2021 11 17

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 464/1

TARYBOS REKOMENDACIJA

2021 m. lapkričio 16 d.

dėl didesnių saistančių įsipareigojimų, prisiimtų vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), vykdymo eiliškumo ir konkretesnių tikslų nustatymo, kuria panaikinama Rekomendacija 2018 m. spalio 15 d.

(2021/C 464/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 46 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą protokolą Nr. 10 dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, nustatyto Europos Sąjungos sutarties 42 straipsniu,

atsižvelgdama į 2017 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/2315, kuriuo nustatomas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) ir nustatomas dalyvaujančių valstybių narių sąrašas (1),

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Sprendimo (BUSP) 2017/2315 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad Taryba turi priimti sprendimus ir rekomendacijas, kuriuose būtų nurodytas to sprendimo priede išdėstytų didesnių saistančių įsipareigojimų vykdymo eiliškumas dviejų nuoseklių pradinių etapų metu (2018–2020 m. ir 2021–2025 m.) ir kiekvieno etapo pradžioje patikslinti konkretesni priede išdėstytų didesnių įsipareigojimų įgyvendinimo tikslai;

(2)

2018 m. spalio 15 d. Taryba priėmė Rekomendaciją 2018/C 374/01 dėl didesnių saistančių įsipareigojimų, prisiimtų vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), vykdymo eiliškumo ir konkretesnių tikslų nustatymo 2018 m. spalio 15 d. etapams (2).

Pagal Rekomendacijos 2018 m. spalio 15 d. 4 ir 27 dalis, Taryba turėtų priimti antrą konkretesnių tikslų rinkinį 2021–2025 m. etapui. Kaip nurodyta 2020 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadose dėl 2020 m. PESCO strateginės peržiūros, Taryba turėtų peržiūrėti tą rekomendaciją kito etapo pradžioje 2021 m., atsižvelgiant į strateginės peržiūros procesą, kad būtų nustatyti kito PESCO etapo (2021–2025 m.) tikslai ir konkretūs rezultatai;

(3)	atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadas, nustatant kito etapo (2021-2025 m.) PESCO tikslus ir konkrečius rezultatus turėtų būti remiamasi suderintos metinės peržiūros gynybos srityje (CARD) išvadomis ir rekomendacijomis;

(4)

pagal Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/1639, kuriuo nustatomos bendrosios sąlygos, kuriomis trečiosios valstybės išimties tvarka galėtų būti pakviestos dalyvauti pavieniuose PESCO projektuose (3), trečioji valstybė išimties tvarka gali būti pakviesta dalyvauti PESCO projekte, tuo būdu suteikiant projektui didelės pridėtinės vertės, prisidedant prie PESCO ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) stiprinimo bei vykdant didesnius saistančius įsipareigojimus;

(5)	todėl Taryba turėtų priimti kitą rekomendaciją ir panaikinti Rekomendaciją 2018 m. spalio 15 d.,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

I. Tikslas ir taikymo sritis

Atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadas dėl PESCO strateginės peržiūros, bendras antrojo pradinio etapo (iki 2025 m.) tikslas bus įvykdyti tarpusavyje prisiimtus didesnius saistančius įsipareigojimus, be kita ko, siekiant parengti nuoseklų viso spektro pajėgų rinkinį, atitinkantį pranešimą dėl PESCO (4), kuris padėtų įgyvendinti ES lygmens tikslus. Tokį nuoseklų viso spektro pajėgų rinkinį valstybės narės turėtų toliau plėtoti strateginio kelrodžio (5) kontekste.

Šios rekomendacijos tikslas – užtikrinti bendrą požiūrį ir sudaryti sąlygas dalyvaujančioms valstybėms narėms vykdyti didesnius saistančius įsipareigojimus, išdėstytus Sprendimo (BUSP) 2017/2315 priede. Ja siekiama palengvinti to sprendimo 6 straipsnyje numatyto metinio vertinimo procesą, remiantis išsamiais atitinkamais duomenimis, be kita ko, veiksmų gairėmis. Siekiant padėti valstybėms narėms planuoti didesnių saistančių įsipareigojimų vykdymą ir sudaryti palankesnes sąlygas įvertinti PESCO pažangą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ataskaitoje, šioje rekomendacijoje pateikiami tarpiniai tikslai ir orientyrai su atitinkamais pažangos rodikliais, be kita ko, susiję su operaciniais įsipareigojimais, kad būtų teisingai prisidedama prie atitinkamų BSGP misijoms ir operacijoms skirtų pajėgų generavimo atsižvelgiant į valstybių narių galimybes ir pajėgumus. Tuos duomenis dalyvaujančios valstybės narės turėtų kasmet pateikti savo nacionaliniuose įgyvendinimo planuose (toliau – NĮP), peržiūrimuose ir atnaujinamuose atitinkamai pagal to sprendimo 3 straipsnį. NĮP ir kitiems atitinkamiems dokumentams remiantis juose pateikta informacija taip pat turėtų būti taikomos Tarybos sprendime 2013/488/ES (6) išdėstytos saugumo taisyklės. Dalyvaujančios valstybės narės, padedamos PESCO sekretoriato, turėtų užtikrinti skaidrumą tarp visų dalyvaujančių valstybių narių ir toliau plėtoti PESCO ir kitų su gynyba susijusių iniciatyvų, įskaitant CARD, kontekste prašomos ir pateikiamos informacijos darnumą bei nuoseklumą. Turėtų būti toliau plėtojamas ir didinamas įvairių su gynyba susijusių iniciatyvų darnumas, be kita ko, kiek tai susiję su valstybių narių ataskaitomis, kad būtų palengvinta administracinė našta ir pagerinta NĮP kokybė. Atliekant tą darbą turėtų būti atsižvelgiama į pirmojo PESCO pradinio etapo (2018–2020 m.) pabaigoje nustatytą vertingą patirtį, visų pirma vykdant atitinkamą strateginės peržiūros procesą.

Atsižvelgiant į Sprendimo (BUSP) 2017/2315 priede išdėstytus įsipareigojimus ir jų nekeičiant bei nenustatant naujų įsipareigojimų, šioje rekomendacijoje pateikiamos gairės dėl tų įsipareigojimų vykdymo eiliškumo per 2021–2025 m. etapą ir nustatomi konkretesni tikslai kiekvieno įsipareigojimo atžvilgiu, pabrėžiant, kad dalyvaujančios valstybės narės turėtų kuo greičiau įgyvendinti šiuos įsipareigojimus, visų pirma tuos, kurie turėjo būti įgyvendinti ne vėliau kaip 2020 m.

II dalyje nurodyti konkretesni tikslai, kurie taip pat apima konkrečių įsipareigojimų vykdymo pažangos rodiklius (kai taikytina), sudarys sąlygas dalyvaujančioms valstybėms narėms struktūriškai ir skaidriai planuoti didesnių saistančių įsipareigojimų vykdymą ir pateikti išsamią ir įvertinamą informaciją apie padarytą kiekvieno jų NĮP nustatyto įsipareigojimo vykdymo pažangą. Turėtų būti užtikrintas reguliarus dalyvaujančių valstybių narių keitimasis informacija Tarybos parengiamuosiuose organuose, kaip nurodyta PESCO strateginėje peržiūroje, visų pirma susijusia su tomis sritimis, kuriose turi būti toliau dedamos arba stiprinamos pastangos.

Siekiama pritaikyti esamus konkretesnius tikslus remiantis per pirmąjį pradinį etapą įgyta patirtimi, kad valstybėms narėms būtų padedama pasiekti geresnių konkrečių rezultatų ir palengvinti įgyvendinimą, kad būtų kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2025 m. pabaigos įvykdyti didesni saistantys įsipareigojimai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas toms sritims, kuriose reikalingi patobulinimai, be kita ko projektų lygmeniu atsižvelgiant į Tarybos išvadas dėl PESCO strateginės peržiūros, ir užtikrinti nuolatinę pažangą pasibaigus dviem nuosekliems pradiniams etapams (2018–2020 m. ir 2021–2025 m.). Dviejų nuoseklių pradinių etapų pabaigoje 2025 m. Taryba vykdydama strateginės peržiūros procesą įvertins, kaip kiekviena valstybė narė vykdo Sprendime (BUSP) 2017/2315 išdėstytus PESCO didesnius saistančius įsipareigojimus ir atnaujins, o prireikus sustiprins, tuos įsipareigojimus atsižvelgdama į vykdant PESCO pasiektus rezultatus, kad jie atspindėtų kintančią Sąjungos saugumo aplinką, jos operacinius poreikius, taip pat valstybių narių ir Sąjungos pajėgumų plėtojimo prioritetus. Tomis aplinkybėmis, 2026 m. pradžioje, užbaigus pirmiau minėtą strateginės peržiūros procesą, Taryba, atsižvelgdama į Sprendimo (BUSP) 2017/2315 4 straipsnio 2 dalies c punktą, turėtų priimti trečią, atnaujintą ir sustiprintą, jei reikia, konkretesnių tikslų rinkinį.

II. Įsipareigojimų vykdymo eiliškumo nustatymas nurodant konkretesnius tikslus

1–5 įsipareigojimai

1 įsipareigojimas: Dalyvaujančios valstybės narės savo NĮP turėtų pateikti tikslius finansinius duomenis apie realių bendrų gynybos išlaidų raidą, palyginti su ankstesniais metais (7), įskaitant absoliučias sumas, rodančias planuojamą įprastą išlaidų padidėjimą. Šiuo atžvilgiu dalyvaujančios valstybės narės savo NĮP taip pat turėtų pateikti nacionaliniu lygmeniu patvirtintas išlaidų prognozes keliems kitiems metams. Tos dalyvaujančios valstybės narės, kurios taip pat yra NATO narės ir kurių išlaidų lygis atitinka atitinkamų NATO gairių dėl gynybos išlaidų lygį arba jį viršija, turėtų savo planuose nurodyti, ar ketina išlaikyti šį gynybos išlaidų lygį ar jį pakeisti. NĮP kontekste bus laikoma, kad pastangos užtikrinti dabartinių atitinkamų NATO gairių dėl gynybos išlaidų (8) lygį, jį išlaikyti ar viršyti yra teigiama tendencija vykdant šį didesnį saistantį įsipareigojimą. Remiantis NĮP pateikta informacija, vyriausiojo įgaliotinio metinėje ataskaitoje pagal Sprendimo (BUSP) 2017/2315 6 straipsnio 3 dalį taip pat bus pateikta išsami dalyvaujančių valstybių narių gynybos išlaidų raidos apžvalga.

2 įsipareigojimas: kiekviena dalyvaujanti valstybė narė savo NĮP turėtų pateikti tikslius finansinius duomenis apie tai, kaip ketina prisidėti prie bendro investicijų gynybos srityje 20 % kriterijaus (9) įgyvendinimo. Toje informacijoje turėtų būti pateikta realaus padidėjimo, palyginti su ankstesniais metais, prognozė, nurodant kaip viso gynybos biudžeto procentinę dalį. Pateikti duomenys turėtų apimti investicijas į gynybos srities viešuosius pirkimus ir mokslinius tyrimus bei plėtrą (MTP). Tos dalyvaujančios valstybės narės, kurių išlaidų lygis jau atitinka (bendrą) kriterijų arba jį viršija, turėtų nurodyti, ar ketina išlaikyti tą išlaidų lygį ar jį pakeisti.

3 įsipareigojimas: dalyvaujančios valstybės narės savo NĮP turėtų pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip ir kokiomis priemonėmis siekia padidinti bendrų ir bendradarbiaujamųjų strateginių gynybos pajėgumų srities projektų skaičių, apimtį ir poveikį, taip pat nurodyti biudžeto duomenis ir konkrečius projektus, kuriuos vykdant naudojamasi arba buvo pasinaudota Sąjungos finansine parama. Šiuo atžvilgiu kiekviena dalyvaujanti valstybė narė turėtų pateikti tikslius finansinius duomenis apie tai, kaip ketina realiai prisidėti prie Europos bendradarbiaujamiesiems įrangos viešiesiems pirkimams taikomo bendro kriterijaus (35 % bendrų įrangos išlaidų) įgyvendinimo ir Europos bendradarbiaujamiesiems gynybos srities moksliniams tyrimams ir technologijoms taikomo bendro kriterijaus (20 % bendrų gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologijų išlaidų) įgyvendinimo. Tos dalyvaujančios valstybės narės, kurios jau yra pasiekusios tuos išlaidų lygius, turėtų nurodyti, ar ketina išlaikyti tuos išlaidų lygius ar juos pakeisti.

4 įsipareigojimas: kad būtų padedama vykdyti faktinės kasmetinės pažangos stebėseną, kiekviena dalyvaujanti valstybė narė savo NĮP turėtų aiškiai pateikti tikslius finansinius duomenis apie tai, kaip prisidės siekdamos kuo labiau priartėti prie tikslo skirti 2 % bendrų gynybos išlaidų (bendro kriterijaus), ir kokią visų gynybos išlaidų dalį sudaro išlaidos gynybos srities moksliniams tyrimams ir technologijoms, įskaitant išlaidų prognozes.

10.

5 įsipareigojimas: kiekvienais metais dalyvaujančios valstybės narės raginamos naudotis savo NĮP, kad būtų dalijamasi patirtimi, susijusia su planavimu ir prisidėjimu prie 1–4 įsipareigojimų vykdymo, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus tikslesnius tikslus. 2025 m. pabaigoje bus atliekama tų įsipareigojimų peržiūra remiantis NĮP pateiktais duomenimis apie išlaidas, siekiant prireikus pritaikyti tų įsipareigojimų rodiklius ir tikslus; tą peržiūrą patvirtins Taryba.

6–11 įsipareigojimai

11.

6 įsipareigojimas: ne vėliau kaip 2025 m. dalyvaujančios valstybės narės bus padariusios pažangą sistemingai svarstydamos ir kuo geriau pasinaudodamos Sąjungos pajėgumų plėtojimo priemonėmis ir iniciatyvomis, pavyzdžiui, Pajėgumų plėtojimo planu (PPP) ir CARD, kad galėtų pagrįsti savo nacionalinių sprendimų priėmimą, prioritetų nustatymą bei gynybos planavimą ir užtikrinti, kad tie procesai būtų nuoseklesni, jomis būtų užtikrintas rezultatų suderinamumas su atitinkamais NATO procesais, kai reikalavimai sutampa, kartu pripažįstant skirtingą šių dviejų organizacijų pobūdį ir atitinkamas jų pareigas bei narystę. Valstybės narės turėtų pabrėžti savo svarbų vaidmenį plėtojant pajėgumus Sąjungoje, be kita ko, nurodydamos sritis, kuriose teikiamas prioritetas bendradarbiaujamosios gynybos pajėgumų veiklos plėtojimui Sąjungoje, remiantis CARD išvadomis ir rekomendacijomis. Tuo tikslu dalyvaujančios valstybės narės savo NĮP turėtų nurodyti, kaip jos įgyvendina Sąjungos pajėgumų plėtojimo prioritetus, išplaukiančius iš PPP, be kita ko, nustatydamos nacionalinius prioritetus, ir išdėstyti su atitinkamais prioritetais susijusius savo planus bei tikslus, kurie turi būti pasiekti artimiausiais metais.

