2021 4 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 136/8

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2021/C 136/07)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„VÄRMLÄNDSKT SKRÄDMJÖL“

ES Nr. PGI-SE-02414 – 2018 4 5

SKVN ( ) SGN (X)

1. [SKVN arba SGN] pavadinimas (-ai)

„Värmländskt skrädmjöl“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Švedija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Värmländskt skrädmjöl“ yra miltai, pagaminti girnų malūnuose iš tradiciškai Vermlande auginamos botaninės avižų rūšies (Avena sativa L) skrudintų avižų.

Miltai „Värmländskt skrädmjöl“ pasižymi šiomis savybėmis:

spalva – šviesiai geltonos spalvos, kuri primena šviesų svogūnų lukštų atspalvį;

kvapas – šviežiai kultų grūdų, išbaigtas, sodrus ir riešutų kvapas su juntamu skrudintų produktų aromatu;

skonis – išbaigtas, su skrudintų produktų ir riešutų prieskoniu, burnoje ilgai juntamas malonus poskonis;

konsistencija – milteliai, kurių grūdų dydis 0,2–0,3 mm;

baltymų kiekis – 9–14 %;

riebumas – 4–7 %;

angliavandeniai – 60–75 %.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Žaliavos: miltai „Värmländskt skrädmjöl“ gaminami iš avižų (Avena sativa L), auginamų 4 punkte aprašytoje geografinėje vietovėje. Šiuo metu auginama veislė yra ‘Symphony’ – anksti subręstanti veislė, užauginanti didelius panašaus dydžio ir vidutinio riebumo grūdus (tūkstančio grūdų svoris – apie 45 g, žali riebalai – apie 4,8 % ir baltymai – apie 10 % sausosios medžiagos).

Avižų riebumas ir grūdų dydis yra labai svarbūs gaminant miltus „Värmländskt skrädmjöl“.

Grūdų dydis ir grūdų dydžių skirtumas labai svarbus norint tinkamai juos skrudinti ir išlukštenti. Siekiant užtikrinti, kad avižų grūdai būtų tolygiai skrudinami, jie turi būti kuo vienodesnio dydžio. Naudojamų avižų grūdų dydis yra 2–4 mm, o vandens kiekis ≤ 14 %.

Riebumas yra labai svarbus malant. Avižos yra gana daug riebalų turintys grūdai. Dėl didelio riebalų kiekio malami miltai sulimpa ir užkemša girnas. Todėl miltams „Värmländskt skrädmjöl“ gaminti naudojamos tik tos veislės, kurių riebumas mažesnis nei 5 % sausosios medžiagos.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visas gamybos procesas – nuo žaliavos auginimo iki skrudinimo, išlukštenimo ir malimo – turi vykti 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Miltų „Värmländskt skrädmjöl“ gamybos teritorija apima Vermlando provinciją.

5. Ryšys su geografine vietove

Ryšys grindžiamas išskirtinėmis produkto savybėmis.

Konkretus geografinės vietovės apibūdinimas

Vermlande vyrauja labai rūgštūs ir skurdūs mineraliniai dirvožemiai, juose yra mažai organinių medžiagų. Dėl savo struktūros dirvožemiai labai gerai išlaiko vandenį. Klimatui būdingos šaltos, snieguotos žiemos ir gana karštos vasaros. Pavasarį paros temperatūra svyruoja nuo žemiau nulio esančios temperatūros naktį iki aukščiau nulio esančios temperatūros dienos metu. Kadangi dirvožemis gerai išlaiko vandenį, dėl to susidaro ledas, kuris išstumia rudenį pasėtus kultūrinius augalus iš užšalusio dirvožemio.

Dėl fizinių sąlygų Vermlande pavasarinė avižų sėja tapo pagrindiniu grūdų auginimo metodu, kai XVI a. pabaigoje Vermlandą kolonizavo migrantai iš rytinių provincijų (dabartinės Suomijos).

Miltų „Värmländskt skrädmjöl“ gamintojai gamybą pradeda nuo avižų auginimo. Tai reiškia, kad ūkininkas augina avižas, specialiai skirtas miltams „Värmländskt skrädmjöl“ gaminti, kurių grūdų dydis ir vandens bei riebalų kiekis yra tinkami miltams „Värmländskt skrädmjöl“ gaminti atskiruose malūnuose.

4 punkte aprašytoje geografinėje vietovėje užaugintos avižos kuliamos ir džiovinamos, kad vandens kiekis neviršytų 14 %. Siekiant pagaminti miltus „Värmländskt skrädmjöl“, avižos skrudinamos beržais kūrenamoje krosnyje, kurioje išlaikoma vienoda temperatūra. Kad nesudegtų, skrudinimo metu avižos nuolat maišomos. Norint išgauti miltams „Värmländskt skrädmjöl“ būdingą riešutų kvapą ir skonį, avižos turi būti ilgai ir kruopščiai skrudinamos. Siekiant užtikrinti, kad avižos būtų tolygiai skrudinamos, jų sėklos turi būti kuo vienodesnio dydžio.

Avižose likęs vanduo išgaruoja skrudinimo, kuris trunka apie dvi valandas, metu. Tiksli laiko trukmė priklauso nuo temperatūros ir avižų veislės. Baigus skrudinti, krosnyje temperatūra yra apie 220 oC.

Po skrudinimo avižos išlukštenamos ir grūdai (sėklos) atskiriami nuo lukštų. Grūdai tarp dviejų didelių girnų (kurių dydis priklauso nuo malūnų) malami į miltus, kurių dalelių dydis yra 0,2–0,3 mm. Malūnininkas liečia miltus ir reguliuoja malūnus, kad gautų norimą konsistenciją.

Ypatingos produkto savybės

Avižų skrudinimas yra viena iš rafinavimo proceso dalių, kuri labiausiai prisideda prie miltų „Värmländskt skrädmjöl“ savybių užtikrinimo. Būtent skrudinimas suteikia miltams „Värmländskt skrädmjöl“ būdingą šviežiai kultų grūdų kvapą su išskirtiniu riešutų aromatu ir išbaigtą, burnoje ilgai juntamą malonų riešutų ir išskirtinį bei išbaigtą skrudintų produktų poskonį. Dėl šio skonio produktas „Värmländskt skrädmjöl“ šiandien yra labai paklausus ir naudojamas gaminant daugelį patiekalų ir kepinių norint suteikti maistui tam tikrą skonį.

