ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 220

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

64 metai
2021m. birželio 9d.


Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

NUOMONĖS

 

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

 

559-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2021 3 24–2021 3 25

2021/C 220/01

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Nuotolinio darbo iššūkiai: darbo laiko organizavimas, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra bei teisė atsijungti (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prašymu)

1

2021/C 220/02

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Nuotolinis darbas ir lyčių lygybė. Sąlygos, kad nuotolinis darbas nepagilintų nevienodo moterų ir vyrų neapmokamų priežiūros ir namų ruošos darbų pasiskirstymo ir taptų priemone lyčių lygybei skatinti(Tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prašymu)

13

2021/C 220/03

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Bendros Europos geležinkelių erdvės(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prašymu)

26


 

III   Parengiamieji aktai

 

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

 

559-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2021 3 24–2021 3 25

2021/C 220/04

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaita, parengta pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo(COM(2020) 950 final) ir dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ES masto vertinimas. Žaliosios pertvarkos plėtojimas ir ekonomikos atsigavimo skatinimas integruotai planuojant energetikos ir klimato srities veiksmus(COM(2020) 564 final)

38

2021/C 220/05

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos (COM(2020) 663 final)

47

2021/C 220/06

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 (COM(2020) 824 final – 2020/0360 (COD))

51

2021/C 220/07

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui Muitų sąjungos kėlimo į kitą lygmenį veiksmų planas(COM(2020) 581 final)

56

2021/C 220/08

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (COM(2020) 673 final – 2020/306 (COD))

62

2021/C 220/09

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai 2020 m. strateginio prognozavimo ataskaita. Strateginis prognozavimas – kelias į didesnį Europos atsparumą(COM (2020) 493 final)

67

2021/C 220/10

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES mažmeninių mokėjimų strategijos (COM(2020) 592 final)

72

2021/C 220/11

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)(COM(2020) 628 final)

79

2021/C 220/12

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo pratęsiamas smidrų rūšims ir svogūninių gėlių, uogakrūmių ir sumedėjusių dekoratyvinių augalų rūšių grupėms suteiktos augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje terminas (COM(2020) 36 final – 2020/0019 (COD))

86

2021/C 220/13

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl trečiųjų šalių pažymėjimų pripažinimo pereinamojo laikotarpio priemonių iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/2397 (COM(2021) 71 final – 2021/0039 (COD))

87

2021/C 220/14

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims(COM(2020) 57 final), dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas(COM(2020) 641 final), dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2020 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos(COM(2020) 660 final)

88

2021/C 220/15

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Centriniam Bankui Neveiksnių paskolų problemos sprendimas po COVID-19 pandemijos(COM(2020) 822 final)

98

2021/C 220/16

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio (COM(2020) 682 final – 2020/310-COD))

106

2021/C 220/17

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?(COM(2020) 474 final)

118

2021/C 220/18

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Baterijų tvarumo reikalavimų ES(COM(2020) 798 final – 2020/353/COD))

128


LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

NUOMONĖS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

559-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2021 3 24–2021 3 25

2021 6 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/1


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Nuotolinio darbo iššūkiai: darbo laiko organizavimas, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra bei teisė atsijungti“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prašymu)

(2021/C 220/01)

Pranešėjas

Carlos Manuel TRINDADE

ES Tarybai pirmininkausiančios Portugalijos prašymas

2020 10 26

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Priimta skyriuje

2021 3 11

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 3 24

Plenarinė sesija Nr.

559

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

221 / 15 / 20

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pripažįsta, kad COVID-19 pandemijos sąlygomis nuotolinis darbas padėjo daugeliui valstybių narių išlaikyti ekonomikos tęstinumą, išsaugoti darbo vietas ir taip patirti mažesnius veiklos nuostolius. Europoje dirbti iš namų pradėjo keli milijonai darbuotojų: Eurofound duomenimis, jie sudaro apie 40 proc. visų dirbančiųjų.

1.2.

Iki pandemijos Europoje nuotolinio darbo galimybe buvo naudojamasi kur kas mažiau nei JAV ar Japonijoje (Europoje iš namų dirbo mažiau nei pusė šių šalių nuotoliniu būdu dirbančių asmenų). Tačiau pandemija paspartino perėjimą prie nuotolinio darbo, kuris tapo nepakeičiama priemone kovojant su pandemija. Dėl šių pokyčių įmonės, darbuotojai ir visa visuomenė susiduria su didžiuliais iššūkiais. Žinoma, bus galima daug ko pasimokyti iš šios pandemijos, daugiau pasinaudoti nuotolinio darbo galimybėmis ir pašalinti su juo susijusią riziką.

1.3.

Atsižvelgdamas į tai EESRK pripažįsta, kad 2002 m. pasirašydami susitarimą dėl nuotolinio darbo Europos socialiniai partneriai buvo įžvalgūs. Komitetas ragina valstybių narių socialinius partnerius tęsti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas ir nustatyti kiekvienai valstybei narei ir kiekvieno sektoriaus padėčiai pritaikytas taisykles ir procesus.

1.4.

EESRK mano, kad reikėtų rasti sprendimus, kuriais būtų atsižvelgiama į ekonomikos perėjimą prie skaitmeninimo, tvaresnį vystymąsi ir nelygybės mažinimą.

1.5.

EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares stebėti, kaip įgyvendinamas 2002 m. susitarimas dėl nuotolinio darbo ir 2020 m. susitarimas dėl skaitmeninimo. Atsižvelgiant į pandemijos metu įgytą patirtį, ES ir valstybėse narėse galiojančios nuostatos galėtų būti iš dalies pakeistos ir parengtos naujos, siekiant plėtoti teigiamus nuotolinio darbo aspektus ir apsaugoti pagrindines darbuotojų teises. Komitetas pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas darbo laiko organizavimui, poveikiui darbuotojų sveikatai ir saugai, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, teisei atsijungti ir darbo teisių veiksmingumui nuotolinio darbo atveju. Technologijos ir darbo metodai vystosi vis sparčiau, todėl būtina užtikrinti, kad taisyklės ir praktika būtų pritaikytos prie naujų ateityje vyrausiančių sąlygų.

1.6.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės, dalyvaujant socialiniams partneriams, turi užtikrinti, kad būtų sukurta tinkama nacionalinė nuotolinio darbo sistema, kurioje būtų apibrėžtos taisyklės įmonėms ir darbuotojams, norintiems joje dalyvauti.

1.7.

EESRK ragina valstybes nares tinkamai į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą.

1.8.

EESRK pabrėžia, kad į 2002 m. ir 2020 m. Europos socialinių partnerių sudarytus susitarimus įtraukti pagrindiniai principai, leidžiantys pasinaudoti teigiamais nuotolinio darbo aspektais ir kuo labiau sumažinti jo neigiamą poveikį.

1.9.

EESRK nuomone, svarbiausi reglamentavimo uždaviniai yra užtikrinti, kad: nuotolinis darbas būtų savanoriškas ir atšaukiamas, o nuotoliniu būdu dirbantys asmenys turėtų tokias pačias individualias ir kolektyvines teises, kaip ir tos pačios įmonės patalpose dirbantys asmenys, įskaitant darbo organizavimą, kad būtų sudarytas panašus darbo krūvis; nuotolinio darbo tvarka būtų išdėstyta raštu; prireikus, būtų imamasi konkrečių priemonių užtikrinti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų teisių veiksmingumą, taip pat sveikatos ir darbo saugos sąlygas.

1.10.

EESRK pripažįsta, kad prieš pradedant taikyti nuotolinį darbą svarbu aiškiai apibrėžti visus su įranga, atsakomybe ir išlaidomis susijusius aspektus. EESRK mano, kad paprastai darbdaviai yra atsakingi už aprūpinimą nuotoliniam darbui reikiama įranga. Darbdavys turėtų tiesiogiai padengti nuotolinio darbo išlaidas, ypač susijusias su ryšio palaikymu (įvairūs reikmenys, mobilusis telefonas, internetas).

1.11.

EESRK siūlo, atsižvelgiant į Europos ir nacionalinius teisės aktus bei nacionaliniu, regionų, sektorių ir įmonių lygmeniu taikomus kolektyvinių sutarčių principus, reikalauti įmonių nuotolinio darbo atveju taikyti tinkamus mechanizmus įprastoms darbo valandoms ir viršvalandžiams skaičiuoti.

1.12.

EESRK mano, kad darbo laiko kontrolės ir registravimo metodai turėtų būti griežtai pritaikyti šiam tikslui, būti žinomi darbuotojams ir netrikdyti ar nepažeisti darbuotojo privatumo, atsižvelgiant į taikomus duomenų apsaugos principus.

1.13.

EESRK pabrėžia, kad nuotoliniu būdu dirbančių asmenų profesinio gyvenimo sąlygos negali būti blogesnės, ypač kai kalbama apie jų profesinės karjeros raidą, tęstinį mokymą, galimybę susipažinti su įmonės vidaus informacija, dalyvavimą profesinių sąjungų veikloje ir atstovavimą joms, konkrečias darbo teises (darbo medicina, draudimas ir kt.) ir galimybę naudotis kitomis konkrečiomis įmonės nustatytomis teisėmis.

1.14.

EESRK mano, kad remdamosi nuotolinio darbo poveikio tyrimais, Europos Komisija, TDO ir EBPO turėtų pradėti bendrą procesą, skirtą parengti TDO konvenciją dėl nuotolinio darbo. EESRK taip pat mano, kad deramo nuotolinio darbo sąlygos turėtų būti įtrauktos į TDO deramo darbo darbotvarkę ir atitinkamas nacionalines programas.

2.   Nuotolinio darbo koncepcijos aspektai ir aplinkybes

2.1.

Siekiant propaguoti Europos socialinį modelį, šioje nuomonėje atsakoma į ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos iškeltus klausimus dėl nuotolinio darbo iššūkių, tokių kaip darbo laiko organizavimas, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir teisė atsijungti. Klausimai apima ir lyčių aspektą, kuris vis dėlto bus nagrinėjamas atskiroje šią nuomonę papildančioje tiriamojoje nuomonėje (SOC/662).

2.2.

EESRK palankiai vertina Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir Eurofound atliktą darbą dėl nuotolinio darbo metodų ir koncepcijos, kurie leidžia palyginti duomenis Europos ir tarptautiniu lygmenimis (1).

2.3.

Šiame dokumente EESRK vartojamas terminas „nuotolinis darbas“ reiškia darbuotojų nuotoliniu būdu vykdomą profesinę veiklą ne įmonės patalpose ir naudojantis IRT. Taigi darbo vieta ir IRT naudojimas yra du pagrindiniai nuotolinio darbo aspektai. EESRK pripažįsta, kad yra įvairių nuotolinio darbo formų, kurios priklauso nuo atskirose šalyse galiojančių teisės aktų ir praktikos. Šioje nuomonėje dėmesys sutelkiamas į samdomų darbuotojų nuotolinio darbo aspektus ir nenagrinėjamos savarankiškai dirbančių asmenų problemos, dėl kurių ateityje turėtų būti parengta atskira nuomonė.

2.4.

Buvo priimti nuotolinį darbą reguliuojantys teisės aktai. Nors Europos ir tarptautiniu lygmeniu nėra konkrečių nuotolinio darbo direktyvų ar standartų, ES turi šioje srityje taikomų priemonių: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl darbo laiko organizavimo (2), Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl sveikatos ir saugos darbo vietoje (3), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (5). EESRK ragina valstybes nares veiksmingai perkelti šias direktyvas į nacionalinę teisę.

2.5.

Europos socialiniai partneriai nuotoliniam darbui taip pat skyrė ypatingą dėmesį. 2002 m. socialiniai partneriai pasirašė bendrąjį susitarimą (atskiras susitarimas), tačiau Europoje jis buvo įgyvendinamas nevienodai. Susitarime pabrėžta keletas aspektų: savanoriškas nuotolinio darbo pobūdis; vienodas požiūris į tos pačios įmonės nuotoliniu būdu dirbančius darbuotojus ir darbuotojus, dirbančius įmonės patalpose, įskaitant specialias pastabas dėl darbo krūvio, galimybes dalyvauti mokymuose ir kolektyvines teises; teisė atšaukti nuotolinį darbą; darbuotojo statuso nekeitimas jam pasirinkus nuotolinį darbą; nuotoliniu būdu dirbančio darbuotojo teisė į privatumą; duomenų apsauga; sveikatos ir saugos darbe standartų laikymasis. Siekiant patikrinti, ar tinkamai taikomi sveikatos ir saugos standartai, darbdaviui, profesinių sąjungų ir (arba) darbuotojų atstovams ir kitoms kompetentingoms institucijoms turi būti sudaryta galimybė patekti į darbo vietą, laikantis nacionalinės teisės ir kolektyvinių sutarčių nuostatų. Jei nuotoliniu būdu dirbantis asmuo dirba savo namuose, apie šį patekimą būtina iš anksto pranešti ir gauti darbuotojo sutikimą. Nuotoliniu būdu dirbantys asmenys turi teisę prašyti patikrinimo vizitų.

2.6.

2020 m. birželio mėn. Europos socialiniai partneriai sudarė atskirą susitarimą dėl skaitmeninimo, kuris apima keturias konkrečias sritis: skaitmeniniai įgūdžiai ir užimtumo užtikrinimas; prisijungimo ir atsijungimo principai; dirbtinis intelektas ir žmogaus vykdomos kontrolės išsaugojimas; pagarba žmogaus orumui ir priežiūra. EESRK mano, kad būtina kuo greičiau įvertinti šiame susitarime išdėstytų nuostatų įgyvendinimo rezultatus. EESRK ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius skatinti greitai ir tinkamai įgyvendinti šį susitarimą. Europos teisėkūros iniciatyva galėtų būti pradėta vadovaujantis SESV nuostatomis dėl socialinės politikos (151 ir paskesni straipsniai) ir (arba) valstybių narių lygmeniu, siekiant apsaugoti ir įgyvendinti darbuotojų teisę atsijungti.

2.7.

Europos socialiniai partneriai taip pat atliko didelį darbą ir toliau jį tęs daugelyje sektorių. Susitarimų nuotolinio darbo ir skaitmeninimo klausimais sąrašas pateikiamas šio dokumento priede. Nors šis sąrašas nėra baigtinis, jis atspindi tai, ko buvo pasiekta plėtojant socialinį dialogą šioje srityje.

2.8.

Valstybių narių lygmeniu darbo teisės aktais reglamentuojami tam tikri nuotolinio darbo aspektai, pavyzdžiui, darbo laiko trukmė ir organizavimas, pavaldumu grindžiami darbo santykiai, sveikata ir sauga darbe, taip pat pateikiamos konkrečios nuostatos dėl reikalavimo sudaryti rašytinę darbo sutartį. Bendrasis susitarimas dėl nuotolinio darbo turėjo įtakos patvirtintų standartų turiniui.

2.9.

Nuotoliniam darbui buvo ir toliau bus skiriamas pagrindinis dėmesys kolektyvinėse derybose ir sudarant susitarimus (kartais trišalius) nacionaliniu, sektorių ar įmonių lygmeniu, kurių turiniui įtakos turėjo ir 2002 m. Europos bendrasis susitarimas. Derybos dažnai vyksta įmonių lygmeniu, todėl susitarimų turinys yra mažiau žinomas (6).

2.10.

Rytų Europos valstybės narės šiuo požiūriu yra išimtis. EESRK ragina šių šalių socialinius partnerius derėtis dėl nuotolinio darbo susitarimų arba juos atnaujinti.

2.11.

Remiantis 2015 m. Europos darbo sąlygų tyrimu, pagal nuotolinio darbo modelį dirbančių darbuotojų dalis buvo didelė dviejose Šiaurės šalyse: Danijoje (37 proc.) ir Švedijoje (33 proc.), taip pat Nyderlanduose (30 proc.); vidutinė dalis – Liuksemburge (26 proc.), Prancūzijoje (25 proc.), Estijoje (24 proc.), Belgijoje (24 proc.) ir Suomijoje (24 proc.), o visai maža dalis pusėje ES šalių, kuriose šis skaičius siekė tik 12–13 proc. (Vokietijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje, Rumunijoje) ar net dar mažiau – 7–11 proc. (Italijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Portugalijoje ir Vengrijoje). Pažymėtina, kad iš esmės pusė nuotoliniu būdu dirbančių asmenų taip dirba nereguliariai ir šiek tiek mažiau nei ketvirtadalis jų pasirenka struktūrinį nuotolinį darbą (iš namų) (7).

2.12.

Pateikiame keletą naujausių tyrimų rezultatų (8):

2.12.1.

2019 m. tik 5,4 proc. ES 27 samdomų darbuotojų nuolat dirbo iš namų ir pastarąjį dešimtmetį ši procentinė dalis beveik nesikeitė, tačiau 2009–2019 m. laikotarpiu nereguliariai nuotoliniu būdu dirbančių asmenų skaičius nuo 5,2 proc. 2009 m. išsaugo iki 9 proc. 2019 m. TDO tyrimų duomenimis, nuotoliniu būdu (įskaitant judrųjį nuotolinį darbą) dirbo 8 proc. visų ES darbuotojų, palyginti su 20 proc. JAV ir 16 proc. Japonijoje (9).

2.12.2.

Nuotolinio darbo dalis įvairiuose sektoriuose ir pagal profesijas skiriasi, jis ypač populiarus informacijos ir technologijų bei žinioms imliuose sektoriuose, taip pat tarp aukštos kvalifikacijos specialistų. Valstybių narių pramonės struktūra, darbo vietų pasiskirstymas pagal įmonės dydį, savarankiško darbo lygis ir darbuotojų skaitmeniniai įgūdžiai yra keletas veiksnių, paaiškinančių nuotolinio darbo skirtumus ir formų įvairovę valstybėse narėse.

2.12.3.

Nevienodos galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir skirtinga darbuotojų apsauga gali padidinti darbuotojų nelygybę, be kita ko, lyčių aspekto, nagrinėjamu nuomonėje SOC/662, požiūriu. Būtina spręsti šią problemą.

2.12.4.

Darbuotojų skaitmeninių įgūdžių ugdymas yra labai svarbus veiksnys siekiant įveikti technologinių pokyčių ir naujų darbo metodų keliamus iššūkius (2019 m. skaitmeninių įgūdžių ugdymas vyko vidutiniškai mažiau nei 25 proc. ES įmonių, tačiau šis skaičius labai skiriasi pagal šalis: Rumunijoje jis sudarė tik 6 proc., tuo tarpu Suomijoje – 37 proc.).

2.13.

Dėl COVID-19 pandemijos keli milijonai darbuotojų Europoje pradėjo dirbti iš namų. Eurofound skaičiavimais, dėl pandemijos nuotoliniu būdu dirbti visą darbo dieną pradėjo maždaug 40 proc. darbuotojų. Daugeliu atvejų nuotolinis darbas yra privalomas atsižvelgiant į valdžios institucijos priimtus sprendimus siekiant kontroliuoti sveikatos padėtį.

2.14.

EESRK pakartoja savo poziciją, išreikštą įvairiose nuomonėse darbo ateities, skaitmeninimo, darbo laiko organizavimo ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros klausimais (10).

3.   Nuotolinio darbo galimybės ir rizika

3.1.

Įmonėse nuotolinis darbas gali padidinti našumą, tačiau gali kelti sunkumų verslo kultūrai ir darbo organizavimui. Verslo požiūriu nuotolinis darbas siejamas su daugeliu tikslų, pavyzdžiui (11):

i)

organizuoti darbą remiantis rezultatais, suteikiant darbuotojams daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už rezultatus;

ii)

didinti našumą ir veiksmingumą (mažiau pertrūkių);

iii)

taupiai naudoti patalpų ir (arba) biurų erdvę ir mažinti susijusias išlaidas;

iv)

sudaryti palankesnes sąlygas įsidarbinti tam tikrų kategorijų darbuotojams (turintiems priežiūros pareigų šeimoje arba turintiems judėjimo negalią).

3.2.

Darbuotojams nuotolinis darbas gali padėti derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą ir sumažinti važinėjimo į darbą išlaidas. Apskritai nuotolinis darbas gali suteikti didesnę autonomiją, padėti geriau susikaupti ir padidinti našumą (12). Tačiau autonomija ne visada kompensuoja neigiamą poveikį sveikatai ir gerovei ir netgi gali pareikalauti intensyvesnių pastangų, kai darbo krūvis yra pernelyg didelis ir kai įmonės verslas yra sutelktas į konkurencingumą, todėl reikia siekti aukštų rezultatų, dėl to susidaro papildomas darbo krūvis (už kurį neatlyginama) ir nepakankamai laiko skiriama poilsiui (13).

3.3.

EESRK pabrėžia, kad nuotolinis darbas yra teigiamas veiksnys siekiant darnaus vystymosi ir ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir palankesnių judumo sąlygų miestuose.

3.4.

EESRK pažymi, kad nuotolinis darbas padėjo gerokai sumažinti neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį. Labai išaugęs nuotolinio darbo mastas padėjo išlaikyti daugelio ekonomikos sektorių gyvybingumą.

3.5.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad išnykus riboms tarp darbo ir poilsio laiko, gali išaugti faktiškai dirbtų valandų skaičius, padidėti darbo intensyvumas ir kilti sunkumų atsijungti nuo profesinės veiklos, todėl gali nukentėti šeiminis gyvenimas. Darbo laiko apskaičiavimas ir kontrolė yra didelis iššūkis valstybių narių darbo inspekcijų administracijoms ir jos turi priimti tinkamus sprendimus.

3.6.

Tyrimai rodo tam tikrą darbuotojams kylančią riziką: tai ne tik su įvairiomis izoliacijos formomis susijusi rizika – stresas, depresija ar nerimas, bet ir raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, galvos skausmas, išsekimas, miego sutrikimai ir nauji su skaitmeninimu susiję reiškiniai, pavyzdžiui, virtualus buvimas darbe sergant. Darbo sergant poveikis profesiniam gyvenimui skiriasi. Eurofound duomenimis, vieniems darbuotojams ši patirtis yra neigiama, o kiti džiaugiasi galėdami blogai jausdamiesi dirbti iš namų ir nevykti į savo darbdavio patalpas. Tačiau tai neturėtų pažeisti teisės į laikinojo nedarbingumo atostogas. Nuotolinis darbas, be kita ko, gali labai trukdyti organizuoti profesinių sąjungų veiklą ir joje dalyvauti, taip pat kelti tokias problemas, kaip darbo nematomumas, kišimasis į privatumą ir nuotolinių darbuotojų išsibarstymas.

3.7.

EESRK atkreipia dėmesį į kitus nuotolinio darbo pavojus, pavyzdžiui, susijusius su kibernetiniu saugumu. Šį klausimą reikėtų tinkamai spręsti siekiant apsaugoti įmones ir nuotoliniu būdu dirbančių asmenų privatumą. Kita su nuotoliniu darbu siejama grėsmė – galimas neigiamas poveikis prekes gaminančių ar paslaugas teikiančių įmonių arba asociacijų ir (arba) savanoriškos veiklos organizacijų darbo kultūrai.

3.8.

Nuotoliniam darbui būtini IRT įgūdžiai, prieiga prie tam tikra įrangos ir paslaugų, be to, būstas ir kitos sąlygos turi būti tinkami nuotoliniam darbui. Šiuo požiūriu gali kilti ekonominės ir socialinės nelygybės problema.

3.9.

EESRK pripažįsta, kad nuotolinis darbas gali palengvinti tam tikrų diskriminuojamų grupių, visų pirma neįgaliųjų, nėščių moterų ir vienišų tėvų, kurie dažnai susiduria su struktūrinėmis kliūtimis įsidarbinti, integraciją į darbo rinką.

3.10.

EESRK nuomone, svarbiausi reglamentavimo uždaviniai yra užtikrinti, kad: nuotolinis darbas būtų savanoriškas ir atšaukiamas, išskyrus išimtinius atvejus, tokius kaip pandemija, kai perėjimo prie nuotolinio darbo reikalauja valdžios institucijos; nuotoliniu būdu dirbantys asmenys turėtų tokias pačias individualias ir kolektyvines teises, kaip ir tos pačios įmonės patalpose dirbantys asmenys; nuotolinio darbo tvarka būtų išdėstyta raštu; prireikus, būtų imamasi konkrečių priemonių užtikrinti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų teisių veiksmingumą ir vienodą požiūrį į visus darbuotojus.

3.11.

EESRK mano, kad nuotolinio darbo reglamentavimas galėtų užtikrinti deramas darbo sąlygas ir padėti sumažinti dirbančiųjų nelygybę ir skurdą (14).

3.12.

EESRK mano, kad darbdaviai yra atsakingi už mokymus, aprūpinimą nuotoliniam darbui reikiama įranga, jos įrengimą ir priežiūrą. Darbdavys turėtų tiesiogiai padengti nuotolinio darbo išlaidas, ypač susijusias su ryšio palaikymu (vartojimo reikmenys, mobilusis telefonas, internetas).

3.13.

Turėtų būti imtasi visų būtinų priemonių apsaugoti su nuotoliniu darbu susijusius duomenis, visų pirma nuotolinių darbuotojų asmens duomenis.

3.14.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad daugumoje įmonių labai padaugėjo nuotolinio darbo priežiūros, kontrolės ir nuotolinių darbuotojų veiklos stebėjimo sistemų. Komitetas rekomenduoja naudojant šias kontrolės priemones atsižvelgti į duomenų apsaugos principus ir prireikus įtraukti atitinkamas nuostatas į būsimus teisės aktus ir (arba) į valstybių narių socialinių partnerių derybas dėl kolektyvinių sutarčių nacionaliniu, regionų, sektorių ir įmonių lygmeniu.

4.   Nuotolinio darbo iššūkiai

4.1.   Darbo laiko organizavimas

4.1.1.

EESRK pažymi, kad visuose tyrimuose dėl nuotolinio darbo poveikio darbo laikui pateikiama ta pati išvada: ilgos darbo valandos yra pagrindinis šios darbo formos trūkumas (15). Nuotolinis darbas leidžia darbuotojui planuoti savo darbo dieną ir išvengti kelionių iš namų į darbovietę ir atgal, tačiau neigiama yra tai, kad jis dirba ilgiau vakarais ar savaitgaliais.

4.1.2.

EESRK teigiamai vertina Europos socialinių partnerių neseniai pasiektą sutarimą, kad reguliarios vadovų ir darbuotojų ir (arba) jų atstovų diskusijos dėl darbo krūvio ir darbo procesų (16) yra viena iš priemonių, kurios turi būti laikomos bendro partnerystės proceso dalimi, ir yra susitarimo pagrindas.

4.1.3.

Iš tiesų Eurofound tyrime (17) nurodoma, kad:

4.1.3.1.

Struktūrinio nuotolinio darbo atveju apie 30 proc. darbuotojų dirba kasdien arba kelis kartus per savaitę savo laisvalaikio metu; apie 50 proc. darbuotojų atitraukiami nuo darbo, kad atliktų nenumatytas užduotis, ir apie 20 proc. dirba daugiau nei 48 valandas per savaitę (panašius skaičius nurodo 30 proc. pagal judriojo nuotolinio darbo modelį ir 10 proc. nereguliariai nuotoliniu būdu dirbančių asmenų).

4.1.3.2.

Kalbant apie struktūrinį nuotolinį darbą, maždaug 40 proc. darbuotojų ilsisi mažiau nei 11 valandų (tas pats pasakytina apie maždaug 25 proc. nereguliariai nuotoliniu būdu dirbančių asmenų ir apie 60 proc. pagal judriojo nuotolinio darbo modelį dirbančių darbuotojų).

4.1.4.

Eurofound apklausos rodo, kad darbo intensyvumas yra įprasta problema Europos šalyse (pvz., 37 proc. darbuotojų teigia, kad jiems nurodomi trumpi terminai) ir kad tai labiau būdinga nuotolinio, ypač judriojo nuotolinio darbo modelio atveju (18).

4.1.5.

Turėtų būti įvertintas intensyvaus IRT naudojimo poveikis sveikatai ir gerovei, pavyzdžiui, darbas prie ekranų arba išmaniųjų telefonų naudojimas. Nuotolinis darbas gali sustiprinti šiuos neigiamus padarinius: psichologinį spaudimą (stresą), akių nuovargį, nerimą, galvos skausmą, išsekimą, miego sutrikimus, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus (19).

4.1.6.

Nors yra Europos nuotoliniam darbui taikomi Europos teisės aktai, būtina įvertinti, ar nuotoliniu būdu dirbantiems asmenims apsaugoti pakanka Darbo laiko direktyvos ir kitų 2.4 punkte nurodytų direktyvų, susitarimo dėl nuotolinio darbo (2002 m.) ir susitarimo dėl skaitmeninimo (2020 m.) (20). Šiuo požiūriu EESRK atkreipia dėmesį į Europos teismų praktikos svarbą, pagal kurią: „valstybės-narės privalo įpareigoti darbdavius įdiegti objektyvią, patikimą ir prieinamą sistemą, leidžiančią apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo atlikto kasdienio darbo laiko trukmę“ (21). EESRK pažymi, kad valstybės narės turi nustatyti konkrečias tokios sistemos įgyvendinimo priemones, atsižvelgdamos, be kita ko, į sektorių ir veiklos skirtumus (22).

4.1.7.

Šiuo požiūriu EESRK siūlo, atsižvelgiant į Europos ir nacionalinius teisės aktus bei regionų, sektorių ir įmonių lygmeniu taikomus kolektyvinių sutarčių principus, reikalauti įmonių nuotolinio darbo atveju taikyti tinkamus mechanizmus įprastoms darbo valandoms ir viršvalandžiams skaičiuoti.

4.1.8.

EESRK mano, kad vienodas požiūris į tos pačios įmonės nuotoliniu būdu dirbančius asmenis ir darbuotojus, dirbančiuosius įmonės patalpose, turi būti taikomas ir kalbant apie darbuotojų sveikatą ir saugą, darbo organizavimą (panašaus darbo krūvio užtikrinimas), profesinių sąjungų ir (arba) darbuotojų atstovų teisę patekti į nuotolinio darbo vietą, laikantis nacionalinės teisės ir kolektyvinių sutarčių nuostatų.

4.1.9.

Nuotoliniu būdu dirbančių asmenų profesinio gyvenimo sąlygos negali būti blogesnės, ypač kai kalbama apie jų profesinės karjeros raidą, tęstinį mokymą, galimybę susipažinti su įmonės vidaus informacija, dalyvavimą profesinių sąjungų veikloje ir atstovavimą joms, konkrečias darbo teises (darbo medicina, draudimas ir kt.) ir galimybę naudotis kitomis konkrečiomis įmonės nustatytomis teisėmis.

4.2.   Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra

4.2.1.

Vienas iš nuotolinio darbo plėtrai palankių veiksnių yra tai, kad tokia darbo forma, regis, leidžia geriau derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, didinti našumą ir darbuotojų lojalumą, taip pat mažinti darbuotojų kaitą. Tačiau remiantis iki šiol atliktais šios srities moksliniais tyrimais, sunku padaryti galutines išvadas dėl nuotolinio darbo poveikio darbo pasauliui, todėl tikroji padėtis gali būti daug sudėtingesnė ir nenuspėjama, o abipusės naudos darbuotojams ir darbdaviams požiūriu – net ir prieštaringa (23).

4.2.2.

EESRK pažymi, kad esama prieštaravimo tarp didesnio darbo laiko lankstumo ir TDO propaguojamo deramo darbo tikslo.

4.2.3.

EESRK nuomone, nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai patiria didesnį neigiamą poveikį profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai. Šis poveikis taip pat skiriasi priklausomai nuo asmeninių nuotoliniu būdu dirbančio darbuotojo savybių, darbo kultūros ir organizavimo (24). EESRK mano, kad veiksmingas Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę tikrai padės pagerinti nuotoliniu būdu dirbančių asmenų darbo sąlygas (25). EESRK ragina valstybes nares tinkamai į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti šią direktyvą.

4.2.4.

EESRK atkreipia dėmesį, kad nuotolinio darbo poveikis profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai yra labai nevienareikšmiškas ar netgi prieštaringas, todėl reikia tęsti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros tyrimus (26).

4.2.5.

EESRK pabrėžia, kad būtina rengti specialius mokymus darbuotojams ir tiesioginiams vadovams apie gerą nuotolinio darbo valdymo praktiką ir teisinių bei sutartinių taisyklių laikymąsi, visų pirma apie profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros skatinimą.

4.2.6.

EESRK ragina valstybes nares skirti pakankamai investicijų į kokybiškų ir visiems prieinamų socialinių paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams, kuriomis būtų galima prisidėti prie profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kūrimą ir (arba) plėtojimą.

4.3.   Teisė atsijungti

4.3.1.

EESRK supranta, kad dėl „nuolatinio prisijungimo“ kultūros ir poilsio trūkumo nuotoliniu būdu dirbantiems asmenims kyla dideli fiziniai ir psichosocialiniai pavojai (27). Būnant prisijungus prie tinklo tampa sunku laikytis ribų tarp apmokamam darbui skiriamo laiko ir privataus gyvenimo laiko.

4.3.2.

Neseniai valstybės narės, nors ir skirtingais būdais, ėmėsi įgyvendinti politiką ir (arba) socialiniai partneriai ir įmonės ėmėsi veiksmų dėl teisės atsijungti siekiant sumažinti neigiamą poveikį ir apsaugoti darbuotojus per jų laisvalaikį.

4.3.3.

Nuolatinis prisijungimas turi neigiamų pasekmių. Labiausiai nukenčia moterys, nes jos paprastai atlieka nepamokamus namų ruošos darbus ir prižiūri vaikus, vyresnio amžiaus žmones ar net sunkius ligonius (28).

4.3.4.

Teisės aktai apima daugumą su nuotoliniu darbu susijusių klausimų, todėl labai svarbu juos veiksmingai įgyvendinti. Į 2020 m. birželio mėn. Europos lygmeniu pasirašytą Bendrąjį susitarimą dėl skaitmeninimo be kita ko įtrauktos nuostatos dėl teisės atsijungti, dėl teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse nustatytų taisyklių dėl darbo laiko laikymosi, taip pat kitos sutartinės nuostatos, pagal kurias darbuotojas neprivalo būti darbdavio pasiekiamas ne darbo valandomis. EESRK pabrėžia, kad šį susitarimą socialiniai partneriai jau įgyvendina valstybių narių lygmeniu. Tačiau būtų galima pradėti teisėkūros iniciatyvą, kuri atitiktų SESV nuostatas (151 ir paskesni straipsniai) ir kuria būtų siekiama apsaugoti ir įgyvendinti darbuotojų teisę atsijungti, kartu užtikrinti, kad jų darbo sąlygos nebūtų blogesnės.

4.3.5.

Valstybių narių nuomonės dėl teisės atsijungti nustatymo skiriasi (29). Keturios šalys (Belgija, Ispanija, Prancūzija ir Italija) jau priėmė konkrečius teisės aktus. Dviejose šalyse arba buvo svarstomas įstatymo projektas (Portugalijoje), arba pradėtos konsultacijos (Nyderlanduose), tačiau konkrečių teisės aktų nepriimta. Kitose valstybėse narėse požiūriai šiuo klausimu skiriasi: vienose šalyse profesinės sąjungos ragina priimti tikslinius teisės aktus, nes galiojančių teisės aktų nepakanka, kitose laikomasi nuomonės, kad kolektyvinės derybos yra geriausia reglamentavimo forma, trečiose manoma, kad galiojančių darbo laiką reglamentuojančių teisės aktų yra pakankamai.

4.3.6.

Atsižvelgdamas į šią padėtį, EESRK palankiai vertina 2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, į kurią Europos Komisija atsižvelgė kovo 4 d. Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano skyriuje dėl nuotolinio darbo ir teisės atsijungti (30). Todėl EESRK mano, kad Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane turėtų būti skiriamas tinkamas dėmesys teisei atsijungti.

4.3.7.

Teisės atsijungti klausimu EESRK pabrėžia, kad patys viršvalandžiai netampa problema, jei laikomasi nustatytų taisyklių, visų pirma dėl didžiausio leidžiamo jų skaičiaus, ir jei už per viršvalandžius atliktą darbą yra atlyginama laikantis kiekvienos šalies teisinės sistemos nuostatų.

5.   Europos Komisijos, valstybių narių ir socialinių partnerių veiksmai

5.1.

EESRK pabrėžia, kad reikia daugiau ir geresnės statistinės informacijos ir daugiau tyrimų nuotolinio darbo srityje, kad būtų galima nustatyti geriausią praktiką ir išanalizuoti jo poveikį darbuotojų, įmonių ir visuomenės gyvenimui. EESRK ragina Komisiją gerinti tyrimus nuotolinio darbo ir jo poveikio srityse, skatinti valstybes nares keistis geriausia patirtimi, susijusia su darbo laiko organizavimu, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir teise atsijungti, ir, galiausiai, remti būtinų įgūdžių keitimą, palaikant socialinį dialogą ir vedant kolektyvines socialinių partnerių derybas įvairiais lygmenimis.

5.2.

EESRK pabrėžia, kad į 2002 m. ir 2020 m. susitarimus įtraukti pagrindiniai principai, leidžiantys pasinaudoti nuotolinio darbo privalumais ir kuo labiau sumažinti jo neigiamą poveikį.

5.3.

EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares stebėti, kaip įgyvendinami 2002 m. ir 2020 m. susitarimai, o prireikus, pritaikyti galiojančias taisykles, atsižvelgiant į pandemijos metu įgytą patirtį, ir parengti naujas, kad būtų galima plėtoti teigiamus nuotolinio darbo aspektus ir apsaugoti pagrindines darbuotojų teises. Technologijos ir darbo metodai vystosi vis sparčiau, todėl būtina užtikrinti, kad taisyklės ir praktika būtų pritaikytos prie naujų ateityje vyrausiančių sąlygų.

5.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, laikantis pirmiau nurodytų susitarimų, valstybės narės, dalyvaujant socialiniams partneriams, turi užtikrinti, kad būtų sukurta tinkama nacionalinė nuotolinio darbo sistema, kurioje būtų apibrėžtos taisyklės įmonėms ir darbuotojams, norintiems joje dalyvauti.

5.5.

Visų pirma ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas darbo laiko organizavimui, poveikiui darbuotojų sveikatai ir saugai, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, teisei atsijungti ir darbo teisių veiksmingumui nuotolinio darbo atveju.

5.6.

EESRK yra įsitikinęs, kad nuotolinio darbo problemos turėtų būti sprendžiamos atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramsčio principus ir JT darnaus vystymosi tikslus.

5.7.

EESRK mano, kad socialinių partnerių dalyvavimas ir įtraukimas visais lygmenimis, įskaitant kolektyvines derybas, yra labai svarbus siekiant rasti subalansuotus, pagarbius ir teisingus sprendimus.

5.8.

EESRK mano, kad remdamosi nuotolinio darbo poveikio tyrimais, Europos Komisija, TDO ir EBPO turėtų pradėti bendrą procesą siekiant parengti TDO konvenciją dėl nuotolinio darbo. EESRK taip pat mano, kad deramo nuotolinio darbo sąlygos turėtų būti įtrauktos į TDO deramo darbo darbotvarkę ir atitinkamas nacionalines programas.

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG


(1)  Soojung-Kim Pang (2017 m.), Rest – Why you get more done when you work less (Penguin Life, 2018 m.).

(2)  OL L 299, 2003 11 18, p. 9.

(3)  OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(4)  OL L 186, 2019 7 11, p. 105.

(5)  OL L 188, 2019 7 12, p. 79.

(6)  Eurofound ir TDO, Working anytime, anywhere: The effects on the world of work, 2017 m., p. 51–54 (toliau nuorodose šis dokumentas vadinamas „Eurofound ir TDO (2017 m.)“).

(7)  Europos Komisija, Telework in the EU before and after the COVID-19: where we were, where we head to, Science for Policy Briefs, 2020 m.

(8)  Ten pat.

(9)  TDO, Telework in the 21st century, 2019 m., p. 294.

(10)  OL C 129, 2018 4 11, p. 44, OL C 197, 2018 6 8, p. 45, OL C 237, 2018 7 6, p. 8, OL C 367, 2018 10 10, p. 15, OL C 440, 2018 12 6, p. 37, OL C 232, 2020 7 14, p. 18.

(11)  Eurofound ir TDO 2017 m., p. 51.

(12)  Eurofound, Telework and ICT-based mobile work: flexible working in the digital age, 2020 m., p. 53 (toliau nuorodose šis dokumentas vadinamas „Eurofound 2020 m.“).

(13)  Eurofound ir TDO 2017 m., p. 40.

(14)  Žr. neseniai priimtą Europos Parlamento rezoliuciją.

(15)  TDO (2019 m.), Telework in the 21st century, p. 298.

(16)  Bendrasis Europos socialinių partnerių susitarimas dėl skaitmeninimo, 2020 m. birželio mėn., p. 10.

(17)  Further exploring the working conditions of ICT-based mobile workers and home-based teleworkers, Working paper, 2020 m., p. 23–33.

(18)  Eurofound 6th European Working Conditions Survey, Overview report, 2016 m., p. 47–51. Taip pat žr. pirmesnę išnašą.

(19)  Nuotolinio darbo poveikio sveikatai ir gerovei klausimais žr. Eurofound (2020 m.), p. 27–35.

(20)  Eurofound (2020 m.), p. 54.

(21)  Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-55/18, ECLI:EU:C:2019:402, 60 punktas. Nuotolinio darbo klausimais taip pat žr. teismo praktiką bylose: C-518/15; C-344/19; C-580/19; C-214/20; C-84/94.

(22)  Ten pat, byla C-55/18, ECLI:EU:C:2019:402, 63 punktas.

(23)  TDO (2019 m.), Telework in the 21st century, p. 302.

(24)  Pagrindinis šaltinis Eurofound (2020 m.), p. 13–26.

(25)  Eurofound (2020 m.), p. 54.

(26)  Eurofound ir TDO 2017 m., p. 33 ir p. 40.

(27)  Eurofound ir TDO (2017 m.), p. 37.

(28)  Žr. EESRK nuomonę SOC/662 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 13).

(29)  Pagrindinis šaltinis Eurofound (2020 m.), p. 13–26.

(30)  Žr. neseniai priimtą Europos Parlamento rezoliuciją.


I PRIEDAS

EUROPEAN SECTORAL SOCIAL DIALOGUE JOINT TEXTS ON TELEWORK AND DIGITALISATION (1)

Telework

Eurocommerce and UNI, Europa, European agreement on guidelines on Telework and ICT-mobile work in commerce, 25 May 2018 (commerce)

EACB, EBF-FBE, ESBG and UNI Global Union, Declaration on Telework in the European Banking Sector, 17 November 2017 (banking)

ETNO and UNI Europa, Joint Declaration on ICT-based mobile work, 2 February 2017 (telecommunications)

ETNO and UNI Europa, Joint declaration on telework, 9 June 2016 (telecommunications)

ACME, BIPAR, CEA and UNI-Europa, Joint declaration on telework by the European social partners in the insurance sector, 10 February 2015 (insurance)

CEMR-CCRE and EPSU, CEMR-EP/EPSU joint statement on telework, 13 January 2004 (local and regional government)

Eurelectric and EPSU, EMCEF, Joint declaration on telework, 13 November 2002 (electricity)

Eurocommerce and UNI Europa, European Agreement on Guidelines on Telework in Commerce, 26 April 2001 (Commerce)

ETNO and UNI Europa, Guidelines for Telework in Europe, 7 February 2001 (telecommunications)

Joint Committee, Opinion on telework, 23 November 1998 (telecommunications)

Digitalisation

ETNO and UNI-Europa, Joint Declaration on Artificial Intelligence, 30 November 2020 (telecommunications)

CEEMET and IndustriAll, Joint opinion on the impact of digitalisation on the world of work in the met industries, 9 November 2020 (metal industry)

EFIC and EFBWW, European Social Partners joint statement on Digital Transformation in workplaces of the European Furniture Industry, 6 July 2020 (Furniture)

Federation of European Social Employers and EPSU, Joint Position Paper on Digitalisation in the Social Services Sector – Assessment of Opportunities and Challenges, 6 June 2020 (social services)

Eurelectric and EPSU, IndustriAll, Digitalisation at the heart of social partners' commitment to keep the lights on, 9 April 2020 (electricity)

Eurelectric and EPSU, IndustriAll, A Social Partners' Framework of Actions – Challenges and opportunities of the digitalisation for the workforce in the European Electricity Sector, 9 April 2020 (electricity)

PostEurop and UNI Europa, Joint Declaration on Training in the Digital Era, 6 December 2019 (postal services)

ECEG and IndustriAll, Joint recommendations on digital transformations in the workplace for the European chemicals, pharmaceuticals, rubber and plastics sectors, 8 November 2019 (chemical industry)

EFCI/FENI and UNI Europa, Joint Statement on the Impact of Digitalization on Employment in the Cleaning and Facility Services Industry, 29 October 2019 (industrial cleaning)

INTERGRAF and UNI-Europa, Print is vital for the future of reading – INTERGRAF and UNI Europa Graphical & Packaging joint statement, 21 October 2021 (graphical industry)

FEPORT, ESPO and ETF, Joint statement „Market based and technological developments in the shipping sector and technological innovation represent major challenges for the port sector“, 24 June 2019 (ports)

AMICE, BIPAR, Insurance Europe and UNI Europa, Follow-up statement on the social effects of digitalization, 15 February 2019 (insurance)

IRU and ETF, Joint statement from Social partners for better regulation and digital enforcement, 7 December 2018 (road transport)

EBF-FBE and UNI Europa, Joint Declaration on the Impact of Digitalisation on Employment, 30 November 2018 (banking)

CEPI and IndustriAll, A social partner resolution addressing the ongoing digitalisation in the European pulp and paper sector and its potential impact on industry and employment, 6 July 2018 (paper industry)

CEEMET and IndustriAll, The impact of digitalisation on the world of work in the metal, engineering and technology-based industries, 8 December 2016 (metal industry)

AMICE, BIPAR, Insurance Europe and UNI Europa, Joint declaration on the social effects of digitalisation by the European social partners in the insurance sector, 12 October 2016 (Insurance)

EPSU and CEMR, Joint Declaration on the opportunities and challenges of digitalisation in local and regional administration, 11 December 2015 (local and regional administration)


(1)  Based on the European Commission EU social dialogue texts database, the European Trade Union Institute (ETUI) EU Social Dialogue texts database (not yet publicly available) and own research.


II PRIEDAS

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų (DTT 43 straipsnio 2 dalis):

1.14 punktas (susijęs su 5.8 punkto pakeitimu)

Iš dalies pakeisti taip:

 

1.14.

EESRK mano, kad remiantis damosi nuotolinio darbo poveikio tyrimais, svarbu, kad geros nuotolinio darbo sąlygos apskritai būtų įtrauktos į TDO Deramo darbo darbotvarkę ir ypač į nacionalines deramo darbo programas. Europos Komisija, TDO ir EBPO turėtų pradėti bendrą procesą siekiant parengti išsiaiškinti TDO konvencijos dėl nuotolinio darbo poreikį.

Balsavimo rezultatai

109

Prieš

130

Susilaikė

14

4.1.1 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

 

4.1.1.

EESRK pažymi, kad sunku padaryti galutines išvadas dėl nuotolinio darbo poveikio darbo pasauliui remiantis dabartiniais tyrimais visuose tyrimuose dėl nuotolinio darbo poveikio darbo laikui pateikiama ta pati išvada: ilgos darbo valandos yra pagrindinis šios darbo formos trūkumas (15). Nuotolinis darbas leidžia darbuotojui planuoti savo darbo dieną ir išvengti kelionių iš namų į darbovietę ir atgal, tačiau neigiama yra tai, kad jis dirba ilgiau vakarais ar savaitgaliais.

Balsavimo rezultatai

111

Prieš

120

Susilaikė

18

5.8 punktas (susijęs su 1.14 punktu)

Iš dalies pakeisti taip:

 

5.8.

EESRK mano, kad remiantis damosi nuotolinio darbo poveikio tyrimais, svarbu, kad geros nuotolinio darbo sąlygos apskritai būtų įtrauktos į TDO Deramo darbo darbotvarkę ir ypač į nacionalines deramo darbo programas. Europos Komisija, TDO ir EBPO turėtų pradėti bendrą procesą siekiant parengti išsiaiškinti TDO konvencijos dėl nuotolinio darbo poreikį.

Balsavimo rezultatai

109

Prieš

130

Susilaikė

14


(15)   TDO (2019  m. ), Telework in the 21st century, p. 298 .


2021 6 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/13


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Nuotolinis darbas ir lyčių lygybė. Sąlygos, kad nuotolinis darbas nepagilintų nevienodo moterų ir vyrų neapmokamų priežiūros ir namų ruošos darbų pasiskirstymo ir taptų priemone lyčių lygybei skatinti“

(Tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prašymu)

(2021/C 220/02)

Pranešėja

Milena ANGELOVA

Bendrapranešėjė

Erika KOLLER

ES Tarybai pirmininkaujančios

Portugalijos prašymas pateikti nuomonę

Raštas, 2020 10 26

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Priimta skyriuje

2021 3 11

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 3 24

Plenarinė sesija Nr.

559

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

219 / 10 / 18

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Nors nuotolinis darbas yra gerai žinoma darbo forma, COVID-19 pandemijos metu ji pradėta taikyti žymiai plačiau, todėl iš namų pradėjo dirbti daugiau nei trečdalis žmonių ir daugiau moterų nei vyrų (1). Kadangi moterys paprastai prisiima didžiąją dalį priežiūros ir namų ruošos darbų, nuotolinis darbas, jų manymu, buvo vienintelė galimybė derinti šį neapmokamą darbą su apmokamu darbu. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) nori atkreipti dėmesį į riziką, kylančią, kai nuotolinis darbas naudojamas kaip galimybė prisiimti dvigubą apmokamo ir neapmokamo darbo naštą. Todėl EESRK palankiai vertina Europos Komisijos (EK) kovos su lyčių stereotipais kampaniją (2), nuolat pabrėžia kultūrinių pokyčių poreikį ir bet kokių struktūrinių kliūčių šalinimo būtinybę, kad neapmokami namų ruošos darbai būtų lygiau paskirstomi, ir ragina valstybes nares skubiai ir veiksmingai įgyvendinti Direktyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

1.2.

Kadangi pandemijos sąlygos yra išskirtinės, būtina, laikantis bendresnio ir ilgalaike perspektyva pagrįsto požiūrio, įvertinti nuotolinio darbo ir lyčių lygybės sąsajas. Pandemijos metu, kai tai buvo įmanoma, nuotolinis darbas tapo privalomas kaip sveikatos apsaugos priemonė, taip pat buvo įvesta daug išskirtinių sąlygų ir suvaržymų. Įprastomis aplinkybėmis nuotoliniu būdu dirbama savanoriškai, organizuojant darbą taip, kaip įmonėms bei kitoms organizacijoms būtų geriausia siekti bendrųjų tikslų, atsižvelgiant ir į darbdavių, ir į darbuotojų poreikius ir vadovaujantis ES ir nacionaline teisine ir normine sistema (3) bei socialinio dialogo rezultatais. Toks darbas yra atitinkamai reglamentuojamas darbo ir kolektyvinėmis sutartimis, kuriomis susitariama dėl visų praktinių taisyklių.

1.3.

Nuotolinis darbas suteikia daug galimybių prisidėti prie lyčių lygybės: gerinamas dalyvavimas darbo rinkoje; didinamas lankstumas organizuojant darbo laiką ir derinant neapmokamos priežiūros pareigas su apmokamu užimtumu, tuo pagerinant dalyvavimą darbo rinkoje; didinamas našumas, nes gerėja darbo rezultatai; geriau erdviškai suderinama darbo jėgos paklausa ir pasiūla, kai nereikia persikelti į kitą vietą; taupomas laikas ir sąnaudos, nes nebelieka poreikio iš toliau važiuoti į darbą arba jis sumažėja ir kt. Kartu nuotolinis darbas susijęs ir su tam tikra rizika, pavyzdžiui, su galimais iššūkiais: darbuotojas gali tapti nematomas darbo bendruomenėje, prarandamos formalios ir neformalios paramos struktūros, asmeniniai kontaktai su kolegomis ir galimybė gauti informaciją, būti paaukštintam ir gauti mokymą, galimas lyčių lygybės sumažėjimas ir išaugusi smurto ir priekabiavimo rizika. Moterų atveju tai gali pagilinti esamą lyčių nelygybę. Norint sėkmingai sumažinti tokią riziką Komitetas siūlo atlikti tinkamą lyčių padėties analizę, nes netgi politikos priemonėmis, kurios gali atrodyti neutralios lyčių požiūriu, realiai gali būti visai neatsižvelgiama į lyčių aspektą arba jos gali moteris paveikti neigiamai, todėl reikia dėti visas įmanomas pastangas, kad jų poveikis būtų teigiamas.

1.4.

EESRK atkreipia dėmesį į esamą teisinę ir papildomą sistemą, susijusią su nuotoliniu darbu. Šią sistemą sudaro Darbo laiko direktyva, Profesinės saugos ir sveikatos direktyva, Direktyva dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir Europos socialinių partnerių atskiri pagrindų susitarimai dėl nuotolinio darbo (2002 m.) ir skaitmeninės pertvarkos (2020 m.). Komitetas taip pat pažymi, kad nėra konsoliduotos Europos nuotolinio darbo sistemos. Europos Parlamentas nurodė, kad „siekiant užtikrinti deramas darbo ir įdarbinimo sąlygas skaitmeninės ekonomikos sektoriuje, taip prisidedant prie nelygybės mažinimo ir dirbančiųjų skurdo problemos sprendimo, būtina teisės aktų sistema, kuria būtų reglamentuojamos nuotolinio darbo sąlygos visoje ES“. Todėl EESRK rekomenduoja įvertinti galiojančias taisykles siekiant nustatyti jų veiksmingumą atsižvelgiant į sparčią nuotolinio darbo plėtrą, naujų pavojų suvokimą ir įgytą patirtį. Komitetas visų pirma ragina socialinius partnerius peržiūrėti 2002 m. pagrindų susitarimą dėl nuotolinio darbo ir suteikti jam naują postūmį.

1.5.

Socialiniai partneriai gali atlikti didelį vaidmenį plėtojant nuotolinį darbą tokiu būdu, kuriuo būtų prisidedama prie lyčių lygybės, skatindami gerovę ir našumą darbe, pavyzdžiui, per kolektyvines derybas. Kadangi darbo vietų yra labai įvairių, geriausių rezultatų pasiekti galima specialiai pritaikytomis priemonėmis įmonės ir darbo vietos lygmenimis. Nors sprendimus dėl darbo organizavimo priima darbdaviai, socialinis dialogas darbovietėse yra gyvybiškai būtinas nuotolinio darbo atveju sprendžiant darbo užmokesčio, darbo laiko, junglumo sąlygų, sveikatos ir saugos, mokymo ir įgūdžių ugdymo klausimus.

1.6.

Lyčių aspektu neutralaus nuotolinio darbo pagrindinės išankstinės sąlygos yra galimybė naudotis būtinomis technologijomis, įranga ir įgūdžiai. EESRK pakartoja raginimą investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą ir visiems prieinamas ryšio priemones, taip pat vietines bendradarbystės erdves, kurios palengvina nuotolinį darbą ne iš namų, taip pat ugdyti skaitmeninius įgūdžius, ypatingą dėmesį skiriant moterims, siekiant įgalėti jas visapusiškai dalyvauti darbo rinkose ir išvengti bet kokios skaitmeninės atskirties (4).

1.7.

Kita lyčių lygybe grindžiamo nuotolinio darbo ir apskritai darbo esminė sąlyga yra priežiūros infrastruktūros ir paslaugų vaikams, žmonėms su specialiaisiais poreikiais ir vyresnio amžiaus žmonėms prieinamumas, pasiekiamumas ir įperkamumas. EESRK ragina parengti „Europos priežiūros kursą“, užtikrinant aukštesnės kokybės paslaugų teikimą per visą gyvenimą. Komitetas ragina valstybes nares užtikrinti aukštos kokybės, įperkamų, pasiekiamų ir įvairių priežiūros paslaugų, pritaikytų įvairiems poreikiams ir situacijoms, prieinamumą ir į jį investuoti.

1.8.

Yra pavojus, kad dėl nuotolinio darbo darbuotojas taps nematomas darbo bendruomenėje, praras formalias ir neformalias paramos struktūras, asmeninius kontaktus su kolegomis ir galimybes gauti informaciją. Dėl šios priežasties darbuotojai gali netekti paaukštinimo ir mokymo galimybių, negauti svarbios informacijos apie darbo užmokestį ir esamas darbuotojų teises. Moterų atveju, tai gali pagilinti esamą lyčių nelygybę, tokią kaip lyčių darbo užmokesčio atotrūkis. Siūloma Direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo, kurią Europos Komisija paskelbė 2021 m. kovo 4 d., galėtų būti viena iš svarbių priemonių sprendžiant nepakankamos informacijos problemą, kurią sukelia darbuotojo buvimas nematomu.

1.9.

Siekdama įgalėti ir paskatinti privatųjį sektorių kurti naujoves ir investuoti į naujus metodus bei kurti naujas darbo vietas pagal įtraukaus užimtumo principą, ES privalo sudaryti palankias sąlygas verslumui ir verslo veiklai bei skatinti skaitmeninę pertvarką, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių atveju. Viešasis sektorius taip pat yra didelis darbdavys ir, jeigu norime pasiekti skaitmeninės pertvarkos tikslus, reikia nemažai investicijų užtikrinti deramas darbo sąlygas ir infrastruktūros modernizavimą. Praktiniu požiūriu taip pat reikia, kad viešasis ir privatus sektoriai glaudžiai ir sklandžiai bendradarbiautų skaitmeninės infrastruktūros, švietimo ir mokymo, sveikatos ir socialinių paslaugų, tyrimų ir inovacijų srityse.

1.10.

