Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Nuotolinio darbo iššūkiai: darbo laiko organizavimas, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra bei teisė atsijungti“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prašymu)

(2021/C 220/01)

Pranešėjas

Carlos Manuel TRINDADE

ES Tarybai pirmininkausiančios Portugalijos prašymas	2020 10 26
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 11
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 3 24
Plenarinė sesija Nr.	559
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	221 / 15 / 20

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pripažįsta, kad COVID-19 pandemijos sąlygomis nuotolinis darbas padėjo daugeliui valstybių narių išlaikyti ekonomikos tęstinumą, išsaugoti darbo vietas ir taip patirti mažesnius veiklos nuostolius. Europoje dirbti iš namų pradėjo keli milijonai darbuotojų: Eurofound duomenimis, jie sudaro apie 40 proc. visų dirbančiųjų.

1.2.

Iki pandemijos Europoje nuotolinio darbo galimybe buvo naudojamasi kur kas mažiau nei JAV ar Japonijoje (Europoje iš namų dirbo mažiau nei pusė šių šalių nuotoliniu būdu dirbančių asmenų). Tačiau pandemija paspartino perėjimą prie nuotolinio darbo, kuris tapo nepakeičiama priemone kovojant su pandemija. Dėl šių pokyčių įmonės, darbuotojai ir visa visuomenė susiduria su didžiuliais iššūkiais. Žinoma, bus galima daug ko pasimokyti iš šios pandemijos, daugiau pasinaudoti nuotolinio darbo galimybėmis ir pašalinti su juo susijusią riziką.

1.3.

Atsižvelgdamas į tai EESRK pripažįsta, kad 2002 m. pasirašydami susitarimą dėl nuotolinio darbo Europos socialiniai partneriai buvo įžvalgūs. Komitetas ragina valstybių narių socialinius partnerius tęsti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas ir nustatyti kiekvienai valstybei narei ir kiekvieno sektoriaus padėčiai pritaikytas taisykles ir procesus.

1.4.

EESRK mano, kad reikėtų rasti sprendimus, kuriais būtų atsižvelgiama į ekonomikos perėjimą prie skaitmeninimo, tvaresnį vystymąsi ir nelygybės mažinimą.

1.5.

EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares stebėti, kaip įgyvendinamas 2002 m. susitarimas dėl nuotolinio darbo ir 2020 m. susitarimas dėl skaitmeninimo. Atsižvelgiant į pandemijos metu įgytą patirtį, ES ir valstybėse narėse galiojančios nuostatos galėtų būti iš dalies pakeistos ir parengtos naujos, siekiant plėtoti teigiamus nuotolinio darbo aspektus ir apsaugoti pagrindines darbuotojų teises. Komitetas pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas darbo laiko organizavimui, poveikiui darbuotojų sveikatai ir saugai, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, teisei atsijungti ir darbo teisių veiksmingumui nuotolinio darbo atveju. Technologijos ir darbo metodai vystosi vis sparčiau, todėl būtina užtikrinti, kad taisyklės ir praktika būtų pritaikytos prie naujų ateityje vyrausiančių sąlygų.

1.6.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės, dalyvaujant socialiniams partneriams, turi užtikrinti, kad būtų sukurta tinkama nacionalinė nuotolinio darbo sistema, kurioje būtų apibrėžtos taisyklės įmonėms ir darbuotojams, norintiems joje dalyvauti.

1.7.

EESRK ragina valstybes nares tinkamai į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą.

1.8.

EESRK pabrėžia, kad į 2002 m. ir 2020 m. Europos socialinių partnerių sudarytus susitarimus įtraukti pagrindiniai principai, leidžiantys pasinaudoti teigiamais nuotolinio darbo aspektais ir kuo labiau sumažinti jo neigiamą poveikį.

1.9.

EESRK nuomone, svarbiausi reglamentavimo uždaviniai yra užtikrinti, kad: nuotolinis darbas būtų savanoriškas ir atšaukiamas, o nuotoliniu būdu dirbantys asmenys turėtų tokias pačias individualias ir kolektyvines teises, kaip ir tos pačios įmonės patalpose dirbantys asmenys, įskaitant darbo organizavimą, kad būtų sudarytas panašus darbo krūvis; nuotolinio darbo tvarka būtų išdėstyta raštu; prireikus, būtų imamasi konkrečių priemonių užtikrinti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų teisių veiksmingumą, taip pat sveikatos ir darbo saugos sąlygas.

1.10.

EESRK pripažįsta, kad prieš pradedant taikyti nuotolinį darbą svarbu aiškiai apibrėžti visus su įranga, atsakomybe ir išlaidomis susijusius aspektus. EESRK mano, kad paprastai darbdaviai yra atsakingi už aprūpinimą nuotoliniam darbui reikiama įranga. Darbdavys turėtų tiesiogiai padengti nuotolinio darbo išlaidas, ypač susijusias su ryšio palaikymu (įvairūs reikmenys, mobilusis telefonas, internetas).

1.11.

EESRK siūlo, atsižvelgiant į Europos ir nacionalinius teisės aktus bei nacionaliniu, regionų, sektorių ir įmonių lygmeniu taikomus kolektyvinių sutarčių principus, reikalauti įmonių nuotolinio darbo atveju taikyti tinkamus mechanizmus įprastoms darbo valandoms ir viršvalandžiams skaičiuoti.

1.12.

EESRK mano, kad darbo laiko kontrolės ir registravimo metodai turėtų būti griežtai pritaikyti šiam tikslui, būti žinomi darbuotojams ir netrikdyti ar nepažeisti darbuotojo privatumo, atsižvelgiant į taikomus duomenų apsaugos principus.

1.13.

EESRK pabrėžia, kad nuotoliniu būdu dirbančių asmenų profesinio gyvenimo sąlygos negali būti blogesnės, ypač kai kalbama apie jų profesinės karjeros raidą, tęstinį mokymą, galimybę susipažinti su įmonės vidaus informacija, dalyvavimą profesinių sąjungų veikloje ir atstovavimą joms, konkrečias darbo teises (darbo medicina, draudimas ir kt.) ir galimybę naudotis kitomis konkrečiomis įmonės nustatytomis teisėmis.

1.14.

EESRK mano, kad remdamosi nuotolinio darbo poveikio tyrimais, Europos Komisija, TDO ir EBPO turėtų pradėti bendrą procesą, skirtą parengti TDO konvenciją dėl nuotolinio darbo. EESRK taip pat mano, kad deramo nuotolinio darbo sąlygos turėtų būti įtrauktos į TDO deramo darbo darbotvarkę ir atitinkamas nacionalines programas.

2.   Nuotolinio darbo koncepcijos aspektai ir aplinkybes

2.1.

Siekiant propaguoti Europos socialinį modelį, šioje nuomonėje atsakoma į ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos iškeltus klausimus dėl nuotolinio darbo iššūkių, tokių kaip darbo laiko organizavimas, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir teisė atsijungti. Klausimai apima ir lyčių aspektą, kuris vis dėlto bus nagrinėjamas atskiroje šią nuomonę papildančioje tiriamojoje nuomonėje (SOC/662).

2.2.

EESRK palankiai vertina Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir Eurofound atliktą darbą dėl nuotolinio darbo metodų ir koncepcijos, kurie leidžia palyginti duomenis Europos ir tarptautiniu lygmenimis (1).

2.3.

Šiame dokumente EESRK vartojamas terminas „nuotolinis darbas“ reiškia darbuotojų nuotoliniu būdu vykdomą profesinę veiklą ne įmonės patalpose ir naudojantis IRT. Taigi darbo vieta ir IRT naudojimas yra du pagrindiniai nuotolinio darbo aspektai. EESRK pripažįsta, kad yra įvairių nuotolinio darbo formų, kurios priklauso nuo atskirose šalyse galiojančių teisės aktų ir praktikos. Šioje nuomonėje dėmesys sutelkiamas į samdomų darbuotojų nuotolinio darbo aspektus ir nenagrinėjamos savarankiškai dirbančių asmenų problemos, dėl kurių ateityje turėtų būti parengta atskira nuomonė.

2.4.

Buvo priimti nuotolinį darbą reguliuojantys teisės aktai. Nors Europos ir tarptautiniu lygmeniu nėra konkrečių nuotolinio darbo direktyvų ar standartų, ES turi šioje srityje taikomų priemonių: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl darbo laiko organizavimo (2), Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl sveikatos ir saugos darbo vietoje (3), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (5). EESRK ragina valstybes nares veiksmingai perkelti šias direktyvas į nacionalinę teisę.

2.5.

Europos socialiniai partneriai nuotoliniam darbui taip pat skyrė ypatingą dėmesį. 2002 m. socialiniai partneriai pasirašė bendrąjį susitarimą (atskiras susitarimas), tačiau Europoje jis buvo įgyvendinamas nevienodai. Susitarime pabrėžta keletas aspektų: savanoriškas nuotolinio darbo pobūdis; vienodas požiūris į tos pačios įmonės nuotoliniu būdu dirbančius darbuotojus ir darbuotojus, dirbančius įmonės patalpose, įskaitant specialias pastabas dėl darbo krūvio, galimybes dalyvauti mokymuose ir kolektyvines teises; teisė atšaukti nuotolinį darbą; darbuotojo statuso nekeitimas jam pasirinkus nuotolinį darbą; nuotoliniu būdu dirbančio darbuotojo teisė į privatumą; duomenų apsauga; sveikatos ir saugos darbe standartų laikymasis. Siekiant patikrinti, ar tinkamai taikomi sveikatos ir saugos standartai, darbdaviui, profesinių sąjungų ir (arba) darbuotojų atstovams ir kitoms kompetentingoms institucijoms turi būti sudaryta galimybė patekti į darbo vietą, laikantis nacionalinės teisės ir kolektyvinių sutarčių nuostatų. Jei nuotoliniu būdu dirbantis asmuo dirba savo namuose, apie šį patekimą būtina iš anksto pranešti ir gauti darbuotojo sutikimą. Nuotoliniu būdu dirbantys asmenys turi teisę prašyti patikrinimo vizitų.

2.6.

2020 m. birželio mėn. Europos socialiniai partneriai sudarė atskirą susitarimą dėl skaitmeninimo, kuris apima keturias konkrečias sritis: skaitmeniniai įgūdžiai ir užimtumo užtikrinimas; prisijungimo ir atsijungimo principai; dirbtinis intelektas ir žmogaus vykdomos kontrolės išsaugojimas; pagarba žmogaus orumui ir priežiūra. EESRK mano, kad būtina kuo greičiau įvertinti šiame susitarime išdėstytų nuostatų įgyvendinimo rezultatus. EESRK ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius skatinti greitai ir tinkamai įgyvendinti šį susitarimą. Europos teisėkūros iniciatyva galėtų būti pradėta vadovaujantis SESV nuostatomis dėl socialinės politikos (151 ir paskesni straipsniai) ir (arba) valstybių narių lygmeniu, siekiant apsaugoti ir įgyvendinti darbuotojų teisę atsijungti.

2.7.

Europos socialiniai partneriai taip pat atliko didelį darbą ir toliau jį tęs daugelyje sektorių. Susitarimų nuotolinio darbo ir skaitmeninimo klausimais sąrašas pateikiamas šio dokumento priede. Nors šis sąrašas nėra baigtinis, jis atspindi tai, ko buvo pasiekta plėtojant socialinį dialogą šioje srityje.

2.8.

Valstybių narių lygmeniu darbo teisės aktais reglamentuojami tam tikri nuotolinio darbo aspektai, pavyzdžiui, darbo laiko trukmė ir organizavimas, pavaldumu grindžiami darbo santykiai, sveikata ir sauga darbe, taip pat pateikiamos konkrečios nuostatos dėl reikalavimo sudaryti rašytinę darbo sutartį. Bendrasis susitarimas dėl nuotolinio darbo turėjo įtakos patvirtintų standartų turiniui.

2.9.

Nuotoliniam darbui buvo ir toliau bus skiriamas pagrindinis dėmesys kolektyvinėse derybose ir sudarant susitarimus (kartais trišalius) nacionaliniu, sektorių ar įmonių lygmeniu, kurių turiniui įtakos turėjo ir 2002 m. Europos bendrasis susitarimas. Derybos dažnai vyksta įmonių lygmeniu, todėl susitarimų turinys yra mažiau žinomas (6).

2.10.

Rytų Europos valstybės narės šiuo požiūriu yra išimtis. EESRK ragina šių šalių socialinius partnerius derėtis dėl nuotolinio darbo susitarimų arba juos atnaujinti.

2.11.

Remiantis 2015 m. Europos darbo sąlygų tyrimu, pagal nuotolinio darbo modelį dirbančių darbuotojų dalis buvo didelė dviejose Šiaurės šalyse: Danijoje (37 proc.) ir Švedijoje (33 proc.), taip pat Nyderlanduose (30 proc.); vidutinė dalis – Liuksemburge (26 proc.), Prancūzijoje (25 proc.), Estijoje (24 proc.), Belgijoje (24 proc.) ir Suomijoje (24 proc.), o visai maža dalis pusėje ES šalių, kuriose šis skaičius siekė tik 12–13 proc. (Vokietijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje, Rumunijoje) ar net dar mažiau – 7–11 proc. (Italijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Portugalijoje ir Vengrijoje). Pažymėtina, kad iš esmės pusė nuotoliniu būdu dirbančių asmenų taip dirba nereguliariai ir šiek tiek mažiau nei ketvirtadalis jų pasirenka struktūrinį nuotolinį darbą (iš namų) (7).

2.12.

Pateikiame keletą naujausių tyrimų rezultatų (8):

2.12.1.

2019 m. tik 5,4 proc. ES 27 samdomų darbuotojų nuolat dirbo iš namų ir pastarąjį dešimtmetį ši procentinė dalis beveik nesikeitė, tačiau 2009–2019 m. laikotarpiu nereguliariai nuotoliniu būdu dirbančių asmenų skaičius nuo 5,2 proc. 2009 m. išsaugo iki 9 proc. 2019 m. TDO tyrimų duomenimis, nuotoliniu būdu (įskaitant judrųjį nuotolinį darbą) dirbo 8 proc. visų ES darbuotojų, palyginti su 20 proc. JAV ir 16 proc. Japonijoje (9).

2.12.2.

Nuotolinio darbo dalis įvairiuose sektoriuose ir pagal profesijas skiriasi, jis ypač populiarus informacijos ir technologijų bei žinioms imliuose sektoriuose, taip pat tarp aukštos kvalifikacijos specialistų. Valstybių narių pramonės struktūra, darbo vietų pasiskirstymas pagal įmonės dydį, savarankiško darbo lygis ir darbuotojų skaitmeniniai įgūdžiai yra keletas veiksnių, paaiškinančių nuotolinio darbo skirtumus ir formų įvairovę valstybėse narėse.

2.12.3.

Nevienodos galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir skirtinga darbuotojų apsauga gali padidinti darbuotojų nelygybę, be kita ko, lyčių aspekto, nagrinėjamu nuomonėje SOC/662, požiūriu. Būtina spręsti šią problemą.

2.12.4.

Darbuotojų skaitmeninių įgūdžių ugdymas yra labai svarbus veiksnys siekiant įveikti technologinių pokyčių ir naujų darbo metodų keliamus iššūkius (2019 m. skaitmeninių įgūdžių ugdymas vyko vidutiniškai mažiau nei 25 proc. ES įmonių, tačiau šis skaičius labai skiriasi pagal šalis: Rumunijoje jis sudarė tik 6 proc., tuo tarpu Suomijoje – 37 proc.).

2.13.

Dėl COVID-19 pandemijos keli milijonai darbuotojų Europoje pradėjo dirbti iš namų. Eurofound skaičiavimais, dėl pandemijos nuotoliniu būdu dirbti visą darbo dieną pradėjo maždaug 40 proc. darbuotojų. Daugeliu atvejų nuotolinis darbas yra privalomas atsižvelgiant į valdžios institucijos priimtus sprendimus siekiant kontroliuoti sveikatos padėtį.

2.14.

EESRK pakartoja savo poziciją, išreikštą įvairiose nuomonėse darbo ateities, skaitmeninimo, darbo laiko organizavimo ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros klausimais (10).

3.   Nuotolinio darbo galimybės ir rizika

3.1.

Įmonėse nuotolinis darbas gali padidinti našumą, tačiau gali kelti sunkumų verslo kultūrai ir darbo organizavimui. Verslo požiūriu nuotolinis darbas siejamas su daugeliu tikslų, pavyzdžiui (11): i) organizuoti darbą remiantis rezultatais, suteikiant darbuotojams daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už rezultatus; ii) didinti našumą ir veiksmingumą (mažiau pertrūkių); iii) taupiai naudoti patalpų ir (arba) biurų erdvę ir mažinti susijusias išlaidas; iv) sudaryti palankesnes sąlygas įsidarbinti tam tikrų kategorijų darbuotojams (turintiems priežiūros pareigų šeimoje arba turintiems judėjimo negalią).

3.2.

Darbuotojams nuotolinis darbas gali padėti derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą ir sumažinti važinėjimo į darbą išlaidas. Apskritai nuotolinis darbas gali suteikti didesnę autonomiją, padėti geriau susikaupti ir padidinti našumą (12). Tačiau autonomija ne visada kompensuoja neigiamą poveikį sveikatai ir gerovei ir netgi gali pareikalauti intensyvesnių pastangų, kai darbo krūvis yra pernelyg didelis ir kai įmonės verslas yra sutelktas į konkurencingumą, todėl reikia siekti aukštų rezultatų, dėl to susidaro papildomas darbo krūvis (už kurį neatlyginama) ir nepakankamai laiko skiriama poilsiui (13).

3.3.

EESRK pabrėžia, kad nuotolinis darbas yra teigiamas veiksnys siekiant darnaus vystymosi ir ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir palankesnių judumo sąlygų miestuose.

3.4.

EESRK pažymi, kad nuotolinis darbas padėjo gerokai sumažinti neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį. Labai išaugęs nuotolinio darbo mastas padėjo išlaikyti daugelio ekonomikos sektorių gyvybingumą.

3.5.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad išnykus riboms tarp darbo ir poilsio laiko, gali išaugti faktiškai dirbtų valandų skaičius, padidėti darbo intensyvumas ir kilti sunkumų atsijungti nuo profesinės veiklos, todėl gali nukentėti šeiminis gyvenimas. Darbo laiko apskaičiavimas ir kontrolė yra didelis iššūkis valstybių narių darbo inspekcijų administracijoms ir jos turi priimti tinkamus sprendimus.

3.6.

Tyrimai rodo tam tikrą darbuotojams kylančią riziką: tai ne tik su įvairiomis izoliacijos formomis susijusi rizika – stresas, depresija ar nerimas, bet ir raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, galvos skausmas, išsekimas, miego sutrikimai ir nauji su skaitmeninimu susiję reiškiniai, pavyzdžiui, virtualus buvimas darbe sergant. Darbo sergant poveikis profesiniam gyvenimui skiriasi. Eurofound duomenimis, vieniems darbuotojams ši patirtis yra neigiama, o kiti džiaugiasi galėdami blogai jausdamiesi dirbti iš namų ir nevykti į savo darbdavio patalpas. Tačiau tai neturėtų pažeisti teisės į laikinojo nedarbingumo atostogas. Nuotolinis darbas, be kita ko, gali labai trukdyti organizuoti profesinių sąjungų veiklą ir joje dalyvauti, taip pat kelti tokias problemas, kaip darbo nematomumas, kišimasis į privatumą ir nuotolinių darbuotojų išsibarstymas.

3.7.

EESRK atkreipia dėmesį į kitus nuotolinio darbo pavojus, pavyzdžiui, susijusius su kibernetiniu saugumu. Šį klausimą reikėtų tinkamai spręsti siekiant apsaugoti įmones ir nuotoliniu būdu dirbančių asmenų privatumą. Kita su nuotoliniu darbu siejama grėsmė – galimas neigiamas poveikis prekes gaminančių ar paslaugas teikiančių įmonių arba asociacijų ir (arba) savanoriškos veiklos organizacijų darbo kultūrai.

3.8.

Nuotoliniam darbui būtini IRT įgūdžiai, prieiga prie tam tikra įrangos ir paslaugų, be to, būstas ir kitos sąlygos turi būti tinkami nuotoliniam darbui. Šiuo požiūriu gali kilti ekonominės ir socialinės nelygybės problema.

3.9.

EESRK pripažįsta, kad nuotolinis darbas gali palengvinti tam tikrų diskriminuojamų grupių, visų pirma neįgaliųjų, nėščių moterų ir vienišų tėvų, kurie dažnai susiduria su struktūrinėmis kliūtimis įsidarbinti, integraciją į darbo rinką.

3.10.

EESRK nuomone, svarbiausi reglamentavimo uždaviniai yra užtikrinti, kad: nuotolinis darbas būtų savanoriškas ir atšaukiamas, išskyrus išimtinius atvejus, tokius kaip pandemija, kai perėjimo prie nuotolinio darbo reikalauja valdžios institucijos; nuotoliniu būdu dirbantys asmenys turėtų tokias pačias individualias ir kolektyvines teises, kaip ir tos pačios įmonės patalpose dirbantys asmenys; nuotolinio darbo tvarka būtų išdėstyta raštu; prireikus, būtų imamasi konkrečių priemonių užtikrinti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų teisių veiksmingumą ir vienodą požiūrį į visus darbuotojus.

3.11.

EESRK mano, kad nuotolinio darbo reglamentavimas galėtų užtikrinti deramas darbo sąlygas ir padėti sumažinti dirbančiųjų nelygybę ir skurdą (14).

3.12.

EESRK mano, kad darbdaviai yra atsakingi už mokymus, aprūpinimą nuotoliniam darbui reikiama įranga, jos įrengimą ir priežiūrą. Darbdavys turėtų tiesiogiai padengti nuotolinio darbo išlaidas, ypač susijusias su ryšio palaikymu (vartojimo reikmenys, mobilusis telefonas, internetas).

3.13.

Turėtų būti imtasi visų būtinų priemonių apsaugoti su nuotoliniu darbu susijusius duomenis, visų pirma nuotolinių darbuotojų asmens duomenis.

3.14.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad daugumoje įmonių labai padaugėjo nuotolinio darbo priežiūros, kontrolės ir nuotolinių darbuotojų veiklos stebėjimo sistemų. Komitetas rekomenduoja naudojant šias kontrolės priemones atsižvelgti į duomenų apsaugos principus ir prireikus įtraukti atitinkamas nuostatas į būsimus teisės aktus ir (arba) į valstybių narių socialinių partnerių derybas dėl kolektyvinių sutarčių nacionaliniu, regionų, sektorių ir įmonių lygmeniu.

4.   Nuotolinio darbo iššūkiai

4.1.   Darbo laiko organizavimas

4.1.1.

EESRK pažymi, kad visuose tyrimuose dėl nuotolinio darbo poveikio darbo laikui pateikiama ta pati išvada: ilgos darbo valandos yra pagrindinis šios darbo formos trūkumas (15). Nuotolinis darbas leidžia darbuotojui planuoti savo darbo dieną ir išvengti kelionių iš namų į darbovietę ir atgal, tačiau neigiama yra tai, kad jis dirba ilgiau vakarais ar savaitgaliais.

4.1.2.

EESRK teigiamai vertina Europos socialinių partnerių neseniai pasiektą sutarimą, kad reguliarios vadovų ir darbuotojų ir (arba) jų atstovų diskusijos dėl darbo krūvio ir darbo procesų (16) yra viena iš priemonių, kurios turi būti laikomos bendro partnerystės proceso dalimi, ir yra susitarimo pagrindas.

4.1.3.

Iš tiesų Eurofound tyrime (17) nurodoma, kad:

4.1.3.1.

Struktūrinio nuotolinio darbo atveju apie 30 proc. darbuotojų dirba kasdien arba kelis kartus per savaitę savo laisvalaikio metu; apie 50 proc. darbuotojų atitraukiami nuo darbo, kad atliktų nenumatytas užduotis, ir apie 20 proc. dirba daugiau nei 48 valandas per savaitę (panašius skaičius nurodo 30 proc. pagal judriojo nuotolinio darbo modelį ir 10 proc. nereguliariai nuotoliniu būdu dirbančių asmenų).

4.1.3.2.

Kalbant apie struktūrinį nuotolinį darbą, maždaug 40 proc. darbuotojų ilsisi mažiau nei 11 valandų (tas pats pasakytina apie maždaug 25 proc. nereguliariai nuotoliniu būdu dirbančių asmenų ir apie 60 proc. pagal judriojo nuotolinio darbo modelį dirbančių darbuotojų).

4.1.4.

Eurofound apklausos rodo, kad darbo intensyvumas yra įprasta problema Europos šalyse (pvz., 37 proc. darbuotojų teigia, kad jiems nurodomi trumpi terminai) ir kad tai labiau būdinga nuotolinio, ypač judriojo nuotolinio darbo modelio atveju (18).

4.1.5.

Turėtų būti įvertintas intensyvaus IRT naudojimo poveikis sveikatai ir gerovei, pavyzdžiui, darbas prie ekranų arba išmaniųjų telefonų naudojimas. Nuotolinis darbas gali sustiprinti šiuos neigiamus padarinius: psichologinį spaudimą (stresą), akių nuovargį, nerimą, galvos skausmą, išsekimą, miego sutrikimus, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus (19).

4.1.6.

Nors yra Europos nuotoliniam darbui taikomi Europos teisės aktai, būtina įvertinti, ar nuotoliniu būdu dirbantiems asmenims apsaugoti pakanka Darbo laiko direktyvos ir kitų 2.4 punkte nurodytų direktyvų, susitarimo dėl nuotolinio darbo (2002 m.) ir susitarimo dėl skaitmeninimo (2020 m.) (20). Šiuo požiūriu EESRK atkreipia dėmesį į Europos teismų praktikos svarbą, pagal kurią: „valstybės-narės privalo įpareigoti darbdavius įdiegti objektyvią, patikimą ir prieinamą sistemą, leidžiančią apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo atlikto kasdienio darbo laiko trukmę“ (21). EESRK pažymi, kad valstybės narės turi nustatyti konkrečias tokios sistemos įgyvendinimo priemones, atsižvelgdamos, be kita ko, į sektorių ir veiklos skirtumus (22).

4.1.7.

Šiuo požiūriu EESRK siūlo, atsižvelgiant į Europos ir nacionalinius teisės aktus bei regionų, sektorių ir įmonių lygmeniu taikomus kolektyvinių sutarčių principus, reikalauti įmonių nuotolinio darbo atveju taikyti tinkamus mechanizmus įprastoms darbo valandoms ir viršvalandžiams skaičiuoti.

4.1.8.

EESRK mano, kad vienodas požiūris į tos pačios įmonės nuotoliniu būdu dirbančius asmenis ir darbuotojus, dirbančiuosius įmonės patalpose, turi būti taikomas ir kalbant apie darbuotojų sveikatą ir saugą, darbo organizavimą (panašaus darbo krūvio užtikrinimas), profesinių sąjungų ir (arba) darbuotojų atstovų teisę patekti į nuotolinio darbo vietą, laikantis nacionalinės teisės ir kolektyvinių sutarčių nuostatų.

4.1.9.

Nuotoliniu būdu dirbančių asmenų profesinio gyvenimo sąlygos negali būti blogesnės, ypač kai kalbama apie jų profesinės karjeros raidą, tęstinį mokymą, galimybę susipažinti su įmonės vidaus informacija, dalyvavimą profesinių sąjungų veikloje ir atstovavimą joms, konkrečias darbo teises (darbo medicina, draudimas ir kt.) ir galimybę naudotis kitomis konkrečiomis įmonės nustatytomis teisėmis.

4.2.   Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra

4.2.1.

Vienas iš nuotolinio darbo plėtrai palankių veiksnių yra tai, kad tokia darbo forma, regis, leidžia geriau derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, didinti našumą ir darbuotojų lojalumą, taip pat mažinti darbuotojų kaitą. Tačiau remiantis iki šiol atliktais šios srities moksliniais tyrimais, sunku padaryti galutines išvadas dėl nuotolinio darbo poveikio darbo pasauliui, todėl tikroji padėtis gali būti daug sudėtingesnė ir nenuspėjama, o abipusės naudos darbuotojams ir darbdaviams požiūriu – net ir prieštaringa (23).

4.2.2.

EESRK pažymi, kad esama prieštaravimo tarp didesnio darbo laiko lankstumo ir TDO propaguojamo deramo darbo tikslo.

4.2.3.

EESRK nuomone, nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai patiria didesnį neigiamą poveikį profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai. Šis poveikis taip pat skiriasi priklausomai nuo asmeninių nuotoliniu būdu dirbančio darbuotojo savybių, darbo kultūros ir organizavimo (24). EESRK mano, kad veiksmingas Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę tikrai padės pagerinti nuotoliniu būdu dirbančių asmenų darbo sąlygas (25). EESRK ragina valstybes nares tinkamai į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti šią direktyvą.

4.2.4.

EESRK atkreipia dėmesį, kad nuotolinio darbo poveikis profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai yra labai nevienareikšmiškas ar netgi prieštaringas, todėl reikia tęsti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros tyrimus (26).

4.2.5.

EESRK pabrėžia, kad būtina rengti specialius mokymus darbuotojams ir tiesioginiams vadovams apie gerą nuotolinio darbo valdymo praktiką ir teisinių bei sutartinių taisyklių laikymąsi, visų pirma apie profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros skatinimą.

4.2.6.

EESRK ragina valstybes nares skirti pakankamai investicijų į kokybiškų ir visiems prieinamų socialinių paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams, kuriomis būtų galima prisidėti prie profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kūrimą ir (arba) plėtojimą.

4.3.   Teisė atsijungti

4.3.1.

EESRK supranta, kad dėl „nuolatinio prisijungimo“ kultūros ir poilsio trūkumo nuotoliniu būdu dirbantiems asmenims kyla dideli fiziniai ir psichosocialiniai pavojai (27). Būnant prisijungus prie tinklo tampa sunku laikytis ribų tarp apmokamam darbui skiriamo laiko ir privataus gyvenimo laiko.

4.3.2.

Neseniai valstybės narės, nors ir skirtingais būdais, ėmėsi įgyvendinti politiką ir (arba) socialiniai partneriai ir įmonės ėmėsi veiksmų dėl teisės atsijungti siekiant sumažinti neigiamą poveikį ir apsaugoti darbuotojus per jų laisvalaikį.

4.3.3.

Nuolatinis prisijungimas turi neigiamų pasekmių. Labiausiai nukenčia moterys, nes jos paprastai atlieka nepamokamus namų ruošos darbus ir prižiūri vaikus, vyresnio amžiaus žmones ar net sunkius ligonius (28).

