2021 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 116/22

P8_TA(2019)0339

Vykdymo užtikrinimo reikalavimai ir konkrečios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ***I

2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės (COM(2017)0278 – C8-0170/2017 – 2017/0121(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 116/11)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0278),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0170/2017),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 1 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0206/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 197, 2018 6 8, p. 45.

(2) OL C 176, 2018 5 23, p. 57.

P8_TC1-COD(2017)0121

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) …/…, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) [764 pakeit.]

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(-1)

atsižvelgiant į didelį darbo jėgos judumą kelių transporto sektoriuje, reikia nustatyti specialiai šiam sektoriui skirtas taisykles, kuriomis būtų siekiama užtikrinti veiklos vykdytojų laisvės teikti tarpvalstybines paslaugas, laisvo prekių judėjimo ir vairuotojų socialinės apsaugos pusiausvyrą. Todėl šia direktyva siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir aiškumą, padėti suderinti ir skatinti vykdymo užtikrinimą, kovoti su neteisėta praktika ir mažinti administracinę naštą; [765 pakeit.]

(1)

siekiant sukurti saugų, veiksmingą ir socialiai atsakingą kelių transporto sektorių, reikia užtikrinti laisvą prekių judėjimą ir laisvę teikti paslaugas, tinkamas vairuotojų darbo sąlygas ir socialinę apsaugą, o veiklos vykdytojams tinkamas tinkamą verslo ir sąžiningos konkurencijos sąlygas konkurencinę aplinką, visų pirma laikantis Sutartyse garantuojamų pagrindinių laisvių, laisvo prekių judėjimo ir laisvės teikti paslaugas ; [766 pakeit.]

(1a)

visos kelių transportui taikomos nacionalinės taisyklės turi būti proporcingos ir pagrįstos ir neturi trukdyti naudotis Sutartyje garantuojamomis pagrindinėmis laisvėmis, pvz., paslaugų judėjimo laisve, ir nemažinti naudojimosi jomis patrauklumo, kad būtų išlaikytas arba padidintas Sąjungos konkurencingumas, sykiu paisant vairuotojų darbo sąlygų ir socialinės apsaugos; [767 pakeit.]

(2)

dėl kelių transporto paslaugoms būdingo didelio mobilumo itin daug dėmesio reikia skirti tam, kad būtų užtikrinta, jog vairuotojai galėtų vairuotojų galimybė pasinaudoti savo teisėmis, o veiklos vykdytojai , daugiausia MVĮ (90 proc.), kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų, nesusidurtų su neproporcingomis administracinėmis kliūtimis, kurios ar piktnaudžiavimu ir diskriminavimu vykdant kontrolę, nes tai nepagrįstai ribotų jų laisvę teikti tarpvalstybines paslaugas; [768 pakeit.]

(2a)

visos kelių transportui taikomos nacionalinės taisyklės turi būti proporcingos ir pagrįstos ir neturi trukdyti naudotis Sutartyje garantuojamomis pagrindinėmis laisvėmis, pvz., laisvu prekių judėjimu ir laisve teikti paslaugas, ir nemažinti naudojimosi jomis patrauklumo, kad laikantis vairuotojų darbo sąlygų ir socialinės apsaugos reikalavimų ir atsižvelgiant į šio sektoriaus specifiką, nes vairuotojai yra itin mobilūs darbuotojai, o ne komandiruojami darbuotojai, būtų išlaikytas arba net padidintas Sąjungos konkurencingumas, įskaitant produktų ir paslaugų kainų konkurencingumą; [769 pakeit.]

(3)

siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, labai svarbi vairuotojų socialinių ir darbo sąlygų gerinimo ir palankesnių sąlygų šalies ir užsienio veiklos vykdytojams sudarymo sąžiningai ir laikantis proporcingumo bei nediskriminavimo principų konkuruojant naudotis laisve teikti kelių transporto paslaugas pusiausvyra . Todėl bet koks nacionaliniu lygmeniu transporto sektoriuje taikytinas nacionalinės teisės aktas arba politika turi būti palankūs bendros Europos transporto erdvės kūrimui ir stiprinimui ir jais jokiu būdu neturi būti prisidedama prie vidaus rinkos susiskaidymo ; [770 pakeit.]

(4)

įvertinus galiojančių Sąjungos kelių transporto sektoriui taikomų socialinės teisės aktų veiksmingumą ir efektyvumą, nustatyta tam tikrų galiojančių nuostatų spragų ir jų vykdymo užtikrinimo trūkumų , taip pat neteisėtos praktikos, pvz., priedangos įmonių, naudojimo atvejų. Reikėtų labiau akcentuoti kovą su transporto sektoriuje nedeklaruojamu darbu . Be to, taisykles valstybės narės aiškina, taiko ir įgyvendina nevienodai , o dėl to vairuotojams ir operatoriams sukuriama didelė administracinė našta. . Tai sukuria teisinį netikrumą ir laikomasi nevienodo požiūrio į vairuotojus ir veiklos vykdytojus, o tai daro neigiamą poveikį darbo, socialinėms ir konkurencijos sąlygoms šiame sektoriuje; [771 pakeit.]

(4a)

siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB (4) ir 2014/67/ES (5) būtų taikomos tinkamai, reikėtų sustiprinti kontrolės priemones ir bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu, kad būtų kovojama su sukčiavimu komandiruojant darbuotojus, taip pat reikėtų vykdyti griežtesnes patikras, kad būtų užtikrinta, jog komandiruotų vairuotojų socialinės įmokos išties būtų sumokamos; [772 pakeit.]

(5)

norint apsaugoti vairuotojų darbo sąlygas, išvengti konkurencijos iškraipymo dėl reikalavimų nesilaikymo ir padidinti saugumą keliuose , labai svarbu tinkamai, veiksmingai ir nuosekliai užtikrinti darbo ir poilsio laiko nuostatų vykdymą. Todėl pageidautina, kad galiojančių vienodų vykdymo užtikrinimo reikalavimų, nustatytų Direktyvoje 2006/22/EB, taikymas būtų išplėstas ir apimtų tikrinimą, ar laikomasi Direktyvoje 2002/15/EB nustatytų darbo laiko nuostatų . Turėtų būti galimybė vykdyti kompleksinius vairavimo trukmės ir darbo laiko patikrinimus ir tikrinimus, kaip laikomasi darbuotojų komandiravimo taisyklių, nesukeliant papildomos administracinės naštos. Patikrinimai, kaip laikomasi darbo laiko reikalavimų, turėtų apsiriboti patikrinimais, vykdomais vežėjo įmonės patalpose tol, kol nebus galima naudotis technologija, kurią taikant bus įmanoma atlikti veiksmingus darbo laiko patikrinimus keliuose ; [773 pakeit.]

(5a)

atsižvelgiant į specifinį transporto paslaugų pobūdį ir tiesioginį jų poveikį laisvam prekių judėjimui ir ypatingą dėmesį skiriant kelių eismo saugai ir saugumui, patikrinimų kelyje skaičius turėtų būti kuo mažesnis. Vairuotojai neturėtų būti atsakingi už atitinkamų jų įmonių papildomas administracines pareigas. Darbo laiko taisyklių laikymasis turėtų būti kontroliuojamas tik vežėjų patalpose; [774 pakeit.]

(5b)	siekiant veiksmingesnių, greitesnių ir dažnesnių patikrinimų kelyje ir mažesnės administracinės naštos vairuotojams, patikrinimai, ar laikomasi Direktyvos 2002/15/EB, turėtų būti atliekami per patikras įmonės patalpose, o ne kelyje; [775 pakeit.]

(6)

paaiškėjo, kad valstybių narių administracinis bendradarbiavimas įgyvendinant socialines taisykles kelių transporto sektoriuje nėra pakankamai veiksmingas, todėl vykdymo užtikrinimas tarpvalstybiniu mastu yra sudėtingesnis, neveiksmingas ir nenuoseklus. Todėl reikia nustatyti veiksmingą ryšių palaikymo ir savitarpio pagalbos sistemą, įskaitant keitimosi duomenimis apie pažeidimus ir informavimo apie vykdymo užtikrinimo geriausios patirties pavyzdžius;

(6a)

siekdamos skatinti veiksmingą administracinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, valstybės narės, naudodamosi Europos kelių transporto įmonių registru (ERRU), kuriam taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 (6) 16 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis pagrindas, turėtų tarpusavyje sujungti savo nacionalinius elektroninius registrus (NER). Valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad nacionaliniai elektroniniai registrai būtų tarpusavyje sujungti, kad valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, įskaitant kelių inspektorius, galėtų tiesiogiai ir realiuoju laiku naudotis ERRU pateiktais duomenimis ir informacija; [776 pakeit.]

(6b)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas geriau ir vienodžiau taikyti būtiniausias sąlygas Reglamentui (EB) Nr. 561/2006, Reglamentui (ES) Nr. 165/2014 ir Direktyvai 2002/15/EB įgyvendinti ir sudaryti palankesnes sąlygas kelių transporto vežėjams laikytis administracinių reikalavimų komandiruojant vairuotojus, Komisija turėtų parengti vieną ar kelis deklaracijų pateikimo IMI modulius ir elektroninę taikomąją programą, kad atlikdami patikrinimus keliuose inspektoriai turėtų tiesioginę prieigą prie ERRU ir IMI duomenų realiuoju laiku; [777 pakeit.]

(7)

siekiant dar labiau padidinti vykdymo užtikrinimo veiksmingumą, efektyvumą ir nuoseklumą, pageidautina išplėtoti funkcijas ir naudoti esamas nacionalines rizikos vertinimo sistemas. Prieiga prie duomenų, esančių rizikos vertinimo sistemose, leistų tikslingiau tikrinti reikalavimų nesilaikančius veiklos vykdytojus, o vienoda transporto įmonių rizikos vertinimo apskaičiavimo formulė leistų užtikrinti sąžiningesnes sąlygas, taikomas tikrinant veiklos vykdytojus;

(7a)

siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas darbuotojams ir įmonėms, reikia siekti pažangos pažangiojo vykdymo užtikrinimo srityje ir teikti bet kokią galimą paramą visiškam rizikos vertinimo sistemų įdiegimui ir naudojimui. Tuo tikslu reikia vykdymo užtikrinimo institucijoms suteikti galimybę realiuoju laiku susipažinti su nacionalinių elektroninių registrų (NER) duomenimis ir kuo daugiau naudotis Europos kelių transporto įmonių registro (ERRU) duomenimis; [778 pakeit.]

(8)	siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2006/22/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (7);

(8a)	kelių transporto veiklai taikytinos darbuotojų komandiravimo taisyklės turėtų būti subalansuotos ir paprastos, o dėl jų valstybėms narėms ir transporto įmonėms tenkanti administracinė našta – maža. Jomis neturėtų būti siekiama atgrasyti nuo veiklos už įmonės įsisteigimo šalies ribų; [779 pakeit.]

(9)

su sunkumais susidurta ir taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB (8) nurodytas darbuotojų komandiravimo taisykles bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/67/ES (9) nustatytas administracinių reikalavimų taisykles kelių transporto sektoriuje, kuriam būdingas didelis mobilumas. Kadangi nekoordinuojamos nacionalinės priemonės dėl nekoordinuojamų nacionalinių priemonių dėl darbuotojų komandiravimo kelių transporto sektoriuje nuostatų taikymo ir vykdymo užtikrinimo atsiranda teisinis netikrumas, iškreipiama konkurencija transporto sektoriuje ir veiklos vykdytojams Sąjungos nerezidentams tenka didelė administracinė našta. Todėl nepagrįstai apribojama laisvė teikti tarpvalstybines kelių transporto paslaugas, o tai daro neigiamą šalutinį poveikį darbo vietoms ir transporto įmonių konkurencingumui. Būtina suderinti administracinius reikalavimus ir kontrolės priemones, kad vežėjai būtų apsaugoti nuo be reikalo ar nepagrįstai sukeliamų vėlavimų ; [780 pakeit.]

(9a)

kad būtų užtikrintas visapusiškas taisyklių laikymasis, valstybės narės turėtų keistis duomenimis ir informacija, taip pat bendradarbiauti administraciniu požiūriu ir teikti savitarpio pagalbą naudodamosi Vidaus rinkos informacine sistema (IMI), kurios teisinis pagrindas įtvirtintas Reglamente (ES) Nr. 1024/2012. Be to, komandiravimo deklaracijos turėtų būti vežėjų pateikiamos bei atnaujinamos ir perduodamos priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms per IMI. Siekiant šio pastarojo tikslo, reikėtų sukurti analogišką viešąją IMI sąsają, kuria galėtų naudotis vežėjai; [781 pakeit.]

(9b)

visi prekių tiekimo grandinės dalyviai turėtų prisiimti deramą atsakomybės dalį už šioje direktyvoje nustatytų taisyklių pažeidimus. Taip turėtų būti tais atvejais, kai dalyviai iš tiesų žinojo apie pažeidimus arba kai atsižvelgiant į visas atitinkamas aplinkybes nustatoma, kad turėjo apie juos žinoti; [782 pakeit.]

(9c)

siekiant užtikrinti, kad kelių transporto sektoriaus vairuotojų komandiravimo kontrolės priemonės būtų taikomos teisingai, kaip apibrėžta direktyvose 96/71/EB ir 2014/67/ES, reikėtų sustiprinti kontrolės priemones ir bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu, kad būtų kovojama su sukčiavimu komandiruojant vairuotojus; [783 pakeit.]

(9d)

rangovai turėtų būti skatinami veikti socialiniu požiūriu atsakingai ir naudotis šioje direktyvoje nustatytų taisyklių besilaikančių vežėjų paslaugomis. Kad rangovams būtų lengviau rasti tokius vežėjus, Komisija turėtų įvertinti esamas visų prekių tiekimo grandinės dalyvių socialiniu požiūriu atsakingą elgesį skatinančias priemones ir geriausios praktikos pavyzdžius ir, jei tikslinga, sukurti Europos patikimų transporto įmonių platformą; [784 pakeit.]

(9e)

nesilaikant tarptautinio kelių transporto įmonių steigimo taisyklių, atsiranda neatitikimų vidaus rinkoje ir prisidedama prie nesąžiningos įmonių konkurencijos. Todėl reikia sugriežtinti ir labiau kontroliuoti tarptautinio transporto įmonių įsisteigimo sąlygas, visų pirma siekiant kovoti su priedangos įmonių steigimu; [785 pakeit.]

(10)

2016 m. kovo 8 d. pasiūlyme (10) peržiūrėti Direktyvą 96/71/EB Komisija pripažino, kad įgyvendinant tą direktyvą kelių transporto sektoriuje, kuriam būdingas didelis mobilumas, kyla įvairių teisinių klausimų ir sunkumų ir nurodė, kad tas problemas būtų geriausia spręsti parengiant konkrečiai kelių transporto sektoriui skirtus teisės aktus;

(10a)

atsižvelgiant į tai, kad Europoje trūksta vairuotojų, reikėtų labai pagerinti darbo sąlygas, kad padidėtų šios profesijos patrauklumas; [786 pakeit.]

(11)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir proporcingą Direktyvos 96/71/EB įgyvendinimą kelių transporto sektoriuje, reikia nustatyti konkrečiai šiam sektoriui skirtas taisykles, kuriomis atsižvelgiama į tai, kad kelių transporto sektoriui būdingas didelis darbo judumas, ir numatoma vairuotojų socialinės apsaugos ir veiklos vykdytojų laisvės teikti tarpvalstybines paslaugas pusiausvyra . Pagal šios direktyvos sąlygas kelių transporto sektoriui turėtų būti taikomos Direktyvos 96/71/EB nuostatos dėl darbuotojų komandiravimo ir Direktyvos 2014/67/ES nuostatos dėl tų nuostatų vykdymo užtikrinimo ; [787 pakeit.]

(12)

tokie subalansuoti kriterijai turėtų būti pagrįsti pakankamos vairuotojo sąsajos su priimančiosios valstybės narės teritorija sąvoka. Todėl reikėtų nustatyti laiko ribą, kurią viršijus, tarptautinio transporto operacijų atveju taikomos priimančiosios valstybės narės minimalaus darbo užmokesčio ir minimalių kasmetinių mokamų atostogų taisyklės. Ši laiko riba neturėtų būti taikoma pakankama sąsaja egzistuoja vykstant kabotažo operacijoms, apibrėžtoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1072/2009 (11) ir (EB) Nr. 1073/2009 (12), nes visa transporto operacija vykdoma priimančiojoje valstybėje narėje. Todėl Atitinkamai kabotažui turėtų būti taikomos priimančiosios valstybės narės minimalaus darbo užmokesčio ir minimalių kasmetinių mokamų atostogų taisyklės, nepriklausomai nuo vairuotojo atliekamų operacijų dažnumo ir trukmės Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES ; [788 pakeit.]

(12a)

tarptautinio vežimo atveju pagrindinė vairuotojo sąsaja vykdant dvišales tarptautines transporto operacijas būtų su transporto bendrovės įsisteigimo valstybe nare, nes vairuotojas reguliariai grįžta į valstybę narę, kurioje yra įsisteigusi transporto bendrovė. Vienos kelionės metu vairuotojas gali atlikti kelias dvišales vežimo operacijas. Kita vertus, sąsaja su priimančiosios valstybės narės teritorija yra pakankama, kai vairuotojas toje valstybėje narėje vykdo kitų rūšių operacijas, visų pirma nedvišales tarptautines vežimo operacijas; [789 pakeit.]

(12b)

siekiant užtikrinti, kad transporto ištekliai būtų naudojami veiksmingai, atsižvelgiant į veiklos realijas ir norint sumažinti tuščių reisų skaičių, nes tai yra svarbus elementas siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, susijusių su išmetamo CO2 kiekio mažinimu, turėtų būti įmanoma vykdyti riboto masto papildomą transporto veiklą, netaikant komandiravimo taisyklių. Tokią veiklą sudaro operacijos, atliekamos vykdant dvišalę tarptautinio vežimo operaciją iš įsisteigimo valstybės narės arba ją pabaigus prieš grįžtant atgal į įsisteigimo valstybę narę; [790 pakeit.]

(12c)

kai vairuotojas dalyvauja mišriojo transporto operacijoje, pradinėje arba galutinėje kelio atkarpoje teikiamos paslaugos pobūdis yra glaudžiai susijęs su įsisteigimo valstybe nare, jeigu pats vežimas ta kelio atkarpa yra dvišalė transporto operacija. Kita vertus, kai vežimo atitinkama kelio atkarpa operacija vykdoma priimančiojoje valstybėje narėje arba kaip nedvišalė tarptautinė vežimo operacija, sąsaja su priimančiosios valstybės narės teritorija yra pakankama ir todėl tokiu atveju turėtų būti taikomos komandiravimo taisyklės; [791 pakeit.]

(12d)

kadangi nėra pakankamos vairuotojo sąsajos su tranzito valstybės narės teritorija, tranzito operacijų nereikėtų laikyti komandiravimo atvejais. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad tai, jog keleiviai išlipa iš autobuso jam sustojus dėl higieninių priežasčių, nekeičia transporto operacijos rūšies; [792 pakeit.]

(12e)

kelių transporto sektorius yra labai judus, tad reikia nustatyti bendrą požiūrį į tam tikrus aspektus, susijusius su darbo užmokesčiu šiame sektoriuje. Transporto įmonėms reikia teisinio tikrumo dėl taisyklių ir reikalavimų, kurių jos turi laikytis. Tos taisyklės ir tie reikalavimai turėtų būti aiškūs, suprantami ir lengvai prieinami transporto įmonėms, taip pat juos nustatant turėtų būti suteikta galimybė atlikti efektyvius patikrinimus. Svarbu, kad dėl naujų taisyklių neatsirastų nereikalingos administracinės naštos ir kad jas nustatant būtų tinkamai atsižvelgta į MVĮ interesus; [793 pakeit.]

(12f)

kai remiantis nacionalinės teisės aktais, tradicijomis ir praktika, taip pat paisant socialinių partnerių autonomijos, darbo sutarties sąlygos, nurodytos Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnyje, nustatomos kolektyvinėse sutartyse pagal tos direktyvos 3 straipsnio 1 ir 8 dalis, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad laikantis Direktyvos 2014/67/ES tos sąlygos transporto įmonėms iš kitų valstybių narių ir komandiruotiems vairuotojams būtų pateikiamos prieinamu ir skaidriu būdu, ir turėtų siekti, kad tuo klausimu taip pat būtų įtraukti ir socialiniai partneriai. Svarbi informacija visų pirma turėtų apimti įvairų darbo užmokestį ir jų sudėtinius elementus, įskaitant darbo užmokesčio elementus, numatytus taikytinuose vietos arba regiono kolektyviniuose susitarimuose, mokėtino darbo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir, kai taikoma, priskyrimo prie vienos ar kitos darbo užmokesčio kategorijos kriterijus. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/957 (13) , kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB, transporto įmonės neturėtų būti baudžiamos už darbo užmokesčio elementų tvarkos, metodo, pagal kurį skaičiuojamas mokėtinas darbo užmokestis ir, kai taikoma, priskyrimo prie vienos ar kitos darbo užmokesčio kategorijos kriterijų nesilaikymą, jeigu jie nėra viešai prieinami; [794 pakeit.]

(13)

norint užtikrinti veiksmingą ir efektyvų šiam konkrečiam sektoriui skirtų darbuotojų komandiravimo taisyklių vykdymo užtikrinimą ir išvengti neproporcingos administracinės naštos veiklos vykdytojų nerezidentų sektoriuje, kelių transporto sektoriuje reikėtų nustatyti konkrečius administracinius ir kontrolės reikalavimus visiškai pasinaudojant kontrolės priemonėmis, pavyzdžiui, skaitmeniniais tachografais . Siekiant užtikrinti, kad šioje direktyvoje ir Direktyvoje 96/71/EB nustatyti įpareigojimai nebūtų tokie sudėtingi, valstybėms narėms turi būti suteikta galimybė kelių transporto vežėjams taikyti tik šioje direktyvoje nurodytus administracinius reikalavimus, kurie buvo pritaikyti prie kelių transporto sektoriaus ; [795 pakeit.]

(13a)

siekiant kuo labiau sumažinti vairuotojui tenkančią administracinę ir dokumentų tvarkymo naštą, vežėjai valstybės narės, kurioje yra įsisteigę, kompetentingų institucijų prašymu turi pateikti visus reikalingus dokumentus, kaip nustatyta Direktyvos 2014/67/ES III skyriuje dėl valstybių narių savitarpio pagalbos ir bendradarbiavimo; [796 pakeit.]

(13b)

siekiant palengvinti šios direktyvos įgyvendinimą, taikymą ir vykdymo užtikrinimą, intensyvesniam regioninių ir vietos institucijų keitimuisi informacija tarpvalstybiniu mastu valstybėse narėse turėtų būti naudojama Vidaus rinkos informacinė sistema (IMI), sukurta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2012 (14) . Taip pat galėtų būti naudinga praplėsti IMI funkcijas, kad būtų galima pateikti ir perduoti paprastas deklaracijas; [797 pakeit.]

(13c)

siekiant sumažinti administracinę naštą vežėjams, kurie dažnai yra mažosios ir vidutinės įmonės, būtų tikslinga supaprastinti vežėjų pateikiamų komandiravimo deklaracijų siuntimo procesą naudojant standartines formas su tam tikrais iš anksto nustatytais elementais, išverstais į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas; [798 pakeit.]

(13d)

bendras darbuotojų komandiravimo taisyklių įgyvendinimas ir taikymas kelių transporto sektoriuje galėtų turėti poveikį Sąjungos krovinių vežimo keliais sektoriui. Todėl valstybės narės ir Komisija turėtų atidžiai stebėti šio proceso poveikį; [799 pakeit.]

(13e)

užtikrinant vykdymą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama patikrinimams įmonių patalpose. Patikrinimų kelyje neturėtų būti atsisakyta, tačiau turėtų būti nediskriminuojant tikrinami tik važtaraščiai arba jų elektroninės versijos, išankstinės registracijos patvirtinimai ir pažymos dėl grįžimo į šalį, kurioje yra įsisteigęs vežėjas arba gyvena vairuotojas. Atliekant patikrinimus kelyje pirmiausia turėtų būti kontroliuojami tachografų duomenys, kurie yra labai svarbūs norint nustatyti vairuotojo ir transporto priemonės veiklą vežimo keturių savaičių iš eilės laikotarpiu ir geografinę šios veiklos aprėptį. Šiuo atveju galėtų padėti šalies kodo įrašai; [800 pakeit.]

(13f)

Komisija turėtų pakartotinai įvertinti darbuotojų komandiravimo taisyklių taikymo kelių transporto sektoriui ir vykdymo užtikrinimo poveikį ir pateikti ataskaitą Parlamentui ir Tarybai, taip pat pateikti pasiūlymų, kaip jas dar supaprastinti ir kaip sumažinti administracinę naštą; [801 pakeit.]

(13 g)

pripažįstant tai, kad transporto sektoriui, kuriame judėjimas iš esmės laikomas vairuotojų darbu, reikia specifinio požiūrio, būtina užtikrinti, kad Direktyvos 96/71/EB taikymas kelių transporto sektoriui sutaptų su iš dalies pakeistos Direktyvos 2006/22/EB įsigaliojimo data, kalbant apie vykdymo užtikrinimo reikalavimus, ir konkrečiomis taisyklėmis, susijusiomis su Direktyvos 96/71/EB ir Direktyvos 2014/67/ES nuostatomis dėl vairuotojų komandiravimo kelių transporto sektoriuje; [802 pakeit.]

(13h)

siekiant šios direktyvos priedus pritaikyti prie geriausios praktikos pokyčių, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tų priedų dalinio keitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (15) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [803 pakeit.]

(-14a)

keitimasis informacija, vykdant veiksmingą valstybių narių administracinį bendradarbiavimą ir teikiant savitarpio paramą, turėtų atitikti Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas asmens duomenų apsaugos taisykles; [804 pakeit.]

(-14b)

visi tiekimo grandinėje dalyvaujantys partneriai turėtų laikytis taisyklių, kuriomis užtikrinamos geros socialinės sąlygos visoje Europos krovinių vežimo keliais rinkoje. Siekiant sukurti ekonominiu ir socialiniu požiūriu darnią Europos vidaus rinką, turėtų būti nustatyta ir įgyvendinta atsakomybės grandinė, kuri apimtų visus logistikos grandinėje dalyvaujančius subjektus. Užtikrinant skaidrumą ir atsakomybę ir didinant socialinę ir ekonominę lygybę bus didinamas vairuotojo profesijos patrauklumas ir skatinama sveika konkurencija; [805 pakeit.]

(14)	todėl Direktyva 2006/22/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2006/22/EB iš dalies keičiama taip:

pavadinimas pakeičiamas taip:

„2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014 ir Direktyvai 2002/15/EB dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir kuria panaikinama Direktyvą 88/599/EEB“;

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„Ši direktyva nustato būtiniausias sąlygas reglamentams (EB) Nr. 561/2006, (ES) Nr. 165/2014 (*1) ir Direktyvai 2002/15/EB (*2) įgyvendinti.

(*1) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 60, 2014 2 28, p. 1)."

(*2) 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (OL L 80, 2002 3 23, p. 35).“;"

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šie patikrinimai kasmet apima didelę tipinę atrankinę mobilių darbuotojų, vairuotojų, įmonių bei transporto priemonių, kurioms taikomi reglamentai (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014, ir , patikrinimų patalpose atveju, mobilių darbuotojų ir vairuotojų, kuriems taikoma Direktyva 2002/15/EB, grupę. Valstybės narės, siekdamos nustatyti, kaip įgyvendinama Direktyva 2002/15/EB, vykdo patikrinimus keliuose tik po to, kai įdiegta technologija, suteikianti galimybę atlikti veiksmingus patikrinimus. Iki to laiko tokie patikrinimai vykdomi išskirtinai transporto įmonių patalpose .“; [806 pakeit.]

3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Kiekviena valstybė narė patikrinimus organizuoja taip, kad būtų patikrinami bent 3 % darbo dienų, kurias dirbo transporto priemonių, kurioms taikomi Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, Reglamentas (ES) Nr. 165/2014 ir Direktyva 2002/15/EB, vairuotojai. Atlikus patikrinimą kelyje ir vairuotojui nesugebėjus pateikti vieno ar daugiau reikalaujamų dokumentų, vairuotojams leidžiama tęsti savo transporto operaciją, o vežėjas valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, privalo pateikti reikiamus dokumentus per kompetentingas institucijas. “; [807 pakeit.]

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 17 straipsnį Komisijai pateikiamoje informacijoje nurodomas kelyje patikrintų vairuotojų, įmonėse įmonių patalpose atliktų patikrinimų, patalpose patikrintų darbo dienų ir nustatytų pažeidimų skaičius bei jų pobūdis, nurodant, ar buvo vežami keleiviai ar prekės.“; [808 pakeit.]

3a)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Suderinti patikrinimai

Bent šešis kartus per metus valstybės narės atlieka vairuotojų ir transporto priemonių, kurioms taikomas reglamentas (EB) Nr. 561/2006 arba (ES) Nr. 165/2014, suderintus patikrinimus keliuose ir įmonių patalpose. Tokius patikrinimus tuo pat metu vykdo dviejų ar daugiau valstybių narių vykdomosios institucijos, kiekvienai iš jų veikiant savo šalies teritorijoje. Suderintų patikrinimų rezultatų santrauka skelbiama viešai, laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.“; [809 pakeit.]

6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Patikrinimai įmonėse organizuojami atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, susijusią su įvairiomis transporto ir įmonių rūšimis. Jie taip pat atliekami tais atvejais, kai tikrinant kelyje buvo nustatyti sunkūs reglamentų (EB) Nr. 561/2006, ir (ES) Nr. 165/2014 arba Direktyvos 2002/15/EB pažeidimai.“; [810 pakeit.]

4a)

7 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 17 straipsnį kas dveji metai Komisijai siunčia statistines ataskaitas;“; [811 pakeit.]

7 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„d)	užtikrina keitimąsi informacija su kitomis valstybėmis narėmis dėl nacionalinių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva ir Direktyva 2002/15/EB, taikymo.“;

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)

8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„1. Informacija, kuria keičiamasi dvišaliu pagrindu pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 22 straipsnio 2 dalį arba Reglamento (ES) Nr. 165/2014 40 straipsnį, keičiasi paskirtosios įstaigos, apie kurias pagal 7 straipsnį pranešta Komisijai:“; [812 pakeit.]

1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	jei atskirais atvejais valstybė narė pateikia pagrįstą specialų prašymą , kai prašoma informacija neprieinama atlikus tiesioginę paiešką nacionaliniuose elektroniniuose registruose, nurodytuose Reglamento (EB) Nr . 1071/2009 16 straipsnio 5 dalyje .“; [813 pakeit.]

įterpiama ši dalis:

„1a. Valstybė narė kitų valstybių narių pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą prašomą informaciją pateikia per 25 10 darbo dienas dienų nuo prašymo gavimo dienos tais . Tinkamai pagrįstais atvejais, kai reikia išsamiai išnagrinėti arba atlikti patikrinimus atitinkamose įmonėse , terminas yra 20 darbo dienų . Valstybės narės gali susitarti dėl trumpesnio termino. Skubiais atvejais arba tais atvejais, kai reikia tik atlikti paiešką registruose, pavyzdžiui, rizikos vertinimo sistemoje, prašoma informacija pateikiama per tris darbo dienas. [814 pakeit.]

Jei prašymą gavusi valstybė narė mano, kad prašymas nėra pakankamai pagrįstas, ji apie tai per dešimt penkias darbo dienų dienas praneša prašymą pateikusiai valstybei narei. Ši turi išsamiau pagrįsti prašymą. Jei tai neįmanoma, valstybė narė prašymą gali atmesti. [815 pakeit.]

Jei patenkinti prašymą pateikti informacijos arba atlikti patikrinimus, kontrolę ar tyrimus yra sunku arba neįmanoma, atitinkama valstybė narė , kurios to prašoma, apie tai per dešimt penkias darbo dienų dienas praneša prašymą pateikusiai valstybei narei , nurodo priežastis ir tinkamai paaiškina, kodėl sunku pateikti atitinkamą informaciją arba kodėl neįmanoma to padaryti . Šį klausimą valstybės narės aptaria tarpusavyje siekdamos atrasti iškilusios problemos sprendimo būdą. [816 pakeit.]

Kai Komisija sužino apie nuolatines informacijos mainų problemas arba nuolat pasikartojantį atsisakymą pateikti informaciją, ji gali imtis visų reikiamų priemonių padėčiai ištaisyti, be kita ko, prireikus pradėti tyrimą ir galiausiai taikyti sankcijas valstybei narei.“; [817 pakeit.]

ba)

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Nukrypstant nuo Direktyvos 2014/67/ES 21 straipsnio, valstybių narių kompetentingų institucijų keitimasis informacija, numatytas šio straipsnio 1 ir 1a dalyse, vykdomas per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI), sukurtą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2012. Valstybių narių kompetentingos institucijos turi tiesioginę prieigą realiuoju laiku prie duomenų nacionaliniuose elektroniniuose registruose per Europos kelių transporto įmonių registrą (ERRU), kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnyje.“; [818 pakeit.]

bb)

papildomas šia dalimi:

„2a. Komisija sukuria visoms ES valstybėms narėms bendrą elektroninę prietaiką, kad atlikdami patikrinimus keliuose ir patalpose inspektoriai ne vėliau kaip 2020 m. turėtų tiesioginę prieigą prie ERRU ir IMI realiuoju laiku. Ši prietaika kuriama vykdant bandomąjį projektą.“; [819 pakeit.]

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės įdiegia įmonių rizikos vertinimo sistemą, pagrįstą atskirų įmonių padarytų reglamentų (EB) Nr. 561/2006, (ES) Nr. 165/2014 arba nacionalinių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2002/15/EB, pažeidimų skaičiumi ir šių pažeidimų sunkumu.

Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato bendrą Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma bendra įmonių rizikos vertinimo apskaičiavimo formulę formulė , kurioje atsižvelgiama į pažeidimų skaičių, sunkumą ir dažnumą, taip pat ir kontrolės, per kurią jokio pažeidimo nenustatyta, rezultatus ir į tai, ar kelių transporto įmonė visose savo transporto priemonėse išmaniuosius tachografus naudojo pagal Reglamento (ES) Nr. 165/2014 II skyrių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šios direktyvos 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“; [820 pakeit.]

b)	2 dalies antras sakinys išbraukiamas;

ba)	3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „3. Pradinis reglamentų (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014 pažeidimų sąrašas pateikiamas III priede.“; [821 pakeit.]

bb)

3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Siekiant, kad būtų nustatytos gairės dėl reglamento (EB) Nr. 561/2006 arba (ES) Nr. 165/2014 pažeidimų vertinimo, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 15a straipsnį, kuriais iš dalies pakeičiamas III priedas, siekiant nustatyti gaires dėl bendro pažeidimų, suskirstytų į kategorijas pagal jų sunkumą, sąrašo.“; [822 pakeit.]

bc)	3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Sunkiausių pažeidimų kategorija turėtų apimti tuos pažeidimus, kurių metu dėl atitinkamų Reglamento (EB) Nr. 561/2006 arba (ES) Nr. 165/2014 nuostatų nesilaikymo kyla didelė mirties arba rimto kūno sužalojimo grėsmė.“; [823 pakeit.]

papildomas šiomis dalimis:

„4. Siekiant palengvinti tikslinius patikrinimus keliuose, nacionalinėse rizikos vertinimo sistemose ir nacionaliniuose transporto įmonių ir veiklos registruose esantys duomenys kontrolės metu yra turi būti prieinami visoms atitinkamos valstybės narės kompetentingoms kontrolės institucijoms , pasinaudojant bent jau visoms valstybėms narėms bendra elektronine prietaika, kuria naudojantis galima tiesiogiai realiuoju laiku prisijungti prie ERRU . [824 pakeit.]

5. Valstybės narės, laikydamosi 8 straipsnyje nustatytų terminų, suteikia galimybę visoms kompetentingoms kitų valstybių narių institucijoms pateikus prašymą arba tiesiogiai naudotis nacionalinėse rizikos vertinimo sistemose esančia informacija per sąveikius nacionalinius elektroninius registrus, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnyje. Tokiu būdu keitimasis informacija ir duomenimis apie vežėjų padarytus pažeidimus ir rizikos vertinimus sutelkiamas ir vykdomas naudojantis tarpusavio sąsaja, kurią suteikia ERRU, sujungdamas įvairius valstybių narių nacionalinius registrus .“; [825 pakeit.]

11 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisija parengia bendrą požiūrį Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas bendras požiūris į kitų darbų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 straipsnio e punkte, laikotarpių registravimą ir kontroliavimą, įskaitant registravimo formą ir konkrečius atvejus, kuriais jis turi būti vykdomas, ir ne trumpesnių kaip vienos savaitės laikotarpių, kai vairuotojas yra ne transporto priemonėje ir negali su ja vykdyti jokios veiklos , registravimą ir kontroliavimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“; [826 pakeit.]

8a)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda pagal Reglamento (ES) Nr. 165/2014 42 straipsnio 1 dalį įsteigtas Komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“; [827 pakeit.]

8b)

13 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	skatinti vykdomųjų institucijų nuoseklų požiūrį ir suderintą Reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatų aiškinimą;“; [828 pakeit.]

8c)

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Derybos su trečiosiomis valstybėmis

Šiai direktyvai įsigaliojus, Sąjunga pradeda derybas su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis, siekdama, kad būtų taikomos tokios pat taisyklės, kaip ir nustatytos šioje direktyvoje.

Iki šių derybų užbaigimo valstybės narės į Reglamento (EB) Nr. 561/2006 17 straipsnyje numatytą Komisijai pateikiamą informaciją įtraukia duomenis apie patikrinimus, atliktus transporto priemonių iš trečiųjų valstybių atžvilgiu.“; [829 pakeit.]

8d)	15 straipsnis pakeičiamas taip: „15 straipsnis Priedų atnaujinimas Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai, siekiant juos būtinu mastu pritaikyti prie geriausios praktikos pokyčių.“; [830 pakeit.]

8e)

įterpiamas šis straipsnis:

„15a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 9 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5 metų laikotarpiui nuo … [šios direktyvos įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 9 straipsnio 3 dalį ir 15 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“; [831 pakeit.]

I priedas iš dalies keičiamas taip:

-a)

A dalies 1 punktas pakeičiamas taip:

„1)

kasdienio ir kassavaitinio vairavimo trukmė, pertraukos ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpiai; taip pat ankstesnių dienų registracijos lapai, kurie privalo būti transporto priemonėje pagal Reglamento (ES) Nr. 165/2014 36 straipsnio 1 ir 2 dalis ir (arba) to paties laikotarpio duomenys, saugomi vairuotojo kortelėje ir (arba) įrašymo įrangos atmintyje pagal šios direktyvos II priedą ir (arba) spaudiniuose;“; [832 pakeit.]

-aa)

A dalies 2 punktas pakeičiamas taip:

„2)

Reglamento (ES) Nr. 165/2014 36 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytam laikotarpiui, visi atvejai, kai viršijamas transporto priemonės leistinas greitis, N3 kategorijos transporto priemonėms apibrėžtini kaip bet kokie ilgesni kaip vienos minutės laikotarpiai, kurių metu transporto priemonė viršija 90 km/h greitį, arba M3 kategorijos transporto priemonėms – kai viršijamas 105 km/h greitis (N3 ir M3 kategorijos yra apibrėžtos Direktyvoje 2007/46/EB (16) );“; [833 pakeit.]

(16) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų , sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1). "

-ab)

A dalies 4 punktas pakeičiamas taip:

„4)	geras įrašymo įrangos veikimas (nustatomi galimi įrangos ir (arba) vairuotojo kortelės, ir (arba) registracijos lapų trūkumai) arba, kai tinkama, Reglamento (EB) Nr. 561/2006 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų buvimas transporto priemonėje.“; [834 pakeit.]

A dalis papildoma šiuo 6 punktu:

„6)	savaitės darbo laikas, nustatytas Direktyvos 2002/15/EB 4 ir 5 straipsniuose , jeigu technologija suteikia galimybę atlikti efektyvius patikrinimus .“; [835 pakeit.]

B dalis papildoma šiuo punktu:

„4)	savaitės darbo laikas, pertraukos ir naktinio darbo reikalavimai, nustatyti Direktyvos 2002/15/EB 4, 5 ir 7 straipsniuose.“;

ba)

B dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jei nustatomas pažeidimas, prireikus, valstybės narės gali tikrinti galimą bendrą kitų kurstytojų ar transporto grandinės dalyvių, pavyzdžiui, krovinio siuntėjų, ekspeditorių ar rangovų, atsakomybę, įskaitant tikrinimą, ar transporto paslaugų teikimo sutartyse laikomasi reglamentų (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014.“. [836 pakeit.]

2 straipsnis

1. Šiame straipsnyje nustatomos konkrečios taisyklės, susijusios su tam tikrais Direktyvos 96/71/EB aspektais, susijusiais su kelių transporto vairuotojų komandiravimu, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/67/ES aspektais, susijusiais su šių vairuotojų komandiravimui taikomais administraciniais reikalavimais ir kontrolės priemonėmis.

1a. Šios konkrečios taisyklės taikomos vairuotojams, įdarbintiems valstybėje narėje įsisteigusių įmonių, kurios imasi vienos iš tarpvalstybinių priemonių, nurodytų Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 3 dalies a punkte.

2. Valstybės narės Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktų netaiko kelių transporto vairuotojams, kurie dirba tos direktyvos 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytose įmonėse, kai jie vykdo reglamentuose 1072/2009 ir 1073/2009 apibrėžtas tarptautinio vežimo operacijas, jei komandiravimo į jų teritoriją šioms operacijoms vykdyti laikotarpis per vieno kalendorinio mėnesio laikotarpį yra trumpesnis negu 3 dienos arba joms lygus

2. Vairuotojas, vykdantis dvišales vežimo operacijas, nelaikomas komandiruotu Direktyvos 96/71/EB tikslais .

Šioje direktyvoje dvišalė vežimo operacija prekių atžvilgiu – tai prekių judėjimas, grindžiamas vežimo sutartimi, iš įsisteigimo valstybės narės, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio 8 punkte, į kitą valstybę narę arba trečiąją valstybę, arba iš kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės į įsisteigimo valstybę narę.

2a. Nuo dienos, kada vairuotojai privalo registruoti sienos kirtimą rankiniu būdu, kaip to reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 165/2014 34 straipsnio 7 dalį, valstybės narės 2 dalyje nurodytą išimtį taiko ir prekių vežimo atžvilgiu, kai:

—	vairuotojas, vykdydamas dvišalę vežimo operaciją, taip pat atlieka vieną pakrovimo ir (arba) iškrovimo veiksmą valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse, kurias jis kerta, su sąlyga, kad vairuotojas nepakrauna prekių ir jų neiškrauna toje pačioje valstybėje narėje.

Jeigu po dvišalės vežimo operacijos, kuri pradedama vykdyti iš įsisteigimo valstybės narės ir per kurią nebuvo atliekama jokia papildoma veikla, vykdoma dvišalė vežimo operacija į įsisteigimo valstybę narę, išimtis taikoma ne daugiau kaip dviem papildomiems pakrovimo ir (arba) iškrovimo veiksmams pirmiau nustatytomis sąlygomis.

Ši išimtis taikoma tik iki tos dienos, kai išmanieji tachografai, pateikiantys įrašus apie sienos kirtimą ir papildomą veiklą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 165/2014 8 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje pirmą kartą bus įrengti valstybėse narėse įregistruotose transporto priemonėse, kaip nurodyta šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Nuo tos dienos pirmoje pastraipoje nurodyta išimtis taikoma tik tiems vairuotojams, kurie naudoja transporto priemones su pažangiaisiais tachografais, kaip numatyta to reglamento 8, 9 ir 10 straipsniuose.

2b. Vairuotojas, teikiantis vienkartines arba reguliarias keleivių vežimo paslaugas, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1073/2009, nelaikomas komandiruotu pagal Direktyvą 96/71/EB, jeigu:

—	vykdo keleivių įlaipinimą įsisteigimo valstybėje narėje ir jų išlaipinimą kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje; arba

—	vykdo keleivių įlaipinimą valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje ir jų išlaipinimą įsisteigimo valstybėje narėje; arba

—	vykdo keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą įsisteigimo valstybėje narėje organizuojant vietines ekskursijas, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1073/2009.

2c. Vairuotojas, vykdydamas kabotažą, kaip apibrėžta reglamentuose (EB) Nr. 1072/2009 ir (EB) Nr. 1073/2009, laikomas komandiruotu pagal Direktyvą 96/71/EB.

2d. Nepaisant Direktyvos 96/71/EB 2 straipsnio 1 dalies, vairuotojas nelaikomas komandiruotu į valstybės narės, kurią vairuotojas kerta tranzitu nepakraudamas ar neiškraudamas krovinių ir (arba) neįlaipindamas ar neišlaipindamas keleivių, teritoriją.

2e. Tuo atveju, kai vairuotojas, vykdydamas kombinuotojo vežimo operaciją, kaip apibrėžta Direktyvoje 92/106/EEB, vykdo vežimą pradine arba galutine kelio atkarpa, jis nelaikomas komandiruotu Direktyvos 96/71/EB tikslais, jei patį vežimą ta kelio atkarpa sudaro dvišalės vežimo operacijos, kaip apibrėžta 2 dalyje.

2f. Valstybės narės užtikrina, kad, laikantis Direktyvos 2014/67/ES, Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnyje nurodytos darbo sutarčių sąlygos, nustatytos kolektyvinėse sutartyse pagal tos direktyvos 3 straipsnio 1 ir 8 dalis, būtų prieinamos ir skaidrios ir su jomis galėtų susipažinti kitų valstybių narių transporto įmonės bei komandiruoti vairuotojai. Svarbi informacija visų pirma turi apimti įvairius darbo užmokesčius ir jų sudėtinius elementus, įskaitant darbo užmokesčio elementus, numatytus taikytinuose vietos arba regiono kolektyviniuose susitarimuose, mokėtino darbo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir, kai taikoma, priskyrimo prie vienos ar kitos darbo užmokesčio kategorijos kriterijus. Pagal Direktyvą (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB, transporto įmonės negali būti baudžiamos už atlygio elementų nesilaikymą, taikomą atlyginimo apskaičiavimo metodą ir, kai svarbu, klasifikavimo kriterijus pagal skirtingas darbo užmokesčio kategorijas, kurios nėra viešai prieinamos.

2 g. Ne valstybėje narėje įsisteigusioms transporto įmonėms negali būti taikomos palankesnės sąlygos nei tos, kurios taikomos valstybės narės teritorijoje įsisteigusioms įmonėms.

Valstybės narės įgyvendina Direktyvai 96/71/EB ir šiai direktyvai [XX/XX] (lex specialis) lygiavertes priemones savo dvišaliuose susitarimuose su trečiosiomis valstybėmis, suteikdamos teisę patekti į ES rinką tokiose trečiosiose valstybėse įsisteigusioms kelių transporto įmonėms. Valstybės narės taip pat stengiasi įgyvendinti tokias lygiavertes priemones pagal daugiašalius susitarimus su trečiosiomis valstybėmis. Valstybės narės praneša Komisijai apie atitinkamas savo dvišalių ir daugiašalių susitarimų su trečiosiomis valstybėmis nuostatas.

Siekdamos užtikrinti tinkamą šių lygiaverčių priemonių, susijusių su trečiųjų valstybių vežėjų komandiravimu, kontrolę, valstybės narės užtikrina, kad peržiūrėtos taisyklės, esančios Reglamente (ES) XXX/XXX dėl padėties nustatymo naudojant tachografą [reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 165/2014], būtų įgyvendinamos pagal Europos sutartį dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR). [837 pakeit.]

Jei komandiravimo laikotarpis yra ilgesnis nei 3 dienos, valstybės narės Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktus taiko visą komandiravimo į jų teritoriją laikotarpį per pirmoje pastraipoje nurodytą vieno kalendorinio mėnesio laikotarpį. [838 pakeit.]

3. Apskaičiuojant 2 dalyje nurodytus komandiravimo laikotarpius: [839 pakeit.]

a)	trumpesnis nei šešių valandų kasdienio darbo laikas, praleistas priimančiojoje valstybėje narėje, laikomas puse dienos; [840 pakeit.]

b)	šešių valandų ar ilgesnis kasdienio darbo laikas, praleistas priimančiojoje valstybėje narėje, laikomas visa diena; [841 pakeit.]

c)	pertraukos ir poilsio laikas bei kitas buvimo darbo vietoje laikas, praleistas priimančiojoje valstybėje narėje, laikomas darbo laiku. [842 pakeit.]

4. Nukrypstant nuo Direktyvos 2014/67/ES 9 straipsnio, valstybės narės gali nustatyti šiuos administracinius reikalavimus ir kontrolės priemones: [843 pakeit.]

įpareigoti kitoje valstybėje narėje įsisteigusį kelių transporto vežėją tos valstybės narės, į kurią vairuotojas yra komandiruotas, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip prasidėjus komandiruotei naudojantis Vidaus rinkos informacine sistema (IMI), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. 1024/2012, elektronine forma priimančiosios valstybės narės Europos Sąjungos oficialiąja arba anglų kalba pateikti komandiravimo deklaraciją, kurioje deklaraciją ir bet kokį jos atnaujinimą , kur būtų nurodyta tik ši informacija: [844 pakeit.]

i)	kelių transporto vežėjo tapatybė , nurodant jo Bendrijos vidaus mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį arba Bendrijos licencijos numerį ; [845 pakeit.]

ii)	transporto vadybininko arba kito (-ų) kontaktinio (-ių) asmens (-ų) įsisteigimo valstybėje narėje, kuris palaikytų ryšius su priimančiosios valstybės narės, kurioje teikiamos paslaugos, kompetentingomis institucijomis ir kuris siųstų dokumentus arba pranešimus ir juos gautų, kontaktiniai duomenys;

iii)	numatomas komandiruojamų vairuotojų skaičius ir tapatybė informacija apie komandiruojamą vairuotoją, apimanti: tapatybę, gyvenamąją šalį, šalį, kurioje mokamos socialinės įmokos, socialinio draudimo numerį ir vairuotojo pažymėjimo numerį ; [846 pakeit.]

iv)	numatoma komandiravimo trukmė, numatyta komandiravimo pradžios ir pradžios data ir trukmė bei pabaigos data , taip pat darbo sutarčiai taikytina teisė ; [847 pakeit.]

iva)	krovinių vežimo kelių transportu atveju: gavėjų tapatybė ir kontaktiniai duomenys, jei transporto vežėjas nenaudoja e. CMR; [848 pakeit.]

v)	komandiruotės metu naudosimų transporto priemonių registracijos numeriai;

vi)	transporto paslaugų rūšis, t. y. krovinių vežimas, keleivių vežimas, tarptautinis vežimas, kabotažo operacijos;

via)	krovinių vežimo kelių transportu atveju: pakrovimo (-ų) ir iškrovimo (-ų) adresai, jei transporto vežėjas nenaudoja e. CMR. [849 pakeit.]

įpareigoti vairuotoją kelių transporto vežėją užtikrinti, kad vairuotojas popierine ar elektronine forma turėti ir pateikti turėtų komandiravimo deklaracijos kopiją ir įrodymų, kad transporto operacija buvo vykdoma priimančiojoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, elektroninį važtaražtį važtaraštį (e. CMR) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 8 straipsnyje nurodytų įrodymų, jei per patikrinimą kelyje jo to paprašoma; [850 pakeit.]

įpareigoti vairuotoją turėti ir pateikti kelių transporto vežėją užtikrinti, kad vairuotojas turėtų tachografų įrašus, ypač valstybių narių, kuriose vairuotojas buvo, kai vykdė tarptautinio kelių transporto arba kabotažo operacijas, šalių kodus, jei per patikrinimą kelyje jo to paprašoma; [851 pakeit.]

ca)	per šios dalies b ir c punktuose nurodytus patikrinimus kelyje vairuotojui leidžiama susisiekti su centrine administracija, transporto vadybininku arba bet kuriuo kitu asmeniu ar subjektu, kuris gali pateikti prašomus dokumentus; [852 pakeit.]

įpareigoti vairuotoją popierine ar elektronine forma turėti ir pateikti darbo sutarties arba lygiaverčio dokumento, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 91/533/EEB (17) 3 straipsnyje, kopiją, išverstą į vieną iš oficialiųjų priimančiosios valstybės narės kalbų arba į anglų kalbą, jei per patikrinimą kelyje jo to paprašoma; [854 pakeit.]

įpareigoti vairuotoją popierine ar elektronine forma pateikti dviejų paskutinių mėnesių darbo užmokesčio lapelių kopiją, jei per patikrinimą kelyje jo to paprašoma; per patikrinimą kelyje vairuotojas gali susisiekti su centrine administracija, transporto vadybininku arba bet kuriuo kitu asmeniu ar subjektu, kuris gali pateikti šią kopiją; [855 pakeit.]

įpareigoti kelių transporto vežėją per IMI viešąją sąsają po komandiravimo laikotarpio popierine ar elektronine forma priimančiosios nusiųsti […] b ir c punktuose nurodytų dokumentų kopijas valstybės narės , į kurią yra komandiruotas vairuotojas, institucijų prašymu per pagrįstos trukmės laikotarpį pateikti b, c ir e punktuose nurodytų ir komandiruotų vairuotojų darbo užmokesčio, susijusio su komandiravimo laikotarpiu ir su jo darbo sutartimi, dokumentų arba lygiaverčio dokumento , kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 91/533/EEC (18) 3 straipsnyje, su vairuotojo darbu susijusių laiko lapų ir mokėjimų patvirtinimo dokumentų kopijas.

Per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos kelių transporto vežėjas pateikia prašomus dokumentus naudodamasis vieša IMI sąsaja. Jei per nustatytą terminą kelių transporto vežėjas per viešą IMI sąsają nepateikia visų prašomų dokumentų, valstybės narės, į kurią buvo komandiruoti darbuotojai, kompetentingos institucijos pagal Direktyvos 2014/67/ES 6 ir 7 straipsnius gali prašyti vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingų institucijų pagalbos. Kai toks prašymas pateikiamas per IMI, vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos turi teisę susipažinti su komandiravimo deklaracija ir kita atitinkama informacija, kurią vežėjas pateikia per IMI viešąją sąsają. Vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad dokumentai, kurių prašo valstybės narės, į kurią buvo komandiruota, kompetentingos institucijos, būtų pateikti per IMI per 25 darbo dienas nuo prašymo dienos. [853 pakeit.]

5. Taikant 4 dalies a punktą, kelių transporto vežėjas gali pateikti komandiravimo deklaraciją už ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį. [856 pakeit.]

5a. Deklaracijose nurodyta informacija saugoma 18 mėnesių patikrinimų tikslais IMI duomenų saugykloje ir realiuoju laiku yra tiesiogiai prieinama visoms kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, paskirtoms pagal Direktyvos 2014/67/ES 3 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 18 straipsnį ir Direktyvos 2006/22/EB 7 straipsnį.

Nacionalinė kompetentinga institucija gali leisti socialiniams partneriams susipažinti su informacija pagal nacionalinę teisę ir praktiką, jei ši informacija:

—	yra susijusi su komandiravimu į atitinkamos valstybės narės teritoriją;

—	yra naudojama siekiant užtikrinti komandiravimo taisyklių laikymąsi ir

—	duomenys tvarkomi laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. [857 pakeit.]

5b. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos standartinės formos visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, kurios turi būti naudojamos deklaracijoms teikti per IMI viešą sąsają, nurodo tos deklaracijos funkcijas IMI ir tai, kaip deklaracijoje turi būti pateikta informacija, nurodyta 4 dalies a punkto i–via papunkčiuose, ir užtikrina, kad ta informacija iš deklaracijų būtų automatiškai išverčiama į priimančiosios valstybės narės kalbą. Įgyvendinimo aktai priimami laikantis 2a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [858 pakeit.]

5c. Valstybės narės vengia įgyvendinant kontrolės priemones be reikalo sukeliamų vėlavimų, kurie gali turėti įtakos komandiravimo trukmei ir datoms. [859 pakeit.]

5d. Valstybių narių kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir teikia savitarpio pagalbą ir visą atitinkamą informaciją laikydamosi Direktyvoje 2014/67/ES ir Reglamente (EB) Nr. 1071/2009 nustatytų sąlygų. [860 pakeit.]

2a straipsnis

1. Komisijai padeda pagal Reglamento (ES) Nr. 165/2014 42 straipsnio 1 dalį įsteigtas Komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. [861 pakeit.]

2b straipsnis

Valstybės narės numato sankcijas siuntėjams, ekspeditoriams, rangovams ir subrangovams už šios direktyvos 2 straipsnio nesilaikymą, kai jie žino arba, atsižvelgiant į visas atitinkamas aplinkybes, turėjo žinoti, kad teikdami šias vežimo paslaugas jie pažeidžia šią direktyvą.

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šios direktyvos nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminuojančios. [862 pakeit.]

2c straipsnis

Ne vėliau kaip … [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija įvertina esamas visų prekių tiekimo grandinės dalyvių socialiniu požiūriu atsakingą elgesį skatinančias priemones ir geriausios praktikos pavyzdžius ir, jei tikslinga, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant sukurti Europos pasitikėjimo platformą. [863 pakeit.]

2d straipsnis

Pažangus vykdymo užtikrinimas

1. Nedarant poveikio Direktyvai 2014/67/ES ir siekiant toliau užtikrinti šios direktyvos 2 straipsnyje nustatytų įpareigojimų vykdymą, valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje būtų taikoma nuosekli nacionalinė vykdymo užtikrinimo strategija. Šioje strategijoje daugiausia dėmesio skiriama įmonėms, priklausančioms didelės rizikos grupei, nurodytai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB 9 straipsnyje.

2. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad Direktyvos 2006/22/EB 2 straipsnyje nurodyti patikrinimai apimtų, kai taikoma, komandiravimo patikrinimą ir kad šis patikrinimas būtų atliekamas nediskriminuojant, ypač nediskriminuojant dėl komandiruotės metu naudojamų transporto priemonių registracijos numerių.

3. Valstybės narės atlieka tų įmonių, kurios laikomos keliančiomis didesnį pavojų, kad jos pažeis joms taikomas šios direktyvos 2 straipsnio nuostatas, tikslinius patikrinimus. Tuo tikslu valstybės narės pagal rizikos klasifikavimo sistemą, kurią jos įdiegė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB 9 straipsnį ir išplėtė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 12 straipsnį, tokių pažeidimų riziką laiko savaimine rizika.

4. Taikant 3 dalį, valstybės narės turi prieigą prie atitinkamos informacijos ir išmaniajame tachografe įrašytų, apdorojamų ar saugomų duomenų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 165/2014 II skyriuje, komandiravimo deklaracijų, nurodytų šios direktyvos 2 straipsnio 4 dalyje, ir elektroninių vežimo dokumentų, pavyzdžiui, elektroninių važtaraščių pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (e. CMR).

5. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi duomenų, su kuriais valstybės narės gali susipažinti, ypatumai, naudojimosi jais sąlygos ir jų perdavimo arba prieigos prie jų techninės specifikacijos, visų pirma nurodant:

a)	išsamų informacijos ir duomenų, su kuriais nacionalinės kompetentingos institucijos gali susipažinti, sąrašą, į kurį įtraukiamas bent sienos kirtimo laikas ir vieta, pakrovimo ir iškrovimo operacijos, transporto priemonės registracijos numeris ir vairuotojo duomenys;

b)	kompetentingų institucijų prieigos teises, prireikus diferencijuotas pagal kompetentingų institucijų rūšį, prieigos rūšį ir duomenų naudojimo tikslą;

c)	a punkte nurodytų duomenų perdavimo ar prieigos prie jų technines specifikacijas, įskaitant, jei taikytina, didžiausią duomenų saugojimo trukmę, prireikus diferencijuotą pagal duomenų rūšį.

6. Su visais šiame straipsnyje nurodytais asmens duomenimis galima susipažinti arba jie saugomi ne ilgiau, nei tai yra griežtai reikalinga tais tikslais, dėl kurių duomenys buvo surinkti arba po to tvarkomi. Kai tokių duomenų tais tikslais nebereikia, jie sunaikinami.

7. Valstybės narės bent tris kartus per metus atlieka suderintus komandiravimo patikrinimus keliuose, kurie gali sutapti su patikrinimais, atliekamais pagal Direktyvos 2006/22/EB 5 straipsnį. Tokius patikrinimus tuo pačiu metu savo teritorijoje atlieka dviejų ar daugiau valstybių narių nacionalinės institucijos, atsakingos už komandiravimo srities taisyklių vykdymo užtikrinimą. Pasibaigus koordinuotiems patikrinimams keliuose, valstybės narės apsikeičia informacija apie nustatytų pažeidimų skaičių ir rūšį.

Suderintų patikrinimų rezultatų santrauka skelbiama viešai, laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. [864 pakeit.]

2e straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 priedas papildomas šiais punktais:

„12a.

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014 ir Direktyvai 2002/15/EB dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir kuria panaikinama Tarybos direktyva 88/599/EEB: 8 straipsnis

12b.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės: 2 straipsnio 5 dalis.“. [865 pakeit.]

3 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir peržiūra

1. Komisija įvertina šios direktyvos įgyvendinimą, ypač 2 straipsnio poveikį, ne vėliau kaip per [3 metus po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos] ir Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šios direktyvos taikymo ataskaitą. Prireikus prie Komisijos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

1. Valstybės narės kasmet pateikia Komisijai ataskaitas apie šios direktyvos įgyvendinimą, visų pirma apie 2d straipsnyje nurodyto pažangaus vykdymo užtikrinimo įgyvendinimą ir apie galimus vykdymo užtikrinimo sunkumus.

Kad būtų galima įvertinti vykdymo užtikrinimo efektyvumo informaciją, ataskaitose pateikiama informacija apie tai, kiek efektyvus:

—	Reglamento (ES) Nr. 165/2014 II skyriuje nurodytas išmanusis tachografas;

—	šios direktyvos 2 straipsnio 5a ir 5b dalyse nurodytas IMI naudojimas;

—	elektroninių vežimo dokumentų, pvz., elektroninių važtaraščių pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (e. CMR), naudojimas;

—

kompetentingų institucijų keitimasis informacija per ERRU ir IMI, taip pat pateikiama informacija apie institucijų prieigos tiesiogiai ir realiuoju laiku tiek prie ERRU, tiek prie IMI, naudojantis ES prietaika per patikrinimus kelyje, kaip nurodyta Direktyvos 2006/22/EB 8 ir 9 straipsniuose, efektyvumą,

—	mokymo programos, kuria siekiama padėti vairuotojams ir visiems kitiems procedūros dalyviams, įskaitant įmones, administracijas ir inspektorius, prisitaikyti prie naujų jiems poveikį darančių taisyklių ir reikalavimų, įgyvendinimas.

2. Pateikusi 1 dalyje nurodytą pranešimą Komisija reguliariai įvertina šią direktyvą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai vertinimo rezultatus

2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma 1 dalyje nurodytų ataskaitų teikimo forma ir gairės .

Siekiant įvertinti šios direktyvos vykdymo užtikrinimo efektyvumą, į tuos įgyvendinimo aktus gali būti įtrauktos taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų Komisijai duomenis apie transporto srautus ir duomenis apie transporto priemonių registracijos valstybes nares, kurie surenkami per rinkliavos sistemas valstybėse narėse, jei tokių duomenų yra.

3. Tinkamais atvejais prie 1 ir 2 dalyse nurodytų ataskaitų pridedami atitinkami pasiūlymai.

3. Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą ir poveikį, visų pirma apie vykdymo užtikrinimo efektyvumą, įskaitant svėrimo jutiklių naudojimo tam, kad būtų automatiškai registruojami pakrovimo ir (arba) iškrovimo punktai, sąnaudų ir naudos analizę. Jei tikslinga, Komisija kartu su ataskaita pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Ataskaita skelbiama viešai . [866 pakeit.]

3a straipsnis

Mokymas

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos nuostatų, tiek Komisija, tiek valstybės narės sukuria išsamią ir integruotą mokymo ir prisitaikymo prie naujųjų taisyklių ir reikalavimų programą tiek vairuotojams, tiek visiems kitiems procedūros dalyviams, įmonėms, administracijoms, inspektoriams. [867 pakeit.]

4 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki […] [Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas bus kuo trumpesnis ir paprastai neviršys dviejų metų] 2020 m . liepos 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. [868 pakeit.]

Dėl pripažįstamo didelio judumo pobūdžio transporto sektoriui iki šios direktyvos taikymo datos netaikomos priemonės, nustatytos teisės akte, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB. [869 pakeit.]

Iki vykdymo užtikrinimo reikalavimų, kuriais šioje direktyvoje nustatomos specialios transportui taikomos taisyklės, įsigaliojimo dienos transporto sektoriui netaikomos priemonės, nustatytos teisės akte, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB. [870 pakeit.]

Tas nuostatas jos taiko nuo […].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 197, 2018 6 8, p. 45.

(2) OL C 176, 2018 5 23, p. 57.

(3) 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1.).

(5) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (OL L 159, 2014 5 28, p. 11).

(6) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51).

(7) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(8) 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1.).

(9) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (OL L 159, 2014 5 28, p. 11).

(10) COM(2016)0128.

(11) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL L 300, 2009 11 14, p. 72).

(12) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (OL L 300, 2009 11 14, p. 88).

(13) 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 173, 2018 7 9, p. 16).

(14) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (IMI reglamentas) (OL L 316, 2012 11 14, p. 1).

(15) OL L 123, 2016 5 12, p. 1

(17) 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyva 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas (OL L 288, 1991 10 18, p. 32).

(18) 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyva 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas (OL L 288, 1991 10 18, p. 32).

2021 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 116/43

P8_TA(2019)0340

Kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmė, minimalios pertraukos ir poilsio laikotarpiai ir vietos nustatymas tachografais ***I

2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Reglamente (EB) Nr. 561/2006 nustatyti būtiniausi reikalavimai dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių ir Reglamente (ES) Nr. 165/2014 nustatyti reikalavimai dėl vietos nustatymo tachografais (COM(2017)0277 – C8-0167/2017 – 2017/0122(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 116/12)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0277),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0167/2017),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 1 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0205/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 197, 2018 6 8, p. 45.

(2) OL C 176, 2018 5 23, p. 57.

P8_TC1-COD(2017)0122

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/…, kuriuo iš dalies keičiami Reglamente (EB) Nr. 561/2006 nustatyti būtiniausi reikalavimai dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių ir Reglamente (ES) Nr. 165/2014 nustatyti reikalavimai dėl vietos nustatymo tachografais

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

norint, kad kelių transporto sektorius būtų pajėgus pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, saugus, našus bei nediskriminacinis ir kad jame būtų atsižvelgiama į socialinius poreikius, svarbiausia vairuotojams sudaryti geras darbo sąlygas, o kelių transporto įmonėms – sąžiningas verslo sąlygas. Kad šis procesas būtų lengvesnis, kelių transporto sektoriuje taikomos Sąjungos socialinės apsaugos taisyklės turi būti aiškios , proporcingos , atitikti paskirtį, turi būti lengva jas taikyti bei užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, ir jos turi būti veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinamos visoje Sąjungoje; [346 pakeit.]

(2)

vertinant, ar šiuo metu galiojančios Sąjungos socialinės apsaugos taisyklės, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 (4), kelių transporto sektoriuje įgyvendinamos veiksmingai ir efektyviai, nustatyta tam tikrų dabartinės teisinės sistemos įgyvendinimo trūkumų. Taisyklės, kuriomis reglamentuojamas kassavaitinis poilsis, poilsio vietos ir su porininkais dirbančių vairuotojų pertraukos, yra neaiškios ir netinkamos, be to, nėra taisyklių, kuriomis reglamentuojamas vairuotojų grįžimas į jų gyvenamąsias vietas ar kitą jų pasirinktą vietą , todėl valstybės narės tas taisykles aiškina skirtingai ir skirtingai užtikrina, kad jų būtų laikomasi. Kelios valstybės narės neseniai priėmė vienašales priemones, dėl kurių dar labiau padidėjo teisinis netikrumas ir dar labiau ėmė skirtis vairuotojams ir ūkio subjektams taikomos sąlygos . Kita vertus, ilgiausi vairavimo laikotarpiai per dieną ir per savaitę, nustatyti Reglamentu (EB) Nr. 561/2006, efektyviai gerina sunkvežimių vairuotojų socialines sąlygas ir kelių eismo saugumą apskritai, todėl reikėtų imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad jų būtų laikomasi; [347 pakeit.]

(2a)

siekiant užtikrinti kelių eismo saugumą ir teisės aktų nuostatų vykdymo užtikrinimą visi vairuotojai turėtų būti visapusiškai informuoti apie vairavimo ir poilsio trukmės taisykles ir poilsio infrastruktūros objektų prieinamumą. Todėl valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad parengtų gaires, kuriose būtų aiškiai ir paprastai pristatomas šis reglamentas, pateikiama naudinga informacija apie stovėjimo aikšteles ir poilsio infrastruktūros objektus, be to, pabrėžiama, kad svarbu kovoti su nuovargiu; [348 pakeit.]

(2b)

siekiant užtikrinti kelių eismo saugumą svarbu, kad transporto įmonės būtų skatinamos vadovautis saugumo principais, kurie apimtų vyresniosios vadovybės nustatytą saugos politiką ir procedūras, įsipareigojimą įgyvendinti tiesioginių vadovų taikomą saugos politiką ir darbuotojų pasiryžimą laikytis saugos taisyklių. Daugiausia dėmesio turėtų būti akivaizdžiai skiriama kelių eismo saugumo klausimams, be kita ko, nuovargiui, atsakomybei, kelionių planavimui, darbo grafikui, rezultatais grindžiamam užmokesčiui ir tinkamu laiku vykdomam valdymui; [349 pakeit.]

