561-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija – JDE 62 – per Interactio, 2021 6 9–2021 6 10

2021 8 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/1

Rezoliucija dėl „Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlio į Europos Komisijos 2022 m. darbo programą remiantis ad hoc grupės „EESRK indėlis į Europos Komisijos 2022 m. darbo programą“ darbu“

(2021/C 341/01)

Pranešėjai:

Mariya MINCHEVA

Stefano PALMIERI

Jan DIRX

2021 m. birželio 9–10 d. plenarinėje sesijoje (birželio 9 d. posėdis) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią rezoliuciją 175 nariams balsavus už ir 2 susilaikius.

1. Įvadas

1.1.

EESRK pažymėjo, jog Europos Komisijos 2021 m. darbo programoje matyti, kad Komisijos pasirinkti šeši pagrindiniai užmojai (Europos žaliasis kursas, prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa, žmonėms tarnaujanti ekonomika, pasaulyje stipresnė Europa, europinės gyvensenos propagavimas ir naujas postūmis Europos demokratijai) yra tvirtas pagrindas darbo programoms parengti. Štai todėl EESRK vėl parengė šią rezoliuciją, kuria prisideda prie Komisijos 2022 m. darbo programos, atsižvelgdamas į šiuos šešis užmojus.

1.2.

Komitetas mano, kad, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos trukmę, didžiausiais ES ekonominės politikos prioritetais per ateinančius kelerius metus turėtų išlikti pagalba Europos ekonomikai judėti tvarios pertvarkos, augimo ir užimtumo linkme ir gerovės užtikrinimas europiečiams bei Europos organizacijoms ir įmonėms. Todėl vėl reikia visapusiškai ir konkrečiai perkelti ekonomikos atsigavimo ir atstatymo poreikį į Komisijos 2022 m. darbo programą.

1.3.

Dabar Europoje dėl pandemijos didėja skurdas ir nelygybė, ir ištekliai turėtų būti skiriami ten, kur jų labiausiai reikia, siekiant užtikrinti galimybes, kurti kokybiškas darbo vietas, mažinti skurdą ir atskirtį, skatinti verslumą ir kvalifikacijos kėlimą bei perkvalifikavimą ir užtikrinti galimybę naudotis kokybiškomis paslaugomis. Kaip 2021 m. gegužės mėn. Porte įvykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė ES institucijos, socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos ir valstybės narės, siekiant įveikti ekonomikos ir socialinę krizę ir stiprinti Europos atsparumą būsimiems sukrėtimams turėtų būti naudojamos tiek investicijos, tiek reformos, grindžiamos integraciniu ir tvariu augimu, deramu darbu ir socialiniu teisingumu.

1.4.

Būtent dabar Komitetas norėtų pabrėžti, kad ES, taigi ir visa ES politika, yra ir turėtų būti grindžiama Lisabonos sutartyje ir ES pagrindinių teisių chartijoje išdėstytais ES tikslais ir vertybėmis. Tai apima šias vertybes: žmogaus orumą, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinės valstybės principą ir žmogaus teises. EESRK manymu, darbo programoje visas dėmesys turėtų būti sutelktas į ekonomikos ir visuomenės restruktūrizavimą ir tobulinimą remiantis šiomis vertybėmis: visišku bendrosios rinkos potencialo išlaisvinimu, darnaus vystymosi tikslų (DVT) pasiekimu, žiedinės ekonomikos kūrimu ir neutralaus poveikio klimatui užtikrinimu ne vėliau kaip iki 2050 m., taip pat geru valdymu ir demokratine atskaitomybe.

1.5.

Komitetas yra įsitikinęs, kad išspręsti pagrindines problemas, su kuriomis visi susiduriame, ir įgyvendinti didžiulius pokyčius mūsų ekonomikoje elgesio su gamta, aplinka ir su savo gyvenimu požiūriu, pokyčius, kurie yra būtini tikrai tvariam pasauliui užtikrinti, pavyks tik tuo atveju, jei aktyviai dalyvaus piliečiai ir pilietinės organizacijos.

1.6.

EESRK savo rezoliucijoje dėl organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimo nacionaliniuose ekonomikos atgaivinimo ir atsparumo didinimo planuose apgailestaudamas pažymi, kad nacionalinės administracijos tik šiek tiek prisidėjo prie nacionalinių reformų programų rengimo. Aktyvaus pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo politikoje ir politikos įgyvendinime svarba ir naudingumas taip pat matyti iš EESRK paskelbto tyrimo „Pilietinės visuomenės organizacijų atsakas į COVID pandemiją ir atitinkamos Europoje priimtos ribojamosios priemonės“, kurį pristatėme šį pavasarį (1), ir iš Pilietinės visuomenės premijos (2) už socialinių veikėjų skyrimą vykstant pandemijai.

1.7.

Tad kartojame savo raginimą Komisijai ištaisyti šiuos trūkumus NEGADP įgyvendinimo ir vertinimo etapais, nustatant formalesnes procedūras, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos tikram keitimuisi nuomonėmis. Todėl Komitetas tikisi, kad Komisija savo kitų metų darbo programoje pripažins svarbų verslo, darbuotojų ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių planus, jų peržiūros procesą ir stebėseną. Taigi mes manome, kad Europos socialinių teisių ramsč90 20 principų, kuriais paremta ES socialinė politika, bus ekonomikos gaivinimo strategijos pagrindas, siekiant užtikrinti, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka būtų teisinga ir sąžininga. Komisijos veikloje taip pat reikia atsižvelgti į svarbų socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų, kaip Europos ateities kūrėjų, vaidmenį konferencijoje dėl Europos ateities.

1.8.

Bendroji rinka tebėra pagrindinė konkurencingos ES ekonomikos varomoji jėga, todėl ji yra labai svarbus veiksnys atgaivinant ir atkuriant atskirų valstybių narių ir visos ES ekonomiką. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia pašalinti visas kliūtis ir užtikrinti nenutrūkstamą tarpvalstybinį prekių, paslaugų, kapitalo, duomenų ir žmonių judėjimą per valstybių sienas. Labai svarbu kuo greičiu atkurti judėjimo laisves bendrojoje rinkoje iki prieš COVID pandemiją buvusio lygio, stiprinti jas visose srityse ir sutelkti dėmesį į tai, kaip dar labiau pagerinti tiekimo ir vertės grandinių tvirtumą pasitelkiant į verslą orientuotą įvairinimą.

1.9.

EESRK palankiai vertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės priėmimą. Tačiau praktinis jos įgyvendinimas susijęs su tam tikra rizika. Jau dabar vėluojama ratifikuoti Sprendimą dėl nuosavų išteklių (3), kurį priėmus ES galės skolintis reikalingas lėšas kapitalo rinkose. EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta tinkamos informacijos apie praktines būtinų obligacijų, reikalingų finansuoti šį mechanizmą, leidimo taisykles (4). Be to, reikėtų atidžiai stebėti Europos Komisijos (EK) rekomenduojamų pavyzdinių sričių ir tikrojo nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų teminio turinio suderinamumą. Esama problemos, kad ne visos valstybės narės atsigaus tuo pačiu tempu. Komisija turi užtikrinti, kad pateikti planai būtų patvirtinami greitai, atsižvelgiant į tai, kad bet koks vėlavimas gali padidinti atotrūkį tarp valstybių narių ir kiekvienos nacionalinės ekonomikos sektoriuose.

1.10.

EESRK pritaria Komisijos komunikatui dėl fiskalinės politikos atsako į koronaviruso pandemiją (5), kuriame EK pateikia savo ketinimą nuspręsti dėl būsimo Stabilumo ir augimo pakto bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymo nutraukimo, atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, pagrįstą kiekybiniais kriterijais, būtent ES arba euro zonos ekonominės veiklos mastu, palyginti su iki krizės buvusiu mastu (2019 m.). EESRK pritaria, kad 2022 m. būtina toliau taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą ir kad reikia vengti per anksti nutraukti fiskalinę paramą.

1.11.

Siekiant padidinti ilgalaikę ES ekonomikos gaivinimo plano naudą, EESRK ragina kuo greičiau atnaujinti ES ekonomikos valdymo sistemos peržiūros procesą. Vietoj „grįžimo prie to, kas įprasta“, mes reikalaujame pradėti naudoti patikslintą ir subalansuotą į gerovę orientuotą ekonomikos valdymo sistemą, kuri suteikia vienodą reikšmę daugeliui pagrindinių politikos tikslų, tokių kaip tvarus ir įtraukus augimas, visiškas užimtumas ir deramas darbas, konkurencinga socialinė rinkos ekonomika ir stabilūs viešieji finansai. Naudojant tokią sistemą taip pat turėtų būti siekiama išvengti skirtingo poveikio valstybėse narėse ir skatinamos gamybinės investicijos, įgyvendinant, pavyzdžiui, gerai subalansuoto biudžeto taisyklę.

1.12.

Komisija taip pat turėtų apsvarstyti galimybę pratęsti laikinąją valstybės pagalbos sistemą iki 2022 m. pabaigos. Taigi toks žingsnis leis valstybėms narėms ir toliau naudoti visą valstybės pagalbos taisyklėse numatytą lankstumą remiant ekonomiką kol vyksta COVID-19 protrūkis, kartu laikantis konkurencijos taisyklių, kad būtų išvengta bendrosios rinkos iškraipymų. Tačiau EESRK mano, kad ši tvarka yra ypatinga ir laikina, todėl jai pasibaigus, norint pagerinti viešųjų finansų būklę valstybėse narėse, reikia vykdyti fiskalinio konsolidavimo procesą.

1.13.

EESRK pažymi, kad investicijos nėra Komisijos kadencijos iki 2024 m. politikos tikslas. Siekiant užtikrinti, kad mes optimaliai išnaudojame istorines ES finansines pastangas ir užbaigiame šią unikalią krizę, mums skubiai reikia gerai suformuluotos Europos ekonomikos darbotvarkės ir veiksmingos geresnio reglamentavimo politikos, taip pat paspartinti vakcinų naudojimo pradžią ir sumažinti apribojimus prie ES vidaus sienų. EESRK rekomenduoja investicijomis grindžiamas iniciatyvas įtraukti į 2022 m. darbo programą, įskaitant pastangas sutelkti privačiąsias investicijas būsimo ES tvarios ekonomikos vystymo tikslais (6).

1.14.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui peržiūrėti socialinių rodiklių suvestinę, kad ramstis būtų plačiau taikomas kaip pagrindinė Europos semestro stebėsenos priemonė. Šiuo tikslu Komitetas rekomenduoja įtraukti naujus, patobulintus, išmatuojamus ir vienas kitą papildančius socialinius, ekonominius ir aplinkos rodiklius. Tai padės visapusiškiau stebėti pažangą diegiant ramsčio principus ir stebėti, kaip įgyvendinami politikos veiksmai.

1.15.

Deramas darbas turėtų būti įprastas dalykas. COVID-19 pandemijos problema parodė, kad mūsų socialinė sistema yra silpna, ji padidino nelygybę ir skurdą bei privedė mūsų sveikatos ir socialinę sistemas prie žlugimo ribos. EESRK rekomenduoja ryžtingai kovoti su skurdu ir skatinti deramą darbą, siekiant sukurti geresnę Europos ateitį, padėti įveikti dabartinę krizę ir ištaisyti sistemines problemas, dėl kurių dar labiau padidėjo pandemijos poveikis. Tinkamai pasinaudojus galimybe, dėl žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos galima sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, jei tik dalyvauja socialiniai partneriai, gerbiamos ir stiprinamos kolektyvinės derybos, o procese atsižvelgiama į darbuotojų nuomonę (informaciją, konsultavimą ir dalyvavimą).

1.16.

EESRK mano, kad dabar taip pat yra tinkamas metas išmokti pandemijos pamokas ir užtikrinti, kad yra įgyvendinama politika, skirta pasirengti būsimiems panašiems sukrėtimams, be to, pasinaudojama galimybėms remti pramonės atnaujinimą. Krizė aiškiai parodė Europos pramonės, įskaitant stipraus gamybos sektoriaus, svarbą siekiant stiprinti ES ekonominius pagrindus ir mažinti jos pernelyg didelę ir pavojingą priklausomybę nuo išorės tiekėjų. Todėl veiksminga pramonės strategija ir toliau turi būti ES ekonomikos gaivinimo programos pagrindas. Atitinkamas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas ES ypatingos svarbos turto ir investicijų apsaugai (atsižvelgiant į kai kurias trečiąsias šalis), nes tikimasi didelių nuosavybės struktūros pokyčių po COVID krizės.

2. Europos žaliasis kursas

2.1.

Nepaisant sukrėtimų, susijusių su pasauline COVID-19 pandemijos problema, bus dedamos ir turi būti toliau dedamos pastangos sukurti tvaresnį ir socialiai įtraukų ekonominį modelį, pasiekti darnaus vystymosi tikslus ir, visų pirma, pereiti prie žaliojo augimo modelio. Pertvarka pagal Europos žaliąjį kursą suteikia ypatingą galimybę plėtoti socialinės ekonomikos modeliu grindžiamas įmones. Novatoriškos ir verslios įmonės yra labai svarbios kuriant sėkmingus ir pažangius sprendimus egzistencinei klimato kaitos problemai spręsti.

2.2.

Nors užimtumo ir įgūdžių skatinimas, sklandus perėjimas ir dinamiškas socialinis dialogas taip pat yra svarbūs aspektai, socialinis kursas, kaip neatsiejama naujo Žaliojo kurso dalis, tikrai nėra susijęs tik su „darbu“. Jis apima pajamas, socialinę apsaugą ir fiskalinę paramą visiems, kuriems to reikia, įskaitant tuos, kurie apskritai neturi galimybės dirbti. Taigi visų pilietinės visuomenės subjektų įtraukimas turi būti bendras ir visiems rūpimas klausimas (t. y. reikia apsvarstyti pažeidžiamiausių grupių įtraukimą).

2.3.

ES gali tapti pavyzdžiu pasauliui klimato apsaugos srityje tik tuo atveju, jei įgyvendinsime žaliąją pertvarką išlaikydami konkurencingas vertės grandines, darbo vietas ir įmones. Kol įmonės vykdo pertvarką, jos turi būti remiamos ne tik finansinėmis priemonėmis, bet ir įgalinant naujus tvaraus verslo modelius, nes kitaip jos praras savo konkurencingumą. Norint paskatinti inovacijas, sumažinti papildomą administracinę naštą ir išvengti galimų rinkos iškraipymų, reikia rasti pusiausvyrą tarp verslumo laisvės ir griežtesnio reguliavimo.

2.4.

Perėjimas prie tvaresnės ir atsparesnės ekonomikos yra svarbesnis nei bet kada anksčiau. Būtinus finansinius išteklius reikia nukreipti į tvarias investicijas, taikant ilgalaikį požiūrį, kuriuo atsižvelgiama į ekonominius, aplinkos, socialinius ir valdymo aspektus. Remiantis jau atliktais veiksmais ir atnaujinta tvaraus finansavimo strategija, apie kurią Komisija paskelbė įgyvendindama Europos žaliąjį kursą ir kuri turi būti priimta 2021 m. pirmąjį pusmetį, reikia toliau dėti pastangas siekiant suderintai sukurti ir sustiprinti ES tvaraus finansavimo sistemą, kurią remtų visi subjektai, įskaitant finansų įstaigas, bendroves, piliečius ir valdžios institucijas. EESRK pabrėžia, kad svarbu finansuoti ir tvarią mūsų ekonomikos pertvarką. Teigiamas požiūris, kuriuo suteikiamos paskatos, leis visiems sektoriams ir pramonės šakoms vykdyti pertvarką ir prisidėti prie perėjimo. Taip pat reikėtų atsižvelgti į skirtingus perėjimo pradinius taškus ir problemas, su kuriais susiduria įmonės, sektoriai ir regionai.

2.5.

Siekdama Žaliojo kurso gamybos ir vartojimo tikslų, 2022 m. Komisija turėtų tęsti savo svarbią veiklą perėjimo prie žiedinės ekonomikos srityje, įgyvendindama savo 2020 m. veiksmų planą, visų pirma:

—	kuriant tvarius produktus, kad būtų galima vėl stiprinti Europos pramonę;

—	remiant palankią aplinką įmonėms pritaikyti savo verslo modelius ir gerinant investicijų nuspėjamumą;

—	įgalinant vartotojus ir viešuosius pirkėjus, ypač stiprinant žiedinius viešuosius pirkimus;

—	paverčiant pagrindines produktų grandines žiedinėmis;

—	toliau plėtojant ES antrinių žaliavų rinką;

—	tęsiant žiedinės ekonomikos stebėseną pasitelkiant Europos semestrą bei stebėsenos sistemą ir iš naujo vertinant išteklių naudojimo rodiklius;

—	pagerinant ES teisės aktų dėl atliekų vykdymą valstybėse narėse.

EESRK ir Komisija turėtų toliau remtis bendros veiklos, susijusios su Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma, kurią naudojant sutelkiama suinteresuotųjų subjektų geroji patirtis, išmoktos pamokos, moksliniai tyrimai ir strategijos teisingai ir sąžiningai pertvarkai, sėkme.

2022 m. Komisija turėtų toliau plėtoti Europos klimato paktą, siekdama užtikrinti, kad paktas būtų grindžiamas tikro vietos su klimato kaita kovojančių subjektų dalyvavimo ir atsakomybės principais bei būtų priemonė įgyvendinti ES klimato užmojus. EESRK taip pat paragino sukurti Europos klimato pakto suinteresuotųjų subjektų platformą, grindžiamą įtraukumo, skaidrumo ir tikro su klimato kaita kovojančių visų lygmenų subjektų dalyvavimo bei atsakomybės principais. Pagal šį paktą įsteigus ES kovos su klimato kaita finansavimo forumą būtų skatinami tikri tarpusavio mokymosi procesai ir galimybės gauti finansavimą bei kliūčių šalinimas.

2.6.

Be to, jaunimo dalyvavimo klimato ir tvarumo srityje mechanizmai, kaip antai EESRK pasiūlytos jaunimo apskritojo stalo diskusijos klimato ir tvarumo klausimais, turėtų būti neatsiejama šio pakto dalis, kurią įgyvendinti padėtų jaunimo organizacijos.

2.7.

Komisijos sprendimas iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti iki 55 % iš esmės atitinka Komiteto nuomones. Tarpinius tikslus pagrįsti nulinės grynosios taršos siekiu įmanoma su sąlyga, kad bus užtikrintas sistemos vientisumas, įskaitant tikslų išmetamo ir absorbuojamo anglies dioksido kiekio apskaičiavimą. EESRK mano, jog labai svarbu, kad piliečiai ir socialiniai partneriai galėtų žinoti, kaip galima pasiekti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų ir ką tai reiškia jų darbui ir gyvenimui. Tai yra labai svarbu, kad būtų remiamos visos įgyvendintinos priemonės. Todėl reikėtų imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad rizika ir galimybės būtų paskirstytos vienodai ir taip būtų garantuojamas tikrumas ir stabilumas. ES privalo užtikrinti, kad jos prekybos politika ir prekybos susitarimai atitiktų jos klimato srities užmojus; todėl Komisija turėtų kreipti ypatingą dėmesį į galimas pasekmes mažas pajamas gaunantiems trečiųjų šalių piliečiams.

2.8.

Komisijos strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategija yra esminiai Europos žaliojo kurso elementai. Dabar ypač svarbu šias strategijas paversti prasmingais ir savalaikiais veiksmais. Kaip ragino daryti EESRK, turi būti užtikrintas struktūrizuotas ir platus pilietinės visuomenės dalyvavimas įgyvendinant šias strategijas, pavyzdžiui, per Europos maisto politikos tarybą.

2.9.

2022 m. Komisija turėtų pradėti ruoštis savo pasiūlymui dėl tvarių maisto sistemų teisės aktų sistemos, kurį ketinama paskelbti 2023 m. Teisės aktų sistema turėtų užtikrinti visapusišką požiūrį ir apimti aiškius tikslus, rodiklius ir tvirtą stebėjimo mechanizmą. EESRK rekomendavo parengti ES tvaraus maisto rezultatų suvestinę, kuri leistų maisto sistemoms kylančias problemas spręsti taikant daugiametį požiūrį, tokiu būdu skatinant politikos derinimą įvairiais valdymo lygmenimis. Rezultatų suvestinėje būtų pateikti rodikliai ir tokiu būdu būtų skatinama ir stebima pažanga siekiant nustatytų tikslų.

2.10.

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) ir bendra žuvininkystės politika (BŽP) taip pat turėtų labai prisidėti įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, ypač atsižvelgiant į strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją, nustatant didesnius aplinkos ir klimato politikos tikslus, siekiant tvaresnių ir atsparesnių maisto sistemų ir užtikrinant, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į socialinį aspektą. Visame pasaulyje turi būti užtikrintos vienodos sąlygos visiems žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto pramonės sektoriams, kad tvari ES gamyba nebūtų perkelta už ES ribų ir neigiamai paveikta importo iš šalių, kuriose nustatyti žemesni aplinkos, socialiniai, sveikatos ir kokybės standartai, ypač atsižvelgiant į ekonominius ir prekybos sutrikimus, kuriuos sukėlė COVID-19 krizė. Be to, socialinis tvarumas turi atlikti pagrindinį vaidmenį BŽŪP, taip pat turėtų būti apsvarstyta socialinė paramos sąlygų sistema siekiant užtikrinti, kad Europos lėšos nebūtų naudojamos, kai pažeidžiamos darbo ir žmogaus teisės, o žemės ūkio darbuotojams būtų taikomi aukščiausi darbo ir socialinės apsaugos standartai.

2.11.

Komitetas remia ES nulinės taršos užmojį ir siekį užtikrinti sveikas ekosistemas ir sveiką gyvenamąją aplinką europiečiams. Šiuo tikslu 2021 m. Komisija priims veiksmų planą „Siekiant nulinės taršos tikslo oro, vandens ir dirvožemio atžvilgiu. Sveikesnės planetos kūrimas sveikesniems žmonėms“. EESRK tikisi išnagrinėti siūlomas šio veiksmų plano įgyvendinimo priemones ir tvarkaraštį.

2.12.

EESRK ragina Komisiją imtis konkrečių paramos priemonių, kad pertvarka būtų sėkminga, be kita ko, eksperimentinių ekologiško plieno rinkų, laikinos finansinės paramos mažo anglies dioksido kiekio procesams ir investicijų į vandenilį, anglies dioksido surinkimo, saugojimo ir naudojimo infrastruktūrą, taip pat reikėtų atitinkamai persvarstyti valstybės pagalbos ir konkurencijos taisykles. Be to, būtina skatinti bankų ir finansų sektoriaus pertvarką, kad daugiau dėmesio būtų skiriama paramai tvariems ir novatoriškiems projektams.

2.13.

EESRK palankiai vertina tai, kad naujoji Komisijos transporto strategija yra orientuota į darnų ir išmanų judumą bei yra integruota į Europos žaliąjį kursą. Vis dėlto kadangi bendroji rinka ir socialiniai klausimai yra pagrindiniai perėjimą prie darnesnio ir išmanesnio judumo lemiantys veiksniai, EESRK norėtų, kad jie būtų sustiprinti būsimose priemonėse.

2.14.

EESRK remia siekį didinti visų rūšių transporto darnumą ir skatinti tvarią daugiarūšio transporto sistemą, grindžiamą skirtingų rūšių transporto sektorių bendradarbiavimu, optimizuotomis aplinkosauginėmis savybėmis ir kiekvienos transporto rūšies socialiniu tvarumu. Tuo pat metu būtina laikytis visapusiško požiūrio, kaip tai galima pasiekti. Sėkminga ES judumo strategija turi būti įgyvendinama kartu stiprinant viso transporto sektoriaus konkurencingumą ir susijusią ES pramoninę bazę. Nors neregėta COVID--19 pandemija parodė, kokią gyvybinę svarbą turi gerai funkcionuojanti bendra transporto rinka ir tvarios tiekimo grandinės, EESRK taip pat pabrėžia, kad dėl COVID-19 krizės reikia aiškiai išskirti aviacijos sektoriaus atsigavimo trumpuoju laikotarpiu etapą ir sykiu užtikrinti šio sektoriaus būtiną indėlį siekiant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų, taip pat tarptautinį konkurencingumą ir vienodas sąlygas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

2.15.

Komisija turėtų tęsti energetikos sąjungos vystymą teikdama metines energetikos sąjungos būklės ataskaitas ir remdama valstybes nares įgyvendinant nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tam, kaip įtraukti piliečius į energetikos pertvarkos veiklą. Parama energetikos bendruomenei ir vartotojų įgalinimas, vietos atsakomybė ir regioninė plėtra bei teisingos pertvarkos strategijų tinkamumo vertinimas turėtų būti svarbūs klausimai Komisijos politinių prioritetų sąraše.

2.16.

Jau 2021 m. Komisija teikia tvirtą ir plačių užmojų teisėkūros iniciatyvų programą, skirtą energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, ypač pagal pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį. 2022 m. Komisija turėtų toliau tęsti energetikos sistemos integravimą, patikslindama, kaip pasiekti energijos tiekimo saugumą naudojant mažai anglies dioksido išskiriančius ar anglies dioksido neišskiriančius energijos šaltinius, taip pat atsižvelgiant į viešojo sektoriaus vaidmenį. Reikalingas verslui palankus požiūris į žaliąją pertvarką, grindžiantis žaliąjį kursą ir jo tikslus patikima pramonės strategija, kad tai taptų tikra augimo varomąja jėga, užtikrinantis, kad tvaraus finansavimo darbotvarkė taip pat leistų finansuoti perėjimo technologijas, infrastruktūrą ir veiklą, atsižvelgiant į pramonės konkurencingumą.

2.17.

Pasiekti poveikio klimatui neutralumą Europai bus nelengva užduotis. Dėl pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo susidarys didelių energijos sąnaudų našta energijai imlioms įmonėms (plieno, cemento, chemijos sektoriams), kartu teks įgyvendinti didelius struktūrinius pokyčius pramonės, transporto ir energetikos sektoriuose, o dėl to jie gali patekti į nepalankesnę ekonominę padėtį konkurencingoje pasaulio rinkoje. Norint išsaugoti konkurencingumą, reikia išsamių energijos vartojimo pokyčių, užtikrinant tiekimo saugumą įmonėms ir namų ūkiams, nekeliant kainų, kartu didinant tinklo junglumą ir kaupimo pajėgumus. Šiame procese vandeniliui teks labai svarbus vaidmuo. Visų pirma reikia kurti atitinkamo pritaikymo planus.

2.18.

EESRK mano, kad labai svarbu sumažinti energetinę priklausomybę. Todėl turėtų būti imtasi priemonių sumažinti energijos importą ir panaikinti subsidijas klimatui ir aplinkai kenksmingiems energijos šaltiniams, o Europos Sąjunga turėtų imtis vadovaujančio vaidmens atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir elektromobilumo srityse. Vis dėlto pirmenybę reikėtų teikti socialiniam konsensusui, ypač kai tam tikri ES regionai, kurie vis dar priklausomi nuo anglių gamybos ar kito iškastinio kuro naudojimo, toli gražu nėra perėję prie tvarumo, o, palyginti su kitose valstybėse narėse gyvenančiais žmonėmis, jų gyventojų pajamos ir ekonominės galimybės yra mažesnės. Nesugebėjimas tinkamai reaguoti į neigiamą energetikos pertvarkos poveikį piliečiams ir įmonėms, ypač MVĮ, ir nesugebėjimas tinkamai remti labiausiai nukentėjusiuosius gali sukelti didelį politinį ir socialinį pasipriešinimą ir sulėtinti bendrą nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų įgyvendinimo procesą.

2.19.

EESRK pabrėžia, kad švariojo vandenilio ekonomikos sukūrimas Europoje yra tik vienas iš strategijos, kuria siekiama geriau susieti įvairius ES energetikos sektorius, elementų. Dėl didelių gamybos ir transporto sąnaudų švarusis vandenilis turėtų būti naudojamas tik tais atvejais, kai nėra kitų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo galimybių, pavyzdžiui, sektoriuose, kuriuose sunku mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, arba labai specifinėse transporto ir statybos srityse. EESRK pabrėžia, jog norint, kad švarusis vandenilis būtų plačiai naudojamas, ES lėšomis neturėtų būti subsidijuojamas iškastinis kuras, ir ragina Komisiją taikyti žalos nedarymo principą (angl. do no harm) visam viešajam finansavimui pagal DFP +, „InvestEU“, ES ekonomikos gaivinimo fondo lėšomis ir skiriant valstybės pagalbą;

2.20.

EESRK yra įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į specifinį pastatų renovacijos bangos pobūdį ir jos trajektoriją iki 2050 m., ją reikia nustatyti laikantis aiškių, stabilių bei pritaikytų teisinės sistemos ir finansinės programos. Komisija turėtų sukurti paskatas vietos lygmeniu plėtoti industrializaciją ir masiškai diegti energijos vartojimo efektyvumo renovacijos procesus.

2.21.

EESRK primena, kad Vakarų Balkanų šalims itin didelį poveikį daro klimato kaita, kuri kenkia visuomenės sveikatai ir ekonomikai, ir kad reikia imtis skubių veiksmų jų piliečių, ypač vaikų ir jaunimo, gyvenimo kokybei gerinti vykdant teisingą perėjimą prie žalesnio modelio, atsižvelgiant į principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“. EESRK remia Vakarų Balkanų žaliąją darbotvarkę ir ragina imtis būsimų veiksmų, kuriais bus siekiama, kad Vakarų Balkanų šalys taptų ekologiškesnės, pritaikytų prie konkrečių regiono problemų ir poreikių, įskaitant tinkamą reguliavimo sistemą, tarpvalstybinę veiklą, novatoriškus technologinius sprendimus, vietoje gaminamą ir vartojamą energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, darnųjį miesto transportą, kelių ir geležinkelių tinklus, viešojo ir privačiojo sektorių dalyvavimą, IRT ir spartaus interneto ryšio diegimą, su žemės ūkiu ir maisto produktais susijusias priemones ir pan.

2.22.

EESRK visiškai pritaria Europos Komisijos bendradarbiavimui su ES valstybėmis narėmis, kad būtų skatinami bendrieji gebėjimai, žinios ir perspektyvos, palengvinančios mokymąsi visą gyvenimą. Kokybiškos darbo vietos ir darbo sąlygos turi būti ES strategijos pagrindas, didinant praktinės patirties svarbą ir tęstinį jos įgyvendinimą naudojant švietimo sistemą, mokymą, teisės į mokymąsi visą gyvenimą principą, kurį reikia įgyvendinti užtikrinant prieigos galimybes, ir konkrečius galimų individualiųjų mokymosi sąskaitų pavyzdžius. Tai leis žmonėms pasirengti susidoroti su pokyčiais, reikalingais vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, siekiant užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. EESRK ragina Komisiją pradėti socialinį dialogą dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų ir parengti ES lygmens žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų strategiją, atitinkančią Europos žaliąjį kursą.

3. Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa

3.1.

COVID-19 krizė rodo, kad skaitmeninė revoliucija atlieka svarbų vaidmenį didinant mūsų visuomenės atsparumą krizėms. Svarbiausia yra investuoti į esminių paslaugų skaitmeninimą ir stiprinti Vyriausybių, teisės aktų leidėjų ir viešųjų įstaigų gebėjimą teikti savo paslaugas krizės metu. Kartu turime suvokti, kad skaitmeninės technologijos yra tik priemonė, o ne galutinis tikslas. Reikalinga veiksminga europinė sistema, siekiant užtikrinti visišką prieinamumą ES piliečiams ir lygias galimybes visiems, ir orientuoti ją į aukštus tvarumo standartus, įskaitant tvirtas demokratines ir technologines apsaugos priemones, kartu taikant išlaidų ir žinių rėmimo priemones, kurios nė vieno nepaliktų nuošalyje.

3.2.

EESRK pažymi, jog norint, kad ES būtų skaitmeninimo priešakyje, ES turi skirti daug lėšų moksliniams tyrimams ir inovacijoms, taip pat palengvinti įmonių, tyrėjų, viešojo sektoriaus ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą.

3.3.

Pandemija paspartino skaitmeninę pertvarką, pabrėždama poreikį spręsti tokias problemas kaip profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, taip pat darbuotojų sveikata ir sauga. Socialinis dialogas Europos, nacionaliniu ir pramonės lygmenimis yra naudinga priemonė tiriant, ar darbuotojų sveikatai ir jų asmeniniam gyvenimui reikia papildomos apsaugos visuotinio skaitmeninio judriojo ryšio laikais, ir kokiu mastu jos gali reikėti, bei kokios priemonės yra tinkamos šiuo atveju, įskaitant vadinamosios „teisės atsijungti“ ES lygmens vertinimą.

3.4.

Komisija turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų pašalinti standartinių ir nestandartinių darbuotojų ir (arba) netipinių darbuotojų skirtumai, aiškiai atskiriant realius ir fiktyvius savarankiškai dirbančius asmenis. Kiekvienas darbuotojas, kuris statusas patvirtinamas tiek pagal nacionalinę teisę, tiek pagal Teisingumo Teismo praktiką, turėtų būti vienodai apsaugotas, neatsižvelgiant į tai, ar jis dirba ar nedirba skaitmeninėje platformoje, ir turėtų būti pripažįstama jų teisė į kolektyvines derybas ir atstovavimą, darbo sąlygų ir sveikatos apsaugą, kartu atsižvelgiant į skirtingas darbo santykių sistemas.

3.5.

Skaitmeninė pertvarka turėtų padėti didinti našumą, taip pat gerinti švietimą bei skatinti visų ES gyventojų politinį, socialinį ir kultūrinį dalyvavimą. EESRK ragina ypatingą dėmesį skirti vyresnio amžiaus asmenims, neįgaliesiems, asmenims, kuriems gresia socialinė atskirtis, ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, kad būtų išvengta skaitmeninės atskirties. Todėl vienas iš skaitmeninės pertvarkos tikslų turėtų būti užtikrinti visuotinę prieigą prie plačiajuosčio interneto kaip nemokamą viešąją paslaugą visiems ES gyventojams, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu aprėptis labai nevienoda ir kad tai ypač kenkia kaimo vietovėms (MVĮ ir piliečiams).

3.6.

Žmonės savo žiniomis, įgūdžiais ir kompetencijomis atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį pasaulinėje konkurencijoje. Demografinė padėtis kenkia darbo jėgos prieinamumui, be to, didėja kokybinių įgūdžių trūkumas. EESRK ragina skubiai tobulinti švietimą ir mokymą, kad būtų patenkinti dirbtinio intelekto (DI) amžiaus poreikiai, be kita ko, užtikrinant tvirtą pagrindinių įgūdžių bei gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos kompetencijų pagrindą. Kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas ir nuolatinis mokymasis kartu su gebėjimu prisitaikyti ir atsparumu yra būtini siekiant užtikrinti, kad visi galėtų reaguoti į pokyčius darbo rinkoje ir kasdieniame gyvenime.

3.7.

Atsižvelgiant į sparčią technologijų pažangą už ES ribų, pastaroji turi dėti daugiau pastangų, kad pagerintų savo konkurencingumą. Tai apima daugybę technologijų, kurių daugelis patenkina visuomenės poreikius, pavyzdžiui, maisto, vandens, energijos, judumo ir būsto. DI ir kitų skaitmeninių technologijų kūrimas ir pritaikymas šiuo atveju yra tinkamiausias pavyzdys, nes tokios technologijos daro transformacinį poveikį visai ekonomikai ir visuomenei.

3.8.

Svarbu išsaugoti Europos teisių, standartų ir vartotojų politikos modelį. Dėl to ES ir yra unikali. Pavyzdžiui, skaitmeninimo srityje ES dirbtinio intelekto etikos kodekse ES požiūris – „žmogaus valdomas procesas“ – skiriasi nuo kitų pasaulio regionų koncepcijos. Šis požiūris, grindžiamas pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis (pavyzdžiui, turi būti užtikrinta, kad lytis, rasė ir t. t. neturėtų įtakos dirbtinio intelekto priimamiems sprendimams), yra ES modelio dalis ir, EESRK nuomone, turėtų būti išsaugotas nepaisant to, kad dabar atsiranda rimtesnės konkurencijos aplinka.

3.9.

EESRK ragina Komisiją išlaikyti konkurenciją ir darbuotojų interesus skaitmeninės pertvarkos pagrindu, daug dėmesio skiriant darbo santykiams ir pramonės srities darbo vietų ateičiai, ir skatinti teisingą perėjimą bei į žmones orientuotą požiūrį į šiuos pokyčius. Plataus užmojo pramonės strategija yra būtina siekiant užtikrinti, kad dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka būtų sėkminga. Reikia remti mūsų ekonomikos ir visuomenės skaitmeninę pertvarką sudarant paskatų suteikiančią investicinę aplinką ir kuriant patikimas sąlygas saugiai diegti ir naudoti naujas technologijas.

3.10.

EESRK pažymi, kad vykdant socialinę politiką turėtų būti skatinamos su įgūdžiais susijusios investicijos, geriau remiamos nacionalinė darbo rinka ir socialinės apsaugos reformos ir užtikrinama, kad Europos socialinių teisių ramstis skatintų ekonomikos augimą ir palengvintų darbo vietų kūrimą.

3.11.

Komitetas mano, jog Europos reguliavimo sistema turi užtikrinti, kad pašalinamos kliūtys elektroniniams mokėjimams, kartu užtikrindama privatumo ir asmens duomenų apsaugą bei kibernetinį saugumą. Be to, bendrosios skaitmeninės rinkos susiskaidymo problemos sprendimas turėtų likti vienu iš prioritetų, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ ir labai mažoms įmonėms.

3.12.

Komiteto nuomone, DI reguliavimo sistemos įgyvendinimas ir stebėjimas turėtų būti prioritetu. Pilietinė visuomenė turėtų dalyvauti šiame procese ir atkreipti politikos formuotojų dėmesį į naujus klausimus, kurie gali iškilti šioje situacijoje. Tai apima galimų technologinių pokyčių, atskirties rizikos ir ES priklausomybės nuo didžiausių skaitmeninių technologijų įmonių ribojimą. Bendroji skaitmeninė rinka turi nieko nepalikti nuošalyje. Viena vertus, tai reiškia geresnį skaitmeninių priemonių prieinamumą, supratimą apie jas ir jų naudojimą, kita vertus – skaitmeninių technologijų įgūdžių ir mokymo tobulinimą.

3.13.

EESRK palankiai vertina naująją transatlantinę darbotvarkę ir joje nustatytas pastangas stiprinti transatlantinę partnerystę. Precedento neturinčios COVID-19 pandemijos situacija aiškiai parodė, kad skaitmeninė ekonomika keičia mūsų visuomenę ir ekonomiką, o atnaujinus ES ir JAV bendradarbiavimą technologijos turi būti pagrindiniu prioritetu. Todėl EESRK remia prekybos ir technologijų tarybos sukūrimą ir ragina aktyviai įtraukti pilietinę visuomenę ateityje stengiantis sukurti struktūrizuotą transatlantinę politikos ir reguliavimo principų sistemą, įskaitant būsimo ES ir JAV susitarimo dėl skaitmeninės prekybos pagrindus.

3.14.

Skaitmeninė pertvarka ir toliau kels uždavinius ir kurs galimybes Europos finansų sistemai. 2021 m. Komitetas pritarė Komisijos Skaitmeninių finansų strategijai ir dėl jos sudarytiems pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. EESRK ragina Komisiją tęsti šias pastangas 2022 m., siekiant tinkamai spręsti problemas ir pasinaudoti skaitmeninių finansų kuriamomis galimybėmis visų suinteresuotųjų subjektų naudai. Tai remtų skaitmeninę Europos ekonomikos pertvarką prisidedant prie inovacijoms palankių ir konkurencingų finansų rinkų.

3.15.

Palankiai vertindamas tai, kad skaitmeninė pertvarka ir automatizavimas gali reikšmingai prisidėti prie darnesnio („ekologiškesnio“) transporto, EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad teisingas perėjimas prie automatizavimo ir skaitmenizacijos nieko nepaliktų nuošalyje. Komisija turėtų užtikrinti, kad sektoriaus dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka vyktų sklandžiai ir ekonomiškai, socialiai ir aplinkai draugišku subalansuotu būdu.

4. Žmonėms tarnaujanti ekonomika

4.1.

COVID-19 pandemija niokoja Europos ekonomiką ir kelia sumaištį visuomenėje, o dėl to didėja nedarbas ir nelygybė. Stipri ekonominė bazė ir vertės kūrimas yra pagrindiniai veiksniai siekiant kurti darnų vystymąsi ir išlaikyti plačių užmojų Europos socialinį modelį. Socialinė politika turi būti vykdoma kartu su politika, skatinančia ekonominę plėtrą, pripažįstant jų abipusį tikslą siekti gerovės visiems. Darbo vietų kūrimas, įgūdžių ugdymas ir įtraukios darbo rinkos yra geriausias būdas išvengti nelygybės ir atskirties bei didinti visuomenės stabilumą. Taigi ekonominė ir socialinė pažanga yra labai susijusios. Ekonominės veiklos rezultatai ir gerovė yra nepaprastai svarbūs. Norint greitai atgaivinti ekonomiką reikia sutelkti visas atitinkamas priemones (fiskalines, pinigines, struktūrines, investicijas skatinančias, reguliavimo ir finansines). Ekonomikos gaivinimo procesas turi atitikti socialinius poreikius bei būti tolygus ir subalansuotas regioniniu mastu.

4.2.

Be ekonominių ir aplinkosaugos klausimų, socialinė darbotvarkė turi būti nepaprastai svarbus ES 2022 m. darbo programos aspektas. Tai reiškia, kad prioritetas turėtų būti teikiamas Komisijos įsipareigojimui kurti socialinę ir tvarią Europą, kartu atsižvelgiant į galimus naujus, ne tik su BVP susijusius, ekonominės pažangos rodiklius, pavyzdžiui, gyvenimo kokybę, aplinkos tvarumą, socialinę sanglaudą, sveikatą ir bendrą dabartinių ir būsimų kartų gerovę. Šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka pilietinės visuomenės organizacijos. Yra galimybė skatinti socialines inovacijas kaip ekonomikos atgaivinimo modelį, pasitelkiant bendrą kūrybą, bendrą projektavimą ir bendrą gamybą. Sudėtingoje socialinėje aplinkoje, kurioje kyla didžiulių socialinių problemų, vienintelis būdas pasiekti sėkmingą ekonomikos atsigavimą yra sutelkti visus visuomenės turimus išteklius, vadovaujantis įvairius sektorius apimančiu ir daugiadiscipliniu požiūriu ieškoti bendrų sprendimų siekiant išspręsti bendras problemas. Organizuota pilietinė visuomenė yra socialinių inovacijų stimulas.

4.3.

EESRK palankiai vertina Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą ir mano, kad 2022 m. reikėtų imtis realių priemonių, susijusių su darniu vystymusi ir socialine sanglauda, kad Europos piliečiai galėtų naudotis geros kokybės pagrindinėmis paslaugomis. EESRK ragina Komisiją apsvarstyti įvairias galimybes, susijusias su minimalių pajamų Europoje klausimu, kad būtų galima geriau spręsti europiečių padėties klausimą, visų pirma susidūrus su sunkiomis ekonominėmis pandemijos ir jos padarinių perspektyvomis.

4.4.

Europos Komisija, vykdydama ekonomikos gaivinimo procesą, turėtų sutelkti dėmesį į darbo vietų atkūrimą ir kovą su nelygybe bei skurdu ir ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamų grupių, tokių kaip netipiški darbuotojai, skurstantys vaikai, neįgalieji, marginalizuotose vietovėse gyvenantys asmenys ir migrantų ar etninės mažumos kilmės asmenys, rėmimui vykdant aktyvią ir įtraukią politiką. Skurdas apskritai ir dirbančiųjų skurdas tebėra didelės problemos daugelyje valstybių narių. Todėl siekiant užtikrinti deramas darbo ir gyvenimo sąlygas labai svarbu užtikrinti, kad būtų mokamas darbo vietas atitinkantis darbo užmokestis. Šiems susirūpinimą keliantiems klausimams išspręsti ES ir valstybių narių lygmeniu būtinas visapusiškas požiūris, įskaitant paramą veiksmingą aktyvią įtrauktį skatinančioms priemonėms, numatant būtinas ir įgalinančias socialines paslaugas.

4.5.

Dėl pandemijos padidėjo neapmokamo darbo namų ūkyje ir neapmokamo slaugos darbo, kurį atlieka moterys, bei smurto namuose prieš moteris problemos. Europos Komisija turėtų pasiūlyti „Europos priežiūros kursą“, kad moterys galėtų neatlikti šių užduočių negaudamos užmokesčio, ir pasiūlyti plataus užmojo priemones kovai su tokio tipo smurtu.

4.6.

EESRK siekia stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų, visų pirma socialinių partnerių, vaidmenį šalyse partnerėse visose srityse, bet ypač ekonomikos ir socialinėje srityse. Stabilumas yra būtinas norint įveikti šią krizę, o jo pasiekti neįmanoma be socialinių partnerių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese šioje ekonomikos srityje ir aktyvaus verslo asociacijų dalyvavimo teisėkūros procese, kuriant reformas ir jas įgyvendinant. Socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas yra ekonomikos, užimtumo ir socialinės įtraukties politikos sėkmės, tvarumo ir įtraukumo veiksnys. Komisija turėtų pripažinti šį svarbų vaidmenį vienodai gerindama socialinį ir pilietinį dialogą.

4.7.

Visų formų verslumas ir visuose sektoriuose (įskaitant turizmą, pramonę, platformų ekonomiką, socialinę ekonomiką ir laisvąsias profesijas) yra būtinas ekonomikos augimui, inovacijoms, užimtumui ir socialinei įtraukčiai skatinti. Todėl svarbu nustatyti sunkumus, su kuriais susiduria MVĮ (ypač labai mažos, dažnai šeimos verslo įmonės), patekdamos į bendrąją rinką, ir veiksmingai bei tikslingiau į juos reaguoti. Ypatingo dėmesio nusipelno socialinis verslumas, atsižvelgiant į vaidmenį, kurį ši verslumo forma gali atlikti įveikiant krizę ir užtikrinant sąžiningą ir tvarų ekonomikos atsigavimą.

4.8.

Dabar Europa pereina prie poveikio klimatui neutralumo ir skaitmeninės pertvarkos. Ši žalioji ir skaitmeninė pertvarka apima naujas technologijas, taigi ir investicijas bei inovacijas, ir dėl to bus sukurta daug naujų darbo tipų ir naujų įgūdžių. Todėl pramonės politika turėtų turėti tvirtą socialinį aspektą, nes kokybiškos darbo vietos, socialinė apsauga ir veiksmingos viešosios paslaugos sukuria palankias sąlygas pramonės veiklai klestėti.

4.9.

Modernia vartotojų politika siekiama užtikrinti, kad vartotojai turėtų jiems reikalingas teises ir apsaugą. Bendrosios rinkos sąlygomis ES vartotojams ir verslo įmonėms yra lengviau pirkti ir parduoti prekes ir paslaugas kitose šalyse internetu ir kitomis priemonėmis. Tam reikalingas pasitikėjimas rinka, tiksliniai teisės aktai ir veiksmingas tų teisės aktų vykdymo užtikrinimas. Vartotojų informavimas ir mokymas taip pat turi padėti jiems tapti tikrais žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos dalyviais ir padėti atsakingiau ir pagrįsčiau rinktis.

4.10.

Būtina atidžiai stebėti naujas vartojimo ir gamybos formas, atsižvelgiant į poreikį integruoti aplinkosaugos klausimus ir vartotojų bei darbo apsaugą, taip pat augimo ir užimtumo aspektus. Žiedinė ekonomika padeda siekti tvaresnių gamybos ir vartojimo modelių.

4.11.

Įmonės yra perspektyvios Europos kertinis akmuo. Europos ekonomika turi būti novatoriškesnė ir atsparesnė. Jai reikia nuolat gerinti verslo aplinką. Geras reguliavimas yra ekonomiškas būdas remti ekonomikos gaivinimą. Įvedant bet kokias naujas politikos priemones turėtų būti užtikrinti geresnio reglamentavimo, konkurencingumo patikrinimo, Europos socialinių teisių ramsčio ir aplinkos tvarumo principai. Palankios verslo aplinkos reikia tiek reguliavimui, tiek apmokestinimui, tiek viešojo finansavimo paskirstymui, atsižvelgiant į tai, kad investicijos į inovacijas sukuria Europos sėkmės pagrindą. Šiuolaikinei pramonės politikai reikia visapusiško požiūrio, kuriuo siekiama sustiprinti ES įmonių konkurencingumą visose politikos srityse. Bendrajai rinkai veikti būtinos investicijos į perspektyvią infrastruktūrą. Panaikinant dvigubą apmokestinimą ir suskaitmeninant bei supaprastinant mokesčių sistemas, visų pirma PVM srityje, taip pat būtų prisidedama prie investicijų ir prekybos.

4.12.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamente patvirtinama, koks svarbus yra tikras pilietinės visuomenės dalyvavimas rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pagal Europos semestro iniciatyvą. EESRK ragina nustatyti privalomas sąlygas tokioms konsultacijoms, nes jų dalyvavimas įvairiose šalyse ir regionuose skiriasi, taip pat atsižvelgiant į kitas daugiametės finansinės programos priemones, remiantis minimaliaisiais ES lygmeniu nustatytais standartais.

4.13.

EESRK primygtinai ragina kuo skubiau atnaujinti ES ekonomikos valdymo sistemos peržiūrą, kad būtų išvengta skardžio efekto ekonomikai, būtų užkirstas kelias grįžti prie griežtų taupymo priemonių ir padidinta ilgalaikė ES ekonomikos gaivinimo plano nauda. Vietoj „grįžimo prie to, kas įprasta“, mes reikalaujame pradėti naudoti patikslintą ir subalansuotą į gerovę orientuotą ekonomikos valdymo sistemą, kuri suteikia vienodą reikšmę daugeliui pagrindinių politikos tikslų, tokių kaip tvarus ir įtraukus augimas, visiškas užimtumas ir deramas darbas, konkurencinga socialinė rinkos ekonomika ir stabilūs viešieji finansai. Naudojant tokią sistemą taip pat turėtų būti siekiama išvengti skirtingo poveikio valstybėse narėse ir skatinamos gamybinės investicijos, įgyvendinant, pavyzdžiui, gerai subalansuoto biudžeto taisyklę. Bet kokiu atveju, Stabilumo ir augimo pakto bendroji nukrypti leidžianti išlyga turėtų būti taikoma tol, kol nedarbas labai sumažės ir augimas tvirtai didės, o vėliau įsigalios modernizuotos fiskalinės taisyklės.

4.14.

Komitetas ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų užbaigta kurti bankų sąjunga – ilgai vėluojantis projektas. Europos bankai ir toliau atliks nepaprastai svarbų vaidmenį gaivinant ekonomiką po COVID-19 krizės, remdami ekonomiką ir užimtumą. Visavertė bankų sąjunga taip pat prisidėtų prie socialinės įtraukties ir darnaus vystymosi tikslų, kurie yra labai svarbūs užtikrinant Europos konkurencingumą ateityje, įgyvendinimo. Komitetas pabrėžia, kad reikia toliau didinti bankininkystės taisyklių proporcingumą, tačiau kartu užtikrinti prudencinių taisyklių veiksmingumą. EESRK mano, kad peržiūrint bankų prudencines taisykles būtina atsižvelgti į įvairią Europos bankų sektoriaus aplinką.

4.15.

Kapitalo rinkų sąjunga darbotvarkėje turėtų išlikti prioritetiniu klausimu. Komitetas pritarė iniciatyvoms, išdėstytoms 2020 m. kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane. Komitetas ragina valstybes nares realiai skirti paramą siekiant kapitalo rinkų sąjungos tikslų ir pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti iniciatyvoms, kurios yra strategiškai svarbios finansuojant Europos ekonomiką ir su klimato kaita susijusią bei skaitmeninę pertvarkas. Komitetas mano, kad turėtų būti skatinama geriausia nacionalinė patirtis siekiant pagerinti europiečių finansinį raštingumą, nes tai yra būtina sąlyga norint geriau panaudoti didelį kiekį santaupų Europoje. Be to, EESRK pabrėžia, kad reikėtų toliau skatinti atsižvelgti į aplinkos, socialinius ir valdymo aspektus, ir todėl EESRK akcentuoja, kad investuotojai turi turėti galimybę gauti patikimus aplinkos, socialinius ir valdymo duomenis.

4.16.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į ekonomikos skaitmeninimą, bet kokie su pelnu susijusių apmokestinimo teisių paskirstymo šalims taisyklių pakeitimai turi būti derinami visuotinai, ir todėl palankiai vertina glaudų Komisijos, valstybių narių ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir (arba) Didžiojo dvidešimtuko (G 20) bendradarbiavimą siekiant padėti parengti tarptautinį sprendimą. Jei nepavyks rasti tarptautinio sprendimo, ES turi apsvarstyti galimybę imtis savarankiškų veiksmų. Kova su mokesčių slėpimu ir vengimu mokėti mokesčius, taip pat kova su pinigų plovimu bei agresyviu fiskaliniu planavimu turi išlikti svarbiu darbotvarkės prioritetu.

4.17.

Sanglaudos politika atliks svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti subalansuotą ir veiksmingą ekonomikos gaivinimą, skatinant konvergenciją, kovojant su nelygybe ir siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Svarbu, kad įvairūs 2021–2027 m. programavimo laikotarpio sanglaudos fondų ištekliai būtų panaudoti veiksmingai ir laiku, kad būtų pasiektas realus atsigavimas. Norint atgaivinti ekonomiką po krizės ir padidinti atsparumą bei tvarumą, pirmenybė turi būti teikiama vienodam ir teisingam paskirstymui. Užtikrinant teritorinę sanglaudą taip pat bus siekiama labiau subalansuoto ir darnesnio vystymosi atsižvelgiant į teritoriją, kurioje gyvenama. Įgyvendinant ES sanglaudos politiką 2021–2027 m. laikotarpiu visas dėmesys ir toliau turėtų būti sutelktas į ekonomikos konkurencingumo išlaikymą pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, skaitmeninę pertvarką, taip pat į Europos žaliojo kurso darbotvarkę ir darnaus vystymosi tikslus.

4.18.

Transporto sektoriuje kokybiškų darbo vietų ir tinkamų darbo sąlygų išlaikymas yra pagrindiniai reikalavimai siekiant išsaugoti kvalifikuotą darbo jėgą, be kurios neįmanoma užtikrinti tvaraus konkurencingumo. Turėtų būti išlaikytos kokybiškos darbo vietos ir tinkamos darbo sąlygos, taip pat turėtų toliau būti įdarbinama ir mokoma kvalifikuota darbo jėga. Komitetas palankiai vertina Komisijos vykdomas iniciatyvas, susijusias su moterimis ir transportu, ir ragina imtis dar daugiau veiksmų siekiant lyčių lygybės šiame sektoriuje.

4.19.

EESRK kviečia Komisiją pagal pastatų renovacijos bangą sukurti naują iniciatyvą „Erasmus efektyviai energiją vartojančios renovacijos iki 2050 m.“, kad pritrauktų Europos jaunimą į naujas darbo vietas statybos pramonėje.

4.20.

Socialinių rodiklių suvestinėje turėtų būti reguliariai stebima pažanga įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį tiek bendroje užimtumo ataskaitoje, tiek šalių ataskaitose. Ji turėtų būti naudojama integruotai su jau esama valstybių narių sukurta užimtumo rodiklių apžvalga (URA) ir socialinės apsaugos rodiklių apžvalga (SARA). 14 suvestinės rodiklių ir subrodikliai (iš viso 35) turėtų būti nuolat peržiūrimi, įtraukiant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, kad jie būtų pritaikyti prie politinių tikslų ir kintančios socialinės ir ekonominės padėties Europoje.

4.21.

Naujame Europos semestre socialinių tikslų turėtų būti siekiama vykdant socialinio disbalanso stebėseną, kad atsirastų atsvara fiskalinių ir makroekonominių reikalavimų dominavimui. Socialinių rodiklių suvestinė turėtų padėti stebėti ir tikslingai nukreipti visas ramsčio teises ir principus, taip pat įtraukti patobulintus ir naujus išmatuojamus rodiklius. Šie rodikliai galėtų apimti ne tik statistinius duomenis, bet ir realią galimybę naudotis kokybiškomis socialinėmis paslaugomis, vykdytinas socialines teises, migrantų integraciją socialiniu ir užimtumo požiūriu, kolektyvinių derybų aprėptį, socialinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą Europos semestro procese ir galimybes dalyvauti pameistrystės programose bei gauti kokybišką aukštąjį išsilavinimą. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su socialiniais partneriais ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, turėtų stebėti, kaip įgyvendinami nacionaliniai reformų planai, ir taip skatinti teikti socialines konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. Rekomendacijų skaičius ir struktūra turėtų būti tinkami ir skirti stebėti pažangą įgyvendinant veiksmų gairėse nurodytus prioritetus.

4.22.

