ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos
oficialusis leidinys
C 108
Leidimas lietuvių kalba
Informacija ir pranešimai
64 metai
2021m. kovo 26d.
|
ISSN 1977-0960 |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108 |
|
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir pranešimai |
64 metai |
|
Turinys |
Puslapis |
|
|
|
||
|
|
|
|
I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės |
|
|
|
REZOLIUCIJOS |
|
|
|
Europos Parlamentas |
|
|
|
2019 m. kovo 26 d., antradienis |
|
|
2021/C 108/01 |
||
|
2021/C 108/02 |
||
|
|
2019 m. kovo 27 d., trečiadienis |
|
|
2021/C 108/03 |
||
|
2021/C 108/04 |
||
|
2021/C 108/05 |
||
|
2021/C 108/06 |
||
|
2021/C 108/07 |
||
|
2021/C 108/08 |
||
|
|
2019 m. kovo 28 d., ketvirtadienis |
|
|
2021/C 108/09 |
||
|
2021/C 108/10 |
||
|
2021/C 108/11 |
||
|
|
REKOMENDACIJOS |
|
|
|
Europos Parlamentas |
|
|
|
2019 m. kovo 26 d., antradienis |
|
|
2021/C 108/12 |
||
|
2021/C 108/13 |
||
|
|
2019 m. kovo 28 d., ketvirtadienis |
|
|
2021/C 108/14 |
|
|
II Komunikatai |
|
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI |
|
|
|
Europos Parlamentas |
|
|
|
2019 m. kovo 26 d., antradienis |
|
|
2021/C 108/15 |
|
|
III Parengiamieji aktai |
|
|
|
Europos Parlamentas |
|
|
|
2019 m. kovo 26 d., antradienis |
|
|
2021/C 108/16 |
||
|
2021/C 108/17 |
||
|
2021/C 108/18 |
||
|
2021/C 108/19 |
||
|
2021/C 108/20 |
||
|
2021/C 108/21 |
||
|
2021/C 108/22 |
||
|
2021/C 108/23 |
||
|
2021/C 108/24 |
||
|
2021/C 108/25 |
||
|
2021/C 108/26 |
||
|
2021/C 108/27 |
||
|
2021/C 108/28 |
||
|
2021/C 108/29 |
||
|
2021/C 108/30 |
||
|
2021/C 108/31 |
||
|
|
2019 m. kovo 27 d., trečiadienis |
|
|
2021/C 108/32 |
||
|
2021/C 108/33 |
||
|
2021/C 108/34 |
||
|
2021/C 108/35 |
||
|
2021/C 108/36 |
||
|
2021/C 108/37 |
||
|
2021/C 108/38 |
||
|
2021/C 108/39 |
||
|
2021/C 108/40 |
||
|
2021/C 108/41 |
||
|
2021/C 108/42 |
||
|
2021/C 108/43 |
||
|
2021/C 108/44 |
||
|
2021/C 108/45 |
||
|
2021/C 108/46 |
||
|
2021/C 108/47 |
||
|
2021/C 108/48 |
||
|
2021/C 108/49 |
||
|
|
2019 m. kovo 28 d., ketvirtadienis |
|
|
2021/C 108/50 |
||
|
2021/C 108/51 |
||
|
2021/C 108/52 |
||
|
2021/C 108/53 |
||
|
2021/C 108/54 |
||
|
2021/C 108/55 |
||
|
2021/C 108/56 |
||
|
2021/C 108/57 |
|
Simbolių paaiškinimai
(Procedūra pasirenkama atsižvelgiant į teisės akto projekte pasiūlytą teisinį pagrindą.) Parlamento pakeitimai Naujos teksto dalys žymimos pusjuodžiu kursyvu . Išbrauktos teksto dalys nurodomos simboliu ▌ arba perbraukiamos. Pakeistos teksto dalys nurodomos naują tekstą pažymint pusjuodžiu kursyvu , o ankstesnį nereikalingą tekstą išbraukiant arba perbraukiant. |
|
LT |
|
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/1 |
EUROPOS PARLAMENTAS
2019–2020 m. SESIJA
2019 m. kovo 25–28 d. posėdžiai
Posėdžių protokolai paskelbti OL C 438, 2020 12 18.
2019 m. kovo 26 d. priimti tekstai dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, susijusio su 2017 m. vykdymu, buvo paskelbti OL L 249, 2019 9 27.
PRIIMTI TEKSTAI
I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
REZOLIUCIJOS
Europos Parlamentas
2019 m. kovo 26 d., antradienis
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/2 |
P8_TA(2019)0239
Afrikos kilmės asmenų pagrindinės teisės
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Afrikos kilmės asmenų pagrindinių teisių Europoje (2018/2899(RSP))
(2021/C 108/01)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos antrą ir ketvirtą–septintą preambulės įtraukas, 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 6 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 ir 19 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) paskelbtą antrąjį Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimą (EU-MIDIS II) ir į FRA ataskaitą dėl Afrikos kilmės asmenų patiriamos rasinės diskriminacijos ir rasistinio smurto prieš juos ES (5), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2016 m (6), |
|
— |
atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. birželio mėn. įsteigta ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė, |
|
— |
atsižvelgdamas į Kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą, dėl kurio 2016 m. gegužės 31 d. susitarė Komisija ir svarbiausios IT bendrovės bei kitos platformos ir socialinių tinklų bendrovės, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 3 d. JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 34 dėl Afrikos kilmės asmenų rasinės diskriminacijos, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 23 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 68/237, kuria 2015–2024 m. paskelbti Tarptautiniu Afrikos kilmės asmenų dešimtmečiu, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/16, kurioje pateikiama Afrikos kilmės asmenims skirta Jungtinių Tautų tarptautinio dešimtmečio programa, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2001 m. Pasaulinės konferencijos prieš rasizmą metu priimtą Durbano deklaraciją ir Veiksmų programą, kuriose pripažįstama, kad Afrikos kilmės asmenys susiduria su šimtmečius trunkančiu rasizmu, diskriminacija ir neteisybe, |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (angl. ECRI) bendrąsias politikos rekomendacijas, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 19 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją dėl Europos policijos etikos kodekso (7), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 25 d. Europos Tarybos vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareiškimą: „Afrofobija. Europa turėtų panaikinti šį kolonializmo ir vergų prekybos palikimą“, |
|
— |
atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolą Nr. 12 dėl nediskriminavimo, |
|
— |
atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Afrikos kilmės asmenų pagrindinių teisių Europoje (O-000022/2019 – B8–0016/2019), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį, |
|
A. |
kadangi terminas „Afrikos kilmės asmenys“ taip pat gali būti vartojamas kalbant apie afroeuropiečius, Afrikos europiečius, arba juodaodžius europiečius, Afrikos kilmės Karibų regiono gyventojus, arba juodaodžius Karibų regiono gyventojus, ir juo apibūdinami Afrikos kilmės Europoje gimę ar joje gyvenantys asmenys arba Europos Sąjungos piliečiai; |
|
B. |
kadangi terminais „afrofobija“, „afrifobija“ ir „prieš juodaodžius nukreiptas rasizmas“ apibūdinamas konkrečios formos rasizmas, įskaitant bet kokius smurto ar diskriminacijos aktus, kurį skatina istoriniai piktnaudžiavimo atvejai ir neigiami stereotipai ir dėl kurio Afrikos kilmės asmenys patiria atskirtį ir yra nužmoginami. kadangi Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė pripažino, kad šis reiškinys susijęs su istorinėmis represinėmis kolonializmo ir transatlantinės vergų prekybos struktūromis; |
|
C. |
kadangi Europoje gyvena apytiksliai 15 mln. Afrikos kilmės asmenų (8), tačiau duomenys apie lygybę ES valstybėse narėse renkami nei sistemingai, nei šį procesą grindžiant tapatybės pasirinkimu, o į jį dažnai neįtraukiami migrantų ar trečiosios kartos ir ankstesnių kartų migrantų palikuonys; |
|
D. |
kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) yra dokumentais pagrindusi tai, kad Užsachario Afrikos kilmės mažumos Europoje yra ypač linkusios patirti rasizmą ir diskriminaciją pavojus visose gyvenimo srityse (9); |
|
E. |
kadangi, remiantis pastaruoju antruoju Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimu, kurį atliko Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) (10), per 12 mėnesių iki tyrimo jauni 16–24 metų Afrikos kilmės respondentai dažniau patyrė neapykantos skatinamą priekabiavimą (32 proc.) negu vyresni respondentai, o su priekabiavimu elektroninėje erdvėje dažniausiai susiduria jauni respondentai, tačiau su amžiumi tokio priekabiavimo atvejų mažėja; |
|
F. |
kadangi valstybėse narėse instituciniu lygmeniu vis dar iš esmės nepripažįstami istoriniai su neteisybe afrikiečių ir Afrikos kilmės asmenų atžvilgiu susiję įvykiai, įskaitant pavergimą, priverčiamąjį darbą, rasinį apartheidą, žudynes ir genocidą Europos vykdyto kolonializmo ir transatlantinės vergų prekybos metu, ir už juos neprisiimama atsakomybė; |
|
G. |
kadangi kai kuriose Europos tradicijose įsigalėjusiais diskriminaciniais stereotipais, įskaitant juodaodžių kultūros vaizdavimą pramogų tikslais, įtvirtinami giliai įsišakniję stereotipai apie Afrikos kilmės asmenis, dėl kurių gali padidėti diskriminacija; |
|
H. |
kadangi reikėtų palankai vertinti ir remti svarbų nacionalinių lygybės įstaigų ir Europos lygybės įstaigų tinklo (angl. Equinet) atliekamą darbą; |
|
I. |
kadangi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro Metinėje neapykantos nusikaltimų ataskaitoje (11) nustatyta, kad Afrikos kilmės asmenys dažnai tampa rasistinio smurto objektais, tačiau daugelyje šalių aukoms, atsigaunant nuo smurtinių išpuolių, trūksta teisinės pagalbos ir finansinės paramos; |
|
J. |
kadangi už teisinės valstybės principą ir piliečių pagrindines teises pirmiausia yra atsakingos vyriausybės, taigi ir atsakomybė už smurtą, įskaitant afrofobijos skatinamą smurtą, stebėseną ir jo prevenciją, taip pat nusikaltimų vykdytojų traukimą atsakomybėn taip pat tenka vyriausybėms; |
|
K. |
kadangi esama tik ribotų duomenų apie rasinę diskriminaciją švietimo sistemoje; tačiau, kadangi iš įrodymų matyti, kad Afrikos kilmės vaikai valstybėse narėse mokyklose gauna žemesnius įvertinimus negu baltaodžiai jų bendraklasiai ir Afrikos kilmės vaikai gerokai dažniau nebaigia mokyklos (12); |
|
L. |
kadangi Afrikos kilmės suaugusieji ir vaikai laikomi policijos areštinėje, vis labiau pažeidžiami, nes užregistruojama daug smurto ir mirties atvejų; atsižvelgdamas į tai, kad vykdoma įprastinė rasinio profiliavimo, diskriminacinio pobūdžio „sustabdyk ir apieškok“ metodika ir stebėjimas, egzistuojant piktnaudžiavimu valdžia teisėsaugos srityje ir vykdant nusikalstamumo prevenciją, kovą su terorizmu arba imigracijos kontrolę; |
|
M. |
kadangi esama teisių gynimo diskriminacijos atveju priemonių, taigi reikalinga patikima ir konkreti struktūrinio rasizmo, su kuriuo Europoje susiduria Afrikos kilmės asmenys, mažinimo politika, kuri būtų įgyvendinama tokiose srityse kaip, be kita ko, užimtumas, švietimas, sveikatos priežiūra, baudžiamoji justicija ir dalyvavimas politinėje veikloje, taip pat migracijos ir prieglobsčio politikos ir praktikos poveikis; |
|
N. |
kadangi Afrikos kilmės asmenys Europoje patiria diskriminaciją būsto rinkoje, taip pat teritorinę segregaciją – turi gyventi vietovėse, kuriose gyvena mažas pajamas gaunantys asmenys ir kuriose būstai yra ankšti ir prastos kokybės; |
|
O. |
kadangi, nors Afrikos kilmės asmenys per visą istoriją labai padėjo kurti Europos visuomenę ir kadangi daug jų susiduria su diskriminacija darbo rinkoje; |
|
P. |
kadangi mažesnes pajamas gaunančių Europos gyventojų sluoksniuose Afrikos kilmės asmenys sudaro neproporcingai didelę dalį; |
|
Q. |
kadangi Europos Sąjungoje Afrikos kilmės asmenims itin menkai atstovaujama Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis veikiančiose politinėse ir teisėkūros institucijose; |
|
R. |
kadangi tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu Afrikos kilmės politikai viešojoje erdvėje vis dar susiduria su gėdingais išpuoliais; |
|
S. |
kadangi Afrikos kilmės asmenys susiduria su struktūriniu rasizmu ir diskriminacija, kurie dažnai persipina su kitų formų diskriminacija ir priespauda dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės arba socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitų pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo aplinkybių, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; |
|
T. |
kadangi dažnėjantys su afrofobija susiję išpuoliai Europoje pastaruoju metu buvo tiesiogiai nukreipiami į trečiųjų šalių piliečius, ypač pabėgėlius ir migrantus; |
|
1. |
ragina valstybes nares ir ES institucijas pripažinti, kad Afrikos kilmės asmenys dažniausiai susiduria su rasizmu, diskriminacija ir ksenofobija, taip pat su nevienodomis žmogaus ir pagrindinėmis teisėmis apskritai, t. y. struktūriniu rasizmu ir tai, kad jie turi teisę į apsaugą nuo šių skirtumų tiek kaip atskiri asmenys, tiek ir kaip grupės, įskaitant pozityvias priemones siekiant skatinti ir visapusiškai bei vienodai naudotis savo teisėmis; |
|
2. |
mano, kad aktyvus ir prasmingas Afrikos kilmės asmenų dalyvavimas socialinėje, ekonominėje, politinėje ir kultūrinėje veikloje yra labai svarbus siekiant kovoti su afrofobijos reiškiniu ir užtikrinti jų įtrauktį Europoje; |
|
3. |
ragina Komisiją parengti ES Afrikos kilmės asmenų socialinės įtraukties ir integracijos nacionalinių strategijų planą; |
|
4. |
griežtai smerkia bet kokius fizinius ar žodinius išpuolius prieš Afrikos kilmės asmenis tiek asmeninėje, tiek viešojoje aplinkoje; |
|
5. |
ragina ES institucijas ir valstybes nares oficialiai pripažinti ir minėti Afrikos kilmės asmenų istorinius įvykius Europoje, įskaitant praeityje įvykdytą ir dabartinę neteisybę ir nusikaltimus žmoniškumui, pavyzdžiui, vergiją ir transatlantinę vergų prekybą, arba nusikaltimus, padarytus Europos kolonializmo metu, taip pat didelius Afrikos kilmės asmenų pasiektus laimėjimus ir teigiamą indėlį, šiuo tikslu tiek ES, tiek ir nacionaliniu lygmenimis oficialiai minint Tarptautinę vergijos ir transatlantinės vergų prekybos aukų atminimo dieną ir pradedant skelbti Juodaodžių istorijos mėnesius; |
|
6. |
ragina valstybes nares ir Europos institucijas oficialiai minėti tarptautinį JT Afrikos kilmės žmonių dešimtmetį ir imtis veiksmingų priemonių jo veiklos programai įgyvendinti vadovaujantis pripažinimo, teisingumo ir vystymosi principais; |
|
7. |
primena, kad kai kurios valstybės narės imasi priemonių, siekdamos prasmingai ir veiksmingai atlyginti žalą už praeityje Afrikos kilmės asmenims įvykdytą neteisybę ir nusikaltimus žmoniškumui, atsižvelgdamos į ilgalaikį jų poveikį dabartiniais laikais; |
|
8. |
ragina ES institucijas ir likusias valstybes nares vadovautis šiuo pavyzdžiu, kuris gali atimti tam tikrų formų žalos atlyginimą, pavyzdžiui, viešą atsiprašymą ir pavogtų artefaktų grąžinimą jų kilmės šalims; |
|
9. |
ragina valstybes nares išslaptinti savo kolonijinius archyvus; |
|
10. |
ragina ES institucijas ir jos valstybes nares stengtis sistemingai kovoti su etnine diskriminacija ir neapykantos nusikaltimais ir kartu su kitais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais parengti veiksmingas, įrodymais grindžiamas teisinio ir politinio atsako į šiuos reiškinius priemones; mano, kad, jei būtų renkami duomenys apie etninę diskriminaciją ir neapykantos nusikaltimus, tai turėtų būti daroma tik siekiant nustatyti ksenofobijos ir diskriminacinių kalbų bei veiksmų priežastis ir kovoti su šiais reiškiniais, vadovaujantis nacionalinėmis teisinėmis sistemomis ir ES duomenų apsaugos teisės aktais; |
|
11. |
ragina valstybes nares rengti nacionalines kovos su rasizmu strategijas, kuriomis būtų gerinama Afrikos kilmės asmenų padėtis tokiose srityse kaip švietimas, aprūpinimas būstu, sveikatos priežiūra, užimtumas, viešosios tvarkos palaikymas, socialinės paslaugos ir teisingumo sistema bei dalyvavimas ir atstovavimas politinėje veikloje; ragina Afrikos kilmės asmenis dalyvauti televizijos programose ir kituose žiniasklaidos kanaluose, siekiant tinkamai spręsti atstovavimo Afrikos kilmės asmenims ir sektinų pavyzdžių Afrikos kilmės vaikams trūkumo problemas; |
|
12. |
pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį, atliekamą kovojant su rasizmu ir diskriminacija, ir ragina Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis didinti visuomeninėms organizacijoms skiriamą finansinę paramą; |
|
13. |
ragina Komisiją savo dabartinėse finansavimo programose ir kitu daugiamečiu laikotarpiu skirti dėmesio Afrikos kilmės asmenims; |
|
14. |
Ragina Komisiją atitinkamose savo tarnybose sudaryti specialią darbo grupę, itin daug dėmesio skiriant afrofobijos klausimams; |
|
15. |
reikalauja, kad valstybės narės įgyvendintų ir tinkamai vykdytų Tarybos pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, visų pirma diskriminacija dėl rasės, pilietybės ar etninės kilmės grindžiamus nusikaltimų motyvus laikytų sunkinančiomis aplinkybėmis, siekiant užtikrinti, kad prieš Afrikos kilmės asmenis vykdomi neapykantos nusikaltimai būtų užregistruojami ir ištiriami, o jų vykdytojai – patraukiami atsakomybėn ir nubaudžiami; |
|
16. |
ragina valstybes nares veiksmingai reaguoti į neapykantos nusikaltimus, be kita ko, ištirti diskriminacija dėl rasės, pilietybės ar etninės kilmės grindžiamus nusikaltimų motyvus ir užtikrinti, kad neapykantos nusikaltimai prieš Afrikos kilmės asmenis būtų registruojami, tiriami, juos padarę asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiami; |
|
17. |
ragina valstybes nares visų baudžiamosios teisėsaugos procedūrų metu, taip pat taikant kovos su terorizmu ir imigracijos kontrolės priemones nebesinaudoti rasiniu arba etniniu profiliavimu ir oficialiai pripažinti neteisėtos diskriminacijos ir smurto praktiką bei kovoti su šiais reiškiniais organizuojant valdžios institucijų mokymą kovos su rasizmu ir diskriminacija klausimais; |
|
18. |
ragina valstybes nares pasmerkti rasistines ir afrofobija grindžiamas tradicijas ir nuo jų atgrasyti; |
|
19. |
ragina valstybes nares savo baudžiamosios justicijos ir švietimo sistemose bei socialinėse tarnybose stebėti diskriminaciją dėl rasės ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti vienodą teisingumą ir gerinti teisėsaugos institucijų ir mažumų bendruomenių tarpusavio santykius, užtikrinti vienodas švietimo galimybes ir gerinti švietimo įstaigų ir mažumų bendruomenių tarpusavio santykius ir užtikrinti vienodas galimybes gauti socialines paslaugas ir gerinti socialines paslaugas teikiančių institucijų ir mažumų bendruomenių tarpusavio santykius, visų pirma santykius su juodaodžių bendruomenėmis ir Afrikos kilmės asmenimis; |
|
20. |
ragina valstybes nares užtikrinti, kad Afrikos kilmės suaugusieji ir vaikai turėtų vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą ir priežiūrą be diskriminacijos ir segregacijos, o prireikus užtikrinti tinkamas paramos mokymuisi priemones; ragina valstybes nares Afrikos kilmės asmenų istoriją įtraukti į mokymo programas ir pateikti išsamią kolonializmo ir vergijos apžvalgą, kurioje būtų pripažįstamas istorinis ir šiuolaikinis neigiamas jų poveikis Afrikos kilmės asmenims, taip pat užtikrinti, kad mokytojai būtų tinkamai parengiami šiai užduočiai ir pakankamai pasirengę suvaldyti įvairovę klasėje; |
|
21. |
ragina ES institucijas ir valstybes nares skatinti ir remti Afrikos kilmės asmenims skirtas užimtumo, verslumo ir ekonominio įgalėjimo sričių iniciatyvas, kad būtų galima mažinti vidurkį viršijantį Afrikos kilmės asmenų nedarbo lygį ir diskriminaciją darbo rinkoje su kuria jie susiduria; |
|
22. |
ragina valstybes nares spręsti Afrikos kilmės asmenų diskriminacijos būsto rinkoje problemą ir imtis konkrečių žingsnių mažinant nelygybę įsigyjant būstą, o taip pat užtikrinant galimybes įsigyti tinkamą būstą; |
|
23. |
ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir esamą praktiką, užtikrinti saugius ir teisėtus migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų atvykimo į ES būdus; |
|
24. |
ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą veiksmingai užtikrinti, kad organizacijoms arba grupuotėms, dalyvaujančioms pavergiant juodaodžius ir Afrikos migrantus, prekiaujant jai, juos kankinant prievartaujant arba siejamoms su tokia neteisėta veikla, nebūtų skiriamos jokios ES lėšos ir parama ir su jomis nebūtų bendradarbiaujama; |
|
25. |
ragina Europos institucijas patvirtinti darbo jėgos įvairovės ir įtraukties strategiją, kuria būtų nustatomas etninių ir rasinių mažumų dalyvavimo jų darbo rinkoje strateginis planas, kuriuo būtų papildomos šiuo metu dedamos pastangos; |
|
26. |
ragina Europos partijas ir politinius fondus, taip pat visais ES lygmenimis veikiančius parlamentus remti ir plėtoti iniciatyvas, kuriomis Afrikos kilmės asmenys skatinami dalyvauti politinėje veikloje; |
|
27. |
ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais subjektais, pavyzdžiui, su ESBO, JT, Afrikos Sąjunga ir Europos Taryba, taip pat su kitais tarptautiniais partneriais, kad su afrofobija būtų kovojama tarptautiniu lygmeniu; |
|
28. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai. |
(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
(2) OL L 303, 2000 12 02, p. 16.
(3) OL L 328, 2008 12 6, p. 55.
(4) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(5) 2018 m. lapkričio mėn. ataskaita „Būti juodaodžiu Europoje“, apibrėžianti atrinktus ES MIDIS II rezultatus.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0056.
(7) https://search.coe.int/cm/Pages/result_details.aspx?ObjectID=09000016805e297e
(8) Žr. Europos kovos su rasizmu tinkle „Afrofobija Europoje – Šešėlinis Europos tinklo kovai prieš rasizmą (angl. ENAR) pranešimas 2014-15, 2015“, kurį galima rasti adresu: http://www.enar-eu.org/IMG/pdf/shadowreport_afrophobia_final_with_corrections.pdf
(9) Žr. 2017 m. antrąjį Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimą (EU-MIDIS II), pateikiamą adresu: http://fra.europa.eu/en/publication/2017/eumidis-ii-main-results
(10) Ten pat.
(11) Žr. naujausią 2016 m. paskelbtą ataskaitą, pateikiamą adresu: http://hatecrime.osce.org/2016-data
(12) FRA nuomonė Nr. 11.
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/8 |
P8_TA(2019)0240
Pranešimas finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo (2018/2121(INI))
(2021/C 108/02)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 4 ir 13 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107, 108, 113, 115 ir 116 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą dėl Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (TAX3) sudarymo ir jo įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės nustatymo (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. TAXE komiteto rezoliuciją (2) ir 2016 m. liepos 6 d. TAX2 komiteto rezoliuciją (3) dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į Tyrimo komiteto pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais išvadas, kurios Tarybai ir Komisijai buvo pateiktos 2017 m. gruodžio 13 d. (5), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos veiksmus, kurių ji ėmėsi atsižvelgdama į kiekvieną iš pirmiau išvardytų Parlamento rezoliucijų (6), |
|
— |
atsižvelgdamas į daugybę tyrimų žurnalistų atskleistų faktų, pavyzdžiui, į „LuxLeaks“, Panamos dokumentus, „Rojaus dokumentus“, ir į pastaruoju metu kilusius „cum-ex“ skandalus, taip pat pinigų plovimo atvejus, į kuriuos visų pirma įsivėlę Danijos, Estijos, Vokietijos, Latvijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės bankai, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją „Cum-ex“ skandalas: finansinis nusikalstamumas ir dabartinės teisinės sistemos spragos (7)“, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją „Tiriamosios žurnalistikos apsauga Europoje: Slovakijos žurnalistų Jano Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis“ (8), |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos parengtus tyrimus „Pilietybės įsigijimo investuojant (CBI) ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant (RBI) sistemos ES: dabartinė padėtis, problemos ir poveikis“, „Pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo rizika laisvuosiuose uostuose ir muitinės sandėliuose“ ir „Priedangos įmonių apžvalga Europos Sąjungoje“ (9), |
|
— |
atsižvelgdamas į tyrimą „Sukčiavimas PVM srityje: ekonominis poveikis, problemos ir politikos klausimai“ (10), tyrimą „Kriptovaliutos ir blokų grandinė. Teisinis kontekstas ir su finansiniais nusikaltimais, pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu susiję padariniai“ ir tyrimą „Skaitmeninimo poveikis tarptautinių mokesčių klausimams“ (11), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos tyrimus agresyvaus mokesčių planavimo rodiklių tema (12), |
|
— |
atsižvelgdamas į įrodymus, kuriuos TAX3 komitetas surinko surengęs 34 klausymus su ekspertais arba keisdamasis nuomonėmis su Komisijos nariais ir ministrais ir per misijas į Vašingtoną, Rygą, Meno Salą, Estiją ir Daniją, |
|
— |
atsižvelgdamas į modernizuotą ir patikimesnę pelno mokesčio sistemą, pradėtą taikyti per šią kadenciją, visų pirma į kovos su mokesčių vengimu direktyvas (ATAD I (13) ir ATAD II (14)) ir Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAB) peržiūras (15), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus, kurie dar nepriimti, visų pirma dėl B(K)PMB (16), skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo dokumentų rinkinio (17) ir viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo (CBCR) (18), taip pat į Parlamento poziciją dėl šių dokumentų, |
|
— |
atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl verslo apmokestinimo elgesio kodekso (EK grupės) ir į reguliarias grupės ataskaitas ECOFIN tarybai, |
|
— |
atsižvelgdamas į Tarybos parengtą mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą, priimtą 2017 m. gruodžio 5 d. ir iš dalies pakeistą remiantis nuolatine trečiųjų šalių įsipareigojimų stebėsena, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 21 d. Komisijos komunikatą dėl naujų reikalavimų dėl kovos su mokesčių vengimu ES teisės aktuose, kuriais visų pirma reglamentuojamos finansavimo ir investavimo operacijos (C(2018)1756), |
|
— |
atsižvelgdamas į vykstantį PVM sistemos, visų pirma galutinės PVM sistemos, modernizavimą, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją „Galutinės PVM sistemos kūrimas ir kova su sukčiavimu PVM“ (19), |
|
— |
atsižvelgdamas į neseniai priimtą naują ES kovos su pinigų plovimu sistemą, visų pirma po to, kai buvo priimtos Ketvirtoji ir Penktoji kovos su pinigų plovimu direktyvos (AMLD4 (20) ir AMLD5 (21)), kurios yra Kovos su pinigų plovimu direktyvos peržiūros rezultatas, |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pradėtas pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš 28 valstybes nares, vykdomas dėl to, kad jos į nacionalinę teisę tinkamai neperkėlė AMLD 4, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. Komisijos kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų planą (COM(2016)0050) (22), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Finansų įstaigoms skirtos Sąjungos prudencinės ir kovos su pinigų plovimu priežiūros sistemos stiprinimas“ (COM(2018)0645), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliucija dėl būtinybės skubos tvarka ES lygmeniu sudaryti trečiųjų šalių juodąjį sąrašą pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą (23); |
|
— |
atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Sąjungos finansinės žvalgybos padalinių platformos (ES FŽP platforma) analitinę apžvalgą ir trūkumų analizę ES FŽP įgaliojimų ir kliūčių gauti informaciją bei keistis ja tema, taip pat į 2017 m. birželio 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl ES finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo gerinimo (SWD(2017)0275), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) ir Komisijos rekomendaciją Maltos finansinės žvalgybos analizės padaliniui dėl veiksmų, būtinų siekiant laikytis Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu direktyvos, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 7 d. TAX3 komiteto pirmininko laišką Maltos nuolatiniam atstovui ES Jo ekselencijai Danieliui Azzopardi, kuriame prašoma pateikti paaiškinimų apie bendrovę „17 Black“, |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos vykdomus valstybės pagalbos tyrimus ir sprendimus (24), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 23 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (COM(2018)0218); |
|
— |
atsižvelgdamas į susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos projektą; |
|
— |
atsižvelgdamas į Politinę deklaraciją, kuria nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai; |
|
— |
atsižvelgdamas į įvairių aukščiausiojo lygio G7, G8 ir G20 susitikimų, susijusių su tarptautinio apmokestinimo klausimais, rezultatus, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Adis Abebos veiksmų darbotvarkės, |
|
— |
atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos komisijos (ASK) ir JT Afrikos ekonomikos komisijos (UNECA) finansų, planavimo ir ekonominės plėtros ministrų konferencijos bendru užsakymu parengtą Aukšto lygio komisijos neteisėtų finansinių srautų iš Afrikos klausimais ataskaitą, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ (COM(2016)0024), kuriame Komisija taip pat ragina pirmauti rodant pavyzdį, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų (25) ir į 2019 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir mokesčių politikos ES (26); |
|
— |
primena Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigą visuomet laikytis teisės aktų, susijusių su teise į privatų gyvenimą; |
|
— |
atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 23 d. Komisijos ataskaitą „Investuotojų pilietybės ir leidimo gyventi schemos Europos Sąjungoje“ (COM(2019)0012), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 15 d. Komisijos komunikatą „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“ (COM(2019)0008), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „ES vystymosi partnerystės ir tarptautinių mokesčių susitarimų keliami iššūkiai“, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais pranešimą (A8-0170/2019), |
1. Bendroji įžanga ir padėties aprašymas
1.1. Pokyčiai
|
1. |
teigia, kad esamos mokesčių taisyklės dažnai atsilieka nuo vis didėjančios ekonomikos spartos; primena, kad dauguma dabartinių tarptautinių ir nacionalinių mokesčių taisyklių buvo sukurtos 20-ojo amžiaus pradžioje; teigia, kad reikia skubiai ir nuolat pertvarkyti tas taisykles, kad tarptautinės, ES ir nacionalinės mokesčių sistemos būtų tinkamos spręsti 21-ojo amžiaus ekonominius, socialinius ir techninius uždavinius; atkreipia dėmesį į tai, jog plačiai sutariama, kad dabartinės mokesčių sistemos ir apskaitos metodai nėra pakankami, kad neatsiliktų nuo šių pokyčių ir užtikrintų, kad visi rinkos dalyviai mokėtų teisingą mokesčių dalį; |
|
2. |
pabrėžia, kad Europos Parlamentas labai prisidėjo – ypač TAXE, TAX2 (27) ir TAX3 specialiųjų komitetų, PANA tyrimo komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komiteto darbu – prie kovos su finansiniais nusikaltimais, mokesčių slėpimu ir vengimu, kurie išaiškėjo, be kita ko, kilus „LuxLeaks“, Panamos dokumentų, „Rojaus dokumentų“, futbolo žaidėjų duomenų, Bahamų duomenų nutekėjimo ir „cum-ex“ skandalams; |
|
3. |
palankiai vertina tai, kad per šią savo kadenciją Komisija pateikė 26 pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama užpildyti tam tikras spragas, sustiprinti kovą su finansiniais nusikaltimais ir agresyviu mokesčių planavimu ir padidinti mokesčių surinkimo veiksmingumą ir apmokestinimo teisingumą; labai apgailestauja dėl nepakankamos Taryboje padarytos pažangos rengiant pagrindines pelno mokesčio reformos iniciatyvas, kurios dar nėra užbaigtos dėl tikros politinės valios trūkumo; ragina greitai priimti ES iniciatyvas, kurios dar nėra užbaigtos, ir įdėmiai stebėti įgyvendinimą siekiant užtikrinti veiksmingumą ir tinkamą vykdymo užtikrinimą, kad būtų atsižvelgta į mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo įvairiapusiškumą; |
|
4. |
primena, kad mokesčių jurisdikciją turintys subjektai kontroliuoja tik su savo teritorija susijusius mokestinius klausimus, o ekonominiai srautai ir kai kurie mokesčių mokėtojai, pvz., tarptautinės įmonės (TĮ) ir daug grynųjų lėšų turintys asmenys (angl. high net worth individuals, HNWI), veikia pasauliniu mastu; |
|
5. |
pabrėžia, kad norint apibrėžti mokesčio bazę reikia būti susidarius visapusišką vaizdą apie mokesčių mokėtojo padėtį, įskaitant už tam tikro mokesčių jurisdikciją turinčio subjekto ribų esančius komponentus, ir nustatyti, kuriam jurisdikciją turinčiam subjektui priklauso atitinkami komponentai; pažymi, kad siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo ir visiško neapmokestinimo, tokias mokesčių bazes taip pat reikia paskirstyti tarp mokesčių jurisdikcijų; patvirtina, kad pirmenybę reikėtų teikti visiško neapmokestinimo panaikinimui, taip pat užtikrinti, kad būtų išspręstas dvigubo apmokestinimo klausimas; |
|
6. |
mano, kad visos ES institucijos, taip pat valstybės narės turėtų stengtis piliečiams paaiškinti apie mokesčių srityje atliekamą darbą ir veiksmus, kurių buvo imtasi sprendžiant esamas problemas ir šalinant spragas; mano, kad ES turi priimti plataus masto strategiją, pagal kurią, įgyvendindama atitinkamą politiką, ES padėtų valstybėms narėms pereiti nuo dabartinių žalingų mokesčių sistemų prie mokesčių sistemos, kuri būtų suderinama su ES teisine sistema ir atitiktų ES sutarčių dvasią; |
|
7. |
pažymi, kad labai pagausėjo ekonominių srautų (28) ir galimybių keisti gyvenamąją vietą mokesčių tikslais; įspėja, kad kai kurie nauji reiškiniai (29) yra neskaidrūs patys savaime arba skatina neskaidrumą, sudarydami sąlygas mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui, agresyviam mokesčių planavimui ir pinigų plovimui; |
|
8. |
apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės iš kitų valstybių narių pasisavina mokesčio bazę, pritraukdamos kitur gautą pelną, taip suteikdamos galimybę bendrovėms dirbtinai sumažinti savo mokesčio bazę; pabrėžia, kad ši praktika ne tik pažeidžia ES solidarumo principą, bet ir lemia turto perskirstymą tarptautinių įmonių ir jų akcininkų naudai ES piliečių sąskaita; remia svarbų akademikų ir žurnalistų atliekamą darbą, nes jie padeda viešai atskleisti šią praktiką; |
1.2. Apmokestinimo tikslas ir mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, žalingos mokesčių praktikos ir pinigų plovimo poveikis Europos visuomenei
|
9. |
mano, kad sąžiningas apmokestinimas ir ryžtinga kova su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu yra labai svarbūs kuriant teisingą visuomenę ir stiprią ekonomiką, kartu ginant visuomenės sutartį ir teisinę valstybę; pažymi, kad teisinga ir veiksminga apmokestinimo sistema yra labai svarbi siekiant kovoti su nelygybe ne tik finansuojant viešąsias išlaidas socialiniam judumui remti, bet ir mažinant pajamų nelygybę; pabrėžia, kad mokesčių politika gali turėti didelę įtaką sprendimams dėl užimtumo, investicijų lygiui ir įmonių norui plėstis; |
|
10. |
pabrėžia, kad skubiausias prioritetas – sumažinti dėl mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, agresyvaus mokesčių planavimo ir pinigų plovimo susidarantį mokesčių atotrūkį ir šių reiškinių poveikį nacionaliniams biudžetams ir ES biudžetui, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir teisingumą mokesčių srityje visiems mokesčių mokėtojams, kovoti su nelygybės didėjimu ir stiprinti pasitikėjimą demokratiniu politikos formavimu užtikrinant, kad sukčiautojai neturėtų konkurencinės mokestinės naudos, palyginti su sąžiningais mokesčių mokėtojais; |
|
11. |
pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti ES ir nacionalinius biudžetus nuo nuostolių dėl nesumokėtų mokesčių, labai svarbios bendros pastangos; atkreipia dėmesį į tai, kad tik veiksmingai surinkusios visus mokesčius valstybės gali teikti, be kita ko, kokybiškas viešąsias paslaugas, įskaitant prieinamą švietimą, sveikatos priežiūrą ir būstą, saugumą, nusikalstamumo kontrolę ir reagavimą į nelaimes, socialinę apsaugą ir rūpybą, profesinių ir aplinkos apsaugos standartų vykdymo užtikrinimą, kovą su klimato kaita, lyčių lygybės skatinimą, viešąjį transportą ir pagrindinę infrastruktūrą siekiant skatinti ir prireikus stabilizuoti socialiniu požiūriu subalansuotą vystymąsi, kad būtų siekiama darnaus vystymosi tikslų; |
|
12. |
mano, kad naujausi pokyčiai apmokestinimo ir mokesčių surinkimo srityje, dėl kurių nuo turto apmokestinimo pereita prie pajamų apmokestinimo, nuo pajamų iš kapitalo prie darbo pajamų ir vartojimo apmokestinimo, nuo tarptautinių įmonių prie mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir nuo finansinio sektoriaus prie realiosios ekonomikos apmokestinimo, neproporcingai paveikė moteris ir mažas pajamas gaunančius asmenis, kurie paprastai labiau priklauso nuo darbo pajamų ir didesnę pajamų dalį išleidžia vartojimui (30); pažymi, kad labiausiai mokesčius slepia turtingiausieji (31); ragina Komisiją savo pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų mokesčių ir kovos su pinigų plovimu srityse apsvarstyti poveikį socialiniam vystymuisi, įskaitant lyčių lygybę ir kitas pirmiau minėtas politikos sritis; |
1.3. Su operacijomis grynaisiais pinigais susijusi rizika ir nauda
|
13. |
pabrėžia, kad, nepaisant operacijų grynaisiais pinigais naudos, pvz., prieinamumo ir spartos, jos ir toliau kelia labai didelę pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo, įskaitant sukčiavimą PVM, riziką; pažymi, kad keletas valstybių narių jau taiko mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimus; taip pat pažymi, kad, nors taisyklės dėl grynųjų pinigų kontrolės prie ES išorės sienų buvo suderintos, tačiau valstybėse narėse taikomos nevienodos grynųjų pinigų judėjimo ES teritorijoje taisyklės; |
|
14. |
pažymi, kad dėl šių priemonių nevientisumo ir skirtingumo gali būti sutrikdytas tinkamas vidaus rinkos veikimas, todėl ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl Europos mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimų, kartu išlaikant grynuosius pinigus kaip mokėjimo priemonę; be to, pažymi, kad didelio nominalo euro banknotai kelia didesnę pinigų plovimo riziką; palankiai vertina tai, kad 2016 m. Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė, kad nebeleis naujų 500 EUR nominalo banknotų (nors atsargų likutis išlieka teisėta atsiskaitymo priemonė); ragina ECB parengti tvarkaraštį, pagal kurį būtų laipsniškai nutrauktos galimybės naudoti 500 eurų banknotus; |
1.4. Kiekybinis vertinimas
|
15. |
pabrėžia, kad dėl mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo nacionaliniai biudžetai ir Europos Sąjungos biudžetas praranda išteklių (32); pripažįsta, kad nėra lengva kiekybiškai įvertinti šiuos nuostolius; tačiau pažymi, kad sugriežtinti skaidrumo reikalavimai ne tik suteiktų galimybę pateikti geresnius duomenis, bet ir padėtų mažinti neskaidrumą; |
|
16. |
pažymi, kad keliais vertinimais siekta kiekybiškai įvertinti nuostolių dėl mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo mastą; primena, kad dėl duomenų pobūdžio ar jų trūkumo nė vienas iš jų pats savaime nesuteikia pakankamai plataus vaizdo; pažymi, kad kai kurie naujausi vertinimai papildo vieni kitus, nes remiasi skirtingomis, tačiau viena kitą papildančiomis metodikomis; |
|
17. |
pažymi, kad Komisijai skaičiuojant ES PVM atotrūkį, kol kas tik penkiolika valstybių narių rengia savo nacionalinių mokesčių atotrūkio vertinimus; ragina kiekvieną valstybę narę vadovaujant Komisijai išsamiai apskaičiuoti mokesčių atotrūkį neapsiribojant tik PVM ir įtraukiant visų mokestinių paskatų išlaidų įvertinimą; |
|
18. |
vėl apgailestauja dėl to, kad „trūksta patikimų ir nešališkų statistinių duomenų apie mokesčių vengimo ir slėpimo mastą[, ir] pabrėžia, kad svarbu kurti tinkamą ir skaidrią metodiką siekiant kiekybiškai įvertinti šių reiškinių mastą, taip pat jų poveikį šalių viešiesiems finansams, ekonominei veiklai ir valstybės investicijoms“ (33); pabrėžia, kad siekiant užtikrinti statistinių duomenų patikimumą svarbus politinis ir finansinis statistikos institucijų nepriklausomumas; ragina prašyti Eurostato techninės pagalbos išsamių ir tikslių statistikos duomenų rinkimui, kad jie būtų pateikiami palyginamu lengvai suderinamu skaitmeniniu formatu; |
|
19. |
primena, visų pirma, empirinį metinio pajamų netekimo dėl agresyvaus mokesčių planavimo ES masto vertinimą, kuris buvo parengtas 2015 m.; pažymi, kad vertinama nuostolių suma sudaro nuo 50–70 mlrd. EUR (suma, kurios netenkama vien dėl pelno perkėlimo ir kuri sudarė bent 17 proc. įmonių pelno mokesčio pajamų 2013 m. ir 0,4 proc. BVP) iki 160–190 mlrd. EUR (įtraukiant didelių TĮ individualius susitarimus dėl mokesčių ir neveiksmingą surinkimą); |
|
20. |
ragina Tarybą ir valstybes nares suteikti pirmenybę projektams (visų pirma, panaudojant paramą pagal programą „Fiscalis“), kuriais siekiama kiekybiškai įvertinti mokesčių vengimo mastą ir geriau spręsti esamo mokesčių atotrūkio problemą; pabrėžia, kad Europos Parlamentas pritarė (34) tam, kad būtų padidintos programai „Fiscalis“ skiriamos lėšos; primygtinai ragina valstybes nares koordinuojant Komisijai įvertinti savo mokesčių atotrūkį ir kasmet skelbti vertinimo rezultatus; |
|
21. |
pažymi, kad, TVF darbiniame dokumente (35) pateikiamu vertinimu, visame pasaulyje patiriami nuostoliai dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) ir dėl mokesčių rojų sudaro maždaug 600 mlrd. USD per metus; pažymi, kad ilgalaikis apytikslis TVF vertinimas yra 400 mlrd. USD EBPO šalyse (1 proc. jų BVP) ir 200 mlrd. USD besivystančiose šalyse (1,3 proc. jų BVP); |
|
22. |
palankiai vertina 2017 m. Europos Sąjungos mokesčių politikos apžvalgoje (36) pateikiamus naujausius neapskaitytos ekonomikos, dažnai vadinamos šešėline ekonomika, masto apskaičiavimus, iš kurių matyti platesnis mokesčių slėpimo vaizdas; pabrėžia, kad neapskaitytos ekonomikos vertė nustatoma įvertinant ekonominės veiklos rūšis, kurios gali būti neįtrauktos į pagrindinius duomenų šaltinius, kurie naudojami rengiant nacionalines ataskaitas; |
|
23. |
pabrėžia, kad visame pasaulyje į mokesčių rojus kasmet perkeliama beveik 40 proc. TĮ pelno, o kai kurios Europos Sąjungos šalys, kaip matyti, yra pagrindinės pralaimėtojos pelno perkėlimo srityje, nes 35 proc. pelno perkeliama iš ES šalių, o antroje vietoje yra besivystančios šalys (30 proc.) (37); atkreipia dėmesį į tai, kad maždaug 80 proc. pelno, perkelto iš daugelio ES valstybių narių, nukreipiama į arba per kelias kitas ES valstybes nares; atkreipia dėmesį į tai, kad TĮ gali mokėti iki 30 proc. mažiau mokesčių nei vietiniai konkurentai ir kad agresyvus mokesčių planavimas iškraipo konkurenciją vietos įmonių, ypač MVĮ, atžvilgiu; |
|
24. |
pažymi, kad, remiantis naujausiais skaičiavimais, ES per metus nuslepiama maždaug 825 mlrd. EUR mokesčių (38); |
|
25. |
pažymi, kad TĮ, kurių klausymus surengė TAX3 komitetas, atlieka savo efektyviųjų mokesčio tarifų (EMT) skaičiavimus (39); atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie ekspertai abejoja dėl šių skaičiavimų; |
|
26. |
ragina rinkti statistinius duomenis apie didelius sandorius laisvuosiuose uostuose, muitinės sandėliuose ir specialiosiose ekonominėse zonose, taip pat tarpininkų ir pranešėjų atskleistus duomenis; |
1.5. Mokestinis sukčiavimas, mokesčių vengimas ir agresyvus mokesčių planavimas
|
27. |
primena, kad kovojant su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu kovojama su neteisėtais veiksmais, o kovojant su mokesčių vengimu dėmesys kreipiamas į padėtį, kuriai esant pasinaudojama teisinėmis spragomis arba a priori nepažeidžiami įstatymai – nebent mokesčių administratoriai arba, galiausiai, teisminės institucijos tokią padėtį laiko neteisėta –, tačiau ji nedera su teisės esme; todėl ragina supaprastinti mokesčių sistemą; |
|
28. |
primena, kad gerinant mokesčių surinkimą ES šalyse gali sumažėti mokesčių vengimo ir jo nulemto pinigų plovimo nusikaltimų; |
|
29. |
primena, kad agresyvus mokesčių planavimas – tai mokesčių planavimas siekiant sumažinti mokestinę prievolę pasinaudojant techniniais mokesčių sistemos aspektais arba dviejų ar daugiau mokesčių sistemų konfliktais, kurie nedera su teisės filosofija; |
|
30. |
palankiai vertina Komisijos atsakymą į TAXE, TAX2 ir PANA komitetų rezoliucijose pateiktus raginimus geriau nustatyti agresyvaus mokesčių planavimo ir žalingos mokesčių praktikos atvejus; |
|
31. |
ragina Komisija ir Tarybą pasiūlyti ir priimti išsamią ir tikslią agresyvaus mokesčių planavimo rodiklių nustatymo apibrėžtį remiantis ir požymiais, nustatytais atliekant penktąją Administracinio bendradarbiavimo direktyvos peržiūrą (DAB 6) (40), ir atitinkamais Komisijos tyrimais ir rekomendacijomis (41); pabrėžia, kad prireikus šie aiškūs rodikliai gali būti grindžiami tarptautiniu mastu pripažintais standartais; ragina valstybes nares naudoti tuos rodiklius kaip pagrindą siekiant panaikinti žalingą mokesčių praktiką, atsirandančią dėl esamų mokestinių spragų; ragina Komisiją ir Tarybą reguliariai atnaujinti šiuos rodiklius, jei atsiranda nauji agresyvaus mokesčių planavimo susitarimai ar praktika; |
|
32. |
pabrėžia, kad įmonės mokesčių mokėtojos ir didelės grynosios vertės turto turintys asmenys panašiai naudoja įmonių struktūras ir panašias struktūras, kaip antai patikos fondus ir lengvatinio apmokestinimo vietas, agresyvaus mokesčių planavimo tikslais; atkreipia dėmesį į tarpininkų (42) vaidmenį kuriant tokias schemas; atsižvelgdamas į tai, primena, kad didžioji didelės grynosios vertės turto turinčių asmenų pajamų dalis yra gaunama kaip kapitalo prieaugis, o ne kaip darbo pajamos; |
|
33. |
palankiai vertina Komisijos vertinimą ir agresyvaus mokesčių planavimo rodiklių įtraukimą į 2018 m. Europos semestro šalių ataskaitas; ragina atlikti tokį vertinimą reguliariai, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ES vidaus rinkoje ir didesnį ilgalaikį viešųjų pajamų stabilumą; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų aiškiai imtasi tolesnių veiksmų siekiant panaikinti agresyvaus mokesčių planavimo praktiką, jei tikslinga, oficialių rekomendacijų forma; |
|
34. |
dar kartą ragina įmones mokesčių mokėtojas visiškai laikytis savo mokestinių prievolių ir nevykdyti agresyvaus mokesčių planavimo, dėl kurio vyksta BEPS, ir laikyti sąžiningo apmokestinimo strategiją bei susilaikymą nuo žalingos mokesčių praktikos svarbia įmonių socialinės atsakomybės dalimi, taip pat atsižvelgti į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir EBPO rekomendacijas tarptautinėms įmonėms, siekiant užtikrinti mokesčių mokėtojų pasitikėjimą mokesčių sistemomis; |
|
35. |
primygtinai ragina tvirtesnio bendradarbiavimo procedūroje dalyvaujančias valstybes nares kuo greičiau susitarti dėl finansinių sandorių mokesčio (FSM) priėmimo, nors pripažįsta, kad tinkamiausias būtų pasaulinio masto sprendimas; |
2. Pelno mokestis
|
36. |
primena, kad galimybės pasirinkti verslo ar gyvenamąją vietą remiantis reglamentavimo sistema smarkiai išaugo dėl globalizacijos ir skaitmeninimo; |
|
37. |
primena, kad mokesčiai turi būti mokami tuose jurisdikciją turinčiuose subjektuose, kuriuose vykdoma reali esminė ir tikra ekonominė veikla ir kuriama vertė, arba, netiesioginio apmokestinimo atveju, kuriuose vartojama; pabrėžia, kad tai galima pasiekti ES priėmus bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB), kuri būtų tinkamai ir sąžiningai paskirstyta ir apimtų, be kita ko, visą materialųjį turtą; |
|
38. |
pažymi, kad ES patvirtino perkėlimo mokestį Kovos su mokesčių vengimu direktyvoje (ATAD I) ir leido valstybėms narėms apmokestinti ekonominę jų teritorijoje susidariusio kapitalo prieaugio vertę net jeigu tas prieaugis perkėlimo metu dar nėra realizuotas; mano, kad valstybėse narėse uždirbto pelno apmokestinimo prieš jį perkeliant už Sąjungos ribų principą reikėtų stiprinti, pavyzdžiui, derinant išskaičiuojamuosius mokesčius, taikomus palūkanoms ir autoriniams atlyginimams, siekiant pašalinti spragas ir neleisti, kad neapmokestintas pelnas būtų perkeltas iš ES; ragina Tarybą vėl pradėti derybas dėl pasiūlymo dėl palūkanų ir autorinių atlyginimų (43); pažymi, kad dėl mokesčių sutarčių dažnai sumažinamas išskaičiuojamojo mokesčio tarifas siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo (44); |
|
39. |
dar kartą patvirtina, kad pritaikant tarptautines mokesčių taisykles reikia atsižvelgti į vengimo problemą, atsirandančią dėl galimybės pasinaudoti nacionalinių mokesčių nuostatų sąveika ir mokesčių sutarčių tinklais, dėl kurios vyksta mokesčių bazės erozija ir atsiranda visiškas neapmokestinimas, kartu užtikrinant, kad nebūtų taikomas dvigubas apmokestinimas; |
2.1. BEPS veiksmų planas ir jo įgyvendinimas ES. Kovos su mokesčių vengimu direktyva (ATAD)
|
40. |
pripažįsta, kad G20 ir EBPO vadovaujamo BEPS projekto tikslas buvo koordinuotai pašalinti priežastis ir aplinkybes, dėl kurių susiformuoja BEPS praktika, tarpvalstybiniu lygmeniu didinant mokesčių taisyklių nuoseklumą, griežtinant esminius reikalavimus ir didinant skaidrumą ir tikrumą; tačiau teigia, kad pasiryžimas ir įsipareigojimas bendradarbiauti įgyvendinant EBPO BEPS veiksmų planą skiriasi priklausomai nuo šalių ir atitinkamų konkrečių veiksmų; |
|
41. |
pažymi, kad G20 ir EBPO 15 punktų BEPS veiksmų planas, skirtas koordinuotai šalinti priežastis ir aplinkybes, dėl kurių susiformuoja BEPS praktika, yra įgyvendinamas ir stebimas bei toliau aptariamas ne vien tik pradinių dalyvaujančių šalių, bet platesniu mastu, pasitelkiant įtraukią sistemą; todėl ragina valstybes nares paremti ir įgaliojimų, ir įtraukios sistemos veikimo reformą siekiant užtikrinti, kad dabartinė tarptautinė sistema būtų taikoma ir likusioms mokesčių spragoms bei neišspręstiems mokesčių klausimams; teigiamai vertina įtraukios sistemos iniciatyvą siekiant aptarti apmokestinimo teisių paskirstymą tarp šalių ir pasiekti visuotinį sutarimą; |
|
42. |
atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmai turi būti įgyvendinami; atkreipia dėmesį į BEPS įtraukios sistemos politikos pranešimą (45), kuriuo siekiama rasti galimus nustatytų problemų, susijusių su skaitmeninės ekonomikos apmokestinimu, sprendimus; |
|
43. |
pažymi, jog, siekdamos užtikrinti, kad TĮ užsienio pajamos būtų tinkamai apmokestinamos patronuojančiosios įmonės gyvenamosios vietos valstybėje taikant minimalų efektyvųjį mokesčio tarifą, kai kurios šalys neseniai ėmėsi vienašališkų atsakomųjų kovos su žalinga mokesčių praktika priemonių (pvz., Jungtinės Karalystės taikomas perkelto pelno mokestis ir JAV mokesčių reformos nuostatos dėl visuotinio nematerialiųjų mažai apmokestinamų pajamų mokesčio (GILTI); ragina ES atlikti tų priemonių vertinimus; pažymi, kad, priešingai šioms vienašalėms priemonėms, ES paprastai skatina daugiašalius ir bendru susitarimu pagrįstus sprendimus dėl teisingo apmokestinimo teisių paskirstymo; pabrėžia, kad, pavyzdžiui, ES pirmenybę teikia pasaulinio masto sprendimui dėl skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo, tačiau vis tiek siūlo ES skaitmeninių paslaugų mokestį (SPM), nes pasaulinio masto diskusijos vyksta lėtai; |
|
44. |
primena, kad 2016 m. ES kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinys papildo esamas nuostatas, siekiant koordinuotai įgyvendinti 15 BEPS veiksmų visos ES bendrojoje rinkoje; |
|
45. |
palankiai vertina tai, kad ES priėmė 1-ąją ir 2-ąją Kovos su mokesčių vengimu direktyvas (ATAD I ir ATAD II); pažymi, kad pagal šias direktyvas užtikrinamas didesnis teisingumas mokesčių srityje suteikiant būtiniausią apsaugą nuo pelno mokesčio vengimo visoje ES ir įmonėms sukuriant ir paklausos, ir pasiūlos požiūriu teisingesnę ir stabilesnę aplinką; palankiai vertina nuostatas dėl mokestinės tvarkos neatitikimų, kuriomis siekiama užkirsti kelią visiškam neapmokestinimui, panaikinti esamus neatitikimus ir užtikrinti, kad neatsirastų naujų neatitikimų tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių; |
|
46. |
palankiai vertina ATAD I įtvirtintas nuostatas dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad asocijuotųjų įmonių, įsteigtų mažus mokesčius taikančiose arba mokesčių netaikančiose šalyse, uždirbtas pelnas būtų veiksmingai apmokestinamas; pripažįsta, kad taip užkertamas kelias atvejams, kai Sąjungoje nėra nacionalinių kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisyklių arba jos skiriasi ir dėl to iškraipomas vidaus rinkos veikimas, aprėpiant ne tik visiškai apsimestinius darinius, kaip jau ne vieną kartą ragino elgtis Parlamentas; apgailestauja dėl to, kad ATAD I esama dviejų požiūrių į kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisyklių įgyvendinimą, ir ragina valstybes nares įgyvendinti tik paprastesnes ir veiksmingiausias kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisykles, nustatytas ATAD I 7 straipsnio 2 dalies a punkte; |
|
47. |
palankiai vertina ATAD I nustatytą bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, taikomą apskaičiuojant pelno mokesčio prievolę, pagal kurią valstybėms narėms leidžiama neatsižvelgti į apsimestinius darinius, kurie, atsižvelgiant į visus atitinkamus faktus ir aplinkybes, yra sukurti tik vienu tikslu – gauti mokestinės naudos; pakartoja savo ne kartą išsakytą raginimą patvirtinti bendro pobūdžio visiems taikomą griežtą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę galiojančiuose teisės aktuose, visų pirma Patronuojančiųjų ir dukterinių bendrovių direktyvoje, Įmonių jungimo direktyvoje ir Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvoje; |
|
48. |
pakartoja raginimą aiškiai apibrėžti terminus „nuolatinė buveinė“ ir „reikšminga ekonominė veikla“, kad bendrovės negalėtų dirbtinai išvengti apmokestinimo pagal veiklos vietą valstybėje narėje, kurioje jos vykdo ekonominę veiklą; |
|
49. |
ragina užbaigti darbą, vykdomą ES bendrame sandorių kainodaros forume (JTPF), susijusį su gerosios patirties kaupimu ir Komisijos vykdoma stebėsena, kaip valstybėse narėse užtikrinamas įgyvendinimas; |
|
50. |
primena savo susirūpinimą dėl sandorių kainodaros naudojimo agresyvaus mokesčių planavimo tikslais, taigi taip pat primena, kad reikia imtis atitinkamų veiksmų ir tobulinti sandorių kainodaros sistemą siekiant išspręsti problemą; atkreipia dėmesį į tai, jog reikia užtikrinti, kad nuostatos atitiktų ekonomines realijas ir kad jomis būtų užtikrinamas tikrumas, aiškumas ir teisingumas valstybėms narėms ir veiklą Sąjungoje vykdančioms įmonėms, ir sumažinti pavojų, kad taisyklės bus netinkamai naudojamos pelno perkėlimo tikslais, atsižvelgiant į 2010 m. EBPO sandorių kainodaros gaires tarptautinėms įmonėms ir mokesčių administratoriams (46); tačiau pažymi, kad, kaip pabrėžta ekspertų ir nurodyta publikacijose, nepriklausomo subjekto sąvokos ar įprastų rinkos sąlygų principo taikymas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, sudarančių sąlygas žalingai mokesčių praktikai (47); |
|
51. |
pabrėžia, kad ES veiksmai, kuriais siekiama spręsti BEPS ir agresyvaus mokesčių planavimo problemas, suteikė mokesčių administratoriams naujausių priemonių rinkinį, kad būtų užtikrintas teisingas mokesčių surinkimas ir drauge išlaikytas ES įmonių konkurencingumas; pabrėžia, kad mokesčių administratoriai turėtų būti atsakingi už tai, kad priemonėmis būtų veiksmingai naudojamasi neužkraunant papildomos naštos atsakingiems mokesčių mokėtojams, ypač MVĮ; |
|
52. |
pripažįsta, kad dėl naujo mokesčių administratorių gaunamos informacijos srauto po ATAD I ir DAB 4 priėmimo reikia pakankamų išteklių siekiant užtikrinti kuo veiksmingesnį tokios informacijos naudojimą ir veiksmingai sumažinti dabartinį mokesčių atotrūkį; ragina visas valstybes nares užtikrinti, kad valdžios institucijų naudojamos priemonės būtų pakankamos ir tinkamos šiai informacijai naudoti, taip pat įvairių šaltinių ir duomenų rinkinių informacijai sujungti ir kryžminei patikrai atlikti; |
2.2. ES veiksmų kovojant su agresyviu mokesčių planavimu stiprinimas ir BEPS veiksmų plano papildymas
2.2.1. Valstybių narių mokesčių sistemų ir bendros mokesčių aplinkos vertinimas. Agresyvus mokesčių planavimas Europos Sąjungoje (Europos semestras)
|
53. |
palankiai vertina tai, kad valstybių narių mokesčių sistemos ir bendra mokesčių aplinka tapo Europos semestro dalimi, kaip ragino Parlamentas (48); teigiamai vertina Komisijos parengtus tyrimus ir duomenis (49), kurie sudaro sąlygas geriau susitvarkyti situacijose, kai nustatomi ekonominiai agresyvaus mokesčių planavimo rodikliai, ir suteikia aiškios informacijos apie mokesčių planavimo poveikį bei aprūpina visas valstybes nares turtinga duomenų apie šį reiškinį baze; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės, vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, neturi padėti kurti agresyvaus mokesčių planavimo schemų, nesuderinamų su ES teisine sistema ir ES sutarčių dvasia; |
|
54. |
ragina šiems naujiems mokesčių rodikliams per Europos Semestrą suteikti tą patį statusą kaip ir rodikliams, susijusiems su išlaidų kontrole; pabrėžia, kad bus naudinga Europos Semestrui suteikti šį mokesčių aspektą, nes dėl to bus įmanoma panaikinti tam tikrą žalingą mokesčių praktiką, kuri iki šiol nebuvo panaikinta pasitelkiant ATAD direktyvą ir kitus esamus Europos reglamentuojamuosius aktus; |
|
55. |
palankiai vertina tai, kad DAB 6 yra nustatyti praneštinų tarpvalstybinių schemų, apie kurias tarpininkai privalo pranešti mokesčių administratoriams, kad šie galėtų jas įvertinti, požymiai; palankiai vertina tai, kad tuos agresyvaus mokesčių planavimo schemų požymius galima atnaujinti, jeigu atsiranda nauji susitarimai arba praktika; pažymi, kad direktyvos įgyvendinimo terminas dar nepraėjo ir kad siekiant užtikrinti nuostatų veiksmingumą reikės vykdyti jų stebėseną; |
|
56. |
ragina Elgesio kodekso grupę kasmet teikti ataskaitą Tarybai ir Parlamentui dėl pagrindinių schemų, apie kurias pranešta valstybėse narėse, kad sprendimus priimantys subjektai galėtų sekti naujai kuriamas mokesčių schemas ir prireikus imtis atsakomųjų priemonių; |
|
57. |
ragina ir ES institucijas, ir valstybes nares užtikrinti, kad viešojo pirkimo sutartys nesudarytų tiekėjams palankesnių sąlygų vengti mokesčių; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės turėtų stebėti ir užtikrinti, kad su konkursais ir viešojo pirkimo sutartimis susijusios bendrovės ir juridiniai subjektai nedalyvautų mokestiniame sukčiavime, mokesčių vengime ir agresyviame mokesčių planavime; ragina Komisiją išaiškinti viešųjų pirkimų praktiką pagal ES viešųjų pirkimų direktyvą ir prireikus pasiūlyti ją atnaujinti, kad nebūtų draudžiama taikyti su mokesčiais susijusių sąlygų kaip atmetimo kriterijų arba netgi kaip atrankos kriterijų vykdant viešuosius pirkimus; |
|
58. |
ragina Komisiją paskelbti pasiūlymą, kuriuo valstybės narės būtų įpareigotos užtikrinti, kad viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekonominės veiklos vykdytojai mokesčių atžvilgiu atitiktų būtiniausiąjį skaidrumo lygį, visų pirma viešų ataskaitų pagal šalis teikimo ir skaidrių nuosavybės struktūrų atžvilgiu; |
|
59. |
ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų panaikintas lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas, ir ragina valstybes nares teikti pirmenybę nežalingai ir, jeigu tinkama, tiesioginei paramai MTTP savo teritorijoje; pabrėžia, kad reikia atidžiai rengti mokesčių lengvatas įmonėms ir taikyti jas tik tuo atveju, jei jos teigiamai veikia darbo vietų kūrimą ir augimą ir nekyla jokios rizikos, kad bus sukurta naujų apmokestinimo sistemos spragų; |
|
60. |
taip pat pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad pagal galiojančias lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo sistemas būtų nustatomas tikrasis ryšys su ekonomine veikla, pvz., atliekamas išlaidų patikrinimas, ir kad dėl jų nebūtų iškraipoma konkurencija; atkreipia dėmesį į didėjantį nematerialiojo turto vaidmenį TĮ vertės grandinėje; atkreipia dėmesį į patobulintą MTTP sąnaudų apibrėžtį pasiūlyme dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB); laikosi Parlamento pozicijos dėl mokesčio kredito faktinėms MTTP išlaidoms, o ne MTTP skirtam atskaitymui; |
2.2.2. Geresnis bendradarbiavimas apmokestinimo srityje, įskaitant BKPMB
|
61. |
pabrėžia, kad pagal Europos Sąjungos apmokestinimo politiką dėmesys turėtų būti skiriamas ir kovai su mokesčių vengimu bei agresyviu mokesčių planavimu, ir tarpvalstybinės ekonominės veiklos palengvinimui vykdant mokesčių administratorių bendradarbiavimą ir taikant pažangų mokesčių politikos modelį; |
|
62. |
pabrėžia, kad yra daugybė su mokesčiais susijusių kliūčių, kurios trukdo tarpvalstybinei ekonominei veiklai; šiuo klausima atkreipia dėmesį į savo 2012 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl dvidešimties Europos piliečiams ir įmonėms labiausiai rūpimų klausimų dėl bendrosios rinkos veikimo (50); primygtinai ragina Europos Komisiją priimti veiksmų planą, kaip prioritetine tvarka įveikti šias kliūtis; |
|
63. |
palankiai vertina tai, kad Komisijai priėmė du tarpusavyje susijusius pasiūlymus dėl BPMB ir BKPMB ir taip vėl pradėtas BKPMB projektas; pabrėžia, kad visiškai įgyvendinus BKPMB bus pašalintos spragos tarp nacionalinių mokesčių sistemų, visų pirma sandorių kainodaros; |
|
64. |
ragina Tarybą greitai priimti ir tuo pačiu metu įgyvendinti abu pasiūlymus atsižvelgiant į Parlamento nuomonę, kurio jau yra sąvokos „virtuali nuolatinė buveinė“ ir „proporcingo paskirstymo formulės“, taip pašalinant likusias spragas, dėl kurių pavyksta vengti mokesčių, ir sukuriant vienodas sąlygas vykstant skaitmeninimui; apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės ir toliau atsisako rasti sprendimą, ir ragina valstybes nares suartinti savo skirtingas pozicijas; |
|
65. |
primena, kad taikant B(K)PMB drauge turėtų būti taikomos bendros apskaitos taisyklės ir tinkamai derinama administracinė praktika; |
|
66. |
primena, kad siekiant panaikinti pelno perkėlimo praktiką ir įgyvendinti principą, pagal kurį mokesčiai būtų mokami ten, kur gaunamas pelnas, BPMB ir BKPMB turėtų būti vienu metu nustatytos visose valstybėse narėse; ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą, grindžiamą SESV 116 straipsniu, pagal kurį Europos Parlamentas ir Taryba veiktų pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir priimtų būtinus teisės aktus, jeigu Tarybai nepavyktų priimti vieningo sprendimo dėl pasiūlymo nustatyti BKPMB; |
2.2.3. Skaitmeninio sektoriaus įmonių apmokestinimas
|
67. |
pažymi, kad dėl skaitmeninimo reiškinio rinkoje susiklostė nauja padėtis, kai skaitmeninio sektoriaus ir skaitmeninę veiklą vykdančios įmonės gali naudotis vietos rinkomis fiziškai jose nebūdamos ir atitinkamai neapmokestinamos ir kai susidaro nevienodos sąlygos ir tradicinės įmonės atsiduria nepalankioje padėtyje; pažymi, kad skaitmeninio sektoriaus verslo modeliai ES faktiškai apmokestinami mažiau nei tradicinis verslo modelis (51); |
|
68. |
todėl atkreipia dėmesį į tai, kad TĮ vertės grandinėse laipsniškai pereinama nuo materialiosios produkcijos prie nematerialiojo turto, kaip rodo pastarųjų penkerių metų autorinių atlyginimų ir licencijų mokesčių pajamų santykiniai augimo rodikliai (beveik 5 proc. kasmet), palyginti su prekyba prekėmis ir tiesioginėmis užsienio investicijomis (TUI) (mažiau nei 1 proc. per metus) (52); apgailestauja dėl to, kad skaitmeninio sektoriaus įmonės kai kuriose valstybėse narėse nemoka beveik jokių mokesčių, nepaisant jų gausaus skaitmeninio turinio ir tose valstybėse narėse gaunamų didelių pajamų; |
|
69. |
mano, kad ES turėtų sudaryti sąlygas kurti patrauklesnę verslo aplinką, kad būtų sukurta sklandžiai veikianti bendroji skaitmeninė rinka, ir kartu užtikrinti sąžiningą skaitmeninės ekonomikos apmokestinimą; primena, kad, kalbant apie visos ekonomikos skaitmeninimą, vertės kūrimo vieta turėtų būti nustatyta pagal vartotojų indėlį ir pagal surinktą informaciją apie vartotojų elgesį internete; |
|
70. |
pabrėžia, kad nesant bendro Sąjungos požiūrio į skaitmeninės ekonomikos apmokestinimą valstybės narės priims – ir iš tikrųjų jau priima – vienašališkus sprendimus, kurie nulems reglamentavimo arbitražą ir bendrosios rinkos susiskaidymą ir galbūt taps našta tarpvalstybinę veiklą vykdančioms įmonėms bei mokesčių administratoriams; |
|
71. |
atkreipia dėmesį į Komisijos ir kai kurių valstybių narių atliekamą vadovaujamą vaidmenį vykstant pasaulinėms diskusijoms dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo; ragina valstybes nares toliau aktyviai dirbti EBPO ir JT lygmeniu, ypač dalyvaujant procese, pradėtame paskelbus BEPS įtraukios sistemos politikos pranešimą (53); tačiau primena, kad ES negali laukti pasaulinio sprendimo ir turi veikti nedelsdama; |
|
72. |
palankiai vertina 2018 m. kovo 21 d. Komisijos priimtą skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo dokumentų rinkinį; tačiau apgailestauja dėl to, kad 2019 m. kovo 12 d. ECOFIN tarybos posėdyje (54) Danija, Suomija, Airija ir Švedija paliko galioti savo išlygas arba iš esmės nepritarė skaitmeninių paslaugų mokesčio dokumentų rinkiniui; |
|
73. |
pabrėžia, kad susitarimas dėl to, kas yra nuolatinė skaitmeninė buveinė, kuris yra vienintelis iki šiol pasiektas susitarimas, yra žingsnis tinkama linkme, tačiau neišsprendžia mokesčio bazės paskirstymo klausimo; |
|
74. |
ragina valstybes nares, kurios nori apsvarstyti galimybę įvesti skaitmeninių paslaugų mokestį, taip ir padaryti pasinaudojant tvirtesnio bendradarbiavimo sistema, kad būtų išvengta tolesnio bendrosios rinkos susiskaidymo, kuris jau vyksta atskiroms valstybėms narėms svarstant įdiegti nacionalinius sprendimus; |
|
75. |
supranta, kad vadinamasis laikinas sprendimas nėra optimalus; mano, kad jis padės paspartinti geresnio pasaulinio lygmens sprendimo paieškas ir tam tikru mastu sudaryti vienodas sąlygas vietos rinkose; ragina ES valstybes nares kuo skubiau aptarti, priimti ir įgyvendinti ilgalaikį sprendimą dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo (dėl reikšmingos skaitmeninės veiklavietės), kad ES ir toliau diktuotų tendencijas pasauliniu lygmeniu; pabrėžia, kad Komisijos siūlomas ilgalaikis sprendimas turėtų būti tolesnio darbo tarptautiniu lygmeniu pagrindas; |
|
76. |
atkreipia dėmesį į didelį ES piliečių norą, kad būtų įvestas skaitmeninių paslaugų mokestis; primena, kad, tyrimų duomenimis, 80 proc. Vokietijos, Prancūzijos, Austrijos, Nyderlandų, Švedijos ir Danijos gyventojų pritaria skaitmeninių paslaugų mokesčiui (SPM) ir mano, kad ES turėtų vadovauti tarptautinėms pastangoms; be to, pabrėžia, kad dauguma apklaustų piliečių norėtų, kad SPM būtų plačiai taikomas (55); |
|
77. |
ragina valstybes nares užtikrinti, kad SPM liktų laikinoji priemonė, įtraukiant laikinojo galiojimo sąlygą į 2018 m. kovo 21 d. pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos (56) (COM(2018)0148) ir paspartinant diskusiją dėl reikšmingos skaitmeninės veiklavietės; |
2.2.4. Veiksmingas apmokestinimas
|
78. |
pažymi, kad nominalūs pelno mokesčio tarifai ES lygmeniu sumažėjo nuo vidutiniškai 32 proc. 2000 m. iki 21,9 proc. 2018 m. (57), t. y. sumažėjo 32 proc.; yra susirūpinęs dėl šios konkurencijos poveikio mokesčių sistemų tvarumui ir jos galimam šalutiniam poveikiui kitoms šalims; pažymi, kad pirmajame BEPS projekte, kuriam vadovavo G20 ir EBPO, dėmesio šiam reiškiniui nebuvo skirta; palankiai vertina tai, kad BEPS įtrauki sistema pareiškė ketinanti iki 2020 m. be išankstinio nusistatymo išnagrinėti pagrindines apmokestinimo teises, kurios galėtų sustiprinti jurisdikciją turinčių subjektų gebėjimą apmokestinti pelną tais atvejais, kai kiti mokesčių jurisdikciją turintys subjektai tam pelnui taiko mažą efektyvųjį mokesčio tarifą (58), taigi būtų užtikrintas minimalus efektyvusis apmokestinimas; pažymi, kad, kaip nurodė BEPS įtraukti sistema, dabartinis darbas, kuriam vadovauja EBPO, nereiškia, kad dėl to pasikeis šalių ar jurisdikciją turinčių subjektų teisė laisvai nustatyti mokesčių tarifus ar apskritai neturėti jokios pelno mokesčio sistemos (59); |
|
79. |
palankiai vertina naują EBPO pasaulinį didelės veiklos dalies veiksnio standartą, taikomą mokesčių netaikantiems ar tik nominalius mokesčius taikantiems jurisdikciją turintiems subjektams (60); jį sukurti iš esmės paskatino ES pastangos kuriant ES sąrašą (ES sąrašo 2.2 sąžiningumo kriterijus); |
|
80. |
atkreipia dėmesį į skirtumus tarp didelių bendrovių apytikriai apskaičiuotų efektyviųjų mokesčio tarifų, kurie dažnai nustatomi remiantis atidėjiniais mokesčiams (61), ir didelių TĮ faktiškai sumokamų mokesčių; pažymi, kad tradiciniuose sektoriuose vidutiniškai mokamas 23 proc. efektyvusis pelno mokesčio tarifas, o skaitmeniniame sektoriuje jis sudaro apie 9,5 proc. (62); |
|
81. |
atkreipia dėmesį į skirtingus metodus vertinant efektyviuosius mokesčių tarifus, kurie neleidžia patikimai palyginti efektyviųjų mokesčių tarifų ES ir visame pasaulyje; pažymi, kad kai kurie efektyviųjų mokesčių tarifų vertinimai ES skiriasi nuo 2,2 iki 30 proc. (63); ragina Komisiją parengti savo metodiką ir reguliariai skelbti efektyviuosius mokesčių tarifus valstybėse narėse; |
|
82. |
ragina Komisiją įvertinti mažėjančių nominalių mokesčių tarifų ir jų poveikio ES efektyviesiems mokesčių tarifams reiškinį ir pasiūlyti taisomųjų priemonių, taikomų tiek ES, tiek trečiosioms šalims, jei taikytina, įskaitant griežtas kovos su piktnaudžiavimu taisykles, apsaugines priemones, pvz., griežtesnes kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisykles, ir rekomendaciją iš dalies pakeisti mokesčių sutartis; |
|
83. |
mano, kad kartu su mokesčio bazės koordinavimu pasaulio mastu, pasiektu dėl EBPO / BEPS projekto, siekiant padidinti efektyvumą turėtų būti geriau koordinuojami ir mokesčio tarifai; |
|
84. |
ragina valstybes nares atnaujinti Elgesio kodekso grupės įgaliojimus siekiant išnagrinėti minimalaus efektyviojo įmonių pelno apmokestinimo koncepciją, kad būtų tęsiamas EBPO darbas sprendžiant dėl ekonomikos skaitmeninimo kylančias mokesčių problemas; |
|
85. |
atkreipia dėmesį į Prancūzijos finansų ministro pareiškimą, padarytą per 2018 m. spalio 23 d. TAX3 komiteto posėdį, dėl poreikio aptarti minimalaus apmokestinimo sąvoką; palankiai vertina Prancūzijos pasirengimą įtraukti diskusiją dėl minimalaus apmokestinimo, kaip vieną iš prioritetų, į G7 darbotvarkę, kai ji pirmininkaus 2019 m., kaip buvo pakartota 2019 m. kovo 12 d. ECOFIN tarybos posėdyje; |
2.3. Su tiesioginiais mokesčiais susijęs administracinis bendradarbiavimas
|
86. |
pabrėžia, kad nuo 2014 m. birželio mėn. DAB buvo iš dalies pakeista keturis kartus; |
|
87. |
ragina Komisiją įvertinti DAB2 spragas ir pateikti pasiūlymų, kaip jas panaikinti, visų pirma į direktyvos taikymo sritį įtraukiant materialųjį turtą ir kriptovaliutas, nustatant sankcijas už reikalavimų nesilaikymą arba finansų įstaigų vykdomą ataskaitų klastojimą, taip pat įtraukiant daugiau finansų įstaigų ir sąskaitų rūšių, dėl kurių šiuo metu ataskaitos neteikiamos, pvz., pensijų fondus; |
|
88. |
pakartoja savo raginimą numatyti platesnę keitimosi sprendimais dėl mokesčių nuostatos taikymo sritį ir daugiau galimybių Komisijai su jais susipažinti, taip pat labiau suderinti skirtingų nacionalinių mokesčių institucijų sprendimų dėl mokesčių praktiką; |
|
89. |
todėl ragina Komisiją greitai paskelbti pirmąjį DAB3 vertinimą, visų pirma įvertinant sprendimų dėl mokesčių, kuriais buvo pasikeista, skaičių ir atvejų, kai nacionalinės mokesčių institucijos susipažino su kitos valstybės narės turima informacija, skaičių; prašo, kad atliekant vertinimą taip pat būtų atsižvelgiama į pagrindinės informacijos, susijusios su sprendimais dėl mokesčių (sprendimų skaičiaus, naudos gavėjų pavadinimų, dėl kiekvieno sprendimo taikomo efektyviojo mokesčio tarifo), atskleidimo poveikį; ragina valstybes nares viešai skelbti nacionalinius sprendimus dėl mokesčių; |
|
90. |
apgailestauja dėl to, kad už mokesčius atsakingas Komisijos narys nepripažįsta būtinybės išplėsti esamą nacionalinių mokesčių institucijų informacijos mainų sistemą; |
|
91. |
taip pat pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad bendrus arba papildomuosius interesus turinčių subjektų (įskaitant patronuojančiąsias įmones ir jų patronuojamąsias įmones) mokesčių auditas būtų atliekamas vienu metu, ir raginimą toliau stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą mokesčių srityje įtvirtinant prievolę atsakyti į grupės prašymus mokesčių klausimais; primena, kad teisė tylėti mokesčių administratorių akivaizdoje negalioja atliekant paprastą administracinį tyrimą ir kad reikia bendradarbiauti (64); |
|
92. |
mano, kad suderintus patikrinimus vietoje ir bendrus auditus reikėtų įtraukti į Europos Sąjungos mokesčių institucijų bendradarbiavimo sistemą; |
|
93. |
pabrėžia, kad veiksmingesnį mokesčių rinkimą užtikrina ne tik informacijos mainai ir tvarkymas, bet ir dalijimasis geriausios patirties pavyzdžiais tarp mokesčių institucijų; ragina valstybes nares teikti pirmenybę dalijimuisi geriausios patirties pavyzdžiais tarp mokesčių institucijų, visų pirma mokesčių administratorių skaitmeninimo atžvilgiu; |
|
94. |
ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti skaitmeninės mokesčių deklaracijų pateikimo sistemos procedūras, taip supaprastinant tarpvalstybinės veiklos vykdymą ir mažinant biurokratiją; |
|
95. |
ragina Komisiją sparčiai įvertinti DAC4 įgyvendinimą ir ar nacionalinės mokesčių institucijos faktiškai turi galimybę susipažinti su kitos valstybės narės turima informacija pagal šalis; prašo Komisijos įvertinti, kaip DAC4 yra susijusi su G20 BEPS veiksmų plano 13 veiksmu dėl keitimosi informacija pagal šalis; |
|
96. |
palankiai vertina automatinį keitimąsi finansinių sąskaitų informacija remiantis visuotiniu standartu, kurį parengė EBPO kartu su Andora, Lichtenšteinu, Monaku, San Marinu ir Šveicarija; ragina Komisiją ir valstybes nares atnaujinti Sutarties nuostatas, kad jos derėtų su iš dalies pakeista DAC; |
|
97. |
be to, pabrėžia pasiektus rezultatus įgyvendinant programą „Fiscalis 2020“, kuria siekiama stiprinti dalyvaujančių šalių, jų mokesčių institucijų ir pareigūnų bendradarbiavimą; pabrėžia dėl tokių bendrų veiksmų šioje srityje gautą pridėtinę vertę ir galimos programos vaidmenį kuriant ir valdant pagrindines visos Europos IT sistemas; |
|
98. |
primena valstybėms narėms visus jų įsipareigojimus pagal Sutartis (65), visų pirma lojalaus, atviro ir operatyvaus bendradarbiavimo prievolę; taigi, atsižvelgdamas į tarpvalstybinius atvejus, o visų pirma į vad. „cum-ex“ schemomis pagrįstus mokestinio sukčiavimo atvejus, ragina visas valstybių narių nacionalines mokesčių institucijas paskirti vieną bendrą informacinį punktą (SPOC) remiantis EBPO Jungtinės tarptautinės dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo darbo grupės (JITSIC) SPOC sistema (66), siekiant palengvinti ir stiprinti bendradarbiavimą kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu (angl. ATP); toliau ragina Komisiją remti ir koordinuoti valstybių narių SPOC bendradarbiavimą; |
|
99. |
rekomenduoja įpareigoti valstybių narių institucijas, kurioms tokios pat kitų valstybių narių institucijos praneša apie galimus teisės aktų pažeidimus, oficialiai patvirtinti pranešimo gavimą ir tam tikrais atvejais laiku pateikti išsamų atsakymą dėl veiksmų, kurių buvo imtasi gavus pranešimą; |
2.4. Spekuliacinis akcijų pardavimas ir pirkimas vengiant dividendų mokėjimo
|
100. |
pažymi, kad „cum-ex“ schemomis pagrįsti sandoriai – tai nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio žinoma visuotinė problema, Europoje taip pat su ja susiduriama, tačiau iki šiol su jais nebuvo kovojama suderintais veiksmais; apgailestauja dėl mokestinio sukčiavimo atvejų, atskleistų per vadinamąjį „Cum-Ex“ skandalą, dėl kurių, kaip viešai pranešama, valstybės narės prarado mokestines pajamas, kurios, kai kurių žiniasklaidos priemonių vertinimu, siekia net 55,2 mlrd. EUR; pabrėžia, kad Europos žurnalistų konsorciumas nustatė, kad tariamai pagrindinės tikslinės „Cum-Ex“ prekybos praktikos rinkos buvo Vokietija, Danija, Ispanija, Italija ir Prancūzija ir mažesniu mastu ji buvo taikoma Belgijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Austrijoje ir Čekijoje; |
|
101. |
pabrėžia, kad dėl mokesčių sistemų sudėtingumo gali atsirasti teisinių spragų, kuriomis sudaromos sąlygos naudotis tokiomis mokestinio sukčiavimo schemomis kaip „cum-ex“; |
|
102. |
atkreipia dėmesį, kad sistemingas sukčiavimas su „cum-ex“ ir „cum-cum“ schemomis buvo įmanomas iš dalies dėl to, kad atitinkamos valdžios institucijos valstybėse narėse nepakankamai tikrino mokesčių grąžinimo prašymus ir joms trūksta aiškios ir išsamios informacijos apie tikruosius akcijų savininkus; ragina valstybes nares suteikti visoms susijusias valdžios institucijoms prieigą prie išsamios naujausios informacijos apie akcijų savininkus; ragina Komisiją įvertinti, ar šiuo atžvilgiu reikalinga imtis veiksmų ES lygmeniu, ir, jei įvertinus toks poreikis būtų nustatytas, pateikti teisėkūros pasiūlymą; |
|
103. |
pabrėžia, kad iš atskleistos informacijos aiškėja galimi trūkumai nacionaliniuose mokesčių teisės aktuose ir dabartinėse valstybių narių institucijų informacijos mainų ir bendradarbiavimo sistemose; primygtinai ragina valstybes nares veiksmingai naudotis visais komunikacijos kanalais, nacionaliniais duomenimis ir duomenimis, su kuriais galima susipažinti per sustiprintą informacijos mainų sistemą; |
|
104. |
pabrėžia, kad „cum-ex“ bylų tarpvalstybinius aspektus reikėtų spręsti daugiašaliu lygmeniu; įspėja, kad naujos atskirų valstybių narių dvišalės sutartys dėl informacijos mainų ir dvišalio bendradarbiavimo mechanizmų dar labiau komplikuotų jau ir taip sudėtingą tarptautinių taisyklių tinklą, sukurtų naujų spragų ir padidintų skaidrumo stoką; |
|
105. |
primygtinai ragina visas valstybes nares savo jurisdikcijose išsamiai ištirti ir išnagrinėti dividendų mokėjimo praktiką, siekiant nustatyti mokesčių teisės aktų spragas, dėl kurių sukčiautojams mokesčiais ir mokesčių vengėjams atsiranda piktnaudžiavimo galimybių, išnagrinėti galimą tarpvalstybinį šios praktikos aspektą ir panaikinti visą tokią žalingą mokesčių praktiką; ragina valstybes nares dalytis geriausia patirtimi šiuo atžvilgiu; |
|
106. |
ragina valstybes nares ir jų finansinės priežiūros institucijas įvertinti poreikį uždrausti išskirtinai į mokesčius orientuotą finansinę praktiką, pvz., dividendų arbitražo arba dividendų nemokėjimo ir panašias schemas, jei emitentas nepateikia įrodymų, kad tokia finansinė praktika nėra tiesiog siekiama nepagrįstai susigrąžinti mokesčius ir (arba) mokesčių išvengti, o –priešingai – ji turi svarbią ekonominę paskirtį; ragina ES teisės aktų leidėjus įvertinti galimybę įgyvendinti šią priemonę ES lygmeniu; |
|
107. |
ragina Komisiją nedelsiant pradėti rengti pasiūlymą dėl Europos finansinės policijos pajėgų, tai būtų Europolo padalinys ir turėtų savo tyrimo pajėgumus, taip pat pasiūlymą dėl Europos tarpvalstybinių mokesčių tyrimų ir kitų tarpvalstybinių finansinių nusikaltimų tyrimų sistemos; |
|
108. |
daro išvadą, kad „cum-ex“ bylos parodo, kad būtina skubiai stiprinti ES valstybių narių mokesčių institucijų bendradarbiavimą, visų pirma informacijos mainų atžvilgiu; todėl primygtinai ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą nustatant mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo schemas, pvz., „cum-ex“ ir, atitinkamais atvejais, „cum-cum“, jas stabdant, tiriant ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą, be kita ko, dalijantis geriausia patirtimi, ir prireikus remti ES lygmens sprendimus; |
2.5. Su įmonių pelno mokesčiu susijęs skaidrumas
|
109. |
palankiai vertina priimtą 4-ąją Direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAC4), kurioje numatytas ataskaitų pagal šalis teikimas mokesčių institucijoms pagal BEPS veiksmų plano 13 punkte nustatytą standartą; |
|
110. |
primena, kad viešų ataskaitų pagal šalis teikimas yra viena iš pagrindinių priemonių, kuria suteikiama daugiau skaidrumo bendrovių informacijos mokesčių klausimais; pabrėžia, kad teisės aktų leidėjams buvo pateiktas tam tikrų bendrovių ir pramonės šakų parengtas pasiūlymas dėl viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo (CBCR) iš karto po Panamos dokumentų skandalo 2016 m. balandžio 12 d. ir kad Parlamentas priėmė savo poziciją dėl to pasiūlymo 2017 m. liepos 4 d. (67); primena, kad toje pozicijoje buvo išdėstytas raginimas išplėsti neskelbtinos komercinės informacijos teikimo ir apsaugos taikymo sritį, tinkamai atsižvelgiant į ES įmonių konkurencingumą; |
|
111. |
primena Europos Parlamento poziciją PANA komiteto rekomendacijose, kuriose jis ragino teikti plataus užmojo viešas ataskaitas pagal atskiras šalis siekiant didesnio daugiašalių įmonių mokesčių skaidrumo ir visuomenės kontrolės; primygtinai ragina Tarybą pasiekti bendrą susitarimą, kad būtų patvirtintas viešų ataskaitų pagal atskiras šalis teikimas, nes tai viena iš pagrindinių priemonių, kuria visiems piliečiams galima užtikrinti didesnį bendrovių informacijos mokesčių klausimais skaidrumą; |
|
112. |
apgailestauja dėl to, kad nuo 2016 m. Taryba nedaro pažangos ir nebendradarbiauja; ragina Tarybą nedelsiant padaryti pažangą ir pradėti derybas su Parlamentu; |
|
113. |
primena, kad visuomenės kontrolė yra naudinga tyrėjams (68), tiriantiesiems žurnalistams, investuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, siekiant įvertinti riziką, įsipareigojimus ir galimybes skatinti sąžiningą verslumą; primena, kad panašios nuostatos, skirtos bankininkystės sektoriui, jau galioja pagal Direktyvos 2013/36/ES (69) (Ketvirtosios kapitalo poreikio direktyvos (CDR IV)) 89 straipsnį, o kasybos bei medienos ruošos sektoriams skirtos nuostatos nustatytos Direktyvoje 2013/34/ES (70); pažymi, kad kai kurie privatūs suinteresuotieji subjektai, vykdydami įmonių socialinės atsakomybės politiką, savanoriškai plėtoja naujas ataskaitų teikimo priemones, kuriomis didinamas mokesčių skaidrumas, pvz., Pasaulinės atsiskaitymo iniciatyvos standartą „Informacijos apie mokesčius ir mokėjimus atskleidimas vyriausybėms“; |
|
114. |
primena, kad su pelno mokesčio skaidrumu susijusios priemonės turi būti laikomos susijusiomis su SESV 50 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl įsisteigimo laisvės, todėl minėtas straipsnis yra tinkamas pasiūlymo dėl viešo ataskaitų teikimo pagal šalis teisinis pagrindas, kaip nustatyta 2016 m. balandžio 12 d. paskelbtame Komisijos poveikio vertinimo dokumente (COM(2016)0198); |
|
115. |
pažymi, kad atsižvelgiant į ribotas besivystančių šalių galimybes tenkinti reikalavimus taikant esamas informacijos mainų procedūras, skaidrumas yra ypač svarbus, nes tai palengvina jų mokesčių administratoriams galimybes gauti informaciją; |
2.6. Valstybės pagalbos taisyklės
|
116. |
primena, kad tiesioginio verslo apmokestinimo klausimai patenka į valstybės pagalbos nuostatų (71) taikymo sritį, kai fiskalinės priemonės taikomos mokesčių mokėtojams juos diskriminuojant, o ne taikant bendro pobūdžio fiskalines priemones visoms įmonėms jų neatskiriant; |
|
117. |
ragina Komisiją ir ypač Konkurencijos generalinis direktoratą įvertinti galimas priemones atgrasyti valstybes nares nuo tokios valstybės pagalbos, kaip mokestinės naudos, skyrimo; |
|
118. |
palankiai vertina šios kadencijos Komisijos naują aktyvų ir atvirą požiūrį į tyrimus dėl neteisėtos valstybės pagalbos, dėl kurio Komisija ištyrė kelias rezonansines bylas; |
|
119. |
apgailestauja, kad įmonės gali susitarti su vyriausybėmis ir atitinkamoje šalyje nemokėti praktiškai jokių mokesčių, nors joje vykdo didelės apimties veiklą; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Nyderlandų mokesčių institucijos ir „Royal Dutch Shell plc“ sprendimą dėl mokesčių, kuris, panašu, pažeidžia Nyderlandų mokesčių teisę vien jau tuo, kad sujungus dvi ankstesnes patronuojančiąsias bendroves pagrindinė buveinė būtų Nyderlanduose, todėl būtų taikoma Nyderlandų dividendų išskaičiuojamojo mokesčio išimtis; atkreipia dėmesį į tai, kad kartu neseniai atlikus tyrimus paaiškėjo, kad bendrovė ir Nyderlanduose nemoka jokio pelno mokesčio; pakartoja savo raginimą Komisijai ištirti šį potencialiai neteisėtos valstybės pagalbos atvejį; |
|
120. |
palankiai vertina tai, kad nuo 2014 m. Komisija tiria valstybių narių sprendimų dėl mokesčių priėmimo tvarką, nes gavo pranešimų apie tariamą palankaus mokestinio režimo taikymą tam tikroms įmonėms, ir nuo 2014 m. pradėjo devynis oficialius tyrimus, šešiuose iš kurių buvo padaryta išvada, kad sprendimas dėl mokesčių yra valstybės pagalba (72); pažymi, kad viename tyrime buvo padaryta išvada, kad dvigubas tam tikro pelno neapmokestinimas nėra valstybės pagalba (73), o kiti du tyrimai tebevykdomi (74); |
|
121. |
apgailestauja, kad praėjus beveik penkeriems metams nuo „LuxLeaks“ atskleidimo Komisija pradėjo oficialų tyrimą (75) tik dėl vieno iš daugiau kaip 500 Liuksemburgo sprendimų dėl mokesčių, kurie buvo atskleisti kaip „LuxLeaks“ tyrimo, kuriam vadovauja Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (ICIJ), dalis; |
|
122. |
pažymi, kad, neatsižvelgiant į tai, kad Komisija nustatė, jog bendrovė „McDonald’s“ gavo naudos dėl dvigubo tam tikro jos pelno neapmokestinimo ES, buvo neįmanoma priimti sprendimo pagal ES valstybės pagalbos taisykles, nes Komisija padarė išvadą, kad dvigubas neapmokestinimas buvo Liuksemburgo ir JAV mokesčių įstatymų neatitikimo ir Liuksemburgo ir JAV dvigubo apmokestinimo vengimo sutarties taikymo pasekmė (76); pažymi Liuksemburgo paskelbtą įsipareigojimą peržiūrėti savo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, kad jos atitiktų tarptautinę mokesčių teisę; |
|
123. |
yra susirūpinęs, kad Komisija nusprendė, jog „McDonald’s“ pasiektas visiškas neapmokestinimas buvo Liuksemburgo ir JAV mokesčių įstatymų ir Liuksemburgo ir JAV dvigubo apmokestinimo vengimo sutarties neatitikimo, kuris sudarė sąlygas „McDonald’s“ pasipelnyti veikiant tarp dviejų jurisdikcijų, pasekmė; be to, yra susirūpinęs, kad ES sudaromos sąlygos tokiam mokesčių vengimui veikiant tarp kelių jurisdikcijų; |
|
124. |
yra susirūpinęs dėl visose valstybėse narėse ilgą laiką nemokamų mokesčių sumos dydžio (77); primena, kad neteisėtos pagalbos susigrąžinimo tikslas – atkurti ankstesnę padėtį ir kad vykdant nacionalinėms valdžios institucijoms tenkančią įgyvendinimo prievolę reikia apskaičiuoti tikslią grąžintinos pagalbos sumą; ragina Komisiją įvertinti ir nustatyti perspektyvias atsakomąsias priemones, įskaitant baudas, siekiant padėti neleisti valstybėms narėms pasirinktinai taikyti palankų mokestinį režimą, kuris yra su ES taisyklėmis nesuderinama valstybės pagalba; |
|
125. |
pakartoja savo raginimus Komisijai parengti gaires, kuriose būtų paaiškinama, kas yra su mokesčiais susijusi valstybės pagalba ir „tinkama“ sandorių kainodara; taip pat ragina Komisiją panaikinti teisinį netikrumą tiek reikalavimus vykdantiems mokesčių mokėtojams, tiek ir mokesčių institucijoms ir parengti išsamią valstybių narių taikomų mokesčių praktikų schemą; |
|
126. |
apgailestauja, kad Komisija nenaudoja valstybės pagalbos taisyklių, kovodama su mokestinėmis priemonėmis, labai iškraipančiomis konkurenciją, ir kad Komisija taiko šias taisykles tik atrinktais atvejais, pasižyminčiais tam tikrais ypatumais, kad pakeistų atitinkamos valstybės taikomą praktiką; ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad susigrąžintų nepagrįstai suteiktos valstybės pagalbos sumas, įskaitant pagalbą, suteiktą visoms bendrovėms, paminėtoms „LuxLeaks“ skandale, siekiant visiems sudaryti vienodas sąlygas; taip pat ragina Komisiją valstybėms narėms ir rinkos subjektams pateikti tolesnes gaires dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo, taip pat išaiškinti, ką tai reiškia, turint mintyje bendrovių taikomą mokesčių planavimo praktiką; |
|
127. |
ragina reformuoti konkurencijos įstatymą siekiant išplėsti valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritį, kad būtų galima imtis ryžtingesnių veiksmų kovojant su fiskaline valstybės pagalba tarptautinėms bendrovėms, apimančia sprendimus dėl mokesčių; |
2.7. Priedangos įmonės
|
128. |
pažymi, kad vienos priedangos įmonių, t. y., įmonių, kurios užregistruojamos jurisdikcijoje vien tik siekiant išvengti mokesčių arba juos nuslėpti nevykdant jokios reikšmingos ekonominės veiklos, apibrėžties nėra; tačiau pažymi, kad paprasti kriterijai, pavyzdžiui, reali ūkinė veikla arba fizinis įmonės darbuotojų buvimas galėtų būti tokių priedangos įmonių nustatymo ir kovos su jų plitimu priemonė; pakartoja savo raginimą nustatyti aiškią apibrėžtį; |
|
129. |
pabrėžia, kad, kaip siūloma Parlamento pozicijoje tarpinstitucinėms deryboms dėl direktyvos dėl valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo, jungimo ir skaidymo dalinio keitimo (78), iš valstybių narių taip pat turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad vienos valstybės ribas peržengiantys pertvarkymai būtų vykdomi iš tiesų siekiant užsiimti ekonomine veikla, įskaitant skaitmeniniame sektoriuje, siekiant išvengti vadinamųjų priedangos įmonių steigimo; |
|
130. |
ragina valstybes nares reikalauti, kad kompetentingos institucijos keistųsi tam tikra finansine informacija prieš vykdant valstybės ribas peržengiantį tvarkymą, jungimą ar skaidymą; |
|
131. |
rekomenduoja, kad bet kuris subjektas, kuris sukuria lengvatinių mokesčių struktūrą, kompetentingoms institucijoms turėtų pateikti teisėtas tokio sprendimo priežastis, siekiant užtikrinti, kad lengvatinio apmokestinimo sąskaitos nebūtų naudojamos pinigų plovimo ar mokesčių slėpimo tikslais; |
|
132. |
ragina atskleisti tikruosius savininkus mokesčių institucijoms; |
|
133. |
atkreipia dėmesį į nacionalines priemones, kuriomis konkrečiai draudžiami komerciniai santykiai su priedangos įmonėmis; ypač atkreipia dėmesį į Latvijos įstatymą, kuriame priedangos įmonė apibrėžiama kaip subjektas, faktiškai nevykdantis ekonominės veiklos ir negalintis dokumentais įrodyti, kad ją vykdo, užregistruotas jurisdikcijoje, kurioje įmonės neprivalo teikti finansinių ataskaitų, ir (arba) neturintis verslo vietos gyvenamosios vietos šalyje; tačiau pažymi, kad pagal ES teisę priedangos įmonių draudimo Latvijoje negalima panaudoti priedangos įmonėms ES valstybėse narėse uždrausti, nes tai būtų laikoma diskriminacija (79); ragina Komisiją pasiūlyti dabartinių ES teisės aktų pakeitimų, kad būtų galima uždrausti priedangos įmones, net jei jos yra įsteigtos ES valstybėse narėse; |
|
134. |
pabrėžia, kad didelį tiesioginių užsienio investicijų srautą į šalį ir iš šalies, išreikštą BVP procentais, septyniose valstybėse narėse (Belgijoje, Kipre, Vengrijoje, Airijoje, Liuksemburge, Maltoje ir Nyderlanduose) tik nedidele dalimi galima paaiškinti tose valstybėse narėse vykdoma tikrąja ekonomine veikla (80); |
|
135. |
pabrėžia reikšmingą tiesioginių užsienio investicijų dalį keliose valstybėse narėse, ypač Liuksemburge, Maltoje, Kipre, Nyderlanduose ir Airijoje (81); pažymi, kad tokios tiesioginės užsienio investicijos paprastai priklauso specialiosios paskirties vienetams (SPV), kurie dažnai padeda pasinaudoti spragomis; ragina Komisiją įvertinti specialiosios paskirties vienetų, turinčių tiesioginių užsienio investicijų, vaidmenį; |
|
136. |
pažymi, kad ekonominiai rodikliai, kaip antai neįprastai didelės tiesioginės užsienio investicijos ir tiesioginės užsienio investicijos, priklausančios specialiosios paskirties vienetams, yra ATP rodikliai (82); |
|
137. |
pažymi, kad ATAD įtvirtintos kovos su piktnaudžiavimu taisyklės (dirbtinės priemonės) taikomos priedangos įmonėms, o taikant BPMB ir BKPMB būtų užtikrinama, kad pajamos būtų priskiriamos pagal tikrosios ekonominės veiklos vykdymo vietą; |
|
138. |
ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti suderintus, privalomus, vykdytinus ir esminius ekonominės veiklos reikalavimus ir išlaidų patikrinimo kriterijus; |
|
139. |
ragina Komisiją per dvejus metus atlikti tarpusavyje susijusių teisėkūros ir politikos iniciatyvų, kuriomis siekiama spręsti priedangos įmonių naudojimo problemas mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, agresyvaus mokesčių planavimo ir pinigų plovimo atvejais, tinkamumo patikras; |
3. PVM
|
140. |
pabrėžia, kad būtina PVM taisykles suderinti ES lygmeniu tiek, kiek taip reikalinga siekiant užtikrinti bendrosios rinkos sukūrimą ir veikimą neiškraipant konkurencijos (83); |
|
141. |
pabrėžia, kad PVM yra svarbus mokestinių pajamų šaltinis nacionaliniams biudžetams; pažymi, kad 2016 m. 28 ES valstybių narių PVM pajamos sudarė 1 044 mlrd. EUR, t. y. 18 proc. visų valstybių narių mokestinių pajamų; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. ES metinis biudžetas sudarė 157 mlrd. EUR; |
|
142. |
tačiau apgailestauja, kad kiekvienais metais dėl sukčiavimo netenkama didelių pajamų iš mokėtino PVM sumų; pabrėžia, kad, remiantis Komisijos statistiniais duomenimis, 2016 m. PVM nepriemoka ES (t. y. skirtumas tarp numatomų PVM pajamų ir faktiškai surinktos PVM sumos, taip pat apskaičiuota, kad PVM, kurį ES prarado ne tik dėl sukčiavimo, bet ir dėl bankroto, neteisingo skaičiavimo ir vengimo mokėti PVM) sudarė 147 mlrd. EUR, t. y. daugiau nei 12 proc. visos pajamų iš mokėtino PVM sumos (84), nors keliose valstybėse narėse padėtis yra daug blogesnė, nes ši nepriemoka siekė ar net viršijo 20 proc., o tai rodo didelį skirtumą tarp valstybių narių jų PVM nepriemokos tvarkymo srityje; |
|
143. |
atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijos vertinimu, dėl tarpvalstybinio sukčiavimo PVM kasmet netenkama maždaug 50 mlrd. EUR, t. y. 100 EUR vienam ES piliečiui per metus (85); tačiau, Europolo vertinimu, apie 60 mlrd. EUR siekianti sukčiavimo PVM srityje suma susijusi su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo finansavimu; atkreipia dėmesį į labiau suderintą ir supaprastintą PVM tvarką ES, nors valstybių narių bendradarbiavimas vis dar nei pakankamas, nei veiksmingas; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti savo bendradarbiavimą, kad galėtų veiksmingiau kovoti su sukčiavimu PVM srityje; ragina Komisiją teikti pirmenybę galutinės PVM tvarkos įdegimui ir įgyvendinimui siekiant ją patobulinti; |
|
144. |
prašo patikimų statistinių duomenų PVM nepriemokai įvertinti ir pabrėžia, kad ES reikia bendro požiūrio į duomenų rinkimą ir dalijimąsi jais; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų reguliariai renkami ir skelbiami suderinti statistiniai duomenys; |
|
145. |
pabrėžia, kad sukčiai, ypač karuselinio sukčiavimo PVM ir dingusio prekiautojo sukčiavimo atveju, piktnaudžiavo galiojančia (pereinamojo laikotarpio) PVM tvarka, pagal kurią ES viduje vykdomam tiekimui ir eksportui taikoma išimtis; |
|
146. |
pažymi, kad, Komisijos teigimu, tarpvalstybinę prekybą vykdančios įmonės šiuo metu patiria 11 proc. didesnes reikalavimų laikymosi išlaidas palyginti su išlaidomis, kurias patiria tik vidaus prekybą vykdančios įmonės; pažymi, kad visų pirma MVĮ kenčia dėl neproporcingų PVM prievolių vykdymo išlaidų, o tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių jos neskuba naudotis bendrosios rinkos teikiamais privalumais; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečius sprendimus, siekiant sumažinti su tarpvalstybine prekyba susijusias PVM išlaidas; |
3.1. PVM sistemos modernizavimas
|
147. |
taigi palankiai vertina 2016 m. balandžio 6 d. Komisijos PVM veiksmų planą, kuriuo siekiama reformuoti PVM sistemą, ir 13 pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuos Komisija patvirtino nuo 2016 m. gruodžio mėn., kurie yra susiję su perėjimu prie galutinės PVM tvarkos ir kuriais siekiama pašalinti su PVM susijusias kliūtis e. prekybos srityje, peržiūrėti MVĮ taikomą PVM tvarką, modernizuoti PVM tarifų politiką ir panaikinti PVM nepriemoką; |
|
148. |
palankiai vertina tai, kad 2015 m. buvo įdiegta telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninių paslaugų PVM vieno langelio principu grindžiama minisistema (angl. MOSS), veikianti kaip savanoriška PVM registravimo, deklaravimo ir mokėjimo sistema; palankiai vertina tai, kad iki 2021 m. sausio 1 d. ši sistema bus išplėsta ir pritaikyta kitam prekių ir paslaugų galutiniams vartotojams tiekimui; |
|
149. |
pažymi, kad, Komisijos vertinimu, tikimasi, jog įgyvendinus PVM modernizavimo reformą biurokratizmas bus sumažintas 95 proc. ir taip pavyks sutaupyti apie 1 mlrd. EUR; |
|
150. |
ypač palankiai vertina tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d. Taryba priėmė naujas taisykles, pagal kurias internetinėms įmonėms bus lengviau vykdyti su PVM susijusias prievoles; ypač palankiai vertina tai, kad Taryba atsižvelgė į Parlamento nuomonę dėl internetinių platformų prievolės rinkti PVM jose vykdant nuotolinio pardavimo sandorius nustatymo; mano, kad tokia priemone pavyks užtikrinti vienodas sąlygas su ne ES įmonėmis, nes šiuo metu daugelis vykdant nuotolinę prekybą importuojamų prekių patenka į ES neapmokestinamos PVM; ragina valstybes nares iki 2021 m. tinkamai įgyvendinti naująsias taisykles; |
|
151. |
palankiai vertina pasiūlymus dėl galutinės PVM tvarkos, kurie buvo priimti 2017 m. spalio 4 d. (86) ir 2018 m. gegužės 24 d. (87); ypač palankiai vertina Komisijos pasiūlymą apmokestinant taikyti paskirties šalies principą, t. y. PVM būtų mokamas galutinio vartotojo valstybės narės mokesčių institucijoms pagal toje valstybėje galiojantį tarifą; |
|
152. |
ypač palankiai vertina Tarybos padarytą su galutine PVM tvarka susijusią pažangą 2018 m. spalio 4 d. patvirtinus greitus sprendimus (88); tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad dėl su sukčiavimu susijusių aspektų nebuvo patvirtinta jokių apsaugos priemonių, kaip Parlamentas siūlė savo pozicijoje (89) dėl pasiūlymo dėl patvirtinto apmokestinamojo asmens (CTP) (90) ir pažymėjo 2018 m. spalio 3 d. nuomonėje (91); labai apgailestauja dėl to, kad Taryba atidėjo sprendimą dėl CTP statuso nustatymo, kol bus patvirtinta galutinė PVM tvarka; |
|
153. |
ragina Tarybą užtikrinti, kad patvirtinto apmokestinamojo asmens statusas atitiktų įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą, kurį suteikia muitinės; |
|
154. |
ragina užtikrinti minimalų skaidrų patvirtinto apmokestinamojo asmens statuso koordinavimą ES mastu, įskaitant reguliarų Komisijos vertinimą, kaip valstybės narės suteikia patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą; ragina valstybių narių mokesčių institucijas keistis informacija apie atsisakymus suteikti patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą tam tikroms įmonėms, kad būtų sustiprintas suderinamumas ir bendri standartai; |
|
155. |
taip pat palankiai vertina specialiųjų schemų MVĮ (92) peržiūrą, kuri yra būtina siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, nes atleidimo nuo PVM schemos šiuo metu taikomos tik šalies subjektams, ir kurią atlikus gali būti sumažintos PVM reikalavimų laikymosi išlaidos mažosioms ir vidutinėms įmonėms; ragina Tarybą atsižvelgti į 2018 m. rugsėjo 11 d. Parlamento nuomonę (93), ypač kalbant apie tolesnį administracinį supaprastinimą MVĮ; todėl ragina Komisiją sukurti interneto portalą, kuriame turėtų registruotis MVĮ, norinčios pasinaudoti išimtimi kitoje valstybėje narėje, ir vieno langelio sistemą, kurioje mažosios įmonės galėtų teikti PVM deklaracijas, susijusias su įvairiomis valstybėmis narėmis, kuriose jos vykdo veiklą; |
|
156. |
atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl bendro atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo (angl. GRCM) (94), pagal kurį bus galima laikinai nukrypti nuo įprastų PVM taisyklių, kad būtų galima geriau apsisaugoti visų pirma nuo karuselinio sukčiavimo labiausiai nuo tokio sukčiavimo nukentėjusiuose valstybėse narėse; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip taikomas šis naujas teisės aktas, taip pat stebėti su juo susijusią galimą riziką ir pranašumus; tačiau primygtinai reikalauja, kad bendrasis atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas jokiu būdu netrukdytų skubiai įgyvendinti galutinės PVM sistemos; |
|
157. |
atkreipia dėmesį, kad elektroninės prekybos plėtra dažnai yra rimtas iššūkis mokesčių institucijoms, kai, pvz., pardavėjas neturi ES apmokestinamos tapatybės, o PVM deklaracijose yra nurodoma kur kas mažesnė, nei tikroji, deklaruotų operacijų vertė; todėl palankiai vertina pasiūlytų ir 2018 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimtų įgyvendinimo taisyklių, susijusių su nuotoline prekyba prekėmis, esmę (COM(2018)0819 ir COM(2018)0821), pagal šias taisykles, visų pirma, nuo 2021 m. interneto platformos privalės užtikrinti, kad būtų surinktas PVM už jų platformose ne ES įmonių ES vartotojams parduotas prekes; |
|
158. |
ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti e. prekybos sandorius, kuriuose dalyvauja ne ES įsisteigę pardavėjai, kurie nedeklaruoja PVM (pvz., netinkamai taikydami mėginio statusą) arba sąmoningai nuvertina prekes, kad visai išvengtų privalomo PVM mokėjimo arba jį sumažintų; mano, kad tokia praktika kelia pavojų ES vidaus rinkos vientisumui ir sklandžiam veikimui; ragina Komisiją atitinkamais atvejais prireikus pateikti pasiūlymų; |
3.2. PVM nepriemoka, kova su sukčiavimu PVM ir administracinis bendradarbiavimas PVM srityje
|
159. |
primena savo raginimą dėl veiksnių, kurie prisideda prie mokesčių, visų pirma PVM, nepriemokos; |
|
160. |
palankiai vertina tai, kad 2018 m. kovo 8 d. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Kiprą, Graikiją ir Maltą, o 2018 m. lapkričio 8 d. – prieš Italiją ir Meno Salą dėl jachtoms ir orlaiviams įsigyti taikomos PVM rinkimo tvarkos pažeidimų, siekdama užtikrinti, kad jos nebetaikytų neteisėto palankaus mokestinio režimo privačioms jachtoms ir orlaiviams, dėl kurio vyksta konkurencijos iškraipymai jūrų ir aviacijos sektoriuose; |
|
161. |
palankiai vertina Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatų dėl administracinio bendradarbiavimo PVM srityje stiprinimo priemonių pakeitimus; palankiai vertina 2017 m. Komisijos apsilankymus 10 valstybių narių stebėsenos tikslais, ypač po jų parengtą rekomendaciją padidinti PVM informacijos mainų sistemos (VIES) patikimumą; |
|
162. |
atkreipia dėmesį, kad Komisija neseniai pasiūlė papildomas kontrolės priemones ir sustiprintą „Eurofisc“ vaidmenį, taip pat muitinių ir mokesčių institucijų glaudesnio bendradarbiavimo mechanizmus; ragina valstybes nares aktyviau dalyvauti „Eurofisc“ sandorių tinklo analizės (STA) sistemoje; |
|
163. |
laikosi nuomonės, kad visų valstybių dalyvavimas „Eurofisc“ turi būti privalomas ir turi būti ES finansavimo gavimo sąlyga; pakartoja nuolatinį Europos Audito Rūmų susirūpinimą dėl PVM grąžinimo sanglaudos išlaidoms (95) ir dėl ES kovos su sukčiavimu programos (96); |
|
164. |
primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti galimybes realiuoju laiku rinkti ir perduoti valstybių narių operacijų PVM duomenis, nes tai padidintų „Eurofisc“ veiksmingumą ir leistų toliau plėtoti naujas strategijas kovai su sukčiavimu PVM srityje; ragina visas susijusias institucijas naudoti įvairius statistinius ir duomenų gavybos metodus, kad nustatytų anomalijas, įtartinus santykius ir modelius, suteikdamos galimybę mokesčių institucijoms geriau aktyviai, tikslingai ir ekonomiškai efektyviai kovoti su įvairaus spektro reikalavimų nesilaikymu; |
|
165. |
palankiai vertina tai, kad buvo priimta Finansinių interesų apsaugos (FIA) direktyva (97), kurioje išaiškinami valstybių narių, Eurojusto, Europos prokuratūros (EPPO), Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Komisijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir savitarpio teisinės pagalbos klausimai kovojant su sukčiavimu PVM; ragina Europos prokuratūrą, OLAF, „Eurofisc“, Europolą ir Eurojustą glaudžiai bendradarbiauti, siekiant koordinuoti pastangas kovojant su sukčiavimu PVM ir nustatant naują sukčiavimo praktiką bei prie jos prisitaikant; |
|
166. |
tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad reikia geresnio ES administracinių, teisminių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo, kaip 2018 m. birželio 28 d. surengtame klausyme akcentavo ekspertai ir kaip pažymėta TAX3 komiteto užsakymu atliktame tyrime; |
|
167. |
palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl išplėstos Europos prokuratūros kompetencijos, kad ji apimtų ir tarpvalstybinius teroristinius nusikaltimus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Europos prokuratūrą galėtų pradėti veikti kuo greičiau, ne vėliau kaip 2022 m., užtikrinant glaudų bendradarbiavimą su jau įsteigtoms Sąjungos institucijomis, įstaigomis, agentūromis ir biurais, kurie yra atsakingi už Sąjungos finansinių interesų apsaugą; ragina nustatyti pamokomas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas; mano, kad visi asmenys, dalyvaujantys organizuoto sukčiavimo PVM schemoje, turėtų būti griežtai baudžiami, kad nekiltų nebaudžiamumo jausmo; |
|
168. |
mano, kad viena iš pagrindinių problemų, dėl kurių atsiranda galimybių sukčiauti PVM, yra piniginis pelnas, kurį gali gauti sukčius; todėl ragina Komisiją ištirti ekspertų (98) pateiktą pasiūlymą talpinti tarpvalstybinių sandorių duomenis bloko grandinėje ir vietoj dekretinės valiutos naudoti saugias skaitmenines valiutas, kurios gali būti naudojamos tik PVM mokėti (vienos paskirties); |
|
169. |
palankiai vertina tai, kad Taryba sprendžia su importu susijusio sukčiavimo problemą (99); mano, kad tinkamai įkeliant muitinės deklaracijų duomenis į VIES paskirties valstybės narės galės sutikrinti muitinės ir PVM informaciją ir užtikrinti, kad PVM būtų mokamas paskirties šalyje; ragina valstybes nares įgyvendinti šį naują teisės aktą veiksmingai ir laiku, iki 2020 m. sausio 1 d.; |
|
170. |
mano, kad administracinis mokesčių institucijų bendradarbiavimas vyksta neoptimaliai (100); ragina valstybes nares įgalioti „Eurofisc“ parengti naujas strategijas prekėms pagal 42 muitinės procedūrą sekti, mechanizmą, pagal kurį importuotojas galėtų būti atleistas nuo PVM, kai importuojamos prekės yra skirtos galiausiai pervežti verslo klientui kitoje valstybėje narėje nei importavimo valstybė narė; |
|
171. |
pabrėžia, kad svarbu pagal AMLD5 įgyvendinti įmonių tikrųjų savininkų registrą, nes tai svarbi priemonė kovojant su sukčiavimu PVM; primygtinai ragina valstybes nares stiprinti su tokio pobūdžio sukčiavimu kovojančių policijos pajėgų, mokesčių tarnybų, prokurorų ir teisėjų kompetenciją ir kvalifikacijas; |
|
172. |
yra susirūpinęs dėl TAX3 komiteto užsakymu atlikto tyrimo (101) rezultatų, kuriuose konstatuojama, kad Komisijos pasiūlymais su importu susijęs sukčiavimas bus sumažintas, bet ne panaikintas; pažymi, kad apskritai nepakankamo ES taisyklių įvertinimo ir vykdymo užtikrinimo problema, susijusi su ne ES apmokestinamaisiais asmenimis, nebus išspręsta; ragina Komisiją ištirti alternatyvius ilgesnio laikotarpio tokiems tiekimo sandoriams taikomo mokesčio surinkimo būdus; pabrėžia, kad pasikliauti ne ES apmokestinamųjų asmenų sąžiningumu surenkant ES PVM nėra tvaru; mano, kad tokie alternatyvūs surinkimo būdai turėtų būti taikomi ne tik elektroninėse platformose vykdomo tikslinio pardavimo sandoriams, bet ir visiems pardavimo sandoriams, kuriuos sudaro ne ES apmokestinamieji asmenys, neatsižvelgiant į jų verslo modelį; |
|
173. |
ragina Komisiją atidžiai stebėti galutinės PVM tvarkos diegimo pasekmes valstybėms narėms; ragina Komisiją rimtai ištirti galutinėje PVM sistemoje naujos sukčiavimo rizikos tikimybę, ypač susijusią su dingusio tiekėjo problema, kylančia vykdant tarpvalstybinius sandorius, vietoj dingusio kliento tipo karuselinio sukčiavimo; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad, be kita ko, muitinio tranzito sistema tikrai gali palengvinti prekybą Europos Sąjungoje; tačiau pažymi, kad galimi piktnaudžiavimai, o nusikalstamos organizacijos, nemokėdamos mokesčių ir muitų, gali sukelti didelių nuostolių valstybėms narėms ir ES (išvengdamos PVM); todėl ragina Komisiją stebėti muitinio tranzito sistemą ir pateikti pasiūlymų, pagrįstų visų pirma OLAF, Europolo ir „Eurofisc“ parengtomis rekomendacijomis; |
|
174. |
mano, kad didžioji dauguma Europos Sąjungos piliečių tikisi aiškių Europos ir nacionalinių teisės aktų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti reikiamų mokesčių nemokančius subjektus, juos nubausti ir laiku atgauti trūkstamus mokesčius; |
4. Fizinių asmenų apmokestinimas
|
175. |
atkreipia dėmesį į tai, kad fiziniai asmenys paprastai nesinaudoja savo judėjimo laisve mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo tikslais; tačiau pabrėžia, kad kai kurių fizinių asmenų mokesčio bazė pakankamai didelė ir yra susijusi su keliais mokesčių jurisdikciją turinčiais subjektais; |
|
176. |
apgailestauja dėl to, kad daug grynųjų lėšų turintys asmenys (HNWI) ir itin daug grynųjų lėšų turintys asmenys (UHNWI), siekdami turėti gerokai mažesnę arba nulinę mokestinę prievolę, naudojasi sudėtingomis mokesčių struktūromis, įskaitant įmonių steigimą, ir toliau turi galimybę perkelti savo pajamas ir lėšas arba pirkinius per įvairias mokesčių jurisdikcijas, pasinaudodami turto valdytojų ir kitų tarpininkų paslaugomis; apgailestauja, kad tam tikros ES valstybės narės įgyvendino mokesčių schemas, kuriomis siekiama pritraukti didelį grynąjį turtą turinčius asmenis, tačiau nesukuriama reali ekonominė veikla; |
|
177. |
pažymi, kad visoje ES pagrindiniai tarifai, taikomi darbo pajamoms apmokestinti, paprastai yra aukštesni, nei pajamoms iš kapitalo taikomi apmokestinimo tarifai; pažymi, kad, apskritai, su turtu susiję mokesčiai vis dar sudaro mažą bendrų mokestinių pajamų dalį – tik 4,3 proc. visų ES mokestinių pajamų (102); |
|
178. |
apgailestaudamas konstatuoja, kad dėl sukčiavimo įmonės pelno mokesčiu, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo mokesčių našta iš dalies perkeliama sąžiningiems ir teisingiems mokesčių mokėtojams; |
|
179. |
ragina valstybes nares nustatyti atgrasomąsias, veiksmingas ir proporcingas sankcijas mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir neteisėto agresyvaus mokesčių planavimo atvejais ir užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos; |
|
180. |
apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės yra sukūrusios abejotiną mokesčių tvarką, pagal kurią asmenims, kurie mokesčių tikslais gavo leidimą gyventi, gali būti taikomos pajamų mokesčio lengvatos, taip kenkiant kitų valstybių narių mokesčio bazei ir skatinant žalingą piliečių diskriminavimo politiką; pažymi, kad tokia tvarka gali turėti privalumų, kuriais negali pasinaudoti valstybės piliečiai, pvz., užsienyje turimos nuosavybės ir pajamų neapmokestinimą, fiksuoto dydžio mokestį už pajamas užsienyje, dalies šalyje uždirbtų pajamų atleidimą nuo mokesčių ar mažesnius mokesčių tarifus pensijoms, pervestoms į kilmės šalį; |
|
181. |
primena, kad Komisija savo 2001 m. komunikate siūlė verslo apmokestinimo elgesio kodekso (EK) grupei į žalingos mokesčių praktikos sąrašą įtraukti ypatingą apmokestinimo tvarką, taikomą užsienyje dirbantiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams (103), bet nuo tol nepateikė jokių duomenų apie šios problemos mastą; ragina Komisiją dar kartą ištirti šį klausimą ir visų pirma įvertinti dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo riziką taikant tokią tvarką; |
4.1. Pilietybės įsigijimo investuojant (CBI) ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant (RBI) schemos
|
182. |
yra susirūpinęs, kad daugumoje valstybių narių galioja pilietybės įsigijimo investuojant (CBI) arba leidimo gyventi įsigijimo investuojant (RBI) schemos (104), paprastai vadinamos auksinių vizų, pilietybės suteikimo investuotojams arba investuotojų programomis, pagal kurias mainais už finansines investicijas ES ir ne ES piliečiams suteikiama pilietybė arba leidimas gyventi; |
|
183. |
pažymi, kad pagal šias programas daromos investicijos nebūtinai skatina realiąją ekonomiką toje valstybėje narėje, kur suteikiama pilietybė arba leidimas gyventi, ir kad jos dažnai nereikalauja, kad prašytojai tam tikrą laiką leistų toje teritorijoje, į kurią investuojama, ir kad net tuo atveju, kai toks reikalavimas formaliai taikomas, jo laikymasis paprastai nekontroliuojamas; pabrėžia, kad tokios schemos trukdo siekti Sąjungos tikslų ir todėl pažeidžia lojalaus bendradarbiavimo principą; |
|
184. |
pažymi, kad pasinaudoję pilietybės įsigijimo investuojant schema ES pilietybę gavo bent 5 000 ne ES piliečių (105); pažymi, kad, anot tyrimo (106), buvo suteikta bent 6 000 pilietybių ir beveik 100 000 leidimų gyventi; |
|
185. |
yra susirūpinęs tuo, kad pilietybė ir leidimas gyventi pagal ICB ir RBI schemas suteikiami be deramo pareiškėjų, įskaitant didelės rizikos trečiųjų šalių piliečius, patikimumo patikrinimo, ir todėl tai kelia pavojų Sąjungos saugumui; apgailestauja dėl to, kad su CBI ir RBI schemomis susijusių pinigų kilmė apgaubta rūko, o tai gerokai padidino politinę, ekonominę ir saugumo riziką Europos šalyse; |
|
186. |
pabrėžia, kad CBI ir RBI schemos sietinos su kitais reikšmingais rizikos veiksniais, įskaitant ES ir nacionalinių pilietybių vertės sumažėjimą ir galimą korupciją, pinigų plovimą ir mokesčių slėpimą; atkreipia dėmesį, kad vienai valstybei narei priėmus sprendimą įgyvendinti CBI ir RBI schemas, šalutinį poveikį patiria kitos valstybės narės; susirūpinęs pakartoja, kad pagal tas schemas pilietybė arba leidimas gyventi gali būti suteikiami kompetentingoms institucijoms neatlikus tinkamo arba visai jokio išsamaus klientų patikrinimo (CDD); |
|
187. |
pažymi, kad AMLD5 įpareigotiesiems subjektams nustatyta prievolė vertinti CBI arba RBI pareiškėjus kaip aukštos rizikos veiksnį vykdant išsamų jų patikrinimą neturėtų būti naudojama kaip pretekstas atleisti valstybes nares nuo jų atsakomybės pačioms parengti sugriežtintas išsamaus patikrinimo procedūras ir jų laikytis; atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniu ir ES lygmenimis buvo pradėti keli oficialūs korupcijos ir pinigų plovimo tyrimai, tiesiogiai susiję su CBI ir RBI schemomis; |
|
188. |
pabrėžia, kad pagal tokias schemas daromų investicijų ekonominis tvarumas ir gyvybingumas taip pat nėra aiškūs; pabrėžia, kad jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti prekiaujama pilietybe ir su ja susijusiomis teisėmis; |
|
189. |
pažymi, kad pilietybės įsigijimo investuojant ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemomis valstybėse narėse plačiai naudojosi Rusijos ir Rusijos įtakoje esančių šalių piliečiai; pabrėžia, kad Rusijos piliečiai, kurie buvo įtraukti į sankcijų sąrašą, sudarytą po neteisėtos Krymo aneksijos ir Rusijos agresijos Kryme, gali naudotis šiomis schemomis kaip galimybe išvengti ES sankcijų; |
|
190. |
kritikuoja tai, kad tokios programos neretai sietinos su naudos gavėjams skirtomis mokestinėmis lengvatomis arba specialiaisiais mokesčių režimais; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl tokių lengvatų gali nepavykti užtikrinti, kad visi piliečiai sąžiningai prisidėtų prie mokesčių sistemos; |
|
191. |
nerimauja dėl to, kad pareiškėjų skaičius ir kilmė, asmenų, kuriems pagal tokias schemas suteikiama pilietybė arba leidimas gyventi, skaičiai, ir pagal tokias schemas daromų investicijų suma bei pinigų kilmė nepakankamai skaidrūs; džiaugiasi, kad kai kurios valstybės narės aiškiai nurodo asmenų, kuriems pagal tokias schemas suteikiama pilietybė arba leidimas gyventi, vardus, pavardes ir tautybę; ragina kitas valstybes nares sekti šiuo pavyzdžiu; |
|
192. |
yra susirūpinęs dėl to, kad, EBPO duomenimis, CBI ir RBI schemos galėtų būti netinkamai naudojamos siekiant pakenkti finansinių sąskaitų informacijos teikimo ir išsamaus patikrinimo bendrąjį standartą (CRS) atitinkančioms išsamaus patikrinimo procedūroms, dėl to pagal CRS būtų teikiami netikslūs arba neišsamūs duomenys, visų pirma, kai finansų įstaigai atskleidžiama informacija ne apie visas mokesčių tikslais turimų gyvenamųjų vietų mokesčių jurisdikcijas; pažymi, kad, EBPO nuomone, vizų schemos, dėl kurių gali kilti didelis pavojus CRS vientisumui, yra schemos, pagal kurias mokesčių mokėtojas gali pasinaudoti nedideliu, mažesniu nei 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, taikomu lengvatinio apmokestinimo finansiniam turtui, ir jam netaikomas reikalavimas iš esmės fiziškai būti jurisdikciją turinčio subjekto, kuris siūlo auksinių vizų programą, teritorijoje bent 90 dienų; |
|
193. |
yra susirūpinęs dėl to, kad Maltoje ir Kipre galioja schemos (107), kurios gali kelti didelį pavojų CRS vientisumui; |
|
194. |
daro išvadą, kad galima ekonominė CBI ir RBI schemų nauda nekompensuoja didelės dėl jų kylančios grėsmės saugumui, taip pat pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo rizikos; |
|
195. |
ragina valstybes nares kuo greičiau laipsniškai panaikinti visas galiojančias CBI arba RBI schemas; |
|
196. |
pabrėžia, kad iki tol valstybės narės turėtų nustatyti reikalavimą, kad siekiant pasinaudoti CBI ir RBI schemomis būtina fiziškai būti šalyje, ir turėtų tinkamai užtikrinti, kad būtų tinkamai atliekamas sustiprintas pareiškėjų dėl pilietybės arba leidimo gyventi CDD, kaip reikalaujama pagal AMLD5; pabrėžia, kad AMLD5 nustatyta sugriežtinta išsamaus politikoje dalyvaujančių asmenų patikrinimo tvarka; ragina valstybes nares užtikrinti, kad vyriausybės prisiimtų galutinę atsakomybę už pareiškėjų pagal CBI ir RBI schemas išsamius patikrinimus; ragina Komisiją nuolat griežtai stebėti tinkamą CDD vykdymą ir taikymą naudojant CBI ir RBI schemas, kol jos bus panaikintos visose valstybėse narėse; |
|
197. |
pažymi, kad valstybės narės pilietybę arba leidimą gyventi joje įgijęs asmuo visoje Sąjungos teritorijoje gali naudotis įvairiomis teisėmis ir leidimais, įskaitant laisvo judėjimo teisę ir teisę laisvai apsigyventi Šengeno zonoje; todėl ragina valstybes nares, kurios įgyvendina CBI ir RBI programas, patikrinti pareiškėjų charakteristikas ir atmesti pareiškėjų paraiškas, jei jie kelia riziką saugumui, įskaitant pinigų plovimą, iki kol šios programos bus iki galo panaikintos; toliau įspėja apie CBI ir RBI schemų, su kuriomis susijęs šeimos susijungimas, pavojų, nes CBI / RBI naudos gavėjų šeimos nariai gali gauti leidimą gyventi arba pilietybę su minimaliais patikrinimais arba visiškai nepatikrinti; |
|
198. |
šiomis aplinkybėmis ragina visas valstybes nares rinkti ir skelbti skaidrius duomenis, susijusius su jų CBI ir RBI schemomis, įskaitant atmestų paraiškų skaičių ir tokio atmetimo priežastis; ragina Komisiją, kol šios programos bus iki galo panaikintos, parengti gaires ir užtikrinti, kad būtų geriau renkami duomenys ir kad valstybės narės tarpusavyje geriau keistųsi informacija apie savo CBI ir RBI schemas, įskaitant informaciją apie pareiškėjus, kurių paraiška buvo atmesta dėl su saugumu susijusių priežasčių; |
|
199. |
mano, kad, kol CBI ir RBI schemos bus visiškai panaikintos, valstybės narės turėtų taikyti tarpininkams, prekiaujantiems ICB ir RBI, tokius pačius įsipareigojimus, kaip ir tie, kurie taikomi įpareigotiesiems subjektams pagal kovos su pinigų plovimu teisės aktus, ir ragina valstybes nares užkirsti kelią su CBI ir RBI schemomis susijusiems interesų konfliktams, kurie gali kilti, kai privačios įmonės, padėjusios vyriausybei kurti, valdyti ir skatinti tas schemas, taip pat konsultuoja ir teikia pagalbą asmenims tikrindamos jų tinkamumą ir pateikdamos jų paraiškas dėl pilietybės arba leidimo gyventi; |
|
200. |
teigiamai vertina 2019 m. sausio 23 d. Komisijos ataskaitą „Investuotojų pilietybės ir leidimo gyventi schemos Europos Sąjungoje“ (COM(2019)0012); pažymi, jog ataskaitoje patvirtinama, kad abiejų rūšių schemos kelia didelę riziką valstybėms narėms ir visai Sąjungai, visų pirma saugumo, pinigų plovimo, korupcijos, ES taisyklių apėjimo ir mokesčių vengimo srityse, ir kad šią didelę riziką dar labiau sustiprina su schemų skaidrumu ir valdymu susiję trūkumai; nerimauja, kad Komisija yra susirūpinusi dėl to, kad valstybių narių taikomomis priemonėmis ne visada pakankamai sumažinama schemų keliama rizika; |
|
201. |
atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą sudaryti ekspertų grupę, kuri spręstų šių schemų skaidrumo, valdymo ir saugumo klausimus; palankiai vertina tai, kad Komisija įsipareigojo stebėti šalyse, kurioms taikomas bevizis režimas, įgyvendinamų investuotojų pilietybės schemų poveikį, kaip vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo mechanizmo dalis; ragina Komisiją koordinuoti valstybių narių keitimąsi informacija apie atmestas paraiškas; ragina Komisiją atliekant kitą savo viršnacionalinės rizikos vertinimą įvertinti riziką, susijusią su pilietybės ir leidimo gyventi pardavimu; ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu ES piliečiai naudojasi tokiomis schemomis; |
4.2. Laisvieji uostai, muitinės sandėliai ir kitos specialiosios ekonominės zonos (SEZ)
|
202. |
palankiai vertina tai, kad pagal AMLD5 laisvieji uostai taps įpareigotaisiais subjektais ir privalės vykdyti CDD reikalavimus ir pranešti apie įtartinus sandorius finansinės žvalgybos padaliniams (FŽP); |
|
203. |
pažymi, kad ES laisvieji uostai gali būti steigiami „laisvosios zonos“ tvarka; pažymi, kad laisvosios zonos yra uždaros zonos Sąjungos muitų teritorijoje, į kurią ne Sąjungos prekes galima įvežti nemokant importo muito ir kitų mokesčių (pvz., mokesčių) ir netaikant prekybos politikos priemonių; |
|
204. |
primena, kad laisvieji uostai yra sandėliai laisvosiose zonose, kurie iš pradžių buvo naudojami kaip tranzitinių prekių laikymo erdvės; apgailestauja dėl to, kad per tą laiką jie tapo pakaitinio turto, įskaitant meno kūrinius, brangakmenis, antikvarinius daiktus, auksą ir vyno kolekcijas, (neretai nuolatinio) laikymo vieta (108), ir yra finansuojami iš nežinomų pinigų šaltinių; pabrėžia, jog negalima leisti, kad laisvaisiais uostais ar laisvosiomis zonomis būtų naudojamasi mokesčių vengimo tikslais it kad jų poveikis taptų toks pat kaip mokesčių rojaus; |
|
205. |
pažymi, kad, be saugaus laikymo, laisvieji uostai naudojami dėl jų didelio slaptumo lygio ir importo muitų ir netiesioginių mokesčių, kaip antai PVM arba naudotojo mokesčio, atidėjimo; |
|
206. |
pabrėžia, kad ES yra daugiau nei 80 laisvųjų zonų (109) ir tūkstančiai kitų sandėlių, kuriems taikomos ES „specialiosios saugojimo procedūros“, visų pirma, „muitinės sandėlių“, kuriuose gali arba galėtų būti užtikrinamas toks pat slaptumas ir (netiesioginė) mokestinė nauda (110); |
|
207. |
pažymi, kad pagal Sąjungos muitinės kodeksą muitinės sandėlių teisinis statusas yra beveik toks pat, kaip laisvųjų uostų; todėl rekomenduoja suteikti jiems tokį pat statusą, kaip laisviesiems uostams, taikant teisines priemones, kurių tikslas – sumažinti juose kylančią pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo riziką, kaip antai AMLD5; mano, kad siekiant, kad sandėliuose turėtų dirbti tinkamas kvalifikuotų darbuotojų skaičius, kad jie galėtų atlikti būtinas juose vykdomų sandorių patikras; |
|
208. |
pažymi, kad pinigų plovimo rizika laisvuosiuose uostuose tiesiogiai sietina su pinigų plovimo rizika pakaitinio turto rinkoje; |
|
209. |
pažymi, kad pagal DAC5 nuo 2018 m. sausio 1 d. tiesioginių mokesčių institucijos paprašiusios turi galimybę susipažinti su įvairia pagal AMLD renkama informacija apie galutinį tikrąjį savininką (UBO); pažymi, kad ES kovos su pinigų plovimu teisės aktai grindžiami pasitikėjimu patikimais CDD tyrimais ir išsamia informacija apie įtartinus sandorius, kurią teikia įpareigotieji subjektai, kurie taps kovos su pinigų plovimu valdytojais; susirūpinęs pažymi, kad paprašius suteikiama galimybė susipažinti su laisvųjų uostų turima informacija tam tikrais atvejais (111) gali turėti tik labai ribotą poveikį; |
|
210. |
ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu gali būti netinkamai panaudoti laisvieji uostai ir galima piktnaudžiauti laivybos licencijomis mokesčių vengimo tikslais (112); be to, ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant užtikrinti, kad tarp atitinkamų valdžios institucijų, pvz., teisėsaugos institucijų, mokesčių ir muitinės institucijų ir Europolo, vyktų automatiniai mainai informacija apie tikruosius savininkus ir laisvuosiuose uostuose, muitinės sandėliuose arba SEZ vykdomus sandorius, taip pat nustatyti atsekamumo įpareigojimą; |
|
211. |
ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl laipsniško laisvųjų uostų sistemos ES panaikinimo; |
|
212. |
atkreipia dėmesį į tai, kad pasibaigus banko paslapties terminui padaugėjo investicijų į naujus objektus, pvz., meno kūrinius, ir dėl to meno rinka pastaraisiais metais sparčiai išaugo; pabrėžia, kad laisvosios prekybos zonos suteikia jai saugų ir nepastebimą prieglobstį, kuriame galima vykdyti neapmokestinamą prekybą ir paslėpti savininkus, o meno rinka vis dar yra nereguliuojama, be kita ko, dėl sunkumų nustatant rinkos kainas ir ieškant specialistų; primena, kad, pavyzdžiui, vertingą paveikslą į kitą pasaulio pusę transportuoti lengviau nei atitinkamą pinigų sumą; |
4.3. Mokestinės amnestijos
|
213. |
primena (113), kad amnestijas būtina naudoti itin atsargiai arba apskritai jų netaikyti, nes jos yra tik būdas greitai surinkti mokesčius trumpuoju laikotarpiu, jos dažnai skelbiamos siekiant užpildyti biudžeto lėšų trūkumą, tačiau taip pat gali būti paskatinti rezidentus mokesčių tikslais slėpti mokesčius ir laukti kitos amnestijos, be atgrasomųjų sankcijų ar baudų; ragina valstybes nares, kuriose skelbiamos mokestinės amnestijos, visuomet reikalauti, kad naudos gavėjas pasiaiškintų dėl anksčiau atleistų lėšų šaltinio; |
|
214. |
ragina Komisiją įvertinti valstybėse narėse anksčiau vykdytas amnestijų programas ir, visų pirma, susigrąžintas viešąsias pajamas ir jų poveikį vidutinės trukmės ir ilgalaikiam mokesčio bazės kintamumui; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad su teisminėmis, teisėsaugos ir mokesčių institucijomis būtų tinkamai keičiamasi atitinkamais duomenimis, susijusiais su asmenimis, kuriems anksčiau buvo taikytos ar ateityje bus taikomos mokestinės amnestijos, taip pat užtikrinti atitiktį kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklėms ir numatyti galimybes patraukti baudžiamojon atsakomybėn už kitus finansinius nusikaltimus; |
|
215. |
mano, kad EK grupė turėtų privaloma tvarka patikrinti ir patvirtinti kiekvieną mokestinės amnestijos programą prieš ją įgyvendinant valstybėje narėje; laikosi nuomonės, kad mokesčių mokėtojas arba įmonės tikrasis savininkas, kuriam jau buvo paskelbta viena ar daugiau mokestinių amnestijų, niekada nebeturėtų įgyti teisės pasinaudoti dar viena; ragina nacionalines valdžios institucijas, valdančias duomenis apie asmenis, kuriems buvo paskelbta mokestinė amnestija, veiksmingai keistis duomenimis, gautais iš teisėsaugos arba kitų kompetentingų institucijų, tiriančių su mokestiniu sukčiavimu arba mokesčių slėpimu nesusijusius nusikaltimus; |
4.4. Administracinis bendradarbiavimas
|
216. |
pripažįsta, kad administracinis bendradarbiavimas tiesioginių mokesčių sistemos srityje dabar vykdomas tiek fizinių asmenų, kurie yra mokesčių mokėtojai, tiek bendrovių atžvilgiu; |
|
217. |
pabrėžia, kad administracinio bendradarbiavimo srityje nustatyti tarptautiniai standartai – tai būtiniausi standartai; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės turėtų ne tik laikytis šių būtiniausių standartų, bet ir imtis platesnio užmojo priemonių; ragina valstybes nares toliau šalinti kliūtis administraciniam ir teisiniam bendradarbiavimui; |
|
218. |
palankiai vertina tai, kad priėmus visuotinį automatinio keitimosi informacija (AEOI) standartą, įgyvendintą DAC1, ir panaikinus 2003 m. Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvą, buvo sukurtas vienas ES keitimosi informacija mechanizmas; |
5. Kova su pinigų plovimu (AML)
|
219. |
pabrėžia, kad pinigų plovimas gali būti įvairių formų ir kad plaunamų pinigų kilmė gali būti įvairi neteisėta veikla, pvz., korupcija, neteisėta prekyba ginklais, prekyba žmonėmis ir prekyba narkotikais, mokesčių slėpimas ir sukčiavimas, o tie pinigai gali būti naudojami terorizmui finansuoti; susirūpinęs pažymi, kad pajamos iš nusikalstamos veiklos ES siekia maždaug 110 mlrd. EUR per metus (114) ir sudaro 1 proc. viso Sąjungos BVP; pabrėžia, kad, Komisijos vertinimu, kai kuriose valstybėse narėse iki 70 proc. pinigų plovimo atvejų turi tarpvalstybinį aspektą (115); taip pat pažymi, kad, JTO vertinimu (116), pinigų plovimo mastas sudaro 2–5 proc. pasaulio BVP, arba maždaug 715 mlrd.-1,87 trilijonų EUR per metus; |
|
220. |
pabrėžia, kad įvairūs pastarojo meto pinigų plovimo atvejai Sąjungoje yra susiję su kapitalu, valdančiuoju elitu ir (arba) piliečiais, ypač kilusiais iš Rusijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS); reiškia susirūpinimą dėl grėsmės Europos saugumui ir stabilumui, kurią kelia neteisėtos pajamos iš Rusijos ir NVS šalių, kurios patenka į Sąjungos finansų sistemą plovimo ir tolesnio panaudojimo nusikalstamai veiklai finansuoti tikslais; pabrėžia, kad dėl šių neteisėtų pajamų kyla grėsmė ES piliečių saugumui ir atsiranda iškraipymų, o įstatymų besilaikantys piliečiai ir įmonės dėl nesąžiningos konkurencijos sąlygų atsiduria nepalankioje padėtyje; mano, kad, be kapitalo nutekėjimo, kurio negalima pažaboti neišsprendžiant ekonominių ir administracinių kilmės šalies problemų, ir pinigų plovimo vien tik nusikalstamais tikslais, ši priešiška veikla, kurios tikslas – susilpninti Europos šalių demokratiją, jų ekonomiką ir institucijas, vykdoma tokiu mastu, kad destabilizuotų Europos žemyną; ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti kontroliuojant iš Rusijos į Sąjungą patenkantį kapitalą; |
|
221. |
pakartoja savo raginimą (117) už žmogaus teisių pažeidimus taikyti visos ES masto sankcijas, grindžiamas JAV pasauliniu Magnickio teisės aktu, kuriuo turtėtų būti sudaromos sąlygos atskiriems valstybės tarnautojams arba asmenims, kurie veikia pagal oficialius įgaliojimus, atsakingiems už korupcijos veiksmus ar sunkius žmogaus teisų pažeidimus, taikyti draudimus išduoti vizą ir skirti tikslines sankcijas, tokias kaip turto ar interesų, susijusių su ES teritorijoje esančiu turtu, blokavimas; palankiai vertina Parlamento priimtą pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema (118); ragina sustiprinti bankų nerezidentų portfelių, taip pat juose esančių pinigų dalies, kurios kilmės šalys laikomos keliančiomis grėsmę Sąjungos saugumui, tikrinimą ir priežiūrą; |
|
222. |
palankiai vertina AMLD4 ir AMLD5 priėmimą; pabrėžia, kad jos yra svarbios priemonės didinant Sąjungos pastangų kovoti su pinigų iš nusikalstamos veiklos plovimu ir teroristų veiklos finansavimu veiksmingumą; pažymi, kad Sąjungos kovos su pinigų plovimu sistema visų pirma paremta prevenciniu požiūriu į pinigų plovimą, daugiausia dėmesio skiriant įtartinų sandorių nustatymui ir pranešimui apie juos; |
|
223. |
apgailestauja dėl to, kad valstybėms narėms visiškai arba iš dalies nepavyko perkelti AMLD4 į nacionalinę teisę iki nustatyto termino ir kad dėl šios priežasties Komisija turėjo joms pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, įskaitant prašymus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priimti prejudicinius sprendimus (119); ragina tas valstybes nares sparčiai ištaisyti padėtį; primygtinai ragina valstybes nares ypač vykdyti savo teisinės prievolės laikytis 2020 m. sausio 10 d. termino, iki kurio AMLD5 reikia perkelti į nacionalinę teisę; pabrėžia ir pritaria 2018 m. lapkričio 23 d. Tarybos išvadoms, kuriose valstybės narės raginamos į savo nacionalinius teisės aktus visapusiškai perkelti AMLD5 iki termino – 2020 m.; ragina Komisiją visapusiškai naudotis turimomis priemonėmis siekiant teikti paramą ir užtikrinti, kad valstybės narės į nacionalinę teisę tinkamai ir nedelsdamos perkeltų ir įgyvendintų AMLD5; |
|
224. |
primena itin didelę CDD svarbą vykdant prievolę pažinti klientą, kuri reiškia, kad įpareigotieji subjektai turi tinkamai nustatyti savo klientų tapatybę ir jų lėšų šaltinį bei galutinius tikruosius turto savininkus, įskaitant anoniminių sąskaitų imobilizavimą; apgailestauja dėl to, kad kai kurios finansų įstaigos ir su jomis susiję verslo modeliai aktyviai sudarė palankias sąlygas pinigų plovimui; kiek tai įmanoma ragina privatųjį sektorių ryžtingai kovoti su terorizmo finansavimu, o teroristinei veiklai taikyti prevenciją; ragina finansų įstaigas aktyviai persvarstyti savo vidaus procedūras siekiant užkirsti kelią bet kokiai pinigų plovimo rizikai; |
|
225. |
palankiai vertina 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos priimtą veiksmų planą, kuriame įtrauktos kelios ne teisėkūros priemonės, skirtos veiksmingiau kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ES; ragina Komisiją reguliariai Parlamentui teikti naują informaciją apie pažangą įgyvendinat veiksmų planą; |
|
226. |
yra susirūpinęs dėl to, kad nėra konkrečių procedūrų ECB valdančiosios tarybos narių sąžiningumui įvertinti ir peržiūrėti, ypač tais atvejais, kai jiems oficialiai pareiškiami kaltinimai įvykdžius nusikalstamą veiklą; ragina sukurti ECB valdančiosios tarybos narių elgesio ir etikos stebėsenos bei peržiūros mechanizmus ir ragina juos apsaugoti paskyrimo įgaliojimus turinčios institucijos piktnaudžiavimo įgaliojimais atvejais; |
|
227. |
smerkia tai, kad dėl sistemingo kovos su pinigų plovimu reikalavimų nevykdymo ir neveiksmingos priežiūros Europos bankuose buvo neseniai nustatyti keli didelės svarbos pinigų plovimo atvejai, susiję su sistemingais pagrindinių kliento pažinimo ir CDD reikalavimų pažeidimais; |
|
228. |
primena, kad kliento pažinimo ir išsamaus klientų patikrinimo (CDD) principai yra labai svarbūs ir turėtų būti taikomi visą verslo santykių laikotarpį ir kad klientų sandoriai turėtų būti stebimi nuolat ir itin atidžiai siekiant nustatyti įtartiną arba neįprastą veiklą; atsižvelgdamas į tai, primena įpareigotųjų subjektų prievolę savo iniciatyva nedelsiant informuoti nacionalinius FŽP apie dėl pinigų plovimo įtariamus sandorius, su jais susijusius pirminius nusikaltimus arba teroristų finansavimą; apgailestauja dėl to, kad, nepaisant Parlamento pastangų, Penktąja kovos su pinigų plovimu direktyva (AMLD5), kaip paskutine priemone, toliau leidžiama, kad fizinis (-iai) asmuo (-enys), kuris (-ie) eina vyriausiojo vadovo pareigas, būtų registruojami kaip tikrieji bendrovės ar patikos fondo savininkai, o realus tikrasis savininkas nėra žinomas arba dėl jo kyla įtarimų; ragina Komisiją kitą kartą peržiūrint kovos su pinigų plovimu ES taisykles aiškiai įvertinti šios nuostatos poveikį galimybei gauti patikimą informaciją apie tikruosius savininkus valstybėse narėse ir pasiūlyti ją pašalinti, jei būtų požymių, kad šia nuostata piktnaudžiaujama siekiant neatskleisti tikrųjų savininkų tapatybės; |
|
229. |
atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse yra mechanizmų, taikomų nepaaiškinamai įgytam turtui kontroliuoti, pagal kuriuos būtų galima atsekti pajamas iš nusikalstamos veiklos; pabrėžia, kad šį mechanizmą sudaro teismo nutartis, kuria reikalaujama, kad asmuo, kuriam pagrįstai pateikti įtarimai dalyvavus vykdant sunkų nusikaltimą ar esant susijus su jį įvykdžiusiu asmeniu, paaiškintų savo interesų, susijusių su tam tikru turtu, kilmę ir mastą ir paaiškintų, kaip turtas buvo įgytas, jei esama pagrįstų priežasčių įtarti, kad respondento teisėtai įgytų pajamų, apie kurias yra žinoma, neužtektų tam, kad respondentas galėtų įgyti tokį turtą; ragina Komisiją įvertinti tokios priemonės poveikį ir įgyvendinamumą Sąjungos lygmeniu; |
|
230. |
palankiai vertina kai kuriose valstybėse narėse priimtą sprendimą uždrausti išduoti pareikštines akcijas ir esamas pareikštines akcijas konvertuoti į nominaliuosius vertybinius popierius; prašo valstybių narių apsvarstyti, ar reikia priimti panašias priemones jų jurisdikcijose, atsižvelgiant į naujas AMLD5 nuostatas, susijusias su pranešimų apie tikrąją nuosavybę teikimu ir rizikos nustatymu; |
|
231. |
pabrėžia, kad būtina neatidėliojant sukurti veiksmingesnę komunikacijos ir informacijos mainų tarp teisminių Sąjungos institucijų sistemą, kuria būtų pakeistos įprastos savitarpio teisinės pagalbos nusikaltimų klausimais priemonės, dėl kurių vykdomos ilgos ir sudėtingos procedūros, kenkiančios pinigų plovimo ir kitų sunkių nusikaltimų tyrimui; primena savo raginimą Komisijai įvertinti būtinybę šiuo atžvilgiu imtis teisėkūros veiksmų; |
|
232. |
ragina Komisiją įvertinti ir Parlamentui pranešti apie teisinių susitarimų subjektų, tokių kaip specialiosios paskirties įmonės (SPĮ), specialiosios paskirties vienetai (SPV) ir ne labdaros tikslais veikiantys fondai, vaidmenį ir konkrečią riziką vykdant pinigų plovimą, visų pirma – Jungtinėje Karalystėje, Karūnai priklausančiose teritorijose ir užjūrio teritorijose; |
|
233. |
primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai laikytis kovos su pinigų plovimu teisės aktų finansų rinkose išduodant vyriausybės obligacijas; mano, kad vykdant šias finansines operacijų ypač būtinas išsamus patikrinimas; |
|
234. |
pažymi, kad vien tik per TAX3 komiteto kadenciją buvo nustatyti trys paverktini pinigų plovimo per ES bankus atvejai: „ING Bank N.V.“ neseniai pripažino rimtus trūkumus taikant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu nuostatas ir sutiko sumokėti 775 mln. EUR ir taip susitarti su Nyderlandų prokuratūra (120); „ABLV Bank“ Latvijoje pradėjo savanorišką likvidavimą, kai JAV kovos su finansiniais nusikaltimais tinklas (FinCEN) nusprendė pasiūlyti uždrausti ABLV turėti JAV korespondentinę sąskaitą dėl pinigų plovimo įtarimų (121), o „Danske Bank“, atlikus 15 000 klientų ir maždaug 9,5 mln. su Estijos padaliniu susijusių sandorių tyrimą, pripažino, kad dėl didelių banko valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų susidarė galimybė naudoti Estijos padalinį įtartiniems sandoriams vykdyti (122); |
|
235. |
susirūpinęs pažymi, kad „Troikos“ pinigų plovyklos (angl. „Troika Laundromat“) atvejis taip pat viešai atskleidė, kaip 4.6 mlrd. JAV dolerių iš Rusijos ir kitų šalių tekėjo per Europos bankus ir įmones; atkreipia dėmesį į tai, kad šio skandalo dėmesio centre – buvęs vienas didžiausių Rusijos privačių investicinių bankų „Troika Dialog“ ir tinklas, kuris galėjo sudaryti sąlygas Rusijos valdančiajam elitui slapta naudotis neteisėtomis pajamomis siekiant įsigyti valstybės įmonių akcijų ir nekilnojamojo turto tiek Rusijoje, tiek užsienyje bei pirkti prabangos prekes; taip pat apgailestauja dėl to, kad, remiantis pranešimais, šiuose įtartinuose sandoriuose dalyvavo keli Europos bankai, t. y. „Danske Bank“, „Swedbank AB“, „Nordea Bank Abp“, „ING Groep NV“, „Credit Agricole SA“, „Deutsche Bank AG“, „KBC Group NV“, „Raiffeisen Bank International AG“, „ABN Amro Group NV“, „Cooperatieve Rabobank U.A.“ ir banko „Turkiye Garanti Bankasi A.S.“ Nyderlandų skyrius; |
|
236. |
pažymi, kad „Danske Bank“ atveju daugiau nei 200 mlrd. EUR vertės sandoriai buvo sudaromi per Estijos padalinį (123) bankui nevykdant tinkamų vidaus kovos su pinigų plovimu ir kliento pažinimo procedūrų, kaip vėliau pripažino pats bankas ir patvirtino ir Estijos, ir Danijos finansų priežiūros institucijos; mano, kad toks reikalavimų nevykdymas byloja apie visišką ir banko, ir nacionalinių kompetentingų institucijų neatsakingumą; ragina kompetentingas institucijas atlikti skubius visų Europos bankų kovos su pinigų plovimu ir kliento pažinimo procedūrų pakankamumo vertinimus siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos kovos su pinigų plovimu teisės aktų vykdymą; |
|
237. |
taip pat pažymi, kad 6 200„Danske Bank“ Estijos padalinio klientų, kaip paaiškėjo, dalyvavo įtartinuose sandoriuose, kad maždaug 500 klientų buvo susiję su pinigų plovimo schemomis, apie kurias buvo viešai paskelbta, kad 177 iš jų buvo susiję su „Rusijos pinigų plovyklos“ skandalu, o 75 – su „Azerbaidžano pinigų plovyklos“ skandalu ir kad 53 klientai buvo įmonės, kurių adresai ir direktoriai, kaip paaiškėjo, buvo vienodi (124); ragina atitinkamas nacionalines valdžios institucijas atsekti įtartinomis laikomas 6 200 „Danske Bank“ Estijos padalinio klientų sandorių paskirties vietas siekiant patvirtinti, kad išplauti pinigai nebuvo panaudoti kitai nusikalstamai veiklai; ragina atitinkamas nacionalines valdžios institucijas tinkamai bendradarbiauti šiuo klausimu, nes akivaizdu, kad įtartinų sandorių grandinės yra tarpvalstybinio masto; |
|
238. |
pabrėžia, kad ECB panaikino Maltos „Pilatus Bank“ licenciją, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo suimtas, be kita ko, dėl kaltinimų pinigų plovimu „Pilatus Bank“ pirmininkas ir vienintelis akcininkas Ali Sadr Hashemi Nejad; atkreipia dėmesį į tai, kad EBI padarė išvadą, jog Maltos finansinės žvalgybos analizės padalinys pažeidė ES teisę, nes nevykdė veiksmingos „Pilatus Bank“ priežiūros, be kita ko, dėl procedūrinių trūkumų ir priežiūros veiksmų nebuvimo; pažymi, kad 2018 m. lapkričio 8 d. Komisija Maltos finansinės žvalgybos analizės padaliniui išsiuntė oficialią nuomonę ir paragino imtis papildomų priemonių, kad Malta laikytųsi savo teisinių įsipareigojimų (125); ragina Maltos finansinės žvalgybos analizės padalinį imtis veiksmų, kad būtų laikomasi atitinkamų rekomendacijų; |
|
239. |
atkreipia dėmesį į Maltos nuolatinio atstovo ES TAX3 komitetui skirtą raštą, kuriame atsakoma į komiteto susirūpinimą dėl tariamo kai kurių Maltos politikoje dalyvaujančių asmenų įsivėlimo į galimą naują pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo epizodą, susijusį su Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) įsikūrusia bendrove „17 Black“ (126); apgailestauja, kad gauti atsakymai nėra tikslūs; yra susirūpinęs dėl akivaizdaus Maltos valdžios institucijų politinio neveikimo; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad, remiantis bendrovės „17 Black“ atskleista informacija, atrodo, kad čia įsivėlę anksčiausią Maltos vyriausybės lygmenį atstovaujantys politikoje dalyvaujantys asmenys; ragina Maltos valdžios institucijas prašyti JAE pateikti įrodymus raštais dėl teisinės pagalbos forma; ragina JAE bendradarbiauti su Maltos ir Europos valdžios institucijomis ir užtikrinti, kad būtų bendrovės „17 Black“ banko sąskaitose įšaldytos lėšos būtų įšaldytos tol, kol bus atliktas išsamus tyrimas; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad Maltos finansinės žvalgybos analizės padalinys ir Maltos policijos komisaras akivaizdžiai nėra nepriklausomi; apgailestauja dėl to, kad iki šiol nebuvo imtasi jokių priemonių prieš šiuos politikoje dalyvaujančius asmenis, kurie įsivėlę į tariamos korupcijos bylas; pabrėžia, kad Maltos vykdomam tyrimui būtų naudinga, vadovaujantis ad hoc susitarimu (127) ir padedant Europolui ir Eurojustui, įsteigti Jungtinę tyrimo grupę, siekiant išsklaidyti rimtas abejones dėl vykdomų nacionalinių tyrimų nepriklausomumo ir kokybės; |
|
240. |
pažymi, kad tyrimą atliekančios žurnalistės Daphne Caruana Galizia nužudymo metu ji dirbo su didžiausia kada nors jos gauta atskleista informacija, kuri buvo iš Maltos elektrinę valdančios įmonės „ElectroGas“ serverių; taip pat pažymi, kad bendrovės „17 Blank“ savininkas, kuris ketino pervesti dideles pinigų sumas už šią elektrinę atsakingiems Maltos politikoje dalyvaujantiems asmenims, taip pat yra „ElectroGas“ direktorius ir akcininkas; |
|
241. |
yra susirūpinęs dėl augančio pinigų plovimo vykdant kitokių formų verslo veiklą, visų pirma – dėl vadinamojo „skrajojančių pinigų“ ir „garsių gatvių“ reiškinio; pabrėžia, kad vietos ir regioninės administravimo ir teisėsaugos institucijos turi labiau derinti veiksmus ir bendradarbiauti siekdamos spręsti šias Europos miestų problemas; |
|
242. |
žino, kad dabartinę kovos su pinigų plovimu teisinę sistemą iki šiol sudarė direktyvos ir ji buvo suderinta minimaliai, tad valstybėse narėse taikomos skirtingos nacionalinės priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemonės; ragina Komisiją, atsižvelgiant į būsimą kovos su pinigų plovimu teisės aktų peržiūrą, privalomame poveikio vertinime įvertinti, ar reglamentas būtų tinkamesnis teisės aktas nei direktyva; atsižvelgdamas į tai, ragina greitai paversti kovos su pinigų plovimų teisės aktus reglamentu, jeigu poveikio vertinime būtų pateikta tokia rekomendacija; |
5.1. Kovos su pinigų plovimu ir prudencinės priežiūros institucijų bendradarbiavimas Europos Sąjungoje
|
243. |
palankiai vertina tai, kad po neseniai nustatytų kovos su pinigų plovimu taisyklių pažeidimo arba tariamo pažeidimo atvejų savo 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkas pranešė apie papildomus veiksmus; |
|
244. |
ragina būtinai sustiprinti Sąjungos kredito įstaigų ir investicinių įmonių valdybų narių ir akcininkų bei draudikų tikrinimą ir nuolatinę priežiūrą ir ypač pabrėžia, kaip sunku atšaukti bankų licencijas arba lygiaverčius specialius leidimus; |
|
245. |
remia darbą, kurį atlieka jungtinė darbo grupė, kurią sudaro Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato ir Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinio direktorato, ECB, Europos priežiūros institucijų (EPI) atstovai ir EPI jungtinio komiteto Kovos su pinigų plovimu pakomitečio pirmininkas; taip siekiama nustatyti esamus trūkumus ir pasiūlyti veiksmingo bendradarbiavimo, koordinavimo ir keitimosi informacija tarp priežiūros ir vykdymo užtikrinimo agentūrų priemones; |
|
246. |
daro išvadą, kad dabartinis finansų įstaigų priežiūros kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu koordinavimo lygis, ypač tarpvalstybinį poveikį turinčiais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atvejais, nėra pakankamas šio sektoriaus problemoms išspręsti ir kad Sąjungos gebėjimai užtikrinti suderintų kova su pinigų plovimu taisyklių ir praktikos vykdymą šiuo metu nepakankami; |
|
247. |
ragina įvertinti ilgalaikius tikslus siekiant sustiprinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą, kaip numatyta diskusijoms skirtame dokumente dėl galimų glaudaus kovos su pinigų plovimu ir prudencinės priežiūros institucijų bendradarbiavimo Europos Sąjungoje veiksmų gairių elementų (128), kaip antai ES lygmeniu sukurti geresnio finansų sektoriaus subjektų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucijų veiklos koordinavimo mechanizmą, ypač tais atvejais, kai kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu yra tarpvalstybinis aspektas, ir galbūt centralizuoti kovos su pinigų plovimu priežiūrą per veikiančią arba naują Sąjungos įstaigą, įgaliotą užtikrinti suderintų taisyklių ir praktikos vykdymą valstybėse narėse; palaiko tolesnes kovos su pinigų plovimu priežiūros centralizavimo pastangas ir mano, kad, jei šis mechanizmas bus sukurtas, jam turėtų būti skirta pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad jis galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas; |
|
248. |
primena, kad ECB yra kompetentingas panaikinti kredito įstaigų leidimus už sunkius kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu pažeidimus ir už tai atsako; vis dėlto pažymi, kad ECB, siekdamas gauti informaciją apie tokius pažeidimus, kuriuos nustatė nacionalinės valdžios institucijos, yra visapusiškai priklausomas nuo nacionalinių kovos su pinigų plovimu priežiūros institucijų; todėl ragina nacionalines kovos su pinigų plovimu institucijas ECB leisti laiku susipažinti su kokybiška informacija, siekiant, kad ECB galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina daugiašalį susitarimą dėl keitimosi informacija tarp ECB ir visų kompetentingų institucijų, atsakingų už kredito ir finansų įstaigų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu įsipareigojimų pagal AMLD4 laikymosi priežiūrą; |
|
249. |
mano, kad prudencinė priežiūra ir kovos su pinigų plovimu priežiūra negali būti laikoma atskira veikla; pabrėžia, kad EPI turi ribotas galimybes imtis svarbesnio vaidmens kovojant su pinigų plovimu dėl jų sprendimų priėmimo struktūrų, įgaliojimų trūkumo ir ribotų išteklių; pabrėžia, kad vykdant šią kovą EBI turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI), ir todėl nedelsiant EBI reikėtų suteikti pakankamus žmogiškuosius ir materialinius išteklius, kad ji veiksmingai prisidėtų nuosekliai ir efektyviai užkertant kelią finansų sistemos naudojimui pinigų plovimo tikslais, be kita ko, atlikdama kompetentingų institucijų rizikos vertinimus ir peržiūras pagal savo bendrą sistemą; ragina labiau viešai skelbti šias peržiūras ir, visų pirma, Parlamentui ir Tarybai sistemingai teikti aktualią informaciją tuo atveju, jei nacionaliniu ar ES lygmeniu būtų nustatyta didelių trūkumų (129); |
|
250. |
pažymi išaugusią nacionalinių finansų priežiūros institucijų svarbą; ragina Komisiją, pasikonsultavus su EBI, pasiūlyti mechanizmus, kurie padėtų sustiprinti finansų priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir koordinavimą; ragina ilguoju laikotarpiu siekti suderinti kovos su pinigų plovimu priežiūros institucijų procedūras; |
|
251. |
palankiai vertina 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Finansų įstaigoms skirtos Sąjungos prudencinės ir kovos su pinigų plovimu priežiūros sistemos stiprinimas“ (COM(2018)0645) ir jame teikiamą pasiūlymą atlikti EPI peržiūrą siekiant sustiprinti priežiūros konvergenciją; mano, kad EBI turėtų imtis vadovaujamo, koordinavimo ir stebėsenos vaidmens Sąjungos lygmeniu, kad veiksmingai apsaugotų finansų sistemą nuo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos, atsižvelgiant į nepageidaujamas galimas sistemines pasekmes, kurios galėtų atsirasti dėl neteisingo naudojimosi finansų sektoriumi pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo tikslais, Sąjungos finansiniam stabilumui, ir atsižvelgiant į patirtį, kurią EBI, kaip institucija, turinti galiojimus prižiūrėti visas valstybes nares, jau įgijo bankų sektoriaus apsaugos srityje dėl tokių piktnaudžiavimo atvejų; |
|
252. |
atkreipia dėmesį į EBI pareikštą susirūpinimą dėl Kapitalo reikalavimų direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros įgyvendinimo (130); palankiai vertina EBI pateiktus pasiūlymus, kuriais siekiama ištaisyti dabartinės Sąjungos teisinės sistemos sukeltus trūkumus; ragina valstybes nares į nacionalinę teisę skubiai perkelti neseniai priimtus Kapitalo reikalavimų direktyvos pakeitimus; |
5.2. Finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) bendradarbiavimas
|
253. |
primena, kad pagal AMLD5 valstybės narės privalo sukurti automatinius centralizuotus mechanizmus, kuriuos naudojant galima greitai nustatyti banko ir mokėjimo sąskaitų savininkų tapatybę, ir užtikrinti, kad bet koks FŽP laiku teiktų tuose centralizuotose mechanizmuose laikomą informaciją bet kokiam kitam FŽP; pabrėžia, kad svarbu turėti galimybę laiku susipažinti su informacija, siekiant užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams ir nutraukti tyrimus; ragina valstybes nares paspartinti tokių mechanizmų kūrimą, kad valstybių narių FŽP galėtų veiksmingai bendradarbiauti vienas su kitu, nustatyti pinigų plovimą veiklą ir su ja kovoti; primygtinai ragina valstybių narių FŽP naudotis „FIU.net“ sistema; atkreipia dėmesį į duomenų apsaugos svarbą ir šioje srityje; |
|
254. |
mano, kad labai svarbu nacionaliniams FŽP skirti pakankamai išteklių ir pajėgumų siekiant padėti veiksmingai kovoti su pinigų plovimo veikla; |
|
255. |
pabrėžia, kad siekiant veiksmingai kovoti su pinigų plovimo veikla turi bendradarbiauti ne tik valstybių narių FŽP, bet ir valstybių narių ir trečiųjų šalių FŽP; atkreipia dėmesį į politinius susitarimus dėl tarpinstitucinių derybų (131) siekiant ateityje priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslams ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/JHA; |
|
256. |
ragina Komisiją sukurti specializuotus mokymus finansinės žvalgybos padaliniams, visų pirma atsižvelgiant į kai kurių valstybių mažesnius pajėgumus; pripažįsta, kad „Egmont“ grupės, kurią sudaro 159 FŽP, įnašą siekti – sustiprinti savo veiklos koordinavimą, skatinti tolesnius veiksmus ir įgyvendinti ne vieną projektą; laukia Komisijos rengiamo FŽP bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis sistemos, taip pat FŽP tarpusavio bendradarbiavimo Sąjungos viduje kliūčių ir galimybių, įskaitant galimybę sukurti koordinavimo ir paramos mechanizmą, vertinimo; primena, kad šis vertinimas turėtų būti parengtas iki 2019 m. birželio 1 d.; ragina Komisiją apsvarstyti šią galimybę pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES FŽP, kuriuo būtų sukurtas bendro tiriamojo darbo ir koordinavimo centras, kuriam būtų suteikti autonomijos ir tyrimo kompetencijų įgaliojimai tarpvalstybinio finansinio nusikalstamumo klausimais, taip pat ankstyvojo perspėjimo mechanizmas; laikosi nuomonės, kad ES FŽP turėtų atlikti svarbų vaidmenį koordinuojant, teikiant pagalbą ir paramą valstybių narių FŽP tarpvalstybinėse bylose, kad būtų išplėstas keitimasis informacija ir užtikrinta bendra tarpvalstybinių bylų analizė ir tvirtas darbo koordinavimas; |
|
257. |
ragina Komisiją aktyviai padėti valstybėms narėms rasti mechanizmus, kuriais būtų gerinamas ir stiprinamas valstybių narių FŽP bendradarbiavimas su trečiųjų šalių FŽP; ragina Komisiją imtis šiuo požiūriu tinkamų veiksmų atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, kaip antai EBPO ir Finansinių veiksmų darbo grupėje (FATF); mano, kad susitariant reikėtų tinkamai atsižvelgti į asmens duomenų apsaugą; |
|
258. |
ragina Komisiją parengti Parlamentui ir Tarybai skirtą ataskaitą, kurioje būtų įvertinta, ar valstybių narių FŽP statuso ir organizacijos skirtumai trukdo bendradarbiauti kovojant su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais; |
|
259. |
pažymi, kad dėl nestandartinių pranešimų apie įtartinus sandorius formų ir jų ribų valstybėse narėse ir įvairiuose įpareigotuosiuose subjektuose kyla sunkumų tvarkant informaciją ir ja keičiantis tarp FŽP; ragina Komisiją, pasitelkiant EBI, ištirti, kaip būtų galima nedelsiant sukurti standartinius pranešimo formatus įpareigotiesiems subjektams siekiant palengvinti ir sustiprinti keitimąsi informacija ir jos apdorojimą tarp FŽP tarpvalstybiniu lygmeniu ir apsvarstyti galimybę nustatyti standartines įtartinų sandorių ribas; |
|
260. |
ragina Komisiją ištirti galimybę sukurti automatines pranešimų apie įtartinus sandorius paieškos sistemas, kuriomis naudodamiesi valstybių narių FŽP galėtų patikrinti sandorius, apie kuriuos ne kartą pranešta kaip apie įtartinus sandorius, ir jų iniciatorius ir gavėjus skirtingose valstybėse narėse; |
|
261. |
ragina kompetentingas institucijas ir FŽP dirbti kartu su finansų įstaigomis ir kitais įpareigotaisiais subjektais siekiant sustiprinti pranešimą apie įtartiną veiklą ir sumažinti atsakomojo ataskaitų teikimo mastą taip padedant užtikrinti, kad FŽP gautų daugiau naudingos, tikslinės ir išsamios informacijos, kad galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas, ir kartu užtikrinti, kad būtų laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento; |
|
262. |
primena, kad svarbu plėtoti tvirtesnius valdžios institucijų ir konkrečių privačiojo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų, visų pirma viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, ypač pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą įpareigotų subjektų, dialogo, komunikacijos ir keitimosi informacija ryšius, ir atkreipia dėmesį į egzistuojančias konkrečias tarpvalstybinių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, Europolo finansinės žvalgybos viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę ir jų teigiamus rezultatus, kuriais skatinamas strateginis keitimasis informacija tarp bankų, FŽP, teisėsaugos tarnybų ir nacionalinių reguliavimo institucijų visose valstybėse narėse; |
|
263. |
remia nuolatinį keitimąsi informacija tarp FŽP ir teisėsaugos institucijų, įskaitant Europolą; mano, kad tokia partnerystė turėtų būti sukurta naujų technologijų, įskaitant virtualų turtą, srityje, siekiant valstybėse narėse oficialiai įtvirtinti anksčiau pradėtas operacijas; ragina Europos duomenų apsaugos valdybą rinkos veiklos vykdytojams, kurie, vykdydami savo išsamaus patikrinimo įsipareigojimus, tvarko asmens duomenis, teikti papildomų paaiškinimų siekiant, kad jie galėtų atitikti atitinkamas duomenų apsaugos nuostatas; |
|
264. |
pabrėžia, kad, siekiant veiksmingai kovoti su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu, labai svarbu didinti ir gerinti nacionalinių priežiūros institucijų ir FŽP bendradarbiavimą; be to, pabrėžia, kad siekiant kovoti su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu taip pat būtina vykdyti tinkamą FŽP ir muitinių bendradarbiavimą; |
|
265. |
ragina Komisiją teikti ataskaitas apie ES valstybių narių FŽP status quo ir pažangą kalbant apie informacijos sklaidą, mainus ir tvarkymą paskelbus Panamos dokumentų tyrimo komiteto rekomendacijas (132) ir valstybių narių FŽP platformos parengtą nustatymo ataskaitą; |
5.3. Įpareigotieji subjektai (taikymo sritis)
|
266. |
palankiai vertina tai, kad pagal AMLD5 buvo papildytas įpareigotųjų subjektų sąrašas įtraukiant į jį virtualiųjų ir dekretinių valiutų keitimo paslaugų teikėjus, depozicinės piniginės paslaugų teikėjus, prekiautojus meno kūriniais ir laisvuosius uostus; |
|
267. |
ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant pagerinti CDD vykdymą, visų pirma, geriau paaiškinti, kad atsakomybė už teisingą CDD vykdymą visuomet tenka įpareigotajam subjektui, net kai jis teikia užsakomąsias paslaugas, ir numatyti nuobaudas už aplaidumą arba interesų konfliktus perkant užsakomąsias paslaugas; atkreipia dėmesį į teisinį įsipareigojimą pagal AMLD5 įpareigotiesiems subjektams, atliekant išsamų klientų patikrinimą, susijusį su verslo santykiais arba sandoriais, kuriuose dalyvauja šalys, kurias Komisija nurodė kaip didelės rizikos pinigų plovimo tikslais trečiąsias šalis, atlikti sustiprintus patikrinimus ir sistemingai apie juos pranešti; |
5.4. Registrai
|
268. |
palankiai vertina mokesčių institucijų galimybę susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus ir kita CDD informacija pagal DAC5; primena, kad mokesčių institucijos turi turėti tokią galimybę, kad galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas; |
|
269. |
pažymi, kad pagal Sąjungos kovos su pinigų plovimu teisės aktus valstybės narės privalo įsteigti centrinius registrus, kuriuose būtų laikoma išsami informacija apie įmonių ir patikos fondų tikruosius savininkus, ir kad būtų numatyta juos sujungti; palankiai vertina tai, kad pagal AMLD5 valstybės narės privalo užtikrinti, kad su informacija apie tikruosius savininkus visais atvejais galėtų susipažinti bet koks plačiosios visuomenės narys; |
|
270. |
tačiau pažymi, kad kalbant apie patikos fondus, iš esmės su nacionaliniais registrais galės susipažinti tik asmenys, įrodę, kad turi teisėtų interesų su jais susipažinti; pabrėžia, kad valstybės narės toliau gali savo nuožiūra atskleisti visuomenei tikrųjų patikos fondų savininkų registrus, kaip tai jau rekomendavo Parlamentas; prašo valstybių narių sukurti duomenų registrus, su kuriais būtų galima laisvai susipažinti, ir kurie būtų atviri; bet kuriuo atveju primena, kad mokesčių, kuriuos jos gali skirti, dydis neturėtų viršyti administracinių išlaidų, susijusių su turimos informacijos pateikimu, įskaitant registrų priežiūros ir plėtros sąnaudas; |
|
271. |
pabrėžia, kad Komisija turėtų užtikrinti tikrųjų savininkų registrų ryšį; mano, kad Komisija turėtų įdėmiai stebėti tokios susietos sistemos veikimą ir per tinkamą laiką įvertinti, ar ji veikia tinkamai ir ar ją reikėtų papildyti įsteigiant viešą ES tikrųjų savininkų duomenų registrą ar sukurti kitas priemones, kurios padėtų veiksmingai ištaisyti galimus trūkumus; ragina Komisiją šiuo metu parengti ir paskelbti technines gaires siekiant, kad būtų galima lengviau įgyvendinti valstybių narių registrų formų, sąveikumo ir susiejimo konvergenciją; laikosi nuomonės, kad patikos fondų tikrųjų savininkams turėtų būti taikomas toks pat skaidrumo lygis, kaip ir bendrovėms, kurioms taikoma AMLD5, kartu užtikrinant tinkamas apsaugos priemones; |
|
272. |
yra susirūpinęs dėl to, kad tikrųjų savininkų registruose esanti informacija ne visada yra pakankama ir (arba) tiksli; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad tikrųjų savininkų registruose būtų taikomi patvirtinimo mechanizmai, kuriais siekiama užtikrinti duomenų tikslumą; ragina Komisiją savo apžvalgose atlikti tikrinimo mechanizmų ir duomenų patikimumo vertinimą; |
|
273. |
ragina griežčiau ir tiksliau apibrėžti tikruosius savininkus siekiant užtikrinti, kad būtų nustatoma visų fizinių asmenų, kurie galiausiai yra juridinio subjekto savininkai arba jį kontroliuoja, tapatybė; |
|
274. |
primena, kad reikia nustatyti aiškias taisykles, pagal kurias būtų lengviau tiesiogiai nustatyti tikruosius savininkus, įskaitant prievolę patikos fondams ir panašioms struktūroms įforminti savo buvimą raštu ir registruotis valstybėje narėje, kurioje patikos fondas įsteigtas, administruojamas ar valdomas; |
|
275. |
pabrėžia problemą, susijusią su pinigų plovimu investuojant į nekilnojamąjį turtą Europos miestuose per užsienio priedangos įmones; primena, kad Komisija turėtų įvertinti žemės ir nekilnojamojo turto registrų informacijos derinimo poreikį ir proporcingumą bei būtinybę susieti tuos registrus; ragina Komisiją, jeigu tinkama, kartu su ataskaita pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; laikosi nuomonės, kad valstybėse narėse turėtų būti įdiegta visuomenei prieinama informacija apie tikruosius žemės ir nekilnojamojo turto savininkus; |
|
276. |
pakartoja savo poziciją dėl tikrųjų savininkų registrų, susijusių su gyvybės draudimo sutartimis, sukūrimo, kaip buvo aiškiai išdėstyta tarpinstitucinėse derybose dėl AMLD5; ragina Komisiją įvertinti galimybes ir būtinybę atitinkamoms valdžios institucijoms susipažinti su informaciją apie gyvybės draudimo sutarčių ir finansinių priemonių tikruosius savininkus; |
|
277. |
atkreipia dėmesį į tai, kad pagal AMLD5 Komisija privalo atlikti konkrečių Sąjungos ir valstybių narių priemonių ir mechanizmų, kuriuos naudojant būtų galima rinkti įmonių ir kitų ne Sąjungoje įsteigtų juridinių subjektų tikrųjų savininkų informaciją ir su ja susipažinti, pagrįstumo analizę; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, jeigu pagrįstumo analizės išvada būtų teigiama; |
5.5. Technologijų rizika ir virtualusis turtas, įskaitant virtualias valiutas ir kriptovaliutas
|
278. |
atkreipia dėmesį į teigiamą naujai paplitusių apskaitos knygų technologijų, kaip antai bloko grandinės technologijos, potencialą; kartu pažymi, kad vis dažniau piktnaudžiaujama naujais mokėjimo ir perdavimo metodais, kurie yra sukurti naudojant tokias technologijas, siekiant plauti pajamas iš nusikalstamos veiklos arba daryti kitus finansinius nusikaltimus; pripažįsta poreikį stebėti greit kintančią technologinę plėtrą siekiant užtikrinti, kad teisės aktais būtų veiksmingai sprendžiama piktnaudžiavimo naujosiomis technologijomis ir anonimiškumo, dėl kurio yra lengviau vykdyti nusikalstamą veiklą, problema nesumažinant jo teigiamų aspektų; |
|
279. |
primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti koduotųjų valiutų srities dalyvius, kuriems dar netaikomi Sąjungos kovos su pinigų plovimu teisės aktai, ir prireikus išplėsti įpareigotųjų subjektų sąrašą, ypač paslaugų teikėjų, veikiančių sandorių, susijusių su vienos ar daugiau virtualiųjų valiutų apsikeitimu, srityje; ragina valstybes nares šiuo metu kuo greičiau perkelti į nacionalinę teisę AMLD5 nuostatas, kuriomis nustatomi įpareigojimai dėl virtualios valiutos piniginės ir dėl keitimo paslaugų, siekiant nustatyti jų klientus, nes dėl to būtų labai sunku anonimiškai naudoti virtualias valiutas; |
|
280. |
ragina Komisiją atidžiai stebėti technologinę plėtrą, įskaitant sparčią novatoriškų „FinTech“ verslo modelių plėtrą ir naujų technologijų, kaip antai dirbtinio intelekto, PDT, kognityvinės kompiuterijos ir mašininio mokymosi, diegimą, siekiant įvertinti technologinę riziką ir galimas spragas bei padidinti atsparumą kibernetinėms atakoms ar sistemų gedimui, visų pirma skatinant duomenų apsaugą; ragina kompetentingas institucijas ir Komisiją atlikti išsamų galimos sisteminės rizikos, susijusios su paskirstytojo registro technologijos prietaikomis, vertinimą; |
|
281. |
pabrėžia, kad virtualiojo turto plėtra ir naudojimas yra ilgalaikis reiškinys, kuris išliks dar ilgai ir ateinančiais metais dar labiau išsiplės, visų pirma pradėjus naudoti virtualias monetas įvairiai veiklai, pvz., įmonėms finansuoti; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu atliktus darbus, o taip pat į Europos institucijų, pvz., ESMA, veiklą, ES mastu sukurti tinkamą pagrindą šiems pokyčiams apibrėžti; mano, kad į šį pagrindą turėtų būti įtrauktos apsauginės priemonės, reikalingos atsižvelgiant į konkrečius virtualaus turto keliamus pavojus, nekenkiant inovacijoms; |
|
282. |
ypač pažymi, kad virtualiojo turto neskaidrumu būtų galima pasinaudoti siekiant palengvinti pinigų plovimą ir mokesčių slėpimą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pateikti aiškias gaires dėl sąlygų, kuriomis virtualusis turtas galėtų būti klasifikuojamas FPRD II kaip esama arba nauja finansinė priemonė ir aplinkybių, kuriomis ES teisės aktai taikomi pradiniams kriptomonetų platinimams; |
|
283. |
ragina Komisiją įvertinti tam tikrų anonimiškumo priemonių uždraudimą tam tikram virtualiam turtui ir, jei manoma, kad tai būtina, apsvarstyti galimybę reguliuoti virtualųjį turtą kaip finansines priemones; mano, kad FŽP turėtų galėti susieti virtualios ir kriptovaliutos adresus pagal virtualiojo turto savininko tapatybę; mano, kad Komisija turėtų įvertinti galimybę privalomai registruoti virtualaus turto naudotojus; primena, kad kai kurios valstybės narės jau priėmė įvairaus pobūdžio priemones ypatingiems šios srities segmentams, tokiems kaip pradinis kriptomonetų platinimas, o tai galėtų tapti paskatomis būsimiems ES veiksmams; |
|
284. |
pabrėžia, kad FATF neseniai atkreipė dėmesį į skubų poreikį visoms šalims imtis suderintų veiksmų siekiant užkirsti kelią virtualiojo turto panaudojimui nusikaltimų ir terorizmo tikslais, ragindama visus jurisdikciją turinčius subjektus imtis teisinių ir praktinių priemonių, kad užkirstų kelią netinkamam virtualiojo turto naudojimui (133); ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip į Europos teisinę sistemą įtraukti FATF išplėtotas rekomendacijas ir standartus, skirtus šiam virtualiam turtui; pabrėžia, kad Sąjunga, remdamasi veiksmais, kurių ji ėmėsi Didžiojo dvidešimtuko (G 20) susitikimo metu, turėtų toliau raginti sukurti nuoseklią ir suderintą tarptautinę virtualaus turto reglamentavimo sistemą; |
|
285. |
pakartoja savo raginimą Komisijai skubiai įvertinti e. lošimų poveikį pinigų plovimui ir mokestiniams nusikaltimams; mano, kad toks įvertinimas turi būti prioritetinis klausimas; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose jurisdikcijose, įskaitant tam tikrus JK Karūnos rajonus, pavyzdžiui, Meno saloje, išaugo e. lošimų sektorius, kuriame e. lošimai jau sudaro 18 proc. nacionalinių pajamų; |
|
286. |
pažymi ekspertų lygmens darbą elektroninio tapatybės nustatymo ir nuotolinio kliento pažinimo procesų srityje tiriant tokius klausimus, kaip galimybė finansų įstaigoms naudotis elektroninio tapatybės nustatymo (e. ID) priemonėmis ir kliento pažinimo proceso perkeliamumas siekiant nustatyti klientų tapatybę skaitmeninėmis priemonėmis; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įvertinti galimą Europos elektroninės atpažinties sistemos diegimo naudą; primena, kad svarbu išlaikyti tinkamą duomenų ir privatumo apsaugos pusiausvyrą ir būtinybę, kad kompetentingos institucijos galėtų susipažinti su informacija nusikalstamų veikų tyrimų tikslais; |
5.6. Sankcijos
|
287. |
pabrėžia, kad pagal ES kovos su pinigų plovimu teises aktus valstybės narės privalo nustatyti sankcijas už kovos su pinigų plovimu taisyklių pažeidimus; akcentuoja tai, kad tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos; ragina valstybėse narėse pradėti taikyti supaprastintas procedūras, susijusias su finansinių sankcijų, taikomų pažeidus kovos su pinigų plovimu teisės aktus, vykdymu; |
|
288. |
primygtinai ragina valstybes nares kuo greičiau ir be pertrūkių skelbti informaciją apie taikomų sankcijų pobūdį ir vertę, taip pat informaciją apie pažeidimo tipą ir pobūdį ir atsakingo asmens tapatybę; ragina valstybes nares taikyti sankcijas ir priemones valdymo organo nariams bei kitiems fiziniams asmenims, kurie, remiantis nacionaliniais teisės aktais, yra atsakingi už kovos su pinigų plovimu taisyklių pažeidimus (134); |
|
289. |
ragina Komisiją kas dvejus metus pranešti Parlamentui apie nacionalinės teisės aktus ir praktiką, susijusią su sankcijomis, taikomomis pažeidus kovos su pinigų plovimu teisės aktus; |
|
290. |
palankiai vertina 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1805 dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo (135) patvirtinimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu mastu susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą, nes šis reglamentas padės padidinti Sąjungos pajėgumus kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu ir užkertant kelią nusikaltėliams ir teroristams visoje Sąjungoje naudotis finansavimo šaltiniais; |
|
291. |
palankiai vertina tai, kad priimta 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (136), kurioje apibrėžtos naujos baudžiamosios teisės nuostatos ir sudarytos palankios sąlygos valdžios institucijoms nuosekliau bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu, siekiant efektyviau užkirsti kelią pinigų plovimui ir su juo susijusiam terorizmo finansavimui bei organizuotam nusikalstamumui; pažymi, kad valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, siekdamos tinkamu būdu užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos pagal Direktyvą 2014/42/ES (137) įšaldytų arba konfiskuotų pajamas, gautas padarius bet kurią nusikalstamą veiką arba prisidėjus prie jos padarymo, ir nusikaltimų priemones, naudotas ar kurias ketinta naudoti, darant tokias veikas arba prisidedant prie jų darymo; |
5.7. Tarptautinis aspektas
|
292. |
pažymi, kad pagal AMLD4, Komisija privalo nustatyti didelės rizikos trečiąsias šalis, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų; |
|
293. |
mano, kad, nors reikėtų atsižvelgti į tarptautiniu lygmeniu vykdomą darbą siekiant nustatyti didelę riziką keliančias trečiąsias šalis ir kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, ypač FATF veiklą, itin svarbu, kad Sąjunga turėtų atskirą didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašą; todėl palankiai vertina 2019 m. vasario 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/849, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes (C(2019)1326), ir apgailestauja dėl to, kad Taryba pareiškė prieštaravimą dėl šio deleguotojo akto; taip pat teigiamai vertina 2019 m. sausio 31 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais reglamentuojami būtiniausi veiksmai ir papildomos priemonės, kurių turi imtis kredito ir finansų įstaigos, kad sumažintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką tam tikrose trečiosiose valstybėse (138); |
|
294. |
palankiai vertina, kad Komisija priėmė didelės rizikos trečiųjų šalių nustatymo metodiką pagal Direktyvą (ES) 2015/849, paskelbtą 2018 m. birželio 22 d. (139); palankiai vertina 2019 m. sausio 31 d. Komisijos atliktą vertinimą dėl 1 prioritetinės šalių grupės; |
|
295. |
pabrėžia, kad būtina užtikrinti, kad didelės rizikos trečiųjų šalių pinigų plovimo prevencijos sąrašas ir nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašas būtų nuoseklūs ir papildytų vienas kitą; pakartoja savo raginimą Komisijai suteikti įgaliojimus atlikti pagrindinį vaidmenį valdant šiuodu sąrašus; ragina Komisiją užtikrinti jurisdikcijų patikros proceso skaidrumą; |