(3)

atlikus Reglamento (EB) Nr. 561/2006 ex post vertinimą patvirtinta, kad Sąjungos socialinės apsaugos taisyklės nenuosekliai ir neveiksmingai taikomos daugiausia todėl, kad jos yra neaiškios, taip pat dėl to, kad neveiksmingai ir nevienodai taikomos kontrolės priemonės ir nepakankamai aktyviai vyksta valstybių narių administracinis bendradarbiavimas , o tai didina Europos vidaus rinkos susiskaidymą ; [350 pakeit.]

(4)

siekiant politikos tikslo – pagerinti vairuotojų darbo sąlygas (visų pirma užtikrinti neiškraipytą ir sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją ir padidinti visų kelių eismo dalyvių saugumą) – taip pat būtina nustatyti aiškias bei tinkamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų vienodai laikomasi; [351 pakeit.]

(4a)

bet kokios kelių transporto sektoriuje taikomos nacionalinės taisyklės turi būti proporcingos ir pagrįstos bei jos neturi trukdyti ir bloginti sąlygų naudotis Sutartyje įtvirtintomis pagrindinėmis laisvėmis, pvz., prekių judėjimo laisve ir laisve teikti paslaugas, siekiant išlaikyti ar net padidinti Europos Sąjungos konkurencingumą; [352 pakeit.]

(4b)	siekiant užtikrinti Europos mastu vienodas veiklos kelių transporto srityje sąlygas, šis reglamentas turėtų būti taikomas visoms sunkesnėms nei 2,4 tonos transporto priemonėms, dalyvaujančioms tarptautinėse transporto operacijose; [353/rev pakeit.]

(5)	dabartinis reikalavimas dėl pertraukų pasirodė netinkamas ir nepraktiškas komandomis dirbantiems vairuotojams. Todėl reikalavimą registruoti pertraukas tikslinga pakoreguoti atsižvelgiant į transporto operacijų, kurias vykdo komandomis dirbantys vairuotojai, specifiškumą;

(5a)	krovinių vežimas iš esmės skiriasi nuo keleivių vežimo. Tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojai glaudžiai bendrauja su keleiviais ir turėtų turėti galimybę lanksčiau daryti pertraukas, nepratęsdami vairavimo laiko arba netrumpindami poilsio laiko ir pertraukų; [354 pakeit.]

(6)

tolimųjų reisų vairuotojai, dalyvaujantys tarptautinėse transporto operacijose, daug laiko praleidžia ne savo gyvenamojoje vietoje. Dėl dabartinių reguliaraus kassavaitinio poilsio reikalavimų tas laikas be jokios būtinybės dar labiau pailgėja. Todėl nuostatą dėl reguliaraus kassavaitinio poilsio pageidautina pakoreguoti taip, kad vairuotojams būtų lengviau vykdyti transporto operacijas laikantis taisyklių, kad jie galėtų kassavaitinio poilsio laikotarpiu pasinaudoti savo gyvenamosiose vietose ar kitoje jų pasirinktoje vietoje ir kad jiems būtų visiškai atlyginta už visus trumpesnius kassavaitinio poilsio laikotarpius. Taip pat būtina numatyti, kad ūkio subjektai turi organizuoti vairuotojų darbą taip, kad poilsio laikotarpiai, kuriais naudojamasi ne gyvenamojoje vietoje, nebūtų pernelyg ilgi . Kai vairuotojas pasirenka ilsėtis savo gyvenamojoje vietoje, transporto įmonė turėtų suteikti vairuotojui išteklių grįžti namo ; [355 pakeit.]

(6a)

tais atvejais, kai galima numatyti, kad vairuotojo darbas apima kitą darbdaviui skirtą veiklą nei vairuotojo profesionalaus vairavimo užduotys, pvz., pakrovimas ir (arba) iškrovimas, stovėjimo vietos paieška, transporto priemonės priežiūra, maršruto parengimas ir kt., nustatant tiek vairuotojo darbo laiką, tiek galimybes tinkamai pailsėti ir gauti tinkamą darbo užmokestį, turėtų būti atsižvelgiama į laiką, kurio jam reikia toms užduotims atlikti; [356 pakeit.]

(6b)	siekiant užtikrinti vairuotojų darbo sąlygų apsaugą pakrovimo ir iškrovimo zonose, tokių zonų savininkai ir operatoriai turėtų suteikti vairuotojams galimybę naudotis sanitarinėmis patalpomis; [357 pakeit.]

(6c)

dėl technologijų srityje vykstančios sparčios pažangos kuriamos vis rafinuotesnės autonominio vairavimo sistemos. Ateityje tos sistemos galėtų leisti diferencijuotai naudoti transporto priemones, kurių valdymui nereikia vairuotojo. Tai galėtų suteikti naujų veiklos galimybių, tokių kaip sinchronizuotas sunkvežimių vairavimas. Dėl to turės būti pritaikomi esami teisės aktai, įskaitant taisykles dėl vairavimo ir poilsio laiko, o tam būtina daryti pažangą Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) darbo grupėje. Komisija turi pateikti autonominio vairavimo sistemų naudojimo valstybėse narėse vertinimo ataskaitą, ir prireikus kartu pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų atsižvelgiama į autonominio vairavimo sistemų teikiamą naudą. Šio teisės akto tikslas – užtikrinti kelių eismo saugumą, vienodas sąlygas ir tinkamas darbo sąlygas ir tuo pat metu sudaryti sąlygas ES pirmauti naujų novatoriškų technologijų ir praktikos srityje; [358 pakeit.]

(7)

valstybės narės skirtingai aiškina ir įgyvendina kassavaitinio poilsio reikalavimus, t. y. reikalavimą dėl vietos, kurioje turėtų būti naudojamasi kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Todėl , siekiant užtikrinti vairuotojams geras darbo sąlygas ir saugą, tikslinga tą reikalavimą paaiškinti ir taip užtikrinti, kad nuo gyvenamosios vietos nutolusiems vairuotojams būtų suteikiamos normaliam kassavaitiniam poilsiui kokybiškas ir lyčių požiūriu tinkamas būstas; ar kita vairuotojų pasirinkta ir darbdavių apmokama vieta. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų pakankamai vairuotojų poreikiams pritaikytų saugių stovėjimo aikštelių; [359 pakeit.]

(7a)	specialiosiose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse turėtų būti visa geroms poilsio sąlygoms užtikrinti reikiama įranga, t. y. sanitarinė, virtuvės įranga, apsaugos priemonės ir kt.; [360 pakeit.]

(7b)

tinkamos poilsio vietos yra labai svarbios siekiant pagerinti vairuotojų darbo sąlygas šiame sektoriuje ir užtikrinti kelių eismo saugumą. Kadangi transporto sektoriuje įprastai ilsimasi transporto priemonės kabinoje ir tam tikrais atvejais tai pageidautina komforto ir tinkamumo požiūriu, vairuotojams turėtų būti leidžiama ilsėtis savo transporto priemonėje, jei joje yra įrengtos tinkamos miegojimo vietos. Todėl valstybės narės neturėtų neproporcingai sudaryti kliūčių specialių transporto priemonių stovėjimo aikštelių įrengimui; [361 pakeit.]

(7c)

persvarstytose TEN-T gairėse numatyta poilsio aikšteles greitkeliuose įrengti maždaug kas 100 km, siekiant komerciniams kelių naudotojams suteikti galimybę naudotis stovėjimo vietomis, kuriose būtų garantuojamas tinkamas saugos ir saugumo lygis, todėl valstybės narės turėtų būti skatinamos įgyvendinti TEN-T gaires ir pakankamai remti saugias ir tinkamai pritaikytas stovėjimo aikšteles ir investuoti į jas; [362 pakeit.]

(7d)	siekiant suteikti galimybę naudotis geros kokybės poilsio infrastruktūros objektais už prieinamą kainą, Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti steigtis socialines, komercines, viešąsias ir kitokias įmones, kurios eksploatuotų specialias stovėjimo aikšteles; [363 pakeit.]

(8)

vairuotojai dažnai susiduria su nenumatytomis aplinkybėmis, dėl kurių neįmanoma nepažeidus Sąjungos taisyklių pasiekti norimos paskirties vietos, kurioje būtų galima pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Pageidautina sudaryti vairuotojams palankesnes sąlygas įveikti tokias aplinkybes ir, nepažeidžiant maksimalios vairavimo trukmės reikalavimų, pasiekti paskirties vietą, kurioje jie galėtų pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu;

(8a)	daugelyje kelių transporto operacijų Sąjungoje reiso daliai naudojamas keltas ar geležinkelis. Todėl tokioms operacijoms turėtų būti numatytos aiškios ir tinkamos nuostatos, susijusios su poilsio laikotarpiais ir pertraukomis; [364 pakeit.]

(9)

tam, kad mažiau skirtųsi taisyklių laikymosi užtikrinimo praktika ir tokių skirtumų būtų galima išvengti, taip pat tam, kad būtų veiksmingiau ir efektyviau užtikrinama, jog taisyklių būtų laikomasi tarpvalstybiniu mastu, būtina nustatyti aiškias reguliaraus valstybių narių administracinio bendradarbiavimo taisykles;

(9a)	siekiant užtikrinti veiksmingą vykdymą, būtina, kad kompetentingos institucijos, atlikdamos patikrinimus keliuose, galėtų įsitikinti, kad patikrinimo dieną ir prieš tai ėjusias 56 dienas buvo tinkamai laikomasi taisyklių dėl vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių; [365 pakeit.]

(9b)

siekiant užtikrinti, kad taisyklės būtų aiškios, lengvai suprantamos ir įgyvendinamos, informacija turi būti prieinama vairuotojams. Tai turėtų būti užtikrinama pasitelkiant Komisijos vykdomus koordinavimo veiksmus. Vairuotojai taip pat turėtų gauti informaciją apie poilsio vietas ir saugias stovėjimo aikšteles, kad jie galėtų geriau planuoti keliones. Be to, Komisijai vykdant koordinavimo veiksmus turėtų būti sukurta nemokama specialioji telefono linija, kad būtų galima perspėti kontrolės tarnybas, jei vairuotojams daromas nederamas spaudimas ir jei susiduriama su sukčiavimo ar neteisėto elgesio atvejais; [366 pakeit.]

(9c)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnį valstybės narės, vertindamos gerą reputaciją, privalo taikyti bendrą pažeidimų klasifikaciją. Valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų veiksmingai, proporcingai ir atgrasomuoju būdu įgyvendintos nacionalinės taisyklės dėl sankcijų, taikytinų už Reglamento (EB) Nr. 561/2006 ir Reglamento (ES) Nr. 165/2014 pažeidimus. Reikia imtis tolesnių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad visos valstybių narių taikomos sankcijos būtų nediskriminacinės ir proporcingos pažeidimo sunkumui; [367 pakeit.]

(10)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 561/2006 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad ji galėtų išaiškinti to reglamento nuostatas ir nustatyti bendrą požiūrį į jų taikymą ir vykdymo užtikrinimą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (5);

(11)

tam, kad būtų galima ekonomiškiau užtikrinti, jog būtų laikomasi socialinės apsaugos taisyklių, reikėtų visiškai išnaudoti dabartinių ir būsimų tachografų sistemų teikiamas galimybes dabartinės ir išmaniosios tachografų sistemos turėtų būti privalomos tarptautinio transporto srityje . Todėl tachografo funkcijas reikėtų patobulinti taip, kad juo būtų galima tiksliau nustatyti vietą, visų pirma per tarptautines transporto operacijas; [368 pakeit.]

(11a)

dėl spartaus naujųjų technologijų plėtojimo ir skaitmeninimo visose Sąjungos ekonomikos srityse bei poreikio užtikrinti vienodas sąlygas tarptautinio kelių transporto įmonėms reikia, kad išmaniojo tachografo sumontavimui registruotose transporto priemonėse taikomas pereinamasis laikotarpis būtų sutrumpintas. Išmanusis tachografas leis supaprastinti patikrinimus ir palengvins nacionalinių institucijų darbą; [369 pakeit.]

(11b)

atsižvelgiant į tai, kad plačiai naudojami išmanieji telefonai ir nuolat plėtojamos jų funkcijos ir atsižvelgiant į tai, kad diegiama sistema GALILEO, kuri teikia vis daugiau vietos nustatymo tikruoju laiku galimybių ir kuri jau naudojama daugelyje išmaniųjų telefonų, Komisija turėtų ištirti galimybę sukurti ir sertifikuoti mobiliąją programėlę, kuri teiktų tokias pačias paslaugas kaip išmanusis tachografas tokiomis pat susijusiomis sąnaudomis; [370 pakeit.]

(11c)

siekiant užtikrinti vairuotojams tinkamus sveikatos ir saugos standartus, reikia įrengti arba modernizuoti saugias stovėjimo aikšteles, tinkamas sanitarines patalpas ir tinkamas apgyvendinimo vietas. Sąjungoje turėtų būti sukurtas pakankamas stovėjimo aikštelių tinklas; [371 pakeit.]

(12)	todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014 (6) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

(12a)

pripažįsta, kad prekių vežimas skiriasi nuo žmonių vežimo. Tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojai glaudžiai bendrauja su keleiviais ir jiems pagal šį reglamentą turėtų būti suteiktos tinkamesnės sąlygos nepratęsiant vairavimo laiko ar netrumpinant poilsio laiko ir pertraukų. Todėl Komisija turi įvertinti įvertina, ar galima patvirtinti konkrečias šio sektoriaus taisykles, ypač kai teikiamos vienkartinės paslaugos, kaip apibrėžta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte; [372 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 iš dalies keičiamas taip:

-1)

2 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:

„-aa)

krovinius vykdant tarptautines transporto operacijas, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 2,4 tonos, arba“; [373 pakeit.]

-1a)

3 straipsnio aa punktas pakeičiamas taip:

„aa )

transporto priemonės arba transporto priemonių deriniai, kurių didžiausia leistina masė neviršija 7,5 tonos, naudojami medžiagų, įrangos arba mašinų pervežimui vairuotojo naudojimui jo darbo metu arba pristatyti kroviniams, pagamintiems amatų įmonėje, kurioje dirba vairuotojas, ir kurie yra naudojami tik 150 km spinduliu nuo įmonės buveinės ir su sąlyga, kad transporto priemonės vairavimas nėra vairuotojo pagrindinė veikla;“; [374 pakeit.]

3 straipsnio h punktas pakeičiamas taip:

„h)	transporto priemonėmis ar jų junginiais, naudojamais kroviniams vežti nekomerciniais tikslais;“;

1a)

3 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„ha)	prekėms vežti naudojamomis lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis, jei vežimas vykdomas ne samdos pagrindais ar už atlygį, o įmonės ar vairuotojo reikmėms, ir jei vairavimas nėra pagrindinė transporto priemonę vairuojančio asmens veikla;“; [375 pakeit.]

4 straipsnis papildomas šiuo r punktu:

„r)	vežimas nekomerciniais tikslais – vežimas keliais (išskyrus vežimą samdos pagrindais ar už atlygį arba savo sąskaita), už kurį negaunama atlygio ir pajamų arba įplaukų .“; [376 pakeit.]

2a)

4 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„ra)	gyvenamoji vieta – vairuotojo registruota gyvenamoji vieta valstybėje narėje.“; [377 pakeit.]

2b)	5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Minimalus vairuotojų amžius turi būti 18 metų.“ [378 pakeit.]

6 straipsnio 5 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„4 straipsnio e punkte apibrėžtos veiklos trukmė, taip pat transporto priemonės, naudojamos komercinėms operacijoms, kurioms netaikomas šis reglamentas, vairavimo trukmė vairuotojo turi būti įregistruota kaip kiti darbai; vairuotojas taip pat turi įregistruoti visą kitą buvimo darbo vietoje laiką, apibrėžtą Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio b punkte, pagal Reglamento (ES) Nr. 165/2014 34 straipsnio 5 dalies b punkto iii papunktį. Šis įrašas atliekamas ranka registracijos lape ar spaudinyje arba įvedamas panaudojant įrašymo įrangos rankinio įvedimo mechanizmą.“;

4)	7 straipsnis papildomas šia trečia pastraipa: „Su porininku dirbantis vairuotojas gali nuspręsti padaryti 45 minučių pertrauką transporto priemonėje, kurią vairuoja kitas vairuotojas, su sąlyga, kad jis tam kitam vairuotojui transporto priemonės vairuoti nepadeda.“;

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„6. Per bet kurias keturias paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai:

a)	keturiais normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais arba

b)	dviem normaliais ne trumpesniais nei 45 valandų kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir dviem sutrumpintais ne trumpesniais nei 24 valandų kassavaitinio poilsio laikotarpiais.

Taikant b punktą, sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laikotarpiu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki trečios savaitės, einančios po atitinkamos savaitės, pabaigos.“; [379 pakeit.]

b)	7 dalis pakeičiama taip: „7. Poilsio laikotarpis, kuriuo kompensuojamas sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis, pridedamas prie kito normalaus ne trumpesnio nei 45 valandų kassavaitinio poilsio laikotarpio pradžios arba pabaigos.“; [381 pakeit.]

įterpiamos šios dalys:

„8a. Normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitiniu poilsiu, kuriuo kompensuojamas ankstesnis sutrumpintas kassavaitinis poilsis, negali būti naudojamasi transporto priemonėje. Jais turi būti naudojamasi ne transporto priemonės kabinoje, o kokybiškame ir lyčių požiūriu tinkamame būste, kuriame yra vairuotojui tinkamos miegamosios bei sanitarinės sanitarinės ir miegamosios patalpos ir . Tas būstas turi būti tas : [382 pakeit.]

a)	kurį suteikia arba už kurį sumoka darbdavys arba [383 pakeit.]

b)	kuris yra vairuotojo gyvenamojoje vietoje arba kitoje jo pasirinktoje privačioje vietoje. [384 pakeit.]

8b. Transporto ūkio subjektas organizuoja vairuotojų darbą taip, kad vairuotojai galėtų pasinaudoti ne mažiau kaip vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu arba ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitiniu poilsiu, kuriuo kompensuojamas sutrumpintas kassavaitinis poilsis, savo gyvenamojoje vietoje kas tris arba kitoje vairuotoje pasirinktoje vietoje iki kiekvieno keturių paeiliui einančias savaites einančių savaičių laikotarpio pabaigos. Likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki tokio poilsio laikotarpio pradžios vairuotojas raštu informuoja transporto įmonę, ar laikotarpiu bus naudojamasi ne vairuotojo gyvenamojoje vietoje, o kitur. Vairuotojui pasirinkus ilsėtis savo gyvenamojoje vietoje, transporto įmonė skiria vairuotojui reikiamus išteklius sugrįžti namo. Įmonė dokumentuose užfiksuoja tai, kaip ji vykdo šią prievolę, ir šiuos dokumentus saugo savo patalpose, kad galėtų juos pateikti kontrolės institucijų prašymu . [385 pakeit.]

Vairuotojas deklaruoja, kad normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu arba ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitiniu poilsiu, kuriuo kompensuojamas sutrumpintas kassavaitinis poilsis, buvo pasinaudota vairuotojo pasirinktoje vietoje. Deklaracija saugoma įmonės patalpose.“; [386 pakeit.]

ca)

įtraukiama ši dalis:

„9a. Komisija ne vėliau kaip … [dveji metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] įvertina ir pateikia Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl to, ar galima priimti tinkamesnes vairuotojams, vykdantiems nemaršrutinio keleivių vežimo paslaugas, taikomas taisykles, kaip apibrėžta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte.“; [380 pakeit.]

5a)

įterpiamas šis straipsnis:

„8a straipsnis

1. Ne vėliau kaip … [šeši mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo] valstybės narės praneša Komisijai apie savo teritorijose esančių specialiųjų stovėjimo aikštelių vietas, o vėliau praneša apie visus šios informacijos pasikeitimus. Komisija išvardija visas viešai prieinamas specialiąsias transporto priemonių stovėjimo aikšteles bendroje oficialioje interneto svetainėje, kuri reguliariai atnaujinama.

2. Prie visų transporto priemonių stovėjimo aikštelių, kuriose yra bent I priede nurodyta įranga ir priemonės ir kurios yra paskelbtos Komisijos laikantis 2 dalies, įvažiavimo gali būti nurodyta, kad jos yra specialiosios transporto priemonių stovėjimo aikštelės.

3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų reguliariai atliekamos atsitiktinės patikros, siekiant patikrinti, ar transporto priemonių stovėjimo aikštelių sąlygos atitinka priede nustatytus specialiosioms transporto priemonių stovėjimo aikštelėms taikomus kriterijus.

4. Valstybės narės tiria skundus dėl sertifikuotų specialiųjų transporto priemonių stovėjimo aikštelių, kurios neatitinka priede nustatytų kriterijų.

5. Valstybės narės skatina kurti specialiąsias transporto priemonių stovėjimo aikšteles laikantis Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 39 straipsnio 2 dalies c punkto.

Komisija ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie vairuotojams tinkamas poilsio patalpas ir saugomas transporto priemonių stovėjimo aikšteles. Prie šios ataskaitos pridedamas reglamento projektas, kuriuo nustatomi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų specialiųjų transporto priemonių stovėjimo aikštelių sertifikavimo standartai ir procedūros. Ši ataskaita atnaujinama kiekvienais metais, remiantis Komisijos surinkta informacija pagal 5 dalį, ir joje pateikiamas siūlomų priemonių sąrašas, siekiant padidinti vairuotojams tinkamų poilsio patalpų ir saugomų transporto priemonių stovėjimo aikštelių skaičių ir kokybę.“ [387 pakeit.]

9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nukrypstant nuo 8 straipsnio, kai vairuotojas lydi keltu ar traukiniu gabenamą transporto priemonę ir naudojasi normaliu kasdienio poilsio laikotarpiu arba sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, tas laikotarpis negali būti pertraukiamas kita veikla, kurios bendra trukmė neviršija vienos valandos, daugiau kaip du kartus. Per tą normalų kasdienio poilsio arba sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį vairuotojui sudaromos sąlygos ilsėtis savo miegamojoje kajutėje, gulte ar miegamojoje vietoje.“; [388 pakeit.]

6a)

9 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a. 1 dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata gali būti taikoma ir normaliems kassavaitinio poilsio laikotarpiams, kai reisas keltu trunka 12 ar daugiau valandų. Per tą kassavaitinio poilsio laikotarpį vairuotojui sudaromos sąlygos ilsėtis miegamojoje kajutėje.“; [389 pakeit.]

6b)

10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Transporto ūkio subjektas nemoka samdomiems arba jai perduotiems vairuotojams jokių mokėjimų, netgi premijų ar priedų prie atlyginimo už nuvažiuotą atstumą, pristatymo greitį ir (arba) vežamų krovinių kiekį, jei šie mokėjimai skatina pažeisti šį reglamentą.“; [390 pakeit.]

12 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Jei saugiam eismui keliuose nekeliamas pavojus, vairuotojas gali išimtiniais atvejais nukrypti nuo 8 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 straipsnio 6 2 dalies antros pastraipos dalių po 30 minučių poilsio , kad per dvi valandas galėtų pasiekti tinkamą būstą, nurodytą 8 straipsnio 8a dalyje, darbdavio veiklos centrą , kuriame vairuotojas paprastai būna ir jame pasinaudoti kasdieniu ar kassavaitiniu poilsiu. Dėl tokio nukrypimo negali būti viršijama kasdienio ar kassavaitinio vairavimo trukmė arba sutrumpėti kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpiai. kuriame turėtų prasidėti vairuotojo kassavaitinis poilsis. Ne vėliau nei atvykęs į tinkamą būstą, Vairuotojas įrašymo įrangos registracijos lape ar spaudinyje arba darbo grafike ranka įrašo šio nukrypimo priežastį. Ši iki dviejų valandų trunkanti kelionė kompensuojama lygiaverčiu poilsiui skirtu laikotarpiu, kuriuo kartu su bet kuriuo kitu poilsio laikotarpiu, pasinaudojama iki trečios savaitės, einančios po atitinkamos savaitės, pabaigos .“; [391 pakeit.]

7a)

13 straipsnio 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

transporto priemonėmis ar transporto priemonių junginiais, kurių leidžiama maksimali masė neviršija 7,5 t ir kurias naudoja universaliųjų paslaugų teikėjai, apibrėžti 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo 2 straipsnio 13 punkte, naudoja siuntoms kaip pašto siuntoms pagal Direktyvos 97/67/EB 2 straipsnio 6 dalį pristatyti .“; [392 pakeit.]

7b)

13 straipsnio 1 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)

transporto priemonėmis, naudojamomis tik salose arba nuo likusios nacionalinės teritorijos dalies atskirtuose regionuose, kurių plotas neviršija 2 300 kvadratinių kilometrų ir kurie su likusia šalies teritorija nėra sujungti tiltu, brasta ar tuneliu, kuriais galėtų važiuoti motorinės transporto priemonės, taip pat kurie nesiriboja su jokia kita valstybe nare ;“; [393 pakeit.]

7c)

13 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„pa)	transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių maksimali leidžiama masė neviršija 44 t ir kurias statybos įmonė naudoja iki 100 km spinduliu nuo įmonės buveinės, su sąlyga, kad transporto priemonių vairavimas nėra vairuotojo pagrindinė veikla;“; [394 pakeit.]

14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Neatidėliotinais atvejais valstybės narės gali išimtinėmis aplinkybėmis suteikti laikiną išimtį ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui; ta išimtis turi būti deramai pagrįsta ir apie ją nedelsiant turi būti pranešta Komisijai.

Ši informacija visomis ES kalbomis skelbiama specialioje viešoje interneto svetainėje, kurią tvarko Komisija. “; [395 pakeit.]

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad 3 straipsnio a punkte nurodytų transporto priemonių vairuotojams būtų taikomos nacionalinės taisyklės, kuriomis suteikiama pakankama su leidžiama vairavimo trukme ir privalomomis pertraukomis bei poilsio laikotarpiais susijusi apsauga. Valstybės Atsižvelgiant į vairuotojų darbo sąlygas, taip pat kelių eismo saugumą ir vykdymo užtikrinimą, svarbu, kad valstybės narės praneša Komisijai apie atitinkamas tokiems vairuotojams taikomas nacionalines taisykles įrengtų stovėjimo aikšteles ir poilsio zonas, kuriose žiemos metu nebūtų sniego ir ledo, ypač Europos Sąjungos atokiausiuose ir (arba) periferiniuose regionuose .“; [396 pakeit.]

9a)

17 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„3a. Ataskaitoje pateikiamas autonominio vairavimo sistemų naudojimo valstybėse narėse ir vairuotojo galimybių registruoti laikotarpį, kurį autonominio vairavimo sistema yra įjungta, vertinimas ir, jei reikia, kartu pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, įskaitant būtinus reikalavimus vairuotojui tuos duomenis užregistruoti išmaniuosiuose tachografuose.“; [397 pakeit.]

10)

19 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento ir Reglamento (ES) Nr. 165/2014 pažeidimus, ir imasi visų reikiamų priemonių, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, ir proporcingos pažeidimų dydžiui, kaip nustatyta laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB (7) III priedo priede , atgrasomos ir nediskriminacinės. Nei už vieną šio reglamento ar Reglamento (ES) Nr. 165/2014 nuostatų pažeidimą negali būti taikoma daugiau kaip viena sankcija ar procedūra. Apie tas priemones ir sankcijų taikymo taisykles taisykles ir priemones, taip pat apie nacionaliniu lygmeniu pasirinktus jų proporcingumo vertinimo metodus ir kriterijus valstybės narės praneša Komisijai iki 29 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos dienos. Jos Valstybės narės nedelsdamos praneša apie bet kokius tų priemonių ir taisyklių toms priemonėms ir taisyklėms įtakos turinčius pakeitimus. Komisija atitinkamai apie tas taisykles ir priemones ir bet kokius jų pakeitimus informuoja kitas valstybes nares.

Ši informacija visomis ES kalbomis skelbiama specialioje viešoje interneto svetainėje, kurią tvarko Komisija, pateikiant išsamią informaciją apie tokias sankcijas, taikomas ES valstybėse narėse. “; [398 pakeit.]

11)

22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis pakeičiama taip: „1. Valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja ir nepagrįstai nedelsdamos viena kitai teikia pagalbą, kad padėtų nuosekliai taikyti šį reglamentą ir veiksmingai užtikrintų jo nuostatų vykdymą, laikydamosi Direktyvos 2006/22/EB 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“;

2 dalis papildoma šiuo c punktu:

„c)	ir kita konkrečia informacija, įskaitant įmonės rizikos vertinimą, galinčia turėti pasekmių šio reglamento nuostatų laikymuisi.“;

c)	įterpiamos šios dalys: „3a. Keisdamosi informacija pagal šį reglamentą, valstybės narės naudojasi ryšių palaikymo įstaigomis, paskirtomis pagal Direktyvos 2006/22/EB 7 straipsnį. „3b. Tarpusavio administracinis bendradarbiavimas vykdomas ir pagalba teikiama nemokamai.“;

12)	25 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. 1 dalyje nurodytais atvejais Komisija, laikydamasi 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas bendras požiūris į šio reglamento įgyvendinimą .“; [399 pakeit.]

12a)

Papildoma šiuo priedu:

„Būtinieji reikalavimai, taikomi transporto priemonių stovėjimo aikštelėms

A dalis. Paslaugų infrastruktūra

Švarūs, veikiantys ir reguliariai tikrinami tualetai su vandentiekio čiaupais:

—	iki 10 vietų – bent vienas tualetų blokas su keturiais tualetais,

—	nuo 10 iki 25 vietų – bent vienas tualetų blokas su aštuoniais tualetais,

—	nuo 25 iki 50 vietų – bent du tualetų blokai po 10 tualetų,

—	nuo 50 iki 75 vietų – bent du tualetų blokai po 15 tualetų,

—	nuo 75 iki 125 vietų – bent keturi tualetų blokai po 15 tualetų,

—	virš 125 vietų – bent šeši tualetų blokai po 15 tualetų;

Švarūs, veikiantys ir reguliariai tikrinami dušai:

—	iki 10 vietų – bent vienas dušų blokas su dviem dušais,

—	nuo 25 iki 50 vietų – bent du dušų blokai po penkis dušus,

—	nuo 50 iki 75 vietų – bent du dušų blokai po 10 dušų,

—	nuo 75 iki 125 vietų – bent keturi dušų blokai po 12 dušų,

—	virš 125 vietų – bent šeši dušų blokai po 15 dušų;

3)	Tinkama prieiga prie geriamojo vandens;

4)	Tinkama valgio gaminimo įranga, užkandinė ar restoranas;

5)	Vietoje arba netoliese veikianti parduotuvė, kurioje galima įsigyti įvairaus maisto, gėrimų ir kt. produktų;

6)	Pakankamas tinkamos talpos šiukšlių dėžių kiekis;

7)	Šalia stovėjimo aikštelės įrengta priedanga nuo lietaus arba saulės;

8)	Nenumatytų atvejų planas / krizių valdymo administracija / pagalbos tarnybų kontaktiniai duomenys žinomi darbuotojams;

9)	Iškylos stalai su suolais arba tinkamas alternatyvų kiekis;

10)	Specialioji belaidžio (Wi-Fi) interneto ryšio paslauga;

11)	Rezervavimo, mokėjimo ir sąskaitų faktūrų sistema, kurią taikant grynieji pinigai nenaudojami;

12)	Nuorodų apie esamas laisvas vietas sistema (vietoje ir internete);

13)	Infrastruktūra yra pritaikyta vyrams ir moterims.

B dalis. Apsaugos priemonės

1)	Ištisinis transporto priemonių stovėjimo aikštelės atitvaras nuo aplinkinės teritorijos, pvz., tvora arba kitoks užkardas, kurie neleidžia atsitiktinai arba tikslingai neteisėtai patekti į stovėjimo aikštelę arba neleidžia patekti į aikštelę tam tikrą laiką;

2)	Į stovėjimo aikštelę įleidžiami tik sunkvežimių stovėjimo aikštelės naudotojai ir sunkvežimių stovėjimo aikštelės darbuotojai;

3)	Vietoje atliekamas skaitmeninis įrašymas (bent 25 fps dažniu). Sistema įrašymą vykdo nuolat arba judesio aptikimo režimu;

4)	CCTV sistema, kuri gali stebėti visą užtvarą, užtikrinant, kad visa veikla, vykdoma arti užtvaros ar prie jos, gali būti aiškiai fiksuojama (CCTV fiksuojamas vaizdas);

5)	Patrulių ar kitu būdu vykdoma teritorijos stebėsena;

6)	Apie kiekvieną nusikalstamo pobūdžio incidentą pranešama sunkvežimių stovėjimo aikštelės darbuotojams ir policijai. Jei įmanoma, transporto priemonė turi būti sulaikyta, kol bus gauti policijos nurodymai;

7)	Visą laiką apšviestos važiuojamosios ir pėstiesiems skirtos juostos;

8)	Pėsčiųjų sauga specialiosiose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse;

9)	Transporto priemonių stovėjimo aikštelės stebėjimas vykdant tinkamą ir proporcingą saugumo kontrolę;

10)	Aiškiai nurodytas (-i) pagalbos tarnybų telefono numeris (-iai).“ [400 pakeit.]

2 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 165/2014 iš dalies keičiamas taip:

-1)

1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Šiame reglamente nustatomos prievolės ir reikalavimai, susiję su tachografų, naudojamų kelių transporto priemonėse siekiant patikrinti, kaip laikomasi Reglamento (EB) Nr. 561/2006, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/15/EB (8) ir Tarybos direktyvos 92/6/EEB (9) , Reglamento (EB) Nr. 1072/2009, Tarybos direktyvos 92/106/EEB (10) , Direktyvos 96/71/EB ir Direktyvos 2014/67/ES, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės, konstrukcija, montavimu, naudojimu, bandymu ir kontrole.“; [401 pakeit.]

-1a)

2 straipsnio 2 dalyje įterpiamas šis punktas:

„ha)	išmanusis tachografas – skaitmeninis tachografas, kuriame įdiegta vietos nustatymo paslauga, veikianti remiantis palydovine navigacijos sistema, automatiškai nustatančia jo buvimo vietą, pagal šį reglamentą;“; [402 pakeit.]

-1b)

3 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Ne vėliau kaip (11) … [3 metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo] išmanusis tachografas sumontuojamas toliau nurodytose transporto priemonėse:

a)	valstybėje narėje, kuri nėra jų registracijos valstybė narė, veikiančiose transporto priemonėse, kuriose yra sumontuotas analoginis tachografas,

b)	valstybėje narėje, kuri nėra jų registracijos valstybė narė, veikiančiose transporto priemonėse, kuriose yra sumontuotas skaitmeninis tachografas, atitinkantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priede, taikytame iki 2011 m. rugsėjo 30 d., nurodytas specifikacijas arba

c)	valstybėje narėje, kuri nėra jų registracijos valstybė narė, veikiančiose transporto priemonėse, kuriose yra sumontuotas skaitmeninis tachografas, atitinkantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priede, taikomame nuo 2011 m. spalio 1 d., nurodytas specifikacijas.“; [403 pakeit.]

-1c)

3 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„4a. Ne vėliau kaip… [4 metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo] valstybėje narėje, kuri nėra jų registracijos valstybė narė, veikiančiose transporto priemonėse, kuriose yra sumontuotas skaitmeninis tachografas, atitinkantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priedo, taikomo nuo 2012 m. spalio 1 d., reikalavimus, sumontuojamas išmanusis tachografas.“; [404 pakeit.]

-1d)

3 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„4b. Ne vėliau kaip … [5 metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo] valstybėje narėje, kuri nėra jų registracijos valstybė narė, veikiančiose transporto priemonėse, kuriose yra sumontuotas išmanusis tachografas, atitinkantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/799 (12) IC priedo reikalavimus, sumontuojamas išmanusis tachografas.“; [405 pakeit.]

-1e)

4 straipsnio 2 dalyje po trečios įtraukos įterpiama ši įtrauka:

„—	turi pakankamai atminties, kad galėtų saugoti visus pagal šį reglamentą reikalaujamus duomenis;“; [406 pakeit.]

-1f)

7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad asmens duomenys pagal šį reglamentą būtų tvarkomi tik siekiant patikrinti atitikimą šiam reglamentui ir Reglamentui (EB) Nr. 561/2006, Direktyvai 2002/15/EB, Tarybos direktyvai 92/6/EEB, Tarybos direktyvai 92/106/EEB, Reglamentui (EC) Nr. 1072/2009, Direktyvai 96/71/EB ir Direktyvai 2014 / 67/ES, kiek tai susiję su kelių transporto darbuotojų komandiravimu, ir direktyvai, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71 / EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės, laikantis Reglamento (ES) 2016/679 ir Direktyvos 2002 / 58 / EB ir prižiūrint Reglamento (ES) Nr. 2016/679 51 straipsnyje nurodytai valstybės narės priežiūros institucijai.“; [407 pakeit.]

-1 g)

7 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad asmens duomenys būtų apsaugoti nuo jų panaudojimo kitais tikslais nei tie, kurie yra griežtai susiję su šiuo reglamentu ir Reglamentu (EB) Nr. 561/2006, Direktyva 2002/15/EB, Tarybos direktyva 92/6/EEB, Tarybos direktyva 92/106/EEB, Reglamentu (EB) Nr. 1072/2009, Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES, kiek tai susiję su kelių transporto darbuotojų komandiravimu, ir direktyva, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės, laikantis 1 dalies ir kai tai susiję su:“; [408 pakeit.]

8 straipsnio 1 dalies antra įtrauka pakeičiama taip:

„—	kas tris bendros vairavimo trukmės valandas ir kiekvieną kartą, kai transporto priemonė kerta valstybės narės sieną; [409 pakeit.]

—	kiekvieną kartą, kai transporto priemonė pakraunama ir iškraunama;“ [410 pakeit.]

1a)

8 straipsnio 1 dalyje įterpiama ši pastraipa:

„Kad kontrolės institucijoms būtų lengviau patikrinti, ar laikomasi reikalavimų, išmanusis tachografas taip pat registruoja, ar transporto priemonė naudota prekėms ar keleiviams vežti, kaip reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006.“; [411 pakeit.]

1b)

8 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Transporto priemonėse, pirmą kartą užregistruotose … [24 mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos], sumontuojamas tachografas pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrąją įtrauką ir 8 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.“; [412 pakeit.]

1c)

9 straipsnio 2 dalis pakeičiamas taip:

„2. Ne vėliau kaip… [1 metai po šio reglamento įsigaliojimo] valstybės narės savo kontrolės institucijas tinkamu mastu aprūpina nuotolinio ankstyvo nustatymo įranga, būtina šiame straipsnyje nurodytam duomenų perdavimui užtikrinti , atsižvelgiant į konkrečius tų valstybių narių vykdymo užtikrinimo reikalavimus ir strategijas. Iki to laiko valstybės narės gali spręsti, ar savo kontrolės institucijas aprūpinti tokia nuotolinio ankstyvo nustatymo įranga. “; [413/rev pakeit.]

1d)

9 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. 1 dalyje nurodytas ryšys su tachografu užmezgamas, tik jei to reikalaujama naudojant kontrolės institucijų įrangą. Ryšys apsaugomas siekiant užtikrinti duomenų saugumą ir įrašančios bei kontrolės įrangos autentiškumą. Prieiga prie perduotų duomenų suteikiama tik kontrolės institucijoms, įgaliotoms tikrinti, ar nepažeidžiami 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti Sąjungos teisės aktai ir šis reglamentas, ir dirbtuvėms, jei tokia prieiga būtina siekiant patikrinti, ar tachografas veikia tinkamai. “; [414 pakeit.]

1e)

11 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„Siekiant užtikrinti, kad išmanieji tachografai atitiktų šiame reglamente nustatytus principus ir reikalavimus, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, patvirtina išsamias nuostatas, būtinas vienodam 8, 9 ir 10 straipsnių taikymui, išskyrus nuostatas, kuriomis būtų numatytas papildomų duomenų registravimas tachografu.

Ne vėliau kaip … [12 mėnesių po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija patvirtina įgyvendinimo aktus, kuriais nustato išsamias taisykles, kaip registruoti visus transporto priemonės sienos kirtimo atvejus, nurodytus 8 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antroje įtraukoje ir 8 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. “; [415 pakeit.]

1f)

34 straipsnio 5 dalies b punkto iv papunktis keičiamas taip:

„iv )

prie ženklo

: pertraukas, poilsį, metines ar laikinojo nedarbingumo atostogas, prie ženklo „keltas / traukinys“: Papildomai prie ženklo

: poilsio laikas, praleistas kelte ar traukinyje, kaip reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 9 straipsnį.“ ; [416 pakeit.]

34 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„7. Atvykęs į sustoti tinkamą vietą, vairuotojas į skaitmeninį tachografą Kai tachografas negali automatiškai registruoti sienos kirtimo atvejų , atvykęs į pirmą galimą laisvą sustojimo vietą, vairuotojas įveda tų šalių, kuriose kasdienio darbo laikas prasidėjo ir baigėsi, simbolius, taip pat informaciją apie tai, kur ir kada jis kirto sieną būdamas transporto priemonėje. Kirtus naujos šalies sieną, šalies kodas įvedamas tachografo kategorijoje PRADŽIA. Valstybės narės gali reikalauti, kad transporto priemonių, kurios naudojamos jų teritorijoje atliekant vežimo operacijas, vairuotojai prie šalies simbolio nurodytų išsamesnius geografinius duomenis, jei tos valstybės narės tuos išsamius geografinius duomenis perdavė Komisijai anksčiau nei 1998 m. balandžio 1 d.“; [417 pakeit.]

2a)	34 straipsnis papildomas šia dalimi: „7a. Vairuotojai turi būti mokomi, kaip tinkamai naudoti tachografą, kad būtų galima visapusiškai naudoti įrangą. Vairuotojas nepadengia mokymų, kuriuos turėtų teikti darbdavys, išlaidų.“; [418 pakeit.]

2b)	34 straipsnis papildomas šia dalimi: „7b. Kuo daugiau kontrolės institucijų turėtų būti apmokytos, kaip tiksliai skaityti ir stebėti tachografo duomenis.“ [419 pakeit.]

2c)

36 straipsnio 1 dalies i punktas pakeičiamas taip:

„i )	einamosios dienos registracijos lapus ir praėjusias 56 dienas naudotus registracijos lapus ;“ [420 pakeit.]

2d)

36 straipsnio 1 dalies iii punktas pakeičiamas taip:

„iii)

tą dieną ir praėjusias 56 dienas ranka darytus visus įrašus ir atsispausdintus spaudinius, kaip reikalaujama pagal šį reglamentą ir Reglamentą (EB) Nr. 561/2006.“; [421 pakeit.]

2e)

36 straipsnio 2 dalies ii punktas pakeičiamas taip:

„ii )

tą dieną ir praėjusias 56 dienas ranka darytus visus įrašus ir atsispausdintus spaudinius, kaip reikalaujama pagal šį reglamentą ir Reglamentą (EB) Nr. 561/2006.“. [422 pakeit.]

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 197, 2018 6 8, p. 45.

(2) OL C 176, 2018 5 23, p. 57.

(3) 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006 4 11, p. 1).

(5) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(6) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 60, 2014 2 28, p. 1).

(7) 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Tarybos direktyvą 88/599/EEB (OL L 102, 2006 4 11, p. 35).

(8) 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (OL L 80, 2002 3 23, p. 35).

(9) 1992 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 92/6/EEB dėl greičio ribotuvų įrengimo ir naudojimo kai kurių kategorijų transporto priemonėse Bendrijoje (OL L 57, 1992 3 2, p. 27).

(10) 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyva 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo (OL L 368, 1992 12 17, p. 38).

(11) Jei kelių transporto dokumentų rinkinys įsigalios 2019 m., Komisijos įgyvendinimo akto dėl išmaniųjų tachografų 2-oji versija iki 2019–2020 m. (žr. toliau pateiktą 11 straipsnį), po to bus laipsniškai taikomas modifikavimo metodas.

(12) 2016 m. kovo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/799, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 ir nustatomi tachografų ir jų komponentų konstrukcijos, bandymo, įrengimo, naudojimo ir remonto reikalavimai (OL L 139, 2016 5 26, p. 1).

2021 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 116/59

P8_TA(2019)0341

Priderinimas prie kelių transporto sektoriaus pokyčių ***I

2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, derinant prie sektoriaus pokyčių, iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 ir Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 (COM(2017)0281 – C8-0169/2017 – 2017/0123(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 116/13)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0281),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0169/2017),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 1 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0204/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 197, 2018 6 8, p. 38.

(2) OL C 176, 2018 5 23, p. 57.

P8_TC1-COD(2017)0123

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/…, kuriuo, derinant prie sektoriaus pokyčių, iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 ir Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)	reglamentų (EB) Nr. 1071/2009 (4) ir (EB) Nr. 1072/2009 (5) įgyvendinimo patirtis parodė, kad tam tikri tuose reglamentuose nustatytų taisyklių aspektai turėtų būti patobulinti;

(2)

jei nacionalinėje teisėje nenumatyta kitaip, kol kas vertimosi profesine vežimo kelių transportu veikla taisyklės netaikomos įmonėms, kurios krovinių vežimo kelių transportu veikla verčiasi naudodamos tik motorines transporto priemones, kurių leidžiama pakrautos transporto priemonės , įskaitant priekabą, masė neviršija 3,5 tonų, arba tos ribos neviršijančius transporto priemonių junginius. Tokių įmonių, vykdančių nacionalines ir tarptautines vežimo operacijas, skaičius didėja. Todėl kelios valstybės narės nusprendė toms įmonėms taikyti Reglamente (EB) Nr. 1071/2009 nustatytas vertimosi profesine vežimo kelių transportu veikla taisykles. Siekiant , kad, taikant bendras taisykles, būtų išvengta galimų spragų ir užtikrintas minimalus sektoriaus, tarptautiniam transportui naudojančio motorines transporto priemones, kurių leidžiama pakrautos transporto priemonės , įskaitant priekabą, masė neviršija 2,4– 3,5 tonų, specializacijos lygis ir taip būtų suderintos visų vežėjų konkurencijos sąlygos, ši nuostata turėtų būti išbraukta, o su faktine ir nuolatine buveine ir tinkama finansine būkle susiję vertimosi profesine vežimo kelių transportu veikla reikalavimai turėtų tapti privalomi būti taikomi vienodai, tuo pat metu vengiant neproporcingai didelės administracinės naštos. Kadangi šis reglamentas taikomas tik įmonėms, vežančioms prekes samdos pagrindais ar už atlygį, ši nuostata netaikoma įmonėms, kurios vežimo operacijas vykdo savo sąskaita ; [110 pakeit.]

(2a)	remiantis Komisijos poveikio vertinime pateiktais skaičiavimais, 2020–2035 m. laikotarpiu įmonės sutaupytų 2,7–5,2 mlrd. EUR; [111 pakeit.]

(3)

šiuo metu valstybės narės turi teisę norintiems verstis profesine vežimo kelių transportu veikla taikyti ne tik Reglamente (EB) Nr. 1071/2009 nustatytus, bet ir papildomus reikalavimus. Paaiškėjo, kad ši galimybė nėra reikalinga būtiniems poreikiams patenkinti ir dėl jos susiformavo skirtinga leidimo verstis tokia veikla praktika. Todėl ji turėtų būti panaikinta;

(4)

būtina užtikrinti, kad tam siekiant kovoti su priedangos įmonių reiškiniu ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją bei vienodas sąlygas vidaus rinkoje, būtini aiškesni įsisteigimo kriterijai, intensyvesnė stebėsena ir vykdymo užtikrinimas bei geresnis valstybių narių bendradarbiavimas. Tam tikroje valstybėje narėje įsisteigę vežėjai kelių transportu turėtų nuolat faktiškai būti toje valstybėje narėje nuolat faktiškai būtų ir iš jos vykdytų tikrai vykdyti savo transporto veiklą bei didelę darbo dalį . Todėl, atsižvelgiant į sukauptą patirtį, būtina paaiškinti ir sustiprinti nuostatas, susijusias su faktinės ir nuolatinės buveinės turėjimu , vengiant neproporcingos administracinės naštos ; [112 pakeit.]

(5)

vertimasis profesine veikla iš dalies priklauso nuo nepriekaištingos susijusios įmonės reputacijos, todėl reikia paaiškinti, į kurių asmenų veiksmus turi būti atsižvelgiama, kokios administracinės procedūros turi būti taikomos ir po kokio laukimo laikotarpio nepriekaištingą reputaciją praradęs transporto vadybininkas ją gali atgauti;

(6)	atsižvelgiant į tai, kad sunkūs nacionalinių mokesčių taisyklių pažeidimai gali turėti didelį poveikį sąžiningos konkurencijos krovinių vežimo kelių transportu rinkoje sąlygoms, jie turėtų būti įtraukti į dalykų, svarbių atliekant nepriekaištingos reputacijos vertinimą, sąrašą;

(7)

atsižvelgiant į tai, kad sunkūs Sąjungos taisyklių, reglamentuojančių darbuotojų komandiravimą , kabotažą ir sutartiniams įsipareigojimams taikomų teisės aktų pažeidimai gali turėti didelį poveikį krovinių vežimo kelių transportu rinkai, jie turėtų būti įtraukti į dalykų, svarbių atliekant nepriekaištingos reputacijos vertinimą, sąrašą; [113 pakeit.]

(8)

rinkoje yra svarbi sąžininga konkurencija, todėl vertinant nepriekaištingą transporto vadybininkų ir transporto įmonių reputaciją turėtų būti atsižvelgiama į su šiuo klausimu susijusių Sąjungos taisyklių pažeidimus. Atitinkamai turėtų būti paaiškinti Komisijos įgaliojimai nustatyti susijusių pažeidimų sunkumo lygį;

(9)

kompetentingoms nacionalinėms institucijoms sunku nustatyti, kokius dokumentus turi pateikti transporto įmonės, kad įrodytų savo finansinę būklę, visų pirma, jei jos neturi patvirtintos metinės atskaitomybės. Turėtų būti paaiškintos taisyklės, susijusios su reikalaujamais finansinės būklės įrodymais;

(10)

įmonės, kurios verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla naudodamos tik motorines transporto priemones, kurių leidžiama pakrautos transporto priemonės , įskaitant priekabą, masė neviršija yra 2,4– 3,5tonų, arba tos ribos neviršijančius transporto priemonių junginius tonos , ir užsiima tarptautinio transporto veikla, turėtų tenkinti minimalaus minimalios finansinės būklės lygio sąlygą, kad užtikrintų, jog jos turi turėtų priemonių nuolat ir ilgą laiką vykdyti operacijas. Tačiau aptariamos šiomis transporto priemonėmis atliekamos operacijos paprastai būna riboto masto, todėl atitinkami reikalavimai turėtų mažiau griežti, nei tie, kurie taikomi tą ribą viršijančias transporto priemones ar jų junginius naudojantiems vežėjams; [114 pakeit.]

(11)

kad nacionalinės valdžios institucijos, atsakingos už susijusių taisyklių vykdymo užtikrinimą, turėtų pakankamai informacijos apie vežėjus, kurių veikla tiriama, nacionaliniuose elektroniniuose registruose laikoma informacija apie vežėjus turėtų būti kuo išsamesnė išsami ir atnaujinama . Visų pirma, geriau užtikrinti reglamentų (EB) Nr. 1071/2009 ir (EB) Nr. 1072/2009 nuostatų vykdymą nacionaliniu ir tarpvalstybiniu mastu turėtų padėti tokia informacija, kaip vežėjų turimų transporto priemonių valstybinių numerių ženklai, samdomų darbuotojų skaičius ir rizikos vertinimas ir pagrindinė finansinė informacija. Be to, kad už vykdymo užtikrinimą atsakingi pareigūnai, įskaitant tuos, kurie atlieka patikrinimus keliuose, susidarytų aiškų ir išsamų įspūdį apie tikrinamus vežėjus, jiems turėtų būti tikruoju laiku tiesiogiai prieinama visa aktuali informacija. Todėl nacionaliniai elektroniniai registrai turėtų būti išties sąveikūs, o juose esantys duomenys turėtų būti tikruoju laiku tiesiogiai prieinami visiems kiekvienos valstybės narės paskirtiems pareigūnams, atsakingiems už vykdymo užtikrinimą. Todėl nacionalinį elektroninį registrą reglamentuojančios taisyklės turėtų būti atitinkamai pakeistos; [115 pakeit.]

(12)

Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 IV priede pateikta sunkiausio pažeidimo, susijusio su kasdienės vairavimo trukmės viršijimu, apibrėžtis neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 561/2006 (6) išdėstytų susijusių galiojančių nuostatų. Dėl tokio nederėjimo nacionalinėms valdžios institucijoms kyla neaiškumų, jos taiko skirtingą praktiką ir joms yra sunku užtikrinti aptariamų taisyklių vykdymą. Todėl siekiant užtikrinti šių dviejų reglamentų nuoseklumą apibrėžtis turėtų būti išdėstyta aiškiau;

(13)

nacionalines vežimo operacijas, kurias priimančioje valstybėje narėje laikinai vykdo vežėjai nerezidentai (toliau – kabotažas), reglamentuojančios taisyklės turėtų būti aiškios ir paprastos, o jų vykdymas – lengvai užtikrinamas, kartu iš esmės išlaikant iki šiol užtikrintą liberalizacijos lygį; [116 pakeit.]

(14)

siekiant vengti važiavimo be krovinių, turėtų būti leidžiamos kabotažo operacijos priimančiojoje valstybėje narėje taikant konkrečius apribojimus. Tuo tikslu, o kartu siekiant palengvinti patikrinimus ir panaikinti neaiškumą, po tarptautinio vežimo atliekamų kabotažo operacijų skaičius nebeturėtų būti ribojamas, o tokioms operacijoms atlikti turimų dienų skaičius turėtų būti sumažintas; [117 pakeit.]

(14a)

siekiant užkirsti kelią sistemingam kabotažo operacijų vykdymui – dėl jų galėtų susiformuoti nuolatinė arba tęstinė praktika, kuri iškraipytų nacionalinę rinką – laikotarpis kabotažo operacijoms priimančiojoje valstybėje narėje atlikti turėtų būti sutrumpintas. Be to, vežėjams neturėtų būti leidžiama vykdyti naujų kabotažo operacijų toje pačioje priimančiojoje valstybėje narėje tam tikru laikotarpiu ir tol, kol jie nebus įvykdę naujos tarptautinio vežimo iš įmonės įsisteigimo valstybės narės operacijos. Šia nuostata nedaromas poveikis tarptautinio transporto operacijų vykdymui; [118 pakeit.]

(15)

veiksmingas ir efektyvus taisyklių laikymosi užtikrinimas yra sąžiningos konkurencijos vidaus rinkoje prielaida. Nepaprastai svarbus tolesnis vykdymo užtikrinimo priemonių skaitmeninimas, kad būtų atlaisvinti vykdymo užtikrinimo pajėgumai, sumažinta tarptautiniams vežėjams – o ypač MVĮ – tenkanti bereikalinga administracinė našta, geriau nustatomi didelės rizikos vežėjai ir aptinkama nesąžininga praktika. Kad važtos dokumentai taptų bepopieriais, elektroninių dokumentų, visų pirma elektroninio važtaraščio pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (e. CMR), naudojimas ateityje turėtų tapti taisykle. Turėtų būti aiškiau nustatytos priemonės, kuriomis vežėjai kelių transportu galėtų įrodyti atitiktį kabotažo operacijas reglamentuojančioms taisyklėms. Kaip tokia priemonė turėtų būti pripažintas elektroninės transporto informacijos naudojimas ir perdavimas, nes taip turėtų būti lengviau teikti susijusius įrodymus, o kompetentingoms institucijoms – juos apdoroti. Tuo tikslu turėtų būti naudojamas patikimas ir autentiškas formatas. Atsižvelgiant į tai, kad transporto ir logistikos sektoriuose vis dažniau elektroninėmis priemonėmis veiksmingai keičiamasi informacija, svarbu užtikrinti reglamentavimo sistemų ir nuostatų dėl administracinių procedūrų supaprastinimo nuoseklumą; [119 pakeit.]

(15a)

ypač svarbu greitai pradėti naudoti pažangųjį tachografą, nes jis vykdymo užtikrinimo institucijoms suteiks galimybių atlikti patikrinimus keliuose ir greičiau bei veiksmingiau aptikti pažeidimus ir netinkamą praktiką, o tai padės geriau įgyvendinti šį reglamentą; [120 pakeit.]

(16)

tarptautinio vežimo taisyklės yra skirtos transporto įmonėms ir šios patiria jų pačių padarytų pažeidimų pasekmes. Tačiau, siekdamos išvengti įmonių, užsakančių krovinių vežimo kelių transportu paslaugas, piktnaudžiavimo, valstybės narės taip pat turėtų nustatyti sankcijas siuntėjams ir, ekspeditoriams, rangovams ir subrangovams , sąmoningai užsakantiems vežimo paslaugas, kurias teikiant pažeidžiamos Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 nuostatos . Kai vežimo paslaugas užsakančios įmonės tas paslaugas užsako nedidelės rizikos transporto įmonėse, joms turėtų tekti mažesnė atsakomybė ; [121 pakeit.]

(16a)

siūlomos įsteigti Europos darbo institucijos tikslas – teikti paramą ir sudaryti palankias sąlygas nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija siekiant užtikrinti veiksmingą atitinkamos Sąjungos teisės vykdymą. Teikdama paramą ir sudarydama palankias sąlygas šiam reglamentui įgyvendinti Institucija gali atlikti svarbų vaidmenį padedant kompetentingoms institucijoms keistis informacija, remiant valstybių narių pajėgumų stiprinimą keičiantis darbuotojais, vykdant mokymus ir padedant valstybėms narėms organizuoti koordinuotus patikrinimus. Tokiu būdu būtų stiprinamas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas, pagerintas veiksmingas kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir padedama kovoti su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu taisyklėmis; [122 pakeit.]

(16b)

kelių transporto teisės aktai turėtų būti sugriežtinti, siekiant užtikrinti tinkamą Reglamento „Roma I“ taikymą ir vykdymą taip, kad darbo sutartyse atsispindėtų įprastinė darbuotojų darbo vieta. Papildomos ir tiesiogiai su Reglamentu „Roma I“ susijusios pagrindinės Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 nuostatos yra skirtos kovai su priedangos įmonėmis ir jomis siekiama užtikrinti tinkamus bendrovių steigimo kriterijus. Šias nuostatas reikia sugriežtinti, kad būtų užtikrintos darbuotojų teisės jiems laikinai dirbant už savo įprastinės darbo vietos ribų ir siekiant užtikrinti sąžiningą transporto įmonių konkurenciją; [123 pakeit.]

(17)

šiame reglamente tam tikru lygiu suderinamos kai kurios sritys, visų pirma, susijusios su vežimu mažos keliamosios galios krovininėmis transporto priemonėmis ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo praktika, kurios iki šiol Sąjungos teisės aktais nebuvo suderintos, tačiau jo tikslų, t. y. suderinti konkurencijos sąlygas ir geriau užtikrinti reikalavimų vykdymą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siekiamo tikslo ir tarpvalstybinio kelių transporto pobūdžio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Todėl laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(18)

siekiant atsižvelgti į rinkos pokyčius ir technikos pažangą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 I, II ir III priedai, tas reglamentas papildomas parengtu sunkių pažeidimų, be nustatytųjų Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 IV priede, dėl kurių gali būti prarasta nepriekaištinga reputacija, kategorijų, rūšių ir sunkumo lygių sąrašu ir iš dalies keičiami Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 I, II ir III priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad konsultacijos būtų vykdomos pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (7) nustatytus principus. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(19)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 ir Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4 dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas išbraukiamas pakeičiamas taip ;:

„a)	įmonėms, kurios verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla, naudodamos tik motorines transporto priemones, kurių leistina pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, masė yra mažesnė kaip 2,4 tonos;

aa)	įmonėms, kurios verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla, naudodamos tik motorines transporto priemones, kurių leistina pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, masė yra mažesnė kaip 3,5 tonos ir kurios naudojamos vykdant išimtinai nacionalines vežimo operacijas;“; [124 pakeit.]

ii)

b punktas pakeičiamas taip:

„b)

įmonėms, kurios teikia keleivių gabenimo kelių transportu paslaugas išimtinai nekomerciniais tikslais arba kurioms keleivių gabenimas kelių transportu nėra pagrindinė veikla.

Vežimu išimtinai nekomerciniais tikslais laikytinas vežimas keliais, už kurį negaunama jokio atlygio ir iš kurio negaunama jokių pajamų, pavyzdžiui, asmenų vežimas labdaros tikslais arba tik asmeniniais sumetimais kurio tikslas nėra gauti pelno vairuotojui ar kitiems asmenims, pavyzdžiui, kai paslauga teikiama labdaros ar filantropiniais pagrindais ;“; [125 pakeit.]

įrašoma ši 6 dalis:

„6. 3 straipsnio 1 dalies b ir d punktai ir 4, 6, 8, 9, 14, 19 ir 21 straipsniai netaikomi įmonėms, kurios verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla naudodamos tik motorines transporto priemones, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, arba transporto priemonių junginius, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų.

Tačiau valstybės narės gali:

a)	reikalauti, kad tos įmonės taikytų kai kurias arba visas pirmoje pastraipoje nurodytas nuostatas;

b)	visų arba kai kurių kategorijų vežimo kelių transportu operacijoms nustatyti mažesnę, nei pirmoje pastraipoje nurodyta, ribą.“ [126 pakeit.]

2)	3 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

turėti tinkamas, įmonės veiklą atitinkančias patalpas, kuriose ji laiko svarbiausius gali gauti prieigą prie svarbiausių įmonės dokumentus dokumentų originalų elektronine ar bet kuria kita forma , visų pirma, komercines sutartis komercinių sutarčių , apskaitos, personalo valdymo dokumentus dokumentų , darbo sutartis, dokumentus sutarčių, socialinio draudimo dokumentų, dokumentų , kuriuose yra duomenų apie kabotažą, darbuotojų komandiravimą ir vairavimo ir poilsio laiką, ir kitus dokumentus kitų dokumentų , su kuriais kompetentinga valdžios institucija turi turėti galimybę susipažinti, kad galėtų patikrinti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų sąlygų;“; [127 pakeit.]

aa)

įterpiamas šis punktas:

„aa)	b punkte nurodytos transporto priemonės pagal vežimo sutartį įsisteigimo vietos valstybėje narėje per keturias savaites atlieka bent vieną krovinių pakrovimo arba iškrovimo operaciją;“; [128 pakeit.]

c punktas pakeičiamas taip:

„c)	toje valstybėje narėje esančiose patalpose , nurodytose a punkte, faktiškai ir nepertraukiamai vykdyti administracinę ir komercinę veiklą, naudodamasi tinkama administracine įranga ir priemonėmis;“; [129 pakeit.]

įrašomas šis d punktas:

„d)	naudodamasi toje valstybėje narėse esančia tinkama technine įranga veiksmingai ir nuolat valdyti vežimo operacijas, atliekamas b punkte nurodytomis transporto priemonėmis;“; [130 pakeit.]

įrašomas šis e punktas:

„e)	turėti jos veiklos mastą atitinkančio turto ir įdarbinti atitinkamą skaičių darbuotojų.“;

da)

įtraukiamas šis punktas:

„f)	užtikrinti aiškų ryšį tarp vykdomų transporto operacijų ir valstybės narės, kurioje įmonė yra įsisteigusi, turėti veiklos centrą ir galimybę naudotis pakankamu skaičiumi stovėjimo vietų, kuriose būtų reguliariai statomos b punkte nurodytos transporto priemonės;“; [131 pakeit.]

db)

įtraukiamas šis punktas:

„g)	samdyti ir įdarbinti vairuotojus pagal teisės aktus, taikomus tos valstybės narės darbo sutartims;“; [132 pakeit.]

dc)

įtraukiamas šis punktas:

„h)	užtikrinti, kad buveinė yra vieta, kurioje arba iš kurios darbuotojai paprastai atlieka savo darbą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 593/2008 (*1) ir (arba) Romos konvenciją;

(*1) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL L 177, 2008 7 4, p. 6).“; [133 pakeit.]"

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis iš dalies keičiama taip:

antra pastraipa pakeičiama taip:

„Nustatydamos, ar įmonė atitinka tą reikalavimą, valstybės narės išnagrinėja įmonės, jos transporto vadybininkų, vykdomųjų direktorių, tikrųjų narių (jei tai – tikroji ūkinė bendrija), kitų teisinių atstovų ir kitų atitinkamų asmenų, kuriuos gali nustatyti valstybė narė, veiksmus. Šiame straipsnyje bet kokios nuorodos į teistumus, sankcijas ar pažeidimus apima pačios įmonės, jos transporto vadybininkų, vykdomųjų direktorių, tikrųjų narių (jei tai – tikroji ūkinė bendrija), kitų teisinių atstovų ir kitų atitinkamų asmenų, kuriuos gali nustatyti valstybė narė, teistumus, jiems taikytas sankcijas ar jų padarytus pažeidimus.“;

ii)

trečios pastraipos a punktas papildomas šiuo vii papunkčiu:

„vii)

mokesčių teisės;“;

iii)

trečios pastraipos b punktas papildomas šiais xi ir, xii ir xiii papunkčiais:

„xi)	darbuotojų komandiravimu;

xii)	sutartiniams įsipareigojimams taikomais teisės aktais.;

xiii)

kabotažu. “; [134 pakeit.]

2 dalis pakeičiama taip:

„2. 1 dalies trečios pastraipos b punkto taikymo tikslais, jeigu transporto vadybininkas ar transporto įmonė vienoje ar keliose valstybėse narėse buvo nuteisti už sunkų nusikaltimą arba jiems buvo taikoma sankcija už vieną iš sunkiausių Sąjungos taisyklių pažeidimų, nurodytų IV priede, įsisteigimo valstybės narės kompetentinga valdžios institucija tinkamai ir laiku atlieka ir užbaigia administracinę procedūrą, kuri prireikus apima patikrinimą atitinkamos įmonės patalpose.

Per administracinę procedūrą transporto vadybininkui arba tam tikrais atvejais kitiems transporto įmonės teisiniams atstovams suteikiama teisė pateikti argumentus ir paaiškinimus.

Per administracinę procedūrą kompetentinga valdžios institucija įvertina, ar, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, nepriekaištingos reputacijos praradimas atskiru atveju būtų neproporcinga priemonė. Tai vertindama, kompetentinga valdžios institucija atsižvelgia į 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytų sunkių nacionalinių ir Sąjungos taisyklių pažeidimų ir IV priede nurodytų sunkiausių Sąjungos taisyklių pažeidimų, už kuriuos transporto vadybininkas arba transporto įmonė buvo nuteisti arba jiems buvo pritaikytos sankcijos, skaičių. Bet kokios tokios išvados tinkamai pagrindžiamos ir pateisinamos.

Jei kompetentinga valdžios institucija padaro išvadą, kad nepriekaištingos reputacijos praradimas būtų neproporcingas, ji nusprendžia, kad atitinkama įmonė ir toliau yra nepriekaištingos reputacijos. Šio sprendimo priežastys nurodomos nacionaliniame registre. Tokių sprendimų skaičius nurodomas 26 straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje.

Jeigu kompetentinga valdžios institucija padaro išvadą, kad nepriekaištingos reputacijos praradimas nebūtų neproporcingas, nepriekaištinga reputacija dėl teistumo arba sankcijos yra prarandama.“;

įterpiama ši 2a dalis:

„2a. „Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais sudaromas 1 dalies trečios pastraipos b punkte nurodytų sunkių Sąjungos taisyklių pažeidimų, be nustatytųjų IV priede, dėl kurių gali būti prarasta nepriekaištinga reputacija, kategorijų, rūšių ir sunkumo lygių sąrašas. Nustatydamos prioritetinius patikrinimus pagal 12 straipsnio 1 dalį, valstybės narės atsižvelgia į informaciją apie šiuos pažeidimus, įskaitant iš kitų valstybių narių gautą informaciją.

Tuo tikslu Komisija:

a)	nustato dažniausiai pasitaikančių pažeidimų kategorijas ir rūšis;

b)	nustato pažeidimų sunkumo lygį pagal tai, kokį pavojų gyvybei ar sunkių sužalojimų jie gali sukelti ir arba kiek dėl jų gali būti iškreipta konkurencija kelių transporto rinkoje, be kita ko, dėl to, kad pablogėjo transporto darbuotojų darbo sąlygos; [135 pakeit.]

c)	nustato pažeidimų dažnumo ribą, kurią viršijus pakartotiniai pažeidimai laikomi sunkesniais, atsižvelgdama į vairuotojų, vykdančių transporto veiklą, kuriai vadovauja transporto vadybininkas, skaičių.“;

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Kad įvykdytų 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytus reikalavimus, įmonė per finansinius metus turi nuolat galėti vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Įmonė, remdamasi auditoriaus arba tinkamai įgalioto asmens patvirtinta metine atskaitomybe, turi įrodyti, kad kiekvienais metais disponuoja nuosavu kapitalu, kurio bendra vertė yra ne mažesnė kaip 9 000 EUR, jei naudoja tik vieną transporto priemonę, ir kurio vertė padidinama 5 000 EUR už kiekvieną papildomą naudojamą transporto priemonę. Įmonės, kurios verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla naudodamos tik motorines leistina pakrautos transporto priemonės masė, įskaitant priekabas, viršija 3,5 tonos, ir 900 EUR už kiekvieną papildomą transporto priemones priemonę , kurių kurios leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija , įskaitant priekabas, siekia 2,4– 3,5 tonų arba transporto priemonių junginius . Įmonės , kurios verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla naudodamos tik motorines transporto priemones , kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija , įskaitant priekabas, siekia 2,4– 3,5 tonų, remdamosi auditoriaus arba tinkamai įgalioto asmens patvirtinta metine atskaitomybe, turi įrodyti, kad kiekvienais metais disponuoja nuosavu kapitalu, kurio bendra vertė yra ne mažesnė kaip 1 800 EUR, jei naudoja tik vieną transporto priemonę, ir kurio vertė padidinama 900 EUR už kiekvieną papildomą naudojamą transporto priemonę.“; [136 pakeit.]