Atsižvelgiant į SESV nuostatas, reikėtų sustiprinti socialinių partnerių dalyvavimą, kad su jais būtų galima konsultuotis formuojant ir įgyvendinant ekonominę, užimtumo ir socialinę politiką pagal nacionalinę praktiką. Būtina užtikrinti, kad socialiniai partneriai prasmingai ir tinkamu laiku dalyvautų šiame procese, siekiant pagerinti jų dalyvavimą politikoje, kurią bus lengviau sėkmingai įgyvendinti derinant darbuotojų ir darbdavių interesus. Socialinių partnerių bendradarbiavimas gali tapti ekonomikos, užimtumo ir socialinės įtraukties politikos sėkmės, tvarumo ir įtraukumo veiksniu. Reikėtų stiprinti konsultacijas su socialiniais partneriais nuodugniau įgyvendinant ES informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo, ypač restruktūrizavimo procesuose, sistemą (7).

5. Stipresnė Europa pasaulyje

5.1.

EESRK mano, kad, atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso ir darnaus vystymosi tikslų išankstines sąlygas, socialinė sanglauda, aukštynkryptė konvergencija ir konkurencingumo bei inovacijų skatinimas turėtų būti pagrindas, kuriuo remiantis euro zonos ekonomika spartėja ir remia stipresnį tarptautinį euro vaidmenį ateinančiu laikotarpiu. Tam pasiekti reikia, inter alia, užbaigti kurti ekonominės ir pinigų sąjungos bei bankų sąjungos iniciatyvas, taip pat imtis papildomų priemonių Europos finansų sektoriui sustiprinti, įskaitant tvirtesnę Europos finansų rinkos infrastruktūrą ir patikimus palūkanų normos lyginamuosius indeksus. Skatinimas plačiau naudoti eurą strateginiuose sektoriuose taip pat yra labai svarbus prisidedant prie didesnio tarptautinio euro vaidmens. Šiuo tikslu valstybės narės primygtinai raginamos tarptautinės diplomatijos srityje laikytis vieningesnio požiūrio ir aktyvesnės pozicijos siekiant ginti ES interesus tokiuose sektoriuose, nes tai gali paskatinti atsirasti daugiau prekybos galimybių.

5.2.

Kalbant apie plėtros politiką, EESRK tikisi, kad kitose šalių ataskaitose bus laikomasi aiškios struktūros, skirtos stebėti, kaip Vakarų Balkanų šalių Vyriausybės elgiasi su pilietine visuomene. EESRK tvirtai įsitikinęs, kad ES taip pat turėtų investuoti į horizontalių pilietinės visuomenės struktūrų kūrimą, socialiniams partneriams ir kitoms Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės organizacijoms teikdama praktinę patirtį, techninę paramą ir regioninių bei tarptautinių tinklų kūrimo galimybes, visų pirma siekdama užtikrinti, kad jos aktyviau dalyvautų plėtros procese. Siekdama kontroliuoti, kaip Vakarų Balkanų politinio elito atstovai laikosi skaidrumo ir atskaitomybės principų, ES turėtų pasirūpinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos teiktų reguliarias „šešėlines“ ataskaitas apie demokratijos padėtį šiame regione.

5.3.

Tam, kad būtų atkurtas pasitikėjimas plėtros politika ir sustiprinti būdai, kuriais ES užmezga ryšius su savo tikromis sąjungininkėmis regione, EESRK yra įsitikinęs, kad ES turėtų suteikti galimybę politiniams lyderiams ir piliečiams iš Vakarų Balkanų šalių konsultaciniais pagrindais prisijungti prie veiklos ir diskusijų, susijusių su Konferencija dėl Europos ateities. ES institucijos gali pasinaudoti vietos pilietinės visuomenės ištekliais ir pasitelkti regione esančių ES delegacijų pagalbą, kad sutelktų Vakarų Balkanų partnerių piliečius, suteikdamos jiems galimybę prisijungti prie platformų, kuriose, vykstant Konferencijai dėl Europos ateities, ES piliečiai galės keistis informacija.

5.4.

Kalbant apie Rytų partnerystę, Komitetas mano, kad ES visų pirma yra vertybių sąjunga; taigi jos santykiai su kaimynais taip pat turėtų būti grindžiami tomis pačiomis vertybėmis ir viskas turėtų priklausyti nuo jų laikymosi. Komitetas įsipareigoja ir toliau aktyviai dalyvauti kuriant stipresnes ir demokratiškesnes visuomenes kaimyninėse šalyse, kuriose pilietinės visuomenės organizacijos gali veikti laisvai.

5.5.

Blogėjant ES ir Rusijos santykiams, EESRK ragina Komisiją toliau remti santykius su Rusijos pilietine visuomene.

5.6.

Kurti galimybes pilietinei visuomenei atlikti savo vaidmenį pasaulyje: EESRK ragina Komisiją toliau svarstyti, kaip sustiprinti vietos patarėjų grupių vaidmenį. Nepaprastai svarbu užtikrinti tinkamas priemones ir išteklius, kurie padėtų jiems vykdyti stebėsenos ir patariamąsias funkcijas, ypač atsižvelgiant į naujos kartos vietos patarėjų grupes, kurių aprėptis bus daug platesnė. EESRK sutiks su savo vaidmeniu remiant šias grupes. Mes tikimės, kad į 2022 m. Komisijos darbo programą bus įtrauktas Prekybos generalinio direktorato poreikis įgyvendinti kai kurias rekomendacijas, pateiktas po intensyvesnių konstruktyvių diskusijų su EESRK ir vietos patarėjų grupėmis 2021 m. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) pastaruoju metu sustiprino savo ryšius su pilietine visuomene, rengdama ne tik metinius viešuosius forumus, ir šios pastangos labai prisideda prie didesnio daugiašalės prekybos sistemos veiksmingumo ir demokratijos. Vis dėlto dar yra daug sričių tobulėti. EESRK laukia tolesnių veiksmų, susijusių su Komisijos įsipareigojimu stiprinti pilietinės visuomenės balsą daugiašaliu lygmeniu, ypač neseniai priimto Otavos grupės 6 punktų veiksmų plano 6 veiksmo.

5.7.

ES yra labai svarbi tarptautinėje prekyboje. Ji turi atitinkamai elgtis, kai derasi dėl prekybos susitarimų su tarptautiniais partneriais, tokiu būdu išsaugodama savo vadovaujamą vaidmenį nustatant ekonominę darbotvarkę ir propaguodama savo pagrindinius principus, socialinius ir darbo standartus bei vertybes (teisinę valstybę, pagrindines teises ir demokratinius principus). Kad būtų galima pasinaudoti pasaulinėmis galimybėmis, reikia užbaigti vykstančias derybas, ratifikuoti ir įgyvendinti patvirtintus susitarimus ir pradėti naujas derybas. ES taip pat turi prisidėti stiprinant daugiašališkumą ir remti PPO vaidmenį ir modernizavimą.

5.8.

EESRK mano, kad ES turi tapti savarankiška plėtodama Europos duomenų infrastruktūrą ir naujas skaitmenines technologijas. Atsižvelgiant į Kiniją ir JAV, ES turi būti savarankiška ir investuoti į naujos kartos technologijas. ES turi sukurti savo skaitmeninio suverenumo viziją ir strategiją, išlikdama atvira laisvajai prekybai ir remdama daugiašalę sistemą. Strategiškai ji turėtų sutelkti dėmesį į savo infrastruktūros, kibernetinio saugumo, debesijos, pagrindinių didelio poveikio technologijų ir duomenų kūrimą ir įtikinti pasaulinius partnerius savo standartų ir produktų kokybe. Vienas iš Komisijos prioritetų turėtų likti apsirūpinimo maistu saugumo, stiprios maisto tiekimo grandinės ir ES žemės ūkio maisto produktų tvarumo užtikrinimas.

5.9.

EESRK siūlo, kad ES prekybos, investicijų ir ekonominiai susitarimai turėtų:

—	įtraukti socialinius, darbo ir darnaus vystymosi standartus į PPO ir kitų susijusių JT agentūrų taisykles ir tokiu būdu prisidėti kuriant naują sąžiningą ekonominę tvarką ir teisingą pažangią globalizaciją;

—	įtraukti skyrių, kuriame pateikiamos nuostatos, susijusios su nusikaltimais mokesčių tvarkai, pinigų plovimu ir agresyviu mokesčių planavimu bei mokesčių institucijų bendradarbiavimu;

—

įtraukti išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje mechanizmą, siekiant užtikrinti darbo standartų laikymąsi ir sankcijas už darbo teisių pažeidimus (8). Šis mechanizmas turėtų būti grindžiamas sutartais standartais, kurių vykdymas užtikrinamas proporcingomis, veiksmingomis ir atgrasančiomis sankcijomis, ir nustatytas privalomais teisės aktais, kuriuose būtų pateiktos aiškios teisių apibrėžtys ir proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai;

—	visapusiškai ir realiai įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius į derybų procesą ir į kitus susitarimų poveikio stebėsenos ir poveikio vertinimo etapus (vietos patarėjų grupės).

5.10.

Komitetas primygtinai ragina ES aktyviai bendradarbiauti su JAV siekiant Paryžiaus klimato susitarimo tikslų, nes JAV vėl imasi veiksmų klimato srityje. Ypač dabar, kai santykiai su Kinija kelia vis daugiau problemų dėl Kinijos vidaus ir užsienio politikos, tvirti ES ir JAV ryšiai yra labai svarbūs, ir ne tik klimato srityje.

5.11.

EESRK pripažįsta, kad ES ir Kinijos strateginė partnerystė patiria spaudimą dėl blogėjančios padėties Honkonge, mažėjančio pilietinės visuomenės vaidmens ir žmogaus teisių padėties Kinijoje, ypač uigūrų atžvilgiu. Todėl Komitetas ragina Komisiją pasinaudoti visomis įmanomomis diplomatinėmis ir politinėmis galimybėmis pagerinti Honkongo piliečių ir mažumų Kinijoje padėtį. Atsižvelgdamas į tai, EESRK reikalauja, kad Komisija kuo greičiau pateiktų pasiūlymą parengti unikalią ES strategiją (visapusiškai derančią su Europos transporto, konkurencijos, investicijų, žmogaus ir darbo teisių, saugos ir kt. politika), kad būtų galima imtis kitokios iniciatyvos ES valstybėse narėse, susijusios su iniciatyva „Juosta ir kelias“.

5.12.

EESRK pritaria, kad, kaip teigia Komisija, reikia „aktyvesnių tarptautinių veiksmų siekiant atsparumo klimato kaitai“. Tai darydami turime nepamiršti, kad už ES ribų klimato kaitos poveikį labiausiai jaučia mažiausiai išsivysčiusios šalys ir mažos besivystančios salų valstybės. Štai kodėl mes primygtinai raginame, kaip ES ir Afrikos strateginės partnerystės dalį, kad ES bendradarbiautų su pažeidžiamiausiomis Afrikos valstybėmis, nes, kaip Komisija teisingai pakartoja Pasaulio banko žodžius, vien Užsachario Afrikoje dėl klimato kaitos iki 2050 m. migrantais gali tapti iki 70 mln. žmonių.

5.13.

Viduržemio jūros regionas vėl turės tapti neuralginiu Europos centru, žmonių, prekių ir kultūrų mainams skirta erdve, kaip buvo ištisus šimtmečius. EESRK ragina atkurti strateginį Viduržemio jūros regiono vaidmenį, kad kaimynystės politika galėtų užtikrinti taikos procesus ir tvarų ekonomikos, aplinkos ir socialinį vystymąsi.

6. Europinės gyvensenos propagavimas

6.1.

Gyvybinga pilietinė visuomenė yra Europos Sąjungos pagrindas. Mūsų gyvenimo būdui būdingas sąžiningumo, teisingumo ir solidarumo jausmas bei supratimas apie poreikį prisidėti prie bendros gerovės visų labui kūrimo. Atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 krizė turėjo ypač neigiamą poveikį tam tikroms visuomenės grupėms, tokioms kaip moterys, jaunimas ir judūs ES piliečiai, kurie patyrė „dvigubą izoliaciją“, pilietinės visuomenės organizacijoms dabar yra svarbiau nei bet kada atlikti pagrindinį vaidmenį stiprinant šią gyvenseną, ir jos turėtų būti laikomos partnerėmis ginant, skatinant ir išsaugant mūsų gyvenimo būdą, pagrįstą įtraukumu ir pagarba kitiems. Todėl EESRK prašo Komisijos suteikti pilietinėms organizacijoms tinkamą, tikslingą paramą ir pripažinimą ir tokiu būdu išsaugoti erdvę pilietinės visuomenės veiklai ir demokratinę teisę jungtis į asociacijas, kuri yra būtina mūsų gyvensenai.

6.2.

Viena iš pagrindinių koronaviruso krizės pamokų yra ta, kad beveik visose Europos šalyse reikia stiprinti sveikatos sistemas, daugiausia dėmesio skiriant prevencijai ir visiems užtikrinant galimybę naudotis visuomenės sveikatos struktūromis, pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant vakcinas, ir ilgalaike priežiūra. Žmonių, esančių globos įstaigose, padėčiai reikia skubiai skirti ypatingą dėmesį. Nors atsakomybė už sveikatos priežiūrą tenka valstybėms narėms, valstybių sienos viruso plitimo nesustabdo, todėl reikia bendro atsako Europos lygmeniu.

6.3.

Europos Komisija, vykdydama ekonomikos gaivinimo procesą, turėtų sutelkti dėmesį į darbo vietų atkūrimą ir kovą su nelygybe bei skurdu ir ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamų grupių, tokių kaip skurstantys vaikai, neįgalieji, netipiški darbuotojai, marginalizuotose vietovėse gyvenantys asmenys ir migrantai ar etninės mažumos, rėmimui vykdant aktyvią ir įtraukią politiką. Skurdas apskritai ir dirbančiųjų skurdas tebėra didelės problemos daugelyje valstybių narių. Šiems susirūpinimą keliantiems klausimams išspręsti ES ir valstybių narių lygmeniu būtinas visapusiškas požiūris, įskaitant paramą veiksmingą aktyvią įtrauktį skatinančioms priemonėms, numatant būtinas ir įgalinančias socialines paslaugas.

6.4.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaikams ir jaunimui; tai karta, kuri sumokės didžiulę valstybės skolą, kurią šalys dabar kuria kovodamos su pandemijos padariniais. Negalime neatsižvelgti į problemas, susijusias su jų aktyviu dalyvavimu visuomenėje ir darbo rinkoje.

6.5.

Migracija tebėra prioritetinis klausimas dėl jos poveikio ES visuomenei ir ES ekonomikai (užimtumui, integracijai, sienų kontrolei ir kovai su rasizmu, ksenofobijai, populizmui ir diskriminacijai). COVID-19 pandemija didina migrantų pažeidžiamumą dėl asmeninių, socialinių, situacinių ir struktūrinių veiksnių, kaip buvo ir vykstant buvusioms ekonomikos krizėms. Reikia sukurti tvaresnius ir saugesnius teisėtus būdus atvykti į ES ir skirti daugiau dėmesio veiksmingam jau esančių mechanizmų naudojimui, randant pusiausvyrą tarp saugumo ir solidarumo dabartinėje prieglobsčio sistemoje. Be to, tai yra labai svarbu norint paneigti melagingas naujienas ir klaidingą suvokimą bei kovoti su neapykantos kalba ir politiniu diskursu prieš migrantus. Tai taip pat padės kovoti su rasizmu, radikalizacija, ksenofobija ir diskriminacija.

6.6.

Transatlantinė partnerystė grindžiama mūsų istorinėmis ir bendromis vertybėmis. Ji yra labai svarbi siekiant spręsti pasaulines problemas ir išsaugoti tarptautinę tvarką. EESRK ragina Europos Sąjungą naudoti atnaujintą transatlantinę partnerystę, kad įveiktų dabartines precedento neturinčias pasaulines problemas, įskaitant Kinijos ir kitų pasaulinių subjektų, kurie nesuderina savo veiksmų su tais pačiais demokratiniais principais, įtakos sustiprėjimą. Jis taip pat ragina ES visapusiškai dalyvauti būsimame aukščiausiojo lygio susitikime dėl demokratijos, kurį paskelbė prezidentas J. Bidenas, ir ragina aktyviai dalyvauti pilietinę visuomenę.

7. Naujas postūmis Europos demokratijai

7.1.

Ypatingą dėmesį reikia skirti tam, kaip ES leidžia teisės aktus (geresnis reglamentavimas), ir poreikiui turėti Europos teisėkūros instituciją, kuri galėtų geriau tarnauti piliečiams ir įmonėms. ES teisėkūros procesas turi būti skaidresnis, atviresnis suinteresuotųjų subjektų indėliui ir lengviau suprantamas.

7.2.

Ekonomikos gaivinimo procesas ir Europos ateities formavimas taps tikrai demokratiniais, jei juose, kaip pilietinės visuomenės organizacijų, asociacijų ir tinklų nariai, dalyvaus visi piliečiai. Todėl EESRK mano, kad valstybės narės ir ES turėtų užtikrinti, kad į šį sudėtingą procesą būtų įtraukti visi, ypač pažeidžiamiausi visuomenės nariai. Tai reiškia įgalinti pilietinės visuomenės organizacijas, kad jos būtų labai svarbios ir lygiavertės partnerės sprendimų priėmimo procese. Kaip niekad reikalingas geresnis ES sutarties 11 straipsnio 2 dalies dėl pilietinio dialogo įgyvendinimas. EESRK mano, kad viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti būtų ketvirtojo ramsčio įtraukimas į Europos demokratijos veiksmų planą, ypatingą dėmesį skiriant aktyviam pilietiškumui ir suformuluojant aiškią jo strategiją.

7.3.

2 straipsnyje nustatyti pagrindiniai Europos principai, tokie kaip demokratija, teisinė valstybė ir pagrindinės teisės, įskaitant erdvę pilietinės visuomenės veiklai, yra glaudžiai susiję Teisinės valstybės principo taikymo ataskaita ir demokratijos veiksmų planas turėtų būti tarpusavyje susiję ir padėti stebėti problemas, kurias patiria erdvė pilietinės visuomenės veiklai, įskaitant pilietinės visuomenės erdvę. Komitetas pageidauja, kad EK toliau vykdytų šiuos veiksmų planus ir įdiegtų tvirtesnius mechanizmus šiems principams ir pilietinės visuomenės erdvei apginti. Jei nacionaliniai teisės aktai prieštarauja ES teisei, reikėtų pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą.

7.4.

EESRK laukia Komisijos 2022 m. planų dėl naujos „Socialinio dialogo iniciatyvos“, tačiau ragina Komisiją juos taikyti ir pilietinės visuomenės dialogui, kad tais atvejais, kai to pageidaujama, ne tik tradiciniai socialiniai partneriai, bet ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos galėtų dalyvauti dialoge. Todėl formuojant politiką pilietinei visuomenei bus sudarytos tokios pat sąlygos kaip ir socialiniams partneriams.

7.5.

Pandemijos sukeltas ekonomikos nuosmukis turi didelį poveikį lyčių lygybei tiek nuosmukio metu, tiek vėliau gaivinant ekonomiką. Pati pandemija padidino lyčių disbalansą. Todėl EESRK mano, kad būtina spręsti lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo klausimus visuose ES teisėkūros ir įgyvendinimo aspektuose.

7.6.

Pagrindinės teisės ir teisinės valstybės principas yra Europos vertybių pagrindas; jie taikomi bet kuriuo metu ir bet kurioje ES vietoje, todėl jų negalima laikinai sustabdyti Nors atsakas į dabartinę krizę turi būti greitas ir reikalingos tam tikros išskirtinės ir ribotos trukmės priemonės, jos negali prieštarauti teisinės valstybės principui ir negali kelti pavojaus demokratijai, valdžių padalijimo principui ir pagrindinėms Europos piliečių teisėms. Komitetas ragina Komisiją šiuo atžvilgiu būti budriai ir, prireikus, imtis aktyvių veiksmų, kai pažeidžiamos šios vertybės. Be to, Europos Komisija turėtų nusikaltimų aukų darbotvarkę įtraukti į visas ES finansavimo programas, įskaitant ES lėšas, valdomas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Komitetas primena savo pasiūlymą dėl plataus užmojo ES komunikacijos, švietimo ir visuomenės informavimo apie pagrindines teises, teisinės valstybės principą ir demokratiją strategijos.

7.7.

Naujosios ES priemonės, skirtos pagrindinėms teisėms ir teisinės valstybės principui apsaugoti ir jiems skatinti, pavyzdžiui, naujas teisinės valstybės peržiūros ciklas ir naujas mechanizmas, pagal kurį ES finansavimas priklausys nuo pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo laikymosi, turi būti įgyvendintos tokiu būdu, kad šios priemonės galėtų būti taikomos greitai ir veiksmingai. Be to, EESRK ragina stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį vykdant teisinės valstybės peržiūros ciklą ir suinteresuotųjų subjektų forumą.

7.8.

Filantropinei ir pilietinės visuomenės veiklai tenka pagrindinis vaidmuo skatinant pagrindines Europos politikos kryptis ir šia veikla būtų galima pasiekti dar daugiau, jei jai vykdyti būtų sukurta geresnė aplinka. Naujoji ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politika turi būti grindžiama rizika ir būti proporcinga grėsmėms, su kuriomis ja yra siekiama kovoti, ir ja neturi būti nepagrįstai ribojama teisėta nauda visuomenei ir filantropinė veikla.

7.9.

Kaip nuolat jaučiame, visiškai aišku, kad reikia imtis tolesnių veiksmų, be abejonės įskaitant ir Komisijos veiksmus, siekiant laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos ir kokybiškos nepriklausomos žurnalistikos, taip pat veiksmingai reglamentuoti socialinius tinklus, ypač siekiant kovoti su dezinformacija, be kita ko, reglamentuojant internetines politines reklamas ir atsakomybę už turinį.

Briuselis, 2021 m. birželio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) https://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/files/qe-02-21-011-en-n.pdf

(2) https://www.eesc.europa.eu/lt/agenda/our-events/events/civil-solidarity-prize#

(3) 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).

(4) Savo nacionalinius planus iki 2021 m. balandžio 30 d. pateikė tik 14 valstybių narių.

(5) Komisijos komunikatas Tarybai „Metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ (COM(2021) 105 final), Briuselis, 2021 3 3.

(6) Rezoliucija dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlio į Europos Komisijos 2021 m. darbo programą remiantis ad hoc grupės „EESRK indėlis į Europos Komisijos 2021 m. darbo programą“ darbu (OL C 364, 2020 10 28, p. 1).

(7) Žr. EESRK nuomonę „Pramonės pertvarka“ (OL C 56, 2021 2 16, p. 10), ir nuomonę INT/903 „Žaliasis kursas be socialinio kurso“. (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 23).

(8) Žr. EESRK nuomonę dėl privalomo išsamaus patikrinimo ir EP teisėkūros rezoliuciją dėl išsamaus patikrinimo ir įmonių atskaitomybės (OL C 429, 2020 12 11, p. 136).

561-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija – JDE 62 – per Interactio, 2021 6 9–2021 6 10

2021 8 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/16

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Perėjimo prie žiedinių viešųjų pirkimų“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2021/C 341/02)

Pranešėjas	Ferre WYCKMANS
Bendrapranešėjis	Gonçalo LOBO XAVIER

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 5 11
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 9
Plenarinė sesija Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	187 / 4 / 5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Skaidri, skaitmeninė ir konkurencinga žiedinių viešųjų pirkimų priemonė kartu su žaliuoju viešuoju pirkimu (ŽVP), kaip apibrėžta ES teisės aktuose, taikoma įgyvendinant politiką, kuria siekiama skatinti bendrosios rinkos plėtrą, tiekti aukštos kokybės prekes ir teikti paslaugas piliečiams bei vartotojams bei plėtoti inovatyvią, pažangią, tvarią ir socialiai atsakingą Europos viešųjų pirkimų kultūrą.

1.2.

Viešųjų pirkimų valdymas yra pagrindinis ir lemiamas veiksnys didinant investicijas į aplinkos sektorių, siekiant klimato tikslų ir įgyvendinant Tvarios Europos investicijų planą.

1.3.

Viešieji pirkimai, apimantys būtiniausius privalomus žaliojo viešojo pirkimo kriterijus (ES ŽVP kriterijai), patenka į žiedinės ekonomikos politikos taikymo sritį, kaip nustatyta Žiedinės ekonomikos veiksmų plane (ŽEVP).

1.4.

Teisės aktais ir reglamentais žiediniai viešieji pirkimai turėtų būti skatinami pasitelkiant įvairias priemones, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų direktyvas ir konkretiems sektoriams skirtus teisės aktus.

1.5.

Žiedinių viešųjų pirkimų įvedimas skatina žiedinės ekonomikos plėtrą. Daug naujų taisyklių vis dar grindžiamos savanorišku patikslinimu. EESRK ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant didinti privalomų susitarimų skaičių. Be to, labai svarbu, kad reguliavimo sistema būtų paprasta, aiški ir vienoda.

1.6.

EESRK yra įsitikinęs, kad įvedus būtiniausius privalomus ŽVP kriterijus, visoje Europoje galima sustiprinti tvarių ir žiedinių viešųjų pirkimų pagrindą.

1.7.

Šie būtiniausi kriterijai neturi būti kliūtis pirmaujantiems ir neturi trukdyti inovacijoms, taip pat neturi suteikti pasiteisinimo perkančiosioms organizacijoms siekti daugiau nei būtina. Svarbiausia tai, kad, siekiant atsižvelgti į technologijų pažangą, būtiniausi privalomi kriterijai turi būti reguliariai tikrinami ir atnaujinami ir neturi riboti tų, kurie siekia daugiau.

1.8.

EESRK yra įsitikinęs, kad ŽVP leis valdžios institucijoms pirkimo metu neapsiriboti mažiausios kainos kriterijumi ir įvertinti pasiūlymų kokybės bei žiediškumo aspektus ir darbo kokybę.

1.9.

EESRK mano, kad užimtumo kokybė, kuri yra vienas iš Europos socialinių teisių ramsčio principų, turi atsispindėti reikalavime sudaryti viešojo pirkimo sutartis su įmonėmis, kurios darbuotojus įdarbina taikydamos kolektyvines sutartis arba remdamosi nacionaliniais teisės aktais ir taisyklėmis, kurias nustato socialinių partnerių susitarimai. Tai užkirs kelią socialiniam dempingui ir užtikrins sąžiningą konkurenciją.

1.10.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos sukurtas standartizuotas laisvai prieinamas gyvavimo ciklo sąnaudų (LCC) matavimo priemones. Produkto ar paslaugos gyvavimo ciklo sąnaudos ir kriterijų, kurie apima ne tik kainą, bet ir, pavyzdžiui, kokybę, tvarumą ar socialinį poveikį, taikymas įkvepia ir skatina viešuosius pirkėjus naudoti viešuosius pirkimus kaip būdą teigiamam socialiniam ir etiniam poveikiui padaryti.

1.11.

Labai svarbu didinti MVĮ ir socialinių įmonių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, o tai būtų galima pasiekti teikiant paramą MVĮ joms dalyvaujant konkursuose, taip pat pasiūlymų specifikacijose taikant tinkamą kokybinių ir kiekybinių kriterijų pusiausvyrą.

1.12.

EESRK yra įsitikinęs, kad veiksmai, kuriais siekiama, kad į kvietimus pateikti pasiūlymus būtų privaloma įtraukti socialines išlygas, užtikrins, jog socialinio aspekto, kuris kartu su ekonominiais ir aplinkosaugos aspektais yra trečiasis darnaus vystymosi ramstis, vertinimas taps nuolatine viešųjų pirkimų procedūrų dalimi.

1.13.

Be to, EESRK mano, kad ekologinių ženklų sistema būtų geras mechanizmas, jeigu į jį būtų galima įtraukti žiediškumo aspektus, bet pagal dabartines direktyvas perkančiajam subjektui šią sistemą taikyti pernelyg sudėtinga, nes direktyvose pabrėžiama, kad perkantysis subjektas turi tiksliai žinoti, kas sudaro ekologinio ženklo esmę.

1.14.

1.15.

EESRK mano, kad labai svarbu skatinti žiedinių viešųjų pirkimų idėją ir tai daryti plačiau informuojant apie gerąją patirtį ir pavyzdžius, arba vykdant informacines kampanijas, arba tam tikrais atvejais vykdant viešąsias ir mokymo iniciatyvas. Reikia kurti partnerystę ir parengti gaires, kuriomis ES turėtų remti platformos, turinčios didelį viešųjų pirkimų tinklą, kūrimą.

1.16.

ES institucijos taip pat turėtų rodyti pavyzdį, vykdydamos žiedinius viešuosius pirkimus ir pristatydamos juos atvejų tyrimuose, kad pabrėžtų galimybes ir naudą, kuriomis gali naudotis visi viešieji pirkėjai.

2. Bendrosios pastabas

2.1.

Metinės valdžios sektoriaus išlaidos sudaro apie 14 % viso Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto (1): todėl Vyriausybės yra didžiausi Europos vartotojai, o jų išlaidas lemia viešieji pirkimai.

2.2.

2.3.

Žiedinės ekonomikos plėtra yra viena iš pagrindinių EESRK interesų sričių. Viešųjų pirkimų valdymas yra svarbus ir lemiamas veiksnys didinant investicijas į aplinkosaugos sektorių, jis minimas Tvarios Europos investicijų plane (3) ir EESRK nuomonėje dėl Naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano (4).

2.4.

Nuomonės tikslas – pasiūlyti į Europos teisės aktus integruoti keletą skirtingų priemonių, siekiant skatinti žiedinių viešųjų pirkimų sklaidą, t. y. suderinti pagrindinį sutarties tikslą su aplinkos ir socialinių teisių apsauga bei ieškoti mažesnį poveikį aplinkai gyvavimo laikotarpį turinčių ekonominių sprendimų ir juos pasirinkti.

2.5.

Teisės aktais ir reglamentais turi būti skatinami žiediniai viešieji pirkimai, pasitelkiant įvairias priemones (naudojant būtiniausius ŽVP kriterijus, skatinant sektorinį požiūrį, stiprinant ekologinio projektavimo sistemą ir tobulinant ekologinio projektavimo reglamentus, vykdant privalomą stebėseną), kai vykdomi žiedinės ekonomikos viešieji pirkimai, siekiant:

2.5.1.

skatinti kokybę ir inovacijas, įskaitant aplinkosaugos ir socialinę perspektyvą;

2.5.2.

sumažinti išlaidas, kurias šiuo metu patiria vietos valdžios institucijos už savo teikiamas paslaugas;

2.5.3.

padaryti viešuosius pirkimus pažangesnius ir veiksmingesnius;

2.5.4.

panaudoti viešuosius pirkimus sprendžiant tokias pasaulines problemas kaip klimato kaita, išteklių trūkumas ir nelygybė, remiant socialinę politiką;

2.5.5.

pereiti prie tvaresnių ir konkurencingesnių logistikos grandinių ir verslo modelių;

2.5.6.

teikti gaires, kaip taikyti viešųjų pirkimų sistemą susiklosčius ekstremaliajai su COVID-19 krize susijusiai situacijai (5);

2.5.7.

padėti MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms įgyti didesnę rinkos dalį, tuo pačiu skatinant jų dalyvavimą vietos rinkose ir kartu skatinant dar aktyvesnį dalyvavimą Europos pramonės sistemose, kadangi sėkmingas ciklas gali būti investicijų į aplinkosaugos naujoves varomoji jėga ir gali padidinti specializuotų ir kvalifikuotų darbo vietų paklausą;

2.5.8.

ginti ir plėsti vartotojų teises ir tikslingiau skatinti teisingumo ir sąžiningumo principų, išdėstytų Europos socialinių teisių ramstyje, taikymą.

2.6.

Žiedinių viešųjų pirkimų įvedimas skatina žiedinės ekonomikos plėtrą. Daug naujų taisyklių vis dar grindžiamos savanorišku patikslinimu. Kitas žingsnis – didinti privalomų susitarimų skaičių. Be to, labai svarbu, kad reguliavimo sistema būtų paprasta, aiški ir vienoda.

3. Būtiniausi privalomi ES ŽVP kriterijai

3.1.

Įvedus būtiniausius privalomus žaliojo viešojo pirkimo kriterijus visoje Europoje galima būtų padidinti tvarių ir žiedinių viešųjų pirkimų pagrindą. Juos taikant būtų lengviau formuluoti konkursų specifikacijas: jie apimtų įpareigojimus, kurių turėtų laikytis viešojo administravimo institucijos, lengvatas ekologinius sertifikatus turinčioms įmonėms, privalumus reikalavimus atitinkantiems konkurso pasiūlymams, naujus pasiūlymų vertinimo kriterijus, viešosios paklausos sutelkimą siekiant skatinti kokybišką konkursinių pasiūlymų vertinimą. Svarbu, kad šie būtiniausi kriterijai netaptų kliūtimi pirmaujantiems ir netrukdytų inovacijoms, taip pat nesuteiktų pasiteisinimo perkančiosioms organizacijoms siekti daugiau nei būtina. Svarbiausia tai, kad būtiniausi privalomi kriterijai turi būti reguliariai tikrinami ir atnaujinami, siekiant atsižvelgti į technologijų pažangą, ir neturi riboti tų, kurie siekia daugiau. Tuo tarpu lankstieji modeliai turi skatinti inovacijas.

3.2.

Socialiai atsakingi viešieji pirkimai (SAVP) – tai teigiamų socialinių rezultatų siekimas viešojo pirkimo sutartyse. SAVP gali daryti įtaką platesnei rinkai tiek paklausos, tiek pasiūlos požiūriu. Pirkdami išmintingai, viešieji pirkėjai gali skatinti įsidarbinimo galimybes, deramo darbo galimybes ir socialinę bei profesinę rinkos įtrauktį, sudaryti geresnes sąlygas neįgaliesiems ir nepalankioje padėtyje esantiems asmenims, gerinti prieinamumą, taip pat skatinti etišką prekybą (6).

3.3.

Vykdant atsakingus ir etiškus pirkimus, taip pat gali būti pagerintas verslininkų, kurie labiausiai prisitaiko prie šių problemų sprendimo, įvaizdis, skatinant juos įsipareigoti užtikrinti atsakingesnį ir tvaresnį gamybos procesą ir darbuotojų užimtumą. Dėl to socialiai atsakingi viešieji pirkimai tampa veiksminga strategine socialinės ir darbo politikos pažangos priemone. Svarbu įgyvendinti aktyvią politiką, kuria siekiama skatinti ir finansuoti įmones, ypač MVĮ, kurios ketina taikyti šiuos verslo modelius.

3.4.

Socialinio tvarumo aspektui reikia tvirtų įsipareigojimų, kurie reiškia, kad viešojo pirkimo sutartys sudaromos tik su įmonėmis, kurios darbuotojus įdarbina taikydamos galiojančias kolektyvines sutartis arba remdamosi nacionaliniais teisės aktais ir taisyklėmis, kurias nustato socialinių partnerių susitarimai. Tai užkirs kelią socialiniam dempingui ir užtikrins sąžiningą konkurenciją.

3.5.

Europos Komisija gali padėti įgyvendinti socialiai atsakingų viešųjų pirkimų kriterijus ir skatinti juos taikyti visoje ES. Pavyzdžiui, ji galėtų surengti keletą praktinių seminarų, kad padidintų informuotumą apie naująjį vadovą „Perkant socialiai“ (tikimasi jo sulaukti 2021 m.) ir apie viešųjų pirkėjų socialinių kriterijų bei sąlygų naudojimą, siekiant paremti socialinės ekonomikos organizacijas ir kuo labiau išnaudoti socialinės atsakomybės galimybes gaminant prekes ir teikiant paslaugas. Ji taip pat galėtų atnaujinti kampaniją #WeBuySocialEU, kuri surinko ir paskelbė 71 gerosios patirties pavyzdį ir keletą vaizdo įrašų (7), kad įkvėptų bei paskatintų viešuosius pirkėjus naudotis viešaisiais pirkimais siekiant teigiamo socialinio ir etinio poveikio.

3.6.

Įsipareigojus integruoti būtiniausius ŽVP kriterijus į viešuosius pirkimus, bus skatinamas socialinis verslumas ir socialinė ekonomika, o tai turės teigiamą poveikį tiek MVĮ, tiek vartotojams, taip pat atitinkamoms organizacijoms. Be to, administravimo institucijos turi užtikrinti, kad, įvedus aplinkosaugos kriterijus, nebūtų gerokai padidinta administracinė našta. Tokia našta, su kuria susiduriama vykdant viešųjų pirkimų procesą, yra viena iš pagrindinių MVĮ dalyvavimo kliūčių.

3.7.

Žiediniai viešieji pirkimai valdžios institucijoms suteiks galimybę pirkimo metu nustatyti ir kitus kriterijus, o ne tik mažiausios kainos kriterijų, bei įvertinti konkursinių pasiūlymų kokybės ir žiediškumo aspektus, produkto ar paslaugos gyvavimo ciklo sąnaudas ir taikyti tokius kriterijus, kurie apima ne tik kainą, bet, pavyzdžiui, ir kokybę, tvarumą ar socialinį poveikį. Europos Komisija, kuri jau yra sukūrusi standartizuotas laisvai prieinamas gyvavimo ciklo sąnaudų matavimo priemones (8), tikrai gali pateikti tokias skaidrias ir patikimas priemones, kurias pirkėjai galėtų drąsiai naudoti. Šios priemonės taip pat turėtų suteikti galimybę apskaičiuoti ir įtraukti produktų gamybos anglies dioksido sąnaudas. EESRK ragina skatinti viešuosius pirkėjus pasinaudoti esamomis priemonėmis vykdant viešuosius pirkimus ir kad taip jiems būtų padedama kurti inovatyvius sprendimus, pavyzdžiui, pasitelkiant inovacijų partnerystes ar konkurencinius dialogus.

3.8.

Žiedinių viešųjų pirkimų tikslas turėtų būti naudoti sutartis tam tikram poreikiui patenkinti, o ne tiesiog įprasto proceso metu pirkti konkretų produktą. Visų pirma, visapusiška poreikių analizė leis priimti funkcinį ar veiklos rezultatais grindžiamą požiūrį. Taip į procesą galima įtraukti daugiau lankstumo, diegti naujoves ir teikti veiksmingiausius sprendimus, taip mažinant išlaidas ir išteklių naudojimą. Funkcinius ir veiklos rezultatais grindžiamus metodus geriausiai galima pasiekti viešai perkant paslaugas, o ne produktus, įskaitant priežiūros ir grąžinimo paslaugas. Tokių paslaugų paklausa sukurs naujų verslo galimybių vietos lygmeniu.

3.9.

Žiediniai viešieji pirkimai gali apimti produkto ekologinio projektavimo ir projektavimo užtikrinant antrinio perdirbimo galimybę, išplėstos gamintojo atsakomybės, atliekų prevencijos, pakavimo medžiagų ir dalijimosi, bendradarbiaujamosios ekonomikos, pakartotinio naudojimo ir atnaujinimo skatinimą.

3.10.

Direktyvose nėra konkrečių privalomų taisyklių, susijusių su išmetamaisiais teršalais ar žiedine ekonomika, tačiau jomis valdžios institucijoms sudaromos sąlygos:

—	naudoti strateginius viešuosius pirkimus, nes tai yra tinkamas ir veiksmingas būdas spręsti visuomenės, aplinkos ir ekonomines problemas, kad būtų galima formuoti viešojo ir privačiojo sektorių elgesį rinkoje;

—	viešųjų pirkimų procese siekti bendrų visuomeninių tikslų sudarant sutartis, atsižvelgiant į socialinius aspektus, daugiausia dėmesio skiriant lyčių lygybės skatinimui, užimtumo galimybėms ir kovai su diskriminacija (9).

Viena svarstytinų galimybių būtų dabartinę sistemą, kurioje sprendimą naudoti strateginius viešuosius pirkimus iš esmės priima valstybės narės, kai kuriose, pavyzdžiui, tvarumo arba gyvavimo ciklo sąnaudų, srityse pakeisti būtiniausiais ES kriterijais. Tokia politika kartu galėtų skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sistemą, kad būtų sukurti žiediniai sprendimai.

4. Konkrečios pastabos

4.1. MVĮ

4.1.1.

Tikslas – didinti MVĮ ir socialinių įmonių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose pasitelkiant inovatyvius žiedinius viešuosius pirkimus ir didinant visų suinteresuotųjų subjektų profesionalumą.

4.1.2.

Būtina remti galimus tiekėjus, visų pirma MVĮ ir socialines įmones, kad jos galėtų teikti pasiūlymus dėl žiedinių viešųjų sutarčių. Daugelis MVĮ vis dar nežino apie rinkos galimybes ir apie tai, kaip jas rasti, įskaitant tai, kaip naudotis portalu „Tenders Electronic Daily“ (TED portalas) (10) ir kaip rasti konkursų kitose šalyse, joms taip pat sunku pateikti aplinkosaugos ir socialinius įrodymus, kurių reikalauja pirkėjai, kad galėtų palyginti pasiūlymus. Kad pirkimai būtų veiksmingi ir efektyvūs, reikia kokybiškų pasiūlymų.

4.1.3.

Šiomis aplinkybėmis socialiniai ir aplinkosaugos kriterijai gali turėti įtakos tam, kokia MVĮ galės siūlyti savo prekes ir paslaugas. Kad atitiktų šiuos kriterijus, MVĮ turės daug investuoti be jokių garantijų. Todėl administravimo institucijos turi dirbti atidžiai, kad nesudarytų sutarčių, kurios pirmiausia būtų pagrįstos mažiausia kaina arba tik mažiausia kaina, nes tai pakenktų MVĮ.

4.1.4.

Išteklių naudojimo efektyvumo didinimas ir tvarumo siekimas yra svarbūs veiksniai diegiant inovacijas ir gamybos sistemos dalies konkurencinį pranašumą, o tai net labiau pasakytina apie MVĮ.

4.1.5.

Šis inovatyvus požiūris į žiedinius viešuosius pirkimus taikomas ne tik nacionaliniu ar regioniniu, bet neabejotinai ir vietos lygmeniu, ir čia jo poveikis bus didžiausias būtent MVĮ ir kooperatyvams. Pavyzdžiui, EK stambiųjų viešųjų pirkimų iniciatyva dėl žiedinės ir tvarios statybos siekiama didinti inovatyvių pirkimų, daugiausia dėmesio skiriant netaršioms statybvietėms, sunkiosioms elektrinėms transporto priemonėms ir žiedinėms statybinėms medžiagoms, skaičių.

4.1.6.

Didesnis postūmis bus suteiktas komercinėms inovacijoms, taip pat galima tikėtis supaprastintos stebėsenos (ekonominių ir aplinkosaugos rezultatų), o procedūrų skaitmeninimas padės mažiems ūkio subjektams dalyvauti konkursuose.

4.2. Sąlygos ir ženklinimas

4.2.1.

Įpareigojimas bet kokios sumos pasiūlymams taikyti būtinus ES ŽVP kriterijus (t. y. 100 % vertės, pagrįstos pasiūlymu, o ne procentine pasiūlymo dalimi) palengvins perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir užtikrins, kad viešieji pirkimai būtų „ekologiški“ ir „tvarūs“.

4.2.2.

Nustačius privalomą socialinių sąlygų įtraukimą į kvietimus teikti pasiūlymus dėl koncesijos sutarčių ir darbų, paslaugų ir prekių pirkimo sutarčių sudarymo, be kita ko, ypač (bet ne tik) dėl darbui imlių darbų (pavyzdžiui, valymo ir maitinimo paslaugų ir kt.), bus užtikrinta, kad socialinio aspekto, kuris kartu su ekonominiais ir aplinkos aspektais yra trečiasis tvaraus vystymosi ramstis, vertinimas taptų nuolatine viešųjų pirkimų procedūrų dalimi.

4.2.3.

Socialinės sąlygos susijusios su tinkamu visiems darbuotojams taikomos kolektyvinės sutarties taikymu. Tačiau jos taip pat gali tarnauti bendram socialiniam interesui: rizikos grupių užimtumas, socialinės ekonomikos projektai.

4.2.4.

Kai įmanoma, perkančioji organizacija konkurso specifikacijose turėtų prašyti pateikti ekologinį ženklą arba sertifikatą. Ekologiniai ženklai gali būti vertinga priemonė perkantiesiems subjektams. Šiuo metu perkantieji subjektai gali nurodyti, kad prekės ir paslaugos turi atitikti ekologinio ženklo technines specifikacijas. Jie gali paprašyti pateikti tam tikrą ekologinį ženklą, tačiau jie turi užtikrinti, kad toks prašymas atitiktų tam tikras viešųjų pirkimų direktyvose nustatytas sąlygas. Tai yra sudėtinga ir daugeliu atvejų perkantieji subjektai neturi tam lėšų ir laiko.

4.2.5.

Ekologinių ženklų sistema būtų geras mechanizmas, jei būtų galima įtraukti žiediškumo aspektus, bet pagal dabartines direktyvas perkančiajam subjektui šią sistemą taikyti pernelyg sudėtinga, nes direktyvose pabrėžiama, kad perkantysis subjektas turi tiksliai žinoti, kas sudaro ekologinio ženklo esmę. Beje, ekologinio ženklo esmė yra padėti perkančiajam subjektui taip, kad jam nereikėtų gilintis į visas technines produkto ir (arba) paslaugos detales ir į tai, kokį poveikį jos daro. Svarbu, kad ekologinis ženklas būtų patikimas ir kruopščiai patikrintas, kad būtų išvengta klaidingų teiginių ir ekologinio manipuliavimo. Perkantiesiems subjektams pereinant prie funkcionalesnių ar rezultatais grindžiamų metodų, išaugs žiedinės ekonomikos paslaugų paklausa. Ekologiniai ženklai taip pat gali būti skiriami už paslaugas, tokias kaip naujausias ES ekologinis ženklas, skiriamas už valymo paslaugas.

4.3. Mokymas

4.3.1.

Labai svarbu viešuosius pirkėjus informuoti apie teisinius ir techninius žiedinių viešųjų pirkimų aspektus ir apie gyvavimo ciklo sąnaudų koncepciją, taip pat mokyti tuos pirkėjus, kurie yra galutiniai vartotojai tvariai naudojantys produktus. ICLEI (11) kartu su kitomis organizacijomis atnaujino EK ŽVP mokymo priemonių rinkinį. Komisijos mokymo programa, skirta atitinkamiems darbuotojams, kurie ketina tapti įvairių sričių žiedinių viešųjų pirkimų specialistais, būtų investicija, kuri galiausiai galėtų lemti mažesnes išlaidas ir taip sutaupyti lėšų. Taip pat svarbūs socialiniai emociniai įgūdžiai, tokie kaip rinkos dialogo galimybės. Pirkėjų ir tiekėjų bendradarbiavimas ir dialogas padeda pirkėjams suprasti, ką galima rasti rinkoje, o tiekėjams padeda pasirengti patenkinti pirkėjų būsimus poreikius. Mokyti atitinkamus darbuotojus, kad jie taptų įvairių sričių žiedinių pirkimų specialistais, yra investicija, kuri galiausiai gali padėti sumažinti išlaidas ir taip sutaupyti lėšų. Be to, būtina remti galimus tiekėjus, visų pirma MVĮ ir socialines įmones, kad jos galėtų teikti pasiūlymus dėl žiedinių viešųjų sutarčių.

4.4. Propagavimas

4.4.1.

Labai svarbu propaguoti žiedinių viešųjų pirkimų idėją ir tai daryti plačiau informuojant apie gerąją patirtį ir pavyzdžius, arba galbūt vykdant kitus valdymo veiksmus, pavyzdžiui, reklamines kampanijas, arba, jei reikia, viešąsias ir mokymo iniciatyvas, kurias EESRK galėtų remti ir organizuoti. Be kvalifikuotų pirkėjų, žiediniams viešiesiems pirkimams reikalingi atsidavę sprendimus priimantys asmenys, informuoti vartotojai, sutarčių valdytojai ir aktyviai dirbantys tiekėjai, kurie galėtų patenkinti naujus poreikius. Bandomieji projektai viešiesiems pirkėjams suteikia idealią galimybę stiprinti pajėgumus, didinti informuotumą ir skatinti rinkos pokyčius, teikiant realias verslo galimybes. Būsimais Europos finansavimo srautais ir toliau turėtų būti remiami inovatyvūs žiedinių viešųjų pirkimų bandomieji projektai, kuriais skatinamas mokymasis dirbant ir sudaromos galimybės didinti jų mastelį ir juos kartoti.

4.4.2.

Nuo 2010 m. Komisija surinko 189 įkvepiančius ŽVP pavyzdžius. Dar 12 bus parengta 2021 m. Daugelyje iš jų aprašomi žiediniai viešieji pirkimai. Ji galėtų sustiprinti pastangas skatinti gerąją praktiką, kuri buvo skleidžiama visose valstybėse narėse (12).

4.4.3.

Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma buvo pradėta kaip bendra Europos Komisijos ir EESRK iniciatyva 2017 m. kovo mėn. Ji suburia Europos žiedinės ekonomikos srityje veikiančius suinteresuotuosius subjektus ir sudaro palankesnes sąlygas keistis gerąja patirtimi, žiniomis ir patirtimi, įgyta žiedinėje ekonomikoje (13) (14).

4.4.4.

Kai kuriose šalyse yra skiriami nacionalinių viešųjų pirkimų apdovanojimai ir paprastai yra apdovanojimų, kurie skiriami už žaliuosius, inovatyvius ir socialinius viešuosius pirkimus. EESRK siūlo įsteigti Europos viešųjų pirkimų apdovanojimą.

4.4.5.

Briuselis, 2021 m. birželio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) https://ec.europa.eu/growth/single-market/public-procurement_lt.

(2) Europos Komisija šia tema 2017 m. išleido naudingą brošiūrą: https://ec.europa.eu/environment/gpp/pdf/cp_european_commission_brochure_en.pdf.

(3) Žr. Komisijos žiedinės ekonomikos veiksmų planą, EESRK nuomonę dėl Naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano, ir Europos Parlamento pranešimą savo iniciatyva.

(4) OL C 364, 2020 10 28, p. 94.

(5) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020XC0401(05)&from=LT.

(6) Bus paminėta EK rengiamame vadove „Perkant socialiai“.

(7) #webuysocialeu – YouTube.

(8) Gyvavimo ciklo sąnaudos – ŽVP – Aplinkosauga – Europos Komisija (europa.eu).

(9) Socialinių tikslų siekimas vykdant viešuosius pirkimus | EASME (europa.eu)

(10) https://ted.europa.eu/TED/browse/browseByMap.do.

(11) Tarptautinė vietos aplinkos iniciatyvų taryba (https://iclei-europe.org).

(12) Žr. https://ec.europa.eu/environment/gpp/case_group_en.htm.

(13) Žr. https://circulareconomy.europa.eu/platform/en/good-practices.

(14) Amsterdamo planas yra geras vietos pirkimo plano pavyzdys https://mk0mraduurzaamnh901f.kinstacdn.com/wp-content/uploads/2020/01/MRA_CirculairInkopen_ENGdef01.pdf.

2021 8 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/23

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Žaliojo kurso nebus be socialinio kurso“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2021/C 341/03)

Pranešėjas

Norbert KLUGE

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 5 11
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 9
Plenarinė sesija Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	213 / 3 / 12

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Valstybės, įmonės ir piliečiai kartu turi spręsti sparčiai kintančius ir esminius uždavinius. Jie turi prisiimti bendrą atsakomybę, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Ekonomikos gaivinimas turi būti grindžiamas „žmogaus ir socialinių teisių apsauga, demokratinėmis vertybėmis ir teisine valstybe, visišku bendrosios rinkos potencialo išlaisvinimu, darnaus vystymosi tikslų (DVT) pasiekimu, žiedinės ekonomikos kūrimu ir neutralaus poveikio klimatui užtikrinimu ne vėliau kaip iki 2050 m.“ (1) EESRK pabrėžia, kad Europos Sąjunga šiame procese turi atlikti pagrindinį vaidmenį, taip pat ir pasauliniu mastu.

1.2.

Perėjimas prie ekologiškesnių ir tvaresnių ekonomikos paradigmų paskatins didesnes ekonomines išlaidas, sukeldamas padidėjusios socialinės nelygybės ir socialinės sanglaudos nykimo pavojų (2). Žaliojo kurso nebus, jei nebus integruoto „socialinio kurso“. Siekiant užtikrinti glaudžią sąsają tarp žaliojo kurso ir socialinio teisingumo, būtini keli svarbūs politikos komponentai.

1.3.

Akivaizdžiai vieni svarbiausių veiksnių yra užimtumo ir įgūdžių skatinimas, sklandi pertvarka ir dinamiškas socialinis dialogas. Tačiau socialinis kursas, kaip esminė naujojo žaliojo kurso dalis, tikrai yra susijęs ne tik su „darbu“. Jis susijęs su pajamomis, socialine apsauga, mokestine parama visiems, kam jos reikia, įskaitant tuos, kurie neturi jokios galimybės gauti darbo. Reikia kartu dėti pastangas ir bendrai rūpintis, kad būtų įtraukti visi pilietinės visuomenės subjektai, netgi į įmonių sprendimo priėmimo procesą, t. y. reikia pagalvoti apie pažeidžiamiausių grupių įtraukimą.

1.4.

Įmonės turi prisidėti prie žaliojo ir (arba) socialinio kurso pagal savo pajėgumus. Žinoma, jos turi ir toliau siekti dirbti pelningai ir būti konkurencingos. Kartu jos gali atlikti svarbesnį vaidmenį ieškodamos būdų konkrečiai prisidėti, kad žaliasis kursas, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai ir pramonės pertvarka būtų sėkmingi ir socialiai naudingi. Tai apima verslumo skatinimą ir ypatingą MVĮ vaidmenį, taip pat socialinės ekonomikos įmonių, kurios turėtų būti laikomos papildomą vaidmenį atliekančiais subjektais susiejant regionines ir vietos darbo rinkas su pramonės permainomis, indėlį.

1.5.

Vienas iš pagrindinių tokio požiūrio elementų yra tvirtas ir į ateitį orientuotas socialinis dialogas (3). Tai taip pat padės užtikrinti atviresnį ir labiau į dalyvavimą orientuotą įmonių valdymą. Nors veiksmingas sprendimų priėmimas yra viena iš pagrindinių įmonių sėkmės sąlygų ir nors jų valdybos turi išlaikyti lankstumą, kad būtų galima suderinti atskirų suinteresuotųjų subjektų interesus, socialinis dialogas gali atlikti konstruktyvų vaidmenį siekiant pagerinti įmonių sprendimų priėmimo kokybę – tai patvirtino daugelis empirinių tyrimų. Koncepcija Workers’ voice (4) siekiama teigiamų ilgalaikių pokyčių įmonėje (pasinaudojant savo vidaus praktine patirtimi, susijusia su įmonės procedūromis), tokiu būdu gerinant rizikos valdymą ir atitikties kontrolę. Tai pagerina informavimo lygį ir valdybose priimamų sprendimų kokybę.

1.6.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Komisija šį klausimą supranta taip, kaip išdėstyta Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane (2021 m. kovo mėn.): „Socialinis dialogas, informavimas, konsultacijos ir darbuotojų bei jų atstovų dalyvavimas įvairiais lygmenimis (įskaitant įmonių ir sektorių lygmenis) yra svarbus planuojant ekonominę pertvarką ir skatinant darbo vietų inovacijas, ypač turint galvoje vykstančią dvejopą pertvarką ir pokyčius darbo pasaulyje“ (5). Komisija rekomenduoja nacionalinėms valdžios institucijoms ir socialiniams partneriams užtikrinti darbuotojų informavimą ir konsultavimą ir skatinti darbuotojų aktyvumą įmonių lygmeniu, taip siekiant plėtoti inovacijas darbo vietose.

1.7.

Į šį sistemingą Workers’ voice supratimą įmonėje priimant sprendimus dėl restruktūrizavimo ir inovacijų darbo pasaulyje taip pat turėtų būti atsižvelgiama reformuojant Europos semestrą ir nacionalinius atsparumo didinimo planus. ES prekybos politikoje būtų galima geriau tuo pasinaudoti kuriant bendrąją prekybos politiką.

1.8.

Nors dabartinėje ES įmonių valdymo sistemoje įmonėms pateikiamos gairės, kaip atsižvelgti į įvairius suinteresuotųjų subjektų interesus, norint užtikrinti tvarų įmonių valdymą reikia plačiau ir pliuralistiškai suprasti, kas turėtų būti įmonė. Pripažindamas esminę akcininkų svarbą prižiūrint įmones, EESRK norėtų, kad ES įmonių sistemoje būtų skatinama apsvarstyti tinkamesnę ir labiau į suinteresuotus subjektus orientuotą bendrovių teisę, sistemingai pripažįstant Workers’ voice. Platesnio masto bendra nuomonė ir toks pat į ateitį orientuotas požiūris turėtų padėti geriau įveikti didžiulius iššūkius, kuriuos kelia klimato kaita ir skaitmeninė pertvarka bei atsigavimas po COVID-19 pandemijos.