12.

7 įsipareigojimas: kasmet kiekviena dalyvaujanti valstybė narė savo NĮP turėtų nurodyti, kaip jos geriausiai pasinaudojo turimomis Sąjungos priemonėmis ir procesais, ir kaip jos planuoja tęsti šias pastangas. Tai apima paramą CARD procesui, be kita ko, jei įmanoma, teikiant visą aktualią prašomą informaciją, vedant dvišalius dialogus dėl CARD ir dalijantis nacionalinių peržiūrų gynybos srityje rezultatais. Dalyvaujančios valstybės narės į savo NĮP turėtų įtraukti informaciją apie tai, kaip jos įgyvendino ir (arba) planuoja naudoti sutartose CARD ataskaitose nustatytas rekomendacijas, į kurias reikia atsižvelgti.

13.

8 įsipareigojimas: kasmet dalyvaujančios valstybės narės kuo geriau naudosis Europos gynybos fondu bendradarbiaujamiesiems pajėgumų plėtojimo projektams remti. Savo NĮP dalyvaujančios valstybės narės turėtų nurodyti, kuriems ES pajėgumų plėtojimo prioritetams, dėl kurių susitarta pagal PPP ir CARD tikslines sritis, buvo gauta Sąjungos finansinė parama arba ateityje galėtų būti jos prašoma, ir, kiek įmanoma, nurodyti nacionalinių investicijų gynybos srityje dalį, kurią jos įsipareigojo arba planuoja skirti šiems bendradarbiaujamiesiems projektams. Savo NĮP dalyvaujančios valstybės narės turėtų nurodyti ES finansavimo tinkamumą naudoti ir pridėtinę vertę dedant nacionalines gynybos pajėgumų plėtojimo pastangas. Be to, iki 2025 m. pabaigos dalyvaujančios valstybės narės turėtų nurodyti, kaip jos ketina užtikrinti tolesnius veiksmus, susijusius tiek su gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamųjų veiksmų (2017–2019 m.), tiek su Europos gynybos pramonės plėtros programos (EGPPP) (2019–2020 m.) ir Europos gynybos fondo rezultatais, siekiant įgyvendinti bendradarbiaujamuosius projektus, kurių ES pridėtinė vertė nustatyta.

14.

9 įsipareigojimas: dalyvaujančios valstybės narės turėtų išvardyti atitinkamus pagal PPP PESCO ir kitose srityse šiuo metu vykdomus bendradarbiaujamuosius pajėgumų plėtojimo projektus ir nurodyti, kada numato pradėti ir užbaigti reikalavimų derinimą. Numatoma pajėgumų reikalavimų derinimo pradžia taip pat turėtų būti nurodyta planuojamų ir ketinamų įgyvendinti projektų atveju. Tai turėtų būti padaryta artimiausių metų atžvilgiu, visų pirma daugiausia dėmesio skiriant pajėgumų spragų, nustatytų pasitelkiant PPP ir atsižvelgiant į CARD, panaikinimui.

15.

10 įsipareigojimas: dalyvaujančios valstybės narės savo NĮP turėtų nurodyti tuos pajėgumus ir įrenginius, kuriuos jos yra suplanavusios suteikti ir sudaryti sąlygas bendrai naudotis kitoms dalyvaujančioms valstybėms narėms, pateikdamos tokius konkrečius pavyzdžius kaip mokymas ir švietimas, pratybos, karinės bazės ir logistinė parama, nurodydamos tuos pajėgumus ir įrenginius, kuriais taip pat bus galima naudotis operacijų atveju. Be to, dalyvaujančios valstybės narės savo NĮP galėtų nurodyti, kokiais pajėgumais, įskaitant kitų dalyvaujančių valstybių narių pasiūlytą infrastruktūrą, galėtų būti remiamasi vykdant bendradarbiavimą. NĮP turėtų būti nurodyta, kaip toks bendradarbiavimas galėtų padėti optimizuoti turimus išteklius ir padidinti bendrą jų veiksmingumą, be kita ko, teikiant informaciją apie galimybes sutaupyti lėšų, jei tokios informacijos turima. Dalyvaujančios valstybės narės turėtų naudotis bendradarbiavimo duomenų baze (CODABA), kad visų pirma būtų padedama dalytis informacija apie jų atitinkamus gynybos planus ir interesus šioje srityje. Dalyvaujančios valstybės narės turėtų tai bazei reguliariai teikti informaciją ir atitinkamai savo NĮP apie tai nurodyti.

16.

11 įsipareigojimas: dalyvaujančios valstybės narės savo NĮP turėtų nurodyti, kaip jos ketina stiprinti bendradarbiavimą kibernetinės gynybos srityje, be kita ko, įgyvendinant esamas iniciatyvas arba vykdant naują bendradarbiaujamąją veiklą. Savo NĮP jos turėtų nurodyti, kaip jos planuoja iki 2025 m. išlaikyti ar toliau intensyvinti savo dalyvavimą daugiašalėse kibernetinio saugumo pratybose ir savo bendradarbiavimą, be kita ko, dalyvaujant EGA bei Europos saugumo ir gynybos koledžo veikloje. Be to, ne vėliau kaip 2025 m. dalyvaujančios valstybės narės turėtų nurodyti, kaip jos ketina užmegzti reguliarų bendradarbiavimą su kitomis dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis tokiose kibernetinės gynybos ir susijusios veiklos srityse kaip dalijimasis informacija, mokymai ir operatyvinė parama, taip pat plėtojant pajėgumus. NĮP informacija apie dalyvaujančių valstybių narių bendradarbiavimą kibernetinės gynybos srityje ir jų įnašą į kibernetinę gynybą ir susijusią veiklą, įskaitant pajėgumų plėtojimą, bus įtraukta į vyriausiojo įgaliotinio metinę ataskaitą dėl PESCO įgyvendinimo kaip priedas.

12–14 įsipareigojimai

17.

12 įsipareigojimas: ne vėliau kaip 2025 m. dalyvaujančios valstybės narės turėtų:

12.1 poįsipareigojimis:

—

prisidėti prie ES pajėgų katalogo suteikiant visus dislokuotinus nacionalinius pajėgumus, kurie atitinka naujausio ES reikalavimų katalogo reikalavimus, kad, vadovaujantis pranešimu dėl PESCO (10), būtų suformuotas nuoseklus ES viso spektro pajėgų rinkinys, grindžiamas Pažangos kataloge (11) apibrėžtu ES pajėgų rinkiniu. Vadovaujantis vieningo pajėgų rezervo principu, dalyvaujančių valstybių narių įnašai turėtų atitikti Pagrindinio tikslo proceso nurodymus ir apimti visus dislokuotinus išteklius (įskaitant štabus ir pajėgumus, naudojamus misijoms ir operacijoms remti). Dalyvaujančios valstybės narės apie tuos įnašus turėtų pranešti savo NĮP;

—

daug dėmesio skirti būsimai pajėgumų, reikalingų didelio poveikio pajėgumų tikslams įgyvendinti, parengčiai, optimizuojant suplanuotus įnašus ES pajėgų katalogui trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Turėtų būti akcentuojamas visų trumpalaikių didelio poveikio pajėgumų tikslų įvykdymas. Jų planavimo pastangos bus vertinamos vykdant Pagrindinio tikslo procesą. Dalyvaujančios valstybės narės apie šias planavimo pastangas turėtų pranešti savo NĮP;

12.2 poįsipareigojimis: vadovaudamosi ES karinio greitojo reagavimo koncepcija užbaigti kurti greitojo reagavimo duomenų bazę, kad ji pradėtų veikti kaip naudinga karinio planavimo priemonė, kuria būtų prisidedama užtikrinant ES tikslų mastą. Prisidėdamos prie šios greitojo reagavimo duomenų bazės kūrimo ir nedarydamos poveikio jokiems konstituciniams reikalavimams, susijusiems su sprendimais dėl dislokavimo, dalyvaujančios valstybės narės praneš apie savo galimą įnašą, susijusį su greitai dislokuojamais dariniais, pajėgumais ir atitinkama paramos infrastruktūra, kurie galėtų būti greitai dislokuoti ar panaudoti karinėje BSGP misijoje ar operacijoje siekiant remti ES tikslų mastą. Tuo tikslu kiekviena dalyvaujanti valstybė narė prieš metinę Karinio greitojo reagavimo koordinavimo konferenciją greitojo reagavimo duomenų bazėje turėtų atnaujinti turimų karinių struktūrų ir pajėgumų sąrašą. Tai apima sausumos, jūrų ir oro erdvės duomenų bazių atnaujinimą ar sukūrimą ir informaciją apie pajėgumų ir pajėgų parengties lygį, kai taikytina. Nedarant poveikio klasifikavimo reikalavimams, ta greitojo reagavimo duomenų bazės dalis turėtų būti prieinama dalyvaujančioms valstybėms narėms, kad būtų remiamas gebėjimas atlikti pirminį galimybės pradėti karinę BSGP misiją ar operaciją vertinimą. Šiuo atžvilgiu struktūrų ir pajėgumų prognozavimas, pagrįstas poreikių analize, parengta pagal parodomuosius scenarijus, leistų dalyvaujančioms valstybėms narėms tiksliau prisidėti prie greitojo reagavimo duomenų bazės. Dalyvaujančios valstybės narės apie šiuos įnašus, skirtus šiai duomenų baze, turėtų pranešti savo NĮP;

12.3 poįsipareigojimis: būti įvertinusios galimybę greitai prisiimti politinį įsipareigojimą nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į savo konstitucinius reikalavimus, be kita ko, pasitelkdamos galimą savo nacionalinės sprendimų priėmimo procedūros peržiūrą siekiant ją patobulinti, jeigu ji dar neatlikta. Jei taikytina, sprendimų priėmimo procedūrų taikymas greitojo reagavimo scenarijų atveju pasitelkus POLEX rūšies pratybas ir susijusios išvados taip pat turėtų būti atspindėti NĮP;

12.4 poįsipareigojimis:

—

būti suteikusios reikšmingą paramą BSGP karinėms misijoms ir operacijoms, atsižvelgiant į jų priemones ir pajėgumus, siekiant patenkinti poreikių paraiškas, taip laikantis sutarto BSGP misijų ir operacijų tikslų masto. Šiuo tikslu dalyvaujančios valstybės narės turi teisinga dalimi prisidėti prie pajėgų generavimo; šios dalies parametrus jos turėtų nustatyti kuo skubiau ir ne vėliau kaip 2022 m. vasarą;

—

šie įnašai į BSGP karines misijas ir operacijas, nurodyti lentelėje, bus įtraukti į vyriausiojo įgaliotinio metinę ataskaitą dėl PESCO įgyvendinimo kaip priedas ir turėtų būti pozityviai akcentuojami. Dalyvaujančios valstybės narės savo NĮP turėtų kasmet pranešti apie savo įnašus tenkinant poreikių paraiškas dėl BSGP karinių operacijų ir misijų, siekdamos išlaikyti arba padidinti tuos įnašus, tokiu būdu teisinga dalimi prisidėdamos prie BSGP misijoms ir operacijoms skirtų pajėgų generavimo;

—

laikydamosi Protokolo Nr. 10 dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo ir pripažindamos vieningo pajėgų rezervo principus, dalyvaujančios valstybės narės savo NĮP taip pat gali nurodyti savo nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus, kuriais prisidedama prie Europos ir tarptautinės taikos ir saugumo;

—

šie elementai turėtų padidinti dalyvaujančių valstybių narių pastangų skaidrumą, siekiant pripažinti reikšmingus indėlius. Jie taip pat turėtų būti naudojami siekiant skatinti valstybes nares didinti savo įnašus į BSGP misijas ir operacijas atsižvelgiant į jų priemones ir pajėgumus bei remti tas pastangas. Šiuo tikslu būtų teikiamos rekomendacijos, o tų rekomendacijų įgyvendinimas būtų reguliariai peržiūrimas, be kita ko, politiniu lygmeniu;

12.5 poįsipareigojimis: patvirtinti savo reikšmingus ir reguliarius įnašus į ES kovines grupes iš esmės bent prieš ketverius metus ir parengti bei apmokyti savo dalyvaujančias pajėgas bei pajėgumus pagal ES kovinių grupių koncepciją ir ES kovinių grupių parengimo vadovą. Šiuo tikslu dalyvaujančios valstybės narės turėtų kuo greičiau prisidėti prie ES kovinių grupių sąrašo užpildymo ir savo įnašus atspindėti savo NĮP. Kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės įnašai į ES kovinių grupių sąrašą penkerių metų laikotarpiui bus įtraukti į vyriausiojo įgaliotinio metinę ataskaitą dėl PESCO įgyvendinimo kaip priedas;

12.6 poįsipareigojimis: būti reikšmingai prisidėjusios prie ES karinio mobilumo veiksmų plano ir PESCO projektų šioje srityje įgyvendinimo, laikantis nacionalinio suverenumo, sprendimų priėmimo principų, įstatymų ir kitų teisės aktų, be kita ko, įgyvendinant keturias priemones nacionaliniu lygmeniu, kaip susitarta 2018 m. birželio 25 d. Tarybos išvadose dėl saugumo ir gynybos. Šiuo tikslu, kaip nurodyta tų išvadų 18 punkte, dalyvaujančios valstybės narės turėtų parengti nacionalinius karinio mobilumo įgyvendinimo planus; išduoti tarpvalstybinį judėjimo leidimą ir diplomatinio patikimumo pažymėjimą per penkias darbo dienas ir apsvarstyti galimybę dar labiau sutrumpinti šį terminą greitojo reagavimo padaliniams; sukurti tvirtą tarpusavyje sujungtą nacionalinių kontaktinių punktų tinklą, įskaitant jų technines užduotis; ir, kai tai įmanoma, bet ne vėliau kaip 2024 m., pradėti naudotis kariniu mobilumu nacionalinėse ir (arba) daugiašalėse pratybose. Tos dalyvaujančios valstybės narės, kurios dar nėra parengusios nacionalinių karinio mobilumo įgyvendinimo planų, turėtų nedelsdamos tai padaryti ir tuos nacionalinius įnašus suteikti pasinaudodamos bendra darbo erdve ir taip pat juos atspindėti NĮP. Dalyvaujančių valstybių narių pastangos šioje srityje turėtų būti įtrauktos į vyriausiojo įgaliotinio metinę ataskaitą dėl PESCO įgyvendinimo kaip priedas.

18.