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei įmonė patvirtintos metinės atskaitomybės neturi, kompetentinga valdžios institucija sutinka, kad įmonė savo finansinę būklę įrodytų pateikdama sertifikatą, pavyzdžiui, banko garantiją, finansų įstaigos išduotą dokumentą, kuriame nurodoma, kad įmonės vardu galima gauti kreditą arba draudimą, įskaitant vieno ar daugiau bankų arba kitų finansų įstaigų, įskaitant draudimo bendroves , išduotą profesinės atsakomybės draudimą , arba kitą oficialų dokumentą, įrodantį, kad įmonė disponuoja suteikiantį įmonei solidariąją garantiją dėl 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytomis sumomis nurodytų sumų .“; [137 pakeit.]

5a)	8 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „Valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad 1 dalyje nurodytas asmuo ar asmenys pakankamai žinotų sektoriaus naujienas, gali skatinti periodiškai kas trejus metus rengti mokymo kursus I priede išvardytomis temomis.“; [138 pakeit.]

6)	8 straipsnio 9 dalis pakeičiama taip: „9. Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I, II ir III priedai, siekiant juos priderinti prie rinkos pokyčių ir technikos pažangos.“;

7)	11 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa išbraukiama;

8)	12 straipsnio 2 dalies antra pastraipa išbraukiama. pakeičiama taip: „Valstybės narės bent kas trejus metus turi atlikti patikrinimus, ar įmonės atitinka 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus.“; [139 pakeit.]

13 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)	ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą, jei nevykdomas finansinės būklės reikalavimas, per kurį turi būti įrodyta, kad tas reikalavimas vėl nuolat vykdomas.“;

10)	14 straipsnio 1 dalis papildoma šia antra pastraipa: „Nustatyti, kad transporto vadybininkas atgavo nepriekaištingą reputaciją, kompetentinga institucija gali ne anksčiau nei po metų nuo nepriekaištingos reputacijos praradimo datos.“;

10a)

14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jei vadovaujantis atitinkamomis nacionalinės teisės nuostatomis netaikoma reabilitavimo priemonė ir iki jos priėmimo, 8 straipsnio 8 dalyje nurodytas profesinės kompetencijos pažymėjimas, priklausantis netinkamu pripažintam transporto vadybininkui, negalioja nė vienoje valstybėje narėje. Komisija sudaro reabilitavimo priemonių, kurias pritaikius atgaunama nepriekaištinga reputacija, sąrašą.“; [140 pakeit.]

11)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis iš dalies keičiama taip:

-ia)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)	transporto vadybininkų, nurodytų kaip atitinkančių 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos ir profesinės kompetencijos, vardai, pavardės arba tam tikrais atvejais teisinio atstovo vardas, pavardė;“; [41 pakeit.]

įterpiami šie g, h, i ir j punktai:

„g)	pagal 5 straipsnio b punktą įmonių turimų transporto priemonių valstybinių numerių ženklai;

h)	darbuotojų asmenų, įdarbintų įmonėje per paskutinius kalendorinius metus, skaičius; [142 pakeit.]

i)	dvejų paskutinių metų visas turtas, įsipareigojimai, nuosavas kapitalas ir apyvarta;

j)	įmonės rizikos vertinimas pagal Direktyvos 2006/22/EB 9 straipsnį.“;

ia)

įterpiamas šis ja punktas:

„ja)	paskutinių šešių mėnesių tarptautinių vairuotojų darbo sutartys;“; [143 pakeit.]

ii)

antra, trečia ir ketvirta pastraipos pakeičiamos taip:

„Valstybės narės gali nuspręsti pirmos pastraipos e–j punktuose nurodytus duomenis saugoti atskiruose registruose. Tokiu atveju atitinkamais duomenimis pateikusios prašymą arba tiesiogiai gali naudotis visos atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos. Prašoma informacija pateikiama per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Pirmos pastraipos a–d punktuose nurodyti duomenys skelbiami viešai, laikantis atitinkamų asmens duomenų apsaugos nuostatų. [144 pakeit.]

Bet kuriuo atveju Pirmos pastraipos e–j punktuose nurodytais duomenimis kitos nei kompetentingos valdžios institucijos gali naudotis tik tada, jei joms suteikti tinkami priežiūros ir sankcijų skyrimo kelių transporto sektoriuje įgaliojimai, o jų pareigūnai yra prisaikdinti arba jiems taikomas kitas oficialus reikalavimas saugoti profesinę paslaptį.“; [145 pakeit.]

Taikant Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 14a straipsnį, j punkte nurodytais duomenimis pateikę prašymą gali naudotis visi siuntėjai, ekspeditoriai, rangovai ir subrangovai.“; [146 pakeit.]

b)	4 dalis pakeičiama taip: „4. Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad visi nacionaliniame elektroniniame registre esantys duomenys būtų atnaujinami ir tikslūs.“;

ba)

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Siekiant padidinti tarpvalstybinio vykdymo užtikrinimo veiksmingumą, valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai elektroniniai registrai būtų tarpusavyje sujungti ir sąveikūs ir kad jais būtų galima naudotis visoje Sąjungoje per Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/480 nurodytą Europos kelių transporto įmonių registrą (ERRU), kad 2 dalyje nurodyti duomenys būtų realiuoju laiku tiesiogiai prieinami visų valstybių narių visoms kompetentingoms vykdymo užtikrinimo institucijoms ir kontrolės įstaigoms.“; [147 pakeit.]

bb)

6 dalis pakeičiama taip:

„Pagal 24 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos ir atnaujinamos bendrosios taisyklės, siekiant užtikrinti, kad nacionaliniai elektroniniai registrai būtų visiškai tarpusavyje sujungti ir sąveikūs, kad bet kurioje valstybėje narėje kompetentinga institucija ar kontrolės įstaiga realiuoju laiku turėtų tiesioginę prieigą prie bet kurios valstybės narės nacionalinio elektroninio registro, kaip nurodyta 5 dalyje. Tokios bendrosios taisyklės apima taisykles dėl duomenų, kuriais keičiamasi, formato, elektroninio prisijungimo prie kitų valstybių narių nacionalinių elektroninių registrų techninės tvarkos bei šių registrų sąveikos su kitomis atitinkamomis duomenų bazėmis, taip pat konkrečias prieigos prie duomenų, duomenų registravimo ir stebėsenos taisykles.“; [148 pakeit.]

c)	7 dalis išbraukiama.

12)

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

Valstybių narių administracinis bendradarbiavimas

1. Valstybės narės paskiria nacionalinį ryšių palaikymo punktą, atsakingą už keitimąsi informacija su kitomis valstybėmis narėmis šio reglamento taikymo klausimais. Valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai savo nacionalinių ryšių palaikymo punktų pavadinimus ir adresus. Komisija parengia visų ryšių palaikymo punktų sąrašą ir jį perduoda valstybėms narėms. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie visus ryšių palaikymo punktų pakeitimus Valstybių narių kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir sparčiai viena kitai teikia tarpusavio pagalbą ir bet kokią kitą atitinkamą informaciją, kad palengvintų šio reglamento įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą . [149 pakeit.]

1a. 1 dalies tikslais, šiame straipsnyje numatytas valstybių narių kompetentingų institucijų administracinis bendradarbiavimas vyksta ir tarpusavio pagalba teikiama per vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 (*2) , kuriuo vežėjams leidžiama pateikti duomenis savo kalba. [150 pakeit.]

2. Valstybė narė, gavusi kitos valstybės narės pranešimą apie sunkų pažeidimą, dėl kurio asmuo per paskutinius dvejus metus buvo nuteistas arba jam taikyta sankcija, jį užregistruoja nacionaliniame elektroniniame registre.

3. Valstybės narės atsako į kitų valstybių narių visų kompetentingų valdžios institucijų prašymus pateikti informacijos ir, jei reikia, atlieka patikrinimus, kontrolę ir tyrimus, susijusius jų teritorijoje įsisteigusių vežėjų kelių transportu atitiktimi 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytiems reikalavimams. Valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų prašymai pateikti informacijos turi būti tinkamai pagrįsti ir motyvuoti . Todėl prašymuose pateikiama įtikinamų duomenų apie galimus 3 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimus. [151 pakeit.]

4. Jei prašymą gavusi valstybė narė mano, kad prašymas nėra pakankamai pagrįstas, ji per dešimt penkias darbo dienų dienas apie tai praneša prašymą pateikusiai valstybei narei. Ši turi išsamiau pagrįsti prašymą. Jei tai neįmanoma, valstybė narė prašymą gali atmesti. [152 pakeit.]

5. Jei patenkinti prašymą pateikti informacijos arba atlikti patikrinimus, kontrolę ar tyrimus yra sunku arba neįmanoma, atitinkama valstybė narė per dešimt penkias darbo dienų dienas apie tai informuoja prašymą pateikusią valstybę narę ir nurodo priežastis tinkamai pagrindžia, kodėl tai padaryti sunku arba neįmanoma . Šį klausimą Atitinkamos valstybės narės aptaria bendradarbiauja tarpusavyje siekdamos atrasti iškilusios problemos sprendimo būdą. Jei nuolat kyla problemų, susijusių su keitimusi informacija, arba nuolat atsisakoma pateikti informaciją be tinkamos priežasties, Komisija, gavusi informacijos apie tai ir pasikonsultavusi su atitinkamomis valstybėmis narėmis, gali imtis būtinų priemonių padėčiai ištaisyti . [153 pakeit.]

6. Atsakydamos į prašymus pagal 3 dalį, valstybės narės prašomą informaciją pateikia ir prašomus patikrinimus, kontrolę ir tyrimus atlieka per dvidešimt penkias penkiolika darbo dienas dienų nuo prašymo gavimo, nebent atitinkamos valstybės narės tarpusavyje susitartų dėl kito termino arba jos prašymą pateikusią valstybę narę pagal 4 ir 5 dalis informavo yra informavusios, kad prašymas nėra pakankamai pagrįstas arba kad jį patenkinti yra neįmanoma ar sunku ir nesurastas joks šių problemų sprendimo būdas . [154 pakeit.]

7. Valstybės narės užtikrina, kad laikantis šio straipsnio joms perduota informacija būtų naudojama tik tuo (tais) tikslu (-ais), dėl kurio (-ių) jos buvo prašoma.

8. Savitarpio administracinis bendradarbiavimas vykdomas ir pagalba teikiama nemokamai.

9. Prašymas pateikti informacijos netrukdo kompetentingoms institucijoms, laikantis atitinkamų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų, imtis priemonių siekiant ištirti tariamus šio reglamento pažeidimus ir jiems užkirsti kelią.

(*2) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (IMI reglamentas) (OL L 316, 2012 11 14, p. 1). “;"

12a)

įterpiamas šis 18a straipsnis:

„18a straipsnis

Papildomos priemonės

1. Valstybės narės imasi papildomų priemonių, siekdamos plėtoti, palengvinti ir skatinti mainus tarp pareigūnų, atsakingų už valstybių narių administracinį bendradarbiavimą ir savitarpio pagalbą, taip pat už šio reglamento taikytinų taisyklių laikymosi ir vykdymo stebėseną.

2. Komisija teikia techninę ir kitokią paramą, kad būtų toliau gerinamas valstybių narių administracinis bendradarbiavimas ir didinamas jų tarpusavio pasitikėjimas, be kita ko, skatindama darbuotojų mainus ir bendras mokymo programas, taip pat plėtodama geriausios patirties iniciatyvas, sudarydama palankesnes sąlygas joms įgyvendinti ir jas skatindama. Nepažeisdama Europos Parlamento ir Tarybos prerogatyvų biudžeto procedūros metu, Komisija gali naudotis esamomis finansavimo priemonėmis ir toliau stiprinti gebėjimų formavimą bei valstybių narių administracinį bendradarbiavimą.

3. Valstybės narės sukuria tarpusavio vertinimo programą, į kurią įtraukiamos visos kompetentingos vykdymo užtikrinimo institucijos ir kuria užtikrinama tinkama vertinančių ir vertinamų kompetentingų vykdymo užtikrinimo institucijų rotacija. Valstybės narės, teikdamos šio reglamento 26 straipsnyje nurodytą kompetentingų valdžios institucijų veiklos ataskaitą, kas dvejus metus praneša Komisijai apie šias programas.“; [155 pakeit.]

13)	24 straipsnis išbraukiamas;

14)

įterpiamas šis 24a straipsnis:

„24a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 9 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio (iš dalies keičiančio) reglamento įsigaliojimo dienos].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 9 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 9 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*3) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

15)	25 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

16)

26 straipsnis papildomas šiomis 3, 4 ir 5 dalimis:

„3. Kiekvienais metais valstybės narės parengia ir ne vėliau kaip metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, birželio 30 d. Komisijai perduoda motorinių transporto priemonių, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, arba transporto priemonių junginių, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, naudojimo , įskaitant priekabas, siekia 2,4 – 3,5 tonos ir kurios naudojamos tarptautinio vežimo veiklai vykdyti bei yra užregistruotos jų teritorijoje, ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama: [156 pakeit.]

vežėjams, kurie verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla naudodami tik motorines transporto priemones, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, arba transporto priemonių junginius, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų , įskaitant priekabas, siekia 2,4–3,5 tonos ir kurios naudojamos tarptautinio vežimo veiklai vykdyti , išduotų leidimų skaičius; [157 pakeit.]

b)	kiekvienais kalendoriniais metais valstybėje narėje užregistruotų motorinių transporto priemonių, kurių leistina pakrautos transporto priemonės , įskaitant priekabas, masė neviršija siekia 2,4 -3,5tonų tonos ir kurios naudojamos tarptautinio vežimo veiklai vykdyti , skaičius; [158 pakeit.]

bendras valstybėje narėje kiekvienų metų gruodžio 31 d. esamų užregistruotų motorinių transporto priemonių, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija , įskaitant priekabas, siekia 2,4 -3,5tonų tonos ir kurios naudojamos tarptautinio vežimo veiklai vykdyti , skaičius; [159 pakeit.]

visų valstybėje narėje užregistruotų transporto priemonių, kuriomis vykdoma bendra vežimo kelių transportu veikla, dalies, kurią sudaro motorinės transporto priemonės, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, arba transporto priemonių junginiai, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų , įskaitant priekabas, siekia 2,4–3,5 tonos , taip pat transporto priemonės, kurių masė nesiekia 2,4 tonos , įvertis, suskirstytas pagal nacionalines, tarptautines ir kabotažo operacijas. [160 pakeit.]

4. Remdamasi pagal 3 dalį savo surinkta informacija ir kitais duomenimis, Komisija ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai motorinių transporto priemonių, kurių leistina pakrautos transporto priemonės 3,5, , įskaitant priekabą, masė neviršija yra 2,4– 3,5 tonų tonos arba transporto priemonių junginių, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, naudojamų verčiantis nacionalinio ir tarptautinio kelių transporto veikla, bendro skaičiaus kaitos ataskaitą. Remdamasi šia ataskaita ji įvertina, ar būtina siūlyti papildomų priemonių. [161 pakeit.]

5. Kiekvienais metais valstybės narės praneša Komisijai apie savo prašymus, pateiktus pagal 18 straipsnio 3 ir 4 dalis straipsnį , apie gautus kitų valstybių narių atsakymus ir apie veiksmus, kurių jos ėmėsi remdamosi pateikta informacija.“; [162 pakeit.]

16a)

papildoma šia 5a dalimi:

„5a. Remdamasi pagal 5 dalį savo surinkta informacija ir kitais duomenimis, Komisija ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią ataskaitą dėl valstybių narių administracinio bendradarbiavimo masto, galimų trūkumų šioje srityje ir galimų būdų, kaip pagerinti šį bendradarbiavimą. Remdamasi šia ataskaita ji įvertina, ar būtina siūlyti papildomas priemones.“; [163 pakeit.]

17)

IV priedo 1 punkto b papunktis pakeičiamas taip:

„b)	Kasdienio darbo laiku didžiausia leistina kasdienio vairavimo trukmė viršijama 50 % ar daugiau.“.

2 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)	1 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Tuščių konteinerių arba padėklų vežimas laikomas krovinių vežimu samdos pagrindais arba už atlygį, jei jis vykdomas pagal vežimo sutartį.“;

1a)

1 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Šio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 2a dalyje nurodomi laiko apribojimai taikomi ir prekių įvežimui bei išvežimui kelių transportu, kai tai yra vidaus pradinė ir (arba) vidaus galutinė kombinuotojo vežimo kelionės atkarpa, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 92/106/EEB.“; [164 pakeit.]

1b)

1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Vežant iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai, šis reglamentas taikomas reiso daliai, kuri vykdoma vežant tranzitu per bet kurios valstybės narės teritoriją. Tačiau šiam reisui, kuris vykdomas vežant tranzitu, netaikoma direktyva dėl darbuotojų komandiravimo. Jis netaikomas tai valstybės narės teritorijos, kurioje krovinys pakraunamas ir iškraunamas, reiso daliai, tol, kol Bendrija ir atitinkama trečioji šalis nesudaro reikiamo susitarimo.“; [165 pakeit.]

1c)

5 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)	krovinių vežimui motorinėmis transporto priemonėmis, kai pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, leidžiama masė yra mažesnė nei 2,4 tonos;“; [166 pakeit.]

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6 punktas pakeičiamas taip:

„6.	kabotažo operacija – priimančioje valstybėje narėje samdos pagrindais arba už atlygį laikinai vykdomas vidaus vežimas, apimantis vežimą nuo krovinio paėmimo viename ar keliuose pakrovimo punktuose iki jo pristatymo į vieną ar kelis pristatymo punktus, nurodytus važtaraštyje;“;

aa)

papildomas šiuo punktu:

„7a.	tranzitas – pakrautos transporto priemonės reisas per vieną ar daugiau valstybių narių arba trečiąsias šalis, kai išvykimo ir atvykimo punktai nėra tose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse;“; [167 pakeit.]

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)

1 dalis papildoma šiuo punktu:

„ba)	vykdo tarptautinį vežimą transporto priemonėmis, turinčiomis išmanius tachografus, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 165/2014 (*4) 3 straipsnyje ir II skyriuje.

(*4) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 60, 2014 2 28, p. 1).“; [168 pakeit.]"

a)	2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 14b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas, siekiant ilgiausią Bendrijos licencijos galiojimo laikotarpį priderinti prie rinkos pokyčių.“;

b)	4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 14b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai, siekiant juos priderinti prie technikos pažangos.“;

4)	5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Komisijai pagal 14b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas, siekiant jį priderinti prie technikos pažangos.“;

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jeigu atvykstamojo tarptautinio vežimo kroviniai, vežami iš kitos valstybės narės arba trečiosios šalies į priimančiąją valstybę narę, yra nuvežami į paskirties vietą, 1 dalyje nurodytiems vežėjams leidžiama ta pačia transporto priemone arba – transporto priemonių junginio atveju – tos pačios transporto priemonės motorine transporto priemone priimančioje valstybėje narėje arba gretimose valstybėse narėse atlikti kabotažo operacijas. Atliekant kabotažo operaciją krovinys paskutinį kartą iškraunamas per 5 dienas nuo paskutinio iškrovimo priimančiojoje valstybėje narėje, atlikto per atvykstamąjį tarptautinį vežimą pagal taikomą vežimo sutartį .“; [169 pakeit.]

aa)

įterpiama ši dalis:

„2a. Pasibaigus 2 dalyje nurodytam 3 dienų laikotarpiui, vežėjams neleidžiama atlikti ta pačia transporto priemone arba – transporto priemonių junginio atveju – tos pačios transporto priemonės motorine transporto priemone kabotažo operacijas toje pačioje priimančiojoje valstybėje narėje per 60 valandų nuo grįžimo į vežėjo įsisteigimo valstybę narę ir tol, kol jie bus atlikę naują tarptautinio vežimo iš įmonės įsisteigimo valstybės narės operaciją.“; [170 pakeit.]

b)	3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „Krovinių vidaus vežimo kelių transportu paslaugos, kurias priimančiojoje valstybėje narėje teikia vežėjas nerezidentas, laikomos atitinkančiomis šį reglamentą tik jei vežėjas gali pateikti aiškių ankstesnio tarptautinio vežimo įrodymų.“;

įterpiama ši 4a dalis:

„4a. 3 dalyje nurodyti įrodymai per patikrinimą keliuose pateikiami arba perduodami jų pareikalavusiam priimančiosios valstybės narės įgaliotam tikrinančiam pareigūnui. Jie gali būti Valstybės narės pritaria, kad tokie įrodymai būtų pateikiami arba perduodami elektroninėmis priemonėmis, naudojant persvarstytiną struktūrizuotą formą, kuri gali būti taikoma tiesiogiai kompiuteriuose duomenims saugoti ir tvarkyti, kaip antai pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją pateikiamas automobilių keliu vežamo krovinio elektroninis važtaraštis ( „eCMR“ (*5)). Per patikrinimą keliuose vairuotojas gali susisiekti su centrine administracija, transporto vadybininku arba bet kuriuo kitu asmeniu ar subjektu, kuris gali pateikti 3 dalyje nurodytus įrodymus.“; [171 pakeit.]

(*5) Elektroninis važtaraštis pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją.“;"

5a)

9 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„ea)	atlyginimai ir mokamų kasmetinių atostogų dydžiai, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB (*6) 3 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos b ir c punktuose.

(*6) 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1).“; [172 pakeit.]"

10 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija, remdamasi visų pirma atitinkamais duomenimis, išnagrinėja padėtį ir, pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 (*7) 42 straipsnio 1 dalį, per vieną mėnesį nuo valstybės narės prašymo gavimo nusprendžia, ar apsaugos priemonės yra būtinos, ir, jei taip, jas priima.

(*7) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 60, 2014 2 28, p. 1).“;"

įterpiamas šis 10a straipsnis:

„10a straipsnis

Patikrinimai Pažangus vykdymo užtikrinimas [173 pakeit.]

1. Kiekviena valstybė narė organizuoja patikrinimus taip, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. kiekvienais kalendoriniais metais būtų patikrinta bent 2 % visų jų teritorijoje atliekamų kabotažo operacijų. Šią procentinę dalį nuo 2022 m. sausio 1 d. jos padidina bent iki 3 %. Ši procentinė dalis apskaičiuojama remiantis Eurostato pateiktais visos kabotažo veiklos valstybėje narėje duomenimis, išreikštais t-2 metais nuvažiuotais tonkilometriais Siekdamos užtikrinti tolesnį pagal šį skyrių nustatytų įsipareigojimų vykdymą, valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje būtų taikoma nuosekli nacionalinė vykdymo užtikrinimo strategija . Šioje strategijoje daugiausia dėmesio skiriama įmonėms, priklausančioms didelės rizikos grupei, nurodytai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB 9 straipsnyje . [174 pakeit.]

1a. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad Direktyvos 2006/22/EB 2 straipsnyje nurodyti patikrinimai apimtų, kai taikoma, kabotažo operacijų patikrinimą. [175 pakeit.]

2. Valstybės narės atlieka tų įmonių, kurios laikomos keliančiomis didesnį joms taikomų šio skyriaus nuostatų pažeidimo pavojų, tikslinius patikrinimus. Todėl valstybės narės pagal pavojų klasifikavimo sistemą, kurią jos įdiegė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB (*8) 9 straipsnį ir išplėtė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 (*9) 12 straipsnį, tokių pažeidimų pavojų laiko atskiru pavojumi.

2a. Taikydamos 2 dalį, valstybės narės turi prieigą prie atitinkamos informacijos ir išmaniajame tachografe įrašytų, tvarkomų ar saugomų duomenų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 165/2014 II skyriuje ir elektroninių važtos dokumentų, pavyzdžiui, išsiuntimo pranešimų pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją („eCMR“). [176 pakeit.]

2b. Valstybės narės suteikia prieigą prie šių duomenų tik kompetentingoms institucijoms, kurioms suteikti įgaliojimai tikrinti teisės aktų, nurodytų šiame reglamente, pažeidimus. Valstybės narės Komisijai praneša kontaktinius duomenis visų jų teritorijoje veikiančių kompetentingų institucijų, kurias jos paskyrė ir suteikė prieigą prie šių duomenų. Ne vėliau kaip … [XXX] Komisija parengia visų kompetentingų institucijų sąrašą ir jį perduoda valstybėms narėms. Valstybės narės nedelsdamos praneša apie visus jo pakeitimus. [177 pakeit.]

2c. Komisijai pagal 14b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatomi duomenų, su kuriais valstybės narės gali susipažinti, ypatumai, naudojimosi jais sąlygos ir jų perdavimo arba prieigos prie jų, techninės specifikacijos, visų pirma nurodant:

a)	išsamų informacijos ir duomenų, su kuriais nacionalinės kompetentingos institucijos gali susipažinti, sąrašą, į kurį įtraukiamas bent sienos kirtimo laikas ir vieta, pakrovimo ir iškrovimo operacijos, transporto priemonės registracijos numeris ir vairuotojo duomenys;

b)	kompetentingų institucijų prieigos teises, prireikus diferencijuotas pagal kompetentingų institucijų rūšį, prieigos rūšį ir duomenų naudojimo tikslą;

c)	a punkte nurodytų duomenų perdavimo ar prieigos prie jų technines specifikacijas, įskaitant, jei taikytina, didžiausią duomenų saugojimo trukmę, prireikus diferencijuotą pagal duomenų rūšį. [178 pakeit.]

2d. Su visais šiame straipsnyje nurodytais asmens duomenimis galima susipažinti arba jie saugomi ne ilgiau, nei tai yra griežtai reikalinga tais tikslais, dėl kurių duomenys buvo surinkti arba po to tvarkomi. Kai tokių duomenų tais tikslais nebereikia, jie sunaikinami. [179 pakeit.]

3. Valstybės narės bent tris kartus per metus atlieka koordinuotus kabotažo operacijų patikrinimus keliuose , kurie gali sutapti su patikrinimais, atliktais pagal Direktyvos 2006/22/EB 5 straipsnį . Tokius patikrinimus tuo pačiu metu kiekviena savo teritorijoje atlieka dviejų ar daugiau valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos, atsakingos už kelių transporto srities taisyklių vykdymo užtikrinimą. Pasibaigus koordinuotiems patikrinimams keliuose, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009**** 18 straipsnio 1 dalį paskirti nacionaliniai kontaktiniai punktai valstybės narės apsikeičia informacija apie nustatytų pažeidimų skaičių ir rūšį. [180 pakeit.]

(*8) 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Direktyvą 88/599/EEB (OL L 102, 2006 4 11, p. 35). "

(*9) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51).“;"

įterpiami šie 14a ir 14b straipsniai:

„14a straipsnis

Atsakomybė

Valstybės narės numato veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas siuntėjams, ekspeditoriams, rangovams ir subrangovams už II ir III skyrių nesilaikymą, jie kai jie sąmoningai žino ar pagrįstai turėjo žinoti, kad užsako vežimo paslaugas, kurias teikiant pažeidžiamos šio reglamento nuostatos.

Jei krovinių siuntėjai, ekspeditoriai, rangovai ir subrangovai užsako transporto paslaugas iš nedidelės rizikos transporto įmonių, kaip nurodyta Direktyvos 2006/22/EB 9 straipsnyje, jiems netenka atsakomybė už sankcijas, taikomas dėl pažeidimų, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad jie turėjo faktinių žinių apie tuos pažeidimus. [181 pakeit.]

14b straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse ir 5 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio (iš dalies keičiančio) reglamento įsigaliojimo dienos].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse ir 5 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 2 ir 4 dalis ir 5 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*10) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

9)	15 straipsnis išbraukiamas;

10)

17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. valstybės narės praneša Komisijai vežėjų, ankstesnių metų gruodžio 31 d. turėjusių Bendrijos licencijas, ir patvirtintų licencijų kopijų, atitinkančių tą dieną naudojamų transporto priemonių skaičių, skaičių.

2. Ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. valstybės narės praneša Komisijai ankstesniais kalendoriniais metais išduotų vairuotojo liudijimų skaičių ir bendrą ankstesnių kalendorinių metų gruodžio 31 d. naudotų vairuotojo liudijimų skaičių.

3. Ne vėliau kaip … [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo datos] valstybės narės pateikia Komisijai savo nacionalinę vykdymo užtikrinimo strategiją, priimtą pagal 10a straipsnį. Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 31 d. valstybės narės praneša Komisijai apie ankstesniais kalendoriniais metais pagal 10a straipsnį atliktų kabotažo atliktas vykdymo užtikrinimo operacijas, taip pat prireikus – atliktų patikrinimų skaičių. Pranešime nurodomas patikrintų transporto priemonių ir patikrintų tonkilometrių skaičius. [182 pakeit.]

3a. Komisija ne vėliau kaip iki 2022 m. pabaigos parengia Sąjungos kelių transporto rinkos padėties ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama padėties rinkoje analizė, įskaitant kontrolės priemonių veiksmingumo įvertinimą ir įdarbinimo sąlygų pokyčių įvertinimą. [183 pakeit.]“.

3 straipsnis

Peržiūra

1. Komisija ne vėliau kaip … [3 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] įvertina, kaip įgyvendinamas šis reglamentas, visų pirma 2 straipsnio, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 8 straipsnis, poveikį ir pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą. Prireikus prie Komisijos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

2. Pateikusi 1 dalyje nurodytą ataskaitą, Komisija reguliariai vertina šį reglamentą, o vertinimo rezultatus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Prireikus prie 1 ir 2 dalyse nurodytų ataskaitų pridedami atitinkami pasiūlymai.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [xx].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 197, 2018 6 8, p. 38.

(2) OL C 176, 2018 5 23, p. 57.

(3) 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) 2009 m. spalio 21 d. Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51).

(5) 2009 m. spalio 21 d. Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL L 300, 2009 11 14, p. 72).

(6) 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006 4 11, p. 1).

(7) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

2021 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 116/81

P8_TA(2019)0343

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas ***I

2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (COM(2018)0390 – C8-0270/2018 – 2018/0210(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 116/15)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0390),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 42 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį, 175 ir 188 straipsnius, 192 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnio 2 dalį, 195 straipsnio 2 dalį bei 349 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0270/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 16 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0176/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 104.

(2) OL C 361, 2018 10 5, p. 9.

P8_TC1-COD(2018)0210

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl Europos jūrų reikalų, žvejybos ir žuvininkystės akvakultūros fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 [1 pakeit.]

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį, 175 ir 188 straipsnius, 192 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnio 2 dalį, 195 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

2021–2027 m. laikotarpiui būtina nustatyti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės , žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽF EJRŽAF ) veiklą [1 pakeit.: šis pakeitimas taikomas visam tekstui]. To fondo tikslas turėtų būti skirti Sąjungos biudžeto finansavimą, siekiant paremti bendrą bendros žuvininkystės politiką politikos (BŽP), Jūrų strategijos pagrindų direktyvos, Sąjungos jūrų politiką politikos ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus tarptautinių įsipareigojimų vandenynų valdymo srityje įgyvendinimą . Toks finansavimas itin svarbi darnios žuvininkystės ir , įskaitant jūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir buveinių išsaugojimą, tvarios akvakultūros , aprūpinimo maistu tiekiant jūros gėrybes, tvarios mėlynosios ekonomikos augimo , žvejybos ir akvakultūros bendruomenių gerovės ir ekonominės bei socialinės sanglaudos ir jūrų bei vandenynų geros būklės, saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo sąlyga . Suteikiant paramą iš EJRŽAF turėtų būti padedama tenkinti gamintojų ir vartotojų poreikius ; [276 pakeit.]

(1a)

Europos Parlamentas atkreipia dėmesį į savo poziciją, kad, vadovaujantis Paryžiaus susitarimu, reikėtų gerokai, palyginti su dabartine daugiamete finansine programa (DFP), padidinti su klimatu susijusias horizontaliąsias išlaidas ir kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2027 m. pasiekti 30 proc. tikslą; [4 pakeit.]

(1b)

savo 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. rezoliucijose dėl 2021–2027 m. DFP Europos Parlamentas pabrėžė, kokie svarbūs horizontalieji principai, kuriais turėtų būti grindžiama 2021–2027 m. DFP ir visa susijusi Sąjungos politika. Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas dar kartą patvirtino savo poziciją, kad Sąjunga turi įvykdyti savo įsipareigojimą būti pavyzdžiu įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), ir apgailestavo dėl to, kad pasiūlymuose dėl DFP trūksta aiškaus ir akivaizdaus įsipareigojimo šiuo klausimu; todėl Europos Parlamentas prašė darnaus vystymosi tikslus integruoti į visas kitos DFP Sąjungos politikos kryptis ir iniciatyvas. Be to, jis pakartojo, kad stipresnę ir platesnio užmojo Sąjungą galima sukurti tik tuo atveju, jei jai bus skirta papildomų finansinių išteklių. Taigi Europos Parlamentas paragino teikti nuolatinę paramą jau įgyvendinamai politikai, ypač Sutartyse įtvirtintai ilgalaikei ES politikai, būtent bendrai žemės ūkio ir žuvininkystės politikai, taip pat sanglaudos politikai, nes jos teikia apčiuopiamą naudą Sąjungos piliečiams; [5 pakeit.]

(1c)

savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į socialinę, ekonominę ir ekologinę žuvininkystės sektoriaus, jūrų aplinkos ir mėlynosios ekonomikos svarbą ir jų indėlį į tvarų Sąjungos apsirūpinimo maistu savarankiškumą, užtikrinant Europos akvakultūros ir žuvininkystės tvarumą ir švelninant poveikį aplinkai. Be to, Europos Parlamentas ragino išlaikyti tokias žuvininkystės sektoriui skiriamas sumas, kokios yra numatytos dabartinėje DFP, ir, jei bus numatyta naujų tikslų, susijusių su mėlynosios ekonomikos veiksmais, padidinti jūrų reikalams skiriamus finansinius asignavimus; [6 pakeit.]

(1d)

be to, savo 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. rezoliucijose dėl 2021–2027 m. DFP Europos Parlamentas pabrėžė, kad, siekiant įvykdyti Sąjungos įsipareigojimus dėl įtraukios Europos, būtina kovoti su diskriminacija, todėl turi būti taikomos konkrečios finansinės priemonės lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo į visų krypčių Sąjungos politiką ir iniciatyvas pagal kitą DFP srityse; [7 pakeit.]

(1e)	EJRŽAF turėtų teikti pirmenybę mažos apimties žvejybai, kad būtų galima spręsti konkrečias šio segmento problemas ir remti darnų vietos žvejybos valdymą ir pakrančių bendruomenių vystymąsi; [8 pakeit.]

(2)

kaip pasaulinio vandenynų valdymo veiksmų dalyvei dalyvė, turinti didžiausią pasaulyje jūrų teritoriją (jei įskaičiuosime atokiausius regionus ir penktajai didžiausiai užjūrio šalis bei teritorijas), Sąjunga yra tapusi penkta pagal dydį jūros gėrybių gamintojai gamintoja pasaulyje Sąjungai ir jai tenka didelė atsakomybė apsaugant, išsaugant ir tausiai naudojant vandenynus ir jų išteklius. Jūrų ir vandenynų išsaugojimas iš tiesų itin svarbus atsižvelgiant į sparčiai didėjantį pasaulio gyventojų skaičių. Jis taip pat atitinka Sąjungos socialinius ekonominius interesus: tvari mėlynoji ekonomika , vystoma paisant ekologinių ribų, skatina investicijas, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, pasitelkiant vandenynų energiją užtikrinamas energetinis saugumas. Be to, jūrų ir vandenynų sauga ir saugumas yra būtini norint veiksmingai vykdyti sienų kontrolę ir pasaulio lygmeniu kovoti su nusikaltimais jūroje, taip išsklaidant piliečių susirūpinimą dėl saugumo; [277 pakeit.]

(2a)

tausi žvejyba ir jūros bei gėlavandenė akvakultūra svariai prisideda prie Sąjungos aprūpinimo maistu, darbo vietų kaime išsaugojimo ir kūrimo, taip pat prie natūralios gamtinės aplinkos, visų pirma biologinės įvairovės, išsaugojimo. Ypatingas dėmesys įgyvendinant kito laikotarpio Sąjungos žuvininkystės politiką turėtų būti skiriamas žvejybos ir akvakultūros sektoriaus rėmimui ir vystymui; [10 pakeit.]

(3)

siekiant pagerinti koordinavimą ir suderinti pasidalijamojo valdymo fondų (toliau – fondai) paramos įgyvendinimą atsižvelgiant į pagrindinį tikslą – nuosekliai supaprastinti politikos vykdymą, – buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. xx/xx [reglamentas, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas) (4). Tos bendrosios nuostatos taikomos pasidalijamojo valdymo EJRŽF EJRŽAF daliai. Fondais siekiama papildomų tikslų, jiems taikomas toks pat valdymo būdas. Taigi, Reglamentu (ES) Nr. [reglamentu, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] nustatytos bendrųjų tikslų ir bendrųjų principų grupės, kaip antai partnerystė ir daugiapakopis valdymas. Jame taip pat įtvirtinti bendri strateginio planavimo ir programavimo elementai, įskaitant nuostatas dėl partnerystės susitarimų, kurie turi būti sudaromi su kiekviena valstybe nare, ir apibūdinamas bendras požiūris į fondų orientavimą į veiklos rezultatus. Atitinkamai jame numatomos įgalinančios sąlygos, veiklos rezultatų peržiūra ir nuostatos dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo. Taip pat nustatomos bendrosios nuostatos, susijusios su tinkamumo finansuoti taisyklėmis, ir speciali finansinių priemonių, „InvestEU“ naudojimo, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemonių ir finansų valdymo priemonių įgyvendinimo tvarka. Kai kurios nuostatos dėl valdymo ir kontrolės taip pat bendrai taikomos visiems fondams; fondų, įskaitant EJRŽF EJRŽAF , ir kitų Sąjungos programų tarpusavio papildomumas turėtų būti aprašytas partnerystės susitarime, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [Bendrųjų nuostatų reglamente];

(4)

Šiam reglamentui taikomos horizontalios finansinės taisyklės, kurias remdamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsniu priėmė Europos Parlamentas ir Taryba. Šios taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. xx/xx [Reglamentu dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] (toliau – Finansinis reglamentas) (5), jos visų pirma apibrėžia biudžeto sudarymo ir vykdymo (dotacijų, viešųjų pirkimų, apdovanojimų, netiesioginio vykdymo) procedūrą ir numato su finansais susijusių asmenų atsakomybės kontrolę. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima Sąjungos biudžeto apsaugą tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo taikymas yra būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo Sąjungos finansavimo sąlyga;

(5)

taikant tiesioginio valdymo principą, turėtų būti kuriama EJRŽF EJRŽAF sinergija ir papildomumas su kitais svarbiais Sąjungos fondais ir programomis bei sinergija tarp valstybių narių ir regionų . Finansavimas taip pat turėtų būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. [„InvestEU“ reglamente] (6); [11 pakeit.]

(6)

EJRŽF EJRŽAF parama turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumui arba neoptimalios investavimo aplinkos problemai spręsti ir ja neturėtų būti dubliuojamas ar išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Parama turėtų pasižymėti akivaizdžia Europos pridėtine verte , padedant surinkti daugiau pajamų iš žvejybos, skatinti darbo vietų, kuriose užtikrinamos teisės šiame sektoriuje, kūrimą, gamintojams užtikrinti sąžiningas kainas, didinti žvejybos pridėtinę vertę ir remti su žvejyba susijusios pradinės ir galutinės grandies veiklos plėtrą ; [12 pakeit.]

(7)

pagal šį reglamentą finansavimo tipai ir įgyvendinimo būdai turėtų būti atrenkami remiantis jų gebėjimu pasiekti veiksmams nustatytus prioritetus ir rezultatus, visų pirma, atsižvelgiant į kontrolės priemonių sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Kartu reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius bei su sąnaudomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 125 straipsnio 1 dalyje; [13 pakeit.]

(8)

daugiametėje finansinėje programoje DFP pagal Reglamentą (ES) Nr. xx/xx (7) numatoma, kad žuvininkystės ir jūrų politika turi būti ir toliau remiama Sąjungos biudžeto lėšomis. EJRŽF EJRŽAF biudžetas dabartinėmis kainomis turėtų siekti 6 140 000 000 EUR. turėtų būti padidintas bent 10 % , palyginti su 2014–2020 m . EJRŽF EJRŽAF biudžetu. Jo ištekliai turėtų būti pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo. 5 311 000 000 EUR 87 proc. turėtų būti skiriama pasidalijamojo valdymo paramai, o 829 000 000 EUR 13 proc. – tiesiogiai ir netiesiogiai valdomai paramai. Siekiant užtikrinti stabilumą, visų pirma įgyvendinant BŽP tikslus, per 2021–2027 m. programavimo laikotarpį valstybėms narėms pagal pasidalijamojo valdymo principą skiriamas sumas reikėtų nustatyti remiantis 2014–2020 m. EJRŽF EJRŽAF dalimis. Konkrečias sumas reikėtų skirti atokiausiems regionams, kontrolei ir vykdymo užtikrinimui bei žvejybos valdymo ir mokslo reikmėms naudojamų duomenų rinkimui ir tvarkymui, taip pat jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai bei atkūrimui ir žinioms jūrų srityje, o sumas, skiriamas žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui ir neeiliniam žvejybos veiklos nutraukimui bei investicijoms į laivus , reikėtų riboti; [14 pakeit.]

(8a)	atsižvelgiant į akvakultūros sektoriaus svarbą, sektoriui – ypač gėlavandenei akvakultūrai – numatytos Sąjungos lėšos turėtų likti tokio pat dydžio, kaip ir einamuoju biudžeto laikotarpiu; [15 pakeit.]

(9)

Europos jūrų sektoriuje yra daugiau nei 5 mln. darbo vietų ir uždirbama beveik 500 mlrd. EUR per metus; yra galimybė dar sukurti daug daugiau darbo vietų. Dabar apskaičiuota pasaulinės vandenynų ekonomikos vertė – 1,3 trln. EUR, o iki 2030 m. ji turėtų padidėti daugiau nei dvigubai. Būtinybė įgyvendinti išmetamo Paryžiaus susitarimo tikslus, susijusius su išmetamu CO2 kiekio tikslus kiekiu, reiškia , kad ne mažiau kaip 30 proc. Sąjungos biudžeto turėtų būti naudojama klimato politikos veiksmams. Taip pat būtina padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti mėlynosios ekonomikos , vystomos neperžengiant ekologinių ribų, aplinkosauginį pėdsaką – tai yra ir toliau turi būti svarbi varomoji jėga diegiant inovacijas kituose sektoriuose, kaip antai jūrų įrenginių, laivų statybos, vandenynų stebėjimo, dugno valymo, pakrančių apsaugos ir jūrų statybos. Investicijos į jūrų ekonomiką finansuojamos iš Sąjungos struktūrinių fondų, visų pirma, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir EJRŽF. Norint išnaudoti sektoriaus augimo potencialą būtų galima naudoti naujas investavimo priemones, kaip antai „InvestEU“; [16 pakeit.]

(9a)

sprendimai investuoti į mėlynąją ekonomiką turi būti pagrįsti patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant išvengti žalingo poveikio aplinkai, kuris gali sukelti grėsmę darnai ilguoju laikotarpiu. Kai nėra pakankamų žinių ar informacijos, kad būtų galima įvertinti investicijų poveikį aplinkai, tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje turi būti taikomas atsargumo principas, nes kitaip gali būti imtasi veiksmų, kurie gali daryti žalingą poveikį; [17 pakeit.]

(10)

EJRŽF EJRŽAF turėtų būti grindžiamas keturiais penkiais prioritetais: darnios žuvininkystės žvejybos skatinimas ir , įskaitant jūrų biologinių išteklių išsaugojimas išsaugojimą; darnios akvakultūros skatinimas ; indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tvarios tausios žvejybos, akvakultūros ir rinkų bei perdirbimo sektorių priemonėmis; sąlygų mėlynajai ekonomikai augti , atsižvelgiant į ekologinę aplinkos talpą, ir pakrančių bei sausumos bendruomenėms klestėti ir jų ekonominei ir socialinei sanglaudai sudarymas; tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas. Šiuos prioritetus reikėtų įgyvendinti taikant pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo priemones; [18 pakeit.]

(10a)

prioritetai galėtų būti įvardyti remiantis konkrečiais Sąjungos tikslais, kad būtų išsamiau paaiškinta, kam gali būti naudojamas fondas, ir užtikrintas didesnis fondo veiksmingumas; [19 pakeit.]

(11)

po 2020 m. EJRŽF EJRŽAF turėtų būti grindžiamas paprastesne struktūra iš anksto Sąjungos lygmeniu pernelyg griežtai nenustatant jokių priemonių ir išsamių tinkamumo finansuoti taisyklių. Vietoj to reikėtų aprašyti bendras kiekvieno prioriteto paramos sritis. Taigi valstybės narės turėtų parengti savo programą joje nurodydamos tinkamiausias prioritetų įgyvendinimo priemones. Įvairios valstybių narių programose numatytos priemonės galėtų būti remiamos taikant šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] įtvirtintas taisykles, jeigu tos priemonės patenka į šiame reglamente nustatytas paramos įvardytas prioritetines sritis. Tačiau būtina sudaryti netinkamų finansuotų veiksmų sąrašą, siekiant išvengti neigiamo poveikio žuvininkystės išteklių išsaugojimui, pavyzdžiui, apskritai uždraudžiant investuoti į žvejybos pajėgumų didinimą ir numatant tam tikras išimtis tinkamai pagrįstais atvejais . Be to, investicijos į laivyną ir su juo susijusios kompensacijos turėtų būti skiriamos tik jeigu laikomasi BŽP išsaugojimo tikslų; [20 pakeit.]

(12)

2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje vandenynų išsaugojimas ir tausus naudojimas nustatytas kaip vienas iš 17 darnaus vystymosi tikslų (14-asis DVT). Sąjunga yra visapusiškai įsipareigojusi siekti šio tikslo ir jį įgyvendinti. Atsižvelgdama į tai, ji įsipareigojo skatinti tvarią mėlynąją ekonomiką , vystomą neperžengiant ekologinių ribų, ir tas įsipareigojimas dera su ekosisteminiu jūrinių teritorijų planavimu planavimo metodu, ypač atsižvelgiant į rūšių ir buveinių pažeidžiamumą dėl žmogaus veiklos jūroje , biologinių išteklių išsaugojimu ir geros aplinkos būklės pasiekimu, uždrausti tam tikrų rūšių žvejybos subsidijas, dėl kurių susidaro pertekliniai pajėgumai ir pereikvojami žuvų ištekliai, panaikinti subsidijas, skatinančias neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą ir neskirti naujų panašaus pobūdžio subsidijų. Toks rezultatas turėtų būti pasiektas vykstant Pasaulio prekybos organizacijos deryboms dėl subsidijų žuvininkystei. Be to, kai 2002 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais ir 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijoje darnaus vystymosi klausimais („Rio+20“) vyko Pasaulio prekybos organizacijos derybos, Sąjunga įsipareigojo panaikinti subsidijas, dėl kurių susidaro pertekliniai laivyno pajėgumai ir pereikvojami žuvų ištekliai . Pripažįsta, kad darnūs Sąjungos žvejybos ir jūros bei gėlavandenės akvakultūros sektoriai svariai prisideda prie JT darnaus vystymosi tikslų siekio ; [21 pakeit.]

(12a)

EJRŽAF turėtų padėti siekti ir kitų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT). Šiame reglamente visų pirma atsižvelgiama į šiuos tikslus:

—	1-ąjį DVT – skurdo panaikinimas: EJRŽAF prisidės gerinant pažeidžiamiausių pakrančių bendruomenių, visų pirma priklausančių nuo vienintelio ištekliaus – žvejybos, kuriai kyla pavojus peržvejojimo, pasaulinių pokyčių arba aplinkosaugos problemų, gyvenimo sąlygas.

—	3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė: EJRŽAF prisidės kovojant su pakrančių vandens telkinių užterštumu, dėl kurio kyla endeminės ligos, ir užtikrinant gerą žvejybos ir akvakultūros kilmės maisto produktų kokybę.

—	7-ąjį DVT – švari energija: EJRŽAF, finansuodamas mėlynąją ekonomiką, taip pat prisidės prie „Europos horizonto“ skiriamų lėšų skatinant atsinaujinančių jūrų išteklių energijos vystymą ir užtikrins, kad šis vystymas būtų suderinamas su jūrų aplinkos apsauga ir žuvininkystės išteklių išsaugojimu;

—

8-ąjį DVT – deramas darbas ir ekonomikos augimas: EJRŽAF kartu su ESF prisidės prie mėlynosios ekonomikos, kuri yra ekonomikos augimo veiksnys, plėtros. Jis taip pat užtikrins, kad šis ekonomikos augimas būtų deramas pakrančių bendruomenių užimtumo šaltinis. Be to, EJRŽAF padės gerinti žvejų darbo sąlygas;

—	12-ąjį DVT – atsakingas vartojimas ir gamyba: EJRŽAF padės pereiti prie atsakingo gamtos išteklių naudojimo ir apriboti gamtos išteklių bei energijos nuostolius;

—	13-ąjį DVT – klimato politikos veiksmai: EJRŽAF teiks rekomendacijas dėl savo kovos su klimato kaita biudžeto; [22 pakeit.]

(13)

atsižvelgiant į klimato kaitos stabdymo svarbą ir Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo skirti 25 30 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų klimato tikslams. Tikimasi, kad pagal šį reglamentą vykdomais veiksmais bus prisidėta prie siekio 30 proc. viso EJRŽF finansinio paketo skirti klimato tikslams EJRŽAF galės prisidėti siekiant klimato tikslų, tačiau nedarant poveikio Sąjungos žuvininkystės politikos finansavimui, kurį reikia dar kartą įvertinti teigiamai . EJRŽF EJRŽAF veiklos rengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai , įskaitant projektus, skirtus jūržolių sąžalynams bei pakrančių šlapynėms – itin svarbiems anglies absorbentams – apsaugoti ir atkurti , kurie bus pakartotinai vertinami per atitinkamus vertinimo ir peržiūros procesus; [23 pakeit.]

(14)

EJRŽF EJRŽAF turėtų prisidėti prie Sąjungos tikslų aplinkosaugos srityje , deramai atsižvelgiant į socialinę sanglaudą, laikantis BŽP ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos, ir laikytis Europos aplinkos politikos, įskaitant vandens kokybės standartus, pagal kuriuos užtikrinama žvejybos perspektyvoms gerinti tinkamos jūros aplinkos kokybė . Tą indėlį reikėtų stebėti taikant Sąjungos aplinkosaugos rodiklius ir jo duomenis reguliariai įtraukti į vertinimus ir metines veiklos rezultatų ataskaitas; [24 pakeit.]

(15)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (toliau – BŽP reglamentas) (8) 42 straipsnį Sąjungos finansinė pagalba EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti suteikiama tik jeigu visapusiškai laikomasi BŽP taisyklių ir susijusių ES aplinkos teisės nuostatų. Sąjungos finansinė parama turėtų būti skiriama tik tiems veiklos vykdytojams ir valstybėms narėms, kurie visapusiškai laikosi jiems taikomų teisinių įpareigojimų . Taikytinų BŽP taisyklių nesilaikančių paramos gavėjų paraiškos neturėtų būti priimamos; [25 pakeit.]

(16)

siekiant atitikti konkrečias BŽP sąlygas, nurodytas Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, ir prisidėti prie visapusiško BŽP taisyklių laikymosi, reikėtų priimti nuostatas, papildančias taisykles dėl mokėjimo termino pertraukimo, sustabdymo ir finansinių pataisų, kaip išdėstyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Kai valstybė narė ar paramos gavėjas nesilaiko įsipareigojimų pagal BŽP arba Komisija turi įrodymų, dėl kurių galima daryti prielaidą apie tokį nesilaikymą patvirtinančių, kad reikalavimų nesilaikoma , Komisijai turėtų būti leidžiama kaip atsargumo priemonę laikinai taikyti mokėjimų terminų pertraukimą. Greta mokėjimo termino pertraukimo galimybės, siekiant išvengti akivaizdžios grėsmės padengti netinkamas finansuoti išlaidas, Komisijai turėtų būti leidžiama sustabdyti mokėjimus ir taikyti finansines pataisas, jei valstybė narė smarkiai nesilaiko BŽP taisyklių; [26 pakeit.]

(17)

per pastaruosius kelerius metus įgyvendinant BŽP daug pasiekta atkuriant keletą pastarųjų metų buvo imamasi veiksmų siekiant, kad žuvų išteklius ištekliai iki geros būklės lygių, būtų atkurti padidinant Sąjungos žvejybos sektoriaus pelningumą ir išsaugant jūrų ekosistemas. Tačiau vis dar yra nemenkų sunkumų įgyvendinant socialinius ekonominius ir aplinkosaugos BŽP tikslus , siekiant visapusiško socialinių ekonominių ir aplinkosauginių BŽP tikslų įgyvendinimo, įskaitant teisinį įpareigojimą atkurti ir išlaikyti visas žuvų išteklių populiacijas tokio dydžio, kuris viršytų biomasės dydį, galintį užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, vis dar yra nemenkų sunkumų . Tam reikia, kad parama būtų skiriama ir po 2020 m., visų pirma tuose jūrų baseinuose, kuriuose pažanga buvo lėtesnė ir kurie yra labiausiai izoliuoti kaip, pvz., atokiausi regionai ; [27 pakeit.]

(17a)

SESV 13 straipsnyje numatyta, kad rengdamos ir įgyvendindamos, be kita ko, Sąjungos žuvininkystės politiką Sąjunga ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus, taip pat gerbti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir vietos paveldu; [2 pakeit.]

(18)

žvejyba yra itin svarbi daugelio Sąjungos pakrantės ir salų bendruomenių išgyvenimui ir kultūros paveldui, visų pirma ten, kur svarbų vaidmenį atlieka mažos apimties priekrantės žvejyba atlieka , pvz., atokiausiuose regionuose . Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje žvejų bendruomenių vidutinis žvejų amžius viršija 50 metų, kartų atsinaujinimas ir veiklos įvairinimas žvejybos sektoriuje vis dar kelia sunkumų; Todėl būtina, kad EJRŽAF remtų žvejybos sektoriaus patrauklumą užtikrinant profesinius mokymus ir galimybes jaunimui gauti darbą žvejybos srityje ; [28 pakeit.]

(18a)

su profesine ir mėgėjų žvejyba ir akvakultūra susijusių bendro valdymo mechanizmų įgyvendinimas, tiesiogiai dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams, pvz., administracinėms institucijoms, žvejybos ir akvakultūros sektoriui, mokslo bendruomenei ir pilietinei visuomenei, mechanizmų funkcijas grindžiant teisingu atsakomybės už sprendimų priėmimą paskirstymu ir prisitaikomuoju valdymu, grindžiamu žiniomis, informacija ir betarpiškumu, padeda siekti BŽP tikslų. EJRŽAF turėtų remti tų mechanizmų įgyvendinimą vietos lygmeniu; [29 pakeit.]

(19)

pasitelkiant naudojantis EJRŽF EJRŽAF, turėtų būti siekiama įgyvendinti aplinkosaugos, ekonominius, socialinius prisidėta prie BŽP aplinkosauginių, ekonominių, socialinių ir užimtumo BŽP tikslus, apibrėžtus tikslų, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje , siekio . Tokia parama turėtų būti užtikrinama, kad žvejybos veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera derėtų su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytais tikslais , t. y. padėtų užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti padėtų užtikrinti sveiko maisto tiekimą , sykiu garantuojant tinkamas darbo sąlygas. Šiuo požiūriu ypač būtina atsižvelgti į toli jūroje esančias nedideles salas, priklausomas nuo žvejybos, ir jas remti, kad jos galėtų išgyventi ir klestėti ; [30 pakeit.]

(20)

EJRŽF EJRŽAF parama turėtų būti siekiama pasiekti ir išlaikyti tausiąją žvejybą remiantis didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu (MSY) padėti laiku įvykdyti teisinį įpareigojimą atkurti ir išlaikyti visų žuvų išteklių populiacijas tokio dydžio, kuris viršytų biomasės dydį, galintį užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ir kuo labiau sumažinti , o esant galimybių ir pašalinti neigiamą netausios ir žalingos žvejybos poveikį jūrų ekosistemai. Tokia parama turėtų aprėpti inovacijas ir investicijas, susijusias su nedidelį poveikį darančios, klimato kaitos poveikiui atsparios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios žvejybos praktika ir metodais , taip pat metodus, kuriais siekiama vykdyti atrankiąją žvejybą ; [31 pakeit.]

(21)

įpareigojimas iškrauti laimikį yra teisinis įpareigojimas ir vienas iš pagrindinių BŽP iššūkių. Tai reiškia aplinkos požiūriu nepriimtinos išmetimo į jūrą praktikos nutraukimą ir tai , kad žvejybos sektoriuje reikės iš esmės keisti praktiką vykdyti esminius ir svarbius žvejybos praktikos pokyčius ir kartais tai bus susiję su didelėmis finansinėmis išlaidomis. Iš EJRŽF turėtų būti galima skirti Todėl valstybės narės turėtų panaudoti EJRŽAF paramą inovacijoms ir investicijoms, kuriomis visapusiškai ir laiku prisidedama prie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo, taikant didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams, kaip antai investicijoms į selektyviosios žvejybos įrankius ir laiko bei erdvės atrankos priemonių taikymą , uostų infrastruktūros gerinimą ir nepageidaujamo laimikio pardavimą. Didžiausias 100 proc. pagalbos intensyvumas taip pat turėtų būti skiriamas skaidrių žvejybos galimybių mainų tarp valstybių narių sistemų (keitimosi kvotomis) kūrimui, plėtojimui, stebėsenai, vertinimui ir valdymui siekiant sumažinti žvejybą stabdančios žuvų rūšies efektą, kurį sukelia įpareigojimas iškrauti laimikį; [279 pakeit.]

(21a)

įpareigojimas iškrauti laimikį turėtų būti vienodai stebimas visa apimtimi, t. y. tiek mažos apimties žvejybos laivuose, tiek didelės apimties žvejybos laivuose, kiekvienoje valstybėje narėje; [33 pakeit.]

(22)

paramą EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima skirti inovacijoms ir investicijoms į žvejybos laivus siekiant pagerinti sveikatos, saugos ir darbo sąlygas , aplinkos apsaugą , energijos vartojimo efektyvumą , gyvūnų gerovę ir laimikio kokybę bei paremti konkrečių sveikatos priežiūros klausimų sprendimą . Tačiau dėl tokios paramos tokia parama neturėtų padidėti lemti žvejybos pajėgumai pajėgumų arba gebėjimas gebėjimo rasti žuvį padidėjimo rizikos ir ji neturėtų būti skiriama tiesiog už tai, kad laikomasi pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę privalomų reikalavimų. Sukūrus sistemą be griežtų taisyklių, apibrėžti tikslias tokių investicijų ir paramos tinkamumo finansuoti taisykles turėtų pačios valstybės narės. Kalbant apie sveikatos, saugos ir darbo sąlygas žvejybos laivuose, pažymėtina, kad reikėtų leisti taikyti didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams; [34 pakeit.]

(23)

žuvininkystės kontrolė yra itin svarbi įgyvendinant BŽP. Taigi EJRŽF EJRŽAF lėšomis pagal pasidalijamojo valdymo principą turėtų būti remiamas Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas, kaip numatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 (toliau – Kontrolės reglamentas) (9). Tam tikrais Kontrolės reglamente įtvirtintais įpareigojimais t. y. susijusiais su privaloma laivų buvimo vietos nustatymo ir elektroninio duomenų perdavimo sistema mažos apimties priekrantės žvejybos laivuose, privaloma nuotolinio elektroninio stebėjimo sistema ir nuolatiniu varomojo variklio galios matavimu ir įrašymu, yra grindžiama iš EJRŽF EJRŽAF skiriama specialioji parama. Be to, valstybių narių investicijos į kontrolės išteklius galėtų būti naudojamos ir jūrų stebėjimo ir bendradarbiavimo vykdant pakrančių apsaugos tarnybų funkcijas tikslais;

(24)

BŽP sėkmė priklauso nuo to, ar turima mokslinių rekomendacijų dėl žvejybos valdymo, taigi ir žvejybos duomenų. Atsižvelgiant į problemas ir išlaidas, susijusias su patikimų ir išsamių duomenų gavimu, būtina remti valstybių narių veiksmus renkant, tvarkant duomenis ir jais keičiantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/1004 (toliau – Duomenų rinkimo pagrindų reglamentas) (10) ir prisidedant prie patikimų mokslinių rekomendacijų rengimo. Tokia parama turėtų užtikrinti sinergiją su kitų rūšių jūrų duomenų , įskaitant mėgėjų žvejybos duomenis, rinkimo, tvarkymo ir keitimosi jais veikla; [35 pakeit.]

(25)

EJRŽF EJRŽAF lėšomis reikėtų remti veiksmingą žiniomis grindžiamą BŽP įgyvendinimą ir valdymą pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus, teikiant mokslines rekomendacijas, kuriant ir įgyvendinant Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemas, užtikrinant patariamųjų tarnybų veikimą ir teikiant savanoriškus tarptautinėms organizacijoms skirtus įnašus , taip pat geriau vykdant Sąjungos įsipareigojimą tarptautinio vandenynų valdymo srityje ; [36 pakeit.]

(26)

atsižvelgiant į sunkumus siekiant įgyvendinti BŽP išsaugojimo tikslus, EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti žvejybos valdymo ir žvejybos laivynų valdymo veiksmus. Taigi kartais parama laivynų pritaikymui yra ir toliau būtina tam tikrų laivyno segmentų ir jūrų baseinų atveju. Tokia parama turėtų būti aiškiai skiriama būtent jūrų biologinių išteklių išsaugojimui ir tausiam naudojimui, ja turėtų būti siekiama užtikrinti žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyrą. Todėl EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima finansuoti žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui tuose laivyno segmentuose, kurių žvejybos pajėgumai neatitinka turimų žvejybos galimybių. Tokia parama turėtų būti kaip priemonė įtraukta į veiksmų planus, skirtus struktūrinį perteklinį pajėgumą turintiems laivyno segmentams pritaikyti, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalyje, ir turėtų būti įgyvendinama atiduodant žvejybos laivą į metalo laužą arba nutraukiant jo eksploataciją ir modifikuojant jį kitai veiklai. Jeigu modifikavus laivą padidėtų neigiamas mėgėjų žvejybos poveikis jūrų ekosistemai, parama turėtų būti skiriama tik jeigu laikomasi BŽP ir atitinkamų daugiamečių planų tikslų. Siekiant užtikrinti struktūrinio laivyno pritaikymo išsaugojimo tikslams nuoseklumą parama žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui turėtų būti skiriama tik pagal pasiektus rezultatus ir su jais siejama. Todėl siūloma tokią paramą skirti tik suteikiant su sąnaudomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Pagal tą mechanizmą Komisija turėtų atlyginti valstybėms narėms su žvejybos veiklos nutraukimu visam laikui susijusias išlaidas remdamasi ne realiosiomis išlaidomis, o sąlygų laikymusi ir rezultatų pasiekimu. Šiuo tikslu tas sąlygas Komisija turėtų nustatyti deleguotuoju aktu ir jos turėtų būti susietos su BŽP išsaugojimo tikslų įgyvendinimu; [37 pakeit.]

(26a)

siekiant plėtoti tausią ir aplinkai palankią žvejybą, kurią vykdant būtų daromas mažesnis poveikis žvejybos ištekliams, EJRŽAF turėtų subsidijomis arba finansinėmis priemonėmis remti laivų modernizavimą siekiant naudoti mažiau energijos suvartojančius laivus, įskaitant neproporcingo pajėgumo laivyno segmentuose. Be to, EJRŽAF turi suteikti galimybę padėti jauniesiems žvejams įsigyti darbo įrankių, įskaitant daugiau kaip 12 metrų ilgio laivus, išskyrus neproporcingo pajėgumo laivyno segmentuose; [38 pakeit.]

(26b)

kadangi žvejybos uostai, iškrovimo vietos, prieplaukos ir aukcionų vietos yra labai svarbūs siekiant užtikrinti iškraunamų produktų kokybę, saugą ir darbo sąlygas, EJRŽAF turi visų pirma remti uostų infrastruktūros modernizavimą, ypač žvejybos produktų prekybos srityje, siekiant kuo didesnės iškraunamų produktų pridėtinės vertės; [39 pakeit.]

(27)

atsižvelgiant į didelį žvejybos veiklos nenuspėjamumą, dėl išimtinių aplinkybių laikino veiklos nutraukimo žvejai gali patirti didelių ekonominių nuostolių. Siekiant sušvelninti tas pasekmes EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti kompensaciją už neeilinį žvejybos veiklos nutraukimą, susijusį su tam tikrų išsaugojimo priemonių, t. y. daugiamečių planų, išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo tikslų, žvejybos laivų žvejybos pajėgumų pritaikymo prie turimų žvejybos galimybių priemonių ir techninių priemonių, įgyvendinimu, skubos priemonių įgyvendinimu, tausios žvejybos partnerystės susitarimo pertraukimu ar neatnaujinimu dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, gaivaline nelaime arba ekologiniu įvykiu , įskaitant draudimą žvejoti dėl žvejybos išteklių sveikatos ar neįprasto mirtingumo atvejų, avarijas jūroje vykdant žvejybos veiklą ir nepalankius klimato reiškinius . Parama turėtų būti suteikiama tik jeigu tokių aplinkybių poveikis žvejams yra didelis, t. y. jeigu atitinkamo laivo komercinė veikla sustabdoma bent 90 120 dienų iš eilės ir jeigu su sustabdymu susiję ekonominiai nuostoliai sudaro daugiau nei 30 proc. atitinkamos įmonės vidutinės metinės apyvartos per nurodytą laikotarpį. Nustatant tokios paramos skyrimo sąlygas reikėtų atsižvelgti į ungurių žvejybos ypatumus; [40 pakeit.]

(27a)

žvejai ir jūros bei gėlavandenės akvakultūros produktų gamintojai turėtų turėti galimybę gauti EJRŽAF paramą, jei žvejybos ir akvakultūros rinkose kyla krizė, įvyksta gaivalinės nelaimės ar ekologiniai įvykiai; [41 pakeit.]

(27b)

siekiant prisidėti prie teigiamos vandens išteklių plėtros ir išlaikyti žvejybą ne žvejybos draudimo laikotarpiu, EJRŽAF turėtų galėti remti biologinius sezonus, kai šie sezonai, jei jie vyksta tam tikrais kritiniais rūšių gyvavimo ciklo etapais, yra būtini tausiam žuvininkystės išteklių naudojimui; [306 pakeit.]

(27c)

Europos Parlamentas pabrėžia, kad reikia skubiai padėti sukurti darbo užmokesčio kompensavimo fondą, kuris apimtų žvejybos draudimo laikotarpius, ir kad tokie laikotarpiai būtų laikomi faktiniu darbo laiku senatvės pensijos ir kitų socialinės apsaugos teisių tikslais. Be to, Europos Parlamentas pritaria tam, kad būtų įtvirtintas minimalus darbo užmokestis, nustatytas atsižvelgiant į vietos praktiką, derybas ir kolektyvines sutartis; [307 pakeit.]

(28)

mažos apimties priekrantės žvejybą vykdo mažesnio nei 12 metrų ilgio žvejybos laivai, nenaudojantys velkamųjų žvejybos įrankių. Tam sektoriui tenka beveik 75 proc. visų Sąjungoje įregistruotų žvejybos laivų ir beveik pusė visų žuvininkystės sektoriaus darbo vietų. Mažos apimties priekrantės žvejybos veiklos vykdytojai ypač priklauso nuo geros būklės žuvų išteklių, kaip pagrindinio pajamų šaltinio. Todėl EJRŽF EJRŽAF jiems turėtų taikyti lengvatinį režimą skirdamas 100 proc. intensyvumo lygio pagalbą, be kita ko, su kontrole ir jos vykdymo užtikrinimu susijusiems veiksmams, siekiant paskatinti tausią žvejybos praktiką atsižvelgiant į BŽP tikslus . Be to, tam tikros paramos sritys, t. y. parama norint įsigyti naudotą , atnaujinti ir perklasifikuoti laivą ar pakeisti arba modernizuoti laivo variklį, turėtų būti siejamos tik su mažos apimties žvejyba tuose laivyno segmentuose, kuriuose , nes to reikia siekiant užtikrinti, kad žvejybos pajėgumai atitinka turimas žvejybos galimybes , t. y. parama norint įsigyti naudotą, atnaujinti ir perklasifikuoti laivą ar pakeisti arba modernizuoti laivo variklį , taip pat parama jauniesiems žvejams . Be to, valstybės narės į savo programą turėtų įtraukti veiksmų planą mažos apimties priekrantės žvejybai, kurią reikėtų stebėti remiantis rodikliais, kuriems turėtų būti nustatyti orientyrai ir tikslai; [42 ir 308 pakeit.]