4.3.4.

Teisės aktai apima daugumą su nuotoliniu darbu susijusių klausimų, todėl labai svarbu juos veiksmingai įgyvendinti. Į 2020 m. birželio mėn. Europos lygmeniu pasirašytą Bendrąjį susitarimą dėl skaitmeninimo be kita ko įtrauktos nuostatos dėl teisės atsijungti, dėl teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse nustatytų taisyklių dėl darbo laiko laikymosi, taip pat kitos sutartinės nuostatos, pagal kurias darbuotojas neprivalo būti darbdavio pasiekiamas ne darbo valandomis. EESRK pabrėžia, kad šį susitarimą socialiniai partneriai jau įgyvendina valstybių narių lygmeniu. Tačiau būtų galima pradėti teisėkūros iniciatyvą, kuri atitiktų SESV nuostatas (151 ir paskesni straipsniai) ir kuria būtų siekiama apsaugoti ir įgyvendinti darbuotojų teisę atsijungti, kartu užtikrinti, kad jų darbo sąlygos nebūtų blogesnės.

4.3.5.

Valstybių narių nuomonės dėl teisės atsijungti nustatymo skiriasi (29). Keturios šalys (Belgija, Ispanija, Prancūzija ir Italija) jau priėmė konkrečius teisės aktus. Dviejose šalyse arba buvo svarstomas įstatymo projektas (Portugalijoje), arba pradėtos konsultacijos (Nyderlanduose), tačiau konkrečių teisės aktų nepriimta. Kitose valstybėse narėse požiūriai šiuo klausimu skiriasi: vienose šalyse profesinės sąjungos ragina priimti tikslinius teisės aktus, nes galiojančių teisės aktų nepakanka, kitose laikomasi nuomonės, kad kolektyvinės derybos yra geriausia reglamentavimo forma, trečiose manoma, kad galiojančių darbo laiką reglamentuojančių teisės aktų yra pakankamai.

4.3.6.

Atsižvelgdamas į šią padėtį, EESRK palankiai vertina 2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, į kurią Europos Komisija atsižvelgė kovo 4 d. Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano skyriuje dėl nuotolinio darbo ir teisės atsijungti (30). Todėl EESRK mano, kad Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane turėtų būti skiriamas tinkamas dėmesys teisei atsijungti.

4.3.7.

Teisės atsijungti klausimu EESRK pabrėžia, kad patys viršvalandžiai netampa problema, jei laikomasi nustatytų taisyklių, visų pirma dėl didžiausio leidžiamo jų skaičiaus, ir jei už per viršvalandžius atliktą darbą yra atlyginama laikantis kiekvienos šalies teisinės sistemos nuostatų.

5.   Europos Komisijos, valstybių narių ir socialinių partnerių veiksmai

5.1.

EESRK pabrėžia, kad reikia daugiau ir geresnės statistinės informacijos ir daugiau tyrimų nuotolinio darbo srityje, kad būtų galima nustatyti geriausią praktiką ir išanalizuoti jo poveikį darbuotojų, įmonių ir visuomenės gyvenimui. EESRK ragina Komisiją gerinti tyrimus nuotolinio darbo ir jo poveikio srityse, skatinti valstybes nares keistis geriausia patirtimi, susijusia su darbo laiko organizavimu, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir teise atsijungti, ir, galiausiai, remti būtinų įgūdžių keitimą, palaikant socialinį dialogą ir vedant kolektyvines socialinių partnerių derybas įvairiais lygmenimis.

5.2.

EESRK pabrėžia, kad į 2002 m. ir 2020 m. susitarimus įtraukti pagrindiniai principai, leidžiantys pasinaudoti nuotolinio darbo privalumais ir kuo labiau sumažinti jo neigiamą poveikį.

5.3.

EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares stebėti, kaip įgyvendinami 2002 m. ir 2020 m. susitarimai, o prireikus, pritaikyti galiojančias taisykles, atsižvelgiant į pandemijos metu įgytą patirtį, ir parengti naujas, kad būtų galima plėtoti teigiamus nuotolinio darbo aspektus ir apsaugoti pagrindines darbuotojų teises. Technologijos ir darbo metodai vystosi vis sparčiau, todėl būtina užtikrinti, kad taisyklės ir praktika būtų pritaikytos prie naujų ateityje vyrausiančių sąlygų.

5.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, laikantis pirmiau nurodytų susitarimų, valstybės narės, dalyvaujant socialiniams partneriams, turi užtikrinti, kad būtų sukurta tinkama nacionalinė nuotolinio darbo sistema, kurioje būtų apibrėžtos taisyklės įmonėms ir darbuotojams, norintiems joje dalyvauti.

5.5.

Visų pirma ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas darbo laiko organizavimui, poveikiui darbuotojų sveikatai ir saugai, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, teisei atsijungti ir darbo teisių veiksmingumui nuotolinio darbo atveju.

5.6.

EESRK yra įsitikinęs, kad nuotolinio darbo problemos turėtų būti sprendžiamos atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramsčio principus ir JT darnaus vystymosi tikslus.

5.7.

EESRK mano, kad socialinių partnerių dalyvavimas ir įtraukimas visais lygmenimis, įskaitant kolektyvines derybas, yra labai svarbus siekiant rasti subalansuotus, pagarbius ir teisingus sprendimus.

5.8.

EESRK mano, kad remdamosi nuotolinio darbo poveikio tyrimais, Europos Komisija, TDO ir EBPO turėtų pradėti bendrą procesą siekiant parengti TDO konvenciją dėl nuotolinio darbo. EESRK taip pat mano, kad deramo nuotolinio darbo sąlygos turėtų būti įtrauktos į TDO deramo darbo darbotvarkę ir atitinkamas nacionalines programas.

---

(1)  Soojung-Kim Pang (2017 m.), Rest – Why you get more done when you work less (Penguin Life, 2018 m.).

(2)  OL L 299, 2003 11 18, p. 9.

(3)  OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(4)  OL L 186, 2019 7 11, p. 105.

(5)  OL L 188, 2019 7 12, p. 79.

(6)  Eurofound ir TDO, Working anytime, anywhere: The effects on the world of work, 2017 m., p. 51–54 (toliau nuorodose šis dokumentas vadinamas „Eurofound ir TDO (2017 m.)“).

(7)  Europos Komisija, Telework in the EU before and after the COVID-19: where we were, where we head to, Science for Policy Briefs, 2020 m.

(8)  Ten pat.

(9)  TDO, Telework in the 21st century, 2019 m., p. 294.

(10)  OL C 129, 2018 4 11, p. 44, OL C 197, 2018 6 8, p. 45, OL C 237, 2018 7 6, p. 8, OL C 367, 2018 10 10, p. 15, OL C 440, 2018 12 6, p. 37, OL C 232, 2020 7 14, p. 18.

(11)  Eurofound ir TDO 2017 m., p. 51.

(12)  Eurofound, Telework and ICT-based mobile work: flexible working in the digital age, 2020 m., p. 53 (toliau nuorodose šis dokumentas vadinamas „Eurofound 2020 m.“).

(13)  Eurofound ir TDO 2017 m., p. 40.

(14)  Žr. neseniai priimtą Europos Parlamento rezoliuciją.

(15)  TDO (2019 m.), Telework in the 21st century, p. 298.

(16)  Bendrasis Europos socialinių partnerių susitarimas dėl skaitmeninimo, 2020 m. birželio mėn., p. 10.

(17)  Further exploring the working conditions of ICT-based mobile workers and home-based teleworkers, Working paper, 2020 m., p. 23–33.

(18)  Eurofound 6th European Working Conditions Survey, Overview report, 2016 m., p. 47–51. Taip pat žr. pirmesnę išnašą.

(19)  Nuotolinio darbo poveikio sveikatai ir gerovei klausimais žr. Eurofound (2020 m.), p. 27–35.

(20)  Eurofound (2020 m.), p. 54.

(21)  Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-55/18, ECLI:EU:C:2019:402, 60 punktas. Nuotolinio darbo klausimais taip pat žr. teismo praktiką bylose: C-518/15; C-344/19; C-580/19; C-214/20; C-84/94.

(22)  Ten pat, byla C-55/18, ECLI:EU:C:2019:402, 63 punktas.

(23)  TDO (2019 m.), Telework in the 21st century, p. 302.

(24)  Pagrindinis šaltinis Eurofound (2020 m.), p. 13–26.

(25)  Eurofound (2020 m.), p. 54.

(26)  Eurofound ir TDO 2017 m., p. 33 ir p. 40.

(27)  Eurofound ir TDO (2017 m.), p. 37.

(28)  Žr. EESRK nuomonę SOC/662 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 13).

(29)  Pagrindinis šaltinis Eurofound (2020 m.), p. 13–26.

(30)  Žr. neseniai priimtą Europos Parlamento rezoliuciją.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Nuotolinis darbas ir lyčių lygybė. Sąlygos, kad nuotolinis darbas nepagilintų nevienodo moterų ir vyrų neapmokamų priežiūros ir namų ruošos darbų pasiskirstymo ir taptų priemone lyčių lygybei skatinti“

(Tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prašymu)

(2021/C 220/02)

Pranešėja	Milena ANGELOVA
Bendrapranešėjė	Erika KOLLER

ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prašymas pateikti nuomonę	Raštas, 2020 10 26
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 11
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 3 24
Plenarinė sesija Nr.	559
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	219 / 10 / 18

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Nors nuotolinis darbas yra gerai žinoma darbo forma, COVID-19 pandemijos metu ji pradėta taikyti žymiai plačiau, todėl iš namų pradėjo dirbti daugiau nei trečdalis žmonių ir daugiau moterų nei vyrų (1). Kadangi moterys paprastai prisiima didžiąją dalį priežiūros ir namų ruošos darbų, nuotolinis darbas, jų manymu, buvo vienintelė galimybė derinti šį neapmokamą darbą su apmokamu darbu. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) nori atkreipti dėmesį į riziką, kylančią, kai nuotolinis darbas naudojamas kaip galimybė prisiimti dvigubą apmokamo ir neapmokamo darbo naštą. Todėl EESRK palankiai vertina Europos Komisijos (EK) kovos su lyčių stereotipais kampaniją (2), nuolat pabrėžia kultūrinių pokyčių poreikį ir bet kokių struktūrinių kliūčių šalinimo būtinybę, kad neapmokami namų ruošos darbai būtų lygiau paskirstomi, ir ragina valstybes nares skubiai ir veiksmingai įgyvendinti Direktyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

1.2.

Kadangi pandemijos sąlygos yra išskirtinės, būtina, laikantis bendresnio ir ilgalaike perspektyva pagrįsto požiūrio, įvertinti nuotolinio darbo ir lyčių lygybės sąsajas. Pandemijos metu, kai tai buvo įmanoma, nuotolinis darbas tapo privalomas kaip sveikatos apsaugos priemonė, taip pat buvo įvesta daug išskirtinių sąlygų ir suvaržymų. Įprastomis aplinkybėmis nuotoliniu būdu dirbama savanoriškai, organizuojant darbą taip, kaip įmonėms bei kitoms organizacijoms būtų geriausia siekti bendrųjų tikslų, atsižvelgiant ir į darbdavių, ir į darbuotojų poreikius ir vadovaujantis ES ir nacionaline teisine ir normine sistema (3) bei socialinio dialogo rezultatais. Toks darbas yra atitinkamai reglamentuojamas darbo ir kolektyvinėmis sutartimis, kuriomis susitariama dėl visų praktinių taisyklių.

1.3.

Nuotolinis darbas suteikia daug galimybių prisidėti prie lyčių lygybės: gerinamas dalyvavimas darbo rinkoje; didinamas lankstumas organizuojant darbo laiką ir derinant neapmokamos priežiūros pareigas su apmokamu užimtumu, tuo pagerinant dalyvavimą darbo rinkoje; didinamas našumas, nes gerėja darbo rezultatai; geriau erdviškai suderinama darbo jėgos paklausa ir pasiūla, kai nereikia persikelti į kitą vietą; taupomas laikas ir sąnaudos, nes nebelieka poreikio iš toliau važiuoti į darbą arba jis sumažėja ir kt. Kartu nuotolinis darbas susijęs ir su tam tikra rizika, pavyzdžiui, su galimais iššūkiais: darbuotojas gali tapti nematomas darbo bendruomenėje, prarandamos formalios ir neformalios paramos struktūros, asmeniniai kontaktai su kolegomis ir galimybė gauti informaciją, būti paaukštintam ir gauti mokymą, galimas lyčių lygybės sumažėjimas ir išaugusi smurto ir priekabiavimo rizika. Moterų atveju tai gali pagilinti esamą lyčių nelygybę. Norint sėkmingai sumažinti tokią riziką Komitetas siūlo atlikti tinkamą lyčių padėties analizę, nes netgi politikos priemonėmis, kurios gali atrodyti neutralios lyčių požiūriu, realiai gali būti visai neatsižvelgiama į lyčių aspektą arba jos gali moteris paveikti neigiamai, todėl reikia dėti visas įmanomas pastangas, kad jų poveikis būtų teigiamas.

1.4.

EESRK atkreipia dėmesį į esamą teisinę ir papildomą sistemą, susijusią su nuotoliniu darbu. Šią sistemą sudaro Darbo laiko direktyva, Profesinės saugos ir sveikatos direktyva, Direktyva dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir Europos socialinių partnerių atskiri pagrindų susitarimai dėl nuotolinio darbo (2002 m.) ir skaitmeninės pertvarkos (2020 m.). Komitetas taip pat pažymi, kad nėra konsoliduotos Europos nuotolinio darbo sistemos. Europos Parlamentas nurodė, kad „siekiant užtikrinti deramas darbo ir įdarbinimo sąlygas skaitmeninės ekonomikos sektoriuje, taip prisidedant prie nelygybės mažinimo ir dirbančiųjų skurdo problemos sprendimo, būtina teisės aktų sistema, kuria būtų reglamentuojamos nuotolinio darbo sąlygos visoje ES“. Todėl EESRK rekomenduoja įvertinti galiojančias taisykles siekiant nustatyti jų veiksmingumą atsižvelgiant į sparčią nuotolinio darbo plėtrą, naujų pavojų suvokimą ir įgytą patirtį. Komitetas visų pirma ragina socialinius partnerius peržiūrėti 2002 m. pagrindų susitarimą dėl nuotolinio darbo ir suteikti jam naują postūmį.

1.5.

Socialiniai partneriai gali atlikti didelį vaidmenį plėtojant nuotolinį darbą tokiu būdu, kuriuo būtų prisidedama prie lyčių lygybės, skatindami gerovę ir našumą darbe, pavyzdžiui, per kolektyvines derybas. Kadangi darbo vietų yra labai įvairių, geriausių rezultatų pasiekti galima specialiai pritaikytomis priemonėmis įmonės ir darbo vietos lygmenimis. Nors sprendimus dėl darbo organizavimo priima darbdaviai, socialinis dialogas darbovietėse yra gyvybiškai būtinas nuotolinio darbo atveju sprendžiant darbo užmokesčio, darbo laiko, junglumo sąlygų, sveikatos ir saugos, mokymo ir įgūdžių ugdymo klausimus.

1.6.

Lyčių aspektu neutralaus nuotolinio darbo pagrindinės išankstinės sąlygos yra galimybė naudotis būtinomis technologijomis, įranga ir įgūdžiai. EESRK pakartoja raginimą investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą ir visiems prieinamas ryšio priemones, taip pat vietines bendradarbystės erdves, kurios palengvina nuotolinį darbą ne iš namų, taip pat ugdyti skaitmeninius įgūdžius, ypatingą dėmesį skiriant moterims, siekiant įgalėti jas visapusiškai dalyvauti darbo rinkose ir išvengti bet kokios skaitmeninės atskirties (4).

1.7.

Kita lyčių lygybe grindžiamo nuotolinio darbo ir apskritai darbo esminė sąlyga yra priežiūros infrastruktūros ir paslaugų vaikams, žmonėms su specialiaisiais poreikiais ir vyresnio amžiaus žmonėms prieinamumas, pasiekiamumas ir įperkamumas. EESRK ragina parengti „Europos priežiūros kursą“, užtikrinant aukštesnės kokybės paslaugų teikimą per visą gyvenimą. Komitetas ragina valstybes nares užtikrinti aukštos kokybės, įperkamų, pasiekiamų ir įvairių priežiūros paslaugų, pritaikytų įvairiems poreikiams ir situacijoms, prieinamumą ir į jį investuoti.

1.8.

Yra pavojus, kad dėl nuotolinio darbo darbuotojas taps nematomas darbo bendruomenėje, praras formalias ir neformalias paramos struktūras, asmeninius kontaktus su kolegomis ir galimybes gauti informaciją. Dėl šios priežasties darbuotojai gali netekti paaukštinimo ir mokymo galimybių, negauti svarbios informacijos apie darbo užmokestį ir esamas darbuotojų teises. Moterų atveju, tai gali pagilinti esamą lyčių nelygybę, tokią kaip lyčių darbo užmokesčio atotrūkis. Siūloma Direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo, kurią Europos Komisija paskelbė 2021 m. kovo 4 d., galėtų būti viena iš svarbių priemonių sprendžiant nepakankamos informacijos problemą, kurią sukelia darbuotojo buvimas nematomu.

1.9.

Siekdama įgalėti ir paskatinti privatųjį sektorių kurti naujoves ir investuoti į naujus metodus bei kurti naujas darbo vietas pagal įtraukaus užimtumo principą, ES privalo sudaryti palankias sąlygas verslumui ir verslo veiklai bei skatinti skaitmeninę pertvarką, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių atveju. Viešasis sektorius taip pat yra didelis darbdavys ir, jeigu norime pasiekti skaitmeninės pertvarkos tikslus, reikia nemažai investicijų užtikrinti deramas darbo sąlygas ir infrastruktūros modernizavimą. Praktiniu požiūriu taip pat reikia, kad viešasis ir privatus sektoriai glaudžiai ir sklandžiai bendradarbiautų skaitmeninės infrastruktūros, švietimo ir mokymo, sveikatos ir socialinių paslaugų, tyrimų ir inovacijų srityse.

1.10.

EESRK ragina atlikti tyrimus, skirtus nuotolinio darbo ne pandeminėmis sąlygomis poveikiui lytims ir būtinosioms sąlygoms, atsižvelgiant į ilgalaikius procesus įvairiuose ekonomikos bei visuomenės sektoriuose, taip pat rinkti ir skleisti esamus gerosios praktikos pavyzdžius visoje ES. Tai leistų reikiamų technologinių ir socialinių inovacijų siekti atsižvelgiant į lyčių situaciją, tuo užtikrinant, kad nuotolinis darbas prisidėtų prie lyčių lygybės skatinimo (5).

1.11.

Visuomenės tradicijos ir individų pažiūros lemia nuotolinio darbo poveikį lyčių lygybei, todėl EESRK ragina imtis kryptingų veiksmų ir rengti kampanijas stereotipiniam mąstymui silpninti ir įveikti. EESRK ragina socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas ES ir nacionaliniu lygmeniu aktyviai palaikyti nestereotipinius vaidmenis šeimoje ir nestereotipinius moterų ir vyrų pasirinkimus, susijusius su studijomis, profesija ir darbu.

1.12.

EESRK ragina ES ir nacionaliniu lygmeniu sprendimus priimančius subjektus bendradarbiauti su socialiniais partneriais visapusiškai stengiantis kovoti su bet kokio pobūdžio smurtu prieš moteris, be kita ko, darbe, namuose ir virtualiojoje erdvėje, ir ragina valstybes nares skubiai ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2019 m. Konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo (Nr. 190) ir Stambulo konvenciją.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK palankiai vertina Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos iniciatyvą prašyti parengti dvi viena kitą papildančias tiriamąsias nuomones, skirtas nuotoliniam darbui giliau išnagrinėti ir pandemijos metu išmoktoms pamokoms įvertinti. Tai padėtų geriau orientuoti Direktyvos dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros įgyvendinimą ir skatinti geriausią praktiką, susijusią su nuotolinio darbo diegimu. Šiomis nuomonėmis pirmąjį 2021 m. pusmetį bus prisidedama prie būsimų Tarybos išvadų projektų.

2.2.

Greita skaitmeninė ekonomikos ir visuomenės pertvarka, kurią gerokai paspartino COVID-19 pandemija, taip suaktyvino nuotolinio darbo paplitimą, kad 2020 m. liepos mėn. 34 proc. darbuotojų dirbo tik iš namų ir 14 proc. – iš dalies iš namų (6). Nors pandemija suteikia galimybę įvertinti, kas būtų plačiai paplitus nuotoliniam darbui, reikėtų pagalvoti apie normalias nuotolinio darbo sąlygas, kurioms pandemija jau neturėtų įtakos.

2.3.

Nors lyčių lygybė priklauso nuo daugelio veiksnių, o nuotolinio darbo ekonominis ir socialinis poveikis yra įvairus ir neapsiriboja lyčių lygybės aspektu, šioje tiriamojoje nuomonėje konkrečiai svarstomos nuotolinio darbo ir lyčių lygybės sąsajos, kaip pageidavo Tarybai pirmininkaujanti Portugalija. Siekiama rasti būdų nuotoliniam darbui paversti vienu iš lyčių lygybės skatinimo variklių ir tuo nepagilinti netolygaus neapmokamų priežiūros ir namų ruošos darbų pasiskirstymo tarp moterų ir vyrų, nes nuotolinis darbas lyčių lygybės atžvilgiu gali būti ir naudingas, ir rizikingas. EESRK pabrėžia, kad formuojant politiką būtina integruoti lyčių aspektą, nes tai padėtų sumažinti riziką ir išnaudoti galimybes.

2.4.

Nuotolinio darbo potencialo išnaudojimas švelninant susijusią riziką padeda išsaugoti visuotinius laimėjimus lyčių lygybės srityje (7). Nors vyrai dažniau linkę dirbti mobilų darbą ne darbdavio patalpose, moterys paprastai dažniau reguliariai dirba nuotolinį darbą namuose. Iš dalies tai galima paaiškinti šaliai ir kultūrai būdingais lyčių vaidmenimis ir darbo bei šeimos gyvenimo modeliais (8). Moterys paprastai prisiima didžiumą neapmokamų priežiūros darbų namuose (9), ir nors šie darbai sudaro gyvybiškai svarbią socialinio ir ekonominio gyvenimo dalį, jie nėra tokiais pripažįstami. Nors nuotolinis darbas gali padėti kurti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, dėl jo taip pat atsiranda pavojus, kad moterims dar padidės neapmokamų namų ruošos darbų našta, o tuo pačiu kils kitų galimų problemų, kaip antai pavojus patirti smurtą namuose bei virtualiojoje erdvėje, ar prarasti karjeros galimybes.

2.5.

Tiek visa visuomenė, tiek įmonės turėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad sugriautų šiuos lyčių stereotipus ir pripažintų moteris visavertėmis darbuotojomis, taip papildant daugelį kitų jų atliekamų vaidmenų bei savybių. Šių prietarų ekonominė ir socialinė kaina visuomenei yra labai didelė. Socialiniai partneriai ir visų sektorių pilietinės visuomenės organizacijos turėtų turėti galimybę iniciatyviai veikti šiuo klausimu, kuris yra būtinas ne tik žmogaus teisėms ir moterų teisėms, bet ir Europos ekonomikai (10).

2.6.

Vertinant nuotolinio darbo poveikį, svarbu pažymėti, kad pandemijos sąlygomis jis gali būti visiškai kitoks, nei įprastomis sąlygomis. Tikėtina, kad nuotolinio darbo nauda ir trūkumai bus labiau išreikšti pandemijos metu, kai nuotolinis darbas tapo privalomas ir kai žmonių gyvenimas daugeliu atžvilgiu tapo suvaržytas, įskaitant ir tai, kad visi šeimos nariai namais naudojosi kaip bendra darbo, studijų ar mokslo ir gyvenimo vieta. Todėl, vertinant nuotolinio darbo poveikį lyčių lygybei ir darbo pasauliui, būtina remtis ne tik trumpalaikiu požiūriu, bet visų pirma atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą, taip pat pasirūpinti, kad nuotoliniam darbui atlikti būtų sudarytos įprastos darbo sąlygos. Esant įprastai padėčiai, nuotoliniu būdu turėtų būti dirbama remiantis abipusiu susitarimu ir savanoriškai, o jo visi praktiniai atlikimo aspektai nustatomi sutartimi ir (arba) kolektyviniais susitarimais.

2.7.

EESRK taip pat naudojasi proga, kad susietų kai kuriuos nuomonės elementus su Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., visų pirma 5-uoju DVT (lyčių lygybė) ir 8-uoju DVT (deramas darbas ir ekonomikos augimas). 5-uoju darnaus vystymosi tikslu siekiama nutraukti visų formų diskriminaciją ir panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites; juo pripažįstama ir įvertinama neapmokama priežiūra ir namų ruošos darbai, teikiant viešąsias paslaugas, infrastruktūrą ir socialinės apsaugos politikos priemones, taip pat skatinant bendrą atsakomybę namų ūkyje ir šeimoje. Kitas tikslas – didinti didelio poveikio technologijų, visų pirma IRT, naudojimą skatinant moterų įgalėjimą. 8-uoju darnaus vystymosi tikslu siekiama ilgalaikio, įtraukaus ir darnaus ekonomikos augimo, visiško ir našaus užimtumo bei tinkamo darbo kiekvienam ir jis apima didesnio našumo, pavyzdžiui, modernizuojant technologijas bei diegiant naujoves, siekį.

3.   Pandemijos metu įgyta patirtis: lyčių aspektas

3.1.

Nagrinėjant nuotolinio darbo klausimą lyčių aspektu, iš pandemijos laikotarpio yra ko pasimokyti. Pandemija parodė, koks svarbus ekonomikoje yra moterų – nepakeičiamų slaugos darbuotojų, daugeliu atvejų dirbančių pirmosiose fronto linijose – vaidmuo (11). Tyrimai rodo (12), kad pandemija dar labiau pagilino esamą struktūrinę lyčių nelygybę darbo rinkoje ir visuomenėje ir poveikis moterims yra neproporcingai didelis. Ši skyrius pirmiausia skirtas tam tikroms svarbioms su nuotoliniu darbu (daugiausia iš namų) per pandemiją susijusioms išvadoms, kadangi atsižvelgus į lyčių perspektyvą atsiranda galimybė skatinti lyčių lygybę.

3.2.

Nors siekiant kovoti su pandemija nuotolinis darbas, kai tai įmanoma, buvo padarytas privalomu, ne visi darbuotojai galėjo dirbti nuotoliniu būdu. Nuotolinis darbas buvo labiau paplitęs miestuose nei kaimo vietovėse ir tarp gyventojų, kurie turi aukštąjį išsilavinimą. Taip pat yra skirtumų priklausomai nuo sektorių, nes daugiau nuotolinio darbo buvo švietimo, finansinių paslaugų ir viešojo administravimo srityje, o mažiau – sveikatos, transporto, žemės ūkio, prekybos ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose (13). Naujausi tyrimai pateikia duomenų, rodančių, kokių profesijų atstovai gali dirbti nuotoliniu būdu, bet šiuos duomenis reikėtų išsamiau išnagrinėti (14). Taip pat akivaizdu, kad vienus darbus galima atlikti nuotoliniu būdu, o kitus – tik labai ribotai (15).

3.3.

Pandemijos metu nuotoliniu būdu dirbo daugiau moterų nei vyrų. Nors per šį laikotarpį vyrų darbo valandų per savaitę skaičius sumažėjo labiau nei moterų, dirbančios moterys apskritai dažniau laikinai nutraukdavo darbinę veiklą (eidavo nemokamų atostogų). Tikėtina priežastis yra ta, kad dėl darboviečių, mokyklų ir vaikų priežiūros įstaigų užsidarymo pandemijos metu, dirbančios moterys ir motinos prisiėmė didžiausią pagausėjusių namų ruošos darbų naštą. Namų ūkiuose, kuriuose dirba du asmenys, turėdamos galimybę rinktis, moterys dažniau nei jų partneriai vyrai eidavo nemokamų atostogų (16). Daugelyje valstybių narių sumažėjus vaikų priežiūros ir kitų priežiūros paslaugų apimtims, taip pat dėl vaikų priežiūros ir kitų priežiūros įstaigų nelankstumo, pandemija dar labiau pablogino vaikus auginančių tėvų padėtį, labiausiai paliesdama moteris ir motinas.

3.4.

Ketvirtadalis nuotolinį darbą dirbusių asmenų buvo tėvai, turintys vaikų iki 12 metų, ir 22 proc. iš jų buvo daug sunkiau susitelkti dirbant ir pasiekti tinkamą asmeninio ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą nei kitoms grupėms (17). Darbą iš namų, ypač moterims, turinčioms su priežiūra susijusių įsipareigojimų, sunkino keli veiksniai, kaip antai ramios aplinkos, kurioje būtų galima netrukdomai atlikti darbą, nebuvimas, o taip pat laiko, kurį būtų galima skirti darbui, trūkumas ir polinkis dirbti ilgiau ir netgi būti prisijungtus visą parą, nepaisant prisijungimo ir atsijungimo sąlygų. Todėl reikėtų užtikrinti, kad galiojantys šios srities teisės aktai būtų geriau vykdomi ir kad darbo inspekcijos atidžiau stebėtų padėtį, kartu įvertinant, ar dabartinė sistema yra pakankama. Vieniši tėvai, iš kurių 85 proc. ES sudaro moterys, tapo ypač pažeidžiami, kai pandemija sutrikdė trapią jų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą (18).

3.5.

Taip pat esama požymių, kad labiau nei vyrai nukentėjo moterys, dirbančios kvalifikuotą darbą konkurencinguose sektoriuose, kuriuose keliami aukšti reikalavimai darbuotojams (19), pavyzdžiui, akademinėse mokymo įstaigose, nes dėl neapmokamų priežiūros ir namų ruošos darbų sumažėjo jų našumas ir dar labiau susitraukė karjeros perspektyvos. Atitinkamai moterys verslininkės, kurios vadovavo MVĮ, susidūrė ne tik su didelėmis finansinėmis problemomis siekdamos išsaugoti savo verslą per karantiną, bet ir su dideliais laiko suvaržymais (20).

3.6.

Pandemijos laikotarpiu taip pat grėsmingai išaugo fizinio ir virtualaus smurto prieš moteris atvejų skaičius, o virtualaus smurto aukos tapo žymiai labiau izoliuotos nuo galimų pagalbos išteklių ir galimybių (21). Tuo metu, kai, siekiant suvaldyti pandemijos plitimą, buvo reikalaujama esant galimybei likti namuose ir dirbti iš namų, trečdaliu išaugo smurto namuose atvejų skaičius (22). Duomenys taip pat rodo, kad dėl nuotolinio darbo labiau paplito su darbu susijęs seksualinis priekabiavimas internete.