Geras įmonių valdymas turėtų būti vertinamas žvelgiant iš visuomenės pozicijos, derinant su tvarumu susijusias įmonės „sąnaudas“ ir naudą, kurią visuomenė gauna iš tvaresnio įmonių valdymo. Tai būtų ne tik nauda aplinkai, bet ir pažanga kuriant įtraukesnę visuomenę, t. y. įdarbinant įvairesnę darbo jėgą.

1.9.

Visų suinteresuotųjų subjektų, ypač darbuotojų, kaip įmonės sudedamųjų elementų, balsas turi būti neatskiriama pastangų skatinti tvarias ir konkurencingas ateities bendroves sveikoje aplinkoje dalis. Šioje koncepcijoje svarbų vaidmenį atlieka MVĮ, kooperatinės bendrovės ir veikla socialinės ekonomikos srityje.

1.10.

EESRK nori atviresnio ir įtraukesnio mąstymo apie ES sistemą ekonomikos srityje, kad iniciatyvūs piliečiai galėtų tapti verslininkais, darbuotojais ir vartotojais bei (arba) gaminančiais vartotojais, o demokratinės ir atstovaujamosios organizacijos galėtų numatyti pokyčius ir juos formuoti (6). Be to, įmonės turėtų būti skatinamos prisidėti kuriant įtraukesnę visuomenę. Tai – veiksmingiausias būdas ES tikslui „kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje“ pasiekti.

1.11.

EESRK laikosi nuomonės, kad, siekiant ilgalaikių interesų, reikia skatinti kurti ilgalaikę vertę, ir tai turėtų būti įmonių vykdančiųjų direktorių pareiga, todėl reikia didinti direktorių atskaitomybę už bendrovės tvarumo tikslų siekimą. Tinkamais būdais įnešamas darbuotojų indėlis taip pat gali turėti teigiamą poveikį ilgalaikėms bendrovių strategijoms ir investicijoms. Tokie metodai, kaip darbuotojų atstovavimas valdybos lygmeniu, ne kartą parodė teigiamą poveikį ilgalaikėms įmonių strategijoms ir investicijoms (7).

1.12.

Būsimoje atnaujintoje pramonės strategijoje turi būti pripažintas socialinis aspektas ir, rengiant pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR), turi būti apsvarstyti socialiniai, taip pat ekonominiai bei ekologiniai aspektai, kad būtų galima geriau įvertinti Europos pramonės pertvarkymą ir jos atsparumą laikotarpiu po pandemijos. Šie rodikliai turi būti įtraukti į atnaujintą ES pramonės strategiją, kurią Komisija paskelbė 2021 m. gegužės 5 d. Socialiniai (įskaitant darbo), taip pat ekonominiai ir ekologiniai aspektai turi būti svarstomi vienodomis sąlygomis. Be pramonės politikos ir finansų rinkų, įmonių valdymo apskaitos sistemose ir sprendimų priėmimo procesuose taip pat reikėtų atsižvelgti į pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių aplinkosauginį ir socialinį aspektus ir jais turėtų būti vertinamas gamtinis (8), socialinis ir žmogiškasis kapitalas, o ne tik į finansinį kapitalą. Europos teisės aktais Europoje turėtų būti remiami tokie apskaitos standartai, kurie tinkamai atspindi realias socialines ir ekonomines sąnaudas.

1.13.

Atsižvelgdamas į šiuos svarstymus, EESRK visais lygmenimis nori pradėti politinę diskusiją apie tai, kaip sukurti naują ES suinteresuotųjų subjektų sistemą. Europos Parlamentas ir ES Tarybai pirmininkausiančios valstybės narės turi vadovauti šioms diskusijoms apie tai, kaip būtų galima politiškai apibrėžti visų interesų grupių sąveiką ir galbūt ją integruoti į patobulintą teisinę ES sistemą, susijusią su suinteresuotaisiais subjektais, nes tai yra viena iš būtinų sąlygų, kad įmonės nekenktų klimatui, būtų atsparios, ekonomiškai sėkmingos, ilgalaikės ir tvarios, kartu socialiai atsakingos. Šioje diskusijoje reikėtų atsižvelgti į investuotojų ir kapitalo rinkų elgesį.

1.14.

Siekiant sudaryti sąlygas dalyvauti Europos lygmeniu ir užtikrinti tiesioginę informaciją, EESRK ragina ES Komisiją ir ES Parlamentą tęsti darbą po diskusijų dėl ES pagrindų direktyvos dėl būtiniausių informavimo, konsultavimosi ir darbuotojų dalyvavimo valdybos lygmeniu standartų tais atvejais, kai įmonės priima ES bendrovių teisę.

1.15.

Visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant akcininkus, yra tikrai suinteresuoti aukšta sprendimų priėmimo kokybe įmonėse. Atsižvelgdamas į tai ir remdamasis ES tikslais pagal žaliąjį kursą ir ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation ES“, EESRK ragina ES politikos formuotojus persvarstyti ES įmonių valdymo sistemą, taip pat ir Akcininkų direktyvą, ją dar labiau patobulinant. Tačiau EESRK pabrėžia, kad imantis bet kokių galimų reguliavimo veiksmų šioje srityje svarbus yra poveikio vertinimas ir geresnio reglamentavimo principų taikymas.

1.16.

Nors visų dalyvių (įmonių, valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės) atsakomybė turi būti aiški, EESRK pasisako už tai, kad tokiose diskusijose dėl geresnės ES gero įmonių valdymo sistemos būtų daug dėmesio skiriama sąsajai su aktyvia darbo rinkos politika ir jos regioniniu poveikiu, veiksmingoms valstybinėms užimtumo tarnyboms, socialinės apsaugos sistemoms, pritaikytoms prie kintančių darbo rinkų modelių, ir tinkamoms minimalių pajamų ir socialinių paslaugų garantijoms pažeidžiamiausioms grupėms.

1.17.

Atsižvelgdamas į gero įmonių valdymo koncepciją sėkmingam žaliajam kursui su įtraukiu socialiniu kursu užtikrinti, EESRK ragina Europos Komisiją į savo darbo programą, kaip lyginamąjį tvaraus bendrovių valdymo indeksą, įtraukti platesnį suinteresuotųjų subjektų modelį. Diskusijose šiuo klausimu galima remtis EESRK ir EP jau priimtomis rezoliucijomis, nuomonėmis ir pranešimais.

2. Žaliojo kurso ir ekonomikos atgaivinimo po COVID-19 sąsaja su teisinga Europos pertvarka

2.1.

Europos reglamentavimo sistema dar nevisiškai atitinka socialinius, ekologinius ir ekonominius tikslus. Nors Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plane (9), kuriuo siekiama nukreipti kapitalo srautus į tvaresnę ekonomiką, tvarumo aspektą įtraukiant į rizikos valdymą ir skatinant skaidrumą bei ilgalaikį tvarumą, nurodomi aplinkos, ekonominiai ir socialiniai tvarumo aspektai, suvienodintoje klasifikavimo sistemoje (arba taksonomijoje) iki šiol apibrėžti tik aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijai, atidedant socialinių kriterijų formulavimą (10). Šiomis aplinkybėmis Europos Komisija investuotojus (darbuotojai taip pat investuoja į savo bendrovę) vertina kaip vieną iš darnaus vystymosi varomųjų jėgų ir taip pat ieško būdų, kaip pereinant prie darnesnio vystymosi įgalėti vartotojus ir kitus suinteresuotuosius subjektus.

2.2.

COVID-19 pandemijos poveikis darbo vietoms ir įmonėms neturi precedento ir daro poveikį sveikatai ir saugai, darbo organizavimui ir įmonių ekonominėms bei finansinėms sąlygoms, spartina įmonių restruktūrizavimą ir skaitmeninimą, taip pat mūsų darbo rinkų poliarizaciją.

2.3.

Turint omenyje šiuos neaiškumus, Europos politika turi iš tiesų pagerinti žmonių gyvenimą (11). Įtraukios, pliuralistinės ir demokratinės visuomenės socialiniam modeliui reikalinga atspari pilietinė visuomenė ir patikima bei tvari socialinė aplinka, grindžiama nacionaline politika ir su darbu susijusia integracija. Priešingu atveju nacionalizmas ir populizmas keltų vis didesnę grėsmę demokratinėms vertybėms ir socialiniam bei politiniam stabilumui.

2.4.

Tikrai reikia plėtoti plačią socialinio aspekto koncepciją, kad būtų remiamas žaliasis kursas, įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus. Šis požiūris turėtų apimti atitinkamas ES, taip pat valstybių narių politikos sritis, pavyzdžiui, užimtumo, socialinės apsaugos ir gerovės, sveikatos, švietimo ir mokymo, sutelkiant dėmesį į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes.

2.5.

ES valstybės narės turėtų skatinti struktūrines reformas, visų pirma socialinės apsaugos, užimtumo, švietimo ir mokymo politikos srityse, kad būtų geriau pasirengusios įveikti su teisinga pertvarka susijusius iššūkius. Tai reiškia aktyvią darbo rinkos politiką, veiksmingas valstybines užimtumo tarnybas, prie kintančių darbo rinkos modelių pritaikytas socialinės apsaugos sistemas ir tinkamų apsaugos priemonių diegimą, pažeidžiamiausioms grupėms nustačius tinkamą minimaliomis pajamomis ir socialinėmis paslaugomis užtikrinamą socialinę apsaugą.

2.6.

Tvarios įmonės turi generuoti konkurencingumą, deramas darbo perspektyvas ir pajamas atspariose vietovėse ir sveikoje aplinkoje. Tai yra viena iš pagrindinių išankstinių sąlygų siekiant Europos tikslų ir vertybių vykdant visai pilietinei visuomenei naudingą teisingą pertvarką. Pertvarkos ir krizės laikais svarbu užtikrinti darbuotojų ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, kuris gali padėti tvirtus darbuotojų rėmimo įmonėse ir visuomenėje pamatus ir taip skatinti saugumą bei stabilumą. Tai yra labai svarbu siekiant užtikrinti įmonių konkurencinį pranašumą globalioje visuomenėje.

3. Siekiant ekologiškai, socialiai ir ekonomiškai tvaraus įmonių valdymo

3.1.

Atsižvelgiant į nacionalinius ir įmonių skirtumus, informavimas, konsultavimasis ir dalyvavimas valdybos lygmeniu yra vienas iš pagrindinių politikos klausimų tvarioms įmonėms, kuriuo ekonomikos reformų darbotvarkėje remiamas ilgalaikis požiūris ir gerinama sprendimų priėmimo kokybė (12). Šiomis aplinkybėmis gera įmonės reputacija tampa konkurenciniu pranašumu. Tvariu įmonių valdymu turi būti skatinamas ilgalaikis ir pliuralistinis sprendimų priėmimas įmonėse, kartu išlaikant sprendimų priėmimo tikslumą, kokybę ir veiksmingumą. Įmonių teisinis interesas, su kuriuo susietos direktorių pareigos, turėtų būti atskirtas nuo akcininkų, kurie kartais orientuojasi į trumpalaikį pelną, interesų. Pliuralistinis, ilgalaikis ir tvarus požiūris taip pat turėtų apimti darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų interesus.

3.2.

Šiuo tikslu Europos Komisija ėmėsi tam tikrų preliminarių veiksmų dėl galimos teisėkūros iniciatyvos dėl privalomo išsamaus patikrinimo. EESRK labai pritaria šioms iniciatyvoms (13).

3.3.

Be to, be sąnaudų ir našumo rodiklių, reikėtų aptarti ir išplėtoti naują pokyčių numatymo ir valdymo paradigmą (kaip gero įmonių valdymo elementą), pagal kurią taip pat būtų atsižvelgiama į socialines restruktūrizavimo ir pokyčių sąnaudas ir įmonės indėlį į įtraukesnę visuomenę. Taip pat reikia atsižvelgti į poveikį pajamų paskirstymui, amžiui ir lyčių lygybei, darbo vietoms, aplinkos ir užimtumo kokybei, tvarumui ir socialinei įtraukčiai (14).

3.4.

Socialinės problemos dar nevienodai atsispindi įmonių finansinės analizės ir vertinimo pagrindiniuose veiklos rezultatų rodikliuose (PVRR). Europos Komisija Europos finansinės atskaitomybės patariamajai grupei (EFRAG) paskyrė užduotį parengti Europos ataskaitų teikimo standartą, tačiau globalaus poveikio matavimo ir įmonių veiklos monetizavimo bei poveikio atskleidimo vertinimo standarto dar nėra. Įmonės poveikio matavimas, jo piniginės išraiškos apskaičiavimas ir ataskaitų apie jį teikimas padėtų įmonėms lengviau neutralizuoti savo poveikį klimatui.

3.5.

Šiuo požiūriu EESRK norėtų, kad būtų padaryta akivaizdi pažanga ateityje persvarstant Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą standartų, susijusių su valdymo socialiniais ir darbo aspektais, srityje, įskaitant darbo sąlygas, lygybę valdybose ir palankių sąlygų neturinčių ar neįgalių darbuotojų įdarbinimą. Reikėtų visapusiškai išmatuoti ir tiksliai įvertinti įmonių tvarumą.

3.6.

Atsižvelgiant į žaliojo kurso ir ekonomikos gaivinimo tikslus, iki šiol įmonių valdymui tekusį tikslą užtikrinti grąžą akcininkams nuo šiol taip pat reikės lygiomis dalimis papildyti socialine ir ekologine atsakomybe (15). Todėl labai svarbu užtikrinti sistemingus Workers’ voice kanalus įmonės sprendimų priėmimo procese.

3.7.

Kaip jau nurodyta EESRK nuomonėje „Pramonės perėjimas prie ekologiškos ir skaitmeninės Europos ekonomikos“ (16), Komitetas ragina Komisiją stiprinti ir plėtoti socialinį aspektą patikslintoje ir atnaujintoje pramonės strategijoje. Tai taip pat turėtų daryti poveikį rengiamiems PVRR, t. y. taip pat reikėtų spręsti socialinių rodiklių įtraukimo klausimą. Konsultacijose dėl tinkamų PVRR, siekiant įvertinti žaliojo kurso sėkmę ir pramonės, ir įmonių lygmeniu, savo nuomonę turi pareikšti ir darbuotojai bei pilietinės visuomenės atstovai.

3.8.

Verta apsvarstyti, ar ES teisinė sistema turėtų padėti nustatyti būtiniausius privalomo informavimo, konsultavimosi ir darbuotojų dalyvavimo tinkamais kanalais, pavyzdžiui, Workers’ voice (17) bendrovių valdybose, standartus, kad būtų užtikrintas ankstyvas darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais, taip pat pokyčių numatymas. Nors šioje srityje pasiekta teigiamų rezultatų, reikia gerinti įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą.

3.9.

Taip pat reikia užtikrinti lyčių lygybę bendrovių valdybose ir vykdomojo valdymo pareigose. Reikia užkirsti kelią darbuotojų dalyvavimo valdybos lygmeniu apėjimui ar sumažinimui, bendrovių teisinei inžinerijai ir dirbtinėms struktūroms, pavyzdžiui, priedangos įmonėms, sukurtoms siekiant išvengti darbuotojų dalyvavimo. Darbuotojų dalyvavimas valdybos lygmeniu yra numatytas bent dvylikos valstybių narių nacionalinėje teisėje ir paprastai suprantamas kaip bendrų sprendimų priėmimas, tai reiškia požiūrį, pagal kurį, remiantis bendrais minimaliaisiais Europos atstovavimo standartais, aktyviai plėtojamos ir skatinamos dalyvavimo teisių privalomos minimalios sąlygos. Vienas iš pavyzdžių – Europos darbo tarybų direktyva, kuri turi geriau suderinti dabartines realijas ir būsimus tarpvalstybinio restruktūrizavimo poreikius, Europos darbo taryboms suteikiant būtinus išteklius ir kompetenciją ir numatant sankcijas taisyklių nesilaikančioms įmonėms. Taip pat aktyvesnis vaidmuo turėtų tekti sektorinėms konsultacijoms.

3.10.

Socialinė Europa turėtų vadovautis bendromis taisyklėmis, kurios užtikrintų, kad korporacijos ir jų savininkai laikytųsi „gero bendrovių valdymo“. Tai yra esminis veiksmingo socialinio dialogo elementas (18). Šiuo atžvilgiu svarbus vaidmuo teks privalomai ES išsamaus patikrinimo ir atsakingo verslo teisinei sistemai, kurioje svarbus komponentas būtų darbuotojų dalyvavimas.

3.11.

„Dalyvavimo integravimas“ turėtų tapti kompleksiniu struktūriniu elementu visuose Europos teisės aktuose ir iniciatyvose, kurios turi poveikį darbo ir gyvenimo sąlygoms, kad būtų galima skatinti socialinę apsaugą ir ekonomikos augimą.

Briuselis, 2021 m. birželio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) EESRK pasiūlymai dėl ekonomikos atgaivinimo ir restruktūrizavimo COVID-19 krizei pasibaigus: naujo visuomenės modelio kūrimas.

(2) OL C 47, 2020 2 11, p. 30.

(3) OL C 10, 2021 1 11, p. 14.

(4) Darbo tarybų ir darbuotojų atstovų bendrovių valdybose vykdomo atstovavimo darbuotojų interesams darbo vietos ir įmonės lygmeniu, kaip funkcinių atitikmenų, sąveika su socialiniu dialogu ir kolektyvinių derybų sistemomis konkrečiame nacionaliniame kontekste visada yra skirtinga. ES lygmeniu informavimo ir konsultavimosi apibrėžtys yra įtvirtintos Europos darbo tarybos direktyvoje. Dėl dalyvavimo įmonių valdybose, ES teisės aktuose dėl Europos bendrovės nurodomos tik anksčiau galiojusios nacionalinės teisės nuostatos. Dėl šios priežasties kaip visa apimantį bendrąjį terminą vartojame frazę Workers’ voice, siekdami, kad bendras šios nuomonės tikslas būtų suprantamas geriau.

(5) https://ec.europa.eu/info/files/european-pillar-social-rights-action-plan_en.

(6) Europos Komisija rengia iniciatyvą „Žaliasis vartotojų įgalėjimas“, kuri apims ir tam tikrus socialinius aspektus. Be to, bus parengta tvarių produktų iniciatyva, pagal kurią reikės pateikti informaciją apie tam tikrų kategorijų produktų tvarumo kriterijus ir kuri taip pat apims socialinius aspektus.

(7) Šie aspektai bus aptarti būsimame Komisijos pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tvaraus įmonių valdymo, visų pirma jo dalyje dėl direktorių pareigų. Komisijos nuomone, profesinės sąjungos ir suinteresuotieji subjektai turi būti įtraukti į konceptualias diskusijas ankstyvame etape.

(8) Europos Komisija jau bendradarbiauja su įmonėmis gamtinio kapitalo apskaitos srityje. Kadangi yra įvairių metodų, šiuo metu stengiamasi juos supaprastinti ir šiam tikslui parengti bendrus standartus. Rengiant šiuos standartus, turėtų būti įtrauktos profesinės sąjungos ir suinteresuotieji subjektai.

(9) COM(2018) 97 final.

(10) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(11) OL C 228, 2019 7 5, p. 24.

(12) OL C 161, 2013 6 6, p. 35.

(13) OL C 429, 2020 12 11, p. 136.

(14) Pavyzdžiui, Value Balancing Alliance svarstymai galėtų padėti balansuose suteikti daugiau svorio investicijoms į darbuotojų kvalifikaciją. Šiuo metu šiame aljanse kartu dirba keleto didelių Vokietijos bendrovių valdybos. https://www.value-balancing.com/.

(15) OL C 106, 2020 3 31, p. 1.

(16) OL C 56, 2021 2 16, p. 10

(17) OL C 10, 2021 1 11, p. 14.

(18) OL C 10, 2021 1 11, p. 14.

561-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija – JDE 62 – per Interactio, 2021 6 9–2021 6 10

2021 8 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/29

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės

(COM(2021) 87 final 2021/48 (NLE))

(2021/C 341/04)

Pagrindinis pranešėjas

Anastasis YIAPANIS

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Sąjungos Taryba, 2021 5 6
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnis ir 188 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Biuro sprendimas	2021 3 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 9
Plenarinė sesija Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	160 / 0 / 3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad galutiniai bendrųjų įmonių veiklos rezultatai yra itin svarbūs Europos ekonomikos ateičiai. Dabar pats laikas sutelkti visus įmanomus išteklius ir transformuoti mūsų ekonomiką, įgalėjant proveržio technologijas ir tvarius ekonomikos modelius.

1.2

Sąveika ir bendradarbiavimas su kitomis Europos partnerystėmis turėtų būti sutelkti į strateginius ir į poveikį orientuotus rezultatus. Įvairių Sąjungos finansavimo programų ir Sąjungos politikos priemonių sinergija, taip pat sinergija su ES ir nacionaliniu finansavimu, skiriamu valstybių narių lygmeniu, yra būtina, norint užtikrinti, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai padarytų didžiausią galimą poveikį.

1.3

Neaišku, ar Europos partnerystės bus atviros kiek galima didesniam suinteresuotųjų subjektų skaičiui ir kaip tai bus pasiekta. EESRK mano, kad visų bendrųjų įmonių veikla turėtų remtis atviro dalyvavimo ir skaidrumo principais.

1.4

Socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų tiek kaip ekspertines žinias teikiančių subjektų, tiek kaip komunikacijos kanalų dalyvavimas yra nepaprastai svarbus, kad bendrųjų įmonių veikla būtų sėkminga. EESRK ragina vesti nuolatinį pilietinės visuomenės dialogą veikiančiose bendrųjų įmonių patariamosiose grupėse ir įtraukti atitinkamus socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas į bendrųjų įmonių suinteresuotųjų subjektų grupes.

1.5

Dėl įvairiausių taisyklių, taikomų skirtingose bendrosiose įmonėse, trūksta aiškumo, taigi EESRK ragina kiek galima labiau suderinti požiūrį, kartu atsižvelgiant į kiekvienos bendrosios įmonės specifiką.

1.6

EESRK nerimauja, kad organizacijų, kurios galėtų būti privačiomis keleto bendrovių steigėjomis, skaičius yra ribotas. Komitetas ragina užtikrinti atvirą ir skaidrią asocijuotųjų narių atranką. Bendrosios įmonės turėtų stengtis pritraukti narių iš kiek galima daugiau valstybių narių. Narystės nauda yra ribota, kadangi finansavimui taikomas atviro kvietimo teikti pasiūlymus principas. Todėl privačių vietų valdyboje skaičių reikėtų padidinti taip, kaip Netaršios aviacijos bendrojoje įmonėje.

1.7

26 straipsnio 4 dalies b punktas turėtų būti pakeistas taip: „narių ir prisidedančių partnerių finansiniai įnašai bendrosios įmonės veiklos išlaidoms padengti“. Prisidedančių partnerių vaidmuo yra neaiškus dalyvavimo veikloje, įsitraukimo į valdymą, naudos skiriant finansinį įnašą požiūriu ir kitais aspektais.

1.8

Reikia užtikrinti kiek galima didesnį ES finansavimo sverto poveikį ir skatinti privačius įnašus, kurie atspindėtų įnašų mokėtojų pajėgumą. EESRK palankiai vertina pasiūlymą, kad MVĮ patiriamos metinės išlaidos turėtų būti daug mažesnės, ir pritaria tam, kad dalis bendrųjų įmonių biudžeto būtų skirta MVĮ veiklai.

1.9

EESRK ragina tiksliai paaiškinti procedūrą, skirtą kiekvienos bendrosios įmonės darbo programai sudaryti, ir įtraukti ją į Reglamento I dalį. Galimybė susipažinti su visais galutiniais mokslinių tyrimų rezultatais turėtų būti suteikta visiems ES suinteresuotiesiems subjektams.

1.10

EESRK labai palankiai vertina pasiūlymą atsisakyti įpareigojimo partneriams pranešti apie netinkamas finansuoti išlaidas ir ketinimą vengti dvigubo audito.

1.11

Reikia ginti pačios ES interesus ir stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę bei Europos inovacinius pajėgumus. EESRK aiškiai pažymi, kad bendrųjų įmonių atliekamų mokslinių tyrimų rezultatai turėtų būti tinkamai panaudoti ES pramonėje diegiant Europos technologijas.

1.12

Europos inovacijos ir patentai turėtų būti gerai apsaugoti nuo priešiškų ketinimų ir ekonominio šnipinėjimo. Europos bendrojo patento įgyvendinimas yra privalomas ir nors intelektinė nuosavybė ir patentai yra labai svarbūs, jie neminimi Komisijos teisėkūros pasiūlyme.

1.13

EESRK palankiai vertina stebėsenos įpareigojimus, kuriais siekiama užtikrinti MVĮ įtrauktį, geografinę sudėtį ir bendro finansavimo normą. Taip pat reikėtų nustatyti kokybinius rodiklius, pavyzdžiui, sukurtų inovacijų tipą, privalumus pilietinei visuomenei ir sukurtų naujų darbo vietų skaičių.

2. Įžanga

2.1

Europos ekonomikos gaivinimo strategija yra labai aiški ir remiasi dvejopa – žaliąja ir skaitmenine – pertvarka, ja taip pat norima spręsti strateginės priklausomybės įvairiose srityse problemą. Šiuo požiūriu bendrosioms įmonėms tenka labai svarbus vaidmuo sutelkiant įvairių ekonomikos sektorių kompetenciją, gerinant įgūdžius ir stiprinant pramonės bazę.

2.2

Europos Komisija siūlo pagal programos „Europos horizontas“ II veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ sukurti devynias bendrąsias įmones: Europos žiedinė biožaliavinė ekonomika, Netarši aviacija, Švarusis vandenilis, Europos geležinkeliai, Visuotinė sveikata EDCTP3, Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyva, Bazinės skaitmeninės technologijos, Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa ir Pažangieji tinklai ir paslaugos.

2.3

Visų bendrųjų įmonių darbotvarkės turėtų remtis Europos žaliuoju kursu (1), Europos skaitmenine strategija (2), Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais (3) ir perimti tikslus, iškeltus atnaujintoje 2020 m. pramonės strategijoje (Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo) (4). Į jas reikėtų įtraukti ES socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, MVĮ, viešasias valdžios institucijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus. Iki šiol tai nepadaryta.

2.4

Pagrindinis bendrųjų įmonių tikslas – skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas visoje Sąjungoje, kartu spartinant ekonominę, socialinę, skaitmeninę ir ekologinę pertvarką. Akivaizdu, kad bendrosios įmonės gali sukurti tvirtą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, kuri būtų pajėgi stiprinti ES lyderystę, didinti konkurencingumą ir augimą ir kaupti žinias, ekspertines žinias ir mokslinę kompetenciją iš Sąjungos ir trečiųjų šalių. Nepaprastai svarbu, kad žiniomis dalytųsi visi regionai, taip pat piliečiai ir įmonės.

2.5

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra nepaprastai svarbūs tvariam Europos ekonomikos gaivinimui po pandemijos, nes jie užtikrina ekonomikos konkurencingumą, darbo vietų kūrimą, tvarų augimą ir prisideda prie Europos savarankiškumo. Tik daug investuodama į mokslinius tyrimus ir inovacijas ES įsigalės pasaulio arenoje. Dabar pats laikas sutelkti visus įmanomus išteklius ir transformuoti mūsų ekonomiką, įgalėjant proveržio technologijas ir tvarius ekonomikos modelius.

2.6

Investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas požiūriu ES atsilieka nuo kitų pasaulio regionų, ypač JAV ir Azijos. Tas pats pasakytina ir apie mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatų perkėlimo į inovatyvius produktus ir paslaugas apimtis ir spartą. Vertinant iš ilgalaikės perspektyvos tai nepriimtina ir Europa pasauline lydere galės tapti tik tokiu atveju, jeigu ji pasinaudos programos „Horizontas 2020“ suteiktu pagreičiu. EESRK jau perspėjo, kad „Europoje sukurtos technologijos pernelyg dažnai komercializuojamos kitur. ES nesugebėjo sukurti technologijų milžinų. Per mažai jaunų pirmaujančių novatoriškų įmonių išauga į dideles MTTP imlias įmones“ (5).

3. Bendrosios pastabas

3.1

Bendrosios įmonės sutelkia Europos, nacionalines ir privačias lėšas tais atvejais, kai norima suvienyti svarbiausius suinteresuotuosius subjektus Europos mokslinių tyrimų arenoje, kuri apima ir asocijuotas šalis. EESRK mano, kad galutiniai šių įmonių veiklos rezultatai yra nepaprastai svarbūs Europos ekonomikos ateičiai.

3.2

Kiekvienos bendrosios įmonės veikla turi būti visiškai skaidri ir paremta plataus užmojo tikslais. Sąveika ir bendradarbiavimas su kitomis Europos partnerystėmis, o ypač su kai kuriomis iš 120 programos „Horizontas 2020“ partnerystės iniciatyvų, turėtų būti nukreipti į strateginius ir į poveikį orientuotus rezultatus. Galiausiai, „sinergijos su kitomis Sąjungos finansavimo programomis ir Sąjungos politikos kryptimis, t. y. su struktūriniais fondais, taikant suderintas taisykles yra labai svarbios siekiant užtikrinti didžiausią mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų poveikį“ (6).

3.3

EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą atverti Europos partnerystes kiek galima didesniam suinteresuotųjų subjektų skaičiui, tačiau nėra aišku, ar tai bus padaryta ir kaip tai bus iš tiesų pasiekta. Privačių steigiančiųjų narių yra palyginti nedaug, tuo tarpu asocijuotuosius narius atrinks ribotą narių skaičių turinti valdyba. Taip pat neaišku, kaip prisidedantieji partneriai bus skatinami prisijungti prie bendrųjų įmonių. Galiausiai, EESRK mano, kad bendrųjų įmonių veiklai turi būti taikomi atviro dalyvavimo ir skaidrumo principai.

3.4

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Reglamento II dalyje kartais kalbama apie skirtingus požiūrius ir organizacines taisykles, taikomus bendrosioms įmonėms. Reikia užtikrinti kiek galima didesnį ES finansavimo sverto poveikį ir skatinti privačius įnašus, kurie atspindėtų įnašų mokėtojų pajėgumą.

3.5

Geografiškai subalansuoto atstovavimo organizacinę taisyklę numato tik Europos geležinkelių bendroji įmonė. Be to, nors bendrųjų įmonių tarpusavio bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus, jis siejamas tik su Netaršios aviacijos ir SESAR bendrosiomis įmonėmis.

3.6

EESRK taip pat pažymi, kad Švaraus vandenilio, EDCTP 3, Pažangiųjų tinklų ir paslaugų ir Bazinių skaitmeninės technologijų bendrųjų įmonių atveju neminima asocijuotųjų narių atranka. Be to, kai kuriais atvejais juos turi patvirtinti Komisija, o kitais – tiesiog atrinkti valdyba. EESRK mano, kad vienodos taisyklės suteiktų daugiau aiškumo.

3.7

EESRK yra sunerimęs, kad organizacijų, kurios galėtų būti privačiomis keleto bendrovių steigėjomis, skaičius yra ribotas. Labai svarbu, kad bendrosios įmonės būtų kiek galima plačiau pasiekiamos ir prieinamos. EESRK ragina atlikti išsamią analizę, daug dėmesio skiriant siūlomų narių steigėjų skaičiaus išplėtimui visoms bendrosioms įmonėms ir atvirumui ir skaidrumui atrenkant asocijuotuosius narius. Be to, siekiant užtikrinti nuoseklumą su nacionaline ir regionine politika, bendrosios įmonės turėtų stengtis pritraukti narių iš kiek galima didesnio valstybių narių skaičiaus. Narystės nauda yra ribota, kadangi finansavimui taikomas atviro kvietimo teikti pasiūlymus principas. Todėl EESRK mano, kad reikėtų didinti privačių subjektų vietų valdyboje skaičių, kaip yra Netaršios aviacijos bendrosios įmonės atveju.

4. Konkrečios pastabos

4.1

Valstybių narių struktūrinės inovacijų ekosistemos skiriasi ir sėkmingi moksliniai tyrimai ir inovacijos vystomi skirtingai. EESRK ragina siekti, kad visos valstybės narės investuotų ir dalyvautų, ypač tos, kurios yra mažiau pažangios. Bendrųjų įmonių veiklą reikia sinchronizuoti su kitomis ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programomis, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (7). Valstybėms narėms reikėtų rekomenduoti struktūruotais ryšiais susieti savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus ir bendrųjų įmonių strategines mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes bei ieškoti sinergijos, įskaitant ir su nacionalinio lygmens finansavimo programomis.

4.2

EESRK palankiai vertina beveik 10 mlrd. EUR dydžio įnašą iš ES biudžeto. Komitetas mano, kad jį būtų galima padidinti tam tikruose svarbiuose sektoriuose, kad būtų galima sutelkti papildomų išteklių iš privataus sektoriaus ir valstybių narių biudžetų. 2020 m. gruodžio mėn. susitarimas dėl daugiametės finansinės programos, kuriuo programoms „NextGenerationEU“ ir „Europos horizontas“, numatoma skirti 5 mlrd. EUR, turėtų papildyti bendrųjų įmonių finansavimą, apimant tuos sektorius, kurie labiausiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos ir tuos, kurie susiję su strategine priklausomybe. Tačiau 26 straipsnio 4 dalies b punktas turėtų būti pakeistas taip „narių ir prisidedančių partnerių finansiniai įnašai bendrosios įmonės veiklos išlaidoms padengti“.

4.3

EESRK prašo daugiau aiškumo, skaidrumo ir atlikti ex ante ekonominio naudingumo analizę dėl pasiūlymo sukurti bendrą netiesioginio aptarnavimo padalinį visoms bendrosioms įmonėms, siekiant įvertinti, ar bus realios papildomos vertės ir ar bus padidintas efektyvumas. Be to, EESRK tikisi, kad netiesioginio aptarnavimo padalinio valdymas bus visiškai skaidrus piliečiams ir įmonėms ir kad bus pasinaudota pažangiausiomis turimomis technologijomis, įskaitant blokų grandines, didžiųjų duomenų analizę ir kt.

4.4

Socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas yra nepaprastai svarbus, kad bendrosios įmonės būtų sėkmingos. Jos turėtų būti visapusiškai įtrauktos tiek kaip ekspertinių žinių teikėjos, tiek kaip komunikacijos kanalai, kad pažanga ir galutiniai rezultatai pasiektų visą Europos verslo bendruomenę, taip pat darbuotojus, vartotojus ir piliečius. EESRK ragina vesti nuolatinį pilietinės visuomenės dialogą su esamomis bendrųjų įmonių konsultacinėmis grupėmis ir įtraukti atitinkamus socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas į suinteresuotųjų subjektų grupes.

4.5

EESRK laikosi nuomonės, kad bendrosios įmonės turi būti organizuojamos skirtingai, nes jos kuriamos skirtinguose, savo specifinių ypatumų turinčiuose sektoriuose. Tačiau visoms bendrosioms įmonėms reikėtų aiškiai nustatyti visų suinteresuotųjų subjektų atviro dalyvavimo ir MVĮ prieigos principus. Šiuo metu taip nėra. EESRK minėjo, kad „nepaisant ankstesnių pastangų įgyvendinant bendrąsias programas, MVĮ turėtų būti labiau įtrauktos į veiklą, kuri grindžiama moksliniais tyrimais ir inovacijomis, o programa „Europos horizontas“ yra geriausia galimybė MVĮ prisijungti“ (8).

4.6

MVĮ turi bendrų problemų ir joms reikia paramos, kad jos galėtų plėstis ir pasiekti tarptautines rinkas. EESRK sutinka, kad MVĮ metinės administracinės išlaidos turėtų būti gerokai mažesnės nei didelių įmonių. Tačiau neaišku, kodėl MVĮ atstovai yra įtraukti tik į kai kurias valdybas (pvz., Žiedinės biožaliavinės ekonomikos, Netaršios aviacijos bendrųjų įmonių).

4.7

EESRK mano, kad dalis bendrųjų įmonių biudžeto turėtų būti skirta MVĮ veiklai. Toks biudžetas turėtų būti pateiktas kiek galima greičiau po to, kai bus sukurtos bendrosios įmonės ir apie jį reikėtų aiškiai skelbti oficialioje kiekvienos bendrosios įmonės interneto svetainėje.

4.8

Komisija turi užtikrinti, kad visi norintys dalyviai, sureagavę į kvietimus teikti pasiūlymus dėl visų bendrųjų įmonių, turėtų prieigą prie finansavimo ir kad projektų pasirinkimas būtų skaidrus ir teisingas. EESRK perspėja dėl galimybės, jog kai kurios organizacijos, kurios gauna bendrąsias įmones steigusių narių paramą, gali gauti tam tikrą lengvatinę prieigą. Tokiu būdu programa taptų didele subsidijavimo schema, o tai EESRK yra visiškai nepriimtina.

4.9

EESRK ragina tiksliai paaiškinti procedūrą, skirtą kiekvienos bendrosios įmonės darbo programai sudaryti, ir įtraukti ją į Reglamento I dalį. Akivaizdu, kad reikia vengti situacijos, kai bendrosios įmonės finansuoja mokslinių tyrimų programas, kurias įmonės ir taip būtų įgyvendinę. Galiausiai, EESRK ragina galutinius mokslinių tyrimų rezultatus paskelbti visiems ES suinteresuotiesiems subjektams.

4.10

Kalbant apie supaprastinimą, EESRK labai palankiai vertina pasiūlymą atsisakyti įpareigojimo partneriams pranešti apie netinkamas finansuoti išlaidas ir ketinimą vengti dvigubo audito. Komitetas taip pat teigiamai vertina tai, jog buvo atsisakyta papildomos veiklos išlaidų audito, kurį atliktų bendroji įmonė ar kita ES institucija.

4.11

Kad bendrųjų įmonių veikla būtų sėkminga, nepaprastai svarbu pritraukti kiek galima daugiau tarptautinių suinteresuotųjų subjektų. Tačiau reikia palaikyti pačios ES interesus ir stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir Europos inovacinius pajėgumus. EESRK aiškiai pažymi, kad bendrųjų įmonių atliekamų mokslinių tyrimų rezultatai turėtų būti panaudoti ES pramonėje diegiant Europos technologijas.

4.12

EESRK jau minėjo, kad „ES negali išlikti lydere inovacijų srityje be tinkamus įgūdžius turinčių žmonių ir pažangios intelektinės nuosavybės politikos. Turime užtikrinti, kad Europos inovacijos ir patentai būtų tinkamai apsaugoti nuo priešiškų ketinimų ir ekonominio šnipinėjimo. Todėl būtinas bendro galiojimo Europos patentas“ (9). Pavyzdžiui, 2019 m. Azija pateikė 65 proc. pasaulinių patentų paraiškų. Europa – 11,3 proc. (10). Intelektinė nuosavybė ir patentai yra vienas iš svarbiausių klausimų, tačiau, deja, jie nepaminėti Komisijos pasiūlyme.

4.13

EESRK palankiai vertina 171 straipsnį, skirtą bendrųjų įmonių veiklos stebėsenai ir vertinimui. Komitetas ypač palankiai vertina stebėsenos įpareigojimus, susijusius su MVĮ įtrauktimi, geografine sudėtimi ir bendro finansavimo norma. Tačiau EESRK siūlo žodį „periodiškai“ pakeisti žodžiu „kasmet“ arba „kas dvejus metus“, kad būtų išvengta dviprasmiškumo. Dėl tos pačios priežasties Komisija turėtų aiškiai nurodyti, kuri tarnyba atsakinga už stebėsenos veiklą.

4.14

EESRK laikosi nuomonės, kad „socialinės ir ekonominės sistemos pažangumas negali būti matuojamas remiantis tik kiekybiniais rodikliais, pvz., išlaidos moksliniams tyrimams ir inovacijoms; taip pat reikėtų pasinaudoti kokybiniais rodikliais tokiais kaip pvz., sukurtų inovacijų rūšis, nauda pilietinei visuomenei ir sukurtų naujų darbo vietų skaičius“ (11).

Briuselis, 2021 m. birželio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) COM(2019) 640 final.

(2) COM(2020) 67 final.

(3) Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai.

(4) https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_21_1884.

(5) OL C 364, 2020 10 28, p. 108.

(6) OL C 62, 2019 2 15, p. 33.

(7) 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241 kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(8) OL C 62, 2019 2 15, p. 33.

(9) OL C 364, 2020 10 28, p. 108.

(10) World Intellectual Property Indicators 2020.

(11) OL C 440, 2018 12 6, p. 73.

2021 8 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/34

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Europos partnerystėje metrologijos srityje

(COM(2021) 89 final – 2021/49 (COD))

(2021/C 341/05)

Pranešėjas

Philip VON BROCKDORFF

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2021 5 17 Taryba, 2021 5 5
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 5 11
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 9
Plenarinė sesija Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	229 / 0 / 3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos partnerystės metrologijos srityje, nes juo remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos pažangiųjų informacinių technologijų, pavyzdžiui, 5G, daiktų interneto, pažangiųjų tinklų ir išmaniųjų namų, naujos kartos automobilių technologijų ir pažangiosios apdirbamosios pramonės srityse.

1.2.

EESRK mano, kad pasiūlymas yra svarbus žingsnis kuriant tokią Europos ekonomiką, kurios tikslas – pirmauti pramonės, technologijų ir skaitmeninimo srityse. Pažangioji metrologija gali atlikti pagalbinį vaidmenį sprendžiant kai kuriuos didžiausius Europos uždavinius – nuo sveikatos priežiūros iki klimato kaitos. Tačiau siekiant visų šių tikslų labai svarbu užtikrinti metrologijos derinimą ir tarpvalstybinį suderinamumą.

1.3.

EESRK mano, kad Europos metrologijos tinklai, ypatingą dėmesį skiriant suinteresuotiesiems subjektams ir jų poreikiams, veiksmingiau prisidės prie Europos partnerystės metrologijos srityje mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės įgyvendinimo.

1.4.

EESRK taip pat palankiai vertina bendrų mokslinių tyrimų projektų šioje srityje finansavimą, nes tai neabejotinai paspartins inovacijas naudojant metrologijos sprendimus, pajėgumus ir infrastruktūrą. Tai taip pat gali padidinti naujų ar iš esmės patobulintų ES įmonių gaminamų produktų ir teikiamų paslaugų galimybes.

1.5.

EESRK mano, kad svarbu bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais metrologijos vertės grandinėje, kad būtų kuo labiau įsisavinamos besiformuojančios technologijos ir padedama spręsti pagrindines visuomenės problemas.

1.6.

1.7.

EESRK pabrėžia metrologijos, kaip neatsiejamo inovacijų, būtinų ekonomikos atsigavimui visoje ES remti, elemento svarbą, taip pat metrologijos institutų įsipareigojimą remti bendrus mokslinius tyrimus ir inovacijas metrologijos srityje. EESRK taip pat pažymi, kad pažangioji metrologija padeda mažinti energijos suvartojimą ir siekti klimato kaitos tikslų, kaip numatyta priemonės „Next Generation ES“ tiksluose.

1.8.

EESRK pripažįsta, kad geresnis ir suderintas matavimas ir standartai galėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant veiksmingą bendrosios rinkos veikimą, ypač tais atvejais, kai ES piliečiai turi pakankamai informacijos apie bendrojoje rinkoje esančius produktus. Pažangioji metrologija padeda tai pasiekti ir sumažina sandorių sąnaudas, susijusias su dalyvavimu bendrojoje rinkoje.

1.9.

EESRK mano, kad tikslūs matavimo standartai turi būti prieinami ir suprantami visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, ypač mažosioms įmonėms ir vartotojams. Tai duos didelės naudos ES ekonomikai, atsigaunančiai po COVID nulemto lėtėjimo, visų pirma pereinant prie ekologiškesnės ir labiau skaitmeninės Europos, kartu skatinant pasitikėjimą visoje tiekimo grandinėje.

1.10.

Galiausiai EESRK pabrėžia, kad būtina didinti ES piliečių informuotumą apie metrologijos svarbą tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra, apdirbamoji pramonė, pažangios ryšių technologijos ir darbuotojų sauga darbo vietoje.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

Metrologija yra susijusi su moksliniais matavimų tyrimais, atsižvelgiant į pramonės sektoriuje taikomus standartus ir įvairius parametrų vienetus. Inovacijai būtini matavimai, nes jie daro poveikį ne tik kokybei, bet ir įvairiems techniniams parametrams. Pavyzdžiui, apdirbamojoje pramonėje metrologija leidžia bendrovėms laikytis vartotojų dizaino specifikacijų, siekti laukiamų funkcinių rezultatų ir atitikti taisykles bei standartus.

2.2.

Matavimo metodai nuolat vystosi ir kartu su sparčia technologine pažanga papildo tikslių ir patikimų metrologijos produktų paklausą. Reaguodama į tai 2021 m. vasario 23 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Europos partnerystėje metrologijos srityje.

2.3.

Teisėkūros institucijos metrologiją pripažino viena iš prioritetinių sričių siekiant sukurti galimą institucionalizuotą Europos partnerystę pagal SESV 185 arba 187 straipsnį įgyvendinant reglamentą dėl programos „Europos horizontas“. Šis pasiūlymas dėl Europos partnerystės metrologijos srityje yra grindžiamas patirtimi, įgyta įgyvendinant Europos metrologijos mokslinių tyrimų programą (EMRP) ir Europos metrologijos inovacijų ir mokslinių tyrimų programą (EMPIR). Tačiau ši iniciatyva yra nauja partnerystė naujiems uždaviniams spręsti. Ji nėra skirta vien tik ankstesnių programų tęstinumui užtikrinti.

2.4.

Metrologijos partneryste, partneriams dalyvaujant ir įsipareigojant rengti ir įgyvendinti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programą, siekiama šių bendrųjų tikslų:

a)	sukurti tvarią, suderintą metrologijos sistemą Europos lygmeniu;

b)	užtikrinti, kad novatoriai savo ekosistemose tiesiogiai diegtų pažangiausias metrologijos galimybes;

c)	didinti metrologijos poveikį visuomenės uždaviniams politikos, standartų ir taisyklių įgyvendinimo požiūriu, kad pastarieji atitiktų savo paskirtį.

2.5.

Įgyvendinant pirmiau nurodytus bendruosius tikslus, partneryste metrologijos srityje siekiama šių konkrečių tikslų:

a)	iki 2030 m. plėtoti naujus mokslinių tyrimų pajėgumus, kurie būtų sukurti naujuose Europos metrologijos tinkluose ir kurių kalibravimo ir matavimo pajėgumai būtų bent lygiaverčiai pagrindiniams metrologijos institutams už dalyvaujančių valstybių ribų;

b)	iki 2030 m. remti naujų inovatyvių produktų ir paslaugų pardavimą naudojant ir diegiant naujus metrologijos pajėgumus pagrindinėse besiformuojančiose technologijose;

c)	iki 2030 m. visapusiškai ir veiksmingai prisidėti prie konkrečių standartų ir reglamentų, kuriais grindžiama viešoji politika siekiant spręsti visuomenės uždavinius, rengimo ir įgyvendinimo.

3. Bendrosios pastabas

3.1.

Pasaulis išgyvena COVID-19 pandemijos sukeltą ekonomikos krizę. Kaip ir kitose rinkose, dėl to sumažėjo ir pramoninės metrologijos rinkos augimo tempas, ypač 2020 ir 2021 m. Taip yra todėl, kad daugelyje pagrindinių paklausą kuriančių vertikaliųjų sektorių organizacijos įvairiose šalyse šiuo metu neveikia arba neveikė, o tai neigiamai paveikė pramoninę metrologijos rinką. COVID-19 pandemija taip pat padarė didelį poveikį operacijoms, o gamintojams tenka užduotis įvertinti šį poveikį. Dėl buvusio ir dabartinio izoliavimo, uždarius apdirbamosios pramonės įmones, pramonės sektorius patiria daug sunkumų.

3.2.

Prieš pasaulinę pandemiją pastaraisiais metais rinka labai augo, daugiausia dėl didėjančios paklausos didžiųjų duomenų analitikos srityje ir didėjančios automobilių paklausos besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Tačiau numatoma, kad ateityje pasaulinė pramoninės metrologijos rinka išaugs nuo 9,8 mlrd. JAV dolerių 2021 m. iki 13,2 mlrd. JAV dolerių 2026 m. To priežastis – didėjantis debesijos paslaugų naudojimas integruojant metrologinius duomenis ir didėjanti metrologijos paklausa pramonėje. Metrologijos paklausa pramonėje ateityje labai sustiprins pramoninės metrologijos rinką ir šioje rinkoje turėtų dominuoti aparatinės įrangos segmentas.

3.3.

Europa, kaip pasaulinio masto veikėja, susiduria su didėjančia pasauline konkurencija metrologijos srityje dėl investicijų masto ir sutelkimo, taip pat dėl ilgalaikio finansinio įsipareigojimo siekti metrologijos tikslų. Per pastarąjį dešimtmetį JAV, Kinija ir Indija savo investicijas į metrologiją padidino atitinkamai 60 %, 50 % ir 52 % Tačiau investicijos į Europos institutus išliko palyginti stabilios ir neatitiko poreikių naujose ir vis svarbesnėse mokslinių tyrimų srityse. Akivaizdus nepakankamas investicijų lygis Europoje ir metrologijos pajėgumų susiskaidymas lėmė tai, kad pastangos paskirstomos pernelyg menkai, neskiriant jokio strateginio dėmesio ir santykinai nepajėgiant pasinaudoti galima masto ekonomija ir strateginiu papildomumu.

3.4.

Pastaraisiais metais susijusios investicijos už ES ribų viršijo investicijas ES viduje. Pavyzdžiui, JAV Nacionalinis standartų ir technologijų institutas (NIST), kuris yra šalies nacionalinis metrologijos institutas, turi palyginti didelį metinį pagrindinių matavimų ir kvantinių mokslų mokslinių tyrimų programos biudžetą. Tas pats pasakytina apie Kinijos nacionalinį metrologijos institutą (NIM) ir jo tikslinę metrologijos mokslinių tyrimų programą. Palyginimui, didžiausias Europoje Vokietijos nacionalinis metrologijos institutas PTB iš savo biudžeto finansuoja tiek pramonei, tiek visuomenei skirtas mokslinių tyrimų ir metrologijos paslaugas.

3.5.

ES pasauliniai konkurentai imasi šių strateginių investicijų dėl augančio metrologijos sprendimų, skirtų besiformuojančioms technologijoms ir naujų produktų kūrimui, poreikio. Pavyzdžiui, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione sparčiai auganti industrializacija ir sparti technologijų raida skatina rinkos paklausą. Padidėjusi kokybiškų produktų paklausa apdirbamosios pramonės ir automatizavimo sektoriuje tokiose šalyse kaip Kinija, Indija ir kitos augančios ekonomikos šalys iš tiesų skatina metrologijos rinkos plėtrą šioje pasaulio dalyje.

3.6.

Akivaizdu, kad metrologijos rinka auga dėl didėjančios tikslumo ir preciziškumo matavimų paklausos įvairiose pramonės šakose, nes didėja konkurencija tarp pagrindinių pasaulinės metrologijos rinkos dalyvių, pavyzdžiui, „Carl Zeiss“ (Vokietija), „Hexagon AB“ (Švedija), „Mittoyo Corp.“ (JAV), „Renishaw“ (J.K.), „Nikon metrology“ (Belgija), „Metrology product product Ltd.“ (JK.), „3D Digital Corporation“ (JAV), „Perception Inc.“ (JAV), „Faro Technologies“ (JAV) ir kt.

3.7.

Metrologijos rinką galima suskirstyti pagal rūšį, produktą ir galutinius naudotojus. Pagal rūšį ji skirstoma į pramoninę metrologiją, mokslinę metrologiją ir teisinę metrologiją. Pagal produktus rinka skirstoma į koordinatinių matavimo mašinų ir optinių skaitmeninių keitiklių, 3D skaitytuvus, lazerinių sekimo įrenginių ir kt. segmentus. Pagal galutinius naudotojus rinka skirstoma į orlaivių ir erdvėlaivių, automobilių, buitinės elektronikos, pramonės, energetikos ir elektros energijos segmentus. Pagal regionus pasaulinė metrologijos rinka skirstoma į Šiaurės ir Pietų Amerikos, Europos, Azijos ir Ramiojo vandenyno ir likusio pasaulio segmentus. Europa turi potencialo būti dominuojančia veikėja, užimančia vis didesnę pasaulinės metrologijos rinkos dalį, ir tai galima pasiekti tolesne technologine pažanga ir investicijomis į mokslinius tyrimus.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

Patikimi matavimai yra būtini inovacijoms ekonomikoje ir visuomenėje: metrologija, matavimo mokslas, yra labai svarbi moksliniams tyrimams, prekybai ir pramonei. Dėl naujų visuomenės uždavinių ir besiformuojančių technologijų didėja tikslumo, preciziškumo ir naujų matavimo pajėgumų poreikis. Pažangiosios ryšių technologijos, pvz., 5G, daiktų internetas, pažangieji tinklai ir išmanieji namai, naujos kartos automobilių technologijos, pažangioji gamyba – ir tai toli gražu ne viskas, priklauso nuo pažangos metrologijos srityje. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos partnerystės metrologijos srityje.

4.2.

EESRK mano, kad pasiūlymas yra tokios Europos ekonomikos, kurios tikslas – pirmauti pramonės, technologijų ir skaitmeninimo srityse, elementas. Jame taip pat pripažįstama, kad metrologinė infrastruktūra gali atlikti svarbų vaidmenį diegiant inovacijas ir sprendžiant kai kuriuos didžiausius Europos uždavinius nuo sveikatos priežiūros iki klimato kaitos. Nors atskiros valstybės narės ir atskiros sistemos gali turėti savo ypatumų, suderinimas ir tarpvalstybinis suderinamumas metrologijos srityje yra svarbus tikslas, kuriam EESRK visiškai pritaria.

4.3.

Tvarių Europos metrologijos tinklų, pajėgių konkuruoti su geriausiais pasaulio veikėjais, sukūrimas labai konkurencingose ir naujose srityse yra labai svarbus Europos ekonomikos ateičiai ir taip pat galėtų prisidėti prie ekonomikos gaivinimo po COVID-19 ir jo poveikio švelninimo. EESRK mano, kad Europos metrologijos tinklai, ypatingą dėmesį skiriant suinteresuotiesiems subjektams ir jų poreikiams, veiksmingiau prisidės prie Europos partnerystės metrologijos srityje mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės įgyvendinimo.

4.4.

EESRK taip pat palankiai vertina bendrų mokslinių tyrimų projektų finansavimą, nes tai neabejotinai paspartins inovacijas naudojant metrologijos sprendimus, pajėgumus ir infrastruktūrą. Tai taip pat gali padidinti naujų ar iš esmės patobulintų ES ar trečiųjų šalių ES įmonių gaminamų produktų ir teikiamų paslaugų galimybes. Be to, finansinė parama bendriems mokslinių tyrimų projektams padėtų stiprinti ir koordinuoti metrologijos vaidmenį formuojant ir įgyvendinant labiau įrodymais grindžiamą viešąją politiką.

4.5.

EESRK taip pat mano, kad labai svarbu bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais metrologijos vertės grandinėje, kad būtų kuo labiau įsisavinamos besiformuojančios technologijos ir padedama spręsti pagrindinius visuomenės uždavinius. Europos partnerystė metrologijos srityje taip pat remtų įvairias Europos politikos sritis, prekybą ir viešąsias paslaugas. Be to, papildomos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės galimybės galėtų padėti paspartinti Europos pirmavimą metrologijos mokslinių tyrimų srityje ir skatinti naujus novatoriškus produktus, reaguojant į naujus tiksliųjų produktų poreikius.

4.6.

EESRK taip pat mano, kad Europos konkurencinį pranašumą besiformuojančių technologijų ir naujų produktų kūrimo srityje galima išlaikyti tik taikant Europos masto požiūrį į metrologiją. Šiuo pasiūlymu remiamas šis tikslas stengiantis išvengti susiskaidymo nustatant metrologijos sprendimus Europoje, kurie galėtų padėti Europai tapti pirmaujančia pasaulyje metrologijos paslaugų, kuriomis sprendžiami esami, su sudėtingu matavimu ir naujomis technologijomis susiję uždaviniai, srityje. Pagal šį metodą taip pat remiamos mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurios mokslinių tyrimų ir paslaugų srityje yra priklausomos nuo metrologijos kuriant kokybiškus produktus.

4.7.

EESRK pabrėžia metrologijos, kaip neatsiejamo inovacijų, būtinų ekonomikos atsigavimui remti, elemento svarbą, taip pat ES metrologijos institutų įsipareigojimą remti bendrus mokslinius tyrimus ir inovacijas metrologijos srityje. Metrologija glaudžiai susieja mokslą ir ekonominę veiklą, nes matavimas yra ekonominių sandorių, gamybos optimizavimo, vartotojų ir verslo pasitikėjimo ir inovacijų pagrindas. Pažangioji metrologija taip pat leidžia įmonėms užtikrinti optimalų gamybos mastą, dėl kurio galima neutralizuoti anglies dioksido poveikį. Taigi energijos suvartojimo mažinimas pramonės sektoriuje atitinka vieną iš pagrindinių „Next Generation ES“ ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslų. Be to, metrologijos srityje vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijos padeda siekti ir inovacijų, ir klimato kaitos tikslų. Taip pat svarbu yra tai, kad metrologijos pažanga gali padėti viešosioms įstaigoms įgyvendinti teisės aktus daug veiksmingiau nei dabar.