(29)

atokiausiuose regionuose, kaip aprašyta 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (11), susiduriama su konkrečiais sunkumais dėl jų atokumo, topografijos ir klimato, kaip nurodyta Sutarties 349 straipsnyje, ir kuriuose esama tam tikro turto, kurį galima panaudoti plėtojant tvarią mėlynąją ekonomiką. Taigi kiekvieno atokiausio regiono veiksmų planas dėl tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių vystymosi, įskaitant tausų žvejybos ir akvakultūros naudojimą, turėtų būti įtrauktas į atitinkamų valstybių narių programą ir tų veiksmų planų įgyvendinimui turėtų būti skiriama finansinė parama. EJRŽF lėšomis taip pat turėtų būti galima remti papildomų išlaidų, patiriamų S iekiant išlaikyti tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų iš atokiausių regionų konkurencingumą, palyginti su panašiais produktais iš kitų Sąjungos regionų, Sąjunga 1992 m. nustatė priemones, skirtas susijusioms papildomoms išlaidoms žuvininkystės sektoriuje kompensuoti. 2014–2020 m. taikomos priemonės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 508/2014 (12) . Būtina tęsti paramos teikimą , siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų iš atokiausių regionų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba, kad šia kompensacija būtų prisidedama išlaikant veiklos vykdytojų iš tų regionų ekonominį gyvybingumą. Atsižvelgiant į skirtingas prekybos sąlygas atokiausiuose regionuose dėl jų vietos ir izoliuotumo, kompensavimą , į laimikių ir išteklių pokyčius bei rinkos paklausą, reikėtų leisti atitinkamoms valstybėms narėms pačioms apibrėžti žvejybos produktus, už kuriuos galima gauti kompensaciją, jų atitinkamus didžiausius kiekius ir kompensavimo sumas bendroje kiekvienai valstybei narei skiriamoje sumoje . Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama keisti atitinkamų žvejybos produktų sąrašą, jų kiekius ir kompensavimo sumą, neviršijant bendros konkrečiai valstybei narei skirtos sumos. Joms taip pat turėtų būti leidžiama koreguoti kompensavimo planus, jeigu tai pateisinama pasikeitusiomis sąlygomis. Valstybės narės turėtų nustatyti tokio lygio kompensavimo sumą, kad būtų galima tinkamai kompensuoti papildomas išlaidas, patiriamas dėl atokiausių regionų specifinių trūkumų. Kad būtų išvengta pernelyg didelių kompensacijų, ta suma turėtų būti proporcinga papildomoms išlaidoms, kurioms kompensuoti skiriama parama. Tuo tikslu reikėtų taip pat atsižvelgti į kitas viešosios intervencijos rūšis, darančias poveikį papildomų išlaidų dydžiui . Turėtų būti nustatyta, kokią didžiausią bendros finansinės paramos sumos procentinę dalį, tokia parama gali sudaryti. Be to, atokiausiems regionams turėtų būti taikoma didesnė pagalbos intensyvumo norma nei kitiems veiksmams; [43 pakeit.]

(29a)

siekiant užtikrinti, kad atokiausių regionų mažos apimties žvejybos sektorius išliktų, ir laikantis diferencijuoto požiūrio į mažas salas ir teritorijas, minimo 14-ame darnaus vystymosi tiksle (DVT), principų, derėtų suteikti galimybių EJRŽAF, remiantis SESV 349 straipsniu, teikti paramą atokiausių regionų mažos apimties priekrantės žvejybai skirtų žvejybos laivų, kurie visą savo laimikį iškrauna atokiausių regionų uostuose ir prisideda prie vietos darnaus vystymosi, įsigijimui ir atnaujinimui, taip siekiant padidinti žmonių saugumą, Europos higienos standartų laikymosi mastą, geriau kovoti su NNN žvejyba ir užtikrinti didesnį aplinkosauginį veiksmingumą. Atnaujinant žvejybos laivyną turėtų būti neviršijamos leidžiamos pajėgumo ribos ir turėtų būti siekiama BŽP tikslų. Turėtų būti galimybė EJRŽAF remti atitinkamas priemones, tokias kaip mažos apimties priekrantės žvejybos laivams skirtų laivų statyklų statyba ar modernizavimas atokiausiuose regionuose, infrastruktūros ir įrangos įsigijimas ar atnaujinimas, arba moksliniai tyrimai; [44 pakeit.]

(29b)

kaip nurodoma Europos Parlamento rezoliucijoje dėl ypatingos salų padėties (2015/3014(RSP)) ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje „Specifinės salų problemos“ (1229/2011), žemės ūkis, gyvūnų veisimas ir žuvininkystė yra svarbus vietos salų ekonomikos veiksnys. Europos salų regionai kenčia nuo nepakankamo prieinamumo, ypač MVĮ, ir menko produktų diferencijavimo. Jiems reikia strategijų, kurios suteiktų galimybių pasinaudoti visa įmanoma Europos struktūrinių ir investicinių fondų ir kitų Sąjungos priemonių sinergija, siekiant kompensuoti salų patiriamus sunkumus ir skatinti ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą ir darnų vystymąsi. Net jeigu SESV 174 straipsnyje pripažįstamos nuolatinės gamtinės ir geografinės kliūtys, būdingos saloms, Komisija turi parengti saloms skirtą Sąjungos strateginę programą, kad būtų susietos priemonės, galinčios turėti didelį teritorinį poveikį; [45 pakeit.]

(30)

pagal pasidalijamojo valdymo principą EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti jūrų ir pakrantės biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą ir atkūrimą. Tuo tikslu turėtų būti galima skirti kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros pamestus žvejybos įrankius ir šiukšles, ypač plastiką, ir paramą investicijoms į uostus, kad juose būtų įrengtos tinkama pamestų žvejybos įrankių ir surinktų šiukšlių priėmimo ir saugojimo infrastruktūra. Paramą taip pat turėtų būti galima skirti veiksmams, kuriais siekiama pasiekti arba išlaikyti gerą jūrų aplinkos būklę, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (toliau – Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (13), erdvės apsaugos priemonių įgyvendinimui pagal tą direktyvą, „Natura 2000“ teritorijų valdymui, atkūrimui ir stebėsenai remiantis prioritetinėmis veiksmų programomis pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB ( toliau – Buveinių direktyva) (14), taip pat rūšių apsaugai pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB ( toliau – Paukščių direktyva) (15) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (16) , taip pat miesto nuotekoms taikomus Sąjungos standartus ir stacionarių arba kilnojamų įrenginių, skirtų jūrų gyvūnijai ir augalijai apsaugoti ir praturtinti atokiausiuose regionuose statymui, įrengimui, modernizavimui ir moksliniam parengimui bei vertinimui . Pagal tiesioginio valdymo principą EJRŽF EJRŽAF lėšomis reikėtų remti jūrų švaros ir geros būklės užtikrinimą ir įgyvendinti Europos strategiją dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje, numatytą 2016 m. sausio 16 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje“ (17), atsižvelgiant į tikslą pasiekti arba išlaikyti gerą jūrų aplinkos būklę; [46 pakeit.]

(31)

žuvininkystė Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. kaip vienas iš 17 darnaus vystymosi tikslų (2-asis DVT) nustatytas siekis panaikinti badą ir užtikrinti aprūpinimą maistu bei geresnę mitybą. Sąjunga yra visapusiškai įsipareigojusi siekti šio tikslo ir jį įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, žvejyba ir darni akvakultūra padeda užtikrinti aprūpinimą maistu ir mitybą. Tačiau šiuo metu Sąjunga importuoja daugiau nei 60 proc. savo žuvininkystės produktų ir todėl labai priklauso nuo trečiųjų šalių. Svarbus uždavinys yra skatinti vartotojus vartoti Sąjungoje pagal aukštus kokybės standartus pagamintus žuvų baltymus žvejybos produktus , kuriuos vartotojai gali galima įsigyti prieinamomis kainomis , tiekiant mažos apimties vietos žvejybos produktus viešosioms institucijoms, pvz., ligoninėms ir mokykloms, ir švietimo įstaigose pradedant įgyvendinti mokymo ir informuotumo didinimo apie vietos žuvies valgymo svarbą programas ; [47 pakeit.]

(32)

EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti akvakultūros, įskaitant gėlavandenę akvakultūrą, skatinimą ir darnų vystymąsi siekiant auginti vandens gyvūnus ir augalus maistui ir kitoms žaliavoms gaminti. Kai kuriose valstybėse narėse vis dar taikomos sudėtingos administracinės procedūros: pavyzdžiui, sunku patekti į šį sektorių, taikomos apsunkinančios licencijų išdavimo procedūros, dėl kurių sektoriui sunku gerinti savo įvaizdį ir didinti gaminamų produktų konkurencingumą. Parama turėtų būti skiriama laikantis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 parengtų daugiamečių nacionalinių strateginių planų akvakultūros srityje. Visų pirma paramą turėtų būti galima skirti aplinkos tvarumo didinimui, gamybinėms investicijoms, inovacijoms, profesinių gebėjimų įgijimui, darbo sąlygų gerinimui ir kompensacinėms priemonėms, skirtoms svarbiausioms žemės ir gamtos valdymo paslaugoms remti. Kiti reikalavimus atitinkantys veiksmai turėtų būti visuomenės sveikatos veiksmai, akvakultūros išteklių draudimo sistemos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės veiksmai. Tačiau gamybinių investicijų atveju Parama turėtų būti teikiama tik visų pirma finansinėmis priemonėmis ir, pagal „InvestEU“ programą, kurios daro didesnę įtaką rinkoms, todėl veiksmingiau už dotacijas padeda spręsti sektoriaus finansines problemas „InvestEU“ ir skiriant dotacijas ; [48 pakeit.]

(33)

aprūpinimas maistu taip pat priklauso nuo jūrų aplinkos apsaugos, tausaus žuvų išteklių valdymo, veiksmingų ir gerai organizuotų rinkų, kuriose gerinamas tiekimo grandinės ir vartotojų informavimo skaidrumas, stabilumas, kokybė ir įvairovė. Šiuo tikslu EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti prekybą žvejybos ir akvakultūros produktais, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (BRO reglamentas) (18) tikslų. Visų pirma, turėtų būti galima skirti paramą , inter alia, gamintojų organizacijų , įskaitant žvejybos kooperatyvus ir smulkiuosius gamintojus, kūrimui, gamybos ir prekybos planų įgyvendinimui, reklamos ir komunikacijos kampanijoms, naujų realizavimo rinkų skatinimui , rinkų tyrimams, Europos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos observatorijos (EUMOFA) išsaugojimui ir stiprinimui ir informacijos apie rinką rinkimui ir sklaidai; [49 ir 280 pakeit.]

(33a)

dėl Sąjungos jūros gėrybių produktų kokybės ir įvairovės gamintojai turi konkurencinį pranašumą ir tai labai padeda puoselėti kultūros ir gastronomijos paveldą suderinant kultūros tradicijų išsaugojimą su naujų mokslinių žinių plėtojimu bei taikymu. Piliečiai ir vartotojai vis labiau reikalauja kokybiškų produktų, pasižyminčių skirtingomis specifinėmis savybėmis, susijusiomis su jų geografine kilme. Šiuo tikslu EJRŽAF lėšomis bus galima remti jūros gėrybių produktus, įtrauktus į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 1151/2012 (19) . Visų pirma fondo lėšomis bus galima remti kokybiškų geografinių nuorodų pagal šį reglamentą pripažinimą ir registravimą. Fondo lėšomis taip pat bus galima remti saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN) ir saugomų geografinių nuorodų (SGN) valdymo subjektus ir jų plėtojamas programas siekiant pagerinti kokybę. Be to, minėtomis lėšomis bus galima remti šių valdymo subjektų atliekamus mokslinius tyrimus siekiant padidinti informuotumą apie konkrečias gamybos priemones, procesus ir produktus; [50 pakeit.]

(33b)

atsižvelgiant į 2008 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos kormoranų populiacijos valdymo plano ir 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl naujo postūmio įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją, EJRŽAF lėšomis reikėtų remti mokslinius tyrimus ir duomenų apie migruojančių paukščių poveikį akvakultūros sektoriui ir susijusiems Sąjungos žuvų ištekliams rinkimą; [51 pakeit.]

(33c)

atsižvelgiant į akvakultūros sektoriaus augimo poreikį ir didelius žuvų išteklių nuostolius, kuriuos sukelia migruojantys paukščiai, EJRŽAF reikėtų numatyti tam tikras šių nuostolių kompensacijas, kurios būtų mokamos tol, kol būtų pradėtas taikyti Europos valdymo planas; [52 pakeit.]

(34)

perdirbimo pramonė atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant žvejybos ir akvakultūros produktų pasiūlą ir kokybę. EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti tikslines investicijas į tą pramonę, jeigu jos padeda siekti bendro rinkos organizavimo tikslų. Tokia parama turėtų gali būti suteikiama tik pasitelkiant dotacijas, finansines priemones ir „InvestEU“, bet ne skiriant dotacijas; [53 pakeit.]

(34a)

be jau minėtų reikalavimus atitinkančių priemonių, turėtų būti galima gauti EJRŽAF paramą ir kitoms su žvejyba ir akvakultūra susijusioms sritims, įskaitant paramą aplinkosauginei medžioklei ar laukinę gamtą trikdančių rūšių, kurios kelia pavojų tvariems žuvų ištekliams (t. y. ruonių ir kormoranų), valdymui; [54 pakeit.]

(34b)

be jau minėtų reikalavimus atitinkančių priemonių, turėtų būti galima gauti EJRŽAF paramą ir kitoms su žvejyba ir akvakultūra susijusioms sritims, įskaitant kompensaciją už žalą, kurią laimikiui padaro pagal ES teisės aktus saugomi žinduoliai ir paukščiai (t. y. ruoniai ir kormoranai); [55 pakeit.]

(35)

darbo vietų kūrimą pakrantės regionuose lemia vietoje skatinama tvarios mėlynosios ekonomikos , vystomos neperžengiant ekologinių ribų, plėtra, dėl kurios atsigauna tų regionų , įskaitant salas ir atokiausius regionus, socialinė struktūra. Tikėtina, kad vandenynų sektoriai ir paslaugos augs sparčiau nei pasaulio ekonomika ir iki 2030 m. užtikrins svarbų indėlis į užimtumą ir ekonomikos augimą. Kad mėlynasis augimas būtų tvarus, jį turėtų skatinti inovacijos ir investicijos į naujas jūrų įmones ir, bioekonomiką ir biotechnologijas , įskaitant tvaraus turizmo modelius, atsinaujinančiąją vandenynų energiją, naujovišką aukštos klasės laivų statybą ir naujas uostų paslaugas, kurias teikiant bei darnią žvejybos ir akvakultūros sektoriaus plėtrą, nes taip gali būti kuriamos darbo vietos ir kartu remiama vietos plėtra ir naujų biologija pagrįstų jūrų produktų plėtojimas . Nors sąlygos viešosioms investicijoms į tvarią mėlynąją ekonomiką turėtų būti sudaromos visose Sąjungos biudžeto srityse, EJRŽF EJRŽAF lėšos turėtų būti konkrečiai sutelkiamos į tvarios mėlynosios ekonomikos , vystomos neperžengiant ekologinių ribų, sąlygų užtikrinimą ir problemų sprendimą skatinant investicijas ir kuriant naujas rinkas ir technologijas arba paslaugas. Paramą tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimui reikėtų skirti pagal pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus; [56 pakeit.]

(35a)

kaip nurodyta BŽP reglamento 3 konstatuojamoje dalyje, „mėgėjų žvejyba gali turėti didelės įtakos žuvų ištekliams, todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ji būtų vykdoma taip, kad būtų laikomasi bendros žuvininkystės politikos tikslų“. Vis dėlto, mėgėjų žvejybos negalima tinkamai valdyti neturint patikimų ir nuolat atnaujinamų duomenų apie mėgėjų žvejybą, kaip pabrėžta Europos Parlamento rezoliucijoje dėl mėgėjų žvejybos Europos Sąjungoje padėties (2017/2120(INI)); [57 pakeit.]

(35b)

darnios mėlynosios ekonomikos tikslas – užtikrinti tausų vartojimą ir gamybą, taip pat veiksmingą išteklių naudojimą ir jūrų ekosistemų įvairovės, produktyvumo, atsparumo, pagrindinių funkcijų ir esminių vertybių apsaugą ir išsaugojimą. Jis grindžiamas ilgalaikių dabartinės ir būsimų kartų poreikių įvertinimu. Jis taip pat apima prekių ir paslaugų tinkamų kainų nustatymą; [58 pakeit.]

(35c)

būtina patvirtinti paramos priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos socialiniam dialogui, ir naudoti EJRŽAF siekiant padėti parengti kvalifikuotus jūrų ir žuvininkystės sektorių specialistus. Atsižvelgiant į jūrų ir žuvininkystės sektorių atnaujinimo svarbą ir šioje srityje inovacijų atliekamą vaidmenį, reikia iš naujo įvertinti EJRŽAF numatytus finansinius asignavimus profesiniam mokymui; [59 pakeit.]

(35d)

investicijos į žmogiškąjį kapitalą taip pat itin svarbios norint padidinti žvejybos ir jūrinės veiklos konkurencingumą ir pagerinti jos ekonominius rezultatus. Taigi, EEJRŽAF turėtų remti konsultavimo paslaugas, mokslininkų ir žvejų bendradarbiavimą, profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, skatinti žinių sklaidą, padėti gerinti veiklos vykdytojų veiklos rezultatus ir konkurencingumą ir skatinti socialinį dialogą. Siekiant pripažinti savarankiškai dirbančių žvejų sutuoktinių ir gyvenimo partnerių vaidmenį žvejybos bendruomenėse, laikantis tam tikrų sąlygų, jiems taip pat turėtų būti teikiama parama, skirta profesiniam mokymui, mokymuisi visą gyvenimą, žinių sklaidai ir bendradarbiavimui tinkluose, kuriuo prisidedama prie jų profesinio tobulėjimo; [60 pakeit.]

(36)

tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra labai priklauso nuo partnerystės su vietos suinteresuotaisiais subjektais, kurie padeda užtikrinti pakrantės , salų ir vidaus bendruomenių gyventojų ir ekonomikų gyvybingumą ir tvarumą . EJRŽF EJRŽAF turėtų suteikti tokių partnerysčių skatinimo priemones. Šiuo tikslu jo lėšomis turėtų būti galima pagal pasidalijamojo valdymo principą remti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą (BIVP). Toks požiūris turėtų skatinti ekonomikos įvairovę vietos sąlygomis plėtojant pakrantės ir vidaus bendruomenes, akvakultūrą ir tvarią mėlynąją ekonomiką. BIVP strategijomis turėtų būti užtikrinama, kad vietos bendruomenės geriau išnaudotų tvarios mėlynosios ekonomikos siūlomas galimybes ir iš jų pasipelnytų pasitelkdamos aplinkos, kultūros, socialinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos stiprindamos. Taigi kiekviena vietos partnerystė turėtų atitikti pagrindinį savo strategijos tikslą užtikrindama subalansuotą visų svarbių vietos tvarios mėlynosios ekonomikos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir atstovavimą jiems; [61 pakeit.]

(37)

pagal pasidalijamojo valdymo principą tvarią mėlynąją ekonomiką EJRŽF , vystomai neperžengiant ekologinių ribų, EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti renkant, tvarkant ir naudojant duomenis, kuriais siekiama papildyti žinias apie jūrų jūros ir gėlavandenės aplinkos ir išteklių būklę. Tokia parama turėtų būti siekiama įvykdyti Direktyvos 92/43/EEB ir Direktyvos 2009/147/EB reikalavimus, remti jūrinių teritorijų planavimą , žvejybos ir akvakultūros sektorių darną ir gerinti duomenų kokybę ir sklaidą pasitelkus Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą.; [62 pakeit.]

(38)

Pagal pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus EJRŽF EJRŽAF turėtų sutelkti dėmesį į tvarią mėlynąją ekonomiką skatinančias sąlygas sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai, vystomai neperžengiant ekologinių ribų ir skatinančiai gerą jūros aplinkos būklę, sudarymą, remdamas integruotą jūrų politikos valdymą, mokslinių tyrimų sklaidą ir įgyvendinimą, tvarios mėlynosios ekonomikos inovacijas ir technologijas, jūrų įgūdžių, jūrų ir vandenynų klausimų išmanymo ir aplinkos ir socialinių ekonominių duomenų apie tvarią mėlynąją ekonomiką tobulinimą, klimato poveikiui atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų tvarios mėlynosios ekonomikos skatinimą ir projektų rengimo ir naujoviškų finansavimo priemonių kūrimą. Pirmiau išvardytose srityse reikėtų tinkamai atsižvelgti į ypatingą atokiausių regionų ir salų, patenkančių į SESV 174 straipsnio taikymo sritį, padėtį; [63 pakeit.]

(39)

60 proc. vandenynų viršija nacionalinės jurisdikcijos ribas. Vadinasi, jiems taikoma pasidalijamoji tarptautinė atsakomybė. Dauguma problemų, su kuriomis susiduriama vandenynuose, yra tarpvalstybinio pobūdžio, kaip antai didelis išteklių išeikvojimas, klimato kaita, rūgštėjimas, tarša ir mažėjanti , naftos žvalgyba ar gelminė kasyba, dėl kurių mažėja biologinė įvairovė, tad reikalingas bendras atsakas. Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos jūrų teisės konvenciją, kurios šalis pagal Tarybos sprendimą 98/392/EB (20) yra Sąjunga, siekiant reglamentuoti ir valdyti žmogaus veiklą vandenynuose sukurta daug jurisdikcijos teisių, institucijų ir specialių sistemų. Pastaraisiais metais bendrai sutariama, kad jūrų aplinką ir žmogaus veiklą jūroje reikėtų valdyti veiksmingiau, kad didėjantis neigiamas poveikis vandenynams ir jūroms būtų mažinamas; [64 pakeit.]

(40)

kaip pasaulinių procesų dalyvė Sąjunga ryžtingai įsipareigoja skatinti tarptautinį vandenynų valdymą, kaip numatyta 2016 m. lapkričio 10 d. bendrame komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tarptautinis vandenynų valdymas: mūsų vandenynų ateitį užtikrinsianti darbotvarkė“ (21). Sąjungos vandenynų valdymo politika yra nauja politika, integruotai aprėpianti vandenynus. Tarptautinis vandenynų valdymas svarbus ne tik siekiant 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės tikslų, visų pirma, 14-jo darnaus vystymosi tikslo („Išsaugoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius ir juos tausiai naudoti darniam vystymuisi“), bet ir užtikrinant, kad būsimosios kartos galėtų džiaugtis saugiomis, apsaugotomis, švariomis ir tvariai valdomomis jūromis ir vandenynais. Sąjunga turi įvykdyti tuos tarptautinius įsipareigojimus ir skatinti geresnį tarptautinį vandenynų valdymą dvišaliu, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis bei jam vadovauti , be kita ko, siekiant užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, taip pat kuo labiau sumažinti poveikį jūros aplinkai, patobulinti tarptautinio vandenynų valdymo sistemą, sumažinti vandenynams ir jūroms daromą neigiamą poveikį, sukurti tvarios mėlynosios ekonomikos , vystomos neperžengiant ekologinių ribų, sąlygas ir aktyviau vykdyti tarptautinius vandenynų mokslinius tyrimus ir kaupti duomenis; [65 pakeit.]

(41)

veiksmais, kuriais EJRŽF EJRŽAF skatinamas tarptautinis vandenynų valdymas, siekiama patobulinti bendrą tarptautinių ir regioninių procesų, susitarimų, taisyklių ir institucijų sistemą, kad žmogaus veikla vandenynuose būtų reglamentuojama ir valdoma. EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti finansuojami tarptautiniai susitarimai, kuriuos Sąjunga yra sudariusi srityse, nepatenkančiose į Tausios žvejybos partnerystės susitarimus (TŽPS), sudarytus su įvairiomis trečiosiomis šalimis, ir Sąjungos teisinės narystės regioninėse žvejybos valdymo organizacijose (RŽVO) mokestis. TŽPS ir RŽVO bus ir toliau finansuojami pagal skirtingus Sąjungos biudžeto straipsnius;

(42)

kalbant apie saugumą ir gynybą, būtina užtikrinti geresnę sienų apsaugą ir jūrų saugumą. Pagal Europos Sąjungos jūrų saugumo strategiją, kurią 2014 m. birželio 24 d. priėmė Europos Sąjungos Taryba, ir su ja susijusį 2014 m. gruodžio 16 d. veiksmų planą informacijos mainai ir Europos pasienio ir pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimas, kuriame dalyvauja Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, yra itin svarbūs tiems tikslams pasiekti. Tad EJRŽF EJRŽAF lėšomis reikėtų remti jūrų stebėjimą ir pasienio apsaugos tarnybų bendradarbiavimą ir pagal pasidalijamojo valdymo, ir pagal tiesioginio valdymo principus, be kita ko, perkant įrangą įvairios paskirties jūrų veiksmams vykdyti. Taip pat turėtų būti sudaroma galimybė atitinkamoms agentūroms skirti paramą jūrų stebėjimo ir saugumo srityje pagal tiesioginio valdymo principą;

(43)

pagal pasidalijamojo valdymo principą kiekviena valstybė narė , bendradarbiaudama su regionais, turėtų parengti vieną bendrą programą, kurią turėtų patvirtinti Komisija. Atsižvelgdama į regionalizavimo principą ir siekdama paskatinti valstybes nares rengiant programas laikytis labiau strateginio požiūrio Komisija turėtų parengti kiekvienos jūros baseino analizę ir joje išvardyti bendrus pranašumus ir trūkumus, susijusius su BŽP tikslų įgyvendinimu. Tokia analizė turėtų padėti tiek valstybėms narėms, tiek Komisijai derėtis dėl kiekvienos programos, atsižvelgiant į regionines problemas ir poreikius. Vertindama programas Komisija turėtų atsižvelgti į BŽP aplinkosauginius ir socialinius ekonominius sunkumus, darnios mėlynosios ekonomikos , vystomos neperžengiant ekologinių ribų, visų pirma mažos apimties priekrantės žvejybos srityje, socialinius ekonominius veiklos rezultatus, problemas jūrų baseinų lygmeniu, jūrų ekosistemų išsaugojimą ir atkūrimą, jūrą teršiančių šiukšlių kiekio mažinimą ir surinkimą, kovą su klimato kaitos kaita, jos švelninimą ir prisitaikymą prie jos; [66 pakeit.]

(43a)

siekiant, kad valdymo priemonės būtų veiksmingai įgyvendinamos regioniniu lygmeniu, valstybės narės turėtų taikyti bendro valdymo sistemą ir įtraukti patariamąsias tarybas, žvejų organizacijas ir kompetentingas įstaigas ar institucijas, kad būtų užtikrintas tvirtesnis dialogas ir šių šalių dalyvavimas; [67 pakeit.]

(44)

EJRŽF EJRŽAF paramos veiksmingumą valstybėse narėse reikėtų vertinti remiantis rodikliais. Valstybės narės turėtų teikti ataskaitas apie pažangą, padarytą siekiant nustatytų rodiklių tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, o Komisija turėtų atlikti veiklos rezultatų peržiūrą remdamasi valstybių narių parengtomis metinėmis veiklos rezultatų ataskaitomis, kad būtų galima anksti nustatyti galimas įgyvendinimo problemas ir taisomuosius veiksmus. Šiuo tikslu turėtų būti sukurta bendra stebėsenos ir vertinimo sistema;

(44a)

turimais duomenimis, su dabartiniu EJRŽAF susijusi mokėjimų procedūra veikia prastai, nes per ketverius metus nuo taikymo pradžios panaudota tik 11 proc. šio fondo lėšų. Ta procedūra turėtų būti patobulinta siekiant paspartinti išmokų mokėjimą gavėjams, ypač pavieniams asmenims ar šeimoms; [68 pakeit.]

(45)

pagal 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (22) 22 ir 23 punktus EJRŽF EJRŽAF veiklą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta pagal konkrečius stebėsenos reikalavimus, vengiant pernelyg griežto reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma, valstybėms narėms. Tam tikrais atvejais tie reikalavimai gali apimti pamatuojamus rodiklius, kuriuos taikant vertinamas EJRŽF EJRŽAF poveikis vietoje;

(46)

Komisija turėtų vykdyti su EJRŽF EJRŽAF ir jo veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. EJRŽF EJRŽAF skirtais finansiniais ištekliais taip pat turėtų būti prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politinius prioritetus, kiek jie susiję su EJRŽF EJRŽAF prioritetais;

(46a)

Komisija taip pat turėtų pateikti tinkamų priemonių visuomenei informuoti apie žvejybos ir akvakultūros veiklą ir žuvies bei jūros gėrybių vartojimo įvairinimo naudą; [69 pakeit.]

(47)

pagal Reglamentą (ES) Nr. [Reglamentą dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių], Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (23), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (24), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (25) ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/1939 (26) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) galėtų turėtų atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra galėtų turėtų tirti sukčiavimo ir kitas nusikalstamas veikas, darančias poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (27), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Reglamentą (ES) Nr. [Reglamentą dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valdant ir įgyvendinant EJRŽF EJRŽAF būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [Reglamente dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] ir Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]; [70 pakeit.]

(48)

siekiant padidinti Sąjungos lėšų naudojimo skaidrumą ir užtikrinti patikimesnį finansų valdymą, visų pirma, sugriežtinant viešąją naudojamų lėšų kontrolę, valstybės narės interneto svetainėje reikėtų skelbti tam tikrą informaciją apie EJRŽF EJRŽAF lėšomis finansuojamą veiklą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Kai valstybė narė paskelbia informaciją apie EJRŽF EJRŽAF lėšomis finansuojamą veiklą, turi būti laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (28); [71 pakeit.]

(49)

siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šio reglamento elementus pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma nepriimtinumo riba ir nepriimtinumo laikotarpio trukmė, susijusios su paraiškų priimtinumo kriterijais, apibrėžiamos su išsaugojimo priemonių įgyvendinimu susijusios sąlygos siekiant numatyti su sąnaudomis nesusijusį finansavimą nutraukiant žvejybos veiklą visam laikui, apibrėžiami papildomų sąnaudų, susijusių su konkrečiais atokiausių regionų trūkumais, apskaičiavimo kriterijai, nustatomi valstybių narių reikalavimų nesilaikymo atvejai, dėl kurių gali būti nutraukiamas mokėjimo terminas, nustatomi sunkūs valstybių narių reikalavimų nesilaikymo atvejai, dėl kurių mokėjimai gali būti sustabdomi, apibrėžiami taikytinų finansinių pataisų lygio nustatymo kriterijai ir fiksuotosios normos arba ekstrapoliuotų finansinių pataisų taikymo kriterijai, iš dalies keičiamas I priedas ir sukuriama stebėsenos ir vertinimo sistema. Siekiant, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos perėjimui nuo Reglamentu (ES) Nr. 508/2014 nustatytos sistemos prie šiuo reglamentu nustatytos sistemos, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl pereinamojo laikotarpio sąlygų nustatymo;

(50)	siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl veiksmų programų tvirtinimo ir dalinio keitimo ir nacionalinių darbo planų duomenų rinkimo, mokėjimų sustabdymo ir finansinių pataisų srityse tvirtinimo ir dalinio keitimo;

(51)	siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl nacionalinių darbo planų duomenų rinkimo srityje pateikimo procedūrų, formato ir tvarkaraščių ir metinių veiklos rezultatų ataskaitų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROJI SISTEMA

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės , žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽF EJRŽAF ) veikla. Jame nustatomi EJRŽF EJRŽAF prioritetai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir konkrečios tokio finansavimo teikimo taisyklės, kuriomis papildomos bendrosios taisyklės, taikytinos EJRŽF EJRŽAF pagal Reglamentą (ES) Nr. [reglamentą, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos].

2 straipsnis

Geografinė taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams, jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip.

3 straipsnis

Apibrėžtys

1. Šiame reglamente, nedarant poveikio 2 daliai, vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 5 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 2 straipsnyje.

2. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Reglamento (ES) Nr. [dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

2)	bendra keitimosi informacija aplinka (BKIA) – sistemų, sukurtų tarpvalstybiniam ir sektoriniam keitimuisi informacija tarp jūrų stebėjimo institucijų paremti, siekiant padidinti jų informuotumą apie jūroje vykdomą veiklą; [72 pakeit.: tekstas lietuvių kalba nekeičiamas]

pakrančių apsaugos tarnyba – nacionalinės institucijos, vykdančios pakrančių apsaugos funkcijas, įskaitant saugią laivybą, jūrų saugumą, jūrų muitinės veiklą, neteisėtos prekybos ir kontrabandos prevenciją ir jų mažinimą, susijusios jūrų teisės vykdymo užtikrinimą, jūrų sienų kontrolę, jūrų stebėjimą, jūros aplinkos apsaugą, paiešką ir gelbėjimą, reagavimą į avarijas ir nelaimes, žuvininkystės kontrolę , inspektavimą ir kitą su šiomis funkcijomis susijusią veiklą; [73 pakeit.]

Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas (EMODnet) – partnerystė, kurios funkcija yra rinkti jūrų duomenis ir metaduomenis siekiant užtikrinti, kad tokie fragmentiški ištekliai būtų lengviau prieinami visuomenei ir privatiems naudotojams ir kad šie galėtų jais naudotis, ir siūlyti kokybiškus, sąveikius ir suderintus jūrų duomenis;

5)	tiriamoji žvejyba – išteklių, kurie per pastaruosius dešimt metų nebuvo žvejojami arba nebuvo žvejojami tam tikrų tipų žvejybos įrankiais ar tam tikrais būdais, žvejyba;

6)	žvejys – fizinis asmuo, užsiimantis verslinės žvejybos veikla, kurią pripažįsta atitinkama valstybė narė;

6a)	mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais; [74 pakeit.]

6b)	mėgėjų žvejybos sektorius – visi mėgėjų žvejybos segmentai ir įmonės bei darbo vietos, kurios priklauso nuo tokios žvejybos arba kurios kuriamos ją vykdant; [75 pakeit.]

7)	žvejyba vidaus vandenyse – žvejybos veikla versliniais tikslais vidaus vandenyse, vykdoma laivais arba kitais įrenginiais, įskaitant žvejybai ant ledo naudojamus įrenginius;

7a)	nuo kranto žvejojantis žvejys – fizinis asmuo, užsiimantis verslinės žvejybos nuo kranto veikla, kurią pripažįsta atitinkama valstybė narė; [76 pakeit.]

tarptautinis vandenynų valdymas – Sąjungos iniciatyva, kuria siekiama tobulinti bendrą tarptautinius ir regioninius procesus, susitarimus, sąlygas, taisykles ir institucijas apimančią sistemą taikant nuoseklų sektorinį taisyklėmis grindžiamą požiūrį, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vandenynai būtų geros būklės, saugūs, apsaugoti, švarūs ir tvariai valdomi;

jūrų politika – Sąjungos politika, kurios tikslas yra skatinti integruotą ir nuoseklų sprendimų priėmimą siekiant maksimaliai užtikrinti darnų Sąjungos, visų pirma, pakrančių, salų ir atokiausių regionų, taip pat tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių vystymąsi, ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą vykdant nuoseklią su jūromis susijusią politiką ir atitinkamą tarptautinį bendradarbiavimą;

10)

jūrų saugumas ir stebėjimas – veikla, kuria siekiama išsamiai suprasti visus su jūrų sritimi susijusius įvykius ir veiksmus, kurie galėtų paveikti saugios laivybos ir jūrų saugumo, teisėsaugos, gynybos, sienų kontrolės, jūrų aplinkos apsaugos, žuvininkystės kontrolės, prekybos ir Sąjungos ekonominių interesų sritis, ir, jei reikia, užkirsti jiems kelią ir juos valdyti;

11)	jūrinių teritorijų planavimas – procesas, kurį vykdydamos atitinkamos valstybės narės valdžios institucijos analizuoja ir organizuoja žmogaus veiklą jūrų teritorijose ekologiniams, ekonominiams ir socialiniams tikslams pasiekti;

12)	gamybinės akvakultūros sektoriaus investicijos – investicijos į akvakultūros įrenginius arba jų statybą, plėtimą ar modernizavimą; [77 pakeit.]

13)

jūrų baseinų strategija – integruota programa, kuria siekiama spręsti iškilusius bendrus valstybių narių ir, jei reikia, trečiųjų šalių jūrų ir su jomis susijusių sričių sunkumus konkrečiame jūros baseine arba viename ar daugiau pabaseinių ir skatinti bendradarbiavimą ir koordinavimą siekiant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; ją rengia Komisija bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis atitinkamomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis , jų regionais ir, jei reikia, su kitais suinteresuotaisiais subjektais; [78 pakeit.]

14)

mažos apimties priekrantės žvejyba – žvejyba, vykdoma žvejybos laivais, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie nenaudoja velkamųjų įrankių, išvardytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 (29) 2 straipsnio 1 dalyje , taip pat žvejyba nuo kranto ir jūrinių bestuburių rinkimas ; [79 pakeit.]

14a)	atokiausių regionų mažos apimties žvejybos laivynas – mažos apimties žvejybos laivynas, vykdantis veiklą atokiausiuose regionuose, kaip apibrėžta kiekvienoje nacionalinėje veiklos programoje; [80 pakeit.]

15)

tvari mėlynoji ekonomika – visa Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus atitinkanti bendrojoje rinkoje sektoriuose ir tarp sektorių vykdoma ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis, pakrantėmis ir vidaus vandenimis, įskaitant Sąjungos salų ir atokiausius regionus ir žemynines šalis, naujus sektorius ir ne rinkos prekes bei paslaugas , kuria siekiama užtikrinti dabartinių ir būsimų kartų ekologinę, socialinę ir ekonominę gerovę, kartu išlaikant ir atkuriant geros būklės jūrų ekosistemas bei apsaugant pažeidžiamus gamtos išteklius ; [81 pakeit.]

15a)

bendras valdymas – valdžios sektoriaus, vietos bendruomenės, kurią sudaro išteklių naudotojai (žvejai), kitų subjektų (nevyriausybinių organizacijų, mokslinių tyrimų įstaigų) ir tam tikrais atvejais kitų vietos ištekliais suinteresuotų žvejybos ir ne žvejybos subjektų (laivų savininkų, žuvų prekybos verslo atstovų, kredito įstaigų ar paskolų teikimo subjektų, turizmo sektoriaus ir kt.) partnerystės susitarimas, sudaromas siekiant dalytis atsakomybe už žvejybos valdymo sprendimų priėmimą ir tų sprendimų priėmimo galiomis; [82 pakeit.]

15b)	ekologinis įvykis – gamtos arba žmogaus sukeltas atsitiktinis reiškinys, dėl kurio blogėja aplinkos būklė; [83 pakeit.]

4 straipsnis

Prioritetai

EJRŽF EJRŽAF prisideda prie BŽP ir jūrų politikos įgyvendinimo. Jo veiklos prioritetai yra šie:

1)	darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių apsauga, atkūrimas ir išsaugojimas; [291/rev pakeit.]

1a)	darnios akvakultūros skatinimas; [85 pakeit.]

2)	indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir darnios darnios ir socialiai atsakingos akvakultūros , žuvininkystės ir rinkų priemonėmis; [291/rev pakeit.]

3)	sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti , atsižvelgiant į ekologinę aplinkos talpą, ir pakrantės pakrančių, salų bei sausumos bendruomenėms klestėti ir jų ekonominei ir socialinei sanglaudai sudarymas; [87 pakeit.]

4)	tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas.

Suteikiant paramą EJRŽF EJRŽAF lėšomis taip pat prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų įgyvendinimo. Tas indėlis stebimas taikant IV priede nustatytą metodiką. [88 pakeit.]

Siekiant tų tikslų nedidinami žvejybos pajėgumai. [281 pakeit.]

4a straipsnis

Atokiausi regionai

Visomis šio reglamento nuostatomis būtina atsižvelgti į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje pripažįstamus specifinius sunkumus. [89 pakeit.]

II SKYRIUS

Finansinė programa

5 straipsnis

Biudžetas

1. EJRŽF EJRŽAF įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 6 140 000 000 EUR padidinamas iki 6 867 000 000 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 7 739 000 000 EUR dabartinėmis kainomis. [90 pakeit.]

2. Pagal II antraštinę dalį EJRŽF EJRŽAF skiriama finansinio paketo dalis įgyvendinama pagal pasidalijamojo valdymo principą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] ir Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 63 straipsnyje.

3. Pagal III antraštinę dalį EJRŽF EJRŽAF skiriamą finansinio paketo dalį tiesiogiai įgyvendina Komisija, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 62 straipsnio 1 dalies a punkte, arba ji įgyvendinama pagal netiesioginio valdymo principą, kaip numatyta to reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte.

6 straipsnis

Pasidalijamojo valdymo biudžeto ištekliai

1. II antraštinėje dalyje numatyto pasidalijamojo valdymo finansinio paketo dalis – 5 311 000 000 EUR 87 proc. EJRŽAF finansinio paketo [xxx EUR] dabartinėmis kainomis, atsižvelgiant į išskaidymą pagal metus, nustatytą V priede. [91 pakeit.]

2. Veiksmams atokiausiuose regionuose kiekviena suinteresuotoji valstybė narė iš savo V priede nustatytos Sąjungos finansinės paramos skiria bent:

a)	102 000 000 EUR Azorų saloms ir Madeirai;

b)	82 000 000 EUR Kanarų saloms;

c)	131 000 000 EUR Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Martinikai, Majotui, Reunjonui ir Sen Martenui. [92 pakeit.]

3. 21 straipsnyje nurodyta kompensacija neviršija 50 proc. kiekvienos 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytos skiriamos sumos. [93 pakeit.]

4. Bent 15 proc. kiekvienai valstybei narei skiriamos Sąjungos finansinės paramos skiriama 19 ir 20 straipsniuose nurodytoms paramos sritims. Prieigos prie Sąjungos vandenų neturinčios valstybės narės, atsižvelgdamos į savo kontrolės ir duomenų rinkimo užduočių aprėptį, gali taikyti mažesnę procentinę dalį. Tais atvejais, kai asignavimai kontrolei ir duomenų rinkimui pagal šio reglamento 19 ir 20 straipsnius nepanaudojami, susijusi valstybė narė gali pervesti atitinkamas sumas, kad Europos žuvininkystės kontrolės agentūra pagal pasidalijamojo valdymo principą panaudotų jas šio reglamento 40 straipsnio b punkte nurodytos Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos kūrimui ir įgyvendinimui. [94 pakeit.]

4a. Bent 25 proc. kiekvienai valstybei narei numatytos Sąjungos finansinės paramos skiriama jūrų ir pakrantės biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai bei atkūrimui ir jūrų pažinimui finansuoti (22 ir 27 straipsniai). [283 ir 315 pakeit.]

4b. Bent 10 proc. kiekvienai valstybei narei skiriamos Sąjungos finansinės paramos skiriama įgulos saugos, darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimui, mokymui, socialiniam dialogui, gebėjimams ir užimtumui. Tačiau kiekvienai valstybei narei skiriama EJRŽAF finansinė parama visoms investicijoms laivuose neturi viršyti 60 proc. kiekvienai valstybei narei skiriamos Sąjungos finansinės paramos. [96 pakeit.]

5. 17 straipsnio 2 dalyje ir 18 straipsnyje nurodytoms paramos sritims kiekvienoje valstybėje narėje iš EJRŽF EJRŽAF skiriama Sąjungos finansinė parama neviršija didesnės iš šių dviejų ribų:

a)	6 000 000 EUR; arba

b)	10 15 proc. valstybei narei skirtos Sąjungos finansinės paramos. [97 pakeit.]

6. Remiantis Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 30–32 straipsniais EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiama techninė pagalba veiksmingam šio fondo administravimui ir naudojimui valstybės narės iniciatyva.

7 straipsnis

Finansinis paskirstymas pasidalijamajam valdymui

Ištekliai, kuriuos 2021–2027 m. galima skirti valstybių narių įsipareigojimams, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, nustatyti V priedo lentelėje.

8 straipsnis

Tiesioginio ir netiesioginio valdymo biudžeto ištekliai

1. III antraštinėje dalyje nurodyta tiesioginio ir netiesioginio valdymo finansinio paketo dalis – 829 000 000 EUR 13 proc. EJRŽAF finansinio paketo [xxx EUR] dabartinėmis kainomis. [98 pakeit.]

2. 1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant EJRŽF EJRŽAF įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę pagalbą, kaip antai pradedant vykdyti parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

Visų pirma, Komisijos iniciatyva EJRŽF EJRŽAF lėšomis ir neviršijant 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos 1,7 proc. finansinio paketo viršutinės ribos, gali būti remiama:

a)	techninė pagalba įgyvendinant šį reglamentą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 29 straipsnyje;

b)	tausios žvejybos partnerystės susitarimų rengimas, stebėsena bei vertinimas ir Sąjungos dalyvavimas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veikloje;

c)	Europos vietos veiklos grupių tinklo sukūrimas.

3. EJRŽF EJRŽAF lėšomis remiamos su šio reglamento įgyvendinimu susijusių informavimo ir komunikacijos veiksmų sąnaudos.

III SKYRIUS

Programavimas

9 straipsnis

Pagal pasidalijamojo valdymo principą skiriamos paramos programavimas

1. Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 16 straipsnį kiekviena valstybė narė parengia atskirą vieną 4 straipsnyje nurodytų prioritetų įgyvendinimo nacionalinę programą arba regionines veiklos programas . [99 pakeit.]

2. II antraštinėje dalyje numatyta parama organizuojama II priede išvardytose paramos srityse.

3. Be Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 17 straipsnyje nurodytų sudedamųjų dalių, į programą įtraukiama:

a)	padėties analizė stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių požiūriu ir nustatyti poreikiai, kurie turi būti patenkinti atitinkamoje geografinėje teritorijoje, kurioje taikoma programa, įskaitant, jei tinkama, jūrų baseinus;

b)	15 straipsnyje nurodytas mažos apimties priekrantės žvejybos veiksmų planas;

c)	jei taikytina, 4 dalyje 29c straipsnyje nurodyti atokiausių regionų veiksmų planai; [100 pakeit.]

ca)	jei taikytina, už žvejybą, jūrinių bestuburių rinkimą ir jūrų reikalus atsakingoms subnacionalinėms arba regioninėms valdžios institucijoms skirti jūrų baseinų veiksmų planai. [101 pakeit.]

4. Suinteresuotosios valstybės narės kaip dalį savo programos parengia kiekvieno iš savo atokiausių regionų, nurodytų 6 straipsnio 2 dalyje, veiksmų planą, kuriame pateikia:

a)	tausaus žvejybos išteklių naudojimo ir tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių plėtros strategiją;

aprašymą, kokie pagrindiniai veiksmai numatomi ir kokios jų finansavimo priemonės, įskaitant:

i	struktūrinę paramą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui pagal II antraštinę dalį;

ii	21 straipsnyje nurodytą papildomų sąnaudų kompensaciją;

iii	bet kokias kitas investicijas į tvarią mėlynąją ekonomiką, būtinas darniam pakrančių vystymuisi užtikrinti. [102 pakeit.]

5. Komisija , gavusi atitinkamų patariamųjų tarybų nuomones, parengia kiekvieno jūros baseino analizę pažymėdama bendrus jūros baseino pranašumus ir trūkumus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nurodytų BŽP tikslų siekimu. Jei taikytina, ir Direktyvoje 2008/56/EB nurodytos geros aplinkos būklės užtikrinimu. Atliekant tokią analizę atsižvelgiama į esamas jūrų baseinų ir makroregionines strategijas. [103 pakeit.]

6. Komisija vertina programą pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 18 straipsnį. Atlikdama vertinimą ji, visų pirma, atsižvelgia į:

a)	kuo didesnio programos indėlio užtikrinimą 4 straipsnyje išvardytus prioritetus;

b)	laivynų žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių, apie kurias valstybės narės kasmet praneša pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalį, pusiausvyrą;

ba)	jei taikytina, poreikis modernizuoti ar atnaujinti laivynus; [104 pakeit.]

c)	jei taikytina, daugiamečius valdymo planus, priimtus pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsnius, valdymo planus, priimtus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsnį, ir regioninių žvejybos valdymo organizacijų rekomendacijas, jeigu jos taikytinos Sąjungai;

d)	įpareigojimo iškrauti laimikį, nustatyto Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje, įgyvendinimą;

da)	invazinių rūšių, kurios daro didelę žalą akvakultūros ir žvejybos sektoriaus našumui, kontrolę; [105 pakeit.]

db)	paramą inovatyvių selektyviosios žvejybos įrankių tyrimui ir naudojimui visoje Sąjungoje, remiantis, be kita ko, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 27 straipsniu; [106 pakeit.]

e)	naujausius duomenis apie aplinkos srities prioritetų ir tvarios mėlynosios ekonomikos socialinius ekonominius socialinių ekonominių veiklos rezultatus rezultatų pusiausvyrą , visų pirma, žvejybos ir akvakultūros sektoriuje; [107 pakeit.]

f)	jei taikytina, 5 dalyje nurodytas analizes;

programos indėlį išsaugant ir atkuriant jūrų ekosistemas, atsižvelgiant į tai, kad su „Natura 2000“ teritorijomis susijusi parama turi atitikti prioritetines veiksmų programas, sukurtas pagal Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnio 4 dalį suderinant ekonominius ir socialinius aspektus su jūrų ir gėlavandenių ekosistemų išsaugojimu ir atkūrimu ; [108 pakeit.]

h)	programos indėlį mažinant renkant jūras teršiančių šiukšlių teršiančias šiukšles ir mažinant jų kiekį pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą xx/xx [Direktyvą dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo] (30); [109 pakeit.]

i)	programos indėlį kovojant su klimato kaita, ją švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant , įskaitant išmetamo CO2 kiekio mažinimą taupant kurą ; [110 pakeit.]

ia)	programos indėlį kovojant su NNN žvejyba. [111 pakeit.]

7. Laikydamasi Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 18 straipsnio, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina programą. Komisija patvirtina siūlomą programą, jeigu pateikta būtina informacija.

8. Laikydamasi Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 19 straipsnio, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina programos pakeitimus.

10 straipsnis

Pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principą skiriamos paramos programavimas

III antraštinė dalis įgyvendinama vykdant Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra 47 straipsnyje nurodytoms derinimo operacijoms rezervuota suma.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PAGAL PASIDALIJAMOJO VALDYMO PRINCIPĄ SKIRIAMA PARAMA

I SKYRIUS

Bendrieji paramos principai

11 straipsnis

Valstybės pagalba

1. Nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai taikomi valstybių narių pagalbai, teikiamai žvejybos ir akvakultūros sektoriaus įmonėms.

2. Tačiau Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi valstybių narių pagal šį reglamentą atliekamoms išmokoms, kurioms taikomas Sutarties 42 straipsnis.

3. Visos nacionalinės nuostatos, kuriomis nustatomas viešasis finansavimas, kuriuo siekiama daugiau nei šio reglamento nuostatos dėl 2 dalyje nurodytų mokėjimų, traktuojamos kaip viena visuma, remiantis 1 dalimi.

12 straipsnis

Paraiškų priimtinumas

1. Paramos gavėjo Pareiškėjo pateikta paraiška dėl EJRŽF EJRŽAF paramos laikoma nepriimtina nurodytu laikotarpiu, kuris nustatytas pagal 4 dalį, jei kompetentinga institucija nustatė, kad atitinkamas paramos gavėjas pareiškėjas : [112 pakeit.]

a)	padarė Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (31) 42 straipsnyje, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje arba kituose Europos Parlamento ir Tarybos vykdant BŽP ir Sąjungos aplinkos srities teisės aktus priimtuose teisės aktuose nurodytus sunkius pažeidimus; [317 pakeit.]

yra susijęs su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 40 straipsnio 3 dalyje nustatytame Sąjungos NNN žvejybą vykdančių laivų sąraše nurodytų žvejybos laivų arba laivų, plaukiojančių su nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis pripažintų šalių, kaip išdėstyta to reglamento 33 straipsnyje, vėliavomis, eksploatavimu, valdymu arba nuosavybe; arba

c)	padarė bet kurį iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB (32) 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikaltimų aplinkai, jei teikiama paraiška paramai pagal 23 straipsnį. [114 pakeit.]

2. Paramos gavėjas po paraiškos pateikimo turi toliau atitikti 1 dalyje nurodytas priimtinumo sąlygas per visą veiksmo įgyvendinimo laikotarpį bei per penkerių dvejų metų laikotarpį po galutinio mokėjimo gavimo. [115 pakeit.]

3. Nepažeidžiant platesnio užmojo nacionalinių taisyklių, suderintų partnerystės susitarime su suinteresuotąja valstybe nare, paramos gavėjo pateikta paraiška laikoma nepriimtina nurodytu laikotarpiu, kuris nustatytas pagal 4 dalį, jeigu kompetentinga institucija nustatė, kad paramos gavėjas sukčiavo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2017/1371/ES (33) 3 straipsnyje.

4. Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a)	nustatoma riba, nuo kurios prasideda 1 ir 3 dalyse nurodytas laikotarpis, kuris turi būti proporcingas rimtų pažeidimų, nusikalstamų veikų ar sukčiavimo pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir pasikartojimui, ir trunka mažiausiai vienus metus, ir to laikotarpio trukmė;

aa)	nustatomos sąlygos, kuriomis nepriimtinumo laikotarpio trukmė yra sutrumpinama; [116 pakeit.]

ab)	nustatomos sąlygos, kurių turi būti laikomasi po 2 dalyje nurodytos paraiškos pateikimo, ir suteiktos paramos susigrąžinimo tuo atveju, jei sąlygų nesilaikoma, tvarka, nustatoma atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą; [117 pakeit.]

b)	nustatomos atitinkamos 1 ir 3 dalyse nurodyto laikotarpio pradžios ir pabaigos datos.

5. Valstybės narės reikalauja, kad EJRŽF EJRŽAF paraišką teikiantys paramos gavėjai vadovaujančiajai institucijai pateiktų pasirašytą pažymą, kuria patvirtintų, kad laikosi 1 ir 3 dalyse nustatytų kriterijų. Prieš patvirtindamos veiksmą, valstybės narės patikrina tos pažymos teisingumą, remdamosi turimais Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 93 straipsnyje nurodytų nacionalinių pažeidimų registrų duomenimis arba kitais turimais duomenimis.

Pirmoje pastraipoje nurodyto patikrinimo tikslais valstybė narė kitos valstybės narės prašymu teikia savo nacionaliniame pažeidimų registre, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 93 straipsnyje, turimą informaciją.

5a. Valstybės narės nepriimtinumo laikotarpį gali taikyti ir paraiškoms, kurias pateikė žvejybą vidaus vandenyse vykdantys žvejai, padarę nacionalinėse taisyklėse apibrėžtų sunkių pažeidimų. [118 pakeit.]

12a straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

EJRŽAF gali remti įvairius valstybių narių programose numatytus veiksmus, jeigu tie veiksmai patenka į vieną ar daugiau šiame reglamente nustatytų prioritetinių sričių. [119 pakeit.]

13 straipsnis

Netinkami finansuoti veiksmai

Netinkami EJRŽF EJRŽAF lėšomis finansuoti veiksmai yra:

veiksmai, kuriais didinamas žvejybos laivo žvejybos pajėgumas arba remiamas įrangos, kuria didinamas žvejybos laivo gebėjimas rasti žuvis, įsigijimas , išskyrus tuos atvejus, kai siekiama pagerinti įgulos saugumą arba darbo ar gyvenimo sąlygas, o tai apima laivo stabilumo koregavimą, arba produkto kokybę, jeigu gerinant neviršijamas atitinkamai valstybei narei skirtas limitas, nekenkiant žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyrai ir nedidinant atitinkamo žvejybos laivo žvejybos pajėgumo ; [120 pakeit.]

b)	žvejybos laivų statyba ir įsigijimas arba žvejybos laivų importas, nebent šiame reglamente numatyta kitaip;

c)	žvejybos laivų perleidimas trečiosioms šalims arba jų vėliavų pakeitimas į trečiųjų šalių vėliavas su partneriais iš tų šalių sukuriant bendrąsias įmones;

d)	žvejybos veiklos nutraukimas laikinai arba visam laikui, nebent šiame reglamente numatyta kitaip;

e)	tiriamoji žvejyba;

f)	įmonės nuosavybės teisių perleidimas , išskyrus įmonės perleidimą jauniesiems žvejams ar jauniesiems akvakultūros produktų gamintojams ; [121 pakeit.]

g)	tiesioginis išteklių atkūrimas, išskyrus atvejus, kai tai Sąjungos teisės akte aiškiai numatyta kaip išsaugojimo priemonė arba kai tai daroma eksperimentinio išteklių atkūrimo tikslais arba susiję su gamtinės aplinkos būklės ir produktyvumo sąlygų gerinimo procesais ; [122 pakeit.]

h)	naujų uostų, arba naujų iškrovimo vietų arba naujų aukcionams skirtų patalpų statyba statyba, išskyrus mažus uostus ir iškrovimo vietas atokiuose regionuose, visų pirma atokiausiuose regionuose, atokiose salose ir periferiniuose bei užmiesčio pakrantės rajonuose ; [123 pakeit.]

rinkos intervencijos mechanizmai, kuriais siekiama laikinai arba visam laikui pašalinti žvejybos ar akvakultūros produktus iš rinkos, siekiant sumažinti pasiūlą ir taip užkirsti kelią kainų mažėjimui arba paskatinti kainų didėjimą; kartu ir sandėliavimo veiksmai logistikos grandinėje, dėl kurių tyčia ar netyčia pasireiškia toks pat poveikis; [124 pakeit.]

išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, investicijos į žvejybos laivų įrengimą, būtini būtinos siekiant įvykdyti Sąjungos arba nacionalinės teisės reikalavimus, įskaitant reikalavimus, susijusius su Sąjungos įsipareigojimais, prisiimtais regioninėse žvejybos valdymo organizacijose , nebent dėl šių investicijų veiklos vykdytojai patirtų neproporcingų išlaidų ; [125 pakeit.]

k)	investicijos į žvejybos laivų įrengimą, kurie paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 60 dienų per metus vykdė žvejybos veiklą jūroje. [126 pakeit.]

ka)	laivo pagrindinio arba pagalbinio variklio keitimas arba modernizavimas, jei dėl to padidės jo galia (kW); [127 pakeit.]

kb)	genetiškai modifikuotų organizmų auginimas, jei toks auginimas gali daryti neigiamą poveikį gamtinei aplinkai. [128 pakeit.]

13a straipsnis

Žvejybos ir žvejybos laivynų valdymo veiksmų rėmimas

EJRŽAF lėšomis gali būti remiami žvejybos ir žvejybos laivynų valdymo veiksmai laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 23 straipsnyje nurodytos įtraukimo į laivyną ir (arba) pasitraukimo iš jo programos ir šio reglamento II priede nustatytų viršutinių žvejybos pajėgumo ribų. Visų pirma valstybės narės stengiasi optimaliai paskirstyti savo turimą žvejybos pajėgumą, atsižvelgdamos į savo laivyno poreikius ir nedidindamos savo bendro žvejybos pajėgumo. [323 pakeit.]

II SKYRIUS

1 prioritetas. Darnios žuvininkystės skatinimas ir, jūrų biologinių išteklių išsaugojimas ir socialinis bei ekonominis stabilumas [129 pakeit.]

1 SKIRSNIS

BENDROSIOS SĄLYGOS

14 straipsnis

Bendroji paramos skyrimo sritis

1. Skiriant paramą pagal šį skyrių siekiama padėti įgyvendinti aplinkosaugos, ekonominius, socialinius ir užimtumo BŽP tikslus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje , ir skatinti socialinį šalių dialogą . [130 pakeit.]

2. Jeigu laivui pagal šį skyrių skiriama parama, tas laivas bent penkerius metus nuo paskutinio su remiamu veiksmu susijusio mokėjimo negali būti perleidžiamas ir jo vėliava negali būti pakeista į trečiosios šalies vėliavą.

3. Šis skyrius taip pat taikomas vidaus vandenų žvejybai, išskyrus 15 ir 17 straipsnius.

2 SKIRSNIS

MAŽOS APIMTIES PRIEKRANTĖS ŽVEJYBA

15 straipsnis

Mažos apimties priekrantės žvejybos veiksmų planas

1. Deramai bendradarbiaudamos su atitinkamais sektoriais, į savo programą valstybės narės įtraukia parengtą konkretų mažos apimties priekrantės žvejybos veiksmų planą, kuriame išdėstoma pelningos ir tvarios mažos apimties priekrantės žvejybos plėtros strategija. Toje strategijoje, jei taikytina, yra tokie skirsniai: [131 pakeit.]

a)	žvejybos pajėgumų reguliavimas ir valdymas;

b)	nedidelį poveikį darančios, klimato kaitos poveikiui atsparios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios žvejybos praktikos, kuri kuo labiau mažina žalą jūrų aplinkai, skatinimas;

sektoriaus vertės grandinės stiprinimas ir prekybos strategijų skatinimas , visų mechanizmų, kuriais didinama pirmojo pardavimo kaina, skatinimas siekiant, kad žvejai turėtų naudos padidinus atlygį už jų darbą, taip pat mechanizmų, kuriais skatinamas teisingas ir tinkamas pridėtinės vertės paskirstymas vertės grandinėje, mažinama tarpininkų marža, didinamos gamintojams mokamos kainos ir mažinamos galutinių vartotojų mokamos kainos, skatinimas ; [311 pakeit.]

d)	įgūdžių, žinių, inovacijų ir gebėjimų , visų pirma jaunųjų žvejų, stiprinimo skatinimas; [132 pakeit.]

e)	sveikatos, saugos ir darbo sąlygų žvejybos laivuose , vykdant žvejybą nuo kranto ir renkant jūrinius bestuburius, taip pat vykdant tiesiogiai su žvejyba susijusią veiklą sausumoje, gerinimas; [133 pakeit.]

f)	geresnis duomenų rinkimo, atsekamumo, stebėsenos, kontrolės ir priežiūros reikalavimų laikymasis;

g)	dalyvavimas pagal pasidalijamojo valdymo principą valdant jūrų erdvę, įskaitant saugomas jūrų teritorijas ir „Natura 2000“ teritorijas;

h)	veiklos įvairinimas platesnėje tvarios mėlynosios ekonomikos srityje;

i)	kolektyvinis organizavimas ir dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose ir patariamosiose procedūrose.

2. Veiksmų plane atsižvelgiama į savanoriškas FAO gaires dėl mažos apimties žvejybos tvarumo užtikrinimo ir, jei tinkama, į Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos regioninį mažos apimties žvejybos veiksmų planą.

3. Siekiant stebėti 1 dalyje nurodytos strategijos įgyvendinimą veiksmų plane nustatomi konkretūs orientyrai ir tikslai, susiję su svarbiais pagal 37 straipsnyje nurodytą stebėsenos ir vertinimo sistemą nustatytais rodikliais.

3a. Siekdamos sumažinti administracinę naštą paraiškas gauti paramą teikiantiems veiklos vykdytojams, valstybės narės stengiasi nustatyti bendrą supaprastintą paraiškos formą dėl EJRŽAF priemonių. [134 pakeit.]

16 straipsnis

Investicijos į mažos apimties priekrantės žvejybos laivus

1. EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiamos toliau išvardytos investicijos į mažos apimties priekrantės žvejybos laivus, kurie priklauso laivyno segmentui, kurio atveju paskutinėje Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje apie žvejybos pajėgumus nurodyta, kad to segmento pajėgumai subalansuoti su jo turimomis žvejybos galimybėmis:

a)	pirmasis jauno žvejo, kuris teikdamas paraišką yra jaunesnis nei 40 metų ir dirba žveju bent penkerius metus arba yra įgijęs tinkamą profesinę kvalifikaciją, žvejybos laivo įsigijimas;

aa)	laivų perklasifikavimas, atnaujinimas ir dydžio pakeitimas tais atvejais, kai jie yra akivaizdžiai pasenę, taip sudarant galimybes pagerinti žvejybos sąlygas ir prailginti buvimo jūroje laikotarpius; [312 pakeit.]

b)	pagrindinio arba pagalbinio variklio keitimas arba modernizavimas;

ba)	geresnių galimybių gauti kreditą ir pasinaudoti draudimo bei finansinėmis priemonėmis sudarymas. [136 pakeit.]

2. 1 dalyje nurodytuose laivuose turi būti žvejybos jūroje įranga ir jie turi būti 5–30 metų senumo. [137 pakeit.]

3. 1 dalies b punkte minima parama gali būti suteikiama tik tokiomis sąlygomis:

a)	naujo ar modernizuoto variklio galia kilovatais nėra didesnė nei dabartinio variklio;

b)	kilovatų skaičius, kuriuo dėl pagrindinio arba pagalbinio variklio keitimo arba modernizavimo sumažėjo žvejybos pajėgumai, visam laikui išbraukiamas iš Sąjungos laivyno registro;

c)	valstybė narė fiziškai patikrino žvejybos laivo variklio galią siekdama užtikrinti, kad ji neviršytų žvejybos licencijoje nurodytos variklio galios.

4. Parama pagal šį straipsnį neteikiama, jeigu laivyno segmento, kuriam priklauso atitinkami laivai, žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros vertinimas, pateiktas paskutinėje ataskaitoje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalyje, buvo parengtas ne pagal tame reglamente nurodytose bendrosiose gairėse nustatytus biologinius, ekonominius ir laivo naudojimo rodiklius.

3 SKIRSNIS

KONKREČIOS PARAMOS SRITYS

17 straipsnis

Žvejybos ir žvejybos laivynų valdymas

1. EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiami žvejybos ir žvejybos laivynų valdymo veiksmai.

2. Jeigu 1 dalyje nurodyta parama gali būti suteikiama kaip kompensacija, kai žvejybos veikla nutraukiama visam laikui, jeigu laikomasi šių sąlygų: [139 pakeit.]

a)	veiklos nutraukimas numatomas kaip Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalyje nurodyto veiksmų plano priemonė;

aa)	dėl veiklos nutraukimo visam laikui sumažėja žvejybos pajėgumas, nes gauta parama nėra pakartotinai investuojama į laivyną; [140 pakeit.]

b)	veikla nutraukiama atiduodant žvejybos laivą į metalo laužą arba nutraukiant jo eksploatavimą ir modifikuojant taip, kad jį būtų galima naudoti kitais su versline žvejyba nesusijusiais tikslais, laikantis BŽP ir daugiamečių planų tikslų;

c)	žvejybos laivas yra įregistruotas kaip naudojamas ir paskutinius trejus dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 120 90 dienų per metus jis vykdė žvejybos veiklą jūroje; [141 pakeit.]

d)	lygiavertis žvejybos pajėgumas visam laikui išbraukiamas iš Sąjungos žvejybos laivyno registro, žvejybos licencijos ir leidimai visam laikui panaikinami, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 5 ir 6 dalyse, ir

e)	paramos gavėjui draudžiama registruoti bet kokį žvejybos laivą penkerius metus po paramos gavimo.

Žvejai, įskaitant žvejybos laivų savininkus ir įgulos narius, kurie per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 90 dienų per metus dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla nutraukiama visam laikui, taip pat gali pasinaudoti 1 dalyje nurodyta parama. Atitinkami žvejai visiškai nutraukia visą žvejybos veiklą. Paramos gavėjas kompetentingai institucijai pateikia įrodymus, kad jis visiškai nutraukė žvejybos veiklą. Tuo atveju, jei praėjus mažiau kaip dvejų metų laikotarpiui nuo paraiškos paramai gauti pateikimo dienos žvejys atnaujina žvejybos veiklą, jis kompensaciją grąžina pagal pro rata temporis principą. [143 pakeit.]

3. 2 dalyje minima žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui parama įgyvendinama skiriant su sąnaudomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 46 straipsnio a punkte ir 89 straipsnyje, ir grindžiama: šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų įvykdymu. [144 pakeit.]

a)	sąlygų įvykdymu, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 46 straipsnio a punkto i papunktyje, ir [145 pakeit.]

b)	rezultatų pasiekimu, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 46 straipsnio a punkto ii papunktyje. [146 pakeit.]

Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos a punkte nurodytos sąlygos, susijusios su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 7 straipsnyje nurodytų išsaugojimo priemonių įgyvendinimu. [147 pakeit.]

4. Parama pagal 2 dalį neteikiama, jeigu laivyno segmento, kuriam priklauso atitinkami laivai, žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros vertinimas, pateiktas paskutinėje ataskaitoje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalyje, buvo parengtas ne pagal tame reglamente minimose bendrosiose gairėse nustatytus biologinius, ekonominius ir laivo naudojimo rodiklius.

18 straipsnis

Neeilinis Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas [148 pakeit.]

1. EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiama kompensacija už neeilinį laikiną žvejybos veiklos nutraukimą dėl: [149 pakeit.]

išsaugojimo priemonių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 7 straipsnio 1 dalies a, b, c , i ir j punktuose, įskaitant biologinio atsinaujinimo laikotarpius ir išskyrus BLSK ir kvotas, arba lygiaverčių regioninių žvejybos valdymo organizacijų priimtų išsaugojimo priemonių, jie jei jos taikomos Sąjungai; [150 pakeit.]

b)	Komisijos arba valstybių narių skubos priemonių, taikomų, kai kyla didelė grėsmė jūrų biologiniams ištekliams, kai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 atitinkamai 12 ir 13 straipsniuose ; [151 pakeit.]

c)	nenugalimos jėgos aplinkybių sąlygotos tausios žvejybos partnerystės susitarimo arba jo protokolo taikymo pertraukos; ar neatnaujinimo arba [152 pakeit.]

gaivalinių nelaimių , ekologinių įvykių, įskaitant draudimą žvejoti dėl žvejybos išteklių sveikatos ar neįprasto mirtingumo atvejų, avarijas jūroje vykdant žvejybos veiklą ir nepalankius meteorologinius reiškinius, įskaitant užsitęsusias nesaugias meteorologines sąlygas jūroje, kurios turi poveikio tam tikro tipo žvejybai , kuriuos oficialiai pripažino atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos. [153 pakeit.]

Į pasikartojantį sezoninį žvejybos veiklos nutraukimą neatsižvelgiama teikiant kompensacijas arba atliekant mokėjimus pagal šį straipsnį. [154 pakeit.]

2. 1 dalyje nurodyta parama gali būti teikiama tik jei:

a)	atitinkamo laivo komercinė žvejybos veikla yra sustabdyta bent 90 30 dienų iš eilės ir ; [155 pakeit.]

b)	ekonominiai nuostoliai dėl veiklos nutraukimo siekia daugiau kaip 30 proc. atitinkamos įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis vidutine tos įmonės apyvarta per pastaruosius trejus kalendorinius metus.