4.   Nuotolinio darbo teikiamos galimybės, rizika ir būtinos sąlygos

4.1.

Norint, kad nuotolinis darbas kuo geriau pasitarnautų lyčių lygybei, o ypač profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, reikia visapusiškai išnagrinėti jo galimą naudą ir riziką moterims ir vyrams Neatlikus tinkamos lyčių analizės, politika, kuri atrodytų esanti „neutrali“ lyties atžvilgiu, iš tiesų gali neatsižvelgti į lyčių aspektą arba daryti neigiamą poveikį moterims.

4.2.

Nuotolinio darbo teikiamos galimybės: — galimybė apskritai lanksčiau organizuoti darbą bei galimybė asmenims planuoti savo laiką taip, kad jie suspėtų atlikti darbus, kurių iš jų tikimasi, — didesnis lankstumas derinant neapmokamos priežiūros pareigas su apmokamu darbu, kuris gali pagerinti dalyvavimą darbo rinkoje, — galimybė lygiau dalytis vaikų ar išlaikomų šeimos narių priežiūra, kai abu tėvai dirba nuotoliniu būdu, — galimybė geriau integruotis į darbo rinką asmenims, kuriuos varžo tam tikros kliūtys visuomenėje ar darbovietėje, pavyzdžiui, asmenims, patiriantiems suvaržymų dėl negalios, — galimybė pasiekti geresnių rezultatų dėl didesnio produktyvumo, — geresnis erdvinis darbo paklausos ir pasiūlos derinimas be būtinybės persikelti į kitą vietą; tai gali prisidėti prie regioninių darbo vietų paskirstymo tarp miestų ir kaimo vietovių grįžtamojo pokyčio (23), — laiko ir išlaidų taupymas nebelikus arba sumažėjus kelionių į darbą.

4.3.

Atitinkamai, su nuotoliniu darbu sietini rizikos veiksniai, dažniausiai susiję su sunkumais dėl: — nuotolinės darbo vietos įrengimo ir susitelkimo į darbą, ypač, kai kiti šeimos nariai dirba ar mokosi iš namų ir kai namų erdvė yra per maža, kad būtų galima įsirengti atskirą erdvę darbui, — galimybės naudotis tinkamomis biuro patalpomis, įskaitant ergonomiškus baldus ir specializuotą ar pritaikytą įrangą bei programas, taip pat galimybės mokytis, — asmeninio kontakto ir bendradarbiavimo dvasios trūkumo tarp kolegų ir rizikos tapti „nematomu“ darbo kolektyve, — nesubalansuoto priežiūros ir namų ruošos darbų pasiskirstymo dėl stereotipinių vaidmenų darbe ir šeimoje didėjimo, — didėjančio smurto ir priekabiavimo dėl lyties, įskaitant priekabiavimą internete, socialinės paramos stygiaus karantino metu, — judėjimo trūkumo ir kasdieninės dienotvarkės bei įpročių nutraukimo, taip pat būtinybės derinti darbą su pareigomis namuose ir pastangų nustatyti ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, kurioms išnykus gali kilti psichikos ir fizinės sveikatos sutrikimų, įskaitant perdegimą, — piktnaudžiavimo naujomis galimybėmis stebėti ir naudoti asmens duomenis, — sunkumų stebėti darbo sąlygas dirbant namuose – tiek darbdaviams, tiek profesinėms sąjungoms, — kibernetinio saugumo ir klausimų, susijusių su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, — sustiprintos socialinės kontrolės, — ilgesnio darbo ir per trumpo poilsio laiko rizika, atsirandanti todėl, kad nesilaikoma prijungimo ir atsijungimo sąlygų, — profesinių sąjungų negalėjimo apsaugoti darbuotojų teises arba patiriant sunkumų jas apsaugant. — netikrumo, susijusio su darbdavio atsakomybe užtikrinti sveikatą ir saugą darbo vietoje, darbo sąlygas ir kolektyvinių susitarimų įgyvendinimą.

4.4.

Konkrečios išankstinės sąlygos, reikalingos nuotoliniam darbui atlikti, yra susijusios su būtinos infrastruktūros ir technologijų prieinamumu. Junglumo plėtra pasiekia ne visus: tam tikros grupės moterys (pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, iš nepalankioje padėtyje esančių socialinių ir ekonominių grupių, menkesnio išsilavinimo) turi nevienodas galimybes naudotis junglumu ir skaitmeninėmis technologijomis, todėl didėja skaitmeninė atskirtis (24). Taigi reikia stiprių viešosios politikos priemonių, kurios užtikrintų galimybę patekti į tinklus ir bendradarbystės erdves, kurios sudaro sąlygas nuotoliniam darbui ne iš namų. EESRK pabrėžia, kad, kaip numatyta socialinių partnerių preliminariojoje sutartyje dėl nuotolinio darbo ir atitinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose, reikia vengti situacijų, kai nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai prisiima išlaidas už įrangą, kai tokios įrangos reikia atlikti darbą nuotoliniu būdu, konkrečiai, IRT įrangą, ergonomiškus baldus, sveikatos ir saugos priemones ir išaugusias sąnaudas dėl patalpų, kuriose atliekamas darbas.

4.5.

Kita būtina sąlyga nuotoliniam darbui dirbti yra skaitmeniniai įgūdžiai ir mokymas, dėl kurių vyrų padėtis dažniausiai būna geresnė nei moterų: tik šešiose valstybėse narėse moterų naudojimosi internetu įgūdžiai yra geresni nei vyrų (Suomijoje, Slovėnijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Kipre ir Bulgarijoje) (25). Su amžiumi didėja lyčių atotrūkis skaitmeninių įgūdžių srityje. Vertinant nuotolinį darbą lyčių aspektu, šiuos skirtumus taip pat reikia turėti galvoje.

4.6.

Dirbant nuotolinį darbą reikia ne tik skaitmeninių įgūdžių, bet ir gebėti įsisavinti tobulėjančius vadybos būdus ir darbo metodus, todėl darbuotojams ir darbdaviams, o ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kyla sunkumų. Norint valdyti verslą ir personalą per nuotolį, reikia specifinių vadybos įgūdžių, lankstumo, atsparumo ir inovatyvių darbo organizavimo būdų, nes nuotolinis darbas reikalauja į rezultatą, o ne į procesą orientuotos vadybos. Turėtų būti rengiami specialūs mokymai, padedantys vadovams ir prižiūrėtojams veiksmingai vadovauti nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams.

4.7.

Norint suteikti darbuotojams daugiau lankstumo ir laisvės organizuoti savo darbą taip pat reikia didelės atsakomybės ir įsipareigojimo, savivaldos įgūdžių ir pasitikėjimu grįsto santykio su vadovais. Keletas tyrimų parodė, kad nuotolinis darbas tam tikruose sektoriuose galėtų būti būdas didinti našumą, o tai būtų galima geriau suprasti rengiant specialius vadovų mokymus. Dėl jo darbuotojai gali pradėti kelti savo darbui aukštesnius reikalavimus ir pradėti dirbti produktyviau.

4.8.

Nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai turėtų turėti vienodas galimybes mokytis ir tęsti profesinį tobulėjimą, taip pat turėti vienodas paaukštinimo ir profesinio tobulėjimo galimybes. Tai ypač svarbu moterims, kurios dirba nuotoliniu būdu ir gali turėti mažiau laiko ir galimybių tęsti karjerą ne darbo metu.

4.9.

Jei visi turėtų reikalingų priemonių ir įgūdžių, nuotolinis darbas, tiek vyrams, tiek moterims būtų prieinama ir pasiekiama darbo forma. Taigi, prieinamos, aukštos kokybės, įperkamos, pasiekiamos ir įvairios valstybinės priežiūros paslaugos yra svarbiausias dalykas norint geriausiai pasinaudoti nuotolinio darbo teikiamomis galimybėmis. Kai kuriose valstybėse narėse teikiama finansinė pagalba ir taikomos tam tikros mokesčių paskatos kvalifikuotiems profesionalams, siekiant paskatinti juos teikti vaikų priežiūros paslaugas, taip pat ir namuose, todėl verta atlikti lyginamąją analizę.

4.10.

Nors dėl nuotolinio darbo gali padidėti kai kurių paslaugų poreikis, kai kurių mažųjų ir vidutinių įmonių, kurioms daugiausia vadovauja moterys ir kurių klientės taip pat daugiausiai yra į darbą važinėjančios moterys, padėtis gali pablogėti. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie mažas maisto ir kitų prekių parduotuves, turgus ir paslaugų centrus. Norint sušvelninti tokią riziką, reikėtų atsiriboti nuo stereotipinio požiūrio į profesijos pasirinkimą. Tas pats pasakytina ir apie moterų ir vyrų nuotolinio darbo galimybių skirtumų, atsirandančių dėl sektorių segregacijos ir skirtingo sektorių nuotolinio darbo galimybių, mažinimą.

5.   Lyčių lygybės integravimo būdai

5.1.

Nors darbo organizavimo klausimus sprendžia darbdaviai, socialiniai partneriai gali reikšmingai prisidėti, pavyzdžiui, kolektyvinėmis derybomis, prie nuotolinio darbo plėtros ir šitaip padėti siekti lyčių lygybės, didesnio našumo ir gerovės darbe. Preliminariojoje sutartyje dėl nuotolinio darbo, kurią 2002 m. sudarė ES socialiniai partneriai ir iki 2008 m. įgyvendino visos valstybės narės (26), nustatoma bendroji nuotolinio darbo taikymo acquis tvarka, kad būtų subalansuotai tenkinami darbdavių ir darbuotojų poreikiai. Socialinis dialogas yra gyvybiškai būtinas nuotolinio darbo atveju sprendžiant darbo užmokesčio, darbo laiko, junglumo galimybių, sveikatos ir saugos, mokymo ir įgūdžių ugdymo klausimus. EESRK taip pat ragina skleisti geriausią moterų ir vyrų įgalėjimo derinti darbą ir šeimą patirtį ir skatinti bei finansuoti socialinių partnerių bendrus veiksmus.

5.2.

Nuotolinis darbas yra grindžiamas technologijų infrastruktūra ir jungtimis, todėl EESRK pabrėžia, kad svarbiausia yra investuoti į tinkamą skaitmeninę infrastruktūrą, kuri suteikia prieigą prie stabilių skaitmeninių jungčių ir tinkamos aparatinės bei programinės įrangos, įgalėjančios visas visuomenės grupes efektyviai dirbti nuotoliniu būdu ir išvengti sunkumų kitose ekonomikos ir visuomenės skaitmeninės pertvarkos srityse.

5.3.

EESRK nuolat ragina stiprinti visų žmonių skaitmeninius įgūdžius, kad jie neatsiliktų nuo skaitmeninės pažangos ir galėtų patys ją formuoti, išnaudodami visas e. mokymosi teikiamas galimybes. Tai galima pasiekti pasitelkus formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą bei jų rezultatų patvirtinimą, apimantį pagrindinį ugdymą, įgūdžių tobulinimą ir profesinį perkvalifikavimą, vadovaujantis nuolatinio mokymosi visą gyvenimą požiūriu. Ypatingą dėmesį reikia skirti moterų įgūdžiams, kad jos taip pat galėtų visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje, taip pat tvarkyti praktinius kasdienius skaitmeninius reikalus.

5.4.

EESRK pabrėžia, kad reikia „Priežiūros kurso Europai“, kadangi investavimas į priežiūros sektorių užtikrintų kokybiškesnių paslaugų teikimą per visą gyvenimo ciklą ir pripažintų moteris ir vyrus vienodai uždirbančiais ir prisiimančiais vienodas priežiūros pareigas. Komitetas ragina valstybes nares investuoti į visų tipų priežiūros infrastruktūrą. Nacionaliniai atkūrimo ir atsparumo didinimo planai pagal priemonę „Next Generation EU“ suteikia galimybę nukreipti investicijas į priežiūros sektorių. EESRK taip pat ragina skleisti geriausią moterų ir vyrų įgalėjimo derinti darbą ir šeimą patirtį ir skatinti bei finansuoti socialinių partnerių bendrus veiksmus. EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti Barselonos tikslus (27), kad būtų užtikrinamos aukštos kokybės, lanksčios, įvairios ir prieinamos vaikų priežiūros paslaugos (28). Komitetas taip pat pabrėžia, kad svarbu pereiti nuo institucinės priežiūros prie bendruomeninių ir į žmogų orientuotų paslaugų, teikiamų pažeidžiamiems vaikams ir suaugusiesiems, turintiems specialiųjų poreikių, kaip nurodoma Europos Komisijos paskelbtose bendrosiose Europos gairėse (29).

5.5.

EESRK ragina valstybes nares veiksmingai ir laiku įgyvendinti Direktyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kad šeimos turėtų galimybių tinkamai pasirinkti daugiau lygybės praktikoje, o tuo pačiu atsižvelgti į įmonių, ypač smulkiųjų ir vidutinių įmonių, poreikius. Mažesnėms įmonėms, kurių veikla pagal apibrėžimą yra grindžiama nedidelės komandos darbu, gamybos organizavimo tęstinumas ir stabilumas turėtų teikti net daugiau naudos nei kitoms. Remiantis iki šiol įgyta patirtimi, galima svarstyti apie lanksčias fiziniu buvimu darbo vietoje grindžiamo darbo derinimo su nuotoliniu darbu schemas.

5.6.

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į pažeidžiamų grupių, kaip antai negalią turinčių moterų, vienišų motinų, vyresnio amžiaus moterų, moterų migrančių ir romų tautybės moterų gyvenimo sąlygas. Būtina remti moterų organizacijas ir organizacijas, atstovaujančias šeimoms, be kita ko, tikslinėmis priemonėmis, finansuojamomis iš ES ir nacionalinių fondų.

5.7.

Smurtinių situacijų atveju reikėtų pasitelkti visas pagalbos tarnybas (nes dėl izoliacijos pandemijos metu smurtas namuose tapo dažnesnis (30)), taip pat užtikrinti smurtą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo priežiūrą. EESRK primygtinai ragina, kad valstybės narės kurtų ir įgyvendintų visų rūšių fizinio ar virtualaus smurto prieš moteris prevencijos priemones. Reikia ryžtingesnių veiksmų kovojant su smurtu ir seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje, be kita ko, nuotolinio darbo kontekste. Jei nėra „saugios“ darbo vietos (dėl, pavyzdžiui, nuotolinio darbo), smurtą šeimoje patyrusiems asmenims netaikoma jokia socialinė kontrolė ir jie turi ribotas arba neturi jokių galimybių gauti atitinkamą informaciją ir pagalbą (31). Reikėtų skatinti socialinius partnerius plėtoti smurto šeimoje prevencijos politiką ir teikti jiems atitinkamą pagalbą, įskaitant specialius bendrus veiksmus ir tinkamas stebėsenos ir pranešimų sistemas, visų pirma taikomas tais atvejais, kai dirbama nuotoliniu būdu (32). EESRK palankiai vertina EK pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybėms narėms leidžiama ES intereso labui ratifikuoti 2019 m. TDO Konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo (Nr. 190). Komitetas ragina valstybes nares sparčiai ratifikuoti šią konvenciją (33) bei ragina ES skatinti ES nepriklausančias šalis padaryti tą patį. EESRK atkreipia dėmesį į Tarybos raginimą valstybėms narėms, kurios dar to nepadarė, ratifikuoti Stambulo konvenciją, ir palankiai vertina Komisijos ketinimą, kaip išdėstyta Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane, pasiūlyti teisės aktus, kuriais būtų kovojama su smurtu dėl lyties, nukreiptu prieš moteris, įskaitant lytinį priekabiavimą darbe.

5.8.

Nors nuotolinis darbas nėra nauja darbo forma, daugelis jo poveikio aspektų nėra žinomi, todėl juos reikėtų papildomai ištirti. Pavyzdžiui, būtų naudinga išnagrinėti jo poveikį ir būtinas sąlygas ne pandemijos vyravimo sąlygomis, atsižvelgiant į ilgalaikius pokyčius įvairiuose ekonomikos ir visuomenės sektoriuose. Universalios paskirties technologinės ir socialinės inovacijos yra pagrindiniai veiksniai, leidžiantys kuo geriau pasinaudoti nuotoliniu darbu ir tuo pačiu spręsti su lyčių lygybe susijusias problemas, todėl EESRK ragina įtraukti šias temas į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Taip pat reikėtų rinkti gerus esamos praktikos pavyzdžius ES ir jais dalytis, siekiant skatinti priimti pažangius sprendimus.

5.9.

Investavimas į visuotinės paskirties techninę, socialinę ir inovacijų infrastruktūrą sudaro pagrindinę valstybių biudžeto dalį, todėl tinkamam finansų paskirstymui tenka vienas svarbiausių vaidmenų užtikrinant, kad nuotolinis darbas būtų grindžiamas lyčių lygybe. Siekiant šio tikslo, taip pat reikėtų pasitelkti ES fondus, įskaitant struktūrinius fondus ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

5.10.

Junglumas yra visuomeninis reiškinys. Darbo vietose turi būti plėtojama tam tikra praktika, pavyzdžiui, įgyvendinamos tokios priemonės, kaip socialinių partnerių susitarimai dėl skaitmeninės pertvarkos, taip pat atsižvelgiama į tai, kad Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) šiuo metu rengia ES sveikų darbo vietų kampaniją, skirtą skaitmeninei pertvarkai, kuri prasidės 2023 m.

5.11.

EESRK taip pat remiasi atskirais pagrindų susitarimais dėl nuotolinio darbo ir skaitmeninės pertvarkos (34) ir ragina Europos Komisiją skirti specialią finansinę paramą socialinių partnerių tiksliniams bendriesiems veiksmams, taip pat remti pilietinės visuomenės organizacijas, kurios prisideda prie profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros kūrimo. Atskiruose pagrindų susitarimuose dėl nuotolinio darbo ir skaitmeninės pertvarkos nuodugniai aiškinama, kaip spręstinos problemos, susijusios su prisijungimo ir atsijungimo sąlygomis suskaitmenintoje darbo aplinkoje, taip pat nurodomos pernelyg ilgo prisijungimo laiko ir pernelyg ilgo darbo laiko pagrindinės priežastys, be to, tikėtina, kad, yra daugybė nacionalinių atskirų pagrindų susitarimų įgyvendinimo pavyzdžių, įskaitant sektorių ar bendrovių susitarimus bei rekomendacinius dokumentus.

5.12.

Jei kalbėtume apie nacionalinius požiūrius į prisijungimą ir atsijungimą, tai Prancūzija, Belgija, Italija ir Ispanija priėmė teisės aktus dėl teisės atsijungti, kuriuose išaiškinamos teisės, informuojama apie poreikį keisti darbo laiko modelius ar netgi skatinama inicijuoti kultūrinius pokyčius, kad darbas būtų organizuojamas sveikiau. Nyderlanduose ir Portugalijoje pateikta pasiūlymų dėl teisės aktų. Vokietijoje, Suomijoje, Airijoje, Liuksemburge, Lietuvoje, Maltoje, Švedijoje ir Slovėnijoje vyksta diskusijos, o kitose 13 valstybių narių tokios diskusijos dar neprasidėjo. Europos Parlamentas neseniai balsavo už rezoliuciją dėl teisės atsijungti, kurioje ragina EK pateikti teisės akto pasiūlymą, kuriuo skaitmeniniu būdu dirbantiems asmenims būtų suteikiama teisė atsijungti pasibaigus jų darbo laikui, taip pat būtų nustatomi būtiniausi nuotolinio darbo reikalavimai ir išaiškinamos darbo sąlygos, taip pat darbo ir poilsio laikas (35). Esama įvairių nuomonių dėl to, ar reikia tokių teisės aktų, o gal pakanka esamų teisės aktų nuostatų, ir ar reikėtų vadovautis tik kolektyvinėmis derybomis grindžiamu požiūriu. Nepaisant nuomonių įvairovės, socialiniai partneriai iš esmės sutaria, kad „dėl prisijungimo ir atsijungimo sąlygų“ turi būti tariamasi vedant socialinį dialogą bendrovių (ir (ar) sektorių) lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad šios sąlygos bus pritaikytos specifiniams sektorių, bendrovių ir kitų organizacijų poreikiams, kartu atsižvelgiant į darbuotojų poreikius, ypač į jų sveikatą ir saugą.

5.13.

Be to, politikos formuotojai turi tartis su socialiniais partneriais, kai formuojama su darbu ir užimtumu susijusi politika, taip pat ir ta, kuri turi įtakos nuotoliniam darbui ir jo poveikiui lytims. EESRK pabrėžia, kad lyčių klausimai turėtų būti integruoti į visas politikos sritis. Nuotolinis darbas yra susijęs su kasdieniu žmonių gyvenimu, taip pat su aplinkos ir klimato politika, todėl pilietinės visuomenės organizacijoms, dirbančioms atitinkamai moterų, šeimos, vartotojų reikalų ir aplinkosaugos srityse, reikėtų suteikti balso teisę formuojant politikos kryptis.

5.14.

Siekiant įgalėti ir paskatinti privatųjį sektorių kurti naujoves ir investuoti į naujus metodus bei kurti naujas darbo vietas, tenkinančius lyčių lygybe grindžiamo nuotolinio darbo pagrindines sąlygas, būtina, kad ES sudarytų palankias sąlygas verslumui ir verslo veiklai. Norint, kad nuotolinis darbas būtų sėkmingai valdomas, reikia, kad viešasis ir privatusis sektoriai glaudžiai ir sklandžiai bendradarbiautų tarpusavyje praktiniu lygmeniu. Tai yra aktualu, pavyzdžiui, skaitmeninės infrastruktūros, švietimo ir mokymo, sveikatos ir socialinių paslaugų, tyrimų ir inovacijų srityse.

5.15.

Be to, turi pasikeisti individų ir šeimų mąstysena. Sumažinti ir pralaužti stereotipinį mąstymą gali padėti tik aukštesnio lygio suvokimas ir įsipareigojimas. Taip pat reikia aktyviai skatinti organizacijų kultūrą, užtikrinančią sąmoningumą lyčių klausimais, kaip antai vienodo darbo užmokesčio principų, būtinybės „pastebėti“ kiekvieną asmenį ir panašiais klausimais, taip pat padėti vadovams kurti ir įgyvendinti nuotoliniam darbui palankią praktiką. Šių tikslų turėtų būti siekiama įgyvendinant Direktyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir organizuojant informuotumo didinimo kampanijas. EESRK ragina socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas šiuo atžvilgiu imtis pagrindinio vaidmens, pasisakant už nestereotipinius vaidmenis šeimoje ir nestereotipines studijų, profesijos ir darbo pasirinkimo galimybes. Lyčių lygybę taip pat reikėtų įtraukti į ugdymo procesą nuo darželio, pradinės mokyklos iki profesinio ir universitetinio mokymo įstaigų.

---

(1)  Eurofound tyrimas „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“. Tai galima palyginti su 2018 m., kai, kaip 2020 m. pranešė EK, mažiau nei 5 proc. darbuotojų nuotoliniu būdu dirbo nuolat, o mažiau nei 10 proc. – retkarčiais.

(2)  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/qanda_20_357

(3)  Europos socialinių partnerių pagrindų susitarimas dėl skaitmeninės pertvarkos nuo 2020 m. ir dėl nuotolinio darbo nuo 2002 m., ir EK ataskaita dėl Europos socialinių partnerių pagrindų susitarimo dėl nuotolinio darbo įgyvendinimo (COM(2008) 412 final) – http://erc-online.eu/european-social-dialogue/database-european-social-dialogue-texts/.

(4)  OL C 237, 2018 7 6, p. 8.

(5)  http://erc-online.eu/european-social-dialogue/database-european-social-dialogue-texts/ ir http://resourcecentre.etuc.org/.

(6)  EUROFOUND tyrimas „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“.

(7)  EPRS (Europos Parlamento tyrimų tarnyba), Lyčių lygybė: rengiama apžvalga – JT įspėja, kad dėl COVID-19 pandemijos visuotiniai laimėjimai lyčių lygybės klausimais gali pasukti priešinga linkme būtent tuo metu, kai tarptautinė bendruomenė yra pasirengusi suteikti naują postūmį šiai sričiai.

(8)  „2020 m. lyčių lygybės indeksas: Skaitmeninė pertvarka ir darbo ateitis“, EIGE.

(9)  „2020 m. lyčių lygybės indeksas: Skaitmeninė pertvarka ir darbo ateitis“, EIGE.

(10)  UNAPL, FEPIME Catalunya ir AFAEMME studijos.

(11)  https://data.unwomen.org/features/covid-19-and-gender-what-do-we-know-what-do-we-need-know

(12)  Europos Parlamento tyrimų tarnyba, Lyčių lygybės įgyvendinimas pandemijos ir esamų problemų akivaizdoje, https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/ATAG/2021/659440/EPRS_ATA(2021)659440_EN.pdf; https://eige.europa.eu/topics/health/covid-19-and-gender-equality.

(13)  Eurofound (2020 m.), „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“.

(14)  E. apklausa, COVID grupė, Darbo užmokesčio struktūros tyrimas. Eurofound (2020 m.), „Galimybės dirbti nuotolinį darbą ir COVID-19 krizė: nauja skaitmeninė atskirtis?“

(15)  Apskritai maždaug 37 proc. darbo vietų ES gali būti dirbama nuotoliniu būdu (žr. Eurofound duomenis).

(16)  Eurofound (2021 m.), „COVID 19: kai kurios pasekmės užimtumui ir profesiniam gyvenimui“, ES leidinių biuras, Liuksemburgas – rengiamas spaudai.

(17)  Eurofound (2020 m.). „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“.

(18)  „2020 m. lyčių lygybės indeksas: Skaitmeninė pertvarka ir darbo ateitis“, EIGE.

(19)  https://www.nature.com/articles/d41586-020-01294-y

(20)  UNAPL, FEPIME Catalunya ir AFAEMME studijos.

(21)  https://www.opendemocracy.net/en/5050/covid19-sexual-harassment-work-online/

(22)  https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20200406IPR76610/covid-19-vaccines-meps-call-for-more-clarity-and-transparency

(23)  https://ec.europa.eu/commission/commissioners/2019-2024/suica/announcements/speech-vice-president-suica-demographic-change-eu-epc_lt, https://horizon-magazine.eu/article/teleworking-here-stay-here-s-what-it-means-future-work.html.

(24)  https://www.oecd.org/going-digital/bridging-the-digital-gender-divide-key-messages.pdf

(25)  „2020 m. lyčių lygybės indeksas: Skaitmeninė pertvarka ir darbo ateitis“, EIGE.

(26)  http://erc-online.eu/european-social-dialogue/database-european-social-dialogue-texts/

(27)  Pagal naująją „2020–2025 m. ES lyčių strategiją“.

(28)  2020 m. lapkričio 24 d. bendras Europos socialinių partnerių pareiškimas dėl vaikų priežiūros ES.

(29)  https://deinstitutionalisationdotcom.files.wordpress.com/2017/07/guidelines-final-english.pdf/

(30)  https://unric.org/en/who-warns-of-surge-of-domestic-violence-as-covid-19-cases-decrease-in-europe/; https://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20200406IPR76610/covid-19-stopping-the-rise-in-domestic-violence-during-lockdown.

(31)  2020 m. kovo mėn. leidinyje „Brief no 3 – Domestic violence and its impact on the world of work“ TDO apžvelgia, kiek daug nacionalinėms ekonomikoms kainuoja smurtas artimoje aplinkoje (https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---dgreports/---gender/documents/briefingnote/wcms_738117.pdf).

(32)  Geriausios praktikos pavyzdžiai: „Vodafone Toolkit on domestic violence and abuse at work: Recognise, respond and refer“ https://www.vodafone.com/content/dam/vodcom/files/vodafone_domestic_violence_toolkit_2020.pdf.

(33)  https://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2020/LT/COM-2020-24-F1-LT-MAIN-PART-1.PDF

(34)  https://www.ceep.eu/wp-content/uploads/2020/06/Final-22-06-20_Agreement-on-Digitalisation-2020.pdf

(35)  https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20210114IPR95618/right-to-disconnect-should-be-an-eu-wide-fundamental-right-meps-say, 472 balsai už, 126 prieš ir 83 susilaikė.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Bendros Europos geležinkelių erdvės“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prašymu)

(2021/C 220/03)

Pranešėjas

Stefan BACK

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Portugalija, 2020 10 26
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 3 24
Plenarinės sesijos Nr.	559
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	149 / 68 / 10

1.   Išvados ir rekomendacijos

Dėl Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos iškeltų klausimų

1.1.

EESRK mano, kad nors per trisdešimt prekybos liberalizavimo metų rinkų atvėrimo ir techninio derinimo srityse įvyko nemažai pokyčių, reikia dar daug nuveikti politikos, reglamentavimo ir kultūrinių pokyčių srityse. Rengiant priemones reikėtų, be kita ko, skirti daugiau dėmesio socialinių teisės aktų rengimui, pritaikymui ir veiksmingam įgyvendinimui. Jomis reikia siekti padidinti rinkos dalį, numatytą Komisijos tvaraus ir pažangaus judumo strategijoje, ir gerinti aplinkos ir socialinį tvarumą.

1.2.

Reikia imtis priemonių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms operacijoms, sumažinant patikrinimų kertant sieną poreikį ir panaikinant administracines problemas bei vėlavimus sienų kirtimo punktuose.

1.3.

Reikia pagerinti eismo planavimo prioritetus, pajėgumų planavimą ir informaciją, siekiant užtikrinti didesnį lankstumą ir optimalų pajėgumų planavimą tiek geležinkelių infrastruktūros, tiek daugiarūšio transporto srautų optimizavimo terminaluose srityse.

1.4.

Siekiant užtikrinti sklandų eismo srautų judėjimą, optimizuoti išteklių naudojimą ir užtikrinti užimtumą, reikia investicijų į infrastruktūrą, taip pat ir į skaitmeninimą ir riedmenų atnaujinimą (atitinkamai diegiant ERTMS ir plėtojant automatinio sukabinimo įtaisus), taip pat investicijų į teisingą pertvarką ir gebėjimų ugdymą.

1.5.

Kad būtų pagerintas krovinių vežimas geležinkeliais, EESRK rekomenduoja imtis papildomų priemonių, pavyzdžiui, užtikrinti įmonių ir transporto rūšių bendradarbiavimą siekiant didesnio aplinkos ir socialinio tvarumo ir efektyvumo, atnaujinti keičiamo sąstato prekinių traukinių sistemą, susieti strateginę infrastruktūrą (pvz., uostus) su geležinkelio sprendimais, investuoti į pramoninės paskirties privažiuojamuosius geležinkelio kelius, įtraukti stambias logistikos bendroves, kad jos perorientuotų savo srautus pereidamos prie kitų transporto rūšių, užtikrinti visų transporto rūšių aplinkos ir socialiniu požiūriu pavyzdinius rezultatus.