|
296. |
yra susirūpinęs dėl įtarimų, kad Šveicarijos kompetentingos institucijos netinkamai vykdo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu funkcijas (140); ragina Komisiją atsižvelgti į šiuos aspektus atnaujinant didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašą ir šiuos aspektus atsižvelgti formuojant ateities dvišalius Šveicarijos ir Sąjungos santykius; |
|
297. |
ragina Komisiją teikti techninę pagalbą trečiosioms šalims, siekiant sukurti veiksmingas kovos su pinigų plovimu sistemas ir jas nuolat tobulinti; |
|
298. |
ragina Komisiją ir valstybes nares dėl FATF užtikrinti vieningą poziciją ir aktyviai prisidėti prie vykstančių svarstymų dėl jos reformos, siekiant sustiprinti jos išteklius ir teisėtumą; ragina Komisiją įtraukti Europos Parlamento darbuotojus į Komisijos delegaciją FATF stebėtojų teisėmis; |
|
299. |
ragina Komisiją vadovauti pasaulinio masto iniciatyvai visose pasaulio jurisdikcijose sukurti viešus tikrųjų savininkų centrinius registrus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad tarptautinės organizacijos, tokios kaip EBPO ir JT, atlieka itin svarbų vaidmenį; |
6. Tarptautinis apmokestinimo aspektas
|
300. |
nurodo, kad Europos Sąjungos teisingų mokesčių sistemai būtina teisingesnė pasaulinė mokesčių aplinka; pakartoja savo raginimą vykdyti trečiose šalyse įgyvendinamų mokesčių reformų stebėseną; |
|
301. |
pažymi kai kurių trečiųjų šalių dedamas pastangas imtis ryžtingų veiksmų kovojant su BEPS; tačiau pabrėžia, kad tokios reformos turėtų ir toliau atitikti galiojančias PPO taisykles; |
|
302. |
mano, kad informacija apie JAV mokesčių reformas ir jų galimą poveikį tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, kuri buvo surinkta komitetui lankantis Vašingtone, yra itin svarbi; laikosi nuomonės, kad kai kurios 2017 m. JAV mokesčių mažinimo ir darbo vietų akto nuostatos, kai kurių ekspertų nuomone, nesuderinamos su galiojančiomis PPO taisyklėmis; pažymi, kad kai kuriomis JAV mokesčių reformos nuostatomis siekiama, vienašališkai ir be jokio abipusiškumo, atgaivinti tarptautines lengvatas, kurios taikytinos JAV teritorijoje (laikantis prielaidos, kad bent 50 proc. tokių lengvatų sukurta JAV teritorijoje); palankiai vertina tai, kad Komisija šiuo metu vertina galimą naujosios JAV mokesčių reformos BEAT, GILTI ir FDII (141) nuostatų poveikį reguliavimui ir prekybai; prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie to vertinimo rezultatus; |
|
303. |
pažymi, kad buvo parengti dviejų tipų tarpvyriausybiniai susitarimai dėl Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto (angl. FATCA), siekiant, kad FATCA labiau atitiktų tarptautinius teisės aktus (142); pažymi, kad tik vienas iš tipinių tarpvyriausybinių susitarimų yra abipusis; apgailestauja dėl didelio šių susitarimų abipusiškumo disbalanso, nes JAV paprastai gauna daug daugiau informacijos iš užsienio vyriausybių nei ji teikia; ragina Komisiją atlikti padėties tyrimą ir ištirti JAV ir valstybių narių keitimosi informacija abipusiškumo mastą; |
|
304. |
ragina Tarybą įgalioti Komisiją derėtis dėl susitarimo su JAV siekiant užtikrinti abipusiškumą pagal Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktą (FATCA); |
|
305. |
pakartoja savo 2018 m. liepos 5 d. rezoliucijoje dėl FATCA neigiamo poveikio ES piliečiams, ypač „atsitiktiniams amerikiečiams“ (143), pateiktus pasiūlymus, kuriuose Komisija raginama imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų užtikrintos visų piliečių, ypač „atsitiktinių amerikiečių“, pagrindinės teisės; |
|
306. |
ragina Komisiją ir Tarybą pateikti bendrą ES požiūrį į FATCA, siekiant tinkamai apsaugoti Europos piliečių (ypač „atsitiktinių amerikiečių“) teises ir užtikrinti, kad JAV automatiškai keistųsi informacija, pirmenybę teikiant bendram duomenų teikimo standartui; ragina Komisiją ir Tarybą tuo pat metu apsvarstyti atsakomąsias priemones, pvz., išskaičiuojamąjį mokestį, tam tikrais atvejais siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, jei JAV netaiko FATCA sistemos abipusiškumo principo; |
|
307. |
ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti šalių, kurios bendradarbiauja su ES pagal tarptautinį susitarimą, naujų nuostatų dėl pelno mokesčio stebėseną (144); |
6.1. Mokesčių rojai ir jurisdikcijos, palengvinančios agresyvų mokesčių planavimą ES viduje ir už jos ribų
|
308. |
primena, kaip svarbu sudaryti bendrą ES nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą (toliau – ES sąrašas) pagal išsamius, skaidrius, patikimus, objektyviai patikrinamus ir bendrai priimtus nuolat atnaujinamus kriterijus; |
|
309. |
apgailestauja dėl to, kad pradinio ES sąrašo sudarymo procese buvo svarstomos tik trečiosios šalys; pažymi, kad Komisija per Europos semestrą nustatė kai kurių valstybių narių mokesčių sistemų, kurios palengvina agresyvų mokesčių planavimą, trūkumus; vis tik palankiai vertina Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) pirmininkės pareiškimą 2018 m. spalio 10 d. TAX3 komiteto posėdyje, kuriame ji pranešė, kad peržiūrint kodekso grupės įgaliojimus yra svarstoma galimybė tikrinti valstybes nares pagal tuos pačius kriterijus, kurie yra nustatyti ES sąrašui (145); |
|
310. |
palankiai vertina tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d. Taryba priėmė pirmąjį ES sąrašą ir kad vykdoma trečiųjų šalių prisiimtų įsipareigojimų stebėsena; pažymi, kad sąrašas buvo kelis kartus atnaujintas remiantis tų įsipareigojimų vertinimu ir iš jo buvo išbrauktos įvairios šalys; pažymi, kad po 2019 m. kovo 12 d. persvarstymo šį sąrašą dabar sudaro tokios mokesčių jurisdikcijos: Amerikos Samoa, Aruba, Guamas, Barbadosas, Belizas, Bermudai, Dominika, Fidžis, Maršalo Salos, Omanas, Samoa, Trinidadas ir Tobagas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Mergelių Salos (JAV) ir Vanuatu; |
|
311. |
atkreipia dėmesį į tai, kad kitos dvi jurisdikcijos buvo įtrauktos į pilkąjį sąrašą (Australija ir Kosta Rika) (146); |
|
312. |
pažymi, kad aštuonioms svarbiausioms tranzito ekonomikoms – Nyderlandams, Liuksemburgui, Honkongui, Didžiosios Britanijos Mergelių Saloms, Bermudams, Kaimanų Saloms, Airijai ir Singapūrui – tenka 85 proc. visų investicijų į specialiosios paskirties subjektus, kurie dažnai įsteigiami mokesčių tikslais (147); apgailestauja dėl to, kad tik viena iš jų (Bermudai) šiuo metu yra įtraukta į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą (148); |
|
313. |
pabrėžia, kad patikros ir stebėsenos procesai yra neskaidrūs ir kad nėra aišku, ar reali pažanga padaryta dėl tų šalių, kurios išbrauktos iš sąrašo; |
|
314. |
pabrėžia, kad tas vertinimas, kuri atliko Taryba ir jos Elgesio kodekso grupė (verslo apmokestinimas) grindžiamas pagal Komisijos techninę rezultatų suvestinę nustatytais kriterijais ir kad Parlamentas tame procese teisiškai nedalyvauja; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir Tarybą išsamiai informuoti Parlamentą prieš įtraukiant į sąrašą siūlomus pakeitimus; ragina Tarybą reguliariai skelbti pažangos ataskaitą apie į juodąjį ir pilkąjį sąrašus įtrauktus jurisdikciją turinčius subjektus, remiantis informacija, kurią EK grupė reguliariai teikia Tarybai; |
|
315. |
ragina Komisiją ir Tarybą parengti plataus užmojo ir objektyvią metodiką, kuri remtųsi ne įsipareigojimais, o tinkamai ir deramai įgyvendintų teisės aktų poveikio tose šalyse vertinimu; |
|
316. |
labai apgailestauja dėl nepakankamo skaidrumo sudarant pirminį sąrašą ir smerkia neobjektyvų ECOFIN tarybos nustatyto sąrašo sudarymo kriterijų taikymą; Primygtinai reikalauja, kad į šį procesą nebūtų politinio įsikišimo; tačiau palankiai vertina didesnį skaidrumą atskleidus EK grupės prižiūrimiems jurisdikciją turintiems subjektams išsiųstus raštus ir gautus įsipareigojimų raštus; ragina viešai paskelbti visus likusius neatskleistus raštus siekiant užtikrinti tikrinimą ir tinkamą įsipareigojimų vykdymą; laikosi nuomonės, kad tos jurisdikcijos, kurios atsisako duoti sutikimą atskleisti savo įsipareigojimus, kelia visuomenės įtarimą, kad jos nenori bendradarbiauti mokesčių klausimais; |
|
317. |
palankiai vertina neseniai EK grupės pateiktus paaiškinimus dėl sąžiningo apmokestinimo kriterijų, ypač dėl nepakankamo ekonominio pagrįstumo jurisdikciją turintiems subjektams, kurie nėra nustatę įmonių pelno mokesčio tarifo arba taiko beveik nulinį tarifą; ragina valstybes nares dirbti siekiant laipsniškai tobulinti įtraukimo į ES sąrašą kriterijus aprėpiant visą žalingą mokesčių praktiką (149), visų pirma įtraukiant išsamią ekonominę analizę, kurioje būtų išnagrinėtas palankių sąlygų mokesčių vengimui ir 0 % mokesčio tarifui arba įmonių pajamų mokesčio nebuvimui sudarymas, kaip atskiras kriterijus; |
|
318. |
palankiai vertina naują EBPO pasaulinį standartą dėl didelės veiklos dalies veiksnio jurisdikcijoms (150), kurios arba netaiko mokesčių, arba taiko nominalius mokesčius, kurį iš esmės paskatino sukurti ES pastangos kuriant ES sąrašą (151); ragina valstybes nares skatinti G 20 reformuoti EBPO juodojo sąrašo kriterijus, kad jie apimtų ne tik mokesčių skaidrumą, bet ir mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo problemas; |
|
319. |
palankiai vertina ES ir JK derybinių grupių atliktą darbą dėl apmokestinimo klausimų, kaip nurodyta Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos projekto 4 priede (152); yra susirūpinęs dėl galimų skirtumų Jungtinėje Karalystėje ir ES, kurių gali atsirasti iškart po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, vykdant politiką, susijusią su finansiniais nusikaltimais, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu tarp, o tai galėtų sukelti naujas ekonomines, fiskalines ir saugumo grėsmes; ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant reaguoti į minėtas grėsmes ir užtikrinti, kad ES interesai yra apsaugoti; |
|
320. |
primena, kad vadovaujantis Politinės deklaracijos, kuria nustatomi ES ir JK būsimų santykių pagrindiniai principai (153), 79 straipsniu, būsimi santykiai turi užtikrinti atvirą ir sąžiningą konkurenciją valstybės pagalbos, konkurencijos, socialinių ir užimtumo standartų, aplinkos standartų, klimato kaitos bei susijusius mokesčių klausimų srityse; su susirūpinimu atkreipia dėmesį į Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Theresos May pranešimą, kad Didžiojoje Britanijoje bus nustatyti mažiausi G20 mokesčiai įmonėms; ragina Jungtinę Karalystę ir toliau neužleisti stipraus tarptautinės bendruomenės partnerio pozicijų ryžtingai dedant pastangas, skirtas užtikrinti geresnį ir veiksmingesnį apmokestinimą ir kovojant su finansiniais nusikaltimais; ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti Jungtinę Karalystę į ES nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašo ir ES jurisdikcijų, kuriose esama kovos su pinigų plovimu tvarkos trūkumų, sąrašo vertinimą, įskaitant išsamią JK ekonominių santykių su JK Karūnai priklausančiomis teritorijomis ir užjūrio teritorijomis, stebėseną, kai Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi; |
|
321. |
pabrėžia, kad, nepaisant pokyčių po išstojimo termino, Jungtinė Karalystė ir toliau išliks EBPO nare, kuriai galioja įsipareigojimai pagal EBPO BEPS veiksmų plano rekomendacijas ir kitus gero mokesčių srities valdymo veiksmus; |
|
322. |
konkrečiu Šveicarijos, kuriai nėra nustatytas tikslus terminas dėl ankstesnio Šveicarijos ir ES susitarimo, atveju ragina iki 2019 m. pabaigos įtraukti tą šalį į I priedą, jeigu pagal tinkamą problemų sprendimo procedūrą Šveicarija iki tol nepanaikintų savo reikalavimų neatitinkančių mokesčių režimų, pagal kuriuos užsienio ir vidaus pajamoms galima taikyti nevienodą požiūrį ir skirti mokesčių lengvatas tam tikrų rūšių įmonėms; |
|
323. |
su susirūpinimu pažymi, kad trečiosios šalys gali panaikinti reikalavimų neatitinkančius mokesčių rėžimus, bet juos pakeisti naujais, kurie gali būti žalingi ES; pabrėžia, kad tai ypač pasakytina apie Šveicariją; ragina Tarybą dar kartą tinkamai įvertinti Šveicariją ir bet kokią kitą trečiąją šalį (154), kuri galėtų panašiai pakeisti teisės aktus (155); |
|
324. |
atkreipia dėmesį, kad vis dar vyksta ES ir Šveicarijos derybos dėl dvišalio abipusio patekimo į rinką metodo peržiūros; ragina Komisiją užtikrinti, kad galutiniame ES ir Šveicarijos susitarime būtų gero mokesčių srities valdymo sąlyga, įskaitant konkrečias taisykles dėl valstybės pagalbos mokestinės naudos pavidalu, automatinį keitimąsi informacija apie apmokestinimą, galimybes visuomenei susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus, kur tinkama, nuostatas dėl kovos su pinigų plovimu; ragina ES derybininkus užbaigti susitarimą, kuriuo, inter alia, pašalinami Šveicarijos priežiūros sistemos trūkumai (156) ir apsaugomi informatoriai; |
|
325. |
palankiai vertiną patikslintą 2019 m. kovo 12 d. ES sąrašą (157) palankiai vertina tai, kad buvo paskelbtas išsamus jurisdikcijų, kurios buvo išvardytos II priede, kai 2017 m. gruodžio 5 d. buvo paskelbtas pirmasis ES sąrašas, įsipareigojimų ir reformų vertinimas; palankiai vertina tai, kad dėl 2017 m. prisiimtų įsipareigojimų anksčiau II priede išvardytos jurisdikcijos būtų dabar yra išvardytos I priede dėl to, kad iki 2018 m. pabaigos arba sutarto termino nebuvo įgyvendintos reikiamos reformos; |
|
326. |
yra susirūpinęs, kad banko sąskaitas Lichtenšteino kredito įstaigose turintiems Austrijos gyventojams netaikomas teisės aktas dėl bendro duomenų teikimo standarto, jei jų kapitalo pajamos gaunamos iš turto struktūrų (privačių fondų, įmonės padalinių, patikos fondų ir panašiai), o kredito įstaiga Lichtenšteine pasirūpina mokesčiais pagal dvišales sutartis; ragina Austriją pakeisti savo teisės aktus šiuo atžvilgiu, kad būtų panaikinta CRS spraga; |
|
327. |
pažymi, kad, pavyzdžiu galėtų būti tai, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis apie tiesiogines užsienio investicijas, Liuksemburgui ir Nyderlandams drauge tenka daugiau užsienio investicijų nei JAV ir didelę dalį šių investicijų sukuria jokios realios ekonominės veiklos nevykdantys specialiosios paskirties subjektai, o Airijai tenka daugiau užsienio investicijų nei Vokietijai ar Prancūzijai; atkreipia dėmesį į tai, kad, anot Maltos Nacionalinės statistikos tarnybos, užsienio investicijos Maltoje sudaro 1 474 proc. jos ekonomikos dydžio; |
|
328. |
primena mokslinį tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad mokesčių vengimas per šešias ES valstybes nares lemia 42,8 mlrd. EUR prarastų mokestinių pajamų kitose 22 valstybėse narėse (158), o tai reiškia, kad šių šalių grynąjį mokėjimų balansą gali atsverti nuostoliai, kurių jos sukelia kitų valstybių narių mokesčių bazei; pažymi, kad, pavyzdžiui, Nyderlandai Sąjungai lemia 11,2 mlrd. EUR grynųjų sąnaudų, o tai reiškia, kad dėl šios šalies kitos valstybės narės netenka pelno mokesčio daugiašalių įmonių ir jų akcininkų naudai; |
|
329. |
primena, kad siekiant sustiprinti Sąjungos ir valstybių narių kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu, būtina efektyviai naudoti visus duomenis, įskaitant makroekonominius; |
|
330. |
primena, kad Komisija kritikavo septynias valstybes nares (159) – Belgiją, Kiprą, Vengriją, Airiją, Liuksemburgą, Maltą ir Nyderlandus – už jų mokesčių sistemų trūkumus, dėl kurių susidarė palankios sąlygos agresyviai mokesčių politikai, teigdama, kad jų mokesčių politika kenkia Europos bendrosios rinkos vientisumui; mano, kad šie jurisdikcij1 turintys subjektai taip pat gali būti laikomi kuriančiais palankias sąlygas agresyviam mokesčių planavimui visame pasaulyje; pabrėžia, kad Komisija pripažino, jog kai kurios iš minėtųjų valstybių narių ėmėsi priemonių, kad, reaguodamos į komisijos kritiką, patobulintų savo mokesčių sistemas (160); pažymi, kad neseniai atliktame moksliniame tyrime (161) nustatyta, jog penkios ES valstybės narės yra įmonių mokesčių rojai: Kipras, Airija, Liuksemburgas, Malta ir Nyderlandai; pabrėžia, kad kriterijai ir metodika, naudoti šioms šalims nustatyti, apėmė išsamų žalingos jų mokesčių praktikos įvertinimą, priemones, kuriomis sudaromos palankios sąlygos agresyviam mokesčių planavimui, ir ekonominių srautų iškraipymą, ir buvo remiamasi Eurostato duomenimis, kurie apėmė didelį tiesioginių užsienio investicijų srautą į šalį ir iš šalies, autorinių atlyginimų, palūkanų ir dividendų srautus; ragina Komisiją šiuo metu bent jau šias penkias valstybes nares laikyti ES mokesčių rojais tol, kol nebus įgyvendintos esminės mokesčių reformos; |
|
331. |
prašo Tarybos paskelbti išsamų savanoriškai diegti reformas įsipareigojusių jurisdikciją turinčių subjektų, kurie buvo nurodyti II priede, kai 2017 m. gruodžio 5 d. buvo paskelbtas pirmasis ES sąrašas, įsipareigojimų vertinimą; |
6.2. Atsakomosios priemonės
|
332. |
dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares nebendradarbiaujantiems jurisdikciją turintiems subjektams taikyti veiksmingas ir atgrasomąsias atsakomąsias priemones, siekiant skatinti sėkmingą bendradarbiavimą mokesčių klausimais ir šalių, įtrauktų į ES sąrašo I priedą, atitiktį reikalavimams; |
|
333. |
apgailestauja dėl to, kad dėl daugumos Tarybos siūlomų atsakomųjų priemonių leidžiama spręsti valstybėms narėms; susirūpinęs pažymi, kad per 2018 m. gegužės 15 d. TAXE 3 komiteto klausymą kai kurie ekspertai (162) pabrėžė faktą, kad atsakomosios priemonės gali nepakankamai skatinti nebendradarbiaujančius jurisdikciją turinčius subjektus, nes ES sąraše nėra kai kurių labiausiai žinomų mokesčių rojų; mano, kad tai sumenkina įtraukimo į sąrašus proceso patikimumą, nes į tai taip pat atkreipė dėmesį kai kurie ekspertai; |
|
334. |
ragina valstybes nares priimti bendrą griežtų atsakomųjų priemonių rinkinį, įskaitant išskaičiuojamuosius mokesčius, draudimą dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, taikyti sustiprintus audito reikalavimus ir automatines kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisykles įmonėms, įtrauktoms į nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą, nebent mokesčių mokėtojai ten vykdytų tikrąją ekonominę veiklą; |
|
335. |
ragina ir mokesčių institucijas, ir mokesčių mokėtojus bendradarbiauti renkant svarbius faktinius duomenis, ar kontroliuojamoji užsienio bendrovė vykdo tikrąją ekonominę veiklą ir ekonominiu požiūriu iš esmės yra šalies teritorijoje turėdama ten darbuotojus, įrangą, turtą ir patalpas, kaip matyti iš svarbių faktinių duomenų ir aplinkybių; |
|
336. |
atkreipia dėmesį, kad besivystančios šalys gali neturėti išteklių įgyvendinti naujus susitartus tarptautinius ar Europos mokesčių standartus; todėl ragina Tarybą atsisakyti tokių atsakomųjų priemonių, kaip paramos vystymuisi sumažinimas; |
|
337. |
pažymi, kad atsakomosios priemonės yra labai svarbios kovojant su agresyviu mokesčių planavimu, pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu; be to, pažymi, kad Europos Sąjungos ekonominė įtaka gali padėti atgrasyti nebendradarbiaujančius jurisdikciją turinčius subjektus ir mokesčių mokėtojus naudotis mokesčių spragomis ir žalinga mokesčių praktika, kurią taiko tos jurisdikcijos; |
|
338. |
ragina Europos finansų įstaigas (163) apsvarstyti galimybę kiekvieno projekto atveju taikyti sustiprinto ir sugriežtinto išsamaus patikrinimo tvarką į ES sąrašo II priedą įrašytiems jurisdikciją turintiems subjektams siekiant išvengti ES lėšų investavimo arba nukreipimo per ES mokesčių standartų neatitinkančius subjektus trečiosiose šalyse; atkreipia dėmesį į tai, kad EIB pritarė savo patikslintai grupinei politikai dėl menkai reguliuojamų, neskaidrių ir nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų bei gero mokesčių valdymo, ir ragina reguliariai atnaujinti šią politiką ir įtraukti griežtesnius skaidrumo reikalavimus, suderintus su ES standartais; ragina EIB paskelbti šią politiką kai tik ji bus patvirtinta; ragina visas Europos finansines institucijas taikyti vienodas sąlygas ir vienodo lygio standartus; |
6.3. ES kaip pasaulinės lyderės padėtis
|
339. |
pakartoja savo raginimą, kad įvykdžius ex ante koordinavimą, ES ir jos valstybėms narėms imtis vadovaujančiojo vaidmens visame pasaulyje kovojant su mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčiu planavimu ir pinigų plovimu, visų pirma, įgyvendinant Komisijos iniciatyvas visuose susijusiuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant JT, G 20 ir EBPO, kurie atlieka centrinį vaidmenį mokesčių srityje, ypač įvykus tarptautinei finansų krizei; |
|
340. |
primena, kad daugiašalė politika ir tarptautinis šalių, įskaitant besivystančias šalis, bendradarbiavimas ir toliau yra tinkamiausia priemonė siekiant konkrečių rezultatų, kartu laikantis abipusiškumo principo; apgailestauja, kad kai kurie teisėkūros pasiūlymai, kurie viršija EBPO rekomendacijas ir kurie galėtų tapti pagrindu tolesniam vaisingam darbui tarptautiniu lygmeniu, yra įstrigę Taryboje; |
|
341. |
mano, kad JT sistemoje įsteigtus tarpvyriausybinę mokesčių įstaigą, kuri būtų tinkamai pasiruošus ir turėtų pakankamai išteklių ir, kur tinkama, vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, būtų galima užtikrinti, kad visos šalys galėtų vienodomis sąlygomis dalyvauti formuojant ir pertvarkant pasaulinę mokesčių darbotvarkę (164), skirtą veiksmingai kovoti su žalinga mokesčių praktika ir užtikrinti tinkamą apmokestinimo teisių paskirstymą; atkreipia dėmesį į neseniai išreikštus raginimus JT tarptautinį bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komitetą paversti tarpvyriausybine JT pasauline mokesčių įstaiga (165); pabrėžia, kad JT pavyzdinė mokesčių konvencija užtikrina teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą tarp kilmės ir gyvenamosios vietos šalių; |
|
342. |
ragina surengti tarpvyriausybinį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl likusių visuotinių mokesčių reformų siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir daryti spaudimą visoms šalims, visų pirma, jų finansų centrams, kad būtų laikomasi skaidrumo ir sąžiningo apmokestinimo standartų; ragina Komisiją imtis iniciatyvos surengti tokį aukščiausiojo lygio susitikimą ir jame pradėti antrąjį tarptautinių mokesčių reformų rinkinį, atsižvelgiant į BEPS veiksmų planą, ir numatyti įsteigti pirmiau minėtą tarpvyriausybinę mokesčių įstaigą; |
|
343. |
atkreipia dėmesį į Komisijos veiklą ir indėlį EBPO Pasauliniame forumo skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais, įtraukioje BEPS sistemoje, t.y. siekiant skatinti aukštesnį gero mokesčių srities valdymo standartą visame pasaulyje ir kartu užtikrinant, kad tarptautinių gero mokesčių srities valdymo standartų ir toliau būtų visapusiškai laikomasi ES; |
6.4. Besivystančios šalys
|
344. |
yra įsitikinęs, kad siekiant padidinti ES politikos suderinamumą vystymosi labui ir besivystančių šalių mokesčių pajėgumus ir nuosavų išteklių sutelkimą ir panaudojimą tvariam ekonominiam vystymuisi itin svarbu remti besivystančias šalis kovojant su mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu, korupcija ir slaptumu, dėl kurių skatinami neteisėti finansiniai srautai; pabrėžia, kad reikia didinti besivystančių šalių mokesčių administracijoms tenkančią finansinės ir techninės pagalbos dalį, siekiant sukurti stabilias ir šiuolaikiškas teisines apmokestinimo sistemas; |
|
345. |
palankiai vertina ES bendradarbiavimą su Afrikos Sąjunga įgyvendinant Adis Abebos mokesčių iniciatyvą, Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą bei Kimberley procesą; ragina Komisiją ir valstybes nares remti Afrikos Sąjungos šalis įgyvendinant skaidrumo politiką; todėl ragina nacionalines ir regionines mokesčių institucijas automatiškai keistis informacija; primena glaudų ir sustiprintą Interpolo ir Afrikos žemyno policijos vadų koordinavimo institucijos (AFRIPOL) bendradarbiavimą; |
|
346. |
primena, kad valstybėms narėms, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, būtina atlikti mokesčių politikos ir dvišalių mokesčių sutarčių reguliarią šalutinio poveikio kitoms valstybėms narėms ir besivystančioms šalims analizę, pripažindamas, kad šiuo atžvilgiu toks pat darbas jau vykdomas įgyvendinant gero mokesčių srities valdymo platformą; ragina valstybes nares atlikti tokias šalutinį poveikį analizes prižiūrint Komisijai; |
|
347. |
primygtinai ragina valstybes nares peržiūrėti ir atnaujinti valstybių narių ir trečiųjų valstybių dvišalius susitarimus dėl apmokestinimo siekiant panaikinti spragas, kurios skatina mokestiniais sumetimais taikomą prekybos praktiką norint išvengti mokesčių; |
|
348. |
primena, kad reikia atsižvelgti į besivystančių šalių teisės ypatumus ir pažeidžiamumą, visų pirma, automatinio keitimosi informacija srityje, turint omenyje pereinamąjį laikotarpį ir būtinybę padėti joms stiprinti pajėgumus; |
|
349. |
pažymi, kad siekiant kovoti su neteisėtais finansiniais srautais ir korupcija privačiajame ir viešajame sektoriuose reikia glaudžiau bendradarbiauti su regioninėmis organizacijomis, visų pirma, su Afrikos Sąjunga (AS); |
|
350. |
palankiai vertina tai, kad visos šalys vienodomis sąlygomis dalyvauja įtraukioje sistemoje, kurioje yra daugiau nei 115 šalių ir jurisdikciją turinčių subjektų, bendradarbiaujančių įgyvendinant EBPO ir G20 BEPS teisės aktų rinkinį; ragina valstybes nares paremti ir įgaliojimų, ir įtraukios sistemos veikimo reformą siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į besivystančių šalių interesus; tačiau primena, kad į derybas dėl BEPS veiksmų buvo neįtrauktos daugiau kaip 100 besivystančių šalių; |
|
351. |
pripažįsta, kad mokesčių rojų yra ir besivystančiose šalyse; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl glaudesnio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis kovos su terorizmo finansavimu srityje ir ypač dėl antikvarinių daiktų importo licencijos sukūrimo; |
|
352. |
primena, kad skurdui mažinti skirtą viešąją paramą vystymuisi reikėtų labiau orientuoti į tinkamos reglamentavimo sistemos įgyvendinimą, taip pat į mokesčių administratorių ir institucijų, atsakingų už kovą su neteisėtais finansiniais srautais, stiprinimą; ragina šią paramą teikti prisidedant techninėmis ekspertinėmis žiniomis apie išteklių valdymą, finansinę informaciją ir kovos su korupcija taisykles; taip pat ragina šią paramą teikti sudarant palankesnes sąlygas regioniniam bendradarbiavimui kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu; akcentuoja tai, kad tokia pagalba taip pat turėtų būti teikiama pilietinei visuomenei ir žiniasklaidai besivystančiose šalyse siekiant užtikrinti visuomenės vykdomą vidaus mokesčių politikos kontrolę; |
|
353. |
tikisi, kad Komisija ras pakankamus išteklius, kad įgyvendintų požiūrį „daugiau surinkti ir geriau išleisti“, visų pirma, vykdydama pavyzdines programas (166); |
|
354. |
ragina ES ir valstybes nares imtis suderintų išorės veiksmų visais politikos lygmenimis, kad suteiktų trečiosioms šalims ir visų pirma besivystančioms šalims lėšų paskatinti subalansuotą ekonominį vystymąsi ir išvengti priklausomybės nuo vieno sektoriaus (visų pirma finansų sektoriaus); |
|
355. |
primena, kad derantis dėl mokesčių sutarčių su besivystančiomis šalimis reikia elgtis sąžiningai, atsižvelgiant į jų konkrečią padėtį ir užtikrinant teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą pagal tikrosios ekonominės veiklos ir vertės kūrimo kriterijus; šiuo atžvilgiu ragina kaip minimalųjį standartą laikyti JT pavyzdinę mokesčių konvenciją ir užtikrinti su derybomis dėl sutarčių susijusių veiksmų skaidrumą; pripažįsta, kad EBPO pavyzdinė mokesčių sutartis suteikia daugiau teisių gyvenamosios vietos šaliai; |
|
356. |
ragina Komisiją į sutartį įtraukti nuostatas dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo, dėl kurių būtų deramasi su AKR šalimis, kai 2020 m. vasario mėn. baigs galioti dabartinis Kotonu susitarimas; atkreipia dėmesį į ypatingą skaidrumo mokesčių srityje svarbą siekiant veiksmingai įgyvendinti tokias nuostatas; |
6.5. ES susitarimai su trečiosiomis šalimis
|
357. |
primena, kad geras mokesčių valdymas yra visuotinė problema, kuriai pirmiausia reikia pasaulinio lygmens sprendimų; todėl primena savo poziciją, kad nepažeidžiant išimtinės ES kompetencijos į naujus svarbius ES susitarimus su trečiosiomis šalimis reikėtų sistemingai įtraukti nuostatą dėl gero mokesčių valdymo siekiant užtikrinti, kad įmonės arba tarpininkai negalėtų netinkamai pasinaudoti tais susitarimais siekdami išvengti mokesčių ar juos paslėpti arba vykdyti neteisėtų pajamų plovimą; laikosi nuomonės, kad į tokią nuostatą reikėtų įtraukti konkrečias taisykles dėl valstybės pagalbos, kuri yra suteikiama kaip mokestinė nauda, skaidrumo reikalavimus ir nuostatas dėl kovos su pinigų plovimu; |
|
358. |
ragina valstybes nares, prireikus, koordinuotai naudotis dvišaliais santykiais su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, padedant Komisijai, nustatyti tolesnį dvišalį bendradarbiavimą tarp FŽP, mokesčių institucijų ir kompetentingų institucijų siekiant kovoti su finansiniais nusikaltimais; |
|
359. |
pažymi, kad, be politinių susitarimų, kuriuose yra tokia gero mokesčių valdymo nuostata, ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS) numatomos mokesčių taikymo išimtys, kuriomis užtikrinama politinė veiksmų laisvė įgyvendinant ES požiūrį į kovą su mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu, pavyzdžiui, reikalaujant gero mokesčių valdymo ir veiksmingai naudojant ES nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą; be to, pažymi, kad LPS taip pat siekiama skatinti svarbius tarptautinius standartus ir užtikrinti jų laikymąsi trečiosiose šalyse; |
|
360. |
mano, kad ES neturėtų sudaryti susitarimų su nebendradarbiaujančiais mokesčių jurisdikciją turinčiais subjektais, įtrauktais į ES sąrašo I priedą, kol jurisdikciją turintis subjektas nesilaikys ES gero mokesčių valdymo standartų; ragina Komisiją ištirti, ar ES gero mokesčių valdymo standartų nesilaikymas daro poveikį tinkamam LPS arba politinių susitarimų taikymui, jeigu susitarimas jau pasirašytas; |
|
361. |
primena, kad sąlygos dėl gero mokesčių srities valdymo ir skaidrumo, taip pat informacijos mainai, turėtų būti įtraukti į visus naujus susijusius ES susitarimus su trečiosiomis šalimis ir dėl jų turi būti deramasi persvarstant esamus susitarimus, atsižvelgiant į tai, kad tai yra pagrindinės ES išorės politikos priemonės, tačiau skirtingose politikos srityse yra skirtingas kompetencijos lygis; |
6.6. Valstybių narių sudaromos dvišalės mokesčių sutartys
|
362. |
pažymi, kad kai kurie ekspertai mano, jog daugeliu ES valstybių narių sudarytų ir šiuo metu galiojančių mokesčių sutarčių apribojamos mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas turinčių šalių apmokestinimo teisės (167); reikalauja, kad vedant derybas dėl mokesčių sutarčių Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų laikytis politikos nuoseklumo principo vystymosi srityje, kaip nurodyta SESV 208 straipsnyje; pabrėžia, kad mokesčių sutarčių sudarymas yra valstybių narių prerogatyva; |
|
363. |
atkreipia dėmesį, kad mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, visų pirma Užsachario Afrikos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalyse, taip pat Pietų Azijoje, patiriama daug didesnių nuostolių dėl mokesčių vengimo, nei kituose regionuose (168); todėl prašo valstybes nares iš naujo susiderėti dėl savo dvišalių mokesčių sutarčių su trečiosiomis šalimis, kad į jas būtų įtrauktos kovos su piktnaudžiavimu nuostatos, užkirstas kelias palankesnių mokesčių sąlygų ieškojimui ir besivystančių šalių tarpusavio lenktynėms dėl žemesnių standartų; |
|
364. |
ragina Komisiją peržiūrėti visas galiojančias ir valstybių narių pasirašytas mokesčių sutartis su trečiosiomis šalimis siekiant užtikrinti, kad jos laikytųsi naujų visuotinių standartų, kaip antai Daugiašalės su mokesčių sutartimis susijusių mokesčio bazės erozijos ir pelno perkėlimo prevencijos priemonių konvencijos (MLI); pažymi, kad MLI atspindi EBPO standartus, kurie buvo nustatyti neatsižvelgiant į besivystančių šalių poreikius ar problemas; prašo Komisijos paskelbti rekomendacijas valstybėms narėms dėl galiojančių dvišalių mokesčių sutarčių siekiant užtikrinti, kad į jas būtų įtrauktos bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikant tikrosios ekonominės veiklos ir vertės sukūrimo kriterijus; |
|
365. |
žino, kad dvišalės mokesčių sutartys neatspindi dabartinės skaitmeninės ekonomikos tikrovės; ragina valstybes nares atnaujinti savo dvišales mokesčių sutartis pagal Komisijos rekomendaciją, susijusią su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu (169); |
6.7. Dvigubas apmokestinimas
|
366. |
palankiai vertina sustiprintą dvigubo apmokestinimo išvengimo sistemą; pabrėžia, kad labai svarbu panaikinti dvigubą apmokestinimą, kad būtų užtikrinta, jog nenukentėtų sąžiningi mokesčių mokėtojai ir nebūtų pamintas jų pasitikėjimas; ragina valstybes nares laikytis savo sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir nuoširdžiai bei skubiai bendradarbiauti tais atvejais, kai pranešama apie dvigubą apmokestinimą; |
|
367. |
palankiai vertina 2017 m. spalio 10 d. Tarybos direktyvos (ES) 2017/1852 dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų Europos Sąjungoje, kuria įgyvendinamas BEPS veiksmų plano 14 veiksme nurodytas standartas, priėmimą; pažymi, kad direktyvos įgyvendinimo terminas (2019 m. birželio 30 d.) dar nepraėjo ir kad siekiant užtikrinti nuostatų veiksmingumą ir efektyvumą reikės vykdyti jų stebėseną; |
|
368. |
ragina Komisiją rinkti ir skelbti informaciją apie mokestinių ginčų, kurie buvo pareikšti ir išspręsti, skaičių pagal ginčo tipą per metus ir pagal dalyvaujančias šalis siekiant stebėti mechanizmą ir užtikrinti, kad jis būtų veiksmingas ir efektyvus; |
6.8. Atokiausi regionai
|
369. |
ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES atokiausiuose regionuose būtų įgyvendinami būtiniausi BEPS standartai ir ATAD; |
|
370. |
pažymi, kad Komisija pradėjo nuodugnų tyrimą dėl Portugalijos taikomos Madeiros laisvosios zonos regioninės pagalbos schemos (170); |
7. Tarpininkai
|
371. |
palankiai vertina bendrą sąvokų „tarpininkas“ (171) ir „praneštinas tarpvalstybinis susitarimas“ apibrėžčių pobūdį neseniai priimtoje DAC6 (172); ragina pagal DAC6 atnaujinti skiriamuosius požymius, kad be kita ko būtų įtrauktos ir dividendų arbitražo sistemos, įskaitant dividendų ir kapitalo prieaugio mokesčių grąžinimą; ragina Komisiją iš naujo įvertinti DAC6 ataskaitų teikimo įpareigojimų taikymą vidaus atvejams; primena pagal DAC6 vykdomą tarpininkų pareigą pranešti mokesčių institucijoms apie mokesčių teisės aktų struktūrinėmis spragomis pagrįstas sistemas, visų pirma atsižvelgiant į didėjantį tarpvalstybinių mokesčių vengimo strategijų skaičių; mano, kad schemos, kurias atitinkamos vietos valdžios institucijos laikomo kenksmingomis, turėtų būti paskelbtos viešai, pateikiant anoniminius duomenis; |
|
372. |
primena, kad tarpininkai atlieka labai svarbų vaidmenį palengvindami pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą ir kad jie turėtų atsakyti už šiuos veiksmus; |
|
373. |
primena, kad būtina stiprinti mokesčių institucijų ir finansų priežiūros institucijų bendradarbiavimą siekiant bendrai ir veiksmingai prižiūrėti finansinių tarpininkų vaidmenį ir atsižvelgiant į tai, kad tam tikros į mokesčius orientuotos finansinės priemonės gali kelti pavojų finansų rinkos stabilumui ir rinkos vientisumui; |
|
374. |
mano, kad Sąjunga turėtų rodyti pavyzdį, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad tarpininkai, skatinantys agresyvų mokesčių planavimą ir mokesčių slėpimą, neturėtų vadovauti ir teikti konsultacijas Sąjungos politiką formuojančioms institucijoms minėtais klausimais; |
|
375. |
ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti ir šalinti interesų konfliktų riziką, kylančią dėl teisinių konsultacijų, konsultacijų mokesčių klausimais ir audito paslaugų teikimo, teikiant konsultacijas tiek verslo klientams, tiek valdžios institucijoms; pastebi, kad interesų konfliktas gali pasireikšti įvairiu pavidalu, pvz. per viešojo pirkimo sutartis, kuriose reikalaujama įsigyti mokamas konsultacijas susijusias su šiomis paslaugomis; taip pat gaunant neoficialius ar nemokamus patarimus, per oficialių konsultacijų ir ekspertų grupes ir per „sukamųjų durų“ reiškinį; tačiau pabrėžia, kaip svarbu skaidriai išvardyti konkrečiam klientui teikiamas paslaugas ir aiškiai jas atskirti; pakartoja savo prašymus, pateiktus ankstesnėse ataskaitose (173) šiuo klausimu; |
|
376. |
palankiai vertina stebėjimą, kaip užtikrinamas 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/56/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito (174) ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (175), vykdymas, visų pirma nuostata dėl viešojo intereso įmonėse teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba teisės aktų nustatytą auditą atliekančių audito įmonių; pažymi būtinybę užtikrinti, kad šios taisyklės būtų taikomos tinkamai; |
|
377. |
ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę visiems BEPS projekto 12 priemonėje nurodytiems mokesčių ir finansų tarpininkams, kurie vykdydami savo profesinę veiklą sužino apie piktnaudžiaujamojo pobūdžio ir agresyvius sandorius, priemones ar struktūras, nustatyti reikalavimą deklaruoti mokesčius; |
|
378. |
ragina keisti auditorius kas septynerius metus, kad būtų išvengta interesų konflikto, ir kuo labiau apriboti su auditu nesusijusių paslaugų teikimą; |
|
379. |
pakartoja, kad finansų įstaigos, konsultantai ir kiti tarpininkai, kurie sąmoningai ir sistemingai sudaro palankesnes sąlygas pinigų plovimo arba mokesčių slėpimo veiklai, arba dalyvauja joje ar steigia biurus, filialus ar patronuojamąsias įmones ES sąraše išvardytose jurisdikcijose, siekdami siūlyti savo klientams agresyvaus mokesčių planavimo schemas, turėtų patirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas; ragina tokių institucijų ir asmenų veiklos licencijas išsamiai persvarstyti tuo atveju, jei jie buvo nuteisti už dalyvavimą nesąžiningumo veikloje, arba jiems žinojus, kad jų klientai vykdo tokią veiklą, ir, kai tinkama, riboti tokių subjektų veiklą bendrojoje rinkoje; |
|
380. |
pažymi, kad profesine paslaptimi negalima naudotis siekiant apsaugoti ar nuslėpti neteisėtą praktiką arba pažeidžiant įstatymą; primygtinai ragina, kad advokato teisės neatskleisti informacijos apie klientą privilegija netrukdytų tinkamai pranešti apie įtartiną sandorį arba kitą galimai neteisėtą veiklą, nedarant poveikio pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją garantuojamoms teisėms ir baudžiamosios teisės bendriesiems principams; |
|
381. |
ragina Komisiją vadovaujantis Europos teismų praktika paskelbti gaires dėl advokato teisės neatskleisti informacijos apie klientą principo aiškinimo ir taikymo, skirtas šios profesijos atstovams, ir aiškiai atskirti tradicines teisines konsultacijas ir teisininkus, vykdančius veiklą finansų srityje; |
8. Pranešėjų ir žurnalistų apsauga
|
382. |
yra įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti, kad neteisėtai veiklai ir piktnaudžiavimui teisės aktais būtų užkirstas kelias arba jie neklestėtų, labai svarbu apsaugoti pranešėjus tiek privačiame, tiek ir valstybiniame sektoriuose; pripažįsta, kad pranešėjai atlieka esminį vaidmenį stiprinant demokratiją visuomenėje ir kovoje su korupcija ir kitais sunkiais nusikaltimais ar neteisėta veiklai bei ginant Sąjungos finansinius interesus; pabrėžia, kad pranešėjai neretai yra itin svarbus tyrimus vykdančių žurnalistų informacijos šaltinis, tad juos reikėtų apsaugoti nuo bet kokio priekabiavimo ir susidorojimo; pažymi, kad yra svarbi prieiga prie visų atskaitomybės kanalų; |
|
383. |
mano, kad norint išsaugoti tiriamosios žurnalistikos kaip demokratinės visuomenės sergėtojos vaidmenį, būtina saugoti tiriamosios žurnalistikos šaltinių, įskaitant pranešėjus, konfidencialumą; |
|
384. |
todėl mano, kad nuo šios pareigos užtikrinti konfidencialumą turėtų būti galima nukrypti tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai informacijos, susijusios su pranešimo teikėjo asmens duomenimis, atskleidimas yra būtina ir proporcinga pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę nustatyta prievolė, taikoma vykstant tyrimams ar teismo procesams, arba siekiant apsaugoti kitų asmenų laisves, įskaitant susijusio asmens teisę į gynybą, visais atvejais taikant atitinkamas tokiais teisės aktais nustatytas apsaugos priemones. mano, kad nevykdant pareigos užtikrinti pranešimo teikėjo konfidencialumą, susijusį su šio asmens tapatybe, turėtų būti numatytos atitinkamos sankcijos (176); |
|
385. |
pažymi, kad JAV apgaulingų pranešimų aktas yra patikimas pagrindas atlyginti pranešėjams tais atvejais, kai vyriausybė susigrąžina dėl sukčiavimo prarastas lėšas (177); pabrėžia, kad vadovaujantis JAV teisingumo departamento ataskaita, tiesiogiai dėl pranešėjų nustatytų ir praneštų pažeidimų buvo atgauta 3,4 iš bendros 3,7 mlrd. USD sumos; ragina valstybes nares sukurti saugius konfidencialius pranešimų kanalus pranešėjams susijusiose institucijose ir privačiuose subjektuose; |
|
386. |
prašo Komisijos išnagrinėti visame pasaulyje taikomą pranešėjų apsaugos ir skatinimo gerąją praktiką (178) ir, kai tinkama ir reikalinga, parengti apsvarstyti galiojančių teisės aktų peržiūros galimybę, siekiant atitinkamas ES sistemas padaryti dar veiksmingesnėmis; |
|
387. |
ragina sukurti bendrą ES fondą, iš kurio būtų skiriama tinkama finansinė parama pranešėjams, kurie dėl atskleistos nusikalstamos veikos ar akivaizdžiai visuomenei svarbių faktų rizikuoja netekti pragyvenimo šaltinio; |
|
388. |
nerimauja dėl to, kad pranešėjai neretai nepraneša apie savo abejones iš susidorojimo baimės ir jei susidorojimas nebus slopinamas, ir už tai nebus baudžiama, tai gali atgrasinti potencialius pranešėjus nuo informacijos pateikimo; mano, kad AMLD5 pripažinta pranešėjų teisė saugiai pateikti skundą atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, pvz. per vieną bendrą informacinį punktą sudėtingais tarptautinio masto atvejais, kai jiems grasinama arba žadama susidoroti, ir teisė pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis rodo, kad asmenų, pranešančių apie įtariamą pinigų plovimą arba teroristų finansavimą įmonės viduje arba FŽP, padėtis gerokai pagerėjo; primygtinai ragina valstybes nares laiku perkelti į nacionalinę teisę ir tinkamai įgyvendinti nuostatas dėl pranešėjų apsaugos, nustatytas AMLD5; |
|
389. |
teigiamai vertina Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinių derybų dėl direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos rezultatus ir ragina valstybes nares kuo greičiau priimti naujus standartus, kad informatoriai būtų apsaugoti tokiomis priemonėmis, kaip antai, aiškūs pranešimų teikimo kanalai, konfidencialumas, teisinė apsauga ir sankcijos tiems, kurie bando persekioti asmenis, pranešančius apie pažeidimus; |
|
390. |
primena, kad ES pareigūnai turi pranešėjų apsaugą pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (179), ir ragina valstybes nares savo valstybės tarnautojams taikyti panašius standartus; |
|
391. |
mano, kad susitarimais dėl informacijos neatskleidimo, įtrauktiems į darbo sutartis ir atleidimo iš darbo susitarimus jokiu būdu neturėtų būti užkertamas kelias darbuotojams informuoti kompetentingas institucijas apie įtariamus įstatymų ir žmogaus teisių (180) pažeidimo atvejus; ragina Komisiją įvertinti galimybę šioje srityje siūlyti teisės aktus, kuriais būtų draudžiama piktnaudžiauti informacijos neatskleidimo sutartimis; |
|
392. |
pažymi, kad TAX3 komitetas kvietė pranešėjus „Julius Bär“ ir „Danske Bank“ bylose liudyti viešuose klausymuose Parlamente (181); yra susirūpinęs dėl to, kad pranešėjų apsauga finansų įstaigose nėra visiškai patenkinama, o būgštavimai dėl darbdavių ir institucijų atsakomųjų veiksmų gali užkirsti kelią pranešėjams pateikti informacijos apie teisės pažeidimus; labai apgailestauja, kad dėl teisinių suvaržymų „Danske Bank“ pranešėjas Howard Wilkinson negalėjo laisvai ir visapusiškai pasidalyti savo įžvalgomis apie „Danske Bank“; |
|
393. |
apgailestauja dėl to, kad Danijos finansų priežiūros institucija nesusisiekė su pranešėju, kuris informavo apie didelio masto pinigų plovimo veiklą „Danske Bank“; laikosi nuomonės, kad toks neveikimas yra didelis Danijos finansų priežiūros institucijos aplaidumas jai neįvykdžius prievolės tinkamai tirti rimtus įtarimus dėl didelio masto sistemingo pinigų plovimo per banką; ragina atitinkamas ES ir valstybių narių institucijas kuo veiksmingiau naudotis pranešėjų teikiama informacija ir greitai ir ryžtingai imtis veiksmų remiantis iš jų gauta informacija; |
|
394. |
ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti Europos Taryboje remiant ir įgyvendinant rekomendacijas dėl pranešėjų apsaugos visų Europos Tarybai priklausančių valstybių šalies teisinėse sistemose; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis vadovaujamojo vaidmens tarptautiniuose forumuose ir remti tarptautinių privalomų pranešėjų apsaugos standartų priėmimą; |
|
395. |
pažymi, kad neskaitant pranešėjų tapatybės slaptumo apsaugos, kuri yra būtina priemonė pranešančiajam asmeniui apsaugoti, anoniminį pranešimą reikėtų papildomai apsaugoti nuo bendro pobūdžio grėsmių ir išpuolių, kuriais įtariami pažeidėjai siekia diskredituoti anonimiškai pranešantį asmenį; |
|
396. |
pripažįsta, kad žurnalistai susiduria su sunkumais, kai tiria pinigų plovimo, mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo atvejus ir rengia apie juos reportažus; nerimauja, kad tiriamosios žurnalistikos žurnalistams dažnai grasinama ir jie bauginami, įskaitant teisinį bauginimą pagal strateginius ieškinius prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP); ragina valstybes nares gerinti žurnalistų, ypač tų, kurie dalyvauja atliekant finansinių nusikaltimų tyrimus, apsaugą; |
|
397. |
ragina Komisiją kuo skubiau parengti finansinės paramos sistemą tiriamajai žurnalistikai, jei įmanoma, pagal DFP įtraukiant nuolatinę ir specialiai skirtą biudžeto eilutę nepriklausomai, kokybiškai žiniasklaidai ir tiriamajai žurnalistikai remti; |
|
398. |
griežtai smerkia prievartos prieš žurnalistus naudojimą; susirūpinęs primena, kad pastaraisiais metais Maltoje ir Slovakijoje buvo nužudyti žurnalistai, kurie tyrė įtartiną su pinigų plovimu susijusią veiklą (182); pabrėžia, kad, Europos Tarybos teigimu, smurtu ir nusikaltimais prieš žurnalistus neabejotinai užgniaužiama žodžio laisvė ir stiprėja vidinės cenzūros reiškinys; |
|
399. |
primygtinai ragina Maltos valdžios institucijas panaudoti visus turimus išteklius siekiant daryti pažangą nustatant tiriamosios žurnalistikos atstovės Daphne Caruana Galizia nužudymo kurstytojus; palankiai vertina 26 tarptautinių žiniasklaidos laisvės ir žurnalistų organizacijų spaudimą inicijuoti nepriklausomą viešą Daphne Caruana Galizia žmogžudystės tyrimą ir įvertinti, ar to buvo galima išvengti; primygtinai ragina Maltos vyriausybę nedelsiant inicijuoti šį viešą tyrimą; pažymi, kad siekdama sustiprinti savo praktines žinias Maltos vyriausybė bendradarbiauja su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis kaip pvz., Europolas, FTB ir Olandijos teismo medicinos institutas; |
|
400. |
palankiai vertina tai, kad Slovakijos valdžios institucijos pateikė kaltinimus asmenims, įtariamiems Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos nužudymo kurstymu, ir įtariamiems šių nužudymų kaltininkams; ragina Slovakijos valdžios institucijas toliau tirti žmogžudystes ir užtikrinti, kad visi bylos aspektai būtų visapusiškai išnagrinėti, įskaitant visas galimas politines sąsajas su nusikaltimais; ragina Slovakijos institucijas visapusiškai ištirti Jano Kuciako tyrimuose paviešintus didelio masto mokesčių slėpimo atvejus, sukčiavimą PVM ir pinigų plovimo atvejus; |
|
401. |
apgailestauja dėl to, kad tyrimus vykdantiems žurnalistams, įskaitant Daphne Caruana Galizia, neretai piktnaudžiaujant pareiškiami ieškiniai, kuriais siekiama cenzūruoti, bauginti ir nutildyti juo priverčiant patirti teisminės gynybos išlaidas kol jie sutiks nebekritikuoti arba nebesipriešinti; primena, kad tokie piktnaudžiaujant pareiškiami ieškiniai kelia grėsmę pagrindinėms demokratinėms teisėms, kaip antai žodžio laisvei, spaudos laisvei ir laisvei skleisti ir gauti informaciją; |
|
402. |
ragina valstybes nares įgyvendinti mechanizmus, kuriais būtų užkertamas kelias strateginiams ieškiniams prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP); mano, kad taikant tokius mechanizmus reikėtų tinkamai atsižvelgti į teisę į gerą vardą ir reputaciją; ragina Komisiją įvertinti galimybę šioje srityje imtis reikalingų konkrečių veiksmų ir tokių veiksmų prigimtį; |
|
403. |
apgailestauja dėl to, kad Šveicarijos teisės aktai dėl šmeižto yra naudojami kritikams Šveicarijoje ir pasaulyje nutildyti, nes įrodinėjimo pareiga tenka ne ieškovui, o kaltinamajam; pabrėžia, kad tai ne tik daro poveikį žurnalistams ir pranešėjams, bet taip pat ir informaciją teikiantiems subjektams Europos Sąjungoje bei įpareigotiesiems asmenims pagal tikrųjų savininkų registrą, nes jei kiltų prievolė pranešti apie tikrąjį savininką Šveicarijoje, pranešimo teikėjas Šveicarijoje gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už šmeižtą, o tai yra laikoma nusikalstama veika (183); |
9. Instituciniai aspektai
9.1. Skaidrumas
|
404. |
palankiai vertina Gero mokesčių valdymo platformos darbą; pažymi, kad platformos kadencija trunka iki 2019 m. birželio 16 d.; ragina ją išplėsti arba atnaujinti siekiant užtikrinti, kad valstybės narės ir Komisija būtų informuojamos apie pilietinės visuomenės nuogąstavimus ir žinias; ragina Komisiją į Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ekspertų grupės (EGMLTF) posėdžius kviesti daugiau įvairių sričių ekspertų, įskaitant privačiojo sektoriaus (įmonių ir NVO) ekspertus; |
|
405. |
pabrėžia, kad Europos ombudsmenas yra įgaliotas vertinti, kaip ES institucijos taiko ES taisykles dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, įskaitant Tarybos arba EK grupės darbo metodus apmokestinimo srityje; |
|
406. |
primena ombudsmeno savo iniciatyva vykdyto Tarybos darbo metodų tyrimo rezultatus ir 2018 m. vasario 9 d. rekomendaciją, kurioje daroma išvada, kad Tarybos praktika viešai neskelbti teisėkūros procedūra priimtų dokumentų, neproporcingas „LIMITE“ statuso priskyrimas dokumentams ir sistemingas valstybių narių, kurios laikosi tam tikros pozicijos dėl teisėkūros procedūros, pavadinimų nenurodymas yra netinkamas administravimas (184); |
|
407. |
primena, kad apmokestinimas išlieka valstybių narių kompetencijos klausimu, o Europos Parlamentas turi ribotas galias šiais klausimais; |
|
408. |
tačiau pažymi, kad mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo problemų valstybės narės pavieniui veiksmingai spręsti negali; todėl apgailestauja, kad, nepaisant Tarybai pateiktų prašymų, TAX3 komitetas negavo jokių svarbių dokumentų; yra labai susirūpinęs dėl Taryboje esančių valstybių narių politinės valios stokos imtis esminių veiksmų kovojant su pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu ir laikytis ESS ir lojalaus bendradarbiavimo principo (185), užtikrinant pakankamą skaidrumą ir bendradarbiavimą su kitomis ES institucijomis; |
|
409. |
apgailestauja, kad dabartinės taisyklės dėl galimybės susipažinti su įslaptinta informacija ir kita konfidencialia informacija, kurią Taryba, Komisija arba valstybės narės suteikia Europos Parlamentui vykdant tyrimą, nesuteikia visiško teisinio aiškumo, bet paprastai aiškinamos taip, kad akredituoti Parlamento narių padėjėjai negali susipažinti su neįslaptinta „kita konfidencialia informacija“ saugioje skaitykloje ir jos analizuoti; todėl ragina naujame Tarpinstituciniame susitarime įtraukti aiškiai suformuluotą nuostatą, kuria būtų užtikrinama akredituotų Parlamento narių padėjėjų teisė susipažinti su dokumentais remiantis principu „būtina žinoti“, jiems teikiant paramą Parlamento nariams; |
|
410. |
apgailestauja, kad nepaisant daugkartinių kvietimų, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovai atsisakė atvykti į TAX3 komitetą ir informuoti apie pažangą įgyvendinant TAXE, TAX2 ir PANA komitetų rekomendacijas; pabrėžia, kad darbiniai Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Europos Parlamento specialiųjų ir tyrimo komitetų susitikimai turėtų būti įprasta praktika; |
9.2. Elgesio kodekso grupė (verslo apmokestinimas)
|
411. |
atkreipia dėmesį į aktyvesni EK grupės informacijos teikimą ir ypač palankiai vertina tai, kad du kartus per metus skelbiama jos ataskaita Tarybai, taip pat jurisdikciją turintiems subjektams išsiųsti raštai ir gauti su įtraukimu į ES sąrašą susiję įsipareigojimai; |
|
412. |
tačiau apgailestauja dėl neaiškaus derybų dėl įtraukimo į ES sąrašą procedūros pobūdžio ir ragina valstybes nares ateityje atnaujinant sąrašus užtikrinti skaidrumą; |
|
413. |
palankiai vertina tai, kad EK grupės pirmininkas lankėsi TAX3 komitete, tad ankstesnė EK grupės pozicija pasikeitė; taip pat pažymi, kad po TAX3 komiteto veiklos pradžios skelbiamos EK grupės darbo suvestinės (186); tačiau apgailestauja dėl to, kad tie dokumentai nebuvo paskelbti anksčiau, o esminės jų dalys buvo klastojamos; |
|
414. |
pabrėžia, kad pirmiau nurodytos ombudsmeno rekomendacijos taip pat taikomos EK grupei, kuri turėtų teikti būtiną informaciją, susijusią, visų pirma, su žalinga valstybių narių mokesčių praktika ir įtraukimo į ES sąrašą procedūra; |
|
415. |
ragina Komiteto grupę imtis tolesnių priemonių savo posėdžių skaidrumui užtikrinti, ypač viešai skelbiant įvairių valstybių narių pozicijas dėl aptariamos darbotvarkės ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo posėdžio datos; |
|
416. |
ragina Komisiją teikti ataskaitas apie Verslo apmokestinimo elgesio kodekso įgyvendinimą ir fiskalinės pagalbos teikimą, kaip nurodyta kodekso N konstatuojamojoje dalyje (187); |
|
417. |
yra įsitikinęs, kad EK grupės įgaliojimus reikia atnaujinti, nes ji sprendžia ne tik su žalinga ES mokesčių praktika susijusius klausimus, t. y. daro daugiau nei tiesiog teikia techninę pagalbą Tarybai priimant sprendimus; atsižvelgdamas į grupės vykdomo darbo pobūdį, kuris taip pat yra politinis, ragina tokias užduotis vėl vykdyti taikant sistemą, kurioje galima užtikrinti demokratinę kontrolę arba priežiūrą, ir pirmiausia užtikrinti skaidrumą; |
|
418. |
tokiomis aplinkybėmis ragina išspręsti neaiškios EK grupės sudėties klausimą paskelbiant jos narių sąrašą; |
9.3. ES teisės aktų vykdymo užtikrinimas
|
419. |
ragina naujai išrinktą Parlamentą pradėti bendrą pažangos vertinimą, susijusi su galimybe susipažinti su TAXE, TAX2, PANA ir TAX3 komitetų prašomais dokumentais, palyginant pateiktus prašymus ir prašymus, kuriuos Taryba ir kitos ES institucijos patenkino, ir prireikus imtis reikiamų procedūrinių ir (arba) teisinių priemonių; |
|
420. |
ragina Komisijos struktūroje įsteigti naują Sąjungos mokesčių politikos derinimo ir koordinavimo centrą, kuris turėtų gebėti vertinti ir stebėti valstybių narių mokesčių politiką Sąjungos lygmeniu ir užtikrinti, kad valstybės narės neįgyvendintų naujų žalingų mokesčių priemonių; |
|
9.4. |
Neinstitucinių dalyvių bendradarbiavimas |
|
421. |
palankiai vertina suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą TAX3 komiteto klausymuose, kaip nurodyta TAXE 3 skyriaus IV skirsnyje, ir prisidėti prie jų vertinimo, kaip nurodyta TAXE 3 komiteto įgaliojimuose; apgailestauja dėl to, kad kitos suinteresuotosios šalys atsisakė dalyvauti TAXE 3 komiteto klausymuose, kaip nurodyta veiklos apžvalgos IV.4 skirsnyje; pažymi, kad nebuvo galima nustatyti jokių atgrasančių sankcijų už tuos atvejus, kai nebuvo nurodyta tokio atsisakymo priežastis; |
|
422. |
ragina Tarybą ir Komisiją susitarti dėl viešai skelbiamo ir reguliariai atnaujinamo nebendradarbiaujančių neinstitucinių šalių sąrašo sudarymo numatant tai tarpinstituciniame susitarime dėl lobistams privalomo skaidrumo registro; be to, mano, kad reikėtų registruoti tuos specialistus ir organizacijas, kurie be pagrįstos priežasties atsisakė dalyvauti TAXE, TAX2, PANA ir TAX3 komitetų klausymuose; ragina ES institucijas atsižvelgti į šį požiūrį ateityje palaikant ryšius su suinteresuotaisiais subjektais ir panaikinti jų leidimus patekti į savo patalpas; |
9.5. Parlamento tyrimo teisė
|
423. |
mano, kad norint vykdyti vykdomosios valdžios demokratinę kontrolę itin svarbu suteikti Parlamentui tyrimo įgaliojimus, atitinkančius valstybių narių nacionalinių parlamentų tyrimo įgaliojimus; mano, kad, siekiant atlikti tą vaidmenį, Parlamentui turi būti suteiktas įgaliojimas iškviesti liudytojus ir priversti juos atvykti, taip pat priversti pateikti dokumentus; |
|
424. |
mano, jog siekiant, kad šiomis teisėmis būtų naudojamasi, valstybės narės turi susitarti taikyti sankcijas asmenims, neatvykusiems į klausymus arba nepateikusiems dokumentų pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius nacionalinius parlamentinius tyrimus; |
|
425. |
primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją laiku užbaigti derybas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų; |
9.6. Vienbalsiškumas ir kvalifikuotoji balsų dauguma
|
426. |
pakartoja, kad ragina Komisiją, jei tinkama, naudoti SESV 116 straipsnyje numatytą procedūrą, pagal kurią sudaromos sąlygos pakeisti vieningo balsavimo reikalavimą tais atvejais, kai Komisija mano, kad valstybių narių įstatymais, taisyklėmis ar administraciniais veiksmais nustatytų nuostatų skirtumai iškraipo konkurencijos sąlygas vidaus rinkoje; |
|
427. |
palankiai vertina Komisijos indėlį, atliktą komunikatu „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“, kuriuo pateikiamos gairės dėl konkrečių ir skubių mokesčių politikos sprendimų priėmimo kvalifikuotąja balsų dauguma, kai Taryboje daugumos valstybių narių nenaudai blokuojami teisėkūros procedūra priimami aktai ir iniciatyvos, kuriomis siekiama kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu arba agresyviu mokesčių planavimu; palankiai vertina kai kurių valstybių narių išreikštą paramą šiam pasiūlymui (188); |
|
428. |
pabrėžia, kad reikėtų išlaikyti visus numanomus scenarijus, o ne tik perėjimą nuo vienbalsiškumo prie sprendimų priėmimo kvalifikuotąja balsų dauguma taikant nuostatą dėl pereigos; ragina Europos Vadovų Tarybą iki 2019 m. pabaigos įtraukti šį klausimą į aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę, kad būtų galima pradėti rezultatyvias diskusijas apie tai, kaip palengvinti sprendimų dėl mokesčių klausimų priėmimą, siekiant užtikrinti bendrosios rinkos veikimą; |
9.7. Tolesni veiksmai
|
429. |
laikosi nuomonės, kad TAXE, TAX2, PANA ir TAX3 komitetų darbą reikėtų tęsti prasidėjus kitai Parlamento kadencijai, įtraukiant tuos komitetus į nuolatinę Parlamento struktūrą, kaip Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) pakomitetį, siekiant sudaryti sąlygas įvairių komitetų dalyvavimui; |
o
o o
|
430. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Ekonomikos ir finansų reikalų tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos priežiūros institucijoms, Europos prokuratūrai, Europos centriniam bankui, Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetui (MONEYVAL), valstybėms narėms, nacionaliniams parlamentams, JT, G 20, Finansinių veiksmų darbo grupei ir EBPO. |
(1) 2018 m. kovo 1 d. sprendimas dėl Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (TAX3) sudarymo ir jo įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės nustatymo (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0048).
(2) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (OL C 366, 2017 10 27, p. 51).
(3) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (OL C 101, 2018 3 16, p. 79).
(4) OL C 399, 2017 11 24, p. 74.
(5) 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendacija Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (OL C 369, 2018 10 11, p. 132).
(6) 2016 m. kovo mėn. bendrų tolesnių veiksmų planas dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje ir TAXE 1 rezoliucijų, 2016 m. lapkričio mėn. tolesnių veiksmų planas dėl TAXE 2 rezoliucijos ir 2018 m. balandžio mėn. tolesnių veiksmų planas dėl PANA rezoliucijos.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0475.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0183.
(9) Scherrer A. ir Thirion E., Citizenship by Investment (CBI) and Residency by Investment (RBI) schemes in the EU, EPRS, PE 627.128, Europos Parlamentas, 2018 m. spalio mėn.; Korver R., Money laundering and tax evasion risks in free ports, EPRS, PE 627.114, Europos Parlamentas, 2018 m. spalio mėn., ir Kiendl Kristo I. ir Thirion E., An overview of shell companies in the European Union, EPRS, PE 627.129, Europos Parlamentas, 2018 m. spalio mėn.
(10) Lamensch M. ir Ceci, E., VAT fraud: Economic impact, challenges and policy issues, Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato A teminis skyrius „Ekonomika, mokslo politika ir gyvenimo kokybė“, 2018 m. spalio 15 d.
(11) Houben R. ir Snyers A, Cryptocurrencies and blockchain, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinio direktorato A teminis skyrius „Ekonomika, mokslo politika ir gyvenimo kokybė“, 2018 m. liepos 5 d., ir Hadzhieva E., Impact of Digitalisation on International Tax Matters, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinio direktorato A teminis skyrius „Ekonomika, mokslo politika ir gyvenimo kokybė“, 2019 m. vasario 15 d.
(12) Study on Structures of Aggressive Tax Planning and Indicators – Final Report (Taxation paper No 61, 2016 m. sausio 27 d.), The Impact of Tax Planning on Forward-Looking Effective Tax Rates (Taxation paper No 64, 2016 m. spalio 25 d.) ir Aggressive tax planning indicators – Final Report (Taxation paper No 71, 2018 m. kovo 7 d.).
(13) 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1).
(14) 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/952, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/1164, kiek tai susiję su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais (OL L 144, 2017 6 7, p. 1).
(15) Atitinkamai susijusias su automatiniais sprendimais dėl mokesčių (2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 332, 2015 12 18, p. 1, DAB3), keitimusi ataskaitomis pagal šalis tarp mokesčių institucijų (2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/881, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 146, 2016 6 3, p. 8, DAB4), mokesčių institucijų prieiga prie kovos su pinigų plovimu informacijos, tikraisiais savininkais ir kitomis išsamaus klientų patikrinimo procedūromis (2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/2258, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 342, 2016 12 16, p. 1, DAB5), privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainais (2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/822, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 139, 2018 6 5, p. 1, DAB6)).
(16) 2016 m. spalio 25 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB) (COM(2016)0685) ir 2016 m. spalio 25 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (COM(2016)0683).
(17) Dokumentų rinkinį sudaro 2018 m. kovo 21 d. Komisijos komunikatas „Laikas nustatyti šiuolaikiškų, sąžiningų ir veiksmingų skaitmeninės ekonomikos mokesčių standartą“ (COM(2018)0146), 2018 m. kovo 21 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu (COM(2018)0147), 2018 m. kovo 21 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos (COM(2018)0148), ir 2018 m. kovo 21 d. Komisijos rekomendacija dėl įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimo (C(2018)1650).
(18) 2016 m. balandžio 12 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo (COM(2016)0198).
(19) OL C 224, 2018 6 27, p. 107.
(20) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
(21) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 43).
(22) 2016 m. vasario 2 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų planas“ (COM(2016)0050).
(23) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0216.
(24) Susijusius su „Fiat“, „Starbucks“ ir Belgijos sprendimu dėl perviršinio pelno ir sprendimais pradėti valstybės pagalbos tyrimus dėl „McDonalds“, „Apple“ ir „Amazon“.
(25) OL C 265, 2017 8 11, p. 59.
(26) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0014.
(27) pagal Parlamento vidaus taisykles komitetų pavadinimai gali būti sutrumpinti daugiausiai iki keturių raidžių, taigi buvę laikinieji mokesčių komitetai vadinami TAXE, TAX2, PANA ir TAX3. tačiau reikėtų pažymėti, kad įgaliojimas „sudaryti Specialųjį sprendimų dėl mokesčių ir panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komitetą“ reiškia vien tik TAXE2.
(28) Kaip antai finansinės veiklos suaktyvėjimas.
(29) Pvz., programinės įrangos programų naudojimas siekiant automatiškai nuskaityti grynuosius pinigus iš elektroninių grynųjų pinigų registrų ar pardavimo vietų sistemų (angl. zapping), vis dažniau naudojami trečiųjų šalių darbo užmokesčio tvarkytojai, kurie sukčiautojams suteikia galimybę nukreipti teisėtus mokesčius kita linkme.
(30) Gunnarsson A., Schratzenstaller M. ir Spangenberg U., Gender equality and taxation in the European Union, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas C teminis skyrius „Piliečių teisės ir konstituciniai reikalai“, 2017 m. kovo 15 d.; Grown C. ir Valodia I (editors), Taxation and Gender Equity: A Comparative Analysis of Direct and Indirect Taxes in Developing and Developed Countries, Routledge, 2010, pp. 32 – 74, pp. 309 – 310, ir p. 315; Action Aid, Value-Added Tax (VAT), Progressive taxation policy briefing, 2018; ir Stotsky J. G., Gender and Its Relevance to Macroeconomic Policy: A Survey, TVR darbinis dokumentas, WP/06/233, p. 42.
(31) 2018 m. sausio 24 d. TAX3 komiteto klausymas ES mokesčių atotrūkio tema: žr. 4 diagramą.
(32) 2018 m. lapkričio 14 d. Parlamento pozicijos dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos 49 dalis (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449).
(33) Žr. 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo 63 dalį (OL C 369, 2018 10 11, p. 132).
(34) 2012–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje. Parlamento pozicija siekiant susitarimo ir 2019 m. sausio 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendradarbiavimo mokesčių klausimais programos „Fiscalis“ (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0039).
(35) Crivelli E., De Mooij R. A., ir Keen M., Base Erosion, Profit Shifting and Developing Countries, 2015.
(36) 2017 m. Europos Sąjungos mokesčių politikos apžvalga, ISBN 978-92-79-72282-0.
(37) Tørsløv T. R., Wier L. S. ir Zucman G., The missing profits of nations, National Bureau of Economic Research, Working Paper No 24701, 2018.
(38) Richard Murphy, „The European Tax Gap“, 2019 m., http://www.taxresearch.org.uk/Documents/EUTaxGapJan19.pdf
(39) Delegacijos kelionės į Vašingtoną ataskaita.
2018 m. lapkričio 27 d. TAX3 komiteto viešojo klausymo stenograma.
(40) 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/822, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (OL L 139, 2018 6 5, p. 1).
(41) Study on Structures of Aggressive Tax Planning and Indicators – Final Report ( Taxation paper No 61 , 2016 m. sausio 27 d.) ir Tax policies in the EU – 2017 Survey.
(42) Kartais dar vadinamų mokesčių slėpimo pagalbininkais ar skatintojais.
(43) 2011 m. lapkričio 11 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (COM(2011)0714).
(44) Hearson M., The European Union’s Tax Treaties with Developing Countries: leading By Example?, 2018 m. rugsėjo 27 d.
(45) BEPS įtraukios sistemos priimtas politikos pranešimas Addressing the Tax Challenges of the Digitalisation of the Economy, publikuotas 2019 m. sausio 29 d.
(46) Žr. 2017 m. liepos 10 d.OECD Transfer Pricing Guidelines for Multinational Enterprises and Tax Administrations 2017.
(47) 2019 m. sausio 24 d. viešasis klausymas mokesčių atotrūkio vertinimo ir ekonomikos skaitmeninimo mokesčių problemų sprendimo (angl. Addressing the Tax Challenges of the Digitalisation of the Economy) tema, EBPO politikos dokumentas, paskelbtas 2019 m. sausio 29 d.
(48) Europos Parlamento 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (OL C 366, 2017 10 27, p. 51), 96 dalis.
(49) Nurodyta pirmiau. Tyrimuose pateikiama agresyvaus mokesčių planavimo struktūrų, kurios veikia valstybių narių mokesčių bazę (nulemia jos eroziją ar padidėjimą), poveikio valstybėms narėms apžvalga, ir, nors vieno šio reiškinio rodiklio nėra, vis dėlto esama įrodymais laikomų rodiklių rinkinio.
(50) OL C 72 E, 2014 3 11, p. 1.
(51) Kaip matyti iš 2018 m. kovo 21 d. poveikio vertinimo, pateikto kartu su skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo teisės aktų rinkiniu (SWD(2018)0081), pagal kurį skaitmeninę veiklą vykdančioms įmonėms vidutiniškai faktiškai taikomas vos 9,5 proc. mokesčio tarifas, o tradiciniams verslo modeliams – 23,2 proc.
(52) UNCTAD, World Investment Report, 2018.
(53) 2019 m. sausio 29 d. paskelbtas politikos dokumentas Addressing the Tax Challenges of the Digitalisation of the Economy.
(54) 2019 m. kovo 12 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvados.
(55) KiesKompas, Public Perception towards taxing digital companies in six countries, 2018 m. gruodžio mėn.
(56) COM(2018)0148.
(57) Apmokestinimo tendencijos Europos Sąjungoje, 3 lentelė: pagrindiniai įstatymais numatyti pelno mokesčio tarifai (įskaitant papildomus mokesčius), 1995–2018 m., Europos Komisija, 2018.
(58) 2019 m. sausio 23 d. BEPS įtraukios sistemos patvirtintas politikos dokumentas Addressing the Tax Challenges of the Digitalisation of the Economy.
(59) Ten pat.
(60) EBPO, Resumption of Application of Substantial Activities Factor to No or only Nominal Tax Jurisdictions – Inclusive Framework on BEPS: Action 5, 2018.
(61) 2018 m. lapkričio 27 d. viešasis klausymas tema Alleged aggressive tax planning schemes within the EU.
(62) Komisijos komunikatas „Laikas nustatyti šiuolaikiškų, sąžiningų ir veiksmingų skaitmeninės ekonomikos mokesčių standartą“ (COM(2018)0146).
(63) 2019 m. sausio 24 d. viešasis klausymas mokesčių atotrūkio vertinimo tema.
(64) 2015 m. birželio 16 d. EŽTT sprendimas (Nr. 787/14) Van Weerelt prieš Nyderlandus.
(65) ES sutarties 4 straipsnio 3 dalis.
(66) Jungtinė tarptautinė dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo darbo grupė.
(67) Taip pat žr. 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (OL C 369, 2018 10 11, p. 132).
(68) 2019 m. sausio 24 d. viešasis klausymas mokesčių atotrūkio vertinimo tema.
(69) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 63).
(70) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
(71) Kaip Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo dar 1974 m.
(72) 2018 m. birželio 20 d. sprendimas dėl Liuksemburgo valstybės pagalbos įmonei „ENGIE“ (SA.44888); 2017 m. spalio 4 d. sprendimas dėl Liuksemburgo valstybės pagalbos įmonei „Amazon“ (SA.38944); 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas dėl Airijos valstybės pagalbos įmonei „Apple“ (SA.38373); 2016 m. sausio 11 d. sprendimas dėl perviršinio pelno išimties Belgijoje pagal CIR92 185 straipsnio 2 dalies b punktą (SA.37667); 2015 m. spalio 21 d. sprendimas dėl Nyderlandų valstybės pagalbos įmonei „Starbucks“ (SA.38374); 2015 m. spalio 21 d. sprendimas dėl Liuksemburgo valstybės pagalbos įmonei „Fiat“ (SA.38375). Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme nagrinėjamos su visais šešiais sprendimais susijusios bylos.
(73) 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimas dėl tariamos Liuksemburgo valstybės pagalbos įmonei „McDonald’s“ (SA.38945).
(74) 2017 m. gruodžio 18 d. pradėtas tyrimas dėl galimos valstybės pagalbos įmonei „Inter IKEA“ (SA.46470) ir 2018 m. spalio 26 d. pradėtas tyrimas dėl Jungtinės Karalystės tarptautinėms įmonėms taikomos mokesčių schemos (kontroliuojamosios užsienio bendrovės taisyklių) (SA.44896).
(75) 2019 m. kovo 7 d. sprendimas byloje „Tariama pagalba Huhtamaki – Liuksemburgas)“ (SA.50400).
(76) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-5831_en.htm
(77) Kaip 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo (SA.38373) dėl Airijos valstybės pagalbos įmonei „Apple“ atveju. Airija priėmė nagrinėjamus sprendimus dėl mokesčių 1991 m. sausio 29 d. ir 2007 m. gegužės 23 d.
(78) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).
(79) 2018 m. rugpjūčio 30–31 d. TAX3 komiteto delegacijos komandiruotės į Rygą (Latviją) ataskaita.
(80) I. Kiendl Kristo ir E. Thirion, An overview of shell companies in the European Union, EPRS, PE 627.129, Europos Parlamentas, 2018 m. spalio mėn., p. 23.
(81) I. Kiendl Kristo ir E. Thirion, op. cit., p. 23; „Study on Structures of Aggressive Tax Planning and Indicators – Final Report“ (leidinys apmokestinimo klausimais Nr. 61, 2016 m. sausio 27 d.); „The Impact of Tax Planning on Forward-Looking Effective Tax Rates“ (leidinys apmokestinimo klausimais Nr. 64, 2016 m. spalio 25 d.) ir „Aggressive tax planning indicators – Final Report“ ((leidinys apmokestinimo klausimais Nr. 71, 2018 m. kovo 7 d.).
(82) IHS, „Aggressive tax planning indicators“(„Agresyvaus mokesčių planavimo rodikliai“), parengta Europos Komisijai, TAXUD GD leidiniai apmokestinimo klausimais, darbinis dokumentas Nr. 71, 2018 m. kovo 7 d.
(83) SESV 113 straipsnis.
(84) „28 ES valstybių narių PVM nepriemokos tyrimas ir ataskaitos. 2018 m. baigiamoji ataskaita“/TAXUD/2015/CC/131.
(85) Žr. Komisijos pranešimą spaudai.
(86) COM(2017)0569, COM(2017)0568 ir COM(2017)0567.
(87) COM(2018)0329.
(88) Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB ir nustatoma valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinė sistema (COM(2017)0569).
(89) 2018 m. spalio 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB ir nustatoma valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinė sistema (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0366).
(90) Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio prievolių, taikomų paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis, iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB ir Direktyva 2009/132/EB (COM(2016)0757).
(91) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0367.
(92) Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos, susijusios su specialia mažosioms įmonėms skirta schema (COM(2018)0021).
(93) 2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos, susijusios su specialia mažosioms įmonėms skirta schema, priimti tekstai (P8_TA(2018)0319).
(94) 2016 m. gruodžio 21 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl bendrojo atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo laikino taikymo tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms, kurių vertė viršija tam tikrą ribą (COM(2016)0811).
(95) Europos Audito Rūmai, Skubi atvejo apžvalga, PVM kompensavimas sanglaudos srityje – veikiamas klaidų ir neoptimalus ES lėšų panaudojimas, 2018 m. lapkričio 29 d.
(96) 2018 m. lapkričio 22 d. Europos Audito Rūmų nuomonė Nr. 9/2018 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES kovos su sukčiavimu programos pasiūlymo.
(97) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29), ypač jos 3 ir 15 straipsniai.
(98) R. T. Ainsworth, M. Alwohabi, M. Cheetham ir C. Tirand, „A VAT Coin Solution to MTIC Fraud: Past Efforts, Present Technology, and the EU’s 2017 Proposal“, Bostono universiteto Teisės mokykla, Law and Economics Series Paper, Nr. 18-08, 2018 m. kovo 26 d. Taip pat žr. R. T. Ainsworth, m. Alwohabi ir m. Cheetham VATCoin: Can a Crypto Tax Currency Prevent VAT Fraud?, Tax Notes International, 84 t., 2016 m. lapkričio 14 d.
(99) 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/2454, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 348, 2017 12 29, p. 1).
(100) M. Lamensch ir E. Ceci, VAT fraud: Economic impact, challenges and policy issues („Sukčiavimas PVM: ekonominis poveikis, problemos ir politikos klausimai“), Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, Ekonomikos, mokslo ir gyvenimo kokybės politikos departamentas A, 2018 m. spalio 15 d.
(101) Ten pat.
(102) A. Gunnarsson, U. Spangenberg ir M. Schratzenstaller, Gender equality and taxation in the European Union, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas C teminis skyrius „Piliečių teisės ir konstituciniai reikalai“, 2017 m. sausio 17 d.
(103) Komisijos komunikatas „Europos Sąjungos mokesčių politika – ateities prioritetai“ (COM(2001)0260).
(104) Tam tikro pavidalo RBI schemos galioja 18 valstybių narių, įskaitant keturias valstybes nares, kuriose kartu su RBI schemomis yra įgyvendintos ir CBI schemos: tai Bulgarija, Kipras, Malta ir Rumunija. 10 valstybių narių tokių schemų nėra: tai Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Vokietija, Vengrija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija ir Švedija. Šaltinis: A. Scherrer ir E. Thirion, Citizenship by investment (CBI) and residency by investment (RBI) schemes in the EU, EPRS, Europos Parlamentas, 2018 m. spalio mėn. 12–13 ir 55–56 p.; ISBN: 978-92-846-3375-3.
(105) Žr. pirmiau nurodytą tyrimą. Kituose tyrimuose nurodyti didesni skaičiai, taip pat įskaitant RBI.
(106) Organizacijų „Transparency International“ ir „Global Witness“ atliktas vadinamųjų auksinių vizų tyrimas European Getaway: Inside the Murky World of Golden Visas, 2018 m. spalio 10 d.
(107) Kipro pilietybės įsigijimas investuojant: investuotojų natūralizacijos išimties tvarka schema, leidimo gyventi Kipre įsigijimas investuojant, Maltos individualių investuotojų programa ir Maltos leidimų gyventi ir vizų programa.
(108) R. Korver, „Money Laundering and tax evasion risks in free ports“, EPRS, PE 627.114, 2018 m. spalio mėn.; ISBN: 978-92-846-3333-3.
(109) Europos Komisijos sudarytas ES laisvųjų zonų sąrašas.
(110) R. Korver, op. cit.
(111) R. Korver, op. cit.
(112) 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (OL C 369, 2018 10 11, p. 132).
(113) 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (OL C 369, 2018 10 11, p. 132).
(114) From illegal markets to legitimate businesses: the portfolio of organised crime in Europe („Iš neteisėtų rinkų į teisėtą verslą. Europos organizuoto nusikalstamumo apžvalga“), baigiamoji projekto OCP ataskaita, 2015 m. kovo mėn.
(115) http://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20171211IPR90024/new-eu-wide-penalties-for-money-laundering; 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (COM(2016)0826).
(116) Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC)
(117) Žr., pavyzdžiui, 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse 35 ir 36 dalis (OL C 337, 2018 9 20, p. 82) ir 2018 m. gruodžio 10 d. Briuselyje įvykusio 3662-ojo Užsienio reikalų tarybos susitikimo rezultatai.
(118) 2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0121).
(119) 2018 m. liepos 19 d. Komisija dėl Graikijos ir Rumunijos kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl to, kad jos į nacionalinę teisę neperkėlė Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos. Airija į nacionalinę teisę perkėlė tik nedidelę taisyklių dalį ir dėl jos taip pat kreiptasi į Teisingumo Teismą. 2019 m. kovo 7 d. Komisija Austrijai ir Nyderlandams nusiuntė pagrįstą nuomonę, o Čekijai, Vengrijai, Italijai, Slovėnijai, Švedijai ir Jungtinei Karalystei išsiuntė oficialų pranešimą dėl to, kad jos visiškai neperkėlė į nacionalinę teisę 4-osios kovos su pinigų plovimu direktyvos.
(120) Netherlands’ Public Prosecution Service, 2018 m. rugsėjo 4 d.
(121) Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, Ekonominio valdymo paramos skyrius, išsami analizė Money laundering – Recent cases from a EU banking supervisory perspective („Pinigų plovimas. Neseniai nustatyti atvejai ES bankų priežiūros požiūriu“), 2018 m. balandžio mėn., PE 614.496.
(122) Bruun & Hjejle: Ataskaita dėl „Danske Bank“ Estijos padalinio nerezidentų portfelio, Kopenhaga, 2018 m. rugsėjo 19 d.
(123) Ten pat.
(124) Ten pat.
(125) 2018 m. lapkričio 8 d. Komisijos nuomonė, pateikta Maltos finansinės žvalgybos analizės skyriui, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 17 straipsnio 4 dalimi, dėl veiksmų, būtinų siekiant laikytis Sąjungos teisės aktų (C(2018)7431).
(126) 2018 m. gruodžio 20 d. Maltos nuolatinio atstovo ES raštas, kuriuo atsakoma į TAX3 komiteto pirmininko 2018 m. gruodžio 7 d. raštą.
(127) Pagrįstas priedu prie Tarybos rezoliucijos dėl tipinio susitarimo dėl jungtinės tyrimo grupės (JTG) sudarymo (OL C 18, 2017 1 19, p. 1).
(128) Diskusijoms skirtas dokumentas dėl galimų glaudaus kovos su pinigų plovimu ir prudencinės priežiūros institucijų bendradarbiavimo Europos Sąjungoje veiksmų gairių elementų, 2018 m. rugpjūčio 31 d.
(129) Tuo metu, kai 2019 m. vasario 27 d. vyko balsavimas TAX3 komitete, tarpinstitucinės derybos vis dar tęsėsi.
(130) 2018 m. rugsėjo 24 d. raštas Tiinai Astolai dėl prašymo ištirti galimą Sąjungos teisės pažeidimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 17 straipsnį.
(131) COM(2018)0213.
(132) 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (OL C 369, 2018 10 11, p. 132).
(133) 2018 m. spalio 19 d. FATF dokumentas „Virtualiojo turto reguliavimas“.
(134) 2019 m. vasario 8 – 6 d. TAX3 delegacijos vizitas į Estiją ir Daniją.
(135) OL L 303, 2018 11 28, p. 1.
(136) OL L 284, 2018 11 12, p. 22.
(137) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL L 127, 2014 4 29, p. 39).
(138) C(2019)0646.
(139) SWD(2018)0362.
(140) 2018 m. spalio 1 d. TAX3 posėdyje dėl santykių su Šveicarija mokesčių klausimais ir kovos su pinigų plovimu dalyvavę nariai pareiškė, kad Šveicarija nesilaikė FATF 9 ir 40 rekomendacijų.
(141) Atitinkamai „mokesčio bazės erozijos ir kovos su piktnaudžiavimu mokestis“ (BEAT), „visuotinis nematerialiųjų mažai apmokestinamų pajamų mokestis“ (GILTI) ir „nematerialiųjų pajamų iš užsienio mokestis“ (FDII).
(142) Konkrečiau: 1-sis tipinis tarpvyriausybinis susitarimas, pagal kurį užsienio finansų įstaigos teikia atitinkamą informaciją savo šalių valdžios institucijoms, kurios šią informaciją perduoda JAV Vidaus mokesčių tarnybai (IRS), ir antrasis tipinis tarpvyriausybinis susitarimas, pagal kurį užsienio finansų įstaigos informaciją teikia ne savo šalių valdžios institucijoms, o tiesiogiai IRS.
(143) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0316.
(144) Kaip nurodyta TA X 3 2018 m. spalio 1 d. klausyme.
(145) 2018 m. spalio 10 d. surengtas TAX3 komiteto pasikeitimas nuomonėmis su Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimo) pirmininke Fabrizia Lapecorella.
(146) 2019 m. kovo 12 d. Tarybos išvados dėl patikslinto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo, pateiktos https://www.consilium.europa.eu/media/38450/st07441-en19-eu-list-oop.pdf
(147) https://www.oxfam.org/en/research/hook-how-eu-about-whitewash-worlds-worst-tax-havens
(148) 2019 m. kovo 12 d. Tarybos išvados dėl patikslinto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo, pateiktos https://www.consilium.europa.eu/media/38450/st07441-en19-eu-list-oop.pdf
(149) Darbas su 2.1 ir 2.2 sąžiningo apmokestinimo kriterijais, nustatytais 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadose 14166/16.
(150) EBPO, Resumption of Application of Substantial Activities Factor to No or only Nominal Tax Jurisdictions Inclusive Framework on BEPS’: Action 5, 2018.
(151) ES sąrašo 2.2 sąžiningumo kriterijus.
(152) Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos projekto tekstas https://ec.europa.eu/commission/publications/draft-agreement-withdrawal-united-kingdom-great-britain-and-northern-ireland-european-union-and-european-atomic-energy-community-agreed-negotiators-level-14-november-2018_en
(153) Politinės deklaracijos, kuria nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai, tekstas: https://www.consilium.europa.eu/media/37059/20181121-cover-political-declaration.pdf
(154) Įskaitant Andorą ir Lichtenšteiną.
(155) 2018 m. spalio 1 d. TAX3 klausymas dėl santykių su Šveicarija mokesčių srityje ir kovos su pinigų plovimu ir 2018 m. spalio 10 d. keitimasis nuomonėmis su Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimo) pirmininke Fabrizia Letcorella.
(156) Ten pat.
(157) Patikslintas mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašas. 2019 m. kovo 12 d. Tarybos išvados 7441/19.
(158) Torslov, L. Wier ir G. Zucman „The missing profits of nations“ („Dingęs tautų pelnas“) pirmoje dalyje, naudojant šiuolaikinius makroekonominius modelius ir duomenis iš paskelbtų mokėjimų balansų, nurodoma, kad per metus mokestinės pajamos visame pasaulyje sudaro apie 200 mlrd. USD, o per mokesčių rojų jurisdikcijas nukreipiamos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) siekia 10–30 proc. visų TUI. Šie skaičiai yra gerokai didesni už iki šiol kitais metodais nustatytus vertinimus.
(159) Šalies ataskaita: 2018 m. Belgija;
Šalies ataskaita: 2018 m. Kipras;
Šalies ataskaita: 2018 m. Vengrija;
Šalies ataskaita: 2018 m. Airija;
Šalies ataskaita: 2018 m. Liuksemburgas;
Šalies ataskaita: 2018 m. Malta;
Šalies ataskaita: 2018 m. Nyderlandai;
(160) Žr.: Šalies ataskaita: 2019 m. Belgija; Šalies ataskaita: 2019 m. Kipras; Šalies ataskaita: 2019 m. Vengrija; Šalies ataskaita: 2019 m. Airija; Šalies ataskaita: 2019 m. Liuksemburgas; Šalies ataskaita: 2019 m. Malta; Šalies ataskaita: 2019 m. Nyderlandai (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/2019-european-semester-country-report-netherlands_en_0.pdf).
(161) https://www.oxfam.org/en/research/hook-how-eu-about-whitewash-worlds-worst-tax-havens
(162) 2018 m. gegužės 15 d. TAX3 komiteto klausyme Alexo Cobhamo („Tax Justice Network“) ir Johano Langerocko („Oxfam“) išdėstytos mintys dėl kovos su žalinga mokesčių praktika Europos Sąjungoje ir už jos ribų.
(163) T. y. Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.
(164) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (OL C 101, 2018 3 16, p. 79) ir 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (OL C 369, 2018 10 11, p. 132).
(165) 2017 m. G77 paragino įsteigti tokią instituciją.
(166) Europos Komisijos diskusijoms skirtas dokumentas: A Contribution to the Third Financing for Development Conference in Addis Ababa („Medžiaga Trečiajai vystymosi finansavimo konferencijai Adis Abeboje“).
(167) „Action Aid“,Ataskaita dėl netinkamų mokesčių sutarčių, 2016 m. vasario mėn.
(168) A. Cobham ir P. Janský (2017 m.) ‘Pasaulinis nuostolių dėl mokesčių vengimo pasiskirstymas’.
(169) C(2018)1650.
(170) Nuodugnus Komisijos tyrimas siekiant ištirti, ar Portugalija taiko Madeiros laisvosios zonos regioninės pagalbos schemą laikydamasi savo 2007 m. ir 2013 m. sprendimų, kuriais ji buvo patvirtinta, konkrečiai patikrindama, ar Portugalija atleidžia nuo mokesčių Madeiros laisvojoje zonoje įsteigtas įmones laikydamasi Komisijos sprendimų ir ES valstybės pagalbos taisyklių; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija tikrina, ar Portugalija įvykdė schemų reikalavimus, t. y. ar įmonės pelnas, kuriam taikomas sumažintas pelno mokesčio tarifas, buvo uždirbtas vykdant veiklą tik Madeiroje ir ar įmonės naudos gavėjos faktiškai sukūrė ir išlaikė darbo vietas Madeiroje.
(171) Kai kuriuose teisės aktuose taip pat vadinami pagalbininkais, skatintojais arba tarpininkais.
(172) 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/822, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų (OL L 139, 2018 6 5, p. 1).
(173) Žr. 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo 143 pastraipą (OL C 369, 2018 10 11, p. 132).
(174) OL L 158, 2014 5 27, p. 196.
(175) OL L 158, 2014 5 27, p. 77.
(176) 2018 m. lapkričio 26 d. pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (COM(2018)0218 – C8-0159/2018 – 2018/0106(COD)).
(177) 2018 m. lapkričio 21 d. TAX3 komiteto klausymas.
(178) Ypač atitinkamus JAV teisės aktus.
(179) 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, iš dalies keičiantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL L 124, 2004 4 27, p. 1).
(180) Kaip pasiūlė Europos Taryba savo 2014 m. balandžio 30 d. priimtoje Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms dėl informatorių apsaugos CM/Rec (2014)7.
(181) 2018 m. spalio 1 d. Rudolf Elmer klausymas; 2018 m. lapkričio 21 d. Howard Wilkinson klausymas.
(182) Daphne Caruana Galizia, nužudyta Maltoje 2017 m. spalio 16 d.; Ján Kuciak, nužudytas kartu su savo partnere Martina Kušnírová Slovakijoje 2018 m. vasario 21 d.
(183) 2018 m. spalio 1 d. TAX3 komiteto klausymas.
(184) Europos ombudsmeno rekomendacija byloje OI/2/2017/TE dėl Tarybos teisėkūros procedūros skaidrumo.
(185) ES sutarties 4 straipsnio 3 dalis.
(186) Visų pirma, kaip primenama 2018 m. birželio mėn. EK grupės ataskaitoje Tarybai, įsipareigojimų, susijusių su mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašu, stebėsenos proceso įgyvendinimo procedūrinės gairės (dok. 6213/18); visų po grupės įsteigimo 1998 m. suderintų gairių suvestinė (dok. 5814/18 REV1); visų EKG pirmininko pasirašytų raštų dėl jurisdikciją turinčių subjektų įsipareigojimų suvestinė (dok. 6671/18); gautų įsipareigojimų raštų suvestinė, kai atitinkami jurisdikciją turintys subjektai davė savo sutikimą (dok. 6972/18 ir priedėliai); ir nuo 1998 m. grupės įvertintų pavienių priemonių apžvalga (dok. 9639/18).
(187) Kodeksas pateikiamas 1997 m. gruodžio 1 d. ECOFIN tarybos posėdžio išvadų dėl apmokestinimo politikos, kurios N konstatuojamoji dalis yra susijusi su kodekso nuostatų stebėsena ir peržiūra (OL C 2, 1998 1 6, p. 1), I priede.
(188) 2019 m. vasario 19 d. TAX3 vykdomas klausymas dalyvaujant Ispanijos valstybės finansų sekretoriui.
2019 m. kovo 27 d., trečiadienis
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/63 |
P8_TA(2019)0313
Genetiškai modifikuota soja MON 87751 (MON-87751-7)
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 (MON-87751-7), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (D060916/01 – 2019/2603(RSP))
(2021/C 108/03)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 (MON-87751-7), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (D060916/01, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2019 m. kovo 7 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 11 ir 13 straipsnius (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EFSA) 2018 m. birželio 20 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2018 m. rugpjūčio 2 d. (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, 2017/0035(COD)), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama tam, kad būtų duotas leidimas teikti rinkai genetiškai modifikuotus organizmus (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis, |
|
A. |
kadangi 2014 m. rugsėjo 26 d. bendrovė „Monsanto Europe S.A./N.V.“ JAV bendrovės „Monsanto“ vardu Nyderlandų nacionalinei kompetentingai institucijai pateikė paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pateikimo rinkai pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius (toliau – paraiška) ir kadangi ši paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai, siekiant juos naudoti pagal kitą paskirtį nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą; |
|
B. |
kadangi 2018 m. birželio 20 d. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl šios paraiškos (5); |
|
C. |
kadangi genetiškai modifikuota soja MON 87751 buvo sukurta siekiant padidinti jos atsparumą tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams ir šiuo tikslu joje naudojami Bt baltymai Cry1A.105 ir Cry2Ab2; |
Bt toksinai
|
D. |
kadangi iš tyrimų matyti, kad Bt toksinai gali turėti adjuvantinių savybių, dėl kurių padidėja kitų maisto produktų alerginės savybės; kadangi pačios sojos pagamina nemažai augalų alergenų ir kyla konkretus pavojus, kad Bt baltymas gali padidinti imuninės sistemos pasipriešinimą šiems junginiams jų vartojimo metu; |
|
E. |
kadangi EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupė (EFSA GMO specialistų grupė) anksčiau pareiškė, kad nors nepageidaujamas priemonių, kuriose naudojami sukurti Bt baltymai, poveikis niekada nebuvo nustatytas, šie baltymai „gali būti nepastebėti dabar rekomenduojamuose ir EFSA atliekamuose toksikologiniuose tyrimuose, susijusiuose su genetiškai modifikuotų augalų saugos vertinimu, nes su jais šiuo tikslu neatlikti tinkami bandymai“ (6); |
|
F. |
kadangi EFSA GMO specialistų grupė, nagrinėdama dabartinę paraišką, pati pripažino, kad trūksta prieinamų žinių ir eksperimentais pagrįstų įrodymų, kaip naujai sukurti baltymai gali veikti kaip priedai (7); |
|
G. |
kadangi tyrimuose pabrėžiama, kad reikia tęsti mokslinius ir ilgalaikius tyrimus, susijusius su Bt toksinų adjuvantinėmis savybėmis; kadangi į klausimus dėl Bt toksinų funkcijos ir jų adjuvantinių savybių dar neatsakyta, neturėtų būti išduodamas leidimas importuoti maistui ir pašarams naudojamus genetiškai modifikuotus augalus, kuriuose yra šių toksinų; |
Toksiškumas ir 90 dienų pašarų tyrimai
|
H. |
kadangi buvo atlikti du 28 dienų kartotinės dozės toksiškumo tyrimai su pelėmis; vienas tyrimas atliktas naudojant Cry1a.105 baltymą, o kitas – Cry2Ab2 baltymą; |
|
I. |
kadangi šie toksiškumo tyrimai buvo atlikti naudojant izoliuotus baltymus, t. y. ne junginyje naudojamus baltymus, kurie buvo gauti iš bakterijų, todėl jie nėra tapatūs augaluose gaminamiems baltymams; kadangi tai reiškia, kad tyrimuose nebuvo imituojamas poveikis praktinėmis sąlygomis; |
|
J. |
kadangi du toksiškumo tyrimai nevisiškai atitiko atitinkamus EBPO reikalavimus, nes koaguliacijos tyrimai buvo pagrįsti santykinai mažu mėginių ir funkcinių stebėjimų bandymų skaičiumi, o lokomotoriniai veikimo bandymai apskritai nebuvo atlikti; kadangi labai svarbu, kad leidimo išdavimo metu būtų įvykdyti visi šie reikalavimai; |
|
K. |
kadangi per 90 dienų pašarų tyrimą, kurį, kaip savo pastabose nurodė valstybės narės kompetentinga institucija, reikėjo tęsti, buvo nustatyta daugybė didelių skirtumų tarp kontrolinės grupės ir bandymo grupės (8); |
|
L. |
kadangi 90 dienų pašarų tyrime, kuris buvo atliktas su žiurkėmis, nustatyti šie trūkumai: tyrime nebuvo naudojamos dvi skirtingos bandymo medžiagos dozės, kaip reikalaujama pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 503/2013 (9), be to, nebuvo atlikta nė vienos bandymo medžiagos analizė dėl galimos taršos kitais genetiškai modifikuotais organizmais; |
|
M. |
kadangi, kaip teigia EFSA, sojų pienas yra pagrindinis žmonių mitybos šaltinis, darantis didžiausią lėtinį poveikį (10), pašarų tyrime naudojama bandymo medžiaga buvo kepinti nuriebalinti sojų miltai; kadangi Bt proteinų naudojimo sojų miltuose kiekis nebuvo apskaičiuotas, o tai reiškia, kad tyrimo rezultato neįmanoma susieti su konkrečiais Bt toksino lygiais; |
Valstybių narių kompetentingų institucijų pastabos
|
N. |
kadangi valstybių narių institucijos per trijų mėnesių konsultavimosi laikotarpį pateikė nemažai kritinių pastabų (11), inter alia pastabas dėl to, kad dar neatsakyta į daugybę klausimų, susijusių su genetiškai modifikuotų sojų saugumu ir galimu toksiškumu, kad bendras abiejų proteinų poveikis nebuvo išanalizuotas, kad prieš užbaigiant rizikos vertinimą reikėtų išanalizuoti papildomą informaciją, kad aplinkosaugos stebėsenos planas neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB (12) VII priede nustatytų tikslų ir kad prieš pritariant šiam planui jį reikėtų pakeisti, taip pat kad nėra jokios priežasties daryti prielaidą, jog Cry baltymų vartojimas yra saugus ir nekelia jokio pavojaus žmonėms, gyvūnams ir aplinkai; |
|
O. |
kadangi Sąjunga yra JT Biologinės įvairovės konvencijos šalis, o šia konvencija jos šalims nustatyta pareiga užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausančia veikla nebūtų daroma žala kitų valstybių aplinkai (13); kadangi sprendimas leisti arba neleisti naudoti genetiškai modifikuotas sojas priklauso Sąjungos jurisdikcijai; |
|
P. |
kadangi, atsižvelgiant į vienos valstybės narės prašymą, paraiškoje reikėtų įvertinti dabartinių duomenų apie genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 auginimo poveikį gaminančioms ir eksportuojančioms šalims; kadangi ta pati valstybė narė rekomenduoja atlikti tyrimą, siekiant įvertinti, kokią įtaką tam tikrų produktų importas daro kultūros pasirinkimui Europoje, taigi ir biologinei įvairovei, kurią lemia tokie žemės ūkio sistemos pasirinkimai (14); |
|
Q. |
kadangi kelių valstybių narių kompetentingos institucijos kritikavo pateikimo rinkai stebėsenos plano nebuvimą; |
Demokratinio teisėtumo trūkumas
|
R. |
kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2019 m. kovo 7 d. vykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota balsų dauguma; |
|
S. |
kadangi Komisija ne kartą (15) apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ji turėdavo priimti sprendimus dėl leidimų be Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto paramos ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl leidimų naudoti genetiškai modifikuotus maisto produktus ir pašarus; kadangi Komisijos Pirmininkas J.-C. Juncker šią praktiką taip pat pasmerkė kaip nedemokratišką (16); |
|
T. |
kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą (17) Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti bei pateikti naują pasiūlymą; |
|
U. |
kadangi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisija turėtų kiek įmanoma stengtis neprieštarauti bet kokiai vyraujančiai pozicijai, kuri susiformuotų apeliaciniame komitete ir pagal kurią įgyvendinimo aktas, visų pirma tokiais opiais klausimais kaip vartotojų sveikata, maisto sauga ir aplinka, būtų pripažįstamas netinkamu; |
|
V. |
kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas arba pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai arba aplinkai ir kad Komisija, rengdama sprendimą atnaujinti leidimą, privalo atsižvelgti į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; |
|
1. |
mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus; |
|
2. |
mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (18) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą; |
|
3. |
ragina Komisiją atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą; |
|
4. |
pakartoja savo įsipareigojimą paspartinti darbą, susijusį su Komisijos pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011; ragina Tarybą nedelsiant paspartinti darbą rengiant minėtą Komisijos pasiūlymą; |
|
5. |
ragina Komisiją sustabdyti bet kokių įgyvendinimo sprendimų, susijusių su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą iki tol, kol bus persvarstyta leidimų teikimo procedūra ir panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai; |
|
6. |
ragina Komisiją atsiimti pasiūlymus dėl genetiškai modifikuotų organizmų leidimų, jei Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, neatsižvelgiant į tai, ar šie organizmai skirti auginimui, ar maistui ir pašarams, nepateikia nuomonės; |
|
7. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams. |
(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) EFSA GMO specialistų grupės (EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės) 2018 m. mokslinė nuomonė dėl maistui ir pašarams naudojamų genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 vertinimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA-GMO-NL-2014–121). EFSA leidinys, 2018 m.; 16(8):5346, p. 32, doi: 10.2903/j.efsa.2018.5346.
|
— |
2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110). |
|
— |
2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL C 399, 2017 11 24, p. 71). |
|
— |
2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 19). |
|
— |
2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 17). |
|
— |
2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2) projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 15). |
|
— |
2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 108). |
|
— |
2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 111). |
|
— |
2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 76). |
|
— |
2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 80). |
|
— |
2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 70). |
|
— |
2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 73). |
|
— |
2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 83). |
|
— |
2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 298, 2018 8 23, p. 34). |
|
— |
2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 71). |
|
— |
2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 67). |
|
— |
2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 337, 2018 9 20, p. 54). |
|
— |
2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 55). |
|
— |
2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 60). |
|
— |
2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 122). |
|
— |
2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų 305423 x 40-3-2 (DP-3Ø5423-1 × MON-Ø4Ø32-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 127). |
|
— |
2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 x Ms8 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8 × ACS-BNØØ3-6), MON 88302 x Ms8 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8) ir MON 88302 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACS-BNØØ3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 133). |
|
— |
2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo atnaujinamas leidimas pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 (DAS-59122-7), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0051). |
|
— |
2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × NK603 (MON-87427-7 × MON-89Ø34-3 × MON-ØØ6Ø3-6) ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose derinamos dvi iš modifikacijų MON 87427, MON 89034 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/420/ES, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0052). |
|
— |
2018 m. gegužės 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 (KM-ØØØH71-4), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0197). |
|
— |
2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų GA21 (MON-ØØØ21-9), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0221). |
|
— |
2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × 59122 × MON 810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos 1507, 59122, MON 810 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, ir kuriuo panaikinami sprendimai 2009/815/EB, 2010/428/ES ir 2010/432/ES pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0222). |
|
— |
2018 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo atnaujinamas leidimas pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × MON 810 (MON-ØØ6Ø3-6 × MON-ØØ81Ø-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0416). |
|
— |
2018 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 89034, 1507, MON 88017 ir 59122 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir panaikinamas Sprendimas 2011/366/ES, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0417). |
|
— |
2019 m. sausio 31 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo dėl leidimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 pateikti rinkai pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų Ms8, Rf3 ir Ms8 × Rf3 arba kurie iš jų sudaryti, atnaujinimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/327/ES, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2019)0057). |
|
— |
2019 m. sausio 31 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 5307 (SYN-Ø53Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2019)0058). |
|
— |
2019 m. sausio 31 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87403 (MON-874Ø3-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 projekto (priimti tekstai, P8_TA(2019)0059). |
|
— |
2019 m. sausio 31 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × LLCotton25 × MON 15985, kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2019)0060). |
|
— |
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 4114 (DP-ØØ4114-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2019)0196). |
|
— |
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87411 (MON-87411-9), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2019)0197). |
|
— |
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × 1507 × GA21 ir jų derinių Bt11 × MIR162 × 1507, MIR162 × 1507 × GA21 bei MIR162 × 1507, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2019)0198). |
(5) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5346.
(6) https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2018.5309, p. 34.
(7) EFSA atsakymas į valstybių narių pastabas, p. 109, G priedas: http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2014-00719.
(8) G priedas. Valstybių narių pastabos, p. 27–33, http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2014-00719.
(9) 2013 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 503/2013 dėl paraiškų genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimams gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ir iš dalies jį keičiančius Komisijos reglamentą (EB) Nr. 641/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1981/2006 (OL L 157, 2013 6 8, p. 1).
(10) EFSA nuomonė, p. 22, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5346.
(11) G priedas. Valstybių narių pastabos, http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2014-00719.
(12) 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, 2001 4 17, p. 1).
(13) 1992 m. Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos 3 straipsnis, https://www.cbd.int/convention/articles/default.shtml?a=cbd-03.
(14) G priedas. Valstybių narių pastabos, p. 67–68, http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2014-00719.
(15) Žr., pavyzdžiui, Komisijos aiškinamąjį memorandumą dėl 2015 m. balandžio 22 d. jos pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl galimybės valstybėms narėms riboti arba drausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijoje, ir 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, aiškinamąjį memorandumą.
(16) Pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginėje kalboje, įtrauktoje į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (Strasbūras, 2014 m. liepos 15 d.), arba 2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį (Strasbūras, 2016 m. rugsėjo 14 d.).
(17) OL C 355, 2017 10 20, p. 165.
(18) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/69 |
P8_TA(2019)0314
Genetiškai modifikuoti kukurūzai 1507 x NK603 (DAS-Ø15Ø7-1 x MON-ØØ6Ø3-6)
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × NK603 (DAS-Ø15Ø7-1 × MON-ØØ6Ø3-6), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (D060917/01 – 2019/2604(RSP))
(2021/C 108/04)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × NK603 (DAS-Ø15Ø7-1 × MON-ØØ6Ø3-6), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projektą (D060917/01, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2019 m. kovo 7 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (2), 11 ir 13 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EFSA) 2018 m. birželio 20 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2018 m. liepos 25 d. (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, 2017/0035(COD)), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama tam, kad būtų suteiktas leidimas teikti rinkai genetiškai modifikuotus organizmus (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis, |
|
A. |
kadangi Komisijos sprendimu 2007/703/EB (5) buvo leista teikti rinkai maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × NK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti; kadangi tas leidimas apima ir kitų nei maistas ar pašarai produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × NK603 arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai naudoti pagal tą pačią paskirtį kaip ir bet kuriuos kitus kukurūzus, išskyrus auginimą; |
|
B. |
kadangi 2016 m. spalio 20 d. korporacija „Pioneer Overseas Corporation“ bendrovės „Pioneer Hi-Bred International, Inc.“ vardu ir bendrovė „Dow AgroSciences Europe“ bendrovės „Dow AgroSciences LLC“ vardu pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 ir 23 straipsnius kartu pateikė Komisijai paraišką dėl šio leidimo atnaujinimo; |
|
C. |
kadangi 2018 m. liepos 25 d. EFSA pateikė palankią nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius; |
|
D. |
kadangi EFSA nuomonėje nurodyta, kad atlikus pareiškėjų nurodytos literatūros paiešką rasta 120 leidinių, iš kurių, pareiškėjų nuomone, taikant pareiškėjų iš anksto nustatytus tinkamumo ir įtraukties kriterijus, tik vienas tėra aktualus, t. y. EFSA genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės nuomonė; |
|
E. |
kadangi, nepaisant to, jog EFSA manė, kad ateityje būtų galima pagerinti pareiškėjų literatūros paieškas, sistemingos literatūros paieškos ji pati neatliko, o tik įvertino pareiškėjų atliktą literatūros paiešką ir šiuo pagrindu padarė išvadą, kad nenustatyta jokių naujų leidinių, dėl kurių kiltų susirūpinimas sauga; |
|
F. |
kadangi, kaip ir kitų įvertintų aspektų, pavyzdžiui, bioinformatikos duomenų ir priežiūros po pateikimo rinkai, taip pat bendro vertinimo, atveju, EFSA tiesiog remiasi pareiškėjų pateikta informacija, todėl naudojasi pareiškėjų atlikto vertinimo duomenimis; |
|
G. |
kadangi EFSA patvirtino savo nuomonę, remdamasi prielaida, kad dviejų įvykių DNR seka genetiškai modifikuotuose kukurūzuose NK603 x MON 810 yra tapati originaliai įvertintų įvykių sekai; kadangi neatrodo, kad ši hipotezė būtų pagrįsta kokiais nors pareiškėjų pateiktais duomenimis ar įrodymais, – ji veikiau grindžiama vien tik pareiškėjų pareiškimais; |
|
H. |
kadangi EFSA pripažįsta, kad metines pareiškėjų siūlomas aplinkos apsaugos priežiūros po pateikimo rinkai ataskaitas sudaro daugiausia importuojamos genetiškai modifikuotos sodinamosios medžiagos bendrosios priežiūros duomenys; kadangi EFSA mano, kad su pareiškėjais ir rizikos valdytojais reikia toliau aptarti aplinkos apsaugos priežiūros po pateikimo rinkai ataskaitų praktinio įgyvendinimo klausimus, pavyzdžiui, susijusius su surinktais faktiniais duomenimis apie poveikį ir (arba) neigiamą poveikį, panaudotais taikant dabartines priežiūros sistemas; |
|
I. |
kadangi genetiškai modifikuotuose kukurūzuose 1507 × NK603 yra cry1F geno, suteikiančio apsaugą nuo tam tikrų Lepidoptera būrio kenkėjų, pat geno, kuris kukurūzus padaro atsparius amonio gliufozinato herbicidams, ir cp4 epsps geno, kuris kukurūzus padaro atsparius glifosato herbicidams; |
|
J. |
kadangi genetiškai modifikuoti Bt augalai visą savo gyvenimą kiekvienoje ląstelėje, taip pat ir dalyse, kurias valgo žmonės ir ėda gyvūnai, sintetina insekticidinį toksiną; kadangi iš atliktų gyvūnų šėrimo eksperimentų matyti, kad genetiškai modifikuoti Bt augalai gali turėti toksinio poveikio (6); kadangi pastebėta, kad Bt toksinas genetiškai modifikuotuose augaluose smarkiai skiriasi nuo gamtinės kilmės Bt toksino (7); kadangi išreikštas susirūpinimas dėl galimo tikslinių žvynasparnių kenkėjų atsparumo Cry baltymams kitimo, dėl kurio gali reikėti keisti pesticidų kontrolės praktiką juos auginančiose šalyse; |
|
K. |
kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų, todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus (8); kadangi gliufozinato patvirtinimo galiojimas baigėsi 2018 m. liepos 31 d. (9); |
|
L. |
kadangi vis dar neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos; kadangi 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), priešingai, glifosatą priskyrė prie galimų žmonėms pavojingų kancerogenų (10); |
|
M. |
kadangi papildomų herbicidų (šiuo atveju – glifosato ir gliufozinato) naudojimas yra įprastos žemės ūkio praktikos auginant herbicidams atsparius augalus dalis, galima tikėtis, kad derliuje bus purkštų medžiagų liekanų, kurios yra neišvengiamos; |
|
N. |
kadangi numatoma, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai bus apdorojami ir didesnėmis, ir pakartotinėmis glifosato ir gliufozinato dozėmis, o dėl to ne tik padidės jų likučių kiekis nuimame derliuje, bet ir gali būti padarytas poveikis genetiškai modifikuotų kukurūzų sudėčiai ir agronominėms jų savybėms; |
|
O. |
kadangi informacija apie herbicidų ir jų metabolitų liekanų kiekį yra būtina nuodugniam herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimui atlikti; kadangi laikoma, kad liekanos, liekančios po purškimo herbicidais, nepatenka į EFSA GMO specialistų grupės kompetencijos sritį; kadangi nebuvo vertintas nei genetiškai modifikuotų kukurūzų purškimo herbicidais poveikis, nei purškimo glifosatu ir gliufozinatu kaupiamasis poveikis; |
|
P. |
kadangi Sąjunga yra JT Biologinės įvairovės konvencijos šalis, o šia konvencija jos šalims nustatyta pareiga užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausančia veikla kitų valstybių aplinkai nebūtų daroma žala (11); kadangi sprendimas leisti naudoti genetiškai modifikuotus kukurūzus arba neleisti jų naudoti priklauso Sąjungos jurisdikcijai; |
|
Q. |
kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybių narių pateiktos pastabos susijusios, inter alia, su: EFSA rekomendacijų dėl aplinkos apsaugos priežiūros po pateikimo rinkai ataskaitų nesilaikymu, keletu šių ataskaitų trūkumų, įskaitant tai, kad nebuvo atkreiptas dėmesys į Teosinte rūšies laukinių kukurūzų atsiradimą Europoje ir kad trūksta informacijos apie Bt toksinų išlikimą aplinkoje; susirūpinimu dėl duomenų, kuriais būtų patvirtinamos rizikos vertinimo išvados, patikimumo; nepakankamu pasiūlytu stebėsenos planu; netinkama literatūros paieška, kurią atliekant neįtraukiami svarbūs tyrimai, ir netinkamu literatūros, nustatytos kaip neaktualios, paskelbimu; taip pat su tuo, jog nepateikta jokių duomenų, kuriais būtų įrodoma, kad dabartinės rūšies kukurūzų, kuriuose yra sukauptų įvykių 1507 x NK603, seka yra tapati originaliai įvertintų įvykių sekai (12); |
|
R. |
kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2019 m. kovo 7 d. įvykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimui nepritarė kvalifikuota balsų dauguma; |
|
S. |
kadangi Komisija ne kartą (13) apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ji priėmė sprendimus dėl leidimų be Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto paramos ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos Pirmininkas J.-C. Juncker taip pat apgailestavo dėl šios praktikos kaip nedemokratiškos (14); |
|
T. |
kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą (15) Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, taip pat paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą; |
|
U. |
kadangi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisija turėtų kuo labiau stengtis neprieštarauti bet kokiai vyraujančiai pozicijai, kuri susiformuotų apeliaciniame komitete ir pagal kurią įgyvendinimo aktas, visų pirma tokiais jautriais klausimais kaip vartotojų sveikata, maisto sauga ir aplinka, būtų pripažįstamas netinkamu; |
|
V. |
kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas arba pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai arba aplinkai ir kad Komisija, rengdama sprendimą atnaujinti leidimą, turi atsižvelgti į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; |
|
1. |
mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus; |
|
2. |
mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (16) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą; |
|
3. |
prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą; |
|
4. |
pakartoja savo įsipareigojimą paspartinti darbą, susijusį su Komisijos pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011; ragina Tarybą nedelsiant paspartinti darbą rengiant minėtą Komisijos pasiūlymą; |
|
5. |
ragina Komisiją sustabdyti bet kokio įgyvendinimo sprendimo, susijusio su paraiškomis dėl leidimo naudoti GMO, įgyvendinimą, kol leidimų teikimo procedūra nebus persvarstyta taip, kad pagal ją būtų panaikinti dabartinės procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai; |
|
6. |
ragina Komisiją atsiimti pasiūlymus dėl GMO leidimų, jei Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, neatsižvelgiant į tai, ar jie skirti auginimui, ar maistui ir pašarams, nepateikia nuomonės; |
|
7. |
ragina Komisiją laikytis JT Biologinės įvairovės konvencijoje nustatytų įsipareigojimų, visų pirma neleisti importuoti jokių maistui ar pašarui skirtų genetiškai modifikuotų augalų, kurie yra atsparūs herbicidams, kurių negalima naudoti Sąjungoje; |
|
8. |
ragina Komisiją nesuteikti leidimo jokiems herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems augalams, jeigu neatliktas visapusiškas liekanų po purškimo papildomais herbicidais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, vertinimas; |
|
9. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams. |
(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) EFSA GMO specialistų grupė, 2018 m. Mokslinė nuomonė dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 x NK603 leidimo pratęsimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 vertinimo (paraiška EFSA-GMO-RX-008). EFSA leidinys. 2018; 16(7):5347.
|
— |
2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110). |
|
— |
2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL C 399, 2017 11 24, p. 71). |
|
— |
2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 19). |
|
— |
2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 17). |
|
— |
2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2) projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 15). |
|
— |
2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 108). |
|
— |
2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 111). |
|
— |
2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 76). |
|
— |
2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 80). |
|
— |
2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 70). |
|
— |
2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 73). |
|
— |
2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 83). |
|
— |
2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 298, 2018 8 23, p. 34). |
|
— |
2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 71). |
|
— |
2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 67). |
|
— |
2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 337, 2018 9 20, p. 54). |
|
— |
2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 55). |
|
— |
2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 60). |
|
— |
2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 122). |
|
— |
2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų 305423 x 40-3-2 (DP-3Ø5423-1 × MON-Ø4Ø32-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 127). |
|
— |
2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 x Ms8 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8 × ACS-BNØØ3-6), MON 88302 x Ms8 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8) ir MON 88302 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACS-BNØØ3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 133). |
|
— |
2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo atnaujinamas leidimas pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 (DAS-59122-7), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0051). |
|
— |
2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × NK603 (MON-87427-7 × MON-89Ø34-3 × MON-ØØ6Ø3-6) ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose derinamos dvi iš modifikacijų MON 87427, MON 89034 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/420/ES, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0052). |
|
— |
2018 m. gegužės 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 (KM-ØØØH71-4), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0197). |
|
— |
2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų GA21 (MON-ØØØ21-9), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0221). |
|
— |
2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × 59122 × MON 810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos 1507, 59122, MON 810 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, ir kuriuo panaikinami sprendimai 2009/815/EB, 2010/428/ES ir 2010/432/ES pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0222). |
|
— |
2018 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo atnaujinamas leidimas pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × MON 810 (MON-ØØ6Ø3-6 × MON-ØØ81Ø-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0416). |
|
— |
2018 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 89034, 1507, MON 88017 ir 59122 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir panaikinamas Sprendimas 2011/366/ES, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0417). |
|
— |
2019 m. sausio 31 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo dėl leidimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 pateikti rinkai pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų Ms8, Rf3 ir Ms8 × Rf3 arba kurie iš jų sudaryti, atnaujinimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/327/ES, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2019)0057). |
|
— |
2019 m. sausio 31 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 5307 (SYN-Ø53Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2019)0058). |
|
— |
2019 m. sausio 31 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87403 (MON-874Ø3-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 projekto (priimti tekstai, P8_TA(2019)0059). |
|
— |
2019 m. sausio 31 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × LLCotton25 × MON 15985, kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2019)0060). |
|
— |
2019 m. kovo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 4114 (DP-ØØ4114-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2019)0196). |
|
— |
2019 m. kovo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87411 (MON-87411-9), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2019)0197). |
|
— |
2019 m. kovo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × 1507 × GA21 ir jų derinių Bt11 × MIR162 × 1507, MIR162 × 1507 × GA21 bei MIR162 × 1507, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2019)0198). |
(5) 2007 m. spalio 24 d. Komisijos sprendimas 2007/703/EB dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507×NK603 (DAS-Ø15Ø7-1×MON-ØØ6Ø3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (OL L 285, 2007 10 31, p. 47).
(6) Žr., pavyzdžiui, El-Shamei Z. S., Gab-Alla A. A., Shatta A. A., Moussa E. A., Rayan A. M., „Histopathological Changes in Some Organs of Male Rats Fed on Genetically Modified Corn“ (Ajeeb YG). „Journal of American Science“, 2012 m.; 8(9):1127-1123. https://www.researchgate.net/publication/235256452_Histopathological_Changes_in_Some_Organs_of_Male_Rats_Fed_on_Genetically_Modified_Corn_Ajeeb_YG.
(7) Székács A., Darvas B. „Comparative aspects of Cry toxin usage in insect control“. In: Ishaaya I., Palli S. R., Horowitz A. R., eds. „Advanced Technologies for Managing Insect Pests“. Dordrechtas, Nyderlandai: Springer; 2012:195-230. https://link.springer.com/chapter/10.1007/978-94-007-4497-4_10.
(8) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
(9) https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/active-substances/?event=as.details&as_id=79.
(10) IARC monografijų 112 tomas. „Some organophosphate insecticides and herbicides“, 2015 m. kovo 20 d. (http://monographs.iarc.fr/ENG/Monographs/vol112/mono112.pdf).
(11) 3 straipsnis, https://www.cbd.int/convention/articles/default.shtml?a=cbd-03.
(12) Žr. EFSA klausimų registro klausimo Nr. EFSA-Q-2018-00509 G priedą,
pateikta internete šiuo adresu: https://www.efsa.europa.eu/en/register-of-questions.
(13) Žr., pavyzdžiui, 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl valstybių narių galimybės apriboti arba uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašaro naudojimą savo teritorijoje, aiškinamąjį memorandumą ir 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, aiškinamąjį memorandumą.
(14) Žr., pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginę kalbą, įtrauktą į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (Strasbūras, 2014 m. liepos 15 d.), arba 2016 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį (Strasbūras, 2016 m. rugsėjo 14 d.).
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/75 |
P8_TA(2019)0315
Tam tikri bis(2-etilheksil)ftalato (DEHP) naudojimo atvejai (DEZA, a.s.)
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo iš dalies suteikiamas leidimas tam tikrais būdais naudoti bis(2-etilheksil) ftalatą (DEHP) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, projekto (DEZA a.s.) (D060865/01 – 2019/2605(RSP))
(2021/C 108/05)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo iš dalies suteikiamas leidimas tam tikrais būdais naudoti bis(2-etilheksil) ftalatą (DEHP) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, projektą (DEZA a.s.) (D060865/01, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (1) (toliau – REACH reglamentas), ypač į jo 64 straipsnio 8 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Rizikos vertinimo komiteto (RAC) bei Socialinės ir ekonominės analizės komiteto (SEAC) nuomones (2), priimtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 64 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) 2018/2005, kuriuo dėl bis(2-etilheksil)ftalato (DEHP), dibutilftalato (DBP), benzilbutilftalato (BBP) ir diizobutilftalato (DIBP) iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedas (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo suteikiamas leidimas naudoti bis(2-etilheksil) ftalatą (DEHP) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, projekto (5), |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-837/16 (6), |
|
— |
atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis, |
|
A. |
kadangi pagal REACH reglamentą 2008 m. DEHP buvo įtrauktas į labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų kandidatinį sąrašą (7), nes yra klasifikuojamas kaip toksiška reprodukcijai cheminė medžiaga; |
|
B. |
kadangi dėl tokios klasifikacijos, plačiai paplitusio naudojimo ir didelio masto gamybos Sąjungoje (8) 2011 m. DEHP buvo įtrauktas į REACH reglamento XIV priedą (9), pabaigos terminu nustatant 2015 m. vasario 21 d.; |
|
C. |
kadangi įmonės, pageidaujančios toliau naudoti DEHP, iki 2013 m. rugpjūčio mėn. turėjo pateikti paraišką leidimui gauti; kadangi iki to termino paraišką pateikusiai įmonei DEZA buvo leista toliau naudoti DEHP, kol bus priimtas REACH reglamento 58 straipsnyje numatytas sprendimas suteikti leidimą; |
|
D. |
kadangi 2015 m. sausio mėn. Komisija gavo RAC ir SEAC nuomones; kadangi Komisijos vėlavimas rengiant sprendimą de facto lėmė tai, kad ilgiau kaip ketverius metus po pabaigos termino buvo toleruojamas tolesnis DEHP naudojimas; |
|
E. |
kadangi 2014 m. buvo nustatyta, kad DEHP turi gyvūnų ir žmonių endokrininę sistemą ardančių savybių; kadangi kandidatinis cheminių medžiagų sąrašas buvo atitinkamai atnaujintas 2014 m. (10) poveikio aplinkai atžvilgiu, o 2017 m. (11) – poveikio žmonių sveikatai atžvilgiu; |
|
F. |
kadangi pagal Reglamentą (ES) 2018/2005 DEHP ir kitų ftalatų naudojimas daugelyje gaminių buvo apribotas dėl nepriimtinos rizikos žmonių sveikatai; kadangi RAC, atsižvelgdamas į tą apribojimą, pabrėžė, kad „nepatikimumo vertinime nurodyta, jog keturių ftalatų keliamas pavojus, taigi ir rizika, gali būti nepakankamai įvertinti“ (12); |
|
G. |
kadangi Reglamente (ES) 2018/2005 taikoma išimtis tam tikriems naudojimo būdams, jeigu nenustatyta, kad jie kelia nepriimtiną pavojų žmonių sveikatai; kadangi, be derinių, kurių sudėtyje yra DEHP, eksporto, Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas itin svarbus tų išimtinių naudojimo būdų atžvilgiu; |
|
H. |
kadangi taip naudojant medžiagą vis dėlto galėtų kilti nepriimtina rizika aplinkai, visų pirma dėl endokrininę sistemą ardančių DEHP savybių; |
|
I. |
kadangi, atsižvelgiant į REACH reglamento 16 konstatuojamąją dalį, kaip ją aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (13), pagrindinis reglamento tikslas – užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį; |
|
J. |
kadangi, remiantis REACH reglamento 55 straipsniu ir 12 konstatuojamąja dalimi, labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų pakeitimas tinkamomis alternatyviomis medžiagomis ar technologijomis yra pagrindinis leidimo tikslas; |
|
K. |
kadangi REACH reglamento 62 straipsnio 4 dalies d punkte reikalaujama, kad pareiškėjas, laikydamasis I priedo, pateiktų cheminės saugos ataskaitą; |
|
L. |
kadangi šiuo atveju RAC nuomonėje nustatyti dideli pareiškėjo pateiktos informacijos trūkumai (14); kadangi dėl vieno naudojimo būdo nepateikta jokios informacijos (15); |
|
M. |
kadangi RAC ir Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog rizika yra tinkamai kontroliuojama pagal 60 straipsnio 2 dalį; kadangi RAC taip pat priėjo prie išvados, kad, priešingai nei reikalaujama 60 straipsnio 10 dalyje, rizika nebuvo sumažinta iki tokio mažo lygio, koks galimas techniniu ir praktiniu atžvilgiais; |
|
N. |
kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektu nesuteiktas leidimas vienam naudojimo būdui, apie kurį paraiškoje nepateikta informacija, remiantis REACH reglamento 60 straipsnio 7 dalimi; |
|
O. |
kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte atkreiptas dėmesys į RAC nustatytus trūkumus ir nurodyta, kad „apie poveikį darbo vietoje pateikta mažai informacijos“ (16), bet užuot atsisakius suteikti leidimą pagal 60 straipsnio 7 dalį, reikalaujama, kad pareiškėjas pateiktų trūkstamus duomenis savo peržiūros ataskaitoje praėjus 18 mėnesių nuo to sprendimo priėmimo dienos (17); |
|
P. |
kadangi 61 straipsnyje numatyta peržiūros ataskaita nesiekiama įmonėms suteikti daugiau laiko užpildyti pradžioje pateiktos informacijos spragoms, o siekiama užtikrinti, kad pradžioje paraiškoje pateikta informacija, įskaitant, visų pirma, informaciją apie tai, ar atsirado naujų alternatyvų, po nustatyto laikotarpio tebebūtų naujausia; |
|
Q. |
kadangi Bendrasis Teismas aiškiai nurodė, kad leidimo sąlygomis, kaip apibrėžta 60 straipsnio 8 ir 9 dalyse, negali būti teisiškai naudojamasi siekiant ištaisyti galimus paraiškoje leidimui gauti pateiktos informacijos trūkumus ar spragas (18); |
|
R. |
kadangi 60 straipsnio 4 dalyje numatoma prievolė įrodyti, kad socialinė ir ekonominė nauda nusveria riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kylančią dėl cheminės medžiagos naudojimo, ir kad nėra tinkamų alternatyvių cheminių medžiagų; |
|
S. |
kadangi SEAC nuomonėje nurodyti dideli trūkumai pareiškėjo pateiktoje socialinės ir ekonominės naudos analizėje taip pat yra atspindėti Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte (19); |
|
T. |
kadangi, atsižvelgiant į 55 straipsnį ir 60 straipsnio 4 dalį, pareiškėjas privalo įrodyti, kad nėra tinkamų alternatyvų naudojimo būdams, dėl kurių jis pateikė paraišką; |
|
U. |
kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte pripažįstama, kad 2-asis naudojimo būdas nepakankamai konkretus (20); kadangi SEAC paraiškoje nustatė didelių trūkumų, susijusių su alternatyvų prieinamumu (21), (22); |
|
V. |
kadangi pareiškėjo, kaip cheminės medžiagos gamintojo, statusas negali būti laikomas pateisinama aplinkybe, dėl kurios jis nepateikė pakankamai informacijos apie paraiškoje nurodytų naudojimo būdų alternatyvų tinkamumą; |
|
W. |
kadangi dėl to, kad pateikta nepakankamai duomenų, vienas SEAC narys oficialiai nesutiko su SEAC išvada, kad nėra tinkamų alternatyvų (23); |
|
X. |
kadangi 60 straipsnio 5 dalis negali būti aiškinama taip, kad pagal ją reikštų, jog alternatyvų tinkamumas pareiškėjo požiūriu yra vienintelis ir lemiamas veiksnys; kadangi 60 straipsnio 5 dalyje nenustatytas išsamus informacijos, į kurią reikia atsižvelgti nagrinėjant alternatyvas, sąrašas; kadangi pagal 60 straipsnio 4 dalies c punktą taip pat reikalaujama, kad būtų atsižvelgta į trečiųjų šalių pateiktą informaciją; kadangi per viešas konsultacijas pateikta informacija vis tik parodė, kad jau tuo metu buvo prieinamų nurodytų naudojimo būdų alternatyvų (24); |
|
Y. |
kadangi Bendrasis Teismas priminė Komisijai, kad, siekdama teisiškai suteikti leidimą pagal 60 straipsnio 4 dalį, Komisija turi patikrinti pakankamą esminės ir patikrinamos informacijos kiekį, kad galėtų padaryti išvadą, kad jokiam paraiškoje nurodytam naudojimo būdui tinkamų alternatyvų nėra arba kad likę neaiškumai dėl prieinamų alternatyvų nebuvimo leidimo suteikimo dieną yra nereikšmingi (25); |
|
Z. |
kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte pavėluoto jo priėmimo priežastimi nurodoma tai, kad jame atsižvelgta į „naują informaciją, gautą vykdant apribojimo procesą“ (26); kadangi dėl to keista, jog Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte neatsižvelgta į prieinamas alternatyvas, kurios aiškiai nurodytos apribojimo dokumentų rinkinyje (27); kadangi pasiūlyme dėl apribojimo minimos alternatyvos taip pat tinka Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte nurodomiems naudojimo būdams (28); |
|
AA. |
kadangi galiausiai Komisija neatsižvelgė į tai, kad DEHP yra oficialiai pripažintas endokrininę sistemą ardančia medžiaga, darančia neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai; kadangi Komisijai derėjo atsižvelgti į šią informaciją vykdant socialinį ir ekonominį vertinimą pagal 60 straipsnio 4 dalį, nes kitu atveju nepakankamai įvertinama atsisakymo suteikti leidimą nauda; |
|
AB. |
kadangi Komisijos siūlomu leidimu pažeidžiamos REACH reglamento 60 straipsnio 4 ir 7 dalys; |
|
AC. |
kadangi pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektą atsiliekantieji būtų apdovanojami, o į alternatyvas investuojančioms įmonėms jis turėtų neigiamą poveikį (29); |
|
AD. |
kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte teigiama, kad „Komisija atsižvelgė“ į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją; kadangi daugeliu struktūrinių trūkumų įgyvendinant REACH reglamento skyrių dėl leidimo suteikimo, į kuriuos Parlamentas atkreipė dėmesį toje rezoliucijoje, taip pat pažeidžiamas dabartinis Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas (30); |
|
AE. |
kadangi Europos Parlamentas savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“ (31) pakartojo, kad „siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos, reikia griežtai taikyti atliekų hierarchijos principą ir, kai įmanoma, palaipsniui panaikinti susirūpinimą keliančių medžiagų naudojimą, visų pirma, tais atvejais, kai galima pasirinkti ar sukurti saugesnes alternatyvas“; |
|
1. |
mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus; |
|
2. |
prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą ir pateikti naują projektą, kuriuo būtų atmesta paraiška leidimui gauti; |
|
3. |
ragina Komisiją iš visų likusių paraiškų skubiai išbraukti DEHP naudojimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad yra saugesnių minkštojo PVC ir DEHP alternatyvų; |
|
4. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams. |
(1) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.
(2) RAC ir SEAC nuomonės dėl 1-ojo naudojimo būdo, https://echa.europa.eu/documents/10162/60f338a5-09ac-423a-b7c1-2511ee2d9b77; 2-ojo naudojimo būdo, https://echa.europa.eu/documents/10162/1ce96eb6-9e30-447d-a9ff-dc315f75f124; 3-iojo naudojimo būdo, https://echa.europa.eu/documents/10162/bfbf6ddc-dd94-456b-bbff-32d7d32e6c92.
(3) OL L 322, 2018 12 18, p. 14.
(4) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(5) OL C 366, 2017 10 27, p. 96.
(6) http://curia.europa.eu/juris/documents.jsf?oqp=&for=&mat=or&lgrec= en&jge=&td=%3BALL&jur=C%2CT%2CF&num=T-837%252F16&page=1&dates=&pcs=Oor&lg=&pro=&nat=or&cit=none%252CC%252CCJ%252CR%252C2008E%252C%252C%252C%252C%252C%252C%252C%252C%252C%252Ctrue%252Cfalse%252Cfalse&language=lt&avg=&cid=6164904.
(7) https://echa.europa.eu/documents/10162/c94ac248-378f-4058-9907-205b497c286e.
(8) https://echa.europa.eu/documents/10162/6f89a308-c467-4836-ae1e-9c6163a9ae10.
(9) 2011 m. vasario 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 143/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XIV priedas (OL L 44, 2011 2 18, p. 2.).
(10) https://echa.europa.eu/documents/10162/30b654ce-1de3-487a-8696-e05617c3173b.
(11) https://echa.europa.eu/documents/10162/88c20879-606b-03a6-11e4-9edb90e7e615.
(12) „Nepatikimumo vertinime nurodyta, jog keturių ftalatų keliamas pavojus, taigi ir rizika, gali būti nepakankamai įvertinti. DEHP ir BBP išvestinės ribinės poveikio nesukeliančios vertės gali būti mažesnės, palyginti su dabartinėmis nustatytomis vertėmis. Iš įvairių eksperimentinių ir epidemiologinių tyrimų matyti, kad gali būti daromas poveikis imuninei sistemai, metabolinei sistemai ir neurologiniam vystymuisi. Kai kuriuose iš šių tyrimų nurodyta, kad toksinis poveikis reprodukcijai gali būti ne pats opiausias tyrimo vertinimo kriterijus ir kad pasirinktomis išvestinėmis ribinėmis poveikio nesukeliančiomis vertėmis gali būti nepakankamai apsaugoma nuo šio kitokio poveikio. Be to, Valstybių narių komitetas (MSC) patvirtino, kad šie keturi ftalatai yra žmonių endokrininę sistemą ardančios medžiagos, tad Komisija svarsto galimybę pagal REACH reglamento 57 straipsnio f punktą nustatyti juos kaip lygiavertį susirūpinimą keliančias medžiagas. Dėl to kyla papildomų neaiškumų dėl šių medžiagų keliamos rizikos.“ Žr. https://www.echa.europa.eu/documents/10162/713fd91d-2919-0575-836a-f66937202d66, p. 9.
(13) Sprendimas S.P.C.M. SA ir kt. / Secretary of State for the Environment, Food and Rural Affairs, C-558/07, ECLI:EU:C:2009:430, 45 punktas.
(14) „RAC vertinimu, cheminės saugos ataskaitoje pateikti poveikio duomenys neatspindi plataus naudojimo masto. Todėl RAC negali atlikti tinkamai pagrįsto poveikio vertinimo. Toliau nurodyti įvertinimai grindžiami tik neišsamių duomenų baze, todėl jie turi mažai reikšmės šiam rizikos vertinimui“ – žr. RAC nuomonę dėl 2-ojo naudojimo būdo, p. 10, https://echa.europa.eu/documents/10162/1ce96eb6-9e30-447d-a9ff-dc315f75f124.
(15) Sprendimo projekto 19 dalis.
(16) Sprendimo projekto 17 dalis.
(17) Sprendimo projekto 17 dalis.
(18) 2019 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas Švedija / Komisija, T-837/16, 82–83 punktai.
(19) „Kiekybinis tolesnio naudojimo poveikio žmonių sveikatai vertinimas nebuvo įmanomas dėl ribotos turimos informacijos“ (leidimo projekto 5 dalis).
(20) Sprendimo projekto 18 dalis.
(21) „Pareiškėjo išvada dėl alternatyvų tinkamumo ir prieinamumo […] nepakankamai pagrįsta“ – SEAC nuomonė dėl 2-ojo naudojimo būdo, p. 18, https://echa.europa.eu/documents/10162/1ce96eb6-9e30-447d-a9ff-dc315f75f124.
(22) „Alternatyvų vertinime konkrečiai neatsižvelgiama į įvairius atvejus, kuriuos apima ši labai plačios apimties paraiška, todėl juo neįrodoma, kad nėra techninės galimybės taikyti alternatyvas“ – SEAC nuomonė dėl 2-ojo naudojimo būdo, p. 19.
(23) https://echa.europa.eu/documents/10162/03434073-5619-4395-8293-92ddaf6c85ad.
(24) https://echa.europa.eu/comments-public-consultation-0004-02, ypač žr. 58 eilutę.
(25) 2019 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas Švedija / Komisija, EU:T:2019:144, 86 punktas.
(26) Leidimo projekto 3 dalis.
(27) „Šiuo metu panašiomis kainomis yra prieinamų techniškai įmanomų alternatyvų, keliančių mažesnę riziką, visiems į šio pasiūlymo taikymo sritį įtrauktiems naudojimo būdams“ (https://www.echa.europa.eu/documents/10162/713fd91d-2919-0575-836a-f66937202d66, p. 65).
(28) https://www.echa.europa.eu/documents/10162/713fd91d-2919-0575-836a-f66937202d66, p. 69, žr. lentelėje „Naudojimo būdai“, kurie taip pat apima naudojimą lauke.
(29) Žr., pvz., https://marketplace.chemsec.org/Alternative/Non-phthalate-plasticizer-for-extreme-applications-302; https://marketplace.chemsec.org/Alternative/Safe-plasticizer-for-demanding-outdoor-applications-298; http://grupaazoty.com/en/wydarzenia/plastyfikatory-nieftalanowe.html.
(30) Žr. visų pirma tos rezoliucijos N, O, P ir R dalis.
(31) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0353.
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/80 |
P8_TA(2019)0316
Tam tikri bis(2-etilheksil) ftalato (DEHP) naudojimo atvejai („Grupa Azoty Zakłady Azotowe Kędzierzyn S.A.“)
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo iš dalies suteikiamas leidimas tam tikrais būdais naudoti bis(2-etilheksil) ftalatą (DEHP) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, projekto (Grupa Azoty Zakłady Azotowe Kędzierzyn S.A.) (D060866/01 – 2019/2606(RSP))
(2021/C 108/06)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo iš dalies suteikiamas leidimas tam tikrais būdais naudoti bis(2-etilheksil) ftalatą (DEHP) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, projektą (Grupa Azoty Zakłady Azotowe Kędzierzyn S.A.) (D060866/01, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (1) (toliau – REACH reglamentas), ypač į jo 64 straipsnio 8 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Rizikos vertinimo komiteto (RAC) bei Socialinės ir ekonominės analizės komiteto (SEAC) nuomones (2), priimtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 64 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) 2018/2005, kuriuo dėl bis(2-etilheksil)ftalato (DEHP), dibutilftalato (DBP), benzilbutilftalato (BBP) ir diizobutilftalato (DIBP) iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedas (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo XXX, kuriuo suteikiamas leidimas naudoti bis(2-etilheksil) ftalatą (DEHP) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, projekto (5), |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-837/16 (6), |
|
— |
atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis, |
|
A. |
kadangi pagal REACH reglamentą 2008 m. DEHP buvo įtrauktas į labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų kandidatinį sąrašą (7), nes yra klasifikuojamas kaip toksiška reprodukcijai cheminė medžiaga; |
|
B. |
kadangi dėl tokios klasifikacijos, plataus masto naudojimo ir didelės gamybos apimties Sąjungoje (8) 2011 m. DEHP buvo įtrauktas į REACH reglamento XIV priedą (9), pabaigos terminu nustatant 2015 m. vasario 21 d.; |
|
C. |
kadangi įmonės, pageidaujančios toliau naudoti DEHP, iki 2013 m. rugpjūčio mėn. turėjo pateikti paraišką leidimui gauti; kadangi iki to termino paraišką pateikusiai įmonių grupei Grupa Azoty buvo leista toliau naudoti DEHP, kol bus priimtas REACH reglamento 58 straipsnyje numatytas sprendimas suteikti leidimą; |
|
D. |
kadangi 2015 m. sausio mėn. Komisija gavo RAC ir SEAC nuomones; kadangi Komisijos vėlavimas rengiant sprendimą de facto lėmė tai, kad ilgiau kaip ketverius metus po pabaigos termino buvo toleruojamas tolesnis DEHP naudojimas; |
|
E. |
kadangi 2014 m. buvo nustatyta, kad DEHP turi gyvūnų ir žmonių endokrininę sistemą ardančių savybių; kadangi kandidatinis cheminių medžiagų sąrašas 2014 m. (10) buvo atitinkamai atnaujintas poveikio aplinkai atžvilgiu, o 2017 m. (11) – poveikio žmonių sveikatai atžvilgiu; |
|
F. |
kadangi pagal Reglamentą (ES) 2018/2005 DEHP ir kitų ftalatų naudojimas daugelyje gaminių buvo apribotas dėl nepriimtinos rizikos žmonių sveikatai; kadangi RAC, atsižvelgdamas į tą apribojimą, pabrėžė, kad „nepatikimumo vertinime nurodyta, jog keturių ftalatų keliamas pavojus, taigi ir rizika, gali būti nepakankamai įvertinti“ (12); |
|
G. |
kadangi pagal Reglamentą (ES) 2018/2005 DEHP ir kitų ftalatų naudojimas daugelyje gaminių buvo apribotas, išskyrus tam tikrus naudojimo būdus; kadangi, be derinių, kurių sudėtyje yra DEHP, eksporto, Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas itin svarbus tų išimtinių naudojimo būdų atžvilgiu; |
|
H. |
kadangi taip naudojant medžiagą vis dėlto galėtų kilti nepriimtina rizika aplinkai, visų pirma dėl endokrininę sistemą ardančių DEHP savybių; |
|
I. |
kadangi, atsižvelgiant į REACH reglamento 16 konstatuojamąją dalį, kaip ją aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (13), pagrindinis reglamento tikslas – užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį; |
|
J. |
kadangi, remiantis REACH reglamento 55 straipsniu ir 12 konstatuojamąja dalimi, labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų pakeitimas tinkamomis alternatyviomis medžiagomis ar technologijomis yra pagrindinis leidimo tikslas; |
|
K. |
kadangi REACH reglamento 62 straipsnio 4 dalies d punkte reikalaujama, kad pareiškėjas, laikydamasis I priedo, pateiktų cheminės saugos ataskaitą; |
|
L. |
kadangi šiuo atveju RAC nuomonėje dideli pareiškėjo pateiktos informacijos trūkumai (14); |
|
M. |
kadangi RAC ir Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog rizika yra tinkamai kontroliuojama pagal 60 straipsnio 2 dalį; kadangi RAC taip pat priėjo prie išvados, kad, priešingai nei reikalaujama 60 straipsnio 10 dalyje, rizika nebuvo sumažinta iki tokio mažo lygio, koks galimas techniniu ir praktiniu atžvilgiais; |
|
N. |
kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte pripažįstama, kad „apie poveikį darbo vietoje pateikta mažai informacijos“ (15), bet užuot atsisakius suteikti leidimą pagal 60 straipsnio 7 dalį, reikalaujama, kad pareiškėjas pateiktų trūkstamus duomenis savo peržiūros ataskaitoje praėjus 18 mėnesių nuo to sprendimo priėmimo dienos (16); |
|
O. |
kadangi 61 straipsnyje numatyta peržiūros ataskaita nesiekiama įmonėms suteikti daugiau laiko užpildyti pradžioje pateiktos informacijos spragoms, o siekiama užtikrinti, kad pradžioje paraiškoje pateikta informacija, įskaitant, visų pirma, informaciją apie tai, ar atsirado naujų alternatyvų, po nustatyto laikotarpio tebebūtų naujausia; |
|
P. |
kadangi Bendrasis Teismas aiškiai nurodė, kad leidimo sąlygomis, kaip apibrėžta 60 straipsnio 8 ir 9 dalyse, negali būti teisiškai naudojamasi siekiant ištaisyti galimus paraiškoje leidimui gauti pateiktos informacijos trūkumus ar spragas (17); |
|
Q. |
kadangi 60 straipsnio 4 dalyje numatoma prievolė įrodyti, kad socialinė ir ekonominė nauda nusveria riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kylančią dėl cheminės medžiagos naudojimo, ir kad nėra tinkamų alternatyvių cheminių medžiagų; |
|
R. |
kadangi SEAC nuomonėje nurodyti dideli trūkumai pareiškėjo pateiktoje socialinės ir ekonominės naudos analizėje taip pat yra atspindėti Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte (18); |
|
S. |
kadangi, atsižvelgiant į 55 straipsnį ir 60 straipsnio 4 dalį, pareiškėjas privalo įrodyti, kad nėra tinkamų alternatyvų naudojimo būdams, dėl kurių jis pateikė paraišką; |
|
T. |
kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte pripažįstama, kad 2-asis naudojimo būdas nėra pakankamai konkretus (19); kadangi SEAC paraiškoje nustatė didelių trūkumų, susijusių su alternatyvų prieinamumu (20), (21); |
|
U. |
kadangi pareiškėjo, kaip cheminės medžiagos gamintojo, statusas negali būti laikomas pateisinama aplinkybe, dėl kurios jis nepateikė pakankamai informacijos apie paraiškoje nurodytų naudojimo būdų alternatyvų tinkamumą; |
|
V. |
kadangi dėl to, kad pateikta nepakankamai duomenų, vienas SEAC narys oficialiai nesutiko su SEAC išvada, kad nėra tinkamų alternatyvų (22); |
|
W. |
kadangi 60 straipsnio 5 dalis negali būti aiškinama taip, kad pagal ją reikštų, jog alternatyvų tinkamumas pareiškėjo požiūriu yra vienintelis ir lemiamas veiksnys; kadangi 60 straipsnio 5 dalyje nėra nustatytas išsamus informacijos, į kurią reikia atsižvelgti nagrinėjant alternatyvas, sąrašas; kadangi pagal 60 straipsnio 4 dalies c punktą taip pat reikalaujama, kad būtų atsižvelgta į trečiųjų šalių pateiktą informaciją; kadangi per viešas konsultacijas pateikta informacija vis tik parodė, kad jau tuo metu buvo prieinamų nurodytų naudojimo būdų alternatyvų (23); |
|
X. |
kadangi Bendrasis Teismas priminė Komisijai, kad, siekdama teisiškai suteikti leidimą pagal 60 straipsnio 4 dalį, Komisija turi patikrinti pakankamą esminės ir patikrinamos informacijos kiekį, kad galėtų padaryti išvadą, kad jokiam paraiškoje nurodytam naudojimo būdui tinkamų alternatyvų nėra arba kad likę neaiškumai dėl prieinamų alternatyvų nebuvimo leidimo suteikimo dieną yra nereikšmingi (24); |
|
Y. |
kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte pavėluoto jo priėmimo priežastimi nurodoma tai, kad jame atsižvelgta į „naują informaciją, gautą vykdant apribojimo procesą“ (25); kadangi dėl to keista, jog Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte neatsižvelgta į prieinamas alternatyvas, kurios aiškiai nurodytos apribojimo dokumentų rinkinyje (26); kadangi pasiūlyme dėl apribojimo minimos alternatyvos taip pat tinka Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte nurodomiems naudojimo būdams (27); |
|
Z. |
kadangi pats pareiškėjas yra paskelbęs, kad dabar nebenaudoja ortoftalatų, įskaitant DEHP (28); |
|
AA. |
kadangi galiausiai Komisija neatsižvelgė į tai, kad DEHP yra oficialiai pripažintas endokrininę sistemą ardančia medžiaga, darančia neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai; kadangi Komisijai derėjo atsižvelgti į šią informaciją vykdant socialinį ir ekonominį vertinimą pagal 60 straipsnio 4 dalį, nes kitu atveju nepakankamai įvertinama atsisakymo suteikti leidimą nauda; |
|
AB. |
kadangi Komisijos siūlomu leidimu pažeidžiamos REACH reglamento 60 straipsnio 4 ir 7 dalys; |
|
AC. |
kadangi pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektą atsiliekantieji būtų apdovanojami, o į alternatyvas investuojančioms įmonėms jis turėtų neigiamą poveikį (29); |
|
AD. |
kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte teigiama, kad „Komisija atsižvelgė“ į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją; kadangi daugeliu struktūrinių trūkumų įgyvendinant REACH reglamento skyrių dėl leidimo suteikimo, į kuriuos Parlamentas atkreipė dėmesį toje rezoliucijoje, taip pat pažeidžiamas dabartinis Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas (30); |
|
AE. |
kadangi Europos Parlamentas savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“ (31) pakartojo, kad „siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos, reikia griežtai taikyti atliekų hierarchijos principą ir, kai įmanoma, palaipsniui panaikinti susirūpinimą keliančių medžiagų naudojimą, visų pirma, tais atvejais, kai galima pasirinkti ar sukurti saugesnes alternatyvas“; |
|
1. |
mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus; |
|
2. |
prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą ir pateikti naują projektą, kuriuo būtų atmesta paraiška leidimui gauti; |
|
3. |
ragina Komisiją iš visų likusių paraiškų skubiai išbraukti DEHP naudojimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad yra saugesnių minkštojo PVC ir DEHP alternatyvų; |
|
4. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams. |
(1) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.
(2) RAC ir SEAC nuomonės dėl 1-ojo naudojimo būdo – https://echa.europa.eu/documents/10162/99c8c723-b76e-4ca4-a747-6e1b59a8d7f7; dėl 2-ojo naudojimo būdo – https://echa.europa.eu/documents/10162/29db4e36-94dd-41bd-b9ea-9d0f08fbbac7.
(3) OL L 322, 2018 12 18, p. 14.
(4) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(5) OL C 366, 2017 10 27, p. 96.
(6) 2019 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas Švedija / Komisija, T-837/16, ECLI:EU:T:2019:144, http://curia.europa.eu/juris/documents.jsf?oqp=&for=&mat=or&lgrec=en&jge=&td=%3BALL&jur=C%2CT%2CF&num=T-837%252F16&page=1&dates=&pcs=Oor&lg=&pro=&nat=or&cit=none%252CC%252CCJ%252CR%252C2008E%252C%252C%252C%252C%252C%252C%252C%252C%252C%252Ctrue%252Cfalse%252Cfalse&language=lt&avg=&cid=6199101.
(7) https://echa.europa.eu/documents/10162/c94ac248-378f-4058-9907-205b497c286e.
(8) https://echa.europa.eu/documents/10162/6f89a308-c467-4836-ae1e-9c6163a9ae10.
(9) 2011 m. vasario 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 143/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XIV priedas (OL L 44, 2011 2 18, p. 2).
(10) https://echa.europa.eu/documents/10162/30b654ce-1de3-487a-8696-e05617c3173b.
(11) https://echa.europa.eu/documents/10162/88c20879-606b-03a6-11e4-9edb90e7e615.
(12) „Nepatikimumo vertinime nurodyta, jog keturių ftalatų keliamas pavojus, taigi ir rizika gali būti nepakankamai įvertinti. DEHP ir BBP išvestinės ribinės poveikio nesukeliančios vertės gali būti mažesnės, palyginti su dabartinėmis nustatytomis vertėmis. Iš įvairių eksperimentinių ir epidemiologinių tyrimų matyti, kad gali būti daromas poveikis imuninei sistemai, metabolinei sistemai ir neurologiniam vystymuisi. Kai kuriuose iš šių tyrimų nurodyta, kad toksinis poveikis reprodukcijai gali būti ne pats opiausias tyrimo vertinimo kriterijus ir kad pasirinktomis išvestinėmis ribinėmis poveikio nesukeliančiomis vertėmis gali būti nepakankamai apsaugoma nuo šio kitokio poveikio. Be to, Valstybių narių komitetas (MSC) patvirtino, kad šie keturi ftalatai yra žmonių endokrininę sistemą ardančios medžiagos, tad Komisija svarsto galimybę pagal REACH reglamento 57 straipsnio f punktą nustatyti juos kaip lygiavertį susirūpinimą keliančias medžiagas. Dėl to kyla papildomų neaiškumų dėl šių medžiagų keliamos rizikos.“ Žr. https://www.echa.europa.eu/documents/10162/713fd91d-2919-0575-836a-f66937202d66, p. 9.
(13) Sprendimas S.P.C.M. SA ir kt. / Secretary of State for the Environment, Food and Rural Affairs, C-558/07, ECLI:EU:C:2009:430, 45 punktas.
(14) „RAC vertinimu, cheminės saugos ataskaitoje pateikti poveikio duomenys neatspindi plataus naudojimo masto. Todėl RAC negali atlikti tinkamai pagrįsto poveikio vertinimo. Toliau nurodyti įvertinimai grindžiami tik neišsamių duomenų baze, todėl jie turi mažai reikšmės šiam rizikos vertinimui“ (žr. RAC nuomonę dėl 2-ojo naudojimo būdo, p. 10).
(15) Sprendimo projekto 17 dalis.
(16) Sprendimo projekto 17 dalis.
(17) 2019 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas Švedija / Komisija, T-837/16, ECLI:EU:T:2019:144, 82–83 punktai.
(18) „Kiekybinis tolesnio naudojimo poveikio žmonių sveikatai vertinimas nebuvo įmanomas dėl ribotos turimos informacijos“ (sprendimo projekto 5 dalis).
(19) Sprendimo projekto 18 dalis.
(20) „Pareiškėjo išvada dėl alternatyvų tinkamumo ir prieinamumo […] nepakankamai pagrįsta“ (SEAC nuomonė dėl 2-ojo naudojimo būdo, p. 18).
(21) „Alternatyvų vertinime konkrečiai neatsižvelgiama į įvairius atvejus, kuriuos apima ši labai plačios apimties paraiška, todėl juo neįrodoma, kad nėra techninės galimybės taikyti alternatyvas“ (SEAC nuomonė dėl 2-ojo naudojimo būdo, p. 19).
(22) Žr. mažumos nuomonę, https://echa.europa.eu/documents/10162/7211effb-0e5a-430b-a1f1-15114cb9fcc9.
(23) https://echa.europa.eu/comments-public-consultation-0003-02, ypač žr. 58 eilutę.
(24) 2019 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas Švedija / Komisija, T-837/16, ECLI:EU:T:2019:144, 86 punktas.
(25) Sprendimo projekto 3 dalis.
(26) „Šiuo metu panašiomis kainomis yra prieinamų techniškai įmanomų alternatyvų, keliančių mažesnę riziką, visiems į šio pasiūlymo taikymo sritį įtrauktiems naudojimo būdams“ (https://www.echa.europa.eu/documents/10162/713fd91d-2919-0575-836a-f66937202d66).
(27) https://www.echa.europa.eu/documents/10162/713fd91d-2919-0575-836a-f66937202d66, p. 69 – žr. lentelėje „Naudojimo būdai“, kurie taip pat apima naudojimą lauke.
(28) http://grupaazoty.com/en/wydarzenia/plastyfikatory-nieftalanowe.html.
(29) Žr., pavyzdžiui, https://marketplace.chemsec.org/Alternative/Non-phthalate-plasticizer-for-extreme-applications-302; https://marketplace.chemsec.org/Alternative/Safe-plasticizer-for-demanding-outdoor-applications-298.
(30) Žr. visų pirma tos rezoliucijos N, O, P ir R konstatuojamąsias dalis.
(31) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0353.
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/85 |
P8_TA(2019)0317
Tam tikri chromo trioksido naudojimo atvejai
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 suteikiamas leidimas tam tikrais atvejais naudoti chromo trioksidą (Lanxess Deutschland GmbH ir kiti), projekto (D060095/03 – 2019/2654(RSP))
(2021/C 108/07)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimą, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 suteikiamas leidimas tam tikrais būdais naudoti chromo trioksidą (Lanxess Deutschland GmbH ir kiti), projekto (D060095/03, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (1) (toliau – REACH reglamentas), ypač į jo 64 straipsnio 8 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Rizikos vertinimo komiteto (RAC) bei Socialinės ir ekonominės analizės komiteto (SEAC) (2) nuomones, pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 64 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į Bendrojo Teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą, priimtą byloje T-837/16 (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis, |
|
A. |
kadangi chromo trioksidas, atsižvelgiant į jo kaip kancerogeninės (1A kategorija) ir mutageninės (1B kategorija) medžiagos klasifikaciją, 2010 m. pagal REACH reglamentą buvo įtrauktas į labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų kandidatinį sąrašą (5); |
|
B. |
kadangi chromo trioksidas 2013 m. į REACH reglamento XIV priedą (6) buvo įtrauktas atsižvelgiant į tą klasifikaciją, didelį šiuo metu naudojamą kiekį, daugybę gamybos vietų Sąjungoje, kuriose jis naudojamas, ir didelio poveikio darbuotojams riziką (7), įskaitant 2017 m. rugsėjo 21 d. pabaigos datą; |
|
C. |
kadangi įmonės, kurios nori toliau naudoti chromo trioksidą, turėjo pateikti paraišką leidimui gauti iki 2016 m. kovo 21 d.; |
|
D. |
kadangi įmonė „Lanxess“ ir šešios kitos įmonės (toliau – pareiškėjai), siekdami pateikti bendrą paraišką, sudarė konsorciumą, kuriam priklauso daugiau nei 150 įmonių narių, tačiau tikslus konsorciumo narių skaičius nežinomas (8); |
|
E. |
kadangi iki 2016 m. kovo 21 d. pareiškėjai kartu pateikė paraišką, o jų tolesniems naudotojams buvo leista toliau naudoti chromo trioksidą iki to laiko, kai dėl šių prašomų naudojimo būdų bus priimtas sprendimas dėl leidimo pagal REACH reglamento 58 straipsnį; |
|
F. |
kadangi Komisija RAC ir SEAC nuomones gavo 2016 m. rugsėjo mėn.; kadangi Komisijai vėluojant parengti sprendimo projektą, chromo trioksido naudojimas de facto buvo toleruojamas pusantrų metų suėjus pabaigos terminui; |
|
G. |
kadangi pagrindinis REACH reglamento tikslas, atsižvelgiant į jo 16 konstatuojamąją dalį ir tai, kaip ją išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (9), yra užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą; |
|
H. |
kadangi pagal REACH reglamento 55 straipsnį ir 12 konstatuojamąją dalį pagrindinis leidimo tikslas yra pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas saugesnėmis alternatyviomis medžiagomis arba technologijomis; |
|
I. |
kadangi RAC patvirtino, jog neįmanoma nustatyti chromo trioksido kancerogeninių savybių išvestinės ribinės poveikio nesukeliančios vertės, todėl ši medžiaga pagal REACH reglamento 60 straipsnio 3 dalies a punktą laikoma „ribinės vertės neturinčia medžiaga“; kadangi tai reiškia, kad negalima nustatyti teorinio šios medžiagos „saugaus poveikio lygio“ ir remtis juo įvertinant, ar tinkamai kontroliuojama su jos naudojimu susijusi rizika; |
|
J. |
kadangi RAC nustatė, kad, išdavus tokį leidimą, kasmet nuo vėžio statistiškai mirtų 50 žmonių; |
|
K. |
kadangi REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti medžiagą, kurios keliama rizika nėra tinkamai kontroliuojama, gali būti suteikiamas tik įrodžius, kad socialinė ir ekonominė nauda yra didesnė, palyginti su žmonių sveikatai arba aplinkai dėl medžiagos naudojimo keliama rizika ir kad nėra tinkamų alternatyvių medžiagų arba technologijų; |
|
L. |
kadangi paraiškoje nurodyta, kad per metus bus sunaudojama 20 000 tonų chromo trioksido; |
|
M. |
kadangi paraiška susijusi su labai dideliu skaičiumi tolesnių naudotojų (daugiau nei 4 000 gamybos vietų), veikiančių įvairiuose pramonės sektoriuose – tiek kosmetikos ir orlaivių bei erdvėlaivių pramonėje, tiek maisto pakavimo ir automobilių sektoriuose, ir sanitarijos bei statybos pramonėje, o darbuotojų, kuriems daromas poveikis, skaičius neturi precedento (daugiau nei 100 000 darbuotojų); |
|
N. |
kadangi paraiška oficialiai susijusi su šešiais naudojimo būdais; kadangi šie naudojimo būdo aprašymai vis tiek yra tokie abstraktūs, kad jų taikymo sritis yra labai plati arba net „labai plati“ (10); kadangi dėl šios priežasties iškraipomas socialinis ir ekonominis vertinimas, taip pat tinkamų alternatyvų vertinimas; |
|
O. |
kadangi pagal REACH reglamento 62 straipsnio 4 dalies d punktą reikalaujama, kad pareiškėjai pateiktų cheminės saugos ataskaitą, kaip nustatyta I priede; kadangi tokioje ataskaitoje turi būti pateiktas poveikio vertinimas (11); |
|
P. |
kadangi RAC atkreipė dėmesį į didelius pateiktos paraiškos taikymo srities ir joje esančios informacijos neatitikimus (12); |
|
Q. |
kadangi RAC nustatė rimtų trūkumų, susijusių su pareiškėjų pateikta informacija apie poveikio darbuotojams scenarijus (13); |
|
R. |
kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte pripažinta, jog pareiškėjai nepateikė būtinos informacijos, susijusios su poveikio darbuotojams scenarijais (14); |
|
S. |
kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte, užuot laikiusis nuomonės, kad paraiška neatitinka reikalavimų pagal REACH reglamento 60 straipsnio 7 dalį, paprasčiausiai reikalaujama, kad pareiškėjai savo peržiūros ataskaitoje, praėjus keleriems metams nuo šio sprendimo projekto priėmimo, pateiktų trūkstamus duomenis (15); |
|
T. |
kadangi peržiūros ataskaita pagal REACH reglamento 61 straipsnį ne tiek siekiama įmonėms suteikti papildomo laiko užpildyti informacijos, kurią reikėjo pateikti iš anksto (nes tokia informacija svarbi priimant sprendimą), spragas, kiek užtikrinti, kad iš pradžių paraiškoje pateikta informacija dar būtų aktuali; |
|
U. |
kadangi Bendrasis Teismas aiškiai konstatavo, kad leidimu nustatytomis sąlygomis, kaip apibrėžta REACH reglamento 60 straipsnio 8 ir 9 dalyse, negalima siekti ištaisyti galimų paraiškos leidimui gauti trūkumų ar spragų (16); |
|
V. |
be to, kadangi SEAC nuomonėje atkreiptas dėmesys į rimtas abejones, susijusias su pareiškėjų pateiktų alternatyvų analize, kurios taip pat atsispindėjo Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte (17); |
|
W. |
kadangi, atsižvelgiant į REACH reglamento 55 straipsnį ir 60 straipsnio 4 dalį, pareiškėjas privalo įrodyti, kad nėra jokių tinkamų alternatyvių medžiagų arba technologijų, susijusių su naudojimo būdais, dėl kurių jis pateikė paraišką; |
|
X. |
kadangi paaiškėjo, jog dėl daugybės paraiškų, kuriose aptarti autorizuotini naudojimo būdai, yra prieinamos tinkamos alternatyvos (18); |
|
Y. |
kadangi Bendrasis Teismas priminė Komisijai, kad ji, siekdama teisėtai suteikti leidimą pagal REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalį, turi patikrinti pakankamai svarbios ir patikrinamos informacijos ir prieiti prie išvados, kad nėra jokių tinkamų alternatyvų, susijusių su paraiškoje aptartais naudojimo būdais, arba kad leidimo suteikimo dieną likusios abejonės dėl prieinamų alternatyvų nebuvimo yra nereikšmingos (19); |
|
Z. |
kadangi šioje byloje su alternatyvų analize susijusios abejonės toli gražu nebuvo nereikšmingos (20); |
|
AA. |
kadangi remiantis tuo, kad naudojimo būdai, dėl kurių pareiškėjai nusprendė teikti paraiškas, yra labai plataus pobūdžio, negalima pateisinti neišsamios alternatyvų analizės; |
|
AB. |
kadangi REACH reglamento 62 straipsnyje įmonėms, kurios paraišką teikia kartu kaip konsorciumas, nenumatyta jokia galimybė atsisakyti pateikti informaciją; |
|
AC. |
kadangi dėl šios priežasties Komisijos siūlymu suteikti leidimą pažeidžiamos REACH reglamento 60 straipsnio 7 ir 4 dalys; |
|
AD. |
be to, kadangi nemažai tolesnių naudotojų, kuriems taikomas Komisijos įgyvendinimo sprendimas, jau pateikė atskiras paraiškas leidimui gauti; kadangi RACH ir SEAC jau priėmė savo nuomonę dėl tam tikrų šių paraiškų; kadangi tolesniems naudotojams jau suteikti keli leidimai; |
|
AE. |
tačiau kadangi tarp pareiškėjų bendroje paraiškoje aptartų labai plataus naudojimo būdų gali pasitaikyti konkrečių paraiškų, dėl kurių tolesni naudotojai nepateikė atskiro prašymo suteikti leidimą, tačiau tokios paraiškos gali atitikti REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalies reikalavimus; |
|
AF. |
kadangi tokios paraiškos gali būti susijusios su svarbiomis sritimis; |
|
AG. |
kadangi dėl šios priežasties išimtiniais atvejais būtų tinkama tokiems tolesniems naudotojams, kurie dar nepateikė konkrečios paraiškos, suteikti galimybę per trumpą terminą pateikti atskirą paraišką; |
|
1. |
prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą ir pateikti naują projektą; |
|
2. |
ragina Komisiją atidžiai įvertinti, ar kuriuos nors leidimus dėl konkrečių tinkamai apibrėžtų naudojimo būdų, kuriuos savo paraiškoje aptarė pareiškėjai, galima suteikti visapusiškai laikantis REACH reglamento; |
|
3. |
ragina Komisiją galimybę pateikti trūkstamus duomenis per trumpą terminą išimtinai suteikti tiems tolesniems naudotojams, kurių naudojimo būdą pareiškėjai aptarė paraiškoje, tačiau dėl kurio dar nepateikta nė viena atskira paraiška leidimui gauti ir su kuriuo susijusių reikiamų duomenų trūksta; |
|
4. |
ragina RAC ir SEAC greitai įvertinti tas vėliau baigtas rengti paraiškas, taip pat tinkamai patikrinti, ar tose paraiškose pateikta visa REACH reglamento 62 straipsnyje nurodyta būtina informacija; |
|
5. |
ragina Komisiją greitai priimti sprendimus, susijusius su tomis paraiškomis, ir tai daryti visapusiškai laikantis REACH reglamento; |
|
6. |
ragina RAC ir SEAC nebepriimti paraiškų, kuriose nėra informacijos, kurią reikalaujama pateikti pagal REACH reglamento 62 straipsnį; |
|
7. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams. |
(1) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.
(2) 1-as naudojimo būdas: https://echa.europa.eu/documents/10162/a43a86ab-fcea-4e2b-87d1-78a26cde8f80.
2-as naudojimo būdas: https://echa.europa.eu/documents/10162/dc9ea416-266e-4f49-88cb-35576f574f4a.
3-ias naudojimo būdas: https://echa.europa.eu/documents/10162/fab6fe18-3d69-483b-8618-f781d18d472e.
4-as naudojimo būdas: https://echa.europa.eu/documents/10162/0f5571f8-d3aa-4031-9454-843cd7f765a8.
5-as naudojimo būdas: https://echa.europa.eu/documents/10162/6ee57573-de19-43b5-9153-dad5d9de3c1e.
6-as naudojimo būdas: https://echa.europa.eu/documents/10162/ab92f048-a4df-4d06-a538-1329f666727a.
(3) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(4) 2019 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas Švedija / Komisija, T-837/16, ECLI:EU:T:2019:144: http://curia.europa.eu/juris/documents.jsf?oqp=&for=&mat=or&lgrec=en&jge=&td=%3BALL&jur=C%2CT%2CF&num=T-837%252F16&page=1&dates=&pcs=Oor&lg=&pro=&nat=or&cit=none%252CC%252CCJ%252CR%252C2008E%252C%252C%252C%252C%252C%252C%252C%252C%252C%252Ctrue%252Cfalse%252Cfalse&language=lt&avg=&cid=5764520.
(5) https://echa.europa.eu/documents/10162/6b11ec66-9d90-400a-a61a-90de9a0fd8b1.
(6) 2013 m. balandžio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 348/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XIV priedas (OL L 108, 2013 4 18, p. 1).
(7) https://echa.europa.eu/documents/10162/13640/3rd_a_xiv_recommendation_20dec2011_en.pdf.
(8) http://www.jonesdayreach.com/SubstancesDocuments/CTAC%20Press% 20Release%20Conclusion%20plus%20Annex%20+%20Cons%20Agt+amendm.PDF.
(9) 2009 m. liepos 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas S.P.C.M. SA ir kt. / Secretary of State for the Environment, Food and Rural Affairs, C-558/07, ECLI:EU:C:2009:430, 45 punktas.
(10) Žr. RAC / SEAC nuomonę dėl 2-o naudojimo būdo, p. 25 arba dėl 5-o naudojimo būdo, p. 61.
(11) REACH reglamento I priedo 5.1 skirsnis.
(12) „RAC atkreipia dėmesį į kiekvieno naudojimo būdo, dėl kurio teikiama paraiška, neatitikimus, susijusius su [..] a) bendru galimų gamybos vietų, kurioms, [..] pareiškėjo manymu, gali būti taikoma ši paraiška (iki 1 590 gamybos vietų, kaip nurodyta SEA), skaičiumi [2-as naudojimo būdas], b) CTAC narių skaičiumi (daugiau nei 150) ir c) pateiktais duomenimis apie išmatuotą poveikį (6–23 gamybos vietos, kuriose taikomi 1–5 naudojimo būdai)“.
(13) „Rimčiausios abejonės kyla dėl aiškaus ryšio tarp VS [veiklos sąlygų], RMP [rizikos mažinimo priemonių] ir poveikio verčių, susijusių su konkrečiomis užduotimis ir gamybos vietomis, kuriuo būtų galima pagrįsti paraišką, nebuvimo. RAC mano, kad tai yra esminis paraiškos trūkumas“ (RAC nuomonė dėl 2-o naudojimo būdo, p. 12).
(14) „RAC padarė išvadą, kad nebuvo pakankamai prieinamų duomenų apie išmatuotą poveikį, todėl kilo rimtų abejonių dėl poveikio darbuotojams. Jis taip pat priėjo prie išvados, kad dėl sistemingo išsamesnės informacijos trūkumo buvo sudėtinga nustatyti ryšį tarp paraiškoje aprašytų veiklos sąlygų ir rizikos vertinimo priemonių ir nurodytų poveikio lygių, susijusių su konkrečiomis užduotimis ir gamybos vietomis, todėl RAC negalėjo atlikti tolesnio vertinimo. Tos abejonės yra susijusios su poveikio duomenų patikimumu ir reprezentatyvumu ir tuo, kaip jie susiję su konkrečiomis taikomomis rizikos valdymo priemonėmis“, sprendimo projekto 7 konstatuojamoji dalis.
(15) Sprendimo projekto 25 konstatuojamoji dalis ir 8 straipsnis.
(16) 2019 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas Švedija / Komisija, ECLI:EU:T:2019:144, 82 ir 83 punktai.
(17) „Dėl labai plataus numatytų naudojimo būdų masto SEAC negalėjo atmesti galimos abejonės, susijusios su galimybe techniškai įgyvendinti tam tikrose konkrečiose paraiškose, kurioms taikomi aprašyti prašomi naudojimo būdai, numatytas alternatyvas“, sprendimo projekto 14 konstatuojamoji dalis.
(18) Su 2–5 paraiškomis susijusios alternatyvos:
PVD CROMATIPIC, plazminė danga, žr. https://marketplace.chemsec.org/Alternative/Eco-friendly-chrome-plating-based-on-nanotechnologies-94.
EHLA procesas, žr. https://marketplace.chemsec.org/Alternative/Effective-Protection-against-Wear-Corrosion-with-the-EHLA-Process--185.
„TripleHard“, žr. https://marketplace.chemsec.org/Alternative/TripleHard-REACH-compliant-hard-chrome-is-the-best-in-the-market-96.
„Hexigone Inhibitors“, žr. https://marketplace.chemsec.org/Alternative/Chrome-and-Zinc-free-Corrosion-Inhibitor-for-Coatings-Highly-Effective-Drop-In-Replacement-of-Hexavalent-Chromate--95.
SUPERCHROME PVD COATING, žr. https://marketplace.chemsec.org/Alternative/SUPERCHROME-PVD-COATING-a-green-alternative-to-hexavalent-chrome-plating-10.
„Oerlikon Balzers ePD“, žr.https://marketplace.chemsec.org/Alternative/Oerlikon-Balzers-ePD-Reach-compliant-Chrome-look-for-plastic-parts-on-a-new-level-69.
(19) 2019 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas Švedija / Komisija, ECLI:EU:T:2019:144, 86 punktas.
(20) „Pasak pareiškėjo, bendra paraiška bet kuriuo atveju netaikoma paraiškoms, kuriose pakeitimas jau yra įmanomas. Tačiau pareiškėjas nenurodo tokių paraiškų arba su jomis susijusių techninių reikalavimų. SEAC mano, kad pareiškėjo požiūris sprendžiant šį klausimą nėra visiškai tinkamas, ir pažymi, kad pareiškėjas turi konkrečiau įrodyti, kad pakeitimas atliktas tuo metu, kai jis iš tikrųjų buvo įmanomas. Tai buvo galima padaryti atliekant tikslesnį ir labiau su konkrečiu naudojimo būdu susijusį alternatyvų vertinimą“, SEAC nuomonė dėl 2-o naudojimo būdo, p. 25.
