstybės narės, kurios yra Socialinio klimato fondo paramos gavėjos, privalo paisyti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių vertybių. Viena esminių SESV 317 straipsnyje įtvirtintų patikimo finansų valdymo principų laikymosi prielaidų yra teisinės valstybės principo paisymas. Komisija turėtų užtikrinti veiksmingą horizontaliųjų Sąjungos biudžeto apsaugos taisyklių įgyvendinimą, kai valstybėse narėse pažeidžiami teisinės valstybės principai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2092 (1a) . Konstatavus, jog teisinės valstybės principų pažeidimai valstybėje narėje pakankamai tiesiogiai kenkia patikimam Socialinio klimato fondo finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba esama rimtos grėsmės, kad gali jiems kenkti, Komisija turėtų taikyti reikiamas priemones, kurios, be kita ko, gali apimti mokėjimų sustabdymą, teisinio įsipareigojimo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (1b) , panaikinimą, draudimą prisiimti tokius teisinius įsipareigojimus arba mokėjimo dalimis sustabdymą. Tokiais atvejais Komisija turėtų imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad numatyti Fondo paramos gavėjai nenukentėtų ir toliau turėtų galimybę gauti Sąjungos paramą, prireikus užtikrindama išmokėjimą per vietos ir regionų valdžios institucijas, nevyriausybines organizacijas arba kitus subjektus, turinčius patvirtintą pajėgumą užtikrinti patikimą Fondo finansų valdymą;

Pakeitimas 50

Pasiūlymas dėl reglamento

30 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30a)

rengiant, vertinant, įgyvendinant ir stebint fondo reikalavimus atitinkančius projektus, turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos. Fondas turėtų prisidėti prie nelygybės šalinimo, lyčių lygybės skatinimo ir lyčių aspekto integravimo, taip pat kovos su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje, SESV 10 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje;

Pakeitimas 51

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Fondo lėšomis remiamos priemonės ir investicijos turi būti naudingos pažeidžiamiems namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams, kuriems pastatų ir kelių transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimas į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį daro ypač didelį poveikį, visų pirma energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams ir piliečiams, neturintiems galimybės vietoj asmeninių automobilių naudotis viešuoju transportu ( atokiose ir kaimo vietovėse).

Fondo lėšomis remiamos priemonės ir investicijos turi būti naudingos pažeidžiamiems namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams, kuriems perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, be kita ko, taikant anglies dioksido apmokestinimą, daro ypač didelį poveikį, visų pirma energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams ir su judumu susijusį nepriteklių patiriantiems piliečiams, ypač daug dėmesio skiriant kaimo, salų, pakraščio, kalnų, atokiose ir sunkiau prieinamose vietovėse arba mažiau išsivysčiusiuose regionuose ar teritorijose, be kita ko, mažiau išsivysčiusiose priemiesčių teritorijose, atokiausiuose regionuose ir daug anglies dioksido išmetančiuose regionuose, kuriuose yra didelis nedarbas, gyvenantiems asmenims .

Pakeitimas 52

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendras Fondo tikslas – padėti pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, mažinant pastatų ir kelių transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį socialinį poveikį. Konkretus Fondo tikslas – remti pažeidžiamus namų ūkius, pažeidžiamas labai mažas įmones ir pažeidžiamus transporto naudotojus, teikiant laikiną tiesioginę pajamų paramą ir įgyvendinant priemones bei investicijas, kuriomis siekiama didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, mažinti pastatų šildymo ir vėsinimo sistemų priklausomybę nuo iškastinio kuro, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą, taip pat suteikiant geresnes galimybes naudotis netaršaus ir mažataršio judumo bei transporto priemonėmis .

Bendras Fondo tikslas – padėti socialiai teisingu būdu pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kuri nė vieno nepaliktų nuošalyje, visų pirma mažinant pastatų ir kelių transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį socialinį poveikį. Konkretus Fondo tikslas – remti pažeidžiamus namų ūkius, pažeidžiamas labai mažas įmones ir pažeidžiamus transporto naudotojus, visų pirma patiriančius energijos arba su judumu susijusį nepriteklių, teikiant laikiną tiesioginę pajamų paramą ir įgyvendinant priemones bei investicijas, kuriomis siekiama didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, mažinti pastatų šildymo ir vėsinimo sistemų priklausomybę nuo iškastinio kuro, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą ir kaupimą , taip pat suteikiant geresnes veiksmingo ir įperkamo judumo bei transporto galimybes pagal 6 straipsnį, siekiant palaipsniui panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, užtikrinti, kad ji nepailgėtų, ir išvengti priklausomybės nuo anglies dioksido .

Pakeitimas 53

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1)	pastatų renovacija – visų rūšių energinė pastatų renovacija, įskaitant pastato apvalkalo, t. y. sienų, stogo ir grindų, izoliaciją, langų keitimą, šildymo, vėsinimo ir maisto gaminimo prietaisų keitimą , taip pat įrenginių, vietoje gaminančių energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, montavimą;

pastatų renovacija – bet kokios rūšies energinė pastatų renovacija ir papildomos saugos priemonės, be kita ko, prisidedant prie Direktyvoje …/… [dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija) [2021/0426(COD)]] nustatytų renovacijos reikalavimų įgyvendinimo, kuriomis siekiama mažinti pastato energijos suvartojimą , įskaitant: pastato apvalkalo, t. y. sienų, stogo, grindų, izoliaciją, langų keitimą ; pasyviąją ventiliaciją; šilumos siurblių ir vėsinimo sistemų įrengimą; šildymo, vėsinimo ir maisto gaminimo prietaisų keitimą ; elektros įrenginių modernizavimą ir įrenginių, gaminančių energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, montavimą , šilumos rekuperacijos sistemas arba prijungimą prie netoliese esančių sistemų, kuriose naudojama ir kaupiama energija iš atsinaujinančių išteklių ;

Pakeitimas 54

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2)	energijos nepriteklius – energijos nepriteklius , apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) [mmmm/nnn] (50) 2 straipsnio [49] punkte ;

energijos nepriteklius – nepriteklius, kurį patiria namų ūkiai, kurių gaunamos pajamos siekia žemiausius decilius, įskaitant mažesnes vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, kurie didelę dalį disponuojamųjų pajamų skiria išlaidoms energijai, be kita ko, dėl prastos kokybės būsto, įsiskolinimų už komunalines paslaugas dėl finansinių sunkumų arba ribotų galimybių naudotis būtiniausiomis ir įperkamomis energetikos paslaugomis , kurios užtikrina deramą gyvenimo lygį ir sveikatą, įskaitant tinkamą šildymą, vėsinimą, apšvietimą ir energiją elektros prietaisams ;

Pakeitimas 55

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 2 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a)

su judumu susijęs nepriteklius – nepriteklius, kurį patiria namų ūkiai, kurių gaunamos pajamos siekia žemiausius decilius, įskaitant mažesnes vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, kurie didelę dalį disponuojamųjų pajamų skiria išlaidoms judumui arba kurių galimybės naudotis įperkamu viešuoju transportu ar alternatyvių rūšių transportu, siekiant patenkinti būtiniausius socialinius ir ekonominius poreikius, yra ribotos, visų pirma ypatingą dėmesį skiriant namų ūkiams kaimo, salų, pakraščio, kalnų, atokiose ir sunkiau prieinamose vietovėse arba mažiau išsivysčiusiuose regionuose ar teritorijose, įskaitant mažiau išsivysčiusias priemiesčių teritorijas ir atokiausius regionus, ir kurį lemia vienas iš nurodytų nuo nacionalinių ar vietos ypatumų priklausančių veiksnių arba jų derinys: mažos pajamos, didelės išlaidos kurui, laipsniškas automobilių su vidaus degimo varikliu atsisakymas, didelės sąnaudos arba įperkamų ar prieinamų viešųjų ar alternatyvių transporto rūšių trūkumas;

Pakeitimas 56

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 11 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

11)

pažeidžiami namų ūkiai – energijos nepriteklių patiriantys namų ūkiai arba namų ūkiai, įskaitant mažesnes nei vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, kuriuos ypač veikia pastatų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį poveikis kainoms ir kurie neturi išteklių pastatui, kuriame gyvena, renovuoti;

11)

pažeidžiami namų ūkiai – namų ūkiai, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems kyla jo rizika, arba namų ūkiai, kurių gaunamos pajamos siekia žemiausius decilius, įskaitant mažesnes vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, kuriuos ypač veikia perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, be kita ko, taikant anglies dioksido apmokestinimą, poveikis ir kurie neturi išteklių pastatui, kuriame gyvena, renovuoti;

Pakeitimas 57

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 12 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

12)	pažeidžiamos labai mažos įmonės – labai mažos įmonės, kurias ypač veikia pastatų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį poveikis kainoms ir kurios neturi išteklių pastatui, kuriame įsikūrusios, renovuoti;

12)

pažeidžiamos labai mažos įmonės – labai mažos įmonės, kurias ypač veikia pastatų ir kelių transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį poveikis kainoms įgyvendinant teisingą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir kurios neturi išteklių pastatui, kuriame yra įsikūrusios, renovuoti ar kelių transporto priemonėms, kurios joms reikalingos jų veiklai vykdyti, atnaujinti ;

Pakeitimas 58

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 13 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

13)

pažeidžiami transporto naudotojai – transporto naudotojai, įskaitant asmenis iš mažesnes nei vidutines pajamas gaunančių namų ūkių, kuriuos ypač veikia kelių transporto įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį poveikis kainoms ir kurie neturi išteklių netaršioms ar mažataršėms transporto priemonėms įsigyti arba pereiti prie alternatyvių darnių transporto rūšių , įskaitant viešąjį transportą , visų pirma kaimo ir atokiose vietovėse .

13)

pažeidžiami transporto naudotojai – transporto naudotojai, be kita ko, iš mažesnes vidutines pajamas gaunančių namų ūkių, kurių gaunamos pajamos siekia žemiausius decilius, įskaitant mažesnes vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, kuriems kyla su judumu susijusio nepritekliaus rizika ir kuriuos ypač veikia perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos , be kita ko , taikant anglies dioksido apmokestinimą, poveikis .

Pakeitimas 59

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai socialinį klimato planą (toliau – Planas) kartu su Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnio 2 dalyje nurodytu atnaujintu nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu, laikydamasi tame straipsnyje nustatytos procedūros ir tvarkaraščio. Planas apima nuoseklų priemonių ir investicijų rinkinį, kurio tikslas – mažinti anglies dioksido apmokestinimo poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, siekiant užtikrinti įperkamą šildymą, vėsinimą ir judumą, kartu papildant būtinas priemones ir paspartinant jų įgyvendinimą siekiant Sąjungos klimato srities tikslų.

1. Kiekviena valstybė narė , prasmingai pasikonsultavusi su vietos ir regionų lygmens valdžios institucijomis, ekonominiais ir socialiniais partneriais ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, pateikia Komisijai socialinį klimato planą (toliau – Planas) kartu su Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnio 2 dalyje nurodytu atnaujintu nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu, laikydamasi tame straipsnyje nustatytos procedūros ir tvarkaraščio. Planas apima nuoseklų priemonių ir investicijų rinkinį, kurių tikslas – spręsti energijos ir su judumu susijusio nepritekliaus problemą, visų pirma perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos daromą poveikį, įskaitant anglies dioksido apmokestinimo poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, siekiant užtikrinti įperkamą ir tvarų šildymą, vėsinimą ir judumą, kartu papildant būtinas priemones ir paspartinant jų įgyvendinimą siekiant Sąjungos klimato srities tikslų.

Pakeitimas 60

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Į planą gali būti įtrauktos nacionalinės priemonės, kuriomis užtikrinama laikina tiesioginė pažeidžiamų namų ūkių ir namų ūkių, kurie yra pažeidžiami transporto naudotojai, pajamų parama, siekiant mažinti iškastinio kuro kainų didėjimo, kurį lemia pastatų ir kelių transporto įtraukimas į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį , poveikį.

2. Į planą gali būti įtrauktos nacionalinės arba, kai tinkama, regioninės priemonės, kuriomis užtikrinama laikina tiesioginė pažeidžiamų namų ūkių ir namų ūkių, kurie yra pažeidžiami transporto naudotojai, pajamų parama, siekiant mažinti iškastinio kuro kainų didėjimo, kurį lemia perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, be kita ko, taikant anglies dioksido apmokestinimą , poveikį.

Pakeitimas 61

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Į planą įtraukiami nacionaliniai projektai, kuriais finansuojamos:	3. Į planą įtraukiami nacionaliniai , regioniniai ar vietos projektai, kuriais finansuojamos:

Pakeitimas 62

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

priemonės ir investicijos, skirtos pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms įgyvendinti, pastatų renovacijai atlikti ir pastatų šildymo ir vėsinimo sistemų priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, įskaitant energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą;

priemonės ir investicijos, skirtos pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms įgyvendinti, pastatų renovacijai atlikti ir papildomoms saugos priemonėms įdiegti, kai taikoma, kartu su priešgaisrinės ir seisminės saugos standartų griežtinimu, taip pat pastatų šildymo ir vėsinimo sistemų priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, įskaitant energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos ir kaupimo integravimą pagal 6 straipsnį ;

Pakeitimas 63

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)	priemonės ir investicijos, skirtos netaršių ir mažataršių judumo bei transporto priemonių naudojimo mastui didinti.

b)	priemonės ir investicijos, skirtos judumo bei transporto priemonių naudojimo mastui didinti pagal 6 straipsnį, be kita ko, nukreipiant priemones ir investicijas į perėjimą nuo privačiojo transporto prie viešojo transporto, dalijimosi transporto priemonėmis ir aktyvaus judumo .

Pakeitimas 64

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies -a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

-a)

išsami kiekybinė informacija apie energijos ir su judumu susijusį nepriteklių:

i)	tiksli nacionaliniu lygmeniu taikoma energijos ir su judumu susijusio nepritekliaus apibrėžtis, remiantis 2 straipsnyje pateiktomis apibrėžtimis;

ii)	pradedant rengti planą nustatyto pažeidžiamų namų ūkių, pažeidžiamų labai mažų įmonių ir pažeidžiamų transporto naudotojų, remiantis 2 straipsnyje pateiktomis apibrėžtimis, skaičiaus kartograma;

iii)	nacionalinės siektinos reikšmės ir tikslai siekiant per plano įgyvendinimo laikotarpį sumažinti pažeidžiamų namų ūkių, pažeidžiamų labai mažų įmonių ir pažeidžiamų transporto naudotojų skaičių;

Pakeitimas 65

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)	konkrečios 3 straipsniu grindžiamos priemonės ir investicijos , kuriomis mažinamas šios dalies c punkte nurodytas poveikis, kartu paaiškinant , kaip, atsižvelgiant į bendrą atitinkamos valstybės narės politikos kontekstą, jos veiksmingai padėtų siekti 1 straipsnyje nustatytų tikslų;

a)	konkrečios priemonės ir investicijos pagal 3 ir 6 straipsnius , kuriomis šalinamas šios dalies c punkte nurodytas poveikis, kartu su paaiškinimu , kaip, atsižvelgiant į bendrą atitinkamos valstybės narės politikos kontekstą, jos veiksmingai padėtų siekti 1 straipsnyje nustatytų tikslų;

Pakeitimas 66

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba)	papildomų priemonių suderinamumas ir tarpusavio papildomumas, siekiant sumažinti c punkte nurodytą poveikį;

Pakeitimas 67

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

tikėtino to kainų didėjimo poveikio namų ūkiams, visų pirma poveikio energijos nepritekliui, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams, įvertinimas, įskaitant visų pirma pažeidžiamų namų ūkių , pažeidžiamų labai mažų įmonių ir pažeidžiamų transporto naudotojų įvertinimą ir nustatymą ; šis poveikis turi būti analizuojamas pakankamai išskaidant duomenis pagal regionus, atsižvelgiant į tokius aspektus, kaip galimybė naudotis viešuoju transportu ir pagrindinėmis paslaugomis, ir nustatant labiausiai paveiktas vietoves, visų pirma atokias ir kaimo teritorijas;

tikėtino kainų padidėjimo poveikio energijos ir su judumu susijusiam nepritekliui, pažeidžiamiems namų ūkiams , pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams įvertinimas ; šis poveikis turi būti analizuojamas pakankamai išskaidant duomenis pagal regionus, atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus ir tokius aspektus, kaip galimybė naudotis viešuoju transportu ir pagrindinėmis paslaugomis, ir nustatant labiausiai paveiktas vietoves, visų pirma kaimo, salų, pakraščio, kalnų, atokias ir sunkiau prieinamas vietoves arba mažiau išsivysčiusius regionus ar teritorijas , įskaitant mažiau išsivysčiusias priemiesčių teritorijas ir atokiausius regionus, kuriems reikės skirti ypatingą dėmesį ir paramą pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ;

Pakeitimas 68

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

jeigu plane numatomos 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, nurodomi kriterijai, pagal kuriuos nustatomi reikalavimus atitinkantys galutiniai gavėjai, numatytas orientacinis atitinkamų priemonių terminas ir jų pagrindimas, pagrįstas kiekybiniu įvertinimu ir kokybiniu paaiškinimu, kaip plane nurodytomis priemonėmis tikimasi sumažinti energijos ir su transportu susijusį nepriteklių bei namų ūkių, labai mažų įmonių ir transporto naudotojų pažeidžiamumą didėjant kelių transportui naudojimo kuro ir šildymo kuro kainoms;

jeigu plane numatomos 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, – kriterijai, pagal kuriuos nustatomi reikalavimus atitinkantys galutiniai gavėjai, numatytas orientacinis atitinkamų priemonių terminas ir jų pagrindimas, pagrįstas kiekybiniu įvertinimu ir kokybiniu paaiškinimu, kaip plane nurodytomis priemonėmis tikimasi sumažinti energijos ir su judumu susijusį nepriteklių bei namų ūkių, labai mažų įmonių ir transporto naudotojų pažeidžiamumą didėjant kelių transportui naudojimo kuro ir šildymo kuro kainoms; taip pat pagrindimas, kaip tos priemonės papildo tuo tikslu jau vykdomus valstybių narių veiksmus;

Pakeitimas 69

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)	numatomos priemonių ir investicijų, kurios turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2032 m. liepos 31 d., įgyvendinimo tarpinės bei siektinos reikšmės ir orientacinis tvarkaraštis;

numatomos priemonių ir investicijų, kurios turi būti užbaigtos ne vėliau kaip iki pagal 23 straipsnį kas dvejus metus teikiamos integruotos nacionalinės energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitos ir iki 2032 m. liepos 31 d., įgyvendinimo tarpinės bei siektinos reikšmės ir orientacinis tvarkaraštis;

Pakeitimas 70

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ea)	kai taikytina, paramos transporto priemonėms pagal 6 straipsnio 2 dalies d punktą orientacinis tvarkaraštis;

Pakeitimas 71

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies e b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

eb)	kaip priemonėmis ir investicijomis atitinkamais atvejais skatinamas tvarių ir kokybiškų darbo vietų kūrimas;

Pakeitimas 72

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies i punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

atitinkamos valstybės narės tvarka, leidžianti veiksmingai stebėti ir įgyvendinti planą, visų pirma pasiūlytas tarpines ir siektinas reikšmes, įskaitant priemonių ir investicijų įgyvendinimo rodiklius, kurie tam tikrais atvejais turi būti rodikliai, kuriuos yra parengusi Europos Sąjungos statistikos tarnyba ir Europos energijos nepritekliaus stebėjimo centras, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2020/1563 (54) dėl energijos nepritekliaus;

atitinkamos valstybės narės tvarka, leidžianti veiksmingai stebėti ir įgyvendinti planą, kuri įgyvendinama pagal nacionalinę teisę ir praktiką glaudžiai konsultuojantis su vietos ir regionų lygmens valdžios institucijomis, ekonominiais ir socialiniais partneriais ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, visų pirma pasiūlytas tarpines ir siektinas reikšmes, įskaitant priemonių ir investicijų įgyvendinimo rodiklius, kurie tam tikrais atvejais turi būti rodikliai, kuriuos yra parengusi Europos Sąjungos statistikos tarnyba ir Europos energijos nepritekliaus stebėjimo centras, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2020/1563 (54) dėl energijos nepritekliaus;

Pakeitimas 73

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies j punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

plano parengimo ir, kai tinka, įgyvendinimo tikslais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 10 straipsnį ir nacionalinę teisinę sistemą surengtų konsultacijų su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais proceso santrauka ir tai, kaip plane atsispindi suinteresuotųjų subjektų indėlis;

plano parengimo ir, kai tinka, įgyvendinimo tikslais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 10 straipsnį ir Reglamento (ES) 2021/1060 8 straipsnį ir nacionalinę teisinę sistemą surengtų konsultacijų su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais proceso santrauka ir tai, kaip plane atsispindi suinteresuotųjų subjektų indėlis , taip pat konkretus jų vaidmuo, susijęs su rengimu, įgyvendinimu ir stebėsena ;

Pakeitimas 74

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies k a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ka)	atidedama fondo lėšų dalis, skirta bendruomenės inicijuotiems vietiniams prisitaikymo prie klimato kaitos projektams.

Pakeitimas 75

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Komisijai pagal 25 straipsnį suteikiami įgaliojimai per … mėnesius [įterpti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] priimti deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis reglamentas, nustatant formą, pagal kurią valstybės narės turi parengti savo planus.

Pakeitimas 76

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Parama išmokama su sąlyga, kad pasiekiamos planuose nustatytos priemonių ir investicijų tarpinės ir siektinos reikšmės . Tos tarpinės ir siektinos reikšmės turi atitikti Sąjungos klimato srities tikslus ir visų pirma apimti:	2. Parama išmokama atsižvelgiant į išlaidas, nurodytas planuose nustatytoms priemonių ir investicijų tarpinėms ir siektinoms reikšmėms pagal 6 straipsnį pasiekti . Tos tarpinės ir siektinos reikšmės turi atitikti Sąjungos klimato srities tikslus pagal Europos socialinių teisių ramsčio principus, ir visų pirma apimti:

Pakeitimas 77

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)	pastatų renovaciją;

b)	pastatų renovaciją , be kita ko, prisidedant prie Direktyvoje …/… [dėl pastato energinio naudingumo (nauja redakcija) [2021/0426(COD)] nustatytų reikalavimų renovacijai įgyvendinimo;

Pakeitimas 78

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)	netaršias ir mažataršes judumo ir transporto priemones ;

c)	judumą ir transportą pagal 6 straipsnį ;

Pakeitimas 79

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)	išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą;

d)	išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą , siekiant laipsniškai atsisakyti priklausomybės nuo iškastinio kuro, neilginti priklausomybės nuo iškastinio kuro ir išvengti priklausomybės nuo anglies dioksido, kiek tai susiję su priemonėmis ir investicijomis pagal 6 straipsnį ;

Pakeitimas 80

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)	pažeidžiamų namų ūkių, ypač energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių , pažeidžiamų labai mažų įmonių ir pažeidžiamų transporto naudotojų, be kita ko, gyvenančių kaimo ir atokiose vietovėse, skaičiaus mažinimą.

pažeidžiamų namų ūkių, t. y. namų ūkių, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems kyla jo rizika , pažeidžiamų labai mažų įmonių ir pažeidžiamų transporto naudotojų, be kita ko, kaimo, salų, pakraščio, kalnų, atokiose ir sunkiau prieinamose vietovėse arba mažiau išsivysčiusiuose regionuose ar teritorijose, įskaitant mažiau išsivysčiusias priemiesčių teritorijas ir atokiausius regionus, kuriems reikės skirti ypatingą dėmesį ir paramą perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos , skaičiaus mažinimą;

Pakeitimas 81

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ea)	indėlį į, kai tinkama, tvarių ir kokybiškų darbo vietų kūrimą.

Pakeitimas 82

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Fondas remia tik tas priemones ir investicijas, kurios atitinka Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje nurodytą reikšmingos žalos nedarymo principą.	3. Fondas remia tik tas priemones ir investicijas, kurios atitinka pagal Reglamentą (ES) 2020/852 nustatytus techninius kriterijus ir to reglamento 17 straipsnyje nurodytą reikšmingos žalos nedarymo principą.
	Fondo paramos gavėjai turi laikytis taikytinų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų dėl socialinių ir darbo teisių.

Pakeitimas 83

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės gali įtraukti išlaidas, susijusias su priemonėmis, kuriomis pažeidžiamiems namų ūkiams ir pažeidžiamiems namų ūkiams , kurie yra transporto naudotojai , teikiama laikina tiesioginė pajamų parama, kad būtų absorbuotas kelių transportui naudojamo kuro ir šildymo kuro kainų padidėjimas. Ši parama ilgainiui mažėja ir apsiriboja pastatams ir kelių transportui skirtų apyvartinių taršos leidimų prekybos tiesioginiu poveikiu . Teisė gauti tokią tiesioginę pajamų paramą nustoja galioti per 4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytus terminus .

1. Valstybės narės gali įtraukti išlaidas, susijusias su priemonėmis, kuriomis pažeidžiamiems namų ūkiams ir pažeidžiamiems transporto naudotojams , kuriems daro poveikį energijos ir su judumu susijęs nepriteklius , teikiama laikina tiesioginė pajamų parama, įskaitant, kaip laikiną priemonę, sumažintus elektros mokesčius ir rinkliavas, kad būtų absorbuotas kelių transportui naudojamo kuro ir šildymo kuro kainų padidėjimas. Tokia tiems pažeidžiamiems namų ūkiams teikia parama turi būti tarpinė parama, kuri laikui bėgant mažėja , jei įgyvendinamos struktūrinės priemonės arba investicijos, turinčios ilgalaikį poveikį, pasireiškiantį veiksmingu paramos gavėjų energijos ir su judumu susijusio nepritekliaus pašalinimu. Tokia parama turi būti apribota iki didžiausios 40 proc . bendrų numatomų kiekvieno plano išlaidų 2024–2027 metais sumos ir 2028–2032 metams turi būti nustatyta remiantis Komisijos vertinimu, atliktu pagal 24 straipsnio 3 dalį, siekiant laipsniškai nutraukti tokią paramą iki 2032 m. pabaigos .

Pakeitimas 84

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės gali į bendras numatomas planų išlaidas įtraukti toliau nurodomų priemonių ir investicijų išlaidas, jeigu jos daugiausia naudingos pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ar pažeidžiamiems transporto naudotojams ir jomis ketinama:	2. Valstybės narės gali į bendras numatomas planų išlaidas įtraukti toliau nurodomų ilgalaikį poveikį turinčių priemonių ir investicijų išlaidas, jeigu jos daugiausia naudingos pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ar pažeidžiamiems transporto naudotojams ir jomis ketinama:

Pakeitimas 85

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)	teikti paramą pastatų renovacijai, visų pirma prasčiausio energinio naudingumo pastatuose gyvenantiems asmenims, įskaitant finansinę paramą ar fiskalines paskatas, pavyzdžiui, renovacijos išlaidų atskaitymą iš nuomos mokesčio, neatsižvelgiant į tai, kam priklauso atitinkami pastatai;

teikti paramą kokybiškai, ekonomiškai ir efektyviai energijos vartojimo požiūriu pastatų renovacijai, visų pirma tam, kad būtų įgyvendinti Direktyvoje …/… [dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija) [2021/0426(COD)]] nustatyti renovacijos reikalavimai, ir prasčiausio energinio naudingumo pastatuose gyvenantiems asmenims, ypatingą dėmesį skiriant nuomininkams ir socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, įskaitant finansinę paramą ar fiskalines paskatas, pavyzdžiui, renovacijos išlaidų atskaitymą iš nuomos mokesčio arba konkrečią paramą socialinio būsto renovacijai, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas turėti įperkamą ir efektyviai energiją vartojantį būstą , neatsižvelgiant į tai, kam priklauso atitinkami pastatai;

Pakeitimas 86

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aa)	užtikrinti galimybę turėti įperkamą efektyviai energiją vartojantį būstą, be kita ko, teikiant pakankamai efektyviai energiją vartojančių ir įperkamų būstų, įskaitant socialinį būstą;

Pakeitimas 87

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)	prisidėti prie sutaupyti energijos padedančio pastatų šildymo, vėsinimo ir maisto gaminimo sistemų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, įskaitant elektrifikavimą, ir prie energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių integravimo;

prisidėti prie pastatų šildymo, vėsinimo ir maisto gaminimo sistemų ekonomiškai efektyvaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, įskaitant elektrifikavimą, užtikrinant prieigą prie įperkamų ir energetiškai efektyvių sistemų, ir prie energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių integravimo bei kaupimo, be kita ko, per piliečių energetikos bendrijas ir tarpusavio energijos dalijimąsi, patenkinti likusį poreikį, diegti išmaniuosius elektros įrenginius arba padengti prisijungimo prie išmaniųjų tinklų išlaidas, taip pat taikyti kitas priemones, kuriomis neabejotinai padedama sutaupyti energijos ir prisijungti prie centrinio šildymo tinklų, tokias kaip kuponai, subsidijos arba nulinių palūkanų paskolos, skatinantys investuoti į produktus ir paslaugas, kuriais didinamas pastato energinis naudingumas arba į pastatą integruojami atsinaujinantieji energijos ištekliai ;

Pakeitimas 88

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba)

teikti tikslines, prieinamas ir įperkamas informavimo, švietimo, informuotumo didinimo ir konsultavimo apie ekonomiškai efektyvias priemones bei investicijas ir galimą paramą pastatų renovacijai ir energijos vartojimo efektyvumui paslaugas, be kita ko, vykdant pastatų energijos vartojimo auditą ir teikiant individualizuotas konsultacijas energijos klausimais arba individualizuotas judumo valdymo paslaugas;

Pakeitimas 89

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)	remti viešuosius ir privačiuosius subjektus, kuriančius ir teikiančius prieinamus siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdomos renovacijos sprendimus ir tinkamas finansavimo priemones, atitinkančias socialinius Fondo tikslus;

remti viešuosius ir privačiuosius subjektus, įskaitant socialiniu būstu aprūpinančius subjektus, ypač viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes, šiems kuriant ir teikiant saugius ir prieinamus siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdomos renovacijos sprendimus ir tinkamas finansavimo priemones, atitinkančias socialinius Fondo tikslus , įskaitant išmaniojo tinklo sprendimus ;

Pakeitimas 90

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

suteikti galimybę naudotis netaršiomis ir mažataršėmis transporto priemonėmis ir dviračiais , įskaitant finansinę paramą ar fiskalines paskatas jiems įsigyti, taip pat tinkamai viešajai ir privačiajai infrastruktūrai, įskaitant įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūrą; kalbant apie paramą , susijusią su mažataršėmis transporto priemonėmis, turi būti pateikiamas laipsniško paramos mažinimo tvarkaraštis ;

teikti finansinę paramą arba fiskalines paskatas, siekiant gerinti galimybę naudotis netaršiomis transporto priemonėmis, kartu išlaikant technologinį neutralumą, ir dviračiais, be kita ko, skatinant prieigą prie naudotų netaršių transporto priemonių rinkos ir tolesnę jos plėtrą , įskaitant finansinę paramą ar fiskalines paskatas jiems įsigyti, tinkamai viešajai ir privačiai infrastruktūrai, įskaitant įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūrą , siekiant remti netaršių transporto priemonių įsigijimą ; parama teikiama tik toms transporto priemonėms, kurių vidutinė rinkos kaina valstybėje narėje atitinkamais metais yra lygi arba mažesnė už vidutinę tokių transporto priemonių rinkos kainą; paramos priemonės, susijusios su mažataršėmis transporto priemonėmis, visų pirma svarstomos tik ten, kur dar nėra įmanoma naudotis netaršaus judumo priemonėmis, visų pirma kaimo, atokiose ir sunkiau prieinamose vietovėse. Valstybės narės pateikia laipsniško paramos mažinimo tvarkaraštį pagal Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2021/2139 Komisijos nustatytus techninius kriterijus ;

Pakeitimas 91

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)	suteikti galimybę nemokamai naudotis viešuoju transportu arba taikyti adaptuotus viešojo transporto tarifus , taip pat skatinti darnų užsakomąjį judumą ir dalijimosi transporto priemonėmis paslaugas ;

skatinti naudotis įperkamu ir prieinamu netaršiu ir mažataršiu viešuoju transportu , taip pat remti privačiuosius ir viešuosius subjektus, įskaitant kooperatyvus, šiems plėtojant ir teikiant paslaugas tvaraus užsakomojo judumo, dalijimosi transporto priemonėmis ir patrauklių aktyvaus judumo galimybių srityje, visų pirma kaimo, salų, kalnų, atokiose ir sunkiau prieinamose vietovėse mažiau išsivysčiusiuose regionuose ar teritorijose, įskaitant mažiau išsivysčiusias priemiesčių teritorijas ir atokiausius regionus ;

Pakeitimas 92

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Įgyvendindamos priemones ir investicijas pagal 2 dalį, valstybės narės atitinkamais atvejais skatina tvarių ir kokybiškų darbo vietų kūrimą.