1.6.

Kalbant apie valstybės skolą, EESRK rekomenduoja Mastrichto kriterijų taikymo išimtį viešosioms investicijoms į transporto infrastruktūrą taikyti ir po COVID-19 krizės. Turėtų būti sustiprintos pastangos skatinti investicijas į geležinkelių sektorių, siekiant socialiniu ir aplinkos požiūriu tvarios transporto sistemos.

1.7.

Infrastruktūros vystymas, įskaitant laiku vykdomą TEN-T pagrindinio tinklo koridoriaus ir krovinių vežimo tinklo koridoriaus plėtrą, yra labai svarbus prioritetas, kurio finansavimui ir planavimui reikia skirti daug dėmesio. Siekiant, kad ES geležinkelių tinklas būtų plėtojamas po 2030 m., ypač svarbu toliau kurti greitųjų geležinkelių tinklą, jungiantį visas ES sostines ir didžiuosius miestus.

1.8.

EESRK pabrėžia, kad kvalifikuoti ir motyvuoti darbuotojai bei geros darbo sąlygos yra itin svarbūs sėkmingo geležinkelio transporto vystymosi veiksniai. Todėl svarbu priimti tinkamus socialinės srities teisės aktus, įskaitant susijusius su geležinkelio darbuotojų komandiravimu. EESRK pabrėžia, kad šiuo požiūriu labai svarbus yra gerai veikiančio socialinio dialogo vaidmuo.

1.9.

Per COVID-19 krizę įgyta patirtis turi būti panaudota kuriant atsparesnę ir veiksmingesnę geležinkelių sistemą. Atsparumo planavimas turi būti vykdomas glaudžiai konsultuojantis su socialiniais partneriais.

1.10.

Iš pradžių numatytas infrastruktūros valdytojo statusas neabejotinai padėjo užtikrinti, kad infrastruktūros pajėgumai būtų paskirstyti nepriklausomai, sąžiningai ir nediskriminuojant, taip pat padidino operatorių pasitikėjimą sąžiningomis sąlygomis. Tačiau vėlesniais reguliavimo sistemos pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES (1), numatyta daug organizacinės struktūros pasirinkimo galimybių ir daug dėmesio skiriama infrastruktūros valdytojo nepriklausomybei užtikrinant būtinąsias funkcijas (laiko tarpsnių paskirstymas, apmokestinimas ir mokesčių rinkimas) ir atskiromis sąskaitomis grindžiamą skaidrumą. Dabartinėmis nuostatomis puikiai užtikrinamas nepriklausomumas ir skaidrumas, reikalingi geram vidaus rinkos veikimui palaikyti.

1.11.

EESRK pabrėžia, kad integruotos geležinkelių sistemos gali taip pat gerai užtikrinti sąžiningą paskirstymą, kaip ir neintegruotos sistemos. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad daug didžiųjų ir sėkmingai veiklą vykdančių Europos geležinkelio šalių nusprendė remti integruotas geležinkelių bendroves, kad būtų užtikrinta sinergija, geresnis koordinavimas, lankstumas ir vidaus darbo rinka siekiant išsaugoti darbo vietas.

1.12.

Infrastruktūros valdytojų ir operatorių koordinavimo sistema, taip pat Europos infrastruktūros valdytojų tinklas yra optimaliam veiksmingumui užtikrinti būtini elementai.

Kitos išvados

1.13.

Infrastruktūros valdytojai turėtų skirti daugiau dėmesio pralaidumo trukdžiams, miesto zonoms, tarpvalstybinėms jungtims ir tarpvalstybiniams eismo srautams bei bendradarbiavimui.

1.14.

Koordinuotas eismo ir išteklių valdymas geležinkelių koridorių ar ES lygmeniu yra patraukli galimybė, kuri turėtų būti išnagrinėta kaip, pavyzdžiui, krovinių vežimo geležinkeliais koridoriaus įgyvendinimo arba TEN-T pagrindinio koridorių tinklo dalis.

1.15.

EESRK svarsto, galbūt geležinkelių sistemai iš tiesų reikia kultūrinio pokyčio ir naujo požiūrio, kurio dėmesio centre būtų klientų poreikiai, susiję su keleivių ir krovinių vežimu. 2021-aisiais – Europos geležinkelių metais – turėtų būti pasinaudota siekiant skatinti šiuos elgsenos pokyčius, plėtoti sklandesnį operatorių ir klientų bendradarbiavimą ir kuo geriau išnaudoti skaitmeninimo teikiamas galimybes.

1.16.

EESRK pabrėžia, kad dėl COVID-19 pandemijos projektai buvo atidėti arba sustabdyti. Dabar svarbu atsigriebti už prarastą laiką.

1.17.

Atrodo aišku, kad turi būti atsižvelgta į dabartinius politikos priemonių ir geležinkelių sistemos tobulinimo poreikius, kad būtų pasiekti geležinkelių transporto dalies tikslai ir ši sistema galėtų tapti visaverte tvarios Europos daugiarūšio transporto sistemos dalimi Valstybės pagalba ir valstybės intervencinės priemonės tebeturi lemiamos reikšmės siekiant užtikrinti, kad pagrindinės paslaugos būtų teikiamos ir po COVID-19 krizės.

1.18.

COVID-19 daro neigiamą poveikį visų rūšių keleivių vežimui geležinkeliais, ypač tarptautiniais maršrutais. Atsižvelgiant į geležinkelių sektoriaus ypatumus, 2020 m. negautos pajamos, kurios sudarė 26 mlrd. EUR, 2021 m. nuostolius, taip pat numatomą lėtą atsigavimo tempą, derama ir lanksti finansinė parama geležinkelio įmonėms ir infrastruktūros valdytojams yra būtina ir turi būti veiksmingai naudojama siekiant remti geležinkelių transporto rinkos plėtrą ir sektoriaus konkurencingumą kitų transporto rūšių atžvilgiu.

1.19.

Viešųjų paslaugų sutartys yra nepaprastai svarbios, kad visiems būtų užtikrintos prieinamos, įperkamos ir įtraukios keleivių vežimo paslaugos. EESRK mano, kad tiesioginis viešųjų paslaugų sutarčių sudarymas yra viena iš veiksmingiausių ir rezultatyviausių keleivinio geležinkelių transporto skatinimo priemonių.

1.20.

2021-ieji – Europos geležinkelių metai – suteikia puikią galimybę įvertinti iki šiol įvykusius pokyčius ir nustatyti ateities tikslus. Todėl EESRK ragina atlikti nešališką ES geležinkelių politikos ir jos pasiekimų analizę atsižvelgiant į 7.2 punkte nustatytus įgaliojimus ir į SESV sutarties 90 ir 91 straipsniuose nustatytus transporto politikos tikslus, taip pat į teisę gauti tinkamas viešąsias paslaugas esant rinkos nepakankamumui, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 (2), SESV 14 straipsnyje ir Protokole (Nr. 26) ir ES pagrindinių teisių chartijos 36 straipsnyje.

2.   Bendrosios pastabos ir ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos keliami klausimai

2.1.

Pirmininkaujanti valstybė narė paprašė, kad nuomonėje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas šiems trims klausimams:

2.2.

Ko galima pasimokyti iš tris dešimtmečius trukusių bandymų liberalizuoti geležinkelių sektorių ES šalyse (ir Jungtinėje Karalystėje)?

2.3.

Ar geležinkelių sistemos veiklos rūšių atskyrimas pagerino ar pakenkė jos veiklos rezultatams apskritai?

2.4.

Ar infrastruktūros valdytojų atskyrimas nuo geležinkelių operatorių turėtų būti grindžiamas „vieno modelio visiems“ principu, ar reikėtų skatinti modelių įvairovę?

3.   Bendra Europos geležinkelių erdvė

3.1.

Bendra Europos geležinkelių erdvė buvo apibrėžta 1996 m. baltojoje knygoje „Bendrijos geležinkelių atgaivinimo strategija“. Ji įgyvendinta pasitelkiant keturis teisės aktų rinkinius, dėl kurių buvo nuspręsta 2001, 2004, 2007 ir 2016 m. 2001 m. krovininio geležinkelių transporto dalis (kalbant apie sausumos transporto rūšis) sudarė 17,5 proc., 2006 m. – 17,0 proc., o 2018 m. – 17,9 proc. Keleivinio geležinkelių transporto dalis kito taip: 2007 m. – 6,6 proc., 2010 m. – 6,6 proc., o 2018 m. – 6,9 proc. (lyginant su visų rūšių keleiviniu transportu). Vertinant tik sausumos transportą: 2007 m. – 6,9 proc., 2011 m. – 7,0 proc., 2018 m. – 7,9 proc. (3) Nepaisant tos pačios teisės aktų sistemos, pokyčiai valstybėse narėse buvo skirtingi.

3.2.

Apibendrinant, šiais dokumentų rinkiniais buvo atvertos nacionalinės ir tarptautinės keleivių bei krovinių vežimo transporto rinkos, pradėtas techninis derinimas, įskaitant infrastruktūrai ir riedmenims keliamus reikalavimus, taikomus, be kita ko, Europos geležinkelių eismo valdymo sistemai (ERTMS) ir visų pirma TEN-T tinklui.

3.3.

Šia sistema taip pat užtikrinama infrastruktūros valdytojų nepriklausomybė, susijusi su būtinosiomis funkcijomis, tokiomis kaip laiko tarpsnių paskirstymas ir atskirų infrastruktūros valdytojų sąskaitų naudojimas.

3.4.

Į teisės aktų sistemą taip pat įtraukta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB (4) dėl traukinių mašinistų gebėjimų ir sveikatos būklės sertifikavimo, įskaitant kalbinius įgūdžius vairuojant tarptautinių maršrutų transporto priemones, ir Tarybos direktyva 2005/47/EB (5) dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas, darbo sąlygų, kurios yra pagrįstos Europos socialinių partnerių susitarimais pagal SESV 155 straipsnį.

3.5.

Šioje sistemoje taip pat numatytas nacionalinio lygmens infrastruktūros valdytojų ir operatorių koordinavimo mechanizmas, susijęs su infrastruktūros priežiūra ir siektinais veiklos pajėgumais, taip pat įvairiarūšiu transportu ir sąveikumu, infrastruktūros prieinamumu ir naudojimu, vienarūšiu transportu ir paslaugų kokybe. Europos infrastruktūros valdytojų tinklas užtikrina bendradarbiavimą ir keitimąsi nuomonėmis.

3.6.

Į keleivinio transporto taisykles įtraukiamos nuostatos dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių ir viešųjų pirkimų, taip pat dėl galimybės nustatyti bendrąsias kainų ir paslaugų lygio taisykles. Viešasis keleivinis transportas reglamentuojamas Viešųjų paslaugų įsipareigojimų reglamentu (EB) Nr. 1370/2007 (iš dalies pakeistu Reglamentu (ES) 2016/2338), kuriame reikalaujama, kad viešųjų paslaugų sutartis sudarytų kompetentingos institucijos pagal reglamente nustatytas taisykles. Jos apima kompetentingų institucijų ir valstybių narių įgaliojimus nustatyti socialinius kriterijus, socialinius standartus ir darbuotojų perkėlimą pasikeitus operatoriui.

4.   Dabartinis įgyvendinimo etapas: problemos, kurios per 30 metų nebuvo išspręstos

4.1.

Beveik tris dešimtmečius užsitęsusios pastangos atverti ES tarptautines ir nacionalines krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais rinkas ir įvairių techninių ir saugos taisyklių suderinimas, taip sukuriant bendrą Europos geležinkelių erdvę, vis dar nedavė lauktų bendrų rezultatų.

4.2.

Taip pat reikėtų priminti, kad, kalbant apie tarptautinius keleivių vežimo geležinkeliais maršrutus ir šio rinkos segmento pajėgumų plėtojimą, ES darnaus ir išmanaus judumo strategija siekiama iki 2050 m. sukurti visapusiškai veikiantį darniam ir išmaniam transportui pritaikytą daugiarūšį, sparčiomis jungtimis pasižymintį transeuropinį transporto tinklą (TEN-T). Šis susisiekimas turėtų būti toks, kad būtų galima didžiuosius ES miestus sujungti traukiniais teikiant tvarias vežimo geležinkeliu paslaugas, kurios galėtų palaipsniui ir bent iš dalies pakeisti susisiekimą oro transportu žemyno viduje.

4.3.

Nepaisant visiško rinkos atvėrimo, priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti galimybę laisvai ir nediskriminuojamai naudotis infrastruktūra, suderintų techninių taisyklių ir administracinio supaprastinimo, geležinkelių sektoriuje vis dar yra didelių spragų, susijusių su pajėgumais padidinti šios rūšies transporto dalį keleiviams ir kroviniams vežti. Į daugelį šių klausimų atkreiptas dėmesys 2020 m. Komisijos tarnybų darbo dokumente, pridėtame prie Komisijos komunikato dėl tvarios ir išmanios judumo strategijos („Darbinis dokumentas“), pateikiant įvairių pasiūlymų (6). Panaši nuomonė dėl krovinių buvo išdėstyta 2016 m. Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje „Krovininis geležinkelių transportas Europos Sąjungoje: vis dar netinkamame kelyje“.

4.4.

EESRK laikosi nuomonės, kad analizės, kurioje tik įvertinamas ES teisinės sistemos įgyvendinimas ir rinkos atvėrimo laipsnis, nepakanka, kad būtų galima visapusiškai išanalizuoti ir suprasti bendros Europos geležinkelių erdvės trūkumus. Todėl EESRK prašo atlikti plačią ir išsamią sėkmės veiksnių ir problemų analizę ir įvertinti dabartinę sistemą, įskaitant jos poveikį darbo sąlygoms, atsižvelgiant į SESV 90 ir 91 straipsniuose nustatytą pareigą sukurti vidaus rinką, kurioje būtų suderintos tarptautinio transporto taisyklės ir nustatytos kabotažo sąlygos, taip pat į SESV 14 straipsnį dėl bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų, ypatingą dėmesį skiriant bendrosios rinkos ir konkurencijos teisės principams, kurie nustatyti geležinkelių transportui Reglamente (EB) Nr. 1370/2007, ir į valstybių narių vaidmenį šioje srityje, kaip nustatyta prie SESV sutarties pridedame Protokole (Nr. 26) ir ES pagrindinių teisių chartijos 36 straipsnyje.

4.5.

Rinkos atvėrimas nebuvo vienodai sėkmingas. Tačiau esama ir sėkmės istorijų. Pavyzdžiui, Austrija, Vokietija ir Švedija pagerino rezultatus, susijusius su geležinkeliais transportuojamų prekių transporto dalies ir pervežtų krovinių apyvartos rodikliais, nepaisant pasaulinio nuosmukio visoje ES (7).

4.6.

Austrijos valstybei priklausanti geležinkelio bendrovė „ÖBB“ sėkmingai sukūrė tarptautinių naktinių keleivinių traukinių susisiekimo tinklą, nors vidaus rinkos dalis 2018 m. smuko nuo 88,4 iki 86,5 proc. Iš visų su keleiviniu transportu susijusių pajamų, kurios sudarė 2,2 mlrd. EUR, 1,4 mlrd. yra galimai susiję su viešųjų paslaugų įsipareigojimais (8).

4.7.

Viešųjų paslaugų įsipareigojimai yra nepaprastai svarbūs, kad piliečiams būtų užtikrintos prieinamos, įperkamos ir įtraukios keleivių vežimo paslaugos. Patekimas į rinką yra atviras komercinėms keleivių vežimo paslaugoms, dažnai tolimojo susisiekimo paslaugoms. Tačiau tolimojo susisiekimo ir regioninio eismo negalima vieno nuo kito atskirti. Kiekvienas tolimojo susisiekimo traukinys atlieka regionines keleiviams naudingas funkcijas, ypač kai jie sustoja priemiesčiuose. Regioninės linijos užtikrina reikiamą keleivių skaičių ir aprūpina keleiviais pagrindines linijas. Jos taip pat sumažina spaudimą greitojo geležinkelio linijų (pranc. – „grandes lignes“) infrastruktūrai ir užtikrina pasiskirstymą teritorijoje. Valstybės narės ir toliau imasi iniciatyvų, siekdamos sukurti svarbias susisiekimo linijas ir siūlydamos naujas traukinių transporto paslaugas, įskaitant naktinius traukinius, o šią plėtrą skatina rinkoje įsitvirtinę geležinkelių operatoriai. Iš tiesų, tokius planus jau paskelbė Vokietija (TEE 2.0), Nyderlandai ir Švedija. EESRK laikosi nuomonės, kad šios iniciatyvos rodo geležinkelių sistemos kompleksiškumą ir kad laisvas patekimas į rinką (nuo 2010 m. suteikiamas tarptautinio keleivių vežimo srityje) nėra tinkama priemonė skatinti (tarptautinio) tolimojo susisiekimo keleivinio transporto plėtrą. Būtina politinė valia, politiniai sprendimai, kuriais pirmenybė teikiama aplinkai palankiems ir įtraukiems metodams, paremtiems būtinomis investicijomis ir geru valdymu.

4.8.

EESRK mano, kad tiesioginis viešųjų paslaugų sutarčių sudarymas yra viena iš veiksmingiausių ir rezultatyviausių keleivinio geležinkelių transporto skatinimo priemonių. Tai yra geležinkelių sistemų pagrindas, pavyzdžiui, Austrijoje ir Šveicarijoje – rinkos dalies požiūriu pirmaujančiose šalyse. Be to, EESRK pažymi, kad nėra jokio ryšio tarp rinkos atvėrimo laipsnio ir klientų pasitenkinimo lygio ar bilietų kainų.

4.9.

Vis dėlto, atsižvelgiant į pirmiau minėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, vis dar yra nemažai problemų, susijusių su patekimo į rinką atvėrimu ir patrauklių geležinkelio jungčių sukūrimu. Nurodomi šie svarbūs elementai:

4.9.1.

Operatorių galimybė gauti tinkamą informaciją, kad jie galėtų pateikti tinkamus pasiūlymus viešųjų pirkimų procedūrose, nepaisant to, kad 2016 m. jau buvo priimti geležinkelių dokumentų rinkinio pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti galimybę konkursų dalyviams gauti tinkamą informaciją.

4.9.2.

Riedmenų prieinamumas išlieka svarbia problema naujiems rinkos dalyviams. Tiek keleivių, tiek prekių vežimui naudojamų riedmenų, kuriems išduotas visoje ES galiojantis pažymėjimas, prieinamumas tebėra gana ribotas.

4.9.3.

Kalbant apie riedmenų, naudojamų keleivių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti, prieinamumą, Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų nuostatomis yra įtvirtinta galimybė kompetentingoms institucijoms prireikus imtis priemonių siekiant palengvinti šį prieinamumą.

4.9.4.

Tęstinės kelionės bilietų ir kombinuotų bilietų pardavimas geležinkelių transporte tebėra problemiškas, ypač kai tai susiję su naujausia informacija apie kainas, rezervavimu ir eismu.

4.10.

Nepaisant ketvirtajame geležinkelių dokumentų rinkinyje numatytų nuostatų, kuriomis operatoriams suteikiama galimybė iš Europos geležinkelių agentūros gauti bendrą saugos sertifikatą visoje ES vykdomoms operacijoms, yra daug nesuderintų taisyklių, dėl to sudėtingėja ir brangsta tarpvalstybinės operacijos ir ypač vilkinamos sienų kirtimo procedūros. Todėl šių taisyklių suderinimas ateityje turėtų būti pagrindinis uždavinys ir išankstinė sąlyga įgyvendinant bendrus būsimus skaitmeninimo ir automatizavimo sprendimus.

4.11.

EESRK pabrėžia, kad techninis infrastruktūros suderinimas ir jos modernizavimas yra svarbus veiksnys siekiant sukurti gerai veikiančią bendrą Europos geležinkelių erdvę. Investicijos į infrastruktūros ir riedmenų modernizavimą yra labai brangios. Tiesą sakant, inovacijas geležinkelių sektoriuje, pavyzdžiui, greitųjų geležinkelių, diegė valstybei priklausantys operatoriai, pasinaudoję viešąja parama. Moksliniams tyrimams ir inovacijoms taikomos specialios valstybės pagalbos taisyklės.

4.12.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija dirba su geležinkelių sektoriumi ir valstybėmis narėmis, panašu, siekdama palengvinti sienų kirtimą krovinių vežimo geležinkeliais koridoriuose. EESRK nuomone, svarbu, kad Komisija išsamiai nustatytų esamas kliūtis, įskaitant įvairias požiūrio problemas, ir pasiūlytų sprendimų. Tokiomis aplinkybėmis EESRK ragina įtraukti socialinius partnerius į Komisijos parengiamąjį darbą.

4.13.

Iškyla nemažai konkrečių problemų, susijusių su krovinių vežimu geležinkeliais. Darbiniame dokumente pateikiamos su šiomis problemomis susijusios pastabos ir pasiūlymai.

4.13.1.

Krovinių vežimo rinkos pobūdis pasikeitė. Kadangi atsiranda daugiau prekių, kurių pristatymui būtinas lankstumas ir aukšto lygio patikimumas sudėtingose ir aukštos vertės tiekimo grandinėse, geležinkeliai dažnai atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje dėl punktualumo, patikimumo, numatomumo ir lankstumo stokos. Pavyzdžiui, per pirmąjį 2018 m. ketvirtį daugiau nei 50 proc. traukinių Alpių regiono krovinių vežimo koridoriuje vėlavo daugiau nei 3 valandas.

4.13.2.

Eismo informacija, pavyzdžiui, apie traukinių buvimo vietą ir numatytą atvykimo laiką, yra ribota. Be to, pajėgumų ir eismo valdymas įprastai nėra koordinuojamas tarp geležinkelių infrastruktūros ir statinių infrastruktūros, pvz., terminalų. Tai tampa kliūtimi optimizuoti išteklių valdymą.

4.13.3.

Dėl šiuolaikinių automatizuotų sukabinimo sistemų, kurios plačiai naudojamos visame pasaulyje, trūkumo ES stringa atskirų vagonų veikimas.

4.13.4.

Kroviniams skiriama mažai dėmesio planuojant tarpvalstybinius ir nacionalinius pajėgumus.

4.13.5.

Ilgalaikis pajėgumų ir tvarkaraščio planavimas apsunkina rinkos dėsniais grindžiamų verslo modelių įgyvendinimą, geležinkeliai tampa nepajėgūs atliepti trumpalaikius klientų poreikius. Dėl vidaus eismui teikiamos pirmenybės ir tarpvalstybinio planavimo koordinavimo stokos kyla dar daugiau problemų gabenant krovinius tarpvalstybiniais maršrutais.

4.13.6.

Dėl mažo pelningumo mažėja investicijų, investicijos į infrastruktūrą nėra tinkamai koordinuojamos tarpvalstybiniu ar net pagrindinių geležinkelių koridorių lygmeniu.

4.13.7.

Galima tikėtis, kad bent jau dalis su koordinavimu ir planavimu susijusių problemų dėl tarpvalstybinių krovinių bus aptartos atliekant reglamento, kuriuo įsteigiami Europos krovininio transporto koridoriai, vertinimą (9).

4.14.

Apskritai panašu, kad reikia pertvarkyti geležinkelių pajėgumų valdymo procesus, siekiant užtikrinti operatoriams galimybę teikti paslaugas, atsižvelgiant į savo klientų poreikius ir užtikrinti deramą patikimumą, punktualumą ir lankstumą. Todėl, be kita ko, reikia visapusiško požiūrio į pajėgumų valdymą, į kurį būtų įtraukti keleivių ir krovinių gabenimo klausimai, taip užtikrinant optimalų pajėgumų naudojimą.

4.15.

Kalbant apie geležinkeliais vežamus krovinius, Audito Rūmai jau minėtoje specialiojoje ataskaitoje dėl geležinkeliais vežamų krovinių išsakė panašias pastabas į tas, kurios buvo išdėstytos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. Specialiojoje ataskaitoje pateikiama keletas rekomendacijų, kaip patobulinti geležinkeliais vežamų krovinių rinkos veikimą, įskaitant geresnę priežiūrą, kovą su antikonkurenciniu rinkos senbuvių ir infrastruktūros valdytojų elgesiu, geresnį eismo valdymą geležinkeliais vežamų krovinių koridoriuose, veiklos stebėjimą ir tikslingesnį atsižvelgimą į infrastruktūros poreikius.

4.16.

Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje taip pat keliamas klausimas dėl traukinių mašinistų, įskaitant su kalbų mokėjimu susijusias nuostatas, numatytas Direktyvoje 2007/59 dėl traukinių mašinistų sertifikavimo, siūlant, kad VI priedo 8 punkte numatyti kalbos reikalavimai būtų pakeisti vienos kalbos mokėjimo reikalavimu, kuris būtų taikomas tarptautiniame geležinkelių transporte.

4.17.

Specialiojoje ataskaitoje padaroma išvada, kad nustatyti strateginiai ir reguliavimo trūkumai yra tokio masto, jog jei jie nebus pašalinti, papildomu finansavimu problemų nepavyks išspręsti.

4.18.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į 2020 m. rugsėjo 21 d. ministrų deklaraciją dėl krovinių vežimo geležinkeliais koridorių, kurioje pabrėžiama skaitmeninimo ir būtinybės laiku sukurti TEN-T pagrindinio tinklo koridorius bei diegti ERTMS svarba.

4.19.

Panašu, kad bendrai sutariama dėl kvalifikuotų geležinkelių darbuotojų ir gerų jų darbo sąlygų svarbos. Šiuo tikslu, kaip tai daroma kituose ES transporto sektoriuose, reikia imtis veiksmų, kad geležinkelių sektoriuje būtų užkirstas kelias socialiniam dempingui, kuris plinta nuolat atveriant rinką. Esamos teisinės nuostatos, pavyzdžiui, Darbuotojų komandiravimo direktyvos, ne visada tinka geležinkelio darbuotojų padėčiai, nes jomis neatsižvelgiama į konkrečius labai mobilių darbuotojų, kaip antai geležinkelių sektoriaus darbuotojų, poreikius. Tai taip pat apsunkina stebėseną. Todėl EESRK mano, kad, kaip ir kelių transporto atveju, gali prireikti specialių, geležinkelių transporto darbuotojams skirtų taisyklių,

4.20.

Šiuo požiūriu EESRK atkreipia dėmesį į geležinkelių sektoriui skirtų socialinių nuostatų ir teisės aktų, jų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo trūkumus, apie kuriuos pranešė geležinkelių sektoriaus socialiniai partneriai, pavyzdžiui, kalbant apie Viešųjų paslaugų įsipareigojimų reglamento socialinių nuostatų įgyvendinimą ir Direktyvos 2005/47/EB dėl mobiliųjų darbuotojų darbo sąlygų vykdant tarpvalstybinę veiklą įgyvendinimą, stebėseną ir vykdymo užtikrinimą.

4.21.

EESRK visiškai pritaria bendram sutarimui, kad labai svarbu turėti kvalifikuotus geležinkelio darbuotojus, kuriems būtų sudarytos geros darbo sąlygos, ir atkreipia dėmesį į 2004 m. susitarimą dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas, vairavimo ir poilsio laiko, kurį socialiniai partneriai sudarė 2004 m. sausio mėn. pagal socialinio dialogo sistemą ir kuris įgyvendinamas Direktyva 2005/47/EB.

4.22.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad socialiniai partneriai sutiko toliau bendradarbiauti vykdant socialinį dialogą, kad pagerintų susitarimo įgyvendinimo stebėseną. Jie parengė bendrą deklaraciją, kuria įsipareigojo skatinti tarpvalstybines operacijas, vengti konkurencijos, grindžiamos vien darbo sąlygų skirtumais, ir užtikrinti vienodas sąlygas tarpvalstybinę veiklą vykdančioms bendrovėms (10). Kalbant apie Direktyvą 2005/47/EB, socialiniai partneriai pabrėžė, kad „viena iš projekto išvadų yra ta, kad tinkamai stebėti ir užtikrinti Susitarimo vykdymą valstybių narių lygmeniu trukdo aiškumo dėl nacionalinių kompetentingų institucijų trūkumas. Net tais atvejais, kai institucija yra aiškiai apibrėžta (paprastai tai – nacionalinė darbo inspekcija), jai trūksta reikiamų išteklių, pajėgumų ir (arba) informuotumo apie Susitarimą ir direktyvą, kuria jis įgyvendinamas, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo pareigas“. EESRK mano, kad ES turi imtis veiksmų.

4.23.

EESRK atkreipia dėmesį į socialinių partnerių deklaraciją dėl Viešųjų paslaugų įsipareigojimų reglamento (EB) Nr. 1370/2007, kurioje pabrėžiama, kad konkurencijos padariniai neturėtų daryti poveikio paslaugas teikiančių darbuotojų darbo sąlygoms, reikalaujant nacionaliniu, regionų ar vietos lygmeniu privalomų socialinių standartų ir (arba) privalomo darbuotojų perkėlimo pasikeitus operatoriui (11). Tai nėra pakankamu mastu įgyvendinama ir užtikrinama praktiškai, todėl reikia imtis ES veiksmų. EESRK prašo Komisijos atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamos šios nuostatos, ir prireikus imtis veiksmų.

4.24.

Regis, operatoriai iš esmės sutaria, kad sektoriui dabar reikia laiko įsisavinti informaciją ir prisitaikyti prie ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio.

5.   COVID-19 pandemijos krizė – atsparumo išbandymas

5.1.

COVID-19 krizė tapo išbandymu ir iššūkiu geležinkelių transportui, kaip ir kitiems transporto sektoriams, bei visiems transporto sektoriaus darbuotojams. Per COVID-19 pandemiją išryškėjo ir teigiamų dalykų – geležinkelių patikimumas, sauga ir pagrindinis vaidmuo vežant žmones ir prekes. Šie rezultatai pasiekti, be kita ko, ir dėl geležinkelių darbuotojų pastangų labai sudėtingomis aplinkybėmis. Šį sunkų laikotarpį, per kurį sumažėjo keleivių ir krovinių vežimo apimtys, daugeliui geležinkelių bendrovių padėjo valstybės pagalba.

5.2.