EESRK ragina atlikti tyrimus, skirtus nuotolinio darbo ne pandeminėmis sąlygomis poveikiui lytims ir būtinosioms sąlygoms, atsižvelgiant į ilgalaikius procesus įvairiuose ekonomikos bei visuomenės sektoriuose, taip pat rinkti ir skleisti esamus gerosios praktikos pavyzdžius visoje ES. Tai leistų reikiamų technologinių ir socialinių inovacijų siekti atsižvelgiant į lyčių situaciją, tuo užtikrinant, kad nuotolinis darbas prisidėtų prie lyčių lygybės skatinimo (5).

1.11.

Visuomenės tradicijos ir individų pažiūros lemia nuotolinio darbo poveikį lyčių lygybei, todėl EESRK ragina imtis kryptingų veiksmų ir rengti kampanijas stereotipiniam mąstymui silpninti ir įveikti. EESRK ragina socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas ES ir nacionaliniu lygmeniu aktyviai palaikyti nestereotipinius vaidmenis šeimoje ir nestereotipinius moterų ir vyrų pasirinkimus, susijusius su studijomis, profesija ir darbu.

1.12.

EESRK ragina ES ir nacionaliniu lygmeniu sprendimus priimančius subjektus bendradarbiauti su socialiniais partneriais visapusiškai stengiantis kovoti su bet kokio pobūdžio smurtu prieš moteris, be kita ko, darbe, namuose ir virtualiojoje erdvėje, ir ragina valstybes nares skubiai ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2019 m. Konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo (Nr. 190) ir Stambulo konvenciją.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK palankiai vertina Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos iniciatyvą prašyti parengti dvi viena kitą papildančias tiriamąsias nuomones, skirtas nuotoliniam darbui giliau išnagrinėti ir pandemijos metu išmoktoms pamokoms įvertinti. Tai padėtų geriau orientuoti Direktyvos dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros įgyvendinimą ir skatinti geriausią praktiką, susijusią su nuotolinio darbo diegimu. Šiomis nuomonėmis pirmąjį 2021 m. pusmetį bus prisidedama prie būsimų Tarybos išvadų projektų.

2.2.

Greita skaitmeninė ekonomikos ir visuomenės pertvarka, kurią gerokai paspartino COVID-19 pandemija, taip suaktyvino nuotolinio darbo paplitimą, kad 2020 m. liepos mėn. 34 proc. darbuotojų dirbo tik iš namų ir 14 proc. – iš dalies iš namų (6). Nors pandemija suteikia galimybę įvertinti, kas būtų plačiai paplitus nuotoliniam darbui, reikėtų pagalvoti apie normalias nuotolinio darbo sąlygas, kurioms pandemija jau neturėtų įtakos.

2.3.

Nors lyčių lygybė priklauso nuo daugelio veiksnių, o nuotolinio darbo ekonominis ir socialinis poveikis yra įvairus ir neapsiriboja lyčių lygybės aspektu, šioje tiriamojoje nuomonėje konkrečiai svarstomos nuotolinio darbo ir lyčių lygybės sąsajos, kaip pageidavo Tarybai pirmininkaujanti Portugalija. Siekiama rasti būdų nuotoliniam darbui paversti vienu iš lyčių lygybės skatinimo variklių ir tuo nepagilinti netolygaus neapmokamų priežiūros ir namų ruošos darbų pasiskirstymo tarp moterų ir vyrų, nes nuotolinis darbas lyčių lygybės atžvilgiu gali būti ir naudingas, ir rizikingas. EESRK pabrėžia, kad formuojant politiką būtina integruoti lyčių aspektą, nes tai padėtų sumažinti riziką ir išnaudoti galimybes.

2.4.

Nuotolinio darbo potencialo išnaudojimas švelninant susijusią riziką padeda išsaugoti visuotinius laimėjimus lyčių lygybės srityje (7). Nors vyrai dažniau linkę dirbti mobilų darbą ne darbdavio patalpose, moterys paprastai dažniau reguliariai dirba nuotolinį darbą namuose. Iš dalies tai galima paaiškinti šaliai ir kultūrai būdingais lyčių vaidmenimis ir darbo bei šeimos gyvenimo modeliais (8). Moterys paprastai prisiima didžiumą neapmokamų priežiūros darbų namuose (9), ir nors šie darbai sudaro gyvybiškai svarbią socialinio ir ekonominio gyvenimo dalį, jie nėra tokiais pripažįstami. Nors nuotolinis darbas gali padėti kurti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, dėl jo taip pat atsiranda pavojus, kad moterims dar padidės neapmokamų namų ruošos darbų našta, o tuo pačiu kils kitų galimų problemų, kaip antai pavojus patirti smurtą namuose bei virtualiojoje erdvėje, ar prarasti karjeros galimybes.

2.5.

Tiek visa visuomenė, tiek įmonės turėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad sugriautų šiuos lyčių stereotipus ir pripažintų moteris visavertėmis darbuotojomis, taip papildant daugelį kitų jų atliekamų vaidmenų bei savybių. Šių prietarų ekonominė ir socialinė kaina visuomenei yra labai didelė. Socialiniai partneriai ir visų sektorių pilietinės visuomenės organizacijos turėtų turėti galimybę iniciatyviai veikti šiuo klausimu, kuris yra būtinas ne tik žmogaus teisėms ir moterų teisėms, bet ir Europos ekonomikai (10).

2.6.

Vertinant nuotolinio darbo poveikį, svarbu pažymėti, kad pandemijos sąlygomis jis gali būti visiškai kitoks, nei įprastomis sąlygomis. Tikėtina, kad nuotolinio darbo nauda ir trūkumai bus labiau išreikšti pandemijos metu, kai nuotolinis darbas tapo privalomas ir kai žmonių gyvenimas daugeliu atžvilgiu tapo suvaržytas, įskaitant ir tai, kad visi šeimos nariai namais naudojosi kaip bendra darbo, studijų ar mokslo ir gyvenimo vieta. Todėl, vertinant nuotolinio darbo poveikį lyčių lygybei ir darbo pasauliui, būtina remtis ne tik trumpalaikiu požiūriu, bet visų pirma atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą, taip pat pasirūpinti, kad nuotoliniam darbui atlikti būtų sudarytos įprastos darbo sąlygos. Esant įprastai padėčiai, nuotoliniu būdu turėtų būti dirbama remiantis abipusiu susitarimu ir savanoriškai, o jo visi praktiniai atlikimo aspektai nustatomi sutartimi ir (arba) kolektyviniais susitarimais.

2.7.

EESRK taip pat naudojasi proga, kad susietų kai kuriuos nuomonės elementus su Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., visų pirma 5-uoju DVT (lyčių lygybė) ir 8-uoju DVT (deramas darbas ir ekonomikos augimas). 5-uoju darnaus vystymosi tikslu siekiama nutraukti visų formų diskriminaciją ir panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites; juo pripažįstama ir įvertinama neapmokama priežiūra ir namų ruošos darbai, teikiant viešąsias paslaugas, infrastruktūrą ir socialinės apsaugos politikos priemones, taip pat skatinant bendrą atsakomybę namų ūkyje ir šeimoje. Kitas tikslas – didinti didelio poveikio technologijų, visų pirma IRT, naudojimą skatinant moterų įgalėjimą. 8-uoju darnaus vystymosi tikslu siekiama ilgalaikio, įtraukaus ir darnaus ekonomikos augimo, visiško ir našaus užimtumo bei tinkamo darbo kiekvienam ir jis apima didesnio našumo, pavyzdžiui, modernizuojant technologijas bei diegiant naujoves, siekį.

3.   Pandemijos metu įgyta patirtis: lyčių aspektas

3.1.

Nagrinėjant nuotolinio darbo klausimą lyčių aspektu, iš pandemijos laikotarpio yra ko pasimokyti. Pandemija parodė, koks svarbus ekonomikoje yra moterų – nepakeičiamų slaugos darbuotojų, daugeliu atvejų dirbančių pirmosiose fronto linijose – vaidmuo (11). Tyrimai rodo (12), kad pandemija dar labiau pagilino esamą struktūrinę lyčių nelygybę darbo rinkoje ir visuomenėje ir poveikis moterims yra neproporcingai didelis. Ši skyrius pirmiausia skirtas tam tikroms svarbioms su nuotoliniu darbu (daugiausia iš namų) per pandemiją susijusioms išvadoms, kadangi atsižvelgus į lyčių perspektyvą atsiranda galimybė skatinti lyčių lygybę.

3.2.

Nors siekiant kovoti su pandemija nuotolinis darbas, kai tai įmanoma, buvo padarytas privalomu, ne visi darbuotojai galėjo dirbti nuotoliniu būdu. Nuotolinis darbas buvo labiau paplitęs miestuose nei kaimo vietovėse ir tarp gyventojų, kurie turi aukštąjį išsilavinimą. Taip pat yra skirtumų priklausomai nuo sektorių, nes daugiau nuotolinio darbo buvo švietimo, finansinių paslaugų ir viešojo administravimo srityje, o mažiau – sveikatos, transporto, žemės ūkio, prekybos ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose (13). Naujausi tyrimai pateikia duomenų, rodančių, kokių profesijų atstovai gali dirbti nuotoliniu būdu, bet šiuos duomenis reikėtų išsamiau išnagrinėti (14). Taip pat akivaizdu, kad vienus darbus galima atlikti nuotoliniu būdu, o kitus – tik labai ribotai (15).

3.3.

Pandemijos metu nuotoliniu būdu dirbo daugiau moterų nei vyrų. Nors per šį laikotarpį vyrų darbo valandų per savaitę skaičius sumažėjo labiau nei moterų, dirbančios moterys apskritai dažniau laikinai nutraukdavo darbinę veiklą (eidavo nemokamų atostogų). Tikėtina priežastis yra ta, kad dėl darboviečių, mokyklų ir vaikų priežiūros įstaigų užsidarymo pandemijos metu, dirbančios moterys ir motinos prisiėmė didžiausią pagausėjusių namų ruošos darbų naštą. Namų ūkiuose, kuriuose dirba du asmenys, turėdamos galimybę rinktis, moterys dažniau nei jų partneriai vyrai eidavo nemokamų atostogų (16). Daugelyje valstybių narių sumažėjus vaikų priežiūros ir kitų priežiūros paslaugų apimtims, taip pat dėl vaikų priežiūros ir kitų priežiūros įstaigų nelankstumo, pandemija dar labiau pablogino vaikus auginančių tėvų padėtį, labiausiai paliesdama moteris ir motinas.

3.4.

Ketvirtadalis nuotolinį darbą dirbusių asmenų buvo tėvai, turintys vaikų iki 12 metų, ir 22 proc. iš jų buvo daug sunkiau susitelkti dirbant ir pasiekti tinkamą asmeninio ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą nei kitoms grupėms (17). Darbą iš namų, ypač moterims, turinčioms su priežiūra susijusių įsipareigojimų, sunkino keli veiksniai, kaip antai ramios aplinkos, kurioje būtų galima netrukdomai atlikti darbą, nebuvimas, o taip pat laiko, kurį būtų galima skirti darbui, trūkumas ir polinkis dirbti ilgiau ir netgi būti prisijungtus visą parą, nepaisant prisijungimo ir atsijungimo sąlygų. Todėl reikėtų užtikrinti, kad galiojantys šios srities teisės aktai būtų geriau vykdomi ir kad darbo inspekcijos atidžiau stebėtų padėtį, kartu įvertinant, ar dabartinė sistema yra pakankama. Vieniši tėvai, iš kurių 85 proc. ES sudaro moterys, tapo ypač pažeidžiami, kai pandemija sutrikdė trapią jų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą (18).

3.5.

Taip pat esama požymių, kad labiau nei vyrai nukentėjo moterys, dirbančios kvalifikuotą darbą konkurencinguose sektoriuose, kuriuose keliami aukšti reikalavimai darbuotojams (19), pavyzdžiui, akademinėse mokymo įstaigose, nes dėl neapmokamų priežiūros ir namų ruošos darbų sumažėjo jų našumas ir dar labiau susitraukė karjeros perspektyvos. Atitinkamai moterys verslininkės, kurios vadovavo MVĮ, susidūrė ne tik su didelėmis finansinėmis problemomis siekdamos išsaugoti savo verslą per karantiną, bet ir su dideliais laiko suvaržymais (20).

3.6.

Pandemijos laikotarpiu taip pat grėsmingai išaugo fizinio ir virtualaus smurto prieš moteris atvejų skaičius, o virtualaus smurto aukos tapo žymiai labiau izoliuotos nuo galimų pagalbos išteklių ir galimybių (21). Tuo metu, kai, siekiant suvaldyti pandemijos plitimą, buvo reikalaujama esant galimybei likti namuose ir dirbti iš namų, trečdaliu išaugo smurto namuose atvejų skaičius (22). Duomenys taip pat rodo, kad dėl nuotolinio darbo labiau paplito su darbu susijęs seksualinis priekabiavimas internete.

4.   Nuotolinio darbo teikiamos galimybės, rizika ir būtinos sąlygos

4.1.

Norint, kad nuotolinis darbas kuo geriau pasitarnautų lyčių lygybei, o ypač profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, reikia visapusiškai išnagrinėti jo galimą naudą ir riziką moterims ir vyrams Neatlikus tinkamos lyčių analizės, politika, kuri atrodytų esanti „neutrali“ lyties atžvilgiu, iš tiesų gali neatsižvelgti į lyčių aspektą arba daryti neigiamą poveikį moterims.

4.2.

Nuotolinio darbo teikiamos galimybės:

galimybė apskritai lanksčiau organizuoti darbą bei galimybė asmenims planuoti savo laiką taip, kad jie suspėtų atlikti darbus, kurių iš jų tikimasi,

didesnis lankstumas derinant neapmokamos priežiūros pareigas su apmokamu darbu, kuris gali pagerinti dalyvavimą darbo rinkoje,

galimybė lygiau dalytis vaikų ar išlaikomų šeimos narių priežiūra, kai abu tėvai dirba nuotoliniu būdu,

galimybė geriau integruotis į darbo rinką asmenims, kuriuos varžo tam tikros kliūtys visuomenėje ar darbovietėje, pavyzdžiui, asmenims, patiriantiems suvaržymų dėl negalios,

galimybė pasiekti geresnių rezultatų dėl didesnio produktyvumo,

geresnis erdvinis darbo paklausos ir pasiūlos derinimas be būtinybės persikelti į kitą vietą; tai gali prisidėti prie regioninių darbo vietų paskirstymo tarp miestų ir kaimo vietovių grįžtamojo pokyčio (23),

laiko ir išlaidų taupymas nebelikus arba sumažėjus kelionių į darbą.

4.3.

Atitinkamai, su nuotoliniu darbu sietini rizikos veiksniai, dažniausiai susiję su sunkumais dėl:

nuotolinės darbo vietos įrengimo ir susitelkimo į darbą, ypač, kai kiti šeimos nariai dirba ar mokosi iš namų ir kai namų erdvė yra per maža, kad būtų galima įsirengti atskirą erdvę darbui,

galimybės naudotis tinkamomis biuro patalpomis, įskaitant ergonomiškus baldus ir specializuotą ar pritaikytą įrangą bei programas, taip pat galimybės mokytis,

asmeninio kontakto ir bendradarbiavimo dvasios trūkumo tarp kolegų ir rizikos tapti „nematomu“ darbo kolektyve,

nesubalansuoto priežiūros ir namų ruošos darbų pasiskirstymo dėl stereotipinių vaidmenų darbe ir šeimoje didėjimo,

didėjančio smurto ir priekabiavimo dėl lyties, įskaitant priekabiavimą internete, socialinės paramos stygiaus karantino metu,

judėjimo trūkumo ir kasdieninės dienotvarkės bei įpročių nutraukimo, taip pat būtinybės derinti darbą su pareigomis namuose ir pastangų nustatyti ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, kurioms išnykus gali kilti psichikos ir fizinės sveikatos sutrikimų, įskaitant perdegimą,

piktnaudžiavimo naujomis galimybėmis stebėti ir naudoti asmens duomenis,

sunkumų stebėti darbo sąlygas dirbant namuose – tiek darbdaviams, tiek profesinėms sąjungoms,

kibernetinio saugumo ir klausimų, susijusių su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu,

sustiprintos socialinės kontrolės,

ilgesnio darbo ir per trumpo poilsio laiko rizika, atsirandanti todėl, kad nesilaikoma prijungimo ir atsijungimo sąlygų,

profesinių sąjungų negalėjimo apsaugoti darbuotojų teises arba patiriant sunkumų jas apsaugant.

netikrumo, susijusio su darbdavio atsakomybe užtikrinti sveikatą ir saugą darbo vietoje, darbo sąlygas ir kolektyvinių susitarimų įgyvendinimą.

4.4.

Konkrečios išankstinės sąlygos, reikalingos nuotoliniam darbui atlikti, yra susijusios su būtinos infrastruktūros ir technologijų prieinamumu. Junglumo plėtra pasiekia ne visus: tam tikros grupės moterys (pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, iš nepalankioje padėtyje esančių socialinių ir ekonominių grupių, menkesnio išsilavinimo) turi nevienodas galimybes naudotis junglumu ir skaitmeninėmis technologijomis, todėl didėja skaitmeninė atskirtis (24). Taigi reikia stiprių viešosios politikos priemonių, kurios užtikrintų galimybę patekti į tinklus ir bendradarbystės erdves, kurios sudaro sąlygas nuotoliniam darbui ne iš namų. EESRK pabrėžia, kad, kaip numatyta socialinių partnerių preliminariojoje sutartyje dėl nuotolinio darbo ir atitinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose, reikia vengti situacijų, kai nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai prisiima išlaidas už įrangą, kai tokios įrangos reikia atlikti darbą nuotoliniu būdu, konkrečiai, IRT įrangą, ergonomiškus baldus, sveikatos ir saugos priemones ir išaugusias sąnaudas dėl patalpų, kuriose atliekamas darbas.

4.5.

Kita būtina sąlyga nuotoliniam darbui dirbti yra skaitmeniniai įgūdžiai ir mokymas, dėl kurių vyrų padėtis dažniausiai būna geresnė nei moterų: tik šešiose valstybėse narėse moterų naudojimosi internetu įgūdžiai yra geresni nei vyrų (Suomijoje, Slovėnijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Kipre ir Bulgarijoje) (25). Su amžiumi didėja lyčių atotrūkis skaitmeninių įgūdžių srityje. Vertinant nuotolinį darbą lyčių aspektu, šiuos skirtumus taip pat reikia turėti galvoje.

4.6.

Dirbant nuotolinį darbą reikia ne tik skaitmeninių įgūdžių, bet ir gebėti įsisavinti tobulėjančius vadybos būdus ir darbo metodus, todėl darbuotojams ir darbdaviams, o ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kyla sunkumų. Norint valdyti verslą ir personalą per nuotolį, reikia specifinių vadybos įgūdžių, lankstumo, atsparumo ir inovatyvių darbo organizavimo būdų, nes nuotolinis darbas reikalauja į rezultatą, o ne į procesą orientuotos vadybos. Turėtų būti rengiami specialūs mokymai, padedantys vadovams ir prižiūrėtojams veiksmingai vadovauti nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams.

4.7.

Norint suteikti darbuotojams daugiau lankstumo ir laisvės organizuoti savo darbą taip pat reikia didelės atsakomybės ir įsipareigojimo, savivaldos įgūdžių ir pasitikėjimu grįsto santykio su vadovais. Keletas tyrimų parodė, kad nuotolinis darbas tam tikruose sektoriuose galėtų būti būdas didinti našumą, o tai būtų galima geriau suprasti rengiant specialius vadovų mokymus. Dėl jo darbuotojai gali pradėti kelti savo darbui aukštesnius reikalavimus ir pradėti dirbti produktyviau.

4.8.

Nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai turėtų turėti vienodas galimybes mokytis ir tęsti profesinį tobulėjimą, taip pat turėti vienodas paaukštinimo ir profesinio tobulėjimo galimybes. Tai ypač svarbu moterims, kurios dirba nuotoliniu būdu ir gali turėti mažiau laiko ir galimybių tęsti karjerą ne darbo metu.

4.9.

Jei visi turėtų reikalingų priemonių ir įgūdžių, nuotolinis darbas, tiek vyrams, tiek moterims būtų prieinama ir pasiekiama darbo forma. Taigi, prieinamos, aukštos kokybės, įperkamos, pasiekiamos ir įvairios valstybinės priežiūros paslaugos yra svarbiausias dalykas norint geriausiai pasinaudoti nuotolinio darbo teikiamomis galimybėmis. Kai kuriose valstybėse narėse teikiama finansinė pagalba ir taikomos tam tikros mokesčių paskatos kvalifikuotiems profesionalams, siekiant paskatinti juos teikti vaikų priežiūros paslaugas, taip pat ir namuose, todėl verta atlikti lyginamąją analizę.

4.10.

Nors dėl nuotolinio darbo gali padidėti kai kurių paslaugų poreikis, kai kurių mažųjų ir vidutinių įmonių, kurioms daugiausia vadovauja moterys ir kurių klientės taip pat daugiausiai yra į darbą važinėjančios moterys, padėtis gali pablogėti. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie mažas maisto ir kitų prekių parduotuves, turgus ir paslaugų centrus. Norint sušvelninti tokią riziką, reikėtų atsiriboti nuo stereotipinio požiūrio į profesijos pasirinkimą. Tas pats pasakytina ir apie moterų ir vyrų nuotolinio darbo galimybių skirtumų, atsirandančių dėl sektorių segregacijos ir skirtingo sektorių nuotolinio darbo galimybių, mažinimą.

5.   Lyčių lygybės integravimo būdai

5.1.

Nors darbo organizavimo klausimus sprendžia darbdaviai, socialiniai partneriai gali reikšmingai prisidėti, pavyzdžiui, kolektyvinėmis derybomis, prie nuotolinio darbo plėtros ir šitaip padėti siekti lyčių lygybės, didesnio našumo ir gerovės darbe. Preliminariojoje sutartyje dėl nuotolinio darbo, kurią 2002 m. sudarė ES socialiniai partneriai ir iki 2008 m. įgyvendino visos valstybės narės (26), nustatoma bendroji nuotolinio darbo taikymo acquis tvarka, kad būtų subalansuotai tenkinami darbdavių ir darbuotojų poreikiai. Socialinis dialogas yra gyvybiškai būtinas nuotolinio darbo atveju sprendžiant darbo užmokesčio, darbo laiko, junglumo galimybių, sveikatos ir saugos, mokymo ir įgūdžių ugdymo klausimus. EESRK taip pat ragina skleisti geriausią moterų ir vyrų įgalėjimo derinti darbą ir šeimą patirtį ir skatinti bei finansuoti socialinių partnerių bendrus veiksmus.

5.2.

Nuotolinis darbas yra grindžiamas technologijų infrastruktūra ir jungtimis, todėl EESRK pabrėžia, kad svarbiausia yra investuoti į tinkamą skaitmeninę infrastruktūrą, kuri suteikia prieigą prie stabilių skaitmeninių jungčių ir tinkamos aparatinės bei programinės įrangos, įgalėjančios visas visuomenės grupes efektyviai dirbti nuotoliniu būdu ir išvengti sunkumų kitose ekonomikos ir visuomenės skaitmeninės pertvarkos srityse.

5.3.

EESRK nuolat ragina stiprinti visų žmonių skaitmeninius įgūdžius, kad jie neatsiliktų nuo skaitmeninės pažangos ir galėtų patys ją formuoti, išnaudodami visas e. mokymosi teikiamas galimybes. Tai galima pasiekti pasitelkus formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą bei jų rezultatų patvirtinimą, apimantį pagrindinį ugdymą, įgūdžių tobulinimą ir profesinį perkvalifikavimą, vadovaujantis nuolatinio mokymosi visą gyvenimą požiūriu. Ypatingą dėmesį reikia skirti moterų įgūdžiams, kad jos taip pat galėtų visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje, taip pat tvarkyti praktinius kasdienius skaitmeninius reikalus.

5.4.

EESRK pabrėžia, kad reikia „Priežiūros kurso Europai“, kadangi investavimas į priežiūros sektorių užtikrintų kokybiškesnių paslaugų teikimą per visą gyvenimo ciklą ir pripažintų moteris ir vyrus vienodai uždirbančiais ir prisiimančiais vienodas priežiūros pareigas. Komitetas ragina valstybes nares investuoti į visų tipų priežiūros infrastruktūrą. Nacionaliniai atkūrimo ir atsparumo didinimo planai pagal priemonę „Next Generation EU“ suteikia galimybę nukreipti investicijas į priežiūros sektorių. EESRK taip pat ragina skleisti geriausią moterų ir vyrų įgalėjimo derinti darbą ir šeimą patirtį ir skatinti bei finansuoti socialinių partnerių bendrus veiksmus. EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti Barselonos tikslus (27), kad būtų užtikrinamos aukštos kokybės, lanksčios, įvairios ir prieinamos vaikų priežiūros paslaugos (28). Komitetas taip pat pabrėžia, kad svarbu pereiti nuo institucinės priežiūros prie bendruomeninių ir į žmogų orientuotų paslaugų, teikiamų pažeidžiamiems vaikams ir suaugusiesiems, turintiems specialiųjų poreikių, kaip nurodoma Europos Komisijos paskelbtose bendrosiose Europos gairėse (29).

5.5.

EESRK ragina valstybes nares veiksmingai ir laiku įgyvendinti Direktyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kad šeimos turėtų galimybių tinkamai pasirinkti daugiau lygybės praktikoje, o tuo pačiu atsižvelgti į įmonių, ypač smulkiųjų ir vidutinių įmonių, poreikius. Mažesnėms įmonėms, kurių veikla pagal apibrėžimą yra grindžiama nedidelės komandos darbu, gamybos organizavimo tęstinumas ir stabilumas turėtų teikti net daugiau naudos nei kitoms. Remiantis iki šiol įgyta patirtimi, galima svarstyti apie lanksčias fiziniu buvimu darbo vietoje grindžiamo darbo derinimo su nuotoliniu darbu schemas.

5.6.

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į pažeidžiamų grupių, kaip antai negalią turinčių moterų, vienišų motinų, vyresnio amžiaus moterų, moterų migrančių ir romų tautybės moterų gyvenimo sąlygas. Būtina remti moterų organizacijas ir organizacijas, atstovaujančias šeimoms, be kita ko, tikslinėmis priemonėmis, finansuojamomis iš ES ir nacionalinių fondų.

5.7.

Smurtinių situacijų atveju reikėtų pasitelkti visas pagalbos tarnybas (nes dėl izoliacijos pandemijos metu smurtas namuose tapo dažnesnis (30)), taip pat užtikrinti smurtą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo priežiūrą. EESRK primygtinai ragina, kad valstybės narės kurtų ir įgyvendintų visų rūšių fizinio ar virtualaus smurto prieš moteris prevencijos priemones. Reikia ryžtingesnių veiksmų kovojant su smurtu ir seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje, be kita ko, nuotolinio darbo kontekste. Jei nėra „saugios“ darbo vietos (dėl, pavyzdžiui, nuotolinio darbo), smurtą šeimoje patyrusiems asmenims netaikoma jokia socialinė kontrolė ir jie turi ribotas arba neturi jokių galimybių gauti atitinkamą informaciją ir pagalbą (31). Reikėtų skatinti socialinius partnerius plėtoti smurto šeimoje prevencijos politiką ir teikti jiems atitinkamą pagalbą, įskaitant specialius bendrus veiksmus ir tinkamas stebėsenos ir pranešimų sistemas, visų pirma taikomas tais atvejais, kai dirbama nuotoliniu būdu (32). EESRK palankiai vertina EK pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybėms narėms leidžiama ES intereso labui ratifikuoti 2019 m. TDO Konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo (Nr. 190). Komitetas ragina valstybes nares sparčiai ratifikuoti šią konvenciją (33) bei ragina ES skatinti ES nepriklausančias šalis padaryti tą patį. EESRK atkreipia dėmesį į Tarybos raginimą valstybėms narėms, kurios dar to nepadarė, ratifikuoti Stambulo konvenciją, ir palankiai vertina Komisijos ketinimą, kaip išdėstyta Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane, pasiūlyti teisės aktus, kuriais būtų kovojama su smurtu dėl lyties, nukreiptu prieš moteris, įskaitant lytinį priekabiavimą darbe.

5.8.

Nors nuotolinis darbas nėra nauja darbo forma, daugelis jo poveikio aspektų nėra žinomi, todėl juos reikėtų papildomai ištirti. Pavyzdžiui, būtų naudinga išnagrinėti jo poveikį ir būtinas sąlygas ne pandemijos vyravimo sąlygomis, atsižvelgiant į ilgalaikius pokyčius įvairiuose ekonomikos ir visuomenės sektoriuose. Universalios paskirties technologinės ir socialinės inovacijos yra pagrindiniai veiksniai, leidžiantys kuo geriau pasinaudoti nuotoliniu darbu ir tuo pačiu spręsti su lyčių lygybe susijusias problemas, todėl EESRK ragina įtraukti šias temas į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Taip pat reikėtų rinkti gerus esamos praktikos pavyzdžius ES ir jais dalytis, siekiant skatinti priimti pažangius sprendimus.

5.9.

Investavimas į visuotinės paskirties techninę, socialinę ir inovacijų infrastruktūrą sudaro pagrindinę valstybių biudžeto dalį, todėl tinkamam finansų paskirstymui tenka vienas svarbiausių vaidmenų užtikrinant, kad nuotolinis darbas būtų grindžiamas lyčių lygybe. Siekiant šio tikslo, taip pat reikėtų pasitelkti ES fondus, įskaitant struktūrinius fondus ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

5.10.

Junglumas yra visuomeninis reiškinys. Darbo vietose turi būti plėtojama tam tikra praktika, pavyzdžiui, įgyvendinamos tokios priemonės, kaip socialinių partnerių susitarimai dėl skaitmeninės pertvarkos, taip pat atsižvelgiama į tai, kad Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) šiuo metu rengia ES sveikų darbo vietų kampaniją, skirtą skaitmeninei pertvarkai, kuri prasidės 2023 m.

5.11.

EESRK taip pat remiasi atskirais pagrindų susitarimais dėl nuotolinio darbo ir skaitmeninės pertvarkos (34) ir ragina Europos Komisiją skirti specialią finansinę paramą socialinių partnerių tiksliniams bendriesiems veiksmams, taip pat remti pilietinės visuomenės organizacijas, kurios prisideda prie profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros kūrimo. Atskiruose pagrindų susitarimuose dėl nuotolinio darbo ir skaitmeninės pertvarkos nuodugniai aiškinama, kaip spręstinos problemos, susijusios su prisijungimo ir atsijungimo sąlygomis suskaitmenintoje darbo aplinkoje, taip pat nurodomos pernelyg ilgo prisijungimo laiko ir pernelyg ilgo darbo laiko pagrindinės priežastys, be to, tikėtina, kad, yra daugybė nacionalinių atskirų pagrindų susitarimų įgyvendinimo pavyzdžių, įskaitant sektorių ar bendrovių susitarimus bei rekomendacinius dokumentus.

5.12.

Jei kalbėtume apie nacionalinius požiūrius į prisijungimą ir atsijungimą, tai Prancūzija, Belgija, Italija ir Ispanija priėmė teisės aktus dėl teisės atsijungti, kuriuose išaiškinamos teisės, informuojama apie poreikį keisti darbo laiko modelius ar netgi skatinama inicijuoti kultūrinius pokyčius, kad darbas būtų organizuojamas sveikiau. Nyderlanduose ir Portugalijoje pateikta pasiūlymų dėl teisės aktų. Vokietijoje, Suomijoje, Airijoje, Liuksemburge, Lietuvoje, Maltoje, Švedijoje ir Slovėnijoje vyksta diskusijos, o kitose 13 valstybių narių tokios diskusijos dar neprasidėjo. Europos Parlamentas neseniai balsavo už rezoliuciją dėl teisės atsijungti, kurioje ragina EK pateikti teisės akto pasiūlymą, kuriuo skaitmeniniu būdu dirbantiems asmenims būtų suteikiama teisė atsijungti pasibaigus jų darbo laikui, taip pat būtų nustatomi būtiniausi nuotolinio darbo reikalavimai ir išaiškinamos darbo sąlygos, taip pat darbo ir poilsio laikas (35). Esama įvairių nuomonių dėl to, ar reikia tokių teisės aktų, o gal pakanka esamų teisės aktų nuostatų, ir ar reikėtų vadovautis tik kolektyvinėmis derybomis grindžiamu požiūriu. Nepaisant nuomonių įvairovės, socialiniai partneriai iš esmės sutaria, kad „dėl prisijungimo ir atsijungimo sąlygų“ turi būti tariamasi vedant socialinį dialogą bendrovių (ir (ar) sektorių) lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad šios sąlygos bus pritaikytos specifiniams sektorių, bendrovių ir kitų organizacijų poreikiams, kartu atsižvelgiant į darbuotojų poreikius, ypač į jų sveikatą ir saugą.

5.13.

Be to, politikos formuotojai turi tartis su socialiniais partneriais, kai formuojama su darbu ir užimtumu susijusi politika, taip pat ir ta, kuri turi įtakos nuotoliniam darbui ir jo poveikiui lytims. EESRK pabrėžia, kad lyčių klausimai turėtų būti integruoti į visas politikos sritis. Nuotolinis darbas yra susijęs su kasdieniu žmonių gyvenimu, taip pat su aplinkos ir klimato politika, todėl pilietinės visuomenės organizacijoms, dirbančioms atitinkamai moterų, šeimos, vartotojų reikalų ir aplinkosaugos srityse, reikėtų suteikti balso teisę formuojant politikos kryptis.

5.14.

Siekiant įgalėti ir paskatinti privatųjį sektorių kurti naujoves ir investuoti į naujus metodus bei kurti naujas darbo vietas, tenkinančius lyčių lygybe grindžiamo nuotolinio darbo pagrindines sąlygas, būtina, kad ES sudarytų palankias sąlygas verslumui ir verslo veiklai. Norint, kad nuotolinis darbas būtų sėkmingai valdomas, reikia, kad viešasis ir privatusis sektoriai glaudžiai ir sklandžiai bendradarbiautų tarpusavyje praktiniu lygmeniu. Tai yra aktualu, pavyzdžiui, skaitmeninės infrastruktūros, švietimo ir mokymo, sveikatos ir socialinių paslaugų, tyrimų ir inovacijų srityse.

5.15.

Be to, turi pasikeisti individų ir šeimų mąstysena. Sumažinti ir pralaužti stereotipinį mąstymą gali padėti tik aukštesnio lygio suvokimas ir įsipareigojimas. Taip pat reikia aktyviai skatinti organizacijų kultūrą, užtikrinančią sąmoningumą lyčių klausimais, kaip antai vienodo darbo užmokesčio principų, būtinybės „pastebėti“ kiekvieną asmenį ir panašiais klausimais, taip pat padėti vadovams kurti ir įgyvendinti nuotoliniam darbui palankią praktiką. Šių tikslų turėtų būti siekiama įgyvendinant Direktyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir organizuojant informuotumo didinimo kampanijas. EESRK ragina socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas šiuo atžvilgiu imtis pagrindinio vaidmens, pasisakant už nestereotipinius vaidmenis šeimoje ir nestereotipines studijų, profesijos ir darbo pasirinkimo galimybes. Lyčių lygybę taip pat reikėtų įtraukti į ugdymo procesą nuo darželio, pradinės mokyklos iki profesinio ir universitetinio mokymo įstaigų.

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG


(1)  Eurofound tyrimas „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“. Tai galima palyginti su 2018 m., kai, kaip 2020 m. pranešė EK, mažiau nei 5 proc. darbuotojų nuotoliniu būdu dirbo nuolat, o mažiau nei 10 proc. – retkarčiais.

(2)  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/qanda_20_357

(3)  Europos socialinių partnerių pagrindų susitarimas dėl skaitmeninės pertvarkos nuo 2020 m. ir dėl nuotolinio darbo nuo 2002 m., ir EK ataskaita dėl Europos socialinių partnerių pagrindų susitarimo dėl nuotolinio darbo įgyvendinimo (COM(2008) 412 final) – http://erc-online.eu/european-social-dialogue/database-european-social-dialogue-texts/.

(4)  OL C 237, 2018 7 6, p. 8.

(5)  http://erc-online.eu/european-social-dialogue/database-european-social-dialogue-texts/ ir http://resourcecentre.etuc.org/.

(6)  EUROFOUND tyrimas „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“.

(7)  EPRS (Europos Parlamento tyrimų tarnyba), Lyčių lygybė: rengiama apžvalga – JT įspėja, kad dėl COVID-19 pandemijos visuotiniai laimėjimai lyčių lygybės klausimais gali pasukti priešinga linkme būtent tuo metu, kai tarptautinė bendruomenė yra pasirengusi suteikti naują postūmį šiai sričiai.

(8)  „2020 m. lyčių lygybės indeksas: Skaitmeninė pertvarka ir darbo ateitis“, EIGE.

(9)  „2020 m. lyčių lygybės indeksas: Skaitmeninė pertvarka ir darbo ateitis“, EIGE.

(10)  UNAPL, FEPIME Catalunya ir AFAEMME studijos.

(11)  https://data.unwomen.org/features/covid-19-and-gender-what-do-we-know-what-do-we-need-know

(12)  Europos Parlamento tyrimų tarnyba, Lyčių lygybės įgyvendinimas pandemijos ir esamų problemų akivaizdoje, https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/ATAG/2021/659440/EPRS_ATA(2021)659440_EN.pdf; https://eige.europa.eu/topics/health/covid-19-and-gender-equality.

(13)  Eurofound (2020 m.), „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“.

(14)  E. apklausa, COVID grupė, Darbo užmokesčio struktūros tyrimas. Eurofound (2020 m.), „Galimybės dirbti nuotolinį darbą ir COVID-19 krizė: nauja skaitmeninė atskirtis?“

(15)  Apskritai maždaug 37 proc. darbo vietų ES gali būti dirbama nuotoliniu būdu (žr. Eurofound duomenis).

(16)  Eurofound (2021 m.), „COVID 19: kai kurios pasekmės užimtumui ir profesiniam gyvenimui“, ES leidinių biuras, Liuksemburgas – rengiamas spaudai.

(17)  Eurofound (2020 m.). „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“.

(18)  „2020 m. lyčių lygybės indeksas: Skaitmeninė pertvarka ir darbo ateitis“, EIGE.

(19)  https://www.nature.com/articles/d41586-020-01294-y

(20)  UNAPL, FEPIME Catalunya ir AFAEMME studijos.

(21)  https://www.opendemocracy.net/en/5050/covid19-sexual-harassment-work-online/

(22)  https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20200406IPR76610/covid-19-vaccines-meps-call-for-more-clarity-and-transparency

(23)  https://ec.europa.eu/commission/commissioners/2019-2024/suica/announcements/speech-vice-president-suica-demographic-change-eu-epc_lt, https://horizon-magazine.eu/article/teleworking-here-stay-here-s-what-it-means-future-work.html.

(24)  https://www.oecd.org/going-digital/bridging-the-digital-gender-divide-key-messages.pdf

(25)  „2020 m. lyčių lygybės indeksas: Skaitmeninė pertvarka ir darbo ateitis“, EIGE.

(26)  http://erc-online.eu/european-social-dialogue/database-european-social-dialogue-texts/

(27)  Pagal naująją „2020–2025 m. ES lyčių strategiją“.

(28)  2020 m. lapkričio 24 d. bendras Europos socialinių partnerių pareiškimas dėl vaikų priežiūros ES.

(29)  https://deinstitutionalisationdotcom.files.wordpress.com/2017/07/guidelines-final-english.pdf/

(30)  https://unric.org/en/who-warns-of-surge-of-domestic-violence-as-covid-19-cases-decrease-in-europe/; https://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20200406IPR76610/covid-19-stopping-the-rise-in-domestic-violence-during-lockdown.

(31)  2020 m. kovo mėn. leidinyje „Brief no 3 – Domestic violence and its impact on the world of work“ TDO apžvelgia, kiek daug nacionalinėms ekonomikoms kainuoja smurtas artimoje aplinkoje (https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---dgreports/---gender/documents/briefingnote/wcms_738117.pdf).

(32)  Geriausios praktikos pavyzdžiai: „Vodafone Toolkit on domestic violence and abuse at work: Recognise, respond and refer“ https://www.vodafone.com/content/dam/vodcom/files/vodafone_domestic_violence_toolkit_2020.pdf.

(33)  https://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2020/LT/COM-2020-24-F1-LT-MAIN-PART-1.PDF

(34)  https://www.ceep.eu/wp-content/uploads/2020/06/Final-22-06-20_Agreement-on-Digitalisation-2020.pdf

(35)  https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20210114IPR95618/right-to-disconnect-should-be-an-eu-wide-fundamental-right-meps-say, 472 balsai už, 126 prieš ir 83 susilaikė.


PRIEDAS

Šie pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų, svarstymo metu buvo atmesti (Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 3 dalis):

4.3 punkto 13 įtrauka

Išbraukti įtrauką:

 

4.3.

Atitinkamai, su nuotoliniu darbu sietini rizikos veiksniai, dažniausiai susiję su sunkumais dėl:

[…]

netikrumo, susijusio su darbdavio atsakomybe užtikrinti sveikatą ir saugą darbo vietoje, darbo sąlygas ir kolektyvinių susitarimų įgyvendinimą.

Paaiškinimas

Egzistuoja daug ir visapusiškų acquis communautaire įtvirtintų nuostatų, kurios užtikrina sveikatą ir saugą darbo vietoje nuotolinio darbo metu, įskaitant aiškias teises ir pareigas. Rengiant nuomonę nebuvo nustatyta jokių faktų ar užuominų apie tokį galimą netikrumą.

Balsavimo rezultatai

103

Prieš

112

Susilaikė

25

1.4 punktas

Iš dalies pakeisti:

 

1.4.

EESRK nuomone, atkreipia dėmesį į esama ą teisinė ę ir papildoma ą sistema ą, susijusią su nuotoliniu darbu, yra tinkama ir pakankama. Šią sistemą sudaro Darbo laiko direktyva, Profesinės saugos ir sveikatos direktyva, Direktyva dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir Europos socialinių partnerių atskiri pagrindų susitarimai dėl nuotolinio darbo (2002 m.), įgyvendinti valstybėse narėse taikant įvairias priemones, ir susitarimas dėl skaitmeninės pertvarkos (2020 m.). EESRK ragina šias priemones greitai ir veiksmingai įgyvendinti ir suteikti jiems naują impulsą, be kita ko, skatinant kolektyvines derybas nacionaliniu lygmeniu, kuriomis siekiama daryti teigiamą poveikį lyčių lygybei. Komitetas taip pat pažymi, kad nėra konsoliduotos Europos nuotolinio darbo sistemos. Europos Parlamentas nurodė, kad „siekiant užtikrinti deramas darbo ir įdarbinimo sąlygas skaitmeninės ekonomikos sektoriuje, taip prisidedant prie nelygybės mažinimo ir dirbančiųjų skurdo problemos sprendimo, būtina teisės aktų sistema, kuria būtų reglamentuojamos nuotolinio darbo sąlygos visoje ES“. Todėl EESRK rekomenduoja įvertinti galiojančias taisykles siekiant nustatyti jų veiksmingumą atsižvelgiant į sparčią nuotolinio darbo plėtrą, naujų pavojų suvokimą ir įgytą patirtį. Komitetas visų pirma ragina socialinius partnerius peržiūrėti 2002 m. pagrindų susitarimą dėl nuotolinio darbo ir suteikti jam naują postūmį.

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu tekstas išdėstomas tiksliau ir aiškiau ir suderinamas su nuomonės sritimi.

Balsavimo rezultatai

109

Prieš

112

Susilaikė

18

1.8 punktas

Išbraukti:

 

1.8.

Yra pavojus, kad dėl nuotolinio darbo darbuotojas taps nematomas darbo bendruomenėje, praras formalias ir neformalias paramos struktūras, asmeninius kontaktus su kolegomis ir galimybes gauti informaciją. Dėl šios priežasties darbuotojai gali netekti paaukštinimo ir mokymo galimybių, negauti svarbios informacijos apie darbo užmokestį ir esamas darbuotojų teises. Moterų atveju, tai gali pagilinti esamą lyčių nelygybę, tokią kaip lyčių darbo užmokesčio atotrūkis. Siūloma Direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo, kurią Europos Komisija paskelbė 2021 m. kovo 4 d., galėtų būti viena iš svarbių priemonių sprendžiant nepakankamos informacijos problemą, kurią sukelia darbuotojo buvimas nematomu.

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu tekstas išdėstomas tiksliau ir aiškiau, kadangi šio punkto elementai ir taip įtraukti į išvadas ir rekomendacijas bei į nuomonės pagrindinį tekstą.

Balsavimo rezultatai

113

Prieš

125

Susilaikė

13

Toliau nurodyti skyriaus nuomonės sakiniai iš dalies pakeisti siekiant atsižvelgti į asamblėjos priimtą pakeitimą, nors daugiau nei ketvirtadalis balsavusiųjų pritarė pradinei teksto versijai (Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio, 4 dalis):

3.4 punktas

Iš dalies pakeisti:

 

3.4.

Ketvirtadalis nuotolinį darbą dirbusių asmenų buvo tėvai, turintys vaikų iki 12 metų, ir 22 proc. iš jų buvo daug sunkiau susitelkti dirbant ir pasiekti tinkamą asmeninio ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą nei kitoms grupėms (17). Darbą iš namų, ypač moterims, turinčioms su priežiūra susijusių įsipareigojimų, sunkino keli veiksniai, kaip antai ramios aplinkos, kurioje būtų galima netrukdomai atlikti darbą, nebuvimas, o taip pat laiko, kurį būtų galima skirti darbui, trūkumas ir polinkis dirbti ilgiau ir netgi būti prisijungtus visą parą, nepaisant prisijungimo ir atsijungimo sąlygų, todėl reikėtų užtikrinti, kad galiojantys šios srities teisės aktai būtų geriau vykdomi ir kad darbo inspekcijos atidžiau stebėtų padėtį. Vieniši tėvai, iš kurių 85 proc. ES sudaro moterys, tapo ypač pažeidžiami, kai pandemija sutrikdė trapią jų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą (18).

Balsavimo rezultatai

120

Prieš

111

Susilaikė

15

4.3 punkto 12 įtrauka

Iš dalies pakeisti:

 

4.3.

Atitinkamai, su nuotoliniu darbu sietini rizikos veiksniai, dažniausiai susiję su sunkumais dėl:

[…]

kliūčių susisiekti su profesinių sąjungų atstovais.

[…].

Balsavimo rezultatai

124

Prieš

113

Susilaikė

11


(17)  Eurofound (2020 m.). „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“.

(18)  2020 m. lyčių lygybės indeksas: Skaitmeninė pertvarka ir darbo ateitis, EIGE.


2021 6 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/26


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Bendros Europos geležinkelių erdvės“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prašymu)

(2021/C 220/03)

Pranešėjas

Stefan BACK

Konsultavimasis

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Portugalija, 2020 10 26

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

Priimta skyriuje

2021 3 9

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 3 24

Plenarinės sesijos Nr.

559

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

149 / 68 / 10

1.   Išvados ir rekomendacijos

Dėl Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos iškeltų klausimų

1.1.

EESRK mano, kad nors per trisdešimt prekybos liberalizavimo metų rinkų atvėrimo ir techninio derinimo srityse įvyko nemažai pokyčių, reikia dar daug nuveikti politikos, reglamentavimo ir kultūrinių pokyčių srityse. Rengiant priemones reikėtų, be kita ko, skirti daugiau dėmesio socialinių teisės aktų rengimui, pritaikymui ir veiksmingam įgyvendinimui. Jomis reikia siekti padidinti rinkos dalį, numatytą Komisijos tvaraus ir pažangaus judumo strategijoje, ir gerinti aplinkos ir socialinį tvarumą.

1.2.

Reikia imtis priemonių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms operacijoms, sumažinant patikrinimų kertant sieną poreikį ir panaikinant administracines problemas bei vėlavimus sienų kirtimo punktuose.

1.3.

Reikia pagerinti eismo planavimo prioritetus, pajėgumų planavimą ir informaciją, siekiant užtikrinti didesnį lankstumą ir optimalų pajėgumų planavimą tiek geležinkelių infrastruktūros, tiek daugiarūšio transporto srautų optimizavimo terminaluose srityse.

1.4.

Siekiant užtikrinti sklandų eismo srautų judėjimą, optimizuoti išteklių naudojimą ir užtikrinti užimtumą, reikia investicijų į infrastruktūrą, taip pat ir į skaitmeninimą ir riedmenų atnaujinimą (atitinkamai diegiant ERTMS ir plėtojant automatinio sukabinimo įtaisus), taip pat investicijų į teisingą pertvarką ir gebėjimų ugdymą.

1.5.

Kad būtų pagerintas krovinių vežimas geležinkeliais, EESRK rekomenduoja imtis papildomų priemonių, pavyzdžiui, užtikrinti įmonių ir transporto rūšių bendradarbiavimą siekiant didesnio aplinkos ir socialinio tvarumo ir efektyvumo, atnaujinti keičiamo sąstato prekinių traukinių sistemą, susieti strateginę infrastruktūrą (pvz., uostus) su geležinkelio sprendimais, investuoti į pramoninės paskirties privažiuojamuosius geležinkelio kelius, įtraukti stambias logistikos bendroves, kad jos perorientuotų savo srautus pereidamos prie kitų transporto rūšių, užtikrinti visų transporto rūšių aplinkos ir socialiniu požiūriu pavyzdinius rezultatus.

1.6.

Kalbant apie valstybės skolą, EESRK rekomenduoja Mastrichto kriterijų taikymo išimtį viešosioms investicijoms į transporto infrastruktūrą taikyti ir po COVID-19 krizės. Turėtų būti sustiprintos pastangos skatinti investicijas į geležinkelių sektorių, siekiant socialiniu ir aplinkos požiūriu tvarios transporto sistemos.

1.7.

Infrastruktūros vystymas, įskaitant laiku vykdomą TEN-T pagrindinio tinklo koridoriaus ir krovinių vežimo tinklo koridoriaus plėtrą, yra labai svarbus prioritetas, kurio finansavimui ir planavimui reikia skirti daug dėmesio. Siekiant, kad ES geležinkelių tinklas būtų plėtojamas po 2030 m., ypač svarbu toliau kurti greitųjų geležinkelių tinklą, jungiantį visas ES sostines ir didžiuosius miestus.

1.8.

EESRK pabrėžia, kad kvalifikuoti ir motyvuoti darbuotojai bei geros darbo sąlygos yra itin svarbūs sėkmingo geležinkelio transporto vystymosi veiksniai. Todėl svarbu priimti tinkamus socialinės srities teisės aktus, įskaitant susijusius su geležinkelio darbuotojų komandiravimu. EESRK pabrėžia, kad šiuo požiūriu labai svarbus yra gerai veikiančio socialinio dialogo vaidmuo.

1.9.

Per COVID-19 krizę įgyta patirtis turi būti panaudota kuriant atsparesnę ir veiksmingesnę geležinkelių sistemą. Atsparumo planavimas turi būti vykdomas glaudžiai konsultuojantis su socialiniais partneriais.

1.10.

Iš pradžių numatytas infrastruktūros valdytojo statusas neabejotinai padėjo užtikrinti, kad infrastruktūros pajėgumai būtų paskirstyti nepriklausomai, sąžiningai ir nediskriminuojant, taip pat padidino operatorių pasitikėjimą sąžiningomis sąlygomis. Tačiau vėlesniais reguliavimo sistemos pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES (1), numatyta daug organizacinės struktūros pasirinkimo galimybių ir daug dėmesio skiriama infrastruktūros valdytojo nepriklausomybei užtikrinant būtinąsias funkcijas (laiko tarpsnių paskirstymas, apmokestinimas ir mokesčių rinkimas) ir atskiromis sąskaitomis grindžiamą skaidrumą. Dabartinėmis nuostatomis puikiai užtikrinamas nepriklausomumas ir skaidrumas, reikalingi geram vidaus rinkos veikimui palaikyti.

1.11.

EESRK pabrėžia, kad integruotos geležinkelių sistemos gali taip pat gerai užtikrinti sąžiningą paskirstymą, kaip ir neintegruotos sistemos. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad daug didžiųjų ir sėkmingai veiklą vykdančių Europos geležinkelio šalių nusprendė remti integruotas geležinkelių bendroves, kad būtų užtikrinta sinergija, geresnis koordinavimas, lankstumas ir vidaus darbo rinka siekiant išsaugoti darbo vietas.

1.12.

Infrastruktūros valdytojų ir operatorių koordinavimo sistema, taip pat Europos infrastruktūros valdytojų tinklas yra optimaliam veiksmingumui užtikrinti būtini elementai.

Kitos išvados

1.13.

Infrastruktūros valdytojai turėtų skirti daugiau dėmesio pralaidumo trukdžiams, miesto zonoms, tarpvalstybinėms jungtims ir tarpvalstybiniams eismo srautams bei bendradarbiavimui.

1.14.

Koordinuotas eismo ir išteklių valdymas geležinkelių koridorių ar ES lygmeniu yra patraukli galimybė, kuri turėtų būti išnagrinėta kaip, pavyzdžiui, krovinių vežimo geležinkeliais koridoriaus įgyvendinimo arba TEN-T pagrindinio koridorių tinklo dalis.

1.15.

EESRK svarsto, galbūt geležinkelių sistemai iš tiesų reikia kultūrinio pokyčio ir naujo požiūrio, kurio dėmesio centre būtų klientų poreikiai, susiję su keleivių ir krovinių vežimu. 2021-aisiais – Europos geležinkelių metais – turėtų būti pasinaudota siekiant skatinti šiuos elgsenos pokyčius, plėtoti sklandesnį operatorių ir klientų bendradarbiavimą ir kuo geriau išnaudoti skaitmeninimo teikiamas galimybes.

1.16.

EESRK pabrėžia, kad dėl COVID-19 pandemijos projektai buvo atidėti arba sustabdyti. Dabar svarbu atsigriebti už prarastą laiką.

1.17.

Atrodo aišku, kad turi būti atsižvelgta į dabartinius politikos priemonių ir geležinkelių sistemos tobulinimo poreikius, kad būtų pasiekti geležinkelių transporto dalies tikslai ir ši sistema galėtų tapti visaverte tvarios Europos daugiarūšio transporto sistemos dalimi Valstybės pagalba ir valstybės intervencinės priemonės tebeturi lemiamos reikšmės siekiant užtikrinti, kad pagrindinės paslaugos būtų teikiamos ir po COVID-19 krizės.

1.18.

COVID-19 daro neigiamą poveikį visų rūšių keleivių vežimui geležinkeliais, ypač tarptautiniais maršrutais. Atsižvelgiant į geležinkelių sektoriaus ypatumus, 2020 m. negautos pajamos, kurios sudarė 26 mlrd. EUR, 2021 m. nuostolius, taip pat numatomą lėtą atsigavimo tempą, derama ir lanksti finansinė parama geležinkelio įmonėms ir infrastruktūros valdytojams yra būtina ir turi būti veiksmingai naudojama siekiant remti geležinkelių transporto rinkos plėtrą ir sektoriaus konkurencingumą kitų transporto rūšių atžvilgiu.

1.19.

Viešųjų paslaugų sutartys yra nepaprastai svarbios, kad visiems būtų užtikrintos prieinamos, įperkamos ir įtraukios keleivių vežimo paslaugos. EESRK mano, kad tiesioginis viešųjų paslaugų sutarčių sudarymas yra viena iš veiksmingiausių ir rezultatyviausių keleivinio geležinkelių transporto skatinimo priemonių.

1.20.

2021-ieji – Europos geležinkelių metai – suteikia puikią galimybę įvertinti iki šiol įvykusius pokyčius ir nustatyti ateities tikslus. Todėl EESRK ragina atlikti nešališką ES geležinkelių politikos ir jos pasiekimų analizę atsižvelgiant į 7.2 punkte nustatytus įgaliojimus ir į SESV sutarties 90 ir 91 straipsniuose nustatytus transporto politikos tikslus, taip pat į teisę gauti tinkamas viešąsias paslaugas esant rinkos nepakankamumui, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 (2), SESV 14 straipsnyje ir Protokole (Nr. 26) ir ES pagrindinių teisių chartijos 36 straipsnyje.

2.   Bendrosios pastabos ir ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos keliami klausimai

2.1.

Pirmininkaujanti valstybė narė paprašė, kad nuomonėje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas šiems trims klausimams:

2.2.

Ko galima pasimokyti iš tris dešimtmečius trukusių bandymų liberalizuoti geležinkelių sektorių ES šalyse (ir Jungtinėje Karalystėje)?

2.3.

Ar geležinkelių sistemos veiklos rūšių atskyrimas pagerino ar pakenkė jos veiklos rezultatams apskritai?

2.4.

Ar infrastruktūros valdytojų atskyrimas nuo geležinkelių operatorių turėtų būti grindžiamas „vieno modelio visiems“ principu, ar reikėtų skatinti modelių įvairovę?

3.   Bendra Europos geležinkelių erdvė

3.1.

Bendra Europos geležinkelių erdvė buvo apibrėžta 1996 m. baltojoje knygoje „Bendrijos geležinkelių atgaivinimo strategija“. Ji įgyvendinta pasitelkiant keturis teisės aktų rinkinius, dėl kurių buvo nuspręsta 2001, 2004, 2007 ir 2016 m. 2001 m. krovininio geležinkelių transporto dalis (kalbant apie sausumos transporto rūšis) sudarė 17,5 proc., 2006 m. – 17,0 proc., o 2018 m. – 17,9 proc. Keleivinio geležinkelių transporto dalis kito taip: 2007 m. – 6,6 proc., 2010 m. – 6,6 proc., o 2018 m. – 6,9 proc. (lyginant su visų rūšių keleiviniu transportu). Vertinant tik sausumos transportą: 2007 m. – 6,9 proc., 2011 m. – 7,0 proc., 2018 m. – 7,9 proc. (3) Nepaisant tos pačios teisės aktų sistemos, pokyčiai valstybėse narėse buvo skirtingi.

3.2.

Apibendrinant, šiais dokumentų rinkiniais buvo atvertos nacionalinės ir tarptautinės keleivių bei krovinių vežimo transporto rinkos, pradėtas techninis derinimas, įskaitant infrastruktūrai ir riedmenims keliamus reikalavimus, taikomus, be kita ko, Europos geležinkelių eismo valdymo sistemai (ERTMS) ir visų pirma TEN-T tinklui.