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/90 |
P8_TA(2019)0318
Laikotarpis po Arabų pavasario: tolesni veiksmai Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija „Laikotarpis po Arabų pavasario: tolesni veiksmai Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione“ (2018/2160(INI))
(2021/C 108/08)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“ (1), taip pat į 2017 m. ir 2018 m. įgyvendinimo ataskaitas, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 232/2014 (2), kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė (EKP), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 235/2014 (3), kuriuo sukuriama demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (COM(2018)0460), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 18 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Europos kaimynystės politikos peržiūra“ (JOIN(2015)0050) ir 2017 m. gegužės 18 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą ataskaitą dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros (JOIN(2017)0018), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011)0200) ir 2011 m. gegužės 25 d. bendrą komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 14 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES strategijos dėl Sirijos elementai“ (JOIN(2017)0011) ir 2017 m. balandžio 3 d. Tarybos išvadas dėl Sirijos – jie kartu sudaro naują ES strategiją dėl Sirijos, |
|
— |
atsižvelgdamas į partnerystės prioritetus, nustatytus Europos Sąjungos susitarimuose su įvairiomis Artimųjų Rytų šalimis, įskaitant Egiptą, Libaną ir Jordaniją, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją, |
|
— |
atsižvelgdamas į NATO Viduržemio jūros regiono šalių dialogą ir šiame regione įgyvendinamus krizės valdymo ir suderintus saugumo veiksmus, |
|
— |
atsižvelgdamas į ES visuotinį požiūrį į migraciją ir judumą (VPMJ), |
|
— |
atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių teminių gairių rinkinius, įskaitant dėl dialogo su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais ir dėl žmogaus teisių gynėjų, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Tarybos priimtas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 25 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Migracija centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu. Srautų valdymas ir gyvybių gelbėjimas“ (JOIN(2017)0004), |
|
— |
atsižvelgdamas į Pasaulinį susitarimą dėl migracijos, |
|
— |
atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos patvirtintą Veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.) ir į 2017 m. birželio mėn. atliktą jo laikotarpio vidurio peržiūrą, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 21 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius (2016–2020 m.)“ (SWD(2015)0182), |
|
— |
atsižvelgdamas į Viduržemio jūros sąjungos parlamentinės asamblėjos Moterų teisių komiteto rekomendaciją „Moterų dalyvavimas užimant vadovaujamas pareigas ir priimant sprendimus. Uždaviniai ir perspektyvos“, priimtą 2017 m. gegužės mėn. Romoje vykusiame XIII plenarinės asamblėjos posėdyje, |
|
— |
atsižvelgdamas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDEF/CEDAW), |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), |
|
— |
atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, 1994 m. rugsėjo mėn. Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (Kairo konferencijos) veiksmų programą, taip pat į jų peržiūros konferencijų rezultatus, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl saugumo iššūkių Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikos regione ir politinio stabilumo perspektyvų (5), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl ES santykių su Tunisu esamomis regioninėmis aplinkybėmis (6), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 18 d. rezoliuciją „ES išorės finansavimo priemonių įgyvendinimas: 2017 m. laikotarpio vidurio peržiūra ir būsima struktūra po 2020 m.“ (7), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Libijos (8), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (9), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 11 d. ir 2018 m. gegužės 15 d. ES ir Tuniso asociacijos susitarimo tarybas, 2018 m. gegužės 14 d. ES ir Alžyro asociacijos tarybą, 2017 m. liepos 25 d. ES ir Egipto asociacijos tarybą, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 6 d. ir 2018 m. spalio 15 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Libijos ir 2017 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. balandžio 16 d. išvadas dėl Sirijos, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0077/2019), |
|
A. |
kadangi arabų šalių gyventojų maištai, 2011 m. pratrūkę Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione, virto masiniais sukilimais prieš autoritarinius režimus ir blogėjančias socialines bei ekonomines sąlygas; kadangi didelę dalį protestuotojų sudarė jaunos moterys ir vyrai, siekiantys demokratijos, laisvės ir teisinės valstybės bei geresnės ir įtraukesnės ateities, jų orumo pripažinimo ir didesnės socialinės įtraukties bei geresnių ekonominių perspektyvų; kadangi kai kurių režimų nuvertimas ir tam tikrais atvejais demokratinių reformų įvedimas suteikė daug vilčių ir lūkesčių; |
|
B. |
kadangi Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione dauguma gyventojų yra jaunesni nei 35 metų amžiaus; kadangi jaunimo nedarbas šiame regione vis dar yra vienas aukščiausių pasaulyje; kadangi tai didina socialinę atskirtį, politinį pasyvumą, taip pat „protų nutekėjimą“ į kitas šalis; kadangi visi šie veiksniai buvo 2011 m. protestų priežastis, ir kai kuriose šalyse dėl to vėl kyla protestai; kadangi pažeidžiamoje padėtyje atsidūręs jaunimas, negaunantis paramos ir neturintis perspektyvų, gali tapti radikaliųjų judėjimų tikslinėmis grupėmis; |
|
C. |
kadangi naftą importuojančiose šalyse po 2011 m. įvykių dar labiau pablogėjo padėtis, visų pirma dėl pasaulinės finansų krizės, naftos kainų kritimo, demografinių tendencijų, konfliktų ir terorizmo; kadangi šioms šalims būdingas ekonominis modelis nebėra perspektyvus, todėl prasidėjo pasitikėjimo krizė, kurią atitinkamos vyriausybės turi kuo skubiau pašalinti, kad su atitinkamais piliečiais pasiektų naują socialinį susitarimą; kadangi dėl mažesnių valstybės subsidijų, sumažėjusio darbo vietų skaičiaus valstybiniame sektoriuje ir viešųjų paslaugų, dėl skurdo ir aplinkosaugos problemų augimo, visų pirma atokiose teritorijose ir apleistose bendruomenėse, išaugęs socialinis poveikis tapo besitęsiančių neramumų ir spontaniškų protestų priežastimi regione, kurie artimiausiais metais greičiausiai stiprės; |
|
D. |
kadangi praėjus aštuoneriems metams po Arabų pavasario ir politinių įvykių, privertusių Magribo ir Mašreko regionų šalis pasukti įvairiais pokyčių, susijusių su politika ir stabilumu, keliais, vis dar būtina įvertinti, kaip reaguoti į teisėtus demokratinius siekius ir tvaraus stabilumo troškimą šiame regione, taip pat neatidėliotiną saugumo, darbo vietų, teisinės valstybės ir gyvenimo sąlygų gerinimo bei tvaraus saugumo poreikį; kadangi svarbu apžvelgti pastangas ir politikos kryptį, kurios laikosi ES, reaguodama į Arabų pavasarį, ir įvertinti jos pajėgumą įgyvendinti šią politiką; kadangi būtina iš naujo įvertinti ir priimti ES politikos strategiją pietinių kaimyninių šalių atžvilgiu, jos būsimus tikslus ir priemones jiems pasiekti atsižvelgiant į skirtingą padėtį regiono šalyse; |
|
E. |
kadangi nepakankamas valstybių narių ir Europos Sąjungos koordinavimas kenkia valstybių narių pajėgumui daryti teigiamą įtaką Magribo ir Mašreko regionuose; kadangi individualūs valstybių narių veiksmai regione turi būti koordinuoti ir atitikti ES tikslus; kadangi ES turi siekti Europos Sąjungos sutarties 8 ir 21 straipsniuose nustatytų tikslų; kadangi ES turi padidinti savo politinę ir diplomatinę įtaką; kadangi ilgalaikis politinis ir ekonominis stabilumas bei atsparumas Magribo ir Mašreko regionuose yra fundamentaliai svarbus ES ir dėl to reikalingas ilgalaikis ir į ateitį nukreiptas požiūris į politikos struktūrą ir jos tikslus, atsižvelgiant į piliečių poreikius šalyse partnerėse ir į ES strateginius interesus; |
|
F. |
kadangi ES politika Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių atžvilgiu turi du pagrindinius tikslus: skatinti politines ir ekonomines reformas, atsižvelgiant į kiekvienos atskiros šalies ypatumus, ir skatinti regiono šalių bendradarbiavimą, tiek tarpusavyje, tiek su ES; |
|
G. |
kadangi ES turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį skatinant konfliktų prevenciją, tarpininkavimą juos sprendžiant ir jų sprendimą, žmogaus teisių, teisinės valstybės ir pilietinės visuomenės erdvės apsaugą ir skatinimą ir demokratinį, socialinį bei teisingą ekonominį valdymą Magribo ir Mašreko regionuose; kadangi atvira pilietinė visuomenė ir žmogaus teisių gynėjų kaip socialinių pokyčių dalyvių darbas yra labai svarbūs siekiant ilgalaikio- regiono gyvybingumo ir klestėjimo; |
|
H. |
kadangi sulaikymas dėl naudojimosi tarptautinėje teisėje garantuotomis teisėmis ir laisvėmis, pvz., saviraiškos laisve ar susirinkimų laisve, yra savavališkas sulaikymas, draudžiamas pagal tarptautinę teisę; kadangi didžiojoje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono dalyje žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai, teisininkai, politinės opozicijos veikėjai ir apskritai pilietinė visuomenė susiduria su dažnesniu sisteminiu persekiojimu, grasinimais, užpuolimais, sankcijomis, teisiniu persekiojimu, savavališku įkalinimu, kankinimu ir netinkamu elgesiu; kadangi ES ir valstybės narės turi gerokai padidinti savo pastangas, kad tinkamai spręstų šią problemą; |
|
I. |
kadangi regione vyksta daug ginkluotų konfliktų, tūkstančiai žmonių buvo nužudyti ir dingo be žinios, o milijonai buvo perkelti kitur; kadangi grupuotė ISIS / „Da’esh“ ir kitos džihadistų grupuotės vykdė žiaurumus, įskaitant brutalias egzekucijas ir neapsakomą seksualinį smurtą, grobimus, kankinimus, priverstinį atvertimą į islamą ir moterų bei mergaičių vergovę; kadangi vaikai verbuojami ir naudojami teroristiniams išpuoliams vykdyti; kadangi kyla didelis susirūpinimas dėl ISIS / „Da’esh“ kontroliuojamų teritorijų gyventojų gerovės ir dėl to, kad per išlaisvinimo kampaniją jie gali būti naudojami kaip gyvieji skydai; kadangi tokie nusikaltimai gali būti prilyginami karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui; |
|
J. |
kadangi, reaguodama į pokyčius regione, 2015 m. ES persvarstė savo kaimynystės politiką; kadangi peržiūroje numatomas didesnis valstybių narių vaidmuo Europos kaimynystės politikoje (EKP); |
|
K. |
kadangi valstybės ir visuomenės atsparumas yra vienas iš pagrindinių Visuotinės ES strategijos prioritetų; kadangi Visuotinėje ES strategijoje pripažįsta, kad atspari visuomenė, kurioje vyrauja demokratija, pasitikėjimas institucijomis ir darnus vystymasis, yra atsparios valstybės pagrindas, o represinės valstybės pačios savaime yra pažeidžiamos ilguoju laikotarpiu; |
|
L. |
kadangi šalims, su kuriomis ES yra pasirašiusi asociacijos susitarimus, teisiškai privalomi šių susitarimų įsipareigojimai, taip pat žmogaus teisių srityje, turėtų tapti santykių ir ypač partnerystės, dėl kurios buvo susitarta tarp ES ir tam tikrų kaimyninių šalių, prioritetų pagrindu; |
|
M. |
kadangi, UNICEF duomenimis, pagrindinė grėsmė, su kuria susiduria Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono konflikto zonose gyvenantys vaikai, yra vaikų darbas; kadangi 2,1 mln. vaikų Sirijoje ir 700 000 Sirijos pabėgėlių vaikų negali gauti išsilavinimo; kadangi nuolatinis smurtas ir perkėlimas į kitą šalį, stichinės nelaimės, didėjanti ekonominė ir lyčių nelygybė ir aukšti jaunimo nedarbo ir skurdo rodikliai kai kuriose Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalyse lėmė tai, kad 28 mln. vaikų reikalinga humanitarinė pagalba; |
|
1. |
su nerimu atkreipia dėmesį į tai, kad, praėjus aštuoneriems metams nuo pirmųjų neramumų, daugelis taikių protestuotojų teisėtų lūkesčių dėl demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės daugelyje šalių dar nėra patenkinti; pripažįsta, kad kai kuriais atvejais įvyko teigiamų pokyčių ir buvo sustiprinta tam tikra demokratinė pažanga, tačiau pažymi, kad to dar nepakanka; smerkia nuolatinius ir besitęsiančius žmogaus teisių, teisinės valstybės principo ir pagrindinių laisvių pažeidimus ir plačiai paplitusią mažumų diskriminaciją; labai nerimauja dėl užsitęsusios katastrofiškos socialinės ir ekonominės padėties regione ir ypač dėl aukšto nedarbo (kuris ypač neigiamai veikia moteris ir jaunimą) ir socialinės atskirties lygio, dėl kurio kyla didelio masto nusivylimas ir socialinis pasyvumas, visų pirma tarp jaunuolių, taip stumiant juos į neviltį, neteisėtą migraciją ieškant išeities ar darant juos labiau pažeidžiamus radikalėjimo atžvilgiu; pabrėžia, kad šių šalių saugumui didelį poveikį taip pat daro jų ekonominė padėtis; apgailestauja dėl nekintančio korupcijos, nepotizmo ir neatskaitingumo lygio šalyje; |
|
2. |
pabrėžia, kad ilgalaikė Arabų pavasarį išgyvenusių šalių gerovė priklauso nuo jų gebėjimo aktyviai užtikrinti visuotinių žmogaus teisių apsaugą ir demokratinių ir skaidrių institucijų, kurios dalyvautų saugant pagrindines piliečių teises, sukūrimo ir įtvirtinimo; taigi yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių pažeidimų, mažėjančios erdvės demokratijai ir pilietinės visuomenės organizacijoms, saviraiškos – tiek internete, tiek ne internete – ir susirinkimų ir asociacijų laisvės sumažėjimo iki ankstesnio lygio, represijų prieš žmogaus teisių gynėjus, žiniasklaidos vaidmens slopinimo – be kita ko, piktnaudžiaujant kovos su terorizmu teisės aktais ir sekimo technologijomis – ir dėl teisinės valstybės principo apribojimo daugelyje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalių; susirūpinęs atkreipia dėmesį į ypatingą karinių ir saugumo tarnybų vaidmenį ir atsakomybę, dėl kurių pablogėjo politinės tendencijos keliose šalyse po Arabų pavasario, ir į jų nuolatinę ir dominuojančią valstybės ir ekonominių išteklių kontrolę; taigi ragina ES ir valstybes nares tinkamai įtraukti šį pagrindinį aspektą į bendradarbiavimo su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalimis programą; ragina ES ir valstybes nares bendradarbiauti su -trečiųjų šalių vyriausybėmis siekiant sustabdyti tokią praktiką ir panaikinti represinius teisės aktus, taip pat užtikrinti tinkamą Europos sekimo technologijų eksporto ir techninės pagalbos patikimumo tikrinimą; ragina ES teikti prioritetą parlamentų ir pilietinės visuomenės pastangų paramai, siekiant didesnės saugumo ir karinių pajėgų atsakomybės ir skaidrumo; |
|
3. |
palankiai vertina ES ir valstybių narių tęsiamas pastangas skatinti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises, pagrindines laisves ir ekonominį vystymąsi bei svarbų demokratijos ir tvaraus saugumo ryšį tose šalyse, kuriose vyko Arabų pavasaris, ir pripažįsta šios užduoties sudėtingumą; tačiau mano, kad, nežiūrint į penkiolikos -metų politikos dėmesį pietinėms ir rytinėms Viduržemio jūros regiono šalims, atnaujintas politikos pastangas ir padidintus biudžeto išteklius, pasibaigus Arabų pavasariui (ar Arabų pavasariams), ES tikslų ir politikos dar nepavyko įgyvendinti iki reikiamo masto (o kai kuriais atvejais padėtis netgi pablogėjo) ir kad tikrasis socialinės ir ekonominės įtraukties procesas dar neprasidėjo; pabrėžia, kad tikrieji ES išorės veiksmai šalių, kuriose vyko Arabų pavasaris, atžvilgiu turėtų apimti vietos realijas ir politikos strategijas bei jų atitinkamą įgyvendinimą; mano, kad ES lyderystės ir iniciatyvos stoka sprendžiant užsitęsusius konfliktus susilpnino ES pajėgumus regione daryti diplomatinę įtaką; ragina ES tvirtai remti JT taikos procesus, padedančius spręsti konfliktus Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione; |
|
4. |
primena apie ekstremistų ir teroristų regionui padarytą žalą ir sukeltas kančias ir pabrėžia, kad smurtas yra didelė grėsmė regiono stabilumui ir kad bendradarbiavimas stiprinant saugumą regione, taip pat bendradarbiavimas su ES ir jos valstybėmis narėmis visapusiškai laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės išlieka labai svarbus siekiant sėkmingai įveikti tokias teroristines organizacijas kaip „Da’esh“ ir taip padėti regiono žmonėms pagaliau gyventi taikiai, stabiliai ir siekti pažangos; taigi pritaria ES iniciatyvoms, skirtoms spręsti terorizmo grėsmės problemą Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione; pabrėžia, kad svarbu sustiprinti valstybinių subjektų, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu, gebėjimus, taip pat būtina sutelkti dėmesį į valdžios institucijų, jaunimo ir bendruomenių partnerysčių kūrimą, kad būtų pašalinti esminiai veiksniai, kurie gali padidinti bendruomenių pažeidžiamumą smurtinio ekstremizmo atžvilgiu, ir pašalinti pagrindines konflikto priežastis; |
|
5. |
išreiškia susirūpinimą dėl to, kad, nežiūrint jos didelių politinių ir biudžeto investicijų ir nuolatinio politinio ir ekonominio informavimo, ES negali daryti realios, esminės politinės ir ekonominės įtakos, kad ES politikos poveikis išlieka nedidelis ir regiono šalys nemano, kad ES gali iš esmės pakeisti situaciją; atkreipia dėmesį į pilietinės visuomenės, vietos nevyriausybinių organizacijų ir apskritai jaunimo jaučiamą nepasitenkinimą dėl to, kaip ES vietoje nepavyksta visapusiškai transformuoti savo vizijos į veiklą; reiškia susirūpinimą dėl vis sudėtingesnės politinės situacijos Magribo ir Mašreko regionuose ir atkreipia dėmesį į naujų bei atgyjančių politinių ir ekonominių veikėjų, pavyzdžiui, Rusijos ir Kinijos, atsiradimą regione kartu su konkuruojančia propaganda ir finansavimu iš Persijos įlankos valstybių ir Irano, kurie siekia ES tikslams prieštaraujančių tikslų; ragina ES labiau įsipareigoti ir laikytis tvirtesnės vizijos, kad galėtų tapti pagrindine veikėja; ragina ES labiau plėtoti dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis (PVO), siekiant įgyvendinti tokią politiką, kuri labiau atitiktų visų demokratinių suinteresuotųjų subjektų lūkesčius; pabrėžia, kad ES turi įsitraukti į dialogą su visais Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių politiniais dalyviais; |
|
6. |
pabrėžia Viduržemio jūros sąjungos, kuri yra vienintelis politinis forumas, apjungiantis ES valstybes nares ir visas Viduržemio jūros šalis, svarbą; pabrėžia, kad neseniai dešimtmetį atšventusi Viduržemio jūros sąjunga turi atlikti didesnį vaidmenį, kartu sprendžiant mūsų bendras problemas; teigiamai vertina tai, kad 2018 m. spalio 8 d. vykusiame 3-iajame regioniniame Viduržemio jūros sąjungos forume, kuriame buvo paminėtos dešimtosios Viduržemio jūros regionui skirto Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo metinės, buvo pripažinta tolesnio santykių tarp Viduržemio jūros sąjungos ir kitų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių plėtojimo nauda; ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir vyriausiąją įgaliotinę iš esmės permąstyti ir atgaivinti Viduržemio jūros sąjungos projektą; ragina panaudoti šį projektą kaip priemonę paskatinti glaudesnį ES ir Viduržemio jūros šalių bendradarbiavimą; |
|
7. |
apgailestauja dėl to, kad partnerystės prioritetai su šalimis aptariami nenumatant jokių sąlygų ir nepaisant didelio ir nuolatinio regreso demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse; |
|
8. |
mano, kad politikos krypties Magribo ir Mašreko šalių atžvilgiu įgyvendinimui per ilgai trukdė požiūris, pernelyg pagrįstas ES lūkesčiais ir tikslais, ir nebuvo visapusiškai atsižvelgta į ES šalių partnerių interesus ir realijas teikiant nepakankamai paskatų paramą ES šalims partnerėms ir joms prisiimant nepakankamai atsakomybės, taip pat per mažai atsižvelgiant į gyventojų, kurie turėtų naudotis ES politika, siekius ir į konkrečią politinę padėtį skirtingose šalyse; apgailestauja, kad pirminės pastangos po Arabų pavasario (ar Arabų pavasarių) nustatyti griežtesnes sąlygas ir paramos teikimo paskatas paramą gaunančioms šalims, taikant principą „parama pagal pažangą“, nesuteikė ES didesnių galimybių skatinti tikrus pokyčius demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, ekonominio ir socialinio vystymosi bei tvaraus saugumo srityje daugelyje šalių; pabrėžia, kad EKP skiriamasis požymis – diferenciacija ir didesnė abipusė atsakomybė, pripažįstant skirtingą dalyvavimo lygį ir atsižvelgiant į kiekvienos šalies interesus, susijusius su jos partnerystės su Sąjunga pobūdžiu ir prioritetais; ragina dvišaliuose santykiuose nuosekliau taikyti principą „parama pagal pažangą“ ir apibrėžti konkrečius didesnės paramos tikslus ir gaires politikos, programų ir projektų lygmenimis; primena, kad demokratizacijos tikslą galima pasiekti tik veikiant tvariai, jeigu jo bus visapusiškai siekiama atitinkamose šalyse miesto ir ypač kaimo teritorijose, ir pabrėžia, kad stabilumas padeda vystytis demokratijai ir kad siekiant šio tikslo naudingas savalaikis pasirengimo procesas, kuris turėtų apimti išsamias konsultacijas ir atitinkamų visuomenės grupių ir lyderių įtraukimą; toliau pabrėžia, kad kartu demokratija yra naudinga ekonominei plėtrai ir padeda stiprinti teisinę valstybę; |
|
9. |
pripažįsta pirmines EIVT ir Komisijos pastangas, bendradarbiaujant ir vykdant dialogą su Europos Parlamentu, iš esmės reformuoti ES politikos sistemą šalių, kuriose vyko Arabų pavasaris, atžvilgiu, siekiant didinti savo demokratinę ir politinę įtaką Magribo ir Mašreko regionuose; atkreipia dėmesį į Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją ir jos pridedamąją vertę, nes dėl jos atsiranda galimybė pasiekti sąveiką ES lygmens veiklose, kurti politinį, ekonominį ir socialinį dialogą, labiau pabrėžiant socialinio ir ekonominio vystymosi ir tvaraus saugumo ryšį, ir užtikrinti atitinkamą paramą bei įgyvendinimą taikant ES išorės veiksmų finansines priemones; atkreipia dėmesį į 2015 m. EKP peržiūrą, kuria siekiama atsižvelgti į besikeičiančią padėtį regione; primygtinai reikalauja teikti išsamias metines ataskaitas pagal šalis dėl Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo; šiuo požiūriu taip pat primena labai svarbią paramą, teikiamą pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP), suteiktą įgyvendinant ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, taip pat ES žmogaus teisių gaires ir konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas, nes ji padėjo sudaryti sąlygas ES šioje srityje, įskaitant pietines kaimynines šalis, imtis strategiškesnių veiksmų ir užtikrinti didesnę atskaitomybę, matomumą ir veiksmingumą; |
|
10. |
pabrėžia, kad būtina ieškoti būdų, kaip veiksmingiausiai panaudoti turimus išteklius, kad būtų tinkamai pasinaudota ES išorės veiksmų poveikiu, kurio turėtų būti siekiama nuosekliai ir papildomai pasinaudojant Sąjungos išorės finansavimo priemonėmis; |
|
11. |
atkreipia dėmesį į tinkamo atsako į migracijos ir pabėgėlių srautus iš Magribo ir Mašreko regionų ir per juos sudėtingumą, į pernelyg į saugumą sutelktą migracijos perspektyvą, terorizmo keliamą iššūkį ir pagrįstą susirūpinimą dėl tam tikrų regiono šalių pažeidžiamumo, taip pat į poreikį daugiau dėmesio skirti su klimato kaita susijusiems uždaviniams bei į sunkumus, kylančius dėl valstybių narių nepakankamai nuoseklaus požiūrio; nerimauja, kad dėl šių veiksnių ES veiklą regione linkstama pernelyg grįsti stabilumo ideologija ir nepaisyti kitų svarbių aspektų; mano, kad kai stabilumas ir saugumas tampa pačiais svarbiausiais tikslais, apsiribojama trumpalaikės ir trumparegės politikos vizija ir tai neleidžia ES reikiamu intensyvumu vykdyti veiksmų, kuriais siekiama iš naujo įtvirtinti žmogaus teises ir pagrindines laisves; primena, kad valstybės ir visuomenės atsparumo skatinimas neturėtų skatinti autoritarinių režimų įtvirtinimo; pakartoja, kad žmogaus teisės negali būti laikomos mažiau svarbiomis už migracijos valdymo ar kovos su terorizmu veiksmus, ir yra įsitikinęs, kad patikimą ir nuoseklų stabilumą ir tvarią saugumo politiką galima pasiekti tik vadovaujantis ilgalaikiais interesais ir principais, kaip antai naudingas įtraukus ekonominis ir socialinis vystymasis, taip pat žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių stiprinimas laikantis į- žmogų orientuoto požiūrio, kuriuo vadovaujantis būtų atsižvelgiama į -konflikto ypatybes; vis dėlto primena, kad ilgalaikį stabilumą šios šalys gali pasiekti tik suderindamos saugumo reikalavimų ir teisinės valstybės principu ir žmogaus teisėmis grindžiamo vystymosi pusiausvyrą; |
|
12. |
ragina ES spręsti pagrindines migracijos priežastis, tokias kaip konfliktai, aplinkos veiksniai, ypač didelis skurdas ir socialinė atskirtis, ir perorientuoti politinį bendradarbiavimą siekiant geriau subalansuotos ir lygiavertės partnerystės su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionu, didžiausią dėmesį skiriant jaunimo politikos sritims ir investicijoms – į vietines mažąsias ir vidutines įmones; |
|
13. |
pažymi, kad tam tikros šalys priima milijonus pabėgėlių, kurių dauguma yra moterys ir vaikai, gyvenantys skurde, dėl kurio bendruomenėje daugėja smurto šeimoje, moterų ir mergaičių išnaudojimo prostitucijos tikslais, priverstinės vaikų santuokos ir vaikų darbo atvejų; |
|
14. |
ragina Europos institucijas, valstybes nares, taip pat nacionalines plėtros agentūras stengtis laikytis vieningos Europos pozicijos regiono atžvilgiu, sutelkiant dėmesį į mūsų bendrus interesus, ir sukurti bendrą ir nuoseklią Europos strategiją, siekiant panaudoti visą ES, kaip reikšmingų demokratinių, ekonominių ir socialinių reformų rėmėjos, potencialą; |
|
15. |
ypač susirūpinęs pažymi, kad pilietinė visuomenė ir žmogaus teisių gynėjai Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione vis dažniau patiria grasinimus, represalijas, teisminį priekabiavimą, savavališką įkalinimą, kankinimus, netinkamą elgesį ir kitų formų persekiojimą; pabrėžia, kad žmogaus teisių gynėjų darbas yra būtinas siekiant užtikrinti ilgalaikį vystymąsi ir stabilumą regione; atsižvelgdamas į tai pakartoja savo raginimą visapusiškai įgyvendinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų; pabrėžia, jog būtina, kad ES ir valstybių narių vadovai ir diplomatai visais lygmenimis keltų klausimus dėl atskirų žmogaus teisių gynėjų, kuriems kyla pavojus dėl trečiųjų šalių vyriausybių veiksmų, be kita ko, prireikus, pasitelkiant viešus pareiškimus, demaršus ir nuolatinį dialogą, susitikimus su gynėjais, sulaikytų gynėjų lankymą ir gynėjų bylų nagrinėjimo stebėjimą; pabrėžia, jog būtina, kad ES ir valstybės narės didintų žmogaus teisių gynėjams, kuriems gresia pavojus, skiriamą finansavimą ir jų paramos pajėgumus, teikdamos skubias dotacijas, taip pat remdamos tokius pilietinės visuomenės apsaugos mechanizmus, kaip „ProtectDefenders.eu“; palankiai vertina nuoseklias pastangas naudojant Europos demokratijos fondą ir taikant EDŽTRP siekiant skatinti demokratiją ir pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms pietinėse ES kaimyninėse šalyse; tvirtina, kad ES ir valstybės narės turi aktyviai siekti bendradarbiauti su pažeidžiamiausiais žmogaus teisių gynėjais ir pilietinės visuomenės veikėjais visame regione, be kita ko, atokiose ir kaimo vietovėse, už LGBTI, čiabuvių, aplinkos apsaugos ir žemės naudojimo teises kovojančiais aktyvistais, pabėgėlių ir darbo teisių gynėjais, taip pat moterimis, kurioms kyla konkreti rizika ir pavojai dėl jų lyties, ir juos remti; |
|
16. |
palankiai vertina persvarstytoje EKP pateiktą bendros atsakomybės sąvoką; tačiau reiškia susirūpinimą, kad dėl jos kyla pavojus, kad autoritariniai tam tikrų šalių partnerių režimai gali pasirinkti prioritetus pagal savo nacionalinę darbotvarkę vietoj to, kad darytų pažangą demokratizacijos procese; todėl pabrėžia, kad svarbu programavime, skirtame šalims, kuriose vyko Arabų pavasaris, numatyti ilgalaikę politikos programą ir sąveiką, remiantis demokratijos viršenybe, visų demokratinių politinių jėgų įtraukimu ir teisinės valstybės, žmogaus teisių bei pagrindinių vertybių viršenybe; pakartoja, kad šių aspektų stiprinimas, taip pat patrauklios ekonominės aplinkos sukūrimas ir parama teigiamoms reformoms atitinka šalių partnerių bei jų gyventojų ir ES interesus, ir ragina numatyti griežtesnes sąlygas sistemingų valdžios institucijų vykdomų žmogaus teisių pažeidimų atvejais; primena, kad šalys partnerės, kurios pageidauja vykdyti reformas, vesti glaudesnį politinį dialogą ir siekti didesnės pažangos, turėtų gauti naujas paskatas ir paramą, atitinkančias jų siekius ir įsipareigojimą, ir šiuo atžvilgiu prašo laikytis veiklos rezultatais grindžiamo požiūrio, paremto įtraukiu dialogu, aiškiais prioritetais ir tikslais; primygtinai ragina tais atvejais, kai valdžios institucijos sistemingai pažeidinėja žmogaus teises, ES paramą biudžetui nukreipti pilietinei visuomenei; |
|
17. |
remia visus tuos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono gyventojus, įskaitant daugumą jaunimo, kurie siekia sukurti laisvas, stabilias, klestinčias, įtraukias ir demokratines valstybes, paisančias savo nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje; palankiai vertina demokratinius procesus regione ir ilgalaikę partnerystę su ES; ragina ES į tai atsižvelgti visose savo politikos srityse, siekiant padidinti jų suderinamumą ir veiksmingiau padėti šalims partnerėms; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti visapusiškai tvarią politinę pertvarką svarbu ir būtina susitaikyti su praeitimi, ir atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į svarbų Tuniso komisijos „Tiesa ir orumas“ darbą – tai pavyzdys visam regionui; |
|
18. |
apgailestauja dėl to, kad tam tikrais atvejais dvišalis tiriamasis ir teisminis bendradarbiavimas nagrinėjant ES piliečių sulaikymo, smurto prieš juos ar mirties bylas buvo nepakankamas, kaip nutiko italų tyrėjo Giulo Regeni bylos atveju; mano, kad tolesnį bendradarbiavimą kituose sektoriuose būtina susieti su esmine pažangą šioje srityje; |
|
19. |
yra įsitikinęs, kad tais atvejais, kai dar neįvykdytos išankstinės sąlygos deryboms dėl išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių (IVLPE) – tai priklauso nuo demokratinės pažangos, arba jos neatitinka atitinkamų šalių siekių, ES turėtų suteikti geresnę prieigą prie tvarios prekybos ir investicijų, visų pirma pietinių Viduržemio jūros regiono šalių gyventojų ir ekonomikos naudai, remiant gamybos pajėgumus, infrastruktūros atnaujinimą ir patrauklių ekonominių sąlygų sukūrimą, sutelkiant dėmesį į vidaus ir regionines rinkas, skatinant deramą darbą, socialinę apsaugą ir integracinę socialinę bei ekonominę plėtrą; |
|
20. |
mano, kad, kadangi ES susiduria su sunkumais siekdama suformuoti į ateitį nukreiptą, teisėmis pagrįstą ir į žmones orientuotą migracijos ir prieglobsčio politikos viziją, didėja pavojus, kad kai kurios regiono šalys gali pasinaudoti migracijos sulaikymu ir savo vaidmeniu šiame procese, siekdamos didesnės įtakos savo politiniame ir politikos dialoge su ES; mano, kad Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalims reikėtų teikti daugiau pagalbos sprendžiant imigrantų iš Užsachario Afrikos antplūdžio problemą, ir, atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina ES pastangas šalinti pagrindines migracijos priežastis, bet primena, kad reikės įdėti daugiau pastangų, norint pasiekti gerų rezultatų; mano, kad svarbu įtraukti Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono partnerius į bendrų sprendimų, pvz., kovos su prekyba žmonėmis klausimų, įgyvendinimą; tačiau yra susirūpinęs dėl ES užsienio politikos galimo naudojimo kaip priemonės vadinamojo migracijos valdymo reikmėms ir pabrėžia, kad visos pastangos bendradarbiauti su šalimis, kuriose vyko Arabų pavasaris, įskaitant kilmės ir tranzito šalis, migracijos klausimais turi būti neatsiejamos nuo žmogaus teisių padėties gerinimo šiose šalyse ir jų tarptautinės žmogaus teisių ir pabėgėlių teisės paisymo; pabrėžia, kad migracijos srautų problema yra bendra Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono valstybių (kilmės ir tranzito šalių) ir Sąjungos valstybių (tikslo šalių) problema; be to, pabrėžia politikos sistemos, kuria skatinama demokratinė, politinė ir socialinė ir ekonominė įtrauktis kaip vienas kitą papildantys veiksniai, svarbą, taip pat atsižvelgiant į saugaus, oraus regiono žmonių gyvenimo sąlygų skatinimą ir priverstinio perkėlimo mažinimą; |
|
21. |
atkreipia dėmesį į pavojų, kad ES veiksmams regione ir valstybių narių požiūriui, kurio jos laikosi palaikydamos dvišalius santykius, gali būti pakenkta dėl nekoordinuotų ir vienašalių veiksmų ir kad dėl to ES gali netekti gebėjimo daryti politinę įtaką; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pirmininko pasiūlymą atsisakyti vieningo balsavimo Taryboje priimant su bendros užsienio ir saugumo politikos sritimis susijusius sprendimus, nes tai gali padėti ES reikšti bendrą poziciją, laikytis vienos aiškios strategijos jos užsienio santykių srityje ir daryti didesnę įtaką; mano, kad aktyvesnis valstybių narių dalyvavimas EKP, kaip nurodyta 2015 m. EKP apžvalgoje, nors ir vertinamas teigiamai, turėtų būti stiprinamas; pabrėžia keleto valstybių narių bei jų tautų ir daugelio pietinių Viduržemio jūros regiono šalių ryšių svarbą ir tvirtumą; atsižvelgdamas į tai, ragina ES valstybes nares stiprinti savo veiksmų regione koordinavimą ir išnagrinėti veiksmingesnio veikimo būdus; |
|
22. |
ragina ES ir valstybes nares, atsižvelgiant į ES kovos su korupcija acquis, stiprinti savo teisminio bendradarbiavimo su regiono šalimis partnerėmis programas, siekiant skatinti keistis gerąja praktika ir sukurti veiksmingą teisinių priemonių bazę kovojant su korupcija; mano, kad pietinių kaimyninių šalių viešojo administravimo ir viešojo sektoriaus reformos turėtų būti svarbiausiu uždaviniu, kaip ir kova su korupcija, ir to turėtų būti siekiama skiriant didesnius finansinius išteklius, stiprinant pajėgumus ir glaudžiau bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, taip pat remiant pilietinės visuomenės veikėjus kovos su korupcija, skaidrumo ir atskaitomybės srityse; |
|
23. |
pakartoja, kad žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės skatinimas ir apsauga – tai vieni iš pagrindinių ES užsienio politikos principų; reiškia susirūpinimą dėl ES valstybių narių vykdomo ginklų ir saugumo įrangos, įskaitant vidaus represijoms naudojamas sekimo technologijas, pardavimo regiono institucijoms, kurios nepaiso žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės; primygtinai ragina valstybes nares griežtai laikytis 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2008/994/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (10), kurioje, be kita ko, teigiama, kad eksporto licencijos turėtų būti nesuteiktos, jei yra aiški grėsmė, kad eksportui ruošiamos karinės technologijos ar įranga galėtų būti naudojamos vidaus represijoms ar rimtai pažeidžiant tarptautinės humanitarinės teisės nuostatas; pakartoja savo poziciją, kuri yra išdėstyta jo 2018 m. sausio 17 d. priimtuose pakeitimuose dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (11); primygtinai ragina ES valstybes nares teikti ypatingą reikšmę šiam klausimui, kad Taryboje būtų pasiektas susitarimas; |
|
24. |
mano, kad partnerystės prioritetuose, dėl kurių ES ir šalys partnerės susitarė pagal EKP, turėtų būti pateikta aiški nuoroda į atitinkamą asociacijos susitarimą, ypač jo sąlygą dėl žmogaus teisių, užtikrinant, kad žmogaus teisės sudarytų esminį ir universalų sutartų partnerystės prioritetų aspektą, dėl kurio būtų diskutuojama visais lygmenimis, visų pirma aukščiausiu politiniu lygmeniu, ir nebūtų apsiribojama žemo lygio pakomitečių posėdžiais; |
|
25. |
ragina užtikrinti didesnį įtraukumą ir vietos pilietinę visuomenę aktyviau dalyvauti nustatant šalių partnerių poreikius; palankiai vertina EIVT ir Komisijos pastangas plėsti pilietinės visuomenės informavimą ir į šią veiklą įtraukti privatųjį sektorių ir skatina šias institucijas imtis daugiau veiksmų šiuo požiūriu; pabrėžia, kad būtina užtikrinti nepriklausomos pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimą, įskaitant neregistruotas žmogaus teisių grupes ir žmogaus teisių gynėjus, ir apgailestauja dėl to, kad ypač tais atvejais, kai dialogas ir paramos skyrimas vykdomi per vyriausybės kontroliuojamas agentūras, tam trukdoma arba dėmesys sutelkiamas tik į vyriausybę remiančias organizacijas; laikosi nuomonės, kad ES turėtų sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą, skiriamą mažesnėms ir vietos PVO, įskaitant socialinius partnerius, ir supaprastinti paraiškų teikimo procesus bei sutelkti dėmesį į vietos PVO; nurodo, kad vietos pilietinės visuomenės dialogo dalyviai mano, jog ES pagrindinį dėmesį skiria didelėms tarptautinėms PVO; ragina ES investuoti daugiau išteklių, skatinant vietos PVO pajėgumų stiprinimą ir sudarant palankesnes sąlygas tvirtesnėms partnerystėms tarp vietos PVO ir didelių tarptautinių PVO, taip pat gerinant socialinių partnerių gebėjimus palaikyti socialinį dialogą su vyriausybe, atsižvelgiant į atsakomybės vietos lygmeniu didinimą; |
|
26. |
ragina EIVT aktyviau keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su moterų vaidmeniu visuomeniniame gyvenime; |
|
27. |
pabrėžia, kad moterų dalyvavimas ir įgalėjimas Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalių viešojoje, politinėje, ekonominėje ir kultūrinėje srityse yra esminis stabilumo, taikos ir ekonominės gerovės stiprinimo ilguoju laikotarpiu veiksnys; pabrėžia, kad šalyse, kuriose Arabų pavasaris lėmė tebevykstantį konfliktą, moterų dalyvavimas taikos kūrimo ir tarpininkavimo procesuose yra nepaprastai svarbus siekiant atkurti nesmurtinę visuomenę; mano, kad, norint tai pasiekti, ypač svarbu, remiant PVO, užtikrinti galimybes moterims gauti išsilavinimą ir lyčių lygybę; |
|
28. |
pabrėžia, kad stiprinant vietos institucijas prisidedama prie demokratijos ir teisinės valstybės principų sklaidos; todėl ragina skatinti decentralizavimo procesą ir suteikti daugiau galių regionams plėtojant vietos savivaldą; skatina ir remia partnerystę su ES valstybėmis narėmis ir valstybių narių vietos institucijų vykdomus decentralizuoto bendradarbiavimo projektus, kuriais siekiama plėtoti savivaldybių ir regionų valdymą regiono šalyse; |
|
29. |
primena, kad svarbu užtikrinti tinkamą ES pastangų ir pagalbos bei investicijų regione matomumą pasitelkiant tokias priemones, kaip didesnė strateginė komunikacija, viešoji diplomatija, žmonių tarpusavio ryšiai, kultūrinė diplomatija, bendradarbiavimas švietimo ir akademiniais klausimais, taip pat informavimo veikla Sąjungos vertybėms propaguoti; ypač ragina atkurti ES specialiojo įgaliotinio pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims įgaliojimus, kad jis vadovautų ES bendradarbiavimui su regionu ir užtikrintų didesnį ES matomumą; |
|
30. |
mano, kad, norint padidinti ES pajėgumą daryti politinę ir politikos įtaką ir skatinti, kad paramą gaunančios šalys prisiimtų atsakomybę ir teiktų plataus masto paramą, kiekviena ES delegacija turėtų numatyti reguliarias konsultacijas su ekspertais ir PVO atstovais ir, visų pirma, įkurti aukšto lygio patariamąsias tarybas, kurios atspindėtų socialinę, ekonominę ir politinę atitinkamos šalies įvairovę ir kurias sudarytų atitinkamos šalies ekonomikos, žiniasklaidos, kultūros ir akademinės sričių, pilietinės visuomenės atstovai ir žinomiausi jaunimo lyderiai, taip pat socialiniai partneriai ir pagrindiniai žmogaus teisių gynėjai ir kurios teiktų informaciją, susijusią su ES parengtais politikos prioritetais ir politikos struktūra; |
|
31. |
yra įsitikinęs, kad ES veiksmai regione pirmiausia turėtų būti orientuoti į jaunimą taikant tarpsektorinį požiūrį; ragina į visas Sąjungos politikos priemones Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione integruoti jaunimo politikos priemones; mano, kad būtina parengti ilgalaikius sprendimus, kurie atitiktų jaunimo užimtumo problemos mąstą, ir pabrėžia deramo darbo vietų, verslininkystės ir savarankiško darbo galimybių skatinimo svarbą; atsižvelgdamas į tai siūlo, kad kiekviena ES delegacija įkurtų neformalias jaunimo valdybas, kurias sudarytų jauni politikos, ekonomikos, žiniasklaidos, kultūros ir socialinės srities ir PVO lyderiai, siekiant, kad jie prisidėtų ir patartų rengiant politikos prioritetus, stiprintų ES politikos pajėgumą daryti poveikį šalyje ir įtvirtintų papildomą atskaitomybės elementą politinių pasirinkimų srityje; ragina Europos politines partijas ir ekspertų grupes aktyviau dalyvauti mainuose su aktyviu Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių vietos jaunimu, siekiant skatinti jų įgalėjimą, mokymą ir gebėjimų stiprinimą, kad jie galėtų dalyvauti vietos rinkimuose ir tapti naujais teigiamų pokyčių veikėjais savo atitinkamose šalyse; |
|
32. |
ragina ES padėti partneriams įveikti tokias pagrindines radikalizacijos priežastis, kaip skurdas, nedarbas, socialinė ir politinė atskirtis ir visuomenės nepajėgumas tenkinti žmonių poreikius bei kurti galimybes jaunimui, tvirčiau bendradarbiaujant su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionu ir didžiausią dėmesį skiriant žmonėms, ypač jaunimui; ragina ES remti jaunimo galimybes užsiimti verslu, pvz., skatinant ir remiant investicijas į startuolius; mano, kad su regionu susijusiais ES veiksmais turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys įtraukiam ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, siekiant skatinti darbo vietų kūrimą ir jaunimo įsidarbinimo galimybes, teikti mokymą, kuris būtų geriau pritaikytas prie darbo rinkos, ir vykdyti darbo teisių reformas, taip pat reformas, kuriomis siekiama sukurti tvirtas visuotines socialinės apsaugos sistemas, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamiausioms grupėms; ragina ES daugiau išteklių skirti veiksmams, kuriais siekiama pagerinti prieigą visiems prie tokių kokybiškų pagrindinių paslaugų, kaip švietimas ir sveikatos priežiūra, ir dėti daugiau pastangų siekiant išplėsti socialinį dialogą, taip pat skatinti teisėkūros reformas, susijusias su asociacijų, taikių susirinkimų ir saviraiškos laisvėmis bei spaudos laisve, kovoti su korupcija ir užtikrinti galimybes naudotis ištekliais bei informacija, nes tai – pagrindiniai stabilumo ir atviros, dinamiškos ir atsparios visuomenės veiksniai; |
|
33. |
yra labai susirūpinęs dėl to, kad regione didėja įtampa; smerkia tai, kad religiniais skirtumais naudojamasi kaip priemone siekiant kurstyti politines krizes ir religinius karus; |
|
34. |
ragina ES tvirtai remti Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalių kovą su religinio radikalėjimo, kuris daro ypač didelį poveikį darbo neturintiems jaunuoliams, grėsmėmis; |
|
35. |
mano, kad reikia nustatyti mechanizmus siekiant nutraukti terorizmo finansavimą per lengvatinių mokesčių subjektus, apimančius valstybes ir finansų įstaigas, ir nutraukti prekybą ginklais, taip pat energijos išteklių ir žaliavų pirkimą bei pardavimą, teikiančius naudą teroristinėms grupuotėms; |
|
36. |
atkreipia dėmesį į klimato kaitos, dykumėjimo ir vandens trūkumo problemas, kurios daro didelę įtaką regionui; todėl ragina ES ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono politikos formuotojus ir visus kitus subjektus stiprinti bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis, įskaitant vietos valdžios institucijas ir PVO, energetinio saugumo srityje, skatinant atsinaujinančiųjų išteklių ir tvarios energijos plėtrą ir remiant energijos vartojimo efektyvumo tikslus, siekiant prisidėti prie Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo; atkreipia dėmesį į regiono galimybę daryti pažangą energetikos pertvarkos srityje, daugiau naudojantis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, kurie daugelyje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalių turi didelį ekonominį potencialą; atkreipia dėmesį į tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes, kurias gali suteikti minėti veiksmai, taip pat regioninio bendradarbiavimo energetikos ir klimato kaitos klausimais galimybes; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad neseniai rytinėje Viduržemio jūros dalyje atrasti gamtinių dujų ištekliai gali būti naudingi visoms susijusioms šalims; |
|
37. |
atkreipia dėmesį į tai, kad privačiojo sektoriaus atvėrimas ir tolesnis ekonomikos diferencijavimas gali būti naudingi kuriant labai reikalingas darbo vietas regione, visų pirma jaunimui ir moterims; palankiai vertina teigiamus turizmo sektoriaus atsigavimo požymius regione, pripažįsta didelį jo potencialą skatinant tvarų augimą ir įsidarbinimo galimybes ir ragina ES ypatingą dėmesį ir paramą skirti sritims, kuriose susiduriama su infrastruktūros ir (arba) saugumo iššūkiais; ragina ES padidinti savo paramą šalims, kurios yra labiau pasiryžusios siekti demokratizacijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, pasinaudojant visomis turimomis prieinamomis finansinėmis priemonėmis, pradedant makrofinansine pagalba, Europos kaimynystės priemone ir baigiant Europos išorės investicijų planu, taip pat būsima Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone (KPTBP); |
|
38. |
primena, kad būtina labiau išnaudoti iš esmės nepanaudotą regiono privačiojo sektoriaus inovacijų ir dinamiškumo potencialą; ragina ES šiuo atžvilgiu aktyviau vykdyti dialogą ir teikti finansinę bei techninę pagalbą; pritaria tokioms iniciatyvoms kaip iniciatyva „Startup Europe Mediterranean“ (SEMED), kuria siekiama apibrėžti ir sukurti startuolių, investuotojų, universitetų, mokslinių tyrimų įstaigų ir politikos formuotojų tinklą abipus Viduržemio jūros, nes tai būtų esminis žingsnis siekiant skatinti bendradarbiavimą inovacijų, darbo vietų kūrimo ir tvaraus ekonomikos augimo srityse; |
|
39. |
pabrėžia, kad svarbu susieti visas reformas ir investicijas, taip pat ES veiksmus regiono atžvilgiu su DVT pasiekimu ir darnaus vystymosi apskritai užtikrinimu; |
|
40. |
primena apie parlamentinės diplomatijos ir reguliarių dvišalių tarpparlamentinių posėdžių, kuriuos Parlamentas rengia su savo pietinių kaimyninių šalių partneriais, kaip priemonės dalytis patirtimi ir puoselėti tarpusavio supratimą, pridėtinę vertę; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į jungtinių parlamentinių komitetų kaip unikalios priemonės svarbą formuojant bendrą plataus užmojo ES ir artimiausių jos partnerių politiką; skatina ES nacionalinius parlamentus rengti dvišalius tarpparlamentinius posėdžius EKP sistemoje; dar kartą pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu tam tikrą vaidmenį gali atlikti nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento politinės partijos; mano, kad Europos Parlamento, ES nacionalinių parlamentų ir pietinių kaimyninių šalių parlamentų dialogas galėtų suteikti labai puikią galimybę puoselėti pietinių kaimyninių šalių regioninį dialogą ir bendradarbiavimą; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad Viduržemio jūros sąjungos parlamentinė asamblėja galėtų atlikti svarbų vaidmenį, nes joje galėtų būti suaktyvinta regioninė integracija ir šios organizacijos plataus užmojo politinė ir ekonominė darbotvarkė; atkreipia dėmesį į tai, kad Viduržemio jūros sąjungos parlamentinė asamblėja ir Viduržemio jūros šalių parlamentinė asamblėja iš dalies sutampa; laikosi nuomonės, kad Viduržemio jūros sąjungos parlamentinė asamblėja turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį regioninėje Viduržemio jūros sąjungos sistemoje, užtikrinant Viduržemio jūros sąjungos veiklos skaidrumą ir parlamentinę kontrolę, ypač Viduržemio jūros sąjungos vykdomų projektų atbeju; |
|
41. |
pabrėžia, kad moterys gali būti galingos taikos skatintojos ir stiprintojos, svarbios konfliktų sprendimo ir stabilizavimo procesuose, ir atkreipia dėmesį į itin svarbų moterų vaidmenį užkertant kelią radikalizacijai ir kovojant su smurtiniu ekstremizmu bei terorizmu; primena, kad moterų dalyvavimas visais sprendimų priėmimo lygmenimis, rengiant ir įgyvendinant šias strategijas, padeda užtikrinti įvairių politikos priemonių ir programų veiksmingumą bei tvarumą; ragina Komisiją ir valstybes nares remti Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono moteris bei organizacijas, kurios gina ir propaguoja jų teises; pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę nekliudomai kreiptis į teismą ir taikyti pereinamojo laikotarpio teisingumo sistemą, daugiausia dėmesio skiriant nuo su konfliktais susijusio seksualinio smurto nukentėjusioms moterims; |
|
42. |
pakartoja Viduržemio jūros sąjungos parlamentinės asamblėjos raginimą remti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių projektą, susijusį su lyčių nelygybe, į jį įtraukiant moterų atstovavimo nacionaliniuose ir regionų parlamentuose bei vietos institucijose procentinės dalies analizę; mano, kad šios parlamentinės asamblėjos Moterų teisių komitetui, taip pat Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui turėtų būti kasmet teikiama informacija apie lyčių nelygybės rodiklius Europos ir Viduržemio jūros regione; |
|
43. |
primena, kad pagrindinės teisės ir ES išorės veiksmų pagrindiniai principai apima moterų teises, moterų įgalėjimą, lyčių lygybę, vaikų teises, religijos ar tikėjimo laisvę ir etninių ir religinių mažumų bei pažeidžiamų grupių, įskaitant neįgaliuosius ir LGBTQI asmenis, teisę į nediskriminavimą; |
|
44. |
ragina sustiprinti EKP lyčių lygybės ir moterų teisių aspektą, laikantis Antrojo ES lyčių lygybės veiksmų plano (LLVP II) prioritetų; teigiamai vertina kai kuriose šalyse pastaruoju metu patvirtintas reformas, susijusias su tokiais klausimais kaip prievartautojo atleidimas nuo bausmės, jei veda savo auką, smurtas prieš moteris ir paveldėjimo teisės; ragina užtikrinti griežtą tokių teisės aktų vykdymą; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad, apskritai, moterų padėtis nepagerėjo daugelyje šalių, kuriose vyko Arabų pavasaris; pabrėžia, kad moterų dalyvavimas ir įgalėjimas regiono šalių viešojoje, politinėje, ekonominėje ir kultūrinėje srityse yra pagrindinis stabilumo, taikos ir ekonominės gerovės stiprinimo ilguoju laikotarpiu veiksnys; mano, kad, siekiant šio tikslo, nepaprastai svarbu užtikrinti moterims galimybes gauti išsilavinimą; be to, yra susirūpinęs dėl to, kad moterų dalyvavimas regiono darbo rinkoje yra vienas iš žemiausių pasaulyje, o tai lemia socialinę atskirtį, taip pat didelius nuostolius visai ekonomikai; pabrėžia, kad svarbu šį klausimą spręsti kaip tvaraus ekonominio augimo ir socialinės sanglaudos esminį aspektą; taip pat pažymi, kad moterų teisių gynėjai patiria savavališką įkalinimą, teisminį priekabiavimą, šmeižto kampanijas ir bauginimą; |
|
45. |
smerkia plačiai paplitusį LGBTI asmenų ir LGBTI teisių gynėjų persekiojimą visame Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione, įskaitant teisminį persekiojimą, kankinimą, fizinius išpuolius ir šmeižto kampanijas; ragina Komisiją, Europos Parlamentą ir valstybes nares, bendradarbiaujant su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalimis, aktyviai ir nuosekliai ginti žmogaus teisių nedalomumą, įskaitant LGBTQI teises, ir pabrėžti, kad šių teisių turi būti laikomasi visoje valstybės veikloje ir teisės aktuose; |
|
46. |
ragina Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalis aktyviai prisidėti kovojant su visų formų smurtu prieš moteris; ragina Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalis pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją – priemonę, kuria sudaromos sąlygos kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites, įskaitant smurtą šeimoje ir moterų lyties organų žalojimą; visų pirma ragina šalis, kurios dar to nepadarė, persvarstyti savo teisės aktų nuostatas ir įtraukti formuluotes, susijusias su smurtu dėl lyties bei nusikaltimais dėl garbės, ir nustatyti, kad grasinimai vykdyti tokius veiksmus būtų laikomi nusikaltimu, ir numatyti griežtesnes bausmes už visus tokios rūšies nusikaltimus; |
|
47. |
primygtinai ragina Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalis įgyvendinti Pekino veiksmų planą, kad moterų galimybės gauti išsilavinimą ir sveikatos paslaugas būtų užtikrintos kaip žmogaus teisės, įskaitant galimybę naudotis savanoriško šeimos planavimo ir lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis, pavyzdžiui, gauti nemokamų kontraceptinių priemonių, pasidaryti saugų ir legalų abortą, užtikrinti mergaičių ir berniukų teisę į lytinį švietimą ir švietimą santykių klausimais; |
|
48. |
yra susirūpinęs dėl apribojimų naudotis viešosiomis sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, kurie visų pirma taikomi moterims ir mergaitėms kaimo vietovėse; |
|
49. |
primygtinai ragina visas šias šalis ratifikuoti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW) ir panaikinti visas esamas išlygas dėl jos; primygtinai ragina šias šalis imtis tinkamų priemonių moterų ir vyrų lygybei visuomenėje stiprinti, pavyzdžiui, kartu su moterų organizacijomis ir kitais pilietinės visuomenės veikėjais patvirtinant nacionalinius veiksmų planus, į kuriuos būtų įtrauktos veiksmingos lyčių lygybės užtikrinimo priemonės; |
|
50. |
mano, kad ES turėtų parengti visapusiškesnį metodą siekiant padėti įgyvendinti švietimo reformas šalyse partnerėse ir skirti atitinkamus išteklius bei programas ankstyvajam ugdymui, įskaitant ikimokyklinį ugdymą, taip pat nuo labai jauno amžiaus užtikrinti kompetencijų ir įgūdžių, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, vystymą, tinkamą profesinį rengimą ir mokymą ir verslininkystės ugdymo programas, kritinį mąstymą ir plačiosios visuomenės socialinio sąmoningumo ugdymą; pabrėžia kokybiško išsilavinimo kaip priemonės, įgalinančios jaunus žmones ir stiprinančios socialinę sanglaudą, teikimo svarbą; |
|
51. |
palankiai vertina Viduržemio jūros sąjungos sekretoriato parengtas programas, pvz., programą „Med4Jobs“, kuriomis Viduržemio jūros regiono šalių jaunimui ir moterims siekiama suteikti daugiau įsidarbinimo galimybių; ragina Viduržemio jūros sąjungos valstybes nares nurodyti savo sekretoriatui daugiau dėmesio skirti Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalių ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, siekiant prisidėti prie pereinamojo proceso konsolidavimo, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir mergaitėms; |
|
52. |
dar kartą ragina Komisiją imtis veiksmų atsižvelgiant į Parlamento pasiūlymą sukurti plataus užmojo Europos ir Viduržemio jūros regiono programą „Erasmus“, kuri būtų atskirta nuo programos „Erasmus+“, skiriant jai atskirą finansavimą ir numatant jai plataus užmojo aprėptį bei išteklius, dėmesį skiriant ne tik pradinio, vidurinio ugdymo ir aukštojo mokslo pakopoms, bet ir profesiniam rengimui ir mokymui; pakartoja, kad investicijos į jaunimą bus tvirtas pagrindas užtikrinant ilgalaikį atsparumą ir gerovę regione; ragina Komisiją ir Parlamentą padidinti Europos Sąjungos lankytojų programos aprėptį ir dalyvavimo joje galimybes ir sudaryti palankesnes sąlygas dalyvauti jaunimui ir moterims politinėms lyderėms; be to, ragina ES remti reformas siekiant modernizuoti šių šalių švietimo sistemas; |
|
53. |
primena, kad pritaria akademinio ir profesinio mokymo programų finansavimui, siekiant užtikrinti, kad Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalyse būtų daug profesinius įgūdžius turinčių žmonių, taip pat tokiems veiksmams kaip „Erasmus+“ profesinio rengimo ir mokymo (PRM) judumo chartija, kurią reikėtų kuo labiau išplėsti aprėpiant visas Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalis, pasitelkiant tokias lanksčias ir nuolat besivystančias priemones kaip judumo partnerystės; |
|
54. |
dar kartą griežtai smerkia visus žiaurumus ir plačiai paplitusius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įvykdytus per konfliktą, visų pirma kuriuos įvykdė B. Assado režimo pajėgos, taip pat remiant jo sąjungininkams, ir į JT sąrašą įtrauktos teroristinės organizacijos; nepaprastai apgailestauja dėl žlugusių daugkartinių regioninių ir tarptautinių mėginimų nutraukti karą ir primygtinai ragina iš naujo imtis intensyvaus visuotinio bendradarbiavimo, kad būtų rastas taikus ir ilgalaikis konflikto sprendimas; pabrėžia, kad neturėtų būti toleruojami baisūs nusikaltimai, įvykdyti Sirijoje, ir jų vykdytojai turėtų būti nubausti; pakartoja savo raginimą atlikti nepriklausomą, nešališką, išsamų ir patikimą tyrimą ir patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn, ir remia Tarptautinio, nešališko ir nepriklausomo mechanizmo (IIIM) dėl įvykdytų tarptautinių nusikaltimų Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2012 m. kovo mėn. veiklą; taip pat ragina remti PVO ir NVO, kurios renka ir padeda išsaugoti žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų įrodymus; |
|
55. |
apgailestauja, kad po 2015 m. atliktos EKP peržiūros tik vienoje 2017 m. gegužės 18 d. Europos kaimynystės politikos peržiūros rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitoje (JOIN(2017)0018) buvo įvertinti įvykiai kaimynystėje regioniniu lygmeniu, nepaisant 2015 m. komunikate dėl EKP peržiūros nurodyto įsipareigojimo be konkrečiai šaliai skirtų ataskaitų teikti reguliarias ataskaitas kaimynystės lygmeniu, įskaitant informaciją apie pagrindines laisves, teisinę valstybę, lyčių lygybę ir žmogaus teisių klausimus; ragina į šalių ir regioniniu lygmeniu teikiamas ataskaitas įtraukti atitinkamą ES ir valstybių narių politikos rezultatų analizę ir poveikio žmogaus teisėms vertinimus; |
|
56. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai. |
(1) https://eeas.europa.eu/archives/docs/top_stories/pdf/eugs_review_web.pdf
(2) OL L 77, 2014 3 15, p. 27.
(3) OL L 77, 2014 3 15, p. 85.
(4) OL C 265, 2017 8 11, p. 110.
(5) OL C 265, 2017 8 11, p. 98.
(6) OL C 204, 2018 6 13, p. 100.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0119.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0227.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449.
2019 m. kovo 28 d., ketvirtadienis
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/103 |
P8_TA(2019)0327
Nepaprastoji padėtis Venesueloje
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nepaprastosios padėties Venesueloje (2019/2628(RSP))
(2021/C 108/09)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Venesuelos, ypač į 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl rinkimų Venesueloje (1), 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl migracijos krizės ir humanitarinės padėties Venesueloje bei prie jos sausumos sienų su Kolumbija ir Brazilija (2) ir 2018 m. spalio 25 d. (3) bei 2019 m. sausio 31 d. (4) rezoliucijas dėl padėties Venesueloje (pastarojoje Juan Guaidó pripažįstamas teisėtu laikinuoju Venesuelos prezidentu), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai (Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė) 2019 m. sausio 10 d., 2019 m. sausio 26 d. ir 2019 m. vasario 24 d. pareiškimus bei naujausias Tarybos išvadas, |
|
— |
atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos (OAS) 2018 m. balandžio 20 d. pareiškimą dėl Venesueloje blogėjančios humanitarinės padėties ir į OAS valstybių narių 2019 m. sausio 24 d. bendrą pareiškimą dėl Venesuelos, |
|
— |
atsižvelgdamas į Limos grupės 2019 m. vasario 25 d. pareiškimą, |
|
— |
atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2019 m. sausio 25 d. ir 2019 m. kovo 20 d. pareiškimus dėl Venesuelos, |
|
— |
atsižvelgdamas į Venesuelos Konstituciją, ypač į jos 233 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis, |
|
A. |
kadangi Venesuela išgyvena gilią beprecedentę politinę, ekonominę, institucinę, socialinę ir daugiaaspektę humanitarinę krizę, šalyje trūksta vaistų ir maisto, yra masiškai pažeidžiamos žmogaus teisės, įsigalėjusi hiperinfliacija, politinė priespauda, korupcija ir smurtas; kadangi smarkiai pablogėjo gyvenimo sąlygos ir šiuo metu 87 proc. gyventojų kenčia skurdą; kadangi 78 proc. Venesuelos vaikų gresia mitybos nepakankamumo pavojus; kadangi 31 vaikas iš 1 000 miršta nesulaukęs 5 metų amžiaus; kadangi daugiau kaip 1 mln. vaikų nebelanko mokyklos; |
|
B. |
kadangi ES ir toliau yra įsitikinusi, kad taikus ir demokratiškas politinis sprendimas yra vienintelis tvarus būdas įveikti krizę; kadangi bet kokia spekuliacija ar strategija inicijuoti karinę intervenciją Venesueloje, sukeltų smurtą šalyje, o tai turėtų pražūtingą poveikį visam regionui; |
|
C. |
kadangi esama pavojaus, kad ir taip skurdžios Venesuelos maisto atsargos suges; kadangi žmonėms sunku gauti vandens, maisto ir vaistų; kadangi, pasak JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) ir Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO), nuo 2015 m. šalį paliko per 2,7 mln. Venesuelos piliečių, ir, jeigu krizė ir toliau gilės, šis skaičius iki metų pabaigos gali išaugti iki 5 mln.; |
|
D. |
kadangi 2019 m. vasario 23 d. neteisėtas N. Maduro režimas, naudodamas karines ir sukarintas pajėgas, įnirtingai atsisakė Kolumbijoje ir Brazilijoje laikomos humanitarinės pagalbos, o kai kuriais atvejais ją ir sunaikino; kadangi per represijas keletas žmonių žuvo, dešimtys buvo sužeisti ir šimtai suimti; kadangi Venesuelos karinės operacijos, organizuotas nusikalstamumas ir teroristai kelia grėsmę regiono stabilumui, visų pirma kaimyninės Kolumbijos teritorijoje; |
|
E. |
kadangi kovo mėn. pradžioje Venesuela patyrė didžiulio masto elektros energijos tiekimo sutrikimą, kuris truko daugiau nei 100 valandų, o dėl to dar labiau pablogėjo ir taip gili krizė sveikatos priežiūros srityje – ligoninėse nebeliko geriamojo vandens, jose nutrūko paslaugų teikimas – bei sustiprėjo plėšikavimas; kadangi, organizacijos „Doctors for Health“ duomenimis, nutrūkus elektros energijos tiekimui ligoninėse mirė mažiausiai 26 žmonės; kadangi 2019 m. kovo 25 d. vėl ilgam nutrūkus elektros energijos tiekimui Karakasas ir dar 20 šalies regionų paniro į visišką tamsą; |
|
F. |
kadangi elektros energijos tiekimo trūkinėjimas yra problema, su kuria susiduriama daugybę metų, ir tai tiesioginė N. Maduro neteisėto režimo netinkamo valdymo, techninės priežiūros stokos ir korupcijos pasekmė; |
|
G. |
kadangi 2019 m. vasario mėn. iš šalies buvo išsiųsta keturių Europos liaudies partijos (PPE) frakcijos narių delegacija, kurią oficialiai pakvietė Nacionalinė Asamblėja ir laikinasis Prezidentas Juan Guaidó; |
|
H. |
kadangi 2019 m. kovo 6 d. neteisėtas N. Maduro režimas iš šalies liepė išvykti Vokietijos ambasadoriui, kuris buvo apkaltintas nuolatiniu kišimusi į vidaus reikalus; kadangi buvo suimti ir keli užsienio bei vietos žurnalistai, jų žiniasklaidos įranga konfiskuota, o juos išlaisvinus jie buvo išsiųsti iš šalies; |
|
I. |
kadangi Juan Guaidó paskyrė Ricardo Hausmanną šalies atstovu Amerikos valstybių plėtros banke (IDB) ir Amerikos valstybių investicijų korporacijoje (IIC); |
|
J. |
kadangi 2019 m. kovo 21 d. Venesuelos žvalgybos policijai sulaikė Juano Guaidó kanceliarijos vadovą Roberto Marrero ir jėga įsibrovė į Tačyros valstijai atstovaujančio Nacionalinės Asamblėjos nario Sergio Vergaros namus nepaisydami jo parlamentinio imuniteto; |
|
K. |
kadangi 2019 m. kovo 23 d. Maiketijoje esančiame tarptautiniame Simóno Bolívaro oro uoste nusileido du Rusijos oro pajėgoms priklausantys lėktuvai, kuriais buvo atskraidinta karinė įranga ir mažiausiai šimtas karių, ir kadangi pastaraisiais mėnesiais šio pobūdžio veiksmai kartojosi; |
|
L. |
kadangi 2019 m. kovo 21 d. penkerių metų kalėjimo nuosprendis buvo paskelbtas Venesuelos teisėjui Afiuni Morai, apkaltintam „dvasine korupcija“; kadangi praeityje šis teisėjas jau buvo atlikęs ilgą kalėjimo bausmę ir vis tiek buvo nepagrįstai laikomas namų arešto sąlygomis; |
|
M. |
kadangi 2019 m. kovo 15 d. buvo pranešta apie smurtinį išpuolį prieš Lenkijos laikraščio „Gazeta Wyborcza“ korespondentą Venesueloje Tomaszą Surdelį, kurį jam vairuojant automobilį Karakase, kaip tariama, įvykdė Venesuelos nacionalinės policijos Specialiųjų veiksmų pajėgos; |
|
N. |
kadangi Kubos policijos pajėgos ir karinės žvalgybos tarnyba yra strateginis elementas, leidžiantis išsilaikyti neteisėtam N. Maduro režimui; |
|
1. |
patvirtina, kad pripažįsta Juaną Guaidó teisėtu laikinuoju Venesuelos Bolivaro Respublikos prezidentu, kaip nustatyta Venesuelos Konstitucijos 233 straipsnyje, ir pakartoja, kad visapusiškai remia Nacionalinę Asamblėją – vienintelę teisėtą Venesuelos demokratinę instituciją; reiškia visapusišką paramą J. Guaidó veiksmų planui, t. y. uzurpacijos nutraukimui, nacionalinės pereinamojo laikotarpio vyriausybės suformavimui ir skubių prezidento rinkimų surengimui; teigiamai vertina tai, kad svari dalis tarptautinės bendruomenės ir didžioji dauguma ES valstybių narių pripažįsta J. Guaidó teisėtumą, ir ragina likusias valstybes nares skubiai padaryti tą patį; |
|
2. |
griežtai smerkia žiaurias represijas ir smurtą, dėl kurių žuvo ir sužalota žmonių; solidarizuojasi su Venesuelos žmonėmis ir reiškia nuoširdžią užuojautą jų šeimoms ir draugams; |
|
3. |
pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl itin sunkios ekstremalios humanitarinės padėties, dėl kurios Venesuelos gyventojams daroma labai didelė žala; |
|
4. |
pakartoja savo raginimą ambasadoriais visapusiškai pripažinti teisėto laikinojo Venesuelos Bolivaro Respublikos Prezidento Juano Guaidó paskirtus diplomatinius atstovus ES ir jos valstybėms narėms; palankiai vertina tai, kad Amerikos valstybių plėtros banko valdytojų taryba ir Amerikos investicijų korporacija šių organizacijų Venesuelai atstovaujančiu valdytoju pripažino Ricardo Hausmanną; apgailestauja, kad organizatoriai iš Kinijos atšaukė Amerikos valstybių plėtros banko Valdytojų tarybos 2019 m. metinį posėdį; |
|
5. |
smerkia teisėsaugos institucijų piktnaudžiavimą ir brutalias saugumo įstaigų, kurios neleido į šalį perduoti humanitarinės pagalbos, represijas; smerkia nereguliariųjų ginkluotų grupuočių naudojimą civiliams gyventojams ir teisės aktų leidėjams, kurie sutelkė pajėgas, kad suteiktų pagalbą, pulti ir įbauginti; palaiko Venesuelos karius, kurie per šią krizę atsisakė imtis represijų prieš civilius gyventojus ir dezertyravo; pripažįsta Kolumbijos valdžios institucijų darbą, apsaugant šiuos Venesuelos Konstitucijai ir tautai ištikimus karius ir jais rūpinantis; |
|
6. |
griežtai smerkia keleto žurnalistų, informuojančių apie padėtį Venesueloje, bauginimą, sulaikymą ir išsiuntimą; pakartoja savo ankstesnius raginimus neteisėtam N. Maduro režimui nedelsiant nutraukti politinių lyderių, žurnalistų ir opozicijos narių, įskaitant Sacharovo premijos laureatą Leopoldo Lópezą, represijas; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus asmenis, sulaikytus dėl to, kad jie yra laikinojo prezidento Juano Guaidó giminaičiai arba jo komandos nariai; |
|
7. |
smerkia N. Maduro saugumo tarnybų reidus ir laikinojo prezidento Juano Guaidó kanceliarijos vadovo Roberto Marrero areštą, taip pat neseniai įvykusį įsiveržimą į Nacionalinės Asamblėjos nario Sergio Vergaros namus; ragina į laisvę nedelsiant paleisti R. Marrero; smerkia Nacionalinės Asamblėjos nario Juano Requesenso pagrobimą ir ragina jį nedelsiant paleisti; |
|
8. |
pakartoja, kad laikosi nuomonės, jog taikus būdas išeiti iš krizės šaliai yra laisvi, skaidrūs ir patikimi prezidento rinkimai, grindžiami nustatytu tvarkaraščiu, sąžiningomis sąlygomis visiems dalyviams, įskaitant neutralią nacionalinę rinkimų tarybą, skaidrumu ir patikimų tarptautinių stebėtojų dalyvavimu; |
|
9. |
džiaugiasi Limos grupės valstybių pastangomis – tai stipriausias regioninis mechanizmas, siekiantis demokratinio krizės sprendimo vadovaujant teisėtam laikinajam Venesuelos prezidentui Juanui Guaidó; |
|
10. |
atkreipia dėmesį į išaugusią migracijos krizę visame regione ir pripažįsta kaimyninių šalių pastangas ir parodytą solidarumą, taip pat prašo Komisijos ir toliau bendradarbiauti su šiomis šalimis ne tik teikiant humanitarinę pagalbą, bet ir suteikiant daugiau išteklių ir įgyvendinant vystymosi politiką; |
|
11. |
reiškia didelį susirūpinimą dėl teroristų grupuočių ir organizuoto nusikalstamumo Venesueloje, jo plitimo ir tarpvalstybinės veiklos, ypač Kolumbijoje, kuri kelia grėsmę viso regiono stabilumui; |
|
12. |
ragina taikyti papildomas sankcijas, nukreiptas prieš neteisėtų valstybės institucijų turtą užsienyje ir asmenis, atsakingus už žmogaus teisių pažeidimus ir represijas; laikosi nuomonės, kad ES valdžios institucijos turi dėl to riboti šių asmenų ir jų artimiausių giminaičių judėjimą ir įšaldyti jų turtą ir vizas; |
|
13. |
pažymi, kad įsteigta Tarptautinė kontaktinė grupė; būtina užkirsti kelią tam, kad šia grupe neteisėtas N. Maduro režimas pasinaudotų kaip strategija išėjimui iš krizės uždelsti, taip siekdamas likti valdžioje; pažymi, kad kontaktinė grupė iki šiol nepasiekė apčiuopiamų rezultatų, šios grupės pagrindinis tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas, galinčias paspartinti prezidento rinkimus ir palengvinti humanitarinės pagalbos teikimą, siekiant patenkinti neatidėliotinus Venesuelos gyventojų poreikius; ragina Tarptautinę kontaktinę grupę bendradarbiauti su Limos grupe – stipriausia regionine veikėja; šiuo atveju prašo EIVT, bendradarbiaujant su Europos Parlamentu, pasiūlyti savo ekspertines žinias rinkimų pagalbos srityje; |
|
14. |
ragina valstybes nares, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir regiono šalis išnagrinėti galimybę įsteigti tarptautinę paramos teikėjų konferenciją siekiant suteikti plataus masto finansinę paramą rekonstrukcijos ir perėjimo prie demokratijos tikslu; |
|
15. |
tvirtai remia JT generalinio sekretoriaus raginimą atlikti nepriklausomą ir visapusišką pranešimų apie aukas tyrimą; primena ES įsipareigojimą užtikrinti faktinį daugiašališkumą JT sistemoje, siekiant išvengti dar didesnių padarinių turinčios humanitarinės katastrofos; dar kartą primena, kad visapusiškai remia Tarptautinės kontaktinės grupės vaidmenį kovojant su nebaudžiamumu ir atsakomybėn patraukiant smurtautojus ir žmogaus teisių pažeidėjus, taip pat pritaria, kad po preliminarių tyrimų reikia pradėti neteisėto N. Maduro režimo įvykdytų nusikaltimų, įskaitant sunkiems nusikaltimams žmoniškumui prilygstančius kai kuriuos nusikaltimus, tyrimą; |
|
16. |
smerkia Kubos režimo įtaką Venesueloje, nes jis, pasitelkęs savo agentus, prisidėjo prie demokratijos destabilizavimo ir vis didėjančių prieš Venesuelos demokratijos jėgas nukreiptų politinių represijų; pabrėžia, kad toks kišimasis gali turėti pasekmių ES ir Kubos santykiams, taip pat ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimui; |
|
17. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, teisėtam laikinajam Venesuelos Bolivaro Respublikos prezidentui ir Venesuelos Bolivaro Respublikos Nacionalinei asamblėjai, Limos grupės valstybių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui. |
(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0199.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0313.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0436.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0061.
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/107 |
P8_TA(2019)0328
Teisinės valstybės ir kovos su korupcija padėtis ES, ypač Maltoje ir Slovakijoje
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinės valstybės ir kovos su korupcija ES, ypač Maltoje ir Slovakijoje, padėties (2018/2965(RSP))
(2021/C 108/10)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 4, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6, 7, 8, 10, 11, 12 ir 47 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į nuomonę dėl Slovakijos Respublikos konstitucinio teismo teisėjų skyrimo, kurią savo 110-ojoje plenarinėje sesijoje, 2017 m. kovo 10–11 d. vykusioje Venecijoje, priėmė Venecijos komisija, |
|
— |
atsižvelgdamas į nuomonę dėl konstitucinės tvarkos, valdžių padalijimo, teisminių institucijų ir teisėsaugos nepriklausomumo Maltoje, kurią savo 117-ojoje plenarinėje sesijoje, 2018 m. gruodžio 14–15 d. vykusioje Venecijoje, priėmė Venecijos komisija, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 23 d. Komisijos pranešimą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pilietybės ir leidimo gyventi suteikimo investuotojams schemos Europos Sąjungoje“ (COM(2019)0012), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl parduodamos ES pilietybės (1) ir į 2014 m. sausio 29 d. bendrą Komisijos ir Maltos valdžios institucijų pranešimą spaudai dėl Maltos individualių investuotojų programos, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo (2) ir savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl poreikio sukurti visapusišką ES mechanizmą, skirtą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms apsaugoti (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės Maltoje (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Komisijos sprendimo pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi dėl padėties Lenkijoje (5) ir į ankstesnes savo rezoliucijas: 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl padėties Lenkijoje (6), 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl pastarojo meto įvykių Lenkijoje ir jų poveikio pagrindinėms teisėms, išdėstytoms Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (7), ir 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės ir demokratijos padėties Lenkijoje (8), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją „Tiriamosios žurnalistikos atstovų apsauga Europoje: Slovakijos žurnalistų Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis“ (9), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės Europos Sąjungoje (10), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga (11), taip pat į ankstesnes 2015 m. birželio 10 d. (12), 2015 m. gruodžio 16 d. (13) ir 2017 m. gegužės 17 d. (14) rezoliucijas dėl padėties Vengrijoje, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės Rumunijoje (15), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 22 d. ataskaitą dėl Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto ad hoc delegacijos vizito į Slovakiją 2018 m. kovo 7–9 d., |
|
— |
atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. ataskaitą dėl Biudžeto kontrolės komiteto 2018 m. gruodžio 17–19 d. faktų nustatymo misijos į Slovakiją, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 11 d. ataskaitą dėl Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Tyrimo komiteto įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti ad hoc delegacijos vizitą į Maltą 2017 m. lapkričio 30 d.–gruodžio 1 d., |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 16 d. ataskaitą dėl Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ad hoc delegacijos vizito į Maltą ir Slovakiją 2018 m. rugsėjo 17–20 d., |
|
— |
atsižvelgdamas į klausymus ir keitimusis nuomonėmis, kuriuos surengė darbo grupė, kuriai suteikti bendri įgaliojimai stebėti teisinės valstybės ir kovos su korupcija ES padėtį ir spręsti konkrečius atvejus, ypač Maltoje ir Slovakijoje (Teisinės valstybės principų laikymosi stebėsenos grupė), 2018 m. birželio 4 d. įsteigta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, dalyvaujant Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ir jos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL), Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO), nacionalinių institucijų bei valdžios institucijų ir Europos Komisijos atstovams, ES agentūrų, pvz., Europolo, atstovams ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus ir informatorius Maltoje ir Slovakijoje, |
|
— |
atsižvelgdamas į Maltos ministro pirmininko 2019 m. kovo 13 d. laišką, |
|
— |
atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl teisinės valstybės ir kovos su korupcija ES, ypač Maltoje ir Slovakijoje, padėties (O-000015/2019 – B8-0017/2019), |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį, |
|
A. |
kadangi 2018 m. birželio 4 d. įsteigta Teisinės valstybės principų laikymosi stebėsenos grupė, kuriai suteikti bendri įgaliojimai stebėti teisinės valstybės ir kovos su korupcija ES padėtį ir spręsti konkrečius atvejus, ypač Maltoje ir Slovakijoje; |
|
B. |
kadangi teisinės valstybės principas ir pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat vertybėms bei principams, įtvirtintiems ES sutartyse ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, yra įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė Sąjunga ir jos valstybės narės, ir jų turi būti laikomasi; |
|
C. |
kadangi ES sutarties 6 straipsnio 3 dalyje patvirtinama, kad pagrindinės teisės, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (EŽTK) ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus; |
|
D. |
kadangi ES veikia remiantis tarpusavio pasitikėjimu grindžiama prielaida, kad valstybės narės laikosi demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, įtvirtintų EŽTK, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (TPPTP); |
|
E. |
kadangi nei nacionalinis suverenumas, nei subsidiarumas negali pateisinti valstybės narės sistemingo atsisakymo laikytis pagrindinių Europos Sąjungos vertybių ir Sutarčių, prie kurių ji laisvai prisijungė; |
|
F. |
kadangi Teisinės valstybės principų laikymosi stebėsenos grupė surengė nemažai susitikimų su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, daugiausia dėmesio skiriant padėčiai Maltoje ir Slovakijoje; kadangi ji taip pat surengė keitimąsi nuomonėmis dėl žurnalistų saugumo Bulgarijoje po Viktorios Marinovos nužudymo; kadangi tame posėdyje taip pat buvo diskutuojama dėl laikino žurnalistų Attilos Biro ir Dimitaro Stoyanovo, kurie tyrė įtarimus sukčiavimu naudojant ES lėšas Rumunijoje ir Bulgarijoje, sulaikymo; |
|
G. |
kadangi Daphnės Caruanos Galizios nužudymas Maltoje, Jáno Kuciako bei jo sužadėtinės Martinos Kušnírovos nužudymas Slovakijoje ir Viktorios Marinovos žmogžudystė Bulgarijoje sukrėtė Europos visuomenę ir turėjo atgrasomąjį poveikį žurnalistams Europos Sąjungoje; |
|
H. |
kadangi iki šiol atliekant šių žmogžudysčių tyrimus buvo nustatyti keli įtariamieji, tačiau nepadarytos išvados dėl galimų šių žmogžudysčių užsakovų, nors tai yra svarbiausias elementas, kurį reikia išsiaiškinti; kadangi Maltoje trims asmenims buvo pareikšti kaltinimai ir tebevyksta policijos bei teisminiai tyrimai; |
|
I. |
kadangi Teisinės valstybės principų laikymosi stebėsenos grupei nepavyko patikrinti visų šių tyrimų aspektų, nes valdžios institucijos nurodė teisėtą poreikį užtikrinti konfidencialumą, kad būtų apsaugota tolesnė eiga, kaip dera tokiais nužudymo atvejais; |
|
J. |
kadangi Teisinės valstybės principų laikymosi stebėsenos grupei pavyko išnagrinėti daugelį susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su teisinės valstybės principo laikymusi Maltoje ir Slovakijoje, ypač srityse, kuriose veiklą vykdė Daphne Caruana Galizia ir Ján Kuciak; |
|
K. |
kadangi Teisinės valstybės principų laikymosi stebėsenos grupė buvo nuolat informuojama, taip pat ir Daphnės Caruanos Galizios artimųjų, apie tai, kaip vykdomas prašymas atlikti išsamų ir nepriklausomą viešą jos nužudymo tyrimą, ypatingą dėmesį skiriant aplinkybėms, dėl kurių tai įvyko, valdžios institucijų atsakui ir priemonėms, kurių galima imtis siekiant užtikrinti, kad tokia žmogžudystė nepasikartotų; |
|
L. |
kadangi atliekant tyrimus buvo nevienodai bendradarbiaujama su Europolu; |
|
M. |
kadangi, visų pirma Maltos atveju, buvęs Europolo direktorius nurodė, kad Maltos valdžios institucijų ir Europolo bendradarbiavimas buvo neoptimalus, o jį pakeitęs direktorius vėliau šią padėtį įvertino kaip pagerėjusią ir tapusią patenkinama; kadangi Europolo atstovai Teisinės valstybės principų laikymosi stebėsenos grupės nariams pasakė, kad sulaikius tris nusikaltimu įtariamus asmenis tyrimas nesibaigė; kadangi Europolo ekspertai buvo paskirti atlikti konkrečias užduotis vykdant teisminį tyrimą; |
|
N. |
kadangi yra neaiškumų dėl to, kaip buvo gautas konfiskuotas Slovakijos žurnalistės Pavlos Holcovos telefonas ir dėl Europolo prieigos prie duomenų, gautų iš jo, nors Europolas ir nurodė, kad padės išnagrinėti telefono duomenis; |
|
O. |
kadangi kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu Europos Sąjungoje, įskaitant Maltą ir Slovakiją, kelia didelį susirūpinimą ir kadangi dėl to gali būti pakertamas piliečių pasitikėjimas viešosiomis institucijomis, o tai gali lemti pavojingų nusikalstamų grupuočių ir valdžios institucijų tarpusavio ryšį; |
|
P. |
kadangi nemažai Europos tiriamosios žurnalistikos žurnalistų ištyrė ir plačiai paskelbė apie tyrimus, kuriuos buvo paskelbusi Daphne Caruana Galizia; |
|
Q. |
visų pirma, kadangi kova su pinigų plovimu ES yra nepakankama, be kita ko, dėl spragų įgyvendinant ES kovos su pinigų plovimu teisės aktus, kaip parodė pastarojo meto netinkamo pinigų plovimo prevencijos srities teisės aktų taikymo atvejai, susiję su stambiais bankais įvairiose valstybėse narėse; |
|
R. |
kadangi Europos bankininkystės institucija (EBI) 2018 m. liepos mėn. rekomendacijoje, skirtoje Maltos finansinės žvalgybos analizės padaliniui, padarė išvadą, kad Maltoje yra „bendrų ir sistemingų kovos su pinigų plovimu trūkumų“, visų pirma dėl „Pilatus Bank“ atvejo, kartu pripažindama, kad Maltos finansinės žvalgybos analizės padalinio veiksmų planas buvo „žingsnis teisinga kryptimi“; kadangi vėliau Komisija nustatė, kad Maltos finansinės žvalgybos analizės padalinys nesilaikė savo įsipareigojimų pagal ES kovos su pinigų plovimu teisės aktus ir kad jis nevisiškai įgyvendino EBI rekomendaciją; kadangi dėl to 2018 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė nuomonę šiuo klausimu; |
|
S. |
kadangi Maltoje yra didelis bankų sektorius, įskaitant kelias tam tikras bankininkystės įstaigas, kurios nesilaiko visų reguliavimo standartų ir reikalavimų, kaip matyti iš „Pilatus Bank“ atvejo ir to, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) atėmė jo licenciją; |
|
T. |
kadangi bendrovės „Egrant“ tyrimo ataskaita viešai neprieinama; kadangi turimos išvados nepatvirtina teiginių, kad Maltos ministras pirmininkas ir jo sutuoktinė yra bendrovės „Egrant Inc.“ savininkai; kadangi visa neredaguota tyrimo ataskaita prieinama tik ministrui pirmininkui, teisingumo ministrui, vyriausybės kancleriui ir ministro pirmininko spaudos atstovui; |
|
U. |
kadangi po to nebuvo inicijuota jokio tyrimo tikrajam bendrovės „Egrant“ savininkui atskleisti, ir tai vis dar turi būti išaiškinta; |
|
V. |
kadangi atskleistoje informacijoje apie tikrąjį bendrovės „17 Black“ savininką – šiuo metu teigiama, kad tai sindikato „Tumas Group“ generalinis direktorius, kuriam Maltos vyriausybė paskyrė „ElectroGas“ elektrinės statybos Maltoje sutartį – dar labiau pabrėžiama, kad būtinas didesnis skaidrumas finansinių interesų ir sąsajų su vyriausybės nariais, pvz., su vyriausybės kancleriu ir dabartiniu turizmo ministru bei buvusiu energetikos ministru, požiūriu; |
|
W. |
kadangi vyriausybės kancleris ir dabartinis turizmo ministras bei buvęs energetikos ministras yra vieninteliai iš visų ES valstybių narių pareigas einantys aukšto rango vyriausybės pareigūnai, kurie, kaip nustatyta, yra tikrieji juridinio subjekto, paviešinto Panamos dokumentuose, savininkai; kadangi paskutinysis minėtas pareigūnas liudijo Europos Parlamento delegacijai apie naudojimąsi savo subjektais, o kai kurie jo pareiškimai prieštaravo Panamos dokumentuose skelbtiems dokumentams; |
|
X. |
kadangi nepakankamas žurnalistų saugumas ir erdvės, būtinos pilietinės visuomenės veiklai, mažėjimas dėl persekiojimo ir bauginimo trukdo vykdyti vykdomosios valdžios priežiūrą bei pakerta žmonių pilietinį dalyvavimą; |
|
Y. |
kadangi žurnalistai, ypač (tačiau ne tik) užsiimantys tiriamąja žurnalistika, vis dažniau susiduria su prieš juos nukreiptu vadinamuoju strateginiu bylinėjimusi prieš visuomenės dalyvavimą (angl. Strategic Lawsuits Against Public Participation – SLAPP), kurio tikrasis tikslas – trukdyti jų darbui; |
|
Z. |
kadangi net ir po Daphnės Caruanos Galizios mirties jos šeimai tenka iškęsti neapykantos kampanijas ir bylas dėl šmeižto – taip pat ir iš Maltos vyriausybės narių pusės – o ministro pirmininko pavaduotojas yra pažymėjęs nemanąs, kad šias bylas dėl šmeižto būtina nutraukti; |
|
AA. |
kadangi Daphnės Caruanos Galizios šeimai ir draugams bei pilietinės visuomenės aktyvistams tenka taikstytis ir su esama situacija, kai jai skirtoje laikinoje atminimo vietoje nurenkami ir naikinami atminimo ženklai; |
|
AB. |
kadangi Venecijos komisija savo nuomonėje dėl Maltos, kurią ji priėmė per savo 117-ąją plenarinę sesiją, vykusią 2018 m. gruodžio 14–15 d. (16), atkreipė ypatingą dėmesį į pozityvią valstybių pareigą apsaugoti žurnalistus – tai klausimas, tiesiogiai susijęs su teisinės valstybės principu – ir primygtinai pabrėžė, jog [Maltos] vyriausybė yra prisiėmusi tarptautinį įsipareigojimą užtikrinti, kad žiniasklaida ir pilietinė visuomenė turėtų galimybę atlikti aktyvų vaidmenį reikalaudamos valdžios institucijų atsakomybės (17); |
|
AC. |
kadangi Venecijos komisija pabrėžė, kad Teisėjų paskyrimo komiteto sukūrimas 2016 m. buvo pozityvus Maltos valdžios institucijų žingsnis, tačiau sykiu akcentavo, kad, atsižvelgiant į teisėjų nepriklausomumo principą, visgi išlieka nemažai susirūpinimą keliančių klausimų, visų pirma susijusių su baudžiamojo persekiojimo įgaliojimų struktūra ir teismų sistema bei su valdžių padalijimu ir pusiausvyra šalyje apskritai: akivaizdu, kad pastaroji labiau linksta vykdomosios valdžios ir ypač ministro pirmininko pusėn, nes jis naudojasi plačiais įgaliojimais – taip pat ir vykstant įvairioms skyrimo procedūroms, pvz., skiriant teisėjus – ir tai nėra susieta su patikima stabdžių ir atsvarų sistema (18); |
|
AD. |
kadangi Venecijos komisija pažymėjo, kad dėl dabartinio baudžiamojo persekiojimo įgaliojimų padalijimo policijai ir generaliniam prokurorui Maltoje sistema yra dviprasmiška, o valdžių padalijimo požiūriu – problemiška; kadangi ji taip pat pažymėjo, kad generalinis prokuroras, kuriam patikėti baudžiamojo persekiojimo įgaliojimai ir kuris tuo pat metu yra vyriausybės teisinis patarėjas bei pirmininkauja Maltos finansinės žvalgybos analizės padaliniui (FIAU), eidamas šias pareigas naudojasi didžiulėmis galiomis, o demokratinių stabdžių ir atsvarų principo bei valdžių padalijimo požiūriais tai problemiška (19); |
|
AE. |
kadangi Venecijos komisijos delegacija pažymėjo, jog, pateikus Teisingumo sistemos holistinės reformos komisijos 2013 m. ataskaitą, Maltoje imta plačiai pritarti tam, kad generalinio prokuroro vaidmenys ateityje būtų atskirti (20); kadangi Maltos vyriausybė ką tik paskelbė, kad pradeda teisėkūros procesą, kuriuo būtų užtikrintas minėtas atskyrimas; |
|
AF. |
kadangi Venecijos komisija pažymėjo, kad, neskaitant generalinio prokuroro ir policijos vykdomo baudžiamojo persekiojimo įgaliojimų, galimybę inicijuoti tyrimus turi ir magistratai ir kad panašu, jog šie tyrimai bei policijos vykdomi tyrimai nėra koordinuojami (21); |
|
AG. |
kadangi Venecijos komisija pabrėžė ir tai, kad Nuolatinė kovos su korupcija komisija (PCAC) turi trūkumų, susijusių su savo sudėtimi, nes jos narių paskyrimas priklauso nuo ministro pirmininko – net jeigu jis ir turi tartis su opozicija – bei su savo ataskaitų adresatais, pirmiausia su teisingumo ministru, kuris neturi įgaliojimų vykdyti tyrimų, o tai reiškia, kad faktiniai tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas remiantis ataskaitomis vyksta tik labai retais atvejais (22); |
|
AH. |
kadangi Venecijos komisija nustatė, kad policijos komisaro paskyrimo procedūra turėtų būti vykdoma paskelbiant atvirą konkursą: visuomenei neturėtų kilti klausimų dėl policijos komisaro politinio neutralumo (23); |
|
AI. |
kadangi Malta yra pradėjusi konstitucinių reformų analizės procesą, kuriam vadovauja šalies prezidentas ir į kurį yra įsitraukusios įvairios politinės jėgos bei pilietinė visuomenė, o šioms reformoms įgyvendinti prireiks dviejų trečdalių parlamento paramos; |
|
AJ. |
kadangi Europos Parlamento vykdoma padėties, susijusios su tuo, kad valstybėse narėse vis prasčiau laikomasi teisinės valstybės principo, stebėsena yra gyvybiškai svarbus Europos demokratijos elementas, o Teisinės valstybės principo laikymosi stebėsenos grupės formatas leidžia Parlamentui padėtį stebėti iš arti ir palaikyti ryšį su valstybių narių institucijomis bei pilietine visuomene; |
|
AK. |
kadangi, nepaisydama plačiai remiamų Europos Parlamento rezoliucijų (24), Komisija iki šiol nėra pateikusi pasiūlymo dėl visapusiško ir nepriklausomo mechanizmo demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėčiai visose valstybėse narėse kasmet stebėti; |
|
AL. |
kadangi ES valstybių narių taikomos pilietybės ir leidimo apsigyventi suteikimo investuotojams programos kelia rimtą grėsmę kovai su pinigų plovimu, kenkia abišaliam pasitikėjimui ir Šengeno erdvės vientisumui, sudaro galimybę įsileisti trečiųjų šalių piliečius vien sukaupto turto, o ne naudingų žinių, įgūdžių ar humanitarinių sumetimų pagrindu, o tai faktiškai prilygsta prekybai ES pilietybe; kadangi Komisija yra aiškiai pažymėjusi, kad nebepalaiko Maltos pilietybės ir leidimo apsigyventi suteikimo investuotojams programų; |
|
AM. |
kadangi Komisija paskelbė pilietybės ir leidimo apsigyventi suteikimo investuotojams programų ataskaitą, kurioje išdėstyta dabartinė praktika ir įvardijama konkreti grėsmė, kurią ES kelia šios programos, visų pirma susijusi su saugumu, pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir korupcija; |
|
AN. |
kadangi Maltos vyriausybė yra sudariusi slaptą susitarimą su privačia bendrove „Henley & Partners“ pilietybės ir leidimo apsigyventi suteikimo investuotojams programai įgyvendinti, taigi patikrinti, ar procedūros, dėl kurių susitarta, pardavimo apimtis ir papildomos sąlygos atitinka Maltos, ES ir tarptautinę teisę bei saugumo kriterijus, yra neįmanoma; |
|
AO. |
kadangi buvimo šalyje reikalavimų, keliamų asmenims, teikiantiems paraiškas dėl pilietybės ir leidimo apsigyventi suteikimo investuotojams programos, įgyvendinimas neatitinka tokioms programoms taikomų sąlygų, dėl kurių su Komisija buvo susitarta 2014 m; kadangi Komisija nesiėmė jokių efektyvių veiksmų šiai buvimo šalyje reikalavimų nepaisymo problemai spręsti; |
|
AP. |
kadangi įtarimai dėl to, kad Maltos pareigūnai prekiauja medicininėmis ir Šengeno vizomis Libijoje ir Alžyre, nebuvo išsamiai ištirti (25); |
|
AQ. |
kadangi lankantis Teisinės valstybės principo laikymosi stebėsenos grupės delegacijai Slovakijos žurnalistai pažymėjo, kad dirba sąlygomis, kuriomis visiškas nepriklausomumas ir saugumas ne visuomet gali būti užtikrinamas; kadangi Slovakijos radijo ir televizijos (RTVS) atveju ne kartą susidurta su sąmoningu politikų kišimusi į žurnalistų darbą, pvz., parengiant trumpųjų žinių gaires; |
|
AR. |
kadangi Slovakijoje peržiūrimas Nacionalinis spaudos aktas yra galimybė sustiprinti žiniasklaidos laisvę ir žurnalistų saugumą; kadangi dabartiniu pasiūlymu dėl teisės akto keliama žiniasklaidos laisvės ribojimo rizika; |
|
AS. |
kadangi turėtų būti atlikti nuodugnūs ir nepriklausomi pranešimų apie korupciją ir sukčiavimą Slovakijoje, taip pat ir susijusių su ES žemės ūkio lėšų naudojimu dalyvaujant Žemės ūkio mokėjimų agentūrai, tyrimai – kai kuriuos jų jau tiria OLAF, o Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas dėl jų 2018 m. su tiriamąja misija lankėsi Slovakijoje; kadangi Slovakijos rodiklis aptinkamų pažeidimų ir sukčiavimo atvejų srityje yra aukščiausias iš visų ES valstybių narių (26); |
|
AT. |
kadangi Teisinės valstybės principo laikymosi stebėsenos grupė nerimauja dėl teisėsaugos nešališkumo ir teismų nepriklausomumo Slovakijoje, ypač kai tai susiję su atrankos ir paskyrimo procesų politizavimu ir nepakankamu skaidrumu, kaip, pvz., skyrimo į policijos vadovo pareigas atveju; |
|
AU. |
kadangi po Jáno Kuciako žmogžudystės atsistatydino Slovakijos ministras pirmininkas ir kiti aukšto rango vyriausybės nariai, taip pat generalinio prokuroro pavaduotojas ir policijos vadovas; |
|
AV. |
kadangi teisėkūros procesas Slovakijoje, susijęs su Konstitucinio teismo teisėjų atrankos reforma, nebaigtas, ir artėjantis atrankos procesas devyniems pareigas paliekantiems Teismo teisėjams pakeisti vyks pagal esamas procedūras; kadangi šis atrankos procesas šiuo metu blokuojamas Slovakijos parlamente; |
|
AW. |
kadangi Teisinės valstybės principo laikymosi stebėsenos grupės delegacija savo misijos metu atkreipė dėmesį į įsipareigojimą laikytis teisinės valstybės standartų, kurį akcentavo ne vienas Slovakijos valdžios institucijų pareigūnas ir pilietinės visuomenės veikėjas; |
|
AX. |
kadangi organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indekse Slovakija užėmė 27-ąją vietą, nors 2017 m. buvo 17-ta, Malta iš 47-osios nukrito į 65-ąją vietą, o Bulgarija užima žemiausią – 111-ąją – vietą iš visų ES valstybių narių, į kurią nuo 2017 m. nukrito iš 109-osios; |
|
AY. |
kadangi organizacija „Transparency International“ savo metiniame korupcijos suvokimo indekse Maltai skyrė 51-ąją vietą (į kurią nuo 2017 m. ji smuktelėjo iš 46-osios), Slovakijai – 57-ąją vietą (į kurią nuo 2017 m. ji smuktelėjo iš 54-osios), o Bulgarijai – 77-ąją vietą (į kurią nuo 2017 m. ji smuktelėjo iš 71-osios); visos trys šalys yra gerokai žemiau ES vidurkio (27); |
BENDROSIOS PASTABOS
|
1. |
griežtai smerkia tai, kad vis daugiau valstybių narių vyriausybių nuolat deda pastangas, kad susilpnintų teisinės valstybės principą, valdžių padalijimą ir teisminių institucijų nepriklausomumą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nepaisant to, jog dauguma valstybių narių priėmė teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti teismų nepriklausomumą ir nešališkumą laikantis Europos Tarybos standartų, vis dar yra problemų, susijusių su šių standartų taikymo būdais; |
|
2. |
primena, kad teisinės valstybės principas yra visų ES sutarties 2 straipsnyje išvardytų vertybių apsaugos dalis ir būtina jos sąlyga; ragina visus susijusius ES ir nacionalinio lygmens subjektus, įskaitant vyriausybes, parlamentus ir teismines institucijas, dėti daugiau pastangų, kad būtų puoselėjamas ir stiprinamas teisinės valstybės principas; |
|
3. |
labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į didėjančią grėsmę žurnalistams ir žiniasklaidos laisvei, viešą juodinimą ir bendrą šios profesijos silpnėjimą, didėjančią šio sektoriaus ekonominę koncentraciją ir didėjančią dezinformaciją; primena, kad tvirta teisinės valstybės principu grindžiama demokratija negali veikti be tvirto ir nepriklausomos ketvirtosios valdžios; |
|
4. |
ragina Tarybą išnagrinėti visus Komisijos ir Parlamento pasiūlymus, susijusius su pažeidimų nagrinėjimo procedūromis ir ES sutarties 7 straipsnyje nustatyta procedūra, visų pirma skubiai imtis veiksmų remiantis 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos pagrįstu pasiūlymu dėl Lenkijos, taip pat prioriteto tvarka padėties Vengrijoje klausimą įtraukti į Tarybos darbotvarkę, nedelsiant visapusiškai informuoti Parlamentą visais procedūros etapais ir paraginti Parlamentą pateikti Tarybai savo pagrįstą pasiūlymą dėl Vengrijos; |
TYRIMAI IR TEISĖSAUGA
|
5. |
ragina Maltos vyriausybę nedelsiant pradėti išsamų ir nepriklausomą viešą Daphnės Caruanos Galizios nužudymo tyrimą, ypatingą dėmesį skiriant aplinkybėms, kuriomis tai buvo galima padaryti, valdžios institucijų atsakui ir priemonėms, kurių galima imtis siekiant užtikrinti, kad tokia žmogžudystė nepasikartotų; |
|
6. |
ragina Maltos vyriausybę viešai ir nedviprasmiškai pasmerkti visas neapykantą kurstančias ir žuvusios Daphnės Caruanos Galizios atminimą menkinančias kalbas; ragina imtis ryžtingų veiksmų prieš bet kokį neapykantą kurstančius valstybės pareigūnus; |
|
7. |
mano, kad itin svarbu bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir jos šeimos nariais rasti sprendimą dėl Daphnės Caruanos Galizios atminimo vietos, kad būtų galima netrukdomai puoselėti jos atminimą; |
|
8. |
ragina atitinkamas Maltos valdžios institucijas paskelbti visą neredaguotą įmonės „Egrant“ teisminio tyrimo ataskaitą; |
|
9. |
ragina Maltos ir Slovakijos vyriausybes užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos nedelsdamos visapusiškai ištirtų visus su nusikalstama veika susijusius požymius, įskaitant atvejus, kai šiuos požymius atskleidžia pranešėjai ir žurnalistai, ypač įtariamus korupcijos, finansinių nusikaltimų, pinigų plovimo, sukčiavimo ir mokesčių slėpimo atvejus, apie kuriuos pranešė Daphne Caruana Galizia ir Ján Kuciak; |
|
10. |
ragina ES institucijas ir valstybes nares pradėti nepriklausomą tarptautinį Daphne Caruana Galizia nužudymo, taip pat jos praneštų įtariamų korupcijos, finansinių nusikaltimų, pinigų plovimo, sukčiavimo ir mokesčių slėpimo atvejų, susijusių su dabartiniais ir buvusiais aukšto rango Maltos valstybės pareigūnais, tyrimą; |
|
11. |
apgailestauja dėl to, kad ne visi Maltos vyriausybės nariai, pvz., turizmo ministras ir buvęs energetikos ministras, turėjo galimybę susitikti su ROLMG delegacija ir kad ji taip pat negalėjo susitikti su įmonės „Nexia BT“ atstovais, pvz., įmonės valdančiuoju partneriu; |
|
12. |
su susirūpinimu pažymi, kad Maltos valdžios institucijos niekada nepateikė Vokietijos federalinės kriminalinės policijos biurui (vok. Bundeskriminalamt) oficialaus teisinės pagalbos prašymo suteikti prieigą prie duomenų, saugomų Daphnės Caruanos Galizios knyginiuose kompiuteriuose ir kietuosiuose diskuose po to, kai jos šeima perdavė juos Vokietijos valdžios institucijoms; |
|
13. |
palankiai vertina tai, kad Slovakijos valdžios institucijos pateikė kaltinimus asmenims, įtariamiems Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos nužudymo kurstymu, ir įtariamiems šių nužudymų kaltininkams; ragina teisėsaugos institucijas visomis prieinamomis priemonėmis tęsti tyrimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis, ir pratęsti jungtinės tyrimo grupės susitarimą po 2019 m. balandžio mėn., taip pat užtikrinti, kad visi bylos aspektai būtų visiškai ištirti, įskaitant visas galimas politikų sąsajas su šiais nusikaltimais; |
|
14. |
atkreipia dėmesį į tai, kad Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos nužudymo tyrimas atskleidė kitą nusikalstamą veiklą, įskaitant įtariamą ketinimą nužudyti prokurorus Peterį Šufliarsky ir Marošą Žilinką ir advokatą Danielį Lipšicą; pažymi, kad bendru generalinio prokuroro ir specialiojo prokuroro sprendimu Vidaus reikalų ministerijos policijos inspekcija turi atlikti tolesnį tyrimą dėl galimo policijos pareigūnų dalyvavimo policijos duomenų bazėse tikrinant asmenų, į kuriuos buvo nusitaikyta, duomenis ir kad jis toliau stebės šio tyrimo eigą; |
|
15. |
teigiamai vertina tai, kad buvo įsteigtas Jáno Kuciako tyrimo centras, 2018 m. pabaigoje kelių žurnalistų sukurtas projektas „Daphne Project“ ir nuo 2018 m. kovo mėn. pradėjo veikti 18 tiriamosios žurnalistikos konsorciumų įsteigta projekto „Daphne Project“ organizacija „Forbidden Stories“, kurios tikslas – tęsti Daphnės darbus; pažymi, kad praėjus šešiems mėnesiams po to, kai buvo sukurtas projektas „Daphne Project“, jis pirmoje savo publikacijoje paskelbė naujos informacijos; |
|
16. |
ragina Komisiją ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybą nuodugniai ištirti visus atvejus, apie kuriuos pranešta Parlamento ad hoc delegacijoms 2018 m., t. y. kaltinimus korupcija ir sukčiavimu, taip pat susijusius su ES žemės ūkio fondais, ir galimas netinkamas paskatas užgrobti žemę; |
|
17. |
ragina Maltos vyriausybę pradėti Panamos dokumentuose atskleistų faktų tyrimą ir ištirti Dubajuje įsikūrusios įmonės „17 Black“ ir turizmo ministro bei buvusio energetikos ministro ir ministro pirmininko kanceliarijos vadovo ryšius; |
|
18. |
ragina Maltos ir Slovakijos vyriausybes, taip pat visas ES valstybes nares ir jų teisėsaugos institucijas aktyviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, kad būtų atkurtas visuomenės pasitikėjimas jų institucijomis; |
|
19. |
atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. kovo 22 d. GRECO patvirtino antrosios atitikties ataskaitos dėl Slovakijos papildymą dėl parlamento narių, teisėjų ir prokurorų korupcijos prevencijos; ragina Slovakijos vyriausybę visapusiškai įgyvendinti visas rekomendacijas; |
|
20. |
atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. kovo 23 d. GRECO patvirtino penktojo vertinimo raundo ataskaitą dėl Maltos; ragina Maltos vyriausybę nedelsiant suteikti leidimą paskelbti šią ataskaitą ir visapusiškai įgyvendinti visas rekomendacijas; |
|
21. |
yra labai susirūpinęs dėl galimo Slovakijos vyriausybės vaidmens pagrobiant Vietnamo pilietį iš Vokietijos ir ragina toliau bendradarbiaujant su Vokietijos valdžios institucijomis parengti išsamią tyrimo ataskaitą, įskaitant dėl įtariamo buvusio vidaus reikalų ministro dalyvavimo; |
|
22. |
yra susirūpinęs dėl įtarimų korupcija, interesų konfliktais, nebaudžiamumu ir „sukamųjų durų“ reiškiniu Slovakijos valdžios sluoksniuose; yra nustebęs dėl to, kad atsistatydinus buvusiam Nacionalinės kriminalinės agentūros (NAKA) vyresniajam policijos pareigūnui ir buvusiam policijos vadui, jie buvo paskirti vidaus reikalų ministro patarėjais, taip pat ir Čekijoje; pažymi, kad po spaudos pranešimų, atskleidusių, jog prieš nužudymą, galimai policijos vado nurodymu, Jáno Kuciako duomenų buvo ieškoma policijos duomenų bazėje, buvęs policijos vadas pasitraukė iš vidaus reikalų ministro patarėjo pareigų; |
|
23. |
teigiamai vertina Slovakijos ir Maltos piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą kovojant už demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises; ragina Slovakijos ir Maltos vyriausybes visapusiškai remti šį pilietinį judėjimą ir jam netrukdyti; |
|
24. |
ragina Maltos, Slovakijos ir Bulgarijos vyriausybes toliau sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiavimui su Europolu, be kita ko, visapusiškai įtraukiant šią agentūrą ir aktyviai suteikiant jai visapusišką prieigą prie bylų, susijusių su tyrimais; |
|
25. |
ragina Komisiją pateikti aiškias gaires dėl teisėsaugos institucijų ir ES agentūrų keitimosi duomenimis ir įrodymais, be kita ko, taikant Europos tyrimo orderį, tvarkos ir teisinės sistemos; |
|
26. |
atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinių Europolo ir Eurojusto biudžeto ir žmogiškųjų išteklių bei įgaliojimų nepakanka, kad šios agentūros teiktų visapusišką ir iniciatyvią ES pridėtinę vertę vykdant tyrimus, pavyzdžiui, tiriant Daphnės Caruanos Galizios ir Jáno Kuciako bei Martinos Kušnírovos nužudymus; ragina skirti papildomų išteklių Europolui ir Eurojustui šios rūšies nusikaltimams tirti artimiausioje ateityje; |
|
27. |
pabrėžia, kad valstybių narių teisėsaugos ir teisminės institucijos yra ES bendradarbiavimo sistemos dalis; mano, kad ES institucijos, įstaigos ir agentūros turėtų aktyviai imtis veiksmų siekiant pašalinti nacionalinių valdžios institucijų trūkumus, ir mano, kad nerimą kelia tai, jog tokie ES institucijų, įstaigų ir agentūrų veiksmai reguliariai pradedami tik po to, kai žurnalistai ir pranešėjai atskleidžia informaciją; |
|
28. |
ragina Komisiją ir Tarybą padidinti Europolo biudžetą atsižvelgiant į per derybas dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) nustatytus veiklos ir strateginius poreikius ir sustiprinti Europolo įgaliojimus, kad jis galėtų aktyviau dalyvauti vykdant tyrimus dėl pagrindinių organizuotų nusikalstamų grupuočių valstybėse narėse, kai kyla rimtų abejonių dėl tokių tyrimų nepriklausomumo ir kokybės, pvz., tokiais atvejais gali būti aktyviai inicijuojama steigti bendras tyrimų grupes; |
|
29. |
ragina Eurojustą ir būsimą Europos prokuratūrą glaudžiai bendradarbiauti atliekant tyrimus, susijusius su ES finansiniais interesais, ypač valstybių narių, kurios nėra Europos prokuratūros narės, atžvilgiu; todėl ragina valstybes nares ir ES institucijas sudaryti palankesnes sąlygas greitai įsteigti Europos prokuratūrą ir mano, kad visos valstybės narės, kurios dar nepaskelbė ketinimo prisijungti prie Europos prokuratūros, turėtų tai padaryti; |
|
30. |
ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į Parlamento rezoliucijas, kuriose raginama nustatyti geriausią tyrimo metodų visoje ES praktiką, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti bendrą tyrimo praktiką ES (28); |
KONSTITUCINIAI IŠŠŪKIAI MALTOJE IR SLOVAKIJOJE
|
31. |
teigiamai vertina Maltos vyriausybės pareiškimus dėl neseniai paskelbtoje Venecijos komisijos ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo; |
|
32. |
teigiamai vertina tai, kad sukurta grupė, kurioje analizuojant konstitucinę reformą dalyvauja tiek vyriausybės, tiek opozicijos nariai; |
|
33. |
teigiamai vertina tai, kad Maltos vyriausybė neseniai paskelbė, jog pradeda teisėkūros procesus siekiant įgyvendinti įvairias Venecijos komisijos rekomendacijas; ragina Maltos vyriausybę ir parlamentą įgyvendinti visas be išimties Venecijos komisijos rekomendacijas, prireikus, ir atgaline data, siekiant užtikrinti, kad ankstesni ir dabartiniai sprendimai, pozicijos ir struktūros būtų suderinti su šiomis rekomendacijomis, ir visų pirma
|
|
34. |
pažymi, kad Slovakijoje rengiamas Konstitucinio Teismo teisėjų atrankos ir skyrimo procesas, nes devynių iš 13 teisėjų kadencija baigiasi vasario mėn.; pabrėžia, kad šiai atrankos ir skyrimo procedūrai taikomos taisyklės, taip pat kvalifikacijos ir kiti reikalavimai turi atitikti aukščiausius įmanomus skaidrumo, kontrolės ir atskaitomybės standartus, atsižvelgiant į Venecijos komisijos išvadas (29) šiuo klausimu; reiškia susirūpinimą dėl to, kad šiuo metu Slovakijos parlamente nedaroma pažanga šiame atrankos procese; |
|
35. |
ragina taikyti naujo Slovakijos policijos vadovo atrankai, vyksiančiai 2019 m., skirtas skaidrias, nedviprasmiškas ir objektyvias taisykles ir procedūras, kuriomis būtų užtikrintas tarnybos nepriklausomumas ir nešališkumas; pažymi, kad šiuo metu vyksta atrankos procesas ir kad kandidatai netrukus dalyvaus atitinkamo Slovakijos parlamento komiteto klausymuose; ragina, kad šie klausymai būtų vieši; |
PILIETYBĖS IR LEIDIMO APSIGYVENTI SUTEIKIMO INVESTUOTOJAMS SCHEMOS IR VIZOS
|
36. |
ragina Maltos vyriausybę nutraukti pilietybės ir leidimo apsigyventi suteikimo investuotojams schemas ir pavesti atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą dėl šių pardavimų poveikio Maltos kovos su pinigų plovimu vykdymo užtikrinimo pajėgumams, tolesniam tarpvalstybiniam nusikalstamumui ir Šengeno erdvės vientisumui; |
|
37. |
ragina Maltos vyriausybę kasmet skelbti atskirą visų asmenų, kurie yra įsigiję Maltos ir ES pilietybę, sąrašą ir užtikrinti, kad pirkėjai nebūtų išvardyti kartu su asmenimis, kurie Maltos pilietybę įgijo kitais būdais; ragina Maltos vyriausybę užtikrinti, kad visi šie nauji piliečiai prieš pirkimą Maltoje būtų išgyvenę vienus ištisus metus, kaip sutarta su Komisija prieš pradedant įgyvendinti programą; ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų laikomasi pradinio susitarimo šiuo klausimu; |
|
38. |
palankiai vertina tai, kad 2019 m. vasario mėn., kai buvo prašoma paaiškinti, Komisija aiškiai nurodė, kad ji jokiu būdu neskatina Maltos pilietybės ir leidimo apsigyventi suteikimo investuotojams schemos; |
|
39. |
ragina Maltos vyriausybę visiškai atskleisti ir nutraukti savo sutartį su privačia bendrove „Henley & Partners“, kuri šiuo metu įgyvendina Maltos pilietybės ir leidimo apsigyventi suteikimo investuotojams schemas, be pasekmių valstybės finansams nutraukimo ar sustabdymo atveju; |
|
40. |
ragina Komisiją ištirti, ar sudarytos valstybių narių valdžios institucijų ir privačių įmonių sutartys, pagal kurias administruojamos ir subrangos būdu perduodamos pilietybės ir leidimo apsigyventi suteikimo investuotojams schemos, yra suderinamos su ES ir tarptautine teise bei saugumo sumetimais; |
|
41. |
palankiai vertina tai, kad paskelbta Komisijos ataskaita „Pilietybės ir leidimo apsigyventi suteikimo investuotojams schemos“, bet yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta duomenų; ragina Komisiją toliau stebėti įvairių pilietybės ir leidimo apsigyventi suteikimo investuotojams schemų mastą ir poveikį ES, ypatingą dėmesį skiriant išsamaus patikrinimo procesams, gavėjų profiliams ir veiklai, galimam poveikiui tarpvalstybiniam nusikalstamumui ir Šengeno erdvės vientisumui; ragina valstybes nares nedelsiant palaipsniui panaikinti visas taikomas pilietybės įsigijimo investuojant ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemas; kol kas ragina Komisiją vienareikšmiškai įtraukti pilietybės ir leidimo apsigyventi suteikimo investuotojams schemas į Šengeno vertinimo mechanizmą ir pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų aiškiai nustatyti pilietybės ir leidimo apsigyventi suteikimo investuotojams schemų apribojimai; |
|
42. |
ragina Komisiją, remiantis jos ataskaita dėl pilietybės ir leidimo apsigyventi suteikimo investuotojams schemų įvairiose ES valstybėse narėse, konkrečiai išnagrinėti būtent Maltos vyriausybės įgyvendinamų pilietybės ir leidimo apsigyventi suteikimo investuotojams schemų poveikį Šengeno erdvės vientisumui; |
|
43. |
ragina Europolą ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą atlikti bendrą grėsmių vertinimą dėl ES valstybių narių pilietybės ir leidimo apsigyventi suteikimo investuotojams schemų poveikio kovai su organizuotu nusikalstamumu ir Šengeno erdvės vientisumui; |
|
44. |
ragina Maltos vyriausybę visapusiškai ištirti įtarimus dėl masinio Šengeno ir medicininių vizų pardavimo, įskaitant tariamą buvusių arba dabartinių aukšto rango Maltos vyriausybės pareigūnų, tokių kaip Ministro Pirmininko kanceliarijos vadovas ir Neville Gafa, dalyvavimą; |
ŽURNALISTŲ SAUGUMAS IR ŽINIASKLAIDOS NEPRIKLAUSOMUMAS
|
45. |
ragina Slovakijos vyriausybę užtikrinti žurnalistų saugumą; apgailestauja dėl nepakankamo žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo; abejoja visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumu ir kokybe po to, kai iš Slovakijos radijo ir televizijos (RTVS) išėjo keli žurnalistai; susirūpinęs pažymi, kad dabartiniu pasiūlymu dėl spaudos teisės akto keliama žiniasklaidos laisvės ribojimo rizika; |
|
46. |
reiškia susirūpinimą dėl Slovakijos politikų pareiškimų, kuriuose abejojama dėl nepriklausomos žurnalistikos ir viešosios žiniasklaidos, vertės, kaip, pvz., pareiškė buvęs ministras pirmininkas, pvz., 2018 m. spalio 2 d. vykusioje spaudos konferencijoje; |
|
47. |
pakartoja savo raginimą atitinkamiems Maltos vyriausybės nariams užtikrinti, kad būtų nedelsiant atsiimtos gedinčiai Daphne Caruanos Galiza šeimai iškeltos bylos dėl šmeižto, ir nenaudoti teisės aktų dėl šmeižto tam, kad būtų įšaldytos kritiškų žurnalistų banko sąskaitos, taip pat reformuoti teisės aktus dėl šmeižto, kurie šiuo metu naudojami žurnalistų veiklos apribojimo tikslais; |
|
48. |
ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, kuriais būtų užkertamas kelias vadinamiesiems strateginiams ieškiniams prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP); |
ES ATSAKAS
|
49. |
pakartoja savo raginimą Komisijai pradėti dialogą su Maltos vyriausybe įgyvendinant teisinės valstybės priemonių sistemą; |
|
50. |
atkreipia dėmesį į Komisijos ir Tarybos pastangas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad visos valstybės narės visapusiškai laikytųsi teisinės valstybės ir demokratijos principų bei gerbtų pagrindines teises; vis dėlto yra susirūpinęs dėl iki šiol riboto Komisijos teisinės valstybės sistemos ir procedūrų, pradėtų pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį, poveikio; pabrėžia, kad nuolatinis nesugebėjimas kovoti su rimtais ir nuolatiniais verčių, nurodytų ES sutarties 2 straipsnyje, pažeidimais paskatino kitas valstybes nares sekti tuo pačiu keliu; apgailestauja dėl Komisijos sprendimo atidėti savo pasiūlymo dėl teisinės valstybės sistemos stiprinimo paskelbimą iki 2019 m. liepos mėn.; |
|
51. |
primena, kad būtina nešališkai ir reguliariai atlikti vertinimą, kaip visose valstybėse narėse laikomasi teisinės valstybės principo, demokratijos ir pagrindinių teisių; pabrėžia, kad toks vertinimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais; dar kartą atkreipia dėmesį į savo 2016 m. spalio 10 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliucijas, kuriose ragino sukurti visapusišką, nuolatinį ir objektyvų ES mechanizmą, skirtą demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių apsaugai; mano, kad tai būtų sąžiningas, subalansuotas, reguliarus ir prevencinio pobūdžio mechanizmas, skirtas spręsti galimus ES sutarties 2 straipsnyje išvardytų vertybių pažeidimus, ir pabrėžia, kad dabar kaip niekada anksčiau reikia tokio mechanizmo; |
|
52. |
apgailestauja, kad Komisija dar nepateikė tokio pasiūlymo dėl išsamaus ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo, ir ragina ją tai padaryti tinkamu laiku, visų pirma siūlant priimti tarpinstitucinį susitarimą dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto; |
|
53. |
palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. sausio mėn. Parlamentas patvirtino ataskaitą šiuo klausimu, ir primygtinai ragina Tarybą kuo greičiau pradėti konstruktyvų derybų procesą; |
|
54. |
pabrėžia, kad svarbu, jog Parlamentas siųstų į valstybes nares ad hoc delegacijas, nes tai būtų veiksminga demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių pažeidimų stebėsenos priemonė; rekomenduoja Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete sukurti nuolatinę struktūrą tokiems pažeidimams valstybėse narėse stebėti; |
|
55. |
šiuo atžvilgiu ragina ES institucijas ir valstybes nares ryžtingai kovoti su sistemine korupcija ir parengti veiksmingas korupcijos prevencijos, kovos su ja ir sankcijų skyrimo ir kovos su sukčiavimu priemones, taip pat vykdyti reguliarią viešojo finansavimo naudojimo stebėseną; pakartoja, kad apgailestauja dėl to, kad pastaraisiais metais Komisija nusprendė neskelbti ES kovos su korupcija ataskaitos, ir pabrėžia, kad kovos su korupcija faktų suvestinės, kurios yra Europos semestro dalis, nėra pakankamai veiksminga priemonė siekiant užtikrinti, kad korupcijos klausimas būtų aiškiai įtrauktas į darbotvarkę; todėl ragina Komisiją nedelsiant atnaujinti metinę kovos su korupcija stebėseną ir ataskaitų teikimą, nurodant visas valstybes nares ir ES institucijas; |
|
56. |
palankiai vertina ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų susitarimą dėl naujo bendradarbiavimo mechanizmo, skirto informacijos mainams; ragina visas dalyvaujančias institucijas plačiai taikyti tą mechanizmą, kad būtų užtikrintas greitas ir veiksmingas bendradarbiavimas kovojant su pinigų plovimu; |
|
57. |
primena Pirmininkui, kad jau seniai vėluojama įgyvendinti jo raginimą sukurti „Europos Daphne Caruanos Galizios“ premiją už tiriamąją žurnalistiką, kuri kasmet būtų skiriama už išskirtinę tiriamąją žurnalistiką Europoje; |
|
58. |
palankiai vertina Parlamento sprendimą savo stažuočių programą, skirtą tiriamosios žurnalistikos atstovams, pavadinti Ján‘o Kuciak‘o vardu; |
o
o o
|
59. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai. |
(1) OL C 482, 2016 12 23, p. 117.
(2) OL C 215, 2018 6 19, p. 162.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0456.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0438.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0055.
(6) OL C 58, 2018 2 15, p. 148.
(7) OL C 204, 2018 6 13, p. 95.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0442.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0183.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0204.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0340.
(12) OL C 407, 2016 11 4, p. 46.
(13) OL C 399, 2017 11 24, p. 127.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0216.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0446.
(16) Malta. Nuomonė dėl konstitucinės tvarkos ir valdžių padalijimo, kurią Venecijos komisija priėmė per savo 117-ąją plenarinę sesiją (Venecija, 2018 m. gruodžio 14–15 d.).
(17) Venecijos komisijos nuomonė, 142 dalis.
(18) Ibid., 107–112 dalys.
(19) Ibid., 54 dalis.
(20) Ibid., 59 dalis.
(21) Ibid., 71 dalis.
(22) Ibid., 72 dalis.
(23) Ibid., 132 dalis.
(24) 2016 m. spalio 25 d. rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo (OL C 215, 2018 6 19, p. 162); 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliucija dėl poreikio sukurti visapusišką ES mechanizmą, skirtą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms apsaugoti (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0456).
(25) http://nao.gov.mt//loadfile/77c82f0e-89b3-44b4-85d4-e48ecfd251b0
(26) https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR19_01/SR_FRAUD_ RISKS_LT.pdf
(27) https://www.transparency.org/cpi2018
https://www.transparency.org/news/feature/corruption_perceptions_index_2017
(28) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1539189225045&uri=CELEX:52011IP0459
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52016IP0403
(29) https://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-AD(2017)001-e
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/120 |
P8_TA(2019)0329
Naujausi įvykiai, susiję su „Dyzelgeito“ skandalu
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujausių įvykių, susijusių su „Dyzelgeito“ skandalu (2019/2670(RSP))
(2021/C 108/11)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 226 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl išsamių Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą (ES) 2016/34 dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo komiteto sudarymo, įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/46/EB, nustatančią motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (5), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentą (ES) 2016/646, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6) (6), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (7), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje (8), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo (9) (parengtą remiantis Išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo komiteto preliminariu pranešimu), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 2 d. Išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo komiteto galutinį pranešimą, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo (10), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 7 d. Europos Audito Rūmų apžvalginį pranešimą „ES atsakas į „dyzelgeito“ skandalą“, |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą sujungtose bylose T-339/16, T-352/16 ir T-391/16 (11); |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno rekomendaciją byloje 1275/2018/EWM, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Sauganti Europa: švarus oras visiems“ (12), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį, |
|
A. |
kadangi Parlamentas paprašė Komisijos pateikti išsamią ataskaitą apie veiksmus, kurių ėmėsi Komisija ir valstybės narės dėl Išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo komiteto (toliau – EMIS komitetas) išvadų ir rekomendacijų; |
|
B. |
kadangi 2018 m. spalio 18 d. už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakinga Komisijos narė Elżbieta Bieńkowska buvusiam EMIS komiteto pirmininkui nusiuntė laišką, kuriame pateikta lentelė, kurioje nurodyti Komisijos veiksmai, kurių ji ėmėsi atsakydama į prašymą pateikti „išsamią ataskaitą apie veiksmus, kurių ėmėsi Komisija ir valstybės narės dėl EMIS komiteto išvadų ir rekomendacijų“; |
|
C. |
kadangi prie šio laiško pridėtoje lentelėje nurodoma, kaip sprendžiami tik klausimai, iškelti rekomendacijose, o ne klausimais susiję su EMIS komiteto išvadomis, visų pirma susijusiomis su netinkamo administravimo atvejais ir ES teisės pažeidimais; kadangi Komisijos narė E. Bieńkowska lentelėje kelis kartus pabrėžė, kad tam tikri rekomendacijose nurodyti klausimai nepriklauso jos kompetencijai; |
|
D. |
kadangi 2018 m. spalio 12 d. Europos ombudsmenas pripažino pagrįstu Europos Parlamento nario pateiktą skundą ir nustatė, kad tai, kad Komisija atsisakė suteikti viešą prieigą prie visų valstybių narių atstovų pozicijų dėl informacijos apie aplinką, buvo netinkamo administravimo atvejis; |
|
E. |
kadangi dėl tokio Komisijos trukdymo buvo labai sulėtintas EMIS komiteto darbas ir, be kito neigiamo poveikio, buvo sumažintas informacijos, kurią galėjo gauti Parlamento nariai, per klausymus pateikdami klausimus Komisijos atstovams, kiekis; |
|
F. |
kadangi 2018 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas patenkino Paryžiaus, Briuselio ir Madrido miestų ieškinius (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose T-339/16, T-352/16 ir T-391/16) ir iš dalies panaikino Komisijos reglamentą (ES) Nr. 2016/646, kuriuo buvo nustatytos per didelės išmetamo azoto junginių kiekio ribos, taikomos naujų lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių bandymams; |
|
G. |
kadangi 2019 m. vasario 22 d. Komisija nusprendė dėl sprendimo teikti apeliacinį skundą, dėl kurio gali būti nukeltas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatytas terminas, iki kurio vadinamieji atitikties koeficientai gali likti galioti; |
|
H. |
kadangi 2016 m. gruodžio 6 d. Komisija nusprendė pradėti pažeidimo procedūrą prieš septynias valstybes nares (Čekiją, Graikiją, Ispaniją, Jungtinę Karalystę, Lietuvą, Liuksemburgą ir Vokietiją) dėl to, kad jos nenustatė sankcijų sistemos, pagal kurią automobilių gamintojai būtų atgrasomi nuo teisės aktų dėl išmetamųjų teršalų nesilaikymo, arba dėl to, kad jos tokių sankcijų netaikė grupės „Volkswagen“ atveju; |
|
I. |
kadangi 2017 m. gegužės 17 d. Komisija pradėjo dar vieną pažeidimo procedūrą dėl išmetamųjų teršalų kontrolės strategijų, kurias naudoja grupė „Fiat Chrysler Automobiles“ (FCA) ir dėl to, kad Italija nesilaikė savo įsipareigojimų priimti taisomuosius veiksmus ir taikyti sankcijas šiam gamintojui; |
|
J. |
kadangi nepaisant to, kad šios prieš Italiją, Jungtinę Karalystę, Liuksemburgą ir Vokietiją vis dar vykdomos procedūros pradėtos daugiau kaip prieš dvejus metus, Komisija jų klausimu vis dar nepasistūmėjo toliau nei papildomais oficialaus įspėjimo laiškais pateikti prašymai valstybėms narėms suteikti daugiau informacijos; |
|
K. |
kadangi nepanašu, kad kai kurios valstybės narės nuoširdžiai bendradarbiauja su Komisija; |
|
L. |
kadangi 2018 m. spalio 16 d. paskelbtame pranešime spaudai dėl 2019 m. Europos Audito Rūmų darbo programos, Audito Rūmų pirmininkas Klaus-Heiner Lehne pareiškė, kad Audito Rūmai išnagrinės ES požiūrį į transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio matavimą, kad „nustatytų, ar ES laikosi savo pažadų“; |
|
M. |
kadangi 2019 m. vasario 7 d. Europos Audito Rūmų apžvalginiame pranešime „ES atsakas į „dyzelgeito“ skandalą“ nurodoma, kad keliuose vis dar eksploatuojama daug labai taršių automobilių, ir pastebima, kad šiuo metu vykdomų transporto susigrąžinimų ir atitinkamų programinės įrangos atnaujinimų poveikis išmetamam NOx kiekiui yra ribotas; |
|
N. |
kadangi Vokietija reikalauja, kad Vokietijos automobilių gamintojai automobilių savininkams pasiūlytų mainų programą arba aparatinės įrangos modifikavimą įrengiant selektyviosios katalizinės redukcijos (SKR) sistemą; |
|
O. |
kadangi labai taršių dyzelinių transporto priemonių palikimo atžvilgiu imamasi mažai veiksmų, kadangi šios transporto priemonės dar daug metų toliau darys neigiamą poveikį oro kokybei, jei Komisija ir valstybės narės nesiims efektyvių koordinuotų veiksmų, kuriais būtų sumažinamas šių transporto priemonių išmetamas žalingų teršalų kiekis, visų pirma vietovėse į kurias tos transporto priemonės yra eksportuojamos dideliais kiekiais; |
|
P. |
kadangi, remiantis Komisijai valstybių narių perduota informacija, valstybėse narėse vykdomos susigrąžinimo kampanijos taikomos tik su nedideliam skaičiui automobilių, pagamintų šių automobilių gamintojų: „Volkswagen“, „Renault“, „Daimler“, „Opel“ ir „Suzuki“; |
|
Q. |
kadangi kelios nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės pranešė, kad esama įtarimų dėl keleto kitų automobilių gamintojų transporto priemonių modelių išmetamų teršalų kiekio, arba kad tų transporto priemonių išmetamas teršalų kiekis viršija ES teisės aktuose nustatytas ribas; |
|
R. |
kadangi kai kurios valstybės narės, būtent Airija, Bulgarija, Slovėnija, Švedija ir Vengrija vis dar nepateikė Komisijai jokios informacijos apie savo transporto priemonių atšaukimo kampanijas; |
|
S. |
kadangi Komisijos atsakas į „Dyzelgeito“ skandalą apėmė ne tik Direktyvos 2007/46/EB peržiūrą, bet ir pasiūlymą dėl direktyvos dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus (COM(2018)0184); kadangi tokie privalomi teisės aktai labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad vartotojai turėtų aiškias teises ir galėtų imtis prasmingų kolektyvinių veiksmų, ypač po to, kai 2013 m. priimta rekomendacija dėl kolektyvinio teisių gynimo buvo beveik įgyvendinta daugumoje valstybių narių; kadangi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur kolektyvinių ieškinių sistema yra gerai išvystyta, „Dyzelgeito“ aukos gavo nuo 5 000 iki 10 000 JAV dolerių kompensacijų išmokas, o Europos vartotojai vis dar laukia tinkamų kompensacijų; kadangi šis klausimas yra vienas iš daugelio Taryboje užblokuotų klausimų; |
|
T. |
kadangi Komisijos pirmininkas J.–C. Juncker pasiūlė peržiūrėti 2011 m. vasario 16 d. Reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (13), siekiant nustatyti, kad valstybės narės privalėtų užtikrinti didesnį skaidrumą pozicijų, kurias jos priima komitetų lygmeniu; kadangi, kaip nurodyta EMIS komiteto išvadose, skaidresnė teršalų išmetimo įprastinėmis važiavimo sąlygomis bandymo nustatymo procedūra būtų neleidusi valstybėms narėms be reikalo vėlinti procedūrą; kadangi šis klausimas taip pat yra vienas iš daugelio Taryboje užblokuotų klausimų; |
|
U. |
kadangi, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) užbaigus tyrimą, Europos investicijų bankas ir bendrovė „Volkswagen AG“ pasiekė susitarimą dėl 400 mln. EUR dydžio paprojekčio paskolos dalies, kuri buvo suteikta 2009 m. ir visiškai grąžinta laiku 2014 m. vasario mėn.; |
|
V. |
kadangi pagal šį susitarimą Europos investicijų bankas užbaigs savo tyrimą, o bendrovė „Volkswagen AG“ savo ruožtu savanoriškai nedalyvaus jokiuose Europos investicijų banko projektuose 18 mėnesių draudimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose laikotarpiu; |
Komisijos pareigos
|
1. |
primena, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 8 dalį „Komisija kolektyviai yra atskaitinga Europos Parlamentui“; todėl apgailestauja, kad Komisija, kaip institucija, nepateikė Parlamentui išsamios ataskaitos, kurioje būtų nagrinėjamos ir EMIS komiteto išvados, ir rekomendacijos; |
|
2. |
apgailestauja dėl to, kad už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakingos Komisijos narės Elżbietos Bieńkowskos laiškas buvusiam EMIS komiteto pirmininkui yra nepakankamas, nes ne visi klausimai priklauso Komisijos narės kompetencijai, kaip nurodyta laiške, be to, šiame laiške neatsižvelgiama į EMIS komiteto išvadas; |
|
3. |
ragina Komisiją nedelsiant Parlamentui pateikti išsamią visos kolegijos patvirtintą ataskaitą, kaip reikalaujama Parlamento rezoliucijoje, kurioje būtų atsižvelgiama ne tik į rekomendacijas, bet ir į esminę parlamentinio tyrimo veiklos užduotį, t. y. EMIS komiteto išvadas, visų pirma susijusias su netinkamo administravimo atvejais ir ES teisės pažeidimais; mano, kad Komisija, remdamasi EMIS komiteto išvadomis, turėtų padaryti aiškias politines išvadas; |
|
4. |
pažymi, kad ombudsmeno rekomendacija patvirtina, jog Komisija labai trukdė oficialaus parlamentinio tyrimo komiteto darbui; mano, kad Komisija turėtų padaryti aiškias politines išvadas dėl šio netinkamo elgesio; |
|
5. |
ragina Komisiją suteikti prieigą prie techninių komitetų posėdžių protokolų apskritai ir, visų pirma, prie jos Motorinių transporto priemonių techninio komiteto posėdžių protokolų; |
|
6. |
ragina Komisiją paskelbti gaires dėl transporto priemonių susigrąžinimo, išsamiai išdėstant, kaip susigražinamos transporto priemonės turi atitikti susijusius ES teisės aktus, be kita ko, taikant techninės įrangos modifikacijas, kai programinės įrangos atnaujinimas neužtikrina atitikties išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms; |
|
7. |
ragina Komisiją į gaires įtraukti priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad itin taršiomis transporto priemonėmis daugiau nebūtų prekiaujama naudotų transporto priemonių rinkoje, įskaitant kitose valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse; |
|
8. |
ragina Komisiją stebėti, kaip valstybės narės nustato ir įgyvendina rinkos priežiūros patikrinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/858; |
|
9. |
ragina Komisiją tęsti darbą pirmajame pažeidimo nagrinėjimo procedūrų etape prieš Vokietiją, Liuksemburgą, Jungtinę Karalystę ir Italiją, atsižvelgiant į tai, kad šios procedūros pradėtos daugiau nei prieš dvejus metus, ir pateikti pagrįstas nuomones; |
|
10. |
palankiai vertina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą, kuriame patvirtinama, kad Komisija neturėjo įgaliojimų, svarstant antrąjį realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo dokumentų rinkinį, iš dalies pakeisti išmetamo NOx kiekio ribinių verčių, nustatytų pagal „Euro 6“ standartą; pažymi, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat patvirtino, kad Komisija nepateikė pakankamo techninio paaiškinimo, kodėl reikia koreguoti išmetamo NOx kiekio ribines vertes pradedant taikyti atitikties koeficientus; mano, kad įprastomis naudojimo sąlygomis išmetamo NOx kiekio ribinių verčių, nustatytų pagal „Euro 6“ standartą, turi būti laikomasi, ir kad Komisija atsakinga už tai, kad būtų parengti realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio bandymai, kurie atspindėtų realiomis važiavimo sąlygomis išmetamą teršalų kiekį; |
|
11. |
apgailestauja dėl Komisijos sprendimo apskųsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą bylose T-339/16, T-352/16 ir T-391/16 ir prašo Komisijos atšaukti savo sprendimą atsižvelgiant į naujausius pokyčius; |
|
12. |
prašo Komisijos informuoti Parlamentą, jei dėl sprendimo teikti apeliacinį skundą bus nukeltas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatytas terminas, iki kurio atitikties koeficientai gali likti galioti; |
|
13. |
ragina Komisiją laikytis šiuo metu galiojančių Reglamentu (EB) Nr. 715/2007 nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių, kurių pagal šį reglamentą turi būti laikomasi realiomis važiavimo sąlygomis, ir nenustatyti jokių naujų korekcinių koeficientų (t. y. atitikties koeficientų), dėl kurių šios teisės aktuose nustatytos ribinės vertės taptų ne tokios griežtos; |
|
14. |
apgailestauja dėl to, kad užbaigus tyrimą, susijusį su EIB bendrovei „Volkswagen AG“ suteikta paskola „Antrieb RDI“, OLAF parengta ataskaita niekada nebuvo viešai paskelbta, ir apgailestauja, kad priemonės, kurių ėmėsi EIB, yra nepakankamos; |
Valstybių narių pareigos
|
15. |
ragina valstybes nares nedelsiant pateikti visą informaciją, kuri reikalinga Komisijai, kad ji galėtų parengti ataskaitą dėl veiksmų, kurių Komisija ir valstybės narės ėmėsi reaguodamos į EMIS komiteto išvadas ir rekomendacijas; |
|
16. |
apgailestauja dėl to, kad valstybės narės taiko skirtingus metodus ir nepakankamai koordinuoja savo veiksmus vykdant transporto priemonių susigrąžinimą ir siūlant keitimo programas; mano, kad šie skirtingi metodai kenkia vartotojų interesams, aplinkos apsaugai, piliečių sveikatai ir vidaus rinkos veikimui; |
|
17. |
ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti priemones, kurios yra būtinos siekiant susigrąžinti arba pašalinti iš rinkos didelį kiekį labai taršių automobilių, ir visapusiškai bendradarbiauti su Komisija dėl bendro susigrąžinimo veiksmų metodo, grindžiamo Komisijos gairėmis; |
|
18. |
apgailestauja dėl to, kad Vokietijos automobilių gamintojams Vokietijoje taikomi keitimo programos ir techninės įrangos modifikavimo reikalavimai netaikomi už Vokietijos ribų arba kitiems automobilių gamintojams Sąjungoje; |
|
19. |
ragina valstybes nares ir automobilių gamintojus suderinti privalomas techninės įrangos modifikacijas reikalavimų neatitinkančioms dyzelinėms transporto priemonėms, įskaitant SKR techninės įrangos modifikacijas, kad būtų sumažintas išmetamo azoto dioksido (NO2) kiekis ir esamas automobilių parkas taptų švaresnis; mano, kad su šiomis modifikacijomis susijusias išlaidas turėtų padengti atsakingas automobilių gamintojas; |
|
20. |
ragina valstybes nares, kurios dar nepateikė Komisijai informacijos apie savo susigrąžinimo programas, nedelsiant tokią informaciją pateikti; |
|
21. |
ragina valstybes nares užtikrinti rinkos priežiūros patikrinimų veiksmingumą ir bandyti esamus automobilius matuojant ne tik realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio parametrus, siekiant užtikrinti, kad gamintojai neoptimizuotų transporto priemonių šiems realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio bandymams naudodami savo pačių įrangą, kaip siūloma Europos Audito Rūmų informaciniame dokumente; |
|
22. |
ragina valstybes nares, kurių atžvilgiu buvo pradėtos atitinkamos pažeidimo nagrinėjimo procedūros, visapusiškai bendradarbiauti su Komisija ir pateikti jai visą reikalingą informaciją; |
|
23. |
ragina valstybes nares neleisti automobilių gamintojams pasinaudoti naujomis lankstumo galimybėmis atliekant laboratorinius bandymus pagal pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūrą (WLTP), taip siekiant sumažinti išmetamo CO2 kiekį; |
|
24. |
primena valstybėms narėms, jog būtina užtikrinti, kad visiems automobilių salonuose parduodamiems automobiliams būtų taikomos tik WLTP CO2 vertės, kad būtų išvengta vartotojų klaidinimo, ir pabrėžia, kad valstybės narės turėtų pakoreguoti transporto priemonių apmokestinimą ir fiskalines paskatas pagal WLTP vertes, laikantis principo, kad WLTP neturėtų turėti neigiamo poveikio vartotojams; |
|
25. |
ragina Europos Sąjungos Tarybą prisiimti atsakomybę ir skubos tvarka priimti bendrą požiūrį dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus ir pasiūlymo persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 182/2011; |
|
26. |
pabrėžia, kad bendrojoje rinkoje svarbu užtikrinti aukštą ir vienodą vartotojų apsaugos lygį, reaguojant į bet kokį būsimą automobilių gamintojų manipuliavimą, dėl kurio būtų išmetamas didesnis teršalų kiekis nei numatyta ir ragina valstybes nares remti sąžiningų, įperkamų ir laiku vykdomų kolektyvinio teisių gynimo procedūrų plėtojimą; |
|
27. |
ragina valstybes nares ir Komisiją imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų palengvintos sąlygos visose valstybėse narėse naudoti netaršias ir mažataršes transporto priemones, kartu vengiant didesnio senų labai taršių transporto priemonių naudojimo mažesnes pajamas gaunančiose valstybėse narėse; |
|
28. |
pabrėžia, kad norint padidinti elektra varomų transporto priemonių pripažinimą tarp vartotojų, labai svarbu užtikrinti įkrovimo infrastruktūros prieinamumą ir pasiekiamumą, be kita ko, privačiuose ir viešuose pastatuose, kaip nurodyta Pastatų energinio naudingumo direktyvoje (14), ir užtikrinti jų konkurencingumą; |
|
29. |
primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybos pirmininką ir Komisijos pirmininką dalyvauti 2019 m. balandžio mėn. pirmojoje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, kad būtų atsakyta į visus likusius klausimus dėl EMIS komiteto išvadų ir rekomendacijų, ombudsmeno rekomendacijos ir kitų šios rezoliucijos elementų; |
o
o o
|
30. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams. |
(1) OL L 113, 1995 5 19, p. 1.
(2) OL L 10, 2016 1 15, p. 13.
(3) OL L 171, 2007 6 29, p. 1.
(4) OL L 263, 2007 10 9, p. 1.
(5) OL L 151, 2018 6 14, p. 1.
(6) OL L 109, 2016 4 26, p. 1.
(7) OL L 152, 2008 6 11, p. 1.
(8) OL C 355, 2017 10 20, p. 11.
(9) OL C 204, 2018 6 13, p. 21.
(10) OL C 298, 2018 8 23, p. 140.
(11) 2018 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ville de Paris, Ville de Bruxelles ir Ayuntamiento de Madrid prieš Europos Komisiją, T-339/16, T-352/16 ir T-391/16, ECLI:EU:T:2018:927.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0186.
(13) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(14) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 156, 2018 6 19, p. 75).
REKOMENDACIJOS
Europos Parlamentas
2019 m. kovo 26 d., antradienis
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/126 |
P8_TA(2019)0224
ES ir Uzbekistano visapusiškas susitarimas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl naujo ES ir Uzbekistano visapusiško susitarimo (2018/2236(INI))
(2021/C 108/12)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimą (ES) 2018/…, kuriuo Europos Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu pradėti ir vesti derybas dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos visapusiško susitarimo nuostatų, priklausančių Sąjungos kompetencijai (10336/18), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 16 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimą, kuriuo Europos Komisija įgaliojama valstybių narių vardu pradėti ir vesti derybas dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bei Uzbekistano Respublikos visapusiško susitarimo nuostatų, priklausančių valstybių narių kompetencijai (10337/18), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 16 d. Tarybos derybinius nurodymus (10601/18 EU RESTRICTED), perduotus Parlamentui 2018 m. rugpjūčio 6 d., |
|
— |
atsižvelgdamas į 1999 m. įsigaliojusį ir šiuo metu galiojantį ES ir Uzbekistano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. sausio mėnesį pasirašytą ES ir Uzbekistano susitarimo memorandumą dėl energetikos, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2013 m. Tarybos patvirtintas ES lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas išplečiant jo nuostatų taikymą dvišalei prekybai tekstilės gaminiais, siekiant atsižvelgti į dvišalio susitarimo dėl tekstilės gaminių galiojimo pasibaigimą, sudarymo projekto (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. ne teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas išplečiant jo nuostatų taikymą dvišalei prekybai tekstilės gaminiais, siekiant atsižvelgti į dvišalio susitarimo dėl tekstilės gaminių galiojimo pasibaigimą, sudarymo projekto (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2014 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių Uzbekistane (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Centrinės Azijos įgyvendinimo eigos (4) ir 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl ES Vidurinės Azijos strategijos įgyvendinimo ir peržiūros (5), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“ (JOIN(2018)0031), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio atstovų vizitus, vykusius atitinkamai 2018 m. rugsėjo mėnesį ir 2017 m. gegužės mėnesį, bei į reguliarius Delegacijos ES ir Kazachstano, ES ir Kirgizijos, ES ir Uzbekistano, ES ir Tadžikistano parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir ryšiams su Turkmėnistanu ir Mongolija atstovų vizitus į šalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 10 d. Samarkande vykusio 13-ojo ES ir Vidurinės Azijos užsienio reikalų ministrų susitikimo, kuriame buvo svarstomi dvišalės darbotvarkės (ekonomikos, sujungiamumo, saugumo ir teisinės valstybės) bei regioniniai klausimai, rezultatus, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 23 d. Briuselyje vykusio 14-ojo ES ir Vidurinės Azijos užsienio reikalų ministrų susitikimo bendrą pranešimą „ES ir Vidurinė Azija. Bendradarbiavimas siekiant kurti įtraukaus augimo, darnaus sujungiamumo ir tvirtesnės partnerystės ateitį“ (6), |
|
— |
atsižvelgdamas į nenutrūkstamą ES paramą vystymuisi Uzbekistanui, kurios suma 2014–2020 m. laikotarpiu siekė 168 mln. EUR, į Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) finansinę pagalbą bei kitas ES priemones taikai ir saugumui remti bei branduolinių atliekų kiekiui šalyje mažinti, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 26 ir 27 d. vykusios Taškento konferencijos dėl Afganistano, kurią rengė Uzbekistano atstovai ir kuriai kartu pirmininkavo Afganistano atstovai, pareiškimą „Taikos procesas, bendradarbiavimas saugumo srityje ir regionų sujungiamumas“, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017–2021 m. Veiksmų penkiose prioritetinėse srityse strategiją Uzbekistano vystymosi labui (Vystymosi strategija), |
|
— |
atsižvelgdamas į žingsnius, kuriuos tapęs nepriklausomas nuo Sovietų Sąjungos Uzbekistanas žengė atviresnės visuomenės ir didesnio atvirumo palaikant santykius su kaimyninėmis šalimis kryptimi, |
|
— |
atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0149/2019), |
|
A. |
kadangi 2018 m. lapkričio 23 d. ES ir Uzbekistanas pradėjo derybas dėl visapusiško tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (TPBS) šiuo metu galiojančiam ES ir Uzbekistano PBS pakeisti, siekiant stiprinti ir gilinti bendradarbiavimą abipusių interesų srityse bei remtis bendromis demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos pagrindinėms laisvėms ir gero valdymo vertybėmis, kad būtų skatinamas darnus vystymasis ir tarptautinis saugumas bei veiksmingai atremiami tokie visuotiniai iššūkiai, kaip terorizmas, klimato kaita ir organizuotas nusikalstamumas; |
|
B. |
kadangi norint, kad įsigaliotų TPBS, būtinas Parlamento pritarimas; |
|
1. |
pateikia Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai šias rekomendacijas: |
ES ir Uzbekistano santykiai
|
a) |
teigiamai įvertinti Uzbekistano įsipareigojimus siekti atviresnės visuomenės ir žingsnius šia kryptimi bei tikro įsitraukimo į ES ir Uzbekistano politinį dialogą lygį – tai leido pradėti derybas dėl visapusiško TPBS; pabrėžti, kad ES suinteresuota stiprinti savo santykius su Uzbekistanu bendrų vertybių pagrindu, ir pripažinti Uzbekistano vaidmenį būnant svarbiu kultūros ir politikos tiltu tarp Europos ir Azijos; |
|
b) |
palaikyti reguliarų nuodugnų dialogą ir stebėti visapusišką politinių ir demokratinių reformų įgyvendinimą, siekiant sukurti nepriklausomas teismines institucijas – įskaitant visų apribojimų teisininkų nepriklausomumui panaikinimą – tikrai nepriklausomą parlamentą surengus tikrai konkurencingus rinkimus, saugoti žmogaus teises, lyčių lygybę ir žiniasklaidos laisves, depolitizuoti saugumo tarnybas ir užtikrinti, kad jos būtų įsipareigojusios paisyti teisinės valstybės principo, bei skatinti pilietinę visuomenę aktyviai dalyvauti reformų procese; teigiamai įvertinti naujus įgaliojimus, suteiktus Uzbekistano parlamentui, ir naujus parlamentinės priežiūros stiprinimo mechanizmus; paskatinti valdžios institucijas įgyvendinti rekomendacijų, išdėstytų ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ataskaitoje, parengtoje po 2014 m. rinkimų, įgyvendinimą; |
|
c) |
akcentuoti tvarių reformų ir jų įgyvendinimo remiantis esamais ir būsimais susitarimais svarbą ir tai visapusiškai remti, kad būtų pasiekti apčiuopiami rezultatai ir sprendžiami politiniai, visuomeniniai ir ekonominiai klausimai, pirmiausia siekiant gerinti valdymą, sudaryti galimybes veikti išties įvairiai ir nepriklausomai pilietinei visuomenei, stiprinti pagarbą žmogaus teisėms, apsaugoti visas mažumas ir pažeidžiamus asmenis, įskaitant neįgaliuosius, užtikrinant atskaitomybę už žmogaus teisių pažeidimus ir kitus nusikaltimus bei šalinant verslumo kliūtis; |
|
d) |
pripažinti ir remti Uzbekistano įsipareigojimą šiuo metu vykdomų struktūrinių, administracinių ir ekonominių reformų atžvilgiu, siekiant gerinti verslo klimatą, teismų sistemą ir saugumo tarnybų darbą, darbo sąlygas ir administracinę atskaitomybę bei veiksmingumą, ir pabrėžti, kad svarbus visapusiškas ir patikrinamas jų įgyvendinimas; palankiai įvertinti užsienio valiutų operacijų ir užsienio valiutų rinkos liberalizavimą; atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad išsamus Uzbekistano reformų planas – 2017–2021 m. Vystymosi strategija – turi būti įgyvendinamas ir remiamas priemonėmis, kuriomis būtų skatinama išorės prekyba ir gerinama verslo aplinka; atsižvelgti į tai, kad darbo jėgos migracija ir emigrantų perlaidos yra pagrindiniai mechanizmai, kuriais Uzbekistane sprendžiamas skurdo klausimas; |
|
e) |
primygtinai paraginti Uzbekistano vyriausybę užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjai, pilietinė visuomenė, tarptautiniai stebėtojai ir žmogaus teisių organizacijos galėtų nevaržomai veikti laisvoje ir teisiškai patikimoje bei politiškai saugioje aplinkoje, t. y. palengvinti registracijos procesus ir sudaryti galimybes imtis teisinių veiksmų, kai atsisakoma registruoti atitinkamą subjektą; primygtinai paraginti leisti reguliariai, nevaržomai ir nepriklausomai stebėti sąlygas kalėjimuose ir sulaikymo vietose; paraginti vyriausybę pakviesti JT specialųjį pranešėją kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo klausimais, įgyvendinti po jo pastarojo vizito 2003 m. pateiktą rekomendaciją bei suderinti nacionalinius įstatymus ir praktiką su tarptautinės teisės nuostatomis ir standartais, įskaitant nepriklausomos stebėsenos mechanizmą, kurį taikant būtų leidžiama nevaržomai patekti į sulaikymo vietas elgesiui su kaliniais stebėti; paraginti valdžios institucijas nuodugniai ištirti visus įtarimus kankinimu ar nežmonišku elgesiu; |
|
f) |
skatinti tolerantiškos, įtraukios, pliuralistinės ir demokratiškos visuomenės, vadovaujamos patikimos vyriausybės, formavimąsi remiant laipsnišką liberalizavimą, kuris būtų visapusiškai grindžiamas JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, taip pat socialinę ir ekonominę pažangą žmonių naudai; |
|
g) |
teigiamai įvertinti politinių kalinių išlaisvinimą, tačiau primygtinai paraginti valdžios institucijas užtikrinti visapusišką jų reabilitavimą ir sudaryti galimybę imtis teisių gynimo priemonių bei pasinaudoti medicininiu gydymu; paraginti išlaisvinti visus likusius politinius kalinius ir visus kitus asmenis, įkaltintus arba persekiojamus dėl politiškai motyvuotų kaltinimų, pvz., žmogaus teisių aktyvistus, pilietinės visuomenės atstovus ir religinius aktyvistus, žurnalistus ir opozicijai atstovaujančius politikus; pareikšti susirūpinimą dėl keleto už uždarų durų vykstančių teismo procesų ir primygtinai paraginti vyriausybę nutraukti šią praktiką; primygtinai paraginti vyriausybę skubiai iš dalies pakeisti savo baudžiamojo kodekso nuostatas, susijusius su ekstremizmu, kurios kartais netinkamai naudojamos protestui kriminalizuoti; teigiamai įvertinti prisiimtus įsipareigojimus nebenaudoti kaltinimo kalėjimo taisyklių pažeidimu, siekiant savavališkai pratęsti politinių kalinių bausmės laiką; užtikrinti, kad visiems už nusikalstamą ir kitą veiką nuteistiems politiniams kaliniams būtų pateikiamos teismo sprendimų dėl jų bylų kopijos ir jie galėtų pasinaudoti savo teise pateikti skundą bei kreiptis dėl reabilitavimo; teigiamai įvertinti tai, kad sušvelninti kai kurie taikių susirinkimų laisvės apribojimai, ir taip pat paraginti pašalinti šių teisių apribojimus, pvz., taikių demonstrantų sulaikymą, bei taip laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatų; palankiai įvertinti neseniai įvykusį JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais vizitą; |
|
h) |
pažymėti, kad Uzbekistano reitingas organizacijos „Žurnalistai be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indekse 2016–2018 m. pagerėjo tik šiek tiek ir kad susirūpinimą toliau kelia cenzūra, interneto svetainių blokavimas, žurnalistų ir tinklaraštininkų savicenzūra, persekiojimas internete ir realiame gyvenime bei politiškai motyvuoti baudžiamieji kaltinimai; primygtinai paraginti valdžios institucijas liautis darius spaudimą žiniasklaidai ir ją sekus, nustoti blokavus nepriklausomas interneto svetaines ir leisti tarptautinėms žiniasklaidos priemonėms akredituoti žurnalistus bei dirbti šalyje; palaikyti ir palankiai įvertinti priemones, kurių imtasi siekiant didesnės žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės organizacijų nepriklausomybės, pvz., tam tikrų jų veiklai taikomų apribojimų panaikinimą, taip pat užsienio ir tarptautinės žiniasklaidos bei NVO, kurios anksčiau nebuvo įleidžiamos į šalį, sugrįžimą; teigiamai įvertinti naująjį įstatymą dėl NVO registracijos, kuriuo sušvelnintos kai kurios registracijos procedūros ir kai kurie reikalavimai gauti išankstinį leidimą veiklai vykdyti ar mitingams rengti; primygtinai paraginti valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti šį įstatymą – taip pat ir pašalinant visas tarptautinių organizacijos registracijos kliūtis – ir paraginti valdžios institucijas spręsti likusių apribojimų, dėl kurių varžomas NVO darbas, pvz., apsunkinančių registracijos reikalavimų ir įsibrovėliškos stebėsenos, klausimą; |
|
i) |
teigiamai įvertinti pažangą, padarytą siekiant panaikinti vaikų darbą ir pamažu atsisakant priverstinio darbo, bei neseniai įvykusius JT specialiųjų pranešėjų vizitus į Uzbekistaną ir tai, kad durys į šią šalį vėl atidarytos šios srities tarptautinėms NVO; pažymėti, kad valstybės remiamas priverstinis darbas medvilnės ir šilko pramonėje bei kitose srityse tebėra problemiškas; tikėtis, kad Uzbekistano vyriausybė imsis veiksmų siekdama panaikinti bet kokį priverstinį darbą, spręsti esminių šio reiškinio priežasčių – visų pirma privalomų kvotų sistemos – klausimą ir reikalauti vietos valdžios institucijų, prievarta mobilizuojančių viešojo sektoriaus darbuotojus ir studentus, atskaitomybės; pabrėžti, jog būtinos didesnės pastangos ir tolesnės teisinės priemonės siekiant konsoliduoti pažangą šioje srityje, kad būtų panaikintas priverstinis darbas; šiuo tikslu paskatinti tolesnį bendradarbiavimą su Tarptautine darbo organizacija (TDO); paraginti valdžią leisti šalyje apsilankyti JT specialiajam pranešėjui šiuolaikinių vergijos formų klausimais; pabrėžti, kad svarbu stengtis kurti tvarią medvilnės tiekimo grandinę bei šalyje taikyti šiuolaikines ir aplinkos apaugos požiūriu patikimas medvilnės auginimo technologijas ir ūkininkavimo praktiką; padėti vietos medvilnės augintojams pagerinti savo gamybos veiksmingumą, apsaugant aplinką ir tobulinat darbo praktiką, kad būtų panaikintas priverstinis darbas; |
|
j) |
paraginti valdžios institucijas labiau stengtis mažinti nedarbą šalyje, įskaitant privačiojo sektoriaus atvėrimą bei mažųjų ir vidutinių įmonių stiprinimą; šiuo požiūriu teigiamai įvertinti tai, kad pratęsta mokymų valdymo srityje programa, ir paraginti rengti daugiau verslininkams skirtų programų; priminti šalies jaunimo potencialą ir šiuo požiūriu santykinai aukštą jų išsilavinimo lygį; paraginti populiarinti švietimo programas verslumo srityje; priminti tokių ES programų, kaip „Erasmus+“, svarbą puoselėjant ES ir Uzbekistano kultūrų dialogą ir sudarant galimybes šiose programose dalyvaujantiems studentams, kaip pozityviems permainų savo visuomenėje nešėjams, įgalėti; |
|
k) |
toliau rengti kasmetinius dialogus žmogaus teisių klausimais, kuriuos organizuoja Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), ir šiame kontekste daryti spaudimą, kad būtų išspręsti atskiri susirūpinimą keliantys klausimai, įskaitant susijusius su politiniais kaliniais; kasmet prieš kiekvieną dialogų raundą susitarti dėl konkrečių sričių ir įvertinti pažangą siekiant rezultatų laikantis ES standartų, tuo pat metu žmogaus teisių klausimus integruojant į visus kitus posėdžius ir politiką; paraginti laikytis tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, kuriuos yra ratifikavęs Uzbekistanas – visų pirma JT, ESBO ir TDO veiklos pagrindu – ir vertinti, kaip jų laikomasi; toliau reikšti susirūpinimą dėl neišspręstų problemų ir nepakankamo kai kurių reformų įgyvendinimo; paraginti valdžios institucijas dekriminalizuoti abipusiu susitarimu palaikomus lytinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų ir puoselėti tolerancijos LGBTI asmenų atžvilgiu kultūrą; paraginti Uzbekistano valdžios institucijas užtikrinti ir skatinti moterų teises; |
|
l) |
užtikrinti, kad būtų peržiūrėta pasų sistema; teigiamai įvertinti išvykimo vizų, kurių anksčiau reikėdavo Uzbekistano piliečiams, keliaujantiems už Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) ribų, sistemos panaikinimą; palankiai įvertinti Uzbekistano pranešimą, kad nuo 2019 m. sausio mėn. ES valstybių narių piliečiams vizų vykstant į šią šalį nebereikės; |
|
m) |
primygtinai paraginti valdžios institucijas gerinti vietos sveikatos priežiūros sistemą ir padidinti valstybės išteklius, kad siekti šio tikslo būtų lengviau, nes padėtis nuo tada, kai šalis tapo nepriklausoma, smarkiai pablogėjo; |
|
n) |
primygtinai paraginti valdžios institucijas teikti būtiną paramą ir kreiptis į tarptautinius partnerius su prašymu prisidėti ir padėti, kad Uzbekistanas ir pirmiausia autonominė Karakalpakijos Respublika galėtų toliau kovoti su ekologinės katastrofos Aralo jūroje ekonominiais, socialiniais padariniais ir padariniais sveikatai, parengiant regionui skirtą tvarią vandentvarkos ir vandens apsaugos politiką ir praktiką bei patikimą laipsniško išvalymo planą; teigiamai įvertinti pozityvius regioninio bendradarbiavimo vandens srityje – ypač su Tadžikistanu ir Kazachstanu – pokyčius, JT daugiašalio žmonių saugumo patikos fondo Aralo jūros regionui įsteigimą ir valdžios institucijų rodomą atsidavimą; toliau remti pastangas gerinti drėkinimo infrastruktūrą; |
|
o) |
pripažinti naująją Uzbekistano užsienio politiką, kuri leido pagerinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis ir tarptautiniais partneriais, ypač stabilumo ir saugumo regione skatinimo, sienų valdymo ir vandentvarkos, sienų demarkacijos ir energetikos klausimais; paremti pozityvų Uzbekistano dalyvavimą Afganistano taikos procese; |
|
p) |
palankiai įvertinti nenutrūkstamą Uzbekistano įsipareigojimą laikytis sutarties, pagal kurią Vidurinė Azija paskelbta zona be branduolinių ginklų; priminti ES įsipareigojimą padėti Uzbekistanui spręsti nuodingųjų ir radioaktyviųjų atliekų klausimą; paraginti Uzbekistaną pasirašyti Sutartį dėl branduolinio ginklo uždraudimo; |
|
q) |
atsižvelgti į svarbų Uzbekistano vaidmenį artėjančios ES Vidurinės Azijos strategijos peržiūros metu taikant diferencijuotąjį įsipareigojimą; |
|
r) |
pripažinti teisėtą susirūpinimą Uzbekistanui keliančius saugumo klausimus ir stiprinti bendradarbiavimą siekiant paremti krizių valdymą, konfliktų prevenciją, integruotą sienų valdymą ir pastangas kovoti su smurtine radikalizacija, terorizmu, organizuotu nusikalstamumu bei neteisėta prekyba narkotikais, tuo pat metu laikantis teisinės valstybės principo, įskaitant žmogaus teisių apsaugą; |
|
s) |
užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą kovojant su korupcija, pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu; |
|
t) |
susieti pagalbos Uzbekistanui teikimą naudojantis ES išorės finansavimo priemonėmis ir EIB bei ERPB paskolomis su tolesne pažanga įgyvendinant reformas; |
|
u) |
paremti veiksmingą pagrindinių tarptautinių konvencijų, reikalaujamų norint turėti BLS+ statusą, įgyvendinimą; |
|
v) |
paremti Uzbekistano pastangas įsitraukti į prisijungimo prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) procesą, kad šalis geriau integruotųsi į pasaulio ekonomiką ir pagerėtų jos verslo klimatas bei taip būtų pritraukta daugiau tiesioginių užsienio investicijų; |
|
w) |
atsižvelgti į santykių su kitomis trečiosiomis šalimis raidą įgyvendinant Kinijos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“; primygtinai paraginti atsižvelgti į susirūpinimą dėl žmogaus teisių keliančius klausimus, susijusius su šia iniciatyva, taip pat ir parengiant gaires šiuo klausimu; |
Naujas visapusiškas susitarimas
|
x) |
pasinaudoti derybomis dėl TPBS tikrai ir tvariai pažangai paremti, siekiant, kad režimas būtų atskaitingas ir demokratiškas, užtikrintų ir apsaugotų pagrindines visų piliečių teises bei ypatingą dėmesį skirtų sąlygų, kurios būtų palankios pilietinei visuomenei, žmogaus teisių gynėjams ir teisininkų nepriklausomumui, užtikrinimui; užtikrinti, kad prieš užbaigiant derybas Uzbekistanas padarytų deramą pažangą saviraiškos laisvės bei teisės į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę požiūriu laikydamasis tarptautinių standartų – taip pat ir pašalindamas kliūtis visoms naujoms grupėms užsiregistruoti ir teisėtai pradėti veiklą šalyje bei gauti finansavimą iš užsienio; |
|
y) |
suderėti šiuolaikišką visa apimantį plataus užmojo susitarimą tarp ES ir Uzbekistano, kuris pakeistų 1999 m. PBS, stiprinant žmonių tarpusavio ryšius, politinį bendradarbiavimą, prekybos ir investicijų santykius ir bendradarbiavimą darnaus vystymosi, aplinkos apsaugos, sujungiamumo, žmogaus teisių ir valdymo srityse bei prisidedant prie Uzbekistano darnaus ekonominio ir socialinio vystymosi; |
|
z) |
atnaujinti savo įsipareigojimą daryti pažangą demokratinių standartų, gero valdymo ir teisinės valstybės principų, taip pat pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant religijos ar tikėjimo laisvę ir jų gynėjus, srityse; |
|
aa) |
remti atnaujintas Uzbekistano pastangas įsitraukti į daugiašalį ir tarptautinį bendradarbiavimą, sprendžiant tokius pasaulinius ir regioninius uždavinius, kaip, be kita ko, tarptautinis saugumas ir kova su smurtiniu ekstremizmu, organizuotas nusikalstamumas, prekyba narkotikais, vandentvarka, aplinkos būklės blogėjimas, klimato kaita ir migracija; |
|
ab) |
užtikrinti, kad pagal visapusišką susitarimą būtų palengvintas ir sustiprintas regioninis bendradarbiavimas ir taikus konfliktų, susijusių su šiuo metu kilusiais ginčais, sprendimas, atveriant kelią išties geriems kaimyniniams santykiams; |
|
ac) |
stiprinti nuostatas dėl prekybinių ir ekonominių santykių, viena vertus, labiau jas susiejant su nuostatomis dėl žmogaus teisių ir įsipareigojimu įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kartu užtikrinant mechanizmus, kuriais būtų vertinamas neigiamas poveikis žmogaus teisėms ir ši problema būtų sprendžiama, ir, kita vertus, skatinant rinkos ekonomikos principus, įskaitant teisinį tikrumą, nepriklausomas ir skaidrias institucijas, socialinį dialogą ir TDO darbo standartų įgyvendinimą, siekiant užtikrinti tvarias tiesiogines užsienio investicijas ir prisidėti prie ekonomikos įvairinimo; gerinti bendradarbiavimą kovos su korupcija, pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu srityje bei užtikrinti, kad turtas, šiuo metu įšaldytas keliose ES ir EEE valstybėse narėse, būtų repatrijuotas atsakingai, visų Uzbekistano žmonių labui; |
|
ad) |
stiprinti tarpparlamentinio bendradarbiavimo įgaliotame parlamentinio bendradarbiavimo komitete aspektus, susijusius su demokratija, teisine valstybe ir žmogaus teisėmis, įskaitant tiesioginę bendradarbiavimo tarybos ir parlamentinio bendradarbiavimo komiteto atstovų atskaitomybę; |
|
ae) |
užtikrinti visų susijusių subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, dalyvavimą tiek derybų dėl susitarimo, tiek jo įgyvendinimo etapais; |
|
af) |
įtraukti sąlygas, kuriomis bendradarbiavimą būtų galima sustabdyti kuriai nors iš šalių pažeidus esmines nuostatas, visų pirma susijusias su pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, įskaitant konsultavimąsi su Europos Parlamentu tokiais atvejais; sukurti nepriklausomą stebėsenos ir skundų pateikimo mechanizmą – veiksmingą priemonę, kuria naudodamiesi nukentėję gyventojai ir jų atstovai galėtų kelti klausimus dėl poveikio žmogaus teisėms ir stebėsenos įgyvendinimui; |
|
ag) |
užtikrinti, kad Europos Parlamentas aktyviai dalyvautų stebint, kaip įsigaliojus TBPS įgyvendinamos visos jo dalys, rengti su tuo susijusias konsultacijas užtikrinant, kad Parlamentas ir pilietinė visuomenė būtų tinkamai informuojami apie tai, kaip EIVT įgyvendina TBPS, ir atitinkamai reaguoti; |
|
ah) |
užtikrinti visų derybų dokumentų perdavimą Europos Parlamentui laikantis konfidencialumo taisyklių, kad Parlamentas galėtų vykdyti tinkamą derybų proceso kontrolę; vykdyti tarpinstitucinius įsipareigojimus, grindžiamus SESV 218 straipsnio 10 dalimi, ir periodiškai informuoti Parlamentą; |
|
ai) |
TBPS laikinai taikyti tik gavus Parlamento pritarimą; |
|
aj) |
įgyvendinti visuomenės informavimo kampaniją akcentuojant tikėtinus teigiamus bendradarbiavimo rezultatus ES ir Uzbekistano piliečiams – taip būtų sustiprinti ir žmonių tarpusavio ryšiai; |
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Uzbekistano Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui. |
(1) OL C 238, 2018 7 6, p. 394.
(2) OL C 238, 2018 7 6, p. 51.
(3) OL C 274, 2016 7 27, p. 25.
(4) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 91.
(5) OL C 58, 2018 2 15, p. 119.
(6) https://eeas.europa.eu/headquarters/headquarters-homepage/54354/joint-communiqué-european-union-–-central-asia-foreign-ministers-meeting-brussels-23-november_en
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/133 |
P8_TA(2019)0241
ES ir Šveicarijos susitarimas dėl institucinės struktūros
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui dėl Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl institucinės struktūros (2018/2262(INI))
(2021/C 108/13)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos sprendimą, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl ES ir Šveicarijos susitarimo dėl dvišalius santykius reglamentuojančios institucinės struktūros, ir į tai, kad derybos pradėtos 2014 m. gegužės 22 d., |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 28 d. Tarybos išvadas dėl ES santykių su Šveicarijos Konfederacija, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 14 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES santykių su Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalimis, |
|
— |
atsižvelgdamas į 1994 m. sausio 1 d. Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimą (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į tai, kad per 1992 m. gruodžio mėn. vykusį visuotinį balsavimą dėl dalyvavimo EEE prieš balsavo 50,3 proc. Šveicarijos gyventojų, 1997 m. birželio mėn. 74 proc. gyventojų nepritarė iniciatyvai „ES narystės derybos: leiskime spręsti liaudžiai“ ir 2001 m. kovo mėn. 77 proc. gyventojų pasisakė prieš iniciatyvą „Taip – Europai!“, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 23 d. pasirašytą ES ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 16 d. pasirašytą Europos gynybos agentūros (EGA) ir Šveicarijos pagrindų susitarimą dėl bendradarbiavimo, |
|
— |
atsižvelgdamas į Šveicarijos ir Eurojusto susitarimą dėl teisminio bendradarbiavimo, kuris pasirašytas 2008 m. lapkričio 27 d. ir įsigaliojo 2011 m. liepos 22 d., |
|
— |
atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 24 d. pasirašytą ir 2006 m. kovo 1 d. įsigaliojusį Šveicarijos ir Europolo susitarimą dėl policijos institucijų bendradarbiavimo vykdant sunkių ir organizuotų tarptautinių nusikaltimų ir terorizmo prevenciją ir kovojant su jais ir į tai, kad 2008 m. sausio 1 d. išplėsta šio susitarimo taikymo sritis, |
|
— |
atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo (3), ypač į I priedą dėl laisvo asmenų judėjimo ir III priedą dėl abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 27 d. Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolą dėl į Europos Sąjungą įstojusių Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio susitarimo (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 25 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių (5), |
|
— |
atsižvelgdamas į tai, kad per 2014 m. vasario 9 d. vykusią Šveicarijos federalinę visuotinę iniciatyvą 50,3 proc. Šveicarijos gyventojų pritarė pasiūlymams grąžinti kvotas imigracijai iš Europos Sąjungos, nustatyti prioriteto teikimo Šveicarijos piliečiams priimant į darbą taisyklę ir apriboti imigrantų teises į socialines išmokas, |
|
— |
atsižvelgdamas į 1972 m. ES ir Šveicarijos laisvosios prekybos susitarimą (6), kuris per daugelį metų buvo pritaikytas ir atnaujintas, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 1 d. įsigaliojusį Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl oro transporto (7), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 1 d. įsigaliojusį Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliu ir keliais (8), |
|
— |
atsižvelgdamas į derybas dėl ES ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimų dėl elektros energijos, maisto saugos, produktų saugos ir visuomenės sveikatos, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/2047 dėl vertybinių popierių biržoms Šveicarijoje taikomos teisinės ir priežiūros sistemos lygiavertiškumo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES (9), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 4–5 d. Briuselyje vykusį 37-ąjį ES ir Šveicarijos tarpparlamentinį susitikimą, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Šveicarijos, visų pirma į 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „EEE ir Šveicarijos ryšiai: visiško vidaus rinkos sukūrimo kliūtys“ (10), ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto 2018 m. balandžio 24 d. pasiūlymą dėl rezoliucijos ta pačia tema, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2017 m. Europos semestrą (11), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 4 dalį ir 52 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0147/2019), |
|
A. |
kadangi dabartiniai Šveicarijos ir ES santykiai grindžiami sudėtingu susitarimų rinkiniu, kurį sudaro apie 20 pagrindinių sektorinių dvišalių susitarimų ir maždaug 100 kitų susitarimų; kadangi Šveicarija tik iš dalies dalyvauja užtikrinant galimybes naudotis visomis keturiomis laisvėmis; kadangi, nors šiais susitarimais praeityje buvo sustiprintas ES ir Šveicarijos bendradarbiavimas vidaus rinkos, vidaus saugumo ir prieglobsčio, transporto ir mokesčių srityse, ateityje šis sudėtingas susitarimų rinkinys gali tapti pasenęs, dėl to jų įgyvendinimas bus mažiau aktualus, nebent būtų susitarta dėl visa apimančios sistemos; |
|
B. |
kadangi, remiantis Eurostato duomenimis, 2107 m. Šveicarija buvo trečia pagal dydį ES partnerė pagal prekių eksporto apimtį ir ketvirta pagal dydį partnerė pagal prekių importo apimtį; |
|
C. |
kadangi Taryba pareiškė, kad visa apimančiu instituciniu susitarimu su Šveicarija turėtų būti siekiama apsaugoti vidaus rinkos vientisumą ir užtikrinti teisinį tikrumą valdžios institucijoms, piliečiams ir ekonominės veiklos vykdytojams; |
|
D. |
kadangi Šveicarijos Federalinė Taryba nori su ES sudaryti institucinį susitarimą, kuriuo būtų užtikrinamas teisinis tikrumas patekimo į rinką srityje ir išsaugota Šveicarijos gerovė, nepriklausomumas ir teisinė sistema (12); kadangi Šveicarijos Federalinė Taryba paskelbė konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais dėl 2018 m. lapkričio 23 d. derybininkų sutarto teksto; |
|
E. |
kadangi, siekiant atgaivinti Europos ekonomiką, suteikti postūmį ekonomikos augimui bei konkurencingumui ir kurti naujas darbo vietas, reikalinga tinkamai veikianti ir veiksminga bendroji rinka, grindžiama labai konkurencinga socialine rinkos ekonomika; kadangi bendrosios rinkos teisės aktai turi būti tinkamai perkelti į nacionalinę teisę, įgyvendinti ir vykdomi, kad valstybės narės ir Šveicarija pasinaudotų visais privalumais; |
|
F. |
kadangi Šveicarija pareiškė norą privalomas esmines nuostatas dėl valstybės pagalbos palikti kitam patekimo į rinką susitarimui ir užsitikrinti galimybę naudotis bendrąja elektros energijos rinka; |
|
G. |
kadangi 2018 m. rugsėjo 28 d. Federalinė Taryba patvirtino antrąjį Šveicarijos įnašą į keletą ES valstybių narių (1,3 mlrd. CHF per dešimt metų) ir šiuo metu laukia teigiamo Federalinio Susirinkimo sprendimo; |
|
H. |
kadangi Šveicarija yra Europos aplinkos agentūros narė; |
|
I. |
kadangi Šveicarija ratifikavo savo dalyvavimą Europos palydovinės navigacijos programose „Galileo“ ir EGNOS; |
|
J. |
kadangi Šveicarijos dalyvavimas ES bendrojoje mokslinių tyrimų programoje „Horizontas 2020“ ir jos pirmtakėje 7-ojoje bendrojoje programoje (BP 7) buvo naudingas visoms suinteresuotosioms šalims dėl aukštos pasiūlymų kokybės; |
|
K. |
kadangi Šveicarija ir ES 2015 m. gegužės 27 d. pasirašė papildomą Mokesčių ir taupymo pajamų susitarimo protokolą, pagal kurį reikalaujama, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėn. abi šalys pradėtų automatiškai keistis informacija apie kiekvienos iš jų gyventojų finansines sąskaitas; kadangi ES įtraukė Šveicariją į 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadų II priedą, susijusį su šalimis, kurios įsipareigojo įgyvendinti gero mokesčių srities valdymo principus siekiant spręsti su skaidrumu, sąžiningu apmokestinimu ir kovos su BEPS (mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas) priemonėmis susijusius klausimus; |
|
L. |
kadangi Šveicarija bendradarbiauja pagal atrinktas bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) dalis ir dalyvavo civilinėse ir karinėse taikos misijose pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), pvz., Ukrainoje ir Malyje; kadangi 2012 m. kovo 16 d. pasirašyta Europos gynybos agentūros (EGA) ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa sudaro sąlygas keistis informacija ir vykdyti bendrą veiklą mokslinių tyrimų ir technologijų bei ginkluotės projektų ir programų srityse; |
|
M. |
kadangi Šveicarija yra prisijungusi prie Šengeno erdvės nuo pat jos įgyvendinimo Šveicarijoje pradžios, t. y. 2008 m. gruodžio mėn.; |
|
N. |
kadangi Šveicarija dalyvauja Šengeno informacinėje sistemoje (SIS), Vizų informacinėje sistemoje (VIS), sistemoje EURODAC – ES prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudų duomenų bazėje ir dalyvaus būsimoje atvykimo ir išvykimo sistemoje (AIS), kurioje registruojamas ES išorės sienų kirtimas, taip pat Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemoje (ETIAS), pagal kurią iš anksto atliekamas ne ES piliečių, kuriems netaikomas reikalavimas turėti vizą, saugumo ir neteisėtos migracijos patikrinimas; |
|
O. |
kadangi pagal Dublino asociacijos susitarimą Šveicarija yra asocijuotoji kai kurių ES prieglobsčio acquis dalių šalis; kadangi nuo 2010 m. Šveicarija finansiškai ir veiklos požiūriu prisideda prie FRONTEX veiklos; |
|
P. |
kadangi 2017 m. iš 8,48 mln. Šveicarijoje gyvenusių asmenų 2,13 mln. buvo užsienio piliečiai, iš jų 1,4 mln. buvo atvykę iš ES valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijai (ELPA) priklausančių šalių; kadangi 320 000 ES piliečių kasdien važiuoja į darbą Šveicarijoje; kadangi 750 000 Šveicarijos piliečių gyvena užsienyje, iš kurių 450 000 gyvena ES; |
|
Q. |
kadangi 2009 m. Šveicarija sutiko toliau vykdyti 1999 m. dvišalį ES ir Šveicarijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo (SLAJ), pagal kurį Šveicarijos ir ES piliečiams suteikiama vienoda teisė laisvai pasirinkti savo darbo vietą ir gyvenamąją vietą susitariančiųjų šalių nacionalinėse teritorijose; |
|
R. |
kadangi užsienio bendrovės, komandiruodamos užsienio darbuotojus į Šveicarijos teritoriją, privalo laikytis Šveicarijoje nustatytų būtiniausių darbo sąlygų; kadangi pagrindinis rangovas teisiškai įpareigotas užtikrinti, kad subrangovai laikytųsi Šveicarijos darbo rinkos taisyklių; |
|
S. |
kadangi 2002 m. Šveicarija nustatė „paramos priemones“, kuriomis, kaip deklaruojama, siekiama apsaugoti Šveicarijos darbo užmokesčius, darbo sąlygas ir socialinius standartus, o tai, ES nuomone, prieštarauja susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo (SLAJ) nuostatoms; |
|
T. |
kadangi Piliečių teisių direktyvos (2004/38/EB) ir ES piliečių teisių į socialines išmokas ir įsisteigimo teisių įgyvendinimas sukėlė susirūpinimą Šveicarijoje; |
|
U. |
kadangi Šveicarija nuo 1960 m. yra ELPA narė, o nuo 2002 m. – Jungtinių Tautų narė; |
|
V. |
kadangi per 2018 m. lapkričio 25 d. visuotinį balsavimą „apsisprendimo iniciatyvą“ (iniciatyvą „Šveicarijos įstatymai, o ne užsienio teisėjai“) atmetė 66 proc. gyventojų ir visi kantonai; |
|
W. |
kadangi Šveicarija yra įsipareigojusi laikytis politinio neutralumo ir todėl joje buvo surengta daug tarptautinių derybų, kurių tikslas – taikiai spręsti ginkluotus konfliktus visame pasaulyje; |
|
X. |
kadangi 2018 m. pabaigoje Komisija šešių mėnesių laikotarpiui pratęsė sprendimo, kuriuo pripažįstama, kad prekybos vietos Šveicarijoje gali būti laikomos atitinkančiomis prekybos akcijomis reikalavimus, nustatytus Finansinių priemonių rinkų direktyvoje (2004/39/EB) ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014, galiojimą; |
|
Y. |
kadangi Tarpparlamentinė sąjunga yra įsteigta Ženevoje; |
|
Z. |
kadangi Šveicarijoje įsikūrusios 25 pagrindinės tarptautinės organizacijos ir organizuojamos konferencijos, nes ten, daugiausia Ženevoje, įsikūrusios jų pasaulinės centrinės būstinės; |
|
AA. |
kadangi šimtai tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, konsultuojančių JT ir kitas nevyriausybines organizacijas, yra įsikūrusios Šveicarijoje; |
|
AB. |
kadangi Šveicarija planuoja surengti federalinius rinkimus 2019 m. spalio 20 d.; |
|
1. |
teikia Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai tokias rekomendacijas:
|
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Šveicarijos Konfederacijos Federaliniam Susirinkimui bei Federalinei Tarybai. |
(2) OL L 322, 2017 12 7, p. 3.