Priežastinis ryšys

Avižų auginimo tradicija siekia XVI a. ir suomių imigraciją į Vermlandą. Imigrantai apsigyveno retai apgyvendintose apskrities dalyse ir pradėjo auginti kultūrinius augalus, įskaitant avižas. Tačiau avižas būdavo sunku sumalti. Kad būtų lengviau jas sumalti, pirmiausia reikėjo avižas išlukštenti, t. y. atskirti grūdus nuo pelų. Norint atskirti lukštus, pirmiausia avižas reikėjo išdžiovinti. Iš pradžių tai buvo daroma duonkepėje arba pirties krosnyje. Lukštenimas ne tik palengvino malimą, bet ir reiškė, kad avižų miltus bus galima ilgiau laikyti.

N. Keyland’as (1919 m.) „Svensk vegetabilisk allmogekost“ praneša, kad specialūs malūnai avižoms skrudinti, lukštenti ir malti pradėti statyti XIX a. viduryje. Avižų auginimas ir grūdų skrudinimo technika, palengvinanti lukštenimą ir malimą, turėjo didelę reikšmę Vermlando gyventojų mitybai. Pasak N. Keyland’o, lukštenimas ir avižų naudojimas tapo Vermlando ypatybe. „Tikriausiai nė vienoje Švedijos provincijoje žmonės nevartojo tiek avižų miltų, kiek vartojo ten.“

Miltų „Värmländskt skrädmjöl“ gamyba priklauso nuo žmogiškųjų veiksnių, o ūkininko ir malūnininko bendradarbiavimas yra labai svarbus produkto kokybei. Šis bendradarbiavimas reiškia, kad ūkininkas augina avižas, specialiai skirtas miltams „Värmländskt skrädmjöl“ gaminti, kurių grūdų dydis ir vandens bei riebalų kiekis yra tinkami tolesnei gamybai atskiruose skrädmjöl malūnuose. Savo ruožtu malūnininkas turi pritaikyti skrudinimą, lukštenimą ir malimą prie avižų savybių ir sureguliuoti įvairius gamybos etapus taip, kad jie sudarytų visumą.

Visas skrudinimo, lukštenimo ir malimo procesas yra amatas, o žinios apie žaliavos savybes ir apie tai, kas su ja nutinka rafinavimo procese, yra labai svarbios norint užtikrinti miltų „Värmländskt skrädmjöl“ savybes.

Atsižvelgdamas į avižų konsistenciją, skonį ir skrudinimo proceso metu išsiskiriančių dūmų spalvą, malūnininkas gali pasakyti, kad avižos jau paskrudintos. Ši technika aprašyta senuose Vermlando įrašuose. „Jeigu avižos malamos į miltus, tai gera mintis džiovinti grūdus pirties krosnyje. Svarbu, kad nebūtų per karšta, geriau grūdus džiovinti lėčiau. Kai grūdai pakankamai sausi malti, įsidėjus sėklą tarp dantų ir ją prakandus, ji turėtų iššokti.“ Todėl miltų „Värmländskt skrädmjöl“ gamyba visiškai priklauso nuo malūnininko žinių apie žaliavą ir tai, kas su ja vyksta, bei patirties skrudinant, lukštenant ir malant.

Miltus „Värmländskt skrädmjöl“ labai remia vietos gyventojai, o vietos kaimo renginiuose dėmesys skiriamas miltams ir su jais susijusioms maisto gaminimo tradicijoms. Be to, žmonės pradėjo vartoti daugiau miltų, nes jie naudojami gaminant daugelį patiekalų ir kepinių, siekiant suteikti maistui tam tikrą skonį.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://www.livsmedelsverket.se/globalassets/produktion-handel-kontroll/livsmedelsinformation-markning-halsopastaenden/skyddade-beteckningar/ansokan_skradmjol_2020_05_28.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

2021 4 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 136/11

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2021/C 136/08)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINĮ BENDROJO DOKUMENTO PAKEITIMĄ

„CRÉMANT DU JURA“

PDO-FR-A0740-AM01

Pranešimo data: 2021 2 2

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Geografinės vietovės komunų sąrašo atnaujinimas

Saugomos kilmės vietos nuorodos „Crémant du Jura“ specifikacijos I skyrius iš dalies keičiamas taip:

Į IV antraštinės dalies 1 punkto a papunktį įtraukiama nuoroda į 2018 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą ir atnaujinamas komunų sąrašas. Taip pat įterpiama data, kurią Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto kompetentingas nacionalinis komitetas patvirtino patikslintą nuorodos geografinę vietovę. Šie pakeitimai yra redakcinio pobūdžio ir niekaip nekeičia nuorodos geografinės vietovės teritorijos. Pakeitimus lėmė komunų ar jų dalių sujungimas, padalijimas arba pavadinimų pakeitimas. Naujoje specifikacijos redakcijoje geografinę vietovę sudarančios komunos nurodomos nuosekliai ir tiksliai.

IV antraštinės dalies 1 punkto b papunktyje dėl tų pačių priežasčių daromi tokie pat pakeitimai.

Atitinkamai pakeičiamas bendrojo dokumento 1.6 punktas „Nustatyta geografinė vietovė“.

Siekiant informuoti veiklos vykdytojus po a ir b papunkčiais įtraukiamas sakinys: „Kartografinė geografinės vietovės medžiaga pateikiama Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.“

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

2. Sodinimo tankumas

Į I skyriaus VI antraštinės dalies 1 punkto a papunktį įtraukiama nuostata: „daugiausia kas šešias eiles gali būti daromi 2–3,2 m pločio tarpai pritaikytai įrangai pravažiuoti.“ Pagal iki šiol galiojusią taisyklę buvo draudžiami didesni nei 2 m atstumai tarp eilių.

