ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 222

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

64 metai
2021m. birželio 11d.


Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

REKOMENDACIJOS

 

Europos sisteminės rizikos valdyba

2021/C 222/01

2021 m. balandžio 30 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija ESRV/2015/2 dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo, (ESRV/2021/3)

1

2021/C 222/02

2021 m. kovo 24 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija ESRV/2015/2 dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo (ESRV/2021/2)

13


 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Taryba

2021/C 222/03

Pranešimas tam tikriems asmenims, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2014/145/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, numatytos ribojamosios priemonės

22

 

Europos Komisija

2021/C 222/04

2021 m. birželio 10 d. Euro kursas

23


 

V   Nuomonės

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Europos Komisija

2021/C 222/05

Pranešimas apie artėjančią tam tikrų kompensacinių priemonių galiojimo pabaigą

24

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Europos Komisija

2021/C 222/06

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10289 – PSP/Aviva/10 Station Road ). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

25

2021/C 222/07

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10312 — Astorg Asset Management/Solina). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

27

 

KITI AKTAI

 

Europos Komisija

2021/C 222/08

Produkto specifikacijos, iš dalies pakeistos patvirtinus nereikšmingą pakeitimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, paskelbimas

28

2021/C 222/09

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies b punktą

31


 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

REKOMENDACIJOS

Europos sisteminės rizikos valdyba

2021 6 11   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 222/1


EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS REKOMENDACIJA

2021 m. balandžio 30 d.

kuria iš dalies keičiama Rekomendacija ESRV/2015/2 dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo

(ESRV/2021/3)

(2021/C 222/01)

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS BENDROJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (1), ypač į jo 3 straipsnį ir 16–18 straipsnius,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (2), ypač į jo 458 straipsnio 8 dalį,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (3), ypač į jos 134 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. sausio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos sprendimą ESRV/2011/1, kuriuo patvirtinamos Europos sisteminės rizikos valdybos darbo tvarkos taisyklės (4), ypač į jo 18–20 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą (5), ypač į jos IX priedą,

kadangi:

(1)

siekiant užtikrinti, kad nacionalinės makroprudencinės politikos priemonės būtų veiksmingos ir nuoseklios, privalomą abipusiškumą pagal Sąjungos teisę svarbu papildyti savanoriško abipusiškumo susitarimais;

(2)

Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijoje ESRV/2015/2 (6) nustatyta savanoriško abipusiškumo dėl makroprudencinės politikos priemonių sistema siekiama užtikrinti, kad visos vienoje valstybėje narėje (7) aktyvuotos pozicijomis grįstos makroprudencinės politikos priemonės būtų abipusiškai taikomos kitose valstybėse narėse;

(3)

2019 m. kovo 29 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 79/2019, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo [2019/2133] (8) IX priedas (Finansinės paslaugos), nuo 2020 m. sausio 1 d. į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas) įtraukta Direktyva 2013/36/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 575/2013. Į EEE susitarimą dar nėra įtraukta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878 (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/873 (10), kuriais padaryti svarbūs Direktyvos 2013/36/ES ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 daliniai pakeitimai;

(4)

Finansdepartementet (Norvegijos finansų ministerija) veikia kaip paskirtoji institucija Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnio 1 dalies ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 1 dalies tikslais, nes ta direktyva ir tas reglamentas atitinkamai taikomi Norvegijai ir Norvegijoje nuo 2020 m. sausio 1 d. pagal EEE susitarimo sąlygas (toliau – atitinkamai nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikoma KRD ir nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomas KRR). 2020 m. lapkričio 5 d.Finansdepartementet, vadovaudamasis nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikytinos KRD 133 straipsnio 11 dalimi, pranešė ESRV apie ketinimą nustatyti kredito įstaigoms taikytiną sisteminės rizikos rezervo normą ir kredito įstaigų, naudojančių vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą, gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms taikytiną vidutinio rizikos koeficiento žemutinę ribą;

(5)

2020 m. gruodžio 4 d. ESRV priėmė Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendaciją ESRV/2020/14 (11), kurioje rekomendavo, kad Norvegijoje taikytina siūloma sisteminės rizikos rezervo norma turėtų būti laikoma pagrįsta, tinkama, proporcinga, veiksminga ir efektyvi, atsižvelgiant į Finansdepartementet turimą omenyje riziką. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomo KRR 458 straipsnio 10 dalį, nepaisant to reglamento 458 straipsnio 4 dalyje nustatytos procedūros, valstybės narės gali nustatyti didesnius rizikos koeficientus, nei numatyti tame reglamente;

(6)

nuo 2020 m. gruodžio 31 d. Norvegijoje veiklos leidimus turinčioms kredito įstaigoms taikomas i) 4,5% sisteminės rizikos rezervo reikalavimas pozicijoms Norvegijoje pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomos KRD 133 straipsnį; ii) 20% vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomo KRR 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį; ir iii) 35% vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomo KRR 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį. Tačiau pažangiojo IRB metodo nenaudojančių kredito įstaigų visoms pozicijoms taikytina sisteminės rizikos rezervo norma yra 3% iki 2022 m. gruodžio 31 d., po to vidaus pozicijoms taikytina sisteminės rizikos rezervo norma yra 4,5%;

(7)

2021 m. vasario 2 d.Finansdepartementet pateikė ESRV prašymą abipusiškai taikyti sisteminės rizikos rezervo normą pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomos KRD 134 straipsnio 4 dalį, ir vidutinio rizikos koeficiento žemutinę ribą pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomo KRR 458 straipsnio 8 dalį;

(8)

gavusi ESRV pateiktą Finansdepartementet prašymą, ESRV bendroji valdyba, siekdama: i) užkirsti kelią neigiamam tarpvalstybiniam poveikiui, pasireiškiančiam reglamentavimo veiksmingumo „nutekėjimu“ ir reglamentavimo arbitražu, galinčiu atsirasti įgyvendinant Norvegijoje taikomas makroprudencinės politikos priemones ir ii) išsaugoti vienodas sąlygas ES hipotekos paskolų teikėjams, nusprendė įtraukti šią priemonę į makroprudencinės politikos priemonių, kurias rekomenduojama abipusiškai taikyti pagal Rekomendaciją ESRV/2015/2, sąrašą;

(9)

atsižvelgiant į tai, kad Norvegijoje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms Direktyva (ES) 2019/878 dar netaikoma, atitinkamos valstybių narių, kurios jau įgyvendino tą direktyvą, institucijos turėtų turėti galimybę Norvegijos sisteminės rizikos rezervo normą abipusiškai taikyti tokiu būdu ir tokiu lygiu, kad būtų atsižvelgta į bet kokį jų valstybėje narėje ir Norvegijoje taikomų kapitalo reikalavimų sutapimą ar skirtumus, kol Direktyva (ES) 2019/878 taip pat bus įtraukta į EEE susitarimą;

(10)

atsižvelgiant į besitęsiantį COVID-19 pandemijos poveikį bankų sektoriui ir sisteminės rizikos rezervo normos dydį, tikslinga suteikti pakankamai laiko priemonėms, apie kurias pranešta, abipusiškai taikyti;

(11)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Rekomendaciją ESRV/2015/2,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

DALINIAI PAKEITIMAI

Rekomendacija ESRV/2015/2 iš dalies keičiama taip:

1.

1 skirsnio C rekomendacijos 1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama abipusiškai taikyti kitų atitinkamų institucijų priimtas makroprudencinės politikos priemones, kurias ESRV rekomendavo abipusiškai taikyti. Rekomenduojama abipusiškai taikyti šias priemones, kaip detaliau apibrėžta priede:

Belgija:

Belgijoje veiklos leidimus gavusių kredito įstaigų, kurios reguliuojamojo kapitalo poreikiui apskaičiuoti naudoja IRB metodą, mažmeninėms pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį taikomą papildomą rizikos koeficientą, kurį sudaro dvi sudedamosios dalys:

a)

fiksuotas 5 procentinių punktų papildomas rizikos koeficientas ir

b)

proporcingai apskaičiuojamas papildomas rizikos koeficientas, kurį sudaro 33 procentais padidintas gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje užtikrintų mažmeninių pozicijų portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas;

Prancūzija:

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 395 straipsnio 1 dalyje numatytos didelių pozicijų ribos, taikytinos Prancūzijoje registruotą buveinę turinčių labai įsiskolinusių didelių ne finansų bendrovių pozicijoms, sumažinimą iki 5 procentų reikalavimus atitinkančio kapitalo, taikomą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktį pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms (G-SII) ir kitoms sisteminės svarbos įstaigoms (O-SII) aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose;

Liuksemburgas:

teisiškai privalomos paskolos ir turto vertės santykio (LTV) ribos naujoms Liuksemburge esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos paskoloms, taikant skirtingas LTV ribas skirtingų kategorijų paskolų gavėjams:

a)

100 % LTV riba pirkėjams, pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą;

b)

90% LTV riba kitiems pirkėjams, t.y. ne pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą. Ši riba proporcingai įgyvendinama taikant portfelio išdavimo normą. Konkrečiai, paskolų davėjai gali suteikti 15 % naujų hipotekos paskolų portfelio šiems paskolų gavėjams, taikydami LTV, kuris viršija 90 %, bet neviršija maksimalios 100 % LTV ribos;

c)

80 % LTV riba kitoms hipotekinėms paskoloms (įskaitant nuomos tikslais pirkto turto segmentą).

Norvegija:

visoms veiklos leidimą Norvegijoje gavusioms kredito įstaigoms taikoma 4,5 % sisteminės rizikos rezervo norma pozicijoms Norvegijoje pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį, kuri nuo 2020 m. sausio 1 d. taikoma Norvegijai ir Norvegijoje pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo (*1) (EEE susitarimas) sąlygas (toliau – nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikoma KRD);

Norvegijoje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, naudojančioms vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą reguliuojamojo kapitalo reikalavimams apskaičiuoti, taikoma 20 % vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį, kuris nuo 2020 m. sausio 1 d. taikomas Norvegijai ir Norvegijoje pagal EEE susitarimo sąlygas (toliau – nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomas KRR);

Norvegijoje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, naudojančioms IRB metodą reguliuojamojo kapitalo reikalavimams apskaičiuoti, taikoma 35 % vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomo KRR 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį.

Švedija:

Švedijoje veiklos leidimus gavusioms kredito įstaigoms, kurios reguliuojamojo kapitalo poreikiui apskaičiuoti naudoja IRB metodą, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį taikoma konkrečiai kredito įstaigai nustatyta Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų mažmeninių pozicijų, užtikrintų nekilnojamuoju turtu, portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertinto vidutinio svertinio rizikos koeficiento žemutinė riba, lygi 25 procentams.

(*1)  OL L 1, 1994 1 3, p. 3.“;"

2.

Priedas pakeičiamas šios rekomendacijos priedu.

Priimta Frankfurte prie Maino 2021 m. balandžio 30 d.

ESRV bendrosios valdybos vardu

ESRV sekretoriato vadovas

Francesco MAZZAFERRO


(1)  OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

(2)  OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(3)  OL L 176, 2013 6 27, p. 338.

(4)  OL C 58, 2011 2 24, p. 4.

(5)  OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(6)  2015 m. gruodžio 15 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2015/2 dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo (OL C 97, 2016 3 12, p. 9).

(7)  Europos ekonominės erdvės susitarimo IX priedo 14 dalies a punkte ir 14a dalies a punkte nustatyta, kad sąvokos „valstybė (-s) narė (-s)“ ir „kompetentingos institucijos“, be jų reikšmės Direktyvoje 2013/36/ES ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013, apima atitinkamai ELPA valstybes ir jų kompetentingas institucijas/

(8)  OL L 321, 2019 12 12, p. 170 .

(9)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių ir įgaliojimų bei kapitalo apsaugos priemonių (OL L 150, 2019 6 7, p. 253).

(10)  2020 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/873, kuriuo dėl tam tikrų patikslinimų, padarytų reaguojant į COVID-19 pandemiją, iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2019/876 (OL L 204, 2020 6 26, p. 4).

(11)  2020 m. gruodžio 4 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2020/14 dėl Norvegijos pranešimo apie ketinimą nustatyti sisteminės rizikos rezervo normą pagal Direktyvos (ES) 2013/36/ES 133 straipsnį, paskelbta ESRV interneto svetainėje.


PRIEDAS

„PRIEDAS

Belgija

IRB metodą naudojančių Belgijoje veiklos leidimus gavusių kredito įstaigų mažmeninėms pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį taikomas papildomas rizikos koeficientas. Papildomą rizikos koeficientą sudaro dvi sudedamosios dalys:

a)

fiksuotas 5 procentinių punktų papildomas rizikos koeficientas ir

b)

proporcingai apskaičiuojamas papildomas rizikos koeficientas, kurį sudaro 33 procentais padidintas mažmeninių pozicijų, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje, portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas;

I.   Priemonės aprašymas

1.

Belgijos priemonė, taikoma pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį ir privaloma IRB metodą naudojančioms Belgijoje veiklos leidimus gavusioms kredito įstaigoms, yra mažmeninėms pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje, taikomas papildomas rizikos koeficientas, kurį sudaro dvi sudedamosios dalys:

a)

pirma sudedamoji dalis yra 5 procentiniais punktais padidintas rizikos koeficientas, taikomas mažmeninėms pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje, kuris gaunamas po to, kai pagal b punktą apskaičiuojama antra papildomo rizikos koeficiento sudedamoji dalis;

b)

antrą sudedamąją dalį sudaro 33 procentais padidintas mažmeninių pozicijų, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje, portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas. Pagal pozicijas įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas yra atskiroms paskoloms taikomų rizikos koeficientų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 154 straipsnį, vidurkis, įvertintas pagal atitinkamą pozicijos vertę.

II.   Abipusiškumas

2.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 5 dalį atitinkamoms valstybių narių institucijoms rekomenduojama C rekomendacijos 3 dalyje numatytu terminu pripažinti Belgijos priemonę, taikant ją veiklos leidimus šalyje gavusių ir IRB taikančių kredito įstaigų filialams, esantiems Belgijoje.

3.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pripažinti Belgijos priemonę taikant ją šalyje veiklos leidimus gavusioms ir IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms, turinčioms tiesiogines mažmeninių pozicijas, užtikrintas gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje. Vadovaujantis C rekomendacijos 2 dalimi, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama taikyti tą pačią priemonę, kurią aktyvuojanti institucija įgyvendino Belgijoje per C rekomendacijos 3 dalyje nurodytą terminą.

4.

Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į pirmiau nurodytos priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti, taip pat priimti Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 2 skyriaus IV skirsnyje nustatytas priežiūros priemones ir įgaliojimus. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama priimti lygiavertį poveikį turinčią priemonę ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

III.   Reikšmingumo riba

5.

Šią priemonę papildo konkrečiai įstaigai nustatyta 2 mlrd. EUR reikšmingumo riba, kaip orientyras abipusiškumą taikančioms atitinkamoms institucijoms dėl galimo de minimis principo taikymo.

6.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalimi, atitinkamos valstybės narės institucijos gali taikyti išimtį atskiroms šalyje veiklos leidimus gavusioms ir IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms, jei jos turi nereikšmingas mažmenines pozicijas, užtikrintas gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje, mažesnes už 2 mlrd. EUR reikšmingumo ribą. Taikydamos reikšmingumo ribą, atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Belgijos priemonę atskiroms šalyje veiklos leidimus gavusioms kredito įstaigoms, kurioms anksčiau priemonė nebuvo taikoma, kai pažeidžiama 2 mlrd. EUR reikšmingumo riba.

7.

Jei nėra atitinkamose valstybėse narėse veiklos leidimus gavusių kredito įstaigų, turinčių filialus Belgijoje arba turinčių tiesiogines mažmenines pozicijas, užtikrintas gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje, kurios naudoja IRB metodą ir kurių pozicijos Belgijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkoje yra ne mažesnės kaip 2 mlrd. EUR, atitinkamos valstybių narių institucijos gali nuspręsti netaikyti Belgijos priemonės abipusiškai, kaip numatyta Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalyje. Šiuo atveju atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Belgijos priemonę, kai kredito įstaiga, naudojanti IRB metodą, peržengia 2 mlrd. EUR reikšmingumo ribą.

8.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalimi, 2 mlrd. EUR reikšmingumo riba yra rekomenduojamas maksimalus ribos lygis. Dėl to atitinkamos abipusiškumą taikančios institucijos vietoj rekomenduotos ribos gali nustatyti žemesnę ribą savo jurisdikcijoje, kai tinkama, arba taikyti priemonės abipusiškumą be jokios reikšmingumo ribos.

Prancūzija

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 395 straipsnio 1 dalyje numatytos didelių pozicijų ribos, taikytinos Prancūzijoje registruotą buveinę turinčių labai įsiskolinusių didelių ne finansų bendrovių pozicijoms, sumažinimas iki 5 procentų jų reikalavimus atitinkančio kapitalo, taikomas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktį pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms (G-SII) ir kitoms sisteminės svarbos įstaigoms (O-SII) aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose.

I.   Priemonės aprašymas

1.

Prancūzijos priemonė, taikoma pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktį G-SII ir O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu (ne iš dalies konsoliduotu lygiu) jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose, yra didelių pozicijų ribos sumažinimas iki 5 procentų jų reikalavimus atitinkančio kapitalo, taikomas Prancūzijoje registruotą buveinę turinčių labai įsiskolinusių didelių ne finansų bendrovių pozicijoms.

2.

Ne finansų bendrovė apibrėžiama kaip fizinis ar juridinis asmuo pagal privatinę teisę turintis registruotą buveinę Prancūzijoje, kuris ir individualiai, ir aukščiausiu konsolidavimo lygiu priklauso ne finansų bendrovių sektoriui, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 (*1) A priedo 2.45 punkte.

3.

Registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių pozicijoms ir susijusių ne finansų bendrovių grupių pozicijoms priemonė taikoma taip:

a)

registruotą buveinę aukščiausiu konsolidavimo lygiu Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių, priklausančių susijusių ne finansų bendrovių grupei, atveju priemonė taikoma grupės ir visų jos susijusių subjektų, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 39 punkte, grynųjų pozicijų sumai;

b)

registruotą buveinę aukščiausiu konsolidavimo lygiu ne Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių, priklausančių susijusių ne finansų bendrovių grupei, atveju priemonė taikoma sumai, kuri gaunama sudėjus:

i)

registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių pozicijas;

ii)

ne finansų bendrovių Prancūzijoje ar užsienyje, kurias i punkte nurodytos ne finansų bendrovės tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 39 punkte, pozicijas; ir

iii)

ne finansų bendrovių Prancūzijoje ar užsienyje, kurios ekonomiškai priklauso nuo i punkte nurodytų ne finansų bendrovių, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 39 punkte, pozicijas.

Ši priemonė netaikoma ne finansų bendrovėms, kurios neturi registruotos buveinės Prancūzijoje ir kurios nėra registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių patronuojamosios įmonės ar nėra nuo jų ekonomiškai priklausomos arba nėra jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos.

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 395 straipsnio 1 dalimi, priemonė taikytina po to, kai atsižvelgiama į kredito rizikos mažinimo metodų poveikį ir išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 399–403 straipsnius.

4.

G-SII ar O-SII privalo laikyti Prancūzijoje registruotą buveinę turinčią ne finansų bendrovę didele, jeigu jos turima ne finansų bendrovių ar susijusių ne finansų bendrovių grupės pagal 3 dalį pradinė pozicija yra 300 mln. EUR arba didesnė. Pradinės pozicijos vertė apskaičiuojama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 389 ir 390 straipsniais, prieš atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį ir išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 399–403 straipsnius, kaip nurodyta teikiant informaciją pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 (*2) 9 straipsnį.

5.

Ne finansų bendrovė laikoma labai įsiskolinusia, jeigu jos sverto rodiklis viršija 100 procentų ir finansinių sąnaudų padengimo rodiklis yra mažesnis už tris, skaičiuojant aukščiausiu grupės konsolidavimo lygiu taip:

a)

sverto rodiklis yra bendros skolos, atėmus grynąsias lėšas, ir nuosavo kapitalo santykis; ir

b)

finansinių sąnaudų padengimo rodiklis yra santykis tarp, iš vienos pusės, pridėtinės vertės pridėjus veiklos subsidijas, atėmus: i) darbo užmokestį; ii) veiklos mokesčius ir rinkliavas; iii) kitas grynąsias veiklos išlaidas, išskyrus grynąsias palūkanas ir panašias sąnaudas; ir iv) nusidėvėjimą ir amortizaciją, ir, iš kitos pusės, palūkanų ir panašių sąnaudų.

Rodikliai apskaičiuojami remiantis agreguotais apskaitos rodikliais, apibrėžtais remiantis taikytinais standartais, kaip nurodyta ne finansų bendrovės finansinėse ataskaitose, kurias patvirtino, kai tinkama, atestuotasis apskaitininkas.

II.   Abipusiškumas

6.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pripažinti Prancūzijos priemonę, taikant ją šalyje veiklos leidimus gavusioms G-SII ir O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų jurisdikcijos bankų prudencinio konsolidavimo ribose.

7.

Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, vadovaujantis C rekomendacijos 2 dalimi, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į pirmiau nurodytos priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama priimti lygiavertį poveikį turinčią priemonę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

III.   Reikšmingumo riba

8.

Šią priemonę papildo sudėtinė reikšmingumo riba, kaip orientyras abipusiškumą taikančioms atitinkamoms institucijoms dėl galimo de minimis principo taikymo, kurią sudaro:

a)

šalyje veiklos leidimus gavusių G-SIIs ir O-SIIs aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose bendrų pradinių pozicijų Prancūzijos ne finansų bendrovių sektoriaus atžvilgiu riba, lygi 2 mlrd. EUR;

b)

300 mln. EUR riba, taikytina šalyje veiklos leidimus gavusioms G-SIIs ir O-SIIs, lygi 1 punkte nurodytai ribai arba ją viršijanti:

i)

registruotą buveinę Prancūzijoje turinčios ne finansų bendrovės vienos pradinės pozicijos atveju;

ii)

susijusių ne finansų bendrovių grupės, aukščiausiu konsolidavimo lygiu turinčios registruotą buveinę Prancūzijoje, pradinių pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal 3 dalies a punktą, atveju;

iii)

registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių, kurios priklauso susijusių ne finansų bendrovių grupei, turinčiai registruotą buveinę aukščiausiu konsolidavimo lygiu ne Prancūzijoje, kaip pateikta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 VIII priedo C 28.00 ir C 29.00 šablonuose, pradinių pozicijų sumos atveju;

c)

G-SII ar O-SII reikalavimus atitinkančio kapitalo aukščiausiu konsolidavimo lygiu 5 procentų riba, b dalyje nurodytų pozicijų atžvilgiu, atsižvelgus į rizikos mažinimo metodų poveikį ir išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 399–403 straipsnius.

Ribos, nurodytos b ir c dalyse, turi būti taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas subjektas ar ne finansų bendrovė yra labai įsiskolinę ar ne.

Pradinės pozicijos vertė, nurodyta a ir b dalyse, apskaičiuojama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 389 ir 390 straipsniais, prieš atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį ir išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 399-403 straipsnius, kaip nurodyta teikiant informaciją pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 9 straipsnį.

9.

Vadovaujantis ESRV/2015/2 rekomendacijos 2.2.1 dalimi, atitinkamos suinteresuotų valstybių narių institucijos gali taikyti išimtį šalyje veiklos leidimą gavusioms G-SII ar O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose, jeigu jos nepažeidžia 8 dalyje nurodytą sudėtinės reikšmingumo ribos. Taikydamos reikšmingumo ribą, atitinkamos institucijos turėtų stebėti šalyje veiklos leidimą gavusių G-SII ir O-SII pozicijų reikšmingumą Prancūzijos ne finansų bendrovių sektoriaus atžvilgiu, taip pat šalyje veiklos leidimą gavusių G-SII ir O-SII pozicijų Prancūzijoje registruotą buveinę turinčių didelių ne finansų bendrovių atžvilgiu koncentraciją, ir joms rekomenduojama taikyti Prancūzijos priemonę toms šalyje veiklos leidimą gavusioms G-SII ir O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose, kurioms anksčiau buvo taikyta išimtis, kai pažeidžiama 8 dalyje nurodyta sudėtinė reikšmingumo riba. Atitinkamos institucijos taip pat skatinamos atkreipti kitų jų jurisdikcijos rinkos dalyvių dėmesį į sisteminę riziką, susijusią su registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių didelių ne finansų bendrovių sverto padidėjimu.

10.

Jeigu nėra atitinkamų šalyje veiklos leidimus gavusių G-SII ir O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose ir turinčių Prancūzijos ne finansų bendrovių sektoriaus pozicijų, viršijančių 8 dalyje nurodytą reikšmingumo ribą, atitinkamos suinteresuotos valstybių narių institucijos, remdamosi Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalimi, gali nuspręsti netaikyti Prancūzijos priemonės abipusiškai. Šiuo atveju atitinkamos institucijos turėtų stebėti šalyje veiklos leidimus gavusių G-SII ir O-SII pozicijų reikšmingumą Prancūzijos ne finansų bendrovių sektoriaus atžvilgiu, taip pat šalyje veiklos leidimus gavusių G-SII ir O-SII pozicijų Prancūzijoje registruotą buveinę turinčių didelių ne finansų bendrovių atžvilgiu koncentraciją, ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Prancūzijos priemonę, kai šalyje veiklos leidimą gavusi G-SII ar O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose, viršija 8 dalyje nurodytą sudėtinę reikšmingumo ribą. Atitinkamos institucijos taip pat skatinamos atkreipti kitų jos jurisdikcijos rinkos dalyvių dėmesį į sisteminę riziką, susijusią su registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių didelių ne finansų bendrovių sverto padidėjimu.

11.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalimi, 8 dalyje nurodyta sudėtinė reikšmingumo riba yra rekomenduojamas maksimalus ribos lygis. Dėl to atitinkamos abipusiškumą taikančios institucijos vietoj rekomenduotos ribos gali nustatyti žemesnę ribą savo jurisdikcijoje, kai tinkama, arba taikyti priemonės abipusiškumą be jokios reikšmingumo ribos.

Liuksemburgas:

Teisiškai privalomos paskolos ir turto vertės santykio (LTV) ribos naujoms Liuksemburge esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos paskoloms, taikant skirtingas LTV ribas skirtingų kategorijų paskolų gavėjams:

a)

100 % LTV riba pirkėjams, pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą;

b)

90% LTV riba kitiems pirkėjams, t.y. ne pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą; Ši riba proporcingai įgyvendinama taikant portfelio išdavimo normą. Konkrečiai, paskolų davėjai gali suteikti 15 % naujų hipotekos paskolų portfelio šiems paskolų gavėjams, taikydami LTV, kuris viršija 90 %, bet neviršija maksimalios 100 % LTV ribos;

c)

80 % LTV riba kitoms hipotekinėms paskoloms (įskaitant nuomos tikslais pirkto turto segmentą).

I.   Priemonės aprašymas

1.

Liuksemburgo institucijos aktyvavo teisiškai privalomas LTV ribas naujoms Liuksemburge esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos paskoloms. Atsižvelgdama į Sisteminės rizikos komiteto (pranc. Comité du Risque systémique) rekomendaciją (1), Finansų sektoriaus priežiūros komisija (pranc. Commission de Surveillance du Secteur Financier(2) kartu su Liuksemburgo centriniu banku (Banque centrale du Luxembourg) aktyvavo LTV ribas, kurios skiriasi pagal tris paskolos gavėjų kategorijas. LTV ribos kiekvienai iš trijų kategorijų yra tokios:

a)

100 % LTV riba pirkėjams, pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą;

b)

90% LTV riba kitiems pirkėjams, t.y. ne pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą. Ši riba proporcingai įgyvendinama taikant portfelio išdavimo normą. Konkrečiai, paskolų davėjai gali suteikti 15 % naujų hipotekos paskolų portfelio šiems paskolų gavėjams, taikydami LTV, kuris viršija 90 %, bet neviršija maksimalios 100 % LTV ribos;

c)

80 % LTV riba kitoms hipotekinėms paskoloms (įskaitant nuomos tikslais pirkto turto segmentą).

2.

LTV – visų paskolų arba paskolos dalių, kurias paskolos gavėjas užtikrino gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu paskolos suteikimo metu, sumos ir turto vertės tuo pačiu metu santykis.

3.

LTV ribos taikomos nepriklausomai nuo nuosavybės teisės rūšies (pvz., visiška nuosavybė, uzufruktas, suvaržyta nuosavybė).

4.