Pakeitimas 93

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2b. Iki 2023 m. liepos 31 d. Komisija pateikia gaires dėl ekonomiškai efektyvių priemonių ir investicijų pagal 2 dalį. Iki 2026 m. liepos 31 d. ir vėliau kas dvejus metus Komisija vertina priemonių ir investicijų, kurias vykdydamos savo planus įgyvendino valstybės narės, ekonominį efektyvumą rengdama pagal 23 straipsnį numatytą kas dvejus metus teikiamą integruotos nacionalinės energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitą. Komisija informuoja apie geriausią patirtį ir atitinkamai pritaiko gaires.

Pakeitimas 94

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Fondo lėšomis negali būti remiamos ir į bendras numatomas planų išlaidas negali būti įtraukiamos priemonės, kurios, kaip tiesioginė pajamų parama pagal šio reglamento 3 straipsnio 2 dalį , taikomos namų ūkiams, kuriems jau taikoma:	1. Fondo lėšomis negali būti pakeistos priemonės, kurios, kaip tiesioginė pajamų parama pagal šio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir tiek, kiek jos papildo teikiamą paramą , taikomos namų ūkiams, kuriems jau taikoma:

Pakeitimas 95

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)	į Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių įtrauktų degalų valstybės intervencinės kainos lygis;

a)	pastatų šildymui ir vėsinimui arba kelių transportui degimo sistemose naudojamo kuro valstybės intervencinės kainos lygis;

Pakeitimas 96

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Jeigu atitinkama valstybė narė savo plane įrodo, kad 1 dalyje nurodytomis valstybės intervencijos priemonėmis kompensuojamas ne visas kainų padidėjimas, kurį lemia pastatų ir kelių transporto sektorių įtraukimas į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį, tiesioginė pajamų parama gali būti įtraukiama į bendras numatomas išlaidas, jei neviršijamos iš dalies kompensuoto kainų padidėjimo ribos.

2. Jeigu atitinkama valstybė narė savo plane įrodo, kad 1 dalyje nurodytomis valstybės intervencijos priemonėmis kompensuojamas ne visas kainų padidėjimas, tiesioginė pajamų parama gali būti įtraukiama į bendras numatomas išlaidas, jei neviršijamos iš dalies kompensuoto kainų padidėjimo ribos.

Pakeitimas 97

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės į bendras numatomas išlaidas gali įtraukti paramą, teikiamą viešiesiems ar privatiesiems subjektams, kurie nėra pažeidžiami namų ūkiai, pažeidžiamos labai mažos įmonės ir pažeidžiami transporto naudotojai, jei tie subjektai įgyvendina priemones ir investicijas, kurios galiausiai naudingos pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams.

Valstybės narės į bendras numatomas išlaidas gali įtraukti paramą, teikiamą viešiesiems ar privatiesiems subjektams, – išskyrus bet kokius finansinius tarpininkus, – kurie nėra pažeidžiami namų ūkiai, pažeidžiamos labai mažos įmonės ir pažeidžiami transporto naudotojai, kurie patiria energijos ir su judumu susijusį nepriteklių, jei tie subjektai savo vardu įgyvendina priemones ir investicijas, kurios galiausiai duoda tiesioginės naudos tiems pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams , su sąlyga, kad tie subjektai laikosi 5 straipsnyje nurodytų socialinės ir aplinkos apsaugos priemonių .

Pakeitimas 98

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės numato reikiamas teisines ir sutartines apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama, kad namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams būtų perduota visa nauda.	Valstybės narės numato reikiamas teisines ir sutartines apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama, kad namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams būtų perduota visa nauda. Tokie subjektai turi atitikti 22a straipsnyje nustatytus matomumo reikalavimus.
	Komisija pateikia gaires dėl būtiniausių principų ir apsaugos priemonių ir propaguoja geriausią praktiką.

Pakeitimas 99

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Fondo įgyvendinimo 2025– 2027 m. finansinis paketas – 23 700 000 000 EUR einamosiomis kainomis.	1. Fondo įgyvendinimo [įsigaliojimo data]– 2027 m. finansinį paketą sudaro bent 11 140 000 000 EUR einamosiomis kainomis. Fondas papildomas pajamomis, gautomis per šį laikotarpį aukcione pardavus 150 mln. apyvartinių taršos leidimų pagal [ATLPS direktyvos] 30d straipsnio 3 dalį, [kurių orientacinė suma sudaro 5 250 000 000 EUR]. Tas finansavimas skiriamas pagal šį reglamentą.

Pakeitimas 100

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Fondo įgyvendinimo 2028–2032 m. finansinis paketas – 48 500 000 000 EUR einamosiomis kainomis , jei, atsižvelgiant į SESV 312 straipsnyje nurodytoje taikytinoje daugiametėje finansinėje programoje nustatytas viršutines metines finansavimo ribas, bus lėšų.

2. Fondo įgyvendinimo 2028–2032 m. finansinis paketas nustatomas atlikus šio reglamento peržiūrą , jei, atsižvelgiant į SESV 312 straipsnyje nurodytoje taikytinoje daugiametėje finansinėje programoje nustatytas viršutines metines finansavimo ribas, bus lėšų , taip pat atlikus vertinimą ir, jei taikytina ir tenkinamos sąlygos, tikslinę peržiūrą pagal Direktyvos 2003/87/EB [30a straipsnio 1a dalį] .

Pakeitimas 101

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos biudžete turimi Fondo asignavimai didėtų kartu su anglies dioksido kaina, papildomi asignavimai skiriami atlikus konkretų techninį koregavimą dėl anglies dioksido kainos svyravimo, kaip numatyta … [Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 (1a) su pakeitimais] 4b straipsnyje. Vykstant deryboms dėl taikytinos daugiametės finansinės programos apsvarstoma galimybė pratęsti specialų techninį koregavimą dėl anglies dioksido kainos svyravimų.

Pakeitimas 102

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2b. Pagal Direktyvos 2003/87/EB [30d straipsnio 5 dalį] valstybės narės pajamas, gautas iš apyvartinių taršos leidimų, parduotų aukcione pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių, naudoja pirmiausia savo planų nacionaliniam bendram finansavimui, o likusias pajamas – socialinėms klimato priemonėms ir investicijoms pagal šio reglamento 6 straipsnį, išskyrus pajamas, nustatytas kaip nuosavi ištekliai pagal SESV 311 straipsnio 3 dalį ir įtrauktas į Sąjungos biudžetą kaip bendrosios pajamos.

Pakeitimas 103

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10a straipsnis

Specifiniai sunkumai, su kuriais susiduria salų valstybės narės, salos ir atokiausi regionai

Rengdamos savo socialinio klimato planus pagal 3 straipsnį, valstybės narės visų pirma atsižvelgia į salų valstybių narių, salų ir atokiausių regionų padėtį. Atsižvelgiant į konkrečius salų valstybių narių, salų ir atokiausių regionų poreikius ir socialinį poveikį, jie susiduria su rimtais socialiniais ir ekonominiais sunkumais, kylančiais dėl žaliosios pertvarkos, siekiant poveikio klimatui neutralumo ir nulinio grynojo išmetamųjų teršalų kiekio. Toms teritorijoms skiriama ir atitinkamai pagrindžiama tinkama minimali lėšų suma, atsižvelgiant į konkrečius tų teritorijų patiriamus sunkumus.

Pakeitimas 104

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Fondo parama turi papildyti iš kitų Sąjungos fondų ir pagal kitas Sąjungos programas ir priemones teikiamą paramą. Fondo lėšomis remiamos priemonės ir investicijos gali būti remiamos iš kitų Sąjungos fondų ir pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, jei tokia parama neskiriama toms pačioms išlaidoms padengti.

1. Fondo parama turi papildyti iš kitų Sąjungos , nacionalinių ir, kai tinkama, regioninių fondų ir pagal kitas programas bei priemones teikiamą paramą , visų pirma iš Modernizavimo fondo, programos „InvestEU“, techninės paramos priemonės, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei fondų, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2021/1060, lėšų teikiamą paramą, ir naudojama užtikrinant sinergiją, papildomumą, suderinamumą ir nuoseklumą su ja . Fondo lėšomis remiamos priemonės ir investicijos gali būti remiamos iš kitų Sąjungos fondų ir pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, jei tokia parama neskiriama toms pačioms išlaidoms padengti.

Pakeitimas 105

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Didžiausias finansinis asignavimas kiekvienai valstybei narei apskaičiuojamas taip, kaip nurodyta I ir II prieduose.	1. Nedarant poveikio 9 straipsnio 1a daliai, didžiausias finansinis asignavimas kiekvienai valstybei narei apskaičiuojamas taip, kaip nurodyta I ir II prieduose.

Pakeitimas 106

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Kiekviena valstybė narė gali pateikti prašymą skirti sumą, neviršijančią jai numatyto didžiausio finansinio asignavimo savo planui įgyvendinti, ir jai numatytos didžiausios papildomo asignavimo, skiriamo pagal 9 straipsnio 1a dalį, dalies, kaip nurodyta II priede ir remiantis I priede nurodyta apskaičiavimo metodika.

Pakeitimas 107

Pasiūlymas dėl reglamento

13 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

13a straipsnis

Išankstinis finansavimas

1. Jei Komisija priima šio reglamento 16 straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, valstybei narei kartu su pateiktu planu paprašius išankstinio finansavimo, Komisija išmoka išankstinio finansavimo išmoką, siekiančią iki 13 proc. šio reglamento [] straipsnyje nurodyto finansinio įnašo sumos. Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 116 straipsnio 1 dalies, Komisija, jei įmanoma, atitinkamą mokėjimą atlieka per du mėnesius nuo tada, kai Komisija sudaro susitarimą dėl šio reglamento 18 straipsnyje nurodyto individualaus teisinio įsipareigojimo.

2. Skiriant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išankstinį finansavimą, [] straipsnyje nurodyti finansiniai įnašai proporcingai pakoreguojami.

Pakeitimas 108

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės padengia ne mažiau kaip 60 proc. visų savo planuose numatomų išlaidų 6 straipsnio 1 dalyje nurodytoms priemonėms ir investicijoms. Valstybių narių, kurių bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2016–2018 m. rinkos kainomis nesiekė 65 proc. Sąjungos vidurkio, įnašas negali viršyti 40 proc. visų jų planuose numatomų išlaidų 6 straipsnio 2 dalyje nurodytoms priemonėms ir investicijoms.

Pakeitimas 109

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės , inter alia, naudoja pajamas, gautas parduodant savo apyvartinius taršos leidimus aukcione pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių, savo nacionaliniam įnašui į bendras numatomas savo planų išlaidas skirti.	2. Valstybės narės pirmiausia naudoja pajamas, gautas parduodant savo apyvartinius taršos leidimus aukcione pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių, savo nacionaliniam įnašui į bendras numatomas savo planų išlaidas skirti.

Pakeitimas 110

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

tai, ar planu reaguojama į socialinį poveikį atitinkamų valstybių narių pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, ypač energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, ir į sunkumus , kurių jie patiria dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos , nustatytos pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių pastatams ir kelių transportui , ir ar deramai atsižvelgiama į sunkumus, nustatytus Komisijos atliktuose atitinkamos valstybės narės integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano ir jo įgyvendinimo pažangos vertinimuose, parengtuose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 9 straipsnio 3 dalį ir 13 bei 29 straipsnius, taip pat Komisijos rekomendacijose valstybėms narėms, pateiktose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 34 straipsnį, atsižvelgiant į ilgalaikį Sąjungos tikslą pasiekti poveikio klimatui neutralumą iki 2050 m . Kartu turi būti atsižvelgiama į konkrečius atitinkamos valstybės narės iššūkius ir finansinius asignavimus;

tai, ar planu tinkamai ir veiksmingai reaguojama į socialinį poveikį atitinkamų valstybių narių pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, kuriems daro poveikį perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos , be kita ko, taikant anglies dioksido apmokestinimą , ypač energijos ir su judumu susijusį nepriteklių patiriantiems namų ūkiams , ir ar deramai atsižvelgiama į sunkumus, nustatytus Komisijos atliktuose atitinkamos valstybės narės integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano ir jo įgyvendinimo pažangos vertinimuose, parengtuose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 9 straipsnio 3 dalį ir 13 bei 29 straipsnius, taip pat Komisijos rekomendacijose valstybėms narėms, pateiktose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 34 straipsnį, atsižvelgiant į Sąjungos 2020 m. klimato ir energetikos srities siektinas reikšmes bei tikslus ir ilgalaikį Sąjungos tikslą iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą. Kartu turi būti atsižvelgiama į konkrečius atitinkamos valstybės narės iššūkius ir finansinius asignavimus;

Pakeitimas 111

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies a punkto i a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ia)

tai, ar planas parengtas prasmingai pasikonsultavus su vietos ir regionų lygmens valdžios institucijomis, ekonominiais ir socialiniais partneriais ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, vadovaujantis Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 240/2014 išdėstytame Europos partnerystės elgesio kodekse nustatytais principais;

Pakeitimas 112

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii)	tai, ar planu numatoma užtikrinti, kad jokia į planą įtraukta priemone ar investicija nebūtų padaryta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje apibrėžta reikšminga žala aplinkos tikslams;

ii)	tai, ar planu numatoma užtikrinti, kad į planą įtrauktos priemonės ar investicijos nedarytų Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje apibrėžtos reikšmingos žalos aplinkos tikslams;

Pakeitimas 113

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies a punkto ii a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iia)	tai, ar Fondo paramos gavėjai laikosi taikytinų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų dėl socialinių ir darbo teisių;

Pakeitimas 114

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iii)	tai, ar į planą įtrauktos priemonės ir investicijos, kuriomis prisidedama prie žaliosios pertvarkos, be kita ko, prie jos keliamų iššūkių įveikimo, visų pirma prie Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos srities tikslų ir Judumo strategijos 2030 m. tarpinių reikšmių pasiekimo;

iii)

tai, ar į planą įtrauktos novatoriškos bei esamos priemonės ir veiksmingos investicijos į sprendimus , kuriais prisidedama prie žaliosios pertvarkos, be kita ko, prie jos keliamų iššūkių įveikimo, socialinio poveikio problemos sprendimo ir visų pirma prie Sąjungos 2030 m. bei 2050 m. klimato ir energetikos srities tikslų ir Judumo strategijos 2030 m. tarpinių reikšmių pasiekimo;

Pakeitimas 115

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)	tai, ar numatoma, kad planas turės ilgalaikį poveikį iššūkiams, kuriuos ketinama juo įveikti, visų pirma atitinkamos valstybės narės pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, ypač energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams;

tai, ar numatoma, kad planas turės ilgalaikį poveikį Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslams, poveikio klimatui neutralumui ir iššūkiams, kuriuos ketinama juo įveikti, visų pirma atitinkamos valstybės narės pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, ypač energijos nepriteklių ir judumo nepriteklių patiriantiems namų ūkiams;

Pakeitimas 116

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies b punkto iii a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iiia)

tai, ar atitinkamos valstybės narės siūlomos priemonės ir investicijos yra suderinamos ir jomis skatinamas papildomumas, sinergija, suderinamumas ir suderinamumas su kitomis Sąjungos priemonėmis ir programomis;

Pakeitimas 117

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies b punkto iii b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iiib)

tai, ar planu prisidedama prie tvarių ir kokybiškų darbo vietų kūrimo;

Pakeitimas 118

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)	tai, ar valstybės narės pateiktas bendrų numatomų plano išlaidų sumos pagrindimas yra pagrįstas ir patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam poveikiui valstybės narės aplinkai ir socialiniam poveikiui;

tai, ar valstybės narės pateiktas bendrų numatomų plano išlaidų sumos pagrindimas yra pagrįstas ir patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam poveikiui valstybės narės aplinkai ir socialiniam poveikiui, taip pat ar juo atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus, kurie gali turėti įtakos plane numatytoms išlaidoms ;

Pakeitimas 119

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Remdamasi vertinimu pagal 15 straipsnį, Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl valstybės narės plano per šešis mėnesius nuo to plano pateikimo pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalį dienos.	Remdamasi vertinimu pagal 15 straipsnį, Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl valstybės narės plano per tris mėnesius nuo to plano pateikimo pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalį dienos.

Pakeitimas 120

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

pagal šio reglamento 13 straipsnį skirtas Sąjungos finansinis asignavimas, išmokamas dalimis, kai valstybė narė patenkinamai pasiekia su plano įgyvendinimu susijusias atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, jei, atsižvelgiant į SESV 312 straipsnyje nurodytoje daugiametėje finansinėje programoje nustatytas viršutines metines finansavimo ribas, 2028–2032 m. laikotarpiu bus šio reglamento 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų;

pagal šio reglamento 13 ir 13a straipsnius skirtas Sąjungos finansinis asignavimas, išmokamas iš anksto ir dalimis, kai valstybė narė patenkinamai pasiekia su plano įgyvendinimu susijusias atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, jei, atsižvelgiant į SESV 312 straipsnyje nurodytoje daugiametėje finansinėje programoje nustatytas viršutines metines finansavimo ribas, 2028–2032 m. laikotarpiu bus šio reglamento 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų;

Pakeitimas 121

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Valstybė narė gali pradėti įgyvendinti savo plane nustatytas priemones ir investicijas nuo… [įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą] iki Komisijai priimant teigiamą sprendimą pagal 1 dalį. Tai nedaro poveikio Komisijos vertinimo pagal 15 straipsnį rezultatams ir jos įgaliojimams patvirtinti arba atmesti planą. Sąjungos finansinis asignavimas tokioms tebevykdomoms priemonėms ir investicijoms ir toliau priklauso nuo to, ar planas patvirtinamas Komisijos sprendimu, ir nuo to, ar tokia valstybė narė pasiekia atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Jei Komisija teigiamai įvertina planą, 1 dalyje nurodytame jos sprendime prireikus taip pat nurodomos tokios tebevykdomos priemonės ir investicijos ir atsižvelgiama į tai, kad jos jau įgyvendinamos.

Pakeitimas 122

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Jeigu dalies ar viso socialinio klimato plano, įskaitant tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė nebegali įgyvendinti dėl objektyvių aplinkybių, visų pirma dėl faktinio tiesioginio pastatams ir kelių transportui pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių nustatytos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos poveikio , atitinkama valstybė narė gali Komisijai pateikti iš dalies pakeistą planą, į kurį įtraukti būtini ir tinkamai pagrįsti pakeitimai. Valstybės narės gali prašyti techninės paramos tokiam prašymui parengti.

1. Jeigu dalies ar viso socialinio klimato plano, įskaitant tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė nebegali įgyvendinti dėl objektyvių aplinkybių, atitinkama valstybė narė, prasmingai pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais vadovaudamasi Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 240/2014 išdėstytame Europos partnerystės kodekse nustatytais principais , gali Komisijai pateikti iš dalies pakeistą planą, į kurį įtraukti būtini ir tinkamai pagrįsti pakeitimai. Valstybės narės gali prašyti techninės paramos tokiam prašymui parengti.

Pakeitimas 123

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Jei pagal 9 straipsnio 1a dalį skiriama papildomų asignavimų, atitinkama valstybė narė gali Komisijai pateikti tikslinį iš dalies pakeistą planą siekdama:

a)	padidinti paramos pagal plane nustatytą priemonę ar investiciją gavėjų skaičių arba pagal jas patiriamas išlaidas;

b)	įtraukti priemones ar investicijas pagal 6 straipsnį.

Pakeitimas 124

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Jeigu Komisija iš dalies pakeistą planą įvertina teigiamai, ji pagal 16 straipsnio 1 dalį per tris mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė iš dalies pakeistą planą pateikia oficialiai, įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriame išdėstomos teigiamo vertinimo priežastys.

Pakeitimas 125

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Iki 2027 m. kovo 15 d. kiekviena atitinkama valstybė narė įvertina savo planų tinkamumą, atsižvelgdama į faktinį tiesioginį pastatams ir kelių transportui pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių nustatytos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos poveikį. Tie Komisijai teikiami vertinimai įtraukiami į kas dvejus metus pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį teikiamas pažangos ataskaitas.

5. Iki 2027 m. kovo 15 d. kiekviena atitinkama valstybė narė įvertina savo planų tinkamumą, atsižvelgdama į faktinį tiesioginį perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, be kita ko, taikant anglies dioksido apmokestinimą, poveikį. Tie Komisijai teikiami vertinimai įtraukiami į kas dvejus metus pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį teikiamas pažangos ataskaitas.

Pakeitimas 126

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisijai priėmus 16 straipsnyje nurodytą sprendimą, ji laiku sudaro su atitinkama valstybe nare 2025– 2027 m. laikotarpį apimantį susitarimą, kuris yra Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 apibrėžtas individualus teisinis įsipareigojimas. Tas susitarimas gali būti sudaromas ne anksčiau kaip likus vieniems metams iki metų, kuriais pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių pradedami rengti aukcionai.

1. Komisijai priėmus 16 straipsnyje nurodytą sprendimą, ji per pagrįstą laiką sudaro su atitinkama valstybe nare laikotarpį nuo … [šio reglamento įsigaliojimo data] iki 2027 m. apimantį susitarimą, kuris yra Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 apibrėžtas individualus teisinis įsipareigojimas.

Pakeitimas 127

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jeigu, atlikusi 3 dalyje nurodytą vertinimą, Komisija nustato, kad 16 straipsnyje nurodytame jos sprendime nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės nėra patenkinamai pasiekiamos, viso ar dalies finansinio asignavimo mokėjimas sustabdomas. Per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos vertinimą atitinkama valstybė narė gali pateikti pastabų.

Jeigu, atlikusi 2 dalyje nurodytą vertinimą, Komisija nustato, kad 16 straipsnyje nurodytame jos sprendime nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės nėra patenkinamai pasiekiamos, viso ar dalies finansinio asignavimo mokėjimas sustabdomas . Sustabdyto finansinio asignavimo suma turi atitikti priemonių, kurių tarpinės ir siektinos reikšmės nėra patenkinamai pasiektos, sąnaudas . Per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos vertinimą atitinkama valstybė narė gali pateikti pastabų.

Pakeitimas 128

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4a. Jei Komisija nustato, kad atitinkama valstybė narė pagal šį straipsnį neįgyvendino įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų tam, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) [mmmm/nnn], kuria iš dalies keičiamas Direktyvos …/…/EB [(COD)2021/0211] IVa skyrius, finansinio asignavimo mokėjimas sustabdomas. Sustabdymas panaikinamas tik tada, kai atitinkama valstybė narė užtikrina, kad tie įstatymai ir kiti teisės aktai įsigaliotų.

Pakeitimas 129

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7. Jeigu per 12 mėnesių nuo 18 straipsnyje nurodytų atitinkamų susitarimų sudarymo dienos atitinkama valstybė narė nepadaro apčiuopiamos pažangos, susijusios su bet kuria atitinkama tarpine ir siektina reikšme, Komisija nutraukia 18 straipsnyje nurodytus atitinkamus susitarimus ir įsipareigojimą dėl finansinio asignavimo sumos panaikina. Suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie vertinimą, ar padaryta apčiuopiama pažanga, pateikti pastabų, Komisija priima sprendimą dėl 18 straipsnyje nurodytų susitarimų nutraukimo.

7. Jeigu per 12 mėnesių nuo 18 straipsnyje nurodytų atitinkamų susitarimų sudarymo dienos atitinkama valstybė narė nepadaro apčiuopiamos pažangos, susijusios su bet kuria atitinkama tarpine ir siektina reikšme, Komisija nutraukia 18 straipsnyje nurodytus atitinkamus susitarimus ir įsipareigojimą dėl finansinio asignavimo sumos panaikina. Bet koks išankstinis finansavimas pagal [13a] straipsnį susigrąžinamas visas. Suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie vertinimą, ar padaryta apčiuopiama pažanga, pateikti pastabų, Komisija priima sprendimą dėl 18 straipsnyje nurodytų susitarimų nutraukimo. Visos panaikintos sumos proporcingai paskirstomos kitoms valstybėms narėms.

Pakeitimas 130

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Įgyvendindamos Fondą , valstybės narės, kaip jo lėšų gavėjos, imasi visų tinkamų priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti ir užtikrinti, kad lėšų naudojimas, susijęs su Fondo lėšomis remiamomis priemonėmis ir investicijomis, atitiktų taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę, visų pirma sukčiavimo, korupcijos atvejų ir interesų konfliktų prevencijos , nustatymo ir ištaisymo srityje . Šiuo tikslu valstybės narės užtikrina efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, išsamiau išdėstytą III priede, ir nepagrįstai sumokėtų ar netinkamai panaudotų sumų susigrąžinimą. Valstybės narės gali pasikliauti savo įprastomis nacionalinio biudžeto valdymo sistemomis.

1. Įgyvendindamos Fondo veiklą , valstybės narės, kaip jo lėšų gavėjos, turi paisyti Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių vertybių, įskaitant teisinės valstybės principą. Jos imasi visų tinkamų priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti ir užtikrinti, kad lėšų naudojimas, susijęs su Fondo lėšomis remiamomis priemonėmis ir investicijomis, atitiktų taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę, visų pirma kiek tai susiję su Sąjungos biudžeto apsauga teisinės valstybės principų pažeidimų atveju, sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija , nustatymu ir ištaisymu . Šiuo tikslu valstybės narės užtikrina efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, išsamiau išdėstytą III priede, ir nepagrįstai sumokėtų ar netinkamai panaudotų sumų susigrąžinimą. Valstybės narės gali pasikliauti savo įprastomis nacionalinio biudžeto valdymo sistemomis.

Pakeitimas 131

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Įgyvendindama fondo veiklą Komisija imasi visų atitinkamų priemonių pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092, kad užtikrintų su Fondo remiamomis priemonėmis ir investicijomis susijusių lėšų apsaugą teisinės valstybės principų pažeidimo valstybėse narėse atvejais. Tuo tikslu Komisija užtikrina efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą ir nepagrįstai sumokėtų ar netinkamai panaudotų sumų susigrąžinimą.

Pakeitimas 132

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5a. Jei nustatoma, kad teisinės valstybės principų pažeidimai valstybėje narėje kenkia patikimam Fondo finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba esama rimtos grėsmės, kad jiems gali kenkti, Komisija imasi tinkamų priemonių pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092, kurios, inter alia, gali apimti mokėjimų atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms sustabdymą. Tokiais atvejais Komisija imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad numatyti galutiniai Fondo paramos gavėjai ir toliau turėtų galimybę gauti ES paramą, užtikrindama išmokėjimą per vietos ir regionų valdžios institucijas, nevyriausybines organizacijas ir kitus subjektus, turinčius patvirtintą gebėjimą užtikrinti patikimą Fondo finansų valdymą.

Pakeitimas 133

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija ir atitinkamos valstybės narės, veikdamos savo atsakomybės ribose, skatina Fondo sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir priemonėmis, įskaitant programą „InvestEU“, techninės paramos priemonę, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir fondus, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2021/1060, ir užtikrina veiksmingą jų tarpusavio koordinavimą. Tuo tikslu jos imasi šių veiksmų:

Komisija ir atitinkamos valstybės narės, veikdamos savo atsakomybės ribose, skatina Fondo sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir priemonėmis, įskaitant Modernizavimo fondą, programą „InvestEU“, techninės paramos priemonę, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir fondus, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2021/1060, ir užtikrina veiksmingą jų tarpusavio koordinavimą. Tuo tikslu jos imasi šių veiksmų:

Pakeitimas 134

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)	užtikrina skirtingų priemonių papildomumą, sąveiką, nuoseklumą ir suderinamumą Sąjungos, nacionaliniu ir, kai taikoma, regioniniu lygmenimis tiek planavimo etapu, tiek jas įgyvendinant;

a)	užtikrina skirtingų priemonių papildomumą, sąveiką, nuoseklumą ir suderinamumą Sąjungos, nacionaliniu ir, kai taikoma, vietos ir regionų lygmenimis tiek planavimo etapu, tiek jas įgyvendinant;

Pakeitimas 135

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)	užtikrina glaudų už įgyvendinimą ir kontrolę Sąjungos, nacionaliniu ir, kai taikoma, regioniniu lygmenimis atsakingų asmenų bendradarbiavimą, kad būtų pasiekti Fondo tikslai.

užtikrina glaudų už įgyvendinimą ir kontrolę Sąjungos, nacionaliniu ir, kai taikoma, vietos ir regionų lygmenimis atsakingų subjektų, įskaitant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus vadovaujantis Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 240/2014 įtvirtintame Europos partnerystės etikos kodekse nustatytais principais, bendradarbiavimą, kad būtų pasiekti Fondo tikslai.

Pakeitimas 136

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus), teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.	Išbraukta.

Pakeitimas 137

Pasiūlymas dėl reglamento

22 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

22a straipsnis

Sąjungos finansavimo matomumas

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad:

a)	visose veiklose, susijusiose su Fondo remiamais veiksmais, Sąjungos parama būtų matoma tarpinėms struktūroms ir galutiniams paramos gavėjams, be kita ko, pateikiant Sąjungos emblemą; ir

b)	Sąjungos piliečiai būtų informuojami apie Fondo paskirtį ir pasiekimus per bendrą interneto portalą, kuriame galima rasti informacijos apie visas programas, kuriose dalyvauja ta valstybė narė.

2. Valstybės narės pripažįsta ir, kai tinkama, užtikrina, kad tarpinės struktūros pripažintų Fondo teikiamą paramą ir tų lėšų kilmę:

užtikrindamos Sąjungos finansavimo matomumą galutiniams paramos gavėjams ir visuomenei, be kita ko, naudodamos Sąjungos emblemą ir atitinkamą teiginį apie finansavimą – „Finansuota Europos Sąjungos lėšomis – Socialinis klimato fondas“ dokumentuose ir komunikacinėje medžiagoje, susijusioje su galutiniams paramos gavėjams ar visuomenei skirto veiksmo įgyvendinimu;

b)	jų oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse pateikdamos trumpą veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymą, proporcingą paramos dydžiui, ir akcentuodamos iš Sąjungos gaunamą finansinę paramą; ir

c)	informuodamos apie veiksmams, susijusiems su finansinėmis priemonėmis, be kita ko, laikinai tiesioginei pajamų paramai pagal 6 straipsnio 1 dalį, iš Fondo skiriamą paramos sumą galutiniams paramos gavėjams.

3. Jeigu valstybė narė nevykdo 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų ir jeigu nesiimta taisomųjų veiksmų, Komisija, atsižvelgdama į proporcingumo principą, taiko priemones, pagal kurias atitinkamai valstybei narei panaikinama iki 5 proc. Fondo paramos per metus.

Pakeitimas 138

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Kiekviena atitinkama valstybė narė kas dvejus metus pateikia Komisijai savo plano įgyvendinimo ataskaitą, kuri įtraukiama į integruotą nacionalinę energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitą, rengiamą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį ir jo 28 straipsnį , taip pat prasmingai pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais vadovaudamasi Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 240/2014 išdėstytame Europos partnerystės kodekse nustatytais principais . Atitinkamos valstybės narės į savo pažangos ataskaitą įtraukia:

Pakeitimas 139

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)	išsamią kiekybinę informaciją apie energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių;

a)	išsamią kiekybinę informaciją apie energijos ir su judumu susijusį nepriteklių patiriančių namų ūkių , visų pirma pažeidžiamų namų ūkių, pažeidžiamų labai mažų įmonių ir pažeidžiamų transporto naudotojų skaičių;

Pakeitimas 140

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aa)	išsamią informaciją apie 2 straipsnio 2 ir 2a dalyse pateiktų energijos ir su judumu susijusio nepritekliaus apibrėžčių taikymą remiantis konkrečiais ir išmatuojamais kriterijais;

Pakeitimas 141

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)	kai taikoma, išsamią informaciją apie pažangą siekiant nacionalinio orientacinio uždavinio sumažinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių;

b)	išsamią informaciją apie pažangą siekiant nacionalinių siektinų reikšmių ir tikslų norint sumažinti energijos ir su judumu susijusį nepriteklių patiriančių namų ūkių , visų pirma pažeidžiamų namų ūkių, pažeidžiamų labai mažų įmonių ir pažeidžiamų transporto naudotojų skaičių;

Pakeitimas 142

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)	išsamią informaciją apie į planą įtrauktų priemonių ir investicijų įgyvendinimo rezultatus;

c)	išsamią informaciją apie į savo planą įtrauktų priemonių ir investicijų įgyvendinimo rezultatus , visų pirma apie pasiektą išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą ir asmenų, pasinaudojusių priemonėmis, skaičių ;

Pakeitimas 143

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ca)

paaiškinimą, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems užtikrinimo ir tų tikslų integravimo laikantis Europos socialinių teisių ramsčio 2 ir 3 principų, 5-ojo JT darnaus vystymosi tikslo ir, kai tinkama, nacionalinės lyčių lygybės strategijos;

Pakeitimas 144

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 dalies c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

cb)	išsamią informaciją apie į savo planą įtrauktos tiesioginės pajamų paramos dalį ir tikslinę paskirtį;

Pakeitimas 145

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)	2027 m. – 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą plano vertinimą, parengtą atsižvelgiant į faktinį tiesioginį pastatams ir kelių transportui pagal Direktyvos 2003/87/EB IV a skyrių nustatytos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos poveikį;

f)	2027 m. – 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą plano vertinimą, parengtą atsižvelgiant į faktinį tiesioginį pagal Direktyvą 2003/87/EB nustatytos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos poveikį;

Pakeitimas 146

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Komisija stebi išlaidų dalį, susijusią su leidimų atsisakymu pagal Direktyvos …/…/EB [(COD)2021/0211] IVa skyrių, kurią absorbuoja kuro tiekėjai ir perkelia galutiniams vartotojams. Komisija savo išvadas kasmet pateikia Europos Parlamentui.