13 įsipareigojimas: pajėgų sąveikumo srityje dalyvaujančios valstybės narės turėtų:

13.1 poįsipareigojimis:

—

naudotis ES kovinių grupių parengimo vadovu, įskaitant ES kovinių grupių pajėgų rinkinio bendrus vertinimo ir patvirtinimo kriterijus, kurie yra suderinti su NATO standartais, kartu išlaikant nacionalinį sertifikavimą. Dalyvaujančios valstybės narės savo NĮP turėtų nurodyti, kaip jos apmoko ir sertifikuoja savo pajėgas, pavyzdžiui, parengdamos ES kovinių grupių pratybų programą, skirtą pasiruošimo etapui, ir vykdydamos baigiamąsias lauko taktines pratybas (LIVEX) kaip kovinių grupių sertifikavimo paketo dalį;

—

savo NĮP nurodyti, kaip jos ketina įgyvendinti bendrus techninius ir operatyvinius standartus, kuriais turės vadovautis visų dalyvaujančių valstybių narių pajėgos, kartu pripažindamos poreikį užtikrinti Sąjungos ir NATO veiksmų sąveikumą bei darnumą ir užtikrinti, kad būtų sudarytos tinkamos išankstinės sąlygos maksimaliam sąveikumui, kad visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms būtų sudarytos galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus;

13.2. poįsipareigojimis: savo NĮP nurodyti savo dabartinį dalyvavimą ar savo pastangas dalyvauti ir ketinimą, kai įmanoma, stiprinti savo dalyvavimą europinėse daugianacionalinėse struktūrose, visų pirma tose, kuriomis gali naudotis Sąjunga, ir prisidėjimą prie jų. Dalyvaujančių valstybių narių įnašai į europines daugianacionalines struktūras bus įtraukti į vyriausiojo įgaliotinio metinę ataskaitą dėl PESCO įgyvendinimo kaip priedas.

19.

14 įsipareigojimas:

—

pagal Tarybos sprendimo (BUSP) 2021/509 (12), kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė, nuostatas dėl peržiūros dalyvaujančios valstybės narės turėtų siekti apsvarstyti, identifikuoti ir pasiūlyti variantus ir galimybes, kaip plėtoti plataus užmojo požiūrį į BSGP karinių operacijų ir misijų bendrą finansavimą, neapsiribojant vien pagal Sprendimą (BUSP) 2021/509 apibrėžtomis bendrosiomis išlaidomis. Šiuo atžvilgiu, dalyvaujančių valstybių narių prašoma apžvelgti išlaidas, kurias dėl jų specialaus tinkamumo finansuoti buvo paprašyta finansuoti atitinkamais metais ad hoc tvarka, ir (arba) išlaidas, kurias, žvelgiant iš nacionalinės perspektyvos taip pat buvo galima pasiūlyti kaip potencialiai atitinkančias reikalavimus dėl bendro finansavimo. Laikantis Sprendime (BUSP) 2021/509 numatyta peržiūros nuostata, dalyvaujančios valstybės narės raginamos kas trejus metus atliekamos planuotos arba atskiros valstybės narės prašomos to sprendimo peržiūros kontekste kartu tinkamai apsvarstyti tuos pasiūlymus ETP komitete, kad būtų galima suteikti pagrindą diskusijoms Taryboje dėl galimų bendrųjų išlaidų sąrašo pakeitimų;

—	be to, dalyvaujančių valstybių narių taip pat prašoma į savo pasiūlymus įtraukti potencialius papildomus būdus prisidėti prie karinių operacijų ir misijų išlaidų finansavimo. Dalyvaujančios valstybės narės raginamos į savo NĮP įtraukti savo išvadas dėl abiejų aspektų;

—	taip pat būtų galima išnagrinėti galimybę sistemingiau naudoti esamas finansines paskatas (pvz., neapmokestinti PVM ad hoc EGA projektų) remiant bendradarbiavimą gynybos srityje, be kita ko, BSGP karinių misijų ir operacijų srityje.

15–17 įsipareigojimai

20.

15 įsipareigojimas: ne vėliau kaip 2025 m. dalyvaujančios valstybės narės turėtų būti padidinusios pajėgumų plėtojimo projektų skaičių bei apimtį ir būti padariusios pažangą įgyvendinant tuos projektus, kuriais padedama užpildyti pajėgumų spragas, nustatytas PPP (įskaitant didelio poveikio pajėgumų tikslus) ir apibūdintas Sąjungos pajėgumų plėtojimo prioritetuose, taip pat susijusiuose strateginių aplinkybių tyrimuose, ir naudojantis CARD išvadomis ir rekomendacijoms, įskaitant identifikuotas bendradarbiaujamąsias galimybes, visų pirma prioritetines sritis. Šiame kontekste, dalyvaujančios valstybės narės turi skirti daugiau dėmesio bendradarbiavimui šiose srityse: kovos su hibridinėmis grėsmėmis, klimato kaitos, energetinio saugumo, jūrų saugumo, su kosmosu susijusių aspektų bei besiformuojančių ir perversminių technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą. Dalyvaujančios valstybės narės turėtų pateikti savo planus ateinantiems metams, nurodydamos savo bendradarbiaujamųjų projektų skaičių ir numatomą apimtį finansiniu požiūriu, ir pateikti informaciją apie savo nacionalinius projektus, kurie padės panaikinti pajėgumų trūkumus, nustatytus pagal PPP. Dalyvaujančios valstybės narės taip pat turėtų pasidalyti savo vertinimais dėl tų projektų svarbos siekiant didesnio Sąjungos strateginio savarankiškumo ir labiau integruotos, tvaresnės, novatoriškesnės ir konkurencingesnės Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės (EGPTB), kuri tebėra atvira bendradarbiavimui. Dėl tų veiksmų, kurie pasižymi pramonės arba technologijų aspektu, dalyvaujančios valstybės narės turėtų nurodyti, kurį Europos pramonės sektorių ar technologiją jos planuoja sustiprinti.

21.

16 įsipareigojimas: dalyvaujančios valstybės narės savo NĮP turėtų atspindėti atitinkamus sprendimus ir veiksmus, kurių buvo imtasi nacionaliniu lygmeniu, siekiant Europos bendradarbiaujamąjį požiūrį toliau laikyti prioritetu vykdant būsimus projektus, skirtus pajėgumų spragoms, nustatytoms nacionaliniu lygmeniu, užpildyti. Aktyvus CODABA naudojimas, taip pat CARD nustatytos bendradarbiaujamosios galimybės, visų pirma prioritetinės sritys, galėtų palengvinti to įsipareigojimo vykdymą. Dalyvaujančios valstybės narės savo NĮP turėtų pateikti numatomų bendradarbiaujamųjų projektų ir daugianacionalinių veiksmų siekiant pašalinti nacionaliniu lygmeniu nustatytus trūkumus sąrašą ir pasidalyti planais, kaip jos šiuo atžvilgiu ketina aktyviau naudotis bendradarbiaujamuoju požiūriu.

22.

17 įsipareigojimas: kadangi visos dalyvaujančios valstybės narės prisideda prie vieno ar daugiau PESCO projektų, NĮP turėtų būti pateikta informacija apie jų per tam tikrą laiką suteiktą bendrą įnašą ištekliais ir ekspertinėmis žiniomis PESCO projektams ir apie tų projektų strateginį poveikį Sąjungai bei dalyvaujančių valstybių narių gynybos pajėgumų padėčiai. Tai taip pat galėtų atspindėti dalyvaujančių valstybių narių ketinamą prisiimti vaidmenį plėtojant pajėgumus Europos kontekste.

18–20 įsipareigojimai:

23.

18 įsipareigojimas: viso 2021–2025 m. PESCO etapo metu dalyvaujančios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jos kuo geriau pasinaudotų EGA kaip Europos bendrų pajėgumų plėtojimo forumu. Tuo tikslu dalyvaujančios valstybės narės savo NĮP turėtų nurodyti projektus, kuriuose jos dalyvauja, ir per EGA skiriamų susijusių finansinių išteklių apimtį, naudodamosi 2020 m. duomenimis kaip atskaitos tašku, laikydamosi trejų metų perspektyvos kaip kiekvieno NĮP atnaujinimo minimalaus standartinio termino, ir nurodydamos tolesniais metais numatomą veiklą, įskaitant pajėgumų sritis ir planuojamos veiklos rūšį pagal nacionalinės teisės aktus. Dalyvaujančių valstybių narių prašoma savo NĮP nurodyti, kaip ir kokiais atvejais jos Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinę organizaciją (OCCAR) laiko tinkamiausia bendradarbiaujamosios programos valdymo organizacija, ir pateikti informaciją apie priimtus sprendimus dėl kitos daugianacionalinės programos valdymo organizacijos atrankos, jei tinkama, OCCAR apsvarsčius kaip vieną iš pasirinkimų. Tai nedaro poveikio Direktyvos 2009/81/EB (13) taikymui.

24.

19 įsipareigojimas: viso 2021–2025 m. PESCO etapo metu dalyvaujančios valstybės narės turėtų parodyti, kad jų bendradarbiaujamaisiais pajėgumų srities projektais, įskaitant PESCO projektus, prisidedama prie gynybos pramonės konkurencingumo, efektyvumo ir inovacijų skatinimo visoje Sąjungoje, remiant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir sudarant jam sąlygas, be kita ko, MVĮ atveju, taip pat stiprinant ir gerinant gynybos produktų ir technologijų tiekimo saugumą. Dalyvaujančios valstybės narės, vadovaudamosi 2021 m. vasario 26 d. Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimu, taip pat siektų skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas bei sumažinti Europos strateginę priklausomybę ypatingos svarbos technologijų ir vertės grandinių srityje, nedarant poveikio nacionalinėms sprendimų priėmimo procedūroms.

NĮP turėtų būti konkrečiai nurodyta, kaip atitinkama pramonės politika, jeigu ji yra, orientuoja bendradarbiaujamųjų pajėgumų plėtojimo projektų rengimą, kad būtų užkirstas kelias bereikalingam dubliavimui, nurodant pramonės sritis, kurios buvo sustiprintos, ir tas sritis, kuriose užkirstas kelias dubliavimui;

b)	dalyvaujančios valstybės narės pateiks ataskaitas apie savo bendradarbiaujamąsias programas, kurios bendrai finansuojamos Sąjungos pagal EGPPP ir (arba) EGF laikantis 3 ir 8 įsipareigojimų.

25.

20 įsipareigojimas:

viso 2021–2025 m. PESCO etapo metu dalyvaujančios valstybės narės turėtų parodyti, kad jų bendradarbiavimo programomis suteikiama naudos subjektams, kurie sukuria pridėtinę vertę Sąjungos teritorijoje (pvz., aspektai, susiję su pasiektais rezultatais ir intelektinės nuosavybės teisėmis, technologiniais patobulinimais, ir rinkos galimybių sukūrimu). Pagal Sprendimo (BUSP) 2020/1639 7 straipsnio 5 dalį, NĮP turėtų atitinkamai būti nurodyti atitinkami subjektai, kuriems bendradarbiavimo programos teikia naudą, ir susijęs poveikis Europos gynybos pramoninei ir technologinei bazei (EGPTB);

atsižvelgiant į Direktyvą 2009/81/EB, dalyvaujančios valstybės narės parodys, kad 2021–2025 m. jų įgyvendintos įsigijimo strategijos daro teigiamą poveikį EGPTB. Tai galėtų būti nurodyta pateikiant absoliučią investicijų gynybos srityje apimtį ir santykinę dalį, skirtą Sąjungos viduje parengtiems ir įgyvendintiems sprendimams. Visų pirma, NĮP turėtų būti pateikta informacija apie pajėgumų ir technologijų sritis, dėl kurių susitarta PPP, ir įsigijimo strategija, susijusi su pajėgumų srities projektais, kurie pasižymi pramonės aspektu.

III. Tolesni veiksmai

26.

Priėmus šią rekomendaciją dalyvaujančios valstybės narės peržiūrės ir atitinkamai atnaujins savo NĮP ir pateiks juos PESCO sekretoriatui ne vėliau kaip 2022 m. kovo 10 d., o po to kasmet iki tos pačios datos pagal Sprendimo (BUSP) 2017/2315 3 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į to sprendimo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą vertinimo procesą. Kas dvejus metus prie NĮP turėtų būti pridedamas aukšto lygio politinis pareiškimas, kuriame dalyvaujančios valstybės narės galėtų išdėstyti pagrindinius pasiekimus ir paskelbti konkrečius nacionalinius prioritetus bei pasidalyti savo patirtimi planavimo srityje ir nurodyti įnašus į visų didesnių saistančių įsipareigojimų vykdymą. Siekiant užtikrinti politinį postūmį turėtų būti tęsiamos reguliarios dalyvaujančių valstybių narių ir vyriausiojo įgaliotinio aukšto lygio politinės diskusijos.

27.

Atsižvelgiant į pranešimą dėl PESCO, kuriame taip pat primenamas tam tikrų valstybių narių specifinis saugumo ir gynybos politikos pobūdis, ir atsižvelgiant į strateginio kelrodžio rezultatus, dalyvaujančios valstybės narės strateginės peržiūros proceso, kuris turės būti atliktas ne vėliau kaip iki 2025 m. pabaigos, kontekste įvertins visų PESCO įsipareigojimų įvykdymą, aptars naujus įsipareigojimus ir priims sprendimus dėl jų, kad būtų pradėtas naujas Europos saugumo ir gynybos integravimo etapas. Atsižvelgiant į strateginės peržiūros proceso rezultatus, 2026 m. pradžioje Taryba, atsižvelgdama į Sprendimo (BUSP) 2017/2315 4 straipsnio 2 dalies c punktą, turėtų priimti trečią konkretesnių, prireikus atnaujintų ir sustiprintų, tikslų rinkinį.

28.	Vyriausiasis įgaliotinis turėtų atsižvelgti į šią rekomendaciją metinėje ataskaitoje dėl PESCO nuo 2022 m.; tai padės įvertinti, kaip kiekviena dalyvaujanti valstybė narė vykdo didesnius saistančius įsipareigojimus.

29.	2018 m. spalio 15 d. Tarybos rekomendacija 2018/C 374/01 panaikinama.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

(1) OL L 331, 2017 12 14, p. 57.

(2) OL C 374, 2018 10 16, p. 1.

(3) 2020 m. lapkričio 5 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2020/1639, kuriuo nustatomos bendrosios sąlygos, kuriomis trečiosios valstybės išimties tvarka galėtų būti pakviestos dalyvauti pavieniuose PESCO projektuose (OL L 371, 2020 11 6, p. 3).

(4) Visų pirma I priedas – PESCO principai.

(5) Kaip numatyta 2020 m. birželio 17 d. Tarybos išvadose dėl saugumo ir gynybos, „remiantis grėsmių analize ir kita galima temine informacija, Strateginėse kryptyse bus apibrėžtos politikos kryptys ir konkretūs tikslai bei uždaviniai“.

(6) 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

(7) Remiantis Europos gynybos agentūros (EGA) gynybos duomenų apibrėžčių sąrašu (EDA201807105).

(8) 2 % BVP pagal dabartines atitinkamas NATO gaires dėl gynybos išlaidų taikoma tik toms dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurios taip pat yra NATO narės, ir tai nėra sutartas PESCO tikslas.