Priemonė taikoma bet kuriam privačiam paskolos gavėjui, gaunančiam hipotekos paskolą, skirtą gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui Liuksemburge įsigyti nekomerciniais tikslais. Priemonė taip pat taikoma, jei paskolos gavėjas šiam sandoriui sudaryti naudoja tokią teisinę struktūrą kaip investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė, taip pat bendrų paraiškų atveju. Gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas apima statybų paskirties žemę, neatsižvelgiant į tai, ar statybos darbai atliekami iš karto po įsigijimo ar praėjus keleriems metams po to. Priemonė taip pat taikoma, jei paskolos gavėjui paskola suteikiama nekilnojamajam turtui pagal ilgalaikės nuomos sutartį įsigyti. Nekilnojamasis turtas gali būti naudojamas savininko reikmėms arba perkamas nuomos tikslais.

II.   Abipusiškumas

5.

Valstybėms narėms, kurių kredito įstaigos, draudimo bendrovės ir specialistai, vykdantys skolinimo veiklą (hipotekos paskolų teikėjai), turi atitinkamas reikšmingas Liuksemburgo kredito pozicijas tiesioginio tarpvalstybinio kredito forma, rekomenduojama Liuksemburgo priemonę abipusiškai taikyti jų jurisdikcijoje. Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės visų tarpvalstybinių pozicijų atžvilgiu, atitinkamos institucijos turėtų taikyti turimas priemones, kurių poveikis panašiausias į aktyvuotos makroprudencinės politikos priemonės poveikį.

6.

Valstybės narės turėtų pranešti ESRV, kad jos abipusiškai taikė Liuksemburgo priemonę arba de minimis išimtis pagal Rekomendacijos ESRV/2015/2 D rekomendaciją. Pranešimas turėtų būti pateiktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo abipusiškai taikomos priemonės priėmimo dienos, naudojant atitinkamą ESRV interneto svetainėje paskelbtą šabloną. ESRV pranešimus skelbs ESRV interneto svetainėje ir taip visuomenei praneš apie nacionalinius sprendimus dėl abipusiškumo. Skelbiant nurodomos išimtys, kurias padarė abipusiškumą taikančios valstybės narės, ir jų įsipareigojimas stebėti reglamentavimo veiksmingumo „nutekėjimą“ ir prireikus imtis veiksmų.

7.

Valstybėms narėms rekomenduojama abipusiškai taikyti priemonę per tris mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

III.   Reikšmingumo riba

8.

Šią priemonę papildo dvi reikšmingumo ribos kaip orientyras abipusiškumą taikančioms valstybėms narėms dėl galimo de minimis principo taikymo: konkrečiai valstybei nustatyta reikšmingumo riba ir konkrečiai įstaigai nustatyta reikšmingumo riba. Konkrečiai valstybei nustatyta reikšmingumo riba, taikoma visoms tarpvalstybinėms hipotekos paskoloms Liuksemburge, yra 350 mln. EUR, t. y. apytiksliai 1 % visos nacionalinės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos rinkos 2020 m. gruodžio mėn. Konkrečiai įstaigai nustatyta reikšmingumo riba, taikoma visoms tarpvalstybinėms hipotekinėms paskoloms Liuksemburge, yra 35 mln. EUR, t. y. apytiksliai 0,1% visos nacionalinės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos rinkos 2020 m. gruodžio mėn. Abipusiškai taikyti prašoma tik tada, kai tiek konkrečiai valstybei nustatyta reikšmingumo riba, tiek ir konkrečiai įstaigai nustatyta reikšmingumo riba yra peržengiamos.

Norvegija

visoms veiklos leidimą Norvegijoje gavusioms kredito įstaigoms taikoma 4,5 % sisteminės rizikos rezervo norma pozicijoms Norvegijoje pagal Direktyvos 2013/36/ES, kuri 2020 m. sausio 1 d. taikoma Norvegijai ir Norvegijoje pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo (EEE susitarimas), sąlygas (toliau – nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikoma KRD)133 straipsnį;

Norvegijoje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, naudojančioms vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą reguliuojamojo kapitalo reikalavimams apskaičiuoti, taikoma 20 % vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013, kuris 2020 m. sausio 1 d. taikomas Norvegijai ir Norvegijoje pagal EEE susitarimo sąlygas (toliau – nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomas KRR), 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį;

Norvegijoje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, naudojančioms IRB metodą reguliuojamojo kapitalo reikalavimams apskaičiuoti, taikoma 35 % vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomo KRR 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį.

I.   Priemonių aprašymas

1.

Nuo 2020 m. gruodžio 31 d.Finansdepartementet (Norvegijos finansų ministerija) įvedė tris priemones: i) 4,5% sisteminės rizikos rezervo reikalavimą pozicijoms Norvegijoje pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomos KRD 133 straipsnį; ii) 20% vidutinio rizikos koeficiento žemutinę ribą gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomo KRR 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį ir iii) 35% vidutinio rizikos koeficiento žemutinę ribą komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomo KRR 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį.

2.

Sisteminės rizikos rezervo norma yra 4,5 % ir taikoma visų Norvegijoje veiklos leidimą gavusių kredito įstaigų vidaus pozicijoms. Tačiau pažangiojo IRB metodo nenaudojančių kredito įstaigų visoms pozicijoms taikytina sisteminės rizikos rezervo norma yra 3% iki 2022 m. gruodžio 31 d., po to vidaus pozicijoms taikytina sisteminės rizikos rezervo norma yra 4,5%.

3.

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba yra konkrečiai įstaigai nustatyta vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje, taikoma IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms. Nekilnojamojo turto rizikos koeficiento žemutinė riba susijusi su pagal poziciją įvertintu vidutiniu svertiniu rizikos koeficientu gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto portfelyje. Norvegijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijos turėtų būti suprantamos kaip mažmeninės pozicijos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu Norvegijoje.

4.

Komercinės paskirties nekilnojamojo turto vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba yra konkrečiai įstaigai nustatyta vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje, taikoma IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms. Nekilnojamojo turto rizikos koeficiento žemutinė riba susijusi su pagal poziciją įvertintu vidutiniu svertiniu rizikos koeficientu komercinės paskirties nekilnojamojo turto portfelyje. Norvegijos komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijos turėtų būti suprantamos kaip įmonių pozicijos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu Norvegijoje.

II.   Abipusiškumas

5.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama abipusiškai taikyti Norvegijos priemones Norvegijoje turimoms pozicijoms atitinkamai pagal Direktyvos 2013/36/ES 134 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 5 dalį. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama abipusiškai taikyti sisteminės rizikos rezervo normą per 18 mėnesių nuo šios rekomendacijos su pakeitimais, padarytais Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2021/3 (*3), paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus atvejus, kai 7 dalyje numatyta kitaip. Vidutinio rizikos koeficiento žemutinės ribos gyvenamosios paskirties ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje turėtų būti abipusiškai taikomos per Rekomendacijoje ESRB/2015/2 nustatytą įprastinį trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį.

6.

Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokių pačių makroprudencinės politikos priemonių, vadovaujantis C rekomendacijos 2 dalimi, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemones, kurias galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurių poveikis panašiausias į pirmiau nurodytų priemonių, kurias rekomenduojama abipusiškai taikyti. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama patvirtinti lygiavertes priemones, susijusias su vidutinio rizikos koeficiento žemutinių ribų gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms abipusiškumu atitinkamai per 12 mėnesių ir sisteminės rizikos rezervo normos abipusiškumu per 18 mėnesių nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus atvejus, kai 7 dalyje dėl sisteminės rizikos rezervo numatyta kitaip.

7.

Kol Direktyva (ES) 2019/878 bus pradėta taikyti Norvegijai ir Norvegijoje pagal EEE susitarimo sąlygas, atitinkamos institucijos gali abipusiškai taikyti Norvegijos sisteminės rizikos rezervo priemonę tokiu būdu ir tokiu lygiu, kad būtų atsižvelgta į bet kokį jų valstybėje narėje ir Norvegijoje taikomų kapitalo reikalavimų sutapimą ar skirtumus, jeigu jos laikosi šių principų:

a)

rizikos padengimas: atitinkamos institucijos turėtų užtikrinti, kad yra tinkamai sprendžiama dėl sisteminės rizikos, kurią Norvegijos priemone siekiama sumažinti;

b)

reglamentavimo arbitražo išvengimas ir vienodų sąlygų užtikrinimas: atitinkamos institucijos turėtų kuo labiau sumažinti reglamentavimo veiksmingumo „nutekėjimo“ ir reglamentavimo arbitražo galimybę ir prireikus nedelsdamos pašalinti visas reguliavimo spragas; atitinkamos institucijos turėtų užtikrinti vienodas sąlygas kredito įstaigoms.

Ši dalis netaikoma vidutinio rizikos koeficiento žemutinei ribai gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijų atveju.

III.   Reikšmingumo riba

8.

Šias priemones papildo konkrečiai įstaigai nustatytos reikšmingumo ribos, grindžiamos Norvegijoje esančiomis pozicijomis, kaip orientyras abipusiškumą taikančioms atitinkamoms institucijoms dėl galimo de minimis principo taikymo.

a)

sisteminės rizikos rezervo normai nustatyta reikšmingumo riba yra 32 mlrd. NOK pagal riziką įvertintų pozicijų suma, kuri atitinka maždaug 1 % visos kredito įstaigų pagal riziką įvertintų pozicijų sumos Norvegijoje;

b)

gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vidutinio rizikos koeficiento žemutinei ribai nustatyta reikšmingumo riba yra 32,3 mlrd. NOK bendro skolinimo suma, atitinkanti maždaug 1 % bendro gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrinto skolinimo Norvegijos klientams;

c)

komercinės paskirties nekilnojamojo turto vidutinio rizikos koeficiento žemutinei ribai nustatyta reikšmingumo riba yra 7,6 mlrd. NOK bendro skolinimo suma, atitinkanti maždaug 1 % bendro komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrinto skolinimo Norvegijos klientams.

9.

Remiantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalimi, atitinkamų valstybių narių atitinkamos institucijos gali taikyti išimtį atskiroms šalyje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, Norvegijoje turinčioms nereikšmingų pozicijų. Pozicijos laikomos nereikšmingomis, jei jos nesiekia pagal 8 dalį nustatytų konkrečiai įstaigai taikomų reikšmingumo ribų. Taikydamos reikšmingumo ribas, atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Norvegijos priemones atskiroms šalyje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, kurioms anksčiau priemonės nebuvo taikomos, kai peržengiamos pagal 8 dalį nustatytos reikšmingumo ribos.

10.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalimi, pagal 8 dalį nustatytos reikšmingumo ribos yra rekomenduojami maksimalūs ribų lygiai. Dėl to atitinkamos abipusiškumą taikančios institucijos vietoj rekomenduotų ribų gali nustatyti žemesnes ribas savo jurisdikcijoje, kai tinkama, arba taikyti priemonės abipusiškumą be jokios reikšmingumo ribos.

11.

Jeigu valstybėse narėse nėra veiklos leidimą gavusių kredito įstaigų, turinčių reikšmingų pozicijų Norvegijoje, atitinkamų valstybių narių atitinkamos institucijos pagal Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalį gali nuspręsti abipusiškai netaikyti Norvegijos priemonių. Šiuo atveju atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Norvegijos priemones, kai kredito įstaigos peržengia atitinkamas reikšmingumo ribas.

Švedija

Švedijoje veiklos leidimus gavusioms kredito įstaigoms, kurios reguliuojamojo kapitalo poreikiui apskaičiuoti naudoja IRB metodą, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį taikoma konkrečiai kredito įstaigai nustatyta Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų mažmeninių pozicijų, užtikrintų nekilnojamuoju turtu, portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertinto vidutinio svertinio rizikos koeficiento žemutinė riba, lygi 25 procentams.

I.   Priemonės aprašymas

1.

Švedijos priemonė, taikoma pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį, ir privaloma Švedijoje veiklos leidimus gavusioms kredito įstaigoms, naudojančioms IRB metodą, yra konkrečiai kredito įstaigai nustatyta Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų mažmeninių pozicijų, užtikrintų nekilnojamuoju turtu, portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertinto vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba, lygi 25 procentams.

2.

Pagal pozicijas įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas yra atskiroms pozicijoms taikomų rizikos koeficientų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 154 straipsnį, vidurkis, įvertintas pagal atitinkamą pozicijos vertę.

II.   Abipusiškumas

3.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 5 dalį atitinkamoms valstybių narių institucijoms rekomenduojama C rekomendacijos 3 dalyje numatytu terminu pripažinti Švedijos priemonę, taikant ją veiklos leidimus šalyje gavusių ir IRB metodą naudojančių kredito įstaigų filialams, esantiems Švedijoje.

4.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pripažinti Švedijos priemonę taikant ją šalyje veiklos leidimus gavusioms ir IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms, turinčioms tiesiogines Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų mažmenines pozicijas, užtikrintas nekilnojamuoju turtu. Vadovaujantis C rekomendacijos 2 dalimi, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama taikyti tą pačią priemonę, kurią aktyvuojanti institucija įgyvendino Švedijoje per C rekomendacijos 3 dalyje nurodytą terminą.

5.

Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į pirmiau nurodytos priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama priimti lygiavertį poveikį turinčią priemonę ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

III.   Reikšmingumo riba

6.

Šią priemonę papildo konkrečiai įstaigai nustatyta 5 mlrd. SEK reikšmingumo riba, kaip orientyras abipusiškumą taikančioms atitinkamoms institucijoms dėl galimo de minimis principo taikymo.

7.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalimi, atitinkamos valstybės narės institucijos gali taikyti išimtį atskiroms šalyje veiklos leidimus gavusioms ir IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms, jei jos turi nereikšmingas Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų mažmenines pozicijas, užtikrintas nekilnojamuoju turtu, mažesnes už 5 mlrd. SEK reikšmingumo ribą. Taikydamos reikšmingumo ribą, atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Švedijos priemonę atskiroms šalyje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, kurioms anksčiau priemonė nebuvo taikoma, kai peržengiama 5 mlrd. SEK reikšmingumo riba.

8.

Jei nėra atitinkamose valstybėse narėse veiklos leidimus gavusių kredito įstaigų, turinčių filialus Švedijoje arba turinčių tiesioginių mažmeninių Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų pozicijų, užtikrintų nekilnojamuoju turtu, kurios naudoja IRB metodą ir kurių mažmeninės Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų pozicijos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu, yra ne mažesnės kaip 5 mlrd. SEK, atitinkamos valstybių narių institucijos gali nuspręsti netaikyti Švedijos priemonės abipusiškai, kaip numatyta Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalyje. Šiuo atveju atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Švedijos priemonę, kai kredito įstaiga, naudojanti IRB metodą, peržengia 5 mlrd. SEK reikšmingumo ribą.