Pakeitimas 147

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Kad būtų pasiekti 1 straipsnyje nustatyti tikslai, Komisijai pagal 25 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, siekiant nustatyti bendruosius rodiklius, naudotinus pažangos ataskaitoms teikti ir Fondo veiklai stebėti bei vertinti , įskaitant formą, kurią naudodamos valstybės narės turi teikti ataskaitas. Komisija priima šiuos deleguotuosius aktus ne vėliau kaip [3 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] .

Pakeitimas 148

Pasiūlymas dėl reglamento

23 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	23a straipsnis
	Skaidrumas
	1. Komisija nedelsdama vienu metu ir vienodomis sąlygomis perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai valstybių narių pateiktus planus ir Komisijos viešai paskelbtus sprendimus.
	2. Tarybai arba bet kuriam iš jos parengiamųjų organų Komisijos perduota informacija, susijusi su šiuo reglamentu ar jo įgyvendinimu, vienu metu pateikiama Europos Parlamentui, jei reikia, taikant konfidencialumo sąlygas.
	3. Komisija pateikia kompetentingiems Europos Parlamento komitetams savo preliminarių išvadų dėl to, ar pakankamai įgyvendinamos į valstybių narių pateiktus planus įtrauktos reikiamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, apžvalgą.
	4. Kompetentingi Europos Parlamento komitetai gali paprašyti Komisijos pateikti informacijos apie esamą padėtį, susijusią su jos atliekamu planų vertinimu.

Pakeitimas 149

Pasiūlymas dėl reglamento

23 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

23b straipsnis

Socialinis dialogas klimato klausimais

1. Siekdami stiprinti Sąjungos institucijų, visų pirma Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą bei užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, kompetentingi Europos Parlamento komitetai gali du kartus per metus pasikviesti Komisijos atstovus, kad apartų šiuos klausimus:

a)	valstybių narių pateiktus planus;

b)	Komisijos atliekamą valstybių narių pateiktų planų vertinimą;

c)	į valstybių narių pateiktus planus įtrauktų tarpinių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo padėtį;

d)	mokėjimo, sustabdymo ir nutraukimo procedūras, įskaitant bet kokias valstybių narių pateiktas pastabas ir taisomuosius veiksmus, kurių jos ėmėsi siekdamos užtikrinti pakankamą tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimą;

e)	visą kitą aktualią informaciją ir dokumentus, kuriuos ryšium su Fondo veiklos įgyvendinimu Komisija pateikia kompetentingam Europos Parlamento komitetui.

2. Savo nuomonę 1 dalyje nurodytais klausimais Europos Parlamentas gali pareikšti rezoliucijose.

3. Komisija atsižvelgia į visus nuomonių, pareikštų palaikant socialinį dialogą klimato klausimais, įskaitant Europos Parlamento rezoliucijas, jeigu jų priimama, aspektus.

Pakeitimas 150

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Iki 2028 m. liepos 1 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia Fondo įgyvendinimo ir veikimo vertinimo ataskaitą.	1. Iki 2026 m. liepos 1 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia Fondo įgyvendinimo ir veikimo iki tos dienos vertinimo ataskaitą , atsižvelgdama visų pirma į valstybių narių pateiktų pirmųjų ataskaitų rezultatus pagal 23 straipsnį .

Pakeitimas 151

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Už kiekvienus Fondo veiklos metus Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia ataskaitą dėl išmetamo CO2 kiekio mažinimo dėl investicijų į pastatų energinį efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimo ir geresnių galimybių naudotis netaršiu ir mažataršiu judumu ir transportu suteikimo.

Pakeitimas 152

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Vertinimo ataskaitoje visų pirma įvertinamas 1 straipsnyje nustatytų Fondo tikslų pasiekimo lygis, išteklių naudojimo efektyvumas ir Sąjungos pridėtinė vertė. Joje aptariama, ar visi 6 straipsnyje nustatyti tikslai ir veiksmai tebėra aktualūs, atsižvelgiant į pastatams ir kelių transportui pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių nustatytos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir nacionalinių priemonių, kurių valstybės narės ėmėsi laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842 (63) nustatytų įpareigojimų sumažinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, poveikį išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Vertinimo ataskaitoje taip pat aptariama, ar Fondo finansinis paketas tebėra aktualus, atsižvelgiant į pokyčius, galinčius įvykti, parduodant aukcione apyvartinius taršos leidimus pagal pastatams ir kelių transportui remiantis Direktyvos 2003/87/EB IVa skyriumi nustatytą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, ir į kitus svarbius aspektus.

3. Atliekant 1 dalyje nurodytą peržiūrą visų pirma įvertinama:

a)	kokiu mastu pasiekti 1 straipsnyje nustatyti Fondo tikslai, išteklių naudojimo efektyvumas ir Sąjungos pridėtinė vertė;

kiekvienos šalies struktūrinių investicijų ir priemonių įgyvendinimo ir tiesioginės pajamų paramos naudojimo pažanga ir poveikis, atsižvelgiant į tai, kaip pasiektos planuose nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės, taip pat paskesnis tiesioginės pajamų paramos poreikis ir tokiomis aplinkybėmis reikalaujamas lygis, remiantis 6 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis 2028–2032 m. laikotarpiu;

c)	energijos ir su judumu susijusio nepritekliaus apibrėžčių, apie kurias pranešė valstybės narės pagal 23 straipsnio 1 dalies aa punktą, taikymas ir tai, ar ateityje gali prireikti išsamesnio požiūrio, ir, kai tinkama, pateikti pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Joje aptariama, ar visi 6 straipsnyje nustatyti tikslai ir veiksmai tebėra aktualūs, atsižvelgiant į pagal Direktyvą 2003/87/EB nustatytos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir nacionalinių priemonių, kurių valstybės narės ėmėsi laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842 (63) nustatytų įpareigojimų sumažinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, poveikį išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Vertinimo ataskaitoje taip pat aptariama, ar Fondo finansinis paketas tebėra aktualus, atsižvelgiant į pokyčius, galinčius įvykti, parduodant aukcione apyvartinius taršos leidimus pagal Direktyvoje 2003/87/EB nustatytą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, ir į kitus svarbius aspektus. Rengdama 1 dalyje nurodytą vertinimo ataskaitą, Komisija taip pat apsvarsto galimybę vykstant deryboms dėl kitos daugiametės finansinės programos pratęsti konkretų techninį koregavimą dėl 9 straipsnyje nurodytų anglies dioksido kainų svyravimų.

Pakeitimas 153

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. 23 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui .	2. Įgaliojimai priimti 4 straipsnio 2a dalyje ir 23 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui .

Pakeitimas 154

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 23 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 2a dalyje ir 23 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

Pakeitimas 155

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Jis taikomas nuo datos, iki kurios valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus siekiant laikytis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) [mmmm/nnn] (64) , kuria dėl Direktyvos 2003/87/EB IVa skyriaus iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB.	Išbraukta.

Pakeitimas 156

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 9 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui yra mažesnės nei 90 proc. ES 27 vertė, negali būti mažesnė nei sektoriuose, kuriems taikomas [Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrius], išmetamo atskaitinio teršalų kiekio dalis pagal Reglamento (ES) 2018/842 4 straipsnio 2 dalį (2016–2018 m. vidurkis). Valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui yra didesnė nei ES 27 vertė, proporcingai pakoreguojami , siekiant užtikrinti, kad visų suma būtų lygi 100 proc.

Visoms valstybėms narėms αi negali būti mažesnė nei 0,07 proc. finansinio paketo sumos, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje. Valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui yra mažesnės nei 90 proc. ES 27 vertė, αi negali būti mažesnė nei sektoriuose, kuriems taikomas [Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrius], išmetamo atskaitinio teršalų kiekio dalis pagal Reglamento (ES) 2018/842 4 straipsnio 2 dalį (2016–2018 m. vidurkis). Valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui yra didesnė nei ES 27 vertė, αi proporcingai pakoreguojamos , siekiant užtikrinti, kad visų suma būtų lygi 100 proc.

Pakeitimas 157

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Papildomi asignavimai, skiriami pagal 9 straipsnio 1a dalį, valstybėms narėms paskirstomi remiantis toliau nurodytomis dalimis.

Didžiausias finansinis asignavimas kiekvienai ES valstybei narei

Valstybė narė	Bendros sumos dalis (%)	IŠ VISO [įsigaliojimo data]– 2032 m. (EUR, einamosiomis kainomis)	Suma [įsigaliojimo data]– 2027 m. (EUR, einamosiomis kainomis)	Suma 2028–2032 m. (EUR, einamosiomis kainomis)
Belgija	2,56	[1 844 737 639 ]	[605 544 073 ]	[1 239 193 566 ]
Bulgarija	3,85	[2 778 104 958 ]	[911 926 420 ]	[1 866 178 538 ]
Čekija	2,40	[1 735 707 679 ]	[569 754 460 ]	[1 165 953 219 ]
Danija	0,50	[361 244 536 ]	[118 580 270 ]	[242 664 266 ]
Vokietija	8,19	[5 910 983 488 ]	[1 940 308 984 ]	[3 970 674 504 ]
Estija	0,29	[207 004 992 ]	[67 950 392 ]	[139 054 600 ]
Airija	1,02	[737 392 966 ]	[242 052 816 ]	[495 340 150 ]
Graikija	5,52	[3 986 664 037 ]	[1 308 641 796 ]	[2 678 022 241 ]
Ispanija	10,53	[7 599 982 898 ]	[2 494 731 228 ]	[5 105 251 670 ]
Prancūzija	11,20	[8 087 962 701 ]	[2 654 912 964 ]	[5 433 049 737 ]
Kroatija	1,94	[1 403 864 753 ]	[460 825 411 ]	[943 039 343 ]
Italija	10,81	[7 806 923 117 ]	[2 562 660 358 ]	[5 244 262 759 ]
Kipras	0,20	[145 738 994 ]	[47 839 531 ]	[97 899 463 ]
Latvija	0,71	[515 361 901 ]	[169 170 042 ]	[346 191 859 ]
Lietuva	1,02	[738 205 618 ]	[242 319 573 ]	[495 886 046 ]
Liuksemburgas	0,10	[73 476 421 ]	[24 118 991 ]	[49 357 430 ]
Vengrija	4,33	[3 129 860 199 ]	[1 027 391 783 ]	[2 102 468 416 ]
Malta	0,01	[5 112 942 ]	[1 678 348 ]	[3 434 594 ]
Nyderlandai	1,11	[800 832 270 ]	[262 877 075 ]	[537 955 195 ]
Austrija	0,89	[643 517 259 ]	[211 237 660 ]	[432 279 599 ]
Lenkija	17,61	[12 714 118 688 ]	[4 173 471 093 ]	[8 540 647 595 ]
Portugalija	1,88	[1 359 497 281 ]	[446 261 573 ]	[913 235 708 ]
Rumunija	9,26	[6 682 901 998 ]	[2 193 694 977 ]	[4 489 207 021 ]
Slovėnija	0,55	[397 623 987 ]	[130 522 001 ]	[267 101 985 ]
Slovakija	2,36	[1 701 161 680 ]	[558 414 568 ]	[1 142 747 112 ]
Suomija	0,54	[386 966 933 ]	[127 023 772 ]	[259 943 161 ]
Švedija	0,62	[445 050 067 ]	[146 089 842 ]	[298 960 225 ]
ES 27	100 proc.	[72 200 000 000 ]	[23 700 000 000 ]	[48 500 000 000 ]

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingiems komitetams, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0157/2022).

(28) Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).

(29) COM(2019)0640.

(30) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(1a) Europos Vadovų Tarybos patvirtinta 2021 m. birželio 24 ir 25 d.

(31) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(1a) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28).

(32) 2018 m. duomenys. Eurostatas, SPGS [ilc_mdes01].

(33) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės finansinės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

(34) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(35) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(35a) 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso (OL L 74, 2014 3 14, p. 1).

(36) [Įrašyti nuorodą].

(37) Europos Vadovų Tarybos patvirtinta 2021 m. birželio 24 ir 25 d.

(38) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1057, kuriuo įsteigiamas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 (OL L 231, 2021 6 30, p. 21).

(39) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1056, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (OL L 231, 2021 6 30, p. 1).

(40) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

(36) [Įrašyti nuorodą].

(37) Europos Vadovų Tarybos patvirtinta 2021 m. birželio 24 ir 25 d.

(39) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1056, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (OL L 231, 2021 6 30, p. 1).

(40) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

(41) 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).

(1a) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1).

(1b) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(1a) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1).

(50) [Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) [mmmm/nnn] (OL C […], […], p. […]).] [Pasiūlymas dėl Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo naujos redakcijos].

(54) OL L 357, 2020 10 27, p. 35.

(1a) 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11).

(63) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(64) [Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) mmmm/nnn… (OL …).] [Direktyva, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB]

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/320

P9_TA(2022)0248

Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas ***I

2022 m. birželio 22 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (COM(2021)0564 – C9-0328/2021 – 2021/0214(COD)) (1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2023/C 32/13)

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)

Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ (31) nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis (išmetamas ŠESD kiekis atėmus absorbuojamą kiekį) būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Europos žaliuoju kursu taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti ES gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje. Komisija savo ES veiksmų plane taip pat paskelbė remsianti „ES nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų plane“ (32) atitinkamas priemones ir paskatas, padėsiančias geriau įgyvendinti principą „teršėjas moka“, išdėstytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje, ir tokiu būdu palaipsniui atsisakyti „nemokamos taršos“, siekiant kuo labiau išnaudoti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir nulinės taršos užmojo sinergiją;

(1)

Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ (31) nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje ne vėliau kaip 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis (išmetamas ŠESD kiekis atėmus absorbuojamą kiekį) būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Europos žaliuoju kursu taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti ES gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje. Komisija savo ES veiksmų plane taip pat paskelbė remsianti „ES nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų plane“ (32) atitinkamas priemones ir paskatas, padėsiančias geriau įgyvendinti principą „teršėjas moka“, išdėstytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje, ir tokiu būdu palaipsniui atsisakyti „nemokamos taršos“, siekiant kuo labiau išnaudoti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir nulinės taršos užmojo sinergiją;

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)

2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (33) įsigaliojo 2016 m. lapkričio mėn. Paryžiaus susitarimo šalys šio susitarimo 2 straipsniu sutarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu . Pagal 2021 m. lapkričio 13 d. priimtą Glazgo klimato paktą susitarimo šalys pripažino, kad apribojus vidutinės pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, gerokai sumažėtų klimato kaitos rizika ir poveikis, ir įsipareigojo iki 2022 m. pabaigos sugriežtinti 2030 m. tikslus, kad būtų panaikintas užmojų atotrūkis;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 (35) teisėje įtvirtintas tikslas iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Šiame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. sumažinti išmetamo ŠESD kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 (35) teisėje įtvirtintas tikslas ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Šiame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. sumažinti išmetamo ŠESD kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioji ataskaita dėl visuotinio temperatūros pakilimo 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų (36) suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų. Toje ataskaitoje patvirtinama, kad , siekiant sumažinti ekstremalių meteorologinių reiškinių tikimybę, būtina skubiai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kad vykstant klimato kaitai pasaulio temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 oC;

(6)

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioji ataskaita dėl visuotinio temperatūros pakilimo 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų (36) suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų. Toje ataskaitoje patvirtinama, kad neigiamas klimato kaitos poveikis ir poreikis imtis prisitaikymo priemonių bus gerokai didesni, jei vidutinė temperatūra pasaulyje padidės daugiau kaip 1,5 oC , ir kad, siekiant sumažinti ekstremalių meteorologinių reiškinių tikimybę, būtina skubiai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl reglamento

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7a)

apie 27 proc. visame pasaulyje deginant kurą išmetamo CO2 šiuo metu yra siejama su tarptautinėje prekyboje esančiomis prekėmis ir nors ES vidaus išmetamas ŠESD kiekis gerokai sumažėjo, dėl importo į Sąjungą ŠESD kiekis nuolat didėja, o tai kenkia Sąjungos pastangoms sumažinti savo bendrąjį ŠESD išmetimo rodiklį. Sąjungos pareiga – bendradarbiaujant su visomis kitomis pasaulio ekonomikomis toliau atlikti lyderio vaidmenį pasaulinės klimato politikos srityje, nes Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų bus įmanoma pasiekti tik visoms šalims imantis veiksmų;

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)

kol didelė Sąjungos tarptautinių partnerių dalis laikosi politikos, dėl kurios jų klimato srities užmojis nėra toks didelis kaip Sąjungos, kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika. Anglies dioksido nutekėjimas įvyksta, jei dėl su klimato politika susijusių sąnaudų tam tikrų pramonės sektorių ar pasektorių įmonės perkelia gamybą į kitas šalis arba iš tų šalių importuojamais produktais pakeičiami lygiaverčiai produktai, kuriems būdingas mažesnis taršos ŠESD intensyvumas. Tai galėtų lemti bendro pasaulinio jų išmetamo ŠESD kiekio padidėjimą, todėl būtų pakenkta ŠESD kiekio mažinimo pastangoms, kurias būtina skubiai dėti, kad vidutinis pasaulinis temperatūros lygio padidėjimas ir toliau būtų gerokai mažesnis nei 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

(8)

kol didelės Sąjungos tarptautinių partnerių dalies klimato srities užmojis nėra toks didelis kaip Sąjungos, o Sąjunga vis didina savo klimato srities užmojį, tol gali kilti anglies dioksido nutekėjimo rizika. Anglies dioksido nutekėjimas įvyksta, jei dėl su klimato politika susijusių sąnaudų tam tikrų pramonės sektorių ar pasektorių įmonės perkelia gamybą į kitas šalis arba iš tų šalių importuojamais produktais pakeičiami lygiaverčiai produktai, kuriems būdingas mažesnis taršos ŠESD intensyvumas. Tai galėtų lemti bendro pasaulinio jų išmetamo ŠESD kiekio padidėjimą ir sykiu sumažėtų Sąjungos išmetamųjų teršalų mažinimo politikos veiksmingumas , todėl būtų pakenkta ŠESD kiekio mažinimo pastangoms, kurias būtina skubiai dėti, kad vidutinis pasaulinis temperatūros lygio padidėjimas ir toliau būtų gerokai mažesnis nei 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)

pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) iniciatyva yra pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis. Šis mechanizmas yra labai svarbus ES priemonių rinkinio elementas, padėsiantis pagal Paryžiaus susitarimą ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti tikslą pereiti prie neutralaus poveikio klimatui Sąjungos užkertant kelią anglies dioksido nutekėjimui , kylančiam dėl padidėjusio Sąjungos klimato srities užmojo . Mechanizmas taip pat gali padėti sudaryti vienodas sąlygas, susijusias su mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro kylančiomis išlaidomis, didinti mažo anglies dioksido kiekio produktų ir procesų paklausą, taip pat padėti išvengti konkurencijos iškraipymo ir skatinti sąžiningą prekybą;

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)

esami anglies dioksido nutekėjimo rizikos mažinimo mechanizmai sektoriuose arba pasektoriuose, kuriems gresia anglies dioksido nutekėjimas, yra pereinamasis nemokamas ES ATLPS leidimų paskirstymas ir finansinės priemonės, kuriomis kompensuojamos netiesioginės su išmetamosiomis ŠESD susijusios išlaidos, perkeliamos į elektros energijos kainas, kaip išdėstyta, atitinkamai, Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 6 dalyje ir 10b straipsnyje. Nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymas geriausių rezultatų pasiekiančių subjektų lygmeniu yra tam tikriems pramonės sektoriams skirta politikos priemonė, kuria siekiama mažinti anglies dioksido nutekėjimą, kai nėra sąžiningų vienodų sąlygų. Tačiau tiek nemokamų leidimų paskirstymas pagal ES ATLPS , tiek netiesioginių taršos išlaidų kompensavimas silpnina kainos signalą, kurį sistema siunčia jį gaunantiems įrenginiams, palyginti su visų leidimų pardavimu aukcione – tai mažina paskatas investuoti į tolesnį ŠESD kiekio mažinimą;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11a)

dėl įrenginių, kuriems taikoma ES ATLPS ir kuriems didėja anglies dioksido kaina, įmonėms reikalingas ilgalaikis matomumas, nuspėjamumas ir teisinis tikrumas, kad būtų galima priimti investicinius sprendimus. Todėl turėtų būti nustatytas aiškus laipsniško likusių sektorių ir pasektorių, kuriems gresia anglies dioksido nutekėjimas, įtraukimo scenarijus. Taip būtų sustiprinta nauja kovos su anglies dioksido nutekėjimu teisinė sistema, suteikta pakankamai laiko užtikrinti sklandų PADKM įgyvendinimą ir sudarytos sąlygos įrenginiams ir įmonėms atlikti būtinas investicijas į pramonės procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą stabiliomis ir nuspėjamomis teisinėmis aplinkybėmis;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)	nors PADKM tikslas yra užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai, šis reglamentas taip pat skatintų trečiųjų šalių gamintojus naudoti technologijas, kuriomis užtikrinamas mažesnis išmetamas ŠESD kiekis, kad gaminant vieną produkcijos vienetą būtų išmetama mažiau ŠESD;

(12)

nors PADKM tikslas yra užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai, šis reglamentas taip pat skatintų trečiųjų šalių gamintojus naudoti technologijas, kuriomis užtikrinamas mažesnis išmetamas ŠESD kiekis, kad gaminant vieną produkcijos vienetą būtų išmetama mažiau ŠESD. Todėl PADKM galėtų būti veiksminga priemonė, padedanti sumažinti išmetamą teršalų kiekį trečiosiose šalyse, kartu užtikrinanti vienodas sąlygas Sąjungos pramonei;

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)

kaip priemonė, padedanti užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui ir mažinti išmetamą ŠESD kiekį, PADKM turėtų užtikrinti, kad importuojamiems produktams būtų taikoma tokia reguliavimo sistema, pagal kurią nustatomos dėl išmetamo anglies dioksido patiriamos išlaidos būtų lygiavertės toms, kurios kitu atveju būtų patiriamos pagal ES ATLPS. PADKM yra klimato priemonė, kuri turėtų užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai, prisidėti prie didesnio Sąjungos užmojo klimato kaitos švelninimo srityje ir kartu būti suderinta su PPO reikalavimais ;

(13)

kaip priemonė, padedanti užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui ir mažinti išmetamą ŠESD kiekį, PADKM turėtų užtikrinti, kad importuojamiems produktams būtų taikoma tokia reguliavimo sistema, pagal kurią nustatomos dėl išmetamo anglies dioksido patiriamos išlaidos būtų lygiavertės toms, kurios kitu atveju būtų patiriamos pagal ES ATLPS , taip užtikrinant lygiavertį anglies dioksido apmokestinimą importuojamų ir vidaus produktų atveju ir sudarant vienodas sąlygas . PADKM yra klimato priemonė, kuria turėtų būti remiamas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas Sąjungoje pagal Europos žaliąjį kursą ir Reglamentą (ES) 2021/1119 ir užkertamas kelias anglies dioksido nutekėjimo rizikai, kartu užtikrinant suderinamumą su PPO taisyklėmis ;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl reglamento

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13a)

Komisija turėtų išanalizuoti dėl PADKM patiriamas administracines išlaidas, kartu užtikrindama, jog darbuotojai būtų tinkamai apmokyti, kad galėtų atlikti savo pareigas;

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)

būsimų susitarimų atveju siekiant neįtraukti į PADKM trečiųjų šalių arba teritorijų, visiškai integruotų į ES ATLPS arba su ja susijusių, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas II priede pateiktas šalių sąrašas. Ir priešingai, tos trečiosios šalys arba teritorijos turėtų būti neįtrauktos į II priede pateiktą sąrašą ir joms turėtų būti taikomas PADKM, jeigu jos netaiko ATLPS antkainio į Sąjungą eksportuojamoms prekėms;

(15)

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15a)

siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant ekologinę pertvarką atokiausiuose regionuose kartu būtų skatinama ekonominė ir socialinė sanglauda, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos turėtų būti atliktas galimo ekonominio ir socialinio poveikio šiuose regionuose poveikio vertinimas. Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi SESV 349 straipsnio, ir pasiūlyti tinkamas PADKM įgyvendinimui atokiausiuose regionuose skirtas priemones, visų pirma dėl atokiausiems regionams taikomų specialių muitinės procedūrų ir apmokestinimo tvarkos;

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)

PADKM reguliuojamos išmetamosios ŠESD turi būti išmetamosios ŠESD, kurioms taikomas Direktyvoje 2003/87/EB nustatytos ES ATLPS I priedas, t. y. anglies dioksidas (CO2) ir atitinkamais atvejais azoto suboksidas (N2O) bei perfluorangliavandeniliai (PFC). PADKM iš pradžių turėtų būti taikomas gaminant prekes tiesiogiai išmetamam tų ŠESD kiekiui iki prekių importo į Sąjungos muitų teritoriją , o pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bei atlikus tolesnį vertinimą šis mechanizmas turėtų būti taikomas ir netiesiogiai išmetamam ŠESD kiekiui , kad atitiktų ES ATLPS taikymo sritį ;

(17)

PADKM reguliuojamos išmetamosios ŠESD turi būti išmetamosios ŠESD, kurioms taikomas Direktyvoje 2003/87/EB nustatytos ES ATLPS I priedas, t. y. anglies dioksidas (CO2) ir atitinkamais atvejais azoto suboksidas (N2O) bei perfluorangliavandeniliai (PFC). PADKM turėtų būti atsižvelgta į būsimus ES ATLPS pakeitimus, susijusius su reguliuojamu išmetamu ŠESD kiekiu. PADKM turėtų būti taikomas gaminant prekes tiesiogiai išmetamam tų ŠESD kiekiui iki prekių importo į Sąjungos muitų teritoriją ir netiesiogiai išmetamam ŠESD kiekiui, kad atitiktų ES ATLPS taikymo sritį. Siekiant, kad būtų laikomasi PPO principų, būtina užtikrinti PADKM ir ES ATLPS suderinamumą;

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)

nors pagal ES ATLPS į ją įtrauktai veiklai nustatoma absoliuti viršutinė išmetamo ŠESD kiekio riba ir leidžiama prekiauti apyvartiniais taršos leidimais (vadinamoji didžiausio kiekio nustatymo ir prekybos sistema), PADKM neturėtų būti nustatyta kiekybinių importo apribojimų, kad nebūtų ribojami prekybos srautai. Be to, ES ATLPS taikoma Sąjungoje veikiantiems įrenginiams, o PADKM turėtų būti taikomas tam tikroms į Sąjungos muitų teritoriją importuojamoms prekėms;

(19)

nors pagal ES ATLPS į ją įtrauktai veiklai nustatoma absoliuti viršutinė išmetamo ŠESD kiekio riba ir leidžiama prekiauti apyvartiniais taršos leidimais (vadinamoji didžiausio kiekio nustatymo ir prekybos sistema), PADKM neturėtų būti nustatyta kiekybinių importo apribojimų, kad nebūtų ribojami arba nutraukti prekybos srautai. Be to, ES ATLPS taikoma Sąjungoje veikiantiems įrenginiams, o PADKM turėtų būti taikomas tam tikroms į Sąjungos muitų teritoriją importuojamoms prekėms , užtikrinti vienodas sąlygas ir užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai, kartu užtikrinant suderinamumą su PPO taisyklėmis ;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)

palyginti su ES ATLPS, PADKM sistema pasižymi tam tikromis išskirtinėmis savybėmis, įskaitant PADKM sertifikatų kainos apskaičiavimą, prekybos sertifikatais galimybes ir sertifikatų galiojimą bėgant laikui. Šios savybės reikalingos dėl būtinybės išsaugoti PADKM, kaip anglies dioksido nutekėjimui kelią užkertančios priemonės, veiksmingumą ir užtikrinti, kad šios sistemos valdymas nebūtų pernelyg sudėtingas dėl veiklos vykdytojams nustatomų pareigų ir dėl reikalingų administravimo išteklių, ir kartu būtų išlaikytas lygiavertis lankstumas, kurį veiklos vykdytojams suteikia ES ATLPS;

(20)

palyginti su ES ATLPS, PADKM sistema pasižymi tam tikromis išskirtinėmis savybėmis, įskaitant PADKM sertifikatų kainos apskaičiavimą, prekybos sertifikatais galimybes ir sertifikatų galiojimą bėgant laikui. Šios savybės reikalingos dėl būtinybės išsaugoti PADKM, kaip anglies dioksido nutekėjimui kelią užkertančios priemonės, veiksmingumą ir užtikrinti, kad šios sistemos valdymas nebūtų pernelyg sudėtingas dėl veiklos vykdytojams , ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), nustatomų pareigų ir dėl reikalingų administravimo išteklių, ir kartu būtų išlaikytas lygiavertis lankstumas, kurį veiklos vykdytojams suteikia ES ATLPS;

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)

kad PADKM būtų veiksminga apsaugos nuo anglies dioksido nutekėjimo priemonė, jis turi tiksliai atspindėti ES ATLPS kainą. ES ATLPS rinkoje leidimų kaina nustatoma aukcionuose, todėl PADKM sertifikatų kaina turėtų logiškai atspindėti tokių aukcionų kainą pagal kiekvieną savaitę apskaičiuojamus vidurkius. Tokios vidutinės savaitės kainos tiksliai atspindi ES ATLPS kainų svyravimus ir suteikia pagrįstą maržą importuotojams, kad jie galėtų pasinaudoti ES ATLPS kainų pokyčiais, o kartu padeda administracinėms institucijoms išlaikyti šios sistemos kontrolę;

(21)

kad PADKM būtų veiksminga apsaugos nuo anglies dioksido nutekėjimo priemonė ir užtikrintų atitiktį PPO taisyklėms , jis turi tiksliai atspindėti ES ATLPS kainą. ES ATLPS rinkoje leidimų kaina nustatoma aukcionuose, todėl PADKM sertifikatų kaina turėtų logiškai atspindėti tokių aukcionų kainą pagal kiekvieną savaitę apskaičiuojamus vidurkius. Tokios vidutinės savaitės kainos tiksliai atspindi ES ATLPS kainų svyravimus ir suteikia pagrįstą maržą importuotojams, kad jie galėtų pasinaudoti ES ATLPS kainų pokyčiais, o kartu padeda administracinėms institucijoms išlaikyti šios sistemos kontrolę;

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl reglamento

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23)

atsižvelgiant į tai, kad PADKM taikomas į Sąjungos muitų teritoriją importuojamoms prekėms, o ne įrenginiams, pagal PADKM režimą taip pat reikėtų taikyti tam tikrus pritaikymus ir supaprastinimus. Vienas iš tokių supaprastinimų turėtų būti deklaratyvi sistema, pagal kurią importuotojai turėtų pranešti bendrą patikrintą per tam tikrus kalendorinius metus importuotoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį. Siekiant išvengti galimų kliūčių, atsirandančių dėl akredituotiems tikrintojams pagal šį reglamentą ir ES ATLPS nustatytų pareigų, taip pat turėtų būti taikomi kitokie terminai nei taikomi ES ATLPS atitikties ciklui;

(23)

atsižvelgiant į tai, kad PADKM taikomas į Sąjungos muitų teritoriją importuojamoms prekėms, o ne įrenginiams, pagal PADKM režimą taip pat reikėtų taikyti tam tikrus pritaikymus ir supaprastinimus. Vienas iš tokių supaprastinimų turėtų būti paprasta ir prieinama deklaratyvi sistema, pagal kurią importuotojai turėtų pranešti bendrą patikrintą per tam tikrus kalendorinius metus importuotoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį. Siekiant išvengti galimų kliūčių, atsirandančių dėl akredituotiems tikrintojams pagal šį reglamentą ir ES ATLPS nustatytų pareigų, taip pat turėtų būti taikomi kitokie terminai nei taikomi ES ATLPS atitikties ciklui;

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl reglamento

23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23a)

atsižvelgiant į unikalų PADKM pobūdį ir būtinybę užtikrinti glaudų koordinavimą, reikėtų įsteigti Sąjungos lygmens PADKM instituciją, kuri tinkamai įgyvendintų ir stebėtų šį reglamentą;