3.3.

Šia sistema taip pat užtikrinama infrastruktūros valdytojų nepriklausomybė, susijusi su būtinosiomis funkcijomis, tokiomis kaip laiko tarpsnių paskirstymas ir atskirų infrastruktūros valdytojų sąskaitų naudojimas.

3.4.

Į teisės aktų sistemą taip pat įtraukta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB (4) dėl traukinių mašinistų gebėjimų ir sveikatos būklės sertifikavimo, įskaitant kalbinius įgūdžius vairuojant tarptautinių maršrutų transporto priemones, ir Tarybos direktyva 2005/47/EB (5) dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas, darbo sąlygų, kurios yra pagrįstos Europos socialinių partnerių susitarimais pagal SESV 155 straipsnį.

3.5.

Šioje sistemoje taip pat numatytas nacionalinio lygmens infrastruktūros valdytojų ir operatorių koordinavimo mechanizmas, susijęs su infrastruktūros priežiūra ir siektinais veiklos pajėgumais, taip pat įvairiarūšiu transportu ir sąveikumu, infrastruktūros prieinamumu ir naudojimu, vienarūšiu transportu ir paslaugų kokybe. Europos infrastruktūros valdytojų tinklas užtikrina bendradarbiavimą ir keitimąsi nuomonėmis.

3.6.

Į keleivinio transporto taisykles įtraukiamos nuostatos dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių ir viešųjų pirkimų, taip pat dėl galimybės nustatyti bendrąsias kainų ir paslaugų lygio taisykles. Viešasis keleivinis transportas reglamentuojamas Viešųjų paslaugų įsipareigojimų reglamentu (EB) Nr. 1370/2007 (iš dalies pakeistu Reglamentu (ES) 2016/2338), kuriame reikalaujama, kad viešųjų paslaugų sutartis sudarytų kompetentingos institucijos pagal reglamente nustatytas taisykles. Jos apima kompetentingų institucijų ir valstybių narių įgaliojimus nustatyti socialinius kriterijus, socialinius standartus ir darbuotojų perkėlimą pasikeitus operatoriui.

4.   Dabartinis įgyvendinimo etapas: problemos, kurios per 30 metų nebuvo išspręstos

4.1.

Beveik tris dešimtmečius užsitęsusios pastangos atverti ES tarptautines ir nacionalines krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais rinkas ir įvairių techninių ir saugos taisyklių suderinimas, taip sukuriant bendrą Europos geležinkelių erdvę, vis dar nedavė lauktų bendrų rezultatų.

4.2.

Taip pat reikėtų priminti, kad, kalbant apie tarptautinius keleivių vežimo geležinkeliais maršrutus ir šio rinkos segmento pajėgumų plėtojimą, ES darnaus ir išmanaus judumo strategija siekiama iki 2050 m. sukurti visapusiškai veikiantį darniam ir išmaniam transportui pritaikytą daugiarūšį, sparčiomis jungtimis pasižymintį transeuropinį transporto tinklą (TEN-T). Šis susisiekimas turėtų būti toks, kad būtų galima didžiuosius ES miestus sujungti traukiniais teikiant tvarias vežimo geležinkeliu paslaugas, kurios galėtų palaipsniui ir bent iš dalies pakeisti susisiekimą oro transportu žemyno viduje.

4.3.

Nepaisant visiško rinkos atvėrimo, priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti galimybę laisvai ir nediskriminuojamai naudotis infrastruktūra, suderintų techninių taisyklių ir administracinio supaprastinimo, geležinkelių sektoriuje vis dar yra didelių spragų, susijusių su pajėgumais padidinti šios rūšies transporto dalį keleiviams ir kroviniams vežti. Į daugelį šių klausimų atkreiptas dėmesys 2020 m. Komisijos tarnybų darbo dokumente, pridėtame prie Komisijos komunikato dėl tvarios ir išmanios judumo strategijos („Darbinis dokumentas“), pateikiant įvairių pasiūlymų (6). Panaši nuomonė dėl krovinių buvo išdėstyta 2016 m. Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje „Krovininis geležinkelių transportas Europos Sąjungoje: vis dar netinkamame kelyje“.

4.4.

EESRK laikosi nuomonės, kad analizės, kurioje tik įvertinamas ES teisinės sistemos įgyvendinimas ir rinkos atvėrimo laipsnis, nepakanka, kad būtų galima visapusiškai išanalizuoti ir suprasti bendros Europos geležinkelių erdvės trūkumus. Todėl EESRK prašo atlikti plačią ir išsamią sėkmės veiksnių ir problemų analizę ir įvertinti dabartinę sistemą, įskaitant jos poveikį darbo sąlygoms, atsižvelgiant į SESV 90 ir 91 straipsniuose nustatytą pareigą sukurti vidaus rinką, kurioje būtų suderintos tarptautinio transporto taisyklės ir nustatytos kabotažo sąlygos, taip pat į SESV 14 straipsnį dėl bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų, ypatingą dėmesį skiriant bendrosios rinkos ir konkurencijos teisės principams, kurie nustatyti geležinkelių transportui Reglamente (EB) Nr. 1370/2007, ir į valstybių narių vaidmenį šioje srityje, kaip nustatyta prie SESV sutarties pridedame Protokole (Nr. 26) ir ES pagrindinių teisių chartijos 36 straipsnyje.

4.5.

Rinkos atvėrimas nebuvo vienodai sėkmingas. Tačiau esama ir sėkmės istorijų. Pavyzdžiui, Austrija, Vokietija ir Švedija pagerino rezultatus, susijusius su geležinkeliais transportuojamų prekių transporto dalies ir pervežtų krovinių apyvartos rodikliais, nepaisant pasaulinio nuosmukio visoje ES (7).

4.6.

Austrijos valstybei priklausanti geležinkelio bendrovė „ÖBB“ sėkmingai sukūrė tarptautinių naktinių keleivinių traukinių susisiekimo tinklą, nors vidaus rinkos dalis 2018 m. smuko nuo 88,4 iki 86,5 proc. Iš visų su keleiviniu transportu susijusių pajamų, kurios sudarė 2,2 mlrd. EUR, 1,4 mlrd. yra galimai susiję su viešųjų paslaugų įsipareigojimais (8).

4.7.

Viešųjų paslaugų įsipareigojimai yra nepaprastai svarbūs, kad piliečiams būtų užtikrintos prieinamos, įperkamos ir įtraukios keleivių vežimo paslaugos. Patekimas į rinką yra atviras komercinėms keleivių vežimo paslaugoms, dažnai tolimojo susisiekimo paslaugoms. Tačiau tolimojo susisiekimo ir regioninio eismo negalima vieno nuo kito atskirti. Kiekvienas tolimojo susisiekimo traukinys atlieka regionines keleiviams naudingas funkcijas, ypač kai jie sustoja priemiesčiuose. Regioninės linijos užtikrina reikiamą keleivių skaičių ir aprūpina keleiviais pagrindines linijas. Jos taip pat sumažina spaudimą greitojo geležinkelio linijų (pranc. – „grandes lignes“) infrastruktūrai ir užtikrina pasiskirstymą teritorijoje.

Valstybės narės ir toliau imasi iniciatyvų, siekdamos sukurti svarbias susisiekimo linijas ir siūlydamos naujas traukinių transporto paslaugas, įskaitant naktinius traukinius, o šią plėtrą skatina rinkoje įsitvirtinę geležinkelių operatoriai. Iš tiesų, tokius planus jau paskelbė Vokietija (TEE 2.0), Nyderlandai ir Švedija. EESRK laikosi nuomonės, kad šios iniciatyvos rodo geležinkelių sistemos kompleksiškumą ir kad laisvas patekimas į rinką (nuo 2010 m. suteikiamas tarptautinio keleivių vežimo srityje) nėra tinkama priemonė skatinti (tarptautinio) tolimojo susisiekimo keleivinio transporto plėtrą. Būtina politinė valia, politiniai sprendimai, kuriais pirmenybė teikiama aplinkai palankiems ir įtraukiems metodams, paremtiems būtinomis investicijomis ir geru valdymu.

4.8.

EESRK mano, kad tiesioginis viešųjų paslaugų sutarčių sudarymas yra viena iš veiksmingiausių ir rezultatyviausių keleivinio geležinkelių transporto skatinimo priemonių. Tai yra geležinkelių sistemų pagrindas, pavyzdžiui, Austrijoje ir Šveicarijoje – rinkos dalies požiūriu pirmaujančiose šalyse. Be to, EESRK pažymi, kad nėra jokio ryšio tarp rinkos atvėrimo laipsnio ir klientų pasitenkinimo lygio ar bilietų kainų.

4.9.

Vis dėlto, atsižvelgiant į pirmiau minėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, vis dar yra nemažai problemų, susijusių su patekimo į rinką atvėrimu ir patrauklių geležinkelio jungčių sukūrimu. Nurodomi šie svarbūs elementai:

4.9.1.

Operatorių galimybė gauti tinkamą informaciją, kad jie galėtų pateikti tinkamus pasiūlymus viešųjų pirkimų procedūrose, nepaisant to, kad 2016 m. jau buvo priimti geležinkelių dokumentų rinkinio pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti galimybę konkursų dalyviams gauti tinkamą informaciją.

4.9.2.

Riedmenų prieinamumas išlieka svarbia problema naujiems rinkos dalyviams. Tiek keleivių, tiek prekių vežimui naudojamų riedmenų, kuriems išduotas visoje ES galiojantis pažymėjimas, prieinamumas tebėra gana ribotas.

4.9.3.

Kalbant apie riedmenų, naudojamų keleivių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti, prieinamumą, Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų nuostatomis yra įtvirtinta galimybė kompetentingoms institucijoms prireikus imtis priemonių siekiant palengvinti šį prieinamumą.

4.9.4.

Tęstinės kelionės bilietų ir kombinuotų bilietų pardavimas geležinkelių transporte tebėra problemiškas, ypač kai tai susiję su naujausia informacija apie kainas, rezervavimu ir eismu.

4.10.

Nepaisant ketvirtajame geležinkelių dokumentų rinkinyje numatytų nuostatų, kuriomis operatoriams suteikiama galimybė iš Europos geležinkelių agentūros gauti bendrą saugos sertifikatą visoje ES vykdomoms operacijoms, yra daug nesuderintų taisyklių, dėl to sudėtingėja ir brangsta tarpvalstybinės operacijos ir ypač vilkinamos sienų kirtimo procedūros. Todėl šių taisyklių suderinimas ateityje turėtų būti pagrindinis uždavinys ir išankstinė sąlyga įgyvendinant bendrus būsimus skaitmeninimo ir automatizavimo sprendimus.

4.11.

EESRK pabrėžia, kad techninis infrastruktūros suderinimas ir jos modernizavimas yra svarbus veiksnys siekiant sukurti gerai veikiančią bendrą Europos geležinkelių erdvę. Investicijos į infrastruktūros ir riedmenų modernizavimą yra labai brangios. Tiesą sakant, inovacijas geležinkelių sektoriuje, pavyzdžiui, greitųjų geležinkelių, diegė valstybei priklausantys operatoriai, pasinaudoję viešąja parama. Moksliniams tyrimams ir inovacijoms taikomos specialios valstybės pagalbos taisyklės.

4.12.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija dirba su geležinkelių sektoriumi ir valstybėmis narėmis, panašu, siekdama palengvinti sienų kirtimą krovinių vežimo geležinkeliais koridoriuose. EESRK nuomone, svarbu, kad Komisija išsamiai nustatytų esamas kliūtis, įskaitant įvairias požiūrio problemas, ir pasiūlytų sprendimų. Tokiomis aplinkybėmis EESRK ragina įtraukti socialinius partnerius į Komisijos parengiamąjį darbą.

4.13.

Iškyla nemažai konkrečių problemų, susijusių su krovinių vežimu geležinkeliais. Darbiniame dokumente pateikiamos su šiomis problemomis susijusios pastabos ir pasiūlymai.

4.13.1.

Krovinių vežimo rinkos pobūdis pasikeitė. Kadangi atsiranda daugiau prekių, kurių pristatymui būtinas lankstumas ir aukšto lygio patikimumas sudėtingose ir aukštos vertės tiekimo grandinėse, geležinkeliai dažnai atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje dėl punktualumo, patikimumo, numatomumo ir lankstumo stokos. Pavyzdžiui, per pirmąjį 2018 m. ketvirtį daugiau nei 50 proc. traukinių Alpių regiono krovinių vežimo koridoriuje vėlavo daugiau nei 3 valandas.

4.13.2.

Eismo informacija, pavyzdžiui, apie traukinių buvimo vietą ir numatytą atvykimo laiką, yra ribota. Be to, pajėgumų ir eismo valdymas įprastai nėra koordinuojamas tarp geležinkelių infrastruktūros ir statinių infrastruktūros, pvz., terminalų. Tai tampa kliūtimi optimizuoti išteklių valdymą.

4.13.3.

Dėl šiuolaikinių automatizuotų sukabinimo sistemų, kurios plačiai naudojamos visame pasaulyje, trūkumo ES stringa atskirų vagonų veikimas.

4.13.4.

Kroviniams skiriama mažai dėmesio planuojant tarpvalstybinius ir nacionalinius pajėgumus.

4.13.5.

Ilgalaikis pajėgumų ir tvarkaraščio planavimas apsunkina rinkos dėsniais grindžiamų verslo modelių įgyvendinimą, geležinkeliai tampa nepajėgūs atliepti trumpalaikius klientų poreikius. Dėl vidaus eismui teikiamos pirmenybės ir tarpvalstybinio planavimo koordinavimo stokos kyla dar daugiau problemų gabenant krovinius tarpvalstybiniais maršrutais.

4.13.6.

Dėl mažo pelningumo mažėja investicijų, investicijos į infrastruktūrą nėra tinkamai koordinuojamos tarpvalstybiniu ar net pagrindinių geležinkelių koridorių lygmeniu.

4.13.7.

Galima tikėtis, kad bent jau dalis su koordinavimu ir planavimu susijusių problemų dėl tarpvalstybinių krovinių bus aptartos atliekant reglamento, kuriuo įsteigiami Europos krovininio transporto koridoriai, vertinimą (9).

4.14.

Apskritai panašu, kad reikia pertvarkyti geležinkelių pajėgumų valdymo procesus, siekiant užtikrinti operatoriams galimybę teikti paslaugas, atsižvelgiant į savo klientų poreikius ir užtikrinti deramą patikimumą, punktualumą ir lankstumą. Todėl, be kita ko, reikia visapusiško požiūrio į pajėgumų valdymą, į kurį būtų įtraukti keleivių ir krovinių gabenimo klausimai, taip užtikrinant optimalų pajėgumų naudojimą.

4.15.

Kalbant apie geležinkeliais vežamus krovinius, Audito Rūmai jau minėtoje specialiojoje ataskaitoje dėl geležinkeliais vežamų krovinių išsakė panašias pastabas į tas, kurios buvo išdėstytos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

Specialiojoje ataskaitoje pateikiama keletas rekomendacijų, kaip patobulinti geležinkeliais vežamų krovinių rinkos veikimą, įskaitant geresnę priežiūrą, kovą su antikonkurenciniu rinkos senbuvių ir infrastruktūros valdytojų elgesiu, geresnį eismo valdymą geležinkeliais vežamų krovinių koridoriuose, veiklos stebėjimą ir tikslingesnį atsižvelgimą į infrastruktūros poreikius.

4.16.

Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje taip pat keliamas klausimas dėl traukinių mašinistų, įskaitant su kalbų mokėjimu susijusias nuostatas, numatytas Direktyvoje 2007/59 dėl traukinių mašinistų sertifikavimo, siūlant, kad VI priedo 8 punkte numatyti kalbos reikalavimai būtų pakeisti vienos kalbos mokėjimo reikalavimu, kuris būtų taikomas tarptautiniame geležinkelių transporte.

4.17.

Specialiojoje ataskaitoje padaroma išvada, kad nustatyti strateginiai ir reguliavimo trūkumai yra tokio masto, jog jei jie nebus pašalinti, papildomu finansavimu problemų nepavyks išspręsti.

4.18.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į 2020 m. rugsėjo 21 d. ministrų deklaraciją dėl krovinių vežimo geležinkeliais koridorių, kurioje pabrėžiama skaitmeninimo ir būtinybės laiku sukurti TEN-T pagrindinio tinklo koridorius bei diegti ERTMS svarba.

4.19.

Panašu, kad bendrai sutariama dėl kvalifikuotų geležinkelių darbuotojų ir gerų jų darbo sąlygų svarbos. Šiuo tikslu, kaip tai daroma kituose ES transporto sektoriuose, reikia imtis veiksmų, kad geležinkelių sektoriuje būtų užkirstas kelias socialiniam dempingui, kuris plinta nuolat atveriant rinką. Esamos teisinės nuostatos, pavyzdžiui, Darbuotojų komandiravimo direktyvos, ne visada tinka geležinkelio darbuotojų padėčiai, nes jomis neatsižvelgiama į konkrečius labai mobilių darbuotojų, kaip antai geležinkelių sektoriaus darbuotojų, poreikius. Tai taip pat apsunkina stebėseną. Todėl EESRK mano, kad, kaip ir kelių transporto atveju, gali prireikti specialių, geležinkelių transporto darbuotojams skirtų taisyklių,

4.20.

Šiuo požiūriu EESRK atkreipia dėmesį į geležinkelių sektoriui skirtų socialinių nuostatų ir teisės aktų, jų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo trūkumus, apie kuriuos pranešė geležinkelių sektoriaus socialiniai partneriai, pavyzdžiui, kalbant apie Viešųjų paslaugų įsipareigojimų reglamento socialinių nuostatų įgyvendinimą ir Direktyvos 2005/47/EB dėl mobiliųjų darbuotojų darbo sąlygų vykdant tarpvalstybinę veiklą įgyvendinimą, stebėseną ir vykdymo užtikrinimą.

4.21.

EESRK visiškai pritaria bendram sutarimui, kad labai svarbu turėti kvalifikuotus geležinkelio darbuotojus, kuriems būtų sudarytos geros darbo sąlygos, ir atkreipia dėmesį į 2004 m. susitarimą dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas, vairavimo ir poilsio laiko, kurį socialiniai partneriai sudarė 2004 m. sausio mėn. pagal socialinio dialogo sistemą ir kuris įgyvendinamas Direktyva 2005/47/EB.

4.22.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad socialiniai partneriai sutiko toliau bendradarbiauti vykdant socialinį dialogą, kad pagerintų susitarimo įgyvendinimo stebėseną. Jie parengė bendrą deklaraciją, kuria įsipareigojo skatinti tarpvalstybines operacijas, vengti konkurencijos, grindžiamos vien darbo sąlygų skirtumais, ir užtikrinti vienodas sąlygas tarpvalstybinę veiklą vykdančioms bendrovėms (10).

Kalbant apie Direktyvą 2005/47/EB, socialiniai partneriai pabrėžė, kad „viena iš projekto išvadų yra ta, kad tinkamai stebėti ir užtikrinti Susitarimo vykdymą valstybių narių lygmeniu trukdo aiškumo dėl nacionalinių kompetentingų institucijų trūkumas. Net tais atvejais, kai institucija yra aiškiai apibrėžta (paprastai tai – nacionalinė darbo inspekcija), jai trūksta reikiamų išteklių, pajėgumų ir (arba) informuotumo apie Susitarimą ir direktyvą, kuria jis įgyvendinamas, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo pareigas“. EESRK mano, kad ES turi imtis veiksmų.

4.23.

EESRK atkreipia dėmesį į socialinių partnerių deklaraciją dėl Viešųjų paslaugų įsipareigojimų reglamento (EB) Nr. 1370/2007, kurioje pabrėžiama, kad konkurencijos padariniai neturėtų daryti poveikio paslaugas teikiančių darbuotojų darbo sąlygoms, reikalaujant nacionaliniu, regionų ar vietos lygmeniu privalomų socialinių standartų ir (arba) privalomo darbuotojų perkėlimo pasikeitus operatoriui (11). Tai nėra pakankamu mastu įgyvendinama ir užtikrinama praktiškai, todėl reikia imtis ES veiksmų. EESRK prašo Komisijos atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamos šios nuostatos, ir prireikus imtis veiksmų.

4.24.

Regis, operatoriai iš esmės sutaria, kad sektoriui dabar reikia laiko įsisavinti informaciją ir prisitaikyti prie ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio.

5.   COVID-19 pandemijos krizė – atsparumo išbandymas

5.1.

COVID-19 krizė tapo išbandymu ir iššūkiu geležinkelių transportui, kaip ir kitiems transporto sektoriams, bei visiems transporto sektoriaus darbuotojams. Per COVID-19 pandemiją išryškėjo ir teigiamų dalykų – geležinkelių patikimumas, sauga ir pagrindinis vaidmuo vežant žmones ir prekes. Šie rezultatai pasiekti, be kita ko, ir dėl geležinkelių darbuotojų pastangų labai sudėtingomis aplinkybėmis. Šį sunkų laikotarpį, per kurį sumažėjo keleivių ir krovinių vežimo apimtys, daugeliui geležinkelių bendrovių padėjo valstybės pagalba.

5.2.

Remiantis Europos geležinkelių ir infrastruktūros įmonių bendrijos surinktais duomenimis, COVID-19 daro neigiamą poveikį visų rūšių keleivių vežimui geležinkeliais, ypač tarptautiniais maršrutais. 2020 m. negautos pajamos siekė 26 milijardus eurų ir tai tęsiasi pirmaisiais 2021 m. mėnesiais. Be to tikimasi, kad ekonomika atsigaus lėtai.

5.3.

Kita vertus, COVID-19 krizė privertė suvokti, jog būtina plėtoti atsparumo priemones ir gerinti tinklo ryšius ir koordinavimą, skirti daugiau dėmesio tarpvalstybinės infrastruktūros plėtrai (12). Tačiau pandemija taip pat parodė, kad miestai atlieka patį svarbiausią vaidmenį sprendžiant eismo problemas, todėl jie neturėtų būti palikti vieni ir ES jiems turi skirti patį didžiausią dėmesį.

5.4.

Pandemijos metu valstybiniai operatoriai buvo įpareigoti toliau teikti keleivių ir krovinių vežimo paslaugas, užtikrinant veiklos saugumą. Valstybės pagalba ir valstybės intervencinės priemonės dažnai apsaugo geležinkelių sistemą nuo griūties, o tai yra būtina siekiant užtikrinti pagrindinių paslaugų teikimą.

6.   Pirmininkaujančios valstybės narės iškelti klausimai dėl veiklos rūšių atskyrimo

6.1.

Panašu, kad į šiuos du pirmininkaujančios valstybės narės iškeltus klausimus dėl veiklos rūšių atskyrimo buvo tinkamai atsakyta iš dalies pakeistos Direktyvos 2012/34/ES, kuria siekiama užtikrinti geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų valdymo nepriklausomumą (I dalis) ir infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų bei įvairių kategorijų transporto paslaugų atskyrimą (II dalis), II skyriaus I ir II dalių nuostatomis.

6.2.

Minėtomis nuostatomis suteikiama daug organizacinės struktūros pasirinkimo galimybių, jei užtikrinamas infrastruktūrą valdančio subjekto nepriklausomumas atsižvelgiant į traukinių linijų paskirstymą ir apmokestinimą. Tai taip pat taikoma įsipareigojimui sukurti atskiras infrastruktūros valdymo ir operacinių veiklų sąskaitas, taip pat atskiras keleivių ir krovinių vežimo sąskaitas, bei viešųjų lėšų, kuriomis mokama už viešųjų paslaugų teikimą, skaidrumui.

6.3.

Neutralumo užtikrinimas traukinių linijų paskirstymo ir apmokėjimo srityse, taip pat skaidrumo užtikrinimas, kuris numatytas su sąskaitomis susijusiose nuostatose, turi būti vertinami kaip naudingos priemonės, nes jomis užtikrinamos vienodos sąlygos ir skaidrumas.

6.4.

Galima pažymėti, kad didžiosios geležinkelių šalys, kaip antai, Vokietija, Lenkija, Italija ir Austrija, išlaikė integruotas geležinkelių bendroves, o vykdant būtinąsias – laiko tarpsnių paskirstymo, apmokestinimo ir mokesčių rinkimo – funkcijas užtikrinama infrastruktūros valdytojo nepriklausomybė. Pavyzdžiui, Prancūzija reintegravo infrastruktūros valdymą ir operacijas. Šios šalys mano, kad geležinkelių sistemai naudinga išnaudoti sinergijas, užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą, didesnį lankstumą ir t. t. Be to, reikėtų atsižvelgti į naudą geležinkelių darbuotojams, kurie turėtų didelę vidaus darbo rinką, ypač toms su sauga susijusioms profesijoms, kurioms taikomi medicininiai ir psichologiniai reikalavimai.

6.5.

Laisvė pasirinkti organizacinę struktūrą turi būti vertinama palankiai, todėl valstybių narių neturėtų būti reikalaujama atskirti veiklos rūšis.

7.   Baigiamosios pastabos

7.1.

Iš to, kas buvo pasakyta, galima spręsti, kad Europos geležinkelių erdvė toli gražu nėra tobula. Būtina išsamiau išanalizuoti sėkmės veiksnius ir poveikį darbo sąlygoms. Turimuose analizėse buvo įvertintos esamų teisės aktų įgyvendinimo problemos, įskaitant patekimą į rinką, sąveikumą ir techninį suderinimą, įskaitant nevisišką veiklos ir techninių taisyklių suderinimą. Tačiau juose taip pat nustatytos dabartinės sistemos sąnaudų problemos, nepakankamas punktualumas, riedmenų, kurie galėtų judėti visoje ES, stygius ir bendros prisitaikymo prie atviros rinkos sąlygų problemos. Pasirodo, kad nebuvo atlikta galimo rinkos atvėrimo poveikio darbo sąlygoms analizė. Daugelis dalykų galėtų ir turėtų būti pagerinti, kad sistema veiktų geriau, taptų konkurencingesnė, kad būtų padidinta jos užimama rinkos dalis visoje ES ir kad ji taptų pilnaverte veiksmingos, aplinkos ir socialiniu požiūriu tvarios įvairiarūšės transporto ir judumo sistemos, naudingos naudotojams ir aplinkai, dalyve.

7.2.

EESRK mano, kad atėjo laikas bendrai įvertinti ES geležinkelių sistemą. Todėl EESRK prašo atlikti išsamią ir visapusišką sėkmės veiksnių ir problemų analizę ir įvertinti dabartinę sistemą, įskaitant jos poveikį darbo sąlygoms. EESRK prašo atlikti nešališką vertinimą atsižvelgiant į SESV 90 ir 91 straipsniuose nustatytą pareigą sukurti vidaus rinką su suderintomis tarptautinio transporto taisyklėmis ir apibrėžti kabotažo sąlygas, tinkamai laikantis nuostatų dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, apibrėžtų SESV 14 straipsnyje ir prie Sutarties pridedamame Protokole (Nr. 26) ir ES pagrindinių teisių chartijos 36 straipsnyje. Analizėje turėtų būti atsižvelgta į: aplinkosaugos aspektus ir Europos žaliojo kurso tikslus; geležinkelių vaidmenį, kurį jie atlieka kaip visuotinės svarbos paslaugų teikėjas ir socialinės ir ekonominės sanglaudos skatintojas; geležinkelių konkurencingumą ir jų veikimą įvairiarūšio tarpvalstybinio transporto sistemoje, grindžiamoje bendradarbiavimu; efektyvų išteklių naudojimą; paslaugų lygį ir klientų ir vartotojų pasitenkinimą, ypač daug dėmesio skiriant poveikiui darbuotojų darbo sąlygoms. 2021-ieji – Europos geležinkelių metai – suteikia puikią galimybę įvertinti iki šiol įvykusius pokyčius ir nustatyti ateities tikslus.

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 32.

(2)  OL L 315, 2007 12 3, p. 1.

(3)  Iš įvairių ES statistikos suvestinių.

(4)  OL L 315, 2007 12 3, p. 51.

(5)  OL L 195, 2005 7 27, p. 15.

(6)  SWD(2020) 331 final.

(7)  2016 m. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita „Krovininis geležinkelių transportas Europos Sąjungoje: vis dar netinkamame kelyje“, 23–27 punktai.

(8)  „OBB Holding Geschäftsbericht“ 2019, p. 61 ir 65–66.

(9)  OL L 276, 2010 10 20, p 22.

(10)  Susitarimo dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas geležinkelių transporto sektoriuje, darbo sąlygų tam tikrų aspektų įgyvendinimo ir taikymo vertinimas; projektas „Mobilieji geležinkelių sektoriaus darbuotojai“, Europos geležinkelių socialinių partnerių CER ir ETF bendros išvados.

(11)  https://www.etf-europe.org/resource/joint-cer-etf-opinion-protection-of-staff-september-2013.

(12)  Pvz., žr. „Bundeministerium für Verkeht und digitale Infrastruktur „Folgerungen für die zukünkftige Verkehrspolitik nach den Erfahrsungen und dem Umgang mit der COVID – 19 Pandemie; Wissenschaftlicher Beirat beim Bundesminister für Verkehr und digitale Infrastruktur Nr 2/Jahr 2020.“


PRIEDAS

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų:

1.17 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

 

Atrodo aišku, kad turi būti atsižvelgta į dabartinius politikos priemonių ir geležinkelių sistemos tobulinimo poreikius, kad būtų pasiekti geležinkelių transporto dalies tikslai ir ši sistema galėtų tapti visaverte konkurencingos ir tvarios Europos daugiarūšio transporto sistemos dalimi Valstybės pagalba ir valstybės intervencinės priemonės Sektoriui reikės valstybės pagalbos ir jam atsigaunant nuo COVID-19 krizės, o valstybės pagalba viešųjų paslaugų įsipareigojimų finansavimui tebeturės lemiamos reikšmės siekiant užtikrinti, kad pagrindinės paslaugos būtų teikiamos ir po COVID-19 krizės.

Balsavimo rezultatai

94

Prieš

119

Susilaikė

7

1.18 punktas

Iš dalies pakeisti:

 

Viešųjų paslaugų sutartys yra nepaprastai svarbios, kad visiems būtų užtikrintos prieinamos, įperkamos ir įtraukios keleivių vežimo paslaugos. EESRK mano, kad tiesioginis viešųjų paslaugų sutarčių sudarymas yra viena iš veiksmingiausių ir rezultatyviausių keleivinio geležinkelių transporto skatinimo priemonių. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu vyrauja tiesioginis sutarčių sudarymas ir reguliavimo sistema rengiama siekiant sudaryti sąlygas konkursams. EESRK tikisi, kad Komisija atliks nešališką šių pokyčių rezultatų analizę, susijusią su įperkamumu ir paslaugų lygiu, kaip numatyta iš dalies pakeistame Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 11 straipsnyje.

Balsavimo rezultatai

97

Prieš

114

Susilaikė

12

4.6 punktas

Iš dalies pakeisti:

 

Vyrauja bendra tendencija naudotis viešųjų paslaugų įsipareigojimais ir kartu išimtinėmis susisiekimo teisėmis geležinkelio linijose, kuriose vežėjų pasiūla nedidelė (dažnai tai būna regioninės linijos), o patekimas į rinką yra atviras tolimojo susisiekimo linijų atveju. EESRK pabrėžia svarbų viešųjų paslaugų įsipareigojimų vaidmenį užtikrinant prieinamumą už prieinamą kainą ir bendrą keleivinio transporto geležinkelių sistemos derėjimą, kad būtų užtikrintas prieinamumas. Viešųjų paslaugų įsipareigojimai yra nepaprastai svarbūs, kad piliečiams būtų užtikrintos prieinamos, įperkamos ir įtraukios keleivių vežimo paslaugos. Patekimas į rinką yra atviras teikiant komercines keleivių vežimo paslaugas, dažnai tolimojo susisiekimo paslaugas. Tačiau tolimojo susisiekimo ir regioninio eismo negalima vieno nuo kito atskirti. Kiekvienas tolimojo susisiekimo traukinys keleiviams atlieka regionines funkcijas, ypač sustojant priemiesčiuose. Regioninės linijos užtikrina reikiamą keleivių skaičių ir aprūpina pagrindines linijas. Jos taip pat sumažina spaudimą greitojo geležinkelio linijų (pranc. –„grandes lignes“) infrastruktūrai ir užtikrina pasiskirstymą teritorijoje.

Valstybės narės ir toliau imasi iniciatyvų, siekdamos sukurti svarbias susisiekimo linijas ir siūlydamos naujas traukinių transporto paslaugas, įskaitant naktinius traukinius, o šią plėtrą skatina rinkoje įsitvirtinę geležinkelių operatoriai. Iš tiesų, tokius planus jau paskelbė Vokietija (TEE 2.0), Nyderlandai ir Švedija. Konkuruojant Italijos greitųjų geležinkelių tinklo operatoriams pagerėjo paslaugų kokybė, atpigo bilietai ir padažnėjo reisų, dėl to pastebėtas perėjimas nuo oro transporto prie geležinkelių. Panašios iniciatyvos planuojamos Ispanijoje. EESRK laikosi nuomonės, kad šios iniciatyvos rodo tiek dabartinės sistemos galimybes sukurti patrauklias ir aplinką tausojančias transporto alternatyvas, tiek būtinybę imtis priemonių siekiant palengvinti tarpvalstybinių jungčių kūrimą. EESRK laikosi nuomonės, kad šios iniciatyvos rodo geležinkelių sistemos kompleksiškumą ir kad laisvas patekimas į rinką (nuo 2010 m. suteikiamas tarptautinio keleivių vežimo srityje) nėra tinkama priemonė skatinti (tarptautinio) tolimojo susisiekimo keleivinio transporto plėtrą. Būtina politinė valia, politiniai sprendimai pirmenybę teikti aplinkai palankiems ir įtraukiems metodams, paremtiems būtinomis investicijomis ir geru valdymu.

Balsavimo rezultatai

104

Prieš

112

Susilaikė

15

4.7 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

 

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu vyrauja tiesioginis viešųjų paslaugų sutarčių sudarymas ir reguliavimo sistema rengiama siekiant sudaryti sąlygas rengti konkursus. EESRK tikisi, kad Komisija atliks nešališką šių pokyčių rezultatų analizę, susijusią su įperkamumu ir paslaugų lygiu, kaip numatyta iš dalies pakeistame Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 11 straipsnyje, ir kad analizėje taip pat bus pateiktos rekomendacijos dėl sutarčių skyrimo sistemos, kuri naudotojams teiktų geriausius rezultatus sąnaudų ir naudos požiūriu. EESRK mano, kad tiesioginis viešųjų paslaugų sutarčių sudarymas yra viena iš veiksmingiausių ir rezultatyviausių keleivinio geležinkelių transporto skatinimo priemonių. Tai yra geležinkelių sistemų pagrindas, pavyzdžiui, Austrijoje ir Šveicarijoje – rinkos dalies požiūriu pirmaujančiose šalyse. Be to, EESRK pažymi, kad nėra jokio ryšio tarp rinkos atvėrimo laipsnio ir klientų pasitenkinimo lygio ar bilietų kainų.

Balsavimo rezultatai

97

Prieš

114

Susilaikė

12

5.3 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

 

Pandemijos metu valstybiniai operatoriai buvo įpareigoti pasirengę toliau teikti saugias keleivių ir krovinių vežimo paslaugasužtikrinant veiklos saugumą , tuo pat metu patyrė didelių nuostolių dėl mažėjančių krovinių ir keleivių vežimo apimčių. Valstybės pagalba ir Europos Komisijos bei valstybių narių veiksmai, kuriais siekiama finansiškai remti geležinkelius, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas toliau teikti pagrindines paslaugas, įskaitant tarpvalstybines, sudarė sąlygas toliau veikti būtinoms keleivių vežimo ir tiekimo grandinėms valstybės intervencinės priemonės dažnai užtikrina, kad geležinkelių sistema nesugriūtų, o tai yra būtina siekiant garantuoti pagrindinių paslaugų teikimą.

Balsavimo rezultatai

94

Prieš

119

Susilaikė

7

6.5 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

 

EESRK mano, kad L laisvė pasirinkti organizacinę struktūrą turi būti yra naudingavertinama palankiai, todėl valstybėms narėms nevertėtų nustatyti atskyrimo. EESRK taip pat mano, kad atviras infrastruktūros valdytojų ir operatorių dialogas, pradėtas priėmus ketvirtąjį geležinkelių dokumentų rinkinį, suteikia pridėtinės vertės, nes juo sudaromos sąlygos keistis svarbia informacija siekiant pagerinti geležinkelių ir įvairiarūšio transporto veikimą.

Balsavimo rezultatai

95

Prieš

118

Susilaikė

12


III Parengiamieji aktai

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

559-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2021 3 24–2021 3 25

2021 6 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/38


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaita, parengta pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo“

(COM(2020) 950 final)

ir dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ES masto vertinimas. Žaliosios pertvarkos plėtojimas ir ekonomikos atsigavimo skatinimas integruotai planuojant energetikos ir klimato srities veiksmus“

(COM(2020) 564 final)

(2021/C 220/04)

PranešėjasTBL

Lutz RIBBE

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2020 11 11 ir 2020 11 27

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

Priimta skyriuje

2021 3 9

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 3 24

Plenarinė sesija Nr.

559

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

236 / 4 / 6

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui (EESRK) daro įspūdį tai, kaip kruopščiai ir tiksliai Komisija dokumentais įformina ir vertina energetikos sąjungos raidą. Tai, kaip buvo parengti ir įvertinti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai (NEKSVP), rodo, kad energetikos sąjungos valdymas veikia.

1.2.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas su palengvėjimu konstatuoja, kad, nors kai kurios valstybės narės akivaizdžiai atsilieka siekdamos tikslų, apskritai 2020 m. energetikos ir klimato srities tikslai buvo įgyvendinti. Vis dėlto tai negali kelti pasitenkinimo. Ateinančių 30 metų tikslai, pradedant XXI a. trečiuoju dešimtmečiu, yra aiškiai platesnio užmojo. Būtina gerokai padidinti transformacijos tempą, vienu metu atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės socialinę ir ekonominę padėtį. Priešingu atveju kiltų pavojus visuomenės pritarimui investicijoms ir reformoms, kuriomis siekiama paspartinti energetikos pertvarką. Energetikos pertvarkai pavojų kelia ir tai, kai politikai žada, kad joje galės dalyvauti didelė visuomenės dalis, tačiau iš tikrųjų jie rimtai nevertina šio pažado ir jo netęsi.

1.3.

Todėl dar svarbiau – atsižvelgti ne tik į visuotinius (klimato) tikslus, bet ir į konkrečius tikslus, kuriuos Atsparios energetikos sąjungos pagrindų strategijoje ir dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“ užsibrėžė pati Komisija. O šioje srityje rezultatai yra daug prastesni.

1.4.

Pagrindų strategijoje Komisija nurodė, jog svarbiausias tikslas – energetikos sąjungoje didžiausią dėmesį skirti piliečiams. Savo komunikate dėl energetikos sąjungos būklės Komisija nė žodžiu neužsimena, kaip sekasi siekti šio tikslo ir kokių strategijų šiam tikslui pasiekti turi būti laikomasi ateityje. Tai EESRK yra visiškai nepriimtina.

1.5.

NEKSVP vertinime Komisija laikosi nuomonės, kad valstybių narių NEKSVP per mažai dėmesio skiriama bendruomeninės energetikos plėtrai. Tai kelia susirūpinimą. Tačiau nuvilia tai, kad Komisija šiuo klausimu nedaro jokių tolesnių išvadų, o tik pateikia valstybėms narėms bendro pobūdžio raginimą. Kai dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“ ir Atsparios energetikos sąjungos pagrindų strategijoje suformuluoti plataus užmojo tikslai nėra rimtai įgyvendinami, tai kenkia ne tik energetikos sąjungai. Taip menkinamas pasitikėjimas visa Europos politika.

1.6.

Todėl EESRK mano, jog reikia, kad būsimose ataskaitose Komisija išsamiau išnagrinėtų trečiojo energetikos dokumentų rinkinio perkėlimo į nacionalinę teisę, vykdymo užtikrinimo ir įgyvendinimo valstybėse narėse kokybę, ypač atsižvelgdama į tai, kokiu būdu juose planuojama daugiau dėmesio skirti piliečiams. Praeityje energetikos srities nuostatas būdavo vėluojama perkelti į nacionalinę teisę ir dažnai tai būdavo nenaudinga piliečiams.

1.7.

Kritiškai aptarti reikia ir kitus tris energetikos sąjungos tikslus: mažinti energetinę priklausomybę sumažinant energijos importą, atsisakyti subsidijų klimatui ir aplinkai kenkiantiems energijos ištekliams ir prisiimti vadovaujamąjį vaidmenį atsinaujinančiųjų energijos išteklių, energijos vartojimo efektyvumo ir elektromobilumo srityse. Kaip matyti iš Komisijos komunikatų, visų šių trijų tikslų pasiekti nepavyko. Tačiau priežastys nutylimos. Taip pat nepateikta jokių teiginių, ko galima pasimokyti iš nesėkmių ir kokiomis išvadomis remiantis reikėtų imtis tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo fondo atveju.

1.8.

EESRK nuomone, iš valstybių narių NEKSVP matyti, kad Europos energetikos politika yra nepakankamai nuosekli. Be to, EESRK mano, kad daugumai NEKSVP trūksta konkretumo, visų pirma energetinio saugumo ir teisingos pertvarkos klausimais.

1.9.

Todėl EESRK ragina Komisiją vertinant NEKSVP daugiau dėmesio skirti teisingos pertvarkos strategijų tinkamumui, ypač siekiant šių tikslų:

sudaryti palankesnes sąlygas pereiti iš vietos darbo vietos į kitą,

remti dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbo vietą praradusius darbuotojus (vietoje vienos prarastos darbo vietos turėtų būti sukurta bent viena lygiavertė darbo vieta),

kovoti su energijos nepritekliumi ir išlyginti laipsniškai mažėjantį pasiskirstymo poveikį,

atskleisti regionų ekonominį potencialą, susijusį su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir naujomis dalyvavimo elektros energijos gamyboje formomis.

2.   Bendrosios pastabos dėl Komisijos dokumentų

2.1.

2015 m. vasario 25 d. Komisija pristatė savo komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (1). Strategijos tikslai:

energijos tiekimo saugumas, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo energijos importo,

visiškai integruota Europos energijos rinka,

tvari mažaanglė ir klimatui nekenksminga ekonomika,

moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas, kad Europa galėtų pirmauti pasaulyje atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje,

darbuotojų kvalifikacijos kėlimas atsižvelgiant į ateities energetikos sistemas,

investuotojų pasitikėjimas, užsitarnautas siunčiant kainų signalus, atspindinčius ilgalaikius poreikius ir politikos tikslus.

2.2.

Tačiau visų pirma, kaip Komisija tada nurodė, ji siekia energetikos sąjungos, „kurioje daugiausia dėmesio skiriama piliečiams, kurie prisiima atsakomybę už energetikos sektoriaus pertvarkymą, naudojasi naujų technologijų teikiamais privalumais, kad už suvartotą energiją galėtų mokėti mažiau, ir yra aktyvūs rinkos dalyviai, o tapę pažeidžiamais vartotojais yra apsaugoti“. Komisija taip pat nurodė, kad formuojant energetikos sąjungą pirmenybė turėtų būti teikiama suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui, o socialiai teisinga pertvarka yra pagrindinis energetikos pertvarkos principas.

2.3.

Komisija taip pat pabrėžė, kad energetikos sąjungai būtinas integruotas valdymas ir stebėsena. Priėmusi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 (2) dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo ES tam sukūrė atitinkamą teisinį pagrindą. Pagal šį reglamentą valstybės narės įpareigotos reguliariai teikti nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP), kuriuose jos turi aprašyti ir savo indėlį siekiant energetikos sąjungos tikslų.

2.4.

Savo 2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaitoje Komisija dabar informuoja apie pažangą ir pristato ją penkiomis antraštėmis:

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas (įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą)

Energijos vartojimo efektyvumas, ypatingą dėmesį skiriant principui „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“

Energetinis saugumas (įskaitant energijos importo į ES mažinimą, didesnį lankstumą ir didesnį nacionalinių energetikos sistemų atsparumą)

Energijos vidaus rinkos

Moksliniai tyrimai ir inovacijos ir konkurencingumas.

Be to, joje nagrinėjama „Energetikos sąjungos platesnėje žaliojo kurso perspektyvoje“ tema.

2.5.

Tuo remdamasi Komisija pristato idėją dėl „žaliojo ekonomikos gaivinimo ir tvarios ekonomikos“. Pirmiausia ji nagrinėja esamas energetikos sistemos integravimo ir vandenilio plėtros Europoje strategijas.

2.6.

Be to, Komisija pagrindžia būtinybę, kodėl išmetamo anglies dioksido kiekio siekiamas sumažinimo apimtis, palyginti su 1990 metais, reikia padidinti bent 55 %, ir informuoja apie išmetamo metano mažinimo strategiją ir jūros energijos viziją. Atsižvelgdama į tai, įgyvendinant NEKSVP valstybių narių pateiktas strategijas ji kritikuoja kaip dažnai neaiškias ir gana nekonkrečias.

2.7.

Apskritai Komisija padėtį vertina kaip vis dar nepatenkinamą, nors konstatuojama, kad didelė dalis 2020 m. ES tikslų, susijusių su atsinaujinančiųjų išteklių energija, bus įgyvendinti. Vis dėlto keletas valstybių narių dar turi pasiekti „didesnės pažangos“.

2.8.

Kai kur ji ragina dėti daugiau pastangų energijos vartojimo efektyvumui užtikrinti; pažymima, kad ypač daug trūkumų esama renovuojant pastatus.

2.9.

Kartu su ataskaita pirmą kartą pateikiama išsami energijos subsidijų analizė (3), kurioje aiškiai nurodoma, kad: a) vis dar reikia geresnių duomenų apie energijos subsidijas (4); b) „reikia dėti daugiau pastangų“ siekiant sumažinti subsidijas iškastiniam kurui. Šiuo metu ES lygmeniu nustatytos teisinės priemonės vertinamos kaip nepakankamos.

2.10.

Be to, nurodoma, kad tai, jog pastaraisiais metais ES 27 į šį sektorių investuojama vis mažiau mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai skirtų lėšų, „neteikia vilčių“ ir Europa, palyginti su kitais ekonominiais regionais, šiuo atžvilgiu labai atsilieka. Komisija praneša dėsianti pastangas, pavyzdžiui, kaupimo baterijų ir vandenilio srityse siekiant atgaivinti mokslinius tyrimus ir inovacijas ir sustabdyti nacionaliniu lygmeniu nustatytą investicijų mažėjimą.

2.11.

Pažymima, kad energijos importo išlaidos pastaraisiais metais vėl išaugo (iki daugiau kaip 330 mlrd. EUR per metus), taigi ankstesnė mažėjimo tendencija vėl pasikeitė į priešingą tendenciją.

2.12.

Savo ataskaitą Komisija baigia patvirtinimu, kad dėl koronaviruso krizės Europai suteikiama unikali galimybė pasinaudoti investicijomis, galinčiomis padėti atsigauti ES ekonomikai ir kartu paspartinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

2.13.

Savo komunikate dėl NEKSVP ES masto vertinimo Komisija daro teigiamą išvadą, kad dėl pažangos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimo srityje 2021 m. galima gerokai padidinti atitinkamus 2030 m. numatytus tikslus. Kita vertus, Komisija pripažįsta, kad būtina mažinti didžiulį atsilikimą energijos vartojimo efektyvumo, investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijų srityse. Siekiant pašalinti atitinkamus trūkumus, reikia, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į daugiametį finansavimo planą ir plėtros ir atsparumo užtikrinimo priemones, įvertintų naujas finansavimo galimybes.

3.   EESRK bendrosios pastabos

3.1.

Pirmiausia Komisija tikrai nusipelno pagyrimo: preciziškumas, matomas jai organizuojant energetikos sąjungos valdymą ir atsispindintis daugybėje dokumentų (įskaitant priedus), rodo, kad šiuos klausimus ji vertina itin rimtai. Jis yra ir labai reikalingas, nes iki šiol nustatyti klimato apsaugos tikslai, kuriuos reikėtų tikslinti, vargiai (jei išvis) pasiekti. Tikslas ne vėliau kaip iki 2050 m. Europos Sąjungoje užtikrinti poveikio klimatui neutralumą yra istorinės svarbos ir jam pasiekti būtinas ko gero beprecedentis strateginis planavimas ir labai skirtingų politinių priemonių, kurios, palyginti su ligšioliniais sprendimais, turi būti taikomos kur kas plačiau, koordinavimas.

3.2.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK tvirtai pritaria Komisijai, kuri pabrėžia, kad valstybės narės turi parengti aiškesnes strategijas ir nedelsiant jas įgyvendinti. Būtina geriau atsižvelgti į pasekmes visuomenei, užimtumui bei kvalifikacijoms ir į kitas energetikos pertvarkos pasekmes paskirstymui, taip pat reikia išdėstyti, kaip įveikti atitinkamus iššūkius.

3.3.

Dauguma Komisijos pateiktų išvadų yra suprantamos ir vertos palaikymo. Tai visų pirma taikoma pastebėjimui, kad pažanga siekiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros tikslų yra tarsi atspirties taškas įgyvendinant aukštesniuosius tikslus.

3.4.

EESRK taip pat pritaria Komisijai, kad būtinas naujas postūmis. Tačiau būtų gerai, jei Komisija nurodytų konkrečiai, kokie tie nauji impulsai turėtų būti.

3.5.

Be to, logiška atrodo tai, kad Komisija energetikos sąjungos plėtrą sieja su Europos žaliuoju kursu ir dėl pandemijos būtina ekonomikos gaivinimo politika – tai yra dvi priemonės, kurių dar nebuvo galima numatyti tuo metu, kai buvo kuriamas strateginis energetikos sąjungos planas ir rengiamas Valdymo reglamentas. EESRK pabrėžia, kad Europos energetikos sąjunga yra puikus su žaliuoju kursu susijusių veiksmų pagrindas. Tuo svarbiau būtų buvę, jei dabartinio persvarstymo metu būtų konkrečiai nurodyti paaiškėję trūkumai ir parengtos atsakomosios strategijos. Tai nebuvo padaryta mažiausiai trimis atvejais, kurie toliau bus nagrinėjami išsamiau.

Netinkamas tikslo „Daugiausia dėmesio energetikos sąjungoje – piliečiams“ įgyvendinimas

3.6.

Kaip minėta 2.2 punkte, strateginiame energetikos sąjungos plane piliečių įgyvendinamos ir jų labui vykdomos politikos svarbą Komisija nurodo kaip svarbiausią (!) tikslą. Todėl šiam tikslui ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ir energetikos sąjungos būklės ataskaitoje, visų pirma pateikiant konkrečių pasiūlymų, kaip piliečius skaidriai ir aktyviai įtraukti į sprendimų paieškos procesus, pavyzdžiui, NEKSVP, kaip jiems tuose procesuose dalyvauti ir kaip aktyviai dalyvauti rinkos procesuose ir daryti jiems įtaką. Tačiau iš tikrųjų dalyvavimo aspektas ataskaitoje visiškai nepaminėtas, taip pat nenurodyta, ar ateičiai siūlomos priemonės tikrai padeda pasiekti šį tikslą.

3.7.

Problema taip pat glūdi ir kitose srityse, be kita ko, Komisijos pateiktoje energetikos sistemos, kurioje piliečiams numatytas tik vartotojų, o ne aktyvių rinkos dalyvių vaidmuo, integravimo strategijoje. Atsižvelgiant į Europos Komisijos aprašytus prioritetus (5), būtent vandenilio strategiją, ir į paskelbtą jūrų energijos viziją, taip pat sunku patikėti, kad piliečių dalyvavimas apskritai yra galimas arba apie jį yra pagalvota. Todėl itin kritikuotina tai, kad Komisija NEKSVP vertinimo komunikate rašo, jog inicijuotą atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą ji pirmiausia nori panaudoti jūrinėms technologijoms remti.

3.8.

Taigi Komisija nepaiso galiojančios Europos teisės: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 (6) dėl elektros energijos vidaus rinkos 43 konstatuojamojoje dalyje nurodoma: „bendruomeninė energetika tapo veiksminga ir ekonomiškai efektyvia priemone, kuria patenkinami piliečių poreikiai ir pateisinami lūkesčiai <…>. Užmezgant tiesioginius ryšius su vartotojais, bendruomeninės energetikos iniciatyvomis rodomas jų potencialas sudaryti palankesnes sąlygas integruotu būdu įsisavinti naujas technologijas ir vartojimo modelius, įskaitant pažangiuosius skirstomuosius tinklus ir reguliavimą apkrova. Bendruomeninė energetika taip pat gali padėti didinti energijos vartojimo efektyvumą namų ūkių lygmeniu ir šalinti energijos nepriteklių mažinant vartojimą ir tiekimo tarifus. […] Kai tokios iniciatyvos buvo sėkmingai įgyvendintos, jos bendruomenei suteikė ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės naudos“. Taigi bendruomeninė energetika, Europos įstatymų leidėjo manymu, galėtų padėti panaikinti kai kurias Komisijos dokumentuose nurodytas blogybes. Dar nesuprantamiau yra tai, kad Komisija tam neskiria dėmesio savo pačios dokumentuose. Tarp ambicijų ir tikrovės yra didžiulė praraja, tikros Komisijos strategijos, kaip piliečiai galėtų tapti aktyviais partneriais, EESRK vis dar nemato.

3.9.

Tačiau šią kritiką galima išsakyti ir daugumai valstybių narių. Pagal Valdymo reglamento (ES) 2018/1999 20 straipsnį jos į savo nacionalinius NEKSVP turi įtraukti bendruomeninės energetikos vertinimą. Komisija savo vertinime pabrėžia, kad valstybės narės to nepadarė arba to, kas padaryta, nepakanka. EESRK ragina Europos Komisiją numatyto persvarstymo metu pateikti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą sukonkretinančias nuostatas, susijusias su bendruomeninės energetikos rėmimu.

Netinkamas tikslų „Tiekimo saugumas ir (arba) energijos importo mažinimas“ įgyvendinimas

3.10.

Strateginis energetikos sąjungos tikslas yra didinti energijos tiekimo saugumą, be kita ko, mažinant energijos importą. Komisija daugiau ar mažiau paviršutiniškai nurodo, kad pažangos nematyti – priešingai, išlaidos importuojamai energijai vėl gerokai išaugo. Vis didėjant vandenilio svarbai, ateityje importas dar labiau padidės, nes Komisija savo vandenilio strategijoje net sąmoningai pasikliauna importu! EESRK tikisi, kad Komisija šiuo klausimu išsakys savo aiškią nuomonę.

3.11.

Be to, EESRK primena, kad užtikrinant energijos importą, kurio negalima išvengti, būtina laikytis Europos solidarumo principo. Tokie vienašališki valstybių veiksmai kaip dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ atveju gali kelti pavojų ne tik klimato apsaugai, bet ir tiekimo saugumui. Dėl tokių Europos solidarumui kenkiančių veiksmų gali sumažėti piliečių pasitikėjimas ES ir pablogėti ES įvaizdis trečiosiose šalyse.

Netinkamas tikslo „Inovacijos, pirmavimas pasaulyje“ įgyvendinimas

3.12.

Su inovacijomis susijusi padėtis taip pat yra prasta. Visur skelbiamą energetikos sąjungos užmojį pirmauti pasaulyje, turint omenyje energetikos sąjungos padėties ataskaitoje aprašytą situaciją, susijusią su investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir patentų paraiškomis, įgyvendinti nelengva. Atsižvelgiant į šią nerimą keliančią išvadą būtina tiksliai ir nuodugniai išanalizuoti klaidas, kad būtų galima diferencijuotai ir tiksliai išsiaiškinti nesėkmės priežastį. Tuo remiantis reikia parengti konkrečias atsakomąsias priemones.

3.13.

Atsižvelgiant į 3.6–3.11 punktuose nurodytas aplinkybes reikia aiškiai pasakyti – nepakanka nuolat kartoti tą patį, jei vis tiek nesiimama konkrečių veiksmų. Kitaip kyla abejonių dėl Europos politikos patikimumo. Faktiškai visuose pateiktuose Komisijos dokumentuose, įskaitant energetikos sistemos integracijos ir vandenilio strategijas, nenurodomos konkrečios priemonės, galinčios padėti pasiekti pirmiau minėtus tikslus.

Energetikos sąjungos socialinė ir regioninė svarba

3.14.

Komisija savo energetikos sąjungos būklės ataskaitos 2.6 ir 3.3 skyriuose pateikia ir keletą minčių socialinės politikos klausimais. Jos yra teisingos, EESRK ypač palaiko tai, kad dėl koronaviruso kilusios krizės reikalingos pagalbinės gaivinimo priemonės siejamos su klimato ir energetikos politikos tikslais. Taip pat tinkamos numatytos priemonės teisingai pertvarkai užtikrinti, jos yra pagrindas siekiant sėkmingai įtikinti gyventojus prisidėti prie klimato ir energetikos politikos tikslų įgyvendinimo. Ar tokiu būdu iš tikrųjų pavyks iš esmės įgyvendinti principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“ konkrečiai priklausys nuo pavienių priemonių perkėlimo į veiklos lygmenį, jų finansavimo ir konkretaus jų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu.

3.15.

EESRK primena savo ankstesnėse nuomonėse išreikštą įsitikinimą (7) – ne tik socialinės ir regioninės sanglaudos ir pagalbinės gaivinimo priemonės turi būti įgyvendinamos taip, kad būtų užtikrinta klimato apsauga ir sklandžiau vyktų energetikos pertvarka: veikiau klimato ir energetikos politika turi (ir gali) būti dar formuojama taip, kad ja būtų skatinama socialinė ir regioninė sanglauda. Tokių būdų jau esama, kai kurie iš jų net pristatyti NEKSVP vertinimo komunikate, pavyzdžiui, saulės energijos įrenginių projektų įgyvendinimas buvusiuose Portugalijos ir Graikijos rusvųjų anglių kasybos regionuose arba strateginis energiją gaminančių vartotojų skatinimas Lietuvoje. Tačiau šie pavyzdžiai tikrai nėra tapę bendrąja praktika arba vyraujančia tendencija.