3. 1 dalyje nurodyta parama skiriama tik:

žvejybos laivų, kurie įregistruoti kaip naudojami , savininkams ir nuo kranto žvejojantiems žvejams, kurie per paskutinius trejus dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 120 dienų per metus vykdė žvejybos veiklą jūroje, savininkams arba [157 pakeit.]

b)	žvejams, kurie per paskutinius trejus dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 120 dienų per metus dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla nutraukiama neeilinėmis aplinkybėmis laikinai nutraukiama . [158 pakeit.]

Šioje dalyje nurodytas dienų jūroje skaičius netaikomas ungurių žvejybos atveju.

4. 1 dalyje nurodyta parama gali būti skiriama ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį vienam laivui 2021–2027 m. laikotarpiu. [Atskiras balsavimas.]

5. Visa atitinkamų laivų ir žvejų vykdoma žvejybos veikla faktiškai sustabdoma per atitinkamą veiklos nutraukimo laikotarpį. Kompetentinga institucija įsitikina, kad atitinkamas laivas nutraukė visą žvejybos veiklą per atitinkamą neeilinio laikino veiklos nutraukimo laikotarpį ir kad nėra skiriama pernelyg didelė kompensacija, jeigu laivas naudojamas kitais tikslais. [159 pakeit.]

19 straipsnis

Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas

1. EJRŽF EJRŽAF parama gali būti teikiama Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemai kurti ir įgyvendinti, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 36 straipsnyje ir konkrečiau nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009.

2. Nukrypstant nuo 13 straipsnio j punkto, 1 dalyje nurodyta parama taip pat gali apimti:

a)	būtinų privalomų laivo buvimo vietos nustatymo ir elektroninio duomenų perdavimo sistemų, naudojamų kontrolės ir tikrinimo tikslais, sudedamųjų dalių pirkimą ir, įrengimą ir naudojimą laivuose – tik mažos apimties priekrantės žvejybos mažiau nei 12 metrų bendrojo ilgio laivų atveju; [160 pakeit.]

b)	būtinų privalomų nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemų, naudojamų kontroliuojant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nurodyto įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą, sudedamųjų dalių pirkimą ir įrengimą laivuose; [161 pakeit.]

c)	privalomų nuolatinio varomojo variklio galios matavimo ir įrašymo prietaisų pirkimą ir įrengimą laivuose. [162 pakeit.]

3. 1 dalyje nurodyta parama taip pat galima prisidėti prie 28 straipsnyje nurodyto jūrų stebėjimo ir 29 straipsnyje nurodyto Europos pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimo vykdant pakrantės apsaugos funkcijas.

4. Nukrypstant nuo 2 straipsnio, 1 dalyje nurodyta parama taip pat gali būti skiriama ne Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams.

20 straipsnis

Žuvininkystės Žvejybos ir akvakultūros valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų rinkimas , sklaida ir tvarkymas [163 pakeit.]

1. EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiamas žuvininkystės žvejybos ir akvakultūros valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų , įskaitant mėgėjų žvejybos duomenis, rinkimas, valdymas , apdorojimas, naudojimas ir naudojimas sklaida , kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 27 straipsnyje ir konkrečiau nurodyta Reglamente (ES) Nr. 2017/1004, remiantis Reglamento (ES) Nr. 2017/1004 6 straipsnyje nurodytais nacionaliniais darbo planais. [164 pakeit.]

2. Nukrypstant nuo 2 straipsnio, 1 dalyje nurodyta parama taip pat gali būti skiriama ne Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams.

3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl 1 dalyje nurodytų nacionalinių darbo planų pateikimo procedūrų, formato ir tvarkaraščių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

4. Komisija ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, nuo kurių turi būti pradėtas taikyti darbo planas, gruodžio 31 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinami arba iš dalies keičiami darbo planai, nurodyti 1 dalyje.

22 straipsnis

Jūrų ir, pakrantės ir gėlavandenės biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas [166 pakeit.]

1. EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiami jūrų, pakrantės ir gėlavandenės , taip pat vidaus vandenų, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo veiksmai. Šiuo tikslu reikėtų skatinti bendradarbiavimą su Europos kosmoso agentūra ir Europos palydovų programomis, kad būtų surinkta daugiau duomenų apie jūrų taršos ir ypač plastiko atliekų vandenyje padėtį. [167 pakeit.]

2. 1 dalyje nurodyta parama gali apimti:

a)	kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros pamestus žvejybos įrankius ir pasyviai rinktų šiukšles , įskaitant sargasinių dumblių rinkimą atitinkamuose atokiausiuose regionuose ; [168 pakeit.]

b)	investicijas į uostus, kad juose būtų įrengtos įrengta tinkama pamestų žvejybos įrankių ir į jūrą išmestų šiukšlių , taip pat nepageidaujamo laimikio, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje, priėmimo , laikymo ir perdirbimo infrastruktūra; [169 pakeit.]

ba)	įrankių ir laimikio apsaugą nuo žinduolių ir paukščių, saugomų pagal direktyvas 92/43/EEB arba 2009/147/EB, jeigu tai nekenkia žvejybos įrankių selektyvumui; [170 pakeit.]

bb)	kompensaciją už tausių žuvų ir jūrinių bestuburių žvejybos įrankių naudojimą; [171 pakeit.]

c)	veiksmus, kuriais siekiama pasiekti arba išlaikyti gerą jūrų aplinkos būklę, kaip nurodyta Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje;

ca)	priemones, skirtas gerai gėlavandenės aplinkos būklei užtikrinti ir išlaikyti; [172 pakeit.]

cb)	taršos, ypač plastiko, šalinimo veiksmus Sąjungos pakrančių zonose, uostuose ir žvejybos vietose; [173 pakeit.]

d)	erdvės apsaugos priemonių įgyvendinimą pagal Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalį;

e)	„Natura 2000“ teritorijų valdymą, atkūrimą ir stebėseną pagal Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnyje numatytas prioritetines veiksmų programas;

rūšių apsaugą pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB, laikantis Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnyje numatytų prioritetinių veiksmų programų. , ir visų rūšių, saugomų pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES) ir (arba) įtrauktų į Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos (IUCN) raudonąją knygą, apsaugą; [174 pakeit.]

fa)

stacionarių arba kilnojamų įrenginių, skirtų jūrų gyvūnijai ir augalijai apsaugoti ir praturtinti, ir atokiausių regionų atveju – inkarinių žuvų suburiamųjų įrenginių, kurie prisideda prie tausios ir selektyvios žvejybos, statymą, įrengimą arba modernizavimą, įskaitant mokslinį parengimą, stebėjimą ir įvertinimą; [175 pakeit.]

fb)	žalos, kurią laimikiui padaro žinduoliai ir paukščiai, saugomi pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, kompensavimo sistemas; [176 pakeit.]

fc)	geresnio jūrų biologinių išteklių valdymo ar apsaugos pastangas. [177 pakeit.]

fd)	paramą aplinkosauginei medžioklei ar laukinę gamtą trikdančių rūšių, kurios kelia pavojų tvariems žuvų ištekliams, valdymui; [178 pakeit.]

fe)	tiesioginį išteklių atkūrimą, jeigu tokia apsaugos priemonė nustatyta Sąjungos teisės akte; [179 pakeit.]

ff)	paramą duomenų apie svetimų rūšių plitimą, kuris gali turėti katastrofiškų padarinių biologinei įvairovei, rinkimui ir tvarkymui; [180 pakeit.]

fg)	žvejų mokymus, siekiant gerinti jų žinias apie žvejybos poveikį jūros aplinkai ir jį mažinti, visų pirma naudojant selektyvesnės žvejybos įrankius ir įrangą. [181 pakeit.]

2a. EJRŽAF gali 100 proc. kompensuoti žalą ir investicijas, nurodytas 22 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose. [182 pakeit.]

2b. 2 dalies e ir f punktų nuostatos apima atitinkamus akvakultūros ūkių ir produktų augintojų veiksmus. [183 pakeit.]

22a straipsnis

Moksliniai tyrimai ir duomenų apie migruojančių paukščių poveikį rinkimas

1. EJRŽAF lėšomis, remiantis daugiamečiais nacionaliniais strateginiais planais, gali būti remiamas nacionalinių arba tarpvalstybinių mokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo projektų rengimas, siekiant geriau suprasti migruojančių paukščių poveikį akvakultūros sektoriui ir kitiems susijusiems Sąjungos žuvų ištekliams. Šių projektų rezultatai turėtų būti skelbiami anksti ir turėtų būti teikiamos rekomendacijos dėl geresnio valdymo.

2. Kad nacionalinis mokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo projektas būtų tinkamas finansuoti, jame turi dalyvauti bent vienas nacionalinis arba Sąjungos pripažintas institutas.

3. Kad tarpvalstybinis mokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo projektas būtų tinkamas finansuoti, jame turi dalyvauti bent po vieną institutą iš ne mažiau kaip dviejų valstybių narių. [184 pakeit.]

22b straipsnis

Inovacijos

1. Siekiant skatinti žuvininkystės inovacijas, EJRŽAF gali remti projektus, kuriais siekiama sukurti ar plėtoti naujus ar iš esmės pagerintus produktus ir įrangą, naujus ar geresnius procesus ir metodus, naujas ar geresnes valdymo ir organizavimo sistemas, be kita ko, perdirbimo ir rinkodaros grandyje, palaipsniui užtikrinti, kad laimikis nebebūtų išmetamas į jūrą ir kad būtų išvengta priegaudos, pateikti naujas technines ar organizacines žinias, sumažinti žvejybos veiklos poveikį aplinkai, be kita ko, tobulinti žvejybos būdus ir gerinti žvejybos įrankių selektyvumą, arba užtikrinti tausesnį jūrų gyvųjų išteklių naudojimą ir geresnį sambūvį su saugomais plėšrūnais.

2. Pagal šį straipsnį finansuojamą veiklą inicijuoja atskiri verslininkai arba gamintojų organizacijos ir jų asociacijos.

3. Valstybė narė viešai paskelbia pagal šį straipsnį finansuojamos veiklos rezultatus. [185 pakeit.]

IIa SKYRIUS

1a prioritetas. Darnios akvakultūros skatinimas [186 pakeit.]

23 straipsnis

Akvakultūra

1. EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnio 1 dalyje numatytas darnios jūrinės ir gėlavandenės akvakultūros , įskaitant uždarų recirkuliacinių vandens sistemų akvakultūrą, skatinimas ir akvakultūros produkcijos didinimas, atsižvelgiant į ekologinę talpą . Jomis taip pat turėtų būti galima skatinti gyvūnų sveikatą ir gerovę akvakultūros sektoriuje, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/429 (34) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 652/2014 (35); [187 pakeit.]

2. 1 dalyje nurodyta parama turi būti suderinama su akvakultūros veiklos plėtojimo daugiamečiais nacionaliniais strateginiais planais, nurodytais Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnio 2 dalyje.

3. Gamybinės Investicijos į akvakultūrą pagal šį straipsnį gali būti remiamos tik dotacijomis, laikantis Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 48 straipsnio 1 dalies, ir, geriau, Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 52 straipsnyje numatytomis finansinėmis priemonėmis ir pagal „InvestEU“ programą „InvestEU“ , kaip numatyta to reglamento 10 straipsnyje. [188 pakeit.]

23a straipsnis

Akvakultūros statistinės informacijos tinklas

1. EJRŽAF gali remti akvakultūros valdymui reikalingų duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo veiklą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnio 1 dalies a ir e punktuose ir 35 straipsnio 1 dalies d punkte, siekiant sukurti Akvakultūros statistinės informacijos tinklą (ASIN-RISA) ir parengti jam įgyvendinti reikalingus nacionalinius darbo planus.

2. Nukrypstant nuo 2 straipsnio, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama taip pat gali būti skiriama ne Sąjungos teritorijoje vykdomoms operacijoms.

3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su 1 dalyje nurodyto tinklo ASIN-RISA kūrimo procedūromis, forma ir tvarkaraščiais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

4. Komisija ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, nuo kurių turi būti pradėtas taikyti darbo planas, gruodžio 31 d. gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinami arba iš dalies keičiami darbo planai, nurodyti 1 dalyje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. [189 pakeit.]

III SKYRIUS

2 prioritetas. Indėlis į aprūpinimą Konkurencingų ir tvarių žvejybos ir akvakultūros rinkų bei perdirbimo sektorių rėmimas, prisidedant prie aprūpinimo maistu Sąjungoje konkurencingos ir tvarios akvakultūros ir rinkų priemonėmis [190 pakeit.]

24 straipsnis

Žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimas rinkai

1. EJRŽF EJRŽAF parama gali būti teikiama bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo tikslams įgyvendinti, numatyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 35 straipsnyje ir konkrečiau nurodyti Reglamente (ES) Nr. 1379/2013. Ja taip pat galima remti materialias investicijas ir veiksmus, kuriais skatinamas žvejybos ir darnios akvakultūros produktų pardavimas, kokybė ir pridėtinė vertė. [191 pakeit.]

1a. Kalbant apie Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 28 straipsnyje nurodytų gamybos ir prekybos planų rengimą ir įgyvendinimą, atitinkama valstybė narė gali skirti 50 proc. finansinės paramos išankstinį mokėjimą patvirtinus gamybos ir prekybos planą pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 28 straipsnio 3 dalį. [192 pakeit.]

1b. Per metus vienai gamintojų organizacijai suteikta parama pagal šį straipsnį negali viršyti 3 proc. tos gamintojų organizacijos per ankstesnius trejus kalendorinius metus rinkai pateiktos produkcijos arba tos organizacijos narių per tą patį laikotarpį rinkai pateiktos produkcijos vidutinės metinės vertės. Naujai pripažintai gamintojų organizacijai ta parama negali viršyti 3 proc. šios organizacijos narių per ankstesnius trejus kalendorinius metus rinkai pateiktos produkcijos vidutinės metinės vertės. [193 pakeit.]

1c. 1a dalyje nurodyta parama teikiama tik gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms. [194 pakeit.]

25 straipsnis

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas ir sandėliavimas [195 pakeit.]

1. EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiamos investicijos į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą ir sandėliavimą . Tokia parama teikiama siekiant padėti įgyvendinti bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo tikslus, numatytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 35 straipsnyje ir konkrečiau nurodytus Reglamente (ES) Nr. 1379/2013. [196 pakeit.]

1a. EJRŽAF taip pat gali remti investicijas į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo inovacijas, taip pat investicijas, kuriomis skatinama gamintojų organizacijų ir mokslo subjektų partnerystė. [197 pakeit.]

2. Parama pagal šį straipsnį teikiama tik dotacijomis, Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 52 straipsnyje numatytomis finansinėmis priemonėmis ir pagal „InvestEU“ programą „InvestEU“ , kaip numatyta to reglamento 10 straipsnyje. [198 pakeit.]

2a. Valstybės narės gali remti žvejybos ir akvakultūros perdirbimo įmonių plėtrą panaudodamos kitų struktūrinių fondų išteklius. [199 pakeit.]

25a straipsnis

Parama sandėliavimui

1. EJRŽAF gali remti kompensacijas pripažintoms gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms, kurios sandėliuoja Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II priede išvardytus žvejybos produktus, jei tie produktai sandėliuojami pagal to reglamento 30 ir 31 straipsnius, šiomis sąlygomis:

a)	sandėliavimo pagalba neviršija veiksmų, reikalingų atitinkamų produktų rinkų stabilizavimui ir jų sandėliavimui, techninių ir finansinių išlaidų sumos;

b)	sandėliavimo pagalbos lėšomis tinkami finansuoti kiekiai neviršija 15 proc. atitinkamų produktų metinio kiekio, kurį gamintojų organizacija pateikia prekybai;

finansinė parama per metus neviršija gamintojų organizacijos narių 2016–2018 m. laikotarpiu rinkai pateiktos produkcijos 2 proc. vidutinės metinės vertės. Taikant šį punktą, kai gamintojų organizacijos narys 2016–2018 m. laikotarpiu rinkai produkcijos nepateikė, atsižvelgiama į to nario pirmųjų trejų gamybos metų rinkai pateiktos produkcijos vidutinę metinę vertę.

2. 1 dalyje nurodyta parama teikiama tik tuo atveju, jeigu produktai pateikiami žmonėms vartoti.

3. Valstybės narės savo teritorijose taikomų techninių ir finansinių išlaidų sumą nustato tokiu būdu:

a)	techninės išlaidos kasmet skaičiuojamos remiantis tiesioginėmis išlaidomis, susijusiomis su atitinkamų produktų rinkų stabilizavimui ir jų sandėliavimui reikalingais veiksmais;

b)	finansinės išlaidos kasmet skaičiuojamos taikant kiekvienoje valstybėje narėje kasmet nustatomą palūkanų normą. Šios techninės ir finansinės išlaidos skelbiamos viešai.

4. Siekdamos užtikrinti, kad produktai, kurių sandėliavimui teikiama parama, atitiktų šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, valstybės narės atlieka tikrinimus. Tokių tikrinimų tikslais paramos sandėliavimui gavėjai veda kiekvienos kategorijos produktų, padėtų į sandėlį, o vėliau vėl pateiktų rinkai žmonėms vartoti, atsargų apskaitą. [200 pakeit.]

IV SKYRIUS

3 prioritetas. Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti , vystomai neperžengiant ekologinių ribų, ir pakrantės , salų ir jūrų bei gėlųjų vandenų pakrantės bendruomenėms klestėti sudarymas [201 pakeit.]

26 straipsnis

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra

1. EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiamas darnus vietos ekonomikos remiami veiksmai, kuriais siekiama sudaryti palankias sąlygas, reikalingas tvariai mėlynajai ekonomikai ir vietos bendruomenių vystymasis gerovei, užtikrinant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 25 straipsnyje. [202 pakeit.]

2. EJRŽF EJRŽAF paramos tikslais Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 26 straipsnyje nurodytomis bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijomis užtikrinama, kad vietos bendruomenės geriau išnaudotų tvarios mėlynosios ekonomikos neperžengiant ekologinių ribų siūlomas galimybes ir iš jų pasipelnytų pasitelkdamos aplinkos, kultūros, socialinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos stiprindamos. [203 pakeit.]

2a. Strategijos turi atitikti atitinkamame regione nustatytas galimybes bei poreikius ir Sąjungos prioritetus, nustatytus 4 straipsnyje. Strategijos gali būti įvairios – nuo skirtų tik žuvininkystei iki platesnių strategijų, kuriomis siekiama žuvininkystės rajonų įvairinimo. Strategijomis siekiama daugiau nei vien tik parengti veiksmų rinkinį ar sektorių priemonių derinį. [204 pakeit.]

2b. Kad būtų sudarytos sąlygos tvariai mėlynajai ekonomikai augti ir pakrantės teritorijų galimybėms optimizuoti, šioje srityje vykdomi veiksmai turi derėti su regioninės plėtros strategijomis. [205 pakeit.]

2c. Valstybės narės įgyvendina bendro valdymo sistemą, siekdamos užtikrinti, kad šio reglamento tikslų būtų siekiama atsižvelgiant į vietos žvejybos realijas. [206 pakeit.]

27 straipsnis

Jūrų pažinimas ir gėlo vandens telkinių žinios [207 pakeit.]

EJRŽF EJRŽAF lėšomis taip pat gali būti remiamas duomenų rinkimas, valdymas , analizė, tvarkymas ir naudojimas žinioms apie jūros ir gėlavandenės aplinkos būklę , mėgėjų žvejybą ir mėgėjų žvejybos sektorių pagerinti, siekiant: [208 pakeit.]

a)	įvykdyti stebėsenos ir teritorijų nustatymo ir valdymo reikalavimus pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB;

aa)	įvykdyti duomenų rinkimo reikalavimus pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 665/2008 (36) , Komisijos sprendimą 2010/93/ES (37) , Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/1251 (38) ir Duomenų rinkimo pagrindų reglamentą; [209 pakeit.]

b)	remti jūrinių teritorijų planavimą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/89/ES (39);

ba)	įvykdyti duomenų rinkimo reikalavimus pagal BŽP reglamentą; [210 pakeit.]

c)	gerinti duomenų kokybę ir dalytis dalijimąsi jais per naudojantis Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinką tinklu (EMODnet) ir kitais duomenų apie gėlo vandens telkinius tinklais ; [211 pakeit.]

ca)	surinkti daugiau prieinamų patikimų duomenų apie mėgėjų žvejybos laimikius; [212 pakeit.]

cb)	investuoti į jūros taršos, ypač plastiku, analizę ir stebėjimą siekiant surinkti daugiau duomenų apie padėtį; [213 pakeit.]

cc)	plėsti žinias apie į jūrą išmestas plastiko šiukšles ir jų koncentraciją. [214 pakeit.]

V SKYRIUS

4 prioritetas. Tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas

28 straipsnis

Jūrų stebėjimas

1. EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bendros dalijimosi informacija aplinkos tikslų siekimo.

2. Nukrypstant nuo 2 straipsnio, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama taip pat gali būti skiriama ne Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams.

2a. Siekiant tikslo užtikrinti saugias, švarias ir darniai valdomas jūras ir vandenynus, EJRŽAF prisideda prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 14-ojo darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimo. [215 pakeit.]

29 straipsnis

Pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimas

1. EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiami nacionalinių institucijų vykdomi veiksmai, kuriais prisidedama prie Europos bendradarbiavimo vykdant pakrančių apsaugos funkcijas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/1624 (40) 53 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/1625 (41) 2b straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/1626 (42) 7a straipsnyje.

2. 1 dalyje nurodytų veiksmų parama taip pat gali būti prisidedama prie Sąjungos žuvininkystės kontrolės ir inspektavimo sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo 19 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. [216 pakeit.]

3. Nukrypstant nuo 2 straipsnio, 1 dalyje nurodyta parama taip pat gali būti skiriama ne Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams.

29a straipsnis

Gamtos ir rūšių apsauga

EJRŽAF remia gamtos apsaugos priemones, kurių imamasi pagal Jungtinių Tautų Pasaulinę gamtos chartiją, ypač jos 21, 22, 23 ir 24 straipsnius.

EJRŽAF taip pat remia savanoriško tarptautinių įstaigų, organizacijų, organų ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir koordinavimo priemones, taip pat bendradarbiavimo su jomis priemones, siekiant sutelkti jėgas kovai su NNN žvejyba, neteisėtu jūrinių rūšių gyvūnų gaudymu ir žuvų ištekliais mintančių plėšriųjų rūšių gyvūnų žudymu. [217 ir 301 pakeit.]

Va SKYRIUS

Atokiausi regionai [218 pakeit.]

29b straipsnis

Pasidalijamojo valdymo biudžeto ištekliai

1. Veiksmams atokiausiuose regionuose kiekviena suinteresuotoji valstybė narė iš savo V priede nustatytos Sąjungos finansinės paramos skiria bent (43):

a)	114 000 000 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 128 566 000 EUR dabartinėmis kainomis) Azorų saloms ir Madeirai;

b)	91 700 000 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 103 357 000 EUR dabartinėmis kainomis) Kanarų saloms;

c)	146 500 000 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 165 119 000 EUR dabartinėmis kainomis) Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Martinikai, Majotui, Reunjonui ir Sen Martenui.

2. Kiekviena valstybė narė nustato, kokia 1 dalyje nustatyto finansinio paketo dalis bus rezervuota 29d straipsnyje numatytoms kompensacijoms, ir neviršija 50 proc. kiekvienos 1 dalyje nurodytos skiriamos sumos.

3. Nukrypdamos nuo šio reglamento 9 straipsnio 8 dalies ir Reglamento (ES) Nr. …/… [Reglamentas, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 19 straipsnio 2 dalies bei siekdamos atsižvelgti į kintančias sąlygas, valstybės narės gali kasmet koreguoti tinkamų finansuoti žuvininkystės produktų sąrašą ir kiekį, taip pat 29d straipsnyje numatytos kompensacijos dydį su sąlyga, kad neviršijamos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sumos. Tokias korekcijas galima daryti tik tokiu mastu, kad atitinkamas padidinimas arba sumažinimas būtų atliekamas pagal tos pačios valstybės narės kito regiono kompensacijų planus. Valstybė narė apie korekcijas iš anksto praneša Komisijai. [321 pakeit.]

29c straipsnis

Veiksmų planas

Suinteresuotosios valstybės narės kaip dalį savo programos parengia kiekvieno iš savo atokiausių regionų, nurodytų 6 straipsnio 2 dalyje, veiksmų planą, kuriame pateikia:

a)	tausaus žvejybos išteklių naudojimo ir tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių plėtros strategiją;

aprašymą, kokie pagrindiniai veiksmai numatomi ir kokios jų finansavimo priemonės, įskaitant:

i.	struktūrinę paramą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui pagal II antraštinę dalį;

ii.	29d straipsnyje nurodytą papildomų sąnaudų kompensaciją, įskaitant tinkamų finansuoti žvejybos ir akvakultūros produktų sąrašą ir kiekį ir kompensavimo dydį;

iii.	bet kokias kitas investicijas į tvarią mėlynąją ekonomiką, būtinas darniam pakrančių vystymuisi užtikrinti. [220 pakeit.]

29d straipsnis

Mažos apimties priekrantės žvejybos laivynų atnaujinimas ir su tuo susijusios priemonės

Nepaisant 13 straipsnio a ir b punktų ir 16 straipsnio, EJRŽAF atokiausiuose regionuose gali remti šiuos veiksmus:

mažos apimties priekrantės žvejybos laivynų atnaujinimą, įskaitant naujų laivų statybą ir įsigijimą, vykdomą pareiškėjų, kurių pagrindinė registracijos vieta penkerius metus prieš paraiškos gauti paramą teikimo dieną yra atokiausiame regione, kuriame bus registruotas naujas laivas, ir kurie visus savo laimikius iškrauna atokiausių regionų uostuose, siekiant padidinti žmonių saugumą, laikytis Sąjungos ir nacionalinių higienos, sveikatos ir darbo sąlygų laive taisyklių, kovoti su NNN žvejyba ir užtikrinti didesnį aplinkosauginį veiksmingumą. Naudojant paramą įsigytas laivas lieka registruotas atokiausiame regione ne mažiau kaip 15 metų skaičiuojant nuo paramos skyrimo dienos. Jeigu ta sąlyga nevykdoma, turi būti grąžinama paramos suma, kuri yra proporcinga atsižvelgiant į taisyklių nesilaikymo pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimą. Atnaujinant žvejybos laivyną neviršijamos leidžiamos pajėgumo ribos ir siekiama BŽP tikslų;

b)	pagrindinio arba pagalbinio variklio keitimą arba modernizavimą. Naujo variklio arba modernizuoto variklio galia gali viršyti turimo variklio galią, jeigu dėl priežasčių, susijusių su saugumu jūroje, pagrįstai reikalinga didesnė galia ir dėl to nedidėja atitinkamo žvejybos laivo žvejybos pajėgumas;

c)	žvejybos laivo medinio denio konstrukcijos dalinę renovaciją, kai ji būtina siekiant gerinti saugumą jūroje, remiantis objektyviais laivų statybos techniniais kriterijais;

d)	uostų, uosto infrastruktūros, iškrovimo vietų, aukcionų vietų, laivų statyklų bei laivų statybos ir remonto dirbtuvių statybą ir modernizavimą, jeigu infrastruktūra prisideda prie tausios žvejybos. [287 pakeit.]

21 29e straipsnis

Su žvejybos ir akvakultūros produktais susijusių Papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimas

1. EJRŽF EJRŽAF gali remti papildomų išlaidų, kurias patiria tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba užsiimantys atokiausių regionų, nurodytų 6 29b straipsnio 2 1 dalyje, paramos gavėjai.

1a. Kompensacija yra proporcinga papildomoms išlaidoms, kurias siekiama kompensuoti. Papildomų išlaidų kompensavimo dydis tinkamai pagrindžiamas kompensavimo plane. Tačiau kompensacija jokiu atveju negali būti didesnė nei 100 proc. patirtų išlaidų.

2. Taikydama 7 dalyje nustatytus kriterijus kiekviena atitinkama valstybė narė 1 dalyje nurodytiems regionams nustato žvejybos ir akvakultūros produktų, už kuriuos galima gauti kompensaciją, sąrašą ir nurodo, už kokį tų produktų kiekį skiriama kompensacija.

3. Sudarydamos 2 dalyje nurodytą sąrašą ir nustatydamos kiekius valstybės narės atsižvelgia į visus susijusius veiksnius, pirmiausia į poreikį užtikrinti, kad kompensacija būtų suderinama su BŽP taisyklėmis.

4. Kompensacija neskiriama šiems žvejybos ir akvakultūros produktams:

a)	sužvejotiems trečiųjų šalių laivų, išskyrus žvejybos laivus, plaukiojančius su Venesuelos vėliava ir vykdančius veiklą Sąjungos vandenyse, kaip numatyta Tarybos sprendime (ES) 2015/1565 (44);

b)	sužvejotiems Sąjungos žvejybos laivų, kurie nėra registruoti kurio nors iš 1 dalyje nurodytų regionų uoste;

ba)	sužvejotiems Sąjungos žvejybos laivų, kurie yra registruoti kurio nors iš 1 dalyje nurodytų regionų uoste, tačiau nevykdo savo veiklos tame regione ar neturi sąsajų su juo;

c)	importuotiems iš trečiųjų šalių.

5. 4 dalies b punktas netaikomas, jei atitinkamo atokiausio regiono perdirbimo pramonės esami pajėgumai viršija tiekiamos žaliavos kiekį.

6. Skiriant kompensaciją paramos gavėjams, vykdantiems 1 dalyje nurodytą veiklą atokiausiuose regionuose arba turintiems tų regionų uoste užregistruotą laivą, kuris vykdo savo veiklą tame regione, siekiant išvengti pernelyg didelio kompensavimo, atsižvelgiama į:

a)	papildomas su kiekvienu žvejybos ar akvakultūros produktu arba produktų kategorija susijusias išlaidas, patirtas dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų, ir

b)	bet kokios rūšies viešąją intervenciją, turinčią poveikį papildomų išlaidų dydžiui.

7. Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi papildomų išlaidų, patirtų dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų, apskaičiavimo ir kompensacijų mokėjimo metodinės sistemos patvirtinimo kriterijai. [165 pakeit.]

29f straipsnis

Valstybės pagalba

1. Komisija, vadovaudamasi SESV 108 straipsniu, gali leisti teikti veiklos pagalbą atokiausiuose regionuose, nurodytuose SESV 349 straipsnyje, žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos sektoriuose SESV I priede išvardytiems žvejybos ir akvakultūros produktams, kuriems taikomi Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai, siekiant sumažinti tokiems regionams būdingus sunkumus, atsirandančius dėl jų izoliuotumo, padėties salose ir labai didelio atokumo.

2. Valstybės narės gali suteikti papildomą finansavimą, kad būtų įgyvendinti 29d straipsnyje nurodyto kompensavimo planai. Tokiais atvejais valstybės narės praneša Komisijai apie valstybės pagalbą, kurią Komisija pagal šio reglamento nuostatas gali patvirtinti kaip minėtų planų dalį. Laikoma, kad apie valstybės pagalbą, apie kurią taip pranešta, yra pranešta ir pagal SESV 108 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį. [222 pakeit.]

29 g straipsnis

Peržiūra ir POSEI

Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia šio skyriaus nuostatų įgyvendinimo ataskaitą ir prireikus priima atitinkamus pasiūlymus. Komisija įvertina galimybę sukurti atokiausiems regionams ir saloms skirtą jūrų reikalų ir žuvininkystės programą (POSEI). [223 pakeit.]

VI SKYRIUS

Įgyvendinimo pagal pasidalijamojo valdymo principą taisyklės

1 SKIRSNIS

EJRŽF EJRŽAF PARAMA

30 straipsnis

Papildomų išlaidų arba negautų pajamų apskaičiavimas

Parama, skiriama remiantis papildomomis išlaidomis arba negautomis pajamomis, suteikiama bet kokiu Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 46 straipsnio a, c, d, ir e punktuose nurodytu pavidalu.

31 straipsnis

Bendro finansavimo normų nustatymas

Kiekvienos paramos srities didžiausia EJRŽF EJRŽAF bendro finansavimo norma nustatoma II priede.

32 straipsnis

Viešosios pagalbos intensyvumas

1. Valstybės narės taiko didžiausią viešosios pagalbos intensyvumo normą, kuri yra 50 proc. visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos, susijusios su tam tikromis paramos sritimis ir tam tikrų rūšių veiksmais, nustatomos III priede.

3. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių III priedo 2–16 eilučių, taikoma didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

4. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie vienos ar kelių III priedo 2–16 eilučių ir kartu prie to priedo 1 eilutės, taikoma 1 eilutėje nurodyta didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

32a straipsnis

Jūrų politika ir tvarios mėlynosios ekonomikos vystymasis

EJRŽAF remia integruotos jūrų politikos įgyvendinimą ir tvarios mėlynosios ekonomikos augimą, plėtojant regionines novatoriškų projektų finansavimo platformas. [224 pakeit.]

2 SKIRSNIS

FINANSŲ VALDYMAS

33 straipsnis

Mokėjimo termino pertraukimas

1. Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 90 straipsnio 4 dalį Komisija gali pertraukti visų mokėjimų arba jų dalies mokėjimo terminą, jeigu esama įrodymų , kad valstybė narė nesilaiko pagal BŽP taikytinų taisyklių arba atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų ir jeigu dėl to gali būti padarytas poveikis mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms, kurioms prašoma tarpinio mokėjimo. [225 pakeit.]

2. Prieš pertraukdama mokėjimo terminą pagal 1 dalį Komisija praneša suinteresuotajai valstybei narei apie taisyklių nesilaikymo įrodymus ir suteikia jai galimybę per pagrįstą laikotarpį pateikti savo pastabas.

3. 1 dalyje nurodytas mokėjimo termino pertraukimas turi būti proporcingas atsižvelgiant į taisyklių nesilaikymo pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimą.

4. Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose apibrėžiami 1 dalyje nurodyto taisyklių nesilaikymo atvejai.

34 straipsnis

Mokėjimų sustabdymas

1. Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 91 straipsnio 3 dalį Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomi visi programos tarpiniai mokėjimai arba jų dalis, jeigu valstybė narė smarkiai nesilaiko pagal BŽP taikytinų taisyklių arba atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų ir dėl to gali būti padarytas poveikis mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms, kurioms prašoma tarpinio mokėjimo. [226 pakeit.]

2. Prieš sustabdydama mokėjimus, kaip nurodyta 1 dalyje, Komisija praneša valstybei narei, kad, Komisijos nuomone, esama sunkaus pagal BŽP taikytinų taisyklių nesilaikymo atvejo, ir suteikia jai galimybę per pagrįstą laiką pateikti savo pastabas.

3. 1 dalyje nurodytas sustabdymas turi būti proporcingas atsižvelgiant į sunkaus taisyklių nesilaikymo pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimą.

4. Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose apibrėžiami 1 dalyje nurodyto sunkaus taisyklių nesilaikymo atvejai.

35 straipsnis

Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos

1. Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 97 straipsnio 4 dalį valstybės narės taiko finansines pataisas, jeigu nesilaikoma šio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje nustatytų įpareigojimų.

2. 1 dalyje nurodytų finansinių pataisų atvejais valstybės narės nustato pataisos sumos dydį, kuris turi būti proporcingas paramos gavėjo padaryto pažeidimo arba veikos pobūdžiui, sunkumui, trukmei bei pasikartojimui ir EJRŽF EJRŽAF įnašo į paramos gavėjo ekonominę veiklą svarbai.

36 straipsnis

Komisijos atliekamos finansinės pataisos

1. Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 98 straipsnio 5 dalį Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato finansines pataisas atšaukdama visą Sąjungos įnašą į programą arba jo dalį, jei, atlikusi būtiną nagrinėjimą, padaro išvadą, kad:

a)	mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms padarė poveikį atvejai, kai paramos gavėjas nevykdė 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų, o valstybė narė iki šioje dalyje numatytos taisomosios procedūros pradžios neištaisė padėties;

mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms padarė poveikį sunkūs atvejai, kai valstybės narės nesilaikė BŽP taisyklių arba atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų ir dėl to pagal 34 straipsnį sustabdyti mokėjimai, o atitinkama valstybė narė vis dar negali įrodyti, jog ėmėsi būtinų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų taikomų taisyklių laikymąsi ir jų vykdymo užtikrinimą ateityje. [227 pakeit.]

2. Komisija nustato pataisos sumą atsižvelgdama į sunkaus atvejo, kai valstybė narė arba paramos gavėjas nesilaiko BŽP taisyklių arba atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų , pobūdį, sunkumą, trukmę bei pasikartojimą ir EJRŽF EJRŽAF įnašo į atitinkamo paramos gavėjo ekonominę veiklą svarbą. [228 pakeit.]

3. Kai neįmanoma tiksliai skaičiais įvertinti išlaidų sumos, susijusios su atveju, kai valstybė narė nesilaiko BŽP taisyklių arba atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų , Komisija taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą pagal 4 dalį. [229 pakeit.]

4. Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi taikytinos finansinės pataisos dydžio nustatymo kriterijai ir fiksuoto dydžio ar ekstrapoliuotų finansinių pataisų taikymo kriterijai.

3 SKIRSNIS

STEBĖSENA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

37 straipsnis

Stebėsenos ir vertinimo sistema

1. Rodikliai, kuriais grindžiama EJRŽF EJRŽAF įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 4 straipsnyje nustatytų prioritetų, ataskaita, pateikti I priede.

2. Siekiant užtikrinti veiksmingą EJRŽF EJRŽAF prioritetų įgyvendinimo pažangos vertinimą, Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, siekiant peržiūrėti arba papildyti rodiklius, jei manoma, kad tai būtina, ir šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

38 straipsnis

Metinė veiklos rezultatų ataskaita

1. Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 36 straipsnio 6 dalį ne vėliau nei likus vienam mėnesiui iki metinės peržiūros posėdžio kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai metinę veiklos rezultatų ataskaitą. Pirmoji ataskaita teikiama 2023 m., o paskutinioji – 2029 m.

2. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje apibūdinama programos įgyvendinimo ir Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 12 straipsnyje nurodytų orientyrų ir tikslų siekimo pažanga. Joje taip pat aprašomi visi sunkumai, kurie daro poveikį programos veiklos rezultatams, ir priemonės, kurių imamasi tiems sunkumams įveikti.

3. 1 dalyje nurodyta ataskaita vertinama metinės peržiūros posėdyje pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 36 straipsnį.

3a. Kiekviena valstybė narė skelbia 1 dalyje nurodytą ataskaitą originalo kalba ir viena iš Europos Komisijos darbo kalbų. [230 pakeit.]

3b. 1 dalyje nurodyta ataskaita reguliariai skelbiama Europos Komisijos interneto svetainėje. [231 pakeit.]

3c. Kiekviena valstybė narė ir Komisija savo interneto svetainėse skelbia geriausios praktikos ataskaitas. [232 pakeit.]

4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato 1 dalyje nurodytos ataskaitos pateikimo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

4a. Komisija skelbia visus svarbius dokumentus, susijusius su 7 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų priėmimu. [233 pakeit.]

III ANTRAŠTINĖ DALIS

PAGAL TIESIOGINIO IR NETIESIOGINIO VALDYMO PRINCIPĄ SKIRIAMA PARAMA

39 straipsnis

Geografinė taikymo sritis

Nukrypstant nuo 2 straipsnio, ši antraštinė dalis taip pat gali būti taikoma ne Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams, išskyrus techninę pagalbą.

I SKYRIUS

1 prioritetas. Darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas

40 straipsnis

BŽP įgyvendinimas

EJRŽF EJRŽAF lėšomis remiamas BŽP įgyvendinimas:

a)	teikiant mokslines rekomendacijas ir žinias siekiant skatinti pagrįstų ir veiksmingų žvejybos valdymo sprendimų priėmimą pagal BŽP, įskaitant ekspertų dalyvavimą mokslinių įstaigų veikloje;

aa)	pritraukiant kuo daugiau mokslinių tyrimų ir plėtros programos „Europos horizontas“ lėšų, siekiant remti ir skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų veiklą žvejybos ir akvakultūros sektoriuje; [234 pakeit.]

b)	kuriant ir įgyvendinant Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 36 straipsnyje ir konkrečiau nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009;

c)	veikiant patariamosioms taryboms, įsteigtoms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 43 straipsnį, kurių tikslas – būti BŽP dalimi ir ją remti;

d)	skiriant savanoriškus įnašus į tarptautinių organizacijų veiklą žuvininkystės srityje, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 29 ir 30 straipsniuose.

41 straipsnis

Jūrų švaros ir geros būklės skatinimas

1. EJRŽF EJRŽAF lėšomis remiamas jūrų švaros ir geros būklės skatinimas, be kita ko, imantis veiksmų, kuriais siekiama paremti Direktyvos 2008/56/EB įgyvendinimą, ir veiksmų, kuriais siekiama suderinamumo su geros aplinkos būklės siekiu pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalies j punktą, ir Europos strategijos dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje įgyvendinimas.

2. 1 dalyje nurodyta parama atitinka Sąjungos aplinkos teisės aktus, visų pirma, tikslą pasiekti arba išlaikyti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje.

II SKYRIUS

2 prioritetas. Indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tvarios tausios žvejybos, akvakultūros ir rinkų priemonėmis [235 pakeit.]

42 straipsnis

Rinkos tyrimas

EJRŽF EJRŽAF parama teikiama informacijos apie žvejybos ir akvakultūros produktų rinką rinkimui ir sklaidai, kuriuos vykdo Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 42 straipsnį , visų pirma kurdama Akvakultūros statistinės informacijos tinklą (ASIN-RISA) . [236 pakeit.]

III SKYRIUS

3 prioritetas. Tinkamų sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti sudarymas ir sveikos jūros aplinkos klestinčioms pakrantės bendruomenėms klestėti sudarymas puoselėjimas [237 pakeit.]

43 straipsnis

Jūrų politika ir tvarios mėlynosios ekonomikos , vystomos neperžengiant ekologinių ribų jūroje ir gėlo vandens telkiniuose, vystymasis [238 pakeit.]

EJRŽF EJRŽAF lėšomis remiamas jūrų politikos įgyvendinimas ir tvarios mėlynosios ekonomikos vystymasis : [239 pakeit.]

a)	skatinant tvarią, klimato kaitos poveikiui atsparią mažo anglies dioksido kiekio technologijų mėlynąją ekonomiką , užtikrinančią žmonių ir aplinkos gerovę ir vystomą neperžengiant ekologinių ribų jūroje ir gėlo vandens telkiniuose ; [240 pakeit.]

aa)	atkuriant, saugant ir išlaikant įvairovę, produktyvumą, atsparumą ir jūrų sistemoms būdingą vertę; [241 pakeit.]

b)	skatinant integruotą jūrų politikos valdymą, be kita ko, jūrinių teritorijų planavimo, jūrų baseinų strategijų, jūrų srities regioninio bendradarbiavimo, Sąjungos makroregioninių strategijų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonėmis; [242 pakeit.]

ba)	skatinant atsakingą vartojimą ir gamybą, švarias technologijas, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir žiedinius medžiagų srautus; [243 pakeit.]

aktyviau į tvarią mėlynąją ekonomiką perkeliant ir joje pritaikant mokslinius tyrimus, inovacijas ir technologijas, įskaitant Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą (EMODnet) , taip pat kituose duomenų apie gėlo vandens telkinius tinkluose, siekiant užtikrinti, kad augimas nenusvertų technologijų ir efektyvumo aspektų, kad svarbiausia būtų darni ekonominė veikla, kurią vykdant tenkinami dabartinių ir ateities kartų poreikiai, ir kad būtų plėtojami pajėgumai ir priemonės, reikalingi perėjimui prie žiedinės ekonomikos, pagal Sąjungos plastikų žiedinėje ekonomikoje strategiją ; [244 pakeit.]

d)	gerinant jūrų srities įgūdžius, vandenynų ir gėlo vandens telkinių klausimų išmanymą ir socialinių ekonominių bei aplinkosauginių duomenų apie tvarią mėlynąją ekonomiką mainus; [245 pakeit.]

e)	kuriant projektų programas ir naujoviškas finansavimo priemones;

ea)	remiant jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo veiksmus suteikiant kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros pamestus žvejybos įrankius ir šiukšles. [246 pakeit.]

43a straipsnis

Investicijų į mėlynąją ekonomiką sprendimai

Sprendimai investuoti į tvarią mėlynąją ekonomiką turi būti pagrįsti patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant išvengti žalingo poveikio aplinkai, kuris gali sukelti grėsmę darnai ilguoju laikotarpiu. Kai nėra pakankamų žinių ar informacijos, tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje turi būti taikomas atsargumo principas, nes kitaip gali būti imtasi veiksmų, kurie gali daryti žalingą poveikį. [247 pakeit.]

IV SKYRIUS

4 prioritetas. Tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas

44 straipsnis

Jūrų saugumas ir stebėjimas

EJRŽF EJRŽAF lėšomis remiamas jūrų saugumo ir stebėjimo skatinimas, be kita ko, dalijantis duomenimis, bendradarbiaujant pakrančių apsaugos tarnyboms ir agentūroms ir kovojant su nusikalstama ir neteisėta veikla jūroje.

45 straipsnis

Tarptautinis vandenynų valdymas

EJRŽF EJRŽAF lėšomis remiamas tarptautinio vandenynų valdymo politikos įgyvendinimas:

a)	savanoriškai skiriant įnašus vandenynų valdymo srityje veikiančioms tarptautinėms organizacijoms;

savanoriškai bendradarbiaujant su tarptautiniais forumais, organizacijomis, įstaigomis ir institucijomis ir koordinuojant su jais veiklą pagal Jungtinių Tautų Organizacijos jūrų teisės konvenciją, 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkę ir kitus svarbius tarptautinius susitarimus, sąlygas ir partnerystes;

c)	įgyvendinant Sąjungos ir atitinkamų vandenynų srities subjektų partnerystes vandenynų klausimais;

d)	įgyvendinant svarbius tarptautinius susitarimus, sąlygas ir priemones, kuriomis siekiama skatinti geresnį vandenynų valdymą ir kurti veiksmus, priemones ir praktiką bei kaupti žinias, kuriomis užtikrinama, kad vandenynai būtų saugūs, apsaugoti, švarūs ir tvariai valdomi;

įgyvendinant svarbius tarptautinius susitarimus, priemones ir praktiką, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, ir priemones bei būdus, kuriais užtikrinama, kad poveikis jūros aplinkai, visų pirma atsitiktinai sugaunamų jūrų paukščių, jūrų žinduolių ir jūrų vėžlių skaičius, būtų kuo mažesnis; [248 pakeit.]

f)	vykdant tarptautinį bendradarbiavimą vandenynų mokslinių tyrimų ir duomenų srityje ir plėtojant šią sritį.

45a straipsnis

Vandenynų valymas

EJRŽAF remia priemones, kurias įgyvendinant jūros ir vandenynai valomi nuo visų rūšių atliekų, pirmiausia plastiko, plastiko sankaupų ir pavojingų arba radioaktyvių atliekų. [249 ir 300 pakeit.]

V SKYRIUS

Pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principą skiriamos paramos įgyvendinimo taisyklės

46 straipsnis

Sąjungos finansavimo formos

1. EJRŽF EJRŽAF finansavimas gali būti skiriamas bet kokiomis Reglamente (ES) Nr. [Reglamente dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] nustatytomis formomis, visų pirma, vykdant viešuosius pirkimus pagal to reglamento VII antraštinę dalį ir skiriant dotacijas pagal to reglamento VIII antraštinę dalį. Finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant 47 straipsnyje nurodytas derinimo operacijas.

2. Dotacijos pasiūlymų vertinimą gali atlikti nepriklausomi ekspertai.

2a. Su šiuo reglamentu susijusios mokėjimų procedūros turi būti paspartintos, siekiant sumažinti ekonominę naštą žvejams. Komisija įvertina dabartinius veiklos rezultatus, siekdama pagerinti ir paspartinti mokėjimų procesą. [250 pakeit.]

47 straipsnis

Derinimo operacijos

Su EJRŽF EJRŽAF susijusios derinimo operacijos įgyvendinamos pagal Reglamentą (ES) Nr. [Reglamentą dėl „InvestEU“] ir Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] X antraštinę dalį. Per keturis mėnesius nuo šio reglamento paskelbimo Oficialiajame leidinyje dienos Komisija pateikia valstybėms narėms išsamias gaires, kaip įgyvendinti mišraus finansavimo veiksmus vykdant nacionalines veiksmų programas ir naudojantis EJRŽAF, ypatingą dėmesį skirdama mišraus finansavimo veiksmams, kuriuos vykdo vietos plėtros siekiantys vietos subjektai. [251 pakeit.]

48 straipsnis

Vertinimas

1. Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2. Tarpinis pagal III antraštinę dalį skiriamos paramos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo paramos įgyvendinimo pradžios. Šis vertinimas pateikiamas kaip Komisijos ataskaita ir į jį įtraukiamas išsamus visų konkrečių įgyvendinimo aspektų vertinimas. [252 pakeit.]

3. Įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po jos, Komisija rengia galutinę pagal III antraštinę dalį skiriamos paramos vertinimo ataskaitą.

4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas 2 ir 3 dalyse nurodytas vertinimo ataskaitas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei ir Regionų komitetui. [253 pakeit.]

4a. Prireikus Komisija, remdamasi 2 dalyje nurodyta ataskaita, gali siūlyti šio reglamento pakeitimus. [254 pakeit.]

49 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 127 straipsnį.

50 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2. Komisija vykdo su EJRŽF EJRŽAF ir jo veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. EJRŽF EJRŽAF skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, susijusius su 4 straipsnyje nurodytais prioritetais.

51 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1. Be Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 197 straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi 2–3 dalyse nustatyti tinkamumo kriterijai.

2. Reikalavimus atitinka šie subjektai:

a)	teisės subjektai, įsisteigę valstybėje narėje , užjūrio šalyje ar teritorijoje arba darbo programoje nurodytoje trečiojoje šalyje 3 ir 4 dalyse nustatytomis sąlygomis; [255 pakeit.]

b)	teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, įskaitant profesines organizacijas, ar tarptautinė organizacija. [256 pakeit.]

3. Trečiojoje valstybėje įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei to reikia tam tikro veiksmo tikslams pasiekti.

4. Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai iš esmės turėtų padengti savo dalyvavimo išlaidas.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

52 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 12, 17, 21, 33, 34, 36, 37 ir 55 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami iki 2027 m. gruodžio 31 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12, 17, 21, 33, 34, 36, 37 ir 55 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 12, 17, 21, 33, 34, 36, 37 arba 55 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

53 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Jūrų reikalų ir žuvininkystės , žvejybos ir akvakultūros fondo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (45).

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 5 straipsnis. [257 pakeit.]

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

54 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

55 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui nuo Reglamentu (ES) Nr. 508/2014 nustatytos paramos sistemos prie šiuo reglamentu nustatomos sistemos, Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos sąlygos, kuriomis pagal Reglamentą (ES) Nr. 508/2014 Komisijos patvirtinta parama gali būti integruota į paramą, teikiamą pagal šį reglamentą.

2. Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 508/2014, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

3. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 508/2014 pateiktos paraiškos lieka galioti.

56 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo pradžios data

Šis reglamentas įsigalioja praėjus dvidešimt dienų po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 104.

(2) OL C 361, 2018 10 5, p. 9.

(3) 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) OL C […], […], p. […].

(5) OL C […], […], p. […].

(6) OL C […], […], p. […].

(7) OL C […], […], p. […].

(8) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(9) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(10) 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1).

(11) COM (2017)0623.

(12) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

(13) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(14) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(15) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(16) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(17) COM(2018)0028.

(18) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

(19) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

(20) 1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

(21) JOIN (2016)0049.

(22) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(23) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(24) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(25) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(26) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(27) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(28) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(29) 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

(30) OL C […], […], p. […].

(31) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(32) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (OL L 328, 2008 12 6, p. 28).

(33) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(34) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).

(35) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 98/56/EB, 2000/29/EB ir 2008/90/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 882/2004 ir (EB) Nr. 396/2005, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 ir panaikinami Tarybos sprendimai 66/399/EEB, 76/894/EEB ir 2009/470/EB (OL L 189, 2014 6 27, p. 1).

(36) 2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo taikymo taisyklės (OL L 186, 2008 7 15, p. 3).

(37) 2009 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimas 2010/93/ES priimti daugiametę 2011–2013 m. Bendrijos žuvininkystės sektoriaus duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo programą (praneštas dokumentu C(2009)10121, OL L 41, 2010 2 16, p. 8).

(38) 2016 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1251, kuriuo priimama 2017–2019 m. daugiametė Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programa (OL L 207, 2016 8 1, p. 113).

(39) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (OL L 257, 2014 8 28, p. 135).

(40) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).

(41) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1625, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 251, 2016 9 16, p. 77).

(42) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1626, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantis Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą (OL L 251, 2016 9 16, p. 80).

(43) Šiuos skaičius reikės pritaikyti atsižvelgiant į 5 straipsnio 1 dalyje sutartus skaičius.

(44) 2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas 2015/1565 dėl Deklaracijos dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 244, 2015 9 14, p. 55).

(45) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

I PRIEDAS

BENDRIEJI RODIKLIAI

PRIORITETAS	RODIKLIS
Darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas	Pagal MSY įvertintų išteklių iškraunamo kiekio pokytis
	Sąjungos žvejybos laivyno pelningumo pokytis ir užimtumo pokyčiai [260 pakeit.]
	Laikantis Jūrų strategijos pagrindų direktyvos pagal jūrų aplinkos veiksmų planą nustatytų tikslų įvykdymo lygis arba, jeigu nėra, reikšmingi teigiami „Natura 2000“ teritorijų, kitų pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą saugomų jūrų teritorijų, kurioms taikomos apsaugos, priežiūros ir atkūrimo priemonės, plotas (ha) būklės rezultatai [261 pakeit.]
	Žvejybos laivų, kuriuose įrengta elektroninė vietos nustatymo ir laimikio ataskaitų teikimo priemonė, procentinė dalis
Indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tvarios tausios žvejybos, akvakultūros ir rinkų priemonėmis [258 pakeit.]	Sąjungos akvakultūros produktų gamybos vertės ir apimties pokytis
	Sąjungos žvejybos laivyno pelningumo ir užimtumo pokyčiai [262 pakeit.]
	Iškraunamo kiekio vertės ir apimties pokytis
Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti ir pakrantės bei salų bendruomenėms klestėti sudarymas [259 pakeit.]	BVP pokytis NUTS 3 jūrų regionuose
	Tvarios mėlynosios ekonomikos darbo vietų skaičiaus pokytis (etato ekvivalentu)
Tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas	Bendrų operacijų, susijusiu su Europos lygmens bendradarbiavimu vykdant pakrančių sargybos funkcijas, skaičius

II PRIEDAS

PASIDALIJAMOJO VALDYMO PARAMOS SRITYS

PRIORITETAS

PARAMOS SRITIS

PARAMOS SRITIES TIPAS (finansavimo plane naudojama nomenklatūra)

DIDŽIAUSIA BENDRO FINANSAVIMO DALIS

(% tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų)

14 straipsnio 1 dalis

BŽP aplinkosauginių, ekonominių, socialinių ir užimtumo tikslų įgyvendinimas

1.1

75 %

16 straipsnis

Investicijos į mažos apimties priekrantės žvejybos laivus

1.1

75 85 % [263 pakeit.]

17 straipsnio 1 dalis

Žvejybos ir žvejybos laivynų valdymas

1.1

75 %

17 straipsnio 2 dalis

Žvejybos veiklos nutraukimas visam laikui

1.2

50 %

18 straipsnis

Neeilinis žvejybos veiklos nutraukimas

1.2

50 %

19 straipsnis

Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas

1.3

85 %

20 straipsnis

Žvejybos valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų rinkimas ir tvarkymas

1.3

85 %

21 straipsnis

Su žvejybos ir akvakultūros produktais susijusių papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimas

1.4

100 %

22 straipsnis

Jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

1.5

85 %

23 straipsnis

Akvakultūra

2.1

75 85 %

Žvejyba

2.1

75 % [264 pakeit.]

23a straipsnis

Akvakultūros statistinės informacijos tinklas

75 % [265 pakeit.]

2 3

24 straipsnis

Žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimas rinkai

2.1

3.1

75 % [266 pakeit.]

2 3

25 straipsnis

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas

2.1

3.1

75 % [267 pakeit.]

26 straipsnis

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra

3.1

75 %

27 straipsnis

Jūrų pažinimas

3.1

75 %

28 straipsnis

Jūrų stebėjimas

4.1

75 %

29 straipsnis

Pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimas

4.1

75 %

Techninė pagalba

5.1

75 %

III PRIEDAS

KONKREČIOS DIDŽIAUSIO PAGALBOS INTENSYVUMO NORMOS TAIKANT PASIDALIJAMOJO VALDYMO PRINCIPĄ

EILUTĖS NUMERIS

PARAMOS SRITIS ARBA VEIKLOS RŪŠIS

DIDŽIAUSIAS PAGALBOS INTENSYVUMAS

16 straipsnis

Investicijos į mažos apimties priekrantės žvejybos laivus

30 55 % [268 pakeit.]

Veiksmai, padedantys įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje:

—	veiksmai, kuriais gerinamas žvejybos įrankių selektyvumas dydžio arba rūšių atžvilgiu;

—	veiksmai, kuriais gerinama žvejybos uostų, aukcionams skirtų patalpų, iškrovimo vietų ir pastogių infrastruktūra siekiant padėti iškrauti ir laikyti nepageidaujamą laimikį;

—	veiksmai, kuriais palengvinamas iškrauto nepageidaujamo verslinių išteklių laimikio tiekimas rinkai pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 8 straipsnio 2 dalies b punktą.

75 %

Veiksmai, kuriais gerinamos sveikatos, saugos ir darbo sąlygos žvejybos laivuose

75 %

Atokiausiuose regionuose vykdomi veiksmai

85 %

Atokiose Airijos salose, Graikijos salose ir Kroatijos Dugi Otoko, Viso, Mleto ir Lastovo salose vykdomi veiksmai [269 pakeit.]

85 %

19 straipsnis

Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas

85 %

Su mažos apimties priekrantės žvejyba susiję veiksmai (įskaitant kontrolę ir vykdymo užtikrinimą)

100 %

Jeigu paramos gavėjas yra viešosios teisės subjektas arba įmonė, kuriai yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, kaip nurodyta Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje, kai parama teikiama tokių paslaugų teikimui.

100 %

17 straipsnio 2 dalis

Žvejybos veiklos nutraukimas visam laikui

100 %

18 straipsnis

Neeilinis žvejybos veiklos nutraukimas

100 %

20 straipsnis

Žvejybos valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų rinkimas ir tvarkymas

100 %

21 straipsnis

Su žvejybos ir akvakultūros produktais susijusių papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimas

100 %

27 straipsnis

Jūrų pažinimas

100 %

28 straipsnis

Jūrų stebėjimas

100 %

29 straipsnis

Pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimas

100 %

Veiksmai, susiję su skaidrių keitimosi žvejybos galimybėmis tarp valstybių narių sistemų, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalyje, kūrimu, plėtojimu, stebėsena, vertinimu ar valdymu

100 %

16a

Kolektyvinių projektų paramos gavėjų vykdomi veiksmai

60 % [270 pakeit.]

16b

Tarpšakinės profesinės organizacijos, gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos vykdomi veiksmai

75 % [271 pakeit.]

IV PRIEDAS

PARAMOS SU APLINKOS APSAUGA IR KLIMATO KAITA SUSIJUSIEMS TIKSLAMS SUMŲ SKAIČIAVIMO KOEFICIENTAI

PARAMOS SRITIS	PROGRAMOJE TAIKOMA NOMENKLATŪRA	Paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas	Paramos siekiant su aplinkos apsauga susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas
Išlaidos, susijusios su 1 prioritetu: darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas
14 straipsnio 1 dalis BŽP aplinkosauginių, ekonominių, socialinių ir užimtumo tikslų įgyvendinimas	1.1	40 %	100 % išlaidoms, susijusioms su aplinkos apsaugos tikslais 0 % – kitiems tikslams
16 straipsnis Investicijos į mažos apimties priekrantės žvejybos laivus	1.1	0 % (*1)	0 % išlaidoms susijusioms, su pirmuoju jauno žvejo žvejybos laivo įsigijimu 40 % išlaidoms, susijusioms su pagrindinio arba pagalbinio variklio keitimu arba modernizavimu
17 straipsnio 1 dalis Žvejybos ir žvejybos laivynų valdymas	1.1	0 %	0 %
17 straipsnio 2 dalis Žvejybos veiklos nutraukimas visam laikui	1.2	100 %, jei parama gaunama laivą atiduodant į metalo laužą 0 % (*1), jei parama gaunama modifikuojant laivą taip, kad jį būtų galima naudoti kitais su versline žvejyba nesusijusiais tikslais	0 % (*1)
18 straipsnis Neeilinis žvejybos veiklos nutraukimas	1.2	40 %	40 %
19 straipsnis Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas	1.3	0 %	40 %
20 straipsnis Žvejybos valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų rinkimas ir tvarkymas	1.3	0 %	40 50 % [272 pakeit.]
21 straipsnis Su žvejybos ir akvakultūros produktais susijusių papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimas	1.4	0 %	0 %
22 straipsnis Jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas	1.5	40 %	100 %
22a straipsnis Migruojančių paukščių poveikio akvakultūrai moksliniai tyrimai ir duomenų rinkimas	2.1	0 %	100 % [273 pakeit.]
Išlaidos, susijusios su 2 prioritetu: indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tvarios akvakultūros ir rinkų priemonėmis
23 straipsnis Akvakultūra	2.1	0 % (*1)	40 75 % [274 pakeit.]
24 straipsnis Žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimas rinkai	2.1	0 %	0 20 % [275 pakeit.]
25 straipsnis Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas	2.1	0 % (*1)	0 %
Išlaidos, susijusios su 3 prioritetu: sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti ir pakrantės bendruomenėms klestėti sudarymas
26 straipsnis Bendruomenės inicijuota vietos plėtra	3.1	0 % (*1)	40 %
27 straipsnis Jūrų pažinimas	3.1	40 %	100 %
Išlaidos, susijusios su 4 prioritetu: tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas
28 straipsnis Jūrų stebėjimas	4.1	0 %	0 %
29 straipsnis Pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimas	4.1	0 %	0 %
Išlaidos, susijusios su technine pagalba
Techninė pagalba	5.1	0 % (*1)	0 % (*1)

(*1) Valstybė narė savo programoje gali pasiūlyti, kad lentelėje * pažymėtai paramos sričiai būtų priskirtas 40 proc. koeficientas, jeigu ji gali įrodyti, kad ta paramos sritis yra svarbi, atitinkamai, švelninant klimato kaitą ar prie jos prisitaikant arba siekiant su aplinkos apsauga susijusių tikslų.

V PRIEDAS

EUROPOS JŪRŲ REIKALŲ IR ŽUVININKYSTĖS, ŽVEJYBOS IR AKVAKULTŪROS FONDO BENDRIEJI IŠTEKLIAI KIEKVIENAI VALSTYBEI NAREI 2021–2027 M.

	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	IŠ VISO
BE	5 420 528	5 528 939	5 639 520	5 752 311	5 867 358	5 984 701	6 072 814	40 266 171
BG	11 435 037	11 663 737	11 897 017	12 134 959	12 377 660	12 625 203	12 811 085	84 944 698
CZ	4 039 229	4 120 014	4 202 416	4 286 465	4 372 195	4 459 635	4 525 295	30 005 249
DK	27 053 971	27 595 050	28 146 963	28 709 906	29 284 109	29 869 767	30 309 543	200 969 309
DE	28 513 544	29 083 814	29 665 502	30 258 817	30 863 998	31 481 253	31 944 754	211 811 682
EE	13 110 534	13 372 744	13 640 205	13 913 011	14 191 273	14 475 087	14 688 206	97 391 060
IE	19 165 423	19 548 731	19 939 714	20 338 511	20 745 284	21 160 173	21 471 716	142 369 552
EL	50 480 983	51 490 602	52 520 436	53 570 852	54 642 278	55 735 079	56 555 673	374 995 903
ES	150 831 009	153 847 625	156 924 643	160 063 158	163 264 447	166 529 604	168 981 438	1 120 441 924
FR	76 346 460	77 873 387	79 430 888	81 019 517	82 639 920	84 292 652	85 533 702	567 136 526
HR	32 804 523	33 460 613	34 129 839	34 812 441	35 508 695	36 218 841	36 752 095	243 687 047
IT	69 761 016	71 156 235	72 579 390	74 030 988	75 511 619	77 021 791	78 155 791	518 216 830
CY	5 156 833	5 259 970	5 365 171	5 472 475	5 581 926	5 693 560	5 777 387	38 307 322
LV	18 156 754	18 519 888	18 890 294	19 268 103	19 653 468	20 046 521	20 341 668	134 876 696
LT	8 236 376	8 401 103	8 569 129	8 740 512	8 915 324	9 093 623	9 227 510	61 183 577
LU	—	—	—	—	—	—	—	—
HU	5 076 470	5 177 999	5 281 561	5 387 193	5 494 938	5 604 832	5 687 353	37 710 346
MT	2 938 064	2 996 826	3 056 763	3 117 899	3 180 258	3 243 860	3 291 620	21 825 290
NL	13 182 316	13 445 962	13 714 887	13 989 186	14 268 972	14 554 340	14 768 625	97 924 288
AT	904 373	922 460	940 910	959 728	978 923	998 500	1 013 200	6 718 094
PL	68 976 348	70 355 873	71 763 020	73 198 291	74 662 268	76 155 454	77 276 699	512 387 953
PT	50 962 391	51 981 638	53 021 293	54 081 726	55 163 369	56 266 592	57 095 013	378 572 022
RO	21 868 723	22 306 097	22 752 228	23 207 276	23 671 425	24 144 835	24 500 321	162 450 905
SI	3 221 347	3 285 774	3 351 490	3 418 521	3 486 892	3 556 627	3 608 990	23 929 641
SK	2 049 608	2 090 600	2 132 413	2 175 061	2 218 563	2 262 933	2 296 250	15 225 428
FI	9 659 603	9 852 795	10 049 855	10 250 853	10 455 872	10 664 981	10 822 003	71 755 962
SE	15 601 692	15 913 725	16 232 007	16 556 649	16 887 785	17 225 527	17 479 140	115 896 525
IŠ VISO	714 953 155	729 252 201	743 837 554	758 714 409	773 888 819	789 365 971	800 987 891	5 311 000 000

2021 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 116/150

P8_TA(2019)0349

Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų ***I

2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM(2018)0324 – C8-0178/2018 – 2018/0136(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 116/21)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0324),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 322 straipsnio 1 dalies a punktą bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0178/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 17 d. Audito Rūmų nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Regioninės plėtros ir Konstitucinių reikalų komitetų nuomones (A8-0469/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (2);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 291, 2018 8 17, p. 1.

(2) Ši pozicija atitinka 2019 m. sausio 17 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0038).

P8_TC1-COD(2018)0136

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 322 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

teisinė valstybė yra viena iš pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga yra grindžiama šiomis Europos Sąjungos sutarties (toliau –ES sutartis) 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises . Europos Sąjungos ES sutarties 2 straipsnyje nurodyta, kad šios vertybės yra bendros visoms valstybėms narėms , gyvuojančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė ; [1 pakeit.]

(1a)

valstybės narės turėtų laikytis savo įsipareigojimų ir rodyti pavyzdį juos iš tikrųjų vykdydamos, taip pat siekti, kad būtų sukurta bendra teisinės valstybės principo – visuotinės vertybės, kuria nešališkai vadovautųsi visos susijusios šalys – kultūra. Šių principų visapusiškas paisymas ir propagavimas yra esminė viso Europos projekto teisėtumo sąlyga ir pagrindinė sąlyga stiprinant piliečių pasitikėjimą Sąjunga ir užtikrinant veiksmingą jos politikos įgyvendinimą; [2 pakeit.]

(1b)

remiantis ES sutarties 2 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsniu, Sąjungai suteikiama galimybė veikti, kad apsaugotų savo konstitucinį pagrindą ir bendras vertybes, kuriomis ji grindžiama, įskaitant biudžeto principus. Valstybės narės, Sąjungos institucijos, įstaigos, organai, agentūros ir šalys kandidatės privalo laikytis šių principų ir vertybių, juos saugoti ir propaguoti, taip pat joms tenka lojalaus bendradarbiavimo pareiga; [3 pakeit.]

(2)

vadovaujantis teisinės valstybės principu visos valdžios institucijos veiktų neviršydamos įstatymu nustatytų ribų, paisydamos demokratijos ir pagrindinių teisių pagarbos pagrindinėms teisėms vertybių ir kontroliuojamos nepriklausomų ir nešališkų teismų. Pagal jį visų pirma reikalaujama, kad būtų laikomasi teisėtumo (3), įskaitant skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą, teisinio tikrumo (4), vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo (5), valdžių atskyrimo (6) , teisės kreiptis į teismą ir veiksmingos nepriklausomų ir nešališkų teismų užtikrinamos teisminės apsaugos (7) principų (8) . Šie principai atspindėti, be kita ko, Europos Tarybos Venecijos komisijos lygmeniu ir taip pat remiantis atitinkama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (9); [4 pakeit.]

(2a)

stojimo kriterijai, arba Kopenhagos kriterijai, kuriuos 1993 m. Kopenhagos susitikime nustatė ir 1995 m. Madrido susitikime sustiprino Europos Vadovų Taryba, yra esminės sąlygos, kurias turi atitikti visos šalys kandidatės tam, kad taptų valstybe nare. Šie kriterijai apima: stabilias institucijas, kuriomis užtikrinama demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisės ir pagarba mažumų apsaugai; veikiančią rinkos ekonomiką ir gebėjimą atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgų veikimą; taip pat gebėjimą laikytis Sąjungos narystės įsipareigojimų; [5 pakeit.]