9.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalimi, 5 mlrd. SEK reikšmingumo riba yra rekomenduojamas maksimalus ribos lygis. Dėl to atitinkamos abipusiškumą taikančios institucijos vietoj rekomenduotos ribos gali nustatyti žemesnę ribą savo jurisdikcijoje, kai tinkama, arba taikyti priemonės abipusiškumą be jokios reikšmingumo ribos.


(*1)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 2013 m. gegužės 21 d. dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(*2)  2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).

(*3)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.“


(1)  Recommandation du comité du risque systémique du 9 novembre 2020 relative aux crédits portant sur des biens immobiliers à usage résidentiel situés sur le territoire du Luxembourg (CRS/2020/005).

(2)  CSSF Regulation N.20-08 du 3 décembre 2020 fixant des conditions pour l’octroi de crédits relatifs à des biens immobiliers à usage résidentiel situés sur le territoire du Luxembourg.


2021 6 11   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 222/13


EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS REKOMENDACIJA

2021 m. kovo 24 d.

kuria iš dalies keičiama Rekomendacija ESRV/2015/2 dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo (ESRV/2021/2)

(2021/C 222/02)

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS BENDROJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (1), ypač į jo 3 straipsnį ir 16–18 straipsnius,

atsižvelgdama į 2011 m. sausio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos sprendimą ESRV/2011/1, kuriuo patvirtinamos Europos sisteminės rizikos valdybos darbo tvarkos taisyklės (2), ypač į jo 18–20 straipsnius,

kadangi:

(1)

siekiant užtikrinti, kad nacionalinės makroprudencinės politikos priemonės būtų veiksmingos ir nuoseklios, privalomą pripažinimą pagal Sąjungos teisę svarbu papildyti savanoriško abipusiškumo susitarimais;

(2)

Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijoje ESRV/2015/2 (3) įtvirtinta makroprudencinės politikos priemonių savanoriško abipusiškumo sistema siekiama užtikrinti, kad tas pats makroprudencinių reikalavimų rinkinys būtų taikomas tos pačios rūšies rizikos pozicijai atitinkamoje valstybėje narėje, neatsižvelgiant į finansinių paslaugų teikėjo teisinį statusą ir buvimo vietą;

(3)

Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijoje ESRV/2017/4 (4) rekomenduojama, kad institucija, pateikdama Europos sisteminės rizikos valdybai (ESRV) abipusiškumo prašymą, finansinių paslaugų teikėjo lygmeniu gali pasiūlyti maksimalią reikšmingumo ribą, žemiau kurios individualaus finansinių paslaugų teikėjo, kurio nustatytos makroprudencinės rizikos pozicija jurisdikcijoje, kurioje atitinkama aktyvuojanti institucija taiko makroprudencinės politikos priemonę, gali būti laikoma nereikšminga. ESRV gali rekomenduoti kitą ribą, jei mano esant būtina;

(4)

nuo 2021 m. sausio 1 d. kredito įstaigos, draudimo bendrovės ir specialistai, vykdantys skolinimo veiklą (hipotekos paskolų teikėjai) Liuksemburge privalo laikytis paskolos ir turto vertės santykio (LTV) ribų, taikomų Liuksemburge esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto naujoms hipotekos paskoloms, taikant skirtingas LTV ribas įvairioms skolininkų kategorijoms: i) 100% LTV riba pirkėjams, pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą; ii) 90 % LTV riba kitiems pirkėjams, įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą (t. y. ne pirmą kartą įsigyjantiems), kuriems taikoma portfelio išdavimo norma (t. y. paskolos teikėjai gali suteikti 15 % naujų hipotekos paskolų šiems skolininkams, taikydami LTV, kuris viršija 90 %, bet neviršija 100 % maksimalaus LTV); iii) 80% LTV riba kitoms hipotekos paskoloms (įskaitant nuomos tikslais pirkto turto segmentą);

(5)

2020 m. gruodžio 18 d. Sisteminės rizikos komitetas (Comité du Risque systémique) pateikė ESRV abipusiškumo prašymą ir ESRV generalinė valdyba, siekdama: i) užkirsti kelią neigiamam tarpvalstybiniam poveikiui, pasireiškiančiu reglamentavimo veiksmingumo „nutekėjimu“ ir reglamentavimo arbitražu, galinčiu atsirasti įgyvendinant Liuksemburge taikomą makroprudencinės politikos priemonę ir ii) išsaugoti vienodas sąlygas atitinkamoms finansų įstaigoms ir išsaugoti bendrą šių finansų įstaigų atsparumą, nusprendė įtraukti šią priemonę į makroprudencinės politikos priemonių, kurias rekomenduojama abipusiškai taikyti pagal Rekomendaciją ESRV/2015/2, sąrašą;

(6)

Finansų sektoriaus priežiūros komisijos (Commission de Surveillance du Secteur Financier) aktyvuota makroprudencinės politikos priemonė yra priemonė, kuri pagal Sąjungos teisę nėra suderinta. Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 C rekomendacijos 2 dalimi, abipusiškai taikančioms institucijoms rekomenduojama arba įgyvendinti tokią pačią makroprudencinės politikos priemonę, kurią įgyvendino aktyvuojanti institucija, arba, jei tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės nacionalinės teisės aktai nenumato, pasikonsultavus su ESRV, priimti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje, ir kurios poveikis panašiausias į aktyvuotos makroprudencinės politikos priemonės;

(7)

ESRV bendroji valdyba taip pat nusprendė rekomenduoti taikyti konkrečiai įstaigai nustatytą ribą ir konkrečiai valstybei nustatytą reikšmingumo ribą, kaip orientyrą abipusiškumą taikančioms valstybėms narėms dėl de minimis principo taikymo;

(8)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Rekomendaciją ESRV/2015/2,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

DALINIAI PAKEITIMAI

Rekomendacija ESRV/2015/2 iš dalies keičiama taip:

1.

1 skirsnio C rekomendacijos 1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama abipusiškai taikyti kitų atitinkamų institucijų priimtas makroprudencinės politikos priemones, kurias ESRV rekomendavo abipusiškai taikyti. Rekomenduojama abipusiškai taikyti šias priemones, kaip detaliau apibrėžta priede:

 

Belgija:

Belgijoje veiklos leidimus gavusių kredito įstaigų, kurios reguliuojamojo kapitalo poreikiui apskaičiuoti naudoja IRB metodą, mažmeninėms pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį taikomą papildomą rizikos koeficientą, kurį sudaro dvi sudedamosios dalys:

a)

fiksuotas 5 procentinių punktų papildomas rizikos koeficientas ir

b)

proporcingai apskaičiuojamas papildomas rizikos koeficientas, kurį sudaro 33 procentais padidintas gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje užtikrintų mažmeninių pozicijų portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas;

 

Prancūzija:

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 395 straipsnio 1 dalyje numatytos didelių pozicijų ribos, taikytinos Prancūzijoje registruotą buveinę turinčių labai įsiskolinusių didelių ne finansų bendrovių pozicijoms, sumažinimą iki 5 procentų reikalavimus atitinkančio kapitalo, taikomą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktį pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms (G-SII) ir kitoms sisteminės svarbos įstaigoms (O-SII) aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose;

 

Liuksemburgas:

teisiškai privalomos paskolos ir turto vertės santykio (LTV) ribos naujoms Liuksemburge esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos paskoloms, taikant skirtingas LTV ribas skirtingų kategorijų paskolų gavėjams:

a)

100 % LTV riba pirkėjams, pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą;

b)

90% LTV riba kitiems pirkėjams, t.y. ne pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą; Ši riba proporcingai įgyvendinama taikant portfelio išdavimo normą. Konkrečiai, paskolų davėjai gali suteikti 15 % naujų hipotekos paskolų portfelio šiems paskolų gavėjams, taikydami LTV, kuris viršija 90 %, bet neviršija maksimalios 100 % LTV ribos;

c)

80 % LTV riba kitoms hipotekinėms paskoloms (įskaitant nuomos tikslais pirkto turto segmentą).

 

Švedija:

Švedijoje veiklos leidimus gavusioms kredito įstaigoms, kurios reguliuojamojo kapitalo poreikiui apskaičiuoti naudoja IRB metodą, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį taikoma konkrečiai kredito įstaigai nustatyta Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų mažmeninių pozicijų, užtikrintų nekilnojamuoju turtu, portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertinto vidutinio svertinio rizikos koeficiento žemutinė riba, lygi 25 procentams.“

2.

Priedas pakeičiamas šios rekomendacijos priedu.

Priimta Frankfurte prie Maino 2021 m. kovo 24 d.

ESRV bendrosios valdybos vardu

ESRV sekretoriato vadovas

Francesco MAZZAFERRO


(1)  OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

(2)  OL C 58, 2011 2 24, p. 4.

(3)  2015 m. gruodžio 15 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2015/2 dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo (OL C 97, 2016 3 12, p. 9).

(4)  2017 m. spalio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2017/4, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija ESRV/2015/2 dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo (OL C 431, 2017 12 15, p. 1).


PRIEDAS

„PRIEDAS

Belgija

IRB metodą naudojančių Belgijoje veiklos leidimus gavusių kredito įstaigų mažmeninėms pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį taikomas papildomas rizikos koeficientas. Papildomą rizikos koeficientą sudaro dvi sudedamosios dalys:

a)

fiksuotas 5 procentinių punktų papildomas rizikos koeficientas ir

b)

proporcingai apskaičiuojamas papildomas rizikos koeficientas, kurį sudaro 33 procentais padidintas mažmeninių pozicijų, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje, portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas;

I.   Priemonės aprašymas

1.

Belgijos priemonė, taikoma pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį ir privaloma IRB metodą naudojančioms Belgijoje veiklos leidimus gavusioms kredito įstaigoms, yra mažmeninėms pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje, taikomas papildomas rizikos koeficientas, kurį sudaro dvi sudedamosios dalys:

a)

pirma sudedamoji dalis yra 5 procentiniais punktais padidintas rizikos koeficientas, taikomas mažmeninėms pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje, kuris gaunamas po to, kai pagal b punktą apskaičiuojama antra papildomo rizikos koeficiento sudedamoji dalis;

b)

antrą sudedamąją dalį sudaro 33 procentais padidintas mažmeninių pozicijų, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje, portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas. Pagal pozicijas įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas yra atskiroms paskoloms taikomų rizikos koeficientų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 154 straipsnį, vidurkis, įvertintas pagal atitinkamą pozicijos vertę.

II.   Abipusiškumas

2.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 5 dalį atitinkamoms valstybių narių institucijoms rekomenduojama C rekomendacijos 3 dalyje numatytu terminu pripažinti Belgijos priemonę, taikant ją veiklos leidimus šalyje gavusių ir IRB taikančių kredito įstaigų filialams, esantiems Belgijoje.

3.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pripažinti Belgijos priemonę taikant ją šalyje veiklos leidimus gavusioms ir IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms, turinčioms tiesiogines mažmeninių pozicijas, užtikrintas gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje. Vadovaujantis C rekomendacijos 2 dalimi, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama taikyti tą pačią priemonę, kurią aktyvuojanti institucija įgyvendino Belgijoje per C rekomendacijos 3 dalyje nurodytą terminą.

4.

Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į pirmiau nurodytos priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti, taip pat priimti Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 2 skyriaus IV skirsnyje nustatytas priežiūros priemones ir įgaliojimus. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama priimti lygiavertį poveikį turinčią priemonę ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

III.   Reikšmingumo riba

5.

Šią priemonę papildo konkrečiai įstaigai nustatyta 2 mlrd. EUR reikšmingumo riba, kaip orientyras abipusiškumą taikančioms atitinkamoms institucijoms dėl galimo de minimis principo taikymo.

6.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalimi, atitinkamos valstybės narės institucijos gali taikyti išimtį atskiroms šalyje veiklos leidimus gavusioms ir IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms, jei jos turi nereikšmingas mažmenines pozicijas, užtikrintas gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje, mažesnes už 2 mlrd. EUR reikšmingumo ribą. Taikydamos reikšmingumo ribą, atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Belgijos priemonę atskiroms šalyje veiklos leidimus gavusioms kredito įstaigoms, kurioms anksčiau priemonė nebuvo taikoma, kai pažeidžiama 2 mlrd. EUR reikšmingumo riba.

7.

Jei nėra atitinkamose valstybėse narėse veiklos leidimus gavusių kredito įstaigų, turinčių filialus Belgijoje arba turinčių tiesiogines mažmenines pozicijas, užtikrintas gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetais Belgijoje, kurios naudoja IRB metodą ir kurių pozicijos Belgijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkoje yra ne mažesnės kaip 2 mlrd. EUR, atitinkamos valstybių narių institucijos gali nuspręsti netaikyti Belgijos priemonės abipusiškai, kaip numatyta Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalyje. Šiuo atveju atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Belgijos priemonę, kai kredito įstaiga, naudojanti IRB metodą, peržengia 2 mlrd. EUR reikšmingumo ribą.

8.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalimi, 2 mlrd. EUR reikšmingumo riba yra rekomenduojamas maksimalus ribos lygis. Dėl to atitinkamos abipusiškumą taikančios institucijos vietoj rekomenduotos ribos gali nustatyti žemesnę ribą savo jurisdikcijoje, kai tinkama, arba taikyti priemonės abipusiškumą be jokios reikšmingumo ribos.

Prancūzija

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 395 straipsnio 1 dalyje numatytos didelių pozicijų ribos, taikytinos Prancūzijoje registruotą buveinę turinčių labai įsiskolinusių didelių ne finansų bendrovių pozicijoms, sumažinimas iki 5 procentų jų reikalavimus atitinkančio kapitalo, taikomas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktį pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms (G-SII) ir kitoms sisteminės svarbos įstaigoms (O-SII) aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose.

I.   Priemonės aprašymas

1.

Prancūzijos priemonė, taikoma pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktį G-SII ir O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu (ne iš dalies konsoliduotu lygiu) jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose, yra didelių pozicijų ribos sumažinimas iki 5 procentų jų reikalavimus atitinkančio kapitalo, taikomas Prancūzijoje registruotą buveinę turinčių labai įsiskolinusių didelių ne finansų bendrovių pozicijoms.

2.

Ne finansų bendrovė apibrėžiama kaip fizinis ar juridinis asmuo pagal privatinę teisę turintis registruotą buveinę Prancūzijoje, kuris ir individualiai, ir aukščiausiu konsolidavimo lygiu priklauso ne finansų bendrovių sektoriui, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 (*1) A priedo 2.45 punkte.