4.8.

EESRK taip pat nurodo kitą ekonominę naudą, kurią teikia moksliniai tyrimai ir inovacijos metrologijos srityje, t. y. rinkos nepakankamumo mažinimas, mažesnės sandorių sąnaudos ir didesnis bendras ekonominis efektyvumas. Geresnis ir suderintas matavimas ir standartai galėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant veiksmingą bendrosios rinkos veikimą. Jei ES piliečiai turėtų pakankamai informacijos apie bendrojoje rinkoje siūlomus produktus, ji veiktų daug veiksmingiau ir efektyviau. Asimetrinė informacija tarp pirkėjų ir pardavėjų yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių rinkos nepakankamumo priežasčių, kai pirkėjas negali labai tiksliai nustatyti produkto kokybės. Turėdami pažangesnius matavimus ir standartus pirkėjai gali įvertinti produktų kokybę, atsižvelgdami į sutartus standartus, todėl jie gali atskirti žemesnės ir aukštesnės kokybės produktus. Tokiu būdu panaikinama asimetriška informacija, taip pat pašalinamas esamas rinkos nepakankamumas ir taip padidinamas bendrosios rinkos veiksmingumas.

4.9.

Kita kliūtis bendrajai rinkai yra sandorių sąnaudos, susijusios su dalyvavimu ekonominiuose mainuose. Sandorių sąnaudos atsiranda dėl to, kad informacija tarp vartotojų ir gamintojų yra asimetriška ir neišsami. Šį klausimą padėtų spręsti pažangesnė metrologija, kai pirkėjas mažiau laiko ieško prekių, jei jis yra įsitikinęs, kad perkamas produktas yra kokybiškas. Akivaizdu, kad tiek klientams ir vartotojams, tiek įmonėms labai svarbu turėti galimybę atlikti standartinį, skaidrų ir vientisą matavimą.

4.10.

Pažangioji metrologija iš tiesų naudinga gamintojams projektuojant produktus pagal standartą. Tai leidžia jiems patirti mažiau išlaidų, susijusių su trūkumų taisymu, kad produktai atitiktų specifikacijas. Taip sudaromos palankesnės sąlygos sertifikavimui ir vartotojų pasitikėjimui produkto sertifikavimu ir veiksmingumu.

4.11.

Kitas aspektas, kurį vertėtų paminėti, yra nuolatinis poreikis, kad matavimo standartai ir vienetai būtų ne tik tikslūs ir skaidrūs, bet ir prieinami bei suprantami visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma mažosioms įmonėms ir vartotojams, kurie sudaro ES ekonomikos pagrindą. Tai padės ne tik įveikti pirmiau minėtas rinkos problemas, bet ir gauti didelės naudos ES ekonomikai, atsigaunančiai po COVID nulemto lėtėjimo, visų pirma pereinant prie ekologiškesnės ir labiau skaitmeninės Europos, kartu skatinant pasitikėjimą visoje tiekimo grandinėje. Todėl tokie su prieinamumu susiję aspektai turi būti visų strategijų, kuriomis siekiama skatinti investicijas į pažangiąją metrologijos sritį, priešakyje.

4.12.

Galiausiai EESRK pabrėžia akivaizdų poreikį didinti ES piliečių informuotumą apie metrologijos svarbą. Bendrovės remiasi metrologija, kad parengtų tikslias galutinio produkto kokybės specifikacijas, kurios savo ruožtu tenkintų rinkos poreikius. Pramonės įmonės pradeda taikyti pažangius matavimus, kad padidintų gamybą, įskaitant vakcinų gamybą, ir išvengtų didžiulių nuostolių. Metrologija taip pat padeda apdirbamosios pramonės gamyklose užtikrinti saugesnę aplinką darbuotojams. Metrologija yra ne mažiau svarbi remiant tokias besiformuojančias technologijas kaip kvantinė technologija, todėl ES turi stiprinti savo gebėjimus kurti pažangias metrologijos sistemas ir mažiau kliautis kitomis konkuruojančiomis šalimis.

Briuselis, 2021 m. birželio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

2021 8 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/41

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“

(COM(2021) 32 final)

(2021/C 341/07)

Pranešėjas

Tomasz Andrzej WRÓBLEWSKI

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 2 24
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2021 5 25
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 9
Plenarinė sesija Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	158 / 1 / 2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“. COVID-19 pandemija daro didelį poveikį pasaulio ekonominės galios pusiausvyrai. Todėl ES turėtų veikti greitai siekdama didinti Europos ekonominį atsparumą.

1.2.

Komitetas pritaria Komisijos vertinimui dėl poreikio plėsti tarptautinį euro, kaip pagrindinės priemonės, skirtos stiprinti pasaulinę Europos poziciją, vaidmenį. Be to, Komiteto nuomone, siekiant įgyvendinti plataus užmojo ekonominius tikslus, labai svarbu stiprinti bendrą valiutą, ypač atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos pokyčių tempą ir dabartinę ES poziciją inovacijų, konkurencingumo ir palankios reglamentavimo aplinkos požiūriu. Taigi Komitetas ragina komunikate daugiau dėmesio skirti tarptautinio euro vaidmens silpnėjimo priežasčių nustatymui ir ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo užbaigimui.

1.3.

Komitetas pažymi, kad komunikate neatsižvelgiama į stiprėjančią Kinijos poziciją, ir rekomenduoja šiuo klausimu komunikatą papildyti.

1.4.

Siekiant užbaigti bankų sąjungos ir kapitalo rinkų sąjungos kūrimą (tai padėtų nukreipti santaupas į investicijas), labai svarbu didinti ES atsparumą, kaip nurodoma ankstesnėse EESRK nuomonėse šiuo klausimu (1), (2). Komitetas pritaria visiems Komisijos siūlomiems veiksmams (3) ir siūlo nustatyti priemones, kurios padėtų užbaigti struktūrinius pokyčius tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, pavyzdžiui, peržiūrėti ekonomikos valdymo sistemą, kad ji būtų labiau orientuota į gerovę ir palankesnė investicijoms (4).

1.5.

Reglamentavimo sistemos kokybė turi didelę reikšmę inovacijų diegimui. Taigi daugiau dėmesio turėtų būti skiriama teisinių nuostatų peržiūrai, atsižvelgiant į jų poveikį Europos bendrovių konkurencingumui. Be to, EESRK mano, kad komunikate nepripažįstamas universitetų ir mokslinių tyrimų įstaigų vaidmuo inovacijų diegimo srityje.

1.6.

Komitetas visiškai pritaria pasiūlymui įvesti skaitmeninį eurą ir toliau leisti žaliąsias obligacijas, išreikštas eurais, kaip priemones, kuriomis siekiama didinti tarptautinį euro vaidmenį ir įtvirtinti ES dominuojančią poziciją klimato politikos veiksmų srityje.

1.7.

EESRK sutinka, kad plėtojant finansų rinkų infrastruktūras sumažės priklausomybė nuo trečiųjų valstybių, kaip jurisdikciją turinčių subjektų, teikiamų ypatingos svarbos paslaugų (įskaitant duomenų teikėjus), ir tai padės didinti ES atsparumą.

1.8.

Komitetas remia Europos Komisijos pastangas sukurti priemones, skirtas neutralizuoti poveikį, kurį ES ekonominės veiklos vykdytojams daro neteisėtas eksteritorialus trečiosios valstybės vienašalių priemonių taikymas. Komiteto nuomone, tokios priemonės gali padidinti ES, kaip pasaulinio masto veikėjos, nepriklausomybę. Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, kaip sustabdyti didėjančią ES priklausomybę nuo ne ES finansinių ir nefinansinių duomenų teikėjų.

2. Aplinkybės ir pagrindas

2.1.

Šios nuomonės tema – 2021 m. sausio 19 d. komunikatas „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“. Šis komunikatas yra sudėtinė strategijos, kuria siekiama stiprinti atvirą strateginį ES savarankiškumą, dalis (5).

2.2.

Pagrindinis atviro strateginio ES savarankiškumo tikslas – apsaugoti ir plėtoti bendrąją rinką, kuri palaiko euro ir ES atvirumą prekybos ir investavimo veiklai su likusiu pasauliu.

2.3.

Šiame komunikate išdėstyta, kaip ES gali sustiprinti savo atvirą strateginį savarankiškumą makroekonomikos ir finansų srityse. Pagrindinės priežastys, dėl kurių reikia įgyvendinti šią strategiją, yra šios:

—	Europos ekonomikos konkurencingumo didinimas siekiant stiprinti tarptautinį euro vaidmenį;

—	Europos ekonomikos atsparumo didinimas dėl trečiųjų šalių ar nenugalimos jėgos (force majeure) sukeltų tikrų ir išorės sukrėtimų;

—	naujų investicijų skatinimas siekiant gerinti reglamentavimo aplinką verslui, padėsiantis sušvelninti COVID-19 pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį ir prisidėsiantis prie Europos ekonomikos vystymosi.

2.4.

Pagal šį komunikatą Komisija sieks plėtoti tarptautinį euro vaidmenį, stiprinti ES finansų rinkų infrastruktūras, gerinti ES sankcijų įgyvendinimą ir didinti ES atsparumą neteisėtam trečiųjų valstybių vienašalių sankcijų poveikiui.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK teigiamai vertina šį komunikatą, kuriame pateikti reglamentavimo pasiūlymai ir įgyvendinimo priemonės, skirtos padidinti euro dalį prekyboje ir stiprinti ES finansų sistemos atsparumą.

3.2.

euro zona gyvuoja jau daugiau nei 20 metų ir toliau plečiasi, į ją įtraukiama vis daugiau naujų valstybių narių (nors naujų šalių prisijungimo tenka laukti) (6) ir išlaikoma tarptautinė euro reputacija. Tačiau Komitetas pažymi, kad 2019 m. užsienio valiutų atsargų dalis eurais sumažėjo nuo 23 % iki 19 % – beveik žemiausio lygio per visą istoriją (7) – ir kad, pasak kelių pripažintų ekonomistų, įskaitant Nobelio premijos laureatus Josephą E. Stiglitzą ir Paulą Krugmaną, euro zona vis dar nėra optimali valiutos zona (8), kaip buvo numatęs šios teorijos kūrėjas Robert Mundell.

3.3.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sparčiai augančios Kinijos ekonomikos vaidmuo, kuris tampa vis svarbesnis pasaulio ekonomikoje, vertas platesnės diskusijos svarstant poreikį stiprinti ES ekonominį atsparumą. Šios šalies vidutinis realus metinis BVP augimo tempas per pastaruosius 30 metų buvo apie 10 %, palyginti su maždaug 2 % ES. Tikėtina, kad pandemija dar labiau padidins BVP augimo tempų skirtumus: 4,4 % ES (-6,1 % 2020 m.) ir 8,4 % Kinijoje (2,3 % 2020 m.) (9).

3.4.

Augant Kinijos ekonomikai, auga ir jos valiutos vaidmuo tarptautinėje prekyboje ir tarpuskaitos sistemoje. 2020 m. trečiąjį ketvirtį JAV doleris sudarė apie 60,5 % oficialiųjų užsienio valiutos atsargų dalį, euro – 20,5 %, o Kinijos ženminbi juanis – 2,1 % Tačiau ženminbi juanio dalis sparčiai auga, o euro dalis sumažėjo (10). Kinija taip pat intensyviai kuria savo skaitmeninę valiutą (ji jau testuojama kai kuriuose miestuose (11)), taip pralenkdama likusį pasaulį (12).

3.5.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad strategijoje nėra veiksmų plano, kuriuo būtų reaguojama į stiprėjančią Kinijos ekonomiką, ir rekomenduoja šiuo klausimu komunikatą papildyti.

3.6.

Komitetas pritaria svarbių veiksmų strategijoje išdėstytam raginimui užbaigti kurti bankų sąjungą (13) ir toliau daryti pažangą kuriant kapitalo rinkų sąjungą (14) kaip priemonę, skirtą remti ES atsparumą ir gilinti ekonominę ir pinigų sąjungą. Tačiau jis pažymi, kad siekiant užbaigti kurti EPS reikia, visų pirma, tvirto politinio įsipareigojimo, veiksmingo valdymo ir geresnio turimų finansinių išteklių panaudojimo (15).

3.7.

Komitetas pažymi, kad, norint tęsti struktūrinius pokyčius, kuriais būtų užtikrinama glaudesnė ir nuoseklesnė pinigų sąjunga, reikalingas politinis įsipareigojimas, ir siūlo komunikatą papildyti įvairiomis priemonėmis, galinčiomis duoti apčiuopiamų rezultatų:

—	peržiūrėti ES ekonomikos valdymo sistemą, kad ji būtų labiau orientuota į gerovę ir palankesnė investicijoms (ypač valstybės skolos ir biudžeto deficito atžvilgiu) (16);

—	griežtinti reikalavimą valstybėms narėms koordinuoti savo nacionalinę politiką Europos semestro pagrindu ir didinti pinigų, fiskalinės ir struktūrinės politikos nuoseklumą (17), ypač siekiant socialinės sanglaudos ir tikros konvergencijos;

—

atlikti išsamią, ciklinę tikros ES valstybių narių konvergencijos procesų analizę, nes konvergencija kartu su socialine sanglauda yra labai svarbi tam, kad bendroji rinka taptų dinamiškesnė. Konvergencija turėtų būti stebima siekiant išvengti didesnių skirtumų, nes esama rizikos, kad dabartinis valstybių remiamų didelių finansinės pagalbos paketų ciklas gali vėl paskatinti skilimą tarp Šiaurės ir Pietų, kaip buvo per euro zonos krizę (18).

3.8.

Komitetas sutinka su tuo, kad reglamentavimo sistema yra labai svarbi inovacijoms diegti, tačiau komunikate siūlomus veiksmus laiko nepakankamais. Be to, EESRK pažymi, kad dėl „Brexit’o“ ES sumažėjo pasaulyje pirmaujančių universitetų, kurie atlieka lemiamą vaidmenį skatinant inovacijas: jų geriausių pasaulio universitetų penkiasdešimtuke liko vos keletas (19). Universitetai yra būtini siekiant plėtoti inovacijas ir stiprinti ilgalaikį atsparumą naujiems ekonominiams sukrėtimams.

3.9.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EESRK ragina komunikatą papildyti priemonėmis, skirtomis:

—	užtikrinti didesnį finansų rinkų reglamentavimo lankstumą siekiant skatinti finansines inovacijas Europoje, įskaitant FPRD II direktyvas ir Lyginamųjų indeksų reglamentus dėl prekybos žaliavomis;

—	sumažinti apribojimus, kurie sukuria neproporcingą naštą naujų technologijų plėtrai;

—	padidinti MTP išlaidas (ypač paramą privačioms investicijoms į MTP visoje ES) iki maždaug 3 % nuo BVP;

—	vykstant skaitmeninei transformacijai nustatyti ir toliau remti Europos pažangiąsias specializacijas IT srityje;

—	nustatyti regioninius inovacijų centrus ES ir tiesiogiai juos remti ES lygmeniu, kartu skatinant privačias investicijas į inovacijas, pavyzdžiui, didinant privataus bendro finansavimo reikalavimo lygį.

4. Konkrečios pastabos

4.1. Tarptautinio euro vaidmens stiprinimas

4.1.1.

Remiantis komunikatu, padidėjusi euro svarba tarptautinėje prekyboje, investicijos ir mokėjimai atneštų daug naudos, pavyzdžiui, padidėtų piniginis savarankiškumas, pinigų politika turėtų didesnį poveikį pasaulio mastu, sumažėtų sandorių išlaidos ir kainų šuoliai.

4.1.2.

EESRK pritaria pasiūlymui toliau leisti euru išreikštas obligacijas. Tačiau, nors ir supranta šių priemonių naudą, EESRK ragina parengti euro augimo strategiją, kuri būtų pagrįsta ne tik bendros skolos vertybinių popierių emisija, bet ir euro ekonominės zonos stiprinimu ir plėtra (20). Dėl COVID-19 krizės „iki 2026 m. ES išleis beveik 1 trln. EUR vertės naujų skolos vertybinių popierių“ (21). Tačiau „su atsparumu susijusių sunkumų gali sukelti didelės valstybės skolos, išreikštos kaip BVP dalis“ (22). Norint įveikti šiuos sunkumus, Europos finansų sistema turėtų tapti „atsparesnė, užbaigiant kurti bankų ir kapitalo rinkų sąjungas“ (23). Fiksuotųjų pajamų vertybinių popierių klausimu EESRK rekomenduoja atstatyti iki 2008–2009 m. finansų krizės buvusią aukštą euro poziciją (24).

4.1.3.

Todėl Komitetas ragina kai kurias nacionalinių finansų priežiūros institucijų kompetencijas perkelti į ES lygmenį siekiant parengti bendrą bankų sąjungos ir kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo reglamentavimo sistemą (25). EESRK nuomone, visiškam kapitalo judėjimui ES turėtų būti sudarytos tokios sąlygos, kad galiausiai kiekvienas pilietis ar MVĮ galėtų naudotis bet kurios finansų įstaigos, kuriai taikomos bendros ES finansų priežiūros taisyklės, finansinėmis paslaugomis (26). Bet kokios naujos teisinės nuostatos, susijusios su kapitalo rinkų sąjungos kūrimu, turėtų būti išbandytos (27) siekiant patikrinti, ar jos atitinka šiuos kriterijus: didesnio konkurencingumo ir inovacijų (įskaitant, visų pirma, skaitmeninę pertvarką), indėlio pereinant prie žaliosios ekonomikos ir finansų rinkų stabilumo.

4.1.4.

Be to, reikėtų imtis priemonių siekiant sustiprinti euro buvimą įvairių šalių centrinių bankų rezervuose pagal apsikeitimo sandorius ir remti didelių tarptautinių sutarčių (įgyvendinamų už ES ribų) su Europos bendrovėmis sudarymą, atliekant tarpuskaitą eurais.

4.1.5.

Siekiant sustiprinti euro vaidmenį pasaulio ekonomikoje, būtina didinti ES prekių ir paslaugų konkurencingumą. Tam reikia investicijų į švietimą, mokslinius tyrimus ir plėtrą.

4.1.6.

6 svarbiu veiksmu nustatyta, kad Komisija ir ECB drauge techniniu lygmeniu peržiūrės įvairius politinius, teisinius ir techninius klausimus, kurie galėtų kilti įvedus skaitmeninį eurą.

4.1.7.

Komitetas pritaria skaitmeninio euro idėjai. Tačiau, EESRK nuomone, skaitmeninio euro įvedimas turėtų būti įgyvendinamas ne tik per ECB, bet ir per Eurosistemos (28) centrinius bankus (ir priežiūros įstaigas) (29).

4.1.8.

Šioje naujoje atsiskaitymų sistemoje turėtų būti atsižvelgiama į teisės aktuose (ypač Penktojoje kovos su pinigų plovimu direktyvoje) įtvirtintus privatumo reikalavimus. Tinkamai sukurtas skaitmeninis euras galėtų skatinti euro naudojimą už euro zonos ribų ir sumažinti JAV dolerio (o ateityje ir skaitmeninio juanio) vaidmenį, ypač tarptautiniuose ir mažmeniniuose sandoriuose (30).

4.1.9.

Pasaulinėje žaliųjų obligacijų rinkoje ES yra lyderė. 2019 m. beveik pusė visų pasaulio žaliųjų obligacijų emisijų, įskaitant už euro zonos ribų išleistas obligacijas (31), buvo išreikštos eurais (32). EESRK teigiamai vertina pasiūlymą įvesti naujas „žaliąsias“ finansines priemones (33) siekiant remti Europos žaliąjį kursą (34). Tai sudarys sąlygas ES tęsti ir plėtoti savo, kaip pasaulinės lyderės klimato politikos srityje, vaidmenį (35).

4.2. ES finansų rinkų infrastruktūrų ir susijusių ypatingos svarbos paslaugų teikėjų atsparumo didinimas

4.2.1.

Komunikate atkreipiamas dėmesys į tai, kad ES itin svarbu plėtoti savo finansų rinkų infrastruktūras ir didinti jų atsparumą, kad nereikėtų priklausyti nuo trečiųjų valstybių teikiamų tokių ypatingos svarbos paslaugų. Komisija taip pat turėtų išnagrinėti galimybes užkirsti kelią ES priklausomybei nuo ne ES finansinių ir nefinansinių duomenų teikėjų. Naujoji skaitmeninė atsiskaitymo eurais sistema galėtų būti naudojama prekybai su partneriais, kuriems trečiosios valstybės taikė vienašales sankcijas remti, taip pat galėtų būti taikoma valstybėms ir asmenims, kuriems buvo pritaikytos sankcijos, blokuojant jų naudojimą (informaciją gaunant iš duomenų bazės „Sanctions Information Exchange Repository“).

4.2.2.

EESRK taip pat primena, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai, dėl didelės JAV dolerio paklausos ir dėl JAV atpirkimo rinkos veikimo sutrikimo, ne JAV finansų įstaigoms tapo sudėtingiau refinansuoti jų vykdomas operacijas JAV doleriais. Be to, būtų galima apsvarstyti galimybę naudoti Europos stabilumo mechanizmą siekiant užtikrinti likvidumo rezervą eurais, o tai taip pat būtų prieinama didelėms finansų įstaigoms. Mums reikia aiškių gairių Europos stabilumo mechanizmo pokyčiams įgyvendinti ir kapitalo rinkų sąjungai kurti.

4.2.3.

EESRK iš esmės pritaria veiksmams, kuriais siekiama stiprinti atvirą strateginį ES savarankiškumą, įskaitant ES finansų rinkų infrastruktūrų atsparumo stiprinimą. Kita vertus, Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad tokios priemonės tam tikromis sąlygomis gali sukelti nepageidaujamą politinį poveikį.

4.3. ES sankcijų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo gerinimas

4.3.1.

Siekiant padidinti ES sankcijų veiksmingumą, būtina užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos ir vykdomos vienodai. Ne ES bendrovių patronuojamosios įmonės pasinaudoja teisinėmis spragomis, kad apeitų draudimus, o tai iškreipia bendrąją rinką.

4.3.2.

EESRK teigiamai vertina pasiūlymus, kuriais siekiama sustiprinti ES gebėjimą taikyti sankcijas vienodai ir kalbėti vienu balsu.

4.3.3.

Komitetas remia Europos Komisijos pastangas sukurti priemones, skirtas neutralizuoti poveikį, kurį ES ekonominės veiklos vykdytojams daro neteisėtas trečiosios valstybės vienašalių priemonių eksteritorialus taikymas. Tačiau EESRK pabrėžia būtinybę sukurti mechanizmus, kuriais būtų užtikrinta, kad visos valstybės narės bendrai sutartų dėl su pačiomis sankcijomis susijusių klausimų. Komiteto nuomone, tokios priemonės gali padidinti ES, kaip pasaulinio masto veikėjos, nepriklausomybę ir apsaugoti bendrąją rinką nuo sukrėtimų.

4.3.4.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad nuo 2008–2009 m. finansų krizės ES finansų rinkoje galioja griežta tvarka, pagal kurią subjektams, norintiems pasinaudoti ES bendrąja rinka, taikomi administraciniai reikalavimai. Svarbu, kad šios teisinės nuostatos būtų taikomos lanksčiai, kad būtų užtikrinta sąnaudų ir naudos pusiausvyra, įvertintas naujų taisyklių poveikis Europos finansų bendrovėms (36), o reguliavimo našta taip pat būtų pritaikyta prie šių subjektų (didelių visos Europos bankų, finansų įstaigų ir pradedančiųjų įmonių finansų technologijų sektoriuje) dydžio (37).

Briuselis, 2021 m. birželio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) EESRK nuomonė Europos indėlių garantijų sistema (OL C 177, 2016 5 18, p. 21).

(2) EESRK nuomonė Ekonominės ir pinigų sąjungos dokumentų rinkinys (OL C 262, 2018 7 25, p. 28).

(3) EESRK nuomonė Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas (OL C 155, 2021 4 30, p. 20).

(4) EESRK nuomonė Ekonomikos valdymo peržiūra (OL C 429, 2020 12 11, p. 227).

(5) COM(2021) 32 final.

(6) COM(2018) 796 final, p. 2.

(7) „Tarptautinis euro vaidmuo“, Europos Centrinis Bankas, 2020 m. birželio mėn.

(8) Ar galima išsaugoti Europos projektą? Paulo Krugmano pagrindinė paskaita 23-ojoje tarptautinėje Europos šalininkų konferencijoje Filadelfijoje, 2016 m. balandžio 14–16 d.

(9) Žr. World Economic Outlook database, 2021 m. balandžio mėn., Tarptautinis valiutos fondas.

(10) Oficialiųjų užsienio valiutos atsargų krepšelis (angl. COFER), Tarptautinė finansų statistika (angl. IFS), Tarptautinis valiutos fondas, https://data.imf.org/regular.aspx?key=41175.

(11) Žr. China Launches Digital Renminbi Trials in 11 Cities, Stages Seven Digital Renminbi Lotteries in Year Following Start of Testing, „China Banking News“, 2021 m. balandžio 19 d.

(12) „PwC“ centrinių bankų skaitmeninių valiutų pasaulinis indeksas, 2021 m. balandžio mėn., https://www.pwc.com/gx/en/industries/financial-services/assets/pwc-cbdc-global-index-1st-edition-april-2021.pdf

(13) EESRK nuomonė Tarptautinio euro vaidmens stiprinimas (OL C 282, 2019 8 20, p. 27).

(14) EESRK nuomonė Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas (OL C 155, 2021 4 30, p. 20).

(15) EESRK nuomonė Ekonominės ir pinigų sąjungos dokumentų rinkinys (OL C 262, 2018 7 25, p. 28).

(16) EESRK nuomonė 2021 m. euro zonos ekonominė politika (OL C 123, 2021 4 9, p. 12).

(17) COM(2020) 746 final .

(18) EUROFOUND (2020 m.), Upward convergence in the EU: Definition, measurement and trends, p. 9, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(19) Times Higher Education duomenimis, jų liko šeši, o QS World University Rankings vertinimu – tik vienas.

(20) ES susiduria su kliūtimis siekiant stiprinti bendros valiutos pasaulinį statusą, „Financial Times“, 2021 m. sausio 19 d.

(21) COM(2021) 32 final, p. 8.

(22) EESRK nuomonė Atsparesnės ir tvaresnės Europos ekonomikos kūrimas (OL C 353, 2019 10 18, p. 23).

(23) Žr. Komisijos nario Paolo Gentiloni pastabas Euro grupės spaudos konferencijoje, 2021 m. vasario 15 d., Briuselis.

(24) Žr. „Fixed income market liquidity“, Committee on the Global Financial System Papers, Nr. 55, Tarptautinių atsiskaitymų bankas, p. 18, 2016 m. sausio mėn.

(25) Žr. COM(2020) 590 final ir COM(2020) 746 final, p. 8

(26) EESRK nuomonė Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas (OL C 155, 2021 4 30, p. 20).

(27) EESRK nuomonė Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas (OL C 155, 2021 4 30, p. 20), 1.16 punktas.

(28) Žr. „Ataskaita dėl skaitmeninio euro“, Europos Centrinis Bankas, 2020 m. spalis, p. 7–8.

(29) Žr. „Ataskaita dėl skaitmeninio euro“, Europos Centrinis Bankas, 2020 m. spalis, p. 36–40.

(30) ES susiduria su kliūtimis stiprinant bendros valiutos pasaulinį statusą, „Financial Times“, 2021 m. sausio 19 d.

(31) Žr. Išlaisvinant neišnaudotą euro potencialą pasauliniu mastu, ECB vykdomosios valdybos nario F. Panetta kalba.

(32) Žr. „euro vaidmuo pasaulinėje žaliųjų obligacijų rinkoje“, 1 skiltis, 19-oji metinė tarptautinio euro vaidmens apžvalga, ECB, 2020 m. birželio mėn.

(33) Pagrindiniai rezultatai. Euro grupės vaizdo konferencija, 2021 m. vasario 15 d.

(34) COM(2019) 640 final.

(35) Paschal Donohoe kalba po 2021 m. vasario 15 d. Euro grupės vaizdo konferencijos.

(36) EESRK nuomonė Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas (OL C 155, 2021 4 30, p. 20).

(37) EESRK nuomonė ES skaitmeninių finansų strategija (OL C 155, 2021 4 30, p. 27).

PRIEDAS

1 diagrama

Vidutinio BVP augimo tempo palyginimas

(*) nuo 2019 m. pateikiami prognozuojami dydžiai.

Šaltinis – skaičiavimai grindžiami duomenų baze „World Economic Outlook“, Tarptautinis valiutos fondas, 2020 m. spalio mėn.

2 diagrama

Oficialiųjų užsienio valiutos atsargų dalis JAV doleriais, eurais ir ženminbi juaniais (proc.)

Šaltinis – Tarptautinis valiutos fondas, data.imf.org.

3 diagrama

ES, JAV ir Kinijai tenkanti pasaulio BVP dalis (proc.)

Šaltinis – duomenų bazė „World Economic Outlook“, Tarptautinis valiutos fondas, 2020 m. spalio mėn.

4 diagrama

ES, JAV ir Kinijos visuotinio eksporto dalis (proc.)

Šaltinis – Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija.

5 diagrama

Bendrosios MTP vidaus išlaidos, 2008–2018 m. (procentinė BVP dalis)

Šaltinis – Eurostatas.

2021 8 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/50

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pagrindinių teisių chartijos taikymo ES stiprinimo strategija“

(COM(2020) 711 final)

(2021/C 341/08)

Pranešėjas	Cristian PÎRVULESCU
Bendrapranešėjis	Christian BÄUMLER

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 2 24
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Biuro sprendimas	2021 1 26
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 5 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 10
Plenarinė sesija Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	201 / 2 / 7

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Komitetas palankiai vertina Komisijos parengtą naują strategiją. Pasiūlyme nustatyti aiškūs įsipareigojimai ir itin akcentuojami taikymo ir įgyvendinimo klausimai. Tokią kryptį Komitetas rėmė nuolat, be kita ko, savo nuomonėje dėl 2011 m. priimtos pirmosios strategijos (1).

1.2.

Nuo to laiko esminiai socialiniai, ekonominiai ir politiniai pokyčiai apsunkino pagrindinių teisių apsaugą ir sukėlė naujų iššūkių dabartinėms sistemoms, įskaitant Pagrindinių teisių chartijos taikymą. Dabartinė pandemija visame žemyne gerokai padidino pavojų milijonų žmonių sveikatai, saugai ir gerovei. Pasauliniu lygmeniu, kuriuo ES tenka didžiulė atsakomybė imtis veiksmų, padėtis dar blogesnė.

1.3.

Tokiomis aplinkybėmis ES institucijos ir valstybės narės turi veikti vadovaudamosi aiškia vizija ir ryžtingiau remti pagrindines teises. Nors Chartijos taikymas tik papildo ES teisę, vis didėjantis teisynas ir kompleksinis įvairių sričių politikos integravimas suteikia dar didesnių galimybių veikti. Tikėtina, kad šis poslinkis padarys daugeriopą poveikį pilietinei visuomenei, vietos bendruomenėms, socialiniams partneriams ir įmonėms.

1.4.

Deja, praėjus dešimčiai Chartijos įgyvendinimo metų, europiečių žinios apie ją ar jos vaidmenį tebėra ribotos. Be to, ja ribotai naudojasi pilietinės visuomenės organizacijos, nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir žmogaus teisių gynėjai. Negalime laukti dar vieno dešimtmečio, kad Pagrindinių teisių chartijoje numatytos teisės taptų realybe plačiajai visuomenei, pilietinei visuomenei ir viešosioms institucijoms. Tikimės, kad Europos Komisija aktyviau informuos piliečius, žiniasklaidą, pilietinę visuomenę, socialinius partnerius ir įvairias kitas institucijas apie Chartiją, jos svarbą, poveikį ir susijusias priemones.

1.5.

Visos ES institucijos turi ryžtingai ginti ir tvirtai remti visas pilietinės visuomenės organizacijas, kovotojus už žmogaus teises ir žurnalistus, kurie susiduria su fiziniais ir žodiniais išpuoliais, bauginimu ir priekabiavimu, įskaitant piktnaudžiavimą keliant bylas, smurtą ir neapykantą kurstančias kalbas internetinėje erdvėje ir realiame gyvenime. Šmeižto kampanijos, kurios daro poveikį pilietinės visuomenės patikimumui ir teisėtumui, turi būti sustabdytos ir reikia imtis veiksmų prieš jose dalyvaujančias valstybių narių Vyriausybes. Dabartinių taisyklių vykdymo užtikrinimas turi būti prioritetas.

1.6.

Reikia gerokai sustiprinti bendrus pilietinės visuomenės organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų gebėjimus dirbti pagal Chartijos sistemą pasitelkiant įvairias priemones, įskaitant mokymą ir žinių perdavimą, organizacinę paramą, stabilų ir nuspėjamą finansavimą ir apsaugą nuo išpuolių ir neigiamų kampanijų. Komitetas yra pasirengęs padėti parengti visapusiškesnį ir išsamesnį planą šiuo klausimu, visų pirma pasitelkdamas savo Pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų grupę. Tokios pastangos turėtų būti įtrauktos į išsamią Europos pilietinės visuomenės strategiją, kurią, EESRK nuomone, būtina skubiai parengti (2).

1.7.

Komitetas palankiai vertina visapusišką Komisijos požiūrį į pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama ES, skatinimą bei apsaugą ir šios strategijos, Europos demokratijos veiksmų plano ir pirmosios teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos papildomumą. Be to, jis siūlo į bendrą planavimo procesą įtraukti ES kovos su rasizmu veiksmų planą, taip pat ES strategijas dėl negalios ir LGBTIQ asmenų. Iššūkiai, kuriuos siekiama atremti šiais planais ir strategijomis, dažnai yra bendri.

1.8.

EESRK pakartoja savo pastabas dėl teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių ekonominių aspektų. Grėsmė teisinės valstybės principui ir apskritai pagrindinių teisių padėties blogėjimas, jei tai nebus sustabdyta, greičiausiai turės neigiamos įtakos tarpusavio pasitikėjimui, kuris yra vidaus rinkos pagrindas, ir atitinkamai neigiamų padarinių ES ekonomikos augimui (3).

1.9.

Komitetas pabrėžia, kad į Pagrindinių teisių chartiją taip pat įtrauktos socialinės teisės. Jų įgyvendinimas yra labai svarbus žmonių gyvenimui. Į šių teisių apsaugą Europos ir nacionaliniu lygmenimis turi būti įtraukti socialiniai partneriai. Socialinis dialogas turėtų būti stiprinamas ir perorientuojamas į Chartijoje nustatytas pagrindines teises. Pakartojant 2011 m. nuomonėje dėl strategijos pateiktą Komiteto raginimą, daugiau dėmesio reikėtų skirti III antraštinei daliai „Lygybė“ ir IV antraštinei daliai „Solidarumas“, nes tai esminiai aspektai ES, kaip demokratinei, vertybėmis grindžiamai Sąjungai, kurioje rimtai atsižvelgiama į jos socialinį modelį ir įsipareigojimus.

1.10.

Komitetas teigiamai vertina tai, kad strategijoje pabrėžiamas visa apimantis Chartijos pobūdis ir kad ja papildomi tiksliniai veiksmai, kuriais siekiama, kad ES teisės ir vertybės būtų labiau apčiuopiamos įvairiose srityse, kaip antai nusikaltimų aukų teisės ir teisė kreiptis į teismą, lygybė ir įtrauktis, kova su rasizmu ir pliuralizmas, socialinės teisės ir įtraukus švietimas, taip pat mokymas, ekonominės teisės, ES piliečių bei ne ES piliečių teisės ir vaiko teisės. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti COVID-19 poveikiui vaikų teisėms, gerovei ir intelektualiniam bei emociniam vystymuisi. EESRK taip pat pažymi, kad labai svarbūs yra Chartijos straipsniai, darantys įtaką ekonomei sferai, pavyzdžiui, verslo laisvei ir nuosavybės teisei, ir straipsniai, susiję su tinkamomis teisinėmis taisyklėmis.

1.11.

Komitetas besąlygiškai remia ES įsipareigojimą propaguoti ir ginti žmogaus teises ir vertybes visame pasaulyje. Visiškai pagrįstai akcentuojami prekybos susitarimai ir galimas jų poveikis pagrindinėms teisėms. Kaip teigiama daugelyje nuomonių, Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į migracijos ir prieglobsčio politiką kaip esminį ES įsipareigojimo saugoti pagrindines teises išbandymą. Žmogaus teisių gynėjams visame pasaulyje turėtų būti teikiama aktyvesnė parama.

1.12.

Kaip nurodyta pasiūlyme, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos, valstybių narių parlamentai ir teisėsaugos institucijos yra itin svarbūs subjektai skatinant ir ginant Chartijoje numatytas teises. Neaišku, kuo bendradarbiavimas skirtųsi nuo bendradarbiavimo per paskutinįjį pradinės strategijos įgyvendinimo dešimtmetį. Svarbus šios strategijos tikslas turėtų būti nustatyti tinkamą paskatų ir priemonių derinį, kuris motyvuotų nacionalines ir vietos institucijas būti ryžtingesnėmis ir iniciatyvesnėmis pagrindinių teisių apsaugos srityje.

1.13.

Komitetas tikisi, kad bus iš esmės patobulinti visi pagrindiniai strategijos aspektai: prevencija, propagavimas, įgyvendinimas ir vykdymas. Nepamirštant kitų sričių, reikėtų daugiau dėmesio skirti vykdymo užtikrinimui. Tinkamas Chartijos taikymas yra būtinas siekiant išsaugoti gerai veikiančią ir vertybėmis grindžiamą Sąjungą. Chartijos taikymas taip pat yra privalomas. Komisija turi imtis atitinkamų veiksmų ir kovingiau vykdyti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kai neužtikrinamos teisės.

1.14.

Komitetas visiškai pritaria tam, kad valstybės narės paskirtų Chartijos ryšių centrus, ir siūlo jiems suteikti svarbią poziciją Vyriausybėse arba teisėkūros procese dalyvaujančiose šakinėse ministerijose, pavyzdžiui, teisingumo ministerijose.

1.15.

Atsižvelgdamas į didelį COVID-19 pandemijos poveikį visuomenei, Komitetas primygtinai ragina Komisiją 2022 m. ataskaitoje išsamiai išnagrinėti pandemijos poveikį pagrindinėms teisėms, ypač susijusioms su socialine ir ekonomine gerove, ir taip tvirtai pabrėžti, kad socialinės teisės yra pagrindinės teisės. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų, kurie COVID-19 pandemijos metu slaugos namuose patiria izoliaciją, teisėms, orumui ir gerovei.

1.16.

Komitetas siūlo, kad kiekvieną fondą (fondus, kuriems taikomas Bendrųjų nuostatų reglamentas (BNR)) prižiūrėtų stebėsenos komitetai, kuriuose dalyvautų nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos, nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir žmogaus teisių gynėjai. Visiems šiems pilietiniams subjektams turėtų būti suteikta teisė pareikšti nuomonę dėl to, kaip lėšos skiriamos ir valdomos. EESRK prašo Komisijos atsižvelgti į 2021 m. vasario mėn. paskelbtos rezoliucijos „Organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų procesuose. Kas veiksminga, o kas ne?“ rekomendacijas.

1.17.

Komitetas ragina Komisiją nustatyti ir įgyvendinti pilietinės visuomenės organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų, kurie priešakinėse linijose dirba marginalizuotose ir pažeidžiamose bendruomenėse, finansavimo galimybes. Komitetas ragina valstybes nares įgyvendinti pilietinės visuomenės ir žmogaus teises ginančių bendruomeninių grupių finansavimo programas. Šių programų struktūra turėtų apsaugoti finansuojamų subjektų savarankiškumą ir nepriklausomumą.

1.18.

Komitetas siūlo sukurti atsakomąjį, greitą ir veiksmingą mechanizmą, kuris padėtų nustatyti ir pranešti apie fizinius ir žodinius išpuolius, bauginimą ir priekabiavimą, įskaitant piktnaudžiavimą keliant bylas, smurtą ir neapykantą kurstančias kalbas internetinėje erdvėje ir realiame gyvenime, nukreiptus prieš pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus. Į šį mechanizmą turėtų būti įtrauktos nacionalinės žmogaus teisių institucijos (NŽTI) ir nacionaliniai socialinių reikalų ir ekonomikos komitetai.

1.19.

Kad būtų lengviau koordinuoti, Komitetas siūlo valstybėms narėms įsteigti nacionalinius pagrindinių teisių forumus, kuriuose galėtų veikti visi suinteresuotieji subjektai: NŽTI, nacionalinės lygybės įstaigos, ombudsmenai, naujai įsteigti Chartijos ryšių centrai ir kitos viešosios įstaigos. Forumuose turėtų dalyvauti organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai. Įsteigus šiuos forumus, pagalbą gali suteikti Pagrindinių teisių agentūra.

1.20.

Komitetas siūlo Komisijai parengti specialią paramos programą, kuria būtų siekiama užtikrinti, kad visos NŽTI įgytų daugiau ir vienodesnių institucinių gebėjimų (kūrimas, akreditavimas ir atitikties užtikrinimo veiksmai), ir pateikti konkrečias gaires valstybėms narėms. Kaip ir kitų priemonių ir programų atveju, EESRK rekomenduoja geriau ir plačiau naudotis vertinga Pagrindinių teisių agentūros patirtimi. Raginame Agentūrą, tęsiant savo veiksmingą darbą, kuriuo siekiama esminių pokyčių pagrindinių teisių srityje, atidžiai stebėti socialinių teisių apsaugą. Taip pat reikėtų pastangų, kad Agentūra taptų žinomesnė ir lengviau prieinama plačiajai visuomenei ir pilietinės visuomenės grupėms bei organizacijoms.

1.21.

Komitetas siūlo Komisijai organizuoti specialius konsultacinius renginius ir rengti ataskaitas dėl konkrečių pavadinimų ir straipsnių, dėl kurių nuomonę galėtų pateikti NŽTI, pilietinės visuomenės organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai. EESRK visada pasirengęs glaudžiai bendradarbiauti su Komisija reguliariai organizuojant tokius susitikimus, kuriuose dalyvautų pilietinės visuomenės atstovai.

1.22.

Komitetas daug tikisi iš Komisijos informuotumo didinimo kampanijos. Atsižvelgiant į šios priemonės svarbą ir skubumą, būtų buvę naudinga šioje strategijoje išsamiau apibrėžti kampanijos tikslus, tvarkaraštį, tikslines grupes, priemones, partnerius ir siūlomą biudžetą. EESRK ragina Europos Komisiją organizuoti su Chartija susijusią veiklą per Konferenciją dėl Europos ateities ir pagrindinių teisių klausimus priartinti prie piliečių ir viešosios darbotvarkės.

1.23.

Reikia daugiau mokslinių tyrimų ir konsultacijų, kad būtų galima geriau suprasti Chartijos taikymą, atsižvelgiant į riziką ir pažeidžiamumą, su kuriais dažniau susiduriama tam tikrose socialinėse grupėse ir regioninėse bendruomenėse.

2. Bendrosios pastabos

2.1. Nuomonės rengimo aplinkybės

2.1.1.

Chartija taikoma visoms ES institucijų priemonėms. Europos Komisijos 2010 m. veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategijoje pabrėžiama, kaip svarbu, kad ES rodytų tinkamą pavyzdį, ir išdėstyta, kaip Komisija užtikrins, kad ES būtų visapusiškai laikomasi Chartijos. Chartija taip pat taikoma valstybėms narėms, kai jos įgyvendina ES teisę.

2.1.2.

Chartija paskatino priimti naujus ES teisės aktus, kuriais tiesiogiai saugomos ir skatinamos tam tikros pagrindinės teisės. Ryškūs pavyzdžiai – naujos taisyklės dėl duomenų apsaugos, lyčių lygybės, informatorių apsaugos, teisingo bylos nagrinėjimo ir teisių į gynybą bei nusikaltimų aukų. Įvairiose politikos srityse yra itin išplėtota Chartija grindžiama ES Teisingumo Teismo praktika.

2.1.3.

ES pagrindinių teisių agentūra tapo patikima ES institucija, teikiančia palyginamus pagrindinių teisių duomenis ir analizę, kuriais siekiama remti ES institucijų ir valstybių narių darbą. Europos Sąjungoje taip pat labai padaugėjo nepriklausomų nacionalinių žmogaus teisių institucijų ir įstaigų.

2.1.4.

Vis dėlto trijose valstybėse narėse (Čekijoje, Italijoje ir Maltoje (4)) nėra NŽTI, dvejose nėra akredituotų NŽTI (Estijoje, kurioje ketinama NŽTI akredituoti 2020 m. pabaigoje, ir Rumunijoje), o šešiose (Austrijoje, Belgijoje, Kipre, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje) nėra Jungtinių Tautų Paryžiaus principus atitinkančių A statusą turinčių NŽTI.

2.1.5.

Neseniai atliktas „Eurobarometro“ tyrimas dėl informuotumo apie Chartiją rodo, kad tik 42 % respondentų yra girdėję apie Chartiją ir tik 12 % iš tikrųjų žino, kas tai yra. Šeši iš dešimties respondentų norėtų daugiau sužinoti apie savo teises ir apie tai, kur kreiptis, jeigu Chartijoje numatytos jų teisės yra pažeidžiamos (5).

2.1.6.

EESRK jau ilgą laiką yra įsipareigojęs remti žmogaus teises ir žmogaus teisių gynėjus. Komitetas visapusiškai prisideda prie pagrindinių teisių kultūros ir sistemų plėtojimo, nes jis dalyvauja įvairiose struktūrose ir veikloje, suteikia žodį piliečiams, pilietinei visuomenei ir socialiniams partneriams, kad jie galėtų išsakyti savo rūpesčius, ir formuluoja politikos ir reglamentavimo pasiūlymus pagal teisėmis grindžiamą viziją. Stiprindamas savo pastangas, EESRK įsteigė Pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų grupę, kuri įtvirtina jo viziją ir atsakomybę.

2.2. Veiksmingo Chartijos taikymo valstybėse narėse užtikrinimas

2.2.1.

Komitetas visiškai pritaria Komisijos pasiūlymui paraginti valstybes nares paskirti Chartijos ryšių centrus. Jų vaidmuo sudarant palankesnes sąlygas su Chartija susijusios informacijos ir geriausios praktikos srautui ir gebėjimų stiprinimo koordinavimui atitinkamoje šalyje yra labai svarbus siekiant pažangos įgyvendinant pagrindinių teisių darbotvarkę. Idealiu atveju jiems turėtų būtų skirta svarbi pozicija Vyriausybėse arba teisėkūros procese dalyvaujančiose šakinėse ministerijose, pavyzdžiui, teisingumo ministerijose.

2.2.2.

Naujasis požiūris, taikomas rengiant metinę Chartijos taikymo ES ataskaitą, konkrečiai – atidžiau nagrinėjamas Chartijos taikymas valstybėse narėse, yra tinkamas. Komitetas taip pat palankiai vertina tai, kad naujoje 2021 m. Chartijos ataskaitoje daug dėmesio skiriama pagrindinėms teisėms skaitmeniniame amžiuje. Kadangi COVID-19 pandemija padarė didelį poveikį visuomenei, Komitetas primygtinai ragina Komisiją 2022 m. ataskaitoje išsamiai išnagrinėti pandemijos poveikį pagrindinėms teisėms, ypač susijusioms su socialine ir ekonomine gerove. Kitas svarbus ir svarstytinas aspektas – ES šalių Vyriausybių nepaprastosios padėties skelbimas, kartais darant žalą parlamentinei priežiūrai ir demokratinei stabdžių ir atsvarų sistemai. EESRK mano, kad kovos su pandemija priemonės turi būti visiškai demokratinės, laikinos ir proporcingos.

2.2.3.

Komitetas ragina Komisiją tais atvejais, kai tinkama ir kai pažeidžiama ES teisė, ryžtingiau pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras.

2.2.4.

Komitetas teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą, kad visoms programoms, remiamoms iš ES fondų, kuriems taikomas BNR (toliau – BNR fondai), turi būti sukurti veiksmingi mechanizmai, kuriais būtų užtikrinama, kad nuo pat šių programų sukūrimo iki įgyvendinimo jos atitiktų Chartiją. Komitetas siūlo, kad kiekvieną fondą prižiūrėtų stebėsenos komitetai, kuriuose dalyvautų pilietinės visuomenės organizacijos, nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir žmogaus teisių gynėjai. Tai padėtų užpildyti BNR įgyvendinimo institucijų žinių apie pagrindines teises spragas ir gerokai padidinti pagrindinių teisių organizacijų gebėjimą daryti realų poveikį vietos lygmeniu.

2.2.5.

Komitetas primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti, kokiu mastu ES lėšos naudojamos laikantis Chartijos nuostatų, ir skatina imtis tinkamų ir pagrįstų priemonių, pavyzdžiui, galimo ES finansavimo laikino nutraukimo ar sustabdymo arba finansinių pataisymų tais atvejais, kai valstybės narės nesiėmė taisomųjų veiksmų neteisėtų išlaidų atžvilgiu. Be to, didelių biudžeto asignavimų atveju Komitetas ragina Komisiją pradėti anksčiau vykdyti Chartijos laikymosi patikras.

2.2.6.

Pasiūlyme nustatytas tikslas – skatinti pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisių gynėjams palankią ir saugią aplinką jų šalyse, įskaitant vietos lygmenį, yra iš tiesų būtinas. Tačiau nėra aiškių nurodymų, kaip bus siekiama šio tikslo. Komitetas ragina Komisiją nustatyti ir įgyvendinti pilietinės visuomenės organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų, kurie priešakinėse linijose dirba marginalizuotose ir pažeidžiamose bendruomenėse, finansavimo galimybes.

2.2.7.

Komitetas siūlo sukurti atsakomąjį, greitą ir veiksmingą mechanizmą, kuris padėtų nustatyti ir pranešti apie fizinius ir žodinius išpuolius, bauginimą ir priekabiavimą, įskaitant piktnaudžiavimą keliant bylas, smurtą ir neapykantą kurstančias kalbas internetinėje erdvėje ir realiame gyvenime, nukreiptus prieš pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus. Į šį įspėjimo mechanizmą turėtų būti įtrauktos NŽTI ir nacionaliniai socialinių reikalų ir ekonomikos komitetai. EESRK taip pat yra pasirengęs prisidėti prie šio mechanizmo sukūrimo ir bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis siekiant užtikrinti veiksmingą susijusių organizacijų ir žmonių apsaugą ir teisių gynimo priemones.

2.2.8.

Komisijos įsipareigojimas suderinti pastangas siekiant užtikrinti demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagrindinių teisių apsaugą teikia itin didelių vilčių (6). Komitetas mano, kad tie patys koordinavimo principai turėtų būti taikomi ir nacionaliniu lygmeniu. Pernelyg dažnai įvairios viešosios ir nevyriausybinės institucijos ir organizacijos nepakankamai bendradarbiauja. Taigi, Komisija gali paprašyti valstybių narių įsteigti nacionalinius pagrindinių teisių forumus, kuriuose galėtų veikti visi suinteresuotieji subjektai: nacionalinės žmogaus teisių institucijos, nacionalinės lygybės įstaigos, ombudsmenai, naujai įsteigti Chartijos ryšių centrai ir kitos viešosios įstaigos. Forumuose turėtų dalyvauti pilietinės visuomenės organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai.

2.2.9.

Pirmenybė turėtų būti teikiama NŽTI kūrimui bei akreditavimui ir veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti, kad jos atitiktų Jungtinių Tautų Paryžiaus principas (7), ir tam turėtų būti skiriama didesnė parama. Komitetas siūlo Komisijai parengti specialią paramos programą, skirtą užtikrinti, kad visos NŽTI įgytų daugiau ir vienodesnių institucinių gebėjimų.

2.3. Skatinimas naudoti Chartiją kaip ES institucijų kelrodį

2.3.1.

Tikimasi, kad pagrindinių Komisijos iniciatyvų tikrinimas nuo parengiamojo iniciatyvos etapo išliks Komisijos dėmesio centre per visą sprendimų priėmimo procesą. Tai, kad pasiūlyme pabrėžiamas Skaitmeninių paslaugų aktas ir kad vykdoma veikla, skirta Chartijos laikymuisi užtikrinti, yra tinkamas požiūris siekiant pristatyti įvairius klausimus ir pasekmes, kurių kyla dėl atitikties.

2.3.2.

Labai svarbu nuodugniai parengti pagrindines Komisijos iniciatyvas. Be to, teminį atitikties plėtojimą reikėtų papildyti Chartija grindžiamu mąstymu ir analize, daugiausia dėmesio skiriant įvairioms antraštinėms dalims ir straipsniams, kaip išdėstyta metinėje ataskaitoje. Vienas iš būdų tai pasiekti – organizuoti specialius konsultacinius renginius ir rengti ataskaitas dėl konkrečių pavadinimų ir straipsnių, dėl kurių nuomonę galėtų pateikti NŽTI, pilietinės visuomenės organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai. Taip būtų galima sukaupti daug žinių apie konkrečius straipsnius ir teises, kuriuos šie straipsniai gina, ir susidaryti aiškesnį vaizdą apie bendrą ES teisės ir politikos formavimo poveikį plačiosios visuomenės narių gyvenimui ir teisėms.

2.3.3.

Kaip rekomenduojama šios nuomonės 2.2.2 punkte, dėl didelio COVID-19 pandemijos poveikio Europos visuomenei būtina sutelkti dėmesį į susijusių teisių būklę. Todėl Komitetas norėtų paraginti Komisiją metinėse ataskaitose pabrėžti COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų įvairių krizių poveikį pagrindinių teisių apsaugai.

2.3.4.

Šiuo požiūriu, pakartojant 2011 m. nuomonėje dėl strategijos pateiktą Komiteto raginimą, daugiau dėmesio reikėtų skirti III antraštinei daliai „Lygybė“ ir IV antraštinei daliai „Solidarumas“, nes tai esminiai aspektai ES, kaip demokratinei, vertybėmis grindžiamai Sąjungai, kurioje rimtai atsižvelgiama į jos socialinį modelį ir įsipareigojimus.

2.3.5.

Komitetas besąlygiškai remia ES įsipareigojimą propaguoti ir ginti žmogaus teises ir vertybes visame pasaulyje. Visiškai pagrįstai akcentuojami prekybos susitarimai ir galimas jų poveikis pagrindinėms teisėms. Kaip ir daugelyje nuomonių, Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į migracijos ir prieglobsčio politiką kaip esminį ES įsipareigojimo saugoti pagrindines teises išbandymą. Jis taip pat pažymi, kad demokratinis stabilumas ir su tuo susijusios žmogaus teisių apsaugos sistemos Europos kaimynystėje patiria spaudimą, todėl turėtų būti dedama daugiau pastangų jiems remti. Žmogaus teisių gynėjams visame pasaulyje turėtų būti teikiama aktyvesnė parama.

2.3.6.

Komitetas ragina Europos Parlamentą ir Tarybą naudotis turimomis priemonėmis siekiant užtikrinti, kad Chartija būtų veiksmingai taikoma jų darbe, padedant Komisijai ir į teisės aktų rengimo procesą įtraukiant atitinkamas patariamąsias Europos institucijas. EESRK yra pasirengęs dalyvauti tokiame tarpinstituciniame dialoge ir darbe.

2.4. Žmonių informuotumo apie Chartijoje įtvirtintas jų teises didinimas

2.4.1.

Komitetas daug tikisi iš Komisijos informuotumo didinimo kampanijos, kuria bus siekiama geriau informuoti žmones apie Chartijoje įtvirtintas jų teises ir apie tai, kur kreiptis, kai šios teisės pažeidžiamos. Atsižvelgiant į šios priemonės svarbą ir skubumą, būtų buvę naudinga šioje strategijoje išsamiau apibrėžti kampanijos tikslus, tvarkaraštį, tikslines grupes, priemones, partnerius ir siūlomą biudžetą.

2.4.2.

Informuotumo didinimo kampanija turėtų papildyti kitas priemones. Rekomenduojame pradėti darbą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir valstybės lygmens įstaigomis, įskaitant teismines institucijas, mokymo, gerosios patirties perdavimo ir komunikacijos su visuomene srityse, kai tik bus išugdyti būtiniausi instituciniai gebėjimai. Pirmiau nurodytos organizacijos ir įstaigos gali būti ištekliai, padedantys žmonėms užtikrinti jų pagrindinių teisių apsaugą palankioje socialinėje ir institucinėje aplinkoje.

2.4.3.

Todėl informuotumo didinimo kampanijos turėtų būti rengiamos taip, kad pasiektų tuos asmenis, kuriems kyla didžiausia tikimybė patirti pagrindinių teisių pažeidimus. Reikia daugiau mokslinių tyrimų ir konsultacijų, kad būtų galima geriau suprasti Chartijos taikymą, atsižvelgiant į riziką ir pažeidžiamumą, su kuriais dažniau susiduriama tam tikrose socialinėse grupėse ir regioninėse bendruomenėse. Tai padėtų valdyti priemones, kurių imasi įvairios įstaigos, taip pat suteiktų daugiau informacijos apie įvairias konsultavimosi ir dalyvavimo iniciatyvas.