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24)	sankcijų atveju valstybės narės turėtų taikyti baudas už šio reglamento pažeidimus ir užtikrinti, kad šios baudos būtų įgyvendintos. Šių baudų dydis turėtų būti identiškas baudoms , kurios šiuo metu taikomos Sąjungoje pažeidus ES ATLPS pagal Direktyvos 2003/87/EB 16 straipsnio 3 ir 4 dalis ;

(24)

PADKM turėtų būti kruopščiai parengtas ir prižiūrimas PADKM institucijos ir muitinės, be kita ko, siekiant užkirsti kelią bet kokio pobūdžio apėjimo praktikai, įskaitant piktnaudžiavimą ar sukčiavimą, ją identifikuoti ir taikyti nuobaudas. PADKM institucija ir valstybės narės , remdamosi savo nacionalinės teisės aktais, turėtų taikyti administracines ar baudžiamąsias sankcijas už šio reglamento pažeidimus ir užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendintos. Įgaliotiesiems deklarantams, kurie iki kiekvienų metų gegužės 31 d. neatsisako per praėjusius metus importuotoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį atitinkančio PADKM sertifikatų skaičiaus ar kurie, siekdami užsitikrinti palankias sąlygas, PADKM institucijai pateikia melagingą su būdinguoju išmetamu ŠESD kiekiu susijusią informaciją, skiriamų baudų suma turėtų būti tris kartus didesnis už vidutinę praėjusių metų PADKM sertifikatų kainą už kiekvieną PADKM sertifikatą , kurio įgaliotasis deklarantas neatsisakė pagal 22 straipsnį. Baudos sumokėjimas neturėtų atleisti įgaliotojo deklaranto nuo pareigos PADKM institucijai pateikti likusį PADKM sertifikatų, kurių jis turėjo atsisakyti, skaičių ;

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26)	į PADKM įtraukti produktai turėtų atitikti veiklą, kuriai taikoma ES ATLPS, nes ši schema pagrįsta kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais, susietais su Direktyvoje nustatytu 2003/87/EB aplinkos tikslu, ir yra išsamiausia išmetamo ŠESD kiekio reguliavimo sistema Sąjungoje;

(26)

į PADKM įtraukti produktai turėtų atitikti veiklą, kuriai taikoma ES ATLPS, nes ši schema pagrįsta kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais, susietais su Direktyvoje nustatytu 2003/87/EB aplinkos tikslu, ir yra išsamiausia išmetamo ŠESD kiekio reguliavimo sistema Sąjungoje. Iki 2030 m. sausio 1 d. Komisija turėtų nustatyti tvarkaraštį, kuriuo remiantis į mechanizmą laipsniškai būtų įtrauktos visos prekės, priklausančios sektoriams, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB. Pirmenybė turėtų būti teikiama prekėms, keliančioms didžiausią anglies dioksido nutekėjimo riziką ir pasižyminčioms didžiausiu taršos anglies dioksidu intensyvumu;

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29)

prekės, kurioms taikomas šis reglamentas, turėtų būti atrenkamos atidžiai išanalizavus jų aktualumą pagal bendrą išmetamą ŠESD kiekį ir jų keliamą anglies dioksido nutekėjimo riziką atitinkamuose ES ATLPS sektoriuose, kartu apribojant sudėtingumą ir administravimo naštą. Visų pirma faktinė atranka turėtų būti atliekama atsižvelgiant į pagrindines medžiagas ir pagrindinius produktus, kuriems taikoma ES ATLPS, siekiant užtikrinti, kad ES ATLPS anglies dioksido apmokestinimo atžvilgiu į Sąjungą importuojamiems energijai imliems produktams būtų taikomos tokios pat sąlygos kaip ir ES produktams, ir siekiant sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką. Kiti svarbūs atrankos siaurinimo kriterijai: pirma, sektorių svarba išmetamo ŠESD kiekio atžvilgiu, t. y. ar sektorius vertinant bendrai yra vienas didžiausių ŠESD skleidėjų; antra, ar sektorius susiduria su didele anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/87/EB; trečia, būtinybė rasti pusiausvyrą tarp plataus produktų spektro pagal išmetamą ŠESD kiekį bei poreikio apriboti sudėtingumą ir administravimo naštą;

(29)

prekės, kurioms taikomas šis reglamentas, turėtų būti atrenkamos atidžiai išanalizavus jų aktualumą pagal bendrą išmetamą ŠESD kiekį ir jų keliamą anglies dioksido nutekėjimo riziką atitinkamuose ES ATLPS sektoriuose, kartu apribojant sudėtingumą ir administravimo naštą Sąjungos pramonei, įmonėms ir MVĮ . Visų pirma faktinė atranka turėtų būti atliekama atsižvelgiant į pagrindines medžiagas ir pagrindinius produktus, kuriems taikoma ES ATLPS, siekiant užtikrinti, kad ES ATLPS anglies dioksido apmokestinimo atžvilgiu į Sąjungą importuojamiems energijai imliems produktams būtų taikomos tokios pat sąlygos kaip ir ES produktams, ir siekiant sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką. Kiti svarbūs atrankos siaurinimo kriterijai: pirma, sektorių svarba išmetamo ŠESD kiekio atžvilgiu, t. y. ar sektorius vertinant bendrai yra vienas didžiausių ŠESD skleidėjų; antra, ar sektorius susiduria su didele anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/87/EB; trečia, būtinybė rasti pusiausvyrą tarp plataus produktų spektro pagal išmetamą ŠESD kiekį bei poreikio apriboti sudėtingumą ir administravimo naštą. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas tam, kad būtų išvengta bet kokios rinkos iškraipymų rizikos įvairiuose sektoriuose, kuriems taikomas PADKM;

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30)	taikant pirmąjį kriterijų, galima įtraukti šiuos pramonės sektorius pagal jų bendrą išmetamą ŠESD kiekį: geležies ir plieno pramonę, naftos perdirbimo gamyklas, cemento, pagrindinių organinių cheminių medžiagų ir trąšų pramonę;

(30)	taikant pirmąjį kriterijų, galima įtraukti šiuos pramonės sektorius pagal jų bendrą išmetamą ŠESD kiekį: geležies ir plieno pramonę, naftos perdirbimo gamyklas, cemento, aliuminio, pagrindinių organinių cheminių medžiagų , vandenilio, polimerų ir trąšų pramonę;

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl reglamento

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32)

visų pirma į šį reglamentą dėl techninių apribojimų, kurie neleidžia aiškiai apibrėžti importuojamoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio, nėra įtraukta organinių cheminių medžiagų pramonė. Pagrindinis šių prekių parametras yra ES ATLPS taikomas lyginamasis standartas, kuris neleidžia vienareikšmiškai priskirti atskiroms importuojamoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio. Tikslesniam organinių cheminių medžiagų priskyrimui reikės daugiau duomenų ir platesnės analizės;

Išbraukta.

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl reglamento

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33)

panašūs techniniai apribojimai galioja ir naftos perdirbimo gamykloms, kurių atskiriems produktams neįmanoma vienareikšmiškai priskirti išmetamų ŠESD kiekių. Be to, atitinkamas ES ATLPS lyginamasis standartas yra tiesiogiai susijęs ne su konkrečiais produktais, pavyzdžiui, benzinu, dyzelinu ar žibalu, bet su visa perdirbimo gamyklos produkcija;

(33)

kai kurie techniniai apribojimai galioja ir naftos perdirbimo gamykloms, kurių atskiriems produktams neįmanoma vienareikšmiškai priskirti išmetamų ŠESD kiekių. Be to, atitinkamas ES ATLPS lyginamasis standartas yra tiesiogiai susijęs ne su konkrečiais produktais, pavyzdžiui, benzinu, dyzelinu ar žibalu, bet su visa perdirbimo gamyklos produkcija . Siekiant laiku išplėsti šio reglamento taikymo sritį, Komisija turėtų parengti teisingą metodiką, pagal kurią iki pereinamojo laikotarpio pabaigos būtų galima apskaičiuoti naftos perdirbimo gamyklų produktams būdingą išmetamą ŠESD kiekį;

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl reglamento

34 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(34)

tačiau į PADKM turėtų būti įtraukti aliuminio produktai, nes jie kelia labai didelę anglies dioksido nutekėjimo riziką. Be to, kai kuriose pramonės srityse jie tiesiogiai konkuruoja su plieno produktais, nes jų savybės labai panašios į plieno produktų savybes. Aliuminio įtraukimas yra svarbus ir todėl, kad PADKM taikymo sritis ateityje gali būti išplėsta, kad apimtų ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį;

(34)

į PADKM turėtų būti įtraukti aliuminio produktai, nes jie kelia labai didelę anglies dioksido nutekėjimo riziką. Be to, kai kuriose pramonės srityse jie tiesiogiai konkuruoja su plieno produktais, nes jų savybės labai panašios į plieno produktų savybes. Aliuminio įtraukimas yra svarbus ir todėl, kad PADKM apima ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį;

Pakeitimas 28

Pasiūlymas dėl reglamento

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36)	ir priešingai, šis reglamentas neturėtų būti taikomas tam tikriems produktams, kuriuos gaminant išmetamas nereikšmingas ŠESD kiekis, pvz., juodųjų metalų laužui (KN kodas 7204), ferolydiniams (KN kodas 7202) ir tam tikroms trąšoms (KN kodas 3105 60 00);

(36)	ir priešingai, šis reglamentas pirmu etapu neturėtų būti taikomas tam tikriems produktams, kuriuos gaminant išmetamas nereikšmingas ŠESD kiekis, pvz., juodųjų metalų laužui (KN kodas 7204), ferolydiniams (KN kodas 7202) ir tam tikroms trąšoms (KN kodas 3105 60 00);

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl reglamento

40 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(40)	įgaliotajam deklarantui turėtų būti leidžiama teikti prašymą sumažinti atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičių, atsižvelgiant į kitose jurisdikcijose jau sumokėtą anglies dioksido kainą už atitinkamą išmestą ŠESD kiekį;

(40)	įgaliotajam deklarantui turėtų būti leidžiama teikti prašymą sumažinti atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičių, atsižvelgiant į kitose jurisdikcijose jau sumokėtą aiškią anglies dioksido kainą už atitinkamą išmestą ŠESD kiekį;

Pakeitimas 30

Pasiūlymas dėl reglamento

45 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(45)

šiek tiek kitokią elektros energijai taikomo PADKM struktūrą pateisina elektros kaip produkto fizikinės savybės – ypač tai, kad neįmanoma sekti faktinio elektronų srauto. Numatytosios vertės turėtų būti naudojamos kaip standartinis metodas, o įgaliotiesiems deklarantams turėtų būti suteikta galimybė teikti prašymą dėl su PADKM susijusių jų pareigų nustatymo pagal faktinį išmetamą ŠESD kiekį. Prekyba elektros energija skiriasi nuo prekybos kitomis prekėmis, visų pirma dėl to, kad ja prekiaujama per tarpusavyje sujungtus elektros tinklus, naudojant elektros biržas ir specifines prekybos formas. Rinkų susiejimas yra stipriai reguliuojama prekybos elektros energija forma, leidžianti kaupti visos Sąjungos pirkimo ir pardavimo kainas;

(45)

šiek tiek kitokią elektros energijai taikomo PADKM struktūrą pateisina elektros kaip produkto fizikinės savybės – ypač tai, kad neįmanoma sekti faktinio elektronų srauto. įgaliotiesiems deklarantams turėtų būti suteikta galimybė teikti prašymą dėl su PADKM susijusių jų pareigų nustatymo pagal patikrintą išmetamą ŠESD kiekį . Numatytosios vertės turėtų būti naudojamos tik tuo atveju, jei duomenų apie faktinį išmetamųjų teršalų kiekį nėra . Prekyba elektros energija skiriasi nuo prekybos kitomis prekėmis, visų pirma dėl to, kad ja prekiaujama per tarpusavyje sujungtus elektros tinklus, naudojant elektros biržas ir specifines prekybos formas. Rinkų susiejimas yra stipriai reguliuojama prekybos elektros energija forma, leidžianti kaupti visos Sąjungos pirkimo ir pardavimo kainas;

Pakeitimas 31

Pasiūlymas dėl reglamento

46 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(46a)

siekiant sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką ir užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos pramonei, turėtų būti uždrausta bet kokia reikalavimų apėjimo praktika. Komisija turėtų įvertinti apėjimo praktikos riziką visuose I priede nurodytuose sektoriuose, ypač tikimybę, kad bus vykdomi perkrovimai, prekybos pobūdis bus perorientuojamas į tolesnės grandies produktus, taip pat tikimybę, kad bus imamasi išteklių perskirstymo, naudojamasi išlaidų padengimu, klastojami išmetamo ŠESD kiekio duomenys, naudojamas netinkamas prekių ženklinimas ir daromi nedideli produkto pakeitimai, kad būtų galima importuoti produktą taikant Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodą. Komisijai atitinkamais atvejais turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų sugriežtintos kovos su apėjimo praktika priemonės;

Pakeitimas 32

Pasiūlymas dėl reglamento

49 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(49)

susiejus rinkas ir tokiu būdu glaudžiai integravus trečiąsias šalis į Sąjungos elektros energijos rinką, turėtų būti rasti techniniai sprendimai, kaip užtikrinti PADKM taikymą iš tokių šalių į Sąjungos muitų teritoriją eksportuojamai elektros energijai. Jei techninių sprendimų rasti nepavyktų, trečiosioms šalims, kurių rinkos yra susietos su Sąjungos, PADKM turėtų būti netaikomas ribotą laiką, bet ne ilgiau nei iki 2030 m., ir tik elektros energijos eksportui – su sąlyga, kad bus tenkinamos tam tikros sąlygos. Tačiau tos trečiosios šalys turėtų parengti veiksmų gaires ir įsipareigoti įgyvendinti anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą, pagal kurį numatoma ES ATLPS kainai lygiavertė kaina, ir įsipareigoti iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą, [taip pat?] suderinti savo teisės aktus su Sąjungos teisės aktais aplinkos, klimato, konkurencijos ir energetikos srityse. Ši išimtis turėtų būti panaikinta bet kuriuo metu, jei yra priežasčių manyti, kad atitinkama šalis nevykdo savo įsipareigojimų arba iki 2030 m. nepriėmė ATLPS, kuri yra lygiavertė ES ATLPS;

(49)

susiejus rinkas ir tokiu būdu glaudžiai integravus trečiąsias šalis į Sąjungos elektros energijos rinką, turėtų būti rasti techniniai sprendimai, kaip užtikrinti PADKM taikymą iš tokių šalių į Sąjungos muitų teritoriją eksportuojamai elektros energijai. Jei techninių sprendimų rasti nepavyktų, trečiosioms šalims, kurių rinkos yra susietos su Sąjungos, PADKM turėtų būti netaikomas ribotą laiką, bet ne ilgiau nei iki 2030 m., ir tik elektros energijos eksportui – su sąlyga, kad bus tenkinamos tam tikros sąlygos. Tačiau tos trečiosios šalys turėtų parengti veiksmų gaires ir įsipareigoti įgyvendinti aiškų anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą, pagal kurį numatoma ES ATLPS kainai lygiavertė kaina, ir įsipareigoti ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą, kad suderintų savo teisės aktus su Sąjungos teisės aktais aplinkos, klimato, konkurencijos ir energetikos srityse. Ši išimtis turėtų būti panaikinta bet kuriuo metu, jei yra priežasčių manyti, kad atitinkama šalis nevykdo savo įsipareigojimų arba iki 2030 m. nepriėmė ATLPS, kuri yra lygiavertė ES ATLPS;

Pakeitimas 34

Pasiūlymas dėl reglamento

51 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(51)	siekdama palengvinti ir užtikrinti tinkamą PADKM veikimą, Komisija turėtų padėti už šio reglamento taikymą atsakingoms kompetentingoms institucijoms vykdyti savo pareigas;

Išbraukta.

Pakeitimas 35

Pasiūlymas dėl reglamento

51 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(51a)

būtina užtikrinti, kad šalims, kurioms poveikį daro PADKM institucijos priimti sprendimai, būtų sudarytos sąlygos pasinaudoti būtinomis teisių gynimo priemonėmis. Todėl turėtų būti sukurtas tinkamas apeliacinis mechanizmas, kad dėl PADKM institucijos sprendimų būtų galima teikti apeliacijas specializuotai apeliacinei tarybai, o pastarosios sprendimai pagal SESV galėtų būti apskundžiami Europos Sąjungos Teisingumo Teisme;

Pakeitimas 36

Pasiūlymas dėl reglamento

52 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(52)

Komisija iki pereinamojo laikotarpio pabaigos turėtų įvertinti šio reglamento taikymą ir taikymo ataskaitą pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisijos ataskaitoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas galimybėms sustiprinti klimato srities veiksmus, kurių tikslas – iki 2050 m. pereiti prie neutralaus poveikio klimatui Sąjungos. Atlikdama šį vertinimą Komisija turėtų pradėti rinkti informaciją, reikalingą tam, kad būtų galima išplėsti taikymo sritį – įtraukti netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį ir kitas prekes bei paslaugas, keliančias anglies dioksido nutekėjimo riziką, ir sukurti būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodus, pagrįstus aplinkosauginio pėdsako matavimo metodais (47);

(52)

Komisija turėtų reguliariai įvertinti šio reglamento taikymą ir taikymo ataskaitą pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisijos ataskaitose ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas galimybėms sustiprinti klimato srities veiksmus, kurių tikslas – iki 2050 m. pereiti prie neutralaus poveikio klimatui Sąjungos. Atlikdama pirmąjį vertinimą Komisija turėtų pradėti rinkti informaciją, reikalingą tam, kad būtų galima labiau išplėsti I priede aprašytą taikymo sritį – įtraukti ir kitas prekes bei paslaugas, keliančias anglies dioksido nutekėjimo riziką – tokias kaip tolesnės grandies produktai – ir sukurti būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodus, pagrįstus aplinkosauginio pėdsako matavimo metodais (47). Atlikdama vėlesnius vertinimus, Komisija daug dėmesio turėtų skirti poveikiui Sąjungos pramonės ir tolesnės gamybos grandies pramonės šakų konkurencingumui, poveikiui MVĮ, galimai neproporcingai administracinei naštai, galimai apėjimo praktikai, prekybos pobūdžio iškraipymui ir galimybei sustiprinti veiksmus klimato kaitos srityje siekiant sukurti neutralaus poveikio klimatui Sąjungą iki 2050 m. Komisija kartu su šiais vertinimais, kai tinkama, turėtų pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

Pakeitimas 37

Pasiūlymas dėl reglamento

52 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(52a)

siekdama sudaryti sąlygas greitai ir veiksmingai reaguoti į nenumatytas, ypatingas ir neišprovokuotas aplinkybes, kurios turi destruktyvių pasekmių vienos ar kelių trečiųjų šalių, kurioms taikomas PADKM, ekonomikos ir pramonės infrastruktūrai, Komisija turėtų atitinkamai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies būtų keičiamas šis reglamentas. Pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti nustatytos tinkamiausios priemonės atsižvelgiant į aplinkybes, su kuriomis susiduria trečioji šalis ar šalys, kartu išsaugant šio reglamento tikslus. Šios priemonės turėtų būti taikomos ribotą laiką;

Pakeitimas 38

Pasiūlymas dėl reglamento

53 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(53a	) greta dialogo su trečiosiomis šalimis Komisija turėtų kiekvienu etapu po šio reglamento įsigaliojimo bendradarbiauti su visais sektorių, kuriems taikomas šis reglamentas, suinteresuotais asmenimis, įskaitant pramonės atstovus, profesines sąjungas ir pilietinę visuomenę;

Pakeitimas 39

Pasiūlymas dėl reglamento

54 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(54a)

Komisija turėtų aktyviai siekti tarptautinio anglies dioksido klubo įsteigimo, siekiant užtikrinti nuolatinius sąžiningus mainus su Sąjungos prekybos partneriais. Tai turėtų būti atviras, neišskirtinis tarptautinis forumas, kuris galėtų būti įsteigtas prie atitinkamos daugiašalės organizacijos, pvz., PPO arba, pvz., atitinkamos atviros EBPO institucijos. Jo tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas palyginti ir koordinuoti anglies dioksido apmokestinimo priemones, taip pat ne anglies dioksido apmokestinimo priemones, turinčias įtakos išmetamųjų teršalų mažinimui. Anglies dioksido klubas taip pat turėtų remti klimato priemonių palyginamumą, užtikrindamas savo narių klimato stebėjimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo kokybę. Narystė klube turėtų būti neoficiali, atvira ir savanoriška šalims, kurios siekia didelių klimato srities užmojų pagal Paryžiaus susitarimą. Atsižvelgiant į tai, kad PADKM yra pirmoji tokio pobūdžio priemonė, kuri sukurta kaip bendradarbiavimo priemonė, skirta kovai su anglies dioksido nutekėjimu, toks anglies dioksido klubas suteiks priemones, skirtas bendradarbiavimui ir skaidrumui tarp Sąjungos ir jo prekybos partnerių;

Pakeitimas 40

Pasiūlymas dėl reglamento

55 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(55)

CBEM tikslas – skatinti švaresnius gamybos procesus, todėl ES yra pasirengusi bendradarbiauti su mažų ir vidutinių pajamų šalimis ir padėti mažinti jų gamybos pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro. Be to, Sąjunga mažiau išsivysčiusioms šalims turėtų teikti būtiną techninę pagalbą, kad palengvintų jų prisitaikymą prie šiame reglamente nustatytų naujų pareigų. Nors pajamos, gautos pardavus PADKM sertifikatus bus įtrauktos į Sąjungos biudžetą kaip bendrosios pajamos ir jos neturėtų būti naudojamos jokioms konkrečioms Sąjungos biudžeto išlaidoms finansuoti, atsižvelgiant į universalumo principą, kuriuo remiantis sudaromas Sąjungos biudžetas, Sąjunga turėtų finansuoti mažiausiai išsivysčiusių šalių pastangas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro savo gamybos pramonėje tam skiriant metinę sumą, kuri atitiktų ne mažesnį negu pardavus PADKM sertifikatus gautų pajamų dydį. Toks finansavimas turėtų būti įgyvendinamas Sąjungos teikiant finansinę paramą tarptautiniam kovos su klimato kaita finansavimui ir atitinkamoms geografinėms programoms, taip pat pasaulinių iššūkių teminei programai, kuri įgyvendinama pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/947 (1a) . Su šiai priemonei skirtais biudžeto asignavimais susiję būtini koregavimai iki 2027 m. turėtų būti atliekami pagal Sąjungos metinę biudžeto procedūrą, o vėliau įtraukti į kitą daugiametę finansinę programą;

Pakeitimas 41

Pasiūlymas dėl reglamento

57 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(57a)

Komisija turėtų reguliariai stebėti visus su PADKM susijusius prekybos srautų iš mažiausiai išsivysčiusių šalių pokyčius, kad įvertintų šio reglamento veiksmingumą, įskaitant jo indėlį užkertant kelią anglies dioksido nutekėjimui ir jo poveikį prekybos srautams tarp Sąjungos ir mažiausiai išsivysčiusių šalių. Komisija taip pat turėtų reguliariai stebėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims teikiamą techninę paramą, kad įvertintų jos veiksmingumą prisidedant prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo proceso tose šalyse;

Pakeitimas 42

Pasiūlymas dėl reglamento

59 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(59)

ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (51) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(59)

ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su atitinkamais ekspertais bei pramonės sektoriais , ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (51) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

Pakeitimas 43

Pasiūlymas dėl reglamento

61 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(61)	Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines ir finansines nuobaudas;

(61)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines ir finansines nuobaudas. Europolo duomenimis, dėl sukčiavimo anglies dioksido kreditais valdžios sektoriaus pajamos sumažėjo 5 mlrd. EUR. Taigi taikant PADKM turėtų būti sukurti tinkami ir veiksmingi mechanizmai siekiant išvengti valdžios sektoriaus pajamų nuostolių;

Pakeitimas 44

Pasiūlymas dėl reglamento

61 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(61a)

PADKM institucija turėtų būti finansuojama taip, kad būtų užtikrintas jos gyvybingumas ir sudarytos sąlygos vykdyti patikimą finansų valdymą. Visos institucijos įsteigimo ir veiklos išlaidos turėtų būti dengiamos iš Sąjungos biudžeto bendrųjų pajamų;

Pakeitimas 45

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Šiuo reglamentu nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM), skirtas I priede nurodytoms prekėms būdingo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio problemai spręsti, kai šios prekės importuojamos į Sąjungos muitų teritoriją, siekiant mažinti pasaulyje išmetamą anglies dioksido kiekį ir padėti įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus užkertant kelią bet kokiai galimai anglies dioksido nutekėjimo iš Sąjungos rizikai bei skatinti išmetamo dujų kiekio mažinimą trečiosiose šalyse . Todėl PADKM siekiama suvienodinti anglies dioksido apmokestinimą, taikomą importuojamiems ir vidaus produktams, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį.

Pakeitimas 46

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Šis mechanizmas palaipsniui taps alternatyva mechanizmams , nustatytiems pagal Direktyvą 2003/87/EB siekiant užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai, – visų pirma nemokamam taršos leidimų suteikimui pagal minėtos direktyvos 10a straipsnį.	3. Šiuo mechanizmu siekiama palaipsniui pakeisti mechanizmus , nustatytus pagal Direktyvą 2003/87/EB siekiant užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai, – visų pirma nemokamam taršos leidimų suteikimui pagal minėtos direktyvos 10a straipsnį.

Pakeitimas 47

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d. šis reglamentas bus taikomas visiems sektoriams, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB.
	Komisijai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis reglamentas nustatant laipsniško visų prekių, priklausančių sektoriams, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB, įtraukimo tvarkaraštį. Komisija deleguotajame akte pirmenybę teikia prekėms, keliančioms didžiausią anglies dioksido nutekėjimo riziką ir pasižyminčioms didžiausiu taršos anglies dioksidu intensyvumu. Šis deleguotasis aktas priimamas ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d.
	Komisijai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas I priedas įtraukiant visas prekes, priklausančias į ES ATLPS įtrauktiems sektoriams.
	Iki … [tada, kai bus praėję trys metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] Komisija pagal 28 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas I priedas įtraukiant I priede išvardytų prekių tolesnės grandies produktus. Šie tolesnės grandies produktai didele dalimi susideda iš I priede išvardytų prekių.

Pakeitimas 48

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos PADKM taikymo 2 dalyje nurodytoms prekėms sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.	6. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 28 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant PADKM taikymo sąlygas 2 dalyje nurodytoms prekėms.

Pakeitimas 49

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 7 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)	tos trečiosios šalies arba teritorijos nacionalinėje teisėje įgyvendintos pagrindinės Sąjungos elektros energijos rinkos teisės aktų nuostatos, įskaitant nuostatas dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros ir elektros energijos rinkų susiejimo;

tos trečiosios šalies arba teritorijos nacionalinėje teisėje įgyvendintos pagrindinės Sąjungos elektros energijos rinkos teisės aktų nuostatos, įskaitant nuostatas dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros, elektros energijos rinkų susiejimo ir įgyvendinta visa su klimatu, aplinka ir konkurencija susijusi Sąjungos acquis, griežtai laikantis nustatytų terminų ;

Pakeitimas 50

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 7 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

įgyvendindama veiksmų gaires pagal c punktą trečioji šalis arba teritorija pademonstravo didelę pažangą pagal minėtas veiksmų gaires derindama vidaus teisės aktus su Sąjungos teise kovos su klimato kaita srityje, įskaitant tokio paties kaip Sąjungos lygio anglies dioksido apmokestinimą bent jau elektros energijos gamybos srityje. Elektros energijos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, pagal kurią taikoma kaina būtų lygiavertė ES ATLPS, įgyvendinimas turi būti baigtas iki 2030 m. sausio 1 d.;

Pakeitimas 51

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8. 7 dalies a–f punktuose nustatytas sąlygas atitinkanti trečioji šalis arba teritorija įtraukiama į šio reglamento II priedo B skirsnį ir pateikia dvi ataskaitas dėl 7 dalies a–f punktuose nurodytų sąlygų išpildymo: vieną ataskaitą – iki 2025 m. liepos 1 d., kitą – iki 2029 m. liepos 1 d. Iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir iki 2029 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina (visų pirma remdamasi 7 dalies c punkte nurodytomis veiksmų gairėmis ir iš trečiosios šalies arba teritorijos gautomis ataskaitomis), ar ta trečioji šalis arba teritorija ir toliau laikosi 7 dalyje nustatytų sąlygų.

8. 7 dalies a–f punktuose nustatytas sąlygas atitinkanti trečioji šalis arba teritorija įtraukiama į šio reglamento II priedo B skirsnį ir pateikia tris išsamias ataskaitas dėl 7 dalies a–f punktuose nurodytų sąlygų išpildymo: vieną ataskaitą – iki 2024 m. liepos 1 d., kitą ataskaitą – iki 2027 m. liepos 1 d., o dar kitą – iki 2029 m. liepos 1 d. Iki 2024 m. gruodžio 31 d., iki 2027 m. gruodžio 31 d. ir iki 2029 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina (visų pirma remdamasi 7 dalies c punkte nurodytomis veiksmų gairėmis ir iš trečiosios šalies arba teritorijos gautomis ataskaitomis), ar ta trečioji šalis arba teritorija ir toliau laikosi 7 dalyje nustatytų sąlygų.

Pakeitimas 52

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 9 pastraipos b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba)	jei Komisija turi įrodymų, kad dėl padidėjusio elektros energijos eksporto į Sąjungą toje šalyje arba teritorijoje padidėjo gaminant elektrą išmetamas ŠESD kiekis.

Pakeitimas 53

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 12 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

12. Taikydama 9 straipsnį Sąjunga gali su trečiosiomis šalimis sudaryti susitarimus, kuriais atsižvelgiama į anglies dioksido apmokestinimo mechanizmus šiose šalyse.

12. Taikydama 9 straipsnį Sąjunga gali su trečiosiomis šalimis sudaryti susitarimus, kuriais atsižvelgiama į anglies dioksido apmokestinimo mechanizmus šiose šalyse. Tokiais susitarimais nėra sudaromos sąlygos atsirasti lengvatiniam importo iš trečiųjų šalių režimui, susijusiam su atsisakytinais PADKM sertifikatais, ir juose atsižvelgiama į bet kokius anglies dioksido apmokestinimo mechanizmus, kurie laikomi apėjimo praktika, kaip apibrėžta 27 straipsnio 2 dalyje.

Pakeitimas 54

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies 11 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

11)	kompetentinga institucija – pagal šio reglamento 11 straipsnį kiekvienos valstybės narės paskirta institucija;

11)	PADKM institucija – pagal šio reglamento 11 straipsnį įsteigta institucija;

Pakeitimas 55

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies 15 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

15)	tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis – ŠESD kiekis, išmetamas vykstant prekių gamybos procesams, kuriuos tiesiogiai kontroliuoja gamintojas;

15)	tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis – ŠESD kiekis, išmetamas vykstant prekių gamybos procesams, kuriuos tiesiogiai kontroliuoja gamintojas , įskaitant ŠESD kiekį, išmetamą išgaunant šildymo ir aušinimo energiją, kuri suvartojama vykstant prekių gamybos procesams ;

Pakeitimas 56

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies 16 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

16)	būdingasis išmetamas ŠESD kiekis – gaminant prekes tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, apskaičiuojamas pagal III priede nustatytus metodus;

16)	būdingasis išmetamas ŠESD kiekis – gaminant prekes ir elektros energiją, kuri sunaudojama vykstant prekių gamybos procesams, tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, apskaičiuojamas pagal III priede nustatytus metodus;

Pakeitimas 57

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies 18 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

18)	PADKM sertifikatas – elektroninio formato sertifikatas, atitinkantis vieną toną prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio;

18)	PADKM sertifikatas – visoms valstybėms narėms bendras elektroninio formato sertifikatas, atitinkantis vieną toną prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio;

Pakeitimas 58

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies 22 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

22)	faktinis išmetamas ŠESD kiekis – išmetamas ŠESD kiekis, apskaičiuotas remiantis pirminiais prekių gamybos procesų duomenimis;

22)	faktinis išmetamas ŠESD kiekis – išmetamas ŠESD kiekis, apskaičiuotas ir patikrintas remiantis pirminiais prekių gamybos procesų ir prekių gamybos procesuose suvartojamos elektros energijos gamybos duomenimis;

Pakeitimas 59

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies 23 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

23)

anglies dioksido kaina – pinigų suma, mokama trečiojoje šalyje mokesčiais arba apyvartiniais taršos leidimais pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir apskaičiuojama pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikoma tokia priemonė ir kurios išskiriamos gaminant prekes, kiekį;

23)

anglies dioksido kaina – pinigų suma, mokama trečiojoje šalyje mokesčiais , rinkliavomis arba apyvartiniais taršos leidimais pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir apskaičiuojama pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikoma tokia priemonė ir kurios išskiriamos gaminant prekes, kiekį;

Pakeitimas 60

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies 28 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

28)	netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis – ŠESD kiekis, išmetamas gaminant elektros , šilumos ir vėsumos energiją, kuri suvartojama vykstant prekių gamybos procesams.