(9) 2007 m. lapkričio mėn. EGA ministrų sudėties valdančioji taryba patvirtino keturis bendrus investicijų kriterijus: įrangos viešiesiems pirkimams (įskaitant MTP ir mokslinius tyrimus bei technologijas) taikomą kriterijų (20 % bendrų gynybos išlaidų); Europos bendradarbiaujamiesiems įrangos viešiesiems pirkimams taikomą kriterijų (35 % bendrų įrangos išlaidų); gynybos srities moksliniams tyrimams ir technologijoms taikomą kriterijų (2 % bendrų gynybos išlaidų); Europos bendradarbiaujamiesiems gynybos srities moksliniams tyrimams ir technologijoms taikomą kriterijų (20 % bendrų gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologijų išlaidų).

(10) Visų pirma I priedas – PESCO principai.

(11) Pagrindinio tikslo proceso, visų pirma Pajėgų katalogo, tikslas – susidaryti visapusišką vaizdą apie potencialiai BSGP misijose ir operacijose galinčių dalyvauti pajėgų parengtį ir jų susijusius pajėgumus, nedarant poveikio BSGP misijose ir operacijos naudojamų pajėgų generavimo procesams ir su jais nesusiejant.

(12) 2021 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2015/528 (OL L 102, 2021 3 24, p. 14).

(13) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).

2021 11 17

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 464/10

TARYBOS REKOMENDACIJA

2021 m. lapkričio 16 d.

kuria įvertinama dalyvaujančių valstybių narių padaryta pažanga įgyvendinant įsipareigojimus, prisiimtus vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO)

(2021/C 464/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 46 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Sprendimo (BUSP) 2017/2315 4 straipsnio 2 dalies d punkte numatyta, kad Taryba priima sprendimus ir rekomendacijas, kuriuose pagal to sprendimo 6 straipsnyje apibūdintą mechanizmą būtų įvertinti dalyvaujančių valstybių narių įnašai, skirti sutartiems įsipareigojimams vykdyti;

(2)

Sprendimo (BUSP) 2017/2315 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, remdamasi Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) pateikta metine ataskaita dėl PESCO, Taryba kartą per metus tikrina, ar dalyvaujančios valstybės narės toliau laikosi to sprendimo 3 straipsnyje nurodytų didesnių saistančių įsipareigojimų;

(3)

2020 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadų dėl 2020 m. PESCO strateginės peržiūros priedo 1 priedėlyje numatyta, kad ne vėliau kaip kiekvienų metų liepos mėn. vyriausiasis įgaliotinis turi pateikti metinę PESCO įgyvendinimo ataskaitą, kad Taryba galėtų ne vėliau kaip tų metų lapkričio mėn. priimti savo rekomendaciją, kuria įvertinama dalyvaujančių valstybių narių padaryta pažanga įgyvendinant įsipareigojimus, prisiimtus vykdant PESCO. 2018 m. kovo 6 d. Tarybos rekomendacijos dėl PESCO įgyvendinimo veiksmų gairių (2) 16 punkte numatyta, kad Europos Sąjungos karinis komitetas Politiniam ir saugumo komitetui turėtų teikti karines ir kitas rekomendacijas, kad jis galėtų parengti Tarybos atliekamą peržiūrą, ar dalyvaujančios valstybės narės toliau įgyvendina didesnius saistančius įsipareigojimus;

(4)

2018 m. spalio 15 d. Tarybos rekomendacijos dėl didesnių saistančių įsipareigojimų, prisiimtų vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), vykdymo eiliškumo ir konkretesnių tikslų nustatymo (3) 26 punkte numatyta, kad vyriausiasis įgaliotinis turėtų atsižvelgti į tą rekomendaciją rengdamas metinę ataskaitą dėl PESCO, kuria bus remiamasi vertinant, kaip kiekviena dalyvaujanti valstybė narė vykdo didesnius saistančius įsipareigojimus;

(5)

2021 m. liepos 7 d. vyriausiasis įgaliotinis Tarybai pateikė metinę ataskaitą dėl PESCO įgyvendinimo padėties (toliau – metinė ataskaita), įskaitant informaciją apie tai, kaip kiekviena dalyvaujanti valstybė narė įgyvendina savo įsipareigojimus pagal savo atnaujintą ir peržiūrėtą nacionalinį įgyvendinimo planą (toliau – NĮP);

(6)	todėl tuo pagrindu Taryba turėtų priimti rekomendaciją, kuria įvertinama dalyvaujančių valstybių narių padaryta pažanga įgyvendinant įsipareigojimus, prisiimtus vykdant PESCO,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

I. Tikslas ir taikymo sritis

1.	Šios rekomendacijos tikslas – įvertinti dalyvaujančių valstybių narių įnašus siekiant įvykdyti didesnius saistančius įsipareigojimus, prisiimtus pagal PESCO sistemą, remiantis metine ataskaita ir vadovaujantis 2021 m. dalyvaujančių valstybių narių pateiktais NĮP.

II. Išvados ir įvertinimas

2.	Metinė ataskaita suteikia tvirtą pagrindą įvertinti PESCO įgyvendinimo padėtį, įskaitant tai, kaip kiekviena dalyvaujanti valstybė narė vykdo savo įsipareigojimus pagal savo NĮP.

Dalyvaujančios valstybės narės, stengdamosi patenkinti dabartinius ir būsimus Europos saugumo ir gynybos poreikius, visų pirma šiuo metu ir ateityje dėdamos pastangas vykdyti savo didesnius saistančius įsipareigojimus, padeda stiprinti Sąjungos pajėgumą atlikti saugumo užtikrintojos funkciją ir didinti jos strateginį savarankiškumą bei stiprina jos gebėjimą bendradarbiauti su partneriais ir apsaugoti savo piliečius.

Pripažindama, kad dalyvaujančios valstybės narės ne vėliau kaip 2025 m. turi iš esmės pagerinti visų didesnių saistančių įsipareigojimų vykdymą, Taryba taip pat pabrėžia, kad dalyvaujančios valstybės narės:

per visą pirmąjį pradinį PESCO etapą (2018–2020 m.) toliau didino savo gynybos išlaidas ir nurodė, kad planuoja toliau jas didinti 2021–2025 m. laikotarpiu, nepaisant COVID-19 krizės sukelto ekonomikos nuosmukio. Siekiant stiprinti dalyvaujančių valstybių narių pajėgumus ir tokiu būdu padidinti Sąjungos gebėjimą veikti, ta teigiama tendencija turėtų būti išlaikyta ateityje, be kita ko, skiriant išteklių bendradarbiaujamojo gynybos pajėgumų plėtojimo projektams, o mokslinių tyrimų ir technologijų srityje reikia konkrečių pastangų, kad būtų pasiekti antrajam pradiniam PESCO etapui nustatyti tikslai ir būtų padidintas bendras Europos pajėgumų srities vaizdo nuoseklumas;

nacionaliniu lygmeniu padarė nedidelę pažangą naudodamosi Sąjungos pajėgumų planavimo ir plėtojimo priemonėmis bei procesais ir yra raginamos dėti daugiau pastangų naudotis jais sistemingiau ir aktyviau, kad bendradarbiaujant būtų pašalinti pajėgumų trūkumai. Šiuo atžvilgiu bus itin svarbu visapusiškai įgyvendinti sutartas 2020 m. suderintos metinės peržiūros gynybos srityje (toliau – CARD) rekomendacijas dėl gynybos išlaidų, gynybos planavimo ir bendradarbiavimo gynybos srityje, kad būtų galima bendrai parengti naują planavimo perspektyvą po šio amžiaus trečiojo dešimtmečio vidurio, siekiant užtikrinti aktyvesnį bendradarbiavimą pajėgumų plėtojimo srityje;

c)	turėtų toliau dėti pastangas, kad vadovaujantis pranešimu dėl PESCO ne vėliau kaip 2025 m. būtų sukurtas nuoseklus Sąjungos viso spektro pajėgų rinkinys, kuris prisidėtų prie Sąjungos tikslų masto įgyvendinimo;

turėtų itin suintensyvinti savo pastangas įgyvendinti operacinius įsipareigojimus, visų pirma 12 įsipareigojimą, nes manoma, kad 12 įsipareigojimui tenka labai svarbus vaidmuo dedant pastangas, kad būtų padidintas Sąjungos išorės veiksmų aktualumas ir poveikis, visų pirma kiek tai susiję su jų operaciniu aspektu. Įgyvendinus 12 įsipareigojimą bus sustiprintas Sąjungos gebėjimas atlikti saugumo užtikrintojos vaidmenį – su partneriais, kai tai įmanoma, ir pačiai vienai, kai tai būtina. Dideli trūkumai, atspindėti didelio poveikio pajėgumų tiksluose (toliau – DPPT), toliau daro poveikį dalyvaujančių valstybių narių pajėgų prieinamumui, dislokavimo galimybėms ir sąveikumui, kurie yra būtini Sąjungos tikslų mastui įgyvendinti. Be to, dalyvaujančios valstybės narės turi galimybių labiau prisidėti ne tik prie vykdomų bendros saugumo ir gynybos politikos (toliau – BSGP) misijų ir operacijų, bet ir prie ES kovinių grupių sąrašo ir greitojo reagavimo duomenų bazių. Šiame kontekste, atsižvelgiant į 2021 m. lapkričio 15 d. Tarybos rekomendaciją dėl didesnių saistančių įsipareigojimų, prisiimtų vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), vykdymo eiliškumo ir konkretesnių tikslų nustatymo, kuria panaikinama 2018 m. spalio 15 d. rekomendacija, (4) dalyvaujančios valstybės narės turėtų detaliau aptarti bei apibrėžti pažangos rodiklius, kad būtų skirta teisinga dalis atitinkamam BSGP misijoms ir operacijoms skirtų pajėgų generavimui atsižvelgiant į dalyvaujančių valstybių narių priemones bei pajėgumus ir būtų padidintas jų tarpusavio skaidrumas. Laikantis principo „vieningas pajėgų rezervas“ (5), dalyvaujančių valstybių narių įnašai į Pajėgų katalogą turėtų atitikti Pagrindinio tikslo proceso nurodymus ir apimti visus dislokuojamus išteklius (įskaitant štabus ir pajėgumus, naudojamus misijoms ir operacijoms remti);

įrodė, kad padarė pažangą įgyvendindamos savo įsipareigojimą padėti šalinti pajėgumų trūkumus, nustatytus pagal Pajėgumų plėtojimo planą (toliau – PPP) ir CARD, įskaitant DPPT įgyvendinimo vertinimą, bet dauguma dalyvaujančių valstybių narių ir toliau neteikia informacijos apie tai, ar jos ketina prioriteto tvarka taikyti Europos bendradarbiaujamąjį požiūrį, kad pašalintų nacionalinių pajėgumų spragas, ir kaip jos planuoja tai daryti. Be to, dalyvaujančios valstybės narės vis dar nėra pasiekusios bendro sutarimo dėl pajėgumų projektų, kuriais siekiama didinti Europos strateginį savarankiškumą ir stiprinti Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę (toliau – EGPTB), poveikio. Pastangos, dedamos siekiant įgyvendinti 2020 m. CARD rekomendacijas ir pasinaudoti nustatytomis bendradarbiavimo galimybėmis, visų pirma siekiant parengti įgyvendinimo veiksmų gaires siūlomoms šešioms prioritetinėms sritims, turėtų padėti pasiekti tą sutarimą. Taryba priminė, kad PPP bei CARD ir atitinkamų NATO procesų, pavyzdžiui, NATO gynybos planavimo proceso, rezultatų suderinamumas buvo ir toliau bus užtikrinamas tais atvejais, kai reikalavimai sutampa, kartu pripažįstant skirtingą dviejų organizacijų pobūdį ir jų atitinkamą atsakomybę bei narystes;

vis dar turi toliau gerinti informacijos, kiek tai susiję su didesniais saistančiais įsipareigojimais ir atitinkamais konkretesniais tikslais, kurie yra susiję su jų pramonės politika ir viešųjų pirkimų strategijomis, teikimą. Jos turėtų dėti daugiau pastangų, kad viršytų dabartinį įsipareigojimų įgyvendinimo lygį, pateikdamos planus, kuriuose būtų aiškiai nurodyta, kad jų projektai, susiję su jų pramonės politika ir įsigijimo strategijomis, padeda užtikrinti konkurencingesnę Europos gynybos pramonę ir daro teigiamą poveikį EGPTB, be kita ko, skatindamos tarpvalstybinį mažųjų ir vidutinių įmonių bei vidutinės kapitalizacijos įmonių dalyvavimą visoje Sąjungoje.

5.	Kalbant apie individualius NĮP, kiekviena dalyvaujanti valstybė narė raginama toliau įgyvendinant PESCO atsižvelgti į metinėje ataskaitoje pateiktas išvadas bei rekomendacijas ir atitinkamai peržiūrėti savo įnašus įgyvendinant didesnius saistančius įsipareigojimus antruoju pradiniu PESCO etapu.

III. Nacionaliniai įgyvendinimo planai

Apskritai dalyvaujančios valstybės narės nuo 2020 m. pabaigos pagerino savo atnaujintuose metiniuose NĮP teikiamos informacijos kokybę. Nepaisant šios teigiamos tendencijos, rekomenduojama, kad dalyvaujančios valstybės narės dėl visų sričių, kuriose prisiimti įsipareigojimai, pateiktų geriau pagrįstą informaciją ir prasmingus pareiškimus, ypač daug dėmesio skiriant specialių į ateitį orientuotų planų, kuriuose būtų numatyta, kaip jos ketina prisidėti įgyvendinant didesnius saistančius įsipareigojimus ir konkretesnius tikslus, rengimui, be kita ko, pasinaudojant 2020 m. CARD išvadomis bei rekomendacijomis. Ta į ateitį orientuota perspektyva leis dalyvaujančioms valstybėms narėms geriau koordinuoti savo pastangas ir ieškoti bendradarbiavimo galimybių.

Dalyvaujančios valstybės narės taip pat raginamos toliau bendradarbiauti su PESCO sekretoriatu vedant dvišalius dialogus, kuriais siekiama užtikrinti, išlaikyti ar net dar labiau pagerinti pozityvią kryptį joms įgyvendinant didesnius saistančius įsipareigojimus. PESCO sekretoriatas pateiks peržiūrėtą NĮP patvirtinamąjį informacinį dokumentą, grindžiamą būsimais naujais konkretesniais antrojo pradinio PESCO etapo tikslais, kuriame galėtų būti nustatytas laikotarpis dalyvaujančioms valstybėms narėms sutartiems lyginamiesiems kriterijams įvykdyti.

Dalyvaujančios valstybės narės raginamos, teikiant savo NĮP, naudotis Europos gynybos agentūros (toliau – EGA) PESCO tikslais sukurta skaitmenine platforma – taip joms bus suteikta galimybė naudoti jų, pavyzdžiui, PESCO, CARD ir kitų atitinkamų Sąjungos gynybos iniciatyvų kontekste, jau pateiktus duomenis ir todėl bus sumažinta dalyvaujančioms valstybėms narėms tenkanti administracinė našta.

Dalyvaujančios valstybės narės raginamos viršyti įsipareigojimų, susijusių su gynybos sektoriaus pramonės aspektu, dabartinį įgyvendinimo lygį ir pateikti planus, kuriuose būtų aiškiai nurodyta, kad jų projektai, susiję su jų pramonės politika ir įsigijimo strategijomis, padeda daryti Europos gynybos pramonę konkurencingesnę ir daryti teigiamą poveikį EGPTB.