(2b)

jei šalis kandidatė nesilaiko reikalaujamų standartų, vertybių ir demokratinių principų, jos priėmimas į Sąjungą atidedamas iki to laiko, kol ji minėtų standartų visapusiškai laikysis. Šalių kandidačių įsipareigojimai pagal Kopenhagos kriterijus valstybėms narėms prisijungus prie Sąjungos taikomi ir toliau, remiantis ES sutarties 2 straipsniu ir ES sutarties 4 straipsnyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu. Todėl valstybės narės turėtų būti reguliariai vertinamos, kad būtų galima patikrinti, ar jų teisės aktai ir praktika ir toliau atitinka tuos kriterijus ir bendras vertybes, kuriais grindžiama Sąjunga, taip sukuriant tvirtą teisinę ir administracinę Sąjungos politikos įgyvendinimo sistemą; [6 pakeit.]

(3)

teisinė valstybė yra kitų pagrindinių teisių, nors nesama Sąjungos vertybių hierarchijos, teisinės valstybės principo paisymas yra itin svarbus, kad būtų apsaugotos kitos pagrindinės teisės , kuriomis grindžiama Sąjunga, kaip antai laisvės, demokratijos, lygybės ir pagarbos laisvė , demokratija, lygybė ir pagarba žmogaus teisėms, apsaugos prielaida. Teisinės valstybės principo laikymasis yra neatsiejamai susijęs su pagarba demokratijai ir pagrindinėms teisėms: demokratija ir pagrindinių teisių paisymas neįmanomi nesilaikant teisinės valstybės principo, ir atvirkščiai . Vidinės ir išorinės demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos suderinamumas ir nuoseklumas yra labai svarbūs Sąjungos patikimumui ; [7 pakeit.]

(4)	valstybėms narėms vykdant Sąjungos biudžetą – nesvarbu, kada ir kokiais būdais, – teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje įtvirtintų patikimo finansų valdymo principų laikymosi prielaidų;

(5)

valstybės narės gali užtikrinti patikimą finansų valdymą tik jei valdžios institucijos veikia pagal įstatymą, jei jo pažeidimo tyrimą atliekančios institucijos ir prokuratūra imasi veiksmingų priemonių ir jei nepriklausomiems teismams bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismui suteikiama galimybė atlikti veiksmingą teisminę valdžios institucijų sprendimų peržiūrą;

(6)

teisminės institucijos turėtų veikti nepriklausomai ir nešališkai teisminių institucijų nepriklausomumas ir nešališkumas turėtų būti užtikrinamas visada , o tyrimą atliekančioms institucijoms ir prokuratūrai turėtų būti sudarytos sąlygos tinkamai atlikti savo funkcijas. Joms turėtų būti skirta pakankamai išteklių ir nustatytos procedūros, kad jos galėtų veikti tinkamai ir visapusiškai paisydamos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Šios būtinos sąlygos yra minimali garantija, kad valdžios institucijos nepriimtų neteisėtų ir savavališkų sprendimų, kurie galėtų pakenkti Sąjungos finansiniams interesams; [8 pakeit.]

(7)

teismų nepriklausomumas suponuoja visų pirma tai, kad atitinkamam organui sudarytos sąlygos vykdyti jam pavestas teismines funkcijas visiškai savarankiškai, jis nevaržomas jokių hierarchinių ribojimų, nėra pavaldus jokiam kitam organui ir veikia nesaistomas kurio nors kito subjekto nurodymų ar instrukcijų ir kad tokiu būdu jis saugomas nuo išorės kišimosi ar spaudimo, kuris galėtų suvaržyti to organo narių galimybę nepriklausomai priimti sprendimus ir daryti poveikį jų sprendimams. Siekiant pašalinti bet kokias pagrįstas fizinių asmenų abejones dėl to organo atsparumo išorės veiksniams ir jo neutralumo, kiek tai susiję su interesais jo nagrinėjamose bylose, ir norint užtikrinti nepriklausomumą ir nešališkumą reikia, kad būtų nustatytos taisyklės, visų pirma susijusios su organo sudėtimi ir jo narių skyrimu, tarnybos trukme ir jo narių pašalinimo ir atleidimo pagrindais;

(7a)	prokuratūros ir teisminių institucijų nepriklausomumas reiškia tiek formalų (de jure), tiek faktinį (de facto) prokuratūros ir teisminių institucijų bei pavienių prokurorų ir teisėjų nepriklausomumą; [9 pakeit.]

(8)

teisinės valstybės principo laikymasis yra itin svarbus ne tik Sąjungos piliečiams, bet ir verslo iniciatyvoms, inovacijoms, investicijoms , ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir tinkamam vidaus rinkos veikimui, nes šių padėtis bus geriausia tvariai gera tik tada, kai bus įdiegta tvirta teisinė ir institucinė sistema; [10 pakeit.]

(8a)

integruojant taikomus Sąjungos stebėsenos mechanizmus, pvz., bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą, teisingumo rezultatų suvestinę ir kovos su korupcija ataskaitas, į platesnę teisinės valstybės stebėsenos sistemą galėtų būti suteikti efektyvesni ir veiksmingesni kontrolės mechanizmai siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus; [11 pakeit.]

(8b)

nepakankamas skaidrumas, savavališka diskriminacija, konkurencijos iškraipymas ir nevienodos veiklos sąlygos vidaus rinkoje bei už jos ribų, poveikis bendrosios rinkos vientisumui ir mokesčių sistemos teisingumui, stabilumui bei teisėtumui, didesnė ekonominė nelygybė, nesąžininga valstybių konkurencija, socialinis nepasitenkinimas, nepasitikėjimas bei demokratijos stoka – tai tik keletas mokesčių srityje taikomos žalingos praktikos neigiamų padarinių pavyzdžių; [12 pakeit.]

(9)

ES sutarties 19 straipsnyje, kuriame nustatyta konkreti tos Sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos teisinės valstybės principo vertybinė išraiška, valstybėms narėms nustatytas reikalavimas atitinkamose srityse, kuriose taikoma Sąjungos teisė, įskaitant su Sąjungos biudžeto vykdymu susijusias sritis, užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą. Pats veiksmingos teisminės peržiūros, skirtos Sąjungos teisės laikymuisi užtikrinti, egzistavimas neatsiejamas nuo teisinės valstybės ir jai atlikti reikia nepriklausomų teismų (10). Kaip patvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (11) 47 straipsnio antroje pastraipoje, ypač svarbu užtikrinti, kad teismai išliktų nepriklausomi. Tai taikoma visų pirma priemonių, sutarčių ar kitų dokumentų, dėl kurių patiriamos viešosios išlaidos arba susidaro skolos, teisminės peržiūros atveju, inter alia, taikant viešojo pirkimo procedūras, kurios taip pat gali būti apskųstos teismams;

(10)	taigi santykis tarp teisinės valstybės principo laikymosi ir veiksmingo Sąjungos biudžeto vykdymo vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais yra aiškus;

(10a)

Sąjunga gali naudotis daugybe priemonių ir procesų, siekdama užtikrinti visapusišką ir tinkamą ES sutartyje nustatytų principų ir vertybių laikymąsi, tačiau šiuo metu Sąjungos institucijos nereaguoja greitai ir veiksmingai, ypač siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą. Turėtų būti užtikrintas turimų priemonių įgyvendinimas, jos turėtų būti įvertintos ir papildytos siekiant, kad teisinės valstybės mechanizmas būtų tinkamas ir veiksmingas; [13 pakeit.]

(11)

visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumai, kurie daro neigiamą poveikį visų pirma tinkamam valdžios institucijų veikimui ir veiksmingai teisminei peržiūrai, gali daryti didelę žalą Sąjungos finansiniams interesams . Siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, įskaitant veiksmingą pajamų surinkimą, taip pat siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą Sąjunga ir jos institucijomis, reikia atlikti efektyvius tokių trūkumų tyrimus ir taikyti veiksmingas ir proporcingas priemones, kai nustatomas visuotinis trūkumas. Galiausiai tik nepriklausoma teismų sistema, kuri rūpinasi, kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir laiduojamas teisinis tikrumas, gali užtikrinti pakankamą Sąjungos biudžeto lėšų apsaugą ; [14 pakeit.]

(11a)

Komisijos apskaičiavimais, mokesčių vengimo ir slėpimo mastas siekia 1 trln. EUR per metus lygį. Neigiamas tokios praktikos poveikis valstybių narių biudžetui ir piliečiams yra akivaizdus ir tai galėtų žlugdyti pasitikėjimą demokratija; [15 pakeit.]

(11b)

pelno mokesčių vengimas turi tiesioginį poveikį valstybių narių ir Sąjungos biudžetams bei faktinių ir potencialių mokestinių pajamų santykio rodikliui pagal mokesčių mokėtojų kategorijas ir ekonominius veiksnius; [16 pakeit.]

(11c)

valstybės narės turėtų visapusiškai taikyti lojalaus bendradarbiavimo principą mokesčių konkurencijos srityje; [17 pakeit.]

(11d)

kaip Sutarčių sergėtoja Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi Sąjungos teisės ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principo; [18 pakeit.]

(11e)

Sąjungos lygmeniu atliekamu valstybių narių mokesčių politikos vertinimu ir vykdoma stebėsena būtų užtikrinta, kad valstybėse narėse nebūtų įgyvendinamos jokios naujos žalingos mokesčių priemonės. Vykdant stebėseną, kaip valstybės narės, jų jurisdikcijos, regionai ir kiti administracinės struktūros subjektai laikosi nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų Sąjungoje sąrašo, būtų apsaugota bendroji rinka ir užtikrintas tinkamas bei nuoseklus jos veikimas; [19 pakeit.]

(12)

tam, kad būtų nustatyta visuotinių trūkumų, Komisija turi atlikti išsamų kokybinį vertinimą. Tas vertinimas gali turėtų būti objektyvus, nešališkas bei skaidrus ir grindžiamas visų prieinamų atitinkamų šaltinių informacija, atsižvelgiant į Sąjungos stojimo derybose taikomus kriterijus, ypač į acquis skyrius dėl teisminių institucijų ir pagrindinių teisių, teisingumo, laisvės ir saugumo, finansų kontrolės ir mokesčių, taip pat į gaires, naudojamas pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą siekiant stebėti valstybės narės pažangą, ir pripažintų institucijų pateikta informacija, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, Europos Parlamento rezoliucijas, Audito Rūmų išvadas, taip pat tokių svarbių tarptautinių organizacijų ir tinklų, kaip Europos Tarybos organai, Europos aukščiausiųjų teismų tinklai ir teismų tarybos, ataskaitas, taip pat išvadas ir rekomendacijas , kurias parengė tokios svarbios tarptautinės organizacijos, kaip Europos Tarybos organai, visų pirma įskaitant Venecijos komisijos parengtą teisinės valstybės kriterijų sąrašą, ir atitinkami tarptautiniai tinklai, pvz., Europos aukščiausiųjų teismų tinklai ir teismų tarybos ; [20 pakeit.]

(12a)

siekiant padėti Komisijai atlikti visuotinio trūkumo vertinimą, reikėtų sukurti nepriklausomų konstitucinės teisės ir finansų bei biudžeto klausimų ekspertų patariamąją grupę. Ta patariamoji grupė turėtų atlikti klausimų, susijusių su valstybių narių teisės viršenybės principo aspektais, kurie daro poveikį arba dėl kurių esama rizikos, kad darys poveikį patikimam finansų valdymui arba Sąjungos finansinių interesų apsaugai, nepriklausomą metinį vertinimą, atsižvelgdama į informaciją, gautą iš visų svarbių šaltinių ir pripažintų institucijų. Komisija, priimdama sprendimą dėl galimų priemonių patvirtinimo arba jų panaikinimo, turėtų atsižvelgti į atitinkamas nuomones, kurias pateikė minėta patariamoji grupė; [21 pakeit.]

(13)

turėtų būti nustatyta, kokios priemonės gali turi būti taikomos nustačius visuotinių trūkumų, ir tvarka, kurios laikantis jos turi būti taikomos. Tos priemonės turėtų apimti mokėjimų ir įsipareigojimų sustabdymą, finansavimo pagal esamus įsipareigojimus sumažinimą ir draudimą prisiimti naujų įsipareigojimų gavėjų atžvilgiu; [22 pakeit.]

(14)

nustatant, kokios priemonės turėtų būti taikomos, turėtų būti vadovaujamasi proporcingumo principu, visų pirma atsižvelgiant į padėties rimtumą, nuo atitinkamų veiksmų praėjusį laiką, jų trukmę ir pasikartojimą, tyčią ir valstybės narės bendradarbiavimo šalinant visuotinius teisinės valstybės principo taikymo trūkumus mastą, taip pat tų trūkumų poveikį atitinkamoms Sąjungos lėšoms;

(14a)

nepaprastai svarbu, kad tvirtinant priemones visuotinių trūkumų atveju būtų tinkamai apsaugoti teisėti galutinių gavėjų ir naudos gavėjų interesai. Komisija, svarstydama, kokias priemones patvirtinti, turėtų atsižvelgti į jų galimą poveikį galutiniams gavėjams ir naudos gavėjams. Komisija, siekdama sustiprinti galutinių gavėjų arba naudos gavėjų apsaugą, turėtų pateikti informaciją ir gaires interneto svetainėje arba interneto portale, kartu su tinkamomis priemonėmis, kad būtų galima informuoti Komisiją apie visus valdžios institucijų ir valstybių narių teisinės prievolės toliau atlikti mokėjimus po priemonių pritaikymo pagal šį reglamentą pažeidimus. Prireikus, siekiant užtikrinti, kad galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams valdžios institucijos ar valstybės narės veiksmingai sumokėtų visas mokėtinas sumas, Komisija turėtų galėti atgauti šiems subjektams išmokėtas lėšas arba, jei tinkama, atlikti finansines pataisas sumažindama paramą programai, taip pat perkelti lygiavertę sumą į Sąjungos rezervą, kuris būtų panaudojamas galutinių gavėjų arba naudos gavėjų naudai; [23 pakeit.]

(15)

siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų įgyvendinamas vienodai, ir atsižvelgiant į priemonių, kurios taikyti privaloma pagal šį reglamentą, finansinio poveikio mastą, Tarybai Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ir ji turėtų imtis veiksmų remdamasi Komisijos pasiūlymu. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas priimti sprendimus, reikalingus Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, turėtų būti taikoma atvirkštinės kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė; [24 pakeit.]

(15a)

priemonės, kurias taikyti privaloma pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į jų poveikį Sąjungos biudžetui, turėtų įsigalioti tik po to, kai Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino sumos, atitinkančios taikomų priemonių vertę, perkėlimą į biudžeto rezervą. Siekiant palengvinti sprendimų, kurių reikia, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, priėmimą, tokie perkėlimai turėtų būti laikomi patvirtintais, išskyrus atvejus, kai per nustatytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba, pastarajai sprendžiant kvalifikuota balsų dauguma, juos iš dalies pakeičia arba atmeta; [25 pakeit.]

(16)

prieš siūlydama pagal šį reglamentą taikyti kokią nors priemonę, Komisija turėtų informuoti atitinkamą valstybę narę, kodėl, jos manymu, toje valstybėje narėje galėtų būti visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų. Komisija turėtų nedelsdama informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie bet kokį tokį pranešimą ir jo turinį. Atitinkamai valstybei narei turėtų būti leista pateikti pastabų. Komisija ir Taryba turėtų atsižvelgti į tas pastabas; [26 pakeit.]

(17)

jei padėtis, dėl kurios buvo taikomos stabdomąjį poveikį turinčios priemonės, pakankamai ištaisyta, Taryba Komisija turėtų Komisijos pasiūlymu tas priemones atšaukti ir pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai leisti panaudoti visą arba dalinę biudžeto rezervo sumą, susijusią su minėtomis priemonėmis , [27 pakeit.]

(18)	Komisija turėtų nuolat informuoti Europos Parlamentą apie bet kokias pagal šį reglamentą pasiūlytas ir priimtas priemones, [28 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, reikalingos Sąjungos biudžetui apsaugoti esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

teisinė valstybė – Europos Sąjungos suprantama atsižvelgiant į ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtinta įtvirtintas Sąjungos vertybė, apimanti vertybes ir narystės Sąjungoje kriterijus, nurodytus ES sutarties 49 straipsnyje; ji apima šiuos principus: teisėtumo, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinio tikrumo; vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo; teisės kreiptis į teismą ir veiksmingos nepriklausomų ir nešališkų teismų užtikrinamos teisminės apsaugos, įskaitant pagrindinių teisių apsaugą , kaip įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautinėse sutartyse dėl žmogaus teisių ; valdžių atskyrimo ; nediskriminavimo ir lygybės prieš įstatymą įstatymus ; [29 pakeit.]

visuotinis teisinės valstybės principo taikymo trūkumas – paplitę ar pasikartojantys valdžios institucijų veiksmai ar neveikimas arba priemonė, kuriais daromas neigiamas poveikis teisinės valstybės principui , kai tai daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus ; visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai taip pat gali būti atsiradę dėl sisteminės grėsmės Sąjungos vertybėms, įtvirtintoms ES sutarties 2 straipsnyje, kai ta grėsmė daro poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus ; [30 pakeit.]

valdžios subjektas – bet kurio valdymo lygmens valdžios institucija, įskaitant nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, taip pat valstybės narės organizacija, apibrėžta Reglamento Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. […] 2018/1046 (12) (toliau – Finansinis reglamentas) [2 straipsnio 42 punkte]. [31 pakeit.]

2a straipsnis

Visuotiniai trūkumai

Visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumai, kurie daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus, yra šie:

pavojaus teismų nepriklausomumui kėlimas, įskaitant bet kokį gebėjimo savarankiškai vykdyti teismines funkcijas apribojimą darant išorės poveikį nepriklausomumo garantijoms, išorės nurodymu suvaržant teismo sprendimą, savavališkai persvarstant taisykles dėl teisminių institucijų personalo paskyrimo arba tarnybos sąlygų arba darant bet kokį poveikį teisminių institucijų darbuotojams, kuriuo būtų pakenkta jų nešališkumui, arba pažeidžiant advokato profesijos nepriklausomumą;

valdžios institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas, savavališkų ar neteisėtų sprendimų, kuriais atsisakoma skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir taip daromas neigiamas poveikis tinkamam jų veikimui, neužkardymas, neištaisymas ar sankcijų už juos netaikymas arba neužtikrinimas, kad nebūtų interesų konflikto atvejų;

c)	galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir tų priemonių veiksmingumo ribojimas, be kita ko, nustatant varžančias procesines taisykles, neužtikrinant teismo sprendimų vykdymo arba ribojant veiksmingą teisės pažeidimų tyrimą, patraukimą atsakomybėn arba sankcijų taikymą už juos;

d)	pavojaus valstybės narės administraciniams pajėgumams paisyti Sąjungos narystės įsipareigojimų, įskaitant gebėjimą veiksmingai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus sudarančias taisykles, standartus ir politiką, kėlimas;

e)	priemonės, kuriomis silpninama konfidencialaus advokato ir jo kliento bendravimo apsauga. [32 pakeit.]

3 straipsnis

Priemonės Pavojai Sąjungos finansiniams interesams [33 pakeit.]

1. Atitinkamų priemonių imamasi tais atvejais, kai visuotiniai Visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumai daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų gali būti nustatyti tais atvejais, kai daromas neigiamas poveikis arba kyla pavojus , kad toks poveikis bus, vienam arba daugiau iš toliau išvardytų dalykų, visų pirma: [34 pakeit.]

a)	tinkamam tos valstybės narės valdžios institucijų, vykdančių Sąjungos biudžetą, veikimui, visų pirma taikant viešojo pirkimo arba dotacijų procedūras ir vykdant stebėseną ir kontrolę; [35 pakeit.]

aa)	tinkamam rinkos ekonomikos veikimui, taip paisant konkurencijos ir rinkos jėgų Sąjungoje ir veiksmingai įgyvendinant narystės įsipareigojimus, be kita ko, laikantis politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslo; [36 pakeit.]

ab)	tinkamam institucijų, vykdančių finansų kontrolę, stebėseną ir vidaus bei išorės auditą, veikimui ir tinkamam veiksmingo ir skaidraus finansų valdymo bei atskaitomybės sistemų veikimui; [37 pakeit.]

b)	tinkamam tyrimą atliekančių institucijų ir prokuratūros veikimui, kiek jis susijęs su patraukimu atsakomybėn už sukčiavimą, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupciją ar kitus Sąjungos teisės pažeidimus, susijusius su Sąjungos biudžeto vykdymu; [38 pakeit.]

c)	nepriklausomų teismų atliekamai veiksmingai a , ab ir b punktuose nurodytų valdžios institucijų veiksmų ar neveikimo teisminei peržiūrai vykdyti; [39 pakeit.]

d)	sukčiavimo, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupcijos ar kitų Sąjungos teisės pažeidimų, susijusių su Sąjungos biudžeto vykdymu, prevencijai ir sankcijų už juos taikymui, taip pat nacionalinių teismų arba administravimo institucijų veiksmingų ir atgrasomų sankcijų nustatymui gavėjams; [40 pakeit.]

e)	nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimui;

ea)	mokesčių slėpimo ir mokesčių konkurencijos prevencijai ir sankcijoms už juos, taip pat tinkamam institucijų, prisidedančių prie administracinio bendradarbiavimo mokesčių klausimais, veikimui; [41 pakeit.]

veiksmingam ir savalaikiam bendradarbiavimui su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir Europos prokuratūra (jei atitinkamai valstybė narė dalyvauja su Europos prokuratūra susijusioje veikloje) pagal atitinkamus teisės aktus ir lojalaus bendradarbiavimo principą, šioms atliekant tyrimus arba traukiant subjektus atsakomybėn; [42 pakeit.]

fa)	tinkamam Sąjungos biudžeto įgyvendinimui po to, kai buvo nuolat pažeidžiamos pagrindinės teisės. [43 pakeit.]

2. Visuotiniais teisinės valstybės principo taikymo trūkumais gali būti laikoma:

a)	pavojaus teismų nepriklausomumui kėlimas;

c)	galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir tų priemonių veiksmingumo ribojimas, be kita ko, nustatant varžančias procesines taisykles, neužtikrinant teismo sprendimų vykdymo arba ribojant veiksmingą teisės pažeidimų tyrimą, patraukimą atsakomybėn arba sankcijų taikymą už juos. [44 pakeit.]

3a straipsnis

Nepriklausomų ekspertų grupė

1. Komisija sukuria nepriklausomų ekspertų grupę (toliau – Grupė).

Grupę sudaro nepriklausomi konstitucinės teisės ir finansų bei biudžeto klausimų ekspertai. Kiekvienos valstybės narės nacionalinis parlamentas paskiria po vieną ekspertą, o Europos Parlamentas paskiria penkis ekspertus. Sudarant Grupę užtikrinama lyčių pusiausvyra.

Kai tinkama, susijusių organizacijų ir tinklų, pvz., Europos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijų federacijos, Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklo, Europos Tarybos organų, Europos veiksmingo teisingumo komisijos, Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos, Mokesčių teisingumo tinklo, Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, atstovai gali būti pakviesti į Grupę stebėtojų teisėmis, vadovaujantis 6 dalyje nurodytomis darbo tvarkos taisyklėmis.

2. Grupės patariamųjų užduočių tikslas – padėti Komisijai nustatyti visuotinius teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumus, kurie daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus.

Grupė, remdamasi kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais ir informacija, taip pat tinkamai atsižvelgdama į 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją ir gaires, kasmet įvertina padėtį visose valstybėse narėse.

3. Grupė kasmet viešai paskelbia savo išvadų santrauką.

4. Vykdydama patariamąją funkciją ir atsižvelgdama į svarstymų pagal 2 dalį rezultatus, Grupė gali pareikšti savo nuomonę apie visuotinius teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumus.

Pareikšdama nuomonę, Grupė stengiasi, kad būtų pasiektas bendras sutarimas. Jeigu tokio bendro sutarimo pasiekti neįmanoma, Grupė pareiškia savo nuomonę paprasta savo narių balsų dauguma.

5. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus pagal 6 straipsnio 6 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į visas susijusias nuomones, kurias išreiškė grupė pagal šio straipsnio 4 dalį.

6. Grupė iš savo narių išsirenka pirmininką. Grupė nustato savo darbo tvarkos taisykles. [45 pakeit.]

4 straipsnis

Priemonių turinys Sąjungos biudžeto apsaugos priemonės [46 pakeit.]

1. Jei tenkinamos 3 straipsnio sąlygos, gali būti taikoma viena ar kelios toliau nurodytos priemonės: [47 pakeit.]

tais atvejais, kai Komisija vykdo Sąjungos biudžetą taikydama tiesioginį arba netiesioginį valdymą pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio a ir c punktus ir kai gavėjas yra valdžios subjektas:

1)	mokėjimų arba teisinio įsipareigojimo vykdymo sustabdymas arba teisinio įsipareigojimo panaikinimas pagal Finansinio reglamento [131 straipsnio 3 dalį];

2)	draudimas prisiimti naujų teisinių įsipareigojimų;

tais atvejais, kai Komisija vykdo Sąjungos biudžetą taikydama pasidalijamąjį valdymą pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio b punktą]:

1)	vienos ar kelių programų arba jų pakeitimų patvirtinimo sustabdymas;

2)	įsipareigojimų sustabdymas;

3)	įsipareigojimų sumažinimas, be kita ko, taikant finansines pataisas arba perkėlimą į kitas išlaidų programas;

4)	išankstinio finansavimo sumažinimas;

5)	mokėjimo terminų nutraukimas;

6)	mokėjimų sustabdymas.

2. Jei sprendime dėl priemonių taikymo nenurodyta kitaip, atitinkamų priemonių taikymas nedaro poveikio 1 dalies a punkte nurodytų valdžios subjektų arba 1 dalies b punkte nurodytų valstybių narių pareigai įgyvendinti programą arba naudoti lėšas, kurioms priemonė daro neigiamą poveikį, visų pirma pareigai atlikti mokėjimus galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams.

3. Taikomos priemonės turi būti proporcingos visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų pobūdžiui, sunkumui , trukmei ir mastui. Jos turi būti kuo labiau nukreiptos į Sąjungos veiksmus, kuriems tie trūkumai daro arba gali daryti neigiamą poveikį. [48 pakeit.]

3a. Komisija, galutinių gavėjų arba naudos gavėjų labui, interneto svetainėje arba interneto portale pateikia informaciją ir gaires, susijusias su valstybių narių pareigomis, nurodytomis 2 dalyje.

Toje pačioje svetainėje arba tame pačiame portale Komisija taip pat pateikia priemones galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams, kad jie galėtų informuoti Komisiją apie šių pareigų vykdymo pažeidimus, kurie, minėtų galutinių gavėjų arba naudos gavėjų nuomone, daro jiems tiesioginį poveikį. Ši dalis taikoma taip, kad būtų užtikrinta asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsauga, vadovaujantis principais, išdėstytais Direktyvoje XXX (Direktyva dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos). Į informaciją, kurią pateikė galutiniai gavėjai arba naudos gavėjai pagal šią dalį, Komisija gali atsižvelgti tik jeigu kartu pateikiami įrodymai, jog atitinkamas galutinis gavėjęs arba naudos gavėjas yra pateikęs oficialų skundą kompetentingai institucijai. [49 pakeit.]

3b. Remdamasi pagal 3a dalį galutinių gavėjų arba naudos gavėjų pateikta informacija, Komisija užtikrina, kad galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams valdžios institucijos arba valstybės narės, laikydamosi 2 straipsnio, veiksmingai sumokėtų visas mokėtinas sumas.

Jei būtina:

dėl Sąjungos biudžeto lėšų, valdomų pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punktą, Komisija:

i)	susigrąžina tokią atliktų išmokų bet kuriai iš įstaigų, nurodytų Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto v–vii papunkčiuose, sumą, kuri yra lygi sumai, neišmokėtai galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams, pažeidžiant šio straipsnio 2 dalį;

ii)

perkelia sumą, lygią sumai, nurodytai pirmesniame punkte, į Sąjungos rezervą, nurodytą Tarybos reglamento XXX (DFP reglamentas) 12 straipsnyje. Tokia suma laikoma marža, palikta pagal Tarybos reglamento XXX (DFP reglamentas) 12 straipsnio 1 dalies a punktą, ir ji mobilizuojama vadovaujantis Tarybos reglamento XXX (DFP reglamento) 12 straipsnio 2 dalimi, galimu mastu, galutinių gavėjų arba naudos gavėjų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, labui;

dėl Sąjungos biudžeto lėšų, valdomų pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies b punktą:

i)	valdžios institucijų arba valstybių narių pareiga, nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, laikoma valstybių narių pareiga, apibrėžta Reglamento XXX (BNR reglamentas) [63 straipsnyje]. Bet kurio šios pareigos pažeidimo atveju imamasi veiksmų pagal Reglamento XXX (BNR reglamento) [98 straipsnį];

ii)

sumą, likusią dėl sumažintos fondų paramos programai, taikydama Reglamento XXX (BNR reglamento) [98 straipsnį] Komisija perkelia į Sąjungos rezervą, nurodytą Tarybos reglamento XXX (DFP reglamento) 12 straipsnyje. Tokia suma laikoma marža, palikta pagal Tarybos reglamento XXX (DFP reglamentas) 12 straipsnio 1 dalies a punktą, ir ji panaudojama vadovaujantis Tarybos reglamento XXX (DFP reglamento) 12 straipsnio 2 dalimi, galimu mastu, galutinių gavėjų arba naudos gavėjų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, labui. [50 pakeit.]

5 straipsnis

Procedūra

1. Atsižvelgiant į Grupės nuomones nustačiusi, kad esama pagrįstų priežasčių manyti, jog įvykdytos 3 straipsnyje nustatytos sąlygos, Komisija nusiunčia tai valstybei narei rašytinį pranešimą, kuriame išdėsto motyvus, kuriais ji grindžia savo išvadas. Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tokį pranešimą ir jo turinį . [51 pakeit.]

2. Komisija gali atsižvelgti vertindama, ar laikomasi 3 straipsnio sąlygų, atsižvelgia į visą reikšmingą informaciją, įskaitant Grupės nuomones, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, Europos Parlamento rezoliucijas, Audito Rūmų ataskaitas ir atitinkamų tarptautinių organizacijų bei tinklų išvadas ir rekomendacijas. Komisija taip pat atsižvelgia į Sąjungos stojimo derybose taikomus kriterijus, visų pirma į acquis skyrius dėl teisminių institucijų ir pagrindinių teisių, teisingumo, laisvės ir saugumo, finansų kontrolės ir mokesčių, taip pat į gaires, naudojamas pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą siekiant stebėti valstybės narės pažangą. [52 pakeit.]

3. Komisija gali paprašyti pateikti bet kokios papildomos informacijos, reikalingos vertinimui atlikti, tiek prieš pateikdama išvadas pagal 1 dalį, tiek jas pateikusi.

4. Atitinkama valstybė narė pateikia visą prašomą informaciją ir gali pateikti pastabų per Komisijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 1 vienas mėnuo ir ilgesnis nei trys mėnesiai nuo pranešimo apie išvadas dienos. Savo pastabose valstybė narė gali pasiūlyti taikyti taisomąsias priemones. [53 pakeit.]

5. Vertindama, ar pateikti sprendimo dėl atitinkamų priemonių pasiūlymą priimti sprendimą dėl bet kurios 4 straipsnyje nurodytos priemonės , Komisija atsižvelgia į gautą informaciją ir atitinkamos valstybės narės pateiktas pastabas ir įvertina siūlomų taisomųjų priemonių tinkamumą. Komisija priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su gauta informacija, per orientacinį vieno mėnesio laikotarpį ir bet kuriuo atveju per pagrįstą laikotarpį nuo tos informacijos gavimo dienos . [54 pakeit.]

5a. Vertindama taikytinų priemonių proporcingumą Komisija deramai atsižvelgia į 2 dalyje nurodytą informaciją ir rekomendacijas. [55 pakeit.]

6. Tais atvejais, kai Komisija mano, kad visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai nustatyti neginčijamai, ji pateikia Tarybai įgyvendinimo akto dėl atitinkamų priemonių pasiūlymą priima sprendimą dėl 4 straipsnyje nurodytų priemonių įgyvendinimo akto forma . [56 pakeit.]

6a. Tuo pačiu metu, kai ji priima sprendimą, Komisija vienu metu pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai perkelti į biudžeto rezervą sumą, atitinkančią taikomų priemonių vertę. [57 pakeit.]

6b. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 31 straipsnio 4 ir 6 dalių, Europos Parlamentas ir Taryba apsvarsto pasiūlymą dėl perkėlimo per keturias savaites nuo tada, kai abi institucijos jį gavo. Pasiūlymas dėl perkėlimo laikomas patvirtintu, išskyrus atvejus, kai per keturias savaites Europos Parlamentas, spręsdamas balsavusiųjų dauguma, arba Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, iš dalies keičia arba atmeta pasiūlymą. Jei Europos Parlamentas arba Taryba iš dalies keičia pasiūlymą dėl perkėlimo, taikoma Finansinio reglamento 31 straipsnio 8 dalis. [58 pakeit.]

6c . 6 dalyje nurodytas sprendimas įsigalioja, jei per 6b dalyje nurodytą laikotarpį nei Europos Parlamentas, nei Taryba neatmeta pasiūlymo dėl perkėlimo. [59 pakeit.]

7. Laikoma, kad Taryba priėmė sprendimą, išskyrus atvejus, kai kvalifikuota balsų dauguma ji nusprendė atmesti Komisijos pasiūlymą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo Komisijoje dienos. [60 pakeit.]

8. Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą ir iš dalies pakeistą tekstą priimti Tarybos sprendimo forma. [61 pakeit.]

6 straipsnis

Priemonių atšaukimas

1. Atitinkamos valstybės narės gali bet kuriuo metu pateikti Komisijai įrodymų, patvirtinančių oficialų pranešimą kartu su įrodymais, patvirtinančiais , kad visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai buvo pašalinti arba išnyko. [62 pakeit.]

2. Susijusios valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija , atsižvelgdama į visas Grupės nuomones, įvertina padėtį atitinkamoje valstybėje narėje per orientacinį vieno mėnesio laikotarpį ir bet kuriuo atveju per pagrįstą laikotarpį nuo oficialaus pranešimo gavimo dienos . Visiškai ar iš dalies išnykus visuotiniams teisinės valstybės principo taikymo trūkumams, dėl kurių buvo taikomos atitinkamos 4 straipsnyje nurodytos priemonės, Komisija pateikia Tarybai pasiūlymą nedelsdama priima sprendimą visiškai ar iš dalies atšaukti tas priemones. Tuo pačiu metu, kai ji priima sprendimą, Komisija vienu metu pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai panaudoti visą arba dalinę biudžeto rezervo, nurodyto 5 straipsnio 6a dalyje, sumą. Taikoma 5 straipsnio 2, 4, 5, 6 ir 7 , 6b ir 6c dalyse nustatyta procedūra. [63 pakeit.]]

3. Tais atvejais, kai atšaukiamos priemonės, susijusios su 4 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje nurodytu vienos ar kelių programų arba jų pakeitimų patvirtinimo sustabdymu arba 4 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodytu įsipareigojimų sustabdymu, sumos, atitinkančios sustabdytų įsipareigojimų sumą, įtraukiamos į biudžetą pagal Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. XXXX (DFP reglamentas) 7 straipsnį. Sustabdyti n-ųjų metų įsipareigojimai gali būti įtraukti į biudžetą ne vėliau kaip n+2 metais. Nuo n + 3 metų į Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. XXXX (DFP reglamentas) 12 straipsnyje numatytą Sąjungos įsipareigojimų rezervą įrašoma suma, atitinkanti sustabdytus įsipareigojimus. [64 pakeit.]

7 straipsnis

Europos Parlamento informavimas

Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą apie bet kokias pagal 4 ir 5 straipsnius pasiūlytas arba priimtas priemones. [65 pakeit.]

7a straipsnis

Ataskaitų teikimas

Ne vėliau kaip per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą, visų pirma pranešdama apie patvirtintų priemonių, jei tokių yra, veiksmingumą.

Prireikus prie ataskaitos pridedami atitinkami pasiūlymai. [66 pakeit.]

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. [67 pakeit.]

8a straipsnis

Įtraukimas į Finansinį reglamentą

Šio reglamento turinys įtraukiamas į Finansinį reglamentą per jo kitą tikslinimą. [68 pakeit.]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 291, 2018 8 17, p. 1.

(2) 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija.

(3) 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, ECLI:EU:C:2004:236, 63 punktas.

(4) 1981 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Amministrazione delle finanze dello Stato prieš Srl Meridionale Industria Salumi ir kt.; Ditta Italo Orlandi & Figlio ir Ditta Vincenzo Divella prieš Amministrazione delle finanze dello Stato, sujungtos bylos 212 iki 217/80, ECLI:EU:C:1981:270, 10 punktas.

(5) 1989 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hoechst, sujungtos bylos 46/87 ir 227/88, ECLI:EU:C:1989:337, 19 punktas.

(6) 2016 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kovalkovas, C-477/16, ECLI:EU:C:2016:861, 36 punktas; 2016 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo PPU Poltorak, C-452/16, ECLI:EU:C:2016:858, 35 punktas; 2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo DEB, C-279/09, ECLI:EU:C:2010:811, 58 punktas.

(7) 2018 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses prieš Tribunal de Contas, C-64/16, ECLI:EU:C:2018:117, 31, 40 ir 41 punktai. 2018 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo LM, C-216/18 PPU, ECLI:EU:C:2018:586, 63–67 punktai.

(8) Komisijos komunikato „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158) I priedas.

(9) 2011 m. balandžio 4 d. Venecijos komisijos ataskaita, tyrimas Nr. 512/2009 (CDL-AD(2011)003rev).

(10) Sprendimo byloje C-64/16 32–36 punktai.

(11) Sprendimo byloje C-64/16 40–41 punktai.

(12) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

2021 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 116/162

P8_TA(2019)0350

„Europos socialinis fondas+“ (ESF+) ***I

2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) (COM(2018)0382 – C8-0232/2018 – 2018/0206(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 116/22)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0382),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 46 straipsnio d punktą, 149 straipsnį, 153 straipsnio 2 dalies a punktą, 164 straipsnį, 168 straipsnio 5 dalį, 175 straipsnio 3 dalį ir 349 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0232/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0461/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (3);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 165.

(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 84.

(3) Ši pozicija atitinka 2019 m. sausio 16 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0020).

P8_TC1-COD(2018)0206

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 46 straipsnio d punktą, 149 straipsnį, 153 straipsnio 2 dalies a punktą, 164 straipsnį, 168 straipsnio 5 dalį, 175 straipsnio 3 dalį ir 349 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(-1)

pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnį, kurdama vidaus rinką Sąjunga kuria itin konkurencingą socialinės rinkos ekonomiką, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, skatinti moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą, taip pat kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 9 straipsnį Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politiką ir veiklą, turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius, inter alia, su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, taip pat su aukšto lygio švietimo, mokymo ir žmogaus sveikatos apsaugos propagavimu; [1 pakeit.]

(1)

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo siekiama spręsti socialines Europos problemas. Dvidešimt pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; tinkamos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Tais dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų reikėtų grįsti „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) veiksmus. Siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, reikėtų, kad ESF+ skatintų užimtumo, viešųjų paslaugų, sveikatos, švietimo ir socialinės įtraukties politikos sričių investicijas į žmones ir sistemas, taip remiant ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą pagal SESV 174 straipsnį; ir 175 straipsnius. Visi veiksmai pagal ESF+ turėtų būti vykdomi laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios šalys yra Europos Sąjunga ir visos jos valstybės narės; [2 pakeit.]

(2)

Sąjungos lygiu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras naudojamas kaip nacionalinių reformų prioritetų nustatymo ir jų įgyvendinimo stebėsenos sistema. Kad sustiprintų tuos reformų prioritetus, valstybės narės parengia nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Šios strategijos turėtų būti plėtojamos įgyvendinant nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų partnerystę, jose turėtų būti atsižvelgta į lyčių aspektą ir jos turėtų būti pateiktos kartu su metinėmis nacionalinių reformų programomis ir naudojamos kaip priemonė, kuria apibendrinami ir koordinuojami prioritetiniai investiciniai projektai, kuriems skiriamas nacionalinis ir (arba) Sąjungos finansavimas. Jos taip pat turėtų padėti Sąjungos lėšas naudoti nuosekliai, siekiant kuo didesnės pridėtinės vertės teikiant finansinę paramą, visų pirma pagal programas, kurias Sąjunga remia Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir tam tikrais atvejais fondo „InvestEU“ lėšomis; [3 pakeit.]

(3)

Tarybos pagal 148 straipsnio 2 dalį priimtos gairės dėl valstybių narių užimtumo politikos, t. y.: darbo jėgos paklausos didinimas; darbo jėgos pasiūlos gerinimas; galimybės įsidarbinti, įgūdžiai ir kompetencija; darbo rinkų veikimo ir socialinio dialogo veiksmingumo gerinimas; lygių galimybių visiems skatinimas, socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu, įskaitant geresnes viešąsias paslaugas sveikatos it kituose sektoriuose, taip pat plačios ekonominės gairės, priimtos pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, sudaro integruotas gaires, kuriomis pagrįsta strategija „Europa 2020“. […] Taryba priėmė peržiūrėtas valstybių narių užimtumo politikos gaires, tekstą suderinant jas suderindama su Europos socialinių teisių ramsčiu, siekiant skatinti darbo vietų kūrimą ir socialinę sanglaudą ir taip pagerinti Europos konkurencingumą ir bei sudaryti joje Sąjungoje geresnę investicinę aplinką, kurti darbo vietas ir stiprinti socialinę sanglaudą. Siekiant užtikrinti visapusišką ESF+ atitiktį šių gairių tikslams, visų pirma užimtumo, švietimo, mokymo, kovos su socialine atskirtimi, skurdu ir diskriminacija, ESF+ turėtų tapti valstybes nares remiančia priemone, atsižvelgiant į atitinkamas integruotas politikai valstybės narės turėtų planuoti ESF+ paramą atsižvelgdamos į tas joms aktualias gaires ir susijusias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį ir 121 straipsnio 2 dalį , bei, tam tikrais nacionalinio lygmens atvejais, nacionalines reformų programas, grindžiamas nacionaliniu lygmeniu , į užimtumo ir socialinius aspektus nacionalinėse reformų programose , grindžiamose nacionalinėmis strategijomis. Be to, ESF, ESF+ turėtų padėti įgyvendinti kai kurias pagrindinių Sąjungos iniciatyvų ir veiksmų, visų pirma Europos įgūdžių darbotvarkės ir Europos švietimo erdvės, Jaunimo garantijų ir kitų atitinkamų Tarybos rekomendacijų ir kitų iniciatyvų, kaip antai Jaunimo garantijų „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ , Įgūdžių tobulinimo krypties ir Ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką , Stažuočių ir pameistrystės kokybės sistemos ir Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų plano iniciatyvų, nuostatas; [4 pakeit.]

(4)

2017 m. birželio 20 d. Taryba patvirtino Sąjungos atsaką į „JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“ – tvarią Europos ateitį. Taryba pabrėžė, jog svarbu subalansuotai ir integruotai užtikrinti darnų vystymąsi visais trimis aspektais (ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos). Gyvybiškai svarbu, kad darnaus vystymosi klausimai būtų įtraukiami į visas Europos vidaus ir išorės politikos sritis ir kad Sąjunga, reaguodama į pasaulinius iššūkius, vykdytų plataus užmojo politiką. Taryba palankiai įvertino 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ kaip pirmą žingsnį siekiant darnaus vystymosi tikslų ir vadovaujantis darnaus vystymosi principu kaip esminiu orientaciniu visų Sąjungos politikos krypčių principu, be kita ko, naudojant finansavimo priemones. ESF+ turėtų padėti įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir, be kita ko, panaikinti itin didelį įvairių formų skurdą (1 tikslas), skatinti kokybišką ir įtraukų švietimą (4 tikslas), skatinti lyčių lygybę (5 tikslas), skatinti nuolatinį, integracinį ir tvarų ekonomikos vystymąsi, visišką ir našų užimtumą bei deramą darbą visiems (8 tikslas), taip pat mažinti nelygybę (10 tikslas); [5 pakeit.]

(4a)

Sąjunga ir jos valstybės narės, atsižvelgdamos į 1961 m. spalio 18 d. Turine pasirašytą Europos socialinę chartiją ir siekdamos ilgalaikio aukšto užimtumo lygio bei kovoti su atskirtimi, kaip nustatyta SESV 151 straipsnyje, savo tiksluose turėtų numatyti užimtumo skatinimą, gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimą; [6 pakeit.]

(4b)

Europos visuomenė ir toliau patiria įvairias socialines problemas. Daugiau kaip 100 mln. žmonių gresia skurdas ar socialinė atskirtis, jaunimo nedarbas vis dar daugiau kaip du kartus didesnis nei bendras nedarbo lygis ir reikia geresnės trečiųjų šalių piliečių integracijos. Šios problemos ne tik kelia pavojų tiesiogiai susijusių piliečių gerovei, bet ir daro ekonominį ir socialinį spaudimą visai Europos visuomenei; [7 pakeit.]

(5)

dėl ekonomikos globalizacijos, socialinės nelygybės, migracijos srautų valdymo ir didėjančių saugumo grėsmių susijusių integracijos problemų , perėjimo prie švarios energijos ir sąžiningo permainų įgyvendinimo , kintančių technologijų ir , gyventojų skaičiaus mažėjimo, bendro nedarbo ir jaunimo nedarbo, vis labiau senėjančios visuomenės ir darbo jėgos bei augančio įgūdžių ir darbo vietų, visų pirma MVĮ, trūkumo tam tikruose sektoriuose ir regionuose Sąjungai kyla struktūrinių sunkumų. Atsižvelgiant į kintančias darbo rinkos realijas, Sąjunga turėtų būti pasirengusi spręsti dabartines ir būsimas problemas, investuodama į atitinkamus įgūdžius, švietimą, mokymą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi užtikrindama, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis, o kompetencija ir žinios – tobulesnės, užimtumo ir socialinė politika – geresnė, be to, ji turėtų atsižvelgti ir į Sąjungos piliečių judumą darbo jėgos judumą tikslais ir spręsti didėjančių sveikatos apsaugos skirtumų tarp valstybių narių ir valstybėse narėse problemą ; [8 pakeit.]

(6)

Reglamentu (ES) Nr. […] nustatomas Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir Išorės sienų ir vizų priemonės, kaip Integruoto sienų valdymo fondo dalies, veiksmų planas ir, visų pirma, Sąjungos fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės politikos tikslai ir taisyklės. Todėl būtina konkrečiai nurodyti ESF+ ir jo koordinavimo su kitais fondais bendruosius tikslus ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiklos, kurią galima finansuoti ESF+ lėšomis, rūšių; [9 pakeit.]

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (4) (toliau – Finansinis reglamentas) nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis , taip pat finansinių priemonių sinergija . Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo programų įgyvendinimo nuoseklumą, Finansinis reglamentas turi būti taikomas ESF+ veiksmams, įgyvendinamiems taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą; . Šiame reglamente turėtų būti nurodyti veiklos tikslai ir nustatytos konkrečios nuostatos dėl finansuoti tinkamų veiksmų, kurie gali būti finansuojami ESF+ lėšomis taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą; [10 pakeit.]

(8)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkamai atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną riziką, jei reikalavimų nebūtų paisoma. Jei tai dotacijos, reikėtų numatyti vienkartines išmokas, vieneto įkainius ir nustatyto dydžio sumas, taip pat finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip numatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Siekiant įgyvendinti trečiųjų šalių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos įtraukties srities priemones, o taip pat remiantis Bendrųjų nuostatų reglamentu (toliau – naujasis BNR) [88 straipsnis], Komisija gali kompensuoti valstybių narių patirtas išlaidas supaprastinta išlaidų apmokėjimo tvarka, įskaitant vienkartines sumas; [11 pakeit.]

(9)

siekiant racionalizuoti ir supaprastinti finansavimo tvarką ir rasti daugiau galimybių sinergijai, taikant integruotuosius finansavimo metodus, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF), Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos ir Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programos remtus veiksmus reikėtų įtraukti į vieną ESF+. Taigi ESF+ turėtų sudaryti trys dalys: ESF+ dalis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, užimtumo ir socialinių inovacijų dalis ir sveikatos dalis , kuriai taikomas tiesioginis ir netiesioginis valdymas . Dėl to turėtų sumažėti su įvairių lėšų valdymu susijusi administracinė našta (visų pirma valstybių narių ir paramos gavėjų ), o tuo pačiu paprastesnėms operacijoms, kaip antai pagalbai maistu ir (arba) pagrindinei materialinei pagalbai, būtų tebetaikomos paprastesnės taisyklės; [12 pakeit.]

(10)

Sąjunga turėtų prisidėti prie valstybių narių užimtumo politikos skatindama bendradarbiavimą ir papildydama jų veiksmus. Atsižvelgiant į tokią platesnę ESF+ aprėptį, tikslinga numatyti, kad Sąjungos lygmens veiksmų tikslai, kuriais siekiama didinti įtraukių, atvirų ir sąžiningų darbo rinkų veiksmingumą visoms lytims ir skatinti galimybes rasti kokybišką darbo vietą, suteikti daugiau galimybių šviestis ir mokytis ir gerinti švietimo bei mokymo kokybę, padėti vėl integruotis į švietimo sistemas ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, skatinti socialinę įtrauktį, gerinti sveikatos apsaugą ir mažinti panaikinti skurdą, toliau būtų įgyvendinami ne tik daugiausia taikant pasidalijamąjį valdymą, bet ir , kai tinkama, papildomai taikant tiesioginį bei netiesioginį valdymą užimtumo ir socialinių inovacijų dalyje ir sveikatos dalyje; [13 pakeit.]

(11)

be to, integravus Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programą į ESF+, bus galima sukurti pokyčių bei iniciatyvų išbandymo ir politikos priemonių, kuriomis siekiama didinti pagal ESF+ programos sveikatos dalį sukurtų sveikatos sistemų veiksmingumą, prieinamumą, atsparumą ir tvarumą, sinergiją ir užtikrinti, kad valstybės narės jas geriau įgyvendintų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis naudodamosi kitų ESF+ reglamento dalių priemonėmis; [14 pakeit.]

(12)

šiuo reglamentu nustatomas ESF+ finansinis paketas. Dalį šio finansinio paketo lėšų reikėtų naudoti Jame turėtų būti konkrečiai nurodomos lėšos, skirtos veiklai, kuri bus įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą, ir lėšos, skirtos veiksmams, kurie bus įgyvendinami taikant tiesioginį bei netiesioginį valdymą užimtumo ir socialinių inovacijų dalyje ir sveikatos dalyje; [15 pakeit.]

(13)

ESF+ , glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis, turėtų skatinti užimtumą aktyviais veiksmais, suteikiant asmenims, ypač jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams , globėjams ir ekonomiškai neveikliems asmenims bei nepalankias sąlygas turinčioms grupėms , galimybių integruotis (arba ir sugrįžti) į darbo rinką, be to, jis turėtų skatinti ir savarankišką darbą , verslumą bei socialinę ekonomiką. ESF+ turėtų remti užimtumo politikos ir darbo rinkos institucijų, kaip antai valstybinių užimtumo tarnybų, modernizavimą ir taip gerinti darbo rinkų veikimą siekiant didinti jų gebėjimus intensyviai teikti tikslines ir, jei tinkama, konkrečiam asmeniui pritaikytas konsultacijas ir rekomendacijas ieškant darbo ir įsidarbinant, ypatingą dėmesį skiriant nepalankias sąlygas turinčioms grupėms, taip pat skatinti lengvinti darbuotojų judumą ir užtikrinti, kad šių institucijų paslaugos būtų teikiamos nediskriminuojant . ESF+, be kita ko, užtikrinus geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir galimybę lengvai naudotis įperkamomis arba nemokamomis kokybiškomis vaikų priežiūros , aukštos kokybės vyresnio amžiaus žmonių priežiūros ir kitomis priežiūros paslaugomis ar parama , turėtų skatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje. Be to, siekiant spręsti sveikatos rizikos, susijusios su darbu ir kintančiu darbo pobūdžiu, problemas ir atsižvelgti į senėjančios darbo jėgos poreikius, ESF+ turėtų skatinti kurti saugią, sveiką ir tinkamą darbo aplinką; . ESF+ taip pat turėtų remti priemones, kuriomis siekiama palengvinti jaunuolių perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką; [16 pakeit.]

(13a)

siekiant skatinti ir išlaisvinti socialinės ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą, ESF+ bus prisidedama prie socialinės ekonomikos įmonių integravimo į nacionalinius užimtumo ir socialinės inovacijos planus, taip pat į nacionalinių reformų programas. Socialinės ekonomikos įmonės apibrėžiamos kaip įmonės, įsteigtos pagal atskirų valstybių narių socialinės ekonomikos įstatymus ir 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo; [17 pakeit.]

(14)

itin svarbu, kad ESF+, kaip pagrindine užimtumui, gebėjimams ir socialinei įtraukčiai skirta Sąjungos priemone, būtų galima prisidėti prie socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos visoje Sąjungoje. Tuo tikslu šis fondas turėtų padėti gerinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir , nediskriminavimą, prieinamumą, įtraukumą, veiksmingumą, ir stiprinti švietimo ir mokymo sistemų jų ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendruosius gebėjimus, visų pirma kalbų, verslumo ir skaitmeninius įgūdžius, įskaitant duomenų apsaugos ir informacijos valdymo įgūdžius, kurių reikia kiekvienam asmeniui, norinčiam save realizuoti ir tobulėti, įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime ir tapti aktyviu piliečiu. Ilgalaikių bedarbių ir iš nepalankios socialinės aplinkos kilusių asmenų atveju ypatingą dėmesį reikėtų skirti jų įgalėjimui. ESF+ turėtų remti pažangą švietimo bei mokymo ir įsidarbinimo bei grįžimo į darbą srityse, visų mokymąsi visą gyvenimą ir įsidarbinamumą, taip pat galimybes įsidarbinti , padėti didinti įtrauktį ir konkurencingumą ir , mažinti horizontaliąją ir vertikaliąją segregaciją, taip pat visuomenės ir ekonomikos inovacijas, remiant kintamo masto bei tvarias socialines bei ekonomines šių sričių inovacijas iniciatyvas . Tam galima pasitelkti, pvz., investicijas į profesinį lavinimą, darbu grindžiamą mokymąsi ir pameistrystę, visų pirma didelį dėmesį skiriant sėkmingai dualinio švietimo koncepcijai, visą gyvenimą trunkantį profesinį orientavimą, įgūdžių numatymą bendradarbiaujant su pramonės sektoriumi socialiniais partneriais , šiuolaikines mokymo priemones, rinkos prognozes ir absolventų stebėseną, mokytojų mokymą, savaiminio ir neformaliojo mokymosi rėmimą, mokymosi rezultatų patvirtinimą ir kvalifikacijų pripažinimą; . ESF+ turėtų skatinti mažumų prieigą prie mokytojo profesijos, siekiant geriau integruoti marginalizuotas bendruomenes, pvz., romus, mažumas ir migrantus; [18 pakeit.]

(14a)

ESF+ turėtų teikti paramą priemonėms, įtrauktoms į valstybių narių nacionalinius planus, kuriais siekiama panaikinti energijos nepriteklių ir remti efektyviai energiją vartojančius pastatus tarp pažeidžiamų namų ūkių, įskaitant nuo energijos nepriteklių nukentėjusius namų ūkius, ir, kai tinkama, socialinių būstų atvejais, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1999 (5) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2002 (6) ; [19 pakeit.]

(14b)

ESF+ lėšų skyrimas valstybėms narėms ateityje turėtų būti siejamas su įrodymu, kad veiksmingai dirbama su projektais, kuriais siekiama įdiegti ar stiprinti dualinę švietimo sistemą įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą; [20 pakeit.]

(15)

ESF+ pagalba turėtų būti teikiama siekiant skatinti, kad visi, visų pirma palankių sąlygų neturinčios grupės, turėtų vienodas teises į kokybišką, nesegreguotą ir įtraukų švietimą ir mokymą, pradedant švietimu ir priežiūra ankstyvojoje vaikystėje, ypatingą dėmesį skiriant vaikams, kilusiems iš nepalankios socialinės aplinkos, pvz., globos institucijose gyvenantiems vaikams ir benamiams vaikams, taip pat bendruoju ir profesiniu išsilavinimu ir baigiant aukštuoju mokslu, įskaitant grįžimą į švietimo sistemą, suaugusiųjų švietimą ir mokymąsi, taip užkertant kelią skurdo perdavimui iš kartos į kartą, skatinant galimybes keisti studijų kryptį švietimo ir mokymo sektoriuose, mažinant mokyklos nebaigimo atvejų skaičių, kovojant su mokyklos nebaigimo problema, kovojant su socialine atskirtimi ir ją mažinant, gerinant sveikatos raštingumą, stiprinant ryšį su neformaliuoju bei savaiminiu mokymusi ir sudarant visiems lengvesnes sąlygas judėti mokymosi tikslais. Šių formų savaiminis mokymasis neturėtų pakeisti galimybių naudotis formaliojo švietimo paslaugomis, ypač ikimokyklinio ir pradinio švietimo paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, reikėtų skatinti sukurti sinergiją , papildomumą ir politikos suderinamumą su programa „Erasmus“, visų pirma siekiant sudaryti palankesnes judumo mokymosi tikslais sąlygas tinkamai ir aktyviai padėti palankių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims pasiruošti judumo patirčiai užsienyje ir padidinti tarpvalstybinio judumo mokymosi tikslais programose dalyvaujančių tokių asmenų skaičių ; [21 pakeit.]

(15a)

parama pagal investavimo prioritetą „bendruomenės inicijuota vietos plėtra“ padeda siekti tikslų, nustatytų šiame reglamente. Į ESF+ lėšomis remiamas bendruomenių inicijuotas vietos plėtros strategijas (ir į vietos veiksmų grupių valdymą, ir į strategijos turinį) turėtų būti įtraukti nepalankioje padėtyje esantys žmonės, kurie yra jų teritorijoje. Turėtų būti galimybė ESF lėšomis remti bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas miesto ir kaimo vietovėse, taip pat integruotas teritorines investicijas; [22 pakeit.]

(15b)

Sąjungos sanglaudos politika turėtų pridėtinės vertės visų pirma taikant konkrečioms vietoms pritaikyto teritorinio matmens metodą, daugiapakopį valdymą, daugiametį planavimą, bendrus išmatuojamus tikslus ir integruoto vystymosi metodą ir siekiant artinti administracinius gebėjimus link Europos standartų; [23 pakeit.]

(15c)

Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad lyčių lygybė ir lyčių aspekto integravimas būtų privalomas principas visuose programavimo etapuose – nuo veiklos programų prioritetų nustatymo iki įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo – ir kad būtų skirta parama pagrindiniams lyčių aspekto integravimo veiksmams; [24 pakeit.]

(15d)

ESF+ turėtų remti švietimo schemas, kuriomis menkus įgūdžius turintiems asmenims suteikiama galimybė įgyti minimalius raštingumo, mokėjimo skaičiuoti ir skaitmeninio raštingumo įgūdžius, laikantis 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacijos „Įgūdžių tobulinimo kryptys – naujos galimybės suaugusiesiems“ (7) ; [25 pakeit.]

(16)

ESF+ turėtų skatinti lanksčias kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes, atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria įvairios palankių sąlygų neturinčios grupės, visų pirma verslumo, skaitmeninių įgūdžių ir bazinių didelio poveikio technologijų srityse, siekiant suteikti žmonėms ir vietos bendruomenėms įgūdžius , kompetencijas ir žinias , atitinkančius skaitmeninimo reikalavimus, technologinius, inovacinius ir socialinius bei ekonominius pokyčius, pavyzdžiui tokius, kurių atsiras pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, sudarant sąlygas pakeisti profesinę veiklą ir pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, užtikrinti judumą, taip pat visų pirma remiant menkų įgūdžių , neįgaliuosius ir (arba) žemą kvalifikaciją turinčius suaugusiuosius, atsižvelgiant į Europos įgūdžių darbotvarkę ir koordinuojant su Skaitmeninės Europos programa bei ją papildant ; [26 pakeit.]

(17)

sinergija su programa „Europos horizontas“ turėtų užtikrinti, kad naudojantis ESF+ būtų galima integruoti ir tobulinti programos „Europos horizontas“ remiamas naujoviškas mokymo programas siekiant padėti žmonėms įgyti jų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui ir ateities darbo vietoms reikalingus įgūdžius ir kompetencijas; , taip pat išspręsti dabartinius ir būsimus socialinius uždavinius . Komisija turėtų užtikrinti sveikatos dalies ir programos „Europos horizontas“ sinergiją, kad sustiprintų sveikatos apsaugos ir ligų prevencijos srityje pasiektus rezultatus; [27 pakeit.]

(17a)

sinergija su Teisių ir vertybių programa turėtų padėti užtikrinti, kad ESF+ galėtų išlaikyti ir išplėsti veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią diskriminacijai, rasizmui, ksenofobijai, antisemitizmui, islamofobijai ir kitoms netolerancijos formoms ir su jomis kovoti, taip pat imantis konkrečių veiksmų siekiant užkirsti kelią neapykantai, segregacijai ir stigmatizavimui, įskaitant patyčias, priekabiavimą ir netolerantišką elgesį; [28 pakeit.]

(17b)

sinergijos, sukurtos dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo regioniniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis, taip pat lėmė bendradarbiavimo projektus, kuriais didinamas užimtumas, pažeidžiamiausių gyventojų grupių įtrauktis, atremiami demografiniai iššūkiai, gerinama sveikatos priežiūra ir švietimas ne tik Sąjungoje, bet ir šalyse, kurios rengiasi narystei, ir kaimyninėse šalyse, kuriose Sąjungos bendradarbiavimas sukuria pridėtinę vertę. Numatant ESF+ reikėtų pagerinti šio tipo projektų finansavimą ir užtikrinti žinių perdavimą tarp jų, taip pat teisėkūros procesą, kad būtų patobulinta Europos reguliavimo sistema ir skatinamas Sąjungos teritorijų dalijimasis geros praktikos pavyzdžiais; [29 pakeit.]

(18)

ESF+ turėtų remti valstybių narių pastangas kovoti su skurdu visais valdymo lygmenimis, taip pat regioniniu ir vietos lygmenimis, panaikinti skurdą, įskaitant energijos nepriteklių, kaip numatyta Reglamente (ES) 2018/1999 , taip padedant išsivaduoti ne vienai kartai iš nepalankios socialinės padėties, užtikrinti visiems vienodas galimybes ir taip skatinti socialinę įtrauktį, taip pat mažinti kliūtis, kovoti su diskriminacija ir mažinti skirtumus socialinėje ir sveikatos srityje srityse . Tam reikia pasitelkti , bet tuo nepasiribojant, ir įvairias aktyvias ir pasyvias politikos priemones ir strategijas , skirtas pačias nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims, nesvarbu, koks būtų jų amžius, įskaitant vaikus, marginalizuotas bendruomenes, tokias kaip romai, neįgalieji, benamiai, trečiųjų šalių piliečiai, ir skurstančius dirbančiuosius. ESF+ turėtų skatinti aktyvų nuo rinkos nutolusių asmenų įtraukimą siekiant užtikrinti jų socialinę ir ekonominę integraciją , be kita ko, tikslingai remiant socialinę ekonomiką . Valstybės narės turėtų remti ESF+ veiksmus, kuriais papildomos nacionalinės priemonės, kaip numatyta pagal 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (8) , įskaitant tinkamų pajamų rėmimo priemones . ESF+ turėtų būti naudojamas ir tada, kai siekiama suteikti daugiau galimybių už prieinamą kainą gauti aukštos kokybės tvarias paslaugas, pvz., vaiko į asmenį orientuotas sveikatos bei susijusios priežiūros ir ilgalaikės globos, ypač šeimos ir bendruomenines priežiūros paslaugas ir paslaugas, padedančias gauti tinkamą socialinį arba įperkamą būstą . Tai apima sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos paslaugas, teikiamas teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas . ESF+ turėtų padėti modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, visų pirma siekiant skatinti jų prieinamumą; , įtraukumą ir veiksmingumą, reaguojant į besikeičiantį pasaulį. ESF+ taip pat turėtų padėti spręsti skurdo kaimuose problemą, kuri atsiranda dėl konkrečios kaimo vietovių nepalankios padėties, pvz., nepalanki demografinė padėtis, silpna darbo rinka, ribota prieiga prie švietimo ir mokymo paslaugų arba sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų; [30 pakeit.]

(19)

ESF+ turėtų remti nacionalines programas, kuriomis siekiama kovoti su maisto ir materialiniu nepritekliumi ir skatinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, bei labiausiai skurstančių asmenų socialinę įtrauktį, ir taip mažinti panaikinti skurdą. Kadangi Sąjungos mastu mažiausiai 4 proc. ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių skiriama labiausiai skurstantiems asmenims, Valstybės narės turėtų skirti bent 2 proc. 3 proc. ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nacionalinių išteklių tam, kad būtų sumažintas itin didelis įvairių formų skurdas, kurio pasekmės socialinės atskirties požiūriu yra sunkiausios, kaip antai benamystė, vaikų skurdas , skurdas senatvėje ir maisto nepriteklius. Atsižvelgiant į operacijų pobūdį ir galutinių gavėjų kategorijas, spendžiant labiausiai skurstančių asmenų materialinio nepritekliaus problemas būtina taikyti kuo paprastesnes taisykles; [31 pakeit.]

(19a)

ESF+ turėtų siekti panaikinti vyresnio amžiaus moterų skurdą visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į tai, kad skirtingų lyčių pensijų skirtumas, siekiantis 40 proc., kelia didelį pavojų, jog vyresnio amžiaus moterys, ypač gyvenančios be partnerio, patirs didesnį skurdą, ir taip įgyvendinant 2015 m. Tarybos išvadose „Lygios moterų ir vyrų galimybės pajamų srityje. Vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimas“ prisiimtus įsipareigojimus (9) . Vyresnio amžiaus moterų skurdą didina ir tai, kad didėja asmeninės išlaidos sveikatos priežiūrai ir vaistams, ir vyresnio amžiaus pacientai, ypač moterys, kurios didesnę savo gyvenimo dalį serga, palyginti su vyrais, daugiausia dėl ilgesnės gyvenimo trukmės, turi patys padengti šias išlaidas; [32 pakeit.]

(19b)

siekiant kovoti su skurdu ir gerinti socialinę įtrauktį, ESF+ turėtų būti skatinamas aktyvus specializuotų nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas, taip pat skurdą patiriančių žmonių organizacijų dalyvavimas tiek rengiant, tiek įgyvendinant specialiąsias programas; [33 pakeit.]

(20)

atsižvelgiant į nuolatinį poreikį spręsti migracijos srautų valdymo visoje Sąjungoje problemą ir siekiant darniai, tvirtai ir nuosekliai remti pastangas užtikrinti solidarumą ir sąžiningą atsakomybės pasidalijimą, ESF+ turėtų remti socialinę ir ekonominę trečiųjų šalių piliečių , įskaitant migrantus, integraciją , kuri gali apimti vietos lygmens iniciatyvas, kartu įgyvendinant Prieglobsčio ir migracijos fondo , Europos regioninės plėtros fondo ir fondų, kurie gali turėti teigiamą poveikį trečiųjų šalių piliečių įtraukčiai, lėšomis finansuojamus veiksmus; [34 pakeit.]

(20a)

už ESF+ planavimą ir įgyvendinimą atsakingos valstybių narių valdžios institucijos turėtų derinti savo veiklą su valdžios institucijomis, valstybių narių paskirtomis valdyti Prieglobsčio ir migracijos fondo intervencijas, siekiant visais lygmenimis kuo geriau skatinti trečiųjų šalių piliečių integraciją taikant strategijas, kurias parengė daugiausia vietos ir regioninės valdžios institucijos ir nevyriausybinės organizacijos, ir tinkamiausias priemones, pritaikytas konkrečiai trečiųjų šalių piliečių situacijai. Taikant integracijos priemones daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama trečiųjų šalių piliečiams, kurie teisėtai gyvena valstybėje narėje arba atitinkamais atvejais yra pradėję teisėto apsigyvenimo valstybėje narėje procesą, įskaitant asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga; [35 pakeit.]

(21)

ESF+ turėtų remti užimtumo, socialinės įtraukties, skurdo panaikinimo, sveikatos priežiūros, ilgalaikės globos, švietimo ir mokymo politikos ir sistemų reformas. Siekdamos geresnio suderinimo su Europos semestru valstybės narės turėtų skirti tinkamą ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių kiekį tam, kad būtų įgyvendintos atitinkamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl struktūrinių problemų, kurias tikslinga spręsti naudojant į ESF+ aprėptį patenkančias daugiametes investicijas. Komisija ir valstybės narės turėtų įtraukti regionines ir vietos valdžios institucijas siekiant užtikrinti pasidalijamojo valdymo bei ESF+ sveikatos dalies ir Reformų rėmimo programos, įskaitant Reformų įgyvendinimo priemonę, bei Techninės paramos priemonės tarpusavio suderinamumą, koordinavimą ir papildomumą. Visų pirma Komisija ir valstybės narės, siekdamos garantuoti finansavimo šaltinių, įskaitant techninę paramą, nuoseklumą, suderinamumą, papildomumą ir sinergiją, turėtų užtikrinti, kad visi proceso etapai būtų veiksmingai koordinuojami , atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstyje nustatytus principus ir teises, socialinių rodiklių suvestinę pagal Europos semestrą, TDO deramo darbo darbotvarkę, taip pat regionines ypatybes, taip padedant pasiekti SESV 174 straipsnyje nustatytų Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų ; [36 pakeit.]