Atstumai tarp eilių yra labai svarbūs apskaičiuojant augalinei dangai skirtą plotą, į kurį atsižvelgiama numatant didžiausią kilmės vietos nuorodos vynuogių kiekį. Siekiant užtikrinti galimybę kontroliuoti šią nuostatą į specifikaciją taip pat įtraukiama vidutinio atstumo apibrėžtis.

Ši nauja taisyklė, įtraukta į specifikaciją, pateikiama ir bendrojo dokumento 1.5 punkte „Vynininkystės metodai“.

3. Šakų raišiojimas ir lapijos aukštis

I skyriaus VI antraštinės dalies 1 punkto c papunktyje iš dalies keičiama taisyklė dėl priraišiotų šakų lapijos aukščio, taikoma vynmedžiams, kai vidutinis atstumas tarp eilių yra didesnis nei 1,6 m, bet ne didesnis nei 2 m, ir vynmedžiams, kai vidutinis atstumas tarp eilių yra ne didesnis nei 1,6 m. Vis dėlto dėl šių dviejų vynmedžių tipų įtraukiama nuostata, kad „priraišiotų šakų lapijos aukštis turi sudaryti galimybę augti tokiam augalinės dangos plotui, kad būtų gaunamas vienas kilogramas vynuogių iš bent 1,2 m2“.

Taip papildžius veiklos vykdytojų taikomus metodus galima užtikrinti pakankamą lapijos kiekį, kad vynuogės gerai sunoktų. Tokie papildymai reikalingi todėl, kad Jura regiono vynuogyne šios konkretaus tipo vynas gaminamas iš vynuogių, nuskintų nuo tankiau nei mažiausiu sodinimo tankumu susodintų vynmedžių, sumažinant atstumą tarp eilių.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

4. Vidutinis didžiausias derliaus kiekis sklype ir išeiga

I skyriaus VI antraštinės dalies 1 punkto d papunktyje vidutinis didžiausias derliaus kiekis sklype padidinamas iki 16 000 kg/ha tuose vynmedžių sklypuose, kuriuose vidutinis atstumas tarp eilių yra ne didesnis nei 1,6 m. Šie vynmedžiai duoda daugiau vynuogių, nes auga tankiau nei vynmedžiai, susodinti eilėmis, tarp kurių vidutinis atstumas didesnis nei 1,6 m, ir jiems taikomos kitos vynuogyno auginimo taisyklės.

VIII antraštinės dalies 1 punkte išeiga vynmedžių sklypuose, kuriuose vidutinis atstumas tarp eilių ne didesnis nei 1,6 m, padidinama iki 78 hl/ha. Tankesniame vynuogyne išeiga ir didžiausias derliaus kiekis sklype padidinami todėl, kad didesnis sodinimo tankumas ir lapijos aukštis leidžia pasiekti tokį našumą užtikrinant siekiamą kokybės lygį.

Sklypuose, kuriuose vidutinis atstumas tarp vynmedžių eilių didesnis nei 1,6 m, bet ne didesnis nei 2 m, išeiga ir toliau lieka 74 hl/ha.

Įtraukiama pastraipa, kurioje patikslinama, kad tuo atveju, jei nepateikiama išankstinė sklypų panaudojimo deklaracija (2011 m. patvirtintos specifikacijos versijos II skyriuje jau nustatyta deklaravimo pareiga), didžiausia leidžiama išeiga bus laikoma kilmės vietos nuorodos „Côtes du Jura“ (baltasis vynas) konkretaus derliaus išeiga, jeigu ji yra mažesnė nei kilmės vietos nuorodai „Crémant du Jura“ leidžiama išeiga. Išankstinė deklaracija palengvina specifinių „Crémant du Jura“ gamybos sąlygų, pateisinančių didesnę išeigą, nei nustatyta geografinės vietovės neputojantiems vynams, kontrolę.

I skyriaus VIII antraštinės dalies 2 punkte „Pirmieji derliaus metai“ vynmedžių sklypų, kuriuose vidutinis atstumas tarp eilių ne didesnis nei 1,6 m, ribinė išeiga padidinama iki 90 hl/ha.

Sklypuose, kuriuose vidutinis atstumas tarp vynmedžių eilių yra 1,6–2 m, išeiga ir toliau lieka 80 hl/ha.

Šiuos išeigos pakeitimus lėmė Jura regiono vynuogyne pastebėtas išeigos iš putojančiam vynui skirtų vynuogių pokytis. Išeigos kiekį galima padidinti iki tankiausiai augantiems vynmedžiams siūlomo lygio. Mažiausias nustatytas saulės apšviečiamos lapijos paviršius užtikrina pakankamą vynuogių sunokimą, garantuojantį numatomą derliaus kokybę.

Didžiausias išeigos kiekis pakeičiamas ir bendrojo dokumento 1.5.2 punkte.

5. Kiti auginimo metodai

I skyriaus VI antraštinės dalies 2 punkto a papunktyje nuostata dėl didžiausio eilių ilgio stačiausiuose šlaituose esančiuose sklypuose, kuriuose nėra lietaus vandens surinkimo sistemos, pakeičiama pareiga prižiūrėti iš sėklų auginamą arba savaime augančią augaliją. Šia nauja taisykle siekiama pagerinti erozijos kontrolę ir atsižvelgti į valdomo apželdinimo plėtrą vynuogyne.

Iš I skyriaus VI antraštinės dalies 2 punkto a ir b papunkčių išbraukiama šių taisyklių taikymo pradžios data ir ribotas jų taikymas naujai užsodintuose sklypuose.

Iš auginimo metodų stebėjimo galima daryti išvadą, kad šios taisyklės taikytinos visiems vynmedžiams.

Šie pakeitimai neturi poveikio bendrajam dokumentui.