3.

Registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių pozicijoms ir susijusių ne finansų bendrovių grupių pozicijoms priemonė taikoma taip:

a)

registruotą buveinę aukščiausiu konsolidavimo lygiu Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių, priklausančių susijusių ne finansų bendrovių grupei, atveju priemonė taikoma grupės ir visų jos susijusių subjektų, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 39 punkte, grynųjų pozicijų sumai;

b)

registruotą buveinę aukščiausiu konsolidavimo lygiu ne Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių, priklausančių susijusių ne finansų bendrovių grupei, atveju priemonė taikoma sumai, kuri gaunama sudėjus:

a.

registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių pozicijas;

b.

ne finansų bendrovių Prancūzijoje ar užsienyje, kurias i punkte nurodytos ne finansų bendrovės tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 39 punkte, pozicijas; ir

c.

ne finansų bendrovių Prancūzijoje ar užsienyje, kurios ekonomiškai priklauso nuo i punkte nurodytų ne finansų bendrovių, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 39 punkte, pozicijas.

Ši priemonė netaikoma ne finansų bendrovėms, kurios neturi registruotos buveinės Prancūzijoje ir kurios nėra registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių patronuojamosios įmonės ar nėra nuo jų ekonomiškai priklausomos arba nėra jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos.

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 395 straipsnio 1 dalimi, priemonė taikytina po to, kai atsižvelgiama į kredito rizikos mažinimo metodų poveikį ir išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 399–403 straipsnius.

4.

G-SII ar O-SII privalo laikyti Prancūzijoje registruotą buveinę turinčią ne finansų bendrovę didele, jeigu jos turima ne finansų bendrovių ar susijusių ne finansų bendrovių grupės pagal 3 dalį pradinė pozicija yra 300 mln. EUR arba didesnė. Pradinės pozicijos vertė apskaičiuojama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 389 ir 390 straipsniais, prieš atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį ir išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 399–403 straipsnius, kaip nurodyta teikiant informaciją pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 (*2) 9 straipsnį.

5.

Ne finansų bendrovė laikoma labai įsiskolinusia, jeigu jos sverto rodiklis viršija 100 procentų ir finansinių sąnaudų padengimo rodiklis yra mažesnis už tris, skaičiuojant aukščiausiu grupės konsolidavimo lygiu taip:

a)

sverto rodiklis yra bendros skolos, atėmus grynąsias lėšas, ir nuosavo kapitalo santykis; ir

b)

finansinių sąnaudų padengimo rodiklis yra santykis tarp, iš vienos pusės, pridėtinės vertės pridėjus veiklos subsidijas, atėmus: i) darbo užmokestį; ii) veiklos mokesčius ir rinkliavas; iii) kitas grynąsias veiklos išlaidas, išskyrus grynąsias palūkanas ir panašias sąnaudas; ir iv) nusidėvėjimą ir amortizaciją, ir, iš kitos pusės, palūkanų ir panašių sąnaudų.

Rodikliai apskaičiuojami remiantis agreguotais apskaitos rodikliais, apibrėžtais remiantis taikytinais standartais, kaip nurodyta ne finansų bendrovės finansinėse ataskaitose, kurias patvirtino, kai tinkama, atestuotasis apskaitininkas.

II.   Abipusiškumas

6.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pripažinti Prancūzijos priemonę, taikant ją šalyje veiklos leidimus gavusioms G-SII ir O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų jurisdikcijos bankų prudencinio konsolidavimo ribose.

7.

Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, vadovaujantis C rekomendacijos 2 dalimi, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į pirmiau nurodytos priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama priimti lygiavertį poveikį turinčią priemonę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

III.   Reikšmingumo riba

8.

Šią priemonę papildo sudėtinė reikšmingumo riba, kaip orientyras abipusiškumą taikančioms atitinkamoms institucijoms dėl galimo de minimis principo taikymo, kurią sudaro:

a)

šalyje veiklos leidimus gavusių G-SIIs ir O-SIIs aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose bendrų pradinių pozicijų Prancūzijos ne finansų bendrovių sektoriaus atžvilgiu riba, lygi 2 mlrd. EUR;

b)

300 mln. EUR riba, taikytina šalyje veiklos leidimus gavusioms G-SIIs ir O-SIIs, lygi 1 punkte nurodytai ribai arba ją viršijanti:

i)

registruotą buveinę Prancūzijoje turinčios ne finansų bendrovės vienos pradinės pozicijos atveju;

ii)

susijusių ne finansų bendrovių grupės, aukščiausiu konsolidavimo lygiu turinčios registruotą buveinę Prancūzijoje, pradinių pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal 3 dalies a punktą, atveju;

iii)

registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių, kurios priklauso susijusių ne finansų bendrovių grupei, turinčiai registruotą buveinę aukščiausiu konsolidavimo lygiu ne Prancūzijoje, kaip pateikta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 VIII priedo C 28.00 ir C 29.00 šablonuose, pradinių pozicijų sumos atveju;

c)

G-SII ar O-SII reikalavimus atitinkančio kapitalo aukščiausiu konsolidavimo lygiu 5 procentų riba, b dalyje nurodytų pozicijų atžvilgiu, atsižvelgus į rizikos mažinimo metodų poveikį ir išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 399–403 straipsnius.

Ribos, nurodytos b ir c dalyse, turi būti taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas subjektas ar ne finansų bendrovė yra labai įsiskolinę ar ne.

Pradinės pozicijos vertė, nurodyta a ir b dalyse, apskaičiuojama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 389 ir 390 straipsniais, prieš atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį ir išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 399-403 straipsnius, kaip nurodyta teikiant informaciją pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 9 straipsnį.

9.

Vadovaujantis ESRV/2015/2 rekomendacijos 2.2.1 dalimi, atitinkamos suinteresuotų valstybių narių institucijos gali taikyti išimtį šalyje veiklos leidimą gavusioms G-SII ar O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose, jeigu jos nepažeidžia 8 dalyje nurodytą sudėtinės reikšmingumo ribos. Taikydamos reikšmingumo ribą, atitinkamos institucijos turėtų stebėti šalyje veiklos leidimą gavusių G-SII ir O-SII pozicijų reikšmingumą Prancūzijos ne finansų bendrovių sektoriaus atžvilgiu, taip pat šalyje veiklos leidimą gavusių G-SII ir O-SII pozicijų Prancūzijoje registruotą buveinę turinčių didelių ne finansų bendrovių atžvilgiu koncentraciją, ir joms rekomenduojama taikyti Prancūzijos priemonę toms šalyje veiklos leidimą gavusioms G-SII ir O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose, kurioms anksčiau buvo taikyta išimtis, kai pažeidžiama 8 dalyje nurodyta sudėtinė reikšmingumo riba. Atitinkamos institucijos taip pat skatinamos atkreipti kitų jų jurisdikcijos rinkos dalyvių dėmesį į sisteminę riziką, susijusią su registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių didelių ne finansų bendrovių sverto padidėjimu.

10.

Jeigu nėra atitinkamų šalyje veiklos leidimus gavusių G-SII ir O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose ir turinčių Prancūzijos ne finansų bendrovių sektoriaus pozicijų, viršijančių 8 dalyje nurodytą reikšmingumo ribą, atitinkamos suinteresuotos valstybių narių institucijos, remdamosi Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalimi, gali nuspręsti netaikyti Prancūzijos priemonės abipusiškai. Šiuo atveju atitinkamos institucijos turėtų stebėti šalyje veiklos leidimus gavusių G-SII ir O-SII pozicijų reikšmingumą Prancūzijos ne finansų bendrovių sektoriaus atžvilgiu, taip pat šalyje veiklos leidimus gavusių G-SII ir O-SII pozicijų Prancūzijoje registruotą buveinę turinčių didelių ne finansų bendrovių atžvilgiu koncentraciją, ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Prancūzijos priemonę, kai šalyje veiklos leidimą gavusi G-SII ar O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose, viršija 8 dalyje nurodytą sudėtinę reikšmingumo ribą. Atitinkamos institucijos taip pat skatinamos atkreipti kitų jos jurisdikcijos rinkos dalyvių dėmesį į sisteminę riziką, susijusią su registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių didelių ne finansų bendrovių sverto padidėjimu.

11.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalimi, 8 dalyje nurodyta sudėtinė reikšmingumo riba yra rekomenduojamas maksimalus ribos lygis. Dėl to atitinkamos abipusiškumą taikančios institucijos vietoj rekomenduotos ribos gali nustatyti žemesnę ribą savo jurisdikcijoje, kai tinkama, arba taikyti priemonės abipusiškumą be jokios reikšmingumo ribos.

Liuksemburgas:

Teisiškai privalomos paskolos ir turto vertės santykio (LTV) ribos naujoms Liuksemburge esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos paskoloms, taikant skirtingas LTV ribas skirtingų kategorijų paskolų gavėjams:

a)

100 % LTV riba pirkėjams, pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą;

b)

90% LTV riba kitiems pirkėjams, t.y. ne pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą; Ši riba proporcingai įgyvendinama taikant portfelio išdavimo normą. Konkrečiai, paskolų davėjai gali suteikti 15 % šiems paskolų gavėjams suteiktų naujų hipotekos paskolų portfelio, taikant LTV, kuris viršija 90 %, bet nesiekia maksimalios 100 % LTV ribos;

c)

80 % LTV riba kitoms hipotekinėms paskoloms (įskaitant nuomos tikslais pirkto turto segmentą).

I.   Priemonės aprašymas

1.

Liuksemburgo institucijos aktyvavo teisiškai privalomas LTV ribas naujoms Liuksemburge esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos paskoloms. Atsižvelgdama į Sisteminės rizikos komiteto (pranc. Comité du Risque systémique) rekomendaciją (1), Finansų sektoriaus priežiūros komisija (pranc. Commission de Surveillance du Secteur Financier(2) kartu su Liuksemburgo centriniu banku (Banque centrale du Luxembourg) aktyvavo LTV ribas, kurios skiriasi pagal tris paskolos gavėjų kategorijas. LTV ribos kiekvienai iš trijų kategorijų yra tokios:

a)

100 % LTV riba pirkėjams, pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą;

b)

90% LTV riba kitiems pirkėjams, t.y. ne pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą. Ši riba proporcingai įgyvendinama taikant portfelio išdavimo normą. Konkrečiai, paskolų davėjai gali suteikti 15 % naujų hipotekos paskolų portfelio šiems paskolų gavėjams, taikydami LTV, kuris viršija 90 %, bet neviršija maksimalios 100 % LTV ribos;

c)

80 % LTV riba kitoms hipotekinėms paskoloms (įskaitant nuomos tikslais pirkto turto segmentą).

2.

LTV – visų paskolų arba paskolos dalių, kurias paskolos gavėjas užtikrino gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu paskolos suteikimo metu, sumos ir turto vertės tuo pačiu metu santykis.

3.

LTV ribos taikomos nepriklausomai nuo nuosavybės teisės rūšies (pvz., visiška nuosavybė, uzufruktas, suvaržyta nuosavybė).

4.

Priemonė taikoma bet kuriam privačiam paskolos gavėjui, gaunančiam hipotekos paskolą, skirtą gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui Liuksemburge įsigyti nekomerciniais tikslais. Priemonė taip pat taikoma, jei paskolos gavėjas šiam sandoriui sudaryti naudoja tokią teisinę struktūrą kaip investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė, taip pat bendrų paraiškų atveju. Gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas apima statybų paskirties žemę, neatsižvelgiant į tai, ar statybos darbai atliekami iš karto po įsigijimo ar praėjus keleriems metams po to. Priemonė taip pat taikoma, jei paskolos gavėjui paskola suteikiama nekilnojamajam turtui pagal ilgalaikės nuomos sutartį įsigyti. Nekilnojamasis turtas gali būti naudojamas savininko reikmėms arba perkamas nuomos tikslais.

II.   Abipusiškumas

5.

Valstybėms narėms, kurių kredito įstaigos, draudimo bendrovės ir specialistai, vykdantys skolinimo veiklą (hipotekos paskolų teikėjai), turi atitinkamas reikšmingas Liuksemburgo kredito pozicijas tiesioginio tarpvalstybinio kredito forma, rekomenduojama Liuksemburgo priemonę abipusiškai taikyti jų jurisdikcijoje. Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės visų tarpvalstybinių pozicijų atžvilgiu, atitinkamos institucijos turėtų taikyti turimas priemones, kurių poveikis panašiausias į aktyvuotos makroprudencinės politikos priemonės poveikį.

6.

Valstybės narės turėtų pranešti ESRV, kad jos abipusiškai taikė Liuksemburgo priemonę arba de minimis išimtis pagal Rekomendacijos ESRV/2015/2 D rekomendaciją. Pranešimas turėtų būti pateiktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo abipusiškai taikomos priemonės priėmimo dienos, naudojant atitinkamą ESRV interneto svetainėje paskelbtą šabloną. ESRV pranešimus skelbs ESRV interneto svetainėje ir taip visuomenei praneš apie nacionalinius sprendimus dėl abipusiškumo. Skelbiant nurodomos išimtys, kurias padarė abipusiškumą taikančios valstybės narės, ir jų įsipareigojimas stebėti reglamentavimo veiksmingumo „nutekėjimą“ ir prireikus imtis veiksmų.

7.

Valstybėms narėms rekomenduojama abipusiškai taikyti priemonę per tris mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

III.   Reikšmingumo riba

8.

Šią priemonę papildo dvi reikšmingumo ribos kaip orientyras abipusiškumą taikančioms valstybėms narėms dėl galimo de minimis principo taikymo: konkrečiai valstybei nustatyta reikšmingumo riba ir konkrečiai įstaigai nustatyta reikšmingumo riba. Konkrečiai valstybei nustatyta reikšmingumo riba, taikoma visoms tarpvalstybinėms hipotekos paskoloms Liuksemburge, yra 350 mln. EUR, t. y. apytiksliai 1 % visos nacionalinės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos rinkos 2020 m. gruodžio mėn. Konkrečiai įstaigai nustatyta reikšmingumo riba, taikoma visoms tarpvalstybinėms hipotekinėms paskoloms Liuksemburge, yra 35 mln. EUR, t. y. apytiksliai 0,1% visos nacionalinės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos rinkos 2020 m. gruodžio mėn. Abipusiškai taikyti prašoma tik tada, kai tiek konkrečiai valstybei nustatyta reikšmingumo riba, tiek ir konkrečiai įstaigai nustatyta reikšmingumo riba yra peržengiamos.