Remiantis Europos geležinkelių ir infrastruktūros įmonių bendrijos surinktais duomenimis, COVID-19 daro neigiamą poveikį visų rūšių keleivių vežimui geležinkeliais, ypač tarptautiniais maršrutais. 2020 m. negautos pajamos siekė 26 milijardus eurų ir tai tęsiasi pirmaisiais 2021 m. mėnesiais. Be to tikimasi, kad ekonomika atsigaus lėtai.

5.3.

Kita vertus, COVID-19 krizė privertė suvokti, jog būtina plėtoti atsparumo priemones ir gerinti tinklo ryšius ir koordinavimą, skirti daugiau dėmesio tarpvalstybinės infrastruktūros plėtrai (12). Tačiau pandemija taip pat parodė, kad miestai atlieka patį svarbiausią vaidmenį sprendžiant eismo problemas, todėl jie neturėtų būti palikti vieni ir ES jiems turi skirti patį didžiausią dėmesį.

5.4.

Pandemijos metu valstybiniai operatoriai buvo įpareigoti toliau teikti keleivių ir krovinių vežimo paslaugas, užtikrinant veiklos saugumą. Valstybės pagalba ir valstybės intervencinės priemonės dažnai apsaugo geležinkelių sistemą nuo griūties, o tai yra būtina siekiant užtikrinti pagrindinių paslaugų teikimą.

6.   Pirmininkaujančios valstybės narės iškelti klausimai dėl veiklos rūšių atskyrimo

6.1.

Panašu, kad į šiuos du pirmininkaujančios valstybės narės iškeltus klausimus dėl veiklos rūšių atskyrimo buvo tinkamai atsakyta iš dalies pakeistos Direktyvos 2012/34/ES, kuria siekiama užtikrinti geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų valdymo nepriklausomumą (I dalis) ir infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų bei įvairių kategorijų transporto paslaugų atskyrimą (II dalis), II skyriaus I ir II dalių nuostatomis.

6.2.

Minėtomis nuostatomis suteikiama daug organizacinės struktūros pasirinkimo galimybių, jei užtikrinamas infrastruktūrą valdančio subjekto nepriklausomumas atsižvelgiant į traukinių linijų paskirstymą ir apmokestinimą. Tai taip pat taikoma įsipareigojimui sukurti atskiras infrastruktūros valdymo ir operacinių veiklų sąskaitas, taip pat atskiras keleivių ir krovinių vežimo sąskaitas, bei viešųjų lėšų, kuriomis mokama už viešųjų paslaugų teikimą, skaidrumui.

6.3.

Neutralumo užtikrinimas traukinių linijų paskirstymo ir apmokėjimo srityse, taip pat skaidrumo užtikrinimas, kuris numatytas su sąskaitomis susijusiose nuostatose, turi būti vertinami kaip naudingos priemonės, nes jomis užtikrinamos vienodos sąlygos ir skaidrumas.

6.4.

Galima pažymėti, kad didžiosios geležinkelių šalys, kaip antai, Vokietija, Lenkija, Italija ir Austrija, išlaikė integruotas geležinkelių bendroves, o vykdant būtinąsias – laiko tarpsnių paskirstymo, apmokestinimo ir mokesčių rinkimo – funkcijas užtikrinama infrastruktūros valdytojo nepriklausomybė. Pavyzdžiui, Prancūzija reintegravo infrastruktūros valdymą ir operacijas. Šios šalys mano, kad geležinkelių sistemai naudinga išnaudoti sinergijas, užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą, didesnį lankstumą ir t. t. Be to, reikėtų atsižvelgti į naudą geležinkelių darbuotojams, kurie turėtų didelę vidaus darbo rinką, ypač toms su sauga susijusioms profesijoms, kurioms taikomi medicininiai ir psichologiniai reikalavimai.

6.5.

Laisvė pasirinkti organizacinę struktūrą turi būti vertinama palankiai, todėl valstybių narių neturėtų būti reikalaujama atskirti veiklos rūšis.

7.   Baigiamosios pastabos

7.1.

Iš to, kas buvo pasakyta, galima spręsti, kad Europos geležinkelių erdvė toli gražu nėra tobula. Būtina išsamiau išanalizuoti sėkmės veiksnius ir poveikį darbo sąlygoms. Turimuose analizėse buvo įvertintos esamų teisės aktų įgyvendinimo problemos, įskaitant patekimą į rinką, sąveikumą ir techninį suderinimą, įskaitant nevisišką veiklos ir techninių taisyklių suderinimą. Tačiau juose taip pat nustatytos dabartinės sistemos sąnaudų problemos, nepakankamas punktualumas, riedmenų, kurie galėtų judėti visoje ES, stygius ir bendros prisitaikymo prie atviros rinkos sąlygų problemos. Pasirodo, kad nebuvo atlikta galimo rinkos atvėrimo poveikio darbo sąlygoms analizė. Daugelis dalykų galėtų ir turėtų būti pagerinti, kad sistema veiktų geriau, taptų konkurencingesnė, kad būtų padidinta jos užimama rinkos dalis visoje ES ir kad ji taptų pilnaverte veiksmingos, aplinkos ir socialiniu požiūriu tvarios įvairiarūšės transporto ir judumo sistemos, naudingos naudotojams ir aplinkai, dalyve.

7.2.

EESRK mano, kad atėjo laikas bendrai įvertinti ES geležinkelių sistemą. Todėl EESRK prašo atlikti išsamią ir visapusišką sėkmės veiksnių ir problemų analizę ir įvertinti dabartinę sistemą, įskaitant jos poveikį darbo sąlygoms. EESRK prašo atlikti nešališką vertinimą atsižvelgiant į SESV 90 ir 91 straipsniuose nustatytą pareigą sukurti vidaus rinką su suderintomis tarptautinio transporto taisyklėmis ir apibrėžti kabotažo sąlygas, tinkamai laikantis nuostatų dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, apibrėžtų SESV 14 straipsnyje ir prie Sutarties pridedamame Protokole (Nr. 26) ir ES pagrindinių teisių chartijos 36 straipsnyje. Analizėje turėtų būti atsižvelgta į: aplinkosaugos aspektus ir Europos žaliojo kurso tikslus; geležinkelių vaidmenį, kurį jie atlieka kaip visuotinės svarbos paslaugų teikėjas ir socialinės ir ekonominės sanglaudos skatintojas; geležinkelių konkurencingumą ir jų veikimą įvairiarūšio tarpvalstybinio transporto sistemoje, grindžiamoje bendradarbiavimu; efektyvų išteklių naudojimą; paslaugų lygį ir klientų ir vartotojų pasitenkinimą, ypač daug dėmesio skiriant poveikiui darbuotojų darbo sąlygoms. 2021-ieji – Europos geležinkelių metai – suteikia puikią galimybę įvertinti iki šiol įvykusius pokyčius ir nustatyti ateities tikslus.

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 32.

(2)  OL L 315, 2007 12 3, p. 1.

(3)  Iš įvairių ES statistikos suvestinių.

(4)  OL L 315, 2007 12 3, p. 51.

(5)  OL L 195, 2005 7 27, p. 15.

(6)  SWD(2020) 331 final.

(7)  2016 m. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita „Krovininis geležinkelių transportas Europos Sąjungoje: vis dar netinkamame kelyje“, 23–27 punktai.

(8)  „OBB Holding Geschäftsbericht“ 2019, p. 61 ir 65–66.

(9)  OL L 276, 2010 10 20, p 22.

(10)  Susitarimo dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas geležinkelių transporto sektoriuje, darbo sąlygų tam tikrų aspektų įgyvendinimo ir taikymo vertinimas; projektas „Mobilieji geležinkelių sektoriaus darbuotojai“, Europos geležinkelių socialinių partnerių CER ir ETF bendros išvados.

(11)  https://www.etf-europe.org/resource/joint-cer-etf-opinion-protection-of-staff-september-2013.

(12)  Pvz., žr. „Bundeministerium für Verkeht und digitale Infrastruktur „Folgerungen für die zukünkftige Verkehrspolitik nach den Erfahrsungen und dem Umgang mit der COVID – 19 Pandemie; Wissenschaftlicher Beirat beim Bundesminister für Verkehr und digitale Infrastruktur Nr 2/Jahr 2020.“

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaita, parengta pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo“

(COM(2020) 950 final)

ir dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ES masto vertinimas. Žaliosios pertvarkos plėtojimas ir ekonomikos atsigavimo skatinimas integruotai planuojant energetikos ir klimato srities veiksmus“

(COM(2020) 564 final)

(2021/C 220/04)

PranešėjasTBL

Lutz RIBBE

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2020 11 11 ir 2020 11 27
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 3 24
Plenarinė sesija Nr.	559
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	236 / 4 / 6

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui (EESRK) daro įspūdį tai, kaip kruopščiai ir tiksliai Komisija dokumentais įformina ir vertina energetikos sąjungos raidą. Tai, kaip buvo parengti ir įvertinti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai (NEKSVP), rodo, kad energetikos sąjungos valdymas veikia.

1.2.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas su palengvėjimu konstatuoja, kad, nors kai kurios valstybės narės akivaizdžiai atsilieka siekdamos tikslų, apskritai 2020 m. energetikos ir klimato srities tikslai buvo įgyvendinti. Vis dėlto tai negali kelti pasitenkinimo. Ateinančių 30 metų tikslai, pradedant XXI a. trečiuoju dešimtmečiu, yra aiškiai platesnio užmojo. Būtina gerokai padidinti transformacijos tempą, vienu metu atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės socialinę ir ekonominę padėtį. Priešingu atveju kiltų pavojus visuomenės pritarimui investicijoms ir reformoms, kuriomis siekiama paspartinti energetikos pertvarką. Energetikos pertvarkai pavojų kelia ir tai, kai politikai žada, kad joje galės dalyvauti didelė visuomenės dalis, tačiau iš tikrųjų jie rimtai nevertina šio pažado ir jo netęsi.

1.3.

Todėl dar svarbiau – atsižvelgti ne tik į visuotinius (klimato) tikslus, bet ir į konkrečius tikslus, kuriuos Atsparios energetikos sąjungos pagrindų strategijoje ir dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“ užsibrėžė pati Komisija. O šioje srityje rezultatai yra daug prastesni.

1.4.

Pagrindų strategijoje Komisija nurodė, jog svarbiausias tikslas – energetikos sąjungoje didžiausią dėmesį skirti piliečiams. Savo komunikate dėl energetikos sąjungos būklės Komisija nė žodžiu neužsimena, kaip sekasi siekti šio tikslo ir kokių strategijų šiam tikslui pasiekti turi būti laikomasi ateityje. Tai EESRK yra visiškai nepriimtina.

1.5.

NEKSVP vertinime Komisija laikosi nuomonės, kad valstybių narių NEKSVP per mažai dėmesio skiriama bendruomeninės energetikos plėtrai. Tai kelia susirūpinimą. Tačiau nuvilia tai, kad Komisija šiuo klausimu nedaro jokių tolesnių išvadų, o tik pateikia valstybėms narėms bendro pobūdžio raginimą. Kai dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“ ir Atsparios energetikos sąjungos pagrindų strategijoje suformuluoti plataus užmojo tikslai nėra rimtai įgyvendinami, tai kenkia ne tik energetikos sąjungai. Taip menkinamas pasitikėjimas visa Europos politika.

1.6.

Todėl EESRK mano, jog reikia, kad būsimose ataskaitose Komisija išsamiau išnagrinėtų trečiojo energetikos dokumentų rinkinio perkėlimo į nacionalinę teisę, vykdymo užtikrinimo ir įgyvendinimo valstybėse narėse kokybę, ypač atsižvelgdama į tai, kokiu būdu juose planuojama daugiau dėmesio skirti piliečiams. Praeityje energetikos srities nuostatas būdavo vėluojama perkelti į nacionalinę teisę ir dažnai tai būdavo nenaudinga piliečiams.

1.7.

Kritiškai aptarti reikia ir kitus tris energetikos sąjungos tikslus: mažinti energetinę priklausomybę sumažinant energijos importą, atsisakyti subsidijų klimatui ir aplinkai kenkiantiems energijos ištekliams ir prisiimti vadovaujamąjį vaidmenį atsinaujinančiųjų energijos išteklių, energijos vartojimo efektyvumo ir elektromobilumo srityse. Kaip matyti iš Komisijos komunikatų, visų šių trijų tikslų pasiekti nepavyko. Tačiau priežastys nutylimos. Taip pat nepateikta jokių teiginių, ko galima pasimokyti iš nesėkmių ir kokiomis išvadomis remiantis reikėtų imtis tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo fondo atveju.

1.8.

EESRK nuomone, iš valstybių narių NEKSVP matyti, kad Europos energetikos politika yra nepakankamai nuosekli. Be to, EESRK mano, kad daugumai NEKSVP trūksta konkretumo, visų pirma energetinio saugumo ir teisingos pertvarkos klausimais.

1.9.

Todėl EESRK ragina Komisiją vertinant NEKSVP daugiau dėmesio skirti teisingos pertvarkos strategijų tinkamumui, ypač siekiant šių tikslų: — sudaryti palankesnes sąlygas pereiti iš vietos darbo vietos į kitą, — remti dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbo vietą praradusius darbuotojus (vietoje vienos prarastos darbo vietos turėtų būti sukurta bent viena lygiavertė darbo vieta), — kovoti su energijos nepritekliumi ir išlyginti laipsniškai mažėjantį pasiskirstymo poveikį, — atskleisti regionų ekonominį potencialą, susijusį su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir naujomis dalyvavimo elektros energijos gamyboje formomis.

2.   Bendrosios pastabos dėl Komisijos dokumentų

2.1.

2015 m. vasario 25 d. Komisija pristatė savo komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (1). Strategijos tikslai: — energijos tiekimo saugumas, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo energijos importo, — visiškai integruota Europos energijos rinka, — tvari mažaanglė ir klimatui nekenksminga ekonomika, — moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas, kad Europa galėtų pirmauti pasaulyje atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, — darbuotojų kvalifikacijos kėlimas atsižvelgiant į ateities energetikos sistemas, — investuotojų pasitikėjimas, užsitarnautas siunčiant kainų signalus, atspindinčius ilgalaikius poreikius ir politikos tikslus.

2.2.

Tačiau visų pirma, kaip Komisija tada nurodė, ji siekia energetikos sąjungos, „kurioje daugiausia dėmesio skiriama piliečiams, kurie prisiima atsakomybę už energetikos sektoriaus pertvarkymą, naudojasi naujų technologijų teikiamais privalumais, kad už suvartotą energiją galėtų mokėti mažiau, ir yra aktyvūs rinkos dalyviai, o tapę pažeidžiamais vartotojais yra apsaugoti“. Komisija taip pat nurodė, kad formuojant energetikos sąjungą pirmenybė turėtų būti teikiama suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui, o socialiai teisinga pertvarka yra pagrindinis energetikos pertvarkos principas.

2.3.

Komisija taip pat pabrėžė, kad energetikos sąjungai būtinas integruotas valdymas ir stebėsena. Priėmusi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 (2) dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo ES tam sukūrė atitinkamą teisinį pagrindą. Pagal šį reglamentą valstybės narės įpareigotos reguliariai teikti nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP), kuriuose jos turi aprašyti ir savo indėlį siekiant energetikos sąjungos tikslų.

2.4.

Savo 2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaitoje Komisija dabar informuoja apie pažangą ir pristato ją penkiomis antraštėmis: — Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas (įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą) — Energijos vartojimo efektyvumas, ypatingą dėmesį skiriant principui „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ — Energetinis saugumas (įskaitant energijos importo į ES mažinimą, didesnį lankstumą ir didesnį nacionalinių energetikos sistemų atsparumą) — Energijos vidaus rinkos — Moksliniai tyrimai ir inovacijos ir konkurencingumas. Be to, joje nagrinėjama „Energetikos sąjungos platesnėje žaliojo kurso perspektyvoje“ tema.

2.5.

Tuo remdamasi Komisija pristato idėją dėl „žaliojo ekonomikos gaivinimo ir tvarios ekonomikos“. Pirmiausia ji nagrinėja esamas energetikos sistemos integravimo ir vandenilio plėtros Europoje strategijas.

2.6.

Be to, Komisija pagrindžia būtinybę, kodėl išmetamo anglies dioksido kiekio siekiamas sumažinimo apimtis, palyginti su 1990 metais, reikia padidinti bent 55 %, ir informuoja apie išmetamo metano mažinimo strategiją ir jūros energijos viziją. Atsižvelgdama į tai, įgyvendinant NEKSVP valstybių narių pateiktas strategijas ji kritikuoja kaip dažnai neaiškias ir gana nekonkrečias.

2.7.

Apskritai Komisija padėtį vertina kaip vis dar nepatenkinamą, nors konstatuojama, kad didelė dalis 2020 m. ES tikslų, susijusių su atsinaujinančiųjų išteklių energija, bus įgyvendinti. Vis dėlto keletas valstybių narių dar turi pasiekti „didesnės pažangos“.

2.8.

Kai kur ji ragina dėti daugiau pastangų energijos vartojimo efektyvumui užtikrinti; pažymima, kad ypač daug trūkumų esama renovuojant pastatus.

2.9.

Kartu su ataskaita pirmą kartą pateikiama išsami energijos subsidijų analizė (3), kurioje aiškiai nurodoma, kad: a) vis dar reikia geresnių duomenų apie energijos subsidijas (4); b) „reikia dėti daugiau pastangų“ siekiant sumažinti subsidijas iškastiniam kurui. Šiuo metu ES lygmeniu nustatytos teisinės priemonės vertinamos kaip nepakankamos.

2.10.

Be to, nurodoma, kad tai, jog pastaraisiais metais ES 27 į šį sektorių investuojama vis mažiau mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai skirtų lėšų, „neteikia vilčių“ ir Europa, palyginti su kitais ekonominiais regionais, šiuo atžvilgiu labai atsilieka. Komisija praneša dėsianti pastangas, pavyzdžiui, kaupimo baterijų ir vandenilio srityse siekiant atgaivinti mokslinius tyrimus ir inovacijas ir sustabdyti nacionaliniu lygmeniu nustatytą investicijų mažėjimą.

2.11.

Pažymima, kad energijos importo išlaidos pastaraisiais metais vėl išaugo (iki daugiau kaip 330 mlrd. EUR per metus), taigi ankstesnė mažėjimo tendencija vėl pasikeitė į priešingą tendenciją.

2.12.

Savo ataskaitą Komisija baigia patvirtinimu, kad dėl koronaviruso krizės Europai suteikiama unikali galimybė pasinaudoti investicijomis, galinčiomis padėti atsigauti ES ekonomikai ir kartu paspartinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

2.13.

Savo komunikate dėl NEKSVP ES masto vertinimo Komisija daro teigiamą išvadą, kad dėl pažangos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimo srityje 2021 m. galima gerokai padidinti atitinkamus 2030 m. numatytus tikslus. Kita vertus, Komisija pripažįsta, kad būtina mažinti didžiulį atsilikimą energijos vartojimo efektyvumo, investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijų srityse. Siekiant pašalinti atitinkamus trūkumus, reikia, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į daugiametį finansavimo planą ir plėtros ir atsparumo užtikrinimo priemones, įvertintų naujas finansavimo galimybes.

3.   EESRK bendrosios pastabos

3.1.

Pirmiausia Komisija tikrai nusipelno pagyrimo: preciziškumas, matomas jai organizuojant energetikos sąjungos valdymą ir atsispindintis daugybėje dokumentų (įskaitant priedus), rodo, kad šiuos klausimus ji vertina itin rimtai. Jis yra ir labai reikalingas, nes iki šiol nustatyti klimato apsaugos tikslai, kuriuos reikėtų tikslinti, vargiai (jei išvis) pasiekti. Tikslas ne vėliau kaip iki 2050 m. Europos Sąjungoje užtikrinti poveikio klimatui neutralumą yra istorinės svarbos ir jam pasiekti būtinas ko gero beprecedentis strateginis planavimas ir labai skirtingų politinių priemonių, kurios, palyginti su ligšioliniais sprendimais, turi būti taikomos kur kas plačiau, koordinavimas.

3.2.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK tvirtai pritaria Komisijai, kuri pabrėžia, kad valstybės narės turi parengti aiškesnes strategijas ir nedelsiant jas įgyvendinti. Būtina geriau atsižvelgti į pasekmes visuomenei, užimtumui bei kvalifikacijoms ir į kitas energetikos pertvarkos pasekmes paskirstymui, taip pat reikia išdėstyti, kaip įveikti atitinkamus iššūkius.

3.3.

Dauguma Komisijos pateiktų išvadų yra suprantamos ir vertos palaikymo. Tai visų pirma taikoma pastebėjimui, kad pažanga siekiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros tikslų yra tarsi atspirties taškas įgyvendinant aukštesniuosius tikslus.

3.4.

EESRK taip pat pritaria Komisijai, kad būtinas naujas postūmis. Tačiau būtų gerai, jei Komisija nurodytų konkrečiai, kokie tie nauji impulsai turėtų būti.

3.5.

Be to, logiška atrodo tai, kad Komisija energetikos sąjungos plėtrą sieja su Europos žaliuoju kursu ir dėl pandemijos būtina ekonomikos gaivinimo politika – tai yra dvi priemonės, kurių dar nebuvo galima numatyti tuo metu, kai buvo kuriamas strateginis energetikos sąjungos planas ir rengiamas Valdymo reglamentas. EESRK pabrėžia, kad Europos energetikos sąjunga yra puikus su žaliuoju kursu susijusių veiksmų pagrindas. Tuo svarbiau būtų buvę, jei dabartinio persvarstymo metu būtų konkrečiai nurodyti paaiškėję trūkumai ir parengtos atsakomosios strategijos. Tai nebuvo padaryta mažiausiai trimis atvejais, kurie toliau bus nagrinėjami išsamiau.

Netinkamas tikslo „Daugiausia dėmesio energetikos sąjungoje – piliečiams“ įgyvendinimas

3.6.

Kaip minėta 2.2 punkte, strateginiame energetikos sąjungos plane piliečių įgyvendinamos ir jų labui vykdomos politikos svarbą Komisija nurodo kaip svarbiausią (!) tikslą. Todėl šiam tikslui ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ir energetikos sąjungos būklės ataskaitoje, visų pirma pateikiant konkrečių pasiūlymų, kaip piliečius skaidriai ir aktyviai įtraukti į sprendimų paieškos procesus, pavyzdžiui, NEKSVP, kaip jiems tuose procesuose dalyvauti ir kaip aktyviai dalyvauti rinkos procesuose ir daryti jiems įtaką. Tačiau iš tikrųjų dalyvavimo aspektas ataskaitoje visiškai nepaminėtas, taip pat nenurodyta, ar ateičiai siūlomos priemonės tikrai padeda pasiekti šį tikslą.

3.7.

Problema taip pat glūdi ir kitose srityse, be kita ko, Komisijos pateiktoje energetikos sistemos, kurioje piliečiams numatytas tik vartotojų, o ne aktyvių rinkos dalyvių vaidmuo, integravimo strategijoje. Atsižvelgiant į Europos Komisijos aprašytus prioritetus (5), būtent vandenilio strategiją, ir į paskelbtą jūrų energijos viziją, taip pat sunku patikėti, kad piliečių dalyvavimas apskritai yra galimas arba apie jį yra pagalvota. Todėl itin kritikuotina tai, kad Komisija NEKSVP vertinimo komunikate rašo, jog inicijuotą atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą ji pirmiausia nori panaudoti jūrinėms technologijoms remti.

3.8.

Taigi Komisija nepaiso galiojančios Europos teisės: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 (6) dėl elektros energijos vidaus rinkos 43 konstatuojamojoje dalyje nurodoma: „bendruomeninė energetika tapo veiksminga ir ekonomiškai efektyvia priemone, kuria patenkinami piliečių poreikiai ir pateisinami lūkesčiai <…>. Užmezgant tiesioginius ryšius su vartotojais, bendruomeninės energetikos iniciatyvomis rodomas jų potencialas sudaryti palankesnes sąlygas integruotu būdu įsisavinti naujas technologijas ir vartojimo modelius, įskaitant pažangiuosius skirstomuosius tinklus ir reguliavimą apkrova. Bendruomeninė energetika taip pat gali padėti didinti energijos vartojimo efektyvumą namų ūkių lygmeniu ir šalinti energijos nepriteklių mažinant vartojimą ir tiekimo tarifus. […] Kai tokios iniciatyvos buvo sėkmingai įgyvendintos, jos bendruomenei suteikė ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės naudos“. Taigi bendruomeninė energetika, Europos įstatymų leidėjo manymu, galėtų padėti panaikinti kai kurias Komisijos dokumentuose nurodytas blogybes. Dar nesuprantamiau yra tai, kad Komisija tam neskiria dėmesio savo pačios dokumentuose. Tarp ambicijų ir tikrovės yra didžiulė praraja, tikros Komisijos strategijos, kaip piliečiai galėtų tapti aktyviais partneriais, EESRK vis dar nemato.

3.9.

Tačiau šią kritiką galima išsakyti ir daugumai valstybių narių. Pagal Valdymo reglamento (ES) 2018/1999 20 straipsnį jos į savo nacionalinius NEKSVP turi įtraukti bendruomeninės energetikos vertinimą. Komisija savo vertinime pabrėžia, kad valstybės narės to nepadarė arba to, kas padaryta, nepakanka. EESRK ragina Europos Komisiją numatyto persvarstymo metu pateikti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą sukonkretinančias nuostatas, susijusias su bendruomeninės energetikos rėmimu.

Netinkamas tikslų „Tiekimo saugumas ir (arba) energijos importo mažinimas“ įgyvendinimas

3.10.

Strateginis energetikos sąjungos tikslas yra didinti energijos tiekimo saugumą, be kita ko, mažinant energijos importą. Komisija daugiau ar mažiau paviršutiniškai nurodo, kad pažangos nematyti – priešingai, išlaidos importuojamai energijai vėl gerokai išaugo. Vis didėjant vandenilio svarbai, ateityje importas dar labiau padidės, nes Komisija savo vandenilio strategijoje net sąmoningai pasikliauna importu! EESRK tikisi, kad Komisija šiuo klausimu išsakys savo aiškią nuomonę.

3.11.

Be to, EESRK primena, kad užtikrinant energijos importą, kurio negalima išvengti, būtina laikytis Europos solidarumo principo. Tokie vienašališki valstybių veiksmai kaip dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ atveju gali kelti pavojų ne tik klimato apsaugai, bet ir tiekimo saugumui. Dėl tokių Europos solidarumui kenkiančių veiksmų gali sumažėti piliečių pasitikėjimas ES ir pablogėti ES įvaizdis trečiosiose šalyse.

Netinkamas tikslo „Inovacijos, pirmavimas pasaulyje“ įgyvendinimas

3.12.

Su inovacijomis susijusi padėtis taip pat yra prasta. Visur skelbiamą energetikos sąjungos užmojį pirmauti pasaulyje, turint omenyje energetikos sąjungos padėties ataskaitoje aprašytą situaciją, susijusią su investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir patentų paraiškomis, įgyvendinti nelengva. Atsižvelgiant į šią nerimą keliančią išvadą būtina tiksliai ir nuodugniai išanalizuoti klaidas, kad būtų galima diferencijuotai ir tiksliai išsiaiškinti nesėkmės priežastį. Tuo remiantis reikia parengti konkrečias atsakomąsias priemones.

3.13.

Atsižvelgiant į 3.6–3.11 punktuose nurodytas aplinkybes reikia aiškiai pasakyti – nepakanka nuolat kartoti tą patį, jei vis tiek nesiimama konkrečių veiksmų. Kitaip kyla abejonių dėl Europos politikos patikimumo. Faktiškai visuose pateiktuose Komisijos dokumentuose, įskaitant energetikos sistemos integracijos ir vandenilio strategijas, nenurodomos konkrečios priemonės, galinčios padėti pasiekti pirmiau minėtus tikslus.

Energetikos sąjungos socialinė ir regioninė svarba

3.14.

Komisija savo energetikos sąjungos būklės ataskaitos 2.6 ir 3.3 skyriuose pateikia ir keletą minčių socialinės politikos klausimais. Jos yra teisingos, EESRK ypač palaiko tai, kad dėl koronaviruso kilusios krizės reikalingos pagalbinės gaivinimo priemonės siejamos su klimato ir energetikos politikos tikslais. Taip pat tinkamos numatytos priemonės teisingai pertvarkai užtikrinti, jos yra pagrindas siekiant sėkmingai įtikinti gyventojus prisidėti prie klimato ir energetikos politikos tikslų įgyvendinimo. Ar tokiu būdu iš tikrųjų pavyks iš esmės įgyvendinti principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“ konkrečiai priklausys nuo pavienių priemonių perkėlimo į veiklos lygmenį, jų finansavimo ir konkretaus jų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu.

3.15.

EESRK primena savo ankstesnėse nuomonėse išreikštą įsitikinimą (7) – ne tik socialinės ir regioninės sanglaudos ir pagalbinės gaivinimo priemonės turi būti įgyvendinamos taip, kad būtų užtikrinta klimato apsauga ir sklandžiau vyktų energetikos pertvarka: veikiau klimato ir energetikos politika turi (ir gali) būti dar formuojama taip, kad ja būtų skatinama socialinė ir regioninė sanglauda. Tokių būdų jau esama, kai kurie iš jų net pristatyti NEKSVP vertinimo komunikate, pavyzdžiui, saulės energijos įrenginių projektų įgyvendinimas buvusiuose Portugalijos ir Graikijos rusvųjų anglių kasybos regionuose arba strateginis energiją gaminančių vartotojų skatinimas Lietuvoje. Tačiau šie pavyzdžiai tikrai nėra tapę bendrąja praktika arba vyraujančia tendencija.

3.16.

Taigi kyla pavojus, kad dėl energetikos pertvarkos padidės socialiniai ir regioniniai skirtumai, pavyzdžiui, jei Komisija energetikos sistemos integraciją, vandenilio infrastruktūros plėtrą ir jūrų energijos skatinimą įgyvendins taip, kaip yra suplanuota, nes tada ji teiks pirmenybę ne decentralizuotiems, o centralizuotiems metodams.

3.17.

Bet kokiu atveju lygiagrečiai kurti centralizuotą ir decentralizuotą infrastruktūrą yra sudėtinga ir kyla pavojus, kad bus netinkamai investuojama. Pavyzdžiui, dėl konkretaus panaudojimo vyksta konkurencija tarp visą teritoriją aprėpiančių vandenilio vamzdynų ir Komisijos NEKSVP vertinimo komunikate reikalaujamos žemos temperatūros centralizuoto šilumos tiekimo tinklų plėtros. Todėl (kiek tai susiję su investicijų saugumu) EESRK paragino priimti atitinkamus esminius sprendimus (8). Jie yra strategiškai svarbūs siekiant, kad energetikos sąjunga veiktų sėkmingai, tačiau čia aptariamuose dokumentuose nėra įvertinami.