6. Vynuogių derliaus ėmimo pradžios data

Iš I skyriaus VII antraštinės dalies 1 punkto a papunkčio išbraukiama nustatyta vynuogių derliaus ėmimo pradžios data. Vynuogių derliaus ėmimo datą kiekviename iš savo sklypų nustato veiklos vykdytojas, atsižvelgdamas į vynuogių sunokimo laipsnį ir į specifikacijoje nustatytą mažiausią cukraus kiekį vynuogėse.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

7. Išpilstymas į butelius

Į I skyriaus IX antraštinės dalies 2 punkto c papunktį įtraukiamas sakinys „Išpilstyti į butelius leidžiama tik tuos bazinius vynus, kurie atitinka juslinius tyrimus, atliktus pagal kontrolės plane nustatytas sąlygas“.

Ši taisyklė įtraukta siekiant išvengti burbuliukų susidarymo baziniuose vynuose, galinčio lemti galutinio produkto trūkumus.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

8. Laikymas sandėlyje

I skyriaus IX antraštinės dalies 4 punkte patikslinama, kad išpilstyto produkto specifinės sandėliavimo vietos reikalavimas taip pat taikomas su nuosėdomis brandintam vynui; tai daroma siekiant apsaugoti tinkamų burbuliukų susidarymo etapą, t. y. šio tipo vynams lemiamą etapą, ir palengvinti šio etapo kontrolę.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

9. Priežastinis ryšys

Iš I skyriaus X antraštinės dalies 3 punkto sakinio „Specifikacijoje nustatytos gamybos sąlygos prisideda prie dirvožemio išsaugojimo (eilių ilgio ribojimas, apželdintos juostos ir pan.) ir mažina nuolatinį erozijos pavojų“ išbraukiami žodžiai „eilių ilgio ribojimas“.

Šį pakeitimą lėmė tai, kad įtraukta nauja vynmedžių auginimo taisyklė, t. y. pareiga prižiūrėti iš sėklų auginamą arba savaime augančią augaliją (VI antraštinės dalies „Vynmedžių auginimas“ 2 punktas), pakeičianti taisyklę dėl didžiausio eilių ilgio. Naująja taisykle siekiama pagerinti erozijos kontrolę ir atsižvelgti į valdomo apželdinimo plėtrą vynuogyne.

Šis pakeitimas įtraukiamas į bendrojo dokumento dalies „Priežastinis ryšys“ 1.8 punktą.

10. Pereinamojo laikotarpio priemonės

I skyriaus XI antraštinės dalies 1 punkte nurodytiems iki 1994 m. rugpjūčio 1 d. pasodintiems sklypams, kuriuose nesilaikoma mažiausio sodinimo tankumo, iki 2024 derliaus metų imtinai nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo šiame sklype užaugintam derliui gali būti taikoma kilmės vietos nuoroda, nors anksčiau tokia teisė galiojo iki tų vynmedžių išrovimo dienos.

Patikslinama, kad šiuose sklypuose turi būti laikomasi tokių pačių vynmedžių auginimo ir išeigos kiekio taisyklių kaip ir sklypuose, kuriuose vidutinis atstumas tarp eilių yra didesnis nei 1,6 m, bet ne didesnis nei 2 m.

Išbraukiamas XI antraštinės dalies 3 punktas, nes baigėsi laikotarpis, per kurį dėl išpilstymo veiksmų buvo galima pasinaudoti specialiąja priemone, susijusia su teikimo rinkai data.

Šie pakeitimai neturi poveikio bendrajam dokumentui.

11. Išankstinė sklypų panaudojimo deklaracija

II skyriaus I antraštinės dalies 1 punkte galutinė šios išankstinės deklaracijos teikimo arba savaiminio pratęsimo atšaukimo data iš birželio 1 d. perkeliama į birželio 30 d. Taip siekiama veiklos vykdytojams suteikti galimybę geriau įvertinti būsimo derliaus ypatumus ir tinkamiau apsispręsti dėl vynuogių paskirties.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

12. Pretendavimo į SKVN deklaracija

II skyriaus I antraštinės dalies 5 punkte nurodoma, kad prie šioje deklaracijoje pateikiamos informacijos būtina papildomai nurodyti bazinio vyno partijos numerį, kuris leidžia užtikrinti atsekamumą pagal juslinį tyrimą (bazinio vyno).

Ši informacija leidžia geriau užtikrinti pareigos iš „Crémant du Jura“ gamybos pašalinti bazinį vyną, kuris galėtų lemti galutinio produkto trūkumus, laikymąsi.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

13. Pagrindiniai tikrinami punktai ir vertinimo metodai

III skyriaus I antraštinėje dalyje atnaujinama pagrindinių tikrinamų punktų ir atitinkamų vertinimo metodų lentelė atsižvelgiant į tam tikrus I skyriaus pakeitimus, taip pat siekiant patikslinti kai kuriuos iš vertinimo metodų.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

14. Kontrolės įstaigos duomenys

III skyriaus I antraštinėje dalyje, po specifikacijos patvirtinimo 2011 m. rugsėjo mėn. pakeitus šios dalies rengimo taisykles, nebenurodomi visi kontrolės institucijos duomenys, jeigu kontrolę atlieka sertifikavimo įstaiga.

Išbraukiama nuoroda į COFRAC atliekamo kontrolės įstaigos akreditavimo standartą, nes ši nuoroda palyginti dažnai keičiasi, o dėl to specifikaciją tektų kiekvieną kartą keisti norint nurodyti tinkamą informaciją.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

Crémant du Jura

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

5.	Rūšinis putojantis vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Tai baltieji arba rožiniai rūšiniai putojantys vynai.

a)	Jeigu misa sodrinama, vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais, susiformavus burbuliukams, bet prieš nupylimą, neviršija 13 %.

Bendrojo rūgštingumo, lakiojo rūgštingumo, bendro sieros dioksido ir cukraus kiekis, taip pat anglies dioksido viršslėgis, išmatuotas esant 20 °C temperatūrai, yra tokie, kaip nustatyta Sąjungos teisės aktuose.

Daugiausia iš ‘Chardonnay B’ veislės vynuogių gaminamas baltasis putojantis vynas yra subtilus ir harmoningas. Jam būdinga kompleksiška, bet santūri aromatų paletė, kurioje dažnai išsiskiria obuolių, šviežių bandelių ir lazdynų riešutų natos.