28)	netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis – ŠESD kiekis, išmetamas gaminant elektros energiją, kuri suvartojama vykstant prekių gamybos procesams;

Pakeitimas 61

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies 28 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

28a)	mažiausiai išsivysčiusi šalis – šalis, įtraukta į Jungtinių Tautų Ekonominės ir Socialinės Tarybos sudarytą tokių šalių sąrašą;

Pakeitimas 62

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies 28 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

28b)	PADKM koeficientas – koeficientas, kuriuo sumažinamas nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičius įrenginiams, kuriuose gaminamos I priede nurodytos prekės;

Pakeitimas 63

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies 28 c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

28c)	tolesnės grandies produktai – produktai, pagaminti naudojant I priede išvardytas prekes.

Pakeitimas 64

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio - 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Prekes į Sąjungos muitų teritoriją importuoja tik deklarantas, kurį pagal 17 straipsnį įgaliojo kompetentinga institucija (toliau – įgaliotasis deklarantas).	Prekes į Sąjungos muitų teritoriją importuoja tik deklarantas, kurį pagal 17 straipsnį įgaliojo PADKM institucija (toliau – įgaliotasis deklarantas).
	(Terminas „PADKM institucija“ taikomas visam tekstui. Jį priėmus reikės padaryti atitinkamus viso teksto pakeitimus.)

Pakeitimas 65

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Prieš importuodamas 2 straipsnyje nurodytas prekes, deklarantas kreipiasi į kompetentingą instituciją toje vietoje, kurioje jis yra įsisteigęs, prašydamas suteikti leidimą importuoti tas prekes į Sąjungos muitų teritoriją.	1. Prieš importuodamas 2 straipsnyje nurodytas prekes, deklarantas kreipiasi į PADKM instituciją toje vietoje, kurioje jis yra įsisteigęs, prašydamas suteikti leidimą importuoti tas prekes į Sąjungos muitų teritoriją.

Pakeitimas 66

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 3 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

priesaikos deklaracija, kad deklarantas per penkerius metus iki prašymo pateikimo metų nėra dalyvavęs jokiuose rimtuose arba pakartotiniuose muitų teisės aktų, apmokestinimo taisyklių ir su piktnaudžiavimu rinka susijusių taisyklių pažeidimuose, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų padaręs su savo ekonomine veikla susijusių sunkių nusikaltimų;

priesaikos deklaracija, kad deklarantas arba, kai taikytina, deklaranto valdybos narys per penkerius metus iki prašymo pateikimo metų nėra dalyvavęs jokiuose rimtuose arba pakartotiniuose muitų teisės aktų, apmokestinimo taisyklių ir su piktnaudžiavimu rinka susijusių taisyklių pažeidimuose, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų padaręs su deklaranto ekonomine veikla susijusių nusikaltimų;

Pakeitimas 67

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 3 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

informacija, būtina norint įrodyti deklaranto finansinį ir operacinį pajėgumą vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, ir, jei taip nusprendžia kompetentinga institucija remdamasi rizikos vertinimu, tą informaciją patvirtinantys dokumentai, kaip antai ne daugiau kaip trejų paskutinių finansinių metų, kurių ataskaitos uždarytos, pelno ir nuostolio ataskaita ir balansas;

informacija, būtina norint įrodyti deklaranto finansinį ir operacinį pajėgumą vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, ir, jei taip nusprendžia PADKM institucija remdamasi rizikos vertinimu, tą informaciją patvirtinantys dokumentai, kaip antai ne daugiau kaip trejų paskutinių finansinių metų, kurių ataskaitos uždarytos, pelno ir nuostolio ataskaita ir balansas;

Pakeitimas 68

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Prašymo teikėjas gali bet kuriuo metu atsiimti savo prašymą.	4. Prašymo teikėjas gali bet kuriuo metu pakeisti arba atsiimti savo prašymą.

Pakeitimas 69

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Įgaliotasis deklarantas nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją apie bet kokius pagal 3 dalį pateiktos informacijos pasikeitimus, atsiradusius po sprendimo priėmimo, kurie gali turėti įtakos pagal 17 straipsnį priimtam sprendimui arba pagal 17 straipsnį suteikto leidimo turiniui.	5. Įgaliotasis deklarantas nedelsdamas informuoja PADKM instituciją apie bet kokius pagal 3 dalį pateiktos informacijos pasikeitimus, atsiradusius po sprendimo priėmimo, kurie gali turėti įtakos pagal 17 straipsnį priimtam sprendimui arba pagal 17 straipsnį suteikto leidimo turiniui.

Pakeitimas 70

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl standartinės prašymo formos, vėlavimų, tvarkos, kurios turi laikytis kompetentinga institucija, nagrinėdama pagal 1 dalį pateiktus prašymus suteikti leidimą, ir dėl taisyklių, pagal kurias kompetentinga institucija identifikuoja elektros energijos importo deklarantus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl standartinės prašymo formos, vėlavimų, tvarkos, kurios turi laikytis PADKM institucija, nagrinėdama pagal 1 dalį pateiktus prašymus suteikti leidimą, ir dėl taisyklių, pagal kurias PADKM institucija identifikuoja elektros energijos importo deklarantus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pakeitimas 71

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Iki kiekvienų metų gegužės 31 d. kiekvienas įgaliotasis deklarantas kompetentingai institucijai pateikia deklaraciją (toliau – PADKM deklaracija) už kalendorinius metus iki deklaracijos pateikimo.	1. Iki kiekvienų metų gegužės 31 d. kiekvienas įgaliotasis deklarantas PADKM institucijai pateikia deklaraciją (toliau – PADKM deklaracija) už kalendorinius metus iki deklaracijos pateikimo.

Pakeitimas 72

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ca)	pagal 8 straipsnį ir V priedą akredituoto tikrintojo išduotos tikrinimo ataskaitos kopija.

Pakeitimas 73

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Įgaliotasis deklarantas tuos 4 dalyje nurodytus informacijos įrašus, įskaitant tikrintojo ataskaitą, saugo iki ketvirtų metų po metų, kuriais PADKM deklaracija buvo arba turėjo būti pateikta, pabaigos. Tokie registravimo įrašai turi būti pakankamai išsamūs, kad akredituoti tikrintojai galėtų patikrinti būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį pagal 8 straipsnį ir kad PADKM institucija galėtų peržiūrėti PADKM deklaraciją pagal 19 straipsnio 1 dalį. Įgaliotasis deklarantas šiuos įrašus saugo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį, per kurį PADKM institucija gali peržiūrėti PADKM deklaraciją.

Pakeitimas 74

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl išsamių taisyklių dėl III priede nustatytų skaičiavimo metodų elementų, įskaitant gamybos procesų sistemos ribų, išmetamųjų teršalų faktorių, konkrečių įrenginių faktinio išmetamo ŠESD kiekio verčių ir numatytųjų verčių nustatymą bei jų atitinkamą taikymą atskiroms prekėms, taip pat įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi duomenų patikimumo užtikrinimo metodai, kuriais remiantis nustatomos numatytosios vertės, įskaitant duomenų išsamumo lygį ir tikrinimą. Prireikus tuose aktuose nustatoma, kad numatytosios vertės gali būti pritaikytos konkrečioms sritims, regionams ar šalims atsižvelgiant į konkrečius objektyvius veiksnius, pavyzdžiui, geografinius ypatumus, gamtos išteklius, rinkos sąlygas, vyraujančius energijos šaltinius ar pramonės procesus. Tie įgyvendinimo aktai grindžiami galiojančiais teisės aktais, skirtais įrenginių, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB, išmetamam ŠESD kiekiui ir veiklos duomenims tikrinti, ypač Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/2067.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl III priede nustatytų skaičiavimo metodų elementų, įskaitant gamybos procesų sistemos ribų, išmetamųjų teršalų faktorių, konkrečių įrenginių faktinio išmetamo ŠESD kiekio verčių ir numatytųjų verčių nustatymą bei jų atitinkamą taikymą atskiroms prekėms, taip pat įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi duomenų patikimumo užtikrinimo metodai, kuriais remiantis nustatomos numatytosios vertės, įskaitant duomenų išsamumo lygį ir tikrinimą. Prireikus tuose aktuose nustatoma, kad numatytosios vertės gali būti pritaikytos konkrečioms sritims, regionams ar šalims atsižvelgiant į konkrečius objektyvius veiksnius, pavyzdžiui, geografinius ypatumus, gamtos išteklius, rinkos sąlygas, vyraujančius energijos šaltinius ar pramonės procesus. Tie įgyvendinimo aktai grindžiami galiojančiais teisės aktais, skirtais įrenginių, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB, išmetamam ŠESD kiekiui ir veiklos duomenims tikrinti, ypač Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/2067.

Pakeitimas 75

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 7 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	7a. Komisijai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant būdingojo netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodą, taikomą paprastoms ir sudėtingoms prekėms, atitinkamas numatytąsias vertes ir metodą, pagal kurį būtų nustatomos būdingo netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio kainos pagal PADKM.

Pakeitimas 76

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Įgaliotasis deklarantas užtikrina, kad bendrą pagal 6 straipsnį pateiktoje PADKM deklaracijoje nurodytą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį patikrintų pagal 18 straipsnį akredituotas tikrintojas, remdamasis V priede nustatytais tikrinimo principais.	1. Įgaliotasis PAKMD deklarantas užtikrina, kad bendrą pagal 6 ir 35 straipsnius pateiktoje PADKM deklaracijoje nurodytą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį , metodiką ir patvirtinamuosius duomenis ir dokumentus patikrintų pagal 18 straipsnį akredituotas tikrintojas, remdamasis V priede nustatytais tikrinimo principais.

Pakeitimas 77

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. PADKM institucija pagal šį straipsnį yra įgaliota tikrinti PADKM deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą.

Pakeitimas 78

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl 1 dalyje nurodytų tikrinimo principų, kuriais suteikiama galimybė atleisti tikrintoją nuo pareigos apsilankyti įrenginyje, kuriame gaminamos atitinkamos prekės, ir pareigos nustatyti ribas, pagal kurias sprendžiama, ar klaidingi pareiškimai arba neatitikimai yra reikšmingi, taip pat dėl tikrinimo ataskaitai reikalingų patvirtinamųjų dokumentų.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 28 straipsnį priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas dėl 1 dalyje nurodytų tikrinimo principų, kuriais suteikiama galimybė atleisti tikrintoją nuo pareigos apsilankyti įrenginyje, kuriame gaminamos atitinkamos prekės, ir pareigos nustatyti ribas, pagal kurias sprendžiama, ar klaidingi pareiškimai arba neatitikimai yra reikšmingi, taip pat dėl tikrinimo ataskaitai reikalingų patvirtinamųjų dokumentų. Galimybė atleisti akredituotą tikrintoją nuo pareigos apsilankyti įrenginyje, kuriame gaminamos atitinkamos prekės, gali būti naudojama tik tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis, kai įrenginyje yra gerai žinomas standartinis gamybos ir technologijos profilis, leidžiantis patikimai įvertinti būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį. PADKM institucija lieka įgaliota tikrinti PADKM deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą. Tokiuose deleguotuose aktuose išdėstytos nuostatos yra lygiavertės Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/2067 išdėstytoms nuostatoms.

Pakeitimas 79

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 29 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.	Išbraukta.

Pakeitimas 80

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kilmės šalyje sumokama anglies dioksido kaina	Kilmės šalyje sumokama aiški anglies dioksido kaina

Pakeitimas 81

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Įgaliotasis deklarantas savo PADKM deklaracijoje gali pateikti prašymą sumažinti atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičių, kad būtų atsižvelgta į kilmės šalyje už deklaruojamą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį sumokėtą aiškią anglies dioksido kainą. Šis sumažinimas taip pat gali siekti 100 %, jei anglies dioksido kaina, mokama kilmės šalyje, yra tokia pat kaip Sąjungos anglies dioksido kaina arba už ją didesnė.

Pakeitimas 82

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Įgaliotasis deklarantas saugo nepriklausomo asmens patvirtintus dokumentus, kurių reikia norint įrodyti, kad už deklaruotą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį prekių kilmės šalyje buvo sumokėta anglies dioksido kaina, ir faktinio šios anglies dioksido kainos, kuriai negali būti taikomas eksporto korekcinis mechanizmas ar kitokia kompensacija už eksportą, sumokėjimo įrodymus.

2. Įgaliotasis deklarantas saugo akredituoto tikrintojo patvirtintus dokumentus, kurių reikia norint įrodyti, kad už deklaruotą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį prekių kilmės šalyje buvo sumokėta aiški anglies dioksido kaina, ir faktinio šios anglies dioksido kainos, kuriai negali būti taikomas eksporto korekcinis mechanizmas ar kitokia tiesioginė ar netiesioginė kompensacija už eksportą, sumokėjimo įrodymus. Akredituoto tikrintojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys nurodomi dokumentuose. Įgaliotasis deklarantas perduoda tokius dokumentus PADKM institucijai.

Pakeitimas 83

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičiaus sumažinimo skaičiavimo metodika, dėl užsienio valiuta sumokėtos anglies dioksido kainos konvertavimo į eurus taikant vidutinį metinį valiutos kursą pagal 1 dalį, ir dėl šią informaciją patvirtinančio asmens kvalifikacijos, taip pat įrodymo, kad sumokėta anglies dioksido kaina ir netaikytas eksporto korekcinis mechanizmas ar kitokia eksporto kompensacija, kaip nurodyta 2 dalyje, elementų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičiaus sumažinimo skaičiavimo metodika, dėl užsienio valiuta sumokėtos anglies dioksido kainos konvertavimo į eurus taikant vidutinį metinį valiutos kursą pagal 1 dalį, ir dėl šią informaciją patvirtinančio akredituoto tikrintojo kvalifikacijos, taip pat įrodymo, kad sumokėta anglies dioksido kaina ir netaikytas eksporto korekcinis mechanizmas ar kitokia tiesioginė ar netiesioginė eksporto kompensacija, kaip nurodyta 2 dalyje, elementų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pakeitimas 84

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Gavusi trečiojoje šalyje esančio įrenginio veiklos vykdytojo prašymą, Komisija užregistruoja informaciją apie tą veiklos vykdytoją ir apie jo įrenginį centrinėje duomenų bazėje , nurodytoje 14 straipsnio 4 dalyje .	1. Gavusi trečiojoje šalyje esančio įrenginio veiklos vykdytojo prašymą, Komisija užregistruoja informaciją apie tą veiklos vykdytoją ir apie jo įrenginį PADKM registre , nurodytame 14 straipsnyje .

Pakeitimas 85

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. 5 dalies c punkte nurodyti įrašai turi būti pakankamai išsamūs, kad būtų galima atlikti tikrinimą pagal 5 dalies b punktą ir kad bet kuri kompetentinga institucija galėtų pagal 19 straipsnio 1 dalį peržiūrėti įgaliotojo deklaranto, kuriam atitinkama informacija buvo atskleista pagal 8 dalį, PADKM deklaraciją.	6. 5 dalies c punkte nurodyti įrašai turi būti pakankamai išsamūs, kad būtų galima atlikti tikrinimą pagal 5 dalies b punktą ir kad PADKM institucija galėtų pagal 19 straipsnio 1 dalį peržiūrėti ir patikrinti įgaliotojo deklaranto, kuriam atitinkama informacija buvo atskleista pagal 8 dalį, PADKM deklaraciją.

Pakeitimas 86

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7. Veiklos vykdytojas įgaliotajam deklarantui gali atskleisti informaciją apie 5 dalyje nurodytą būdingojo išmetamo ŠESD kiekio tikrinimą . Įgaliotasis deklarantas turi teisę pasinaudoti ta atskleista informacija, kad įvykdytų 8 straipsnyje nurodytą pareigą.	7. Informacija apie 5 dalyje nurodytą patikrintą būdingąjį išmetamo ŠESD kiekį yra viešai prieinama per PADKM registrą . Įgaliotasis deklarantas turi teisę pasinaudoti ta informacija, kad įvykdytų 8 straipsnyje nurodytą pareigą.

Pakeitimas 87

Pasiūlymas dėl reglamento

III skyriaus antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kompetentingos institucijos	PADKM institucija

Pakeitimas 88

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kompetentingos institucijos	PADKM institucija

Pakeitimas 89

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją, kuri vykdo šiame reglamente numatytas pareigas , ir apie tai informuoja Komisiją .	Komisija nustato PADKM instituciją, kuri atlieka šiame reglamente numatytas pareigas.

Pakeitimas 90

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija valstybėms narėms pateikia visų kompetentingų institucijų sąrašą ir šią informaciją paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.	Išbraukta.

Pakeitimas 91

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos keistųsi informacija, kuri yra esminė ar susijusi su jų funkcijų ir pareigų vykdymu.	Išbraukta.

Pakeitimas 92

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
12 straipsnis	Išbraukta.
Komisija
Komisija padeda kompetentingoms institucijoms vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas ir koordinuoja jų veiklą.

Pakeitimas 93

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	12a straipsnis
	PADKM institucijos sprendimai
	1. PADKM institucija nedelsdama priima sprendimus, kurių reikia šiam reglamentui įgyvendinti.
	2. PADKM institucijos priimtas sprendimas įsigalioja nuo pranešimo apie tą sprendimą jo gavėjui dienos.
	3. Jei PADKM institucija mano, kad ji neturi visos reikiamos informacijos sprendimui priimti, ji susisiekia su sprendimo adresatu ir nurodo, kokią papildomą informaciją reikia pateikti. Tokiu atveju sprendimo adresatas nedelsdamas pateikia reikiamą papildomą informaciją PADKM institucijai.
	4. Sprendimo adresatas nedelsdamas informuoja PADKM instituciją apie bet kokius informacijos pokyčius, jei jų atsiranda jau priėmus sprendimą. Tokiu atveju PADKM institucija persvarsto savo sprendimą atsižvelgdama į tą informaciją ir patvirtina arba pakeičia sprendimą.
	5. Kai PADKM institucija siūlo priimti sprendimą, kuris sprendimo adresatui turi neigiamą poveikį, ji nurodo siūlomo sprendimo pagrindą ir sprendime pateikia nuorodą į teisę pateikti skundą, numatytą 27a straipsnyje. Prieš priimdama tokį sprendimą PADKM institucija suteikia siūlomo sprendimo adresatui galimybę per nustatytą laikotarpį pateikti PADKM institucijai savo nuomonę. Pasibaigus tam laikotarpiui PADKM institucija praneša sprendimo adresatui apie savo sprendimą.
	6. PADKM institucija, gavusi pagrįstą sprendimo adresato prašymą arba, tam tikrais atvejais, savo iniciatyva, gali bet kuriuo metu pripažinti negaliojančiu, atšaukti arba iš dalies pakeisti savo sprendimą.
	7. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant papildomą išsamią tvarką ar procedūrines taisykles, susijusias su šiuo straipsniu. Tie deleguotieji aktai priimami pagal 28 straipsnį.

Pakeitimas 94

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Visa informacija, kurią gauna kompetentinga institucija vykdydama savo funkcijas ir kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, laikoma profesine paslaptimi. Kompetentinga institucija tokios informacijos neatskleidžia be ją pateikusio asmens ar institucijos aiškaus sutikimo. Ja galima dalytis su muitine, Komisija ir Europos prokuratūra ir ji tvarkoma pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97.

Visa informacija, kurią gauna PADKM institucija vykdydama savo funkcijas ir kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, laikoma profesine paslaptimi. PADKM institucija tokios informacijos neatskleidžia be ją pateikusio asmens ar institucijos aiškaus sutikimo. Ja galima dalytis su muitine, Komisija ir Europos prokuratūra ir ji tvarkoma pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97.

Pakeitimas 95

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

14 straipsnis

Išbraukta.

Nacionaliniai registrai ir centrinė duomenų bazė

1. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija sukuria toje valstybėje narėje įgaliotų deklarantų nacionalinį registrą – standartizuotą elektroninę duomenų bazę, kurioje pateikiami tų deklarantų PADKM sertifikatų duomenys, ir užtikrina konfidencialumą pagal 13 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2. 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje yra sąskaitos, kuriose pateikiama informacija apie kiekvieną įgaliotąjį deklarantą, visų pirma:

a)	įgaliotojo deklaranto vardas, pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys;

b)	įgaliotojo deklaranto EORI kodas;

c)	PADKM sąskaitos numeris;

d)	kiekvieno įgaliotojo deklaranto PADKM sertifikatų skaičius, pardavimo kaina, pirkimo data, atsisakymo data arba perpirkimo data, arba kompetentingos institucijos atlikto panaikinimo data.

3. 2 dalyje nurodytoje duomenų bazėje laikoma informacija yra konfidenciali.

4. Komisija sukuria viešai prieinamą centrinę duomenų bazę, kurioje pagal 10 straipsnio 2 dalį nurodomi veiklos vykdytojų vardai, pavardės (pavadinimai), adresai bei kontaktiniai duomenys ir įrenginių vieta trečiosiose šalyse. Veiklos vykdytojas gali pasirinkti, kad jo vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir kontaktiniai duomenys nebūtų viešai prieinami.

Pakeitimas 96

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

14a straipsnis

PADKM registras

1. PADKM institucija sukuria PADKM registrą, skirtą su PADKM sertifikatais susijusiems procesams vykdyti pagal 20, 21 ir 22 straipsnius.

2. PADKM registrą sudaro elektroninė duomenų bazė, kurioje nurodyta informacija apie kiekvieną įgaliotąjį deklarantą, būtent:

a)	pavadinimas ir kontaktiniai duomenys;

b)	EORI kodas;

c)	PADKM sąskaitos numeris;

d)	turimų PADKM sertifikatų skaičius, kaina ir pirkimo data.

3. PADKM registre, atskiroje duomenų bazės dalyje, taip pat nurodomi trečiosiose šalyse pagal 10 straipsnį registruotų veiklos vykdytojų vardai ir pavardės (pavadinimai), įrenginių pavadinimai bei papildoma informacija apie juos. Šioje duomenų bazės dalyje visų pirma, kai taikytina, nurodomas patikrintas įrenginių išmetamas ŠESD kiekis.

4. Duomenų bazėje pateikiama informacija yra konfidenciali, išskyrus įgaliotųjų deklarantų ir veiklos vykdytojų vardus, pavardes (pavadinimus), įrenginių vietą ir, kai tinkama, pavadinimus trečiosiose šalyse bei patikrintą jų būdingą ŠESD kiekį, – ši informacija viešai prieinama sąveikiu formatu.

5. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl PADKM registro ir elektroninių duomenų bazių, kuriose saugoma 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija, infrastruktūros ir konkrečių procedūrų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pakeitimas 97

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
15 straipsnis	Išbraukta.
Vyriausiasis administratorius
1. Komisija veikia kaip vyriausiasis administratorius ir tvarko nepriklausomą sandorių žurnalą, kuriame registruojamas PADKM sertifikatų pirkimas, jų laikymas, atsisakymas, perpirkimas ir panaikinimas, ir užtikrina nacionalinių registrų koordinavimą.
2. Vyriausiasis administratorius atlieka rizika grindžiamą nacionaliniuose registruose registruojamų sandorių kontrolę naudodamasis nepriklausomu sandorių žurnalu ir tokiu būdu užtikrindamas, kad nebūtų su PADKM sertifikatų pirkimu, laikymu, atsisakymu, perpirkimu ir panaikinimu susijusių pažeidimų.
3. Jeigu pagal 2 dalį atlikus kontrolę nustatoma pažeidimų, Komisija apie tai praneša atitinkamai valstybei narei arba valstybėms narėms, kad būtų galima atlikti tolesnį tyrimą ir ištaisyti nustatytus pažeidimus.

Pakeitimas 98

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Sąskaitos nacionaliniuose registruose	Sąskaitos PADKM registre

Pakeitimas 99

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Kompetentinga institucija kiekvienam įgaliotajam deklarantui priskiria unikalų PADKM sąskaitos numerį.	1. PADKM institucija kiekvienam įgaliotajam deklarantui priskiria unikalų PADKM sąskaitos numerį.

Pakeitimas 100

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Kiekvienam įgaliotajam deklarantui suteikiama prieiga prie jo sąskaitos registre.	2. Kiekvienam įgaliotajam deklarantui suteikiama prieiga prie jo sąskaitos PADKM registre.

Pakeitimas 101

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Kompetentinga institucija atidaro sąskaitą, kai tik suteikiamas 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas, ir apie tai praneša įgaliotajam deklarantui.	3. PADKM institucija atidaro sąskaitą, kai tik suteikiamas 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas, ir apie tai praneša įgaliotajam deklarantui.

Pakeitimas 102

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Jei įgaliotasis deklarantas nutraukia ekonominę veiklą arba atšaukiamas jo leidimas, kompetentinga institucija uždaro to deklaranto sąskaitą.	4. Jei įgaliotasis deklarantas nutraukia ekonominę veiklą arba atšaukiamas jo leidimas, PADKM institucija uždaro to deklaranto sąskaitą.

Pakeitimas 103

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Kompetentinga institucija suteikia leidimą deklarantui, pateikusiam prašymą suteikti leidimą pagal 5 straipsnio 1 dalį, jeigu tenkinamos šios sąlygos:	1. PADKM institucija suteikia leidimą deklarantui, pateikusiam prašymą suteikti leidimą pagal 5 straipsnio 1 dalį, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

Pakeitimas 104

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad 1 dalyje išvardytos sąlygos netenkinamos, arba jei prašymo teikėjas nepateikia 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos, ji atsisako suteikti leidimą deklarantui.	2. Jeigu PADKM institucija nustato, kad 1 dalyje išvardytos sąlygos netenkinamos, arba jei prašymo teikėjas nepateikia 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos, ji atsisako suteikti leidimą deklarantui.

Pakeitimas 105

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Jeigu kompetentinga institucija atsisako suteikti leidimą deklarantui, prieš pateikdamas apeliaciją leidimo prašantis deklarantas gali pagal nacionalinę teisę pateikti prieštaravimą atitinkamai institucijai, o ši nurodo nacionaliniam administratoriui atidaryti sąskaitą arba pagrįstu sprendimu pritaria šiam atsisakymui, laikydamasi nacionalinės teisės reikalavimų, kuriais siekiama teisėto su šiuo reglamentu suderinamo tikslo ir kurie yra proporcingi.

Išbraukta.

Pakeitimas 106

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Kompetentingos institucijos sprendime, kuriuo deklarantui suteikiamas leidimas, nurodoma ši informacija:	4. PADKM institucijos sprendime, kuriuo deklarantui suteikiamas leidimas, nurodoma ši informacija:

Pakeitimas 107

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kad suteiktų deklarantui leidimą pagal 1 dalį, kompetentinga institucija reikalauja pateikti garantiją, jeigu deklarantas nebuvo įsisteigęs dvejus finansinius metus prieš tuos metus, kuriais buvo pateiktas prašymas pagal 5 straipsnio 1 dalį.	Kad suteiktų deklarantui leidimą pagal 1 dalį, PADKM institucija reikalauja pateikti garantiją, jeigu deklarantas nebuvo įsisteigęs dvejus finansinius metus prieš tuos metus, kuriais buvo pateiktas prašymas pagal 5 straipsnio 1 dalį.

Pakeitimas 108

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kompetentinga institucija nustato didžiausią apskaičiuotą tokios garantijos sumą, remdamasi PADKM sertifikatų, kurių įgaliotasis deklarantas turi atsisakyti pagal 22 straipsnį, verte.	PADKM institucija nustato didžiausią apskaičiuotą tokios garantijos sumą, remdamasi PADKM sertifikatų, kurių įgaliotasis deklarantas turi atsisakyti pagal 22 straipsnį, verte.

Pakeitimas 109

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7. Garantija teikiama kaip banko garantija, mokėtina pagal pirmąjį pareikalavimą, ir ją teikia Sąjungoje veikianti finansų įstaiga arba tai gali būti kitos formos garantija, suteikianti lygiavertį užtikrinimą. Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad suteikta garantija neužtikrina, nebėra aišku, ar užtikrina, arba ji nebėra pakankama, kad užtikrintų PADKM įsipareigojimų sumą, ji savo nuožiūra reikalauja, kad įgaliotasis deklarantas pateiktų papildomą garantiją arba pakeistų pradinę garantiją nauja.

7. Garantija teikiama kaip banko garantija, mokėtina pagal pirmąjį pareikalavimą, ir ją teikia Sąjungoje veikianti finansų įstaiga arba tai gali būti kitos formos garantija, suteikianti lygiavertį užtikrinimą. Jeigu PADKM institucija nustato, kad suteikta garantija neužtikrina, nebėra aišku, ar užtikrina, arba ji nebėra pakankama, kad užtikrintų PADKM įsipareigojimų sumą, ji savo nuožiūra reikalauja, kad įgaliotasis deklarantas pateiktų papildomą garantiją arba pakeistų pradinę garantiją nauja.

Pakeitimas 110

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
8. Kompetentinga institucija atsisako garantijos iš karto po antrų metų, kuriais įgaliotasis deklarantas atsisakė PADKM sertifikatų pagal 22 straipsnį, gegužės 31 d.	8. PADKM institucija atsisako garantijos iš karto po antrų metų, kuriais įgaliotasis deklarantas atsisakė PADKM sertifikatų pagal 22 straipsnį, gegužės 31 d.

Pakeitimas 111

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 8 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	8a. PADKM institucija gali patikrinti prašymo teikėjo pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą pagal 5 straipsnio 3 dalį ir bet kokio patvirtinamojo dokumento buvimą, autentiškumą, tikslumą ir galiojimą. PADKM institucija gali atlikti tokią kontrolę pareiškėjo patalpose.

Pakeitimas 112

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 9 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9. Kompetentinga institucija atšaukia deklaranto, kuris nebeatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų arba nebendradarbiauja su ta institucija, leidimą.	9. PADKM institucija atšaukia deklaranto, kuris nebeatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų arba nebendradarbiauja su ta institucija, arba kuris pripažintas pakartotinai ir sunkiai pažeidęs šį reglamentą, leidimą.

Pakeitimas 113

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 9 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	9a. Komisija įgyvendinimo aktais nustato praktinę 1 dalyje nurodytų kriterijų ir 6 dalyje nurodytų garantijų taikymo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pakeitimas 114

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Pagal šį reglamentą akredituotu tikrintoju laikomas bet kuris asmuo, akredituotas pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/2067.	1. Pagal šį reglamentą akredituotu tikrintoju laikomas bet kuris juridinis asmuo, akredituotas pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/2067.

Pakeitimas 115

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Be to, kas nustatyta 1 dalyje, nacionalinė akreditacijos įstaiga, gavusi prašymą, gali akredituoti asmenį tikrintoju pagal šį reglamentą, patikrinusi dokumentus, patvirtinančius jo gebėjimą taikyti V priede nurodytus tikrinimo principus 8, 10 ir 38 straipsniuose nustatytoms būdingojo išmetamo ŠESD kiekio kontrolės pareigoms vykdyti.	Išbraukta.

Pakeitimas 116

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Komisijai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 2 dalyje nurodytos akreditacijos, kuriais nustatomos akredituotų tikrintojų vykdomos kontrolės ir priežiūros, akreditacijos atšaukimo ir akreditacijos įstaigų tarpusavio pripažinimo ir tarpusavio vertinimo sąlygos.	3. Komisijai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 1 dalyje nurodytos akreditacijos, kuriais nustatomos akredituotų tikrintojų vykdomos kontrolės ir priežiūros, akreditacijos atšaukimo ir akreditacijos įstaigų tarpusavio pripažinimo ir tarpusavio vertinimo sąlygos.

Pakeitimas 117

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Kompetentinga institucija gali peržiūrėti PADKM deklaraciją per laikotarpį, kuris baigiasi ketvirtais metais po metų, kuriais deklaracija turėjo būti pateikta. Peržiūrą gali sudaryti PADKM deklaracijoje pateiktos informacijos patikrinimas remiantis muitinės pagal 25 straipsnio 2 dalį pateikta informacija ir kitais atitinkamais įrodymais, taip pat visais auditais, kuriuos būtina atlikti, be kita ko, įgaliotojo deklaranto patalpose.

1. PADKM institucija gali peržiūrėti PADKM deklaraciją per laikotarpį, kuris baigiasi ketvirtais metais po metų, kuriais deklaracija turėjo būti pateikta. Peržiūrą gali sudaryti PADKM deklaracijoje pateiktos informacijos patikrinimas remiantis muitinės pagal 25 straipsnio 2 dalį pateikta informacija ir kitais atitinkamais įrodymais, taip pat visais auditais, kuriuos būtina atlikti, be kita ko, įgaliotojo deklaranto patalpose.

Pakeitimas 118

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad deklaruotas PADKM sertifikatų, kurių reikia atsisakyti, skaičius yra neteisingas arba kad pagal 2 dalį PADKM deklaracija nebuvo pateikta, ji patikslina PADKM sertifikatų, kurių turi atsisakyti įgaliotasis deklarantas, skaičių. Kompetentinga institucija praneša įgaliotajam deklarantui apie tokį patikslinimą ir nurodo įgaliotajam deklarantui papildomų PADKM sertifikatų atsisakyti per vieną mėnesį.