3.18.

Kaip beveik visuose naujausiuose Komisijos energetikos politikos dokumentuose, skaitmeninimui energetikos sąjungos būklės ataskaitoje dėmesio neskiriama. Tačiau skaitmeninimas atveria kelią įdomiems metodams, pavyzdžiui, pažangiesiems mikrotinklams ir pažangiosioms rinkoms, mikroprekybai, virtualioms elektrinėms ir kt. Visi šie metodai gali padėti pasiekti didesnį energijos vidaus rinkos efektyvumą ir veiksmingumą, visų pirma dėl to, kad jie sustiprina aktyvių vartotojų vaidmenį. Energetikos sąjungos pagrindų strategijoje (9) Komisija tai aprašo, nors ir kiek per trumpai. Nesuprantama, kodėl energetikos sąjungos būklės ataskaitoje šio aspekto ji apskritai nepamini, tuo labiau, kad reikia atidžiai patikrinti, ar skaitmenines technologijas naudoti tikslinga ir ar tai nekelia etinių problemų, visų pirma susijusių su duomenų suverenumu.

3.19.

Vis dėlto kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į tai, kad skaitmeninimas būtų orientuotas į galutinius vartotojus. Piliečiai ir toliau laukia geresnių paslaugų, kurių pagrindas yra vis didesnis skaitmeninimas, pavyzdžiui, galimybių kasdien keisti tiekėjus, nedelsiant pranešti apie netinkamai veikiančius skaitiklius arba įtartinus naudojimo pavyzdžius, taip pat naudotis galimybe nenutrūkstamai tiekti savo pagamintą energiją į tinklą.

4.   Konkrečios pastabos

Dėl Energetikos sąjungos būklės ataskaitos skyriaus „Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas“

4.1.

Komisija teisingai rašo, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas turi daug pranašumų. Tačiau klausimas, kam šie pranašumai yra naudingi, yra glaudžiai susijęs su tuo, ar energetikos pertvarka iš esmės organizuojama decentralizuotai ar centralizuotai (10). Komisija tai savo ataskaitoje nutyli.

Dėl Energetikos sąjungos būklės ataskaitos skyriaus „Energetinis saugumas“

4.2.

Komisija pagrįstai daug dėmesio skiria tiekimo saugumo klausimui, o kartu ir energetiniam saugumui. Jo reikšmė ekonomikai tikrai yra be galo didelė. Be tradicinio klausimo dėl priklausomybės nuo importo, reikia pirmiausia ir svarbiausia pagalvoti ir apie atsparumą išorės išpuoliams, pavyzdžiui, kibernetiniams nusikaltimams. Naujausi tyrimų rezultatai (11) šiuo atveju rodo, kad geriausia didelio atsparumo užtikrinimo strategija yra decentralizuotų struktūrų, galinčių veikti izoliuotai, stiprinimas. Komisija šiam rezultatui turėtų skirti daugiau dėmesio.

4.3.

Nekyla abejonių, kad žaliasis vandenilis ateityje prisidės prie saugios Europos energetikos sistemos užtikrinimo. EESRK atkreipia dėmesį į savo nuomones dėl vandenilio strategijos (12) ir ES energetikos sistemos integravimo strategijos (13).

4.4.

Šiuo atveju taip pat negalime mąstyti tik apie didelio masto technologijas (įskaitant vandenilio importo infrastruktūros kūrimą). Esama nemažai novatoriškų, aplinką tausojančių ir, visų svarbiausia, regioninių ir (arba) vietos sprendimų, kuriuos galima tiesiogiai taikyti vietoje (įskaitant regioninio vandenilio arba elektrosintetinių degalų gamybą). Tai padidins tiekimo saugumą, sumažins priklausomybę nuo importo ir skatins užimtumą vietos lygmeniu, t. y. bus kuriamos žaliosios darbo vietos ir pridėtinė vertė regionuose. Labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti įgyvendinant žaliąjį kursą ir gauti iš jo naudos, be to, tai sustiprins pritarimą žaliajam kursui ir energetikos pertvarkai.

Dėl Energetikos sąjungos būklės ataskaitos skyriaus „Energijos vidaus rinkos“ ir energijos vidaus rinkos pažangos ataskaitos

4.5.

Komisija pažymi, kad parengus dokumentų rinkinį „Švari energija“ buvo sukurtos geresnės sąlygos vartotojų dalyvavimui energijos rinkose skatinti ir vienodos konkurencijos sąlygos naujiems rinkos dalyviams. Tačiau iš tikrųjų šiuo atžvilgiu galioja tik Elektros energijos vidaus rinkos direktyvos nuostatos. Kol kas negalima nustatyti, kokiu mastu valstybės narės veiksmingai įgyvendino šias nuostatas. Todėl Komisijos išvada yra pernelyg ankstyva. EESRK ragina būtinai atsakingai įvertinti svarbų vartotojų dalyvavimo tikslą, be kita ko, atsižvelgiant į paskirstymo politikos padarinius mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių dalyvavimui.

4.6.

Komisija pabrėžia rinkos kainų signalų svarbą, be kita ko, ir investuotojams. Tai neabejotinai yra svarbus aspektas. Tačiau tam būtinas diferencijuotas požiūris. Dauguma elektros energijos didmeninės prekybos rinkų atspindi trumpojo laikotarpio kainas. Energetikos ekonomikoje nėra vienareikšmio atsakymo, ar šios kainos apskritai gali investuotojams kažką reikšti. EESRK tai jau pripažino ankstesnėse nuomonėse (14). Taigi Komisijai šiomis aplinkybėmis nėra prasmės nediferencijuotai kalbėti apie „energijos vidaus rinką“. Kad energetikos sąjunga veiktų sėkmingai, bent jau elektros energijos srityje, reikalingas naujas rinkos modelis. Vien tik visiškos atsakomybės už atsinaujinančiųjų išteklių energijos balansavimą nepakanka. Todėl EESRK ragina Komisiją kuo greičiau pateikti savo nuomonę dėl naujo rinkos modelio. Šiuo klausimu reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad visi rinkos dalyviai galėtų naudotis vienodomis balansavimo energijos rinkos sąlygomis. Tai taip pat labai svarbu siekiant sėkmingo energetikos sistemos integravimo (15).

4.7.

Kartu reikia atsižvelgti į tai, kad energijos tiekimo saugumo ir poveikio klimatui neutralumo tikslų negalima pasiekti vien kainų signalais.

4.8.

Energijos vidaus rinkos pažangos ataskaitoje Komisija visiškai pagrįstai pabrėžia, kad konkurencijos sąlygų sudarymas gamybos ir tiekimo lygmeniu turi likti nacionalinės energetikos politikos ir ES energetikos politikos prioritetu. Tačiau ji nepaaiškina, ką konkrečiai tai reiškia. Tai nėra teisinga, be to, tai neatitinka dokumentų rinkinyje „Švari energija“ įtvirtintos Europos teisės nuostatos, kad tik susiejant rinkas galima skatinti konkurenciją. Taikant pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo principus pagal Elektros energijos vidaus rinkos reglamento 16 straipsnį turėtų būti atsižvelgiama į geografinę valstybių narių padėtį, kuria remiantis būtų galima pateisinti ir terminų pratęsimą pajėgumams įrengti. Bet kuriuo atveju, siekiant aktyvios konkurencijos, visų pirma svarbi galimybė patekti į rinką, ypač mažiesiems rinkos dalyviams. Šiuo atžvilgiu, be kita ko, galėtų labai pasitarnauti skaitmeninimas.

4.9.

Be to, Energijos vidaus rinkos pažangos ataskaitoje Komisija išdėsto, kad terminiai įrenginiai, pavyzdžiui, dujinės elektrinės, skirtos šilumos ir elektros energijos gamybai kogeneracijos būdu, gali suteikti sistemai svarbaus lankstumo, tačiau blogai suprojektuoti pajėgumų mechanizmai vidaus rinką gali smarkiai iškreipti. Šiuo klausimu EESRK remiasi nuomonėje TEN/625 išdėstyta savo pozicija. Komitetas ragina Komisiją kritiškai įvertinti valstybėse narėse esančius pajėgumų mechanizmus taip pat atsižvelgiant į Elektros energijos vidaus rinkos reglamento 22 straipsnio nuostatų laikymąsi – jomis, be kita ko, numatyta 550 g CO2/kWh ribinė vertė.

4.10.

Energijos vidaus rinkos pažangos ataskaitoje Komisija primena apie tai, kad perdavimo sistemų ir skirstomųjų tinklų operatoriams paprastai nesuteikta galimybė turėti ir eksploatuoti energijos kaupimo sistemas. Šį sprendimą (16) EESRK iš esmės vertino palankiai – į tai atsižvelgiant, tinklui naudingais tikslais skirstomųjų tinklų operatoriams turėtų būti leidžiama turėti ir eksploatuoti energijos kaupimo sistemas. Tačiau, jo nuomone, sprendimas turi būti derinamas su pažangiųjų rinkų stiprinimu, kad saugyklų operatoriai būtų skatinami paisyti tinklo operatoriaus siunčiamų signalų ir savo saugyklas kurti taip, kad tai būtų naudinga sistemai. Tinklo operatoriams reikia tinkamų paskatų signalams siųsti.

4.11.

Paskirstymo tinklai yra itin svarbūs kuriant pažangiąsias rinkas ir apskritai užtikrinant sėkmingą energetikos pertvarką. Todėl ateityje Sąjungos energetikos politika turi būti labiau orientuota į jų modernizavimą.

4.12.

EESRK sutinka su Komisijos nuomone, kad svarbiausias Tarybos energijos mokesčių direktyvos 2003/96/EB (17) tikslas nebepasiekiamas. Taigi Komitetas remia Komisijos ketinimą ir ragina parengti naują plataus užmojo šios direktyvos redakciją ir atitinkamai pergalvoti kitus mechanizmus, padedančius atsisakyti iškastiniams energijos ištekliams skirtų subsidijų ir internalizuoti išorės sąnaudas.

4.13.

EESRK dar kartą pabrėžia energijos nepritekliaus problemą ir ragina Komisiją imtis konkrečių priemonių, nenurodytų abstrakčiose gairėse dėl apibrėžimo ir stebėsenos centro. EESRK ne kartą pabrėžė, kad šiuo atveju galėtų padėti vienas iš kelių galimų metodų – aktyvus piliečių dalyvavimas energetikos sektoriuje.

4.14.

Šiame kontekste EESRK primena savo poziciją, jog negalima leisti, kad susiformuotų dviejų klasių energetikos visuomenė. Negali atsitikti taip, kad tik geresnės finansinės padėties ir geresnę techninę įrangą turintys namų ūkiai turėtų naudą iš energetikos pertvarkos, o visi kiti namų ūkiai patirtų išlaidas. Energijos nepriteklių patiriantys piliečiai paprastai nėra politiškai stipriausi. Todėl Komisija turėtų daugiau nuveikti, kad valstybės narės aktyviai stengtųsi kovoti su energijos nepritekliumi: sumažinti energijos nepriteklių gali padėti ir pastatų energinės renovacijos banga, kurią siekiama įgyvendinti, ir aktyvus piliečių įtraukimas į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad galimas prekybos apyvartiniais taršos leidimais išplėtimas įtraukiant šildymo ir transporto sektorius gali turėti poveikio paskirstymo teisingumui.

Dėl Energetikos sąjungos būklės ataskaitos skyriaus „Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas“

4.15.

EESRK baiminasi, kad ES atsilikimo tam tikrose srityse, pavyzdžiui, susijusiose su saulės ir ličio jonų baterijomis, priežastis yra menka paklausa. Todėl EESRK ragina Komisiją vadovautis platesne strategija: Europos Sąjungai reikia aktyvių pramonės politikos iniciatyvų, kad būtų galima palaužti Kinijos dominavimą rinkoje. Komisijos pasiūlymas dėl Baterijų reglamento yra žingsnio teisinga kryptimi pavyzdys. Be to, būsimoje energetikos sistemoje turėtų būti stiprinamos decentralizuotos struktūros. Taip būtų didinama, pavyzdžiui, baterijų paklausa, stiprinama masto ekonomija ir baterijų kainos tampa patrauklesnės.

Dėl Energetikos sąjungos būklės ataskaitos skyriaus „Energetikos sąjunga platesnėje žaliojo kurso perspektyvoje“

4.16.

EESRK remia Komisijos pastangas visame pasaulyje propaguoti plataus užmojo susitarimą dėl klimato kaitos. Šiuo tikslu tarptautiniuose prekybos susitarimuose reikia ne tik drąsiau ir konkrečiau atsižvelgti į klimato apsaugą (ir kitus tvarumo tikslus), bet ir nustatyti kompensacinius pasienio muitus (18).

Dėl NEKSVP vertinimo komunikato

4.17.

EESRK negali suvokti, kodėl, išsakydama kritiką dėl nepakankamo atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo vertinimo, Komisija apsiriboja tik jūrų energijos sektoriumi. Jis ragina Komisiją liautis šališkai teikti pirmenybę jūrinėms technologijoms, kai mažiau dėmesio skiriama fotovoltinei technologijai ir vėjo energijos perdavimui į krantą, ir skatina parengti atskiras plėtros strategijas, kurios būtų skirtos minėtoms technologijoms.

4.18.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta atsinaujinančiųjų išteklių energijos svarbą kuriant darbo vietas. Tačiau jis pabrėžia, kad visas šis potencialas automatiškai nebus išnaudotas ir kad tam reikalinga aktyvi politika, ypač kiek tai yra susiję su darbo vietų kokybe. Šiomis aplinkybėmis visiškai nesuprantama, kodėl Komisija tiek mažai dėmesio skiria fotovoltinei technologijai, turint omenyje, kad ji, kaip nurodyta komunikate, yra daugiausiai darbo vietų sukuriantis sektorius.

4.19.

EESRK ragina Komisiją, persvarstant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, numatyti tokias viešųjų konkursų taisykles, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrovėms ir MVĮ dalyvauti juose būtų paprasčiau.

4.20.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad itin pageidautinos investicijos į žemos temperatūros centralizuoto šilumos tiekimo sistemas. Reikėtų sudaryti sąlygas atitinkamai iniciatyvai.

4.21.

Svarbi klimato kaitos švelninimo priemonė yra anglies dioksido mažinimas. Vis dėl to reikia rimtai vertinti valstybių narių jų NEKSVP išreikštą susirūpinimą dėl didėjančių natūralių trikdžių. Todėl LULUCF kreditai, palyginti su kitais klimato kaitos švelninimo būdais, visada turi būti laikomi tik papildomomis priemonėmis.

---

(1)  COM(2015) 80 final.

(2)  OL L 328, 2018 12 21, p. 1.

(3)  COM(2020) 950 final, 2 priedas.

(4)  Turėtų stebinti tai, kad apie aplinkai kenksmingų subsidijų panaikinimą ES kalbama jau daugiau kaip 30 metų.

(5)  Ir Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos.

(6)  OL L 158, 2019 6 14, p. 125.

(7)  OL C 47, 2020 2 11, p. 30, OL C 62, 2019 2 15, p. 269.

(8)  OL C 429, 2020 12 11, p. 85.

(9)  COM(2015) 80 final, p. 13.

(10)  OL C 429, 2020 12 11, p. 85.

(11)  Žr. Hirschl, B., Aretz, A., Bost, M., Tapia, M., & Gößling-Reisemann, S. (2018): Vulnerabilität und Resilienz des digitalen Stromsystems. Galutinė ataskaita. Berlin, Bremen, atsisiųsti galima adresu www.strom-resilienz.de.

(12)  OJ C 123, 2021 4 9, p. 30.

(13)  OJ C 123, 2021 4 9, p. 22.

(14)  OL C 82, 2016 3 3, p. 13.

(15)  OL C 364, 2020 10 28, p. 158.

(16)  OL C 288, 2017 8 31, p. 91.

(17)  OL L 283, 2003 10 31, p. 51.

(18)  OL C 81, 2018 3 2, p. 44.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos

(COM(2020) 663 final)

(2021/C 220/05)

Pranešėjas

Udo HEMMERLING

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2020 11 27
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 3 24
Plenarinė sesija Nr.	559
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	252 / 5 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palaiko ES metano strategijos tikslus ir esminę kryptį, siekiant toliau reikšmingai sumažinti išmetamą metano kiekį ir siekti klimato apsaugos tikslų.

1.2.

Susitelkimas į tuos sektorius, kuriuose išmetamas didžiausias metano kiekis, būtent į žemės ūkį, energetiką ir atliekų tvarkymą, yra pagrįstas.

1.3.

Metano strategija turėtų būti susieta su bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos strategijomis.

1.4.

Ypač palaikomas siekis daug dėmesio skirti geresniam išmetamo metano kiekio matavimui ir tarptautinėms jo mažinimo iniciatyvoms. Išmetamo metano kiekis dažnai kaupiasi decentralizuotuose, išskaidytuose šaltiniuose, susidarančiuose tarptautinėse gamybos ir tiekimo grandinėse. Siūloma ES metano strategiją papildyti taip:

1.5.

Dėl smarkiai išskaidytų metano šaltinių ir sudėtingo išmetamo metano kiekio matavimo dažnai būna sunku vykdyti išmetamų teršalų kiekio stebėseną. Reikėtų nuosekliai ir palyginamai plėtoti geresnę stebėseną susijusiuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkio, energetikos, atliekų ir chemijos pramonėje. Labai sunku ir dažnai neįmanoma tiesiogiai įtraukti pasklidaus išmetamojo metano į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą arba tiesiogiai jį įkainoti. Bet jei įmanoma užfiksuoti sutelktosios taršos šaltinius, turėtų būti siekiama įgyvendinti tokį metodą ir tokio paties požiūrio laikytis visų didelį kiekį išmetančių sektorių atžvilgiu.

1.6.

Valstybės narės turėtų savo klimato apsaugos planuose nurodyti biodujų, išgautų iš skysto ir įprasto mėšlo, biologinių atliekų, nuotekų, sąvartynų bei kasyklų dujų, naudojimo lygį ir galimybes bei nustatyti priemones didesniam jų naudojimui užtikrinti.

1.7.

Žemės ūkyje vis dar yra daug galimybių mažinti išmetamo metano kiekį, visų pirma fermentuojant skystą ir įprastą mėšlą biodujų įrenginiuose, taip pat tobulinti žemės ūkio paskirties gyvūnų šėrimo ir auginimo veiklą bei tręšti neteršiant atmosferos. Šios galimybės turėtų būti sukonkretintos toliau įgyvendinant ES metano strategiją.

1.8.

Atliekų tvarkymo srityje atskiras biologinių atliekų surinkimas ir naudojimas pamažu turėtų tapti norma visoje ES. Taip sudaromos sąlygos išvengti tolesnio metano išmetimo į atmosferą šiame sektoriuje.

2.   Europos Komisijos metano strategijos apžvalga

2.1.

Metanas sudaro 10,5 proc. visų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų iš 3,76 mlrd. tonų CO2 ekvivalento (2018 m. duomenys). Nuo 1990 m. išmetamo metano kiekį pavyko sumažinti beveik 34 proc.

2.2.

Metano strategija iš esmės apima pagrindinį išmetamą antropogeninės kilmės metaną bei žemės ūkio (53 proc. ES išmetamo metano kiekio), atliekų (26 proc. ES išmetamo metano kiekio) ir energijos (19 proc. išmetamo metano kiekio) sektorius, kuriuose į atmosferą išmetamas metanas, ir joje siūlomos atitinkamos mažinimo priemonės. Todėl į strategiją neįtrauktas natūralus metano išmetimas, pavyzdžiui, laukinių atrajotojų ar pelkių.

2.3.

Pasaulinis išmetamo metano kiekio mažinimas gali labai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Perpus sumažinus pasaulyje išmetamą metano kiekį, bendras aušinimo poveikis iki 2050 m. būtų 0,18 oC.

2.4.

Dėl Europos Sąjungoje vykdomos veiklos išmetama 5 proc. viso pasaulio metano. Dėl ES vykdomo iškastinių dujų, naftos ir anglies importo išmetamas didelis metano kiekis trečiosiose šalyse. Todėl Europos Komisija siūlo imtis veiksmų šiam išmetamam kiekiui tarptautinėse tiekimo grandinėse mažinti.

2.5.

Ji siūlo iš esmės tobulinti išmetamo metano kiekio matavimo ir ataskaitų apie jį teikimo procesą.

2.6.

Metano strategijoje nėra konkrečiai kalbama apie dabartines mokslo žinias apie ypatingą metano, kaip trumpaamžių ŠESD, poveikį (žr. 3 dalį).

3.   Žinių apie metano poveikį klimatui lygis ir pasekmės įgyvendinant neutralaus poveikio klimatui politiką

3.1.

Prie esminių metano (CH4), kaip ŠESD, savybių priskiriama tai, kad jo gyvavimo laikas yra santykinai trumpas, o per maždaug 12 metų jis atmosferoje išsiskaido į vandenį (H2O) ir CO2. Tai daro lemiamą įtaką jo poveikiui klimatui ir palyginimui su CO2, ir ši informacija naudojama klimato ataskaitose kaip pagalbinė.

3.2.

CO2 atmosferoje yra stabilus ir, priešingai nei metanas, nesiskaido, todėl taip pat apibūdinamas kaip ilgaamžės ŠESD (angl. stock gas). Dėl to išmetamas CO2 kiekis, pvz., susidarantis deginant iškastinius energijos šaltinius (lot. ceteris paribus), toliau kaupiasi atmosferoje ir nuolat didina CO2 koncentraciją.

3.3.

Tuo tarpu išmetamų trumpaamžių ŠESD (angl. flow gases), tokių kaip metanas, kiekis subalansuojamas vykstant jų natūraliam skaidymosi procesui. Dėl trumpos jų gyvavimo trukmės išmetalai absorbuojasi, todėl, esant stabiliam išmetamam kiekiui, jų koncentracija atmosferoje yra stabili.

3.4.

Be trumpaamžiškumo, klimato poveikiui lemiama yra ir metano kilmė, nes jam skaidantis susidaro šiltnamio efektą sukeliančios CO2 dujos. Skaidantis biogeninės kilmės metanui (pvz., susidarančiam per atrajotojų virškinimo procesą ar drėgnai auginant ryžius) susidarantis CO2, augant augalams ir vykstant fotosintezei pasišalino iš atmosferos ir iš esmės jau yra cikle, todėl CO2 koncentracija atmosferoje nesikeičia.

3.5.

Tuo tarpu iškastinės kilmės metano (pvz., iš išgaunamų gamtinių dujų, naftos ar anglies) skaidymasis į CO2 ir vandenį tampa papildomu CO2 šaltiniu atmosferoje, todėl didina joje esančio CO2 koncentraciją.

3.6.

Ši metano savybė daro įvairialypį poveikį klimatui ir klimato politikos formavimui, ypač kalbant apie neutralaus poveikio klimatui tikslą. Nekintantis išmetamas (biogeninės kilmės) metano, kaip trumpaamžių ŠESD, kiekis vidutinės trukmės laikotarpiu lemia pastovią metano koncentraciją atmosferoje, kuri daro nuolatinį išorinį poveikį radiacijos balansui klimato sistemoje, taigi, ir temperatūrai. Sumažėjus išmetamo metano kiekiui, koncentracija atmosferoje sumažėja, todėl sumažėja radiacijos balansas ir temperatūra (aušinimo poveikis).

3.7.

Tuo tarpu dėl nekintančio išmetamo CO2 kiekio CO2 koncentracija atmosferoje auga tol, kol CO2 sklinda iš CO2 šaltinio. NET ir baigus teršti atmosferą CO2, dėl jo susidariusi CO2 koncentracija lieka atmosferoje, todėl toliau daro poveikį radiacijos balansui ir nuolat didina atšilimą.

3.8.

Tad siekiant klimatui neutralaus poveikio, būtinos skirtingos priemonės, susijusios su trumpaamžėmis ir ilgaamžėmis ŠESD. Siekiant nepertraukiamo CO2 išorinio poveikio radiacijos balansui sukeltą ilgalaikį temperatūros augimą vėl grąžinti į temperatūros lygį iki CO2 išmetimo, būtina aktyviai mažinti CO2 koncentraciją atmosferoje mažinant patį CO2, o siekiant išlaikyti stabilų temperatūros lygį ilgalaikio (neišvengiamo) CO2 išmetimo atveju, būtina nuolat iš atmosferos šalinti tokį patį CO2 kiekį, koks ir buvo į ją išleistas (neto nulinės emisijos). Tai išreiškiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų neutralumo tikslu. Vis dėlto klimatui neutralus (biogeninės kilmės) metano šaltinių poveikis pasiekiamas jau vien išlaikant stabilų išmetamą kiekį, tuo tarpu į anglies dvideginio (CO2) ekvivalentą perskaičiuoto išmetamo metano kiekio subalansavimas šalinant šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš atmosferos sukelia aušinimo efektą.

3.9.

Todėl metano, kaip trumpaamžių ŠESD, neto nulinė vertė, išreikšta CO2 ekvivalentu, nėra adekvati politikos priemonė. Pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos priimtame dokumente „Zero Carbon Act“ ypač daug dėmesio skiriama išmetamo metano kiekiui. Trumpaamžių ŠESD poveikis klimatui ŠESD balansuose turėtų atsispindėti pateikiant tinkamesnius duomenis (žr. susijusius Oksfordo universiteto darbus šioje srityje: https://iopscience.iop.org/article/10.1088/1748-9326/ab6d7e).

4.   Išmetamo metano kiekio mažinimas. Kitos papildomos pastabos

4.1.

Vartotojų elgsenos pasikeitimas neabejotinai gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Ši nuostata taip pat taikoma ir mitybai, ypač rekomenduojant vartoti mažiau gyvūninės kilmės produktų. Tačiau kalbant apie klimato politiką būtina atsižvelgti į tai, kad atviroje visuomenėje svarbus savanoriškas žmogaus gyvenimo būdo keitimas.

4.2.

Žemės ūkio sektoriuje be išmetamo metano kiekio mažinimo gyvulininkystės sektoriuje galimybių taip pat turėtų būti apsvarstyti žemės naudojimo būdai. Būtent atrajotojai yra svarbiausia priežastis, dėl kurios naudojamos ir išlaikomos ganyklos. Dėl dirvožemio humuse sekvestruojamo CO2 ganyklų išsaugojimas yra labai reikšmingas klimato politikos požiūriu.

4.3.

Kai kurios ES šalys dar nėra parengusios plataus masto priemonių, skirtų surinkti metano dujas iš sąvartynų, nuotekų valymo įrenginių ar uždarytų anglies kasyklų ir jas panaudoti energetikos sektoriuje.

4.4.

Daugelyje valstybių narių dar nėra sukurta plataus masto atskiro biogeninės kilmės atliekų surinkimo ir naudojimo sistemų. Tai neleidžia maksimaliai išvengti metano, susidarančio kompostuojant ar fermentuojant (biodujas) biologinių atliekų tvarkymo metu, išmetimo.

4.5.

Dėl iškastinio kuro, tokio kaip gamtinės dujos, nafta ir anglis, importo ES iki šiol netaikė jokių ypatingų reikalavimų, susijusių su gamtos, aplinkos ir klimato apsauga. Žadami reikalavimų, kuriais siekiama mažinti išmetamo metano kiekį, griežtinimai turėtų būti platesnės iniciatyvos, skirtos mažinti šio energijos importo ekologinį pėdsaką, dalis, kartu įgyvendinant žaliąjį kursą.

4.6.

Natūraliai išmetamo metano kiekis turėtų būti nurodomas kaip orientacinis, kaip antropogeninės kilmės išmetamo metano kiekio išplėstinės stebėsenos dalis siekiant pateikti išsamią apžvalgą.

4.7.

Metano mažinimo technologijų moksliniai tyrimai, plėtra ir tolesnis skverbimasis į rinką turėtų būti skatinami Europos tinkluose, dalyvaujant ekonominiams ir socialiniams partneriams.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 347/2013

(COM(2020) 824 final – 2020/0360 (COD))

(2021/C 220/06)

Pranešėjas

Philippe CHARRY

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2021 1 18 Europos Sąjungos Taryba, 2021 1 19
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 172 straipsnis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 3 24
Plenarinė sesija Nr.	559
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	252 / 3 / 5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pritaria ES taisyklių dėl transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) pritaikymui prie žaliojo kurso tikslų siekiant, kad būtų užtikrintas „švarios ir įperkamos energijos tiekimas ir energijos tiekimo saugumas“, visų pirma apimant energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimą, energijos vartojimo efektyvumą ir energijos nepritekliaus rizikos prevenciją. Todėl Komitetas atsižvelgia į tai, kad Europai būtina energetikos sistema, kuria būtų užtikrintas energijos tiekimo saugumas visoms ES šalims, energija visiems už prieinamą kainą, grindžiama sparčia elektrifikacija, kartu padvigubinant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį. EESRK ragina siūlomus reglamento teisinį pagrindą papildyti aiškia nuoroda į SESV 194 straipsnį.

1.2.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad TEN-E reglamentu reikia įgyvendinti visus energetikos politikos tikslus. Kadangi energetikos tinklai atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant energetikos sistemos pusiausvyrą, atsparumą ir plėtrą, Komitetas ragina reglamente labiau atsižvelgti į energetikos sistemos integravimo dinamiką, siekiant skatinti visų formų mažo anglies dioksido kiekio energiją, ir užtikrinti, kad bet kokia dezintegracija taptų neįmanoma.

1.3.

EESRK ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą skatinti naudoti anglies dioksido neišskiriančius energijos šaltinius laikantis technologinio neutralumo principo. Jis taip pat ragina remti pastangas įgyvendinti Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) projektą, kad po 2050 m. visiems būtų užtikrinta švari ir įperkama energija. Komitetas ragina projektais sudaryti išankstines sąlygas vandenilio ir sintezės erai.

1.4.

EESRK prašo pirmenybę teikti inovacijoms ir energetikos tinklų kūrimui, kuriais siekiama mažinti su transportu susijusius energijos nuostolius.

1.5.

Jūros vėjo elektrinių klausimu, EESRK ragina pirmenybę teikti radialinio prijungimo projektams ir atlikti bendrą šios technologijos poveikio aplinkai vertinimą.

1.6.

EESRK prašo gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektus laikyti atitinkančiais reglamento kriterijus, bendro intereso arba abipusio intereso projektais.

1.7.

Komitetas siūlo pasiūlymo dėl reglamento bendro intereso projektų (BIP) ir abipusio intereso projektų (AIP) tinkamumo kriterijuose vietoj žodžių „atsinaujinančiųjų išteklių“ vartoti formuluotę „atsinaujinančiųjų išteklių ir (arba) nuo iškastinio kuro nepriklausomos“.