(3) OL L 114, 2002 4 30, p. 6.
(4) OL L 124, 2009 5 20, p. 53.
(5) OL L 199, 2009 7 31, p. 24.
(6) OL L 300, 1972 12 31, p. 189.
(7) OL L 114, 2002 4 30, p. 73.
(8) OL L 114, 2002 4 30, p. 91.
(9) OL L 327, 2018 12 21, p. 77.
(10) OL C 316, 2017 9 22, p. 192.
(11) OL C 252, 2018 7 18, p. 164.
(12) https://www.eda.admin.ch/dam/dea/en/documents/fs/11-FS-Institutionelle-Fragen_en.pdf
(13) https://www.eda.admin.ch/dam/dea/en/documents/abkommen/InstA-Wichtigste-in-Kuerze_en.pdf
2019 m. kovo 28 d., ketvirtadienis
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/141 |
P8_TA(2019)0330
Sprendimas, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymo Tarybai, pritariant Komisijai, dėl Tarybos sprendimo, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė (2018/2237(INI))
(2021/C 108/14)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į ES sutartį (ES sutartis) ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), |
|
— |
atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į 1, 16 ir 17 DVT, kuriais siekiama kurti taikią ir įtraukią visuomenę siekiant tvaraus vystymosi (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/322 dėl 11-ojo Europos plėtros fondo įgyvendinimo (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/528, kuriuo nustatomas Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmas (ATHENA) ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/871/BUSP (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/2306, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (5), |
|
— |
atsižvelgdamas į Reglamento (ES) 2017/2306 priede pateiktą tarpinstitucinę deklaraciją dėl pagalbos priemonių finansavimo šaltinių pagal 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (6), 3a straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (7), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (8), ir 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (9), |
|
— |
atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų vidaus susitarimą dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis (10), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 13 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą Tarybai, pritariant Komisijai, dėl Tarybos sprendimo, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė (HR(2018) 94), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d., 2015 m. birželio 26 d., 2016 m. gruodžio 15 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. lapkričio 20 d., 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“, |
|
— |
– atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13 d., 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl saugumo ir gynybos įgyvendinant Visuotinę ES strategiją, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą „Diskusijoms skirtas dokumentas dėl Europos gynybos ateities“ (COM(2017)0315), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. Komisijos ir EIVT bendrą komunikatą „ES masto strateginės sistemos saugumo sektoriaus reformai paremti elementai“, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 18 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 20 „Afrikos taikos ir saugumo struktūra – ES paramą reikia skirti kitiems tikslams“; |
|
— |
atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos finansavimo (11), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos sąjungos (12), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. (13) ir 2018 m. gruodžio 12 d. (14) rezoliucijas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) įgyvendinimo, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0157/2019), |
|
A. |
kadangi ES siekia tapti pasauline taikos užtikrinimo proceso veikėja, siekiančia išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą bei užtikrinti, kad būtų paisoma tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės; |
|
B. |
kadangi dėl šios strateginės aplinkos, kuri pastaraisiais metais labai pablogėjo, Sąjunga privalo vis daugiau dėmesio skirti savo pačios saugumui užtikrinti; |
|
C. |
kadangi dėl sudėtingų saugumo sąlygų, kuriomis gyvena ES, jai reikalinga strateginė autonomija – tai 2016 m. birželio mėn. ES visuotinėje strategijoje pripažino 28 valstybių ir vyriausybių vadovai; šiai strategijai įgyvendinti reikia priimti priemones, kurios didintų ES gebėjimą išsaugoti taiką, neleisti kilti konfliktams, kurti teisingas ir įtraukias visuomenes ir stiprinti tarptautinį saugumą; kadangi buvo pripažinta, jog saugios ir taikios visuomenės yra būtina ilgalaikio vystymosi sąlyga; |
|
D. |
kadangi šios Europos taikos priemonės (toliau – ETP arba Priemonė) tikslas – ne militarizuoti Europos Sąjungos išorės veiksmus, bet užtikrinti sąveiką ir didesnį veiksmingumą, laikantis bendro požiūrio išorės veiksmų, kurie jau vykdomi ir kurių negalima finansuoti iš ES biudžeto, susijusios veiklos finansavimo atžvilgiu; |
|
E. |
kadangi pagal Sutartį reikalaujama, kad ES ir jos institucijos įgyvendintų bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), įskaitant bendros gynybos politikos laipsnišką formavimą, kas ilgainiui pagal 42 straipsnio nuostatas sudarytų sąlygas pereiti prie bendros gynybos, taip sustiprinant Europos identitetą ir jos nepriklausomybę, kad Europoje ir pasaulyje būtų stiprinama taika, saugumas ir didinama pažanga; kadangi siūloma Priemonė yra palankiai vertinama kaip progresyvus žingsnis šia kryptimi ir Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis turi būti skatinamas toliau plėtoti ir įgyvendinti šią priemonę; |
|
F. |
kadangi ES yra didžiausia pasaulyje vystymosi ir humanitarinės pagalbos teikėja, stiprinanti saugumo ir vystymosi sąsajas, kad būtų užtikrinta tvari taika; |
|
G. |
kadangi reikėtų skatinti plačiau naudoti Sąjungos finansavimą ir priemones, siekiant tikslo ateityje gerinti bendradarbiavimą, plėtoti pajėgumus ir dislokuoti misijas, kad būtų išsaugota taika, išvengta konfliktų, jie būtų valdomi ir sprendžiami, taip pat kovojama su grėsmėmis tarptautiniam saugumui; pabrėžia, kad ETP lėšomis visų pirma turėtų būti finansuojamos Sąjungos karinės misijos, stiprinami trečiųjų valstybių, regioninių ir tarptautinių organizacijų kariniai ir gynybos pajėgumai ir prisidedama prie taikos paramos operacijų, kurioms vadovauja regioninė ar tarptautinė organizacija arba trečiosios valstybės, finansavimo; |
|
H. |
kadangi praeityje ES buvo sunku finansuoti gynybos pobūdžio operacijas; kadangi Parlamentas ne kartą pabrėžė, jog reikia lankstesnio ir veiksmingesnio finansavimo, kuriuo išreiškiamas solidarumas ir apsisprendimas; kadangi būtinos papildomos priemonės siekiant užtikrinti, kad ES galėtų atlikti savo, kaip pasaulinės saugumo srities veikėjos, vaidmenį; kadangi visoms tokioms priemonėms turi būti taikoma tinkama parlamentinė kontrolė ir ES teisės aktai; |
|
I. |
kadangi moterų dalyvavimas taikos procesuose tebėra vienas iš silpniausiai įgyvendinamų Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės aspektų, nepaisant to, kad moterys yra pagrindinės saugumo ir humanitarinių krizių aukos, taip pat nepaisant to, kad tais atvejais, kai moterims skiriamas svarbus vaidmuo taikos procesuose, tikimybė, kad susitarimas galios ne trumpiau kaip 15 metų, tampa 35 proc. didesnė; |
|
J. |
kadangi vidaus ir išorės saugumo aspektai tampa vis labiau susiję; kadangi ES ėmėsi reikšmingų veiksmų siekdama sustiprinti savo valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje; kadangi ES visada didžiavosi savo švelniąja galia ir toliau tai darys; kadangi kintanti padėtis kelia susirūpinimą ir turint tai omenyje ES nebepakanka civilinės valdžios įgaliojimų: ji taip pat turėtų plėtoti ir stiprinti savo karinius pajėgumus, kurie turėtų būti naudojami nuosekliai ir derinami su visais kitais ES išorės veiksmais; kadangi vystymasis trečiosiose šalyse neįmanomas be saugumo ir taikos; kadangi karinės pajėgos šioje srityje atlieka itin svarbų vaidmenį, ypač tose šalyse, kuriose civilinės valdžios institucijos negali atlikti savo užduočių dėl susiklosčiusios saugumo padėties; kadangi Priemonė neabejotinai gali padėti ES aktyviau bendradarbiauti su valstybėmis partnerėmis ir padidinti ES išorės veiksmų efektyvumą, sudarydama galimybių ES ateityje tapti pasaulinio stabilumo ir saugumo garantu; |
|
K. |
kadangi ES išorės veiksmai neturi būti sumenkinti tik iki „migracijos valdymo“ priemonės, o visos pastangos dirbti su trečiosiomis valstybėmis turi būti neatsiejamos nuo žmogaus teisių padėties gerinimo šiose šalyse; |
|
L. |
kadangi ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas turės reikšmingą poveikį mažinant konfliktų kurstymą ir užtikrinant didesnį stabilumą, laikantis įsipareigojimų pagal Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir susijusios Europos Parlamento rezoliucijos dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo (15) nuostatų; kadangi pasaulis be masinio naikinimo ginklų yra saugesnis pasaulis; kadangi ES pirmauja siekiant uždrausti branduolinius ginklus ir turėtų stiprinti šioje srityje atliekamą vaidmenį; |
|
M. |
kadangi pagal Sutartis Sąjunga neturi vykdyti jokių išorės karinių veiksmų, nesusijusių su BSGP; kadangi tikra visų ES valstybių narių BUSP išplečia Europos Sąjungos išorės veiksmų taikymo sritį; kadangi pagal BSGP vieninteliai galimi išorės kariniai veiksmai yra taikos palaikymui, konfliktų prevencijai ir tarptautinio saugumo stiprinimui skirtos misijos už Sąjungos ribų, laikantis Jungtinių Tautų Chartijos principų, kaip nurodyta ES sutarties 42 straipsnio 1 dalyje; |
|
N. |
kadangi parama partnerių karinėms taikos paramos operacijoms iki šiol buvo teikiama ne iš ES biudžeto pagal Afrikos taikos priemonę, įsteigtą ir finansuojamą remiantis Europos plėtros fondo (EPF) lėšomis; kadangi taikant Afrikos taikos priemonę šiuo metu apsiribojama veiksmais, kuriems vadovauja Afrikos Sąjunga (AS) arba Afrikos regioninės organizacijos; |
|
O. |
kadangi tikimasi, jog Europos taikos priemonė suteiks Sąjungai galimybę tiesiogiai prisidėti prie taikos paramos operacijų, kurioms vadovauja trečiosios valstybės ir atitinkamos tarptautinės organizacijos visame pasaulyje, o ne tik Afrikoje ar Afrikos Sąjungoje, finansavimo; |
|
P. |
kadangi siūloma Priemonė pakeis mechanizmą ATHENA ir Afrikos taikos priemonę; kadangi ji papildys Pajėgumų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti iniciatyvą finansuojant ES gynybos veiklos išlaidas, kurių negalima finansuoti biudžeto lėšomis pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį, kaip antai Afrikos Sąjungos taikos palaikymo misijas, savų karinių bendros saugumo ir gynybos politikos operacijų bendrąsias išlaidas ir partnerių karinių pajėgumų stiprinimo išlaidas; |
|
Q. |
kadangi pagal Priemonę vykdomos operacijos turi atitikti Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintus principus ir vertybes, taip pat ją vykdant turi būti laikomasi tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės; kadangi veikla, kuri nėra apibrėžta kaip etiškai priimtina žmonių saugos, sveikatos ir saugumo, laisvės, privatumo, sąžiningumo ir orumo požiūriu, turi būti nuodugniai įvertinta ir persvarstyta; |
|
R. |
kadangi šiuo metu bendrųjų išlaidų dalis ir toliau lieka labai nedidelė (apytiksliai 5–15 proc. visų išlaidų) ir didelė valstybėms per karines operacijas tenkančių išlaidų ir jų prisiimamos atsakomybės dalis, remiantis principu „išlaidas apmoka tas, kas jas patyrė“, prieštarauja solidarumo ir naštos pasidalijimo principams, ir tai toliau atgraso valstybes nares nuo aktyvaus dalyvavimo BSGP operacijose; |
|
S. |
kadangi siūlomas Europos taikos priemonės metinis finansinis paketas yra 1 500 000 000 EUR, o bendros išlaidos pagal mechanizmą ATHENA ir Afrikos taikos priemonę svyravo nuo 250 000 000 EUR iki 500 000 000 EUR per metus; kadangi pasiūlyme nepakankamai tiksliai nurodomi ar užtikrinami galimi su 1 000 000 000 EUR per metus suma susiję tikslai; |
|
T. |
kadangi tikimasi, jog pasinaudojant Europos taikos priemone, kaip į biudžetą neįtraukta priemone, finansuojama valstybių narių metiniais įnašais remiantis BNPj pagrįsta paskirstymo schema, bus galima finansuoti didesnę karinių misijų ir operacijų bendrųjų išlaidų dalį (35-45 proc.), kaip šiuo metu yra mechanizmo ATHENA atveju; kadangi tikimasi, jog pasinaudojant Europos taikos priemone taip pat bus galima užtikrinti nuolatinio ES finansavimo galimybę, užtikrinant tinkamą pasirengimo krizėms programavimą ir palengvinant greitesnį dislokavimą, taip pat padidinant lankstumą greito reagavimo atveju; kadangi Parlamentas jau seniai prašė plačiai naudoti mechanizmą ATHENA ir išplėsti jo taikymą, kad jis apimtų BSGP misijų ir operacijų bendrą finansavimą; kadangi siūlomas Tarybos sprendimas vis dėlto nėra tokio paties privalomojo pobūdžio, kaip vidaus susitarimas dėl Afrikos taikos priemonės, o tai reiškia, kad valstybės narės gali atsisakyti finansuoti veiksmus pagal Europos taikos priemonę; |
|
U. |
kadangi padidinus bendrąsias išlaidas siūloma Priemonė leis valstybėms narėms veikti solidariau ir dalytis našta, taip pat paskatins valstybes nares, ypač tas, kurios neturi finansinių arba veiklos išteklių, prisidėti prie BSGP operacijų; |
|
V. |
kadangi Taryba savo 2018 m. lapkričio 19 d. išvadose santūriai reiškė paramą ETP pasiūlymui; kadangi vis dėlto svarbu dėti pastangas, kad būtų priimtas plataus užmojo pasiūlymas, apimantis visus pasiūlytus komponentus, įskaitant mechanizmą ATHENA; |
|
W. |
kadangi visos pagal Priemonę vykdomos karinės misijos, kaip antai bendri nusiginklavimo veiksmai, humanitarinės ir gelbėjimo, karinio konsultavimo ir pagalbos, konfliktų prevencijos ir taikos palaikymo bei kovinių pajėgų vykdomos krizių valdymo užduotys, įskaitant taikdarystę ir stabilizavimo operacijas pasibaigus konfliktams, kova su terorizmu, be kito ko, vykdoma remiant trečiąsias šalis, savo teritorijose kovojančias prieš terorizmą, kaip nurodyta ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje, paisant žmogaus teisių, patenka į BSGP sritį; kadangi ES sutarties 41 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis taikoma einamosioms išlaidoms, kurios atsiranda tik dėl karinio pobūdžio misijų; kadangi visos kitos einamosios išlaidos, susidarančios vykdant BSGP, įskaitant išlaidas, patiriamas dėl kitos ES sutarties 42 straipsnyje nurodytos veiklos, turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto; kadangi Europos taikos priemonės administracinės išlaidos turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto; |
|
X. |
kadangi pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį visos einamosios išlaidos, susidarančios įgyvendinant BUSP, yra finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, išskyrus išlaidas, atsirandančias dėl karinio arba gynybinio pobūdžio operacijų; kadangi pasiūlymo dėl sprendimo 2 straipsnio a ir d punktuose atitinkamai nurodoma, kad pagal Europos taikos priemonę turėtų būti finansuojami karinio ar gynybinio pobūdžio veiksmai ir kiti karinio ar gynybinio pobūdžio Sąjungos operatyviniai veiksmai; |
|
Y. |
kadangi pagal ES sutarties 21 straipsnio 2 dalies d punktą Sąjunga apibrėžia ir vykdo bendrą politiką ir veiksmus bei siekia aukšto lygio bendradarbiavimo visose tarptautinių santykių srityse, kad būtų skatinamas tvarus besivystančių šalių ekonominis, socialinis ir aplinkos vystymasis, visų pirma siekiant panaikinti skurdą; |
|
Z. |
kadangi SESV 208 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje teigiama: „Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą“; kadangi toje pačioje pastraipoje nurodoma, jog „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“; kadangi antrasis sakinys yra Sutarties nuostata, taigi pagal ją ES turi konstitucinę pareigą, apibūdinamą kaip „politikos suderinamumas vystymosi labui“; |
|
AA. |
kadangi karinės ir civilinės misijos už Sąjungos ribų turi būti atskirtos viena nuo kitos siekiant užtikrinti, kad civilinės misijos būtų finansuojamos tik iš Sąjungos biudžeto; |
|
AB. |
kadangi ES turėtų suteikti BSGP misijų personalui statusą, panašų į deleguotųjų nacionalinių ekspertų statusą, užtikrindama jiems vienodą statusą ir geriausią apsaugą pagal Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus; kadangi visos dėl šio statuso mokamos išmokos ir kelionės, pragyvenimo bei sveikatos priežiūros išlaidos turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto kaip administracinės išlaidos; |
|
AC. |
kadangi Europos Audito Rūmai paskelbė specialiąją ataskaitą dėl Afrikos taikos ir saugumo struktūros, finansuojamos pagal Afrikos taikos priemonę, kurią siūloma įtraukti į Europos taikos priemonę ir išplėsti; kadangi Audito Rūmai mano, jog šiai paramai nebuvo tinkamai teikiama pirmenybė ir jos poveikis nedidelis; kadangi siekiant reikšmingai padidinti naujos priemonės finansavimą reikia tinkamai atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas; |
|
AD. |
kadangi kartu su pasiūlymu nebuvo pateiktas administracinių išlaidų finansinio poveikio vertinimas; kadangi Europos taikos priemonės administracinės išlaidos turi didelį poveikį ES biudžetui; kadangi Europos taikos priemonei įgyvendinti neturėtų būti papildomai samdomi ar deleguojami darbuotojai šalia tų, kurie įgyvendina keičiamas priemones; kadangi sinergija, kuri atsirastų sujungus dabartines skirtingas priemones į vieną administracinę struktūrą, turėtų padėti lengviau valdyti didesnę geografinę Europos taikos priemonės taikymo sritį; kadangi papildomi darbuotojai turėtų būti samdomi tik tuo atveju, jei iš visų dalyvaujančių valstybių narių iš tiesų būtų surinkta pajamų misijai arba priemonei; kadangi pajamos yra terminuoto pobūdžio, todėl būtina, kad ir pagal Priemonę pasamdytų darbuotojų arba deleguotų konkrečiai misijai ar priemonei vykdyti darbuotojų sutartys būtų sudaromos atitinkamam laikotarpiui; kadangi pagal Priemonę nė vienas darbuotojas neturėtų būti įdarbintas ar deleguotas iš valstybės narės, jei ji padarė oficialų pareiškimą pagal ES sutarties 31 straipsnio 1 dalį dėl konkrečios misijos ar priemonės; |
|
AE. |
kadangi Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai turėtų reguliariai konsultuotis su Parlamentu visais pagrindiniais BUSP ir BSGP aspektais bei esminiais pasirinkimo klausimais ir dėl tolesnės jų raidos; kadangi su Parlamentu turėtų būti laiku konsultuojamasi ir jam turėtų būti laiku teikiama informacija, be kita ko, politikos suderinamumo vystymosi labui klausimu, kad jis galėtų pateikti savo nuomonę ir klausimus pirmininko pavaduotojui ir vyriausiajam įgaliotiniui ir Tarybai prieš priimant sprendimus ar imantis ryžtingų veiksmų; kadangi vyriausiasis įgaliotinis ir pirmininko pavaduotojas turėtų atsižvelgti į Parlamento nuomonę, be kita ko, politikos suderinamumo vystymosi labui klausimu, ir įtraukti ją į savo pasiūlymus, persvarstyti sprendimus ar sprendimų dalis, kuriems Parlamentas prieštarauja, arba atsiimti tokius pasiūlymus, nepaisant to, kad tokiu atveju bet kuri valstybė narė gali skatinti imtis iniciatyvos, ir turėtų pasiūlyti su BSGP susijusius Tarybos sprendimus, kai Parlamentas ragina tai padaryti; kadangi Parlamentas turėtų kasmet su pirmininko pavaduotoju ir vyriausiuoju įgaliotiniu diskutuoti dėl operacijų, finansuojamų pagal Priemonę; |
|
1. |
rekomenduoja Tarybai:
|
|
2. |
rekomenduoja Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai:
|
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir informacijai – Europos išorės veiksmų tarnybai ir Komisijai. |
(1) https://sustainabledevelopment.un.org/
(3) OL L 84, 2015 3 28, p. 39.
(5) OL L 335, 2017 12 15, p. 6.
(6) OL L 335, 2017 12 15, p. 6.
(8) OL L 335, 2008 12 13, p. 99.
(9) OL L 134, 2009 5 29, p. 1.
(10) OL L 210, 2013 8 6, p. 1.
(11) OL C 353, 2016 9 27, p. 68.
(12) OL C 224, 2018 6 27, p. 18.
(13) OL C 369, 2018 10 11, p. 36.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0514.
II Komunikatai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
Europos Parlamentas
2019 m. kovo 26 d., antradienis
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/150 |
P8_TA(2019)0221
Prašymas atšaukti Jørno Dohrmanno (Jørn Dohrmann) imunitetą
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Jørn Dohrmann imunitetą (2018/2277(IMM))
(2021/C 108/15)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Danijos Karalystės teisingumo ministro prašymą atšaukti Jørno Dohrmanno imunitetą, kurį 2018 m. lapkričio 6 d. perdavė Danijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, kuris buvo paskelbtas 2018 m. lapkričio 28 d. plenariniame posėdyje ir kuris susijęs su baudžiamuoju persekiojimu pagal Danijos baudžiamojo kodekso 260 skyriaus 1 dalies 1 punktą, 291 skyriaus 1 dalį ir 293 skyriaus 1 dalį kartu su 21 skyriumi; |
|
— |
išklausęs Jørno Dohrmanno paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje, |
|
— |
atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į Danijos Karalystės Konstitucijos 57 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0178/2019), |
|
A. |
kadangi Viborgo prokuroras pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Jørno Dohrmanno imunitetą dėl nusikaltimų, apibrėžtų Danijos baudžiamojo kodekso 260 skyriaus 1 dalies 1 punkte, 291 skyriaus 1 dalyje ir 293 skyriaus 1 dalyje kartu su 21 skyriumi; kadangi visų pirma byla yra susijusi su įtariama neteisėta prievarta, tyčine žala ir mėginimu neteisėtai naudotis kitam asmeniui priklausančiu daiktu; |
|
B. |
kadangi 2017 m. balandžio 26 d. šalia savo privačios gyvenamosios vietos Jørn Dohrmann atėmė vaizdo kamerą iš operatoriaus, kuris filmavo jo namą maždaug iš 195 m atstumo, siekdamas vėliau panaudoti filmuotą medžiagą televizijos dokumentiniam filmui apie kai kuriuos Europos Parlamento narius iš Danijos; kadangi Jørn Dohrmann pagrasino sudaužyti vaizdo kamerą; kadangi jis sugadino minėtąją kamerą: jos mikrofoną, ekraną ir laidą; kadangi jis pasisavino vaizdo kamerą ir atminties kortelę, ketindamas neteisėtai ja pasinaudoti ir peržiūrėti vaizdo įrašą, tačiau galiausiai jis negalėjo to padaryti, nes policija atvyko į vietą ir atsiėmė kamerą ir atminties kortelę, kuri buvo išimta iš prietaiso; |
|
C. |
kadangi už neteisėtą asmenų filmavimą privačioje žemėje operatorius buvo pirmiau apkaltintas padaręs nusikalstamą veiką pagal Danijos baudžiamojo kodekso 264a skyrių; kadangi prokuroras rekomendavo panaikinti kaltinimus atsižvelgiant į tai, kad nėra reikiamo tyčios elemento, kuris yra būtinas norint nuteisti asmenį už Danijos baudžiamojo kodekso 264a skyriaus pažeidimą; |
|
D. |
kadangi Pietryčių Jutlandijos policija nurodė, kad įmonė, pasamdžiusi žurnalistą ir vaizdo kameros savininką, pateikė su šia byla susijusį ieškinį dėl 14 724,71 Danijos kronų kompensacijos ir kad bylos dėl tyčinės žalos, vagystės, pasisavinimo ir pan., kurias siekiama išspręsti paskiriant baudą, turi būti nagrinėjamos teismo procese, jeigu nukentėjusioji šalis reikalauja atlyginti žalą; |
|
E. |
kadangi Prokuratūra iš pradžių rekomendavo Jørno Dohrmanno byloje vietoj laisvės atėmimo bausmės skirti 20 000 Danijos kronų baudą nepateikus jokių oficialių kaltinimų; |
|
F. |
kadangi Jørn Dohrmann paneigė jam pateiktus kaltinimus; kadangi, Prokuratūros tarnybos direktoriaus nuomone, tokiu atveju siekis bylą išspręsti neteisminiu būdu, t. y. paskiriant baudą, nebūtų suderinamas su nusistovėjusia praktika; |
|
G. |
kadangi, kad būtų galima Jørną Dohrmanną patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kompetentingos institucijos pateikė prašymą atšaukti jo imunitetą; |
|
H. |
kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams; |
|
I. |
kadangi Danijos Konstitucijos 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be Danijos Karalystės Folketingo sutikimo Danijos Karalystės Folketingo narys jokiu būdu negali būti kaltinamas arba baudžiamas įkalinimu, išskyrus atvejus, kai jis yra suimtas darant nusikaltimą; kadangi šia nuostata užtikrinama apsauga nuo valstybinio kaltinimo, o ne nuo baudžiamosios atsakomybės privataus kaltinimo bylose; kadangi, jeigu bylą galima išspręsti be teismo paskyrus nustatytą baudą, Danijos Karalystės Folketingo sutikimas nėra būtinas; |
|
J. |
kadangi Danijos Karalystės Folketingo nariams suteikiamo imuniteto taikymo sritis faktiškai atitinka imuniteto, suteikiamo Europos Parlamento nariams pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį, taikymo sritį; kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, jog tam, kad Europos Parlamento nariui būtų taikomas imunitetas, nuomonę jis turi būti pareiškęs eidamas savo pareigas, o tai reiškia, kad turi būti ryšys tarp pareikštos nuomonės ir Parlamento nario pareigų; kadangi toks ryšys turi būti tiesioginis ir akivaizdus; |
|
K. |
kadangi veiksmai, dėl kurių keliami įtarimai, nėra Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje, todėl jie nėra aiškiai arba tiesiogiai susiję su Jørno Dohrmanno, kaip Europos Parlamento nario, veiklos rezultatais; |
|
L. |
kadangi nėra nei įrodymų, jog esama fumus persecutionis atvejo, nei jokių priežasčių įtarti tokio atvejo buvimą; |
|
1. |
nusprendžia atšaukti Jørn Dohrmann imunitetą; |
|
2. |
paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Danijos teisingumo ministrui ir Jørnui Dohrmannui. |
(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI:EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.
III Parengiamieji aktai
Europos Parlamentas
2019 m. kovo 26 d., antradienis
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/152 |
P8_TA(2019)0222
Atstovaujamieji ieškiniai siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus ***I
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (COM(2018)0184 – C8-0149/2018 – 2018/0089(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/16)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0184), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0149/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Austrijos Federalinės Tarybos bei Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
2018 m. spalio 10 d. atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos bei Transporto ir turizmo komitetų nuomones (A8-0447/2018), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2018)0089
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) …/… dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi,
|
(1) |
šios direktyvos paskirtis – sudaryti sąlygas kompetentingiems atstovaujantiems subjektams, kurie atstovauja kolektyviniams vartotojų interesams, pareiškiant atstovaujamuosius ieškinius, siekti apginti vartotojų teises nuo Sąjungos teisės nuostatų pažeidimų; kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų turėti galimybę prašyti sustabdyti arba uždrausti pažeidimą, patvirtinti, kad pažeidimas buvo padarytas ir siekti apginti teises, pvz., sumokėti kompensaciją, atlyginti sumokėtą kainą, atlikti remonto darbus , pakeisti prekę, pašalinti trūkumus arba, sumažinti kainą arba nutraukti sutartį , kaip numatyta nacionaliniuose įstatymuose; [1 pakeit.] |
|
(2) |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB (4) kompetentingiems atstovaujantiems subjektams buvo leista pareikšti atstovaujamuosius ieškinius visų pirma siekiant sustabdyti ir uždrausti Sąjungos teisės pažeidimus, kurie daro žalą kolektyviniams vartotojų interesams. Tačiau toje direktyvoje nebuvo pakankamai aptartos vartotojų teisės vykdymo užtikrinimo problemos. Siekiant didesnio atgrasymo nuo neteisėtos praktikos , paskatinti gerą ir atsakingą verslo praktiką ir norint sumažinti vartotojų patiriamus nuostolius, būtina sugriežtinti kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos mechanizmą. Atsižvelgiant į įvairius pakeitimus ir siekiant aiškumo, tikslinga Direktyvą 2009/22/EB pakeisti . Remiantis SESV 114 straipsniu, labai reikalingos Sąjungos intervencinės priemonės, siekiant užtikrinti galimybę kreiptis į teismą ir tinkamą teisingumo vykdymą, nes tai sumažins atskirų veiksmų sąnaudas ir naštą ; [2 pakeit.] |
|
(3) |
atstovaujamasis ieškinys turėtų suteikti galimybę veiksmingai ir efektyviai apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus tiek nuo vidaus, tiek nuo tarpvalstybinių pažeidimų . Jis turėtų sudaryti sąlygas kompetentingiems atstovaujantiems subjektams veikti siekiant užtikrinti atitiktį susijusioms Sąjungos nuostatoms ir įveikti kliūtis, su kuriomis susiduria vartotojai pareikšdami atskirus ieškinius, pvz., netikrumas dėl jų teisių ir prieinamų procedūrinių mechanizmų, ankstesnė nesėkmingų ieškinių patirtis, pernelyg ilgos bylų nagrinėjimo procedūros, psichologinės kliūtys pareikšti ieškinį ir neigiamas tikėtinų išlaidų ir atskiro ieškinio naudos balansas , kad būtų padidintas teisinis tikrumas tiek ieškovams, tiek atsakovams, taip pat pasitikėjimas teisine sistema ; [3 pakeit.] |
|
(4) |
svarbu užtikrinti būtiną galimybės kreiptis į teismą ir procesinių apsaugos nuo piktnaudžiavimo bylinėjimusi, kuris galėtų nepagrįstai trukdyti įmonių gebėjimui veikti vidaus rinkoje, priemonių pusiausvyrą. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui atstovaujamaisiais ieškiniais, reikėtų vengti tokių aspektų kaip baudinis nuostolių atlyginimas ir apribojimų dėl teisės pareikšti ieškinį nukentėjusių vartotojų vardu nebuvimas, turėtų būti vengiama ir turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės dėl įvairių procedūrinių aspektų, pavyzdžiui, kompetentingų atstovaujančių subjektų paskyrimo, jų lėšų kilmės ir informacijos, kurios reikia atstovaujamajam ieškiniui pagrįsti, pobūdžio. Šia direktyva Pralaimėjusi šalis turėtų padengti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismas neturėtų būti daromas poveikis nacionalinėms taisyklėms dėl procesinių išlaidų paskirstymo; priteisti išlaidų pralaimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be reikalo ar yra neproporcingos ieškiniui; [4 pakeit.] |
|
(5) |
pažeidimai, kurie daro poveikį vartotojų kolektyviniams interesams, dažnai sukelia tarpvalstybines pasekmes. Sąjungoje prieinami veiksmingesni ir efektyvesni atstovaujamieji ieškiniai turėtų paskatinti vartotojų pasitikėjimą vidaus rinka ir suteikti vartotojams galių įgyvendinti savo teises; |
|
(6) |
ši direktyva turėtų būti taikoma įvairioms sritims, pvz., duomenų apsaugai, finansinėms paslaugoms, kelionėms ir turizmui, energetikai, telekomunikacijoms ir, aplinkai ir sveikatai . Ji turėtų būti taikoma Sąjungos teisės nuostatų, kuriomis užtikrinama kolektyvinių vartotojų interesų apsauga, pažeidimams, nepaisant to, ar atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose jie vadinami vartotojais ar keliautojais, naudotojais, klientais, mažmeniniais investuotojais, mažmeninės prekybos klientais ar kaip nors kitaip , taip pat užtikrinama duomenų subjektų kolektyvinių interesų apsauga pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą . Siekiant užtikrinti tinkamą reagavimą į Sąjungos teisės, kurios forma ir mastas greitai keičiasi, pažeidimą, kiekvieną kartą, kai priimamas naujas su vartotojų kolektyvinių interesų apsauga susijęs Sąjungos teisės aktas, reikėtų įvertinti, ar reikia pakeisti šios direktyvos priedą siekiant įtraukti tą teisės aktą į direktyvos taikymo sritį; [5 pakeit.] |
|
(6a) |
ši direktyva taikoma atstovaujamiesiems ieškiniams, pareikštiems dėl pažeidimų, kurie daro didelį poveikį vartotojams, susijusiems su nuostatomis, kurias apima I priede išvardyti Sąjungos teisės aktai. Didelis poveikis prasideda tada, kai paveikiami du vartotojai; [6 pakeit.] |
|
(7) |
Komisija priėmė pasiūlymus dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies pakeičiami Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamentas (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru, ir dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų. Todėl tikslinga numatyti, kad praėjus vieniems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija įvertina, ar lėktuvų ir traukinių keleivių teisių taisyklėmis užtikrinamas tinkamas vartotojų apsaugos teisių lygis, palyginamas su lygiu, užtikrinamu pagal šią direktyvą, ir padaro reikiamas išvadas dėl šios direktyvos taikymo srities. |
|
(8) |
remiantis Direktyva 2009/22/EB, ši direktyva turėtų apimti vidaus ir tarpvalstybinius pažeidimus, visų pirma tais atvejais, kai nuo pažeidimo nukentėję vartotojai gyvena vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs pažeidimą padaręs prekiautojas. Ji taip pat turėtų būti taikoma pažeidimams, kurie buvo nutraukti prieš pareiškiant arba baigiant nagrinėti atstovaujamąjį ieškinį, nes vis tiek gali būti reikalinga užkirsti kelią praktikos pasikartojimui, nustatyti, kad atitinkama praktika reiškė pažeidimą ir palengvinti vartotojų teisių gynimą; |
|
(9) |
šia direktyva neturėtų būti nustatomos tarptautinės privatinės teisės taisyklės, susijusios su jurisdikcija, teismo sprendimų pripažinimu ir vykdymo užtikrinimu arba taikytina teise. Galiojančios Sąjungos teisės priemonės taikomos šioje direktyvoje nustatytiems atstovaujamiesiems ieškiniams , kuriais užkertamas kelias bet kokiam palankesnės teisinės sistemos paieškų stiprėjimui ; [7 pakeit.] |
|
(9a) |
ši direktyva neturėtų daryti poveikio ES taisyklių dėl tarptautinės privatinės teisės taikymui tarpvalstybinėse bylose. Šioje direktyvoje nustatytiems atstovaujamiesiems ieškiniams taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija – „Briuselis I“), 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“) ir 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“); [8 pakeit.] |
|
(10) |
kadangi atstovaujamuosius ieškinius gali pareikšti tik kompetentingi atstovaujantys subjektai, siekdami užtikrinti tinkamą atstovavimą kolektyviniams vartotojų interesams, kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų atitikti šioje direktyvoje nustatytus kriterijus. Visų pirma, jie turėtų būti tinkamai įsteigti pagal valstybės narės teisę; pavyzdžiui, tai galėtų turėtų apimti reikalavimus dėl narių skaičiaus, pakankamo stabilumo arba skaidrumo reikalavimus dėl atitinkamų jų struktūros aspektų, kaip antai įstatų, valdymo struktūros, tikslų ir darbo metodų. Jie taip pat turėtų nesiekti pelno ir turėti teisėtą interesą užtikrinti susijusių Sąjungos teisės aktų laikymąsi. Šie kriterijai turėtų būti taikomi tiek iš anksto paskirtiems kompetentingiems subjektams, tiek ad hoc kompetentingiems subjektams, kurie yra įsteigti tam, kad pareikštų konkretų ieškinį; Be to, kompetentingi atstovaujantys subjektai turi būti nepriklausomi nuo rinkos dalyvių , taip pat ir finansiškai. Kompetentingi atstovaujantys subjektai taip pat turi taikyti nustatytą procedūrą , kad būtų išvengta interesų konfliktų. Valstybės narės nenustato kriterijų , kurie viršytų šioje direktyvoje nustatytus kriterijus; [9 pakeit.] |
|
(11) |
visų pirma nepriklausomos viešosios įstaigos ir vartotojų organizacijos turėtų atlikti aktyvų vaidmenį užtikrindamos atitiktį susijusioms Sąjungos teisės nuostatoms ir turėti geras sąlygas veikti kaip kompetentingi subjektai. Kadangi šie subjektai gali naudotis įvairiais informacijos, susijusios su prekiautojų praktika vartotojų atžvilgiu, šaltiniais, ir laikosi skirtingų savo veiklos prioritetų, valstybės narės turėtų turėti galimybę laisvai nuspręsti dėl priemonių, kurias atstovaujamuosiuose ieškiniuose galėtų prašyti taikyti šie kompetentingi subjektai; |
|
(12) |
kadangi teisminės ir administracinės procedūros gali būti veiksminga ir efektyvi kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos priemonė, valstybėms narėms paliekama diskrecijos teisė nuspręsti, ar atstovaujamąjį ieškinį galima pareikšti teisminėje ar administracinėje byloje, ar abiejose bylose, priklausomai nuo atitinkamos teisės srities arba atitinkamo ekonomikos sektoriaus. Tai nedaro poveikio teisei į veiksmingą gynybą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, pagal kurį valstybės narės užtikrina, kad vartotojai ir įmonės turėtų teisę į veiksmingą teisių gynimą bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme dėl bet kokio administracinio sprendimo, kuris buvo priimtas pagal šią direktyvą įgyvendinančias nacionalines nuostatas. Tai apima galimybę šalims gauti sprendimą, kuriuo sustabdomas ginčijamo sprendimo vykdymo užtikrinimas pagal nacionalinę teisę; |
|
(13) |
siekiant didesnio atstovaujamųjų ieškinių procesinio veiksmingumo, kompetentingiems subjektams turėtų būti suteikta galimybė viename atstovaujamajame ieškinyje arba atskiruose atstovaujamuosiuose ieškiniuose prašyti taikyti skirtingas priemones. Šios priemonės turėtų apimti laikinąsias priemones, kuriomis sustabdoma taikoma praktika arba uždraudžiama praktika, jeigu ji nebuvo taikoma, tačiau yra rizika, kad dėl jos gali būti padaroma didelė arba neatitaisoma žala vartotojams, priemones, kuriomis nustatoma, kad atitinkama praktika reiškia teisės pažeidimą ir, prireikus, priemones, kuriomis sustabdoma arba uždraudžiama būsima praktika, taip pat priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo poveikis, įskaitant teisių gynimą. Jeigu priemonių prašoma viename ieškinyje, kompetentingiems subjektams turėtų būti sudaryta galimybė prašyti taikyti visas atitinkamas priemones ieškinio pareiškimo momentu arba pirmiausia prašyti priimti atitinkamą nutartį dėl uždraudimų ir vėliau, jei tinkama, nutartį dėl teisių gynimo; |
|
(14) |
nutartimis dėl uždraudimų siekiama apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus, nepriklausomai nuo bet kokių faktinių nuostolių ar žalos, kurią patyrė atskiri vartotojai. Nutartimis dėl uždraudimų gali būti reikalaujama, kad prekiautojai imtųsi konkrečių veiksmų, pvz., pateiktų vartotojams informaciją, kurią jie anksčiau praleido pažeisdami teisinius įsipareigojimus. Sprendimai, kuriais nustatoma, kad praktika prilygsta pažeidimui, neturėtų priklausyti nuo to, ar praktika buvo taikoma sąmoningai ar dėl aplaidumo; |
|
(15) |
kompetentingas atstovaujantys subjektas, kuris pagal šią direktyvą inicijuoja atstovaujamąjį ieškinį, turėtų būti bylos šalimi. Nuo pažeidimo nukentėję atitinkami vartotojai turėtų turėti tinkamas galimybes pasinaudoti tinkamą informaciją apie su atstovaujamuoju ieškiniu susijusiais rezultatais susijusius rezultatus ir kuo jie gali būti jiems naudingi . Pagal šią direktyvą priimtos nutartys dėl uždraudimų neturėtų turėti poveikio vartotojų, nukentėjusių nuo praktikos, dėl kurios priimta nutartis dėl uždraudimo, pareikštiems atskiriems ieškiniams; [10 pakeit.] |
|
(16) |
kompetentingi subjektai turėtų turėti galimybę prašyti taikyti priemones, kuriomis siekiama nutraukti tęstinį pažeidimo poveikį. Šios priemonės turėtų apimti nutartį dėl teisių gynimo, kuria prekiautojas, kai tinkama ir pagal galiojančius nacionalinius įstatymus įpareigojamas inter alia sumokėti kompensaciją, atlikti remonto darbus, pakeisti prekę , pašalinti trūkumus , sumažinti kainą, nutraukti sutartį arba atlyginti sumokėtą kainą; [11 pakeit.] |
|
(17) |
nuo masinės žalos nukentėjusiems vartotojams skiriama kompensacija neturėtų viršyti sumos, kurią prekiautojas privalo sumokėti pagal taikytiną nacionalinę ar Sąjungos teisę, kad būtų padengta jų faktinė patirta žala. Visų pirma reikėtų vengti baudinio nuostolių atlyginimo, kuriuo šaliai ieškovei atlyginami didesni nei jos patirti nuostoliai. |
|
(18) |
valstybės narės gali turėtų prašyti kompetentingų atstovaujančių subjektų pateikti pakankamai informacijos, kuri yra reikalinga atstovaujamajam ieškiniui dėl teisių gynimo pagrįsti, įskaitant nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų grupės ir fakto bei teisės klausimų, kurie turi būti išspręsti nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, aprašymo. Neturėtų būti reikalaujama, kad kompetentingas subjektas individualiai nustatytų visus nuo pažeidimo nukentėjusius atitinkamus vartotojus, kad galėtų inicijuoti ieškinį. Teismas ar administracinė institucija, nagrinėdami atstovaujamuosius ieškinius dėl teisių gynimo, turėtų kuo ankstesniame procedūros etape patikrinti, ar, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atitinkamų vartotojų patirtos žalos ypatumus, bylą galima iškelti pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį. Visų pirma ieškiniai turėtų būti patikrinami ir vienodi ir turėtų būti reikalaujama taikyti vienodos rūšies priemones; bet koks kompetentingo subjekto sudarytas trečiosios šalies finansavimo susitarimas turėtų būti skaidrus ir nesukelti interesų konflikto. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad teismas ar administracinė institucija galėtų atmesti akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius kuo ankstesniu proceso etapu ; [12 pakeit.] |
|
(19) |
valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nuspręsti, ar jų teismas arba nacionalinė institucija, kuriai perduotas atstovaujamasis ieškinys dėl teisių gynimo, išimtiniais atvejais, vietoje nutarties dėl teisių gynimo, gali priimti deklaratyvaus pobūdžio sprendimą dėl prekiautojo atsakomybės nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu, kuriais pavieniai vartotojai galėtų tiesiogiai remtis pareikšdami vėlesnius ieškinius dėl teisių gynimo. Šios galimybės taikymas turėtų būti numatytas tik tinkamai pagrįstais atvejais, kai atstovaujamajame ieškinyje sudėtinga kiekybiškai įvertinti kiekvienam atitinkamam vartotojui priskirtinas individualias teisių gynimo priemones, be to, šių priemonių taikymas pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį būtų neveiksmingas. Deklaratyvaus pobūdžio sprendimai neturėtų būti priimami nesudėtingose situacijose, ypač tais atvejais, kai atitinkamus vartotojus galima nustatyti ir kai vartotojams buvo padaryta panaši žala, atsižvelgiant į tam tikrą laikotarpį arba pirkimą. Be to, deklaratyvaus pobūdžio sprendimai neturėtų būti priimami tais atvejais, kai kiekvieno atskiro vartotojo patirtų nuostolių dydis yra toks mažas, kad menkai tikėtina, jog pavieniai vartotojai reikalaus apginti teises individualiai. Teismas arba nacionalinė institucija turėtų nurodyti tinkamus motyvus, dėl kurių ji konkrečioje byloje, vietoje nutarties dėl teisių gynimo, priėmė deklaratyvaus pobūdžio sprendimą; [13 pakeit.] |
|
(20) |
jeigu galima nustatyti nuo tos pačios praktikos nukentėjusius atitinkamus vartotojus ir jie patyrė panašią žalą, atsižvelgiant į konkretų laikotarpį arba pirkimą, pvz., ilgalaikių vartojimo sutarčių atveju, teismas arba administracinė institucija atstovaujamajame ieškinyje gali aiškiai apibrėžti atitinkamų vartotojų, nukentėjusių nuo pažeidimo, grupę. Visų pirma teismas arba administracinė institucija galėtų prašyti, kad pažeidimą darantis prekiautojas pateiktų susijusią informaciją, pvz., nurodytų susijusių vartotojų tapatybes ir kiek truko tokia praktika. Operatyvumo ir veiksmingumo sumetimais šiais atvejais valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus galėtų apsvarstyti suteikti vartotojams galimybę tiesiogiai pasinaudoti nutartimi dėl teisių gynimo po to, kai ji buvo priimta, nereikalaujant jų suteikti savo atskirus įgaliojimus iki nutarties dėl teisių gynimo priėmimo; [14 pakeit.] |
|
(21) |
mažos vertės bylose vargu ar dauguma vartotojų imsis veiksmų, kad užtikrintų savo teisių įgyvendinimą, nes įdėtos pastangos būtų daug didesnės, palyginti su individualia nauda. Tačiau, jeigu ta pati praktika yra susijusi su tam tikru skaičiumi vartotojų, bendras nuostolis gali būti didelis. Tokiais atvejais teismas arba institucija gali manyti, kad būtų neproporcinga vėl paskirstyti lėšas atitinkamiems vartotojams, pvz., dėl to, kad tai būtų per daug sunku arba nepraktiška. Todėl lėšas, gautas kaip apgintų teisių kompensaciją pareiškus atstovaujamuosius ieškinius, būtų geriau skirti kolektyvinių vartotojų interesų apsaugai, be to, jos turėtų būti skirtos atitinkamam viešajam tikslui, pvz., finansuoti vartotojams teikiamą teisinę pagalbą, informavimo kampanijas arba vartotojų judėjimus; [15 pakeit.] |
|
(22) |
priemonės, kuriomis siekiama nutraukti tęstinį pažeidimo poveikį, gali būti taikomos tik remiantis galutiniu sprendimu, kuriuo nustatomas Sąjungos teisės akto, kuriam taikoma ši direktyva, pažeidimas, dėl kurio daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams, įskaitant galutinę nutartį dėl uždraudimo, priimtą išnagrinėjus atstovaujamąjį ieškinį. Visų pirma priemones, kuriomis siekiama nutraukti tęstinį pažeidimo poveikį, gali būti prašoma taikyti remiantis galutiniais teismo arba administracinės institucijos sprendimais, priimtais vykdymo užtikrinimo veiksmų srityje pagal 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (5); |
|
(23) |
šioje direktyvoje nustatytas procedūrinis mechanizmas, nedarantis poveikio taisyklėms, kuriomis nustatomos esminės vartotojų teisės į sutartinių ir nesutartinių teisių gynimą, jeigu dėl pažeidimo buvo pakenkta jų interesams, pvz., teisė į nuostolių atlyginimą, teisė nutraukti sutartį, gauti kompensaciją, teisė, kad būtų pakeista prekė, pašalinti trūkumai, atlikti remonto darbai arba sumažinta kaina. Atstovaujamasis ieškinys, kuriuo pagal šią direktyvą siekiama apginti teises, gali būti pareiškiamas tik tais atvejais, kai Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatytos tokios esminės teisės; [16 pakeit.] |
|
(24) |
ši šia direktyva siekiama minimalaus suderinimo ir ji nepakeičia galiojančių nacionalinių kolektyvinių teisių gynimo mechanizmų. Direktyva, kurioje atsižvelgiama į valstybių narių teisines tradicijas, valstybėms narėms paliekama diskrecija nuspręsti, ar dabartiniame arba būsimame kolektyvinio teisių gynimo mechanizme arba šiems mechanizmams alternatyviose priemonėse, reikia nustatyti šioje direktyvoje aptariamo atstovaujamojo ieškinio struktūrą, jei nacionalinis mechanizmas atitinka šioje direktyvoje nustatytus metodus. Ji neužkerta kelio valstybėms narėms išlaikyti savo esamą sistemą ir neįpareigoja jų ją iš dalies pakeisti. Valstybės narės turės galimybę integruoti šioje direktyvoje numatytas taisykles į savo kolektyvinio teisių gynimo sistemą arba įgyvendinti jas pagal atskirą procedūrą ; [17 pakeit.] |
|
(25) |
kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų visapusiškai laikytis skaidrumo principo dėl savo veiklos finansavimo apskritai ir kiek tai susiję su lėšomis, kuriomis remiamas konkretus atstovaujamasis ieškinys dėl teisių gynimo, ir taip sudaryti sąlygas teismams arba administracinėms institucijoms įvertinti, ar tarp finansavimą teikiančios trečiosios šalies ir kompetentingo subjekto gali būti interesų konfliktas, siekiant išvengti piktnaudžiavimo bylinėjimusi rizikos, taip pat įvertinti, ar finansavimą teikianti trečioji šalis kompetentingas subjektas turi pakankamai išteklių, kad įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus kompetentingo subjekto atžvilgiu atstovautų atitinkamų vartotojų interesams ir prisiimtų visas būtinas teisines išlaidas, kilusias bylą pralaimėjus . Iš informacijos, kurią kompetentingas subjektas kuo ankstesniame procedūros etape pateikia atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimą prižiūrinčiam teismui arba administracinei institucijai, turėtų būti įmanoma įvertinti, ar trečioji šalis gali daryti įtaką kompetentingo subjekto procesiniams sprendimams apskritai ir , susijusiems su atstovaujamuoju ieškiniu, įskaitant sprendimus dėl taikių susitarimų, ir ar ji teikia finansavimą atstovaujamajam ieškiniui dėl teisių gynimo atsakovo, kuris yra lėšų teikėjo konkurentas, atžvilgiu arba atsakovo, nuo kurio lėšų teikėjas yra priklausomas, atžvilgiu. Jeigu kuri nors iš šių aplinkybių pasitvirtina, teismui arba administracinei institucijai turėtų turi būti suteikti įgaliojimai reikalauti, kad kompetentingas subjektas atsisakytų atitinkamo finansavimo, ir prireikus panaikinti kompetentingo subjekto statusą konkrečioje byloje; . Valstybės narės turėtų užkirsti kelią juridinėms įmonėms steigti kompetentingus subjektus. Netiesioginis veiklos finansavimas aukojant lėšas, įskaitant prekiautojų paaukotas lėšas, susijusias su įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvomis, atitinka trečiųjų šalių finansavimo reikalavimus, jei jis atitinka skaidrumo, nepriklausomumo ir interesų konflikto nebuvimo reikalavimus, išvardytus 4 ir 7 straipsniuose; [18 pakeit.] |
|
(26) |
kolektyvinius neteisminius susitarimus, pavyzdžiui, tarpininkavimą, kuriais siekiama apginti nukentėjusių vartotojų teises, reikėtų skatinti sudaryti prieš pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį ir bet kuriame atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimo etape; [19 pakeit.] |
|
(27) |
valstybės narės gali nustatyti, kad kompetentingas subjektas ir prekiautojas, kurie pasiekė taikų susitarimą dėl vartotojų, nukentėjusių nuo tariamos neteisėtos to prekiautojo praktikos, teisių gynimo, gali drauge prašyti teismo arba administracinės institucijos jį patvirtinti. Tokius prašymus teismas arba administracinė institucija turėtų priimti tik jeigu dėl tos pačios praktikos nenagrinėjamas joks kitas atstovaujamasis ieškinys. Tokį kolektyvinį taikų susitarimą tvirtinantis kompetentingas teismas arba administracinė institucija privalo atsižvelgti į visų susijusių šalių, įskaitant pavienius vartotojus, interesus ir teises. Atitinkamiems pavieniams vartotojams suteikiama galimybė sutikti arba nesutikti laikytis tokio taikaus susitarimo Susitarimai turėtų būti galutiniai ir privalomi visoms šalims ; [20 pakeit.] |
|
(28) |
teismas ir administracinė institucija turėtų turėti įgaliojimus paraginti pažeidimą padariusį prekiautoją ir kompetentingą subjektą, kuris pareiškė atstovaujamąjį ieškinį, pradėti derybas, kurių tikslas – pasiekti taikų susitarimą dėl atitinkamiems vartotojams taikomų teisių gynimo priemonių. Priimant sprendimą, ar paraginti šalis taikiai išspręsti ginčą neteismine tvarka, reikėtų atsižvelgti į pažeidimo, su kuriuo yra susijęs ieškinys, pobūdį, atitinkamų vartotojų ypatumus, galimą siūlomą teisių gynimo priemonę, šalių norą taikiai susitarti ir procedūros operatyvumą; |
|
(29) |
siekiant palengvinti pavienių vartotojų teisių gynimą, kurio prašoma remiantis galutiniais deklaratyvaus pobūdžio sprendimais dėl prekiautojo atsakomybės nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu, priimtais nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, sprendimą priėmusiam teismui arba administracinei institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai prašyti, kad kompetentingas subjektas ir prekiautojas pasiektų kolektyvinį taikų susitarimą; [21 pakeit.] |
|
(30) |
neteisminį taikų susitarimą, pasiektą nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį arba pagrįstą galutiniu deklaratyvaus pobūdžio sprendimu, turėtų patvirtinti atitinkamas teismas arba administracinė institucija, kad, atsižvelgdami į visų susijusių šalių interesus ir teises, užtikrintų tokio susitarimo teisėtumą ir sąžiningumą. Atitinkamiems pavieniams vartotojams suteikiama galimybė sutikti arba nesutikti laikytis tokio taikaus susitarimo Susitarimai yra privalomi visoms šalims, nedarant poveikio jokioms kitoms papildomoms teisėms į teisių gynimą, kurios atitinkamiems vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę ; [22 pakeit.] |
|
(31) |
vartotojų informavimo apie atstovaujamąjį ieškinį užtikrinimas turi esminę reikšmę sėkmingam ieškinio nagrinėjimui. Vartotojus reikėtų informuoti apie nagrinėjamą atstovaujamąjį ieškinį, faktą, kad prekiautojo praktika laikoma teisės pažeidimu, jų teises, kurios atsiranda nustačius pažeidimą, ir bet kuriuos tolesnius veiksmus, kurių turi imtis atitinkami vartotojai, visų pirma siekdami apginti savo teises. Reputacijai kylanti rizika, susijusi su informacijos apie pažeidimą skleidimu, taip pat yra svarbus prekiautojų atgrasymo nuo vartotojų teisių pažeidimo veiksnys; |
|
(32) |
kad būtų veiksminga, informacija turėtų būti tinkama ir proporcinga atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Pažeidimą padaręs prekiautojas turėtų Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teismas arba administracinė institucija galėtų reikalauti iš pralaimėjusios šalies tinkamai informuoti visus atitinkamus vartotojus apie galutines nutartis dėl uždraudimų galutinį sprendimą, susijusį su uždraudimais ir teisių gynimo gynimu , kurios kuris buvo priimtos priimtas nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, taip pat apie ir abi šalis teismo arba administracinės institucijos patvirtintą taikų susitarimą patvirtinto taikaus susitarimo atveju . Tokia informacija galėtų būti pateikiama, pvz., prekiautojo interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose, elektroninėse prekyvietėse arba populiariuose dienraščiuose, įskaitant tik elektroninėmis ryšio priemonėmis platinamus dienraščius. Jei įmanoma, vartotojus reikėtų informuoti individualiai siunčiant elektroninius arba popierinius laiškus. Ši informacija turėtų būti pateikiama neįgaliesiems prieinamais formatais jiems to paprašius. Pralaimėjusi šalis padengia vartotojų informavimo išlaidas; [23 pakeit.] |
|
(32a) |
valstybės narės turėtų būti skatinamos sukurti nemokamą nacionalinį atstovaujamųjų ieškinių registrą, kuris galėtų dar labiau padidinti skaidrumo įpareigojimus; [24 pakeit.] |
|
(33) |
siekiant didesnio teisinio tikrumo, taip pat norint išvengti nenuoseklaus Sąjungos teisės taikymo ir didinant atstovaujamųjų ieškinių ir galimų tolesnių ieškinių dėl teisių gynimo veiksmingumą ir procesinį efektyvumą, dėl pažeidimo arba pažeidimo išvados nebuvimo išvada , įtvirtintos įtvirtinta galutiniame sprendime, įskaitant pagal šią direktyvą teismo arba administracinės institucijos priimtą galutinę nutartį dėl uždraudimo, neturėtų turėtų būti pakartotinai bylinėjamasi vėlesnėse bylose, susijusiose su to paties prekiautojo tuo pačiu pažeidimu, kiek tai susiję su pažeidimo pobūdžiu ir jo taikymo sritimi dalyko, asmenų, laiko ir teritorijos atžvilgiu, kaip apibrėžta tame galutiniame sprendime. privaloma visoms šalims, kurios dalyvavo atstovaujamajame ieškinyje. Galutinis sprendimas neturėtų daryti poveikio jokioms kitoms papildomoms teisėms į teisių gynimą, kurios atitinkamiems vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. Susitarimu nustatyta teisių gynimo priemonė taip pat turėtų būti privaloma byloms , susijusioms su ta pačia praktika , tuo pačiu prekiautoju ir tuo pačiu vartotoju. Jeigu ieškinys, kuriame prašoma taikyti priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo poveikis, įskaitant teisių gynimo priemones, pareiškiamas kitoje valstybėje narėje, nei valstybė narė, kurioje buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo nustatomas šis pažeidimas arba pažeidimo nebuvimas , sprendimas turėtų būti laikomas nuginčijamąja prezumpcija, įrodymu, kad atitinkamais atvejais pažeidimas buvo padarytas arba nepadarytas . Valstybės narės užtikrina, kad vienos valstybės narės galutinis sprendimas, nustatantis pažeidimo buvimą ar nebuvimą, atsižvelgiant į bet kuriuos kitus ieškinius dėl teisių gynimo kitos valstybės narės nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo ir to paties pažeidimo būtų vertinamas kaip nuginčijamoji prezumpcija; [25 pakeit.] |
|
(34) |
valstybės narės turėtų užtikrinti, kad individualūs ieškiniai dėl teisių gynimo galėtų būti grindžiami galutiniu deklaratyvaus pobūdžio sprendimu, priimtu nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį. Tokius ieškinius turėtų būti galima pareikšti taikant pagreitintas ir supaprastintas procedūras; |
|
(35) |
nacionalinės taisyklės dėl senaties terminų neturėtų trukdyti pareikšti ieškinių dėl teisių gynimo, pagrįstų galutine nutartimi dėl uždraudimo, kuria nustatomas pažeidimas, arba galutiniu deklaratyvaus pobūdžio sprendimu dėl prekiautojo atsakomybės nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu, priimtu pagal šią direktyvą. Pateikus atstovaujamąjį ieškinį, turi būti sustabdomi arba nutraukiami senaties terminai, taikomi bet kokiems ieškiniams dėl teisių gynimo, susijusiems su atitinkamais vartotojais, kuriems pateiktas ieškinys daro poveikį; [26 pakeit.] |
|
(36) |
atstovaujamieji ieškiniai dėl nutarčių dėl uždraudimų turėtų būti nagrinėjami laikantis tinkamo procesinio operatyvumo. Nutartys dėl uždraudimo, turinčios laikinosios apsaugos priemonės poveikį, visada turėtų būti priimamos taikant pagreitintą procedūrą, siekiant užkirsti kelią bet kokiai tolesnei pažeidimo sukeliamai žalai; |
|
(37) |
įrodymai yra svarbus elementas nustatant, ar atitinkama praktika yra teisės pažeidimas, ar yra jo pasikartojimo rizika, nustatant nuo pažeidimo nukentėjusius vartotojus, priimant sprendimą dėl teisių gynimo ir tinkamo vartotojų, kuriems atstovaujamasis ieškinys daro poveikį, informavimo apie vykstančią procedūrą ir jos galutines pasekmes. Tačiau įmonių ir vartotojų santykiams būdinga informacijos asimetrija, o būtiną informaciją gali turėti tik prekiautojas, todėl ji kompetentingam subjektui tampa neprieinama. Todėl kompetentingiems subjektams reikėtų suteikti teisę kompetentingo teismo arba administracinės institucijos prašyti, kad prekiautojas atskleistų su jų reikalavimu susijusius įrodymus arba įrodymus, kurie yra reikalingi norint atitinkamus vartotojus tinkamai informuoti apie atstovaujamąjį ieškinį, neprašant prekiautojo nurodyti konkrečių įrodymų. Tokio atskleidimo poreikį, mastą ir proporcingumą turėtų atidžiai įvertinti atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimą prižiūrintis teismas arba administracinė institucija ir šiuo atveju atsižvelgti į trečiųjų šalių teisėtų interesų apsaugą ir laikytis taikytinų Sąjungos ir nacionalinių konfidencialumo taisyklių; |
|
(38) |
siekiant užtikrinti atstovaujamųjų ieškinių veiksmingumą, pažeidimą padariusiems prekiautojams turėtų būti numatomos veiksmingos, atgrasomosios ir proporcingos sankcijos, skiriamos nesilaikant galutinio sprendimo, priimto išnagrinėjus atstovaujamąjį ieškinį; |
|
(39) |
atsižvelgdamos į tai, kad atstovaujamaisiais ieškiniais siekiama visuomeninio intereso apsaugant kolektyvinius vartotojų interesus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingiems atstovaujantiems subjektams nebūtų užkirstas kelias pareikšti atstovaujamuosius ieškinius pagal šią direktyvą dėl su šia procedūra susijusių išlaidų . Tačiau atsižvelgiant į atitinkamas sąlygas, numatytas nacionalinėse nuostatose, tai neturėtų daryti poveikio faktui, kad šalis, pralaimėjusi atstovaujamojo ieškinio bylą, atlygina laimėjusiai šaliai būtinas teisines išlaidas (principas „moka pralaimėjusi šalis“). Tačiau teismas arba administracinė institucija neturėtų priteisti išlaidų pralaimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be reikalo ar yra neproporcingos ieškiniui; [27 pakeit.] |
|
(39a) |
valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų išvengta sąlyginio advokato atlyginimo ir kad advokato užmokestis ir jo apskaičiavimo metodas neskatintų kelti bylų, kurios nenaudingos vartotojams ar kitoms atitinkamoms ginčo šalims ir galėtų sukliudyti vartotojams visapusiškai pasinaudoti atstovaujamojo ieškinio teikiama nauda. Valstybės narės, kuriose leidžiama taikyti sąlyginį advokatų atlyginimą, turėtų būti užtikrina, kad toks atlyginimas nesutrukdytų vartotojams gauti visą kompensaciją; [28 pakeit.] |
|
(40) |
paaiškėjo, kad įvairių valstybių narių kompetentingų atstovaujančių subjektų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija , gerąja praktika ir patirtimi tarpusavyje buvo naudingas sprendžiant tarpvalstybinių pažeidimų problemą. Reikia toliau plėsti gebėjimų stiprinimo ir bendradarbiavimo priemones, taikomas dideliam kompetentingų atstovaujančių subjektų visoje Sąjungoje skaičiui, siekiant didinti atstovaujamųjų ieškinių, turinčių tarpvalstybinį poveikį, naudojimą; [29 pakeit.] |
|
(41) |
siekiant veiksmingai spręsti tarpvalstybinį poveikį turinčių pažeidimų problemą reikėtų užtikrinti abipusį vienoje valstybėje narėje iš anksto paskirtų kompetentingų subjektų, kurie siekia pareikšti atstovaujamąjį ieškinį kitoje valstybėje narėje, teisnumo pripažinimą. Be to, įvairių valstybių narių kompetentingi subjektai turėtų turėti galimybę suvienyti savo jėgas pareikšdami bendrą atstovaujamąjį ieškinį viename teisme, kuris nustatomas laikantis susijusių taisyklių dėl kompetentingo teismo jurisdikcijos nustatymo. Efektyvumo ir veiksmingumo sumetimais vienas kompetentingas subjektas turėtų turėti galimybę pareikšti atstovaujamąjį ieškinį kitų skirtingų valstybių narių vartotojams atstovaujančių kompetentingų subjektų vardu; |
|
(41a) |
siekdama ištirti galimybę taikyti tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių procedūrą Sąjungos lygmeniu, Komisija turėtų įvertinti galimybę įsteigti Europos ombudsmeno tarnybą kolektyvinio teisių gynimo srityje; [30 pakeit.] |
|
(42) |
šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Todėl ši direktyva turėtų būti aiškinama ir taikoma laikantis tų teisių ir principų, įskaitant teises ir principus, susijusius su teise į veiksmingą teisių gynimą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat teise į gynybą; |
|
(43) |
dėl aplinkosaugos teisės, šioje direktyvoje atsižvelgiama į JT EEK konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija); |
|
(44) |
šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti atstovaujamojo ieškinio mechanizmą kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos tikslais, siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą visoje Sąjungoje ir tinkamą vidaus rinkos veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tarpvalstybinio atstovaujamųjų ieškinių poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Todėl Sąjunga gali patvirtinti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; |
|
(45) |
pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (6) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas; |
|
(46) |
tikslinga nustatyti šios direktyvos laikino taikymo taisykles; |
|
(47) |
todėl Direktyva 2009/22/EB turėtų būti panaikinta, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 skyrius
Dalykas, taikymo sritis ir terminų apibrėžtys
1 straipsnis
Dalykas
1. Šioje direktyvoje nustatomos taisyklės, kuriomis kompetentingiems atstovaujantiems subjektams leidžiama pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus ir tokiu būdu visų pirma pasiekti ir užtikrinti aukšto lygio apsaugą ir galimybę kreiptis į teismą , kartu užtikrinant tinkamas apsaugos priemones, padedančios padedančias išvengti piktnaudžiavimo bylinėjimusi. [31 pakeit.]
2. Ši direktyva nesudaro kliūčių valstybėms narėms palikti galiojančių ar priimti naujų nuostatų, skirtų užtikrinti kompetentingiems atstovaujantiems subjektams arba bet kokiems kitiems suinteresuotiesiems asmenims kokiai viešajai įstaigai kitas procesines priemones pareikšti ieškinius, kuriais siekiama nacionaliniu lygmeniu apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus. Šios direktyvos įgyvendinimas jokiomis aplinkybėmis nesuteikia pagrindo mažinti vartotojų apsaugą tose srityse, kuriose taikoma Sąjungos teisė. [32 pakeit.]
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Ši direktyva taikoma atstovaujamiesiems ieškiniams, kuriais saugomi kolektyviniai vartotojų interesai, pareikštiems dėl prekiautojų padarytų Sąjungos teisės aktų, išvardytų I priede, nuostatų pažeidimų, kuriais padaroma arba gali būti daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams turinčių didelį poveikį vartotojams . Ji taikoma vidaus ir tarpvalstybiniams pažeidimams, įskaitant atvejus, kai tie pažeidimai buvo nutraukti prieš pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį arba prieš užbaigiant atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimą. [33 pakeit.]
2. Ši direktyva nedaro poveikio taisyklėms, kuriomis pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę nustatomos vartotojams prieinamos sutartinės ir nesutartinės teisių gynimo nuo tokių pažeidimų priemonės.
3. Šia direktyva nedaromas poveikis Sąjungos taisyklėms dėl tarptautinės privatinės teisės, visų pirma susijusioms su teismų jurisdikcija ir taikytina teise , sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimu ir vykdymu ir taisyklėmis dėl teisės, taikytinos sutartiniams ir nesutartiniams įsipareigojimams, taikomiems atstovaujamiems ieškiniams, išdėstytiems šioje direktyvoje . [34 pakeit.]
3a. Ši direktyva neturi poveikio nacionalinėje teisėje numatytiems kitų formų teisių gynimo mechanizmams. [35 pakeit.]
3b. Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, visų pirma teisė į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą. [36 pakeit.]
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
|
1) |
vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas su savo prekyba, verslu, amatu ar profesija nesusijusių tikslų; |
|
1a) |
vartotojų organizacija – grupė, siekianti apsaugoti vartotojų interesus nuo neteisėtų prekybininkų veiksmų ar neveikimo; [37 pakeit.] |
|
2) |
prekiautojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, privatus arba priklausantis valstybei, kuris veikia kaip civilinės teisės subjektas, laikydamasis civilinės teisės nuostatų, pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, siekdamas, su savo prekyba, verslu, amatu arba profesija susijusių tikslų, įskaitant bet kurį kitą asmenį, veikiantį jo vardu arba jo naudai; [38 pakeit.] |
|
3) |
kolektyviniai vartotojų interesai – tam tikro skaičiaus vartotojų arba duomenų subjektų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), interesai; [39 pakeit.] |
|
4) |
atstovaujamasis ieškinys – ieškinys, pareiškiamas siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus; susiję vartotojai nėra tokio ieškinio šalys; |
|
5) |
praktika – bet koks prekiautojo veikimas arba neveikimas; |
|
6) |
galutinis sprendimas – valstybės narės teismo sprendimas, kurio negalima arba nebegalima apskųsti, arba administracinės institucijos sprendimas, kurio nebegalima peržiūrėti teismine tvarka; |
|
6a) |
vartotojų teisė – Sąjungos ir nacionalinės teisės aktai, kuriais siekiama apsaugoti vartotojus. [40 pakeit.] |
2 skyrius
Atstovaujamieji ieškiniai
4 straipsnis
Kompetentingi atstovaujantys subjektai [41 pakeit.]
1. Valstybės narės užtikrina, kad atstovaujamuosius ieškinius galėtų pareikšti kompetentingi subjektai, kuriuos jų prašymu iš anksto šiuo tikslu paskiria ir į viešai prieinamą sąrašą įtraukia valstybės narės. Valstybės narės arba jų teismai savo atitinkamoje teritorijoje paskiria bent vieną kompetentingą atstovaujantį subjektą, kuris pateikia atstovaujamuosius ieškinius, kaip apibrėžta 3 straipsnio 4 dalyje.
Valstybės narės paskiria subjektą kaip kompetentingą atstovaujantį subjektą, jei jis atitinka visus šiuos kriterijus: [42 pakeit.]
|
a) |
yra tinkamai įsteigtas pagal valstybės narės teisę; |
|
b) |
turi jo įstatai ar kitas atitinkamas valdymo dokumentas ir tęstinė veikla, susijusi su vartotojų interesų gynimu ir apsauga, rodo teisėtą interesą užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės nuostatų, kurioms taikoma ši direktyva; [43 pakeit.] |
|
c) |
yra ne pelno siekiantis subjektas; |
|
ca) |
jis veikia nepriklausomai nuo kitų subjektų ir asmenų, išskyrus vartotojus, kurie gali būti ekonominiu požiūriu suinteresuoti atstovaujamųjų ieškinių rezultatais, ypač nuo rinkos dalyvių; [44 pakeit.] |
|
cb) |
jis neturi finansinių susitarimų su ieškovo juridinėmis įmonėmis, kurie peržengtų įprastos paslaugų sutarties ribas; [45 pakeit.] |
|
cc) |
jis yra nustatęs vidaus procedūras, kuriomis užtikrinama, kad būtų išvengta interesų konflikto tarp jo ir jo finansuotojų; [46 pakeit.] |
viešai, aiškiai ir suprantamai atitinkamomis priemonėmis, visų pirma savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie savo finansavimo būdą, organizacinę ir valdymo struktūrą, atlyginimų politiką, lyčių pusiausvyros skatinimo politiką, tikslą ir darbo metodus bei savo veiklą;
Valstybės narės reguliariai vertina, ar kompetentingas atstovaujantis subjektas ir toliau atitinka šiuos kriterijus. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingas atstovaujantis subjektas netektų savo statuso pagal šią direktyvą, jeigu jis nebeatitinka vieno ar daugiau pirmoje pastraipoje išvardytų kriterijų.
Valstybės narės sudaro atstovaujančiųjų subjektų, atitinkančių 1 dalyje išvardytus kriterijus, sąrašą ir jį viešai paskelbia. Tą sąrašą, prireikus atnaujinusios, jos perduoda Komisijai.
Komisija iš valstybių narių gautą atstovaujančių subjektų sąrašą skelbia viešai prieinamame interneto portale. [47 pakeit.]
1a. Valstybės narės gali numatyti, kad viešosios įstaigos, kurios buvo paskirtos dar iki šios direktyvos įsigaliojimo pagal nacionalinius teisės aktus, ir toliau atitiktų atstovaujančio subjekto statusui, kaip apibrėžta šiame straipsnyje, keliamus reikalavimus. [48 pakeit.]
2. Valstybės narės kompetentingą subjektą jo prašymu gali paskirti ad hoc pagrindu konkrečiam atstovaujamajam ieškiniui, jei subjektas atitinka 1 dalyje nurodytus kriterijus. [49 pakeit.]
3. Valstybės narės užtikrina, kad visų pirma vartotojų organizacijos ir nepriklausomos , atitinkančios 1 dalyje išvardytus kriterijus, ir viešosios įstaigos atitiktų kompetentingo atstovaujančio subjekto statusui keliamus reikalavimus. Valstybės narės kompetentingais atstovaujančiais subjektais gali paskirti vartotojų organizacijas, kurios atstovauja daugiau nei vienos valstybės narės nariams. [50 pakeit.]
4. Valstybės narės gali nustatyti taisykles, kuriose nurodoma, kurie kompetentingi subjektai gali prašyti taikyti visas 5 ir 6 straipsniuose nurodytas priemones, ir kurie kompetentingi subjektai gali prašyti taikyti tik vieną arba daugiau šių priemonių. [51 pakeit.]
5. Kompetentingo subjekto atitiktis 1 dalyje nurodytiems kriterijams nedaro poveikio teismo arba administracinės institucijos teisei pareigai nagrinėti, ar kompetentingo subjekto tikslas pateisina jo ieškinį konkrečioje byloje, kaip numatyta 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 dalyje. [52 pakeit.]
5 straipsnis
Atstovaujamieji ieškiniai siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus
1. Valstybės narės užtikrina, kad tik pagal 4 straipsnio 1 dalį paskirti kompetentingi atstovaujantys subjektai galėtų atstovaujamuosius ieškinius pareikšti nacionaliniuose teismuose arba administracinėse institucijose, su sąlyga, kad pagrindiniai subjekto tikslai yra tiesiogiai susiję su ES teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, kurios, kaip tvirtinama, buvo pažeistos ir dėl kurių pareiškiamas ieškinys.
Kompetentingi atstovaujantys subjektai gali laisvai pasirinkti bet kurią nacionalinės ar Sąjungos teisės procedūrą, kuria užtikrinama aukštesnio lygio kolektyvinių vartotojų interesų apsauga.
Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės teisme ar administracinėje institucijoje nebūtų nagrinėjami kiti ieškiniai, susiję su ta pačia praktika, tuo pačiu prekiautoju ir tais pačiais vartotojais. [53 pakeit.]
2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai , įskaitant viešąsias įstaigas, kurios buvo paskirtos iš anksto, turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama taikyti šias priemones: [54 pakeit.]
|
a) |
nutartį dėl uždraudimo, kaip laikinąją apsaugos priemonę, siekiant sustabdyti neteisėtą praktiką arba, jeigu praktika dar nepradėta taikyti, tačiau yra neišvengiama, ją uždrausti neteisėtą praktiką ; [56 pakeit.] |
|
b) |
nutartį dėl uždraudimo, kuria nustatoma, kad praktika reiškia teisės pažeidimą ir kuria prireikus praktika sustabdoma arba, jeigu ji dar nepradėta taikyti, tačiau yra neišvengiama, uždraudžiama. |
Kad galėtų prašyti priimti nutartis dėl uždraudimo, kompetentingiems atstovaujantiems subjektams nebūtina gauti atitinkamų pavienių vartotojų įgaliojimų arba ir pateikti faktinių nuostolių ar žalos, kurią patyrė vartotojai, arba prekiautojo tyčios ar neapdairumo įrodymų. [55 pakeit.]
3. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriuose prašoma taikyti priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo pobūdis. Šias priemones turi būti prašoma taikyti remiantis bet kokiu galutiniu sprendimu, kuriuo nustatoma, kad praktika reiškia I priede nurodyto Sąjungos teisės akto pažeidimą, dėl kurio daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams, įskaitant 2 dalies b punkte nurodytą galutinę nutartį dėl uždraudimo. [57 pakeit.]
4. Nedarant poveikio 4 straipsnio 4 daliai, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi subjektai viename atstovaujamajame ieškinyje galėtų prašyti taikyti priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo poveikis, kartu su 2 dalyje nurodytomis priemonėmis. [58 pakeit.]
5a straipsnis
Kolektyvinių teisių gynimo ieškinių registras
1. Valstybės narės gali sudaryti nacionalinį atstovaujamųjų ieškinių registrą, kuris būtų nemokamai prieinamas visiems suinteresuotiesiems asmenims elektroninėmis priemonėmis ir (arba) kitais būdais.
2. Interneto svetainėse, kuriose skelbiami registrai, suteikiama prieiga prie visapusiškos ir objektyvios informacijos apie galimus kompensacijos gavimo būdus, įskaitant neteisminius metodus, taip pat nagrinėjamus atstovaujamuosius ieškinius.
3. Nacionaliniai registrai yra tarpusavyje susieti. Taikomas Reglamento (ES) 2017/2394 35 straipsnis. [59 pakeit.]
6 straipsnis
Teisių gynimo priemonės
1. Pagal 5 straipsnio 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama priimti nutartį dėl teisių gynimo priemonių, kuria prekiautojas įpareigojamas inter alia sumokėti kompensaciją, atlikti remonto darbus, pakeisti prekę, sumažinti kainą, nutraukti sutartį arba, kai tinkama, atlyginti sumokėtą kainą. Valstybė narė gali reikalauti arba nereikalauti pavienių nukentėjusių vartotojų įgaliojimų prieš priimant deklaratyvaus pobūdžio sprendimą arba nutartį dėl teisių gynimo. [60 pakeit.]
Jei valstybė narė nereikalauja pavienio vartotojo įgaliojimo prisijungti prie atstovaujamojo ieškinio, ši valstybė narė vis tiek leidžia tiems asmenims, kurie nuolat negyvena valstybėje narėje, kurioje pareiškiamas ieškinys, prisijungti prie atstovaujamojo ieškinio, jeigu jie suteikė aiškius įgaliojimus per nustatytą terminą prisijungti prie atstovaujamojo ieškinio. [61 pakeit.]
Kompetentingas atstovaujantis subjektas pateikia pakankamai informacijos, kaip to visą būtiną informaciją, kurios reikalaujama pagal nacionalinę teisę, kad pagrįstų ieškinį, įskaitant vartotojų, kuriems ieškinys daro poveikį, ir fakto ir teisės klausimų, kuriuos reikia išspręsti, aprašymą. [62 pakeit.]
2. Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl atitinkamų vartotojų patirtos individualios žalos ypatumų sudėtinga kiekybiškai įvertinti individualias teisių gynimo priemones, gali įgalioti teismą arba administracinę instituciją vietoje nutarties dėl teisių gynimo priimti deklaratyvaus pobūdžio sprendimą dėl prekiautojo atsakomybės nuo I priede nurodyto Sąjungos teisės akto pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu. [63 pakeit.]
3. 2 dalis netaikoma tais atvejais, kai:
|
a) |
galima nustatyti nuo pažeidimo nukentėjusius atitinkamus vartotojus, kurie dėl tokios pat praktikos patyrė panašią žalą atsižvelgiant į tam tikrą laikotarpį arba pirkimą. Tokiais atvejais atitinkamų pavienių vartotojų įgaliojimo reikalavimas negali būti ieškinio inicijavimo sąlyga. Teisių gynimo priemonė adresuojama atitinkamiems vartotojams; |
|
b) |
vartotojai patyrė nedidelius nuostolius ir būtų neproporcinga vartotojų atžvilgiu taikyti teisių gynimo priemones. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad nebūtų reikalaujama gauti atitinkamų pavienių vartotojų įgaliojimų. Teisių gynimo priemonė orientuojama į visuomeninį tikslą, susijusį su kolektyvinių vartotojų interesų gynimu. [64 pakeit.] |
4. Pagal 1, 2 ir 3 dalį priimtame galutiniame sprendime nustatyta teisių gynimo priemonė nedaro poveikio jokioms kitoms papildomoms teisėms į teisių gynimą, kurios atitinkamiems vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. Taikant šią nuostatą laikomasi res judicata principo. [65 pakeit.]
4a. Teisių gynimo priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai atlyginta susijusių vartotojų patirta žala. Jeigu išmokėjus kompensaciją lieka nepareikalauta suma, teismas priima sprendimą dėl tos likusios sumos naudos gavėjo. Nepareikalauta suma neatitenka kompetentingam atstovaujančiam subjektui ar prekiautojui. [66 pakeit.]
4b. Visų pirma uždraudžiamas baudinis nuostolių atlyginimas, pagal kurį šaliai ieškovei atlyginami didesni nei jos patirti nuostoliai. Pavyzdžiui, kolektyvinę žalą patyrusiems vartotojams skiriama kompensacija neviršija sumos, kurią prekiautojas privalo sumokėti pagal taikytiną nacionalinę ar Sąjungos teisę, kad būtų padengta jų atskirai patirta faktinė žala. [67 pakeit.]
7 straipsnis
Finansavimas Atstovaujamojo ieškinio priimtinumas [68 pakeit.]
1. Kompetentingas atstovaujantis subjektas, kuris prašo taikyti teisių gynimo priemonę, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, pradiniame norėdamas įrodyti interesų konflikto nebuvimą, teismui arba administracinei institucijai kuo ankstesniame ieškinio etape paskelbia pateikia išsamią finansų apžvalgą, išvardydamas visus apskritai savo veiklai finansuoti naudojamų lėšų ir lėšų, kurios naudojamos pareiškiant ieškinį, šaltinį šaltinius . Kompetentingas subjektas įrodo, kad jis turi pakankamai finansinių išteklių, kad atstovautų atitinkamų vartotojų interesams ir nepalankios bylos baigties atveju galėtų padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. [69 pakeit.]
2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai atstovaujamąjį ieškinį dėl teisių gynimo finansuoja trečioji šalis, trečiajai šaliai būtų draudžiama: Atstovaujamąjį ieškinį nacionalinis teismas gali būti paskelbti nepriimtinu, jei jis nustato, kad trečiosios šalies teikiamas finansavimas galėtų: [70 pakeit.]
|
a) |
daryti įtaką kompetentingo atstovaujančio subjekto sprendimams, susijusiems su atstovaujamuoju ieškiniu, įskaitant sprendimus atstovaujamųjų ieškinių ir sprendimų dėl taikių susitarimų; [71 pakeit.] |
|
b) |
finansuoti kolektyvinį ieškinį prieš atsakovą, kuris yra lėšų teikėjo konkurentas, arba atsakovą, nuo kurio lėšų teikėjas priklausomas. |
3. Valstybės narės užtikrina, kad teismams ir administracinėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai įvertinti , ar nėra 1 dalyje nurodyto interesų konflikto, ir 2 dalyje nurodytas aplinkybes nurodytas aplinkybes atstovaujamojo ieškinio priimtinumo etape ir atitinkamai prašyti kompetentingo subjekto atsisakyti atitinkamo finansavimo ir, jei reikia, panaikinti kompetentingo subjekto statusą konkrečioje byloje. vėlesniame etape, kai byla nagrinėjama teisme , jei tik aplinkybės tai leidžia . [72 pakeit.]
3a. Valstybės narės užtikrina, kad teismas arba administracinė institucija galėtų atmesti akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius kuo ankstesniu proceso etapu. [73 pakeit.]
7a straipsnis
Principas „pralaimėjęs moka“
Valstybės narės užtikrina, kad šalis, pralaimėjusi kolektyvinio teisių gynimo bylą, atlygintų laimėjusiosios šalies patirtas teisines išlaidas pagal nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas sąlygas. Tačiau teismas arba administracinė institucija nepriteisia išlaidų pralaimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be reikalo ar yra neproporcingos ieškiniui. [74 pakeit.]
8 straipsnis
Taikus susitarimas
1. Valstybės narės gali nustatyti, kad kompetentingas atstovaujantis subjektas ir prekiautojas, kurie pasiekė taikų susitarimą dėl vartotojų, nukentėjusių nuo tariamos neteisėtos to prekiautojo praktikos, teisių gynimo, gali drauge prašyti teismo arba administracinės institucijos jį patvirtinti. Tokį prašymą teismas arba administracinė institucija turėtų priimti tik jeigu tos pačios valstybės narės teismas arba administracinė institucija nenagrinėja jokio kito atstovaujamojo ieškinio dėl to paties prekiautojo ir tos pačios praktikos. [75 pakeit.]
2. Valstybės narės užtikrina, kad bet kuriuo momentu nagrinėjant atstovaujamuosius ieškinius, teismas arba administracinė institucija, pasikonsultavusi su kompetentingu subjektu ir atsakovu, galėtų juos paraginti per pagrįstą terminą pasiekti taikų susitarimą dėl teisių gynimo.
3. Valstybės narės užtikrina, kad teismui arba administracinei institucijai, priėmusiai 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą galutinį deklaratyvaus pobūdžio sprendimą, būtų suteikti įgaliojimai prašyti atstovaujamojo ieškinio šalių per pagrįstą terminą pasiekti taikų susitarimą dėl vartotojams suteiktinų teisių gynimo priemonių, kuris būtų pagrįstas šiuo galutiniu sprendimu.
4. 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus taikius susitarimus patikrina teismas arba administracinė institucija. Teismas arba administracinė institucija, atsižvelgdama į visų šalių, įskaitant atitinkamus vartotojus, teises ir interesus, įvertina taikaus susitarimo teisėtumą ir sąžiningumą.
5. Jeigu 2 dalyje nurodytas taikus susitarimas nesudaromas per nustatytus terminus arba pasiektas taikus susitarimas nepatvirtinamas, teismas arba administracinė institucija toliau nagrinėja atstovaujamąjį ieškinį.
6. Atitinkamiems pavieniams vartotojams suteikiama galimybė sutikti arba nesutikti laikytis 1, 2 ir 3 dalyje nurodyto tokio taikaus susitarimo. Pagal 4 dalį patvirtintame taikiame susitarime nustatyta teisių gynimo priemonė yra privaloma visoms šalims, tačiau nedaro poveikio jokioms papildomoms teisėms į teisių gynimo priemones, kurios vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. [76 pakeit.]
9 straipsnis
Informacija apie atstovaujamuosius ieškinius
-1 Valstybės narės užtikrina, kad atstovaujantys subjektai:
|
a) |
informuotų vartotojus apie ieškinius dėl Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimų ir ketinimą siekti nutarties dėl uždraudimo ar kreiptis dėl žalos atlyginimo, |
|
b) |
jau iš anksto paaiškintų atitinkamiems vartotojams apie galimybę prisijungti prie ieškinio, siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugoti svarbūs dokumentai ir kita ieškiniui reikalinga informacija, |
|
c) |
kai aktualu, informuotų apie tolesnius veiksmus ir galimas teisines pasekmes. [77 pakeit.] |
1. Valstybės Kai taikus susitarimas arba galutinis sprendimas yra naudingas vartotojams, kurie gali apie jį nežinoti, valstybės narės užtikrina, kad teismas arba administracinė institucija prašytų pažeidimą padariusio prekiautojo pralaimėjusios šalies arba abiejų šalių savo sąskaita informuoti nukentėjusius vartotojus apie galutinius sprendimus, kuriais nustatomos 5 ir 6 straipsniuose nurodytos priemonės, ir 8 straipsnyje nurodytus patvirtintus taikius susitarimus ir tokią informaciją pateiktų naudodami priemones, kurios derėtų su bylos aplinkybėmis, ir laikydamiesi konkrečių terminų, įskaitant, kai tinkama, visų atitinkamų vartotojų individualų informavimą . Valstybės narės gali numatyti , kad pareigos informuoti gali būti laikomasi naudojantis vieša ir lengvai prieinama interneto svetaine . [78 pakeit.]
1a. Laikantis 7 straipsnyje nustatyto principo, pralaimėjusi šalis padengia vartotojų informavimo išlaidas. [79 pakeit.]
2. 1 dalyje nurodytą informaciją sudaro suprantama kalba pateiktas atstovaujamojo ieškinio dalyko, jo teisinių pasekmių ir, jei tinkama, vėlesnių veiksmų, kurių turi imtis atitinkami vartotojai, paaiškinimas. Informacijos teikimo būdai ir terminai nustatomi susitarus su teismu ar administracine institucija. [80 pakeit.]
2a. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų prieinamai teikiama informacija apie būsimus, nagrinėjamus ir baigtus nagrinėti kolektyvinius ieškinius, be kita ko, žiniasklaidoje ir internetu viešoje interneto svetainėje, kai teismas nusprendžia, kad byla priimtina. [81 pakeit.]
2b. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingų subjektų vieši pranešimai apie bylas būtų pagrįsti faktais, ir juose būtų atsižvelgta tiek į vartotojų teisę gauti informaciją, tiek į atsakovų su reputacija susijusias teises bei teisę saugoti verslo paslaptis. [82 pakeit.]
10 straipsnis
Galutinių sprendimų poveikis
1. Valstybės narės užtikrina, kad pažeidimas, dėl kurio daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams ir kuris nustatytas administracinės institucijos arba teismo galutiniame sprendime galutinis sprendimas , įskaitant 5 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą galutinę nutartį dėl uždraudimo, būtų laikomas neginčijamai nustatytu įrodymu, nustatančiu to pažeidimo buvimą ar nebuvimą, atsižvelgiant į bet kuriuos kitus ieškinius dėl teisių gynimo nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo padaryto to paties pažeidimo ir tų pačių faktų, laikantis principo, pagal kurį ta pati žala tiems patiems susijusiems vartotojams negali būti atlyginta du kartus . [83 pakeit.]
2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytą galutinį sprendimą, priimtą kitoje valstybėje narėje, jos nacionaliniai teismai ar administracinės institucijos vertintų kaip nuginčijamąją prezumpciją bent kaip įrodymą , kad pažeidimas buvo padarytas. [84 pakeit.]
2a. Valstybės narės užtikrina, kad vienos valstybės narės galutinis sprendimas, nustatantis pažeidimo buvimą ar nebuvimą, atsižvelgiant į bet kuriuos kitus ieškinius dėl teisių gynimo kitos valstybės narės nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo ir to paties pažeidimo vertinamas kaip nuginčijamoji prezumpcija; [85 pakeit.]
3. Valstybės narės užtikrina, kad 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas galutinis deklaratyvaus pobūdžio sprendimas būtų laikomas kaip neginčijamai nustatantis prekiautojo atsakomybę nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu tais atvejais, jei valstybių narių nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo raginamos sukurti duomenų bazę , kurioje būtų pareikštas bet koks ieškinys, kuriuo siekiama apginti teises visi galutiniai sprendimai dėl to pažeidimo. Valstybės narės užtikrina, kad tokius vartotojų atskirai pareikštus ieškinius dėl teisių gynimo ieškinių , galintys supaprastinti galimybes pasinaudoti kitomis teisių gynimo būtų galima nagrinėti taikant pagreitintas ir supaprastintas procedūras priemonėmis, ir kuri padėtų pasidalinti geriausia šios srities patirtimi . [86 pakeit.]
11 straipsnis
Senaties termino sustabdymas
Pagal nacionalinę teisę valstybės narės užtikrina, kad pateikus atstovaujamąjį ieškinį, kaip nurodyta 5 ir 6 straipsniuose, būtų sustabdomi arba nutraukiami bet kokiems atitinkamų vartotojų asmenų teisių gynimo ieškiniams taikytini senaties terminai, jeigu susijusioms teisėms pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę taikomas senaties terminas. [87 pakeit.]
12 straipsnis
Procesinis operatyvumas
1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad 5 ir 6 straipsniuose nurodyti atstovaujamieji ieškiniai būtų nagrinėjami kuo skubiau.
2. Atstovaujamieji ieškiniai, kuriuose prašoma priimti nutartį dėl uždraudimo, kuri taikoma kaip 5 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta laikinoji apsaugos priemonė, nagrinėjami taikant pagreitintą procedūrą.
13 straipsnis
Įrodymai
Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingo subjekto, pateikusio vienos iš šalių , pateikusių pagrįstai prieinamus faktus ir , pakankamus įrodymus ir pagrįstą paaiškinimą , kurių pakanka atstovaujamajam ieškiniui pagrįsti kuriais pagrindžia savo požiūrį , ir nurodžiusio nurodžiusių tolesnius konkrečius ir aiškiai apibrėžtus įrodymus, kuriais disponuoja atsakovas kita šalis , prašymu teismas arba administracinė institucija gali pagal nacionalines procesines taisykles priimti nutartį, kuria nustatoma, kad atsakovas ši šalis, kuo griežčiau remiantis pagrįstai prieinamais faktais , laikantis taikytinų Sąjungos ir nacionalinių konfidencialumo taisyklių, pateiktų tokius įrodymus. Atitinkamoje byloje nutartis turi būti adekvati ir proporcinga ir neturi sutrikdyti pusiausvyros tarp dviejų dalyvaujančių šalių. [88 pakeit.]
Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai apribotų įrodymų atskleidimą tiek, kad jis būtų proporcingas. Siekdamas nustatyti, ar proporcinga atskleisti informaciją, kurios prašo atstovaujantis subjektas, teismas atsižvelgia į visų susijusių šalių teisėtus interesus, t. y. į tai, kiek prašymas atskleisti įrodymus yra pagrįstas turimais faktais ir įrodymais, taip pat ar įrodymai, kuriuos prašoma atskleisti, yra konfidenciali informacija. [89 pakeit.]
Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai turėtų įgaliojimus nurodyti atskleisti įrodymus, apimančius informaciją, kai, jų manymu, ji svarbi ieškinių dėl žalos atlyginimo atveju. [90 pakeit.]
14 straipsnis
Sankcijos
1. Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų tais atvejais, kai nesilaikoma galutinių sprendimų, priimtų išnagrinėjus atstovaujamąjį ieškinį, ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų tokių taisyklių įgyvendinimą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.
2. Valstybės narės užtikrina, kad sankcijos būtų skiriamos , inter alia, baudų forma. [91 pakeit.]
3. Priimdamos sprendimą dėl pajamų, gautų iš sumokėtų baudų, paskirstymo, valstybės narės atsižvelgia į kolektyvinius vartotojų interesus . Valstybės narės gali nuspręsti, kad tokios pajamos būtų priskirtos fondui, sukurtam finansuoti atstovaujamuosius ieškinius . [92 pakeit.]
4. Valstybės narės apie 1 dalyje nurodytas nuostatas informuoja Komisiją ne vėliau kaip [direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę diena] ir nedelsdamos jai praneša apie vėlesnius tokių nuostatų pakeitimus.
15 straipsnis
Pagalba kompetentingiems atstovaujantiems subjektams [93 pakeit.]
1. Valstybės Remiantis 7 straipsniu, valstybės narės skatinamos užtikrinti, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų pakankamai lėšų atstovaujamiesiems ieškiniams pateikti. Jos imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti supaprastinti galimybes kreiptis į teismą, ir užtikrina , kad su atstovaujamaisiais ieškiniais susijusios procesinės išlaidos netaptų finansine kliūtimi kompetentingiems subjektams veiksmingai įgyvendinti teisę prašyti taikyti 5 ir 6 straipsniuose nurodytas priemones, pvz., apriboja taikomus teismo ar administracinius mokesčius, suteikia jiems galimybę prireikus pasinaudoti teisine pagalba arba šiam tikslui suteikia jiems valstybinį finansavimą. [94 pakeit.]
1a. Valstybės narės teikia struktūrinę paramą subjektams, veikiantiems kaip kompetentingi subjektai, atsižvelgiant į šios direktyvos taikymo sritį. [95 pakeit.]
2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad tais atvejais, kai kompetentingi subjektai turi atitinkamus vartotojus informuoti apie nagrinėjamą atstovaujamąjį ieškinį, susijusias išlaidas būtų galima išieškoti iš prekiautojo, jeigu ieškinys patenkinamas.
3. Valstybės narės ir Komisija remia ir palengvina kompetentingų subjektų bendradarbiavimą ir geriausios jų praktikos ir patirties, susijusios su tarpvalstybinių ir vidaus pažeidimų bylų sprendimu, mainus ir sklaidą.
15a straipsnis
Teisinis atstovavimas ir atlyginimai
Valstybės narės užtikrina, kad atlygis advokatams ir jo apskaičiavimo būdas neskatintų kelti bylų, kurios, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus, yra nereikalingos. Visų pirma valstybės narės uždraudžia sąlyginį advokatų atlyginimą. [96 pakeit.]
16 straipsnis
Tarpvalstybiniai atstovaujamieji ieškiniai
1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad bet koks pagal 4 straipsnio 1 dalį iš anksto vienoje iš valstybių narių paskirtas kompetentingas atstovaujantis subjektas galėtų kreiptis į kitos valstybės narės teismus ar administracines institucijas po to, kai pateikiamas viešai prieinamas tame straipsnyje nurodytas sąrašas. Teismai ar administracinės institucijos laiko šį sąrašą gali patikrinti kompetentingo subjekto teisnumo įrodymu atstovaujančio subjekto teisnumą , nedarant poveikio jų teisei išnagrinėti, ar kompetentingo atstovaujančio subjekto tikslas pateisina jo ieškinį konkrečioje byloje. [97 pakeit.]
2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pažeidimas daro arba gali daryti poveikį skirtingų valstybių narių vartotojams, atstovaujamąjį ieškinį valstybės narės kompetentingame teisme arba administracinėje institucijoje gali pareikšti keletas skirtingų valstybių narių kompetentingų subjektų, kurie veikia kartu arba kuriems atstovauja vienas kompetentingas subjektas, siekiantis apsaugoti skirtingų valstybių narių kolektyvinius vartotojų interesus.
2a. Valstybė narė, kurioje vykdoma kolektyvinio teisių gynimo procedūra, gali reikalauti įgaliojimų iš vartotojų, kurie gyvena šioje valstybėje narėje, ir reikalauja įgaliojimų iš pavienių vartotojų, gyvenančių kitoje valstybėje narėje, kai ieškinys yra tarpvalstybinio pobūdžio. Tokiomis aplinkybėmis ieškinio nagrinėjimo pradžioje teismui arba administracinei institucijai ir atsakovui pateikiamas visų tokius įgaliojimus suteikusių vartotojų iš kitų valstybių narių suvestinis sąrašas. [98 pakeit.]
3. Tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių tikslais ir nedarant poveikio kitiems subjektams pagal nacionalinės teisės aktus suteiktoms teisėms, valstybės narės perduoda Komisijai iš anksto paskirtų kompetentingų subjektų sąrašą. Valstybės narės praneša Komisijai šių kompetentingų subjektų pavadinimus ir tikslus. Komisija šią informaciją skelbia viešai ir nuolat ją atnaujina.
4. Jeigu valstybė narė arba, Komisija arba prekiautojas abejoja, ar kompetentingas atstovaujantis subjektas atitinka 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, tą kompetentingą subjektą paskyrusi valstybė narė dėl tų abejonių atlieka tyrimą ir, kai tinkama, išbraukia subjektą iš sąrašo, jeigu nesilaikoma vieno ar daugiau kriterijų. [99 pakeit.]
16a straipsnis
Viešas registras
Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos sukurtų viešai prieinamą neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo priimtos nutartys dėl uždraudimo pagal šios direktyvos nuostatas, registrą. [100 pakeit.]
3 skyrius
Baigiamosios nuostatos
17 straipsnis
Panaikinimas
Direktyva 2009/22/ES panaikinama [šios direktyvos taikymo pradžios data], nedarant poveikio 20 straipsnio 2 daliai.
Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.
18 straipsnis
Stebėsena ir vertinimas
1. Ne anksčiau kaip praėjus 5 metams po šios direktyvos taikymo pradžios datos, Komisija atlieka šios direktyvos vertinimą ir pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Komisijos geresnio reglamentavimo gairėmis. Ataskaitoje Komisija visų pirma įvertina šios direktyvos taikymo sritį, kaip apibrėžta 2 straipsnyje ir I priede.
2. Ne vėliau kaip praėjus vieniems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija įvertina, ar lėktuvų ir traukinių keleivių teisių taisyklėmis užtikrinamas vartotojų apsaugos teisių lygis, palyginamas su lygiu, užtikrinamu pagal šią direktyvą. Jeigu taip, Komisija ketina pateikti atitinkamus pasiūlymus, kuriais visų pirma iš 2 straipsnyje apibrėžtos šios direktyvos taikymo srities gali būti išbraukiami teisės aktai, nurodyti I priedo 10 ir 15 punktuose. [101 pakeit.]
3. Valstybės narės pirmą kartą praėjus ne daugiau kaip 4 metams nuo šios direktyvos taikymo pradžios datos ir vėliau kasmet teikia Komisijai šią informaciją, kuri yra būtina rengiant 1 dalyje nurodytą ataskaitą:
|
a) |
pagal šią direktyvą administracinėse ir teisminėse institucijose pareikštų atstovaujamųjų ieškinių skaičius; |
|
b) |
ieškinius pareiškusio kompetentingo subjekto rūšis; |
|
c) |
pažeidimo, dėl kurio buvo pareikšti atstovaujamieji ieškiniai, rūšis, atstovaujamųjų ieškinių šalys ir su atstovaujamaisiais ieškiniais susijęs ekonomikos sektorius; |
|
d) |
procedūros trukmė nuo ieškinio pareiškimo pradžios iki 5 straipsnyje nurodytų galutinių nutarčių dėl uždraudimų, 6 straipsnyje nurodytų nutarčių dėl teisių gynimo arba deklaratyvaus pobūdžio sprendimų priėmimo arba 8 straipsnyje nurodyto taikaus susitarimo galutinio patvirtinimo; |
|
e) |
atstovaujamųjų ieškinių rezultatai; |
|
f) |
kompetentingų subjektų, dalyvaujančių 15 straipsnio 3 dalyje nurodytame bendradarbiavimo ir keitimosi geriausia patirtimi mechanizme, skaičius. |
18a straipsnis
Nuostata dėl peržiūros
Nedarydama poveikio 16 straipsniui, Komisija įvertina, ar tarpvalstybiniai atstovaujamieji ieškiniai galėtų būti nagrinėjami Sąjungos lygmeniu, įsteigiant Europos ombudsmeno tarnybą kolektyvinio teisių gynimo srityje. Praėjus ne daugiau kaip trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo Komisija parengia ataskaitą šiuo klausimu ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai, jei reikia, pridėjus atitinkamą pasiūlymą. [102 pakeit.]
19 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės ne vėliau kaip [18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Valstybės narės tas nuostatas taiko nuo [6 mėnesiai po perkėlimo į nacionalinę teisę termino].
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.
20 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, taiko pažeidimams, kurie buvo pradėti po [šios direktyvos taikymo pradžios data].
2. Valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais Direktyva 2009/22/EB perkeliama į nacionalinę teisę, taiko pažeidimams, kurie buvo pradėti iki [šios direktyvos taikymo pradžios data].
21 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
22 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skiriama valstybėms narėms.
Priimta …
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 66.
(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 232.
(3) 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija.
I PRIEDAS
2 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ SĄRAŠAS
|
1) |
1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29–33) (1). |
|
2) |
1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29). |
|
3) |
1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27). |
|
4) |
1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (OL L 171, 1999 7 7, p. 12). |
|
5) |
2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1). |
|
6) |
2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, 86–100 straipsniai (OL L 311, 2001 11 28, p. 67). |
|
7) |
2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų Direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 51–77). |
|
8) |
2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37) 13 straipsnis. |
|
9) |
2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis (OL L 271, 2002 10 9, p. 16). |
|
10) |
2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004 2 17, p. 1). |
|
11) |
2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (OL L 149, 2005 6 11, p. 22). |
|
12) |
2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru (OL L 204, 2006 7 26, p. 1). |
|
13) |
2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (OL L 376, 2006 12 27, p. 21) 1 straipsnis, 2 straipsnio c punktas ir 4–8 straipsniai. |
|
14) |
2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36). |
|
15) |
2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14). |
|
16) |
2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66). |
|
17) |
2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008 10 31, p. 3) 22, 23 ir 24 straipsniai. |
|
18) |
2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1–1355). |
|
19) |
2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektais (OL L 33, 2009 2 3, p. 10). |
|
20) |
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55–93). |
|
21) |
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94–136). |
|
22) |
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32–96). |
|
23) |
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001 (OL L 266, 2009 10 9, p. 11–18). |
|
24) |
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7–17). |
|
25) |
2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10–35). |
|
26) |
2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus (OL L 342, 2009 12 22, p. 46–58). |
|
27) |
2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1–155) 183, 184, 185 ir 186 straipsniai. |
|
28) |
2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1) 9, 10, 11 ir 19–26 straipsniai. |
|
29) |
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13–35). |
|
30) |
2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL L 27, 2010 1 30, p. 1–19). |
|
31) |
2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 334, 2010 12 17, p. 1). |
|
32) |
2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 55, 2011 2 28, p. 1). |
|
33) |
2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45–65). |
|
34) |
2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1–73). |
|
35) |
2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64). |
|
36) |
2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18–63). |
|
37) |
2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL L 94, 2012 3 30, p. 22). |
|
38) |
2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (OL L 172, 2012 6 30, p. 10–35). |
|
39) |
2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1–56). |
|
40) |
2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo (OL L 165, 2013 6 18, p. 63) 13 straipsnis. |
|
41) |
2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo (Reglamentas dėl vartotojų EGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 1) 14 straipsnis. |
|
42) |
2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 1–17). |
|
43) |
2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 18–38). |
|
44) |
2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, (OL L 60, 2014 2 28, p. 34) 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 22, 23 straipsniai, 10 skyrius ir I ir II priedai. |
|
45) |
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349–496). |
|
46) |
2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214) 3–18 straipsniai ir 20 straipsnio 2 dalis. |
|
47) |
2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015 12 11, p. 1). |
|
48) |
2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1–23). |
|
49) |
2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (OL L 123, 2015 5 19, p. 98–121). |
|
50) |
2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35–127). |
|
51) |
2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (OL L 310, 2015 11 26, p. 1–18). |
|
52) |
2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (nauja redakcija) (OL L 26, 2016 2 2, p. 19–59). |
|
53) |
2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88). |
|
54) |
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (OL L 354, 2016 12 23, p. 37–85). |
|
55) |
2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1128 dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo vidaus rinkoje (OL L 168, 2017 6 30, p. 1). |
|
56) |
2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12–82). |
|
57) |
2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (OL L 169, 2017 6 30, p. 8–45). |
|
58) |
2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017 7 28, p. 1–23). |
|
59) |
2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 60, 2018 3 2, p. 1). |
|
59a) |
2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4). [103 pakeit.] |
|
59b) |
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 357). [104 pakeit.] |
|
59c) |
2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1). [105 pakeit.] |
|
59d) |
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/31/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su neautomatinių svarstyklių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 107). [106 pakeit.] |
|
59e) |
1989 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2136/89, nustatantis bendruosius konservuotų sardinių pardavimo standartus ir konservuotų sardinių ir sardinių tipo produktų prekių aprašymus. [107 pakeit.] |
|
59f) |
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005. [108 pakeit.] |
(1) Minėta direktyva buvo iš dalies pakeista 1999 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/34/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, suderinimo (OL L 141, 1999 6 4, p. 20–21).
II PRIEDAS
ATITIKTIES LENTELĖ
|
Direktyva 2009/22/EB |
Ši direktyva |
|
1 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio 1 dalis |
|
1 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnio 1 dalis |
|
— |
2 straipsnio 2 dalis |
|
— |
3 straipsnis |
|
2 straipsnio 1 dalis |
5 straipsnio 1 dalis |
|
2 straipsnio 1 dalies a punktas |
5 straipsnio 2 dalies a ir b punktai 12 straipsnis |
|
— |
5 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
|
2 straipsnio 1 dalies b punktas |
5 straipsnio 3 dalis 9 straipsnis |
|
2 straipsnio 1 dalies c punktas |
14 straipsnis |
|
2 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnio 3 dalis |
|
3 straipsnis |
4 straipsnio 1–3 dalys |
|
— |
4 straipsnio 4 dalis |
|
— |
4 straipsnio 5 dalis |
|
— |
5 straipsnio 4 dalis |
|
— |
6 straipsnis |
|
— |
7 straipsnis |
|
— |
8 straipsnis |
|
— |
10 straipsnis |
|
— |
11 straipsnis |
|
— |
13 straipsnis |
|
— |
15 straipsnis |
|
4 straipsnis |
16 straipsnis |
|
5 straipsnis |
— |
|
6 straipsnis |
18 straipsnis |
|
7 straipsnis |
1 straipsnio 2 dalis |
|
8 straipsnis |
19 straipsnis |
|
9 straipsnis |
17 straipsnis |
|
— |
20 straipsnis |
|
10 straipsnis |
21 straipsnis |
|
11 straipsnis |
22 straipsnis |
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/179 |
P8_TA(2019)0223
ES ir Izraelio pagal ES ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą sudaryto susitarimo protokolas (Kroatijos įstojimas) ***
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu projekto (09547/2018 – C8-0021/2019 – 2018/0080(NLE))
(Pritarimo procedūra)
(2021/C 108/17)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09547/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (09548/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0021/2019), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0164/2019), |
|
1. |
pritaria protokolo sudarymui; |
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Izraelio Valstybės parlamentams ir vyriausybėms. |
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/180 |
P8_TA(2019)0225
Sezoninio laiko keitimo panaikinimas ***I
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria panaikinamas sezoninis laiko keitimas ir panaikinama Direktyva 2000/84/EB (COM(2018)0639 – C8-0408/2018 – 2018/0332(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/18)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0639), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0408/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Danijos Karalystės Folketingo, Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų bei Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdami į 2018 m. liepos 4 d. – 2018 m. rugpjūčio 16 d. Europos Komisijos vykdytas konsultacijas internetu, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8-0169/2019); |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2018)0332
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria panaikinamas sezoninis laiko keitimas ir panaikinama Direktyva 2000/84/EB
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),
kadangi:
|
(1) |
valstybės narės praeityje buvo nusprendusios nacionaliniu lygmeniu taikyti vasaros laiko tvarką. Todėl vidaus rinkos veikimui užtikrinti buvo svarbu visoje Sąjungoje nustatyti bendras vasaros laiko taikymo laikotarpio pradžios ir pabaigos datas bei valandą , kad būtų galima koordinuoti laiko keitimą valstybėse narėse . Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/84/EB (3) šiuo metu visos valstybės narės vasaros du kartus per metus taiko sezoninį laiko tvarką taiko nuo paskutinio keitimą. Standartinis laikas į vasaros laiką keičiamas paskutinį kovo sekmadienio sekmadienį ir taikomas iki paskutinio tų pačių metų spalio sekmadienio; [1 pakeit.] |
|
(2) |
atsižvelgdamas į keletą peticijų, piliečių iniciatyvas ir Parlamento klausimus, Europos Parlamentas savo 2018 m. vasario 8 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino Komisiją atlikti Direktyvoje 2000/84/EB nustatytos vasaros laiko tvarkos išsamų vertinimą ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl jos peržiūros. Toje rezoliucijoje taip pat patvirtinta pabrėžta , kad visoje Sąjungoje svarbu laikytis vienodo ir koordinuoto požiūrio į laiko tvarką ir vienodo ES laiko režimo ; [2 pakeit.] |
|
(3) |
Komisija išnagrinėjo turimus įrodymus, iš kurių matyti, kad šioje srityje svarbu taikyti suderintas Sąjungos taisykles ir taip užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, sukurti apibrėžtumą ir ilgalaikės trukmės tikrumą, taip pat išvengti, inter alia, transporto operacijų planavimo ir informacinių bei ryšių sistemų veikimo trikdžių, didesnių tarpvalstybinės prekybos išlaidų arba mažesnio našumo prekių ir paslaugų sektoriuje. Patikimų įrodymų dėl to, ar vasaros laiko tvarkos teikiama nauda yra didesnė už nepatogumus, kurių patiriama dėl du kartus per metus keičiamo laiko, neturima; [3 pakeit.] |
|
(3a) |
vieši debatai dėl vasaros laiko tvarkos nėra naujas dalykas, be to, nustačius vasaros laiko tvarką keliomis iniciatyvomis šią praktiką buvo siekiama nutraukti. Kai kurios valstybės narės surengė nacionalines konsultacijas, o daugelis įmonių ir suinteresuotųjų subjektų pritarė tam, kad šią praktiką reikia nutraukti. Pasibaigus Europos Komisijos inicijuotoms konsultacijoms padaryta ta pati išvada; [4 pakeit.] |
|
(3b) |
šiuo atžvilgiu gyvulių augintojų padėtis gali būti pavyzdys, kaip vasaros laiko tvarka iš pradžių buvo laikoma nesuderinama su žemės ūkio darbų praktika, ypač dėl darbo dienos pradžios, kuri jau pagal standartinį laiką buvo labai ankstyva. Taip pat buvo manoma, kad dukart per metus pereinant prie vasaros laiko sunkiau pasiekti, kad į rinką patektų produktai arba gyvūnai. Be to, nustatyta, kad dėl karvių pripratimo prie natūralaus melžimo ritmo pieno primilžis sumažėdavo. Tačiau šiuolaikinė žemės ūkio įranga ir praktika iš esmės pakeitė ūkininkavimą taip, kad daugelis šių problemų nebėra aktualios, tačiau susirūpinimą vis dar kelia biologinis gyvūnų ritmas ir ūkininkų darbo sąlygos; [5 pakeit.] |
|
(4) |
dėl vasaros laiko tvarkos vyksta audringi vieši debatai . Komisijos surengtose viešose konsultacijose dalyvavo apie 4,6 mln. piliečių – tai yra didžiausias per bet kurias Komisijos konsultacijas gautų atsakymų skaičius. Be to, keliose piliečių iniciatyvose buvo atkreiptas dėmesys į visuomenės susirūpinimą dėl du kartus per metus keičiamo laiko , o kai kurios valstybės narės jau išreiškė savo pageidavimą atsisakyti tokios vasaros laiko tvarkos taikymo. Atsižvelgiant į tokią įvykių raidą būtina ir toliau užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir išvengti didelių tokio veikimo trikdžių, kurių atsirastų dėl šioje srityje valstybių narių taikomos skirtingos tvarkos. Todėl tikslinga koordinuotai ir suderintai nutraukti vasaros laiko tvarkos taikymą; [6 pakeit.] |
|
(4a) |
chronobiologija rodo, kad laiko keitimas daro poveikį žmogaus organizmo biologiniam ritmui, o tai gali turėti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Naujausi moksliniai duomenys aiškiai rodo, kad esama ryšio tarp laiko keitimo ir širdies ir kraujagyslių ligų, uždegiminių imuninės sistemos ligų arba hipertenzijos, susijusių su paros ciklo sutrikdymu. Tam tikros grupės, pvz., vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, yra itin pažeidžiami. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, tikslinga nutraukti sezoninio laiko keitimo taikymą; [7 pakeit.] |
|
(4b) |
kitos nei užjūrio valstybių narių teritorijos yra suskirstytos į tris skirtingas laiko juostas t. y. GMT, GMT + 1 ir GMT + 2. Europos Sąjungos šiaurę ir pietus skiria didelė teritorija, o tai reiškia, kad laiko poveikis dienos šviesai Sąjungoje yra įvairus. Todėl svarbu, kad valstybės narės, prieš pakeisdamos savo laiko juostas, atsižvelgtų į geografinius laiko aspektus, t. y. natūralaus laiko juostas ir geografinę padėtį. Valstybės narės, prieš pakeisdamos savo laiko juostą, turėtų konsultuotis su piliečiais ir suinteresuotaisiais subjektais; [8 pakeit.] |
|
(4c) |
ne vienoje piliečių iniciatyvoje atkreiptas dėmesys į piliečių susirūpinimą dėl du kartus per metus keičiamo laiko, ir valstybės narėms turėtų būti suteikta laiko ir galimybių viešoms konsultacijoms ir poveikio vertinimams įvykdyti, kad geriau suprastų, kokie būtų sezoninio laiko keitimo panaikinimo visuose regionuose padariniai; [9 pakeit.] |
|
(4d) |
dėl vasaros laiko saulė vasaros mėnesiais leidžiasi vėliau. Daugelio Sąjungos piliečių supratimu, vasara tapatinama su saulės šviesa iki vėlaus vakaro. Grįžimas prie „standartinio“ laiko reikštų, kad vasarą saulėlydis įvyktų valanda anksčiau ir taip gerokai sutrumpėtų metų laikas, kai iki vėlaus vakaro turime dienos šviesą; [10 pakeit.] |
|
(4e) |
esama nemažai tyrimų, kuriuose nagrinėjamas ryšys tarp perėjimo prie vasaros laiko ir širdies priepuolių rizikos, organizmo ritmo sutrikimų, miego trūkumo, gebėjimo susikaupti ir dėmesio stokos, didesnės nelaimingų atsitikimų rizikos, mažesnio pasitenkinimo gyvenimu ir netgi savižudybių skaičiaus. Vis dėlto daugiau dienos šviesos, veiklos lauke po darbo ar mokyklos ir buvimas saulės šviesoje tikrai turi teigiamų ilgalaikių padarinių bendrai savijautai; [11 pakeit.] |
|
(4f) |
sezoniniai laiko pokyčiai taip pat daro neigiamą poveikį gyvūnų gerovei, kuri akivaizdžiai pastebima žemės ūkyje, pavyzdžiui, kai kenčia karvių pieno gamybos pajėgumai; [12 pakeit.] |
|
(4 g) |
plačiai manoma, kad sezoninis laiko keitimas padeda sutaupyti energijos. Iš tiesų, praėjusiame šimtmetyje energijos taupymas buvo pagrindinė priežastis įvesti laiko keitimo tvarką. Vis dėlto iš tyrimų matyti, kad sezoninis laiko keitimas gali būti šiek tiek naudingas siekiant sumažinti visoje Sąjungoje suvartojamą energijos kiekį, tačiau energijos sutaupoma ne kiekvienoje valstybėje narėje. Perėjus prie vasaros laiko sutaupytą energiją taip pat gali nusverti didesnis energijos suvartojimas šildymui. Be to, gaunamus duomenis sunku interpretuoti, nes didelės įtakos turi išoriniai veiksniai, tokie kaip meteorologinės sąlygos, energijos vartotojų elgsena arba vykstanti energetikos pertvarka; [13 pakeit.] |
|
(5) |
šia direktyva neturėtų būti pažeista kiekvienos valstybės narės teisė nuspręsti dėl jos jurisdikcijai priklausančių ir į Sutarčių teritorinę taikymo sritį patenkančių teritorijų standartinio laiko ar laikų ir tolesnių jų pakeitimų. Tačiau siekiant užtikrinti, kad dėl vasaros laiko tvarkos taikymo tik kai kuriose valstybėse narėse nebūtų sutrikdytas vidaus rinkos veikimas, valstybės narės turėtų susilaikyti nuo standartinio laiko keitimo tam tikroje jų jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje dėl priežasčių, susijusių su sezonų kaita, jei toks pakeitimas būtų siūlomas kaip laiko juostos pakeitimas. Be to, siekiant kuo labiau sumažinti sutrikimų, inter alia, transporto, ryšių ir kituose susijusiuose sektoriuose, jos turėtų laiku ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 1 d. Komisijai pranešti apie ketinimą keisti savo standartinį laiką ir vėliau taikyti pakeitimus, apie kuriuos pranešta. Komisija, remdamasi tuo pranešimu, turėtų informuoti visas kitas valstybes nares, kad jos galėtų imtis visų būtinų priemonių. Ji taip pat turėtų paskelbti šią informaciją, kad informuotų plačiąją visuomenę ir suinteresuotąsias šalis 2021 m . spalio mėn . paskutinį sekmadienį pakeisti savo standartinį laiką ; [14 pakeit.] |
|
(6) |
todėl būtina atsisakyti laikotarpio, kuriam taikoma Direktyvoje 2000/84/EB nustatyta vasaros laiko tvarka, vienodinimo ir nustatyti bendras taisykles, pagal kurias valstybės narės negalėtų taikyti skirtingos sezoninio laiko tvarkos, keisdamos savo standartinį laiką dažniau kaip kartą per metus, ir kuriose būtų nustatyta pareiga pranešti apie numatomus standartinio laiko pakeitimus. Šia direktyva siekiama užtikrintai prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, todėl ji turėtų būti grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsniu, išaiškintu pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką; [15 pakeit.] |
|
(6a) |
norint nuspręsti, kurį standartinį laiką taikyti kiekvienoje valstybėje narėje, iš pradžių reikia surengti konsultacijas ir atlikti tyrimus atsižvelgiant į konkrečios valstybės narės piliečių pageidavimus, geografinius ir regioninius skirtumus, standartinius darbo susitarimus ir kitus veiksnius. Todėl valstybės narės turėtų turėti pakankamai laiko išnagrinėti šio pasiūlymo poveikį ir pasirinkti geriausiai gyventojų poreikius atitinkantį sprendimą, kartu atsižvelgiant į sklandų vidaus rinkos veikimą; [16 pakeit.] |
|
(6b) |
su sezoniniu laiko keitimu nesusijęs laiko keitimas lems pereinamojo laikotarpio išlaidas, visų pirma susijusias su IT sistemomis transporto ir kituose sektoriuose. Kad būtų gerokai sumažintos pereinamojo laikotarpio išlaidos, šios direktyvos įgyvendinimui reikia nustatyti pagrįstą pasirengimo laikotarpį; [17 pakeit.] |
|
(7) |
ši direktyva turėtų būti taikoma nuo 2019 2021 m. balandžio 1 d., kad paskutinis vasaros laiko taikymo laikotarpis pagal Direktyvos 2000/84/EB taisykles kiekvienoje valstybėje narėje prasidėtų 2019 2021 m. kovo 31 d. mėn . paskutinį sekmadienį 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku. Valstybės narės, kurios po to vasaros laiko taikymo laikotarpio ketina taikyti standartinį laiką, atitinkantį laiką, pagal Direktyvą 2000/84/EB taikytą žiemos sezonu, turėtų savo standartinį laiką pakeisti 2019 2021 m. spalio 27 d. mėn . paskutinį sekmadienį 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku, kad panašūs ilgalaikiai pakeitimai įvairiose valstybėse narėse būtų atlikti vienu metu. Pageidautina, kad valstybės narės sprendimus dėl standartinio laiko, kurį kiekviena jų taikys nuo 2019 2021 m., priimtų koordinuotai; [18 pakeit.] |
|
(7a) |
siekdamos užtikrinti suderintą šios direktyvos įgyvendinimą, valstybės narės turėtų bendradarbiauti vienos su kitomis ir suderintai bei koordinuotai priimti sprendimus dėl savo numatomos laiko tvarkos. Todėl reikėtų sukurti koordinavimo mechanizmą, kurį sudarytų po vieną paskirtą atstovą iš kiekvienos valstybės narės ir vienas Komisijos atstovas. Kad būtų išvengta didelių sutrikdymų, koordinavimo mechanizmo nariai turėtų aptarti ir įvertinti galimą numatomo sprendimo dėl valstybės narės standartinio laiko poveikį vidaus rinkos veikimui; [19 pakeit.] |
|
(7b) |
Komisija turėtų įvertinti, ar numatyta tvarka skirtingose valstybėse narėse gali labai ir ilgam trukdyti tinkamam vidaus rinkos veikimui. Jei, atlikus šį įvertinimą, valstybės narės dar kartą nepersvarstytų savo numatytos laiko tvarkos, Komisija turėtų galėti atidėti šios direktyvos taikymo datą ne daugiau kaip 12 mėnesių ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Todėl, siekiant užtikrinti tinkamą šios direktyvos taikymą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šios direktyvos taikymo atidėjimo ne daugiau kaip 12 mėnesių; [20 pakeit.] |
|
(8) |
šios direktyvos įgyvendinimas turėtų būti stebimas. Tokios stebėsenos rezultatus Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai skirtoje ataskaitoje. Toji ataskaita turėtų būti grindžiama informacija, kurią valstybės narės Komisijai turi pateikti iš anksto, kad ataskaitą būtų galima pateikti nurodytu laiku; |
|
(9) |
kadangi šios direktyvos tikslų, susijusių su suderinta laiko tvarka, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; |
|
(10) |
suderinta laiko tvarka turėtų būti taikoma laikantis SESV 355 straipsnyje nustatytų Sutarčių teritorinės taikymo srities nuostatų; |
|
(11) |
todėl Direktyva 2000/84/EB turėtų būti panaikinta, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
1. Valstybės narės neatlieka sezoninių savo standartinio laiko ar laikų pakeitimų.
2. Nepaisant Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų, valstybės narės 2019 2021 m. dar gali atlikti sezoninį savo standartinio laiko ar laikų pakeitimą, jei tai padaro 2019 m. spalio 27 d. tų metų spalio mėn . paskutinį sekmadienį 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 1 d. apie šį sprendimą praneša pagal 2 straipsnį Komisijai . [21 pakeit.]
2 straipsnis
1. Nedarant poveikio 1 straipsniui, jei valstybė narė nusprendžia savo standartinį laiką arba laikus pakeisti bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, ji apie tai praneša Komisijai likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pakeitimo įsigaliojimo. Jei valstybė narė pateikia tokį pranešimą ir jo neatsiima likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomo pakeitimo datos, valstybė narė šį pakeitimą taiko Tokiu būdu sukuriamas koordinavimo mechanizmas , kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas darnus ir koordinuojamas laiko tvarkos taikymas . [22 pakeit.]
2. Per 1 mėnesį nuo pranešimo gavimo Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms ir paskelbia šią informaciją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Koordinavimo mechanizme dalyvauja vienas atstovas iš kiekvienos valstybės narės ir vienas Komisijos atstovas . [23 pakeit.]
2a. Jei valstybė narė praneša Komisijai apie savo sprendimą pagal 1 straipsnio 2 dalį koordinavimo mechanizmas susirenka, kad aptartų ir įvertintų galimą numatomo pakeitimo poveikį vidaus rinkos veikimui, siekiant išvengti didelių sutrikimų. [24 pakeit.]
2b. Jeigu remdamasi 2a dalyje nurodytu vertinimu Komisija mano, kad numatomas pakeitimas darys didelį poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui, ji apie tai praneša pranešančiajai valstybei narei. [25 pakeit.]
2c. Pranešimą pateikusi valstybė narė ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 31 d. nusprendžia, ar laikytis savo ketinimo. Kai pranešimą pateikusi valstybė narė nusprendžia įgyvendinti savo ketinimą, ji pateikia išsamų paaiškinimą, kaip ji kovos su neigiamu pakeitimo poveikiu vidaus rinkos veikimui. [26 pakeit.]
3 straipsnis
1. Komisija ne vėliau kaip 2024 2025 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ir įgyvendinimo įvertinimo ataskaitą , prie kurios, prireikus, prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio direktyvos peržiūros remiantis išsamiu poveikio vertinimu, kurį atliekant dalyvautų visi susiję suinteresuotieji subjektai . [27 pakeit.]
2. Valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamą informaciją ne vėliau kaip 2024 2025 m. balandžio 30 d. [28 pakeit.]
4 straipsnis
1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2019 2021 m. balandžio 1 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Tas nuostatas jos taiko nuo 2019 2021 m. balandžio 1 d.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. [29 pakeit.]
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
4a straipsnis
1. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su 2 straipsnyje nurodytu koordinavimo mechanizmu, atidžiai stebi numatytą laiko tvarką visoje Sąjungoje.
2. Jei Komisija nustato, kad numatyta laiko tvarka, apie kurią valstybės narės pranešė pagal 1 straipsnio 2 dalį, gali labai ir ilgam sutrukdyti tinkamam vidaus rinkos veikimui, jai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama atidėti šios direktyvos taikymo datą ne daugiau kaip 12 mėnesių, ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. [30 pakeit.]
4b straipsnis
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 4a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikotarpiui nuo … [šios direktyvos įsigaliojimo data] iki … [šios direktyvos taikymo data].
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 4a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [31 pakeit.]
5 straipsnis
Direktyva 2000/84/EB panaikinama nuo 2019 2021 m. balandžio 1 d.
6 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
7 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta …
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 305.
(2) 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(3) 2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/84/EB dėl vasaros laiko susitarimų (OL L 31, 2001 2 2, p. 21).
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/187 |
P8_TA(2019)0226
Elektros energijos vidaus rinkos bendrosios taisyklės ***I
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) (COM(2016)0864 – C8-0495/2016 – 2016/0380(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)
(2021/C 108/19)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0864), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0495/2016), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos, Austrijos Respublikos Bundesrato ir Lenkijos Respublikos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 7 d. Teisės reikalų komiteto laišką Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi, |
|
— |
atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0044/2018), |
|
A. |
kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės; |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas; |
|
2. |
atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos; |
|
3. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
4. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 91.
P8_TC1-COD(2016)0380
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (nauja redakcija)
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/944.)
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL TERMINO „JUNGIAMOJI LINIJA“ APIBRĖŽTIES
„Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų susitarimą dėl Elektros energijos direktyvos ir Elektros energijos reglamento naujos redakcijos, kuriuo grąžinama Direktyvoje 2009/72/EB ir Reglamente (EB) Nr. 714/2009 vartojama termino „jungiamoji linija“ apibrėžtis. Komisija sutinka, kad elektros energijos rinkos skiriasi nuo kitų rinkų, kaip antai gamtinių dujų rinkos, pavyzdžiui, tuo, kad jose prekiaujama produktais, kurie šiuo metu negali būti lengvai saugomi ir kuriuos gamina įvairūs gamybos įrenginiai, įskaitant įrenginius paskirstymo lygmeniu. Todėl elektros energijos ir dujų sektoriuose jungčių su trečiosiomis šalimis vaidmuo gerokai skiriasi, be to, juose galima taikyti skirtingus reguliavimo metodus.
Komisija išsamiau išnagrinės šio susitarimo poveikį ir prireikus pateiks teisės aktų taikymo gaires.
Teisinio aiškumo sumetimais Komisija norėtų pabrėžti:
Elektros energijos direktyvoje esančioje sutartoje termino „jungiamoji linija“ apibrėžtyje daroma nuoroda į elektros energijos sistemas jungiančius įrenginius. Šioje formuluotėje nedaroma skirtumo tarp nevienodų reguliavimo sistemų arba techninių aplinkybių, todėl a priori ji apima visas elektros energijos jungtis su trečiosiomis šalimis, patenkančias į taikymo sritį. Kalbant apie sutartą termino „jungiamoji linija“ apibrėžtį Elektros energijos reglamente, Komisija pabrėžia, jog norint integruoti elektros energijos rinkas reikalingas glaudus sistemų operatorių, rinkos dalyvių ir reguliavimo subjektų bendradarbiavimas. Nors taikytinų taisyklių taikymo sritis gali būti nevienoda priklausomai nuo integracijos į elektros energijos vidaus rinką lygio, glaudi trečiųjų šalių integracija į elektros energijos vidaus rinką, pavyzdžiui, dalyvavimas rinkų susiejimo projektuose, turėtų būti grindžiama susitarimais, kuriems įgyvendinti reikia taikyti atitinkamą Sąjungos teisę.“
KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL ALTERNATYVAUS GINČŲ SPRENDIMO
Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų susitarimą dėl 26 straipsnio, kuriuo siekiama ES lygmeniu nustatyti, kad energetinių paslaugų teikėjams alternatyvus ginčų sprendimas būtų privalomas. Komisija apgailestauja dėl šio sprendimo, nes, atsižvelgiant į Direktyvoje 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo įtvirtintą metodą ir vadovaujantis subsidiarumo ir proporcingumo principais, jos pasiūlyme pasirinkti šią galimybę buvo palikta valstybėms narėms.
Atlikti lyginamąjį atskirų alternatyvaus ginčų sprendimo modelių, kuriuos taiko valstybės narės, vertinimą nėra Komisijos funkcija. Todėl, vykdydama bendrąją pareigą atlikti Sąjungos teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir jos taikymo veiksmingumo stebėseną, Komisija įvertins, koks yra bendras nacionalinių alternatyvaus ginčų sprendimo sistemų veiksmingumas.
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/190 |
P8_TA(2019)0227
Elektros energijos vidaus rinka ***I
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl elektros energijos vidaus rinkos (nauja redakcija) (COM(2016)0861 – C8-0492/2016 – 2016/0379(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)
(2021/C 108/20)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0861), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0492/2016), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos Atstovų Rūmų, Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago, Ispanijos Karalystės Generalinių Rūmų, Prancūzijos Respublikos Senato, Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos, Austrijos Respublikos Bundesrato, Lenkijos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Senato, Rumunijos Deputatų Rūmų ir Rumunijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Teisės reikalų komiteto laišką Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi, |
|
— |
atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0042/2018), |
|
A. |
kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės, |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas; |
|
2. |
atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos; |
|
3. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
4. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 91.
P8_TC1-COD(2016)0379
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl elektros energijos vidaus rinkos (nauja redakcija)
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/943.)
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL TERMINO „JUNGIAMOJI LINIJA“ APIBRĖŽTIES
„Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų susitarimą dėl Elektros energijos direktyvos ir Elektros energijos reglamento naujos redakcijos, kuriuo grąžinama Direktyvoje 2009/72/EB ir Reglamente (EB) Nr. 714/2009 vartojama termino „jungiamoji linija“ apibrėžtis. Komisija sutinka, kad elektros energijos rinkos skiriasi nuo kitų rinkų, kaip antai gamtinių dujų rinkos, pavyzdžiui, tuo, kad jose prekiaujama produktais, kurie šiuo metu negali būti lengvai saugomi ir kuriuos gamina įvairūs gamybos įrenginiai, įskaitant įrenginius paskirstymo lygmeniu. Todėl elektros energijos ir dujų sektoriuose jungčių su trečiosiomis šalimis vaidmuo gerokai skiriasi, be to, juose galima taikyti skirtingus reguliavimo metodus.
Komisija išsamiau išnagrinės šio susitarimo poveikį ir prireikus pateiks teisės aktų taikymo gaires.
Teisinio aiškumo sumetimais Komisija norėtų pabrėžti:
Elektros energijos direktyvoje esančioje sutartoje termino „jungiamoji linija“ apibrėžtyje daroma nuoroda į elektros energijos sistemas jungiančius įrenginius. Šioje formuluotėje nedaroma skirtumo tarp nevienodų reguliavimo sistemų arba techninių aplinkybių, todėl a priori ji apima visas elektros energijos jungtis su trečiosiomis šalimis, patenkančias į taikymo sritį. Kalbant apie sutartą termino „jungiamoji linija“ apibrėžtį Elektros energijos reglamente, Komisija pabrėžia, jog norint integruoti elektros energijos rinkas reikalingas glaudus sistemų operatorių, rinkos dalyvių ir reguliavimo subjektų bendradarbiavimas. Nors taikytinų taisyklių taikymo sritis gali būti nevienoda priklausomai nuo integracijos į elektros energijos vidaus rinką lygio, glaudi trečiųjų šalių integracija į elektros energijos vidaus rinką, pavyzdžiui, dalyvavimas rinkų susiejimo projektuose, turėtų būti grindžiama susitarimais, kuriems įgyvendinti reikia taikyti atitinkamą Sąjungos teisę.“
KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL RINKOS REFORMOS ĮGYVENDINIMO PLANŲ
Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų susitarimą dėl 20 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad valstybės narės, turinčios nustatytų išteklių adekvatumo problemų, paskelbia įgyvendinimo planą ir jame pateikia priemonių, kuriomis siekiama pašalinti nustatytus reglamentavimo iškraipymus ir (arba) rinkos nepakankamumo problemas, priėmimo tvarkaraštį – tai yra valstybės pagalbos proceso dalis.
Pagal SESV 108 straipsnį Komisija turi išimtinę kompetenciją vertinti valstybės pagalbos priemonių suderinamumą su vidaus rinka. Šis reglamentas negali turėti įtakos ir nedaro poveikio SESV nustatytai Komisijos išimtinei kompetencijai. Todėl, pagal valstybės pagalbos taisykles tvirtindama pajėgumų mechanizmus, prireikus Komisija gali kartu pateikti nuomonę dėl rinkos reformų planų; tačiau teisiškai abu procesai yra atskiri.
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/193 |
P8_TA(2019)0228
Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra ***I
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (nauja redakcija) (COM(2016)0863 – C8-0494/2016 – 2016/0378(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)
(2021/C 108/21)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0863), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0494/2016), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago, Prancūzijos Respublikos Senato ir Rumunijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Teisės reikalų komiteto laišką Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi, |
|
— |
atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0040/2018), |
|
A. |
kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės; |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 91.
P8_TC1-COD(2016)0378
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (nauja redakcija)
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/942.)
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/195 |
P8_TA(2019)0229
Pasirengimas valdyti riziką elektros energijos sektoriuje ***I
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB (COM(2016)0862 – C8-0493/2016 – 2016/0377(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/22)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0862), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0493/2016), |
|
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo, |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 5 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0039/2018), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2016)0377
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/941.)
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/196 |
P8_TA(2019)0230
Padangų ženklinimas pagal degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus ***I
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl padangų ženklinimo pagal degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 (COM(2018)0296 – C8-0190/2018 – 2018/0148(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/23)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0296), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0190/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
pasikonsultavęs su Regionų komitetu, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0086/2019), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2018)0148
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl padangų ženklinimo pagal degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį ir 194 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
|
(1) |
Sąjunga yra įsipareigojusi sukurti pažangia klimato politika grindžiamą energetikos sąjungą. Degalų naudojimo efektyvumas yra vienas iš svarbiausių Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos elementų ir yra itin svarbus mažinant energijos poreikį; |
|
(2) |
Komisija dar kartą įvertino (4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1222/2009 (5) veiksmingumą ir nustatė poreikį atnaujinti jo nuostatas, kad jis būtų veiksmingesnis; |
|
(3) |
tikslinga Reglamentą (EB) Nr. 1222/2009 pakeisti nauju reglamentu, į kurį būtų įtraukti 2011 m. padaryti pakeitimai, ir būtų iš dalies pakeistos ir patobulintos kai kurios jo nuostatos patikslinant ir atnaujinant jų turinį, atsižvelgiant į pastarojo meto techninę pažangą padangų sektoriuje . Tačiau, kadangi pasiūla ir paklausa degalų naudojimo efektyvumo klausimu yra menkai pažengusios, šiuo metu nėra poreikio keisti degalų naudojimo efektyvumo klasifikavimo skalės. Be to, reikėtų išnagrinėti priežastis, kodėl nėra pokyčių šiuo klausimu ir kokie yra pirkimą lemiantys veiksniai, pvz., kaina, kokybė ir kt.; [1 pakeit.] |
|
(4) |
transporto sektoriui tenka trečdalis viso Sąjungos energijos suvartojimo. 2015 m. kelių transporto sektoriuje išmesta apie 22 proc. viso Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio. transporto priemonės 5–10 proc. degalų sunaudoja dėl padangų, visų pirma dėl jų riedėjimo varžos. Todėl sumažinus padangų riedėjimo varžą kelių transporto priemonės daug efektyviau naudotų degalus ir todėl išmestų mažiau teršalų ir būtų padedama mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ; [2 pakeit.] |
|
(4a) |
norint pasiekti, kad būtų sumažintas kelių transporto išmetamas CO2 kiekis, yra tinkama, kad valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, teiktų paskatas naudoti degalus taupančias ir saugias C1, C2 ir C2 klasių padangas; [3 pakeit.] |
|
(5) |
padangų savybes lemia daug tarpusavyje susijusių parametrų ir jie yra tarpusavyje susiję . Gerinant vieną parametrą, pavyzdžiui, mažinant riedėjimo varžą, galima pabloginti kitus parametrus, pavyzdžiui, sukibimą su šlapia danga, o gerinant sukibimą su šlapia danga galima pabloginti išorinio riedėjimo triukšmo parametrą. Padangų gamintojus reikėtų skatinti optimizuoti visus parametrus, viršijant jau pasiektus standartus; [4 pakeit.] |
|
(6) |
tausiosios padangos gali būti ekonomiškos: sutaupytų degalų kaina visiškai kompensuoja ir viršija didesnę padangų pirkimo kainą, kurią lemia didesnės gamybos sąnaudos; |
|
(7) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 661/2009 (6) nustatyti būtiniausi padangų riedėjimo varžos reikalavimai. Dėl techninės pažangos įmanoma gerokai sumažinti energijos nuostolius, kuriuos lemia padangų riedėjimo varža, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus. Todėl, siekiant sumažinti kelių transporto priemonių poveikį aplinkai, reikėtų atnaujinti padangų ženklinimo nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai skatinami pirkti tausesnes padangas, pateikiant atnaujintą suvienodintą informaciją apie tą parametrą; |
|
(7a) |
padangų ženklinimo gerinimas leis vartotojams gauti aktualesnės ir palyginamesnės informacijos apie degalų naudojimo efektyvumą, saugumą ir triukšmą ir priimti ekonomiškai efektyvius ir aplinkai nekenksmingus sprendimus pirkti naujas padangas; [5 pakeit.] |
|
(8) |
kelių transporto priemonių triukšmas kelia didelių nepatogumų ir daro neigiamą poveikį sveikatai. Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti minimalūs padangoms riedant keliamo išorinio triukšmo reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma gerokai sumažinti išorinį riedėjimo triukšmą, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus. Todėl, siekiant sumažinti kelių transporto priemonių keliamą triukšmą, reikėtų atnaujinti padangų ženklinimo nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai skatinami pirkti mažesnį išorinį riedėjimo triukšmą keliančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą; |
|
(9) |
nuostata dėl suvienodintos informacijos apie išorinį riedėjimo triukšmą taip pat palengvina priemonių, skirtų transporto priemonių keliamam triukšmui mažinti, taikymą ir padeda didinti visuomenės informuotumą apie padangų poveikį transporto priemonių keliamam triukšmui remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB (7); |
|
(10) |
Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti minimalūs padangų sukibimo su šlapia danga reikalavimai. Dėl techninės pažangos įmanoma gerokai pagerinti sukibimą su šlapia danga, kad šis parametras viršytų tuos reikalavimus, ir taip sumažinti stabdymo kelią ant šlapios dangos. Todėl, siekiant saugesnio eismo, reikėtų atnaujinti padangų ženklinimo nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai būtų skatinami pirkti geriau su šlapia danga sukimbančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą; |
|
(11) |
siekiant suderinamumo su tarptautine sistema, Reglamente (EB) Nr. 661/2009 daroma nuoroda į JT EEK taisyklę Nr. 117 (8), kurioje numatyti tinkami riedėjimo varžos, triukšmo ir padangų sukibimo su šlapia danga ir žieminių charakteristikų matavimo metodai; |
|
(12) |
siekiant Sąjungoje didinti kelių eismo saugumą esant vėsesnėms klimato sąlygoms ir galutiniams naudotojams teikti informaciją apie žieminių ir dygliuotų padangų eksploatacines charakteristikas, tikslinga reikalauti įtraukti reikalavimus etiketėje pateikti informaciją apie žiemines ir dygliuotas padangas . Žieminėms ir dygliuotoms padangoms būdingi specialūs parametrai, kurie nėra visiškai palyginami su kitų tipų padangų parametrais. Siekiant užtikrinti, kad galutiniai naudotojai galėtų priimti apgalvotus ir informacija pagrįstus sprendimus, etiketėje turėtų būti nurodoma informacija apie sukibimą su sniegu ir ledu ir QR kodas. Komisija turėtų nustatyti sukibimo su sniegu ir sukibimo su ledu skales. Tos sukibimo su sniegu ir sukibimo su ledu skalės turėtų būti pagrįstos atitinkamai JT EEK taisykle Nr. 117 ir ISO 19447 atitinkamai dėl sniego ir ledo. Bet kuriuo atveju padangas, kurios atitinka minimalias sukibimo su sniegu rodiklio vertes, nustatytas JT EEK taisyklėje Nr. 117, reikėtų paženklinti reljefo įspaudu su logotipu, kuriame pavaizduotas trijų viršūnių kalnas su snaigės simboliu (angl. 3PMSF). Taip pat padangas, kurios atitinka minimalią sukibimo su ledu rodiklio vertę, nustatytą ISO 19447, reikėtų ženklinti dygliuotų padangų logotipu, dėl kurio būtų susitarta laikantis šio standarto; [6 pakeit.] |
|
(13) |
naudojamos padangos dyla ir išskiria daug aplinkai kenksmingo mikroplastiko, tad . Todėl Komisijos komunikate „Europos strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje“ (9) pažymima, jog reikia mažinti iš padangų savaime išsiskiriantį mikroplastiko kiekį, inter alia, imantis informavimo priemonių, pavyzdžiui, ženklinimo, ir padangoms nustatant minimalius reikalavimus. Tačiau tinkamo bandymų metodo Taigi, ženklinimo reikalavimų, susijusių su padangų dilimui pamatuoti šiuo metu nėra dilimo rodikliu, taikymas būtų labai naudingas žmonių sveikatos ir aplinkos požiūriu . Todėl Komisija turėtų užsakyti tokio metodo kūrimą visiškai atsižvelgiant į visus šiuolaikinius tarptautiniu lygmeniu sukurtus ar siūlomus standartus arba reglamentus ir pramoninių tyrimų rezultatus , siekiant kuo greičiau sukurti tinkamą bandymų metodą; [7 pakeit.] |
|
(14) |
restauruotos padangos sudaro gana didelę sunkiųjų transporto priemonių padangų rinkos dalį. Restauruojant padangas pailgėja jų eksploatavimo laikas ir įgyvendinami žiedinės ekonomikos tikslai, kaip antai atliekų kiekio mažinimas. Taikant tokioms padangoms ženklinimo reikalavimus būtų galima sutaupyti nemažai energijos. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamo bandymų metodo restauruotų padangų eksploatacinėms charakteristikoms pamatuoti šiuo metu nėra, šiame reglamente reikėtų numatyti galimybę jas įtraukti ateityje; |
|
(15) |
energijos vartojimo efektyvumo ženklą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369 (10), kuriame gaminių suvartojama energija klasifikuojama pagal A–G klasių skalę, atpažįsta daugiau nei 85 proc. Sąjungos vartotojų kaip aiškios ir skaidrios informacijos priemonę ; nustatyta, kad juo veiksmingai skatinamas efektyvesnių gaminių naudojimas. Kiek įmanoma, padangų etiketė turėtų atrodyti taip pat, kartu atsižvelgiant į padangų parametrų ypatumus; [8 pakeit.] |
|
(16) |
standartinėje etiketėje pateikta palyginama informacija apie padangų parametrus greičiausiai padės galutiniams naudotojams perkant pasirinkti saugesnes, tvarias, mažiau triukšmo keliančias ir degalus labiau taupančias padangas. O tai, savo ruožtu, greičiausiai paskatins padangų gamintojus kiek įmanoma tobulinti tuos parametrus, kuriuos gerinant galima prisidėti prie tvaresnio vartojimo ir gamybos; [9 pakeit.] |
|
(17) |
poreikis gauti daugiau informacijos apie padangų degalų taupymo efektyvumą ir apie kitus parametrus yra svarbus visiems galutiniams naudotojams, įskaitant pakaitinių padangų pirkėjus, padangų kartu su naujomis transporto priemonėmis pirkėjus ir automobilių parkų vadovus bei transporto įmones, kurie negali lengvai palyginti skirtingų rūšių padangų parametrų, nes nėra ženklinimo sistemos ir vienodos bandymų tvarkos. Todėl tikslinga reikalauti visais atvejais ženklinti kartu su transporto priemonėmis pateikiamas padangas; |
|
(18) |
šiuo metu aiškiai reikalaujama ženklinti lengvųjų automobilių (C1 klasės) ir furgonų (C2 klasės) padangas, bet ne sunkiųjų transporto priemonių (C3 klasės) padangas. Naudojant C3 klasės padangas per metus suvartojama daugiau degalų ir nuvažiuojama daugiau kilometrų nei naudojant C1 ir C2 klasių padangas, tad yra galimybė gerokai sumažinti suvartojamą kuro kiekį ir sunkiųjų transporto priemonių išmetamą teršalų kiekį; |
|
(19) |
visiškas C3 klasės padangų įtraukimas į šio reglamento taikymo sritį taip pat suderinamas su Komisijos pasiūlymu dėl reglamento dėl naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 ir degalų sąnaudų stebėsenos bei duomenų teikimo (11) ir Komisijos pasiūlymu dėl sunkiosioms transporto priemonėms taikomų CO2 standartų (12); |
|
(20) |
daugelis galutinių naudotojų priima sprendimus dėl padangų pirkimo tų padangų faktiškai nematydami, tad nemato ir prie jų pritvirtintos etiketės. Visais tokiais atvejais etiketė galutiniam naudotojui turėtų būti parodyta prieš jam priimant galutinį sprendimą dėl pirkimo. Pateikiant padangų etiketes prekybos vietose bei techninėje reklaminėje medžiagoje turėtų būti užtikrinta, kad platintojai bei potencialūs galutiniai naudotojai gautų suvienodintą informaciją apie svarbius padangų parametrus tuomet, kai nusprendžiama jas pirkti, ir toje vietoje, kurioje nusprendžiama tai padaryti; |
|
(21) |
kai kurie galutiniai naudotojai išsirenka padangas prieš atvykdami į prekybos vietą arba jas užsako paštu ar internetu. Siekiant užtikrinti, kad tokie galutiniai naudotojai taip pat galėtų pasirinkti remdamiesi suvienodinta informacija apie padangų degalų taupymo efektyvumą, apie jų sukibimą su šlapia danga, išorinį riedėjimo triukšmą ir kitus parametrus, etiketės turėtų būti pateikiamos visoje techninėje reklaminėje medžiagoje, įskaitant tuos atvejus, kai minėta medžiaga pateikiama internete; |
|
(22) |
potencialiems galutiniams naudotojams turėtų būti teikiama informacija, kuria būtų paaiškinta kiekviena etiketės dalis ir jos svarba. Tokia informacija turėtų būti teikiama techninėje reklaminėje medžiagoje, pavyzdžiui, tiekėjų interneto svetainėse . Techninė reklaminė medžiaga neturėtų apimti reklamos skelbimų lentose, laikraščiuose, žurnaluose ar radijo arba televizijos transliacijose ; [10 pakeit.] |
|
(23) |
degalų naudojimo efektyvumas, sukibimas su šlapia danga, išorinis triukšmas ir kiti padangų parametrai turėtų būti matuojami taikant patikimus, tikslius ir įmanomus atkurti metodus, atsižvelgiant į visuotinai pripažintus naujausius matavimo ir apskaičiavimo metodus. Kiek įmanoma, tokie metodai turėtų atspindėti vidutinio vartotojo elgesį ir jais turėtų būti galima patikimai atgrasyti bandymus tyčia ir netyčia apeiti reglamento nuostatas. Padangų etiketėse turėtų būti nurodomos palyginamos faktiškai naudojamų padangų eksploatacinės charakteristikos, atsižvelgiant į su patikimų, tikslių ir įmanomų atkurti laboratorinių bandymų būtinybe susijusius apribojimus, kad galutiniai naudotojai galėtų palyginti įvairias padangas ir siekiant apriboti gamintojų patiriamas bandymų sąnaudas; |
|
(24) |
norint užtikrinti vienodas veiklos sąlygas Sąjungoje, būtina, kad tiekėjai ir platintojai laikytųsi padangų ženklinimo nuostatų. Todėl valstybės narės turėtų vykdyti atitikties stebėseną imdamosi rinkos priežiūros ir reguliarios ex post patikros priemonių, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008 (13); |
|
(25) |
siekiant palengvinti atitikties stebėseną, sukurti naudingą priemonę galutiniams naudotojams ir numatyti alternatyvius būdus pardavėjams gauti gaminių informacinius lapus, padangas reikėtų įtraukti į duomenų bazę, sukurtą pagal Reglamentą (ES) 2017/1369. Todėl Reglamentas (ES) 2017/1369 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; |
|
(26) |
nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su rinkos priežiūra, ir tiekėjų pareigoms patikrinti gaminio atitiktį, reikalaujamą informaciją apie gaminių atitiktį tiekėjai turėtų pateikti elektroniniu būdu gaminių duomenų bazėje; |
|
(27) |
kad galutiniai naudotojai pasitikėtų padangų etikete, nereikėtų leisti naudoti kitų į jas panašių etikečių. Dėl tos pačios priežasties neturėtų būti leidžiamos ir papildomos etiketės, ženklai, simboliai arba užrašai, kurie gali klaidinti ar painioti galutinius naudotojus dėl į padangų etiketę įtrauktų parametrų; |
|
(28) |
sankcijos už šio reglamento ir pagal jį priimtų deleguotųjų aktų pažeidimus turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios; |
|
(29) |
siekiant skatinti efektyviau vartoti energiją, švelninti klimato kaitą ir geriau saugoti aplinką, valstybės narės turėtų galėti sukurti paskatas naudoti efektyviai energiją vartojančius gaminius. Valstybės narės gali pačios nuspręsti, koks turėtų būti tokių paskatų pobūdis. Tokios paskatos turėtų atitikti Sąjungos valstybės pagalbos taisykles ir jomis neturėtų būti sudaroma nepagrįstų kliūčių patekti į rinką. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis jokių valstybės pagalbos procedūrų, kurios dėl tokių paskatų ateityje gali būti pradėtos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 ir 108 straipsnius, rezultatams; |
|
(30) |
siekiant iš dalies pakeisti etiketės turinį ir formatą, įtraukti su restauruotomis padangomis, žieminėmis arba dygliuotomis padangomis, dilimu ir rida susijusius reikalavimus ir pritaikyti priedus atsižvelgiant į technikos pažangą, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais (14). Visų pirma, siekiant užtikrinti lygiateisį dalyvavimą su deleguotaisiais aktais susijusiame parengiamajame darbe, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu, kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti suteikta galimybė nuolat dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, atliekančių su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [12 pakeit.] |
|
(30a) |
duomenys apie padangų ridą ir dilimą, kai bus sukurtas tinkamas bandymų metodas, bus naudinga vartotojų informavimo apie jų įsigytos padangos patvarumą, tarnavimo laikotarpį ir savaime išsiskiriantį mikroplastiko kiekį, priemonė. Be to, turėdamas informaciją apie ridą, galutinis vartotojas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl ilgesnio tarnavimo laikotarpio padangų pirkimo, o tai padėtų saugoti aplinką, be to, vartotojas galėtų įvertinti padangų naudojimo sąnaudas ilgesniu laikotarpiu. Todėl, kai bus sukurtas tinkamas, prasmingas ir pakartojamas bandymų metodas, kad būtų galima taikyti šį reglamentą, į etiketę taip pat turėtų būti įtraukti ridos ir dilimo savybių duomenys. Toje srityje turėtų būti tęsiami naujų technologijų moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra; [13 pakeit.] |
|
(31) |
padangų, kurios jau buvo pateiktos rinkai iki šiame reglamente nustatytų reikalavimų taikymo pradžios, iš naujo paženklinti nereikia; |
|
(32) |
siekiant padidinti pasitikėjimą etikete ir užtikrinti jos tikslumą, deklaracijai, kurią tiekėjai pateikia etiketėje dėl riedėjimo varžos, sukibimo su šlapia danga , sukibimo su sniegu ir triukšmo verčių, reikėtų taikyti tipo patvirtinimo procesą, numatytą Reglamente (EB) Nr. 661/2009; [14 pakeit.] |
|
(32a) |
etiketė turėtų išlikti tokio dydžio, koks nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1222/2009. Etiketėje turėtų būti pateikta informacija apie sukibimą su sniegu ir sukibimą su ledu ir QR kodas; [15 pakeit.] |
|
(33) |
Komisija turėtų atlikti šio reglamento taikymo vertinimą. Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 punktu, toks vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais –veiksmingumo, efektyvumo, svarbos, nuoseklumo ir ES veiksmų pridėtinės vertės – kriterijais ir juo turėtų būti galima pasiremti vertinant galimų tolesnių priemonių poveikį; |
|
(34) |
kadangi šio reglamento tikslų, t. y. tikslų padidinti kelių transporto saugą ir ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą teikiant galutiniams naudotojams informaciją, kad jie galėtų rinktis tausesnes, saugesnes ir mažiau triukšmingas padangas, valstybės narės negali deramai pasiekti pačios, nes galutiniams naudotojams reikia teikti suderintą informaciją, o dėl suderintos reglamentavimo sistemos ir vienodų veiklos sąlygų gamintojams tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Reglamentas vis dar yra tinkama teisinė priemonė, nes juo nustatomos aiškios ir išsamios taisyklės, kuriomis valstybėms narėms užkertamas kelias skirtingam nuostatų perkėlimui į nacionalinę teisę, ir taip užtikrinamas aukštesnio lygio suderinimas visoje Sąjungoje. Suderinta reglamentavimo sistema Sąjungos, o ne valstybių narių lygmeniu mažina išlaidas tiekėjams, užtikrina vienodas sąlygas ir užtikrina laisvą prekių judėjimą visoje vidaus rinkoje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; |
|
(35) |
todėl Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 turėtų būti panaikintas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Tikslas ir dalykas
1. Šiuo reglamentu siekiama, kad kelių transporto priemonės būtų saugesnės, mažiau kenksmingos sveikatai ir ekonomikos bei aplinkosaugos požiūriu efektyvesnės skatinant naudoti degalus taupančias, saugias ir mažai triukšmo keliančias padangas populiarinti degalus taupančias saugias, tvarias ir mažai triukšmo keliančias padangas , kurias naudojant būtų galima kuo labiau sumažinti poveikį aplinkai ir sveikatai, kartu didinant kelių transporto saugą ir ekonominį našumą . [16 pakeit.]
2. Šiuo reglamentu nustatoma suvienodintos informacijos apie padangų parametrus teikimo etiketėse sistema, kad pirkdami padangas galutiniai naudotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas rinkai pateiktoms C1, C2 ir C3 klasių padangoms. [17 pakeit.]
2. Šis reglamentas taip pat taikomas restauruotoms padangoms, kai priėmus deleguotąjį aktą pagal 12 straipsnį į priedus bus įtrauktas tinkamas tokių padangų eksploatacinių charakteristikų matavimo bandymų metodas.
3. Šis reglamentas netaikomas:
|
a) |
profesionalioms visureigių padangoms; |
|
b) |
padangoms, skirtoms transporto priemonėms, kurios pirmą kartą įregistruotos iki 1990 m. spalio 1 d.; |
|
c) |
T tipo laikinojo naudojimo atsarginėms padangoms; |
|
d) |
padangoms, kurių greičio klasė mažesnė kaip 80 km/h; |
|
e) |
padangoms, kurių nominalusis ratlankio skersmuo neviršija 254 mm arba yra ne mažesnis kaip 635 mm; |
|
f) |
padangoms, į kurias įmontuoti papildomi sukibimo gerinimo įtaisai, pavyzdžiui, dygliuotoms padangoms; |
|
g) |
padangoms, skirtoms transporto priemonėms, naudojamoms tik lenktynėms. |
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojami šie terminai:
|
1) |
C1, C2 ir C3 klasių padangos – Reglamento (EB) Nr. 661/2009 8 straipsnyje nurodytų klasių padangos; |
|
2) |
restauruotos padangos – naudotos padangos, atnaujintos pakeičiant nusidėvėjusį protektorių nauja medžiaga; |
|
3) |
T tipo laikinojo naudojimo atsarginė padanga – laikinojo naudojimo atsarginė padanga, skirta naudoti didesnio nei standartinėms ir sustiprintosioms padangoms nustatytomis pripūtimo slėgio sąlygomis; |
|
4) |
etiketė – grafinė diagrama, spausdinta arba elektroninė, kuri taip pat gali būti lipdukas, kurioje pateikiami simboliai siekiant informuoti galutinius naudotojus apie padangos arba padangų siuntos eksploatacines charakteristikas pagal I priede išvardytus parametrus; |
|
5) |
prekybos vieta – vieta, kurioje eksponuojamos arba laikomos ir galutiniams naudotojams parduodamos padangos, įskaitant automobilių salonus, kuriuose galutiniams naudotojams parduodamos ant transporto priemonių ratų nesumontuotos padangos; |
|
6) |
techninė reklaminė medžiaga – spausdinta arba elektroninė dokumentacija, kurią tiekėjas rengia siekdamas papildyti reklaminę medžiagą bent V priede numatyta technine informacija; |
|
7) |
gaminio informacinis lapas – standartinis dokumentas, kuriame pateikiama IV priede numatyta spausdinta arba elektroninė informacija; |
|
8) |
techniniai dokumentai – dokumentai, kurių užtenka, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų įvertinti gaminio etiketės arba gaminio informacinio lapo tikslumą, įskaitant III priede nurodytą informaciją; |
|
9) |
gaminių duomenų bazė – pagal Reglamentą (ES) 1369/2017 sukurta duomenų bazė, kurią sudaro į vartotojus orientuota viešoji dalis, kurioje informacija apie atskirus gaminio parametrus prieinama naudojantis elektroninėmis priemonėmis, interneto portalas, per kurį ta informacija prieinama, ir atitikties dalis su aiškiai nustatytomis prieigos teisėmis ir saugumo reikalavimais; |
|
10) |
nuotolinė prekyba – siūlymas parduoti, nuomoti arba parduoti išsimokėtinai užsakius paštu, iš katalogo, internetu, tiesioginės rinkodaros telefonu būdu ar bet kokiu kitu būdu, kuriuo nesitikima, kad potencialus galutinis naudotojas matys demonstruojamą gaminį; |
|
11) |
gamintojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris gaminį gamina arba užsako jį suprojektuoti ar pagaminti ir jį pateikia rinkai savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą; |
|
12) |
importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, pateikiantis Sąjungos rinkai gaminį iš trečiosios šalies; |
|
13) |
įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti nurodytas užduotis; |
|
14) |
tiekėjas – Sąjungoje įsisteigęs gamintojas, gamintojo, kuris nėra įsisteigęs Sąjungoje, įgaliotasis atstovas arba importuotojas, pateikiantis gaminius Sąjungos rinkai; |
|
15) |
platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo (išskyrus tiekėją), kuris gaminį tiekia rinkai; |
|
16) |
tiekimas rinkai – gaminio tiekimas už atlygį arba nemokamai siekiant jį platinti arba naudoti Sąjungos rinkoje vykdant komercinę veiklą; |
|
17) |
pateikimas rinkai – gaminio tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą; |
|
18) |
galutinis naudotojas – vartotojas, automobilių parko vadovas arba kelių transporto įmonė, kuri perka padangas arba iš kurios tikimasi, kad jas pirks; |
|
19) |
parametras – I priede nurodytas padangų parametras, kaip antai riedėjimo varža, sukibimas su šlapia danga, išorinis riedėjimo triukšmas, sukibimas su sniegu, arba sukibimas su ledu, rida arba dilimas, naudojant padangas darantis didelį poveikį aplinkai, kelių eismo saugumui arba sveikatai; [18 pakeit.] |
|
20) |
padangos tipas – tam tikra padangos versija; visiems versijos gaminio vienetams būdingos tos pačios etiketėje ir gaminio informacijos lape nurodomos techninės savybės ir tas pats modelio žymuo. |
4 straipsnis
Padangų tiekėjų atsakomybė
1. Tiekėjai užtikrina, kad C1, C2 ir C3 klasių padangos rinkai būtų pateikiamos kartu nemokamai pridedant: [19 pakeit.]
|
a) |
prie kiekvienos individualios padangos – II priedo reikalavimus atitinkančią lipduko formos etiketę, kurioje pateikiama kiekvieno I priede nurodyto parametro informacija ir klasė, ir gaminio informacinį lapą, kaip nustatyta IV priede; arba [20 pakeit.] |
|
b) |
prie kiekvienos padangų siuntos, kurią sudaro viena ar daugiau vienodų padangų, – II priedo reikalavimus atitinkančią spausdintą etiketę, kurioje pateikiama kiekvieno I priede nurodyto parametro informacija ir klasė, ir gaminio informacinį lapą, kaip nustatyta IV priede. |
2. Prekiaudami padangomis Reklamuodami padangas internete arba prekiaudami jomis internetu tiekėjai užtikrina, kad etiketė būtų pateikta, o pirkimo atveju būtų matomu būdu rodoma netoli kainos, ir kad būtų galima susipažinti su gaminio informaciniu lapu. Etiketė gali būti rodoma naudojant įdėtinį paveikslėlį, spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį, jutikliniame ekrane išskleidus paveikslėlį ar naudojant panašius metodus. [21 pakeit.]
3. Tiekėjai užtikrina, kad etiketė būtų rodoma bet kokioje konkretaus tipo padangų vaizdinėje reklamoje, taip pat internete. [22 pakeit.]
4. Tiekėjai užtikrina, kad konkretaus tipo padangų techninė reklaminė medžiaga techninėje reklaminėje medžiagoje , taip pat pateikiama pateikiamoje internete, būtų rodoma etiketė ir kad ta medžiaga atitiktų V priedo reikalavimus. [23 pakeit.]
5. Tiekėjai užtikrina, kad etiketėje pateikiamos esminių I priede išvardytų pagrindinių parametrų ir III priede nustatytų techninių dokumentų parametrų vertės, susijusios klasės , modelio žymeniu ir bet kokia papildoma informacija apie eksploatacines charakteristikas būtų patvirtintos atliekant Reglamente (EB) Nr. 661/2009 numatytą pateiktos tipo patvirtinimo procesą institucijoms prieš tai, kai padanga pateikiama rinkai. Tipo patvirtinimo institucija patvirtina, kad dokumentus iš tiekėjo gavo, ir juos patikrina . [24 pakeit.]
6. Tiekėjai užtikrina jų teikiamų etikečių ir gaminio informacinių lapų tikslumą.
7. Tiekėjai III priede numatytą techninę dokumentaciją teikia valstybių narių institucijoms arba akredituotoms trečiosioms šalims jų prašymu. [25 pakeit.]
8. Tiekėjai bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis ir savo iniciatyva arba rinkos priežiūros institucijoms pareikalavus nedelsdami imasi priemonių, kad pašalintų visus šiame reglamente nustatytų reikalavimų neatitikties atvejus, už kuriuos jie yra atsakingi.
9. Tiekėjai nepateikia ar nerodo kitų etikečių, ženklų, simbolių arba užrašų, kurie neatitinka šio reglamento reikalavimų, jeigu tikėtina, kad tai suklaidintų ar supainiotų galutinius naudotojus dėl esminių parametrų.
10. Tiekėjai nepateikia ar nerodo etikečių, kurios yra panašios į šiame reglamente numatytą etiketę.
5 straipsnis
Padangų tiekėjų atsakomybė, susijusi su gaminių duomenų baze
1. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Po devynių mėnesių po … [prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą] prieš pateikdami rinkai padangą rinkai , pagamintą po tos datos, tiekėjai įkelia į gaminių duomenų bazę Reglamento (ES) 2017/1369 I priede nurodytą informaciją , išskyrus išmatuotus modelio techninius parametrus .
2. Jeigu padangos pateikiamos rinkai yra pagamintos laikotarpiu nuo… [prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą] iki 2019 m. gruodžio 31 d. devynių mėnesių termino, atėmus vieną dieną, kuris skaičiuojamas po … [prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą] , tiekėjas Reglamento (ES) 2017/1369 I priede nustatytą informaciją apie tas padangas , išskyrus išmatuotus modelio techninius parametrus, į gaminių duomenų bazę įkelia iki 2020 m. birželio 30 d. ne vėliau kaip 12 mėnesių po … [prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą] .
2a. Jeigu padangos pateikiamos rinkai anksčiau nei … [įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą], tiekėjas gali į duomenį bazę įkelti Reglamento (ES) 2017/1369 I priede nustatytą informaciją apie tas padangas.
3. Iki 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija bus įkelta į gaminių duomenų bazę, tiekėjas pateikia elektroninę techninės dokumentacijos versiją tikrinti per 10 dienų nuo rinkos priežiūros institucijų prašymo gavimo dienos.
4. Padanga, kurioje padaryta etiketei arba gaminio informaciniam lapui svarbių pakeitimų, laikoma naujo tipo padanga. Tiekėjas duomenų bazėje nurodo, nuo kada jis padangos tipo vienetų nebepateikia rinkai.
5. Paskutinį padangos tipo vienetą pateikus rinkai, to padangos tipo informaciją gaminių duomenų bazės atitikties dalyje tiekėjas saugo penkerius metus. [58 pakeit.]
6 straipsnis
Padangų platintojų atsakomybė
1. Platintojai užtikrina, kad:
|
a) |
prekybos vietoje prie padangos aiškiai matomoje vietoje būtų pritvirtinta II priedo reikalavimus atitinkanti lipduko formos etiketė, kurią pateikė tiekėjai pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą; arba [26 pakeit.] |
|
b) |
prieš parduodant padangą, priklausančią vienos ar daugiau vienodų padangų siuntai, galutiniam naudotojui būtų parodyta pateikta 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta etiketė ir kad prekybos vietoje tokia etiketė būtų aiškiai matoma šalia padangos.; [27 pakeit.] |
|
ba) |
etiketė būtų tiesiogiai pritvirtinama prie padangos ir visas jos turinys būtų pateikiamas įskaitomai, nesudarant jokių kliūčių matyti etiketę. [28 pakeit.] |
2. Platintojai užtikrina, kad etiketė būtų rodoma bet kokioje konkretaus tipo padangų vaizdinėje reklamoje, taip pat internete. [29 pakeit.]
3. Platintojai užtikrina, kad konkretaus tipo padangų techninė reklaminė medžiaga techninėje reklaminėje medžiagoje , taip pat pateikiama pateikiamoje internete, būtų rodoma etiketė ir kad ta medžiaga atitiktų V priedo reikalavimus. [30 pakeit.]
4. Platintojai užtikrina, kad tais atvejais, kai galutinis naudotojas siūlomų padangų nemato, prieš parduodami padangas jie pateiktų galutiniams naudotojams etiketės kopiją.
5. Platintojai užtikrina, kad vykdant dokumentinę nuotolinę prekybą būtų parodoma etiketė ir kad galutiniai naudotojai galėtų susipažinti su gaminio informaciniu lapu nemokamoje interneto svetainėje arba paprašyti spausdintos to lapo kopijos.
6. Vykdydami nuotolinę prekybą telefonu platintojai konkrečiai informuoja galutinius naudotojus apie etiketėje nurodytų esminių parametrų klases ir apie tai, kad jie gali susipažinti su visa etikete ir gaminio informaciniu lapu nemokamoje interneto svetainėje arba paprašydami spausdintos kopijos.
7. Prekiaudami padangomis Reklamuodami padangas internete arba prekiaudami jomis tiesiogiai internetu platintojai užtikrina, kad etiketė būtų pateikta, o pirkimo atveju būtų rodoma netoli kainos, ir kad būtų galima susipažinti su gaminio informaciniu lapu. Etiketė gali būti rodoma naudojant įdėtinį paveikslėlį, spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį, jutikliniame ekrane išskleidus paveikslėlį ar naudojant panašius metodus. [31 pakeit.]
7 straipsnis
Transporto priemonių tiekėjų ir transporto priemonių platintojų atsakomybė
Jeigu galutiniai naudotojai ketina įsigyti naują transporto priemonę, transporto priemonės tiekėjai ir platintojai prieš ją parduodami pateikia jiems kartu su transporto priemone siūlomų padangų etiketę ir susijusią techninę reklaminę medžiagą.
8 straipsnis
Bandymų ir matavimo metodai
Pagal 4, 6 ir 7 straipsnius teiktina informacija apie etiketėje nurodomus parametrus gaunama taikant laikantis I priede išvardytus išvardytų bandymų ir matavimo metodus metodų ir VI priede nurodytą nurodytos laboratorijos derinimo procedūrą procedūros . [32 pakeit.]
9 straipsnis
Patikrinimo procedūra
Valstybės narės kiekvieno iš I priede nurodytų esminių parametrų deklaruotų klasių atitiktį vertina VII priede nustatyta tvarka.
10 straipsnis
Valstybių narių prievolės
1. Valstybės narės savo teritorijoje nesudaro kliūčių pateikti rinkai arba pradėti eksploatuoti šį reglamentą atitinkančias padangas.
2. Valstybės narės nesukuria paskatų dėl padangų, kurių degalų naudojimo efektyvumo klasė arba sukibimo su šlapia danga klasė yra žemesnė už I priedo atitinkamai A ir B dalyse nurodytą B klasę. Mokestinės ir fiskalinės priemonės šiame reglamente nėra laikomos paskatomis.
2a. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos nustatytų prekybos vietų įprastinių ir ad hoc patikrinimų sistemą, siekiant užtikrinti atitiktį šiam reglamentui. [33 pakeit.]
3. Valstybės narės nustato sankcijų ir vykdymo užtikrinimo mechanizmų taisykles, taikomas šio reglamento ir pagal jį priimtų deleguotųjų aktų pažeidimo atvejais, ir imasi visų būtinų priemonių, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.
4. Iki 2020 m. birželio 1 d. valstybės narės Komisijai praneša apie 3 dalyje nurodytas taisykles, apie kurias anksčiau Komisijai nebuvo pranešta, ir nedelsdamos Komisiją informuoja apie visus vėlesnius toms taisyklėms poveikį darančius pakeitimus.
11 straipsnis
Sąjungos rinkos priežiūra ir į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolė
1. [Reglamento (EB) Nr. 765/2008 / Atitikties ir vykdymo užtikrinimo reglamento, siūlomo COM(2017)0795, 16–29 straipsniai] taikomi į šio reglamento ir į pagal jį priimtų atitinkamų deleguotųjų aktų taikymo sritį patenkantiems gaminiams.
2. Komisija, visų pirma, glaudžiau įtraukdama Administracinio bendradarbiavimo rinkos priežiūros klausimais ir padangų ženklinimo ekspertų grupę skatina ir remia valstybių narių nacionalinių institucijų, kurios yra atsakingos už rinkos priežiūrą arba į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolę, bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarpusavyje ir su Komisija apie tai, kaip vykdoma rinkos priežiūra, susijusi su gaminių ženklinimu.
3. Į valstybių narių bendrąsias rinkos priežiūros programas, parengtas pagal [Reglamento (EB) Nr. 765/2008 / Atitikties ir vykdymo užtikrinimo reglamento, siūlomo COM(2017)0795, 13 straipsnį], įtraukiami veiksmai, kuriais užtikrinamas veiksmingas šio reglamento įgyvendinimas , ir kurie turi būti sustiprinti . [34 pakeit.]
11a straipsnis
Restauruotos padangos
Ne vėliau kaip … [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo] Komisija pagal 13 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, prieduose nustatant naujus reikalavimus dėl informacijos apie restauruotas padangas pateikimo, su sąlyga, jog esama tinkamo ir įgyvendinamo metodo. [35 pakeit.]
12 straipsnis
Deleguotieji aktai
Komisijai pagal 13 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais:
|
a) |
padaromi etiketės turinio ir formato pakeitimai; |
|
aa) |
nustatomi parametrai ir informacijos reikalavimai, susiję su padangų sukibimu su sniegu ir sukibimu su ledu; [37 pakeit.] |
|
ab) |
nustatomas tinkamas bandymų metodas padangų sukibimo su sniegu ir sukibimo su ledu eksploatacinėms charakteristikoms išmatuoti; [38 pakeit.] |
|
b) |
į priedus įtraukiami parametrai ar informacijos reikalavimai, visų pirma, susiję su rida ir dilimu, jeigu yra tinkami bandymų metodai; [39 pakeit.] |
|
c) |
atsižvelgiant į techninę pažangą patikslinamos prieduose nurodytos vertės, apskaičiavimo metodai ir reikalavimai. |
Atitinkamais atvejais, Rengdama deleguotuosius aktus Komisija su Sąjungos pirkėjų atstovų grupėmis išbando tam tikros rūšies gaminių grupėms padangoms skirtų etikečių dizainą ir turinį, siekdama užtikrinti, kad jie aiškiai suprastų etiketes. [40 pakeit.]
13 straipsnis
Naudojimasis įgaliojimais
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 12 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 12 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
14 straipsnis
Vertinimas ir ataskaitų teikimas
Ne vėliau kaip 2026 2022 m. birželio 1 d. Komisija atlieka šio reglamento vertinimą , kurį papildo poveikio vertinimu ir vartotojų apklausa, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaitoje prireikus pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas. [41 pakeit.]
Toje ataskaitoje įvertinama, kiek veiksmingai pagal šį reglamentą ir pagal jį priimtus deleguotuosius aktus galutiniams naudotojams leidžiama pasirinkti geresnių eksploatacinių charakteristikų padangas, atsižvelgiant į poveikį verslui, suvartojamam degalų kiekiui, saugai, išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ir, rinkos priežiūros veiklai ir vartotojų informuotumui . Joje taip pat, atsižvelgiant į patirtį, sukauptą taikant platesnę Reglamentu (EB) Nr. 661/2009 sukurtą sistemą, įvertinama, kiek kainuotų ir kiek naudos duotų, jei etiketėje pateikiamą informaciją privalomai tikrintų nepriklausoma trečioji šalis. [42 pakeit.]
15 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 2017/1369 dalinis pakeitimas
Reglamento (ES) Nr. 2017/1369 12 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:
|
„a) |
padėti rinkos priežiūros institucijoms atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą ir atitinkamus deleguotuosius aktus, įskaitant jų vykdymo užtikrinimą, ir pagal Reglamentą (ES) Nr. [įrašyti nuorodą į šį reglamentą]“. |
16 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 2009/1222 panaikinimas
Reglamentas (ES) Nr. 2009/1222 panaikinamas.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal VIII priede pateiktą atitikties lentelę.
17 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2020 m. birželio 1 d. … [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos]. [43 pakeit.]
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta …,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 280.
(2) OL C […], […], p. […].
(3) 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) COM(2017)0658.
(5) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus (OL L 342, 2009 12 22, p. 46).
(6) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (OL L 200, 2009 7 31, p. 1).
(7) 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12).
(8) OL L 307, 2011 11 23, p. 3.
(9) COM(2018)0028.
(10) 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017 7 28, p. 1).
(11) COM(2017)0279.
(12) Priėmus pasiūlymą reikės įtraukti nuorodą.
(13) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).
I PRIEDAS
Padangų bandymai, klasifikavimas pagal parametrus ir matavimas
A dalis. Degalų naudojimo efektyvumo klasės
Degalų naudojimo efektyvumo klasė nustatoma ir nurodoma etiketėje taikant riedėjimo varžos koeficientą (angl. rolling resistance coefficient, RRC) pagal toliau nurodytą A–G skalę ir išmatuojama pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 6 priedą ir vėlesnius jos pakeitimus ir derinama laikantis VI priede išdėstytos procedūros. [44 pakeit.]
Jei patvirtinama, kad padangos tipas gali būti priskirtas daugiau kaip vienai padangų klasei (pvz., C1 ir C2), šio tipo padangų degalų naudojimo efektyvumo klasė nustatoma pagal aukščiausios klasės padangoms (pvz., C2, o ne C1) taikomą klasifikavimo skalę.
Po to, kai visapusiškai įgyvendinami Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti tipo patvirtinimo reikalavimai, C1, C2 ir C3 klasių padangų F klasė rinkai nebeteikiama ir etiketėje nurodoma pilka spalva. [45 pakeit.]
|
C1 klasės padangos |
C2 klasės padangos |
C3 klasės padangos |
|||
|
RRC kg/t |
Energijos vartojimo efektyvumo klasė |
RRC kg/t |
Energijos vartojimo efektyvumo klasė |
RRC kg/t |
Energijos vartojimo efektyvumo klasė |
|
RRC ≤ 5,4 6,5 |
A |
RRC ≤ 4,4 5,5 |
A |
RRC ≤ 3,1 4,0 |
A |
|
5,5 6,6 ≤ RRC ≤ 6,5 7,7 |
B |
4,5 5,6 ≤ RRC ≤ 5,5 6,7 |
B |
3,2 4,1 ≤ RRC ≤ 4,0 5,0 |
B |
|
6,6 7,8 ≤ RRC ≤ 7,7 9,0 |
C |
5,6 6,8 ≤ RRC ≤ 6,7 8,0 |
C |
4,1 5,1 ≤ RRC ≤ 5,0 6,0 |
C |
|
7,8 ≤ RRC ≤ 9,0 Tuščia |
D |
6,8 ≤ RRC ≤ 8,0 Tuščia |
D |
5,1 6,1 ≤ RRC ≤ 6,0 7,0 |
D |
|
9,1 ≤ RRC ≤ 10,5 |
E |
8,1 ≤ RRC ≤ 9,2 |
E |
6,1 7,1 ≤ RRC ≤ 7,0 8,0 |
E |
|
10,6 ≤ RRC ≥ 10,6 ≤ 12,0 |
F |
9,3 ≤ RRC ≥ 9,3 ≤ 10,5 |
F |
RRC ≥ 7,1 8,1 |
F |
[46 pakeit.]
B dalis. Sukibimo su šlapia danga klasės
|
1. |
Sukibimo su šlapia danga klasė nustatoma ir nurodoma etiketėje taikant sukibimo su šlapia danga rodiklį (G) pagal toliau esančioje lentelėje nurodytą A–G skalę ir apskaičiuojama pagal 2 punktą ir išmatuojama pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 5 priedą. [47 pakeit.] |
|
1a. |
Po to, kai visapusiškai įgyvendinami Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti tipo patvirtinimo reikalavimai, C1, C2 ir C3 klasių padangų F klasė rinkai nebeteikiama ir etiketėje nurodoma pilka spalva. [48 pakeit.] |
|
2. |
Sukibimo su šlapia danga rodiklio (G) apskaičiavimas
G = G(T) – 0,03, kur: G(T) = tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga rodiklis, išmatuotas per vieną bandymų ciklą
[49 pakeit.] |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
C dalis. Išorinio riedėjimo triukšmo klasės ir išmatuota vertė [50 pakeit.]
Išmatuota Išorinio riedėjimo triukšmo vertė (N) nurodoma decibelais ir apskaičiuojama pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 3 priedą. [51 pakeit.]
Išorinio riedėjimo triukšmo klasė nustatoma ir nurodoma etiketėje remiantis šiomis Reglamento (EB) JT EEK taisyklėje Nr. 661/2009 II priedo C dalyje išdėstytomis 117 išdėstytomis 2 etapo ribinėmis vertėmis (LV). [52 pakeit.]
N dB
Išorinio riedėjimo triukšmo klasė
N ≤ LV – 6 3
LV – 6 3 < N ≤ LV – 3
N > LV – 3
[53 pakeit.]
D dalis. Sukibimas su sniegu
Žieminės charakteristikos išbandomos ženklinamos pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 7 priedą. [54 pakeit.]
Padanga, atitinkanti minimalias sukibimo su sniegu rodiklio vertes, nustatytas JT EEK taisyklėje Nr. 117, klasifikuojama kaip žieminė padanga ir etiketėje gali būti nurodoma toliau pavaizduota diagrama. [55 pakeit.]
E dalis. Sukibimas su ledu
Sukibimo su ledu charakteristikos išbandomos ženklinamos pagal ISO 19447. [56 pakeit.]
Padanga, atitinkanti minimalią sukibimo su ledu rodiklio vertę, nustatytą ISO 19447 ir tipą, patvirtintą remiantis JT EEK taisyklėje Nr. 117 pateiktomis žieminėmis charakteristikomis , klasifikuojama kaip dygliuota padanga ir etiketėje gali būti nurodoma toliau pavaizduota diagrama. [57 pakeit.]