3. Jeigu PADKM institucija nustato, kad deklaruotas PADKM sertifikatų, kurių reikia atsisakyti, skaičius yra neteisingas arba kad pagal 2 dalį PADKM deklaracija nebuvo pateikta, ji patikslina PADKM sertifikatų, kurių turi atsisakyti įgaliotasis deklarantas, skaičių. PADKM institucija praneša įgaliotajam deklarantui apie tokį patikslinimą ir nurodo įgaliotajam deklarantui papildomų PADKM sertifikatų atsisakyti per vieną mėnesį.

Pakeitimas 119

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. 3 dalyje nurodyto pranešimo gavėjas dėl tokio pranešimo gali pateikti skundą. Pranešimo gavėjui pateikiama informacija apie procedūrą, kurios reikia laikytis teikiant apeliaciją.	Išbraukta.

Pakeitimas 120

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Jeigu PADKM sertifikatų atsisakoma daugiau nei privaloma, kompetentinga institucija nedelsdama kompensuoja įgaliotajam deklarantui perteklinių PADKM sertifikatų vertę, apskaičiuotą pagal vidutinę kainą, kurią už PADKM sertifikatus įgaliotasis deklarantas sumokėjo importo metais .	5. Jeigu PADKM sertifikatų atsisakoma daugiau nei privaloma, PADKM institucija nedelsdama kompensuoja įgaliotajam deklarantui perteklinių PADKM sertifikatų vertę, apskaičiuotą pagal vidutinę kainą, kurią už PADKM sertifikatus įgaliotasis deklarantas sumokėjo tų sertifikatų pirkimo metu .

Pakeitimas 121

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija parduoda PADKM sertifikatus toje valstybėje narėje įgaliotiems deklarantams už kainą, apskaičiuotą pagal 21 straipsnį.	1. PADKM institucija parduoda PADKM sertifikatus įgaliotiesiems deklarantams už kainą, apskaičiuotą pagal 21 straipsnį.

Pakeitimas 122

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Kompetentinga institucija užtikrina, kad kiekvienam PADKM sertifikatui nuo jo sukūrimo būtų priskirtas unikalus identifikavimo kodas, ir šį unikalų identifikavimo kodą, sertifikato pardavimo kainą ir datą užregistruoja nacionaliniame registre, sertifikatą perkančio įgaliotojo deklaranto sąskaitoje.	2. PADKM institucija užtikrina, kad kiekvienam PADKM sertifikatui nuo jo sukūrimo būtų priskirtas unikalus identifikavimo kodas, ir šį unikalų identifikavimo kodą, sertifikato pardavimo kainą ir datą užregistruoja PADKM registre, sertifikatą perkančio įgaliotojo deklaranto sąskaitoje.

Pakeitimas 123

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais tiksliau apibrėžiama PADKM sertifikatų vidutinės kainos apskaičiavimo metodika ir praktinė kainos skelbimo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.	3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais įgyvendinama 1 dalyje nustatyta PADKM sertifikatų vidutinės kainos apskaičiavimo metodika ir praktinė kainos skelbimo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pakeitimas 124

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Iki kiekvienų metų gegužės 31 d. įgaliotasis deklarantas kompetentingai institucijai pateikia tokį atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičių, kuris atitinka būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, deklaruotą pagal 6 straipsnio 2 dalies c punktą ir patikrintą pagal 8 straipsnį, už kalendorinius metus iki atsisakymo metų.	1. Iki kiekvienų metų gegužės 31 d. įgaliotasis deklarantas PADKM institucijai pateikia tokį atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičių, kuris atitinka būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, apskaičiuotą pagal IIIa priedą ir deklaruotą pagal 6 straipsnio 2 dalies c punktą bei patikrintą pagal 8 straipsnį, už kalendorinius metus iki atsisakymo metų.

Pakeitimas 125

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Įgaliotasis deklarantas 1 dalies taikymo tikslais užtikrina, kad nacionaliniame registre esančioje jo sąskaitoje būtų reikiamas PADKM sertifikatų skaičius. Be to, įgaliotasis deklarantas užtikrina, kad jo sąskaitoje nacionaliniame registre esančių PADKM sertifikatų skaičius kiekvieno ketvirčio pabaigoje atitiktų ne mažiau kaip 80 % visoms nuo kalendorinių metų pradžios jo importuotoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio – tai apskaičiuojama remiantis numatytosiomis vertėmis pagal III priede nustatytus metodus.

2. Įgaliotasis deklarantas 1 dalies taikymo tikslais užtikrina, kad PADKM registre esančioje jo sąskaitoje būtų reikiamas PADKM sertifikatų skaičius. Be to, įgaliotasis deklarantas užtikrina, kad jo sąskaitoje PADKM registre esančių PADKM sertifikatų skaičius kiekvieno ketvirčio pabaigoje atitiktų ne mažiau kaip 80 % visoms nuo kalendorinių metų pradžios jo importuotoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio – tai apskaičiuojama remiantis numatytosiomis vertėmis pagal III priede nustatytus metodus.

Pakeitimas 126

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad PADKM sertifikatų skaičius įgaliotojo deklaranto sąskaitoje neatitinka pareigų pagal 2 dalies antrą sakinį, ta institucija praneša apie pakoregavimą ir nurodo įgaliotajam deklarantui papildomų PADKM sertifikatų atsisakyti per vieną mėnesį.	3. Jeigu PADKM institucija nustato, kad PADKM sertifikatų skaičius įgaliotojo deklaranto sąskaitoje neatitinka pareigų pagal 2 dalies antrą sakinį, ta institucija praneša apie pakoregavimą ir nurodo įgaliotajam deklarantui papildomų PADKM sertifikatų atsisakyti per vieną mėnesį.

Pakeitimas 127

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. 3 dalyje nurodyto pranešimo gavėjas dėl tokio pranešimo gali pateikti skundą. Pranešimo gavėjui pateikiama informacija apie procedūrą, kurios reikia laikytis teikiant apeliaciją.	Išbraukta.

Pakeitimas 128

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija toje valstybėje narėje įgalioto deklaranto prašymu perperka PADKM sertifikatų perteklių, likusį deklaranto sąskaitoje nacionaliniame registre po sertifikatų atsisakymo pagal 22 straipsnį. Prašymas dėl perpirkimo pateikiamas iki kiekvienų metų, kuriais PADKM sertifikatų buvo atsisakyta, birželio 30 d.	1. PADKM institucija įgaliotojo deklaranto prašymu perperka PADKM sertifikatų perteklių, likusį deklaranto sąskaitoje PADKM registre po sertifikatų atsisakymo pagal 22 straipsnį. Prašymas dėl perpirkimo pateikiamas iki kiekvienų metų, kuriais PADKM sertifikatų buvo atsisakyta, birželio 30 d.

Pakeitimas 129

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Iki kiekvienų metų birželio 30 d. kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija panaikina PADKM sertifikatus, kurie buvo pirkti prieš praėjusius kalendorinius metus buvusiais metais ir kurie liko toje valstybėje narėje įgaliotų deklarantų sąskaitose nacionaliniame registre .	Iki kiekvienų metų birželio 30 d. PADKM institucija panaikina PADKM sertifikatus, kurie buvo pirkti prieš praėjusius kalendorinius metus buvusiais metais ir kurie liko įgaliotųjų deklarantų sąskaitose PADKM registre, ir, nepagrįstai nedelsdama, informuoja atitinkamus įgaliotuosius deklarantus .

Pakeitimas 130

Pasiūlymas dėl reglamento

24 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	24a straipsnis
	Pajamos, gautos pardavus PADKM sertifikatus
	1. Pardavus PADKM sertifikatus gautos pajamos nėra vidaus asignuotosios pajamos. Šiuo reglamentu nekliudoma pajamas, gautas pardavus PADKM sertifikatus, laikyti nuosavais ištekliais pagal SESV 311 straipsnį ir įtraukti jas į Sąjungos biudžetą kaip bendrąsias pajamas.
	2. Siekiant užtikrinti, kad PADKM pasiektų savo tikslą mažinti pasaulyje išmetamą anglies dioksido kiekį ir padėti įgyvendinti Sąjungos klimato srities tikslus bei tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant Paryžiaus susitarimą, teikiama Sąjungos finansinė parama, skirta skatinti klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, įskaitant šių šalių pastangas mažinti gamybos pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro ir šios pramonės pertvarką, nepažeidžiant 1 dalies nuostatų. Toks finansavimas skiriamas iš Sąjungos biudžeto, kad būtų prisidedama prie kovos su klimato kaita finansavimo, palengvinant atitinkamų pramonės šakų prisitaikymą prie šiame reglamente nustatytų naujų pareigų, ir papildomas teikiant techninę pagalbą, su sąlyga, kad paramą gaunančioje šalyje visapusiškai įgyvendinamos ir vykdomos tarptautiniu mastu pripažintos darbo ir socialinės teisės, pavyzdžiui, nustatytos pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinius darbo standartus.
	Nauja finansinė parama iš Sąjungos biudžeto turėtų būti teikiama pagal atitinkamą geografinę ir teminę programą, įgyvendinamą pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, nustatytą Reglamentu (ES) 2021/947, ir skiriant kasmet nustatomą sumą, kuri turėtų atitikti ne mažesnį negu pardavus PADKM sertifikatus gautų pajamų dydį.
	3. Siekdama užtikrinti skaidrų pajamų, gautų pardavus PADKM sertifikatus, panaudojimą, Komisija kasmet pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie tai, kaip šioms pajamoms lygiavertės finansinės lėšos buvo panaudotos ankstesniais metais ir kaip tai padėjo mažinti gamybos pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro mažiausiai išsivysčiusiose šalyse.

Pakeitimas 131

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
25 straipsnis	Išbraukta.
Procedūros pasienyje, taikomos importuojant prekes
1. Muitinė leidžia importuoti prekes tik tuomet, jeigu kompetentinga institucija deklarantui yra suteikusi leidimą ne vėliau kaip prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu.
2. Deklarantui leidimą suteikusios valstybės narės kompetentingai institucijai muitinė periodiškai perduoda informaciją apie importo procedūrai įforminti deklaruotas prekes – ši informacija apima deklaranto EORI kodą ir PADKM sąskaitos numerį, prekių aštuonženklį KN kodą, kiekį, kilmės šalį, deklaracijos datą ir muitinės procedūrą.
3. Muitinė atlieka prekių tikrinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 46 straipsnį, įskaitant importuojamų prekių aštuonženklio KN kodo, kiekio ir kilmės šalies tikrinimą. Komisija į su PADKM susijusią riziką atsižvelgia rengdama bendrus rizikos kriterijus ir standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 50 straipsnį.
4. Deklarantui leidimą suteikusios valstybės narės kompetentingai institucijai muitinė pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 12 straipsnio 1 dalį gali perduoti konfidencialią informaciją, kurią muitinė gavo vykdydama savo funkcijas arba kuri buvo pateikta konfidencialiai. Valstybių narių kompetentingos institucijos tokią informaciją tvarko ir ja keičiasi pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97.
5. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma informacija, jos pateikimo laikas ir priemonės pagal 2 dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pakeitimas 132

Pasiūlymas dėl reglamento

25 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	25a straipsnis
	Procedūros pasienyje, taikomos importuojant prekes
	1. Muitinė užtikrina, kad deklarantas prekių deklaravimo jas importuojant momentu ir ne vėliau kaip prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu yra registruotas PADKM institucijoje.
	2. Muitinė PADKM institucijai periodiškai perduoda konkrečią informaciją apie I priede išvardytas importo procedūrai įforminti deklaruotas prekes. Tokia informacija apima bent prekių kiekį, kilmės šalį ir deklarantą. Įgyvendinant šį reglamentą muitinė gali perduoti konfidencialią informaciją PADKM institucijai, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 12 straipsnio 1 dalyje.
	3. Trečiosios šalys importuotų prekių kilmės šalimis laikomos pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 59 straipsnyje nurodytas nelengvatinės kilmės taisykles.
	4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato 2 dalyje nurodytos informacijos periodiškumą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
	5. Inicijavusi veiksmus pagal 26a arba 27 straipsnį ir tinkamu laiku informavusi valstybes nares, Komisija gali nurodyti muitinei imtis reikalingų veiksmų registruoti importą, kad vėliau tokiam importui būtų galima pritaikyti priemones nuo tos registracijos datos. Komisija gali nustatyti reikalavimą registruoti importuojamą produktą, kai Sąjungos pramonė pateikia prašymą, kuriame yra pakankamai įrodymų tokiems veiksmams pagrįsti. Registracija nustatoma Komisijos sprendimu, kuriame nurodomas tokio veiksmo tikslas ir, jei tinkama, numatoma būsimo mokėtino muito suma. Importas registruojamas ne ilgiau kaip devynis mėnesius.

Pakeitimas 133

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

26 straipsnis

Išbraukta.

Baudos

1. Jeigu iki kiekvienų metų gegužės 31 d. įgaliotasis deklarantas neatsisako per praėjusius metus importuotoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį atitinkančio PADKM sertifikatų skaičiaus, už kiekvieną PADKM sertifikatą, kurio įgaliotasis deklarantas turėjo atsisakyti, prekių importo metais taikoma bauda, atitinkanti Direktyvos 2003/87/EB 16 straipsnio 3 dalyje nustatytą baudą už perteklinį išmestą ŠESD kiekį, padidinta pagal tos direktyvos 16 straipsnio 4 dalį.

2. Bet kuriam asmeniui, išskyrus įgaliotąjį deklarantą, įvežančiam prekes į Sąjungos muitų teritoriją ir neatsisakiusiam PADKM sertifikatų pagal šį reglamentą, už kiekvieną PADKM sertifikatą, kurio asmuo turėjo atsisakyti, prekių įvežimo metais taikoma 1 dalyje nurodyta bauda.

3. Baudos sumokėjimas jokiu būdu neatleidžia įgaliotojo deklaranto nuo pareigos jam leidimą suteikusios valstybės narės kompetentingai institucijai atitinkamais metais pateikti likusį PADKM sertifikatų, kurių jis turėjo atsisakyti, skaičių.

4. Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad įgaliotasis deklarantas neįvykdė 1 dalyje nurodytos pareigos atsisakyti PADKM sertifikatų arba kad asmuo įvežė prekes į Sąjungos muitų teritoriją kaip nurodyta 2 dalyje, kompetentinga institucija skiria nuobaudą ir praneša įgaliotajam deklarantui arba 2 dalyje nurodytu atveju asmeniui:

a)	kad kompetentinga institucija padarė išvadą, jog įgaliotasis deklarantas arba asmuo nevykdo pareigos atitinkamais metais atsisakyti PADKM sertifikatų;

b)	tokios išvados priežastis;

c)	baudos, skirtos įgaliotajam deklarantui arba asmeniui, dydį;

d)	datą, nuo kurios turi būti sumokėta bauda;

e)	kokių veiksmų, kompetentingos institucijos nuomone, įgaliotasis deklarantas arba asmuo turėtų imtis, kad įvykdytų a punkte nurodytą savo pareigą, atsižvelgiant į konkretaus atvejo faktus ir aplinkybes, ir

f)	apie įgaliotojo deklaranto arba asmens teisę pateikti skundą pagal nacionalines taisykles.

5. Be 2 dalyje nurodytų baudų, valstybės narės pagal savo nacionalines taisykles taip pat gali taikyti administracines arba baudžiamąsias sankcijas už PADKM teisės aktų nesilaikymą. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Pakeitimas 134

Pasiūlymas dėl reglamento

26 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

26a straipsnis

Baudos

1. Jeigu iki kiekvienų metų gegužės 31 d. įgaliotasis deklarantas neatsisako per praėjusius metus importuotoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį atitinkančio PADKM sertifikatų skaičiaus arba pateikia institucijai melagingą informaciją, susijusią su faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu, siekdamas užsitikrinti palankias sąlygas, jis privalo sumokėti skirtą baudą.

2. Baudos suma yra tris kartus didesnė už vidutinę praėjusių metų PADKM sertifikatų kainą už kiekvieną PADKM sertifikatą, kurio įgaliotasis deklarantas neatsisakė pagal 22 straipsnį. Baudos sumokėjimas neatleidžia įgaliotojo deklaranto nuo pareigos PADKM institucijai pateikti likusį PADKM sertifikatų, kurių jis turėjo atsisakyti, skaičių.

3. Pakartotinių pažeidimų atveju PADKM institucija gali nuspręsti suspenduoti įgaliotojo deklaranto PADKM sąskaitą.

4. Be 2 dalyje nurodytos baudos, valstybės narės pagal savo nacionalinę teisę taip pat taiko administracines arba baudžiamąsias sankcijas už PADKM nesilaikymą. Tokios sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

5. Jeigu PADKM institucija nustato, kad įgaliotasis deklarantas neįvykdė 1 dalyje nurodytos pareigos atsisakyti PADKM sertifikatų arba institucijai pateikė melagingą informaciją, PADKM institucija skiria 2 dalyje nurodytą baudą ir praneša deklarantui:

a)	kad PADKM institucija padarė išvadą, jog įgaliotasis deklarantas nevykdo pareigos atitinkamais metais atsisakyti PADKM sertifikatų pagal 22 straipsnį arba institucijai pateikė melagingą informaciją;

b)	tokios išvados priežastis;

c)	baudos, skirtos įgaliotajam deklarantui, dydį;

d)	datą, nuo kurios turi būti sumokėta bauda;

e)	kokių veiksmų, kompetentingos institucijos nuomone, įgaliotasis deklarantas turėtų imtis, kad įvykdytų a punkte nurodytą savo pareigą, atsižvelgiant į konkretaus atvejo faktus ir aplinkybes;

f)	apie įgaliotojo deklaranto teisę pateikti skundą pagal nacionalinę teisę.

Pakeitimas 135

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Apėjimo praktika – tai tokie atvejai , kai prekybos į šio reglamento taikymo sritį įtrauktomis prekėmis pobūdžio pasikeitimas neturi pakankamos priežasties ar ekonominio pagrindimo, išskyrus tai, kad siekiama išvengti šiame reglamente nustatytų pareigų , – tokiais atvejais prekės pakeičiamos šiek tiek pakeistais produktais, kurie nėra įtraukti į I priede nurodytų prekių sąrašą , bet priklauso į šį reglamentą įtrauktam sektoriui.

2. Apėjimo praktika – tai bet kokios priemonės , kuriomis siekiama išvengti bet kokių šiame reglamente nustatytų pareigų. Tai yra atvejai, kylantys dėl praktikos, proceso ar veiklos, kurie neturi pakankamos priežasties ar ekonominio pagrindimo, išskyrus tai, kad siekiama išvengti šiame reglamente nustatytų pareigų arba jas sumažinti ir kurie , be kita ko , gali apimti šiuos atvejus:

Pakeitimas 136

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 2 dalies a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

tiesioginės ir netiesioginės subsidijos, pavyzdžiui, palanki apmokestinimo tvarka, energijos kainos ir eksporto korekcinis mechanizmas ar kitokio pobūdžio kompensacijos eksportuojant prekes, kurioms taikomas šis reglamentas, siekiant padengti išlaidų dalį ar visas išlaidas, susijusias su trečiojoje šalyje sumokėtą CO2 kaina;

Pakeitimas 137

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 2 dalies b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)	CO2 kaina, sumokėta trečiojoje šalyje, taikoma tik į Sąjungą importuojamoms prekėms;

Pakeitimas 138

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 2 dalies c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)	prekių pakeitimas šiek tiek pakeistais produktais, kurie nėra įtraukti į I priede nurodytų prekių sąrašą, bet priklauso į šį reglamentą įtrauktam sektoriui;

Pakeitimas 139

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 2 dalies d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)	tolesnių grandžių produktų, kurių sudėtyje yra viena ar daugiau I priede išvardytų prekių, gamybos užsakomosios paslaugos, siekiant išvengti anglies dioksido kainos mokėjimo Sąjungoje;

Pakeitimas 140

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 2 dalies e punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)	produkto siuntimas per trečiąsias šalis, kuriose netaikomos jokios arba taikomos palankesnės pareigos, arba

Pakeitimas 141

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 2 dalies f punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)	eksportuotojų ar gamintojų vykdomos prekybos ar gamybos pobūdžio ir kanalų reorganizavimas ar bet kokia kita pagal dvigubus standartus vykdoma gamybos ar prekybos praktika.

Pakeitimas 142

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Valstybė narė arba bet kuri šalis, kuriai padarė poveikį arba kuriai davė naudos 2 dalyje aprašytos situacijos , gali pranešti Komisijai apie reikšmingą į šį reglamentą įtrauktų importuotų prekių kiekio sumažėjimą ir šiek tiek pakeistų produktų , kurie nėra įtraukti į I priede nurodytų prekių sąrašą, importo apimties padidėjimą per dviejų mėnesių laikotarpį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Komisija Sąjungos lygmeniu nuolat stebi bet kokius reikšmingus prekybos prekėmis ir šiek tiek pakeistais produktais pobūdžio pokyčius .

3. Valstybė narė arba bet kuri šalis, kuriai padarė poveikį arba kuriai davė naudos bet kuri 2 dalyje aprašyta situacija , gali pranešti Komisijai apie apėjimo praktiką. Suinteresuotosios šalys, išskyrus tiesiogiai nukentėjusias šalis, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos organizacijos ir nevyriausybinės organizacijos , kurios randa konkrečių šio reglamento apėjimo įrodymų, taip pat gali apie tai pranešti Komisijai. Komisija nuolat atlieka su apėjimo praktikos atvejų nustatymu susijusį stebėjimą, be kita ko, vykdydama rinkos priežiūrą ar remdamasi bet kokiu tinkamu informacijos šaltiniu, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijų pateiktą informaciją ir pranešimus .

Pakeitimas 143

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. 3 dalyje nurodytame pranešime nurodomos priežastys, kuriomis jis grindžiamas, ir pateikiami atitinkami 2 dalyje nurodytų prekių ir produktų statistiniai ir kiti duomenys .

4. 3 dalyje nurodytame pranešime nurodomos priežastys, kuriomis jis grindžiamas, ir pateikiami atitinkami statistiniai ir kiti duomenys, kuriais pagrindžiamas pranešimas dėl šio reglamento apėjimo. Komisija inicijuoja tokio valstybės narės, nukentėjusios šalies arba suinteresuotosios šalies pranešime pateikto teiginio tyrimą, jeigu pranešimas atitinka šioje dalyje nurodytus reikalavimus arba jei pati Komisija nustato, kad toks tyrimas yra būtinas. Komisijai tyrimą atlikti gali padėti kompetentingos institucijos ir muitinė. Komisija baigia tyrimą per devynis mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos. Komisija apie pradėtą tyrimą praneša visoms kompetentingoms institucijoms.

Pakeitimas 144

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Tais atvejais, kai Komisija, atsižvelgusi į atitinkamus statistinius ir kitus duomenis bei ataskaitas, įskaitant tuos, kuriuos pateikia valstybių narių muitinės, turi pakankamai priežasčių manyti, kad vienoje ar daugiau valstybių narių susiklostė 3 dalyje nurodytos aplinkybės, jai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma šio reglamento taikymo sritis – į ją įtraukiami šiek tiek pakeisti produktai, kad būtų apsisaugota nuo reikalavimų apėjimo.

5. Tais atvejais, kai Komisija, atsižvelgusi į atitinkamus statistinius ir kitus duomenis bei ataskaitas, įskaitant tuos, kuriuos pateikia valstybių narių muitinės, turi pakankamai priežasčių manyti, kad vienoje ar daugiau valstybių narių susiklostė 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma šio reglamento taikymo sritis – į ją įtraukiami šiek tiek pakeisti produktai ar tolesnių grandžių produktai, kurių sudėtyje esančių vienos ar daugiau I priede išvardytų prekių kiekis viršija ribines vertes , kad būtų apsisaugota nuo reikalavimų apėjimo.

Pakeitimas 145

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5a. Komisija skelbia visus tyrimus dėl apėjimo atvejų ir su jų rezultatus skelbia metinėje ataskaitoje. Ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie vykstančias apeliacinius nagrinėjimus dėl skirtų baudų ir apibendrinta informacija apie įvairių I priede išvardytų prekių taršos ŠESD intensyvumą pagal kilmės šalį.

Pakeitimas 146

Pasiūlymas dėl reglamento

VI a skyrius (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	VIa skyrius
	Apeliaciniai skundai

Pakeitimas 147

Pasiūlymas dėl reglamento

27 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	27a straipsnis
	Apeliaciniai skundai dėl PADKM institucijos priimtų sprendimų
	1. PADKM institucijos priimti sprendimai gali būti skundžiami. Apeliacinis skundas pateikiamas dėl PADKM institucijos sprendimų, kurie turi neigiamo poveikio bet kuriam suinteresuotajam asmeniui, įskaitant sprendimus dėl sankcijų, taisyklių apėjimo ir faktinių išmetamųjų teršalų verčių. Šie sprendimai įsigalioja tik pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui, per kurį galima pateikti skundą.
	2. Pagal 1 dalį pateiktas apeliacinis skundas turi sustabdomąjį poveikį.
	3. Produktai, dėl kurių pateikta apeliacija, registruojami pagal 25a straipsnio 5 dalį.
	4. Paduoti apeliaciją gali bet kuri klausimo nagrinėjime dalyvavusi šalis, kuriai priimtas sprendimas daro neigiamą poveikį. Visos klausimo nagrinėjime dalyvavusios šalys turi neatimamą teisę būti apeliacinio nagrinėjimo šalimis.
	5. Apeliacinę tarybą sudaro trys tikrieji nariai, pirmininkas ir du pakaitiniai nariai. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija skiria po vieną narį. Taryba paskiria pirmininką. Europos Parlamentas ir Taryba skiria po vieną papildomą pakaitinį narį.
	6. Komisija pagal 28 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas siekiant nustatyti Apeliacinės tarybos sudėtį, skyrimo taisykles ir darbo tvarkos taisykles, kad būtų užtikrintas jos narių nepriklausomumas, taip pat per pereinamąjį laikotarpį. Per pereinamąjį laikotarpį Apeliacinės tarybos funkcijas vykdo Komisija.

Pakeitimas 148

Pasiūlymas dėl reglamento

27 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	27b straipsnis
	Apeliacinių skundų nagrinėjimas
	1. Apeliacinė taryba įvertina, ar apeliacinis skundas yra priimtinas.
	2. Vertindama skundą Apeliacinė taryba suteikia galimybę 27a straipsnio 4 dalyje nurodytoms šalims tiek kartų, kiek reikia, per laikotarpį, kurį nustato Apeliacinė taryba, pateikti pastabų dėl kitų skundo šalių pateiktos informacijos arba dėl Apeliacinės tarybos pateiktų pranešimų.
	3. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo priimtinumą, Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacijos. Apeliacinė taryba gali pasinaudoti bet kokiais PADKM institucijos kompetencijai priklausančiais įgaliojimais arba perduoti jai bylą, kad ši imtųsi tolesnių veiksmų.
	4. Jeigu Apeliacinė taryba perduoda bylą PADKM institucijai, kad ši imtųsi tolesnių veiksmų, pastaroji privalo laikytis Apeliacinės tarybos išvadų, jei faktai yra nepakitę.
	5. Apeliacinės tarybos sprendimas įsigalioja tik pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui po sprendimo paskelbimo arba, jeigu per tą laikotarpį buvo pateiktas ieškinys Bendrajam Teismui, nuo tokio ieškinio atmetimo dienos arba nuo Teisingumo Teismui pateiktos apeliacijos dėl Bendrojo Teismo sprendimo atmetimo dienos.

Pakeitimas 149

Pasiūlymas dėl reglamento

27 c straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	27c straipsnis
	Ieškiniai Teisingumo Teisme
	1. Pagal SESV 263 straipsnį Bendrajame Teisme arba Teisingumo Teisme gali būti pateiktas ieškinys, kuriuo ginčijamas Apeliacinės tarybos priimtas sprendimas.
	2. Jei Apeliacinė taryba nepriima jokio sprendimo, vadovaujantis Sutarties 265 straipsniu Bendrajam Teismui arba Teisingumo Teismui galima pateikti ieškinį dėl neveikimo.
	3. PADKM institucija privalo imtis būtinų priemonių, kad įvykdytų Bendrojo Teismo sprendimą, arba, jei dėl to sprendimo pateiktas apeliacinis skundas, Teisingumo Teismo sprendimą.

Pakeitimas 150

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. 2 straipsnio 10 dalyje, 2 straipsnio 11 dalyje, 18 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.	2. 2 straipsnio 1a dalyje, 2 straipsnio 6 dalyje, 2 straipsnio 10 dalyje, 2 straipsnio 11 dalyje, 7 straipsnio 7a dalyje, 8 straipsnio 3 dalyje , 12a straipsnio 7 dalyje, 18 straipsnio 3 dalyje, 27 straipsnio 5 dalyje, 27a straipsnio 6 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje ir 35 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.

Pakeitimas 151

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 10 dalyje, 2 straipsnio 11 dalyje, 18 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus.	3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 1a dalyje, 2 straipsnio 6 dalyje, 2 straipsnio 10 dalyje, 2 straipsnio 11 dalyje, 7 straipsnio 7a dalyje, 8 straipsnio 3 dalyje , 12a straipsnio 7 dalyje, 18 straipsnio 3 dalyje, 27 straipsnio 5 dalyje, 27a straipsnio 6 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje ir 35 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus.

Pakeitimas 152

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7. Pagal 2 straipsnio 10 dalį, 2 straipsnio 11 dalį . 18 straipsnio 3 dalį ir 27 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

7. Pagal 2 straipsnio 1a dalį, 2 straipsnio 6 dalį, 2 straipsnio 10 dalį, 2 straipsnio 11 dalį , 7 straipsnio 7a dalį, 8 straipsnio 3 dalį , 12a straipsnio 7 dalį, 18 straipsnio 3 dalį, 27 straipsnio 5 dalį, 27a straipsnio 6 dalį, 31 straipsnio 2 dalį ir 35 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Pakeitimas 153

Pasiūlymas dėl reglamento

30 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija renka informaciją, reikalingą siekiant išplėsti šio reglamento taikymo sritį, kad jis apimtų netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį ir prekes , kurios nėra nurodytos I priede , ir kuria būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodus, pagrįstus aplinkosauginio pėdsako metodais.	1. Komisija , konsultuodamasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, renka informaciją, reikalingą siekiant išplėsti šio reglamento taikymo sritį, kad jis apimtų kitus sektorius ir tolesnės grandies produktus , nurodytus 2 straipsnio 1a dalyje , ir sukurti būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodus, pagrįstus aplinkosauginio pėdsako metodais.

Pakeitimas 260

Pasiūlymas dėl reglamento

30 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma pateikiamas galimybių labiau išplėsti būdingojo išmetamo ŠESD kiekio sąvokos aprėptį, kad ji apimtų netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį ir kitas prekes , kurios kelia anglies dioksido nutekėjimo riziką ir kurios į šį reglamentą dar nėra įtrauktos , vertinimas bei valdymo sistemos vertinimas. Joje taip pat pateikiamas galimybės dar labiau išplėsti taikymo sritį įtraukiant transporto paslaugoms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, tolimesnėje vertės grandinės dalyje esančias prekes ir paslaugas , kurios ateityje gali kelti anglies dioksido nutekėjimo riziką .

2. Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą. Pirmojoje ataskaitoje visų pirma daugiausia dėmesio skiriama galimybėms sustiprinti šį reglamentą siekiant ne vėliau negu iki 2050 m. įgyvendinti neutralaus poveikio klimatui Sąjungos tikslą ir pateikiamas galimybės dar labiau išplėsti taikymo sritį įtraukiant transporto paslaugoms būdingą išmetamą ŠESD kiekį vertinimas. Be to , joje įvertinami organinių cheminių medžiagų ir polimerų būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo techniniai ypatumai , jų vertės grandinės ir mechanizmo gebėjimas pakankamai sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką tuose sektoriuose. Remdamasi ta ataskaita, Komisija prireikus gali pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl PADKM koeficiento , nurodyto 31 straipsnyje, koregavimo arba 36 straipsnio 3 dalies d punkto įsigaliojimo atidėjimo tų prekių atžvilgiu .

Pakeitimas 157

Pasiūlymas dėl reglamento

30 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Prireikus prie Komisijos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto .	3. Po 2028 m. Komisija stebi, kaip veikia PADKM, ir kas dvejus metus teikia Europos Parlamentui ir Tarybai PADKM veikimo ataskaitą, remdamasi 2a dalyje išdėstytomis nuostatomis .

Pakeitimas 158

Pasiūlymas dėl reglamento

30 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a. Įvykus nenumatytam, išskirtiniam ir neišprovokuotam įvykiui, kurio viena ar kelios šalys, kurioms taikoma PADKM, negali kontroliuoti ir kuris turi destruktyvių pasekmių atitinkamų šalių ekonomikos ir pramonės infrastruktūrai, Komisija įvertina padėtį ir prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, kad būtų nustatytos būtinos laikinosios priemonės toms išskirtinėms aplinkybėms pašalinti.