(21a)

atsižvelgiant į skirtingą regionų išsivystymo lygį ir skirtingas socialines sąlygas Sąjungoje, reikėtų pakankamo ESF+ lankstumo, kad būtų atsižvelgiama į regioninius ir teritorinius ypatumus; [37 pakeit.]

(22)

siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai pabrėžtas socialinis Europos matmuo, įtvirtintas Europos socialinių teisių ramsčiu, ir labiausiai skurstantiems būtų skirta minimali išteklių dalis, valstybės narės socialinei įtraukčiai skatinti ir skurdui panaikinti turėtų skirti bent 25 proc. 27 proc. nacionalinių ESF+ išteklių, skirtų pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas; . Ši procentinė dalis turėtų papildyti nacionalinius išteklius, kuriais siekiama spręsti didelio skurdo problemą; [38 pakeit.]

(22a)

visos valstybės narės yra ratifikavusios Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra standartas vaiko teisių rėmimo ir apsaugos srityje. Vaiko teisių rėmimas yra aiškiai suformuluotas Sąjungos politikos tikslas (Lisabonos sutarties 3 straipsnis) ir Chartijoje reikalaujama, kad vykdant visus Sąjungos veiksmus būtų pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Sąjunga ir valstybės narės turėtų tinkamai panaudoti ESF+, kad išvaduotų vaikus iš skurdo ir socialinės atskirties, kaip apibrėžta 2013 m. Komisijos rekomendacijoje „Investicijos į vaikus“. ESF+ turėtų remti veiksmus, kuriais skatinama veiksminga intervencija, padedanti įgyvendinti vaikų teises; [39 pakeit.]

(22b)

atsižvelgiant į nemažėjantį vaikų skurdo ir socialinės atskirties lygį Sąjungoje (2017 m. jis siekė 26,4 proc.) ir atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį, kuriame teigiama, kad vaikai turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir vaikai iš socialiai remtinos aplinkos turi teisę į specialias lygių galimybių skatinimo priemones, valstybės narės turėtų skirti bent 5 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, Europos vaiko garantijų programai, siekiant užtikrinti vaikams vienodas galimybes naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti nemokamas švietimo, nemokamas vaikų priežiūros, tinkamo būsto ir tinkamos mitybos paslaugas, kad būtų panaikintas vaikų skurdas ir socialinė atskirtis. Anksti investavus į vaikus didelę naudą gauna ne tik tie vaikai, bet ir visuomenė, o tai yra labai svarbu, norint jau ankstyvojoje vaikystėje išlaisvinti vaikus iš nepalankios socialinės padėties. Padedant vaikams ugdyti įgūdžius ir gebėjimus, jie gali išnaudoti visą savo potencialą, kad pasiektų geriausių rezultatų švietimo ir sveikatos srityje, taip pat tai padeda jiems tapti aktyviais visuomenės nariais ir padidinti savo, kaip jaunų žmonių, galimybes darbo rinkoje; [40 pakeit.]

(23)

atsižvelgiant į nuolatinį aukštą jaunimo, visų pirma jaunuolių, kurie ir nedirba, ir nesimoko ir nedalyvauja mokymuose (NETT) , nedarbo lygį , o iš nepalankios socialinės aplinkos kilusio jaunimo atveju jis yra dar aukštesnis, bei neveiklumą įvairiose valstybėse narėse ir regionuose, svarbu, kad valstybės narės toliau skirtų pakankamai ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių veiksmams, kuriais remiamas jaunimo užimtumas, įskaitant visų pirma Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą įgyvendinimui . Siekdamos sustiprinti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinamus Jaunimo užimtumo iniciatyvos veiksmus, skirtus asmenims, valstybės narės turėtų labiau skatinti jaunimui skirtas aukštos kokybės užimtumo ir švietimo, grįžimo į darbą ir veiksmingas informavimo priemones, prireikus pirmenybę skirdamos ilgalaikiams bedarbiams jaunuoliams, neveikliam ir palankių sąlygų neturinčiam jaunimui, sunkiai pasiekiamiems jauniems asmenims ir pažeidžiamose padėtyse esantiems jauniems asmenims, įskaitant darbą su jaunimu. Be to, valstybės narės turėtų investuoti į priemones, kuriomis sudaromos sąlygos paprasčiau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, ir įdarbinimo tarnybų reformavimo ir pritaikymo priemones siekiant teikti jaunimui konkrečiai pritaikytą pagalbą. Todėl ir užtikrinti, kad jų paslaugos būtų teikiamos be jokios diskriminacijos. Jaunimo užimtumui , tolesniam ugdymui, kokybiškoms darbo vietoms, pameistrystei ir profesinei praktikai skatinti susijusios valstybės narės turėtų skirti bent 10 proc. 3 proc. nacionalinių ESF+ išteklių, skirtų pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas; . Valstybės narės, kuriose NETT lygis aukštesnis už Sąjungos vidurkį arba didesnis nei 15 proc., turėtų skirti bent 15 proc. savo nacionalinių ESF+ išteklių šios srities politikai remti, imdamosi veiksmų atitinkamu teritoriniu lygmeniu; [41 pakeit.]

(23a)

kadangi subregioniniai skirtumai didėja, be kita ko, net ir labiau pasiturinčiuose regionuose, kuriuose esama skurstančių vietovių; [42 pakeit.]

(23b)

atsižvelgiant į išplėstą ESF+ taikymo sritį ir norint pasiekti Programos tikslus, šioms papildomoms užduotims turėtų būti skiriamas papildomas biudžetas. Reikia daugiau lėšų kovai su nedarbu, visų pirma jaunimo nedarbu, skurdu, taip pat siekiant paremti profesinį tobulėjimą ir mokymą, ypač skaitmeninėse darbo vietose, laikantis Europos socialinių teisių ramstyje nustatytų principų; [43 pakeit.]

(23c)

reikėtų tvariai remti EURES, visų pirma visapusiškai plečiant interneto platformą ir aktyviai dalyvaujant valstybėms narėms. Valstybės narės turėtų veiksmingiau naudotis dabartiniu modeliu ir EURES sistemoje skelbti visas valstybėse narėse laisvas darbo vietas; [44 pakeit.]

(24)

valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad šiomis lėšomis pagal ESF+ ir kitas Sąjungos programas ir priemones, pvz., Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos regioninės plėtros fondą, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą, programą „Erasmus“, Prieglobsčio ir migracijos fondą, programą „Europos horizontas“, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, Skaitmeninės Europos programą, fondą „InvestEU“, programą „Kūrybiška Europa“ arba Europos solidarumo korpusą finansuojami veiksmai būtų koordinuojami vienas su kitu ir papildytų vienas kitą , bei pasinaudotų tarp jų esančia sinergija ; [45 pakeit.]

(25)

pagal SESV 349 straipsnį ir 174 straipsnius ir 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnį atokiausi regionai ir, retai apgyvendinti šiauriniai regionai ir salos turi teisę į specialias priemones pagal bendras politikos priemones ir ES programas. Dėl nuolatinių suvaržymų jų nuolat patiriamų sunkių gamtinių sąlygų šiems regionams reikalinga speciali parama; [46 pakeit.]

(25a)

pagal SESV 174 straipsnį valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+ prisidėtų prie konkrečių politikos priemonių kūrimo ir įgyvendinimo, kad būtų sprendžiami didelių ir nuolatinių demografinių trūkumų turinčių regionų, pvz., ištuštėjusių arba labai retai apgyvendintų regionų, trūkumų ir sunkumų klausimai; [47 pakeit.]

(26)

ESF+ lėšomis remiamų veiksmų veiksmingą ir rezultatyvų įgyvendinimą lemia geras valdymas ir visų atitinkamais teritoriniais lygmenimis veikiančių dalyvių ir Sąjungos institucijų ir vietos, regioninių bei nacionalinių valdžios institucijų, taip pat socialinių bei ir ekonominių dalyvių, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės, partnerystė. Todėl itin svarbu, kad valstybės narės ragintų socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę dalyvauti ESF+ veikloje, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas; , plėtodamos partnerystę su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, užtikrintų prasmingą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų, lygybės įstaigų, nacionalinių žmogaus teisių institucijų ir kitų susijusių arba atstovaujamųjų organizacijų dalyvavimą programuojant ir įgyvendinant ESF+ visais etapais – nuo veiklos programų prioritetų nustatymo iki įgyvendinimo, stebėjimo ir rezultatų bei poveikio vertinimo, vadovaujantis Europos struktūrinių ir investicijų fondų Europos partnerystės elgesio kodeksu, nustatytu Komisijos deleguotuoju Reglamentu (ES) Nr. 240/2014 (10) . Be to, siekiant užtikrinti nediskriminavimą ir vienodas galimybes, visais etapais turėtų dalyvauti lygybės įstaigos ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos; [48 pakeit.]

(26a)

siekiant gero valdymo ir vadovaujančiųjų institucijų ir partnerių partnerystės, būtina efektyviai ir veiksmingai pasinaudoti suinteresuotųjų subjektų, kuriems valstybės narės turėtų skirti atitinkamą ESF+ išteklių sumą, gebėjimų stiprinimu. Investicijos į institucinius gebėjimus ir viešąjį administravimą bei viešąsias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, siekiant vykdyti reformas, užtikrinti geresnį reglamentavimą ir gerą valdymą, nebėra įtrauktos kaip ESF+ veiklos tikslas, kuriam taikomas pasidalijamasis valdymas, bet įtrauktas į Struktūrinių reformų rėmimo programą, todėl būtina, kad Komisija ir valstybės narės užtikrintų veiksmingą šių dviejų priemonių koordinavimą; [49 pakeit.]

(27)

siekiant, kad politikos priemonės būtų geriau pritaikytos prie socialinių pokyčių ir būtų skatinami ir remiami novatoriški sprendimai, be kita ko, vietos lygmeniu , itin svarbu remti socialines inovacijas ir socialinę ekonomiką . Siekiant padidinti politikos veiksmingumą, prieš pradedant plačiau diegti novatoriškus sprendimus, pirmiausia būtų naudinga juos patikrinti ir įvertinti, o tam turėtų būti pagrįstai skirta speciali ESF+ parama; [50 pakeit.]

(27a)

kad būtų visapusiškai panaudotas sektorių bendradarbiavimo potencialas, gerinama sinergija ir suderinamumas su kitų sričių politika bei pasiekti bendri ESF+ tikslai, naudojantis juo turėtų būti remiami novatoriški veiksmai, kuriais – vykdant sporto ir fizinio aktyvumo bei kultūrinę veiklą – būtų siekiama skatinti socialinę įtrauktį, kovoti su jaunimo nedarbu, ypač kai tai susiję su palankių sąlygų neturinčiomis grupėmis, gerinti marginalizuotų grupių socialinę įtrauktį ir skatinti gerą sveikatą bei ligų prevenciją; [51 pakeit.]

(28)

valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+, vadovaujantis SESV 8 straipsniu, skatintų moterų ir vyrų lygybę siekiant skatinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus bei vienodas jų galimybes visose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygas ir karjeros perspektyvas. Į lyčių aspektus turėtų būti atsižvelgiama visose įgyvendinamose programose, jų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais. Be to, ESF+ visų pirma reikėtų laikytis Chartijos 21 straipsnio, kuriame nustatyta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Taip pat turėtų būti uždrausta bet kokia diskriminacija dėl lyties požymių ar lytinės tapatybės ir dėl pilietybės. Be to, jos valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+ teiktų visiems vienodas galimybes, nediskriminuodamas, kaip nustatyta SESV 10 straipsnyje, ir neįgaliuosius į visuomenę integruotų taip, kaip ir visus kitus, ir padėtų įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją , be kita ko, švietimo, darbo, užimtumo ir visuotinio prieinamumo atžvilgiais . Į šiuos principus reikėtų laiku ir nuosekliai atsižvelgti svarstant visus aspektus ir visais programų pasirengimo, stebėsenos, įgyvendinimo ir vertinimo etapais, tuo pačiu užtikrinant, kad būtų imtasi specialių veiksmų, kuriais skatinama lyčių lygybė ir vienodos galimybės. Be to, ESF+ turėtų skatinti pereiti nuo stacionarinės ir (arba) institucinės globos prie šeimos ir bendruomeninės priežiūros, visų pirma siekiant apsaugoti asmenis nuo daugialypės ir tarpsektorinės diskriminacijos. ESF+ neturėtų remti jokių segregaciją ar socialinę atskirtį skatinančių veiksmų. Reglamente (ES) …/… [naujasis BNR] nustatyta, kad išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės turi atitikti Chartiją ir turi būti priimamos nacionaliniu lygmeniu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių būtina parengti konkrečias ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nuostatas; [52 pakeit.]

(28a)

turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti regioninius rodiklius, kad būtų galima geriau atsižvelgti į subregioninius skirtumus; [53 pakeit.]

(28b)

ESF+ turėtų remti kalbų mokymąsi, nes kalbų mokėjimas stiprina tarpusavio supratimą ir padeda kurti įtraukią visuomenę. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų platesniu mastu priimti pabėgėliams skirtą kalbinės pagalbos priemonių paketą, kurį parengė Europos Taryba; [54 pakeit.]

(29)

siekdamos sumažinti administracinę naštą, susijusią su duomenų rinkimu, valstybės narės turėtų leisti vadovaujančiosioms institucijoms duomenis rinkti iš registrų, kai juose tų duomenų , jei įmanoma, suskirstytų pagal lytį, yra; , ir laikytis asmens duomenų apsaugos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (11) . Taip pat patartina kurti paskatas toliau perduoti duomenis elektroniniu būdu, nes taip prisidedama prie administracinės naštos mažinimo; [55 pakeit.]

(30)	tvarkydami asmens duomenis pagal šį reglamentą, nacionaliniai duomenų valdytojai šiame reglamente numatytas užduotis turėtų vykdyti pagal Reglamentą (ES) 2016/679;

(31)

socialiniai eksperimentai – nedidelio masto projektų tikrinimas sudarant sąlygas surinkti įrodymų apie galimybes įgyvendinti socialines inovacijas. Turėtų būti įmanoma ir skatinama idėjas išbandyti vietos lygmeniu, o perspektyvias idėjas įgyvendinti platesniu mastu arba kitais atvejais perduoti įgyvendinti kitomis aplinkybėmis skirtinguose regionuose arba valstybėse narėse, teikiant finansinę ESF+ ir paramą arba šią paramą derinant su kitų šaltinių paramą parama ; [56 pakeit.]

(32)

nustatomos ESF+ nuostatos, kuriomis siekiama suteikti darbuotojams judėjimo laisvę nediskriminuojant ir užtikrinant glaudų valstybių narių centrinių viešųjų įdarbinimo tarnybų tarpusavio , Komisijos ir socialinių partnerių bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Komisija. Dalyvaujant socialiniams partneriams, Europos įdarbinimo tarnybų tinklas, sudarydamas sąlygas tarptautiniam darbuotojų judumui, turėtų skatinti geresnį darbo rinkų veikimą ir didesnį informacijos apie darbo rinkas skaidrumą. Be to, ESF+ apima tikslinių judumo programų rengimą ir rėmimą siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatyta darbo jėgos trūkumų;. ESF+ apima tarpvalstybines regioninių valstybinių užimtumo tarnybų ir socialinių partnerių partnerystes bei jų veiklą siekiant skatinti judumą, taip pat tarpvalstybinių darbo rinkų skaidrumą ir integraciją, pasiekiamus teikiant informaciją, konsultacijas ir darbo paieškos paslaugas. Daugelyje pasienio regionų šios partnerystės itin svarbios plėtojant tikrą Europos darbo rinką; [57 pakeit.]

(33)

galimybių gauti lėšų labai mažoms įmonėms, socialinės ekonomikos reikmėms ir socialinėms socialinės ekonomikos įmonėms trūkumas yra viena pagrindinių kliūčių, trukdančių pradėti verslą, visų pirma kalbant apie labiausiai atskirtus nuo darbo rinkos asmenis. ESF+ reglamentu nustatomos nuostatos, kuriomis siekiama sukurti rinkos ekosistemą, padidinti finansavimo socialinėms socialinės ekonomikos įmonėms , įskaitant kultūros ir kūrybos sektorių, galimybes ir galimybes gauti finansavimą bei paramos paslaugas ir patenkinti labiausiai to stokojančių asmenų, visų pirma bedarbių, moterų ir pažeidžiamų palankių sąlygų neturinčių grupių asmenų, norinčių steigti arba plėtoti nuosavas labai mažas įmones, poreikiai. Šis tikslas taip pat bus įgyvendinamas pasitelkus finansines priemones ir biudžeto garantiją naudojantis fondo „InvestEU“ socialinių investicijų ir įgūdžių politikos galimybėmis; [58 pakeit.]

(33a)

Komisija turėtų socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms pagal aiškius kriterijus sukurti Sąjungos lygmens Europos socialinės ekonomikos kokybės ženklą, siekiant pabrėžti šių įmonių ypatumus ir socialinį poveikį, padidinti jų matomumą, skatinti investicijas, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir dalyvauti vidaus rinkoje įmonėms, norinčioms plėsti veiklą savo šalyje arba į kitas valstybes nares, atsižvelgiant į skirtingas teisines formas ir bendrąsias sąlygas šiame sektoriuje ir valstybėse narėse; [59 pakeit.]

(34)

socialinių investicijų rinkos dalyviai, įskaitant labdarą teikiančius subjektus, gali atlikti labai svarbų vaidmenį vykdant keletą ESF+ uždavinių, kadangi jie teikia finansavimą ir siūlo novatoriškus bei papildomus kovos su socialine atskirtimi ir skurdu būdus, mažindami nedarbą ir prisidėdami prie JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Todėl tokius subjektus kaip fondai ir paramos teikėjai , jeigu jų politinės arba socialinės darbotvarkės nesikerta su Sąjungos idealais, tam tikrais atvejais reikėtų įtraukti į ESF+ veiksmus, visų pirma į tuos, kuriais siekiama plėtoti socialinių investicijų rinkos ekosistemą; [60 pakeit.]

(34a)

tarpvalstybinis bendradarbiavimas turi didelę pridėtinę vertę, todėl jį turėtų remti visos valstybės narės, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiama į proporcingumo principą. Taip pat būtina stiprinti Komisijos vaidmenį palengvinant galimybes keistis patirtimi ir bendradarbiauti įgyvendinant susijusias iniciatyvas; [61 pakeit.]

(35)

pagal SESV 168 straipsnį nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis turi būti užtikrinama žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga. Sąjunga turi papildyti ir remti nacionalinę sveikatos politiką, skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir jų programų tarpusavio koordinavimą, visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos nustatymą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą;

(35a)

Komisija turėtų padidinti valstybių narių ir nepakankamai atstovaujamų organizacijų dalyvavimą, kuo labiau sumažindama dalyvavimo kliūtis, įskaitant administracinę naštą, patiriamą teikiant paraiškas dėl finansavimo ir gaunant finansavimą; [62 pakeit.]

(35b)

vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų yra stiprinti sveikatos priežiūros sistemas remiant skaitmeninę sveikatos ir pacientų priežiūros pertvarką ir kuriant tvarią sveikatos informacijos sistemą, taip pat remiant nacionalines reformas, kad sveikatos priežiūros sistemos būtų veiksmingesnės, prieinamesnės ir atsparesnės; [63 pakeit.]

(36)

siekiant įgyvendinti atitiktį SESV 168 straipsnio reikalavimams, būtinos nuolatinės pastangos. Jeigu visi žmonės bus sveiki ir aktyvūs ilgesnį laiką nepatirdami diskriminacijos ir jiems bus suteikta galimybė aktyviai kontroliuoti savo sveikatą, tai turės teigiamą poveikį sveikatai, sveikatos skirtumų mažinimui, jų gyvenimo kokybei, našumui, konkurencingumui ir įtraukumui, o našta nacionaliniams biudžetams bus mažesnė. Parama inovacijoms, įskaitant socialines inovacijas, darančioms poveikį sveikatai, ir jų pripažinimas padeda spręsti sveikatos priežiūros sektoriaus tvarumo uždavinį atsižvelgiant į demografinių pokyčių problemas. Be to, sveikatos netolygumų mažinimo veiksmai yra svarbūs siekiant integracinio augimo tikslo. Komisija yra įsipareigojusi padėti valstybėms įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 3-čią DVT „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“ (12); [64 pakeit.]

(36a)

remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) apibrėžtimi, „sveikata yra visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligos arba negalios nebuvimas“. Siekiant gerinti Sąjungos gyventojų sveikatą, labai svarbu akcentuoti ne tik fizinę sveikatą ir socialinę gerovę. PSO duomenimis, psichikos sveikatos problemų patiriama beveik per 40 proc. turint negalią pragyventų metų. Taip pat psichikos sveikatos problemos yra labai įvairios, ilgalaikės ir yra diskriminacijos šaltinis, ir jos labai prisideda prie sveikatos netolygumų. Be to, ekonomikos krizė daro poveikį psichikos sveikatą lemiantiems veiksniams, nes apsaugos veiksniai susilpnėjo, o rizikos veiksniai sustiprėjo; [65 pakeit.]

(37)

2006 m. birželio 2 d. Tarybos išvadose nurodyta, kad sprendimų, susijusių su novatoriškų, veiksmingų ir tvarių sveikatos sistemų planavimu ir valdymu, skatinimu taikyti priemones, kuriomis užtikrinama visuotinė teisė į kokybiškas ir į asmenį orientuotas sveikatos priežiūros paslaugas ir susijusią priežiūrą , ir savanorišku platesniu geriausios patirties taikymu, priėmimo procesas turėtų būti grindžiamas Europos Sąjungos sveikatos sistemų bendromis vertybėmis bei principais ir įrodymais; . Tai apima sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos paslaugas, teikiamas teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas; [66 pakeit.]

(37a)

ankstesnės Sąjungos veiksmų visuomenės sveikatos (2003–2008 m.) ir sveikatos (2008–2013 m. ir 2014–2020 m.) srityje programos, nustatytos atitinkamai pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 1786/2002/EB (13) ir 1350/2007/EB (14) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 282/2014 (15) (toliau – ankstesnės sveikatos programos), buvo teigiamai įvertintos, nes jas įgyvendinant padaryta svarbių pakeitimų ir patobulinimų. ESF+ sveikatos dalis turėtų remtis ankstesnių sveikatos programų pasiekimais; [67 pakeit.]

(37b)

ESF+ sveikatos dalis turėtų būti priemonė, skatinanti veiksmus tose srityse, kuriose būtų gauta Sąjungos pridėtinės vertės, kurią būtų galima įrodyti remiantis šiais aspektais: valstybių narių ir regionų keitimusi gerosios praktikos pavyzdžiais; žinių mainams ar savitarpio mokymuisi skirtų tinklų rėmimu; sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos rėmimu; tarpvalstybinių grėsmių sveikatai problemų sprendimu siekiant mažinti jų riziką ir švelninti jų pasekmes; tam tikrų su vidaus rinka susijusių klausimų sprendimu, kai Sąjunga turi didelių teisinių įgaliojimų užtikrinti kokybiškus sprendimus visose valstybėse narėse; inovacijų sveikatos srityje potencialo atskleidimu; veiksmais, kurie galėtų padėti suformuoti lyginamosios analizės sistemą, kad būtų galima užtikrinti informacija grindžiamą sprendimų priėmimą Sąjungos lygiu; efektyvumo gerinimu vengiant išteklių švaistymo dėl veiklos dubliavimo ir optimizuojant finansinių išteklių naudojimą; [68 pakeit.]

(38)

ESF+ sveikatos dalimi reikėtų stiprinti ligų prevenciją , ankstyvią diagnostiką visais Sąjungos piliečių Sąjungoje gyvenančių žmonių gyvenimo etapais ir skatinti sveikatinimą kovojant su tokiais sveikatai pavojingais veiksniais kaip tabako vartojimas , rūkymas ir pasyvus rūkymas, žalingi alkoholio vartojimo įpročiai, su aplinka susiję pavojaus sveikatai veiksniai, neteisėtų narkotikų vartojimas ir su narkotikais siejama žala sveikatai, nutukimas ir nesveikos mitybos įpročiai , taip pat susiję su skurdu ir fizinis neaktyvumas fiziniu neaktyvumu , taip pat propaguojant sveiką gyvenseną skatinančią aplinką ir didesnį informuotumą apie rizikos veiksnius, gerai parengtas visuomenės sveikatos užtikrinimo priemones, skirtas infekcijų ir infekcinių ligų, kurioms galima užkirsti kelią, be kita ko, naudojant skiepus, naštai ir poveikiui bendrai sveikatos būklei visais gyvenimo etapais mažinti , siekiant papildyti valstybių narių veiksmus pagal atitinkamas strategijas. Į Atsižvelgiant į tai, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas sveikatos ugdymui, nes jis padeda pavieniams asmenims ir bendruomenėms gerinti savo sveikatą, gilinti savo žinias ir daryti įtaką savo nuostatoms. Dabartiniai sveikatos srities uždaviniai gali būti veiksmingai sprendžiami tik bendradarbiaujant Sąjungos lygmeniu ir tęsiant Sąjungos veiksmus sveikatos srityje. Pagal ESF+ sveikatos dalį reikėtų remti atitinkamų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą, į ją reikėtų integruoti veiksmingus prevencijos ir visuotinio informuotumo didinimo modelius, naujoviškas technologijas ir naujus verslo modelius bei sprendimus siekiant valstybėse narėse sukurti inovatyvias, prieinamas, veiksmingas ir tvarias sveikatos sistemas ir sudaryti palankesnes sąlygas Europos piliečiams miestų ir kaimo vietovių gyventojams naudotis geresne ir saugesne sveikatos priežiūra; [69 pakeit.]

(38a)

siekdama įgyvendinti ESF+ sveikatos dalies veiksmus, Komisija turėtų remti valdančiosios tarybos sveikatos klausimais sukūrimą. Be to, Komisija turėtų pasiūlyti būdus ir metodus, kaip su sveikatos priežiūra susijusi veikla galėtų būti derinama su Europos semestro procesu, nes šiuo metu ji įgaliota rekomenduoti sveikatos priežiūros sistemų (iš tiesų ir kitų socialinių sveikatą lemiančių veiksnių) reformas siekiant didesnio sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos prieinamumo ir tvarumo valstybėse narėse; [70 pakeit.]

(39)

pirmalaikio mirtingumo nuo neužkrečiamųjų ligų lygis Sąjungoje siekia 80 proc., o veiksminga prevencija yra susijusi su įvairiais skirtingus sektorius apimančiais veiksmais ir tarpvalstybiniais aspektais. Tuo pačiu metu Europos Parlamentas ir Taryba pabrėžė, kad, stiprinant parengtį ir reagavimo pajėgumus, būtina mažinti dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių, kaip antai staigaus ir suminio teršalų išmetimo į aplinką ir aplinkos užteršimo, užkrečiamųjų ligų ir kitų biologinių, aplinkosauginių ir nežinomų grėsmių, visuomenės sveikatai kylančias pasekmes; [71 pakeit.]

(39a)

nuolatinės investicijos į novatoriškus bendruomeninius metodus, skirtus kovai su tarpvalstybinėmis ligomis, pavyzdžiui, ŽIV / AIDS, tuberkuliozės ir virusinio hepatito epidemijomis, yra gyvybiškai svarbios, nes ligų socialinis matmuo yra pagrindinis veiksnys, turintis įtakos gebėjimui įveikti jas kaip epidemijas Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse. Ryžtingesnis politinis vadovavimas ir tinkamos techninės bei finansinės priemonės, skirtos tvariam regioninio masto reagavimui į kovą su ŽIV / AIDS, tuberkulioze ir hepatitu užtikrinti Europoje, padės siekti darnaus vystymosi tikslų, susijusių su šiomis ligomis; [72 pakeit.]

(40)

atsparių ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų keliamos naštos mažinimas ir aprūpinimo veiksmingomis antimikrobinėmis medžiagomis užtikrinimas , kartu vis dėlto mažinant jų naudojimą siekiant kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, yra itin svarbūs uždaviniai sveikatos sistemų rezultatyvumui ir piliečių sveikatai; [73 pakeit.]

(41)

Komisija neseniai pateikė pasiūlymą dėl sveikatos technologijų vertinimo (16), siekdama palaikyti sveikatos technologijų vertinimo srities bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu, kad inovatyvių sveikatos technologijų prieinamumas pacientams pagerėtų visoje Sąjungoje, būtų geriau panaudojami turimi ištekliai ir didėtų verslo nuspėjamumas;

(42)

atsižvelgiant į specifinį kai kurių ESF+ sveikatos dalies tikslų ir tos dalies veiksmų pobūdį, susijusią veiklą geriausiai galėtų įgyvendinti atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos aktyviai remiant pilietinei visuomenei . Todėl šios pačių valstybių narių paskirtos institucijos ir, prireikus, pilietinės visuomenės organizacijos turėtų būti laikomos paramos gavėjais gavėjomis pagal Finansinio reglamento [195] straipsnį, o dotacijos tokioms institucijoms turėtų būti skiriamos neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus; [74 pakeit.]

(42a)

siekiant padidinti programos veiksmingumą vykdant trūkumų ir neatitikimų stebėseną, Komisija turėtų įgyvendinti ir naudoti programinius ir veiksmų specialiuosius stebėsenos rodiklius, kad užtikrintų programos tikslų įgyvendinimą; [75 pakeit.]

(42b)

ESF + programa turėtų būti siekiama šalinti esamas pilietinės visuomenės dalyvavimo kliūtis, pavyzdžiui, supaprastinant paraiškų teikimo procedūras, taikant ne tokius griežtus finansinius kriterijus, kai kuriais atvejais atsisakant bendro finansavimo procentinės dalies, taip pat didinant pacientų, jų organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų pajėgumus teikiant atitinkamą mokymą ir švietimą. Šia programa taip pat turi būti siekiama sudaryti sąlygas pilietinės visuomenės tinklams ir organizacijoms, kurie padėtų siekti jos tikslų, įskaitant Sąjungos lygmens organizacijas, veikti Sąjungos lygmeniu; [76 pakeit.]

(42c)

ESF+ sveikatos dalies įgyvendinimas turėtų būti toks, kad būtų atsižvelgiama į valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos nustatymą ir už sveikatos paslaugų bei sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Laikantis Sutarties įsipareigojimų ir gerbiant valstybių narių, kaip pagrindinio dalyvio Sąjungos sprendimų priėmimo procese, vaidmenį, turėtų būti įtrauktos subnacionalinio lygmens kompetentingos institucijos, kad jas įtraukus į socialinę politiką vietos lygmeniu būtų užtikrintas veiksmingas ir ilgalaikis Sąjungos sveikatos politikos poveikis; [77 pakeit.]

(43)

Europos referencijos centrų tinklai (ERCT) yra tinklai, vienijantys sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus visoje Europoje, kad jie galėtų gydyti retas, mažai paplitusias ir sudėtingas ligas ar sveikatos sutrikimus, kuriems įveikti reikia itin specializuoto gydymo ir žinių bei išteklių sutelkimo. ERCT kaip tinklus tvirtina Europos referencijos centrų tinklų valstybių narių taryba, vadovaudamasi Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/287/ES (17) nustatyta patvirtinimo procedūra. Todėl šie tinklai turėtų būti laikomi paramos gavėjais pagal Finansinio reglamento [195] straipsnį, o dotacijos ERCT turėtų būti skiriamos neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus;

(44)

ES sveikatos srities teisės aktų poveikis piliečių gyvenimui, sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumui bei tvarumui ir tinkamam vidaus rinkos veikimui yra tiesioginis. Sveikatos apsaugai ES užtikrinti itin svarbi medicinos produktų ir technologijų (vaistų, medicinos prietaisų ir žmogiškųjų medžiagų) reguliavimo sistema, taip pat tabako teisės aktų, pacientų teisių į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą ir didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai atvejais nustatyta reguliavimo sistema. Reguliavimo sistema ir sistemos įgyvendinimas bei vykdymo užtikrinimas Be to, daugelis kitų Sąjungos teisės aktų turi neatsilikti nuo inovacijų, mokslinių tyrimų pažangos reikšmingą poveikį sveikatai, pavyzdžiui, teisės aktai , susiję su maistu ir visuomenės pokyčių šioje srityje, kartu turi būti siekiama sveikatos politikos tikslų. Todėl reikia nuolat rinkti tokio mokslinio pobūdžio teisės aktams įgyvendinti reikalingus faktinius įrodymus maisto produktų ženklinimu , oro tarša, endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis ir pesticidais . Kai kuriais atvejais bendras pavojaus aplinkai veiksnių poveikis nėra aiškiai suprantamas ir dėl to gali kilti nepriimtinas pavojus piliečių sveikatai ; [78 pakeit.]

(44a)

reglamentas, kuriuo daromas poveikis sveikatai, taip pat šio reglamento įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas, turėtų neatsilikti nuo inovacijų ir mokslinių tyrimų pažangos bei visuomenės pokyčių šioje srityje, kartu toliau vadovaujantis Sutartyse įtvirtintu atsargumo principu. Todėl būtina nuolat plėtoti tokio mokslinio pobūdžio teisės aktams įgyvendinti reikalingą faktinių duomenų bazę ir – siekiant užtikrinti galimybę atlikti nepriklausomą kontrolę, kad būtų atgautas visuomenės pasitikėjimas Sąjungos procesais, taip pat todėl, kad dalijimasis šiais faktiniais duomenimis atitinka viešąjį interesą – turėtų būti užtikrinamas aukščiausias skaidrumo lygis; [79 pakeit.]

(44b)

sveikatos priežiūros sektorius pats vienas negali spręsti sveikatos uždavinių, nes sveikatą lemia daug su šiuo sektoriumi nesusijusių veiksnių. Taigi, kaip nurodyta Mastrichto ir Amsterdamo sutartyse, sveikatos aspektų integravimas į visų sričių politiką yra svarbus Sąjungos gebėjimui spręsti būsimus uždavinius. Tačiau siekis, kad kiti sektoriai žinotų apie jų sprendimų poveikį sveikatai ir integruotų sveikatos klausimus į savo politikos sritis, – vienas iš didžiausių iššūkių, kurį šiuo metu patiria Europos sveikatos sektorius. Iki šiol buvo užregistruoti svarbūs sveikatos srities laimėjimai įgyvendinant atitinkamas politikos priemones tokiose srityse, kaip švietimas, eismas, mityba, žemės ūkis, darbas arba planavimas. Pavyzdžiui, įdiegus politikos priemonių ir reglamentų, susijusių su maisto kokybe, fiziniu aktyvumu ir sumažėjusiu rūkymu, pakeitimus, labai pagerėjo širdies sveikata; [80 pakeit.]

(45)

siekiant kuo labiau padidinti veiksmų Sąjungos ir tarptautiniu lygiu rezultatyvumą bei veiksmingumą ir įgyvendinti sveikatos dalį, turėtų būti plėtojamas bendradarbiavimas su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis ir jų specializuotomis agentūromis, visų pirma Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), taip pat su Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO);

(46)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, o tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu klimato politikos veiksmai bus integruoti į Sąjungos politiką ir bus pasiektas bendras tikslas 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato politikos tikslams paremti 2021–2027 m. DFP laikotarpiu ir metinis 30 proc. tikslas, kuris turi būti pasiektas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2027 m . Pasirengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, o laikotarpio vidurio vertinimo metu bus atliktas jų pakartotinis vertinimas; [81 pakeit.]

(47)

pagal [Tarybos sprendimo 2013/755/ES (18) 94] straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai privalo atitikti reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į užimtumo ir socialinių inovacijų dalies bei sveikatos dalies taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria yra susijusios atitinkamos UŠT; . Programoje turi būti atsižvelgta į konkrečius suvaržymus, su kuriais susiduria šiose teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai, kad jie galėtų veiksmingai pasinaudoti nurodytomis dalimis; [82 pakeit.]

(48)

laikydamosi visų atitinkamų taisyklių ir reglamentų, trečiosios šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarimu nustatytą bendradarbiavimo sistemą, kuria programas numatoma įgyvendinti remiantis sprendimu, priimtu pagal tą susitarimą. Į šį reglamentą turėtų būti įtraukta konkreti nuostata, kuria atsakingam įgaliojimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai ir Europos Audito Rūmams būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus; [83 pakeit.]

(49)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (19), Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (20), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (21) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (22) Sąjungos finansiniai interesai, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą, turi būti ginami proporcingomis priemonėmis vadovaujantis Finansiniu reglamentu ir kitomis taikytinomis taisyklėmis. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos baudžiamosios veikos ES atvejus, darančius poveikį finansiniams Sąjungos interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (23), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšų, turi visapusiškai bendradarbiauti siekdamas apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(50)

šiam reglamentui taikomos pagal SESV 322 straipsnį Europos Parlamento ir Tarybos priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Visų pirma, šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis nustatoma biudžeto patvirtinimo ir vykdymo dotacijų, apdovanojimų, viešųjų pirkimų ir netiesioginio vykdymo srityse tvarka ir numatoma susijusių su finansais asmenų atsakomybė kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga nustačius bendrų teisinės valstybės principo laikymosi valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra esminė patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo prielaida;

(50a)

svarbu užtikrinti patikimą ir teisingą Fondo finansinį valdymą siekiant užtikrinti, kad jis būtų įgyvendintas kuo aiškiau, veiksmingiau ir būtų kuo paprasčiau jį naudoti, tuo pačiu garantuojant teisinį tikrumą ir užtikrinant, kad ši priemonė būtų prieinama visiems dalyviams. Kadangi ESF+ veikla vykdoma pagal pasidalijamojo valdymo principą, valstybės narės raginamos neįtraukti papildomų taisyklių arba nekeisti esamų taisyklių, nes dėl to paramos gavėjui būtų sudėtingiau naudotis lėšomis ir gali būti vėluojama apmokėti sąskaitas faktūras; [84 pakeit.]

(51)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. tikslo, kuriuo siekiama didinti darbo rinkų veiksmingumą ir skatinti galimybes rasti kokybišką darbo vietą, suteikti daugiau galimybių šviestis ir mokytis ir gerinti švietimo bei mokymo , mokymo ir priežiūros kokybę, skatinti socialinę įtrauktį, lygias galimybes, skatinti sveikatinimą ir mažinti panaikinti skurdą, įskaitant veiksmus pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį ir sveikatos dalį, valstybės narės negali deramai pasiekti ir to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, todėl lygmeniu , laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; [85 pakeit.]

(52)

siekiant iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl rodiklius reglamentuojančių priedų keitimo ir papildymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (24) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(53)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Įgyvendinimo įgaliojimais, susijusiais su galutinių gavėjų struktūrinio tyrimo modeliu, turėtų būti naudojamasi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (25) 4 straipsnyje nustatyta patariamąja procedūra, atsižvelgiant į šio modelio pobūdį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I dalis

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu sukuriamas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+). ESF+ sudaro trys dalys: dalis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, užimtumo ir socialinių inovacijų dalis ir sveikatos dalis.

Jame Šiame reglamente nustatomi ESF+ tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, jo vykdymo metodai, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės , kurios papildo bendrąsias taisykles, taikomas ESF + pagal Reglamentą (ES) …/… [naujasis BNR] . [86 pakeit.]

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

papildomos priemonės – maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos skirstymą papildantys veiksmai, kuriais siekiama mažinti socialinę atskirtį ir panaikinti skurdą , pavyzdžiui, asmenų siuntimas socialinėms paslaugos paslaugoms ir psichologinei pagalbai gauti ir socialinių tokių paslaugų teikimas, reikiamos informacijos apie viešąsias paslaugas teikimas arba konsultavimas namų ūkio biudžeto tvarkymo klausimais;

2)	asocijuotoji šalis – trečioji valstybė, sudariusi su Sąjunga susitarimą, kuriuo jai suteikiama teisė pagal 30 straipsnį dalyvauti ESF+ užimtumo ir socialinių inovacijų dalyje ir sveikatos dalyje;

3)	pagrindinė materialinė pagalba – pagrindinius asmens oraus gyvenimo poreikius patenkinančios prekės, pavyzdžiui, drabužiai, higienos reikmenys , įskaitant moterų higienos reikmenis, ir mokyklinės prekės;

derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

5)	bendrieji trumpojo laikotarpio rezultato rodikliai – bendrieji rezultato rodikliai, kurie parodo poveikį per keturias savaites nuo dienos, kai asmuo nustojo dalyvauti vykdant remiamus veiksmus (nebetaikymo data);

6)	bendrieji ilgesnio laikotarpio rezultato rodikliai – bendrieji rezultato rodikliai, kurie parodo poveikį praėjus šešioms savaitėms šešiems ir dvylikai mėnesių nuo dienos, kai asmuo nustojo dalyvauti vykdant remiamus veiksmus;

7)	maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimo išlaidos – faktinės išlaidos, susijusios su paramos gavėjo įsigytu maistu ir (arba) pagrindine materialine pagalba, neapsiribojant maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos kainomis;

7a)	tarpvalstybinės partnerystės (užimtumo ir socialinių inovacijų dalyje) – nuolatinės valstybinių užimtumo tarnybų, pilietinės visuomenės ar socialinių partnerių bendradarbiavimo struktūros, veikiančios bent dviejose valstybėse narėse;

8)	galutinis gavėjas – labiausiai skurstantis asmuo ar skurstantys asmenys, gaunantis (-ys) 4 straipsnio 1 dalies xi punkte nustatytą paramą;

9)	sveikatos krizė – bet kuri krizė, kuri paprastai suprantama kaip grėsmė sveikatai ir dėl kurios valdžios institucijos netikrumo sąlygomis turi imtis skubių veiksmų;

10)	teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų;

11)

mikrofinansavimas apima garantijas, mikrokreditus, nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą, teikiamus drauge su verslo plėtros paslaugomis, pavyzdžiui, individualiomis konsultacijomis, mokymu ir mentoryste, kurios yra skirtos asmenims ir labai mažoms įmonėms, kuriems yra sunku gauti paskolą profesinei ir (arba) pajamų duodančiai veiklai vykdyti;

12)	labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ar balansas neviršija 2 000 000 EUR;

13)

labiausiai skurstantys asmenys – fiziniai asmenys, atskiri (pavieniai asmenys, šeimos, namų ūkiai ar tokių asmenų grupės ), įskaitant vaikus ir benamius , kurie pagal nacionalinių kompetentingų institucijų nustatytus (konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir vengiant interesų konfliktų) ir nacionalinių kompetentingų institucijų patvirtintus objektyvius kriterijus įvardijami ar pripažįstami remtinais, ir šie kriterijai gali apimti elementus, kurie leidžia nukreipti pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims tam tikrose geografinėse vietovėse;

14)	pamatinė vertė – vertė bendrųjų ir konkrečios programos rezultatų rodiklio tikslams nustatyti, kuri yra grindžiama esamomis ar ankstesnėmis panašiomis intervencinėmis priemonėmis;

15)

socialinė įmonė – socialinės ekonomikos įmonė, nepriklausomai nuo jos teisinės formos, arba fizinis asmuo, kurie kuris (-i) :

pagal savo įstatus, statutą ar bet kokį kitą teisinį dokumentą, kuriais pagal jų buveinės valstybės narės taisykles jiems gali būti numatyta atsakomybė, siekia pagrindinio socialinio tikslo – išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, įskaitant poveikį aplinkai, o ne pelno kitiems tikslams, ir kurie teikia socialinės grąžos duodančias paslaugas arba gamina socialinės grąžos duodančias prekes ir (arba) gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinio tikslo;

naudoja pakartotinai investuoja didžiąją dalį savo pelną pelno pirmiausia pagrindiniam socialiniam tikslui siekti ir yra nustatę iš anksto apibrėžtas procedūras ir taisykles, taikytinas bet kuriam pelno paskirstymui, kuriomis užtikrinama, kad toks paskirstymas netrukdytų siekti pagrindinio socialinio tikslo;

c)	yra versliai, demokratiškai, vadovaujantis dalyvavimo principu, atskaitingai ir skaidriai administruojami, visų pirma įtraukiant darbuotojus, klientus ir suinteresuotuosius subjektus, kuriems jų verslo veikla daro poveikį;

15a)

socialinės ekonomikos įmonės – įvairių tipų įmonės ir subjektai, patenkantys į socialinės ekonomikos sritį, pvz., kooperatyvai, savidraudos įmonės, asociacijos, fondai, socialinės įmonės ir kitų tipų įmonės, kurių veikla reglamentuojama pagal atskirų valstybių narių įstatymus ir kurios grindžiamos asmens ir socialinių tikslų viršenybe prieš kapitalą, demokratinį valdymą, solidarumą ir pakartotinį didžiosios pelno arba pertekliaus dalies investavimą;

16)

socialinės inovacijos – veikla, įskaitant kolektyvinę veiklą, kurios tikslai ir poreikiai yra socialiniai, visų pirma tokia veikla, kuri yra susijusi su naujų idėjų (produktų, paslaugų , praktikų ir modelių), kurios kartu tenkina socialinius poreikius ir kuria naujus socialinius santykius ar bendradarbiavimą , be kita ko, tarp viešųjų, trečiojo sektoriaus organizacijų, t. y. savanorių ir bendruomeninių organizacijų, ir socialinės ekonomikos įmonių , kūrimu ir įgyvendinimu, tokiu būdu teikiant naudą visuomenei ir skatinant jos gebėjimą veikti;

17)

socialiniai eksperimentai – politikos intervencinės priemonės, kuriomis teikiamas novatoriškas atsakas į socialinius poreikius, kurios įgyvendinamos nedideliu mastu ir tokiomis sąlygomis, kuriomis galima įvertinti jų poveikį, prieš įgyvendinant jas kitomis aplinkybėmis , įskaitant kitas geografines vietoves ir sektorius, ar platesniu mastu, jei rezultatai pasiteisintų;

18)

bendrieji gebėjimai – žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, kurių reikia kiekvienam žmogui, bet kuriuo jų gyvenimo etapu siekiančiam save realizuoti ir tobulinti, įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime ir būti aktyviu piliečiu. Bendrieji gebėjimai yra šie: raštingumo; daugiakalbystės; matematikos, gamtos mokslų, technologijų , menų ir inžinerijos; skaitmeniniai; žiniasklaidos; asmeniniai, socialiniai ir mokymosi mokytis; pilietybės; verslumo; (tarp) kultūrinio sąmoningumo ir raiškos bei kritinio mąstymo ;

19)	trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos narė.;

19a)

nepalankias sąlygas turinčios grupės – tikslinės grupės, kuriose dideliam skaičiui žmonių gresia skurdo, diskriminacijos ar socialinės atskirties grėsmė, įskaitant (bet ne tik) etnines mažumas, pavyzdžiui, romus, trečiųjų šalių piliečius, įskaitant migrantus, vyresnio amžiaus asmenis, vaikus, vienišas motinas ar vienišus tėvus, neįgalius asmenis arba lėtinėmis ligomis sergančius asmenis;

19b)

mokymasis visą gyvenimą – įvairių formų mokymasis (formalusis, neformalusis ir savišvieta), vykstantis visais gyvenimo etapais, įskaitant ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį lavinimą, profesinį rengimą ir mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, ir padedantis gerinti žinias, įgūdžius, kompetencijas ir galimybes dalyvauti visuomenės veikloje.

2. Reglamento (ES) …/… [naujasis BNR] [2] straipsnyje pateiktos terminų apibrėžtys taip pat taikomos ESF+ daliai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas.

2a. Reglamento (ES) Nr. 2018/1046 2 straipsnyje pateiktos terminų apibrėžtys taip pat taikomos užimtumo ir socialinių inovacijų daliai bei sveikatos daliai taikant tiesioginio ir netiesioginio valdymo būdus. [87 pakeit.]

3 straipsnis

Bendrieji tikslai ir vykdymo metodai

Atsižvelgiant į principus, išdėstytus Europos socialinių teisių ramstyje, kurį 2017 m. lapkričio 17 d. paskelbė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, ESF+ siekiama padėti valstybėms narėms pasiekti didelį užimtumo lygį, užtikrinti tinkamą padeda valstybėms narėms (nacionaliniu , regionų ir vietos lygmeniu) ir Sąjungai sukurti įtraukias visuomenes, pasiekti didelį kokybiško užimtumo lygį, užtikrinti darbo vietų kūrimą , kokybišką ir įtraukų švietimą ir mokymą, lygias galimybes, panaikinti skurdą, įskaitant vaikų skurdą, užtikrinti socialinę įtrauktį ir integraciją , socialinę sanglaudą, socialinę apsaugą ir turėti kvalifikuotų ir lanksčių atsparių darbuotojų, pasirengusių ateities darbo rinkai.

ESF+ turi atitikti Europos Sąjungos sutartis ir Chartiją, vadovautis Europos socialinių teisių ramstyje išdėstytais principais, ir taip prisidėti prie Sąjungos tikslų stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą pagal SESV 174 straipsnį ir Sąjungos bei jos valstybių narių įsipareigojimo įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus susitarime nustatytus įsipareigojimus.

ESF + remia ir papildo valstybių narių politiką ir teikia jai pridėtinės vertės, kad būtų užtikrintos lygios galimybės, vienodos galimybės įsidarbinti, mokymasis visą gyvenimą, kokybiškos ir tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga , integracija ir įtrauktis , skurdo, įskaitant vaikų skurdą, panaikinimas, investicijos į vaikus ir jaunimą, nediskriminavimas, lyčių lygybė, galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga. [88 pakeit.]

Fondo parama įgyvendinama:

a)	taikant pasidalijamąjį valdymą, skirtą pagalbai, atitinkančiai 4 straipsnio 1 dalyje išvardytus konkrečius tikslus (ESF+ dalis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas), ir

b)	taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą, skirtą pagalbai, atitinkančiai 4 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje išvardytus tikslus (užimtumo ir socialinių inovacijų dalis), ir pagalbai, atitinkančiai 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 26 straipsnyje išvardytus tikslus (sveikatos dalis).

4 straipsnis

Konkretūs tikslai

1. ESF+ remia šiuos konkrečius tikslus užimtumo, švietimo, judumo, socialinės įtraukties , skurdo panaikinimo ir sveikatos politikos srityse ir tokiu būdu taip pat padeda siekti Reglamente (ES) …/… [najasis BNR] [4] straipsnyje išdėstyto politikos tikslo – „Socialiai atsakingesnė Europa. Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas“:

suteikti daugiau galimybių įsidarbinti visiems darbo ieškantiems asmenims, ilgalaikiams bedarbiams, ekonominiu požiūriu neveikliems žmonėms ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, visų pirma jaunimui nuo darbo rinkos labiausiai atskirtiems asmenims, kokybiškai įsidarbinti ir ilgalaikiams bedarbiams, taip pat neveikliems žmonėms, naudotis aktyvumo darbo rinkoje skatinimo priemonėmis, visų pirma specialiomis jaunimui skirtomis priemonėmis , ypač įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą , ir propaguoti užimtumą, savarankišką darbą , verslumą ir socialinę ekonomiką;

ii)	modernizuoti darbo rinkos institucijas ir jų teikiamas paslaugas, siekiant įvertinti ir numatyti reikalingus įgūdžius ir užtikrinti, kad konkrečiai pritaikyta pagalba ir parama būtų teikiamos laiku ir atitiktų darbo rinkos poreikius bei su profesinės veiklos keitimu ir judumu susijusius poreikius;

iii)

skatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje, sudaryti sąlygas lengviau derinti profesinį siekti profesinės karjeros, skatinti vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo taikymą, geresnę profesinio ir asmeninį gyvenimą, įskaitant asmeninio gyvenimo pusiausvyrą , ypač daug dėmesio skiriant vienišoms motinoms ir vienišiems tėvams, taip pat vienodas galimybes naudotis įperkamomis, įtraukiomis ir kokybiškomis vaikų priežiūros paslaugomis, ikimokyklinio ugdymo , vyresnio amžiaus asmenų priežiūros bei kitomis priežiūros paslaugomis ir parama; ir siekti sveikos ir gerai pritaikytos darbo aplinkos, kurioje būtų sumažinta rizika mažinami pavojai sveikatai ir ligų rizika , skatinti darbuotojus, įmones ir verslininkus prisitaikyti prie pokyčių, persikvalifikuoti, o vyresnius žmones – aktyviai ir sveikai gyventi;

iv)

didinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę , įtrauktį ir rezultatyvumą ir stiprinti jų ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendrųjų gebėjimų, įskaitant verslumo ir skaitmeninius įgūdžius , ir pripažinti neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, skatinti e. įtrauktį ir palengvinti perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, siekiant atspindėti socialinius ir ekonominius reikalavimus ;

skatinti, kad visi, visų pirma nepalankias sąlygas turinčios grupės ir slaugytojai , turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškų aukštos kokybės, įperkamų ir įtraukių švietimo ir mokymo paslaugų ir užbaigti mokslą, pradedant ikimokykliniu ugdymu , nuo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros , bendrojo lavinimo ir priežiūra, taip pat bendruoju išsilavinimu profesinio mokymo iki aukštojo mokslo ir profesiniu mokymu suaugusiųjų švietimo ir baigiant aukštuoju mokslu ir suaugusiųjų švietimu, be kita ko, remiant mokymo, sprendžiant mokyklos nebaigimo klausimą , skatinant dualinių mokymo sistemų įvedimą , pameistrystes, judumą mokymosi tikslais visiems ir neįgalių asmenų galimybes mokytis ;

vi)

skatinti mokymąsi visą gyvenimą, visų pirma siekti, kad visi turėtų lanksčių kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybių ir verslumo bei skaitmeninių įgūdžių, geriau numatyti pokyčius ir naujų įgūdžių reikalavimus, grindžiamus darbo rinkos poreikiais, sudaryti sąlygas keisti profesinę veiklą ir skatinti profesinį judumą bei aktyvų dalyvavimą visuomenėje ;

vii)	skatinti aktyvią įtrauktį, siekiant propaguoti lygias galimybes , nediskriminavimą ir aktyvų dalyvavimą ir gerinti įsidarbinamumą , ypač nepalankias sąlygas turinčių grupių ;

viii)

skatinti ilgalaikę trečiųjų valstybių piliečių ir marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, įskaitant migrantus , socialinę ir ekonominę integraciją;

viiia)

kovoti su marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, diskriminacija ir skatinti jų socialinę ir ekonominę integraciją;

ix)

suteikti daugiau vienodų galimybių už prieinamą kainą laiku gauti kokybiškų , prieinamų ir tvarių paslaugų , įskaitant aprūpinimo būstu paslaugas ir į asmenį orientuotas sveikatos priežiūros ir susijusias priežiūros paslaugas ; modernizuoti socialinio draudimo institucijas, viešąsias užimtumo tarnybas, socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties sistemas, be kita ko, siekti, kad būtų socialinės apsaugos galimybių užtikrinant vienodas socialinės apsaugos galimybes , visų pirma vaikams, palankių sąlygų neturintiems asmenims ir labiausiai skurstantiems asmenims ; gerinti sveikatos priežiūros sistemų ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą , taip pat ir neįgaliesiems , rezultatyvumą ir tvarumą;

ixa)	didinti neįgaliųjų prieigos galimybes, siekiant sustiprinti jų integraciją į darbo rinką, švietimo ir mokymo sistemas;

x)	skatinti žmonių, kurie skursta arba kuriems gresia skurdas ir (arba) ar socialinė atskirtis, įskaitant pačias nepalankiausias sąlygas turinčius labiausiai skurstančius asmenis ir vaikus, socialinę integraciją;

xi)

mažinti materialinį nepriteklių pačias nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims labiausiai skurstančių asmenų materialinį nepriteklių teikiant pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, įskaitant papildomas priemones , kuriomis siekiama užtikrinti jų socialinę įtrauktį, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamoje padėtyje esantiems vaikams .

2. Vykdant veiksmus, įgyvendinamus pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, kuriais siekiama konkrečių tikslų, nurodytų 1 dalyje, ESF+ taip pat padeda siekti siekia padėti siekti kitų politikos tikslų, išdėstytų Reglamente (ES) …/… [naujasis BNR] [4] straipsnyje, visų pirma tikslų, susijusių su:

pažangesne Europa: ugdyti pažangiosios specializacijos įgūdžius ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžius, vykdyti pramonės pertvarką, sektoriams bendradarbiauti įgūdžių ir verslininkystės srityje, rengti mokslo darbuotojų mokymus, skatinti aukštojo mokslo institucijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų, medicinos ir sveikatos priežiūros centrų, įmonių ir grupių tinklaveiką ir partnerystę ir remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinę ekonomiką , atsižvelgiant į valstybėse narėse taikomus socialinės ekonomikos įstatymus ir sistemas ;

žalesne, mažai anglies dioksido naudojančia Europa: tobulinti švietimo ir mokymo sistemas, siekiant pritaikyti įgūdžius ir kvalifikacijas, didinti gyventojų informuotumą apie darnų vystymąsi ir gyvenimo būdą, kelti visų asmenų, įskaitant darbuotojus, kvalifikaciją ir sukurti naujų darbo vietų aplinkos apsaugos, klimato ir energetikos bei , žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos sektoriuose.

2a.	Sąjunga, labiau priartėjusia prie piliečių: mažinti skurdą ir įgyvendinti socialinės įtraukties priemones, atsižvelgiant į miesto, kaimo ir pakrančių teritorijų ypatybes, siekiant kovoti su socialine ir ekonomine nelygybe miestuose ir regionuose;

2b.

pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį, ESF+ remia Sąjungos priemonių, politikos ir atitinkamų teisės aktų kūrimą, įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą ir skatina įrodymais grindžiamą politikos formavimą, socialines inovacijas ir socialinę pažangą bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir viešosiomis bei privačiomis įstaigomis (1-as konkretus tikslas); jis remia savanorišką darbuotojų geografinį judumą teisingomis sąlygomis ir didina užimtumo galimybes (2-as konkretus tikslas); jis skatina užimtumą ir socialinę įtrauktį didindamas labai mažų įmonių ir socialinės ekonomikos įmonių, ypač pažeidžiamų žmonių, galimybes gauti mikrofinansavimą (3-as konkretus tikslas).

Pagal ESF+ sveikatos dalį remiamas sveikatinimo skatinimas remiama žmonių aukšto lygio sveikatos apsauga ir ligų prevencija, be kita ko, skatinant fizinį aktyvumą ir švietimą sveikatos klausimais, padedama didinti sveikatos sistemų rezultatyvumą, prieinamumą ir tvarumą ir užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų saugumą, mažinami sveikatos skirtumai netolygumai, ilginama tikėtina gyvenimo trukmė nuo gimimo , piliečiai apsaugomi nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai , stiprinama ligų prevencija ir ankstyva diagnostika bei sveiko gyvenimo būdo skatinimas visą gyvenimą, taip pat stiprinami ir remiami ES sveikatos su sveikata susiję ES teisės aktai , įskaitant aplinkos sveikatos srityje, ir skatinamas sveikatos aspektų integravimas į Sąjungos visų sričių politiką. Sąjungos sveikatos politika turėtų būti grindžiama DVT, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės pasiektų 3-čiąjį DVT „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“ . [89 pakeit.]

5 straipsnis

Biudžetas

1. 2021–2027 m. ESF+ bendras finansinis paketas yra 101 174 000 000 EUR 106 781 000 000 EUR 2018 m. kainomis (120 457 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).

2. ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, pagal „Investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą“ tikslą skiriama finansinio paketo dalis yra 100 000 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 88 646 194 590 EUR 2018 m. kainomis 105 686 000 000 EUR 2018 m. kainomis (119 222 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) , iš kurios kurių 200 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 175 000 000 EUR 2018 m. kainomis skiriama tarptautiniam bendradarbiavimui, kuriuo remiami 23 straipsnio i punkte nurodyti novatoriški sprendimai, 5 900 000 000 EUR skiriama priemonėms pagal 10a straipsnyje nurodytą Europos vaiko garantijų programą ir 400 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 376 928 934 EUR 2018 m. kainomis kaip papildomas finansavimas skiriama atokiausiems regionams, nustatytiems SESV 349 straipsnyje, ir NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.

3. 2021–2027 m. užimtumo ir socialinių inovacijų dalies ir sveikatos dalies finansinis paketas yra 1 174 000 000 EUR 1 095 000 000 EUR 2018 m. kainomis (1 234 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).

4. 3 dalyje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:

a)	675 000 000 EUR 2018 m. kainomis ( 761 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) – užimtumo ir socialinių inovacijų daliai įgyvendinti;

b)	413 000 000 EUR 420 000 000 EUR 2018 m. kainomis (473 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 0,36 proc. 2021–2027 m. DFP) – sveikatos daliai įgyvendinti.

5. 3 ir 4 dalyse nurodytos sumos taip pat gali būti panaudotos teikiant programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas. [90 pakeit.]

6 straipsnis

Vyrų ir moterų Lyčių lygybė, lygios galimybės ir nediskriminavimas

1. Pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, įgyvendinant visas programas ir vykdant pagal užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalis remiamus veiksmus jų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais užtikrinama vyrų ir moterų lyčių lygybė. Be to, įgyvendinant programas ir vykdant veiksmus jų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais remiami konkretūs veiksmai, kuriais siekiama didinti moterų dalyvavimą profesiniame gyvenime ir padėti joms tobulėti profesinėje srityje, taip pat suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, siekiama lygių galimybių visiems, nediskriminuojant dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios ar sveikatos būklės , amžiaus arba ar seksualinės orientacijos , be kita ko, užtikrinant neįgaliųjų galimybes naudotis IRT, ir tokiu būdu didinti socialinę įtrauktį ir mažinti nelygybę .

2. Valstybės narės ir Komisija taip pat remia bet kuriuos ESF+ tikslus atitinkančius konkrečius tikslinius veiksmus, kuriais raginama laikytis 1 dalyje nurodytų principų, įskaitant perėjimą nuo stacionarinės / institucinės globos prie globos šeimoje ar bendruomenėje ir geresnių prieigos sąlygų visiems neįgaliesiems sudarymą . [91 pakeit.]

II dalis. Įgyvendinimas pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas

I skyrius

Bendrosios nuostatos dėl programavimo

7 straipsnis

Nuoseklumas ir paramos telkimas pagal temas

1. Valstybės narės sutelkia ESF+ išteklius, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, intervencinėms priemonėms, kuriomis sprendžiami uždaviniai, nustatyti jų nacionalinėse reformų programose, Europos semestre ir atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, ir atsižvelgia į Europos socialinių teisių ramstyje nustatytus principus ir teises , socialinių rodiklių suvestinę pagal Europos semestrą ir į regioninius ypatumus, taip prisidėdamos prie Sąjungos tikslų, nustatytų SESV 174 straipsnyje, susijusių su ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimu ir visiškai atitinkančių Paryžiaus susitarimą ir JT darnaus vystymosi tikslus .

Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija tiek planavimo, tiek įgyvendinimo etapu vykdydamos veiklą, susijusią su ESF+ ir kitais Sąjungos fondais, programomis ir priemonėmis, kaip antai Europos regioninės plėtros fondu (ERDF), Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu (EGF), Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondu, programa „InvestEU“, programa „Kūrybiška Europa“, Teisių ir vertybių priemone, programa „Erasmus“, Prieglobsčio ir migracijos fondu ir , ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendraisiais principais po 2020 m., reformų rėmimo programa, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę ir techninės paramos priemonę, siekia sinergijos ir užtikrina koordinavimą, papildomumą ir nuoseklumą. Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija, siekdamos išvengti pastangų dubliavimo ir užtikrinti už įgyvendinimą atsakingų subjektų vadovaujančiųjų institucijų glaudų bendradarbiavimą, optimizuoja koordinavimo mechanizmus, kad būtų taikomi integruoti metodai ir paramos veiksmai būtų nuoseklūs ir sklandūs.

2. Valstybės narės skiria atitinkamą ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, sumą atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, ir Europos semestre nustatytiems uždaviniams, patenkantiems į ESF+ aprėptį, spręsti, kaip nustatyta šio reglamento 4 straipsnyje.

3. Valstybės narės skiria ne mažiau nei 25 27 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 4 straipsnio 1 dalies vii–xi vii–x punktuose nustatytiems konkretiems socialinės įtraukties politikos srities tikslams, įskaitant trečiųjų valstybių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos skatinimą.

3a. Laikantis 4 straipsnio 1 dalies vii–x punktuose nustatytų konkrečių socialinės įtraukties politikos tikslų, valstybės narės skiria bent 5 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, tiksliniams veiksmams, kuriais siekiama įgyvendinti Europos vaiko garantiją ir užtikrinti vaikams vienodas galimybes gauti nemokamas sveikatos priežiūros, švietimo ir vaikų priežiūros paslaugas, gyventi deramame būste ir tinkamai maitintis.

4. Be minimalaus bent 27 proc. ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, paskirstymo konkretiems 4 straipsnio 1 dalies vii–x punktuose nustatytiems tikslams, valstybės narės skiria ne mažiau nei 2 3 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 4 straipsnio 1 dalies x ir xi punkte punktuose nustatytam konkrečiam tikslui, susijusiam su labiausiai skurstančių asmenų socialine įtrauktimi ir (arba) materialiniu nepritekliumi.

Tinkamai pagrįstais atvejais, į išteklius, paskirstytus 4 straipsnio 1 dalies x punkte nustatytam konkrečiam tikslui, kuriuo siekiama padėti nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims, gali būti atsižvelgta tikrinant, ar laikomasi šios dalies pirmoje pastraipoje nustatyto ne mažiau nei 2 proc. minimalaus paskirstymo reikalavimo.

5. Valstybės narės, kurių niekur nesimokančio ir nedirbančio 15–29 metų jaunimo lygis 2019 m. Eurostato duomenimis viršija Sąjungos vidurkį, ne mažiau nei 10 3 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 2021–2025 m. skiria tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriais būtų remiamas jaunimo užimtumas ir perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, reintegracija į švietimo ar mokymo sistemas ir antros galimybės mokytis suteikimas, visų pirma įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą.

Valstybės narės, kurių niekur nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) 15–29 metų jaunimo lygis 2019 m. Eurostato duomenimis viršija Sąjungos vidurkį, arba kai jų NEET rodiklis viršija 15 proc. ribą, ne mažiau nei 15 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, programavimo laikotarpio 2021–2025 m. skiria pirmiau minėtiems veiksmams ir struktūrinių reformų priemonėms, ypatingą dėmesį skirdamos tiems regionams, kuriuose šis rodiklis didesnis, ir atsižvelgdamos į regionų skirtumus.

Pagal Reglamento …/… [naujasis BNR] [14] straipsnį vidurio laikotarpiu programuojant ESF+ išteklius, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 2026 ir 2027 metams, valstybės narės, kurių niekur nesimokančio ir nedirbančio 15–29 metų jaunimo lygis 2024 m. Eurostato duomenimis viršija Sąjungos vidurkį arba kai jų NEET rodiklis viršija 15 proc. ribą , 2026 ir 2027 metais šiems veiksmams arba struktūrinių reformų priemonėms skiria ne mažiau nei 10 15 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas.

Pirmoje Antroje ir antroje trečioje pastraipose nustatytas sąlygas atitinkantys atokiausi regionai savo programose pirmoje pastraipoje nustatytiems tiksliniams veiksmams skiria ne mažiau nei 15 proc. ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas. Į šį skirstymą atsižvelgiama tikrinant, ar nacionaliniu lygmeniu laikomasi pirmoje ir antroje pastraipose nustatyto mažiausio procentinio dydžio. Šis skirstymas nepakeičia atokiausių regionų infrastruktūrai ir vystymuisi reikalingų lėšų.

Įgyvendindamos tokius veiksmus valstybės narės teikia pirmenybę neveikliam ir ilgą laiką nedirbančiam jaunimui ir imasi tikslinių informavimo priemonių.

6. 2–5 dalys netaikomos konkrečioms papildomoms lėšoms, kurias gavo atokiausi regionai ir NUTS 2 lygio regionai, atitinkantys 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.

7. 1–5 dalys netaikomos techninei paramai. [92 pakeit.]

7a straipsnis

Pagrindinių teisių paisymas

Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įgyvendinant fondų paramą būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.

Bet kokios išlaidos, skirtos veiksmui, kuris neatitinka Chartijos, nėra tinkamos finansuoti pagal Reglamento (ES) …/… [naujasis BNR] [58 straipsnis 2 dalis] ir Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 240/2014. [93 pakeit.]

8 straipsnis

Partnerystė

1. Pagal Reglamento (ES) …/… [naujasis BNR] [6 straipsnis] ir Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 240/2014, kiekviena valstybė narė , bendradarbiaudama su vietos ir regionų valdžios institucijomis, užtikrina tinkamą prasmingą socialinių partnerių, ir pilietinės visuomenės organizacijų, lygybės įstaigų, nacionalinių žmogaus teisių institucijų ir kitų atitinkamų arba atstovaujamųjų organizacijų dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant užimtumo, švietimo , nediskriminavimo ir socialinės įtraukties politikos tikslus veiksmus ir iniciatyvas , remiamus ESF+ dalimi, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas. Toks dalyvavimas yra įtraukus ir prieinamas neįgaliesiems.

2. Valstybės narės kiekvienoje programoje skiria atitinkamą bent 2 proc. ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, sumą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumams stiprinti Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis rengiant mokymus, kuriant tinklų kūrimo priemones ir stiprinant socialinį dialogą bei remiant socialinių partnerių bendrai vykdomą veiklą . [94 pakeit.]

9 straipsnis

Materialinio nepritekliaus mažinimas

7 straipsnio 4 dalyje nurodyti ištekliai , susiję su labiausiai skurstančių asmenų socialine įtrauktimi ir (arba) materialiniu nepritekliumi, turi būti programuojami pagal konkretų prioritetą ar programą. Nustatoma ne mažesnė kaip 85 proc. šio prioriteto arba programos bendro finansavimo norma. [95 pakeit.]

10 straipsnis

Parama jaunimo užimtumui

Parama pagal 7 straipsnio 5 dalį turi būti programuojama pagal konkretų prioritetą arba programą 4 straipsnio 1 dalies i punkte nustatytiems konkretiems tikslams remti. [96 pakeit.]