Švedija

Švedijoje veiklos leidimus gavusioms kredito įstaigoms, kurios reguliuojamojo kapitalo poreikiui apskaičiuoti naudoja IRB metodą, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį taikoma konkrečiai kredito įstaigai nustatyta Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų mažmeninių pozicijų, užtikrintų nekilnojamuoju turtu, portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertinto vidutinio svertinio rizikos koeficiento žemutinė riba, lygi 25 procentams.

I.   Priemonės aprašymas

1.

Švedijos priemonė, taikoma pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį, ir privaloma Švedijoje veiklos leidimus gavusioms kredito įstaigoms, naudojančioms IRB metodą, yra konkrečiai kredito įstaigai nustatyta Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų mažmeninių pozicijų, užtikrintų nekilnojamuoju turtu, portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertinto vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba, lygi 25 procentams.

2.

Pagal pozicijas įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas yra atskiroms pozicijoms taikomų rizikos koeficientų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 154 straipsnį, vidurkis, įvertintas pagal atitinkamą pozicijos vertę.

II.   Abipusiškumas

3.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 5 dalį atitinkamoms valstybių narių institucijoms rekomenduojama C rekomendacijos 3 dalyje numatytu terminu pripažinti Švedijos priemonę, taikant ją veiklos leidimus šalyje gavusių ir IRB metodą naudojančių kredito įstaigų filialams, esantiems Švedijoje.

4.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pripažinti Švedijos priemonę taikant ją šalyje veiklos leidimus gavusioms ir IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms, turinčioms tiesiogines Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų mažmenines pozicijas, užtikrintas nekilnojamuoju turtu. Vadovaujantis C rekomendacijos 2 dalimi, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama taikyti tą pačią priemonę, kurią aktyvuojanti institucija įgyvendino Švedijoje per C rekomendacijos 3 dalyje nurodytą terminą.

5.

Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į pirmiau nurodytos priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama priimti lygiavertį poveikį turinčią priemonę ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

III.   Reikšmingumo riba

6.

Šią priemonę papildo konkrečiai įstaigai nustatyta 5 mlrd. SEK reikšmingumo riba, kaip orientyras abipusiškumą taikančioms atitinkamoms institucijoms dėl galimo de minimis principo taikymo.

7.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalimi, atitinkamos valstybės narės institucijos gali taikyti išimtį atskiroms šalyje veiklos leidimus gavusioms ir IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms, jei jos turi nereikšmingas Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų mažmenines pozicijas, užtikrintas nekilnojamuoju turtu, mažesnes už 5 mlrd. SEK reikšmingumo ribą. Taikydamos reikšmingumo ribą, atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Švedijos priemonę atskiroms šalyje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, kurioms anksčiau priemonė nebuvo taikoma, kai peržengiama 5 mlrd. SEK reikšmingumo riba.

8.

Jei nėra atitinkamose valstybėse narėse veiklos leidimus gavusių kredito įstaigų, turinčių filialus Švedijoje arba turinčių tiesioginių mažmeninių Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų pozicijų, užtikrintų nekilnojamuoju turtu, kurios naudoja IRB metodą ir kurių mažmeninės Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų pozicijos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu, yra ne mažesnės kaip 5 mlrd. SEK, atitinkamos valstybių narių institucijos gali nuspręsti netaikyti Švedijos priemonės abipusiškai, kaip numatyta Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalyje. Šiuo atveju atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Švedijos priemonę, kai kredito įstaiga, naudojanti IRB metodą, peržengia 5 mlrd. SEK reikšmingumo ribą.

9.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalimi, 5 mlrd. SEK reikšmingumo riba yra rekomenduojamas maksimalus ribos lygis. Dėl to atitinkamos abipusiškumą taikančios institucijos vietoj rekomenduotos ribos gali nustatyti žemesnę ribą savo jurisdikcijoje, kai tinkama, arba taikyti priemonės abipusiškumą be jokios reikšmingumo ribos.

(*1)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 2013 m. gegužės 21 d. dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(*2)  2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).“


(1)  Recommandation du comité du risque systémique du 9 novembre 2020 relative aux crédits portant sur des biens immobiliers à usage résidentiel situés sur le territoire du Luxembourg (CRS/2020/005).

(2)  CSSF Regulation N.20-08 du 3 décembre 2020 fixant des conditions pour l’octroi de crédits relatifs à des biens immobiliers à usage résidentiel situés sur le territoire du Luxembourg.


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Taryba

2021 6 11   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 222/22


Pranešimas tam tikriems asmenims, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2014/145/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, numatytos ribojamosios priemonės

(2021/C 222/03)

Toliau pateikiama informacija skirta Denis Valentinovich BEREZOVSKIY (Nr. 4), Sergei Vladimirovich ZHELEZNYAK (Nr. 17), Sergei Ivanovich MENYAILO (Nr. 37), Vladimir Nikolaevich PLIGIN (Nr. 51), Oleg Grigorievich KOZYURA (Nr. 53), Roman Viktorovich LYAGIN (Nr. 58), Mikhail Vladimirovich DEGTYARYOV (Nr. 79), Fyodor Dmitrievich BEREZIN (Nr. 84), Vladimir Abdualiyevich VASILYEV (Nr. 108), Vladimir Stepanovich NIKITIN (Nr. 111), Alexander Mikhailovich BABAKOV (Nr. 119), Oleg Konstantinovich AKIMOV (Nr. 121), Ihor Vladymyrovych KOSTENOK (Nr. 130), Yevgeniy Vyacheslavovich ORLOV (Nr. 131), Eduard Aleksandrovich BASURIN (Nr. 137), Alexandr Vasilievich SHUBIN (Nr. 138), Andrey Vladimirovich CHEREZOV (Nr. 158) ir Aleksandr Yurevich PETUKHOV (Nr. 164) – asmenims, išvardytiems Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP (1) priede ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 (2) dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, I priede.

Taryba svarsto galimybę ir toliau taikyti ribojamąsias priemones pirmiau nurodytiems asmenims, atnaujinus motyvų pareiškimus. Šie asmenys informuojami, kad anksčiau nei 2021 m. birželio 24 d. jie gali pateikti Tarybai prašymą gauti numatomus jų įtraukimo į sąrašą motyvų pareiškimus šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1.C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu.


(1)  OL L 78, 2014 3 17, p. 16.

(2)  OL L 78, 2014 3 17, p. 6.


Europos Komisija

2021 6 11   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 222/23


Euro kursas (1)

2021 m. birželio 10 d.

(2021/C 222/04)

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,2174

JPY

Japonijos jena

133,35

DKK

Danijos krona

7,4364

GBP

Svaras sterlingas

0,86293

SEK

Švedijos krona

10,0715

CHF

Šveicarijos frankas

1,0909

ISK

Islandijos krona

146,80

NOK

Norvegijos krona

10,1118

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

25,391

HUF

Vengrijos forintas

346,14

PLN

Lenkijos zlotas

4,4818

RON

Rumunijos lėja

4,9223

TRY

Turkijos lira

10,3284

AUD

Australijos doleris

1,5731

CAD

Kanados doleris

1,4739

HKD

Honkongo doleris

9,4467

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,6932

SGD

Singapūro doleris

1,6129

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 358,76

ZAR

Pietų Afrikos randas

16,6091

CNY

Kinijos ženminbi juanis

7,7828

HRK

Kroatijos kuna

7,4985

IDR

Indonezijos rupija

17 375,34

MYR

Malaizijos ringitas

5,0163

PHP

Filipinų pesas

58,129

RUB

Rusijos rublis

87,8666

THB

Tailando batas

37,947

BRL

Brazilijos realas

6,1432

MXN

Meksikos pesas

23,9905

INR

Indijos rupija

88,9732


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


V Nuomonės

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Europos Komisija

2021 6 11   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 222/24


Pranešimas apie artėjančią tam tikrų kompensacinių priemonių galiojimo pabaigą

(2021/C 222/05)

1.   Kaip numatyta 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) 18 straipsnio 4 dalyje, Komisija praneša, kad, jeigu toliau nustatyta tvarka nebus inicijuota peržiūra, toliau nurodytų kompensacinių priemonių galiojimas pasibaigs lentelėje nurodytą dieną.

2.   Procedūra

Sąjungos gamintojai gali pateikti rašytinį prašymą atlikti peržiūrą. Prašyme turi būti pateikta pakankamai įrodymų, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas ir žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų. Jeigu Komisija nuspręs peržiūrėti susijusias priemones, importuotojams, eksportuotojams, eksportuojančios šalies atstovams ir Sąjungos gamintojams bus suteikta galimybė papildyti prašyme atlikti peržiūrą išdėstytą informaciją, ją paneigti arba pateikti su ja susijusių pastabų.

3.   Terminas

Sąjungos gamintojai, remdamiesi tuo, kas išdėstyta, rašytinį prašymą atlikti peržiūrą Europos Komisijos Prekybos generaliniam direktoratui (European Commission, Directorate-General for Trade (Unit G-1), CHAR 4/39, 1049 Brussels, Belgija (2)) gali pateikti bet kuriuo metu nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, bet ne vėliau kaip trys mėnesiai iki lentelėje nurodytos dienos.

4.   Šis pranešimas skelbiamas Reglamento (ES) 2016/1037 18 straipsnio 4 dalį.

Produktas

Kilmės arba eksporto šalis (-ys)

Priemonės

Nuoroda

Galiojimo pabaigos diena (3)

Tam tikros grafito elektrodų sistemos

Indija

Kompensacinis muitas

2017 m. kovo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/421, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatomas galutinis kompensacinis muitas

(OL L 64, 2017 3 10, p. 10).

2022 3 11


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 55.

(2)  TRADE-Defence-Complaints@ec.europa.eu

(3)  Priemonė nustoja galioti šioje skiltyje nurodytos dienos vidurnaktį (00:00 val.).


PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Europos Komisija

2021 6 11   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 222/25


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10289 – PSP/Aviva/10 Station Road )

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 222/06)

1.   

2021 m. birželio 4 d. Komisija gavo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją.

Šis pranešimas susijęs su šiomis įmonėmis:

„Public Sector Pension Investment Board“ (toliau – PSP, Kanada),

„Aviva Plc Group“ (toliau – „Aviva“, Jungtinė Karalystė),

„10 Station Road“ (Jungtinė Karalystė).

Įmonės PSP ir „Aviva“ įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą visos įmonės „10 Station Road“ kontrolę.

Koncentracija vykdoma perkant turtą.

2.   

Įmonių verslo veikla:

PSP: Kanados federalinės valdžios įstaigų, Kanados ginkluotųjų pajėgų, Kanados karališkosios raitosios policijos ir ginkluotųjų pajėgų rezervo pensijų planų pensijų investicijų valdymas. Įmonė valdo diversifikuotų pasaulinių investicijų portfelį, sudarytą iš akcijų, obligacijų ir kitų fiksuotas pajamas duodančių vertybinių popierių, taip pat investicijų į privatųjį kapitalą, nekilnojamąjį turtą, infrastruktūrą, gamtos išteklius ir kreditines investicijas;

„Aviva“: Jungtinėje Karalystėje įsteigta biržinė bendrovė, vykdanti veiklą draudimo sektoriuje. „Aviva Plc“ kotiruojama pagrindinėje Londono vertybinių popierių biržos rinkoje. „Aviva“ grupė platina įvairius draudimo, taupymo ir investicinius produktus 16 šalių. „Aviva“ grupė daugiausia veikia Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Kanadoje, tačiau taip pat – kitose Europos ir Azijos šalyse.

„10 Station Road“: biurų pastatas, esantis adresu 10 Station Road, Cambridge, CB1, Jungtinė Karalystė.

3.   

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2) procedūros reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.   

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Visoje korespondencijoje turėtų būti pateikiama ši nuoroda:

M.10289 — PSP/Aviva/10 Station Road

Pastabas Komisijai galima siųsti e. paštu, faksu arba paštu. Kontaktiniai duomenys:

E. paštas: COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu

Faks. +32 22964301

Pašto adresas

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.


2021 6 11   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 222/27


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10312 — Astorg Asset Management/Solina)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 222/07)

1.   

2021 m. birželio 4 d. Komisija gavo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją.

Šis pranešimas susijęs su šiomis įmonėmis:

„Astorg Asset Management S.à.r.l.“ (toliau – „Astorg“, Liuksemburgas) ir

„Solina Corporate S.A.S.“ (toliau – „Solina“, Prancūzija).

„Astorg“ įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, išskirtinę visos įmonės „Solina“ kontrolę.

Koncentracija vykdoma perkant akcijas.

2.   

Įmonių verslo veikla:

„Astorg“: privataus kapitalo investicijos. „Astorg“ valdomi fondai investavo į įvairius pramonės sektorius;

„Solina“: aromatinių ir funkcinių ingredientų tiekimas maisto perdirbimo pramonei, taip pat maitinimo ir mažmeninės prekybos maistu paslaugų klientams ir mitybos sektoriuje.

3.   

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 procedūros (2) reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.   

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Visoje korespondencijoje turėtų būti pateikiama ši nuoroda:

M.10312 — Astorg Asset Management/Solina

Pastabas Komisijai galima siųsti e. paštu, faksu arba paštu. Kontaktiniai duomenys:

E. paštas: COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu

Faks. +32 22964301

Pašto adresas

Europos Komisija

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.


KITI AKTAI

Europos Komisija

2021 6 11   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 222/28


Produkto specifikacijos, iš dalies pakeistos patvirtinus nereikšmingą pakeitimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, paskelbimas

(2021/C 222/08)

Europos Komisija patvirtino šį nereikšmingą pakeitimą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 (1) 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

Su šio nereikšmingo pakeitimo patvirtinimo paraiška galima susipažinti Komisijos duomenų bazėje eAmbrosia.

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJA

„KALAKUKKO“

ES Nr. TSG-FI-0013-AM01 – 2020 m. birželio 22 d.

Valstybė narė Suomija

1.   Registruojamas pavadinimas

„Kalakukko“

2.   Produkto rūšis [nurodyta XI priede]

2.24 klasė. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

3.   Registravimo pagrindas

3.1.   Produktas

kurio gamybos ar perdirbimo metodas arba sudėtis atitinka to produkto ar maisto produkto gaminimo tradicijas,

kuris gaminamas iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių.

Gaminant „Kalakukko“ pagal tradicinį gamybos metodą reikia paruošti žuvies ir šoninės įdarą, kuris po to tvirtai įvyniojamas į sunkios ir gana storos ruginės duonos apvalkalą. Įdaras apgaubiamas tešlos apvalkalu, kurio kraštai užlenkiami į viršų. Ruošiant šį patiekalą taip pat reikia lėtai iškepti žuvį ir mėsą tradiciniu būdu orkaitėje, naudojant orkaitės atliekinę šilumą. Gatavas produktas gali būti apvalios, ovalios arba pailgos formos.