Pakeitimas 261

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Nuo 36 straipsnio 3 dalyje nurodytos PADKM taikymo pradžios datos I priede išvardytų produktų gamybai Sąjungoje nemokami apyvartiniai taršos leidimai neskiriami.
	Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, iki 2032 m. gruodžio d. tų produktų gamybai suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai mažėjančiais kiekiais. Taikomas PADKM koeficientas, pagal kurį mažinamas šių produktų gamybai skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius. PADKM koeficientas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. sudarys 100 proc., ir, su sąlyga, kad bus pradėtas taikyti šio reglamento 36 straipsnio 3 dalies d punktas, 2027 m. – 93 proc., 2028 m. – 84 proc., 2029 m – 69 proc., 2030 m. – 50 proc., 2031 m. – 25 proc. ir 2032 m. pasieks 0 proc.
	PADKM koeficientas prekėms, įtrauktoms į šį reglamentą po … [šio reglamento įsigaliojimo diena] pagal 2 straipsnio 1a dalyje nustatytą tvarkaraštį, sudaro 100 proc. pirmaisiais metais, 93 proc. antraisiais metais, 84 proc. trečiaisiais metais, 69 proc. ketvirtaisiais metais, 50 proc. penktaisiais metais, 25 proc. šeštaisiais metais ir pasiekia 0 proc. po šešerių metų.
	Nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus mažinimas apskaičiuojamas kasmet kaip I priede išvardytų produktų gamybai skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų paklausos procentinės dalies vidurkis, palyginti su apskaičiuota visų įrenginių bendra nemokamų apyvartinių taršos leidimų paklausa atitinkamu laikotarpiu, kaip nurodyta Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 1 dalyje, naudojant PADKM koeficientą.

Pakeitimas 262

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1b. Siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, nukrypstant nuo 1 dalies a punkto pirmos ir antros pastraipų, šio reglamento I priede išvardytų produktų gamybai Sąjungoje ir toliau suteikiami nemokami leidimai, jei tokie produktai skirti eksportui į trečiąsias šalis, netaikančias anglies dioksido apmokestinimo mechanizmų, panašių į ES ATLPS.
	Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje pateikia išsamų ES ATLPS ir PADKM poveikio šio reglamento I priede išvardytų produktų, skirtų eksportui į trečiąsias šalis, gamybai Sąjungoje ir pasaulinių išmetamųjų teršalų kiekio pokyčiams vertinimą, taip pat pirmos pastraipoje išdėstytos nukrypti leidžiančios nuostatos suderinamumo su PPO normomis vertinimą.
	Komisija, kai tinkama, kartu su ta ataskaita pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo numatoma apsauga nuo anglies dioksido nutekėjimo rizikos, kuria siekiama suvienodinti šio reglamento I priede išvardytų produktų, pagamintų eksportui į trečiąsias šalis, kurios netaiko anglies dioksido kainodaros mechanizmų, panašių į ES ATLPS, gamybos Sąjungoje anglies dioksido apmokestinimą taip, kad jis atitiktų PPO reikalavimus iki 2026 m. gruodžio 31 d., visų pirma įvertinant galimus eksporto koregavimo mechanizmus įrenginiams, priklausantiems 10 % efektyviausių įrenginių, kaip nustatyta Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnyje, atsižvelgiant į suderinamumą su PPO normomis, arba kitus pasiūlymus, kuriuos Komisija laiko tinkamais.

Pakeitimas 160

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma 1 dalyje nurodyto sumažinimo skaičiavimo metodika. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.	2. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 28 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant 1 dalyje nurodyto sumažinimo skaičiavimo metodika.

Pakeitimas 161

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Nuo 2025 m. Komisija kiekvienais metais, teikdama metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 5 dalį, įvertina CBAM veiksmingumą sprendžiant anglies dioksido nutekėjimo rizikos problemą, susijusią su Sąjungoje pagamintomis prekėmis skirtomis eksportuoti į trečiąsias šalis, kurios netaiko ES ATLPS arba panašaus anglies dioksido apmokestinimo mechanizmo. Ataskaitoje visų pirma įvertinama Sąjungos eksporto raida PADKM sektoriuose ir pokyčiai, susiję su prekybos srautais ir būdinguoju gaminio išmetamųjų teršalų kiekiu pasaulinėje rinkoje. Jei ataskaitoje nustatoma, kad kyla anglies dioksido netekėjimo rizika, susijusi su Sąjungoje pagamintomis prekėmis skirtomis eksportuoti į tokias trečiąsias šalis, kurios netaiko ES ATLPS arba panašaus anglies dioksido apmokestinimo mechanizmo, Komisija, kai tinkama, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad šios anglies dioksido nutekėjimo rizikos problema būtų sprendžiama laikantis PPO taisyklių ir atsižvelgiant į Sąjungos įrenginių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.

Pakeitimas 162

Pasiūlymas dėl reglamento

33 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Naudodamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 5 dalį sukurtu priežiūros mechanizmu muitinė perduoda importuojančios valstybės narės kompetentingai institucijai informaciją apie importuojamas prekes, įskaitant perdirbtuosius produktus, gautus taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą. Tokia informacija apima deklaranto EORI kodą, aštuonženklį KN kodą, prekių kiekį, kilmės šalį, deklarantą, deklaracijos datą ir muitinės procedūrą.

3. Naudodamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 5 dalį sukurtu priežiūros mechanizmu muitinė perduoda PADKM institucijai informaciją apie importuojamas prekes, įskaitant perdirbtuosius produktus, gautus taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą. Tokia informacija apima deklaranto EORI kodą, aštuonženklį KN kodą, prekių kiekį, kilmės šalį, deklarantą, deklaracijos datą ir muitinės procedūrą.

Pakeitimas 163

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Kiekvienas deklarantas už kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį pateikia ataskaitą (toliau – PADKM ataskaita), kurioje nurodoma informacija apie per tą ketvirtį importuotas prekes, importuojančios valstybės narės kompetentingai institucijai arba, jei prekės importuotos į daugiau nei vieną valstybę narę, deklaranto nuožiūra pasirinktos valstybės narės kompetentingai institucijai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.

Pakeitimas 164

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)	6 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte nustatytu metodu apskaičiuotas faktinis bendras būdingasis netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išreiškiamas išmetamo CO2e tonomis vienai kitos nei elektros energija rūšies prekių tonai;

c)	6 dalyje nurodytame deleguotame akte nustatytu metodu apskaičiuotas faktinis bendras būdingasis netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išreiškiamas išmetamo CO2e tonomis vienai kitos nei elektros energija rūšies prekių tonai;

Pakeitimas 165

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Kompetentinga institucija perduoda Komisijai 2 dalyje nurodytą informaciją ne vėliau kaip per du mėnesius nuo ketvirčio, už kurį pateikta ataskaita, pabaigos.	3. PADKM institucija perduoda Komisijai 2 dalyje nurodytą informaciją ne vėliau kaip per du mėnesius nuo ketvirčio, už kurį pateikta ataskaita, pabaigos.

Pakeitimas 166

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. PADKM ataskaitos nepateikusiems deklarantams kompetentinga institucija skiria proporcingą ir atgrasomą baudą.	4. PADKM ataskaitos nepateikusiems deklarantams PADKM institucija skiria proporcingą ir atgrasomą baudą.

Pakeitimas 167

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 5 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad deklarantas neįvykdė 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti PADKM ataskaitą, ji skiria baudą ir praneša deklarantui:	5. Jeigu PADKM institucija nustato, kad deklarantas neįvykdė 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti PADKM ataskaitą, ji skiria baudą ir praneša deklarantui:

Pakeitimas 168

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 5 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)	kad kompetentinga institucija padarė išvadą, jog deklarantas nesilaiko pareigos pateikti ataskaitą už atitinkamą ketvirtį;

a)	kad PADKM institucija padarė išvadą, jog deklarantas nesilaiko pareigos pateikti ataskaitą už atitinkamą ketvirtį;

Pakeitimas 169

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 5 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)	kokių veiksmų, kompetentingos institucijos nuomone, deklarantas turėtų imtis, kad įvykdytų a punkte nurodytą savo pareigą, atsižvelgiant į konkretaus atvejo faktus ir aplinkybes , ir

e)	kokių veiksmų, PADKM institucijos nuomone, deklarantas turėtų imtis, kad įvykdytų a punkte nurodytą savo pareigą, atsižvelgiant į konkretaus atvejo faktus ir aplinkybes;

Pakeitimas 170

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl praneštinos informacijos, 3 dalyje nurodytos informacijos perdavimo procedūros ir užsienio valiuta sumokėtos anglies dioksido kainos konvertavimo į eurus taikant vidutinį metinį valiutos kursą. Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl tikslesnio būtinų III priede nustatyto skaičiavimo metodo elementų apibrėžimo, be kita ko, dėl gamybos procesų sistemos ribų, išmetamųjų teršalų faktorių, konkrečių įrenginių faktinio išmetamo ŠESD kiekio verčių nustatymo bei jų atitinkamo taikymo atskiroms prekėms, taip pat įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi duomenų patikimumo užtikrinimo metodai, įskaitant šių duomenų išsamumo lygį ir tikrinimą. Be to, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sukuriamas importuojamoms prekėms būdingo netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodas.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl praneštinos informacijos, 3 dalyje nurodytos informacijos perdavimo procedūros ir užsienio valiuta sumokėtos anglies dioksido kainos konvertavimo į eurus taikant vidutinį metinį valiutos kursą. Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl tikslesnio būtinų III priede nustatyto skaičiavimo metodo elementų apibrėžimo, be kita ko, dėl gamybos procesų sistemos ribų, išmetamųjų teršalų faktorių, konkrečių įrenginių faktinio išmetamo ŠESD kiekio verčių nustatymo bei jų atitinkamo taikymo atskiroms prekėms, taip pat įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi duomenų patikimumo užtikrinimo metodai, įskaitant šių duomenų išsamumo lygį ir tikrinimą. Be to, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 28 straipsnį priimti šį reglamentą papildančius deleguotuosius aktus, kuriais sukuriamas importuojamoms prekėms būdingo netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodas.

Pakeitimai 198, 216 ir 263

Pasiūlymas dėl reglamento

36 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)	32–34 straipsniai taikomi iki 2025 m. gruodžio 31 d.;

a)	32–34 straipsniai taikomi iki 2026 m. gruodžio 31 d.;

Pakeitimai 199 ir 217

Pasiūlymas dėl reglamento

36 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)	35 straipsnis taikomas iki 2026 m. vasario 28 d.;

b)	35 straipsnis taikomas iki 2027 m. vasario 28 d.;

Pakeitimas 264

Pasiūlymas dėl reglamento

36 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)	5 ir 17 straipsniai taikomi nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.;

c)	5 ir 17 straipsniai taikomi nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.;

Pakeitimai 200, 218 ir 265

Pasiūlymas dėl reglamento

36 straipsnio 3 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)	4, 6, 7, 8, 9, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 31 straipsniai taikomi nuo 2026 m. sausio 1 d.

d)	4, 6, 7, 8, 9, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 31 straipsniai taikomi nuo 2027 m. sausio 1 d.

Pakeitimas 175

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedas

Komisijos siūlomas tekstas

Prekių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų sąrašas

Šis reglamentas taikomas toliau išvardytų sektorių prekėms, kurioms identifikavimo sumetimais šiuo metu priskiriami nurodyti Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodai pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 (1).

Šio reglamento taikymo tikslais šiltnamio efektą sukeliančios dujos, susijusios su toliau išvardytų sektorių prekėmis toliau išvardijamos pagal prekių rūšis.

Cementas

KN kodas	Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
2523 10 00 – Cementų klinkeriai	Anglies dioksidas
2523 21 00 – Baltasis portlandcementis, dirbtiniu būdu nudažytas arba nenudažytas	Anglies dioksidas
2523 29 00 – Kitas portlandcementis	Anglies dioksidas
2523 90 00 – Kiti hidrauliniai cementai	Anglies dioksidas

Elektros energija

KN kodas	Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
2716 00 00 – Elektros energija	Anglies dioksidas

Trąšos

KN kodas

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

2808 00 00 – Azoto rūgštis (nitrato rūgštis); sieros (sulfato) ir azoto (nitrato) rūgščių mišiniai

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

2814 – Amoniakas, bevandenis arba vandeninis amoniako tirpalas

Anglies dioksidas

2834 21 00 – Kalio nitratai

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

3102 – mineralinės arba cheminės azoto trąšos

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

3105 – Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du arba trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis; kitos trąšos; prekės, priskiriamos šiam skirsniui, turinčios tablečių arba panašių formų pavidalą arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg

—	Išskyrus: 3105 60 00 – Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

Geležis ir plienas

KN kodas	Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
72 – Geležis ir plienas (juodieji metalai) Išskyrus: 7202 – Ferolydiniai 7204 – Juodųjų metalų atliekos ir laužas; perlydyti laužo liejiniai ir plienas	Anglies dioksidas
7301 – Lakštinės atraminės konstrukcijos iš geležies arba iš plieno, išgręžiotos arba neišgręžiotos, perforuotos arba neperforuotos, monolitinės arba surinktos iš elementų; suvirinti kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai, iš geležies arba iš plieno	Anglies dioksidas
7302 – Geležinkelių ir tramvajų kelių konstrukcijų sudedamosios dalys iš geležies arba iš plieno: bėgiai, gretbėgiai ir krumpliniai bėgiai, iešmų plunksnos, aklinių sankirtų kryžmės, iešmų smailės ir kitos kryžmės, pabėgiai (kryžminiai žuoliai), sandūrinės tvarslės, bėgių guoliai, bėgių guolių pleištai, atraminės plokštės, pamatinės plokštės, bėgių sąvaržos, padėklinės plokštės, žuoliai ir kitos bėgių sujungimo arba tvirtinimo detalės	Anglies dioksidas
7303 00 – Vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš ketaus	Anglies dioksidas
7304 – Besiūliai vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš geležies (išskyrus ketų) arba iš plieno	Anglies dioksidas
7305 – Kiti vamzdžiai ir vamzdeliai (pavyzdžiui, suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), apskrito vidinio ir išorinio skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, iš geležies arba iš plieno	Anglies dioksidas
7306 – Kiti vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai (pavyzdžiui, atvirasiūliai arba suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), iš geležies arba iš plieno	Anglies dioksidas
7307 – Vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (pavyzdžiui, alkūnės, movos) iš geležies arba plieno	Anglies dioksidas
7308 – Metalinės konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, priskiriamus 9406 pozicijai) ir metalinės konstrukcijų dalys (pavyzdžiui, tiltai ir tiltų sekcijos, šliuzų vartai, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stogų konstrukcijų karkasai, durys ir langai bei jų rėmai, durų slenksčiai, langinės, baliustrados, atramos ir kolonos) iš geležies arba plieno; plokštės, strypai, kampuočiai, fasoniniai profiliai, specialieji profiliai, vamzdžiai ir panašūs gaminiai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose, iš geležies arba plieno	Anglies dioksidas
7309 – Rezervuarai, cisternos, bakai ir panašios bet kurių medžiagų (išskyrus suslėgtas ir suskystintas dujas) talpyklos iš geležies arba plieno, kurių talpa didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos	Anglies dioksidas
7310 – Cisternos, statinės, būgnai, skardinės, dėžės ir panašios bet kurių medžiagų (išskyrus suslėgtas ir suskystintas dujas) talpyklos iš geležies arba plieno, kurių talpa ne didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos	Anglies dioksidas
7311 – Suslėgtų arba suskystintų dujų talpyklos iš geležies arba iš plieno	Anglies dioksidas

Aliuminis

KN kodas	Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
7601 – Neapdorotas aliuminis	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai
7603 – Aliuminio milteliai ir žvyneliai	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai
7604 – Aliuminio strypai, juostos ir profiliai	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai
7605 – Aliumininė viela	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai
7606 – Aliumininės plokštės, lakštai ir juostelės, kurių storis didesnis kaip 0,2 mm	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai
7607 – Aliumininė folija (su atspaudais ar įspaudais arba be atspaudų ir įspaudų, su popieriaus, kartono, plastikų ar panašių medžiagų pagrindu arba be pagrindo), kurios storis (neįskaitant jokio pagrindo storio) ne didesnis kaip 0,2 mm	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai
7608 – Aliuminio vamzdžiai ir vamzdeliai	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai
7609 00 00 – Aliumininės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (pavyzdžiui, alkūnės, movos)	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

Pakeitimas

Prekių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų sąrašas

Šio reglamento taikymo tikslais šiltnamio efektą sukeliančios dujos, susijusios su toliau išvardytų sektorių prekėmis toliau išvardijamos pagal prekių rūšis.

Cementas

KN kodas	Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
2523 30 00 – Aliuminatinis cementas	Anglies dioksidas
2523 10 00 – Cementų klinkeriai	Anglies dioksidas
2523 21 00 – Baltasis portlandcementis, dirbtiniu būdu nudažytas arba nenudažytas	Anglies dioksidas
2523 29 00 – Kitas portlandcementis	Anglies dioksidas
2523 90 00 – Kiti hidrauliniai cementai	Anglies dioksidas

Elektros energija

KN kodas	Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
2716 00 00 – Elektros energija	Anglies dioksidas

Trąšos

KN kodas

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

2808 00 00 – Azoto rūgštis (nitrato rūgštis); sieros (sulfato) ir azoto (nitrato) rūgščių mišiniai

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

2814 – Amoniakas, bevandenis arba vandeninis amoniako tirpalas

Anglies dioksidas

2834 21 00 – Kalio nitratai

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

3102 – mineralinės arba cheminės azoto trąšos

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

—	Išskyrus: 3105 60 00 – Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

Geležis ir plienas

KN kodas	Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
72 – Geležis ir plienas (juodieji metalai) Išskyrus: 7202 – Ferolydiniai 7204 – Juodųjų metalų atliekos ir laužas; perlydyti laužo liejiniai ir plienas	Anglies dioksidas
7301 – Lakštinės atraminės konstrukcijos iš geležies arba iš plieno, išgręžiotos arba neišgręžiotos, perforuotos arba neperforuotos, monolitinės arba surinktos iš elementų; suvirinti kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai, iš geležies arba iš plieno	Anglies dioksidas
7302 – Geležinkelių ir tramvajų kelių konstrukcijų sudedamosios dalys iš geležies arba iš plieno: bėgiai, gretbėgiai ir krumpliniai bėgiai, iešmų plunksnos, aklinių sankirtų kryžmės, iešmų smailės ir kitos kryžmės, pabėgiai (kryžminiai žuoliai), sandūrinės tvarslės, bėgių guoliai, bėgių guolių pleištai, atraminės plokštės, pamatinės plokštės, bėgių sąvaržos, padėklinės plokštės, žuoliai ir kitos bėgių sujungimo arba tvirtinimo detalės	Anglies dioksidas
7303 00 – Vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš ketaus	Anglies dioksidas
7304 – Besiūliai vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš geležies (išskyrus ketų) arba iš plieno	Anglies dioksidas
7305 – Kiti vamzdžiai ir vamzdeliai (pavyzdžiui, suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), apskrito vidinio ir išorinio skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, iš geležies arba iš plieno	Anglies dioksidas
7306 – Kiti vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai (pavyzdžiui, atvirasiūliai arba suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), iš geležies arba iš plieno	Anglies dioksidas
7307 – Vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (pavyzdžiui, alkūnės, movos) iš geležies arba plieno	Anglies dioksidas
7308 – Metalinės konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, priskiriamus 9406 pozicijai) ir metalinės konstrukcijų dalys (pavyzdžiui, tiltai ir tiltų sekcijos, šliuzų vartai, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stogų konstrukcijų karkasai, durys ir langai bei jų rėmai, durų slenksčiai, langinės, baliustrados, atramos ir kolonos) iš geležies arba plieno; plokštės, strypai, kampuočiai, fasoniniai profiliai, specialieji profiliai, vamzdžiai ir panašūs gaminiai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose, iš geležies arba plieno	Anglies dioksidas
7309 – Rezervuarai, cisternos, bakai ir panašios bet kurių medžiagų (išskyrus suslėgtas ir suskystintas dujas) talpyklos iš geležies arba plieno, kurių talpa didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos	Anglies dioksidas
7310 – Cisternos, statinės, būgnai, skardinės, dėžės ir panašios bet kurių medžiagų (išskyrus suslėgtas ir suskystintas dujas) talpyklos iš geležies arba plieno, kurių talpa ne didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos	Anglies dioksidas
7311 – Suslėgtų arba suskystintų dujų talpyklos iš geležies arba iš plieno	Anglies dioksidas

Aliuminis

KN kodas	Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
7601 – Neapdorotas aliuminis	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai
7603 – Aliuminio milteliai ir žvyneliai	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai
7604 – Aliuminio strypai, juostos ir profiliai	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai
7605 – Aliumininė viela	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai
7606 – Aliumininės plokštės, lakštai ir juostelės, kurių storis didesnis kaip 0,2 mm	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai
7607 – Aliumininė folija (su atspaudais ar įspaudais arba be atspaudų ir įspaudų, su popieriaus, kartono, plastikų ar panašių medžiagų pagrindu arba be pagrindo), kurios storis (neįskaitant jokio pagrindo storio) ne didesnis kaip 0,2 mm	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai
7608 – Aliuminio vamzdžiai ir vamzdeliai	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai
7609 00 00 – Aliumininės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (pavyzdžiui, alkūnės, movos)	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

Cheminės medžiagos

KN kodas	Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
29 – Organinės cheminės medžiagos	Anglies dioksidas
280410000 – Vandenilis	Anglies dioksidas
281410000 – Amoniakas	Anglies dioksidas
2814 20 00 – Vandeninis amoniako tirpalas	Anglies dioksidas

Polimerai

KN kodas	Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
39 – Plastikai ir jų gaminiai	Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

Pakeitimas 176

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2 punkto pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.	Faktinio paprastoms prekėms būdingo tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio nustatymas

2.	Faktinio paprastoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio nustatymas

Pakeitimas 177

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nustatant savitąjį faktinį konkrečiame įrenginyje gaminamoms paprastoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, atsižvelgiama tik į tiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį. Šiuo tikslu taikoma ši lygtis:	Nustatant savitąjį faktinį konkrečiame įrenginyje gaminamoms paprastoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, atsižvelgiama tiek į tiesiogiai , tiek į netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį. Šiuo tikslu taikoma ši lygtis:

Pakeitimas 178

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2 punkto 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Priskirtas išmetamas ŠESD kiekis yra įrenginio ataskaitiniu laikotarpiu tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio dalis, atsirandanti dėl gamybos proceso, kurį vykdant gaunamos prekės g, taikant proceso sistemos ribas, nustatytas pagal 7 straipsnio 6 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose. Priskirtas išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal šią lygtį:=

AttrEmg = DirEm

Priskirtas išmetamas ŠESD kiekis yra įrenginio ataskaitiniu laikotarpiu išmetamo ŠESD kiekio dalis, atsirandanti dėl gamybos proceso, kurį vykdant gaunamos prekės g, taikant proceso sistemos ribas, nustatytas pagal 7 straipsnio 6 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose. Priskirtas išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal šią lygtį:=

Attrg = DirEm + Emel–Emel, exp

Pakeitimas 179

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 3 punkto pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.	Faktinio sudėtingoms prekėms būdingo tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio nustatymas

3.	Faktinio sudėtingoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio nustatymas

Pakeitimas 180

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 4 punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nustatant numatytąsias vertes, būdingasis išmetamas ŠESD kiekis turi būti nustatytas naudojant tik faktines vertes. Jeigu faktinių duomenų nėra, galima naudoti atitinkamuose literatūros šaltiniuose pateiktas vertes. Prieš rinkdama duomenis, kurių reikia, kad būtų galima nustatyti numatytąsias vertes I priede nurodytoms kiekvienos rūšies prekėms, Komisija paskelbia gaires, kaip išskaičiuoti išmetamąsias dujas arba šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios naudojamos kaip gamybos proceso žaliavos. Numatytosios vertės nustatomos remiantis geriausiais turimais duomenimis. Šios gairės periodiškai peržiūrimos priimant įgyvendinimo aktus, pagrįstus naujausia ir patikimiausia informacija, įskaitant trečiosios šalies arba trečiųjų šalių grupės pateiktą informaciją.

Nustatant numatytąsias vertes, būdingasis išmetamas ŠESD kiekis turi būti nustatytas naudojant tik faktines vertes , gautas iš šalių, kuriose buvo išmestas faktinis išmetamas ŠESD kiekis . Jeigu faktinių duomenų nėra , arba jei naudojant faktinius duomenis numatytosios vertės būtų mažos, o tai būtų palanki terpė piktnaudžiavimu , galima naudoti atitinkamuose literatūros šaltiniuose pateiktas vertes. Prieš rinkdama duomenis, kurių reikia, kad būtų galima nustatyti numatytąsias vertes I priede nurodytoms kiekvienos rūšies prekėms, Komisija paskelbia gaires, kaip išskaičiuoti išmetamąsias dujas arba šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios naudojamos kaip gamybos proceso žaliavos. Numatytosios vertės nustatomos remiantis geriausiais turimais duomenimis. Geriausi turimi duomenys, kiek įmanoma, grindžiami patikima ir viešai prieinama informacija apie naudojamos technologijos ir procesų rūšį, įrenginio konstrukciją, žaliavų ir paprastų prekių, naudojamų gamybos procese, kilmę, energijos šaltinį ir kitus duomenis. Numatytosios vertės periodiškai peržiūrimos priimant 7 straipsnio 6 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus, pagrįstus naujausia ir patikimiausia informacija, įskaitant trečiosios šalies arba trečiųjų šalių grupės pateiktą informaciją.

Pakeitimas 181

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 4 punkto 4.1 papunkčio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kai įgaliotasis deklarantas negali tinkamai nustatyti faktinio išmetamo ŠESD kiekio, naudojamos numatytosios vertės. Šios vertės nustatomos pagal kiekvienos eksportuojančios šalies ir kiekvienos I priede nurodytos prekės, išskyrus elektros energiją, 10 proc. prasčiausiai veikiančių įrenginių vidutinį išmetamo ŠESD kiekio intensyvumą, prie jo pridedant tam tikrą priedą, kuris nustatomas šio reglamento įgyvendinimo aktuose. Kai nėra patikimų su eksportuojančios šalies eksportuojamų prekių rūšimi susijusių duomenų, numatytosios vertės nustatomos pagal vidutinį 5 proc. prasčiausius rezultatus pasiekusių tos rūšies prekes gaminančių ES įrenginių išmetamo ŠESD kiekio intensyvumą. Numatytosios vertės jokiomis aplinkybėmis negali būti mažesnės už tikėtiną būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, o eksportuotojas negali pasinaudoti tuo, kad nepateikė patikimų duomenų apie faktinį išmetamą ŠESD kiekį siekdamas, kad būtų naudojamos numatytosios vertės.

Pakeitimas 182

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.1 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Konkrečios numatytosios vertės grindžiamos geriausiais Komisijos turimais duomenimis, pagal kuriuos nustatomas vidutinis išmetamo CO2 faktorius tonomis CO2 vienai megavatvalandei kainą nustatančiuose šaltiniuose trečiojoje šalyje, trečiųjų šalių grupėje ar trečiosios šalies regione.	Konkrečios numatytosios vertės grindžiamos 10 proc. prasčiausiai veikiančių elektros energijos gamybos įrenginių trečiojoje šalyje, trečiųjų šalių grupėje ar trečiosios šalies regione.

Pakeitimas 183

Pasiūlymas dėl reglamento

III a priedas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

IIIa priedas

PADKM sertifikatų mažinimo dėl nemokamų leidimų paskirstymo pagal ES ATLPS apskaičiavimo metodika

Pakeitimas 184

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 1 dalies 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)	tikrintojo apsilankymai įrenginyje yra privalomi, išskyrus tuos atvejus, kai tenkinami konkretūs kriterijai, pagal kuriuos leidžiama įrenginyje nesilankyti;

c)	tikrintojo apsilankymai įrenginyje yra privalomi, išskyrus tuos atvejus, kai tenkinami konkretūs kriterijai, pagal kuriuos leidžiama įrenginyje nesilankyti , kaip aprašyta 8 straipsnio 3 dalyje ;

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0160/2022).

(31) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640).

(32) 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatas „Kuriame sveiką planetą visiems“ (COM(2021)0400).

(31) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640).

(32) 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatas „Kuriame sveiką planetą visiems“ (COM(2021)0400).

(33) OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(35) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(36) IPCC, 2018 m. Pasaulio klimato atšilimas 1,5 C. IPCC specialioji ataskaita dėl visuotinio temperatūros pakilimo 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų, stiprinant pasaulinį atsaką į klimato kaitos grėsmę, darnų vystymąsi ir pastangas panaikinti skurdą [V. Masson-Delmotte, P. Zhai, H.-O. Pörtner, D. Roberts, J. Skea, P.R. Shukla, A. Pirani, W. Moufouma-Okia, C. Péan, R. Pidcock, S. Connors, J.B.R. Matthews, Y. Chen, X. Zhou, M.I. Gomis, E. Lonnoy, T. Maycock, M. Tignor et T. Waterfield (leid.)].

(47) 2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija 2013/179/ES dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL L 124, 2013 5 4, p. 1).

(1a) 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (OL L 209, 2021 6 14, p. 1).

(51) Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(1) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/399

P9_TA(2022)0250

Išimtinė laikina parama iš EŽŪFKP, reaguojant į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį ***I

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl konkrečios priemonės išimtinei laikinai paramai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) teikti, reaguojant į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 (COM(2022)0242 – C9-0185/2022 – 2022/0166(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2023/C 32/14)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0242),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, į 42 straipsnį ir į 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0185/2022),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 17 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius,

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkei Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

P9_TC1-COD(2022)0166

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013, kiek tai susiję su konkrečia priemone išimtinei laikinai paramai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) teikti, reaguojant į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1033.)

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/400

P9_TA(2022)0251

Dujų saugyklos ***I

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (COM(2022)0135 – C9-0126/2022 – 2022/0090(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2023/C 32/15)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0135),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0126/2022),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—

atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir 2022 m. gegužės 25 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius,

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkei Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

P9_TC1-COD(2022)0090

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1032.)

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/401

P9_TA(2022)0252

ES skaitmeninis COVID pažymėjimas. Sąjungos piliečiai ***I

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/953 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas asmenims laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu (COM(2022)0050 – C9-0031/2022 – 2022/0031(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2023/C 32/16)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0050),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0031/2022),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto poziciją pakeitimų formą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0138/2022),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

P9_TC1-COD(2022)0031

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/953 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistema, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1034.)

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/402

P9_TA(2022)0253

ES skaitmeninis COVID pažymėjimas. Trečiųjų valstybių piliečiai ***I

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/954 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo), skirtų trečiųjų valstybių piliečiams, teisėtai esantiems arba gyvenantiems valstybių narių teritorijose, išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo COVID-19 pandemijos metu sistemos (COM(2022)0055 – C9-0032/2022 – 2022/0030(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2023/C 32/17)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0055),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 77 straipsnio 2 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0032/2022),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0137/2022),

priima per pirmąjį svarstymą toliau išdėstytą savo poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkei Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

P9_TC1-COD(2022)0030

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/954 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo), skirtų trečiųjų valstybių piliečiams, teisėtai esantiems arba gyvenantiems valstybių narių teritorijose, išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo COVID-19 pandemijos metu sistemos

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1035.)