2.4.4.

EESRK ragina Europos Komisiją organizuoti su Chartija susijusią veiklą per Konferenciją dėl Europos ateities ir pagrindinių teisių klausimus priartinti prie piliečių ir viešosios darbotvarkės.

Briuselis, 2021 m. birželio 10 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 376, 2011 12 22, p. 74.

(2) Tyrime „Pilietinės visuomenės organizacijų reagavimas į COVID-19 pandemiją ir su ja susijusias Europoje įvestas ribojamąsias priemones“ (2021 m.) EESRK išdėstė pandemijos iškeltus struktūrinius iššūkius ir tai, kaip pilietinės visuomenės organizacijos reagavo į juos.

(3) OL C 429, 2020 12 11, p. 16,

(4) Malta padarė didelę pažangą ir tikimasi, kad netrukus ji įsteigs savo NŽTI.

(5) Specialus „Eurobarometro“ tyrimas Nr. 487b.

(6) Koordinavimas ES lygmeniu gali apimti Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklą (ENNHRI), Europos lygybės įstaigų tinklą („Equinet“) ir Europos ombudsmenų tinklą (ENO). Koordinavimą nacionaliniu lygmeniu gali veiksmingai vykdyti pagrindinės nacionalinės institucijos.

(7) Jungtinių Tautų Paryžiaus principai yra tarptautiniai kriterijai, pagal kuriuos nacionalines žmogaus teisių institucijas gali akredituoti Pasaulinis nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljansas (GANHRI).

2021 8 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/56

(COM(2020) 790 final)

(2021/C 341/09)

Pranešėjas	Carlos Manuel TRINDADE
Bendrapranešėjis	Andris GOBIŅŠ

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 2 24
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 5 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 10
Plenarinė sesija Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	231 / 1 / 8

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritaria Europos Komisijai dėl poreikio imtis veiksmų Europos demokratijos atsparumui padidinti. Be to, Komitetas mano, kad Europos demokratijos veiksmų planas yra ir pozityvus, ir reikalingas, todėl iš esmės remia jame siūlomas priemones ir siūlo tam tikroms prioritetinėms sritims skirti daugiau dėmesio ir imtis daugiau atitinkamų veiksmų.

1.2.

EESRK mano, kad Europos demokratijos veiksmų planas yra labai aktualus, nes esama ženklų, verčiančių nerimauti, kad teisinė valstybė silpnėja dėl mūsų demokratijai iškilusių grėsmių tiek Sąjungos viduje, tiek dėl išorės veiksnių.

1.3.

EESRK yra susirūpinęs dėl mėginimų keliose valstybėse narėse pasinaudoti sudėtinga padėtimi, kurią sukėlė COVID-19, susilpninti teisinę valstybę. Komitetas mano, kad Komisija dėl to turėtų imtis politinių veiksmų.

1.4.

Dėl tolesnėse trijose pastraipose išdėstytų priežasčių EESRK rekomenduoja Komisijai į savo veiksmų planą įtraukti atskirą papildomą pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimo ir demokratijos darbo srityje skatinimo skyrių, kuris, Komiteto nuomone, yra labai svarbus ir kuriam parengti šios nuomonės 6 dalyje pateikiami konkretūs pasiūlymai.

1.5.

EESRK laikosi nuomonės, kad greta į Europos demokratijos veiksmų planą jau įtrauktų sričių, Europos demokratijos skatinimas turėtų apimti demokratinio dalyvavimo ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis stiprinimą, pilietinės visuomenės dalyvavimą ir demokratiją visais aspektais ir visose srityse, įskaitant, be kita ko, demokratiją darbo srityje. EESRK mano, kad šie demokratijos įgyvendinimo aspektai turėtų būti įtraukti į Europos demokratijos veiksmų planą, nes kiekvienas jų turi savo pranašumų, kurie didina demokratijos dinamiškumą ir atsparumą.

1.6.

EESRK apgailestauja, kad siūlomame veiksmų plane nenagrinėjamas svarbus visuomenės sutarties vaidmuo mažinant nelygybę ir skatinant europiečius laikytis demokratinių idealų, taip pat nesiūloma jokių priemonių šiam vaidmeniui stiprinti, nepripažįstamas ir neremiamas socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos ir nepabrėžiamas šių sričių indėlis užtikrinant Europos demokratijos stabilumą.

1.7.

Be to, EESRK mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti pilietiniam dialogui, kuris yra būtina išankstinė bet kokios demokratijos sąlyga siekiant užtikrinti, kad sprendimų priėmimo procesas būtų aukščiausios kokybės ir prisiimama kuo didesnė atsakomybė už jį, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje. EESRK pakartoja savo rekomendaciją Komisijai, pateiktą nuomonėje SOC/627 (1) dėl metinio pilietinės visuomenės forumo pagrindinių teisių ir teisinės valstybės klausimais įsteigimo.

1.8.

EESRK nuomone, į Europos demokratijos veiksmų planą turėtų būti įtraukta plataus masto iniciatyva, skirta skatinti švietimą demokratijos ir pagrindinių teisių klausimais, kuris yra itin svarbus demokratinėms vertybėms apsaugoti ir aktyviam pilietiškumui užtikrinti, visų pirma kalbant apie jaunimą.

1.9.

EESRK prašo Komisijos užtikrinti, kad Europos demokratijos veiksmų plane būtų atsižvelgta į Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse vertinimą ir ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti šią direktyvą.

1.10.

Kalbant apie priežiūrą, EESRK ragina pasirūpinti, kad interneto platformoms būtų nustatyta skaidrumo ir atskaitingumo prievolė, ir pritaria sumanymui sukurti reguliavimo mechanizmą Skaitmeninių paslaugų akto ir Skaitmeninių rinkų akto sistemoje, siekiant užkirsti kelią dezinformacijai, neapykantos retorikai ir manipuliacijoms.

1.11.

EESRK ragina Europos institucijas skubos tvarka imtis siūlomų veiksmų, kad būtų užtikrintas žurnalistų saugumas ir tinkamos darbo sąlygos ir užkirstas kelias jų ir kitų visuomenei naudingą veiklą vykdančių aktyvistų, nukentėjusių dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP), persekiojimui.

2. Kontekstas

2.1.

Europos Sąjungos pagrindas – „visuotinės vertybės, kurias sudaro neliečiamos ir prigimtinės žmogaus teisės, taip pat laisvė, demokratija, lygybė ir teisinė valstybė“ (2) ir ES yra erdvė, kurioje pagrindines teises gina Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (3).

2.2.

EESRK tvirtai tiki Europos demokratinėmis vertybėmis, ryžtingai remia Komisijos pastangas jas išsaugoti ir stiprinti ir dar kartą patvirtina savo išvadas, išdėstytas ankstesnėse nuomonėse dėl demokratijos ir teisinės valstybės (4). Piliečiai negali pamiršti ar nuvertinti demokratijos ar teisinės valstybės svarbos mūsų visuomenėje.

2.3.

Istorija rodo, kad demokratija turi būti aktyviai skatinama ir nuolat ginama nuo pakartotinių išpuolių. Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pristatytose politinėse gairėse Europos Sąjungai „naujas Europos demokratijos postūmis“ nurodytas kaip vienas iš šešių jos programos prioritetų (5).

2.4.

Dėl skaitmeninimo atsirandantys gilūs politiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, kuriuos COVID-19 pandemija tik paspartino, sukuria naujus rizikos veiksnius ir didina pažeidžiamumą, įskaitant tradicinių vienodų galimybių mechanizmų, kuriais gali naudotis rinkimų kampanijų kandidatai, silpnėjimą, nekontroliuojamą politinių veikėjų finansavimą, priekabiavimą prie žurnalistų, melagingos informacijos skleidimą ir koordinuotas dezinformacijos kampanijas, kibernetinius išpuolius ir daugelį kitų elgesio formų, kurios kelia pavojų sąžiningiems rinkimams. Taip pat galima matyti pavojų, kylantį žiniasklaidos ir informacijos pliuralizmui bei viešosioms diskusijoms, išpuolius prieš nepriklausomą žiniasklaidą ir silpnėjančią pilietinę visuomenę.

2.5.

COVID-19 pandemija taip pat turėjo poveikio Europos valstybių demokratijos kokybei, nes prireikė išskirtinio atsako į šią visuomenės sveikatos krizę. Venecijos komisija išnagrinėjo šias priemones ir padarė išvadą, kad COVID-19 krize neturėtų būti pasinaudota kaip galimybe parlamentų sąskaita stiprinti Vyriausybes (6). Ji taip pat nurodė, kad reikėtų rimtai apsvarstyti galimybę užtikrinti, kad būtų parengta reikalinga reguliavimo sistema, taip pat nustatyti, kokiu mastu kai kurios iš šių priemonių galėtų būti ilgainiui išlaikytos.

3. Europos demokratijos veiksmų planas

3.1.

Europos demokratijos veiksmų planu, kuris, Komiteto nuomone, yra ir reikalingas, ir savalaikis, ypač šiuo laikotarpiu, kai demokratijai Europoje kyla didelių sunkumų, kuriuos dar labiau pagilino kovos su COVID-19 priemonės, nustatoma sustiprinta ES politikos sistema ir konkrečios priemonės, suskirstytos į tris sritis:

—	laisvų ir sąžiningų rinkimų bei aktyvaus demokratinio dalyvavimo skatinimas;

—	laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos rėmimas;

—	kova su dezinformacija (7).

3.2.

Siūlomame Europos demokratijos veiksmų plane taip pat numatyta suteikti piliečiams ir pilietinei visuomenei priemonių kovoti su demokratijai ir teisinei valstybei kylančiomis grėsmėmis, laikant tai kompleksiniu klausimu, siejamu su visoms trims sritims.

4. Bendrosios pastabos

4.1. Demokratijos padėtis Europoje ir Europos demokratijos veiksmų plano poreikis

4.1.1.

EESRK reiškia susirūpinimą dėl didelių su demokratija ir visuomenės pasitikėjimu susijusių pastarųjų metų problemų, su kuriomis susiduria valdymo institucijos, kaip pirmiausia matyti, inter alia, iš mažesnio rinkėjų aktyvumo, daugybės teisinės valstybės principo pažeidimų įvairiose valstybėse narėse, populizmo ir neapykantos retorikos apraiškų ir plitimo, spaudimo žurnalistams ir netgi smurto prieš juos, išpuolių prieš žiniasklaidos nepriklausomumą ir pliuralizmą, žiniasklaidos nuosavybės koncentracijos, neteisėto kišimosi į rinkimų procesus iš vidaus ir iš išorės skleidžiant dezinformaciją, teikiant netinkamą finansavimą ir darant išorės įtaką, mėginimų silpninti organizuotą pilietinę visuomenę ir jos dalyvavimą sprendimų priėmimo procese ir nuvertinti ar net nuslopinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas.

4.1.2.

EESRK mano, kad Europos demokratijos veiksmų planas yra teigiamas ir reikalingas dokumentas, ir iš esmės remia jame siūlomas priemones, tačiau pateikia konkrečių pastabų nuomonės 5 dalyje ir pasiūlymų – 6 dalyje.

4.1.3.

EESRK apgailestauja, kad rengiant Europos demokratijos veiksmų planą buvo menkai pasinaudota dialogo procesu, nes tokios konsultacijos būtų padidinusios plano veiksmingumą.

4.2. Europos demokratijos veiksmų plano taikymo sritis ir įgyvendinimas

4.2.1.

EESRK laikosi nuomonės, kad demokratijos Europoje skatinimo veiksmai turi apimti sąžiningų rinkimų apsaugą, žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo stiprinimą ir kovą su bet kokia dezinformacija ir kišimusi, bet neturėtų jais apsiriboti.

4.2.2.

EESRK mano, kad reikia išplėsti Europos demokratijos veiksmų plano aprėptį ir į jį įtraukti atskirą skyrių, skirtą aktyvaus pilietiškumo, užtikrinamo įtraukiant pilietinę visuomenę, svarbai (žr. nuomonės 6 dalį).

4.2.3.

EESRK nuomone, Europos demokratijos veiksmų plane demokratija turėjo būti labiau vertinama nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis.

4.2.4.

Komitetas taip pat mano, kad Europos demokratijos veiksmų planas turi apimti visus Europos demokratijos aspektus ir sritis, įskaitant su darbu susijusią demokratiją ir struktūrišką dialogą su pilietine visuomene.

4.2.5.

EESRK tikisi, kad įgyvendinant veiksmų planą bus atsižvelgta į tai, kad Europos Sąjunga turi atlikti svarbų vaidmenį skatinant demokratines vertybes ir normas, parodydama vidaus ir išorės veiksmų nuoseklumo pavyzdį.

4.2.6.

EESRK mano, kad Europos Sąjunga turi imtis veiksmų stiprinti Europos demokratijos atsparumą, jos visuomenės sutartį ir ekonominį konkurencingumą, laikydamasi Konferencijos dėl Europos ateities tikslų.

4.3. Europos demokratijos veiksmų plano integravimas į ES politiką ir veiksminga jo įgyvendinimo stebėsena

4.3.1.

EESRK mano, kad Europos demokratijos veiksmų plano sėkmei užtikrinti jis turėtų būti glaudžiai susietas su kitomis vykdomomis iniciatyvomis ES lygmeniu, kuriomis prisidedama prie tų pačių tikslų, ir ypač su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimu, Europos teisinės valstybės mechanizmu ir Europos socialinių teisių ramsčio ir naujų lygybės strategijų taikymu, ir apgailestauja, kad šios sąsajos nėra pakankamai aiškios. EESRK rekomenduoja paaiškinti sąsajas tarp įvairių veiksmų planų ir užtikrinti šių sąsajų veiksmingumą.

4.3.2.

EESRK primena Komisijai, kad savo nuomonėje SOC/627 jis siūlė įsteigti metinį pilietinės visuomenės forumą pagrindinių teisių ir teisinės valstybės klausimais. Todėl jis siūlo į veiksmų planą įtraukti atskirą skyrių apie demokratijos padėtį, kuriame būtų nagrinėjamas Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio taikymo klausimas.

4.3.3.

EESRK apgailestauja, kad kartu su Europos demokratijos veiksmų planu nepateikta stebėsenos sistema ir modelis, pagal kurį būtų vertinama pažanga, taip pat pažymi, kad daugelio priemonių atveju nenustatyta jokių datų, todėl bus sudėtinga laiku atlikti 2023 m. numatytą vertinimą. EESRK siūlo nustatyti tinkamą stebėsenos sistemą. Šiuo požiūriu svarbų vaidmenį galėtų atlikti teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos, kaip siūloma šios nuomonės 6 dalyje.

4.3.4.

EESRK pabrėžia, kad siekiant stiprinti demokratiją, būtina gerokai sumažinti socialinę nelygybę, todėl kritiškai vertina veiksmų planą dėl to, kad jame neminimas nei esminis socialinės sanglaudos poveikis Europos demokratijos stabilumui, nei visuomenės sutarties vaidmuo užtikrinant, kad europiečiai laikytųsi demokratinių idealų, taip pat nenumatoma būtinybė imtis veiksmų jai išsaugoti ar stiprinti. EESRK rekomenduoja šį aspektą įtraukti į Europos demokratijos veiksmų planą.

4.4. Skaitmeninimo poveikis demokratinėms visuomenėms

4.4.1.

Išpuolių prieš demokratinį gyvenimą poveikį sustiprina interneto platformų reguliavimo trūkumas (visame pasaulyje plačiai naudojamų platformų yra labai nedaug) ir neaiškių algoritmų naudojimas. Šių platformų atskaitomybei užtikrinti naudojami mechanizmai yra nepakankami. Visos demokratinės valstybės susiduria su iššūkiu užtikrinti, kad rinkėjai dalyvautų rinkimų procese, juo būtų užtikrinamas pliuralizmas ir šis procesas būtų sąžiningas bei skaidrus, ir tam reikia deramo dėmesio bei veiksmų.

4.4.2.

EESRK pakartoja savo nuomonėje NAT/794 (8) išdėstytą poziciją, kad Europos Sąjunga turi priimti politiką, kuria būtų siekiama toliau įtvirtinti skaitmeninę ekonomiką, apimančią mūsų visuomenės vertybes.

4.4.3.

EESRK pritaria nuomonei, kad reikia griežtesnio požiūrio į interneto platformų reguliavimą, siekiant užtikrinti, kad pagrindiniai subjektai būtų atskaitingi visuomenei, taip pat reikia siekti, kad valdžios institucijos imtųsi pakankamai griežtų vykdymo užtikrinimo veiksmų.

4.4.4.

EESRK palankiai vertina preliminarius reguliavimo veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti interneto platformų, ypač labai didelių, atskaitomybę, pasitelkiant siūlomą Skaitmeninių paslaugų aktą ir Skaitmeninių rinkų aktą.

4.4.5.

Kovos su dezinformacija praktikos kodekso vertinimą ir atnaujinimą Komitetas taip pat laiko svarbiu tarpiniu etapu, siekiant užtikrinti patikimą dezinformacijos, įskaitant susijusios su COVID–19, poveikio stebėseną, ir atitinkamus interneto platformų veiksmus.

5. Konkrečios pastabos

5.1. Laisvų ir sąžiningų rinkimų bei aktyvaus demokratinio dalyvavimo skatinimas

5.1.1.

EESRK sutinka, kad reikia imtis veiksmų politinės reklamos ir komunikacijos skaidrumui užtikrinti (veiksmų plano 2.1 punktas), ir pritaria, kad būtų priimti Europos teisės aktai, kuriais piliečiams turėtų būti užtikrinamas visiškas remiamo politinio pobūdžio turinio skaidrumas visais sprendimų priėmimo lygmenimis. Nacionalinės institucijos turėtų gauti visą reikiamą informaciją iš socialinės žiniasklaidos tinklų ir kitų platformų, kad galėtų ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus.

5.1.2.

EESRK pritaria, kad reikia nustatyti papildomus apribojimus dėl itin siauros tikslinės auditorijos pasirinkimo naudojant neaiškius algoritmus ir psichologinių profilių naudojimo politiniame kontekste; Komisija siūlo išnagrinėti šiuos aspektus savo teisėkūros pasiūlyme dėl remiamo politinio pobūdžio turinio skaidrumo.

5.1.3.

EESRK laikosi nuomonės, kad laisvi ir sąžiningi rinkimai, kurie yra patikimų rinkimų sistemų dalis, yra nuolatinis išbandymas visoms demokratinėms sistemoms; palankiai vertina glaudesnį Europos lygmens bendradarbiavimą rinkimų ES srityje ir ragina Komisiją, Europos Parlamentą ir valstybes nares plėtoti naujas sustiprinto šios srities bendradarbiavimo formas, siekiant įtraukesnių, skaidresnių ir labiau atstovaujamų rinkimų. Šias pastangas turėtų iliustruoti geriausios patirties pavyzdžių rinkinys.

5.1.4.

EESRK teigiamai vertina priimtą naują Europos Sąjungos veiksmingą mechanizmą, skirtą remti atsparius rinkimų procesus. Jis organizuojamas ir koordinuojamas pasitelkiant Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklą (veiksmų plano 2.3 punktas).

5.1.5.

EESRK pritaria Europos demokratijos veiksmų plane išreikštam susirūpinimui dėl užsienio įtakos Europos demokratiniams procesams prevencijos ir kovos su šia įtaka ir mano, kad Europos Sąjunga turėtų priversti atsakingus už tokį kišimąsi subjektus atlyginti padarytą žalą, nustatydama bendras, aiškias ir griežtas sankcijas ir pradėdama įgyvendinti bendrą iniciatyvą dėl kibernetinio saugumo.

5.1.6.

EESRK mano, kad vertinant tiesioginių užsienio investicijų poveikį jau galima atsižvelgti į tai, kad rinkimų procesai pripažinti ypatingos svarbos infrastruktūra (9), ir kad ES veiksmingas mechanizmas, skirtas atspariems rinkimų procesams remti, turėtų apimti tinkamas veiklos sąlygas ir priemones, kuriuos pasitelkus būtų galima užtikrinti procedūrų saugumą, įskaitant kibernetinį rinkimų saugumą visais lygmenimis.

5.1.7.

EESRK norėtų pateikti keletą pasiūlymų, pavyzdžiui, užtikrinti veiksmingą interneto turinio platinimo skaidrumą, visų pirma algoritmų kontrolę, didesnį reklamos ekosistemos internete ir turinio rėmimo ir (arba) slopinimo procesų skaidrumą, suteikti pilietinei visuomenei (akademinės bendruomenės nariams, mokslininkams, žurnalistams, pilietinės visuomenės organizacijoms) ir nepriklausomoms reguliavimo institucijoms priemonių užtikrinti internete veikiančių subjektų atskaitomybę, nustatyti sankcijas nesąžiningai veikiantiems subjektams, ypač kai susiduriama su pasikartojančiomis jų pastangomis išvengti skaidrumo ir atskaitomybės prieš visuomenę.

5.1.8.

EESRK apgailestauja, kad Europos demokratijos veiksmų plane nėra atskiros paramos demokratiniam ir aktyviam dalyvavimui neapsiribojant rinkimais skirtos dalies, taip pat nepripažįstamas socialinio dialogo vaidmuo užtikrinant demokratinį stabilumą ir neįtraukta jokių konkrečių šios srities priemonių. EESRK rekomenduoja į naują plano dalį, siūlomą šios nuomonės 6 dalyje, įtraukti socialinio dialogo, įmonių ir profesinių sąjungų asociacijų laisvės, kolektyvinių derybų ir teisės į informaciją bei konsultacijas skatinimą.

5.1.9.

Kalbant apie Europos demokratijos veiksmų plane jau pateiktus pasiūlymus dėl demokratinio dalyvavimo skatinimo ir aktyvaus dalyvavimo neapsiribojant rinkimais (veiksmų plano 2.4 punktas), EESRK mano, kad į šį planą turėtų būti įtraukta didelio masto iniciatyva, kuria būtų skatinamas švietimas demokratijos klausimais, įskaitant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ir informacinį raštingumą; Komitetas taip pat palankiai vertina tai, kad kalbant apie pilietiškumo ugdymą siūloma pasinaudoti struktūriniais fondais.

5.1.10.

EESRK primena, kad savo nuomonėje SOC/627 jis ragino parengti plataus užmojo komunikacijos, švietimo ir piliečių informuotumo apie pagrindines teises, teisinę valstybę ir demokratiją strategiją, ypač daug dėmesio skiriant aktyviam pilietiškumui.

5.1.11.

Siekiant remti ir stiprinti pilietinės visuomenės gebėjimus, EESRK rekomenduoja valstybėms narėms naudotis struktūriniais fondais, o pačiai Komisijai – pasitelkti savo turimas lėšas.

5.1.12.

Nepriklausomi faktų tikrintojai turėtų gauti tinkamą finansavimą, kad galėtų veikti tikruoju laiku, kaip EESRK jau rekomendavo nuomonėje dėl Kovos su dezinformacija veiksmų plano (10). Reikia stiprinti Komisijos pajėgumus Europos lygmeniu, kad ji galėtų veiksmingiau veikti ir suteikti geresnę paramą valstybių narių veiksmams nacionaliniu lygmeniu.

5.1.13.

EESRK rekomenduoja imtis visų atsargumo priemonių siekiant užtikrinti, kad neapykantos retorikos įtraukimo į Europos Sąjungos nusikaltimų veikų sąrašą (veiksmų plano 2.4 punktas) nebūtų galima aiškinti kaip žodžio laisvės apribojimo, ir pabrėžia, kad visos šios srities iniciatyvos turi atitikti subsidiarumo principą.

5.1.14.

EESRK teigiamai vertina tai, kad Europos demokratijos veiksmų plane raginama skatinti lygybę visais lygmenimis ir užtikrinti palankesnes sąlygas moterų, LGBTIQ asmenų, nepalankioje padėtyje esančių jaunuolių, asmenų, priklausančių rasinėms ar etninėms mažumoms, neįgaliųjų ir asmenų arba grupių, kurių skaitmeninio raštingumo ir aktyvumo skaitmeninėje erdvėje lygis yra mažesnis, dalyvavimui politiniame gyvenime.

5.2. Laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos rėmimas

5.2.1.

Kalbant apie žurnalistų saugumą (veiksmų plano 3.1 punktas), EESRK yra susirūpinęs dėl žurnalistų laisvės apribojimo požymių, įskaitant grėsmes jų fiziniam saugumui, ir pripažįsta, kad padėtis kelia nerimą. EESRK nuomone, labai svarbu, kad Komisija iki 2021 m. pabaigos šiuo klausimu pasiūlytų parengti rekomendaciją ir ragina Komisiją, Europos Parlamentą ir valstybes nares skubiai siūlyti veiksmingus mechanizmus, užtikrinančius žurnalistų apsaugą, redakcinę nepriklausomybę, įvairovę ir pliuralizmą, gebėjimų naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymą, šio sektoriaus tvarumui palankią aplinką ir geras žurnalistų darbo sąlygas.

5.2.2.

EESRK reiškia nepritarimą žurnalistų ir kitų visuomenei naudingą veiklą vykdančių aktyvistų persekiojimui strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) forma. ES turi užtikrinti, kad kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo priemones būtų galima taikyti, be kita ko, žurnalistams, aktyvistams, profesinių sąjungų atstovams, akademinės bendruomenės nariams, skaitmeninio saugumo mokslininkams, žmogaus teisių gynėjams ir žiniasklaidos bei pilietinės visuomenės organizacijoms.

5.2.3.

Kalbant apie žiniasklaidos pliuralizmo rėmimo priemones (veiksmų plano 3.4 punktas), EESRK apgailestauja dėl to, kad Europos demokratijos veiksmų plane nėra aiškiai apibrėžta, kaip turėtų veikti Komisija, kad apsaugotų Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintą žiniasklaidos pliuralizmą, visų pirma labai svarbiu žiniasklaidos nuosavybės klausimo atveju. Būtinas griežtesnis Europos Sąjungos požiūris į 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje nustatytą faktą, kad kai kurios valstybės narės nėra nustačiusios sistemos, užtikrinančios žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą, arba susiduria su kliūtimis, siekdamos veiksmingai viešai atskleisti savininkų tapatybę. Todėl EESRK ragina Komisiją išsamiau išsiaiškinti, kas yra žiniasklaidos rinkoje veikiantys subjektai ir kokios apsaugos priemonės bei sąlygos yra palankios pliuralizmui, taip pat stebėti platinimo tinklų koncentraciją bei tarpininkus, kurie daro vis didesnę įtaką žiniasklaidai ir turiniui bei jo pobūdžiui arba nustato prieigos prie jų sąlygas. Viešos konsultacijos dėl Europos demokratijos veiksmų plano taip pat parodė, kad iš esmės pritariama aiškiai apibrėžtai prievolei visoms žiniasklaidos priemonėms ir įmonėms skelbti išsamią informaciją apie jų savininkų tapatybę.

5.2.4.

EESRK yra susirūpinęs dėl įvairiose valstybėse narėse vykstančių mėginimų pasinaudoti sunkia padėtimi, kuri susiklostė dėl COVID-19 ir susilpnino žiniasklaidos sektorių, ir daryti poveikį spaudos laisvei piktnaudžiaujamais, diskriminuojančiais ir net represiniais veiksmais. EESRK ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėms narėmis, siekiant panaikinti spragą dėl viešosios reklamos paskirstymo žiniasklaidoje taisyklių, kuri buvo nustatyta teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje.

5.2.5.

EESRK prašo Komisijos išnagrinėti mechanizmus, kurie naudojami žiniasklaidos pliuralizmui finansuoti ir inovacijoms, laisvai samdomiems žurnalistams bei vietos žiniasklaidai remti. Galima būtų svarstyti galimybę įvertinti spaudos leidėjų gretutinės teisės taikymą ir veiksmingumą pagal Direktyvą dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje.

5.2.6.

Kadangi valstybės narės turėjo įgyvendinti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą iki 2020 m. rugsėjo 19 d., EESRK prašo Komisijos užtikrinti, kad Europos demokratijos veiksmų plane būtų atsižvelgta į šio proceso vertinimą, ir ragina valstybes nares skubiai pradėti taikyti šią direktyvą.

5.2.7.

EESRK prašo Komisijos išnagrinėti galimybę leisti viešosios žiniasklaidos nemokamą srautinį duomenų siuntimą visose valstybėse narėse, įskaitant, inter alia, kabeliniais tinklais ir tokių paslaugų teikėjus. Tai būtų ryžtingas žingsnis daugiakalbystės, geresnio abipusio supratimo ir glaudesnio bendradarbiavimo link, kuris priartintų ES prie bendros viešosios erdvės, suvienijant jos piliečius įvairovėje bei užtikrinant pliuralizmą.

5.3. Kova su dezinformacija

5.3.1.

EESRK pritaria, kad kovai su dezinformacija būtų skiriama daugiau dėmesio (veiksmų plano 4 dalis), ir mano, kad šiuo tikslu svarbu stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą.

5.3.2.

EESRK pabrėžia Skaitmeninių paslaugų akto (veiksmų plano 4.2 punktas) svarbą kalbant apie interneto platformų priežiūrą, atskaitomybę ir skaidrumą ir pritaria, kad reikėtų sukurti dezinformacijos prevencijai skirtą reguliavimo mechanizmą.

5.3.3.

EESRK mano, kad, turint galvoje švietimo demokratijos klausimais svarbą demokratinio gyvenimo kokybei (4.3 punktas), EDVP šioje srityje turėtų būti žymiai platesnio užmojo ir jame turėtų būti nustatyti novatoriškų projektų rėmimo ir pilietinės visuomenės iniciatyvų finansavimo šios srities tikslai ir uždaviniai.

5.3.4.

ES mechanizmais turėtų būti remiamas geresnis atitinkamų reguliavimo institucijų bendradarbiavimas, siekiant sumažinti riziką, kad dezinformacija bus platinama ES registruotais propagandos kanalais.

5.3.5.

Turėtų būti reikalaujama, kad reklamos internete platformos teiktų metines skaidrumo ataskaitas, geriausiu atveju – paskirtai nepriklausomai audito institucijai. Į metines skaidrumo ataskaitas galėtų būti įtraukta išsami informacija ir paaiškinimai apie kovos su dezinformacija politikos kryptis ir vidaus procesus, reitingavimo mažėjimo ir didėjimo kryptimi kriterijus, turinio atrankos ir pateikimo mechanizmus, taip pat reklamos tikslinio kūrimo ir pateikimo politikos kryptis, politikos kryptis dėl „tikslios“ informacijos pateikimo (pvz., apie COVID-19 ir rinkimus) ir apeliacijos mechanizmus dėl neteisėtai pašalinto turinio. Galėtų būti įsteigta nepriklausoma audito įstaiga, kaip iš nacionalinių priežiūros institucijų sudaryta ES lygmens struktūra, kuri būtų nauja ES socialinių žiniasklaidos platformų audito įstaiga.

5.3.6.

Kadangi Skaitmeninių paslaugų aktu sudaroma galimybė spręsti skaitmeninės prieigos valdytojų, pavyzdžiui, „Google“ ir „Facebook“, kurie turi didžiulį poveikį demokratijai, galios ir informacijos asimetrijos klausimus, Europos demokratijos veiksmų planas turėtų užtikrinti teisėmis grindžiamą požiūrį į Skaitmeninių paslaugų aktą.

5.3.7.

Europos Sąjungos politikos formuotojai, priimdami kovos su dezinformacija teisės aktus, privalo užtikrinti, kad bus apsaugoti žodžio laisvės principai. Visų pirma, užtikrinti, kad kovai su didelio masto dezinformacijos rizika, kuri dėl valstybės remiamo bauginimo ir nepagrįsto kritiškai nusiteikusių asmenų persekiojimo sukuria pavojingą erdvę žmogaus teisių pažeidimams, bus pasitelkta baudžiamoji teisė.

6. Pasiūlymas sukurti ketvirtą Europos demokratijos veiksmų plano sritį „Aktyvaus ir demokratiško dalyvavimo skatinimas neapsiribojant rinkimais“

6.1. Kontekstas

6.1.1.

EESRK mano, kad, norint EDVP suteikti deramą svarbą aiškiai aktyvaus pilietiškumo strategijai, šiame plane reikia sukurti konkretų ramstį. Komiteto nuomone, tai yra būtina, siekiant užtikrinti sklandesnį atsigavimą po dabartinės krizės ir padėti pagrindus tvaresnei ir tvirtesnei demokratijai Europoje.

6.1.2.

Į šią naują plano dalį taip pat reikėtų įtraukti socialinio dialogo, kolektyvinių derybų ir pilietinio dialogo skatinimą.

6.1.3.

Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje nustatyta labai svarbi naujovė – piliečių dalyvavimo koncepcija. Tačiau, praėjus daugiau nei 10 metų nuo sutarties įsigaliojimo, galimybės piliečiams dalyvauti sprendimų priėmimo procese neapsiribojant vien rinkimais yra vis dar gerokai mažesnės nei poreikiai, o tai dažnai sukelia dvejopą nepasitenkinimą: pačiomis politikos kryptimis ir galimybių daryti įtaką sprendimams trūkumu. Atsižvelgdamas į tai, EESRK primena savo nuomonėje SOC/423 (11) išreikštą poziciją, kad labai svarbu parengti pasiūlymus dėl konkrečių veiksmų, kad įvairios Europos Sąjungos institucijos imtųsi jų įgaliojimus atitinkančių iniciatyvų ir nustatytų tinkamas priemones Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms įgyvendinti.

6.1.4.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 152 straipsnyje taip pat teigiama, kad Europos Sąjunga pripažįsta ir remia socialinių partnerių vaidmenį.

6.1.5.

Šiomis aplinkybėmis EESRK siūlo nustatyti ketvirtą Europos demokratijos veiksmų plano sritį „Aktyvaus ir demokratiško dalyvavimo skatinimas neapsiribojant rinkimais“, apie kurį kalbama šioje nuomonėje.

6.2. Aktyvaus dalyvavimo tradicijos skatinimas

6.2.1.

Sukurti Europoje pilietinei visuomenei atvirą ir ją įgalėjančią aplinką

—

Pilietinei erdvei turėtų būti skirta atskira dalis arba skyrius teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje ir jai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, įskaitant išsamų pilietinės erdvės vertinimą kiekvienoje valstybėje narėje, atsižvelgiant į įvairius jos komponentus, jų tarpusavio sąsajas ir poveikį politinei sistemai bei teisinei valstybei.

—

Komisija, remdamasi galiojančia tarptautine teise (12) ir išsamesnėmis rekomendacijomis (13) bei bendradarbiaudama su pilietine visuomene, turėtų parengti gairių rinkinį, skirtą pilietinei erdvei Sąjungoje ir jos valstybėse narėse ginti ir skatinti; gairės turėtų apimti šias sritis: 1) asociacijų laisvė, 2) teisė veikti be valstybės kišimosi, 3) saviraiškos laisvė, 4) teisė į bendradarbiavimą ir bendravimą, 5) teisė į viešą informaciją, 6) teisė į taikių susirinkimų laisvę, 7) teisė ieškoti išteklių ir juos gauti, 8) valstybės pareiga užtikrinti apsaugą, 9) akademinė laisvė ir 10) filantropinė veikla. Reikėtų įvertinti galimą neigiamą šalutinį esamų ir naujų teisės aktų ir jų įgyvendinimo, poveikį (pvz., kovos su pinigų plovimu ir skaidrumo teisės aktai turėtų būti grindžiami rizika ir būti proporcingi).

—	Komisija savo organizacinėje struktūroje turėtų numatyti ryšių su pilietinio dialogo struktūromis pareigybes ir raginti valstybes nares stiprinti jau esamas šio dialogo struktūras arba sukurti tokias struktūras, jei jų dar nėra, panaudojant Europos fondų lėšas.

—

Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa turėtų būti prieinama Europos, nacionalinėms ir vietos pilietinės visuomenės organizacijoms visose valstybėse narėse, įskaitant žmogaus teisių aktyvistus, kurie skatina ir gina pagrindines ES vertybes. Pagal šią programą turėtų būti finansuojamos veiklos išlaidos, taip pat bylinėjimosi, pajėgumų didinimo, priežiūros veiklos ir bendradarbiavimo ES lygmeniu išlaidos.

—	Programoje „Erasmus+“ turėtų būti numatyti pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių tarpusavio mainai, kad galėtų mokytis vieni iš kitų ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.

6.2.2.

Demokratinio pilietiškumo ugdymas ir švietimas žmogaus teisių srityje turėtų būti vieni iš ES prioritetų.

—

Svarbi aktyvaus pilietiškumo ir piliečių dalyvavimo sąlyga – pilietinis ugdymas (įskaitant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis) visais lygmenimis, oficialiu ir neoficialiu, remiantis mokykline ir nemokykline mokymo veikla, visose valstybėse narėse. Pilietinis ugdymas yra viena pagrindinių priemonių siekiant kovoti su antidemokratinėmis tendencijomis, propaguoti Europos vertybes ir įveikti dabartinį susiskaidymą.

—	Dabartinė praktika valstybėse narėse labai skiriasi, todėl remiantis Europos Tarybos chartija dėl demokratinio pilietiškumo ugdymo ir švietimo žmogaus teisių srityje (CM/Rec (2010)7), turėtų būti parengtas atskiras būtiniausių standartų ar rekomendacijų rinkinys.

—	Aktyvaus dalyvavimo tradicijai reikia skirti ypatingą dėmesį, siekiant užtikrinti, kad nė vienas ES gyvenantis pilietis nebūtų atskirtas arba jam negrėstų atskirtis arba diskriminavimas dėl to, kad negerbiamos jo politinės arba socialinės ir ekonominės teisės.

6.3. Suteikti piliečiams tikrą galimybę išreikšti nuomonę ES sprendimų priėmimo procesuose

6.3.1.

ES ir valstybės narės turėtų remti piliečių telkimąsi vietos lygmeniu ir suteikti įvairiems visuomenės atstovams priemones nuomonei išreikšti praktiškai įgyvendinant ES sutarties 10 straipsnyje įtvirtintą teisę „dalyvauti Sąjungos demokratiniame gyvenime“.- Sąjunga ir jos valstybės narės taip pat turėtų suteikti piliečiams galimybę palaikyti „atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene“ (Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnis). EESRK šia tema turėtų parengti metinę ataskaitą.

6.3.2.

Piliečiai ir jų organizacijos turėtų visapusiškai dalyvauti formuojant ES politiką; turėtų būti užtikrinta tinkama įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo pusiausvyra peržiūrint konsultacijų metodiką, kad būtų galima įtraukti daugiau pilietinės visuomenės bei socialinių organizacijų nacionaliniu ir ES lygmenimis, ir panaudojant Europos piliečių iniciatyvos potencialą, kad piliečiams būtų suteikta galimybė nustatyti prioritetinius uždavinius.

6.3.3.

ES sutarties 11 straipsnio nuostata dėl galimybės palaikyti „atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene“ turėtų būti visiškai įgyvendinta visų sričių ES politikoje. Komisija turėtų imtis veiksmų sudaryti tarpinstitucinį susitarimą dėl pilietinio dialogo su Europos pilietine visuomene.

6.3.4.

Turėtų būti užtikrintas prasmingas ir įtraukus pilietinės visuomenės dalyvavimas Konferencijoje dėl Europos ateities, nurodant sąsajas su Europos demokratijos veiksmų planu, taip sudarant galimybę padiskutuoti apie tai, kokiais būdais būtų galima sustiprinti demokratinius procesus ir aktyvų piliečių dalyvavimą.

6.3.5.

Valstybės narės turėtų būti raginamos savo daugiametės finansinės programos planuose skirti tinkamus išteklius pilietiniam dialogui finansuoti ir pilietinės visuomenės organizacijų galimybėms dalyvauti sprendimų priėmimo procese didinti; Komisija turėtų į savo konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų horizontaliuosius prioritetus įtraukti piliečių dalyvavimą ir demokratiją.

6.3.6.

Reikėtų organizuoti metinį renginį, suburiantį ES institucijų ir atstovaujamųjų pilietinės visuomenės organizacijų ir asociacijų aukščiausio lygio atstovus, taip pat sektorinių ir vietos, regioninių, nacionalinių ir makroregioninių (tarpvalstybinės ir kaimynystės politikos) dialogų dalyvius, kad jie galėtų pasidalyti geriausia patirtimi ir parengti metinį planą, skirtą demokratijai, dalyvavimui ir pilietiniam dialogui stiprinti. Komisija ir EESRK turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį organizuojant šį renginį.

6.4. Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų paramos struktūrų stiprinimas

6.4.1.

Svarbu imtis veiksmų demokratijai skatinti pasitelkiant ekonominę ir socialinę sanglaudą, visų pirma stiprinant demokratiją darbo srityje. Demokratijai šiuo lygmeniu kyla grėsmė, o pandemija iškėlė svarbių klausimų, kuriuos reikia nedelsiant spręsti.

6.4.2.

Socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos yra vieni iš geriausių demokratijos veikimo pavyzdžių. Dialogas tarp savo interesams ir vertybėms atstovaujančių organizacijų yra struktūruota erdvė bendros svarbos klausimams aptarti ir dėl jų derėtis, nors ir esant skirtingiems interesams. Tarpusavio pripažinimas ir pagarba partneriams, taip pat racionalių išeičių, problemų ir konfliktų sprendimų paieška yra demokratinės kultūros pagrindiniai elementai.

6.4.3.

Naujajame skyriuje turėtų būti numatytos priemonės šiems principams skatinti, pavyzdžiui:

—	visų valstybių narių TDO konvencijų laikymasis, dėmesį skiriant pagrindinėms konvencijoms, kurios susijusios su profesinių sąjungų veikla;

—	struktūrizuotas informavimo, konsultavimosi ir klausymų procesas ir galutinė šio proceso ataskaita dėl visų teisėkūros iniciatyvų valstybių narių lygmeniu;

—	parama ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų stiprinimui ir prireikus jų sukūrimui;

—

pritarus Europos socialiniams partneriams, Europos Komisijoje paskirti vyresnįjį Europos pareigūną, atsakingą už socialinio dialogo skatinimą ir stebėseną valstybėse narėse ir ES, kuris taip pat galėtų prisiimti užduotį remti pilietinį dialogą, jei, pasikonsultavus su pilietinės visuomenės organizacijomis, dėl to susitariama;

—	du kartus per metus surengti trišalį (Europos socialinių partnerių, Komisijos ir valstybių narių) aukšto lygio susitikimą socialinio dialogo klausimais siekiant skatinti ir stebėti socialinį dialogą Europos ir valstybių narių lygmenimis;

—

priimti priemonę, skirtą skatinti kolektyvines derybas vykdant viešuosius pirkimus ir sudaryti galimybę naudotis viešosiomis lėšomis, įskaitant Europos fondus, ir pagal kurią darbdavių būtų reikalaujama sudaryti kolektyvinius susitarimus, arba tol, kol tokie susitarimai nesudaryti, užtikrinti aukštos kokybės darbo vietas remiantis galiojančiomis teisinėmis taisyklėmis, laikantis galiojančios nacionalinės teisės ir praktikos, kylančios iš socialinių partnerių ir Vyriausybių susitarimų nacionaliniu lygmeniu. Tai leis išvengti socialinio dempingo ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją;

—	pradėti socialinių partnerių atstovų mokymo programas, siekiant aktyvesnio socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų.

Briuselis, 2021 m. birželio 10 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 282, 2019 8 20, p. 39.

(2) Europos Sąjungos sutarties preambulė.

(3) OL C 202, 2016 6 7, p. 389.

(4) Žr. nuomones: OL C 228, 2019 7 5, p. 24, OL C 282, 2019 8 20, p. 39, OL C 429, 2020 12 11, p. 16.

(5) https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/political-guidelines-next-commission_lt.pdf

(6) Venecijos komisija (2020 m.), Tarpinė ataskaita dėl priemonių, kurių ES valstybės narės ėmėsi dėl COVID-19 krizės, ir jų poveikis demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, kurią Venecijos komisija priėmė nuotolinėje 124-ojoje plenarinėje sesijoje (2020 m. spalio 8–9 d.), https://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-AD(2020)018-e.

(7) COM(2020) 790 final.

(8) OL C 429, 2020 12 11, p. 187.

(9) Kaip nurodyta komunikate, ypač 17 išnašoje.

(10) Žr. nuomonės (OL C 228, 2019 7 5, p. 89) išvadų 1.7 punktą.

(11) OL C 11, 2013 1 15, p. 8.

(12) Europos žmogaus teisių konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.

(13) ESBO/ODIHR, Asociacijų laisvės gairės.

2021 8 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/66

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europolo bendradarbiavimo su privačiais subjektais, Europolo atliekamo asmens duomenų tvarkymo padedant atlikti nusikalstamų veikų tyrimus ir Europolo vaidmens mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/794

(COM(2020) 796 final – 2020/0349 (COD))

(2021/C 341/10)

Pranešėjas

Philip VON BROCKDORFF

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 2 24
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 5 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 9
Plenarinės sesijos Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	233 / 2 / 3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europolo įgaliojimų stiprinimo tiek, kiek šiuo pasiūlymu pagerinamos duomenų apsaugos priemonės ir mokslinių tyrimų pajėgumai. Tai padės sustiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu ir teroristine veikla ir sustiprinti operatyvinį policijos bendradarbiavimą ES valstybėse narėse siekiant apsaugoti mūsų piliečius.

1.2.

EESRK taip pat palankiai vertina siūlomą Europolo bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, sudarant sąlygas bendradarbiavimui su privačiais subjektais arba operatoriais, visų pirma dėl keitimosi duomenimis. EESRK nuomone, privatiems operatoriams reikėtų ES lygmens kontaktinio punkto, kuriam jie galėtų teikti informaciją, kuri gali būti svarbi atliekant nusikalstamų veikų tyrimus. Komisijos pasiūlymu šis trūkumas bus pašalintas.

1.3.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą taip pat todėl, kad juo siekiama padėti nusikalstamumo prevencijos institucijoms rasti novatoriškus kovos su tarptautiniu nusikalstamumu sprendimus ir neatsilikti nuo raidos šioje srityje. Pasiūlymu taip pat bus plėtojama Europolo ir nacionalinių teisėsaugos institucijų kompetencija ir mokslinių tyrimų pajėgumai.

1.4.

EESRK pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama Europolo įgaliojimų reikalauti pradėti tarpvalstybinius tyrimus sustiprinimui, ypač tais atvejais, kai vykdomi rimti išpuoliai prieš pranešėjus ir tiriamosios žurnalistikos specialistus, kurie atlieka labai svarbų vaidmenį atskleidžiant korupcijos, sukčiavimo, netinkamo valdymo atvejus ir kitus viešajame ir privačiajame sektoriuose daromus pažeidimus.

1.5.

EESRK taip pat mano, kad tvarkant duomenis nekyla jokių susirūpinimą keliančių klausimų dėl privatumo apsaugos ir pagrindinių teisių. Priešingai, atnaujintais ir suderintais teisės aktais būtų galima veiksmingiau nagrinėti klausimus, susijusius su duomenų apsauga, kartu užtikrinant pusiausvyrą tarp atskirų valstybių narių ir visos ES saugumo reikalavimų.

1.6.

Šiuo metu Europolas negali tiesiogiai ir tikruoju laiku teikti valstybių narių teisėsaugos institucijoms iš trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų gaunamos informacijos apie nusikalstamą veiklą. Todėl siūlomais pakeitimais siekiama pašalinti šią saugumo spragą ir sukurti naują perspėjimų kategoriją, kuria apibrėžtomis aplinkybėmis išimtinai naudotųsi Europolas. Taigi EESRK palankiai vertina naujos Šengeno informacinės sistemos perspėjimų kategorijos sukūrimą.

1.7.

Stiprinant Europolo įgaliojimus ir išteklius reikia įsipareigoti juos naudoti veiksmingai, nes mastas leidžia imtis ekonomiškai efektyvių veiksmų. EESRK mano, kad siūlomas Europolo biudžeto padidinimas yra teigiamas atsakas toliau saugant ES piliečius, taip pat stiprinant Europolo ir nacionalinių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą. Tačiau jis tikisi, kad šis padidinimas taip pat leis užtikrinti didesnį Europolo operatyvinių darbuotojų skaičių ir organizacinio veiksmingumo lygį.

1.8.

Apskritai EESRK mano, kad šie pasiūlymai yra žingsnis teisinga linkme, nes jie sustiprina Europolo vaidmenį reaguojant į kintančią situaciją. Tačiau Europolo darbas vis tiek labai priklausys nuo valstybių narių veiklos ir veiksmų bei duomenų, surinktų nacionalinių teisėsaugos institucijų. Taigi, ypač atsižvelgiant į vis labiau globalėjančią aplinką, gali būti tikslinga paklausti, ar ne laikas leisti Europolui veikti savo iniciatyva.

1.9.

Be to, EESRK mano, kad dėl šių aplinkybių ateityje gali tekti imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant išplėsti Europolo įgaliojimus ir tikslų taikymo sritį. Kaip pripažįstama pasiūlymuose, organizuotas nusikalstamumas tapo sudėtingesnis, o patys pavojingiausi nusikaltėlių tinklai tampa vis labiau tarpvalstybiniai. Nuolat vystantis organizuotam nusikalstamumui Europolo įgaliojimai turės būti pritaikyti, kad jis taptų dar svarbesniu Europos saugumo veikėju.

1.10.

Todėl EESRK rekomenduoja tam tikru metu atlikti nepriklausomą Europolo vaidmens ir atsakomybės peržiūrą. Peržiūros metu taip pat būtų tiriama, kokią įtaką nacionalinių teisėsaugos institucijų praktika ir duomenų rinkimo procesai daro Europolo teikiamoms analizėms. Atliekant tokią peržiūrą taip pat būtų atsižvelgta į pilietinės visuomenės, socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų nuomonę.

2. Europos Komisijos pasiūlymas

2.1.

Reaguodama į didėjančias grėsmes saugumui, ypač tas, kurias kelia nusikalstamos organizacijos, Europos Komisija 2020 m. gruodžio 9 d. paskelbė Pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo dėl Europolo bendradarbiavimo su privačiais subjektais, Europolo atliekamo asmens duomenų tvarkymo padedant atlikti nusikalstamų veikų tyrimus ir Europolo vaidmens mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/794.

2.2.

Pasiūlymu siekiama:

i)	sudaryti sąlygas Europolui veiksmingai bendradarbiauti su privačiais subjektais;

ii)	sudaryti sąlygas Europolui padėti valstybėms narėms analizuoti didelius ir sudėtingus duomenų rinkinius (didžiuosius duomenis);

iii)	leisti Europolui prašyti, kad valstybės narės kompetentingos institucijos pradėtų, vykdytų arba koordinuotų ES politikos bendriems interesams poveikio turinčio nusikaltimo tyrimą, net jeigu nusikaltimas nėra tarpvalstybinio pobūdžio.

2.3.

Komisija taip pat mano, kad reikia stiprinti Europolo bendradarbiavimą su Europos prokuratūra ir trečiosiomis šalimis. Europolo vaidmuo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, jo duomenų apsaugos sistema ir jo parlamentinė priežiūra taip pat bus sustiprinti.

2.4.

Kalbant apie tvirtesnį bendradarbiavimą su privačiais subjektais, pasiūlyme nustatomos taisyklės, pagal kurias Europolas gali keistis asmens duomenimis su privačiais subjektais (tam, kad agentūra iš jų galėtų gauti asmens duomenis), informuoti juos apie trūkstamą informaciją ir kreiptis į valstybes nares, kad jos prašytų kitų privačių subjektų pateikti papildomą informaciją.

2.5.

Šiomis taisyklėmis Europolui taip pat suteikiama galimybė atlikti techninio kanalo, kuriuo valstybės narės ir privatūs subjektai keičiasi informacija, funkcijas. Siekiant pagerinti reagavimą į krizes, kitomis taisyklėmis bus reglamentuojama parama, teikiama valstybėms narėms užkirsti kelią didelio masto teroristinio turinio (susijusio su vykstančiais arba pastarojo meto įvykiais, kai vaizduojama žala gyvybei ar fizinei neliečiamybei arba kurstoma neišvengiamai pakenkti gyvybei ar fizinei neliečiamybei) sklaidai internetinėse platformose.

2.6.

Siekdama tvarkyti didelius ir sudėtingus duomenų rinkinius, Komisija ketina suteikti galimybę atlikti išankstinę gautų asmens duomenų analizę, tačiau tik siekiant nustatyti, ar tokie duomenys priskiriami įvairioms duomenų subjektų kategorijoms ir yra susiję su nusikalstamumu.

2.7.

Tam tikrais atvejais, norėdamas veiksmingai remti valstybėse narėse arba Europos prokuratūros atliekamus nusikalstamų veikų tyrimus, Europolas galėtų tvarkyti duomenis, kuriuos nacionalinės valdžios institucijos arba Europos prokuratūra gavo atlikdamos nusikalstamų veikų tyrimą – laikydamosi pagal nacionalinę baudžiamąją teisę taikomų procedūrinių reikalavimų ir apsaugos priemonių. Šiuo tikslu Europolas galėtų tvarkyti (ir paprašius saugoti) visus duomenis, įtrauktus į tyrimo bylos medžiagą, kurią pateikė valstybė narė arba Europos prokuratūra tol, kol agentūra padeda tam konkrečiam nusikalstamų veikų tyrimui.

2.8.

Komisija taip pat siūlo sukurti naują Šengeno informacinės sistemos perspėjimų kategoriją. Šis pasiūlymas grindžiamas tuo, kad Europolas negali tiesiogiai ir tikruoju laiku teikti valstybių narių teisėsaugos institucijoms iš trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų gaunamos informacijos apie asmenis, kurie įtariami padarę nusikalstamą veiką arba teroristinį nusikaltimą arba yra dėl šių nusikaltimų teisti.

2.9.

Biudžeto požiūriu pasiūlyme apskaičiuota, kad 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu reikėtų papildomo maždaug 180 mln. EUR biudžeto ir apytiksliai 160 papildomų etatų.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Europai visose savo veiklos srityse, tiek privačiose, tiek viešose, iškyla kintančių ir vis sudėtingesnių grėsmių saugumui. Skaitmeninė pertvarka, pažangios technologijos ir tai, kaip lengvai nusikaltėliai gali vykdyti nusikalstamą veiklą internetu, lėmė nusikalstamos veiklos augimą Europoje ir pasaulyje, o kibernetinių nusikaltimų dažnis išaugo eksponentiškai.

3.2.

Terorizmas taip pat tebekelia didelę grėsmę ES ir jos piliečių laisvei ir gyvenimo būdui. Šias grėsmes sustiprino ir COVID-19 krizė: nusikalstamos organizacijos pasinaudojo krize ir pritaikė savo veikimo būdus arba išplėtojo naują nusikalstamą veiklą.

3.3.

Dėl šių kintančių grėsmių saugumui nacionalinių teisėsaugos institucijų darbui reikia veiksmingos ES lygmens paramos. Šios grėsmės peržengia sienas, apima įvairius nusikaltimus ir materializuojasi įvairią nusikalstamą veiklą vykdančiose organizuotose nusikalstamose grupėse.

3.4.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, šiems tarpvalstybiniams saugumo uždaviniams spręsti vien nacionalinio lygmens veiksmų nepakanka, todėl valstybių narių teisėsaugos institucijos, siekdamos kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, vis dažniau naudojasi Europolo, ES teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros, teikiama parama ir ekspertinėmis žiniomis.

3.5.

Europolas yra pagrindinis ES lygmens paramos valstybėms narėms kovojant su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu teikėjas. Ši agentūra teikia paramą ir perduoda ekspertines žinias nacionalinėms teisėsaugos institucijoms vykdant sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmo ir kitų ES politikos bendriems interesams poveikio turinčių nusikaltimų prevenciją ir kovojant su jais. Nuo 2016 m., kai buvo pradėtas taikyti Europolo reglamentas, agentūros užduočių svarba veiklos požiūriu jau labai pasikeitė, o jos operatyvinė parama toliau didėjo, nes Europolas dabar dalyvauja atliekant beveik visus svarbesnius ES kovos su terorizmu srities tyrimus.

3.6.

Atsižvelgiant į kintančias ir vis sudėtingesnes tarpvalstybines grėsmes saugumui ir į tai, kad ribos tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulio tampa neaiškios, taip pat į didelę terorizmo grėsmę Europoje, Europolo įgaliojimų, pajėgumų ir priemonių, kad galėtų veiksmingai remti valstybes nares kovojant su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, stiprinimas yra laikomas sveikintinu ir savalaikiu.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europolo įgaliojimų stiprinimo, nes šiuo pasiūlymu siekiama pagerinti duomenų apsaugos priemones ir sustiprinti Europolo vaidmenį atliekant mokslinius tyrimus.

4.2.