3.16.

Taigi kyla pavojus, kad dėl energetikos pertvarkos padidės socialiniai ir regioniniai skirtumai, pavyzdžiui, jei Komisija energetikos sistemos integraciją, vandenilio infrastruktūros plėtrą ir jūrų energijos skatinimą įgyvendins taip, kaip yra suplanuota, nes tada ji teiks pirmenybę ne decentralizuotiems, o centralizuotiems metodams.

3.17.

Bet kokiu atveju lygiagrečiai kurti centralizuotą ir decentralizuotą infrastruktūrą yra sudėtinga ir kyla pavojus, kad bus netinkamai investuojama. Pavyzdžiui, dėl konkretaus panaudojimo vyksta konkurencija tarp visą teritoriją aprėpiančių vandenilio vamzdynų ir Komisijos NEKSVP vertinimo komunikate reikalaujamos žemos temperatūros centralizuoto šilumos tiekimo tinklų plėtros. Todėl (kiek tai susiję su investicijų saugumu) EESRK paragino priimti atitinkamus esminius sprendimus (8). Jie yra strategiškai svarbūs siekiant, kad energetikos sąjunga veiktų sėkmingai, tačiau čia aptariamuose dokumentuose nėra įvertinami.

3.18.

Kaip beveik visuose naujausiuose Komisijos energetikos politikos dokumentuose, skaitmeninimui energetikos sąjungos būklės ataskaitoje dėmesio neskiriama. Tačiau skaitmeninimas atveria kelią įdomiems metodams, pavyzdžiui, pažangiesiems mikrotinklams ir pažangiosioms rinkoms, mikroprekybai, virtualioms elektrinėms ir kt. Visi šie metodai gali padėti pasiekti didesnį energijos vidaus rinkos efektyvumą ir veiksmingumą, visų pirma dėl to, kad jie sustiprina aktyvių vartotojų vaidmenį. Energetikos sąjungos pagrindų strategijoje (9) Komisija tai aprašo, nors ir kiek per trumpai. Nesuprantama, kodėl energetikos sąjungos būklės ataskaitoje šio aspekto ji apskritai nepamini, tuo labiau, kad reikia atidžiai patikrinti, ar skaitmenines technologijas naudoti tikslinga ir ar tai nekelia etinių problemų, visų pirma susijusių su duomenų suverenumu.

3.19.

Vis dėlto kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į tai, kad skaitmeninimas būtų orientuotas į galutinius vartotojus. Piliečiai ir toliau laukia geresnių paslaugų, kurių pagrindas yra vis didesnis skaitmeninimas, pavyzdžiui, galimybių kasdien keisti tiekėjus, nedelsiant pranešti apie netinkamai veikiančius skaitiklius arba įtartinus naudojimo pavyzdžius, taip pat naudotis galimybe nenutrūkstamai tiekti savo pagamintą energiją į tinklą.

4.   Konkrečios pastabos

Dėl Energetikos sąjungos būklės ataskaitos skyriaus „Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas“

4.1.

Komisija teisingai rašo, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas turi daug pranašumų. Tačiau klausimas, kam šie pranašumai yra naudingi, yra glaudžiai susijęs su tuo, ar energetikos pertvarka iš esmės organizuojama decentralizuotai ar centralizuotai (10). Komisija tai savo ataskaitoje nutyli.

Dėl Energetikos sąjungos būklės ataskaitos skyriaus „Energetinis saugumas“

4.2.

Komisija pagrįstai daug dėmesio skiria tiekimo saugumo klausimui, o kartu ir energetiniam saugumui. Jo reikšmė ekonomikai tikrai yra be galo didelė. Be tradicinio klausimo dėl priklausomybės nuo importo, reikia pirmiausia ir svarbiausia pagalvoti ir apie atsparumą išorės išpuoliams, pavyzdžiui, kibernetiniams nusikaltimams. Naujausi tyrimų rezultatai (11) šiuo atveju rodo, kad geriausia didelio atsparumo užtikrinimo strategija yra decentralizuotų struktūrų, galinčių veikti izoliuotai, stiprinimas. Komisija šiam rezultatui turėtų skirti daugiau dėmesio.

4.3.

Nekyla abejonių, kad žaliasis vandenilis ateityje prisidės prie saugios Europos energetikos sistemos užtikrinimo. EESRK atkreipia dėmesį į savo nuomones dėl vandenilio strategijos (12) ir ES energetikos sistemos integravimo strategijos (13).

4.4.

Šiuo atveju taip pat negalime mąstyti tik apie didelio masto technologijas (įskaitant vandenilio importo infrastruktūros kūrimą). Esama nemažai novatoriškų, aplinką tausojančių ir, visų svarbiausia, regioninių ir (arba) vietos sprendimų, kuriuos galima tiesiogiai taikyti vietoje (įskaitant regioninio vandenilio arba elektrosintetinių degalų gamybą). Tai padidins tiekimo saugumą, sumažins priklausomybę nuo importo ir skatins užimtumą vietos lygmeniu, t. y. bus kuriamos žaliosios darbo vietos ir pridėtinė vertė regionuose. Labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti įgyvendinant žaliąjį kursą ir gauti iš jo naudos, be to, tai sustiprins pritarimą žaliajam kursui ir energetikos pertvarkai.

Dėl Energetikos sąjungos būklės ataskaitos skyriaus „Energijos vidaus rinkos“ ir energijos vidaus rinkos pažangos ataskaitos

4.5.

Komisija pažymi, kad parengus dokumentų rinkinį „Švari energija“ buvo sukurtos geresnės sąlygos vartotojų dalyvavimui energijos rinkose skatinti ir vienodos konkurencijos sąlygos naujiems rinkos dalyviams. Tačiau iš tikrųjų šiuo atžvilgiu galioja tik Elektros energijos vidaus rinkos direktyvos nuostatos. Kol kas negalima nustatyti, kokiu mastu valstybės narės veiksmingai įgyvendino šias nuostatas. Todėl Komisijos išvada yra pernelyg ankstyva. EESRK ragina būtinai atsakingai įvertinti svarbų vartotojų dalyvavimo tikslą, be kita ko, atsižvelgiant į paskirstymo politikos padarinius mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių dalyvavimui.

4.6.

Komisija pabrėžia rinkos kainų signalų svarbą, be kita ko, ir investuotojams. Tai neabejotinai yra svarbus aspektas. Tačiau tam būtinas diferencijuotas požiūris. Dauguma elektros energijos didmeninės prekybos rinkų atspindi trumpojo laikotarpio kainas. Energetikos ekonomikoje nėra vienareikšmio atsakymo, ar šios kainos apskritai gali investuotojams kažką reikšti. EESRK tai jau pripažino ankstesnėse nuomonėse (14). Taigi Komisijai šiomis aplinkybėmis nėra prasmės nediferencijuotai kalbėti apie „energijos vidaus rinką“. Kad energetikos sąjunga veiktų sėkmingai, bent jau elektros energijos srityje, reikalingas naujas rinkos modelis. Vien tik visiškos atsakomybės už atsinaujinančiųjų išteklių energijos balansavimą nepakanka. Todėl EESRK ragina Komisiją kuo greičiau pateikti savo nuomonę dėl naujo rinkos modelio. Šiuo klausimu reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad visi rinkos dalyviai galėtų naudotis vienodomis balansavimo energijos rinkos sąlygomis. Tai taip pat labai svarbu siekiant sėkmingo energetikos sistemos integravimo (15).

4.7.

Kartu reikia atsižvelgti į tai, kad energijos tiekimo saugumo ir poveikio klimatui neutralumo tikslų negalima pasiekti vien kainų signalais.

4.8.

Energijos vidaus rinkos pažangos ataskaitoje Komisija visiškai pagrįstai pabrėžia, kad konkurencijos sąlygų sudarymas gamybos ir tiekimo lygmeniu turi likti nacionalinės energetikos politikos ir ES energetikos politikos prioritetu. Tačiau ji nepaaiškina, ką konkrečiai tai reiškia. Tai nėra teisinga, be to, tai neatitinka dokumentų rinkinyje „Švari energija“ įtvirtintos Europos teisės nuostatos, kad tik susiejant rinkas galima skatinti konkurenciją. Taikant pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo principus pagal Elektros energijos vidaus rinkos reglamento 16 straipsnį turėtų būti atsižvelgiama į geografinę valstybių narių padėtį, kuria remiantis būtų galima pateisinti ir terminų pratęsimą pajėgumams įrengti. Bet kuriuo atveju, siekiant aktyvios konkurencijos, visų pirma svarbi galimybė patekti į rinką, ypač mažiesiems rinkos dalyviams. Šiuo atžvilgiu, be kita ko, galėtų labai pasitarnauti skaitmeninimas.

4.9.

Be to, Energijos vidaus rinkos pažangos ataskaitoje Komisija išdėsto, kad terminiai įrenginiai, pavyzdžiui, dujinės elektrinės, skirtos šilumos ir elektros energijos gamybai kogeneracijos būdu, gali suteikti sistemai svarbaus lankstumo, tačiau blogai suprojektuoti pajėgumų mechanizmai vidaus rinką gali smarkiai iškreipti. Šiuo klausimu EESRK remiasi nuomonėje TEN/625 išdėstyta savo pozicija. Komitetas ragina Komisiją kritiškai įvertinti valstybėse narėse esančius pajėgumų mechanizmus taip pat atsižvelgiant į Elektros energijos vidaus rinkos reglamento 22 straipsnio nuostatų laikymąsi – jomis, be kita ko, numatyta 550 g CO2/kWh ribinė vertė.

4.10.

Energijos vidaus rinkos pažangos ataskaitoje Komisija primena apie tai, kad perdavimo sistemų ir skirstomųjų tinklų operatoriams paprastai nesuteikta galimybė turėti ir eksploatuoti energijos kaupimo sistemas. Šį sprendimą (16) EESRK iš esmės vertino palankiai – į tai atsižvelgiant, tinklui naudingais tikslais skirstomųjų tinklų operatoriams turėtų būti leidžiama turėti ir eksploatuoti energijos kaupimo sistemas. Tačiau, jo nuomone, sprendimas turi būti derinamas su pažangiųjų rinkų stiprinimu, kad saugyklų operatoriai būtų skatinami paisyti tinklo operatoriaus siunčiamų signalų ir savo saugyklas kurti taip, kad tai būtų naudinga sistemai. Tinklo operatoriams reikia tinkamų paskatų signalams siųsti.

4.11.

Paskirstymo tinklai yra itin svarbūs kuriant pažangiąsias rinkas ir apskritai užtikrinant sėkmingą energetikos pertvarką. Todėl ateityje Sąjungos energetikos politika turi būti labiau orientuota į jų modernizavimą.

4.12.

EESRK sutinka su Komisijos nuomone, kad svarbiausias Tarybos energijos mokesčių direktyvos 2003/96/EB (17) tikslas nebepasiekiamas. Taigi Komitetas remia Komisijos ketinimą ir ragina parengti naują plataus užmojo šios direktyvos redakciją ir atitinkamai pergalvoti kitus mechanizmus, padedančius atsisakyti iškastiniams energijos ištekliams skirtų subsidijų ir internalizuoti išorės sąnaudas.

4.13.

EESRK dar kartą pabrėžia energijos nepritekliaus problemą ir ragina Komisiją imtis konkrečių priemonių, nenurodytų abstrakčiose gairėse dėl apibrėžimo ir stebėsenos centro. EESRK ne kartą pabrėžė, kad šiuo atveju galėtų padėti vienas iš kelių galimų metodų – aktyvus piliečių dalyvavimas energetikos sektoriuje.

4.14.

Šiame kontekste EESRK primena savo poziciją, jog negalima leisti, kad susiformuotų dviejų klasių energetikos visuomenė. Negali atsitikti taip, kad tik geresnės finansinės padėties ir geresnę techninę įrangą turintys namų ūkiai turėtų naudą iš energetikos pertvarkos, o visi kiti namų ūkiai patirtų išlaidas. Energijos nepriteklių patiriantys piliečiai paprastai nėra politiškai stipriausi. Todėl Komisija turėtų daugiau nuveikti, kad valstybės narės aktyviai stengtųsi kovoti su energijos nepritekliumi: sumažinti energijos nepriteklių gali padėti ir pastatų energinės renovacijos banga, kurią siekiama įgyvendinti, ir aktyvus piliečių įtraukimas į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad galimas prekybos apyvartiniais taršos leidimais išplėtimas įtraukiant šildymo ir transporto sektorius gali turėti poveikio paskirstymo teisingumui.

Dėl Energetikos sąjungos būklės ataskaitos skyriaus „Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas“

4.15.

EESRK baiminasi, kad ES atsilikimo tam tikrose srityse, pavyzdžiui, susijusiose su saulės ir ličio jonų baterijomis, priežastis yra menka paklausa. Todėl EESRK ragina Komisiją vadovautis platesne strategija: Europos Sąjungai reikia aktyvių pramonės politikos iniciatyvų, kad būtų galima palaužti Kinijos dominavimą rinkoje. Komisijos pasiūlymas dėl Baterijų reglamento yra žingsnio teisinga kryptimi pavyzdys. Be to, būsimoje energetikos sistemoje turėtų būti stiprinamos decentralizuotos struktūros. Taip būtų didinama, pavyzdžiui, baterijų paklausa, stiprinama masto ekonomija ir baterijų kainos tampa patrauklesnės.

Dėl Energetikos sąjungos būklės ataskaitos skyriaus „Energetikos sąjunga platesnėje žaliojo kurso perspektyvoje“

4.16.

EESRK remia Komisijos pastangas visame pasaulyje propaguoti plataus užmojo susitarimą dėl klimato kaitos. Šiuo tikslu tarptautiniuose prekybos susitarimuose reikia ne tik drąsiau ir konkrečiau atsižvelgti į klimato apsaugą (ir kitus tvarumo tikslus), bet ir nustatyti kompensacinius pasienio muitus (18).

Dėl NEKSVP vertinimo komunikato

4.17.

EESRK negali suvokti, kodėl, išsakydama kritiką dėl nepakankamo atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo vertinimo, Komisija apsiriboja tik jūrų energijos sektoriumi. Jis ragina Komisiją liautis šališkai teikti pirmenybę jūrinėms technologijoms, kai mažiau dėmesio skiriama fotovoltinei technologijai ir vėjo energijos perdavimui į krantą, ir skatina parengti atskiras plėtros strategijas, kurios būtų skirtos minėtoms technologijoms.

4.18.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta atsinaujinančiųjų išteklių energijos svarbą kuriant darbo vietas. Tačiau jis pabrėžia, kad visas šis potencialas automatiškai nebus išnaudotas ir kad tam reikalinga aktyvi politika, ypač kiek tai yra susiję su darbo vietų kokybe. Šiomis aplinkybėmis visiškai nesuprantama, kodėl Komisija tiek mažai dėmesio skiria fotovoltinei technologijai, turint omenyje, kad ji, kaip nurodyta komunikate, yra daugiausiai darbo vietų sukuriantis sektorius.

4.19.

EESRK ragina Komisiją, persvarstant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, numatyti tokias viešųjų konkursų taisykles, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrovėms ir MVĮ dalyvauti juose būtų paprasčiau.

4.20.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad itin pageidautinos investicijos į žemos temperatūros centralizuoto šilumos tiekimo sistemas. Reikėtų sudaryti sąlygas atitinkamai iniciatyvai.

4.21.

Svarbi klimato kaitos švelninimo priemonė yra anglies dioksido mažinimas. Vis dėl to reikia rimtai vertinti valstybių narių jų NEKSVP išreikštą susirūpinimą dėl didėjančių natūralių trikdžių. Todėl LULUCF kreditai, palyginti su kitais klimato kaitos švelninimo būdais, visada turi būti laikomi tik papildomomis priemonėmis.

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG


(1)  COM(2015) 80 final.

(2)  OL L 328, 2018 12 21, p. 1.

(3)  COM(2020) 950 final, 2 priedas.

(4)  Turėtų stebinti tai, kad apie aplinkai kenksmingų subsidijų panaikinimą ES kalbama jau daugiau kaip 30 metų.

(5)  Ir Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos.

(6)  OL L 158, 2019 6 14, p. 125.

(7)  OL C 47, 2020 2 11, p. 30, OL C 62, 2019 2 15, p. 269.

(8)  OL C 429, 2020 12 11, p. 85.

(9)  COM(2015) 80 final, p. 13.

(10)  OL C 429, 2020 12 11, p. 85.

(11)  Žr. Hirschl, B., Aretz, A., Bost, M., Tapia, M., & Gößling-Reisemann, S. (2018): Vulnerabilität und Resilienz des digitalen Stromsystems. Galutinė ataskaita. Berlin, Bremen, atsisiųsti galima adresu www.strom-resilienz.de.

(12)  OJ C 123, 2021 4 9, p. 30.

(13)  OJ C 123, 2021 4 9, p. 22.

(14)  OL C 82, 2016 3 3, p. 13.

(15)  OL C 364, 2020 10 28, p. 158.

(16)  OL C 288, 2017 8 31, p. 91.

(17)  OL L 283, 2003 10 31, p. 51.

(18)  OL C 81, 2018 3 2, p. 44.


2021 6 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/47


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos

(COM(2020) 663 final)

(2021/C 220/05)

Pranešėjas

Udo HEMMERLING

Prašymas pateikti nuomonę

Europos Komisija, 2020 11 27

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

Priimta skyriuje

2021 3 9

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 3 24

Plenarinė sesija Nr.

559

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

252 / 5 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palaiko ES metano strategijos tikslus ir esminę kryptį, siekiant toliau reikšmingai sumažinti išmetamą metano kiekį ir siekti klimato apsaugos tikslų.

1.2.

Susitelkimas į tuos sektorius, kuriuose išmetamas didžiausias metano kiekis, būtent į žemės ūkį, energetiką ir atliekų tvarkymą, yra pagrįstas.

1.3.

Metano strategija turėtų būti susieta su bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos strategijomis.

1.4.

Ypač palaikomas siekis daug dėmesio skirti geresniam išmetamo metano kiekio matavimui ir tarptautinėms jo mažinimo iniciatyvoms. Išmetamo metano kiekis dažnai kaupiasi decentralizuotuose, išskaidytuose šaltiniuose, susidarančiuose tarptautinėse gamybos ir tiekimo grandinėse.

Siūloma ES metano strategiją papildyti taip:

1.5.

Dėl smarkiai išskaidytų metano šaltinių ir sudėtingo išmetamo metano kiekio matavimo dažnai būna sunku vykdyti išmetamų teršalų kiekio stebėseną. Reikėtų nuosekliai ir palyginamai plėtoti geresnę stebėseną susijusiuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkio, energetikos, atliekų ir chemijos pramonėje.

Labai sunku ir dažnai neįmanoma tiesiogiai įtraukti pasklidaus išmetamojo metano į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą arba tiesiogiai jį įkainoti. Bet jei įmanoma užfiksuoti sutelktosios taršos šaltinius, turėtų būti siekiama įgyvendinti tokį metodą ir tokio paties požiūrio laikytis visų didelį kiekį išmetančių sektorių atžvilgiu.

1.6.

Valstybės narės turėtų savo klimato apsaugos planuose nurodyti biodujų, išgautų iš skysto ir įprasto mėšlo, biologinių atliekų, nuotekų, sąvartynų bei kasyklų dujų, naudojimo lygį ir galimybes bei nustatyti priemones didesniam jų naudojimui užtikrinti.

1.7.

Žemės ūkyje vis dar yra daug galimybių mažinti išmetamo metano kiekį, visų pirma fermentuojant skystą ir įprastą mėšlą biodujų įrenginiuose, taip pat tobulinti žemės ūkio paskirties gyvūnų šėrimo ir auginimo veiklą bei tręšti neteršiant atmosferos. Šios galimybės turėtų būti sukonkretintos toliau įgyvendinant ES metano strategiją.

1.8.

Atliekų tvarkymo srityje atskiras biologinių atliekų surinkimas ir naudojimas pamažu turėtų tapti norma visoje ES. Taip sudaromos sąlygos išvengti tolesnio metano išmetimo į atmosferą šiame sektoriuje.

2.   Europos Komisijos metano strategijos apžvalga

2.1.

Metanas sudaro 10,5 proc. visų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų iš 3,76 mlrd. tonų CO2 ekvivalento (2018 m. duomenys). Nuo 1990 m. išmetamo metano kiekį pavyko sumažinti beveik 34 proc.

2.2.

Metano strategija iš esmės apima pagrindinį išmetamą antropogeninės kilmės metaną bei žemės ūkio (53 proc. ES išmetamo metano kiekio), atliekų (26 proc. ES išmetamo metano kiekio) ir energijos (19 proc. išmetamo metano kiekio) sektorius, kuriuose į atmosferą išmetamas metanas, ir joje siūlomos atitinkamos mažinimo priemonės. Todėl į strategiją neįtrauktas natūralus metano išmetimas, pavyzdžiui, laukinių atrajotojų ar pelkių.

2.3.

Pasaulinis išmetamo metano kiekio mažinimas gali labai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Perpus sumažinus pasaulyje išmetamą metano kiekį, bendras aušinimo poveikis iki 2050 m. būtų 0,18 oC.

2.4.

Dėl Europos Sąjungoje vykdomos veiklos išmetama 5 proc. viso pasaulio metano. Dėl ES vykdomo iškastinių dujų, naftos ir anglies importo išmetamas didelis metano kiekis trečiosiose šalyse. Todėl Europos Komisija siūlo imtis veiksmų šiam išmetamam kiekiui tarptautinėse tiekimo grandinėse mažinti.

2.5.

Ji siūlo iš esmės tobulinti išmetamo metano kiekio matavimo ir ataskaitų apie jį teikimo procesą.

2.6.

Metano strategijoje nėra konkrečiai kalbama apie dabartines mokslo žinias apie ypatingą metano, kaip trumpaamžių ŠESD, poveikį (žr. 3 dalį).

3.   Žinių apie metano poveikį klimatui lygis ir pasekmės įgyvendinant neutralaus poveikio klimatui politiką

3.1.

Prie esminių metano (CH4), kaip ŠESD, savybių priskiriama tai, kad jo gyvavimo laikas yra santykinai trumpas, o per maždaug 12 metų jis atmosferoje išsiskaido į vandenį (H2O) ir CO2. Tai daro lemiamą įtaką jo poveikiui klimatui ir palyginimui su CO2, ir ši informacija naudojama klimato ataskaitose kaip pagalbinė.

3.2.

CO2 atmosferoje yra stabilus ir, priešingai nei metanas, nesiskaido, todėl taip pat apibūdinamas kaip ilgaamžės ŠESD (angl. stock gas). Dėl to išmetamas CO2 kiekis, pvz., susidarantis deginant iškastinius energijos šaltinius (lot. ceteris paribus), toliau kaupiasi atmosferoje ir nuolat didina CO2 koncentraciją.

3.3.

Tuo tarpu išmetamų trumpaamžių ŠESD (angl. flow gases), tokių kaip metanas, kiekis subalansuojamas vykstant jų natūraliam skaidymosi procesui. Dėl trumpos jų gyvavimo trukmės išmetalai absorbuojasi, todėl, esant stabiliam išmetamam kiekiui, jų koncentracija atmosferoje yra stabili.

3.4.

Be trumpaamžiškumo, klimato poveikiui lemiama yra ir metano kilmė, nes jam skaidantis susidaro šiltnamio efektą sukeliančios CO2 dujos. Skaidantis biogeninės kilmės metanui (pvz., susidarančiam per atrajotojų virškinimo procesą ar drėgnai auginant ryžius) susidarantis CO2, augant augalams ir vykstant fotosintezei pasišalino iš atmosferos ir iš esmės jau yra cikle, todėl CO2 koncentracija atmosferoje nesikeičia.

3.5.

Tuo tarpu iškastinės kilmės metano (pvz., iš išgaunamų gamtinių dujų, naftos ar anglies) skaidymasis į CO2 ir vandenį tampa papildomu CO2 šaltiniu atmosferoje, todėl didina joje esančio CO2 koncentraciją.

3.6.

Ši metano savybė daro įvairialypį poveikį klimatui ir klimato politikos formavimui, ypač kalbant apie neutralaus poveikio klimatui tikslą. Nekintantis išmetamas (biogeninės kilmės) metano, kaip trumpaamžių ŠESD, kiekis vidutinės trukmės laikotarpiu lemia pastovią metano koncentraciją atmosferoje, kuri daro nuolatinį išorinį poveikį radiacijos balansui klimato sistemoje, taigi, ir temperatūrai. Sumažėjus išmetamo metano kiekiui, koncentracija atmosferoje sumažėja, todėl sumažėja radiacijos balansas ir temperatūra (aušinimo poveikis).

3.7.

Tuo tarpu dėl nekintančio išmetamo CO2 kiekio CO2 koncentracija atmosferoje auga tol, kol CO2 sklinda iš CO2 šaltinio. NET ir baigus teršti atmosferą CO2, dėl jo susidariusi CO2 koncentracija lieka atmosferoje, todėl toliau daro poveikį radiacijos balansui ir nuolat didina atšilimą.

3.8.

Tad siekiant klimatui neutralaus poveikio, būtinos skirtingos priemonės, susijusios su trumpaamžėmis ir ilgaamžėmis ŠESD. Siekiant nepertraukiamo CO2 išorinio poveikio radiacijos balansui sukeltą ilgalaikį temperatūros augimą vėl grąžinti į temperatūros lygį iki CO2 išmetimo, būtina aktyviai mažinti CO2 koncentraciją atmosferoje mažinant patį CO2, o siekiant išlaikyti stabilų temperatūros lygį ilgalaikio (neišvengiamo) CO2 išmetimo atveju, būtina nuolat iš atmosferos šalinti tokį patį CO2 kiekį, koks ir buvo į ją išleistas (neto nulinės emisijos). Tai išreiškiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų neutralumo tikslu. Vis dėlto klimatui neutralus (biogeninės kilmės) metano šaltinių poveikis pasiekiamas jau vien išlaikant stabilų išmetamą kiekį, tuo tarpu į anglies dvideginio (CO2) ekvivalentą perskaičiuoto išmetamo metano kiekio subalansavimas šalinant šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš atmosferos sukelia aušinimo efektą.

3.9.

Todėl metano, kaip trumpaamžių ŠESD, neto nulinė vertė, išreikšta CO2 ekvivalentu, nėra adekvati politikos priemonė. Pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos priimtame dokumente „Zero Carbon Act“ ypač daug dėmesio skiriama išmetamo metano kiekiui. Trumpaamžių ŠESD poveikis klimatui ŠESD balansuose turėtų atsispindėti pateikiant tinkamesnius duomenis (žr. susijusius Oksfordo universiteto darbus šioje srityje: https://iopscience.iop.org/article/10.1088/1748-9326/ab6d7e).

4.   Išmetamo metano kiekio mažinimas. Kitos papildomos pastabos

4.1.

Vartotojų elgsenos pasikeitimas neabejotinai gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Ši nuostata taip pat taikoma ir mitybai, ypač rekomenduojant vartoti mažiau gyvūninės kilmės produktų. Tačiau kalbant apie klimato politiką būtina atsižvelgti į tai, kad atviroje visuomenėje svarbus savanoriškas žmogaus gyvenimo būdo keitimas.

4.2.

Žemės ūkio sektoriuje be išmetamo metano kiekio mažinimo gyvulininkystės sektoriuje galimybių taip pat turėtų būti apsvarstyti žemės naudojimo būdai. Būtent atrajotojai yra svarbiausia priežastis, dėl kurios naudojamos ir išlaikomos ganyklos. Dėl dirvožemio humuse sekvestruojamo CO2 ganyklų išsaugojimas yra labai reikšmingas klimato politikos požiūriu.

4.3.

Kai kurios ES šalys dar nėra parengusios plataus masto priemonių, skirtų surinkti metano dujas iš sąvartynų, nuotekų valymo įrenginių ar uždarytų anglies kasyklų ir jas panaudoti energetikos sektoriuje.

4.4.

Daugelyje valstybių narių dar nėra sukurta plataus masto atskiro biogeninės kilmės atliekų surinkimo ir naudojimo sistemų. Tai neleidžia maksimaliai išvengti metano, susidarančio kompostuojant ar fermentuojant (biodujas) biologinių atliekų tvarkymo metu, išmetimo.

4.5.

Dėl iškastinio kuro, tokio kaip gamtinės dujos, nafta ir anglis, importo ES iki šiol netaikė jokių ypatingų reikalavimų, susijusių su gamtos, aplinkos ir klimato apsauga. Žadami reikalavimų, kuriais siekiama mažinti išmetamo metano kiekį, griežtinimai turėtų būti platesnės iniciatyvos, skirtos mažinti šio energijos importo ekologinį pėdsaką, dalis, kartu įgyvendinant žaliąjį kursą.

4.6.

Natūraliai išmetamo metano kiekis turėtų būti nurodomas kaip orientacinis, kaip antropogeninės kilmės išmetamo metano kiekio išplėstinės stebėsenos dalis siekiant pateikti išsamią apžvalgą.

4.7.

Metano mažinimo technologijų moksliniai tyrimai, plėtra ir tolesnis skverbimasis į rinką turėtų būti skatinami Europos tinkluose, dalyvaujant ekonominiams ir socialiniams partneriams.

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG


2021 6 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/51


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 347/2013

(COM(2020) 824 final – 2020/0360 (COD))

(2021/C 220/06)

Pranešėjas

Philippe CHARRY

Prašymas pateikti nuomonę

Europos Parlamentas, 2021 1 18

Europos Sąjungos Taryba, 2021 1 19

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 172 straipsnis ir 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

Priimta skyriuje

2021 3 9

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 3 24

Plenarinė sesija Nr.

559

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

252 / 3 / 5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pritaria ES taisyklių dėl transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) pritaikymui prie žaliojo kurso tikslų siekiant, kad būtų užtikrintas „švarios ir įperkamos energijos tiekimas ir energijos tiekimo saugumas“, visų pirma apimant energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimą, energijos vartojimo efektyvumą ir energijos nepritekliaus rizikos prevenciją. Todėl Komitetas atsižvelgia į tai, kad Europai būtina energetikos sistema, kuria būtų užtikrintas energijos tiekimo saugumas visoms ES šalims, energija visiems už prieinamą kainą, grindžiama sparčia elektrifikacija, kartu padvigubinant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį. EESRK ragina siūlomus reglamento teisinį pagrindą papildyti aiškia nuoroda į SESV 194 straipsnį.

1.2.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad TEN-E reglamentu reikia įgyvendinti visus energetikos politikos tikslus. Kadangi energetikos tinklai atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant energetikos sistemos pusiausvyrą, atsparumą ir plėtrą, Komitetas ragina reglamente labiau atsižvelgti į energetikos sistemos integravimo dinamiką, siekiant skatinti visų formų mažo anglies dioksido kiekio energiją, ir užtikrinti, kad bet kokia dezintegracija taptų neįmanoma.

1.3.

EESRK ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą skatinti naudoti anglies dioksido neišskiriančius energijos šaltinius laikantis technologinio neutralumo principo. Jis taip pat ragina remti pastangas įgyvendinti Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) projektą, kad po 2050 m. visiems būtų užtikrinta švari ir įperkama energija. Komitetas ragina projektais sudaryti išankstines sąlygas vandenilio ir sintezės erai.

1.4.

EESRK prašo pirmenybę teikti inovacijoms ir energetikos tinklų kūrimui, kuriais siekiama mažinti su transportu susijusius energijos nuostolius.

1.5.

Jūros vėjo elektrinių klausimu, EESRK ragina pirmenybę teikti radialinio prijungimo projektams ir atlikti bendrą šios technologijos poveikio aplinkai vertinimą.

1.6.

EESRK prašo gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektus laikyti atitinkančiais reglamento kriterijus, bendro intereso arba abipusio intereso projektais.

1.7.

Komitetas siūlo pasiūlymo dėl reglamento bendro intereso projektų (BIP) ir abipusio intereso projektų (AIP) tinkamumo kriterijuose vietoj žodžių „atsinaujinančiųjų išteklių“ vartoti formuluotę „atsinaujinančiųjų išteklių ir (arba) nuo iškastinio kuro nepriklausomos“.

1.8.

EESRK prašo reglamente aiškiai nurodyti ES tikslus tiekti energiją visiems gyventojams prieinama kaina ir užtikrinti aukštą kokybės, saugos lygį, taip pat tikslą sudaryti vienodas sąlygas ir skatinti visuresę prieigą bei vartotojų teises.

1.9.

EESRK prašo priimti kuo mažiau Komisijos deleguotųjų aktų ir įgyvendinti daugiašalį valdymą pasitelkiant pilietinės visuomenės atstovus: profesines asociacijas, profesinių sąjungų organizacijas, vartotojų asociacijas ir kt.

1.10.

EESRK siūlo reglamentu nustatyti ES atsakomybę už bendro intereso projektų (BIP) finansavimą, derinant finansavimo metodus neskirstant jų pagal prioritetus.

1.11.

Siekiant bendros sistemos pusiausvyros ir labai aukštos įtampos elektros perdavimo tinklų teikimo tęstinumo ES lygmeniu, EESRK ragina Komisiją išnagrinėti galimybę įsteigti tiek integruoto, tiek decentralizuoto transeuropinio labai aukštos įtampos elektros perdavimo tinklų operatorių.

2.   Bendrosios pastabas

2.1.

Komisija siūlo persvarstyti transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) taisykles.

2.2.

2013 m. priimtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 347/2013 (1) nustatytos transeuropinių energetikos tinklų plėtros ir sąveikos taisyklės. Savo pasiūlyme Komisija pabrėžia, kad šis reglamentas padėjo pasiekti ES energetikos politikos tikslus, t. y. užtikrinti daugiau energetikos tinklų jungčių visoje Sąjungoje.

2.3.

Tačiau Komisijos atliktame vertinime daroma išvada, kad „dabartinė sistema nebuvo pakankamai lanksti, kad ilgainiui galėtų prisitaikyti prie kintančių Sąjungos politikos tikslų“, todėl Komisija pasiūlė persvarstyti šį reglamentą.

2.4.

Šiuo atnaujinimu visų pirma keičiamos BIP atrankos ES finansavimui gauti sąlygos, visų pirma numatomas įpareigojimas atitikti tvarumo kriterijų ir principą „nepakenk“, kaip nustatyta žaliajame kurse.

2.5.

Pasiūlymu pakeistos infrastruktūros kategorijos, atitinkančios reikalavimus gauti ES finansinę paramą pagal TEN-E politiką, panaikinant paramą naftos ir dujų infrastruktūrai.

2.6.

Ypatingas dėmesys pasiūlyme skiriamas jūros elektros tinklams ir jų integravimui į sausumos infrastruktūrą taikant vieno langelio principą.

2.7.

Pasiūlymu siekiama geriau atsižvelgti į vandenilio infrastruktūrą, įskaitant transportą ir tam tikrų rūšių elektrolizerius.

2.8.

Pasiūlymu dėl reglamento skatinama plėtoti pažangiuosius elektros tinklus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos greitam elektrifikavimui ir padidinta elektros energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių.

2.9.

Naujosiomis nuostatomis skatinama parama investicijoms į pažangiuosius tinklus siekiant į esamus tinklus integruoti švariąsias dujas (pvz., biodujas ir vandenilį iš atsinaujinančių išteklių). Dėmesys skiriamas elektros tinklų ir anglies dioksido saugojimo bei transportavimo tinklų modernizavimui.

2.10.

Siūlomos naujos nuostatos, kuriomis siekiama geriau paremti jungčių su trečiosiomis valstybėmis – pavyzdžiui, su Vakarų Balkanų šalimis – projektus, AIP, jei įrodoma, kad jie padeda siekti bendrų Sąjungos energetikos ir klimato srities tikslų, susijusių su tiekimo saugumu ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu.

2.11.

Pasiūlymu persvarstoma valdymo sistema siekiant pagerinti infrastruktūros planavimą ir užtikrinti, kad ji atitiktų klimato srities tikslus ir ES energetikos sistemos integravimo principus. Jame numatyta užtikrinti aktyvesnį suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą visame procese, sustiprinti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) vaidmenį, taip pat sugriežtinti Komisijos vykdomą priežiūrą.

2.12.

Be to, pasiūlytos įvairios administracinių procedūrų supaprastinimo priemonės, kad projektai būtų sparčiau įgyvendinami.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.

Nagrinėjamas pasiūlymas atitinka Sutartyse (2) apibrėžtą Europos energetikos politiką, reglamentą dėl energetikos sąjungos valdymo (3), transeuropinių tinklų plėtrą (4), taip pat platų dokumentų rinkinį, kuriame apibrėžiama nauja Europos Sąjungos strategija, kuria siekiama „pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika“ (5). Taigi ES siekia suderinti ES tikslus – energijos rinkos veikimo, energijos tiekimo saugumo, energijos vartojimo efektyvumo, energijos taupymo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros, kovos su klimato kaita ir tinklų sujungimo – kartu nedarant poveikio „valstybės narės teisei apibrėžti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, pasirinkti tarp skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą energijos tiekimo struktūrą.“ Todėl EESRK ragina pasiūlymo dėl reglamento teisinį pagrindą papildyti aiškia nuoroda į SESV 194 straipsnį.

3.2.

EESRK pritaria ES taisyklių pritaikymui prie žaliojo kurso tikslų siekiant, kad būtų užtikrintas „švarios ir įperkamos energijos tiekimas ir energijos tiekimo saugumas“, įskaitant visų pirma energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimą, energijos vartojimo efektyvumą ir energijos nepritekliaus rizikos prevenciją.

3.3.

EESRK remia tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, o iki 2030 m. labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl Komitetas atsižvelgia į tai, kad Europai būtina energetikos sistema, kuri leistų užtikrinti energijos tiekimo saugumą visoms ES šalims, energiją visiems už prieinamą kainą, kuri būtų grindžiama sparčia elektrifikacija, kartu padvigubinant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį, kuri leistų sumažinti dujų sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kurioje būtų aktyviau diegiami inovatyvūs sprendimai.

3.4.

Savo komunikate „Neutralaus poveikio klimatui ekonomikos stimuliavimas: ES energetikos sistemos integravimo strategija“ (6) Komisija pabrėžia, kad „koordinuotas energetikos sistemos veiklos kaip visumos planavimas, apimant įvairius energijos nešiklius, skirtingą infrastruktūrą ir vartojimo sektorius, – efektyvus ir ekonomiškas būdas iš esmės sumažinti Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro“. Be to, Komisija abejoja tuo, kad „dabartinė energetikos sistema vis dar sudaryta iš kelių lygiagrečiai veikiančių vertikalių energijos vertės grandinių, kuriose konkretūs energijos ištekliai sustabarėjusiai susieti su konkrečiais galutinio vartojimo sektoriais“ ir kad norint „sukurti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką, toks atskirų segmentų modelis yra netinkamas.“

3.5.

Nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki 8-ojo dešimtmečio integruotos energetikos sistemos (gamybos, transportavimo ir paskirstymo) visose Europos šalyse veikė nacionaliniu arba regioniniu, sektoriniu ar bendresniu lygmeniu. Siekiant tikslo skatinti kokybę ir veiksmingumą vartotojų naudai, nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio keturiomis pagrindinėmis judėjimo laisvėmis grindžiamų Europos vidaus rinkų kūrimas lėmė „dezintegraciją“ ir jas atvėrė konkurencijai.

3.6.

EESRK remia integracijos strategiją, kuri turi apimti visus Europos energetikos politikos aspektus. Tai reiškia, kad reikia laipsniškai atstatyti integraciją ir sustabdyti bet kokią naują dezintegracijos iniciatyvą, dėl kurios atsirastų daugiau atskirų segmentų, nes siekiamas tikslas yra užtikrinti koordinuotą energetikos sistemos planavimą ir veikimą. Komitetas ragina reglamente atsižvelgti į energetikos sistemos integravimo procesą ir užkirsti kelią bet kokios formos dezintegracijai.

3.7.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad TEN-E reglamentu reikia įgyvendinti visus energetikos politikos tikslus. Energetikos tinklai užtikrina gamintojų ir vartotojų tarpusavio ryšius. Jie sudaro tam tikrą energetikos sistemos „reaktoriaus šerdį“. Kad būtų pasiektas pagrindinis energetikos tinklų tikslas, t. y. užtikrinti energetikos sistemos pusiausvyrą, atsparumą ir plėtrą, būtų naudinga, kad pasiūlyme dėl reglamento būtų labiau skatinamas šis integracijos procesas, apimantis gaminančių vartotojų ir kooperatyvų plėtrą, o ne tik apsiribotų paprasčiausia nuoroda į šį procesą 13 konstatuojamojoje dalyje (nors projekte kalbama apie „energetikos sistemų integravimą“, jame neužtikrinama tinkama vieta transeuropinei energetikos infrastruktūrai šioje strateginio koordinuoto planavimo ir veikimo dinamikoje). Būtent siekiant šio tikslo, reikėtų aiškiau nurodyti sujungimo pajėgumų plėtros mastą tarp kiekvienos valstybės narės, kuriais daugiau dėmesio turėtų būti skiriama trūkumų šalinimui, o ne bendram vidurkiui (10 % 2020 m., 15 % 2030 m.). EESRK mano, kad jam pateiktame pasiūlyme ypač trūksta užmojo ir išteklių.

3.8.

EESRK ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą skatinti naudoti anglies dioksido neišskiriančius energijos šaltinius laikantis technologinio neutralumo principo. Jis taip pat remia pastangas įgyvendinti Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) projektą, po 2050 m. užtikrinti visiems švarią ir įperkamą energiją. Kuriant energetikos tinklus pirmenybė turi būti teikiama inovacijoms ir infrastruktūros efektyvumui bei didelių su transportu susijusių energijos nuostolių mažinimui.

3.9.

EESRK supranta svarbą, kuri pasiūlyme dėl reglamento skiriama jūros vėjo elektrinėms. Jis norėtų, kad pirmenybė būtų teikiama radialinio prijungimo projektams. EESRK norėtų, kad būtų atliktas išsamus visų jūros vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimas, atsižvelgiant į vėjo jėgainių išmontavimą ir perdirbimą. Dėl vieno langelio principo taikymo jūros vėjo elektrinėms taip pat gali susidaryti didelė administracinė našta dar nepasiteisinus jų naudai, nes projektų, kuriems reikia keleto valstybių narių leidimų, skaičius yra labai ribotas. Be to, dėl pagirtino siekio planuoti jūros vėjo elektrines sukuriama nepagrįstai apsunkinanti pajėgumų tikslų nustatymo sistema, kuri prieštarauja nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatytiems tikslams ir Sutartyje įtvirtintai laisvei pasirinkti energijos rūšių derinį.

3.10.

EESRK abejoja dėl Komisijos ketinimo paramos visiškai neskirti dujų infrastruktūrai, kuri šiuo metu yra būtina siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą tam tikruose ES regionuose, o gamtinės dujos laikomos pereinamojo laikotarpio energija (7), kuri yra mažiau kenksminga nei anglis ar nafta. Ankstesnėse savo nuomonėse EESRK jau pasisakė už tai, kad gamtinių dujų infrastruktūrą būtų galima pakartotinai naudoti atsinaujinančiųjų išteklių dujoms, todėl tikslinga ir toliau į ją investuoti (8). Todėl Komitetas norėtų, kad iš reglamento taikymo srities nebūtų pašalintos gamtinės dujos tol, kol jų faktiškai nepakeis kiti panašių kainų energijos šaltiniai. Komitetas ragina gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektus laikyti atitinkančiais reglamento kriterijus, kad juos būtų galima atrinkti kaip bendro arba abipusio intereso projektus.

3.11.

EESRK konstatuoja, kad projektų atrankos kriterijuose nuolat minimas „atsinaujinantis“ pobūdis (9), todėl kyla abejonių, ar juose atsižvelgiama į mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos perdavimo projektus, kurie ES vis dėlto labai reikalingi, kad ji galėtų pasiekti savo klimato tikslus klimato. Todėl Komitetas norėtų, kad pasiūlyme dėl reglamento pirmenybė būtų teikiama formuluotei „atsinaujinančioji ir (arba) mažo anglies dioksido kiekio energija“.

3.12.

EESRK nepritaria investicijoms į BIP taikomai „trijų etapų logikai“, kaip nurodoma 46 konstatuojamojoje dalyje, pagal kurią „rinkos dalyviams turėtų turėti būti suteikta investavimo pirmenybė“, nes tai yra esminė infrastruktūra siekiant įgyvendinti ES tikslus, todėl ji turi būti grindžiama ES solidarumo ar išlyginimo metodais, derinant finansavimo metodus ir jų neskirstant pagal prioritetus. Komitetas siūlo reglamentu nustatyti ES atsakomybę už BIP finansavimą, derinant finansavimo metodus jų neskirstant jų pagal prioritetus.

3.13.

EESRK, kaip organizuotos pilietinės visuomenės atstovui, yra ypač svarbu užtikrinti naudotojų, ypač bendruomenių, teises, taip pat demokratinį valdymą.

3.14.

EESRK rūpi, kad nebūtų sudarytos sąlygos plėtoti nelygybę didinančią energetikos sąjungą, jam svarbu gerinti energijos nepriteklių patiriančių ir mažas pajamas gaunančių gyventojų padėtį, ir daugelyje savo ankstesnių nuomonių (10) jis pabrėžia būtinybę visiems žmonėms tiekti energiją prieinama kaina, laikantis ES tikslų, t. y. „užtikrinti aukštą kokybės, saugos ir prieinamumo lygį, lygias galimybes ir visuotinio prieinamumo bei vartotojų teisių propagavimą“ (11), o tai yra prioritetinis BIP atrankos kriterijaus. Komitetas taip pat ragina reglamente aiškiai nurodyti ES tikslus tiekti energiją visiems gyventojams prieinama kaina ir užtikrinti aukštą kokybės, saugos lygį, taip pat tikslą užtikrinti vienodas sąlygas ir skatinti visuresę prieigą bei vartotojų teises.

3.15.

Valdymo kausimu nagrinėjamame pasiūlyme pernelyg daug dėmesio skiriama Komisijos (reikėtų kuo labiau apriboti 3 straipsnyje numatytų deleguotųjų aktų priėmimą) ir ACER vaidmeniui ir nenagrinėjami būdai, kaip sumažinti esamą asimetriją informacijos ir kompetencijos srityse siekiant įgyvendinti daugiašalį valdymą, kuriame aktyviau dalyvautų pilietinės visuomenės atstovai: profesinės asociacijos, profesinių sąjungų organizacijos, vartotojų asociacijos ir kt., įskaitant regionines grupes. EESRK ragina priimti kuo mažiau Komisijos deleguotųjų aktų ir įgyvendinti veiksmingą daugiašalį valdymą.

3.16.

Atsižvelgdamas į elektros tinklų ypatumus, EESRK siūlo Komisijai atlikti tyrimą kartu su visais suinteresuotaisiais subjektais ir pradėti plačias konsultacijas dėl projekto sukurti daugiapakopiu valdymu grindžiamą integruotą ir decentralizuotą transeuropinį operatorių, kuris turėtų būti:

integruotas siekiant valdyti bendrą sistemos pusiausvyrą ir užtikrinti itin aukštos įtampos elektros perdavimo sistemų tiekimo tęstinumą ES lygmeniu ir įgaliotas vykdyti su viešąja paslauga ir (arba) visuotinės svarbos paslaugomis susijusias užduotis ir įsipareigojimus, turint omenyje, kad toks viešasis operatorius turės kliautis nacionaliniais ir subnacionaliniais operatoriais, t. y.

decentralizuotas tinkamiausia teritorine grandimi, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės ypatumus.

EESRK ragina Komisiją išnagrinėti galimybę įsteigti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklų transeuropinį operatorių.

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG


(1)  OL L 115, 2013 4 25, p. 39.

(2)  OL C 326, 2012 10 26, p. 134.

(3)  OL L 328, 2018 12 21 p. 1.

(4)  OL C 115, 2008 5 9, p. 124, OL C 202, 2016 6 7, p. 125; OL C 202, 2016 6 7, p. 125.

(5)  COM(2019) 640 final.

(6)  COM(2020) 299 final.

(7)  Europos Vadovų Tarybos išvados, 2020 m. gruodžio 10–11 d.

(8)  COM(2020) 301 final (OL C 123, 2021 4 9, p. 30).

(9)  Pavyzdžiui, COM/2020/824 final 4 straipsnio 3 dalis arba IV priedas.

(10)  OL C 429, 2020 12 11, p. 77, OL C 47, 2020 2 11, p. 98, OL C 14, 2020 1 15, p. 105, OL C 353, 2019 10 18, p. 96, OL C 353, 2019 10 18, p. 79, OL C 282, 2019 8 20, p. 51, OL C 262, 2018 7 25, p. 86, EESRK informacinis pranešimas „Europos energetikos sąjungos vertinimas. Socialinis ir visuomeninis energetikos pertvarkos aspektas“.

(11)  OL C 115, 2008 05 09, p. 308.


2021 6 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/56


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Muitų sąjungos kėlimo į kitą lygmenį veiksmų planas“

(COM(2020) 581 final)

(2021/C 220/07)

Pranešėjas

Anastasis YIAPANIS

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2020 11 11

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2021 3 2

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 3 24

Plenarinė sesija Nr.

559

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

259 / 0 / 6

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina labai konkretų ateinančių penkerių metų veiksmų planą remti nacionalines muitines. Jį įgyvendinus ir reguliariai atliekant poveikio vertinimą visoje ES bus iš tikrųjų modernizuotos muitinės.

1.2.

Nors modernizavimas prasidėjo 2016 m., įvedus Sąjungos muitinės kodeksą (1), būtina nedelsiant ir koordinuotai reaguoti į naujausius pokyčius, kaip antai augančius prekybos srautus, elektroninės prekybos sektoriaus suklestėjimą, vengimą mokėti muitus ir PVM, neteisėtą prekybą ir per mažos prekių vertės nustatymą. Dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš muitų sąjungos jau didėja muitinių darbo krūvis ir kyla specifinių problemų.

1.3.

Tokį plataus užmojo planą būtina tinkamai ir bendrai finansuoti. EESRK abejoja, ar visos valstybės narės yra pasirengusios laikytis siūlomo grafiko ir skirti savo lėšų dalį jo įgyvendinimui.

1.4.

Kuo skubiau reikia užtikrinti glaudesnį muitinių ir kitų teisėsaugos bei administravimo institucijų bendradarbiavimą ir sąveikumą. Dalijimasis geriausia patirtimi taip pat galėtų padidinti muitinės tarnybų našumą, o tinkamas didelių informacijos srautų valdymas leistų sumaniai prižiūrėti kuriamas tiekimo grandines ir padidinti prognozavimo galimybes.

1.5.

Muitines reikėtų aprūpinti tinkamais ištekliais visiems ne finansiniams įsipareigojimams vykdyti, taip pat nustatyti minimalius kontrolės ir reikalingų darbuotojų skaičiaus standartus. EESRK manymu, itin svarbu kuo greičiau priimti Rinkos priežiūros reglamento įgyvendinimo aktus (2).

1.6.

Dėl nepaprastai ilgo kitos DFP tvirtinimo proceso ir sunkumų 27 ES valstybių narių vadovams tariantis dėl labai svarbių veiksmų, kyla grėsmė, kad ES ekonomika tinkamai neatsigaus, o piliečiai ir įmonės negaus neatidėliotinos paramos.

1.7.

EESRK rekomenduoja nedelsiant siūlomame veiksmų plane išnagrinėti blokų grandinės technologijos diegimo galimybes. Be to, technologinė pažanga ir esami novatoriški sprendimai, kuriuos suteikia robotai ir dirbtinis intelektas, gali būti lengvai įgyvendinti ir padėti greitai pasiekti rezultatų.

1.8.

EESRK ragina ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiausioms įvežimo ir išvežimo vietoms ir pripažįsta, kad muitų sąjungos stiprybę lemia silpniausioji jos grandis. Reikalavimus atitinkanti, geriau koordinuota ir integruota rizikos valdymo sistema sumažintų atotrūkį tarp institucijų ir sustiprintų silpniausias grandinės grandis. Todėl palankiai vertinama 2021 m. II ketvirtį planuojama paskelbti nauja rizikos mažinimo strategija.

1.9.

Muitinės importo kontrolės sistemos (ICS2) sujungimui su kitomis elektroninėmis sistemomis reikia skirti specialių finansinių išteklių. EESRK pabrėžia, kaip svarbu tinkamai valdyti tokį sudėtingą tinklą.

1.10.

EESRK pažymi, kad reikia užtikrinti pakankamus žmogiškuosius išteklius, taip pat tinkamą darbuotojų mokymą atliekant išankstinių pakrovimo ir atvykimo duomenų analizę. Komitetas jau ragino „kurti bendrąją mokymo programą, paremtą Europos Sąjungos muitinės kompetencijos programa“ (3).

1.11.

ES mokesčių informacijos centro įkūrimas „Eurofisc“ kovos su mokestiniu sukčiavimu tarnybose yra reikšmingas patobulinimas ir EESRK tikisi Komisijos įvertinimo šiuo atžvilgiu.

1.12.

Elektroninė prekyba yra labai svarbus MVĮ sektorius. EESRK yra susirūpinęs, kad komunikate neužsimenama apie MVĮ palankios sistemos sukūrimą vykdant šį plataus užmojo veiksmų planą.

1.13.

EESRK manymu, platformos turi svarbių duomenų, kurie galėtų praversti muitinėms, bet joms reikėtų investuoti į IT programinę įrangą, kaip antai automatizuotas robotines sistemas. Reikėtų skirti joms finansavimą, kad jos galėtų kaupti duomenis, kurių kitu atveju joms neprireiktų. Vis dėlto EESRK palankai vertina šiuo metu Komisijos atliekamą elektroninių prekyviečių vaidmens ir įsipareigojimų peržiūrą.

1.14.

Reikia skubiai atlikti išsamią Sąjungos tarptautinių bendradarbiavimo ir tarpusavio administracinės pagalbos muitinių veiklos srityje sistemų analizę. Ji užtikrintų geresnį vykdymą.

1.15.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą sukurti ES vieno langelio aplinką ir visiškai jam pritaria.

1.16.

EESRK nerimauja, kad jei valstybės narės nepatvirtins prieštaringo pasiūlymo dėl ES muitinės agentūros projekto, tokios sudėtingos ir susaistytos sistemos valdymas taptų papildoma našta Komisijos padaliniams.

1.17.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimas padėtų įgyvendinti šį plataus užmojo veiksmų planą ir tuo pačiu užtikrintų jo teikiamą naudą plačiajai visuomenei ir įmonėms.

2.   Įžanga

2.1.

ES muitų sąjunga veikia nuo 1968 m. ir yra atsakinga už visą prekybą prekėmis 27 valstybėse narėse. Kiekvienais metais muitų sąjunga palengvina prekybą prekėmis, kurių vertė siekia daugiau kaip 3,5 trln. EUR, o ES muitinės kas sekundę patikrina 27 deklaruotas prekes.

2.2.

2020 m. rugsėjo 28 d., vadovaudamasi Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kadencijos pradžioje paskelbtomis politinėmis gairėmis, Europos Komisija paskelbė plataus užmojo veiksmų planą modernizuoti muitų sąjungą taip, kad iki 2025 m. ji taptų išmanesnė, paprastesnė ir labiau skaitmenizuota. Tai turėtų teigiamo poveikio tiek ES pajamų sistemai, tiek Europos piliečių apsaugai ir saugumui. Be to, galimybė paprasčiau ir greičiau vykdyti įsipareigojimą teikti ataskaitas būtų naudinga įmonėms.

2.3.

EESRK jau pabrėžė, kad „veiksminga muitų sąjunga yra būtina Europos integracijos proceso sąlyga siekiant užtikrinti tinkamą, saugų ir skaidrų laisvą prekių judėjimą, geriausiai pasirūpinti vartotojų ir aplinkos apsauga, didinti užimtumą ir veiksmingai kovoti su sukčiavimu ir padirbinėjimu“ (4).

2.4.

Todėl EESRK palankiai vertina konkretų veiksmų planą ateinantiems penkeriems metams, kuriame nacionalinių muitinių paramai numatyta 30 pagal tvarkaraštį suplanuotų veiksmų pagal keturias strateginės politikos kryptis: rizikos valdymo, elektroninės prekybos valdymo, skatinimo laikytis reikalavimų ir vieningo muitinių veikimo.

2.5.

Dabartinė muitinių sistema parodė savo trūkumus ir silpnąsias grandis, o didelis informacijos kiekis, kuriuo dalijasi muitinės visose valstybėse narėse, nėra efektyviai naudojamas. Europos Parlamentas ir Europos Audito Rūmai jau yra išreiškę susirūpinimą dėl prarandamų pajamų dėl neefektyvaus importuojamų prekių muitinio tikrinimo.

2.6.

Muitai yra svarbi ES biudžeto dalis, sudaranti apytiksliai 14 % visų pajamų. Komisijos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pranešė, kad vengimas mokėti mokesčius yra plačiai paplitęs ir rekomendavo susigrąžinti daugiau nei 2,7 mlrd. EUR nesumokėtų muito mokesčių už 2017–2019 m. laikotarpį. Apskaičiuota, kad suklastotų prekių iš trečiųjų šalių per metus importuojama už 121 mlrd. EUR, o iš prekybos pažeidžiant intelektinę nuosavybę uždirbama 83 mlrd. EUR ir prarandama 15 mlrd. EUR mokestinių pajamų.

2.7.