3.2.   Pavadinimas

tradiciškai vartojamas konkrečiam produktui pavadinti,

perteikia produkto tradicinį ar specifinį pobūdį.

„Kalakukko“ apvalkalas pirmiausia sutvirtinamas ir sukietinamas trumpai jį pakepinus aukštoje temperatūroje. Žuvies ir šoninės įdaras apvalkale lėtai kepamas orkaitėje žemoje temperatūroje, kol tampa sultingu ir minkštu.

„Kalakukko“ ilgai negenda, todėl jis puikiai tinka kaip išsineštiniai pietūs miškuose ar žemės ūkyje dirbantiems suomiams, kurių darbo vieta yra toli nuo namų. Apvalkalas ir įdaras kartu laikomi pilnu patiekalu. Anot tradicijos, „Kalakukko“ pradėta gaminti Savonijoje ir Karelijoje viduramžiais, o pavadinimas „Kalakukko“ buvo naudojamas visiems į ruginį apvalkalą įdarytiems pirmiau aprašytu būdu pagamintiems kepiniams.

4.   Aprašymas

4.1.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas, įskaitant pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines ar juslines savybes, kuriomis grindžiamas to produkto specifinis pobūdis (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

„Kalakukko“ yra keptas apvalios, ovalios arba pailgos formos gaminys. Jis turi sunkios ir gana storos ruginės tešlos apvalkalą, kurio paviršius yra pirmiausia sutvirtinamas ir sukietinamas trumpai jį pakepinant aukštoje temperatūroje. Žuvies ir šoninės įdaras užsisandarina apvalkalo viduje per pirminį (aukštos temperatūros) kepimą ir tampa sultingu bei minkštu toliau lėtai kepant. Storas gaminio apvalkalas apsaugo jame esantį įdarą nuo išsausėjimo ir leidžia išgyventi mikroorganizmams, kai gaminys yra vežamas, sandėliuojamas ar pateikiamas parduoti. „Kalakukko“ apvalkalas ir įdaras kartu laikomi patiekalu.

Tešla yra iškočiojama į apvalią, ovalią arba pailgą formą, o kompaktiškai suspaustas žuvies įdaras patalpinamas tešlos viduryje ir apdedamas šonine. Tešlos apvalkalas, kuriuo apgaubiamas įdaras, užsandarinamas jo kraštus užlenkiant į viršų – visi šie elementai tradiciškai gaminant šį gaminį yra esminiai.

4.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, gamybos metodo, kurio privalo laikytis gamintojai, įskaitant, jei tinka, naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių rūšį bei savybes, ir paruošimo metodo aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Paruošimą sudaro du atskiri etapai: tešlos paruošimas ir įdaro paruošimas.

Tešlos paruošimas

Sumaišomi miltai (daugiausia ruginiai, įdedant nedaug kvietinių ir, galbūt, šiek tiek avižinių ir (arba) miežinių miltų). Pamažu, kad tešla netaptų pernelyg skysta, pilamas vanduo. Įdedama druskos ir sviesto arba margarino. Gaminant tešlą iš maždaug 1 kg miltų reikės apie 80–100 g sviesto arba margarino. Tešla suformuojama į apvalią, ovalią arba pailgą 15–50 cm skersmens ir viduryje maždaug 1,5 cm storio formą, kuri iš šonų yra šiek tiek paploninama. Kad tešla nepermirktų įdaro sultimis, tešlos vidurys gali būti papildomai apibarstomas ruginiais miltais.

Įdaras

Įdaras gaminamas iš nuplautos ir išdžiovintos žuvies (pvz., ešerio, seliavos, kuojos, stintos arba lašišos). Žuvis gali būti sūdyta arba nesūdyta. Į kompaktišką masę suspausta žuvis arba jos filė dedama į tešlos vidurį. Tarp žuvies sluoksnių pagal skonį įdedama druskos ir sviesto / margarino. Ant žuvies uždedama šoninės griežinėlių ir pagal skonį apibarstoma druska.

Kitas žingsnis – „Kalakukko“ užsandarinimas. Įdaras apgaubiamas tešla, jos kraštus užlenkiant į viršų. Abu tešlos kraštai sulipdomi vandenyje suvilgytais pirštais. Tada „Kalakukko“ visiškai užtvirtinamas sulipdant ir kitas tešlos dalis. Gaminio forma baigiama suformuoti peiliu ir apšlakstant trupučiu vandens, kad būtų apvali, ovali arba pailga.

Seniau gaminys būdavo lėtai kepamas panaudojant duonos krosnies po normalaus kepimo likusią atliekinę šilumą. „Kalakukko“ krosnyje būdavo paliekamas per naktį. Dabar jis kepamas 250–300 °C temperatūroje nuo 20 minučių iki vienos valandos, užtikrinant, kad apvalkalas neįplyštų. Prireikus, „Kalakukko“ apvalkalas gali būti pataisomas uždedant papildomai tešlos. Tada jis išimamas iš orkaitės ir orkaites temperatūra sumažinama iki 125–150 °C. Jis aptepamas sviestu arba margarinu, taip pat gali būti įsukamas į foliją.

Tešlai, įdarui ir skardai ištepti taip pat galima naudoti sviestą ir (arba) margariną be laktozės.

Įdaras pradedamas kepti orkaitėje vidutinėje temperatūroje; jis gali būti kepamas kelias valandas ar net ištisą naktį. Iškeptas „Kalakukko“ tradiciškai būdavo įvyniojamas į vilnonį audinį arba laikraštį ir paliekamas toliau kepti dvi ar tris valandas. Dabar tai daroma orkaitėje, žemesnėje kaip 100 °C temperatūroje, arba orkaitės stalčiuje – nuo dviejų iki trijų valandų.

„Kalakukko“ negalima lėtai kepti pernelyg aukštoje temperatūroje, nes tada jis išsausėja ir jo apvalkalas tampa kietas – tokio gaminio juslinės savybės neatitinka tradicinio „Kalakukko“ gaminio savybių.

4.3.   Pagrindinių produkto tradicinį pobūdį lemiančių elementų aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Teigiama, kad „Kalakukko“ ruošimo būdas atsirado tada, kai žvejybą ir medžioklę ėmė keisti žemės ūkis. Suomijos ežerų regione žmonės norėjo surasti būdą, kaip panaudoti smulkias valgomų rūšių žuvis (pvz., seliavas, ešerius, kuojas ir stintas), kurias buvo sunku paruošti kitais būdais. Kilo mintis iškepti žuvis iš ruginės tešlos padarytame apvalkale. Netrukus paplito kiaulininkystė ir buvo išsiaiškinta, kad šoninės griežinėliai padidina „Kalakukko“ energetinę vertę ir suteikia jam daugiau skonio. „Kalakukko“ puikiai tinka kaip išsineštiniai pietūs miškuose ar žemės ūkyje dirbantiems suomiams, kurių kasdienė darbo vieta yra toli nuo namų. Gaminant šį patiekalą, žuvis ir mėsa kepami ilgai tradiciniu būdu. Tradicija susiformavo viduramžiais Savonijoje ir Karelijoje. Po Antrojo pasaulinio karo dalis Karelijos tapo Sovietų Sąjungos teritorija ir regiono gyventojai buvo perkelti į kitas Suomijos dalis. Jie išplatino „Kalakukko“ gamybos įgūdžius ir tradiciją visoje Suomijoje. Tačiau tradiciškai jis išlieka populiariausias Savonijos ir Karelijos provincijose.


(1)  OL L 179, 2014 6 19, p. 17.


2021 6 11   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 222/31


Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies b punktą

(2021/C 222/09)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJA

„SALATĂ TRADIȚIONALĂ CU ICRE DE CRAP“

ES Nr. TSG-RO-02457 – 2019 m. balandžio 16 d.

Valstybė narė arba trečioji šalis: Rumunija

1.   Registruojamas (-i) pavadinimas (-ai)

„Salată tradițională cu icre de crap“

2.   Produkto rūšis

1.7 klasė. Šviežia žuvis, moliuskai, vėžiagyviai ir jų produktai

3.   Registravimo pagrindas

3.1.   Produktas

kurio gamybos ar perdirbimo metodas arba sudėtis atitinka to produkto ar maisto produkto gaminimo tradicijas;

gaminamas iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių.

„Salata tradițională cu icre de crap“ – tai produktas, gaminamas iš sūdytų karpių ikrų, sūdytų gėlavandenių žuvų ikrų, saulėgrąžų aliejaus, gazuoto vandens ir citrinų sulčių. Yra dviejų rūšių „Salata tradițională cu icre de crap“ – su vandenyje virtais svogūnais arba be jų.

Produktui „Salata tradițională cu icre de crap“ gaminti naudojami laukinių arba ūkiuose auginamų karpių ikrai. Jie turi būti subrendę ir švieži. Ikruose neturi būti nei odelių, nei žvynų, nei kraujo krešulių. Ikrų konsistencija – vienalytė ir elastinga.

3.2.   Pavadinimas

tradiciškai vartojamas konkrečiam produktui pavadinti;

perteikia produkto tradicinį ar specifinį pobūdį.

Iš pavadinimo „Salata tradițională cu icre de crap“ matyti, kad produkto gamybai iš kartos į kartą buvo naudojamos tam tikros žaliavos ir sudedamosios dalys. Pavadinime esantis žodis „tradicinis“ pabrėžia pagrindinę gaminio savybę, kurią lemia naudojamos žaliavos.

Produktą standartizavus pagal departamento standartą N.I.D. 927-70 N 23 „Salata tradițională cu icre de crap“, pareiškėjų grupė toliau laikosi atitinkamo gamybos būdo, naudodama tas pačias žaliavas ir sudedamąsias dalis.

4.   Aprašymas

4.1.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas, įskaitant jo pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines arba juslines savybes, kuriomis įrodomas to produkto specifinis pobūdis

Juslinės savybės

„Salata tradițională cu icre de crap“ būdinga savita išvaizda, konsistencija, spalva, aromatas ir skonis. Šie karpių ikrai pateikiami kaip vienalytis ikrų ir aliejaus kremas, kuriame matyti labai daug ikrų. Jis yra kreminės konsistencijos, be aliejaus drumzlių. Produkto spalva tolygi. Tai baltas kreminis mišinys, kuriame matyti oranžinės spalvos karpių ikrai. Jei produkte yra svogūnų, jie turi būti virti vandenyje, nes juos naudojant produktas įgauna šiek tiek saldų skonį. Vyraujantis produkto skonis ir aromatas yra ikrų.

Fizinės ir cheminės savybės

1.

Vandens kiekis (drėgmė)

ne daugiau kaip 30 %,

2.

Riebalai

ne mažiau kaip 63 %,

3.

Druska (natrio chloridas)

ne daugiau kaip 5 %,

4.

Baltymai

ne mažiau kaip 4 %,

5.

Rūgštingumas

ne daugiau kaip 1 %.

Naudojamų ikrų dalis yra ne mažesnė nei 24,5 %: ne mažiau kaip 12,5 % jų sudaro karpių ikrai ir ne mažiau kaip 12 % – gėlavandenių žuvų ikrų mišinys.

„Salata tradițională cu icre de crap“ iš kitų panašių produktų išsiskiria tuo, kad naudojamos tam tikros žaliavos ir tam tikra ikrų dalis (karpių ikrai ir gėlavandenių žuvų ikrų mišinys), taip pat tuo, kad sudėtyje nėra konservantų, dažiklių, rūgštingumą reguliuojančių medžiagų, kvapiųjų medžiagų ir stabilizatorių.

4.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, gamybos metodo, kurio privalo laikytis gamintojai, atitinkamais atvejais įskaitant naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių pobūdį bei savybes, ir produkto paruošimo būdo apibūdinimas

a)   Žaliavų ar sudedamųjų dalių pobūdis ir savybės

Karpių ikrai yra tanki vidutinio dydžio vienodų grūdelių (smeigtuko galvutės dydžio) masė, jų šviežių spalva – pilkai žalia; subrendę karpių ikrai būna oranžinės spalvos, vienalytės vidutinio klampumo konsistencijos, įprasto, malonaus kvapo ir skonio.

Gėlavandenių žuvų ikrų mišiniui būdinga tai, kad jį sudaro kelių rūšių Cyprinidae šeimos žuvų (sidabrinių karosų, kuojų, raudžių, slėgtinių karpių ikrų), Percidae šeimos žuvų (auksinių europinių sterkų, ešerių) ir Bramidae šeimos žuvų (paprastųjų karšių) maži nesmulkinti ikrai, kurių konsistencija vienalytė, o spalva pereinanti į raudoną. Abiejų rūšių ikrai sūdomi tik nejoduota malta akmens druska, nenaudojant lipnumą reguliuojančios medžiagos.

Sudedamosios dalys yra šios: saulėgrąžų aliejus, natūralios citrinų sultys, gazuotas vanduo; gaminant konkrečios rūšies produktą dedama virtų svogūnų. Nenaudojami dažikliai, konservantai, emulsikliai, stabilizatoriai, homogenizatoriai ar maisto priedai.

Saulėgrąžų aliejus yra skaidrus, be drumzlių ir nuosėdų, skystos konsistencijos, geltonos spalvos. Aromatas, skonis ir kvapas būdingi augaliniam saulėgrąžų aliejui. Citrinų sultys – skaidrios, specifinio skonio, be priemaišų, skystos konsistencijos, gelsvos spalvos. Joms būdingas rūgštus skonis, citrinų aromatas. Gazuotas vanduo skaidrus, be drumzlių ar nuosėdų, bespalvis ir bekvapis. Jei produkto sudėtyje yra svogūnų, jie smulkiai supjaustyti, kietos konsistencijos, gelsvai baltos spalvos. Produktui būdingas svogūno aromatas, skonis ir kvapas.