Rožinis putojantis vynas paprastai gaminamas iš ‘Pinot noir N’ veislės vynuogių. Labai dažnai jam būdingos raudonų uogų natos.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

a) Specifiniai vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

a)	Draudžiama naudoti medžio skiedras.

b)	Gaminant rožinį vyną draudžiama naudoti grynas medžio anglis ar jų mišinį su kitais preparatais.

c)	Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

d)	Vynuogių spaudimo cechai turi atitikti kriterijus, taikomus derliaus priėmimo, spaudimo įrenginių ir presų, presų apkrovos, sulčių atskyrimo ir higienos srityse.

Auginimo praktika

Sodinimo tankumas

Mažiausias sodinimo tankumas yra 5 000 sodinių viename hektare, išskyrus terasose sodinamus vynmedžius.

Sklypuose, kuriuose vynmedžiai nėra sodinami terasose arba kuriuose jie sodinami terasose bent dviem eilėmis, kiekvienam sodiniui paliekamas daugiausia 2 m2 plotas. Šis plotas apskaičiuojamas atstumą tarp vynmedžių eilių padauginant iš atstumo tarp toje pačioje eilėje augančių sodinių. Atstumas tarp vynmedžių eilių turi būti ne didesnis kaip 2 m.

Daugiausia vienoje eilėje iš šešių gali būti daromi 2–3,2 m pločio tarpai pritaikytai įrangai pravažiuoti.

Vidutinis atstumas tarp eilių gaunamas didžiausią užsodinto sklypo plotį padalijant iš faktinio eilių, esančių plačiausioje to sklypo dalyje, skaičiaus.

Genėjimo taisyklės

Vynmedžiai genimi paprastuoju arba dvipečiu Guyot metodu, arba trumpai (Royat kordono metodu), paliekant daugiausia 20 pumpurų ant vieno sodinio ir 120 000 pumpurų viename hektare.

Genint paprastuoju arba dvipečiu Guyot metodu, ant ilgosios šakos paliekama daugiausia 10 pumpurų ir daugiausia 2 atnaujinimo ataugos, ant kurių yra po 2 pumpurus.

Vynuogių derliaus vežimas

Vynuogės gali būti vežamos tik nesandariose talpyklose tokiomis sąlygomis, kad nebūtų traiškomos ir neišbėgtų joms natūraliai susitraiškius susidariusios sultys.

b) Didžiausias gamybos kiekis

Sklypuose, kuriuose vidutinis atstumas tarp eilių ne didesnis nei 1,6 m –

90 hektolitrų iš hektaro.

Sklypuose, kuriuose vidutinis atstumas tarp eilių didesnis nei 1,6 m, bet ne didesnis nei 2 m –

80 hektolitrų iš hektaro.

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogės skinamos, spaudžiamos, vynai gaminami, brandinami ir pilstomi toliau nurodytų Jura departamento komunų, kaip jos apibrėžtos 2018 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijoje, kurią 2010 m. lapkričio 16 d. patvirtino kompetentingas nacionalinis komitetas: Abergement-le-Grand, Abergement-le-Petit, Aiglepierre, Arbois, Arlay, Les Arsures, Augea, Aumont, Balanod, Baume-les-Messieurs, Beaufort, Bersaillin, Blois-sur-Seille, Brainans, Bréry, Buvilly, Césancey, La Chailleuse (tik šios buvusios komunos teritorija: Saint-Laurent-La-Roche), Champagne-sur-Loue, La Chapelle-sur-Furieuse, Château-Chalon, Chevreaux, Chille, Chilly-le-Vignoble, Conliège, Courbouzon, Cousance, Cramans, Cuisia, Darbonnay, Digna, Domblans, L’Etoile, Frébuans, Frontenay, Gevingey, Gizia, Grange-de-Vaivre, Grozon, Ladoye-sur-Seille, Lavigny, Lons-le-Saunier, Le Louverot, Macornay, Mantry, Marnoz, Mathenay, Maynal, Menétru-le-Vignoble, Mesnay, Messia-sur-Sorne, Miéry, Moiron, Molamboz, Monay, Montagna-le-Reconduit, Montaigu, Montain, Montholier, Montigny-lès-Arsures, Montmorot, Mouchard, Nevy-sur-Seille, Orbagna, Pagnoz, Pannessières, Passenans, Perrigny, Le Pin, Plainoiseau, Les Planches-près-Arbois, Poligny, Port-Lesney, Pretin, Pupillin, Quintigny, Revigny, Rotalier, Ruffey-sur-Seille, Saint-Amour, Saint-Cyr-Montmalin, Saint-Didier, Saint-Jean-d’Etreux, Saint-Lamain, Saint-Lothain, Sainte-Agnès, Salins-les-Bains, Sellières, Les Trois Châteaux, Toulouse-le-Château, Tourmont, Trenal, Vadans, Val-Sonnette (tik šių buvusių komunų teritorijos: Grusses, Vercia ir Vincelles), Vaux-sur-Poligny, Vernantois, Le Vernois, Villeneuve-sous-Pymont, Villette-lès-Arbois, Voiteur.

Be to, vynuogės gali būti spaudžiamos, o vynai gaminami, brandinami ir pilstomi toliau nurodytų Jura departamento komunų, kaip jos apibrėžtos 2018 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijoje, kurią 2010 m. lapkričio 16 d. patvirtino kompetentingas nacionalinis komitetas: Le Chateley, La Ferté, Hauteroche (tik šios buvusios komunos teritorija: Crançot), Pont-du-Navoy.

7. Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)

‘Chardonnay B’

‘Pinot gris G’

‘Pinot noir N’

‘Poulsard N’ – ‘Ploussard’

‘Savagnin blanc B’

‘Trousseau N’

8. Ryšio (-ių) su kilmės vieta aprašymas

Geografinės vietovės duomenys

a) Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Nuorodos „Crémant du Jura“ geografinė vietovė yra Revermono gamtiniame regione, kuris rytuose ribojasi su pirmąja Jura masyvo kalkakmenio plynaukšte, kurios vidutinis aukštis yra 550 m, o vakaruose – su lyguma, kuri sudaro rytinį Breso daubos pakraštį. Vynuogynas 300–450 m aukštyje daugiausia vakarų kryptimi driekiasi 80 km ilgio ir 2–5 km pločio juosta.