Teigiamas aspektas yra tas, kad beveik 100 % muitinės deklaracijų yra siunčiama elektroniniu būdu.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Muitų sąjungai reikia skubiai investuoti į programinės įrangos modernizavimą ir naujų žmogiškųjų gebėjimų ugdymą. Nors modernizavimas prasidėjo 2016 m., įvedus Sąjungos muitinės kodeksą (5), būtina nedelsiant ir koordinuotai reaguoti į augančius prekybos srautus, elektroninės prekybos sektoriaus suklestėjimą, vengimą mokėti muitus ir PVM, neteisėtą prekybą ir per mažos prekių vertės nustatymą. Be to, muitinės yra atsakingos už prekių tikrinimą įvairiais nefinansiniais tikslais. EESRK pripažįsta, kad muitų sąjungos stiprybę lemia jos silpniausioji grandis ir todėl pataria ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiausioms įvežimo ir išvežimo vietoms. Valstybės narės turėtų visapusiškai naudotis naująja Muitinio tikrinimo įrangos finansavimo priemone, specialiai sukurta moderniausios muitinio tikrinimo įrangos pirkimui, eksploatavimui ir keitimui palengvinti.

3.2.

Dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš muitų sąjungos jau didėja muitinių darbo krūvis ir kyla specifinių problemų. Tikimasi, kad atnaujinus muitinio tikrinimo priemones žymiai išaugs ir muitinės deklaracijų skaičius.

3.3.

Reikia skubiai užtikrinti glaudesnį muitinių ir kitų teisėsaugos bei administravimo institucijų bendradarbiavimą ir sąveikumą. EESRK jau yra perspėjęs, kad „įvairių valstybių narių institucijų ir įstaigų – policijos, žvalgybos, teisminių, muitinės ir mokesčių institucijų – bendradarbiavimas yra toli gražu neoptimalus“ (6).

3.4.

Muitinės labai aktyviai dalyvauja kovoje su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu. Vien 2019 m. muitinės sulaikė 400 tonų narkotikų, 3 699 šaunamuosius ginklus ir 3,5 mlrd. tabako ir cigarečių gaminių. 11,5 % visų grynųjų pinigų deklaracijų buvo užpildytos neteisingai ir sudarė maždaug 331 mln. EUR (7).

3.5.

Sektoriui, kuris naudojasi dideliais deklaracijų kiekiais, produktų informacija, informacija apie mokesčius ir pan., duomenų valdymas yra nepaprastai svarbus. Galimybė valdyti didelį turimų duomenų kiekį nedelsiant ir gerokai patobulinta dabartinė muitinės sistema taip pat padėtų geriau ir visapusiškiau reaguoti į didėjančius sunkumus. Be to, ji suteiktų galimybę išmaniai prižiūrėti tiekimo grandines ir sustiprinti gebėjimą prognozuoti.

3.6.

EESRK yra nusivylęs, kad pačiame paskutiniame komunikato sakinyje Komisija paprašė TIK Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos paremti veiksmų planą ir visiškai neįtraukė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto. Tvirtai tikime, kad socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimas padėtų įgyvendinti šį plataus užmojo veiksmų planą ir tuo pačiu užtikrintų jo teikiamą naudą plačiajai visuomenei ir įmonėms.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK nuo pat pradžių palankiai vertino plataus užmojo veiksmų planą ir konkrečius veiksmų įgyvendinimo terminus. Tai yra aiškus žingsnis į priekį, kurį įgyvendinus ir reguliariai atliekant poveikio vertinimus bus iš tikrųjų modernizuotos muitinės visoje ES.

4.2.

Tokį plataus užmojo planą būtina tinkamai finansuoti. Nors kai kuriuos siūlomus veiksmus finansuoti reikia bendrai, o ES yra pasirengusi prie jų prisidėti, EESRK abejoja, ar visos valstybės narės yra pasirengusios laikytis siūlomo tvarkaraščio ir skirti savo lėšų dalį. Šio pasiūlymo sėkmę užtikrins tik kruopščiai koordinuojamas finansavimas ir įgyvendinimas.

4.3.

Vis dėlto paaiškėjo, kad ES struktūros yra lengvai pažeidžiamos, o reakcija į kritines situacijas, įskaitant COVID-19 pandemiją, yra uždelsta ir nekoordinuota. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimas reorganizuoti Šengeno erdvę ir kvietimas persvarstyti laisvą asmenų judėjimą Sąjungoje yra labai rimti ir kelia nerimą.

4.4.

Be to, dėl nepaprastai ilgo kitos DFP tvirtinimo proceso kyla grėsmė, kad ES ekonomika tinkamai neatsigaus, o piliečiai ir įmonės negaus neatidėliotinos paramos. 27 ES vadovams tampa vis sudėtingiau sutarti dėl labai svarbių veiksmų, o pernelyg ilgai trunkantis ir neryžtingas sprendimų priėmimas rodo, kad ES valdymo sistema yra pasenusi ir neveiksminga.

4.5.

Į dabartinį pasiūlymą neįtrauktas blokų grandinės technologijos naudojimas, nors šis klausimas buvo aptartas ir išnagrinėtas 2018 m. EESRK mano, kad muitinės sistemos struktūra yra tinkama tokiems pakeitimams atlikti ir rekomenduoja nedelsiant aptarti galimybę įtraukti blokų grandinės technologiją į siūlomą veiksmų planą.

4.6.

EESRK taip pat pažymi, kad visiškai neišanalizuota galimybė pasitelkti robotiką ir dirbtinį intelektą muitinės operacijoms modernizuoti. Komiteto nuomone, technologinė pažanga ir esami novatoriški sprendimai, susiję su robotika ir dirbtiniu intelektu, galėtų būti lengvai įgyvendinti tokiame sudėtingame veiksmų plane ir nedelsiant duotų atitinkamų rezultatų.

4.7.   Rizikos valdymas

4.7.1.

Dar nuo tada, kai 2005 m. buvo padaryti pakeitimai Bendrijos muitinės kodekse, ES vykdė rizikos valdymo veiklą remdamasi dvejopu apsaugos mechanizmu: iš anksto įvertindama ir tikrindama prekes iki joms patenkant į muitų teritoriją ir jau patekus. EESRK manymu, didžiausių sunkumų sukelia nekoordinuotas procedūrų taikymas visose valstybėse narėse ir nepakankamas šalių dalijimasis informacija. Užtikrinus reikalavimus atitinkančią, geriau koordinuotą ir integruotą rizikos valdymo sistemą sumažėtų atotrūkis tarp institucijų ir sustiprėtų silpniausios grandinės grandys. Todėl nauja rizikos mažinimo strategija, kurią planuojama paskelbti 2021 m. II ketvirtį, yra labai perspektyvi.

4.7.2.

Dėl skaitmenizavimo ir elektroninės prekybos plėtros vartotojai visame pasaulyje gali lengviau apsipirkti internetu. Vis dėlto ne visos prekės atitinka aukštus Europos produktų saugos ir (arba) vartotojų apsaugos standartus. Vartotojams tai dažnai būna netikėtumas. EESRK pritaria tikslui stiprinti rizikos valdymo procesą siekiant geriau apsaugoti bendrąją rinką, o ypač jos piliečius, nuo reikalavimų neatitinkančių ir nesaugių produktų.

4.7.3.

Pasiūlymas pradėti įgyvendinti „Bendrų analizės pajėgumų“ iniciatyvą neabejotinai yra žingsnis į priekį. Taip pat palankiai vertintinas dalijimasis informacija su kovos su sukčiavimu vykdymo užtikrinimo institucijomis. Tačiau EESRK kelia klausimą, ar ICS2 sujungimui su kitomis elektroninėmis sistemomis bus galimybė gauti reikiamą finansavimą. Kitas skubiai spręstinas klausimas yra susijęs su tokio sudėtingo tinklo valdymu ir specializuotų bei tinkamai parengtų žmogiškųjų išteklių poreikiu.

4.7.4.

EESRK nerimauja, kad jei valstybės narės nepatvirtins naujojo ES muitinės agentūros projekto, tokios sudėtingos ir susaistytos sistemos valdymas taptų papildoma našta dabartiniams Komisijos padaliniams.

4.7.5.

EK pasiūlė iki 2024 m. atlikti visų prekių ir visų transporto priemonių išankstinių pakrovimo ir atvykimo duomenų analizę. Tačiau neaišku, kokių žmogiškųjų išteklių prireiks valstybėms narėms ir kokio lygio bei trukmės mokymų reikės tokiam personalui. Tas pats pasakytina apie papildomą rizikos valdymo procesą, planuojamą taikyti procedūroms „po atvežimo“. EESRK jau paragino „sukurti bendrąsias mokymo programas, paremtas Europos Sąjungos muitinių kompetencijos programa, kuria siekiama suderinti ir pagerinti muitinių veiklos standartus visoje ES“ (8).

4.8.   Elektroninės prekybos valdymas

4.8.1.

Elektroninė prekyba yra labai naudinga ir atveria galimybių visuomenei ir įmonėms. Tačiau ji sukelia ir didelių papildomų sunkumų, susijusių su prekių atitiktimi mokesčių ir muitų reikalavimams, taip pat su dideliu skaičiumi įforminimo prašymų, susijusių su tikrinimu nefinansiniais tikslais, kaip antai saugos, saugumo ir intelektinės nuosavybės tikslais. EESRK pripažįsta, kad muitinės reikšmingai prisideda prie reikalavimų neatitinkančių ir (arba) nesaugių prekių įvežimo į bendrąją rinką prevencijos, ir daro išvadą, kad šias įstaigas taip pat reikia aprūpinti tinkamais ištekliais visų nefinansinių įsipareigojimų vykdymui.

4.8.2.

Tikimasi, kad dokumentų rinkinio dėl e. prekybai taikomo PVM įgyvendinimas (9) nuo 2021 m. duos nemažų pajamų valstybių narių biudžetams ir suvienodins konkurencijos sąlygas verslo aplinkai. ES mokesčių informacijos centro įkūrimas „Eurofisc“ kovos su mokestiniu sukčiavimu tarnybose yra vertinamas kaip reikšmingas patobulinimas, suteikiantis muitinėms prieigą prie informacijos. EESRK nekantriai laukia Komisijos vertinimo šiuo atžvilgiu.

4.8.3.

EESRK mano, kad geriausias būdas reglamentuoti ir valdyti elektroninę prekybą yra stiprinti bendradarbiavimą su kitomis EBPO ir G 20 šalimis. Komitetas „jau pabrėžė, kad ekonomikos skaitmeninimui taikytina mokesčių politika ir kuriamos priemonės bei veiklos sprendimai turėtų būti koordinuojami tarptautiniu lygmeniu“ (10).

4.8.4.

Elektroninė prekyba yra labai svarbus sektorius MVĮ. Tačiau tarpvalstybinė prekyba jau yra fragmentuota dėl įvairių esamų kliūčių ir EESRK nerimą kelia tai, kad komunikate visiškai neužsimenama apie tai, kad šiuo plataus užmojo veiksmų planu būtų kuriama palanki sistema MVĮ. Rugsėjo mėnesį Eurobarometro atlikta apklausa rodo, kad tik 4 % MVĮ parduoda savo prekes vartotojams kitose valstybėse narėse (11).

4.8.5.

Pasiūlymas įvesti prievolę prekybos platformoms teikti ataskaitas apie sumokėtus muito mokesčius gali virsti našta teisėtai veikiančioms įmonėms. Platformos turi svarbių duomenų, kurie galėtų praversti muitinėms, bet joms reikėtų investuoti į IT programinę įrangą, kuri rinktų ir teiktų tuos duomenis. Reikėtų nedelsiant apsvarstyti galimybę naudoti automatizuotas robotines sistemas, nes jos gali iš esmės palengvinti privalomo ataskaitų rengimo procesą. Be to, EESRK nuomone, bendrovėms, kurių prašoma rinkti duomenis, kurių kitu atveju joms nereikėtų, turėtų būti suteiktas visas reikiamas finansavimas. Valdyti duomenis nepaprastai svarbu sprendžiant vengimo mokėti muito mokesčius ir PVM sukčiavimo, per mažos prekių vertės nustatymo, kilmės deklaracijų klastojimo ir kitas problemas. EESRK jau yra raginęs parengti „Europos duomenų ir informacijos apie platformų naudotojus, kuriuos jos turėtų perduoti mokesčių administratoriams, rinkimo standartą“ (12).

4.8.6.

Tačiau EESRK palankiai vertina dabartinę Komisijos atliekamą elektroninių prekyviečių vaidmens ir įsipareigojimų peržiūrą, kurioje joms suteikiama daugiau atsakomybės ir įsipareigojimų užtikrinant, kad jų platformose parduodamos prekės atitiktų reikalavimus ir būtų saugios.

4.9.   Skatinimas laikytis reikalavimų

4.9.1.

Patikimiems prekybininkams jau yra taikoma lengvatų schema už ES muitų teisės aktų laikymąsi. EESRK pritaria siūlymui stebėti esamus lengvatinius susitarimus su trečiosiomis šalimis; išsami ES tarptautinių bendradarbiavimo ir tarpusavio administracinės paramos muitų klausimais sistemų analizė padėtų geriau užtikrinti teisės aktų vykdymą.

4.9.2.

Pasiūlymas įvesti ES vieno langelio sistemą yra visoms šalims naudingas projektas, kurį EESRK visapusiškai remia. Privačiajam sektoriui būtų naudinga galimybė teikti ataskaitas vienu veiksmu, o įvairios institucijos galėtų išsirinkti reikiamus duomenis. Akivaizdu, kad tai yra žingsnis į priekį visoms susijusioms šalims. Tikimasi, kad per pirmuosius septynerius įgyvendinimo metus jis padės įmonėms sutaupyti iki 690 mln. EUR už muitų administravimą.

4.9.3.

Vis dėlto gana sunku suprasti, kaip, nepraėjus nė ketveriems metams nuo pasiūlymo priėmimo, siūloma Sąjungos muitinės kodekso analizė galėtų parodyti, kad elektroninės sistemos yra pasenusios.

4.9.4.

Fragmentiškos sankcijos už reikalavimų nesilaikymą, taikomos visose valstybėse narėse, iškraipo konkurenciją bendrojoje rinkoje ir tuo pačiu sudaro galimybę atsirasti silpnesnėms sistemos grandims. Sukūrus tvirtą ir vieningą sistemą sustiprėtų ir visa muitų sąjunga. EESRK svarsto, kaip EK ketina integruoti šią teoriškai puikią sistemą, nes 2013 m. pasiūlymas tuo pačiu klausimu buvo atmestas.

4.9.5.

Be to, keblu palaikyti vienodą kontrolės lygį valstybėse narėse, jei muitinės pareigūnų skaičius jose svyruoja nuo 7 iki 70 asmenų 100 000 gyventojų (13). EESRK rekomenduoja įtraukti minimalius kontrolės ir reikiamo pareigūnų skaičiaus standartus.

4.9.6.

COVID-19 krizė į dienos šviesą iškėlė muitinės sistemos trūkumus, kai į ES teritoriją kelis kartus pateko reikalavimų neatitinkantys ir nesaugūs produktai. EESRK manymu, labai svarbu kuo greičiau priimti Rinkos priežiūros reglamento įgyvendinimo aktus (14).

4.9.7.

Be to, EESRK palaiko pasiūlymą ypatingą dėmesį skirti lengvatinės kilmės taisyklių ir procedūrų taikymui 41 ES laisvosios prekybos susitarimui. Eksponentinė elektroninės prekybos plėtra dėl ryšių su kitomis prekybos partnerėmis, ypač Kinija, muitinėms sukėlė papildomų sunkumų. Todėl kyla visiškai logiškas poreikis prireikus atlikti vertinimus ir priimti naujus teisės aktus.

4.10.   Vieningai veikiančios muitinės

4.10.1.

Tyrimai rodo, kad tarpvalstybinį bendradarbiavimą galima gerokai sustiprinti. EESRK pripažįsta, kad vienintelis būdas judėti į priekį yra užtikrinti aktyvesnį ir geresnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių muitinių ir tarp muitinių bei kitų nacionalinių valdžios institucijų. Dalijimasis geriausia patirtimi taip pat galėtų padidinti muitinės tarnybų našumą.

4.10.2.

Šiam bendradarbiavimui įgyvendinti būtina įsigyti muitinio tikrinimo įrangą, o tai reikalauja didelių investicijų. EESRK pažymi, kad savo pradiniame pasiūlyme (15) Komisija sutiko padengti tik 80 % reikiamų investicijų. Likusius 20 % turėtų padengti valstybės narės; EESRK nesitiki, kad 2021 m. visos 27 valstybės narės galės investuoti šias sumas, atsižvelgiant į jų finansinę padėtį dėl COVID-19 pandemijos.

4.10.3.

Galiausiai Europos Komisija drąsiai teikia svarstymui prieštaringą siūlymą iki 2023 m. parengti poveikio vertinimą dėl ES muitinės agentūros įsteigimo. EESRK abejoja, ar valstybės narės su tuo sutiks.

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG


(1)  OL L 269, 2013 10 10 p. 1.

(2)  OL L 169, 2019 6 25p. 1.

(3)  EESRK nuomonė dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (OL C 62, 2019 2 15, p. 67).

(4)  OL C 367, 2018 10 10, p. 39.

(5)  OL L 269, 2013 10 10, p. 1.

(6)  OL C 246, 2017 7 28, p. 22.

(7)  Antroji kas dvejus metus teikiama ES muitų sąjungos ir jos valdymo tobulinimo pažangos ataskaita.

(8)  OL C 62, 2019 2 15, p. 67.

(9)  Modernising VAT for cross-border e-commerce.

(10)  OL C 364, 2020 10 28, p. 62.

(11)  Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 486.

(12)  OL C 364, 2020 10 28, p. 62.

(13)  Survey from the Union of Finance Personnel in Europe.

(14)  OL L 169, 2019 6 25, p. 1.

(15)  COM(2018) 321 final.


2021 6 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/62


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013

(COM(2020) 673 final – 2020/306 (COD))

(2021/C 220/08)

Pranešėjas

Athanasios IOANNIDIS

Prašymai pateikti nuomonę

Europos Parlamentas, 2020 11 11

Taryba, 2020 11 13

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3, 114 ir 207 straipsniai

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2021 3 2

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 3 24

Plenarinė sesija Nr.

559

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

268 / 0 / 3

1.

Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą sukurti Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinką ir iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 952/2013. Pasiūlymo tikslas – spręsti klausimą dėl fragmentiško muitinės ir kompetentingų institucijų partnerių sąveikumo tvarkant prekių muitinio įforminimo procedūras.

1.2.

EESRK mano, kad pasiūlymas atitinka Sąjungos viziją ir strateginius tikslus, susijusius su veiksmų planu „Muitų sąjungos kėlimas į kitą lygmenį. Stiprios ir modernios muitų sąjungos kūrimo veiksmų darbotvarkė“ ir su komunikatu „ES muitų sąjungos ir jos valdymo tobulinimas“.

1.3.

EESRK nuomone, pasiūlymu remiamas Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato (TAXUD) 2016–2020 m. strateginis planas ir 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas, numatytas 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikate (1), kuriuo siekiama padidinti viešųjų paslaugų veiksmingumą šalinant esamas skaitmenines kliūtis, mažinant biurokratizmą ir gerinant nacionalinių valdžios institucijų sąveikos kokybę.

1.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinus muitinės vieno langelio aplinką, supaprastinus bei automatizavus veiksmus, prekyba prekėmis bus perkelta į naują skaitmeninį amžių. Europos Sąjungoje apskritai didės prekybos apimtys ir Sąjunga taps konkurencingesnė, muitinės bus modernizuotos, o suinteresuotieji subjektai – valstybių narių muitinės, kompetentingos institucijos partnerės, ekonominės veiklos vykdytojai ir piliečiai – gaus daug naudos.

1.5.

EESRK mano, kad Europos vieno langelio sistema kartu su nacionalinėmis vieno langelio sistemomis neturėtų būti tik skaitmeninės duomenų rinkimo ir keitimosi informacija platformos. Kadangi informacinės sistemos ir procesai vystosi, ateityje taip pat turi būti galimybė – kaip susitarė valstybės narės ir Taryba – pereiti prie sudėtingesnių automatizuotų skaičiavimo procesų, kurie bus naudojami prekių kiekiams apdoroti. Tai leis verslininkui susidaryti bendrą sandorio vaizdą, kuris dėl to turėtų būti apibūdinamas kaip „išmanus“.

1.6.

EESRK mano, kad į ES vieno langelio sertifikatų mainų sistemą (CSW-CERTEX) įtraukus Sąjungos ne muitinės formalumus, reikės naujos IT infrastruktūros, kad būtų galima sukurti sąsajas tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir Sąjungos ne muitinės sistemų. Turi būti tiksliai nustatyti duomenys, kuriais bus keičiamasi.

1.7.

EESRK rekomenduoja Komisijai ypač didelį dėmesį skirti sistemų ir langelių kibernetiniam saugumui, sukuriant aukštus standartus atitinkančias apsaugos sistemas, kurios apsaugotų nuo išpuolių, galinčių sutrikdyti prekybą ES ir sukelti itin žalingų ekonominių padarinių.

1.8.

EESRK sutinka, kad norint veiksmingai įgyvendinti muitinės vieno langelio sistemą ir išvengti vėlavimų, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas toms valstybėms narėms, kurios nedalyvavo 2015 m. bandomajame projekte „ES muitinės vienas langelis – bendrasis veterinarinis įvežimo dokumentas“ (angl. ES Customs Single Window – Common Veterinary Entry Document, ES CSW-CVED) ir kurios dar nesukūrė nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų, suderintų su ES vieno langelio sistema.

1.9.

Panašus klausimas kyla ir atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės nacionaliniu lygmeniu parengė savo vieno langelio iniciatyvas, kurios tebėra atsietos ir kurioms būdingos skirtingos specifikacijos, nulemtos esamo muitinės IT architektūros lygio, prioritetų ir išlaidų struktūros.

1.10.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių EESRK pasisako už išsamesnį tvarkaraštį, kuriame būtų išdėstyti valstybėms narėms nustatomi tikslai ir priemonės, kad jų nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos būtų suderintos su Europos vieno langelio aplinka.

1.11.

EESRK pripažįsta, kad sistema yra sudėtinga ir kad norint ją įgyvendinti reikia koordinavimo tiek valstybėse narėse, tiek tarp jų. Siūloma sudaryti išsamesnį stebėsenos ir ataskaitų teikimo apie vieno langelio sistemos veikimą ir plėtrą tvarkaraštį, kuriame būtų nustatyti tikslai ir priemonės, kurių turi imtis valstybės narės ir nacionaliniai subjektai, kad sistema būtų įgyvendinta.

1.12.

EESRK rekomenduoja užtikrinti, kad programa padėtų jos taikymo srityje stiprinti pagrindinių teisių laikymąsi ir duomenų apsaugą.

1.13.

EESRK mano, kad labai svarbu parengti ir išmokyti darbuotojus, kurie dalyvaus valdant IT sistemas, nacionalines vieno langelio aplinkas ir Europos muitinės vieno langelio sistemą. Todėl dabartiniame projekte turėtų būti numatytos darbuotojų mokymo ir įgūdžių tobulinimo programos, kurioms turėtų būti skiriamas nacionalinis ir (arba) ES finansavimas.

2.   Bendrosios aplinkybės. Įvadas

2.1.

2008 m. valstybės narės ir Komisija įsipareigojo skatinti ES elektroninės muitinės aplinkos – vieno langelio paslaugų sistemos – kūrimą. 2014 m. Venecijos deklaracijoje pasiūlytas pažangus ES muitinės vieno langelio aplinkos diegimo ir jos teisinės sistemos kūrimo veiksmų planas. Ši idėja pakartota 2016 m. Komisijos komunikate „ES muitų sąjungos ir jos valdymo tobulinimas“ – jame paskelbti Komisijos planai išnagrinėti, koks sprendimas būtų tinkamas ES muitinės vieno langelio aplinkai sukurti ir plėtoti. Šiam požiūriui pritarta 2017 m. gegužės 23 d. Ecofin tarybos išvadose.

2.2.

2015 m. Komisija pradėjo bandomąjį projektą „ES muitinės vienas langelis – bendrasis veterinarinis įvežimo dokumentas“ (angl. ES Customs Common Window-Common Veterinary Entry Document, ES CSW-CVED). Projektą kartu administravo TAXUD GD ir SANTE GD. Juo siekta muitinei sudaryti sąlygas automatiškai patikrinti, ar atlikti trys reguliuojamieji ne muitinės formalumai – kartu su muitinės deklaracija pateikiami atitikties įrodymai. Šiame savanoriškame bandomajame projekte iš pradžių dalyvavo penkių valstybių narių muitinių administracijos. Vykdant tolesnį projektą – ES muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemą (ES CSW-CERTEX) – įtraukta daugiau reguliuojamųjų reikalavimų ir įdiegta naujų funkcijų, pavyzdžiui, kiekio valdymo. Dalyvaujančių valstybių narių skaičius išaugo nuo penkių iki devynių, o sistema taikoma daugiau politikos sričių.

2.3.

Dėl COVID-19 pandemijos dabar kaip niekad svarbu nustatyti tvirtesnį muitų sąjungos pagrindą, palengvinti muitinės formalumus ir Sąjungos ne muitinės formalumus ir taip padėti ekonomikai atsigauti. Šiuo tikslu vis labiau skaitmeninant tarptautinei prekybai taikomus reguliuojamuosius muitinės formalumus ir Sąjungos ne muitinės formalumus valstybėms narėms atsiveria naujų galimybių gerinti skaitmeninį bendradarbiavimą.

3.   Komisijos pasiūlymo santrauka

3.1.

Sąjungos tarptautinė prekyba reglamentuojama tiek muitų teisės aktais, tiek Sąjungos ne muitų teisės aktais. Institucijos, atsakingos už reguliuojamuosius Sąjungos ne muitinės formalumus (toliau – kompetentingos institucijos partnerės), ir muitinės dažnai dirba atskirai, todėl verslininkams tenka sudėtingos ir nelengvos duomenų teikimo pareigos, o prekių įforminimo procesai yra neveiksmingi – dėl to atsiranda klaidų ir sukčiaujama. Siekdamos sumažinti muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių sąveikumo administruojant prekių įforminimo procesus fragmentiškumą ir koordinuoti šios srities veiklą, Komisija ir valstybės narės laikui bėgant prisiėmė įsipareigojimų rengti vieno langelio principu grindžiamas prekių įforminimo iniciatyvas.

3.2.

Komisijos pasiūlyme numatoma sukurti Europos Sąjungos muitinių vieno langelio aplinką – integruotą sąveikiųjų ES ir nacionalinio lygmens elektroninių paslaugų rinkinį, pasitelkiant Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemą. Tai padės palaikyti sąveiką ir keitimąsi informacija tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir su pasiūlymo priede nurodytomis Sąjungos ne muitinės sistemomis.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

Pasiūlymas dėl reglamento yra pirmasis ir esminis žingsnis siekiant gerinti muitinių bendradarbiavimą taikant vieną elektroninę paraišką. Tai išsamus pasiūlymas, kuriame pateikiama plataus masto rezultatų, veiksmų ir priemonių, susijusių su Europos muitinės vieno langelio veikimu, analizė.

4.2.

Įdiegus vieno langelio sistemą, įmonės ir verslininkai galės elektroniniu būdu pateikti duomenis, nesvarbu, ar tai būtų patvirtinamieji dokumentai, ar Sąjungos ne muitinės formalumai, per kiekvienos valstybės narės elektroninį langelį (nacionalinį langelį), taip sumažinant dubliavimosi riziką, taupant laiką bei mažinant sandorių išlaidas. Vieno langelio sistema leis muitinėms ir kitoms įstaigoms rinkti duomenis, pateiktus remiantis suderinta prekių įforminimo procedūrų sistema. Tuo pat metu ES būtų pateikiama produktų, įvežamų ir išvežamų per jos sienas, apžvalga, taip pat atsirastų galimybė patikrinti prekių kiekius pagal kvotas ir vykdyti sukčiavimo prevenciją.

4.3.

Kaip nurodyta Komisijos pasiūlyme, programos įgyvendinimas bus finansuojamas iš ES ir nacionalinių šaltinių. Išlaidas, susijusias su ES CSW-CERTEX vieno langelio kūrimu, integravimu ir veikimu, padengs Sąjunga, o valstybės narės padengs išlaidas, susijusias su jų nacionalinių vieno langelio aplinkų kūrimu, integravimu ir veikimu bei jų sujungimu su ES CSW-CERTEX. Atsižvelgdamas į tai, kad COVID-19 pandemija sukėlė finansinę krizę visose ES valstybėse narėse, EESRK norėtų sužinoti, kaip Komisija gali užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi šio reikalavimo ir skirtų finansavimą programai įgyvendinti iš savo nacionalinių biudžetų.

4.4.

Norint suderinti ir įtvirtinti vieno langelio iniciatyvą, jos įgyvendinimas valstybėse narėse turi būti privalomas. Iš tiesų, muitinės vieno langelio sistemos sėkmė priklauso nuo to, ar visos šalys tuo pat metu laikysis reikalavimų ir suderins bei įgyvendins šią sistemą. EESRK atkreipia dėmesį į riziką, kad kai kurios valstybės narės dėl biudžeto apribojimų (dėl COVID-19 pandemijos sukeltos finansų krizės) ir kitų politikos prioritetų, gali neįgyvendinti vieno langelio sistemos per numatytą laiką. Tai sukels daug problemų Sąjungos muitų ir prekybos politikai, jau nekalbant apie valstybes nares. EESRK klausia Komisijos, ar yra numatyta sankcijų, jei kuri nors valstybė narė neįgyvendintų vieno langelio sistemos arba vėluotų tai padaryti.

4.5.

Įgyvendinant vieno langelio sistemos priemones kartu turi būti modernizuojama muitinė ir jos tarnybos. Būtų labai naudinga pirmiausia atlikti tyrimą, kuriame būtų apibūdinta esama padėtis prie patekimo į valstybes nares vartų, ir įvertintas poreikis investuoti į paslaugų modernizavimą, kad valstybės narės galėtų paremti vieno langelio sistemos kūrimą. Be to, būtų galima nustatyti orientacinę data, iki kurios turi būti pabaigta kurti nacionalinė vieno langelio sistemos dalis.

4.6.

Pasiūlyme dėl reglamento Komisija nurodo, kad kiekviena valstybė narė turi paskirti instituciją, kuri veiktų kaip nacionalinis koordinatorius įgyvendinant ir koordinuojant vieno langelio sistemos priemones. EESRK norėtų sužinoti, ar nacionalinio koordinatoriaus paskyrimas yra išimtinė kiekvienos valstybės narės atsakomybė, ar Komisija pateiks rekomendacijų.

4.7.

Kalbant apie asmens duomenų apsaugos užtikrinimą, EESRK mano, kad vykdant papildomą surinktų duomenų apsaugą kartu su visomis muitinės deklaracijomis turi būti atsižvelgta į šiuos aspektus:

kokia viešoji institucija bus atsakinga už konfidencialumo užtikrinimą ir kaip bus nustatyta kiekvieno lygmens leidžiamoji nuokrypa;

koks patikinimas bus suteiktas verslininkams, naudojantiems vieno langelio sistemą, nurodant išsamią informaciją apie suteikiamas garantijas.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.

EESRK mano, kad šis pasiūlymas dėl reglamento ir punktas, kuriame minimas subsidiarumo principas, gali būti laikomi šios priemonės (t. y. vieno langelio sistemos) indėliu didinant Europos BVP ir konkurencingumą.

5.2.

Be to, EESRK požiūriu, labai svarbu atlikti poveikio vertinimą kiekvienoje valstybėje narėje, pabrėžiant šios politikos įgyvendinimo naudą ir taip siekiant įtikinti jas tai padaryti nedelsiant. Kartu EESRK ragina Komisiją pateikti ataskaitą apie muitinės vieno langelio bandomojo projekto poveikį kiekvienoje bandomajame projekte dalyvaujančioje valstybėje narėje.

5.3.

Atsižvelgiant į poveikio vertinimo ataskaitą, kuri analizuojama pasiūlyme dėl reglamento, EESRK mano, kad tinkamiausias priemonių rinkinys yra 1 + 6+8(ii) (2).

5.4.

EESRK pabrėžia, kad Europos Komisija turėtų patvirtinti vienodas nacionalinių vieno langelio aplinkų veikimo technines specifikacijas, kaip numatyta pasiūlymo dėl reglamento 2 straipsnyje.

5.5.

EESRK pabrėžia, kad Europos Komisija turėtų patvirtinti 8 straipsnio nuostatose numatytas vienodas nacionalinės vieno langelio aplinkos veikimo technines specifikacijas, kad būtų išvengta muitinės deklaracijų sistemos veikimo sutrikimų. EESRK mano, kad būtų naudinga sukurti vieną bendrą standartą.

5.6.

EESRK nuomone, norint, kad muitinės vieno langelio sistema veiktų sėkmingai, nacionalinė aplinka turi veikti sklandžiai ir turėti tinkamai parengtus darbuotojus. Atsižvelgdamas į tai, kad muitinės pareigūnų (3) skaičius, tenkantis 100 000 gyventojų, skirtingose valstybėse narėse svyruoja nuo 7 iki 70, EESRK rekomenduoja įtraukti būtiniausius sistemos veikimo ir reikalingo darbuotojų skaičiaus standartus.

5.7.

EESRK rekomenduoja į pasiūlymo dėl reglamento 1 straipsnį įtraukti frazę „nepažeidžiant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatų ir šio reglamento 6 straipsnio nuostatų“.

5.8.

EESRK pažymi, kad tiek teisiniu, tiek materialiniu požiūriu 3 straipsnis gali lemti prieštaravimą, kuris kyla dėl jo nuorodos į Europos muitinių vieno langelio aplinką, kartu įtraukiant ir Sąjungos ne muitinės sistemas. Galėtų būti įtraukta atskira pastraipa, kuri apimtų šiuos klausimus (taip pat būtų galima padaryti būtinus nuorodų pakeitimus).

5.9.

EESRK prašo paaiškinti, ar Europos Komisijos darbo programa bus parengta prieš reglamentą, ar jau įsigaliojus šiam reglamentui. Jei reglamentas įsigalios pirmiau, koks bus veiksmų plano patvirtinimo terminas?

5.10.

EESRK mano, kad nuoroda į galimybę atšaukti 21 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus yra pernelyg neaiškus, ir nori paaiškinimo, ar atšaukimas susijęs su viena ar visomis kategorijomis, išvardytomis 5 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 4 dalyje. Taip pat neaišku, ar tai susiję su vienu teisės aktu iš pirmiau nurodytų kategorijų, ar su galimybe apskritai priimti teisės aktus, patenkančius į vieną iš šių kategorijų. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad teisėkūros institucijos turėtų konsultuotis tarpusavyje dėl jų informavimo proceso.

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG


(1)  2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“, COM(2016) 179 final.

(2)  1 galima priemonė – padaryti, kad ES CSW-CERTEX būtų privaloma ir apimtų ES reguliuojamuosius reikalavimus, su kuriais susijusi atitinkama muitinės informacija ES lygmeniu būtų prieinama visoms valstybėms narėms, ir joje būtų automatinė kiekio valdymo funkcija. 6 galima priemonė – sukurti nacionalines vieno langelio aplinkas, kuriomis naudodamiesi ekonominės veiklos vykdytojai galėtų vienoje vietoje atlikti muitinės ir ne muitinės formalumus. 8 galimos priemonės ii variantas grindžiamas išplėstu esamos ekonominės veiklos vykdytojų registracijos ir identifikavimo (EORI) sistemos naudojimu tik patvirtinimui. COM(2020) 673 final.

(3)  https://ufe-online.eu/wp-content/uploads/2020/04/2020-04-04.pdf


2021 6 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/67


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „2020 m. strateginio prognozavimo ataskaita. Strateginis prognozavimas – kelias į didesnį Europos atsparumą“

(COM (2020) 493 final)

(2021/C 220/09)

Pranešėja

Sandra PARTHIE

Prašymas pateikti nuomonę

Europos Komisijos raštas, 2020 11 11

Reglamentavimo pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2021 3 2

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 3 24

Plenarinė sesija Nr.

559

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

270 / 0 / 5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK labai palankiai vertina planuojamą prognozavimo metodikos įtraukimą į būsimą ES politikos formavimo procesą. Komitetas taip pat labai palankiai vertina sprendimą aiškiai įtraukti „prognozavimą“ į Komisijos pirmininkės pavaduotojo, kuris taip pat yra atsakingas už institucijų ryšius, atsakomybės sritis. Jis tikisi, kad šis sprendimas sustiprins sinergiją ir padidins visų ES institucijų, įskaitant EESRK, struktūrinį dalyvavimą.

1.2.

EESRK labai palankiai vertina naują Europos Komisijos požiūrį, t. y. vykdyti strateginį prognozavimą kaip metinį, ciklinį ir tęstinį procesą. Pirmąja strateginio prognozavimo tema pasirinktas ES atsparumas. Dėl COVID-19 krizės jis tapo nauju ES politikos kelrodžiu. Atsparumas yra gebėjimas ne tik atlaikyti ir įveikti iššūkius, bet ir tvariai, teisingai ir demokratiškai persitvarkyti.

1.3.

Mūsų požiūriu, keturi atsparumo temos aspektai, t. y. „socialinis ir ekonominis“, „geografinis“, „žaliasis“ ir „skaitmeninis“ yra tinkamai parinkti ir išplėtoti. Tai yra pagrindinės didelės mūsų laikų temos, kurios ir toliau bus itin svarbios formuojant Europos politiką. EESRK tvirtai remia šios temos pasirinkimą, nes ji iš tiesų yra svarbiausia siekiant mūsų bendromis pastangomis sukurti tinkamas pagrindines sąlygas įveikti pandemijos sukeltą krizę ir pasaulines problemas, tokias kaip klimato kaita. Komitetas pateikė išsamią šios temos analizę savo iniciatyva parengtoje nuomonėje „Atsparesnės ir tvaresnės Europos ekonomikos kūrimas“ (1) ir savo rezoliucijoje „Organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų procesuose. Kas veiksminga, o kas ne?“ (2)

1.4.

Strateginiam prognozavimui būdinga analizė ir į ateitį orientuota veiksmų perspektyva. Atsižvelgiant į tai, ši veikla turi atitikti tris pagrindinius elementus, kad būtų pasiekti aukštos kokybės rezultatai. Pirma, analizės rezultatai turi būti tinkami nagrinėjamam ateities scenarijui. Antra, jie turėtų būti pagrįsti moksliniais metodais ir procedūromis, turint omenyje, kad ateities neįmanoma nei stebėti, nei empiriškai išmatuoti. Trečia, jie turėtų būti veiksmingi, t. y. pateikti naudingas konkrečių politinių veiksmų gaires.

1.5.

Pirmojoje Komisijos 2020 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje vis dar nėra numatyto išsamaus prognozavimo ciklo ir nepaaiškinama, kaip jis būtų susietas su Atsparumo ir ekonomikos gaivinimo priemone ir Europos semestro procesu. Joje taip pat nepaaiškinta, kurios iš nurodytų didžiųjų tendencijų yra labiausiai tikėtinos ir aktualiausios ES, todėl tai apsunkina politikos formuotojų galimybę nustatyti prioritetus. Būsimose ataskaitose tai turi būti tobulinama. Prognozavimas padės pasiekti užsibrėžtus tikslus tik tuo atveju, jei tai bus atvira ir pliuralistinė, taip pat įvairi ir tarpdisciplininė veikla, į kurią visuose prognozavimo proceso etapuose ir rengiant orientacinius scenarijus bei naudojant įvairius metodus ir priemones bus įtraukti socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė, visų pirma EESRK, kad į ateitį būtų galima nukreipti skirtingas perspektyvas.

1.6.

Taigi, nors visiškai pritariame šiam siekiui, matome keletą sričių, kuriose prognozavimo integravimas į sprendimų priėmimo procesą turėtų būti pagerintas:

išlieka neaiškūs konkretūs visiško prognozavimo integravimo į daugiametį planavimą ir geresnio reglamentavimo darbotvarkę, taip pat į Europos poveikio vertinimo ekosistemą (3) ar Konferenciją dėl Europos ateities būdai,

2020 m. ataskaitoje nepateikiamas būtinas nustatytų didžiųjų tendencijų ir strateginių klausimų klasifikavimo pagal tikimybę ir aktualumą kiekybinis vertinimas, o tai apsunkina prioritetinių veiksmų apibrėžimą,

prognozavimo procese turėtų būti numatytas nuolatinis stebėsenos ir kontrolės mechanizmas, kuris sudarytų sąlygas pilietinei visuomenei atlikti ex post vertinimus,

ataskaitoje jau siūlomos kitų prognozavimo ataskaitų temos, tačiau nepaaiškinama, kaip prognozavimo procesas iš tikrųjų buvo naudojamas nustatant šias temas, o tai, regis, prieštarauja jo paties tikslui.

1.7.

Įsipareigojimas naudoti prognozavimą Europos atsparumui stiprinti yra gana ribotas. Komisijos ataskaitoje daugiausia teigiama, kad ji „galės“ naudotis prognozavimu ES lygmeniu, užuot teigiant, kad ji „juo pasinaudos“. Užuot bendrais bruožais išdėsčius konkrečius prognozavimo panaudojimo būdus politinių sprendimų priėmimo procese, prognozavimo priemonės apribojamos iki galimybių, kuriomis suinteresuotieji subjektai gali pasinaudoti konkrečioje įgyvendinimo situacijoje, tačiau gali jų ir nenaudoti.

1.8.

Kalbant apie atsparumo aspektus, t. y. 2020 m. ataskaitos temą,

tikrasis ateities aspektas daugeliu atvejų nėra visapusiškai išplėtotas, tačiau per daug dėmesio skiriama dabartinės padėties aprašymui,

trūksta į ateitį orientuotos vizijos, kokia pažanga turėtų būti daroma ir per kokį laikotarpį, įskaitant naujų gerovės rodiklių kūrimą, pvz., „apimančių ne tik BVP“,

nenurodytas metodas, kuriuo siekiama pašalinti nustatytus pažeidžiamumus ir nepateikiama tikslinių sprendimų siekiant išvengti žmonių, kuriems gresia atskirtis (pvz., žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių) sąlygų pablogėjimo.

1.9.

Keturi minėti aspektai sudaro būsimos prognozavimo veiklos darbotvarkės pagrindą. Todėl siūlome, kad keturiems atsparumo aspektams būtų nustatyti konkretūs smulkesni tikslai, kuriuos būtų galima įgyvendinti ir kuriuos ateityje būtų galima reguliariai vertinti. Kitos prognozavimo veiklos darbotvarkės temos jau pasiūlytos, t. y. atviras strateginis savarankiškumas, darbo vietų ir įgūdžių ateitis ir skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos tarpusavio sąsajų stiprinimas. Šios temos susijusios su trimis iš keturių atsparumo aspektų. Tačiau vis dar neaišku, kaip Komisija iškėlė šias temas ir kokia tvarka bei kokia forma jos bus nagrinėjamos. Todėl nėra pakankamai suprantama, kodėl buvo pasirinktos šios, o ne kitos temos, pavyzdžiui, vidaus vizija dėl ES vystymosi, nacionalizmo stiprėjimas, būsimas valstybių narių bendradarbiavimas arba saugumo klausimai. Šiuo požiūriu taip pat būtų galima siekti didesnio skaidrumo pasitelkiant strateginį prognozavimą.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Strateginio prognozavimo priemonė, t. y. tendencijų ir pokyčių numatymas, yra būtina formuojant atsakingą politiką. Strateginis prognozavimas atliks svarbų vaidmenį, nes padės formuoti ateities iššūkiams parengtą ES politiką. Taip bus užtikrinta, kad trumpalaikės iniciatyvos būtų grindžiamos ilgalaike perspektyva. Tai gyvybiškai svarbu, nes žengiame į naują erą, kurioje į veiksmus orientuotas prognozavimas paskatins strateginį mąstymą ir formuos ES politiką bei iniciatyvas, įskaitant būsimas Komisijos darbo programas.

2.2.

Nors neįmanoma visko numatyti ir nors įvykiai ir toliau mus stebins, vis dėlto yra daug galimybių veikti, pavyzdžiui, nustatyti tikimybes ir paruošti sprendimus priimančius asmenis kuo anksčiau nustatyti, suprasti ir atpažinti signalus, ypač susijusius su nerimą keliančiais įvykiais. Tai taip pat reiškia, kad būtina parengti veiksmų planus, sukurti hierarchines ir komunikacijos kanalų grandines, aiškiai apibrėžti atsakomybės sritis ir užduotis, jei tokie įvykiai kiltų. Prognozuotojai dažnai naudoja metaforas, tokias kaip „juodoji gulbė“ (visiškai netikėtas įvykis, kuris patenka į „nežinomų nežinomųjų“ kategoriją) arba „pilkasis raganosis“ (žinomas didelio masto įvykis, kuris gali turėti didžiulį poveikį, bet yra nepakankamai įvertinamas). COVID-19 pandemija buvo „pilkasis raganosis“, nes buvo įspėjamųjų ženklų apie didėjančią pasaulinės pandemijos riziką dėl blogėjančios aplinkos būklės, globalizacijos ir didesnio junglumo. Reikia naudoti prognozavimo ir planavimo metodus, leidžiančius aiškiai atskirti šiuos du skirtingus sukrėtimų, kurie turi didžiulį poveikį, tipus. Atsižvelgiant į tai, ES mokslinių tyrimų institucijose reikėtų tobulinti tarpsektorinius, nelinijinius scenarijų kūrimo metodus, stengtis nustatyti kylančią didelę riziką ir atpažinti ankstyvas tendencijas.

2.3.

Atsparumas yra gebėjimas ne tik atlaikyti ir įveikti iššūkius, bet ir tvariai, teisingai, įtraukiai ir demokratiškai persitvarkyti. Mūsų požiūriu, keturi atsparumo temos aspektai, t. y. „socialinis ir ekonominis“, „geografinis“, „žaliasis“ ir „skaitmeninis“ yra tinkamai parinkti ir išplėtoti. Tačiau Komitetas pabrėžia, kad į šių keturių aspektų tarpusavio sąveiką negali būti žvelgiama atskirai, todėl jos būti nagrinėjamos kartu atliekant analizes ir taikant tolesnes priemones.

2.4.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą sukurti „atsparumo rodiklių suvestines“ su atitinkamais rodikliais, kad būtų galima stebėti esamą padėtį ir socialinio ir ekonominio, geopolitinio, žaliojo ir skaitmeninio aspektų ES ir valstybėse narėse pokyčius. Tačiau atsparumo rodiklių suvestinė, kurioje nagrinėjama tik esama situacija ir apibūdinama dabartis, pati savaime nėra prognozavimas. Prognozavimu ji tampa tik įtraukus į ateitį orientuotus tikslus. Esame pasirengę paremti Komisiją šiame daug pastangų reikalaujančiame ir sudėtingame procese, pavyzdžiui, pasiremdami EESRK sukaupta patirtimi ir nuveiktu darbu.

2.5.

Akivaizdu, kad atsparumo rodiklių suvestines reikia toliau plėtoti. Šiuo metu jose apžvelgiama dabartinė situacija. Norint, kad jos taptų naudingomis priemonėmis prognozavimo procese, būtina nustatyti sąsają su ateities perspektyva. Suvestinės tampa prasmingomis prognozavimo procese tik tuo atveju, jei į jas įtraukiami tikslai, pageidautina nustatyti kiekvienai valstybei narei. Tada naudojantis šiomis suvestinėmis galima įvertinti pažangą atsižvelgiant į konkretų tikslą ir jas paversti stebėsenos priemone. EESRK taip pat primygtinai rekomenduoja susieti suvestines su esamais konkurencingumo rodikliais, naudojamais Europos semestro procese ir Europos ekonomikos valdymui, taip pat su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suvestine ir nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais.

2.6.

EESRK visiškai pritaria Komisijai dėl itin svarbaus socialinės ekonomikos įmonių vaidmens pandemijos metu ir jų svarbos kuriant atsparią ir į priekį žengiančią Europą. Šiuo požiūriu EESRK laukia būsimo veiksmų plano socialinei ekonomikai skatinti ir ragina Komisiją savo pasiūlymuose siekti plataus užmojo ir ryžtingų tikslų.

2.7.

Tačiau nors ketinimas siekti prognostinio valdymo naudojantis strateginio prognozavimo suteikiamomis priemonėmis yra geras ir apima daug tinkamų elementų, t. y. dalyvavimą, tarpdalykiškumą ir jo kaip tęstinio proceso formavimą, kalbant apie konkretų šio tinklinio ar bendro požiūrio veikimą ir įgyvendinimą išryškėja jo trūkumai ir silpnosios pusės. Šiuo metu Komisija ataskaitoje pateikia keletą ketinimų deklaracijų dėl prognozavimo metodų įtraukimo į politinių sprendimų priėmimo procesą. EESRK mano, kad siekiant užtikrinti suinteresuotiesiems subjektams, kad prognozavimo proceso įžvalgos iš tiesų bus įgyvendinamos ir naudojamos veiksmingai, reikėtų numatyti tikrinimo ir kontrolės mechanizmą, kuris, be kita ko, leistų pilietinei visuomenei atlikti ex post vertinimus. Tai padės didinti pasitikėjimą tiek procesu, tiek ketinimais ir sumažinti aklųjų zonų riziką.

2.8.

Šis kontrolės ir tikrinimo mechanizmų poreikis taip pat aktualus kokybės kontrolės srityje, t. y. ar pasirinktas metodas yra tinkamas nustatytiems tikslams pasiekti. Toks kontrolės mechanizmas turi būti suprantamas, jame turi būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, ar laikomasi pažangiausių ir aukštų prognozavimo kokybės standartų.

2.9.

Kalbant apie pasirinktų temų turinį, pageidautina, kad esamos padėties analizė būtų aiškiai atskirta nuo numatomos ar pageidaujamos ateities prognozės. Tokiu būdu įvairūs ir labai sudėtingi klausimai galėtų tapti skaidresniais ir suprantamesniais. Tuomet įgytas žinias apie būsimus pokyčius būtų galima tikslingai integruoti į politikos formavimo procesus, ypač atsižvelgiant į esamus neaiškumus ir riziką, kurie visada būdingi dabartinei ateities analizei.

2.10.

Kol procesas galimai nevirs konkrečiais reikalavimais ar netgi pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, Komitetas ragina pasitelkiant daugiakriterinį kokybinį požiūrį subalansuotai įvertinti naudą, kurios tikimasi, galimą papildomą naštą ir poveikį įmonėms, darbuotojams ir susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, realistiškai atsižvelgiant į atitinkamą jų pajėgumų lygį (4).

2.11.

EESRK labai palankiai vertina naują Europos Komisijos požiūrį pradėti vykdyti strateginį prognozavimą kaip metinį, ciklinį ir tęstinį procesą. Tačiau ES nėra pirmoji, kuri imasi veiksmų šioje srityje, todėl reikėtų pasimokyti iš esamų pavyzdžių ir gerosios bei blogosios praktikos. Daug dėmesio turėtų būti skiriama ne vienam metodui, t. y. perspektyvų įvertinimui, o kelioms esamoms metodikoms, pavyzdžiui, „Delphi“ metodui, tendencijų poveikio analizei, norminiam ar tiriamajam prognozavimui, taip pat kokybiniam ir kiekybiniam prognozavimui arba „Wild Card“ metodui atskirai arba kartu. Nustatant modelius ir rengiant scenarijus taip pat turėtų būti plačiau naudojami didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto pajėgumai.

2.12.

Tačiau šiuo metu Komisijos aprašytas strateginio prognozavimo metodas yra pernelyg orientuotas „iš viršaus į apačią“. Jis nesukuria būtino susijusių subjektų informuotumo ir atsakomybės jausmo. Tai būtina ištaisyti, pavyzdžiui, struktūriškai įtraukiant socialinius partnerius ir kitus proceso dalyvius Europos ir nacionaliniu lygmenimis, pvz., remiantis Europos semestro proceso pavyzdžiu. Atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, įvairios ir skirtingas temas apimančios taikymo sritys bei nuolatinis ateities klausimų aptarimas yra esminiai veiksmingos strateginio prognozavimo programos sėkmingo rengimo kriterijai.

2.13.

Prognozavimo programos sėkmingos bus tik tuo atveju, jei jose bus aiškus ryšys tarp prognozavimo temų ir dabartinės politikos darbotvarkės, kad prisidedantieji matytų, kad į jų indėlį atsižvelgiama ir kad jis yra svarbus. Tuo remiantis galima susidaryti bendrą požiūrį į riziką ir iššūkius, tampa aišku, ką reikia padaryti, ir galima organizuoti būtiną kompetencijos ir atsakomybės perdavimą. Procesui prasmę ir vertę suteiks bendrai ES politikos formuotojų rengiamas rizikos žemėlapis su grįžtamojo ryšio ciklais ir įvykių raidos koregavimais. Todėl raginame Komisiją užtikrinti prognozavimo rezultatų skaidrumą, suprantamumą ir patikrinamumą.

2.14.

Šiuo metu ne visos valstybės narės naudojasi prognozavimu rengdamos savo nacionalinę politiką. Todėl labai svarbu, kad Europos Komisija užtikrintų kuo geresnį turimų išteklių panaudojimą. Taigi prognozavimo procesui EESRK gali pateikti svarbių duomenų ir informacijos, remdamasis savo narių, atstovaujančiu įvairioms visų valstybių narių nuomonėms ir požiūriams, žiniomis. Savo nuomonėse EESRK gali nustatyti sisteminę riziką ir apie ją įspėti. Komiteto nariai taip pat turi geras galimybes informuoti apie prognozavimo veiklą savo bendruomenėse ir prisidėti skelbiant rezultatus piliečiams. Todėl EESRK taip pat gali svariai prisidėti prie geresnio reglamentavimo darbotvarkės.

2.15.

Raginame Komisiją vadovautis savo pačios pasiūlymais bei įžvalgomis ir sudaryti sąlygas suinteresuotiesiems subjektams tapti prognozavimo metodo naudotojais ir padaryti jį privalomu elementu formuojant atsparios Europos politiką.

2.16.

ES institucinėje aplinkoje Europos strategijos ir politikos analizės sistema (ESPAS) tapo atskaitos tašku ir neatsiejama bendradarbiavimo prognozavimo srityje dalimi. EESRK jau turi stebėtojo statusą ESPAS sistemoje. Ši praktika turėtų būti tęsiama ir papildyta užtikrinant aktyvų aukšto lygio EESRK atstovo (-ų) dalyvavimą metinėje ESPAS konferencijoje.

2.17.

Tam, kad EESRK nariai galėtų prasmingiau prisidėti prie Europos Komisijos prognozavimo veiklos, raginame laiku informuoti EESRK narius apie prognozavimo procesą, jo tvarkaraštį ir konkretų darbo planą bei įtraukti juos į šią veiklą.

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG


(1)  OL C 353, 2019 10 18, p. 23, taip pat EESRK viešasis klausymas „Atsparesnės ir tvaresnės Europos ekonomikos kūrimas ir ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo vizija“, 2019 4 12.

(2)  Žr. EESRK rezoliuciją „Organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų procesuose. Kas veiksminga, o kas ne?“ (OL C 155, 2021 4 30, p. 1).

(3)  OJ C 434, 2017 12 15, p. 11.

(4)  OL C 434, 2017 12 15, p. 11.


2021 6 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/72


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES mažmeninių mokėjimų strategijos

(COM(2020) 592 final)

(2021/C 220/10)

Pranešėjas

Antonio GARCÍA DEL RIEGO

Bendrapranešėjis

Kęstutis KUPŠYS

Prašymas pateikti nuomonę

Europos Komisija, 2020 11 11

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2021 3 2

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 3 24

Plenarinė sesija Nr.

559

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

268 / 2 / 8

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Mokėjimai yra finansinių paslaugų skaitmeninimo priešakyje, o sklandūs mokėjimo būdai yra labai svarbūs verslininkams ir prekybininkams, nes padeda jiems sėkmingai pradėti ir plėtoti verslą. Dėl COVID-19 paspartėjo operacijų negrynaisiais pinigais ir elektroninės prekybos tendencija ir išaugo poreikis mažmenininkams diegti visiems prekybos kanalams tinkančias priemones, kad būtų galima priimti ne internetu, internetu ir mobiliuoju telefonu atliekamus mokėjimus. Diegiant šias priemones reikia investuoti į IT sistemas ir aparatinę įrangą ir tai yra papildoma našta visų pirma smulkiems ir vidutiniams mažmenininkams.

1.2.

EESRK sutinka su Komisijos nuomone dėl mokėjimų strateginės svarbos ir dėl to, kad reikia toliau dirbti siekiant sudaryti sąlygas mokėjimo operacijas bendrojoje rinkoje atlikti naudojantis naujais vidaus ir visos Europos mokėjimo sprendimais. EESRK pritaria nuomonei, kad Komisija turėtų veikti kaip politinis katalizatorius, o novatoriškus skaitmeninius mokėjimo sprendimus turėtų kurti privatusis sektorius.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad atlikdami mažmenines operacijas prekybos vietose ir mažmeninius tarpusavio atsiskaitymus, vartotojai pirmenybę ir toliau teikia gryniesiems pinigams. Grynieji pinigai yra labai svarbūs užtikrinant socialinę įtrauktį ir galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis.

1.4.

EESRK pritaria nuomonei, kad skaitmeninis euras turėtų papildyti esamą pinigų bazę, kad juo nebūtų siekiama išstumti privačiojo sektoriaus, kad privatusis sektorius turėtų dalyvauti platinant su skaitmeniniu euru susijusius sprendimus ir kad privalu aiškiai apibrėžti naudotojų teises ir prievoles. Reikėtų apsvarstyti sandorių konfidencialumo aspektą, nes tai yra svarbi vartotojo teisė, taip pat kitas ypatybes, panašias į tas, kurios būdingos gryniesiems pinigams.

1.5.

EESRK ragina Komisiją:

1.5.1.

Atsižvelgiant į didelį strategijoje įvardytų pagrindinių veiksmų skaičių, nustatyti veiksmų ir pastangų prioritetus.

1.5.2.

Siekti, kad sumažėtų esamų neaiškumų dėl momentinių mokėjimų tvaraus verslo modelio.

1.5.3.

Nuspręsti, kad dėl mokėjimo priemonių per anksti imtis kokių nors teisėkūros veiksmų. EESRK pirmenybę teikia tam, kad rinkos dalyviams būtų leista sukurti klientams tinkamus produktus, o teisėkūros veiksmai būtų svarstomi tik tuo atveju, jei nebus rasta tinkamų sprendimų.