1.8.

EESRK prašo reglamente aiškiai nurodyti ES tikslus tiekti energiją visiems gyventojams prieinama kaina ir užtikrinti aukštą kokybės, saugos lygį, taip pat tikslą sudaryti vienodas sąlygas ir skatinti visuresę prieigą bei vartotojų teises.

1.9.

EESRK prašo priimti kuo mažiau Komisijos deleguotųjų aktų ir įgyvendinti daugiašalį valdymą pasitelkiant pilietinės visuomenės atstovus: profesines asociacijas, profesinių sąjungų organizacijas, vartotojų asociacijas ir kt.

1.10.

EESRK siūlo reglamentu nustatyti ES atsakomybę už bendro intereso projektų (BIP) finansavimą, derinant finansavimo metodus neskirstant jų pagal prioritetus.

1.11.

Siekiant bendros sistemos pusiausvyros ir labai aukštos įtampos elektros perdavimo tinklų teikimo tęstinumo ES lygmeniu, EESRK ragina Komisiją išnagrinėti galimybę įsteigti tiek integruoto, tiek decentralizuoto transeuropinio labai aukštos įtampos elektros perdavimo tinklų operatorių.

2.   Bendrosios pastabas

2.1.

Komisija siūlo persvarstyti transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) taisykles.

2.2.

2013 m. priimtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 347/2013 (1) nustatytos transeuropinių energetikos tinklų plėtros ir sąveikos taisyklės. Savo pasiūlyme Komisija pabrėžia, kad šis reglamentas padėjo pasiekti ES energetikos politikos tikslus, t. y. užtikrinti daugiau energetikos tinklų jungčių visoje Sąjungoje.

2.3.

Tačiau Komisijos atliktame vertinime daroma išvada, kad „dabartinė sistema nebuvo pakankamai lanksti, kad ilgainiui galėtų prisitaikyti prie kintančių Sąjungos politikos tikslų“, todėl Komisija pasiūlė persvarstyti šį reglamentą.

2.4.

Šiuo atnaujinimu visų pirma keičiamos BIP atrankos ES finansavimui gauti sąlygos, visų pirma numatomas įpareigojimas atitikti tvarumo kriterijų ir principą „nepakenk“, kaip nustatyta žaliajame kurse.

2.5.

Pasiūlymu pakeistos infrastruktūros kategorijos, atitinkančios reikalavimus gauti ES finansinę paramą pagal TEN-E politiką, panaikinant paramą naftos ir dujų infrastruktūrai.

2.6.

Ypatingas dėmesys pasiūlyme skiriamas jūros elektros tinklams ir jų integravimui į sausumos infrastruktūrą taikant vieno langelio principą.

2.7.

Pasiūlymu siekiama geriau atsižvelgti į vandenilio infrastruktūrą, įskaitant transportą ir tam tikrų rūšių elektrolizerius.

2.8.

Pasiūlymu dėl reglamento skatinama plėtoti pažangiuosius elektros tinklus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos greitam elektrifikavimui ir padidinta elektros energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių.

2.9.

Naujosiomis nuostatomis skatinama parama investicijoms į pažangiuosius tinklus siekiant į esamus tinklus integruoti švariąsias dujas (pvz., biodujas ir vandenilį iš atsinaujinančių išteklių). Dėmesys skiriamas elektros tinklų ir anglies dioksido saugojimo bei transportavimo tinklų modernizavimui.

2.10.

Siūlomos naujos nuostatos, kuriomis siekiama geriau paremti jungčių su trečiosiomis valstybėmis – pavyzdžiui, su Vakarų Balkanų šalimis – projektus, AIP, jei įrodoma, kad jie padeda siekti bendrų Sąjungos energetikos ir klimato srities tikslų, susijusių su tiekimo saugumu ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu.

2.11.

Pasiūlymu persvarstoma valdymo sistema siekiant pagerinti infrastruktūros planavimą ir užtikrinti, kad ji atitiktų klimato srities tikslus ir ES energetikos sistemos integravimo principus. Jame numatyta užtikrinti aktyvesnį suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą visame procese, sustiprinti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) vaidmenį, taip pat sugriežtinti Komisijos vykdomą priežiūrą.

2.12.

Be to, pasiūlytos įvairios administracinių procedūrų supaprastinimo priemonės, kad projektai būtų sparčiau įgyvendinami.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.

Nagrinėjamas pasiūlymas atitinka Sutartyse (2) apibrėžtą Europos energetikos politiką, reglamentą dėl energetikos sąjungos valdymo (3), transeuropinių tinklų plėtrą (4), taip pat platų dokumentų rinkinį, kuriame apibrėžiama nauja Europos Sąjungos strategija, kuria siekiama „pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika“ (5). Taigi ES siekia suderinti ES tikslus – energijos rinkos veikimo, energijos tiekimo saugumo, energijos vartojimo efektyvumo, energijos taupymo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros, kovos su klimato kaita ir tinklų sujungimo – kartu nedarant poveikio „valstybės narės teisei apibrėžti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, pasirinkti tarp skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą energijos tiekimo struktūrą.“ Todėl EESRK ragina pasiūlymo dėl reglamento teisinį pagrindą papildyti aiškia nuoroda į SESV 194 straipsnį.

3.2.

EESRK pritaria ES taisyklių pritaikymui prie žaliojo kurso tikslų siekiant, kad būtų užtikrintas „švarios ir įperkamos energijos tiekimas ir energijos tiekimo saugumas“, įskaitant visų pirma energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimą, energijos vartojimo efektyvumą ir energijos nepritekliaus rizikos prevenciją.

3.3.

EESRK remia tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, o iki 2030 m. labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl Komitetas atsižvelgia į tai, kad Europai būtina energetikos sistema, kuri leistų užtikrinti energijos tiekimo saugumą visoms ES šalims, energiją visiems už prieinamą kainą, kuri būtų grindžiama sparčia elektrifikacija, kartu padvigubinant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį, kuri leistų sumažinti dujų sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kurioje būtų aktyviau diegiami inovatyvūs sprendimai.

3.4.

Savo komunikate „Neutralaus poveikio klimatui ekonomikos stimuliavimas: ES energetikos sistemos integravimo strategija“ (6) Komisija pabrėžia, kad „koordinuotas energetikos sistemos veiklos kaip visumos planavimas, apimant įvairius energijos nešiklius, skirtingą infrastruktūrą ir vartojimo sektorius, – efektyvus ir ekonomiškas būdas iš esmės sumažinti Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro“. Be to, Komisija abejoja tuo, kad „dabartinė energetikos sistema vis dar sudaryta iš kelių lygiagrečiai veikiančių vertikalių energijos vertės grandinių, kuriose konkretūs energijos ištekliai sustabarėjusiai susieti su konkrečiais galutinio vartojimo sektoriais“ ir kad norint „sukurti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką, toks atskirų segmentų modelis yra netinkamas.“

3.5.

Nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki 8-ojo dešimtmečio integruotos energetikos sistemos (gamybos, transportavimo ir paskirstymo) visose Europos šalyse veikė nacionaliniu arba regioniniu, sektoriniu ar bendresniu lygmeniu. Siekiant tikslo skatinti kokybę ir veiksmingumą vartotojų naudai, nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio keturiomis pagrindinėmis judėjimo laisvėmis grindžiamų Europos vidaus rinkų kūrimas lėmė „dezintegraciją“ ir jas atvėrė konkurencijai.

3.6.

EESRK remia integracijos strategiją, kuri turi apimti visus Europos energetikos politikos aspektus. Tai reiškia, kad reikia laipsniškai atstatyti integraciją ir sustabdyti bet kokią naują dezintegracijos iniciatyvą, dėl kurios atsirastų daugiau atskirų segmentų, nes siekiamas tikslas yra užtikrinti koordinuotą energetikos sistemos planavimą ir veikimą. Komitetas ragina reglamente atsižvelgti į energetikos sistemos integravimo procesą ir užkirsti kelią bet kokios formos dezintegracijai.

3.7.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad TEN-E reglamentu reikia įgyvendinti visus energetikos politikos tikslus. Energetikos tinklai užtikrina gamintojų ir vartotojų tarpusavio ryšius. Jie sudaro tam tikrą energetikos sistemos „reaktoriaus šerdį“. Kad būtų pasiektas pagrindinis energetikos tinklų tikslas, t. y. užtikrinti energetikos sistemos pusiausvyrą, atsparumą ir plėtrą, būtų naudinga, kad pasiūlyme dėl reglamento būtų labiau skatinamas šis integracijos procesas, apimantis gaminančių vartotojų ir kooperatyvų plėtrą, o ne tik apsiribotų paprasčiausia nuoroda į šį procesą 13 konstatuojamojoje dalyje (nors projekte kalbama apie „energetikos sistemų integravimą“, jame neužtikrinama tinkama vieta transeuropinei energetikos infrastruktūrai šioje strateginio koordinuoto planavimo ir veikimo dinamikoje). Būtent siekiant šio tikslo, reikėtų aiškiau nurodyti sujungimo pajėgumų plėtros mastą tarp kiekvienos valstybės narės, kuriais daugiau dėmesio turėtų būti skiriama trūkumų šalinimui, o ne bendram vidurkiui (10 % 2020 m., 15 % 2030 m.). EESRK mano, kad jam pateiktame pasiūlyme ypač trūksta užmojo ir išteklių.

3.8.

EESRK ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą skatinti naudoti anglies dioksido neišskiriančius energijos šaltinius laikantis technologinio neutralumo principo. Jis taip pat remia pastangas įgyvendinti Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) projektą, po 2050 m. užtikrinti visiems švarią ir įperkamą energiją. Kuriant energetikos tinklus pirmenybė turi būti teikiama inovacijoms ir infrastruktūros efektyvumui bei didelių su transportu susijusių energijos nuostolių mažinimui.

3.9.

EESRK supranta svarbą, kuri pasiūlyme dėl reglamento skiriama jūros vėjo elektrinėms. Jis norėtų, kad pirmenybė būtų teikiama radialinio prijungimo projektams. EESRK norėtų, kad būtų atliktas išsamus visų jūros vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimas, atsižvelgiant į vėjo jėgainių išmontavimą ir perdirbimą. Dėl vieno langelio principo taikymo jūros vėjo elektrinėms taip pat gali susidaryti didelė administracinė našta dar nepasiteisinus jų naudai, nes projektų, kuriems reikia keleto valstybių narių leidimų, skaičius yra labai ribotas. Be to, dėl pagirtino siekio planuoti jūros vėjo elektrines sukuriama nepagrįstai apsunkinanti pajėgumų tikslų nustatymo sistema, kuri prieštarauja nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatytiems tikslams ir Sutartyje įtvirtintai laisvei pasirinkti energijos rūšių derinį.

3.10.

EESRK abejoja dėl Komisijos ketinimo paramos visiškai neskirti dujų infrastruktūrai, kuri šiuo metu yra būtina siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą tam tikruose ES regionuose, o gamtinės dujos laikomos pereinamojo laikotarpio energija (7), kuri yra mažiau kenksminga nei anglis ar nafta. Ankstesnėse savo nuomonėse EESRK jau pasisakė už tai, kad gamtinių dujų infrastruktūrą būtų galima pakartotinai naudoti atsinaujinančiųjų išteklių dujoms, todėl tikslinga ir toliau į ją investuoti (8). Todėl Komitetas norėtų, kad iš reglamento taikymo srities nebūtų pašalintos gamtinės dujos tol, kol jų faktiškai nepakeis kiti panašių kainų energijos šaltiniai. Komitetas ragina gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektus laikyti atitinkančiais reglamento kriterijus, kad juos būtų galima atrinkti kaip bendro arba abipusio intereso projektus.

3.11.

EESRK konstatuoja, kad projektų atrankos kriterijuose nuolat minimas „atsinaujinantis“ pobūdis (9), todėl kyla abejonių, ar juose atsižvelgiama į mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos perdavimo projektus, kurie ES vis dėlto labai reikalingi, kad ji galėtų pasiekti savo klimato tikslus klimato. Todėl Komitetas norėtų, kad pasiūlyme dėl reglamento pirmenybė būtų teikiama formuluotei „atsinaujinančioji ir (arba) mažo anglies dioksido kiekio energija“.

3.12.

EESRK nepritaria investicijoms į BIP taikomai „trijų etapų logikai“, kaip nurodoma 46 konstatuojamojoje dalyje, pagal kurią „rinkos dalyviams turėtų turėti būti suteikta investavimo pirmenybė“, nes tai yra esminė infrastruktūra siekiant įgyvendinti ES tikslus, todėl ji turi būti grindžiama ES solidarumo ar išlyginimo metodais, derinant finansavimo metodus ir jų neskirstant pagal prioritetus. Komitetas siūlo reglamentu nustatyti ES atsakomybę už BIP finansavimą, derinant finansavimo metodus jų neskirstant jų pagal prioritetus.

3.13.

EESRK, kaip organizuotos pilietinės visuomenės atstovui, yra ypač svarbu užtikrinti naudotojų, ypač bendruomenių, teises, taip pat demokratinį valdymą.

3.14.

EESRK rūpi, kad nebūtų sudarytos sąlygos plėtoti nelygybę didinančią energetikos sąjungą, jam svarbu gerinti energijos nepriteklių patiriančių ir mažas pajamas gaunančių gyventojų padėtį, ir daugelyje savo ankstesnių nuomonių (10) jis pabrėžia būtinybę visiems žmonėms tiekti energiją prieinama kaina, laikantis ES tikslų, t. y. „užtikrinti aukštą kokybės, saugos ir prieinamumo lygį, lygias galimybes ir visuotinio prieinamumo bei vartotojų teisių propagavimą“ (11), o tai yra prioritetinis BIP atrankos kriterijaus. Komitetas taip pat ragina reglamente aiškiai nurodyti ES tikslus tiekti energiją visiems gyventojams prieinama kaina ir užtikrinti aukštą kokybės, saugos lygį, taip pat tikslą užtikrinti vienodas sąlygas ir skatinti visuresę prieigą bei vartotojų teises.

3.15.

Valdymo kausimu nagrinėjamame pasiūlyme pernelyg daug dėmesio skiriama Komisijos (reikėtų kuo labiau apriboti 3 straipsnyje numatytų deleguotųjų aktų priėmimą) ir ACER vaidmeniui ir nenagrinėjami būdai, kaip sumažinti esamą asimetriją informacijos ir kompetencijos srityse siekiant įgyvendinti daugiašalį valdymą, kuriame aktyviau dalyvautų pilietinės visuomenės atstovai: profesinės asociacijos, profesinių sąjungų organizacijos, vartotojų asociacijos ir kt., įskaitant regionines grupes. EESRK ragina priimti kuo mažiau Komisijos deleguotųjų aktų ir įgyvendinti veiksmingą daugiašalį valdymą.

3.16.

Atsižvelgdamas į elektros tinklų ypatumus, EESRK siūlo Komisijai atlikti tyrimą kartu su visais suinteresuotaisiais subjektais ir pradėti plačias konsultacijas dėl projekto sukurti daugiapakopiu valdymu grindžiamą integruotą ir decentralizuotą transeuropinį operatorių, kuris turėtų būti: — integruotas siekiant valdyti bendrą sistemos pusiausvyrą ir užtikrinti itin aukštos įtampos elektros perdavimo sistemų tiekimo tęstinumą ES lygmeniu ir įgaliotas vykdyti su viešąja paslauga ir (arba) visuotinės svarbos paslaugomis susijusias užduotis ir įsipareigojimus, turint omenyje, kad toks viešasis operatorius turės kliautis nacionaliniais ir subnacionaliniais operatoriais, t. y. — decentralizuotas tinkamiausia teritorine grandimi, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės ypatumus. EESRK ragina Komisiją išnagrinėti galimybę įsteigti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklų transeuropinį operatorių.

---

(1)  OL L 115, 2013 4 25, p. 39.

(2)  OL C 326, 2012 10 26, p. 134.

(3)  OL L 328, 2018 12 21 p. 1.

(4)  OL C 115, 2008 5 9, p. 124, OL C 202, 2016 6 7, p. 125; OL C 202, 2016 6 7, p. 125.

(5)  COM(2019) 640 final.

(6)  COM(2020) 299 final.

(7)  Europos Vadovų Tarybos išvados, 2020 m. gruodžio 10–11 d.

(8)  COM(2020) 301 final (OL C 123, 2021 4 9, p. 30).

(9)  Pavyzdžiui, COM/2020/824 final 4 straipsnio 3 dalis arba IV priedas.

(10)  OL C 429, 2020 12 11, p. 77, OL C 47, 2020 2 11, p. 98, OL C 14, 2020 1 15, p. 105, OL C 353, 2019 10 18, p. 96, OL C 353, 2019 10 18, p. 79, OL C 282, 2019 8 20, p. 51, OL C 262, 2018 7 25, p. 86, EESRK informacinis pranešimas „Europos energetikos sąjungos vertinimas. Socialinis ir visuomeninis energetikos pertvarkos aspektas“.

(11)  OL C 115, 2008 05 09, p. 308.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Muitų sąjungos kėlimo į kitą lygmenį veiksmų planas“

(COM(2020) 581 final)

(2021/C 220/07)

Pranešėjas

Anastasis YIAPANIS

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2020 11 11
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 3 24
Plenarinė sesija Nr.	559
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	259 / 0 / 6

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina labai konkretų ateinančių penkerių metų veiksmų planą remti nacionalines muitines. Jį įgyvendinus ir reguliariai atliekant poveikio vertinimą visoje ES bus iš tikrųjų modernizuotos muitinės.

1.2.

Nors modernizavimas prasidėjo 2016 m., įvedus Sąjungos muitinės kodeksą (1), būtina nedelsiant ir koordinuotai reaguoti į naujausius pokyčius, kaip antai augančius prekybos srautus, elektroninės prekybos sektoriaus suklestėjimą, vengimą mokėti muitus ir PVM, neteisėtą prekybą ir per mažos prekių vertės nustatymą. Dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš muitų sąjungos jau didėja muitinių darbo krūvis ir kyla specifinių problemų.

1.3.

Tokį plataus užmojo planą būtina tinkamai ir bendrai finansuoti. EESRK abejoja, ar visos valstybės narės yra pasirengusios laikytis siūlomo grafiko ir skirti savo lėšų dalį jo įgyvendinimui.

1.4.

Kuo skubiau reikia užtikrinti glaudesnį muitinių ir kitų teisėsaugos bei administravimo institucijų bendradarbiavimą ir sąveikumą. Dalijimasis geriausia patirtimi taip pat galėtų padidinti muitinės tarnybų našumą, o tinkamas didelių informacijos srautų valdymas leistų sumaniai prižiūrėti kuriamas tiekimo grandines ir padidinti prognozavimo galimybes.

1.5.

Muitines reikėtų aprūpinti tinkamais ištekliais visiems ne finansiniams įsipareigojimams vykdyti, taip pat nustatyti minimalius kontrolės ir reikalingų darbuotojų skaičiaus standartus. EESRK manymu, itin svarbu kuo greičiau priimti Rinkos priežiūros reglamento įgyvendinimo aktus (2).

1.6.

Dėl nepaprastai ilgo kitos DFP tvirtinimo proceso ir sunkumų 27 ES valstybių narių vadovams tariantis dėl labai svarbių veiksmų, kyla grėsmė, kad ES ekonomika tinkamai neatsigaus, o piliečiai ir įmonės negaus neatidėliotinos paramos.

1.7.

EESRK rekomenduoja nedelsiant siūlomame veiksmų plane išnagrinėti blokų grandinės technologijos diegimo galimybes. Be to, technologinė pažanga ir esami novatoriški sprendimai, kuriuos suteikia robotai ir dirbtinis intelektas, gali būti lengvai įgyvendinti ir padėti greitai pasiekti rezultatų.

1.8.

EESRK ragina ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiausioms įvežimo ir išvežimo vietoms ir pripažįsta, kad muitų sąjungos stiprybę lemia silpniausioji jos grandis. Reikalavimus atitinkanti, geriau koordinuota ir integruota rizikos valdymo sistema sumažintų atotrūkį tarp institucijų ir sustiprintų silpniausias grandinės grandis. Todėl palankiai vertinama 2021 m. II ketvirtį planuojama paskelbti nauja rizikos mažinimo strategija.

1.9.

Muitinės importo kontrolės sistemos (ICS2) sujungimui su kitomis elektroninėmis sistemomis reikia skirti specialių finansinių išteklių. EESRK pabrėžia, kaip svarbu tinkamai valdyti tokį sudėtingą tinklą.

1.10.

EESRK pažymi, kad reikia užtikrinti pakankamus žmogiškuosius išteklius, taip pat tinkamą darbuotojų mokymą atliekant išankstinių pakrovimo ir atvykimo duomenų analizę. Komitetas jau ragino „kurti bendrąją mokymo programą, paremtą Europos Sąjungos muitinės kompetencijos programa“ (3).

1.11.

ES mokesčių informacijos centro įkūrimas „Eurofisc“ kovos su mokestiniu sukčiavimu tarnybose yra reikšmingas patobulinimas ir EESRK tikisi Komisijos įvertinimo šiuo atžvilgiu.

1.12.

Elektroninė prekyba yra labai svarbus MVĮ sektorius. EESRK yra susirūpinęs, kad komunikate neužsimenama apie MVĮ palankios sistemos sukūrimą vykdant šį plataus užmojo veiksmų planą.

1.13.

EESRK manymu, platformos turi svarbių duomenų, kurie galėtų praversti muitinėms, bet joms reikėtų investuoti į IT programinę įrangą, kaip antai automatizuotas robotines sistemas. Reikėtų skirti joms finansavimą, kad jos galėtų kaupti duomenis, kurių kitu atveju joms neprireiktų. Vis dėlto EESRK palankai vertina šiuo metu Komisijos atliekamą elektroninių prekyviečių vaidmens ir įsipareigojimų peržiūrą.

1.14.

Reikia skubiai atlikti išsamią Sąjungos tarptautinių bendradarbiavimo ir tarpusavio administracinės pagalbos muitinių veiklos srityje sistemų analizę. Ji užtikrintų geresnį vykdymą.

1.15.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą sukurti ES vieno langelio aplinką ir visiškai jam pritaria.

1.16.

EESRK nerimauja, kad jei valstybės narės nepatvirtins prieštaringo pasiūlymo dėl ES muitinės agentūros projekto, tokios sudėtingos ir susaistytos sistemos valdymas taptų papildoma našta Komisijos padaliniams.

1.17.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimas padėtų įgyvendinti šį plataus užmojo veiksmų planą ir tuo pačiu užtikrintų jo teikiamą naudą plačiajai visuomenei ir įmonėms.

2.   Įžanga

2.1.

ES muitų sąjunga veikia nuo 1968 m. ir yra atsakinga už visą prekybą prekėmis 27 valstybėse narėse. Kiekvienais metais muitų sąjunga palengvina prekybą prekėmis, kurių vertė siekia daugiau kaip 3,5 trln. EUR, o ES muitinės kas sekundę patikrina 27 deklaruotas prekes.

2.2.

2020 m. rugsėjo 28 d., vadovaudamasi Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kadencijos pradžioje paskelbtomis politinėmis gairėmis, Europos Komisija paskelbė plataus užmojo veiksmų planą modernizuoti muitų sąjungą taip, kad iki 2025 m. ji taptų išmanesnė, paprastesnė ir labiau skaitmenizuota. Tai turėtų teigiamo poveikio tiek ES pajamų sistemai, tiek Europos piliečių apsaugai ir saugumui. Be to, galimybė paprasčiau ir greičiau vykdyti įsipareigojimą teikti ataskaitas būtų naudinga įmonėms.

2.3.

EESRK jau pabrėžė, kad „veiksminga muitų sąjunga yra būtina Europos integracijos proceso sąlyga siekiant užtikrinti tinkamą, saugų ir skaidrų laisvą prekių judėjimą, geriausiai pasirūpinti vartotojų ir aplinkos apsauga, didinti užimtumą ir veiksmingai kovoti su sukčiavimu ir padirbinėjimu“ (4).

2.4.

Todėl EESRK palankiai vertina konkretų veiksmų planą ateinantiems penkeriems metams, kuriame nacionalinių muitinių paramai numatyta 30 pagal tvarkaraštį suplanuotų veiksmų pagal keturias strateginės politikos kryptis: rizikos valdymo, elektroninės prekybos valdymo, skatinimo laikytis reikalavimų ir vieningo muitinių veikimo.

2.5.

Dabartinė muitinių sistema parodė savo trūkumus ir silpnąsias grandis, o didelis informacijos kiekis, kuriuo dalijasi muitinės visose valstybėse narėse, nėra efektyviai naudojamas. Europos Parlamentas ir Europos Audito Rūmai jau yra išreiškę susirūpinimą dėl prarandamų pajamų dėl neefektyvaus importuojamų prekių muitinio tikrinimo.

2.6.

Muitai yra svarbi ES biudžeto dalis, sudaranti apytiksliai 14 % visų pajamų. Komisijos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pranešė, kad vengimas mokėti mokesčius yra plačiai paplitęs ir rekomendavo susigrąžinti daugiau nei 2,7 mlrd. EUR nesumokėtų muito mokesčių už 2017–2019 m. laikotarpį. Apskaičiuota, kad suklastotų prekių iš trečiųjų šalių per metus importuojama už 121 mlrd. EUR, o iš prekybos pažeidžiant intelektinę nuosavybę uždirbama 83 mlrd. EUR ir prarandama 15 mlrd. EUR mokestinių pajamų.

2.7.

Teigiamas aspektas yra tas, kad beveik 100 % muitinės deklaracijų yra siunčiama elektroniniu būdu.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Muitų sąjungai reikia skubiai investuoti į programinės įrangos modernizavimą ir naujų žmogiškųjų gebėjimų ugdymą. Nors modernizavimas prasidėjo 2016 m., įvedus Sąjungos muitinės kodeksą (5), būtina nedelsiant ir koordinuotai reaguoti į augančius prekybos srautus, elektroninės prekybos sektoriaus suklestėjimą, vengimą mokėti muitus ir PVM, neteisėtą prekybą ir per mažos prekių vertės nustatymą. Be to, muitinės yra atsakingos už prekių tikrinimą įvairiais nefinansiniais tikslais. EESRK pripažįsta, kad muitų sąjungos stiprybę lemia jos silpniausioji grandis ir todėl pataria ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiausioms įvežimo ir išvežimo vietoms. Valstybės narės turėtų visapusiškai naudotis naująja Muitinio tikrinimo įrangos finansavimo priemone, specialiai sukurta moderniausios muitinio tikrinimo įrangos pirkimui, eksploatavimui ir keitimui palengvinti.

3.2.

Dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš muitų sąjungos jau didėja muitinių darbo krūvis ir kyla specifinių problemų. Tikimasi, kad atnaujinus muitinio tikrinimo priemones žymiai išaugs ir muitinės deklaracijų skaičius.

3.3.

Reikia skubiai užtikrinti glaudesnį muitinių ir kitų teisėsaugos bei administravimo institucijų bendradarbiavimą ir sąveikumą. EESRK jau yra perspėjęs, kad „įvairių valstybių narių institucijų ir įstaigų – policijos, žvalgybos, teisminių, muitinės ir mokesčių institucijų – bendradarbiavimas yra toli gražu neoptimalus“ (6).

3.4.

Muitinės labai aktyviai dalyvauja kovoje su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu. Vien 2019 m. muitinės sulaikė 400 tonų narkotikų, 3 699 šaunamuosius ginklus ir 3,5 mlrd. tabako ir cigarečių gaminių. 11,5 % visų grynųjų pinigų deklaracijų buvo užpildytos neteisingai ir sudarė maždaug 331 mln. EUR (7).

3.5.

Sektoriui, kuris naudojasi dideliais deklaracijų kiekiais, produktų informacija, informacija apie mokesčius ir pan., duomenų valdymas yra nepaprastai svarbus. Galimybė valdyti didelį turimų duomenų kiekį nedelsiant ir gerokai patobulinta dabartinė muitinės sistema taip pat padėtų geriau ir visapusiškiau reaguoti į didėjančius sunkumus. Be to, ji suteiktų galimybę išmaniai prižiūrėti tiekimo grandines ir sustiprinti gebėjimą prognozuoti.

3.6.

EESRK yra nusivylęs, kad pačiame paskutiniame komunikato sakinyje Komisija paprašė TIK Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos paremti veiksmų planą ir visiškai neįtraukė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto. Tvirtai tikime, kad socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimas padėtų įgyvendinti šį plataus užmojo veiksmų planą ir tuo pačiu užtikrintų jo teikiamą naudą plačiajai visuomenei ir įmonėms.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK nuo pat pradžių palankiai vertino plataus užmojo veiksmų planą ir konkrečius veiksmų įgyvendinimo terminus. Tai yra aiškus žingsnis į priekį, kurį įgyvendinus ir reguliariai atliekant poveikio vertinimus bus iš tikrųjų modernizuotos muitinės visoje ES.

4.2.

Tokį plataus užmojo planą būtina tinkamai finansuoti. Nors kai kuriuos siūlomus veiksmus finansuoti reikia bendrai, o ES yra pasirengusi prie jų prisidėti, EESRK abejoja, ar visos valstybės narės yra pasirengusios laikytis siūlomo tvarkaraščio ir skirti savo lėšų dalį. Šio pasiūlymo sėkmę užtikrins tik kruopščiai koordinuojamas finansavimas ir įgyvendinimas.

4.3.

Vis dėlto paaiškėjo, kad ES struktūros yra lengvai pažeidžiamos, o reakcija į kritines situacijas, įskaitant COVID-19 pandemiją, yra uždelsta ir nekoordinuota. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimas reorganizuoti Šengeno erdvę ir kvietimas persvarstyti laisvą asmenų judėjimą Sąjungoje yra labai rimti ir kelia nerimą.

4.4.

Be to, dėl nepaprastai ilgo kitos DFP tvirtinimo proceso kyla grėsmė, kad ES ekonomika tinkamai neatsigaus, o piliečiai ir įmonės negaus neatidėliotinos paramos. 27 ES vadovams tampa vis sudėtingiau sutarti dėl labai svarbių veiksmų, o pernelyg ilgai trunkantis ir neryžtingas sprendimų priėmimas rodo, kad ES valdymo sistema yra pasenusi ir neveiksminga.

4.5.

Į dabartinį pasiūlymą neįtrauktas blokų grandinės technologijos naudojimas, nors šis klausimas buvo aptartas ir išnagrinėtas 2018 m. EESRK mano, kad muitinės sistemos struktūra yra tinkama tokiems pakeitimams atlikti ir rekomenduoja nedelsiant aptarti galimybę įtraukti blokų grandinės technologiją į siūlomą veiksmų planą.