10.

Dalyvaujančios valstybės narės primygtinai raginamos, atsižvelgiant į jų priemones bei pajėgumus, didinti įnašus prisidedant prie PESCO operacinių aspektų, kai nustatomos spragos, itin daug dėmesio skiriant strategiškai dislokuojamų pajėgų prieinamumui siekiant įgyvendinti Sąjungos tikslų mastą, BSGP misijų ir operacijų poreikių paraiškoms, greitojo reagavimo duomenų bazėms ir ES kovinių grupių sąrašui.

11.

Norint sėkmingai įvykdyti PESCO didesnius saistančius įsipareigojimus būtinos visų dalyvaujančių valstybių narių kolektyvinės bei individualios pastangos ir siekiant užtikrinti reikiamą politinį postūmį, dalyvaujančios valstybės narės 2022 m., o po to kas dvejus metus, turėtų kartu su savo NĮP pateikti aukšto lygio politinį pareiškimą, kuriame būtų išdėstyti pagrindiniai pasiekimai ir nurodyti konkretūs nacionaliniai prioritetai (visų pirma remiant ES pajėgumų plėtojimo prioritetų ir CARD išvadų bei rekomendacijų įgyvendinimą) ir įnašai, kuriais prisidedama prie didesnių saistančių įsipareigojimų vykdymo.

IV. PESCO projektai

12.

46 PESCO projektais prisidedama įgyvendinant 20 didesnių saistančių įsipareigojimų. 32 iš tų projektų gali būti susieti su bendradarbiaujamosiomis galimybėmis (įskaitant prioritetines sritis), nustatytomis vykdant CARD. Be to, 24 iš jų tiesiogiai įgyvendinami DPPT, mažinant kritinius BSGP misijų ir operacijų trūkumus, o 18 iš jų tai daroma netiesiogiai.

13.

Nors tikimasi, kad didelis skaičius PESCO projektų duos konkrečių rezultatų ne vėliau kaip 2025 m. pabaigoje, kaip nurodyta 2020 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadose dėl 2020 m. PESCO strateginės peržiūros, 2021 m. birželio 2 d. PESCO projektų pažangos ataskaitoje Tarybai nurodyta, kad įgyvendinant kai kuriuos iš tų projektų gali būti šiek tiek sudėtinga pasiekti numatomus rezultatus iki to laiko. PESCO matomumas ir patikimumas priklausys nuo sėkmingo visų vykdomų PESCO projektų įgyvendinimo ir apčiuopiamų rezultatų bei reikiamų pajėgumų užtikrinimo laiku.

14.

Todėl Taryba pabrėžia, kad dalyvaujančios valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad, kaip planuota, pasiektų apčiuopiamų rezultatų, visų pirma įgyvendindamos tuos pirmosios ir antrosios bangos projektus, kurie dar yra koncepciniame etape, ir tuos projektus, kuriuos vykdant susiduriama su dideliais apribojimais, susijusiais su tolesniu tikslų, aprėpties ir siektinų rezultatų tikslinimu. Tai rodo, kad reikia atidžiai patikrinti, kaip tie projektai turėtų būti vykdomi toliau, arba ar reikia apsvarstyti galimybę kai kuriuos iš jų sutelkti arba sujungti, siekiant padidinti jų poveikį ir veiksmingumą, sutaupyti išteklių, padidinti sinergiją ir užkirsti kelią nereikalingam dubliavimuisi. Tuo atveju, kai projekto nariai nustato, kad vykdant projektus negalima pasiekti numatomų rezultatų, tokie projektai turėtų būti atnaujinami arba nutraukiami, kad būtų užtikrintas visų PESCO projektų aktualumas, veiksmingumas ir patikimumas.

15.

Taryba rekomenduoja, kad projektų koordinatoriai dažniau informuotų PESCO sekretoriatą ir kitas dalyvaujančias valstybes nares apie jų PESCO projektų padėtį, kad būtų padidintas skaidrumas ir PESCO sekretoriato gebėjimas atlikti svarbesnį vaidmenį konsultuojant dalyvaujančias valstybes nares. Dėl to PESCO sekretoriato ištekliai turėtų būti toliau didinami.

16.

Taryba ragina dalyvaujančias valstybes nares prioriteto tvarka apsvarstyti galimybę taikyti Europos bendradarbiaujamąjį požiūrį, kad būtų pašalinti pajėgumų trūkumai ir būtų kuo geriau pasinaudota EGA, kaip Europos jungtinių pajėgumų plėtojimo forumu, laikantis sutarto įsipareigojimo PESCO srityje, įskaitant EGA pagalbą rengiant brandesnius pasiūlymus dėl PESCO projektų ir galimą paramą PESCO projektų įgyvendinimui.

17.

Dalyvaujančios valstybės narės galėtų paprašyti PESCO sekretoriato pasiūlyti idėjų dėl galimų naujų PESCO projektų, kurių jos vykdydamos PESCO iki šiol dar neįgyvendino, atsižvelgiant į CARD išvadas bei rekomendacijas, taip pat į ES pajėgumų plėtojimo prioritetus, nustatytus pagal PPP, įskaitant DPPT.

18.

Kad būtų nustatyti ir parengti pasiūlymai dėl būsimų PESCO projektų, Taryba prašo dalyvaujančių valstybių narių aktyviau naudotis Sąjungos planavimo ir pajėgumų plėtojimo priemonėmis, taip pat CARD išvadomis bei rekomendacijomis, kaip pagrindu siekiant toliau tobulinti pasiūlymus dėl projektų, visų pirma kiek tai susiję su prioritetinėmis sritimis ir nustatytomis bendradarbiaujamosiomis galimybėmis, be kita ko, operacijų srityje. Taryba ragina dalyvaujančias valstybes nares toliau teikti pasiūlymus dėl PESCO projektų, visų pirma tuos pasiūlymus, kurie būtų labiau orientuoti į operacijas ir turėtų trumpalaikį poveikį, remiantis jau esamais pajėgumais, ir tuos, kuriais prisidedama prie pagal PPP bei CARD nustatytų strateginių pajėgumų spragų užpildymo ir poreikių tenkinimo.

V. Tolesni veiksmai

19.	Tarybos rekomendacija, kuria nustatomi konkretesni tikslai pagal kiekvieną iš didesnių saistančių įsipareigojimų antruoju pradiniu PESCO etapu (2021–2025 m.), turėtų būti priimta kuo greičiau.

20.

Patvirtinus tą rekomendaciją, PESCO sekretoriatas pateiks peržiūrėtą NĮP patvirtinamąjį informacinį dokumentą, grindžiamą naujais konkretesniais antrojo pradinio PESCO etapo tikslais, kuriame galėtų būti nustatytas laikotarpis dalyvaujančioms valstybėms narėms sutartiems lyginamiesiems kriterijams įvykdyti.

21.

Dalyvaujančių valstybių narių prašoma ne vėliau kaip 2022 m. kovo 10 d. peržiūrėti savo NĮP, kad NĮP būtų atitinkamai atnaujinti, ir pateikti juos PESCO sekretoriatui (be kita ko, naudojantis EGA skaitmenine platforma). Prie tų atnaujintų NĮP turėtų būti pridedamas aukšto lygio politinis pareiškimas, kuriame dalyvaujančios valstybės narės turėtų išdėstyti savo pagrindinius pasiekimus ir nurodyti konkrečius nacionalinius prioritetus bei įnašus.

22.

Taryba priminė, kad, atsižvelgiant į 2020 m. PESCO strateginę peržiūrą, PESCO sekretoriatas ir dalyvaujančios valstybės narės turėtų toliau dirbti paskatų klausimu, kad būtų pagerintas įsipareigojimų vykdymas, visų pirma tais atvejais, kai vyriausiasis įgaliotinis įvertino ir Taryba pabrėžė, kad pažanga yra nepakankama, visų pirma kalbant apie operacinius įsipareigojimus ir įsipareigojimus, susijusius su Europos bendradarbiaujamuoju požiūriu. Siekiant užtikrinti politinį postūmį ir didesnę politinę atsakomybę turėtų būti tęsiamos reguliarios dalyvaujančių valstybių narių ir vyriausiojo įgaliotinio aukšto lygio politinės diskusijos.

23.

Dalyvaujančios valstybės narės raginamos toliau bendradarbiauti su PESCO sekretoriatu vedant dvišalius dialogus, kuriais siekiama užtikrinti, išlaikyti ar net dar labiau pagerinti pozityvią kryptį joms įgyvendinant didesnius saistančius įsipareigojimus. PESCO sekretoriatas turėtų pateikti rekomendacijas, pritaikytas kiekvienai dalyvaujančiai valstybei narei, kurios bus aptartos tų dialogų metu. Šiuo atžvilgiu PESCO sekretoriatas turėtų būti toliau stiprinamas.

24.

Taryba primena, kad, atsižvelgiant į strateginio kelrodžio rezultatus, dalyvaujančios valstybės narės PESCO strateginės peržiūros proceso, kuris turi būti atliktas iki antrojo pradinio PESCO etapo pabaigos 2025 m., kontekste ir kaip nurodyta pranešime dėl PESCO, kuriame taip pat primenamas tam tikrų valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifinis pobūdis, įvertins visų PESCO įsipareigojimų vykdymą, aptars naujus įsipareigojimus bei priims sprendimą dėl jų, kad būtų pradėtas naujas Europos saugumo ir gynybos integravimo etapas.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

(1) OL L 331, 2017 12 14, p. 57.

(2) OL C 88, 2018 3 8, p. 1.

(3) OL C 374, 2018 10 16, p. 1.

(4) OL C 463, 2021 11 16, p. 1.

(5) Dalyvaujančios valstybės narės gali naudoti tas pajėgas ES sistemoje, nacionaliniams poreikiams ir kituose kontekstuose, pavyzdžiui, JT bei NATO.

2021 11 17

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 464/19

Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Maroko kilmės ratų su ratlankiais iš aliuminio inicijavimą

(2021/C 464/06)

Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo skundą, pateiktą pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsnį, kuriame teigiama, kad tam tikri Maroko kilmės ratai su ratlankiais iš aliuminio yra importuojami dempingo kaina ir dėl to daroma žala (2) Sąjungos pramonei.

1. Skundas

Skundą 2021 m. spalio 4 d. pateikė Europos ratų su ratlankiais gamintojų asociacija (toliau – skundo pateikėjas). Skundas pateiktas tam tikrų ratų su ratlankiais iš aliuminio Sąjungos pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje.

Suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje pateikiama nekonfidenciali skundo versija ir Sąjungos gamintojų skundo rėmimo lygio analizė. Šio pranešimo 5.6 skirsnyje pateikiama informacija apie suinteresuotųjų šalių galimybę susipažinti su byla.

2. Tiriamasis produktas

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – motorinių transporto priemonių ratai su ratlankiais iš aliuminio, priskiriami 8701–8705 pozicijoms, su ratų reikmenimis arba be jų, su padangomis arba be jų (toliau – tiriamasis produktas).

Visos suinteresuotosios šalys, norinčios pateikti informacijos apie produkto apibrėžtąją sritį, privalo tai padaryti per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos (3).

3. Įtarimas dėl dempingo

Kaip įtariama, dempingo kaina importuojamas produktas yra Maroko (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės tiriamasis produktas, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 8708 70 10 ir ex 8708 70 50 (TARIC kodai; 8708701015, 8708701050, 8708705015 ir 8708705050). Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija. Šio tyrimo aprėptis priklauso nuo 2 skirsnyje pateiktos tiriamojo produkto apibrėžties.

Kadangi nėra patikimų duomenų apie nagrinėjamosios šalies vidaus rinkos kainas, įtarimas dėl dempingo grindžiamas tiriamojo produkto apskaičiuotos normaliosios vertės (gamybos sąnaudų, pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų ir pelno) palyginimu su pardavimo eksportui į Sąjungą kaina (gamintojo kaina EXW sąlygomis).

Remiantis šiuo palyginimu apskaičiuoti dempingo skirtumai yra reikšmingi nagrinėjamajai šaliai.

4. Įtarimas dėl žalos ir priežastinis ryšys

Skundo pateikėjas pateikė įrodymų, kad tiriamojo produkto importas iš nagrinėjamosios šalies apskritai labai padidėjo absoliučiaisiais skaičiais ir pagal rinkos dalį, o tai rodo tikimybę, kad importo mastas dar gerokai padidės.

Be to, tvirtinama, kad importuojamas produktas įvežamas į Sąjungą tokiomis kainomis, kurios Sąjungoje be kitų padarinių jau turėjo neigiamos įtakos Sąjungos pramonės pardavimo kainų lygiui, parduotam kiekiui, rinkos daliai ir pelnui.

Be to, skundo pateikėjas pateikė įrodymų, kad Maroke yra pakankamai laisvai disponuojamų pajėgumų, o tai rodo tikimybę, kad importas gerokai didės.

Taip pat teigiama, kad tikėtina, jog importo dempingo kaina srautas dar labiau didės dėl jau prarastų Maroko užsakymų, kurie turės vis didesnį poveikį Sąjungos pramonės ekonominiams rodikliams 2021 m. ir vėlesniais metais.

5. Procedūra

Informavusi valstybes nares ir nustačiusi, kad skundą pateikė Sąjungos pramonė ar kad skundas buvo pateiktas jos vardu ir kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą, Komisija inicijuoja tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį.

Atliekant tyrimą bus nustatyta, ar nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamasis produktas yra importuojamas dempingo kaina ir ar šis importas dempingo kaina padarė arba gali padaryti žalos Sąjungos pramonei.

Jei tyrimo išvados tai patvirtins, bus tiriama, ar priemonių nustatymas neprieštarautų Sąjungos interesams pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį.

Komisija taip pat atkreipia šalių dėmesį į paskelbtą pranešimą (4) dėl COVID-19 protrūkio padarinių antidempingo ir antisubsidijų tyrimams, kuris gali būti taikomas šiam tyrimui.

5.1. Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą bus nagrinėjamas 2020 m. spalio 1 d. – 2021 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas bus nagrinėjamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

5.2. Pastabos dėl skundo ir tyrimo inicijavimo

Visos suinteresuotosios šalys, norinčios pateikti pastabų dėl skundo (įskaitant klausimus, susijusius su žala ir priežastiniu ryšiu) arba aspektų, susijusių su tyrimo inicijavimu (įskaitant skundo rėmimo lygį), privalo tai padaryti per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

Prašymai išklausyti dėl tyrimo inicijavimo turi būti pateikti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

5.3. Dempingo nustatymo procedūra

Komisijos tyrime kviečiami dalyvauti tiriamąjį produktą iš nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai (5).