10a straipsnis

Parama Europos vaikų garantijai

Parama pagal 7 straipsnio 3a dalį programuojama remiantis konkrečiu prioritetu arba programa, kurie atspindi 2013 m. Europos Komisijos rekomendaciją dėl investicijų į vaikus. Ja remiamas vaikų skurdo ir socialinės atskirties problemos sprendimas pagal 4 straipsnio 1 dalies vii–x punktuose nurodytus konkrečius tikslus. [97 pakeit.]

11 straipsnis

Parama, skiriama atsižvelgiant į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas

Veiksmai, kuriais siekiama išspręsti atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose ir Europos semestre nustatytus uždavinius, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje, turi būti programuojami atsižvelgiant į vieną ar kelis bet kuriuos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus konkrečius prioritetus tikslus. Valstybės narės užtikrina papildomumą, nuoseklumą, koordinavimą ir sąveiką su Europos socialinių teisių ramsčiu .

Turi būti užtikrinamas pakankamas lankstumas vadovaujančiosios institucijos lygmeniu, kad būtų galima nustatyti ESF+ investicijų prioritetus ir sritis, atsižvelgiant į konkrečius vietos ir regioninius uždavinius. [98 pakeit.]

11a straipsnis

Integruota teritorinė plėtra

1. ESF+ lėšomis gali būti remiamas integruotas teritorijų vystymas įgyvendinant programas pagal abu tikslus, nurodytus Reglamento (ES) …/… [naujasis BNR] [4 straipsnis 2 dalis], vadovaujantis to reglamento III antraštinės dalies II skyriumi.

2. Valstybės narės įgyvendina ESF+ lėšomis remiamus integruoto teritorijų vystymo veiksmus vien tik Reglamento (ES) …/… [naujasis BNR] [22] straipsnyje nurodytais būdais. [99 pakeit.]

11b straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1. Valstybės narės gali remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, teikdamos jam specialų prioritetą.

2. Tarptautinio bendradarbiavimo veiksmai gali būti programuojami pagal bet kuriuos 4 straipsnio 1 dalies i–x punktuose nustatytus konkrečius tikslus.

3. Didžiausia bendro finansavimo norma šiems prioritetams gali būti padidinta iki 95 proc., jiems skiriant ne daugiau nei 5 proc. nacionalinių ESF+ lėšų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas. [100 pakeit.]

II skyrius

Bendroji ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama

12 straipsnis

Aprėptis

Šis skyrius taikomas 4 straipsnio 1 dalies i–x punktuose nurodytai ESF+ paramai, kuri įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą (bendroji ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama). Be to, 13 skyrius taip pat taikomas ESF+ paramai pagal 4 straipsnio 1 dalies xi punktą. [101 pakeit.]

13 straipsnis

Novatoriški socialiniai veiksmai

1. Valstybės narės remia veiksmus, susijusius su socialine inovacija ir (arba) socialiniais eksperimentais, arba įtvirtina principą įskaitant eksperimentus su socialiniu ir kultūriniu komponentu, naudodamosi principu „iš apačios į viršų“, grindžiamą valdžios institucijų, socialinių partnerių , socialinės ekonomikos įmonių , privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės, pavyzdžiui, vietos veiklos grupių, kurios rengia ir įgyvendina bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas, partneryste.

1a. Valstybės narės savo veiksmų programose arba vėlesniu etapu įgyvendinimo metu nustato konkrečias valstybių narių poreikius atitinkančias socialinių inovacijų ir socialinių eksperimentų sritis.

2. Valstybės narės gali remti novatoriškų metodų, kurie buvo sukurti pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį ir kitas Sąjungos programas ir išbandyti mažesniu mastu ( socialinės inovacijos ir socialiniai eksperimentai , įskaitant eksperimentus su socialiniu ir kultūriniu komponentu ), taikymą platesniu mastu.

3. Novatoriški veiksmai ir metodai gali būti programuojami pagal bet kuriuos 4 straipsnio 1 dalies i–x punktuose dalyje nustatytus konkrečius tikslus.

4. Kiekviena valstybė narė numato bent vieną prioritetą 1 ar 2 dalies arba abiejų dalių nuostatoms įgyvendinti. Didžiausia bendro finansavimo norma šiems prioritetams gali būti padidinta iki 95 proc. jiems skiriant ne daugiau nei 5 proc. nacionalinių ESF+ lėšų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas. [102 pakeit.]

14 straipsnis

Tinkamumas finansuoti

1. Be Reglamento (ES) …/… [naujasis BNR] [58] straipsnyje nurodytų išlaidų, toliau nurodytos išlaidos nėra tinkamos finansuoti pagal bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą:

a)	žemės ir nekilnojamojo turto pirkimo ir infrastruktūros teikimo pirkimo išlaidos ir

b)	baldų, įrangos ir transporto priemonių pirkimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai juos pirkti yra absoliučiai būtina veiksmo tikslui pasiekti arba kai šie daiktai yra visiškai nusidėvėję, arba kai šių daiktų pirkimas yra ekonomiškiausias variantas.

2. Nepiniginis įnašas, skiriamas kaip išmokos arba atlyginimai, kuriuos trečioji šalis išmoka veiksmo dalyviams, gali būti tinkamas finansuoti pagal bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą, jei toks nepiniginis įnašas buvo suteiktas laikantis nacionalinių taisyklių, įskaitant apskaitos taisykles, ir jo vertė neviršija trečiosios šalies patirtų išlaidų.

3. Konkrečios papildomos lėšos, kurias gavo atokiausi regionai ir NUTS 2 lygio regionai, atitinkantys 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus, skirtos padėti įgyvendinti šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus konkrečius tikslus.

4. Tiesioginės personalo išlaidos yra tinkamos finansuoti pagal bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą, . Jei taikoma kolektyvinė sutartis, šios išlaidos nustatomos pagal tą sutartį. Jei kolektyvinė sutartis netaikoma, jų dydis neviršija neturi viršyti 100 proc. Eurostato duomenimis įprasto atitinkamos srities specialistų arba specialių žinių turinčių ekspertų darbo užmokesčio valstybėje narėje arba regione pagal atitinkamos vadovaujančiosios institucijos pateiktus pagrindžiamuosius dokumentus ir (arba) Eurostato duomenis . [103 pakeit.]

15 straipsnis

Rodikliai ir ataskaitų teikimas

1. Kad būtų galima stebėti įgyvendinimo pažangą, programoms, kurioms teikiama bendroji ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama, turi būti naudojami bendrieji produkto ir rezultato rodikliai, kaip nustatyta šio reglamento I priede arba IIa priede dėl veiksmų, skirtų labiausiai skurstančių asmenų socialinei įtraukčiai pagal 4 straipsnio 1 dalies x punktą . Programoms taip pat gali būti naudojami konkrečios programos rodikliai ir konkrečių veiksmų rodikliai.

2. Bendriesiems ir konkrečios programos produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. Jei tinka atsižvelgiant į remiamų veiksmų pobūdį, šiems rodikliams absoliučiais skaičiais nustatomos kaupiamosios kiekybinės tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Praneštos produkto rodiklių reikšmės išreiškiamos absoliučiais skaičiais.

3. Tiems bendriesiems ir konkrečios programos rezultato rodikliams, kuriems yra nustatytos kaupiamosios kiekybinės tarpinės reikšmės 2024 metams ir siektinos reikšmės 2029 metams, pamatinė vertė nustatoma naudojant naujausius turimus duomenis arba kitus atitinkamus informacijos šaltinius. Bendrųjų rezultato rodiklių siekiniai nustatomi absoliučiais skaičiais arba procentais. Konkrečios programos rezultato rodiklius ir jų susijusius siekinius galima išreikšti kiekybiškai arba kokybiškai. Praneštos bendrųjų produkto rodiklių reikšmės išreiškiamos absoliučiais skaičiais.

4. Duomenis apie dalyviams taikomus rodiklius galima perduoti tik tada, kai yra visi pagal I priedo 1a punktą reikalaujami duomenys.

4a. 3 dalyje nurodyti duomenys apima poveikio lytims vertinimą, kad būtų galima stebėti, kaip ESF+ programos įgyvendinamos lyčių lygybės požiūriu, ir suskirstyti duomenis pagal lytį.

5. Kai registruose ar lygiaverčiuose šaltiniuose yra duomenų, valstybės narės pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktus sudaro gali sudaryti sąlygas valdymo institucijoms ir kitoms įstaigoms, kurioms patikėta rinkti duomenis, kad būtų galima stebėti ir vertinti bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą, gauti tuos duomenis iš duomenų registrų arba lygiaverčių šaltinių.

6. 38 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I priede ir IIa priede pateikti rodikliai, jei to reikia, siekiant užtikrinti veiksmingą programų įgyvendinimo pažangos vertinimą. [104 pakeit.]

III skyrius

ESF+ parama materialiniam nepritekliui mažinti

16 straipsnis

Aprėptis

Šis skyrius taikomas ESF+ paramai pagal 4 straipsnio 1 dalies xi punktą.

17 straipsnis

Principai

1. ESF+ parama materialiniam nepritekliui mažinti gali būti naudojama tik Sąjungos teisę dėl vartotojų produktų saugos atitinkančio maisto ir prekių skirstymui remti.

2. Valstybės narės ir paramos gavėjai pasirenka pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, remdamiesi objektyviais kriterijais, susijusiais su labiausiai skurstančių asmenų poreikiais. Renkantis maisto produktus ir, tam tikrais atvejais, prekes, atsižvelgiama į klimato ir aplinkos aspektus, visų pirma siekiant mažinti maisto švaistymą ir vienkartinių plastiko gaminių naudojimą . Atitinkamais atvejais tiekiami maisto produktai pasirenkami, atsižvelgiant į jų indėlį siekiant subalansuotos labiausiai skurstančių asmenų mitybos.

Pagalba maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba labiausiai skurstantiems asmenims gali būti teikiama tiesiogiai arba netiesiogiai naudojant elektroninius čekius ar korteles, jei už juos būtų teikiama tik pagal 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta pagalba maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba. , ir ši pagalba nepakeičia jokių galiojančių socialinių išmokų.

Labiausiai skurstantiems asmenims tiekiamą maistą galima gauti naudojant, perdirbant ar parduodant realizuojamus maisto produktus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (26) 16 straipsnio 2 dalį, jei tai ekonomiškai naudingiausias variantas ir dėl to nepagrįstai nevėluojama maisto produktų pristatyti labiausiai skurstantiems asmenims.

Be jau turimų programai skirtų sumų, visos lėšos, gautos iš tokio sandorio, turi būti naudojamos labiausiai skurstančių asmenų reikmėms.

3. Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad teikiant ESF+ paramą materialiniam nepritekliui mažinti būtų gerbiamas labiausiai skurstančių asmenų orumas ir užkertamas kelias jų stigmatizavimui.

4. Pagalbą maistu ir (arba) materialinę pagalbą gali papildyti papildo perorientavimas kompetentingoms tarnyboms ir kitos papildomos priemonės, kuriomis būtų siekiama labiausiai skurstančių asmenų socialinės įtraukties. [105 pakeit.]

18 straipsnis

Prioriteto turinys

Pagal 4 straipsnio 1 dalies xi punktą teikiamos paramos prioritete nurodoma:

a)	paramos rūšis;

b)	pagrindinės tikslinės grupės;

c)	nacionalinių ar regioninių paramos schemų aprašymas.

Kai programoms teikiama tik tokios rūšies parama ir susijusi techninė parama, į prioritetą taip pat įtraukiami veiksmų atrankos kriterijai.

19 straipsnis

Veiksmų tinkamumas finansuoti

1. Labiausiai skurstantiems asmenims skirto maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos gali įsigyti paramos gavėjas ar kitas asmuo jo vardu, arba jie gali būti nemokamai skiriami paramos gavėjui.

2. Pagalba maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba labiausiai skurstantiems asmenims teikiama nemokamai.

20 straipsnis

Tinkamos finansuoti išlaidos

1. ESF+ paramos materialiniam nepritekliui mažinti tinkamos finansuoti išlaidos:

a)	maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimo išlaidos, įskaitant išlaidas, susijusias su maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos vežimu paramos gavėjams, kurie maistą ir (arba) materialinę pagalbą pristato galutiniams gavėjams;

kai a punktas netaikomas maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos vežimui paramos gavėjams, kurie juos skirsto galutiniams gavėjams, perkančiajai institucijai tenkančios išlaidos, susijusios su maisto ir (arba) materialinės pagalbos vežimu į saugyklas ir (arba) paramos gavėjams, ir saugojimo išlaidos, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 1 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą, arba, tinkamai pagrįstais atvejais, faktiškai patirtos ir apmokėtos išlaidos;

administracinės, vežimo ir saugojimo išlaidos, kurias patiria paramos gavėjai, skirstantys maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 5 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą arba 5 proc. maisto produktų, realizuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 16 straipsnį, vertės išlaidų normą;

d)	dovanoto maisto surinkimo, vežimo, saugojimo ir skirstymo išlaidos bei tiesiogiai su informuotumo didinimo veikla susijusios išlaidos;

papildomų priemonių, kurias įgyvendina paramos gavėjai arba kurios įgyvendinamos jų vardu ir kurias deklaruoja paramos gavėjai, pristatantys pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, išlaidos, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 5 ,5 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą.

2. Tai, kad 1 dalies a punkte nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos sumažinamos dėl to, kad už maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimą atsakinga institucija nesilaikė taikytinos teisės, nėra priežastis sumažinti 1 dalies c ir e punktuose nurodytas tinkamas finansuoti išlaidas.

3. Tinkamomis finansuoti nelaikomos toliau nurodytos išlaidos:

a)	skolos palūkanos,

b)	infrastruktūros teikimo pirkimo išlaidos,

c)	naudotų mažesnės kokybės naudotų prekių įsigijimo išlaidos. [106 pakeit.]

21 straipsnis

Rodikliai ir ataskaitų teikimas

1. Siekiant stebėti įgyvendinimo pažangą įgyvendinant materialinio nepritekliaus mažinimo prioritetus naudojami bendrieji produkto ir rezultato rodikliai, nustatyti šio reglamento II priede. Šiose programose taip pat gali būti naudojami konkrečios programos rodikliai.

2. Nustatomos bendrųjų ir konkrečios programos rezultato rodiklių pamatinės vertės. Ataskaitų teikimo reikalavimai turi būti kuo paprastesni.

3. Iki 2025 m. birželio 30 d. ir 2028 m. birželio 30 d. vadovaujančiosios institucijos pateikia Komisijai ankstesniais metais atlikto anonimiško galutinių gavėjų struktūrinio tyrimo rezultatų ataskaitą , kurioje taip pat daug dėmesio skiria jų gyvenimo sąlygoms bei jų materialinio nepritekliaus pobūdžiui . Šis tyrimas grindžiamas modeliu, kurį Komisija nustato įgyvendinimo aktu.

4. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas modelis, naudotinas atliekant galutinių gavėjų struktūrinį tyrimą, taikant 39 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, kad būtų užtikrintas vienodos šio straipsnio įgyvendinimo sąlygos.

5. 38 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami II priede nustatyti rodikliai, jei to reikia, siekiant užtikrinti veiksmingą programų įgyvendinimo pažangos vertinimą. [107 pakeit.]

22 straipsnis

Auditas

Veiklos auditas gali apimti visus jos įgyvendinimo etapus ir visus platinimo grandinės lygmenis, išskyrus galutinių gavėjų kontrolę, nebent atliekant rizikos vertinimą nustatyta konkreti pažeidimo arba sukčiavimo rizika. Ankstyvaisiais įgyvendinimo etapais vykdant veiklos auditą reikia naudoti daugiau kontrolės priemonių siekiant, kad kilus sukčiavimo rizikai lėšas būtų galima nukreipti kitiems projektams. [108 pakeit.]

III dalis. Įgyvendinimas taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą

I skyrius. Užimtumo ir socialinių inovacijų daliai taikomos konkrečios taisyklės

I skirsnis. Bendrosios nuostatos

23 straipsnis

Veiklos tikslai

Toliau nurodyti užimtumo ir socialinių inovacijų dalies veiklos tikslai:

a)	rinkti aukštos kokybės lyginamuosius analitinius duomenis, siekiant užtikrinti, kad politikos sritys, kuriomis siekiama 4 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų, būtų grindžiamos patikimais įrodymais ir atitiktų asocijuotųjų šalių poreikius, uždavinius ir esamas sąlygas;

b)	palengvinti veiksmingą ir įtraukų dalijimąsi informacija, abipusį mokymąsi, tarpusavio vertinimą ir dialogą, susijusius su 4 straipsnyje nurodytų sričių politika, siekiant padėti asocijuotosioms šalims imtis tinkamų politikos priemonių;

remti socialinius eksperimentus 4 straipsnyje nurodytose srityse ir didinti suinteresuotųjų šalių gebėjimus parengti, suprojektuoti ir įgyvendinti, perduoti arba plėsti socialinės politikos inovacijas , ypatingą dėmesį skiriant miestų, vietos ir regioninių valdžios institucijų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių bei ekonominių subjektų parengtų trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir socialinės įtraukties srities vietos projektų plėtimo skatinimui ;

siekiant sukurti integruotą Europos darbo rinką sukurti ir teikti specialias paramos paslaugas darbdaviams ir darbo ieškantiems asmenims, pradedant parengimu įsidarbinti ir baigiant pagalba įsidarbinusiems asmenims, kad būtų užpildytos darbo vietos tam tikruose sektoriuose, profesinėse srityse, šalyse, pasienio regionuose arba konkrečioms grupėms (pvz., pažeidžiamiems pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims) skirtos darbo vietos;

da)	remti tarpvalstybines valstybinių užimtumo tarnybų, pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių partnerystes siekiant skatinti tarpvalstybinę darbo rinką ir tarpvalstybinį judumą sudarant tinkamas sąlygas pasienio teritorijose;

db)	remti EURES darbuotojų atrankos ir įdarbinimo paslaugų dėl geros kokybės ir tvarių laisvų darbo vietų užpildymo ir darbo prašymų patenkinimo, teikimą, įskaitant per tarpvalstybines partnerystes;

dc)	kuriant atviras ir visiems aukštos kokybės tinkamas ir įtraukias Sąjungos darbo rinkas, sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškam geografiniam darbuotojų judumui tinkamomis socialinėmis sąlygomis ir didinti užimtumo galimybes, kartu užtikrinant darbuotojų teises visoje Sąjungoje;

remti rinkos ekosistemos, susijusios su mikrofinansų teikimu ir galimybe jų gauti ir jų prieinamumu steigimosi ir plėtros etapais labai mažoms įmonėms, socialinės ekonomikos įmonėms ir pažeidžiamiems asmenims, visų pirma toms įmonėms , kuriose dirba pažeidžiami pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias grupes , plėtrą;

remti tinklaveiką Sąjungos lygmeniu ir dialogą su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis ir jų tarpusavio dialogą 4 straipsnyje nurodytose srityse ir prisidėti prie šių dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių, įskaitant valstybines užimtumo tarnybas (VUT), socialinės apsaugos institucijas, pilietinę visuomenę, mikrofinansų įstaigas ir socialinėms socialinės ekonomikos įmonėms bei socialinės ekonomikos reikmėms lėšas skiriančias institucijas, institucinių gebėjimų stiprinimo;

g)	remti socialinių socialinės ekonomikos įmonių plėtrą ir socialinių investicijų rinkos atsiradimą, supaprastinant valstybinio ir privačiojo sektorių subjektų sąveikos ir fondų bei labdarą teikiančių subjektų dalyvavimo toje rinkoje sąlygas;

parengti socialinės infrastruktūros (įskaitant būstą, ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, vyresnio amžiaus asmenų priežiūrą, prieinamumo reikalavimus ir perėjimą nuo institucinių prie šeiminių ir bendruomenių priežiūros paslaugų, įskaitant neįgaliųjų asmenų prieinamumo reikalavimus, vaikų priežiūros ir švietimo bei mokymo, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas), reikalingos Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, plėtros gaires;

i)	remti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant paspartinti novatoriškų sprendimų perdavimą ir supaprastinti jų plėtojimą, visų pirma kovos su skurdu, užimtumo, įgūdžių ir socialinės įtraukties srityse visoje Europoje;

j)	remti atitinkamų tarptautinių socialinių ir darbo standartų įgyvendinimą, atsižvelgiant į siekį suvaldyti globalizaciją ir į Sąjungos politikos sričių išorės aspektą, 4 straipsnyje nurodytose srityse. [109 pakeit.]

23a straipsnis

Paramos telkimas pagal temas ir finansavimas

5 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyta Užimtumo ir socialinių inovacijų dalies ESF+ finansinio paketo dalis visu laikotarpiu paskirstoma 4 straipsnio 2b dalyje nustatytiems konkretiems tikslams šiomis procentinėmis dalimis:

a)	55 proc. – 1 konkrečiam tikslui;

b)	18 proc. – 2 konkrečiam tikslui;

c)	18 proc. – 3 konkrečiam tikslui. [110 pakeit.]

II skirsnis. Tinkamumas finansuoti

24 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

1. Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 ir 4 straipsniuose nurodytų tikslų.

2. Pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį tinkami finansuoti toliau nurodyti veiksmai:

analitinė veikla, be kita ko, susijusi su trečiosiomis valstybėmis, visų pirma:

i)	apklausos, tyrimai, statistinių duomenų rinkimas, metodikų, klasifikatorių, mikrosimuliavimo priemonių, rodiklių rengimas, parama Europos lygmens stebėjimo centrams ir kriterijų rengimas;

ii)	socialiniai eksperimentai, kuriais vertinamos socialinės inovacijos;

iii)	Sąjungos teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo stebėsena ir vertinimas;

politikos įgyvendinimas, visų pirma:

i)	tarpvalstybinė partnerystė ir paramos paslaugos pasienio regionuose;

ii)	Sąjungos lygmeniu vykdoma ES masto tikslinė darbo jėgos judumo programa, siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatytas darbo jėgos trūkumas;

iii)	parama mikrofinansų įstaigoms ir socialinėms socialinės ekonomikos įmonėms, įskaitant per derinimo operacijas, kaip antai asimetrinį rizikos pasidalijimą ar sandorių išlaidų mažinimą, taip pat parama socialinės infrastruktūros plėtrai ir įgūdžių ugdymui;

iv)	parama tarptautiniam bendradarbiavimui ir partnerystei, siekiant perduoti ir plačiau taikyti novatoriškus sprendimus;

gebėjimų stiprinimas, visų pirma:

i)	su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sritimis susijusių Sąjungos lygmens tinklų gebėjimų stiprinimas;

ii)	nacionalinių informacijos centrų, teikiančių su programos dalies įgyvendinimu susijusias gaires, informaciją ir paramą, gebėjimų stiprinimas;

iii)	dalyvaujančių šalių administracijų, socialinės apsaugos institucijų ir už darbo jėgos judumą atsakingų užimtumo tarnybų, mikrofinansų įstaigų ir įstaigų, finansuojančių socialines įmones ar kitus socialinių investicijų srities subjektus, taip pat tinklaveikos gebėjimų stiprinimas;

iv)	socialinių partnerių ir suinteresuotųjų šalių tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimų stiprinimas;

komunikacija ir sklaidos veikla, visų pirma:

i)	tarpusavio mokymasis keičiantis gerąja patirtimi, novatoriškais metodais, analitinės veiklos rezultatais, tarpusavio vertinimu ir lyginamąja analize;

ii)	gairės, ataskaitos, informacinė medžiaga ir nušvietimas žiniasklaidoje, susiję su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sritimis;

iii)	informacinės sistemos, kuriose skelbiami su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sritimis susiję įrodymai;

iv)

Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės organizuojami renginiai, konferencijos ir seminarai. darbo programai įgyvendinti skirta techninė ir administracinė parama, kaip antai parengiamoji, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, įskaitant informacinių technologijų sistemas. [111 pakeit.]

25 straipsnis

Tinkami finansuoti subjektai

1. Be Finansinio reglamento [197] straipsnyje nustatytų kriterijų, toliau nurodyti kriterijai, kuriuos atitinkantys subjektai yra tinkami finansuoti:

teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių šalių:

i)	valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

ii)	asocijuotoje šalyje;

iii)	darbo programoje nurodytoje trečiojoje valstybėje, taikant 2 ir 3 dalyse nurodytas sąlygas;

b)	bet kuris teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, arba bet kuri susijusi tarptautinė organizacija. [112 pakeit.]

2. Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji šalis, įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei to reikia tam tikro veiksmo tikslams pasiekti.

3. Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji šalis, įsisteigę teisės subjektai iš esmės turėtų padengti savo dalyvavimo išlaidas.

25a straipsnis

Valdymas

1. Komisija konsultuoja Sąjungos suinteresuotuosius subjektus, visų pirma socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas užimtumo ir socialinių inovacijų darbo programų, jų prioritetų ir strateginės krypties bei jų įgyvendinimo klausimais.

2. Komisija užmezga reikiamus ryšius su Užimtumo komitetu, Socialinės apsaugos komitetu, Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu, Pramonės darbo santykių generalinių direktorių grupe ir Darbuotojų judėjimo laisvės patariamuoju komitetu, siekdama užtikrinti, kad jie būtų reguliariai ir tinkamai informuojami apie šių programų įgyvendinimo pažangą. Komisija taip pat informuoja kitus komitetus, kurių darbo sritys apima užimtumo ir socialinių inovacijų daliai svarbias politikos kryptis, priemones ir veiksmus. [113 pakeit.]

II skyrius. Sveikatos daliai taikomos specialios nuostatos

I skirsnis. Bendrosios nuostatos

26 straipsnis

Veiklos tikslai

1. Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais įgyvendinami 3 ir 4 straipsniuose nurodyti tikslai.

2. Toliau nurodyti sveikatos dalies veiklos tikslai:

-a)

teikti paramą Sąjungos visuomenės sveikatos strategijai, kuria siekiama:

i)	remti valstybes nares joms siekiant apsaugoti ir stiprinti visuomenės sveikatą ir

ii)	vykdyti Sąjungos misiją sveikatos srityje pagal SESV 168 straipsnį, kuriame nustatyta, kad žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis; [114 pakeit.]

stiprinti pasirengimą krizėms, jų valdymą ir reagavimą į jas Sąjungoje, siekiant apsaugoti piliečius nuo spręsti tarpvalstybinių grėsmių sveikatai problemas : [115 pakeit.]

i)	gebėjimų stiprinimo priemonės, skirtos pasirengti krizėms, jas valdyti ir į jas reaguoti;

ii)	kilus krizei reaguoti į tarpvalstybines grėsmes sveikatai;

iii)	remti laboratorijų pajėgumus;

iv)	spręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą;

iva)	taikyti gerai parengtas visuomenės sveikatos užtikrinimo priemones, skirtas mažinti infekcijų ir infekcinių ligų, kurioms galima užkirsti kelią, naštą ir poveikį; [116 pakeit.]

ivb)	remti gebėjimų ugdymą ir priemonių kūrimą siekiant veiksmingos komunikacijos apie riziką; [117 pakeit.]

suteikti galių sveikatos sistemoms:

i)	investuoti į sveikatinimo skatinimą ir ligų prevenciją , be kita ko, taikant sveikatos raštingumo ir švietimo sveikatos klausimais programas ir skatinant fizinį aktyvumą ; [118 pakeit.]

ia)	investuoti į ankstyvąją diagnostiką ir patikras; [119 pakeit.]

ii)	remti skaitmeninę pertvarką sveikatos ir priežiūros srityse , kuria atsižvelgiama į pacientų ir piliečių poreikius ir problemas, visų pirma nustatant sąsajas su programomis, kuriomis remiamas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ir skaitmeniniai įgūdžiai ; [120 pakeit.]

iia)	skatinti viešąsias skaitmenines paslaugas tokiose srityse kaip sveikata; [121 pakeit.]

iib)	didinti informacijos apie sveikatą saugumą ir kokybę; [122 pakeit.]

iii)	remti tvarios , skaidrios ir prieinamos Sąjungos sveikatos informacijos sistemos plėtrą , kartu užtikrinant privačių duomenų apsaugą ; [123 pakeit.]

iv)

remti valstybes nares, perduodant joms žinias, kurios naudingos ir teikiant paramą įgyvendinimui , naudingą nacionalinių reformų procesams, siekiant rezultatyvesnių, labiau prieinamų , tvaresnių, nediskriminuojančių, įtraukių ir tvaresnių nešališkų sveikatos sistemų , pagal kurias sprendžiamos socialinės nelygybės problemos, ir geresnio sveikatinimo skatinimo bei ligų prevencijos, visų pirma sprendžiant Europos semestre nustatytus uždavinius; . Tai apima ir paramą aukštos kokybės nacionaliniams registrams, kurie taip pat teikia palyginamus duomenis; [124 pakeit.]

v)	kurti ir įgyvendinti metodus, kuriais reaguojama į būsimus sveikatos sistemos uždavinius;

va)

remti perėjimą prie į asmenį orientuotos priežiūros, vietoje teikiamų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų ir bendruomenės teikiamų integruotos priežiūros paslaugų, visų pirma skatinant organizacinius modelius, grindžiamus įvairių specialybių atstovų komandiniu darbu ir įvairių suinteresuotųjų subjektų tinklaveika; [125 pakeit.]

vb)	užtikrinti, kad, kai tinkama, visi susiję suinteresuotieji subjektai dalyvautų vykdant pirmiau nurodytus veiksmus Sąjungos ir (arba) nacionaliniu lygmenimis; [126 pakeit.]

vc)	parengti ir įgyvendinti sveikatos priežiūros skirtumų prevencijos ir mažinimo priemones bei strategijas ir skatinti socialinę įtrauktį, galių suteikimą piliečiams ir bendruomenės dalyvavimą; [127 pakeit.]

remti Sąjungos sveikatos srities teisės aktus:

i)	remti teisės aktų dėl vaistų , galimybių tokius produktus gauti visoje Sąjungoje ir medicinos priemonių įgyvendinimą; [128 pakeit.]

ii)	remti Sąjungos teisės aktų dėl sveikatos technologijų vertinimo (SVT) įgyvendinimą (27);

iii)	stebėti ir remti valstybes nares, joms įgyvendinant teisės aktus iš žmogaus gautų medžiagų srityje;

iv)	remti teisės aktų dėl tabako gaminių įgyvendinimą;

v)	remti Sąjungos teisės aktų tarpvalstybinės sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimą;

vi)

remti Komisijos Vartotojų saugos mokslinį komitetą sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką plėtrą ir Pavojų sveikatai, aplinkai nustatyti procesus , pagal kuriuos galima svarstyti poveikius sveikatai ir atsirandančių pavojų mokslinį komitetą į juos atsižvelgti visose politikos srityse ; [129 pakeit.]

ca)

teikti paramą siekiant stebėti, įgyvendinti ir stiprinti kitus Sąjungos teisės aktus ir politiką, turinčius poveikį sveikatai, kad būtų padedama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) susijusius su:

i)	oro tarša,

ii)	endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis ir kitomis cheminėmis medžiagomis, turinčiomis kenksmingų savybių,

iii)	pesticidų likučiais maiste, vandenyje ir ore,

iv)	maisto ir maisto produktų ženklinimu, įskaitant riebalų rūgščių transizomerus, alkoholio ženklinimą, priedus ir su maistu besiliečiančias medžiagas; [130 pakeit.]

remti integruotus veiksmus (pvz., ERCT, SVT ir geriausios patirties įgyvendinimo, siekiant propaguoti sveikatinimo skatinimą, ligų prevenciją ir valdymą):

i)	toliau remti Europos referencijos centrų tinklus (ERCT);

ii)	remti platesnį bendradarbiavimą ir pajėgumų kūrimą sveikatos technologijų vertinimo srityje, rengiant naujas suderintas taisykles; [131 pakeit.]

iii)	remti geriausios patirties įgyvendinimą, siekiant inovacijų visuomenės sveikatos srityje.;

iiia)

remti jaunimo švietimo lytinės ir reprodukcinės sveikatos klausimais programų ir gerosios patirties bei kampanijų įgyvendinimą; [132 pakeit.]

iiib)

remti Sąjungos lygmens pilietinės visuomenės organizacijas, dirbančias sveikatos ir su sveikata susijusių klausimų srityje; [133 pakeit.]

iiic)

remti Valdančiosios tarybos sveikatos klausimais įsteigimą siekiant įgyvendinti sveikatos dalies veiksmus. [134 pakeit.]

II skirsnis

Tinkamumas finansuoti

27 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

1. Tinkami finansuoti yra tik tie su sveikata susiję veiksmai, kuriais siekiama 3 , 4 ir 26 straipsniuose nurodytų tikslų. [135 pakeit.]

2. Pagal sveikatos dalį galimi remti toliau nurodyti veiksmai:

analitinė veikla, visų pirma:

i)	apklausos, tyrimai, duomenų rinkimas, metodikų, klasifikatorių, mikrosimuliavimo priemonių, rodiklių ir kriterijų rengimas;

ia)	veikla, skirta aplinkos rizikos veiksnių, įskaitant tuos, kurie susiję su teršalais iš maisto, vandens, oro ir kitų šaltinių, bendram poveikiui sveikatai stebėti; [136 pakeit.]

ib)	veikla, kuria stebimas Sąjungos teisės aktų poveikis sveikatai, pvz., farmakologinio budrumo ir pan. teisės aktų; [137 pakeit.]

ii)	Sąjungos teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo stebėsena ir vertinimas.

Baigus analitinę veiklą, jos rezultatai skelbiami viešai. [138 pakeit.]

politikos įgyvendinimas, visų pirma:

i)	tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir partnerystė, be kita ko, pasienio regionuose , taip pat oro taršos ir kitos tarpvalstybinio masto aplinkos taršos klausimais ; [139 pakeit.]

ii)	parama tarptautiniam bendradarbiavimui ir partnerystei, siekiant perduoti ir plačiau taikyti novatoriškus sprendimus;

iii)	pasirengimo sveikatos krizėms veikla;

gebėjimų stiprinimas, visų pirma:

i)	valstybėms narėms dalijantis keičiantis geriausia patirtimi, kuriančia Sąjungos pridėtinę vertę, ją perduodant, pritaikant ir perimant; [140 pakeit.]

ii)	nuolatinis ir tvarus su 26 straipsnyje nurodytomis sritimis susijusių ES lygmens tinklų gebėjimų stiprinimas , užtikrinant, kad juose Sąjungos lygmeniu dalyvautų aktyvi pilietinė visuomenė ; [141 pakeit.]

iii)	teikiant paramą keitimosi duomenimis IT infrastruktūros diegimui, veikimui ir techninei priežiūrai;

iv)	regioninių, subnacionalinių ir nacionalinių informacijos centrų, teikiančių su programos įgyvendinimu susijusią informacija ir paramą, gebėjimų stiprinimas; [142 pakeit.]

v)	suinteresuotųjų šalių tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimų stiprinimas;

vi)	teikiant bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis paramą;

vii)	vykdant viešuosius prekių ir paslaugų pirkimus sveikatos krizės atveju;

komunikacija ir sklaidos veikla, visų pirma:

i)	tarpusavio mokymasis keičiantis gerąja patirtimi, novatoriškais metodais, analitinės veiklos rezultatais, tarpusavio vertinimu ir lyginamąja analize;

ii)	gairės, ataskaitos, informacinė medžiaga ir nušvietimas žiniasklaidoje, susiję su 26 straipsnyje nurodytomis sritimis;

iii)	informacinės sistemos, kuriose skelbiami su 26 straipsnyje nurodytomis sritimis susiję įrodymai;

iv)	Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės renginiai ir atitinkama pasirengimo veikla, konferencijos bei seminarai.

3. 2 dalyje nurodyti veiksmai tinkami finansuoti tik tiek, kiek jais remiamas masto ekonomikos kūrimas, didinamas pasirengimas krizėms, nustatytos ir didelę pridėtinę vertę turinčios geriausios patirties diegimas arba siekiama užtikrinti, kad 26 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sritims taikomos Sąjungos taisyklės būtų įgyvendinamos, vykdomos, būtų atliekamas jų vertinimas ir prireikus peržiūra.

28 straipsnis

Tinkami finansuoti subjektai ir išlaidos

1. Be Finansinio reglamento 197 straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi toliau nurodyti kriterijai, kuriuos atitinkantys subjektai yra tinkami finansuoti:

teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių šalių:

i)	valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

ii)	asocijuotoje šalyje;

iii)	darbo programoje nurodytoje trečiojoje valstybėje, taikant 3 ir 4 dalyse nurodytas sąlygas;

b)	bet kuris teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, arba bet kuri tarptautinė organizacija.

2. Fiziniai asmenys nėra tinkami finansuoti.

3. Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji šalis, įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei to reikia tam tikro veiksmo tikslams pasiekti.

4. Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji šalis, įsisteigę teisės subjektai iš esmės turėtų padengti savo dalyvavimo išlaidas.

5. Išskirtiniais atvejais, dėl rimtos tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai kilusios krizės atveju, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) Nr. 1082/2013/ES (28), neasocijuotųjų šalių patirtos išlaidos išskirtinai gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu tai tinkamai pagrįsta dėl kovos su grėsmės plitimu, siekiant apsaugoti ES piliečių sveikatą.

29 straipsnis

Valdymas

Komisija Sveikatinimo skatinimo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinėje grupėje arba kitoje atitinkamoje Komisijos ekspertų grupėje arba panašiuose organuose , pvz., profesionaliose sveikatos priežiūros sektoriaus įstaigose, konsultuojasi su valstybių narių sveikatos priežiūros institucijomis dėl sveikatos daliai nustatytų metinių darbo planų ir jos prioritetų, strateginio orientavimo ir įgyvendinimo, taip pat dėl to, kaip sveikatos politikoje atsižvelgiama į kitas politikos sritis ir paramos mechanizmus, taip didinant jų bendrą koordinavimą ir pridėtinę vertę. Tvirta politinė lyderystė ir tinkama sveikatos srities valdymo struktūra užtikrins, kad sveikatos apsauga ir sveikatinimas būtų užtikrinami pagal visas Komisijos įgaliojimų sritis, kaip numatyta pagal SESV 168 straipsnio 1 dalį; [143 pakeit.]

29a straipsnis

Valdančioji taryba sveikatos klausimais

1. Komisija įsteigia Valdančiąją tarybą sveikatos klausimais (toliau – Valdančioji taryba) siekiant įgyvendinti sveikatos dalies veiksmus.

2. Valdančioji taryba daugiausia dėmesio skiria sveikatos dalies ir kitų programų, į kurias įtrauktas sveikatos aspektas, sinergijos kūrimui vykdant koordinavimą ir bendradarbiavimą, pacientų ir visuomenės dalyvavimo skatinimą ir teikiant mokslines konsultacijas bei rekomendacijas. Pagal šiuos veiksmus vykdomi į naudą orientuoti sveikatos srities veiksmai, užtikrinamas tvarumas, teikiami geresni sveikatos sprendimai, skatinama prieiga ir mažinami sveikatos netolygumai.

3. Valdančioji taryba parengia išsamią strategiją ir vadovauja sveikatos dalies darbo planų rengimui.

4. Valdančioji taryba yra nepriklausoma suinteresuotųjų subjektų grupė, kurią sudaro susijusių visuomenės sveikatos, gerovės ir socialinės apsaugos srities sektorių atstovai ir kurioje dalyvauja regionų, vietos sveikatos priežiūros institucijų, pacientų atstovai ir piliečiai.

5. Valdančiąją tarybą sudaro 15–20 aukšto lygio asmenų, atrinktų iš įvairių 4 dalyje nurodytų šakų ir veiklos sričių. Valdančiosios tarybos narius skiria Komisija, paskelbusi atvirą kvietimą teikti kandidatūras arba pareikšti susidomėjimą, arba ir viena, ir kita.

6. Valdančiosios tarybos pirmininką iš jos narių skiria Komisija.

7. Valdančioji taryba:

a)	remdamasi Komisijos pasiūlymu, prisideda prie sveikatos dalies metinių darbo planų rengimo;

b)	rengia sveikatos dalies ir kitų programų, į kurias įtrauktas sveikatos aspektas, koordinavimo ir bendradarbiavimo valdymo planą.

Pagal šį planą palengvinamas visų esamų su sveikatos sritimi susijusių finansinių mechanizmų matomumo ir koordinavimo užtikrinimas ir padedama valdyti koordinavimą ir bendradarbiavimą. [144 pakeit.]

29b straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Komisija plėtoja bendradarbiavimą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis ir jų specializuotomis agentūromis, visų pirma Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), taip pat su Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kad būtų įgyvendinta sveikatos dalis siekiant kuo labiau padidinti veiksmų Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis rezultatyvumą bei veiksmingumą. [145 pakeit.]

III skyrius

Bendrosios užimtumo ir socialinių inovacijų daliai ir sveikatos daliai taikomos taisyklės

30 straipsnis

Trečiųjų valstybių, kurios yra užimtumo ir socialinių inovacijų dalies ir sveikatos dalies asocijuotosios šalys, dalyvavimas

1. Užimtumo ir socialinių inovacijų dalyje ir sveikatos dalyje gali dalyvauti toliau nurodytos asocijuotosios šalys:

a)	Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

trečiosios valstybės konkrečiame susitarime, kuris taikomas dalyvavimui tam tikroje dalyje, nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarimu:

i)	užtikrinama teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

ii)	nustatomos dalyvavimo programose sąlygos, įskaitant atskiroms programoms arba programų dalims skirtų finansinių įnašų apskaičiavimą ir jų administracines išlaidas. Šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas pagal [naujojo Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį];

iii)	trečiajai valstybei nesuteikiamos sprendimo teisės dėl programos dalies;

iv)	užtikrinamos Sąjungos teisės užtikrinti tinkamą finansų valdymą ir ginami jos finansiniai interesai.

2. Be to, sveikatos dalyje taip pat gali dalyvauti šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis.

31 straipsnis

ES finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai

1. Pagal užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalis finansavimas gali būti teikiamas bet kuria Finansiniame reglamente nustatyta forma, visų pirma kaip dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai , įnašai ir savanoriški mokėjimai tarptautinėms organizacijoms, kurių narė yra Sąjunga arba kurių veikloje ji dalyvauja. [146 pakeit.]

2. Užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalys įgyvendinamos tiesiogiai, kaip nustatyta Finansiniame reglamente, arba netiesiogiai kartu su Finansinio reglamento [61 straipsnio 1 dalies c punkte] nurodytomis įstaigomis.

Skiriant dotacijas Finansinio reglamento [150] straipsnyje nurodytą vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai.

3. Derinimo operacijos pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį vykdomos laikantis [reglamento „InvestEU“] ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.

4. Pagal sveikatos dalį tiesioginės dotacijos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus gali būti skiriamos aiškios Sąjungos pridėtinės vertės turintiems veiksmams, kuriuos bendrai finansuoja kompetentingos už sveikatą valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse, kurios yra programos asocijuotosios šalys, atsakingos valdžios institucijos arba tų kompetentingų valdžios institucijų įgaliotos viešosios įstaigos ir nevyriausybinės įstaigos, veikiančios pavieniui arba tinklo principu.

5. Pagal sveikatos dalį tiesioginės dotacijos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus gali būti skiriamos Europos referencijų centrų tinklams, kuriuos Europos referencijos centrų tinklų valstybių narių taryba yra patvirtinusi kaip tinklus pagal Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/287/ES, kuriuo nustatomi Europos referencijos centrų tinklų ir jų narių steigimo bei vertinimo kriterijai ir lengvesnių sąlygų keistis informacija bei praktinėmis žiniomis apie tokių tinklų steigimą ir vertinimą sudarymo kriterijai, nustatytą procedūrą.

32 straipsnis

Darbo programa ir koordinavimas

Komisija pagal 38 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomos užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalys įgyvendinamos vykdant , nustatant Finansinio reglamento [108] straipsnyje nurodytas darbo programas. Kai taikoma, tose darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.[147 pakeit.]

Komisija skatina ESF+ sveikatos dalies ir reformų rėmimo programos, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę bei techninės paramos priemonę, sinergiją ir užtikrina veiksmingą koordinavimą.

33 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Nustatomi rodikliai, skirti programos dalių įgyvendinimui ir pažangai, daromai siekiant 4 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų ir 23 bei 26 straipsniuose nustatytų veiklos tikslų, stebėti.

2. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos dalių įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai tinkama, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

3. 38 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomi arba iš dalies keičiami IIb ir III priede prieduose nustatyti rodikliai, jei to reikia, siekiant užtikrinti veiksmingą programos dalių įgyvendinimo pažangos vertinimą.

3a. Siekdama reguliariai stebėti programos dalis ir padaryti reikiamus jų politikos bei finansavimo prioritetų pakeitimus, Komisija parengia pirmuosius metus apimančią pradinę kokybinę ir kiekybinę stebėjimo ataskaitą, o vėliau parengia tris ataskaitas, apimančias iš eilės einančius dvejų metų laikotarpius ir teikia tas ataskaitas Europos Parlamentui bei Tarybai. Šios ataskaitos taip pat pateikiamos susipažinti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. Ataskaitose pateikiami programos dalių rezultatai ir aprašoma, kaip jų veikloje taikyti moterų ir vyrų lygybės ir lyčių aspekto integravimo principai ir kaip spręsti kovos su diskriminacija, įskaitant prieinamumą, klausimai. Siekiant padidinti dalių skaidrumą, ataskaitos skelbiamos viešai. [148 pakeit.]

34 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė programoje dalyvauja remiantis pagal tarptautinį susitarimą priimtu sprendimu, trečioji valstybė suteikia būtinas teises ir prieigą, kurių reikia atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nurodytus Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.

35 straipsnis

Vertinimas

1. Vertinimai atliekami pakankamai iš anksto, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2. Tarpinis Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka programos dalių vertinimas gali būti atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie jų įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo programos dalių įgyvendinimo pradžios. laikotarpio vidurio vertinimą, siekdama:

a)	kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti pažangą, padarytą siekiant programos dalies tikslų;

b)	spręsti socialinės aplinkos Sąjungoje klausimus ir atsižvelgti į svarbius Sąjungos teisės aktų pakeitimus;

c)	nustatyti, ar programos dalių ištekliai naudoti efektyviai, ir įvertinti Sąjungos pridėtinę vertę.

To laikotarpio vidurio vertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai. [149 pakeit.]

3. Baigiantis įgyvendinimo laikotarpiui, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo 5 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį programos dalių vertinimą.

4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

36 straipsnis

Auditai

37 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2. Komisija vykdo su užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalių ir jų veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalims skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 4, 23 ir 26 straipsniuose nurodytais tikslais. [150 pakeit.]

IV dalis. Baigiamosios nuostatos

38 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 15 straipsnio 6 dalyje, 21 straipsnio 5 dalyje , 32 straipsnyje ir 33 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 15 straipsnio 6 dalyje, 21 straipsnio 5 dalyje , 32 straipsnyje ir 33 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 15 straipsnio 6 dalį, 21 straipsnio 5 dalį , 32 straipsnį ir 33 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [151 pakeit.]

39 straipsnis

ESF+ daliai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, skirta komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Reglamente (ES) …/… [naujasis BNR] [109 straipsnis 1 dalis] nurodytas komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

40 straipsnis

Komitetas pagal SESV 163 straipsnį

1. Komisijai padeda Komitetas, sudarytas pagal SESV 163 straipsnį (toliau – ESF+ komitetas).

2. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną vyriausybės atstovą, vieną darbuotojų organizacijų atstovą, vieną darbdavių organizacijų atstovą , vieną pilietinės visuomenės atstovą, vieną lygybės įstaigų arba nepriklausomų žmogaus teisių institucijų atstovą pagal Reglamento (ES) …/… [naujasis BNR] [6 straipsnis 1 dalis] c punktą ir po vieną kiekvieno nario pakaitinį narį ne ilgesnei kaip septynerių metų kadencijai. Nedalyvaujant vienam iš narių, jo pakaitinis narys automatiškai įgyja teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose.

3. ESF+ komitetą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos organizacijos, atstovaujančios darbuotojų organizacijoms , darbdavių organizacijoms ir darbdavių pilietinės visuomenės organizacijoms Sąjungos lygmeniu.

3a. ESF+ komitetas gali į savo posėdžius kviesti Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo atstovus.

3b. ESF+ komitete užtikrinama lyčių pusiausvyra ir tinkamas atstovavimas mažumų ir kitoms atskirtoms grupėms.

4. ESF+ komitetas konsultuoja dėl numatomo techninės paramos naudojimo, jei parama skiriama pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, ir kitų susijusių klausimų, turinčių įtakos su ESF+ susijusių Sąjungos lygmens strategijų įgyvendinimui.

5. ESF+ komitetas gali teikti nuomones dėl:

a)	klausimų, susijusių su ESF+ indėliu įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir su semestru susijusius prioritetus (nacionalines reformų programas ir kt.);

b)	klausimų dėl Reglamente (ES) …/… [naujasis BNR], svarbių ESF+;

c)	klausimų, susijusių su ESF+, kuriuos jam perduoda Komisija, išskyrus 4 dalyje nurodytus klausimus.

ESF+ komiteto nuomonės priimamos absoliučia atiduotų galiojančių balsų dauguma ir perduodamos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui susipažinti. Komisija ESF+ komitetą informuoja apie tai, kaip buvo atsižvelgta į jo nuomones.

6. ESF+ komitetas gali sudaryti darbo grupes kiekvienai iš ESF+ dalių. [152 pakeit.]

41 straipsnis

ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, pereinamojo laikotarpio nuostatos

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 (29), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 (30) arba bet kuris jais remiantis priimtas aktas toliau taikomas programoms ir veiksmams, kuriuos 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu remia Europos socialinis fondas ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas.

42 straipsnis

Užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalių pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 (31) ir Reglamentas (ES) Nr. 282/2014 panaikinami nuo 2021 m. sausio 1 d.

2. Užimtumo ir socialinių inovacijų dalies ir sveikatos dalies finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos perėjimui nuo pagal ankstesnes programas patvirtintų priemonių – Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos ir ES sveikatos programos – prie ESF+ užtikrinti.

3. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 5 straipsnio 6 dalyje [techninė ir administracinė parama] nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

4. Grįžtamosios lėšos iš Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (2014–2020 m. EaSI) nustatytų finansinių priemonių investuojamos į pagal Reglamentu (ES) xxx/xxx įsteigto fondo „InvestEU“ socialinės dalies finansines priemones.

43 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 165.

(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 84.

(3) 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(5) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(6) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 328, 2018 12 21, p. 210).

(7) OL C 484, 2016 12 24, p. 1.

(8) 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacija dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (OL L 307, 2008 11 18, p. 11).

(9) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9302-2015-INIT/lt/pdf .

(10) 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso (OL L 74, 2014 3 14, p. 1).

(11) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(12) COM(2016)0739.

(13) 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1786/2002/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.) (OL L 271, 2002 10 9, p. 1).

(14) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) (OL L 301, 2007 11 20, p. 3).

(15) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 282/2014, kuriuo nustatoma trečioji daugiametė Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1350/2007/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 1).

(16) COM(2018)0051.

(17) 2014/287/ES: 2014 m. kovo 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatomi Europos referencijos centrų tinklų ir jų narių steigimo bei vertinimo kriterijai ir lengvesnių sąlygų keistis informacija bei praktinėmis žiniomis apie tokių tinklų steigimą ir vertinimą sudarymo kriterijai (OL L 147, 2014 5 17, p. 79).

(18) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(19) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(20) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(21) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(22) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(23) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(24) OL L 123, 2016 5 12, p. 13.

(25) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(26) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(27) COM(2018)0051.

(28) 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB (OL L 293, 2013 11 5, p. 1).

(29) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 470).

(30) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (OL L 72, 2014 3 12, p. 1).

(31) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“ (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

I PRIEDAS (1)

Bendrieji rodikliai, taikomi bendrai paramai pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas

Visi asmens duomenys turi būti suskirstyti pagal lytis (moterys, vyrai, ne dvejetainiai). Jeigu tam tikrų rezultatų neįmanoma pasiekti neturima , duomenų apie šiuos rezultatus rinkti ir pateikti nereikia. Neskelbtini asmens duomenys gali būti tiriami anonimiškai.

Bendrieji produkto rodikliai, susiję su asmenims skirtomis operacijomis:

1a)

Bendrieji produkto rodikliai, taikomi dalyviams

—

Bendrieji produkto rodikliai, taikomi dalyviams:

—	bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius*;

—	ilgalaikiai bedarbiai*;

—	neveiklūs asmenys*;

—	dirbantieji, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis*;

—	nesimokantys ir nedirbantys jaunuoliai (angl. NEET);

—	jaunesni negu 30 nei 18 metų asmenys vaikai *;

—	18–29 metų jaunuoliai*,

—	vyresni negu 54 metų asmenys*;

—	asmenys, turintys pagrindinį arba žemesnį nei pagrindinis išsilavinimą (ISCED 0–2)*;

—	asmenys, turintys vidurinį (ISCED 3) išsilavinimą arba išsilavinimą po vidurinės mokyklos (ISCED 4)*;

—	asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą (ISCED 5–8)*.

Bendras dalyvių skaičius turi būti apskaičiuotas automatiškai, remiantis bendraisiais produkto rodikliais, susijusiais su užimtumo statusu.

1b)

Kiti bendrieji produkto rodikliai

Jeigu su šiais rodikliais susijusių duomenų registrai neteikia, šių rodiklių vertes galima nustatyti pagal naudos gavėjų praneštus įverčius. Dalyviai duomenis visada teikia savanoriškai.

—	neįgalieji**;

—	jaunesni nei 18 metų dalyviai*;

—	trečiųjų šalių piliečiai*;

—	užsienio kilmės dalyviai*;

—	mažumos (įskaitant marginalias bendruomenes, pavyzdžiui, romus išskyrus romų bendruomenę )**;

—	dalyviai iš romų bendruomenės**;

—	benamiai ar patiriantys su būstu susijusią atskirtį*;

—	dalyviai iš kaimo vietovių*.;

—	dalyviai iš geografinių regionų, kuriuose yra aukštas skurdo ir socialinės atskirties lygis*;

—	dalyviai, pereinantieji nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomenėje**.

Subjektams taikomi bendrieji produkto rodikliai:

—	paramą gavusių nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens viešojo administravimo įstaigų ar valstybinių institucijų skaičius;

—	paramą gavusių labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant kooperatines įmones ir socialinės įmones) skaičius.

Bendrieji tiesioginiai rezultato rodikliai, taikomi dalyviams:

—	neveiklūs asmenys, kurie baigę dalyvauti pradėjo ieškoti darbo*;

—	dalyviai, kurie baigę dalyvauti pradėjo mokytis*;

—	dalyviai, kurie baigę dalyvauti įgijo kvalifikaciją*;

—	dalyviai, kurie baigę dalyvauti pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą*.

Bendrieji dalyviams taikomi ilgesnio laikotarpio rezultato rodikliai:

—	dalyviai, kurie baigę dalyvauti per šešis mėnesius šešis–dvylika mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą*;

—	dalyviai, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo per šešis mėnesius šešis–dvylika mėnesių nuo dalyvavimo pabaigos*.

Mažų mažiausiai šie duomenys turi būti renkami atsižvelgiant į reprezentatyviąją dalyvių imtį pagal kiekvieną konkretų tikslą. Turi būti užtikrintas toks imties patikimumas, kad duomenis būtų galima apibendrinti konkretaus tikslo lygmeniu. [153 pakeit.]

(1) Duomenys, pateikti pagal ženklu * pažymėtus rodiklius, remiantis Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 dalimi yra asmens duomenys. Duomenys, pateikti pagal ženklu ** pažymėtus rodiklius, remiantis Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsniu yra specialios kategorijos duomenys.

II PRIEDAS

Bendrieji rodikliai, taikomi ESF+ paramai materialiniam nepritekliui mažinti

1) Produkto rodikliai

bendra paskirstyto maisto ir prekių piniginė vertė.

bendra pagalbos maistu vertė;

ia)	bendra vaikams skirtos pagalbos maistu piniginė vertė;

ib)	bendra benamiams skirtos pagalbos maistu piniginė vertė;

ic)	bendra kitoms tikslinėms grupėms skirtos pagalbos maistu piniginė vertė;

(ii)

bendra paskirstytų prekių piniginė vertė;

iia)	bendra vaikams skirtų prekių piniginė vertė;

iib)	bendra benamiams skirtų prekių piniginė vertė;

iic)	bendra kitoms tikslinėms grupėms skirtų prekių piniginė vertė.

Paskirstytos pagalbos maistu bendras kiekis (tonomis).

Iš šio kiekio (1):

a)	maisto, už kurio vežimą, skirstymą ir sandėliavimą sumokėta pagal programą, dalis (%);

b)	ESF+ bendrai finansuojamų maisto produktų dalis, palyginti su bendru naudos gavėjų paskirstytu maisto kiekiu (%).

2) Bendrieji rezultato rodikliai (2)

Pagalbą maistu gaunančių galutinių gavėjų skaičius

—	jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius;

—	jaunuolių nuo 18 iki 29 metų skaičius;

—	vyresnių nei 54 metai galutinių gavėjų skaičius;

—	galutinių gavėjų su negalia skaičius;

—	trečiųjų šalių piliečių skaičius;

—	užsienio kilmės galutinių gavėjų, ir mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus išskyrus romų bendruomenę ) priklausančių asmenų skaičius;

—	dalyviai iš romų bendruomenės;

—	benamių galutinių gavėjų arba galutinių gavėjų, susiduriančių su atskirtimi būsto srityje, skaičius.

Materialinę pagalba gaunančių galutinių gavėjų skaičius

—	jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius;

—	jaunuolių nuo 18 iki 29 metų skaičius;

—	vyresnių nei 54 metai galutinių gavėjų skaičius;

—	galutinių gavėjų su negalia skaičius;

—	trečiųjų šalių piliečių skaičius;

—	užsienio kilmės galutinių gavėjų ir mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus išskyrus romų bendruomenę ) priklausančių asmenų skaičius;

—	dalyviai iš romų bendruomenės;

—	benamių galutinių gavėjų arba galutinių gavėjų, susiduriančių su atskirtimi būsto srityje, skaičius. [154 pakeit.]

(1) Šių rodiklių vertės nustatomos pagal naudos gavėjų praneštus įverčius.

(2) Ten pat.

IIa PRIEDAS

Bendrieji rodikliai, taikomi ESF+ paramai, siekiant skatinti pačias nepalankiausias sąlygas turinčių asmenų socialinę įtrauktį

Produkto rodikliai

Bendras socialinės įtraukties pagalbą gaunančių asmenų skaičius.

Iš jų:

a)	ne vyresnių kaip 15 metų vaikų skaičius;

b)	ne jaunesnių kaip 65 metų asmenų skaičius;

c)	moterų skaičius;

d)	užsienio kilmės asmenų ir mažumoms (išskyrus romų bendruomenę) priklausančių asmenų skaičius;

e)	dalyviai iš romų bendruomenės;

f)	benamių skaičius. [155 pakeit.]

IIb PRIEDAS

Užimtumo ir socialinių inovacijų daliai taikomi rodikliai

Deklaruoto geresnio ES politikos ir teisės aktų supratimo lygis

1)	Analitinės veiklos rūšių skaičius

2)	Abipusio mokymosi, informuotumo didinimo ir informacijos skleidimo veiklos rūšių skaičius

3)	Parama pagrindiniams dalyviams

Aktyvaus Sąjungos, valstybių narių ir asocijuotųjų šalių bendradarbiavimo ir partnerystės lygis

1)	Analitinės veiklos rūšių skaičius

2)	Abipusio mokymosi, informuotumo didinimo ir informacijos skleidimo veiklos rūšių skaičius

3)	Parama pagrindiniams dalyviams

Deklaruotas socialinės politikos inovacijų naudojimas įgyvendinant socialines konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir politikos formavimo socialinės politikos eksperimentų rezultatus

1)	Analitinės veiklos rūšių skaičius

2)	Abipusio mokymosi, informuotumo didinimo ir informacijos skleidimo veiklos rūšių skaičius

3)	Parama pagrindiniams dalyviams

Apsilankymų EURES platformoje skaičius

Pagal parengiamąjį veiksmą „Tavo pirmasis EURES darbas“, taip pat pagal tikslines judumo programas, pasiektas arba remtas jaunimo įdarbinimų skaičius

EURES konsultantų individualių asmeninių kontaktų su darbo ieškančiais asmenimis, darbą ketinantiems keisti asmenimis ir darbdaviais skaičius

Įsteigtų arba sujungtų įmonių, pasinaudojusių Sąjungos parama, skaičius

Bedarbių arba priklausančių arba palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms priklausančių paramos gavėjų, kurie sukūrė arba toliau plėtojo verslą pasinaudodami Sąjungos mikrofinansavimu, dalis [156 pakeit.]

III PRIEDAS

Sveikatos dalies rodikliai

Į sveikatos sritį integruoto darbo ir programos rezultatų įtraukimo į nacionalines sveikatos politikos priemones lygis

Europos referencijos centrų tinklų remiamų pacientų skaičius

Bendrų klinikinių sveikatos technologijų įvertinimų Paramos gavėjų (specialistų, piliečių, pacientų), kuriems poveikio turi programos rezultatai, skaičius [157 pakeit.]

Perimtos geriausios patirties pavyzdžių Bendrų klinikinių sveikatos technologijų įvertinimų skaičius [158 pakeit.]

Programos rezultatų įtraukimo į nacionalinę sveikatos politiką laipsnis, remiantis klausimynu, pagrįstu padėtimi iki programos įgyvendinimo ir ją įgyvendinus. Perimtos geriausios patirties pavyzdžių skaičius [159 pakeit.]

4a.

Programos rezultatų panaudojimo regioninėje ir nacionalinėje sveikatos politikoje arba priemonėse laipsnis, vertinant pagal patvirtintus metodus. [160 pakeit.]

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 116

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	64 metai 2021m. kovo 31d.

	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos Parlamentas
	2019 m. balandžio 4 d., ketvirtadienis
2021/C 116/01	2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atliekų tvarkymo (2019/2557(RSP))	2
2021/C 116/02	2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija kuria prašoma, kad Teisingumo Teismas pateiktų nuomonę dėl to, ar pasiūlymai dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo suderinami su Sutarčių nuostatomis, ir dėl prisijungimo prie šios konvencijos procedūros (2019/2678(RSP))	7
2021/C 116/03	2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl asmeninės pensijos produktų, tarp jų ir visos Europos asmeninės pensijos produkto, apmokestinimo tvarkos (2018/2002(INI))	9

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Parlamentas
	2019 m. balandžio 4 d., ketvirtadienis
2021/C 116/04	2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Georgioso Epitideioso (Georgios Epitideios) imunitetą (2018/2268(IMM))	10
2021/C 116/05	2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Lamproso Fountouliso (Lampros Fountoulis) imunitetą (2018/2269(IMM))	12
2021/C 116/06	2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Eleftherioso Synadinoso (Eleftherios Synadinos) imunitetą (2018/2270(IMM))	14

	III Parengiamieji aktai
	Europos Parlamentas
	2019 m. balandžio 4 d., ketvirtadienis
2021/C 116/07	Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2019 m. kovo 28 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl datos, iki kurios sandorio šalys gali toliau taikyti savo rizikos valdymo procedūras tam tikroms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2251, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (C(2019)02530 – 2019/2679(DEA))	16
2021/C 116/08	Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2019 m. kovo 28 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl tam tikrų rūšių sutarčių tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo datos iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2205, Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/592 ir Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1178, kuriais papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (C(2019)02533 – 2019/2680(DEA))	18
2021/C 116/09	P8_TA(2019)0336 Trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašų nustatymas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (COM(2018)0745 – C8-0483/2018 – 2018/0390(COD)) P8_TC1-COD(2018)0390 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1806, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus	20
2021/C 116/10	2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2019)0151 – C8-0131/2019 – 2019/0056(NLE))	21
2021/C 116/11	P8_TA(2019)0339 Vykdymo užtikrinimo reikalavimai ir konkrečios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės (COM(2017)0278 – C8-0170/2017 – 2017/0121(COD)) P8_TC1-COD(2017)0121 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) …/…, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) [764 pakeit.]	22
2021/C 116/12	P8_TA(2019)0340 Kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmė, minimalios pertraukos ir poilsio laikotarpiai ir vietos nustatymas tachografais ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Reglamente (EB) Nr. 561/2006 nustatyti būtiniausi reikalavimai dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių ir Reglamente (ES) Nr. 165/2014 nustatyti reikalavimai dėl vietos nustatymo tachografais (COM(2017)0277 – C8-0167/2017 – 2017/0122(COD)) P8_TC1-COD(2017)0122 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/…, kuriuo iš dalies keičiami Reglamente (EB) Nr. 561/2006 nustatyti būtiniausi reikalavimai dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių ir Reglamente (ES) Nr. 165/2014 nustatyti reikalavimai dėl vietos nustatymo tachografais	43
2021/C 116/13	P8_TA(2019)0341 Priderinimas prie kelių transporto sektoriaus pokyčių ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, derinant prie sektoriaus pokyčių, iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 ir Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 (COM(2017)0281 – C8-0169/2017 – 2017/0123(COD)) P8_TC1-COD(2017)0123 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/…, kuriuo, derinant prie sektoriaus pokyčių, iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 ir Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 (Tekstas svarbus EEE)	59
2021/C 116/14	P8_TA(2019)0342 Gamtinių dujų vidaus rinkos bendrosios taisyklės ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (COM(2017)0660 – C8-0394/2017 – 2017/0294(COD)) P8_TC1-COD(2017)0294 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių	79
2021/C 116/15	P8_TA(2019)0343 Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (COM(2018)0390 – C8-0270/2018 – 2018/0210(COD)) P8_TC1-COD(2018)0210 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl Europos jūrų reikalų, žvejybos ir žuvininkystės akvakultūros fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 [1 pakeit.]	81
2021/C 116/16	P8_TA(2019)0344 Daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas (COM(2018)0115 – C8-0104/2018 – 2018/0050(COD)) P8_TC1-COD(2018)0050 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014	139
2021/C 116/17	P8_TA(2019)0345 Sąjungos piliečiams išduodamų tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimas ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo (COM(2018)0212 – C8-0153/2018 – 2018/0104(COD)) P8_TC1-COD(2018)0104 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo	142
2021/C 116/18	P8_TA(2019)0346 Kelių infrastruktūros saugumo valdymas ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (COM(2018)0274 – C8-0196/2018 – 2018/0129(COD)) P8_TC1-COD(2018)0129 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo	144
2021/C 116/19	P8_TA(2019)0347 Visos Europos asmeninės pensijos produktas (PEPP) ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP) (COM(2017)0343 – C8-0219/2017 – 2017/0143(COD)) P8_TC1-COD(2017)0143 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP)	146
2021/C 116/20	P8_TA(2019)0348 Tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (COM(2017)0253 – C8-0137/2017 – 2017/0085(COD)) P8_TC1-COD(2017)0085 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES	148
2021/C 116/21	P8_TA(2019)0349 Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM(2018)0324 – C8-0178/2018 – 2018/0136(COD)) P8_TC1-COD(2018)0136 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų	150
2021/C 116/22	P8_TA(2019)0350 Europos socialinis fondas+ (ESF+) ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio fondo + (ESF+) (COM(2018)0382 – C8-0232/2018 – 2018/0206(COD)) P8_TC1-COD(2018)0206 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl Europos socialinio fondo + (ESF+)	162
2021/C 116/23	P8_TA(2019)0351 Akcizais apmokestinamų prekių judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimas ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl akcizais apmokestinamų prekių judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimo (nauja redakcija) (COM(2018)0341 – C8-0215/2018 – 2018/0187(COD)) P8_TC1-COD(2018)0187 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2019/… dėl akcizais apmokestinamų prekių judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimo (nauja redakcija)	215
2021/C 116/24	P8_TA(2019)0352 Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinis naudojimas ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (nauja redakcija) (COM(2018)0234 – C8-0169/2018 – 2018/0111(COD)) P8_TC1-COD(2018)0111 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (nauja redakcija)	217
2021/C 116/25	P8_TA(2019)0353 Daugiametis Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo planas ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl daugiamečio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1967/2006 ir (ES) 2017/2107 (COM(2018)0229 – C8-0162/2018 – 2018/0109(COD)) P8_TC1-COD(2018)0109 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl daugiamečio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107	219
2021/C 116/26	P8_TA(2019)0354 Minimalus jūrininkų rengimas ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo ir panaikinama Direktyva 2005/45/EB (COM(2018)0315 – C8-0205/2018 – 2018/0162(COD)) P8_TC1-COD(2018)0162 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo ir panaikinama Direktyva 2005/45/EB dėl valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų abipusio pripažinimo	221
2021/C 116/27	P8_TA(2019)0355 2021–2023 m. metinio išankstinio finansavimo koregavimas ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl 2021–2023 m. metinio išankstinio finansavimo koregavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (COM(2018)0614 – C8-0396/2018 – 2018/0322(COD)) P8_TC1-COD(2018)0322 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo dėl 2021–2023 m. metinio išankstinio finansavimo koregavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013	223
2021/C 116/28	P8_TA(2019)0356 Laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas ***I 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2016/399 nuostatos, susijusios su laikinam vidaus sienų kontrolės atnaujinimui taikomomis taisyklėmis (COM(2017)0571 – C8-0326/2017 – 2017/0245(COD)) P8_TC1-COD(2017)0245 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/…, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2016/399 nuostatos, susijusios su laikinam vidaus sienų kontrolės atnaujinimui taikomomis taisyklėmis	226

Turinys		Puslapis

	EUROPOS PARLAMENTAS 2019–2020 m. SESIJA 2019 m. balandžio 3 ir 4 d. posėdžiai Posėdžių protokolai paskelbti OL C 51, 2021 2 12 . PRIIMTI TEKSTAI	1