II PRIEDAS
Etiketės forma
1. ETIKETĖS
|
1.1. |
Etiketėse nurodoma ši informacija, kaip pavaizduota toliau.
|
2. ETIKETĖS MODELIS
|
2.1. |
Etiketės modelis pavaizduotas toliau esančiame paveiksle:
|
|
2.2. |
Etiketė yra ne mažesnė kaip 90 mm pločio ir 130 mm aukščio. Jei etiketė yra didesnė, jos turinys vis tiek yra proporcingas pirmiau nurodytiems matmenims. |
|
2.3. |
Etiketė atitinka šiuos reikalavimus:
|
|
2.4. |
Padangų klasė nurodoma etiketėje 2.1 punkte pateiktame paveiksle nustatytu formatu. |
III PRIEDAS
Techninė dokumentacija
4 straipsnio 7 dalyje nurodyta techninė dokumentacija apima:
|
a) |
tiekėjo pavadinimą ir adresą; |
|
b) |
asmens, įgalioto įpareigoti tiekėją, tapatybę ir parašą; |
|
c) |
prekės pavadinimą arba tiekėjo prekių ženklą; |
|
d) |
padangos modelį; |
|
e) |
padangos matmenis, apkrovos rodiklį ir greičio klasę; |
|
f) |
taikytų matavimo metodų nuorodas. |
IV PRIEDAS
Gaminio informacinis lapas
Padangų informaciniame lape pateikiama informacija įtraukiama į gaminio brošiūrą ar kitą kartu su gaminiu teikiamą leidinį ir apima:
|
a) |
tiekėjo pavadinimą ar prekių ženklą; |
|
b) |
tiekėjo modelio žymenį; |
|
c) |
padangos degalų naudojimo efektyvumo klasę pagal I priedą; |
|
d) |
padangos sukibimo su šlapia danga klasę pagal I priedą; |
|
e) |
išorinio riedėjimo triukšmo klasę ir decibelus pagal I priedą; |
|
f) |
ar padanga yra žieminė padanga; |
|
g) |
ar padanga yra dygliuota padanga. |
V PRIEDAS
Techninėje reklaminėje medžiagoje pateikiama informacija
|
1. |
Techninėje reklaminėje medžiagoje informacija apie padangas pateikiama toliau nurodyta eilės tvarka:
|
|
2. |
1 punkte nustatyta informacija turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
|
3. |
Tiekėjai savo interneto svetainėse taip pat pateikia tokią informaciją:
|
VI PRIEDAS
Laboratorijos derinimo procedūra riedėjimo varžai matuoti
1. TERMINŲ APIBRĖŽTYS
Šioje laboratorijos derinimo procedūroje vartojamų terminų apibrėžtys:
|
1. |
etaloninė laboratorija – laboratorija, kuri yra laboratorijų tinklo (derinimo procedūros tikslais šio tinklo laboratorijų nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje) dalis ir kuri naudodama savo etaloninę įrangą gali pasiekti 3 skirsnyje nustatytą bandymų rezultatų tikslumą; |
|
2. |
laboratorija kandidatė – derinimo procedūroje dalyvaujanti laboratorija, kuri nėra etaloninė laboratorija; |
|
3. |
derinimo padanga – padanga, išbandoma atliekant derinimo procedūrą; |
|
4. |
derinimo padangų komplektas – penkių arba daugiau derinimo padangų rinkinys vienos mašinos derinimui; |
|
5. |
suteiktoji vertė – teorinė vienos derinimo padangos riedėjimo varžos koeficiento (RRC) vertė, išmatuota teorinėje laboratorijoje, kuri yra tipinė etaloninių laboratorijų tinklo laboratorija ir kurioje atliekama derinimo procedūra; |
|
6. |
mašina – kiekvienas padangų bandymų velenas taikant vieną konkretų matavimo metodą. Pavyzdžiui, du velenai viename būgne nelaikomi viena mašina. |
2. BENDROSIOS NUOSTATOS
2.1. Principai
Etaloninėje laboratorijoje (l) išmatuotas (m) riedėjimo varžos koeficientas (RRCm, l ) suderinamas su etaloninių laboratorijų tinklo suteiktosiomis vertėmis.
Laboratorijoje kandidatėje (c) naudojant mašiną išmatuotas (m) riedėjimo varžos koeficientas, RRCm, c , suderinamas per vieną jos pasirinktą tinklo etaloninę laboratoriją.
2.2. Padangų atrankos reikalavimai
Laikantis toliau nurodytų kriterijų, derinimo procedūrai parenkamas penkių arba daugiau derinimo padangų komplektas. Parenkamas vienas bendras C1 ir C2 padangų komplektas ir vienas C3 padangų komplektas.
|
a) |
Derinimo padangų komplektas parenkamas taip, kad jame būtų skirtingų RRC diapazoną atitinkančių C1 ir C2 arba C3 padangų. Bet kuriuo atveju padangų komplekte prieš derinimą ir po jo skirtumas tarp didžiausio RRCm ir mažiausio RRCm turi būti bent:
|
|
b) |
Laboratorijose kandidatėse arba etaloninėse laboratorijose (RRCm, c arba RRCm, l ) nustatytos RRCm vertės turi būti pagal kiekvienos derinimo komplekto padangos RRC vertes pasiskirsčiusios tolygiai. |
|
c) |
Apkrovos rodiklio verčių diapazonas apima visas bandomas padangas, užtikrinant, kad riedėjimo varžos jėgos verčių diapazonas taip pat apimtų visas bandomas padangas. |
Kiekviena derinimo padanga prieš naudojimą patikrinama ir pakeičiama, jei:
|
a) |
paaiškėja, kad dėl savo būklės ji nebetinka tolesniems bandymams; ir (arba) |
|
b) |
pritaikius pataisą dėl mašinos slinkio RRCm, c arba RRCm, l nuokrypiai, palyginti su ankstesniais matavimais, yra didesni kaip 1,5 proc. |
2.3. Matavimo metodas
Etaloninėje laboratorijoje pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 4 dalį ir taikant JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 3 dalyje išdėstytas sąlygas kiekviena derinimo padanga matuojama keturis kartus ir trijų paskutinių kartų rezultatai saugomi vėlesnei analizei.
Laboratorijoje kandidatėje pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 4 dalį ir taikant JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 3 dalyje išdėstytas sąlygas kiekviena derinimo padanga matuojama (n + 1) kartų (n vertė nustatyta 5 dalyje) ir paskutinių n kartų rezultatai saugomi vėlesnei analizei.
Kiekvieną kartą matuojant derinimo padangą visas ratas nuimamas nuo mašinos ir iš naujo pakartojama visa JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 4 dalyje nurodyta bandymo procedūra.
Laboratorija kandidatė arba etaloninė laboratorija apskaičiuoja:
|
a) |
per kiekvieną matavimą išmatuotą kiekvienos derinimo padangos vertę, kaip nurodyta JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 6.2 ir 6.3 dalyse (vertė patikslinta pagal 25o C temperatūrą ir 2 m būgno skersmenį); |
|
b) |
kiekvienos derinimo padangos trijų (etaloninėje laboratorijoje) arba n (laboratorijoje kandidatėje) paskesnių išmatuotų verčių vidurkį ir |
|
c) |
standartinį nuokrypį (σm) taip: 
kur: i – derinimo padangos numeris nuo 1 iki p; j – tam tikros derinimo padangos matavimo kartas nuo 2 iki n+1 iš n paskesnių matavimo pasikartojimų; n+1 – padangos matavimo kartų skaičius (n + 1 = 4 etaloninių laboratorijų atveju ir n + 1 ≥ 4 laboratorijų kandidačių atveju); p – derinimo padangų skaičius (p ≥ 5). |
2.4. Skaičiavimo ir rezultatų duomenų formatas
|
— |
Išmatuotos RRC vertės, patikslintos pagal būgno skersmenį ir temperatūrą, apvalinamos šimtųjų tikslumu. |
|
— |
Tada atliekami skaičiavimai pagal visus skaitmenis: vertės neapvalinamos, išskyrus galutinio derinimo lygtis. |
|
— |
Visos standartinio nuokrypio vertės pateikiamos tūkstantųjų tikslumu. |
|
— |
Visos RRC vertės pateikiamos šimtųjų tikslumu. |
|
— |
Visi derinimo koeficientai (A1l, B1l, A2c ir B2c) apvalinami ir pateikiami dešimttūkstantųjų tikslumu. |
3. ETALONINĖMS LABORATORIJOMS TAIKOMI REIKALAVIMAI IR SUTEIKTŲJŲ VERČIŲ NUSTATYMAS
Kiekvienos derinimo padangos suteiktąsias vertes nustato etaloninių laboratorijų tinklas. Po dvejų metų tinklas įvertina suteiktųjų verčių pastovumą ir tinkamumą.
Kiekviena tinklo etaloninė laboratorija atitinka JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo reikalavimus ir užtikrina, kad jos standartinis nuokrypis (σm) būtų:
|
a) |
ne didesnis kaip 0,05 kg/t C1 ir C2 klasių padangoms ir |
|
b) |
ne didesnis kaip 0,05 kg/t C3 klasės padangoms. |
Derinimo padangų komplektai, atitinkantys 2.2 skirsnio specifikaciją, kiekvienoje tinklo etaloninėje laboratorijoje matuojami pagal 2.3 skirsnį.
Kiekvienos derinimo padangos suteiktoji vertė yra tinklo etaloninių laboratorijų nurodytų šios derinimo padangos išmatuotų verčių vidurkis.
4. ETALONINĖS LABORATORIJOS DERINIMO SU SUTEIKTOSIOMIS VERTĖMIS PROCEDŪRA
Kiekviena etaloninė laboratorija (l) prisiderina prie kiekvieno naujo suteiktųjų verčių rinkinio ir kiekvieną kartą po reikšmingų mašinos pakeitimų ar nustačius mašinos kontrolinių duomenų slinkį atliekant kontrolinės padangos matavimus.
Derinant visus atskirus duomenis taikomas tiesinės regresijos metodas. Regresijos koeficientai, A1 l ir B1l, apskaičiuojami taip:
kur:
RRC – riedėjimo varžos koeficiento suteiktoji vertė;
RRCm, l – etaloninės laboratorijos (l) išmatuota riedėjimo varžos koeficiento atskira vertė (įskaitant su temperatūra ir būgno skersmeniu susijusias pataisas).
5. LABORATORIJOMS KANDIDATĖMS TAIKOMI REIKALAVIMAI
Laboratorijos kandidatės kartoja kiekvienos mašinos derinimo procedūrą bent kartą per dvejus metus ir kiekvieną kartą po reikšmingų mašinos pakeitimų ar nustačius mašinos kontrolinių duomenų slinkį atliekant kontrolinės padangos matavimus.
Bendras penkių skirtingų padangų komplektas, atitinkantis 2.2 skirsnio specifikaciją, laboratorijoje kandidatėje ir vėliau vienoje etaloninėje laboratorijoje matuojamas pagal 2.3 skirsnį. Laboratorijos kandidatės prašymu gali būti išbandomos daugiau nei penkios derinimo padangos.
Laboratorija kandidatė pateikia derinimo padangų komplektą pasirinktai etaloninei laboratorijai.
Laboratorija kandidatė (c) atitinka JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo reikalavimus; pageidautina, kad jos standartinis nuokrypis (am) būtų:
|
a) |
ne didesnis kaip 0,075 kg/t C1 ir C2 padangoms ir |
|
b) |
ne didesnis kaip 0,06 kg/t C3 padangoms. |
Jei skaičiavimuose naudojant tris paskesnius matavimus laboratorijos kandidatės keturių matavimų standartiniai nuokrypiai (σm) yra didesni nei pirmiau nurodytos vertės, matavimo kartų skaičius n+1 visai siuntai padidinamas taip:
n+1 = 1+(σm/γ)2 ; vertė apvalinama iki artimiausio didesnio sveikojo skaičiaus;
kur:
γ = 0,043 kg/t C1 ir C2 klasių padangoms;
γ = 0,035 kg/t C3 klasės padangoms.
6. LABORATORIJOS KANDIDATĖS DERINIMO PROCEDŪRA
Viena etaloninė tinklo laboratorija (i) apskaičiuoja visų laboratorijos kandidatės (c) atskirų duomenų tiesinės regresijos funkciją. Regresijos koeficientai, A2 c ir B2 c, apskaičiuojami taip:
kur:
RRCm, l – etaloninės laboratorijos (i) išmatuota riedėjimo varžos koeficiento atskira vertė (įskaitant su temperatūra ir būgno skersmeniu susijusias pataisas);
RRCm, c – laboratorijos kandidatės (c) išmatuota riedėjimo varžos koeficiento atskira vertė (įskaitant su temperatūra ir būgno skersmeniu susijusias pataisas).
Jeigu determinacijos koeficientas R2 yra mažesnis kaip 0,97, laboratorija kandidatė nederinama.
Suderintas laboratorijos kandidatės išbandytų padangų RRC apskaičiuojamas taip:
VII PRIEDAS
Patikrinimo procedūra
Tiekėjo nustatyto kiekvieno padangų tipo arba kiekvienos padangų grupės atitiktis šiame reglamente nurodytoms degalų naudojimo efektyvumo, sukibimo su šlapia danga ir išorinio riedėjimo triukšmo klasėms ir deklaruotosioms vertėms, taip pat bet kokia papildoma informacija apie charakteristikas etiketėje vertinama taikant vieną iš toliau nurodytų procedūrų:
|
a) |
pirmiausia išbandoma viena padanga arba padangų komplektas:
|
|
b) |
jei ženklinime nurodytos klasės ar vertės nustatytos remiantis tipo patvirtinimo bandymų rezultatais, gautais pagal Reglamentą (EB) Nr. 661/2009 arba JT EEK taisyklę Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais, valstybės narės gali naudotis matavimų duomenimis, gautais atliekant padangų gamybos atitikties bandymus. |
Vertinant matavimo duomenis, gautus atliekant gamybos atitikties bandymus, būtina atsižvelgti į 1 lentelėje apibrėžtas leidžiamąsias nuokrypas.
1 lentelė
|
Matuojamas parametras |
Leidžiamosios patikros nuokrypos |
|
Riedėjimo varžos koeficientas (degalų naudojimo efektyvumas) |
Suderinta išmatuota vertė deklaruotos klasės viršutinės ribos (didžiausio RRC) neviršija daugiau kaip 0,3 kg/1 000 kg. |
|
Išorinis riedėjimo triukšmas |
Išmatuota vertė neviršija deklaruotos vertės N daugiau kaip 1 dB(A). |
|
Sukibimas su šlapia danga |
Išmatuota vertė G(T) yra ne mažesnė kaip deklaruotos klasės apatinė riba (mažiausia G vertė). |
|
Sukibimas su sniegu |
Išmatuota vertė yra ne mažesnė kaip minimalus žieminių charakteristikų rodiklis. |
|
Sukibimas su ledu |
Išmatuota vertė yra ne mažesnė kaip minimalus sukibimo su ledu charakteristikų rodiklis. |
VIII PRIEDAS
Atitikties lentelė
|
Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio 1 dalis |
|
1 straipsnio 2 dalis |
1 straipsnio 2 dalis |
|
2 straipsnio 1 dalis |
2 straipsnio 1 dalis |
|
2 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnio 2 dalis |
|
3 straipsnio 1 dalis |
3 straipsnio 1 dalis |
|
3 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnio 2 dalis |
|
— |
3 straipsnio 3 dalis |
|
3 straipsnio 3 dalis |
3 straipsnio 4 dalis |
|
3 straipsnio 4 dalis |
3 straipsnio 5 dalis |
|
— |
3 straipsnio 6 dalis |
|
3 straipsnio 5 dalis |
3 straipsnio 7 dalis |
|
— |
3 straipsnio 8 dalis |
|
— |
3 straipsnio 9 dalis |
|
3 straipsnio 6 dalis |
3 straipsnio 10 dalis |
|
3 straipsnio 7 dalis |
3 straipsnio 11 dalis |
|
3 straipsnio 8 dalis |
3 straipsnio 12 dalis |
|
3 straipsnio 9 dalis |
3 straipsnio 13 dalis |
|
3 straipsnio 10 dalis |
3 straipsnio 14 dalis |
|
3 straipsnio 11 dalis |
3 straipsnio 15 dalis |
|
— |
3 straipsnio 16 dalis |
|
3 straipsnio 12 dalis |
3 straipsnio 17 dalis |
|
3 straipsnio 13 dalis |
3 straipsnio 18 dalis |
|
— |
3 straipsnio 19 dalis |
|
4 straipsnis |
4 straipsnis |
|
4 straipsnio 1 dalis |
4 straipsnio 1 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies a punktas |
4 straipsnio 1 dalies b punktas |
|
4 straipsnio 1 dalies b punktas |
4 straipsnio 1 dalies b punktas |
|
4 straipsnio 2 dalis |
— |
|
— |
4 straipsnio 2 dalis |
|
— |
4 straipsnio 3 dalis |
|
4 straipsnio 3 dalis |
4 straipsnio 4 dalis |
|
4 straipsnio 4 dalis |
4 straipsnio 6 dalis |
|
— |
4 straipsnio 5 dalis |
|
— |
4 straipsnio 6 dalis |
|
— |
4 straipsnio 7 dalis |
|
— |
4 straipsnio 8 dalis |
|
— |
4 straipsnio 9 dalis |
|
— |
5 straipsnis |
|
5 straipsnis |
6 straipsnis |
|
5 straipsnio 1 dalis |
6 straipsnio 1 dalis |
|
5 straipsnio 1 dalies a punktas |
6 straipsnio 1 dalies a punktas |
|
5 straipsnio 1 dalies b punktas |
6 straipsnio 1 dalies b punktas |
|
— |
6 straipsnio 2 dalis |
|
— |
6 straipsnio 3 dalis |
|
5 straipsnio 2 dalis |
6 straipsnio 4 dalis |
|
5 straipsnio 3 dalis |
— |
|
— |
6 straipsnio 5 dalis |
|
— |
6 straipsnio 6 dalis |
|
— |
6 straipsnio 7 dalis |
|
6 straipsnis |
7 straipsnis |
|
7 straipsnis |
8 straipsnis |
|
8 straipsnis |
9 straipsnis |
|
9 straipsnio 1 dalis |
10 straipsnio 1 dalis |
|
9 straipsnio 2 dalis |
— |
|
10 straipsnis |
10 straipsnio 2 dalis |
|
11 straipsnis |
12 straipsnis |
|
— |
12a straipsnis |
|
— |
12b straipsnis |
|
— |
12c straipsnis |
|
11a straipsnis |
— |
|
11b straipsnis |
— |
|
11c straipsnis |
12d straipsnis |
|
12 straipsnis |
11 straipsnis |
|
— |
11 straipsnio 1 dalis |
|
— |
11 straipsnio 2 dalis |
|
— |
11 straipsnio 3 dalis |
|
— |
13 straipsnis |
|
13 straipsnis |
— |
|
14 straipsnis |
— |
|
— |
14 straipsnis |
|
15 straipsnis |
— |
|
— |
15 straipsnis |
|
— |
16 straipsnis |
|
16 straipsnis |
17 straipsnis |
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/231 |
P8_TA(2019)0231
Autorių teisės bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ***I
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2016)0593 – C8-0383/2016 – 2016/0280(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/24)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0593), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0383/2016), |
|
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo, |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, ir į 62 bei 114 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 8 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0245/2018), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prieš šios rezoliucijos; |
|
3. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
4. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2016)0280
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/790.)
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL SPORTO RENGINIŲ ORGANIZATORIŲ
„Komisija pripažįsta sporto renginių organizacijų svarbą ir jų vaidmenį finansuojant sporto renginius Sąjungoje. Atsižvelgdama į visuomeninį ir ekonominį sporto aspektą Sąjungoje, Komisija įvertins, su kokiomis problemomis sporto renginių organizatoriai susiduria skaitmeninėje aplinkoje, visų pirma kokių esama problemų, susijusių su neteisėtu sporto transliacijų perdavimu internetu.“.
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/234 |
P8_TA(2019)0232
Skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutartys ***I
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų skaitmeninio turinio teikimo sutarčių aspektų (COM(2015)0634 – C8-0394/2015 – 2015/0287(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/25)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0634), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0394/2015), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingi komitetai patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 6 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos 55 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0375/2017), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2015)0287
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/770.)
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/236 |
P8_TA(2019)0233
Prekių pardavimo sutartys ***I
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų prekių pirkimo-pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB (COM(2017)0637 – C8-0379/2017 – 2015/0288(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/26)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0635) ir į iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2017)0637), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0379/2017), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. (1) ir 2018 m. vasario 15 d. (2) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones, |
|
— |
atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 6 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0043/2018), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2015)0288
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/771.)
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/238 |
P8_TA(2019)0234
Žvejyba BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone ***I
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų (COM(2018)0143 – C8-0123/2018 – 2018/0069(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/27)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0143), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0123/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 6 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0381/2018), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos; |
|
3. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
4. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2018)0069
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/982.)
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Komisijos pareiškimas dėl mėgėjų žvejybos
Komisija primena, kad vienas iš 2017 m. kovo mėn. priimtoje ministrų deklaracijoje „MedFish4Ever“ nustatytų tikslų – kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2020 m. nustatyti pagrindines taisykles, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingas mėgėjų žvejybos Viduržemio jūroje valdymas.
Siekiant šio tikslo, į Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (BVJŽK) 2017–2020 m. vidutinės trukmės strategiją, be kitų BVJŽK rajone įgyvendintinų priemonių, taip pat įtrauktas mėgėjų žvejybos poveikio vertinimas ir apsvarstytos geriausios valdymo priemonės šiai veiklai reguliuoti. Atsižvelgiant į tai, BVJŽK įsteigta mėgėjų žvejybos darbo grupė, turėsianti parengti suderintą regioninę mėgėjų žvejybos vertinimo metodiką.
Komisija toliau stengsis padėti BVJŽK, kad būtų įgyvendintas deklaracijoje „MedFish4Ever“ nustatytas tikslas.
Komisijos pareiškimas dėl raudonųjų koralų
Komisija primena, kad išteklių išsaugojimo priemonės, priimtos pagal raudonųjų koralų rinkimo Viduržemio jūroje regioninį pritaikomojo valdymo planą (Rekomendacija BVJŽK/41/2017/5), yra laikinos. Šias priemones, įskaitant galimybę nustatyti laimikio apribojimus, 2019 m. įvertins BVJŽK patariamasis mokslinis komitetas, kad BVJŽK 43-iojoje metinėje sesijoje (2019 m. lapkričio mėn.) galėtų jas persvarstyti.
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/241 |
P8_TA(2019)0235
Ataskaitų teikimo pareigų suderinimas aplinkos politikos srityje ***I
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ataskaitų teikimo pareigų suderinimo aplinkos politikos srityje, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 86/278/EEB, 2002/49/EB, 2004/35/EB, 2007/2/EB, 2009/147/EB ir 2010/63/ES, reglamentai (EB) Nr. 166/2006 ir (ES) Nr. 995/2010 ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 338/97 ir (EB) Nr. 2173/2005 (COM(2018)0381 – C8-0244/2018 – 2018/0205(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/28)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0381), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį ir į 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0244/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
pasikonsultavęs su Regionų komitetu, |
|
— |
atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto pranešimą ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0324/2018), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (2); |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 99.
(2) Ši pozicija pakeičia 2018 m. spalio 23 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0399).
P8_TC1-COD(2018)0205
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl ataskaitų teikimo pareigų suderinimo aplinkos teisės aktų srityje, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 166/2006 ir (ES) Nr. 995/2010, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB, 2004/35/EB, 2007/2/EB, 2009/147/EB ir 2010/63/ES, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 338/97 ir (EB) Nr. 2173/2005 ir Tarybos direktyva 86/278/EEB
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1010.)
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/243 |
P8_TA(2019)0236
Specialios maksimalaus transporto priemonės ilgio taisyklės (dėl kabinų) ***I
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyvos 96/53/EB nuostata dėl specialių maksimalaus transporto priemonės ilgio, kai dėl kabinos pagerėja aerodinaminės savybės, energijos vartojimo efektyvumas ir sauga, taisyklių įgyvendinimo termino (COM(2018)0275 – C8-0195/2018 – 2018/0130(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/29)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0275), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0195/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
pasikonsultavęs su Regionų komitetu, |
|
— |
atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0042/2019), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2018)0130
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2019/…, kuriuo dėl maksimalaus transporto priemonės ilgio, kai dėl kabinų pagerėja aerodinaminės savybės, energijos vartojimo efektyvumas ir saugos savybės, specialių taisyklių įgyvendinimo termino iš dalies keičiama Tarybos direktyva 96/53/EB
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2019/984.)
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/245 |
P8_TA(2019)0237
Anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamieji indeksai ***I
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011 (COM(2018)0355 – C8-0209/2018 – 2018/0180(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/30)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0355), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0209/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 13 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0483/2018), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2018)0180
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų, ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų ir su tvarumu susijusios lyginamųjų indeksų informacijos atskleidimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2089.)
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/247 |
P8_TA(2019)0238
Konkrečios nuostatos, taikomos siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“) ***I
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos (COM(2018)0374 – C8-0229/2018 – 2018/0199(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/31)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0374), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnį, 209 straipsnio 1 dalį, 212 straipsnio 2 dalį bei 349 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0229/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0470/2018), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (3); |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 116.
(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 137.
(3) Ši pozicija atitinka 2019 m. sausio 16 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0021).
P8_TC1-COD(2018)0199
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 178 straipsnį, 209 straipsnio 1 dalį, 212 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
|
(1) |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 176 straipsnyje nustatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERDF – ERPF) paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus. Pagal minėtą SESV straipsnį ir 174 straipsnio antrą ir trečią pastraipas ERPF turi padėti mažinti įvairių regionų išsivystymo skirtumus ir mažinti nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą; ypatingą dėmesį reikia skirti tam tikrų kategorijų regionams, iš kurių konkrečiai išskiriami pasienio regionai , kaimo vietovių, pramonės pereinamojo laikotarpio paveiktų vietovių, retai apgyvendintų vietovių , salų ir kalnuotų regionų atsilikimą ; [1 pakeit.] |
|
(2) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [naujasis BNR] (4) išdėstytos ERPF ir tam tikriems kitiems fondams taikomos bendrosios nuostatos, o Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [naujasis ERPF] (5) – nuostatos dėl konkrečių ERPF paramos tikslų ir aprėpties. Dabar reikia priimti specialiąsias nuostatas, susijusias su Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslu (INTERREG), kai viena arba kelios valstybės narės ir jų regionai bendradarbiauja abipus sienos, atsižvelgiant į veiksmingą programavimą, įskaitant nuostatas dėl techninės paramos, stebėsenos, vertinimo, komunikacijos, tinkamumo finansuoti, valdymo, kontrolės ir finansų valdymo; [2 pakeit.] |
|
(3) |
Sąjungos teritorijoje siekiant remti bendradarbiaujamąjį ir darnų vystymąsi įvairiais lygmenimis ir sumažinti esamus skirtumus , ERPF lėšomis reikėtų remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, tarptautinį bendradarbiavimą, jūrų srities bendradarbiavimą, atokiausių regionų bendradarbiavimą ir tarpregioninį bendradarbiavimą pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG). Proceso metu turėtų būti atsižvelgiama į daugiapakopio valdymo ir partnerystės principus ir stiprinamas vieta grindžiamas požiūris; [3 pakeit.] |
|
(3a) |
įvairiais INTERREG komponentais turėtų būti padedama siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT), kaip apibrėžta 2015 m. rugsėjo mėn. priimtoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m.; [4 pakeit.] |
|
(4) |
pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentą reikėtų siekti spręsti bendrus drauge pasienio regionuose nustatytus uždavinius ir išnaudoti nepanaudotas pasienio regionų ekonomikos augimo galimybes, kaip pažymėta Komisijos komunikate „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ (6) (toliau – Pasienio regionų komunikatas). Tad Todėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentas turėtų apsiriboti bendradarbiavimu apimti bendradarbiavimą prie sausumos sienų, o tarpvalstybinį bendradarbiavimą arba prie jūrų sienų reikėtų integruoti į tarptautinio , nedarant poveikio naujam atokiausių regionų bendradarbiavimo komponentą komponentui ; [5 pakeit.] |
|
(5) |
į tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentą taip pat reikėtų įtraukti bendradarbiavimą tarp vienos ar kelių valstybių narių ar jų regionų ir vienos ar kelių šalių ar regionų ir kitų teritorijų už Sąjungos ribų. Šį reglamentą taikant ir vidaus, ir išorės tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, taikytinos nuostatos dėl valstybių narių programų institucijų, už Sąjungos ribų veikiančių institucijų partnerių ir paramos gavėjų turėtų būti daug paprastesnės ir darnesnės, palyginti su 2014–2020 m. laikotarpiu; [6 pakeit.] |
|
(6) |
pagal tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo komponentą bendradarbiavimą reikėtų siekti stiprinti veiksmais, kuriais skatinama su Sąjungos sanglaudos politikos prioritetais susijusi integruota teritorinė plėtra, į šį komponentą taip pat reikėtų įtraukti tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą visapusiškai laikantis subsidiarumo principo . Tarptautinis bendradarbiavimas turėtų apimti didesnes Sąjungos žemyninės dalies teritorijas, o jūrų srities bendradarbiavimas didesnes tarptautines teritorijas ir , atitinkamais atvejais, – teritorijas aplink jūrų baseinus, į jį taip pat reikėtų integruoti 2014–2020 m. programavimo laikotarpio bendradarbiavimą prie jūrų sienų. Kad ankstesnį tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą būtų galima tęsti, jį įtraukus į bendresnę jūrų srities bendradarbiavimo sistemą, reikėtų suteikti kuo daugiau lankstumo, ypač apibrėžiant bendradarbiavimo teritoriją, nustatant konkrečius kurių geografinė apimtis viršija tarpvalstybinio bendradarbiavimo tikslus, reikalavimus dėl projektų partnerių, kuriant paprogrames ir specialius iniciatyvinius komitetus programų teritorijas ; [7 pakeit.] |
|
(7) |
atsižvelgiant į tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu atokiausiuose regionuose patirtį ir tai, kad abiejų komponentų derinimas pagal vieną programą vienoje bendradarbiavimo teritorijoje nepadėjo pakankamai supaprastinti nei programos institucijoms, nei paramos gavėjams taikomos tvarkos, reikėtų sukurti papildomą specialų atokiausių regionų komponentą, kad atokiausi regionai galėtų bendradarbiauti su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis veiksmingiausiu ir paprasčiausiu būdu , atsižvelgiant į jų ypatumus ; [8 pakeit.] |
|
(8) |
atsižvelgiant , viena vertus, į teigiamą patirtį, įgytą įgyvendinant INTERREG tarpregioninio bendradarbiavimo programas, ir , kita vertus, į tai, kad toks bendradarbiavimas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtas programas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu buvo nepakankamas, pagal tarpregioninio bendradarbiavimo komponentą dėmesį reikėtų konkrečiau sutelkti į sanglaudos politikos veiksmingumo didinimą. Todėl pagal šį komponentą reikėtų apsiriboti dviem programomis: pagal vieną reikėtų suteikti galimybių įgyti įvairios patirties, taikyti novatoriškus metodus, stiprinti matyti, kad tarpregioninis miestų ir regionų bendradarbiavimas keičiantis patirtimi , stiprinant abiejų tikslų programų įgyvendinimo gebėjimus bei skatinti naudotis Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėmis, kuriamomis arba ketinamomis kurti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 (7) , pagal kitą – tobulinti vystymosi tendencijų analizę. Visoje Sąjungoje vykstantį bendradarbiavimą pagal projektus reikėtų integruoti į naują tarpregioninių (investicijų į ekonomikos augimą inovacijas komponentą ir glaudžiai susieti su Komisijos komunikato „Inovacijų stiprinimas darbo vietų kūrimą ir Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“ (8) įgyvendinimu, ypač remti temines pažangiosios specializacijos platformas energetikos, pramonės modernizavimo bendradarbiavimo) programose yra svarbus elementas ieškant bendrų sprendimų sanglaudos politikos srityje ir žemės ūkio maisto produktų srityse. Galiausiai pažymėtina, kad integruotas teritorinis vystymasis, sutelktas į funkcines miestų teritorijas arba miestų teritorijas, turėtų būti vykdomas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtas programas ir aprašytas viename lydimajame dokumente „Europos miestų iniciatyva“. Abi tarpregioninio kuriant ilgalaikes partnerystes . Todėl reikėtų toliau vykdyti esamas programas , visų pirma toliau remti projektais pagrįstą bendradarbiavimą , taip pat remti Europos teritorinio bendradarbiavimo komponento programos turėtų apimti visą Sąjungą, galimybę jose dalyvauti taip pat reikėtų suteikti trečiosioms valstybėms; grupes , ir toliau įgyvendinti makroregionines strategijas; [9 pakeit.] |
|
(8a) |
Naujoji tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyva turėtų būti grindžiama pažangiąja specializacija ir naudojama siekiant remti temines pažangiosios specializacijos platformas tokiose srityse kaip energetika, pramonės modernizavimas, žiedinė ekonomika, socialinės inovacijos, aplinka ir žemės ūkio maisto produktai, taip pat padėti subjektams, dalyvaujantiems pažangiosios specializacijos strategijose, kartu kurti inovacijas ir į Europos rinką įtraukti novatoriškus produktus, procesus ir ekosistemas. Faktai rodo, kad naujų technologijų (pvz., bazinių didelio poveikio technologijų) demonstravimo išbandymo ir patvirtinimo etape vis dar esama nuolatinių sisteminių trūkumų, ypač kai inovacijos yra papildomų regioninių specializacijų, kuriomis kuriamos inovatyvios vertės grandinės, integravimo rezultatas. Šie trūkumai yra ypač svarbūs etape nuo išbandymo iki visiško įsisavinimo rinkoje. Kai kuriose strateginėse technologijų ir pramonės srityse MVĮ šiuo metu negali dėti vilčių į labai gerą, atvirą ir sujungtą visos Europos demonstracinę infrastruktūrą. Tarpregioninio bendradarbiavimo iniciatyvos programos turėtų apimti visą Europos Sąjungą, galimybę jose dalyvauti taip pat reikėtų suteikti UŠT, trečiosioms valstybėms, jų regionams ir kaimyninių šalių atokiausių regionų regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis. Reikėtų skatinti tarpregioninių investicijų į inovacijas ir kitų atitinkamų ES programų, pavyzdžiui, iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų remiamų programų, programos „Horizontas 2020“, Europos skaitmeninės rinkos ir Bendrosios rinkos programos, sąveiką, nes jos padidins investicijų poveikį ir suteiks piliečiams daugiau naudos; [10 pakeit.] |
|
(9) |
reikėtų apibrėžti bendrus objektyvius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti reikalavimus atitinkančius regionus ir teritorijas. Todėl Sąjungos lygmeniu nustatant reikalavimus atitinkančius regionus ir teritorijas, reikėtų remtis bendra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 (9) nustatyta regionų klasifikavimo sistema; [11 pakeit.] |
|
(10) |
būtina toliau remti arba prireikus užmegzti visų lygmenų bendradarbiavimą su Sąjungos kaimyninėmis trečiosiomis valstybėms, nes toks bendradarbiavimas yra svarbi regioninės plėtros politikos priemonė ir turėtų būti naudingas su trečiosiomis valstybėms sienas turinčių valstybių narių regionams. Dėl to ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių, PNPP (10), KPTBP (11) ir UŠTP (12), lėšomis reikėtų remti tarpvalstybinio, tarptautinio bendradarbiavimo, jūrų srities bendradarbiavimo, atokiausių regionų bendradarbiavimo ir tarpregioninio bendradarbiavimo programas. ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis teikiama parama turėtų būti grindžiama abipusiškumo ir proporcingumo principais. Tačiau dėl PNPP III TB ir KPTBP TB pažymėtina, kad ERPF parama turėtų būti papildyta bent lygiavertėmis PNPP III TB ir KPTBP TB sumomis, laikantis atitinkamame teisės akte nustatytų maksimalių sumų, t. y. iki 3 proc. PNPP III finansinio biudžeto ir iki 4 proc. KPTBP finansinio biudžeto pagal Kaimynystės geografinę programą, kaip nustatyta KPTBP reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte; [12 pakeit.] |
|
(10a) |
siekiant užtikrinti tinkamą šiuo metu vykdomų bendradarbiavimo programų tęstinumą, ypatingą dėmesį reikėtų skirti regionams, kurie tampa naujomis Sąjungos sienomis; [13 pakeit.] |
|
(11) |
PNPP III paramą daugiausia reikėtų sutelkti į pagalbą PNPP paramos gavėjams, padedant jiems stiprinti demokratines institucijas ir teisinę valstybę, įgyvendinti teismų sistemos ir viešojo administravimo reformas, užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms, skatinti lyčių lygybę, toleranciją, socialinę įtrauktį ir nediskriminavimą , taip pat regioninę ir vietos plėtrą . Teikiant PNPP paramą reikėtų toliau remti PNPP paramos gavėjų pastangas plėtoti regioninį, makroregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei teritorinę plėtrą, be kita ko, įgyvendinant Sąjungos makroregionines strategijas. Be to, teikiant PNPP paramą reikėtų spręsti saugumo, migracijos, sienų valdymo klausimus, užtikrinti galimybę naudotis tarptautine apsauga, dalytis svarbia informacija, stiprinti sienų kontrolę ir bendromis pastangomis kovoti su neteisėta migracija ir neteisėtu migrantų gabenimu; [14 pakeit.] |
|
(12) |
dėl KPTBP paramos pažymėtina, kad Sąjunga turėtų plėtoti ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis, taip stengdamasi sukurti Sąjungos vertybėmis grindžiamą gerovės ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi ir taikūs bendradarbiavimo santykiai. Todėl pagal šį reglamentą ir pagal KPTBP reikėtų remti atitinkamų makroregioninių strategijų vidaus ir išorės aspektus. Šios iniciatyvos yra strategiškai svarbios, jomis sukuriamas reikšmingas politinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti tarpusavio atskaitomybės, bendrų įsipareigojimų ir atsakomybės principais grindžiamus santykius su šalimis partnerėmis ir jų tarpusavio santykius; |
|
(12a) |
kuriant sinergiją su Sąjungos išorės veiksmais ir vystymosi programomis taip pat turėtų būti padedama užtikrinti kuo didesnį poveikį, kartu laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje. Siekiant DVT nepaprastai svarbu užtikrinti visų ES politikos priemonių suderinamumą; [15 pakeit.] |
|
(13) |
svarbu toliau stebėti EIVT ir Komisijos vaidmenį rengiant INERREG programų strateginį programavimą, kurį remia ERPF ir KPTBP, kaip nustatyta Tarybos sprendime 2010/427EU (13); |
|
(14) |
atsižvelgiant į specifinę Sąjungos atokiausių regionų padėtį, reikia priimti priemones, kuriose būtų išdėstyta, kokiomis sąlygomis dėl sąlygų , kuriomis šie regionai gali naudotis struktūriniais fondais , gerinimo . Dėl to, siekiant supaprastinti ir paskatinti jų bendradarbiavimą su kaimynais trečiosiomis valstybėmis ir UŠT ir kartu atsižvelgti į Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (14), tam tikras šio reglamento nuostatas reikėtų pritaikyti prie ES atokiausių regionų specifikos; [16 pakeit.] |
|
(14a) |
šiuo reglamentu nustatoma, kad UŠT gali dalyvauti INTERREG programose. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas UŠT veiksmingai pasinaudoti galimybėmis ir dalyvauti, turi būti atsižvelgta į UŠT specifiką ir problemas; [17 pakeit.] |
|
(15) |
reikia nustatyti, kokie ištekliai skiriami kiekvienam INTERREG komponentui, įskaitant kiekvienai valstybei narei tenkančią visos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, tarptautiniam bendradarbiavimui, jūrų srities bendradarbiavimui, atokiausių regionų bendradarbiavimui ir tarpregioniniam bendradarbiavimui skiriamos sumos dalį ir valstybėms narėms suteikiamas galimybes lėšas lanksčiai skirstyti tarp komponentų; palyginti su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skiriamą dalį reikėtų sumažinti, o tarptautiniam bendradarbiavimui . Tačiau atsižvelgiant į globalizaciją, bendradarbiavimas , kurio tikslas – skatinti investicijas į darbo vietų kūrimą ir jūrų srities bendradarbiavimui skiriamą dalį – padidinti, nes į šį komponentą integruojamas jūrų srities bendradarbiavimas, taip pat ekonomikos augimą, taip pat bendras investicijas su kitais regionais , turėtų būti nustatomas pagal bendrus regionų ypatumus ir užmojus, o ne tik pagal sienas, todėl , reaguojant į pasaulio rinkos padėtį, reikėtų sukurti naują atokiausių regionų bendradarbiavimo komponentą skirti pakankamai papildomų lėšų naujai tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvai ; [18 pakeit.] |
|
(16) |
kad ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių parama būtų panaudota kuo veiksmingiau, reikėtų sukurti mechanizmą, pagal kurį būtų organizuojamas paramos grąžinimas, jeigu išorės bendradarbiavimo programų nebūtų galima patvirtinti arba jeigu jas tektų nutraukti, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis programas, kurioms parama nėra teikiama pagal jokią Sąjungos finansavimo priemonę. Taikant tą mechanizmą turėtų būti siekiama užtikrinti optimalų programų veikimą ir kuo didesnį tų priemonių suderinamumą; |
|
(17) |
ERPF lėšos pagal INTERREG programas turėtų būti naudojamos konkretiems sanglaudos politikos tikslus atitinkantiems tikslams siekti. Tačiau konkrečių tikslų sąrašą pagal įvairius teminius tikslus reikėtų pritaikyti pagal specifinius INTERREG poreikius, o kad būtų galima imtis ESF remiamo pobūdžio intervencinių priemonių, pagal politikos tikslą „Socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį“, reikėtų nustatyti papildomus konkrečius tikslus; |
|
(18) |
atsižvelgiant į unikalias ir specifines Airijos salos aplinkybes ir siekiant remti Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimą pagal Didžiojo penktadienio susitarimą, turėtų turi būti tęsiama nauja tarpvalstybinė programa PEACE PLUS ir būti grindžiama ankstesne Airijos ir Šiaurės Airijos pasienio grafysčių veikla, susijusia su ankstesnėmis programomis. Atsižvelgiant į programos praktinę svarbą reikia užtikrinti, kad pagal ją remiant taiką ir susitaikymą, ERPF lėšomis taip pat turėtų būti prisidedama, visų pirma bendruomenių sanglaudai skatinti skirtais veiksmais, prie atitinkamų regionų socialinio, ekonominio ir regioninio stabilumo ir bendradarbiavimo skatinimo. Atsižvelgiant į programos specifiką, ji turėtų būti valdoma bendrai, o Jungtinės Karalystės įnašas turėtų būti integruotas į programą kaip asignuotosios išorės pajamos. Be to, tam tikros šio reglamento taisyklės dėl veiksmų atrankos neturėtų būti taikomos tos programos veiksmams, kuriais remiama taika ir susitaikymas; [19 pakeit.] |
|
(19) |
į šį reglamentą reikėtų įtraukti du konkrečius INTERREG tikslus: vieną – siekiant paremti konkretų INTERREG tikslą stiprinti institucijų gebėjimus ir teisinį bei administracinį bendradarbiavimą, ypač, kai jis susijęs su Pasienio regionų komunikato įgyvendinimu, intensyvinti piliečių ir institucijų bendradarbiavimą ir plėtoti bei koordinuoti makroregionines ir jūrų baseinų strategijas, kitą – siekiant spręsti konkrečius išorės bendradarbiavimo klausimus, pavyzdžiui, saugumo, patikimumo, sienos kirtimo valdymo ir migracijos; |
|
(20) |
kad INTERREG poveikis būtų kuo didesnis, didžiąją Sąjungos paramos dalį reikėtų sutelkti nedideliam skaičiui politikos tikslų siekti; . Reikėtų stiprinti INTERREG komponentų sąveiką ir papildomumą; [20 pakeit.] |
|
(21) |
nuostatas dėl INTERREG programų rengimo, tvirtinimo ir keitimo, teritorinės plėtros, veiksmų atrankos, stebėsenos ir vertinimo, programų institucijų, veiksmų audito, skaidrumo ir komunikacijos (tokios pačios nuostatos išdėstytos Reglamente (ES) [naujasis BNR]) reikėtų pritaikyti pagal INTERREG programų specifiką. Šios specialios nuostatos turi būti paprastos ir aiškios, kad valstybės narės ir paramos gavėjai išvengtų perteklinio reglamentavimo ir papildomos administracinės naštos; [21 pakeit.] |
|
(22) |
2014–2020 m. programų laikotarpio nuostatas dėl to, kokius veiksmus reikėtų laikyti iš tikrųjų bendrais veiksmais ir bendradarbiavimu, taip pat nuostatas dėl partnerystės įgyvendinant INTERREG veiksmus ir pagrindinio partnerio įsipareigojimų reikėtų palikti galioti. Tačiau INTERREG partneriai turėtų bendradarbiauti visais keturiais lygmenimis (rengimo, įgyvendinimo, personalo telkimo ir (arba) finansavimo) lygmenimis , o pagal atokiausių regionų bendradarbiavimo komponentą – trimis iš keturių lygmenų, nes taip ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių paramą būtų paprasčiau suderinti ir programų, ir veiksmų lygmenimis; [22 pakeit.] |
|
(22a) |
svarbus ir naudingas tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų instrumentas yra žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai, siekiant panaikinti dėl sienų kylančias bei tarpvalstybines kliūtis, skatinti žmonių bendravimą vietoje ir taip suartinti pasienio regionus ir jų gyventojus. Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai vykdomi daugelyje sričių, pvz., kultūros, sporto, turizmo, bendrojo ir profesinio lavinimo, ekonomikos, mokslo, aplinkos apsaugos ir ekologijos, sveikatos priežiūros, susisiekimo ir mažųjų infrastruktūros projektų, administravimo bendradarbiavimo, ryšių su visuomene. Taip pat, kaip paaiškinta ir Regionų komiteto nuomonėje „Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai“ (15) , žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pasižymi didele Europos pridėtine verte ir labai padeda siekti bendro tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų tikslo; [23 pakeit.] |
|
(23) |
taisykles, pagal kurias reglamentuojami mažų projektų fondai – šie fondai veikia nuo nuo pat INTERREG sukūrimo, tačiau jiems niekada nebuvo taikomos specialiosios nuostatos – reikėtų išdėstyti aiškiau. Kaip nurodyta Europos regionų komiteto nuomonėje „Žmonių žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas“ (16), remiami iš esmės per mažų projektų fondams tenka svarbus vaidmuo didinant piliečių ir institucijų tarpusavio pasitikėjimą, jais kuriama didelė Europos pridėtinė vertė ir daug prisidedama prie bendro tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų tikslo įveikti sienų sudaromas kliūtis fondus arba panašias priemones, tačiau niekada nebuvo parengtos šiems projektams skirtos nuostatos , todėl būtina paaiškinti šių fondų valdymo taisykles. Siekiant išlaikyti žmonių tarpusavio ryšiais pagrįstų projektų ir nedidelės apimties projektų pridėtinę vertę ir integruoti pasienio teritorijas naudą (taip pat ir vietos bei jų piliečius. regionų vystymuisi), taip pat siekiant, kad galutiniams naudos gavėjams, kurie dažnai nėra pratę prašyti Sąjungos lėšų, būtų paprasčiau valdyti mažų projektų finansavimą, reikėtų nustatyti, kad iki tam tikros slenkstinės ribos privaloma taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimo tvarką ir fiksuotąsias sumas; [24 pakeit.] |
|
(24) |
kadangi programose dalyvauja daugiau negu viena valstybė narė, todėl padidėja administracinės išlaidos, taip pat regionų kontaktiniams centrams (dar vadinamiems atstovybėmis), kurie yra svarbūs kontaktiniai partneriai projektų prašymų teikėjams ir jų vykdytojams, o kartu – tiesioginis ryšys su jungtiniais sekretoriatais ar atitinkamomis institucijomis, ypač susijusios su kontrole ir vertimu raštu, viršutinė techninės paramos išlaidų riba turėtų būti aukštesnė už ribą, nustatytą pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą. Siekiant kompensuoti didesnes administracines išlaidas, valstybės narės turėtų būti raginamos, kai įmanoma, mažinti administracinę bendrų projektų įgyvendinimo naštą. Be to, tam, kad būtų galima užtikrinti pakankamą veiksmingos techninės paramos veiklos finansavimą, INTERREG programoms, kurioms skiriama ribota Sąjungos parama, arba išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms reikėtų skirti tam tikrą minimalią techninės paramos sumą; [25 pakeit.] |
|
(25) |
pagal 2016 m. balandžio 13 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalis, vertinant fondus, reikia remtis informacija, surinkta vykdant specialius stebėsenos reikalavimus, kartu reikėtų vengti pernelyg intensyvaus reglamentavimo ir administracinės naštos, ypač valstybėms narėms. Jeigu to reikia, į reikalavimus galima įtraukti išmatuojamus rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinamas praktinis fondų poveikis; |
|
(25a) |
mažinant administracinę naštą Komisija, valstybės narės ir regionai turėtų glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų galima taikyti Reglamento (ES) …/… [naujasis BNR] 77 straipsnyje nurodytas patobulintas atitinkamas INTERREG programos administravimo ir kontrolės sistemos nuostatas; [26 pakeit.] |
|
(26) |
remiantis 2014–2020 m. programavimo laikotarpio patirtimi, reikėtų toliau laikytis aiškios taisyklių dėl išlaidų tinkamumo finansuoti hierarchijos ir kartu laikytis principo, kad taisyklės dėl išlaidų tinkamumo finansuoti nustatomos Sąjungos lygmeniu arba visai INTERREG programai, taip siekiant išvengti bet kokio galimo skirtingų reglamentų, taip pat reglamentų ir nacionalinių taisyklių nesuderinamumo arba prieštaravimų. Papildomų vienos valstybės narės priimamų taisyklių, taikomų tik tos valstybės narės paramos gavėjams, aprėptis turėtų būti kuo mažesnė. Ypač pažymėtina, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui priimto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 481/2014 (17) nuostatas reikėtų įtraukti į šį reglamentą; |
|
(27) |
valstybes nares reikėtų paraginti kai tikslinga, valstybės narės turėtų perduoti vadovaujančiosios institucijos funkcijas naujai arba, kai taikytina, esamai Europos teritorinio bendradarbiavimo grupei arba įkurti tokią grupę (kaip kitus tarpvalstybinius juridinius asmenis), kuri būtų atsakinga už paprogramės arba integruotų teritorinių investicijų valdymą, integruotas teritorines investicijas, vieną ar kelis mažų projektų fondus arba atliktų vienintelio partnerio funkcijas arba atliktų vienintelio partnerio funkcijas. Valstybės narės turėtų sudaryti sąlygas įvairių valstybių narių regioninėms ir vietos valdžios institucijoms bei kitoms viešosioms įstaigoms kurti tokias bendradarbiavimo grupes, turinčias juridinio asmens statusą, ir įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas į jų veiklą ; [27 pakeit.] |
|
(28) |
norint toliau laikytis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu taikytos mokėjimo sekos, t. y. sekos, pagal kurią Komisijos mokėjimai pagrindiniam partneriui vykdomi per tvirtinančiąją instituciją, vykdant apskaitos funkcijas toliau turėtų būti laikomasi tos mokėjimų sekos. Sąjungos paramą reikėtų mokėti pagrindiniam partneriui, nebent dėl to pagrindiniam partneriui ir kitiems partneriams tektų mokėti dvigubus konvertavimo į eurus ir pakartotinio konvertavimo į kitą valiutą (ar atvirkščiai) mokesčius. Jei nenurodyta kitaip, pagrindinis partneris turėtų užtikrinti, kad kiti partneriai gautų visą atitinkamo Sąjungos fondo įnašo sumą per visų partnerių sutartą laikotarpį ta pačia tvarka, kuri taikoma pagrindiniam partneriui; [28 pakeit.] |
|
(29) |
pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [63 straipsnio 9 dalį] konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse reikia atsižvelgti į Europos teritorinio bendradarbiavimo (INTERREG) programų poreikius, pirmiausia susijusius su audito funkcijomis. Todėl nuostatas dėl metinės audito nuomonės, metinės kontrolės ataskaitos ir veiksmų audito reikėtų supaprastinti ir labiau pritaikyti prie tokių daugiau negu vienai valstybei narei skirtų programų; [29 pakeit./ (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)] |
|
(30) |
reikėtų nustatyti aiškią finansinės atsakomybės už paramos susigrąžinimą už pažeidimus seką – paramą vienintelis partneris arba kiti partneriai grąžina Komisijai per pagrindinį partnerį ir vadovaujančiąją instituciją. Reikėtų išdėstyti nuostatas dėl valstybių narių, trečiųjų valstybių ir valstybių partnerių arba užjūrio šalių ir teritorijų (toliau – UŠT) atsakomybės, jeigu lėšų susigrąžinti iš vienintelio partnerio, kito partnerio arba pagrindinio partnerio nepavyksta ir jeigu tokiu atveju lėšas vadovaujančiajai institucijai grąžina valstybė narė. Todėl pagal INTERREG programas paramos gavėjų lygmeniu nesusigrąžinamų sumų nėra. Tačiau reikia aiškiau nustatyti, kaip elgtis, jeigu valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT negrąžina lėšų vadovaujančiajai institucijai. Taip pat reikėtų aiškiau nustatyti su lėšų susigrąžinimu susijusius pagrindinio partnerio įsipareigojimus. Ypač pažymėtina, kad Be to, stebėsenos komitetas turėtų nustatyti su lėšų susigrąžinimu susijusias procedūras ir dėl jų susitarti. Tačiau vadovaujančiajai institucijai neturėtų būti leidžiama įpareigoti pagrindinį partnerį pradėti teismines procedūras kitoje šalyje; [30 pakeit.] |
|
(30a) |
tikslinga skatinti laikytis finansinės drausmės. Nustatant biudžetinių įsipareigojimų panaikinimo tvarką kartu turėtų būti atsižvelgiama į INTERREG programų ir jų įgyvendinimo sudėtingumą; [31 pakeit.] |
|
(31) |
kad ir dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir trečiosiose valstybėse, valstybėse partnerėse arba UŠT dažniausiai būtų galima taikyti bendrą taisyklių rinkinį, reikėtų nustatyti, kad šis reglamentas taip pat taikomos trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT dalyvavimui, nebent konkrečiame šio reglamento skyriuje išdėstytos specialios taisyklės. Institucijas trečiosiose valstybėse, valstybėse partnerėse arba UŠT galima steigti pagal INTERREG programų institucijų pavyzdį. Išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pradžia turėtų būti susieta su tuo, kada atitinkama trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT pasirašo finansavimo susitarimą. Trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT paramos gavėjų viešieji pirkimai turėtų būti vykdomi laikantis išorės viešiesiems pirkimams taikomų taisyklių, išdėstytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) [naujasis FR-Omnibus] (18). Reikėtų nustatyti procedūras, pagal kurias būtų sudaromi finansavimo susitarimai su kiekviena trečiąja valstybe, valstybe partnere arba UŠT, taip pat susitarimai tarp vadovaujančiosios institucijos ir kiekvienos trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT dėl Sąjungos išorės finansavimo priemonių paramos arba dėl trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT papildomo įnašo INTERREG programai, išskyrus nacionalinį bendrą finansavimą; |
|
(32) |
nors INTERREG programos, kuriose dalyvauja trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, turėtų būti įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą, atokiausių regionų bendradarbiavimo veiksmai gali būti įgyvendinami pagal netiesioginio valdymo principą. Reikėtų išdėstyti konkrečias taisykles dėl to, kaip visas programas arba jų dalį įgyvendinti pagal netiesioginio valdymo principą; [32 pakeit./ (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)] |
|
(33) |
atsižvelgiant į patirtį, įgytą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pagal Europos kaimynystės priemonės tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas įgyvendinant didelius infrastruktūros projektus, procedūras reikėtų supaprastinti. Tačiau Komisijai reikėtų palikti tam tikras su tokių projektų atranka susijusias teises; |
|
(34) |
Komisijai reikėtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimus, kad ji galėtų tvirtinti ir keisti INTERREG programų sąrašus, bendrų Sąjungos paramos kiekvienai INTERREG programai sumų sąrašus ir priimti sprendimus dėl INTERREG programų patvirtinimo ir keitimo. Įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (19). Nors šie aktai yra bendro pobūdžio, reikėtų taikyti patariamąją procedūrą, nes jais nuostatos tiktai įgyvendinamos techniškai; |
|
(35) |
siekiant užtikrinti vienodas INTERREG programų tvirtinimo ir keitimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tačiau , kai taikytina, įgyvendinant išorės tarpvalstybines bendradarbiavimo programas, kai taikytina, reikėtų laikytis Reglamentuose (ES) [PNPP III] ir [KPTBP] nustatytų Komisijos procedūrų dėl sprendimų, kuriais tos programos patvirtinamos pirmą kartą; [33 pakeit.] |
|
(36) |
kad tam tikrus neesminius šio reglamento aspektus būtų galima papildyti arba pakeisti, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį reikėtų perduoti įgaliojimus priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiama priede INTERREG programoms skirta forma. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija surengtų reikiamas konsultacijas, taip pat ir su ekspertais, ir kad konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; |
|
(36a) |
Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) skatinimas yra itin svarbus ES sanglaudos politikos prioritetas. MVĮ teikiamai paramai už išlaidas, patirtas dėl ETB srities projektų, jau taikoma bendroji išimtis pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014 (20) (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas). Specialios nuostatos dėl regioninės valstybės pagalbos, skirtos visų dydžių įmonių vykdomoms investicijoms, taip pat yra įtrauktos į 2014–2020 m. (21) regioninės valstybės pagalbos gaires ir Bendrojo bendrosios išimties reglamento regioninės pagalbos skirsnį. Remiantis įgyta patirtimi, pagalba Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams turėtų turėti tik ribotą poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai, todėl Komisija turėtų galėti pareikšti, kad tokia pagalba yra suderinama su vidaus rinka ir kad finansuojant ETB projektus teikiamai paramai gali būti taikoma bendroji išimtis; [34 pakeit.] |
|
(37) |
kadangi šio reglamento tikslo, t. y. paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I SKIRSNIS
DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR INTERREG KOMPONENTAI
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1. Šiame reglamente išdėstytos taisyklės dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), siekiant paskatinti valstybių narių ir jų regionų bendradarbiavimą tarpusavyje Sąjungos viduje ir valstybių narių, jų regionų bendradarbiavimą atitinkamai su gretimomis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, kitomis teritorijomis arba užjūrio šalimis bei teritorijomis (toliau – UŠT) arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis arba regioninę organizaciją sudarančių trečiųjų valstybių grupe . [35 pakeit.]
2. Siekiant užtikrinti veiksmingą programavimą pagal Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) lėšomis remiamo Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (pagal INTERREG programas), šiame reglamente taip pat išdėstytos reikiamos nuostatos, įskaitant dėl techninės paramos, stebėsenos, vertinimo, komunikacijos, tinkamumo finansuoti, valdymo, kontrolės ir programų finansų valdymo.
3. Dėl INTERREG programoms skirtos paramos, teikiamos pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (toliau – PNPP III), Kaimynystės, plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (toliau – KPTBP) ir visoms užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) skirtą finansavimą 2021–2027 m. laikotarpiu, kuris Tarybos sprendimu (ES) XXX nustatytas kaip programa (toliau – UŠTP) (toliau visos trys priemonės kartu – Sąjungos išorės finansinės priemonės), pažymėtina, kad šiame reglamente apibrėžiami papildomi konkretūs tikslai, šių fondų integravimo į INTERREG programas tvarka, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, UŠT ir jų regionų atitikimo reikalavimams kriterijai ir tam tikros specialiosios įgyvendinimo taisyklės.
4. Dėl ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių (toliau kartu – INTERREG fondai) paramos INTERREG programoms pažymėtina, kad šiame reglamente nustatomi konkretūs INTERREG tikslai, taip pat organizacinė tvarka, valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, UŠT ir jų regionų atitikimo reikalavimams kriterijai, finansiniai ištekliai ir finansinių išteklių paskirstymo kriterijai.
5. Reglamentas (ES) [naujasis BNR] ir Reglamentas (ES) [naujasis ERPF] taikomi INTERREG programoms, išskyrus atvejus, kai tuose reglamentuose ir šiame reglamente nustatyta kitaip arba Reglamento (ES) [naujasis BNR] nuostatas galima taikyti tik investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui.
2 straipsnis
Apibrėžtys
1. Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys pateiktos Reglamento (ES) [naujasis BNR] 2 straipsnyje. Kitų vartojamų sąvokų apibrėžtys:
|
1) |
PNPP paramos gavėja – į Reglamento (ES) [PNPP III] I priedo sąrašą įtraukta šalis arba teritorija; |
|
2) |
trečioji valstybė – šalis, kuri nėra Sąjungos valstybė narė ir nėra remiama INTERREG lėšomis; |
|
3) |
valstybė partnerė – PNPP paramos gavėja arba šalis ar teritorija, kuri įtraukta į Reglamento (ES) [KPTBP] I priedo kaimynystės geografinių teritorijų sąrašą, ir Rusijos Federacija, ir kuriai parama teikiama Sąjungos išorės finansavimo priemonėmis; |
|
4) |
tarpvalstybinis juridinis subjektas – juridinis subjektas , įskaitant euroregioną , kurį pagal vienos iš INTERREG programoje dalyvaujančios šalies teisės aktus įsteigė bent dvi dviejų dalyvaujančių šalių teritorinės valdžios arba kitokios institucijos; [36 pakeit.] |
|
4a) |
regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacija – tos pačios geografinės teritorijos valstybių narių ar regionų grupė, siekianti glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant bendros svarbos klausimus. [37 pakeit.] |
2. Kai Reglamento (ES) [naujasis BNR] nuostatose vartojama sąvoka „valstybė narė“, šiame reglamente ji reiškia valstybę narę, kurioje yra vadovaujančioji institucija, o kai nuostatose vartojama sąvoka „kiekviena valstybė narė“ arba „valstybės narės“, jos reiškia atitinkamoje INTERREG programoje dalyvaujančias valstybes nares ir, jei taikoma, trečiąsias valstybes, valstybes partneres ir UŠT.
Kai Reglamento (ES) [naujasis BNR] nuostatose minimi to reglamento [1 straipsnio 1 dalies a punkte] išvardyti fondai arba ERPF, šiame reglamente jie reiškia ir atitinkamą Sąjungos išorės finansavimo priemonę.
3 straipsnis
Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) komponentai
Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG) ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis remiami šie komponentai:
|
1) |
tarpvalstybinis gretimų regionų bendradarbiavimas, siekiant skatinti integruotą ir darnią regioninę plėtrą (1 komponentas): [38 pakeit.]
|
|
2) |
tarptautinis bendradarbiavimas ir jūrų srities bendradarbiavimas didesniuose tarptautiniuose regionuose ir aplink jūrų baseinus, kuriame dalyvauja valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir Grenlandijos UŠT nacionaliniai, regioniniai ir vietos programos partneriai, siekiant glaudesnės teritorinės integracijos (toliau – 2 komponentas, jeigu kalbama tik apie tarptautinį bendradarbiavimą – 2A komponentas, jeigu kalbama tik apie jūrų srities bendradarbiavimą – 2B komponentas); [41 pakeit.] |
|
3) |
atokiausių regionų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, UŠT ar regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis ar keliomis iš jų, siekiant sudaryti palankesnes kaimyninių regionų integracijos ir darnaus vystymosi sąlygas (3 komponentas); [42 pakeit.] |
|
4) |
tarpregioninis bendradarbiavimas siekiant didinti sanglaudos politikos veiksmingumą (toliau – 4 komponentas) skatinant:
|
|
5) |
tarpregioninės investicijos į inovacijas, komercinant ir plėtojant tarpregioninius inovacijų projektus, galinčius paskatinti Europos vertės grandinių plėtrą (toliau – 5 komponentas). [48 pakeit.] |
II SKIRSNIS
GEOGRAFINĖ APRĖPTIS
4 straipsnis
Tarpvalstybinio bendradarbiavimo geografinė aprėptis
1. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje ERPF lėšomis ketinama remti Sąjungos NUTS 3 lygio regionus, išsidėsčiusius prie vidaus ir išorės sausumos ar jūrų sienų su trečiosiomis valstybėmis arba valstybėmis partnerėmis , nedarant poveikio galimiems koregavimams, siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimas programos įgyvendinimo teritorijose, nustatytose pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programas, būtų derinamas ir tęsiamas. [49 pakeit.]
2. Prie jūrų sienų išsidėstę regionai, sujungti jūroje esančia fiksuota jungtimi, taip pat gali dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime. [50 pakeit.]
3. Vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programos gali apimti Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės regionus, kurie prilygsta NUTS 3 lygio regionams, taip pat Lichtenšteiną, Andorą , Monaką ir Monaką San Mariną . [51 pakeit.]
4. Išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje PNPP III arba KPTBP lėšomis ketinama remti atitinkamos valstybės partnerės NUTS 3 lygio regionus, o jei NUTS klasifikacijos nėra, jiems prilygstančias teritorijas, išsidėsčiusias prie visų sausumos ir jūrų sienų tarp valstybių narių ir PNPP III arba KPTBP reikalavimus atitinkančių valstybių partnerių. [52 pakeit.]
5 straipsnis
Tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo geografinė aprėptis [53 pakeit.]
1. Tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo atveju ERPF lėšomis ketinama remti Sąjungos NUTS 2 lygio regionus, įskaitant gretimas funkcines teritorijas, nedarant poveikio galimiems koregavimams siekiant užtikrinti, kad pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programas vykdytas toks bendradarbiavimas didesnėse susijusiose teritorijose būtų derinamas ir tęsiamas, ir atsižvelgiant, kai taikytina, į makroregionines strategijas arba jūrų baseinų strategijas. [54 pakeit.]
2. Tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo INTERREG programos gali apimti: [55 pakeit.]
|
a) |
Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės regionus, taip pat Lichtenšteiną, Andorą, Monaką ir San Mariną; |
|
b) |
Grenlandiją pagal UŠT skirtą programą UŠT gaunamą paramą ; [56 pakeit.] |
|
c) |
Farerų salas, |
|
d) |
valstybių partnerių pagal PNPP III arba KPTBP regionus, |
nepriklausomai nuo to, ar jie remiami iš ES biudžeto.
3. 2 dalyje nurodyti regionai, trečiosios valstybės, arba valstybės partnerės arba UŠT turi būti NUTS 2 lygio regionai, o jei NUTS klasifikacijos nėra, jiems prilygstančios teritorijos. [57 pakeit.]
6 straipsnis
Atokiausių regionų bendradarbiavimo geografinė aprėptis
1. Kai bendradarbiauja atokiausi regionai, ERPF lėšomis remiami visi SESV 349 straipsnio pirmoje pastraipoje išvardyti atokiausi regionai.
2. Atokiausių regionų INTERREG programos gali apimti kaimynines valstybes partneres, remiamas pagal KPTBP, arba UŠT, remiamas pagal UŠTP, regioninio bendradarbiavimo organizacijas arba ir vienas, ir kitas du ar visus tris iš šių subjektų . [58 pakeit.]
7 straipsnis
Tarpregioninio bendradarbiavimo geografinė aprėptis ir tarpregioninės investicijos į inovacijas [59 pakeit.]
1. Pagal bet kurią 4 komponento INTERREG programą arba tarpregionines investicijas į inovacijas pagal 5 komponentą ERPF lėšomis remiama visa Sąjungos teritorija , įskaitant atokiausius regionus . [60 pakeit.]
2. 4 komponento INTERREG programos taip pat gali apimti visą trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, 4–6 straipsniuose nurodytų kitų teritorijų arba UŠT, kurios yra remiamos arba neremiamos Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis, teritoriją arba jos dalį. Trečiosios šalys gali dalyvauti šiose programose, jeigu prisideda prie finansavimo išorės asignuotųjų pajamų forma. [61 pakeit.]
8 straipsnis
Ketinamų remti INTERREG programų teritorijų sąrašas
1. Pagal 4, 5 ir 6 straipsnius Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame pateikiamas pagal kiekvieną komponentą ir kiekvieną INTERREG programą suskirstytas ketinamų remti INTERREG programų teritorijų sąrašas. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
Išorės tarpvalstybinės INTERREG programos nurodomos atitinkamai kaip INTERREG PNPP III TB programos arba INTERREG kaimynystės TB programos.
2. 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte taip pat pateikiamas Sąjungos NUTS 3 lygio regionų, į kuriuos buvo atsižvelgta skirstant ERPF paramą tarpvalstybiniam bendradarbiavimui prie visų vidaus sienų ir tų išorės sienų, kurioms taikomos Sąjungos išorės finansinės priemonės, sąrašas ir NUTS 3 lygio regionų, į kuriuos atsižvelgta skirstant paramą pagal 9 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytą 2B komponentą, sąrašas. [62 pakeit.]
3. Trečiųjų valstybių, valstybių partnerių regionai arba Sąjungai nepriklausančios teritorijos, kurios negauna ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonių paramos, taip pat paminimos 1 dalyje nurodytame sąraše. [63 pakeit./ (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]
III SKIRSNIS
IŠTEKLIAI IR BENDRO FINANSAVIMO PROCENTINIAI DYDŽIAI
9 straipsnis
Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) skiriami ERPF ištekliai
1. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) skiriami ERPF ištekliai sudaro 8 430 000 000 11 165 910 000 EUR (2018 m. kainomis) iš visų esamų 2021–2027 m. programavimo laikotarpio ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo išteklių, nustatytų Reglamento (ES) [naujasis BNR] 102 [103 straipsnio 1 dalyje]. [64 pakeit.]
2. 10 195 910 000 EUR (91,31 %) iš 1 dalyje nurodyti ištekliai paskirstomi nurodytų išteklių paskirstoma taip: [65 pakeit.]
|
a) |
52,7 % (t. y. iš viso 4 440 000 000 7 500 000 000 EUR) (67,17 %) – tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (1 komponentas); [66 pakeit.] |
|
b) |
31,4 % (t. y. iš viso 2 649 900 000 1 973 000 000 EUR) (17,68 %) – tarptautiniam bendradarbiavimui ir jūrų srities bendradarbiavimui (2 komponentas); [67 pakeit.] |
|
c) |
3,2 % (t. y. iš viso 270 100 000 EUR) 357 309 120 EUR (3,2 %) – atokiausių regionų bendradarbiavimui (3 komponentas); [68 pakeit.] |
|
d) |
1,2 % (t. y. iš viso 100 000 000 EUR) 365 000 000 EUR (3,27 %) – tarpregioniniam bendradarbiavimui (4 komponentas); [69 pakeit.] |
|
e) |
11,5 % (t. y. iš viso 970 000 000 EUR) – tarpregioninėms investicijoms į inovacijas (5 komponentas). [70 pakeit.] |
3. Komisija kiekvienai valstybei narei praneša pamečiui suskirstytą jai tenkančią viso 1, 2 ir 3 komponentų lėšų sumos dalį.
Lėšų paskirstymo pagal valstybes nares kriterijus yra toliau nurodytų regionų gyventojų skaičius:
|
a) |
pagal 1 komponentą – NUTS 3 lygio regionų, pagal 2B komponentą – NUTS 3 lygio regionų, išvardytų pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame įgyvendinimo akte; [71 pakeit.] |
|
b) |
pagal 2A ir 3 komponentus komponentą – NUTS 2 lygio regionų; [72 pakeit.] |
|
ba) |
pagal 3 komponentą – NUTS 2 ir 3 lygio regionų. [73 pakeit.] |
4. Kiekviena valstybė narė gali iki 15 proc. savo finansinių asignavimų, skirtų 1, 2 ir 3 komponentams, perkelti iš vieno iš tų komponentų vienam ar keliems kitiems komponentams.
5. Remdamasi pagal 3 dalį praneštomis sumomis, kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją, ar ir kaip ji pasinaudojo 4 dalyje numatyta perkėlimo galimybe, ir apie galutinį jai skirtos lėšų dalies paskirstymą tarp INTERREG programų, kuriose valstybė narė dalyvauja.
5a. 970 000 000 EUR (8,69 %) iš 1 dalyje nurodytų išteklių skiriama naujai tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvai, nurodytai 15a straipsnyje (naujame).
Jei iki 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija visų 1 dalyje nurodytų turimų išteklių nepaskiria pagal šią iniciatyvą atrinktiems projektams, likusios nepaskirstytos sumos pro rata perskiriamos 1–4 komponentams. [74 pakeit.]
10 straipsnis
Keliems fondams taikomos nuostatos
1. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame išdėsto daugiametę ERPF ir KPTBP arba PNPP III lėšomis remiamų išorės tarpvalstybinių INTERREG programų strategiją. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
Dėl INERREG programų, remiamų ERPF ir KPTBP lėšomis, tame įgyvendinimo akte nustatomi Reglamento (ES) [KPTBP] 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti elementai.
2. ERPF įnašą išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kurias taip pat ketinama remti iš PNPP III finansinio biudžeto, skirto tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (PNPP III TB), arba iš KPTBP finansinio paketo, skirto tarpvalstybiniam bendradarbiavimui kaimynystės geografinėje teritorijoje (KPTBP TB), nustato Komisija ir atitinkamos valstybės narės. Kiekvienai valstybei narei nustatytas ERPF įnašas vėliau tarp atitinkamų valstybių narių neperskirstomas.
3. ERPF parama atskiroms išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms skiriama su sąlyga, kad pagal atitinkamą strateginį programavimo dokumentą pagal PNPP III TB ir KPTBP TB priemones bus skirta bent lygiavertė suma. Ta lygiavertė suma Šis įnašas negali viršyti didžiausios PNPP III arba KPTBP teisėkūros procedūra priimtame akte nustatytos sumos. [75 pakeit.]
Tačiau jeigu peržiūrėjus atitinkamą PNPP III arba KPTBP strateginį programavimo dokumentą atitinkama suma likusiais metais sumažinama, suinteresuotoji valstybė narė pasirenka vieną iš šių galimybių:
|
a) |
prašo leisti taikyti 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą mechanizmą; |
|
b) |
tęsia INTERREG programą, naudodamasi likusia ERPF, PNPP III TB arba KPTBP TB paramos suma, arba |
|
c) |
derina a ir b punktuose nurodytas galimybes. |
4. ERPF, PNPP III TB arba KPTBP TB paramą išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms atitinkantys metiniai asignavimai įtraukiami į atitinkamas 2021 m. biudžeto eilutes.
5. Jeigu Komisija įtraukia specialų finansinį asignavimą, iš kurio pagal Reglamentą (ES) [KPTBP] būtų remiamos valstybės partnerės ar regionai, pagal Tarybos sprendimą [sprendimas dėl UŠT] būtų remiamos UŠT arba būtų remiami ir vieni, ir kiti, stiprinant jų bendradarbiavimą su kaimyniniais Sąjungos atokiausiais regionais pagal Reglamento (ES) [KPTBP] 33 straipsnio 2 dalį arba [sprendimo dėl UŠT] 87 straipsnį arba pagal abu teisės aktus, pagal šį reglamentą, laikantis abipusiškumo ir finansavimo iš KPTBP, UŠT arba abiejų priemonių proporcingumo principų, ERPF lėšas taip pat galima skirti veiksmams, kuriuos pagal Reglamentą (ES) [KPTBP] įgyvendina valstybė partnerė, regionas arba kitas subjektas, pagal [sprendimą dėl UŠT] įgyvendina šalis, teritorija arba kitas subjektas arba, pirmiausia, pagal vieną ar kelias bendras 2, 3 arba 4 komponento INTERREG programas arba pagal 60 straipsnyje nurodytas pagal šį reglamentą sukurtas ir įgyvendinamas bendradarbiavimo priemones įgyvendina Sąjungos atokiausias regionas.
11 straipsnis
INTERREG programų išteklių sąrašas
1. Remdamasi valstybių narių pagal 9 straipsnio 5 dalį pateikta informacija, Komisija priima įgyvendinimo aktą ir jame pateikia visų INTERREG programų sąrašą, nurodo bendrą visos kiekvienai programai iš ERPF skiriamos paramos ir, kai taikytina, visos iš Sąjungos išorės finansavimo priemonių skiriamos paramos sumą. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
2. Įgyvendinimo akte taip pat pateikiamas pagal valstybes nares ir Sąjungos išorės finansavimo priemones suskirstytas pagal 9 straipsnio 5 dalį perkeltų sumų sąrašas.
12 straipsnis
Išteklių grąžinimas ir veiklos nutraukimas
1. Išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms skirti 2022 ir 2023 m. ERPF metiniai asignavimai, dėl kurių Komisijai iki kovo 31 d. nepateikiamos atitinkamų metų programos ir kurie nėra perskirstyti kitai programai, pateiktai pagal tą pačią išorės tarpvalstybinių INTERREG programų kategoriją, skiriami vidaus tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kuriose dalyvauja atitinkama valstybė narė arba valstybės narės.
2. Jeigu iki 2024 m. kovo 31 d. kai kurios išorės tarpvalstybinės INTERREG programos Komisijai vis dar nepateikiamos, visas 9 straipsnio 5 dalyje nurodytas ERPF įnašas, skirtas toms programoms likusiems metams iki 2027 m., kuris nebuvo perskirstytas kitai išorės tarpvalstybinei INTERREG programai, atitinkamai taip pat remiamai pagal PNPP III TB arba KPTBP TB, skiriamas vidaus tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kuriose dalyvauja atitinkama valstybė narė arba valstybės narės.
3. Vadovaujantis taikytinomis taisyklėmis ir procedūromis, visos Komisijos jau patvirtintos išorės tarpvalstybinės INTERREG programos nutraukiamos arba asignavimas toms programoms sumažinamas, visų pirma, jei:
|
a) |
nė viena atitinkamoje INTERREG programoje dalyvaujanti valstybė partnerė iki vadovaujantis 57 straipsniu nustatytų terminų nepasirašo atitinkamo finansavimo susitarimo; |
|
b) |
INTERREG tinkamai pagrįstais atvejais INTERREG programos negalima įgyvendinti taip, kaip planuota, dėl joje dalyvaujančių šalių santykių problemų.; [76 pakeit.] |
Tokiais atvejais 1 dalyje nurodytas ERPF įnašas, atitinkantis įsipareigojimams dar nepriskirtas metines lėšų dalis arba tais pačiais biudžetiniais metais visiškai arba iš dalies įsipareigojimams priskirtas ir panaikintas metines lėšų dalis, kurios nebuvo perskirstytos kitai išorės tarpvalstybinei INTERREG programai, atitinkamai taip pat remiamai pagal PNPP III TB arba KPTBP TB, skiriamas vidaus tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kuriose dalyvauja atitinkama valstybė narė arba valstybės narės.
4. Jeigu susiklosto bent viena 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyta sąlyga, valstybės partnerės arba Grenlandijos UŠT dalyvavimas Komisijos jau patvirtintoje 2 komponento INTERREG programoje nutraukiamas. [77 pakeit.]
Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, likusios dalyvaujančios valstybės partnerės teikia vieną iš šių prašymų:
|
a) |
visiškai nutraukti INTERREG programą, ypač jeigu pagrindinių joms iškilusių bendrų vystymosi uždavinių neįmanoma pasiekti nedalyvaujant tai valstybei partnerei arba Grenlandijai UŠT ; [78 pakeit.] |
|
b) |
sumažinti asignavimą tai INTERREG programai, vadovaujantis taikytinomis taisyklėmis ir procedūromis; |
|
c) |
tęsti INTERREG programą tai valstybei partnerei arba Grenlandijai UŠT nedalyvaujant. [79 pakeit.] |
Jeigu asignavimas INTERREG programai sumažinamas, kaip nurodyta šios dalies antros pastraipos b punkte, ERPF įnašas, atitinkantis įsipareigojimams dar nepriskirtas metines lėšų dalis, perskirstomas kitai 2 komponento INTERREG programai, kurioje viena ar daugiau atitinkamų valstybių narių dalyvauja, arba, jei valstybė narė dalyvauja tik vienoje 2 komponento INTERREG programoje, vienai ar kelioms vidaus tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kuriose dalyvauja toji valstybė narė.
5. Pagal šį straipsnį sumažintas PNPP III, KPTBP arba UŠTP įnašas naudojamas atitinkamai pagal Reglamentus (ES) [PNPP III], [KPTBP] arba Tarybos sprendimą [UŠT].
6. Jeigu trečioji valstybė arba, valstybė partnerė arba UŠT , prisidedanti prisidedančios prie INTERREG programos nacionaliniais ištekliais, kurie nėra nacionalinis bendras ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonės paramos finansavimas, INTERREG programos įgyvendinimo laikotarpiu sumažina tą įnašą apskritai ar jau atrinktiems bendriems veiksmams ir, gavusi 22 straipsnio 6 dalyje nurodytą dokumentą, dalyvaujanti valstybė narė arba valstybės narės prašo taikyti vieną iš šio straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytų galimybių. [80 pakeit.]
13 straipsnis
Bendro finansavimo procentiniai dydžiai
Nė vienos INTERREG programos bendro finansavimo procentinė dalis negali būti didesnė negu 70 80 %, nebent Reglamentuose (ES) [PNPP III], [KPTBP] arba Tarybos sprendime [UŠTP] arba kuriame nors pagal juos priimtame akte išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms arba 3 komponento INTERREG programoms nustatyta didesnė procentinė dalis. [81 pakeit.]
II SKYRIUS
Konkretūs INTERREG tikslai ir paramos telkimas pagal temas
14 straipsnis
Konkretūs INTERREG tikslai
1. ERPF lėšomis, laikantis Reglamento (ES) [naujasis ERPF] 4 straipsnyje nustatytos jo taikymo srities, ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis padedama siekti Reglamento (ES) [naujasis BNR] 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų politikos tikslų, pagal INTERREG programas įgyvendinant bendrus veiksmus.
2. Kai pagal PEACE PLUS programą remiama taika ir susitaikymas, ERPF lėšomis siekiant konkretus 4 politikos tikslo taip pat padedama – visų pirma bendruomenių sanglaudos skatinimo veiksmais – didinti socialinį ir ekonominį atitinkamų regionų stabilumą. Šiam konkrečiam tikslui pasiekti nustatomas atskiras prioritetas.
3. Be Reglamento (ES) [naujasis ERPF] 2 straipsnyje nurodytų konkrečių ERPF tikslų, ERPF lėšomis ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis taip pat gali būti padedama siekti šių konkrečių 4 politikos tikslo tikslų: [82 pakeit.]
|
a) |
abipus sienos skatinamas darbo rinkų veiksmingumas ir gerinamos galimybės susirasti kokybiškas darbo vietas; |
|
b) |
abipus sienos gerinamos galimybės naudotis kokybiškomis švietimo, mokymo, mokymosi visą gyvenimą paslaugomis, taip siekiant pagerinti kitose valstybėse pripažįstamo išsilavinimo ir kompetencijos lygį; |
|
c) |
abipus sienos gerinamos galimybės vienodomis sąlygomis ir laiku pasinaudoti kokybiškomis, tvariomis ir įperkamomis sveikatos priežiūros paslaugomis; |
|
d) |
abipus sienos gerinamas sveikatos priežiūros sistemų ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumas, veiksmingumas ir atsparumas; |
|
e) |
abipus sienos didinama socialinė įtrauktis, kovojama su skurdu, įskaitant tai, kad skatinamos lygios galimybės ir kovojama su diskriminacija. |
4. Pagal 1, 2 ir 3 komponentus ERPF lėšomis ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis taip pat gali būti remiamas konkretus INTERREG tikslas gerinti INTERREG valdymą, ypač šiais veiksmais:
|
a) |
pagal 1 ir 2B 2 komponentų INTERREG programas: [83 pakeit.]
|
|
b) |
pagal 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programas: stiprinant valstybės institucijų ir suinteresuotųjų subjektų gebėjimą įgyvendinti makroregionines ir jūrų baseinų strategijas; |
|
c) |
be to, kas nurodyta a ir b punktuose, pagal INTERREG lėšomis remiamas išorės tarpvalstybines ir 2 ir 3 komponentų INTERREG programas: stiprinant abipusį pasitikėjimą, ypač skatinant žmonių tarpusavio ryšius, stiprinant tvarią demokratiją, remiant pilietinės visuomenės veikėjus ir jų vaidmenį reformų ir demokratinių pertvarkų procesuose. |
5. Pagal išorės tarpvalstybines INTERREG programas 1, 2 ir 2 bei 3 komponentų INTERREG programas ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašai taip pat gali būti skiriami konkrečiam išorės INTERREG tikslui „saugesnė ir labiau apsaugota Europa“ siekti, ypač sienų kirtimo valdymo, judumo ir migracijos valdymo, įskaitant migrantų ir pabėgėlių, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, apsaugą, ekonominę ir socialinę integraciją, veiksmais. [85 pakeit.]
15 straipsnis
Paramos telkimas pagal temas
1. Ne mažiau kaip 60 proc. ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių, skiriamų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programai sutelkiama ne daugiau kaip trims Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems politikos tikslams siekti.
2. Dar Iki 15 proc. ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programai sutelkiami sutelkiama konkrečiam INTERREG tikslui „geresnis INTERREG valdymas“arba ir iki 10 % gali būti suteikiama konkrečiam išorės INTERREG tikslui „saugesnė ir labiau apsaugota Europa“ siekti. [86 pakeit.]
3. Jeigu pagal 2A 1 arba 2 komponento INTERREG programą remiama makroregioninė strategija arba jūrų baseino strategija , visa bent 80 % ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų suma dalis pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama tos strategijos tikslams siekti. [87 pakeit.]
4. Jeigu pagal 2B komponento INTERREG programą remiama makroregioninė strategija arba jūrų baseino strategija, ne mažiau kaip 70 proc. viso ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų sumos pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama tos strategijos tikslams siekti. [88 pakeit.]
5. Pagal 4 komponento INTERREG programas visa ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų suma pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama konkrečiam INTERREG tikslui „geresnis INTERREG valdymas“ siekti.
15a straipsnis
Tarpregioninės investicijos į inovacijas
1. 9 straipsnio 5a dalyje (naujoje) nurodyti ištekliai skiriami naujai tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvai, kuri skiriama šiai veiklai:
|
a) |
bendriems inovacijų projektams, kuriais galima skatinti Europos vertės grandinių plėtrą, komercializuoti ir plėtoti, |
|
b) |
mokslininkams, įmonėms, pilietinės visuomenės organizacijoms ir viešojo administravimo institucijomis, įtrauktiems į nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu parengtas pažangiosios specializacijos ir socialinių inovacijų strategijas, sutelkti, |
|
c) |
bandomiesiems projektams, kurių tikslas – rasti arba išbandyti naujus pažangiosios specializacijos strategijomis grindžiamus regionų ir vietos plėtros sprendimus, arba |
|
d) |
keistis patirtimi inovacijų srityje, siekiant pasinaudoti regionų arba vietos plėtros srityje įgyta patirtimi. |
2. Siekiant toliau laikytis Europos teritorinės sanglaudos principo, turint maždaug tokią pat finansinių išteklių dalį, šios investicijos daugiausia skiriamos tam, kad būtų kuriamos mažiau išsivysčiusių regionų sąsajos su pirmaujančiais regionais didinant regioninių inovacijų ekosistemų pajėgumus mažiau išsivysčiusiuose regionuose, siekiant integruoti ir didinti esamą ar naują ES vertę, ir gebėjimą dalyvauti partnerystėje su kitais regionais.
3. Šias investicijas Komisija įgyvendina taikydama tiesioginį arba netiesioginį valdymą. Jai padeda ekspertų grupė, nustatydama ilgalaikę darbo programą ir susijusius kvietimus teikti pasiūlymus.
4. Vykdant tarpregionines investicijas į inovacijas ERPF lėšomis remiama visa Sąjungos teritorija. Trečiosios šalys gali dalyvauti šiose investicijose, jeigu prisideda prie finansavimo išorės asignuotųjų pajamų forma. [89 pakeit.]
III SKYRIUS
Programavimas
I SKIRSNIS
INTERREG PROGRAMŲ RENGIMAS, TVIRTINIMAS IR KEITIMAS
16 straipsnis
INTERREG programų rengimas ir teikimas
1. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) siekiama pagal INTERREG programas, vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu, išskyrus 3 komponentą, kurį visiškai arba iš dalies galima įgyvendinti pagal netiesioginio valdymo principą, ir 5 komponentą, kuris įgyvendinamas pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais . [90 pakeit.]
2. Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės , UŠT arba UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos rengia INTERREG programą vadovaudamosi priede pateikta forma, laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.[91 pakeit.]
3. Rengdamos INTERREG programą dalyvaujančios valstybės narės bendradarbiauja su Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytais programos partneriais. Rengdamos INTERREG programas, apimančias makroregionines ar jūrų baseinų strategijas, valstybės narės ir programos partneriai turėtų atsižvelgti į atitinkamų makroregioninių ir jūrų baseinų strategijų teminius prioritetus ir konsultuotis su atitinkamais veikėjais. Valstybės narės ir programos partneriai sukuria ex ante mechanizmą siekiant užtikrinti, kad visi veikėjai makroregionų ir jūrų baseinų lygmeniu, Europos teritorinio bendradarbiavimo programos institucijos, regionai ir valstybės šio programavimo laikotarpio pradžioje kartu priimtų sprendimą dėl kiekvienos programos prioritetų. Šie prioritetai, kai aktualu, derinami su makroregionų arba jūrų baseinų strategijų veiksmų planais. [92 pakeit.]
Dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, kai taikytina, taip pat įtraukia tame straipsnyje nurodytiems partneriams lygiaverčius programos partnerius.
4. Valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia vieną ar kelias INTERREG programą programas Komisijai iki [data, nuo įsigaliojimo datos praėjus devyniems mėnesiams] dvylikai mėnesių] visų dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių , UŠT arba UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijų vardu. [93 pakeit.]
Tačiau INTERREG programą, apimančią paramą iš Sąjungos išorės finansavimo priemonės lėšų, valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia ne vėliau kaip per šešis mėnesius dvylika mėnesių nuo tos dienos, kai Komisija pagal 10 straipsnio 1 dalį arba, jei taip reikalaujama, pagal atitinkamą pagrindinį vienos arba kelių tokių Sąjungos išorės finansavimo priemonių aktą patvirtina atitinkamą strateginį programavimo dokumentą. [94 pakeit.]
5. Prieš INTERREG programą pateikiant Komisijai, dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT raštu patvirtina, kad sutinka su INTERREG programos turiniu. Į šį sutikimą taip pat įtraukiamas visų dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT įsipareigojimas suteikti INTERREG programai įgyvendinti reikalingą bendrą finansavimą ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT įsipareigojimas dėl finansinio įnašo.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei INTERREG programose dalyvauja atokiausi regionai ir trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, atitinkamos valstybės narės, prieš pateikdamos INTERREG programas Komisijai, konsultuojasi su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT. Tokiu atveju susitarimai dėl INTERREG programų turinio ir galimo trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT indėlio gali būti išdėstyti oficialiai patvirtintuose konsultacinių susitikimų su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT protokoluose arba regioninių bendradarbiavimo organizacijų svarstymų protokoluose.
6. Komisija įgaliojama pagal 62 straipsnį priimti deleguotuosius aktus ir jais iš dalies keisti neesminius priedo aspektus, atsižvelgiant į programavimo laikotarpiu įvykusius pokyčius.
17 straipsnis
INTERREG programų turinys
1. Kiekvienoje INTERREG programoje išdėstoma bendra strategija, kaip ja prisidedama siekiant Reglamento (ES) [BNR] [4] straipsnio [1] dalyje nustatytų politikos tikslų ir šio reglamento 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytų konkrečių INTERREG tikslų ir kaip pranešama apie rezultatus.
2. Kiekvieną INTERREG programą sudaro prioritetai.
Kiekvienas prioritetas atitinka vieną politikos tikslą arba, kai taikytina, vieną konkretų INTERREG tikslą ar abu konkrečius INTERREG tikslus arba techninę paramą. Vienam politikos tikslui arba, kai taikytina, vienam arba abiem konkretiems INTERREG tikslams skirtą prioritetą sudaro vienas arba keli konkretūs tikslai. Vieną politikos tikslą arba konkretų INTERREG tikslą gali atitikti daugiau negu vienas prioritetas.
3. Kad programa būtų įgyvendinama veiksmingiau ir veiksmai būtų platesnio masto, deramai pagrįstais atvejais, susitarusi su Komisija, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti perkelti iki [x] 20 proc. ERPF asignavimo, skirto atitinkamai programai pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, to paties regiono INTERREG programoms. Kiekviena valstybė narė Komisijai iš anksto praneša apie savo ketinimą pasinaudoti tokia perkėlimo galimybe ir Komisijai nurodo savo sprendimo motyvus. Perkelta suma sudaro atskirą prioritetą arba prioritetus. [95 pakeit.]
4. Kiekvienoje INTERREG programoje nurodoma:
|
a) |
programos teritorija (įskaitant atskirame dokumente pridedamą jos žemėlapį); |
|
b) |
pagrindinių bendrų vystymosi uždavinių santrauka, visų pirma atsižvelgiant į: [96 pakeit.]
|
|
c) |
pasirinktų politikos tikslų ir konkrečių INTERREG tikslų, juos atitinkančių prioritetų, konkrečių tikslų ir paramos formų, siekiant, jei to reikia, pašalinti trūkstamas tarpvalstybinės infrastruktūros grandis, pagrindimas; [99 pakeit.] |
|
d) |
konkretūs kiekvieno prioriteto, išskyrus techninę paramą, tikslai; |
|
e) |
pagal kiekvieną konkretų tikslą nurodoma:
|
|
f) |
pagal techninės paramos prioritetą – planai ja naudotis pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [30], [31] ir [32] straipsnius ir atitinkamos intervencinių priemonių rūšys; |
|
g) |
finansavimo planas, į kurį įeina šios lentelės (neskirstant pagal dalyvaujančias valstybes nares, trečiąsias valstybes, valstybes partneres arba UŠT, nebent lentelėse nurodoma kitaip):
|
|
h) |
veiksmai, kurių imtasi siekiant į INTERREG programos rengimą įtraukti Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytus atitinkamus programų partnerius, ir tų programos partnerių vaidmuo įgyvendinant programą, vykdant jos stebėseną ir ją vertinant; |
|
i) |
numatomas INTERREG programos komunikacijos ir matomumo užtikrinimo metodas apibrėžiant jos tikslus, tikslinę auditoriją, komunikacijos kanalus, socialinių tinklų auditorijos dydį, planuojamą biudžetą ir susijusius stebėsenos ir vertinimo rodiklius. |
5. 4 dalyje nurodyta informacija pateikiama taip:
|
a) |
teikiant g punkte nurodytose lentelėse pateikiamą informaciją ir informaciją apie paramą pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, lėšos išdėstomos taip:
|
|
b) |
teikiant 4 dalies g punkto ii papunktyje nurodytoje lentelėje pateikiamą informaciją, įtraukiamos tik 2021–2025 m. skirtos sumos. [104 pakeit.] |
6. Pagal 4 dalies e punkto vi papunktį ir f punktą intervencinių priemonių rūšys nurodomos vadovaujantis Reglamento (ES) [naujasis BNR] [I] priede išdėstyta nomenklatūra.
7. INTERREG programoje taip pat:
|
a) |
nurodoma vadovaujančioji institucija, audito institucija ir įstaiga, kuriai Komisija turi pervesti mokėjimus; |
|
b) |
nustatoma jungtinio sekretoriato ir, kai taikytina, pagalbinių valdymo struktūrų valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse steigimo tvarka; [105 pakeit.] |
|
c) |
išdėstoma, kaip pasiskirsto atsakomybė tarp dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT tuo atveju, kai vadovaujančioji institucija arba Komisija nustato finansines pataisas. |
8. Vadovaujančioji institucija informuoja Komisiją apie visus 7 dalies a punkte nurodytos informacijos pasikeitimus neprašydama keisti programos.
9. Nukrypstant nuo 4 dalies, 4 komponento INTERREG programos turinys pritaikomas prie tokių INTERREG programų specifikos, visų pirma taip:
|
a) |
a punkte nurodytos informacijos teikti nereikalaujama; |
|
b) |
b ir h punktuose reikalaujama teikti informacija pateikiama kaip trumpas apibendrinamasis aprašas; |
|
c) |
pagal kiekvieną kiekvieno prioriteto, išskyrus techninę paramą, konkretų tikslą pateikiama ši informacija:
|
18 straipsnis
INTERREG programų tvirtinimas
1. Komisija visiškai skaidriai įvertina kiekvieną INTERREG programą ir tai, kaip ji atitinka Reglamentą (ES) [naujasis BNR], Reglamentą (ES) [naujasis ERPF] ir šį reglamentą ir, jei parama teikiama pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones ir, jeigu to reikia, ar programa atitinka šio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą daugiametį strateginį dokumentą arba atitinkamame vienos arba kelių šių priemonių pagrindiniame akte nurodytą atitinkamą strateginę programą. [106 pakeit.]
2. Komisija gali pateikti pastabas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia INTERREG programą.
3. Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės , UŠT arba UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos , atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, peržiūri INTERREG programą. [107 pakeit.]
4. Komisija priima sprendimą įgyvendinimo aktu dėl INTERREG programos patvirtinimo ne vėliau kaip per šešis tris mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia tą programą tos programos peržiūrėtą versiją . [108 pakeit.]
5. Išorės tarpvalstybinių INTERREG programų atveju Komisija priima 4 dalyje nurodytus sprendimus pagal Reglamento (ES) [PNPP III] 16 straipsnį pasikonsultavusi su PNPP III komitetu ir pagal Reglamento (ES) [KPTBP] 36 straipsnį pasikonsultavusi su Kaimynystės, plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo komitetu.
19 straipsnis
INTERREG programų keitimas
1. Valstybė Pasikonsultavusi su vietos ir regionų institucijomis ir laikydamasi Reglamento (ES) …/…[naujasis BNR] 6 straipsnio, valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, gali pateikti motyvuotą prašymą iš dalies keisti INTERREG programą, kartu pateikdama iš dalies pakeistą programą ir nurodydama numatomą pakeitimo poveikį tikslų siekimui. [109 pakeit.]
2. Komisija įvertina, kaip pakeitimas atitinka Reglamentą (ES) [naujasis BNR], Reglamentą (ES) [naujasis ERPF] ir šį reglamentą ir gali pateikti pastabas per tris mėnesius vieną mėnesį nuo pakeistos programos pateikimo. [110 pakeit.]
3. Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT , UŠT arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos , atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, peržiūri iš dalies pakeistą programą. [111 pakeit.]
4. Komisija patvirtina INTERREG programos pakeitimą ne vėliau kaip per šešis tris mėnesius nuo tada, kai valstybė narė ją pateikia. [112 pakeit.]
5. Pasikonsultavusi su vietos ir regionų institucijomis ir laikydamasi Reglamento (ES) …/…[naujasis BNR] 6 straipsnio, per programavimo laikotarpį valstybė narė gali perkelti iki 5 10 proc. pradinio prioritetui skirto asignavimo ir ne daugiau kaip 3 5 proc. programos biudžeto kitam tos pačios INTERREG programos prioritetui. [113 pakeit.]
Tokie perkėlimai nedaro poveikio ankstesniems metams.
Perkėlimai laikomi nedideliais ir Komisijai dėl jų nereikia priimti sprendimo dėl INTERREG programos pakeitimo. Tačiau perkėlimai turi atitikti visus reglamentavimo reikalavimus. Vadovaujančioji institucija pateikia Komisijai pakoreguotą 17 straipsnio 4 dalies g punkto ii papunktyje nurodytą lentelę.
6. Jei reikia atlikti grynai administracinio ar redakcinio pobūdžio pataisas, kurios nedaro poveikio INTERREG programos įgyvendinimui, Komisijos patvirtinimo nereikalaujama. Vadovaujančioji institucija informuoja Komisiją apie tokias pataisas.
II SKIRSNIS
TERITORINĖ PLĖTRA
20 straipsnis
Integruota teritorinė plėtra
Pagal INTERREG programas atitinkamos miestų, vietos arba kitos teritorinės institucijos arba subjektai, atsakingi už teritorinių ar vietos plėtros strategijų rengimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) [naujasis BNR] [22] straipsnyje, už veiksmų, remtinų pagal tas strategijas, atranką, kaip nurodyta minėto reglamento [23] straipsnio [4] dalyje, ar už abi sritis, yra tarpvalstybiniai juridiniai subjektai arba ETBG.
Tarpvalstybinis juridinis subjektas arba ETBG, pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [24] straipsnį įgyvendinantys integruotą teritorinę investiciją arba pagal minėto reglamento [22] straipsnio c punktą įgyvendinantys kitą teritorinę priemonę, pagal šio reglamento 23 straipsnio 5 dalį taip pat gali būti vieninteliai paramos gavėjai, jeigu funkcijos tarpvalstybinio juridinio subjekto arba ETBG viduje yra atskirtos.
21 straipsnis
Bendruomenės inicijuota vietos plėtra
Reglamento (ES) [naujasis BNR] [22] straipsnio b punkte nurodyta bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIPT) gali būti įgyvendinama pagal INTERREG programas, jeigu atitinkamas vietos veiksmų grupes sudaro viešiesiems ir privatiesiems vietos socialiniams ir ekonominiams interesams atstovaujantys subjektai, nė viena interesų grupė nekontroliuoja sprendimų priėmimo proceso ir interesų grupės yra suburtos bent iš dviejų dalyvaujančių šalių, iš kurių viena yra valstybė narė.
III SKIRSNIS
VEIKSMAI IR MAŽŲ PROJEKTŲ FONDAI
22 straipsnis
INTERREG veiksmų atranka
1. INTERREG veiksmus pagal programos strategiją ir tikslus atrenka pagal 27 straipsnį sudarytas stebėsenos komitetas.
Stebėsenos komitetas gali įsteigti vieną arba kelis (ypač kai yra paprogramių) iniciatyvinius komitetus, kurie atrenka veiksmus stebėsenos komiteto vardu. Iniciatyviniai komitetai taiko partnerystės principą, kaip nustatyta Reglamento (ES) …/… [naujojo BNR] 6 straipsnyje, ir įtraukia partnerius iš visų dalyvaujančių valstybių narių. [114 pakeit.]
Jeigu visa veikla arba jos dalis vykdoma už programos teritorijos ribų [Sąjungos viduje arba už jos ribų], atrenkant veiksmus reikalingas atskiras vadovaujančiosios institucijos arba, kai taikytina, iniciatyvinio komiteto patvirtinimas.
2. Veiksmams atrinkti stebėsenos komitetas arba, kai taikytina, iniciatyvinis komitetas nustato ir taiko kriterijus ir procedūras, kurie yra nediskriminaciniai, skaidrūs, kuriais užtikrinama lyčių lygybė, pagal kuriuos atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, darnaus vystymosi principą ir Sąjungos aplinkos apsaugos politiką pagal SESV 11 straipsnį ir 191 straipsnio 1 dalį.
Kriterijais ir procedūromis užtikrinama, kad atrenkant veiksmus pirmenybė būtų teikiama tiems veiksmams, pagal kuriuos Sąjungos finansavimas daugiausia padės pasiekti INTERREG programos tikslus ir įgyvendinti INTERREG programų veiksmų bendradarbiavimo aspektus, kaip nustatyta 23 straipsnio 1 ir 4 dalyse.
3. Prieš pirmą kartą pateikdama atrankos kriterijus stebėsenos komitetui arba, kai taikytina, iniciatyviniam komitetui, vadovaujančioji institucija konsultuojasi su Komisija ir atsižvelgia į Komisijos pastabas juos pateikia Komisijai . Tokia pati tvarka taikoma šiuos kriterijus vėliau keičiant. [115 pakeit.]
4. Atrinkdamas veiksmus Prieš stebėsenos komitetas komitetui arba, kai taikytina, iniciatyvinis komitetas iniciatyviniam komitetui atrenkant veiksmus, vadovaujančioji institucija : [116 pakeit.]
|
a) |
užtikrina, kad atrinkti veiksmai atitiktų INTERREG programą ir kad jais būtų veiksmingai prisidedama prie konkrečių programos tikslų įgyvendinimo; |
|
b) |
užtikrina, kad atrinkti veiksmai neprieštarautų atitinkamoms pagal 10 straipsnio 1 dalį parengtoms strategijoms arba vienai ar kelioms Sąjungos išorės finansavimo priemonėms parengtoms strategijoms; |
|
c) |
užtikrina, kad atrinktais veiksmais būtų pasiekta geriausia paramos dydžio, vykdytos veiklos ir tikslų įgyvendinimo pusiausvyra; |
|
d) |
tikrina, ar paramos gavėjas turi reikalingų finansinių išteklių ir mechanizmų, kad galėtų padengti veiklos ir eksploatacijos išlaidas; |
|
e) |
užtikrina, kad būtų tikrinamas atrinktų veiksmų, patenkančių į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES (22) taikymo sritį, poveikis aplinkai ir laikantis tos direktyvos, iš dalies pakeistos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (23), reikalavimų, būtų atliekama atrankos procedūra; |
|
f) |
jeigu veiksmus pradėta vykdyti prieš pateikiant finansavimo paraišką vadovaujančiajai institucijai, įsitikina, ar buvo laikomasi taikytinų teisės aktų; |
|
g) |
užtikrina, kad atrinkti veiksmai patektų į atitinkamo INTERREG fondo veikimo sritį ir būtų priskirti prie tam tikros rūšies intervencinės priemonės; |
|
h) |
užtikrina, kad į veiksmus nebūtų įtrauktos veiklos sritys, kurios buvo įtrauktos į veiksmą, kurio lėšos pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 60 straipsnį buvo perskirstytos, arba kurios reikštų, kad gamybinė veikla perkeliama pagal minėto reglamento 59 straipsnio 1 dalies a punktą; |
|
i) |
užtikrina, kad Komisijai priėmus pagrįstą nuomonę dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, atrinktiems veiksmams nebūtų daromas veiksmų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar veiksmų vykdymui rizikos keliantis poveikis; |
|
j) |
užtikrina, kad investicijos į infrastruktūrą, kurių numatoma trukmė yra ne mažesnė kaip penkeri metai, didintų atsparumą klimato kaitai. |
5. Stebėsenos komitetas arba, kai taikytina, iniciatyvinis komitetas patvirtina INTERREG veiksmams atrinkti taikytą metodiką ir kriterijus, taip pat tvirtina visus jų pakeitimus, BIVP atveju nepažeidžiant Reglamento (ES) [naujasis BNR] [27 straipsnio 3 dalies b punkto] ir šio reglamento 24 straipsnio.
6. Pagal kiekvieną INTERREG veiksmą vadovaujančioji institucija pateikia pagrindiniam partneriui arba vieninteliam partneriui dokumentą, kuriame išdėstomos to INTERREG veiksmo rėmimo sąlygos, įskaitant specialiuosius reikalavimus dėl to, kokie produktai arba paslaugos turi būti sukurti, finansavimo planas, vykdymo terminas ir, kai taikytina, metodas, pagal kurį reikia nustatyti veiksmo išlaidas, ir dotacijos mokėjimo sąlygos.
Dokumente taip pat išdėstomi su 50 straipsnyje nurodytu lėšų susigrąžinimu susiję pagrindinio partnerio įsipareigojimai. Įsipareigojimus Su lėšų susigrąžinimu susijusias procedūras apibrėžia ir dėl jų susitaria stebėsenos komitetas. Tačiau pagrindinis partneris, kuris yra kitoje valstybėje narėje, trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT negu partneris, neprivalo lėšų susigrąžinti teismine tvarka. [117 pakeit.]
23 straipsnis
Partnerystė įgyvendinant INTERREG veiksmus
1. Pagal 1, 2 ir 3 komponentus atrinktuose veiksmuose dalyvauja bent dviejų dalyvaujančių šalių arba UŠT dalyviai, iš kurių bent vienas yra iš valstybės narės. [118 pakeit.]
Iš INTERREG fondų paramą gaunantys paramos gavėjai ir jokios finansinės paramos iš tų fondų negaunantys partneriai (paramos gavėjai ir partneriai toliau kartu – partneriai) sudaro INTERREG veiksmo partnerių grupę.
2. INTERREG veiksmas gali būti įgyvendinamas vienoje šalyje arba UŠT , jeigu veiksmo paraiškoje nurodomas poveikis ir nauda programos teritorijai. [119 pakeit.]
3. 1 dalyje nustatytos sąlygos netaikomos programos PEACE PLUS veiksmams, kai pagal ją remiama taika ir susitaikymas.
4. Partneriai bendradarbiauja rengdami, ir įgyvendindami, ir (arba) finansuodami INTERREG veiksmus ir , taip pat sutelkdami darbuotojus jiems įgyvendinti. Stengiamasi, kad vieno INTERREG veiksmo partnerių skaičius neviršytų dešimties. [120 pakeit.]
Įgyvendinant 3 komponento INTERREG programų veiksmus, partneriai iš atokiausių regionų, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT privalo bendradarbiauti tik trijose dviejose iš keturių pirmoje pastraipoje nurodytų sričių. [121 pakeit.]
5. Jei partnerių yra du arba daugiau, visi partneriai vieną iš jų paskiria pagrindiniu partneriu.
6. Tarpvalstybinis juridinis subjektas arba ETBG gali būti vienintelis partneris pagal 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programų veiksmus, jeigu tarp jų narių yra partnerių bent iš dviejų dalyvaujančių šalių arba UŠT . [122 pakeit.]
Tačiau pagal 4 komponento INTERREG programas tarpvalstybinio juridinio subjekto arba ETBG nariai buriami bent iš trijų dalyvaujančių šalių.
Finansinę priemonę arba, kai taikytina, fondų fondą įgyvendinantis juridinis subjektas gali būti vienintelis INTERREG veiksmo partneris, jo sudėčiai netaikant pirmoje pastraipoje numatytų reikalavimų.
7. Vienintelis partneris turi būti registruotas INTERREG programoje dalyvaujančioje valstybėje narėje.
Tačiau, jei laikomasi 23 straipsnyje nustatytų sąlygų, vienintelis partneris gali būti registruotas toje programoje nedalyvaujančioje valstybėje narėje. [123 pakeit.]
24 straipsnis
Mažų projektų fondai
1. Bendras ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonės įnašas į mažų projektų fondą arba fondus pagal INTERREG programą negali viršyti 20 000 000EUR arba 15 proc. viso INTERREG programai skirto asignavimo, priklausomai nuo to, kuri suma o įnašas tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programų atveju yra mažesnė ne mažesnis kaip 3 proc. viso asignavimo . [124 pakeit.]
Galutiniai mažų projektų fondo naudos gavėjai gauna paramą iš ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšų per paramos gavėją ir įgyvendina į mažų projektų fondą įtrauktus mažus projektus (toliau – mažas projektas).
2. Mažų projektų fondo paramos gavėjas turi būti tarpvalstybinis juridinis yra viešosios ar privatinės teisės subjektas , subjektas, turintis juridinio asmens statusą arba ETBG jo neturintis, arba fizinis asmuo, atsakingas už veiksmų inicijavimą arba jų inicijavimą ir įgyvendinimą . [125 pakeit.]
3. Dokumente, kuriame išdėstomos paramos mažų projektų fondui sąlygos, be 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų dalykų taip pat apibrėžiami reikiami aspektai, siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjas:
|
a) |
sukurtų nediskriminacinę ir skaidrią atrankos procedūrą; |
|
b) |
taikytų objektyvius interesų konfliktų nekeliančius mažų projektų atrankos kriterijus; |
|
c) |
vertintų paraiškas skirti paramą; |
|
d) |
atrinktų projektus ir nustatytų kiekvienam mažam projektui skiriamą paramos sumą; |
|
e) |
atsiskaitytų už veiksmo įgyvendinimą ir savo lygmeniu saugotų visus patvirtinamuosius dokumentus, kurie yra reikalingi audito sekai užtikrinti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [XI] priedą; |
|
f) |
viešai skelbtų iš veiksmo naudą gaunančių galutinių naudos gavėjų sąrašą. |
Naudos gavėjas užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai laikytųsi 35 straipsnyje išdėstytų reikalavimų.
4. Mažų projektų atranka nereiškia, kad vadovaujančiosios institucijos funkcijos perduodamos tarpinei institucijai pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 65 straipsnio 3 dalį.
5. Paramos gavėjo lygmeniu susidariusios su mažų projektų fondo arba fondų valdymu susijusios personalo ir kitos tiesioginės išlaidos pagal 39–42 straipsniuose nurodytas išlaidų kategorijas ir netiesioginės išlaidos negali sudaryti daugiau kaip 20 proc. visų atitinkamo mažų projektų fondo ar tokių fondų tinkamų finansuoti išlaidų. [126 pakeit.]
6. Jeigu mažam projektui skirtas viešasis įnašas neviršija 100 000 EUR, ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašas teikiamas vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų forma arba apima fiksuotąsias normas, išskyrus projektus, kuriems teikiama parama sudaro valstybės pagalbą. [127 pakeit.]
Jei bendros visų veiksmų išlaidos neviršija 100 000 EUR, paramos suma, skiriama vienam ar keliems mažiems projektams, gali būti nustatoma remiantis kiekvienu konkrečiu atveju parengtu biudžeto projektu, kuriam ex ante pritarė veiksmą atrinkusi įstaiga. [128 pakeit.]
Kai taikomas finansavimas pagal fiksuotąsias normas, išlaidų kategorijų, kurioms taikoma fiksuotoji norma, išlaidas galima atlyginti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 48 straipsnio 1 dalies a punktą.
25 straipsnis
Pagrindinio partnerio funkcijos
1. Pagrindinis partneris:
|
a) |
susitarime, kurio nuostatomis, inter alia, užtikrinamas patikimas INTERREG veiksmui skirtų atitinkamo Sąjungos fondo lėšų valdymas, išdėsto su kitais partneriais suderintą tvarką, įskaitant nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimo tvarką; |
|
b) |
prisiima atsakomybę už viso INTERREG veiksmo įgyvendinimo užtikrinimą; |
|
c) |
užtikrina, kad visų partnerių nurodytos išlaidos būtų patirtos įgyvendinant INTERREG veiksmą ir atitiktų visų partnerių sutartas veiklos sritis ir vadovaujančiosios institucijos pagal 22 straipsnio 6 dalį pateiktą dokumentą; |
2. Jei pagal 1 dalies a punktą nustatytoje tvarkoje nenurodyta kitaip, pagrindinis partneris užtikrina, kad kiti partneriai kuo greičiau gautų visą atitinkamo Sąjungos fondo įnašo sumą per visų partnerių sutartą laikotarpį ir laikantis tos pačios procedūros, kuri taikoma pagrindiniam partneriui . Neatimamos ir neišskaičiuojamos jokios sumos ir neimamas joks specialus mokestis arba kitas lygiavertis mokestis, dėl kurio sumažėtų ta kitiems partneriams skirta suma. [129 pakeit.]
3. Bet kuris INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT paramos gavėjas gali būti paskirtas pagrindiniu partneriu. [130 pakeit.]
Tačiau INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT gali susitarti, kad paramos iš ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonių negaunantis partneris gali būti paskirtas pagrindiniu partneriu. [131 pakeit.]
IV SKIRSNIS
TECHNINĖ PARAMA
26 straipsnis
Techninė parama
1. Techninė parama kiekvienai INTERREG programai atlyginama pagal fiksuotąsias normas, 2021 ir 2022 m. 2 dalyje nurodytas procentines dalis atitinkamai pritaikius išankstinio finansavimo metinėms dalims pagal šio reglamento 49 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, o kitais metais – į kiekvieną mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [85 straipsnio 3 dalies a arba c punktus] įtrauktoms tinkamoms finansuoti išlaidoms atitinkamai pritaikius 2 dalyje nurodytas procentines dalis. [132 pakeit.]
2. Iš ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių atlyginama tokia procentinė techninei paramai skiriama dalis:
|
a) |
pagal ERPF lėšomis remiamas vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programas – 6 7 %; [133 pakeit.] |
|
b) |
pagal PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis remiamas išorės tarpvalstybines INTERREG programas – 10 %; |
|
c) |
pagal ERPF, ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis remiamas 2, 3 ir 4 komponentų INTERREG programas – 7 8 %. [134 pakeit.] |
3. Pagal INTERREG programas, kurių visas asignavimas sudaro 30 000 000–50 000 000 EUR, suma, gauta pritaikius techninei paramai skiriamą procentinę dalį, padidinama dar 500 000 EUR. Komisija prideda šią sumą prie pirmojo tarpinio mokėjimo.
4. Pagal INTERREG programas, kurių visas asignavimas yra mažesnis negu 30 000 000 EUR, techninei paramai reikalinga eurais išreikšta suma ir jos procentinė dalis nustatoma Komisijos sprendime dėl atitinkamos INTERREG programos patvirtinimo.
IV SKYRIUS
Stebėsena, vertinimas ir komunikacija
I SKIRSNIS
STEBĖSENA
27 straipsnis
Stebėsenos komitetas
1. Per tris mėnesius nuo pranešimo valstybei narei apie Komisijos sprendimą dėl INTERREG programos patvirtinimo dienos toje programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT , UŠT arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos , suderinusios su vadovaujančiąja institucija, įsteigia komitetą atitinkamos INTERREG programos įgyvendinimui stebėti (toliau – stebėsenos komitetas). [135 pakeit.]
2. Stebėsenos komitetui pirmininkauja valstybės narės, kurioje yra vadovaujančioji institucija, arba vadovaujančiosios institucijos atstovas.
Jeigu stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisyklėse numatyta pirmininko rotavimo tvarka, stebėsenos komitetui gali pirmininkauti ir trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT atstovas, o bendrapirmininkio funkcijas gali atlikti valstybės narės arba vadovaujančiosios institucijos atstovas ir atvirkščiai. [136 pakeit.]
3. Kiekvienam stebėsenos komiteto nariui suteikiama balsavimo teisė.
4. Kiekvienas stebėsenos komitetas per pirmą posėdį patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.
Stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisyklėmis ir, kai taikytina, iniciatyvinio komiteto darbo tvarkos taisyklėmis užkertamas kelias bet kokiam su INTERREG veiksmų atranka susijusiam interesų konfliktui.
5. Stebėsenos komiteto posėdžiai šaukiami bent kartą per metus, per juos apžvelgiami visi klausimai, turintys įtakos pažangai siekiant programos tikslų.
6. Vadovaujančioji institucija skelbia stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisykles ir visus duomenis , duomenų santrauką, informaciją ir informaciją visus sprendimus , kuria kuriais keičiasi su stebėsenos komitetu, 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje. [137 pakeit.]
28 straipsnis
Stebėsenos komiteto sudėtis
1. Dėl kiekvienos INTERREG programos stebėsenos komiteto sudėties toje programoje dalyvaujančios valstybės narės susitaria gali susitarti tarpusavyje ir, kai taikytina, su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis ir UŠT ir užtikrina siekia , kad jame būtų proporcingai atstovaujama atitinkamoms institucijoms ir tarpinėms institucijoms, taip pat kad jame dalyvautų Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytų programos partnerių iš valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT atstovai. [138 pakeit.]
Sudarant stebėsenos komitetą atsižvelgiama į atitinkamoje INTERREG programoje dalyvaujančių valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT skaičių. [139 pakeit.]
Į stebėsenos komitetą taip pat įtraukiami regionų ir vietos valdžios institucijų, taip pat kitų drauge sukurtų visos programos teritorijos arba jos dalies institucijų, įskaitant ETBG, atstovai. [140 pakeit.]
2. Vadovaujančioji institucija skelbia institucijų ar įstaigų, paskirtų stebėsenos komiteto narių narėmis, sąrašą 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje. [141 pakeit.]
3. Komisijos atstovai dalyvauja gali dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje patariamąja teise. [142 pakeit.]
3a. Visoje programos įgyvendinimo teritorijoje įsteigtų arba tam tikrą jos dalį apimančių įstaigų, įskaitant ETBG, atstovai gali dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje atlikdami patariamąją funkciją. [143 pakeit.]
29 straipsnis
Stebėsenos komiteto funkcijos
1. Stebėsenos komitetas nagrinėja:
|
a) |
pažangą, padarytą įgyvendinant INTERREG programą, siekiant jos tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių; |
|
b) |
visus klausimus, kurie turi įtakos INTERREG programos vykdymui, ir priemones, kurių imtasi tiems klausimams spręsti; |
|
c) |
kalbant apie finansines priemones, Reglamento (ES) [naujasis BNR] 52 straipsnio 3 dalyje nurodytus ex ante vertinimo elementus ir minėto reglamento 53 straipsnio 2 dalyje nurodytą strategijos dokumentą; |
|
d) |
pažangą, padarytą atliekant vertinimus, apibendrinant vertinimus ir visas paskesnes pagal nustatytus faktus taikomas priemones; |
|
e) |
komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą; |
|
f) |
pažangą, padarytą įgyvendinant strateginės svarbos INTERREG veiksmus ir, kai taikytina, didelius infrastruktūros projektus; |
|
g) |
jei tai aktualu, pažangą, padarytą stiprinant viešojo sektoriaus institucijų ir paramos gavėjų administracinius gebėjimus , ir prireikus pasiūlo tolesnes paramos priemones . [144 pakeit.] |
2. Be 22 straipsnyje nurodytų su veiksmų atranka susijusių funkcijų, stebėsenos komitetas tvirtina:
|
a) |
veiksmų atrankos metodiką ir kriterijus, įskaitant visus jų pakeitimus, prieš tai, vadovaujantis šio reglamento 22 straipsnio 2 dalimi ir nepažeidžiant Reglamento (ES) [naujasis BNR] 27 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktų, pasikonsultavęs su Komisija prieš tai pateikus juos Komisijai ; [145 pakeit.] |
|
b) |
vertinimo planą ir visus jo pakeitimus; |
|
c) |
visus vadovaujančiosios institucijos pasiūlymus dėl INTERREG programos keitimo, įskaitant lėšų perkėlimą pagal 19 straipsnio 5 dalį; |
|
d) |
galutinę veiklos rezultatų ataskaitą. |
30 straipsnis
Peržiūra
1. Siekdama išnagrinėti INTERREG programų veiklos rezultatus, Komisija gali surengti peržiūrą.
Peržiūrą galima atlikti raštu.
2. Komisijos prašymu vadovaujančioji institucija per vieną mėnesį tris mėnesius pateikia Komisijai informaciją apie 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus aspektus: [146 pakeit.]
|
a) |
pažangą, padarytą įgyvendinant programą, siekiant tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, visus aspektus, kurie turi įtakos atitinkamos INTERREG programos įgyvendinimui, ir priemones, kurių imtasi jiems spręsti; |
|
b) |
pažangą, padarytą atliekant vertinimus, apibendrinant vertinimus ir visas paskesnes pagal nustatytus faktus taikomas priemones; |
|
c) |
pažangą, padarytą stiprinant valstybės institucijų ir paramos gavėjų administracinius gebėjimus. |
3. Peržiūros rezultatai įforminami raštu suderintame protokole.
4. Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad būtų atsižvelgta į Komisijos iškeltus klausimus ir per tris mėnesius praneša Komisijai, kokių priemonių imtasi.
31 straipsnis
Duomenų teikimas
1. Kiekviena vadovaujančioji institucija elektroniniu būdu pagal šio Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] [VII] priede pateiktą formą pateikia Komisijai atitinkamos INTERREG programos suvestinius duomenis duomenis, nurodytus šio reglamento 31 straipsnio 2 dalies a punkte, iki kiekvienų metų sausio 31 d., kovo gegužės 31 d., gegužės 31 ir rugsėjo 30 d., liepos 31 d., rugsėjo 30 d. ir lapkričio 30 d. pagal Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] [VII] priede pateiktą formą o duomenis , nurodytus šio reglamento 31 straipsnio 2 dalies b punkte, – vieną kartą per metus . [147 pakeit.]
Duomenų perdavimas atliekamas naudojant esamas duomenų teikimo sistemas, jeigu pasitvirtino, kad šios sistemos buvo patikimos ankstesniu programavimo laikotarpiu. [148 pakeit.]
Pirmą kartą duomenys pateikiami iki 2022 m. sausio 31 d., paskutinį – 2030 m. sausio 31 d.
2. 1 dalyje nurodyti kiekvieno prioriteto duomenys suskirstomi pagal konkrečius tikslus; pateikiami šie duomenys:
|
a) |
atrinktų INTERREG veiksmų skaičius, visa jų tinkamų finansuoti išlaidų suma, atitinkamo INTERREG fondo įnašas, visos partnerių vadovaujančiajai institucijai deklaruotos pagal intervencinių priemonių rūšis suskirstytos tinkamos finansuoti išlaidos; |
|
b) |
atrinktų INTERREG veiksmų produkto ir rezultato rodiklių vertės ir INTERREG užbaigtais veiksmais pasiektos vertės. [149 pakeit.] |
3. Teikiant duomenis apie finansines priemones taip pat pateikiami šie duomenys:
|
a) |
tinkamos finansuoti išlaidos pagal finansinių produktų rūšis; |
|
b) |
deklaruotos į tinkamas finansuoti išlaidas įtrauktos valdymo išlaidos ir mokesčiai; |
|
c) |
privačiųjų ir viešųjų išteklių suma pagal finansinių produktų rūšis, sutelkta papildomai fondų lėšoms; |
|
d) |
palūkanos ir kitas pelnas, gautas už INTERREG fondų paramos finansinėms priemonės lėšas, kaip nurodyta Reglamento (ES) [naujasis BNR] 54 straipsnyje, ir paramai iš INTERREG fondų priskirtini grąžinti ištekliai, kaip nurodyta minėto reglamento 56 straipsnyje. |
4. Pagal šį straipsnį teikiamų duomenų laikotarpio pabaiga yra mėnesio, einančio prieš duomenų pateikimo mėnesį, pabaiga.
5. Vadovaujančioji institucija skelbia visus Komisijai pateiktus duomenis 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.
32 straipsnis
Galutinė veiklos rezultatų ataskaita
1. Kiekviena vadovaujančioji institucija iki 2031 m. vasario 15 d. pateikia Komisijai atitinkamos INTERREG programos galutinę veiklos rezultatų ataskaitą.
Galutinė veiklos rezultatų ataskaita teikiama vadovaujantis Reglamento (ES) [naujasis BNR] [38] straipsnio [5] dalyje pateikta forma.
2. Galutinėje veiklos rezultatų ataskaitoje, vadovaujantis 29 straipsnyje išvardytais elementais, išskyrus to straipsnio 1 dalies c punktą, įvertinama, kaip pasiekti programos tikslai.
3. Komisija išnagrinėja galutinę veiklos rezultatų ataskaitą ir visas pastabas vadovaujančiajai institucijai pateikia per penkis mėnesius nuo ataskaitos gavimo dienos. Jei tokių pastabų pateikiama, vadovaujančioji institucija pateikia visą reikalingą su pastabomis susijusią informaciją ir, jei reikia, per tris mėnesius informuoja Komisiją, kokių priemonių imtasi. Komisija praneša valstybėms narėms, ar ataskaita priimta.
4. Vadovaujančioji institucija skelbia galutines veiklos rezultatų ataskaitas 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.
33 straipsnis
Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) rodikliai
1. Reglamento (ES) [naujasis ERPF] [I] priede nustatyti bendri produkto ir rezultato rodikliai; jei reikia, konkretūs programos produkto ir rezultato rodikliai , kurie labiausiai tinka matuoti pažangai siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) programos tikslų, naudojami pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [12 straipsnio 1 dalį], ir šio reglamento 17 straipsnio 3 4 dalies d e punkto ii papunktį ir 31 straipsnio 2 dalies b punktą. [150 pakeit.]
1a. Prireikus ir vadovaujančiosios institucijos tinkamai pagrįstais atvejais, konkretūs programos produkto ir rezultato rodikliai naudojami papildomai prie rodiklių, kurie buvo atrinkti laikantis 1 dalies. [151 pakeit.]
2. Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024 m. nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029 m. nustatytos siektinos reikšmės skaičiuojamos kaupiamuoju būdu.
II SKIRSNIS
VERTINIMAS IR VIEŠINIMAS
34 straipsnis
Vertinimas per programavimo laikotarpį
1. Vadovaujančioji institucija atlieka kiekvienos INTERREG programos vertinimus , tačiau ne dažniau kaip kartą per metus . Per kiekvieną vertinimą vertinamas programos veiksmingumas, rezultatyvumas, aktualumas, darnumas ir ES pridėtinė vertė, taip siekiant pagerinti atitinkamos INTERREG programos struktūrą ir įgyvendinimą. [152 pakeit.]
2. Vadovaujančioji institucija taip pat iki 2029 m. birželio 30 d. įvertina kiekvieną INTERREG programą, vertindama jos poveikį.
3. Vadovaujančioji institucija vertinimus paveda atlikti funkciniu požiūriu nepriklausomiems ekspertams.
4. Vadovaujančioji institucija užtikrina siekia užtikrinti , kad būtų įdiegtos reikiamos procedūros, pagal kurias būtų rengiami ir renkami vertinimams atlikti reikalingi duomenys. [153 pakeit.]
5. Vadovaujančioji institucija parengia vertinimo planą ir į jį gali įtraukti daugiau negu vieną INTERREG programą.
6. Vadovaujančioji institucija pateikia vertinimo planą stebėsenos komitetui ne vėliau kaip per vienus metus nuo INTERREG programos patvirtinimo.
7. Vadovaujančioji institucija skelbia visus vertinimus 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.
35 straipsnis
Su skaidrumu ir komunikacija susijusios vadovaujančiosios institucijos ir partnerių atsakomybės sritys
1. Kiekviena vadovaujančioji institucija paskiria kiekvienos INTERREG programos, už kurią yra atsakinga, komunikacijos pareigūną.
2. Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo INTERREG programos patvirtinimo būtų sukurta interneto svetainė, kurioje būtų skelbiama informacija apie kiekvieną INTERREG programą, už kurią ji atsakinga, įskaitant programos tikslus, veiklos sritis, turimas finansavimo galimybes ir pasiektus rezultatus.
3. Taikomos Reglamento (ES) [naujasis BNR] [44] straipsnio [2–7 6 ] dalys dėl vadovaujančiosios institucijos atsakomybės sričių. [154 pakeit.]
4. Kiekvienas INTERREG veiksmo partneris arba kiekviena finansavimo priemonę įgyvendinanti įstaiga pripažįsta INTERREG fondo paramą, įskaitant finansinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [56] straipsnį pakartotinai panaudotus išteklius, šiais būdais:
|
a) |
partnerio profesinėje interneto svetainėje, jei tokia interneto svetainė yra sukurta, pateikia trumpą gautos INTERREG fondo paramos dydžiui proporcingą INTERREG veiksmo aprašą, įskaitant veiksmo tikslus ir rezultatus, bei pabrėžia Sąjungos finansinę paramą; |
|
b) |
dokumentuose ir komunikacinėje medžiagoje, susijusioje su INTERREG veiksmo įgyvendinimu ir skirtoje visuomenei arba dalyviams, matomoje vietoje pateikia informaciją apie INTERREG fondo paramą; |
|
c) |
iš karto, kai INTERREG veiksmas, į kurį įeina fizinės investicijos arba įrangos pirkimas ir kurio vertė viršija 100 000 50 000 EUR, pradedamas įgyvendinti fiziškai, matomoje vietoje kabina viešus plakatus arba stato stendus; [155 pakeit.] |
|
d) |
vykdant INTERREG veiksmus, kurie nepatenka į c punktą, matomoje vietoje kabina bent vieną ne mažesnio kaip A3 2 formato spausdintą plakatą arba ir, kai taikytina, elektroninį ekraną su informacija apie INTERREG veiksmą ir jame pažymi iš INTERREG fondo gaunamą paramą; [156 pakeit.] |
|
e) |
vykdant strateginės svarbos veiksmus ir veiksmus, kurių bendros išlaidos viršija 10 000 000 5 000 000 EUR, organizuojant komunikacijos renginį, kai jame laiku dalyvauja Komisija ir atsakinga vadovaujančioji institucija. [157 pakeit.] |
Žodis INTERREG rašomas greta Sąjungos logotipo, laikantis Reglamento (ES) [naujasis BNR] [42] straipsnio nuostatų.
5. Mažų projektų fondų ir finansinių priemonių atveju paramos gavėjas užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai laikytųsi 4 dalies c punkte išdėstytų reikalavimų.
6. Jeigu paramos gavėjas nevykdo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [42] straipsnio arba šio straipsnio 1 ir 2 dalyje išdėstytų įsipareigojimų, valstybė narė ar laiku neištaiso padėties , vadovaujančioji institucija pritaiko finansinę pataisą – 5 proc. sumažina iš fondų atitinkamam veiksmui skirtą paramą. [158 pakeit.]
V SKYRIUS
Tinkamumas finansuoti
36 straipsnis
Išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės
1. Visas INTERREG veiksmas arba jo dalis gali būti vykdomas už valstybės narės, taip pat už Sąjungos ribų, jeigu tuo INTERREG veiksmu prisidedama prie atitinkamos INTERREG programos tikslų įgyvendinimo.
2. Nepažeidžiant Reglamento (ES) [naujasis BNR] [57–62] straipsniuose, Reglamento (ES) [naujasis ERPF] [4 ir 6] straipsniuose arba šiame skyriuje, įskaitant pagal juos priimtus aktus, nustatytų tinkamumo finansuoti taisyklių, dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT bendru stebėsenos komiteto sprendimu nustato papildomas taisykles dėl INTERREG programos išlaidų tinkamumo finansuoti tik tų kategorijų išlaidoms, kurios nėra numatytos minėtose nuostatose. Papildomos taisyklės taikomos visai programos teritorijai.
Tačiau tais atvejais, kai pagal INTERREG programą veiksmai atrenkami skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, papildomos taisyklės priimamos prieš paskelbiant pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus. Visais kitais atvejais papildomos taisyklės priimamos prieš atrenkant pirmuosius veiksmus.
3. Aspektai, kurie nėra reglamentuoti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 57–62 straipsnių, Reglamento (ES) [naujasis ERPF] [4 ir 6] straipsnių ir šio skyriaus nuostatas, įskaitant pagal juos priimtus aktus, arba pagal taisykles, nustatytas pagal 4 dalį, taikomos valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT, kuriose patirtos išlaidos, nacionalinės taisyklės.
4. Jeigu vadovaujančiosios institucijos ir audito institucijos nuomonė dėl pagal atitinkamą INTERREG programą atrinkto INTERREG veiksmo tinkamumo finansuoti skiriasi, vadovaujamasi vadovaujančiosios institucijos nuomone, atsižvelgiant į stebėsenos komiteto nuomonę.
5. Pagal INTERREG programas UŠT negali gauti paramos iš ERPF, tačiau gali dalyvauti tose programose šiame reglamente nustatytomis sąlygomis.
37 straipsnis
Bendrosios nuostatos dėl išlaidų kategorijų tinkamumo finansuoti
1. Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT gali INTERREG programos stebėsenos komitete susitarti, kad vienai arba kelioms 38–43 straipsniuose nurodytoms kategorijoms priklausančios išlaidos pagal vieną arba kelis INTERREG programos prioritetus nėra tinkamos finansuoti.
2. Visos pagal šį reglamentą tinkamos finansuoti INTERREG partnerio arba jo vardu apmokėtos išlaidos yra veiksmo arba veiksmo dalies inicijavimo arba inicijavimo ir įgyvendinimo išlaidos.
3. Netinkamos finansuoti yra šios išlaidos:
|
a) |
baudos, finansinės sankcijos ir teisinių ginčų bei bylinėjimosi išlaidos; |
|
b) |
išlaidos dovanoms, išskyrus su reklama, komunikacija, viešinimu arba informavimu susijusias dovanas, kurių kiekviena yra ne brangesnė kaip 50 EUR; |
|
c) |
su valiutos kurso svyravimu susijusios išlaidos. |
38 straipsnis
Išlaidos darbuotojams
1. Išlaidas darbuotojams sudaro bendrosios su darbo santykiais susijusios išlaidos darbuotojams, dirbantiems INTERREG partneriui vienu iš šių būdų:
|
a) |
visą darbo laiką; |
|
b) |
ne visą darbo laiką – fiksuotą darbo laiko procentinę dalį per mėnesį; |
|
c) |
ne visą darbo laiką – kintamą skaičių valandų per mėnesį, arba |
|
d) |
valandinio darbo principu. |
2. Išlaidas darbuotojams sudaro tik:
|
a) |
su veikla, kurios subjektas nevykdytų, jei atitinkamas veiksmas nebūtų įgyvendinamas, susijęs mokamas atlyginimas, nustatytas darbo sutartyje, skyrimo sprendime (toliau abu dokumentai – įdarbinimo dokumentas) arba teisės akte, atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytas pareigas; |
|
b) |
bet kurios kitos su mokamu atlyginimu tiesiogiai susijusios darbdavio patirtos ir apmokėtos išlaidos, pvz., su darbo santykiais susiję mokesčiai ir socialinio draudimo, įskaitant pensijas, įmokos, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 (24), jeigu jos:
|
Pagal a punktą mokėjimai fiziniams asmenims, kurie INTERREG partneriui dirba ne pagal darbo, o pagal kitą sutartį, gali būti prilyginami mokamam atlyginimui, o tokia sutartis gali būti laikoma įdarbinimo dokumentu.
3. Išlaidos darbuotojams gali būti atlyginamos:
|
a) |
pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [48 straipsnio 1 dalies a punktą] (išlaidos pagrindžiamos įdarbinimo dokumentu ir atlyginimo lapeliais), arba |
|
b) |
vadovaujantis supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarka, kaip nurodyta Reglamento (ES) [naujasis BNR] [48 straipsnio 1 dalies b–e punktuose], arba |
|
c) |
taikant fiksuotąją normą pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [50] straipsnio [1] dalį veiksmo tiesioginės personalo išlaidos gali būti apskaičiuojamos kaip fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 20 proc. tiesioginių išlaidų, išskyrus tiesiogines personalo išlaidas, nenustatant reikalavimo valstybei narei atlikti skaičiavimus siekiant nustatyti taikomą normą . [159 pakeit.] |
4. Su asmenimis, kurie įgyvendindami veiksmą dirba ne visą darbo laiką, susijusios išlaidos darbuotojams apskaičiuojamos kaip:
|
a) |
fiksuota procentinė su darbo santykiais susijusių bendrųjų išlaidų dalis pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 50 straipsnio 2 dalį, arba |
|
b) |
kintama bendrųjų darbo išlaidų dalis, atitinkanti kintamą kas mėnesį įgyvendinant veiksmą dirbtų valandų skaičių, nustatomą remiantis laiko registravimo sistema, fiksuojančia 100 proc. darbuotojo darbo laiko. |
5. Jeigu ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams taikomas 4 dalies b punktas, atlygintinos išlaidos darbuotojams skaičiuojamos remiantis valandiniu įkainiu, kuris nustatomas:
|
a) |
mėnesio paskiausiai dokumentuotas mėnesio bendrąsias darbo išlaidas padalijus iš įdarbinimo dokumente nustatyto valandomis išreikšto atitinkamo asmens mėnesio darbo laiko pagal galiojančius teisės aktus, kaip nurodyta įdarbinimo sutartyje, ir Reglamento (ES) …/… [naujasis BNR] 50 straipsnio 2 dalies b punktą arba [160 pakeit.] |
|
b) |
paskiausiai dokumentuotas metines bendrąsias su darbo santykiais susijusias išlaidas padalijus iš 1 720 valandų pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [50] straipsnio [2, 3 ir 4 dalis]. |
6. Su asmenimis, kurie pagal įdarbinimo dokumentą dirba valandinio darbo principu, susijusios išlaidos darbuotojams yra tinkamos finansuoti, įgyvendinant veiksmą faktiškai dirbtų valandų skaičiui, remiantis darbo laiko registravimo sistema, pritaikius įdarbinimo dokumente suderintą valandinį įkainį. Jei dar nėra įtrauktos į suderintą valandinį įkainį, darbo užmokesčio išlaidos, nurodytos 38 straipsnio 2 dalies b punkte, gali būti pridedamos prie to valandinio įkainio pagal taikomus nacionalinės teisės aktus. [161 pakeit.]
39 straipsnis
Biuro ir administracinės išlaidos
Biuro ir administracines išlaidas sudaro tik ne daugiau kaip 15 % visų veiksmo tiesioginių išlaidų ir šios išlaidos: [162 pakeit.]
|
a) |
biuro nuoma; |
|
b) |
su pastatais, kuriuose dirba darbuotojai, ir biuro įranga susijęs draudimas ir mokesčiai (pvz., draudimas nuo gaisro ar vagystės); |
|
c) |
komunaliniai mokesčiai (pvz., elektros, šildymo, vandens); |
|
d) |
raštinės reikmenys; |
|
e) |
paramą gaunančioje organizacijoje vykdoma bendroji apskaita; |
|
f) |
archyvai; |
|
g) |
priežiūra, valymas ir remontas; |
|
h) |
apsauga; |
|
i) |
IT sistemos; |
|
j) |
ryšiai (pvz., telefonas, faksas, internetas, pašto paslaugos, vizitinės kortelės); |
|
k) |
banko taikomi sąskaitos (-ų) atidarymo ir tvarkymo mokesčiai, jei įgyvendinant veiksmą reikia atidaryti atskirą sąskaitą; |
|
l) |
tarpvalstybinių finansinių operacijų mokesčiai. |
40 straipsnis
Kelionės ir apgyvendinimo išlaidos
1. Kelionės ir apgyvendinimo išlaidas sudaro tik šios išlaidos:
|
a) |
kelionės išlaidos (pvz., bilietai, kelionės ir automobilio draudimas, degalai, automobilio naudojimo išlaidos, kelių rinkliavos ir stovėjimo mokesčiai); |
|
b) |
maitinimo išlaidos; |
|
c) |
apgyvendinimo išlaidos; |
|
d) |
vizų išlaidos; |
|
e) |
dienpinigiai, |
neatsižvelgiant į tai, ar šios išlaidos patirtos ir apmokėtos programos teritorijoje ar už jos ribų.
2. Jokios iš dienpinigių apmokėtos 1 dalies a–d punktuose nurodytos išlaidos negali būti papildomai atlygintos ne iš dienpinigių.
3. Išorės ekspertų ir paslaugų teikėjų kelionės ir apgyvendinimo išlaidos priskiriamos prie 41 straipsnyje nurodytų išorės ekspertų ir paslaugų išlaidų.
4. Paramos gavėjo darbuotojo tiesiogiai apmokėtos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos pagrindžiamos įrodymu, kad paramos gavėjas atlygino darbuotojo išlaidas. Ta išlaidų kategorija gali būti naudojama veiksmus atliekančių darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų kelionių išlaidoms, siekiant įgyvendinti ir skatinti INTERREG veiksmus ir programą. [163 pakeit.]
5. Pagal veiksmą patirtas kelionės ir apgyvendinimo išlaidas galima apskaičiuoti taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 15 proc. to veiksmo tiesioginių išlaidų, išskyrus tiesiogines išlaidas darbuotojams. [164 pakeit.]
41 straipsnis
Išorės ekspertų ir paslaugų išlaidos
Išorės ekspertų ir paslaugų išlaidas sudaro tik , be kita ko, sudaro šios viešosios ar privatinės teisės subjekto arba fizinio asmens, kuris nėra veiksmo paramos gavėjas , įskaitant visus partnerius , teikiamos paslaugos ir ekspertų žinios: [165 pakeit.]
|
a) |
tyrimai ar apklausos (pvz., vertinimai, strategijos, koncepcijų dokumentai, projektų planai, vadovai); |
|
b) |
mokymas; |
|
c) |
vertimas raštu; |
|
d) |
IT sistemų ir svetainių kūrimas, keitimas ir naujinimas; |
|
e) |
su veiksmu arba visa bendradarbiavimo programa susijusi reklama, komunikacija, viešinimas ar informavimas; |
|
f) |
finansų valdymas; |
|
g) |
su renginių ar susitikimų organizavimu ir rengimu susijusios paslaugos (įskaitant nuomą, maitinimą ar vertimą žodžiu); |
|
h) |
dalyvavimas renginiuose (pvz., registracijos mokesčiai); |
|
i) |
teisinės konsultacijos ir notaro paslaugos, techninės ir finansų srities ekspertų paslaugos, kitos konsultavimo ir apskaitos paslaugos; |
|
j) |
intelektinės nuosavybės teisės; |
|
k) |
patikrinimai pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [68 straipsnio 1 dalies a punktą] ir šio reglamento 45 straipsnio 1 dalį; |
|
l) |
programos lygmens apskaitos funkcijų išlaidos pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [70] straipsnį ir šio reglamento 46 straipsnį; |
|
m) |
programos lygmens audito išlaidos pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [72] ir [75] straipsnius ir šio reglamento 47 ir 48 straipsnius; |
|
n) |
banko ar kitos finansų įstaigos suteiktos garantijos, jei jų reikalaujama pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus arba stebėsenos komiteto priimtą programavimo dokumentą; |
|
o) |
išorės ekspertų, pranešėjų, susitikimų pirmininkų ir paslaugų teikėjų kelionė ir apgyvendinimas; [166 pakeit.] |
|
p) |
kitos veiksmams reikalingos konkrečios ekspertų žinios ir paslaugos. |
42 straipsnis
Įrangos išlaidos
1. Įrangos pirkimo, nuomos ar išperkamosios nuomos išlaidas, kurios nėra apmokamos pagal 39 straipsnį, sudaro tik be kita ko, sudaro : [167 pakeit.]
|
a) |
biuro įranga; |
|
b) |
IT aparatinė ir programinė įranga; |
|
c) |
baldai ir įrenginiai; |
|
d) |
laboratorinė įranga; |
|
e) |
aparatai ir priemonės; |
|
f) |
įrankiai ar prietaisai; |
|
g) |
transporto priemonės; |
|
h) |
kita veiksmams reikalinga konkreti įranga. |
2. Naudotos įrangos pirkimo išlaidos gali būti tinkamos finansuoti, jei laikomasi šių sąlygų:
|
a) |
iš INTERREG fondų arba Reglamento (ES) [naujasis BNR] [1 straipsnio 1 dalies a punkte] išvardytų fondų šiai įrangai nebuvo gauta jokios kitos paramos; |
|
b) |
ši kaina ne didesnė už atitinkamoje rinkoje apskritai priimtiną kainą; |
|
c) |
įranga pasižymi veiksmui būtinais techniniais ypatumais ir atitinka taikytinas normas bei standartus. |
43 straipsnis
Infrastruktūros ir darbų išlaidos
Infrastruktūros ir darbų išlaidas sudaro tik šios išlaidos:
|
a) |
žemės pirkimas pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [58 straipsnio 1 dalies c b punktą]; [168 pakeit.] |
|
b) |
statybos leidimai; |
|
c) |
statybinės medžiagos; |
|
d) |
darbo jėga; |
|
e) |
specializuotos intervencinės priemonės (pvz., dirvožemio valymas, išminavimas). |
VI SKYRIUS
INTERREG programų institucijos, valdymas, kontrolė ir auditas
44 straipsnis
INTERREG programų institucijos
1. INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės , UŠT ir UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos , laikydamosi Reglamento (ES) [naujasis BNR] [65] straipsnio nuostatų, paskiria vieną vadovaujančiąją instituciją ir vieną audito instituciją. [169 pakeit.]
2. Vadovaujančioji institucija ir audito institucija turi gali būti įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje. [170 pakeit.]
3. Dėl programos PEACE PLUS pažymėtina, kad ES specialiųjų programų įstaiga, paskirta vadovaujančiąja institucija, laikoma įsikūrusia valstybėje narėje.
4. INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT programos vadovaujančiąja institucija gali paskirti ETBG.
5. Pagal 2B komponento INTERREG programą arba pagal 1 komponento INTERREG programą, jei ji apima ilgas sienas, kurių teritorijose vystymosi uždaviniai ir poreikiai yra skirtingi, INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT gali apibrėžti programos dalių teritorijas. [171 pakeit.]
6. Jeigu vadovaujančioji institucija pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [65] straipsnio [3] dalį paskiria tarpinę instituciją vieną arba kelias tarpines institucijas , atitinkama tarpinė institucija arba institucijos vykdo šias funkcijas daugiau negu vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje arba kiekviena savo valstybėje narėje, arba , kai taikytina, daugiau nei vienoje trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT. [172 pakeit.]
45 straipsnis
Vadovaujančiosios institucijos funkcijos
1. INTERREG programos vadovaujančioji institucija vykdo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [66], [68] ir [69] straipsniuose nustatytas funkcijas, išskyrus 66 straipsnio 1 dalies a punkte ir 67 straipsnyje nurodytą veiksmų atranką ir 68 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus mokėjimus paramos gavėjams. Šios funkcijos vykdomos visoje programos teritorijoje, laikantis šio reglamento VIII skyriuje išdėstytų nukrypti leidžiančių nuostatų.
1a. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) …/… [naujasis BNR] 87 straipsnio 2 dalies, Komisija kaip tarpinius mokėjimus atlygina 100 proc. į mokėjimo prašymą įtrauktų sumų, kurios susidaro taikant programos bendro finansavimo normą atitinkamai visoms tinkamoms finansuoti išlaidoms arba viešajam įnašui. [173 pakeit.]
1b. Jei vadovaujančioji institucija neatlieka tikrinimo pagal Reglamento (ES) …/… [naujasis BNR] 68 straipsnio 1 dalies a punktą visoje programos įgyvendinimo teritorijoje, kiekviena valstybė narė paskiria įstaigą arba asmenį, atsakingą už tokio patikrinimo atlikimą, per kurį tikrinami jos teritorijoje esantys naudos gavėjai. [174 pakeit.]
1c. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) …/… [naujasis BNR] 92 straipsnio, INTERREG programoms netaikoma metinė sąskaitų patvirtinimo procedūra. Sąskaitos patvirtinamas programos pabaigoje, remiantis galutine veiklos rezultatų ataskaita. [175 pakeit.]
2. Pasikonsultavusi su INTERREG programoje dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ir, kai taikytina, trečiosiomis valstybėms, valstybėmis partnerėmis arba UŠT, vadovaujančioji institucija įsteigia jungtinį sekretoriatą; sekretoriato personalas sudaromas, atsižvelgiant į programai skirtą partnerystę.
Jungtinis sekretoriatas padeda vadovaujančiajai institucijai ir stebėsenos komitetui vykdyti atitinkamas funkcijas. Jungtinis sekretoriatas taip pat teikia galimiems paramos gavėjams informaciją apie finansavimo galimybes pagal INTERREG programas ir padeda paramos gavėjams ir partneriams įgyvendinti veiksmus.
3. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [70 straipsnio 1 dalies c punkto], kita valiuta padengtas išlaidas kiekvienas partneris konvertuoja vadovaudamasis mėnesio buhalteriniu valiutos kursu, kurį Komisija yra nustačiusi tą mėnesį, kurį išlaidos pateiktos tikrinti vadovaujančiajai institucijai pagal minėto reglamento [68 straipsnio 1 dalies a punktą].
46 straipsnis
Apskaitos funkcija
1. INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT susitaria dėl apskaitos funkcijos vykdymo.
2. Apskaitos funkciją sudaro Reglamento [naujasis BNR] [70 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose] išdėstytos užduotys; prie jos taip pat priskiriami Komisijos vykdomi mokėjimai ir, remiantis bendra taisykle, mokėjimai pagrindiniam partneriui pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [68 straipsnio 1 dalies b punktą].
47 straipsnis
Audito institucijos funkcijos
1. INTERREG programos audito institucija vykdo šiame straipsnyje ir 48 straipsnyje nurodytas funkcijas visoje tos INTERREG programos teritorijoje, laikydamasi VIII skyriuje išdėstytų nukrypti leidžiančių nuostatų.
Tačiau dalyvaujanti valstybė narė gali nurodyti, kada audito institucijos auditorius turi lydėti tos dalyvaujančios valstybės narės auditorius.
2. INTERREG programos audito institucija yra atsakinga už sistemų ir veiksmų auditą, kad galėtų pateikti Komisijai nepriklausomą patikinimą, jog valdymo ir kontrolės sistemos yra veiksmingos ir į Komisijai pateiktas finansines ataskaitas įtrauktos išlaidos yra teisėtos ir tvarkingos.
3. Jeigu INTERREG programa įtraukta į tiriamąją visumą, iš kurios Komisija pagal 48 straipsnio 1 dalį atrenka bendrą imtį, audito institucija vykdo Komisijos atrinktų veiksmų auditą, kad galėtų pateikti Komisijai nepriklausomą patikinimą, jog Komisijos valdymo ir kontrolės sistema yra veiksminga.
4. Audito darbas atliekamas laikantis tarptautiniu mastu pripažintų audito standartų.
5. Kiekvienais metais, pasibaigus finansiniams metams, iki vasario 15 d. pagal Reglamento [FR-Omnibus] [63] straipsnio [7] dalį ir vadovaudamasi Reglamento (ES) [naujasis BNR] XVI priede pateikta forma bei visu atliktu audito darbu audito institucija parengia ir pateikia Komisijai metinę audito nuomonę, kurioje aptariamos bent šios sritys:
|
a) |
finansinių ataskaitų išsamumas, teisingumas ir tikslumas; |
|
b) |
į Komisijai pateiktas finansines ataskaitas įtrauktų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas; |
|
c) |
INTERREG programos valdymo ir kontrolės sistema. |
Jeigu INTERREG programa įtraukiama į tiriamąją visumą, iš kurios Komisija atrenka 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą imtį, metinė audito nuomonė pateikiama tik dėl pirmos pastraipos a ir c punktuose nurodytų sričių.
Atitinkamai valstybei narei, kurioje yra vadovaujančioji institucija, apie tai pranešus, vasario 15 d. terminą Komisija išimties tvarka gali pratęsti iki kovo 1 d.
6. Kiekvienais metais, pasibaigus finansiniams metams, iki vasario 15 d. pagal Reglamento [FR-Omnibus] [63 straipsnio 5 dalies b punktą] ir vadovaudamasi Reglamento (ES) [naujasis BNR] XVII priede pateikta forma audito institucija parengia ir pateikia Komisijai metinę kontrolės ataskaitą, kurioje pagrindžia šio straipsnio 5 dalyje nurodytą audito nuomonę bei pateikia nustatytų faktų santrauką, įskaitant sistemų klaidų ir trūkumų pobūdžio ir masto analizę, nurodo pasiūlytus ir įgyvendintus taisomuosius veiksmus, gautą visą klaidų lygį ir į Komisijai pateiktas finansines ataskaitas įtrauktų išlaidų likutinį klaidų lygį.
7. Jeigu INTERREG programa įtraukiama į tiriamąją visumą, iš kurios Komisija atrenka 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą imtį, pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] XVII priede pateiktą formą audito institucija parengia šio straipsnio 6 dalyje nurodytą Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [63 straipsnio 5 dalies b punkto] reikalavimus atitinkančią ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytą audito nuomonę pagrindžiančią metinę kontrolės ataskaitą.
Ataskaitoje išdėstoma nustatytų faktų santrauka, pateikiama sistemų klaidų ir trūkumų pobūdžio ir masto analizė, taip pat nurodomi pasiūlyti ir įgyvendinti taisomieji veiksmai, audito institucijos pagal 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą imtį atlikto veiksmų audito rezultatai ir INTERREG programos institucijų už kiekvieną audito institucijos nustatytą veiksmų trūkumą pritaikytos finansinės pataisos.
8. Audito institucija pateikia Komisijai sistemos audito ataskaitas iškart, kai baigiama reikalaujama prieštaravimo procedūra su atitinkamais audituojamais subjektais.
9. Jeigu nesusitarta kitaip, Komisija ir audito institucija reguliariai, paprastai bent kartą per metus, rengia susitikimus, per kuriuos nagrinėja metinę kontrolės ataskaitą, audito nuomonę ir audito strategiją, taip derina savo audito planus ir metodus bei keičiasi nuomonėmis su valdymo ir kontrolės sistemų tobulinimu susijusiais klausimais.
48 straipsnis
Veiksmų auditas
1. Vadovaudamasi statistiniu imties sudarymo metodu Komisija atrenka bendrą veiksmų (arba kitų atrankos vienetų) imtį, kuria remdamosi INTERREG programų audito institucijos kiekvienais finansiniais metais atlieka ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonės lėšomis remiamų veiksmų auditą.
Bendra imtis reprezentatyviai atspindi visas į tiriamąją visumą įtrauktas INTERREG programas.
Kad galėtų atrinkti šią bendrą imtį, Komisija gali suskirstyti INTERREG programų grupes pagal konkrečią riziką.
2. Programos institucijos pateikia Komisijai bendrai imčiai atrinkti reikalingą informaciją pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip iki rugsėjo 1d.
Informacija pateikiama standartizuotu elektroniniu formatu, ji turi būti išsami ir joje sutikrinamos visos ataskaitiniais finansiniais metais Komisijai deklaruotos išlaidos.
3. Nepažeisdamos 47 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo atlikti sistemos auditus, į bendrą imtį įtrauktų INTERREG programų audito institucijos papildomo šių programų veiksmų audito neatlieka, nebent Komisija to prašo pagal šio straipsnio 8 dalį arba audito institucija nustato konkrečią riziką.
4. Komisija kiekvienais metais informuoja atitinkamas INTERREG programų audito institucijas apie atrinktą bendrą imtį laiku (paprastai pasibaigus finansiniams metams, iki spalio 1 d.), kad šios institucijos galėtų atlikti veiksmų auditą.
5. Atitinkamos audito institucijos pateikia informaciją apie šio audito rezultatus, taip pat apie visas už konkrečius nustatytus pažeidimus pritaikytas finansines pataisas ne vėliau kaip Komisijai pagal 47 straipsnio 6 ir 7 dalis teikiamose metinėse kontrolės ataskaitose.
6. Įvertinusi pagal 1 dalį atrinktų veiksmų audito rezultatus, Komisija savo pačios patikinimo proceso tikslais apskaičiuoja bendrą INTERREG programų, įtrauktų į tiriamąją visumą, iš kurios atrinkta bendra imtis, ekstrapoliuotą klaidų lygį.
7. Jeigu 6 dalyje nurodytas bendras ekstrapoliuotas klaidų lygis viršija 2 3,5 proc. visų deklaruotų INTERREG programų, įtrauktų į tiriamąją visumą, iš kurios atrinkta bendra imtis, išlaidų, atsižvelgdama į finansines korekcijas, kurias atitinkamos INTERREG programų institucijos pritaikė už konkrečius pažeidimus, nustatytus per veiksmų, atrinktų pagal 1 dalį, auditą, Komisija apskaičiuoja bendrą likutinį klaidų lygį. [176 pakeit.]
8. Jeigu 7 dalyje nurodytas bendras likutinis klaidų lygis viršija 2 3,5 proc. deklaruotų INTERREG programų, įtrauktų į tiriamąją visumą, iš kurios atrinkta bendra imtis, išlaidų, Komisija nusprendžia, ar reikia prašyti, kad konkrečios INTERREG programos arba INTERREG programų grupės, su kuriomis susiję daugiausia klaidų, audito institucija atliktų papildomą audito darbą ir papildomai įvertintų klaidų lygį bei reikalingas INTERREG programų, kurias paveikė nustatyti pažeidimai, taisomąsias priemones. [177 pakeit.]
9. Remdamasi papildomo audito darbo, kurį prašyta atlikti pagal 8 dalį, rezultatų įvertinimu, Komisija gali prašyti INTERREG programoms, kurias paveikė nustatyti pažeidimai, pritaikyti papildomas finansines korekcijas. Tokiu atveju INTERREG programų institucijos pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [97] straipsnį atlieka reikalingas finansines pataisas.
10. Kiekviena INTERREG programos, apie kurią neturima 2 dalyje nurodytos informacijos, kurios informacija yra neišsami arba nebuvo pateikta iki 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto termino, audito institucija pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [73] straipsnį sudaro atskirą atitinkamos INTERREG programos imtį.
VII SKYRIUS
Finansų valdymas
49 straipsnis
Mokėjimai ir išankstinis finansavimas
1. ERPF parama ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių parama kiekvienai INTERREG programai pagal 46 straipsnio 2 dalį mokama į vieną sąskaitą, nenaudojant jokių nacionalinių subsąskaitų.
2. Jei lėšų pakanka, 2022–2026 m. Komisija sumoka išankstinį finansavimą, remdamasi visa parama iš kiekvieno INTERREG fondo, nurodyta pagal 18 straipsnį priimtame sprendime dėl INTERREG programos patvirtinimo, iki liepos 1 d. arba (sprendimo dėl patvirtinimo metais) ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sprendimo priėmimo tokiomis metinėmis dalimis:
|
a) |
2021 m.: 1 3 %; [178 pakeit.] |
|
b) |
2022 m.: 1 2,25 %; [179 pakeit.] |
|
c) |
2023 m.: 1 2,25 %; [180 pakeit.] |
|
d) |
2024 m.: 1 2,25 %; [181 pakeit.] |
|
e) |
2025 m.: 1 2,25 %; [182 pakeit.] |
|
f) |
2026 m.: 1 2,25 %. [183 pakeit.] |
3. Jeigu išorės tarpvalstybinės INTERREG programos remiamos ERPF ir PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis, visų fondų, iš kurių remiama INTERREG programa, išankstinis finansavimas mokamas remiantis Reglamento (ES) Nr. [PNPP III], Nr. [KPTBP] arba pagal juos priimto akto nuostatomis. [184 pakeit.]
Prireikus ir atsižvelgiant į biudžeto poreikius, išankstinio finansavimo suma gali būti mokama dviem dalimis.
Jei per 24 36 mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija sumokėjo pirmą išankstinio finansavimo sumos dalį, tarpvalstybinės INTERREG programos mokėjimo prašymas nepateikiamas, visa išankstinio finansavimo suma grąžinama Komisijai. Tokia grąžinta suma sudaro vidaus asignuotąsias pajamas ir dėl jos nemažinama ERPF, PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis programai skiriama parama. [185 pakeit.]
50 straipsnis
Lėšų susigrąžinimas
1. Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad visos dėl pažeidimo sumokėtos sumos būtų susigrąžintos iš pagrindinio arba vienintelio partnerio. Partneriai grąžina pagrindiniam partneriui visas nepagrįstai sumokėtas sumas.
2. Jei pagrindiniam partneriui nepavyksta susigrąžinti lėšų iš kitų partnerių arba jei vadovaujančiajai institucijai nepavyksta susigrąžinti lėšų iš pagrindinio arba vienintelio partnerio, valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT, kurios teritorijoje yra įsisteigęs arba, ETBG atveju, yra registruotas atitinkamas partneris, grąžina vadovaujančiajai institucijai visas tam partneriui nepagrįstai sumokėtas lėšas. Vadovaujančioji institucija yra atsakinga už atitinkamų sumų grąžinimą į Sąjungos bendrąjį biudžetą pagal INTERREG programoje nustatytą atsakomybės pasiskirstymą tarp dalyvaujančių valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ar UŠT.
3. Kai valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT grąžina vadovaujančiajai institucijai visas partneriui neteisėtai sumokėtas sumas, ji gali tęsti arba pradėti susigrąžinimo iš partnerio procedūras pagal nacionalinę teisę. Jeigu valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT šias lėšas sėkmingai susigrąžina, ji gali jas panaudoti atitinkamos INTERREG programos nacionalinio bendro finansavimo tikslais. Valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT nėra niekaip įpareigotos pranešti programos institucijoms, stebėsenos komitetui arba Komisijai apie nacionaliniu lygmeniu susigrąžintas lėšas.
4. Jeigu valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT pagal 3 dalį negrąžina vadovaujančiajai institucijai kurios nors partneriui neteisėtai sumokėtos sumos, įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas išleidžia nurodymą dėl šios sumos susigrąžinimo, kuris, jei galima, įvykdomas užskaitant tą sumą valstybei narei, trečiajai valstybei, valstybei partnerei arba UŠT iš kitų mokėjimų pagal tą pačią INTERREG programą arba (trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT atveju) iš kitų mokėjimų pagal programas, remiamas atitinkamų Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis. Toks susigrąžinimas nėra finansinė pataisa ir dėl jo ERPF ir jokių Sąjungos išorės finansavimo priemonių parama atitinkamai INTERREG programai nemažinama. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] 177 straipsnio 3 dalį susigrąžinamos sumos sudaro asignuotąsias pajamas.
VIII SKYRIUS
TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ, VALSTYBIŲ PARTNERIŲ , UŠT ARBA UŠT REGIONINĖS INTEGRACIJOS IR BENDRADARBIAVIMO ORGANIZACIJŲ DALYVAVIMAS INTERREG PROGRAMOSE PAGAL PASIDALIJAMOJO VALDYMO PRINCIPĄ [186 pakeit.]
51 straipsnis
Taikytinos nuostatos
I–VII ir X skyrių nuostatos taikomos INTERREG programose dalyvaujančioms trečiosioms valstybėms, valstybėms partnerėms , UŠT arba UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijoms laikantis specialiųjų šio skyriaus nuostatų. [187 pakeit.]
52 straipsnis
INTERREG programų institucijos ir jų funkcijos
1. INTERREG programoje dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT leidžia tos programos vadovaujančiajai institucijai atlikti savo funkcijas atitinkamoje jų teritorijoje arba paskiria nacionalinę instituciją kontaktiniu vadovaujančiosios institucijos arba nacionalinio kontrolieriaus subjektu ir jai paveda atitinkamoje savo teritorijoje atlikti valdymo patikrinimus, kaip numatyta Reglamento (ES) [naujasis BNR] [68 straipsnio 1 dalies a punkte].
2. INTERREG programoje dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT leidžia tos programos audito institucijai atlikti savo funkcijas atitinkamoje jų teritorijoje arba paskiria funkciniu požiūriu nuo nacionalinės institucijos atskirtą nacionalinę audito instituciją arba subjektą.
3. INTERREG programoje dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT skiria gali skirti darbuotojus į tos programos jungtinį sekretoriatą arba, sutarusios su vadovaujančiąja institucija , savo teritorijoje įsteigia jungtinio sekretoriato vietos padalinį, arba padaro ir viena, ir kita. [188 pakeit.]
4. Nacionalinė institucija arba INTERREG programos komunikacijų pareigūnui prilygstantis subjektas pagal 35 straipsnio 1 dalį padeda gali padėti vadovaujančiajai institucijai ir partneriams atitinkamoje trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT atlikti 35 straipsnio 2–7 dalyse nurodytas funkcijas. [189 pakeit.]
53 straipsnis
Valdymo metodai
1. ERPF ir PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis remiamos išorės tarpvalstybinės INTERREG programos įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančiojoje trečiojoje valstybėje arba valstybėje partnerėje.
PEACE PLUS programa įgyvendinama pagal pasidalijamojo valdymo principą tiek Airijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje.
2. ERPF ir vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašais remiamos 2 ir 4 komponentų INTERREG programos įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba, valstybėje partnerėje arba dalyvaujančioje UŠT , o 3 komponento INTERREG programos – kiekvienoje UŠT, nepriklausomai nuo to, ar ji gauna paramą iš vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšų. [190 pakeit.]
3. ERPF ir vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašais remiamos 3 komponento INTERREG programos įgyvendinamos bet kuriuo iš šių būdų:
|
a) |
pagal pasidalijamojo valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba UŠT arba trečiųjų valstybių, esančių regioninės organizacijos dalimi, grupėje ; [191 pakeit.] |
|
b) |
valdant vieno ar kelių veiksmų ERPF išlaidas už Sąjungos ribų – pagal pasidalijamojo valdymo principą tik valstybėse narėse ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba UŠT arba trečiųjų valstybių, esančių regioninės organizacijos dalimi, grupėje , o valdant vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašus – pagal netiesioginio valdymo principą; [192 pakeit.] |
|
c) |
pagal netiesioginio valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba UŠT. arba trečiųjų valstybių, esančių regioninės organizacijos dalimi, grupėje; [193 pakeit.] |
Jeigu visos 3 komponento INTERREG programos arba jų dalis įgyvendinamos pagal netiesioginio valdymo principą, reikalingas išankstinis atitinkamų valstybių narių ir regionų susitarimas, ir taikomas 60 straipsnis. [194 pakeit.]
3a. Bendri kvietimai teikti pasiūlymus, kuriais sutelkiamas finansavimas iš dvišalių ar daugiašalių KPTBP programų ir ETB programų, gali būti skelbiami, jei atitinkamos vadovaujančiosios institucijos sutinka tai daryti. Kvietimo turinyje nurodoma jo geografinė taikymo sritis ir numatomas įnašas į atitinkamų programų tikslus. Vadovaujančiosios institucijos sprendžia, ar kvietimui taikomos KPTBP ar ETB taisyklės. Jos gali nuspręsti paskirti pagrindinę vadovaujančiąją instituciją, atsakingą už su kvietimu susijusias valdymo ir kontrolės užduotis. [195 pakeit.]
54 straipsnis
Tinkamumas finansuoti
1. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [57] straipsnio [2] dalies, išlaidos yra tinkamos finansuoti Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašais, jeigu partneris arba viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės veiksmuose dalyvaujantis privačiojo sektoriaus partneris patyrė išlaidas rengdamasis įgyvendinti INTERREG veiksmus ir juos įgyvendindamas po 2021 m. sausio 1 d. ir jeigu išlaidos apmokėtos po finansavimo susitarimo su atitinkama trečiąja valstybe, valstybe partnere arba UŠT pasirašymo.
Tačiau valstybėje narėje esančių programos institucijų valdomos techninės paramos išlaidos yra tinkamos finansuoti iki 2021 m. sausio 1 d. net ir tada, jei buvo patirtos vykdant trečiosioms valstybėms, valstybėms partnerėms arba UŠT skirtus veiksmus.
2. Jeigu pagal INTERREG programą veiksmai atrenkami skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, į šiuos kvietimus galima įtraukti prašymus skirti įnašus iš Sąjungos išorės finansavimo priemonių, net jeigu kvietimai paskelbti iki atitinkamos finansavimo sutarties pasirašymo, o veiksmai jau galbūt atrinkti iki tų datų.
Tačiau vadovaujančioji institucija negali iki tų datų pateikti 22 straipsnio 6 dalyje nurodyto dokumento.
55 straipsnis
Dideli infrastruktūros projektai
1. Pagal šį skirsnį INTERREG programos lėšomis galima remti didelius infrastruktūros projektus, tai yra, veiksmus, kuriuos sudaro darbai, veikla arba paslaugos, skirti atlikti konkretaus pobūdžio nedalomai funkcijai, kuria siekiama aiškiai apibrėžtų bendros svarbos tikslų norint vykdyti naudingas tarpvalstybinio poveikio investicijas, o infrastruktūrai įsigyti iš biudžeto skiriama ne mažiau kaip 2 500 000 EUR.
2. Kiekvienas didelį infrastruktūros projektą arba jo dalį įgyvendinantis paramos gavėjas laikosi taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių.
3. Jeigu vieno arba kelių didelių infrastruktūros projektų atranka įtraukiama į stebėsenos komiteto arba, jei taikytina, iniciatyvinio komiteto posėdžio darbotvarkę, vadovaujančioji institucija ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki posėdžio datos, pateikia Komisijai kiekvieno tokio projekto koncepcijos dokumentą. Koncepcijos dokumentą sudaro ne daugiau kaip trys penki puslapiai, jame nurodomas projekto pavadinimas, vieta, biudžetas, pagrindinis partneris, partneriai, pagrindiniai tikslai ir siekiami rezultatai , taip pat patikimas verslo planas, iš kurio matyti, kad prireikus šio projekto ar šių projektų tęsimas bus užtikrintas ir be paramos iš INTERREG lėšų . Jeigu vieno arba kelių didelių infrastruktūros projektų koncepcijos dokumentas iki minėto termino nepateikiamas, Komisija gali reikalauti, kad stebėsenos komiteto arba iniciatyvinio komiteto pirmininkas išbrauktų atitinkamus projektus iš posėdžio darbotvarkės. [196 pakeit.]
56 straipsnis
Viešieji pirkimai
1. Jeigu įgyvendinant veiksmą paramos gavėjui reikia sudaryti paslaugų, prekių arba darbų pirkimo sutartis, taikomos šios taisyklės:
|
a) |
jeigu paramos gavėjas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, kaip apibrėžta Sąjungos teisės aktuose, taikomuose viešųjų pirkimų procedūroms, jis taiko pagal Sąjungos teisės aktus priimtus nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus; |
|
b) |
jeigu paramos gavėjas yra valstybės partnerės pagal PNPP III arba KPTBP valstybės institucija, kurios bendras finansavimas pervedamas vadovaujančiajai institucijai, jis gali taikyti nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, jeigu tai leidžiama pagal finansavimo sutartį, sutartis skirta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui arba, jei tai tikslinga, mažiausią kainą pasiūliusiam konkurso dalyviui, kartu vengiant visų interesų konfliktų. |
2. Išskyrus 1 dalyje nurodytus atvejus, prekių, darbų arba paslaugų pirkimo sutartys visais atvejais skiriamos laikantis viešųjų pirkimų procedūrų pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [178] ir [179] straipsnių ir minėto reglamento 1 priedo 3 skyriaus (36–41 punktų) nuostatas.
57 straipsnis
Finansų valdymas
Komisijos sprendimai dėl INTERREG programų, taip pat remiamų Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis, patvirtinimo turi atitikti nustatytus reikalavimus, kad sprendimai būtų laikomi finansavimo sprendimais pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [110] straipsnio [2] dalį.
58 straipsnis
Finansavimo susitarimų sudarymas pagal pasidalijamojo valdymo principą
1. Norint INTERREG programą įgyvendinti trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT, pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [112] straipsnio [4] dalį Komisija, atstovaujanti Sąjungai, ir kiekviena pagal nacionalinius teisės aktus atstovaujama trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT sudaro finansavimo susitarimą.
2. Visi finansavimo susitarimai sudaromi ne vėliau kaip metų, einančių po metų, kuriais prisiimtas pirmasis biudžeto įsipareigojimais, gruodžio 31 d. ir laikomi sudarytais tą dieną, kurią finansavimo susitarimą pasirašo paskutinioji šalis.
Bet kuris finansavimo susitarimas įsigalioja:
|
a) |
kai jį pasirašo paskutinioji šalis arba |
|
b) |
kai trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT įvykdo ratifikavimo pagal nacionalinės teisės aktus procedūrą ir informuoja Komisiją. |
3. Jeigu INTERREG programoje dalyvauja daugiau negu viena trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT, abi susitarimo šalys iki tos datos pasirašo bent vieną finansavimo susitarimą. Trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT gali pasirašyti atitinkamus finansavimo susitarimus ne vėliau kaip antrųjų metų, einančių po metų, kuriais prisiimtas pirmasis biudžeto įsipareigojimas, birželio 30 d.
4. Valstybė narė, kurioje yra atitinkamos INTERREG programos vadovaujančioji institucija:
|
a) |
gali taip pat pasirašyti finansavimo susitarimą arba |
|
b) |
tą pačią dieną su kiekviena toje INTERREG programoje dalyvaujančia trečiąja valstybe, valstybe partnere arba UŠT pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame nustatomos susitarimo šalių teisės ir pareigos, susijusios su jo įgyvendinimu ir finansų valdymu. |
Perduodama pasirašytą finansavimo susitarimo arba įgyvendinimo susitarimo kopiją Komisijai valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, taip pat atskiru dokumentu atsiunčia 55 straipsnyje apibrėžtų planuojamų didelių infrastruktūros projektų sąrašą ir nurodo numatomą jų pavadinimą, vietą, biudžetą ir pagrindinį partnerį.
5. Pagal 4 dalies b punktą pasirašytu įgyvendinimo susitarimu reglamentuojami bent šie aspektai:
|
a) |
išsami mokėjimų tvarka; |
|
b) |
finansų valdymas; |
|
c) |
dokumentų saugojimas; |
|
d) |
prievolės teikti ataskaitas; |
|
e) |
patikrinimai, kontrolė ir auditas; |
|
f) |
pažeidimai ir lėšų susigrąžinimas. |
6. Jeigu valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, nusprendžia pagal 4 dalies a punktą pasirašyti finansavimo susitarimą, finansavimo susitarimas laikomas Sąjungos biudžeto vykdymo pagal Finansinį reglamentą priemone, o ne SESV 2016–2019 straipsniuose nurodytu tarptautiniu susitarimu.
59 straipsnis
Trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT indėlis, išskyrus bendrą finansavimą
1. Jeigu trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT perduoda vadovaujančiajai institucijai INTERREG programai skirtą finansinį įnašą, išskyrus Sąjungos paramos INTERREG programai bendrą finansavimą, nuostatos dėl finansinio įnašo išdėstomos šiame dokumente:
|
a) |
jeigu valstybė narė pasirašo finansavimo susitarimą pagal 58 straipsnio 4 dalies a punktą – atskirame įgyvendinimo susitarime, kurį pasirašo valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, ir trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT arba tiesiogiai vadovaujančioji institucija ir kompetentinga trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT institucija; |
|
b) |
jeigu valstybė narė pasirašo įgyvendinimo susitarimą pagal 58 straipsnio 4 dalies b punktą – viename iš šių dokumentų:
Pagal pirmos pastraipos b punkto i papunktį įgyvendinimo susitarimo skirsniuose, kai taikytina, aptariamas ir INTERREG programai perduodamas finansinis įnašas, ir Sąjungos parama. |
2. 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo susitarime išdėstomos nuostatos bent dėl 58 straipsnio 5 dalyje nurodytų trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT bendro finansavimo aspektų.
Papildomai jame nurodoma:
|
a) |
papildomo finansinio įnašo suma; |
|
b) |
numatoma jo panaudojimo paskirtis ir sąlygos, įskaitant paraiškų dėl papildomo įnašo sąlygas. |
3. Dėl PEACE PLUS programos pažymėtina, kad Jungtinės Karalystės finansinis įnašas Sąjungos veiklai vykdyti, teikiamas išorės asignuotųjų pajamų forma, kaip nurodyta Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [21 straipsnio 2 dalies e punkte], sudaro 2 išlaidų kategorijos „Sanglauda ir vertybės“ viršutinės ribos „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ biudžeto asignavimų dalį.
Dėl šio įnašo su Jungtine Karalyste pagal 58 straipsnį sudaromas specialus finansavimo susitarimas. Komisija, Jungtinė Karalystė ir Airija yra šio specialaus finansavimo susitarimo šalys.
Finansavimo susitarimas pasirašomas prieš pradedant įgyvendinti programą, tad ES specialiųjų programų įstaiga gali programos įgyvendinimui taikyti visus Sąjungos teisės aktus.
IX SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL TIESIOGINIO ARBA NETIESIOGINIO VALDYMO
60 straipsnis
Atokiausių regionų bendradarbiavimas
1. Jeigu , pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, dalis 3 komponento INTERREG programos arba ji visa pagal šio reglamento 53 straipsnio 3 dalies b arba c punktą įgyvendinama pagal netiesioginio valdymo principą, įgyvendinimo funkcijas vykdyti pavedama vienai iš Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte] nurodytų institucijų, ypač kai jos yra dalyvaujančioje valstybėje narėje, įskaitant atitinkamos INTERREG programos vadovaujančiąją instituciją. [197 pakeit.]
2. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [154 straipsnio 6 dalies c punktą] Komisija gali nuspręsti nereikalauti minėto straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto ex ante vertinimo, jeigu Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte] nurodytas biudžeto vykdymo funkcijas patikėta vykdyti pagal šio reglamento 37 straipsnio 1 dalį ir pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [65] straipsnį paskirtai atokiausių regionų INTERREG programos vadovaujančiajai institucijai.
3. Jeigu Reglamento [FR-Omnibus] [62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte] nurodytas biudžeto vykdymo funkcijas pavesta vykdyti valstybės narės organizacijai, taikomas Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [157] straipsnis.
4. Jeigu vienos arba kelių išorės finansavimo priemonių lėšomis bendrai finansuojamą programą arba veiksmą įgyvendina trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT arba bet kuri kita Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte] arba Reglamente (ES) [KPTBP] arba Tarybos sprendime [sprendimas dėl UŠT] arba abiejuose teisės aktuose nurodyta įstaiga, taikomos atitinkamos šių dokumentų nuostatos, ypač Reglamento (ES) [KPTBP] II antraštinės dalies I, III ir V skyrių nuostatos.
61 straipsnis
Tarpregioninės investicijos į inovacijas
Komisijos iniciatyva ERPF lėšomis galima remti 3 straipsnio 5 dalyje nurodytas tarpregionines investicijas į inovacijas, sutelkiant į nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu parengtas pažangiosios specializacijos strategijas įtrauktus tyrėjus, verslo subjektus, pilietinę visuomenę ir viešojo administravimo institucijas. [198 pakeit.]
61 a straipsnis
Informavimo reikalavimo pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį netaikymas
Komisija gali paskelbti, kad pagalba projektams, remiamiems pagal ES Europos teritorinį bendradarbiavimą, yra suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomi SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatyti pranešimo reikalavimai. [199 pakeit.]
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
62 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. Įgaliojimas priimti 16 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus perduodami Komisijai nuo [praėjus vienai dienai nuo paskelbimo = įsigaliojimo datą] iki 2027 m. gruodžio 31 d.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 16 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 16 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais].
63 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [108] straipsnio [1] dalį įsteigtas Komitetas. Tas komitetas – tai Reglamente (ES) Nr. 182/2011 apibrėžtas komitetas.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.
64 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 ar bet kuris pagal jį priimtas aktas toliau taikomi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ERPF lėšomis remiamoms programoms ir veiksmams.
65 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta …,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 116.
(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 137.
(3) 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) [Nuoroda].
(5) [Nuoroda].
(6) Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“, COM(2017)0534, 2017 9 20.
(7) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) (OL L 210, 2006 7 31, p. 19).
(8) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui„Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“, COM(2017) 376 final , 2017 7 18.
(9) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
(10) Reglamentas (ES) XXX, kuriuo sukuriama Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (OL Lxx, p. y).
(11) Reglamentas (ES) XXX, kuriuo sukuriama Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (OL Lxx, p. y).
(12) Tarybos sprendimas (ES) XXX dėl užjūrio šalių ir teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos, įskaitant Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykius (OL L xx, p. y).
(13) 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).
(14) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623, 2017 10 24).
(15) 2017 m. liepos 12 d. Europos regionų komiteto nuomonė „Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas“ (OL C 342, 2017 10 12, p. 38).
(16) 2017 m. liepos 12 d. Europos regionų komiteto nuomonė „Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas“ (OL C 342, 2017 10 12, p. 38).
(17) 2014 m. kovo 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 481/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 papildomas konkrečiomis bendradarbiavimo programų išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklėmis (OL L 138, 2014 5 13, p. 45).
(18) [Nuoroda].
(19) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(20) 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).
(21) 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairės (OL C 209, 2013 7 23, p. 1).
(22) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/592/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
(23) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES (OL L 124, 2014 4 25, p. 1).
(24) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1).
PRIEDAS
INTERREG PROGRAMOMS SKIRTA FORMA
|
CCI kodas |
[15 simbolių] |
|
Pavadinimas |
[255] |
|
Versija |
|
|
Pirmieji metai |
[4] |
|
Paskutinieji metai |
[4] |
|
Tinkama finansuoti nuo |
|
|
Tinkama finansuoti iki |
|
|
Komisijos sprendimo numeris |
|
|
Komisijos sprendimo data |
|
|
Sprendimo dėl programos pakeitimo numeris |
[20] |
|
Sprendimo dėl programos pakeitimo įsigaliojimo data |
|
|
NUTS regionai, kuriuos apima programa |
|
|
INTERREG komponentas |
|
1. Programos strategija. Pagrindiniai vystymosi uždaviniai ir atsakomosios politikos priemonės
|
1.1. |
Programos teritorija (pagal 4 komponento INTERREG programas pildyti nereikia)
Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies a punktas, 17 straipsnio 9 dalies a punktas
|
|
1.2. |
Pagrindinių bendrų uždavinių santrauka, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, bendrus investicijų poreikius, papildomumą su kitų formų parama, praeityje įgytą patirtį, makroregionines strategijas, jūrų baseinų strategijas, jeigu visą programos teritoriją arba jos dalį apima viena arba kelios strategijos.
Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies b punktas, 17 straipsnio 9 dalies b punktas
|
|
1.3. |
Pasirinktų politikos tikslų ir konkrečių INTERREG tikslų, juos atitinkančių prioritetų, konkrečių tikslų ir paramos formų, siekiant, jei to reikia, pašalinti trūkstamas tarpvalstybinės infrastruktūros grandis, pagrindimas
Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies c punktas 1 lentelė
|
2. Prioritetai [300]
Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies d ir e punktai
2.1. Prioriteto pavadinimas (kartojama pagal kiekvieną prioritetą)
Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies d punktas
|
Teksto laukelis [300] |
|
|
2.1.1. |
Konkretus tikslas (kartojama pagal kiekvieną pasirinktą konkretų tikslą pagal visus prioritetus, išskyrus techninę paramą)
Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punktas, |
|
2.1.2. |
Su juo susijusių veiksmų rūšys, įskaitant planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašą, numatomą jų indėlį siekiant konkrečių tikslų ir, jei tai taikytina, įgyvendinant makroregionines strategijas ir jūrų baseinų strategijas
Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto i papunktis, 17 straipsnio 9 dalies c punkto ii papunktis
Planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašas
Pagal 4 komponento INTERREG programas: Šaltinis: 17 straipsnio 9 dalies c punkto i papunktis Apibrėžiamas vienas paramos gavėjas arba pateikiamas trumpas paramos gavėjų sąrašas ir paramos skyrimo procedūra
|
2.1.3. Rodikliai
Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto ii papunktis, 17 straipsnio 9 dalies c punkto iii papunktis
2 lentelė. Produkto rodikliai
|
Prioritetas |
Konkretus tikslas |
ID [5] |
Rodiklis |
Matavimo vienetas [255] |
Tarpinė reikšmė (2024 m.) [200] |
Galutinis tikslas (2029 m.) [200] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3 lentelė. Rezultato rodikliai
|
Prioritetas |
Konkretus tikslas |
ID |
Rodiklis |
Matavimo vienetas |
Pradinė reikšmė |
Ataskaitiniai metai |
Galutinis tikslas (2029 m.) |
Duomenų šaltinis |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.1.4. Pagrindinės tikslinės grupės
Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto iii papunktis, 17 straipsnio 9 dalies c punkto iv papunktis
|
Teksto laukelis [7 000 ] |
2.1.5. Konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planus naudotis ITI, BIVP arba kitomis teritorinėmis priemonėmis
Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto iv papunktis
|
Teksto laukelis [7 000 ] |
2.1.6. Planuojamos naudoti finansinės priemonės
Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto v papunktis
|
Teksto laukelis [7 000 ] |
2.1.7. Orientacinis ES programos išteklių suskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšis
Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto vi papunktis, 17 straipsnio 9 dalies c punkto v papunktis
4 lentelė. 1 lygmuo. Intervencinės priemonės sritis
|
Prioriteto Nr. |
Fondas |
Konkretus tikslas |
Kodas |
Suma (EUR) |
|
|
|
|
|
|
5 lentelė. 2 lygmuo. Finansavimo forma
|
Prioriteto Nr. |
Fondas |
Konkretus tikslas |
Kodas |
Suma (EUR) |
|
|
|
|
|
|
6 lentelė. 3 lygmuo. Teritorinis įgyvendinimo mechanizmas ir pagrindinė teritorinė sritis
|
Prioriteto Nr. |
Fondas |
Konkretus tikslas |
Kodas |
Suma (EUR) |
|
|
|
|
|
|
2.T Techninės paramos prioritetas
Šaltinis: ETB 17 straipsnio 4 dalies f punktas
|
Teksto laukelis [8 000 ] |
|
Prioriteto Nr. |
Fondas |
Kodas |
Suma (EUR) |
|
|
|
|
|
3. Finansavimo planas
Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies g punktas
3.1 Finansiniai asignavimai pagal metus
Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies g punkto i papunktis, 17 straipsnio 5 dalies a punkto i–iv papunkčiai
7 lentelė
|
Fondas |
2021 |
2022 |
2023 |
2024 |
2025 |
2026 |
2027 |
Iš viso |
|
ERPF |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
PNPP III TB (1) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kaimynystės TB (2) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
PNPP III (3) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
KPTBP (4) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
UŠTP Grenlandijai (5) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
UŠTP (6) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
INTERREG fondai (7) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
3.2 Visi finansiniai asignavimai pagal fondą ir nacionalinis bendras finansavimas
Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies g punkto ii papunktis, 17 straipsnio 5 dalies a punkto i–iv papunkčiai, 17 straipsnio 5 dalies b punktas
8 lentelė (*1)
|
Politikos tikslo Nr. arba techninė parama |
Prioritetas |
Fondas (jei taikoma) |
ES paramos apskaičiavimo bazė (visa arba viešoji) |
ES įnašas a) |
Nacionalinis įnašas (b)=(c)+(d) |
Atitinkamų nacionalinių lėšų orientacinis suskirstymas |
Iš viso (e)=(a)+(b) |
Bendro finansavimo procentinė dalis (f)=(a)/(e) |
Trečiųjų valstybių įnašai (informacijos tikslais) |
|
|
Nacionalinis viešasis įnašas c) |
Nacionalinis privatusis įnašas d) |
|||||||||
|
|
1 prioritetas |
ERPF |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
PNPP III TB (8) |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
Kaimynystės TB (9) |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
PNPP III (10) |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
KPTBP (11) |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
UŠTP Grenlandijai (12) |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
UŠTP (13) |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
INTERREG fondai (14) |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
2 prioritetas |
(fondai, kaip nurodyta pirmiau) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
Visi fondai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
ERPF |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
PNPP III TB |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kaimynystės TB |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
PNPP III |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
KPTBP |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
UŠTP Grenlandijai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
UŠTP |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
INTERREG fondai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
Visi fondai |
|
|
|
|
|
|
|
|
4. Veiksmai, kurių imtasi siekiant į INTERREG programos rengimą įtraukti partnerius, ir tų programos partnerių vaidmuo įgyvendinant programą, vykdant jos stebėseną ir ją vertinant
Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies h punktas
|
Teksto laukelis [10 000 ] |
5. Numatomas INTERREG programos komunikacijos ir matomumo užtikrinimo metodas, įskaitant planuojamą biudžetą
Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies i punktas
|
Teksto laukelis [10 000 ] |
6. Įgyvendinimo nuostatos
6.1. Programos institucijos
Šaltinis: 17 straipsnio 7 dalies a punktas
10 lentelė
|
Programos institucijos |
Institucijos pavadinimas [255] |
Kontaktinis asmuo [200] |
E. pašto adresas [200] |
|
Vadovaujančioji institucija |
|
|
|
|
Nacionalinė institucija (programoms, kuriose dalyvauja trečiosios valstybės, jei taikoma) |
|
|
|
|
Audito institucija |
|
|
|
|
Auditorių atstovų grupė (programoms, kuriose dalyvauja trečiosios valstybės, jei taikoma) |
|
|
|
|
Subjektas, kuriam Komisija turi pervesti mokėjimus |
|
|
|
6.2. Jungtinio sekretoriato steigimo tvarka
Šaltinis: 17 straipsnio 7 dalies b punktas
|
Teksto laukelis [3 500 ] |
6.3 Atsakomybės pasiskirstymas tarp dalyvaujančių valstybių narių ir, jei taikoma, trečiųjų valstybių ir UŠT tuo atveju, kai vadovaujančioji institucija arba Komisija nustato finansines pataisas
Šaltinis: 17 straipsnio 7 dalies c punktas
|
Teksto laukelis [10 500 ] |
(1) 1 komponentas, išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas
(2) 1 komponentas, išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas
(3) 2 ir 4 komponentai
(4) 2 ir 4 komponentai
(5) 2 ir 4 komponentai
(6) 3 ir 4 komponentai
(7) PNPP III, KPTBP arba UŠTP, jeigu pagal 2 ir 4 komponentus nurodoma viena suma
(8) 1 komponentas, išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas
(9) 1 komponentas, išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas
(10) 2 ir 4 komponentai
(11) 2 ir 4 komponentai
(12) 2 ir 4 komponentai
(13) 3 ir 4 komponentai
(14) ERPF, PNPP III, KPTBP arba UŠTP, jeigu pagal 2 ir 4 komponentus nurodoma viena suma
(*1) Iki laikotarpio vidurio peržiūros šioje lentelėje pateikiamos tik 2021–2025 m. sumos.
PRIEDĖLIAI
|
— |
Programos teritorijos žemėlapis |
|
— |
Komisijos vykdomas tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimas valstybei narei, remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis |
|
— |
Su išlaidomis nesusijęs finansavimas |
|
1 priedėlis. |
Programos teritorijos žemėlapis |
|
2 priedėlis. |
Komisijos vykdomas tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimas valstybei narei, remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis |
Komisijos vykdomas tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimas valstybei narei, remiantis vieneto sąnaudomis, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis
Duomenų teikimo Komisijai nagrinėti forma
(BNR 88 straipsnis)
|
Pasiūlymo pateikimo data |
|
|
Dabartinė versija |
|
A. Pagrindinių elementų santrauka
|
Prioritetas |
Fondas |
Apskaičiuotoji viso finansinio asignavimo dalis pagal prioritetą, kuriam bus taikoma supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarka, proc. (įvertis) |
Veiksmo rūšis (-ys) |
Atitinkamo rodiklio pavadinimas (-ai) |
Rodiklio matavimo vienetas |
Supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarka (fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos arba fiksuotosios normos) |
Atitinkami fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos arba fiksuotosios normos |
||
|
|
|
|
Kodas |
Aprašas |
Kodas |
Aprašas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
B. Duomenys pagal veiksmo rūšį (pildoma apie kiekvieną veiksmą)
Ar vadovaujančioji institucija gauna paramą iš išorės įmonės toliau nurodytoms supaprastintoms išlaidoms nustatyti?
Jei taip, nurodyti, iš kokios išorės įmonės:Veiksmų rūšys:
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
C: Fiksuotųjų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų arba fiksuotųjų normų apskaičiavimas
|
1. |
Duomenų, pagal kuriuos apskaičiuojami fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos arba fiksuotosios normos, šaltinis (kas pateikė, surinko ir užregistravo duomenis, kur duomenys saugomi, ataskaitinių laikotarpių pabaigos datos, patvirtinimas ir pan.)
|
|
2. |
Nurodykite, kodėl siūlomas metodas ir apskaičiavimo būdas tinka pagal veiksmo rūšį (-is):
|
|
3. |
Nurodykite, kaip atlikti skaičiavimai, ypač pateikite visas darytas prielaidas dėl kokybės arba kiekio. Jeigu tai svarbu, reikėtų naudotis statistiniais duomenimis ir lyginamaisiais standartais ir juos pridėti prie šio priedo tokiu formatu, kurį Komisija galėtų naudoti.
|
|
4. |
Paaiškinti, kaip užtikrinote, kad apskaičiuojant fiksuotąjį vieneto įkainį, fiksuotąją sumą arba fiksuotąją normą būtų įtrauktos tik tinkamos finansuoti išlaidos:
|
|
5. |
Audito institucijos (-ų) atliktas skaičiavimo metodikos, sumų ir tvarkos, kuria užtikrinamas duomenų patikrinimas, kokybė, surinkimas ir saugojimas, įvertinimas:
|
3 priedėlis. Su išlaidomis nesusijęs finansavimas
Duomenų teikimo Komisijai nagrinėti forma
(BNR 89 straipsnis)
|
Pasiūlymo pateikimo data |
|
|
Dabartinė versija |
|
A. Pagrindinių elementų santrauka
|
Prioritetas |
Fondas |
Suma, įtraukta į su išlaidomis nesusijusį finansavimą |
Veiksmo rūšis (-ys) |
Įvykdytinos sąlygos / pasiektini rezultatai |
Atitinkamo rodiklio pavadinimas (-ai) |
Rodiklio matavimo vienetas |
|
|
|
|
|
|
|
Kodas |
Aprašas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Visa įtraukta suma |
|
|
|
|
|
|
|
B. Duomenys pagal veiksmo rūšį (pildoma apie kiekvieną veiksmą)
Veiksmo rūšys:
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Tarpiniai sukurti rezultatai |
Data |
Sumos |
||||||||
|
|
|
|
|||||||||
|
|
|
|
|||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
Nurodyti už šią tvarką atsakingą (-us) subjektą (-us). |
|
||||||||||
(1) Vienos rūšies veiksmui gali būti nustatyta keletas vienas kitą papildančių rodiklių (pavyzdžiui, vienas produkto ir vienas rezultato rodiklis). Tokiais atvejais 1.3–1.11 laukeliai užpildomi apie kiekvieną rodiklį.
2019 m. kovo 27 d., trečiadienis
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/309 |
P8_TA(2019)0295
Specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai lėšos ***I
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai lėšų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (COM(2019)0055 – C8-0041/2019 – 2019/0027(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/32)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2019)0055), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 177 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0041/2019), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
pasikonsultavęs su Regionų komitetu, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0085/2019), |
|
A. |
kadangi dėl skubos priežasčių yra pateisinama balsuoti prieš pasibaigiant Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnyje numatytam aštuonių savaičių terminui; |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
P8_TC1-COD(2019)0027
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo dėl specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai lėšų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/711.)
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/310 |
P8_TA(2019)0296
Bendroji akcizų tvarka (nauja redakcija) *
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (nauja redakcija) (COM(2018)0346 – C8-0381/2018 – 2018/0176(CNS))
(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis – nauja redakcija)
(2021/C 108/33)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0346), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0381/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 22 d. Teisės reikalų komiteto laišką Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 78c straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0117/2019), |
|
A. |
kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės; |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, padarytais atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas; |
|
2. |
ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; |
|
3. |
ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą; |
|
4. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/311 |
P8_TA(2019)0297
Produktai, kuriems galima taikyti mažesnį doko mokestį arba visai jo netaikyti *
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo dėl produktų, kuriems galima taikyti mažesnį doko mokestį arba visai jo netaikyti, iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 940/2014/ES (COM(2018)0825 – C8-0034/2019 – 2018/0417(CNS))
(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)
(2021/C 108/34)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2018)0825), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0034/2019), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0112/2019), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui; |
|
2. |
ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; |
|
3. |
ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą; |
|
4. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/312 |
P8_TA(2019)0298
Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė ***I
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (COM(2018)0460 – C8-0275/2018 – 2018/0243(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/35)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0460), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 209, 212 straipsnius ir į 322 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0275/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 13 d. Audito Rūmų nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 6 d. Regionų komiteto nuomonę (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į bendrus Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0173/2019), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą keičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2018)0243
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 209 ir 212 straipsnius ir 322 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę (1),
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (3),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (4),
kadangi:
|
(1) |
programos „Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė“ (toliau – Priemonė) bendrasis tikslas turėtų būti nustatyti finansinę sistemą, kuria visame pasaulyje išsaugoti ir skatinti būtų remiamos ir skatinamos Sąjungos vertybes ir interesus siekiant vertybės, principai ir pagrindiniai interesai laikantis Sąjungos išorės veiksmų tikslų ir laikantis jų principų, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 5 dalyje ir 8 ir 21 straipsniuose; [1 pakeit.] |
|
(2) |
pagal ES sutarties 21 straipsnį Sąjunga užtikrina savo išorės veiksmų įvairių sričių, taip pat jų ir kitų savo politikos krypčių nuoseklumą ir siekia aukšto lygio bendradarbiavimo visose tarptautinių santykių srityse. Šiuo reglamentu numatyta veiksmų įvairovė turėtų padėti siekti tame ES sutarties straipsnyje nustatytų tikslų; |
|
(2a) |
pagal ES sutarties 21 straipsnį, šio reglamento taikymas turi būti grindžiamas Sąjungos išorės veiksmų principais, t. y. demokratija, teisine valstybe, žmogaus teisėmis ir pagrindinių laisvių visuotinumu ir nedalomumu, pagarba žmogaus orumui, lygybei ir solidarumui bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi. Šiuo reglamentu siekiama prisidėti siekiant Sąjungos išorės veiksmų tikslų, įskaitant Sąjungos politiką, susijusią su žmogaus teisėmis, ir tikslų, išdėstytų ES strateginėje programoje ir veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje. Sąjungos veiksmais turėtų būti skatinama laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos; [2 pakeit.] |
|
(3) |
ES sutarties 8 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga plėtoja ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis, siekdama sukurti Sąjungos vertybėmis grindžiamą gerovės ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi ir taikūs bendradarbiavimo santykiai. Šiuo reglamentu turėtų būti padedama siekti to tikslo; |
|
(3a) |
pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 167 straipsnį, Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti bendradarbiavimą kultūros srityje su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis. Šis reglamentas turėtų padėti siekti tame straipsnyje nustatytų tikslų; [3 pakeit.] |
|
(4) |
SESV veikimo 208 straipsnyje, Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos pagrindinis tikslas yra mažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą. Įgyvendinant ES vystomojo bendradarbiavimo politiką taip pat prisidedama prie ES išorės veiksmų tikslų, nustatytų Europos Sąjungos ES sutarties 21 straipsnio 2 dalies d punkte – visų pirma skatinti besivystančių šalių ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos tvarų vystymąsi, pirmiausia siekiant panaikinti skurdą , ir išsaugoti ilgai trunkančią taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą, kaip nustatyta ES sutarties 21 straipsnio 2 dalies c punkte ; [4 pakeit.] |
|
(5) |
Sąjunga užtikrina politikos suderinamumą vystymosi labui, kaip to reikalaujama pagal SESV 208 straipsnį. Sąjunga turėtų atsižvelgti į įtakos besivystančioms šalims galinčius turėti vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, nes šie tikslai bus pagrindinis strategijos siekiant darnaus vystymosi tikslų, kurie yra apibrėžti 2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų priimtoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. (5) (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.), elementas. Norint užtikrinti politikos suderinamumą darnaus vystymosi labui, įtvirtintą Darbotvarkėje iki 2030 m., reikia atsižvelgti į visų sričių politikos poveikį darniam vystymuisi visais lygmenimis: nacionaliniu, ES vidaus, kitų šalių vidaus ir pasauliniu; . Sąjungos ir valstybių narių vystomojo bendradarbiavimo politika turėtų papildyti ir sustiprinti viena kitą; [5 pakeit.] |
|
(6) |
pagal šią Priemonę numatoma imtis veiksmų, kuriais būtų remiami tie tikslai ir išorės veiksmų politika, be to, remiamasi veiksmais, kuriems parama anksčiau buvo skiriama pagal Reglamentą (ES) Nr. 233/2014 (6); 11-ąjį Europos plėtros fondo (EPF) vidaus susitarimą (7) ir Įgyvendinimo reglamentą (8); Reglamentą (ES) Nr. 232/2014 (9); Reglamentą (ES) Nr. 230/2014 (10); Reglamentą (ES) Nr. 235/2014 (11); Reglamentą (ES) Nr. 234/2014 (12); Reglamentą (Euratomas) Nr. 237/2014 (13); Reglamentą (ES) Nr. 236/2014 (14); Sprendimą Nr. 466/2014/ES; Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (15) ir Reglamentą (ES) 2017/1601 (16); |
|
(7) |
šį veiksmą vykdant pasauliniu mastu reikia vadovautis taisyklėmis ir vertybėmis grindžiama pasauline tvarka, kurios pagrindinis principas – daugiašališkumas, o branduolys – Jungtinės Tautos. Darbotvarkė iki 2030 m., Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos (17) (Paryžiaus susitarimas) ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkė (18) yra tarptautinės bendruomenės atsakas į visuotinius uždavinius ir tendencijas, susijusius su darniu vystymusi. Iš esmės pagrįsta darnaus vystymosi tikslais, Darbotvarkė iki 2030 m. yra pokyčius skatinantis pagrindas pasauliniu mastu naikinti skurdą ir, siekti darnaus vystymosi ir propaguoti taikią, teisingą ir įtraukią visuomenę, kovojant su klimato kaita bei dirbant, kad būtų išsaugoti vandenynai ir miškai . Tai yra visuotinio masto, išsami bendra veiksmų programa, taikoma Sąjungai, jos valstybėms narėms ir jos partnerėms. Joje užtikrinama darnaus vystymosi ekonominių, socialinių , kultūrinių, švietimo ir su aplinka susijusių aspektų pusiausvyra ir pripažįstamos jos tikslų ir siektinų reikšmių tarpusavio sąsajos. Darbotvarkės iki 2030 m. tikslas – nė vieno nepalikti nuošalyje ir pirmiausia padėti esantiems nepalankiausioje padėtyje . Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimas bus glaudžiai koordinuojamas su kitais atitinkamais Sąjungos tarptautiniais įsipareigojimais. Įgyvendinant veiksmus pagal šį reglamentą turėtų būti skiriama vadovaujamasi Darbotvarkėje iki 2030 m., Paryžiaus susitarime ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje nustatytais principais ir tikslais ir turėtų būti siekiama darnaus vystymosi tikslų skiriant ypač daug dėmesio darnaus vystymosi tikslų jų tarpusavio sąsajoms ir integruotiems veiksmams, kuriais galima suderintai siekti papildomos naudos ir kelių tikslų nepakenkiant kitiems tikslams ; [6 pakeit.] |
|
(8) |
įgyvendinant taikant šį reglamentą turėtų būti vadovaujamasi remiamasi penkiais prioritetais, nustatytais Visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje (toliau – Visuotinė strategija) (19), pristatytoje 2016 m. birželio 19 d., kurioje pateikiama Sąjungos vizija ir, palaikant partnerystę su kitais, vykdomų bendrų ir atsakingų išorės veiksmų pagrindas, siekiant skleisti Sąjungos vertybes ir užtikrinti interesus. Sąjunga turėtų stiprinti partnerystės ryšius, skatinti dialogą politikos klausimais ir bendrai spręsti visuotinius susirūpinimą keliančius uždavinius. Jos veiksmais turėtų būti remiami Sąjungos pagrindiniai interesai , principai ir vertybės visais aspektais, įskaitant demokratijos ir žmogaus teisių propagavimą, kuriuo prisidedama prie skurdo naikinimo, taikos išsaugojimą, konfliktų prevenciją, tarpininkavimą ir atstatymą po konfliktų, įskaitant moterų įtraukimą visais etapais, branduolinės saugos užtikrinimą, tarptautinio saugumo stiprinimą, pagrindinių neteisėtos migracijos ir priverstinio gyventojų perkėlimo priežasčių šalinimą ir pagalbą gyventojams, šalims ir regionams, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių ar žmogaus sukeltų nelaimių, sąlygų sukurti tarptautinę teisinę asmenų, perkeltų dėl klimato kaitos, apsaugos sistemą sudarymą, įtraukaus kokybiško švietimo skatinimą, sąžiningos, tvarios ir taisyklėmis bei vertybėmis pagrįstos prekybos politikos , kaip vystymosi skatinimo ir teisinės valstybės bei žmogaus teisių padėties gerinimo priemonės, rėmimą , ekonominės ir kultūrinės diplomatijos ir ekonominio bendradarbiavimo rėmimą, inovacijų, skaitmeninių sprendimų ir technologijų skatinimą , kultūros paveldo apsaugą, ypač konfliktinėse zonose, pasaulinio masto grėsmių visuomenės sveikatai šalinimą bei Sąjungos politikos tarptautinio aspekto stiprinimą. Gindama savo pagrindinius interesus , principus ir vertybes, Sąjunga turėtų laikytis aukštų socialinių pagarbos socialiniams, darbo ir aplinkos standartų standartams, įskaitant su klimato kaita susijusius standartus , teisinės valstybės, tarptautinės teisės , įskaitant humanitarinę ir tarptautinę žmogaus teisių apsaugos teisę, principų ir juos skatinti propaguoti ; [7 pakeit.] |
|
(9) |
taikant šį reglamentą taip pat turėtų būti remiamasi 2017 m. birželio 7 d.pasirašytame naujame pasirašytu nauju Europos konsensuse konsensusu dėl vystymosi (toliau – Konsensusas) (20) , kuriame nustatyta bendro požiūrio į Sąjungos ir jos valstybių narių vystomąjį bendradarbiavimą, siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkę, sistema. Vystomojo bendradarbiavimo politikos esmė – Šio reglamento taikymas turėtų būti paremtas siekiu panaikinti skurdą, kovoti su diskriminacija ir nelygybe, nė vieno nepalikti nuošalyje , apsaugoti aplinką, kovoti su klimato kaita ir didinti atsparumą; [8 pakeit.] |
|
(9a) |
be JT darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, Adis Abebos veiksmų darbotvarkės, Visuotinės ES strategijos ir Europos konsensuso dėl vystymosi ir Europos kaimynystės politikos, kurie sudaro pagrindinę politikos struktūrą, taikant šį reglamentą taip pat turėtų būti vadovaujamasi šiais dokumentais ir jų būsimomis peržiūromis:
|
|
(10) |
kad būtų įgyvendinta nauja tarptautinė sistema, nustatyta Darbotvarkėje iki 2030 m., Visuotinėje strategijoje ir Konsensuse, šiuo reglamentu turėtų būti siekiama didinti Sąjungos išorės veiksmų suderinamumą ir veiksmingumą, per supaprastintą priemonę sutelkiant pastangas į geresnį įvairių sričių išorės veiksmų politikos įgyvendinimą; |
|
(11) |
atsižvelgiant į Visuotinę strategiją ir 2015 m. kovo 18 d. priimtą Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą (2015–2030 m.) (21), reikėtų pripažinti, kad nuo reagavimo į krizes ir izoliacijos reikia pareiti pereiti prie labiau struktūriško ilgalaikio prevencinio požiūrio, pagal kurį būtų veiksmingiau reaguojama į nestabilumo padėtį, gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes ir užsitęsusias krizes. Reikia atkreipti didesnį dėmesį ir siekti bendro požiūrio į rizikos mažinimą, prevenciją, padarinių švelninimą ir pasirengimą; taip pat reikia dėti daugiau pastangų skatinant greitą atsaką ir ilgalaikį atsigavimą. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti prisidedama prie atsparumo didinimo ir humanitarinės pagalbos susiejimo su veiksmais vystymosi srityje ypač vykdant greitojo reagavimo veiksmus ir geografines bei temines programas, sykiu užtikrinant tinkamą nuspėjamumą, skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat suderinamumą, nuoseklumą ir papildomumą su humanitarine pagalba ir visapusišką tarptautinės humanitarinės teisės laikymąsi, netrukdant teikti humanitarinės pagalbos pagal humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus, ekstremaliųjų situacijų aplinkybėmis ir aplinkybėmis toms situacijoms pasibaigus ; [10 pakeit.] |
|
(12) |
atsižvelgiant į Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus dėl vystymosi veiksmingumo, kurie 2011 m. priimti Busane, 2016 m. atnaujinti Nairobio aukšto lygio forume ir priminti Konsensuse, Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo srityje Sąjunga, atsižvelgdama į savo įvairiais būdais teikiamą paramą vystymuisi, be nuoseklumo ir suderinamumo principų, turėtų būti taikomi taikyti vystymosi veiksmingumo principai principus – besivystančių šalių atsakomybė atsakomybę už savo vystymosi prioritetus, dėmesio sutelkimas sutelkimą į rezultatus, įtraukių vystymosi partnerysčių kūrimas, skaidrumas ir atskaitomybė kūrimą , taip pat abipusį skaidrumą ir atskaitomybę ; [11 pakeit.] |
|
(13) |
pagal darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu turėtų būti prisidedama prie sustiprintos stebėsenos ir ataskaitų teikimo, daugiausia dėmesio skiriant rezultatams (įskaitant produktus, rezultatus ir poveikį) šalyse partnerėse, gaunančiose Sąjungos išorės finansinę paramą. Visų pirma, kaip sutarta Konsensuse, tikimasi, kad vykdant veiksmus pagal šį reglamentą ne mažiau kaip 20 proc. oficialios paramos vystymuisi, pagal šį reglamentą finansuojamos pagal šį reglamentą, bus oficialios paramos vystymuisi turėtų būti skiriama socialinei įtraukčiai ir žmogaus socialinei raidai, įskaitant lyčių lygybę ir, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms socialinėms paslaugoms, visų pirma sveikatos, švietimo, mitybos, vandens tiekimo, sanitarijos ir higienos ir socialinės apsaugos paslaugoms, ypač labiausiai marginalizuotoms grupėms, kaip į horizantaliuosius klausimus atsižvelgiant į lyčių lygybę, moterų įgalėjimą ir vaikų teises ; [12 pakeit.] |
|
(14) |
siekiant pagerinti veiksmingą atskaitomybę ir Sąjungos biudžeto skaidrumą, Komisija turėtų nustatyti aiškius stebėsenos ir vertinimo mechanizmus, kad būtų galima veiksmingai įvertinti pažangą, padarytą siekiant šio reglamento tikslų. Sąjungos išorės veiksmų rezultatus reikėtų stebėti ir vertinti remiantis iš anksto apibrėžtais, skaidriais ir konkrečiai šaliai skirtais išmatuojamais rodikliais, pritaikytais prie Priemonės ypatybių ir tikslų, ir pagrįstais šalies partnerės rezultatų sistema . Komisija turėtų reguliariai stebėti savo veiksmus ir pažangą ir viešai skelbti rezultatus, visų pirma kaip metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ; [13 pakeit.] |
|
(15) |
šiuo reglamentu turėtų būti prisidedama prie bendro Sąjungos tikslo – Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo laikotarpiu oficialiai paramai vystymuisi skirti 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų. Šis įsipareigojimas turėtų būti pagrįstas aiškiomis Sąjungos ir jos valstybių narių veiksmų gairėmis, kuriose būtų nustatyti šio tikslo terminai ir pasiekimo būdai. Atsižvelgiant į tai, bent 92 95 proc. finansavimo pagal šį reglamentą turėtų būti skiriama veiksmams, parengtiems užtikrinant atitiktį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komiteto nustatytiems oficialios paramos vystymuisi kriterijams; [14 pakeit.] |
|
(16) |
siekiant užtikrinti, kad ištekliai būtų skiriami tam, kam jų labiausiai reikia, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir šalims, kuriose yra nestabili padėtis ir vyksta konfliktai, šis reglamentas turėtų padėti įgyvendinti bendrą tikslą – Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo laikotarpiu mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirti 0,20 proc. Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų . Šis įsipareigojimas turėtų būti pagrįstas aiškiomis ES ir jos valstybių narių veiksmų gairėmis, kuriose nustatyti šio tikslo terminai ir pasiekimo būdai ; [15 pakeit.] |
|
(16a) |
pagal esamus įsipareigojimus, numatytus Antrajame ES lyčių lygybės veiksmų plane, lyčių lygybė turėtų būti ne mažiau kaip 85 proc. oficialios paramos vystymuisi lėšomis finansuojamų programų, tiek geografinių, tiek teminių, pagrindinis arba svarbus tikslas, kaip nustatė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komitetas. Vykdant privalomą išlaidų peržiūrą turėtų būti užtikrinama, kad didelės šių programų dalies pagrindinis tikslas būtų lyčių lygybė ir moterų ir mergaičių teisės bei įgalėjimas; [16 pakeit.] |
|
(16b) |
šiame reglamente vaikams ir jaunimui turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, nes jie prisideda prie Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo. Pagal šį reglamentą vykdant Sąjungos išorės veiksmus ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jų poreikiams ir įgalėjimui ir bus padedama pasinaudoti jų, kaip pagrindinių pokyčių iniciatorių, potencialu, investuojant į žmogaus socialinę raidą ir socialinę įtrauktį; [17 pakeit.] |
|
(16c) |
dauguma Užsachario Afrikos šalių gyventojų yra paaugliai ir jaunuoliai. Kiekviena šalis turėtų spręsti dėl savo demografinės politikos. Vis dėlto demografiniai uždaviniai turėtų būti sprendžiami visuotinai, siekiant užtikrinti esamoms ir būsimoms kartoms galimybes darniai realizuoti visą jų potencialą; [18 pakeit.] |
|
(17) |
šiuo reglamentu turėtų būti atsižvelgiama į poreikį daugiau dėmesio skirti strateginiams prioritetams tiek geografine prasme – Europos kaimynystės regionui ir Afrikai, taip pat nestabilioms ir skurdžiausioms šalims, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims, – tiek temine prasme – darniam vystymuisi, skurdo naikinimui, demokratijai ir žmogaus teisėms, teisinei valstybei, geram valdymui, saugumui, saugiai, tvarkingai ir teisėtai migracijai, klimato kaitai ir žmogaus teisėms nelygybės mažinimui, lyčių lygybei, kovai su aplinkos būklės blogėjimu ir klimato kaita bei su pasaulinio masto grėsmėmis visuomenės sveikatai ; [19 pakeit.] |
|
(17a) |
šis reglamentas turėtų padėti užtikrinti valstybės ir visuomenės atsparumą pasaulio visuomenės sveikatos srityje sprendžiant visuotinių grėsmių visuomenės sveikatai klausimus, stiprinant sveikatos sistemas, užtikrinant visuotinę sveikatos apsaugą, užkertant kelią užkrečiamosioms ligoms ir kovojant su jomis, taip pat padedant užtikrinti vaistų ir vakcinų prieinamumą visiems; [20 pakeit.] |
|
(18) |
šiuo reglamentu taikant šį reglamentą turėtų būti saugomi ir gerinami su Sąjungos kaimyninėmis šalimis išplėtoti ypatingi santykiai, pagal ES sutarties 8 straipsnį. Šis reglamentas turėtų padėti stiprinti Sąjungos kaimynystėje esančių valstybių ir visuomenių atsparumą, vykdant Visuotinėje strategijoje prisiimtus įsipareigojimus. Juo turėtų būti remiamas 2015 m. peržiūrėtos Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas ir regioninio bendradarbiavimo sistemų, kaip antai tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir atitinkamų makroregioninių ir jūrų baseinų strategijų ir politikos išorinių aspektų, įgyvendinimas rytų ir pietų kaimynystėje, įskaitant Šiaurės dimensiją ir Bendradarbiavimą Juodosios jūros regione . Tomis iniciatyvomis sukuriamas papildomas politinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti tarpusavio atskaitomybės, bendrų įsipareigojimų ir atsakomybės principais grindžiamus santykius su šalimis partnerėmis ir jų tarpusavio santykius; [21 pakeit.] |
|
(19) |
2015 m. peržiūrėta Europos kaimynystės politika (22) siekiama stiprinti demokratiją, skatinti žmogaus teises ir teisinės valstybės principo laikymąsi, pagrindinių Sąjungos politikos prioritetų – stabilizuoti kaimynines šalis ir didinti jų atsparumą, visų pirma skatinant ekonominę plėtrą politines, ekonomines ir socialines reformas . Siekiant šio tikslo Kad būtų pasiektas jos tikslas , pagal šiuo reglamentu įgyvendinant peržiūrėtą Europos kaimynystės politiką daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama keturioms šioms prioritetinėms sritims: gero valdymo, demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių sritims, visų pirma sutelkiant dėmesį į aktyvesnį pilietinės visuomenės dalyvavimą; ekonominę plėtrą socialinio ir ekonominio vystymosi, įskaitant kovą su jaunimo nedarbu, taip pat švietimo ir aplinkos tvarumo ; saugumą; migraciją ir judumą migracijos ir judumo , įskaitant pagrindinių neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo priežasčių šalinimą ir pagalbą gyventojams, šalims ir regionams, susidūrusiems su didesniu migracijos ir priverstinio perkėlimo priežasčių šalinimą spaudimu . Šiuo reglamentu turėtų būti remiamas Sąjungos asociacijos susitarimų ir išsamių bei visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų su kaimyninėmis šalimis įgyvendinimas . Europos kaimynystės politikos skiriamasis požymis – diferenciacija ir didesnė abipusė atsakomybė, pripažįstant skirtingą dalyvavimo lygį ir atsižvelgiant į kiekvienos šalies interesus, susijusius su jos partnerystės su Sąjunga pobūdžiu ir prioritetais . Veiklos rezultatais grindžiamas metodas yra vienas iš pagrindinių Europos kaimynystės politikos principų. Jei kurioje nors šalyje partnerėje itin smarkiai arba nuolat blogėtų demokratijos būklė, parama turėtų būti sustabdyta. Kaimynystės politikos finansavimas yra pagrindinis bendrų problemų, pvz., neteisėtos migracijos ir klimato kaitos, sprendimo užtikrinimo svertas, taip pat priemonė pasitelkiant ekonomikos plėtrą ir geresnį valdymą padidinti klestėjimą, saugumą ir stabilumą. Turėtų būti padidintas Sąjungos paramos matomumas kaimyninėse šalyse ; [22 pakeit.] |
|
(20) |
šiuo reglamentu turėtų būti remiamas modernizuoto asociacijos susitarimo su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupe įgyvendinimas ir sudaromos sąlygos ES ir jos AKR partneriams toliau kurti tvirtus aljansus dėl pagrindinių ir bendrų visuotinių uždavinių. Visų pirma šiuo reglamentu turėtų būti remiamas tolesnis glaudus Sąjungos ir Afrikos Sąjungos bendradarbiavimas, atsižvelgiant į bendrą Afrikos ir ES strategiją , įskaitant Afrikos ir Sąjungos įsipareigojimą skatinti vaikų teises, taip pat Europos ir Afrikos jaunimo įgalėjimą, ir remiantis būsimu AKR ir ES susitarimu po 2020 m., be kita ko, laikantis žemyninio požiūrio į Afriką , taip pat palaikant abiem pusėms naudingą ES ir Afrikos lygiateisę partnerystę ; [23 pakeit.] |
|
(20a) |
šiuo reglamentu taip pat turėtų būti prisidedama prie su prekyba susijusių Sąjungos išorės santykių aspektų, kaip antai bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis atliekant išsamų alavo, tantalo ir aukso tiekimo grandinės patikrinimą, Kimberley proceso, Tvarumo susitarimo, įsipareigojimų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012 (23) (BLS reglamentas), bendradarbiavimo pagal Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) susitarimą ir pagalbos prekybai iniciatyvų srityse, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir abipusę paramą tarp Sąjungos prekybos politikos ir vystymosi tikslų bei veiksmų; [24 pakeit.] |
|
(21) |
Sąjunga turėtų siekti kuo efektyviau naudoti turimus išteklius, kad jos išorės veiksmų poveikis būtų optimalus. Tai turėtų būti pasiekta užtikrinus Sąjungos išorės finansavimo priemonių, visų pirma Pasirengimo narystei paramos priemonės III (24), humanitarinės pagalbos priemonės (25), Sprendimo dėl užjūrio šalių ir teritorijų (26), Euratomo sutartimi pagrįstos Europos branduolinės saugos priemonės, kuria papildoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (27), bendros užsienio ir saugumo politikos ir naujai pasiūlytos Europos taikos priemonės (28), kuri yra finansuojama ne iš ES biudžeto, suderinamumą , nuoseklumą ir papildomumą ir kuriant sinergijas su kitų sričių Sąjungos politika ir programomis , įskaitant patikos fondus ir ES valstybių narių politiką ir programas . Kai tinkama, tai apima suderinamumą su makrofinansine parama ir jos papildomumą. Kad bendrų intervencinių priemonių poveikis siekiant bendro tikslo būtų kuo didesnis, šiuo reglamentu turėtų būti leidžiama kartu naudoti ir pagal kitas Sąjungos programas skiriamą finansavimą, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos; [25 pakeit.] |
|
(22) |
pagal šį reglamentą finansavimas turėtų būti skirtas veiksmams pagal tarptautinį programos programų „Erasmus“ ir „Kūrybiška Europa“ aspektą finansuoti, kurios turėtų būti įgyvendinamos remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) …/… (29) (toliau – „Erasmus“ reglamentas ) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) …/… (30) (toliau – „Kūrybiškos Europos“ reglamentas), aspektą finansuoti ; [26 pakeit.] |
|
(22a) |
siekiant suteikti asmenims ir organizacijoms iš besivystančių pasaulio šalių daugiau galimybių judėti ir bendradarbiauti turėtų būti skatinamas tarptautinis programos „Erasmus+“ aspektas, remiant gebėjimų stiprinimą trečiosiose šalyse, gebėjimų ugdymą ir žmonių tarpusavio mainus ir suteikiant daugiau galimybių bendradarbiauti su išsivysčiusiomis ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis ir jose judėti; [27 pakeit.] |
|
(22b) |
atsižvelgiant į švietimo ir kultūros problemų sprendimo svarbą vadovaujantis Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. ir ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategija, šis reglamentas turėtų padėti užtikrinti įvairiapusį ir nešališką kokybišką ugdymą, skatinti visiems prieinamą mokymąsi visą gyvenimą, stiprinti tarptautinius kultūrinius ryšius, taip pat pripažinti kultūros vaidmenį skatinant Europos vertybes, įgyvendinant specialius ir tikslinius veiksmus, skirtus aiškiam pasaulinio masto Sąjungos poveikiui užtikrinti; [28 pakeit.] |
|
(23) |
pagal šį reglamentą finansuojami veiksmai turėtų būti įgyvendinami pagal geografines programas, siekiant kuo labiau padidinti Sąjungos paramos poveikį ir priartinti Sąjungos veiksmus prie šalių partnerių ir gyventojų , kartu remiant teminius prioritetus, pvz . , žmogaus teises, pilietinę visuomenę ir tvarumą. Šį bendrą metodą Šių geografinių ir teminių programų tikslai turėtų būti nuoseklūs ir tarpusavyje suderinami ir , kai tinkama, reikėtų turėtų būti papildyti teminėmis programomis ir greitojo reagavimo veiksmais . Turėtų būti užtikrintas veiksmingas geografinių, teminių ir skubaus reagavimo programų ir veiksmų papildomumas. Siekiant atsižvelgti į kiekvienos programos ypatumus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų papildomos šio reglamento nuostatos, nustatant Sąjungos strategiją, prioritetines sritis, laukiamus rezultatus, konkrečius veiklos rodiklius ir konkrečius kiekvienos programos finansinius asignavimus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais (31) . Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose ; [29 pakeit.] |
|
(24) |
pagal Konsensusą Sąjunga ir jos valstybės narės, sutelkdamos savo išteklius ir pajėgumus, turėtų stiprinti bendrą programavimą, kad programų kolektyvinis poveikis būtų didesnis. Bendras programavimas turėtų būti grindžiamas šalių partnerių dalyvavimu, asignavimais ir atsakomybe. Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų stengtis remti šalis partneres, kai tinkama, bendrai įgyvendindamos taikydamos programas . Bendras taikymas turėtų būti įtraukus ir atviras visiems Sąjungos partneriams, kurie sutinka su bendra vizija ir gali prie jos prisidėti, įskaitant valstybių narių agentūras ir jų vystymosi finansavimo įstaigas, privatųjį sektorių, pilietinę visuomenę ir akademinę bendruomenę ; [30 pakeit.] |
|
(24a) |
tais atvejais, kai vienoje iš šalių partnerių gerokai arba sistemingai prastėja padėtis demokratijos, žmogaus teisių arba teisinės valstybės srityje, paramos teikimas turėtų būti deleguotuoju aktu dalinai arba visiškai sustabdytas. Priimdama sprendimus Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į atitinkamas Europos Parlamento rezoliucijas; [31 pakeit.] |
|
(24b) |
šiame reglamente dar kartą turi būti patvirtinama, kad branduolinė sauga yra svarbi Sąjungos išorės veiksmų dalis, be to, juo turėtų būti palengvinamos sąlygos siekti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) …/… (32) (toliau – EBSP reglamentas) nustatytų bendradarbiavimo tikslų. Todėl tais atvejais, kai šalis partnerė nuolat nepaiso pagrindinių branduolinės saugos standartų, pvz., susijusių tarptautinių TATENA konvencijų nuostatų, Espo ir Arhuso konvencijų ir vėlesnių jų pakeitimų, Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir jos papildomų protokolų, nevykdo įsipareigojimų, susijusių su testavimu nepalankiausiomis sąlygomis ir kitomis panašiomis priemonėmis, ir nesiekia EBSP reglamente nustatytų bendradarbiavimo tikslų, paramos pagal šį reglamentą teikimo atitinkamai šaliai klausimas turi būti nagrinėjamas iš naujo, o paramos teikimas gali būti visiškai arba iš dalies sustabdytas; [32 pakeit.] |
|
(25) |
kadangi taikant šį reglamentą turėtų būti nuosekliai atsižvelgiama į demokratiją, žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant vaikų, mažumų, neįgaliųjų ir LGBTI asmenų apsaugą, lyčių lygybę ir moterų bei merginų mergaičių įgalėjimą ir šie aspektai turėtų būti integruojami, Sąjungos parama pagal žmogaus teisių ir demokratijos, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų, vietos valdžios institucijų temines programas dėl jos visuotinio pobūdžio ir nepriklausomų veiksmų, kuriems nebūtinas atitinkamų trečiųjų valstybių vyriausybių ir valdžios institucijų sutikimas, turėtų atlikti konkrečią papildomąją funkciją; . Tai darydama, Sąjunga ypač daug dėmesio turėtų skirti šalims ir skubos situacijoms, kai žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms kyla didžiausias pavojus ir kai tos teisės ir laisvės ypač akivaizdžiai ir sistemingai negerbiamos, taip pat ir situacijoms, kai kyla grėsmės pilietinės visuomenės erdvei. Sąjungos parama pagal šį reglamentą turėtų būti teikiama taip, kad būtų galima remti pilietinę visuomenę ir bendradarbiauti su ja bei užmegzti su ja partnerystės ryšius sprendžiant opius ir su žmogaus teisėmis bei demokratija susijusius klausimus, užtikrinant lankstumą ir tinkamą reaktyvumą reaguojant į kintančias aplinkybes, paramos gavėjų poreikius arba krizės laikotarpius ir prireikus prisidedant prie pilietinės visuomenės pajėgumų stiprinimo. Tokiais atvejais politiniai prioritetai turėtų būti tokie: skatinti laikytis tarptautinės teisės ir suteikti veiklos priemones vietos pilietinei visuomenei ir kitiems atitinkamiems žmogaus teisių suinteresuotiesiems subjektams, siekiant prisidėti prie darbo, atliekamo labai sudėtingomis aplinkybėmis. Šiame reglamente taip pat turėtų būti numatyta galimybė pilietinės visuomenės organizacijoms greitai ir nepatiriant didelės biurokratinės naštos gauti mažas dotacijas visų pirma susidarius pačioms sudėtingiausioms situacijoms, pvz., trapumo, krizės ir įtampos tarp bendruomenių aplinkybėmis; [33 pakeit.] |
|
(25a) |
pagal ES sutarties 2, 3 ir 21 straipsnius ir SESV 8 straipsnį šio reglamento įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas lyčių lygybės, moterų ir mergaičių įgalėjimo principais ir turėtų būti siekiama apsaugoti ir skatinti moterų teises pagal lyčių lygybės veiksmų planą, 2018 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl moterų taikos ir saugumo, Europos Tarybos Stambulo konvenciją ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 5-ąjį tikslą; [34 pakeit.] |
|
(25b) |
šiuo reglamentu turėtų būti sprendžiamas ir integruojamas moterų teisių ir lyčių lygybės visame pasaulyje skatinimo klausimas, be kita ko, remiant organizacijas, kurios siekia skatinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises (prieiga prie kokybiškos ir prieinamos informacijos, švietimo ir paslaugų) ir kovoti su smurtu dėl lyties ir diskriminacija, taip pat pripažinti taikos, saugumo, vystymosi ir lyčių lygybės klausimų glaudžius ryšius ir spręsti su jais susijusias problemas. Šis darbas turėtų derėti su atitinkamais tarptautiniais ir Europos principais bei konvencijomis ir skatinti jų įgyvendinimą; [35 pakeit.] |
|
(26) |
pilietinės visuomenės organizacijoms turėtų būti priskiriama daug įvairių subjektų, kurių funkcijos ir įgaliojimai yra įvairūs , įskaitant visas nešališkai ir neprievartiniu būdu veikiančias nevalstybines, ne pelno organizacijas, į kurias žmonės buriasi siekdami bendrų politinių, kultūrinių, socialinių , religinių, aplinkos arba ekonominių tikslų ir idealų arba siekdami priversti atsiskaityti valdžios institucijas . Vietos, nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis veiklą vykdančios organizacijos apima miesto ir kaimo vietovėse, oficialiai ir neoficialiai veikiančias organizacijas . Kitoms įstaigoms arba subjektams, kai nėra aiškiai nurodyta, kad jiems šis reglamentas netaikomas, turėtų būti sudaromos sąlygos būti finansuojamiems, kai to reikia šio reglamento tikslams pasiekti; [36 pakeit.] |
|
(26a) |
laikantis Konsensuso dėl vystymosi, Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų skatinti pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) ir vietos valdžios institucijų (VVI) dalyvavimą, padedant įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, be kita ko, demokratijos, teisinės valstybės, pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių, socialinio teisingumo srityse, taip pat teikti pagrindines socialines paslaugas gyventojams, kuriems labiausiai reikia paramos. Jos turėtų pripažinti daugialypį pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos valdžios institucijų atliekamą vaidmenį, pastarosioms skatinant taikyti teritorinį požiūrį į vystymąsi, be kita ko, vykdyti decentralizacijos procesus, užtikrinti dalyvavimą, priežiūrą ir atskaitomybę. Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų skatinti užtikrinti pilietinei visuomenei skirtą veiklos erdvę ir aplinką, toliau didinti savo paramą PVO ir VVI pajėgumų stiprinimui, kad jų balsas darnaus vystymosi procese būtų labiau girdimas ir būtų skatinama politinė, socialinė ir ekonominė pažanga, be kita ko, vykdant pilietinės visuomenės priemonių programas; [37 pakeit.] |
|
(26b) |
Sąjunga turėtų remti pilietinės visuomenės organizacijas ir skatinti aktyvesnį jų dalyvavimą įgyvendinant visas išorės priemones bei programas, įskaitant šiame reglamente nurodytas geografines programas ir greitojo reagavimo veiksmus, vadovaudamasi 2012 m. spalio 15 d. Tarybos išvadomis „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“; [38 pakeit.] |
|
(27) |
šiame reglamente nustatomas šios Priemonės finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (33) 17 punkte; |
|
(28) |
atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita , saugoti aplinką ir saugoti biologinę įvairovę nuo nykimo, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą , Biologinės įvairovės konvenciją ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu bus padedama įtraukti klimato politikos ir su aplinkos apsauga susijusius veiksmus į Sąjungos politiką ir pasiekti bendrąjį tikslą, kad 25 proc. dėl ES biudžeto išlaidų būtų skiriama skyrimo su klimatu susijusiems tikslams ir remti veiksmus , kurie duoda aiškią ir apčiuopiamą bendrą naudą įvairiuose sektoriuose. Numatoma, kad vykdant veiksmus pagal šį reglamentą 45 proc. jo finansinio paketo turi sudaryti išlaidos kovos su klimato kaita tikslams, aplinkos valdymui ir apsaugai, biologinei įvairovei ir kovai su dykumėjimu, iš jų – 30 proc. jo bendrojo viso finansinio paketo bus turėtų būti skiriama su klimatu susijusiems tikslams klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos . Atitinkami veiksmai bus nustatyti įgyvendinant taikant šį reglamentą, o bendras įnašas pagal šį reglamentą turėtų būti nagrinėjamas per atitinkamus vertinimus ir peržiūras . Sąjungos veiksmais šioje srityje turėtų būti skatinama laikytis Paryžiaus susitarimo ir Rio konvencijų ir neskatinti aplinkos būklės blogėjimo ar daryti žalos aplinkai ar klimatui. Veiksmai ir priemonės, kurios padeda siekti klimato tikslo, turėtų būti vykdomi ypač atkreipiant dėmesį į klimato kaitą skurdžiose ir labai pažeidžiamose šalyse ir atsižvelgiant į klimato, taikos ir saugumo, moterų įgalėjimo ir kovos su skurdu ryšį. Šiuo reglamentu turėtų būti prisidedama prie tvaraus gamtos išteklių valdymo ir skatinama tvari ir saugi kasyba, miškų valdymas ir žemės ūkis ; [39 pakeit.] |
|
(29) |
būtina toliau stiprinti bendradarbiavimą bendradarbiavimas migracijos srityje su šalimis partnerėmis, pasinaudojant gerai valdomos gali padėti gauti abipusės naudos iš tvarkingos, saugios ir atsakingos migracijos nauda ir padėti veiksmingai sprendžiant neteisėtos migracijos problemą kovoti su neteisėta migracija ir priverstiniu perkėlimu . Toks bendradarbiavimas turėtų padėti sudaryti saugius ir teisėtus migracijos ir prieglobsčio kelius, užtikrinti tarptautinę apsaugą, šalinti pagrindines neteisėtos migracijos ir priverstinio gyventojų perkėlimo priežastis, bendradarbiaujant su diasporomis, gerinti sienų valdymą ir kovoti su neteisėta migracija, prekyba toliau stengtis spręsti neteisėtos migracijos , prekybos žmonėmis ir neteisėtu neteisėto migrantų gabenimu gabenimo klausimus , kai tinkama, dirbti saugaus, oraus ir tvaraus grąžinimo, readmisijos ir reintegracijos srityse , konfliktų požiūriu jautriu būdu , remiantis tarpusavio atskaitomybe ir visapusiškai laikantis su humanitarinėmis ir žmogaus teisėmis susijusių prievolių. Todėl trečiųjų valstybių veiksmingas bendradarbiavimas su Sąjunga šioje srityje turėtų būti neatskiriama šio reglamento bendrųjų principų dalis pagal tarptautinę ir Sąjungos teisę . Siekiant užtikrinti, kad teikiant paramą vystymuisi būtų padedama šalims partnerėms veiksmingiau valdyti migraciją kovoti su skurdu ir nelygybe, remti teises ir laisves ir padėti užtikrinti tvarkingą, saugų ir atsakingą migracijos valdymą , labai svarbus didesnis migracijos ir vystomojo bendradarbiavimo politikos suderinamumas. Šiuo reglamentu turėtų būti padedama laikytis labiau koordinuoto, visa apimančio ir struktūrizuoto požiūrį požiūrio į migraciją kuo labiau didinant sinergiją ir darant būtiną įtaką užtikrinant migracijos ir judumo teigiamą poveikį vystymuisi ; [40 pakeit.] |
|
(30) |
šiuo reglamentu Sąjungai turėtų būti suteiktos galimybės reaguoti į su migracija susijusius uždavinius, poreikius ir galimybes taip papildant Sąjungos migracijos politiką. Šiuo tikslu ir nedarant poveikio nenumatytoms aplinkybėms , siekiant kuo labiau išnaudoti migracijos naudą vystymuisi ir nedarant poveikio naujai kylančių problemų sprendimui ar naujų poreikių tenkinimui, tikimasi, kad siekiant šio reglamento tikslų maksimali 10 proc. viso finansinio paketo dalis bus skirta pagrindinėms neteisėtos migracijos ir priverstinio gyventojų perkėlimo priežastims šalinti, migracijos valdymui remti, tvirtesniam įsipareigojimui palengvinti saugią, tvarkingą, teisėtą ir atsakingą migraciją remti ir planuotai bei gerai valdomai migracijos politikai įgyvendinti, įskaitant pabėgėlių ir migrantų teisių apsaugą , remiantis tarptautine ir Sąjungos teise. Šis reglamentas taip pat turėtų padėti kovoti su protų nutekėjimo reiškiniu ir padėti patenkinti perkeltųjų asmenų ir priimančiųjų bendruomenių poreikius, visų pirma sudarant sąlygas naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir suteikiant pragyvenimo galimybes ; [41 pakeit.] |
|
(30a) |
neabejojama, kad informacijos ir ryšių technologijos (IRT) ir paslaugos yra pagrindiniai darnaus vystymosi ir integracinio augimo užtikrinimo aspektai. Jie gali ypač svarbūs gerinant piliečių gyvenimą net ir skurdžiausiose šalyse, visų pirma įgalinant moteris ir mergaites, gerinant demokratinį valdymą ir skaidrumą bei skatinant našumą ir darbo vietų kūrimą. Vis dėlto junglumas ir įperkamumas išlieka problematiškas įvairiuose regionuose, nes esama didelių skirtumų tarp didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių šalių ir tarp miestų ir kaimo vietovių. Todėl šis reglamentas turėtų padėti Sąjungai toliau integruoti skaitmeninimą į Sąjungos vystymosi politiką; [42 pakeit.] |
|
(30b) |
2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija priimtoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. pabrėžiama, kad svarbu skatinti taikios ir įtraukios visuomenės kūrimą – tiek įgyvendinant 16-ąjį darnaus vystymosi tikslą (16 DVT), tiek siekiant kitų vystymosi politikos rezultatų. 16 DVT 16a dalyje konkrečiai raginama „stiprinti atitinkamas nacionalines institucijas, įskaitant ir tarptautinį bendradarbiavimą, kurių paskirtis plėtoti gebėjimus visais lygiais, ypač besivystančiose šalyse, užkirsti kelią smurtui ir kovoti su terorizmu bei nusikalstamumu“; [43 pakeit.] |
|
(30c) |
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Paramos vystymuisi komiteto 2016 m. vasario 19 d. aukšto lygio susitikimo komunikatu buvo atnaujinti ataskaitų dėl oficialios paramos vystymuisi taikos ir saugumo srityje teikimo nurodymai. Veiksmų, kurių imamasi pagal šį reglamentą, finansavimas yra oficiali parama vystymuisi, kai veiksmas atitinka kriterijus, nustatytus tuose ataskaitų teikimo nurodymuose arba bet kuriuose vėlesniuose ataskaitų teikimo nurodymuose, dėl kurių Paramos vystymuisi komitetas gali susitarti; [44 pakeit.] |
|
(30d) |
pajėgumų stiprinimas remiant vystymąsi ir vystymosi saugumą turėtų būti naudojamas tik išimtiniais atvejais, kai reglamento tikslų negalima pasiekti vykdant kitą vystomojo bendradarbiavimo veiklą. Siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas skurdui panaikinti ir vystymuisi skatinti, trečiosiose šalyse itin svarbu remti saugumo sektoriaus subjektus, išimtinėmis aplinkybėmis ir kariuomenę, konfliktų prevencijos, krizių valdymo ar padėties stabilizavimo kontekste. Saugumo sistemos, įskaitant kariuomenę, geras valdymas, veiksminga demokratinė kontrolė ir civilinė priežiūra, taip pat žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų laikymasis yra būtini gerai veikiančios valstybės atributai bet kokiame kontekste, ir tai turėtų būti skatinama remiant platesnio pobūdžio saugumo sektoriaus reformas trečiosiose šalyse; [45 pakeit.] |
|
(30e) |
šis reglamentas turėtų būti grindžiamas Komisijos vertinimo, kurį paprašyta pateikti 2020 m. birželio mėn., išvadomis, įskaitant plataus masto viešas konsultacijas su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, per kurias vertinama, ar nuosekliai vykdomas pajėgumų stiprinimas remiant vystymąsi ir vystymosi saugumą, atsižvelgiant į saugumo ir vystymosi sąsają, kurią Sąjunga ir jos valstybės narės finansuoja pagal Visuotinę strategiją ir JT darnaus vystymosi tikslus; [46 pakeit.] |
|
(30f) |
Sąjunga taip pat turėtų propaguoti konfliktams ir lyčiai atžvalgų požiūrį visuose veiksmuose ir programose pagal šį reglamentą, siekiant išvengti neigiamo poveikio ir kuo labiau padidinti teigiamą poveikį; [47 pakeit.] |
|
(31) |
šiam reglamentui turėtų būti taikomos Europos Parlamento ir Tarybos priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės, grindžiamos SESV 322 straipsniu. Šiomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (34) (toliau – Finansinis reglamentas) nustatytomis taisyklėmis visų pirma yra nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo (dotacijų, viešųjų pirkimų, apdovanojimų, netiesioginio vykdymo, finansinės paramos, paramos biudžetui, patikos fondų, finansinių priemonių ir biudžeto garantijų forma) procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnio nuostatas priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga; |
|
(32) |
šiame reglamente numatytos finansavimo rūšys ir taikymo metodai turėtų būti pasirenkami pagal partnerio poreikius, prioritetus ir konkrečias aplinkybes, jų svarbą, tvarumą ir tai, ar jais galima laikytis veiksmingo vystymosi tikslų principų , pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą neatitikties riziką. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų normų ir vieneto įkainių naudojimo galimybes ir į su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje; Europos demokratijos fondo (EDF), kaip Europos institucijų pagrindo remiant demokratiją, pilietinę visuomenę ir žmogaus teises visame pasaulyje, vaidmuo pagal šį reglamentą turėtų būti sustiprintas ir padidintas. EDF reikėtų suteikti administracinį lankstumą ir finansines galimybes kompensuoti tikslines dotacijas, skirtas Europos kaimynystės pilietinės visuomenės subjektams, kurie pasisako už Europos kaimynystės politikos įgyvendinimą, visų pirma tais atvejais, kai tai yra susiję su demokratijos plėtra, žmogaus teisėmis, laisvais rinkimais ir teisine valstybe ; [48 pakeit.] |
|
(33) |
sėkmingai veikiančiu pirmtaku EDVF (35) grindžiamas naujasis „Europos darnaus vystymosi fondas +“ (toliau – EDVF+) turėtų būti laikomas integruotu finansiniu paketu, užtikrinančiu finansavimo pajėgumus visame pasaulyje dotacijų, biudžeto garantijų ir finansinių priemonių forma. Iš EDVF+ turėtų būti remiamas Išorės investicijų planas ir sujungiamos derinimo ir biudžeto garantijų operacijos, kurioms taikoma Išorės veiksmų garantija, įskaitant operacijas, aprėpiančias su skolinimo operacijomis susijusią valstybės riziką, kurios anksčiau buvo vykdomos pagal Europos investicijų bankui suteiktą išorės skolinimo įgaliojimą. Atsižvelgiant į vaidmenį pagal Sutartis ir patirtį, įgytą pastaraisiais dešimtmečiais remiant įvairių sričių Sąjungos politiką, Europos investicijų bankas ir toliau turėtų būti Komisijos įprastas partneris vykdant operacijas pagal Išorės veiksmų garantiją . Kiti daugiašaliai plėtros bankai (toliau – DPB) ar ES nacionaliniai plėtros bankai (toliau – NPB) taip pat turi pajėgumų ir kapitalo, kurie gali labai padidinti Sąjungos poveikį vystymosi politikai, todėl taikant šį reglamentą taip pat turėtų būti aktyviai skatinamas jų dalyvavimas pagal EDVF+ ; [49 pakeit.] |
|
(34) |
EDVF+ turėtų būti siekiama remti investicijas, kuriomis būtų prisidedama prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo skatinant tvarų ir įtraukų ekonominį , kultūrinį ir socialinį vystymąsi, šalių partnerių socialinį ir ekonominį atsparumą, ypatingą dėmesį skiriant skurdo panaikinimui, tvariam ir integraciniam augimui konfliktų prevencijai ir taikios, teisingos ir įtraukios visuomenės skatinimui, tvariai ir integracinei ekonominei pažangai, kovai su klimato kaita švelninant jos poveikį ir prisitaikant prie jos ir aplinkos būklės blogėjimo mažinimui , deramo darbo vietų kūrimui laikantis atitinkamų TDO standartų ir ekonominėms galimybėms, įgūdžiams ir verslumui, socialiniam ir ekonominiam sektoriams, labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat konkrečių socialinių ir ekonominių pagrindinių ypač moterų, jaunimo ir pažeidžiamų asmenų. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas įtraukaus ir teisingo kokybiško švietimo užtikrinimui bei įgūdžių ir verslumo plėtojimui stiprinant švietimo ir kultūros įstaigas, be kita ko, skirtas ekstremaliosiose humanitarinėse situacijose atsidūrusiems ir priverstinį perkėlimą patyrusiems vaikams. Juo pagal atitinkamus orientacinius programavimo dokumentus taip pat turėtų būti siekiama remti stabilią investicijų aplinką, industrializaciją, socialinį ir ekonominį sektorius, kooperatyvus, socialines įmones, labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones , taip pat stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises, nes jų neužtikrinimas dažnai ir yra konkrečios socialinės ir ekonominės pagrindinės neteisėtos migracijos priežasčių šalinimui ir priverstinio perkėlimo priežastys . Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šalims, kuriose, kaip nustatyta, padėtis yra nestabili arba vyksta konfliktas, mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir labai įsiskolinusioms neturtingoms šalims. Taip pat ypatingai turėtų būti stengiamasi gerinti būtiniausių pagrindinių viešųjų paslaugų teikimą, užtikrinti aprūpinimą maistu ir gerinti miesto gyventojų, kurių sparčiai daugėja, gyvenimo kokybę, be kita ko, garantuojant tinkamą, saugų ir įperkamą būstą. EDVF+ turėtų skatinti pelno siekiančias ir ne pelno partnerystes, kaip būdą nukreipti privačiojo sektoriaus investicijas į darnų vystymąsi ir skurdo panaikinimą. Visais projekto ciklo etapais taip pat turėtų būti skatinamas strateginis šalių partnerių pilietinės visuomenės organizacijų ir Sąjungos delegacijų tose šalyse dalyvavimas siekiant padėti rasti poreikiams pritaikytus sprendimus, kad būtų skatinama bendruomenių socialinė ir ekonominė plėtra, darbo vietų kūrimas ir naujos verslo galimybės. Investicijos turėtų būti pagrįstos konfliktų analize, dėmesiu pagrindinėms konflikto, pažeidžiamumo ir nestabilumo priežastims, kuo labiau padidinant taikos puoselėjimo galimybes ir kuo labiau sumažinant konfliktų didinimo riziką ; [50 pakeit.] |
|
(35) |
EDVF+ turėtų kuo labiau padidinti finansavimo papildomumą, spręsti rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas, užtikrinti novatoriškus produktus ir pritraukti privačiojo sektoriaus lėšas , kad būtų optimizuotas privačiojo finansavimo indėlis į vietos darnų vystymąsi . Privačiojo sektoriaus įtraukimas į Sąjungos bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis per EDVF+ turėtų turėti išmatuojamą ir papildomą poveikį vystymuisi, visapusiškai atsižvelgiant į aplinką, vietos bendruomenių teises bei pragyvenimo šaltinius, taip pat neiškraipant vietos rinkos, ir nesąžiningai nekonkuruojant su vietos ekonominės veiklos vykdytojais. Tai turėtų būti ekonomiškai efektyvus, grindžiamas efektyvu, remiantis abipuse atskaitomybe ir rizikos bei išlaidų pasidalijimu. EDVF+ , paremtas tinkamais atskaitomybės ir skaidrumo kriterijais, turėtų veikti vieno langelio principu: jis gautų finansų įstaigų ir viešųjų arba privačiųjų investuotojų finansavimo pasiūlymus ir reikalavimus atitinkančioms investicijoms skirtų įvairią finansinę paramą; [51 pakeit.] |
|
(35a) |
ES garantija valstybės investicijų operacijoms viešajame sektoriuje sudaro EDVF+ dalį. Ta ES garantija netaikoma valstybės investicijų operacijoms, kurios susijusios su perskolinimu privačiajam sektoriui arba skolinimu vietos valdžios subjektams, kurie gali gauti vietos valdžios subjektams skirtą finansavimą be valstybės garantijų, arba jų naudai. Siekiant padėti EIB planuoti pajėgumus, EIB skiriamas minimalus garantuojamas tokių valstybės investicijų operacijų kiekis; [52 pakeit.] |
|
(36) |
Išorės veiksmų garantija turėtų būti sukurta remiantis esama EDVF garantija ir Išorės veiksmų garantijų fondu. Išorės veiksmų garantija turėtų būti remiamos EDVF+ operacijos, kurioms teikiamos biudžeto garantijos, makrofinansinė parama ir paskolos trečiosioms valstybėms pagal Tarybos sprendimą 77/270/Euratomas (36). Šios operacijos turėtų būti remiamos skiriant pagal šį reglamentą, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/… (37) (toliau – PNPP III reglamentas) ir EBSP reglamentą numatytus asignavimus, kurie taip pat turėtų apimti atidėjinius ir įsipareigojimus, atsirandančius atitinkamai dėl makrofinansinės paramos paskolų ir paskolų trečiosioms valstybėms, nurodytų EBSP reglamento 10 straipsnio 2 dalyje. Finansuojant EDVF+ operacijas pirmenybė turėtų būti teikiama toms operacijoms, kurios darytų didelį poveikį deramo darbo vietų ir pragyvenimo šaltinių kūrimui ir dėl kurių sąnaudų ir naudos santykio padidėtų investicijų tvarumas bei kurios užtikrinus atsakomybę vietos lygmeniu teiktų didžiausias tvarumo garantijas ir turėtų ilgalaikį poveikį vystymuisi . Vykdant Išorės veiksmų garantija remiamas operacijas, kai tinkama ir laikantis geresnio reglamentavimo reikalavimų, turėtų būti atliekami nuodugnūs aplinkos, finansinių ir socialinių aspektų ex ante vertinimai , įskaitant poveikį nukentėjusių bendruomenių žmogaus teisėms ir pragyvenimo šaltiniams bei poveikį nelygybei ir būdų šiai nelygybei šalinti nustatymą laikantis geresnio reglamentavimo reikalavimų ir deramai atsižvelgiant į bendruomenių, kurioms turi poveikio su žeme susijusios investicijos, laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principą . Išorės veiksmų garantija neturėtų būti naudojama būtiniausioms viešosioms paslaugoms teikti, nes tai išlieka vyriausybės atsakomybė. Taip pat turėtų būti atliekami ex post poveikio vertinimai siekiant įvertinti EDVF+ operacijų poveikį vystymuisi; [53 pakeit.] |
|
(37) |
siekiant užtikrinti lankstumą, padidinti patrauklumą privačiajam sektoriui , skatinti sąžiningą konkurenciją ir užtikrinti kuo didesnį investicijų poveikį, turėtų būti numatyta nuostata dėl reikalavimus atitinkančių garantijos šalių, leidžianti nukrypti nuo taisyklių, susijusių su Sąjungos biudžeto vykdymo metodais, kaip nustatyta Finansiniame reglamente. Tos reikalavimus atitinkančios garantijos šalys taip pat galėtų būti įstaigos, kurioms nėra pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, taip pat šalies partnerės privatinės teisės reglamentuojamos įstaigos; [54 pakeit.] |
|
(38) |
siekiant padidinti Išorės veiksmų garantijos poveikį, valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės susitarimo susitariančiosios šalys turėtų turėti galimybę teikti įnašus grynųjų pinigų arba garantijų forma. Įnašas garantijos forma neturėtų viršyti 50 proc. operacijų su Sąjungos biudžeto garantijomis sumos. Dėl šios garantijos kylantys finansiniai įsipareigojimai neturėtų būti atidedami, o likvidumo atsargos turėtų būti teikiamos iš bendro atidėjinių fondo; |
|
(39) |
išorės veiksmai dažnai įgyvendinami taikomi labai nepastovioje aplinkoje, kurioje reikia nuolat ir greitai prisitaikyti prie kintančių Sąjungos partnerių poreikių ir visuotinių uždavinių, susijusių su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis , demokratija ir geru valdymu, saugumu ir stabilumu, klimato kaita ir aplinka, vandenynais, migracijos krize ir migracija, įskaitant jos pagrindines priežastis, pavyzdžiui, skurdą ir nelygybę, ir su didėjančio perkeltų asmenų skaičiaus poveikiu, ypač besivystančioms šalims . Nuspėjamumo principo derinimas su būtinybe greitai reaguoti į naujus poreikius visada reiškia finansinio programų įgyvendinimo taikymo koregavimą. Siekiant padidinti ES gebėjimą reaguoti į nenumatytus poreikius, nepatenkančius į programų ir programavimo dokumentų taikymo sritį, remiantis sėkminga Europos plėtros fondo (EPF) patirtimi reikėtų numatyti iš anksto nustatytą nepaskirstytą sumą kaip rezervą naujiems uždaviniams ir prioritetams. Ji turėtų būti sutelkta tinkamai pagrįstais atvejais šiame reglamente nustatyta tvarka; [55 pakeit.] |
|
(40) |
todėl, laikantis principo, kad Sąjungos biudžetas yra nustatomas kasmet, šiuo reglamentu turėtų būti išsaugota galimybė taikyti lankstumo priemones, kurios pagal Finansinį reglamentą jau buvo leidžiamos kitoms politikos sritims, t. y. perkėlimus ir įsipareigojimų dėl lėšų perskirstymą, siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos lėšų naudojimą tiek Sąjungos piliečiams, tiek šalims partnerėms, taip kuo labiau padidinant Sąjungos lėšas, skirtas Sąjungos išorės veiksmų intervencinėms priemonėms; |
|
(41) |
pagal Tarybos sprendimo …/… (UŠT) 83 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai turėtų atitikti reikalavimus gauti finansavimą pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į jame nustatytas taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Be to, reikėtų skatinti šalių partnerių ir užjūrio šalių bei teritorijų ir Sąjungos atokiausių regionų bendradarbiavimą bendro intereso srityse pagal SESV 349 straipsnį; |
|
(42) |
siekiant didinti šalių partnerių demokratinę atsakomybę už savo vystymosi procesus ir išorės pagalbos tvarumą, Sąjunga, kai tinkama, turėtų teikti pirmenybę tam, kad visais bendradarbiavimo projekto ciklo aspektais būtų naudojamos šalių partnerių institucijos , ištekliai, ekspertinės žinios ir šalių partnerių sistemos ir procedūros , sykiu užtikrinant vietos išteklius ir ekspertines žinias bei visapusišką vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimą. Sąjunga taip pat turėtų parengti vietos valdžios institucijų valstybės tarnautojams ir pilietinės visuomenės organizacijoms skirtas mokymo programas, kaip teikti paraiškas dėl Sąjungos finansavimo, siekiant padėti jiems geriau įvykdyti projektų tinkamumo reikalavimus ir užtikrinti didesnį jų veiksmingumą. Šios programos, siekiant užtikrinti tikslingą tos šalies poreikius atitinkantį mokymą, turėtų būti įgyvendinamos atitinkamose šalyse, jos turėtų būti prieinamos šalies kalba ir papildyti bet kokias jau esamas nuotolinio mokymosi programas ; [56 pakeit.] |
|
(43) |
19 straipsnyje nurodyti metiniai ar daugiamečiai veiksmų planai ir priemonės yra darbo programos pagal Finansinį reglamentą. Metinius arba daugiamečius veiksmų planus sudaro viename dokumente pateiktas priemonių rinkinys; |
|
(44) |
pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (38), Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (39), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (40) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (41) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami veiksmingomis ir proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (42), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti siekdamas apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises. Todėl susitarimuose su trečiosiomis valstybėmis bei teritorijomis ir tarptautinėmis organizacijomis ir bet kokiose sutartyse ar susitarimuose, sudaromuose įgyvendinant šį reglamentą, turėtų būti nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti auditą, patikrinimus ir inspektavimą vietoje laikantis jų atitinkamos kompetencijos ir kuriomis užtikrinama, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios Sąjungos lėšų naudojimo procese, suteiktų lygiavertes teises; |
|
(44a) |
siekiant prisidėti prie tarptautinės kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, sukčiavimu, korupcija ir pinigų plovimu, visas pagal šį reglamentą skiriamas finansavimas turėtų būti teikiamas visiškai skaidriai. Be to, reikalavimus atitinkančios garantijos šalys neturėtų remti jokios veiklos, kuri vykdoma neteisėtais tikslais, ir neturėtų dalyvauti jokiose finansavimo ar investavimo operacijose, kurios vykdomos per subjektą, esantį nebendradarbiaujančioje šalyje ar teritorijoje arba mokesčių rojuje. Garantijos šalys taip pat turėtų susilaikyti nuo bet kokių mokesčių vengimo ar agresyvaus mokesčių planavimo schemų naudojimo; [57 pakeit.] |
|
(45) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento atitinkamų nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (43); [58 pakeit.] |
|
(46) |
siekiant papildyti arba neesminius šio reglamento elementus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl Sąjungos strategijos, prioritetinių sričių, išsamių tikslų, numatomų rezultatų, konkrečių veiklos rezultatų rodiklių ir konkrečių finansinių asignavimų bei bendradarbiavimo sąlygų, susijusių su kiekviena geografine ir temine programa, taip pat su veiksmų planais ir priemonėmis, kurie nėra pagrįsti programavimo dokumentais, kuriais nustatoma žmogaus teisių srities veiklos sistema ir rizikos valdymo sistema, sprendžiama dėl poreikių, nepatenkančių į programų arba programavimo dokumentų taikymo sritį, sprendžiama dėl paramos teikimo sustabdymo, nustatoma į rezultatus orientuoto požiūrio sistema, nustatomos atidėjinių normos, nustatoma stebėsenos ir vertinimo sistema ir išplečiama veiksmų taikymo sritis, įtraukiant šalis ir teritorijas, kurios nepatenka į šio reglamento taikymo sritį. Siekiant iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl 26 straipsnio 3 dalyje nustatytų atidėjinių normų, II, III ir IV prieduose išvardytų bendradarbiavimo ir intervencinių priemonių sričių, V priede išvardytų EDVF+ operacijų prioritetinių sričių, VI priede nurodyto EDVF+ valdymo, jei manoma, kad tai būtina – ir investicijų linijų , taip pat dėl VII priede išvardytų rodiklių peržiūrėjimo arba papildymo ir dėl šio reglamento papildymo nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo; [59 pakeit.] |
|
(47) |
remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (44) 22 ir 23 dalimis, šią Programą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta pagal konkrečius stebėsenos reikalavimus, tačiau reikia vengti pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, ypač tenkančios valstybėms narėms. Kai tinkama, Šie reikalavimai gali turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, pagal kuriuos vertinamas vietinis programos poveikis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, pvz., pilietine visuomene ir ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [60 pakeit.] |
|
(48) |
Tarybos sprendimo 2010/427/ES (45) 9 straipsnyje pateiktos nuorodos į Sąjungos priemones, kurios pakeičiamos šiuo reglamentu, turėtų būti laikomos nuorodomis į šį reglamentą, o Komisija turėtų užtikrinti, kad šis reglamentas būtų įgyvendinamas remiantis tame sprendime nustatytu Europos išorės veiksmų tarnybos (toliau – EIVT) vaidmeniu dėl šio reglamento bendro pobūdžio ir plačios taikymo srities bei siekiant užtikrinti šiame reglamente ir kitose išorės finansavimo priemonėse, pvz., EBSP reglamente, arba priemonėse, kurios yra iš esmės susijusios su išorės politika, pvz., PNPP III reglamente, nustatytų principų, tikslų ir išlaidų panaudojimo suderinamumą, horizontali iniciatyvinė grupė, kuri sudaryta iš visų susijusių Komisijos ir EIVT tarnybų atstovų ir kuriai pirmininkauja Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis) arba tos tarnybos atstovas, turėtų būti atsakinga už politikos, programų, tikslų ir veiksmų pagal šį reglamentą priežiūrą, koordinavimą ir valdymą, siekiant užtikrinti Sąjungos išorės finansavimo nuoseklumą, veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis turėtų užtikrinti bendrą Sąjungos išorės veiksmų politikos koordinavimą. Įgyvendinant visus veiksmus, įskaitant greitojo reagavimo veiksmus ir išimtines paramos priemones, ir per visą priemonės programavimo, planavimo ir taikymo ciklą vyriausiasis įgaliotinis ir EIVT turėtų bendradarbiauti su atitinkamais Komisijos nariais ir tarnybomis, nustatytomis pagal numatomų veiksmų pobūdį ir tikslus, ir remtis jų ekspertinėmis žiniomis. Visi pasiūlymai dėl sprendimų turėtų būti rengiami laikantis Komisijos procedūrų ir turėtų būti pateikiami Komisijai priimti ; [61 pakeit.] |
|
(48a) |
taikant šį reglamentą, kai tinkama, turėtų būti papildomos priemonės, Sąjungos patvirtintos pagal Bendros užsienio ir saugumo politikos tikslus, atsižvelgiant į ES sutarties V antraštinės dalies antrą skyrių, ir priemonės, patvirtintos atsižvelgiant į SESV penktą dalį, ir nuosekliai užtikrinama atitiktis toms priemonėms; [62 pakeit.] |
|
(49) |
vykdant toliau nurodytus numatytus veiksmus turėtų būti griežtai laikomasi Sąjungos ribojamosiomis priemonėmis nustatytų sąlygų ir tvarkos, [63 pakeit.] |
|
(49a) |
Europos Parlamentas turėtų būti visapusiškai įtrauktas priemonių kūrimo, programavimo, stebėsenos ir vertinimo etapais siekiant garantuoti Sąjungos finansavimo išorės veiksmų srityje politinę kontrolę, demokratinę priežiūrą ir atskaitomybę. Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas galėtų sistemiškai ir sklandžiai vykdyti politinę kontrolę taikant šį reglamentą ir taip stiprinti veiksmingumą ir teisėtumą, institucijos turėtų užmegzti tvirtesnį dialogą, [64 pakeit.] |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatoma Programa „Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė“ (toliau – Priemonė).
Jame nustatomi Priemonės tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
Juo taip pat įsteigiamas „Europos darnaus vystymosi fondas +“ (toliau – EDVF+) ir nustatoma Išorės veiksmų garantija.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
|
1) |
šalies programa – vienoje šalyje vykdoma orientacinė programa; |
|
2) |
daugiašalė programa – keliose šalyse vykdoma orientacinė programa; |
|
3) |
tarpvalstybinis bendradarbiavimas – vienos ar kelių valstybių narių ir vienos ar kelių trečiųjų valstybių ir teritorijų prie Sąjungos išorės sienų bendradarbiavimas; |
|
4) |
regioninė programa – orientacinė daugiašalė programa, vykdoma toje pačioje geografinėje teritorijoje, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje, esančiose keliose trečiosiose valstybėse; |
|
5) |
tarpregioninė programa – orientacinė daugiašalė programa, vykdoma skirtingose teritorijose, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje, esančiose keliose trečiosiose valstybėse; |
|
6) |
teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punktą; |
|
6a) |
pilietinės visuomenės organizacijos – visos nevalstybinės, ne pelno ir neprievartiniu būdu veikiančios organizacijos, į kurias žmonės buriasi siekdami bendrų politinių, kultūrinių, socialinių, ekonominių, religinių, aplinkosaugos tikslų ir idealų arba siekdami užtikrinti valdžios institucijų, kurios vykdo veiklą vietos, nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis ir apima miesto ir kaimo vietovėse, oficialiai ir neoficialiai veikiančias organizacijas, atskaitomybę. Teminės žmogaus teisių ir demokratijos programos srityje pilietinė visuomenė apima nuo valstybės nepriklausančius asmenis ar grupes, kurių veikla padeda propaguoti žmogaus teises ir demokratiją, taip pat žmogaus teisių gynėjai, kaip apibrėžta JT deklaracijoje dėl asmenų teisės ir atsakomybės; [65 pakeit.] |
|
6b) |
vietos valdžios institucijos – vyriausybės ar valdžios institucijų filialai, kurie veikia subnacionaliniu lygmeniu (pvz., savivaldybių, bendruomenių, rajonų, apskričių, provincijų ar regionų lygmeniu); [66 pakeit.] |
|
7) |
investicijų linija – tikslinė EDVF+ garantijos paramos, kuri teikiama investicijų portfeliams konkrečiuose regionuose, šalyse ar sektoriuose, sritis; |
|
8) |
įnašų mokėtojas – valstybė narė, tarptautinė finansų įstaiga ar valstybės narės viešoji institucija, viešoji vykdomoji įstaiga ar kiti viešojo ar privačiojo sektorių subjektai, kurie grynaisiais pinigais arba garantijomis remia bendrą atidėjinių fondą; [67 pakeit.] |
|
8a) |
papildomumo principas – principas, kuriuo užtikrinama, kad Išorės veiksmų garantija būtų prisidedama prie darnaus vystymosi vykdant operacijas, kurių be šios garantijos nebūtų buvę galima vykdyti arba kurias vykdant pasiekiama gerokai didesnių teigiamų rezultatų negu būtų buvę galima pasiekti be šios garantijos, taip pat tai privačiojo sektoriaus lėšų pritraukimas ir rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemų sprendimas, taip pat investicijų kokybės, tvarumo, poveikio arba masto gerinimas. Šiuo principu taip pat užtikrinama, kad Išorės veiksmų garantijos investavimo ir finansavimo operacijomis nepakeičiama valstybės narės parama, privatus finansavimas ar kita Sąjungos arba tarptautinė finansinė intervencija ir jomis vengiama išstumti kitas viešas ar privačias investicijas. Išorės veiksmų garantija remiami projektai paprastai pasižymi didesne rizika nei reikalavimus atitinkančių garantijos šalių remiamas investicijų portfelis pagal jų įprastą investavimo politiką, nenaudojant Išorės veiksmų garantijos; [68 pakeit.] |
|
8b) |
pramoninės šalys – trečiosios šalys, išskyrus besivystančias šalis, įtrauktas į EBPO Paramos vystymuisi komiteto (DAC) oficialios paramos vystymuisi (OPV) gavėjų sąrašą; [69 pakeit.] |
|
8c) |
skurdas – reiškinys, apimantis visas sąlygas, kuriomis asmenys patiria nepriteklių ir įvairiose visuomenėse bei vietos bendruomenėse laikomi neprisitaikančiais. Pagrindiniai skurdo aspektai apima ekonominius, žmogiškuosius, politinius, socialinius bei kultūrinius ir savigynos gebėjimus; [70 pakeit.] |
|
8d) |
atžvalgumas lyčiai – veikimas siekiant suprasti ir atsižvelgiant į socialinius ir kultūrinius veiksnius, susijusius su atskirtimi ir diskriminacija dėl lyties visose viešojo ir privataus gyvenimo srityse; [71 pakeit.] |
|
8e) |
apdairus konflikto traktavimas – veikimas siekiant suprasti, kad bet kokia iniciatyva, kurios imamasi konflikto paveiktoje aplinkoje, sąveikaus su tuo konfliktu ir kad tokia sąveika turės pasekmių, kurios gali daryti teigiamą arba neigiamą poveikį. Apdairus konflikto traktavimas taip pat reiškia užtikrinimą, kad Sąjungos veiksmais (politiniais, politika, išorės parama) bus kuo labiau stengiamasi išvengti neigiamo poveikio ir siekiama kuo didesnio teigiamo poveikio konflikto dinamikai, taip prisidedant prie konflikto prevencijos, struktūrinio stabilumo ir taikos kūrimo; [72 pakeit.] |
Jei daroma nuoroda į žmogaus teises, laikoma, kad tai apima pagrindines laisves. [73 pakeit.]
15 straipsnio tikslais sąvoka „skurdžiausios šalys“ gali apimti ir I priede išvardytas šalis. [74 pakeit.]
3 straipsnis
Tikslai
1. Šio reglamento bendrasis tikslas – nustatyti finansinį pagrindą, kuris sudarytų Sąjungai galimybes visame pasaulyje išsaugoti ir skatinti Sąjungos savo vertybes , principus ir pagrindinius interesus laikantis siekiant Sąjungos išorės veiksmų tikslų ir principų, kaip nustatyta ES sutarties 3 straipsnio 5 dalyje ir 8 bei 21 straipsniuose , taip pat SESV 11 ir 208 straipsniuose . [75 pakeit.]
2. Remiantis 1 dalimi konkretūs šio reglamento tikslai yra:
|
a) |
remti ir stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su kaimynystės regiono, Užsachario Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Šiaurės ir Pietų Amerikos ir Karibų jūros regionų trečiosiomis valstybėmis ir regionais; |
|
aa) |
prisidėti siekiant įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus ir tikslus, dėl kurių susitarė Sąjunga, ypač pagal Darbotvarkę iki 2030 m., DVT ir Paryžiaus susitarimą; [76 pakeit.] |
|
ab) |
plėtoti bendradarbiavimu, taika ir saugumu, tarpusavio atskaitomybe ir bendru įsipareigojimu visuotinėms demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėms, taip pat socialine ir ekonomine integracija bei aplinkos apsauga ir klimato politikos veiksmais paremtus ypatingus tvirtesnius santykius su rytinėmis ir pietinėmis Sąjungos kaimyninėmis šalimis; [77 pakeit.] |
|
ac) |
siekti mažinti ir ilguoju laikotarpiu panaikinti skurdą, visų pirma mažiausiai išsivysčiusiose šalyse; sudaryti sąlygas tvariai socialinei ir ekonominei plėtrai; [78 pakeit.] |
|
b) |
pasauliniu lygmeniu stiprinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises, remti pilietinės visuomenės organizacijas ir vietos valdžios institucijas , tolesnį stabilumą bei taiką , užkirsti kelią konfliktams ir skatinti teisingą bei įtraukią visuomenę, stiprinti daugiašališkumą, tarptautinį teisingumą ir didinti atskaitomybę ir spręsti kitus visuotinius ir regioninius uždavinius, be kita ko, susijusius su migracija ir judumu klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu, taip pat atsižvelgti į užsienio politikos poreikius ir prioritetus, kaip nustatyta III priede, be kita ko, skatinant pasitikėjimo stiprinimą ir gerus kaimyninius santykius ; [79 pakeit.] |
|
ba) |
apsaugoti, skatinti ir propaguoti žmogaus teises, demokratiją, teisinę valstybę bei lyčių ir socialinę lygybę, be kita ko, pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis ir skubos atvejais, bendradarbiaujant su pilietine visuomene, įskaitant žmogaus teisių gynėjus visame pasaulyje; [80 pakeit.] |
|
c) |
greitai reaguoti į krizių, nestabilumo ir konfliktų atvejus, su atsparumu susijusius uždavinius ir humanitarinės pagalbos susiejimą su veiksmais vystymosi srityje ir užsienio politikos poreikius bei prioritetus. [81 pakeit.] |
Šių tikslų įgyvendinimas vertinamas pagal 31 straipsnyje nurodytus susijusius rodiklius.
3. Ne mažiau kaip 92 95 proc. išlaidų pagal šį reglamentą turi atitikti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komiteto nustatytus oficialios paramos vystymuisi kriterijus. Šiuo reglamentu padedama siekti bendro tikslo – Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo laikotarpiu mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirti 0,2 proc. Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų ir oficialiai paramai vystymuisi skirti 0,7 proc. Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų. [82 pakeit.]
3a. Ne mažiau kaip 20 proc. oficialios paramos vystymuisi, finansuojamos pagal šį reglamentą, visose geografinėse ir teminėse programose, kasmet ir per visą jų veiksmų laikotarpį, skiriama vien tik socialinei įtraukčiai ir žmogaus socialinei raidai, siekiant remti ir stiprinti pagrindinių socialinių paslaugų, pavyzdžiui, sveikatos, mitybos ir socialinės apsaugos, teikimą, ypač labiausiai marginalizuotoms grupėms, visų pirma moterims ir vaikams. [83 pakeit.]
3b. Ne mažiau kaip 85 proc. pagal šį reglamentą teikiant oficialią paramą vystymuisi finansuojamų geografinių ir teminių programų pagrindinis ar svarbus tikslas yra lyčių lygybė ir moterų ir mergaičių teisės bei įgalėjimas, kaip nustatė EBPO DAC. Didelės šių programų dalies pagrindinis tikslas yra lyčių lygybė ir moterų bei mergaičių teisės ir įgalėjimas. [84 pakeit.]
4 straipsnis
Taikymo sritis ir struktūra
1. Sąjungos finansavimas pagal šį reglamentą vykdomas taikomas per: [85 pakeit.]
|
a) |
geografines programas; |
|
b) |
temines programas; |
|
c) |
greitojo reagavimo veiksmus. |
2. Geografinės programos apima šalių ir daugiašalį bendradarbiavimą šiose teritorijose:
|
a) |
kaimynystės regiono; |
|
b) |
Užsachario Afrikos; |
|
c) |
Azijos ir Ramiojo vandenyno; |
|
d) |
Šiaurės ir Pietų Amerikos ir Karibų jūros regiono. |
Geografinės programos gali būti vykdomos visose trečiosiose valstybėse, išskyrus šalis kandidates ir potencialias kandidates, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. …/… (46) (PNPP) ir užjūrio šalis ir teritorijas, kaip apibrėžta Tarybos sprendime …/… (ES). Taip pat gali būti nustatomos žemyninės ar tarpregioninės apimties geografinės programos, ypač visos Afrikos programa, apimanti Afrikos šalis pagal a ir b punktus, ir programa, apimanti Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regiono šalis pagal b, c ir d punktus. [86 pakeit.]
Kaimynystės regiono geografinės programos gali būti vykdomos bet kurioje I priede nurodytoje šalyje.
Siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų, geografinės programos grindžiamos II priede išvardytomis bendradarbiavimo sritimis.
3. Teminės programos apima veiksmus, susijusius su darnaus vystymosi tikslų siekimu pasauliniu lygmeniu šiose srityse:
|
a) |
žmogaus teisės ir demokratija; |
|
b) |
pilietinės visuomenės organizacijos ir vietos valdžios institucijos ; [87 pakeit.] |
|
c) |
stabilumas ir taika; |
|
d) |
visuotiniai uždaviniai; |
|
da) |
užsienio politikos poreikiai ir prioritetai. [88 pakeit.] |
Teminės programos gali būti vykdomos visose trečiosiose valstybėse ir užjūrio šalyse ir teritorijose . Užjūrio šalys ir teritorijos gali visateisiškai dalyvauti teminėse programose , kaip apibrėžta Tarybos sprendime …/… (ES). Veiksmingas jų dalyvavimas užtikrinamas atsižvelgiant į jų konkrečias savybes ir į joms iškylančius ypatingus sunkumus. [89 pakeit.]
Siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų, teminės programos grindžiamos III priede išvardytomis intervencinių priemonių sritimis.
4. Vykdant greitojo reagavimo veiksmus sudaroma galimybė iš anksto imtis veiksmų siekiant:
|
a) |
prisidėti prie taikos, stabilumo ir konfliktų prevencijos skubos, kylančių krizių, krizių ir pokriziniais atvejais; [90 pakeit.] |
|
b) |
padėti didinti valstybių, įskaitant vietos valdžios institucijas, visuomenių, bendruomenių ir asmenų atsparumą ir humanitarinę pagalbą susieti su veiksmais vystymosi srityje. [91 pakeit.] |
|
c) |
tenkinti užsienio politikos poreikius ir laikytis jos prioritetų. [92 pakeit.] |
Greitojo reagavimo veiksmai gali būti vykdomi visose trečiosiose valstybėse ir užjūrio šalyse ir teritorijose, kaip apibrėžta Tarybos sprendime …/… (ES).
Siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų, greitojo reagavimo veiksmai grindžiami IV priede išvardytomis intervencinių priemonių sritimis.
5. Veiksmai pagal šį reglamentą visų pirma įgyvendinami taikomi vykdant geografines programas. [93 pakeit.]
Pagal temines programas įgyvendinami taikomi veiksmai papildo pagal geografines programas finansuojamus veiksmus, be to, jais remiamos pasaulinės ir tarpregioninės iniciatyvos siekiant , kurių tikslas – siekti tarptautiniu mastu sutartų tikslų, visų pirma darnaus vystymosi tikslų, apsaugant kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalies aa punkte, taip pat užtikrinti visuotines viešąsias gėrybes ar sprendžiant spręsti visuotinius uždavinius. Veiksmai pagal temines programas taip pat gali būti vykdomi tais atvejais nepriklausomai, įskaitant tuos atvejus , kai nėra jokios geografinės programos ar ji yra sustabdyta, arba kai dėl veiksmo nesusitariama su atitinkama šalimi partnere, arba kai veiksmo negalima tinkamai įgyvendinti vykdant geografines programas. [94 pakeit.]
Greitojo reagavimo veiksmai papildo geografines ir temines programas , taip pat veiksmus, kurie finansuojami pagal 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 (Reglamentas dėl humanitarinės pagalbos) . Šie Tie veiksmai turi būti parengti ir įgyvendinami taikomi tam, kad prireikus būtų užtikrintas jų tęstinumas pagal geografines arba temines programas. [95 pakeit.]
6. Komisijai pagal 34 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomi ar iš dalies keičiami II, III ir IV priedai.
5 straipsnis
Suderinamumas, nuoseklumas ir papildomumas
1. Įgyvendinant Taikant šį reglamentą užtikrinamas nuoseklumas, suderinamumas, sinergija ir papildomumas su kitomis visomis Sąjungos išorės veiksmų sritimis, įskaitant kitas išorės finansines priemones, visų pirma PNPP III reglamentą, taip pat priemones, patvirtintas pagal ES sutarties V antraštinės dalies antrą skyrių ir SESV penktą dalį, kitų atitinkamų krypčių Sąjungos politika ir programomis, taip pat politikos suderinamumas vystymosi labui. Sąjunga, taikydama politiką, kuri gali turėti įtakos besivystančioms šalims, atsižvelgia į vystomojo bendradarbiavimo tikslus. [96 pakeit.]
1a. Sąjunga ir valstybės narės derina atitinkamas savo paramos programas siekdamos padidinti jų įgyvendinimo efektyvumą ir veiksmingumą ir išvengti sutaptinio finansavimo. [97 pakeit.]
1b. Taikydamos šį reglamentą Komisija ir EIVT tinkamai atsižvelgia į Europos Parlamento pozicijas. [98 pakeit.]
2. Veiksmai, kuriems taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/96, pagal šį reglamentą nefinansuojami.
3. Kai tinkama, pagal šį reglamentą nustatytiems veiksmams gali būti naudojamos kitos Sąjungos programos, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Šiuo reglamentu taip pat gali būti prisidedama prie priemonių, nustatytų pagal kitas Sąjungos programas, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Tokiais atvejais tų veiksmų darbo programoje nustatoma, kurias taisykles taikyti.
6 straipsnis
Biudžetas
1. Šio reglamento įgyvendinimo taikymo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 89 200 82 451 mln. EUR 2018 m. kainomis (93 154 mln. EUR dabartinėmis kainomis ) [100 proc.] . [99 pakeit.]
2. 1 dalyje nurodytą finansinį paketą sudaro:
|
a) |
68 000 63 687 mln. EUR 2018 m. kainomis (71 954 mln. EUR dabartinėmis kainomis) [77,24 proc.] geografinėms programoms: [100 pakeit.]
|
|
b) |
7 000 9 471 mln. EUR 2018 m. kainomis (10 700 mln. EUR dabartinėmis kainomis) [11,49 proc.] teminėms programoms: [105 pakeit.]
|
|
c) |
4 000 3 098 mln. EUR 2018 m. kainomis (3 500 mln. EUR dabartinėmis kainomis) [3,76 proc.] greitojo reagavimo veiksmams:
|
3. Dėl 10 200 6 196 mln. EUR 2018 m. kainomis (7 000 mln. EUR dabartinėmis kainomis) [7,51 proc.] rezervo naujiems uždaviniams ir prioritetams pagal 15 straipsnį padidėja 2 dalyje nurodytos sumos. [112 pakeit.]
4. 2 dalies a punkte nurodytas finansinis paketas atitinka ne mažiau kaip 75 proc. 1 dalyje nurodyto finansinio paketo.
4a. Veiksmams pagal 9 straipsnį finansuoti skiriama ne didesnė kaip 270 mln. EUR suma. [113 pakeit.]
4b. Po to, kai institucijos susitaria dėl prioritetų, Europos Parlamentas ir Taryba per biudžeto procedūrą patvirtina metinius asignavimus laikydamiesi daugiametėje finansinėje programoje nustatytų ribų. [114 pakeit.]
7 straipsnis
Politikos sistema
Asociacijos susitarimai, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, daugiašaliai prekybos susitarimai ir kiti susitarimai, kuriais nustatomi teisiškai įpareigojantys santykiai su šalimis partnerėmis, tais susitarimais įsteigtų organų patvirtintos rekomendacijos ir aktai, taip pat atitinkami daugiašaliai susitarimai, Sąjungos teisėkūros procedūra priimti aktai, Europos Vadovų Tarybos išvados ir, Tarybos išvados, aukščiausiojo lygio susitikimų deklaracijos ar ir kitos tarptautinės deklaracijos ir aukšto lygio susitikimų su šalimis partnerėmis išvados, Europos Parlamento rezoliucijos ir pozicijos , Komisijos komunikatai arba Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendri komunikatai ir Jungtinių Tautų konvencijos ir rezoliucijos sudaro bendrą šio reglamento įgyvendinimo taikymo politikos sistemą. [115 pakeit.]
8 straipsnis
Bendrieji principai
1. Palaikydama dialogą ir bendradarbiaudama su šalimis partnerėmis ir regionais partneriais, imdamasi veiksmų Jungtinėse Tautose ir kituose tarptautiniuose forumuose, taip pat bendradarbiaudama su pilietinės visuomenės organizacijomis, vietos valdžios institucijomis ir privačiaisiais subjektais, Sąjunga siekia skatinti, plėtoti ir stiprinti demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principus, kuriais ji yra pagrįsta principus, kuriais ji grindžiama – demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principus, taip pat pagarbą Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principams . Pagal šį reglamentą skiriamas finansavimas atitinka šiuos principus, taip pat Sąjungos įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę . [116 pakeit.]
1a. Pagal ES sutarties 2 ir 21 straipsnius Sąjungos įnašas į demokratijos ir teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių propagavimą ir apsaugą įnešamas remiantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, tarptautine žmogaus teisių teise ir tarptautine humanitarine teise. [117 pakeit.]
2. Teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises (pilietines ir politines ar ekonomines, socialines ir kultūrines), taikomas siekiant įtraukti žmogaus teisių principus, remti savo teisių reikalaujančius teisių turėtojus, didesnį dėmesį skiriant skurdesnių ir pažeidžiamesnių asmenų grupėms marginalizuotoms ir pažeidžiamoms grupėms, įskaitant mažumas, moteris, vaikus ir jaunimą, vyresnio amžiaus asmenis, čiabuvius, LGBTI asmenis ir neįgaliuosius, esminėms darbo teisėms ir socialinei įtraukčiai, ir padėti šalims partnerėms įgyvendinti savo tarptautines prievoles žmogaus teisių srityje. Šiuo reglamentu skatinama lyčių lygybė ir moterų , jaunimo ir vaikų įgalėjimas , taip pat atsižvelgiant į lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises . [118 pakeit.]
3. Kai tinkama, Sąjunga remia dvišalio, regioninio ir daugiašalio bendradarbiavimo ir dialogo, partnerystės susitarimų ir trišalio bendradarbiavimo įgyvendinimą.
Sąjunga skatina daugiašalį ir taisyklėmis bei vertybėmis grindžiamą požiūrį į visuotines prekes viešąsias gėrybes ir uždavinius ir šiuo tikslu bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, šalimis partnerėmis, tarptautinėmis organizacijomis , įskaitant tarptautines finansų įstaigas ir JT agentūras, fondus ir programas, ir kitais paramos teikėjais. [119 pakeit.]
Sąjunga skatina bendradarbiavimą su tarptautinėmis bei regioninėmis organizacijomis ir kitais paramos teikėjais. [120 pakeit.]
Plėtojant santykius su šalimis partnerėmis atsižvelgiama į jų įsipareigojimų ir tarptautinių susitarimų , ypač Paryžiaus susitarimo, įgyvendinimo rezultatus, taip pat sutartinius santykius su Sąjunga , visų pirma asociacijos susitarimus, partnerystės bei bendradarbiavimo susitarimus ir prekybos susitarimus . [121 pakeit.]
4. Sąjungos bei valstybių narių ir šalių partnerių bendradarbiavimas, kai tinkama, grindžiamas šiais visų sričių vystymosi veiksmingumo principais, kurių skatinama laikytis: šalių partnerių politine atsakomybe įgyvendinant vystymosi prioritetus, dėmesiu rezultatams, įtraukia vystymosi partneryste, skaidrumu, tarpusavio atskaitomybe ir prisiderinimu prie šalių partnerių prioritetų . ES skatina veiksmingą ir efektyvų išteklių telkimą ir naudojimą. [122 pakeit.]
Laikydamasi integruotos partnerystės principo, kai tinkama, Komisija užtikrina, kad būtų tinkamai konsultuojamasi su susijusiomis šalių partnerių suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir vietos valdžios institucijas, ir sudaromos galimybės joms laiku susipažinti su susijusia informacija, kad suinteresuotosios šalys galėtų prasmingai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant taikant programas, taip pat susijusiuose stebėsenos procesuose. [123 pakeit.]
Laikydamasi atsakomybės principo, Komisija, kai tinkama, remia šalių partnerių sistemų naudojimą programoms įgyvendinti taikyti . [124 pakeit.]
5. Skatindamos veiksmų papildomumą ir efektyvumą, Sąjunga ir valstybės narės koordinuoja savo politiką ir konsultuojasi dėl savo paramos programų, be kita ko, tarptautinėse organizacijose ir per tarptautines konferencijas.
6. Į programas ir veiksmus, vykdomus pagal šį reglamentą, įtraukiami su klimato kaita, aplinkos apsauga pagal SESV 11 straipsnį, nelaimių rizikos mažinimu bei pasirengimu joms, žmogaus socialine raida, konfliktų prevencija ir taikos kūrimu, lyčių lygybe ir moterų, vaikų ir jaunimo įgalėjimu, nediskriminavimu, švietimu ir kultūra bei skaitmeninimu susiję aspektai, taip pat atsižvelgiama į darnaus vystymosi tikslų tarpusavio sąsajas, kad būtų skatinami integruoti veiksmai, kuriais galima suderintai siekti papildomos naudos ir kelių tikslų. Šios programos ir veiksmai grindžiami pajėgumų, rizikos ir pažeidžiamumo analize, į juos įtraukiamas į žmones ir bendruomenę orientuotas požiūris į atsparumą ir atsižvelgiama į konflikto ypatumus. Jie vykdomi vadovaujantis principu principais – nė vieno nepalikti nuošalyje ir nepakenkti . [125 pakeit.]
7. Kartu Nedarant poveikio kitiems Sąjungos išorės veiksmų tikslams, kartu su partneriais toliau taikomas labiau koordinuotas, visa apimantis ir struktūrinis požiūris į migraciją ir reguliariai vertinamas jo veiksmingumas , nenustatant sąlygos, kad paramos vystymuisi teikimas turėtų priklausyti nuo trečiųjų šalių bendradarbiavimo migracijos valdymo srityje ir visapusiško žmogaus teisių, įskaitant kiekvieno asmens teisę išvykti iš savo kilmės šalies, paisymo . [126 pakeit.]
7a. Komisija užtikrina, kad pagal šį reglamentą patvirtinti veiksmai, susiję su saugumu, stabilumu ir taika, ypač susiję su karinių subjektų pajėgumų stiprinimu remiant vystymąsi ir vystymosi saugumą, kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu bei kibernetiniu saugumu, būtų vykdomi laikantis tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę žmogaus teisių ir humanitarinę teisę. Siekdama pagerinti karinių subjektų institucijų ir veiklos atitiktį skaidrumo ir žmogaus teisių standartams, Komisija kartu su parama gaunančiais partneriais gali parengti gaires. Siekdama užtikrinti prievolių žmogaus teisių srityje vykdymą, Komisija pagal kiekvieną atitinkamą 31 straipsnyje nustatytą tikslą atidžiai stebi bei vertina tokių veiksmų taikymą ir teikia apie juos ataskaitas. Dėl tokių veiksmų Komisija, taikydama rizikos valdymo nuostatas pagal 8 straipsnio 8 dalies b punktą, toliau papildomai taiko atsižvelgimo į konfliktines situacijas metodą, įskaitant griežtą ir sistemingą ex ante konfliktų analizę, į kurią visapusiškai įtraukiama lyčių aspekto analizė. Komisija pagal 34 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis reglamentas, nustatant esamomis gairėmis grindžiamą veiklos sistemą, pagal kurią užtikrinama, kad planuojant ir taikant šiame straipsnyje nurodytas priemones, ypač kai jos susijusios su kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio prevencija ir tinkamo proceso, įskaitant nekaltumo prezumpciją, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę į gynybą, užtikrinimu, būtų atsižvelgiama į žmogaus teises. [127 pakeit.]
8. Komisija savo iniciatyva ir Europos Parlamentui paprašius reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir reguliariai keičiasi informacija vykdo su juo reikšmingus dialogus politikos klausimais. [128 pakeit.]
8a. Komisija reguliariai keičiasi informacija su pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis. [129 pakeit.]
8b. Komisija pagal 34 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis reglamentas, nustatant tinkamą rizikos valdymo sistemą, apimančią kiekvieno atitinkamo šio reglamento tikslo vertinimo ir švelninimo priemones. [130 pakeit.]
8c. Skaidrumas ir atskaitomybė yra visos šios priemonės pagrindas, visų pirma pabrėžiant ataskaitų teikimą ir tikrinimą. Tai apima skaidrią kontrolės sistemą, įskaitant informacijos teikimą apie lėšų gavėjus ir apie tai, ar mokėjimai atlikti laiku. [131 pakeit.]
9 straipsnis
Karinių subjektų pajėgumų stiprinimas remiant vystymąsi ir saugumą vystymosi labui
1. Pagal Europos Sąjungos sutarties 41 straipsnio 2 dalį Sąjungos finansavimas pagal šį reglamentą nenaudojamas ginklų ar šaudmenų viešiesiems pirkimams arba karinio ar gynybinio pobūdžio operacijoms finansuoti. Visai pagal šį reglamentą teikiamai įrangai, paslaugoms ar technologijoms taikomos griežtos perdavimo kontrolės priemonės, kaip nustatyta Bendrojoje pozicijoje 944/2008/BUSP, Reglamente dėl dvejopo naudojimo prekių ir visose kitose galiojančiose Sąjungos ribojamosiose priemonėse. Vadovaujantis Reglamentu (ES) …/… [ES reglamentas dėl prekių, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti arba kankinimui], finansavimu pagal šį reglamentą nesinaudojama bet kokios rūšies įrangai, kuri gali būti naudojama kankinimams, netinkamam elgesiui ar kitiems žmogaus teisių pažeidimams vykdyti, tiekti. [132 pakeit.]
2. Siekiant prisidėti prie darnaus vystymosi, kuriam reikia stabilios, taikios ir įtraukios visuomenės, Sąjungos parama pagal šį reglamentą gali būti naudojama vykdant platesnio masto saugumo sektoriaus reformą arba siekiant 4 dalyje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis stiprinti karinių subjektų pajėgumus šalyse partnerėse, kad būtų vykdoma vystymosi srities veikla ir užtikrinamas jos saugumas , atsižvelgiant į visa apimantį tikslą užtikrinti darnų vystymąsi . [133 pakeit.]
3. Parama pagal šį straipsnį gali apimti visų pirma pajėgumų stiprinimo programas vystymuisi ir saugumui vystymosi labui remti, įskaitant mokymus, kuravimą ir konsultacijas, taip pat įrangos tiekimą, infrastruktūros gerinimą ir tiesiogiai su ta parama susijusių paslaugų teikimą.
4. Parama pagal šį straipsnį teikiama tik:
|
a) |
jeigu reikalavimų neįmanoma įvykdyti pasitelkiant nekarinius subjektus siekiant tinkamai įvykdyti Sąjungos tikslus pagal šį reglamentą ir yra iškilusi grėsmė veikiančių valstybės institucijų egzistavimui arba grėsmė žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugai, o valstybės institucijos negali pašalinti tos grėsmės, ir |
|
b) |
jeigu atitinkama šalis partnerė ir Sąjunga laikosi bendros nuomonės, kad kariniai subjektai yra itin svarbūs siekiant išsaugoti, sukurti ar atkurti sąlygas, būtinas darniam vystymuisi, ir kad tie kariniai subjektai nėra susiję su žmogaus teisių pažeidimais arba nekelia grėsmės valstybės institucijų veikimui, be kita ko, krizių atvejais ir esant pažeidžiamai ar destabilizuotai padėčiai ir aplinkybėms. [134 pakeit.] |
5. Pagal šį straipsnį Sąjungos teikiama parama karinių subjektų pajėgumų stiprinimui finansuoti neturi būti naudojama kitais tikslais nei vystymosi srities veiklai ir saugumo vystymosi labui veiklai vykdyti. Visų pirma, Sąjungos parama neturi būti naudojama siekiant finansuoti:
|
a) |
pasikartojančias karines išlaidas; |
|
b) |
ginklų ir šaudmenų ar bet kokios kitos įrangos, kuri skirta mirtinai jėgai panaudoti, pirkimą; |
|
c) |
mokymus, skirtus konkrečiai prisidėti prie ginkluotųjų pajėgų kovinių pajėgumų stiprinimo. |
6. Rengdama ir įgyvendindama taikydama priemones pagal šį straipsnį Komisija skatina šalies partnerės politinę atsakomybę. Ji taip pat parengia reikiamus elementus ir gerosios patirties principus, būtinus siekiant užtikrinti tvarumą ir atskaitomybę vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais, ir propaguoja teisinės valstybės ir nustatytus tarptautinės teisės principus. Komisija užtikrina, kad šios priemonės teiktų tiesioginę naudą gyventojų žmogiškajam saugumui, būtų integruotos į platesnio masto saugumo sektoriaus reformos politiką, apimančią griežtos demokratinės ir parlamentinės priežiūros ir atskaitomybės elementus, be kita ko, susijusius su geresniu saugumo paslaugų teikimu, ir būtų įtrauktos į ilgalaikes taikos ir vystymosi strategijas, kuriomis siekiama šalinti pagrindines konflikto priežastis. Komisija taip pat užtikrina, kad veiksmais, kuriais siekiama reformuoti karines pajėgas, būtų prisidedama prie to, kad jos taptų skaidresnės, atskaitingesnės ir labiau laikytųsi jų jurisdikcijai priklausančių asmenų žmogaus teisių. Kiekvienai priemonei, kurios tikslas – partnerių karinėms pajėgoms tiekti įrangą, Komisija nurodo tiektinos įrangos rūšį. Siekiant užtikrinti, kad šią įrangą naudotų tik numatyti jos gavėjai, Komisija taiko naujosios 8 straipsnio 8b dalies nuostatas . [135 pakeit.]
7. Komisija nustato tinkamas pagal šį straipsnį nustatytų priemonių rizikos vertinimo, stebėjimo ir vertinimo procedūras Atlikdama vertinimą pagal 32 straipsnį ir ypač laikotarpio vidurio vertinimą, Komisija kartu su valstybėmis narėmis atlieka bendrus vertinimus . Rezultatais remiamasi rengiant programas bei paskirstant išteklius, taip pat toliau didinant Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą ir papildomumą . [136 pakeit.]
II ANTRAŠTINĖ DALIS
ŠIO REGLAMENTO ĮGYVENDINIMAS TAIKYMAS [137 pakeit.]
I skyrius
Programavimas
9a straipsnis
Geografinių programų taikymo sritis
1. Sąjungos bendradarbiavimo veikla pagal šį straipsnį taikoma vykdant vietos, nacionalinio, regioninio, tarpregioninio ir žemyninio pobūdžio veiklą.
2. Siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų, geografinės programos rengiamos šiose bendradarbiavimo srityse:
|
a) |
geras valdymas, demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisės, pagrindinės laisvės ir pilietinė visuomenė; |
|
b) |
skurdo panaikinimas, kova su nelygybe ir žmogaus socialinė raida; |
|
c) |
migracija ir judumas; |
|
d) |
aplinka ir klimato kaita; |
|
e) |
integracinis ir tvarus ekonomikos augimas ir deramas darbas; |
|
f) |
saugumas, stabilumas ir taika; |
|
g) |
partnerystė. |
3. Išsamesnė informacija apie 2 dalyje nurodytas bendradarbiavimo sritis pateikiama II priede. [138 pakeit.]
9b straipsnis
Teminių programų taikymo sritis
1. Teminės programos apima šias intervencijos sritis:
|
a) |
žmogaus teisės, pagrindinės laisvės ir demokratija:
|
|
b) |
pilietinės visuomenės organizacijos ir vietos valdžios institucijos:
|
|
c) |
stabilumas ir taika:
|
|
d) |
pasauliniai uždaviniai:
|
|
e) |
užsienio politikos poreikiai ir prioritetai:
|
2. Išsamesnė informacija apie 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimo sritis pateikta III priede. [139 pakeit.]
10 straipsnis
Bendro programavimo metodas
1. Pagal šį reglamentą programuojamas bendradarbiavimas ir intervencinės priemonės, išskyrus greitojo reagavimo veiksmus, nurodytus 4 straipsnio 4 dalyje.
2. Vadovaujantis 7 straipsniu programavimas pagal šį reglamentą grindžiamas taip:
|
a) |
programavimo dokumentuose nustatoma nuosekli Sąjungos ir šalių partnerių ar regionų partnerių bendradarbiavimo sistema, atitinkanti šiame reglamente nustatytą bendrąjį tikslą ir taikymo sritį, tikslus ir principus ir paremta Sąjungos šaliai partnerei ar regionui skirta strategija arba Sąjungos teminėmis strategijomis ; [140 pakeit.] |
|
b) |
Sąjunga ir valstybės narės konsultuojasi programavimo proceso pradžioje ir viso programavimo proceso metu siekdamos, kad bendradarbiavimo veikla būtų suderinta, papildanti ir nuosekli; tinkamiausias šalies programavimo metodas yra bendras programavimas. Prireikus bendrame programavime gali dalyvauti kiti paramos teikėjai; |
|
c) |
Sąjunga taip pat konsultuojasi nuo pat programavimo proceso pradžios ir viso jo metu reguliariai skatina daugiašalį ir įtraukų dialogą su kitais Sąjungos ir ne Sąjungos paramos teikėjais ir subjektais, be kita ko, kai tinkama, pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų atstovais , taip pat privačiaisiais ir politiniais fondais. Europos Parlamentas informuojamas apie tokių konsultacijų rezultatus ; [141 pakeit.] |
|
d) |
pagal 4 straipsnio 3 dalies a, ir b ir c punktuose nurodytas žmogaus teisių ir demokratijos, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos valdžios institucijų, taip pat stabilumo ir taikos temines programas teikiama parama nepriklauso nuo atitinkamų trečiųjų valstybių vyriausybių ir kitų valdžios institucijų sutikimo. Pagal šias žmogaus teisių ir demokratijos, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos valdžios institucijų temines programas daugiausia remiamos pilietinės visuomenės organizacijos remiama pilietinė visuomenė, įskaitant žmogaus teisių gynėjus ir spaudimą patiriančius žurnalistus . [142 pakeit.] |
11 straipsnis
Geografinių programų Programavimo principai [143 pakeit.]
-1. Pagal šį reglamentą vykdant programavimą tinkamai atsižvelgiama į žmogaus teises, pagrindines laisves, gerą valdymą ir demokratiją šalyse partnerėse. [144 pakeit.]
-1a. Visų programavimo dokumentų rengimas, taikymas ir persvarstymas pagal šį straipsnį vykdomas laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui ir paramos veiksmingumo principų. [145 pakeit.]
-1b. Geografinės ir teminės programos papildo viena kitą ir dera viena su kita, taip pat kuria pridėtinę vertę. [146 pakeit.]
1. Geografinių programų programavimas grindžiamais šiais principais:
|
a) |
nedarant poveikio 4 daliai, veiksmai, kiek įmanoma, grindžiami Sąjungos, valstybių narių ir atitinkamų šalių partnerių institucijų , įskaitant nacionalines ir, vietos ir regionines valdžios institucijas, pilietinę visuomenę pilietinės visuomenės organizacijas, regionų , nacionalinius ir vietos parlamentus , bendruomenes bei kitas suinteresuotąsias šalis, įtraukiu dialogu siekiant sustiprinti demokratinę atsakomybę už procesą ir skatinti remti nacionalines ir regionines strategijas; [147 pakeit.] |
|
b) |
kai tinkama įmanoma , programavimo laikotarpis derinamas su šalių partnerių strategijų ciklais; [148 pakeit.] |
|
c) |
į programavimą gali būti įtraukta bendradarbiavimo veikla, finansuojama iš įvairių 6 straipsnio 2 dalyje išvardytų asignavimų ir iš kitų Sąjungos programų, pagal jų pagrindinius teisės aktus. |
2. Nedarant poveikio 1 daliai, vykdant geografinių programų programavimą nustatoma speciali pritaikyta bendradarbiavimo sistema, grindžiama: [149 pakeit.]
|
a) |
partnerių poreikiais, nustatytais remiantis konkrečiais kriterijais ir išsamia analize, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, skurdą, nelygybę, žmogaus socialinę raidą, žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, demokratijos ir lyčių lygybės padėtį, pilietinę erdvę, ekonominį ir aplinkos pažeidžiamumą, taip pat į valstybės ir visuomenės atsparumą; [150 pakeit.] |
|
b) |
partnerių pajėgumais sutelkti finansinius ir veiksmingai naudoti vidaus išteklius ir jais naudotis siekiant remti nacionalinius vystymosi prioritetus , taip pat partnerių pajėgumais įsisavinti lėšas; [151 pakeit.] |
|
c) |
partnerių įsipareigojimais ir veiklos rezultatais, įskaitant tuos įsipareigojimus, dėl kurių bendrai susitarta su Sąjunga, ir pastangomis , nustatytais remiantis tokiais kriterijais kaip politinės reformos ir , pažanga teisinės valstybės, gero valdymo, žmogaus teisių ir kovos su korupcija srityse, ekonominis bei socialinis vystymasis , aplinkos tvarumas ir veiksmingas paramos naudojimas ; [152 pakeit.] |
|
d) |
galimu Sąjungos finansavimo poveikiu šalyse partnerėse ir regionuose partneriuose; |
|
e) |
partnerių pajėgumu ir įsipareigojimu skatinti bendras vertybes, bendrus principus ir pagrindinius interesus bei vertybes ir remti bendrus tikslus bei daugiašalius aljansus, taip pat Sąjungos prioritetų įgyvendinimą. [153 pakeit.] |
3. Skirstant išteklius pirmenybė turi būti teikiama šalims, kurioms labiausiai reikia paramos, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, mažas pajamas gaunančioms šalims, krizę patiriančioms šalims, krizę išgyvenusioms šalims ir šalims, kurių padėtis nestabili ir pažeidžiama, įskaitant mažas besivystančias salų valstybes.
4. Bendradarbiaujant su pramoninėmis šalimis daugiausia dėmesio skiriama Sąjungos ir abipusių interesų , taip pat bendrų pagrindinių interesų ir vertybių, bendrai sutartų tikslų ir daugiašališkumo skatinimui. Toks bendradarbiavimas, kai aktualu, grindžiamas Sąjungos, įskaitant Europos Parlamentą, ir valstybių narių dialogu, įtraukiant pilietinę visuomenę. [154 pakeit.]
5. Geografinėms programoms skirti Programavimo dokumentai turi būti pagrįsti rezultatais, juos rengiant turi būti atsižvelgiama orientuoti į rezultatus ir, kai tai įmanoma, apimti aiškius tikslus ir rodiklius, pagal kuriuos matuojama pažanga ir Sąjungos paramos poveikis. Rodikliai gali būti grindžiami , kai tinkama, į tarptautiniu mastu sutartas siektinas reikšmes ir rodiklius sutartais standartais , visų pirma nustatytus nustatytais darnaus vystymosi tikslams, taip pat šalies lygmens rezultatų sistemas, kad būtų galima įvertinti, koks yra Sąjungos indėlis į rezultatus produktų, rezultatų ir poveikio lygmeniu, ir apie tai pranešti sistemomis . [155 pakeit.]
6. Rengiant programavimo dokumentus, skirtus krizę patiriančioms, krizę išgyvenusioms šalims ir regionams, taip pat šalims, kurių padėtis nestabili ir pažeidžiama, būtina tinkamai atsižvelgti į konkrečius atitinkamų šalių ar regionų poreikius ir aplinkybes , taip pat į jų pažeidžiamumą, riziką ir pajėgumus, kad būtų galima padidinti jų atsparumą . Taip pat atsižvelgiama į konfliktų prevenciją, valstybės kūrimą ir taikos stiprinimą, susitaikymą ir atstatymą po konflikto, pasirengimą nelaimėms, taip pat moterų vaidmenį ir vaikų teises šiuose procesuose. Taikomas žmogaus teisėmis grindžiamas ir į žmones orientuotas požiūris.
Tais atvejais, kai šalys partnerės ar regionai partneriai tiesiogiai patiria krizę arba yra paveikti krizės, išgyvenę krizę ar kurių padėtis nestabili ir pažeidžiama, ypatingas dėmesys skiriamas visų susijusių subjektų veiksmų koordinavimo stiprinimui siekiant padėti užkirsti kelią smurtui ir nuo nepaprastosios padėties pereiti prie vystymosi. [156 pakeit.]
7. Šiuo reglamentu iš programų, nustatytų pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalį, prisidedama prie veiksmų, nustatytų pagal „Erasmus“ reglamentą. 2 000 mln. EUR preliminari suma iš geografinėms programoms skirtos paramos turi būti skiriama judumo, bendradarbiavimo ir politinio dialogo su šalių partnerių valdžios institucijomis, kitomis institucijomis ir organizacijomis veiklai remti. Bendrasis programavimo dokumentas pagal šį reglamentą rengiamas septyneriems metams, įskaitant lėšas pagal PNPP III reglamentą. Naudojant šias lėšas taikomas „Erasmus“ reglamentas , sykiu užtikrinant PNPP III reglamento laikymąsi . [157 pakeit.]
7a. Šiuo reglamentu prisidedama prie veiksmų, nustatytų pagal „Kūrybiškos Europos“ reglamentą. Bendrasis programavimo dokumentas pagal šį reglamentą rengiamas septyneriems metams, įskaitant lėšas pagal PNPP III reglamentą. Naudojant šias lėšas taikomas „Kūrybiškos Europos“ reglamentas. [158 pakeit.]
12 straipsnis
Geografinių programų programavimo dokumentai
-1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 34 straipsnį siekiant papildyti neesminius šio reglamento elementus, nustatant kiekvienai konkrečiai šaliai ir daugiašalei daugiametei programai skirtas sistemas. Tų sistemų nuostatose:
|
a) |
nurodoma, kurios 9a ir 15b straipsniuose apibrėžtos sritys yra prioritetinės; |
|
b) |
nustatomi konkretūs išsamūs ir išmatuojami kiekvienos programos tikslai; |
|
c) |
apibrėžiami laukiami rezultatai bei išmatuojami tikslai ir aiškūs bei konkretūs veiklos rezultatų rodikliai, susiję su tikslais; |
|
d) |
nustatoma orientacinė finansavimo suma – bendra ir pagal prioritetinę sritį; |
|
e) |
nustatoma bendradarbiavimo tvarka, įskaitant įnašų į Išorės veiksmų garantijų fondą dydį. [159 pakeit.] |
1. Pagal šį reglamentą geografinės programos įgyvendinamos vykdant orientacines daugiametes šalies ir daugiašales programas. [160 pakeit.]
2. Orientacinėse daugiametėse programose nustatomos pasirinktos prioritetinės sritys, kurioms turi būti skiriamas Sąjungos finansavimas, konkretūs tikslai, tikėtini rezultatai, aiškūs ir konkretūs rezultatų rodikliai ir preliminarūs finansiniai asignavimai bendrai ir pagal prioritetinę sritį. [161 pakeit.]
3. Orientacinė daugiametė programa grindžiama Daugiametės programos grindžiamos : [162 pakeit.]
|
-a) |
ataskaita, kurioje pateikiama šalių partnerių ar atitinkamų šalių poreikių, pajėgumų, įsipareigojimų ir veiklos rezultatų, galimo Sąjungos finansavimo poveikio analizė pagal 11 straipsnio 2 dalį, taip pat vienas ar daugiau iš toliau nurodytų aspektų; [163 pakeit.] |
|
a) |
nacionaline arba regionine strategija, kuri yra pagrįsta prasmingomis konsultacijomis su vietos gyventojais bei pilietine visuomene ir kurią Komisija, remdamasi atitinkama orientacine daugiamete programa jos priėmimo metu, priima kaip vystymosi planą arba panašų dokumentą; [164 pakeit.] |
|
b) |
pagrindų dokumentu, kuriuo nustatoma Sąjungos politika atitinkamo partnerio ar partnerių atžvilgiu, įskaitant Sąjungos ir valstybių narių bendrą dokumentą; [165 pakeit.] |
|
c) |
bendru Sąjungos ir atitinkamo partnerio arba partnerių dokumentu, kuriame nustatyti bendri prioritetai. |
4. Siekiant padidinti Sąjungos kolektyvinio bendradarbiavimo poveikį, kai įmanoma, Sąjungos ir valstybių narių programavimo dokumentus pakeičia bendro programavimo dokumentas. Bendro programavimo dokumentas gali pakeisti Sąjungos orientacinę daugiametę programą, jei jis patvirtintas pagal 14 straipsnį priimtu aktu ir atitinka 10 ir 11 straipsnius, jame yra šio straipsnio 2 dalyje išvardyti elementai ir juo nustatomas darbo pasidalijimas tarp Sąjungos ir valstybių narių. [166 pakeit.]
4a. Daugiametėse programose gali būti numatyta lėšų suma, neviršijanti 5 % visos sumos, kuri nėra skirta prioritetinei sričiai arba šaliai partnerei ar šalių partnerių grupei. Šios lėšos skiriamos pagal 21 straipsnį. [167 pakeit.]
13 straipsnis
Teminių programų programavimo dokumentai
-1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 34 straipsnį siekiant papildyti neesminius šio reglamento elementus, nustatant kiekvienai konkrečiai teminei daugiametei programai skirtas sistemas. Tų sistemų nuostatose:
|
a) |
nurodoma, kurios 9a straipsnyje apibrėžtos sritys yra prioritetinės; |
|
b) |
nustatomi konkretūs išsamūs ir išmatuojami kiekvienos programos tikslai; |
|
c) |
apibrėžiami laukiami rezultatai bei išmatuojami tikslai ir aiškūs bei konkretūs veiklos rezultatų rodikliai, susiję su tikslais; |
|
d) |
nustatoma orientacinė finansavimo suma – bendra ir pagal prioritetinę sritį; |
|
e) |
nustatoma bendradarbiavimo tvarka. [168 pakeit.] |
1. Pagal šį reglamentą teminės programos įgyvendinamos vykdant orientacines daugiametes programas. [169 pakeit.]
2. Teminėms programoms skirtose orientacinėse daugiametėse programose nustatoma Sąjungos strategija, atrinktos prioritetinės sritys, kurioms turi būti skiriamas Sąjungos finansavimas, konkretūs tikslai, tikėtini rezultatai, aiškūs ir konkretūs rezultatų rodikliai, apibūdinama tarptautinė padėtis ir pagrindinių atitinkamos temos partnerių veikla. [170 pakeit.]
Kai taikytina, dalyvavimui pasaulinėse iniciatyvose nustatomi ištekliai ir intervencinių priemonių prioritetai.
Teminėms programoms skirtose orientacinėse daugiametėse programose nustatomas preliminarus finansinis asignavimas iš viso, pagal bendradarbiavimo sritį ir pagal prioritetą. Preliminarus finansinis asignavimas gali būti skiriamas nurodant intervalą. [171 pakeit.]
12 ir 13 straipsniuose nurodytos bendrosios nuostatos nustatomos remiantis ataskaita, kurioje pateikiama tarptautinės padėties ir pagrindinių atitinkamos teminės srities partnerių veiklos analizė ir nurodomi laukiami programos rezultatai. [172 pakeit.]
2a. Daugiametėse programose gali būti numatyta lėšų suma, neviršijanti 5 % visos sumos, kuri nėra skirta prioritetinei sričiai arba šaliai partnerei ar šalių partnerių grupei. Šios lėšos skiriamos pagal 21 straipsnį. [173 pakeit.]
14 straipsnis
Orientacinių Daugiamečių programų priėmimas ir keitimas [174 pakeit.]
1. Komisija Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 34 straipsnį siekiant deleguotaisiais aktais papildyti neesminius šio reglamento elementus, nustatant 12 ir 13 straipsniuose nurodytas orientacines daugiametes programas priima įgyvendinimo aktais nurodytoms daugiametėms programoms skirtas sistemas . Tie įgyvendinimo deleguotieji aktai priimami laikantis 35 straipsnio 2 dalyje 34 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Ši procedūra taip pat taikoma šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytoms peržiūroms, dėl kurių gali gerokai pasikeisti orientacinės daugiametės programos turinys. [175 pakeit.]
2. Priimant 12 straipsnyje nurodytus bendro daugiamečio programavimo dokumentus Komisijos sprendimas deleguotasis aktas taikomas tik su Sąjungos įnašu susijusiai bendro daugiamečio programavimo dokumento daliai. [176 pakeit.]
3. Geografinėms programoms skirtos orientacinės daugiametės programos gali būti peržiūrimos, jei to reikia veiksmingam įgyvendinimui, ypač jei yra esminių 7 straipsnyje nurodytos politikos sistemos pasikeitimų arba krizės ar pokrizinės padėties atveju Daugiametės geografinės ir teminės programos baigia galioti ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d. Komisija iki 2025 m. birželio 30 d. patvirtina naujas daugiametes programas, remdamasi 32 straipsnyje nurodyto laikotarpio vidurio vertinimo rezultatais, nustatytais faktais ir išvadomis . [177 pakeit.]
4. Teminėms programoms skirtos orientacinės Daugiametės programos gali būti peržiūrimos nežymiai pakeistos , jei to reikia veiksmingam įgyvendinimui siekiant jas veiksmingai taikyti , ypač jei yra esminių 7 straipsnyje nurodytos politikos sistemos pasikeitimų. Daugiametės programos nežymiai keičiamos tais atvejais, kai dėl rezervo naujiems uždaviniams ir prioritetams sutelkimo reikia pakeisti atitinkamos programos bendrąsias nuostatas . [178 pakeit.]
5. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pavyzdžiui, krizių ar tiesioginių grėsmių demokratijai, teisinei valstybei, žmogaus teisėms arba pagrindinėms laisvėms atvejais, Komisija įgyvendinimo deleguotaisiais aktais, priimtais pagal 35 straipsnio 4 dalyje 34a straipsnyje nurodytą skubos procedūrą, gali iš dalies keisti šio reglamento 12 ir 13 straipsniuose nurodytas orientacines daugiametes programas. [179 pakeit.]
15 straipsnis
Rezervas naujiems uždaviniams ir prioritetams
1. 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta suma naudojama, be kita ko tinkamai pagrįstais atvejais, teikiant pirmenybę šalims, kurioms labiausiai reikia paramos, visapusiškai papildant pagal šį reglamentą priimtus aktus ir nuosekliai jų laikantis , siekiant: [180 pakeit.]
|
a) |
užtikrinti tinkamą Sąjungos atsaką nenumatytų aplinkybių poreikių, kurie nepatenka į programų ir programavimo dokumentų taikymo sritį, atveju; [181 pakeit.] |
|
b) |
reaguoti į naujus poreikius ar uždavinius, pavyzdžiui, susijusius su gaivaline ar žmogaus sukelta krize ar pokrizine padėtimi arba migracijos spaudimu reiškiniu, ypač priverstiniu perkėlimu, prie Sąjungos ar jos kaimyninių sienų ar trečiosiose šalyse ; [182 pakeit.] |
|
c) |
skatinti naujas Sąjungos pasiūlytas ar tarptautines iniciatyvas arba prioritetus arba į juos reaguoti . [183 pakeit.] |
2. Sprendimai dėl šių lėšų panaudojimo priimami vadovaujantis 14 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka.
15a straipsnis
Paramos sustabdymas
1. Nedarant poveikio nuostatoms dėl paramos pagal susitarimus su šalimis partnerėmis ir regionais partneriais sustabdymo, kai šalis partnerė nuolat nesilaiko demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms principų arba branduolinės saugos standartų, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 34 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VIIa priedas, įtraukiant šalį partnerę į šalių partnerių, kurioms sustabdytas arba iš dalies sustabdytas Sąjungos paramos teikimas, sąrašą. Jeigu paramos teikimas sustabdomas iš dalies, nurodomos programos, kurioms galioja paramos sustabdymas.
2. Jei Komisija nustato, kad paramos sustabdymą pateisinančios priežastys išnyko, jai suteikiami įgaliojimai pagal 34 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies pakeičiamas VIIa priedas, siekiant toliau teikti Sąjungos paramą.
3. Paramos teikimo sustabdymo iš dalies atvejais Sąjungos parama visų pirma naudojama pilietinės visuomenės organizacijoms ir nevalstybiniams subjektams remti priemonėmis, kuriomis siekiama skatinti gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves ir remti demokratizacijos bei dialogo procesus šalyse partnerėse.
4. Priimdama sprendimą Komisija deramai atsižvelgia į susijusias Europos Parlamento rezoliucijas. [184 pakeit.]
II skyrius
Konkrečios kaimynystės regionui skirtos nuostatos
15b straipsnis
Konkretūs kaimynystės regionui skirti tikslai
1. Laikantis 3 ir 4 straipsnių Sąjungos paramai kaimynystės regione pagal šį reglamentą nustatomi tokie tikslai:
|
a) |
gerinti Sąjungos ir jos šalių partnerių politinį bendradarbiavimą ir didinti atsakomybę už Europos kaimynystės politiką; |
|
b) |
remti asociacijos susitarimų arba kitų esamų ir būsimų susitarimų ir bendrai sutartų asociacijos darbotvarkių ir partnerystės prioritetų ar lygiaverčių dokumentų įgyvendinimą; |
|
c) |
stiprinti ir tvirtinti demokratiją, valstybės kūrimą, gerą valdymą, teisinę valstybę ir žmogaus teises, taip pat skatinti veiksmingiau įgyvendinti abipusiai sutartas reformas; |
|
d) |
stabilizuoti kaimyninius regionus politiniu, ekonominiu ir saugumo požiūriu; |
|
e) |
stiprinti regioninį bendradarbiavimą, visų pirma palaikant bendradarbiavimą pagal Rytų partnerystę, vykdant Viduržemio jūros sąjungos veiklą ir visą Europos kaimynystės regioną apimantį bendradarbiavimą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą; |
|
f) |
skatinti pasitikėjimo stiprinimą, gerus kaimynystės santykius ir kitas priemones, padedančias užtikrinti bet kokio pobūdžio saugumą ir išvengti konfliktų bei juos išspręsti, įskaitant užsitęsusius konfliktus, teikti paramą nukentėjusiems gyventojams bei remti atstatymą, taip pat skatinti pagarbą daugiašališkumui ir tarptautinei teisei; |
|
g) |
skatinti glaudesnius Sąjungos ir šalių partnerių visuomenių partnerystės ryšius, be kita ko, didesnį judumą ir žmonių tarpusavio ryšius, visų pirma susijusius su kultūros, švietimo, profesine ir sporto veikla; |
|
h) |
intensyvinti bendradarbiavimą teisėtos ir neteisėtos migracijos srityje; |
|
i) |
siekti laipsniškos integracijos į Sąjungos vidaus rinką ir tvirtesnio bendradarbiavimo sektoriuose bei įvairių sektorių bendradarbiavimo, be kita ko, derinant teisės aktus ir siekiant konvergencijos su Sąjungos ir kitais atitinkamais tarptautiniais standartais reglamentavimo srityje, taip pat suteikiant geresnes galimybes patekti į rinką, be kita ko, kuriant išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos erdves, stiprinant susijusias institucijas ir investicijas; |
|
j) |
remti tvarią, integracinę ir visiems naudingą ekonominę bei socialinę plėtrą skatinant darbo vietų kūrimą ir įsidarbinimo galimybes, ypač kalbant apie jaunimą; |
|
k) |
prisidėti įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, visų pirma stiprinant bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje ir skatinant atsinaujinančiosios bei tvarios energijos naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų siekimą; |
|
l) |
skatinti drauge su šalių partnerių, kurioms taikoma kaimynystės politika, kaimyninėmis šalimis įgyvendinti teminius projektus, skirtus bendriems iššūkiams, tokiems kaip migracija, energetika, saugumas ir sveikata, atremti. [185 pakeit.] |
16 straipsnis
Programavimo dokumentai ir asignavimų skyrimo kriterijai
1. I priede išvardytų šalių partnerių prioritetinės sritys, kurioms turi būti skiriamas Sąjungos finansavimas, daugiausia atrenkamos iš sričių, įtrauktų į 12 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytus dokumentus, pagal II priede nustatytas kaimynystės regiono bendradarbiavimo sritis.
2. Nukrypstant nuo 11 straipsnio 2 dalies Sąjungos parama pagal kaimynystės regiono geografines programas diferencijuojama pagal formą ir sumas, atsižvelgiant į toliau išvardytus elementus, iš kurių matyti šalies partnerės:
|
a) |
poreikiai, naudojant tokius rodiklius, kaip gyventojų skaičius ir išsivystymo lygis; |
|
b) |
įsipareigojimas įgyvendinti bendrai sutartus politinės, ekonominės, aplinkos ir socialinės reformos tikslus ir su tuo susijusi pažanga; [186 pakeit.] |
|
c) |
įsipareigojimas kurti tvirtą ir tvarią demokratiją ir su tuo susijusi pažanga , įskaitant žmogaus teisių propagavimą, gerą valdymą, teisinės valstybės principo laikymąsi ir kovą su korupcija ; [187 pakeit.] |
|
ca) |
įsipareigojimas užtikrinti daugiašališkumą; [188 pakeit.] |
|
d) |
partnerystės ryšiai su Sąjunga, įskaitant tokių ryšių užmojų mastą; |
|
e) |
įsisavinimo pajėgumai ir galimas Sąjungos paramos pagal šį reglamentą poveikis. |
3. 2 dalyje nurodyta parama įtraukiama į 12 straipsnyje nurodytus programavimo dokumentus.
3a. Sąjungos parama I priede išvardytoms šalims partnerėms taikoma laikantis Finansinio reglamento 190 straipsnyje nustatyto bendro finansavimo principo. [189 pakeit.]
17 straipsnis
Veiklos rezultatais grindžiamas metodas
1. Siekiant įgyvendinti taikyti veiklos rezultatais grindžiamą požiūrį preliminariai ne mažiau 10 proc. finansinio paketo, nustatyto 4 straipsnio 2 dalies a punkte 6 straipsnio 2 dalies a punkto pirmoje įtraukoje , kurie yra skirti 12 straipsnyje nurodytiems šalies finansiniams asignavimams papildyti, paskirstomi I priede išvardytoms šalims partnerėms. Sprendimai dėl veiklos rezultatais grindžiamų asignavimų priimami remiantis šalių pažanga demokratijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės, gero valdymo, bendradarbiavimo saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos, ekonomikos valdymo ir sutartų reformų įgyvendinimo srityse. Šalių partnerių padaryta pažanga vertinama kasmet , aktyviai dalyvaujant pilietinei visuomenei, visų pirma pasitelkiant šalių pažangos ataskaitas, kuriose, be kita ko, išdėstomos tendencijos, palyginti su ankstesniais metais . [190 pakeit.]
1a. Europos Parlamente ir Taryboje reguliariai keičiamasi nuomonėmis apie pagal šį reglamentą taikomą veiklos rezultatais grindžiamą metodą. [191 pakeit.]
2. Veiklos rezultatais grindžiamas metodas netaikomas teikiant paramą pilietinei visuomenei, žmonių tarpusavio ryšiams, įskaitant vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą, paramą su žmogaus teisėmis susijusios padėties gerinimui arba vykdant su krize susijusias rėmimo priemones. Itin smarkiai arba nuolat blogėjant padėčiai, susijusiai su demokratija, žmogaus teisėmis ar teisine valstybe, kai tinkama, šiems veiksmams teikiama parama gali turi būti padidinta. [192 pakeit.]
2a. Itin smarkiai arba nuolat blogėjant padėčiai, susijusiai su demokratija, žmogaus teisėmis ar teisine valstybe, Komisija ir EIVT persvarsto veiklos rezultatais grindžiamą paramą. [193 pakeit.]
2b. Komisija pagal 34 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, nustatant į rezultatus orientuoto požiūrio metodinę sistemą. [194 pakeit.]
18 straipsnis
Tarpvalstybinis bendradarbiavimas
1. 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas tarpvalstybinis bendradarbiavimas apima bendradarbiavimą prie gretimų sausumos ir jūrų sienų, tarptautinį didesnių tarpvalstybinių teritorijų bendradarbiavimą, jūrų srities bendradarbiavimą aplink jūrų baseinus, taip pat tarpregioninį bendradarbiavimą. Siekiama, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas būtų suderintas su esamų ir būsimų makroregioninių strategijų ir regioninės integracijos procesų tikslais . [195 pakeit.]
2. Kaimynystės regiono veiksmais prisidedama prie 1 dalyje nurodytų tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų, kurias bendrai finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… (47) (toliau – ETB reglamentas). Šioms programoms remti preliminariai skiriama iki 4 proc. kaimynystės regionui skirto finansinio paketo.
3. Įnašai į tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas nustatomi ir naudojami pagal ETB reglamento 10 straipsnio 3 dalį.
4. Sąjungos bendro finansavimo dalis neturi viršyti 90 proc. tinkamų finansuoti tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos išlaidų. Techninės paramos bendro finansavimo dalis yra 100 proc.
5. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų išankstinis finansavimas nustatomas darbo programoje, atsižvelgiant į dalyvaujančių trečiųjų valstybių ir teritorijų poreikius, ir gali viršyti ETB reglamento 49 straipsnyje nurodytą procentinį dydį.
6. Tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skirtas orientacinis daugiametis strateginis dokumentas, kuriame nustatomi šio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti elementai, priimamas pagal ETB reglamento 10 straipsnio 1 dalį.
7. Jei tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos nutraukiamos pagal ETB reglamento 12 straipsnį, nepanaudota kaimynystės regionui skirta parama nutrauktai programai gali būti naudojama bet kuriai kitai kaimynystės regiono veiklai finansuoti.
III skyrius
Veiksmų planai, priemonės ir įgyvendinimo metodai Vykdymas [196 pakeit.]
19 straipsnis
Veiksmų planai ir priemonės
1. Komisija priima metinius arba daugiamečius veiksmų planus ar priemones. Priemonės gali būti atskiros priemonės, specialiosios priemonės, rėmimo priemonės arba išimtinės paramos priemonės. Veiksmų planuose ir priemonėse nurodomi siektini kiekvieno veiksmo tikslai, tikėtini rezultatai ir pagrindinė veikla, įgyvendinimo taikymo metodai, biudžetas ir visos susijusios rėmimo išlaidos. [197 pakeit.]
2. Veiksmų planai grindžiami programavimo dokumentais, išskyrus 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.
Prireikus veiksmas gali būti patvirtintas kaip atskira priemonė prieš priimant veiksmų planus arba juos priėmus. Atskiros priemonės grindžiamos programavimo dokumentais, išskyrus 3 dalyje nurodytus atvejus ir kitais tinkamai pagrįstais atvejais.
Jeigu atsiranda nenumatytų poreikių ar aplinkybių ir kai finansavimo neįmanoma gauti iš tinkamesnių šaltinių, Komisija gali priimti specialiąsias priemones, kurios nebuvo numatytos negrindžiamos programavimo dokumentuose dokumentais . [198 pakeit.]
3. Metiniai ar daugiamečiai veiksmų planai ir atskiros priemonės gali būti taikomi siekiant įgyvendinti vykdyti 4 straipsnio 4 dalies b ir c punktuose b punkte nurodytus greitojo reagavimo veiksmus. [199 pakeit.]
4. Komisija gali priimti išimtines paramos priemones, skirtas greitojo reagavimo veiksmams, kaip nurodyta 4 straipsnio 4 dalies a punkte.
Išimtinės paramos priemonės trukmė gali būti ne ilgesnė kaip 18 mėnesių ir, jei atsiranda objektyvių ir nenumatytų kliūčių jai įgyvendinti, gali būti pratęsta du kartus po ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį daugiausia iki 30 mėnesių, su sąlyga, kad priemonės finansinė suma nepadidėja. [200 pakeit.]
Užsitęsusios krizės ir konflikto atvejais Komisija gali priimti antrą išimtinę paramos priemonę, kurios trukmė yra ne ilgesnė kaip 18 mėnesių. Tinkamai pagrįstais atvejais gali būti priimtos papildomos priemonės, jei Sąjungos veiksmų tęstinumas yra būtinas ir jo negalima užtikrinti kitomis priemonėmis. [201 pakeit.]
4a. Priemonių, kurių imamasi pagal 19 straipsnio 3 ir 4 dalis, trukmė gali būti ne ilgesnė kaip 18 mėnesių ir, jei atsiranda objektyvių ir nenumatytų kliūčių joms vykdyti, gali būti pratęstos du kartus ne ilgesniems kaip šešių mėnesių laikotarpiams, kad bendra trukmė būtų ne ilgesnė nei 30 mėnesių, su sąlyga, kad priemonės finansinė suma nepadidėja.
Užsitęsusios krizės ir konflikto atvejais Komisija gali priimti antrą išimtinę paramos priemonę, kurios trukmė yra ne ilgesnė kaip 18 mėnesių. Tinkamai pagrįstais atvejais gali būti priimtos papildomos priemonės, jei pagal šią dalį vykdomų Sąjungos veiksmų tęstinumas yra būtinas ir kitomis priemonėmis jo negalima užtikrinti. [202 pakeit.]
20 straipsnis
Rėmimo priemonės
1. Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas Priemonės įgyvendinimo vykdymo ir jos tikslų siekimo rėmimo išlaidoms, įskaitant administracinę paramą, susijusią su tokiam įgyvendinimui vykdymui reikalinga parengiamąja, tolesne, stebėsenos, audito ir vertinimo veikla, taip pat būstinėse patiriamoms išlaidoms ir Sąjungos delegacijų išlaidoms administracinei programos paramai, taip pat pagal šį reglamentą finansuojamoms operacijoms valdyti, įskaitant informavimo ir komunikacijos veiksmus ir institucines informacinių technologijų sistemas. [203 pakeit.]
2. Jei rėmimo išlaidos neįtrauktos į 21 straipsnyje nurodytus veiksmų planus ar priemones, Komisija, kai tinkama, priima rėmimo priemones. Sąjungos finansavimas pagal rėmimo priemones gali apimti:
|
a) |
tyrimus, susitikimus, informavimą, informuotumo didinimą, mokymą, pasirengimą ir keitimąsi įgyta patirtimi ir geriausia praktika, leidybos veiklą ir bet kokias kitas administracinės ar techninės paramos išlaidas, reikalingas veiksmams programuoti ir valdyti, įskaitant atlygį gaunančių išorės ekspertų paslaugas; |
|
b) |
mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir tyrimus atitinkamais klausimais bei jų rezultatų sklaidą; |
|
c) |
išlaidas, susijusias su informacijos teikimu ir komunikacijos veiksmais, įskaitant komunikacijos strategijų rengimą ir institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus ir jų matomumą. |
21 straipsnis
Veiksmų planų ir priemonių priėmimas
1. Veiksmų planai ir priemonės priimami įgyvendinimo aktais, priimamais laikantis 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros Komisijos sprendimu, laikantis Finansinio reglamento . [204 pakeit.]
2. 1 dalyje nurodyta tvarka netaikoma:
|
a) |
veiksmų planams, atskiroms priemonėms ir rėmimo priemonėms, kurioms skiriamas Sąjungos finansavimas neviršija 10 mln. EUR; |
|
b) |
specialiosioms priemonėms, taip pat veiksmų planams ir priemonėms, priimtiems siekiant įgyvendinti greitojo reagavimo veiksmus, kuriems skiriamas Sąjungos finansavimas neviršija 20 mln. EUR; |
|
c) |
toliau nurodytiems techniniams pakeitimams, jei jie iš esmės neturi įtakos atitinkamo veiksmų plano ar priemonės tikslams:
|
Daugiamečiams veiksmų planams ir priemonėms 2 dalies a ir b punktuose ir c punkto iii papunktyje nurodytos ribos taikomos kasmet.
Per vieną mėnesį nuo veiksmų planų ir priemonių, išskyrus išimtines paramos priemones, ir techninių pakeitimų priėmimo pagal šią dalį apie juos turi būti pranešama Europos Parlamentui ir valstybėms narėms per 35 straipsnyje nurodytą atitinkamą komitetą. [205 pakeit.]
3. Prieš patvirtindama arba pratęsdama išimtines paramos priemones, kurios neviršija 20 mln. EUR, Komisija praneša Tarybai apie priemonių pobūdį, tikslus ir planuojamas finansines sumas. Prieš atlikdama reikšmingus esminius jau priimtų išimtinių paramos priemonių pakeitimus Komisija apie tai praneša Tarybai. Siekdama užtikrinti Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą Komisija atsižvelgia į susijusį Tarybos ir Europos Parlamento politikos požiūrį į tokių priemonių planavimą ir tolesnį įgyvendinimą taikymą . [206 pakeit.]
Komisija tinkamai laiku nedelsdama informuoja Europos Parlamentą apie išimtinių paramos priemonių planavimą ir įgyvendinimą pagal šį straipsnį, įskaitant planuojamas finansines sumas, be to, Europos Parlamentą informuoja apie atliekamus esminius tokios paramos pakeitimus ar pratęsimus. Patvirtinusi arba esmingai pakeitusi priemonę, Komisija kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per vieną mėnesį nuo patvirtinimo arba pakeitimo pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir pateikia patvirtintos priemonės pobūdžio ir loginio pagrindo apžvalgą, nurodo jos trukmę, biudžetą ir jos turinį, įskaitant tai, kaip ta priemone papildomai vykdomi ir planuojami kiti Sąjungos reagavimo veiksmai. Išimtinių paramos priemonių atveju, Komisija taip pat nurodo, ar ji užtikrins, ir kiek ir kaip užtikrins politikos, kuri vykdoma teikiant išimtinę paramą kaip vidutinės trukmės ir ilgalaikę paramą pagal šį reglamentą, tęstinumą. [207 pakeit.]
3a. Prieš patvirtindama veiksmų planus ir priemones, kurie nėra pagrįsti programavimo dokumentais pagal 19 straipsnio 2 dalį, išskyrus 19 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus, Komisija pagal 34 straipsnį priima deleguotąjį aktą, siekdama papildyti šį reglamentą, jame nustatant konkrečius siektinus tikslus, laukiamus rezultatus, naudotinas priemones, pagrindinę veiklą ir tiems veiksmų planams bei priemonėms skiriamus preliminarius finansinius asignavimus. [208 pakeit.]
4. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pavyzdžiui, krizių, įskaitant gaivalines ar žmogaus sukeltas nelaimes, ar tiesioginių grėsmių demokratijai, teisinei valstybei, žmogaus teisėms arba pagrindinėms laisvėms atvejais, Komisija nedelsiant taikytinais įgyvendinimo aktais pagal 35 straipsnio 4 dalyje nurodytą procedūrą gali priimti veiksmų planus ir priemones ar vykdomų veiksmų planų ir priemonių pakeitimus. [209 pakeit.]
5. Pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES (48) ir Tarybos direktyvą 85/337/EEB (49), veiksmų lygmeniu atliekama atitinkama patikra žmogaus teisų, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu požiūriais , be kita ko, dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės poveikio biologinei įvairovei , įskaitant, kai taikoma, aplinkos požiūriu rizikingų veiksmų poveikio aplinkai vertinimą, visų pirma didelės naujos infrastruktūros atveju. [210 pakeit.]
Papildomai turėtų būti atliekami poveikio žmogaus teisėms, poveikio lytims, socialinio poveikio ir poveikio darbo jėgai ex ante vertinimai, taip pat konfliktų analizė ir rizikos vertinimas. [211 pakeit.]
Kai tinkama, įgyvendinant vykdant sektorių programas atliekamas poveikio žmogaus teisėms, socialinio poveikio ir strateginis poveikio aplinkai vertinimas. Užtikrinama, kad atliekant poveikio aplinkai šiuos vertinimus dalyvautų suinteresuotosios šalys ir visuomenė galėtų susipažinti su tokių vertinimų rezultatais. [212 pakeit.]
21a straipsnis
Europos Parlamento pagalbos programos
Komisija palaiko dialogą su Europos Parlamentu ir atsižvelgia į Europos Parlamento nuomones srityse, kuriose pastarasis įgyvendina savo paramos programas, pvz., gebėjimų stiprinimo arba rinkimų stebėjimo programas. [213 pakeit.]
22 straipsnis
Bendradarbiavimo metodai
1. Kaip numatyta Finansiniame reglamente, finansavimą pagal šią Priemonę vykdo Komisija: tiesiogiai – pati Komisija, Sąjungos delegacijos ir vykdomosios įstaigos, arba netiesiogiai – per bet kurį iš Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytų subjektų.
2. Finansavimas pagal šią Priemonę taip pat gali būti teikiamas per įnašus į tarptautinius, regioninius arba nacionalinius fondus, pvz., kuriuos įsteigė arba valdo EIB, valstybės narės, šalys partnerės ir regionai partneriai arba tarptautinės organizacijos, arba kiti paramos teikėjai.
3. Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte ir šio reglamento 29 straipsnio 1 dalyje išvardyti subjektai kasmet vykdo savo ataskaitų teikimo prievoles pagal Finansinio reglamento 155 straipsnį. Visiems šiems subjektams taikomi ataskaitų teikimo reikalavimai nustatyti partnerystės pagrindų susitarime, susitarime dėl įnašo, susitarime dėl biudžeto garantijų arba finansavimo susitarime.
4. Pagal šią Priemonę finansuojamų veiksmų bendras finansavimas gali būti lygiagretus arba jungtinis.
5. Jeigu bendras finansavimas yra lygiagretus, veiksmas padalijamas į keletą aiškiai apibrėžtų komponentų, kurių kiekvieną finansuoja skirtingi partneriai, bendrą finansavimą teikiant taip, kad visais atvejais būtų galima nustatyti, koks buvo galutinis finansavimo panaudojimas.
6. Jeigu bendras finansavimas yra jungtinis, bendros veiksmo išlaidos padalijamos tarp partnerių, kurie teikia bendrą finansavimą, o ištekliai yra sutelkiami taip, kad nebeįmanoma nustatyti jokios pagal veiksmą vykdytos konkrečios veiklos finansavimo šaltinio.
7. Sąjungos ir jos partnerių bendradarbiavimas gali būti vykdomas, be kita ko, šiomis formomis:
|
a) |
trišaliais susitarimais, pagal kuriuos Sąjunga su trečiosiomis valstybėmis derina savo paramos finansavimą šaliai partnerei arba regionui partneriui; |
|
b) |
administracinio bendradarbiavimo priemonėmis, pavyzdžiui, pagal porinius valstybės narės ir šalies partnerės arba regiono partnerio viešųjų institucijų, vietos valdžios institucijų, nacionalinių viešojo sektoriaus įstaigų arba privatinės teisės subjektų, kuriems pavestos užduotys teikti viešąsias paslaugas, projektus, taip pat bendradarbiavimo priemonėmis, kurioms pasitelkiami valstybių narių ir jų regioninių ir vietos valdžios institucijų paskirti viešojo sektoriaus ekspertai; |
|
c) |
skiriant įnašus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kūrimo ir administravimo išlaidoms padengti , įskaitant paramą plataus masto dalyvavimui, įsteigiant nepriklausomą trečiosios šalies PVO organą, kuris vertintų ir stebėtų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės struktūras ; [214 pakeit.] |
|
d) |
sektorių politikos paramos programomis, kurias vykdant Sąjunga teikia paramą šalies partnerės sektoriaus programai; |
|
e) |
skiriant įnašus išlaidoms, kurios susidaro šalims dalyvaujant Sąjungos programose ir Sąjungos agentūrų ir įstaigų, taip pat įstaigų ar asmenų, kuriems patikėta įgyvendinti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį, vykdomuose veiksmuose, padengti; |
|
f) |
palūkanų subsidijomis. |
23 straipsnis
ES Sąjungos finansavimo formos ir įgyvendinimo taikymo metodai [215 pakeit.]
1. Sąjungos finansavimas gali būti teikiamas pagal Finansiniame reglamente numatytas finansavimo rūšis, visų pirma:
|
a) |
dotacijomis; |
|
b) |
paslaugų, prekių ar darbų viešojo pirkimo sutartimis; |
|
c) |
parama biudžetui; |
|
d) |
įnašais į Komisijos įsteigtus patikos fondus pagal Finansinio reglamento 234 straipsnį; |
|
e) |
finansinėmis priemonėmis; |
|
f) |
biudžeto garantijomis; |
|
g) |
derinimu; |
|
h) |
skolos mažinimu vykdant tarptautiniu mastu sutartą skolos mažinimo programą; |
|
i) |
finansine parama; |
|
j) |
už atlygį dirbančių išorės ekspertų paslaugomis. |
2. Dirbdama su šalių partnerių suinteresuotosiomis šalimis Komisija, nustatydama finansavimo sąlygas, įnašo rūšį, sutarčių skyrimo sąlygas ir dotacijų valdymo administracines nuostatas, atsižvelgia į šių suinteresuotųjų šalių ypatumus, įskaitant jų poreikius ir susijusias aplinkybes, siekdama aprėpti kuo įvairesnes suinteresuotąsias šalis ir kuo geriau tenkinti jų poreikius. Atliekant tokį vertinimą atsižvelgiama į sąlygas, kurių reikia visų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma, vietos pilietinės visuomenės prasmingam dalyvavimui ir įsitraukimui užtikrinti. Skatinama taikyti specialias sąlygas pagal Finansinį reglamentą, pvz., partnerystės susitarimus, leidimus teikti finansinę paramą trečiosioms šalims, tiesioginį sutarčių skyrimą ar kvietimus teikti pasiūlymus ribojant tinkamumo kriterijus, arba fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius ir finansavimą taikant fiksuotąją normą, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Tomis įvairiomis sąlygomis užtikrinamas skaidrumas, atsekamumas ir inovacijos. Turi būti skatinamas vietos ir tarptautinių NVO bendradarbiavimas siekiant stiprinti vietos pilietinės visuomenės gebėjimus, kad ji galėtų visapusiškai dalyvauti plėtros programose. [216 pakeit.]
3. Be Finansinio reglamento 195 straipsnyje nurodytų atvejų tiesioginė sutarčių procedūra gali būti taikoma:
|
a) |
kai tinkama ir kai nereikia bendro finansavimo, mažos vertės dotacijoms žmogaus teisių gynėjams skubiems apsaugos veiksmams ir žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia pavojus, apsaugos mechanizmams, kad būtų galima finansuoti skubius apsaugos veiksmus, taip pat taikinimo tarpininkams ir kitiems pilietinės visuomenės subjektams, dalyvaujantiems su krizėmis ir ginkluotais konfliktais susijusiame dialoge ir prisidedančius prie susitaikymo ir taikos kūrimo, finansuoti; [217 pakeit.] |
|
b) |
kai tinkama ir kai nereikia bendro finansavimo, dotacijoms, skirtoms veiksmams finansuoti sudėtingiausiomis sąlygomis, kai skelbti kvietimą teikti paraiškas būtų netikslinga, įskaitant aplinkybes, kai labai trūksta pagrindinių teisių, kyla grėsmė demokratinėms institucijoms, gilėja krizė, vyksta ginkluotas konfliktas, kai kyla didžiausias pavojus žmogiškajam saugumui arba kai žmogaus teisių organizacijos ir gynėjai , taikinimo tarpininkai bei kiti pilietinės visuomenės subjektai, dalyvaujantys su krizėmis ir ginkluotais konfliktais susijusiame dialoge, prisidedantys prie susitaikymo ir taikos kūrimo, veikia pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis. Tokios dotacijos neviršija 1 000 000 mln. EUR, jų trukmė negali būti ilgesnė kaip 18 mėnesių, o iškilus objektyvioms ir nenumatytoms jų įgyvendinimo taikymo kliūtims, ši trukmė gali būti pratęsta dar 12 mėnesių; [218 pakeit.] |
|
c) |
dotacijoms JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui ir pasauliniam tinklui, Europos tarpuniversitetiniam žmogaus teisių ir demokratizacijos centrui, kuris organizuoja Europos magistrantūros studijas žmogaus teisių ir demokratizacijos srityje, ir su juo susijusiam universitetų, kurie organizuoja žmogaus teisių srities pouniversitetines studijas, tinklui, įskaitant stipendijas trečiųjų valstybių studentams , mokslininkams, mokytojams ir žmogaus teisių gynėjams; [219 pakeit.] |
|
ca) |
mažiems projektams, kaip apibūdinta 23a (naujame) straipsnyje. [220 pakeit.] |
1 dalies c punkte nurodyta parama biudžetui, be kita ko, pagal sektorių reformos vykdymo sutartis, grindžiama šalių atsakomybe, tarpusavio atskaitomybe ir bendrais įsipareigojimais, susijusiais su visuotinėmis vertybėmis, demokratija, žmogaus teisėmis , lyčių lygybe, socialine įtrauktimi bei žmogaus socialine raida ir teisinės valstybės principu, ir ja siekiama stiprinti Sąjungos ir šalių partnerių partnerystę. Ji apima aktyvesnį dialogą politikos klausimais, gebėjimų stiprinimą ir geresnį valdymą ir papildo partnerių pastangas surinkti daugiau lėšų ir jas geriau panaudoti tvariam ir integraciniam ekonomikos augimui tvariai, įtraukiai ir visiems naudingai visuomenės bei ekonomikos plėtrai , deramo darbo vietų kūrimui , ypač daug dėmesio skiriant jaunimui, nelygybės mažinimui ir skurdo panaikinimui, remti , tinkamai atsižvelgiant į vietos ekonomiką, aplinkos apsaugos ir socialines teises . [221 pakeit.]
Visi sprendimai dėl paramos biudžetui teikimo grindžiami Sąjungos sutarta paramos biudžetui politika, aiškiais tinkamumo kriterijais ir atidžiu rizikos bei naudos vertinimu. Vienas iš pagrindinių tokį sprendimą lemiančių veiksnių yra šalių partnerių įsipareigojimo, rezultatų ir pažangos vertinimas demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse. [222 pakeit.]
4. Parama biudžetui diferencijuojama taip, kad būtų galima geriau reaguoti į šalies partnerės politines, ekonomines ir socialines sąlygas, atsižvelgiant į nestabilumo padėtį.
Teikdama paramą biudžetui pagal Finansinio reglamento 236 straipsnį, Komisija aiškiai apibrėžia paramos biudžetui naudojimo sąlygų kriterijus, įskaitant reformų pažangą ir skaidrumą, ir stebi, kaip jų laikomasi, taip pat remia parlamentinės kontrolės ir nacionalinių audito gebėjimų plėtojimą, didina PVO dalyvavimą vykdant stebėseną ir didesnį skaidrumą ir galimybes visuomenei susipažinti su informacija , taip pat tvirtų viešųjų pirkimų sistemų, kuriomis remiama vietos ekonomikos plėtra ir vietos verslo įmonės, kūrimą. [223 pakeit.]
5. Paramos biudžetui išmokėjimas grindžiamas rodikliais, iš kurių matyti, kad padaryta pakankama pažanga siekiant su šalimi partnere sutartų tikslų.
6. Pagal šį reglamentą finansinės priemonės gali būti tokių formų: paskolos, garantijos, nuosavas arba kvazinuosavas kapitalas, investicijos arba dalyvavimas ir rizikos pasidalijimo priemonės, kai įmanoma ir laikantis Finansinio reglamento 209 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, vadovaujant EIB, daugiašalei Europos finansų įstaigai, pvz., Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, arba dvišalei Europos finansų įstaigai, pvz., dvišaliams vystymosi bankams, kurių teikiama parama gali būti sujungta su papildomomis kitomis finansinės paramos formomis – tiek iš valstybių narių, tiek iš trečiųjų šalių.
Pagal šį reglamentą įnašus Sąjungos finansinėms priemonėms gali skirti valstybės narės ir bet koks subjektas, nurodytas Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte.
7. Tos finansinės priemonės gali būti suskirstytos į priemones įgyvendinimo taikymo ir ataskaitų teikimo tikslais. [224 pakeit.]
7a. Komisija ir EIVT nepradeda vykdyti naujų ar atnaujintų operacijų su subjektais, registruotais ar įsisteigusiais šalyse arba teritorijose, kurios pagal atitinkamą Sąjungos politiką apibrėžiamos kaip nebendradarbiaujančios šalys ir teritorijos, arba kurios, kaip nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnio 2 dalį, yra didelės rizikos trečiosios valstybės, arba kurios faktiškai nesilaiko Sąjungos ar tarptautiniu mastu sutartų mokesčių standartų dėl skaidrumo ir keitimosi informacija. [225 pakeit.]
8. Už Sąjungos paramą specialūs mokesčiai, muitai arba rinkliavos nemokami arba nerenkami.
9. Šalių partnerių nustatyti mokesčiai, muitai ir rinkliavos gali būti tinkami finansuoti pagal šį reglamentą.
23a straipsnis
Mažų projektų fondai
1. Finansavimas pagal šį reglamentą gali būti teikiamas mažų projektų fondams siekiant išrinkti ir įgyvendinti riboto finansinio dydžio projektus.
2. Mažų projektų fondo paramos gavėjos yra pilietinės visuomenės organizacijos.
3. Galutiniai mažų projektų fondo lėšų gavėjai gauna paramą pagal šį reglamentą per fondo paramos gavėją ir įgyvendina mažus projektus (toliau – mažas projektas) per tą mažų projektų fondą.
4. Kai viešasis įnašas mažam projektui neviršija 50 000 EUR, jis skiriamas vieneto įkainiais ar fiksuotosiomis sumomis arba apima finansavimą taikant fiksuotąsias normas. [226 pakeit.]
24 straipsnis
Reikalavimus atitinkantys asmenys ir subjektai
1. Viešųjų pirkimų, dotacijų ir apdovanojimų skyrimo procedūrose, susijusiose su veiksmais, finansuojamais pagal geografines programas ir pagal pilietinės visuomenės organizacijų ir visuotinių uždavinių programas, gali dalyvauti tarptautinės organizacijos ir visi kiti teisės subjektai, kurie yra šių šalių arba teritorijų piliečiai ir, jei tai juridiniai asmenys, kurie taip pat yra faktiškai įsisteigę šiose šalyse ar teritorijose:
|
a) |
valstybės narės, paramos pagal PNPP III reglamentą gavėjos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo susitariančiosios šalys; |
|
b) |
kaimynystės šalys partnerės ir Rusijos Federacija, kai susijusi procedūra vyksta pagal I priede nurodytas programas, kuriose ji dalyvauja; |
|
c) |
besivystančios šalys ir teritorijos, įtrauktos į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komiteto paskelbtą oficialios paramos vystymuisi gavėjų sąrašą ir nepriklausančios Didžiojo dvidešimtuko grupei, ir užjūrio šalys ir teritorijos, kaip apibrėžta Tarybos sprendime …/… (ES); |
|
d) |
į oficialios paramos vystymuisi gavėjų sąrašą įtrauktos ir Didžiojo dvidešimtuko grupei priklausančios besivystančios šalys ir kitos šalys bei teritorijos, kai susijusi procedūra taikoma vykdant pagal šį reglamentą Sąjungos finansuojamą veiksmą, kuriame jos dalyvauja; |
|
e) |
šalys, kurioms Komisija nustato abipuses galimybes gauti išorės finansavimą. Tokios galimybės gali būti suteiktos ribotam, ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui, jei šalis Sąjungos ir šalių, atitinkančių reikalavimus pagal šį reglamentą, subjektams nustato tokias pačias atitikimo reikalavimams sąlygas. Komisija sprendimus dėl abipusės galimybės gauti paramą ir dėl jos trukmės priima pasikonsultavusi su atitinkama (-omis) šalimi (-is) paramos gavėja (-omis); |
|
f) |
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalys narės, kai sutartys įgyvendinamos taikomos mažiausiai išsivysčiusioje šalyje arba labai įsiskolinusioje neturtingoje šalyje, įtrauktoje į oficialios paramos vystymuisi gavėjų sąrašą. [227 pakeit.] |
2. Nedarant poveikio apribojimams, kurie yra būtini atsižvelgiant į veiksmo pobūdį ir tikslus, dalyvavimas viešųjų pirkimų, dotacijų ir apdovanojimų skyrimo procedūrose, susijusiose su veiksmais, finansuojamais iš žmogaus teisių ir demokratijos, taip pat stabilumo ir taikos programų, taip pat greitojo reagavimo veiksmuose, yra atviras ir be apribojimų.
3. Visų pagal šį reglamentą finansuojamų prekių ir medžiagų kilmės šalis gali būti bet kuri šalis.
4. Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės netaikomos fiziniams asmenims, kuriuos yra įdarbinęs arba kitaip teisėtai pasamdęs reikalavimus atitinkantis rangovas arba, kai taikoma, subrangovas, ir dėl šių taisyklių tiems asmenims nenustatomi apribojimai dėl pilietybės.
5. Vykdant veiksmus, kuriuos bendrai finansuoja subjektas arba kurie įgyvendinami taikomi tiesioginio ar netiesioginio valdymo būdu su subjektais, nurodytais Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto ii–viii papunkčiuose, taip pat taikomos tų subjektų tinkamumo taisyklės. [228 pakeit.]
6. Kai paramos teikėjai teikia finansavimą Komisijos įsteigtam patikos fondui arba kaip išorės asignuotąsias pajamas, taikomos patikos fondo steigimo akte arba susitarime su paramos teikėju (išorės asignuotųjų pajamų atveju) nustatytos tinkamumo taisyklės.
7. Jei veiksmai finansuojami pagal šį reglamentą ir pagal kitą Sąjungos programą, reikalavimus pagal bet kurią iš tų programų atitinkantys subjektai laikomi atitinkančiais reikalavimus.
8. Jei tai yra daugiašaliai veiksmai, teisės subjektai, kurie yra šalių arba teritorijų, kuriose vykdomas toks veiksmas, piliečiai ir, jei tai teisės subjektai, kurie taip pat yra faktiškai įsisteigę tose šalyse ar teritorijose, gali būti laikomi atitinkančiais reikalavimus.
9. Šiame straipsnyje nustatytų tinkamumo taisyklių taikymas gali būti ribojamas atsižvelgiant į pareiškėjų pilietybę, geografinę padėtį ar pobūdį, kai tokie apribojimai yra reikalingi atsižvelgiant į veiksmo specifiką ir tikslus ir kai jie būtini veiksmingam jo įvykdymui taikymui . Tarptautinėms organizacijoms apribojimai dėl pilietybės netaikomi. [229 pakeit.]
10. Konkursų dalyviai, pareiškėjai ir kandidatai iš reikalavimų neatitinkančių šalių gali būti pripažįstami atitinkančiais reikalavimus, jeigu tai yra būtina skubos tvarka arba jeigu atitinkamų šalių ar teritorijų rinkose paslaugos neprieinamos, arba kitais tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl tinkamumo taisyklių būtų neįmanoma įvykdyti veiksmų arba tą padaryti būtų itin sudėtinga.
11. Kai Finansiniame reglamente numatyta sutartį skirti remiantis vieninteliu pasiūlymu, siekiant skatinti vietos pajėgumus, rinkas ir pirkimus pirmenybė teikiama vietos ir regiono rangovams , atsižvelgiant į tai, ar jie pasiekę gerų rezultatų, susijusių su aplinkos tvarumu ir sąžininga prekyba . Visais kitais atvejais vietos ir regiono rangovų dalyvavimas skatinamas pagal atitinkamas to reglamento nuostatas. Visais atvejais taikomi tvarumo ir išsamaus patikrinimo kriterijai. [230 pakeit.]
12. Pagal demokratijos ir žmogaus teisių programą bet kuris subjektas, kuriam netaikoma 2 straipsnio 6 dalyje pateikta teisės subjekto apibrėžtis, atitinka reikalavimus, jei tai būtina siekiant įgyvendinti šios programos intervencines priemones.
12a. Pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę neremiami veiksmai, kurie, kaip nustatyta atlikus 21 straipsnyje nurodytą aplinkosaugos patikrą, kenkia aplinkai arba klimatui. Asignavimai turi visiškai atitikti Paryžiaus susitarimą, ir apskritai išorės veiksmams skiriamu Europos finansavimu turi būti padedama pasiekti Paryžiaus susitarimo ilgalaikius tikslus. Pagal šią priemonę visų pirma neremiami:
|
a) |
veiksmai, nesuderinami su šalių paramos gavėjų nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais pagal Paryžiaus susitarimą; |
|
b) |
investicijos į iškastinio kuro pramonės pradinę, vidurinę ir galutinę grandis. [231 pakeit.] |
25 straipsnis
Perkėlimai, metinės dalys, įsipareigojimų asignavimai, grąžinimai ir iš finansinių priemonių gautos pajamos
1. Be to, kaip nustatyta Finansinio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje, nepanaudoti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai pagal šį reglamentą perkeliami automatiškai ir gali būti priskirti įsipareigojimams ne vėliau kaip kitų finansinių metų gruodžio 31 d. Kitais finansiniais metais pirmiausia naudojama perkelta suma.
Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie automatiškai perkeltus įsipareigojimų asignavimus , įskaitant susijusias sumas, pagal Finansinio reglamento 12 straipsnio 6 dalį. [232 pakeit.]
2. Be Finansinio reglamento 15 straipsnyje nustatytų taisyklių dėl galimybės vėl panaudoti asignavimus, dėl atitinkamų veiksmų pagal šį reglamentą visiško arba dalinio neįgyvendinimo, panaikintų įsipareigojimų sumą atitinkančius įsipareigojimų asignavimus leidžiama vėl naudoti pagal kilmės biudžeto eilutę.
Taikant šį reglamentą, Reglamento, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa, 12 straipsnio 1 dalies b punkto nuorodos į Finansinio reglamento 15 straipsnį suprantamos kaip nuorodos, kurios apima nuorodą į šią dalį.
3. Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, kurie tęsiasi ilgiau kaip vienus finansinius metus, pagal Finansinio reglamento 112 straipsnio 2 dalį gali būti suskaidyti į per keletą metų mokamas metines dalis.
Finansinio reglamento 114 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa šiems daugiamečiams veiksmams netaikoma. Komisija automatiškai panaikina bet kokią tam tikram veiksmui skirtą biudžetinio įsipareigojimo dalį, kuri iki penktųjų metų, einančių po to biudžetinio įsipareigojimo metų, gruodžio 31 d. nebuvo panaudota išankstiniam finansavimui arba tarpiniams mokėjimams, arba dėl kurios nebuvo pateikta patvirtinta išlaidų suvestinė arba mokėjimo prašymas.
Šio straipsnio 2 dalis taip pat taikoma metinėms dalims.
4. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 209 straipsnio 3 dalies, grąžinimai ir iš finansinių priemonių gautos pajamos priskiriami kilmės biudžeto eilutėms kaip vidaus asignuotosios pajamos, atėmus valdymo sąnaudas ir mokesčius. Kas penkerius metus Komisija nagrinėja, kaip galiojančiomis finansinėmis priemonėmis prisidėta siekiant Sąjungos tikslų ir ar jos veiksmingos.
IV skyrius
EDVF+, biudžeto garantijos ir finansinė parama trečiosioms valstybėms
26 straipsnis
Taikymo sritis ir finansavimas
1. Iš 6 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto finansinio paketo finansuojamas„Europos darnaus vystymosi fondas +“ (EDVF+) ir Išorės veiksmų garantija finansuojami naudojant finansinį paketą, skirtą geografinėms programoms, nurodytoms 6 straipsnio 2 dalies a punkte, užtikrinant, kad šiuo finansavimu netrukdoma kitiems veiksmams, remiamiems pagal geografines programas . [233 pakeit.]
EDVF+, kuris yra laikomas integruotu finansiniu paketu, užtikrinančiu finansinį pajėgumą, ir kuris yra grindžiamas 23 straipsnio 1 dalies a, e, f ir g punktuose nustatytais įgyvendinimo metodais, dotacijų, garantijų ir kitų finansinių priemonių forma, kaip nustatyta 23 straipsnio 1 dalyje , tikslas – remti investicijas ir didinti galimybes gauti finansavimą , tuo pačiu metu kuo labiau didinant papildomumą, užtikrinant novatoriškus produktus ir pritraukiant privačiojo sektoriaus lėšas, skatinant tvarų ir įtraukų ekonominį , aplinkos apsaugos ir socialinį vystymąsi, industrializaciją ir stabilią investicijų aplinką, siekiant skatinti šalių partnerių socialinį ir ekonominį bei aplinkos atsparumą, pagal atitinkamus orientacinius programavimo dokumentus ypatingą dėmesį skiriant skurdo panaikinimui, tvariam ir integraciniam augimui, prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos poveikio švelninimui, aplinkos apsaugai ir valdymui, deramo darbo vietų kūrimui laikantis atitinkamų TDO standartų, visų pirma pažeidžiamų asmenų grupėms, įskaitant moteris ir jaunimą , ekonominėms galimybėms, įgūdžiams ir verslumui, socialiniam ir ekonominiam sektoriams, daug dėmesio skiriant socialinėms įmonėms ir kooperatyvams, atsižvelgiant į jų potencialą mažinti skurdą, nelygybę, užtikrinti žmogaus teises ir pragyvenimo šaltinius, paramai labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat konkrečių socialinių ir ekonominių pagrindinių neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo priežasčių šalinimui ir pagalbai siekiant tvariai reintegruoti į kilmės šalis grįžusius migrantus . 45 % finansavimo turi būti skiriama investicijoms, kuriomis remiami klimato politikos tikslai, aplinkos valdymas ir jos apsauga, biologinė įvairovė ir kova su dykumėjimu, o 30 % viso šio finansinio paketo lėšų turi būti skiriama klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos. Ypatingas dėmesys skiriamas ir papildoma parama institucinių gebėjimų stiprinimui, ekonomikos valdymui bei techninė parama skiriami šalims, kuriose, kaip nustatyta, padėtis yra nestabili arba vyksta konfliktas, mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir labai įsiskolinusioms neturtingoms šalims. Išorės veiksmų garantija naudojama papildant valstybės investicijas į pagrindines viešąsias paslaugas, kurios ir toliau yra valstybės atsakomybė. [234 pakeit.]
2. Išorės veiksmų garantija remiamos EDVF+ operacijos, kurioms teikiamos biudžeto garantijos pagal šio reglamento 27, 28 ir 29 straipsnius, makrofinansinė parama ir paskolos trečiosioms valstybėms, nurodytos EBSP reglamento 10 straipsnio 2 dalyje.
3. Pagal Išorės veiksmų garantiją Sąjunga operacijoms, pasirašytoms nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., gali užtikrinti iki 60 000 000 000 EUR. Ši viršutinė riba peržiūrima rengiant laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą pagal 32 straipsnį. [235 pakeit.]
4. Atidėjinių norma – nuo 9 iki 50 proc., nelygu operacijų rūšis. Ne didesnė negu 10 mlrd. EUR suma bus atidėta iš Sąjungos biudžeto pagal specialią biudžeto eilutę vykdant metinę biudžeto procedūrą arba biudžeto perkėlimą. Komisijai pagal 34 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama ši didžiausia suma. [236 pakeit.]
Išorės veiksmų garantijos atidėjinių norma yra 9 proc. Sąjungos makrofinansinei paramai ir biudžeto garantijoms, aprėpiančioms su skolinimo operacijomis susijusią valstybės riziką.
Atidėjinių normos peržiūrimos kas trejus dvejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios datos, nustatytos 40 straipsnyje. Komisijai pagal 34 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies papildomos arba iš dalies keičiamos šios normos ir susijusios lėšų sumos . [237 pakeit.]
5. Išorės veiksmų garantija laikoma bendro atidėjinių fondo, įsteigto pagal Finansinio reglamento 212 straipsnį, bendra garantija.
6. Pagal EDVF+ ir Išorės veiksmų garantiją gali būti remiamos finansavimo ir investavimo operacijos šalyse partnerėse 4 straipsnio 2 dalyje nurodytose geografinėse teritorijose. Išorės veiksmų garantijos atidėjiniai finansuojami iš 6 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų atitinkamų geografinių programų biudžeto ir pervedami į bendrą atidėjinių fondą. EDVF+ operacijų geografinis pasiskirstymas, kiek tai įmanoma, taip pat atspindi santykinį įvairiems regionams skirtų finansinių asignavimų dydį, kaip nurodyta 6 straipsnio 2 dalies a punkte. Pagal EDVF+ ir Išorės veiksmų garantiją taip pat gali būti remiamos operacijos PNPP III reglamento I priede išvardytose paramos gavėjose. Šių operacijų finansavimas iš EDVF+ ir Išorės veiksmų garantijos atidėjinių finansavimas skiriami pagal PNPP reglamentą. Išorės veiksmų garantijos atidėjiniai EBSP reglamento 10 straipsnio 2 dalyje nurodytoms paskoloms, skirtoms trečiosioms valstybėms, finansuojami pagal EBSP reglamentą. [238 pakeit.]
7. Finansinio reglamento 211 straipsnio 2 dalyje nurodyti atidėjiniai sudaromi remiantis Sąjungos visais neįvykdytais įsipareigojimais pagal kiekvieną operaciją, įskaitant iki 2021 m. pasirašytas operacijas su Sąjungos biudžeto garantijomis. Būtina metinė atidėjinių suma gali būti sudaryta per ne ilgesnį kaip septynerių metų laikotarpį.
8. EDVF garantijų fondo ir Išorės veiksmų garantijų fondo, įsteigtų atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, turto balansas iki 2020 m. gruodžio 31 d. pervedamas į bendrą atidėjinių fondą, kad būtų galima užtikrinti atidėjinius jo atitinkamoms operacijoms pagal tą pačią bendrą garantiją, numatytą šio straipsnio 4 dalyje.
26a straipsnis
EDVF+ tikslai
1. EDVF+ operacijomis, kurios yra tinkamos remti pagal Išorės veiksmų garantiją, toliau nurodytose prioritetinėse srityse padedama:
|
a) |
teikti finansavimą ir paramą privačiojo, kooperatinio ir socialinių įmonių sektoriaus plėtrai ir taip prisidėti prie darnaus vystymosi, turint mintyje jo ekonominį, socialinį ir su aplinka susijusį aspektus, ypatingą dėmesį skiriant skurdo panaikinimui ir, kai tinka, prie Europos kaimynystės politikos ir PNPP III reglamento 3 straipsnyje nustatytų tikslų; |
|
b) |
spręsti kliūčių privačioms investicijoms problemą, visų pirma užtikrinant investicijų teisinį saugumą; |
|
c) |
pritraukti privačiojo sektoriaus finansavimą, ypač daug dėmesio skiriant labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms; |
|
d) |
stiprinti socialinius ir ekonomikos sektorius bei sritis ir susijusią viešąją ir privačią infrastruktūrą, tvarias jungtis ir tvarią gamybą, siekiant tikslo skatinti įtraukų ir tvarų socialinį bei ekonominį vystymąsi, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės ir tausojama aplinka; |
|
e) |
prisidėti prie veiksmų klimato kaitos srityje, aplinkos apsaugos ir valdymo; |
|
f) |
skatinant darnų vystymąsi, padėti šalinti konkrečias pagrindines migracijos, įskaitant neteisėtą migraciją ir prievartinį perkėlimą, priežastis ir prisidėti prie saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos bei judumo. [239 pakeit.] |
27 straipsnis
Tinkamumas ir operacijų bei garantijos šalių parinkimas
1. Finansavimo ir investavimo operacijos, kurios atitinka reikalavimus paramai gauti pagal Išorės veiksmų garantiją, turi būti nuoseklios ir suderintos su įvairių sričių Sąjungos politika, visų pirma su jos vystymosi politika ir Europos kaimynystės politika, taip pat su šalių partnerių strategijomis ir politika ir padėti spręsti vietos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo veiklos problemas ir dėl jų neturi būti sudaroma nesąžininga konkurencija su vietos ekonomikos subjektais . Jomis visų pirma remiami šio reglamento ir atitinkamų orientacinių programavimo dokumentų tikslai, bendrieji principai ir politikos sistema, tinkamai atsižvelgiant į 26a straipsnyje nurodytas ir V priede išsamiau aprašytas prioritetines sritis. [240 pakeit.]
1a. Išorės veiksmų garantija suteikiama su sąlyga, kad Komisija Sąjungos vardu ir reikalavimus atitinkanti garantijos šalis sudaro atitinkamus EDVF garantijos susitarimus. [241 pakeit.]
2. Pagal Išorės veiksmų garantiją remiamos finansavimo ir investavimo operacijos, kurios kuriomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos. Operacijos taip pat atitinka Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a–c punktuose a–d punktuose nustatytas sąlygas ir kurios jos : [242 pakeit.]
|
-aa) |
užtikrina finansinį ir vystymuisi naudingą papildomumą; [243 pakeit.] |
|
-ab) |
vykdomos atlikus viešai skelbiamus ir įtraukius poveikio žmogaus teisėms, socialinio poveikio, poveikio darbo jėgai ir aplinkai ex ante vertinimus, kuriais nustatomi ir aptariami rizikos veiksniai tose srityse, deramai atsižvelgiant į bendruomenių, kurioms turi poveikį su žeme susijusios investicijos, laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principą; [244 pakeit.] |
|
a) |
užtikrina papildomumą kitų iniciatyvų atžvilgiu; |
|
b) |
yra ekonomiškai ir finansiškai gyvybingos, deramai atsižvelgiant į galimą privačiojo ir viešojo sektorių partnerių projektui skiriamą paramą ir bendrą finansavimą, taip pat atsižvelgiant į konkrečią šalių, kuriose, kaip nustatyta, padėtis yra nestabili arba vyksta konfliktas, mažiausiai išsivysčiusių šalių ir labai įsiskolinusių neturtingų šalių, kuriose gali būti sudaromos lengvatinės sąlygos, veiklos aplinką ir pajėgumus; |
|
c) |
yra techniškai perspektyvios ir aplinkos bei socialiniu ir ekonominiu požiūriu požiūriais tvarios; [245 pakeit.] |
|
ca) |
yra skirtos sektoriams ir numatytos problemoms spręsti, kai esama aiškių rinkos ar institucinių trūkumų, varžančių privačiojo sektoriaus finansavimą; [246 pakeit.] |
|
cb) |
yra suplanuotos taip, kad būtų skatinama rinkos plėtra ir privačiojo sektoriaus ištekliai būtų nukreipiami investicijų deficitui panaikinti; [247 pakeit.] |
|
cc) |
yra visų pirma skirtos projektams, susijusiems su didesne rizika, nei privatūs skolintojai būtų pasirengę prisiimti, kalbant tik apie komercinį pagrindą; [248 pakeit.] |
|
cd) |
neiškreipia šalių ir regionų partnerių rinkų; [249 pakeit.] |
|
ce) |
kai įmanoma, maksimaliai sutelkia vietos privačiojo sektoriaus kapitalą; [250 pakeit.] |
|
cf) |
užtikrina, kad bus paisoma vystymosi veiksmingumo principų, nustatytų Busano partneryste dėl veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo ir pakartotinai patvirtintų 2016 m. Nairobyje, įskaitant atsakomybės, dėmesio rezultatams, skaidrumo ir tarpusavio atskaitomybės principus, ir nesąlygotosios pagalbos tikslo; [251 pakeit.] |
|
cg) |
yra suplanuotos taip, kad atitiktų EBPO Paramos vystymuisi komiteto (DAC) nustatytus oficialios paramos vystymuisi (OPV) kriterijus, atsižvelgiant į privačiojo sektoriaus vystymosi ypatumus, išskyrus operacijas pramoninėse šalyse, kurioms netaikoma OPV; [252 pakeit.] |
|
ch) |
yra įgyvendinamos visapusiškai laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės, tarptautiniu lygmeniu sutartų gairių, principų ir konvencijų, be kita ko, atsakingo investavimo principų, JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų, EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms, JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) atsakingo investavimo į žemės ūkį ir maisto sistemas principų ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ir standartų, JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Mastrichto principų dėl valstybių ekstrateritorialių įsipareigojimų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių srityje ir FAO neprivalomų atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairių siekiant užtikrinti nacionalinį aprūpinimą maistu. [253 pakeit.] |
3. Išorės veiksmų garantija naudojama rizikai dėl toliau išvardytų priemonių padengti:
|
a) |
paskolų, įskaitant paskolas vietos valiuta ir makrofinansinės paramos paskolas; |
|
b) |
garantijų; |
|
c) |
priešpriešinių garantijų; |
|
d) |
kapitalo rinkos priemonių; |
|
e) |
kitų finansavimo, kredito vertės didinimo, draudimo ir dalyvavimo nuosavo ar kvazinuosavo kapitalo valdyme rūšių. |
4. Reikalavimus atitinkančios garantijos šalys Išorės veiksmų garantijos tikslais yra nurodytos Finansinio reglamento 208 straipsnio 4 dalyje, įskaitant trečiųjų valstybių, kurios prisideda prie Išorės veiksmų garantijos, šalis su sąlyga, kad Komisija jas patvirtintų pagal šio reglamento 28 straipsnį ir strateginė valdyba pateiktų nuomonę . Be to, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 62 straipsnio 2 dalies c punkto, reikalavimus pasinaudoti garantija atitinka įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės arba trečiosios valstybės, kuri prisidėjo prie Išorės veiksmų garantijos pagal 28 straipsnį, privatinė teisė ir kurios tinkamai užtikrina finansinį pajėgumą. [254 pakeit.]