5.3.1. Eksportuojančių gamintojų tyrimas

5.3.1.1. Tirtiniems nagrinėjamosios šalies eksportuojantiems gamintojams taikoma procedūra

a) Atranka

Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamojoje šalyje gali būti daug su šiuo tyrimu susijusių eksportuojančių gamintojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali sumažinti tirtinų eksportuojančių gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka bus vykdoma pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves, visi eksportuojantys gamintojai arba jų vardu veikiantys atstovai prašomi per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos Komisijai pateikti informaciją apie savo bendrovę (-es). Ši informacija turi būti teikiama per TRON.tdi (TRON) adresu https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/tdi/form/AD686_SAMPLING_FORM_FOR_EXPORTING_PRODUCER. Informacija apie prisijungimą prie TRON pateikiama 5.6 ir 5.8 skirsniuose.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą eksportuojančių gamintojų atrankai, Komisija taip pat kreipėsi į nagrinėjamosios šalies valdžios institucijas ir gali kreiptis į visas žinomas eksportuojančių gamintojų asociacijas.

Jei atranka būtina, eksportuojantys gamintojai gali būti atrenkami remiantis didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Apie atrinktas bendroves Komisija, jei tinkama, per nagrinėjamosios šalies valdžios institucijas praneš visiems žinomiems eksportuojantiems gamintojams, nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms ir eksportuojančių gamintojų asociacijoms.

Gavusi eksportuojantiems gamintojams atrinkti reikalingą informaciją, Komisija praneš susijusioms šalims savo sprendimą dėl to, ar jie atrinkti. Jei nenurodyta kitaip, atrinkti eksportuojantys gamintojai užpildytą klausimyną turės pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie sprendimą dėl jų atrinkimo dienos.

Komisija prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtos bylos pridės pastabą dėl atrinktų bendrovių. Visos pastabos dėl atrinktų bendrovių turi būti gautos per 3 dienas nuo pranešimo apie sprendimą dėl atrinkimo dienos.

Eksportuojantiems gamintojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2563.

Klausimynas taip pat bus pateiktas visoms žinomoms eksportuojančių gamintojų asociacijoms ir tos šalies valdžios institucijoms.

Nedarant poveikio galimybei taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį, eksportuojantys gamintojai, kurie sutiko, kad gali būti atrenkami, bet nebuvo atrinkti, laikomi bendradarbiaujančiais eksportuojančiais gamintojais (toliau – neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai). Nedarant poveikio 5.3.1.1 skirsnio b punktui, antidempingo muitas, kuris gali būti taikomas neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importuojamiems produktams, neviršys vidutinio svertinio dempingo skirtumo, nustatyto atrinktiems eksportuojantiems gamintojams (6).

b) Neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams taikomas individualus dempingo skirtumas

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai gali prašyti, kad Komisija jiems nustatytų individualų dempingo skirtumą. Jei nenurodyta kitaip, norėdami, kad būtų nustatytas individualus dempingo skirtumas, eksportuojantys gamintojai turi užpildyti klausimyną ir tinkamai jį užpildę grąžinti per 30 dienų nuo pranešimo apie atrinktas bendroves dienos. Eksportuojantiems gamintojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2563. Komisija nagrinės, ar neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams gali būti nustatytas individualus muitas pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį.

Tačiau nustatyti individualų dempingo skirtumą prašantys neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai turėtų žinoti, kad Komisija vis dėlto gali nuspręsti individualaus dempingo skirtumo jiems nenustatyti, jei, pavyzdžiui, neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų būtų tiek daug, kad toks nustatymas pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį laiku užbaigti.

5.3.2. Nesusijusių importuotojų tyrimas (7) (8)

Šiame tyrime kviečiami dalyvauti tiriamąjį produktą iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą importuojantys nesusiję importuotojai.

Atsižvelgdama į tai, kad gali būti daug su šiuo tyrimu susijusių nesusijusių importuotojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali sumažinti tirtinų nesusijusių importuotojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka bus vykdoma pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves, visi nesusiję importuotojai arba jų vardu veikiantys atstovai prašomi per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos Komisijai pateikti šio pranešimo priede prašomą informaciją apie savo bendrovę (-es).

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą nesusijusių importuotojų atrankai, Komisija taip pat gali kreiptis į visas žinomas importuotojų asociacijas.

Jei atranka būtina, importuotojai gali būti atrenkami remiantis didžiausia tipiška tiriamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

Gavusi atrankai reikalingą informaciją, Komisija praneš susijusioms šalims savo sprendimą dėl atrinktų importuotojų. Komisija prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtos bylos taip pat pridės pastabą dėl atrinktų bendrovių. Visos pastabos dėl atrinktų bendrovių turi būti gautos per 3 dienas nuo pranešimo apie sprendimą dėl atrinkimo.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą tyrimui, Komisija atrinktiems nesusijusiems importuotojams pateiks klausimynus. Jei nenurodyta kitaip, tos šalys užpildytą klausimyną privalo pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie sprendimą dėl atrinktų bendrovių dienos.

Importuotojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2563.

5.4. Žalos arba žalos grėsmės nustatymo ir Sąjungos gamintojų tyrimo procedūra

Nustatant žalą remiamasi tiesioginiais įrodymais ir objektyviai vertinama importo dempingo kaina apimtis, jo įtaka kainoms Sąjungos rinkoje ir poveikis Sąjungos pramonei. Siekiant nustatyti, ar Sąjungos pramonei padaryta arba gali būti padaryta žala, Komisijos tyrime kviečiami dalyvauti Sąjungos tiriamojo produkto gamintojai.

Atsižvelgdama į tai, kad yra daug susijusių Sąjungos gamintojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija nusprendė sumažinti tirtinų Sąjungos gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka vykdoma pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

Komisija preliminariai atrinko tam tikrus Sąjungos gamintojus. Išsamesnės informacijos pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje. Suinteresuotosios šalys raginamos teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Be to, kiti Sąjungos gamintojai ar jų vardu veikiantys atstovai, manantys, kad yra priežasčių, dėl kurių jie turėtų būti atrinkti, turi susisiekti su Komisija per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Jei nenurodyta kitaip, visos pastabos dėl preliminariai atrinktų bendrovių turi būti gautos per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

Apie galiausiai atrinktas bendroves Komisija praneš visiems žinomiems Sąjungos gamintojams ir Sąjungos gamintojų asociacijoms.

Jei nenurodyta kitaip, atrinkti Sąjungos gamintojai užpildytą klausimyną turės pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie sprendimą dėl jų atrinkimo dienos.

Sąjungos gamintojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2563.

5.5. Sąjungos interesų vertinimo procedūra

Nustačius, kad vykdomas dempingas ir dėl to padaryta žala, pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį bus sprendžiama, ar antidempingo priemonių priėmimas neprieštarautų Sąjungos interesams. Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, profesinės sąjungos ir vartotojams atstovaujančios organizacijos raginami teikti Komisijai informaciją apie tai, ar priemonių nustatymas neprieštarautų Sąjungos interesams. Kad galėtų dalyvauti tyrime, vartotojams atstovaujančios organizacijos turi įrodyti, kad jų veikla ir tiriamasis produktas yra objektyviai susiję.

Jei nenurodyta kitaip, su Sąjungos interesų vertinimu susijusi informacija turi būti pateikta per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Šią informaciją galima teikti laisva forma arba pildant Komisijos parengtą klausimyną. Klausimynų, įskaitant tiriamojo produkto naudotojams skirtą klausimyną, kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2563. Į informaciją, pateiktą pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį, bus atsižvelgta tik tuomet, jei pateikiant ji bus pagrįsta faktiniais įrodymais.

5.6. Suinteresuotosios šalys

Kad galėtų dalyvauti tyrime, suinteresuotosios šalys, kaip antai eksportuojantys gamintojai, Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, profesinės sąjungos ir vartotojams atstovaujančios organizacijos, turi įrodyti, kad jų veikla ir tiriamasis produktas yra objektyviai susiję.

Eksportuojantys gamintojai, Sąjungos gamintojai, importuotojai ir atstovaujančios asociacijos, pateikę informaciją pagal 5.3, 5.4 ir 5.5 skirsniuose aprašytas procedūras, bus laikomi suinteresuotosiomis šalimis, jei jų veikla ir tiriamasis produktas yra objektyviai susiję.

Kitos šalys galės dalyvauti tyrime kaip suinteresuotosios šalys tik nuo to momento, kai apie save praneš, ir su sąlyga, kad jų veikla ir tiriamasis produktas yra objektyviai susiję. Subjekto laikymas suinteresuotąja šalimi nedaro poveikio pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymui.

Suinteresuotosioms šalims susipažinti su byla galima per TRON.tdi adresu https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI. Kad gautumėte prieigą, laikykitės tame puslapyje pateiktų nurodymų (9).

5.7. Galimybė būti išklausytiems Komisijos tyrimo tarnybų

Visos suinteresuotosios šalys gali prašyti būti išklausytos Komisijos tyrimo tarnybų.

Visi prašymai surengti klausymą turi būti teikiami raštu, juose turi būti nurodytos prašymo priežastys ir santrauka klausimų, kuriuos suinteresuotoji šalis nori aptarti per klausymą. Per klausymą bus nagrinėjami tik suinteresuotųjų šalių iš anksto raštu pateikti klausimai.

Klausymų tvarkaraštis:

—	kad klausymas galėtų vykti iki laikinųjų priemonių nustatymo termino, prašymas turėtų būti pateiktas per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Klausymas paprastai surengiamas per 60 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos;

—	pasibaigus negalutinių išvadų etapui prašymas turėtų būti pateiktas per 5 dienas nuo negalutinių išvadų atskleidimo arba informacinio dokumento pateikimo dienos. Klausymas paprastai surengiamas per 15 dienų nuo pranešimo apie atskleidimą dienos arba informacinio dokumento pateikimo dienos;

—

galutinių išvadų etapu prašymas turėtų būti pateiktas per 3 dienas nuo galutinio faktų atskleidimo dienos. Klausymas paprastai surengiamas per laikotarpį, skirtą pastaboms dėl galutinio faktų atskleidimo pateikti. Papildomo galutinio faktų atskleidimo atveju prašymas turėtų būti pateikiamas, kai tik gaunamas papildomo galutinio faktų atskleidimo dokumentas. Tuomet klausymas paprastai surengiamas per pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti skirtą terminą.

Nurodytu tvarkaraščiu nedaromas poveikis Komisijos tarnybų teisei tinkamai pagrįstais atvejais leisti rengti klausymus ne pagal tvarkaraštį ir Komisijos teisei tinkamai pagrįstais atvejais atsisakyti rengti klausymą. Jeigu Komisijos tarnybos atmes prašymą išklausyti, atitinkamai šaliai bus pranešta apie tokio atsisakymo priežastis.

Iš principo per klausymus į bylą iki tol neįtraukta faktinė informacija nepristatoma. Vis dėlto, siekiant užtikrinti gerą administravimą ir sudaryti sąlygas Komisijos tarnyboms atlikti tyrimą, suinteresuotosios šalys gali būti paprašytos po klausymo pateikti naujos faktinės informacijos.

5.8. Rašytinės informacijos teikimo, užpildytų klausimynų siuntimo ir susirašinėjimo tvarka

Prekybos apsaugos tyrimams atlikti Komisijai pateikiama informacija neturi būti saugoma autorių teisių. Prieš pateikdamos Komisijai informaciją ir (arba) duomenis, kurių autorių teisės priklauso trečiajai šaliai, suinteresuotosios šalys turi paprašyti autorių teisių subjekto specialaus leidimo, kuriuo būtų aiškiai leidžiama Komisijai: a) naudoti informaciją ir duomenis atliekant šį prekybos apsaugos tyrimą ir b) pateikti informaciją ir (arba) duomenis šio tyrimo suinteresuotosioms šalims taip, kad jos galėtų pasinaudoti savo teisėmis į gynybą.

Visa rašytinė informacija, įskaitant šiame pranešime prašomą informaciją, užpildytus klausimynus ir suinteresuotųjų šalių susirašinėjimą, kurią prašoma laikyti konfidencialia, ženklinama grifu „Neskelbtina“ (10). Šiam tyrimui informaciją teikiančių šalių prašoma nurodyti priežastis, dėl kurių prašoma informaciją laikyti konfidencialia.

Šalys, teikiančios neskelbtiną informaciją, pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį privalo kartu pateikti nekonfidencialią tokios informacijos santrauką, paženklintą grifu „Suinteresuotosioms šalims susipažinti“. Santrauka turėtų būti pakankamai išsami, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialios informacijos esmę.

Jei konfidencialią informaciją teikianti šalis nenurodo tinkamos prašymo laikyti informaciją konfidencialia priežasties arba nepateikia reikiamos formos ir kokybės nekonfidencialios tokios informacijos santraukos, Komisija į tokią informaciją gali neatsižvelgti, nebent remiantis atitinkamais šaltiniais įrodoma, kad ši informacija yra teisinga.

Visą informaciją ir prašymus, įskaitant skenuotus įgaliojimus ir sertifikatus, suinteresuotosios šalys raginamos teikti per TRON.tdi (https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI). Naudodamos TRON.tdi arba e. paštą suinteresuotosios šalys sutinka su elektroninio informacijos teikimo taisyklėmis, nustatytomis dokumente „Susirašinėjimas su Europos Komisija nagrinėjant prekybos apsaugos bylas“, paskelbtame Prekybos GD svetainėje http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2011/june/tradoc_148003.pdf. Suinteresuotosios šalys turi nurodyti savo pavadinimą, adresą, telefono numerį ir galiojantį e. pašto adresą, be to, jos turėtų užtikrinti, jog nurodytas e. pašto adresas būtų oficialios darbinės dėžutės, kuri kasdien tikrinama. Kai bus pateikti kontaktiniai duomenys, Komisija bendraus su suinteresuotosiomis šalimis tik per TRON.tdi arba e. paštu, nebent šios aiškiai nurodytų pageidaujančios visus dokumentus iš Komisijos gauti kitomis ryšio priemonėmis arba dokumentus dėl jų pobūdžio tektų siųsti registruotu paštu. Išsamesnių taisyklių ir informacijos dėl susirašinėjimo su Komisija, įskaitant informacijos teikimo per TRON.tdi ir e. paštu principus, suinteresuotosios šalys gali rasti minėtose susirašinėjimo su suinteresuotosiomis šalimis gairėse.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate G

Office: CHAR 04/039

1049 Brussels

BELGIUM

El. paštas: TRADE-AD686-ARW-DUMPING@ec.europa.eu

TRADE-AD686-ARW-INJURY@ec.europa.eu

6. Tyrimo tvarkaraštis

Laikantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio 9 dalies, tyrimas paprastai baigiamas per 13 mėnesių ir ne vėliau kaip per 14 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį laikinosios priemonės paprastai gali būti nustatytos ne vėliau kaip per 7 mėnesius, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 8 mėnesius nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį Komisija pateiks informaciją apie numatomą laikinųjų muitų nustatymą likus 4 savaitėms iki laikinųjų priemonių nustatymo. Suinteresuotosios šalys galės per 3 darbo dienas raštu pateikti pastabų dėl skaičiavimų tikslumo.

Tais atvejais, kai Komisija ketina ne nustatyti laikinuosius muitus, bet tęsti tyrimą, suinteresuotosioms šalims informaciniu dokumentu bus pranešta apie muitų netaikymą likus 4 savaitėms iki pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos.