1.5.4.

Užtikrinti, kad valstybės narės visiškai įgyvendintų SEPA reglamentą, visų pirma kai mokėtojai ir gavėjai nesilaiko 9 straipsnio (vadinamoji diskriminacija dėl IBAN), nes ES vartotojai pavedimams eurais turėtų galėti naudoti vieną mokėjimo sąskaitą, o tarptautinius banko pavedimus eurais bendroje mokėjimų eurais erdvėje (SEPA) atlikti lygiai taip pat lengvai kaip savo šalyje.

1.5.5.

Sutelkti pastangas į esamų ir kuriamų e. ID sprendimų sąveikumą; atrodo, kad privačiajam sektoriui kartu su valdžios institucijomis reikėtų sudaryti geresnes sąlygas kurti e. ID sprendimus, kuriais, atliekant mokėjimo operacijas, būtų iš dalies naudojamasi siekiant atlikti griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą (SCA). Reikalinga visuotinai pripažįstama vieša elektroninė tapatybė, grindžiama vartotojų pasirinkimu, jų sutikimu ir garantija, kad bus visapusiškai gerbiamas jų privatumas.

1.5.6.

ES lygmeniu suderinti grynųjų pinigų priėmimo tvarką, nes ji šiuo metu įvairiose valstybėse narėse smarkiai skiriasi.

1.5.7.

Užtikrinti, kad įvairūs sektoriai daugiau keistųsi duomenimis, numatant visus finansinių paslaugų teikėjus apimančias nuostatas, atitinkančias Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) (1), kad Europos vartotojai galėtų pasinaudoti kitais privalumais, nes tai gali paskatinti novatoriško ir konkurencingo finansų sektoriaus plėtrą.

1.5.8.

Siūlyti teisės aktus, kuriais sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis būtų užtikrinta teisė naudotis infrastruktūros technologijomis, kurios laikomos būtinomis mokėjimo paslaugų teikimui remti.

1.6.

EESRK mano, kad atitinkamiems rinkos dalyviams turėtų būti taikomi tinkami teisės aktai, stebėjimas ir priežiūra, užtikrinant vienodas konkurencines sąlygas tiems, kurie siūlo tas pačias paslaugas ir verčiasi ta pačia veikla.

1.7.

EESRK supranta, kad reikia užtikrinti atvirą ir prieinamą mokėjimų ekosistemą bei įvertinti, kaip mokėjimo ir elektroninių pinigų institucijos yra įtrauktos į Atsiskaitymų baigtinumo direktyvą.

1.8.

EESRK palankiai vertina siūlomus veiksmus, kuriais siekiama įtvirtinti įsipareigojimą iki 2030 m. pasaulines vidutines perlaidų išlaidas sumažinti iki mažiau nei 3 proc., ir ragina Komisiją aktyviai dalyvauti stebint Finansinio stabilumo tarybos tarptautinių mokėjimų gerinimo plane apibrėžtus atitinkamus veiksmus ir užtikrinant jiems paramą.

2.   Komisijos strategija

2.1.

2018 m. gruodžio mėn. komunikate Komisija parėmė „visiškai integruotą ES momentinių mokėjimų sistemą, siekdama sumažinti mažmeninių mokėjimo sistemų riziką ir pažeidžiamumą ir padidinti esamų mokėjimo sprendimų autonomiją“ (2).

2.2.

Skaitmeninės inovacijos iš esmės keičia finansinių paslaugų teikimą. Dėl skaitmeninimo ir kintant vartotojų prioritetams, sparčiai daugėja operacijų negrynaisiais pinigais (3). COVID-19 pandemija dar labiau sustiprino perėjimą prie skaitmeninių mokėjimų ir patvirtino, kad labai svarbu užtikrinti saugius, prieinamus ir patogius (taip pat bekontakčius) mokėjimus vykdant nuotolines ir tiesiogines operacijas.

2.3.

Pastaraisiais metais, daugiausia dėl bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) plėtros ir mažmeninių mokėjimų teisės aktų suderinimo, padaryta didelė pažanga. Tačiau ES mokėjimų rinka vis dar labai susiskaidžiusi prie valstybių sienų, nes dauguma vidaus mokėjimo sprendimų, grindžiamų kortelėmis arba momentiniais mokėjimais, neveikia tarpvalstybiniu mastu. Europos mokėjimų aplinkos dinamiškumas rodo, kad esama nenuoseklumo, dėl kurio reikia aiškios valdymo sistemos, kuria būtų grindžiama ES mažmeninių mokėjimų strategija.

2.4.

Komisijos tikslas – sukurti labai konkurencingą mokėjimų rinką, kuri būtų naudinga visoms valstybėms narėms, nepriklausomai nuo jų naudojamos valiutos, kurioje visi rinkos dalyviai galėtų konkuruoti sąžiningomis ir vienodomis sąlygomis ir siūlytų novatoriškus mokėjimo sprendimus, visiškai atitinkančius ES tarptautinius įsipareigojimus.

2.5.

Kadangi mokėjimai yra finansų srities skaitmeninių inovacijų priešakyje, šios strategijos įgyvendinimas padės siekti platesnio masto Komisijos skaitmeninių finansų vizijos ir įgyvendinti jos tikslus: pašalinti rinkos susiskaidymą, skatinti į rinką orientuotas finansų srities inovacijas ir spręsti naujus su skaitmeniniais finansais susijusius uždavinius ir rizikos klausimus, kartu užtikrinant technologinį neutralumą.

2.6.

Todėl ši strategija pateikiama kartu su Skaitmeninių finansų strategija (4) ir dviem pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl naujos ES sistemos, skirtos skaitmeninės veiklos atsparumui didinti (5) ir dėl kriptoturto (6). Ji taip pat papildo 2019 m. lapkričio mėn. ECB/Eurosistemos pristatytą atnaujintą mažmeninių mokėjimų strategiją (7).

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Skaitmeninės finansinės paslaugos yra vis svarbesnės Europos vartotojams ir įmonėms. Skaitmeninimo svarba visuomenėje, įskaitant finansinių paslaugų sritį, dėl COVID-19 pandemijos tik dar labiau išaugo. Mokėjimai yra finansinių paslaugų skaitmeninimo priešakyje, o sklandūs mokėjimo būdai yra labai svarbūs verslininkams ir prekybininkams, nes padeda jiems sėkmingai pradėti ir plėtoti verslą. Dėl COVID-19 paspartėjo operacijų negrynaisiais pinigais ir elektroninės prekybos tendencija ir išaugo poreikis mažmenininkams diegti visiems prekybos kanalams tinkančias priemones, kad būtų galima priimti ne internetu, internetu ir mobiliuoju telefonu atliekamus mokėjimus. Diegiant šias priemones reikia investuoti į IT sistemas ir aparatinę įrangą ir tai yra papildoma našta visų pirma smulkiems ir vidutiniams mažmenininkams.

3.2.

EESRK palankiai vertina Komisija paramą ES prekybininkų mokėjimo priėmimo priemonėms modernizuoti ir supaprastinti pasiūlant jiems finansavimo ir mokymo galimybių. Svarbu pabrėžti, kokį reikšmingą vaidmenį Europos ekonomikoje atlieka MVĮ. Tai yra ypatingos svarbos sektorius, nes apie 90 % Europos įmonių yra MVĮ ir jose yra sukurta daugiau nei 50 % darbo vietų. Mažos ir vidutinės įmonės gali prisidėti prie tvirto ekonomikos atsigavimo.

3.3.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei dėl mokėjimų strateginės svarbos ir tam, kad ir toliau nesant visos Europos skaitmeninių mokėjimų sprendimų, kuriais būtų galima naudotis visoje Europoje, kyla tolesnio rinkos susiskaidymo rizika, o pasauliniai subjektai užima visą Europos vidaus tarptautinių mokėjimų rinką. Todėl net jeigu Europos vartotojai ir įmonės jau gali naudotis veiksmingais, konkurencingais ir novatoriškais mokėjimo sprendimais ir mokėjimo priemonėmis, reikia ir toliau dirbti siekiant sudaryti sąlygas mokėjimo operacijas bendrojoje rinkoje atlikti naudojantis naujais vidaus ir visos Europos mokėjimo sprendimais. EESRK pritaria nuomonei, kad Komisija turėtų veikti kaip politinis katalizatorius, o novatoriškus skaitmeninius mokėjimo sprendimus turėtų kurti privatusis sektorius.

3.4.

EESRK tvirtai įsitikinęs, kad momentinių mokėjimų sprendimai yra pirmaeilės svarbos. Tačiau, atsižvelgdamas į didelį strategijoje įvardytų pagrindinių veiksmų skaičių, ragina Komisiją aiškiai nustatyti veiksmų ir pastangų prioritetus. Siekiant įgyvendinti kai kuriuos pagrindinius veiksmus ir bendrus Mažmeninių mokėjimų strategijos tikslus, ypač tikslą kurti vidaus ir visos Europos mokėjimo sprendimus, prireiks didelių sektoriaus pastangų. EESRK mano, kad reikėtų atidžiai įvertinti visus papildomus reikalavimus ir reglamentavimo projektus.

3.5.

EESRK ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti sukčiavimo momentiniais mokėjimais lygiams ir prireikus imtis atitinkamų veiksmų.

3.6.

EESRK primygtinai ragina pasitelkiant švietimą ir mokymą kuo skubiau gerinti skaitmeninius įgūdžius ir raštingumą. Tai privalu daryti iš dalies remiantis Skaitmeninės kompetencijos programa ir skatinant valstybes nares gerinti įgūdžių, kurie bus paklausiausi, ugdymą visą gyvenimą visais švietimo lygmenimis. Taip siekiama užtikrinti, kad naudotojai iš tikrųjų taptų duomenų sritį išmanančiais subjektais, geriau suprantančiais ir kontroliuojančiais savo duomenis, didžiųjų duomenų prietaikas ir duomenų valdymą, suvokiančiais savo skaitmeninę aplinką ir jos grėsmes (pvz., personalizavimo).

3.7.

EESRK norėtų užkirsti kelią vartotojų „atsijungimui“ ir jų finansinės atskirties pavojui, kylančiam dėl skaitmeninių įgūdžių arba priemonių stokos, kuris akivaizdžiai gresia vis didesniam skaičiui vyresnio amžiaus žmonių Europoje.

4.   Konkrečios pastabos

1 ramstis. Visoje Europoje taikomi vis dažniau skaitmeninio ir momentinio pobūdžio mokėjimo sprendimai

4.1.

EESRK tvirtai remia pastangas Europos mokėjimų rinką aprūpinti keliais visos Europos mokėjimo vidaus sprendimais. Jie turėtų suteikti pridėtinės vertės galutiniams naudotojams – vartotojams ir įmonėms, Europos rinkos dalyviams sudaryti galimybę geriau konkuruoti su šiuo metu rinkoje dominuojančiais ir naujais bei galinčiais dominuoti rinkos dalyviais, pavyzdžiui, technologijų milžinėmis, ir sustiprintų tarptautinį euro vaidmenį. Atsižvelgiant į dabartinę padėtį rinkoje ir tvirtą kortelių rinkoje įsitvirtinusių subjektų padėtį, tokių visos Europos mokėjimo sprendimų kūrimas Europos mokėjimų sektoriui būtų didelis uždavinys.

4.2.

EESRK remia idėją išnagrinėti galimybę tiesioginį debetą naudoti atsiskaitymams parduotuvėse visoje Europoje. Galėtų būti išplėstas Vokietijoje plačiai naudojamas elektroninio tiesioginio debeto (ELV) modelis. Taip rinkoje dominuojančios kortelių schemos susidurtų su tiesioginiu debetu (SEPA tiesioginiu debetu) grindžiama konkurencija.

4.3.

Kad būtų galima kurti momentiniais mokėjimais pagrįstus visos Europos mokėjimo sprendimus, labai svarbu, kad rinkos dalyviai aiškiai žinotų, koks yra verslo modelis. Be jo negalima tikėtis sprendimų dėl investicijų. EESRK ragina Komisiją siekti, kad sumažėtų esamų neaiškumų dėl momentinių mokėjimų tvaraus verslo modelio.

4.4.

Kalbant apie tai, kiek mokėjimo paslaugų teikėjų (MPT) teikia momentinių mokėjimų eurais paslaugas ir yra prisijungę prie SEPA momentinio kredito pervedimo („SCT Inst.“) schemos, MPT aprėptis, ypač euro zonoje, jau yra nemaža. Tačiau to nepakanka norint pasiekti visišką momentinių mokėjimų aprėptį. Rinka siekia didinti MPT dalyvavimą ir užtikrinti momentinių kredito pervedimų eurais paslaugų platesnę aprėptį it teikimą. EESRK remia priemones, kuriomis siekiama, be kitų, spręsti prisijungimo, sąveikumo ir kitus klausimus, kylančius plačiai naudojantis „SCT Inst“ schema, įskaitant su vartotojų apsauga susijusius klausimus.

4.5.

EESRK sutinka su Komisija, kad galutinių naudotojų sprendimai turėtų būti sąveikūs ir prieinami, suteikti pridėtinės vertės ir tenkinti įvairių vartotojų poreikius ir jiems turėtų būti būdingos tokios pat savybės, kaip ir kitoms atitinkamoms mokėjimo priemonėms. EESRK mano, kad šioje srityje per anksti svarstyti bet kokius teisėkūros veiksmus ir kad veikiau reikėtų leisti rinkos dalyviams, vadovaujantis esama konkurencija rinkoje, kurti vartotojams tinkamus produktus, o teisėkūros veiksmus svarstyti tik tuo atveju, jei nebus rasta tinkamų sprendimų.

4.6.

EESRK visiškai pritaria Komisijai dėl poreikio užtikrinti, kad valstybės narės visiškai įgyvendintų SEPA reglamentą, visų pirma kai mokėtojai ir gavėjai nesilaiko 9 straipsnio (vadinamoji diskriminacija dėl IBAN). Kaip nustatyta 9 straipsnyje, ES vartotojai pavedimams eurais turėtų galėti naudoti vieną mokėjimo sąskaitą, o tarptautinius banko pavedimus eurais bendroje mokėjimų eurais erdvėje atlikti lygiai taip pat lengvai kaip savo šalyje. Tačiau šiuo metu daug operatorių vis dar atmeta kitos šalies IBAN turinčių klientų prašymus dėl tarptautinio tiesioginio debeto ar net SEPA kredito pervedimus į sąskaitas su kitos šalies IBAN. Tai yra didelė kliūtis bendrojoje rinkoje, ribojanti vartotojų galimybę naudotis tarpvalstybinėmis paslaugomis. Valstybės narės turėtų būti paragintos griežčiau užtikrinti šio nuo 2014 m. galiojančio reglamento įgyvendinimą.

4.7.

Elektroninės tapatybės sprendimai (e. ID) yra esminė skaitmeninių paslaugų, įskaitant finansines paslaugas, dalis. eIDAS priemonė yra pirmasis žingsnis siekiant tarpvalstybiniu lygmeniu pripažinti ir naudoti nacionaliniu lygmeniu pripažintas e. ID schemas. Tačiau akivaizdu, kad dabartinė eIDAS sistema yra nepakankama ir neleidžia pasiekti reikiamų rezultatų. Reikalinga visuotinai pripažinta elektroninė tapatybė, grindžiama vartotojų pasirinkimu, jų sutikimu ir garantija, kad bus visapusiškai gerbiamas jų privatumas. EESRK ragina Komisiją sutelkti pastangas į esamų ir kuriamų sprendimų sąveikumą ir mano, kad privačiajam sektoriui kartu su valdžios institucijomis, kaip, pavyzdžiui, Šiaurės šalyse, reikėtų sudaryti geresnes sąlygas kurti e. ID sprendimus, kuriais, atliekant mokėjimo operacijas, būtų iš dalies naudojamasi siekiant atlikti griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą (SCA).

4.8.

Platus skaitmeninių mokėjimų priėmimas yra esminė šiuolaikinės mokėjimų rinkos dalis. EESRK remia priemones, skirtas įvertinti, kaip prekybininkai priima skaitmenines mokėjimo priemones, ir rasti būdų, kaip sudaryti daugiau ir palankesnių sąlygų jas priimti, visų pirma VMĮ ir mažesniems prekybininkams. Visai visuomenei labai svarbu išsaugoti galimybę gauti grynųjų pinigų ir užtikrinti, kad jie bus priimami. Vis dėlto tas pats pasakytina ir apie skaitmenines mokėjimo priemones, nes vartotojams turi būti suteikta galimybė rinktis.

4.9.

EESRK pabrėžia, kad, kaip parodė neseniai paskelbtas Europos Centrinio Banko atliktas euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimas (SPACE) (8), dažniausia mokėjimo priemonė, kuria vartotojai naudojasi atlikdami mažmenines operacijas prekybos vietose ir mažmeninius tarpusavio atsiskaitymus, vis dar yra grynieji pinigai. Grynųjų pinigų ir skaitmeninių mokėjimų savybės smarkiai skiriasi. Grynieji pinigai – vienintelė privatumą sauganti mokėjimo priemonė. Grynieji pinigai yra viešieji pinigai, už kuriuos atsakingas centrinis bankas. Jei nustotų veikti visi elektros ir elektroniniai prietaisai (jei juos apimtų „skaitmeninis koronavirusas“), iš ekonomikoje naudojamų mokėjimo priemonių grynieji pinigai bus vienintelis likęs sprendimas. Be to, grynieji pinigai yra labai svarbūs užtikrinant socialinę įtrauktį ir galimybę naudotis tam tikromis pagrindinėmis paslaugomis. Komisija ir ECB turėtų labai atidžiai išnagrinėti grynųjų pinigų priėmimo ir galimybės jais naudotis klausimus ir prireikus imtis atitinkamų priemonių.

4.10.

Vienas COVID-19 krizės padarinių – daug mažmenininkų nusprendė (laikinai) nepriimti grynųjų pinigų. Kaip teigia Komisija, grynieji pinigai yra Sutartyse įtvirtinta teisėta mokėjimo priemonė. Grynųjų pinigų naudojimo kitimą turėtų lemti paklausa. Grynųjų pinigų priėmimo taisyklės įvairiose šalyse skiriasi. Reikia jas suderinti ES lygmeniu.

4.11.

Atsižvelgiant į vykstančius pokyčius, suprantama, kad ECB nagrinėja galimybę išleisti skaitmeninį eurą ir kad Komisija remia šias pastangas. Skaitmeninio euro poveikis gali būti beprecedentis ir jį reikėtų labai atidžiai įvertinti. EESRK pritaria ECB pateiktiems principams, būtent, kad skaitmeninis euras turėtų papildyti esamą pinigų bazę, kad juo nebūtų siekiama išstumti privatųjį sektorių, kad privatusis sektorius turėtų dalyvauti platinant su skaitmeniniu euru susijusius sprendimus ir kad privalu aiškiai apibrėžti naudotojų teises ir prievoles. Reikėtų apsvarstyti sandorių konfidencialumo aspektą, nes tai yra svarbi vartotojo teisė, taip pat kitas ypatybes, panašias į tas, kurios būdingos gryniesiems pinigams. Toks pats požiūris taikytinas visoms su centrinio banko skaitmeninėmis valiutomis (CBDC) susijusioms iniciatyvoms ES valstybėse narėse, už euro zonos ribų.

2 ramstis. Novatoriškos ir konkurencingos mažmeninių mokėjimų rinkos

4.12.

Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos (PSD2) (9) įgyvendinimas buvo atsakingas uždavinys mokėjimo paslaugų sektoriui; direktyva iš dalies vis dar įgyvendinama. PSD2 nustatyti du reikšmingi pakeitimai: nustatytas griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas (SCA) ir paslaugas teikiančių trečiųjų šalių (TPP) prieiga prie mokėjimo sąskaitų. Kai kuriais atvejais, visų pirma dėl elektroninės prekybos sandorių SCA, nustatytas įgyvendinimo terminas suėjo 2020 m. pabaigoje. EESRK ragina Komisiją, prieš siūlant PSD2 peržiūrą, išsamiai išnagrinėti jos poveikį.

4.13.

EESRK remia veiksmus, kurių tikslas – sukurti Europos atvirųjų finansų sistemą. Atvirieji finansai Europos vartotojams gali suteikti kitų privalumų, nes gali paskatinti novatoriško ir konkurencingo finansų sektoriaus plėtrą. EESRK mano, kad plačios atvirųjų finansų sistemos negalima kurti remiantis tais pačiais principais kaip PSD2, nes ši direktyva susijusi tik su mokėjimo sąskaitoms ir mokėjimo paslaugų teikėjais ir joje numatytas dalies rinkos vienpusis keitimasis duomenimis. Reikia specialaus teksto, kuris, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) (10) principų, apimtų visus finansinių paslaugų teikėjus, taip pat reikia išnagrinėti galimybę įvairiems sektoriams plačiau keistis duomenimis. Komunikate dėl skaitmeninių finansų strategijos (11) nurodoma, kad Komisija šį pasiūlymą pateiks iki 2022 m. vidurio.

4.14.

Bekontakčiai mokėjimai tampa vis populiaresni ir yra svarbūs dabartinėmis COVID-19 pandemijos sąlygomis. Pirmaisiais pandemijos etapais, visų pirma atsiliepiant į prekybininkų bendruomenių prašymus, daugelyje šalių buvo padidinta (-os) didžiausia (-ios) bekontakčių mokėjimų vertė (-ės) – daugeliu atveju iki maksimalios PSD2 leidžiamos ribos (50 EUR vienai operacijai ir 150 EUR bendra vertė). Peržiūrint PSD2, reikėtų atidžiai įvertinti bet kokius teisės aktuose numatytų šių maksimalių verčių pakeitimus, kad būtų užtikrinta naudojimo paprastumo ir saugumo bei atsakomybės aspektų pusiausvyra.

4.15.

EESRK pritaria Komisijai, kad peržiūrint PSD2, į teisės aktų taikymo sritį turėtų būti įtraukta dėl šiuo metu nereguliuojamų paslaugų kylanti rizika. Tokie paslaugų teikėjai, kurie papildo reguliuojamų mokėjimo arba elektroninių pinigų paslaugų teikimą, nepatenka į reguliavimo perimetrą, nors yra reikšmingi rinkos dalyviai. EESRK manymu, kadangi jie yra labai svarbūs rinkos dinamikai, o vartotojai juos suvokia kaip mokėjimo paslaugų teikėjus, jie turėtų būti reguliuojami ir prižiūrimi kaip mokėjimo paslaugų teikėjai. Svarbu, kad visiems atitinkamiems rinkos dalyviams būtų taikomi tinkami teisės aktai, stebėjimas ir priežiūra, užtikrinant vienodas konkurencines sąlygas tiems, kurie siūlo tas pačias paslaugas ir verčiasi ta pačia veikla.

3 ramstis. Veiksmingos ir sąveikios mažmeninių mokėjimų sistemos ir kita pagalbinė infrastruktūra

4.16.

EESRK supranta, kad reikia užtikrinti atvirą ir prieinamą mokėjimų ekosistemą, o Atsiskaitymų baigtinumo direktyvos (SFD) (12) peržiūros metu įvertinti, ar būtų naudinga išplėsti direktyvos taikymo sritį ir į ją įtraukti mokėjimo institucijas bei elektroninių pinigų institucijas, kad jos galėtų tiesiogiai naudotis mokėjimo sistemomis ir infrastruktūra, pavyzdžiui, TARGET2 ir Momentinių mokėjimų sistema TARGET (TIPS). EESRK pabrėžia būtinybę užtikrinti pagrindinių mokėjimo sistemų saugumą ir vientisumą. Tai bus dar svarbiau, jeigu peržiūros metu PSD2 taikymo sritis bus išplėsta ir į ją būtų įtraukti tie rinkos dalyviai, kuriems šis teisės aktas šiuo metu netaikomas, pavyzdžiui, techninių paslaugų teikėjai. Vėlgi, akcentuotinas poreikis užtikrinti, kad prieiga visiems suinteresuotiesiems subjektams būtų suteikiama vienodomis konkurencinėmis sąlygomis.

4.17.

EESRK visiškai remia Komisijos tikslą siūlyti teisės aktus, kuriais sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis būtų užtikrinta teisė naudotis infrastruktūros technologijomis, kurios laikomos būtinomis mokėjimo paslaugų teikimui remti. Šiuo metu ribojama prieiga prie kai kurių svarbių technologijų, padedančių teikti mokėjimo paslaugas, pavyzdžiui, prie keitimosi duomenimis trumpu atstumu (NFC) antenų kai kuriuose mobiliuosiuose įrenginiuose, o tai riboja konkurenciją bekontakčių mobiliųjų mokėjimų srityje ir bankai yra priversti trečiajai šaliai mokėti mokestį vien už tai, kad vartotojas galėtų pasinaudoti technologija (pavyzdžiui, NFC) savo kasdieniams mokėjimams atlikti. Šie bankų mokami mokesčiai kai kuriais atvejais gali būti vėliau perkeliami vartotojams. Nors kai kurios valstybės narės jau sprendžia šį klausimą, svarbu jo imtis Europos lygmeniu, kad visi ES piliečiai pajustų didesnės konkurencijos šioje srityje naudą, kad būtų nustatytos vienodos sąlygos MPT ir būtų plačiau diegiami mobilieji bekontakčiai mokėjimai. Teisės aktais reikėtų užtikrinti, kad visi dalyviai turėtų tas pačias teises ir prievoles ir jiems būtų taikomi tie patys licencijų išdavimo ir reguliavimo reikalavimai.

4 ramstis. Veiksmingi tarptautiniai mokėjimai, įskaitant perlaidas

4.18.

EESRK pritaria, kad svarbu tobulinti pasaulinius tarptautinius mokėjimus ir Komisijos įvardytus veiksmus, pavyzdžiui, skatinti priimti pasaulinius tarptautinius mokėjimų standartus, kaip antai SWIFT visuotinę mokėjimų iniciatyvą (GPI) ir ISO 20022, kuriais užtikrinami sklandesni tarptautiniai mokėjimai bankų korespondentų tinkle.

4.19.

Perlaidos tebėra brangiausia mokėjimų rūšis. EESRK palankiai vertina siūlomus veiksmus, kuriais siekiama įtvirtinti įsipareigojimą iki 2030 m. pasaulines vidutines perlaidų išlaidas sumažinti iki mažiau nei 3 proc., ir ragina Komisiją aktyviai dalyvauti stebint Finansinio stabilumo tarybos tarptautinių mokėjimų gerinimo plane apibrėžtus atitinkamus veiksmus ir užtikrinant jiems paramą. Dėl mokesčių gali neproporcingai nukentėti nepalankioje finansinėje padėtyje esantys asmenys. Konkurencija ir technologijų pažanga jau padėjo pagerinti galimybes naudotis greitesnėmis ir pigesnėmis tarptautinių perlaidų priemonėmis, tačiau dar daug reikia nuveikti. Perlaidas iš ES kaimynystėje esančių šalių ir į jas siunčiantiems paslaugų teikėjams geresnės galimybės naudotis ES veikiančia mokėjimų infrastruktūra gali būti pagrindas kainoms mažinti.

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG


(1)  OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(2)  COM(2018) 796 final.

(3)  ECB duomenimis, 2018 m. mokėjimai negrynaisiais pinigais siekė 91 mlrd. operacijų euro zonoje ir 112 mlrd. operacijų ES, palyginti su maždaug 103 mlrd. 2017 m.

(4)  COM/2020/591 final.

(5)  COM(2020) 595 final.

(6)  COM/2020/593 final.

(7)  https://www.ecb.europa.eu/press/key/date/2019/html/ecb.sp191126~5230672c11.lt.html

(8)  euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimas (angl. Study on the payment attitudes of consumers in the euro area (SPACE)), 2020 m. gruodžio mėn.

(9)  OL L 337, 2015 12 23, p. 35.

(10)  OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(11)  COM(2020) 591 final.

(12)  OL L 166, 1998 6 11, p. 45.


2021 6 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/79


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“

(COM(2020) 628 final)

(2021/C 220/11)

Pranešėjas

Paul RÜBIG

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2020 11 11

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2021 3 2

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 3 24

Plenarinė sesija Nr.

559

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

254 / 0 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina naują EMTE darbotvarkės viziją ir atnaujinimą. Nauja EMTE yra ne tik „šiek tiek daugiau to paties“, bet ir tikras „naujas kursas“ ES mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų sričiai (toliau – MTTI).

1.2.

EESRK labai palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama sparčiam mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų pavertimui tvariu verslu, kaip nurodyta dokumente. Teisingos pertvarkos proceso užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių elementų norint pasiekti, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos remtų ES ekonomiką ir užimtumą.

1.3.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad mokslinių tyrimų srityje reikia naujo valdymo, kad būtų pašalintos su inovacijomis susijusios administracinės ir reguliavimo kliūtys.

1.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad naujasis EMTE dokumentas iš esmės atitinka JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir juos remia. Skatinant perėjimą prie atsparesnės Europos ekonomikos, tvarios Europos ekonomikos kūrimo procese yra būtinas įtraukus ekonomikos atsigavimas, nepaliekant nė vieno europiečio nuošalyje (1).

1.5.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu protingai derinti mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) priemones visais lygmenimis (regioniniu, nacionaliniu, pasauliniu, ES lygmeniu). MTP ir inovacijos turėtų būti skatinami skiriant daug lėšų iš ES struktūrinių fondų, taip pat taikant tiesiogines ir netiesiogines MTP priemones (pvz., mokesčių paskatas).

1.6.

EESRK mano, kad ES klestėjimui gyvybiškai svarbūs šie pagrindiniai sektoriai ir technologijos:

skaitmeniniai verslo modeliai,

prekių ir maisto gamybos technologijos,

klinikinių mokslinių tyrimų, farmacijos ir biotechnologijų sektorius,

kosminės technologijos,

švarus vanduo ir sanitarinės sąlygos.

1.7.

EESRK pažymi, kad kompleksinio EMTE darbotvarkės atnaujinimo požiūriu labai svarbūs yra moksliniai tyrimai socialinių ir humanitarinių mokslų srityje.

1.8.

EESRK norėtų pabrėžti, kad ES moksliniai tyrimai atsilieka pagal rezultatus patentų srityje. Azija padidino savo pasaulinių patentų paraiškų dalį. 2019 m. Azija pateikė 65 proc. pasaulinių patentų paraiškų. Europos patentų dalis sumažėjo ir dabar sudaro tik 11,3 proc. pasaulinių patentų paraiškų.

1.9.

Daug tyrimų parodė, kad ES atsilieka nuo JAV ir Azijos verslumo kultūros srityje. Verslumo kultūros klausimas turi būti sprendžiamas švietimo, įskaitant aukštąjį mokslą, srityje. Todėl verslumo kultūra turi būti svarbi per visą procesą, pradedant fundamentaliųjų mokslinių tyrimų ir taikomųjų tyrimų inovacijomis ir baigiant naujos technologijos rinkodara.

1.10.

Europos inovacijų taryba (EIC) ir Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) su jo valdomomis žinių ir inovacijos bendrijomis (ŽIB) yra laikomi vertingais partneriais ir priemonėmis siekiant „paspartinti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų perkėlimą į ekonomiką“ ir perorientuoti ES mokslinius tyrimus ir inovacijas į proveržio inovacijas, kuriomis tenkinami konkretūs piliečių ir verslo poreikiai, ypač sprendžiant pagrindinius visuomenės uždavinius. EIC programa „Accelerator“ suteikia daug ES lėšų inovatyviems Europos startuoliams, turintiems didelį augimo potencialą, o EIT per savo ŽIB iš esmės siekia didinti mokslinių tyrimų kompetenciją technologijų vystymo postūmio inovacijų srityje; taigi tiek EIC, tiek EIT yra svarbūs partneriai spartinant mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų perkėlimą į ekonomiką.

1.11.

EESRK pabrėžia, kad būtina įtraukti mokslinio ir etinio sąžiningumo principą, kad būtų išvengta žalos žmonių sveikatai, piniginių nuostolių ir mokslinių nesėkmių.

1.12.

Europa ypač atsilieka nuo JAV ir Azijos pagal MTP rezultatų pavertimo novatoriškais produktais ir paslaugomis spartą. Todėl EESRK ragina Komisiją savo MTTI politikoje siekti tiek „kompetencijos išteklių“, tiek ir „spartos“.

1.13.

EESRK siūlo Europos Komisijai savo nauja mokslinių tyrimų ir inovacijų strategija siekti, kad portfeliai būtų proporcingai subalansuoti:

aukštųjų technologijų pramoninės gamybos ir paslaugų sektoriaus MTP / MTI požiūriu,

rinkos traukos inovacijų (paklausa grindžiamų inovacijų) ir technologijų vystymo postūmio inovacijų požiūriu.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad nauja EMTE darbotvarkės vizija ir atnaujinimas yra pagrindiniai šio dokumento elementai. Taigi šiuo dokumentu įrodoma, kad nauja EMTE yra ne tik „šiek tiek daugiau to paties“, bet ir tikras „naujas kursas“ ES MTTI srityje. Pagrindinis šio „naujo kurso“ aspektas – tikslas masiškai didinti inovacijų poveikį ekonomikai ir visuomenei. Pagal šį „naują kursą“ 27 ES valstybės narės galutinai įsipareigoja sustabdyti pozicijų praradimo procesą Kinijos ir Pietų Korėjos atžvilgiu, kuris šiuo metu vyksta fundamentaliųjų mokslinių tyrimų srityje, taip pat taikomųjų mokslinių tyrimų, patentų paraiškų, aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų srityse. „Naujo kurso“ tikslas – dar geriau šviesti ir mokyti Europos piliečius visų rūšių MTP, inovacijų ir verslumo klausimais, taip visiškai realizuojant Europos visuomenės inovacinę galią.

2.2.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos požiūrį, kad reikia didinti inovacijų poveikį ekonomikai ir visuomenei. EESRK pabrėžia, kad organizuota pilietinė visuomenė yra socialinių inovacijų katalizatorius. Pilietinės visuomenės dalyvavimas dabar reikalingas labiau nei bet kada anksčiau, o tikros socialinės naujovės gali vykti tik dalyvaujant organizuotai pilietinei visuomenei (2).

2.3.

Per pastaruosius 20 metų Azija, ypač Kinija ir Pietų Korėja, labai pagerino savo veiklos rezultatus MTTI srityje. Kinija ne tik padidino savo moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamų išlaidų dalį nuo 0,55 proc. (1995 m.) iki 2,2 proc. (2018 m.), bet ir pralenkė ES pagal visą moksliniams tyrimams ir plėtrai išleistą biudžetą: 2017 m. Kinija išleido 496 mlrd. USD, o ES – 430 mlrd. USD. Remiantis 2020 m. ES pramonės mokslinių tyrimų ir plėtros investicijų rezultatų suvestine, 2018–2019 m. ES bendrovės savo investicijas į MTP padidino 5,6 proc., JAV bendrovės – 10,8 proc., o Kinijos bendrovės – 21,0 proc.

2.4.

EBPO Mokslo, technologijų ir pramonės rezultatų suvestinės ataskaitos, be kita ko, rodo, kad ES ypač atsilieka skaitmeninių paslaugų įmonių ir vadinamųjų radikalių technologijų vystymo postūmio inovacijų srityje. EESRK pasisako už ėjimą Europos skaitmeninimo keliu, pasinaudojant ekonomikos teikiamomis galimybėmis, kartu apsaugant visuomenės vertybes ir pagrindines teises. Labai sveikintinas į žmogų orientuotas dėmesys visose Komisijos iniciatyvose, siekiant suformuoti europinį požiūrį į pažangą (3).

2.5.

Vienas svarbiausių uždavinių artimiausioje ateityje bus skatinti radikalių technologijų vystymo postūmio inovacijų (4) plėtojimą, kartu užtikrinant teisingos pertvarkos procesą.

2.6.

EESRK visiškai pritaria itin aiškiam dvejopos pertvarkos, t. y. skaitmeninės pertvarkos ir žaliojo kurso, akcentavimui.

2.7.

EESRK palankiai vertina pastangas užtikrinti, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatai greitai virstų tvariu verslu. Teisingos pertvarkos proceso, t. y. kuriant ekologiškesnę bei klimatui nekenkiančią Europą ir teisingą skaitmeninę ateitį, atsižvelgiant į darbuotojų teises ir pareigas, kaip nurodyta dokumente, yra vienas iš svarbiausių elementų siekiant užtikrinti, kad moksliniais tyrimais būtų remiama ES ekonomika ir užimtumas.

2.8.

EESRK palankiai vertina tai, kad naujasis EMTE dokumentas iš esmės atitinka JT DVT ir juos remia. Skatinant perėjimą prie atsparesnės Europos ekonomikos, tvarios Europos ekonomikos kūrimo procese yra būtinas įtraukus ekonomikos atsigavimas, nepaliekant nė vieno europiečio nuošalyje (5).

2.9.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu protingai derinti MTP priemones visais lygmenimis (regioniniu, nacionaliniu, ES lygmeniu). MTP ir inovacijos turėtų būti skatinami skiriant daug lėšų iš ES struktūrinių fondų, taip pat taikant tiesiogines ir netiesiogines MTP priemones (pvz., mokesčių paskatas).

3.   Europos mokslinių tyrimų erdvė naujomis aplinkybėmis

3.1.

Kaip nurodyta šios nuomonės bendrosiose pastabose, EESRK laikosi aiškaus požiūrio, kad jei ES MTTI strategijoje bus išdėstyta tik „šiek tiek daugiau to paties“, bus ir toliau prarandamos pozicijos pasaulinėje konkurencinėje kovoje MTTI srityje, ypač prieš Kiniją, Pietų Korėją ir JAV.

3.2.

EESRK pabrėžia, kad būtina įtraukti mokslinio ir etinio sąžiningumo principą, kad būtų išvengta žalos žmonių sveikatai, piniginių nuostolių ir mokslinių nesėkmių.

3.3.

EESRK ragina Europos Komisiją parengti „naujo kurso“ ES MTTI darbotvarkę.

3.4.

Moderni, veiksmingai valdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūra yra itin svarbus esminis klausimas siekiant paspartinti tokį mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų perkėlimą į ekonomiką.

3.5.

EESRK nuomone, kasdienis šių mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros valdymas galėtų būti profesionalizuotas. Kai kurių brangių šios mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros objektų panaudojimas yra gana menkas; kai kuriais jų naudojamasi trumpiau nei 25 proc. metinių darbo valandų.

3.6.

EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos atvirojo mokslo iniciatyvas (Europos atvirojo mokslo debesija).

3.7.

EESRK sutinka, kad dokumente nurodomos technologijos yra labai svarbios, strateginės bazinės technologijos Europos Sąjungai, ir siūlo įtraukti šias bazines technologijas ir sektorius:

skaitmeniniai verslo modeliai,

prekių ir maisto gamybos technologijos,

klinikinių mokslinių tyrimų, farmacijos ir biotechnologijų sektorius,

kosminės technologijos,

švarus vanduo ir sanitarinės sąlygos.

3.8.

Skaitmeniniais verslo modeliais šiuo metu remiasi ir artimiausioje ateityje remsis sparčiausiai augančios įmonės visame pasaulyje. Tereikia pažvelgti į e. prekybos (pvz., „Amazon“), ketvirtosios pramonės revoliucijos, e. bankininkystės, e. lošimų, skaitmeninių socialinių tinklų (pvz., „Facebook“), e. saugumo ir panašias sritis.

3.9.

EESRK pažymi, kad kompleksinio EMTE darbotvarkės atnaujinimo požiūriu labai svarbūs yra moksliniai tyrimai socialinių ir humanitarinių mokslų srityje.

3.10.

EESRK pažymi, kad ES moksliniai tyrimai atsilieka pagal rezultatus patentų srityje. Azija padidino savo pasaulinių patentų paraiškų dalį. 2019 m. Azija pateikė 65 proc. pasaulinių patentų paraiškų. Europos patentų dalis sumažėjo ir dabar sudaro 11,3 proc. pasaulinių patentų paraiškų.

3.11.

Kitos svarbios mokslinių tyrimų ir inovacijų srities temos yra (sąrašas nebaigtinis) prekių gamyba (kuri Europos Sąjungoje visada turėjo ir tebeturi stiprią bazę), IT, programinė įranga, dirbtinis intelektas ir vidutinio sudėtingumo technologijos.

3.12.

Dauguma darbo vietų ES vis dar susijusios su vidutinio sudėtingumo technologijomis (kurių bazė taip pat visada buvo stipri ES). Aukštosios technologijos, be abejonės, yra svarbios, tačiau daug augimo potencialo ir darbo vietų kūrimo galimybių yra ir vidutinio sudėtingumo technologijų sektoriuje.

3.13.

Koronavirusinės infekcijos sukelta krizė yra rimta problema žmonijai ir reikėtų imtis visų įmanomų priemonių vakcinų ir gydymo priemonių nuo COVID-19 kūrimui. Ši krizė atskleidė keletą problemų, kurias reikia spręsti, kad ateityje būtų išvengta panašių pandemijų, ypač kalbant apie mūsų santykius su gamta ir gyvūnais. Europos moksliniai tyrimai ir inovacijos turi atlikti svarbų vaidmenį nustatant, tiriant ir sprendžiant šias problemas. Kita vertus, krizė neturėtų būti vienintelė ES ilgalaikės mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos gairė.

3.14.

Daug tyrimų parodė, kad ES atsilieka nuo JAV ir Azijos verslumo kultūros srityje. Verslumo kultūros klausimas turi būti sprendžiamas švietimo, įskaitant aukštąjį mokslą, srityje. Todėl verslumo kultūra turi būti svarbi per visą procesą, pradedant fundamentaliųjų mokslinių tyrimų ir taikomųjų tyrimų inovacijomis ir baigiant naujos technologijos rinkodara. Verslumo kultūra turi būti pagrindinė kompetencija visose ES MTTI srityse, taigi, savaime suprantama, ir naujojoje EMTE.

4.   Vizija – ateityje stipresnė Europos mokslinių tyrimų erdvė

4.1.

Kelios komunikato pastraipos skirtos naujoms bendroms technologijų veiksmų gairėms, naujai pramonės strategijai ir, Komisijos požiūriu, pagrindinėms ateities technologijoms. EESRK dar kartą norėtų pabrėžti, kad visas šias temas reikia vertinti atidžiai atsižvelgiant į DVT. Kitaip tariant, MTP turi būti skatinami būtent naujoje EMTE ir pagal bendras technologijų veiksmų gaires, kai gali būti remiama bet kuri iš 17 darnaus vystymosi tikslų sričių. EESRK yra įsitikinęs, kad konstruktyvus socialinis ir pilietinis dialogas visais lygmenimis prisidės prie sėkmingo strategijos įgyvendinimo.

4.2.

EESRK palankiai vertina bendradarbiavimo MTTI srityje stiprinimą Europos Sąjungoje. Bet kuri ES valstybė pavieniui yra tiesiog per maža, kad galėtų konkuruoti su didelėmis mokslinių tyrimų šalimis, kaip antai JAV ar Kinija. Atskiroms valstybėms narėms trūksta masto ekonomijos, kuri ypač svarbi didelio proveržio inovacijoms. Europoje pasiekta reikšmingų laimėjimų mokslo ir technologijų srityje, o mokslinių tyrimų ir plėtros veikla yra neatsiejama Europos ekonomikos dalis. Europoje veiklą vykdo vieni žymiausių mokslininkų, dirbančių įvairiose mokslo srityse, ypač fizikos, matematikos, chemijos ir inžinerijos. Mokslinius tyrimus Europoje remia pramonė, Europos universitetai ir keletas mokslo institucijų. Europos mokslinių tyrimų rezultatai nuolat laikomi vienais geriausių pasaulyje. Nors bendradarbiavimas yra itin svarbus efektyvių inovacijų elementas kuriant naujus produktus ir paslaugas, konkurencija yra pagrindinė varomoji jėga diegiant inovacijas pasaulio ekonomikoje. Todėl EESRK rekomenduoja „naujame ES MTTI kurse“ užtikrinti tinkamą valstybių narių bendradarbiavimo ir konkurencijos pusiausvyrą.

4.3.

Europos inovacijų taryba (EIC) ir Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) su jo valdomomis žinių ir inovacijos bendrijomis (ŽIB) yra laikomi vertingais partneriais ir priemonėmis siekiant „paspartinti MTTI rezultatų perkėlimą į ekonomiką“ ir perorientuoti ES MTTI į proveržio inovacijas, kuriomis tenkinami konkretūs piliečių ir verslo poreikiai, ypač sprendžiant pagrindinius visuomenės uždavinius.

5.   Mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų perkėlimas į ekonomiką

5.1.

Komunikate teigiama, kad „ES atsilieka nuo savo pagrindinių pasaulinių konkurentų pagal MTP intensyvumą versle, visų pirma aukštųjų technologijų sektoriuose ir novatoriškų MVĮ plėtros srityje, o tai daro neigiamą poveikį našumui ir konkurencingumui. […] Norint pakeisti šią tendenciją ir sustiprinti Europos pramoninį ir technologinį suverenumą, labai svarbu pritraukti investicijų į inovacijas verslo, paslaugų ir viešajame sektoriuose. ES turi visapusiškai pasinaudoti savo pažangiais mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatais, kad paremtų ES ekonomikos žaliąją ir skaitmeninę pertvarką“. EESRK pritaria šiai pozicijai, tačiau nori pabrėžti, kad skaitmeninei pertvarkai visų pirma reikia atsakingo požiūrio į MTTI. EESRK pakartoja visapusiškai remiantis ES strategiją, kuria siekiama plėtoti patikimą ir į žmogų orientuotą dirbtinį intelektą, ir dar kartą ragina dirbtiniam intelektui taikyti „žmogaus atliekamo proceso valdymo“ principą, kaip raginama nuo pat pirmosios jo nuomonės dėl dirbtinio intelekto, priimtos 2017 m. (6)

5.2.

Europa ypač atsilieka nuo JAV ir Azijos pagal MTP rezultatų pavertimo novatoriškais produktais ir paslaugomis spartą. Todėl EESRK ragina Komisiją savo MTTI politikoje siekti tiek „kompetencijos išteklių“, tiek ir „spartos“.

5.3.

EESRK itin teigiamai vertina tai, kad komunikate pripažįstama, jog reikia reikia dėmesio skirti MTI virsmui į perspektyvius produktus ir inovacijų grandinei. Tačiau dauguma dokumente siūlomų veiksmų ir priemonių vis dar sutelkti į inovacijų grandinės pradinę grandį (aukštasis mokslas, talentingų žmonių karjera mokslinių tyrimų srityje, lėšų didinimas viešiesiems ir fundamentiniams moksliniams tyrimams ir t. t.).

5.4.

EESRK ragina Komisiją siekti gerai subalansuoti inovacijų grandinės pradinės grandies ir rezultatų grandies pusiausvyrą.

5.5.

EESRK ragina Komisiją toliau skatinti rinkos traukos inovacijas, pavyzdžiui:

propaguoti tendencijas nustatančių naudotojų (angl. lead user) koncepcijas,

investuoti į sisteminius socialinių inovacijų tyrimus, siekiant ankstyvuoju etapu nustatyti, kaip visuomenė vertina ir priima naujus produktus ir paslaugas.

6.   Paslaugų sektoriai

6.1.

Pramoninės gamybos procesai gali būti labai automatizuoti ir atitinkamai geba pagaminti labai dideles partijas mažomis darbo sąnaudomis ir išlaikant pasauliniu mastu konkurencingas gamybos sąnaudas, net jei valandinis darbo užmokestis Europoje yra didelis. Kalbant apie paslaugų sektorius, padėtis yra sudėtingesnė. Skaitmeninių paslaugų verslo modeliai taip pat gali būti labai automatizuoti. Tačiau paslaugų asmenims, pavyzdžiui, plaukų kirpimo, masažų ir pan., negalima automatizuoti. Dėl visų šių priežasčių Europos Sąjungai būtų labai patartina savo naujojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijoje siekti sukurti gerai subalansuotą aukštųjų technologijų pramoninės gamybos ir paslaugų sektorių portfelį.

7.   Karjeros mokslinių tyrimų srityje programos tobulinimas

7.1.

EESRK palankiai vertina komunikate siūlomas priemones, kuriomis siekiama didinti jaunų mokslo darbuotojų technologinę ir mokslinę kompetenciją ir judumą, tačiau ragina Komisiją taip pat stiprinti priemones, kuriomis didinamas jaunų mokslininkų ir inovacijų diegėjų verslumas. Tai apimtų geresnes mokslo darbuotojų karjeros perspektyvas ir didesnius atlyginimus, ypač tyrėjams jų karjeros pradžioje. Be to, universitetų ir ūkio subjektų susiejimas siekiant užtikrinti, kad inovacijos virstų paklausiais produktais, atrodo vaisingas. EESRK siūlo sukurti bendrą ES tyrėjų ir inovacijų diegėjų registrą, kuriame būtų kaupiami pagrindiniai profesionalių mokslinių tyrimų duomenys, siekiant glaudžiau susieti ES tyrėjus ir inovacijų diegėjus.

7.2.

Bendrosios kompetencijos ir esminės inovacinės kultūros, naujos mokymosi ir mokymo technologijos, individualizuotas mokymas.

7.2.1.

EESRK norėtų dar kartą pabrėžti, jog siekiant, kad ES klestėtų, labai svarbios ne tik bazinės strateginės technologijos, bet ir darbuotojų bendrosios kompetencijos bei inovacinė kultūra visose ES įmonėse.

7.2.2.

Naujai EMTE darbotvarkei, naujai MTI darbotvarkei ir naujajam Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų paktui nepaprastai svarbūs toliau nurodyti elementai: skatinti inovacinę kultūrą ir verslumo kultūrą ES įmonėse vadovybės ir visų darbuotojų labui, pavyzdžiui, darbuotojams siūlant tinkamus mokymo kursus ir pan.

8.   Piliečių dalyvavimas

8.1.

EESRK pritaria komunikato teiginiui, kad „siekiant didesnio poveikio visuomenei ir didesnio pasitikėjimo mokslu, naujosios EMTE pagrindas bus piliečių, vietos bendruomenių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas“. EESRK paaiškina, kad pritaria Europos Komisijos požiūriui, grindžiamam idėja, kad „mokslinių tyrimų organizacijos ir pramonės subjektai turėtų įtraukti piliečius į technologijų pasirinkimo procesą“.

8.2.

Socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos, pavyzdžiui, vartotojų organizacijos, NVO ir pan., turėtų būti aktyviai įtraukiami į Europos MTTI procesus ir projektus, ypač kai moksliniai tyrimai daro poveikį ar įtaką žmonėms arba jų atstovaujamai veiklos sričiai. Įtraukiant šiuos partnerius ankstyvuoju etapu bus skatinamas dalyvavimas, inovacijų supratimas, atsakomybė už jas ir pripažinimas, taip pat remiami teisingos pertvarkos procesai, kurie yra būtini, ypač proveržio inovacijų atveju. Tai taip pat padės tyrėjams suprasti savo inovacijų daromą poveikį plačiajai visuomenei ir ankstyvuoju proceso etapu pašalinti galimą neigiamą poveikį. Dėl šios priežasties EESRK taip pat nuolat ragina tais atvejais, kai daromas poveikis įvairioms mokslinių tyrimų sritims, taikyti daugiadalykį požiūrį į tam tikras mokslinių tyrimų sritis. Viena iš šių sričių vėl yra dirbtinis intelektas, į kurio mokslinius tyrimus ir inovacijas EESRK nuolat ragina įtraukti humanitarinius mokslus, teisę, ekonomiką, etiką, psichologiją ir pan. dalykus, neapsiribojant vien tik techniniu elementu (7).

8.3.

ES ekonomika labai priklauso nuo prekių ir paslaugų eksporto.

8.4.

Todėl technologijų pasirinkimas turėtų būti grindžiamas ES piliečių požiūriu paklausiausiomis prekėmis ir paslaugomis, bet taip pat ir likusių 7,8 mlrd. pasaulio gyventojų pageidavimais. EESRK ragina Komisiją pabrėžtinai skatinti MTTI siekiant JT DVT.

8.5.

Kaip nurodyta šios nuomonės bendrosiose pastabose, apie MTTI svarbą reikia geriau informuoti politikus, žiniasklaidą ir visuomenę.

8.6.

Todėl taip pat svarbu parengti pažangias informavimo apie MTTI bei jų rezultatų svarbą priemones ir strategijas, atsižvelgiant į komunikatą ir naują ES MTTI strategiją.

9.   Naujos EMTE valdymas

9.1.

EESRK sutinka, kad skaidri stebėsenos sistema (EMTE rezultatų suvestinė) bus labai svarbi siekiant stebėti ES veiklos rezultatus vykstant pasaulinei konkurencijai MTTI srityje. EESRK yra įsitikinęs, kad mokslinių tyrimų srityje reikia naujo valdymo, kad būtų pašalintos su inovacijomis susijusios administracinės ir reguliavimo kliūtys.

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG


(1)  EESRK pasiūlymai dėl atkūrimo ir atgaivinimo priemonių po COVID-19 krizės: „ES turi vadovautis principu, kad ji yra bendro likimo vienijama bendrija“ (OL C 311, 2020 9 18, p. 1), 5.3.1 punktas.

(2)  EESRK pasiūlymai EESRK pasiūlymai dėl atkūrimo ir atgaivinimo priemonių po COVID-19 krizės: „ES turi vadovautis principu, kad ji yra bendro likimo vienijama bendrija“ (OL C 311, 2020 9 18, p. 1), 6.8 punktas.

(3)  OL C 364, 2020 10 28, p. 101.

(4)  Clayton M. Christensen, The Innovator's Dilemma – When New Technologies Cause Great Firms to Fail, 2016.

(5)  EESRK pasiūlymai dėl atkūrimo ir atgaivinimo priemonių po COVID-19 krizės: „ES turi vadovautis principu, kad ji yra bendro likimo vienijama bendrija“ (OL C 311, 2020 9 18, p. 1), 5.3.1 punktas.

(6)  OL C 288, 2017 8 31, p. 1.

(7)  OL C 288, 2017 8 31, p. 1.


2021 6 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/86


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo pratęsiamas smidrų rūšims ir svogūninių gėlių, uogakrūmių ir sumedėjusių dekoratyvinių augalų rūšių grupėms suteiktos augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje terminas

(COM(2020) 36 final – 2020/0019 (COD))

(2021/C 220/12)

Prašymas pateikti nuomonę

Europos Parlamentas, 2021 2 11

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 118 ir 304 straipsniai

Atsakingas skyrius

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 3 24

Plenarinė sesija Nr.

559

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

262 / 0 / 14

Komitetas, manydamas, kad pasiūlymo turinys yra visiškai priimtinas ir kad dėl jo Komitetas neturi pastabų, savo 559-ojoje plenarinėje sesijoje, vykusioje 2021 m. kovo 24 ir 25 d. (kovo 24 d. posėdis), 262 nariams balsavus už ir 14 susilaikius, nusprendė pateikti palankią nuomonę dėl siūlomo dokumento.

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG


2021 6 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/87


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl trečiųjų šalių pažymėjimų pripažinimo pereinamojo laikotarpio priemonių iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/2397

(COM(2021) 71 final – 2021/0039 (COD))

(2021/C 220/13)

Prašymai pateikti nuomonę

Europos Sąjungos Taryba, 2021 2 26

Europos Parlamentas, 2021 3 8

Reglamentavimo pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnio 1 dalis

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 3 24

Plenarinė sesija Nr.

559

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

262 / 0 / 14

Komitetas, manydamas, kad pasiūlymo turinys yra visiškai priimtinas ir kad dėl jo Komitetas neturi pastabų, savo 559-ojoje plenarinėje sesijoje, vykusioje 2021 m. kovo 24 ir 25 d. (kovo 24 d. posėdis), 262 nariams balsavus už ir 14 susilaikius, nusprendė pateikti palankią nuomonę dėl siūlomo dokumento.

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG


2021 6 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/88


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims“

(COM(2020) 57 final)

dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“

(COM(2020) 641 final)

dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2020 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“

(COM(2020) 660 final)

(2021/C 220/14)

Pranešėjas

Andrej ZORKO

Bendrapranešėjis

Ionuț SIBIAN

Prašymas pateikti nuomonę

Europos Komisija, 2020 11 11

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Išorės santykių skyrius

Priimta skyriuje

2021 3 3

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 3 24

Plenarinė sesija Nr.

559

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

243 / 1 / 10

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina 2020 m. priimtus Komisijos komunikatus, susijusius su Europos Sąjungos (ES) plėtra į Vakarų Balkanų šalis (1) ir sutinka, kad Vakarų Balkanų partnerių integracija į ES yra geostrateginė investicija į viso žemyno taiką, stabilumą, saugumą ir ekonomikos augimą.

1.2.

EESRK pritaria Zagrebo aukščiausiojo lygio susitikimo (2), kuriame ES vadovai dar kartą patvirtino ES pasiryžimą stiprinti bendradarbiavimą su regionu ir palankiai įvertino Vakarų Balkanų partnerių įsipareigojimą nuodugniai ir ryžtingai įgyvendinti būtinas reformas, išvadoms. Vakarų Balkanai – neatsiejama Europos dalis ir vienas iš geostrateginių Europos Sąjungos prioritetų.

1.3.

EESRK yra įsitikinęs, kad įveikiant bendrus, ne tik politinius, bet taip pat ekonominius ir socialinius sunkumus ir problemas, socialiniai partneriai ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) (3) turėtų atlikti didesnį vaidmenį ir aktyviau dalyvauti visame plėtros procese. Komisija turėtų aiškiau apibrėžti „pagrindinių suinteresuotųjų subjektų“ sąvoką. Šiaip ar taip, organizuota pilietinė visuomenė yra jungtis tarp politikos ir žmonių, padedanti stebėti, ar tokie pagrindiniai principai kaip žodžio laisvė, teisinė valstybė, žiniasklaidos nepriklausomumas, vienodas požiūris ir kova su korupcija iš tikrųjų yra įgyvendinami praktiškai.

1.4.