4a. Europos investicijų banko grupė, be kita ko:
|
a) |
dalyvauja kartu su kitomis Europos finansų institucijomis EDVF+ rizikos valdymo veikloje, tinkamai atsižvelgdama į būtinybę išvengti galimo interesų konflikto; |
|
b) |
išimtinai įgyvendina dalį investicijos linijos, apimančios valstybės paskolas, teikiamas panaudojant bent 1 000 000 000 EUR iš geografinių programų finansinių paketų, laikantis šios antraštinės dalies 1 ir 3 skyriuose numatytų procedūrų; |
|
c) |
yra reikalavimus atitinkanti šalis vykdant įgyvendinimo veiklą pagal kitas investicijų linijas. [255 pakeit.] |
5. Reikalavimus atitinkančios garantijos šalys laikosi Finansinio reglamento 62 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų taisyklių ir sąlygų. Atrenkant įstaigas, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės arba trečiosios valstybės, kuri prisidėjo prie Išorės veiksmų garantijos pagal šio reglamento 28 straipsnį, privatinė teisė, pirmenybė teikiama toms įstaigoms, kurios atskleidžia informaciją, susijusią su aplinkos, socialiniais , mokesčių ir įmonių valdymo kriterijais. [256 pakeit.]
Komisija užtikrina, kad reikalavimus atitinkančios garantijos šalys veiksmingai, produktyviai ir teisingai naudotų išteklius, ir kartu skatina jų tarpusavio bendradarbiavimą.
Komisija užtikrina sąžiningas sąlygas ir vienodas galimybes gauti finansavimą visoms reikalavimus atitinkančios garantijos šalims ir pasirūpina, kad visu EDVF+ įgyvendinimo taikymo laikotarpiu būtų išvengta interesų konfliktų. Siekdama užtikrinti papildomumą Komisija gali prašyti, kad reikalavimus atitinkančios garantijos šalys pateiktų visą svarbią informaciją apie jų operacijas, nesusijusias su EDVF+. [257 pakeit.]
5a. Europos Parlamentas arba Taryba gali pakviesti reikalavimus atitinkančias garantijos šalis, PVO ir vietos bendruomenes pasikeisti nuomonėmis dėl finansavimo ir investavimo operacijų pagal šį reglamentą. [258 pakeit.]
6. Reikalavimus atitinkančias garantijos šalis Komisija atrenka pagal Finansinio reglamento 154 straipsnį, tinkamai atsižvelgdama į:
|
a) |
strateginių ir regioninių operatyvinių valdybų rekomendacijas pagal VI priedą; |
|
b) |
investicijų linijos tikslus; |
|
c) |
reikalavimus atitinkančios garantijos šalies patirtį ir rizikos valdymo pajėgumą; |
|
d) |
nuosavų išteklių, taip pat privačiojo sektoriaus bendro finansavimo sumą, kurią reikalavimus atitinkanti garantijos šalis yra pasirengusi sutelkti investicijų linijai; |
|
da) |
sąžiningų ir atvirų viešųjų pirkimų procedūrų principus. [259 pakeit.] |
7. Komisija regionams ir (arba) konkrečioms šalims partnerėms, konkretiems sektoriams, konkretiems projektams ir (arba) tam tikrų kategorijų galutiniams paramos gavėjams nustato pagal šį reglamentą finansuotinas investicijų linijas, kurioms skirta nustatyto dydžio suma būtų įtraukta į Išorės veiksmų garantiją. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia informaciją apie investicijų linijų atitiktį šiam straipsniui ir išsamius jų finansavimo prioritetus. Visi prašymai suteikti finansinę paramą pagal investicijų liniją teikiami Komisijai.
Investicijų linijų pasirinkimas yra tinkamai grindžiamas rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos analize. Tokią analizę atlieka Komisija, bendradarbiaudama su potencialiomis reikalavimus atitinkančiomis garantijos šalimis ir suinteresuotosiomis šalimis.
Reikalavimus atitinkančios garantijos šalys gali nustatyti 3 dalyje nurodytas priemones pagal investicijų liniją ar atskirą projektą, kurį administruoja reikalavimus atitinkanti garantijos šalis. Priemonės gali būti skirtos šalių partnerių, įskaitant šalis, kuriose padėtis yra nestabili arba vyksta konfliktas, arba šalis, kurioms kyla sunkumų, susijusių su atkūrimu ir atsigavimu po konflikto, naudai, tų šalių partnerių institucijų, įskaitant jų nacionalinius viešojo ir privačiojo sektorių vietos bankus ir finansų įstaigas, naudai, taip pat tų šalių partnerių privačiojo sektoriaus subjektų naudai. [260 pakeit.]
8. Komisija vertina Išorės veiksmų garantija remiamas operacijas atsižvelgdama į 2 ir 3 dalyse nustatytus tinkamumo kriterijus ir, kai įmanoma, remiasi galiojančiomis reikalavimus atitinkančių garantijos šalių rezultatų vertinimo sistemomis. Komisija parengia projektų atrankos pagalbinių rodiklių suvestinę. Įgyvendinimo partneriai pildo šią suvestinę dėl visų EDVF+ operacijų. Komisija įvertina visas minėta garantija remiamas operacijas pagal tinkamumo kriterijus, išvardytus 27 straipsnyje, ir, naudodamasi rodiklių suvestine, atlieka nepriklausomą kokybės patikrinimą, kurio metu patikrina įgyvendinimo partnerių atliekamą išsamų patikrinimą ir vertinimą projektų lygmeniu. Prireikus Komisija prašo įgyvendinimo partnerių pateikti paaiškinimus ir atlikti pakeitimus. Komisija skelbia bendrą visų projektų rezultatų suvestinę po to, kai Komisija ir įgyvendinimo partneriai patvirtina šios garantijos naudojimą, taip pat kasmet skelbia savo atlikto kiekvienos investicijų linijos vertinimo rezultatus dėl visų garantijos priemonių ir atskirų projektų . [261 pakeit.]
9. Komisijai pagal 34 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos ar iš dalies keičiamos V priede nurodytos prioritetinės sritys ir VI priede nurodytas EDVF+ valdymas investicijų linijos . Papildydama arba iš dalies keisdama pagal šį reglamentą finansuotinas investicijų linijas, kurioms skirta nustatyto dydžio suma būtų įtraukta į Išorės veiksmų garantiją, skirtas konkretiems regionams ir (arba) konkrečioms šalims partnerėms, konkretiems sektoriams arba konkretiems projektams ir (arba) tam tikrų kategorijų galutiniams paramos gavėjams, Komisija deramai atsižvelgia į strateginės valdybos pateiktas rekomendacijas ir pasikonsultuoja su operatyvinėmis valdybomis.
Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia informaciją apie investicijų linijų atitiktį 26a straipsnyje ir šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir išsamius jų finansavimo prioritetus. Visi prašymai suteikti finansinę paramą pagal investicijų liniją teikiami Komisijai.
Investicijų linijų pasirinkimas yra tinkamai grindžiamas rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos analize. Tokią analizę atlieka Komisija, bendradarbiaudama su potencialiomis reikalavimus atitinkančiomis garantijos šalimis ir suinteresuotosiomis šalimis.
Reikalavimus atitinkančios garantijos šalys gali nustatyti 3 dalyje nurodytas priemones pagal investicijų liniją ar atskirą projektą, kurį administruoja reikalavimus atitinkanti garantijos šalis. Priemonės gali būti skirtos šalių partnerių, įskaitant šalis, kuriose padėtis yra nestabili arba vyksta konfliktas, arba šalis, kurioms kyla sunkumų, susijusių su atkūrimu ir atsigavimu po konflikto, naudai, tų šalių partnerių institucijų, įskaitant jų nacionalinius viešojo ir privačiojo sektorių vietos bankus ir finansų įstaigas, naudai, taip pat tų šalių partnerių privačiojo sektoriaus subjektų naudai. Šalyse, kuriose padėtis yra nestabili arba vyksta konfliktas, ir kitose šalyse, kai tai pagrįsta, parama gali būti teikiama viešojo sektoriaus investicijoms, kuriomis daromas atitinkamas poveikis privačiojo sektoriaus plėtrai. [262 pakeit.]
27a straipsnis
EDVF+ valdymas ir struktūra
1. EDVF+ sudaro regioninės investavimo platformos, sukurtos remiantis esamų Sąjungos išorės veiksmų lėšų derinimo priemonių darbo metodais, procedūromis ir struktūromis, kurios gali aprėpti savo lėšų derinimo operacijas ir Išorės veiksmų garantijų operacijas pagal EDVF+.
2. Komisija yra atsakinga už bendrą EDVF+ ir Išorės veiksmų garantijos valdymą. Be to, Komisija nesiekia vykdyti bendrų banko operacijų. Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą siekdama užtikrinti aukščiausius skaidrumo ir finansinės atskaitomybės standartus.
3. Komisijai EDVF+ valdymo klausimais pataria strateginė valdyba, išskyrus su ES plėtros politika susijusių ir pagal PNPP III finansuojamų operacijų atvejus, kai Komisijai pataria pagal Vakarų Balkanų investicijų programą įsteigta strateginė valdyba. Komisija taip pat glaudžiai bendradarbiauja su visomis reikalavimus atitinkančiomis garantijos šalimis Išorės veiksmų garantijos operacijų valdymo srityje. Šiuo tikslu, siekiant įvertinti riziką ir susijusią kainodarą, įsteigiama techninė darbo grupė, sudaryta iš Komisijos ir reikalavimus atitinkančių garantijos šalių ekspertų.
4. Strateginė valdyba pataria Komisijai dėl EDVF+ išorės veiksmų garantijos investicijų strateginių gairių ir prioritetų ir prisideda prie jų suderinimo su Sąjungos išorės veiksmų, vystymosi politikos ir Europos kaimynystės politikos pagrindiniais principais ir tikslais, taip pat suderinimo su šio reglamento 3 straipsnyje nustatytais tikslais ir su 26 straipsnyje nustatytu EDVF+ tikslu. Ji taip pat padeda Komisijai nustatyti bendrus investavimo tikslus, susijusius su Išorės veiksmų garantijos naudojimu remiant EDVF+ operacijas ir stebint tinkamą ir įvairiapusę geografinę ir teminę investicijų linijų aprėptį, o ypatingas dėmesys skiriamas šalims, kuriose, kaip nustatyta, padėtis yra nestabili arba vyksta konfliktas, mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir labai įsiskolinusioms neturtingoms šalims.
5. Strateginė valdyba taip pat padeda palaikyti bendrą koordinavimą, papildomumą ir nuoseklumą tarp regioninių investavimo platformų, tarp trijų Europos investicijų plano ramsčių, tarp Europos investicijų plano ir kitų Sąjungos pastangų migracijos srityje bei Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo, taip pat kartu su kitomis šiame reglamente numatytomis programomis, kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis ir patikos fondais.
6. Strateginę valdybą sudaro Komisijos, vyriausiojo įgaliotinio, visų valstybių narių ir Europos investicijų banko atstovai. Europos Parlamentas turi stebėtojo statusą. Atitinkamais atvejais įnašų mokėtojams, reikalavimus atitinkančioms garantijos šalims, šalims partnerėms, atitinkamoms regioninėms organizacijoms ir kitoms suinteresuotosioms šalims gali būti suteiktas stebėtojo statusas. Prieš įtraukiant naujus stebėtojus konsultuojamasi su strategine valdyba. Strateginei valdybai bendrai pirmininkauja Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis.
7. Strateginė valdyba posėdžiauja bent du kartus per metus ir, jei tai įmanoma, nuomones priima bendru sutarimu. Papildomi posėdžiai gali būti surengti bet kuriuo metu pirmininko arba trečdalio jos narių prašymu. Jei bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, taikomos balsavimo teisės, kaip susitarta pirmame strateginės valdybos posėdyje ir išdėstyta jos darbo tvarkos taisyklėse. Tomis balsavimo teisėmis atsižvelgiama į finansavimo šaltinį. Darbo tvarkos taisyklėse nustatoma sistema, susijusi su stebėtojų vaidmeniu. Strateginės valdybos posėdžių protokolai ir darbotvarkės juos priėmus skelbiami viešai.
8. Komisija strateginei valdybai kasmet teikia EDVF+ naudojimo pažangos ataskaitą. Vakarų Balkanų investicijų programos strateginė valdyba minėtą ataskaitą papildo garantijos priemonės naudojimo plėtros regione pažangos ataskaita. Strateginė valdyba reguliariai organizuoja konsultacijas su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis dėl EDVF+ strateginės krypties ir naudojimo.
9. Dviejų strateginių valdybų buvimas nedaro poveikio poreikiui nustatyti vieną bendrą EDVF+ rizikos valdymo sistemą.
10. EDVF+ naudojimo laikotarpiu strateginė valdyba kuo greičiau patvirtina ir paskelbia gaires, kuriose nurodoma, kaip turi būti užtikrinta EDVF+ operacijų atitiktis tikslams ir tinkamumo kriterijams, nustatytiems 26a ir 27 straipsniuose.
11. Strateginė valdyba savo strateginėse gairėse deramai atsižvelgia į atitinkamas Europos Parlamento rezoliucijas ir Tarybos sprendimus bei išvadas.
12. Regioninių investavimo platformų operatyvinės valdybos padeda Komisijai taikymo lygmeniu nustatyti regioninius ir sektorių investavimo tikslus ir regionines, sektorių bei temines investicijų linijas, taip pat rengia nuomones dėl derinimo operacijų ir dėl Išorės veiksmų garantijos naudojimo EDVF+ operacijoms. [263 pakeit.]
28 straipsnis
Kitų paramos teikėjų įnašai Išorės veiksmų garantijai finansuoti
1. Valstybės narės, trečiosios valstybės ir kitos trečiosios šalys gali skirti įnašus Išorės veiksmų garantijai finansuoti.
Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 218 straipsnio 2 dalies antros pastraipos, Europos ekonominės erdvės susitarimo susitariančiosios šalys įnašus gali skirti garantijų arba grynųjų pinigų forma.
Kitos trečiosios valstybės, kurios nėra Europos ekonominės erdvės susitarimo susitariančiosios šalys, ir kitos trečiosios šalys įnašus gali skirti grynųjų pinigų forma, gavusios strateginės valdybos nuomonę ir Komisijos patvirtinimą. [264 pakeit.]
Komisija nedelsdama praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie patvirtintus įnašus.
Valstybių narių prašymu jų įnašai gali būti skirti veiksmams konkrečiuose regionuose, šalyse, sektoriuose ar esamose investicijų linijose inicijuoti. [265 pakeit.]
2. Įnašas garantijos forma neturi viršyti 50 proc. šio reglamento 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos.
Valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės susitarimo susitariančiųjų šalių garantijos forma padaryti įnašai gali būti naudojami reikalavimams dėl garantijos išmokėjimo įvykdyti tik tada, kai reikalavimams dėl garantijos išmokėjimo įvykdyti buvo panaudotas kitais įnašais grynaisiais pinigais padidintas finansavimas iš bendrojo Sąjungos biudžeto.
Reikalavimams dėl garantijos išmokėjimo įvykdyti gali būti naudojamas bet koks įnašas neatsižvelgiant į jo paskirtį. [266 pakeit.]
Susitarimą dėl įnašų, į kurį visų pirma įtraukiamos nuostatos dėl mokėjimo sąlygų, Sąjungos vardu sudaro Komisija ir įnašų mokėtojas.
29 straipsnis
Susitarimų dėl Išorės veiksmų garantijos įgyvendinimas vykdymas [267 pakeit.]
1. Komisija Sąjungos vardu su reikalavimus atitinkančiomis garantijos šalimis, atrinktomis pagal 27 straipsnį, sudaro susitarimus dėl Išorės veiksmų garantijos. Šiuose susitarimuose numatoma, kad atrinktai garantijos šaliai garantija suteikiama besąlygiškai, neatšaukiamai ir pagal pirmą pareikalavimą. Susitarimai gali būti sudaromi su konsorciumais, sudarytais iš dviejų ar daugiau reikalavimus atitinkančių garantijos šalių. [268 pakeit.]
2. Dėl kiekvienos investicijų linijos Komisija ir atrinkta (-os) reikalavimus atitinkanti (-čios) garantijos šalis (-ys) sudaro vieną ar daugiau susitarimų dėl Išorės veiksmų garantijos. Be to, siekiant patenkinti konkrečius poreikius, Išorės veiksmų garantija gali būti skiriama atskiroms finansavimo ar investavimo operacijoms.
Paprašius Visi susitarimai dėl Išorės veiksmų garantijos pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai, atsižvelgiant į reikalavimus dėl konfidencialios ir neskelbtinos komercinės informacijos apsaugos. [269 pakeit.]
3. Į susitarimus dėl Išorės veiksmų garantijos įtraukiama, visų pirma:
|
a) |
išsamios taisyklės dėl aprėpties, reikalavimų, tinkamumo, reikalavimus atitinkančių garantijos šalių ir procedūrų; |
|
b) |
išsamios Išorės veiksmų garantijos suteikimo taisyklės, įskaitant jos aprėpties tvarką bei jos apibrėžtą taikymą specialių rūšių priemonių portfeliams ir projektams, taip pat projektų ir jų portfelio rizikos analizė, be kita ko, sektorių, regionų ir nacionaliniu lygmenimis; |
|
c) |
šio reglamento uždaviniai ir tikslas, poreikių vertinimas ir tikėtini rezultatai atsižvelgiant į įmonių socialinės atsakomybės ir atsakingo verslo skatinimą ir poreikį užtikrinti atsakingą verslą ir, be kita ko, visų pirma laikantis tarptautiniu mastu sutartų rekomendacijų, principų ir teisinių priemonių, nurodytų 27 straipsnio 2 dalies ch punkte ; [270 pakeit.] |
|
d) |
atlygis už garantiją, kuris turi atspindėti rizikos lygį, ir galimybė iš dalies subsidijuoti atlygį, siekiant tinkamai pagrįstais atvejais sudaryti lengvatines sąlygas , visų pirma šalyse, kuriose padėtis yra nestabili arba vyksta konfliktas, mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir labai įsiskolinusiose šalyse ; [271 pakeit.] |
|
e) |
reikalavimai dėl Išorės veiksmų garantijos naudojimo, įskaitant mokėjimo sąlygas, pvz., konkrečius terminus, palūkanas, kurios turi būti mokamos už mokėtinas sumas, išlaidas ir susigrąžinimo sąnaudas ir prireikus likvidumo tvarką; |
|
f) |
išmokėjimo procedūros, įskaitant lemiančias sąlygas ir laukimo laikotarpius (bet tuo neapsiribojant), ir procedūros, susijusios su išmokėtų sumų susigrąžinimu; |
|
g) |
skaidrios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo prievolės; [272 pakeit.] |
|
h) |
aiškios ir prieinamos skundų nagrinėjimo procedūros trečiosioms šalims, kurias galėtų paveikti įgyvendinami taikomi projektai, remiami pagal Išorės veiksmų garantiją. [273 pakeit.] |
4. Finansavimo ir investavimo operacijas patvirtina reikalavimus atitinkanti garantijos šalis, laikydamasi savo taisyklių ir tvarkos bei susitarimo dėl Išorės veiksmų garantijos sąlygų.
5. Išorės veiksmų garantija gali aprėpti:
|
a) |
skolos priemonių atveju – pagrindinę skolos dalį, visas palūkanas ir reikalavimus atitinkančiai garantijos šaliai mokėtinas sumas, bet ne sumas, gautas pagal finansavimo operacijų sąlygas po įsipareigojimų neįvykdymo; |
|
a) |
investicijų į nuosavą kapitalą atveju – investuotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo išlaidas; |
|
b) |
kitų 27 straipsnio 2 dalyje nurodytų finansavimo ir investavimo operacijų atveju – panaudotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo išlaidas; |
|
c) |
visas atitinkamas išlaidas ir susigrąžinimo sąnaudas, susijusias su įsipareigojimų neįvykdymu, nebent jos būtų išskaičiuotos iš pajamų, gautų iš susigrąžinimo. |
5a. Komisija, sudarydama Išorės veiksmų garantijos susitarimus su reikalavimus atitinkančiomis garantijos šalimis, tinkamai atsižvelgia į:
|
a) |
strateginių ir regioninių operatyvinių valdybų rekomendacijas ir gaires; |
|
b) |
investicijų linijos tikslus; |
|
c) |
reikalavimus atitinkančios garantijos šalies patirtį ir veiklos, finansinį bei rizikos valdymo pajėgumą; |
|
d) |
nuosavų išteklių, taip pat privačiojo sektoriaus bendro finansavimo sumą, kurią reikalavimus atitinkanti garantijos šalis yra pasirengusi sutelkti investicijų linijai. [274 pakeit.] |
6. Tam, kad Komisija galėtų vykdyti apskaitą ir teikti ataskaitas dėl Išorės veiksmų garantija draudžiamos rizikos, pagal Finansinio reglamento 209 straipsnio 4 dalį reikalavimus atitinkančios garantijos šalys, su kuriomis yra sudarytas susitarimas dėl garantijos, Komisijai ir Audito Rūmams kasmet teikia finansines ataskaitas dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, kurių auditą atliko nepriklausomas išorės auditorius ir kuriose, be kita ko, pateikiama informacija apie:
|
a) |
reikalavimus atitinkančių garantijos šalių finansavimo ir investavimo operacijų rizikos vertinimą, įskaitant informaciją apie Sąjungos įsipareigojimus, nustatytus laikantis apskaitos taisyklių, nurodytų Finansinio reglamento 80 straipsnyje, ir tarptautinių viešojo sektoriaus apskaitos standartų (TVSAS); |
|
b) |
neįvykdytas finansines prievoles, tenkančias Sąjungai dėl EDVF+ operacijų, skirtų reikalavimus atitinkančioms garantijos šalims ir jų finansavimo ir investavimo operacijoms, ir suskirstytas pagal atskiras operacijas. |
7. Komisijai paprašius, reikalavimus atitinkančios garantijos šalys jai pateikia papildomos informacijos, kurios reikia, kad Komisija galėtų įvykdyti su šiuo reglamentu susijusias prievoles , ypač susijusias su ex ante poveikio žmogaus teisėms, socialinio poveikio, poveikio darbo jėgai ir aplinkai vertinimuose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimu ir kitais 27 straipsnyje išvardytais atrankos kriterijais . [275 pakeit.]
8. Komisija teikia finansinių priemonių, biudžeto garantijų ir finansinės paramos ataskaitas pagal Finansinio reglamento 241 ir 250 straipsnius. Šiuo tikslu reikalavimus atitinkančios garantijos šalys kasmet teikia informaciją, kurios reikia, kad Komisija galėtų vykdyti ataskaitų teikimo prievoles. Be to, metinę ataskaitą Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip nurodyta 31 straipsnio 6a dalyje. [276 pakeit.]
8a. Komisija arba reikalavimus atitinkančios garantijos šalys nedelsdamos praneša OLAF, jeigu bet kuriame finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, rengimo, įgyvendinimo ar užbaigimo etape yra pagrindo įtarti sukčiavimą, korupciją, pinigų plovimą ar bet kokią kitą neteisėtą veiklą, kuri gali pakenkti Sąjungos finansiniams interesams. Komisija arba reikalavimus atitinkančios garantijos šalys suteikia OLAF visą būtiną informaciją, kad OLAF galėtų atlikti visapusišką ir išsamų tyrimą. [277 pakeit.]
29a straipsnis
Skundų teikimo ir teisių gynimo mechanizmas
Atsižvelgdamos į galimus trečiųjų šalių skundus šalyse partnerėse, įskaitant bendruomenių ir asmenų, kuriems poveikį padarė EDVF+ ir Išorės veiksmų garantija remiami projektai, skundus, Komisija ir Europos Sąjungos delegacijos savo interneto svetainėse skelbia tiesiogines nuorodas į skundų nagrinėjimo mechanizmus, taikomus atitinkamų garantijos šalių, sudariusių susitarimus su Komisija. Komisija taip pat sukuria ES centralizuotą skundų teikimo mechanizmą visiems projektams pagal šio reglamento IV skyrių, kad būtų galima tiesiogiai gauti skundus, susijusius su tuo, kaip skundus nagrinėja reikalavimus atitinkančios garantijos šalys. Komisija atsižvelgia į tą informaciją ateityje vykdydama bendradarbiavimą su tomis reikalavimus atitinkančiomis garantijos šalimis. [278 pakeit.]
29b straipsnis
Neįtraukta veikla ir nebendradarbiaujančios šalys
1. Išorės veiksmų garantija neremiamos finansavimo ir investavimo operacijos, jei:
|
a) |
jos yra susijusios su kariniu ar valstybės saugumo sektoriumi; |
|
b) |
jomis remiamas branduolinės energetikos plėtojimas, išskyrus paskolas, teikiamas pagal EBSP reglamentą, ir iškastinis kuras, taip pat skatinama tolesnė ekonomikos ir visuomenės priklausomybė nuo iškastinio kuro; |
|
c) |
lemia dideles su aplinka susijusias išorės sąnaudas, kaip antai susijusias su saugomų teritorijų, pažeidžiamų buveinių ir paveldo vietų, kuriose nevykdomi darnaus vystymo ir valdymo planai, būklės blogėjimu; |
|
d) |
lemia žmogaus teisių pažeidimus šalyse partnerėse, kai, pavyzdžiui, iš bendruomenių atimama teisė gauti ir valdyti gamtos išteklius, kaip antai žemę, arba prisidedama prie priverstinio gyventojų perkėlimo, arba naudojamasi priverčiamuoju darbu ar vaikų darbu. |
2. Vykdydamos finansavimo ir investavimo operacijas reikalavimus atitinkančios garantijos šalys laikosi galiojančių Sąjungos teisės aktų ir sutartų tarptautinių ir Sąjungos standartų, taigi pagal šį reglamentą neremia projektų, kuriais prisidedama prie pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, mokesčių vengimo, mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo. Be to, reikalavimus atitinkančios garantijos šalys nepradeda vykdyti naujų operacijų ir neatnaujina operacijų su subjektais, registruotais arba įsisteigusiais šalyse ar teritorijose, kurios pagal Sąjungos politiką dėl nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų yra įtrauktos į didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnio 2 dalyje, arba faktiškai nesilaiko Sąjungos ar tarptautiniu mastu nustatytų mokesčių standartų, susijusių su skaidrumu ir keitimusi informacija. Reikalavimus atitinkančios garantijos šalys gali nukrypti nuo šio principo tik tuo atveju, jeigu projektas yra fiziškai įgyvendinamas vienoje iš tokių šalių ar teritorijų ir nesama jokių požymių, kad atitinkama operacija priskiriama vienai iš šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų kategorijų. Reikalavimus atitinkančios garantijos šalys, sudarydamos susitarimus su finansų tarpininkais, perkelia šiame straipsnyje numatytus reikalavimus į atitinkamus susitarimus ir paprašo finansų tarpininkų teikti ataskaitas dėl jų laikymosi.
3. Vykdydama finansavimo ir investavimo operacijas, reikalavimus atitinkanti garantijos šalis laikosi Sąjungos teisėje ir visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/847 (2) bei Direktyvoje (ES) 2015/849 įtvirtintų principų ir standartų, susijusių su finansų sistemos apsauga nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Reikalavimus atitinkančios garantijos šalys pagal šį reglamentą teikia tiesioginį finansavimą ir finansavimą per tarpininkus tik tais atvejais, kai pagal Direktyvą (ES) 2015/849 atskleidžiama atitinkamų tikrųjų savininkų tapatybės informacija, ir paskelbia ataskaitų pagal šalis duomenis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 89 straipsnio 1 dalį. [279 pakeit.]
30 straipsnis
Kapitalo dalyvavimas vystymosi bankuose
6 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas geografinių programų paketas gali būti panaudotas siekiant prisidėti prie Europos ir kitoms vystymosi finansų įstaigoms skiriamų lėšų.
V skyrius
Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas
31 straipsnis
Stebėsena ir ataskaitų teikimas
-1. Šio reglamento tikslų įgyvendinimas vertinamas taikant tinkamą, skaidrią ir atskaitingą stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo sistemą ir užtikrinant tinkamą Europos Parlamento ir Tarybos dalyvavimą, taip pat didinant visų Sąjungos partnerių, įskaitant pilietinę visuomenę, dalyvavimą vykdant programas. [280 pakeit.]
1. Rodikliai, kuriais grindžiama pažangos pagal šį reglamentą, padarytos siekiant 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti VII priede, laikantis darnaus vystymosi tikslų rodiklių. Vertinant, kokiu mastu pasiekti tikslai, remiamasi 2021 m. sausio 1 d. rodiklių vertėmis. [281 pakeit.]
2. Komisija reguliariai vykdo savo veiksmų stebėseną ir atlieka pažangos siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų, taip pat tikėtinų rezultatų, įskaitant produktus ir rezultatus, apžvalgą. [282 pakeit.]
Pažanga, susijusi su tikėtinais rezultatais, turėtų būti stebima remiantis aiškiais, skaidriais ir, kai tinkama, išmatuojamais rodikliais išmatuojamais rodikliais , nustatytais VII priede ir pagal 9 dalį patvirtintoje stebėsenos ir vertinimo sistemoje , taip pat laikantis nuostatų dėl Sąjungos biudžeto vykdymo . Kad būtų lengviau laiku teikti ataskaitas, turi būti nustatytas ribotas rodiklių skaičius ir bent jau numatytas suskirstymas pagal lytį ir amžių . [283 pakeit.]
3. Į bendro programavimo dokumentus įtraukta bendra rezultatų sistema, atitinkanti 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, yra Sąjungos ir valstybių narių bendros paramos šaliai partnerei įgyvendinimo skyrimo bendros stebėsenos pagrindas. [284 pakeit.]
Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo taikymo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai. [285 pakeit.]
4. Komisija nagrinėja pažangą, padarytą įgyvendinant taikant šį reglamentą. Nuo 2022 m. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia metinę šio reglamento tikslų įgyvendinimo ataskaitą, kuri rengiama pagal rodiklius, įskaitant VII priede nustatytus rodiklius, bet jais neapsiribojant, taip pat atsižvelgiant į Sąjungos biudžeto vykdymo rodiklius, padedančius įvertinti pasiektus rezultatus ir reglamento veiksmingumą. Ta ataskaita taip pat perduodama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. [286 pakeit.]
5. Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie praėjusiaisiais metais finansuotas priemones, stebėsenos ir vertinimo rezultatus, susijusių partnerių dalyvavimą bei bendradarbiavimo lygį ir biudžetinių įsipareigojimų bei mokėjimų asignavimų, suskirstytų pagal šalį, regioną ir bendradarbiavimo sektorių, vykdymą taikymą . Į ataskaitą įtraukiamas pažangos, padarytos siekiant tikėtinų rezultatų ir įtraukiant kompleksinius klausimus, kaip nurodyta 8 straipsnio 6 dalyje, vertinimas . Joje įvertinami Sąjungos finansavimo rezultatai, kiek įmanoma remiantis konkrečiais ir išmatuojamais tokio finansavimo vaidmens siekiant šio reglamento tikslų rodikliais. Dėl vystomojo bendradarbiavimo, ataskaitoje taip pat įvertinama, kiek įmanoma ir kiek taikytina, tai, kaip laikytasi vystymosi veiksmingumo principų, įskaitant dėl novatoriškų finansinių priemonių. [287 pakeit.]
6. 2021 m. parengtoje metinėje ataskaitoje pateikiama 2014–2020 m. laikotarpio metinių ataskaitų konsoliduota informacija apie visą finansavimą pagal 40 39 straipsnio 2 dalyje nurodytus reglamentus, įskaitant išorės asignuotąsias pajamas ir įnašus į patikos fondus, be to, informacija apie išlaidas suskirstoma pagal šalis, naudotas finansines priemones, įsipareigojimus ir mokėjimus. Ataskaitoje aprašoma pagrindinė įgyta patirtis ir tolesnė veikla, susijusi su ankstesniais metais atliktuose išorės vertinimuose pateiktomis rekomendacijomis. Į ją įtraukiamas būstinės ir Sąjungos delegacijų lygmens personalo pajėgumo įgyvendinti visus šiame reglamente numatytus tikslus vertinimas. [288 pakeit.]
6a. Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai kaip metinės ataskaitos dalį išsamų pristatymą dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikoma Išorės veiksmų garantija, ir dėl EDVF+ veikimo, valdymo bei veiksmingo indėlio siekiant tikslų. Kartu su ta metinės ataskaitos dalimi pateikiama Audito Rūmų nuomonė. Ją sudaro:
|
a) |
rezultatų, kuriais prisidedama prie šiame reglamente nustatytos EDVF+ paskirties ir tikslų, vertinimas; |
|
b) |
sektoriaus, šalies ir regionų lygmenimis vykdomų dabartinių finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikoma Išorės veiksmų garantija, ir jų atitikties šiam reglamentui vertinimas, apimantis rizikos priemones ir jų poveikį finansiniam ir ekonominiam partnerių stabilumui; |
|
c) |
papildomumo ir pridėtinės vertės, privačiojo sektoriaus išteklių sutelkimo, finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikoma Išorės veiksmų garantija, apskaičiuotų ir faktinių bendrų produktų, rezultatų ir poveikio, įskaitant poveikį deramo darbo vietų kūrimui ir gebėjimui suteikti pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, skurdo panaikinimui ir nelygybės mažinimui, vertinimas; tas vertinimas apima operacijų, kurioms taikoma garantija, lyčių aspekto analizę, remiantis, kai įmanoma, įrodymais ir duomenimis, išskaidytais pagal lytį, ir remiamo privačiojo sektoriaus pobūdžio, įskaitant kooperatyvus ir socialines įmones, analizę; |
|
d) |
vertinimas, kaip laikomasi Išorės veiksmų garantijos naudojimo reikalavimų ir kaip pasiekiami dėl kiekvieno pateikto pasiūlymo nustatyti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai; |
|
e) |
operacijų, kurioms taikoma Išorės veiksmų garantija ir EDVF+, sverto poveikio vertinimas; |
|
f) |
paramos gavėjams perduota finansinė suma ir kiekvienos reikalavimus atitinkančios garantijos šalies vykdomų finansavimo ir investavimo operacijų vertinimas suvestinių duomenų pagrindu; |
|
g) |
reikalavimus atitinkančių garantijos šalių finansavimo ir investavimo operacijų papildomumo ir pridėtinės vertės ir su tokiomis operacijomis susijusios bendrosios rizikos vertinimas; |
|
h) |
išsami informacija apie reikalavimus mokėti pagal Išorės veiksmų garantiją, nuostolius, grąžą, susigrąžintas sumas ir bet kokius kitus gautus mokėjimus, taip pat bendrą rizikos poziciją; |
|
i) |
finansinės ataskaitos dėl reikalavimus atitinkančių garantijos šalių finansavimo ir investavimo operacijų pagal šį reglamentą, kurių auditą atliko nepriklausomas išorės auditorius; |
|
j) |
Išorės veiksmų garantija remiamų operacijų ir pagal antrąjį ir trečiąjį EIP ramsčius numatytų operacijų sąveikos ir papildomumo vertinimas remiantis atitinkamomis esamomis ataskaitomis, ypatingą dėmesį skiriant pažangai, padarytai užtikrinant gerą valdymą ir, be kita ko, kovojant su korupcija ir neteisėtais finansų srautais, užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principo paisymą ir vykdant politiką, kuria atsižvelgiama į lyčių aspektą, taip pat skatinant verslumą, vietinę verslo aplinką ir vietos finansų rinkas; |
|
k) |
Išorės veiksmų garantija remiamų operacijų atitikties tarptautiniu mastu sutartiems vystymosi veiksmingumo principams vertinimas; |
|
l) |
atlygio už garantiją įvertinimas; |
|
m) |
nuostatų, susijusių su įtraukta veikla ir nebendradarbiaujančiomis šalimis ir teritorijomis, įgyvendinimo vertinimas. [289 pakeit.] |
7. Bendrų išlaidų, susijusių su veiksmais klimato kaitos ir biologinės įvairovės srityse šiame reglamente nustatytais tikslais , metinė sąmata sudaroma remiantis priimtais orientaciniais programavimo dokumentais. Pagal šį reglamentą skiriamam finansavimui taikoma metinė stebėjimo sistema, grindžiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodika , įskaitant („Rio rodikliais rodiklius “) (neatmetant galimybės taikyti tikslesnę metodiką, jei tokios esama), įtraukta į esamą Sąjungos programų veiklos rezultatų valdymo metodiką, pagal kurią kiekybiškai įvertinamos vertinimuose bei metinėje ataskaitoje nurodytos išlaidos, susijusios su veiksmais klimato kaitos, ir biologinės įvairovės ir aplinkos, žmogaus socialinės raidos ir socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir oficialios paramos vystymuisi srityse veiksmų planų bei priemonių, nurodytų 19 straipsnyje, lygiu. Komisija sąmatą, įtrauktą į metinę ataskaitą, perduoda Europos Parlamentui. [290 pakeit.]
8. Taikydama pripažintus tarptautinius standartus , įskaitant Tarptautinės darbo organizacijos standartus, naudodamasi bendro standarto rengimo pagrindu, sukurtu pagal Tarptautinę paramos skaidrumo iniciatyvą, Komisija pateikia informaciją apie vystomąjį bendradarbiavimą. [291 pakeit.]
9. Siekiant veiksmingai įvertinti pažangą, kuri daroma siekiant šio reglamento tikslų, Komisijai Komisija pagal 34 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VII priedas, kad, jei manoma, kad jog būtina, rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, taip pat pagal 32 straipsnį vykdant laikotarpio vidurio peržiūrą, ir kuriais reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos , kuri gali apimti papildomus veiklos rezultatų rodiklius, taikomus kiekvienam iš šio reglamento konkrečių tikslų, sukūrimo. [292 pakeit.]
32 straipsnis
Laikotarpio vidurio peržiūra ir vertinimas [293 pakeit.]
1. Tarpinis šio reglamento vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie jo įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Priemonės įgyvendinimo pradžios Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. Komisija pateikia laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą dėl šio reglamento taikymo. Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita apima laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir joje nagrinėjamas Sąjungos indėlis siekiant šio reglamento tikslų, naudojant rodiklius, padedančius įvertinti pasiektus rezultatus , ir atsižvelgiant į visus nustatytus faktus ir išvadas dėl šio reglamento , įskaitant „Europos darnaus vystymosi fondą +“ ir Išorės veiksmų garantiją, poveikio . [294 pakeit.]
Prie šio vertinimo gali prisidėti Europos Parlamentas. Komisija ir EIVT surengia konsultacijos su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis ir paramos gavėjais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas. Komisija ir EIVT ypatingą dėmesį skiria tam, kad būtų užtikrinta, jog būtų atstovaujama labiausiai socialiai atskirtiems asmenims. [295 pakeit.]
Komisija taip pat įvertina savo veiksmų poveikį ir veiksmingumą atskirose intervencijos srityse ir programavimo veiksmingumą pasitelkdama išorės vertinimus. Komisija ir EIVT atsižvelgia į Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymus ir nuomones dėl nepriklausomų išorės vertinimų. Siekiant nustatyti, ar buvo pasiekti tikslai, ir parengti rekomendacijas dėl būsimų veiksmų tobulinimo per vertinimus prireikus , kai taikytina, taikomi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komiteto gerosios patirties principai. Atliekant tarpinį vertinimą vertinama, kaip Sąjunga vykdė šiuo reglamentu nustatytus tikslus. [296 pakeit.]
2. Baigiant įgyvendinti reglamentą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį reglamento vertinimą. Per šį vertinimą nagrinėjamas Sąjungos indėlis siekiant šio reglamento tikslų, naudojant rodiklius, padedančius įvertinti pasiektus rezultatus, ir atsižvelgiant į visus nustatytus faktus ir išvadas dėl šio reglamento poveikio Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje taip pat aptariami veiksmingumo, pridėtinės vertės, supaprastintos ir integruotos išorės finansavimo struktūros veikimo , vidaus ir išorės nuoseklumo ir nuolatinio šio reglamento tikslų aktualumo, finansuojamų veiksmų papildomumo ir sinergijos, priemonių indėlio į nuoseklius Sąjungos išorės veiksmus klausimai ir tai , kiek paramą gaunančiose šalyse visuomenė informuota apie Sąjungos finansinę paramą, jei tinkama, bei pateikiamos 31 straipsnio 4 dalyje nurodytų ataskaitų išvados . [297 pakeit.]
Be to, galutinio vertinimo ataskaitoje nagrinėjamas veiksmingumas, pridėtinė vertė, supaprastinimo galimybės, vidaus ir išorės aspektų suderinamumas ir įvertinama, ar reglamento tikslai tebėra aktualūs. [298 pakeit.]
Galutinio Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita rengiama konkrečiu tikslu – pagerinti Sąjungos teikiamo finansavimo vykdymą taikymą . Joje nurodomi sprendimai dėl tam tikrų rūšių veiksmų, įgyvendintų pagal šį reglamentą, pratęsimo, keitimo ar sustabdymo. [299 pakeit.]
Galutinio Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje taip pat pateikiama susijusių metinių ataskaitų konsoliduota informacija apie visą finansavimą, kuris reglamentuojamas šiuo reglamentu, įskaitant išorės asignuotąsias pajamas ir įnašus į patikos fondus, be to, informacija apie išlaidas suskirstoma pagal šalis paramos gavėjas, naudotas finansines priemones, įsipareigojimus ir mokėjimus , taip pat pagal geografines ir temines programas ir greitojo reagavimo veiksmus, įskaitant lėšas, gautas iš naujų uždavinių ir prioritetų rezervo . [300 pakeit.]
Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms narėms per atitinkamus 35 straipsnyje nurodytus komitetus. Valstybių narių prašymu tame komitete gali būti aptariami konkretūs vertinimai. Rezultatai panaudojami rengiant programas ir paskirstant išteklius. [301 pakeit.]
Komisija į Sąjungos finansavimo, teikiamo pagal šį reglamentą, vertinimą reikiamu mastu įtraukia visas susijusias suinteresuotąsias šalis ir paramos gavėjus, įskaitant PVO , ir, kai tinkama, gali stengtis atlikti bendrus vertinimus su valstybėmis narėmis bei vystomojo bendradarbiavimo partneriais, glaudžiai bendradarbiaudama su šalimis partnerėmis. [302 pakeit.]
2a. 2 dalyje nurodomą laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriuose pateikiami būtini šio reglamento pakeitimai. [303 pakeit.]
2b. Pasibaigus šio reglamento taikymo laikotarpiui, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį reglamento vertinimą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytas laikotarpio vidurio vertinimas. [304 pakeit.]
3. Vadovaudamasi konkrečiomis Finansiniame reglamente nustatytomis ataskaitų teikimo nuostatomis Komisija iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas trejus metus vertina, kaip yra naudojama Išorės veiksmų garantija ir kaip ji veikia. Savo vertinimo ataskaitą Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Kartu su vertinimo ataskaita pateikiama Audito Rūmų nuomonė.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
33 straipsnis
Šalies ar teritorijos, kurioms reglamentas netaikomas, dalyvavimas
1. Tinkamai pagrįstais atvejais ir kai įgyvendintini vykdytini veiksmai yra pasaulinio, tarpregioninio ar regioninio pobūdžio, Komisija, siekdama užtikrinti Sąjungos finansavimo suderinamumą ir veiksmingumą arba skatinti regioninį arba tarpregioninį bendradarbiavimą, gali nuspręsti pagal atitinkamas orientacines daugiametes programas arba atitinkamus veiksmų planus arba priemones išplėsti veiksmų taikymo sritį ir įgyvendinti juos šalyse ir teritorijose Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą pagal 34 straipsnį siekiant papildyti šį reglamentą įtraukiant šalis ir teritorijas be tų , kurioms pagal 4 straipsnį šis reglamentas netaikomas taikomas, tam, kad būtų galima atlikti minėtus veiksmus . [305 pakeit.]
2. Komisija gali įtraukti specialų finansinį asignavimą, skirtą padėti šalims partnerėms ir regionams partneriams stiprinti bendradarbiavimą su kaimyniniais Sąjungos atokiausiais regionais ir užjūrio šalimis bei teritorijomis, kurioms taikomas Tarybos sprendimas (UŠT sprendimas). Taigi prireikus, vadovaujantis abipusiškumo ir finansavimo pagal UŠT sprendimą ir (arba) ETB reglamentą proporcingumo principu, šiuo reglamentu galima prisidėti prie veiksmų, kuriuos pagal bendras veiklos programas arba tarpregioninio bendradarbiavimo programas ar priemones, sukurtas ir įgyvendinamas pagal ETB reglamentą, įgyvendina šalys partnerės ar regionai partneriai arba kiti subjektai pagal šį reglamentą, šalys, teritorijos arba kiti subjektai pagal UŠT sprendimą arba Sąjungos atokiausi regionai. [306 pakeit.]
33a straipsnis
Šalių partnerių ir regionų partnerių bendradarbiavimas su kaimyniniais Sąjungos atokiausiais regionais ir užjūrio šalimis bei teritorijomis
1. Komisija gali įtraukti specialų finansinį asignavimą, skirtą padėti šalims partnerėms ir regionams partneriams stiprinti bendradarbiavimą su kaimyniniais Sąjungos atokiausiais regionais ir užjūrio šalimis bei teritorijomis, kurioms taikomas Tarybos sprendimas (UŠT sprendimas). Taigi prireikus, vadovaujantis abipusiškumo ir finansavimo pagal UŠT sprendimą ir (arba) ETB reglamentą proporcingumo principu, šiuo reglamentu galima prisidėti prie veiksmų, kuriuos pagal bendras veiklos programas arba tarpregioninio bendradarbiavimo programas ar priemones, sukurtas ir vykdomas pagal ETB reglamentą, vykdo šalys partnerės ar regionai partneriai arba kiti subjektai pagal šį reglamentą, šalys, teritorijos arba kiti subjektai pagal UŠT sprendimą arba Sąjungos atokiausi regionai.
2. Sąjungos bendro finansavimo dalis neturi viršyti 90 proc. tinkamų finansuoti programos ar priemonės išlaidų. Techninės paramos bendro finansavimo dalis yra 100 proc. [307 pakeit.]
34 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 4 straipsnio 6 dalyje, 26 straipsnio 3 dalyje, 27 straipsnio 9 dalyje ir 31 straipsnio 9 dalyje, 8 straipsnio 7a dalyje , 8 straipsnio 8b dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje, 15a straipsnyje, 17 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 3a dalyje, 26 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 9 dalyje, 31 straipsnio 9 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šio reglamento galiojimo laikotarpiu. Komisija kuo greičiau priima tuos deleguotuosius aktus. Tačiau 8 straipsnio 7a dalyje, 8 straipsnio 8b dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje ir 31 straipsnio 9 dalyje nurodyti deleguotieji aktai priimami ne vėliau kaip… [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] . [308 pakeit.]
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 6 dalyje, 8 straipsnio 7a dalyje, 8 straipsnio 8b dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje, 15a straipsnyje, 17 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 3a dalyje, 26 straipsnio 3 4 dalyje, 27 straipsnio 9 dalyje ir, 31 straipsnio 9 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [309 pakeit.]
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 4 straipsnio 6 dalį, 8 straipsnio 7a dalį, 8 straipsnio 8b dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 15a straipsnį, 17 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 3a dalį, 26 straipsnio 3 4 dalį, 27 straipsnio 9 dalį ir, 31 straipsnio 9 dalį ir 33 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [310 pakeit.]
34a straipsnis
Skubos procedūra
1. Jei ištikus gaivalinei ar žmogaus sukeltai nelaimei arba iškilus tiesioginei grėsmei demokratijai, teisinei valstybei, žmogaus teisėms arba pagrindinėms laisvėms atvejais, esama priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus ir taikoma šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta procedūra.
2. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 3 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.
3. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 34 straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą. [311 pakeit.]
34b straipsnis
Demokratinė atskaitomybė
1. Siekiant stiprinti Sąjungos institucijų, visų pirma Europos Parlamento, Komisijos ir EIVT, dialogą ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat kad Komisija greičiau patvirtintų aktus ir priemones, Europos Parlamentas gali kviesti Komisiją ir EIVT atvykti į Parlamentą ir aptarti strateginius programavimo pagal šį reglamentą orientyrus ir gaires. Toks dialogas taip pat skatina bendrą visų išorės finansavimo priemonių suderinamumą pagal 5 straipsnį. Toks dialogas gali vykti prieš Komisijai priimant deleguotuosius aktus ir metinio biudžeto projektą. Šis dialogas taip pat gali vykti ad hoc pagrindu atsižvelgiant į svarbius politinius pokyčius, Europos Parlamento arba Europos Komisijos ar EIVT prašymu.
2. Komisija ir EIVT ne vėliau kaip prieš mėnesį iki dialogo pradžios pateikia Europos Parlamentui visus su tuo susijusius dokumentus. Vykdant dialogą, susijusį su metiniu biudžetu, Komisija ir EIVT pateikia konsoliduotą informaciją apie visus patvirtintus ir planuojamus veiksmų planus ir priemones pagal 21 straipsnį, informaciją apie su kiekviena šalimi, regionu ir temine sritimi susijusį bendradarbiavimą, įgyvendinamus greito reagavimo veiksmus, rezervą naujiems uždaviniams ir prioritetams ir Išorės veiksmų garantiją.
3. Komisija ir EIVT visapusiškai atsižvelgia į Europos Parlamento pareikštą poziciją. Jeigu Komisija ar EIVT neatsižvelgia į Europos Parlamento pozicijas, jos tai tinkamai pagrindžia.
4. Komisija ir EIVT, visų pirma pasitelkdamos 38 straipsnyje nurodytą iniciatyvinę grupę, turi pareigą nuolat informuoti Europos Parlamentą apie šio reglamento taikymo padėtį, visų pirma, apie vykdomas priemones, veiksmus ir rezultatus. [312 pakeit.]
35 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo komitetas. Šis komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
3. Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.
4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.
5. Priimtas sprendimas galioja priimto arba pakeisto dokumento, veiksmų programos arba priemonės taikymo laikotarpiu.
6. Komiteto posėdžiuose Europos investicijų bankui aktualiais klausimais dalyvauja stebėtojas iš Europos investicijų banko. [313 pakeit.]
36 straipsnis
Informavimas Skaidrumas , komunikacija ir viešinimas viešas informacijos atskleidimas [314 pakeit.]
1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Komisija yra atsakinga už paramos gavėjų šių reikalavimų laikymosi stebėseną. [315 pakeit.]
2. Komisija vykdo atlieka su šiuo reglamentu ir jo veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Šiam reglamentui skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politikos prioritetus, tiesiogiai susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais. [316 pakeit.]
2a. Komisija imasi priemonių stiprinti strateginę komunikaciją ir viešąją diplomatiją siekiant, kad būtų informuojama apie Sąjungos vertybes ir Sąjungos lygmeniu užtikrinamą pridėtinę vertę. [317 pakeit.]
2b. Komisija įsteigia bendrą viešą centrinį išsamų visų veiksmų, finansuojamų pagal šį reglamentą, registrą, kuriame taip pat nurodomi kriterijai, taikyti nustatant partnerių poreikius išteklių paskirstymo procese, ir užtikrina, kad jis būtų reguliariai atnaujinamas, neapimant veiksmų, dėl kurių, kaip manoma, kyla saugumo problemų arba vietos politinių opių klausimų, kaip nurodyta 37 straipsnyje. [318 pakeit.]
2c. Registre taip pat pateikiama informacija apie visas finansavimo ir investavimo operacijas, be kita ko, atskirų operacijų ir projektų lygmeniu, ir apie pagrindinius visų EDVF+ garantijų susitarimų elementus, įskaitant informaciją apie reikalavimus atitinkančių garantijos šalių teisinę tapatybę, numatomą naudą vystymuisi ir skundų nagrinėjimo procedūras, atsižvelgdama į konfidencialios ir neskelbtinos komercinės informacijos apsaugą. [319 pakeit.]
2d. Reikalavimus atitinkančios EDVF+ garantijos šalys, laikydamosi savo skaidrumo politikos ir Sąjungos taisyklių dėl duomenų apsaugos ir galimybės susipažinti su dokumentais bei informacija, savo interneto svetainėse aktyviai ir sistemingai viešina informaciją apie visas Išorės veiksmų garantija remiamas finansavimo ir investavimo operacijas, visų pirma apie tai, kaip tomis operacijomis padedama pasiekti tikslus ir įvykdyti reikalavimus, nustatytus šiame reglamente. Ši informacija išskaidoma projektų lygmeniu. Teikiant tokią informaciją visada atsižvelgiama į konfidencialios ir neskelbtinos komercinės informacijos apsaugą. Reikalavimus atitinkančios garantijos šalys visoje savo skelbiamoje informacijoje apie Išorės veiksmų garantija remiamas finansavimo ir investavimo operacijas pagal šį reglamentą taip pat skelbia, kokią paramą skyrė Sąjunga. [320 pakeit.]
37 straipsnis
Nukrypti nuo matomumo reikalavimų leidžianti nuostata
Dėl saugumo ar vietos politinių opių klausimų tam tikrose šalyse arba teritorijose arba tam tikru laikotarpiu gali būti naudinga arba būtina riboti komunikacijos ir matomumo didinimo veiklą. Tokiais atvejais tikslinė auditorija ir matomumo didinimo priemonės, produktai ir kanalai, naudotini tam tikram veiksmui skatinti, nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju, konsultuojantis ir susitariant su Sąjunga. Kai reaguojant į staigią krizę reikia imtis greitojo reagavimo intervencinių priemonių, nebūtina nedelsiant parengti išsamaus komunikacijos ir matomumo didinimo plano. Tačiau tokiais atvejais Sąjungos parama vis dėlto turi būti tinkamai nurodyta nuo pat pradžių.
38 straipsnis
Sąlyga dėl EIVT
Šis reglamentas taikomas laikantis Sprendimo 2010/427/ES. [321 pakeit.]
38a straipsnis
Valdymas
Horizontalioji iniciatyvinė grupė, kurią sudaro visos atitinkamos Komisijos ir EIVT tarnybos ir kuriai pirmininkauja Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojas arba šios tarnybos atstovas, yra atsakinga už su šia priemone susijusį vadovavimą, koordinavimą ir valdymą viso valdymo ciklo metu, kad būtų užtikrintas viso Sąjungos išorės finansavimo nuoseklumas, efektyvumas, skaidrumas ir atskaitomybė. Pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis užtikrina bendrą Sąjungos išorės veiksmų politikos koordinavimą. Įgyvendinant visus veiksmus, įskaitant greitojo reagavimo veiksmus ir išimtines paramos priemones, ir per visą priemonės programavimo, planavimo ir taikymo ciklą vyriausiasis įgaliotinis ir EIVT bendradarbiauja su atitinkamais Komisijos nariais ir tarnybomis, nustatytomis pagal numatomų veiksmų pobūdį ir tikslus, ir remtis jų ekspertinėmis žiniomis. Visi pasiūlymai dėl sprendimų rengiami laikantis Komisijos procedūrų ir pateikiami Komisijai priimti.
Europos Parlamentas visapusiškai dalyvauja projektuojant, programuojant, stebint ir vertinant priemones, kad būtų galima užtikrinti Sąjungos finansavimo išorės veiksmų srityje politinę ir demokratinę kontrolę ir atskaitomybę. [322 pakeit.]
39 straipsnis
Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Sprendimas Nr. 466/2014/ES, Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 ir Reglamentas (ES) 2017/1601 panaikinami nuo 2021 m. sausio 1 d.
2. Šio reglamento finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal toliau išvardytus ankstesnius teisės aktus, prie šio reglamento: Reglamentą (ES) Nr. 233/2014; Reglamentą (ES) Nr. 232/2014; Reglamentą (ES) Nr. 230/2014; Reglamentą (ES) Nr. 235/2014; Reglamentą (ES) Nr. 234/2014, Reglamentą (Euratomas) Nr. 237/2014, Reglamentą (ES) Nr. 236/2014, Sprendimą Nr. 466/2014/ES, Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 ir Reglamentą (ES) 2017/1601.
3. Šio reglamento finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su šį reglamentą pakeisiančio teisės akto rengimu.
4. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 20 straipsnio 1 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.
40 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. [323 pakeit.]
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta …
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(2) OL C 110, 2019 3 22, p. 163.
(3) OL C 86, 2019 3 7, p. 295.
(4) 2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, 2015 m. rugsėjo 25 d. priimta Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais (A/RES/70/1).
(6) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (OL L 77, 2014 3 15, p. 44).
(7) Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų vidaus susitarimas dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis (OL L 210, 2013 8 6, p. 1).
(8) 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/322 dėl 11-ojo Europos plėtros fondo įgyvendinimo (OL L 58, 2015 3 3, p. 1).
(9) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 27).
(10) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (OL L 77, 2014 3 15, p. 1).
(11) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 235/2014, kuriuo nustatoma demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 85).
(12) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 234/2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 77).
(13) 2013 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 237/2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 109).
(14) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros (OL L 77, 2014 3 15, p. 95).
(15) 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą (OL L 145, 2009 6 10, p. 10).
(16) 2017 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601, kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas.
(17) Pasirašyta 2016 m. balandžio 22 d. Niujorke.
(18) 2015 m. birželio 16 d. priimta ir 2015 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtinta rezoliucija „Trečiosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos Adis Abebos veiksmų darbotvarkė“ (A/RES/69/313).
(19) „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“, 2016 m. birželio mėn.
(20) 2017 m. birželio 8 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendras pareiškimas „Naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“.
(21) 2015 m. kovo 18 d. priimta ir 2015 m. birželio 3 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtinta „Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa“ (A/RES/69/283).
(22) 2015 m. lapkričio 18 d. bendras komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos kaimynystės politikos peržiūra“.
(23) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).
(24) COM(2018)0465, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III) pasiūlymas.
(25) 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (OL L 163, 1996 7 2, p. 1).
(26) COM(2018)0461, Tarybos sprendimo dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos ir Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykių (Užjūrio asociacijos sprendimas) pasiūlymas.
(27) COM(2018)0462, Tarybos reglamento dėl Euratomo sutartimi pagrįstos Europos branduolinės saugos priemonės, kuria papildoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė, pasiūlymas.
(28) C(2018)3800, Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymas Tarybai dėl Tarybos sprendimo dėl Europos taikos priemonės.
(29) COM(2018)0367, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, pasiūlymas.
(30) COM(2018)0366, pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013.
(31) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(32) … m. … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …/… (OL …).
(33) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(34) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(35) 2017 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601, kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas.
(36) 1977 m. kovo 29 d. Tarybos sprendimas 77/270/Euratomas, suteikiantis Komisijai teisę suteikti Euratomo paskolas, siekiant prisidėti prie atominių elektrinių finansavimo (OL L 88, 1977 4 6, p. 9).
(37) … m. … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …/… (OL …).
(38) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(39) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(40) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(41) OL L 283, 2017 10 31, p. 1.
(42) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(43) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(44) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
(45) 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).
(46) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (OL L …).
(47) COM(2018)0374, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos, pasiūlymas.
(48) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (kodifikuota redakcija) (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
(49) 1985 m. birželio 27 d. Tarybos Direktyva dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, 1985 7 5, p. 40–48).
I PRIEDAS
ŠALIŲ IR TERITORIJŲ, PRIKLAUSANČIŲ KAIMYNYSTĖS REGIONUI, SĄRAŠAS
Alžyras
Armėnija
Azerbaidžanas
Baltarusija
Egiptas
Gruzija
Izraelis
Jordanija
Libanas
Libija
Moldovos Respublika
Marokas
Okupuotoji Palestinos Teritorija
Sirija
Tunisas
Ukraina
Šioje srityje Sąjungos parama taip pat gali būti naudojama siekiant Rusijos Federacijai sudaryti sąlygas dalyvauti tarpvalstybinio bendradarbiavimo programose ir kitose atitinkamose daugiašalėse programose , įskaitant bendradarbiavimą švietimo ir visų pirma studentų mainų srityje . [324 pakeit.]
II PRIEDAS
BENDRADARBIAVIMO PAGAL GEOGRAFINES PROGRAMAS SRITYS
A. Skirtos visiems geografiniams regionams
ŽMONĖS
|
1. |
Geras valdymas, demokratija, teisinė valstybė ir žmogaus teisės
|
|
2. |
Skurdo panaikinimas, kova su nelygybe ir žmogaus socialinė raida
|
|
3. |
Migracija, ir judumas
ir priverstinis perkėlimas [354 pakeit.]
Bendradarbiavimas šioje srityje bus valdomas derinant su [Prieglobsčio ir migracijos fondo] veiksmais, visapusiškai laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo. [368 pakeit.] |
PLANETA
|
4. |
Aplinka ir klimato kaita
|
GEROVĖ
|
5. |
Integracinis ir tvarus ekonomikos augimas ir deramas darbas
|
TAIKA
|
6. |
Saugumas, stabilumas ir Taika,
saugumas
ir
stabilumas [408 pakeit.]
|
PARTNERYSTĖ
|
7. |
Partnerystė
|
B. Skirtos kaimynystės regionui
|
a) |
Skatinti tvirtesnį politinį bendradarbiavimą; |
|
b) |
remti asociacijos susitarimų arba kitų esamų ir būsimų susitarimų ir bendrai sutartų asociacijos darbotvarkių ir partnerystės prioritetų ar lygiaverčių dokumentų įgyvendinimą; |
|
c) |
skatinti glaudesnius Sąjungos ir šalių partnerių visuomenių partnerystės ryšius, be kita ko, žmonių tarpusavio ryšius; |
|
d) |
stiprinti regioninį bendradarbiavimą, visų pirma palaikant bendradarbiavimą pagal Rytų partnerystę, vykdant Viduržemio jūros sąjungos veiklą ir visą Europos kaimynystės regioną apimantį bendradarbiavimą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą; |
|
e) |
siekti laipsniškos integracijos į Sąjungos vidaus rinką ir tvirtesnio bendradarbiavimo sektoriuose bei įvairių sektorių bendradarbiavimo, be kita ko, derinant teisės aktus ir siekiant konvergencijos su Sąjungos ir kitais atitinkamais tarptautiniais standartais reglamentavimo srityje, taip pat suteikiant geresnes galimybes patekti į rinką, be kita ko, kuriant išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos erdves, stiprinant susijusias institucijas ir investicijas. [428 pakeit.] |
(1) … m. … d. Tarybos sprendimas dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (OL …).
III PRIEDAS
TEMINIŲ PROGRAMŲ INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ SRITYS
1. ŽMOGAUS TEISIŲ IR DEMOKRATIJOS INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ SRITYS
|
— |
Prisidėti prie pagrindinių demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui vertybių ir nediskriminavimo, lygybės ir solidarumo principų propagavimo ir laikytis Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų; [429 pakeit.] |
|
— |
sudaryti sąlygas bendradarbiauti ir palaikyti partnerystės ryšius su pilietine visuomene žmogaus teisių ir demokratijos klausimų srityse, be kita ko, delikačios ir neatidėliotinos padėties atvejais. Nuosekli ir visa apimanti strategija visais lygmenimis padės siekti toliau nurodytų tikslų; [430 pakeit.] |
|
— |
gerbti visų asmenų žmogaus teises ir pagrindines laisves, prisidėti formuojant visuomenę, kuriai būdingas dalyvavimas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas ir atskaitomybė, solidarumas ir lygybė. Pagarba visų asmenų žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir jų paisymas stebimi, skatinami ir stiprinami laikantis žmogaus teisių visuotinumo, nedalomumo ir tarpusavio priklausomybės principų. Į programos taikymo sritį patenka pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės. Su žmogaus teisėmis susiję uždaviniai sprendžiami aktyvinant pilietinę visuomenę ir apsaugant žmogaus teisių gynėjus bei užtikrinant jų įgalėjimą, taip pat kiek tai susiję su mažėjančiomis galimybėmis jiems imtis veiksmų; [431 pakeit.] |
|
— |
plėtoti, stiprinti ir saugoti demokratiją, visapusiškai spręsti visus demokratinio valdymo aspektus, be kita ko, stiprinant demokratinį pliuralizmą, piliečių dalyvavimą ir remiant patikimus, įtraukius ir skaidrius rinkimų procesus. Demokratija stiprinama remiantis pagrindiniais demokratinių sistemų ramsčiais, įskaitant teisinę valstybę, demokratines normas ir vertybes, nepriklausomą žiniasklaidą, atskaitingas ir įtraukias institucijas, be kita ko, politines partijas ir parlamentus, ir kovojant su korupcija. Teikiant platesnio masto paramą demokratiniams procesams svarbus vaidmuo tenka rinkimų stebėjimui. Šiomis aplinkybėmis ES rinkimų stebėjimo misijoms programoje įgyvendinant tolesnius veiksmus dėl ES rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijų tenka svarbus vaidmuo; [432 pakeit.] |
|
— |
skatinti veiksmingą daugiašališkumą ir strateginę partnerystę, prisidėti prie tarptautinių, regioninių ir nacionalinių sistemų, kuriomis propaguojamos ir ginamos žmogaus teisės, demokratija ir teisinė valstybė, pajėgumų didinimo. Stiprinamos strateginės partnerystės, ypatingą dėmesį skiriant Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui (OHCHR), Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir atitinkamiems regioniniams ir nacionaliniams žmogaus teisių mechanizmams. Be to, pagal programą skatinamas švietimas ir moksliniai tyrimai žmogaus teisių ir demokratijos srityse, be kita ko, pasitelkiant žmogaus teisių ir demokratijos studijų programų pasaulinį tinklą (angl. Global Campus for Human Rights and Democracy ). [433 pakeit.] |
Pagal šią programą Sąjunga teikia pagalbą siekiant spręsti pasaulines, regionines, nacionalines ir vietos žmogaus teisių ir demokratizacijos problemas, bendradarbiaujant su pilietine visuomene šiose strateginėse intervencijos srityse:
|
1a. |
saugoti ir remti žmogaus teises ir žmogaus teisių gynėjus šalyse ir skubos atvejais, kai kyla didžiausias pavojus žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, be kita ko, lanksčiai ir visapusiškai tenkinant neatidėliotinus žmogaus teisių gynėjų apsaugos poreikius. Daugiausia dėmesio skiriama žmogaus teisių ir demokratijos klausimams, kurių negalima spręsti pagal geografines ar kitas temines programas dėl jų opaus ar neatidėliotino pobūdžio. Tokiais atvejais pirmiausia siekiama skatinti laikytis atitinkamų tarptautinės teisės aktų ir teikti konkrečią paramą bei veiklos priemones vietos pilietinei visuomenei, veikiančiai labai sudėtingomis aplinkybėmis. Ypatingas dėmesys taip pat skiriamas specialaus žmogaus teisių gynėjų apsaugos mechanizmo stiprinimui; |
|
1b. |
užtikrinti visų asmenų žmogaus teises ir pagrindines laisves, prisidedant prie visuomenės, kuriai būdingas dalyvavimas, nediskriminavimas, lygybė, socialinis teisingumas ir atskaitomybė, formavimo. Dėl Sąjungos veiksmų nepriklausomumo ir didelio lankstumo bendradarbiavimo sąlygų požiūriu, teikiant Sąjungos paramą suteikiama galimybė spręsti opiausius politinius klausimus, kaip antai mirties bausmės, kankinimų, saviraiškos laisvės ribojančiomis aplinkybėmis ir pažeidžiamų grupių diskriminacijos, taip pat vaiko teisių apsaugos ir propagavimo (pvz., vaikų darbo, prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų karių klausimus) ir reaguojama į besiformuojančius ir sudėtingus iššūkius, kaip antai dėl klimato kaitos perkeltų asmenų apsauga; |
|
1c. |
sutvirtinti ir stiprinti demokratiją, skiriant dėmesį visiems demokratinio valdymo aspektams, be kita ko, stiprinant demokratinį pliuralizmą, skatinant piliečių dalyvavimą, kuriant įgalinančią aplinką pilietinei visuomenei ir remiant patikimą, įtraukų ir skaidrų rinkimų procesą, visų pirma organizuojant ES rinkimų stebėjimo misijas. Demokratija stiprinama remiantis pagrindiniais demokratinių sistemų ramsčiais, įskaitant teisinę valstybę, demokratines normas ir vertybes, nepriklausomą žiniasklaidą, atskaitingas ir įtraukias institucijas, be kita ko, politines partijas ir parlamentus, taip pat atskaitingą saugumo sektorių, ir kovojant su korupcija. Pirmiausia siekiama teikti konkrečią paramą bei veiklos priemones politiniams veikėjams, vykdantiems savo veiklą labai sudėtingomis aplinkybėmis. Teikiant platesnio masto paramą demokratiniams procesams svarbus vaidmuo tenka rinkimų stebėjimui. Šiomis aplinkybėmis ES rinkimų stebėjimo misijos ir tolesni veiksmai pagal ES rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijas išlieka svarbios programos sudėtinės dalys. Dėmesys taip pat skiriamas piliečių rinkimų stebėjimo organizacijų ir regioninių jų tinklų visame pasaulyje rėmimui. Piliečių rinkimų stebėjimo organizacijų Europos rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse bei atitinkamų regioninių platformų organizacijų pajėgumai ir matomumas stiprinami propaguojant nepriklausomoms ir nešališkoms piliečių rinkimų stebėjimo organizacijoms skirtą tvarią abipusio mokymosi programą. Sąjunga siekia gerinti nacionalinių piliečių rinkimų stebėjimo organizacijų pajėgumus, šviesti rinkėjus, stiprinti gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis, rengti nacionalinių ir tarptautinių rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijų įgyvendinimo stebėjimo programas ir saugoti rinkimų institutų ir rinkimų stebėjimo patikimumą ir pasitikėjimą jais; |
|
1d. |
skatinti veiksmingą daugiašališkumą ir strateginę partnerystę prisidedant prie tarptautinių, regioninių ir nacionalinių sistemų pajėgumų stiprinimo ir vietos veikėjų įgalinimo propaguoti ir ginti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę. Partnerystėmis žmogaus teisių srityje daugiausia dėmesio skiriama nacionalinės ir tarptautinės žmogaus teisių sistemos stiprinimui, įskaitant paramą daugiašališkumui, nes būtina užtikrinti Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR), Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ir atitinkamų regioninių žmogaus teisių mechanizmų nepriklausomumą ir veiksmingumą. Toliau teikiama parama švietimui ir moksliniams tyrimams žmogaus teisių ir demokratijos srityse ir remiama akademinė laisvė, be kita ko, remiant Pasaulinį žmogaus teisių ir demokratijos tinklą (Global Campus for Human Rights and Democracy); |
|
1e. |
skatinti naują vietos pilietinės visuomenės, taip pat pilietinės visuomenės ir kitų atitinkamų žmogaus teisių organų ir mechanizmų tarpregioninę sąveiką ir tinklaveiką, siekiant kuo daugiau dalytis geriausia patirtimi žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir kurti teigiamą dinamiką. Daugiausia dėmesio skiriama universalumo principo apsaugai ir propagavimui, nustatant geriausią patirtį visų žmogaus teisių – pilietinių ir politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių – ir pagrindinių laisvių srityje ir ja dalijantis, pvz., sprendžiant pagrindines problemas, be kita ko, tvaraus saugumo, kovos su terorizmu, migracijos ir mažėjančios NVO erdvės problemas. Todėl reikės sustiprinti pastangas iš įvairių šalių ir žemynų suburti įvairius su žmogaus teisėmis susijusius suinteresuotuosius subjektus (pvz., vietos pilietinės bendruomenės atstovus ir žmogaus teisių aktyvistus, teisininkus, mokslo bendruomenės atstovus, nacionalines žmogaus teisių ir moterų teisių institucijas, profsąjungas), kad jie kartu galėtų kurti pozityvų žmogaus teisių naratyvą, kuris turėtų stiprinamąjį poveikį; |
|
1f. |
Sąjunga, pagal šią priemonę palaikydama santykius su trečiosiomis šalimis, toliau skatina dėti tarptautines pastangas siekiant daugiašalio susitarimo uždrausti prekybą prekėmis, kurios naudojamos kankinimui ir mirties bausmei vykdyti. [434 pakeit.] |
2. PILIETINĖS VISUOMENĖS ORGANIZACIJŲ IR VIETOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ SRITYS [435 pakeit.]
|
1. |
Įtraukios, dalyvaujančios, įgalėtos ir nepriklausomos pilietinės visuomenės pilietinė erdvė
Įtrauki
,
dalyvaujanti
,
įgalėta
ir
nepriklausoma pilietinė visuomenė ir vietos valdžios institucijos
šalyse partnerėse [436 pakeit.]
|
|
2. |
Dialogas su pilietinės visuomenės organizacijomis ir jų tarpusavio dialogas vystymosi politikos klausimais
[440 pakeit.]
|
|
3. |
Europos piliečių informuotumas ir žinios apie vystymosi klausimus ir dalyvavimas šioje srityje
|
|
3a. |
Pagrindinių socialinių paslaugų teikimas gyventojams, kuriems reikia paramos
Pasitelkiant pilietinės visuomenės organizacijas ir vietos valdžios institucijas šalyse partnerėse vykdyti intervencijas, kuriomis būtų remiamos pažeidžiamos ir marginalizuotos gyventojų grupės, joms teikiant pagrindines socialines paslaugas, pvz., sveikatos priežiūros (įskaitant mitybą), švietimo, socialinės apsaugos paslaugos, taip pat užtikrinant prieigą prie saugaus geriamojo vandens, sanitarijos bei higienos paslaugų. [444 pakeit.] |
|
3b. |
stiprinti vietos valdžios institucijų kaip vystymosi srities veikėjų vaidmenį:
|
3. STABILUMO IR TAIKOS KŪRIMO, KONFLIKTŲ PREVENCIJOS IR STABILUMO INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ SRITYS [446 pakeit.]
|
1. |
Konfliktų prevencijos, taikos kūrimo ir pasirengimo krizėms parama
Sąjunga teikia techninę ir finansinę paramą, apimančią paramą priemonėms, kuriomis siekiama kurti ir stiprinti Sąjungos ir jos partnerių pajėgumus užkirsti kelią konfliktams, kurti taiką ir tenkinti prieš krizę ir po jos atsirandančius poreikius, glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinėmis Tautomis ir kitomis tarptautinėmis, regioninėmis ir subregioninėmis organizacijomis, valstybiniais ir pilietinės visuomenės subjektais, kiek tai susiję su jų pastangomis daugiausia toliau išvardytose srityse, įskaitant ypatingą dėmesį lyčių lygybei, moterų įgalėjimui ir jaunimo dalyvavimui: [447 pakeit.]
|
|
2. |
Parama, skirta pasaulinėms ir tarpregioninėms grėsmėms ir kylančioms grėsmėms šalinti
Sąjunga teikia techninę ir finansinę paramą, remdama partnerių pastangas ir Sąjungos veiksmus, kuriais šalinamos pasaulinės ir tarpregioninės grėsmės bei kylančios daugiausia šiose srityse: [461 pakeit.]
|
4. VISUOTINIŲ UŽDAVINIŲ INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ SRITYS
A. ŽMONĖS
1. Sveikata
|
a) |
Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas , įperkamas, įtraukias ir visuotines galimybes naudotis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat užtikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, svarbiausius veiksmingos ir visapusiškos sveikatos priežiūros sistemos elementus nustatyti viršnacionaliniu lygmeniu; [466 pakeit.] |
|
aa) |
skatinti, teikti ir plėsti esmines paslaugas ir psichologinės paramos paslaugas smurto aukoms, ypač moterims ir vaikams išžaginimo aukoms; [467 pakeit.] |
|
b) |
užimant pirmaujančias pozicijas sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką srityje ir užtikrinant nenutrūkstamą priežiūrą pradedant prevencija ir baigiant priežiūra po gydymo, stiprinti pasaulines iniciatyvas, kurios yra svarbūs visiems prieinamos sveikatos priežiūros veiksniai; |
|
c) |
spręsti pasaulinius sveikatos saugumo uždavinius vykdant su užkrečiamosiomis ligomis susijusius mokslinius tyrimus , be kita ko, tiriant su skurdu susijusias bei apleistas ligas, ir jų kontrolę, kovojant su tokiomis ligomis ir padirbtais vaistais, turimas žinias pritaikyti kuriant saugius, prieinamus ir įperkamus produktus ir politikos priemones, kuriais būtų sprendžiama kintančios ligos sprendžiamos imunizacijos, įvairiausių užkrečiamųjų, naujų ir atsinaujinusių ligų, epidemijų ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms nuolatinės naštos problema problemos (neužkrečiamosios ligos, visų formų neprievalgis ir aplinkos rizikos veiksniai), ir formuoti pasaulines rinkas, kad būtų didinamos galimybės naudotis sveikatos priežiūros prekėmis ir paslaugomis, visų pirma susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata; [468 pakeit.] |
|
ca) |
remti iniciatyvas, siekiant padidinti galimybes gauti saugių, veiksmingų ir įperkamų vaistų, įskaitant generinius vaistus, diagnostiką ir susijusias sveikatos technologijas, panaudojant visas turimas priemones gyvybę gelbstinčių vaistų ir diagnostikos priemonių kainai sumažinti; [469 pakeit.] |
|
cb) |
skatinti gerą sveikatą ir kovoti su užkrečiamosiomis ligomis stiprinant sveikatos sistemas ir siekiant darnaus vystymosi tikslų, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant prevencijai ir ligų, kurių galima išvengti skiepijant, problemoms spręsti; [470 pakeit.] |
2. Švietimas
|
a) |
Skatinti siekti tarptautiniu mastu sutartų tikslų švietimo srityje ir kovoti su menku išsilavinimu dedant bendras visuotines pastangas siekiant įtraukaus ir teisingo kokybiško švietimo ir mokymo visais lygmenimis ir visais amžiais , be kita ko, ankstyvojo vaikų ugdymo, nepaprastosios padėties ar krizės atveju , ir ypatingą prioritetą skirti nemokamo viešojo švietimo sistemų stiprinimui ; [471 pakeit.] |
|
b) |
palaikant partnerystės ryšius ir kuriant aljansus stiprinti žinias, mokslinius tyrimus ir inovacijas, įgūdžius ir vertybes, būtinus siekiant aktyvaus pilietiškumo ir našių , išsilavinusių, demokratinių , įtraukių ir atsparių visuomenių; [472 pakeit.] |
|
c) |
remti pasaulinius veiksmus, kuriais mažinama visų formų diskriminacija ir nelygybė, pvz., skirtumai tarp mergaičių / moterų ir berniukų / vyrų, kad visi turėtų lygias galimybes dalyvauti ekonominiame , politiniame ir socialiniame ir kultūriniame gyvenime; [473 pakeit.] |
|
ca) |
remti pastangas ir gerinti pilietinės visuomenės subjektų gerąją praktiką siekiant užtikrinti įtraukų ir kokybišką švietimą nestabiliose vietovėse, kuriose valdžios struktūros yra silpnos; [474 pakeit.] |
|
cb) |
remti veiksmus ir skatinti bendradarbiavimą sporto srityje, taip prisidedant prie moterų ir jaunimo, pavienių asmenų ir bendruomenių įgalėjimo ir padedant siekti Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų sveikatos, švietimo ir socialinės įtraukties tikslų; [475 pakeit.] |
3. Moterys ir vaikai [476 pakeit.]
|
a) |
vadovauti vietos, nacionalinėms ir regioninėms iniciatyvoms ir pasaulinėms pastangoms, partnerystėms ir aljansams dėl moterų teisių, išdėstytų JT konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos fakultatyviniame protokole, ir juos remti siekiant panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites , žalingą praktiką ir visų formų jų diskriminaciją . Tai pasakytina apie fizinį, psichologinį, lytinį, ekonominį , politinį ir kitų formų smurtą ir diskriminaciją, taip pat moterų atskirtį įvairiose privačiojo ir viešojo gyvenimo srityse; [477 pakeit.] |
|
aa) |
šalinti pagrindines lyčių nelygybės priežastis ir taip remti konfliktų prevenciją ir taikos kūrimą; skatinti moterų įgalėjimą, įskaitant jų vaidmens vystymosi srityje ir taikos kūrime stiprinimą; remti moterų ir mergaičių atstovavimą, pasisakymą ir dalyvavimą socialiniame, ekonominiame, politiniame ir pilietiniame gyvenime; [478 pakeit.] |
|
ab) |
propaguoti moterų ir mergaičių teisių, įskaitant ekonomines, darbo, socialines ir politines teises, ir lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, švietimą ir išteklius, apsaugą ir įgyvendinimą. [479 pakeit.] |
|
b) |
skatinti naujas iniciatyvas, kad trečiosiose valstybėse būtų kuriamos tvirtesnės vaikų apsaugos sistemos, kuriomis užtikrinama, kad vaikai būtų apsaugoti nuo smurto, prievartos ir nepriežiūros visose srityse, be kita ko, skatinant perėjimą nuo institucinės prie bendruomeninės vaikų priežiūros. [480 pakeit.] |
3a. Vaikai ir jaunimas
|
a) |
skatinti naujas iniciatyvas, kad trečiosiose valstybėse būtų kuriamos tvirtesnės vaikų apsaugos sistemos, kuriomis užtikrinama, kad vaikai pradėtų gyvenimą geriausiomis sąlygomis, būtų apsaugoti nuo smurto, prievartos ir nepriežiūros visose srityse, be kita ko, skatinant perėjimą nuo institucinės prie bendruomeninės vaikų priežiūros; |
|
b) |
skatinti vaikų ir jaunimo, įskaitant labiausiai marginalizuotus vaikus ir jaunuolius, galimybes naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis, daug dėmesio skiriant sveikatai, mitybai, švietimui, ankstyvajam vaikų ugdymui ir socialinei apsaugai, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, informavimą ir išteklius, jaunimui skirtas ir palankias paslaugas ir išsamų lytinį švietimą, mitybą, švietimą ir socialinę apsaugą; |
|
c) |
skatinti jaunimo galimybes ugdyti įgūdžius, gauti deramą ir kokybišką darbą pasitelkiant švietimą, profesinį ir techninį mokymą bei galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis; remti jaunus verslininkus ir skatinti kurti tvarias darbo vietas, kuriose būtų užtikrintos deramo darbo sąlygos; |
|
d) |
skatinti iniciatyvas, kuriomis suteikiama daugiau galių jaunimui ir vaikams, ir remti politiką ir veiksmus, kuriais užtikrinama jų įtrauktis, prasmingas pilietinis ir politinis dalyvavimas ir socialinis pripažinimas, pripažinti tikrą jų kaip pokyčių iniciatorių potencialą tokiose srityse kaip taika, saugumas, darnus vystymasis, klimato kaita, aplinkos apsauga ir skurdo naikinimas. [481 pakeit.] |
4. Migracija , judumas ir priverstinis perkėlimas [482 pakeit.]
|
a) |
Užtikrinti tolesnį ES vadovavimą nustatant pasaulinę darbotvarkę dėl migracijos ir priverstinio perkėlimo valdymo visais aspektais , siekiant sudaryti palankesnes sąlygas saugiai, tvarkingai ir teisėtai migracijai ; [483 pakeit.] |
|
b) |
vadovauti pasauliniams ir tarpregioniniams dialogams politikos klausimais ir juos remti, be kita ko, keistis patirtimi ir palaikyti bendradarbiavimą dėl migracijos tarp pietų šalių ir keitimosi patirtimi bei bendradarbiavimo migracijos ir priverstinio perkėlimo srityse; [484 pakeit.] |
|
c) |
remti tarptautinių ir ES įsipareigojimų migracijos ir priverstinio perkėlimo srityje įgyvendinimą, be kita ko, imantis tolesnių veiksmų, susijusių su Pasauliniu susitarimu dėl migracijos ir Pasauliniu susitarimu dėl pabėgėlių; |
|
d) |
tobulinti pasaulinę įrodymų, be kita ko, susijusių su migracijos ir vystymosi ryšiu, bazę ir inicijuoti bandomuosius veiksmus, kuriais siekiama plėtoti novatorišką veiklos požiūrį migracijos ir priverstinio perkėlimo srityse; |
|
da) |
bendradarbiavimas šioje srityje vykdomas laikantis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio ir valdomas derinant su [Prieglobsčio ir migracijos fondo] veiksmais, visapusiškai paisant žmogaus orumo ir laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo. [485 pakeit.] |
5. Deramas darbas, socialinė apsauga ir kova su nelygybe
|
a) |
Nustatyti pasaulinę darbotvarkę ir remti iniciatyvas, kuriomis vadovaujantis Europos vertybėmis siekiama integruoti tvirtą lygybės ir socialinio teisingumo ramstį; |
|
b) |
prisidėti prie visuotinės darbotvarkės dėl deramo darbo klausimais visiems sveikoje aplinkoje, remiantis pagrindiniais TDO darbo standartais, įskaitant socialinį dialogą, pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį ir kovą su vaikų darbu ir priverstiniu darbu , visų pirma kiek tai susiję su pasaulinėmis vertės grandinėmis užtikrinant, kad pasaulinės vertės grandinės būtų tvarios ir atsakingos, remiantis horizontaliosiomis išsamaus patikrinimo prievolėmis , ir didinti žinias apie veiksmingas užimtumo politikos priemones, be kita ko, profesinį rengimą bei mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kuriomis atsižvelgiama į darbo rinkos poreikius; [486 pakeit.] |
|
ba) |
remti visuotines iniciatyvas dėl verslo ir žmogaus teisių, įskaitant įmonių atsakomybę dėl teisių pažeidimų ir galimybes naudotis teisių gynimo priemonėmis; [487 pakeit.] |
|
c) |
remti pasaulines iniciatyvas dėl visuotinės socialinės apsaugos sistemų, kuriomis laikomasi veiksmingumo, tvarumo ir lygybės principų, be kita ko, remiant kovą su nelygybe ir užtikrinant socialinę sanglaudą , visų pirma kuriant ir stiprinant tvarias socialinės apsaugos sistemas ir socialinio draudimo sistemas, vykdant fiskalinę reformą, stiprinant mokesčių sistemų pajėgumus ir kovojant su sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu ; [488 pakeit.] |
|
d) |
tęsti pasaulinius mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą diegiant socialines naujoves, kuriomis skatinama socialinė įtrauktis ir tenkinami pažeidžiamiausių visuomenės grupių poreikiai. |
6. Kultūra
|
a) |
Skatinti su kultūrų įvairove, tarpkultūriniu ir religijų dialogu susijusias iniciatyvas, kuriomis puoselėjami taikūs bendruomenių tarpusavio ryšiai; [489 pakeit.] |
|
b) |
remti kultūrą ir kūrybinę bei meninę raišką kaip tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi variklį ir stiprinti bendradarbiavimą kultūros paveldo, šiuolaikinio meno ir kitos kultūrinės raiškos ir jų išsaugojimo srityje; [490 pakeit.] |
|
ba) |
plėtoti vietos amatus, siekiant išsaugoti vietos kultūros paveldą; [491 pakeit.] |
|
bb) |
stiprinti bendradarbiavimą kultūros paveldo apsaugos, išsaugojimo ir gausinimo srityje, be kita ko, ypač pažeidžiamo kultūros paveldo, visų pirma mažumų ir izoliuotų bendruomenių ir čiabuvių, išsaugojimo srityje; [492 pakeit.] |
|
bc) |
remti iniciatyvas, kuriomis siekiama grąžinti kultūros vertybes į jų kilmės šalis arba jų restitucijos neteisėto pasisavinimo atveju; [493 pakeit.] |
|
bd) |
remti kultūrinį bendradarbiavimą su Sąjunga, be kita ko, vykdant mainus, partnerystes ir kitas iniciatyvas, ir pripažinti autorių, menininkų ir kultūros bei kūrybos veiklos vykdytojų profesionalumą; [494 pakeit.] |
|
be) |
remti sporto organizacijų bendradarbiavimą ir partnerystę. [495 pakeit.] |
B. PLANETA
1. Sveikos aplinkos užtikrinimas ir kova su klimato kaita
|
a) |
Stiprinti pasaulinį valdymą klimato ir aplinkos srityje, Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, Rio de Ženeiro ir kitų daugiašalių aplinkos susitarimų įgyvendinimą; |
|
b) |
kleisti Sąjungos aplinkos ir kovos su klimato kaita politiką už ES ribų , visapusiškai laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo ; [496 pakeit.] |
|
c) |
aplinkos, klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo tikslus įtraukti į politikos priemones, planus ir investicijas, be kita ko, gerinant žinias ir informaciją , taip pat į tarpregioninio bendradarbiavimo programas ar priemones, parengtas, pirma, šalių partnerių ir regionų partnerių ir, antra, kaimyninių atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų, kurioms taikomas UŠT sprendimas ; [497 pakeit.] |
|
d) |
įgyvendinti tarptautines ir ES iniciatyvas, kuriomis skatinamas prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos poveikio švelninimas, klimato kaitai atsparus mažataršis vystymasis, be kita ko, vykdant nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir strategijas, kuriais remiamas mažataršis klimato kaitai atsparus vystymasis, skatinant nelaimių rizikos mažinimą, sprendžiant aplinkos būklės blogėjimo ir biologinės įvairovės mažėjimo uždavinius, skatinant sausumos ir jūrų ekosistemų ir atsinaujinančių gamtos išteklių, įskaitant žemės, vandens išteklius, vandenynus, žuvininkystės ir miškų išteklius, išsaugojimą, tausų naudojimą ir valdymą, sprendžiant miškų kirtimo, dykumėjimo, dirvožemio blogėjimo, neteisėtos medienos ruošos, neteisėtos prekybos laukine gyvūnija ir taršos problemas, užtikrinant sveiką aplinką, sprendžiant atsirandančius klimato kaitos ir aplinkos uždavinius, skatinant veiksmingą išteklių naudojimą, tausų vartojimą ir gamybą , integruotą vandens išteklių valdymą , tvarų cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymą ir remiant perėjimą prie mažataršės, klimato kaitai atsparios žaliosios ir žiedinės ekonomikos; [498 pakeit.] |
|
da) |
skatinti ekologiškai tvarų žemės ūkį, įskaitant agroekologiją, kad būtų apsaugotos ekosistemos ir biologinė įvairovė ir padidintas aplinkos bei socialinis atsparumas klimato kaitai, visų pirma skiriant paramą smulkiesiems ūkininkams, darbuotojams ir amatininkams; [499 pakeit.] |
|
db) |
įgyvendinti tarptautines ir Sąjungos iniciatyvas siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, remti sausumos ir jūrų ekosistemų bei susijusios biologinės įvairovės išsaugojimą, tausų naudojimą ir valdymą. [500 pakeit.] |
2. Tvarioji energetika
|
a) |
Remti pasaulines pastangas, įsipareigojimus, partnerystės ryšius bei aljansus, visų pirma perėjimą prie tvariosios energetikos; [501 pakeit.] |
|
aa) |
skatinti šalių partnerių ir vietos bendruomenių energetinį saugumą, pvz., užtikrinant išteklių ir maršrutų įvairovę, atsižvelgiant į kainų nepastovumo klausimus, galimybes mažinti išmetamuosius teršalus, didinant rinkų teikiamas galimybes ir skatinant energijos, visų pirma, elektros energijos, tarpusavio jungtis ir prekybą energija; [502 pakeit.] |
|
b) |
skatinti šalių partnerių vyriausybes rengti energetikos sektoriaus politiką ir rinkos reformas, siekiant sukurti palankią aplinką integraciniam augimui ir investicijoms, kuriomis plečiamos galimybės naudotis klimatui nekenkiančiomis, prieinamomis, šiuolaikiškomis, patikimomis ir tvariomis energetikos paslaugomis, daug dėmesio prioritetą skiriant atsinaujinančiajai energijai ir energijos vartojimo efektyvumui; [503 pakeit.] |
|
c) |
nagrinėti, nustatyti, integruoti pasauliniu mastu bei finansiškai remti tvarius verslo modelius, kuriems būdingas masto didinimo ir daugkartinio taikymo potencialas, atliekant novatoriškus mokslinius tyrimus teikti novatoriškas bei skaitmenines technologijas, užtikrinti didesnį energijos naudojimo veiksmingumą, visų pirma laikantis decentralizuoto požiūrio į naudojimąsi atsinaujinančiosios energetikos paslaugomis, be kita ko, vietovėse, kur vietos rinkos pajėgumas yra ribotas. |
C. GEROVĖ
1. Tvarus ir integracinis augimas, deramos darbo vietos ir privačiojo sektoriaus įtraukimas
|
a) |
Skatinti tvarias privačias investicijas taikant novatoriškus finansavimo mechanizmus ir rizikos pasidalijimą , be kita ko, mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nestabilioms valstybėms, kurios kitaip negalėtų pritraukti tokių investicijų, ir kai įmanoma įrodyti papildomumą ; [504 pakeit.] |
|
b) |
kurti socialiniu ir ekologiniu požiūriu atsakingą vietos privatųjį sektorių, gerinti verslo ir investicijų aplinką, remti glaudesnį viešojo ir privačiojo sektorių dialogą, stiprinti vietos labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių , taip pat kooperatyvų ir socialinių įmonių pajėgumus, konkurencingumą ir atsparumą bei jų integraciją į vietos, regioninę ir pasaulio ekonomiką; [505 pakeit.] |
|
ba) |
remti finansinę įtrauktį skatinant labai mažų įmonių ir MVĮ bei namų ūkių, ypač palankių sąlygų neturinčių ir pažeidžiamų grupių, galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis ir veiksmingą naudojimąsi šiomis paslaugomis, kaip antai mikrokreditų ir taupymo, mikrodraudimo ir mokėjimų pervedimo paslaugomis; [506 pakeit.] |
|
c) |
remti Sąjungos prekybos politiką politikos ir prekybos susitarimus bei jų susitarimų, kuriais siekiama darnaus vystymosi, įgyvendinimą, taip pat gerinti Sąjungos bendrovių galimybes patekti į šalių partnerių rinkas ir plėsti jų sąžiningos prekybos, atsakingų ir atskaitingų investicijų bei verslo galimybes, kartu pašalinant kliūtis patekti į rinką ir kliūtis investicijoms , stengtis palengvinti prieigą prie klimatui nekenkiančių technologijų, kartu užtikrinant kuo didesnį vertės dalijimąsi ir kruopštų žmogaus teisių laikymosi tikrinimą tiekimo grandinėse ir visapusiškai laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kai tai susiję su besivystančiomis šalimis ; [507 pakeit.] |
|
d) |
skatinti taikyti veiksmingas politikos priemones, kuriomis remiamas ekonomikos įvairinimas, pridėtinė vertė, regioninė integracija ir tvari žalioji bei mėlynoji ekonomika; |
|
e) |
didinti galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis, be kita ko, didinant finansavimo galimybes ir finansinę įtrauktį; |
|
f) |
skatinti tvarų vartojimą bei gamybą, taip pat novatoriškas technologijas ir veiksmus, kuriais prisidedama prie mažataršės, efektyviai išteklius naudojančios ir žiedinės ekonomikos. |
2. Aprūpinimo maistu ir mitybos saugumas
|
a) |
Remti tarptautines strategijas, organizacijas, mechanizmus ir veikėjus, plėtojančius su tvariu apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumu susijusius svarbiausius visuotinės politikos klausimus ir pagrindus, ir jiems daryti poveikį , taip pat padėti didinti atskaitomybę dėl tarptautinių įsipareigojimų apsirūpinimo maistu saugumo, mitybos ir darnaus žemės ūkio srityje, įskaitant darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus susitarimą ; [508 pakeit.] |
|
b) |
užtikrinti vienodas maisto prieinamumo sąlygas, be kita ko, padedant naikinti mitybos finansavimo deficitą; gerinti visuotines viešąsias gėrybes, siekiant panaikinti alkį ir neprievalgį. Tokios priemonės kaip Visuotinis maisto krizių tinklas padeda stiprinti pajėgumus deramai reaguoti kilus maisto ir mitybos krizėms atsižvelgiant į humanitarinės pagalbos, vystymosi ir taikos tarpusavio ryšį (pagalba sutelkiant 3 ramsčių išteklius); [509 pakeit.] |
|
ba) |
koordinuotai ir sparčiai gerinti tarpsektorinius veiksmus siekiant padidinti diversifikuotos maisto gamybos pajėgumus, užtikrinti apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumą, taip pat galimybę gauti geriamojo vandens ir padidinti pažeidžiamiausių asmenų, visų pirma užsitęsusių ar pasikartojančių krizių paveiktose valstybėse, atsparumą; [510 pakeit.] |
|
c) |
dar kartą pasauliniu lygmeniu patvirtinti, kad tvariam žemės ūkiui, žuvininkystei ir akvakultūrai , įskaitant smulkųjį žemės ūkį, gyvulininkystę ir ganyklinę gyvulininkystę, tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant aprūpinimą maistu, naikinant skurdą, kuriant darbo vietas , užtikrinant teisingą ir tvarią prieigą prie išteklių, įskaitant žemę ir žemės naudojimo teises, vandenį, (mikro)kreditus, nepatentuotas sėklas ir kitas žemės ūkio sąnaudas, ir jų valdymą , švelninant klimato kaitos poveikį ir prie jo prisitaikant, didinant atsparumą ir užtikrinant sveikas ekosistemas; [511 pakeit.] |
|
d) |
remiantis tarptautiniais moksliniais tyrimais diegti inovacijas ir stiprinti pasaulines žinias ir praktinę patirtį, skatinti ir stiprinti vietos ir nepriklausomo prisitaikymo strategijas, visų pirma susijusias su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos poveikio švelninimu, žemės ūkio biologine įvairove, pasaulinėmis ir įtraukiomis vertės grandinėmis, sąžininga prekyba, maisto sauga, atsakingomis investicijomis, žemės ir gamtos išteklių naudojimo valdymu; [512 pakeit.] |
|
da) |
aktyviai remti didesnį pilietinės visuomenės ir ūkininkų organizacijų dalyvavimą rengiant politiką ir mokslinių tyrimų programose ir labiau juos įtraukti įgyvendinant ir vertinant vyriausybės programas. [513 pakeit.] |
D. PARTNERYSTĖ
|
1. |
Vietos institucijų kaip vystymosi srities veikėjų vaidmenį stiprinti:
|
|
2. |
Skatinti įtraukias visuomenes, gerą ekonomikos valdymą, be kita ko, sąžiningą ir įtraukų vidaus pajamų sutelkimą ir kovą su mokesčių vengimu , skaidrų viešųjų finansų valdymą ir veiksmingas bei įtraukias viešąsias išlaidas. [514 pakeit.] |
4a. UŽSIENIO POLITIKOS POREIKIŲ IR PRIORITETŲ INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ SRITYS
Veiksmais, kuriais prisidedama įgyvendinant 4 straipsnio 3 punkto da papunktyje nurodytus tikslus, remiama Sąjungos užsienio politika sprendžiant politinius, vystymosi, ekonominius ir saugumo klausimus. Šiais veiksmais Sąjungai suteikiama galimybė veikti esant užsienio politikos interesui arba atsiradus galimybei pasiekti savo tikslus, kai sudėtinga naudotis kitomis priemonėmis. Tokiais veiksmais gali būti siekiama:
|
a) |
remti Sąjungos dvišales, regionines ir tarpregionines bendradarbiavimo strategijas, kuriomis skatinamas dialogas politikos klausimais ir rengiamas kolektyvinis požiūris bei atsakas į visuotinį susirūpinimą keliančius klausimus, be kita ko, migraciją, vystymąsi, klimato kaitą ir saugumo klausimus, visų pirma šiose srityse:
|
|
b) |
remti Sąjungos prekybos politiką:
|
|
c) |
prisidėti įgyvendinant Sąjungos vidaus politikos tarptautinį aspektą:
|
|
d) |
gerinti visuotinį supratimą apie Sąjungą ir jos vaidmenį pasaulinėje arenoje ir didinti jos matomumą:
|
IV PRIEDAS
GREITOJO REAGAVIMO VEIKSMŲ INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ SRITYS
|
1. |
Veiksmai, kuriais prisidedama prie
taikos,
stabilumo ir konfliktų prevencijos skubos, kylančių krizių, krizių ir pokriziniais atvejais [516 pakeit.]
4 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytais greitojo reagavimo veiksmais siekiama užtikrinti veiksmingą Sąjungos atsaką toliau nurodytais išimtiniais ir nenumatytais atvejais:
|
|
1a. |
1 dalyje nurodyta techninė ir finansinė parama gali apimti šias sritis:
|
|
2. |
Veiksmai, kuriais didinamas atsparumas ir susiejama humanitarinė pagalba ir veiksmai vystymosi srityje
4 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytais greitojo reagavimo veiksmais siekiama veiksmingai stiprinti atsparumą ir susieti humanitarinę pagalbą ir vystymosi srities veiksmus, kurių nėra galimybės skubiai imtis pagal geografines ir temines programas , ir užtikrinti suderinamumą, nuoseklumą ir papildomumą 5 straipsnyje nurodytos humanitarinės pagalbos atžvilgiu . [520 pakeit.] Tokiais veiksmais gali būti siekiama:
|
|
3. |
Veiksmai, kuriais atsižvelgiama į užsienio politikos poreikius bei prioritetus
Greitojo reagavimo veiksmais, kuriais prisidedama įgyvendinant 4 straipsnio 4 dalies c punkte nurodytus tikslus, remiama Sąjungos užsienio politika sprendžiant politinius, ekonominius ir saugumo klausimus. Jais Sąjungai suteikiama galimybė veikti esant skubiam ar svarbiam užsienio politikos interesui arba atsiradus galimybei pasiekti savo tikslų, kai būtina greitai reaguoti ir sudėtinga naudotis kitomis priemonėmis. Tokiais veiksmais gali būti siekiama:
|
V PRIEDAS
EDVF+ OPERACIJŲ, KURIOMS TAIKOMA IŠORĖS VEIKSMŲ GARANTIJA, PRIORITETINĖS SRITYS
EDVF+ operacijomis, kurios yra tinkamos gauti paramą pagal Išorės veiksmų garantiją, toliau nurodytose prioritetinėse srityse visų pirma siekiama padedama : [525 pakeit.]
|
a) |
teikti finansavimą privačiojo , socialinių įmonių ir kooperatyvinio sektoriaus vystymuisi ir jį remti, laikantis Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, siekiant prisidėti prie darnaus vystymosi ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos aspektais ir Darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarimo ir, jei taikytina, Europos kaimynystės politikos bei PNPP III reglamento 3 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimo, panaikinti skurdą, skatinti įgūdžius ir verslumą, lyčių lygybę ir moterų bei jaunimo įgalėjimą, kartu siekiant užtikrinti teisinės valstybės principą, gerą valdymą bei žmogaus teises ir juos stiprinant, ypatingą dėmesį skiriant vietos įmonėms , socialinėms įmonėms ir labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, propaguojant deramų darbo vietų kūrimą laikantis atitinkamų TDO standartų, pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, ekonomines galimybes ir skatinant Europos įmones prisidėti siekiant EDVF+ tikslų; [526 pakeit.] |
|
b) |
šalinti kliūtis privačioms investicijoms teikiant finansines priemones, kurios gali būti išreikštos atitinkamos šalies partnerės vietos valiuta, įskaitant portfelio garantijų pirmojo nuostolio garantijas, privačiojo sektoriaus projektams teikiamas garantijas, pvz., paskolų garantijas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir garantijas, susijusias su infrastruktūros projektų ir kito rizikos kapitalo specifine rizika; |
|
c) |
sprendžiant kliūčių investicijoms problemą pritraukti privačiojo sektoriaus finansavimo, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms; |
|
d) |
stiprinti socialinį ir ekonominį sektorius bei sritis ir susijusią viešąją ir privačią infrastruktūrą ir tvarias jungtis, įskaitant atsinaujinančiąją ir tvariąją energiją, vandentvarką ir atliekų tvarkymą, transportą, informacines ir ryšių technologijas, taip pat aplinką, tausų gamtos išteklių naudojimą, tvarų žemės ūkį ir mėlynąją ekonomiką, socialinę infrastruktūrą, sveikatos priežiūrą ir žmogiškąjį kapitalą, kad būtų gerinama socialinė ir ekonominė aplinka; |
|
e) |
prisidėti prie klimato srities veiksmų, aplinkos apsaugos ir valdymo ir taip suteikti papildomos naudos klimato ir aplinkos srityje, 45 proc. lėšų skiriant investicijoms, kuriomis prisidedama prie klimato politikos tikslų, aplinkos valdymo ir apsaugos, biologinės įvairovės ir kovos su dykumėjimu, ir 30 proc. viso šio finansinio paketo skirti klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos ; [527 pakeit.] |
|
f) |
skatinant darnų vystymąsi prisidėti šalinant konkrečias esmines neteisėtos skurdą ir nelygybę, kaip migracijos priežastis , įskaitant neteisėtą migraciją ir priverstinį perkėlimą, veiksnius, ir prisidėti užtikrinant saugią, tvarkingą ir teisėtą migraciją , taip pat didinti tranzito ir priimančiųjų bendruomenių atsparumą ir prisidėti prie tvarios migrantų, grįžtančių į savo kilmės šalis, reintegracijos, tinkamai atsižvelgiant į teisinės valstybės, gero valdymo , lyčių lygybės, socialinio teisingumo ir žmogaus teisių stiprinimą. [528 pakeit.] |
Sukuriamos šios investicijų linijos:
|
— |
Tvari energetika ir tvarios jungtys |
|
— |
Labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimas |
|
— |
Tvarus žemės ūkis, kaimo verslininkai, įskaitant natūrinį ūkininkavimą ir smulkiuosius ūkininkus, ganyklinės gyvulininkystės veikla ir ekologinė žemės ūkio pramonė |
|
— |
Darnūs miestai |
|
— |
Skaitmeninimas siekiant darnaus vystymosi |
|
— |
Žmogaus socialinė raida [529 pakeit.] |
VI PRIEDAS
EDVF+ VALDYMAS
1. EDVF+ struktūra
|
1. |
EDVF+ sudaro regioninės investavimo platformos, sukurtos remiantis esamų Sąjungos išorės veiksmų lėšų derinimo priemonių darbo metodais, procedūromis ir struktūromis, kurios gali aprėpti savo lėšų derinimo operacijas ir Išorės veiksmų garantijų operacijas pagal EDVF+. |
|
2. |
EDVF+ valdymą užtikrina Komisija. |
2. EDVF+ strateginė valdyba
|
1. |
Komisijai EDVF+ valdymo klausimais pataria strateginė valdyba, išskyrus su ES plėtros politika ir su PNPP III finansavimu susijusių veiksmų atvejais, kai padeda pagal Vakarų Balkanų investicijų programą sukurta strateginė valdyba. |
|
2. |
Strateginė valdyba pataria Komisijai dėl EDVF+ išorės veiksmų garantijos investicijų strateginių gairių ir prioritetų ir prisideda prie jų suderinimo su Sąjungos išorės veiksmų, vystymosi politikos ir Europos kaimynystės politikos pagrindiniais principais ir tikslais, taip pat suderinimo su šio reglamento 3 straipsnyje nustatytais tikslais ir su 26 straipsnyje nustatytu EDVF+ tikslu. Ji taip pat padeda Komisijai nustatyti bendrus investicijų tikslus, susijusius su Išorės veiksmų garantijos naudojimu remti EDVF+ operacijas ir stebėti tinkamą ir įvairiapusę geografinę ir teminę investicijų linijų aprėptį. |
|
3. |
Strateginė valdyba taip pat remia bendrą koordinavimą, papildomumą ir nuoseklumą tarp regioninių investavimo platformų, tarp trijų Europos investicijų plano ramsčių, tarp Europos investicijų plano ir kitų Sąjungos pastangų migracijos srityje ir įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m., taip pat su kitomis šiame reglamente nustatytomis programomis. |
|
4. |
Strateginę valdybą sudaro Komisijos, vyriausiojo įgaliotinio, visų valstybių narių ir Europos investicijų banko atstovai. Europos Parlamentas turi stebėtojo statusą. Atitinkamais atvejais įnašų mokėtojams, reikalavimus atitinkančioms garantijos šalims, šalims partnerėms, atitinkamoms regioninėms organizacijoms ir kitoms suinteresuotosioms šalims gali būti suteiktas stebėtojo statusas. Prieš įtraukiant naujus stebėtojus konsultuojamasi su strategine valdyba. Strateginei valdybai bendrai pirmininkauja Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis. |
|
5. |
Strateginė valdyba posėdžiauja bent du kartus per metus ir, jei tai įmanoma, nuomones priima bendru sutarimu. Papildomi posėdžiai gali būti surengti bet kuriuo metu pirmininko arba trečdalio jos narių prašymu. Jei bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, taikomos balsavimo teisės, kaip susitarta pirmame strateginės valdybos posėdyje ir išdėstyta jos darbo tvarkos taisyklėse. Tomis balsavimo teisėmis atsižvelgiama į finansavimo šaltinį. Darbo tvarkos taisyklėse nustatoma sistema, susijusi su stebėtojų vaidmeniu. Strateginės valdybos posėdžių protokolai ir darbotvarkės juos priėmus skelbiami viešai. |
|
6. |
Komisija strateginei valdybai kasmet teikia EDVF+ įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Vakarų Balkanų investicijų programos strateginė valdyba minėtą ataskaitą papildo garantijos priemonės įgyvendinimo plėtros regione pažangos ataskaita. Strateginė valdyba reguliariai organizuoja konsultacijas su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis dėl EDVF+ strateginės krypties ir įgyvendinimo. |
|
7. |
Dviejų strateginių valdybų buvimas nedaro poveikio poreikiui nustatyti vieną bendrą EDVF+ rizikos valdymo sistemą. |
3. Regioninės einamosios veiklos valdybos
Regioninių investavimo platformų einamosios veiklos valdybos padeda Komisijai įgyvendinimo lygmeniu nustatyti regioninius ir sektorinius investavimo tikslus ir regionines, sektorines ir temines investicijų linijas, taip pat formuluoja nuomones apie derinimo operacijas ir Išorės veiksmų garantijos naudojimą EDVF+ operacijoms. [530 pakeit.]
VII PRIEDAS
PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIŲ SĄRAŠAS
Laikantis nuoseklumo su darnaus vystymosi tikslais, toliau pateiktas pagrindinių rezultatų rodiklių sąrašas naudojamas vertinant, kaip Sąjunga prisideda prie konkrečių savo tikslų įgyvendinimo.
|
1) |
Rezultatai užtikrinant teisinę valstybę |
|
2) |
Gyventojų, gyvenančių žemiau tarptautinės skurdo ribos, dalis |
|
3) |
Vaisingo amžiaus moterų, paauglių mergaičių ir vaikų iki 5 metų amžiaus, kuriems suteikta pagalba pagal ES remiamas mitybos programas, skaičius |
|
4) |
Vienų metų amžiaus vaikų, paskiepytų ES paramos lėšomis, skaičius |
|
5) |
Pradinio ir vidurinio ugdymo bei mokymo programose, remiamose ES programas , remiamas Sąjungos lėšomis, dalyvaujančių užbaigusių ir įgijusių būtiniausius skaitymo bei matematikos įgūdžius mokinių skaičius [531 pakeit.] |
|
6) |
Teikiant ES paramą sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (tūkst. tonų CO2 ekvivalentu) arba kiekis, kurio išvengta |
|
7) |
Jūrų, sausumos ir gėlavandenių ekosistemų, apsaugotų ir (arba) tvariai valdomų ES lėšomis, plotas |
|
8) |
Pritrauktos investicijos ir pasiektas dauginamasis poveikis |
|
9) |
Politinio stabilumo ir smurto nebuvimo rodiklis , nustatomas remiantis pirminiu vertinimu [532 pakeit.] |
|
10) |
Procesų, susijusių su šalių partnerių prekybos, investicijų ir verslo praktika, arba procesų, kuriais propaguojamas ES vidaus politikos išorės matmuo ir kuriems padarytas poveikis, skaičius |
Prireikus 4 rodiklis suskirstomas pagal lytis, o 2, 3 ir 5 rodikliai suskirstomi pagal lytis ir amžių . [533 pakeit.]
VIIA PRIEDAS
Šalys partnerės, kurioms teikiama Sąjungos parama yra sustabdyta.
[Nustatys Komisija, vadovaudamasi 15a straipsniu.] [534 pakeit.]
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/409 |
P8_TA(2019)0299
Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III) ***I
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III) (COM(2018)0465 – C8-0274/2018 – 2018/0247(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/36)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0465), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 212 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0274/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdami į 2018 m. gruodžio 6 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą, taip pat į Tarptautinio prekybos komiteto, Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugo komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0174/2019), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2018)0247
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 212 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
|
(1) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 231/2014 (4) nustoja galioti 2020 m. gruodžio 31 d. Siekiant išlaikyti Sąjungos išorės veiksmų veiksmingumą, turėtų būti išlaikyta išorės paramos planavimo ir teikimo sistema; |
|
(2) |
Pasirengimo narystei priemonės tikslai iš esmės skiriasi nuo bendrųjų tikslas yra parengti I priede išvardytus gavėjus (toliau – gavėjai ) būsimai narystei Sąjungoje ir remti jų stojimo procesą , atsižvelgiant į bendruosius Sąjungos išorės veiksmų tikslų, nes šia priemone siekiama. Todėl labai svarbu turėti tikslus , įskaitant pagarbą pagrindinėms teisėms ir principams, taip pat į žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės apsaugą ir skatinimą, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 21 straipsnyje . Nors kitoks stojimo proceso pobūdis pagrindžia plėtrai remti skirtą priemonę, kartu užtikrinant, kad ji papildytų bendruosius šios priemonės tikslai ir veikimas turi derėti su bendraisiais Sąjungos išorės veiksmų, visų pirma Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) tikslus , tikslais ir juos papildyti ; [1 pakeit.] |
|
(3) |
Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 49 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Europos valstybė, gerbianti nurodytas vertybes, t. y. pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, ir įsipareigojusi remti šias vertybes, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare. Europos valstybė, pateikusi paraišką dėl narystės Sąjungoje, gali tapti nare tik tada, kai patvirtinama, jog ji atitinka narystės kriterijus, kuriuos nustatė 1993 m. birželio mėn. Kopenhagos Europos Vadovų Taryba (toliau – Kopenhagos kriterijai), ir jeigu Sąjunga turi pajėgumo integruoti naują narę. Kopenhagos kriterijai yra susiję su institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinės valstybės principą, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą, stabilumu, veikiančios rinkos ekonomikos egzistavimu, taip pat pajėgumu atlaikyti konkurencinį spaudimą bei Sąjungoje veikiančias rinkos jėgas, ir gebėjimu ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pagal Sutartis numatytas pareigas, be kita ko, siekti politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų; Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė; [2 pakeit.] |
|
(4) |
plėtros procesas grindžiamas nustatytais kriterijais ir sąžiningomis bei griežtomis sąlygomis. Kiekvienas paramos gavėjas vertinamas pagal jo nuopelnus. Vertinant padarytą pažangą ir nustatant trūkumus siekiama paskatinti I priede išvardytus paramos gavėjus vykdyti būtinas plataus užmojo reformas ir nubrėžti atitinkamas gaires. Kad plėtros perspektyva taptų realybe, plėtros šalims labai svarbu tvirtai įsipareigoti laikytis pagrindinių principų (5) metodo. Geri kaimyniniai santykiai ir regioninis bendradarbiavimas, pagrįsti galutiniu, įtraukiu ir privalomu dvišalių ginčų sprendimu, yra esminiai plėtros proceso elementai ir nepaprastai svarbūs siekiant visos Sąjungos saugumo ir stabilumo. Pasirengimo narystei pažanga priklauso nuo to, kaip kiekviena paraišką pateikusi valstybė laikosi Sąjungos vertybių, ir nuo jos gebėjimo pradėti ir įgyvendinti būtinas reformas, kad suderintų savo politinių, institucinių, teisinių , socialinių , administracinių ir ekonominių sistemų veikimą su Sąjungoje taikomomis taisyklėmis, standartais, politika ir praktika. Derybų programoje nustatyti aiškūs reikalavimai, pagal kuriuos vertinama stojimo derybų su kiekviena šalimi kandidate pažanga; [3 pakeit.] |
|
(4a) |
Europos valstybė, pateikusi paraišką dėl narystės Sąjungoje, gali tapti nare tik tada, kai patvirtinama, jog ji visapusiškai atitinka stojimo kriterijus, kuriuos nustatė 1993 m. birželio mėn. Kopenhagos Europos Vadovų Taryba (toliau – Kopenhagos kriterijai), ir jeigu Sąjunga turi pajėgumo integruoti naują narę. Kopenhagos kriterijai yra susiję su institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinės valstybės principą, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą, stabilumu, veikiančios rinkos ekonomikos egzistavimu, taip pat pajėgumu atlaikyti konkurencinį spaudimą bei Sąjungoje veikiančias rinkos jėgas, ir gebėjimu ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pagal Sutartis numatytas pareigas, be kita ko, siekti politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų; [4 pakeit.] |
|
(5) |
Sąjungos plėtros plėtros politika yra investicija Europos neatskiriama Sąjungos išorės veiksmų dalis ir ja prisidedama prie taikos, saugumo , gerovės ir stabilumo labui Sąjungoje ir už jos ribų . Ji suteikia daugiau ekonominių ir prekybos galimybių, o tai naudinga tiek Sąjungai, tiek potencialioms valstybėms narėms , tuo pat metu laikantis laipsniškos integracijos principo siekiant užtikrinti sklandžią paramos gavėjų transformaciją . Narystės Sąjungoje perspektyva turi stiprų keičiamąjį poveikį, kuriuo įtvirtinami teigiami demokratiniai, politiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai; [5 pakeit.] |
|
(6) |
Europos Komisija komunikate „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (6) dar kartą patvirtino tvirtą, pasiekimais grindžiamą narystės ES perspektyvą Vakarų Balkanams. Tai aiški palaikymo žinia visiems Vakarų Balkanams ir ES įsipareigojimo dėl jų ateities Europoje ženklas; |
|
(7) |
parama taip pat turėtų būti teikiama laikantis tarptautinių susitarimų, kuriuos sudarė Sąjunga sudarė su I priede išvardytais , be kita ko, su paramos gavėjais. Parama I priede išvardytiems paramos gavėjams daugiausia turėtų būti teikiama siekiant stiprinti demokratines institucijas ir teisinės valstybės principą, atlikti teismų sistemos ir viešojo administravimo reformas, užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms , įskaitant mažumų teises, ir skatinti lyčių lygybę, toleranciją, socialinę įtrauktį , pagarbą tarptautiniams darbo standartams, susijusiems su darbuotojų teisėmis, ir pažeidžiamų grupių, įskaitant vaikus ir neįgaliuosius, nediskriminavimą. Parama taip pat turėtų padėti įgyvendinti pagrindinius principus paramos gavėjams laikytis pagrindinių principų ir teises teisių , kaip nustatyta Europos socialinių teisių ramstyje (7) , taip pat siekti socialinės rinkos ekonomikos ir konvergencijos socialinio acquis srityje . Teikiant paramą turėtų būti toliau remiamos jų pastangos plėtoti regioninį, makroregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei teritorinį vystymąsi, be kita ko, įgyvendinant Sąjungos makroregionines strategijas , kad būtų puoselėjami geri kaimyniniai santykiai ir stiprinamas susitaikymas . Parama Ji taip pat turėtų skatinti sektorių regionines bendradarbiavimo struktūras ir gerinti jų ekonominį ir socialinį vystymąsi ir ekonomikos valdymą, kuriuo didinti ekonominę integraciją į Sąjungos bendrąją rinką, įskaitant muitinių bendradarbiavimą, skatinti atvirą ir sąžiningą prekybą, kuria grindžiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo darbotvarkė, be kita ko, įgyvendinant regioninę plėtrą , sanglaudą ir įtrauktį , žemės ūkio ir kaimo plėtrą, socialinę ir užimtumo politiką, skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės plėtrą, kuri taip pat atitinka pavyzdinę iniciatyvą „Vakarų Balkanų skaitmeninė darbotvarkė“; [6 pakeit.] |
|
(7a) |
atsižvelgdama į transformacinį reformų proceso pobūdį šalyse kandidatėse vykstant plėtros procesui, Sąjunga turėtų labiau stengtis skirti didesnį prioritetą pagrindinėms Sąjungos finansavimo sritims, pvz., institucijų stiprinimo ir saugumo didinimo, ir didinti savo paramą šalims kandidatėms įgyvendinant projektus, kuriais siekiama apsaugoti šias kandidates nuo ne ES įtakos šaltinių; [7 pakeit.] |
|
(7b) |
informacija apie Sąjungos pastangas remti pažangą vykdant reformas kandidatėse šalyse skiriant PNPP finansavimą šiose šalyse ir valstybėse narėse turėtų būti plačiai skleidžiama. Šiuo atžvilgiu Sąjunga turėtų stiprinti pastangas komunikacijos ir kampanijų vykdymo srityse, kad užtikrintų PNPP finansavimo, kaip pagrindinės ES priemonės, kuria siekiama taikos ir stabilumo plėtros teritorijoje, matomumą; [8 pakeit.] |
|
(7c) |
pripažįstama biudžeto sudarymo palengvinimo ir vykdymo svarba institucijų stiprinimo požiūriu, nes tai galiausiai padės numatyti galimas saugumo problemas ir užkirsti kelią būsimiems neteisėtos migracijos į valstybes nares srautams; [9 pakeit.] |
|
(8) |
remdamasi savo valstybių narių patirtimi Sąjunga turėtų visiems I priede išvardytiems paramos gavėjams teikti paramą pereinamajam procesui siekiant narystės. Taip bendradarbiaujant ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama dalijimuisi patirtimi, kurią valstybės narės įgijo vykdydamos reformas; |
|
(9) |
tvirtesnis Europos Sąjungos ir I priede išvardytų paramos gavėjų strateginis ir operatyvinis bendradarbiavimas saugumo ir gynybos sektoriaus reformos klausimais yra esminis veiksnys siekiant veiksmingai ir efektyviai šalinti grėsmes saugumui , organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo grėsmes; [10 pakeit.] |
|
(9a) |
veiksmais, vykdomais pagal šiuo reglamentu nustatytą priemonę, taip pat turėtų būti padedama paramos gavėjams palaipsniui suderinti savo politiką su bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) ir įgyvendinti ribojamąsias priemones, taip pat platesnę Sąjungos išorės politiką tarptautinėse institucijose ir daugiašaliuose forumuose. Komisija turėtų skatinti paramos gavėjus laikytis taisyklėmis ir vertybėmis pagrįstos pasaulinės tvarkos ir bendradarbiauti skatinant daugiašališkumą ir toliau stiprinant tarptautinę prekybos sistemą, įskaitant PPO reformas; [11 pakeit.] |
|
(10) |
labai svarbu toliau stiprinti bendradarbiavimą bendradarbiavimas migracijos srityje, įskaitant sienų valdymą ir kontrolę , užtikrinant galimybę gauti tarptautinę apsaugą, dalijantis svarbia informacija, didinant migracijos teikiamą naudą vystymuisi, lengvinant teisėtą ir darbo jėgos migraciją, stiprinant sienų kontrolę ir toliau kovojant su neteisėta migracija, pastangas užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir priverstiniam gyventojų perkėlimui bei nuo jų atgrasyti ir kovoti su prekyba žmonėmis ir neteisėtu migrantų gabenimu žmonių gabenimu, yra svarbus Sąjungos ir paramos gavėjų bendradarbiavimo aspektas ; [12 pakeit.] |
|
(11) |
teisinės valstybės principo stiprinimas, įskaitant teismų nepriklausomumą, kovą su korupcija , pinigų plovimu ir organizuotu nusikalstamumu, ir geras valdymas, įskaitant viešojo administravimo reformą, paramos žmogaus teisių gynėjams teikimą, nuolatinį derinimą skaidrumo, viešųjų pirkimų, konkurencijos, valstybės pagalbos, intelektinės nuosavybės ir užsienio investicijų srityje, tebėra svarbiausios užduotys daugumai I priede išvardytų paramos gavėjų ir yra esminiai veiksniai tam, kad paramos gavėjai galėtų priartėti prie Sąjungos, o vėliau ir pasirengti visiškai prisiimti narystės Sąjungoje įsipareigojimus. Kadangi tose srityse vykdomos reformos yra labiau ilgalaikio pobūdžio ir reikia įtvirtinti rezultatus, finansinė parama pagal šį reglamentą turėtų būti teikiama kuo anksčiau atsižvelgiant į I priede išvardytiems paramos gavėjams nustatytus reikalavimus suplanuota, kad būtų galima šiuos klausimus spręsti kuo anksčiau ; [13 pakeit.] |
|
(12) |
laikydamasi stojimo procese parlamentinis aspektas ir toliau yra labai svarbus. Todėl, laikydamasi dalyvaujamosios demokratijos principo, Komisija turėtų skatinti vykdyti kiekvieno iš I priede išvardytų paramos gavėjų parlamentinę priežiūrą parlamentinių gebėjimų, parlamentinės priežiūros, demokratinių procedūrų ir sąžiningo atstovavimo stiprinimą kiekvienoje iš paramos gavėjų ; [14 pakeit.] |
|
(13) |
I priede išvardyti paramos gavėjai turi būti geriau pasirengę padėti spręsti pasaulines problemas, pavyzdžiui, darnaus vystymosi ir klimato kaitos, ir suderinti savo veiksmus su Sąjungos pastangomis spręsti tuos klausimus. Atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, kuri atitinka Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ši programa turėtų padėti integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir siekti tikslo skirti 25 proc. ES biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Numatoma, kad Veiksmais pagal šią programą turėtų būti siekiama bent 16 proc. jos bendrojo finansinio paketo bus skiriama skirti su klimatu susijusiems tikslams , siekiant tikslo, kad iki 2027 m. su klimatu susijusios išlaidos sudarytų 30 proc. DFP. Pirmenybė turėtų būti teikiama aplinkos apsaugos projektams, kuriais sprendžiamas tarpvalstybinės taršos klausimas . Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant ir įgyvendinant vykdant Programą, o bendras Programos įnašas turėtų būti atitinkamų vertinimų ir peržiūros procesų dalis; [15 pakeit.] |
|
(14) |
veiksmai pagal šią priemonę turėtų padėti įgyvendinti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuri yra visuotinė darbotvarkė, dėl kurios ES ir jos valstybės narės yra visapusiškai įsipareigojusios ir kuriai pritarė visi I priede išvardyti paramos gavėjai; |
|
(15) |
šiame reglamente jo taikymo laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [prireikus atnaujinti nuorodą į naująjį tarpinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (8) 17 punkte]; |
|
(16) |
Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti savo teikiamos išorės finansavimo paramos atitiktį, darną , nuoseklumą ir papildomumą, visų pirma rengdamos reguliarias konsultacijas ir dažnai keisdamosi informacija įvairiais paramos teikimo ciklo etapais. Taip pat turėtų būti imtasi būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas geresnis koordinavimas ir papildomumas su kitais paramos teikėjais, be kita ko, rengiant reguliarias konsultacijas. Turėtų būti stiprinamas Įvairios nepriklausomos pilietinės visuomenės vaidmuo programose – tiek įgyvendinamose organizacijos ir įvairių rūšių ir lygmenų vietos valdžios institucijos procese turėtų atlikti prasmingą vaidmenį. Laikantis įtraukios partnerystės principo, pilietinės visuomenės organizacijos turėtų dalyvauti kuriant, įgyvendinant, stebint ir vertinant programas, kurias vykdo valdžios įstaigų, tiek remiamose Sąjungos tiesiogiai įstaigos, be to, jos turėtų būti tiesioginės Sąjungos paramos gavėjos ; [16 pakeit.] |
|
(17) |
veiksmų, kuriais siekiama tikslų konkretūs ir išmatuojami tikslai atitinkamose politikos srityse ir kurie bus remiami pagal šį reglamentą, prioritetai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į kiekvieną paramos gavėją , taip pat turėtų būti nustatyti prioritetiniai veiksmai, kuriais siekiama šių tikslų, pagal programavimo sistemą, kurią Komisija nustatė Sąjungos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiui, bendradarbiaudama priimdama deleguotąjį aktą . Programavimo sistema turėtų būti nustatyta bendradarbiaujant su I priede išvardytais paramos gavėjais, remdamasi remiantis plėtros darbotvarke ir jų konkrečiais poreikiais ir plėtros darbotvarke, laikydamasi laikantis bendrųjų ir konkrečių šiame reglamente nustatytų tikslų ir Sąjungos išorės veiksmų principų, deramai atsižvelgdama atsižvelgiant į atitinkamas nacionalines strategijas ir susijusias Europos Parlamento rezoliucijas. Į tas partnerystes, kai tinkama, turėtų būti įtrauktos kompetentingos valdžios institucijos, taip pat pilietinės visuomenės organizacijos. Komisija turėtų skatinti susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir paramos teikėjų koordinavimą. Programavimo sistema turėtų būti persvarstyta atlikus laikotarpio vidurio vertinimą . Programavimo sistemoje turėtų būti nustatytos sritys, kurioms turėtų būti teikiama parama, ir nurodyti orientaciniai asignavimai kiekvienai paramos sričiai, įskaitant su klimatu susijusių išlaidų sąmatą; [17 pakeit.] |
|
(18) |
Sąjunga suinteresuota remti I priede išvardytų ir paramos gavėjai turi bendrą interesą remti paramos gavėjų pastangas įgyvendinti reformas , susijusias su jų politinėmis, teisinėmis ir ekonomikos sistemomis, siekiant narystės Sąjungoje. Parama turėtų būti valdoma daug dėmesio skiriant rezultatams taikant rezultatais grindžiamą metodą ir teikiant dideles paskatas siekiant veiksmingesnio ir efektyvesnio lėšų panaudojimo, skirtas toms šalims, kurios įrodo savo ryžtą vykdyti reformas, veiksmingai įgyvendindamos pasirengimo narystei paramą ir darydamos pažangą, kad atitiktų narystės kriterijus; . Pagalba turėtų būti teikiama laikantis „teisingos dalies“ principo ir užtikrinant aiškias pasekmes tais atvejais, kai labai blogėja padėtis arba stokojama pažangos pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms srityje; [18 pakeit.] |
|
(18a) |
Komisija turėtų nustatyti aiškius stebėsenos ir vertinimo mechanizmus siekdama užtikrinti, kad su skirtingais paramos gavėjais susiję tikslai ir veiksmai išliktų svarbūs ir įgyvendinami, ir reguliariai įvertinti pažangą. Atsižvelgiant į tai, kiekvienam tikslui turėtų būti numatyti vienas ar daugiau veiklos rodiklių, pagal kuriuos būtų vertinamas paramos gavėjų reformų tvirtinimas ir konkretus įgyvendinimas; [19 pakeit.] |
|
(19) |
perėjimas nuo Komisijos vykdomo tiesioginio pasirengimo narystei lėšų valdymo prie netiesioginio valdymo, kurį vykdytų I priede išvardyti paramos gavėjai, turėtų būti laipsniškas ir atitikti tų paramos gavėjų atitinkamus gebėjimus. Tas perėjimas turėtų būti panaikintas arba sustabdytas tam tikrose politikos arba programų srityse tuo atveju, kai paramos gavėjai nevykdo atitinkamų įsipareigojimų arba neadministruoja Sąjungos lėšų pagal nustatytas taisykles, principus ir tikslus. Priimant tokį sprendimą reikėtų tinkamai atsižvelgti į galimas neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes. Teikiant paramą turėtų būti toliau naudojamasi struktūromis ir priemonėmis, kurių naudingumas buvo patvirtintas pasirengimo stojimui proceso metu; [20 pakeit.] |
|
(20) |
Sąjunga turėtų siekti kuo efektyviau naudoti turimus išteklius, kad jos išorės veiksmų poveikis būtų optimalus. Siekiant išvengti dubliavimosi su kitomis taikomomis išorės finansavimo priemonėmis, tai turėtų būti pasiekta užtikrinus Sąjungos išorės finansavimo priemonių suderinamumą , nuoseklumą bei papildomumą, taip pat kuriant kitų Sąjungos politikos sričių ir programų sąveiką. Prireikus tai apima suderinamumą su makrofinansine parama ir jos papildomumą; [21 pakeit.] |
|
(21) |
tam, kad intervencinių priemonių poveikis siekiant bendro tikslo būtų kuo didesnis, šiuo reglamentu turėtų būti suteikta galimybė prisidėti prie veiksmų pagal kitas programas, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos; |
|
(21a) |
nedarant poveikio biudžeto sudarymo procedūrai ir tarptautiniuose susitarimuose su paramos gavėjais nustatytoms nuostatoms dėl pagalbos teikimo sustabdymo, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 209 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio reglamento I priedo pakeitimo siekiant visiškai arba iš dalies sustabdyti Sąjungos teikiamą paramą. Tais įgaliojimais reikėtų naudotis tais atvejais, kai pastebimas nuolatinis regresas laikantis vieno ar daugiau Kopenhagos kriterijų arba kai paramos gavėjas nesilaiko demokratijos, teisinės valstybės principų, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių arba pažeidžia atitinkamuose su Sąjunga sudarytuose susitarimuose prisiimtus įsipareigojimus. Komisija, nustačiusi, kad paramos sustabdymą pateisinančios priežastys išnyko, turėtų turėti įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies pakeičiamas I priedas, siekiant toliau teikti Sąjungos paramą; [22 pakeit.] |
|
(22) |
pagal šį reglamentą finansavimas turėtų būti skirtas programos „Erasmus“ tarptautinės dalies veiksmams finansuoti, remiantis Reglamentu (ES) …/… („Erasmus“ reglamentas) (9); |
|
(23) |
šiam reglamentui turėtų būti taikomos Europos Parlamento ir Tarybos priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės, grindžiamos SESV 322 straipsniu. Šios taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (10) (toliau – Finansinis reglamentas) ir jomis visų pirma yra nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo (dotacijų, viešųjų pirkimų, apdovanojimų, netiesioginio vykdymo, finansinės paramos, paramos biudžetui, patikos fondų, finansinių priemonių ir biudžeto garantijų forma) procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnio nuostatas priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga; |
|
(24) |
šiame reglamente nustatyti finansavimo būdai ir įgyvendinimo vykdymo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų normų ir vieneto įkainių naudojimo galimybes ir į su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje; [23 pakeit.] |
|
(25) |
Sąjunga turėtų ir toliau taikyti bendras išorės veiksmų įgyvendinimo taisykles. Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taikymo taisyklės ir procedūros nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) …/… (toliau – KVTBP reglamentas). Reikėtų nustatyti papildomas išsamias nuostatas dėl konkrečių atvejų, ypač tarpvalstybinio bendradarbiavimo, žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos srityse; [24 pakeit.] |
|
(26) |
išorės veiksmai dažnai įgyvendinami labai nepastovioje aplinkoje, kurioje reikia nuolat ir greitai prisitaikyti prie kintančių Sąjungos partnerių poreikių ir pasaulinių uždavinių, kaip antai susijusių su žmogaus teisėmis, demokratija ir geru valdymu, saugumu , gynyba ir stabilumu, klimato kaita ir aplinka, ekonominiu protekcionizmu, neteisėta migracija ir jos priverstiniu gyventojų perkėlimu bei jų pagrindinėmis priežastimis. Derinant nuspėjamumo principą su poreikiu greitai reaguoti į naujus poreikius reikia koreguoti finansinį programų įgyvendinimą vykdymą . Siekiant padidinti Sąjungos gebėjimą reaguoti į nenumatytus poreikius, kartu laikantis principo, kad Sąjungos biudžetas yra nustatomas kasmet, šiuo reglamentu turėtų būti išsaugota galimybė taikyti lankstumo priemones, kurios pagal Finansinį reglamentą jau buvo leidžiamos kitoms politikos sritims, t. y. perkėlimus ir įsipareigojimų dėl jau numatytų lėšų perskirstymą kartu laikantis šiame reglamente nustatytų tikslų ir uždavinių , siekiant užtikrinti veiksmingą ES lėšų naudojimą tiek ES piliečiams, tiek I priede išvardytiems paramos gavėjams, taip kuo labiau padidinant ES lėšas, skirtas ES išorės veiksmų intervencinėms priemonėms. Reikia leisti naudotis papildomomis lankstumo priemonėmis, pvz., perskirstymu iš vieno prioriteto į kitą, palaipsniui vykdomais projektais ir dažnu sutarčių sudarymu; [25 pakeit.] |
|
(27) |
naująjį „Europos darnaus vystymosi fondą +“ (toliau – EDVF+), grindžiamą jo pirmtaku, turėtų sudaryti integruotas finansinis paketas, užtikrinantis finansavimo pajėgumus visame pasaulyje dotacijų, biudžeto garantijų ir kitų finansinių priemonių formomis, įskaitant I priede išvardytiems paramos gavėjams. Pagal šį reglamentą vykdomų veiksmų valdymą turėtų ir toliau užtikrinti Vakarų Balkanų investicijų programa; |
|
(28) |
išorės veiksmų garantija turėtų būti remiami EDVF+ veiksmai, o PNPP III turėtų būti prisidedama prie atidėjinių poreikių, susijusių su veiksmais, kuriais remiami I priede išvardyti paramos gavėjai, įskaitant atidėjinius ir įsipareigojimus, atsirandančius dėl makrofinansinės paramos paskolų; |
|
(29) |
svarbu užtikrinti, kad tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos būtų įgyvendinamos nuosekliai laikantis išorės veiksmų programose ir teritorinio bendradarbiavimo reglamente nustatytos sistemos. Šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios bendro finansavimo nuostatos; |
|
(29a) |
Tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos yra labiausiai matomos pasirengimo narystei pagalbos priemonės programos ir gerai žinomos piliečiams. Todėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos galėtų gerokai padidinti Sąjungos finansuojamų projektų matomumą šalyse kandidatėse; [26 pakeit.] |
|
(30) |
8 straipsnyje nurodyti metiniai ar daugiamečiai veiksmų planai ir priemonės yra darbo programos pagal Finansinį reglamentą. Metinius arba daugiamečius veiksmų planus sudaro viename dokumente pateiktas priemonių rinkinys; |
|
(31) |
pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (11), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (12), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (13) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (14) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami veiksmingomis ir proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (15), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, prireikus Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises. I priede išvardyti paramos gavėjai taip pat turėtų pranešti Komisijai apie pažeidimus, įskaitant sukčiavimo atvejus, kurie buvo nustatyti pirminėse administracinėse ar teisminėse išvadose, ir ją informuoti apie administracinių ir teisinių procedūrų eigą. Siekiant suderinti valstybių narių gerąją patirtį, pranešama turėtų būti elektroninėmis priemonėmis, naudojant Komisijos sukurtą Pažeidimų valdymo sistemą; |
|
(31a) |
visi pagal šį reglamentą atliekami finansiniai asignavimai turėtų būti skaidrūs, veiksmingi, pagrįsti atskaitomybės principu, depolitizuoti ir nediskriminuojantys, įskaitant teisingo paramos paskirstymo, atsižvelgiant į regionų ir vietos savivaldybių poreikius, priemones. Komisija, Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, ir ypač Sąjungos delegacijos turėtų atidžiai stebėti, kaip paskirstant lėšas laikomasi šių kriterijų ir skaidrumo, atskaitomybės ir nediskriminavimo principų; [27 pakeit.] |
|
(31b) |
Komisija, Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, ir ypač Sąjungos delegacijos ir paramos gavėjai turėtų didinti Sąjungos skiriamos pasirengimo narystei paramos matomumą, siekiant skleisti žinią apie Sąjungos paramos pridėtinę vertę. Sąjungos finansavimo gavėjai turėtų nurodyti Sąjungos finansavimo kilmę ir užtikrinti tinkamą tokio finansavimo matomumą. PNPP turėtų prisidėti prie ryšių palaikymo finansavimo siekiant informuoti įvairią paramos gavėjų auditoriją apie Sąjungos paramos rezultatus; [28 pakeit.] |
|
(32) |
siekiant atsižvelgti į plėtros politikos sistemos pokyčius arba į svarbius pokyčius I priede išvardytuose paramos gavėjuose, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais pritaikomi ir atnaujinami II ir III prieduose išvardyti paramos teminiai prioritetai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (16) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; |
|
(33) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, visų pirma dėl konkrečių netiesioginio valdymo su I priede išvardytais paramos gavėjais sąlygų ir struktūrų ir dėl paramos kaimo plėtrai įgyvendinimo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17) . Nustatant vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas reikėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą valdant ir įgyvendinant ankstesnę pasirengimo narystei paramą. Tos vienodos sąlygos turėtų būti iš dalies keičiamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių to reikėtų; [29 pakeit.] |
|
(34) |
pagal šį reglamentą įsteigto komiteto kompetencijai taip pat turėtų būti priskiriami teisės aktai ir įsipareigojimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 (18) bei Reglamentą (ES) Nr. 231/2014 ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 389/2006 (19) 3 straipsnio įgyvendinimas; [30 pakeit.] |
|
(34a) |
Europos Parlamentas turėtų būti visapusiškai įtrauktas priemonių kūrimo, programavimo, stebėsenos ir vertinimo etapuose siekiant garantuoti Sąjungos finansavimo išorės veiksmų srityje politinę kontrolę, demokratinę priežiūrą ir atskaitomybę. Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas galėtų sistemiškai ir sklandžiai vykdyti politinę kontrolę taikant šį reglamentą ir taip stiprinti veiksmingumą ir teisėtumą, institucijos turėtų užmegzti tvirtesnį dialogą; [31 pakeit.] |
|
(35) |
siekiant sudaryti galimybes skubiai taikyti šiame reglamente nustatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu sukuriama programa „Pasirengimo narystei paramos priemonė“ (toliau – PNPP III).
Juo nustatomi jos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos paramos formos ir tokios paramos teikimo taisyklės.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamo termino apibrėžtis:
|
a) |
tarpvalstybinis bendradarbiavimas – ES valstybių narių ir šio reglamento I priede išvardytų paramos gavėjų bendradarbiavimas, dviejų ar daugiau I priede išvardytų paramos gavėjų bendradarbiavimas arba tame priede išvardytų paramos gavėjų ir KVTBP reglamento I priede išvardytų šalių ir teritorijų bendradarbiavimas, kaip nurodyta Reglamente (ES) …/… („ETB reglamento“) (20) 3 straipsnio 1 dalies b punkte. |
|
b) |
Teisingos paramos dalies principu papildomas veiklos rezultatais grindžiamas metodas nustatant teisingą paskirstymo mechanizmą tais atvejais, kai priešingu atveju paramos gavėjui teikiama parama būtų neproporcingai maža arba didelė, palyginti su kitiems paramos gavėjams skiriama parama, atsižvelgiant į susijusios gyventojų dalies poreikius ir santykinę pažangą vykdant su prisijungimo derybų pradžia arba tokių derybų pažanga susijusias reformas. [32 pakeit.] |
3 straipsnis
PNPP III tikslai
1. Bendrasis PNPP III tikslas – remti I priede išvardytus paramos gavėjus jiems priimant ir įgyvendinant politines, institucines, teisines, administracines, socialines ir ekonomines reformas, reikalingas tam, kad paramos gavėjai laikytųsi Sąjungos vertybių bei acquis ir laipsniškai prisiderintų prie Sąjungos taisyklių, standartų, politikos ir praktikos rengdamiesi narystei Sąjungoje, ir tokiu būdu prisidėti prie jų taikos, stabilumo, saugumo ir klestėjimo , taip pat Sąjungos strateginių interesų . [33 pakeit.]
2. PNPP III siekiama tokių konkrečių tikslų:
|
a) |
stiprinti teisinės valstybės principą, demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant mažumų ir vaikų teises, lyčių lygybę, pagrindines teises ir tarptautinę teisę, pilietinę visuomenę , akademinę laisvę, taiką ir saugumą, gerinti migracijos valdymą, įskaitant sienų valdymą pagarbą kultūros įvairovei , nediskriminaciją ir toleranciją ; [34 pakeit.] |
|
aa) |
spręsti priverstinio gyventojų perkėlimo ir neteisėtos migracijos klausimus, užtikrinant, kad migracija vyktų saugiai, tvarkingai ir reguliariai, ir užtikrinant galimybę gauti tarptautinę apsaugą; [35 pakeit.] |
|
b) |
didinti viešojo administravimo veiksmingumą ir remti skaidrumą, struktūrines reformas , teisminių institucijų nepriklausomumą, kovą su korupcija ir gerą valdymą visais lygmenimis , taip pat ir viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos, konkurencijos, užsienio investicijų ir intelektinės nuosavybės srityse ; [36 pakeit.] |
|
c) |
I priede išvardytų paramos paramos gavėjų taisykles, standartus, politiką ir praktiką suderinti su Sąjungos taisyklėmis, standartais ir praktika, įskaitant BUSP srityje, sustiprinti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir stiprinti vidinį ir išorinį susitaikymą ir gerus kaimyninius santykius, taip pat taikos stiprinimą ir konfliktų prevenciją, be kita ko, pasitelkiant pasitikėjimo stiprinimą, tarpininkavimą, įtraukų ir integruotą švietimą, žmonių tarpusavio ryšius , žiniasklaidos laisvę ir bendravimą; [37 pakeit.] |
|
d) |
stiprinti ekonominį , socialinį ir socialinį teritorinį vystymąsi ir sanglaudą , be kita ko, didinant sujungiamumą ir regioninę plėtrą, žemės ūkio ir kaimo plėtrą, socialinę ir užimtumo politiką, gerinti aplinkos apsaugą, didinti atsparumą klimato kaitai, spartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir plėtoti skaitmeninę ekonomiką bei visuomenę mažinant skurdą ir regioninius skirtumus , skatinant socialinę apsaugą ir įtrauktį stiprinant valstybinio lygmens regioninio bendradarbiavimo struktūras , mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), bendruomenių iniciatyvų pajėgumus, remiant investicijas kaimo vietovėse ir gerinant verslo ir investicijų aplinką ; [38 pakeit.] |
|
da) |
stiprinti aplinkos apsaugą, didinti atsparumą klimato kaitai, spartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir plėtoti skaitmeninę ekonomiką bei visuomenę, taip kuriant darbo, visų pirma skirto jaunimui, galimybes; [39 pakeit.] |
|
e) |
remti teritorinį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą , taip pat prie jūrų sienų, ir visapusiškai įgyvendinant esamus susitarimus su Sąjunga stiprinti prekybinius ir ekonominius santykius, mažinant regioninius skirtumus . [40 pakeit.] |
3. Teminiai prioritetai paramai pagal konkrečius tikslus teikti atsižvelgiant į I priede išvardytų paramos gavėjų poreikius ir pajėgumus nustatyti II priede. Teminiai I priede išvardytų paramos gavėjų tarpvalstybinio bendradarbiavimo prioritetai nustatyti III priede. Kiekvienas iš šių prioritetų gali padėti siekti daugiau nei vieno konkretaus tikslo.
4 straipsnis
Biudžetas
1. PNPP III įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 13 009 976 000 EUR 2018 m. kainomis ( 14 500 000663 401 000 EUR dabartinėmis kainomis). [41 pakeit.]
2. fiksuotas procentas nuo 1 dalyje nurodyta suma gali būti naudojama nurodytos sumos naudojamas techninei ir administracinei paramai teikti įgyvendinant vykdant programą, kaip antai, o tai turi apimti pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklai, veiklą, paramą institucijų ir administracinių gebėjimų stiprinimui, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas, ir bet kokiai kitai veiklai, susijusiai su pasiruošimu paskesnei pasirengimo narystei paramos programai, vadovaujantis [KVTBP reglamento] 20 straipsniu. [42 pakeit.]
5 straipsnis
Kelioms programoms taikomos nuostatos
1. Įgyvendinant Taikant šį reglamentą užtikrinamas nuoseklumas, sąveika ir papildomumas su kitomis Sąjungos išorės veiksmų sritimis, kitų atitinkamų krypčių Sąjungos politika ir programomis, taip pat politikos suderinamumas vystymosi labui. [43 pakeit.]
2. KVTBP reglamentas taikomas pagal šį reglamentą įgyvendinamai vykdomai veiklai, kai tai nurodyta šiame reglamente. [44 pakeit.]
3. PNPP III prisidedama prie veiksmų, nustatytų pagal Erasmus reglamentą. Naudojant šias lėšas vadovaujamasi Erasmus reglamentu. Šiuo tikslu PNPP III įnašas įtraukiamas į KVTBP reglamento 11 straipsnio 7 dalyje nurodytą vieną orientacinį programavimo dokumentą, patvirtinamą tame reglamente nustatyta tvarka.
4. Parama Nacionaliniu lygmeniu, taip pat tarpvalstybiniu, tarptautiniu, tarpregioniniu arba makroregioniniu mastu parama pagal PNPP III gali būti teikiama pagal Europos regioninės plėtros fondą (toliau – ERPF) ir Sanglaudos fondą (21), „Europos socialinio socialinį fondą +“ (22) ir, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (23) ir Teisingumo, teisių ir vertybių fondą numatytų rūšių veiksmams. [45 pakeit.]
4a. Komisija skiria PNPP III lėšų procentinę dalį, kad I priede išvardyti paramos gavėjai pasirengtų dalyvauti Europos struktūriniuose ir investicijų fonduose (ESI fondai), ypač Europos socialiniame fonde (ESF). [46 pakeit.]
5. ERPF prisideda prie I priede išvardytų paramos gavėjų ir vienos ar daugiau valstybių narių tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skirtų programų arba priemonių finansavimo. Šias programas ir priemones Komisija patvirtina pagal 16 straipsnį. PNPP tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos įnašo suma nustatoma pagal ETB reglamento 10 straipsnio 3 dalį , o jos didžiausia riba, atsižvelgiant į PNPP III įnašą, sudaro 85 proc . PNPP tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos valdomos pagal ETB reglamentą. [47 pakeit.]
6. Taikant PNPP III gali būti prisidedama prie tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo programų arba priemonių, kurios yra nustatytos ir įgyvendinamos pagal ETB reglamentą ir kuriose dalyvauja šio reglamento I priede išvardyti paramos gavėjai.
7. Kai tinkama, pagal šį reglamentą nustatyti veiksmai, laikantis 8 straipsnio, gali būti remiami kitomis Sąjungos programomis, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Šiuo reglamentu taip pat gali būti remiamos pagal kitas Sąjungos programas nustatytos priemonės, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Tokiais atvejais tų veiksmų darbo programoje nustatoma, kurias taisykles taikyti.
8. Tinkamai pagrįstais atvejais ir siekdama užtikrinti Sąjungos finansavimo nuoseklumą bei veiksmingumą arba skatinti regioninį bendradarbiavimą, Komisija gali nuspręsti, kad kitos šalys, teritorijos ir regionai, nenurodyti I priede, gali pasinaudoti 8 straipsnio 1 dalyje nurodytomis veiksmų programomis ir priemonėmis, jeigu ta taikoma programa arba priemonė yra pasaulinio, regioninio ar tarpvalstybinio pobūdžio. [48 pakeit.]
II SKYRIUS
STRATEGINIS PLANAVIMAS
6 straipsnis
Politikos sistema ir bendrieji principai
1. Bendrą Išsamią šio reglamento įgyvendinimo taikymo politinę sistemą sudaro Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos nustatyta plėtros politikos sistema, teisiškai saistantys susitarimai su I priede išvardytais paramos gavėjais, atitinkamos Europos Parlamento rezoliucijos, Komisijos komunikatai arba Komisijos bei Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendri komunikatai. Komisija užtikrina bendrą paramos ir plėtros politikos sistemos nuoseklumą.
Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrina Sąjungos išorės veiksmų ir plėtros politikos koordinavimą pagal 3 straipsnyje nustatytą politinių tikslų sistemą.
Komisija koordinuoja programavimą pagal šį reglamentą, tinkamai dalyvaujant EIVT.
Plėtros politikos sistema yra pagrindas, kuriuo remiantis teikiama parama. [49 pakeit.]
2. Į programas ir veiksmus, vykdomus pagal šį reglamentą, įtraukiami su klimato kaita, aplinkos apsauga , žmogaus teisių konfliktų prevencija ir sprendimu, migracija ir prievartiniu perkėlimu, saugumu, socialine ir regionine sanglauda, skurdo mažinimu ir lyčių lygybe susiję aspektai, prireikus taip pat atsižvelgiama į darnaus vystymosi tikslų (24) tarpusavio sąsajas, kad būtų skatinama imtis integruotų veiksmų, kuriais galima darniai siekti papildomos naudos ir kelių tikslų. Jais siekiama prie bendro finansinio paketo prisidėti skiriant ne mažiau kaip 16 proc. išlaidų su klimatu susijusiems tikslams. [50 pakeit.]
3. Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja užtikrindamos nuoseklumą ir stengiasi išvengti vengia pagal PNPP III teikiamos paramos ir kitos Sąjungos, valstybių narių bei Europos investicijų banko teikiamos paramos dubliavimo, laikydamosi nustatytų veiklos koordinavimo išorės paramos srityje stiprinimo ir politikos bei procedūrų derinimo principų, visų pirma tarptautinių vystymosi veiksmingumo principų (25). Koordinavimas apima reguliarias konsultacijas, dažną keitimąsi informacija įvairiais paramos teikimo ciklo etapais ir įtraukius susitikimus, kuriais siekiama koordinuoti paramą, ir yra vienas iš svarbiausių Sąjungos ir valstybių narių programavimo procesų etapų. Parama siekiama užtikrinti suderinamumą su Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, veiksmingą ir efektyvų lėšų panaudojimą ir partnerystės principo bei integruoto požiūrio į teritorinę plėtrą taikymo tvarką. [51 pakeit.]
3a. Komisija bendradarbiauja su paramos gavėjais pagal partnerystės principą. Partnerystė prireikus apima kompetentingas nacionalines ir vietos valdžios institucijas, taip pat pilietinės visuomenės organizacijas, kad jos galėtų atlikti svarbų vaidmenį projektavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapais.
Komisija skatina susijusių suinteresuotųjų šalių koordinavimą. PNPP III parama stiprina pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumus, be kita ko, prireikus joms tiesiogiai teikiant paramą. [52 pakeit.]
4. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, imasi reikiamų veiksmų, siekdama užtikrinti koordinavimą ir papildomumą su daugiašalėmis ir regioninėmis organizacijomis bei subjektais, pavyzdžiui, tarptautinėmis organizacijomis ir finansų įstaigomis, agentūromis ir ES nepriklausančiais paramos teikėjais.
III SKYRIUS
ĮGYVENDINIMAS PROGRAMAVIMO SISTEMA IR VYKDYMAS [53 pakeit.]
7 straipsnis
PNPP programavimo sistema
1. Parama pagal PNPP III grindžiama Šį reglamentą papildo PNPP programavimo sistema, siekiant kurioje nustatomos tolesnės nuostatos, kaip siekti 3 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų. Komisija nustato PNPP programavimo sistemą Sąjungos daugiametės finansinės programos laikotarpiui deleguotaisiais aktais pagal šio straipsnio 3 dalį .
Komisija laiku iki programavimo laikotarpio pradžios pateikia Europos Parlamentui susijusius programavimo dokumentus. Šiuose dokumentuose nurodomi orientaciniai asignavimai pagal temines linijas ir, kai tinkama, pagal šalį ir (arba) regioną, įskaitant tikėtinus rezultatus ir sprendimą dėl paramos teikimo tvarkos. [54 pakeit.]
1a. Europos Parlamentas ir Taryba turi patvirtinti metinius asignavimus neviršydami nustatytų daugiametės finansinės programos 2021–2027 m. laikotarpiu ribų. [55 pakeit.]
2. PNPP programavimo sistemoje tinkamai atsižvelgiama į atitinkamas Europos Parlamento rezoliucijas bei pozicijas ir nacionalines strategijas ir sektorių politiką. [56 pakeit.]
Parama yra tikslinė ir pritaikyta prie konkrečios I priede išvardytų paramos gavėjų padėties, atsižvelgiant į tolesnes pastangas, būtinas siekiant atitikti narystės kriterijus, taip pat į tų paramos gavėjų gebėjimus. Paramos taikymo sritis ir intensyvumas diferencijuojami pagal poreikius, įsipareigojimą vykdyti reformas ir tų reformų įgyvendinimo pažangą.
3. Nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai, Komisija PNPP programavimo sistemą , įskaitant sprendimus dėl „teisingos dalies“ principo įgyvendinimo, priima įgyvendinimo aktu. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 16 straipsnyje nurodytos Komiteto nagrinėjimo procedūros. deleguotaisiais aktais pagal 14 straipsnį. PNPP programavimo sistema baigia galioti ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d. Komisija remdamasi nustatyto laikotarpio vidurio vertinimo rezultatais ir atsižvelgdama į susijusias Europos Parlamento rezoliucijas, iki 2025 m. birželio 30 d. priima naują PNPP programavimo sistemą, suderinimą su kitomis išorės finansavimo priemonėmis. Komisija prireikus taip pat gali peržiūrėti realų PNPP programavimo sistemos įgyvendinimą visų pirma tais atvejais, kai yra esminių 6 straipsnyje nurodytos politinės sistemos pakeitimų, ir atsižvelgiant į susijusias Europos Parlamento rezoliucijas. [57 pakeit.]
4. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis programavimo sistemą patvirtina Komisija pagal ETB reglamento 10 straipsnio 1 dalį.
5. Į PNPP programavimo sistemą įtraukiami pažangos, padarytos sistema grindžiama aiškiais ir patikrinamais veiklos rezultatų rodikliais, nustatytais IV priede siekiant įvertinti pažangą, padarytą siekiant joje nustatytų tikslų, vertinimo rodikliai inter alia, pažangą ir rezultatus šiose srityse:
|
a) |
demokratija, teisinė valstybė ir nepriklausoma ir veiksminga teismų sistema; |
|
b) |
žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, įskaitant mažumoms ir pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų teises; |
|
c) |
lyčių lygybė ir moterų teisės; |
|
d) |
kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu; |
|
e) |
sutaikinimas, taikos stiprinimas, geri kaimyniniai santykiai; |
|
f) |
žiniasklaidos laisvė; |
|
g) |
klimato kaitos problemų sprendimas laikantis Paryžiaus susitarime nustatytų įsipareigojimų. |
Komisija savo metinėse ataskaitose aptaria pagal šiuos rodiklius padarytą pažangą.
Europos Parlamente ir Taryboje reguliariai keičiamasi nuomonėmis apie pagal šį reglamentą įgyvendinamą veiklos rezultatais grindžiamą metodą. [123 pakeit.]
7a straipsnis
Laikotarpio vidurio peržiūra ir vertinimas
1. Komisija, remdamasi laikotarpio vidurio vertinimu, patvirtina naują PNPP programavimo sistemą. Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. Komisija pateikia laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą dėl šio reglamento taikymo. Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita apima laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir joje nagrinėjamas Sąjungos indėlis siekiant šio reglamento tikslų, naudojant rodiklius, padedančius įvertinti pasiektus rezultatus, ir atsižvelgiant į visus nustatytus faktus ir išvadas dėl šio reglamento poveikio.
Prie šio vertinimo gali prisidėti Europos Parlamentas. Komisija ir EIVT surengia konsultacijas su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais ir paramos gavėjais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas. Komisija ir EIVT ypatingą dėmesį skiria tam, kad būtų užtikrinta, jog būtų atstovaujama labiausiai socialiai atskirtiems asmenims.
Komisija, pasitelkdama išorės vertinimus, taip pat įvertina savo veiksmų poveikį ir veiksmingumą atskirose intervencijos srityse ir programavimo veiksmingumą. Komisija ir EIVT atsižvelgia į Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymus ir nuomones dėl nepriklausomų išorės vertinimų. Atliekant tarpinį vertinimą vertinama, kaip Sąjunga vykdė šiuo reglamentu nustatytus tikslus.
2. Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje taip pat aptariami veiksmingumo, pridėtinės vertės, supaprastintos ir integruotos išorės finansavimo struktūros veikimo, vidaus ir išorės nuoseklumo ir nuolatinio šio reglamento tikslų aktualumo, finansuojamų veiksmų papildomumo ir sinergijos, priemonių indėlio į nuoseklius Sąjungos išorės veiksmus klausimai ir tai, kiek paramą gaunančiose šalyse visuomenė informuota apie Sąjungos finansinę paramą, jei tinkama.
3. Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita rengiama konkrečiu tikslu – pagerinti Sąjungos teikiamo finansavimo panaudojimą. Atsižvelgiant į ją priimami sprendimai dėl tam tikrų rūšių veiksmų, įgyvendintų pagal šį reglamentą, pratęsimo, keitimo ar sustabdymo.
4. Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje taip pat pateikiama susijusių metinių ataskaitų konsoliduota informacija apie visą finansavimą, kuris reglamentuojamas šiuo reglamentu, įskaitant išorės asignuotąsias pajamas ir įnašus į patikos fondus, be to, informacija apie išlaidas suskirstoma pagal šalis paramos gavėjas, naudotas finansines priemones, įsipareigojimus ir mokėjimus.
5. Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms narėms. Rezultatai panaudojami rengiant programas ir paskirstant išteklius.
6. Komisija į Sąjungos finansavimo, teikiamo pagal šį reglamentą, vertinimo procesą įtraukia visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, ir, kai tinkama, gali siekti atlikti bendrus vertinimus su valstybėmis narėmis, glaudžiai bendradarbiaudama su paramos gavėjais.
7. Komisija pateikia šiame straipsnyje nurodytą laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, jei reikia, kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais nustatomi būtini šio reglamento pakeitimai.
8. Pasibaigus šio reglamento taikymo laikotarpiui, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį reglamento vertinimą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir šiame straipsnyje nurodytas laikotarpio vidurio vertinimas. [124 pakeit.]
7b straipsnis
Pagalbos teikimo sustabdymas
1. Jeigu paramos gavėjas nesilaiko demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principų ar branduolinės saugos standartų arba pažeidžia įsipareigojimus, prisiimtus atitinkamuose su Sąjunga sudarytuose susitarimuose, arba nuosekliai nesilaiko vieno arba daugiau Kopenhagos kriterijų, Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento I priedas, siekiant visiškai arba iš dalies sustabdyti Sąjungos paramos teikimą. Jeigu paramos teikimas sustabdomas iš dalies, nurodomos programos, kurioms galioja paramos sustabdymas.
2. Komisija, nustačiusi, kad paramos sustabdymą pateisinančios priežastys išnyko, pagal 14 straipsnį turi įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies pakeičiamas I priedas, siekiant toliau teikti Sąjungos paramą.
3. Tokiais dalinio paramos sustabdymo atvejais Sąjungos pagalba visų pirma naudojama pilietinės visuomenės organizacijoms ir nevalstybiniams veikėjams remti, įgyvendinant priemones, kurių tikslas – propaguoti žmogaus teises ir pagrindines laisves bei skatinti demokratizacijos ir dialogo procesus šalyse partnerėse.
4. Priimdama sprendimus Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į atitinkamas Europos Parlamento rezoliucijas. [125 pakeit.]
7c straipsnis
Valdymas
Horizontalioji iniciatyvinė grupė, kurią sudaro visos atitinkamos Komisijos ir EIVT tarnybos ir kuriai pirmininkauja Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai arba šios tarnybos atstovas, yra atsakinga už su šia priemone susijusį vadovavimą, koordinavimą ir valdymą viso valdymo ciklo metu, kad būtų užtikrintas viso Sąjungos išorės finansavimo nuoseklumas, efektyvumas, skaidrumas ir atskaitomybė. Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užtikrina bendrą Sąjungos išorės veiksmų politikos koordinavimą. Per visą priemonės programavimo, planavimo ir taikymo ciklą Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausias įgaliotinis bei EIVT bendradarbiauja su atitinkamais Komisijos nariais ir tarnybomis, nustatytais pagal numatomų veiksmų pobūdį ir tikslus, ir remiasi jų ekspertinėmis žiniomis. Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausias įgaliotinis, EIVT ir Komisija parengia visus pasiūlymus dėl sprendimų pagal Komisijos procedūras ir pateikia juos priimti.
Europos Parlamentas yra visapusiškai įtrauktas išorės finansavimo priemonių kūrimo, programavimo, stebėsenos ir vertinimo etapais siekiant garantuoti Sąjungos finansavimo išorės veiksmų srityje politinę kontrolę, demokratinę priežiūrą ir atskaitomybę. [126 pakeit.]
8 straipsnis
Įgyvendinimo Vykdymo priemonės ir metodai
1. Pagal PNPP III teikiama parama įgyvendinama vykdoma tiesioginio valdymo arba netiesioginio valdymo būdu pagal Finansinį reglamentą, taikant metinius arba daugiamečius veiksmų planus ir priemones, kaip nurodyta [KVTBP reglamento] II antraštinės dalies III IIIa skyriuje. [KVTBP reglamento] II antraštinės dalies III skyrius taikomas šiam reglamentui, išskyrus 24 straipsnio 1 dalį [reikalavimus atitinkantys asmenys ir subjektai]. [63 pakeit.]
1a. Netiesioginis valdymas gali būti panaikintas, jeigu paramos gavėjas negali arba nenori administruoti skirtų lėšų pagal šiame reglamente nustatytas taisykles, principus ir tikslus. Jeigu paramos gavėjas nesilaiko demokratijos ir teisinės valstybės principų ir negerbia žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių arba pažeidžia įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė atitinkamuose su Sąjunga sudarytuose susitarimuose, tuomet Komisija konkrečiose politikos srityse arba programose netiesioginį valdymą su paramą gaunančia šalimi gali pakeisti netiesioginiu valdymu, kurį vykdytų vienas ar keli patikimi subjektai, bet ne paramos gavėjas, arba nustatyti tiesioginį valdymą. [64 pakeit.]
1b. Komisija palaiko dialogą su Europos Parlamentu ir atsižvelgia į Europos Parlamento nuomones srityse, kuriose Parlamentas įgyvendina savo paramos programas, pvz., gebėjimų stiprinimo arba rinkimų stebėjimo programas. [65 pakeit.]
2. Veiksmų planai pagal šį reglamentą gali būti priimti ne ilgesniam kaip septynerių metų laikotarpiui.
2a. Komisija užtikrina visapusišką Europos Parlamento dalyvavimą sprendžiant klausimus, susijusius su šiame straipsnyje nustatytų priemonių planavimu ir įgyvendinimu, įskaitant bet kokius numatomus esminius pakeitimus arba lėšų paskirstymą. [66 pakeit.]
2b. Bendros arba sektorinės paramos biudžetui išmokėjimas priklauso nuo pakankamos pažangos siekiant tikslų, dėl kurių susitarta su paramos gavėju.
Komisija taiko KPTBP reglamento 23 straipsnio 4 dalyje nustatytus biudžeto paramos sąlygų kriterijus. Ji imasi priemonių siekdama sumažinti arba sustabdyti Sąjungos finansavimą skiriant paramą biudžetui tais atvejais, kai nustatomi sistemingi valdymo ir kontrolės sistemų pažeidimai arba daroma nepakankama pažanga siekiant su paramos gavėju sutartų tikslų.
Jei Komisija vėl pradeda teikti paramą po to, kai ji buvo sustabdyta pagal šį straipsnį, tai kartu teikiama ir tikslinga pagalba nacionalinėms audito institucijoms. [67 pakeit.]
IIIa SKYRIUS
VYKDYMAS [68 pakeit.]
8a straipsnis
Veiksmų planai ir priemonės
1. Komisija priima metinius arba daugiamečius veiksmų planus ar priemones. Priemonės gali būti atskiros priemonės, specialiosios priemonės, rėmimo priemonės arba išimtinės paramos priemonės. Veiksmų planuose ir priemonėse nurodomi siektini kiekvieno veiksmo tikslai, tikėtini rezultatai ir pagrindinė veikla, įgyvendinimo metodai, biudžetas ir visos susijusios rėmimo išlaidos.
2. Veiksmų planai grindžiami programavimo dokumentais, išskyrus 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.
Prireikus veiksmas gali būti patvirtintas kaip atskira priemonė prieš priimant veiksmų planus arba juos priėmus. Atskiros priemonės grindžiamos programavimo dokumentais, išskyrus 3 dalyje nurodytus atvejus ir kitais tinkamai pagrįstais atvejais.
Jeigu atsiranda nenumatytų poreikių ar aplinkybių ir jeigu finansavimo neįmanoma gauti iš tinkamesnių šaltinių, Komisija gali priimti deleguotuosius aktus pagal KPTBP reglamento 34 straipsnį ir nustatyti specialias priemones, nepagrįstas programavimo dokumentais.
3. Metiniai ar daugiamečiai veiksmų planai ir atskiros priemonės gali būti naudojami siekiant vykdyti KPTBP reglamento 4 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytus greitojo reagavimo veiksmus.
4. Komisija gali priimti išimtines paramos priemones, skirtas greitojo reagavimo veiksmams, kaip nurodyta KPTBP reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte.
5. Priemonių, kurių imamasi pagal 19 straipsnio 3 ir 4 dalis, trukmė gali būti ne ilgesnė kaip 18 mėnesių ir, jei atsiranda objektyvių ir nenumatytų kliūčių joms įgyvendinti, gali būti pratęsta du kartus po ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį daugiausia iki 30 mėnesių, su sąlyga, kad priemonės finansinė suma nepadidėja.
Užsitęsusios krizės ir konflikto atvejais Komisija gali priimti antrą išimtinę paramos priemonę, kurios trukmė yra ne ilgesnė kaip 18 mėnesių. Tinkamai pagrįstais atvejais gali būti priimtos papildomos priemonės, jei Sąjungos veiksmų tęstinumas yra būtinas ir jo negalima užtikrinti kitomis priemonėmis. [69 pakeit.]
8b straipsnis
Rėmimo priemonės
1. Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas priemonės vykdymo ir jos tikslų siekimo rėmimo išlaidoms, įskaitant administracinę paramą, susijusią su tokiam vykdymui reikalinga parengiamąja, tolesne, stebėsenos, audito ir vertinimo veikla, taip pat būstinėse patiriamoms išlaidoms ir Sąjungos delegacijų išlaidoms administracinei programos paramai, taip pat pagal šį reglamentą finansuojamoms operacijoms valdyti, įskaitant informavimo ir komunikacijos veiksmus ir institucines informacinių technologijų sistemas.
2. Jei rėmimo išlaidos neįtrauktos į 8c straipsnyje nurodytus veiksmų planus ar priemones, Komisija, kai tinkama, priima rėmimo priemones. Sąjungos finansavimas pagal rėmimo priemones gali apimti:
|
a) |
tyrimus, susitikimus, informavimą, informuotumo didinimą, mokymą, pasirengimą ir keitimąsi įgyta patirtimi ir geriausia praktika, leidybos veiklą ir bet kokias kitas administracinės ar techninės paramos išlaidas, reikalingas veiksmams programuoti ir valdyti, įskaitant atlygį gaunančių išorės ekspertų paslaugas; |
|
b) |
mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir tyrimus atitinkamais klausimais bei jų rezultatų sklaidą; |
|
c) |
išlaidas, susijusias su informacijos teikimu ir komunikacijos veiksmais, įskaitant komunikacijos strategijų rengimą ir institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus ir jų matomumą. [70 pakeit.] |
8c straipsnis
Veiksmų planų ir priemonių priėmimas
1. Komisija veiksmų planus ir priemones patvirtina priimdama Komisijos sprendimą pagal Finansinį reglamentą.
2. Siekdama užtikrinti Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą Komisija atsižvelgia į susijusį Tarybos ir Europos Parlamento politikos požiūrį į tokių veiksmų planų ir priemonių planavimą ir tolesnį įgyvendinimą.
Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą apie veiksmų planų ir priemonių planavimą pagal šį straipsnį, įskaitant planuojamas finansines sumas, be to, Europos Parlamentą informuoja apie atliekamus esminius tokios paramos pakeitimus ar pratęsimus. Komisija, patvirtinusi priemonę ar iš esmės ją pakeitusi, kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per vieną mėnesį nuo patvirtinimo ar pakeitimo pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje apžvelgia patvirtintos priemonės pobūdį ir loginį pagrindą, jos trukmę, biudžetą ir aplinkybes, įskaitant tai, kaip ta priemone papildomi kiti vykdomi ir planuojami Sąjungos pagalbos veiksmai. Išimtinių pagalbos priemonių atveju, Komisija taip pat nurodo, ar, kokiu mastu ir kaip ji užtikrins vykdomos politikos tęstinumą teikdama išimtinę pagalbą vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu pagal šį reglamentą.
3. Prieš patvirtindama veiksmų planus ir priemones, kurie nėra pagrįsti programavimo dokumentais pagal 8a straipsnio 2 dalį, išskyrus 8a straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus, Komisija pagal 14 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis reglamentas, jame nustatant tų veiksmų planų bei priemonių konkrečius siektinus tikslus, laukiamus rezultatus, naudotinas priemones, pagrindinę veiklą ir preliminarius finansinius asignavimus.
4. Pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES (26) ir Tarybos direktyvą 85/337/EEB (27) , veiksmų lygmeniu atliekama atitinkama patikra žmogaus teisių, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu, be kita ko, dėl poveikio klimato kaitai ir biologinei įvairovei, įskaitant, kai taikoma, aplinkos požiūriu rizikingų veiksmų poveikio aplinkai vertinimą, visų pirma, didelės naujos infrastruktūros atveju.
Be to, atliekami ex ante poveikio vertinimai žmogaus teisių, lyčių, socialiniais ir darbo požiūriais, taip pat konfliktų analizė ir rizikos vertinimas.
Kai tinkama, vykdant sektorių programas atliekamas žmogaus teisių, socialinių aspektų vertinimas ir strateginis poveikio aplinkai vertinimas. Komisija užtikrina, kad atliekant vertinimus dalyvautų suinteresuotieji subjektai ir visuomenė galėtų susipažinti su tokių vertinimų rezultatais. [127 pakeit.]
8d straipsnis
Bendradarbiavimo metodai
1. Kaip numatyta Finansiniame reglamente, finansavimą pagal šią priemonę vykdo Komisija: tiesiogiai – pati Komisija, Sąjungos delegacijos ir vykdomosios įstaigos, arba netiesiogiai – per bet kurį iš Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytų subjektų.
2. Finansavimas pagal šią priemonę taip pat gali būti teikiamas per įnašus į tarptautinius, regioninius arba nacionalinius fondus, pvz., tuos, kuriuos įsteigė arba valdo EIB, valstybės narės, šalys partnerės ir regionai partneriai arba tarptautinės organizacijos, arba kiti paramos teikėjai.
3. Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte ir KPTBP reglamento 29 straipsnio 1 dalyje išvardyti subjektai kasmet vykdo savo ataskaitų teikimo prievoles pagal Finansinio reglamento 155 straipsnį. Visiems šiems subjektams taikomi ataskaitų teikimo reikalavimai nustatyti partnerystės pagrindų susitarime, susitarime dėl įnašo, susitarime dėl biudžeto garantijų arba finansavimo susitarime.
4. Pagal šią priemonę finansuojamų veiksmų bendras finansavimas gali būti lygiagretus arba jungtinis.
5. Jeigu bendras finansavimas yra lygiagretus, veiksmas padalijamas į keletą aiškiai apibrėžtų komponentų, kurių kiekvieną finansuoja skirtingi partneriai, bendrą finansavimą teikiant taip, kad visais atvejais būtų galima nustatyti, koks buvo galutinis finansavimo panaudojimas.
6. Jeigu bendras finansavimas yra jungtinis, bendros veiksmo išlaidos padalijamos tarp partnerių, kurie teikia bendrą finansavimą, o ištekliai yra sutelkiami taip, kad nebeįmanoma nustatyti jokios pagal veiksmą vykdytos konkrečios veiklos finansavimo šaltinio.
7. Sąjungos ir jos partnerių bendradarbiavimas gali būti vykdomas, be kita ko, šiomis formomis:
|
a) |
trišaliais susitarimais, pagal kuriuos Sąjunga su trečiosiomis valstybėmis derina savo paramos finansavimą šaliai partnerei arba regionui partneriui; |
|
b) |
administracinio bendradarbiavimo priemonėmis, pavyzdžiui, pagal porinius valstybės narės ir šalies partnerės arba regiono partnerio viešųjų institucijų, vietos valdžios institucijų, nacionalinių viešojo sektoriaus įstaigų arba privatinės teisės subjektų, kuriems pavestos užduotys teikti viešąsias paslaugas, projektus, taip pat bendradarbiavimo priemonėmis, kurioms pasitelkiami valstybių narių ir jų regioninių ir vietos valdžios institucijų paskirti viešojo sektoriaus ekspertai; |
|
c) |
skiriant įnašus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kūrimo ir administravimo išlaidoms padengti, įskaitant paramą plataus masto dalyvavimui įsteigiant nepriklausomą trečiosios šalies PVO organą, kuris vertintų ir stebėtų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės struktūras; |
|
d) |
sektorių politikos paramos programomis, kurias vykdant Sąjunga teikia paramą šalies partnerės sektoriaus programai; |
|
e) |
skiriant įnašus išlaidoms, kurios susidaro šalims dalyvaujant Sąjungos programose ir Sąjungos agentūrų ir įstaigų, taip pat įstaigų ar asmenų, kuriems patikėta įgyvendinti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį, vykdomuose veiksmuose, padengti; |
|
f) |
palūkanų subsidijomis. [72 pakeit.] |
8e straipsnis
ES finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai
1. Sąjungos finansavimas gali būti teikiamas Finansiniame reglamente numatytų rūšių finansavimu, visų pirma:
|
a) |
dotacijomis; |
|
b) |
paslaugų, prekių ar darbų viešojo pirkimo sutartimis; |
|
c) |
parama biudžetui; |
|
d) |
įnašais į patikos fondus, Komisijos įsteigtus pagal Finansinio reglamento 234 straipsnį; |
|
e) |
finansinėmis priemonėmis; |
|
f) |
biudžeto garantijomis; |
|
g) |
derinimu; |
|
h) |
skolos mažinimu vykdant tarptautiniu mastu sutartą skolos mažinimo programą; |
|
i |
finansine parama; |
|
j) |
už atlygį dirbančių išorės ekspertų paslaugomis. |
2. Dirbdama su šalių partnerių suinteresuotosiomis šalimis, Komisija, nustatydama finansavimo sąlygas, įnašo rūšį, sutarčių skyrimo sąlygas ir dotacijų valdymo administracines nuostatas, atsižvelgia į šių suinteresuotųjų šalių ypatumus, įskaitant jų poreikius ir susijusias aplinkybes, siekdama aprėpti kuo įvairesnes suinteresuotąsias šalis ir kuo geriau tenkinti jų poreikius. Atliekant tą vertinimą atsižvelgiama į sąlygas, skirtas tam, kad prasmingai dalyvautų visos suinteresuotosios šalys, visų pirma vietos pilietinė visuomenė. Skatinama taikyti specialias sąlygas pagal Finansinį reglamentą, pvz., partnerystės susitarimus, leidimus teikti finansinę paramą trečiosioms šalims, tiesioginį sutarčių skyrimą ar kvietimus teikti pasiūlymus ribojant tinkamumo kriterijus, arba fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius ir finansavimą taikant fiksuotąją normą, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Šios skirtingos sąlygos užtikrina skaidrumą, atsekamumą ir inovacijas. Skatinamas vietos ir tarptautinių NVO bendradarbiavimas siekiant stiprinti vietos pilietinės visuomenės gebėjimus, kad ji galėtų visapusiškai dalyvauti plėtros programose.
3. Be Finansinio reglamento 195 straipsnyje nurodytų atvejų tiesioginė sutarčių procedūra gal būti taikoma:
|
a) |
kai tinkama ir kai nereikia bendro finansavimo, mažos vertės dotacijoms žmogaus teisių gynėjams ir žmogaus teisių gynėjų, kuriems kyla grėsmė, apsaugos mechanizmams siekiant finansuoti skubius apsaugos veiksmus, taip pat taikinimo tarpininkams bei kitiems pilietinės visuomenės subjektams, dalyvaujantiems su krizėmis ir ginkluotais konfliktais susijusiame dialoge, prisidedantiems prie susitaikymo ir taikos kūrimo; |
|
b) |
kai tinkama ir kai nereikia bendro finansavimo, dotacijoms, skirtoms veiksmams finansuoti sudėtingiausiomis sąlygomis, kai skelbti kvietimą teikti paraiškas būtų netikslinga, įskaitant aplinkybes, kai labai trūksta pagrindinių teisių, kyla grėsmė demokratinėms institucijoms, gilėja krizė, vyksta ginkluotas konfliktas, kai kyla didžiausias pavojus žmogiškajam saugumui arba kai žmogaus teisių organizacijos ir gynėjai, taikinimo tarpininkai bei kiti pilietinės visuomenės subjektai, dalyvaujantys su krizėmis ir ginkluotais konfliktais susijusiame dialoge, prisidedantys prie susitaikymo ir taikos kūrimo, veikia pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis. Tokios dotacijos neviršija 1 000 000 mln. EUR, jų trukmė negali būti ilgesnė kaip 18 mėnesių, o iškilus objektyvioms ir nenumatytoms jų naudojimo kliūtims, ši trukmė gali būti pratęsta dar 12 mėnesių; |
|
c) |
dotacijoms JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui ir pasauliniam tinklui, Europos tarpuniversitetiniam žmogaus teisių ir demokratizacijos centrui, kuris organizuoja Europos magistrantūros studijas žmogaus teisių ir demokratizacijos srityje, ir su juo susijusiam universitetų, kurie organizuoja žmogaus teisių srities pouniversitetines studijas, tinklui, įskaitant stipendijas trečiųjų valstybių studentams, mokslininkams, pedagogams ir žmogaus teisių gynėjams; |
|
d) |
mažiems projektams, nurodytiems KPTBP reglamento 23a straipsnyje. 1 dalies c punkte nurodyta parama biudžetui, be kita ko, pagal sektorių reformos vykdymo sutartis, grindžiama šalių atsakomybe, tarpusavio atskaitomybe ir bendrais įsipareigojimais, susijusiais su visuotinėmis vertybėmis, demokratija, žmogaus teisėmis, lyčių lygybe, socialine įtrauktimi, žmogaus raida ir teisinės valstybės principu, ir ja siekiama stiprinti Sąjungos ir šalių partnerių partnerystę. Ji apima aktyvesnį dialogą politikos klausimais, gebėjimų stiprinimą ir geresnį valdymą ir papildo partnerių pastangas surinkti daugiau lėšų ir jas geriau panaudoti tvariam ir integraciniam ekonomikos augimui, kuris būtų naudingas visiems, deramo darbo vietų kūrimui, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui, nelygybės mažinimui ir skurdo panaikinimui, deramai atsižvelgiant į vietos ekonomiką, aplinkosaugą ir socialines teises, remti. Visi sprendimai dėl paramos biudžetui suteikimo grindžiami Sąjungos sutarta paramos biudžetui politika, aiškiu tinkamumo kriterijų rinkiniu bei atidžiu rizikos ir naudos vertinimu. Vienas iš pagrindinių tokį sprendimą lemiančių veiksnių yra šalių partnerių įsipareigojimo, rezultatų ir pažangos vertinimas demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse. |
4. Parama biudžetui diferencijuojama taip, kad būtų galima geriau reaguoti į šalies partnerės politines, ekonomines ir socialines sąlygas, atsižvelgiant į nestabilumo padėtį.
Teikdama paramą biudžetui pagal Finansinio reglamento 236 straipsnį, Komisija aiškiai apibrėžia paramos biudžetui naudojimo sąlygų kriterijus, įskaitant reformų pažangą ir skaidrumą, ir stebi, kaip jų laikomasi, taip pat remia parlamentinės kontrolės ir nacionalinių audito gebėjimų plėtojimą, PVO dalyvavimą vykdant stebėseną ir užtikrinant didesnį skaidrumą ir galimybes visuomenei susipažinti su informacija, taip pat tvirtų viešųjų pirkimų sistemų, kuriomis remiama vietos ekonomikos plėtra ir vietos verslo įmonės, kūrimą.
5. Paramos biudžetui išmokėjimas grindžiamas rodikliais, iš kurių matyti, kad padaryta pakankama pažanga siekiant su šalimi partnere sutartų tikslų.
6. Pagal šį reglamentą finansinės priemonės gali būti tokių formų: paskolos, garantijos, nuosavas arba kvazi nuosavas kapitalas, investicijos arba dalyvavimas ir rizikos pasidalijimo priemonės, kai įmanoma ir laikantis Finansinio reglamento 209 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, vadovaujant EIB, daugiašalei Europos finansų įstaigai, pvz., Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, arba dvišalei Europos finansų įstaigai, pvz., dvišaliams vystymosi bankams, kurių teikiama parama gali būti sujungta su papildomomis kitomis finansinės paramos formomis – tiek iš valstybių narių, tiek iš trečiųjų šalių.