Jis auga ant virtinės iš šiaurės į pietus pagrindinio reljefo apačioje besidriekiančių kalvų, esančios 50–100 m virš ta pačia kryptimi išsidėsčiusių daubų. Tokį išsidėstymą tiesiogiai lėmė Jura masyvo formavimasis Breso vietovėje alpinės kalnodaros etape: pagrindinis tiesios linijos reljefas sutampa su pirmuoju Jura plynaukštės pakraščiu, kurį geologiniu požiūriu sudaro vidurinio juros periodo kietųjų klinčių sluoksnis, dengiantis storus triaso ir ankstyvojo juros periodo mergelio ir molio sluoksnius; o neaukštos stačios kalvos yra plynaukštės iškilumai, užnešti ant antstūmių. Kalvos yra labiau išsidėsčiusios šiaurės–pietų (2–3 km) nei rytų–vakarų (0,5–1 km) kryptimi. Dėl didelio šių klintinių kalvų atsparumo erozijai geografinės vietovės kraštovaizdžio reljefas ilgainiui kito nedaug. Dauboms, priešingai, būdingas mergelio podirvis. Daubose iš pradžių daugiau nei 200 m pločio sudaręs storas mergelio sluoksnis formuojantis masyvui dalimis buvo nuneštas į Breso vietovę.

Trapaus mergelio sluoksnį labai smarkiai paveikė erozija, todėl susiformavo nelygus reljefas. Dauguma sklypų, kuriuose imamas vynuogių derlius, yra šlaite ir jo papėdėje, t. y. medžiais apaugusios plynaukštės apačioje, arba kalnų papėdėse esančiuose saulėtuose kalvų šlaituose. Sklypams būdingas klintinis dirvožemis. Ši pralaidi ir išplaunama uoliena labai tinka vynmedžiams, ypač Jura vynuogių veislėms, auginti. Klintinės plynaukštės šlaitai pasižymi gan kompleksišku dirvožemiu, kuriame randama mergelio, molio ir klintinių nuolaužų.

Geografinei vietovei būdingas gaivus ir labai drėgnas jūrinis klimatas, kuriam įtakos turi žemyninis klimatas: būdingi dideli temperatūrų svyravimai per metus (vidutinė temperatūra yra maždaug 10,5 °C), karštos ir drėgnos vasaros. Krituliai per metus pasiskirsto tolygiai, o jų metinis kiekis viršija 1 000 mm.

b) Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Jura vietovėje vynuogynas auginamas jau nuo Romos imperijos laikų. Įrodymų apie Jura vynuogyną gerokai pagausėja nuo antro tūkstantmečio pradžios.

Putojantys vynai Juros regione pradėti gaminti labai seniai, o jų gamybos metodas, pagal kurį antrinė fermentacija vykdoma buteliuose, taikomas jau nuo XVII a. Tai tradicinis gamybos būdas, todėl ir dalis kitomis saugomomis kilmės vietos nuorodomis, pvz., „Arbois“ ar „L’Etoile“, žymimų vynų buvo skiriama putojančių vynų gamybai. Jura regiono putojantys vynai ilgainiui įgijo gerą vardą. XX a. vyndarių šeimos pradėjo specializuotis putojančių vynų gamybos srityje ir ištobulino išraiškingų vynų gamybos technikas, tokias kaip vynuogių apsauga nuo susitraiškymo, švelnus spaudimas, ilgas brandinimas antrinę fermentaciją vykdant horizontaliai laikomuose buteliuose.

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Crémant du Jura“ pripažinta 1995 m. spalio 9 d. Tuo metu gamintojai liovėsi gaminę putojančius vynus, žymimus kitomis Jura regiono saugomomis kilmės vietos nuorodomis, pvz., „Arbois“, „Côtes du Jura“ ir „L’Étoile“.

Jura regione nuo seno auginamos tos pačios vynuogių veislės. Vyndariai atrinko tris Jura regionui tinkamiausias veisles: ‘Poulsard N’, apie kurią Jura šaltiniuose rašoma nuo 1620 m., ‘Trousseau N’, apie kurią Jura krašte neabejotinai žinoma nuo 1732 m., ir ‘Savagnin B’, kuri šiame regione auginama nuo 1717 m. Be to, jie pritaikė dvi vynuogių veisles iš kaimyninio Burgundijos regiono: ‘Chardonnay B’ veislę, Jura regione auginamą nuo 1717 m., ir ‘Pinot noir N’, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą nurodytą 1385 m. pavadinimu ‘Savagnin noir’. Visos šios vynuogių veislės naudojamos „Crémant du Jura“ gaminti.

2009 m. iš 310 ha buvo gauta maždaug 17 000 hektolitrų baltojo putojančio vyno ir 2 000 hektolitrų rožinio putojančio vyno.

Produktų kokybės ir savybių ryšys

Rožinis putojantis vynas paprastai gaminamas iš ‘Pinot noir N’ veislės vynuogių. Labai dažnai jam būdingos raudonų uogų natos.

Priežastinis ryšys

Specifines vynuogių savybes lemia mergelio (molio ir klinčių) dirvožemis, padengtas klinčių skalda. Todėl giliai dirvožemyje nuolat palaikoma gaiva, o paviršiuje esantys akmenukai leidžia dirvožemiui gerai įšilti ir greitai išdžiūti. Specifikacijoje nustatytos auginimo sąlygos padeda apsaugoti dirvožemį (apželdintos juostos ir pan.) ir sumažina nuolatinį erozijos pavojų.

Dėl Jura regione iš kartos į kartą perduodamų putojančio vyno gamybos tradicijų senieji gamybos metodai ilgainiui ištobulėjo. Kai vynuogės skinamos ir nesutraiškant kraunamos į nesandarias dėžes, o tuomet labai švelniai ir palaipsniui spaudžiamos, išsaugomos jų esminės savybės, visų pirma su gamtine aplinka susijęs aromatų potencialas.