Jei nenurodyta kitaip, suinteresuotosios šalys per 15 dienų galės raštu pateikti pastabų dėl negalutinių išvadų arba informacinio dokumento ir per 10 dienų – dėl galutinių išvadų. Kai tinkama, papildomo galutinio faktų atskleidimo dokumente bus nurodytas terminas, per kurį suinteresuotosios šalys gali raštu teikti pastabas.

7. Informacijos pateikimas

Paprastai suinteresuotosios šalys informaciją gali pateikti tik laikydamosi šio pranešimo 5 ir 6 skirsniuose nustatytų tvarkaraščių. Teikiant bet kokią kitą į tuos skirsnius neįtrauktą informaciją, turėtų būti laikomasi šio tvarkaraščio:

—	jei nenurodyta kitaip, visa informacija negalutinių išvadų etapu turėtų būti pateikta per 70 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos;

—

jei nenurodyta kitaip, negalutinių išvadų etapu suinteresuotosios šalys neturėtų teikti naujos faktinės informacijos pasibaigus pastabų dėl atskleistų negalutinių išvadų arba informacinio dokumento pateikimo terminui. Pasibaigus šiam terminui suinteresuotosios šalys naują faktinę informaciją gali teikti, tik jei jos gali įrodyti, kad tokia nauja faktinė informacija būtina kitų suinteresuotųjų šalių pateiktiems faktiniams teiginiams paneigti, ir jei tokią naują faktinę informaciją galima patikrinti per tyrimui laiku baigti likusį laiką;

—	kad tyrimas būtų baigtas iki privalomų terminų, Komisija nepriims informacijos iš suinteresuotųjų šalių praėjus pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo pateikimo terminui arba, jei taikytina, praėjus pastabų dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo pateikimo terminui.

8. Galimybė teikti pastabas dėl kitų šalių pateiktos informacijos

Siekiant užtikrinti teises į gynybą, suinteresuotosioms šalims turėtų būti suteikta galimybė teikti pastabas dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos. Suinteresuotosios šalys gali teikti pastabas dėl klausimų, iškeltų kitų suinteresuotųjų šalių pateiktoje informacijoje, bet negali kelti naujų klausimų.

Tokios pastabos turėtų būti teikiamos laikantis šio tvarkaraščio:

—	jei nenurodyta kitaip, visos pastabos dėl kitų suinteresuotųjų šalių iki laikinųjų priemonių nustatymo termino pateiktos informacijos turėtų būti pateiktos ne vėliau kaip 75 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo dienos;

—	jei nenurodyta kitaip, pastabos dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos, susijusios su atskleistomis negalutinėmis išvadomis arba pateiktu informaciniu dokumentu, turėtų būti pateiktos per 7 dienas nuo pastabų dėl negalutinių išvadų arba informacinio dokumento pateikimo termino;

—

jei nenurodyta kitaip, pastabos dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos, susijusios su galutiniu faktų atskleidimu, turėtų būti pateiktos per 3 dienas nuo pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo pateikimo termino. Jei nenurodyta kitaip, papildomo galutinio faktų atskleidimo atveju pastabos dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos, susijusios su papildomu galutiniu faktų atskleidimu, turėtų būti pateiktos per 1 dieną nuo pastabų dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo pateikimo termino.

Nurodytu tvarkaraščiu nedaromas poveikis Komisijos teisei tinkamai pagrįstais atvejais prašyti suinteresuotųjų šalių pateikti papildomos informacijos.

9. Šiame pranešime nustatytų terminų pratęsimas

Prašyti pratęsti šiame pranešime nurodytus terminus reikėtų tik išimtinėmis aplinkybėmis ir jie bus pratęsti, tik jei bus tinkamai pagrįsti nurodžius tinkamą priežastį.

Bet kuriuo atveju terminas klausimyno atsakymams pateikti dažniausiai pratęsiamas daugiausia 3 dienomis ir paprastai ne daugiau kaip 7 dienomis.

Terminas, per kurį turi būti pateikta kita pranešime apie inicijavimą nurodyta informacija, gali būti pratęstas 3 dienomis, nebent įrodoma, kad yra išimtinių aplinkybių.

10. Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą terminą arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados (negalutinės arba galutinės, teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją gali būti neatsižvelgiama ir remiamasi turimais faktais.

Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir todėl išvados grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei bendradarbiavimo atveju.

Atsakymo pateikimas ne kompiuterine forma nelaikomas nebendradarbiavimu, jeigu suinteresuotoji šalis įrodo, kad atsakymo pateikimas reikalaujamu būdu sudarytų pernelyg didelių sunkumų ar nepagrįstų papildomų išlaidų. Šiuo atveju suinteresuotoji šalis turėtų nedelsdama susisiekti su Komisija.

11. Bylas nagrinėjantis pareigūnas

Suinteresuotosios šalys gali prašyti, kad į bylos nagrinėjimą įsitrauktų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas tikrina prašymus susipažinti su byla, ginčus dėl dokumentų konfidencialumo, prašymus pratęsti terminą ir visus kitus prašymus, susijusius su suinteresuotųjų šalių ir trečiųjų šalių teisėmis į gynybą, kurių gali būti pateikta tyrimo metu.

Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali surengti klausymus ir veikti kaip suinteresuotosios (-ųjų) šalies (-ių) ir Komisijos tarnybų tarpininkas, kad būtų visapusiškai užtikrintos suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą. Prašymai išklausyti dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui turėtų būti teikiami raštu, o juose nurodomos prašymo priežastys. Bylas nagrinėjantis pareigūnas išnagrinės prašymų priežastis. Šie klausymai turėtų vykti tik tuo atveju, jei klausimai per tinkamą laiką nebuvo išspręsti su Komisijos tarnybomis.

Suinteresuotosios šalys raginamos laikytis šio pranešimo 5.7 skirsnyje nustatytų terminų, susijusių ir su bylas nagrinėjančio pareigūno įsitraukimu į bylą, įskaitant klausymus. Visi prašymai turi būti pateikti laiku ir nedelsiant, kad nebūtų trukdoma sklandžiai vykdyti tyrimus. Todėl prašyti, kad į bylos nagrinėjimą įsitrauktų bylas nagrinėjantis pareigūnas, suinteresuotosios šalys turėtų kuo greičiau, kai tik įvyksta įvykis, dėl kurio toks įsitraukimas yra pagrįstas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas išnagrinės prašymų įsitraukti į bylos nagrinėjimą priežastis, iškeltų klausimų pobūdį ir šių klausimų poveikį teisėms į gynybą, tinkamai atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti gerą administravimą ir laiku baigti tyrimą.

Daugiau informacijos ir kontaktinius duomenis suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos GD svetainėje http://ec.europa.eu/trade/trade-policy-and-you/contacts/hearing-officer/.

12. Asmens duomenų tvarkymas

Visi per šį tyrimą surinkti asmens duomenys bus naudojami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (11).

Pranešimas apie duomenų apsaugą, kuriuo visi asmenys informuojami apie asmens duomenų tvarkymą vykdant Komisijos prekybos apsaugos veiklą, pateikiamas Prekybos GD svetainėje http://ec.europa.eu/trade/policy/accessing-markets/trade-defence/.

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) Bendras terminas „žala“, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje, reiškia materialinę žalą pramonei, materialinės žalos pramonei grėsmę arba materialines kliūtis pramonei kurtis.

(3) Nuorodos į šio pranešimo paskelbimą yra nuorodos į jo paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(4) Pranešimas dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (OL C 86, 2020 3 16, p. 6).

(5) Eksportuojantis gamintojas – bet kuri nagrinėjamosios šalies bendrovė, gaminanti ir į Sąjungos rinką tiesiogiai ar per trečiąją šalį eksportuojanti tiriamąjį produktą, taip pat ir visos su ja susijusios bendrovės, dalyvaujančios gaminant, vidaus rinkoje parduodant ar eksportuojant tiriamąjį produktą.

(6) Vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalimi, į visus nulinius ir de minimis skirtumus ir į skirtumus, nustatytus pagrindinio reglamento 18 straipsnyje aprašytomis aplinkybėmis, nebus atsižvelgta.

(7) Šis skirsnis skirtas tik su eksportuojančiais gamintojais nesusijusiems importuotojams. Su eksportuojančiais gamintojais susiję importuotojai turi užpildyti šiems eksportuojantiems gamintojams skirto klausimyno I priedą. Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 127 straipsnį du asmenys laikomi susijusiais, jeigu: a) vienas iš jų yra kito asmens įmonės vadovas arba darbuotojas; b) jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai; c) jie yra darbdavys ir darbuotojas; d) trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas; e) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; f) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomi trečiojo asmens; g) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį arba h) jie yra vienos šeimos nariai (OL L 343, 2015 12 29, p. 558). Asmenys laikomi vienos šeimos nariais tik tuo atveju, jeigu jie yra susiję šiais giminystės ryšiais: i) vyras ir žmona, ii) tėvai ir vaikai, iii) brolis ir sesuo (tikri ar turintys tik vieną bendrą tėvą ar motiną), iv) seneliai ir anūkai, v) dėdė arba teta ir sūnėnas arba dukterėčia, vi) uošvis arba uošvė ir žentas arba marti, vii) svainis ir svainė. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 4 dalį asmuo – tai fizinis asmuo, juridinis asmuo ir bet kuris asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(8) Nesusijusių importuotojų pateikti duomenys taip pat gali būti naudojami dėl kitų šio tyrimo aspektų, ne vien dempingui nustatyti.

(9) Jei kiltų techninių problemų, kreipkitės į Prekybos pagalbos centrą e. paštu trade-service-desk@ec.europa.eu arba telefonu + 32 22979797.

(10) Neskelbtinas dokumentas yra dokumentas, laikomas konfidencialiu pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir PPO susitarimo dėl GATT 1994 VI straipsnio įgyvendinimo (Antidempingo susitarimo) 6 straipsnį. Toks dokumentas taip pat saugomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (OL L 145, 2001 5 31, p. 43) 4 straipsnį.

(11) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

PRIEDAS

☐	„Neskelbtina“
☐	„Suinteresuotosioms šalims susipažinti“
☐	(pažymėti tinkamą langelį)

ANTIDEMPINGO TYRIMAS DĖL TAM TIKRŲ IMPORTUOJAMŲ MAROKO KILMĖS RATŲ SU RATLANKIAIS IŠ ALIUMINIO

NESUSIJUSIŲ IMPORTUOTOJŲ ATRANKAI TEIKTINA INFORMACIJA

Šios formos paskirtis – padėti nesusijusiems importuotojams pateikti pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 skirsnyje nurodytai atrankai svarbią informaciją.

Formos versijos „Neskelbtina“ ir „Suinteresuotosioms šalims susipažinti“ turėtų būti grąžintos Komisijai, kaip nustatyta pranešime apie inicijavimą.

1. BENDROVĖS PAVADINIMAS IR KONTAKTINIAI DUOMENYS

Pateikite šiuos savo bendrovės duomenis:

Bendrovės pavadinimas
Adresas
Asmuo ryšiams
E. paštas
Telefonas

2. APYVARTA IR PARDAVIMO APIMTIS

Nurodykite bendrą bendrovės apyvartą eurais (EUR), tiriamojo produkto, kaip apibrėžta pranešime apie inicijavimą, importo į Sąjungą ir perpardavimo Sąjungos rinkoje importavus iš Maroko tiriamuoju laikotarpiu vertę eurais (EUR) ir kiekį vienetais ir tonomis.

	Kiekis vienetais	Apimtis tonomis	Vertė eurais (EUR)
Bendra jūsų bendrovės apyvarta eurais (EUR)
Maroko kilmės tiriamojo produkto importas į Sąjungą
Tiriamojo produkto (visų šalių kilmės) importas į Sąjungą
Iš Maroko importuoto tiriamojo produkto perpardavimas Sąjungos rinkoje

3. JŪSŲ BENDROVĖS IR SUSIJUSIŲ BENDROVIŲ (1) VEIKLA

Tiksliai aprašykite bendrovės ir visų susijusių bendrovių (išvardykite jas ir nurodykite ryšį su jūsų bendrove), dalyvaujančių gaminant ir (arba) parduodant (eksportui ir (arba) vidaus rinkai) tiriamąjį produktą, veiklą. Prie tokios veiklos gali būti priskiriama (tačiau tuo neapsiribojama) tiriamojo produkto pirkimas, jo gamyba pagal subrangos sutartis arba jo perdirbimas ar prekyba juo.

Bendrovės pavadinimas ir vieta	Veikla	Ryšys

4. KITA INFORMACIJA

Pateikite kitą susijusią informaciją, kurią bendrovė mano esant naudingą Komisijai vykdant bendrovių atranką.

5. PATVIRTINIMAS

Pateikdama nurodytą informaciją bendrovė sutinka, kad gali būti atrenkama. Jei bendrovė bus atrinkta, ji turės užpildyti klausimyną ir leisti apsilankyti jos patalpose, kad būtų patikrinti jos atsakymai. Jeigu bendrovė nurodys nesutinkanti, kad gali būti atrenkama, tai bus laikoma atsisakymu bendradarbiauti atliekant tyrimą. Komisijos išvados dėl nebendradarbiaujančių importuotojų yra grindžiamos turimais faktais, todėl rezultatas bendrovei gali būti mažiau palankus nei bendradarbiavimo atveju.

Įgaliotojo pareigūno parašas:

Įgaliotojo pareigūno vardas, pavardė ir pareigos:

Data:

(1) Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 127 straipsnį du asmenys laikomi susijusiais, jeigu: a) vienas iš jų yra kito asmens įmonės vadovas arba darbuotojas; b) jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai; c) jie yra darbdavys ir darbuotojas; d) trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas; e) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; f) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomi trečiojo asmens; g) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį arba h) jie yra vienos šeimos nariai (OL L 343, 2015 12 29, p. 558). Asmenys laikomi vienos šeimos nariais tik tuo atveju, jeigu jie yra susiję šiais giminystės ryšiais: i) vyras ir žmona, ii) tėvai ir vaikai, iii) brolis ir sesuo (tikri ar turintys tik vieną bendrą tėvą ar motiną), iv) seneliai ir anūkai, v) dėdė arba teta ir sūnėnas arba dukterėčia, vi) uošvis arba uošvė ir žentas arba marti, vii) svainis ir svainė. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 4 dalį asmuo – tai fizinis asmuo, juridinis asmuo ir bet kuris asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

2021 11 17

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 464/30

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 17 straipsnio 6 dalį

(2021/C 464/07)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/787 (1) 27 straipsnį.

TECHNINĖS BYLOS PAGRINDINĖS SPECIFIKACIJOS

„HOMOKHÁTI ŐSZIBARACK PÁLINKA“

ES Nr.: PGI-HU-02471 – 2018 m. gegužės 25 d.