EESRK palankiai vertina peržiūrėtą plėtros metodiką, kurią Komisija priėmė 2020 m. (4). Kadangi peržiūros tikslas buvo padaryti procesą įtikimesnį, labiau nuspėjamą ir politinį, Komisija procesą Albanijai ir Šiaurės Makedonijai turėtų įgyvendinti kai tik ES Taryba priims savo derybų programas, ir turėtų nedelsdama paaiškinti, kaip tą procesą taip pat pritaikys Juodkalnijai ir Serbijai, kurios jau pareiškė tokį norą.

1.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad derybų skyriai bus suskirstyti į temines grupes ir kad derybos bus pradedamos dėl kiekvienos skyrių grupės vienu metu. Apčiuopiamai taikant tam tikras griežtas sąlygas, šalims kandidatėms bus lengviau siekti reformų pažangos. EESRK taip pat ypač patenkintas tuo, kad pabrėžiama pagrindinių teisės aktų grupės svarba ir tuo, kad pažanga šiuo aspektu lems bendrą derybų tempą.

1.6.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymus stiprinti stojimo procesą ir Tarybos uždegtą „žalią šviesą“ pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija (5), bet apgailestauja, kad procesas dar kartą buvo blokuojamas, ir ragina ES veikti kaip patikimą partnerę ir kuo greičiau pašalinti kliūtis, trukdančias pradėti derybas.

1.7.

EESRK palankiai vertina tai, kaip Komisija ypač didelę svarbą teikia visų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio pasitikėjimo stiprinimui ir kaip ji užtikrina, kad stojimo procesas būtų grindžiamas abipusiu pasitikėjimu ir aiškiais, bendrais įsipareigojimais tam, kad abi pusės atgautų pasitikėjimą stojimo procesu ir visapusiškai išnaudotų jo teikiamą potencialą.

1.8.

Atsižvelgdamas į sunkumus, kuriuos siekdamos vieningumo dėl plėtros patiria valstybės narės, EESRK mano, kad Taryba turėtų persvarstyti galimybę įvesti kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarką, bent jau visais tarpiniais stojimo į ES etapais (6). Taip valstybėms narėms būtų suteikiamas tvirtas politinis vaidmuo, o toks ir yra naujosios metodikos tikslas, tačiau tai taip pat neleistų joms sužlugdyti vykstančio proceso, nes būtent tai šiuo metu griauna pasitikėjimą plėtra ir pokyčių politikos galia.

1.9.

Tam, kad būtų atkurtas pasitikėjimas ir sustiprinti būdai, kuriais ES užmezga ryšius su savo tikromis sąjungininkėmis regione, EESRK įsitikinęs, kad ES turėtų suteikti galimybę politiniams lyderiams ir piliečiams iš Vakarų Balkanų šalių konsultaciniais pagrindais prisijungti prie veiklos ir diskusijų, susijusių su konferencija dėl Europos ateities. Tai darydama ES remtųsi 2000 m. pradžios Europos konvencijos precedentu (7).

1.10.

EESRK tvirtai įsitikinęs, kad ES taip pat turėtų investuoti į horizontalių pilietinės visuomenės struktūrų kūrimą socialiniams partneriams ir kitoms Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės organizacijoms teikdama praktinę patirtį, techninę paramą ir regioninių bei tarptautinių tinklų kūrimo galimybes, visų pirma siekdama užtikrinti, kad jos aktyviau dalyvautų plėtros procese. Siekdama kontroliuoti, kaip Vakarų Balkanų politinio elito atstovai laikosi skaidrumo ir atskaitomybės principų, ES turėtų pasirūpinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos teiktų reguliarias „šešėlines“ ataskaitas apie demokratijos padėtį šiame regione. (8)

1.11.

EESRK pabrėžia, kad nacionalinių pajėgumų, susijusių su pilietinės visuomenės organizacijomis, stiprinimas ir palankesnių sąlygų regioniniam bendradarbiavimui sudarymas, taip pat keitimasis praktine patirtimi turėtų likti tarp ES ir nacionalinio finansavimo prioritetų. Be to, socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų abipusis pripažinimas ir jų bendradarbiavimas yra būtinas siekiant spręsti problemas, kylančias dėl regione vykdomų reformų darbotvarkės ir pažangos ES plėtros procese.

1.12.

EESRK palankiai vertina tai, kad siekiant padėti Vakarų Balkanų partneriams sušvelninti pandemijos smūgį ir atgaivinti ekonominę ir socialinę konvergenciją su ES, ES parama turėtų būti dosni ir neapsiriboti galimybe naudotis ES programomis. Palaipsniui atverti Vakarų Balkanų partneriams Europos struktūrinius ir investicijų fondus (pavyzdžiui, remti infrastruktūros projektus), išplėsti ES finansinio stabilumo mechanizmų naudojimą, suteikti galimybę regionui dalyvauti bendroje žemės ūkio politikoje ar sudaryti sąlygas, pavyzdžiui, apykaitinei migracijai – tai idėjos, kurias verta rimtai apsvarstyti (9).

1.13.

EESRK palankiai vertina Europos žaliąjį kursą (10), kuriame numatyti konkretūs tikslai, kuriuos turi įgyvendinti Vakarų Balkanų šalys, taip pat Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės įgyvendinimo gaires, pridedamas prie Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų plano (11). Jame regiono partnerės raginamos bendradarbiauti su ES, kad iki 2030 m. būtų priimtos žaliosios politikos kryptys, o iki 2050 m. pasiektas poveikio klimatui neutralumas.

1.14.

EESRK tikisi, kad kitose šalių ataskaitose bus laikomasi aiškios struktūros, kad būtų galima stebėti, kaip Vakarų Balkanų šalių Vyriausybės elgiasi su pilietine visuomene. Toks tikrinimas suteiktų pagrindą reaguoti imantis politinių veiksmų, kai padėties pablogėjimas turėtų pasekmių, o pažanga duotų konkrečios naudos. Galiausiai, tai stiprintų plėtros į Vakarų Balkanų šalis politikos patikimumą ir pokyčių politikos galią.

1.15.

EESRK dar kartą ragina ES institucijas ir Vakarų Balkanų šalių Vyriausybes užtikrinti, kad būtų stiprinami bendri socialinių partnerių pajėgumai, kartu visiškai išsaugant jų nepriklausomumą. Veiksmingas socialinis dialogas turėtų būti svarbus stojimo į ES derybų elementas. EESRK pabrėžia, kad su socialiniais partneriais turėtų būti sistemingiau ir laiku konsultuojamasi dėl visų atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir visais strateginių dokumentų rengimo etapais (12).

1.16.

EESRK ragina rengti aukšto lygio pilietinės visuomenės konferencijas arba forumus prieš pat arba kaip papildomus renginius vykstant reguliariems ES ir Vakarų Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikimams, kad būtų išgirstas pilietinės visuomenės balsas aukščiausiojo lygio susitikimuose sprendžiamais klausimais (13). Tokios konsultacijos ypač svarbios siekiant užtikrinti objektyvią, pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdomą pažangos stebėseną derybų procese. EESRK galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį šiuose renginiuose.

1.17.

EESRK pakartoja rekomendacijas, pateiktas EESRK Išorės santykių skyriaus (REX) deklaracijoje 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikime (14), taip pat naujausiose EESRK nuomonėse dėl „Pilietinės visuomenės indėlio į Vakarų Balkanų žaliąją darbotvarkę ir darnų vystymąsi – stojimo į ES proceso dalies“, priimtose 2020 m. rugsėjo 18 d. (15) (16).

1.18.

EESRK ragina šiuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančią Portugaliją ir ypač pirmininkausiančią Slovėniją užtikrinti, kad plėtros į Vakarų Balkanų šalis politika liktų svarbiu 2021 m. ES darbotvarkės punktu.

2.   ES plėtra į Vakarų Balkanų šalis yra svarbi

2.1.

Įtikima ES narystės perspektyva yra pagrindinė regiono transformacijos paskata ir varomoji jėga – ironiška, bet jau ir dabar šis geografinis anklavas ES yra apsuptas jos valstybių narių – ir taip ji stiprina mūsų bendrą saugumą ir gerovę. Tai viena pagrindinių priemonių demokratijai, teisinei valstybei ir pagarbai pagrindinėms teisėms skatinti; taip pat tai yra pagrindiniai ekonominės integracijos varomosios jėgos aspektai ir svarbus pagrindas, leidžiantis sudaryti palankias sąlygas susitaikymui ir stabilumui regione.

2.2.

Norint išsaugoti ES patikimumą, įtvirtinti jos laimėjimus ir įtaką šiame regione ir už jo ribų, svarbu laikytis šios politikos ir ją stiprinti, ypač tada, kai didėja geopolitinė konkurencija. Plėtros nukreipimas į žemesnes ES prioritetų sąrašo pozicijas arba proceso sulėtėjimas gali sudaryti sąlygas kitiems subjektams, kurie dažnai nepalaiko ES demokratinių siekių – ypač Rusijai ir Kinijai – kištis į Balkanų šalių reikalus ir įsiteikti tokioms šalims kaip Serbija, Juodkalnija ar Bosnija ir Hercegovina, kaip jau buvo demonstruojama vykstant pandemijai. Šios užsienio galios gali sužlugdyti ES pastangas užtikrinti žemyno saugumą.

2.3.

Šiuolaikiniai sunkumai, tokie kaip globalizacija, senėjančios visuomenės, migracija, klimato kaita, socialiniai skirtumai, terorizmas, radikalėjimas, organizuotas nusikalstamumas, kibernetiniai išpuoliai ir COVID-19 pandemija įrodo, kad ES ir Vakarų Balkanų šalis sieja ne tik panašūs interesai, bet vis labiau ir tos pačios problemos. Taigi, strateginiu, politiniu ir ekonominiu požiūriu ES ir Vakarų Balkanų šalys yra vienodoje padėtyje. Dėl šios abipusės priklausomybės reikia imtis bendrų veiksmų, jei jos siekia sėkmingai orientuotis ir rodyti kelią sudėtingame ir nenuspėjamame šiuolaikiniame pasaulyje (17).

3.   ES svertas – jos patikimumas

3.1.

2020 m. „Ipsos“ atlikta apklausa (18) rodo, kad visuomenės nuomonė regione ir toliau yra labai palanki narystei ES (vidutiniškai 82,5 proc.). Tikėtina, kad žmonės Vakarų Balkanų šalyse vis dar palaiko ES integraciją, nes mato ją kaip labai reikalingo pokyčio galimybę jų šalių valdymo kokybės ir ekonominės veiklos požiūriu. Žmonės teigiamai vertina ES vaidmenį vykdant nacionalinės politikos (39,7 proc.) ir ekonomines (40,3 proc.) reformas. Be to, gali būti, kad Vakarų Balkanų šalių visuomenė ES sieja ne tik su laisve dirbti ir keliauti, bet taip pat su taika ir saugumu.

3.2.

EESRK džiaugiasi precedento neturinčiu solidarumu, kurį ES parodė Vakarų Balkanų atžvilgiu COVID-19 pandemijos metu, be kita ko, suteikdama prieigą prie ES priemonių ir platformų, kurios paprastai skirtos tik ES valstybėms narėms (pavyzdžiui, Sveikatos saugumo komitetas (SSK), Europos vaistų agentūra (EMA), Bendro pirkimo susitarimas), ir suteikdama galimybę jose dalyvauti. Komitetas tikisi, kad toks įtraukimas į ES politiką ir priemones tęsis ir po pandemijos. Kita vertus, EESRK yra susirūpinęs, kad ES vėlavimas aprūpinti Vakarų Balkanus skubiai reikalingomis vakcinomis nuo COVID-19 gali neigiamai paveikti regiono visuomenės nuomonę apie ES.

3.3.

Vis dėlto, remiantis ta pačia „Ipsos“ apklausa (2020 m.) 52,1 proc. respondentų visame regione nepatenkinti savo šalies pažanga siekiant narystės ES, visų pirma, lėta šio proceso eiga. Vis daugiau Vakarų Balkanų šalių piliečių mano, kad jų šalys niekada neįstos į ES, ir yra susirūpinę tuo, kad „ES mūsų nenori“. Daugiau nei 44,9 proc. respondentų Bosnijoje ir Hercegovinoje, 42 proc. Serbijoje, 40,5 proc. Šiaurės Makedonijoje ir 36,8 proc. Albanijoje mano, kad jų šalys taps ES narėmis tik po 2040 m., o galbūt niekada (19). Tai rodo, kad šiuo metu regiono visuomenės labai palaikoma ES idėja tikriausiai bus tvari tiek, kiek stojimo perspektyva pasirodys įtikima. Taigi laikas, kai proeuropietiškos Vakarų Balkanų partnerių nuotaikos ES atrodė savaime suprantamos, baigiasi.

3.4.

EESRK nurodo, kad daugybė Europos Parlamento politinių partijų, ES valstybių narių Vyriausybių ir ES institucijų pozicijų ne visada būna suderintos tarpusavyje, ir kad taip regionui gali būti siunčiami nenuoseklūs ir klaidinantys signalai. EESRK yra įsitikinęs, kad reikia didesnės skirtingų subjektų, dalyvaujančių formuojant plėtros politiką valstybėse narėse, vidinės sanglaudos, kad jie galėtų kalbėti viena suderinta kalba.

3.5.

ES institucijos, pavyzdžiui, Komisija ir Europos Parlamentas (EP) turėtų geriau komunikuoti ir glaudžiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, vykdydami pažangos vertinimo procesą ir rengdami strategijas, kaip padėti ir atsakyti Vakarų Balkanų partneriams. Komisija turėtų užmegzti glaudesnius dvišalius santykius su valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, rengdama susitikimus su užsienio reikalų ministerijomis ir šalių parlamentais, kad aptartų plėtrą, ir turėtų geriau koordinuoti veiksmus su kitais ES lygmens ir regioniniais subjektais (kaip antai Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos Sąjungos Taryba, EP, EESRK, Regionų komitetu ir Regioninio bendradarbiavimo taryba), taip pat su pilietine visuomene. Be to, EP turėtų skatinti geresnį bendradarbiavimą su ES nacionaliniais parlamentais ir tarp jų, kaip priemonę jų europėjimui puoselėti (20).

3.6.

EESRK sutinka su Komisijos išvada (21), kad reikia daugiau dėmesio skirti politiniam proceso pobūdžiui ir užtikrinti tvirtesnį orientavimą ir aukšto lygio ES valstybių narių bendradarbiavimą. EESRK taip pat pabrėžia, jog būtina, kad toks tvirtesnis politinis orientavimas ir bendradarbiavimas būtų konstruktyvus ir naudingas, ir kad labai svarbi veiksminga pagalba.

3.7.

EESRK yra įsitikinęs, kad ES parama ir įsipareigojimas plėtros procesui Vakarų Balkanų šalyse turi būti tvirtas ir matomas. Pirmiausia, būtina užtikrinti, kad įgyvendintų reformų rezultatai būtų tinkamai pristatyti ir kad tokiomis reformomis būtų gerinama žmonių gyvenimo kokybė.

3.8.

Komisija turėtų stiprinti ir įvairinti savo komunikavimo dėl plėtros pastangas ES valstybėse narėse ir regione, pasitelkdama vietos tarnybas ir delegacijas, o taip pat įgyvendindama iniciatyvas, kuriose dalyvauja vietos suinteresuotieji subjektai ir socialiniai partneriai. Patikima komunikacija apie didžiulę ES paramą, teikiamą Vakarų Balkanų partneriams, taip pat bendro pobūdžio informacija, teikiama apie su Europos integracija susijusias išlaidas ir naudą, taip pat priklauso nuo to, ar regione yra laisva ir perspektyvi žiniasklaida. Dėl šios priežasties Komisija turėtų atkakliai reikalauti, kad Vakarų Balkanų partneriai gerbtų žiniasklaidos laisvę, ir turėtų investuoti į šio sektoriaus plėtrą ir tvarumą.

4.   Demokratinis regiono konsolidavimas nėra derybų objektas

4.1.

„Ipsos“ apklausa (2020 m.) rodo, kad pagrindinis žmonių nepasitenkinimo objektas yra jų šalių politikai ir institucijos. Respondentai iš viso regiono abejoja, ar jų lyderiai tikrai įsipareigoję vykdyti ES integracijos darbotvarkę, ir viešai smerkia korumpuotas ir neveikiančias savo šalių institucijas (22).

4.2.

Atrodo, kad nei priėmus demokratinę konstituciją, nei taikant griežtas ES demokratines sąlygas, Vakarų Balkanų šalyse nepavyko įveikti neformalių galios struktūrų, valstybės užvaldymo ir politinio patronažo, dargi priešingai, tie dalykai net sustiprėjo (23). Silpnos demokratinės institucijos ir autokratinių vadovų iškilimas Vakarų Balkanuose gali sumenkinti teisinės valstybės principus, teismų nepriklausomumą ir žiniasklaidos laisvę šiose šalyse.

4.3.

ES neturėtų nuolaidžiauti šio regiono politikams, kurie aiškiai vengia savo įsipareigojimo demokratijai. 2018 m. Komisijos strategijoje regionui pareikštos kritikos dėl „valstybės užvaldymo“ (24) arba kritiško metinėse ataskaitose pateikiamo įvairių šalių vertinimo poveikis gerokai sumažėja, jei tos pačios retorikos nesilaiko ES pareigūnai ar Vakarų Balkanų šalyse viešintys valstybių narių politikai (25). Neturint demokratinio acquis, kuris būtų taikomas galios monopolijoms, partijų organizavimui ir konkurencijai, ar neformaliai praktikai, sunkiai tikėtina, kad Vakarų Balkanų politikai atsižvelgs į Europos demokratinius reikalavimus, kai jų nepaisymas yra būtent tai, kas palaiko jų galią.

4.4.

ES institucijų pastangos gerinti demokratijos kokybę Vakarų Balkanų šalyse stojimo proceso metu labai sustiprėtų, jei demokratinės reformos dabartinėse valstybėse narėse būtų aptariamos ir sprendžiamos su tais, kurie pretenduoja tapti ES nariais. Per daugelį metų Vakarų Balkanų šalims kandidatėms buvo taikomos griežtos demokratijos sąlygos, taigi, pavyko sukaupti daug žinių ir praktinės patirties apie tai, kas padeda ir kas nepadeda skatinti vidaus valdymo reformų. Taigi, Vakarų Balkanų partneriai galėtų prisidėti prie tokių ES diskusijų dėl teisinės valstybės principų, žiniasklaidos laisvės ir pilietinės visuomenės apsaugos, kaip, pavyzdžiui, Konferencija dėl Europos ateities (26).

4.5.

ES taip pat turėtų pripažinti, kad vis dažniau Taryboje bandoma sulaikyti žadėtą atlygį, nepaisant apčiuopiamos regione pasiektos pažangos, ir tai tikrai neskatina regiono politikų įgyvendinti ES reformų darbotvarkę, todėl kyla pavojus, kad nuo proceso nusisuks net labiausiai į reformas orientuoti ir bendro sutarimo siekiantys Vakarų Balkanų šalių politikos vadovai.

5.   Pažeidžiama socialinė ir ekonominė padėtis

5.1.

EESRK taip pat palankiai vertina Ekonomikos ir investicijų plano (27), kuriuo siekiama paspartinti ilgalaikį atsigavimą, paskatinti ekonomikos augimą ir paremti reformas, būtinas siekiant narystės ES, įskaitant Vakarų Balkanų šalių priartinimą prie ES bendrosios rinkos, priėmimą. Plano tikslas – atskleisti neišnaudotą šio regiono ekonominį potencialą ir padėti pasinaudoti didelėmis galimybėmis stiprinti ekonominį bendradarbiavimą ir prekybą regione.

5.2.

EESRK yra įsitikinęs, kad visi šie veiksmai, kurių ėmėsi Komisija, yra labai teigiami ir turėtų būti didelis postūmis politikai; tačiau iš tiesų padėtis tebėra sudėtinga (naujausiame Komisijos komunikate dėl ES plėtros politikos ir jos metinėse šalių ataskaitose aiškiai parodomos tebesitęsiančios problemos (28)).

5.3.

COVID-19 pandemija, žinoma, sukėlė didelius sukrėtimus prekių ir paslaugų pasiūlos ir paklausos požiūriu, sumažėjo gamyba, didėjo nedarbas ir stiprėjo socialiniai sunkumai. Vis dėlto regiono ekonominės problemos prasidėjo dar prieš koronaviruso sukeltą krizę. Nuo 2008 m., kai kilo finansų, ekonominė ir socialinė krizė, ekonominės ir socialinės konvergencijos su ES procesas, kalbant apie BVP vienam gyventojui, vyko labai lėtai arba jo iš viso nebuvo. Nesugebėdami paspartinti ekonomikos vystymosi, o tai būtų galima padaryti sprendžiant socialines problemas, tokias, kaip viešųjų ir privačių investicijų trūkumas ar sunkumai, susiję su sparčiai senėjančia visuomene, Vakarų Balkanų šalių piliečiai bejėgiškai žvelgia į nemažėjančio nepritekliaus ateitį. Pandemija tik padidino šias socialines ir ekonomines problemas, ir dėl to kyla pavojus, kad de facto bus sukurtas nepakankamai išsivystęs anklavas Europos viduryje (29).

5.4.

EESRK pabrėžia, kad tvirtesnis ekonominis bendradarbiavimas ir prekyba regione turi padėti sukurti deramas, saugias ir kokybiškas darbo vietas bei sumažinti socialinius skirtumus, ir kad toks bendradarbiavimas neturėtų būti grindžiamas nesąžininga konkurencija ar socialiniu dempingu. Šiuo požiūriu ES turėtų teikti didesnę finansinę ir techninę paramą, skirtą Vakarų Balkanų regioninei ekonominei erdvei ir sujungiamumo darbotvarkei vykdyti, kad paskatintų prekybos liberalizavimą ir integraciją regione, taip pat kad apsaugotų regionų nuo priklausomybės jėgoms, kurios nėra ES (30).

5.5.

Vakarų Balkanų regiono šalys turi neišnaudotą ekonominį potencialą ir dideles galimybes stiprinti ekonominį bendradarbiavimą ir prekybą regione. Nepaisant pastaraisiais metais pastebimo šiek tiek spartesnio augimo ir darbo vietų kūrimo bei padidėjusių pajamų, šalys vis dar atsilieka reformuodamos savo ekonomikos struktūrą ir didindamos konkurencingumą. Jose tebėra aukštas nedarbo lygis, ypač jaunimo, reikšminga įgūdžių neatitiktis, nuolatinė neoficiali ekonomika, protų nutekėjimas, mažas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir žemas inovacijų lygis (31). EESRK mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti Europos socialinių teisių ramsčio principus vertinant, kaip įgyvendinamos ES narystės sąlygos (32).

5.6.

EESRK mano, kad labai svarbu gerinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę regione, ir kad itin svarbu stiprinti sąsajas tarp darbdavių ir švietimo įstaigų.

5.7.

Investicinė aplinka tebėra iš esmės nepakitusi, jai būdingi silpnos teisinės valstybės principai, nepakankamas valstybės pagalbos taisyklių įgyvendinimas, įsitvirtinusi šešėlinė ekonomika, menkos verslo galimybės gauti finansavimą ir žemas regioninės integracijos ir sujungiamumo lygis. Valstybė ir toliau kišasi į ekonomiką. Būtina atnaujinti infrastruktūrą, o investicijos turėtų būti nukreiptos per atskirų projektų kanalus ir atitikti su ES suderintus prioritetus.

5.8.

EESRK primena, kad Vakarų Balkanų šalims itin didelį poveikį daro klimato kaita, kuri kenkia visuomenės sveikatai ir ekonomikai, ir kad reikia imtis neatidėliotinų veiksmų jų piliečių, ypač vaikų ir jaunimo, gyvenimo kokybei gerinti vykdant teisingą perėjimą prie žalesnio modelio, vadovaujantis principu „nė vieno nepalikti nuošalyje“ (33). Vakarų Balkanų šalyse nerimą kelia daug klimato kaitos tendencijų, pavyzdžiui, didelė priklausomybė nuo kietojo iškastinio kuro. Bet ten taip pat esama daug galimybių, pavyzdžiui, atsinaujinančiosios energijos potencialas ir gausi biologinė įvairovė. Vakarų Balkanų šalis įtraukti į žaliąjį kursą svarbu ir būtina ne tik dėl to, kad klimato kaita nepripažįsta nei nacionalinių, nei fizinių sienų, bet taip pat dėl to, kad tai svarbu žmonių gerovei ir sveikatai, ir kad taip Vakarų Balkanų šalių piliečiams ES teikia apčiuopiamą naudą (34).

5.9.

ES turėtų nustatyti pagrindinius Vakarų Balkanų partnerių ekonomiką skatinančius sektorius ir investuoti į juos, be kita ko, į MVĮ ir žemės ūkio ir maisto pramonę. ES taip pat turėtų užtikrinti, kad regionui taikant būtinus standartus, nebūtų slopinama šių sektorių plėtra, taikant priemones, kurios dabar Vakarų Balkanų šalims yra pernelyg ribojančios. Priešingai, ta riba turi būti nustatyta atsižvelgiant į šiose šalyse padarytą pažangą ir tokiu būdu, kad būtų sudarytos sąlygos augimui.

5.10.

Nors EESRK palankiai vertina 3,3 mlrd. EUR finansinės paramos paketą, kurį ES sutelkė Vakarų Balkanų šalių piliečiams ir verslams, būtina užtikrinti, kad laikantis loginio pagrindimo, šie pinigai būtų tinkamai nukreipti ir žmonės pajustų šių investicijų naudą. EESRK mano, kad imantis ekonomikos gaivinimo priemonių po COVID-19 krizės, reikėtų skatinti ekonominę ir socialinę regiono sanglaudą, taip pat remti žaliąją politiką ir kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos turėtų būti įtrauktas į visapusišką ir perspektyvų ekonomikos gaivinimo planą Vakarų Balkanuose.

5.11.

EESRK mano, kad aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams, be kita ko, skatinant kolektyvines derybas, ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, kai reikia planuoti ir įgyvendinti ekonomines, socialines ir kitas reformas, galima reikšmingai prisidėti prie ekonominės ir socialinės konvergencijos didinimo, ypač po COVID-19 pandemijos.

5.12.

Komisijos prašymas skaidriau naudoti lėšas ir skaidriau įgyvendinti reformas yra sveikintinas, bet nėra aišku, ar Komisija pilietinę visuomenę laiko viena iš „pagrindinių suinteresuotųjų subjektų“. Iš tikrųjų pilietinė visuomenė, deja, beveik nepaminėta 2020 m. Komisijos komunikatuose dėl Vakarų Balkanų.

6.   Regioninis bendradarbiavimas

6.1.

EESRK mano, kad regioninis bendradarbiavimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių gerinant gyvenimo lygį Vakarų Balkanų šalyse.

6.2.

Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimas, įvykęs 2019 m. Poznanėje, ir 2020 m. gegužės mėn. įvykęs ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimas Zagrebe buvo galimybė šio regiono vadovams susitarti, kad bus vykdoma plataus užmojo žalioji ir skaitmeninė pertvarka, taip pat toliau bus plėtojamas sujungiamumas, kalbant apie visus jo aspektus: transportą, energetiką, skaitmeninį ir žmonių tarpusavio ryšį.

6.3.

EESRK pritaria, kad Žalioji darbotvarkė, Ekonomikos ir investicijų planas, ekonominio restruktūrizavimo pastangos, investicijos į turizmą ir energetiką ir skaitmeninė pertvarka yra itin svarbu regiono plėtrai ir stabilumui užtikrinti. Tačiau Komitetas nurodo, kad reikia teikti kokybiškas ir deramas darbo vietas, kuriose darbuotojams bus sudaromos sąlygos dirbti saugiai, kurios užtikrins ekonominį ir socialinį darbuotojų saugumą ir teiks naudą žmonėms.

6.4.

EESRK mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti konkurencingumui, įtraukiam augimui, gyvenimo lygiui, darniam vystymuisi, sujungiamumui ir skaitmeninei pertvarkai Vakarų Balkanų šalyse. Verslumo pajėgumai ir inovacijos taip pat būtinos siekiant regiono ir vietos ekonomikos atsigavimo. Todėl EESRK rekomenduoja labiau naudoti pasirengimo narystei ES lėšas, kad šiame regione būtų remiami startuoliai, rengiami verslumo mokymai ir stiprinamos išmanios ekonomikos strategijos, taip pat būtų investuojama į reikiamą infrastruktūrą.

6.5.

Aplinkos politikos srityje ES didžiausią dėmesį skiria laipsniškam energijos išteklių, gaunamų iš iškastinio kuro, atsisakymui ir jų pakeitimui atsinaujinančiosios energijos ištekliais. Priešingai, Vakarų Balkanų partnerės, būtent Serbija, neatlikusios poveikio aplinkai vertinimų (35), naudojasi Kinijos suteiktomis paskolomis naujoms šiluminėms elektrinėms, kurios kūrenamos pigiomis, neefektyviomis anglimis, statyti. Dėl to šaltaisiais žiemos mėnesiais, kai suvartojama daugiau energijos, Belgradas, Skopjė ir Sarajevas nuolat varžosi dėl labiausiai užteršto miesto pasaulyje pozicijos (36). Galima drąsiai manyti, kad jei regionas būtų įtrauktas į ES pastangas, be kita ko, vykstant Konferencijai dėl Europos ateities, formuoti perėjimą prie žaliosios ekonomikos, tokie projektai būtų neįsivaizduojami (37).

6.6.

EESRK palankiai vertina tai, kad Poznanėje vykusiame Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime buvo pasirašyta Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo deklaracija, kurioje nustatytas automatinio aukštojo mokslo kvalifikacijų ir studijų užsienyje laikotarpių pripažinimo modelis, tačiau vis dėlto mano, kad būtina dėti daugiau pastangų, skatinant tarpusavio profesinių kvalifikacijų pripažinimą, siekiant sukurti labiau integruotą darbo rinką ir suteikti galimybių, kurių taip reikia jauniems žmonėms regione.

6.7.

EESRK pabrėžia, kad svarbu skatinti didesnį ES valstybių narių ir Vakarų Balkanų partnerių bendradarbiavimą ir tarpvalstybinę partnerystę, ir tai daryti ne tik Vyriausybiniu, bet taip pat regionų ir vietos bei organizuotos pilietinės visuomenės lygmenimis (38).

7.   Pilietinė visuomenė atlieka pagrindinį vaidmenį stojimo į ES ir teisėkūros procese

7.1.

EESRK ragina, kad, atsižvelgiant į peržiūrėtą metodiką, organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo būtų labiau pripažįstamas. Nors EESRK palankiai vertina tai, kad pilietinės visuomenės organizacijų finansavimas nebus sumažintas tuo atveju, jei tam tikroje šalyje nebus daroma pažanga, jis apgailestaudamas pažymi, kad Komunikate pilietinė visuomenė nėra visapusiškai pripažįstama (39), ypač, atsižvelgiant į konkrečias Vakarų Balkanų politines, ekonomines ir socialines aplinkybes, kurioms esant reikia stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį vykdant demokratines reformas.

7.2.

EESRK ypač pritaria naujojoje metodikoje pateiktam skyrių grupių požiūriui ir pabrėžia, koks svarbus pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo kalbant apie visas skyrių grupes, ypač pabrėžiant Pagrindinių principų, Žaliosios darbotvarkės ir tvaraus sujungiamumo skyrių grupes.

7.3.

Pilietinė visuomenė, aptariant politinius kriterijus, ir toliau vertinama atskirai, kaip vienas iš keturių demokratijos ramsčių; tačiau, panašiai kaip ir ankstesnėse ataskaitose, įvairių šalių vertinimo išsamumas yra skirtingas, taip pat nėra nuosekliai ir sistemiškai remiamasi 2014–2020 m. ES paramos pilietinei visuomenei plėtros šalyse gairėmis (40), net jei jos yra išsami stebėsenos priemonė. Kadangi nėra strateginio suderinamumo, aiškios stebėsenos sistemos ir politinio įsipareigojimo toliau remti organizuotą politinę visuomenę plėtros šalyse, ES pilietinės visuomenės organizacijoms neteikia tos politinės paramos, kurios joms ypač reikia, jau nekalbant apie aiškias gaires, kurios būtų skirtos nacionalinėms Vyriausybėms (41).

7.4.

EESRK mano, kad tikrasis nuopelnais grindžiamo požiūrio pranašumas negali būti vertinamas ar laikomas baigtiniu, jei nėra sutelkto pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo ir nevykdoma objektyvi konkrečių politinių aplinkybių, kuriomis gyvena kiekvienas iš regiono partnerių, stebėsena.

7.5.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui, kad ES finansavimo įgyvendinimo mechanizmai turėtų būti aiškus pagrindas ginant erdvę, kuri turi būti skirta pilietinės visuomenės veiklai ir reaguojant į tiesioginę jai kylančią grėsmę. Norint tai pasiekti, labai svarbu investuoti į piliečių švietimą, palankesnę aplinką, pilietinės visuomenės infrastruktūrą ir bendrus veiksmus. Priemonė, kurią pasitelkus galima veiksmingai reaguoti į erdvės, skirtos visuomeninei veiklai, susitraukimą galėtų būti naujai įdiegto veiklos principo, skirto pilietinės visuomenės veiksmams remti, taikymas. Užuot tiesiog nutraukus asignavimus šalims, kurios nesivysto demokratiniu požiūriu, lėšos galėtų būti perskirstomos kaip parama pilietinei visuomenei, skirta kovoti su demokratijos padėties blogėjimu toje pačioje šalyje. (42)

7.6.

ES institucijos gali pasinaudoti vietos pilietinės visuomenės ištekliais ir pasitelkti regione esančių ES delegacijų pagalbą, kad sutelktų Vakarų Balkanų partnerių piliečius, suteikdamos jiems galimybę prisijungti prie platformų, kuriose vykstant Konferencijai dėl Europos ateities, ES piliečiai galės keistis informacija. Galimybė jauniems žmonėms ir (arba) paprastiems piliečiams dalyvauti Konferencijos dėl Europos ateities ES masto piliečių renginiuose būtų reikšminga investicija į regiono socialinį kapitalą, kuria Vakarų Balkanų šalyse būtų didinamas informuotumas apie ES reikalus ir jų aktualumą atitinkamoms šalims. Taip būtų prisidedama prie ES ir regiono tiesioginių žmonių tarpusavio ryšių kūrimo, o šie geriau informuoti piliečiai turėtų daugiau galimybių įsitikinti, ar jų politinis elitas kontroliuoja su ES integracijos procesu susijusius klausimus (43).

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG


(1)  COM(2020) 57 final (2020 2 5) Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims; COM(2020) 641 final (2020 10 6) Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas; COM(2020) 660 final {SWD(2020) 350 final} – {SWD(2020) 351 final} – {SWD(2020) 352 final} – {SWD(2020) 353 final} – {SWD(2020) 354 final} – {SWD(2020) 355 final} – {SWD(2020) 356 final} (2020 10 6) 2020 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos.

(2)  Zagrebo deklaracija, 2020 m. gegužės 6 d.

(3)  Pagal nusistovėjusią EESRK terminologiją, šioje nuomonėje vartojamos sąvokos „pilietinė visuomenė“ ir „pilietinės visuomenės organizacijos“ apima ir socialinius partnerius (t. y. darbdavius ir profesines sąjungas), ir kitus nevalstybinius subjektus (žr. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Vakarų Balkanų ekonominė ir socialinė sanglauda ir europinė integracija. Uždaviniai ir prioritetai“ (OL C 262, 2018 7 25, p. 15)).

(4)  COM(2020) 57 final (2020 2 5).

(5)  Tarybos išvados dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso. Šiaurės Makedonijos Respublika ir Albanijos Respublika, 2020 3 25.

(6)  Cvijic, Srdjan, Kirchner, Marie Jelenka, Kirova, Iskra ir Nechev, Zoran (2019 m.), From enlargement to the unification of Europe: Why the European Union needs a Directorate General Europe for future Members and Association Countries, Atviros visuomenės fondai.

(7)  Stratulat, Corina ir Lazarevic, Milena (2020 m.), The Conference on the Future of Europe: Is the ES still serious about the Balkans?, EPC Discussion Paper, Brussels: European Policy Centre.

(8)  Stratulat et al. (2019 m.), op. cit., p. 113.

(9)  Stratulat ir Lazarević (2019 m.), op. cit.

(10)  COM(2019) 640 final (2019 12 11) Europos žaliasis kursas.

(11)  SWD(2020) 223 final {COM(2020) 641 final} (2020 10 6) Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės įgyvendinimo gairės, pridedamos prie Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų plano.

(12)  7-ojo Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forumo baigiamoji deklaracija – 2019 4 16–17, Tirana, Albania.

(13)  Aukšto lygio konferencijos dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos Vakarų Balkanų šalyse išvados – 2018 m. gegužės 15 d., Sofija, Bulgarija.

(14)  EESRK indėlis į 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą (paskelbta 2020 4 28).

(15)  OL C 429, 2020 12 11, p. 114.

(16)  Žr. taip pat Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Vakarų Balkanų ekonominė ir socialinė sanglauda ir europinė integracija. Uždaviniai ir prioritetai“ (OL C 262, 2018 7 25, p. 15). ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III)“, (OL C 110, 2019 3 22, p. 156).

(17)  Stratulat et al. (2019 m.), op. cit.

(18)  Apklausa, kurią 2020 m. spalio mėn. užsakė Europos Balkanų fondas, kaip šaltinį Balkanų šalių Europoje politikos patariamajai grupei (BiEPAG), ir kuri buvo atliekama visose šešiose regiono šalyse, remiantis reprezentatyvia šalies imtimi, sudaryta iš mažiausiai 1000 respondentų nuo 18 metų amžiaus ir vyresnių, apklausas vykdant telefonu ir internetu.

(19)  Stratulat, Corina, Kmezić, Marko, Tzifakis, Nikolaos, Bonomi, Matteo ir Nechev, Zoran (2020 m.), Between a rock and a hard place: Public opinion on integration in the Western Balkans, Balkanų šalių Europoje politikos patariamoji grupė (BiEPAG).

(20)  Balfour, Rosa and Stratulat, Corina (2015 m.) (ed.), ES member states and enlargement towards the Balkans, EPC Issue Paper No. 79, Briuselis. Europos politikos centras, p. 234.

(21)  COM(2018) 65 final (2018 2 6) Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims.

(22)  Stratulat et al. (2020 m.), op. cit. p. 5.

(23)  Richter, Solveig ir Wunsch, Natasha (2020 m.), Money, power, glory: the linkages between ES conditionality and state capture in the Western Balkans, Europos viešosios politikos leidinys 27(1), p. 41–62.

(24)  COM(2018) 65 final (2018 2 6).

(25)  Stratulat et al. (2020 m.), op. cit. p. 7.

(26)  Stratulat ir Lazarević (2019 m.), op. cit.

(27)  COM(2020) 641 final (2020 10 6) Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas.

(28)  COM(2020) 660 final {SWD(2020) 350 final} – {SWD(2020) 351 final} – {SWD(2020) 352 final} – {SWD(2020) 353 final} – {SWD(2020) 354 final} – {SWD(2020) 355 final} – {SWD(2020) 356 final} (2020 10 6) 2020 m. Komisijos komunikatas dėl ES plėtros politikos.

(29)  Matteo Bonomi ir Dušan Reljić (2017 m.), The ES and the Western Balkans: so near and yet so far, Stiftung Wissenschaft und Politik (SWP) Komentaras, SWP.

(30)  Stratulat et al. (2019 m.), op. cit., p. 113 ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Pilietinės visuomenės indėlis į Vakarų Balkanų žaliąją darbotvarkę ir darnų vystymąsi – stojimo į ES proceso dalis“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 429, 2020 12 11, p. 114).

(31)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Vakarų Balkanų ekonominė ir socialinė sanglauda ir europinė integracija. Uždaviniai ir prioritetai“ (OL C 262, 2018 7 25, p. 15).

(32)  Ten pat.

(33)  OL C 429, 2020 12 11, p. 114.

(34)  Ten pat.

(35)  Matkovic Puljic, Vlatka; Dave Jones; Charles Moore; Lauri Myllyvirta; Rosa Gierens; Igor Kalaba; Ioana Ciuta; Pippa Gallop; ir Sonja Risteska (2019 m.), Chronic coal pollution ES action on the Western Balkans will improve health and economies across Europe, Briuselis: Sveikatos ir aplinkos apsaugos aljansas, p. 18.

(36)  Žr., pavyzdžiui, Europos Vakarų Balkanai, Sarajevo and Belgrade among the most polluted world capitals, 2020 m. sausio 13 d.; Bateman, Jessica, The young people fighting the worst smog in Europe, BBC, 2020 m. liepos 2 d.

(37)  Stratulat ir Lazarević (2019 m.), op. cit.

(38)  Gerą tokio bendradarbiavimo pavyzdį rodo, be kita ko, ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (EUSAIR), ES strategija dėl Dunojaus regiono (EUSDR), CIVINET Slo-Cro-SEE, Balkanų kaimo plėtros tinklas (BRDN), 6-asis Vakarų Balkanų Prekybos ir pramonės rūmų investicijų forumas ir Regioninė profesinių sąjungų taryba „Solidarnost“ .

(39)  COM(2020) 57 final (2020 2 5) Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims.

(40)  2014–2020 m. ES paramos pilietinei visuomenei plėtros šalyse gairės.

(41)  Balkanų pilietinės visuomenės plėtros tinklas „Background Analysis of the Enlargement Package 2020: Should Civil Society Be Satisfied with Just Being Acknowledged?“, 2020 m. spalio mėn.

(42)  Balkanų pilietinės visuomenės plėtros tinklas „Feedback on the Consultation of CSOs in the Preparation of IPA III“, 2020 m. balandžio 22 d.

(43)  Stratulat ir Lazarević (2020 m.), op. cit., p. 7.


2021 6 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/98


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Centriniam Bankui „Neveiksnių paskolų problemos sprendimas po COVID-19 pandemijos“

(COM(2020) 822 final)

(2021/C 220/15)

Pranešėjas

Kęstutis KUPŠYS

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2021 2 24

Teisinis pagrindas

SESV 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

Priimta skyriuje

2021 3 10

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 3 24

Plenarinė sesija Nr.

559

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

246 / 2 / 11

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija pristatė naują veiksmų planą (komunikatą) dėl neveiksnių paskolų, tačiau apgailestauja, kad jame iš esmės nėra naujų pasiūlymų, kurie būtų tinkami COVID-19 laikams, todėl Europa ypatingą laikmetį turės išgyventi vadovaudamasi įprastam laikmečiui parengtomis taisyklėmis. Todėl EESRK rekomenduoja pirmiausia ir svarbiausia šalinti gilumines neveiksnių paskolų priežastis, siekiant užkirsti kelią jų susikaupimui ateityje, taip pat siūlo atidžiai peržiūrėti ir laikinai pritaikyti skolinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį, taip Europos namų ūkiams ir įmonėms užtikrinant „švelnų nutūpimą“. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinės COVID-19 krizės sąlygomis pinigų ir fiskalinė politika ir finansų sektoriaus reguliavimas turi derėti su mūsų išgyvenamu laikmečiu.

1.2.

Visų svarbiausia yra šalinti gilumines neveiksnių paskolų priežastis. EESRK pabrėžia, kad veiksmingiausi būdai siekiant išvengti didelio neveiksnių paskolų kiekio susikaupimo tiek namų ūkių, tiek ir MVĮ atveju, yra: užtikrinti nuolatines pastangas didinti konkurencingumą, didžiausią dėmesį skiriant veiklos tęstinumui ir ekonomikos gaivinimui, kurti tvirtas socialinės apsaugos sistemas, kovoti su skurdu, pernelyg dideliu įsiskolinimu ir nedarbu, garantuoti pakankamą darbo užmokestį ir įgyvendinti anticiklines ekonominės politikos priemones krizių metu. Šiais veiksmais galime išlaikyti ir stiprinti finansų rinkos stabilumą ir ekonominį atsparumą ir kartu šalinti skurdą bei didžiulę nelygybę.

1.3.

EESRK teigia, kad iki COVID-19 protrūkio neveiksniomis tapusios paskolos turėtų būti traktuojamos labai skirtingai nei neveiksnios paskolos po COVID-19 protrūkio (COVID-19 pandemijos sukeltos neveiksnios paskolos), nes aplinkybės iki 2020 m. kovo mėn. ir po šio mėnesio visiškai skiriasi. Todėl EESRK siūlo atidžiai, tikslingai ir tik griežtai ribotam laikui peržiūrėti Europos bankininkystės institucijos (EBI) gaires dėl skolinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties. EESRK taip pat rekomenduoja, kad EBI gairės dėl paskolų moratoriumų būtų taikomos tol, kol reikės.

1.4.

EESRK ragina taikant paramos priemones kredito įstaigoms kartu skirti valstybinių pagalbos priemonių ir skolininkams, kurie patiria finansinių sunkumų vien dėl pandemijos. Kaip priemonės, kurias reikėtų taikyti šioje situacijoje, be kita ko, paminėtinos šios: skolinių įsipareigojimų įvykdymo termino atidėjimai nuo vienerių iki trejų metų, palūkanų normos sumažinimas, skolos restruktūrizavimas pasirenkant pigesnes kredito formas ir, kai įmanoma, paskolų grąžinimo moratoriumai. EESRK pritaria šiam skolų pertvarkymo banko viduje procesui.

1.5.

EESRK pažymi, kad poreikis sukurti visos ES tarpvalstybinę neveiksnių paskolų rinką yra išpūstas. Todėl Komitetas išreiškia susirūpinimą dėl planų skolų išieškotojams suteikti veikti visoje ES leidžiantį „pasą“, kai nei „buveinės“, nei „priimančioji“ šalis nevykdo tinkamos priežiūros. Šį žingsnį būtų galima pateisinti tik tuo atveju, jei būtų nustatytas atsvaros priemonių rinkinys, padedantis apsaugoti sunkumų patiriančius skolininkus – tam tikras ES masto vartotojų apsaugos „standartas“ skolų išieškotojams.

1.6.

Kitas veiksmų plano ramstis yra susijęs su pasiūlymu dėl pagreitinto neteisminio užstato realizavimo, kuris griežtai taikomas tik įmonių paskoloms ir tik tuo atveju, jei pasirašydamos paskolos sutartį šalys yra pasiekusios išankstinį savanorišką susitarimą. EESRK nurodo, kad pagreitintas neteisminio užstato realizavimas galėtų būti subalansuotas sprendimas skolininkams, tačiau reikalauja, kad neteisminis vykdymo užtikrinimas netaptų automatiškai kredito sutartyse numatoma galimybe.

1.7.

EESRK primygtinai ragina nesusieti neveiksnių paskolų problemos, kuri yra plačiai paplitusio ekonomikos reiškinio atspindys, su finansinio stabilumo išsaugojimo klausimais. Siekiant išlaikyti bankų sektoriaus veiklos etiką ir patikimumą, šie du klausimai turėtų būti nagrinėjami atskirai.

1.8.

EESRK ragina nustatyti, kad galimybė parduoti neveiksnias paskolas turto valdymo įmonėms (kurios šnekamojoje kalboje taip pat yra vadinamos „blogais bankais“) išliktų išimtinis atvejis ir kad pirmenybė būtų teikiama kredito įstaigos ir skolininko sudaromiems dvišaliams pertvarkymo susitarimams, kuriuose sprendimas turėtų būti orientuotas į veiklos tęstinumą ir ekonomikos atgaivinimą. EESRK pabrėžia, kad bet koks „prevencinis rekapitalizavimas“, jeigu jis finansuojamas viešosiomis lėšomis, gali nukreipti viešąsias lėšas nuo kitų – socialiniu ir ekonominiu požiūriu naudingesnių – tikslų. EESRK taip pat pabrėžia, kad visos „prevencinės“ priemonės turi būti taikomos labai atsakingai, siekiant išvengti neatsakingo elgesio rizikos ir bankų gelbėjimo visuomenės sąskaita naudojant viešąsias lėšas.

1.9.

Atsižvelgdamas į dabartinę padėtį, kai potencialiai perspektyvios įmonės, nepaisant gero jų kreditingumo iki COVID-19 krizės, gali patirti mokėjimo sunkumų, EESRK siūlo atidžiai peržiūrėti EBI gaires dėl skolinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties, nes toks peržiūrėjimas sunkumų dėl COVID-19 krizės patiriantiems skolininkams galėtų suteikti galimybę atsigauti iki jų paskolas pripažįstant neveiksniomis. Tačiau EESRK pabrėžia, kad visi tokie pakeitimai privalo būti skirti tik griežtai ribotam laikui, neturėtų trukdyti bankams išsamiai ir tiksliai nustatyti kredito riziką bei pranešti apie ją ir turėtų būti atliekami atsižvelgiant į esminį poreikį užtikrinti bankų sektoriaus stabilumą ir mokumą.

1.10.

EESRK apskritai rekomenduoja tvirtai laikytis kapitalo reikalavimų, įskaitant reglamentą dėl neveiksnioms paskoloms skirtos prudencinės finansinio stabilumo stiprinimo priemonės. Taip bus užtikrinta, kad bankai būtų visiškai pajėgūs atlaikyti nuostolius, ir sumažinta tikimybė, kad ateityje reikės taikyti viešąsias intervencines priemones (pvz., prevencinį rekapitalizavimą) ir gelbėti bankus mokesčių mokėtojų lėšomis. Vis dėlto, siekiant sušvelninti COVID-19 krizės poveikį, būtų galima apsvarstyti laikiną lankstumą ir jį taikyti skolinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžčiai ir neveiksnioms paskoloms skirtai prudencinei finansinio stabilumo stiprinimo priemonei.

2.   Bendra informacija

2.1.

2020 m. gruodžio mėn. paskelbtu Europos Komisijos neveiksnių paskolų veiksmų planu (1) siekiama užtikrinti, kad dėl COVID-19 krizės visoje Europos Sąjungoje ateityje nesusikauptų neveiksnios paskolos. Paskola tampa neveiksni, kai mažai tikėtina, kad ji bus grąžinta, arba kai paskolos gavėjas 90 dienų nemoka įmokų. Dėl pandemijos Europos Centrinis Bankas apskaičiavo, kad pagal nepalankiausią scenarijų, jei ekonomikos atsigavimas būtų gerokai silpnesnis ir truktų ilgai, neveiksnių paskolų suma euro zonos bankuose gali siekti „iki 1,4 trln. EUR“ (2).

2.2.

2017 m. liepos mėn. buvo paskelbtas veiksmų planas neveiksnių paskolų problemai Europoje spręsti (3) ir kelerius paskesnius metus jis padėjo spręsti neveiksnių paskolų kaupimosi bankuose problemą ir šį kaupimąsi mažinti. Vėliau buvo paskelbtas komunikatas dėl bankų sąjungos sukūrimo (4).

2.3.

2018 m. kovo mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (5), kuriuo siekiama paskatinti neveiksnių paskolų antrinės rinkos plėtrą ES. Direktyvos projektas turėtų sudaryti palankesnes sąlygas bankams lengvai parduoti savo neveiksnių paskolų portfelius investuotojams, kurie yra tretieji asmenys, bet kurioje ES vietoje. Pasiūlyme taip pat numatyta neteisminio išieškojimo procedūra, vadinama „pagreitintu neteisminio užstato realizavimu“. Direktyvos projektas dar nebaigtas rengti, tačiau šie du klausimai buvo atskirti ir nagrinėjami atskiruose teisės aktuose.

2.4.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, Komisija greitai reagavo priimdama priemones, skirtas padėti bankų sektoriui susidoroti su numatomu ir būsimu neveiksnių paskolų susikaupimu. 2020 m. balandžio mėn. patvirtintu priemonių bankų sektoriuje rinkiniu šiam sektoriui jau suteikta didelė trumpalaikė parama (6), įskaitant taisykles, kaip bankams vertinti riziką, kad skolininkas paskolos grąžinti nepajėgs, taip pat prudencines taisykles dėl neveiksnių paskolų klasifikavimo bei įmokų vėlavimo apskaitos tvarką. Bankai taip pat pasinaudojo svarbiomis likvidumo paramos priemonėmis (ECB specialioji pandeminė pirkimo programa (7) ir tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) sąlygų švelninimas, 2020 m. kovo mėn.). Dabar atėjo laikas pagalvoti apie Europos įmonių mokumo lygį.

2.5.

Lydimuoju Kapitalo rinkų gaivinimo priemonių rinkiniu bankų sektoriui suteikta papildoma pagalba šalinant neveiksnių paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais reguliavimo kliūtis (8).

2.6.

Pastaraisiais mėnesiais Europos bankų sektoriui buvo sušvelnintas reguliavimas ir taikomos likvidumo paramos priemonės, siekiant apsaugoti finansinį ir ekonominį stabilumą ir remti Europos namų ūkius bei įmones. Todėl bankų sektorius ir toliau teikia paskolas savo klientams, o kreditų krizė neprasidėjo.

2.7.

Valstybės narės taip pat ėmėsi ryžtingų veiksmų, taikydamos paramos programas, skirtas namų ūkių ir įmonių likvidumo sunkumams sušvelninti. Šios programos paprastai apima valstybės garantijų schemas ir (arba) mokėjimų atidėjimus („moratoriumus“). Šios priemonės padeda skolininkams, turintiems laikinų likvidumo problemų, ir užkertą kelią momentiniam neveiksnių paskolų augimui. Komisija taip pat priėmė laikinąją sistemą, leidžiančią valstybėms narėms pasinaudoti visu lankstumu, numatytu valstybės pagalbos taisyklėse, taip remiant ekonomiką COVID-19 protrūkio aplinkybėmis.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dabartiniame Komisijos veiksmų plane (komunikate) tęsiamos ir pakartojamos tos pačios priemonės, kurios jau buvo įtrauktos į 2017 m. planą. Komunikate iš esmės nėra naujų pasiūlymų, kurie būtų tinkami COVID-19 laikams, todėl Europa ypatingą laikmetį turės išgyventi vadovaudamasi įprastam laikmečiui parengtomis taisyklėmis. EESRK teigia, kad iki COVID-19 protrūkio neveiksniomis tapusios paskolos turėtų būti traktuojamos labai skirtingai nei neveiksnios paskolos po COVID-19 protrūkio (COVID-19 pandemijos sukeltos neveiksnios paskolos), nes aplinkybės iki 2020 m. kovo mėn. ir po šio mėnesio visiškai skiriasi. Todėl EESRK rekomenduoja atidžiai, tikslingai ir tik griežtai ribotam laikui peržiūrėti EBI skolinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį, kad būtų išvengta automatinio skolininkų priskyrimo prie įsipareigojimų nevykdančių skolininkų, sušvelnintas dabartinių taisyklių procikliškas poveikis ir užtikrintas „švelnus nutūpimas“ Europos namų ūkiams ir įmonėms.

3.2.

Dėl pandemijos sumažėjo paklausa ir vartojimas, dėl to MVĮ kilo sunkumų rasti klientų. Nors šiuo metu (ECB apklausose (9)) MVĮ nenurodo, kad galimybė gauti finansavimą yra opiausia problema, sprendžiant neveiksnių paskolų klausimą reikėtų atsižvelgti į visas problemas, su kuriomis susiduria MVĮ.

3.3.

EESRK nuolat pasisako už tai (10), kad neveiksnių paskolų suma būtų mažinama socialiniu požiūriu tvariu būdu, kartu išsaugant finansinį stabilumą (11). COVID-19 laikais tai yra kaip niekad svarbu. Skirtingai nei prieš dešimtmetį, kai vyko 2008–2009 m. finansų krizė, šiuo metu numatomas neveiksnių paskolų padidėjimas nėra finansų sektoriaus ar kitos konkrečios ekonomikos sistemos veikėjų kategorijos kaltė, bet tai nėra ir „realiosios ekonomikos“, Vyriausybių ar Europos piliečių kaltė. Itin svarbu, kad įsikišdamos ES lygmens reguliavimo institucijos ir valstybių narių Vyriausybės taikytų tinkamas priemones.

3.4.

Nors EESRK pripažįsta, kad antrinių neveiksnių paskolų rinkų kūrimas turi tam tikrų privalumų, jis pasisakytų už kredito įstaigos ir perspektyvių skolininkų dvišalius pertvarkymo susitarimus. Nors neveiksnių paskolų kiekis bankų balansuose gali būti sumažintas parduodant paskolas kredito pirkėjams, tai nereiškia, kad neveiksnių paskolų pardavimas yra optimalus sprendimas skolininko ar visos visuomenės atžvilgiu. Neveiksnių paskolų pardavimas turėtų būti kraštutinė priemonė.

3.5.

Visų svarbiausia yra šalinti gilumines neveiksnių paskolų priežastis. EESRK pabrėžia, kad veiksmingiausi būdai siekiant išvengti didelio neveiksnių paskolų kiekio susikaupimo tiek namų ūkių, tiek ir MVĮ atveju, yra: užtikrinti tvirtas socialinės apsaugos sistemas, kovoti su skurdu, pernelyg dideliu įsiskolinimu ir nedarbu, garantuoti deramą darbo užmokestį ir įgyvendinti anticiklines ekonominės politikos priemones krizių metu, kartu didinti Europos ekonomikos produktyvumą ir konkurencingumą, orientuojantis į veiklos tęstinumą ir ekonomikos gaivinimą, pagal aiškią ir atnaujintą reguliavimo sistemą, kuri suteiktų matomumo ilgalaikėms investicijoms. Šiais veiksmais galime išlaikyti ir stiprinti finansų rinkos stabilumą ir ekonominį atsparumą ir kartu šalinti skurdą bei nelygybę. Todėl EESRK rekomenduoja EBI gaires dėl kredito moratoriumų taikyti tiek, kiek reikės, ir siūlo atidžiai, tikslingai ir tik griežtai ribotam laikui peržiūrėti skolinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį.

3.6.

EESRK nuomone, veiksmų planas atspindi pamatinę prielaidą, kad šiais laikais bankai veikia kaip esminė infrastruktūra Europos pinigų srautų skatinimu grindžiamoje ekonomikoje ir kad gera bankų sektoriaus būklė ir stabilumas yra būtina išankstinė ekonomikos atgaivinimo sąlyga. Kaip Komisija nurodo susijusiame pranešime spaudai (12), „pagrindinis Komisijos prioritetas – užtikrinti, kad Europos piliečiai ir įmonės ir toliau gautų paramą iš savo bankų“. Šiomis aplinkybėmis EESRK atkreipia dėmesį į lemiamą ECB vaidmenį užtikrinant bankų stabilumą ir kreditų pasiūlą ir pažymi, kad Europos ekonomika remiama priemonėmis, kurių tikslas – užtikrinti skolinimą mokiai kreditų paklausai patenkinti.