Norint pagaminti 100 kg galutinio produkto, naudojami tokie toliau išvardytų sudedamųjų dalių kiekiai, laikantis departamento vidaus standarto N.I.D. 927-70 N. 23:

ne mažiau kaip 12,5 kg sūdytų karpių ikrų,

ne mažiau kaip 12 kg sūdytų gėlavandenių žuvų ikrų mišinio,

68–69 kg (apie 74–75 l) saulėgrąžų aliejaus,

5,8–6,8 l gazuoto vandens,

0,5–1,5 l citrinų sulčių,

0,5 kg smulkintų vandenyje virtų svogūnų, jei produkto sudėtyje yra svogūnų.

b)   Produkto paruošimo būdas

Paruošimo etapai apima ikrų išėmimą, atskyrimą, surinkimą, sūdymą, brandinimą, sūdytų ikrų pakavimą, išankstinį sūdytų ikrų apdorojimą ir paruošiamąjį atšaldymą, sūdytų ikrų laikymą, virtų geltonųjų svogūnų paruošimą, sūdytų ikrų įtraukimą į gamybos procesą, sudedamųjų dalių dozavimą ir maišymą, produkto pakavimą ir ženklinimą. Visi veiksmai atliekami ir su karpių ikrais, ir su gėlavandenių žuvų ikrų mišiniu.

b) 1.   Ikrų išėmimas

Karpių ikrai ir gėlavandenių žuvų ikrai išimami taikant tradicinius metodus, t. y. ikrai išimami perpjovus ir apdorojus žuvį.

b) 2.   Ikrų atskyrimas ir surinkimas

Ikrai nuo juos dengiančios kiaušidės plėvelės atskiriami lengvai rankomis spaudžiant plastikinį arba nerūdijančio plieno sietą (jo akučių dydis – 3 mm), ištemptą ant medinio arba nerūdijančio plieno rėmo (tokio tipo kaip siuvinėjimo rėmas). Ikrai pralenda pro sieto akutes ir surenkami į švarius plastikinius ir (arba) nerūdijančio plieno indus, o prie jų prilipusios dalelės lieka ant sieto. Šio etapo veiksmai atliekami rankomis.

b) 3.   Ikrų sūdymas ir brandinimas

Į surinktus ikrus beriama maltos nejoduotos akmens druskos ir ikrai atsargiai maišomi mentele, kol sukant mentelę produktas tampa vienalytis ir ištirpsta visa druska. Į 1 kg ikrų beriama 80 g druskos. Šio etapo veiksmai atliekami rankomis. Ikrai paprastai sūdomi tris dienas. Jeigu jie nebaigiami sūdyti per tris dienas, yra sumaišomi ir paliekami pastovėti dar vieną dieną.

Tam, kad sūdyti ikrai įgautų spalvą ir formą, jie paliekami bręsti kambario temperatūroje (ne žemesnėje kaip + 14 °C ir ne aukštesnėje kaip + 18 °C). Nustatyta, kad produktas visiškai subręsta per 10 dienų nuo susūdymo. Tai, kad brandinimo procesas baigtas, padeda suprasti skonis, kvapas ir spalva. Skonis turi būti būdingas subrendusiems ikrams, negali būti žalios žuvies skonio. Kvapas būdingas subrendusiems ikrams, be pašalinio kvapo. Spalva priklauso nuo žuvies rūšies: karpių ikrai yra tamsaus atspalvio plytų raudonumo spalvos, o gėlavandenių žuvų ikrų mišinys – šviesaus atspalvio plytų raudonumo spalvos.

b) 4.   Sūdytų ikrų pakavimas

Subrandinti sūdyti ikrai pakuojami į įvairios talpos tarą arba plastikinius maišelius.

b) 5.   Išankstinis apdorojimas ir paruošiamasis atšaldymas

Šį etapą sudaro du veiksmai: terminis apdorojimas ir paruošiamasis atšaldymas. Atlikus šiuos veiksmus sustiprėja ikrų membrana ir paryškėja jų spalva. Termiškai apdorojant temperatūra padidinama iki 40 °C ir tokia išlaikoma ne ilgiau kaip tris valandas. Po šio etapo sūdyti ikrai atšaldomi lediniame vandenyje, kad juos būtų galima naudoti vėliau.

b) 6.   Sūdytų ikrų laikymas

Sūdyti ikrai laikomi stiklainiuose arba 2 kg vakuuminiuose maišeliuose. Juos galima laikyti šaldymo kamerose, o jų laikymo trukmė – šeši mėnesiai. Jei ikrai dedami į užšaldymo kameras, juos galima laikyti vienus metus, kol bus surinktas kitas derlius. Šio etapo veiksmai atliekami rankomis.

b) 7.   Virtų geltonųjų svogūnų paruošimas

Virti svogūnai gali būti naudojami kaip sudedamoji produkto dalis – tokiu atveju gaminamas produktas „Salată tradițională cu icre de crap și ceapă“. Geltonieji svogūnai rankomis nulupami peiliu ir kiekviena galvutė perpjaunama pusiau. Nulupus šviežius svogūnus, jie termiškai apdorojami verdant; svogūnai verdami iš karto juos nulupus arba paėmus reikiamą kiekį iš šaldymo kameros. Jie verdami vandenyje, įbėrus 15 g nejoduotos akmens druskos vienam kilogramui svogūnų. Virimo laikas neturi viršyti 10 minučių. Išvirti svogūnai nusunkiami ir atvėsinami, paskui supjaustomi. Virti supjaustyti svogūnai nunešami į ikrų salotų ruošimo patalpą.

b) 8.   Įtraukimas į gamybos procesą

Sūdyti ir vėsiose patalpose laikomi ikrai nunešami į salotų ruošimo patalpą. Jeigu jie buvo užšaldyti, 48 valandas paliekami atšilti. Į patalpą taip pat atnešami virti ir supjaustyti svogūnai, saulėgrąžų aliejus, gazuotas vanduo ir citrinų sultys. Šio etapo veiksmai atliekami rankomis.

b) 9.   Sudedamųjų dalių dozavimas ir maišymas

Ikrai ir sudedamosios dalys tam tikromis dozėmis rankomis dedami į katilą. Jie maišomi plaktuvu – kurį laiką be aliejaus, kol gaunamas klampus kremas su balkšvomis žymėmis, atsirandančiomis skilus ikrams. Toliau maišant, paeiliui pilamas tai aliejus ir gazuotas vanduo (nedideliais kiekiais), tai keli šaukštai citrinų sulčių, kad neatsiskirtų aliejus. Pilama tol, kol pagal dozę sunaudojamas reikiamas aliejaus ir gazuoto vandens kiekis; gautas produktas ragaujamas siekiant nustatyti, ar reikia įpilti daugiau natūralių citrinų sulčių. Jei dedama svogūnų, jie išverdami vandenyje ir supjaustomi. Maišymas yra vienintelis mechaninis veiksmas, visi kiti veiksmai atliekami rankomis.

b) 10.   Produkto pakavimas

Produktas pakuojamas į įvairios talpos plastikinę arba stiklinę tarą, kuri sandariai uždaroma dangteliais. Šie veiksmai atliekami pusiau automatiškai, t. y. salotos dozuojamos ir termiškai sandarinamos (plombuojamos) naudojantis mašinomis.

4.3.   Pagrindinių elementų, dėl kurių produktas įgyja tradicinį pobūdį, apibūdinimas ir sudėtis, atitinkanti to produkto, gaminamo iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių, gaminimo tradicijas

Gaminant „Salată tradițională cu icre de crap“ naudojamos tik šios tradicinės sudedamosios dalys: karpių ikrai, gėlavandenių žuvų ikrų mišinys, saulėgrąžų aliejus, gazuotas vanduo, citrinų sultys, druska. Laikantis tradicijos, sūdytų ir brandintų gėlavandenių žuvų ikrų mišinys naudojamas kaip tirštiklis. Gaminant „Salată tradiţională cu icre de crap“ naudojamas gazuotas vanduo, kad produktas nebūtų klampios konsistencijos.

Sūdyti karpių ikrai yra pagrindinė žaliava, dėl kurios produktas pavadintas „Salată tradițională cu icre de crap“. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad karpių ikrai paminėti dar 1916 m. knygoje „Pescaria si pescuitul in Romania“ („Žvejyba ir žuvininkystė Rumunijoje“), kurią parašė Grigore Antipa; 706 puslapyje esančiame skirsnyje „c) Lydekų, karpių ir įvairių gėlavandenių žuvų ikrai“ nurodyta: „Sūdymui skirti karpių ir lydekų ikrai kruopščiai pašalinami pjaustant žuvis ir laikomi nedidelėje statinėje ar statinaitėje, kad būtų pašalinta jų odelė. Odelės valomos instrumentu, kuris Dunojaus deltos regione vadinamas „Priboiu“ arba „Praboiu“ (Tutrakano gyventojai jį vadina „karpių ikrų muštuku“). Tai 80–90 cm ilgio lazdelė, kurios galuose yra du maži kryželiai (377 pav.); ji leidžia gerai suplakti ikrus (kaip plakant grietinę, kad susidarytų sviestas), nes odelės patenka į mažus kryželius, o statinaitėje lieka tik ikrai. Tada ikrai sūdomi, supilami į specialias statines ir pateikiami rinkai.“ (Antipa, 1916)

Antroji svarbi produkto recepte nurodyta žaliava yra „gėlavandenių žuvų ikrų mišinys“. Šis mišinys taip pat minimas 1916 m. Grigore Antipos knygoje „Pescaria si pescuitul în Romania“ („Žvejyba ir žuvininkystė Rumunijoje“); 706 puslapyje esančiame skirsnyje „c) Lydekų, karpių ir įvairių gėlavandenių žuvų ikrai“ jis vadinamas „Tarama“: „Kitų karpinių žuvų, išskyrus ūsorius, ikrai, kurie dažnai būna nuodingi, prieš sūdant, pakuojant ir parduodant juos kaip žemesnės kokybės ikrus, prekyboje vadinamus „Tarama“, yra sumaišomi ir gerai suplakami su tam tikra lazdele („Priboi“)“. (Antipa, 1916) Tam, kad šios rūšies gėlavandenių žuvų ikrų mišinys nebūtų painiojamas su Graikijos jūrų žuvų ikrų mišiniu, parduodamu tuo pačiu pavadinimu, asociacijos gamintojai nuo 2010 m. šią sudedamąją dalį ruošia ir naudoja vadindami dabartiniu gėlavandenių žuvų ikrų mišinio pavadinimu. Gėlavandenių žuvų ikrų mišinys padeda suteikti produktui konsistencijos ir sustiprinti sūdytų karpių ikrų skonį, nes ikrus visų pirma sudaro sūdyti ir subrendę karpinių šeimos žuvų ikrai.

Kitos keturios tradiciniam produktui gaminti naudojamos sudedamosios dalys minimos toliau nurodytuose dokumentuose, kuriuose aprašytas „Salată tradițională cu icre de crap“ receptas ir gaminimo būdai. 1937 m. produktas „Salată tradițională cu icre de crap“ buvo laikomas užkandžiu (Thevenin, 1937) – reprezentaciniu Rumunijos gastronomijos produktu, nurodytu prancūzų kalba išleistoje turizmo skatinimo knygoje „Les bons plats roumains“, kurią parašė Léon Thevenin, ir vėlesniame jos leidime anglų kalba „Savoury Rumanian dishes and Choise Wines“ (1939 m.).

Minėtoje prancūzų kalba išleistoje knygoje produktas „Salată tradițională cu icre de crap“ aprašytas taip: „„KARPIŲ IKRAI“. Karpių ikrai yra mažesni. <...> Pabarstykite juos druska ir palikite 24 valandas pastovėti, tada atsargiai trinkite inde su karštu vandeniu ir po truputį pilkite aliejaus bei citrinų sulčių, kaip gamindami majonezą. Spalva pamažu tampa krevečių raudonumo. Ikrus galite valgyti su keliais gabalėliais pjaustyto svogūno, jeigu jį mėgstate.“ (Thevenin, 1937)

1970 m. rašytoja Lucretia Oprean išleido knygą „Minuturi alimentare și alte rețete culinare“ („Užkandžiai ir kiti kulinariniai receptai“), kurios 137 puslapyje aprašo, kaip gaminami karpių ikrai. Jiems gaminti naudojami karpių ikrai, augalinis aliejus, druska, natūralios citrinų sultys ir svogūnai; kaip teigia autorė, svogūnai gali būti dedami pasirinktinai pagal skonį. „„Salata cu icre de crap sau stiuca“ (15–20 minučių). 100 g karpių arba lydekų ikrų, 200 g augalinio aliejaus, druskos, citrinų sulčių, šaukštas smulkiai supjaustytų svogūnų.“ (Oprean, 1970)

1970 m. Maisto pramonės ministerija produktą „Salată tradițională cu icre de crap“ standartizavo priėmusi departamento vidaus standartą N.I.D. 927-70 N.23; jame reglamentuojamos ikrų gamybai privalomos žaliavos ir sudedamosios dalys: „Šis vidaus standartas susijęs su produktu, vadinamu „Salată de icre“ (ikrai), pagamintu iš sūdytų karpių ikrų, „Tarama“ <...>, sumaišytų su valgomuoju saulėgrąžų aliejumi. Produktas „Salată de icre“ gaminamas iš sūdytų ikrų, rafinuoto valgomojo aliejaus, citrinų rūgšties ir maistinės želatinos.

1982 m. išleistas leidinys „Rețetar-tip pentru preparate culinare“ („Pavyzdinė kulinarinių patiekalų receptų knyga) yra skirtas maitinimo paslaugas teikiančioms organizacijoms. Jame pateikti 1 245 receptai, įskaitant tradicinio produkto „Salată cu icre de crap“ receptą. Dokumentą patvirtino ir redagavo Vidaus prekybos ministerija (Maitinimo paslaugų departamentas), jį buvo privaloma naudoti visose maitinimo įstaigose. Gaminant karpių ikrus pagal receptą Nr. 99 reikėjo: „<...> karpių ikrų, rafinuoto saulėgrąžų aliejaus, selterio, citrinos arba citrinų rūgšties“. Receptų leidinyje pateikti receptai yra Rumunijos kulinarinio paveldo dalis, o šio leidinio įžangoje rašoma: „<...> leidinys parengtas remiantis mūsų šalies (Rumunijos, red. past.) tradicine virtuve ir jame laikomasi šiuolaikinių kulinarijos technologijų metodų“. (Ministerul Comertului Interior, 1982)

1988 m. knygoje „Semipreparatele în bucătăria modernă“ („Maisto pusgaminiai šiuolaikinėje virtuvėje“), kurią parašė Stere Stavrositu ir Ecaterina Stavrositu, karpių ikrai pristatomi kaip produktas, paruoštas iš karpių ikrų, selterio, citrinos ir druskos. (Stavrositu & Stavrositu, 1988)

Visuose šiuose kelis dešimtmečius apimančiuose dokumentiniuose šaltiniuose įtvirtinta tradicija gaminant „Salata tradițională cu icre de crap“ naudoti tam tikras žaliavas.


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.