1. Pavadinimas

„Homokháti őszibarack pálinka“

2. Spiritinių gėrimų kategorija

Vaisių spiritinis gėrimas (Reglamento (EB) Nr. 110/2008 9 kategorija)

3. Spiritinio gėrimo apibūdinimas

3.1. Fizinės, cheminės ir (arba) juslinės savybės

Cheminės ir fizinės savybės

Cianido rūgšties kiekis	Ne daugiau kaip 5 g/hl absoliutaus alkoholio
Bendras lakiųjų medžiagų kiekis	Ne mažiau kaip 250 g/hl absoliutaus alkoholio
Vario kiekis	Ne daugiau kaip 7 mg/kg galutiniame produkte

Juslinės savybės

Spalva: skaidrus, bespalvis.

Aromatas: švelnus, subtilus aromatas, primenantis prinokusių persikų kvapą su subtiliais citrusinių vaisių pokvapiais, kartais – lengvu marcipano aromatu.

Skonis: gaivus citrusinių vaisių skonis, pasižymintis savita, vidutinio sodrumo, aptakia struktūra, kurią papildo prinokusių persikų poskonis bei subtilus aitrumas, taip pat gomuryje ilgai išliekantis, švelnus, tačiau savitas skonis.

3.2. Specifinės savybės (palyginti su tos pačios kategorijos spiritiniais gėrimais)

Spiritinis gėrimas „Homokháti őszibarack pálinka“ pasižymi Homokhatšago regione auginamiems persikams būdingu aromatu ir skoniu: jo aromatas subtilus, citrusinis, primenantis prinokusių persikų kvapą; justi ir citrusiniai poskoniai: skonis subtiliai saldus, švelniai kutenantis gomurį.

4. Geografinė vietovė

Spiritinis gėrimas „Homokháti őszibarack pálinka“ gaminamas šių savivaldybių administracinėse ribose: Mórahalom, Ásotthalom, Domaszék, Zákányszék, Ruzsa, Öttömös, Pusztamérges, Üllés, Bordány, Forráskút, Zsombó, Szatymaz, Kelebia, Balotaszállás.

Gaminant „Homokháti őszibarack pálinka“, misa gali būti maišoma, produktas fermentuojamas, distiliuojamas ir paliekamas pastovėti tik šioje geografinėje vietovėje esančiose komercinėse pálinka varyklose.

5. Spiritinio gėrimo gamybos metodas

Pagrindiniai spiritinio gėrimo pálinka gamybos etapai:

a)	vaisių atrinkimas ir priėmimas,

b)	misos maišymas ir fermentacija,

c)	distiliavimas,

d)	palikimas pastovėti,

e)	apdorojimas ir gamyba.

a.) Vaisių atrinkimas ir priėmimas

Pagrindinė spiritinio gėrimo pálinka sudedamoji dalis yra visiškai sunokę geros arba puikios kokybės vaisiai, užauginti šioje geografinėje vietovėje. Priimamų vaisių kiekis nustatomas pagal jų svorį.

Priimant vaisius, imami mėginiai ir remiantis jusliniu įvertinimu atliekama kokybės kontrolė: vertinama, koks yra vaisių sunokimo laipsnis (nuo prinokimo iki pernokimo) ir ar jie yra sveiki, švarūs, be pašalinių medžiagų – dirvožemio, lapų, šakelių, akmenų, metalo ar kitų medžiagų, taip pat be pelėsio ar puvinio.

b.) Misos maišymas ir fermentacija

Vaisių kauliukai turi būti pašalinti kauliukų šalinimo įrenginiu.

Fermentacijos metu svarbu tiksliai nustatyti temperatūrą (16–23° C), kad būtų galima pasiekti optimalią pH vertę (2,8–3,2) ir tikrinti cukraus bei alkoholio kiekį.

Fermentacijos pabaigoje cukraus kiekis turi būti sumažintas iki mažiau nei 5 Brikso laipsnių.

Gamybos proceso metu pálinka neturėtų būti saldinamas, net norint sušvelninti galutinį skonį.

c.) Distiliavimas

Spiritinis gėrimas „Homokháti őszibarack pálinka“ gali būti gaminamas, dviem etapais jį distiliuojant tradiciniuose tinkamą kokybę užtikrinančiuose distiliavimo įrenginiuose – alembikuose. Distiliavimas alembikuose yra dvigubo frakcinio distiliavimo metodas, kai naudojamas indas, kurio maksimali talpa – 1 000 litrų.

d.) Palikimas pastovėti

Spiritinis gėrimas „Homokháti őszibarack pálinka“ turi būti paliekamas pastovėti tol, kol jo skonis taps gerai subalansuotas.

Jei lauko temperatūra yra aukštesnė nei 25° C, sandėliavimo patalpos oras turi būti atvėsintas oro kondicionieriumi arba drėkinamas purškiant vandenį bent kartą per savaitę.

e.) Apdorojimas ir gamyba

Laikantis labai griežtų taisyklių dėl produktų išpilstymo į butelius (± 0,3 proc. V/V), pastovėjusio spiritinio gėrimo pálinka alkoholio koncentracija turi būti sureguliuota iki tinkamo vartoti lygio, pridedant geros kokybės geriamojo vandens. Šis vanduo gali būti distiliuotas, demineralizuotas, išgrynintas ar suminkštintas.

Pastovėjusį spiritinį gėrimą pálinka galima atvėsinti ir filtruoti. Jei reikia, šį gėrimą galima toliau apdoroti atitinkamomis perdirbimo priemonėmis, siekiant jį rafinuoti ir iš jo pašalinti visus sunkiuosius metalus. Tuomet pálinka gali būti išpilstomas į butelius.

Pasiekus tinkamą alkoholio koncentraciją, pálinka gali būti pilamas į išplautus butelius. Buteliai uždaromi sandariais užsukamais aliuminio uždoriais arba užsukamais dangteliais ar kamščiais, atitinkančiais maisto produktų pakavimo kriterijus. Buteliai gali būti pagaminti iš stiklo arba keramikos.

6. Ryšys su geografine aplinka arba kilme

6.1. Išsamūs duomenys apie geografinę vietovę arba kilmę, svarbūs ryšiui nustatyti

Išsamūs duomenys apie geografinę vietovę arba kilmę, svarbūs ryšiui nustatyti, grindžiami keturiais veiksniais:

a)	Homokhatšago regiono žeme ir unikalia dirvožemio struktūra,

b)	išskirtiniu Homokhatšago regiono mikroklimatu,

c)	Homokhatšago regione auginamomis persikų veislėmis,

d)	žmogiškaisiais veiksniais.

a) Homokhatšago regiono žemė ir unikali dirvožemio struktūra

Šiai geografinei vietovei priklauso Pietinės Didžiosios lygumos smėlynų (Homokhatšagas) žemės, kuriose nėra juodžemio. Tai lygumose tarp Dunojaus ir Tisos upių plytinčios žemės, besidriekiančios į pietvakarius nuo Segedo miesto Čongrado apskrityje.

Smėlingas Homokhatšago regiono dirvožemis ypač tinka sodininkystei ir vaisiams auginti, nes gerai pašalina drėgmės perteklių ir greitai įšyla. Smėlingas humuso dirvožemis daugiausia sudarytas iš kvarco kristalų. Smėlingame dirvožemyje koloidų paprastai būna nedaug (ne daugiau kaip 5 proc.), todėl jis greitai nusausėja. Šiame dirvožemyje gausu ir žėručio, kuris aprūpina augalus maisto medžiagomis (kaliu, boru, geležimi, cinku).

b) išskirtinis Homokhatšago regiono mikroklimatas

Homokhatšago regiono klimatas yra tipiškai žemyninis. Jam būdingos labai karštos, sausos ir sausringos vasaros. Vaisių nokimo laikotarpiu dieną temperatūra labai svyruoja. Šiame regione saulė šviečia dažniau nei kitose šalies vietovėse (per 2 600 valandų).

c) Homokhatšago regione auginamos persikų veislės

Spiritinis gėrimas „Homokháti őszibarack pálinka“ turi būti gaminamas naudojant persikų veisles iš 4 punkte apibrėžtos geografinės vietovės. Visas šias veisles galima atsekti iki laukinio persiko. Jo sėklos naudojamos sėjai, o išaugę sėjinukai skiepijami veisliniais skiepūgliais. Derinant šias veisles užtikrinama, kad unikalų Homokhatšago regione auginamų persikų skonį perteiktų iš šių persikų pagaminto spiritinio gėrimo pálinka juslinės savybės, tokios kaip citrusinis gaivumas, subtilus saldumas ir švelnumas gomuryje.

d) žmogiškieji veiksniai

Šioje geografinėje vietovėje spiritinis gėrimas „Homokháti őszibarack pálinka“ tradiciškai gaminamas distiliavimui naudojant alembikus. Tradicinės gamybos žinios perduodamos iš kartos į kartą. Distiliavimas alembikuose yra tradicinis gamybos procesas, kurio metu poskoniai ir pokvapiai išryškėja spiritiniam gėrimui pálinka būdingu būdu. Kadangi distiliavimas yra vienas iš pagrindinių spiritinio gėrimo pálinka gamybos iš persikų etapų, būtent dėl žmogaus patirties galutiniame produkte – „Homokháti őszibarack pálinka“ – išryškėja unikalios šioje geografinėje vietovėje užaugintų persikų skonio savybės. Norint pagaminti spiritinį gėrimą pálinka, reikia ypatingos patirties, ypač dėl to, kad šios rūšies spiritinis gėrimas yra retai gaminamas iš persikų.

6.2. Geografinės vietovės nulemtos specifinės spiritinio gėrimo savybės

Spiritinio gėrimo „Homokháti őszibarack pálinka“ ir geografinės vietovės ryšys grindžiamas produkto kokybe.

Didelis saulėtų valandų skaičius sudaro sąlygas persikams visiškai sunokti, o dėl didelių temperatūros svyravimų dieną persikai tampa saldūs ir sultingi. Dėl smėlingo, žėručiu gausaus dirvožemio persikai yra lengvo ir gaivaus citrusiniams vaisiams būdingo skonio, o žėrutis, kuriame gausu mikroelementų, lemia didelį persikų sausosios medžiagos kiekį. Dėl šių veiksnių Homokhatšago regione auginami persikai pasižymi vertingomis savybėmis, sodriu skoniu bei aromatu ir gomurį kutenančiu švelniu skoniu.

Distiliavimo alembikuose metodas spiritiniame gėrime „Homokháti őszibarack pálinka“ paprastai išryškina prinokusių persikų aromatą: šiam gėrimui būdingas stiprus, savitas, šiek tiek aitrus skonis, tačiau švelnus ir subtilus aromatas.

Dėl Homokhatšago regione auginamų persikų ryškių pokvapių ir naudojamo distiliavimo metodo spiritinis gėrimas „Homokháti őszibarack pálinka“ turi daug lakiųjų medžiagų ir pasižymi būdingu vidutinio sodrumo skoniu. Ryškūs pokvapiai suteikia gėrimui gomuryje ilgai išliekantį, tačiau švelnų skonį.

7. Europos sąjungos arba nacionalinės ir (arba) regioninės nuostatos

—	1997 m. Įstatymas XI dėl prekių ženklų ir geografinių nuorodų apsaugos

—	2008 m. Įstatymas LXXIII dėl pálinka, vynuogių išspaudų pálinka ir Nacionalinės pálinka tarybos

—	2009 m. liepos 30 d. Vyriausybės dekretas Nr. 158/2009, kuriuo nustatomos išsamios taisyklės dėl žemės ūkio produktų ir maisto geografinių nuorodų apsaugos ir dėl produktų tikrinimo

—	2012 m. vasario 29 d. Vyriausybės dekretas Nr. 22/2012 dėl Nacionalinio maisto grandinės saugos biuro

—	2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89

—	2013 m. liepos 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 716/2013, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos taikymo taisyklės

8. Pareiškėjas

Pavadinimas: Kerekes Pálinka – individualus prekybininkas Pál Kerekes

Adresas: Szegfű János u. 5-7, 6787 Zákányszék, Hungary

El. paštas: kerekespal@vipmail.hu, lkerekes01@gmail.com

Telefono numeris: +36 70 575 6684, +36 30 409 1041

9. Geografinės nuorodos papildymas

–

10. Specialios ženklinimo taisyklės

Be teisės aktuose numatytos informacijos, taip pat nurodoma:

—	„földrajzi árujelző“ (geografinė nuoroda) (atskirai nuo pavadinimo)

(1) OL L 130, 2019 5 17, p. 1.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 464

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	64 metai 2021m. lapkričio 17d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REKOMENDACIJOS
	Taryba
2021/C 464/01	2021 m. lapkričio 16 d. Tarybos rekomendacija dėl didesnių saistančių įsipareigojimų, prisiimtų vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), vykdymo eiliškumo ir konkretesnių tikslų nustatymo, kuria panaikinama Rekomendacija 2018 m. spalio 15 d.	1
2021/C 464/02	2021 m. lapkričio 16 d. Tarybos rekomendacija, kuria įvertinama dalyvaujančių valstybių narių padaryta pažanga įgyvendinant įsipareigojimus, prisiimtus vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO)	10

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2021/C 464/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10460 – DMK / NIESKY / UELZENA / MILCHTROCKNUNG SÜDHANNOVER) ( 1 )	15

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2021/C 464/04	2021 m. lapkričio 16 d. Euro kursas	16

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1368
JPY	Japonijos jena	129,89
DKK	Danijos krona	7,4367
GBP	Svaras sterlingas	0,84533
SEK	Švedijos krona	10,0293
CHF	Šveicarijos frankas	1,0528
ISK	Islandijos krona	150,40
NOK	Norvegijos krona	9,8863
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,227
HUF	Vengrijos forintas	366,35
PLN	Lenkijos zlotas	4,6545
RON	Rumunijos lėja	4,9493
TRY	Turkijos lira	11,6020
AUD	Australijos doleris	1,5490
CAD	Kanados doleris	1,4248
HKD	Honkongo doleris	8,8544
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6186
SGD	Singapūro doleris	1,5393
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 343,00
ZAR	Pietų Afrikos randas	17,3177
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,2627
HRK	Kroatijos kuna	7,5099
IDR	Indonezijos rupija	16 182,27
MYR	Malaizijos ringitas	4,7359
PHP	Filipinų pesas	57,225
RUB	Rusijos rublis	83,1933
THB	Tailando batas	37,153
BRL	Brazilijos realas	6,1838
MXN	Meksikos pesas	23,4423
INR	Indijos rupija	84,5404

	V Nuomonės
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos Komisija
2021/C 464/05	2022 m. kvietimas teikti paraiškas – EAC/A10/2021. Europos solidarumo korpusas	17
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2021/C 464/06	Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Maroko kilmės ratų su ratlankiais iš aliuminio inicijavimą	19
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2021/C 464/07	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 17 straipsnio 6 dalį	30

Savanoriškos veiklos projektai	2022 m. vasario 23 d.
Savanoriškos veiklos projektai	(papildomas teikimas) 2022 m. spalio 4 d.
Solidarumo projektai	2022 m. vasario 23 d.
	(papildomas teikimas) 2022 m. gegužės 4 d.
	2022 m. spalio 4 d.

Savanorių grupių veikla prioritetinėse srityse	2022 m. balandžio 6 d.
Savanoriška veikla per Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą	2022 m. gegužės 3 d.


	(1) Tekstas svarbus EEE.