Taigi, spaudyklos turi atitikti griežtus reikalavimus, o jų patvirtinimas šiai veiklai griežtai kontroliuojamas. Ilgas brandinimas su nuosėdomis vykstant antrinei fermentacijai buteliuose leidžia susiformuoti antriniams aromatams ir su kilmės vieta susijusiems vyno ypatumams.

1734 m. vyndarys Chevalier iš Polinji išsamiai užrašė receptą, pagal kurį pagamino „pilkąjį, panašų į Šampanės vyną“. Nuo XVII a. pradžios putojantis vynas vaizdžiai vadinamas „pašėlusiu vynu“. Šį pavadinimą vėliau atgaivino vienas garsus Arbua vyno prekiautojas.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Visi papildomi užrašai, kurių naudojimą pagal Sąjungos teisės nuostatas gali reglamentuoti valstybės narės, etiketėse rašomi rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) yra ne daugiau kaip dvigubai didesnis už rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydį.

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis:

Išpilstymas nustatytų ribų geografinėje vietovėje

Sąlygos aprašymas:

a)	Visi veiksmai – nuo vynuogių derliaus ėmimo iki nuosėdų šalinimo proceso – atliekami geografinėje vietovėje.

b)	Atsižvelgiant į tai, kad vynas gaunamas antrinės fermentacijos buteliuose būdu, vynai išpilstomi geografinėje vietovėje.

c)	Į stiklinius butelius, kuriuose vyksta antrinė fermentacija, vynai pradedami pilstyti gruodžio 1 d. po derliaus nuėmimo.

d)	Vynai pateikiami rinkai praėjus ne trumpesniam kaip 12 mėnesių brandinimo laikotarpiui nuo išpilstymo į butelius datos.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-3639eb82-2655-461f-a811-87ed70ec6303

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

2021 4 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 136/19

Produkto specifikacijos, iš dalies pakeistos patvirtinus nereikšmingą pakeitimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, paskelbimas

(2021/C 136/09)

Europos Komisija patvirtino šį nereikšmingą pakeitimą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 (1) 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

Su šio nereikšmingo pakeitimo patvirtinimo paraiška galima susipažinti Komisijos duomenų bazėje eAmbrosia.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„MEJILLÓN DE GALICIA“ / „MEXILLÓN DE GALICIA“

ES Nr. PDO-ES-0165-AM02 – 2020 9 18

SKVN (x) SGN ( )

1. Pavadinimas

„Mejillón de Galicia“ / „Mexillón de Galicia“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis [nurodyta XI priede]

1.7 klasė. Šviežia žuvis, moliuskai, vėžiagyviai ir žuvies produktai

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Šviežios Mytilus galloprovincialis rūšies midijos, auginamos naudojant plūdriųjų platformų arba plaustų („batea“) sistemą.

Tai dvigeldžiai moliuskai, kurių kriauklę sudaro dvi vienodos geldelės iš kalcio karbonato, padengtos sluoksniu, kuris vadinamas periostrakumu. Kadangi pagrindinis gamybos regionas yra Galisijos užtvindyti upių slėniai, kuriuose gausu jūrinės floros ir faunos, tokios rūšys kaip polipai, daugiašerės žieduotosios kirmėlės, samangyviai (bryozoa) ir dumbliai neretai prisitvirtina prie periostrakumo

Mėsingoji dalis yra geldelių viduje. Ji paprastai yra kreminės oranžinės spalvos ir sudaryta iš dviejų mėsingų skiltelių su vingiuota tamsiai violetine juostele.

Kad midijos į šviežių produktų rinką būtų pateikiamos su saugomos kilmės vietos nuoroda „Mejillón de Galicia“, jos turi būti vežamos į Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nurodytus valymo centrus. Jos taip pat turi būti valomos naudojant jūros vandenį iš Galisijos užtvindytų upių slėnių A Korunjos ir Pontevedros provincijose, siekiant užtikrinti, kad su auginimo geografiniais veiksniais susijusi kokybė ir charakteristikos išliktų nepakitusios.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visos operacijos – nuo sėklų gavimo iki galutinio produkto apdorojimo prieš parduodant ir pateikiant rinkai – turi būti atliekamos nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Taryba išduoda savo etiketes, kuriomis turi būti paženklintos visos midijų su saugomos kilmės vietos nuoroda pakuotės. Ant etiketės po logotipu turi būti aiškiai užrašyta „Denominación de Origen Protegida Mexillón de Galicia“ (Saugoma kilmės vietos nuoroda „Mexillón de Galicia“). Etiketėse taip pat turi būti nurodyti kontrolės kodai, kurie specifiškai identifikuoja midijas pagal nustatytus parametrus.

Produktai, kuriuos gaminant (taip pat technologiškai apdorojant arba konservuojant) SKVN „Mejillón de Galicia“ žymimos midijos naudojamos kaip pirminė žaliava, gali būti pateikiami vartotojui pakuotėse su ES logotipu, kuris yra pasirinktinai naudojamas ir pateikiamas kartu su nuoroda „elaborado con Denominación de Origen Protegido Mejillón de Galicia“ (pagaminta naudojant SKVN „Mejillón de Galicia“) priekinėje dalyje tokio pat dydžio raidėmis kaip ta SKVN, arba mažesnėmis raidėmis, jei:

—	SKVN „Mejillón de Galicia“ žymimos midijos buvo sertifikuotos ir yra būtinas atitinkamos kategorijos produktų komponentas, ir

—	veiklos vykdytojams yra suteikta teisė naudoti nuorodą „Elaborado con Denominación de Origen Protegida Mejillón de Galicia“.

Šiuo atžvilgiu Reguliavimo taryba, kaip intelektinės nuosavybės teisių, suteiktų įregistravus saugomą kilmės vietos nuorodą „Mejillón de Galicia“, savininkė, leis naudoti visų produktų, kurie buvo technologiškai apdoroti ir konservuojami, etiketėse esančias formuluotes ir logotipus.