EESRK taip pat palankiai vertina siūlomą operatyvinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, sudarant sąlygas bendradarbiavimui su privačiais subjektais, visų pirma dėl keitimosi duomenimis. EESRK nuomone, pasiūlymas, sudarantis sąlygas bendradarbiavimui su privačiais subjektais, nėra neproporcingas. Priešingai, šis pasiūlymas yra laikomas veikiau būtinu, atsižvelgiant į nuolatinę tarptautinio nusikalstamumo naudojant internetinius ir mobiliuosius įrenginius raidą. Nusikalstamos organizacijos, norėdamos bendrauti tarpusavyje ir vykdyti neteisėtą veiklą, vis dažniau naudojasi privačių subjektų teikiamomis tarpvalstybinėmis paslaugomis. Tačiau šiuo metu privatūs operatoriai neturi ES lygmens informacinio centro, kuriam jie galėtų teikti informaciją, kuri gali būti svarbi atliekant nusikalstamos veikos tyrimą. Šiuo pasiūlymu siekiama pašalinti šią spragą. Visgi dėl teisės akto pakeitimo Europolas galėtų veikti kaip kontaktinis punktas ir centralizuotai tirti nusikaltimą ar bylą, kurios tyrimą atlieka valstybė (-ės) narė (-ės). Šiuo susitarimu leidžiama kurti reikalingą Europolo ir privačių subjektų bendradarbiavimą.

4.3.

Pakeitimuose siūloma Europolui leisti atlikti svarbų vaidmenį padedant valstybėms narėms kurti naujus dirbtiniu intelektu grindžiamus technologinius sprendimus, kurie būtų naudingi nacionalinėms teisėsaugos institucijoms visoje ES. Novatoriškų sprendimų nustatymas yra svarbi kovos su tarptautiniu nusikalstamumu dalis, siekiant užtikrinti, kad nusikaltimų prevencijos institucijos atsižvelgtų į kintančią padėtį. Tai galima padaryti tik atliekant koordinuotus mokslinius tyrimus. Todėl EESRK remia Europolo aktyvų vaidmenį teikiant centralizuotą paramą valstybių narių teisėsaugos institucijoms i) nustatant inovacijas ir ii) plėtojant šių institucijų kompetenciją ir pajėgumus, naudojant ES sukurtas technologijas ir inovacijas, o ne pasirenkant saugumo sprendimus, gaunamus iš trečiųjų šalių.

4.4.

Kalbant apie asmens duomenų apsaugojimą, pakeitimais siekiama veiksmingai užtikrinti, kad tvarkant įvairaus tipo duomenis būtų visapusiškai gerbiama privatumo apsauga ir pagrindinės teisės. EESRK taip pat mano, kad asmens duomenų tvarkymas jau labai griežtai reglamentuojamas, todėl nėra problemų, kurias reikėtų papildomai išskirti. Priešingai, atnaujintais ir darniais teisės aktais būtų galima veiksmingiau nagrinėti klausimus, susijusius su duomenų apsauga, kartu užtikrinant pusiausvyrą tarp atskirų valstybių narių ir visos ES saugumo reikalavimų.

4.5.

EESRK taip pat pažymi, kad Europolas negali tiesiogiai ir tikruoju laiku teikti valstybių narių teisėsaugos institucijoms iš trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų gaunamos informacijos apie asmenis, kurie įtariami padarę nusikalstamą veiką arba teroristinį nusikaltimą arba yra dėl šių nusikaltimų teisti. Todėl Komisijos pasiūlymu siekiama pašalinti šią saugumo spragą. EESRK palankiai vertina ir tai, ir sprendimą sukurti naują perspėjimų kategoriją, kuria apibrėžtomis aplinkybėmis išimtinai naudotųsi Europolas.

4.6.

Tačiau EESRK mano, kad Komisijai ateityje gali tekti imtis net ryžtingesnių veiksmų, siekiant išplėsti Europolo įgaliojimus ir taikymo sritį. Kaip pripažįstama pasiūlymuose, nusikalstamumas vystosi, o patys pavojingiausi nusikaltėlių tinklai tampa vis labiau tarpvalstybiniai. Dėl šios priežasties Europos šalių ir policijos pajėgų tarpusavio pagalba ir bendradarbiavimas yra svarbūs. Būtina, kad ilgainiui Europolo įgaliojimai būtų pritaikyti, kad jis taptų dar svarbesniu Europos saugumo veikėju.

4.7.

EESRK pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama Europolo įgaliojimų reikalauti pradėti tarpvalstybinius tyrimus stiprinimui, ypač tais atvejais, kai vykdomi rimti išpuoliai prieš pranešėjus ir tiriamosios žurnalistikos specialistus, kurie atlieka labai svarbų vaidmenį atskleidžiant korupcijos, sukčiavimo, netinkamo valdymo atvejus ir kitus viešajame ir privačiajame sektoriuose daromus pažeidimus. Tai atitinka 2020 m. liepos mėn. Europos Parlamento rezoliuciją, kurioje kalbama apie įgaliojimų sustiprinimą, kad Europolas galėtų prašyti pradėti tarpvalstybinius tyrimus sunkių išpuolių prieš pranešėjus ir tyrimų žurnalistus atvejais (1).

4.8.

EESRK tiki, kad stiprinti Europolo įgaliojimus reiškia įsipareigoti juos naudoti veiksmingai, nes mastas leidžia imtis ekonomiškai efektyvių veiksmų. Dar labiau stiprinti Europolo įgaliojimus ir didinti jo išteklius yra būtina, kad Europos visuomenė jaustųsi ir būtų apsaugota.

4.9.

Toliau stiprinant Europolo įgaliojimus, EESRK nuomone, svarbu papildomai stiprinti nacionalinių teisėsaugos institucijų ir Europolo veiklos koordinavimą, pastarajam įsitvirtinant kaip analizės ir inovacijų centrui. Šiuo atžvilgiu siūlomas teisės aktas yra laikomas žingsniu teisinga linkme. Europolo ir valstybių narių veiklos koordinavimas yra labai svarbus visiems, o pasiūlymais suteikiamas tvirtas pagrindas geresniam koordinavimui.

4.10.

Tačiau nusikalstama veikla nepaiso sienų ir, atsižvelgdamas į vis labiau globalėjančią aplinką, EESRK kelia klausimą, ar ne laikas leisti Europolui veikti savo iniciatyva. Ar reikėtų, kad Europolas turėti teisę pradėti tyrimus ir aktyviai vykdyti teisėsaugos veiklą valstybėse narėse? Šiuo metu tai jam neleidžiama, tačiau dėl nusikalstamos veiklos pokyčių gali tekti diskutuoti, ar Europolas neturėtų pradėti platesnio masto nusikalstamų veikų tyrimų.

4.11.

Kaip minėta, pasiūlymai yra žingsnis teisinga linkme, nes jie sustiprina Europolo vaidmenį reaguojant į kintančias situacijas, bet Europolo darbas vis tiek labai priklausys nuo valstybių narių veiklos ir veiksmų bei duomenų, kuriuos surenka nacionalinės teisėsaugos institucijos. Todėl EESRK mano, kad būtų labai svarbu atlikti nepriklausomą Europolo veiksmingumo atliekant savo užduotis ir vykdant veiklą (kuri didele dalimi taip pat priklauso nuo nacionalinių teisėsaugos institucijų veiksmingumo) peržiūrą. Peržiūros metu, kurią galėtų atlikti nedidelė į pensiją išėjusių aukšto rango teisingumo ir policijos pajėgų pareigūnų grupė, taip pat būtų tiriama, kokią įtaką nacionalinių teisėsaugos institucijų praktika ir duomenų rinkimas daro Europolo atliekamoms analizėms ir vertinimams, ir kaip tai savo ruožtu daro įtaką nacionalinių teisėsaugos institucijų veiklai. Atliekant tokią peržiūrą, taip pat reikėtų atsižvelgti į pilietinės visuomenės, socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, ypač tų grupių ir asmenų, kurių gyvenimą teisėsaugos veikla gali neteisingai arba nepateisinamai paveikti, nuomonę.

Briuselis, 2021 m. birželio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) 2020 m. liepos 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl visapusiškos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos (2020/2686(RSP)).

2021 8 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/71

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES saugumo sąjungos strategijos

(COM(2020) 605 final)

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES kovos su terorizmu darbotvarkė: numatyti, užkirsti kelią, apsaugoti, reaguoti“

(COM(2020) 795 final)

(2021/C 341/11)

Pranešėjas Ákos TOPOLÁNSZKY

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 2 24
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 5 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 9
Plenarinė sesija Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	234 / 1 / 3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) teigiamai vertina ir remia pagal ES saugumo sąjungos strategiją (1) pasiūlytą strateginę darbotvarkę, kuria siekiama apsaugoti Sąjungos piliečius nuo terorizmo pavojaus, ir sutinka, kad būtina stipri ir plačių užmojų kovos su terorizmu politika.

1.2.

Kartu pabrėžia, kad įgyvendinant šį tikslą turi būti pripažįstami ir visapusiškai gerbiami tarptautinės ir ES teisės teisiniai pagrindai, kuriais ginama ir saugoma mūsų pliuralistinė visuomenė, bendros vertybės ir europietiškas gyvenimo būdas.

1.3.

EESRK mano, kad naujoji darbotvarkė yra svarbi ir savailaikė; jis iš esmės pritaria jos struktūrai bei atsparumo sampratos akcentavimui.

1.4.

Komitetas pabrėžia, kad svarbu pasinaudoti moderniomis technologinėmis priemonėmis, bet taip pat pabrėžia, kad būtina užtikrinti jų naudojimo ribojimą atsižvelgiant į teisinės valstybės principą ir pagrindines teises.

1.5.

Komitetas pabrėžia, kad, jo nuomone, darbotvarkėje nustatoma darni veiksmų sistema, visų pirma skirta įstaigoms ir valdžios institucijoms, atliekančioms specialias ir ypač svarbias užduotis, siekiant užkirsti kelią terorizmo grėsmei ir su juo kovoti, tačiau pagal nagrinėjamą dokumentą vietos bendruomenių, piliečių ir aukų asociacijų, pilietinės visuomenės ir profesinių sąjungų, religinių bendruomenių, aukštojo mokslo ir privačių partnerių atstovai nėra deramai įtraukiami sprendžiant šią problemą.

1.6.

EESRK laikosi nuomonės, kad visų pirma reikia užkirsti kelią rizikai ir įtampai bei jas pašalinti, o ne a posteriori likviduoti nepageidaujamas jų pasekmes, už kurias sumokama didelė socialinė kaina.

1.7.

Komitetas pabrėžia, kad svarbu tirti ir vertinti grėsmę siekiant išvengti taikyti priemones, kuriomis galėtų būti nepagrįstai pažeistos pagrindinės teisės.

1.8.

Jis atkreipia dėmesį į valstybių narių vaidmenį ir į jų veiksmų sinergijos darniai įgyvendinant darbotvarkę svarbą.

1.9.

Siekiant veiksmingai reaguoti į terorizmą svarbiausia suprasti individualias ir visuomenines terorizmo priežastis pasinaudojant mokslo žiniomis, svarbiausia, o ne apsiriboti vien tik politinėmis reakcijomis.

1.10.

Kalbant apie prevenciją, EESRK atkreipia dėmesį į aktyvaus pilietinės visuomenės ir jos organizacijų, įskaitant socialinius partnerius, dalyvavimo svarbą, nes iki šiol jis nebuvo pakankamai išnaudotas. Šiuo klausimu Komitetas mano, kad ypač naudinga investicija į saugumą būtų pasinaudoti darniais veiksmais, rizikos mažinimo programomis ir bendruomenių lygmeniu pradėtu susitaikymo procesu.

1.11.

EESRK yra įsitikinęs, kad būtina veiksmingai ir be atvangos kovoti su terorizmu, tačiau nepažeidžiant ES vertybių ir piliečių demokratinių teisių. Šias teises iš esmės apribojus, būtų galima laikyti, kad teroristams pavyko pasiekti savo tikslus.

1.12.

Viešųjų erdvių apsauga turi būti planuojama ir įgyvendinama dalyvaujant privatiems suinteresuotiesiems subjektams ir vietos bendruomenių atstovams, siekiant bendro sutarimo. Reikia palaikyti nuolatinį dialogą su religinių bendruomenių vadovais, nes religijos gali daug prisidėti prie radikalėjimo ir tam tikrų formų grėsmių, taip pat terorizmo keliamos įtampos bendruomenėje mažinimo.

1.13.

EESRK pabrėžia, kad pagal ES teisę draudžiama duomenis saugoti bendrai ir nediferencijuojant ir kad tai turi būti leidžiama tik suteikiant teisės aktuose griežtai ir aiškiai apibrėžtas garantijas bei nuolat kontroliuojant atitinkamą sistemą.

1.14.

Įgyvendinant Terorizmo finansavimo sekimo programą (TFSP) (2), reikia nuolat vertinti garantijas, kuriomis siekiama apsaugoti Sąjungos piliečių privatų gyvenimą.

2. Įvadinės pastabos (3)

2.1.

EESRK teigiamai vertina ir remia pasiūlymu dėl ES saugumo sąjungos strategijos (4) grindžiamą strateginę darbotvarkę, kuria siekiama apsaugoti Sąjungos piliečius nuo terorizmo pavojaus.

2.2.

EESRK pritaria, kad būtina stipri ir plataus užmojo kovos su terorizmu politika, tačiau pabrėžia, kad ji turėtų būti paremta rizikos analize, grindžiama įrodymais ir griežtu ES jau įgyvendintų priemonių poveikio vertinimu.

2.3.

EESRK visiškai remia Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintas visuotines vertybes, kaip antai pagarbą žmogaus gyvybei ir orumui. EESRK taip pat pritaria teiginiui, kad demokratija, teisinė valstybė, pagrindinių teisių apsauga, visų pirma teisė į privatumą, saviraiškos laisvė, religijos laisvė ir pagarba įvairovei yra Europos Sąjungos pagrindas, todėl reikalingas ryžtingas bendras požiūris, kuriuo saugoma ir ginama mūsų pliuralistinė visuomenė, mūsų bendros vertybės ir europietiškas gyvenimo būdas. Į šias pamatines vertybes turi būti nuolat sistemingai atsižvelgiama kuriant ir įgyvendinant komunikate numatytus veiksmus.

2.4.

EESRK nuomone, naujoji programa yra svarbi ir savalaikė; joje numatytos priemonės, skirtos numatyti, užkirsti kelią, apsaugoti ir reaguoti, kaip ir tarptautinio bendradarbiavimo horizontalusis aspektas, užtikrina tinkamą sistemą ir požiūrį bendrajam reagavimo planui įgyvendinti. EESRK taip pat mano, kad komunikacijoje reikėtų labiau pabrėžti skirtingus aspektus, visų pirma atsparumo svarbą. Užtikrinant atsparumą būtinas aktyvesnis visuomenės, taigi ir pilietinės visuomenės ir piliečių bendruomenių, dalyvavimas procese, kuriuo siekiama įtvirtinti ir užtikrinti saugumą.

2.5.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į šiuolaikinių technologijų priemonių naudojimą, nes akivaizdu, kad jos padeda veiksmingiau kovoti su teroristų veikla ir terorizmo rėmimu. Tačiau svarbiausia tiksliai, pagal Sąjungos teisę, apibrėžti, kaip turi būti naudojamos visos šios naujosios priemonės – visų pirma tos, kurios leidžia sukaupti ir analizuoti didelius duomenų kiekius – ir senesnės priemonės, taip pat reglamentuoti surinktų duomenų naudojimą bei saugojimą ir kontroliuoti nuolatinį bei tęstinį taisyklių laikymąsi.

2.6.

Komitetas pabrėžia, kad, jo nuomone, darbotvarkėje nustatoma darni veiksmų sistema, visų pirma skirta įstaigoms ir valdžios institucijoms, atliekančioms specialias ir ypač svarbias užduotis, siekiant užkirsti kelią terorizmo grėsmei ir su juo kovoti, tačiau pagal nagrinėjamą dokumentą vietos bendruomenių, pilietinės visuomenės ir profesinių sąjungų, religinių bendruomenių, aukštojo mokslo ir privačių partnerių atstovai nėra deramai įtraukiami sprendžiant šią problemą. Išnaikinti terorizmo grėsmės nebus įmanoma, jei visi visuomenės dalyviai nedės pastangų vietos lygmeniu sudaryti susitarimus, kuriuos būtų galima remti siekiant sumažinti riziką.

2.7.

EESRK laikosi nuomonės, kad visų pirma reikia išvengti rizikos ir įtampos bei jas pašalinti, užuot a posteriori bandžius susitvarkyti su nepageidaujamomis jų pasekmėmis. EESRK nuomone, svarbu, kad darbotvarkė būtų grindžiama ne visuomenės požiūriu ar politinėmis reakcijomis, bet visada realia terorizmo padėtimi ir realia jo keliama grėsme, ir kad į tai atsižvelgiant būtų rengiamos priemonės jiems įveikti. Atitinkamai turi būti nustatomos ir politinės priemonės.

2.8.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ES pavyks veiksmingai kovoti su radikalėjimu tik tuo atveju, jeigu ji taip pat sėkmingai kovos su atskirtimi, dėl kurios nukenčia tiek pačios ES mažumos (kaip antai romai), tiek neseniai į jos teritoriją atvykę asmenys.

2.9.

Siekiant nepakenkti socialinei įtraukčiai ir užtikrinti, kad pateikiamas atsakas būtų proporcingas, derėtų siekti, kad nesusidarytų pernelyg didelis atotrūkis tarp terorizmo grėsmės suvokimo visuomenėje ir realaus šios grėsmės masto, kaip yra daugelyje valstybių narių. Todėl svarbu tirti ir vertinti grėsmę siekiant išvengti priemonių, kuriomis galėtų būti nepagrįstai pažeistos pagrindinės teisės, taikymo. Saugumo politika gali būti pritaikyta tiktai remiantis įrodymais grindžiamu nustatytų realių grėsmių ir pavojų tyrimu.

2.10.

EESRK taip pat mano, kad darbotvarkėje nustatytas tvirtas įsipareigojimas kovoti su radikalėjimu yra svarbus teigiamas kovos su terorizmu aspektas. Tačiau EESRK mano, kad šioje srityje labai svarbu ne tik kovoti su internete skelbiamu radikaliu turiniu, bet ir suprasti bei ištirti radikalėjimo ir deradikalizacijos mechanizmus, išnagrinėti radikalėjimo pobūdį ir procesus ir, tuo remiantis, jo išvengti. Pilietinės visuomenės atstovai ir piliečių bendruomenės gali atlikti esminį vaidmenį šioje srityje.

2.11.

2.12.

NET įgyvendinant geriausiai parengtas ir visapusiškiausias programas sėkmė daugiausia priklauso nuo jas įgyvendinant dalyvaujančių valstybių narių nusiteikimo bendradarbiauti tarpusavyje, atsparumo ir politinių sprendimų, priimtų šioms programoms paremti. Šiuo požiūriu ypač svarbi politinė valia.

2.13.

EESRK laikosi nuomonės, kad paskelbus darbotvarkę turėjo būti pateiktas kruopštus padėties įvertinimas, nurodyti procesai, į kuriuos darbotvarkėje turėtų būti tinkamai reaguojama, ir rezultatai, pasiekti iki šiol įdėtomis pastangomis.

3. Esminiai aspektai

3.1. Numatyti

3.1.1.

Svarbiausia, kad dirbtinio intelekto (DI) naudojimas ankstyvo nustatymo ir kovos su terorizmu srityje būtų skaidrus ir patikrinamas, kad iš tikrųjų būtų orientuojamasi tik į turinį bei asmenis, kurie susiję su kova su terorizmu, ir kad būtų laikomasi visų septynių pagrindinių DI srities strategijos reikalavimų (5).

3.1.2.

Viešųjų erdvių apsaugos srityje darbotvarkėj daugiausia dėmesio teisingai skiriama naujų technologijų panaudojimui. Tačiau EESRK apgailestauja, kad dokumente tik netiesiogiai aptariamas pasirengimas išpuoliams taranuojant automobiliais, nors per pastaruosius kelerius metus jie buvo labai dažni. Pasinaudojant šia priemone, buvo įvykdytas ne vienas strateginis teroristinis išpuolis (kuriems būdingas didelis aukų skaičius, platus informavimas žiniasklaidoje ir sukelta didelė baimė).

3.1.3.

Atsako į terorizmą veiksmingumo požiūriu svarbiausia, panaudojant mokslo žinias, suprasti individualias ir visuomenines terorizmo priežastis. Todėl EESRK mano, kad svarbu šiam klausimui skirti ypatingą dėmesį, nes taip įgytos žinios iš tiesų gali padėti sumažinti žmogiškuosius ir materialinius nuostolius.

3.2. Užkirsti kelią

3.2.1.

Kalbant apie prevenciją, EESRK visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad kovos su terorizmu srityje svarbus vaidmuo gali tekti – ir jau tenka – civilinei sričiai ir kad ji svarbi savo turiniu, apimančiu tiek visuomenės saugumo jausmo stiprinimą, tiek paramą su terorizmu kovojančių institucijų veiklai ir jos stebėseną, tiek tarpines grandis – radikalėjimo nustatymą, prevenciją ir kovą su juo. Todėl programoje reikėtų daug išsamiau išnagrinėti bendradarbiavimo, kurį galima skatinti visais visuomenės lygmenimis, sistemą ir turinį. Tarpasmeninis bendradarbiavimas arba bendradarbiavimas grupėse ir bendruomenėse gali padaryti nemažą ilgalaikį poveikį mažinant riziką ir skatinant tvarią įtrauktį. Darbotvarkėje turėtų būti labiau akcentuojamas iniciatyvumas, o ne vien reagavimu pagrįstas požiūris.

3.2.2.

Nagrinėjamoje darbotvarkėje pagrįstai didelis dėmesys skiriamas kovai su ekstremizmo ideologijų kurstymu internete. Šiomis aplinkybėmis minimas tiesioginis informacijos apie teroristų įvykdytus teroro aktus platinimas internetu. Tačiau darbotvarkėje nekalbama apie gerokai dažniau pasitaikantį reiškinį – kurio prevencija, EESRK nuomone, yra svarbiausias dalykas – tai, kad informaciją apie teroro aktus socialiniuose tinkluose platina jų liudininkai.

3.2.3.

Darbotvarkėje pripažįstamas labai didelių interneto platformų vaidmuo visuomenėje ir kartu apibrėžiamos jų pareigos. Šiuo požiūriu, greta nagrinėjamame dokumente jau paminėtų aspektų, taip pat būtų naudinga reguliariai vertinti sisteminę riziką, susijusią su pagrindinėmis teisėmis, socialine atskirtimi ir manipuliavimo technika, skatinančia radikalėjimą.

Taip pat reikia nuolat vertinti riziką, susijusią su pramonės, ekonomikos ir prekybos sritimis, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis bei pilietinės visuomenės atstovais, ir stiprinti partnerių vaidmenį užkertant kelią terorizmui, šiuo tikslu pasitelkiant jungtines jų organizacijas.

3.2.4.

Kalbant apie prevenciją, svarbu pabrėžti, kad svarbiausią vaidmenį radikalėjime atlieka ne tik neapykantos kalba, bet ir melagingos informacijos skleidimas bei sąmokslo teorijos. Taigi būtina šį reiškinį įveikti siekiant sėkmingai kovoti su terorizmu.

3.2.5.

EESRK pabrėžia, kad strateginė komunikacija yra svarbi ne tiktai po išpuolių, bet ir kaip prevencijos priemonė, todėl siekiant sumažinti terorizmo patrauklumą ir pateikti alternatyvių sprendimų, į ją reikia įtraukti ir pilietinės visuomenės nuomonę.

3.2.6.

Kolektyvinis įsipareigojimas ir miestų bei savivaldybių atsparumas gali veiksmingai padėti apsaugoti bendruomenę. Prevencijos klausimu EESRK mano, kad ypač naudinga investicija į saugumą būtų pasinaudoti darniais veiksmais, rizikos mažinimo programomis ir bendruomenių lygmeniu pradėtu susitaikymo procesu. Įtampos reguliavimas, mažinimas ir, ilgainiui, išsklaidymas galėtų padaryti neveiksminga prievolę veikti rizikingoje situacijoje ir taip išlaisvinti daug išteklių bei padidinti socialinės įtraukties laipsnį. Tam reikia suprasti terorizmo priežastis ir pobūdį bei vykdyti nuolatinę veiksmų stebėseną.

3.2.7.

Mūsų miestams turi būti suteiktos geresnės galimybės gauti finansavimą, konsultacijas ir mokymą, kad būtų galima spręsti esamus uždavinius ir padidinti miestų atsparumą. EESRK ryžtingai remia Komisijos pagalbą vietinių prevencijos koordinatorių veiklai, pasitelkiant ES informacijos apie radikalėjimą tinklą. Komitetas mano, kad labai svarbi yra iniciatyva „ES miestai prieš radikalizaciją“ ir miestų savitarpio strateginis dialogas. EESRK laikosi nuomonės, kad šis dialogas miestų aglomeracijose turėtų būti palaikomas nuolat, sukūrus tinkamus forumus.

3.2.8.

Kadangi socialinė atskirtis yra reali ir juntama, diskriminacija ir marginalizacija gali padidinti paveikumą radikaliai propagandai ir sukelti papildomų grėsmių socialinei sanglaudai, Europos Komisija turėtų aktyviau kovoti su rasizmu. Taigi, kadangi teroristiniai aktai taip pat gali būti suprantami kaip ekstremalios socialinės įtampos ir nepasitikėjimo apraiškos, reikia įgyvendinti socialinę rizikos mažinimo ir pasitikėjimo didinimo politiką.

3.2.9.

EESRK mano, kad daugiau dėmesio nei iki šiol reikia skirti radikalėjimo procesų tyrimui, pripažinimui ir veiksmingai prevencijai įkalinimo įstaigose. EESRK tikisi, kad paramos programos, įgyvendinamos remiantis per ankstesnį laikotarpį atliktais įvertinimais, šiomis aplinkybėmis bus stiprinamos ir toliau, bei palankiai tai vertina. Remiantis tinkamai parengtomis strategijomis reikia užtikrinti, kad kalėjimai būtų ne radikalėjimo židiniai, o veikiau vieta, kurioje pagal galimybes su juo kovojama.

3.3. Apsaugoti

3.3.1.

Skyriuje, pavadintame „Užtikrinimas, kad teroristai negalėtų naudotis išpuolių vykdymo priemonėmis“ neaptariamos priemonės, kuriomis būtų galima užkirsti kelią išpuoliams taranuojant automobiliais. Kadangi tokie išpuoliai per kelerius pastaruosius metus buvo gana dažni, programoje būtinai turėtų būti atsižvelgiama į šią problemą.

3.3.2.

EESRK taip pat ragina tęsti veiksmus siekiant užkirsti kelią išnuomotų ir dalijimosi automobilių panaudojimui teroristiniams išpuoliams vykdyti ir plėtoti veiksmingą miestų planavimo praktiką, kad būtų išvengta žalos, kurią padaro šiuo tikslu naudojamos transporto priemonės.

3.3.3.

Viešųjų erdvių apsauga turi būti planuojama ir įgyvendinama dalyvaujant privatiems veikėjams ir vietos bendruomenių atstovams, siekiant visuotinio sutarimo ir stengiantis kuo mažiau riboti laisvą šių erdvių naudojimą. EESRK sutinka, kad būtina nustatyti būtiniausius ypač gausiai lankomų ir simbolinę reikšmę turinčių erdvių apsaugos standartus.

3.3.4.

Reikia palaikyti nuolatinį dialogą su religinių bendruomenių vadovais, nes religijos gali daug prisidėti prie radikalėjimo ir tam tikrų formų grėsmių, taip pat terorizmo keliamos įtampos bendruomenėje mažinimo. Šis požiūris turėtų būti papildytas tarpreliginiu dialogu ir, jeigu reikia, susitaikymo procesais.

3.4. Reaguoti

3.4.1.

Atsižvelgdamas į tai, kad reakcija į terorizmą yra labai specializuota, EESRK ypač pabrėžia, jog būtina ir svarbu reguliariai skelbti rezultatus.

3.4.2.

3.4.3.

ES terorizmo aukų kompetencijos centro, kuris šiuo etapu buvo įsteigtas tik kaip bandomasis projektas, veikla turėtų būti stebima ir išplėsta siekiant įvertinti kovos su terorizmu poveikį pilietinei visuomenei ir pagrindinėms teisėms. Pagalbos nusikaltimų aukoms valstybėse narėse mechanizmai taip pat turėtų būti persvarstyti ir sustiprinti vadovaujantis pirmąja 2020–2025 m. ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių (6). Taip pat labai svarbu, kad sklandžiai veiktų Europos nacionaliniai informacijos centrai terorizmo aukoms (7).

3.4.4.

Didelė dalis informacijos surenkama pagal Terorizmo finansavimo sekimo programą (TFSP) (8). Šioje srityje, visų pirma, kai šią informaciją naudoja išorinė šalis (pavyzdžiui, vykstant ES ir JAV bendradarbiavimui), garantijos, kuriomis siekiama apsaugoti Sąjungos piliečių privatų gyvenimą, turi būti nuolat vertinamos. Tai pasakytina ir apie kibernetinį saugumą, tyrimų metu užšifruotos informacijos apdorojimą, Skaitmeninio keitimosi e. įrodymais sistemą (eEDES) ir kartu su tarptautiniais partneriais atliekamus skaitmeninius tyrimus. Visais atvejais reikia didžiausią dėmesį skirti piliečių interesams, susijusiems su teismine apsauga.

Briuselis, 2021 m. birželio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) COM(2020) 605 final.

(2) OL L 195, 2010 7 27, p. 3.

(3) Atsižvelgiant į tai, kad EESRK remia darbotvarkės turinį ir techninį jos pobūdį, šioje nuomonėje visų pirma apžvelgiami aspektai, susiję su pilietine visuomene, teisine valstybe ir pagrindinėmis teisėmis – pagrindinėmis su EESRK įgaliojimais susijusiose veiklos srityse.

(4) COM(2020) 605 final.

(5) COM (2020) 65 final.

(6) COM(2020) 258 final.

(7) Tai nurodyta 2018 m. birželio 4 d. Tarybos išvadose dėl terorizmo aukų (9719/18).

(8) OL L 195, 2010 7 27, p. .

2021 8 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/76

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos kovos su vėžiu planas“

(COM(2021) 44 final)

(2021/C 341/12)

Pranešėja	Małgorzata BOGUSZ
Bendrapranešėjė	Milena ANGELOVA

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 3 26
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 5 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 9
Plenarinės sesijos Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	226 / 3 / 3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Europos kovos su vėžiu planą (toliau – planas), kuris yra svarbus žingsnis kovojant su vėžiu ir jo socialinėmis, finansinėmis ir psichologinėmis pasekmėmis ES piliečiams, ir ragina parengti konkrečias plano įgyvendinimo veiksmų gaires, kuriose būtų numatyti veiklos rezultatų rodikliai ir realistiški terminai.

1.2.

Nors vėžio prevencija yra ypač svarbi, lygiai taip pat svarbu, kad Europos Sąjunga (ES) ir valstybės narės užtikrintų aukštos kokybės ir prieinamą sveikatos priežiūros infrastruktūrą, įskaitant atrankinę patikrą, diagnostiką ir gydymo įstaigas, bei sveikatos priežiūros paslaugas su tinkamu ir poreikiais pagrįstu sveikatos priežiūros darbuotojų skaičiumi, taip pat veiksmingas paramos sistemas pacientų fizinei ir psichinei gerovei gydymo metu ir po jo užtikrinti.

1.3.

Būtina kuo skubiau spręsti COVID-19 pandemijos sukeltas problemas, susijusias su galimybe gauti sveikatos paslaugas. Apribojimai ir vėlavimai gali sumažinti pasveikimo tikimybę, todėl šios problemos turi būti veiksmingai sprendžiamos. Taip pat reikia skubiai reaguoti į žmonių nuogąstavimus. Socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos yra nepakeičiami, kai reikia skleisti gerąją patirtį ir teikti aktualią informaciją apie tai, kas gali sukelti vėžį, kaip padėti žmonėms atpažinti ankstyvus simptomus, skatinti prevenciją ir suteikti įkvėpimo sveikai gyventi. Jų pastangos remiamos, be kita ko, skiriant atitinkamų ESF+ fondo lėšų bendriems kovos su vėžiu veiksmams ir geriausios patirties ligų prevencijos srityje sklaidai.

1.4.

Siekdamas pagerinti ankstyvą vėžio aptikimą, EESRK remia vėžio atrankinės patikros iniciatyvas ir vėžio prevencijos projektus bei skatina naudotis naujomis technologijomis ir dėti pastangas, kad būtų didinamas žmonių informuotumas apie prevencinės atrankinės patikros būtinybę. Vėžio atrankinės patikros ir švietimo iniciatyvos turėtų apimti visas dažnai diagnozuojamas vėžio rūšis ir būti prieinamos kuo didesniam skaičiui žmonių.

1.5.

Planu turėtų būti atsižvelgta į demografinę padėtį ES, taip pat turėtų būti užtikrintos sąlygos, kurios padėtų išsaugoti gerą sveikatą iki pat senatvės. Be to, EESRK ragina ypatingą dėmesį skirti kovai su vaikų vėžiu, o tam būtinos atitinkamos priemonės, susijusios su vėžio aptikimu, galimybe gauti įprastų ir naujoviškų vaistų ir specialia vaikų ir paauglių sveikatos priežiūra.

1.6.

Siekiant sumažinti nacionalinę, regioninę ir socialinę nelygybę kovos su vėžiu srityje bei užtikrinti aukštos kokybės sprendimus visiems, labai svarbu, kad į plano įgyvendinimą ES įtrauktų visas valstybes nares, taip pat remtų valstybių narių bendradarbiavimą, įskaitant ir paramą ES lėšomis. Įgyvendinant planą reikia atsižvelgti į konkrečius ir ypatingus pacientų ir vėžį įveikusių asmenų poreikius ir prisitaikyti prie skirtingų nacionalinių aplinkybių, įskaitant skirtingą asmenų socialinę ir ekonominę aplinką, amžių, lytį, negalią ir kt.

1.7.

EESRK taip pat ragina gerinti vėžiu sergančių pacientų galimybes naudotis kitų valstybių narių teikiamomis aukštos kokybės gydymo, priežiūros paslaugomis ir ekspertinėmis žiniomis, taip pat turimais vaistais, medicinine įranga ir kitais medicinos reikmenimis, kuriuos teikia gerai veikianti bendroji rinka.

1.8.

EESRK mano, kad siekiant geriau suprasti vėžio rizikos veiksnius ir tobulinti diagnostiką, terapiją ir gydymo būdus, ypač svarbu plėtoti mokslinius tyrimus ir inovacijas. Reikia skatinti, tobulinti ir ES bei nacionalinėmis lėšomis remti (visų pirma – įgyvendinant partnerystes pagal programą „Europos horizontas“) inovacijų ekosistemas, apimančias įvairių dydžių įmones, tyrėjus, pacientus, sveikatos srities specialistus ir valdžios institucijas.

1.9.

EESRK pabrėžia, jog daug pastangų būtina skirti duomenų generavimui, prieinamumui ir pasiekiamumui, kad būtų galima sukurti pažangesnius prevencijos, diagnostikos ir gydymo metodus. Siekiant užtikrinti kiekvieno poreikius atitinkančią prevenciją ir priežiūrą, būtina palengvinti galimybę skaitmeninius sveikatos duomenis susieti su biobankų turimais genominiais duomenimis. Taip pat, stiprinant ES lygmens bendradarbiavimą, reikia skatinti duomenų analizės metodų, įskaitant dirbtinį intelektą (DI), kūrimą ir naudojimą.

1.10.

EESRK pabrėžia, kad svarbu mažinti tabako rūkymą ir atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitą dėl Direktyvos 2014/40/ES dėl tabako ir susijusių gaminių gamybos, pateikimo ir pardavimo taikymo (1) ir jos išvadas, kuriomis siekiama sumažinti pavojingų ir (arba) priklausomybę sukeliančių medžiagų poveikį rūkantiesiems. Šiomis aplinkybėmis, atkreipdamas dėmesį į Komisijos nuomonę dėl išsiskiriančiųjų medžiagų ir matavimo metodų (ataskaitos 3.1 skyrius), EESRK taip pat pritaria tolesniems tyrimams, skirtiems išsiskiriančiųjų medžiagų kiekio bandymų metodui, be kita ko, taikant PSO intensyviam rūkymui skirtą metodą, ir pritaria PSO rekomendacijų, grindžiamų mokslinių tyrimų rezultatais, įgyvendinimui.

1.11.

Siekdamas prisidėti prie veiksmingos profesinio vėžio prevencijos, EESRK ragina parengti daugiau tyrimų apie sąlytį su kancerogeninėmis medžiagomis, mutagenais ir endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis darbo vietoje bei profesinio vėžio, ypač moterų atveju, priežastis. EESRK pripažįsta plane išdėstytas su vėžiu susijusias teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti vėžio riziką darbo vietoje, ir pabrėžia, kad bet koks galimas atnaujinimas turi būti pagrįstas mokslu ir faktais ir paremtas konsultacijomis su socialiniais partneriais. EESRK pabrėžia, kad reikia skatinti ir remti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ieškant pakaitalų pavojingoms medžiagoms ir produktams. Kalbant apie asbestą, EESRK nurodo savo ankstesnes nuomones, įskaitant pasiūlymus dėl pripažinimo ir kompensacijos aspektų (2). Jis taip pat ragina, vykdant rizikos vertinimą ir valdymą darbe, atsižvelgti į daugelio kenksmingų medžiagų poveikį, taip pat įtraukti profesinį poveikį į ankstyvo vėžio aptikimo programas.

1.12.

Tam, kad būtų galima sėkmingai įveikti vėžį, būtina užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą ir aukšto lygio švietimą su vėžiu susijusiose srityse, įskaitant valstybių narių bendradarbiavimą ES remiamose švietimo ir įgūdžių gerinimo programose, kurias bendrais veiksmais padeda įgyvendinti ir socialiniai partneriai. Bendradarbiavimas taip pat yra labai svarbus tyrimų ir inovacijų srityje bei skatinant dalijimąsi žiniomis. Be to, siekiant užtikrinti vaistų, įrangos ir kitų vėžio gydymui būtinų prekių prieinamumą, reikia atviro ir struktūriško bendradarbiavimo.

1.13.

Įmonėms tenka svarbus vaidmuo plėtojant vėžio prevencijos, atrankinės patikros, diagnostikos ir gydymo sprendimus. Jos taip pat stengiasi įveikti vėžį, sumažindamos savo poveikį aplinkai, kurdamos ir gamindamos saugius produktus arba pakeistus, mažiau žalingus produktus, gerindamos sveikatą ir saugumą darbo vietose ir padėdamos pacientams darbą derinti su vėžio gydymu bei sklandžiai grįžti į darbą. Siekiant šio tikslo, ES turi suteikti inovacijoms, investicijoms ir verslui palankias sąlygas.

1.14.

EESRK ragina glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis toliau plėtojant planą ir sekant jo įgyvendinimą, tikslingai skatinant ir finansuojant bendrus socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų veiksmus, užtikrinant platų atstovavimą įvairiems sektoriams.

1.15.

EESRK ragina rengti ES masto kampanijas siekiant didinti informuotumą ir žinias apie vėžio prevencijos ir valdymo priemones darbo vietose, taip pat apie kokybiškų maisto produktų, švaraus vandens ir oro ir sveikos individualios gyvensenos, įskaitant mitybą, fizinį aktyvumą ir geresnių alternatyvų pasirinkimą, svarbą vykdant vėžio prevenciją. Komunikacija, kuria bus siekiama, kad Europos piliečiai geriau suvoktų planą ir jo įgyvendinimo priemones bei jais pasitikėtų, bus itin svarbi užtikrinant plano sėkmę ir jo tikslų įgyvendinimą.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK palankiai vertina planą, kuris yra labai svarbus kovojant su vis didėjančia vėžio sukeliamos naštos ES piliečiams problema. EESRK mano, jog pasiūlymas yra per daug abstraktus, jis ragina EK aprašyti, kaip šis pasiūlymas bus įgyvendinamas konkrečiais veiksmais, taip pat koks bus jo poveikis vėžio prevencijai ir pacientų padėčiai. EEESRK taip pat ragina parengti veiksmų gaires, kuriose būtų išsamiai nurodoma, kaip bus įgyvendinamas šis planas, taip pat įtraukti veiklos rezultatų rodiklius ir realistiškus šios strategijos įgyvendinimo terminus.

2.2.

EESRK palankiai vertina įvairiapusį ir naujovišką požiūrį į kovą su vėžiu, kuris paremtas prevencija, ankstyvu vėžio nustatymu, diagnoze ir gydymu ir pacientų bei vėžį įveikusių asmenų gyvenimo kokybės gerinimu, ypač siekiant apsaugoti jų užimtumą. Visų pirma, nors vėžio prevencija yra ypač svarbi, taip pat svarbu, kad ES ir valstybės narės užtikrintų aukštos kokybės sveikatos priežiūros infrastruktūros prieinamumą, įskaitant atrankinę patikrą, diagnostiką ir gydymo infrastruktūrą bei sveikatos priežiūros paslaugas.

2.3.

EESRK pažymi, kad planą reikia geriau pritaikyti siekiant užtikrinti vienodą visų valstybių narių ir jų regionų įsitraukimą bei šalinti bet kokias galimas nelygybės apraiškas. Gana dažnai sergamumas ir mirtingumas yra susijęs ne tik su vėžio atmaina, bet ir su sergančiųjų gyvenamąja vieta ir socialinės padėties poveikiu. Todėl rekomendacijas reikia pritaikyti, atsižvelgiant į atskirų valstybių narių įsitraukimą kovojant su vėžiu, įtraukiant organizacinę pažangą atliekant nacionalinio lygmens atrankinę patikrą ir įgyvendinant skiepijimo programas bei paramos schemas, taip pat sprendžiant socialinės nelygybės sveikatos srityje problemą. Taip pat reikia remti sergančiuosius ir juos prižiūrinčius asmenis siekiant padėti jiems kovoti su vėžio pasekmėmis, susijusiomis su savarankiškumo ir galimybių naudotis piliečio statusu praradimu, užtikrinant galimybę naudotis lėšomis, teikiant pagalbą kasdieniame gyvenime ir t. t. Toks pats dėmesys turi būti skiriamas siekiant įveikti vėžio ekonominius padarinius ir jo pasekmes tam tikroms visuomenės grupėms, kurios jau yra pažeidžiamos.

2.4.

Vėžio nelygybės registras turėtų būti kuo įtraukesnis, jame turėtų būti nurodomi skirtumai tarp valstybių narių ir regionų, taip pat, kai tai įmanoma, socialinės nelygybės atvejai, ypač susiję su darbu ir lytimi. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą infrastruktūrą ir kompetentingą personalą aukštos kokybės susijusiems duomenims rinkti, veiksmingai bendradarbiaujant visų valstybių narių vėžio registrams ir šalims.

2.4.1.

Prie profesinio poveikio prisideda kiti faktoriai, pavyzdžiui, socialiniai sveikatos veiksniai, įskaitant aplinkos poveikį, galimybę gauti priežiūrą, išsilavinimą ir kt., ir visa tai atlieka svarbų vaidmenį šioje srityje. EESRK pabrėžia, kad reikia skatinti ir remti mokslinius tyrimus ieškant pakaitalų pavojingoms medžiagoms ir produktams.

2.4.2.

EESRK atkreipia dėmesį aplinkos poveikio, įskaitant maisto produktų, vandens ir oro kokybę, svarbą ir pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti atitinkamą mokymą, švietimą ir informaciją siekiant motyvuoti žmones rinktis sveiką gyvenseną ir laikytis jos principų.

2.4.3.

Kovojant su vėžiu reikia skirti deramą dėmesį visiems proceso etapams: atsargiai ir informacija pagrįstai prevencijai, ankstyvam ir atitinkamam aptikimui, galimybei gauti greitą gydymą, ir aukštos kokybės bei prieinamą ir poreikius atitinkančią priežiūrą, kurią teiktų atitinkamo lygio personalas, paramai siekiant reintegracijos visuomenėje ir darbo vietoje bei vėlesnės priežiūros paslaugoms.

2.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad planui finansuoti numatyta skirti 4 mlrd. EUR, tačiau prašo, kad šie ištekliai būtų peržiūrėti atsižvelgiant į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir į tai, kaip jose organizuojamas viešasis ir privatus sveikatos priežiūros sistemų finansavimas. ES negali sau leisti lėtai reaguoti į kovą su vėžiu, nes tai sukels žmonių kančias ir pablogins europiečių ekonomines sąlygas. ES reikia naujo Maršalo plano onkologijos srityje.

2.6.

EESRK nuomone, įgyvendinant planą yra ypač svarbios demografinės ir ekonominės pasekmės. Viena vertus, visuomenės senėjimas reiškia žemus gimstamumo rodiklius, kita vertus, ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, o tai ilgainiui taps problema visoms ES sveikatos priežiūros sistemoms. Tai taip pat susiję su išaugusia rizika susirgti vėžiu senstant. Reikia imtis ryžtingų priemonių siekiant užtikrinti sąlygas, kurios leistų išsaugoti gerą europiečių sveikatą iki senatvės. Plane numatyti veiksmai, kuriais sukuriamas naujas požiūris į vėžio prevenciją, gydymą ir priežiūrą, turėtų tapti gairėmis siekiant šio tikslo. Kas dvejus metus turėtų būti atliekama šio plano analizė ir (arba) peržiūra, taip pat į jį turėtų būti įtraukti visų valstybių narių bendri rodikliai.

3. Aukštos kokybės ir lygių galimybių priežiūra

3.1.

Būtina kuo skubiau spręsti pandemijos sukeltas problemas. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad apribojimų naudotis daugeliu sveikatos paslaugų, ypač susijusių su onkologija ir kardiologija, bus galima išvengti tik veiksmingai šalinant COVID-19 pandemijos sukeltus trikdžius. Dėl vėlyvų diagnozių ir pavėluoto gydymo sumažėja pasveikimo tikimybė, todėl didėja mirtingumo rodikliai.

3.2.

Taip pat svarbu sustiprinti ir plėtoti infrastruktūrą bei paslaugas siekiant patenkinti vidutinės trukmės ir ilgalaikius poreikius. Reikia tobulinti praktiką, kad būtų gerai pasirengta veiksmingai reaguoti į kitus galimus išimtinius atvejus, įskaitant ES masto telemedicinos diegimą ir nuotolines priemones, kurios būtų pritaikomos bet kokiomis aplinkybėmis, jomis taip pat būtų prisidėta mažinant su vėžiu susijusius skirtumus valstybėse narėse ir jų regionuose.

3.2.1.

Nelygybė tarp valstybių narių aptinkama tiek tarp Rytų ir Vakarų (vyksta protų nutekėjimas Vakarų kryptimi), tiek tarp mažų ir didelių šalių, fiksuojant didelius skirtumus atrankinės patikros programų ir investavimo į sveikatos sistemas srityse. Ligoninės, kuriose vykdomi tyrimai, yra vertinamos kaip kovos su vėžiu lyderės.

3.2.2.

Valstybių narių bendradarbiavimo būtinybė gali būti užtikrinama, pasitelkiant įvairias priemones, įskaitant:

—	dalijimąsi duomenimis ir DI naudojimą;

—	dalijimąsi žiniomis ir kompetencija;

—	bendradarbiavimą sprendžiant vaistų trūkumo problemą;

—	į įvairias sritis orientuotas mokymų programas;

—	Europos referencijos centrų tinklus ir

—	ES nacionalinių vėžio centrų tinklą.

3.3.

EESRK palankiai vertina pagalbos vėžiu sergantiems vaikams iniciatyvą, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta konkrečių priemonių šiai problemai spręsti, ir ragina imtis labiau pritaikytų ir išties sparčių bei konkrečių veiksmų, paremtų specialiu finansavimu siekiant išgydyti daugiau vėžiu sergančių vaikų ir paauglių ir tai daryti veiksmingiau. Atsižvelgdamas į tai, kad būtina skubiai suteikti galimybę gydant vaikus naudotis inovacijomis, sumažinti nelygybę gydymo srityje ir suprasti vaikų vėžio kilmę, kadangi, kitaip nei suaugusiųjų vėžio atvejais, vaikų vėžiniams susirgimams užkirsti kelio negalime, EESRK ragina pasinaudoti planu kaip galimybe nutraukti neteisingą „pamirštų vaikų“ padėtį ir galiausiai suteikti jiems pelnytą dėmesį, nes jie yra Europos ateitis.

3.4.

EESRK reiškia susirūpinimą dėl reikšmingų regioninių skirtumų, susijusių su bendradarbiavimo modeliais ir informacijos sklaida, įskaitant skaitmeninę takoskyrą, kuri neigiamai veikia vyresnio amžiaus žmones, žmones, kurie gyvena ne didžiuosiuose miestuose, neįgaliuosius ir finansiškai silpnas visuomenės grupes. Todėl veiksmų gairėmis privalo būti užtikrinta geresnė standartizacija šioje srityje.

3.5.

EESRK skatina labiau į piliečius orientuotą planą, kuris būtų pakankamai lankstus siekiant atliepti konkrečius poreikius ir prisitaikyti prie įvairių aplinkybių bei vėžiu sergančių ir sirgusių asmenų padėties.

3.6.

EESRK palankiai vertina tikslą, kuriuo siekiama užkirsti kelią vėžiniams susirgimams, sukeltiems virusinių infekcijų, įvedant visuomenės skiepijimą, tačiau pažymi, kad skiepijimosi rodikliai ir skiepijimosi programų pažangos lygis regionuose skiriasi. Visi regionai turėtų mokytis iš geriausių patirčių, siekdami užtikrinti, kad kiekvienas pilietis turėtų galimybę gauti šių rūšių vakcinas.

3.7.

EESRK remia planus, kuriais siekiama pagerinti ankstyvą vėžio aptikimą, įgyvendinant vėžio atrankinės patikros projektus ir švietimo veiklas, įskaitant tas, į kurias įtraukiamas naujų technologijų naudojimas, taip pat tas, kuriomis didinamas pacientų informuotumas apie būtinybę atlikti prevencinę patikrą, bei tas, kuriomis siekiama į ankstyvo vėžio nustatymo programas įtraukti duomenis apie profesinį poveikį. Išsamesnės žinios apie paveldimo vėžio atvejus taip pat reikalingos nustatant tikslines atrankinės patikros grupes.

3.8.

Prevencija yra veiksmingesnė, jei ji nėra paremta vien individualiu elgesiu ir jei ja sumažinama ar pašalinama žala ir kolektyviniai vėžį lemiantys veiksmai. Plano 3 dalyje nepakankamai svarbos teikiama socialiniams veiksniams.

3.9.

Komitetas pažymi, kad ankstyvosios diagnostikos iniciatyvos turėtų apimti visas vėžio rūšis, įskaitant kraujo vėžį, ir kad atrankinės patikros tyrimai turėtų būti prieinami kuo didesniam skaičiui gyventojų.

3.10.

3.11.

EESRK taip pat pabrėžia, jog svarbu numatyti paramos sistemas (įskaitant reikiamos informacijos ir žinių teikimą), kuriomis būtų užtikrinta pacientų fizinė ir psichinė gerovė gydymo metu ir po gydymo. Tos pačios problemos yra aktualios darbuotojams, darbdaviams ir verslininkams. Be to, EESRK pabrėžia, jog būtina užtikrinti prižiūrinčiųjų vėžiu sergančius asmenis gerovę. Jų neįformintas priežiūros darbas gali reikšmingai paveikti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei pakenkti jų fizinei gerovei. Todėl EESRK kartu su EK primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, taip pat remti 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją.

3.12.

EESRK atkreipia dėmesį į kultūrinę įvairovę ir nevienodą ES piliečių pagrindinių teisių, įskaitant teises, susijusias su nediskriminavimu darbe, socialine apsauga ar galimybe naudotis tokiomis finansinėmis paslaugomis kaip kreditas, užtikrinimą. Todėl būtina panaikinti skirtumus tarp valstybių narių ir laikytis „teisės būti užmirštam“ principo, susijusios su asmens vėžio ligos istorija, taip pat su pacientą prižiūrinčiais asmenimis.

4. Naujų sprendimų poreikis kovoje su vėžiu

4.1.

Atsižvelgdamas į didžiulę pažangą technologijų ir mokslo srityse, įskaitant medicinos mokslą, EESRK palankiai vertina šiuolaikinį požiūrį į kovą su vėžiu pasitelkiant naujas technologijas, tyrimus ir produktų inovacijas. Taip pat pagirtina tai, jog EK, imdamasi veiksmų ir iniciatyvų, didelį dėmesį skiria sergamumui gretutinėmis ligomis, taip pat socialiniams ir elgsenos mokslams.

4.2.

Plane teisingai pabrėžiama, jog siekiant geriau suprasti vėžio rizikos veiksnius ir patobulinti diagnostiką, terapiją, gydymo būdus ir prevencijos politikos kryptis, ypač svarbu plėtoti mokslinius tyrimus ir inovacijas. Šioje srityje itin svarbus bendradarbiavimas tarptautiniu ir ES mastu siekiant kuo veiksmingiau užtikrinti dalijimąsi geriausia patirtimi, įskaitant požiūrio į reguliavimą srityje, derinant specialistų kompetenciją, duomenis ir technologijas, taip pat dalijimąsi finansiniais ištekliais.

4.3.

Didžiules pastangas reikia dėti duomenų generavimo, prieinamumo ir pasiekiamumo srityse siekiant plėtoti pažangesnius genominio sekimo, prevencijos, diagnozės ir gydymo metodus, įskaitant Europos sveikatos duomenų erdvės plėtrą. Sveikatos duomenų skaitmenizacija ir saugus bei patikimas dalijimasis šiais duomenimis visu priežiūros laikotarpiu yra būtinas siekiant užtikrinti pacientams galimybę gauti reikiamą priežiūrą ir gydymą, įskaitant tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, reikia sumažinti biurokratizmą sveikatos priežiūros srityje ir užtikrinti, kad sveikatos įrašų sistema būtų kuo veiksmingesnė. Taip pat turi būti sudarytos palankesnės sąlygos susieti skaitmeninius sveikatos duomenis su genominiais biobankų duomenimis, nes tai yra svarbus vėžio prevencijos, diagnostikos ir į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros plėtojimo veiksnys. Taip pat, stiprinant ES lygmens bendradarbiavimą, reikia skatinti duomenų analizės metodų, įskaitant dirbtinį intelektą (DI), kūrimą ir naudojimą.

4.4.

Daugybinio poveikio klausimas yra viena svarbiausių problemų plėtojant tiek su aplinkos veiksniais susijusio, tiek profesinio vėžio prevenciją. ES turėtų stiprinti paramą šioje srityje vykdomiems tyrimams. Taip pat svarbu teikti aktualią informaciją apie tai, kas gali sukelti vėžį, kaip padėti žmonėms atpažinti ankstyvus simptomus, valdyti su vėžiu susijusį stresą, skatinti prevenciją ir suteikti įkvėpimo sveikai gyventi. Šiuo požiūriu socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms tenka labai svarbus vaidmuo, o jų pastangos remiamos, be kita ko, skiriant atitinkamų ESF+ fondo lėšų bendriems kovos su vėžiu veiksmams ir geriausios patirties ligų prevencijos srityje sklaidai.

4.5.

Reikia koordinuoti sistemingą duomenų apie profesinį kancerogenų ir mutagenų poveikį rinkimą Europos lygmeniu ir susieti turimus vėžio registrų duomenis su duomenimis apie vėžiu sergančių pacientų profesijas. Šiais duomenimis būtų prisidedama prie didesnio prevencinių veiksmų tikslingumo ir ankstyvo vėžio aptikimo sąlytį su šiomis medžiagomis turėjusiems asmenims. Nauji ir inovatyvūs tyrimų projektai Europoje turėtų būti plėtojami siekiant įtraukti visas valstybes nares.

4.6.

Endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikis yra siejamas su daugybe hormoninių vėžio atvejų. Esminiai šių medžiagų tyrimai turi tapti Europos politikos gerinimo šioje srityje ir geresnės prevencijos pagrindu.

4.7.

Tam, kad būtų galima sėkmingai įveikti vėžį, būtina užtikrinti aukšto lygio švietimą su vėžiu susijusiose srityse, įskaitant tvirtą valstybių narių ir socialinių partnerių bendradarbiavimą ES remiamose švietimo ir įgūdžių gerinimo programose, tokiose kaip į įvairias sritis orientuotos mokymų programos ir EK parengtas Įgūdžių paktas. Plane turėtų būti atkreiptas dėmesys į tęstinio profesinio tobulėjimo poreikį, sveikatos sektoriaus darbuotojų informacijos ir informuotumo didinimą, taip pat susijusį su kenksmingų vaistinių preparatų valdymu ir skyrimu. Be to, aukšto išsilavinimo ir kvalifikacijos specialistų reikia siekiant suteikti įvairias paslaugas, tiek diagnozuojant ligą ir parengiant gydymo planą, tiek paskiriant vaistus, operaciją ar spindulių terapiją. Glaudus mokslininkų, tiriančių vėžį, sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų bendradarbiavimas yra dar vienas sėkmingos priežiūros pamatas. Intensyvus bendradarbiavimas su partneriais ne iš ES šalių yra taip pat būtinas siekiant užtikrinti dalijimąsi žiniomis.