3.7.

EESRK pažymi, kad apie neveiksnias paskolas trūksta patikimų duomenų ir kad išlieka daug neaiškumų dėl būsimo skiepijimo nuo COVID-19, SARS-CoV-2 viruso mutacijų (COVID-19 variantų), visuotinio karantino priemonių ir ekonomikos atsigavimo. EESRK pabrėžia duomenų kokybės svarbą siekiant tinkamai įvertinti problemos mastą ir nustatyti perspektyvias įmones. Todėl EESRK ragina būti atsargiems ir imtis priemonių, kurios galėtų greitai pastatyti Europos ekonomiką ant kojų, pavyzdžiui, priemonių, skirtų smulkiajam verslui remti ir deramam darbo užmokesčiui bei patikimoms socialinės apsaugos sistemoms užtikrinti. EESRK nurodo, kad bankų sektoriuje labai smarkiai didėja indėliai (13), o tai reiškia, kad išlieka didelis vartojimo paklausos potencialas per pirmuosius mėnesius po visuotinio karantino priemonių atšaukimo.

3.8.

Dar neaišku, kaip bankai gali padėti „didelį finansinį spaudimą dėl pandemijos patiriantiems“ (14) įmonėms ir namų ūkiams (kaip pastarieji gali „gauti paramą iš savo bankų“ (15)) tuo atveju, jei bus sprendžiama neveiksnių paskolų didėjimo problema. Siūlomi pakeitimai ar bankų reguliavimo palengvinimai šiuo metu nėra susieti su didesnio bankų skolinimo mokioms MVĮ ar mokiems namų ūkiams sąlyga. EESRK apgailestauja, kad, išskyrus bankų sektorių, Komisijos veiksmų plane numatyta labai nedaug naujų priemonių, skirtų padėti sunkumų patiriantiems ekonominės veiklos vykdytojams. Patiriant išorės ekonominį sukrėtimą, dėl kurio daug darbuotojų ir įmonių tampa dar labiau priklausomi nuo paskolų, reikėtų bankams taikomas paramos ir padarinių mažinimo priemones susieti su didesniu skolinimu mokioms MVĮ ir mokiems namų ūkiams. Be to, atitinkamos institucijos turėtų nustatyti tinkamas apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias neatsakingam skolinimui ir jo sukeliamam pernelyg dideliam įsiskolinimui.

3.9.

EESRK rekomenduoja pripažinti visą pilietinę visuomenę kaip suinteresuotąjį subjektą finansų rinkų reguliavimo srityje. Konkrečiai kalbant apie neveiksnių paskolų problemos sprendimą po pandemijos, neveiksnios paskolos daro įvairių rūšių poveikį ir taip pat veikia, pavyzdžiui, darbuotojų, kaip skolininkų, įsiskolinusių įmonių darbuotojų, finansų sektoriaus darbuotojų arba mokesčių mokėtojų (tai ypač aktualu tuo atveju, kai neveiksnių paskolų problemai spręsti pasitelkiamos viešosios lėšos), interesus.

3.10.

EESRK pažymi, kad poreikis sukurti visos ES tarpvalstybinę neveiksnių paskolų rinką yra išpūstas, nepaisant to, kad bankų sektoriuje kryptingai kuriama visos ES bankų sąjunga. Labai abejotina, ar kredito pirkėjų tarpvalstybinės operacijos duoda apčiuopiamos ekonominės naudos visai ekonominei sistemai, o ne tik bankams, kredito pirkėjams ir kredito administratoriams (nors tiesa, kad pastarieji tikrai gali gauti naudos iš masto ekonomijos).

3.11.

Tokiomis aplinkybėmis EESRK taip pat pabrėžia, kad rizikos paskirstymas gali ir nelemti jos sumažėjimo. Priešingai, 2008–2009 m. finansų rinkos krizė mums parodė, kad tai gali lemti neskaidrų rizikos susikaupimą ekonomikoje. EESRK primygtinai ragina visomis priemonėmis, susijusiomis su finansų sektoriaus paskatomis, siekti atgrasyti rinkos dalyvius nuo pernelyg didelės rizikos prisiėmimo.

3.12.

Be to, EESRK pabrėžia, kad Europos įmonėms, namų ūkiams, darbuotojams ir pilietinei visuomenei reikia išteklių ir visapusiškos paramos, kad jie galėtų įveikti krizę, o šias paramos priemones turėtų suteikti ES. Tokia parama iki trejų metų trukmės laikotarpiu (kaip numatyta skatinamųjų priemonių rinkinyje „Next Generation ES“) turėtų būti teikiama įmonėms ir skolininkams, kurie iki pandemijos buvo laikomi patikimais ir mokiais, remti. Didėjantį socialinį ir ekonominį nesaugumą patiria praktiškai visi Europos gyventojai. Dėl priverstinio uždarymo ir sumažėjusios paklausos įmonės susiduria su veiklos trikdžiais, o namų ūkiams kyla nedarbo ir pajamų sumažėjimo problema. EESRK mano, kad Europos piliečiams ir įmonėms reikėtų visiškai kitokio pobūdžio priemonių, o ne greito neveiksnių paskolų sistemos įgyvendinimo, kaip siūlo Komisija.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

Komisija yra įsitikinusi, kad susitarimas dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl kredito paslaugų ir kredito pirkėjų, iš esmės sukuriant bendrą antrinę neveiksnių paskolų rinką, yra vienas iš didžiausių prioritetų. EESRK išreiškia susirūpinimą dėl planų skolų išieškotojams suteikti veikti visoje ES leidžiantį „pasą“, kai nei „buveinės“, nei „priimančioji“ šalis nevykdo tinkamos priežiūros. Šį žingsnį būtų galima pateisinti tik tuo atveju, jei būtų nustatytas atsvaros priemonių rinkinys, padedantis apsaugoti sunkumų patiriančius skolininkus – tam tikras ES masto vartotojų apsaugos „standartas“ skolų išieškotojams. EESRK taip pat išreiškia susirūpinimą dėl to, kad pasiūlymas dėl direktyvos dėl kredito administratorių (16) ir kredito pirkėjų gali neleisti valstybėms nustatyti kokių nors kitų ar papildomų reikalavimų kredito administratoriams ir kredito pirkėjams, net jei būtų manoma, kad tokiais reikalavimais apsaugomi skolininkai. Jeigu būtų užtikrinama „buveinės“ ir „priimančiosios“ šalies priežiūra, laikomasi vartotojų apsaugos taisyklių, per EBI pateikiamos geriausios praktikos gairės ir numatomas vieningas požiūris į tokią veiklą, būtų galima išspręsti daugumą čia iškeltų klausimų. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siekiant, kad veikti visoje ES leidžiantis pasas būtų veiksmingas, reikia pagerinti skolininkų apsaugos taisykles taip išvengiant pirmiau minėtos rizikos.

4.2.

EESRK pažymi, kad kai kurie kreditų pirkėjai ir skolų išieškotojai turi blogą reputaciją (todėl kai kurie kreditų pirkėjai vadinami „maitvanagių fondais“), ir pabrėžia, kad suteikus veikti visoje ES leidžiantį „pasą“, kai nei „buveinės“, nei „priimančioji“ šalis nevykdo tinkamos priežiūros, ir visoje ES laiku veiksmingai neįgyvendinant deramų geriausios praktikos gairių, kredito pirkėjams arba kredito administratoriams gali būti sudarytos sąlygos vykdyti netinkamą verslo praktiką, sunkumų patiriančių skolininkų nenaudai. EESRK taip pat pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad pasiūlymas dėl direktyvos dėl kredito administratorių ir kredito pirkėjų netrukdytų valstybėms nustatyti papildomų teisinių reikalavimų, taikomų kredito administratoriams ir kredito pirkėjams, užtikrinant, kad šiuo atveju būtų tinkamai laikomasi perteklinio reglamentavimo principo.

4.3.

Be to, kai kurių kredito pirkėjų atžvilgiu taip pat nustatoma mokesčių vengimo problemų. Pavyzdžiui, Airijoje kai kurie iš jų yra registruoti kaip labdaros organizacijos ir beveik nemoka mokesčių. EESRK ragina Europos Komisiją dėti daugiau pastangų sprendžiant mokesčių vengimo problemą.

4.4.

Kitas veiksmų plano ramstis yra susijęs su pasiūlymu dėl pagreitinto neteisminio užstato realizavimo, kuris griežtai taikomas tik įmonių paskoloms ir tik tuo atveju, jei pasirašydamos paskolos sutartį šalys yra pasiekusios išankstinį savanorišką susitarimą. EESRK pripažįsta, kad namų ūkiai (privatūs vartotojai) į šią procedūrą neįtraukiami, ir pabrėžia, kad būtina pasiekti pagreitinto neteisminio užstato realizavimo priemonės, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1023 (17) ir nemokumo procedūrų pusiausvyrą. EESRK nurodo, kad pagreitintas neteisminio užstato realizavimas gali būti subalansuotas sprendimas skolininkams, tačiau reikalauja, kad neteisminis vykdymo užtikrinimas netaptų automatiškai kredito sutartyse numatoma galimybe. Reikėtų užtikrinti, kad sunkumų patiriančios įmonės neliktų bejėgės ir neprarastų prieigos prie standartinės teismų sistemos, turinčios per šimtmečius susiformavusį stabdžių ir atsvarų mechanizmą. EESRK mano, kad sisteminio užstato realizavimo vilkinimo problema turėtų būti sprendžiama atskirai atsižvelgiant į kiekvienos šalies padėtį, vykdant gerai parengtas reformas ir įgyvendinant tikslines intervencines priemones tose valstybėse narėse, kuriose susiduriama su sunkumais.

4.5.

EESRK pritaria Komisijos teiginiui, kad „[…] bankai turėtų būti kuo labiau skatinami iniciatyviai, anksti bei konstruktyviai bendradarbiauti su savo skolininkais“, nes tai padės išvengti žalos perspektyvioms įmonėms ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Tačiau Komitetas ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių priemonių šiam gyvybiškai svarbiam tikslui pasiekti.

4.6.

EESRK palankiai vertina iniciatyvą užtikrinti tolesnę įvairių nemokumo sistemų konvergenciją visoje ES ir pažymi, kad toks suartėjimas naudingas ne tik bankininkystės verslui, bet ir apskritai visai Europos verslumo aplinkai. Tokia konvergencija neturėtų būti būtinai susieta su neveiksnių paskolų klausimu. Tačiau reikėtų pažymėti, kad ši priemonė nebus naudinga trumpuoju laikotarpiu ir nesuteiks didelės pagalbos po COVID-19 krizės. Tikrumas dėl su kreditorių ir skolininkų teisėmis susijusių taisyklių ir didesnis užstato atlaisvinimo procedūrų suderinimas valstybėse narėse sumažins riziką ir suteiks papildomą postūmį tarpvalstybinėms investicijoms ir vidaus prekybai. EESRK pabrėžia, kad reformuojant nemokumo sistemas reikia tinkamai atsižvelgti į skolininkus.

4.7.

EESRK nurodo, kad antrinė neveiksnių paskolų rinka niekaip nepadeda įmonėms klestėti, ji taip pat neišlaiko darbo vietų ir nesudaro sąlygų dėl pandemijos veiklą sustabdžiusioms įmonėms vėl ją atnaujinti. Kad įmonės galėtų vėl pradėti veiklą, esminės svarbos turi tikslinės valstybės finansuojamos priemonės. EESRK mano, skolinimas ekonomikai, kuri kenčia nuo precedento neturinčio bendrosios produkcijos sumažėjimo dėl COVID-19 protrūkio įvedus visuotinio karantino priemones, yra ypatingai svarbus, tačiau toks skolinimas neturėtų tapti pernelyg didelis, nes tai gali būti netvarus sprendimas.

4.8.

Tačiau Komisijos propaguojamas pasiūlymas – dėl visos ES antrinės rinkos ir kiek mažesniu mastu dėl pagreitinto neteisminio užstato realizavimo – kelia baimę, kad Europos bendroji antrinė neveiksnių paskolų rinka atvers galimybių piktnaudžiauti ir bankų klientai nebus apsaugoti nuo „maitvanagių fondų“, kurių dauguma yra įsikūrę ne ES. EESRK rekomenduoja užtikrinti didesnį skaidrumą ir tinkamas taisykles, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo kredito administratorių, kredito pirkėjų ar „maitvanagių fondų“ piktnaudžiavimo.

4.9.

EESRK pasisako už tai, kad kredito srities investuotojams ir skolų išieškotojams neturėtų būti suteikiamas veikti visoje ES leidžiantis „pasas“, jei jie perka vartotojų (privačių klientų) neveiksnias paskolas. Galima būtų apsvarstyti, ar tokia išimtis neturėtų būti taikoma ir labai mažų įmonių neveiksnioms paskoloms.

4.10.

Teigiamai vertintinas dėmesys neveiksnių paskolų duomenų standartizavimui visoje ES, tačiau, atsižvelgiant į užduoties mastą, to nepakanka ir iš esmės tai nėra labai aktualu. EESRK taip pat pažymi, kad ES institucijos ir mokesčių mokėtojai neturėtų padengti išlaidų, susijusių su veiksmingų rinkų kūrimu ir neveiksnių paskolų standartizavimo gerinimu siekiant palengvinti prekybą jomis: šias išlaidas turėtų padengti patys rinkos dalyviai, kaip pagrindiniai prekybos neveiksniomis paskolomis naudos gavėjai. Duomenų skaidrumas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad tiek išorės, tiek vidaus (bankų grupių viduje) neveiksnių paskolų pardavimai atitiktų tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taisykles ir būtų vykdomi tinkamai.

4.11.

Nacionalinėms turto valdymo bendrovėms, apie kurias plačiai kalbama Komisijos dokumente (kurios šnekamojoje kalboje taip pat yra vadinamos „blogais bankais“), gali reikėti ir greičiausiai reikės viešųjų lėšų. Todėl EESRK primygtinai ragina kiekvieną valstybę narę atlikti išsamią viešųjų lėšų panaudojimo tokioms turto valdymo bendrovėms kurti analizę, atsižvelgiant į esamą padėtį kiekvienoje valstybėje narėje ir laikantis valstybės pagalbos taisyklių.

4.12.

EESRK primygtinai ragina nesusieti neveiksnių paskolų problemos, kuri yra plačiai paplitusio ekonomikos reiškinio atspindys, su finansinio stabilumo išsaugojimo klausimais. Siekiant išlaikyti bankų sektoriaus veiklos etiką ir patikimumą, šie du klausimai turėtų būti nagrinėjami atskirai. EESRK nuomone, nors dėl pernelyg didelio neveiksnių paskolų kiekio balanse finansų įstaigoms gali kilti tam tikrų problemų, tokių neperspektyvių bankų gelbėjimas viešosiomis lėšomis negali būti pateisinamas prisidengiant turto valdymo bendrovių modeliu beviltiškų neveiksnių paskolų „atsikratymo“ pretekstu. EESRK mano, kad bankų krizių valdymo klausimas turėtų būti sprendžiamas laikantis holistinio požiūrio. EESRK pasisako už tai, kad neveiksnių paskolų pardavimas turto valdymo įmonėms išliktų išimtinis atvejis ir kad pirmenybė būtų teikiama tokių paskolų pertvarkymui bankų balansuose.

4.13.

Be to, labai svarbu, kad Komisija neleistų vėl ir vėl panaudoti viešąsias lėšas privačios bankininkystės interesams gelbėti. Neturėtų būti laikoma, kad banko išgelbėjimas pats savaime yra vertingas – tai nėra galutinis ekonominės politikos tikslas. Ilgalaikėje perspektyvoje pasikartojančios bankų gelbėjimo kampanijos, kurioms reikia didžiulių viešųjų pinigų sumų, gali kelti neatsakingo elgesio riziką ir žlugdyti bankų verslui būdingas sistemines paskatas. Todėl EESRK įspėja, kad neturėtų būtų vykdoma jokia politika, kuria galiausiai „pelnas privatizuojamas, o nuostoliai perleidžiami visuomenei“. Vietoj to, bankai turėtų būti skatinami viduje spręsti savo neveiksnių paskolų klausimus ir geriau valdyti savo paskolų portfelius; bet kokia tikėtina ar faktinė valstybės parama nepadės išspręsti giluminių balanso problemų. EESRK pripažįsta, kad jau veikia Bendras pertvarkymo fondas, finansuojamas kredito įstaigų įnašais. Bendro pertvarkymo fondo padidinimas iki tinkamo dydžio užkirstų kelią viešųjų lėšų naudojimui privatiems bankų interesams gelbėti, taigi pašalintų nuogąstavimus, kad „pelnas privatizuojamas, o nuostoliai perleidžiami visuomenei“.

4.14.

EESRK ragina dėti pastangas siekiant baigti kurti bankų sąjungą, kurioje būtų galima pasigirti atspariu, pakankamai kapitalizuotu ir, visų svarbiausia, savo gyvybingumą savarankiškai užtikrinančiu bankų sektoriumi. Reikia rasti pusiausvyrą tarp rizikos pasidalijimo ir rizikos mažinimo. Tiek nacionalinių, tiek ES lygmens krizių atveju turi būti užkirstas kelias didelio masto poveikiui valstybių biudžetams ir mokesčių mokėtojams. Todėl reikia įgyvendinti griežtus minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus (MREL) ir veiksmingas kovos su pinigų plovimu priemones. Be to, reikėtų daugiau dėmesio skirti šešėlinio bankų sektoriaus reguliavimui. Reikia užtikrinti, kad tinkamai reguliuojamos finansų rinkos dalyvių prisiimta rizika nebūtų perkelta mažiau reguliuojamų finansų rinkų dalyviams. Dėmesio reikėtų skirti ir bet kokio pobūdžio finansinės veiklos, kurios nevykdo reguliuojamas subjektas, reguliavimui, laikantis principo „vienoda veikla, vienoda rizika, vienodos taisyklės ir vienoda priežiūra“.

4.15.

Vartotojų apsaugos požiūriu, turto valdymo įmonių tikslas yra kiek įmanoma padidinti grąžą ir veiklos rezultatus parduodant paskolas investuotojams, kurie yra tretieji asmenys, arba realizuojant užstatą, todėl tai neatrodo suderinama su tinkamos įsiskolinusių namų ūkių apsaugos garantavimu ir perspektyvių paskolų grąžinimo planų bei minimalaus skolininkų gyvenimo lygio užtikrinimu. EESRK rekomenduoja turto valdymo įmonėms į savo politiką įtraukti socialinės orientacijos tikslus.

4.16.

EESRK išreiškia susirūpinimą, kad bet koks „prevencinis rekapitalizavimas“ gali nukreipti viešąsias lėšas nuo socialiniu ir ekonominiu požiūriu naudingesnių tikslų. Todėl „prevencinio rekapitalizavimo“ taikymas COVID-19 aplinkybėmis turėtų likti visiškai išimtinis atvejis. EESRK pabrėžia, kad visos „prevencinės priemonės“ turi būti taikomos labai atsakingai, siekiant išvengti neatsakingo elgesio rizikos ir bankų gelbėjimo visuomenės sąskaita naudojant viešąsias lėšas. Verta paminėti, kad finansinis stabilumas taip pat yra viešoji gėrybė, todėl finansų sektoriaus reguliavimo institucijos ir priežiūros institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos griežtos prudencinės taisyklės, kad nekiltų pavojus visuomenės gerovei, t. y. finansiniam stabilumui.

4.17.

EESRK atkreipia dėmesį į komunikato teiginį, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP) bus remiamos reformos, kuriomis siekiama „pagerinti nemokumo, teismines ir administracines sistemas, kuriomis grindžiamas veiksmingas neveiksnių paskolų pertvarkymas“. Kaip teigia Europos Vadovų Taryba, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos turėtų būti naudojamos siekiant „skatinti augimą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį bei socialinį atsparumą“ (18). Reikia išsamesnio paaiškinimo dėl Komisijos ketinimų susieti EGADP su neveiksniomis paskolomis ir užtikrinti, kad EGADP nenutoltų nuo savo pirminio tikslo skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

4.18.

Nepaisant EGADP tikslų, dėl kurių susitarė teisėkūros institucijos, Komisijos veiksmų plane nėra numatyta nė vienos priemonės, kuri būtų skirta sunkumų patiriančioms Europos įmonėms – mažoms ir didelėms, korporacijoms ir šeimos verslo įmonėms. Be to, EESRK pažymi, kad nagrinėjamame komunikate Komisija nesuteikia jokių priemonių, galinčių padėti vartotojams, patiriantiems sunkumų apmokėti savo sąskaitas ir sudurti galą su galu, išgyventi pandemiją ir nenuslysti į neįveikiamo skurdo spąstus. EESRK taip pat nurodo, kad yra kitų aspektų, kuriems reikia specialių veiksmų planų, pavyzdžiui, kalbant apie mažas bei dideles korporacijas ir šeimos įmones, kurios kenčia nuo pandemijos poveikio.

4.19.

EESRK rekomenduoja peržiūrėti toliau nurodytas konkrečias taisykles:

4.19.1.

Atsižvelgdamas į dabartinę padėtį, kai daug potencialiai perspektyvių įmonių, nepaisant gero jų kreditingumo iki COVID-19 protrūkio, gali patirti mokėjimo sunkumų, EESRK siūlo atidžiai peržiūrėti EBI gaires dėl skolinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties (pvz., kiek po termino pradelstų dienų turi būti nemokamos įmokos, kad paskola būtų laikoma neveiksnia; kokia yra grynosios dabartinės vertės riba, kurią pasiekus restruktūrizuota skola laikoma „tikėtina, kad nebus padengta“, ir pan.), nes tai gali suteikti tokioms įmonėms galimybę atsigauti iki jas paskelbiant nevykdančiomis savo skolinių įsipareigojimų. Tačiau EESRK pabrėžia, kad visi tokie pakeitimai privalo būti skirti tik griežtai ribotam laikui bei susieti tik su COVID-19 pandemija, jie neturėtų trukdyti bankams išsamiai ir tiksliai nustatyti kredito riziką bei skelbti apie ją, o reguliavimo ir priežiūros institucijos turi suderinti bet kokius laikinus pakeitimus su esminiu poreikiu užtikrinti bankų sektoriaus stabilumą ir mokumą.

4.19.2.

EESRK rekomenduoja, kad EBI gairės dėl paskolų moratoriumų būtų taikomos tol, kol reikės.

4.19.3.

Kadangi neveiksnios paskolos nediferencijuojamos pagal susijusių mokėjimo sunkumų priežastis, ir atsižvelgdamas į tai, kad labai sunku nustatyti, kurie iš sunkumų patiriančių skolininkų iš tiesų greitai atsigaus, kai pandemija bus suvaldyta, EESRK rekomenduoja tvirtai laikytis kapitalo reikalavimų, įskaitant reglamentą dėl neveiksnioms paskoloms skirtos prudencinės finansinio stabilumo stiprinimo priemonės, kurio atidėjinių tvarkaraščiu jau ir taip numatomas labai lėtas ir tolydus kapitalo didinimas. Tai leis bankams atlaikyti tiek su pandemija, tiek ir su kitais veiksniais susijusius nuostolius, ir bus svarbus veiksnys mažinant tikimybę, kad reikės taikyti viešąsias intervencines priemones ir gelbėti bankus mokesčių mokėtojų lėšomis. Vis dėlto, siekiant sušvelninti COVID-19 krizės poveikį, būtų galima apsvarstyti laikiną lankstumą ir jį taikyti skolinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžčiai ir neveiksnioms paskoloms skirtai prudencinei finansinio stabilumo stiprinimo priemonei. Be to, tai galėtų padėti išvengti bankų vykdomo skubaus neveiksnių paskolų išpardavimo žemomis kainomis. Tokiomis aplinkybėmis EESRK atkreipia dėmesį ir siūlo atsižvelgti į civilinių teismų darbo stabdymus ir kitus civilinių procesų vėlavimus visoje Europoje.

4.19.4.

EESRK mano, kad bankams, galintiems pateikti įrodymų, kad jie palaiko glaudžius ryšius su realiąja ekonomika (kad didelė jų turto dalis siejama su skolinimu nefinansinio verslo įmonėms ir namų ūkiams), būtų galima suteikti daugiau lankstumo. Kita vertus, reikia labai atidžiai stebėti pasaulines sisteminės svarbos finansų įstaigas, kurios daugeliu saitų yra susisaisčiusios su kitais finansų rinkų dalyviais.

4.20.

EESRK pasisako už tai, kad Komisija pasiūlytų patikimų metodų, kuriais būtų užtikrintos griežtos taisyklės, skirtos apsaugoti sunkumų patiriančius skolininkus nuo nesąžiningo elgesio su jais:

4.20.1.

EESRK ragina taikant paramos priemones kredito įstaigoms kartu skirti pagalbos priemonių ir skolininkams, kurie patiria finansinių sunkumų vien dėl pandemijos. Kaip priemonės, kurias reikėtų taikyti šioje situacijoje, be kita ko, paminėtinos šios: skolinių įsipareigojimų įvykdymo termino atidėjimai nuo vienerių iki trejų metų, palūkanų normos sumažinimas, skolos restruktūrizavimas pasirenkant pigesnes kredito formas ir, kai įmanoma, paskolų grąžinimo moratoriumai.

4.20.2.

Kalbant apie vidinius neveiksnių paskolų pardavimus (bankų grupių viduje), kai kuriais atvejais skolos išieškojimo proceso metu specialiosios paskirties įmonės (SPĮ) gali iš kliento skolos gauti pelno, tačiau klientas vis tiek lieka labai įsiskolinęs. EESRK rekomenduoja Europos Komisijai toliau apsvarstyti galimybę imtis reglamentavimo priemonių siekiant užtikrinti, kad skolininkų teisės būtų apsaugotos ir po tokio sandorio jie nebūtų dar labiau įsiskolinę.

4.21.

EESRK laikosi nuomonės, kad reikėtų numatyti visapusiškų priemonių, kuriomis būtų palaikoma teisinga ir saugi verslo aplinka, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausiųjų asmenų ir įmonių poreikių patenkinimui. Europos įmonių konkurencingumas yra visų pirma grindžiamas stipria vidaus rinka, nuolatinėmis inovacijomis ir nuspėjamų bei socialiai atsakingų taisyklių rinkiniu, remiantis ekonomikos subjektų tarpusavio pasitikėjimu. EESRK įspėja dėl bet kokių teisėkūros veiksmų, kuriais neveiksnios paskolos taptų traktuojamos kaip bet kurios kitos parduodamos prekės. EESRK pažymi, kad toks žingsnis nepagerintų pasitikėjimo aplinkos, bet, priešingai, padarytų daugiau žalos. Nepaprastai svarbu užtikrinti tinkamą skolininkų ir kreditorių teisių pusiausvyrą.

4.22.

COVID-19 pandemija – tik vienas iš daugybės išorės sukrėtimų. Jų teks patirti dar daug. Politikos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti didžiulę tokių didelių sukrėtimų žalą, turėtų būti grindžiamos visuotiniais ir laiko išbandymus atlaikančiais principais. ES siekia išsaugoti savo orientaciją į socialinę rinkos ekonomiką ir akcentuoja savo pažadą nė vieno nepalikti nuošalyje, kartu didinant Europos ekonomikos konkurencingumą. EESRK primygtinai ragina Komisijos veiksmų planuose ir teisėkūros iniciatyvose tinkamai atsižvelgti į šiuos pamatinius principus.

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG


(1)  COM(2020) 822 final.

(2)  2020 m. spalio 1 d. ECB priežiūros valdybos pirmininko Andrea Enria kalba. Neveiksnios paskolos 2016 m. pabaigoje sudarė beveik 1 trln. EUR, t. y. 5,1 proc. visų banko paskolų. Remiantis 2019 m. duomenimis, 1,4 trln. EUR vertės neveiksnių paskolų portfelis sudarytų apie 12 proc. euro zonos BVP.

(3)  Veiksmų planas neveiksnių paskolų problemai Europoje spręsti, Ekonomikos ir finansų reikalų taryba, 2017 m. liepos mėn., https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2017/07/11/conclusions-non-performing-loans/.

(4)  COM(2017) 592 final.

(5)  Direktyva dėl kredito administratorių, kredito pirkėjų ir užstato realizavimo, COM(2018) 0135 final – 2018/063 (COD).

(6)  COM(2020) 169 final.

(7)  https://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/pepp/html/index.en.html

(8)  COM(2020) 822 final ir COM(2020) 283 final.

(9)  https://www.ecb.europa.eu/stats/ecb_surveys/safe/html/ecb.safe202011~e3858add29.en.html

(10)  OL C 353, 2019 10 18, p. 32.

(11)  Kaip nurodyta 2020 m. gruodžio 4 d. ECB rašte, iš finansų įstaigų tikimasi, kad jos „ir toliau pagal galiojančias taisykles nustatys bet kokį turto kokybės pablogėjimą bei neveiksnių paskolų susikaupimą ir teiks apie tai ataskaitas, kad būtų išlaikytas aiškus ir tikslus bankų sektoriaus rizikos vaizdas“. Be to, ECB įspėja, kad „vertinant iš prudencinės perspektyvos, patikima etapų nustatymo ir atidėjinių sudarymo politika ir procedūros yra labai svarbios siekiant užtikrinti tinkamą kredito rizikos valdymą ir padengimą, įskaitant laiku atliekamą sunkumų patiriančių skolininkų nustatymą ir atitinkamą valdymą“.

(12)  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_20_2375. Už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis išreiškė viltį, kad „padėdama bankams perkelti neveiksnias paskolas iš savo balansų ir išlaikyti kreditų srautus, šiandienos strategija padės Europos ekonomikai […] atsigauti“.

(13)  Nepaisant pandemijos, bendra nefinansinių korporacijų indėlių suma euro zonoje padidėjo nuo 2,73 trln. EUR (2020 m. kovo mėn.) iki 3,12 trln. EUR (2020 m. spalio mėn.). Namų ūkių atveju ši suma padidėjo atitinkamai nuo 7,85 trln. EUR iki 8,21 trln. EUR. (https://sdw.ecb.europa.eu).

(14)  Už finansines paslaugas, finansinį stabilumą ir kapitalo rinkų sąjungą atsakinga Komisijos narė Mairead McGuinness, https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_20_2375.

(15)  Ten pat.

(16)  Žr. pasiūlymo dėl direktyvos 5 straipsnį, 11 straipsnį, ypač į 5-ąją šio straipsnio dalį, ir 15 straipsnio 2 dalį.

(17)  OL L 172, 2019 6 26, p. 18.

(18)  https://www.consilium.europa.eu/lt/infographics/20201006-recovery-resilience-rrf/. Be to, EGADP lėšos gali būti leidžiamos „pagal Europos semestro konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas“, taip pat bent 37 proc. išteklių reikėtų skirti klimato politikos veiksmams ir aplinkos tvarumui ir bent 20 proc. – ES skaitmeninei pertvarkai.


2021 6 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/106


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio

(COM(2020) 682 final – 2020/310-COD))

(2021/C 220/16)

Pranešėjos:

Milena ANGELOVA ir Cinzia DEL RIO

Konsultavimasis

Europos Parlamentas, 2020 11 11

Taryba, 2020 11 10

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Priimta skyriuje

2021 3 11

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 3 25

Plenarinė sesija Nr.

559

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

155 / 100 / 20

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) tvirtai remia ryžtingai Europos užsibrėžtą tikslą imtis iniciatyvos įveikti pažeidžiamumą ir įgauti naujų gyvybinių jėgų, kad skatinant inovacijas, tvarų augimą ir sąžiningą konkurenciją būtų galima užtikrinti galimybes ir gerovę (1), siekiant stiprinti aukštynkryptę ekonominę ir socialinę konvergenciją. EESRK sutinka su bendrais tikslais visoje ES siekti deramo minimaliojo darbo užmokesčio ir stiprinti kolektyvinių derybų sistemas, užtikrinti darbo finansinį patrauklumą, kovoti su skurdu ir stiprinti socialinių partnerių ir socialinio dialogo svarbą atsižvelgiant į nacionalines darbo santykių sistemas.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad siūloma direktyva padės siekti Sąjungos tikslų: skatinti žmonių gerovę, kurti konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką (SESV 3 straipsnis) ir gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas (SESV 151 straipsnis). Direktyva taip pat apima klausimus, susijusius su ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis teisėmis, pavyzdžiui, darbuotojų teise į sąžiningas ir teisingas darbo sąlygas (31 straipsnis), ir ji atitinka Europos socialinių teisių ramsčio 6 principą. Europos Komisija pažymi, kad direktyvoje nėra jokių priemonių, kurios turėtų tiesioginį poveikį darbo užmokesčio dydžiui, todėl visapusiškai laikomasi SESV 153 straipsnio 5 dalies nuostatų.

1.3.

EESRK pritaria bendriems pasiūlymo tikslams ir tikisi, kad jis buvo atidžiai parengtas paisant nacionalinių tradicijų, įstatymų ir praktikos ir kad valstybės narės gali savo nuožiūra pritaikyti įpareigojimus atsižvelgdamos į vidaus kontekstą. EESRK nariai laikosi skirtingų nuomonių dėl kai kurių pasiūlymo teisinio pagrindo aspektų. Nepaisant šių požiūrių skirtumų, EESRK išreiškia savo nuomonę tam tikrais klausimais, įtrauktais į EK pasiūlymą.

1.4.

Valstybės vaidmenį kuriant palankias politines ir teisines sąlygas – skatinant profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų vaidmenį ir į jį atsižvelgiant – pripažįsta kelios tarptautinės institucijos, o EESRK taip pat priminė apie tai keliose nuomonėse. Socialiniai partneriai turėtų būti nepriklausomi, o darbdavių organizacijos ir darbuotojų profesinės sąjungos turėtų būti apsaugotos nuo bet kokių jų teisės organizuoti, atstovauti ar imtis kolektyvinių veiksmų apribojimų. Kartu EESRK dar kartą pabrėžia Europos ir nacionaliniu lygmeniu vykdomų bendrų veiksmų ir gebėjimų stiprinimo programų, kurias tiesiogiai valdo Europos ir nacionaliniai socialiniai partneriai, svarbą.

1.5.

EESRK pritaria tikslui padidinti kolektyvinių derybų aprėptį pagal nacionalinius įstatymus ir praktiką, atsižvelgiant į kompetencijų pasidalijimo ir socialinių partnerių autonomiškumo principus ir visiškai jų laikantis. EESRK pritaria siūlomam 70 proc. tikslui ir mano, kad nacionaliniai veiksmų planai (4 straipsnis) galėtų atlikti esminį vaidmenį didinant darbo užmokesčio konvergenciją ir nustatant tinkamiausias darbo užmokesčio nustatymo ir aprėpties didinimo nacionaliniu lygmeniu priemones ir mechanizmus, be kita ko, siekiant panaikinti vyrų ir moterų bei dėl amžiaus atsirandantį darbo užmokesčio skirtumą ir sumažinti nelygybę bei diskriminaciją, ypatingą dėmesį skiriant jauniems darbuotojams. EESRK rekomenduoja, kad visus nacionalinius planus parengtų socialiniai partneriai ir dėl jų būtų susitarta trišalio proceso metu.

1.6.

EESRK pripažįsta, kad valstybėse, kuriose veikia savireguliacinė kolektyvinių derybų sistema, kuria užtikrinamos teisingos ir deramos minimaliojo darbo užmokesčio žemutinės ribos kartu su kitomis sutartomis darbo sąlygomis, reikėtų vengti bet kokio valstybės kišimosi siekiant apsaugoti ar išlaikyti gerai veikiančią darbo santykių sistemą, kuri pati pajėgi užtikrinti, kad būtų pasiekti siūlomos direktyvos tikslai.

1.7.

EESRK mano, kad socialinių partnerių reprezentatyvumas yra svarbus veiksnys, nes taip užtikrinami jų demokratiškai suteikti įgaliojimai. Yra įvairių kriterijų, į kuriuos būtų galima atsižvelgti nustatant veiksmų planus pagal nacionalinius įstatymus ir praktiką. Vertinant socialinių partnerių reprezentatyvumą nacionaliniu lygmeniu galima būtų atsižvelgti į įvairius sudėtingus veiksnius ir kriterijus, nepamirštant to, kad jų skaičius ir dalyvavimas valstybėse narėse skiriasi.

1.8.

EESRK palaiko tinkamai išplėtotas darbo užmokesčio nustatymo sistemas ir gerai veikiančias socialinės apsaugos sistemas, kurios suteikia apsaugos priemones tiems, kuriems jų labiausiai reikia, taip pat ir kitas priemones, kurios apsaugo nuo dirbančiųjų skurdo. EESRK mano, kad, remiantis neprivalomomis orientacinėmis darbo užmokesčio medianos, vidutinio bruto ar neto darbo užmokesčio matavimo vertėmis, siūloma direktyva įtvirtinamas tik bendras darbo užmokesčio deramumo principas, bet joje nėra jokių konkrečių priemonių ar nuostatų apie tai, kaip reikėtų nustatyti darbo užmokestį nacionaliniu lygmeniu, nes tai lieka išimtinė valstybių narių kompetencija. EESRK pritaria tam, kad būtų nustatyti privalomi rodikliai, kuriais remdamosi valstybės narės ir socialiniai partneriai galėtų įvertinti teisės aktais nustatyto minimalaus darbo užmokesčio tinkamumą ir nustatyti bei įtraukti atitinkamas priemones į nacionalinius veiksmų planus.

1.9.

EESRK pažymi, kad į direktyvos 9 straipsnį įtrauktos viešųjų pirkimų ir subrangos grandinės darbuotojams skirtos nuostatos, kuriomis valstybės narės skatinamos laikytis minimaliojo darbo užmokesčio visuose viešųjų pirkimų projektuose. EESRK pakartoja savo raginimą viešųjų pirkimų sutartyse visapusiškai laikytis kolektyvinių sutarčių ir sustabdyti prekybos susitarimus, jei nesilaikoma pagrindinių ir naujausių TDO konvencijų.

1.10.

EESRK rekomenduoja išnagrinėti ir įvertinti valstybių narių pateiktas ataskaitas į EMCO tinkamai įtraukiant socialinius partnerius ir šiam tikslui galėtų būti sukurtas specialus pogrupis, kurį sudarytų nacionalinių vyriausybių, nacionalinių ir Europos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai ir EK paskirti ekspertai.

2.   Bendros pastabos

2.1.

EESRK sutinka su bendrais tikslais visoje Europos Sąjungoje (ES) siekti deramo minimaliojo darbo užmokesčio ir stiprinti kolektyvinių derybų sistemas, užtikrinti darbo finansinį patrauklumą, kovoti su skurdu ir stiprinti socialinių partnerių ir socialinio dialogo svarbą atsižvelgiant į nacionalines darbo santykių sistemas. Tinkamai pritaikytas minimaliojo darbo užmokesčio dydis padeda skatinti vidaus paklausą ir ekonomikos augimą, taip pat kurti itin konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką. Europos Sąjunga (ES) ir valstybės narės dirba išvien siekdamos šių tikslų ir pasitelkdamos įvairias valdymo priemones, įskaitant Europos semestrą. Siekiant įgyvendinti ekonomikos ir socialinę politiką Europos ir nacionaliniu lygmeniu būtinas labai gerai struktūruotas ir veiksmingas socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) dalyvavimas viso semestro proceso metu.

2.2.

EESRK atkreipia dėmesį, kad siūloma direktyva padės siekti Sąjungos tikslų: skatinti žmonių gerovę, kurti konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką (SESV 3 straipsnis) ir gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas (SESV 151 straipsnis). Direktyva taip pat apima klausimus, susijusius su ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis teisėmis, pavyzdžiui, darbuotojų teise į sąžiningas ir teisingas darbo sąlygas (31 straipsnis), ir ji atitinka Europos socialinių teisių ramsčio 6 principą. Europos Komisija pažymi, kad joje nėra jokių priemonių, kurios turėtų tiesioginį poveikį darbo užmokesčio dydžiui, todėl visapusiškai laikomasi SESV 153 straipsnio 5 dalies nuostatų.

2.3.

EESRK yra skirtingų nuogąstavimų ir nuomonių dėl pasiūlymo teisinio pagrindo elementų (2), tačiau nepaisant šių skirtumų, Komitetas šioje nuomonėje pateikia savo poziciją dėl tam tikrų klausimų, įskaitant Europos Komisijos pasiūlymą.

2.4.

EESRK susirūpinimą kelia tai, kad dirbančiųjų, kurie vis tiek susiduria su skurdu, dalis padidėjo nuo 8,3 proc. visos ES darbo jėgos 2007 m. iki 9,4 proc. 2018 m. Labiausiai veikiamos grupės – jaunimas (28,1 proc. 16–24 m. amžiaus darbuotojų gresia skurdas ar socialinė atskirtis), moterys, žmonės, kurie praeityje buvo migrantai, žmonės su negalia ir tie, kurie yra darbo rinkose nuošalyje. Šios grupės užima nestandartines ir mažų garantijų darbo vietas, kuriose darbo užmokestis mažesnis ir mažesnė socialinė apsauga, o tai vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu turės poveikį gerovės sistemos tvarumui. Reikėtų imtis tikslinių veiksmų ir reformų siekiant užtikrinti, kad marginalizuotos grupės būtų pakankamai apsaugotos nuo skurdo (3).

2.5.

EESRK rekomenduoja imtis veiksmų siekiant apsaugoti nuo nesilaikymo rizikos, įskaitant nepageidautiną nedeklaruotų darbo vietų skaičiaus augimą, dėl kurio didėtų nesąžininga konkurencija, ir kad šie apsektai būtų atidžiai stebimi ir sprendžiami pasiūlymo įgyvendinimo etapo metu.

3.   Konkrečios pastabos dėl pasiūlymo

3.1.   Priemonės ir palankesnių sąlygų kolektyvinėms deryboms dėl darbo užmokesčio nustatymo sudarymas

3.1.1.

Siūloma direktyva siekiama užtikrinti, kad Sąjungos darbuotojai būtų apsaugoti deramu minimaliuoju darbo užmokesčiu, sudarančiu galimybes oriai gyventi šalyje, kurioje jie dirba, ir skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio visose valstybėse narėse (4). EESRK tikisi, kad direktyvos pasiūlymas buvo atidžiai parengtas visapusiškai paisant nacionalinių šios srities tradicijų ir kad valstybės narės gali savo nuožiūra pritaikyti įpareigojimus atsižvelgdamos į vidaus kontekstą.

3.1.2.

Europos socialiniai partneriai keletą kartų ragino institucijas skatinti arba, jei reikia, sukurti palankesnę socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų sąlygų sistemą, kuri būtų veiksminga ir atlieptų svarbiausius iššūkius. Keturšaliame pareiškime (5)„Nauja socialinio dialogo pradžia“ ir 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadose valstybės narės raginamos „remti socialinio dialogo veikimo gerinimą ir efektyvumo didinimą nacionaliniu lygmeniu, nes šiuo dialogu prisidedama prie kolektyvinių derybų ir sukuriamos tinkamos galimybės socialinių partnerių deryboms“.

3.1.3.

Keletas tarptautinių institucijų pripažįsta politinę ir teisinę valstybės funkciją nustatant „kolektyvinių derybų sąlygų sistemą“. „EESRK pripažįsta, kad veiksmingas socialinis dialogas turi apimti: reprezentatyvius ir teisėtus socialinius partnerius, kurie turi žinių, techninių pajėgumų ir savalaikę prieigą prie dalyvavimui reikiamos informacijos; politinę valią ir įsipareigojimą įsitraukti į socialinį dialogą; pagarbą pagrindinėms socialinių partnerių autonomiškumo, asociacijų laisvės ir kolektyvinių derybų teisėms, kurios tebėra darbo santykių pagrindas, ir palankią teisinę ir institucinę sistemą, kuri esant gerai veikiančioms institucijoms remia socialinio dialogo procesus“ (6). Tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose valstybė visuotinai pripažįsta kolektyvinių derybų reikšmę, joms visiškai pritaria ir jų paiso, yra mažesnis nedarbo lygis, didesnis našumas ir skatinama darbo užmokesčio konvergencija (7). Taip pat svarbu, kad socialinio dialogo procesai atneštų konkrečių rezultatų tiek darbuotojams, tiek įmonėms.

3.1.4.

Europos ir nacionaliniu lygmeniu vykdomos bendrų veiksmų ir gebėjimų stiprinimo programos, kurias tiesiogiai valdo Europos ir nacionaliniai socialiniai partneriai, jei reikia, yra veiksminga profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų gebėjimų socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų srityje stiprinimo priemonė (8). EESRK rekomenduoja tinkamai remti gebėjimų ugdymo programas ir priemones ir įvertinti jų rezultatus, kad būtų pasiekti kuo geresni rezultatai.

3.1.5.

EESRK rekomenduoja tiksliau suformuluoti kai kurias pasiūlymo (9) nuostatas ir sąvokas tam, kad neliktų neaiškumų ir interpretavimo galimybių jas aiškinant ESTT. 1 ir 2 straipsniuose išdėstytas dalykas ir taikymo sritis taikomi visoms valstybėms narėms, įskaitant valstybes, kuriose veikia savireguliacinė kolektyvinių derybų sistema.

3.1.6.

EESRK rekomenduoja, kad visus nacionalinius planus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas skatinti nustatyti kolektyvinių derybų aprėptį, parengtų socialiniai partneriai ir dėl jų būtų susitarta trišalio proceso metu. Jie taip pat turėtų būti parengti visiškai laikantis TDO konvencijose įtvirtintų visuotinai pripažintų asociacijų laisvės ir savanoriško kolektyvinių derybų pobūdžio principų. EESRK palankiai vertina tai, kad TDO konvencijos Nr. 131 1 ir 3 straipsniuose nustatytas suderintas požiūris dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo (10). EESRK rekomenduoja užtikrinti, kad siūlomos direktyvos nuostatos atitiktų TDO konvencijų Nr. 87, 98 ir 154 principus apsaugant socialinių partnerių autonomiškumą, jų teisę pritraukti naujus narius, taip pat paskatas ir teises derėtis ir sudaryti kolektyvines sutartis.

3.1.7.

EESRK remia tikslą padidinti kolektyvinių derybų aprėptį pagal nacionalinius įstatymus ir praktiką, atsižvelgiant į ir visiškai laikantis socialinių partnerių kompetencijų pasidalijimo ir autonomiškumo. Šiuo atžvilgiu EESRK pritaria socialinių partnerių gebėjimų skatinimui ir remia jų bendrus veiksmus siekiant dalyvauti kolektyvinėse derybose dėl darbo užmokesčio nustatymo ir konstruktyvias, prasmingas ir informacija pagrįstas derybas dėl darbo užmokesčio (11). 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl valstybės kišimosi rengiant sistemą ir veiksmų planus ir EESRK primygtinai reikalauja, kad tai būtų daroma vadovaujantis trišaliu požiūriu, atsižvelgiant į socialinių partnerių autonomiškumą ir su jais bendradarbiaujant. Kai kuriose valstybėse narėse socialiniai partneriai sprendžia, kokia turi būti kolektyvinių sutarčių apimtis, o kitose valstybėse narėse įstatymuose ar įprastoje praktikoje numatyti mechanizmai, kaip kolektyvines sutartis išplėsti ir į šiuos skirtumus reikėtų atsižvelgti.

EESKR pritaria siūlomam 70 proc. tikslui ir mano, kad nacionaliniai veiksmų planai, dėl kurių sutariama ir kurie sukuriami kartu su socialiniais partneriais, galėtų vaidinti svarbų vaidmenį didinant darbo užmokesčio konvergenciją ir sukuriant teisingus darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus nacionaliniu lygmeniu, įskaitant vyrų ir moterų bei dėl amžiaus atsirandančio darbo užmokesčio skirtumo mažinimą. Juos rengiant taip pat bus galima atsižvelgti į nacionalinę praktiką ir, jei reikia, pagerinti sistemas. Šiuos veiksmų planus reikėtų tinkamai įgyvendinti, vertinti, peržiūrėti ir pritaikyti tam, kad palaipsniui būtų didinama kolektyvinių derybų apimtis vidutinės trukmės laikotarpiu. Kai kuriose valstybėse galioja kolektyvinių sutarčių išplėtimo mechanizmai, kuriais siekiama didinti kolektyvinių derybų aprėptį. Tačiau išplėtimo mechanizmų taikymas yra tik vienas iš būdų, kaip galima skatinti kolektyvines derybas ir didinti jų aprėptį, ir jis papildo bendrus veiksmus ir gebėjimų stiprinimą, taip pat nuo profesinių sąjungų veiklos trikdymo apsaugančias priemones, kuriomis, pavyzdžiui, apsaugomos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų teisės į kolektyvines derybas, nustatomi sutarti atstovavimo kriterijai ir kovojama su visomis diskriminacijos formomis. Nacionaliniuose planuose reikėtų atsižvelgti į visus šiuos aspektus ir tikslinius pasiūlymus, taip pat į kitas iniciatyvas.

3.1.8.

Valstybėse, kuriose veikia savireguliacinė kolektyvinių derybų sistema, kuria užtikrinamos teisingos ir deramos minimaliojo darbo užmokesčio žemutinės ribos kartu su kitomis sutartomis darbo sąlygomis, reikėtų vengti bet kokio valstybės kišimosi siekiant apsaugoti ar išlaikyti gerai veikiančią darbo santykių sistemą, kuri pati pajėgi užtikrinti, kad būtų pasiekti siūlomos direktyvos tikslai. Jeigu šiose šalyse kolektyvinių derybų aprėptis nukrenta žemiau nustatytos ribos, reikėtų taikyti nacionalinius veiksmų planus, kuriuos sukuria ir dėl kurių sutaria socialiniai partneriai.

3.2.

Pasiūlyme nustatomas diferencijuotas požiūris taikomas valstybėms narėms, kuriose yra nustatytasis minimalusis darbo užmokestis ir toms, kuriose darbo užmokestis nustatomas kolektyvine sutartimi. Nepaisant to, kad tokią klasifikaciją plačiai naudoja EBPO, EUROFOUND ir kitos institucijos akademiniais ir mokslinių tyrimų tikslais, ja galima būtų suabejoti dėl įvairių priežasčių, kai ji naudojama nustatant bet kokį darbo užmokestį, pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse narėse, kuriose valstybės kišimasis apsiriboja oficialiu sutarčių, dėl kurių sutarė socialiniai partneriai, patvirtinimu, darbo užmokestis nėra nustatytasis, bet visuotinai priimtas.

3.3.   Kolektyvinės derybos: apibrėžtys ir aprėptis

3.3.1.

EESRK pabrėžia, kad kolektyvinės derybos yra veiksmingiausias būdas nustatyti deramą ir tinkamai pritaikytą darbo užmokestį, įskaitant minimalųjį darbo užmokestį, kuris yra svarbi socialinės rinkos ekonomikos dalis. Pasiūlymo 3 straipsnyje pateikiamos kai kurių direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys.

3.3.2.

EESRK mano, kad socialinių partnerių reprezentatyvumas yra svarbus veiksnys, nes taip užtikrinami jų demokratiškai suteikti įgaliojimai. Nacionaliniuose įstatymuose ir praktikoje nustatyta įvairių gerąją patirtį rodančių kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti nacionaliniu lygmeniu. Vertinant socialinių partnerių reprezentatyvumą nacionaliniu lygmeniu galima būtų atsižvelgti į įvairius sudėtingus veiksnius ir kriterijus, nes valstybėse narėse skiriasi socialinių partnerių narių skaičius ir dalyvavimo svarba šalies teritorijoje nacionaliniu lygmeniu, pajėgumai sutelkti savo narius ir imtis veiksmų, skirtingais lygmenimis (sektoriaus, įmonės ir kt.) pasirašytų kolektyvinių sutarčių kiekis, išrinktų profesinių sąjungų arba darbdavių atstovų skaičius, prisijungimas prie Europos socialinių partnerių organizacijos (pripažįstamos EK), vyriausybės pripažinimas ir dalyvavimas nacionalinėse, sektorinėse, dvišalėse, trišalėse socialinio dialogo struktūrose ar įstaigose ir kt. EESRK siūlo terminą „darbuotojų organizacijos“ pakeisti „profesinės sąjungos“, nes pirmasis terminas gali paskatinti klaidingą aiškinimą ir atverti galimybes derėtis kitoms nepripažintoms darbuotojų interesų grupėms ar net „geltonosioms“ profesinėms sąjungoms.

3.3.3.

EESRK ne vieną kartą konstatavo, kad socialinis dialogas yra Europos socialinio modelio paketo dalis. Socialiniai partneriai turėtų būti nepriklausomi, o darbdavių ir darbuotojų organizacijos turėtų būti apsaugotos nuo bet kokių jų teisės organizuoti, atstovauti ar imtis kolektyvinių veiksmų apribojimų. Tai svarbu tiek darbdaviams, tiek profesinėms sąjungoms.

3.3.4.

Direktyvos 7 straipsnyje išdėstytos nuostatos dėl socialinių partnerių dalyvavimo ir konsultacijų su jais nustatant ir atnaujinant nustatytąjį minimalųjį darbo užmokestį. Pastaraisiais metais Europos semestro kontekste konkrečioms šalims buvo pateiktos kelios rekomendacijos, kuriomis valstybės narės raginamos užtikrinti tinkamą socialinių partnerių dalyvavimą šiame procese. 2020–2021 m. semestro laikotarpiu 12 valstybių narių gavo konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kuriose pabrėžiamas poreikis didinti socialinių partnerių dalyvavimą ir atsakomybę sprendimų priėmimo procese (12).

4.   Deramumas

4.1.

Remiantis pastarųjų metų duomenimis dėl ekonominių krizių ir dabartinės pandemijos matoma bendra darbo užmokesčio stagnacija, o kai kuriose šalyse net darbo užmokesčio mažėjimas. EESRK pažymi, kad kolektyvinės derybos vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant deramą minimaliojo darbo užmokesčio apsaugą. Šalyse, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis didelė, mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų dalis paprastai yra mažesnė, minimalusis darbo užmokestis palyginti su darbo užmokesčio mediana didesnis, darbo užmokesčio nelygybė mažesnė, o darbo užmokestis didesnis nei kitose šalyse. (13).

4.2.

EESRK palaiko tinkamai išplėtotas darbo užmokesčio nustatymo sistemas ir gerai veikiančias socialinės apsaugos sistemas, kurios suteikia apsaugos priemones tiems, kuriems jų labiausiai reikia, taip pat ir kitas priemones, kurios apsaugo nuo dirbančiųjų skurdo. EESRK pažymi, kad, remiantis neprivalomomis orientacinėmis darbo užmokesčio medianos, vidutinio bruto ar neto darbo užmokesčio matavimo vertėmis, siūloma direktyva įtvirtinamas tik bendras darbo užmokesčio deramumo principas, bet joje nėra jokių konkrečių priemonių ar nuostatų apie tai, kaip reikėtų nustatyti darbo užmokestį nacionaliniu lygmeniu, nes tai lieka vien valstybių narių kompetencijos klausimu. EESRK pritaria tam, kad būtų nustatyti privalomi rodikliai, kuriais remdamosi valstybės narės ir socialiniai partneriai galėtų įvertinti teisės aktais nustatyto minimalaus darbo užmokesčio tinkamumą ir nustatyti bei įtraukti atitinkamas priemones į nacionalinius veiksmų planus. Iš tikrųjų darbo užmokestis nustatomas nacionaliniais įstatymais, kuriuose įtvirtinamas nustatytasis minimalusis darbo užmokestis, jeigu tokie yra, arba kolektyvinėmis derybomis. Taip pat, padedant žmonėms išbristi iš skurdo sumažės viešosios išlaidos socialinės apaugos schemoms. Skurdo ribos ir socialinės atskirties rodikliai ES lygmeniu naudojami analizei ir bendriems duomenims rinkti, tačiau šiuo metu ES lygmeniu nėra suderinto rodiklio, kuris absoliučiais dydžiais leistų įvertinti minimaliojo darbo užmokesčio, kurio dydį pagal pasiūlymą nacionaliniuose planuose nacionaliniu lygmeniu nustato valstybės narės, sąžiningumą ir deramumą.

4.3.

Nustatant darbo užmokestį pasitelkdami kolektyvines derybas, vadovaujantis nacionaline teise ir praktika socialiniai partneriai turėtų atsižvelgti į svarbius aspektus, kaip antai konkurencingumas, našumas, ekonominiai pokyčiai pagal sektorių, įgūdžių valdymas, nauji gamybos procesai dėl naujų technologijų įdiegimo, skaitmeninimas ir skirtingas bei lankstesnis darbo organizavimas tam tikruose gamybos sektoriuose. Pabrėždamas didėjantį darbo užmokesčio konvergencijos poreikį, EESRK pažymi, kad didesnis darbo užmokestis reiškia, kad didėja ir vartojimas ir vidaus paklausa, o tai turi teigiamą poveikį ekonomikai, taip pat dėl didėjančio darbo užmokesčio didėja socialinės apsaugos ir mokesčių sistemos pajamos. Tačiau šį poveikį reikia kruopščiai išanalizuoti.

4.4.

Siūloma direktyva siekiama nustatyti orientacinę ribą ES lygmeniu kaip bendrą nustatytąjį minimaliojo darbo užmokesčio standartą šalyse, kuriose toks darbo užmokestis yra nustatytas. Atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokestis mokamas už atliktą darbą, taip pat gali būti atsižvelgiama į kitus veiksnius, pavyzdžiui, skurdo ribos, minimalaus deramo gyvenimo lygio, kiekvienos šalies pragyvenimo išlaidų. Šie elementai yra pagrindiniai baziniai veiksniai nustatant nustatytąjį ir kolektyvinėse derybose suderintą minimalųjį darbo užmokestį ES šalyse. Reikėtų aiškios skirties tarp minimaliojo darbo užmokesčio nustatym