Tuos subjektus, kuriems leidžiama naudoti žodžius „elaborado con Denominación de Origen Mejillón de Galicia“, Reguliavimo taryba registruoja atitinkamuose registruose, ir užtikrina produktų atitiktį ir teisingą formuluočių ir logotipų naudojimą.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Auginimo teritorija yra vidaus jūrinė aplinka Galisijos užtvindytuose upių slėniuose A Korunjos ir Pontevedros provincijose, kuriose leidžiama auginti midijas naudojant plaustų sistemą. Teritoriją sudaro šios vietovės: Ría de Ares-Sada, Ría de Muros-Noia, Ría de Arousa, Ría de Pontevedra y Ría de Vigo.

Valymo (siuntimo) teritorija apsiriboja pakrančių A Korunjos ir Pontevedros provincijomis.

5. Ryšys su geografine vietove

Kalbant apie istorinį ryšį, midijos nuo seno buvo pirmųjų Galisijos pakrančių gyventojų maistas. Apie tai byloja radiniai įtvirtintose gyvenvietėse (isp. castros) ir istoriniai dokumentai (Navaz, 1942, Vázquez Varela ir García Quintela, 1998, VVAA 1988 ir 1998, Senén-López Gómez, 1999). Pradedant nuo ištakų, reikėtų paminėti, kad midijos buvo naudojamos svarbiausiais gastronominiais momentais (pavyzdžiu, Habsburgų dinastijos ispaniškuosiuose rūmuose karališkajam marinatui „escabeche real“). Be abejo Galisijos ir jos pakrantės istorija yra glaudžiai susijusios su midijomis. Šis ryšys užsimezgė dar VI a. pr. Kr. ir nenutrūko iki šių dienų, kaip rodo daugybė toponimų, mažybinių vardų, kulinarinių švenčių (isp. mejillonadas) ir kt. Galisijos kraštovaizdis dabar neįsivaizduojamas be plaustų užlietuose upių slėniuose, kurie atspindi midijų sektoriaus plėtotę. Netgi buvo sukurta specifinių žodžių, susijusių su midijų auginimu: mexilla (midijų veisimas), retinimas (dalis gamybos proceso) ir kt. Tokia istorinė tradicija, turėjo įtakos ypatingos tarptautiniu lygmeniu pripažintos Galisijos auginimo sistemos, kurioje naudojama tam tikslui sukurta įranga ir medžiagos, tradiciniai metodai bei gaunamas išskirtinis produktas, plėtotei (López Capont, 1973; López Capont ir Fidalgo Fernįndez, 1977; Otero Pedrayo, 1980.; Lorenzo, 1982; Calo-Lourido, 1985 a, b ir c).

Kalbant apie ryšį su natūralia aplinka, Galisijos upių slėniai laikomi ekosistemomis ir svarbiu pirminės produkcijos šaltiniu, įskaitant dvigeldžių moliuskų ir ypač midijų auginimą. Šios rūšys yra apatiniame mitybos grandinės lygyje, o tai būtina sąlyga siekiant didelio derliaus. Užtvindytų Galisijos upių slėnių midijų produkcijos skirtumai (augimas ir mantijos dydis) priklauso nuo fiziologinių prisitaikymo procesų, susijusių su maistingų medžiagų įsisavinimu (Fernandez Reiriz ir Labarta). Užtvindytuose Galisijos upių slėniuose auginamų midijų išskirtinė kokybė priklauso nuo jų prisitaikymo prie ekosistemos, kur jos auginamos ir yra tiesiogiai susijusi su esamu maistu ir jo kokybe.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://mar.xunta.gal/sites/default/files/fileadmin/arquivos/mar/prego_condicions_dop_mexillon_de_galicia_2020.pdf

(1) OL L 179, 2014 6 19, p. 17.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 136

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	64 metai 2021m. balandžio 19d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	NUOMONĖS
	Europos Komisija
2021/C 136/01	2021 m. balandžio 16 d. Komisijos nuomonė dėl radioaktyviųjų atliekų, susidariusių nutraukiant Lietuvoje Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimą ir ją išmontuojant, tvarkymo prieš jas pašalinant plano	1

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2021/C 136/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10199 — Goldman Sachs/Advania) ( 1 )	3

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2021/C 136/03	Pranešimas tam tikriems asmenims ir subjektams, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2010/413/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui numatytos ribojamosios priemonės	4
	Europos Komisija
2021/C 136/04	2021 m. balandžio 16 d. Euro kursas	5
2021/C 136/05	Komisijos Pranešimas	6

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1986
JPY	Japonijos jena	130,37
DKK	Danijos krona	7,4368
GBP	Svaras sterlingas	0,86793
SEK	Švedijos krona	10,1055
CHF	Šveicarijos frankas	1,1011
ISK	Islandijos krona	151,90
NOK	Norvegijos krona	10,0180
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,927
HUF	Vengrijos forintas	361,10
PLN	Lenkijos zlotas	4,5509
RON	Rumunijos lėja	4,9263
TRY	Turkijos lira	9,6692
AUD	Australijos doleris	1,5459
CAD	Kanados doleris	1,4986
HKD	Honkongo doleris	9,3152
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6725
SGD	Singapūro doleris	1,5980
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 335,70
ZAR	Pietų Afrikos randas	17,0967
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,8157
HRK	Kroatijos kuna	7,5668
IDR	Indonezijos rupija	17 420,96
MYR	Malaizijos ringitas	4,9466
PHP	Filipinų pesas	58,001
RUB	Rusijos rublis	90,8921
THB	Tailando batas	37,420
BRL	Brazilijos realas	6,7400
MXN	Meksikos pesas	23,8806
INR	Indijos rupija	89,2355

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2021/C 136/06	Pranešimas ekonominės veiklos vykdytojams. Naujas prašymų sustabdyti autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymą tam tikriems pramonės ir žemės ūkio produktams ciklas	7
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2021/C 136/07	Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	8
2021/C 136/08	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	11
2021/C 136/09	Produkto specifikacijos, iš dalies pakeistos patvirtinus nereikšmingą pakeitimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, paskelbimas	19


	(1) Tekstas svarbus EEE.