4.8.

Įmonėms tenka svarbus vaidmuo plėtojant vėžio prevencijos, atrankinės patikros, diagnostikos ir gydymo sprendimus. ES sėkmei ypač svarbus inovacijų ekosistemų tobulinimas ir naudojimosi jomis lengvinimas. Į ekosistemas reikia įtraukti įvairių dydžių įmones (nuo didelių tarptautinių bendrovių iki startuolių) ir tyrėjus, pacientus, sveikatos apsaugos specialistus bei valdžios institucijas. Ši veikla turi būti remiama ES ir nacionalinėmis lėšomis, ypač pasitelkiant „Europos horizonte“ numatytas partnerystes. Taip pat būtina apibrėžti Europos vaistų agentūros vaidmenį skatinant ir remiant inovatyvių, saugių ir veiksmingų vėžio gydymo būdų taikymą valstybėse narėse.

4.9.

Europos vaistų agentūra atlieka svarbų vaidmenį tiek rinkodaros požiūriu, tiek saugiai užtikrinant pažangių produktų ir atitinkamos įrangos prieinamumą siekiant užkirsti kelią vėžiui ir veiksmingai jį išgydyti. Ji taip pat gali pagerinti valstybių narių prieigą prie tokių produktų ir koordinuoti veiksmingą jų platinimą visoje ES. Dėl to visi pacientai galės greičiau gauti aukštos kokybės šiuolaikišką gydymą.

4.10.

Įmonės ne tik kuria ir teikia vaistus, vakcinas, technologijas ir priežiūros paslaugas, bet ir stengiasi įveikti vėžį mažindamos savo poveikį aplinkai, kurdamos ir gamindamos saugius produktus arba juos keisdamos, kad jie būtų mažiau žalingi, gerindamos sveikatą ir saugą darbo vietose. Be kita ko, turėtų būti kuo labiau sumažintas ultravioletinės spinduliuotės, gaunamos dėl veiklų gryname ore, poveikis, ypač tokiuose sektoriuose kaip žemės ūkis ir statyba. Socialiniams partneriams, kurie plėtoja sektorinę prevencijos politiką, finansuojamą socialinio draudimo įmokomis, yra svarbi tiek sveikata, tiek sauga. Tam, kad būtų atskleistas šių partnerių potencialas, būtina užtikrinti sklandų ir koordinuojamą požiūrį siekiant plėtoti ir teikti aukštos kokybės sprendimus. Be to, darbdaviai, profesinės sąjungos ir pilietinės visuomenės organizacijos padeda pacientams suderinti darbą ir vėžio gydymą, taip pat sklandžiai grįžti į darbą.

4.11.

Siekiant paskatinti įmonių, kurių specializacija – kurti kovos su vėžiu sprendimus, veiklą, ES turi sudaryti inovacijoms, investicijoms ir verslo veikimui palankias sąlygas. Tai būtina norint sustiprinti bendras ES pozicijas pasaulyje su vėžiu susijusių sveikatos priežiūros technologijų, paslaugų ir sprendimų srityse.

4.12.

Taip pat svarbu paspartinti naujų vėžio diagnostikos metodų ir gydymo įvedimą bei galimybę jais naudotis, nepakenkiant pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų saugumui. Šiuo požiūriu galimybių atverianti ir palanki teisinė sistema yra būtinas elementas siekiant užtikrinti tinkamą verslo aplinką. ES teisės aktai privalo būti paremti mokslu ir turi užtikrinti vienodas sąlygas ES įsisteigusioms įmonėms, taip pat jų tarptautinių konkurentų atžvilgiu.

4.13.

Atsižvelgiant į esminį ir įvairiapusį įmonių ir darbdavių vaidmenį imantis praktinių veiksmų kovai su vėžiu, svarbu į tolesnę priemonių kūrimo ir įgyvendinimo veiklą glaudžiai įtraukti verslo ir darbdavių atstovus iš įvairių sektorių, nuo sveikatos apsaugos iki statybų, vartojimo prekių, žemės ūkio ir gamybos pramonės, taip pat pacientų ir juos prižiūrinčių asmenų atstovus. Ne mažiau svarbus yra socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo teikiant geriausios patirties pavyzdžius ir informaciją bei organizuojant informuotumo didinimo kampanijas.

5. Vėžio formos, kurioms būtina skirti ypatingą dėmesį

5.1.

EESRK palankiai vertina plane numatytą iniciatyvą dėl vaikų vėžio, tačiau pažymi, kad būtina didinti pastangas pagerinti vaikų ir paauglių gyvenimą bei sumažinti esamas nelygybės apraiškas. Norint to pasiekti, reikia investuoti į inovacijas, taip pat nedelsiant imtis aiškių tikslinių veiksmų bei skirti finansavimą tinkamų vėžio aptikimo metodų, vaistų, gydymo ir priežiūros paslaugų plėtrai ir įvedimui. Tai galimybė nutraukti neteisingą „pamirštų vaikų“ padėtį ir galiausiai skirti jiems dėmesį, kurio jie nusipelnė, nes jie yra Europos ateitis.

5.2.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad kraujo vėžys tampa sunkia našta Europos piliečių sveikatai ir ekonomikai. Planas gali palengvinti šią pacientams, jų šeimų nariams ir visuomenei tenkančią naštą pasitelkiant argumentuotą ir naujovišką požiūrį į sergančiųjų vėžiu priežiūrą. Atitinkamais įsipareigojimais, susijusiais su vėžio stebėsena aukščiausio lygio įranga, sveikatos sistemos reforma bei tam skirtomis investicijomis, taip pat naujovišku požiūriu į sergančiųjų priežiūrą galima užtikrinti, kad pažanga kraujo vėžio gydymo srityje būtų prieinama visiems, kuriems to reikia.

5.3.

EESRK pažymi, jog plane galėtų būti pabrėžta būtinybė daug dėmesio skirti piktybinei hematologijai, taip pat galėtų būti numatyta įgyvendinti tikslines iniciatyvas siekiant pagerinti šių pažeidžiamiausių pacientų būklę:

—	2016 m. mirtys nuo piktybinio kraujo vėžio formų sudarė 9 % visų mirčių nuo vėžio atvejų (124 000) ES, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje, jo gydymui išleista 12 % visų sveikatos priežiūrai skirtų išlaidų ES (3);

—	kraujo vėžiu dažniausiai suserga jauniausi (ši vėžio rūšis sudaro 30 % visų vaikų vėžio atvejų) ir seniausi, t. y. labiausiai pažeidžiami asmenys, todėl nėra teisinga nespręsti šio klausimo vien todėl, kad šie žmonės nepatenka tarp ekonomiškai aktyvių ar dirbančių gyventojų.

6. Tarptautinis bendradarbiavimas kovojant su vėžiu

6.1.

EESRK pritaria, jog tarptautinis bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas yra būtini siekiant pagerinti medicinos mokslo plėtrą ir užtikrinti ilgalaikę sveikatos apsaugą milijonams europiečių, tačiau nerimauja, kad plane pateikiamas pernelyg abstraktus požiūris į tarptautinį bendradarbiavimą įgyvendinant planą. Tarptautinio bendradarbiavimo svarbą pagrindžia liūdnas faktas, jog penkerių metų išgyvenamumo rodikliai yra aukščiausi JAV, Kanadoje, Australijoje ir Naujoje Zelandijoje, po jų seka geriausios ES šalys.

6.2.

EESRK pabrėžia, kad bendradarbiavimas ypač svarbus tyrimų ir inovacijų srityje siekiant nustatyti mokslu paremtus ir proporcingą riziką užtikrinančius reguliavimo standartus, taip pat skatinant dalijimąsi žiniomis siekiant užtikrinti, kad pažangiausios žinios bus pritaikytos Europos piliečiams.

6.3.

EESRK pabrėžia, kad svarbu mažinti tabako rūkymą ir atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitą dėl Direktyvos 2014/40/ES dėl tabako ir susijusių gaminių gamybos, pateikimo ir pardavimo taikymo (4) ir jos išvadas, kuriomis siekiama sumažinti pavojingų ir (arba) priklausomybę sukeliančių medžiagų poveikį rūkantiesiems. Šiomis aplinkybėmis, atkreipdamas dėmesį į Komisijos nuomonę dėl išsiskiriančiųjų medžiagų ir matavimo metodų (ataskaitos 3.1 skyrius), EESRK taip pat pritaria tolesniems tyrimams, skirtiems išsiskiriančiųjų medžiagų kiekio bandymų metodui, be kita ko, taikant PSO intensyviam rūkymui skirtą metodą, ir pritaria PSO rekomendacijų, grindžiamų mokslinių tyrimų rezultatais, įgyvendinimui.

6.4.

Nors ES turėtų vengti pernelyg didelės priklausomybės nuo užsienio šalių tokiose strategiškai svarbiose srityse kaip sveikatos priežiūra, tarptautinis ekonominis bendradarbiavimas būtinas, norint užtikrinti patikimų vaistų, įrangos ar kitų vėžio gydymui būtinų prekių prieinamumą. Prekyba turi būti atvira, atsižvelgiant į tarptautines tiekimo grandines sveikatos sektoriuje, o ES privalo kovoti su bet kokiomis protekcionizmo apraiškomis tarp valstybių narių ar pasauliniu mastu. Vėžio gydymo sprendimais taip pat sukuriamos reikšmingos eksporto galimybės Europos įmonėms, kurias būtina skatinti siekiant atliepti pasaulinį poreikį spręsti su sveikata susijusias problemas.

7. Sveikatingumo skatinimo veikla ir komunikacija

7.1.

EESRK žino, kad aplinkos kokybė ir sveika gyvensena bei mityba yra stipriai susiję kaip sergamumą vėžiu mažinantys veiksniai. Valstybės narės kartu su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis turi aiškinti ir informuoti apie aukštos kokybės maisto produktų, švaraus vandens ir oro vaidmenį užkertant kelią vėžiui ir kitoms ligoms. Jos taip pat turi suvienyti savo jėgas šviečiant ir motyvuojant žmones sveikai gyventi ir vengti pavojingų veiksnių, nes tai vienintelis būdas padėti vaikams išvengti kancerogenų poveikio. Be to, reikėtų apie vėžio problemas daugiau informuoti mokyklose ir vykdant kampanijas tradicinėse žiniasklaidos priemonėse bei socialiniuose tinkluose.

7.2.

Būtina didinti visuomenės informuotumą apie sveiką gyvenseną ir teisingai informuoti vartotojus apie geresnes alternatyvas, taip pat apie vėžio prevenciją, gydymą ir priežiūrą vėžiu sergantiems pacientams, vėžį įveikusiems asmenims ir žmonėms, kurie gali susirgti vėžiu.

7.3.

Vis dėlto Komitetas pažymi, kad sąmoningumo lygis sveikatos klausimais regionuose skiriasi, todėl siekiant pokyčių reikia atsižvelgti į konkrečioje vietoje vyraujantį gyvenimo būdą.

7.4.

Kadangi darbo vietoje svarbus vaidmuo tenka socialinių partnerių bendradarbiavimui, EESRK ragina parengti ES masto kampanijas, kuriomis būtų didinamas darbuotojų ir darbdavių informuotumas bei žinios apie vėžio prevencijos ir valdymo priemones darbo vietoje, įskaitant dalijimąsi gerąja patirtimi, taip pat teikiant priemonių rinkinius ir rengiant mokymus.

7.5.

EESRK pritaria, kad planas turi didelį potencialą užtikrinti europiečių sveikatos poreikius. Komunikacija, kuria bus siekiama, kad Europos piliečiai geriau suvoktų planą ir jo įgyvendinimo priemones bei jais pasitikėtų, bus itin svarbi užtikrinant plano sėkmę ir jo tikslų įgyvendinimą.

8. Tolesnė su strategija susijusi veikla

8.1.

EESRK pabrėžia, kad reikia pasitelkti daugybę aspektų siekiant išsklaidyti visas abejones dėl veiksmingo plano įgyvendinimo ateities. Dėl bendro ir neįpareigojančio plano pobūdžio negalima užtikrinti veiksmingo jo įgyvendinimo ir veiksmingesnio regionų atsako į augančią vėžio naštą. Todėl EESRK ragina parengti daug įvairių priemonių, kurios padėtų įgyvendinti planą, atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus ir praktikas.

8.2.

EESRK ragina glaudžiai bendradarbiauti su sveikatos technologijų specialistais ir šios srities sprendimų teikėjais, socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis toliau plėtojant planą ir imantis tolesnių su juo susijusių veiksmų, užtikrinant plataus masto, tikrai įtraukų atstovavimą įvairiems sektoriams. Tai taip pat būtina rengiant atitinkamus nacionalinius veiksmų planus.

Briuselis, 2021 m. birželio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Direktyvos 2014/40/ES taikymo ataskaita

(2) Labai svarbu ir toliau stengtis atsisakyti naudoti pavojingą asbestą – žr. EESRK nuomones OL C 251, 2015 7 31, p. 13 ir OL C 288, 2017 8 31, p. 56.

(3) Sveikatos rodiklių vertinimo instituto Pasaulinio ligų sukeliamos naštos tyrimo 2016 m. duomenys.

(4) Direktyvos 2014/40/ES taikymo ataskaita

2021 8 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/84

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiant griežtesnio vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo taikymo nustatomi minimalieji darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimai

(COM(2021) 93 final – 2021/0050(COD))

(2021/C 341/13)

Pranešėjas

Pekka RISTELÄ

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 3 11 Taryba, 2021 3 15
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 5 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 9
Plenarinės sesijos Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	147 / 87 / 11

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama padėti darbuotojams užtikrinti vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimą tais atvejais, kai, jų nuomone, jie patiria diskriminaciją darbo užmokesčio srityje, prisidėti prie didesnio darbo užmokesčio struktūros skaidrumo ir sustiprinti nacionalinių institucijų vaidmenį įgyvendinant šį principą.

1.2.

EESRK pažymi, kad siūloma Direktyva yra plataus pobūdžio ir taikytina visiems viešojo bei privataus sektoriaus darbuotojams, ir kad joje pripažįstami tarpsektoriniai diskriminacijos aspektai.

1.3.

1.4.

EESRK nuomone, galėtų būti pateiktos išsamesnės rekomendacijos dėl objektyvių kriterijų, kuriais būtų vadovaujamasi nešališkai vertinant darbą. Tokie kriterijai turėtų apimti darbo, kurį paprastai atlieka moterys, įgūdžius ir ypatybes, į kuriuos kitais atvejais dažnai neatsižvelgiama arba kurie nepakankamai įvertinami nustatant darbo vertę, pvz., į žmones orientuotus įgūdžius. Šie kriterijai turėtų būti rengiami socialinių partnerių arba jiems dalyvaujant ir suformuluoti taip, kad būtų palikta erdvės tolesniam jų patikslinimui.

1.5.

Nors pasiūlyme deramai atsižvelgiama į susirūpinimą dėl papildomos naštos MVĮ, EESRK nemano, kad yra pagrįsta suteikti išimtį visiems darbdaviams, turintiems mažiau nei 250 darbuotojų. Tačiau gali būti tikslinga taikyti specialias MVĮ skirtas taisykles. Valstybės narės taip pat turėtų teikti paramą, mokymą ir techninę pagalbą darbdaviams, ypač MVĮ, susijusius su jų pareiga užtikrinti darbo užmokesčio skaidrumą.

1.6.

EESRK laikosi nuomonės, kad reikia imtis priemonių siekiant skatinti kolektyvines derybas dėl vienodo darbo užmokesčio bei kitų priemonių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui mažinti, nepažeidžiant socialinių partnerių savarankiškumo. Kolektyvinės derybos gali atlikti reikšmingą ir naudingą vaidmenį sistemingai skatinant mokėti vienodą darbo užmokestį vyrams ir moterims bei siekiant lyčių lygybės bendrovių, regionų ir nacionaliniu lygmeniu.

1.7.

EESRK nurodo, kad pasiūlyme numatytos priemonės yra tik dalis veiksmų, kurių būtina imtis sprendžiant struktūrines problemas, susijusias su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu. Siekiant užtikrinti praktinį vienodo darbo užmokesčio įgyvendinimą būtina laikytis kompleksinio požiūrio, apimančio tolesnį ir stipresnį vykdymo užtikrinimą, kaip antai toliau stengiantis spręsti segregacijos darbo rinkoje, lyčių stereotipų ir daugiausia moterų atliekamo darbo nuvertinimo problemas, numatant tinkamas ir prieinamas vaiko priežiūros paslaugos, taip pat tinkamų atostogų partneriams suteikimą, vykdant iniciatyvas informuotumui apie nevienodą darbo užmokestį didinti, skatinant karjeros galimybes moterims ir užtikrinant geresnį moterų atstovavimą priimant sprendimus, taip pat panaikinti su mokesčiais susijusias kliūtis moterų užimtumo srityje.

2. Įžanga

2.1.

Vienodas darbo užmokestis vyrams ir moterims už vienodą ar vienodos vertės darbą yra vienas iš pagrindinių ES (1) ir tarptautinių bei Europos pagarbos žmogaus teisėms užtikrinimo priemonėse nustatytų teisių ir principų (2). Visai neseniai jis buvo pakartotas Europos socialinių teisių ramsčio 2 principe. Taip pat jis buvo išdėstytas Lyčių lygybės direktyvos 4 straipsnyje (3), kuriuo draudžiama tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija lyties pagrindu dėl užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą.

2.2.

ES vienodo darbo užmokesčio užtikrinimo programa, veikianti jau daugelį dešimtmečių (4), prisidėjo prie diskriminacijos darbo užmokesčio srityje bei lyčių nelygybės darbo užmokesčio struktūrose mažinimo. EIGE duomenimis, 9 % (iš 14,1 %) vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo („nepaaiškinama“ dalis) siejama su darbuotojų ypatumais, į kuriuos neatsižvelgiama taikant šį modelį, ir su diskriminacija (5). Kitos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo priežastys, pavyzdžiui, yra faktas, kad moterys prisiima didesnę dalį neapmokamų priežiūros pareigų ir tai turi įtakos jų dalyvavimui darbo rinkoje, kaip antai darbas ne visą darbo dieną, taip pat horizontali bei vertikali profesinė segregacija. Kai kurias iš jų reguliuoja kiti Sąjungos teisės aktų ir politikos aspektai (6).

2.3.

Šios priemonės padėjo padaryti pažangą siekiant panaikinti darbo užmokesčio skirtumą ES. Vis dėlto vidutinis ES darbo visą darbo dieną darbo užmokesčio skirtumas vis dar siekia 14,1 %, o per pastarąjį dešimtmetį padaryta labai nedidelė pažanga. Pokyčiai valstybėse narėse skiriasi, o kai kuriose jų darbo užmokesčio skirtumai netgi didėja (7). Faktas, kad moterys vis dar per valandą vidutiniškai uždirba mažiau nei vyrai, prisideda prie bendro metinio darbo užmokesčio skirtumo (36,7 % (8)) ir pensijų skirtumo (30 % (9)), nors tai nėra vienintelis veiksnys, lemiantis šiuos skirtumus. Pažymėtina, kad šį vyrų ir moterų bendro darbo užmokesčio skirtumą iš esmės galima paaiškinti tuo, kad moterys dirba mažiau apmokamo darbo valandų, daugiausia dėl to, kad galėtų vykdyti neapmokamas pareigas namuose (10). Darbas visą darbo dieną daro didelį poveikį darbo užmokesčiui ir karjeros galimybėms, todėl suteikiant šią galimybę tiek moterims, tiek vyrams reikia paramos struktūrų, pavyzdžiui, priežiūros paslaugų, dalijimosi šeiminėmis pareigomis ir mokestinių kliūčių, skatinančių moteris nedirbti, panaikinimo.

2.4.

Tarptautinių ir Europos žmogaus teisių rėmimo priemonių stebėsenos organų teismų praktika aiškiai rodo, kad daugumai valstybių narių dar daug ką galima tobulinti teisės ir praktikos srityse, kad būtų užtikrinta teisė į vienodą darbo užmokestį, įskaitant darbo užmokesčio skaidrumą (11).

2.5.

COVID-19 pandemija padarė itin didelį poveikį visuomenei, ekonomikai, darbuotojams, verslininkams ir įmonėms. Svarbu tai, kad pandemija išryškino faktą, jog moterys vis dar gauna mažesnį darbo užmokestį nei vyrai ir kad daugelyje būtiniausių profesijų, kuriose dominuoja moterys, atliekamas darbas vis dar yra nepakankamai vertinamas. Pandemijos metu moterys taip pat neproporcingai smarkiai nukentėjo darbo vietose bei kitur ir, nesiimant ryžtingų veiksmų, tai gali neigiamai atsiliepti lyčių lygybei (12).

2.6.

Europos Komisijos pasiūlyme dėl Direktyvos, kuria, siekiant griežtesnio vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo taikymo, nustatomi darbo užmokesčio skaidrumo ir jo įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmai (2021/0050 (COD), toliau – pasiūlymas) pripažįstama būtinybė šiuo atžvilgiu imtis veiksmų darbo užmokesčio lygybei skatinti. Pasiūlymu siekiama įveikti kai kurias pagrindines kliūtis, iki šiol trukdančias veiksmingai įgyvendinti vienodo darbo užmokesčio programą ir užtikrinti, kad ji būtų praktiškai vykdoma (13). Komisija mano, kad nepaaiškinto vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo sumažinimas 3 procentiniais punktais yra pagrįstas siūlomų priemonių poveikio įvertinimas, nors dėl to, kad trūksta tikslių duomenų apie diskriminacijos darbo užmokesčio srityje mastą, siūlomų priemonių poveikį įvertinti sunku (14).

2.7.

Šiuo atžvilgiu Komisija nustatė tris pagrindines problemų grupes: pagrindinių teisinių sąvokų, kaip antai „vienodos vertės darbo“, nepakankamą aiškumą, skaidrumo trūkumą darbo užmokesčio sistemose ir įvairias procedūrines kliūtis, kaip antai dideles teisines išlaidas ar pakankamos kompensacijos nebuvimą (15). Siekdama spręsti kai kurias iš šių problemų, 2014 m. ji paskelbė Rekomendaciją dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą (toliau – Rekomendacija) (16). Valstybėse narėse Rekomendacija buvo mažai naudojama (17), nors kai kuriose jau yra numatytos įvairios darbo užmokesčio skaidrumo užtikrinimo priemonės (18).

2.8.

Kadencijos pradžioje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen nurodė, kad vienodo užmokesčio už vienodą darbą principas yra pagrindinis naujosios Europos lyčių strategijos principas, o privalomos darbo užmokesčio skaidrumo priemonės yra vienas iš jos politinių prioritetų. Vėliau Komisija į 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją įtraukė privalomų darbo užmokesčio skaidrumo priemonių įvedimą. Europos Parlamentas išreiškė paramą tokių priemonių įtraukimui į savo Rezoliucijas dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo (19) ir dėl Lyčių lygybės strategijos (20). EESRK taip pat paragino Komisiją imtis veiksmų šioje srityje, kad būtų sprendžiamas darbo, kurį paprastai atlieka moterys, nepakankamo įvertinimo klausimas, be kita ko, nustatant privalomas darbo užmokesčio skaidrumo priemones, taip pat priemones, kuriomis būtų užtikrintos lygios moterų ir vyrų galimybės darbo rinkoje ir kovojama su horizontaliąja ir vertikaliąja lyčių segregacija pagal profesiją (21).

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK jau yra išreiškęs požiūrį, kad siekiant stiprinti vienodo darbo užmokesčio vyrams ir moterims principą, būtina taikyti privalomas priemones (22). Remiantis patirtimi įgyvendinant 2014 m. rekomendaciją dėl darbo užmokesčio skaidrumo nepanašu, jog neprivalomos priemonės padėtų pasiekti pageidaujamą rezultatą – tai yra reikiamu tempu užtikrinti veiksmingą vienodo darbo užmokesčio principo praktinį taikymą.

3.2.

3.3.

Tačiau, EESRK nuomone, šį pasiūlymą reikėtų įvairiais atžvilgiais stiprinti, ypač dėl kriterijų, kuriais būtų vadovaujamasi nustatant darbo vertę, kai kurių svarbiausių skaidrumo įpareigojimų aprėpties ir socialinių partnerių bei kolektyvinių derybų vaidmens įgyvendinant vienodo darbo užmokesčio principą, nes socialiniai partneriai turi geriausias galimybes iš naujo įvertinti įgūdžių ir profesijų vertę (23). EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad kitu atveju daugelis darbuotojų patirs ribotą siūlomų priemonių naudą ir tos priemonės pakankamai neprisidės prie sistemingų pokyčių, reikalingų diskriminacijai darbo užmokesčio srityje ir lyčių nelygybei darbo užmokesčio struktūrose panaikinti.

3.4.

EESRK nurodo, kad pasiūlyme numatytos priemonės yra tik dalis veiksmų, kurių būtina imtis sprendžiant struktūrines problemas, susijusias su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu. Siekiant praktiškai užtikrinti vienodą darbo užmokestį, reikės laikytis visybinio požiūrio, įskaitant tolesnes priemones, taip pat stiprinti vykdymo užtikrinimą, kaip antai toliau stengiantis spręsti segregacijos darbo rinkoje, lyčių stereotipų ir daugiausia moterų atliekamo darbo nuvertinimo problemas, numatant tinkamas ir prieinamas vaiko priežiūros paslaugos, taip pat tinkamų atostogų partneriams suteikimą, vykdant iniciatyvas informuotumui apie nevienodą darbo užmokestį didinti, skatinant karjeros galimybes moterims ir užtikrinant geresnį moterų atstovavimą priimant sprendimus, taip pat panaikinti su mokesčiais susijusias kliūtis moterų užimtumo srityje.

4. Konkrečios pastabos

4.1. Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

4.1.1.

EESRK pažymi, kad siūlomos Direktyvos taikymo sritis yra plati (2 straipsnis), aprėpianti viešąjį ir privatų sektorius bei visus darbuotojus, sudariusius darbo sutartį ar susijusius darbo santykiais, kai tokių santykių egzistavimas nustatomas remiantis su darbo atlikimu susijusiais faktais. Jai priskiriami darbuotojai, dirbantys netipinio užimtumo srityje, kaip antai pagal poreikį iškviečiami darbuotojai ar skaitmeninių platformų darbuotojai, kur su darbo atlikimu susiję faktai rodo, kad jie atitinka šiuos kriterijus (24). Darbo sutarties ar darbo santykių buvimas apibrėžiamas pagal kiekvienos valstybės narės galiojančią teisę, kolektyvines sutartis ir (arba) taikomą praktiką, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką.

4.1.2.

3 straipsnyje pateiktame „darbuotojų kategorijų“ apibrėžime numatoma, kad jas turi nurodyti darbdavys. Būtina įdiegti mechanizmus, kurie užtikrintų, kad darbuotojų kategorijos būtų nustatomos nešališkai, pavyzdžiui, kad jos būtų nustatomos dalyvaujant profesinių sąjungų ar (arba) darbuotojų atstovams, vadovaujantis nacionaline teise ir praktika.

4.1.3.

EESRK palankiai vertina faktą, kad diskriminacijos darbo užmokesčio srityje apibrėžimas apima diskriminaciją dėl lyties kartu su diskriminacija dėl vieno ar kelių kitų diskriminacijos pagrindų (25), pripažįstant tarpsektorinius diskriminacijos aspektus. Komisija turėtų pateikti tolesnes gaires, siekdama užtikrinti, kad atvejai, kai diskriminacija darbo užmokesčio srityje pasireiškia dėl lyties ir kitos savybės, kuriai taikoma apsauga, derinio, galėtų būti nustatomi ir atitinkamai vertinami.

4.1.4.

EESRK pažymi, kad visame pasiūlyme atsakomybė suteikiama „darbuotojų atstovams“, neapibrėžiant šios sąvokos. Jo aiškinamajame memorandume teigiama, kad „jei organizacijoje darbuotojų atstovų nėra, darbdavys šiuo tikslu turėtų paskirti vieną ar daugiau darbuotojų“. Kad nebūtų rizikuojama nederamai kištis į nacionalines darbo santykių sistemas ir kad būtų išvengta padėties, kai darbdavio pasirinkti darbuotojų atstovai nepaiso profesinių sąjungų teisių ir prerogatyvų (26), pasiūlymu turėtų būti užtikrinta, kad darbuotojai visada paskirtų teisėtus darbuotojų atstovus. Reikia pažymėti, kad tai turi būti daroma vadovaujantis atitinkamomis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis ir teismų praktika, susijusia su asociacijų laisve, teise jungtis į organizacijas ir teise į kolektyvines derybas.

4.2. Vienodas darbo užmokestis ir vienodos vertės darbas

4.2.1.

Pasiūlymo 4 straipsnio 3 dalyje paaiškinami kai kurie objektyvūs kriterijai, kuriuos reikėtų taikyti nustatant darbo vertę pagal ESTT teismų praktiką, ir reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi priemonių užtikrinti, kad būtų patvirtintos priemonės ir metodologijos darbo vertei nustatyti. Šios nuostatos padės savo teises siekiantiems įgyvendinti darbuotojams nustatyti tinkamą lyginamąjį pagrindą ir užtikrinti, kad darbo vertė valstybėse narėse būtų nustatoma nuosekliau. Tai padės socialiniams partneriams kurti darbo užmokesčio struktūras nešališkai ir nustatant, kokios darbuotojų kategorijos atlieka vienodos vertės darbą, o tai yra būtina siekiant taikyti kitas siūlomos Direktyvos nuostatas.

4.2.2.

Tačiau siūlomoje nuostatoje išvardijami tik keli bendri kriterijai. Pageidautina pateikti daugiau informacijos apie objektyvius kriterijus, kuriuos reikėtų taikyti nustatant darbo vertę, ypač stengiantis užtikrinti, kad paprastai moterų atliekamam darbui reikalingi įgūdžiai ir darbo ypatumai neliktų nepastebėti. Jei į tokius įgūdžius ir ypatumus neatsižvelgiama, darbo vertės nustatymas yra šališkas. Pavyzdžiui, siūlomuose kriterijuose turėtų būti nurodyti papildomi subkriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti, įskaitant į žmones orientuotus įgūdžius, dažnai būdingus darbui, kurį atlieka moterys, pavyzdžiui, priežiūros darbui (27). Išsamesnės informacijos pateikimas padėtų užkirsti kelią nepakankamam paprastai moterų atliekamo darbo vertinimui. Šie kriterijai turėtų būti suformuluoti taip, kad būtų palikta erdvės tolesniam jų patikslinimui.

4.2.3.

Socialiniai partneriai gali geriausiai įvertinti įgūdžių ir profesijų vertę. Šie lyčių požiūriu neutralūs kriterijai ir priemonės bei metodikos darbo vertei nustatyti, nurodytos 4 straipsnio 2 dalyje, turėtų būti rengiami įtraukiant socialinius partnerius arba jų pačių iniciatyva, nepažeidžiant jų savarankiškumo. Trokštamų tikslų siekti ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą šalinti padeda socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos.

4.2.4.

EESRK palankai vertina naujai suteiktą galimybę panaudoti hipotetinį lyginamąjį subjektą ar kitus įrodymus, leidžiančius daryti prielaidą apie tariamą diskriminaciją, kai negalima nustatyti jokio kito realaus lyginamojo subjekto. Tai padės didele lyčių segregacija pasižyminčiose darbovietėse dirbantiems žmonėms įrodyti egzistuojančią diskriminaciją, net jei nėra tikro palyginamojo veiksnio. Itin svarbu užtikrinti, kad moterys, dirbančios labai pagal lytį segreguotose darbovietėse, galėtų reikalauti vienodo darbo užmokesčio, nes iš įrodymų matyti, kad esama ryšio tarp darbovietės feminizacijos laipsnio ir mažesnio darbo užmokesčio, t. y. kuo didesnė moterų dalis, tuo mažesnis darbo užmokestis (28).

4.3. Darbo užmokesčio skaidrumas

4.3.1.

EESRK atkreipia dėmesį į 5–9 straipsniuose siūlomas priemones, skirtas informacijos apie darbo užmokestį, įskaitant gaunamą prieš įsidarbinant, ir darbo užmokesčio struktūros skaidrumą, prieinamumui didinti, tačiau pažymi, kad būtina atsižvelgti į nacionalinius darbo santykių modelius. Jos padės išspręsti vieną iš pagrindinių problemų nustatant diskriminaciją dėl lyties darbo užmokesčio srityje ir kovojant su ja, taip pat vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų problemą pradinėse derybose dėl atlyginimo, kuriose moterys patenka į nepalankią padėtį (29). EESRK pažymi, kad pasiūlyme pripažįstama, jog 5 straipsniu neribojamos darbdavių, darbuotojų ir socialinių partnerių galimybės derėtis dėl darbo užmokesčio, nepatenkančio į nurodytą intervalą.

4.3.2.

Šios priemonės galėtų paskatinti darbdavius nustatyti ir spręsti darbo užmokesčio skirtumo problemą savo organizacijose. Įpareigojimas teikti ataskaitas ir bendrus vertinimus gali prisidėti prie informuotumo apie diskriminaciją darbo užmokesčio srityje ir šališkumą dėl lyties darbo užmokesčio srityje didinimo, taip pat sistemingiau bei efektyviau spręsti šias problemas, kad tai būtų naudinga visiems organizacijos darbuotojams ir jiems nebereikėtų reikalauti vienodo darbo užmokesčio. Kartu svarbu didinti darbuotojų žinias apie tai, kas sudaro darbo užmokestį ir kaip jam gali būti daromas poveikis. Informuotumo apie lyčių klausimus darbovietėse didinimo veikla taip pat labai padėtų šalinti darbo užmokesčio skirtumą. Didesnis darbo užmokesčio skaidrumas gali turėti naudingą poveikį darbo jėgos pasitenkinimui, išsaugojimui ir produktyvumui (30).

4.3.3.

Siūlomo 7 straipsnio 5 dalies formuluotė leidžia suprasti, kad darbuotojams gali būti trukdoma laisvai kalbėti apie savo darbo užmokestį su kitais, išskyrus ypatingas aplinkybes, užtikrinant vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimą. EESRK pažymi, kad siekiant didesnio skaidrumo turėtų būti aiškiai nurodyta, kad darbuotojams negalima trukdyti atskleisti savo darbo užmokesčio kolegoms bei kitiems subjektams, ypač savo profesinei sąjungai. Galimybė laisvai aptarinėti darbo užmokestį su kitais leidžia darbuotojams nustatyti, kad vienodo darbo užmokesčio principas yra pažeidžiamas.

4.3.4.

Be to, darbdaviai neturėtų turėti galimybės trukdyti darbuotojams savo profesinei sąjungai atskleisti informacijos, susijusios su skirtingų kategorijų darbuotojų darbo užmokesčio dydžiu, gautos pateikus prašymą ir galinčios rodyti diskriminaciją darbo užmokesčio srityje (7 straipsnio 6 dalis). Gavėjas gali būti paprašytas naudoti informaciją konfidencialiai, išskyrus tuos atvejus, kai reikia užtikrinti vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimą.

4.3.5.

Reikalavimo darbdaviams pranešti apie darbo užmokesčio skirtumus organizacijose, turinčiose mažiausiai 250 darbuotojų (8 straipsnio 1 dalis) išimtis, pagal kurią nuo jo atleidžiamos visos mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), reikš, kad šia priemone galės pasinaudoti tik trečdalis visų ES darbuotojų (31). Be to, mažose įmonėse moterų skaičius yra žymiai didesnis (32), o tai reiškia, kad ši priemonė bus naudinga dar mažesnei daliai moterų. Ši riba yra žingsnis atgal nuo 2014 m. Komisijos rekomendacijos, kurioje siūloma reikalavimą teikti ataskaitas taikyti darbdaviams, turintiems mažiausiai 50 darbuotojų (33).

4.3.6.

EERSK pripažįsta, kad mažųjų ir vidutinių įmonių ištekliai gali būti per maži, kad jos galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal siūlomą Direktyvą. Pasiūlyme turėtų būti atsižvelgiama į susirūpinimą dėl papildomos naštos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ypač atsižvelgiant į jos tikėtiną aktualumą atsigavimo laikotarpiu po pandemijos, nes įsigaliojus siūlomai Direktyvai, ta našta, galimas daiktas, nesumažės. Vis dėlto, Komisija apskaičiavo, kad ataskaitų rengimas didelių išlaidų nereikalaus (34). Todėl visiškos išimties taikymas visiems darbdaviams, turintiems mažiau nei 250 darbuotojų, nėra pagrįstas, o specialios taisyklės MVĮ gali būti tikslingos.

4.3.7.

Specialios taisyklės, leidžiančios mažesnėms įmonėms teikti ataskaitas rečiau, padėtų sumažinti išlaidas ir tuo pačiu reikalautų darbdavių nustatyti ir pašalinti darbo užmokesčio skirtumus darbuotojų naudai. Prievolės teikti ataskaitas riba neturėtų būti didesnė nei 50 darbuotojų, tačiau įmonėms, kuriose dirba daugiau kaip 50, bet mažiau kaip 250 darbuotojų, ataskaitų teikimo dažnumas galėtų būti sumažintas.

4.3.8.

Tokį pat susirūpinimą kelia reikalavimas darbdaviams, turintiems mažiausiai 250 darbuotojų (9 straipsnis), atlikti bendrą vertinimą. Apskaičiuota, kad bendro vertinimo rengimo sąnaudos yra šiek tiek didesnės nei ataskaitų atveju (35), tačiau jos vis tiek nepateisina visiško atleidimo, taikomo mažiau nei 250 darbuotojų turintiems darbdaviams. Gali būti tikslinga taikyti specialias MVĮ skirtas taisykles.

4.3.9.

Valstybėms narėms turėtų būti nustatytas reikalavimas teikti paramą, mokymą ir techninę pagalbą darbdaviams, ypač MVĮ, kad jie laikytųsi savo įsipareigojimų užtikrinti darbo užmokesčio skaidrumą, įskaitant priemonių ir metodologijų darbo užmokesčio skirtumui apskaičiuoti kūrimą. Valstybės narės, jei įmanoma ir tinkama, taip pat turėtų naudotis 8 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe pačios rinkti informaciją apie darbo užmokesčio skirtumus įvairiose organizacijose, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse.

4.3.10.

EESRK pažymi, kad šis pasiūlymas skiriasi nuo Rekomendacijos tuo, kad reikalauja darbdavių teikti ataskaitas tik apie abiejų lyčių darbuotojų darbo užmokesčio skirtumus pagal darbuotojų kategorijas ir visoje organizacijoje. Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, profesinių sąjungų (darbuotojų) atstovai turėtų turėti galimybę patikrinti darbdavio taikomą darbo užmokesčio skirtumų apskaičiavimo metodiką ir skaičiavimų tikslumą deramai atsižvelgdami į nacionalinę teisę ir praktiką. Vadovaujantis Rekomendacija, į privalomas teikti ataskaitas reikėtų įtraukti vidutinį darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio dydį pagal darbuotojų kategorijas. Tai leistų darbuotojams bei kitoms įstaigoms įvertinti realius darbo užmokesčio skirtumus įvairiose darbuotojų kategorijose, o tai yra būtina siekiant užtikrinti veiksmingą vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimą.

4.3.11.

EESRK pažymi, kad pasiūlyme nenurodoma, kaip dažnai darbdaviai turėtų teikti informaciją, susijusią su skirtingų darbuotojų kategorijų darbo užmokesčiu (8 straipsnio 1 dalies g punktas). Ši informacija turėtų būti rengiama kiekvienais metais, kaip ir bet kuri kita informacija. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms galėtų būti numatytos specialios nuostatos dėl dažnumo, kaip nurodyta 4.3.7 punkte.

4.3.12.

EESRK pritaria siūlymui įpareigoti darbdavius taisyti padėtį bendradarbiaujant su profesinių sąjungų (darbuotojų) atstovais bei kitomis įstaigomis ir reikalavimui įtraukti priemones nustatytų skirtumų klausimui spręsti bei teikti ataskaitas apie tokių priemonių veiksmingumą bendrame vertinime (8 straipsnio 7 dalis, 9 straipsnio 2 ir 3 dalis). Šios nuostatos yra ypač svarbios siekiant užtikrinti, kad ataskaitos ir bendras vertinimas būtų veiksmingi skatinant laikytis vienodo darbo užmokesčio principo.

4.3.13.

10 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad informacija, pateikta pagal pirmiau minėtus reikalavimus, apimančius asmens duomenų tvarkymą, privalo būti teikiama vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 (36) (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Reikia pažymėti, kad darbdaviai neturėtų naudotis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu kaip dingstimi neteikti informacijos, reikalingos diskriminacijai darbo užmokesčio srityje nustatyti. 10 straipsnio 3 dalyje nustatytos tinkamos individualaus darbuotojo privatumo apsaugos priemonės, kuriomis reikalaujama, kad profesinių sąjungų (darbuotojų) atstovams ar tik lygybės įstaigoms turėtų būti prieinama informacija apie kiekvieną individualų darbuotoją. Jos turėtų informuoti darbuotoją, ar yra pagrindo reikalauti vienodo darbo užmokesčio.

4.4. Kolektyvinės derybos ir socialinis dialogas dėl vienodo darbo užmokesčio

4.4.1.

Pasiūlyme pripažįstama socialinių partnerių svarba, ypač daug dėmesio skiriant vienodam darbo užmokesčiui kolektyvinėse derybose, ir numatoma, kad valstybės narės turi priemonių, kad paskatintų socialinius partnerius skirti deramą dėmesį vienodo darbo užmokesčio klausimui, taip pat atitinkamame kolektyvinių derybų lygmenyje (37). Pasiūlyme taip pat nustatyta, kad turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus ES šalių nacionalinių socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų sistemų ypatumus, socialinių partnerių autonomiją bei laisvę sudaryti sutartis, taip pat jų, kaip darbuotojų ir darbdavių atstovų, kompetenciją (38). Tačiau kitaip nei 2014 m. Rekomendacija, šis pasiūlymas neapima nuostatos užtikrinti, kad vienodo darbo užmokesčio klausimas būtų aptariamas atitinkamame kolektyvinių derybų lygmenyje.

4.4.2.

11 straipsnyje numatoma tik tai, kad teisės ir pareigos pagal Direktyvą turėtų būti aptariamos su socialiniais partneriais. Reikėtų išsamiau paaiškinti, ką tai reiškia. Pirmiausia svarbu konkrečiai užtikrinti, kad būtų imamasi priemonių kolektyvinėms deryboms dėl vienodo darbo užmokesčio skatinti bei kitų priemonių, skirtų vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui mažinti, nepažeidžiant socialinių partnerių savarankiškumo. Kolektyvinės derybos gali atlikti reikšmingą ir naudingą vaidmenį sistemingai skatinant mokėti vienodą darbo užmokestį vyrams ir moterims ir siekiant lyčių lygybės bendrovių, regionų ir nacionaliniu lygmeniu.

4.4.3.

Be to, turėtų būti skatinama taikyti ir kitas priemones socialinių partnerių socialiniam dialogui, diskusijoms dėl vienodo darbo užmokesčio ir lyčių atžvilgiu neutralių darbo vertinimo schemų rengimui skatinti, taip pat informuotumui vienodo darbo užmokesčio klausimais didinti ir dalytis geriausia patirtimi.

4.4.4.

Profesinių sąjungų (darbuotojų) atstovų gebėjimas veikti darbuotojų vardu turėtų būti stiprinamas, taip pat suteikiant profesinių sąjungų (darbuotojų) atstovams teisę reikalauti informacijos apie įvairių kategorijų darbuotojų darbo užmokesčio dydį pagal lytį. Tokia informacija suteiktų galimybę profesinių sąjungų (darbuotojų) atstovams nustatyti diskriminaciją darbo užmokesčio srityje ir imtis veiksmų jai mažinti, taip pat pasitelkus kolektyvines derybas.

4.4.5.

EESRK nurodo, kad profesinių sąjungų (darbuotojų) atstovai privalo turėti būtinų techninių žinių ir būti apmokyti, kad galėtų atlikti diskriminacijos darbo užmokesčio srityje nustatymo funkciją ir konsultuoti darbuotojus susijusiais klausimais bei jiems atstovauti. Pažymėtina, kad profesinės sąjungos turi teisę atstovauti savo nariams.

4.5. Teisių gynimo priemonės ir vykdymo užtikrinimas

4.5.1.

EESRK atsižvelgia į siūlomas nuostatas, kuriomis siekiama šalinti procedūrines kliūtis, su kuriomis susiduria darbuotojai norėdami pareikšti ieškinį dėl vienodo darbo užmokesčio, kaip antai dideles teisines išlaidas, nepakankamą kompensaciją ir trumpus senaties terminus. Šiuo atžvilgiu jis pripažįsta, kad valstybių narių darbo tvarkos taisykles diktuoja skirtingos teisės tradicijos. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia lankstumo, kad būtų atsižvelgiama tiek į nacionalines teismų sistemas, tiek į skirtingus nacionalinių socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų sistemų ypatumus visoje Sąjungoje, socialinių partnerių autonomiją ir sutarčių laisvę, taip pat jų, kaip darbuotojų ir darbdavių atstovų, statusą.

4.5.2.

EESRK pritaria siūlymui užtikrinti, kad įvairūs subjektai galėtų veikti darbuotojo ar dabuotojų grupės vardu arba jį (juos) remti, jei jis (jie) šiuo tikslu suteikė aiškius įgaliojimus, ir kad lygybės įstaigos bei darbuotojų atstovai galėtų veikti kelių darbuotojų vardu (13 straipsnis). Taip pat būtų galima apsvarstyti galimybę pareikšti kolektyvinius ieškinius nacionaliniu lygmeniu, nes tikimasi, kad tai turės didelio poveikio vykdymo užtikrinimui (39). EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia lankstumo siekiant atsižvelgti į skirtingas teisines tradicijas ir nacionalines teismų sistemas.

4.5.3.

EESRK pažymi, kad 19 straipsnis dėl teisinių ir teisminių išlaidų gali sukelti finansinių sunkumų labai mažoms įmonėms ir kai kurioms mažosioms įmonėms, kaip atsakovėms bylose. Kai teisinės išlaidos yra tokios didelės, kad kelia grėsmę įmonės veiklai, neišieškojimas turėtų būti laikomas akivaizdžiai nepagrįstu.

4.5.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dėl siūlomo trejų metų senaties termino 18 straipsnyje gali prireikti didelių pakeitimų, dėl kurių kai kuriose valstybėse narėse gali kilti problemų dėl esamų ginčų sprendimo mechanizmų. Tokiu atveju valstybės narės turėtų turėti galimybę suderinti savo teismų sistemas ir teisines tradicijas, nepažeisdamos 18 straipsnio tikslo užtikrinti, kad trumpi senaties terminai nebūtų kliūtis, trukdanti su diskriminacija darbo užmokesčio srityje susidūrusiems asmenims įgyvendinti savo teisę į vienodą darbo užmokestį.

4.6. Lygybė ir stebėsenos organai

4.6.1.

EESRK palankiai vertina siūlymą stiprinti lygybės įstaigų vaidmenį užtikrinant vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimą ir lygybės įstaigų bei kitų tikrinimo funkciją atliekančių įstaigų bendradarbiavimą (25 straipsnis). Be to, siekiant užtikrinti glaudų lygybės įstaigų ir socialinių partnerių bendradarbiavimą turėtų būti įtraukta atitinkama nuostata, taip pat ir stebėsenos įstaiga, jeigu ji veikia atskirai nuo lygybės įstaigos, deramai atsižvelgiant į socialinių partnerių savarankiškumą.

4.6.2.

EESRK ypač palankiai vertina nuostatą dėl pakankamų išteklių, kuri įgalintų lygybės įstaigas veiksmingai vykdyti savo funkcijas (25 straipsnio 3 dalis). Taip pat jis palankiai vertina siūlomą reikalavimą paskirti stebėsenos įstaigą vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimui remti (26 straipsnis). Tačiau siekiant toliau stiprinti nacionalinių įstaigų vaidmenį, pasiūlymu turėtų būti užtikrinama, kad stebėsenos įstaiga ir darbo inspekcijos bus aprūpintos tinkamais ištekliais, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas.

4.6.3.

EESRK nuomone, į stebėsenos įstaigos sudėtį turėtų įeiti socialiniai veikėjai, dalyvaujantys taikant vienodo darbo užmokesčio principą, konkrečiai – profesinės sąjungos ir darbdavių atstovai, taip pat pilietinės visuomenės organizacijos, skatinančios lyčių lygybę ir vienodą darbo užmokestį.

4.7. Horizontaliosios nuostatos

4.7.1.

EESRK nuomone, siūlomą nekintamumo išlygą (24 straipsnis) galima būtų sustiprinti pridūrus, kad jokia Direktyvos nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti ar neigiamai veikianti teises ir principus, kurie atitinkamose taikymo srityse pripažįstami Sąjungos arba tarptautinės teisės aktais ir tarptautiniais susitarimais, kurių šalys yra Sąjunga arba valstybės narės.

4.7.2.

27 straipsniu siekiama užtikrinti, kad Direktyva nedarytų poveikio socialinių partnerių teisei derėtis dėl kolektyvinių sutarčių, jas sudaryti ir užtikrinti jų vykdymą, taip pat imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ar praktiką. Taip pat reikėtų patikslinti, kad socialiniai partneriai gali įvesti nuostatas ar taikyti kolektyvinius susitarimus, kurie yra palankesni darbuotojams nei tie, kurie yra nustatyti Direktyvoje.

4.7.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad 30 straipsnyje numatyta galimybė Direktyvos įgyvendinimą pavesti socialiniams partneriams, kai jie to bendrai paprašo, su sąlyga, kad nuolat bus užtikrinami šia direktyva siekiami rezultatai. Šia nuostata užtikrinama, kad Direktyvoje būtų numatytos skirtingos įgyvendinimo priemonės, taikomos skirtingose nacionalinėse sistemose, kartu užtikrinant vienodą darbuotojų apsaugos lygį.

Briuselis, 2021 m. birželio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Nustatytas Romos sutarties (1957 m.) 119 straipsnyje, o šiuo metu įtvirtintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnio 1 dalyje. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje nustatyta, kad moterų ir vyrų lygybė turi būti užtikrinta visose srityse, įskaitant darbo užmokestį.

(2) Visų pirma žr. Jungtinių Tautų Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 7 straipsnio a dalies i punktą, TDO konvenciją Nr. 100 (1951 m.) ir Europos Tarybos Europos socialinės chartijos 4 straipsnio 3 dalį (1961 m., peržiūrėta 1996 m.).

(3) OJ L 204, 2006 7 26, p. 23.

(4) Vienodo darbo užmokesčio direktyva (OL L 45, 1975 2 19, p. 19).

(5) EIGE (2020), Gender inequalities in care and consequences for the labour market, p. 26.

(6) OL L 188, 2019 7 12, p.79, COM(2020) 152 final, 2020 3 5 ir COM(2017) 678 final, 2017 11 20.

(7) 2019 m. Eurostato duomenys, Statistiniai duomenys apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą.

(8) 2016 m. Eurostato duomenys, Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas.

(9) 2018 m. Eurostato duomenys, Vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimas?

(10) Eurostatas (2019), Kodėl žmonės dirba ne visą darbo dieną?

(11) Žr., pvz., TDO Ekspertų komiteto konvencijų ir rekomendacijų taikymui (CEACR) teismų praktiką dėl Konvencijos Nr. 100 Konvencija dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą (1951 m.), Europos Tarybos Europos socialinių teisių komiteto (ECSR) priimtus sprendimus dėl kolektyvinių ginčų, kuriuos prieš 15 ES valstybių narių pateikė Europos moterų universitetas, ir Europos socialinių teisių komiteto išvadas dėl neatitikimo Europos socialinės chartijos 4 straipsnio 3 daliai pagal įprastinę ataskaitų teikimo procedūrą.

(12) Wenham C (2020), The gendered impact of the COVID-19 crisis and post-crisis period, Europos Parlamentas; EUROFOUND, 2020 m., Women and labour market equality: Has COVID-19 rolled back recent gains?; Europos Komisija, 2021 m. ataskaita dėl lyčių lygybės ES.

(13) Remiantis Europos Komisijos ataskaita dėl Direktyvos 2006/54/EB taikymo, COM(2013) 861 final ir atitinkamų Direktyvos 2006/54/EB nuostatų, kuriomis įgyvendinamas Sutarties principas dėl „vienodo darbo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą“, vertinimu (SWD(2020) 50 final).

(14) Prie pasiūlymo pridėtas poveikio vertinimas, p. 116.

(15) COM(2013) 861 final; SWD(2020) 50 final.

(16) OL L 69, 2014 3 8, p.112.

(17) COM(2017) 671 final.

(18) Veldman A (2017), Pay Transparency in the EU: A legal analysis of the situation in the ES Member States, Iceland, Liechtenstein and Norway, Liuksemburgas, Europos Sąjungos leidinių biuras.

(19) EP rezoliucija, 2020 1 30.

(20) EP rezoliucija, 2021 1 21.

(21) OL C 110, 2019 3 22, p. 26, OL C 240, 2019 7 16, p. 3; OL C 364, 2020 10 28, p. 77.

(22) OL C 364, 2020 10 28, p. 77.

(23) OL C 110, 2019 3 22, p. 26.

(24) Pasiūlymo 11 konstatuojamoji dalis.

(25) 2000 m. birželio 29 d. Tarybos Direktyva 2000/43/EB įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22) ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos Direktyva 2000/78/EB nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303. 2000 12 2, p. 16).

(26) TDO Asociacijų laisvės komiteto ir Ekspertų komiteto dėl konvencijų ir rekomendacijų taikymo teismų praktika aiškiai rodo, kad profesinių sąjungų prerogatyvų negalima perduoti ar atverti kitoms organizacijoms, asociacijoms ar individualių (darbdavio paskirtų) darbuotojų grupėms. Visų pirma žr. TDO Asociacijų laisvės komitetas, Digest of case law (§ § 1214, 1222–1230, 1234, 1342–1349), ir CEACR, General Survey of 2012, p. 96–97.

(27) Pavyzdžiui, galėtų būti nurodyta, kad „įgūdžiai“ apima tarpasmeninius įgūdžius, „pastangos“ apima ne tik fizines, bet ir psichines bei psichosocialines pastangas, o „užduočių pobūdis“ apima emocinę paramą. Išsamesnės gairės dėl kriterijų ir subkriterijų, naudotinų nustatant darbo vertę, rūšių pateiktos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, pridedamame prie Komisijos ataskaitos Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Direktyvos 2006/54/EB taikymo (SWD(2013) 512 final, 2013 m. gruodžio 16 d.).

(28) TDO (2018 m) Global wage report 2018/2019: what lies behind gender pay gaps, Ženeva, TDO, p. 75.

(29) Turimi duomenys rodo, kad, pvz., moterys dažnai vengia derėtis dėl atlyginimo ir kad vyrai derėdamiesi dėl atlyginimo darbo rinkoje pasiekia geresnių rezultatų nei moterys. Žr. M Recalde ir L Vesterlund, Gender Differences in Negotiation and Policy for Improvement, JAV Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro darbinis dokumentas (https://www.nber.org/papers/w28183); A Leibbrandt ir JA List, Do Women Avoid Salary Negotiations? Evidence from a Large Scale, Natural Field Experiment, JAV Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro darbinis dokumentas (https://www.nber.org/papers/w18511).

(30) Žr. poveikio vertinimą, p. 17–18, ir, pvz.; Chamberlain, A., Is Salary Transparency More Than a Trend?, „Glassdoor Economic Research Report“, 2015 m.; Wall, A., Pay openness movement: Is it merited? Does it influence more desirable employee outcomes than pay secrecy?, Organization Management Journal, 2018 m.

(31) MVĮ dirba maždaug du trečdaliai visų ES darbuotojų ir jos sudaro 99,8 % visų įmonių (Mažųjų ir vidutinių įmonių statistika).

(32) EIGE (2020 m.), Gender inequalities in care and consequences for the labour market, p. 29.

(33) 4 rekomendacija.

(34) Komisijos poveikio vertinimas rodo, kad papildomos vidutinės išlaidos pirmaisiais metais sudarytų nuo mažiausiai 379–508 EUR iki daugiausiai 721–890 EUR, o vėlesniais metais išlaidos mažėtų: poveikio vertinimas (SWD(2021) 41 final, p. 59). Taip pat žr. EUROFOUND (2020), Measures to promote gender pay transparency in companies: How much do they cost and what are their benefits and opportunities?, EUROFOUND darbinis dokumentas, WPEF20021.

(35) Tikimasi, kad vidutinės išlaidos sudarytų nuo mažiausiai 1 180–1 724 EUR iki daugiausiai 1 911–2 266 EUR, o vėlesniais metais išlaidos mažėtų: poveikio vertinimas (SWD(2021) 41 final, p. 61).

(36) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(37) Pasiūlymas, 31 konstatuojamoji dalis.

(38) Pasiūlymas, 31 konstatuojamoji dalis.

(39) Foubert P. (2017 m.). Taip pat žr. Benedi Lahuerta S. (2018 m.).

PRIEDAS

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų (DTT 43 str. 2 dalis).