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/403

P9_TA(2022)0254

Taisomojo biudžeto Nr. 3/2022 projektas: iš Ukrainos bėgančių asmenų priėmimo išlaidų finansavimas

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 3/2022 projekto. Iš Ukrainos bėgančių asmenų priėmimo išlaidų finansavimas (09095/2022 – C9-0182/2022 – 2022/0126(BUD))

(2023/C 32/18)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (1), ypač į jo 44 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2021 m. lapkričio 24 d. (2),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (3) (DFP reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (4),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (5),

—	atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 3/2022 projektą, kurį Komisija priėmė 2022 m. balandžio 22 d. (COM(2022)0262),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 16 d. priimtą ir tą pačią dieną Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 3/2022 projekto (09095/2022 – C9-0182/2022),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 ir 96 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0181/2022),

kadangi Komisija siūlo iš Sąjungos biudžeto skirti iš viso 400 mln. EUR iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Sienų valdymo ir vizų priemonės (SVVP) iš Ukrainos dėl nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos vykdomo neteisėto, neišprovokuoto ir nepagrįsto agresijos karo bėgančių asmenų pirmojo priėmimo ir registracijos išlaidoms finansuoti;

kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 3/2022 projektas yra vienas iš elementų, naudojamų siūlomai 400 mln. EUR sumai pasiekti, kartu su PMIF ir SVVP teminės priemonės darbo programų 2021–2022 m. pakeitimais, pagal kuriuos pagal kiekvieną programą skiriama 124 mln. EUR pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, ir su pasiūlymu dėl biudžeto valdymo institucijos vykdomo lėšų perkėlimo (DEC 11/2022) siekiant PMIF padidinti 52,2 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 74 mln. EUR mokėjimų asignavimų;

C.	kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 3/2022 projekto grynasis poveikis išlaidoms reiškia, kad PMIF įsipareigojimų asignavimai padidėja 99,8 mln. EUR, o mokėjimų asignavimai padidėja 176 mln. EUR, t. y. 76 mln. EUR PMIF ir 100 mln. EUR SVVP;

palankiai vertina Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 3/2022 projektą;

primena Parlamento įsipareigojimą aktyvuoti visas turimas Sąjungos biudžeto priemones, kad ir toliau būtų teikiama kuo didesnė ekonominė ir finansinė parama Ukrainai ir nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms; pakartoja, kad reikia valstybių narių solidarumo ir bendrų priemonių reaguojant į milijonų pabėgėlių iš Ukrainos srautą, įskaitant pabėgėlių perskirstymą; pabrėžia, kad svarbu ir toliau teikti Moldovos Respublikai paramą asmenų perkėlimui į valstybes nares pagal solidarumo platformą; visų pirma primygtinai ragina Komisiją planuoti ir panaudoti lėšas, skirtas Ukrainos ir valstybių narių tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms 2021–2027 m. laikotarpiu, kad būtų padidintas pasienyje gyvenančių bendruomenių atsparumas atsižvelgiant į tebesitęsiančią pabėgėlių krizę;

primena, jog Parlamentas derybose dėl DFP užsitikrino 1 mlrd. EUR vertės padidinimą SVVP, kad būtų galima visapusiškai įgyvendinti programos tikslus; labai apgailestauja dėl to, kad Komisija nusprendė sumažinti SVVP paketą, taip siekiant kompensuoti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui skirtų lėšų padidinimą 63 mln. EUR, o Europolui – 185 mln. EUR per dabartinės DFP laikotarpį; laikosi pozicijos, kad naujoms agentūrų užduotims vykdyti reikia naujų išteklių ir jos neturėtų būti vykdomos esamų programų ar agentūrų sąskaita;

pažymi, kad nei NGEU fondo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės komponentas, nei dabartinėje DFP numatyta lankstumo nuostata nėra pakankami visiems dėl karo Ukrainoje atsiradusiems finansiniams poreikiams patenkinti; be to, prognozuoja, kad ekonominė ir socialinė padėtis Sąjungoje ateinančiais mėnesiais toliau blogės, ir ragina valstybes nares ir Komisiją skubiai sukurti būtinus solidarumo ir kompensavimo mechanizmus;

yra labai susirūpinęs dėl to, kad DFP jau viršija savo ribas ir nėra tinkama toliau tvariai spręsti daugelio vidaus ir išorės krizių klausimų; ypač atkreipia dėmesį į tai, jog reikia padidinti 4 išlaidų kategorijos viršutinę ribą, kad būtų atsižvelgta į faktinius Sąjungos migracijos ir sienų valdymo finansinius poreikius; todėl ragina Komisiją atlikti išsamią dabartinės DFP veikimo peržiūrą ir pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl išsamaus DFP tikslinimo ir padaryti tai kuo greičiau, ne vėliau kaip per pirmąjį 2023 m. ketvirtį; tikisi, kad atliekant tokį tikslinimą bus atsižvelgta į ilgalaikius karo Ukrainoje padarinius ir neatidėliotinas priemones, kurių buvo imtasi;

patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 3/2022 projekto;

paveda Pirmininkei paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 2/2022 yra galutinai priimtas ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(2) OL L 45, 2022 2 24, p. 1.

(3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11.

(4) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(5) OL L 424, 2020 12 15, p. 1.

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/405

P9_TA(2022)0255

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Prancūzijos paraiška „EGF/2022/001 FR/Air France“

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo pagal Prancūzijos paraišką „EGF/2022/001 FR/Air France“ (COM(2022)0201 – C9-0170/2022 – 2022/0143(BUD))

(2023/C 32/19)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0201 – C9-0170/2022),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/691 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 (1) (toliau – EGF reglamentas),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (2), ypač į jo 8 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Regioninės plėtros komiteto laiškus,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0183/2022),

kadangi Sąjunga nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl globalizacijos ir technologinių padarinių bei aplinkos pokyčių, pvz., pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ginčų dėl prekybos, svarbių pasikeitimų Sąjungos prekybos santykiuose ar vidaus rinkos struktūroje, dėl finansų ar ekonomikos krizės, taip pat perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos užtikrinant visiems prieinamą judumą arba dėl skaitmeninės transformacijos ar automatizavimo padarinių;

B.	kadangi Sąjunga išplėtė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF) taikymo sritį, kad galėtų teikti finansinę paramą didelio masto restruktūrizavimo atveju, dabar ji apima ir koronaviruso krizės ekonominių padarinių atvejus;

kadangi Prancūzija pateikė paraišką „EGF/2022/001 FR/Air France“ dėl EGF finansinės paramos po to, kai ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 33 skyriui (Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas) ir 51 skyriui (Oro transportas), dvylikoje Prancūzijos NUTS 2 lygmens regionų žemyninėje Prancūzijoje (4) ir keturiuose Prancūzijos NUTS 2 lygmens užjūrio regionuose (5) per ataskaitinį laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. iš darbo buvo atleisti 282 darbuotojai;

kadangi paraiška susijusi su 282 atleistais darbuotojais, kurių veikla įmonėje „Air France“ ir dviejuose jos patronuojamosiose bendrovėse (6) ataskaitiniu laikotarpiu nutrūko, o 1 298 darbuotojai buvo atleisti prieš ataskaitinį laikotarpį arba po jo dėl tų pačių įvykių, dėl kurių ataskaitiniu laikotarpiu buvo nutraukta atleistų darbuotojų veikla, todėl visi 1 580 darbuotojų bus laikomi reikalavimus atitinkančiais paramos gavėjais;

kadangi paraiška yra paremta EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytais intervencijos kriterijais, pagal kuriuos per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį nutraukiama ne mažiau kaip 200 valstybės narės įmonės darbuotojų veikla, įskaitant tiekėjų ir tolesnės gamybos grandies įmonių atleistus darbuotojus ir (arba) savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko;

F.	kadangi bendrovė „Air France“ patyrė didžiulį neigiamą COVID-19 krizės, dėl kurios labai sumažėjo kelionių skaičius ir pajamos, poveikį;

G.	kadangi dar prieš COVID-19 krizę bendrovės „Air France“ regioninių patronuojamųjų įmonių restruktūrizavimas į „Hop“ sukėlė susirūpinimą dėl socialinių aspektų, o pandemijos metu bendrovės „Air France“ nusprendė smarkiai sumažinti įmonės „Hop“ pajėgumus tiek darbuotojų, tiek orlaivių atžvilgiu;

kadangi Prancūzijos valdžios institucijos, siekdamos paremti bendrovę „Air France“, ėmėsi įvairių priemonių, pvz., skyrė valstybės garantuojamas paskolas, tačiau bendrovei vis tiek prisiėjo imtis papildomų priemonių krizei įveikti, įskaitant veiklos apimties mažinimą, vidaus tinklo pertvarkymą ir paramos funkcijų supaprastinimą, kas lėmė darbuotojų skaičiaus mažinimą;

I.	kadangi Komisija paskelbė, jog sveikatos krizė sukėlė ekonomikos krizę, parengė ekonomikos gaivinimo planą ir atkreipė dėmesį į tai, kad EGF turi būti naudojamas kaip nepaprastosios padėties priemonė (7);

kadangi Europos oro transporto bendrovės dėl pasaulinės konkurencijos susidūrė su didelėmis problemomis ir iššūkiais ir kadangi reikia imtis priemonių siekiant sustiprinti oro transporto bendrovių darbuotojų teises Europos lygmeniu ir užtikrinti, kad šis svarbus sektorius išliktų konkurencingas ir Sąjungoje būtų išsaugotos deramos darbo vietos;

K.	kadangi EGF lėšų didžiausia metinė suma negali viršyti 186 mln. EUR (2018 m. kainomis), kaip nustatyta DFP reglamento 8 straipsnyje;

kadangi Sąjunga atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant būtiną solidarumą, pasitelkdama finansinius įnašus iš EGF, kuriais siekiama greitai reintegruoti paramos gavėjus padedant jiems gauti deramas ir tvarias darbo vietas pradiniame jų veiklos ar kitame sektoriuje, kartu rengiant juos žalesnei ir labiau skaitmeninei Europos ekonomikai;

pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos, taigi Prancūzija turi teisę gauti finansinę 17 742 607 EUR paramą pagal šį reglamentą; nurodyta suma sudaro 85 proc. bendros 20 873 656 EUR sumos, kurią sudaro tik prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų išlaidos;

pažymi, kad Prancūzijos valdžios institucijos paraišką pateikė 2022 m. sausio 21 d., o Komisija savo vertinimą baigė 2022 m. gegužės 10 d. ir tą pačią dieną informavo Parlamentą;

pažymi, kad paraiška susijusi su iš viso 1 580 atleistų darbuotojų, kurių veikla nutrūko; palankiai vertina tai, kad Prancūzija numato, jog visi reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai dalyvaus įgyvendinant priemones (tiksliniai paramos gavėjai);

primena, kad tikėtina, jog atleidimų socialinis poveikis Prancūzijoje bus didelis, ypač Il de Franso regione, kur buvo atleista 57 proc. darbuotojų; pažymi, kad Prancūzijos darbo administracija nurodė, jog bendrovės „Air France“ restruktūrizavimas turėjo įtakos užimtumo pusiausvyrai susijusiose teritorijose; pabrėžia, kad sunkumų patiriantiems regionams ir ekonomikos sektoriams reikia integruoto ir bendro Europos atsako, kad būtų sustiprintas jų atsparumas;

atkreipia dėmesį į tai, kad 56 proc. atleistų darbuotojų yra moterys, o 30,8 proc. vyresni nei 54 metų; taip pat pažymi, kad 96 iš atleistų darbuotojų turi negalią;

pažymi, kad Prancūzija 2021 m. vasario 1 d. tiksliniams paramos gavėjams pradėjo teikti individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas ir kad todėl išlaidos joms bus laikomos tinkamomis finansuoti iš EGF finansinės paramos nuo 2021 m. vasario 1 d. iki tol, kol sueis 24 mėnesiai nuo Finansavimo sprendimo įsigaliojimo dienos;

primena, kad prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos, kurios bus teikiamos darbuotojams, apima šiuos veiksmus: konsultavimo paslaugas ir profesinį orientavimą, mokymą, įskaitant horizontaliąsias kompetencijas, perkvalifikavimą, kvalifikacijos kėlimą, stažuotes ir profesinį mokymą, paramą verslui steigti, įdarbinimo išmokas, greito grįžimo į darbą išmokas, atlyginimo skirtumo kompensacijas, taip pat ir intensyvią pagalbą ieškant darbo; pabrėžia, kad svarbu skubiai suteikti darbo galimybių Sąjungoje atleistiems kvalifikuotiems darbuotojams;

atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad Sąjunga turėtų atlikti svarbų vaidmenį suteikiant kvalifikaciją, reikalingą teisingai ir skaitmeninei pertvarkai užtikrinti pagal Europos žaliąjį kursą ir pagrindinius Europos politikos tikslus; tvirtai remia tai, kad EGF ir toliau solidarizuojasi su nukentėjusiais asmenimis, taip pat daug dėmesio skiria restruktūrizavimo poveikiui darbuotojams likusiu dabartinės DFP laikotarpiu; ragina ateityje tvarkant paraiškas užtikrinti kuo didesnį politikos nuoseklumą;

palankiai vertina tai, kad Prancūzija parengė suderintą individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą konsultuodamasi su darbuotojais ir profesinių sąjungų atstovais (8);

10.

palankiai vertina tai, kad bendrovė „Air France“, vykdydama savo teisinę pareigą, parengė išsamų atleistiems darbuotojams padėti skirtų aktyvių darbo rinkos priemonių paketą;

11.

pažymi, kad bendrovė „Air France“ nuolat rengia savo darbuotojams skirtus mokymus, kuriuose dėmesys skiriamas skaitmeniniams įgūdžiams ir įgūdžiams, kurie reikalingi efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikoje, įgyvendinant Įgūdžių plėtojimo planą, ir palankiai vertina tai, kad šie mokymai prieinami atleistiems darbuotojams visą jų dalyvavimo EGF priemonėse laikotarpį; pabrėžia, kad svarbu parengti darbuotojus žaliajai ir skaitmeninei Sąjungos ekonomikai ir siekti dvejopos pertvarkos;

12.

pažymi, kad skaitmeninė ir žalioji transformacija taip pat darys poveikį darbo rinkai, ypač aviacijos sektoriuje; todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kvalifikuotam švietimui, įskaitant profesinį mokymą, ir vadinamosios dualinės profesinio mokymo sistemos skatinimui, nes paaiškėjo, jog ji veiksminga kai kuriose valstybėse narėse;

13.

pažymi, kad Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, jog reikalavimus atitinkantiems veiksmams neteikiama pagalba iš kitų Sąjungos fondų ar finansinių priemonių;

14.

pakartoja, kad, siekiant užtikrinti visišką paramos papildomumą, EGF pagalba neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos bendrovės atsakingos pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis, arba jokių išmokų ar atleistų darbuotojų teisių;

15.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

16.

paveda Pirmininkei pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

17.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 153, 2021 5 3, p. 48.

(2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11.

(3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(4) Il de Franse (FR10), Šiaurėje Pa de Kalė (FRE1), Elzase (FRF1), Luaros krašte (FRG0), Bretanėje (FRH0), Akvitanijoje (FRI1), Langedoke-Rusijone (FRJ1), Pietuose-Pirėnuose (FRJ2), Overnėje (FRK1) Ronoje-Alpėse (FRK2), Provanse-Alpėse-Žydrajame Krante (FRL0) ir Korsikoje (FRM0).

(5) Gvadelupoje (FRY1), Martinikoje (FRY2), Gvianoje (FRY3) ir Reunjone (FRY4).

(6) Bendrovėse „Hop“ ir „Hop Training“.

(7) COM(2020)0442.

(8) SNPNC, UNAC, UNSA-PNC, CFDT, FO ir CFE/CGC.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo pagal Prancūzijos paraišką

„EGF/2022/001 FR/Air France“

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2022/1164.)

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/409

P9_TA(2022)0256

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Graikijos paraiška „EGF/2021/008 EL/Attica electrical equipment manufacturing“

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo pagal Graikijos paraišką „EGF/2021/008 EL/Attica electrical equipment manufacturing“ (COM(2022)0248 – C9-0190/2022 – 2022/0170(BUD))

(2023/C 32/20)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0248 – C9-0190/2022),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/691 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 (1) (toliau – EGF reglamentas),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (2) (DFP reglamentas), ypač į jo 8 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Regioninės plėtros komiteto laiškus,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0185/2022),

kadangi Sąjunga nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl globalizacijos ir technologinių padarinių bei aplinkos pokyčių, pvz., pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ginčų dėl prekybos, svarbių pasikeitimų Sąjungos prekybos santykiuose ar vidaus rinkos struktūroje, dėl finansų ar ekonomikos krizės, taip pat perėjimo prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos arba dėl skaitmeninės transformacijos ar automatizavimo padarinių;

B.	kadangi Sąjunga išplėtė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF) taikymo sritį, kad galėtų teikti finansinę paramą didelio masto restruktūrizavimo atveju, dabar ji apima ir koronaviruso krizės ekonominių padarinių atvejus;

kadangi Graikija pateikė paraišką „EGF/2021/008 EL/Attica electrical equipment manufacturing“ dėl EGF finansinės paramos atleidus 206 darbuotojus ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 27 skyriui (Elektros įrangos gamyba), NUTS 2 lygmens Graikijos Atikos regione (EL30) (paraiškos ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d.);

kadangi paraiška susijusi su 206 atleistais darbuotojais, kurių veikla per ataskaitinį laikotarpį nutrūko šešiose įmonėse (4) ir kurie visi bus laikomi reikalavimus atitinkančiais paramos gavėjais; kadangi 180 atleistų darbuotojų yra vyrai (87,4 proc.), o 26 – moterys (12,6 proc.); kadangi 26 atleisti darbuotojai yra jaunesni nei 30 metų (12,6 proc.), 137 – nuo 30 iki 54 metų (66,5 proc.) ir 43 – vyresni nei 54 metų (20,9 proc.); kadangi 167 atleisti darbuotojai turi pagrindinį ar žemesnį išsilavinimą (81,1 proc.), 6 – vidurinį arba aukštesnįjį išsilavinimą (2,9 proc.), o 33 – aukštąjį išsilavinimą (16,0 proc.);

kadangi paraiška grindžiama EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytais intervencijos kriterijais, kurie tenkinami, jei per šešių mėnesių ataskaitinį laikotarpį iš įmonių, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje ir yra viename valstybės narės NUTS 2 lygmens regione arba dviejuose gretimuose NUTS 2 lygmens regionuose, atleista ne mažiau kaip 200 darbuotojų;

F.	kadangi visų pirma 2008–2016 m. ekonomikos krizė Graikijoje padarė didelį poveikį naujų buitinių prietaisų išlaidoms (jos sumažėjo 35 proc.), o vėliau – COVID-19 pandemija (2019–2020 m. jos sumažėjo 50 proc.), o 2017 – 2019 m. laikotarpiu atsigavo 9,5 proc.;

kadangi Graikijos gyventojų pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai tebėra nepakankamai išvystyti ir nesiekia Sąjungos vidurkio, o tai reiškia, kad kyla didelė atsilikimo technologijų srityje ir skaitmeninio neraštingumo rizika; kadangi, Remiantis Komisijos 2021 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksu (DESI) (5), Graikija tarp 27 ES valstybių narių pagal skaitmeninių technologijų integravimą į verslo veiklą užima 22-ąją vietą ir šioje šalyje tik 23 proc. asmenų turi geresnius nei pagrindinius skaitmeninius įgūdžius (Sąjungos vidurkis – 31 proc. asmenų).

kadangi šiomis aplinkybėmis dėl „Pitsos“ gamyklos konkurencingumo praradimo dėl įvairių veiksnių, pvz., automatizavimo ir pažangios gamybos nebuvimo, didelių buitinių elektros prietaisų gamybos sąnaudų, elektros komponentų tiekimo šalies viduje trūkumo, „BSH-Pitsos“ vadovybės sprendimo neremti kapitalo investicijų, reikalingų gamyklos gamybos įrenginiams optimizuoti, ir sprendimo perkelti gamybą į Turkiją mažesnėms gamybos sąnaudoms (nors prekės ženklo, prekybos ir aptarnavimo skyrius buvo paliktas Graikijoje) 2017 m. rugsėjo mėn. buvo paskelbta apie „Pitsos“ gamyklos uždarymą; kadangi gamyba buvo pratęsta iki 2021 m. pradžios ir 2021 m. 166 darbuotojai buvo atleisti;

I.	kadangi 40 darbuotojų buvo atleisti kitose penkiose įmonėse, kurios susidūrė su iššūkiais prisitaikant prie sparčiai kintančios skaitmeninės ekonomikos;

J.	kadangi nedarbo lygis Graikijoje laipsniškai mažėjo nuo tada, kai 2013 m. buvo pasiekęs aukščiausią lygį – 27,5 proc., tačiau Graikijoje jis išlieka labai aukštas; kadangi 2021 m. nedarbo lygis Graikijoje buvo antras pagal dydį Sąjungoje (14,7 proc.), palyginti su 7,0 proc. Sąjungos vidurkiu (6);

K.	kadangi EGF lėšų didžiausia metinė suma neviršija 186 mln. EUR (2018 m. kainomis), kaip nustatyta DFP reglamento 8 straipsnyje;

kadangi EGF finansinis įnašas pirmiausia turėtų būti skiriamas aktyvioms darbo rinkos priemonėms ir prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms, kuriomis siekiama greitai reintegruoti paramos gavėjus padedant jiems gauti deramas ir tvarias darbo vietas pradiniame jų veiklos ar kitame sektoriuje, kartu rengiant juos žalesnei ir labiau skaitmeninei Europos ekonomikai;

pritaria Komisijai, kad EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos sąlygos įvykdytos ir kad Graikija pagal tą reglamentą turi teisę gauti 1 495 830 EUR finansinę paramą, kuri sudaro 85 proc. visų 1 759 800 EUR išlaidų, įskaitant 1 689 800 EUR išlaidas prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms ir 70 000 EUR išlaidas EGF paramai įgyvendinti (7);

pažymi, kad Graikijos valdžios institucijos paraišką pateikė 2021 m. gruodžio 21 d., o Komisija savo vertinimą baigė 2022 m. gegužės 30 d. ir tą pačią dieną informavo Parlamentą; mano, kad vertinimo laikotarpis turėtų būti sutrumpintas, kad tiksliniai paramos gavėjai greičiau gautų reikiamą pagalbą;

pažymi, kad paraiška susijusi su iš viso 206 atleistais darbuotojais, kurių veikla nutrūko; palankiai vertina tai, kad Graikija numato, jog visi reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai dalyvaus įgyvendinant priemones (tiksliniai paramos gavėjai);

primena, kad numatoma, jog darbuotojų atleidimas turės didelį socialinį poveikį Graikijos Atikos regionui, kuriame 2021 m. gruodžio mėn. bedarbių skaičius buvo didžiausias Graikijoje (342 744, t. y. 31 proc. registruotų bedarbių Graikijoje) ir kuriame 24,1 proc. gyventojų gresia skurdas ir socialinė atskirtis (8);

atkreipia dėmesį į tai, kad 81,1 proc. atleistų darbuotojų yra įgiję pagrindinį ar žemesnio lygio išsilavinimą ir jie susidurs su sunkumais ieškodami pakartotinio įsidarbinimo galimybių;

pažymi, kad Graikija pradės teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas tiksliniams paramos gavėjams, kai tik biudžeto valdymo institucijos priims sprendimą dėl lėšų mobilizavimo, ir kad todėl priemonėms skirtos išlaidos bus laikomos tinkamomis finansuoti EGF finansinės paramos lėšomis nuo tos dienos, kai Graikija pradės teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas, iki tada, kai sueis 24 mėnesiai nuo finansavimo sprendimo įsigaliojimo dienos (9);

primena, kad prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos, kurios bus teikiamos darbuotojams, apima šiuos veiksmus: profesinį konsultavimą, skaitmeninių įgūdžių ugdymą, profesinį mokymą ir švietimą, aukštąjį mokslą, paramą verslui steigti ir įvairias išmokas;

atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad Sąjunga turėtų atlikti svarbų vaidmenį suteikiant kvalifikaciją, reikalingą teisingam perėjimui užtikrinti pagal Europos žaliąjį kursą; tvirtai remia tai, kad 2021–2027 m. EGF ir toliau rodytų solidarumą su nukentėjusiais asmenimis ir daugiausia dėmesio skirtų tam, kokį poveikį restruktūrizavimas turi darbuotojams, ir ragina ateityje teikti paraiškas, pagal kurias politika būtų kuo labiau suderinta;

palankiai vertina tai, kad Graikija parengė suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą konsultuodamasi su darbuotojų atstovais ir keliais buvusiais darbuotojais;

10.

palankiai vertina tai, kad rengiant siūlomus veiksmus skaitmeninių įgūdžių ugdymas buvo įtrauktas kaip horizontalusis elementas, kuriuo bus prisidedama prie horizontaliųjų įgūdžių, reikalingų skaitmeninės pramonės amžiuje ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikoje, sklaidos, kaip numatyta EGF reglamento 7 straipsnio 2 dalyje;

11.

pažymi, kad pirmąsias administracines išlaidas, susijusias su EGF paramos įgyvendinimu, Graikija patyrė 2022 m. kovo 1 d. ir kad išlaidos parengiamajai, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai bus laikomos tinkamomis finansuoti iš EGF finansinės paramos nuo 2022 m. kovo 1 d. iki tada, kai sueis 31 mėnuo nuo finansavimo sprendimo įsigaliojimo dienos;

12.

ragina Komisiją per trumpesnį laiką įvertinti EGF paramos prašymus ir greičiau mobilizuoti EGF lėšas, kad būtų sumažintas spaudimas nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms paveiktuose regionuose;

13.

pabrėžia, kad Graikijos valdžios institucijos patvirtino, jog reikalavimus atitinkantiems veiksmams parama neteikiama iš kitų Sąjungos fondų ar pagal kitas finansines priemones;

14.

pakartoja, kad, siekiant užtikrinti visišką asignavimų papildomumą, EGF parama neturi pakeisti atleistų darbuotojų veiksmų, išmokų ar teisių, už kuriuos pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis atsako įmonės ir neturi pakeisti valstybių narių veiksmų, kuriais jos turi siekiama didinti įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą ir jų gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai kintančios skaitmeninės ekonomikos, taip pat veiksmų, skirtų darbuotojų skaitmeniniams įgūdžiams gerinti, siekiant mažinti technologinio atsilikimo ir skaitmeninio neraštingumo riziką, gyventojų perkamosios galios didinimo priemonių, taip pat tolesnės tikslinės aktyvios užimtumo politikos, kuria siekiama kovoti su nedarbu ir palengvinti atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką;

15.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

16.

ragina skubiai išmokėti Graikijai skirtą 1 495 830 EUR EGF finansinę paramą;

17.

paveda Pirmininkei pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

18.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 153, 2021 5 3, p. 48.

(2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11.

(3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(4) Bsh Oikiakes Syskeves Anon. Viom. Etairia [Bsh-Pitsos], Seller Hellas Avee, Nexans HellasMonoprosopi Ave, Kampourakis Georgios – G.E.M.A., Sammler V. Michalopoulos Aeve, Mavilek Avee

(5) https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/desi-greece

(6) https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tps00203/default/table?lang=en

(7) Pagal EGF reglamento 7 straipsnio penktą pastraipą.

(8) Eurostato duomenimis.

(9) Išskyrus ilgiau nei dvejus metus trunkančias formaliąsias studijas, su kuriomis susijusios išlaidos yra tinkamos finansuoti iki galutinės ataskaitos pateikimo termino.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo pagal Graikijos paraišką „EGF/2021/008 EL/Attica electrical equipment manufacturing“

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2022/1163.)

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/414

P9_TA(2022)0259

Audito Rūmų nario skyrimas: Stephanus Abraham Blok

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Stephanusą Abrahamą Bloką (Stephanus Abraham Blok) Audito Rūmų nariu (C9-0150/2022 – 2022/0805(NLE))

(Konsultavimasis)

(2023/C 32/21)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0150/2022),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 129 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0180/2022),

A.	kadangi 2022 m. balandžio 8 d. laišku Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Stephanuso Abrahamo Bloko skyrimo Audito Rūmų nariu;

kadangi Biudžeto kontrolės komitetas įvertino S. A. Bloko kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus; kadangi atlikdamas šį vertinimą, komitetas gavo S. A. Bloko gyvenimo aprašymą ir atsakymus į jam raštu pateiktus klausimus;

C.	kadangi 2022 m. birželio 15 d. šis komitetas surengė S. A. Bloko klausymą, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus;

teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Stephanusą Abrahamą Bloką Audito Rūmų nariu;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/415

P9_TA(2022)0260

Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo galiojimo pratęsimas ***

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo galiojimo pratęsimo projekto (14207/2021 – C9-0478/2021 – 2021/0336(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2023/C 32/22)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14207/2021),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimą 2005/781/EB dėl Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo (1),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C9-0478/2021),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A9-0176/2022),

pritaria susitarimo galiojimo pratęsimui;

paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Brazilijos Federacinės Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 295, 2005 11 11, p. 37.

2023 1 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/416

P9_TA(2022)0261

Konvencija dėl užsienio teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais pripažinimo ir vykdymo: Europos Sąjungos prisijungimas ***

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais pripažinimo ir vykdymo projekto (13494/2021 – C9-0465/2021 – 2021/0208(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2023/C 32/23)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13494/2021),

—	atsižvelgdamas į Konvenciją dėl užsienio teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais pripažinimo ir vykdymo (13494/2021 ADD 1),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C9-0465/2021),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją (A9-0177/2022),

pritaria Europos Sąjungos prisijungimui prie Konvencijos;

paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 32

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	66 metai 2023m. sausio 27d.

Turinys		Puslapis

	EUROPOS PARLAMENTAS 2022–2023 M. SESIJA 2022 m. birželio 22–23 d. posėdžiai PRIIMTI TEKSTAI	1

	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos Parlamentas
	2022 m. birželio 23 d., ketvirtadienis
2023/C 32/01	2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl šalių kandidačių statuso Ukrainai, Moldovos Respublikai ir Sakartvelui (2022/2716(RSP))	2
2023/C 32/02	2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų DP4114 × MON 810 × MIR604 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų DP4114, MON 810, MIR604 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (D081155/01 – 2022/2694(RSP))	6
2023/C 32/03	2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2022 m. gegužės 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/797, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacija T25 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (D080148/03 – 2022/2713(RSP))	14
2023/C 32/04	2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl neteisėtos medienos ruošos ES (2022/2523(RSP))	20
2023/C 32/05	2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo ir vykdymo (2022/2002(INI))	28
2023/C 32/06	2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo (2021/2251(INI))	42
2023/C 32/07	2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įtraukties priemonių įgyvendinimo pagal 2014–2020 m. programą Erasmus+ (2021/2009(INI))	58
2023/C 32/08	2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021 m. Komisijos ataskaitos dėl Juodkalnijos (2021/2247(INI))	63
2023/C 32/09	2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Afrikos prekybos santykių ateities (2021/2178(INI))	74
2023/C 32/10	2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES tarptautinių investicijų politikos ateities (2021/2176(INI))	96

	III Parengiamieji aktai
	Europos Parlamentas
	2022 m. birželio 22 d., trečiadienis
2023/C 32/11	2022 m. birželio 22 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo ir Reglamentas (ES) 2015/757 (COM(2021)0551 – C9-0318/2021 – 2021/0211(COD))	108
2023/C 32/12	2022 m. birželio 22 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas (COM(2021)0568 – C9-0324/2021 – 2021/0206(COD))	250
2023/C 32/13	2022 m. birželio 22 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (COM(2021)0564 – C9-0328/2021 – 2021/0214(COD))	320
	2022 m. birželio 23 d., ketvirtadienis
2023/C 32/14	P9_TA(2022)0250 Išimtinė laikina parama iš EŽŪFKP, reaguojant į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį ***I 2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl konkrečios priemonės išimtinei laikinai paramai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) teikti, reaguojant į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 (COM(2022)0242 – C9-0185/2022 – 2022/0166(COD)) P9_TC1-COD(2022)0166 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013, kiek tai susiję su konkrečia priemone išimtinei laikinai paramai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) teikti, reaguojant į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį	399
2023/C 32/15	P9_TA(2022)0251 Dujų saugyklos ***I 2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (COM(2022)0135 – C9-0126/2022 – 2022/0090(COD)) P9_TC1-COD(2022)0090 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2017/1938 ir (EB) Nr.o715/2009, kiek tai susiję su dujų laikymu	400
2023/C 32/16	P9_TA(2022)0252 ES skaitmeninis COVID pažymėjimas. Sąjungos piliečiai ***I 2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/953 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas asmenims laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu (COM(2022)0050 – C9-0031/2022 – 2022/0031(COD)) P9_TC1-COD(2022)0031 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/953 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistema, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu	401
2023/C 32/17	P9_TA(2022)0253 ES skaitmeninis COVID pažymėjimas. Trečiųjų valstybių piliečiai ***I 2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/954 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo), skirtų trečiųjų valstybių piliečiams, teisėtai esantiems arba gyvenantiems valstybių narių teritorijose, išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo COVID-19 pandemijos metu sistemos (COM(2022)0055 – C9-0032/2022 – 2022/0030(COD)) P9_TC1-COD(2022)0030 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/954 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo), skirtų trečiųjų valstybių piliečiams, teisėtai esantiems arba gyvenantiems valstybių narių teritorijose, išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo COVID-19 pandemijos metu sistemos	402
2023/C 32/18	2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 3/2022 projekto. Iš Ukrainos bėgančių asmenų priėmimo išlaidų finansavimas (09095/2022 – C9-0182/2022 – 2022/0126(BUD))	403
2023/C 32/19	2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo pagal Prancūzijos paraišką EGF/2022/001 FR/Air France (COM(2022)0201 – C9-0170/2022 – 2022/0143(BUD))	405
2023/C 32/20	2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo pagal Graikijos paraišką EGF/2021/008 EL/Attica electrical equipment manufacturing (COM(2022)0248 – C9-0190/2022 – 2022/0170(BUD))	409
2023/C 32/21	2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Stephanusą Abrahamą Bloką (Stephanus Abraham Blok) Audito Rūmų nariu (C9-0150/2022 – 2022/0805(NLE))	414
2023/C 32/22	2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo galiojimo pratęsimo projekto (14207/2021 – C9-0478/2021 – 2021/0336(NLE))	415
2023/C 32/23	2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais pripažinimo ir vykdymo projekto (13494/2021 – C9-0465/2021 – 2021/0208(NLE))	416