4.6.

EESRK taip pat pažymi, kad visiškai neišanalizuota galimybė pasitelkti robotiką ir dirbtinį intelektą muitinės operacijoms modernizuoti. Komiteto nuomone, technologinė pažanga ir esami novatoriški sprendimai, susiję su robotika ir dirbtiniu intelektu, galėtų būti lengvai įgyvendinti tokiame sudėtingame veiksmų plane ir nedelsiant duotų atitinkamų rezultatų.

4.7.   Rizikos valdymas

4.7.1.

Dar nuo tada, kai 2005 m. buvo padaryti pakeitimai Bendrijos muitinės kodekse, ES vykdė rizikos valdymo veiklą remdamasi dvejopu apsaugos mechanizmu: iš anksto įvertindama ir tikrindama prekes iki joms patenkant į muitų teritoriją ir jau patekus. EESRK manymu, didžiausių sunkumų sukelia nekoordinuotas procedūrų taikymas visose valstybėse narėse ir nepakankamas šalių dalijimasis informacija. Užtikrinus reikalavimus atitinkančią, geriau koordinuotą ir integruotą rizikos valdymo sistemą sumažėtų atotrūkis tarp institucijų ir sustiprėtų silpniausios grandinės grandys. Todėl nauja rizikos mažinimo strategija, kurią planuojama paskelbti 2021 m. II ketvirtį, yra labai perspektyvi.

4.7.2.

Dėl skaitmenizavimo ir elektroninės prekybos plėtros vartotojai visame pasaulyje gali lengviau apsipirkti internetu. Vis dėlto ne visos prekės atitinka aukštus Europos produktų saugos ir (arba) vartotojų apsaugos standartus. Vartotojams tai dažnai būna netikėtumas. EESRK pritaria tikslui stiprinti rizikos valdymo procesą siekiant geriau apsaugoti bendrąją rinką, o ypač jos piliečius, nuo reikalavimų neatitinkančių ir nesaugių produktų.

4.7.3.

Pasiūlymas pradėti įgyvendinti „Bendrų analizės pajėgumų“ iniciatyvą neabejotinai yra žingsnis į priekį. Taip pat palankiai vertintinas dalijimasis informacija su kovos su sukčiavimu vykdymo užtikrinimo institucijomis. Tačiau EESRK kelia klausimą, ar ICS2 sujungimui su kitomis elektroninėmis sistemomis bus galimybė gauti reikiamą finansavimą. Kitas skubiai spręstinas klausimas yra susijęs su tokio sudėtingo tinklo valdymu ir specializuotų bei tinkamai parengtų žmogiškųjų išteklių poreikiu.

4.7.4.

EESRK nerimauja, kad jei valstybės narės nepatvirtins naujojo ES muitinės agentūros projekto, tokios sudėtingos ir susaistytos sistemos valdymas taptų papildoma našta dabartiniams Komisijos padaliniams.

4.7.5.

EK pasiūlė iki 2024 m. atlikti visų prekių ir visų transporto priemonių išankstinių pakrovimo ir atvykimo duomenų analizę. Tačiau neaišku, kokių žmogiškųjų išteklių prireiks valstybėms narėms ir kokio lygio bei trukmės mokymų reikės tokiam personalui. Tas pats pasakytina apie papildomą rizikos valdymo procesą, planuojamą taikyti procedūroms „po atvežimo“. EESRK jau paragino „sukurti bendrąsias mokymo programas, paremtas Europos Sąjungos muitinių kompetencijos programa, kuria siekiama suderinti ir pagerinti muitinių veiklos standartus visoje ES“ (8).

4.8.   Elektroninės prekybos valdymas

4.8.1.

Elektroninė prekyba yra labai naudinga ir atveria galimybių visuomenei ir įmonėms. Tačiau ji sukelia ir didelių papildomų sunkumų, susijusių su prekių atitiktimi mokesčių ir muitų reikalavimams, taip pat su dideliu skaičiumi įforminimo prašymų, susijusių su tikrinimu nefinansiniais tikslais, kaip antai saugos, saugumo ir intelektinės nuosavybės tikslais. EESRK pripažįsta, kad muitinės reikšmingai prisideda prie reikalavimų neatitinkančių ir (arba) nesaugių prekių įvežimo į bendrąją rinką prevencijos, ir daro išvadą, kad šias įstaigas taip pat reikia aprūpinti tinkamais ištekliais visų nefinansinių įsipareigojimų vykdymui.

4.8.2.

Tikimasi, kad dokumentų rinkinio dėl e. prekybai taikomo PVM įgyvendinimas (9) nuo 2021 m. duos nemažų pajamų valstybių narių biudžetams ir suvienodins konkurencijos sąlygas verslo aplinkai. ES mokesčių informacijos centro įkūrimas „Eurofisc“ kovos su mokestiniu sukčiavimu tarnybose yra vertinamas kaip reikšmingas patobulinimas, suteikiantis muitinėms prieigą prie informacijos. EESRK nekantriai laukia Komisijos vertinimo šiuo atžvilgiu.

4.8.3.

EESRK mano, kad geriausias būdas reglamentuoti ir valdyti elektroninę prekybą yra stiprinti bendradarbiavimą su kitomis EBPO ir G 20 šalimis. Komitetas „jau pabrėžė, kad ekonomikos skaitmeninimui taikytina mokesčių politika ir kuriamos priemonės bei veiklos sprendimai turėtų būti koordinuojami tarptautiniu lygmeniu“ (10).

4.8.4.

Elektroninė prekyba yra labai svarbus sektorius MVĮ. Tačiau tarpvalstybinė prekyba jau yra fragmentuota dėl įvairių esamų kliūčių ir EESRK nerimą kelia tai, kad komunikate visiškai neužsimenama apie tai, kad šiuo plataus užmojo veiksmų planu būtų kuriama palanki sistema MVĮ. Rugsėjo mėnesį Eurobarometro atlikta apklausa rodo, kad tik 4 % MVĮ parduoda savo prekes vartotojams kitose valstybėse narėse (11).

4.8.5.

Pasiūlymas įvesti prievolę prekybos platformoms teikti ataskaitas apie sumokėtus muito mokesčius gali virsti našta teisėtai veikiančioms įmonėms. Platformos turi svarbių duomenų, kurie galėtų praversti muitinėms, bet joms reikėtų investuoti į IT programinę įrangą, kuri rinktų ir teiktų tuos duomenis. Reikėtų nedelsiant apsvarstyti galimybę naudoti automatizuotas robotines sistemas, nes jos gali iš esmės palengvinti privalomo ataskaitų rengimo procesą. Be to, EESRK nuomone, bendrovėms, kurių prašoma rinkti duomenis, kurių kitu atveju joms nereikėtų, turėtų būti suteiktas visas reikiamas finansavimas. Valdyti duomenis nepaprastai svarbu sprendžiant vengimo mokėti muito mokesčius ir PVM sukčiavimo, per mažos prekių vertės nustatymo, kilmės deklaracijų klastojimo ir kitas problemas. EESRK jau yra raginęs parengti „Europos duomenų ir informacijos apie platformų naudotojus, kuriuos jos turėtų perduoti mokesčių administratoriams, rinkimo standartą“ (12).

4.8.6.

Tačiau EESRK palankiai vertina dabartinę Komisijos atliekamą elektroninių prekyviečių vaidmens ir įsipareigojimų peržiūrą, kurioje joms suteikiama daugiau atsakomybės ir įsipareigojimų užtikrinant, kad jų platformose parduodamos prekės atitiktų reikalavimus ir būtų saugios.

4.9.   Skatinimas laikytis reikalavimų

4.9.1.

Patikimiems prekybininkams jau yra taikoma lengvatų schema už ES muitų teisės aktų laikymąsi. EESRK pritaria siūlymui stebėti esamus lengvatinius susitarimus su trečiosiomis šalimis; išsami ES tarptautinių bendradarbiavimo ir tarpusavio administracinės paramos muitų klausimais sistemų analizė padėtų geriau užtikrinti teisės aktų vykdymą.

4.9.2.

Pasiūlymas įvesti ES vieno langelio sistemą yra visoms šalims naudingas projektas, kurį EESRK visapusiškai remia. Privačiajam sektoriui būtų naudinga galimybė teikti ataskaitas vienu veiksmu, o įvairios institucijos galėtų išsirinkti reikiamus duomenis. Akivaizdu, kad tai yra žingsnis į priekį visoms susijusioms šalims. Tikimasi, kad per pirmuosius septynerius įgyvendinimo metus jis padės įmonėms sutaupyti iki 690 mln. EUR už muitų administravimą.

4.9.3.

Vis dėlto gana sunku suprasti, kaip, nepraėjus nė ketveriems metams nuo pasiūlymo priėmimo, siūloma Sąjungos muitinės kodekso analizė galėtų parodyti, kad elektroninės sistemos yra pasenusios.

4.9.4.

Fragmentiškos sankcijos už reikalavimų nesilaikymą, taikomos visose valstybėse narėse, iškraipo konkurenciją bendrojoje rinkoje ir tuo pačiu sudaro galimybę atsirasti silpnesnėms sistemos grandims. Sukūrus tvirtą ir vieningą sistemą sustiprėtų ir visa muitų sąjunga. EESRK svarsto, kaip EK ketina integruoti šią teoriškai puikią sistemą, nes 2013 m. pasiūlymas tuo pačiu klausimu buvo atmestas.

4.9.5.

Be to, keblu palaikyti vienodą kontrolės lygį valstybėse narėse, jei muitinės pareigūnų skaičius jose svyruoja nuo 7 iki 70 asmenų 100 000 gyventojų (13). EESRK rekomenduoja įtraukti minimalius kontrolės ir reikiamo pareigūnų skaičiaus standartus.

4.9.6.

COVID-19 krizė į dienos šviesą iškėlė muitinės sistemos trūkumus, kai į ES teritoriją kelis kartus pateko reikalavimų neatitinkantys ir nesaugūs produktai. EESRK manymu, labai svarbu kuo greičiau priimti Rinkos priežiūros reglamento įgyvendinimo aktus (14).

4.9.7.

Be to, EESRK palaiko pasiūlymą ypatingą dėmesį skirti lengvatinės kilmės taisyklių ir procedūrų taikymui 41 ES laisvosios prekybos susitarimui. Eksponentinė elektroninės prekybos plėtra dėl ryšių su kitomis prekybos partnerėmis, ypač Kinija, muitinėms sukėlė papildomų sunkumų. Todėl kyla visiškai logiškas poreikis prireikus atlikti vertinimus ir priimti naujus teisės aktus.

4.10.   Vieningai veikiančios muitinės

4.10.1.

Tyrimai rodo, kad tarpvalstybinį bendradarbiavimą galima gerokai sustiprinti. EESRK pripažįsta, kad vienintelis būdas judėti į priekį yra užtikrinti aktyvesnį ir geresnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių muitinių ir tarp muitinių bei kitų nacionalinių valdžios institucijų. Dalijimasis geriausia patirtimi taip pat galėtų padidinti muitinės tarnybų našumą.

4.10.2.

Šiam bendradarbiavimui įgyvendinti būtina įsigyti muitinio tikrinimo įrangą, o tai reikalauja didelių investicijų. EESRK pažymi, kad savo pradiniame pasiūlyme (15) Komisija sutiko padengti tik 80 % reikiamų investicijų. Likusius 20 % turėtų padengti valstybės narės; EESRK nesitiki, kad 2021 m. visos 27 valstybės narės galės investuoti šias sumas, atsižvelgiant į jų finansinę padėtį dėl COVID-19 pandemijos.

4.10.3.

Galiausiai Europos Komisija drąsiai teikia svarstymui prieštaringą siūlymą iki 2023 m. parengti poveikio vertinimą dėl ES muitinės agentūros įsteigimo. EESRK abejoja, ar valstybės narės su tuo sutiks.

---

(1)  OL L 269, 2013 10 10 p. 1.

(2)  OL L 169, 2019 6 25p. 1.

(3)  EESRK nuomonė dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (OL C 62, 2019 2 15, p. 67).

(4)  OL C 367, 2018 10 10, p. 39.

(5)  OL L 269, 2013 10 10, p. 1.

(6)  OL C 246, 2017 7 28, p. 22.

(7)  Antroji kas dvejus metus teikiama ES muitų sąjungos ir jos valdymo tobulinimo pažangos ataskaita.

(8)  OL C 62, 2019 2 15, p. 67.

(9)  Modernising VAT for cross-border e-commerce.

(10)  OL C 364, 2020 10 28, p. 62.

(11)  Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 486.

(12)  OL C 364, 2020 10 28, p. 62.

(13)  Survey from the Union of Finance Personnel in Europe.

(14)  OL L 169, 2019 6 25, p. 1.

(15)  COM(2018) 321 final.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013

(COM(2020) 673 final – 2020/306 (COD))

(2021/C 220/08)

Pranešėjas

Athanasios IOANNIDIS

Prašymai pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2020 11 11 Taryba, 2020 11 13
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3, 114 ir 207 straipsniai
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 3 24
Plenarinė sesija Nr.	559
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	268 / 0 / 3

1.

Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą sukurti Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinką ir iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 952/2013. Pasiūlymo tikslas – spręsti klausimą dėl fragmentiško muitinės ir kompetentingų institucijų partnerių sąveikumo tvarkant prekių muitinio įforminimo procedūras.

1.2.

EESRK mano, kad pasiūlymas atitinka Sąjungos viziją ir strateginius tikslus, susijusius su veiksmų planu „Muitų sąjungos kėlimas į kitą lygmenį. Stiprios ir modernios muitų sąjungos kūrimo veiksmų darbotvarkė“ ir su komunikatu „ES muitų sąjungos ir jos valdymo tobulinimas“.

1.3.

EESRK nuomone, pasiūlymu remiamas Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato (TAXUD) 2016–2020 m. strateginis planas ir 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas, numatytas 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikate (1), kuriuo siekiama padidinti viešųjų paslaugų veiksmingumą šalinant esamas skaitmenines kliūtis, mažinant biurokratizmą ir gerinant nacionalinių valdžios institucijų sąveikos kokybę.

1.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinus muitinės vieno langelio aplinką, supaprastinus bei automatizavus veiksmus, prekyba prekėmis bus perkelta į naują skaitmeninį amžių. Europos Sąjungoje apskritai didės prekybos apimtys ir Sąjunga taps konkurencingesnė, muitinės bus modernizuotos, o suinteresuotieji subjektai – valstybių narių muitinės, kompetentingos institucijos partnerės, ekonominės veiklos vykdytojai ir piliečiai – gaus daug naudos.

1.5.

EESRK mano, kad Europos vieno langelio sistema kartu su nacionalinėmis vieno langelio sistemomis neturėtų būti tik skaitmeninės duomenų rinkimo ir keitimosi informacija platformos. Kadangi informacinės sistemos ir procesai vystosi, ateityje taip pat turi būti galimybė – kaip susitarė valstybės narės ir Taryba – pereiti prie sudėtingesnių automatizuotų skaičiavimo procesų, kurie bus naudojami prekių kiekiams apdoroti. Tai leis verslininkui susidaryti bendrą sandorio vaizdą, kuris dėl to turėtų būti apibūdinamas kaip „išmanus“.

1.6.

EESRK mano, kad į ES vieno langelio sertifikatų mainų sistemą (CSW-CERTEX) įtraukus Sąjungos ne muitinės formalumus, reikės naujos IT infrastruktūros, kad būtų galima sukurti sąsajas tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir Sąjungos ne muitinės sistemų. Turi būti tiksliai nustatyti duomenys, kuriais bus keičiamasi.

1.7.

EESRK rekomenduoja Komisijai ypač didelį dėmesį skirti sistemų ir langelių kibernetiniam saugumui, sukuriant aukštus standartus atitinkančias apsaugos sistemas, kurios apsaugotų nuo išpuolių, galinčių sutrikdyti prekybą ES ir sukelti itin žalingų ekonominių padarinių.

1.8.

EESRK sutinka, kad norint veiksmingai įgyvendinti muitinės vieno langelio sistemą ir išvengti vėlavimų, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas toms valstybėms narėms, kurios nedalyvavo 2015 m. bandomajame projekte „ES muitinės vienas langelis – bendrasis veterinarinis įvežimo dokumentas“ (angl. ES Customs Single Window – Common Veterinary Entry Document, ES CSW-CVED) ir kurios dar nesukūrė nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų, suderintų su ES vieno langelio sistema.

1.9.

Panašus klausimas kyla ir atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės nacionaliniu lygmeniu parengė savo vieno langelio iniciatyvas, kurios tebėra atsietos ir kurioms būdingos skirtingos specifikacijos, nulemtos esamo muitinės IT architektūros lygio, prioritetų ir išlaidų struktūros.

1.10.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių EESRK pasisako už išsamesnį tvarkaraštį, kuriame būtų išdėstyti valstybėms narėms nustatomi tikslai ir priemonės, kad jų nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos būtų suderintos su Europos vieno langelio aplinka.

1.11.

EESRK pripažįsta, kad sistema yra sudėtinga ir kad norint ją įgyvendinti reikia koordinavimo tiek valstybėse narėse, tiek tarp jų. Siūloma sudaryti išsamesnį stebėsenos ir ataskaitų teikimo apie vieno langelio sistemos veikimą ir plėtrą tvarkaraštį, kuriame būtų nustatyti tikslai ir priemonės, kurių turi imtis valstybės narės ir nacionaliniai subjektai, kad sistema būtų įgyvendinta.

1.12.

EESRK rekomenduoja užtikrinti, kad programa padėtų jos taikymo srityje stiprinti pagrindinių teisių laikymąsi ir duomenų apsaugą.

1.13.

EESRK mano, kad labai svarbu parengti ir išmokyti darbuotojus, kurie dalyvaus valdant IT sistemas, nacionalines vieno langelio aplinkas ir Europos muitinės vieno langelio sistemą. Todėl dabartiniame projekte turėtų būti numatytos darbuotojų mokymo ir įgūdžių tobulinimo programos, kurioms turėtų būti skiriamas nacionalinis ir (arba) ES finansavimas.

2.   Bendrosios aplinkybės. Įvadas

2.1.

2008 m. valstybės narės ir Komisija įsipareigojo skatinti ES elektroninės muitinės aplinkos – vieno langelio paslaugų sistemos – kūrimą. 2014 m. Venecijos deklaracijoje pasiūlytas pažangus ES muitinės vieno langelio aplinkos diegimo ir jos teisinės sistemos kūrimo veiksmų planas. Ši idėja pakartota 2016 m. Komisijos komunikate „ES muitų sąjungos ir jos valdymo tobulinimas“ – jame paskelbti Komisijos planai išnagrinėti, koks sprendimas būtų tinkamas ES muitinės vieno langelio aplinkai sukurti ir plėtoti. Šiam požiūriui pritarta 2017 m. gegužės 23 d. Ecofin tarybos išvadose.

2.2.

2015 m. Komisija pradėjo bandomąjį projektą „ES muitinės vienas langelis – bendrasis veterinarinis įvežimo dokumentas“ (angl. ES Customs Common Window-Common Veterinary Entry Document, ES CSW-CVED). Projektą kartu administravo TAXUD GD ir SANTE GD. Juo siekta muitinei sudaryti sąlygas automatiškai patikrinti, ar atlikti trys reguliuojamieji ne muitinės formalumai – kartu su muitinės deklaracija pateikiami atitikties įrodymai. Šiame savanoriškame bandomajame projekte iš pradžių dalyvavo penkių valstybių narių muitinių administracijos. Vykdant tolesnį projektą – ES muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemą (ES CSW-CERTEX) – įtraukta daugiau reguliuojamųjų reikalavimų ir įdiegta naujų funkcijų, pavyzdžiui, kiekio valdymo. Dalyvaujančių valstybių narių skaičius išaugo nuo penkių iki devynių, o sistema taikoma daugiau politikos sričių.

2.3.

Dėl COVID-19 pandemijos dabar kaip niekad svarbu nustatyti tvirtesnį muitų sąjungos pagrindą, palengvinti muitinės formalumus ir Sąjungos ne muitinės formalumus ir taip padėti ekonomikai atsigauti. Šiuo tikslu vis labiau skaitmeninant tarptautinei prekybai taikomus reguliuojamuosius muitinės formalumus ir Sąjungos ne muitinės formalumus valstybėms narėms atsiveria naujų galimybių gerinti skaitmeninį bendradarbiavimą.

3.   Komisijos pasiūlymo santrauka

3.1.

Sąjungos tarptautinė prekyba reglamentuojama tiek muitų teisės aktais, tiek Sąjungos ne muitų teisės aktais. Institucijos, atsakingos už reguliuojamuosius Sąjungos ne muitinės formalumus (toliau – kompetentingos institucijos partnerės), ir muitinės dažnai dirba atskirai, todėl verslininkams tenka sudėtingos ir nelengvos duomenų teikimo pareigos, o prekių įforminimo procesai yra neveiksmingi – dėl to atsiranda klaidų ir sukčiaujama. Siekdamos sumažinti muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių sąveikumo administruojant prekių įforminimo procesus fragmentiškumą ir koordinuoti šios srities veiklą, Komisija ir valstybės narės laikui bėgant prisiėmė įsipareigojimų rengti vieno langelio principu grindžiamas prekių įforminimo iniciatyvas.

3.2.

Komisijos pasiūlyme numatoma sukurti Europos Sąjungos muitinių vieno langelio aplinką – integruotą sąveikiųjų ES ir nacionalinio lygmens elektroninių paslaugų rinkinį, pasitelkiant Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemą. Tai padės palaikyti sąveiką ir keitimąsi informacija tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir su pasiūlymo priede nurodytomis Sąjungos ne muitinės sistemomis.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

Pasiūlymas dėl reglamento yra pirmasis ir esminis žingsnis siekiant gerinti muitinių bendradarbiavimą taikant vieną elektroninę paraišką. Tai išsamus pasiūlymas, kuriame pateikiama plataus masto rezultatų, veiksmų ir priemonių, susijusių su Europos muitinės vieno langelio veikimu, analizė.

4.2.

Įdiegus vieno langelio sistemą, įmonės ir verslininkai galės elektroniniu būdu pateikti duomenis, nesvarbu, ar tai būtų patvirtinamieji dokumentai, ar Sąjungos ne muitinės formalumai, per kiekvienos valstybės narės elektroninį langelį (nacionalinį langelį), taip sumažinant dubliavimosi riziką, taupant laiką bei mažinant sandorių išlaidas. Vieno langelio sistema leis muitinėms ir kitoms įstaigoms rinkti duomenis, pateiktus remiantis suderinta prekių įforminimo procedūrų sistema. Tuo pat metu ES būtų pateikiama produktų, įvežamų ir išvežamų per jos sienas, apžvalga, taip pat atsirastų galimybė patikrinti prekių kiekius pagal kvotas ir vykdyti sukčiavimo prevenciją.

4.3.

Kaip nurodyta Komisijos pasiūlyme, programos įgyvendinimas bus finansuojamas iš ES ir nacionalinių šaltinių. Išlaidas, susijusias su ES CSW-CERTEX vieno langelio kūrimu, integravimu ir veikimu, padengs Sąjunga, o valstybės narės padengs išlaidas, susijusias su jų nacionalinių vieno langelio aplinkų kūrimu, integravimu ir veikimu bei jų sujungimu su ES CSW-CERTEX. Atsižvelgdamas į tai, kad COVID-19 pandemija sukėlė finansinę krizę visose ES valstybėse narėse, EESRK norėtų sužinoti, kaip Komisija gali užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi šio reikalavimo ir skirtų finansavimą programai įgyvendinti iš savo nacionalinių biudžetų.

4.4.

Norint suderinti ir įtvirtinti vieno langelio iniciatyvą, jos įgyvendinimas valstybėse narėse turi būti privalomas. Iš tiesų, muitinės vieno langelio sistemos sėkmė priklauso nuo to, ar visos šalys tuo pat metu laikysis reikalavimų ir suderins bei įgyvendins šią sistemą. EESRK atkreipia dėmesį į riziką, kad kai kurios valstybės narės dėl biudžeto apribojimų (dėl COVID-19 pandemijos sukeltos finansų krizės) ir kitų politikos prioritetų, gali neįgyvendinti vieno langelio sistemos per numatytą laiką. Tai sukels daug problemų Sąjungos muitų ir prekybos politikai, jau nekalbant apie valstybes nares. EESRK klausia Komisijos, ar yra numatyta sankcijų, jei kuri nors valstybė narė neįgyvendintų vieno langelio sistemos arba vėluotų tai padaryti.

4.5.

Įgyvendinant vieno langelio sistemos priemones kartu turi būti modernizuojama muitinė ir jos tarnybos. Būtų labai naudinga pirmiausia atlikti tyrimą, kuriame būtų apibūdinta esama padėtis prie patekimo į valstybes nares vartų, ir įvertintas poreikis investuoti į paslaugų modernizavimą, kad valstybės narės galėtų paremti vieno langelio sistemos kūrimą. Be to, būtų galima nustatyti orientacinę data, iki kurios turi būti pabaigta kurti nacionalinė vieno langelio sistemos dalis.

4.6.

Pasiūlyme dėl reglamento Komisija nurodo, kad kiekviena valstybė narė turi paskirti instituciją, kuri veiktų kaip nacionalinis koordinatorius įgyvendinant ir koordinuojant vieno langelio sistemos priemones. EESRK norėtų sužinoti, ar nacionalinio koordinatoriaus paskyrimas yra išimtinė kiekvienos valstybės narės atsakomybė, ar Komisija pateiks rekomendacijų.

4.7.

Kalbant apie asmens duomenų apsaugos užtikrinimą, EESRK mano, kad vykdant papildomą surinktų duomenų apsaugą kartu su visomis muitinės deklaracijomis turi būti atsižvelgta į šiuos aspektus: — kokia viešoji institucija bus atsakinga už konfidencialumo užtikrinimą ir kaip bus nustatyta kiekvieno lygmens leidžiamoji nuokrypa; — koks patikinimas bus suteiktas verslininkams, naudojantiems vieno langelio sistemą, nurodant išsamią informaciją apie suteikiamas garantijas.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.

EESRK mano, kad šis pasiūlymas dėl reglamento ir punktas, kuriame minimas subsidiarumo principas, gali būti laikomi šios priemonės (t. y. vieno langelio sistemos) indėliu didinant Europos BVP ir konkurencingumą.

5.2.

Be to, EESRK požiūriu, labai svarbu atlikti poveikio vertinimą kiekvienoje valstybėje narėje, pabrėžiant šios politikos įgyvendinimo naudą ir taip siekiant įtikinti jas tai padaryti nedelsiant. Kartu EESRK ragina Komisiją pateikti ataskaitą apie muitinės vieno langelio bandomojo projekto poveikį kiekvienoje bandomajame projekte dalyvaujančioje valstybėje narėje.

5.3.

Atsižvelgiant į poveikio vertinimo ataskaitą, kuri analizuojama pasiūlyme dėl reglamento, EESRK mano, kad tinkamiausias priemonių rinkinys yra 1 + 6+8(ii) (2).

5.4.

EESRK pabrėžia, kad Europos Komisija turėtų patvirtinti vienodas nacionalinių vieno langelio aplinkų veikimo technines specifikacijas, kaip numatyta pasiūlymo dėl reglamento 2 straipsnyje.

5.5.

EESRK pabrėžia, kad Europos Komisija turėtų patvirtinti 8 straipsnio nuostatose numatytas vienodas nacionalinės vieno langelio aplinkos veikimo technines specifikacijas, kad būtų išvengta muitinės deklaracijų sistemos veikimo sutrikimų. EESRK mano, kad būtų naudinga sukurti vieną bendrą standartą.

5.6.

EESRK nuomone, norint, kad muitinės vieno langelio sistema veiktų sėkmingai, nacionalinė aplinka turi veikti sklandžiai ir turėti tinkamai parengtus darbuotojus. Atsižvelgdamas į tai, kad muitinės pareigūnų (3) skaičius, tenkantis 100 000 gyventojų, skirtingose valstybėse narėse svyruoja nuo 7 iki 70, EESRK rekomenduoja įtraukti būtiniausius sistemos veikimo ir reikalingo darbuotojų skaičiaus standartus.

5.7.

EESRK rekomenduoja į pasiūlymo dėl reglamento 1 straipsnį įtraukti frazę „nepažeidžiant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatų ir šio reglamento 6 straipsnio nuostatų“.

5.8.

EESRK pažymi, kad tiek teisiniu, tiek materialiniu požiūriu 3 straipsnis gali lemti prieštaravimą, kuris kyla dėl jo nuorodos į Europos muitinių vieno langelio aplinką, kartu įtraukiant ir Sąjungos ne muitinės sistemas. Galėtų būti įtraukta atskira pastraipa, kuri apimtų šiuos klausimus (taip pat būtų galima padaryti būtinus nuorodų pakeitimus).

5.9.

EESRK prašo paaiškinti, ar Europos Komisijos darbo programa bus parengta prieš reglamentą, ar jau įsigaliojus šiam reglamentui. Jei reglamentas įsigalios pirmiau, koks bus veiksmų plano patvirtinimo terminas?

5.10.

EESRK mano, kad nuoroda į galimybę atšaukti 21 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus yra pernelyg neaiškus, ir nori paaiškinimo, ar atšaukimas susijęs su viena ar visomis kategorijomis, išvardytomis 5 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 4 dalyje. Taip pat neaišku, ar tai susiję su vienu teisės aktu iš pirmiau nurodytų kategorijų, ar su galimybe apskritai priimti teisės aktus, patenkančius į vieną iš šių kategorijų. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad teisėkūros institucijos turėtų konsultuotis tarpusavyje dėl jų informavimo proceso.

---

(1)  2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“, COM(2016) 179 final.

(2)  1 galima priemonė – padaryti, kad ES CSW-CERTEX būtų privaloma ir apimtų ES reguliuojamuosius reikalavimus, su kuriais susijusi atitinkama muitinės informacija ES lygmeniu būtų prieinama visoms valstybėms narėms, ir joje būtų automatinė kiekio valdymo funkcija. 6 galima priemonė – sukurti nacionalines vieno langelio aplinkas, kuriomis naudodamiesi ekonominės veiklos vykdytojai galėtų vienoje vietoje atlikti muitinės ir ne muitinės formalumus. 8 galimos priemonės ii variantas grindžiamas išplėstu esamos ekonominės veiklos vykdytojų registracijos ir identifikavimo (EORI) sistemos naudojimu tik patvirtinimui. COM(2020) 673 final.

(3)  https://ufe-online.eu/wp-content/uploads/2020/04/2020-04-04.pdf