Naujas 3.1 punktas

Prieš 3.1 punktą įrašyti naują punktą:

3.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) tvirtai remia vienodo užmokesčio vyrams ir moterims už vienodą arba vienodos vertės darbą principui ir pripažįsta jį vienu iš pagrindinių Europos Sąjungos teisių ir principų. EESRK taip pat pritaria Komisijos tikslui panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir toliau propaguoti vienodo darbo užmokesčio principą. Tačiau, siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, reikia atidžiai įvertinti ir teisingai nustatyti pagrindines šio skirtumo susidarymo priežastis. EESRK mano, kad Komisijos pasiūlyme dėl darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos (1) tinkamai nepripažįstami pagrindiniai veiksniai, lemiantys vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, kaip antai horizontalioji ir vertikalioji darbo rinkos segregacija, atsirandanti dėl individualių mokymosi ir profesinio gyvenimo pasirinkimų, darbo visą ir ne visą darbo dieną skirtumai, neapmokamos priežiūros nulemiami apribojimai ir mokestinių paskatų vaidmuo. Todėl vietoj siūlomų darbo užmokesčio skaidrumo priemonių esama veiksmingesnių ir proporcingesnių priemonių nei privalomi ES teisės aktai, siekiant spręsti šiuos klausimus, kartu užtikrinti, kad nepadidėtų administracinė našta ir išlaidos įmonėms, visų pirma MVĮ. EESRK pabrėžia, kad darbo užmokesčio struktūros ir darbo užmokesčio nustatymas yra esminė kolektyvinių derybų ir socialinio dialogo dalis, kuri priklauso valstybių narių ir socialinių partnerių kompetencijai. EESRK mano, kad siūlomoje direktyvoje (2) nevisiškai paisoma nacionalinės darbo užmokesčio nustatymo kompetencijos ir nepakankamai atsižvelgiama į skirtingus valstybių narių socialinių ir darbo santykių modelius arba teismų sistemas bei teisines tradicijas. Be to, neatsižvelgiama į tai, kad darbo užmokesčio formavimą taip pat lemia esama įgūdžių paklausa ir pasiūla darbo rinkoje, taip pat turimi ištekliai. Todėl EESRK daro išvadą, kad Komisijos pasiūlymas dėl darbo užmokesčio skaidrumo yra neproporcingas ir prieštarauja subsidiarumo principui. Komisija turėtų persvarstyti arba pertvarkyti savo pasiūlymą, o teisės aktų leidėjai raginami atsižvelgti į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus ir juos pašalinti tolesniuose teisėkūros proceso etapuose.

Balsavimo rezultatai

Už	90
Prieš	109
Susilaikė	18

3.2 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

3.2.

EESRK pripažįsta intų, kad palankiai vertina Komisijos pasiūlymu ą, kuriuo siekiama padėti darbuotojams užtikrinti vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimą tais atvejais, kai, jų nuomone, jie patiria diskriminaciją darbo užmokesčio srityje, prisidėti prie didesnio darbo užmokesčio struktūros skaidrumo ir sustiprinti nacionalinių institucijų vaidmenį įgyvendinant šį principą.

Balsavimo rezultatai

Už	85
Prieš	131
Susilaikė	17

3.3 punktas (susijęs su 1.3 punktu)

Iš dalies pakeisti taip:

3.3.

Tačiau, EESRK nuomone, šį šis pasiūlymas ą reikėtų įvairiais atžvilgiais turėtų sustiprinti valstybių narių galimybę taikyti savo darbo santykių modelius, ypač dėl kriterijų, kuriais būtų vadovaujamasi nustatant darbo vertę, kai kurių svarbiausių skaidrumo įpareigojimų aprėpties ir socialinių partnerių bei kolektyvinių derybų vaidmens įgyvendinant vienodo darbo užmokesčio principą, nes socialiniai partneriai turi geriausias galimybes iš naujo įvertinti įgūdžių ir profesijų vertę (3) . Jis yra susirūpinęs dėl to, kad kitu atveju daugelis darbuotojų patirs ribotą siūlomų priemonių naudą ir tos priemonės pakankamai neprisidės prie sistemingų pokyčių, reikalingų diskriminacijai darbo užmokesčio srityje ir lyčių nelygybei darbo užmokesčio struktūrose panaikinti.

Balsavimo rezultatai

Už	90
Prieš	138
Susilaikė	17

4.2.4 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

4.2.4.

EESRK palankai kritiškai vertina ir abejotina laiko naujai suteiktą galimybę panaudoti hipotetinį lyginamąjį subjektą ar kitus įrodymus, leidžiančius daryti prielaidą apie tariamą diskriminaciją, kai negalima nustatyti jokio kito realaus lyginamojo subjekto. Tai padės didele lyčių segregacija pasižyminčiose darbovietėse dirbantiems žmonėms įrodyti egzistuojančią diskriminaciją, net jei nėra tikro palyginamojo veiksnio. Itin svarbu užtikrinti, kad moterys, dirbančios labai pagal lytį segreguotose darbovietėse, galėtų reikalauti vienodo darbo užmokesčio, nes iš įrodymų matyti, kad esama ryšio tarp darbovietės feminizacijos laipsnio ir mažesnio darbo užmokesčio, t. y. kuo didesnė moterų dalis, tuo mažesnis darbo užmokestis (4) . Neaišku, kaip tai veiktų praktiškai, ir dėl to įmonėms atsirastų teisinis netikrumas. Taip pat neatsižvelgiama į dinamiškus pokyčius įmonėje, kurios aspektai, turintys įtakos darbo užmokesčiui, kaip antai bendra ekonominė padėtis (ekonominė veikla, konkurencingumas, našumas, paklausa), taip pat darbo užduotys ir organizavimas nuolat keičiasi. EESRK mano, kad galima diskriminacija darbo užmokesčio srityje visada turi būti vertinama atsižvelgiant į vienos įmonės darbuotojus, kurių padėtis panaši. Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad darbo užmokesčio nustatymas iš esmės yra (kolektyvinių) derybų prerogatyva, dėl kurios turi būti teikiamos išsamios specialistų konsultacijos ir kuri neturėtų būti reglamentuojama. Darbo užmokestis formuojamas darbo rinkoje, mokant darbuotojams už atliekamas užduotis, taip pat atspindint objektyvius elementus ir darbuotojo darbo rezultatus. Darbo užmokestis nustatomas kaip dviejų privačių šalių sutartinių santykių dalis arba kolektyvine sutartimi. Direktyvoje turėtų būti atsižvelgiama į šiuos aspektus ir į darbo užmokesčio nustatymo struktūras.

Balsavimo rezultatai

Už	69
Prieš	114
Susilaikė	15

4.3.5 punktas

Išbraukti punktą.

4.3.5.

Reikalavimo darbdaviams pranešti apie darbo užmokesčio skirtumus organizacijose, turinčiose mažiausiai 250 darbuotojų (8 straipsnio 1 dalis) išimtis, pagal kurią nuo jo atleidžiamos visos mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), reikš, kad šia priemone galės pasinaudoti tik trečdalis visų ES darbuotojų (5) . Be to, mažose įmonėse moterų skaičius yra žymiai didesnis (6) , o tai reiškia, kad ši priemonė bus naudinga dar mažesnei daliai moterų. Ši riba yra žingsnis atgal nuo 2014 m. Komisijos rekomendacijos, kurioje siūloma reikalavimą teikti ataskaitas taikyti darbdaviams, turintiems mažiausiai 50 darbuotojų (7).

Balsavimo rezultatai

Už	81
Prieš	125
Susilaikė	13

4.3.6 punktas (susijęs su 1.5 punktu)

Iš dalies pakeisti taip:

4.3.6.

EERSK pripažįsta, kad mažųjų ir vidutinių įmonių ištekliai gali būti per maži, kad jos galėtų vykdyti savo naujus įsipareigojimus, nes joms dažnai trūksta žmogiškųjų išteklių darbuotojų pagal siūlomą Direktyvą. Siūlyme turėtų būti atsižvelgiama į susirūpinimą dėl papildomos naštos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ypač atsižvelgiant į jos tikėtiną aktualumą atsigavimo laikotarpiu po pandemijos, nes įsigaliojus siūlomai Direktyvai, ta našta, galimas daiktas, nesumažės. Vis dėlto, Komisija apskaičiavo, kad ataskaitų rengimas didelių išlaidų nereikalaus (8) , tačiau ji nepakankamai įvertino finansines pasekmes darbdaviams. Iš tiesų, bendrų išlaidų negalima iš anksto įvertinti, nes jos priklausys nuo naujo tipo duomenų ir statistinių rinkinių rengimo sąnaudų, ginčų skaičiaus, praktinio vykdymo užtikrinimo problemų ir poveikio darbo užmokesčio formavimui bei kolektyvinėms sutartims. Todėl pritariama visiškos išimties taikymui visiems darbdaviams, turintiems mažiau nei 250 darbuotojų, nėra pagrįstas, o specialios nacionalinio lygmens taisyklės MVĮ gali būti tikslingos. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti atitinkamas ribas.

Balsavimo rezultatai

Už	90
Prieš	121
Susilaikė	13

4.3.7 punktas

Išbraukti punktą.

4.3.7.

Balsavimo rezultatai

Už	82
Prieš	127
Susilaikė	18

4.3.8 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

4.3.8.

Tokį pat susirūpinimą kelia reikalavimas EESRK taip pat palankiai vertina apribotą reikalavimą darbdaviams, turintiems mažiausiai 250 ar daugiau darbuotojų (9 straipsnis), atlikti bendrą vertinimą. Apskaičiuota, kad bendro vertinimo rengimo sąnaudos yra šiek tiek truputį didesnės nei ataskaitų atveju (9) , todėl tačiau jos vis tiek nepateisina visiško ą atleidimo ą, taikomo ą mažiau nei 250 darbuotojų turintiems darbdaviams. Gali būti tikslinga nacionaliniu lygmeniu taikyti specialias MVĮ skirtas taisykles.

Balsavimo rezultatai

Už	82
Prieš	130
Susilaikė	20

4.3.9 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

4.3.9.

Valstybių narių turėtų būti reikalaujama teikti paramą, mokymą ir techninę pagalbą darbdaviams, ypač MVĮ, ir skatinti juos taikyti savanoriškas priemones, kad jie laikytųsi savo įsipareigojimų užtikrinti ų darbo užmokesčio skaidrumą, įskaitant priemonių ir metodologijų darbo užmokesčio skirtumui apskaičiuoti kūrimą. Valstybės narės, jei įmanoma ir tinkama, taip pat turėtų naudotis 8 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe pačios rinkti informaciją apie darbo užmokesčio skirtumus įvairiose organizacijose, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse.

Balsavimo rezultatai

Už	91
Prieš	130
Susilaikė	15

4.4.4 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

4.4.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlymu padidinamos darbuotojų galimybės pasinaudoti savo teisėmis, susijusiomis su vienodo darbo užmokesčio principu. Profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų gebėjimas veikti darbuotojų vardu visada turėtų priklausyti nuo aiškių darbuotojo suteiktų įgaliojimų ir turėtų vykti laikantis nacionalinės teisės ir praktikos bei darbo santykių sistemų. Teisė prašyti informacijos apie darbuotojų kategorijų darbo užmokesčio dydį, suskirstytą pagal lytį, neturėtų būti suteikiama automatiškai, bet visada pagrindžiama kiekvienu konkrečiu atveju pagal darbuotojo suteiktus įgaliojimus. Profesinių sąjungų (darbuotojų) atstovų gebėjimas veikti darbuotojų vardu turėtų būti stiprinamas, taip pat suteikiant profesinių sąjungų (darbuotojų) atstovams teisę reikalauti informacijos apie įvairių kategorijų darbuotojų darbo užmokesčio dydį pagal lytį. Tokia informacija suteiktų galimybę profesinių sąjungų (darbuotojų) atstovams nustatyti diskriminaciją darbo užmokesčio srityje ir imtis veiksmų jai mažinti, taip pat pasitelkus kolektyvines derybas.

Balsavimo rezultatai

Už	88
Prieš	127
Susilaikė	11

Naujas 4.5.5 punktas

Po 4.5.4 punkto įrašyti naują punktą:

4.5.5.

EESRK pabrėžia, kad bet kokios formos diskriminacija dėl lyties turi būti ištaisyta. Vis dėlto susirūpinimą kelia tai, kad visapusiška kompensacija, kaip nurodyta 14 straipsnyje, gali sukelti teisinį netikrumą ir praktinių sunkumų, susijusių, be kita ko, su laikotarpiu, už kurį tokia kompensacija būtų mokama. Todėl konkrečios tokios kompensacijos ar žalos atlyginimo reikalavimo ir skyrimo sąlygos turėtų būti nustatytos nacionaliniu lygmeniu.

Balsavimo rezultatai

Už	89
Prieš	127
Susilaikė	20

Naujas 4.5.6 punktas

Po 4.5.5 punkto įrašyti naują punktą:

4.5.6.

EESRK pažymi, kad 16 straipsnio 2 dalies nuostata dėl papildomų aplinkybių, kuriomis pareiga įrodinėti perkeliama darbdaviui, t. y. kai darbdavys nesilaikė 5–9 straipsniuose nustatytų skaidrumo reikalavimų, gali turėti didelių padarinių, jei būtų griežtai taikoma. Todėl valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė pačioms nustatyti tinkamas įrodinėjimo taisykles, kai tokių reikalavimų nesilaikymas prilygsta tikėtino rūpestingumo pareigos nevykdymui.

Balsavimo rezultatai

Už	91
Prieš	145
Susilaikė	13

4.7.2 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

4.7.2.

27 straipsniu siekiama užtikrinti, kad direktyva nedarytų poveikio socialinių partnerių teisei derėtis dėl kolektyvinių sutarčių, jas sudaryti ir užtikrinti jų vykdymą, taip pat imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ar praktiką. Tokie susitarimai turėtų būti apsvarstyti siekiant užtikrinti pageidaujamą darbuotojų apsaugą. Taip pat reikėtų patikslinti, kad socialiniai partneriai gali įvesti nuostatas ar taikyti kolektyvinius susitarimus, kurie yra palankesni darbuotojams nei tie, kurie yra nustatyti Direktyvoje.

Balsavimo rezultatai

Už	95
Prieš	134
Susilaikė	12

4.7.3 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

4.7.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad 30 straipsnyje numatyta galimybė direktyvos įgyvendinimą pavesti socialiniams partneriams, kai jie to bendrai paprašo, su sąlyga, kad nuolat bus užtikrinami šia direktyva siekiami rezultatai. Šia nuostata užtikrinama, kad direktyvoje būtų numatytos skirtingos įgyvendinimo priemonės, taikomos skirtingose nacionalinėse sistemose, kartu užtikrinant vienodą darbuotojų apsaugos lygį. Kad tai būtų visiškai aišku, reikėtų vadovautis direktyvomis dėl darbo per įdarbinimo įmones ir dėl skaidrių bei nuspėjamų darbo sąlygų, kuriose nurodoma, kad toks įgyvendinimas leidžiamas, jei užtikrinama bendra darbuotojų apsauga.

Balsavimo rezultatai

Už	86
Prieš	142
Susilaikė	9

1.1 punktas (susijęs su nauju 3.1 punktu)

Iš dalies pakeisti taip:

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) tvirtai remia vienodo užmokesčio vyrams ir moterims už vienodą arba vienodos vertės darbą principui ir pripažįsta jį vienu iš pagrindinių Europos Sąjungos teisių ir principų. EESRK taip pat pritaria Komisijos tikslui panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir toliau propaguoti vienodo darbo užmokesčio principą. Tačiau, siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, reikia atidžiai įvertinti ir teisingai nustatyti pagrindines šio skirtumo susidarymo priežastis. EESRK mano, kad Komisijos pasiūlyme dėl darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos (10) tinkamai nepripažįstami pagrindiniai veiksniai, lemiantys vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, kaip antai horizontalioji ir vertikalioji darbo rinkos segregacija, atsirandanti dėl individualių mokymosi ir profesinio gyvenimo pasirinkimų, darbo visą ir ne visą darbo dieną skirtumai, neapmokamos priežiūros nulemiami apribojimai ir mokestinių paskatų vaidmuo. Todėl vietoj siūlomų darbo užmokesčio skaidrumo priemonių esama veiksmingesnių ir proporcingesnių priemonių nei privalomi ES teisės aktai, siekiant spręsti šiuos klausimus, kartu užtikrinti, kad nepadidėtų administracinė našta ir išlaidos įmonėms, visų pirma MVĮ. EESRK mano, kad siūlomoje direktyvoje (11) nevisiškai paisoma nacionalinės darbo užmokesčio nustatymo kompetencijos ir nepakankamai atsižvelgiama į skirtingus valstybių narių socialinių ir darbo santykių modelius arba teismų sistemas bei teisines tradicijas. Be to, neatsižvelgiama į tai, kad darbo užmokesčio formavimą taip pat lemia esama įgūdžių paklausa ir pasiūla darbo rinkoje, taip pat turimi ištekliai. Todėl EESRK daro išvadą, kad Komisijos pasiūlymas dėl darbo užmokesčio skaidrumo yra neproporcingas ir prieštarauja subsidiarumo principui. Komisija turėtų persvarstyti arba pertvarkyti savo pasiūlymą, o teisės aktų leidėjai raginami atsižvelgti į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus ir juos pašalinti tolesniuose teisėkūros proceso etapuose. EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama padėti darbuotojams užtikrinti vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimą tais atvejais, kai, jų nuomone, jie patiria diskriminaciją darbo užmokesčio srityje, prisidėti prie didesnio darbo užmokesčio struktūros skaidrumo ir sustiprinti nacionalinių institucijų vaidmenį įgyvendinant šį principą.

1.3 punktas (susijęs su 3.3 punktu)

Iš dalies pakeisti taip:

1.3.

Todėl EESRK mano, kad šį šis pasiūlymas ą reikėtų įvairiais atžvilgiais turėtų sustiprinti valstybių narių galimybę taikyti savo darbo santykių modelius, ypač dėl kriterijų, kuriais būtų vadovaujamasi nustatant darbo vertę, kai kurių svarbiausių skaidrumo įpareigojimų aprėpties ir socialinių partnerių bei kolektyvinių derybų vaidmens įgyvendinant vienodo darbo užmokesčio principą.

1.5 punktas (susijęs su 4.3.6 punktu)

Iš dalies pakeisti taip:

1.5.

Nors p Pasiūlyme deramai atsižvelgiama į susirūpinimą dėl papildomos naštos MVĮ., EESRK remia Komisijos pasiūlymą taikyti nemano, kad yra pagrįsta suteikti išimtį visiems darbdaviams, turintiems mažiau nei 250 darbuotojų ir jau pripažįsta, kad . Tačiau nacionaliniu lygmeniu MVĮ gali būti taikomos specialios taisyklės tikslinga taikyti specialias MVĮ skirtas taisykles. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti atitinkamas ribas. Valstybės narės taip pat turėtų Valstybės narės taip pat turėtų teikti paramą, mokymą ir techninę pagalbą darbdaviams, ypač MVĮ, susijusius su jų pareiga užtikrinti darbo užmokesčio skaidrumą.

(1) COM(2021) 93 final.

(2) COM(2021) 93 final.

(3) OL C 110, 2019 3 22, p. 26.

(4) TDO (2018 m) Global wage report 2018/2019: what lies behind gender pay gaps , Ženeva, TDO, p. 75.

(5) MVĮ dirba maždaug du trečdaliai visų ES darbuotojų ir jos sudaro 99,8 % visų įmonių (Mažųjų ir vidutinių įmonių statistika).

(6) EIGE (2020), Gender inequalities in care and consequences for the labour market, p. 29.

(7) 4 rekomendacija.

(8) Komisijos poveikio vertinimas rodo, kad papildomos vidutinės išlaidos pirmaisiais metais sudarytų nuo mažiausiai 379–508 EUR iki daugiausiai 721–890 EUR, o vėlesniais metais išlaidos mažėtų: Poveikio vertinimas (SWD(2021) 41 final, p. 59). Taip pat žr. EUROFOUND (2020 m.), Measures to promote gender pay transparency in companies: How much do they cost and what are their benefits and opportunities?, Eurofound darbinis dokumentas, WPEF20021.

(9) Numatoma, kad vidutinės išlaidos sudarytų nuo mažiausiai 1 180–1 724 EUR iki daugiausiai 1 911–2 266 EUR, o vėlesniais metais išlaidos mažėtų: Poveikio vertinimas (SWD(2021) 41 final, p. 61).

(10) COM(2021) 93 final.

(11) COM(2021) 93 final.

2021 8 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/100

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos tarnybų darbinio dokumento – Baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ vertinimo

(SWD(2020) 410 final)

(2021/C 341/14)

Pranešėjas	Pierre-Jean COULON
Bendrapranešėjė	Lidija PAVIĆ-ROGOŠIĆ

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 1 14
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2021 5 27
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 9
Plenarinė sesija Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	241 / 1 / 4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina šią 2011 m. baltosios knygos įgyvendinimo vertinimo iniciatyvą, tačiau apgailestauja, kad šis vertinimas pradėtas pavėluotai ir kad į Komitetą dėl jo kreiptasi tik jam pačiam paprašius.

1.2.

Ateityje EESRK norėtų būti reguliariai informuojamas apie Komisijos strategijų įgyvendinimo pažangą ir turėti galimybę pateikti savo indėlį transporto srityje. Be to, EESRK rekomenduoja ateityje rengiant strateginius dokumentus nuo pat pradžių parengti aiškų stebėsenos planą.

1.3.

EESRK pageidautų, kad šie vertinimai būtų atliekami reguliariai rengiant temines pažangos ataskaitas, kurios apimtų laikotarpius, per kuriuos galima iš tikrųjų įvertinti pasiekimus, vėlavimą ir jo priežastis bei, prireikus, numatyti galimus taisomuosius veiksmus. Svarbu laiku įvertinti, kurie tikslai buvo pasiekti, o kurie ne ir kodėl (pvz., veiksmingas atskirų transporto rūšių ir jų derinių naudojimas, su geležinkeliais, spūstimis ir socialiniais klausimais susijusios padėties gerinimas, aplinkos apsaugos tikslai ir kt.) ir imtis atitinkamų veiksmų.

1.4.

Komitetas pritaria, kad reikia žalinti transportą, tačiau pabrėžia, kad energetikos pertvarka turi būti sąžininga ir, nenukrypstant nuo jos tikslų, pateikti perspektyvių ir realistiškų alternatyvų atsižvelgiant į visų Europos regionų, įskaitant kaimo vietoves, specifinius ekonominius ir socialinius teritorinius ypatumus ir poreikius.

1.5.

Komitetas taip pat pakartoja savo nuomonę dėl baltosios knygos, kurioje teigiama, kad transporto rūšių ribojimas nėra galimybė ir kad reikėtų siekti veiksmingo atskirų transporto rūšių ir jų derinių naudojimo, o ne perėjimo prie kitų transporto rūšių, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos turi būti socialiai teisingas ir sudaryti galimybę išsaugoti Europos transporto konkurencingumą, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Europos transporto erdvę ir bendrąją rinką. Atsižvelgdamas į tai, EESRK taip pat apgailestauja, kad vėluojama įgyvendinti TEN-T.

1.6.

EESRK, kaip nurodyta jo 2012 m. nuomonėje, norėtų paraginti pilietinę visuomenę (įmones, darbdavius, darbuotojus, naudotojus, NVO, akademinę bendruomenę ir kt.), Komisiją ir kitus suinteresuotuosius subjektus, pvz., įvairių lygmenų nacionalines valdžios institucijas, atvirai, nuolat ir skaidriai keistis nuomonėmis apie baltosios knygos įgyvendinimą. Tokiu būdu bus sustiprintas pilietinės visuomenės pritarimas ir supratimas, taip pat bus užtikrinta naudinga grįžtamoji informacija politikos formuotojams ir įgyvendintojams.

1.7.

EESRK pakartoja savo 2011 m. nuomonėje dėl ES transporto politikos socialinių aspektų pateiktą pareiškimą. EESRK pageidauja, kad Europos Komisija numatytų reikiamas priemones, kad būtų suderinti ES vidaus transporto socialiniai standartai, kartu atsižvelgiant ir į būtinas vienodas tarptautinio masto konkurencijos sąlygas šioje srityje.

1.8.

Naujoji „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (angl. Sustainable and Smart Mobility Strategy – putting European transport on track for the future) jau apžvelgta EESRK nuomonėje (TEN/729 (1)), priimtoje 2021 m. balandžio 28 d. EESRK dar kartą tvirtai rekomenduoja įgyvendinti visas jo išvadas ir rekomendacijas.

1.9.

EESRK atidžiai stebės būsimą strategiją Ajustement à l’objectif 55 (Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys), kurią Komisija numačiusi paskelbti liepos 14 d., ir dėl jos parengs keletą nuomonių.

2. Įžanga

2.1.

2020 m. gruodžio 10 d. buvo išplatintas darbinis dokumentas „Baltosios knygos „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ vertinimas“ [SWD(2020) 410]. 2011 m. rengiant minėtą planą buvo konsultuojamasi su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu. 2011 m. spalio 26 d. jis priėmė nuomonę TEN/454 (2). Po to, kai buvo paskelbtas vertinimo dokumentas SWD(2020) 410, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nusprendė šį darbą įvertinti atsižvelgiant į plane ir nuomonėje TEN/454 nustatytus tikslus ir į pokyčius po plano paskelbimo.

2.2.

Nuo tada, kai buvo priimta baltoji knyga, Komisija įgyvendino daug su visomis transporto rūšimis susijusių iniciatyvų (pvz., 4-asis geležinkelių teisės aktų rinkinys, 2016 m. Europos mažataršio judumo strategija, Direktyva dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, trys judumo dokumentų rinkiniai, kuriuose nagrinėjami įvairūs kelių transporto aspektai, Uosto paslaugų reglamentas, „Mėlynąją juostą“, aviacijos strategija, programa NAIADES, Europos prieinamumo aktas, Reglamentas dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, Reglamentas dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir t. t.). Šis vertinimas suteikia galimybę pabrėžti techninę, politinę, socialinę pažangą, visų pirma kelių transporto reglamentavimą 2020 m. priimtu judumo dokumentų rinkiniu, ir priminti nepasiektus tikslus.

2.3.

Pasiekimai turi būti vertinami atsižvelgiant į pradinius 2011 m. tikslus, kuriuos nustatant nebuvo galima atsižvelgti į vėlesnius įvykius tiek geopolitikos („Brexit’as“, Kinijos galios augimas), tiek aplinkosaugos (nėra nei klimato kaitos lėtėjimo ženklų, nei kolektyvinio gebėjimo pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus), tiek sveikatos srityje (COVID-19 krizė). Sveikatos krizė parodė, kad Europa yra priklausoma nuo su suverenitetu susijusių strateginių prekių importo, ir tapo akstinu imtis istorinės reikšmės ES lygmens intervencijų (750 mlrd. EUR vertės gaivinimo plano), kurias nulėmė esminiai ES užmojų pokyčiai aplinkos politikoje, kurioje pagal Europos žaliąjį kursą nustatytas tikslas iki 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį anglies dioksido pėdsaką ir 90 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį transporto sektoriuje.

2.4.

EESRK atkreipia dėmesį į 2016 m. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, kuriame pateiktas plano įgyvendinimo vertinimas (3). Jame padaryta išvada, kad Baltojoje knygoje nustatytų tikslų požiūriu nuo plano priėmimo praėjo per mažai laiko, kad būtų galima tinkamai įvertinti padarytą pažangą. Vertinime pažymima, kad yra stengiamasi pagerinti atitinkamus rodiklius, ir nurodomi suinteresuotųjų subjektų lūkesčiai, kad bus skiriama daugiau dėmesio įgyvendinimui, daugiau investuojama į transporto infrastruktūrą, geriau atsižvelgiama į transporto naudotojų ir darbuotojų poreikius, sustiprinta bendra Europos transporto erdvė ir technologijų plėtra.

2.5.

Šioje nuomonėje, kurioje bandoma apsiriboti vertinimo dokumento sritimi, negalima visiškai nepaisyti aplinkos pokyčių visame pasaulyje. Todėl šios nuomonės skaitytojas kiekviename punkte raginamas kelti klausimą dėl potencialaus, prognozuojamo ar numatomo trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio šių įvykių poveikio, nes dar nepraėjo pakankamai laiko, kad būtų galima jį įvertinti.

2.6.

EESRK patvirtina savo nuomonėje dėl plano pateiktą poziciją, kad į plano įgyvendinimą ir vertinimą svarbu įtraukti pilietinę visuomenę. 2015 m. EESRK Europos Parlamento prašymu priėmė nuomonę dėl plano įgyvendinimo pažangos ir uždavinių. Europos Parlamentas 2015 m. rugsėjo mėn. priėmė rezoliuciją dėl plano įgyvendinimo. 2016 m. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente buvo pateiktos kelių ES institucijų nuomonės, o tai EESRK laiko gera praktika.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina šią vertinimo iniciatyvą, nes jis turi galimybę išdėstyti savo požiūrį, ir mano, kad ji pirmiausia turi padėti nustatyti prioritetų eiliškumą atsižvelgiant į šiame dokumente nurodytus pokyčius, pažangą ir atsilikimą. Ateityje EESRK pageidauja būti reguliariai informuojamas apie strategijų įgyvendinimo pažangą kiekvienam projektui tinkamais intervalais atliekant tokio tipo periodinius vertinimus. EESRK reiškia pageidavimą, kad šiuose vertinimuose būtų ne tik apžvelgiama pažanga ir vėlavimai, bet ir nurodomi svarbiausi šią pažangą ir šiuos vėlavimus paaiškinantys elementai, taip pat tarptautiniai pokyčiai ir iniciatyvos, darantys arba galintys daryti poveikį pradiniams planams.

3.2.

2011 m. spalio mėn. nuomonėje EESRK apgailestavo, kad siūlomų priemonių sąraše nurodyta labai mažai galutinių terminų ir kad plane iki 2050 m. taikysimos strateginės priemonės nėra aiškiai susietos su taktinėmis priemonėmis, kurių galima imtis jau dabar. Nuomonėje buvo nurodyta, kad plane visų pirma turėtų būti išdėstytas išsamesnis 2013–2020 m. laikotarpio darbo planas. Savo 2015 m. nuomonėje EESRK pasiūlė atlikti bendrą Europos transporto erdvės kūrimo plano I priede nurodyto veiksmų plano pakartotiną įvertinimą, atsižvelgiant į dabartinį politinį jo įgyvendinamumą. Reikia konstatuoti, kad 2018 m. nustatyta pažanga siekiant visų trijų konkrečių tikslų (sumažinti išmetamų ŠESD kiekį – 60 % iki 2050 m., palyginti su 1990 m., ir 20 % iki 2030 m., palyginti su 2008 m., mažinti priklausomybę nuo iškastinių energijos šaltinių, riboti spūsčių didėjimą) yra nedidelė. Išmetamas ŠESD kiekis yra 32 % didesnis nei 1990 m., o 2013–2018 m. laikotarpiu jis augo. Iškastiniai energijos šaltiniai vis dar yra svarbiausi tenkinant transporto sektoriaus energijos poreikius. Žinoma, jų dalis pastaraisiais metais mažėja, bet mažėjimo tempas, glaudžiai susijęs su aplinkos teisės aktų įgyvendinimu įvairiose šalyse, yra nepakankamas. Kalbant apie spūsčių rodiklius, atrodo, kad kiekybiškai neapibrėžtas nedidelio užmojo tikslas vis dar nėra pasiektas. Tačiau EESRK pažymi, kad dėl sveikatos krizės sukurti nauji darbo organizavimo metodai atveria naujas sistemines perspektyvas.

3.3.

2011 m. nuomonėje EESRK remia plano strategiją, pagal kurią dažniau būtų naudojamos rinkos padiktuotos priemonės. Savo 2015 m. nuomonėje EESRK pabrėžė būtinybę, be kita ko, atkreipti dėmesį į principo „teršėjas moka“ sanglaudos aspektus ir būtinybę atsižvelgti į socialinės atskirties riziką bei užtikrinti bendrą mokesčių ir rinkliavų nuoseklumą. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad klimato kaita nelėtėja, į sveikatos krizės metu išmoktas pamokas ir į labai svarbų politinės valdžios vaidmenį šios krizės metu ir, be abejonės, po jos, EESRK ragina Europą ir valstybių narių valdžios institucijas atlikti viską, ką privalo padaryti valdydamos tvariai ateičiai reikalingus pokyčius, visų pirma – spartinti investicijų programų įgyvendinimą.

3.4.

Dauguma baltojoje knygoje numatytų iniciatyvų siekiama bendroje Europos transporto erdvėje sukurti veiksmingu atskirų transporto rūšių ir jų derinių naudojimu grindžiamą transporto sistemą. EESRK dar kartą patvirtina, kad remia veiksmingą atskirų transporto rūšių ir jų derinių naudojimą. Šiomis aplinkybėmis, EESRK taip pat pabrėžia, kad ketvirtuoju geležinkelių teisės aktų rinkiniu pasiektas oficialus rinkos atvėrimas, turi būti visapusiškai užtikrintas praktiškai, siekiant geležinkelius padaryti patrauklia daugiarūšės sistemos dalimi ir kartu atsižvelgti ir į aplinkos bei socialinius uždavinius.

3.5.

2011 m. ir 2015 m. EESRK nurodė, kad sistemos žalinimo tikslų siekta nepakankamai realistiškais būdais, ir atkreipė dėmesį į sąnaudas. Turėdamas omenyje vėlavimą, sveikatos krizę ir jos ekonomines pasekmes, EESRK yra labai susirūpinęs, ar suinteresuotieji subjektai sugebės finansuoti reikalingus pokyčius.

3.6.

Pradinis tikslas iki 2050 m. 60 % sumažinti transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį buvo labai plataus užmojo, ypač turint omenyje 2018 m. pabaigos duomenis ir vertinimo perspektyvas, pagal kurias nesiimant papildomų politikos veiksmų ir nestiprinant esamų priemonių šis tikslas nebus pasiektas. EESRK pageidauja, kad naujam postūmiui, kurio siekiama Europos žaliuoju kursu, būtina vykdoma uždavinius atitinkanti ES mokslinių tyrimų ir plėtros politika, taikomas griežtesnis valdymas ir intensyvesnis įgyvendinimo grafikas.

3.7.

Komitetas siūlo, kad intensyvesnis grafikas ir vidutinės trukmės tikslų siekimas būtų siejami ne vien su išmetamu CO2 kiekiu ir kad būtų nustatyti konkretūs kiekybiniai tikslai mažinti priklausomybę nuo naftos, triukšmo skleidimą ir oro taršą. Komitetas pabrėžia, kad dėl energetikos pertvarkos neturi pablogėti gyvenimo sąlygos tam tikrose Europos teritorijose. Pertvarka turi būti teisinga ir vykdoma atsižvelgiant į ekonomines, socialines bei teritorines ypatybes, tačiau neužmirštant jos tikslų.

3.8.

Laikydamasis savo ankstesnėse nuomonėse (2011 m. ir 2015 m.), išdėstytos pozicijos, EESRK primena plano 18 punkte pateikto teiginio, kad „judumo ribojimas nėra išeitis“, svarbą. EESRK mano, kad svarbu priminti, jog šis teiginys neturi būti aiškinamas kaip prieštaraujantis bet kokiai priemonei, kuria siekiama užtikrinti energijos vartojimo ir teršalų kiekio mažinimo požiūriu veiksmingesnį transportą. Šiuo metu Europa išgyvena sudėtingų iššūkių laikotarpį. Tačiau tai neturi pakeisti jos kurso. Įgyvendinant plane nustatytus tikslus, didelė pažanga pasiekta ES vidaus rinkos organizavimo srityje. Būtų labai žalinga, jeigu įvairiose Europos iniciatyvose iškelti socialiniai ir aplinkos tikslai ateityje būtų nustumti į antrąjį planą.

3.9.

Plane pabrėžiama, kad būtina stiprinti kelių transportui alternatyvių transporto rūšių konkurencingumą. Komitetas ir toliau rems šį tikslą, jeigu jo siekiant bus didinami geležinkelių, vidaus vandenų transporto ir trumpųjų nuotolių laivybos pajėgumai ir gerinama jų kokybė, taip pat skatinamos veiksmingos įvairiarūšio transporto paslaugos, o ne daromos kliūtys veiksmingų ir tvarių kelių transporto paslaugų plėtrai ES.

3.10.

EESRK teigiamai vertina pažangą socialinėje srityje (Europos darbo institucijos įsteigimą, TDO konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje įtraukimą į ES teisės aktus, 2011 m. gruodžio mėn. kelių transporto dokumentų rinkinyje numatytų stebėsenos priemonių įgyvendinimą ir t. t.). Tačiau EESRK vis dar nuogąstauja dėl įtampos, susidariusios dėl skirtingų socialinės apsaugos ir darbo užmokesčio lygių krovinių vežimo kelių transportu rinkoje ir dėl tam tikrų darbo sąlygų netinkamumo. Kaip ir 2011 m. bei 2015 m., EESRK pasisako už tai, kad būtų didinamas kelių eismo saugumas, griežtinami socialiniai standartai ir skiriama daugiau žmogiškųjų bei finansinių išteklių teisės aktų laikymosi kontrolei. Galiausiai EESRK taip pat norėtų, kad Komisija pradėtų spręsti prekių pristatymo į namus platformų darbuotojų problemą. Kaip ir nuomonėje TEN/697 (4), Komitetas ragina skatinti įdarbinimą pagal darbo sutartį ir kovoti su socialiniu dempingu.

3.11.

Ankstesnėse (2011 m. ir 2015 m.) nuomonėse EESRK išreiškė rimtų abejonių dėl plane nustatyto konkretaus tikslo tam tikrus krovinius gabenti kita transporto rūšimi tinkamumo, būtent iki 2030 m. 30 %, o iki 2050 m. daugiau kaip 50 % didesniais nei 300 km atstumais vežamų krovinių gabenti kita transporto rūšimi, pavyzdžiui, geležinkelių arba vandens transportu. Vertinami duomenys aiškiai rodo, kad transporto rūšių paskirstymo pakeitimai nevyksta iki šiol. Šiuo klausimu EESRK sutinka su Europos Parlamento 2015 m. rezoliucijos dėl plano įgyvendinimo teiginiu, kad perėjimas prie kitų transporto rūšių nebuvo sėkmingas ir kad dėl to reikėtų padidinti visų transporto rūšių tvarumą ir stengtis naudoti transporto rūšių derinius. Europos žaliasis kursas ir jame nustatytas tikslas iki 2050 m. 90 % sumažinti transporto srityje išmetamą ŠESD kiekį yra priemonė „kortoms perskirstyti“, bet ne atsakymas į praktinius klausimus, kylančius dėl šio naujo užmojo.

3.12.

EESRK pakartoja savo susirūpinimą dėl Europos ir jos įmonių konkurencingumo. EESRK tvirtai įsitikinęs, kad pirmenybę reikia teikti pasaulinio masto priemonėms. Regioninės ar žemyninės priemonės, kaip antai Europos vartotojų teisės, socialiniai standartai ir tvarumo priemonės, taip pat turėtų būti taikomos ES nepriklausančių šalių transporto bendrovėms, vykdančioms veiklą vidaus rinkoje. Taip pasaulio lygmeniu būtų sudarytos vienodos sąlygos ir išvengta anglies dioksido nutekėjimo ir darbo vietų praradimo.

3.13.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad abiejuose ankstesniuose vertinimuose iš esmės teigiama, jog dar per anksti visapusiškai įvertinti plano įgyvendinimo rezultatus. EESRK mano, kad yra nepriimtina, jog nėra pakankamų vertinimo kriterijų patikimam rezultatų vertinimui bet kuriuo strategijos vertinimo etapu atlikti. Tai atrodo nepriimtinas visų pirma todėl, kad įgyvendinimo veikla vykdoma atitinkamai penkerius (2016 m.) ir devynerius (2020 m.) metus. Šiuo klausimu EESRK savo 2011 m. nuomonėje yra pateikęs rekomendaciją dėl išsamesnio 2013–2020 m. laikotarpio darbo plano, kuris palengvintų vertinimą.

3.14.

Tiek 2016 m., tiek 2020 m. vertinime daug dėmesio skiriama visiškam bendros Europos transporto erdvės kūrimui, o 2020 m. vertinime ypač pabrėžiama, kad ES bendroji rinka yra stipri ekonomiškai efektyvių pokyčių varomoji jėga, įskaitant ypač plačiai paplitusį technologinių pokyčių pripažinimą, ir kad tai svarbu skatinant viešąsias ir privačias investicijas šioje srityje. Atsižvelgdamas į šį pareiškimą, EESRK stebisi, kad Komisijos 2020 m. darnaus ir išmanaus judumo strategijoje neskiriama daugiau dėmesio tvarumo ir skaitmeninimo tikslų ir bendrosios rinkos sąsajai, įskaitant socialinius ir sanglaudos aspektus. Dėl šių priežasčių EESRK apgailestauja, kad 2020 m. vertinimas nebuvo baigtas prieš priimant sprendimą dėl naujos strategijos. Taip būtų buvę galima pasinaudoti vertinimo išvadomis rengiant strategiją.

3.15.

EESRK apgailestauja, kad vertinime nepakankamai pabrėžiamos TEN-T, visų pirma pagrindinio tinklo koridorių, įgyvendinimo problemos ir vėlavimas.

3.16.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu gauti pilietinės visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų paramą, be kita ko, vykdant dalyvaujamąjį dialogą, kaip siūloma EESRK 2012 m. nuomonėje. Siekiant rezultatų labai pravers platus politikos tikslų supratimas ir pripažinimas.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK ir toliau remia transeuropinių transporto tinklų programą. Įgyvendinant žaliąjį kursą, EESRK rėmė, remia ir rems investavimo į šiuolaikiškus ir ateities uždavinius atitinkančius infrastruktūros objektus politiką (5). EESRK ir toliau remia transeuropinių transporto tinklų programą. Be to, Komitetas rekomenduoja pirmenybę teikti tiesioginėms jungtims tarp oro uostų ir greitojo geležinkelio tinklo, kurio sukūrimas turi būti laikomas išankstine sąlyga prieš pradedant diskusijas dėl trumpo nuotolio skrydžių uždraudimo.

4.2.

EESRK dar kartą pritaria Bendro Europos dangaus sukūrimui. Laikydamasis nuomonėje TEN/697 išdėstytos pozicijos ir atsižvelgdamas į krizę, Komitetas ragina valstybes nares ir visus aviacijos sektoriaus suinteresuotuosius subjektus sudaryti sąlygas visapusiškai ir greitai įgyvendinti ES plataus užmojo saugumo, išlaidų veiksmingumo, pajėgumų ir tvarumo tikslus.

4.3.

Įgyvendindama savo geležinkelių transporto politiką, iki šiol Komisija daugiausia dėmesio skyrė konkurencijai geležinkelių sektoriuje, o ne tolesniam nuosekliam baltojoje knygoje dėl transporto politikos nurodytų aplinkos politikos tikslų įgyvendinimui. EESRK pabrėžia, kad integruotos geležinkelių sistemos gali taip pat gerai užtikrinti sąžiningą paskirstymą, kaip ir neintegruotos sistemos. Atsiejimas valstybėse narėse turėjo įvairių pasekmių atsižvelgiant į infrastruktūros būklę, riedmenų kokybę ir parko dydį, taip pat atsiejimo modelį. Naujų privačių vežėjų konkurencingumas dažnai būna grindžiamas prastesnėmis darbo sąlygomis. „Vienas modelis visiems“ geležinkelių sektoriuje netinka: reikia atsižvelgti į geografinius ypatumus, modelio apimtį, linijų trasas, krovininio ir keleivinio geležinkelio eksploatavimo būdus.

4.4.

Didelės sumos, kurias numatyta sutelkti siekiant iki 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį anglies dioksido pėdsaką ir iki 2030 m. ne mažiau kaip 50 % sumažinti ŠESD kiekį tikriausiai smarkiai pakeis transporto sektorių. EESRK norėtų, kad būtų įsteigtas „Teisingos transporto pertvarkos fondas“ siekiant konkrečiai padėti sektoriaus darbuotojams ir įmonėms, kurios yra ne tik dideli subjektai.

4.5.

Nuo 2011 m. buvo padaryta pažanga socialinėje srityje, ypač įgyvendinus TDO 2006 m. konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje. Tačiau šiomis būtiniausiomis taisyklėmis negalima užtikrinti atitinkamiems darbuotojams europinio projekto lygmens darbo sąlygų. Po to, kai buvo atsisakyta ES vėliavos projekto, EESRK pageidauja, kad Europos Komisija toliau dėtų pastangas suderinti ES vidaus transporto socialinius standartus, kartu atsižvelgiant ir į būtinas vienodas tarptautinio masto konkurencijos sąlygas šioje srityje.

4.6.

Dėl ES registro ir vėliavos įsteigimo EESRK nurodo, kad vertinime neatsižvelgiama į įvairias ir sudėtingas priežastis, dėl kurių nepavyko šio tikslo įgyvendinti.

4.7.

Kalbant apie „Europos transporto mokslinių tyrimų, inovacijų ir jų diegimo strategiją“, norint įgyvendinti naujuosius Europos žaliojo kurso tikslus, reikia veiksmingų būdų sutelkti išteklius ir labiau suderinti įvairių sektoriaus veikėjų veiksmus.

4.8.

EESRK primena savo 2011 m. nuomonėje dėl ES transporto politikos socialinių aspektų pateiktą rekomendaciją „skatinti moteris ir jaunimą imtis su transportu susijusio darbo imantis priemonių, kad visų rūšių transporto sektoriuose daugėtų kokybiškų darbo vietų, gerėtų darbo sąlygos, atsirastų daugiau su mokymu susijusių ir mokymosi visą gyvenimą (MVG) bei profesinių galimybių, gerėtų su sveikata ir sauga susijusios darbo sąlygos, darbuotojų sveikata ir sauga ir jie galėtų sėkmingiau derinti profesinę veiklą ir asmeninį gyvenimą“ (6).

4.9.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad reikia įsteigti transporto sektoriaus socialinių reikalų, užimtumo ir mokymo observatoriją. Reikia numatyti paskatas, kuriomis būtų skatinama priimti kokybės standartus visame transporto sektoriuje.

4.10.

2011 m. nuomonėje EESRK pažymėjo, kad „apskritai socialinis plano matmuo yra silpnai išplėtotas“. Tą patį EESRK gali pasakyti ir apie vertinimo dokumentą. EESRK nuomone, socialinis vertinimas, sietinas su prašymu įsteigti ankstesniame punkte paminėtą socialinių reikalų observatoriją, turi būti laikomas prioritetu. Pokyčiai ir pokyčių tempas, kurių tikimasi iš šio sektoriaus, būtinai sukels įtampą tiek organizacijoms, tiek jų veikimą palaikantiems vyrams ir moterims.

4.11.

Sveikatos krizė ir internetinės prekybos su pristatymu į namus arba netoli namų plėtra padidino individualaus prekių išvežiojimo mastą, ypač miestų teritorijose. Šių platinimo būdų populiarėjimas yra spūstis ir taršą miestuose didinantis veiksnys, dėl kurio, kaip ir energetikos sektoriuje, kyla „paskutiniojo kilometro“ problema. Tokio pobūdžio vartojimas kelia daug iššūkių, nes tenka dar sparčiau diegti išmetamo CO2 kiekio mažinimo priemones, ypač tankiai apgyvendintose teritorijose.

4.12.

EESRK pažymi, kad padaryta pažanga didinant elektra varomų transporto priemonių parką ir kad padėtis Sąjungos valstybėse narėse labai skiriasi. Ši pažanga iš esmės pasiekta dėl kiekvienos valstybės narės priimtų teisės aktų, jai užtikrinti reikalinga infrastruktūra, taip pat kyla standartizavimo klausimų. Nuomonėje šiuo klausimu (7) Komitetas jau išreiškė tvirtą pritarimą siekiui plačiau naudoti elektra varomas transporto priemones. Jis palankiai, bet atsargiai vertina mažo anglies dioksido kiekio energijos vartojimą.

4.13.

EESRK pažymi, kad baltojoje knygoje daugiausiai kalbama apie technologijų inovacijas ir neatkreipiamas dėmesys į kitus svarbius darnaus judumo politikos aspektus, kurie taip pat gali būti novatoriški (pvz., neprivalomos priemonės ir socialinės inovacijos, kaip antai nauji požiūriai į planavimą, piliečių dalyvavimą, novatoriškus informuotumo didinimo metodus ir pan.). Todėl reikėtų remtis platesne sąvokos „inovacija“ apibrėžtimi.

4.14.

Nors nemotorinis transportas buvo pripažintas 2011 m., jis vis dar nepakankamai ir nenuosekliai skatinamas. Daugelis miestų investuoja į pėstiesiems ir dviratininkams skirtą infrastruktūrą (pvz. pagal ERPF programas). Tačiau Europos Sąjunga iki šiol neturi nei administravimo ir valdymo strategijos, nei visuotinio, tarpsektorinio ir integruoto šios srities valdymo pajėgumų. EESRK nori atkreipti dėmesį į savo nuomonę, kurioje jis pabrėžė tokių aktyvaus judėjimo būdų kaip važiavimas dviračiu ir vaikščiojimas galimą didelį teigiamą poveikį sveikatai Europoje, kurioje jis sąmoningai siūlo „nedidelio masto veiksmus“ važiavimo dviračiu ir vaikščiojimo potencialui išnaudoti siekiant užtikrinti geresnę ES piliečių savijautą ir suteikti jiems daugiau galimybių. Todėl EESRK siūlo parengti Sąjungos nemotorizuoto transporto strategiją, kuri būtų įgyvendinama konkrečiais ES strateginio planavimo, projektavimo ir investavimo į dviračius ir vaikščiojimą veiksmais.

4.15.

Dėl judumo miestuose planų galima pasakyti, kad nuo tada, kai 2013 m., kai buvo paskelbtos tvaraus judumo mieste plano gairės, Komisija skyrė finansavimą šimtams miestų visoje Europoje, ES fondų (pvz., iniciatyvos „Civitas“) lėšas panaudodama tam, kad užtikrintų subalansuotą ir integruotą tvarių miesto transporto rūšių plėtrą. Tai liudija įspūdingi šios priemonės rezultatai – Europoje priimta daugybė tvaraus judumo mieste planų. Svarbu pažymėti, kad reikia vadovautis dalyvaujamuoju požiūriu, sutelktu į asmenų, kuriems skirtas šis procesas, poreikius. Paaiškėjo, kad bendras ir tvarus miestų judumo planavimas galėtų tapti veiksminga priemone klimato, energetikos ir aplinkos sričių uždaviniams spręsti. EESRK nori paskatinti Europos iniciatyvą, kuri, atrodo, yra reikalinga siekiant Sąjungos valstybėse įgyvendinti nacionalines tvaraus miestų judumo planavimo sistemas, kurios yra pagrindinės miestų judumo planavimo strateginės priemonės.

4.16.

Nagrinėdamas komunikacijos ir miestų judumo žinių perdavimo klausimus, EESRK atkreipia dėmesį į puikų darbą, atliktą 2014 m. sukuriant portalą ELTIS – miestų judumo observatoriją, kuri padeda užtikrinti pokyčių ir gerosios praktikos matomumą.

4.17.

Priemonės, susijusios su mokėjimu už kelius ir su transporto priemonių patekimo į miestų teritorijas reguliavimo sistemomis, ne visada plačiai priimamos Europoje. Baltojoje knygoje nurodyta, kad sąnaudos dėl spūsčių iki 2050 m. padidės maždaug 50 % ir kad būtina įvertinti esamas mokėjimo už kelius sistemas, numatant paskatas valstybėms narėms, kurios įgyvendina bandomuosius projektus, skirtus diegti šias gaires atitinkančias sistemas. Sprendimu galėtų tapti skatinimas naudotis viešuoju transportu ir nemotorinėmis transporto priemonėmis.

4.18.

Baltojoje knygoje buvo numatyta aktyviau plėtoti alternatyviuosius degalus (pvz., elektrinius ar vandenilio vidaus degimo variklius), kaip indėlį į ekologiškesnį transportą. Nors per pastarąjį dešimtmetį alternatyviųjų degalų gamyba gerokai patobulėjo ir išaugo, 2018 m. vos 33 % elektros energijos ES buvo gaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių. EESRK mano, kad transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis ir anglies pėdsakas turėtų būti matuojami visą jų gyvavimo ciklą. Be to, transporto priemones su vidaus degimo varikliais pakeitus elektrinėmis, eismo spūsčių schemos mūsų miestuose visiškai nepasikeis.

Briuselis, 2021 m. birželio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 286, 2021 7 16, p. 158.

(2) OL C 24, 2012 1 28, p. 146.

(3) SWD(2016) 226.

(4) OL C 14, 2020 1 15, p. 112.

(5) EESRK nuomonė dėl ES transporto politikos darnaus vystymo ir TEN-T tinklų planavimo (tiriamoji nuomonė) (OL C 248, 2011 8 25, p. 31) (TEN/446).

(6) EESRK nuomonė dėl ES politikos poveikio transporto sektoriaus darbuotojų galimybėms įsidarbinti, mokymo poreikiams ir darbo sąlygoms (tiriamoji nuomonė) (OL C 248, 2011 8 25, p. 22) (CESE 1006/2011).

(7) EESRK nuomonė dėl skatinimo plačiau naudoti elektra varomas transporto priemones (tiriamoji nuomonė) (OL C 44, 2011 2 11, p. 47) (CESE 989/2010).

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 341

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	64 metai 2021m. rugpjūčio 24d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	561-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija – JDE 62 – per Interactio, 2021 6 9–2021 6 10
2021/C 341/01	Rezoliucija dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlio į Europos Komisijos 2022 m. darbo programą remiantis ad hoc grupės EESRK indėlis į Europos Komisijos 2022 m. darbo programą darbu	1
	NUOMONĖS
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	561-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija – JDE 62 – per Interactio, 2021 6 9–2021 6 10
2021/C 341/02	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Perėjimo prie žiedinių viešųjų pirkimų (nuomonė savo iniciatyva)	16
2021/C 341/03	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento Žaliojo kurso nebus be socialinio kurso (nuomonė savo iniciatyva)	23

	III Parengiamieji aktai
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	561-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija – JDE 62 – per Interactio, 2021 6 9–2021 6 10
2021/C 341/04	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo pagal programą Europos horizontas steigiamos bendrosios įmonės (COM(2021) 87 final 2021/48 (NLE))	29
2021/C 341/05	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Europos partnerystėje metrologijos srityje (COM(2021) 89 final – 2021/49 (COD))	34
2021/C 341/06	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, siekiant atsižvelgti į COVID-19 krizės poveikį, iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2016/1628 pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos tam tikriems mechanizmams su 56 kW–130 kW ir didesnės kaip 300 kW galios varikliais (COM(2021) 254 final – 2021/0129 (COD))	39
2021/C 341/07	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas(COM(2021) 32 final)	41
2021/C 341/08	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Pagrindinių teisių chartijos taikymo ES stiprinimo strategija(COM(2020) 711 final)	50
2021/C 341/09	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos demokratijos veiksmų plano (COM(2020) 790 final)	56
2021/C 341/10	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europolo bendradarbiavimo su privačiais subjektais, Europolo atliekamo asmens duomenų tvarkymo padedant atlikti nusikalstamų veikų tyrimus ir Europolo vaidmens mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/794 (COM(2020) 796 final – 2020/0349 (COD))	66
2021/C 341/11	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES saugumo sąjungos strategijos (COM(2020) 605 final), Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ES kovos su terorizmu darbotvarkė: numatyti, užkirsti kelią, apsaugoti, reaguoti(COM(2020) 795 final)	71
2021/C 341/12	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai Europos kovos su vėžiu planas(COM(2021) 44 final)	76
2021/C 341/13	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiant griežtesnio vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo taikymo nustatomi minimalieji darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimai (COM(2021) 93 final – 2021/0050(COD))	84
2021/C 341/14	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos tarnybų darbinio dokumento – Baltoji knyga Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas vertinimo (SWD(2020) 410 final)	100
2021/C 341/15	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) kompetencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės ir iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007 (COM(2021) 113 final – 2021/0058 (COD))	106
2021/C 341/16	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2017/625 nuostatos dėl iš trečiųjų šalių į Sąjungą eksportuojamų gyvūnų ir gyvūninių produktų oficialios kontrolės, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi draudimo tam tikrais atvejais naudoti antimikrobines medžiagas (COM(2021) 108 final – 2021/0055 (COD))	107
2021/C 341/17	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės konvencijos rajone taikytinos išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonės ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007 (COM(2021) 198 final – 2021/0103 (COD))	108

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 5 20 Taryba, 2021 5 25
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Komiteto pirmininkės sprendimas	2021 5 20
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 9, trečiadienį
Plenarinė sesija Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	206 / 1 / 11

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2021 3 24 Taryba, 2021 3 31
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 9
Plenarinė sesija Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	187 / 0 / 2

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2021 4 26 Taryba, 2021 5 6
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 6 9
Plenarinės sesija Nr.	561
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	221 / 0 / 7