Pagal šį reglamentą įnašus Sąjungos finansinėms priemonėms gali skirti valstybės narės ir bet koks subjektas, nurodytas Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte.
7. Tos finansinės priemonės gali būti suskirstytos į priemones įgyvendinimo ir ataskaitų teikimo tikslais.
8. Komisija ir EIVT nepradeda vykdyti naujų ar atnaujintų operacijų su subjektais, registruotais ar įsisteigusiais šalyse arba teritorijose, kurios pagal atitinkamą Sąjungos politiką apibrėžiamos kaip nebendradarbiaujančios šalys ir teritorijos, arba kurios, kaip nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (28) 9 straipsnio 2 dalį, yra didelės rizikos trečiosios valstybės, arba kurios faktiškai nesilaiko Sąjungos ar tarptautiniu mastu sutartų mokesčių standartų dėl skaidrumo ir keitimosi informacija.
9. Už Sąjungos paramą specialūs mokesčiai, muitai arba rinkliavos nemokami arba nerenkami.
10. Šalių partnerių nustatyti mokesčiai, muitai ir rinkliavos gali būti tinkami finansuoti pagal šį reglamentą. [73 pakeit.]
8f straipsnis
Perkėlimai, metinės dalys, įsipareigojimų asignavimai, grąžinimai ir iš finansinių priemonių gautos pajamos
1. Be to, kaip nustatyta Finansinio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje, nepanaudoti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai pagal šį reglamentą perkeliami automatiškai ir gali būti priskirti įsipareigojimams ne vėliau kaip kitų finansinių metų gruodžio 31 d. Kitais finansiniais metais pirmiausia naudojama perkelta suma.
Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie automatiškai perkeltus asignavimus, įskaitant susijusias sumas, pagal Finansinio reglamento 12 straipsnio 6 dalį.
2. Be to, kaip nurodyta Finansinio reglamento 15 straipsnyje nustatytose taisyklėse dėl galimybės vėl panaudoti asignavimus, dėl atitinkamų veiksmų pagal šį reglamentą visiško arba dalinio neįgyvendinimo panaikintų įsipareigojimų sumą atitinkančius įsipareigojimų asignavimus leidžiama vėl naudoti pagal kilmės biudžeto eilutę.
Taikant šį reglamentą, Reglamento, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa, 12 straipsnio 1 dalies b punkto nuorodos į Finansinio reglamento 15 straipsnį suprantamos kaip nuorodos, kurios apima nuorodą į šią dalį.
3. Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, kurie tęsiasi ilgiau kaip vienus finansinius metus, pagal Finansinio reglamento 112 straipsnio 2 dalį gali būti suskaidyti į per keletą metų mokamas metines dalis.
Finansinio reglamento 114 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa šiems daugiamečiams veiksmams netaikoma. Komisija automatiškai panaikina bet kokią tam tikram veiksmui skirtą biudžetinio įsipareigojimo dalį, kuri iki penktųjų metų, einančių po to biudžetinio įsipareigojimo metų, gruodžio 31 d. nebuvo panaudota išankstiniam finansavimui arba tarpiniams mokėjimams, arba dėl kurios nebuvo pateikta patvirtinta išlaidų suvestinė arba mokėjimo prašymas.
Šio straipsnio 2 dalis taikoma ir metinėms įmokoms.
4. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 209 straipsnio 3 dalies, grąžinimai ir iš finansinių priemonių gautos pajamos priskiriami kilmės biudžeto eilutėms kaip vidaus asignuotosios pajamos, atėmus valdymo sąnaudas ir mokesčius. Kas penkerius metus Komisija išnagrinėja, kaip galiojančiomis finansinėmis priemonėmis prisidėta siekiant Sąjungos tikslų ir ar jos veiksmingos. [74 pakeit.]
9 straipsnis
Tarpvalstybinis bendradarbiavimas
1. I priede išvardytų paramos gavėjų ir valstybių narių tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms, atsižvelgiant į jų poreikius ir prioritetus, preliminariai skiriama iki 3 proc. finansinio paketo.
2. Sąjungos bendro finansavimo kiekvienam prioritetui dalis yra ne didesnė kaip 85 proc. tinkamų finansuoti tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos išlaidų. Sąjungos bendro finansavimo techninei paramai dalis yra 100 proc.
3. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis išankstinio finansavimo lygis nustatomas darbo programoje, atsižvelgiant į I priede išvardytų paramos gavėjų poreikius, ir gali viršyti ETB reglamento 49 straipsnyje nurodytą procentinį dydį.
4. Jei tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos nutraukiamos pagal ETB reglamento 12 straipsnį, nepanaudota pagal šį reglamentą parama nutrauktai programai gali būti naudojama bet kuriems kitiems tinkamiems veiksmams pagal šį reglamentą finansuoti. Tokiu atveju, jei einamaisiais metais nėra tinkamų finansuoti veiksmų, asignavimus galima perkelti į ateinančius metus. [75 pakeit.]
IV SKYRIUS
TINKAMUMAS IR KITOS KONKREČIOS NUOSTATOS
10 straipsnis
Tinkamumas gauti finansavimą pagal PNPP III
1. Konkurso dalyviai, pareiškėjai ir kandidatai iš toliau nurodytų šalių atitinka finansavimo pagal PNPP III reikalavimus:
|
a) |
valstybių narių, šio reglamento I priede išvardytų paramos gavėjų, Europos ekonominės erdvės susitarimo susitariančiųjų šalių ir šalių, kurioms taikomas KVTBP reglamento I priedas, ir |
|
b) |
šalių, su kuriomis Komisija yra nustačiusi abipusę galimybę gauti išorės paramą. Abipusės galimybės gali būti suteiktos ribotam, ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui, jei šalis Sąjungos ir šalių, atitinkančių reikalavimus pagal šį reglamentą, subjektams nustato tokias pačias atitikimo reikalavimams sąlygas. Komisija sprendimus dėl abipusės galimybės gauti paramą priima pasikonsultavusi su atitinkama (-omis) šalimi (-s) paramos gavėja (-omis). |
V SKYRIUS
EDVF+ IR BIUDŽETO GARANTIJOS
11 straipsnis
Finansinės priemonės ir išorės veiksmų garantija
1. I priede išvardyti paramos gavėjai yra tinkami finansuoti pagal „Europos darnaus vystymosi fondą +“ (EDVF+) ir Išorės veiksmų garantiją, kaip nustatyta KVTBP reglamento II antraštinės dalies IV skyriuje. Šiuo tikslu PNPP III prisideda prie atidėjinių, susijusių su KVTBP reglamento 26 straipsnyje nurodyta Išorės veiksmų garantija, proporcingai investicijoms, vykdomoms šio reglamento I priede išvardytų paramos gavėjų naudai.
VI SKYRIUS
STEBĖSENA IR , ATASKAITŲ TEIKIMAS, VERTINIMAS IR KOMUNIKACIJA [76 pakeit.]
12 straipsnis
Stebėsena, auditas, vertinimas ir Sąjungos finansinių interesų apsauga
1. Šiam reglamentui taikomas KVTBP reglamento II antraštinės dalies V skyrius dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo.
2. Rodikliai, skirti stebėti PNPP III įgyvendinimą vykdymą ir pažangą, padarytą siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, nustatyti šio reglamento IV priede. [77 pakeit.]
3. Tarpvalstybiniam bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis taikomi ETB reglamento 33 straipsnyje nurodyti rodikliai.
4. PNPP III paramos rezultatų sistemoje atsižvelgiama ne tik į IV priede nurodytus rodiklius, bet ir į plėtros ataskaitas bei Komisijos atliekamus ekonomikos reformų programų vertinimus . [78 pakeit.]
4a. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ir pristato KVTBP reglamento 32 straipsnyje nurodyto tarpinio ir galutinio vertinimo ataskaitas. Komisija viešai paskelbia šias ataskaitas. [79 pakeit.]
5. Be Finansinio reglamento 129 straipsnio dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos, kai vykdomas netiesioginis valdymas, I priede išvardyti paramos gavėjai praneša Komisijai apie pažeidimus, įskaitant sukčiavimo atvejus, kurie buvo nustatyti pirminėse administracinėse ar teisminėse išvadose, ir ją informuoja apie administracinių ir teisinių procedūrų eigą. Pranešama elektroninėmis priemonėmis, naudojant Komisijos sukurtą Pažeidimų valdymo sistemą. Komisija remia parlamentinės kontrolės ir audito pajėgumų kūrimą paramą gaunančiose šalyse ir skaidrumo didinimą bei viešos prieigos prie informacijos užtikrinimą. Komisija, vyriausiasis įgaliotinis ir pirmininko pavaduotojas ir visų pirma Sąjungos delegacijos paramą gaunančiose šalyse užtikrina, kad pagal netiesioginį valdymą visi finansiniai asignavimai būtų skiriami skaidriai, depolitizuotai ir nešališkai, be kita, užtikrinant teisingą paskirstymą atsižvelgiant į regionų ir vietos savivaldybių poreikius. [80 pakeit.]
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13 straipsnis
Deleguotieji įgaliojimai
Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami šio reglamento II, III ir IV priedai.
14 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. Komisijai suteikiami 7 straipsnio 3 dalyje, 7a straipsnyje, 7b straipsnio 1 ir 2 dalyse, 8c straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnyje bei 15 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. [128 pakeit.]
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 13 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
14a straipsnis
Demokratinė atskaitomybė
1. Siekiant stiprinti Sąjungos institucijų ir tarnybų, visų pirma Europos Parlamento, Komisijos ir EIVT, dialogą, skatinti bendrą visų išorės finansavimo priemonių nuoseklumą ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat Komisijos galimybę greičiau priimti aktus ir priemones, Europos Parlamentas gali kviesti Komisiją ir EIVT atvykti į Parlamentą aptarti strateginius programavimo pagal šį reglamentą orientyrus ir gaires. Šis dialogas gali būti surengtas prieš tai, kai Komisija priima deleguotąjį aktą ar metinio biudžeto projektą, arba, atsižvelgiant į svarbius politinius pokyčius, ad hoc pagrindu, kai Europos Parlamentas, Komisija arba EIVT to paprašo.
2. Jei turėtų vykti 1 dalyje nurodytas dialogas, Komisija ir EIVT pateikia Europos Parlamentui visus su tuo dialogu susijusius dokumentus. Jei vykdomas dialogas metinio biudžeto klausimais, pateikiama konsoliduota informacija apie visus veiksmų planus ir priemones, priimtas arba planuojamas priimti pagal 8c straipsnį, informacija apie bendradarbiavimą su kiekviena šalimi, regionu ir pagal teminę sritį, taip pat apie greito reagavimo veiksmų vykdymą ir apie išorės veiksmų garantiją.
3. Komisija ir EIVT visapusiškai atsižvelgia į Europos Parlamento pareikštą poziciją. Jeigu Komisija ar EIVT neatsižvelgia į Europos Parlamento pozicijas, jos tai tinkamai pagrindžia.
4. Komisija ir EIVT, visų pirma pasitelkdamos 7c straipsnyje nurodytą iniciatyvinę grupę, turi pareigą nuolat informuoti Europos Parlamentą apie šio reglamento taikymo padėtį, visų pirma, apie vykdomas priemones, veiksmus ir rezultatus. [82 pakeit.]
15 straipsnis
Papildomų įgyvendinimo taisyklių priėmimas [83 pakeit.]
1. Konkrečios taisyklės, kuriomis nustatomos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, visų pirma susijusios su struktūromis, kurios turi būti sukurtos rengiantis narystei, ir susijusios su parama kaimo plėtrai, priimamos laikantis 16 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros deleguotuoju aktu . [84 pakeit.]
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis Komisija veiksmų planus ir priemones patvirtina priimdama sprendimą pagal Finansinį reglamentą . [85 pakeit.]
16 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda komitetas (toliau – Pasirengimo narystei paramos priemonės komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta [Reglamente (ES) Nr. 182/2011].
2. Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.
3. Komiteto posėdžiuose EIB aktualiais klausimais dalyvauja stebėtojas iš EIB.
4. PNPP III komitetas padeda Komisijai ir turi kompetenciją teisės aktų ir įsipareigojimų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 bei Reglamentą (ES) Nr. 231/2014 ir Reglamento (EB) Nr. 389/2006 3 straipsnio įgyvendinimo klausimais.
5. PNPP III komitetas nėra kompetentingas dėl įnašo programai „Erasmus+“, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalyje. [86 pakeit.]
17 straipsnis
Informavimas, komunikacija , matomumas ir viešinimas [87 pakeit.]
1. Taikomi [KVTBP reglamento] 36 ir 37 straipsniai. Teikdama paramą pagal šį reglamentą, Komisija, Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ypač Sąjungos delegacijos paramą gaunančiose šalyse imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų Sąjungos finansinės paramos matomumą, įskaitant gavėjų atitikties tiems reikalavimams stebėseną. Pagal PNPP finansuojamiems veiksmams taikomi komunikate ir ES išorės veiksmų matomumo vadove nustatyti reikalavimai. Komisija priima kiekvienam paramos gavėjui skirtas rekomendacijas dėl matomumo ir komunikacijos veiksmų, kurių reikia laikytis įgyvendinant Sąjungos finansuojamus projektus. [88 pakeit.]
1a. Komisija imasi priemonių, kad stiprintų strateginę komunikaciją ir viešą diplomatiją, siekdama skleisti žinią apie Sąjungos vertybes ir atkreipti dėmesį į Sąjungos paramos pridėtinę vertę. [89 pakeit.]
1b. Sąjungos finansavimo gavėjai nurodo Sąjungos finansavimo kilmę ir užtikrina tinkamą tokio finansavimo matomumą:
|
a) |
dokumentuose ir komunikacinėje medžiagoje, susijusioje su lėšų panaudojimu, įskaitant oficialią interneto svetainę, jei tokia yra, pateikdami aiškų pareiškimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į gautą Sąjungos paramą; taip pat |
|
b) |
remdami veiksmus ir jų rezultatus, pateikdami nuoseklią, veiksmingą, proporcingą ir tikslingą informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. |
Komisija vykdo su šiuo reglamentu ir su šiame reglamente nustatytais veiksmais ir pasiektais rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Šiam reglamentui skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politikos prioritetus, tiesiogiai susijusius su 3 straipsnyje ir II ir III prieduose nurodytais tikslais. [90 pakeit.]
18 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą 231/2014 (PNPP II) ir Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 (IPA), kurie toliau taikomi tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami. Šiems veiksmams taikoma KVTBP reglamento, anksčiau buvusio Reglamento 236/2014 II antraštinės dalies III skyrius, išskyrus 24 straipsnio 1 dalį.
2. PNPP III finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal PNPP II, prie PNPP III.
3. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti nebaigtus vykdyti veiksmus.
19 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. [91 pakeit.]
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta …,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 156.
(3) 2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II) (OL L 77, 2014 3 15, p. 11).
(5) Pagrindinių principų metodu teisinės valstybės principas ir pagrindinių teisių principai susiejami su kitomis dviem pagrindinėmis stojimo proceso sritimis: ekonomikos valdymu (didesniu dėmesiu ekonominei plėtrai ir konkurencingumo didinimui) ir demokratinių institucijų stiprinimu bei viešojo administravimo reforma. Visi trys pagrindiniai principai yra labai svarbūs kandidatų ir potencialių kandidatų reformų procesams ir jais sprendžiami svarbiausi piliečiams rūpimi klausimai.
(6) COM(2018)0065.
(7) Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija iškilmingai paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborgo socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais.
(8) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(9) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …/… (OL …).
(10) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(11) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(12) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(13) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(14) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(15) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(16) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
(17) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(18) 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (OL L 210, 2006 7 31, p. 82).
(19) 2006 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 389/2006, nustatantis finansinės paramos priemonę Kipro turkų bendruomenės ekonominei plėtrai skatinti ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2667/2000 dėl Europos rekonstrukcijos agentūros (OL L 65, 2006 3 7, p. 5).
(20) COM(2018)0374, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos, pasiūlymas.
(21) COM(2018)0372 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo pasiūlymas.
(22) COM(2018)0382 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) pasiūlymas.
(23) COM(2018)0392 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, pasiūlymas.
(24) https://ec.europa.eu/europeaid/policies/sustainable-development-goals_en
(25) https://ec.europa.eu/europeaid/policies/eu-approach-aid-effectiveness_en
(26) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (kodifikuota redakcija) (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
(27) 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, 1985 7 5, p. 40).
(28) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
I PRIEDAS
Albanija,
Bosnija ir Hercegovina,
Islandija,
Kosovas (*1)
Juodkalnija,
Serbija,
Turkija,
buvusioji Jugoslavijos Šiaurės Makedonijos Respublika Makedonija. [129 pakeit.]
(*1) Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
II PRIEDAS
Teminiai paramos prioritetai
Parama atitinkamais atvejais gali būti susijusi su šiais teminiais prioritetais:
|
a) |
Institucijų, būtinų teisinės valstybės principui užtikrinti, įsteigimas ir jų tinkamo veikimo skatinimas jau ankstyvame etape. Intervencinėmis priemonėmis šioje srityje siekiama: atskirti valdžias, sukurti nepriklausomas, atskaitingas ir veiksmingas teismų sistemas, įskaitant skaidrų ir nuopelnais grindžiamą įdarbinimą, ir skatinti teisminį bendradarbiavimą, vertinimo bei paaukštinimo sistemas ir veiksmingas drausmines procedūras teisės normų pažeidimo atvejais; užtikrinti, kad būtų sukurtos patikimos tinkamos sienų apsaugos, migracijos srautų valdymo ir prieglobsčio teikimo tiems, kuriems jo reikia, sistemos; sukurti veiksmingas organizuoto nusikalstamumo, prekybos žmonėmis, neteisėto migrantų gabenimo, prekybos narkotikais, pinigų plovimo ir (arba) terorizmo finansavimo ir korupcijos prevencijos ir kovos su šiais reiškiniais priemones; remti ir saugoti žmogaus teises, įskaitant vaiko teises, lyčių lygybę, mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant romus ir lesbietes, gėjus, biseksualius, transseksualius bei interseksualius asmenis, teises ir pagrindines laisves, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir duomenų apsaugą; [92 pakeit.] |
|
b) |
Viešojo administravimo įstaigų reformos pagal viešojo administravimo principus. Intervencinėmis priemonėmis siekiama: stiprinti viešojo administravimo reformų sistemas; gerinti strateginį planavimą ir įtraukią bei faktais grindžiamą politikos ir teisėkūros raidą; didinti valstybės tarnybos profesionalumą ir ją labiau atsieti nuo politikos, įtvirtinant nuopelnais grindžiamus principus; skatinti skaidrumą ir atskaitomybę; gerinti paslaugų kokybę ir teikimą, įskaitant tinkamas administracines procedūras ir e. valdžios sistemos, kurioje pagrindinis dėmesys būtų skirtas piliečiams, naudojimą; stiprinti viešųjų finansų valdymą ir patikimų statistinių duomenų rengimą; |
|
c) |
Ekonominio valdymo stiprinimas. Intervencinėmis priemonėmis siekiama remti dalyvavimą ekonominių reformų programoje (ERP) ir sistemingą bendradarbiavimą su tarptautinėmis finansų įstaigomis ekonomikos politikos pagrindų klausimais , taip pat stiprinti daugiašales ekonomikos institucijas . Gerinti gebėjimą stiprinti makroekonominį stabilumą , socialinę sanglaudą ir remti pažangą siekiant darnaus vystymosi ir veikiančios rinkos ekonomikos, kuri būtų pajėgi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje; [93 pakeit.] |
|
d) |
Sąjungos ir jos partnerių gebėjimų užkirsti kelią konfliktams, kurti taiką , gerus kaimyninius santykius ir spręsti prieš krizę ir po krizės kilusias problemas, be kita ko, pasitelkiant išankstinį perspėjimą ir atliekant su konfliktais susijusios rizikos analizę; skatinti žmonių tarpusavio tinklus, susitaikymą, atskaitomybę, tarptautinį teisingumą, taikos kūrimą ir pasitikėjimo stiprinimo priemones, įskaitant faktų apie karo nusikaltimus ir kitus rimtus žmogaus teisių pažeidimus buvusioje Jugoslavijoje nustatymo regioninės komisijos (RECOM) įsteigimą, taip pat remti gebėjimų stiprinimą, paremiant saugumo ir vystymosi veiksmus, stiprinti kibernetinės gynybos ir strateginės komunikacijos pajėgumus siekiant skatinti sistemingą dezinformacijos atskleidimą ; [94 pakeit.] |
|
e) |
I priede išvardytų Šalių paramos gavėjų pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių organizacijų, įskaitant profesines asociacijas, gebėjimų pajėgumų stiprinimas , nepriklausomumo ir Sąjungos bei I priede išvardytų pliuralizmo didinimas ir Sąjungos bei paramos gavėjų organizacijų ryšių palaikymo visais lygiais skatinimas, sudarant joms galimybes vesti veiksmingą dialogą su viešaisiais ir privačiais subjektais. Parama turi būti prieinama kuo platesniam paramą gaunančiose šalyse veikiančių įvairių organizacijų ratui; [95 pakeit.] |
|
f) |
Šalių partnerių taisyklių, standartų, politikos ir praktikos derinimo su Sąjungos taisyklėmis, standartais, politika ir praktika, įskaitant BUSP, viešuosius pirkimus ir valstybės pagalbos taisykles, skatinimas; [96 pakeit.] |
|
g) |
Švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą galimybių ir kokybės visais lygmenimis gerinimas ir parama kultūros bei kūrybos sektoriams ir sportui. Intervencinėmis priemonėmis šioje srityje siekiama: skatinti lygias galimybes gauti kokybišką , įtraukų ir bendruomeninį ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, pradinį ir vidurinį išsilavinimą, gerinti pagrindinių įgūdžių teikimą; didinti įgyjamo išsilavinimo lygį, mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių ir stiprinti mokytojų rengimą; įgalinti vaikus ir jaunimą ir sudaryti jiems sąlygas realizuoti visą savo potencialą; plėtoti profesinio rengimo ir mokymo sistemas ir skatinti mokymosi darbo vietoje sistemas, siekiant palengvinti perėjimą į darbo rinką; gerinti aukštojo mokslo kokybę ir didinti jo aktualumą, skatinti su absolventais susijusią veiklą; sudaryti daugiau galimybių mokytis visą gyvenimą ir daugiau fizinės veiklos galimybių, remti investicijas į švietimo ir mokymo ir sporto infrastruktūrą, visų pirma siekiant sumažinti teritorinius skirtumus ir skatinti nesegreguotą švietimą, be kita ko, pasitelkiant naudojant skaitmenines technologijas; [97 pakeit.] |
|
h) |
Kokybiško užimtumo ir galimybių patekti į darbo rinką skatinimas. Intervencinėmis priemonėmis šioje srityje siekiama: spręsti didelio nedarbo ir ekonominio neveiklumo problemą remiant tvarią integraciją į darbo rinką, visų pirma jaunuolių (ypač nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių (NEET)), moterų, ilgalaikių bedarbių ir visų nepakankamai atstovaujamų grupių. Priemonėmis turėtų būti skatinama kurti kokybiškas darbo vietas ir padedama veiksmingai įgyvendinti darbo taisykles ir tarptautiniu lygmeniu sutartus standartus visoje teritorijoje , įskaitant skatinimą laikytis pagrindinių principų ir teisių, nustatytų Europos socialinių teisių ramstyje . Kitos pagrindinės intervencinių priemonių sritys yra lyčių lygybės rėmimas, skatinant įdarbinamumą ir našumą, darbuotojų ir įmonių prisitaikymo prie pokyčių rėmimas, tvaraus socialinio dialogo užmezgimas ir darbo rinkos institucijų, pavyzdžiui, viešųjų įdarbinimo tarnybų ir darbo inspekcijų, modernizavimas bei stiprinimas; [98 pakeit.] |
|
i) |
Socialinės apsaugos ir įtraukties skatinimas ir kova su skurdu. Intervencinėmis priemonėmis šioje srityje siekiama modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kad jomis būtų užtikrinta veiksminga, efektyvi ir tinkama apsauga visais asmens gyvenimo etapais, stiprinti socialinę įtrauktį, skatinti lygias galimybes ir, kovoti su nelygybe bei skurdu , ir skatinti perėjimą nuo institucinės priežiūros prie priežiūros šeimoje ir bendruomenėje . Intervencinėmis priemonėmis šioje srityje taip pat daugiausia dėmesio skiriama: marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, integracijai; kovai su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba lytinės orientacijos; galimybių gauti prieinamų, tvarių ir kokybiškų šeimos ir bendruomenės teikiamų paslaugų, pavyzdžiui, įtraukų ir nesegreguotą ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, būstą, sveikatos apsaugą, pagrindines socialines paslaugas ir priežiūrą, didinimui, be kita ko, modernizuojant socialinės apsaugos sistemas. Veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios formos segregacijos ar socialinės atskirties, neremiami; [99 pakeit.] |
|
j) |
Pažangaus, tvaraus, įtraukaus, saugaus transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas investuojant į didelę ES pridėtinę vertę turinčius projektus. Investicijų prioritetai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į jų svarbą TEN-T jungtims su ES, tarpvalstybinėms jungtims, darbų vietų kūrimą, indėlį į tvarų judumą, išmetamo teršalų kiekio mažinimą, poveikį aplinkai, saugų judumą, sąveiką su reformomis, skatinamomis Transporto bendrijos sutartimi; [100 pakeit.] |
|
k) |
Privačiojo sektoriaus aplinkos ir įmonių , ypač MVĮ, konkurencingumo, įskaitant pažangiąją specializaciją, gerinimas, nes jie yra vieni svarbiausių ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir sanglaudos veiksnių. Pirmenybė teikiama tvariems projektams, kuriais gerinama verslo aplinka; [101 pakeit.] |
|
l) |
Prieigos prie skaitmeninių technologijų bei paslaugų gerinimas ir mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų stiprinimas, investuojant į skaitmeninį junglumą, skaitmeninį pasitikėjimą ir saugumą, skaitmeninius įgūdžius ir verslumą, taip pat mokslinių tyrimų infrastruktūrą, ir sudarant palankias sąlygas kurti tinklus ir bendradarbiauti; |
|
m) |
Indėlis į aprūpinimo maistu ir vandeniu užtikrinimą bei saugą ir į įvairių bei ekonomiškai tvarių ūkininkavimo sistemų išlaikymą gyvybingose kaimo bendruomenėse ir kaimo vietovėse; [102 pakeit.] |
|
n) |
Aplinkos kokybės apsauga ir gerinimas, sprendžiant aplinkos būklės blogėjimo ir biologinės įvairovės nykimo problemą, skatinant apsaugoti ir tausiai valdyti sausumos ir jūrų ekosistemas ir atsinaujinančius gamtos išteklius, skatinant veiksmingą išteklių naudojimą, tvarų vartojimą ir gamybą, remiant perėjimą prie žaliosios ir žiedinės ekonomikos, prisidedant prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, didinant atsparumą klimato kaitai ir skatinant klimato politikos valdymą bei informavimą ir energijos vartojimo efektyvumą. Pagal PNPP III skatinama politika, kuria remiamas perėjimas prie tausiai išteklius naudojančios, saugios ir tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir didinamas atsparumas nelaimėms, taip pat nelaimių prevencija, pasirengimas joms ir reagavimas į jas. Ja taip pat skatinama aukšto lygio branduolinė sauga, radiacinė sauga ir veiksmingų bei efektyvių branduolinės medžiagos apsaugos priemonių taikymas trečiosiose valstybėse, taip pat veiksmingų bei efektyvių su branduoline medžiaga susijusių apsaugos priemonių taikymo sistemų ir metodikos sukūrimas; |
|
o) |
Aukščiausių branduolinės saugos standartų taikymas, įskaitant branduolinės saugos kultūrą, avarinę parengtį, atsakingą ir saugų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, buvusių branduolinių objektų ir įrenginių eksploatavimo nutraukimą ir išvalymą; radiacinė sauga ir branduolinių medžiagų apskaita bei kontrolė; |
|
p) |
Žemės ūkio, maisto produktų ir žuvininkystės sektorių gebėjimo atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ir laipsniškai perimti Sąjungos taisykles ir standartus , siekiant didinti eksporto į Sąjungos rinką pajėgumus, stiprinimas, kartu siekiant ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų kaimo ir pakrančių vietovių darnaus teritorinio vystymosi srityje; [103 pakeit.] |
|
pa) |
Veiklos rėmimas ir ilgalaikių strategijų ir politikos, kuriomis siekiama užkirsti kelią radikalėjimui ir smurtiniam ekstremizmui ir kovoti su jais, gerinimas. [104 pakeit.] |
III PRIEDAS
Teminiai paramos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui prioritetai
Parama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atitinkamais atvejais gali būti susijusi su toliau išvardytais teminiais prioritetais.
|
a) |
Užimtumo, darbo jėgos judumo ir socialinės bei kultūrinės įtraukties skatinimas tarpvalstybiniu lygiu, be kita ko: tarpvalstybinių darbo rinkų integravimas, įskaitant tarpvalstybinį judumą; bendros vietos lygmes užimtumo iniciatyvos; informavimas, konsultavimo paslaugos ir bendri mokymai; lyčių lygybė; lygios galimybės; imigrantų bendruomenių ir pažeidžiamų grupių integravimas; investicijos į valstybines užimtumo tarnybas; parama investicijoms į visuomenės sveikatos sveikatą, taip pat perėjimui prie šeimos ir socialines paslaugas bendruomenės teikiamų socialinių paslaugų ; [105 pakeit.] |
|
b) |
Aplinkos apsauga, prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių bei jų švelninimo skatinimas, rizikos prevencija ir valdymas, be kita ko: bendri veiksmai aplinkos apsaugos srityje; tausus gamtos išteklių naudojimas, koordinuojamas jūrų erdvės planavimas, efektyvus išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir perėjimas prie saugios ir tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų, žaliosios ekonomikos; investicijų, skirtų konkretiems pavojams pašalinti, skatinimas, užtikrinant atsparumą nelaimėms ir nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas; |
|
c) |
Tvaraus transporto skatinimas ir viešosios infrastruktūros gerinimas, be kita ko, izoliuotumo mažinimas suteikiant geresnes galimybes naudotis transporto, skaitmeniniais tinklais bei paslaugomis, taip pat investuojant į tarpvalstybines vandens, atliekų ir energijos sistemas bei infrastruktūrą. |
|
d) |
Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės skatinimas, be kita ko, užtikrinant skaitmeninį junglumą, e. valdžios paslaugų plėtrą, skaitmeninį pasitikėjimą ir saugumą, taip pat skaitmeninius įgūdžius ir verslumą; |
|
da) |
Nereikalingų prekybos kliūčių, įskaitant biurokratines kliūtis, tarifines ir netarifines kliūtis, šalinimo skatinimas; [106 pakeit.] |
|
e) |
Turizmo , sporto ir kultūros bei gamtos paveldo skatinimas propagavimas ; [107 pakeit.] |
|
f) |
Investicijos į jaunimą, sportą, švietimą ir įgūdžius, be kita ko, užtikrinant įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimą, bendrų švietimo, profesinio mokymo, mokymo programų, mokymo sistemų ir infrastruktūros, kuria remiama bendra jaunimo veikla, kūrimas ir įgyvendinimas; [108 pakeit.] |
|
g) |
Vietos ir regionų valdymo skatinimas , įskaitant tarpvalstybinį administracijų bendradarbiavimą siekiant skatinti susitaikymą ir taikos kūrimą, vietos bei regionų valdžios institucijų planavimo ir administracinių gebėjimų pajėgumų stiprinimas; [109 pakeit.] |
|
ga) |
Investicijos į pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumų stiprinimą; [110 pakeit.] |
|
gb) |
Tarpvalstybinio administracijų bendradarbiavimo skatinimas siekiant skatinti susitaikymą ir taikos kūrimą, įskaitant faktų apie karo nusikaltimus ir kitus rimtus žmogaus teisių pažeidimus buvusioje Jugoslavijoje nustatymo regioninės komisijos (RECOM) įsteigimą; [111 pakeit.] |
|
h) |
Konkurencingumo didinimas, verslo aplinkos gerinimas ir mažųjų ir vidutinių įmonių, prekybos bei investicijų plėtojimo skatinimas, be kita ko, verslumo, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, skatinimas ir rėmimas, taip pat vietinio pobūdžio tarpvalstybinių rinkų vystymas ir internacionalizavimas; |
|
i) |
Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, inovacijų ir skaitmeninių technologijų stiprinimas, be kita ko, skatinant bendrą žmogiškųjų išteklių ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros priemonių naudojimą; |
|
ia) |
Tarpvalstybinio policijos ir teisminio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija gerinimas siekiant palengvinti tarpvalstybinių organizuotų nusikaltimų ir susijusių ekonominių ir finansinių nusikaltimų, taip pat korupcijos, neteisėtos prekybos ir neteisėto gabenimo bylų tyrimą ir baudžiamojo persekiojimo vykdymą. [112 pakeit.] |
IV PRIEDAS
Pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių sąrašas
Toliau pateikiamas pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių sąrašas naudojamas ir jų metinė raida naudojami siekiant padėti įvertinti Sąjungos indėlį siekiant konkrečių susijusių tikslų tikslų ir paramos gavėjų padarytą pažangą . [113 pakeit.]
|
1. |
Sudėtinis rodiklis (1) dėl plėtros šalių pasirengimo pagrindinėse politinių stojimo kriterijų srityse (įskaitant demokratiją, teisinės valstybės principą (teismines institucijas, kovą su korupcija ir kovą su organizuotu nusikalstamumu) ir žmogaus teises) (šaltinis – Europos Komisija). |
|
1a. |
Sudėtinis rodiklis dėl partnerių pastangų, susijusių su sutaikinimu, taikos kūrimu, gerais kaimyniniais santykiais ir tarptautiniais įsipareigojimais, lyčių lygybe ir moterų teisėmis. [114 pakeit.] |
|
1b. |
Smurto nebuvimo rodiklis, susietas su konfliktą skatinančių veiksnių sumažėjimu (pvz., politinė arba ekonominė atskirtis), pagrįstas baziniu vertinimu. [115 pakeit.] |
|
1c. |
Šalių paramos gavėjų piliečių, manančių, kad jie yra gerai informuoti apie Sąjungos pagalbą pagal šį reglamentą, dalis (šaltinis – Europos Komisija). [116 pakeit.] |
|
2. |
Plėtros šalių pasirengimas viešojo administravimo reformai (šaltinis – Europos Komisija). |
|
3. |
Sudėtinis rodiklis dėl šalių kandidačių ir potencialių kandidačių pasirengimo laikytis ES acquis (šaltinis – Europos Komisija). |
|
3a. |
Suderinamumo su BUSP sprendimais ir priemonėmis rodiklis ir metinė raida (šaltinis – EIVT). [117 pakeit.] |
|
4. |
Sudėtinis rodiklis dėl šalių kandidačių ir potencialių kandidačių pasirengimo pagrindinėse ekonominių kriterijų srityse (veikianti rinkos ekonomika ir konkurencingumas) (šaltinis – Europos Komisija). |
|
5. |
Viešosios socialinės apsaugos išlaidos (procentinė BVP dalis) (šaltinis – TDO) arba , išlaidos sveikatai, pajamų nelygybė, skurdo lygis, užimtumo lygis (šaltinis – nacionaliniai statistiniai duomenys) ir nedarbo lygis, kaip nurodė oficialios nacionalinės statistikos institucijos . [118 pakeit.] |
|
5a. |
Paramos gavėjo GINI koeficiento pokyčiai laikui bėgant. [119 pakeit.] |
|
6. |
Skaitmeninė atskirtis tarp paramos gavėjų ir ES vidurkio (šaltinis – Europos Komisijos DESI indeksas). |
|
7. |
Atstumo iki pasienio įvertis (Doing Business) (šaltinis – PB). |
|
8. |
Energijos intensyvumas, matuojamas pagal pirminę energiją ir BVP (šaltinis – Eurostatas). |
|
9. |
Su ES parama sumažintas ar išvengtas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (CO2 ekv.). |
|
10. |
Tarp PNPP PNPP paramos gavėjų ir PNPP/ES valstybių narių sudarytų ir įgyvendintų tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų skaičius) , kaip nurodo (šaltinis – Europos Komisija. [120 pakeit.] |
|
10a. |
Naujų organizacijų, per tam tikrą laiką dalyvaujančių įgyvendinant veiksmus ir programas, skaičius. [121 pakeit.] |
Prireikus rodikliai bus išskaidomi pagal minimalų amžių ir lytį. [122 pakeit.]
(1) Šiuos tris sudėtinius rodiklius parengia Europos Komisija remdamasi plėtros ataskaitomis, kuriose taip pat remiamasi įvairiais nepriklausomais šaltiniais.
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/442 |
P8_TA(2019)0300
Pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ***I
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012 ir (ES) 2015/2365. (COM(2016)0856 – C8-0484/2016 – 2016/0365(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/37)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0856), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0484/2016), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Italijos Senato, Ispanijos Generalinių Rūmų ir Rumunijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 20 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8–0015/2018), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2016)0365
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012 ir (ES) 2015/2365
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą (1),
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (3),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
|
(1) |
finansų rinkos yra būtinos šiuolaikinės ekonomikos veikimui. Kuo labiau jos integruotos, tuo didesnės galimybės efektyviau skirstyti ekonominius išteklius , o tai gali pagerinti ekonominius rezultatus. Tačiau, siekiant pagerinti finansinių paslaugų bendrosios rinkos veikimą, svarbu nustatyti rinkos nepakankamumo problemos sprendimo procedūras, užtikrinsiančias, kad jeigu šioje rinkoje aktyviai veikianti finansų įstaiga ar finansų rinkos infrastruktūra patirtų finansinių sunkumų ar atsidurtų ant žlugimo ribos, toks įvykis nekeltų grėsmės visos finansų rinkos stabilumui ir nepakenktų visos ekonomikos augimui; pagrindinės sandorio šalys (PSŠ) yra svarbūs finansų rinkų elementai, jos tarpininkauja dalyviams ir kiekvieno pardavėjo atžvilgiu veikia kaip pirkėjas, o kiekvieno pirkėjo atžvilgiu – kaip pardavėjas, be to, jos atlieka pagrindinį vaidmenį vykdant finansinius sandorius ir valdant tiems sandoriams būdingos įvairios rizikos pozicijas. PSŠ centralizuoja sandorio šalių sandorių ir pozicijų tvarkymą, vykdo dėl sandorių atsiradusius įsipareigojimus, gauna iš savo narių atitinkamą įkaitą kaip garantinę įmoką ir įnašus į įsipareigojimų neįvykdymo fondus; |
|
(2) |
pagrindinės sandorio šalys (PSŠ) yra svarbūs pasaulinių finansų rinkų elementai, jos tarpininkauja dalyviams ir kiekvieno pardavėjo atžvilgiu veikia kaip pirkėjas, o kiekvieno pirkėjo atžvilgiu – kaip pardavėjas, be to, jos atlieka pagrindinį vaidmenį vykdant finansinius sandorius ir valdant tiems sandoriams būdingos įvairios rizikos pozicijas. PSŠ centralizuoja sandorio šalių sandorių ir pozicijų tvarkymą, vykdo dėl sandorių atsiradusius įsipareigojimus, reikalauja iš savo narių atitinkamo įkaito kaip garantinės įmokos ir įnašų į įsipareigojimų neįvykdymo fondus; |
|
(3) |
vykstant Sąjungos finansų rinkų integracijai PSŠ iš pirmiausia vietos rinkos poreikius tenkinančių ir rinkoms paslaugas teikiančių subjektų tapo svarbiais platesnio masto Sąjungos finansų rinkų taškais. Šiandien PSŠ, kurioms suteiktas leidimas vykdyti veiklą Sąjungoje, vykdo kelių klasių – biržos ir ne biržos finansinių ir biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, įprastinių akcijų, obligacijų ir kitų produktų, pvz., atpirkimo sandorių, produktų tarpuskaitą. Jos teikia tarpvalstybines paslaugas įvairioms finansų ir kitoms įstaigoms visoje Sąjungoje. Nors kai kurios PSŠ, kurioms suteiktas leidimas vykdyti veiklą Sąjungoje, ir toliau daugiausia veikia vidaus rinkose, visos jos yra sistemiškai svarbios bent savo šalies rinkose; |
|
(4) |
kadangi didelė dalis Sąjungos finansų sistemos finansinės rizikos yra valdoma ir sutelkta PSŠ tarpuskaitos narių ir jų klientų vardu, labai svarbu, kad PSŠ būtų veiksmingai reglamentuojamos ir patikimai prižiūrimos. Nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. galiojančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 648/2012 (4) reikalaujama, kad PSŠ laikytųsi aukštų prudencinių, organizacinių ir verslo etikos standartų. Kompetentingoms institucijoms pavesta vykdyti visapusišką jų veiklos priežiūrą, bendradarbiaujant priežiūros kolegijose, kurios suburia atitinkamas institucijas joms paskirtoms konkrečioms užduotims atlikti. Remiantis G 20 vadovų įsipareigojimais, prisiimtais prasidėjus finansų krizei, Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 taip pat reikalaujama, kad standartizuotų ne biržos išvestinių finansinių priemonių centralizuotą tarpuskaitą vykdytų PSŠ. Įsigaliojus įsipareigojimui vykdyti centralizuotą ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą, tikėtina, kad PSŠ veiklos apimtis ir mastas padidės, o tai savo ruožtu sukurs papildomų sunkumų taikant PSŠ rizikos valdymo strategiją; |
|
(5) |
Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 padėjo užtikrinti didesnį PSŠ ir platesnio masto finansų rinkų atsparumą įvairiausiai rizikai, kurią valdo ir sutelkia PSŠ. Tačiau jokia taisyklių sistema ir jokia praktika negali užkirsti kelio esamų išteklių neadekvatumui valdant PSŠ patiriamą riziką, įskaitant vieną ar daugiau tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymo atvejų. Iškilus dideliems sunkumams ar žlugimo grėsmei, finansų įstaigoms ir toliau iš esmės turėtų būti keliama įprastinė bankroto byla. Tačiau, kaip parodė finansų krizė, ilgai trunkančio ekonominio nestabilumo ir netikrumo laikotarpiu tokios bylos ypač gali sutrikdyti ypatingos svarbos funkcijų teikimą ekonomikai, sukeldamos grėsmę finansiniam stabilumui. Keliant įprastinę įmonių bankroto bylą ne visuomet galima užtikrinti pakankamai greitą intervenciją ar tinkamą finansų įstaigų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumo prioritizavimą siekiant išlaikyti finansinį stabilumą. Kad būtų išvengta šių neigiamų įprastinės bankroto bylos pasekmių, būtina sukurti PSŠ skirtą specialią pertvarkymo sistemą; |
|
(6) |
krizė taip pat parodė, kad trūksta tinkamų priemonių žlungančių finansų įstaigų teikiamoms ypatingos svarbos funkcijoms išlaikyti. Be to, ji parodė, kad trūksta sistemų, kuriomis būtų sudarytos galimybės institucijoms, ypač toms, kurios yra skirtingose valstybėse narėse ar priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, bendradarbiauti ir derinti savo veiksmus, kad būtų užtikrintas greitų ir ryžtingų priemonių įgyvendinimas. Kad sustabdytų neigiamo poveikio plitimą ir sumažintų paniką, neturėdamos tokių priemonių ir bendradarbiavimo bei derinimo sistemų, valstybės narės buvo priverstos gelbėti finansų įstaigas mokesčių mokėtojų lėšomis. Nors krizės metu PSŠ nebuvo viešosios finansinės paramos tiesioginės gavėjos, jos netiesiogiai pasinaudojo gelbėjimo priemonėmis, taikytomis bankams, ir buvo apsaugotos nuo pasekmių, kurias kitaip būtų patyrusios dėl nevykdančių įsipareigojimų bankų. Todėl, siekiant užkirsti kelią mokesčių mokėtojų lėšų naudojimui netvarkingo PSŠ žlugimo atveju, yra reikalinga PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo sistema. Tokia sistema taip pat turėtų būti atsižvelgiama į galimybę, kad PSŠ bus pradėta pertvarkyti dėl kitų priežasčių nei vieno ar daugiau jos tarpuskaitos narių įsipareigojimų nevykdymas; |
|
(7) |
patikimos gaivinimo ir pertvarkymo sistemos tikslas yra kiek įmanoma užtikrinti, kad PSŠ nustatytų priemones, skirtas atsigauti finansinių sunkumų atvejais, išlaikyti žlungančios arba galinčios žlugti PSŠ ypatingos svarbos funkcijas likviduojant likusią veiklos dalį iškeliant įprastinę bankroto bylą, taip pat išsaugoti finansinį stabilumą, kartu kuo labiau sumažinant galutiniams klientams ir mokesčių mokėtojams tenkančias PSŠ žlugimo sąnaudas. Gaivinimo ir pertvarkymo sistema papildomai remiama PSŠ ir institucijų parengtis palengvinti finansiškai nepalankias sąlygas ir suteikti institucijoms daugiau informacijos apie PSŠ pasirengimą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijams. Šia sistema institucijoms taip pat suteikiami įgaliojimai pasirengti galimam PSŠ pertvarkymui ir imtis koordinuotų veiksmų dėl prastėjančios PSŠ būklės bei taip prisidėti prie sklandaus finansų rinkų veikimo; |
|
(8) |
šiuo metu nėra visoje Sąjungoje suderintų PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo nuostatų. Kai kurios valstybės narės jau priėmė pakeistus teisės aktus, kuriais reikalaujama, kad PSŠ parengtų gaivinimo planus, ir nustatomi žlungančių PSŠ pertvarkymo mechanizmai. Be to, valstybėse narėse įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių PSŠ nemokumą, esmė ir procedūros labai skiriasi. Tikėtina, kad bendrų PSŠ gaivinimui ir pertvarkymui taikomų sąlygų, įgaliojimų ir procesų trūkumas kliudo sklandžiam vidaus rinkos veikimui ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimui sprendžiant PSŠ žlugimo problemą ir taikant jos nariams tinkamus nuostolių paskirstymo mechanizmus Sąjungoje ir pasauliniu mastu. Tai ypač aktualu, kai dėl skirtingų metodų nacionalinės institucijos neužtikrina vienodo kontrolės lygio arba neturi vienodų galimybių pertvarkyti PSŠ. Tie gaivinimo ir pertvarkymo tvarkos skirtumai gali daryti skirtingą poveikį PSŠ ir jų nariams skirtingose valstybėse narėse ir gali sukelti konkurencijos iškraipymus visoje vidaus rinkoje. Bendrų taisyklių ir priemonių, taikomų PSŠ sunkumų ar žlugimo atvejais, nebuvimas gali paveikti dalyvių tarpuskaitos pasirinkimą ir PSŠ įsisteigimo vietos pasirinkimą, taip užkertant kelią PSŠ visapusiškai pasinaudoti savo pagrindinėmis laisvėmis vidaus rinkoje. Savo ruožtu tai galėtų atgrasyti dalyvius nuo naudojimosi PSŠ paslaugomis tarpvalstybiniu mastu vidaus rinkoje ir kliudyti tolesnei integracijai Europos kapitalo rinkose. Todėl visose valstybėse narėse būtina taikyti bendras gaivinimo ir pertvarkymo taisykles, siekiant užtikrinti, kad PSŠ galimybė pasinaudoti vidaus rinkos laisvėmis nebūtų ribojama dėl valstybių narių ir jų institucijų finansinių išteklių, skirtų jų žlugimui valdyti; |
|
(9) |
po krizės atlikus bankams ir kitoms finansų įstaigoms taikomos reguliavimo sistemos peržiūrą, visų pirma padidinus bankų kapitalo rezervą ir likvidumo atsargas, nustačius geresnes makroprudencinės politikos priemones ir išsamias bankų gaivinimo ir pertvarkymo taisykles, sumažėjo ateities krizių tikimybė ir padidėjo visų finansų įstaigų ir rinkos infrastruktūrų, įskaitant PSŠ, atsparumas nepalankiausioms ekonominėms sąlygoms, susidariusioms tiek dėl visos sistemos sutrikimų, tiek dėl konkrečioms įstaigoms būdingų įvykių. Nuo 2015 m. sausio 1 d. bankų gaivinimo ir pertvarkymo tvarka pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES (5) taikoma visose valstybėse narėse; |
|
(10) |
remdamosi bankų gaivinimo ir pertvarkymo metodu, kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos turėtų būti pasirengusios ir turėti tinkamas gaivinimo ir pertvarkymo priemones, kad galėtų spręsti su PSŠ žlugimo atvejais susijusias problemas. Tačiau dėl to, kad jų funkcijos ir verslo modeliai yra skirtingi, bankams ir PSŠ būdinga skirtinga rizika. Todėl PSŠ žlugimo scenarijų atvejais, kuriuos lemia tiek PSŠ tarpuskaitos narių žlugimas, tiek su įsipareigojimų neįvykdymu nesusiję įvykiai, reikalingos konkrečios priemonės ir įgaliojimai; |
|
(11) |
siekiant papildyti Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 nustatytą metodą, kuriuo numatomi PSŠ taikytini vienodi prudenciniai reikalavimai, ir juo remtis, būtinas reglamentas. Nustačius gaivinimo ir pertvarkymo reikalavimus direktyvoje, galėtų atsirasti nenuoseklumų priimant potencialiai skirtingus nacionalinius teisės aktus, susijusius su sritimi, kurią kitu atveju reglamentuoja tiesiogiai taikoma Sąjungos teisė ir kuriai vis labiau būdingas tarpvalstybinis PSŠ paslaugų teikimas. Todėl taip pat tikslinga priimti vienodas, tiesiogiai taikytinas PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo taisykles; |
|
(12) |
siekiant užtikrinti suderinamumą su jau galiojančiais finansinių paslaugų srities Sąjungos teisės aktais ir kuo didesnį finansinį stabilumą visoje Sąjungoje, gaivinimo ir pertvarkymo tvarka turėtų būti taikoma visoms PSŠ, kurioms taikomi prudenciniai reikalavimai, nustatyti Reglamente (ES) Nr. 648/2012, nepaisant to, ar PSŠ turi banko licenciją. Nors dėl kitokios verslo organizavimo struktūros galimi rizikos pobūdžio skirtumai, šiame reglamente PSŠ traktuojamos kaip, nepaisant grupės arba rinkos struktūros, nepriklausomi subjektai, taip pat užtikrinama, kad, nepriklausomai nuo PSŠ grupės struktūros, būtų taikomas atskiras PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo planas. Tai visų pirma taikytina reikalavimams turėti pakankamai finansinių išteklių subjekto lygmeniu, kad būtų galima valdyti įsipareigojimų neįvykdymo arba su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusią padėtį ; |
|
(13) |
siekdamos užtikrinti, kad pertvarkymo veiksmų būtų imtasi veiksmingai, efektyviai ir atsižvelgiant į pertvarkymo tikslus, valstybės narės turėtų paskirti viešojo administravimo institucijas arba institucijas, kurioms būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, su pertvarkymu susijusioms funkcijoms ir užduotims vykdyti. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad toms pertvarkymo institucijoms būtų skirta tinkamų išteklių. Kai valstybė narė paskiria instituciją, atsakingą už PSŠ rizikos ribojimo priežiūrą, eiti pertvarkymo institucijos pareigas, reikėtų užtikrinti sprendimų priėmimo proceso nepriklausomumą ir nustatyti visas būtinas priemones, siekiant atskirti priežiūros funkcijas ir pertvarkymo funkcijas, kad būtų išvengta interesų konfliktų ir reguliacinio pakantumo rizikos; |
|
(14) |
atsižvelgiant į pasekmes, kurių gali patirti valstybės narės finansų sistema ir ekonomika dėl PSŠ žlugimo ir tolesnių veiksmų, taip pat į galimą poreikį ieškant išeities iš krizė galiausiai kaip kraštutinės priemonės imtis viešųjų lėšų naudojimo , gaivinimo ir pertvarkymo procese iš pat pradžių turėtų aktyviai dalyvauti finansų ministerijos ar kitos atitinkamos valstybių narių ministerijos; |
|
(15) |
kadangi PSŠ dažnai teikia paslaugas visoje Sąjungoje, norint užtikrinti veiksmingą gaivinimą ir pertvarkymą, reikia, kad kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiautų priežiūros ir pertvarkymo kolegijose, ypač parengiamaisiais gaivinimo ir pertvarkymo etapais. Tai apima PSŠ parengtų gaivinimo planų vertinimą, PSŠ pertvarkymo institucijos parengtų pertvarkymo planų vertinimą bei sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimą; |
|
(16) |
pertvarkant PSŠ reikėtų išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio, viena vertus, taikyti procedūras, kuriomis atsižvelgiama į situacijos primygtinumą ir sudaromos sąlygos laiku įgyvendinti veiksmingus ir teisingus sprendimus ir, kita vertus, būtinybės apsaugoti finansinį stabilumą visose valstybėse narėse, kuriose PSŠ teikia paslaugas. Kad pasiektų šiuos tikslus, institucijos, kurių kompetencijos sritis paveiktų PSŠ žlugimas, turėtų pasidalyti savo nuomone pertvarkymo kolegijoje. Taip pat ir siekiant užtikrinti, kad būtų reguliariai keičiamasi nuomonėmis ir bendradarbiaujama su trečiųjų valstybių institucijomis, prireikus jos turėtų būti kviečiamos stebėtojų teisėmis dalyvauti pertvarkymo kolegijoje. Institucijos turėtų visada atsižvelgti į savo sprendimų poveikį finansiniam stabilumui valstybėse narėse, kuriose PSŠ veikla yra ypatingos svarbos arba svarbi vietos finansų rinkoms, įskaitant vietas, kuriose yra įsteigti tarpuskaitos nariai, susietos prekybos vietos ir finansų rinkos infrastruktūros; |
|
(16a) |
atsižvelgiant į tarpvalstybinį ir pasaulinį tam tikrų PSŠ operacijų pobūdį, pertvarkymo institucijų sprendimai gali turėti ekonominį ir fiskalinį poveikį kitose jurisdikcijose. Tiek, kiek pagrįstai įmanoma, gaivinimo ir pertvarkymo atvejais reikėtų atsižvelgti į tokį tarpvalstybinį poveikį, kartu atsižvelgiant į mokesčių administratorių suverenumą kitose jurisdikcijose; |
|
(17) |
siekdamos parengti ESMA sprendimus, susijusius su jai patikėtomis užduotimis, ir užtikrinti visapusišką EBA ir jos narių dalyvavimą rengiant šiuos sprendimus, ESMA turėtų suburti vidaus Pertvarkymo komitetą, kuriame stebėtojų teisėmis būtų kviečiamos dalyvauti atitinkamos EBA kompetentingos institucijos; |
|
(18) |
siekdamos imtis veiksmingų ir proporcingų veiksmų dėl galimo PSŠ žlugimo, institucijos, vykdydamos gaivinimo ir pertvarkymo įgaliojimus, turėtų atsižvelgti į keletą veiksnių, pavyzdžiui, PSŠ verslo pobūdį, teisinę ir organizacinę struktūrą, rizikos pobūdį, dydį, teisinį statusą ir tarpusavio sąsajas su finansų sistema. Institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į tai, ar PSŠ žlugimas ir vėlesnis likvidavimas keliant įprastines bankroto bylas galėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms finansų įstaigoms arba visai ekonomikai; |
|
(19) |
kad galėtų efektyviai spręsti žlungančių PSŠ problemą, institucijos turėtų turėti įgaliojimą taikyti PSŠ parengiamąsias priemones. Siekiant užtikrinti, kad visos Sąjungos PSŠ finansinių sunkumų atveju turėtų pakankamai išsamius gaivinimo planus, reikėtų nustatyti minimalų standartą, taikytiną į gaivinimo planus įtrauktinam turiniui ir informacijai. Tokiuose planuose turėtų būti apsvarstyti įvairūs tinkami scenarijai, numatant tiek sisteminio pobūdžio sunkumus, tiek konkrečiai PSŠ būdingus sunkumus. Šiuose scenarijuose turėtų būti numatomos nepalankios sąlygos, kurios būtų sunkesnės nei taikomos reguliariam testavimui nepalankiausiomis sąlygomis pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 153/2013 XII skyrių, tačiau tikėtinos (pavyzdžiui, daugiau nei dviejų tarpuskaitos narių, kurių atžvilgiu PSŠ pozicijos didžiausios, ir vienos ar daugiau kitų PSŠ žlugimas). Gaivinimo planas turėtų būti įtrauktas į PSŠ veiklos taisykles, pagal sutartį suderintomis su tarpuskaitos nariais. Tose veiklos taisyklėse turėtų būti papildomų nuostatų, kuriomis būtų užtikrintas plane nurodytų gaivinimo priemonių įgyvendinamumas visų scenarijų atveju. Gaivinimo planuose neturėtų būti numatyta galimybė pasinaudoti ▌ viešąja finansine parama. Be to, jais neturėtų būti sukeliama nuostolių rizika mokesčių mokėtojams; |
|
(19a) |
gaivinimo planais turėtų būti užtikrintos tinkamos paskatos PSŠ, tarpuskaitos nariams ir klientams nelaukti, kol padėtis dar pablogės, ir bendradarbiauti. Siekiant, kad nekiltų abejonių dėl paskatų struktūros, nuo gaivinimo plano nukrypstančius sprendimus turėtų tvirtinti kompetentinga institucija; |
|
(20) |
PSŠ turėtų parengti ir nuolat atnaujinti savo gaivinimo planus. ▌Gaivinimo etapas turėtų prasidėti labai pablogėjus PSŠ finansinei būklei arba kilus rizikai, jog bus nesilaikoma jai taikomų prudencinių reikalavimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Tai turėtų būti nustatyta taikant gaivinimo plane pateiktų kokybinių ir kiekybinių rodiklių sistemą; |
|
(20a) |
gaivinimo planuose turėtų būti užtikrinta, kad gaivinimo priemonių naudojimo seka būtų nustatomos deramos nuostolių paskirstymo tarp PSŠ, tarpuskaitos narių ir jų klientų proporcijos. Įprastu atveju nuostoliai turėtų būti paskirstyti PSŠ, tarpuskaitos nariams ir jų klientams pagal šių subjektų gebėjimą valdyti riziką. Tuo siekiama sukurti tvirtas išankstines paskatos ir užtikrinti sąžiningą nuostolių paskirstymą. Todėl ir su įsipareigojimų neįvykdymu nesusiję nuostoliai turėtų būti paskirstomi proporcingai susijusių suinteresuotųjų subjektų atsakomybei. Gaivinimo planuose derėtų užtikrinti, kad įsipareigojimų neįvykdymo atvejais ir tuo labiau su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusiais atvejais pirmiesiems nuostoliams padengti būtų naudojamas PSŠ kapitalas. Turėtų būti numatyta, kad, prieš naudojant bet kokias nuostolių paskirstymo klientams priemones, didelę nuostolių dalį padengtų tarpuskaitos nariai; |
|
(21) |
PSŠ turėtų pateikti gaivinimo planą kompetentingoms institucijoms ir priežiūros kolegijai, įsteigtai pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, kad šios atliktų išsamų vertinimą, tvirtinamą bendru kolegijos sprendimu. Vertinime turėtų būti nurodyta, ar planas yra visapusiškas ir ar pagal jį būtų galima laiku atkurti PSŠ gyvybingumą, net ir finansiškai ypač nepalankiomis sąlygomis; |
|
(22) |
gaivinimo planuose turėtų būti išsamiai nurodyti veiksmai, kurių imtųsi PSŠ, kad išspręstų bet kokius nesubalansuotų neįvykdytų įsipareigojimų, nepadengto nuostolio, likvidumo trūkumo arba kapitalo nepakankamumo klausimus, taip pat veiksmai, kuriais būtų papildyti išnaudoti iš anksto finansuoti finansiniai ištekliai, ir likvidumo susitarimai, siekiant atkurti PSŠ gyvybingumą ir gebėjimą toliau laikytis veiklos leidimo reikalavimų , be to, tam tikslui turi būti numatytas pakankamas nuostolių padengimo pajėgumas. Numatytos priemonės turėtų būti visapusiškos. Kiekviena priemonė turėtų būti patikima, savalaikė ir paremta tinkamu teisiniu pagrindu. Tomis priemonėmis turėtų būti sukurtos tinkamos paskatos PSŠ akcininkams, tarpuskaitos nariams ir jų klientams valdyti riziką, kurią jie sukelia arba patiria sistemoje, stebėti PSŠ rizikos prisiėmimo ir rizikos valdymo veiklą ir dalyvauti įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procese; |
|
(22a) |
gaivinimo planuose turėtų būti aiškiai nustatyti veiksmai, kurių PSŠ turi imtis kibernetinių išpuolių atveju, kai dėl išpuolių gali labai pablogėti PSŠ finansinė būklė arba kilti rizika, jog bus nesilaikoma PSŠ taikomų prudencinių reikalavimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012; |
|
(23) |
PSŠ turėtų užtikrinti, kad planai būtų nediskriminaciniai ir subalansuoti, kiek tai susiję su jų poveikiu ir sukuriamomis paskatomis. Jais neturėtų būti neproporcingai sudaromos nepalankios sąlygos tarpuskaitos nariams ar klientams. Visų pirma pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 PSŠ turėtų užtikrinti, kad jų tarpuskaitos narių pozicijos PSŠ atžvilgiu būtų ribotos. PSŠ turėtų užtikrinti, kad visi susiję suinteresuotieji subjektai būtų įtraukti į gaivinimo plano parengimą – jei taikytina, dalyvautų PSŠ rizikos komitete ir su jais būtų konsultuojamasi. Galima numatyti suinteresuotųjų subjektų nuomonių skirtumus, todėl PSŠ turėtų nustatyti aiškius procesus suinteresuotųjų subjektų nuomonių skirtumams ir bet kokiems interesų konfliktams tarp tų suinteresuotųjų subjektų ir PSŠ valdyti ; |
|
(23a) |
PSŠ turėtų užtikrinti, kad įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių klientams būti tinkamai atlyginta už jų turtą, panaudotą gaivinimo metu; |
|
(24) |
atsižvelgiant į rinkų, kurioms PSŠ teikia paslaugas pasaulinį pobūdį, būtina užtikrinti PSŠ galimybes prireikus taikyti įvairius gaivinimo variantus sutartims arba turtui, reglamentuojamam trečiosios valstybės įstatymais, arba trečiosiose valstybėse įsikūrusiems subjektams. Taigi PSŠ veiklos taisyklės turėtų apimti šias galimybes užtikrinančias sutartines nuostatas; |
|
(25) |
Jei PSŠ nepateikia tinkamo gaivinimo plano, kompetentingos institucijos turėtų galėti reikalauti, kad PSŠ imtųsi reikiamų priemonių esminiams plano trūkumams pašalinti, siekiant sustiprinti PSŠ verslą ir užtikrinti, kad PSŠ galėtų atkurti savo kapitalą arba suderinti savo turto ir įsipareigojimų knygą žlugimo atveju. Tas įgaliojimas turėtų leisti kompetentingoms institucijoms imtis prevencinių veiksmų tokia apimtimi, kuri būtina siekiant pašalinti bet kokius trūkumus ir taip įgyvendinti finansinio stabilumo tikslus; |
|
(25a) |
tais atvejais, kai gaivinama PSŠ įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams ir jų klientams taikė pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemones, kuriomis viršijamos Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytos įsipareigojimų neįvykdymo srauto priemonės, ir dėl to nebuvo pertvarkoma, atkūrus suderintą neįvykdytų pozicijų knygą kompetentingai institucijai derėtų turėti galimybę reikalauti, kad PSŠ grynųjų pinigų mokėjimais padengtų dalyvių nuostolius arba, atitinkamais atvejais, reikalauti, kad PSŠ išleistų priemones, suteikiančias nuosavybės teises būsimo PSŠ pelno atžvilgiu; |
|
(26) |
pertvarkymo planavimas yra būtina veiksmingo pertvarkymo dalis. Planus turėtų rengti PSŠ pertvarkymo institucija, o jiems bendrai pritarti – atitinkamos pertvarkymo kolegijos institucijos. Institucijos turėtų turėti visą būtiną informaciją, kad galėtų nustatyti ypatingos svarbos funkcijas ir užtikrinti jų tęstinumą. PSŠ veiklos taisyklėse, dėl kurių susitariama pagal sutartį su tarpuskaitos nariais, turėtų būti nuostatos, skirtos užtikrinti pertvarkymo institucijų taikomų pertvarkymo priemonių vykdymą, įskaitant pertvarkymo tikslais teikiamą reikalavimą pateikti piniginių išteklių ; |
|
(27) |
pertvarkymo institucijos, remdamosi sėkmingo pertvarkymo galimybės įvertinimu, turėtų turėti įgaliojimų tiesiogiai arba netiesiogiai (pasitelkus kompetentingą instituciją) reikalauti pakeisti PSŠ teisinę struktūrą ir organizaciją, imtis būtinų proporcingų priemonių, kad sumažintų ar pašalintų esmines pertvarkymo priemonių naudojimo kliūtis ir užtikrintų sėkmingą konkrečių subjektų pertvarkymą; |
|
(28) |
pertvarkymo planai ir sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimai yra sritys, kuriose už kasdieninės priežiūros aspektus yra svarbesnis poreikis pagreitinti ir užtikrinti sparčius restruktūrizavimo veiksmus, siekiant užtikrinti PSŠ ypatingos svarbos funkcijas ir apsaugoti finansinį stabilumą. Iškilus nesutarimams tarp įvairių pertvarkymo kolegijos narių dėl sprendimų, kurie turi būti priimti dėl PSŠ pertvarkymo plano, PSŠ sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo ir sprendimo pašalinti bet kokias su tuo susijusias kliūtis, ESMA turėtų atlikti tarpininko vaidmenį pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį. Vis dėlto tokio privalomo ESMA tarpininkavimo klausimą reikėtų parengti svarstyti ESMA vidaus komitete, turint omenyje ESMA narių kompetenciją užtikrinti finansinį stabilumą ir prižiūrėti tarpuskaitos narius keliose valstybėse narėse. Tam tikros kompetentingos institucijos pagal EBA reglamentą turėtų būti kviečiamos dalyvauti tame ESMA vidaus komitete kaip stebėtojos, atsižvelgiant į tai, kad tokios institucijos vykdo panašias užduotis pagal Direktyvą 2014/59/ES. Toks privalomas tarpininkavimas neturėtų drausti kitais atvejais vykdyti neprivalomo tarpininkavimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnį; |
|
(29) |
▌priklausomai nuo grupės, kuriai priklauso PSŠ, struktūros, PSŠ gaivinimo plane gali prireikti nurodyti sąlygas, kuriomis būtų inicijuota patronuojančiosios įmonės ar kito grupei priklausančio subjekto remiantis savanoriškai sutartais sutartiniais arba kitais privalomais santykiais (pavyzdžiui, patronuojančiosios įmonės garantijos arba kontrolės bei pelno ir nuostolių perdavimo susitarimais) ar kitu pavidalu teikiama veiklos parama tai pačiai grupei priklausančiai PSŠ. Tokių susitarimų skaidrumas sumažintų riziką grupės subjekto, teikiančio paramą finansinių sunkumų patiriančiai PSŠ, likvidumui ir mokumui. Bet koks tokių susitarimų pakeitimas turėtų būti laikomas esminiu pakeitimu gaivinimo plano peržiūros tikslais; |
|
(30) |
atsižvelgiant į gaivinimo ir pertvarkymo planuose pateiktos informacijos jautrų pobūdį, tiems planams turėtų būti taikomos atitinkamos nuostatos dėl konfidencialumo; |
|
(31) |
kompetentingos institucijos turėtų perduoti gaivinimo planus ir visus jų pakeitimus atitinkamoms pertvarkymo institucijoms, o pastarosios turėtų perduoti pertvarkymo planus ir visus jų pakeitimus kompetentingoms institucijoms, taip užtikrinant, kad kiekviena atitinkama institucija būtų nuolat visapusiškai informuota; |
|
(32) |
siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, būtina, kad kompetentingos institucijos turėtų galimybę pagerinti pablogėjusią PSŠ finansinę ir ekonominę būklę anksčiau, nei ta PSŠ atsidurs tokioje padėtyje, kai institucijoms neliks kitų alternatyvų, kaip tik ją pertvarkyti, arba nurodyti PSŠ keisti veiklos kryptį, jei jos veiksmai galėtų pakenkti bendram finansiniam stabilumui. Todėl, siekiant išvengti neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui arba klientų interesams, kurios galėtų atsirasti PSŠ įgyvendinant tam tikras priemones, ar tas pasekmes sumažinti, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti ankstyvosios intervencijos įgaliojimai. Ankstyvosios intervencijos įgaliojimai turėtų būti suteikiami kompetentingoms institucijoms papildant jau suteiktus įgaliojimus, nustatytus nacionalinėje valstybių narių teisėje arba pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 kitoms aplinkybėms nei tos, kurios yra laikomos ankstyvosios intervencijos aplinkybėmis. Ankstyvosios intervencijos teisės turi apimti įgaliojimus apriboti ar uždrausti (kiek įmanoma, tačiau nesukeliant tiesioginio įsipareigojimų neįvykdymo) bet kokį atlygį nuosavybės priemonėmis arba joms prilyginamomis priemonėmis, įskaitant PSŠ vykdomus dividendų mokėjimus ir akcijų išpirkimą, be to, numatoma galimybė apriboti, uždrausti arba įšaldyti bet kokius kintamojo atlygio pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Europos bankininkystės institucijos (EBA) gaires EBA/GL/2015/22 bei savo nuožiūra sukauptų pensijų išmokų arba išeitinių išmokų vadovams mokėjimus; |
|
(33) |
gaivinimo ir ankstyvosios intervencijos etapais akcininkai turėtų išsaugoti visas savo teises. Pradėjus PSŠ pertvarkymą jie tokių teisių netenka . Gaivinimo atveju bet koks atlygis nuosavybės priemonėmis arba joms prilyginamomis priemonėmis, įskaitant PSŠ vykdomus dividendų mokėjimus ir akcijų išpirkimą, turėtų būti kiek įmanoma ribojamas arba draudžiamas; |
|
(34) |
pertvarkymo sistemoje reikėtų numatyti pertvarkymą pradėti laiku prieš PSŠ tampant nemokia. Turėtų būti laikoma, kad PSŠ žlunga arba gali žlugti, kai ji nebetenkina veiklos leidimo reikalavimų arba tikėtina, kad artimiausiu metu jų nebetenkins, kai jos gaivinimu neatkurtas jos gyvybingumas, kai PSŠ turtas yra mažesnis už jos įsipareigojimus arba tikėtina, kad artimiausiu metu bus už juos mažesnis, kai PSŠ negali sumokėti savo skolų suėjus jų terminui arba tikėtina, kad artimiausiu metu jų sumokėti negalės, arba kai PSŠ reikalinga viešoji finansinė parama. Tačiau tai, kad PSŠ neatitinka visų veiklos leidimo reikalavimų, neturėtų savaime būti priežastis pradėti pertvarkymą. Kad būtų galima laiku pradėti pertvarkymą, pertvarkymo institucijos priimtą sprendimą paspartinti perėjimą nuo gaivinimo prie pertvarkymo turėtų būti galima ginčyti tik dėl esmės, motyvuojant tuo, jog, remiantis tuometine lengvai prieinama informacija, šis sprendimas buvo savavališkas ir nepagrįstas tuo metu, kai jis buvo priimtas; |
|
(35) |
tai, kad teikiama skubi centrinio banko parama likvidumui padidinti, – jei tokia priemonė yra – neturėtų būti laikoma įrodymu, kad PSŠ negali arba artimiausiu metu negalės suėjus terminui apmokėti įsipareigojimų. Siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, visų pirma sisteminio likvidumo trūkumo atveju, valstybės garantijos centrinių bankų suteiktoms likvidumo priemonėms arba valstybės garantijos naujiems išleistiems įsipareigojimams, skirtiems pašalinti didelį valstybės narės ekonomikos sutrikimą, neturėtų būti pertvarkymo sistemos taikymo pradžios priežastimi, jei laikomasi keleto sąlygų; |
|
(36) |
jei PSŠ atitinka pertvarkymo sąlygas, PSŠ pertvarkymo institucija turėtų turėti tam tikras suderintas pertvarkymo priemones ir įgaliojimus. Šios priemonės ir įgaliojimai turėtų būti taikomi remiantis bendromis sąlygomis, tikslais ir bendraisiais principais. Papildomas priemones ir įgaliojimus pertvarkymo institucijos turėtų taikyti, atsižvelgdamos į pertvarkymo principus ir tikslus. Visų pirma tokių priemonių ar įgaliojimų naudojimas neturėtų neigiamai paveikti veiksmingo tarpvalstybinių grupių pertvarkymo; Siekiant, kiek įmanoma, užkirsti kelią viešųjų lėšų naudojimui ir atsižvelgiant į tai, jog sunku tiksliai numatyti didelės krizės, kurios metu pertvarkymo institucija turėtų imtis veiksmų, pobūdį, nederėtų iš anksto apriboti pertvarkymo priemonių pasirinkimo. Siekiant veiksmingiau apsaugoti mokesčių mokėtojus ir mažinti neatsakingo elgesio riziką, kompetentingos institucijos turėtų iš anksto nustatyti aiškias ir išsamias priemones, skirtas iš tarpuskaitos dalyvių susigrąžinti kuo daugiau tų lėšų; |
|
(37) |
pagrindiniai pertvarkymo tikslai turėtų būti šie: užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, išvengti neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui ir apsaugoti viešąsias lėšas ▌; |
|
(38) |
žlungančios PSŠ ypatingos svarbos funkcijas reikėtų išsaugoti, bet restruktūrizuoti, prireikus atliekant vadovybės pakeitimus, naudojant pertvarkymo priemones, kad būtų galima tęsti veiklą, kuo labiau naudojant privačiąsias lėšas. Šį tikslą būtų galima įgyvendinti įvykdžius PSŠ pardavimą ar susijungimą su mokiu trečiuoju asmeniu arba restruktūrizavus ar nurašius PSŠ sutartis ir įsipareigojimus paskirstant nuostolius ir perkeliant pozicijas iš įsipareigojimų neįvykdžiusių tarpuskaitos narių vykdantiems , arba nurašius PSŠ akcijas ar nurašius ir konvertavus jos skolą į nuosavybės vertybinius popierius, kad PSŠ būtų rekapitalizuota. Atsižvelgdama į PSŠ ypatingos svarbos funkcijų tęstinumo užtikrinimo tikslą ir prieš imdamasi pirmiau nurodytų veiksmų, pertvarkymo institucija turėtų apsvarstyti galimybę užtikrinti PSŠ galiojančių ir neįvykdytų sutartinių prievolių vykdymą , įskaitant visų pirma bet kokius tarpuskaitos narių sutartines prievoles vykdyti reikalavimus pateikti piniginių išteklių arba perimti įsipareigojimų neįvykdžiusių tarpuskaitos narių pozicijas (per aukcioną ar kitomis PSŠ veiklos taisyklėse nurodytomis sutartomis priemonėmis), taip pat bet kokias galiojančias ir neįvykdytas sutartines prievoles, kurias vykdydami kiti subjektai, kurie nėra tarpuskaitos nariai, privalo teikti bet kokios formos finansinę paramą . Sutartinių prievolių vykdymą turėtų užtikrinti pertvarkymo institucija, laikydamasi jų vykdymo eiliškumo, taikytino keliant įprastinę bankroto bylą; |
|
(39) |
būtina veikti sparčiai ir ryžtingai, kad išliktų pasitikėjimas rinka ir kad būtų kiek įmanoma sumažintas neigiamo poveikio plitimas. Susiklosčius pertvarkymo sąlygoms PSŠ pertvarkymo institucija dėl viešojo intereso turėtų nedelsdama imtis tinkamų ir suderintų pertvarkymo veiksmų. PSŠ gali žlugti tokiomis aplinkybėmis, kad atitinkama pertvarkymo institucija turi nedelsdama į tai reaguoti. Todėl tai institucijai turėtų būti leista imtis pertvarkymo veiksmų, nepaisant to, kad PSŠ taiko gaivinimo priemones arba nereikalaujant prieš tai pasinaudoti ankstyvosios intervencijos įgaliojimais; |
|
(40) |
imdamosi pertvarkymo veiksmų, PSŠ pertvarkymo institucija turėtų atsižvelgti į pertvarkymo kolegijos parengtuose pertvarkymo planuose numatytas priemones ir jomis vadovautis, nebent pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, mano, kad, imantis pertvarkymo planuose nenumatytų veiksmų, pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau. Pertvarkymo institucija turėtų skubiai pranešti pertvarkymo kolegijai apie pertvarkymo veiksmus, kurių planuoja imtis, ypač jei tokie veiksmai nukrypsta nuo plano; |
|
(41) |
nuosavybės teisių suvaržymas turėtų būti proporcingas finansinio stabilumo rizikai. Todėl pertvarkymo priemonės turėtų būti taikomos tik toms PSŠ, kurios atitinka pertvarkymo sąlygas, ypač kai tai būtina dėl viešojo intereso siekiant įgyvendinti finansinio stabilumo tikslą. Atsižvelgiant į tai, kad pertvarkymo priemonėmis ir įgaliojimais gali būti ribojamos akcininkų, tarpuskaitos narių, jų klientų ir kitų kreditorių teisės, pertvarkymo veiksmų turėtų būti imamasi tik tais atvejais, kai tai būtina dėl viešojo intereso, o bet koks tų teisių suvaržymas turėtų atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija). Visų pirma tais atvejais, kai vykdant pertvarkymo veiksmus tos pačios klasės kreditoriams taikomos skirtingos sąlygos, tokie skirtumai turėtų būti pagrįsti viešuoju interesu ir būti proporcingi rizikai, kurią siekiama pašalinti, be to, jais nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neturėtų būti diskriminuojama dėl pilietybės; |
|
(42) |
su pertvarkymu susiję akcininkai, tarpuskaitos nariai ir kreditoriai neturėtų patirti didesnių nuostolių nei tie, kuriuos jie būtų patyrę, jei pertvarkymo institucija nebūtų pradėjusi pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to jiems būtų buvę taikomos galimos neįvykdytos prievolės pagal PSŠ gaivinimo planą arba kitus jos veiklos taisyklėse numatytus susitarimus, arba jei PSŠ būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą. Kai dalis pertvarkomos PSŠ turto perduodama privačiam pirkėjui arba laikinai PSŠ, likusi pertvarkomos PSŠ dalis turėtų būti likviduota keliant įprastinę bankroto bylą; |
|
(43) |
siekiant apsaugoti akcininkų, kreditorių , tarpuskaitos narių ir jų klientų teisę, reikėtų nustatyti aiškias pareigas, susijusias su PSŠ turto ir įsipareigojimų vertinimu ir sąlygų, kurios būtų buvusios taikomos tiems subjektams , jei pertvarkymo institucija nebūtų pradėjusi pertvarkymo veiksmų, vertinimu. Turėtų būti įmanoma pradėti vertinimą jau gaivinimo etape. Prieš imantis pertvarkymo veiksmų turėtų būti atliktas nešališkas ir tikroviškas PSŠ turto ir įsipareigojimų vertinimas , be kita ko, įvertinant kainą, už kurią būtų nutrauktos sutartys PSŠ, atsižvelgiant į rinkos svyravimus ir likvidumą pertvarkymo metu . Toks vertinimas galėtų būti apskundžiamas tik kartu su pertvarkymo sprendimu. Be to, tam tikrais atvejais panaudojus pertvarkymo priemones turėtų būti atliktas akcininkams, kreditoriams , tarpuskaitos nariams ir jų klientams faktiškai taikytų sąlygų ir sąlygų, kurios jiems būtų buvusios taikytos, jei pertvarkymo institucija nebūtų pradėjusi pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to jiems būtų buvę taikomi galimos neįvykdytos prievolės pagal PSŠ gaivinimo planą ar kitus jos veiklos taisyklėse numatytus susitarimus arba iškėlus įprastinę bankroto bylą, ex post palyginimas , deramai atsižvelgiant į galimą tikėtiną neigiamą sisteminio nestabilumo ir rinkos neramumų poveikį . Jei akcininkai , kreditoriai, tarpuskaitos nariai ir jų klientai už savo reikalavimus gavo mažesnę sumą ar kompensaciją nei būtų gavę, jei pertvarkymo institucija nebūtų pradėjusi pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to jiems būtų buvę taikomos galimos neįvykdytos prievolės pagal PSŠ gaivinimo planą arba kitus jos veiklos taisyklėse numatytus susitarimus arba iškėlus įprastinę bankroto bylą, deramai atsižvelgiant į galimą tikėtiną neigiamą sisteminio nestabilumo ir rinkos neramumų poveikį, jie turėtų tam tikrais atvejais turėti teisę į skirtumo kompensaciją. Apskaičiuojant sumą, kurią jie būtų gavę, neturėtų būti daroma viešosios finansinės paramos prielaida. Kitaip nei vertinimo prieš pertvarkymo veiksmus atveju, turėtų būti įmanoma tą palyginimą ginčyti atskirai nuo pertvarkymo sprendimo. Valstybės narės turėtų pačios pasirinkti procedūrą, kurią taikant akcininkams , kreditoriams, tarpuskaitos nariams ir jų klientams sumokamas skirtumas, nustatytas įvertinus sąlygas; |
|
(44) |
siekiant užtikrinti veiksmingą pertvarkymą, atliekant vertinimą reikėtų kuo tiksliau nustatyti bet kokius nuostolius, kuriuos reikia paskirstyti PSŠ, kad būtų atkurta suderinta neįvykdytų pozicijų knyga ir įvykdyti esami mokėjimo įsipareigojimai. Vertinant žlungančių PSŠ turtą ir įsipareigojimus reikėtų remtis nešališkomis, atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis, galiojančiomis pertvarkymo priemonių taikymo metu. Tačiau PSŠ finansinės būklės vertinimas neturėtų turėti įtakos įsipareigojimų vertei. Dėl skubos pertvarkymo institucijoms turėtų būti įmanoma žlungančios PSŠ turtą ar įsipareigojimus įvertinti skubos tvarka. Toks vertinimas turėtų būti preliminarus ir galioti tol, kol bus atliktas nepriklausomas vertinimas; |
|
(45) |
pradėjus pertvarkymą pertvarkymo institucija turėtų užtikrinti, kad būtų įvykdyti visi PSŠ veiklos taisyklėse nurodyti neįvykdyti PSŠ, tarpuskaitos narių ir kitų sandorio šalių sutartiniai įsipareigojimai, įskaitant neįvykdytas gaivinimo priemones, išskyrus atvejus, kai, siekiant sumažinti neigiamas pasekmes finansiniam stabilumui arba laiku užtikrinti PSŠ ypatingos svarbos funkcijas, tikslingiau taikyti kitą pertvarkymo įgaliojimą ar priemonę. Nuostoliai turėtų būti dengiami taikant reguliuojamojo kapitalo priemones ir pagal galimybes paskirstyti akcininkams panaikinant ar perduodant nuosavybės priemones, arba labai sumažinant jų vertę , atsižvelgiant į bet kokius nuostolius, kurie turi būti padengti užtikrinant bet kokių neįvykdytų įsipareigojimų PSŠ atžvilgiu vykdymą . Kai tų priemonių nepakanka, pertvarkymo institucijos turėtų turėti įgaliojimų nesukeldamos grėsmės platesnio masto finansiniam stabilumui reikiama apimtimi nurašyti neužtikrintą skolą ir neužtikrintus įsipareigojimus pagal jų eiliškumą, nustatytą nacionaliniais nemokumo įstatymais; |
|
(46) |
jeigu PSŠ nepavyko gaivinimo priemonėmis užkirsti kelio tolesniems nuostoliams, kad būtų atkurta jos subalansuota padėtis ir ji turėtų suderintą neįvykdytų pozicijų knygą arba visapusiškai papildytų iš anksto finansuotus išteklius, arba jei pertvarkymo institucija nustatė, kad šie PSŠ veiksmai pakenktų finansiniam stabilumui, taikydama nuostolių ir pozicijų paskirstymo įgaliojimus institucija turėtų siekti paskirstyti likusius nuostolius, užtikrinti, kad PSŠ grįžtų į subalansuotą padėtį bei papildyti reikiamus iš anksto finansuotus išteklius, nuolat taikant PSŠ veiklos taisyklėse nustatytas priemones arba imantis kitų veiksmų; |
|
(47) |
pertvarkymo institucijos taip pat turėtų užtikrinti, kad PSŠ pertvarkymo sąnaudos būtų kuo mažesnės ir kad tos pačios klasės kreditoriams būtų taikomos vienodos sąlygos. Kai vykdant pertvarkymo veiksmus tos pačios klasės kreditoriams taikomos skirtingos sąlygos, tokie skirtumai turėtų būti pagrįsti viešuoju interesu ir nesusiję nei su tiesiogine, nei su netiesiogine diskriminacija dėl pilietybės ar kitos priežasties; |
|
(48) |
gaivinimo ir pertvarkymo priemonės turėtų būti taikomos kuo platesniu mastu prieš darant PSŠ skirtą viešojo sektoriaus kapitalo injekciją arba teikiant lygiavertę viešąją finansinę paramą. Viešosios finansinės paramos naudojimas siekiant padėti pertvarkyti žlungančias įstaigas turėtų būti vykdomas laikantis atitinkamų valstybės pagalbos nuostatų ir laikomas tik kraštutiniu atveju taikomas priemone ; |
|
(49) |
taikant veiksmingą pertvarkymo tvarką reikėtų kiek įmanoma sumažinti žlungančios PSŠ pertvarkymo sąnaudas, tenkančias mokesčių mokėtojams. Juo reikėtų užtikrinti, kad PSŠ galėtų būti pertvarkytos nesukeliant grėsmės finansiniam stabilumui. Tas tikslas turėtų būti pasiekiamas taikant nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemones, kuriomis užtikrinama, kad akcininkai ir sandorio šalys, kurie yra žlungančios PSŠ kreditoriai, patirtų atitinkamų nuostolių ir padengtų deramą dalį sąnaudų dėl PSŠ žlugimo. Todėl nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemonėmis PSŠ akcininkai ir sandorio šalys turėtų būti labiau skatinami stebėti PSŠ būklę normaliomis sąlygomis pagal Finansinio stabilumo tarybos rekomendacijas21; |
|
(50) |
siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo institucijos įvairiomis aplinkybėmis galėtų veikti reikiamai lanksčiai paskirstydamos nuostolius ir pozicijas sandorio šalims, toms institucijoms reikėtų sudaryti sąlygas pirmiausia taikyti nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemones ▌ tais atvejais, kai siekiama išsaugoti pertvarkomos PSŠ viduje ypatingos svarbos paslaugų funkcijas, o vėliau esant būtinybei perduoti jas laikinai PSŠ arba trečiajam asmeniui, leidžiant likusiai PSŠ daliai nutraukti veiklą ir būti likviduotai ; |
|
(51) |
kai nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemonės taikomos siekiant atkurti žlungančios PSŠ gyvybingumą, kad ji galėtų tęsti veiklą, atliekant pertvarkymą reikėtų kartu pakeisti vadovybę ▌ ir taip restruktūrizuoti PSŠ bei jos veiklą, kad būtų atsižvelgta į jos žlugimo priežastis. Restruktūrizuoti reikėtų įgyvendinant verslo reorganizavimo planą ▌; |
|
(52) |
nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemonės turėtų būti taikomos siekiant iš naujo suderinti PSŠ knygą, užkirsti kelią tolesniems nuostoliams ir įgyti papildomų išteklių pagrindinei sandorio šaliai rekapitalizuoti ir iš anksto finansuotiems jos ištekliams papildyti. Siekiant užtikrinti šių priemonių veiksmingumą ir potencialą pasiekti tikslą, jas turėtų būti galima taikyti kuo įvairesnėms sutartims, pagal kurias atsiranda neužtikrinti įsipareigojimai arba žlungančios PSŠ turto ir įsipareigojimų disbalansas. Taikant tas priemones reikėtų numatyti galimybę rengti įsipareigojimų neįvykdžiusių subjektų pozicijų aukcionus likusiems tarpuskaitos nariams, tokiems nariams ir jų klientams sumažinti mokamas kintamąsias garantines įmokas, pateikti PSŠ veiklos taisyklėse numatytus konkrečiai pertvarkymo institucijai skirtus papildomus reikalavimus pateikti pertvarkymui piniginių išteklių, taip pat nurašyti PSŠ išleistas kapitalo ir skolos priemones arba kitus neužtikrintus įsipareigojimus ir konvertuoti bet kurias skolos priemones į akcijas. Jei manoma, kad tai būtina pertvarkymo tikslams laiku pasiekti, kartu kuo labiau sumažinant riziką finansiniam stabilumui ir išvengiant viešųjų lėšų naudojimo, pertvarkymo institucijos turėtų galėti iš dalies ar visiškai nutraukti įsipareigojimų neįvykdžiusių tarpuskaitos narių sutartis, sutartis dėl produktų linijų ir PSŠ sutartis; |
|
(53) |
tinkamai atsižvelgdamos į poveikį finansiniam stabilumui ir laikydamos tai kraštutine priemone, tam tikromis aplinkybėmis pertvarkymo institucijos turėtų apsvarstyti galimybę nuostolių paskirstymo priemones tik iš dalies taikyti kai kurioms sutartims. Tais atvejais, kai tos priemonės taikomos tik iš dalies , kitoms sutartims taikomas nuostolių arba pozicijų lygis ▌ gali būti pakeistas , jeigu laikomasi principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė; |
|
(54) |
kai pertvarkymo priemonės naudojamos siekiant perduoti PSŠ ypatingos svarbos funkcijas ar gyvybingą veiklos dalį patikimam subjektui, kaip antai privačiojo sektoriaus pirkėjui ar laikinai PSŠ, likusi PSŠ dalis turėtų būti likviduota per tinkamą laiką, atsižvelgiant į tai, ar žlunganti PSŠ turi teikti paslaugas arba paramą pirkėjui ar laikinai PSŠ, kad šie galėtų vykdyti jiems perduotą veiklą ar teikti įsigytas paslaugas; |
|
(55) |
verslo pardavimo priemone turėtų būti sudarytos sąlygos institucijoms parduoti PSŠ ar jos veiklos dalis vienam ar daugiau pirkėjų be akcininkų sutikimo. Taikydamos verslo pardavimo priemonę, institucijos tą PSŠ arba jos veiklos dalis turėtų pateikti rinkai atvirai, skaidriai ir nediskriminuodamos, kartu siekdamos kiek įmanoma pakelti pardavimo kainą; |
|
(56) |
visos grynosios pajamos, gautos iš pertvarkomos PSŠ turto arba įsipareigojimų perdavimo taikant verslo pardavimo priemonę, turėtų tekti likviduojamam subjektui. Visos grynosios pajamos, gautos iš pertvarkomos PSŠ išleistų nuosavybės priemonių perdavimo taikant verslo pardavimo priemonę, turėtų tekti akcininkams. Pajamos turėtų būti apskaičiuotos atmetus dėl PSŠ žlugimo ir pertvarkymo proceso patirtas sąnaudas; |
|
(57) |
siekiant laiku parduoti verslą ir išsaugoti finansinį stabilumą, akcijų paketo pirkėjas turėtų būti įvertintas laiku, kad verslo pardavimo priemonės taikymas nebūtų atidėliojamas; |
|
(58) |
tikėtina, kad informacija apie žlungančios PSŠ pateikimą rinkai ir derybas su galimais įgijėjais prieš taikant verslo pardavimo priemonę yra sisteminės svarbos. Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, svarbu, kad būtų galima tokios informacijos atskleidimą visuomenei, kaip reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 596/2014 (6), atidėti tiek, kiek reikia, kad PSŠ pertvarkymas būtų suplanuotas ir organizuotas atsižvelgiant į tai, kiek galima delsti atskleisti informaciją pagal nepiktnaudžiavimo rinka normas; |
|
(59) |
kaip PSŠ, kuri visiškai arba iš dalies priklauso vienai arba daugiau viešųjų institucijų arba yra kontroliuojama pertvarkymo institucijos, laikinos PSŠ pagrindinis tikslas turėtų būti užtikrinti, kad pertvarkomos PSŠ tarpuskaitos nariams ir klientams būtų toliau teikiamos esminės finansinės paslaugos ir kad būtų tęsiama esminė finansinė veikla. Laikina PSŠ turėtų veikti kaip gyvybingas, veiklą galintis tęsti subjektas ir leidus sąlygoms turėtų būti kuo greičiau grąžinta į rinką arba likviduota, jei yra negyvybinga; |
|
(60) |
jei siekiant išsaugoti finansinį stabilumą visi kiti būdai yra praktiškai neįmanomi arba akivaizdžiai nepakankami, laikantis taikytinų valstybės pagalbos taisyklių turėtų būti įmanomas valstybės dalyvavimas paramos nuosavam kapitalui arba laikino perėmimo valstybės nuosavybėn pavidalu, įskaitant PSŠ veiklos restruktūrizavimą, sudarant galimybes panaudotas lėšas ilgainiui susigrąžinti iš tarpuskaitos narių, kuriems suteikta finansinė parama . Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonių naudojimas nedaro įtakos jokių centrinių bankų funkcijai , priklausomai nuo jų veiklos laisvės, užtikrinti likvidumą finansų sistemoje net nepalankiomis sąlygomis , be to, neturėtų būti daroma prielaidų, jog tokios priemonės gali būti naudojamos . Tos priemonės turėtų būti laikino pobūdžio. Todėl derėtų nustatyti išsamią ir patikimą tvarką, sudarančią galimybes per tinkamą laikotarpį susigrąžinti suteiktas viešąsias lėšas; |
|
(61) |
siekiant sudaryti sąlygas pertvarkymo institucijai taikyti nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemones sutartims, pasirašytoms su trečiosiose valstybėse įsikūrusiais subjektais, ši galimybė turėtų būti numatyta PSŠ veiklos taisyklėse; |
|
(62) |
pertvarkymo institucijos turėtų turėti visus būtinus teisinius įgaliojimus, kuriuos įvairiai derinant būtų galima naudoti taikant pertvarkymo priemones. Tai turėtų apimti įgaliojimus žlungančios PSŠ nuosavybės priemones, turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus perduoti kitam subjektui, pavyzdžiui, kitai PSŠ ar laikinai PSŠ, įgaliojimus nurašyti ar panaikinti nuosavybės priemones arba nurašyti ar konvertuoti žlungančios PSŠ įsipareigojimus, įgaliojimus nurašyti kintamąją garantinę įmoką, įgaliojimus užtikrinti trečiųjų asmenų neįvykdytų pareigų vykdymą PSŠ atžvilgiu, įskaitant gaivinimo ir pertvarkymo reikalavimus pateikti piniginių išteklių (be kita ko, numatytus PSŠ veiklos taisyklėse) ir pozicijų paskirstymą, įgaliojimus iš dalies ar visiškai nutraukti PSŠ sutartis, įgaliojimus pakeisti vadovybę ir įgaliojimus taikyti laikiną reikalavimų apmokėjimo moratoriumą. PSŠ, jos valdybos nariams ir vyresniajai vadovybei, vadovaujantis valstybės narės teise, ir toliau turėtų tekti atsakomybė pagal civilinę arba baudžiamąją teisę už PSŠ žlugimą; |
|
(63) |
pertvarkymo sistemoje turėtų būti numatyti procedūriniai reikalavimai, kad apie pertvarkymo veiksmus būtų tinkamai pranešama ir skelbiama viešai. Tačiau, kadangi tikėtina, kad pertvarkymo institucijų ir jas konsultuojančių specialistų gaunama informacija pertvarkymo procese bus konfidenciali, prieš skelbiant pertvarkymo sprendimą viešai, tai informacijai turėtų būti taikoma veiksmingos konfidencialumo normos. Reikia atsižvelgti į tai, kad informacija apie gaivinimo ir pertvarkymo planų turinį bei detales, taip pat apie šių planų vertinimo rezultatus gali turėti didelį poveikį, ypač atitinkamoms įmonėms. Reikia laikytis prielaidos, kad bet kokia iki sprendimo priėmimo pateikiama informacija apie jo aspektus (apie tai, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos, apie konkrečios priemonės naudojimą arba apie bet kokius konkrečius proceso veiksmus) turės poveikį su atitinkamais veiksmais susijusiems privatiems ir viešiesiems interesams. Vis dėlto vien informacijos apie tai, kad pertvarkymo institucija nagrinėja konkrečios PSŠ atvejį, galėtų pakakti, kad kiltų neigiamų pasekmių tai PSŠ. Taigi būtina užtikrinti, kad būtų taikomi tinkami tokios informacijos, kaip antai, gaivinimo ir pertvarkymo planų turinio bei detalių ir šių planų vertinimų rezultatų, konfidencialumo išsaugojimo mechanizmai; |
|
(64) |
pertvarkymo institucijos turėtų turėti papildomų įgaliojimų nuosavybės priemonių arba skolos priemonių ir turto, teisių bei įsipareigojimų perdavimo veiksmingumui užtikrinti. Atsižvelgiant į apsaugos priemones, tie įgaliojimai turėtų apimti įgaliojimus panaikinti trečiųjų asmenų teises į perduotas priemones ar turtą ir įgaliojimus užtikrinti sutarčių vykdymą ir užtikrinti susitarimų su perduoto turto ir nuosavybės priemonių gavėju tęstinumą. Tačiau tai neturėtų paveikti darbuotojų teisių nutraukti darbo sutartį. Taip pat tai neturėtų paveikti sutarties šalies teisės nutraukti sutartį su pertvarkoma PSŠ arba su jos grupės subjektu dėl kitų priežasčių nei žlungančios PSŠ pertvarkymas. Pertvarkymo institucijos turėtų turėti papildomų įgaliojimų reikalauti, kad likusi PSŠ dalis, likviduojama pagal įprastinę bankroto bylą, teiktų paslaugas, kurios yra būtinos tam, kad PSŠ, kuriai, taikant verslo pardavimo priemonę ar laikinos PSŠ priemonę, buvo perduotas turtas, sutartys ar nuosavybės priemonės, galėtų vykdyti veiklą; |
|
(65) |
pagal Chartijos 47 straipsnį atitinkami subjektai turi teisę į tinkamą teisinį procesą ir veiksmingą gynybą prieš jiems taikomas priemones. Todėl turėtų būti numatyta teisė apskųsti pertvarkymo institucijų priimtus sprendimus dėl esmės, jei, remiantis tuometine lengvai prieinama informacija, sprendimas buvo savavališkas ir nepagrįstas tuo metu, kai jis buvo priimtas ; |
|
(66) |
nacionalinių pertvarkymo institucijų vykdomiems pertvarkymo veiksmams gali prireikti ekonominių vertinimų ir didelės veiksmų laisvės. Nacionalinės pertvarkymo institucijos turi specialiųjų žinių, kurių reikia tiems vertinimams atlikti ir tinkamam naudojimuisi veiksmų laisve nustatyti. Taigi svarbu užtikrinti, kad toje srityje nacionalinių pertvarkymo institucijų atliktais ekonominiais vertinimais remtųsi atitinkamas krizių valdymo priemones peržiūrintys nacionaliniai teismai; |
|
(67) |
siekiant atsižvelgti į ypatingos skubos atvejus ir tai, kad dėl pertvarkymo institucijų sprendimų sustabdymo galėtų būti trukdoma toliau vykdyti ypatingos svarbos funkcijas, būtina numatyti, kad dėl pateiktų skundų nebūtų automatiškai sustabdomas užginčyto sprendimo poveikis ir kad pertvarkymo institucijos priimtas sprendimas būtų nedelsiant vykdytinas; |
|
(68) |
be to, tais atvejais, kai tai būtina siekiant apsaugoti trečiuosius asmenis, gera valia įsigijusius pertvarkomos PSŠ turto, sutarčių, teisių ir įsipareigojimų institucijoms naudojantis pertvarkymo įgaliojimais, ir užtikrinti finansų rinkų stabilumą, teisė apskųsti neturėtų turėti poveikio vėliau sudarytiems panaikintu sprendimu grindžiamiems administraciniams aktams arba sandoriams. Todėl tokiais atvejais teisių gynimo priemonės dėl neteisingo sprendimo turėtų apsiriboti kompensacija už poveikį patiriančių asmenų patirtą žalą; |
|
(69) |
atsižvelgiant į tai, kad pertvarkymo veiksmų dėl didelės rizikos finansiniam stabilumui valstybėje narėje ir visoje Sąjungoje gali prireikti imtis skubiai, nacionalinėje teisėje numatyta procedūra, susijusi su prašymu teisminei institucijai patvirtinti krizių valdymo priemonę ex ante ir tokio prašymo svarstymu teisme, turėtų būti skubaus pobūdžio. Tai nedaro poveikio galimai suinteresuotų subjektų teisei pateikti prašymą teismui ribotam laikui atidėti sprendimą po to, kai pertvarkymo institucija pradėjo taikyti krizių valdymo priemonę; |
|
(70) |
kad pertvarkymas būtų efektyvus ir būtų išvengta jurisdikcijos kolizijų, žlungančiai PSŠ nereikėtų kelti įprastinės bankroto bylos ar tęsti jos nagrinėjimo, kol pertvarkymo institucija naudojasi pertvarkymo įgaliojimais arba naudoja pertvarkymo priemones, išskyrus atvejus, kai tai daroma pertvarkymo institucijos iniciatyva arba gavus jos pritarimą. Naudinga ir būtina ribotam laikui sustabdyti tam tikrų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, kad pertvarkymo institucija turėtų laiko pertvarkymo priemones taikyti praktikoje. Vis dėlto tai neturėtų būti taikoma žlungančios PSŠ pareigoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB23 paskirtų sistemų (įskaitant kitas PSŠ ir centrinius bankus) atžvilgiu. Direktyva 98/26/EB sumažinama rizika, susijusi su dalyvavimu mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose, ypač sumažinant sutrikimus tokios sistemos dalyvio nemokumo atveju. Siekiant užtikrinti, kad tos apsaugos priemonės būtų tinkamai taikomos krizių atvejais, kartu išlaikant tinkamą mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemų operatorių ir kitų rinkos dalyvių teisinį tikrumą, krizių prevencijos priemonė arba pertvarkymo veiksmai neturėtų būti laikomi bankroto byla, kaip apibrėžta Direktyvoje 98/26/EB, jei toliau vykdomos esminės pareigos pagal sutartį. Tačiau neturėtų būti pakenkta pagal Direktyvą 98/26/EB paskirtos sistemos veikimui arba užtikrintos teisės į įkaitą panaudojimui; |
|
(71) |
siekiant užtikrinti, kad turtą ir įsipareigojimus perduodamos privačiojo sektoriaus pirkėjui ar laikinai PSŠ pertvarkymo institucijos turėtų pakankamai laiko perduotinoms sutartims nustatyti, galėtų būti tikslinga nustatyti proporcingus sandorio šalių teisių užbaigti, paankstinti ar kitaip nutraukti finansines sutartis apribojimus, kol bus atliktas perdavimas. Tokie apribojimai būtų būtini tam, kad institucijos susidarytų tikrą žlungančios PSŠ balanso vaizdą be vertės ir masto pakeitimų, kurių atsirastų dėl intensyvaus pasinaudojimo nutraukimo teisėmis. Norint užtikrinti, kad būtų kuo mažiau paveiktos sandorio šalių sutartinės teisės, nutraukimo teisės turėtų būti ribojamos tik krizių prevencijos priemonės arba pertvarkymo veiksmų atžvilgiu, įskaitant visus tiesiogiai su tokios priemonės taikymu susijusius įvykius, o teisės nutraukti sutartį dėl kitų įsipareigojimų nevykdymo, įskaitant garantinės įmokos nesumokėjimą ar nepateikimą, turėtų likti galioti; |
|
(72) |
kad liktų galioti teisėti kapitalo rinkos susitarimai perduodant ne visą, bet dalį žlungančios PSŠ turto, sutarčių, teisių ir įsipareigojimų, derėtų numatyti apsaugos priemones, kad atitinkami susieti įsipareigojimai, teisės ir sutartys nebūtų skaidomi. Toks tam tikros su susietomis sutartimis ir susijusiais įkaitais susijusios praktikos apribojimas turėtų būti taikomas sutartims su ta pačia sandorio šalimi, kurioms taikomi užtikrinimo susitarimai, susitarimai dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, įskaitymo susitarimai, baigiamosios užskaitos susitarimai ir struktūrizuoto finansavimo susitarimai. Kai taikoma apsaugos priemonė, pertvarkymo institucijos turėtų siekti perduoti visas susietas sutartis pagal vieną saugomą susitarimą arba visas jas palikti likusiai žlungančios PSŠ daliai. Tomis apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrinama, kad būtų daromas kuo mažesnis poveikis vertinant reguliuojamojo kapitalo pozicijas, įtrauktas į užskaitos susitarimą, kaip numatyta Direktyvoje 2013/36/ES; |
|
(73) |
ES PSŠ teikia paslaugas tarpuskaitos nariams ir klientams, įsikūrusiems trečiosiose valstybėse, o trečiųjų valstybių PSŠ teikia paslaugas ES įsikūrusiems tarpuskaitos nariams ir klientams. Siekiant veiksmingai pertvarkyti tarptautiniu mastu veiklą vykdančias PSŠ reikia, kad valstybių narių ir trečiųjų valstybių institucijos bendradarbiautų. Tuo tikslu ESMA turėtų rekomenduoti tinkamą bendradarbiavimo susitarimų, pasirašytinų su trečiųjų valstybių institucijomis, turinį. Šiais bendradarbiavimo susitarimais turėtų būti užtikrinamas veiksmingas planavimas, sprendimų priėmimas ir koordinavimas tarptautiniu mastu veiklą vykdančių PSŠ atžvilgiu. Nacionalinės pertvarkymo institucijos tam tikromis aplinkybėmis turėtų pripažinti trečiųjų valstybių pertvarkymo procedūras ir užtikrinti jų vykdymą. Bendradarbiauti taip pat reikėtų dėl Sąjungos arba trečiųjų valstybių PSŠ patronuojamųjų įmonių ir jų tarpuskaitos narių bei klientų; |
|
(74) |
kad būtų užtikrintas nuoseklus suderinimas ir tinkama rinkos dalyvių apsauga visoje Sąjungoje, siekdama patikslinti pertvarkymo kolegijų veikimo rašytinių susitarimų ir procedūrų turinį, pertvarkymo planų turinį ir vertinimo atlikimui svarbius elementus, Komisija turėtų patvirtinti ESMA parengtus techninių reguliavimo standartų projektus, priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius; |
|
(75) |
pertvarkomos PSŠ pertvarkymo institucijos arba pertvarkomos PSŠ tarpuskaitos nario kompetentingos institucijos prašymu, gavus neįpareigojančią ESMA nuomonę, Komisija turėtų turėti galimybę sustabdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnį nustatytos tarpuskaitos prievolės taikymą konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitą atlieka pertvarkoma PSŠ. Sprendimas tą taikymą sustabdyti turėtų būti priimamas tik tuo atveju, jei jis būtinas siekiant išlaikyti finansinį stabilumą ir pasitikėjimą rinka, visų pirma, siekiant išvengti plintančio neigiamo poveikio ir neleisti sandorio šalims ir investuotojams prisiimti didelio masto ir neužtikrintų rizikos pozicijų PSŠ atžvilgiu. Siekdama priimti sprendimą Komisija turėtų atsižvelgti į pertvarkymo tikslus ir Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nurodytus tarpuskaitos prievolės taikymo ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms kriterijus, susijusius su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių atžvilgiu prašoma sustabdyti prievolės taikymą. Tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas turėtų būti laikinas numatant galimybę jį pratęsti. Siekiant toliau skatinti PSŠ apdairiai valdyti savo riziką ir didinti atsparumą, panašiai turėtų būti sustiprinti ir PSŠ rizikos valdymo komiteto įgaliojimai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 28 straipsnyje. Rizikos valdymo komiteto nariai turėtų turėti galimybę informuoti kompetentingą instituciją, kai PSŠ nesilaiko rizikos valdymo komiteto rekomendacijos, o rizikos valdymo komitete dalyvaujantys tarpuskaitos narių ir klientų atstovai, laikydamiesi konfidencialumo apsaugos priemonių, turėtų turėti galimybę pasinaudoti pateikta informacija stebėdami savo pozicijas PSŠ atžvilgiu. Galiausiai PSŠ pertvarkymo institucijos taip pat turėtų turėti prieigą prie visos reikiamos informacijos, saugomos sandorių duomenų saugyklose. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 648/2012 ir (ES) Nr. 2365/2015 (7) reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti; |
|
(76) |
norint užtikrinti, kad PSŠ pertvarkymo institucijoms būtų atstovaujama visose svarbiose instancijose ir kad ESMA galėtų pasinaudoti visa praktine patirtimi, reikalinga siekiant vykdyti su PSŠ gaivinimu ir pertvarkymu susijusias užduotis, reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, tarp tuo reglamentu nustatomų kompetentingų institucijų įrašant nacionalines PSŠ pertvarkymo institucijas; |
|
(77) |
siekiant parengti ESMA sprendimus, susijusius su jai patikėtomis užduotimis, apimančiomis ex ante ir ex post vertinimų, pertvarkymo kolegijų ir planų techninių standartų projektų bei pertvarkymo sąlygų ir privalomo tarpininkavimo gairių rengimą, ir užtikrinti visapusišką EBA ir jos narių dalyvavimą rengiant šiuos sprendimus, ESMA turėtų suburti vidaus Pertvarkymo komitetą, kuriame stebėtojų teisėmis būtų kviečiamos dalyvauti atitinkamos EBA kompetentingos institucijos; |
|
(78) |
šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir teisių, laisvių ir principų, pripažįstamų visų pirma Chartijoje, ypač teisės į nuosavybę, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į gynybą; |
|
(79) |
priimdamos sprendimus ar imdamosi veiksmų pagal šį reglamentą kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos turėtų visada tinkamai atsižvelgti į savo sprendimų ir veiksmų poveikį finansiniam stabilumui kitose jurisdikcijose ir ekonominei situacijai kitose jurisdikcijose , taip pat turėtų atsižvelgti į bet kurio tarpuskaitos nario svarbą jurisdikcijoje , kurioje toks tarpuskaitos narys yra įsteigtas, finansų sektoriui ir ekonomikai; |
|
(80) |
kadangi šio reglamento tikslo, t. y. suderinti PSŠ pertvarkymo taisykles ir procesus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl PSŠ žlugimo poveikio visoje Sąjungoje jo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; |
|
(81) |
siekiant išvengti su PSŠ gaivinimu ir pertvarkymu susijusių nuostatų nesuderinamumo su kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo teisės normomis, derėtų šio reglamento taikymą atidėti iki datos, nuo kurios valstybės narės turi taikyti priemones, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama [Pastaba Leidinių biurui: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES], |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
DALYKAS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės ir procedūros, susijusios su pagrindinių sandorio šalių (toliau – PSŠ) gaivinimu ir pertvarkymu, kuriam leidimas išduotas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, taip pat taisyklės, susijusios su susitarimais dėl PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo su trečiosiomis valstybėmis.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
|
1) |
pagrindinė sandorio šalis (PSŠ) – pagrindinė sandorio šalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 dalyje; |
|
2) |
pertvarkymo kolegija – pagal 4 straipsnį įsteigta kolegija; |
|
3) |
pertvarkymo institucija – valdžios institucija, paskirta pagal 3 straipsnį; |
|
4) |
pertvarkymo priemonė – pertvarkymo priemonė, nurodyta 27 straipsnio 1 dalyje; |
|
5) |
pertvarkymo įgaliojimai – įgaliojimai, nurodyti 48 straipsnyje; |
|
6) |
pertvarkymo tikslai – pertvarkymo tikslai, nurodyti 21 straipsnyje; |
|
7) |
kompetentinga institucija – valdžios institucija, paskirta pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnį; |
|
7a) |
įsipareigojimų neįvykdymo įvykis – scenarijus, kai vienas ar daugiau tarpuskaitos narių neįvykdo savo finansinių įsipareigojimų PSŠ; |
|
7b) |
su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijęs įvykis – scenarijus, kai PSŠ patiria nuostolių ne dėl tarpuskaitos nario įsipareigojimų nevykdymo, pavyzdžiui, dėl verslo, saugojimo, investicijų, teisinių ar veiklos trūkumų arba sukčiavimo, įskaitant kibernetinių išpuolių sukeltus sutrikimus ir nepadengtus likvidumo trūkumus; |
|
8) |
pertvarkymo planas – pagal 13 straipsnį parengtas PSŠ pertvarkymo planas; |
|
9) |
pertvarkymo veiksmai – pertvarkymo priemonės arba vieno ar daugiau pertvarkymo įgaliojimų taikymas po to, kai įvykdomos 22 straipsnyje išdėstytos pertvarkymo sąlygos ; |
|
10) |
tarpuskaitos narys – tarpuskaitos narys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 14 dalyje; |
|
11) |
patronuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 15 punkto a papunktyje; |
|
12) |
trečiosios valstybės PSŠ – PSŠ, kurios pagrindinė buveinė įsteigta trečiojoje valstybėje; |
|
13) |
įskaitymo susitarimas – susitarimas, pagal kurį du ar daugiau reikalavimų ar prievolių, kuriuos viena kitos atžvilgiu turi įvykdyti pertvarkoma PSŠ ir sandorio šalis, gali būti įskaityti vienas kito atžvilgiu; |
|
14) |
finansų rinkų infrastruktūra (FRI) – pagrindinė sandorio šalis, centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, sandorių duomenų saugykla, mokėjimo sistema ar kita valstybės narės pagal Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio a punktą nustatyta ir paskirta sistema; |
|
15) |
klientas – klientas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 15 punkte; |
|
15a) |
O-SII – kitos sisteminės svarbos įstaigos, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 3 dalyje; |
|
16) |
sąveiki PSŠ – PSŠ, sudariusi sąveikos susitarimą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 V antraštinę dalį; ▌ |
|
18) |
gaivinimo planas – pagal 9 straipsnį PSŠ parengtas ir prižiūrimas gaivinimo planas; |
|
19) |
valdyba – administracinė valdyba arba stebėtojų taryba arba tiek viena, tiek kita, kaip nustatyta nacionalinėje įmonių teisėje pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 27 straipsnio 2 dalį; |
|
20) |
priežiūros kolegija – Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta kolegija , kurioje dalyvauja Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) ; |
|
21) |
kapitalas – kapitalas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 25 punkte ; |
|
22) |
įsipareigojimų neįvykdymo srautas – įsipareigojimų neįvykdymo srautas, kaip apibrėžta pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnį; |
|
23) |
ypatingos svarbos funkcijos – PSŠ nepriklausantiems tretiesiems asmenims vykdoma veikla, teikiamos paslaugos ar vykdomos operacijos, kurias nutraukus, tikėtina, vienoje ar daugiau valstybių narių dėl PSŠ arba grupės dydžio, jos rinkos dalies, išorės ir vidaus susietumo, sudėtingumo ar tarpvalstybinės veiklos sutriktų itin svarbios realiajai ekonomikai teikiamos paslaugos arba sutriktų finansinis stabilumas, visų pirma atsižvelgiant į tos veiklos, paslaugų ar operacijų pakeičiamumą; |
|
24) |
grupė – grupė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 16 punkte ; |
|
25) |
susieta finansų rinkų infrastruktūra – sąveiki PSŠ ar kita finansų rinkų infrastruktūra arba PSŠ , su kuria pagrindinę sandorio šalį sieja sutartiniai susitarimai; |
|
26) |
▌viešoji finansinė parama – valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, arba bet kokia kita viršvalstybinio lygmens viešoji finansinė parama, kuri, jei būtų teikiama nacionaliniu lygmeniu, būtų laikoma valstybės pagalba, ir kuri teikiama PSŠ arba grupės, kuriai priklauso tokia PSŠ, gyvybingumui, likvidumui arba mokumui išsaugoti arba atkurti; |
|
27) |
finansinės sutartys – sutartys ir susitarimai, apibrėžti Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 100 punkte; |
|
28) |
įprastinė bankroto byla – kolektyvinė nemokumo procedūra, kurią taikant parduodamas visas skolininko turtas arba jo dalis ir paskiriamas likvidatorius arba administratorius ir kuri paprastai pagal nacionalinę teisę taikytina PSŠ tik toms įstaigoms taikoma tvarka arba apskritai visiems fiziniams ir juridiniams asmenims taikoma tvarka; |
|
29) |
nuosavybės priemonės – akcijos, kitos priemonės, kuriomis suteikiama nuosavybė, priemonės, kurias galima konvertuoti į akcijas ar kitas nuosavybės priemones arba kurios suteikia teisę jų įsigyti, ir priemonės, sudarančios akcijų ar kitų nuosavybės priemonių paketą; |
|
30) |
paskirta nacionalinė makroprudencinė institucija – institucija, kuriai patikėta vykdyti makrolygio rizikos ribojimo politiką, kaip nurodyta 2011 m. gruodžio 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) rekomendacijos dėl nacionalinių institucijų įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje (ESRV/2011/3) Rekomendacijoje B1; |
|
31) |
įsipareigojimų neįvykdymo fondas – pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 42 straipsnį PSŠ laikomas įsipareigojimų neįvykdymo fondas; |
|
32) |
iš anksto finansuoti ištekliai – atitinkamo juridinio asmens turimi ištekliai, kuriais jis gali laisvai naudotis; |
|
33) |
vyresnioji vadovybė – asmuo arba asmenys, kurie faktiškai vadovauja PSŠ veiklai, taip pat valdybos vykdomieji nariai arba valdybos nariai; |
|
34) |
sandorių duomenų saugykla – sandorių duomenų saugykla, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 2 punkte arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2365 (8) 3 straipsnio 1 punkte; |
|
35) |
Sąjungos valstybės pagalbos sistema – sistema, nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107, 108 bei 109 straipsniais bei reglamentais ir visais kitais Sąjungos teisės aktais, įskaitant gaires, komunikatus ir pranešimus, priimtais pagal SESV 108 straipsnio 4 dalį arba 109 straipsnį; |
|
36) |
skolos priemonės – obligacijos arba kitų formų neužtikrinta perduodama skola, priemonės, kuriomis sukuriama arba pripažįstama skola, ir priemonės, suteikiančios teises įsigyti skolos priemonių; |
|
37) |
pertvarkymo tikslais teikiamas reikalavimas pateikti piniginių išteklių – tarpuskaitos nariams skirtas prašymas, be iš anksto finansuotų išteklių, pateikti piniginių išteklių pagrindinei sandorio šaliai, pateiktas pagal pertvarkymo institucijai pagal 31 straipsnį suteiktus teisės aktais nustatytus įgaliojimus , taip pat vadovaujantis PSŠ veiklos taisyklėmis ; |
|
38) |
gaivinimo tikslais teikiami reikalavimai pateikti piniginių išteklių – tarpuskaitos nariams skirti prašymai, be iš anksto finansuotų išteklių, pateikti piniginių išteklių pagrindinei sandorio šaliai, grindžiami sutartinėmis nuostatomis, išdėstytomis PSŠ veiklos taisyklėse; |
|
39) |
perdavimo įgaliojimai – 48 straipsnio 1 dalies c arba d punkte nurodyti įgaliojimai pertvarkomos PSŠ akcijas, kitas nuosavybės priemones, skolos priemones, turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus ar bet kokį šių objektų derinį perduoti gavėjui; |
|
40) |
išvestinė finansinė priemonė – išvestinė finansinė priemonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 5 dalyje; |
|
41) |
užskaitos susitarimas – susitarimas, pagal kurį keletas reikalavimų ar prievolių gali būti konvertuoti į vieną grynąjį reikalavimą, įskaitant baigiamosios užskaitos susitarimus, pagal kuriuos įvykus priverstinio vykdymo įvykiui (nesvarbu, kaip ar kur apibrėžtam) šalių prievolės būtų paankstintos taip, kad būtų vykdytinos nedelsiant arba nutraukiamos, ir bet kokiu atveju konvertuojamos į vieną grynąjį reikalavimą arba pakeičiamos tokiu reikalavimu, įskaitant tarpusavio užskaitas suėjus terminui, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB (9) 2 straipsnio 1 dalies n punkto i papunktyje, ir tarpuskaitą, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio k punkte; |
|
42) |
krizių prevencijos priemonė – naudojimasis įgaliojimais siekiant įpareigoti PSŠ imtis priemonių savo gaivinimo plano trūkumams pašalinti pagal 10 straipsnio 8 ir 9 dalis, naudojimasis įgaliojimais siekiant įveikti ar pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis pagal 17 straipsnį arba ankstyvosios intervencijos priemonės taikymas pagal 19 straipsnį; |
|
43) |
teisė nutraukti sutartį – teisė nutraukti sutartį, teisė paankstinti, užbaigti, įskaityti arba užskaityti prievoles arba visos panašios nuostatos, kuriomis sustabdoma, keičiama arba panaikinama sutarties šalies prievolė, arba nuostata, dėl kurios neatsiranda pareiga pagal sutartį, nors kitomis aplinkybėmis ji atsirastų; |
|
44) |
susitarimas dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė – susitarimas dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte; |
|
45) |
padengta obligacija – priemonė, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (10) 52 straipsnio 4 dalyje; |
|
46) |
trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros – veiksmai, kuriais pagal trečiosios valstybės teisės aktus valdomas trečiosios valstybės PSŠ žlugimas ir kurie pagal tikslus ir tikėtinus rezultatus prilygsta pertvarkymo veiksmams pagal šį reglamentą; |
|
47) |
atitinkamos nacionalinės institucijos – pagal šį reglamentą arba Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnį paskirtos pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos ar kompetentingos ministerijos, taip pat kitos valstybių narių valdžios institucijos, kurioms suteikti įgaliojimai, susiję su trečiosios valstybės PSŠ, teikiančių tarpuskaitos paslaugas jų jurisdikcijoje, turtu, teisėmis, pareigomis ar įsipareigojimais; |
|
48) |
atitinkama trečiosios valstybės institucija – trečiosios valstybės institucija, atsakinga už funkcijų, prilygstančių pertvarkymo institucijų ar kompetentingų institucijų funkcijoms pagal šį reglamentą, vykdymą. |
II ANTRAŠTINĖ DALIS
INSTITUCIJOS, PERTVARKYMO KOLEGIJA IR PROCEDŪROS
I SKIRSNIS
PERTVARKYMO INSTITUCIJOS, PERTVARKYMO KOLEGIJOS IR EUROPOS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ DALYVAVIMAS
3 straipsnis
Pertvarkymo institucijų ir kompetentingų ministerijų skyrimas
1. Kiekviena valstybė narė , kurioje yra įsteigtų PSŠ, privalo ir kiekviena valstybė narė, kurioje nėra įsteigtų PSŠ, gali skirti vieną ▌ pertvarkymo instituciją, įgaliotą taikyti pertvarkymo priemones ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais, kaip nurodyta šiame reglamente.
Pertvarkymo institucijų funkcijas atlieka nacionaliniai centriniai bankai, kompetentingos ministerijos, viešojo administravimo institucijos arba kitos institucijos, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.
2. Pertvarkymo institucijos turi specialiųjų žinių, išteklių ir praktinių pajėgumų taikyti pertvarkymo priemones ir vykdyti savo įgaliojimus sparčiai ir lanksčiai, kiek tai būtina pertvarkymo tikslams įgyvendinti.
3. Kai pagal 1 dalį paskirtai pertvarkymo institucijai yra pavestos kitos funkcijos, užtikrinamas realus tos pertvarkymo institucijos veiklos ir sprendimų priėmimo proceso nepriklausomumas (įskaitant skirtingus darbuotojus ir skirtingus atskaitomybės ryšius), ypač jos nepriklausomumas nuo kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnį, ir nuo to reglamento 18 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų tarpuskaitos narių kompetentingų ir pertvarkymo institucijų , taip pat nustatomos ir ESMA priimtinu būdu pagrindžiamos visos būtinos priemonės, padedančios išvengti interesų konfliktų tarp pertvarkymo institucijai pavestų funkcijų pagal šį reglamentą ir visų kitų tai institucijai patikėtų funkcijų.
Pirmoje dalyje išdėstytais reikalavimais nedraudžiama, kad atskaitomybės ryšiai susilietų organizacijos, kuri apima skirtingas valdžios institucijos, aukščiausiame lygmenyje ar kad laikantis tam tikrų iš anksto nustatytų sąlygų darbuotojai būtų komandiruojami iš vienos institucijos į kitą, siekiant laikinai spręsti didelio darbo krūvio problemą;
4. ▌Pertvarkymo institucija priima ir viešai paskelbia vidaus taisykles, kuriomis užtikrinamas pirmoje pastraipoje nurodytas struktūrinis atskyrimas, įskaitant profesinės paslapties saugojimo ir keitimosi informacija, susijusia su skirtingomis funkcinėmis sritimis, taisykles.
5. Kiekviena valstybė narė paskiria po vieną ministeriją, atsakingą už kompetentingos ministerijos funkcijų pagal šį reglamentą vykdymą.
6. ▌Pertvarkymo institucija laiku informuoja kompetentingą ministeriją apie sprendimus, priimtus pagal šį reglamentą.
7. Kai 6 dalyje nurodyti sprendimai turi tiesioginį fiskalinį poveikį, pertvarkymo institucija teisės aktuose numatyta tvarka gauna reikiamą leidimą ▌.
8. Valstybės narės praneša Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA) apie pagal 1 dalį paskirtas pertvarkymo institucijas.
9. ▌
10. ESMA paskelbia pertvarkymo institucijų ir kontaktinių institucijų, apie kurias pranešta pagal 8 dalį, sąrašą.
4 straipsnis
Pertvarkymo kolegijos
1. PSŠ pertvarkymo institucija įsteigia ir valdo pertvarkymo kolegiją, kad ši vykdytų 13, 16 ir 17 straipsniuose nurodytas užduotis ir užtikrintų bendradarbiavimą ir koordinavimą su trečiųjų valstybių pertvarkymo institucijomis, taip pat jai pirmininkauja.
Pertvarkymo kolegijos nustato sistemą, pagal kurią pertvarkymo institucijos ir kitos atitinkamos institucijos vykdo šias užduotis:
|
a) |
keičiasi informacija, svarbia rengiant pertvarkymo planus, įvertinant PSŠ ir jo dalyvių tarpusavio sąsajas, taip pat su kitais aktualiais centriniais bankais, taikant parengiamąsias ir prevencines priemones, taip pat pertvarkymui; |
|
b) |
vertina pertvarkymo planus pagal 13 straipsnį; |
|
c) |
vertina sėkmingo PSŠ pertvarkymo galimybę pagal 16 straipsnį; |
|
d) |
nustato, mažina ir šalina sėkmingo PSŠ pertvarkymo kliūtis pagal 17 straipsnį; |
|
e) |
koordinuoja pertvarkymo strategijų ir schemų skelbimą visuomenei; |
|
ea) |
keičiasi tarpuskaitos narių gaivinimo ir pertvarkymo planais ir įvertina galimą poveikį ir sąsajas su PSŠ. |
2. Pertvarkymo kolegijos nariai yra:
|
a) |
PSŠ pertvarkymo institucija; |
|
b) |
PSŠ kompetentinga institucija; |
|
c) |
Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytos tarpuskaitos narių kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos; |
|
d) |
Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytos kompetentingos institucijos; |
|
e) |
Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytos PSŠ kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos; |
|
f) |
Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytos kompetentingos institucijos; |
|
g) |
Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies g punkte nurodyti ECBS nariai; |
|
h) |
Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies h punkte nurodyti emisijos centriniai bankai; |
|
i) |
patronuojančiosios įmonės kompetentinga institucija, kai taikoma 11 straipsnio 1 dalis; |
|
ia) |
kompetentingos institucijos, kurioms pavesta Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 3 dalyje nurodytų O-SII priežiūra; |
|
j) |
kompetentinga ministerija, kai a punkte nurodyta pertvarkymo institucija nėra kompetentinga ministerija; |
|
k) |
ESMA; |
|
l) |
Europos bankininkystės institucija (EBA). |
3. ESMA, EBA ir kompetentingos institucijos, kurioms pavesta O-SII priežiūra, balsavimo teisių pertvarkymo kolegijose neturi.
4. Dalyvauti pertvarkymo kolegijose stebėtojų teisėmis gali būti kviečiamos trečiosiose valstybėse įsisteigusių tarpuskaitos narių kompetentingos ir pertvarkymo institucijos, taip pat trečiosiose valstybėse įsisteigusių PSŠ kompetentingos ir pertvarkymo institucijos, su kuriomis PSŠ yra sudariusi sąveikos susitarimus. Teisė dalyvauti suteikiama tais atvejais, kai šioms institucijoms yra taikomi konfidencialumo reikalavimai, pertvarkymo kolegijos pirmininko nuomone, prilygstantys 71 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.
Galima nustatyti, kad trečiųjų valstybių institucijos pertvarkymo kolegijoje dalyvauja tik aptariant tam tikrus tarpvalstybinio vykdymo užtikrinimo klausimus, kurie galėtų apimti :
|
a) |
veiksmingą ir koordinuotą pertvarkymo veiksmų, visų pirma pagal 53 ir 75 straipsnius, vykdymo užtikrinimą; |
|
b) |
kliūčių veiksmingai vykdyti pertvarkymo veiksmus, galinčių kilti dėl skirtingų įstatymų, taikomų įkaito, užskaitos ir įskaitymo susitarimams, ir skirtingų gaivinimo ir pertvarkymo įgaliojimų arba strategijų, nustatymą ir šalinimą; |
|
c) |
poreikio taikyti naujus licencijavimo, pripažinimo ar veiklos leidimų reikalavimus, atsižvelgiant į būtinybę pertvarkymo veiksmus vykdyti laiku, nustatymą ir koordinavimą; |
|
d) |
galimybę laikinai netaikyti tarpuskaitos pareigos atitinkamos klasės turtui, kuriam daro poveikį PSŠ pertvarkymas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 6a straipsnį arba kitą lygiavertę atitinkamos trečiosios valstybės nacionalinių teisės aktų nuostatą; |
|
e) |
galimą skirtingų laiko zonų įtaką taikomoms prekybos dienos pabaigos valandoms. |
5. Pertvarkymo kolegijos pirmininkas yra atsakingas už šias užduotis:
|
a) |
pasikonsultavęs su kitais pertvarkymo kolegijos nariais, raštu nustato pertvarkymo kolegijos veikimo tvarką ir procedūras; |
|
b) |
koordinuoja visą pertvarkymo kolegijos veiklą; |
|
c) |
sušaukia visus pertvarkymo kolegijos posėdžius ir jiems pirmininkauja; |
|
d) |
iš anksto išsamiai informuoja visus pertvarkymo kolegijos narius apie pertvarkymo kolegijos posėdžių organizavimą, pagrindinius per tuos posėdžius nagrinėtinus klausimus ir dėl to nagrinėjimo svarstytinus punktus; |
|
e) |
sprendžia, ar ir kurios trečiosios valstybės institucijos yra kviečiamos dalyvauti konkrečiuose pertvarkymo kolegijos posėdžiuose pagal 4 dalį; |
|
f) |
koordinuoja pertvarkymo kolegijos narių keitimąsi visa svarbia informacija laiku; |
|
g) |
nuolat laiku informuoja visus pertvarkymo kolegijos narius apie tų posėdžių sprendimus ir rezultatus; |
|
ga) |
užtikrina, kad kolegijos nariai laiku keistųsi visa aktualia informacija, siekdami vykdyti savo užduotis pagal šį reglamentą. |
6. Siekdama užtikrinti nuoseklų ir darnų pertvarkymo kolegijų veikimą visoje Sąjungoje, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kad patikslintų 1 dalyje nurodytų pertvarkymo kolegijų veikimo rašytinių susitarimų ir procedūrų turinį.
Siekdama parengti pirmoje pastraipoje nurodytus reguliavimo standartus, ESMA atsižvelgia į atitinkamas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 876/2013 (11) nuostatas ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) XXX/2016, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES dėl techninių reguliavimo standartų, priimamų pagal Direktyvos 2014/59/ES 88 straipsnio 7 dalį (12), 6 skyriaus 1 skirsnio nuostatas.
ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biurui: įrašyti datą 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 6 dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
5 straipsnis
ESMA pertvarkymo komitetas
1. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 41 straipsnį ESMA įsteigia pertvarkymo komitetą, kurio paskirtis – rengti šiuo reglamentu ESMA patikėtus sprendimus, išskyrus pagal šio reglamento 12 straipsnį priimtinus sprendimus.
Pertvarkymo komitetas taip pat skatina pertvarkymo planų rengimą ir derinimą, taip pat kuria žlungančių PSŠ pertvarkymo strategijas .
2. Pertvarkymo komitetą sudaro pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalį paskirtos institucijos.
Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 4 straipsnio 2 dalies i ir iv punktuose nurodytos institucijos ir kompetentingos institucijos, kurioms pavesta O-SII priežiūra, kviečiamos dalyvauti pertvarkymo komitete stebėtojų teisėmis.
2a. ESMA, atlikdama reguliarų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir vykdydama krizės dėl galimų sisteminių nepalankių įvykių modeliavimą, įvertina PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo procedūras visoje Sąjungoje, kiek tai susiję su jų bendru poveikiu Sąjungos finansiniam stabilumui. Vykdydama šias funkcijas, ESMA užtikrina atskirų PSŠ atsparumo vertinimų, atliekamų pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 153/2013 XII skyrių, nuoseklumą testavimo dažnumo ir struktūros atžvilgiu ir glaudžiai bendradarbiauja su priežiūros institucijų kolegijomis, įsteigtomis pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnį, ESRV ir kompetentingomis institucijomis, paskirtomis pagal Direktyvos 2013/36/ES 4 straipsnį, įskaitant ECB, kai jis vykdo savo užduotis pagal Reglamente (ES) Nr. 1024/2013 nustatytą bendrą priežiūros mechanizmą, ir kitas nacionalines kompetentingas institucijas, kurioms pavesta prižiūrėti PSŠ. Tose srityse, kuriose atlikus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatomas minėtų procedūrų nepakankamas, atsakinga institucija (-os) pašalina trūkumus ir per 6 mėnesius nuo ankstesnio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis dar kartą pateikia savo procedūras kitam testavimui nepalankiausiomis sąlygomis.
3. Šio reglamento tikslais ESMA bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) ir EBA Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 54 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 54 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 54 straipsnį.
4. Šio reglamento tikslais ESMA užtikrina struktūrinį pertvarkymo komiteto ir kitų Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nurodytų funkcijų atskyrimą.
6 straipsnis
Institucijų tarpusavio bendradarbiavimas
1. Kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bei ESMA glaudžiai bendradarbiauja rengdamos, planuodamos ir , kiek įmanoma, taikydamos pertvarkymo sprendimus. Be kita ko, pertvarkymo institucija ir kitos atitinkamos valdžios institucijos, įskaitant ESMA, pagal Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnį paskirtas pertvarkymo institucijas ir susietų finansų rinkų infrastruktūrų valdžios institucijas ir kompetentingas institucijas, turėtų veiksmingai bendradarbiauti ir bendrauti gaivinimo procese, kad pertvarkymo institucija galėtų veikti laiku.
2. Šio reglamento tikslais kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiauja su ESMA pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.
Kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos nedelsdamos suteikia ESMA visą informaciją, būtiną jos pareigoms pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį vykdyti.
II SKIRSNIS
SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS IR JO PROCEDŪROS
7 straipsnis
Bendrieji sprendimų priėmimo principai
Priimdamos sprendimus ir imdamosi veiksmų pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos, pertvarkymo institucijos ir ESMA atsižvelgia į visus šiuos principus ir aspektus:
|
a) |
kad būtų užtikrintas visų sprendimų ar veiksmų, susijusių su konkrečia PSŠ, veiksmingumas ir proporcingumas, atsižvelgiant bent į šiuos veiksnius:
|
|
b) |
kad imantis ankstyvosios intervencijos priemonių arba pertvarkymo veiksmų būtų atsižvelgiama į sprendimų priėmimo veiksmingumo ir kuo mažesnių sąnaudų užtikrinimo būtinumą bei būtų užkertamas kelias rinkos sutrikimams, siekiant išvengti viešųjų lėšų naudojimo ; |
|
c) |
kad priimtų sprendimus ir imtųsi veiksmų laiku ir, prireikus, derama skuba; |
|
d) |
kad pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos ir kitos institucijos bendradarbiautų vienos su kitomis siekdamos užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami ir veiksmų būtų imamasi koordinuotai ir veiksmingai; |
|
e) |
kad būtų apibrėžti kiekvienos valstybės narės atitinkamų institucijų vaidmuo ir atsakomybė; |
|
f) |
kad būtų tinkamai atsižvelgta į valstybių narių, kuriose PSŠ teikia paslaugas ir kuriose yra įsisteigę jos tarpuskaitos nariai, jų klientai ir sąveikios PSŠ, interesus ir visų pirma į bet kokio sprendimo ar veiksmo arba neveikimo poveikį tų valstybių narių ir apskritai Sąjungos finansiniam stabilumui arba fiskaliniams ištekliams; |
|
g) |
kad būtų tinkamai atsižvelgta į tikslus derinti įvairių tarpuskaitos narių, jų klientų, kitų PSŠ kreditorių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvaujančiose valstybėse narėse interesus ir vengti nesąžiningai kenkti konkrečių veikiančiųjų šalių kai kuriose valstybėse narėse interesams arba nesąžiningai ginti tuos interesus, taip pat vengti nesąžiningo naštos paskirstymo tarp valstybių narių; |
|
ga) |
kad būtų kiek įmanoma išvengta viešosios finansinės paramos ir kad ji būtų naudojama tik kaip kraštutinė priemonė ir tik taikant 45 straipsnyje nustatytas sąlygas, taip pat kad nebūtų sukurta viešosios finansinės paramos lūkesčių; |
|
h) |
kad pareiga pagal šį reglamentą prieš priimant bet kokį sprendimą ar imantis kurio nors veiksmo pasikonsultuoti su institucija reikštų bent pareigą pasikonsultuoti dėl tų siūlomo sprendimo arba veiksmo elementų, kurie daro arba gali daryti:
|
|
i) |
kad būtų laikomasi 13 straipsnyje nurodytų pertvarkymo planų, išskyrus atvejus, kai nukrypti nuo tų planų būtina siekiant geriau siekti pertvarkymo tikslų; |
|
j) |
kad visais įmanomais atvejais būtų užtikrintas skaidrumas atitinkamoms valdžios institucijoms , ypač kai siūlomas sprendimas arba veiksmas gali daryti poveikį ▌ finansiniam stabilumui arba fiskaliniams ištekliams ir bet kokioms kitoms jurisdikcijoms ir subjektams (kai tai pagrįstai numatomą) ; |
|
k) |
kad būtų koordinuojami veiksmai ir bendradarbiaujama kuo glaudžiau, taip pat siekiant sumažinti bendrąsias pertvarkymo išlaidas; |
|
l) |
kad būtų sumažintas neigiamas bet kurio sprendimo ekonominis ir socialinis poveikis visose valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse, kuriose PSŠ teikia paslaugas, įskaitant neigiamą poveikį finansiniam stabilumui. |
8 straipsnis
Informacijos mainai
1. Pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos ir ESMA savo iniciatyva arba paprašius nedelsdamos teikia viena kitai visą informaciją, kuri yra svarbi pagal šį reglamentą vykdomoms jų užduotims atlikti.
2. Pertvarkymo institucijos konfidencialią informaciją, kurią jai pateikė trečiosios valstybės institucija, atskleidžia tik tais atvejais, kai yra raštu gautas išankstinis tos institucijos sutikimas.
Pertvarkymo institucijos kompetentingai ministerijai teikia visą informaciją, susijusią su sprendimais arba priemonėmis, apie kuriuos tai ministerijai reikia pranešti ir dėl kurių su ja reikia konsultuotis arba gauti jos sutikimą.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
PASIRENGIMAS
I SKYRIUS
Gaivinimo ir pertvarkymo planavimas
1 SKIRSNIS
GAIVINIMO PLANAVIMAS
9 straipsnis
Gaivinimo planai
1. PSŠ parengia ir prižiūri išsamų ir veiksmingą gaivinimo planą, kuriame numatyta, kokių priemonių reikia imtis įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių arba šių įvykių vienu metu atvejais siekiant nesinaudojant jokia viešąja finansine parama atkurti savo finansinę būklę pastarajai labai pablogėjus arba kilus rizikai, kad bus nesilaikoma PSŠ taikomų prudencinių reikalavimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 , kad PSŠ galėtų toliau teikti tarpuskaitos paslaugas .
1a. Gaivinimo plane aiškiai atskiriami (visų pirma, kai įmanoma, tam skiriant atskirus skirsnius) scenarijai, paremti:
|
a) |
įsipareigojimų neįvykdymo įvykiais; |
|
b) |
su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusiais įvykiais. |
Be kita ko, gaivinimo plane išdėstomos priemonės, kaip turi būti derinamos scenarijams pagal a ir b punktus numatytos nuostatos jei abu scenarijai realizuojasi tuo pačiu metu.
2. Į gaivinimo planą įtraukiama PSŠ rizikos pobūdžiu pagrįstų rodiklių sistema, pagal kurią nustatomos aplinkybės, kurioms susiklosčius reikia imtis gaivinimo plane nurodytų priemonių pagal skirtingus scenarijus. Rodikliai gali būti kokybiniai ar kiekybiniai ir susiję su PSŠ finansine būkle.
PSŠ nustato tinkamas priemones, skirtas reguliariai rodiklių stebėsenai , įskaitant glaudų susijusių valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimą . PSŠ pateikia ESMA ir kompetentingoms institucijoms informaciją apie šios stebėsenos rezultatus.
2a. ESMA, bendradarbiaudama su ESRV, ne vėliau kaip … m. … … d. [vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo] pateikia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį, siekiant nustatyti minimalų šio straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų kokybinių ir kiekybinių rodiklių sąrašą.
3. PSŠ į savo veiklos taisykles įtraukia nuostatas, kuriomis nustatomos procedūros, kurių PSŠ turi laikytis, kad pasiektų gaivinimo proceso tikslus, ir tose nuostatose pasiūlo :
|
a) |
imtis gaivinimo plane nurodytų priemonių, nepaisant to, kad atitinkami rodikliai nebuvo pasiekti; or |
|
b) |
susilaikyti nuo gaivinimo plane nurodytų priemonių taikymo, nepaisant to, kad atitinkami rodikliai buvo pasiekti. |
3a. Visoms priemonėms, kurių imamasi pagal 3 dalį, reikalingas kompetentingos institucijos pritarimas.
4. ▌Kai PSŠ ketina imtis įgyvendinti savo gaivinimo planą, ji informuoja kompetentingą instituciją ir ESMA apie nustatytų problemų pobūdį ir mastą, nurodydama visas svarbias aplinkybes ir gaivinimo priemones ar kitas priemones, kurių ketina imtis padėčiai taisyti.
Jeigu kompetentinga institucija mano, kad PSŠ ketinama taikyti gaivinimo priemonė gali sukelti sunkių neigiamų pasekmių finansų sistemai, būti neveiksminga arba turėti neproporcingo poveikio tarpuskaitos narių klientams, ji , pranešusi ESMA, gali pareikalauti, kad PSŠ susilaikytų nuo tos priemonės taikymo.
5. Kompetentinga institucija nedelsdama informuoja pertvarkymo instituciją apie bet kokį pagal 4 dalies pirmą pastraipą gautą pranešimą ir visus pagal 4 dalies antrą pastraipą po jo pateiktus kompetentingos institucijos nurodymus.
Jei kompetentinga institucija gauna pranešimą pagal 4 dalies pirmą pastraipą, ji apriboja ar uždraudžia (kiek įmanoma nesukeliant tiesioginio įsipareigojimų neįvykdymo) bet kokį atlygį nuosavybės priemonėmis arba joms prilyginamomis priemonėmis, įskaitant PSŠ vykdomus dividendų mokėjimus ir akcijų išpirkimą, be to, gali apriboti, uždrausti arba įšaldyti bet kokius kintamojo atlygio pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Europos bankininkystės institucijos gaires EBA/GL/2015/22 bei savo nuožiūra sukauptų pensijų išmokų ir išeitinių išmokų vadovams mokėjimus.
6. PSŠ savo gaivinimo planus peržiūri ir esant reikalui atnaujina bent kartą per metus ir pasikeitus jų teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tai gali turėti reikšmingą poveikį tiems planams arba kai dėl to būtina planus keisti. Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad PSŠ savo gaivinimo planus atnaujintų dažniau.
7. Gaivinimo planuose:
|
a) |
nenumatoma, kad galėtų būti prieinama arba gaunama viešoji finansinė parama, skubi centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, arba centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, teikiama nestandartinėmis užtikrinimo, termino ir palūkanų normų sąlygomis; |
|
b) |
atsižvelgiama į interesus visų suinteresuotųjų subjektų, kuriems tas planas gali turėti poveikį (ypač tarpuskaitos nariams bei jų tiesioginiams ir netiesioginiams klientams), taip pat |
|
c) |
užtikrinama, kad tarpuskaitos narių pozicijos PSŠ atžvilgiu būtų ribojamos. |
7a. Gaivinimo priemonėmis suteikiama galimybė:
|
a) |
spręsti nuostolių, kilusių dėl su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių, problemą; |
|
b) |
spręsti nuostolių, kilusių dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, problemą; |
|
c) |
po įsipareigojimų neįvykdymo įvykio atkurti suderintą neįvykdytų pozicijų knygą; |
|
d) |
spręsti nepadengto likvidumo trūkumo problemą, taip pat |
|
e) |
papildyti PSŠ finansinius išteklius, įskaitant jos nuosavas lėšas, iki tokio lygio, kuris būtų pakankamas PSŠ prievolėms pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 įvykdyti ir tolesniam punktualiam PSŠ ypatingos svarbos funkcijų veikimui paremti. |
7b. Gaivinimo planuose apsvarstomi įvairūs ekstremalūs scenarijai, įskaitant kitų nei du didžiausi tarpuskaitos nariai bei kitų PSŠ įsipareigojimų neįvykdymą. Tie scenarijai turi būti tinkami konkrečioms PSŠ sąlygoms, įskaitant PSŠ produktų asortimentą, verslo modelį bei likvidumo ir rizikos valdymo sistemą. Tie įvairūs scenarijai turi apimti tiek visai sistemai svarbius nepalankiausius įvykius, tiek konkrečios PSŠ patiriamus nepalankiausius įvykius, atsižvelgiant į galimą vidaus ir tarpvalstybinio neigiamo poveikio plitimą krizių atvejais, taip pat vienalaikes krizes keliose didelėse rinkose vienu metu.
7c. ESMA, bendradarbiaudama su ESRV, ne vėliau kaip … m. … … d. [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo datos] pateikia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį, siekiant išsamiau nustatyti įvairius scenarijus, kurie turi būti nagrinėjami pagal 1 dalį. Pateikdama tokias gaires, ESMA atsižvelgia, jei tinkama, į atitinkamą tarptautinį darbą, atliekama PSŠ testavimo nepalankiausiomis sąlygomis priežiūros tikslais ir PSŠ gaivinimo srityse. Ji stengiasi, kai įmanoma, pasinaudoti sinergija tarp testavimo nepalankiausiomis sąlygomis priežiūros tikslais ir gaivinimo scenarijų modeliavimo.
7d. Kai PSŠ priklauso grupei ir sutartiniai susitarimai dėl jos patronuojančiosios įmonės paramos (be kita ko, pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnį nustatomų PSŠ kapitalo reikalavimų finansavimas naudojant PSŠ patronuojančiosios įmonės išleistas nuosavybės priemonės) yra gaivinimo plano dalis, gaivinimo plane turi būti numatyti atvejai, kuriems esant šie susitarimai negalės būti įvykdyti.
7e. Gaivinimo plane pateikiama:
|
a) |
svarbiausių plano elementų santrauka ir bendro gaivinimo masto santrauka; |
|
b) |
reikšmingų pokyčių PSŠ po paskutinį kartą pateikto gaivinimo plano santrauka; |
|
c) |
informacijos teikimo ir atskleidimo planas, kuriame apibūdinama, kaip PSŠ ketina kuo skaidriau veikdama valdyti galimas neigiamas rinkos reakcijas; |
|
d) |
išsamiai nurodyti įvairūs kapitalo, nuostolių paskirstymo ir likvidumo veiksmai, kurių reikia imtis siekiant išlaikyti ar atkurti PSŠ gyvybingumą ir finansinę būklę, įskaitant jos suderintos knygos ir kapitalo atkūrimą, ir papildyti iš anksto finansuotus išteklius, kurių PSŠ reikia, kad galėtų išlaikyti savo veiklos tęstinumą ir gyvybingumą bei toliau teikti ypatingos svarbos paslaugas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 152/2013 1 straipsnio 2 dalį ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 153/2013 32 straipsnio 2 ir 3 dalis; |
|
e) |
atitinkamos sąlygos ir procedūros, skirtos užtikrinti, kad gaivinimo veiksmai būtų įgyvendinti laiku, taip pat įvairios gaivinimo galimybės, numatant kiekvieno reikšmingo plano aspekto įgyvendinimo laikotarpį; |
|
f) |
išsamus aprašymas visų esminių kliūčių, trukdančių veiksmingai laiku įgyvendinti planą, įskaitant išnagrinėtą poveikį tarpuskaitos nariams ir klientams, taip pat ir tais atvejais, kai tarpuskaitos nariai gali imtis priemonių pagal savo gaivinimo planus, kaip nurodyta Direktyvos 2014/59/ES 5 ir 7 straipsniuose, bei likusiai grupės daliai; |
|
g) |
ypatingos svarbos funkcijų nustatymas; |
|
h) |
išsamus PSŠ pagrindinių verslo linijų, operacijų ir turto vertės bei paklausos rinkoje nustatymo procesų aprašas; |
|
i) |
išsamus aprašas, kaip gaivinimo planavimas įtraukiamas į PSŠ valdymo struktūrą, kaip jis įtrauktas į PSŠ veiklos taisykles, su kuriomis sutiko tarpuskaitos nariai, taip pat gaivinimo plano tvirtinimo ir už plano rengimą ir vykdymą atsakingų organizacijos darbuotojų nustatymo politika ir tvarka; |
|
j) |
tvarka ir priemonės, kuriomis įsipareigojimus vykdantys tarpuskaitos nariai skatinami aukcionuose teikti konkurencingus pasiūlymus dėl įsipareigojimų neįvykdžiusių narių pozicijų; |
|
k) |
tvarka ir priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad PSŠ turėtų pakankamai galimybių naudotis nepaprastosios padėties finansavimo šaltiniais, įskaitant galimus likvidumo šaltinius, turimo įkaito vertinimą ir galimybės perduoti išteklius arba likvidumą tarp verslo linijų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad PSŠ galėtų toliau vykdyti savo veiklą ir įgyvendinti savo įsipareigojimus suėjus terminui; |
|
l) |
tvarka ir priemonės:
|
7f. Įsipareigojimų neįvykdymo įvykio atveju PSŠ panaudoja papildomą savo pačios skiriamų išteklių sumą, atitinkančią privalomą naudoti pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnio 4 dalį, prieš pradėdama naudoti priemones, nurodytas šio straipsnio 7e dalies l punkte. Jeigu kompetentinga institucija mano, kad kylančią nuostolių riziką kontroliavo PSŠ, ji gali pareikalauti, kad PSŠ naudotų didesnę savo pačios skiriamų išteklių sumą, kurią turi nustatyti kompetentinga institucija.
7 g. Su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusio įvykio atveju PSŠ panaudoja savo pačios skiriamų išteklių sumą, tris kartus viršijančią reikalaujamą naudoti pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnio 4 dalį, prieš pradėdama naudoti priemones, nurodytas šio straipsnio 7e dalies l punkte. Be to, tokiu atveju, siekiant užtikrinti griežtai apibrėžtų paskatų procesą, PSŠ nenaudoja nei įsipareigojimų neįvykdymo fondo, nei įsipareigojimų neįvykdymo srauto. Jeigu kompetentinga institucija mano, kad kylančios nuostolių rizikos PSŠ nekontroliavo, ji gali leisti PSŠ naudoti mažesnę savo pačios skiriamų išteklių sumą, kurią turi nustatyti kompetentinga institucija.
7h. PSŠ, kompetentingai institucijai pritarus, naudoja 7e dalies l punkto ii papunktyje nurodytas priemones tik 7e dalies l punkto vii papunktyje nurodytomis sąlygomis paskelbus reikalavimus pateikti piniginių išteklių, kurių suma turi būti lygi bent PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo fondo dydžiui.
|
7i. |
Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad PSŠ į savo gaivinimo planus įtrauktų papildomos informacijos. |
8. Prieš pateikdama gaivinimo planą kompetentingai institucijai ir ESMA , PSŠ valdyba, atsižvelgdama į rizikos valdymo komiteto rekomendaciją pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 28 straipsnio 3 dalį, tą planą vertina ir tvirtina.
9. Gaivinimo planai laikomi PSŠ veiklos taisyklių dalimi, be to, PSŠ ir jos tarpuskaitos nariai (kai nuostatos susijusios su narių klientais) užtikrina, kad gaivinimo planuose nustatytas priemones būtų įmanoma visada įvykdyti.
9a. PSŠ 7e dalies a–g punktuose išvardytą informaciją skelbia viešai. Tos dalies h–l punktuose išvardyti informacija turėtų būti skelbiama viešai, jei yra viešasis šios informacijos skaidrumo interesas. Tarpuskaitos nariai užtikrina, kad jų klientams būtų tinkamai praneštos klientams poveikio turinčios nuostatos.
9b. Nacionalinių nemokumą reglamentuojančių teisės aktų taisyklės, susijusios su kreditoriams žalingų teisės aktų paskelbimu negaliojančiais ar nevykdomais, netaikomos PSŠ priemonėms, kurias ji vykdo pagal šiame reglamente nustatytą gaivinimo planą.
10 straipsnis
Gaivinimo planų vertinimas
1. PSŠ savo gaivinimo planus pateikia kompetentingai institucijai.
2. Kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama perduoda kiekvieną planą priežiūros kolegijai ir pertvarkymo institucijai.
Kompetentinga institucija per šešis mėnesius nuo kiekvieno plano pateikimo dienos, 12 straipsnyje nurodyta tvarka suderinusi su priežiūros kolegija, peržiūri gaivinimo planą ir įvertina, kiek jis atitinka 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3. Vertindama gaivinimo planą, kompetentinga institucija konsultuojasi su Europos sisteminės rizikos valdyba ir atsižvelgia į PSŠ kapitalo struktūrą, jos įsipareigojimų neįvykdymo srautą, organizacinės struktūros sudėtingumo lygį ir PSŠ rizikos pobūdį, be kita ko, finansinę, veiklos ir kibernetinę riziką, jos veiklos pakeičiamumą, taip pat į poveikį, kurį gaivinimo plano įgyvendinimas darytų tarpuskaitos nariams, jų klientams, PSŠ aptarnaujamoms finansų rinkoms ir visai finansų sistemai. Kompetentinga institucija deramai atsižvelgia į tai, ar gaivinimo planu bus užtikrinamos tinkamos paskatos PSŠ savininkams ir tarpuskaitos nariams bei jų klientams valdyti riziką, kurią jie sukelia arba patiria sistemoje. Kompetentinga institucijos skatina PSŠ rizikos prisiėmimo ir rizikos valdymo veiklos stebėseną bei kuo visapusiškesnį dalyvavimą PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procese.
3a. Vertindama gaivinimo planą, kompetentinga institucija atsižvelgia į susitarimus dėl patronuojančiosios įmonės paramos kaip galiojančius gaivinimo plano elementus tik tuo atveju, jei tie susitarimai yra teisiškai privalomi.
4. Pertvarkymo institucija išnagrinėja gaivinimo planą siekdama nustatyti, kokios jame numatytos priemonės galėtų turėti neigiamo poveikio PSŠ sėkmingo pertvarkymo galimybei. Jei tokių priemonių aptinkama, pertvarkymo institucija atkreipia į tai kompetentingai institucijai dėmesį ir pateikia kompetentingai institucijai rekomendacijas , kaip spręsti neigiamo tų priemonių poveikio sėkmingo PSŠ pertvarkymo galimybei problemą .
5. Jeigu kompetentinga institucija nusprendžia nesivadovauti pagal 4 dalį pateiktomis pertvarkymo institucijos rekomendacijomis, ji tokį sprendimą pertvarkymo institucijai išsamiai pagrindžia.
6. Jeigu kompetentinga institucija sutinka su pertvarkymo institucijos rekomendacijomis arba mano, kad gaivinimo plane yra esminių trūkumų ar esminių įgyvendinimo kliūčių, ji apie tai praneša PSŠ arba jos patronuojančiajai įmonei ir suteikia PSŠ galimybę pateikti savo nuomonę.
7. Atsižvelgdama į PSŠ nuomonę, kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad PSŠ arba patronuojančioji įmonė per du mėnesius (kompetentingai institucijai pritarus šis terminas gali būti pratęstas vienu mėnesiu) pateiktų patikslintą planą su paaiškinimais, kaip sprendžiami su tais trūkumais ar kliūtimis susiję klausimai. Patikslintas planas vertinamas pagal 2 dalies antrą pastraipą.
8. Jeigu kompetentinga institucija laikosi nuomonės, kad patikslintame plane su trūkumais ir kliūtimis susiję klausimai nebuvo tinkamai išspręsti, arba tuo atveju, jeigu PSŠ arba patronuojančioji įmonė patikslinto plano nepateikė, kompetentinga institucija pareikalauja, kad PSŠ arba patronuojančioji įmonė atliktų konkrečius plano pakeitimus.
9. Jeigu trūkumų arba kliūčių konkrečiais plano pakeitimais tinkamai pašalinti neįmanoma, kompetentinga institucija reikalauja, kad PSŠ arba patronuojančioji įmonė per pagrįstą laikotarpį nustatytų pakeitimus, kuriuos ji galėtų padaryti savo veikloje, kad pašalintų su gaivinimo plano įgyvendinimu susijusius trūkumus ar kliūtis.
Jeigu PSŠ arba patronuojančioji įmonė per kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį tokių pakeitimų nenustato arba jeigu kompetentinga institucija laikosi nuomonės, kad pasiūlytais veiksmais su gaivinimo plano trūkumais ir įgyvendinimo kliūtimis susiję klausimai nebūtų tinkamai išspręsti arba nebūtų padidinta sėkmingo PSŠ pertvarkymo galimybė , kompetentinga institucija pareikalauja, kad PSŠ arba patronuojančioji įmonė per kompetentingos institucijos nurodytą pagrįstos trukmės laikotarpį , atsižvelgdama į trūkumų ir kliūčių rimtumą, priemonių poveikį PSŠ veiklai ir PSŠ galimybei išlaikyti atitiktį Reglamentui (ES) Nr. 648/2012 , imtųsi bet kurių iš toliau nurodytų priemonių:
|
a) |
sušvelninti PSŠ rizikos pobūdį; |
|
b) |
didinti PSŠ rekapitalizavimo laiku galimybes siekiant įvykdyti jai taikomus prudencinius reikalavimus; |
|
c) |
peržiūrėti PSŠ strategiją ir struktūrą; |
|
d) |
pakeisti įsipareigojimų neįvykdymo srautą, gaivinimo priemones ir kitus nuostolių paskirstymo susitarimus siekiant didinti sėkmingo pertvarkymo galimybę ir ypatingos svarbos funkcijų atsparumą; |
|
e) |
pakeisti PSŠ valdymo struktūrą. |
10. 9 dalies antroje pastraipoje nurodytas reikalavimas yra pagrindžiamas ir raštu pateikiamas PSŠ.
10a. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose nustato minimalius kriterijus, kuriuos kompetentinga institucija turi įvertinti atlikdama vertinimą pagal šio straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį.
ESMA ne vėliau kaip … m. … … d. [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo] pateikia Komisijai tų techninių reguliavimo standartų projektus.
Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.
11 straipsnis
Grupei priklausančių PSŠ gaivinimo planai
1. Kai grupės, kuriai priklauso PSŠ, patronuojančioji įmonė yra Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 23 punkte apibrėžta įstaiga arba tos direktyvos 1 straipsnio 1 dalies c arba d punkte nurodytas subjektas, kompetentinga institucija, kaip nurodyta tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 21 punkte, pareikalauja, kad patronuojančioji įmonė pagal tą direktyvą pateiktų grupės gaivinimo planą. Ta kompetentinga institucija pateikia grupės gaivinimo planą PSŠ kompetentingai institucijai.
Kai grupės, kuriai priklauso PSŠ, patronuojančioji įmonė nėra pirmoje pastraipoje nurodyta įstaiga arba subjektas ir kai būtina siekiant įvertinti visus priedo A skirsnio elementus , ▌ kompetentingos institucijos gali šio reglamento 10 straipsnyje nustatyta tvarka pareikalauti, kad PSŠ pateiktų PSŠ gaivinimo planą atsižvelgdama į visus aktualius aspektus, susijusius su grupės struktūra . Toks reikalavimas turi būti pagrįstas ir pateiktas raštu PSŠ ir jos patronuojančiajai įmonei.
2. Kai patronuojančioji įmonė teikia gaivinimo planą pagal 1 dalies pirmą pastraipą , PSŠ gaivinimo nuostatos sudaro atskirą to gaivinimo plano dalį ir turi atitikti šio reglamento reikalavimus, o PSŠ negali būti įpareigojama parengti atskiro gaivinimo plano.
3. PSŠ kompetentinga institucija pagal 10 straipsnį įvertina PSŠ gaivinimo nuostatas ir atitinkamais atvejais konsultuojasi su grupės kompetentinga institucija.
12 straipsnis
Gaivinimo planų koordinavimo tvarka
1. Priežiūros kolegija priima bendrą sprendimą visais šiais klausimais:
|
a) |
gaivinimo plano peržiūros ir vertinimo; |
|
b) |
9 straipsnio 6–9 dalyse nurodytų priemonių taikymo; |
|
c) |
ar gaivinimo planą turi parengti patronuojančiosios įmonės pagal 11 straipsnio 1 dalį. |
2. Kolegija priima bendrą sprendimą a ir b punktuose nurodytais klausimais per keturis mėnesius nuo tada, kai kompetentinga institucija pateikia gaivinimo planą.
Kolegija priima bendrą sprendimą c punkte nurodytu klausimu per keturis mėnesius nuo datos, kurią kompetentinga institucija priėmė sprendimą paprašyti patronuojančiosios įmonės parengti grupės planą.
ESMA kompetentingos institucijos prašymu, dalyvaudama priežiūros kolegijos posėdžiuose, gali padėti priežiūros kolegijai pasiekti bendrą sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnio c punktą.
3. Jei priežiūros kolegija nepriima bendro sprendimo 1 dalies a ir b punktuose nurodytais klausimais per keturis mėnesius nuo gaivinimo plano pateikimo, PSŠ kompetentinga institucija pati priima sprendimą.
PSŠ kompetentinga institucija, priimdama pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą, atsižvelgia į kitų kolegijos narių nuomonę, išreikštą per keturių mėnesių laikotarpį. PSŠ kompetentinga institucija tą sprendimą raštu pateikia PSŠ, atitinkamais atvejais jos patronuojančiajai įmonei ir kitiems priežiūros kolegijos nariams.
4. Kai iki pasibaigiant tam keturių mėnesių laikotarpiui bet kuri priežiūros kolegijos narių grupė, sudaranti paprastą šios kolegijos narių daugumą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį yra perdavusi ESMA svarstyti klausimą, susijusį su gaivinimo planų vertinimu ir šio reglamento 10 straipsnio 9 dalies a, b ir c punktuose nurodytų priemonių įgyvendinimu, PSŠ kompetentinga institucija sulaukia ESMA sprendimo, priimto pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnio 3 dalį, ir remdamasi juo priima sprendimą.
5. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo etapu, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1095/2010. ESMA priima sprendimą per vieną mėnesį nuo klausimo perdavimo jai. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar jau priėmus bendrą sprendimą klausimas nėra perduodamas svarstyti ESMA. ESMA nepriėmus sprendimo per vieną mėnesį, taikomas PSŠ kompetentingos institucijos sprendimas.
2 SKIRSNIS
PERTVARKYMO PLANAVIMAS
13 straipsnis
Pertvarkymo planai
1. Pasikonsultavusi su kompetentinga institucija bei ESMA ir koordinuodama veiksmus su pertvarkymo kolegija, kiekvienos PSŠ pertvarkymo institucija 15 straipsnyje nustatyta tvarka kiekvienai PSŠ parengia pertvarkymo planą.
2. Pertvarkymo plane numatomi pertvarkymo veiksmai, kurių pertvarkymo institucija gali imtis, kai PSŠ atitinka 22 straipsnyje nurodytas pertvarkymo sąlygas.
3. Pertvarkymo plane atsižvelgiama bent į:
|
a) |
PSŠ žlugimą dėl:
|
|
b) |
poveikį, kurį pertvarkymo plano įgyvendinimas darytų tarpuskaitos nariams ir jų klientams (įskaitant tuos atvejus, kai tarpuskaitos nariams galėtų būti taikomos gaivinimo priemonės arba pertvarkymo veiksmai pagal Direktyvą 2014/59/ES), susietoms FRI, PSŠ aptarnaujamoms finansų rinkoms ir visai finansų sistemai; |
|
c) |
būdą ir aplinkybes, kuriais PSŠ gali teikti prašymą dėl centrinio banko priemonių naudojimo, ir nurodytą turtą, kuris, tikėtina, atitiktų įkaitui keliamas sąlygas. |
4. Pertvarkymo plane nenumatomos galimybės pasinaudoti:
|
a) |
viešąja finansine parama; |
|
b) |
skubia centrinio banko pagalba likvidumui padidinti; |
|
c) |
centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, teikiama nestandartinėmis užtikrinimo, termino ir palūkanų normų sąlygomis. |
4a. Pertvarkymo plane remiamasi atsargiomis prielaidomis dėl finansinių išteklių, kaip pertvarkymo priemonių, kurių gali reikėti, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai, bei dėl išteklių, kurių, kaip tikisi PSŠ, pradėjus pertvarkymą bus galima gauti pagal PSŠ taisykles ir susitarimus. Tos atsargios prielaidos turi būti grindžiamos naujausio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, atlikto pagal 5 straipsnio 2a dalį, išvadomis, kurios vis dar galiotų ekstremalių rinkos sąlygų scenarijaus atveju, kurį apsunkintų vienos ar daugiau kitų PSŠ gaivinimas arba pertvarkymas, įsipareigojimų neįvykdymo, įskaitant daugiau nei dviejų tarpuskaitos narių, kurių atžvilgiu PSŠ pozicijos didžiausios, žlugimas.
5. Pertvarkymo institucijos peržiūri ir prireikus atnaujina pertvarkymo planus bent kartą per metus ir bet kuriuo atveju pasikeitus PSŠ teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, arba įvykus kitam pasikeitimui, kai jis gali turėti reikšmingą poveikį plano veiksmingumui.
PSŠ ir kompetentingos institucijos nedelsdamos informuoja pertvarkymo institucijas apie visus tokius pasikeitimus.
5a. Pertvarkymo plane aiškiai atskiriami (visų pirma, kai įmanoma, tam skiriant atskirus skirsnius) scenarijai, paremti atitinkamai 3 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčiuose nurodytomis aplinkybėmis.
6. Pertvarkymo plane nurodomos pertvarkymo priemonių taikymo ir pertvarkymo įgaliojimų panaudojimo aplinkybės ir įvairūs scenarijai. Pertvarkymo plane pateikiama (kai tinkama ir įmanoma, kiekybiniais duomenimis):
|
a) |
svarbiausių plano elementų santrauka, atskiriant įsipareigojimų neįvykdymo įvykius, su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusius įvykius ir šių dviejų atvejų derinį; |
|
b) |
reikšmingų PSŠ pokyčių po paskutinio pertvarkymo plano atnaujinimo santrauka; |
|
c) |
paaiškinimas, kaip būtų galima teisiškai ir ekonomiškai atskirti, kiek tai būtina, PSŠ ypatingos svarbos funkcijas nuo kitų jos funkcijų, kad būtų užtikrintas jų tęstinumas pradėjus visų galimų formų pertvarkymą, be kita ko, PSŠ žlugimo atveju; |
|
d) |
įvertinimas, kiek laiko reikėtų kiekvienam reikšmingam plano aspektui įgyvendinti, be kita ko, PSŠ finansinių išteklių papildymui; |
|
e) |
išsamus sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo pagal 16 straipsnį aprašymas; |
|
f) |
pagal 17 straipsnį reikalaujamų priemonių, kuriomis siekiama įveikti ar šalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis, nustatytas atlikus vertinimą pagal 16 straipsnį, aprašas; |
|
g) |
PSŠ ypatingos svarbos funkcijų ir turto vertės ir paklausos rinkoje nustatymo procesų aprašas; |
|
h) |
išsamus aprašas, kaip užtikrinama, kad pagal 14 straipsnį reikalaujama informacija būtų atnaujinta ir bet kada prieinama pertvarkymo institucijoms; |
|
i) |
paaiškinimas, kaip būtų galima finansuoti pertvarkymo veiksmus, nenumatant 4 dalyje išvardytų elementų; |
|
j) |
išsamus įvairių pertvarkymo strategijų, kurias būtų galima taikyti pagal įvairius galimus scenarijus, aprašymas, nurodant jų taikymo laikotarpius; |
|
k) |
PSŠ ir kitų rinkos dalyvių ypatingos svarbos priklausomybės ryšių aprašas , įskaitant grupės subjektų tarpusavio sąsajas, sąveikos susitarimus ir sąsajas su kitomis FRI, taip pat būdus, kaip spręsti tokių sąsajų problemą ; |
|
l) |
aprašas įvairių būdų užtikrinti:
|
|
la) |
aprašas metodo, kurį pertvarkymo institucija planuoja taikyti siekdama nustatyti bet kokių pagal 29 straipsnį nutrauktinų sutarčių apimtį ir vertę; |
|
m) |
plano poveikio PSŠ darbuotojams analizė, įskaitant visų susijusių sąnaudų įvertinimą, ir numatytų procedūrų, pagal kurias būtų konsultuojamasi su personalu vykdant pertvarkymo procesą, atsižvelgiant į nacionalines dialogo su socialiniais partneriais taisykles ir sistemas, aprašas; |
|
n) |
informacijos teikimo žiniasklaidai ir visuomenei planas siekiant kuo didesnio skaidrumo ; |
|
o) |
pagrindinių operacijų ir sistemų, skirtų nuolatiniam PSŠ veiklos procesų veikimui užtikrinti, aprašas; |
|
oa) |
susitarimų dėl keitimosi informacija pertvarkymo kolegijoje prieš pertvarkymą ir jo metu aprašas, laikantis 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų pertvarkymo kolegijų rašytinės tvarkos ir procedūrų. |
6 dalies a punkte nurodyta informacija atskleidžiama atitinkamai PSŠ. PSŠ gali pateikti raštišką nuomonę dėl pertvarkymo plano pertvarkymo institucijai. Ta nuomonė įtraukiama į planą.
7. Pertvarkymo institucijos gali pareikalauti, kad PSŠ joms pateiktų išsamius Reglamento (ES) Nr. 648/2012 29 straipsnyje nurodytų sutarčių, kurių šalimi PSŠ yra, įrašus. Pertvarkymo institucijos gali nustatyti tokių įrašų pateikimo terminą, be to, skirtingų rūšių sutartims gali nustatyti skirtingus terminus.
7a. PSŠ pertvarkymo institucija glaudžiai bendradarbiauja su PSŠ tarpuskaitos nario pertvarkymo institucijomis, siekiant užtikrinti, kad nebūtų kliūčių pertvarkymui.
8. Pasikonsultavusi su ESRV ir atsižvelgusi į atitinkamas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) XXX/2016, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES dėl techninių reguliavimo standartų, priimamų pagal Direktyvos 2014/59/ES 10 straipsnio 9 dalį, nuostatas bei laikydamasi proporcingumo principo , ESMA parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais pagal 6 dalį išsamiau patikslinamas pertvarkymo plano turinys, projektus.
Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, ESMA deramai atsižvelgia į nacionalinės teisės sistemų tarpusavio skirtumus Sąjungoje, ypač nemokumo teisės srityje, taip pat į Sąjungoje įsteigtų PSŠ dydžio ir pobūdžio skirtumus.
ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą dvylika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo datos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
14 straipsnis
PSŠ prievolė bendradarbiauti ir teikti informaciją
PSŠ prireikus bendradarbiauja rengiant pertvarkymo planus ir pertvarkymo institucijoms tiesiogiai arba per kompetentingą instituciją teikia visą pertvarkymo planams parengti ir įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant priedo B skirsnyje nurodytą informaciją ir analizę.
Kompetentingos institucijos pertvarkymo institucijoms teikia visą pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją, kurią jau turi.
PSŠ laiku keičiasi informacija su kompetentingomis institucijomis ir ESMA, kad būtų lengviau įvertinti PSŠ rizikos pobūdį ir tarpusavio sąsajas su kitomis finansų rinkų infrastruktūromis, kitomis finansų įstaigomis ir su finansų sistema apskritai, kaip apibrėžta šio reglamento 9 ir 10 straipsniuose.
15 straipsnis
Pertvarkymo planų koordinavimo tvarka
1. Pertvarkymo kolegija priima bendrą sprendimą dėl pertvarkymo plano ir visų jo pakeitimų per keturis mėnesius nuo datos, kurią pertvarkymo institucija tą planą pateikė, kaip nurodyta 2 dalyje.
2. Pertvarkymo institucija pertvarkymo kolegijai perduoda pertvarkymo plano projektą, pagal 14 straipsnį teikiamą informaciją ir visą papildomą informaciją, svarbią pertvarkymo kolegijai.
Pertvarkymo institucija užtikrina, kad ESMA būtų pateikta visa informacija, svarbi jos funkcijoms pagal šį straipsnį.
3. Pertvarkymo institucija gali nuspręsti rengiant ir peržiūrint pertvarkymo planą pasitelkti trečiosios valstybės institucijas, jei jos atitinka 71 straipsnyje nurodytus konfidencialumo reikalavimus ir priklauso jurisdikcijoms, pagal kurias yra įsisteigę bet kurie iš šių subjektų:
|
i. |
PSŠ patronuojančioji įmonė, kai yra; |
|
ii. |
tarpuskaitos nariai, kurių atžvilgiu PSŠ turi reikšmingas pozicijas ; |
|
iii. |
PSŠ patronuojamosios įmonės, kai yra; |
|
iv. |
kiti ypatingos svarbos paslaugų PSŠ teikėjai; |
|
iva. |
PSŠ, turinti sąveikos susitarimus su ta PSŠ. |
4. Pertvarkymo institucijos prašymu ESMA gali padėti pertvarkymo kolegijai priimti bendrą sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnio c punktą.
5. Jei pertvarkymo kolegija nepriima bendro sprendimo per keturis mėnesius nuo pertvarkymo plano perdavimo, pertvarkymo institucija pati priima sprendimą dėl pertvarkymo plano. Pertvarkymo institucija sprendimą pati priima atsižvelgusi į kitų pertvarkymo kolegijos narių nuomones, išsakytas per keturių mėnesių laikotarpį. Pertvarkymo institucija sprendimą raštu pateikia PSŠ, atitinkamais atvejais jos patronuojančiajai įmonei ir kitiems pertvarkymo kolegijos nariams.
6. Kai iki pasibaigiant tam keturių mėnesių laikotarpiui bet kuri priežiūros kolegijos narių grupė, sudaranti paprastą šios kolegijos narių daugumą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį yra perdavusi ESMA svarstyti klausimą, susijusį su pertvarkymo planu, PSŠ pertvarkymo institucija sulaukia ESMA sprendimo, priimto pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir remdamasi juo priima sprendimą.
Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo etapu, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1095/2010. ESMA priima sprendimą per vieną mėnesį nuo klausimo perdavimo jai. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar jau priėmus bendrą sprendimą klausimas nėra perduodamas svarstyti ESMA. Jei ESMA nepriima sprendimo per vieną mėnesį, taikomas pertvarkymo institucijos sprendimas.
7. Kai bendras sprendimas priimamas pagal 1 dalį ir kai pertvarkymo institucija pagal 6 dalį mano, kad dalykas, dėl kurio nesutariama, neigiamai veikia jos valstybės narės fiskalinius įsipareigojimus, PSŠ pertvarkymo institucija inicijuoja pakartotinį pertvarkymo plano vertinimą.
II SKYRIUS
Sėkmingo pertvarkymo galimybė
16 straipsnis
Sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimas
1. Bendradarbiaudama su pertvarkymo kolegija pagal 17 straipsnį, pertvarkymo institucija įvertina, kiek PSŠ gali būti pertvarkyta nenumatant galimybių pasinaudoti:
|
a) |
▌viešąja finansine parama; |
|
b) |
skubia centrinio banko pagalba likvidumui padidinti; |
|
c) |
centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, teikiama nestandartinėmis užtikrinimo, termino ir palūkanų normų sąlygomis. |
2. Laikoma, kad PSŠ galima sėkmingai pertvarkyti, jei pertvarkymo institucija realiai ir patikimai gali arba ją likviduoti pagal įprastinę bankroto bylą, arba ją pertvarkyti taikydama pertvarkymo priemones ir pertvarkymo įgaliojimus, kartu užtikrinant PSŠ ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą , vengiant bet kokio viešųjų lėšų naudojimo ir kiek įmanoma stengiantis išvengti bet kokių sunkių neigiamų pasekmių finansų sistemai.
Pirmoje pastraipoje nurodytos neigiamos pasekmės apima platesnį finansinį nestabilumą arba visai sistemai būdingus įvykius bet kurioje valstybėje narėje.
Pertvarkymo institucija laiku informuoja ESMA, jei mano, kad PSŠ sėkmingai pertvarkyti neįmanoma.
3. Pertvarkymo institucijos prašymu PSŠ pateikia įrodymus, kad:
|
a) |
nėra kliūčių pasinaudojus pertvarkymo įgaliojimais sumažinti nuosavybės priemonių vertę, nepaisant to, ar visiškai įgyvendinti likę sutartiniai susitarimai ar kitos PSŠ gaivinimo plano priemonės; |
|
b) |
PSŠ sutartimis su tarpuskaitos nariais arba trečiaisiais asmenimis nesuteikiama teisė šiems tarpuskaitos nariams arba tretiesiems asmenims veiksmingai užkirsti kelio pertvarkymo institucijai pasinaudoti pertvarkymo įgaliojimais arba kitaip išvengti šių įgaliojimų taikymo jiems. |
4. Siekdama įvertinti sėkmingo pertvarkymo galimybę pagal 1 dalį, pertvarkymo institucija išnagrinėja atitinkamus priedo C skirsnyje nurodytus dalykus.
4a. ESMA ne vėliau kaip … m. … … d. [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo] priima gaires, kuriomis skatinama suvienodinti priežiūros ir pertvarkymo praktiką, susijusią su priedo C skirsnio taikymu.
5. Pertvarkymo institucija bendradarbiaudama su pertvarkymo kolegija atlieka sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą tuo pačiu metu, kai pagal 13 straipsnį rengiamas ir atnaujinamas pertvarkymo planas.
17 straipsnis
Sėkmingo pertvarkymo kliūčių įveikimas ir šalinimas
1. Jei, atlikusi 16 straipsnyje nurodytą vertinimą ir pasikonsultavusi su pertvarkymo kolegija , pertvarkymo institucija padaro išvadą, kad sėkmingam PSŠ pertvarkymui yra esminių kliūčių, pertvarkymo institucija, bendradarbiaudama su kompetentinga institucija, parengia ir pateikia ataskaitą PSŠ bei pertvarkymo kolegijai.
Pirmoje pastraipoje nurodytoje ataskaitoje pateikiama ▌ kliūčių, trukdančių veiksmingai panaudoti pertvarkymo priemones ir pertvarkymo įgaliojimus PSŠ atžvilgiu, analizė, aptariamas jų poveikis PSŠ verslo modeliui ir rekomenduojamos tikslinės priemonės šioms kliūtims esant galimybėms pašalinti.
2. 15 straipsnyje nurodyto reikalavimo, kad pertvarkymo kolegijos priimtų bendrą sprendimą dėl pertvarkymo planų, taikymas sustabdomas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ataskaitos pateikimo iki tol, kol pertvarkymo institucija pritaria sėkmingo pertvarkymo esminių kliūčių pašalinimo priemonėms pagal šio straipsnio 3 dalį arba pagal šio straipsnio 4 dalį priimamas sprendimas dėl alternatyvių priemonių.
3. Per keturis mėnesius nuo pagal 1 dalį pateiktos ataskaitos gavimo PSŠ pertvarkymo institucijai pasiūlo, kokiomis galimomis priemonėmis įveikti arba pašalinti ataskaitoje nurodytas esmines kliūtis. Pertvarkymo institucija praneša pertvarkymo kolegijai apie visas PSŠ pasiūlytas priemones. Pertvarkymo institucija ir pertvarkymo kolegija pagal 18 straipsnio 1 dalies b punktą įvertina, ar šiomis priemonėmis tos kliūtys įveikiamos ar šalinamos veiksmingai.
4. Jei pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į pertvarkymo kolegijos nuomonę , padaro išvadą, kad PSŠ pagal 3 dalį pasiūlytomis priemonėmis ataskaitoje nurodytos kliūtys nebūtų veiksmingai sumažintos ar pašalintos, pertvarkymo institucija nustato alternatyvias priemones ir perduoda jas pertvarkymo kolegijai, kad pagal 18 straipsnį būtų priimtas bendras sprendimas.
Rengiant pirmoje pastraipoje nurodytas alternatyvias priemones atsižvelgiama į:
|
a) |
šių sėkmingo PSŠ pertvarkymo kliūčių keliamą grėsmę finansiniam stabilumui; |
|
b) |
alternatyvių priemonių poveikį konkrečiai PSŠ, jos tarpuskaitos nariams ir jų klientams, visoms susietoms FRI ir vidaus rinkai; |
|
ba) |
integruotų tarpuskaitos paslaugų teikimo poveikį skirtingiems produktams ir portfelio garantinės įmokos nustatymui įvairioms turto klasėms. |
Taikydama antros pastraipos b punktą, pertvarkymo institucija konsultuojasi su kompetentinga institucija, priežiūros kolegija, pertvarkymo kolegija ir, atitinkamais atvejais , Europos sisteminės rizikos valdyba .
5. Pertvarkymo institucija pagal 18 straipsnį tiesiogiai arba netiesiogiai per kompetentingą instituciją praneša PSŠ raštu apie alternatyvias priemones, kurių reikia imtis siekiant pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis. Pertvarkymo institucija pagrindžia, kodėl PSŠ pasiūlytomis priemonėmis nebūtų galima pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūčių ir kaip tai būtų veiksmingai atlikta alternatyviomis priemonėmis.
6. PSŠ per vieną mėnesį pasiūlo planą, kaip ji ketina įgyvendinti alternatyvias priemones per pertvarkymo institucijos nustatytą laikotarpį .
7. Tik 4 dalies taikymo tikslais pertvarkymo institucija , derindama veiksmus su kompetentinga institucija, gali:
|
a) |
reikalauti, kad PSŠ peržiūrėtų arba parengtų paslaugų susitarimus tarp grupės subjektų arba su trečiaisiais asmenimis dėl ypatingos svarbos funkcijų vykdymo; |
|
b) |
reikalauti, kad PSŠ apribotų savo didžiausias individualias ir bendras neužtikrintas pozicijas; |
|
c) |
reikalauti, kad PSŠ pakeistų garantinės įmokos rinkimo ir laikymo pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 41 straipsnį tvarką; |
|
d) |
reikalauti, kad PSŠ pakeistų savo įsipareigojimų neįvykdymo fondų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 42 straipsnyje, sudėtį ir skaičių; |
|
e) |
nustatyti PSŠ specialius ar nuolatinius papildomus informacijos reikalavimus; |
|
f) |
reikalauti, kad PSŠ parduotų specifinį savo turtą; |
|
g) |
reikalauti, kad PSŠ apribotų ar nutrauktų specifinę vykdomą ar planuojamą veiklą; |
|
h) |
reikalauti, kad PSŠ pakeistų savo gaivinimo planą , veiklos taisykles ir kitas sutartines nuostatas ; |
|
i) |
apriboti naujų verslo linijų kūrimą ar esamų verslo linijų plėtojimą arba naujų ar esamų paslaugų teikimą arba to neleisti; |
|
j) |
reikalauti, kad būtų pakeista PSŠ arba bet kurio grupės subjekto, kuris yra tiesiogiai arba netiesiogiai jos kontroliuojamas, teisinė ar veiklos struktūra, siekiant užtikrinti, kad ypatingos svarbos funkcijas būtų galima teisiškai ir veiklos požiūriu atskirti nuo kitų funkcijų taikant pertvarkymo priemones; |
|
k) |
reikalauti, kad PSŠ įsteigtų patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę valstybėje narėje arba Sąjungos patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę; |
|
l) |
reikalauti, kad PSŠ ▌ išleistų įsipareigojimus, kurie gali būti nurašyti ir konvertuoti, arba atidėtų kitus išteklius, kad padidintų nuostolių padengimo, rekapitalizavimo ir iš anksto finansuotų išteklių papildymo pajėgumą; |
|
m) |
reikalauti, kad PSŠ ▌ imtųsi kitų veiksmų, kad būtų įmanoma padengti nuostolius iš kapitalo, kitų įsipareigojimų ir sutarčių, rekapitalizuoti PSŠ arba papildyti iš anksto finansuotus išteklius . Svarstytini veiksmai gali apimti visų pirma mėginimą iš naujo derėtis dėl PSŠ išleistų įsipareigojimų arba peržiūrėti sutartines sąlygas siekiant užtikrinti, kad visi pertvarkymo institucijos sprendimai nurašyti, konvertuoti arba restruktūrizuoti tą įsipareigojimą, priemonę ar sutartį būtų įvykdyti pagal tos jurisdikcijos, kuriai priklauso tas įsipareigojimas ar priemonė, teisės aktus; |
|
n) |
▌ |
|
na) |
apriboti arba sustabdyti PSŠ sąveikumo sąsajas, jei toks apribojimas ar sustabdymas būtinas siekiant išvengti nepageidaujamo poveikio, kurį gaivinimo priemonių taikymas ir naudojimasis pertvarkymo įgaliojimais galėtų turėti sąveikioms PSŠ. |
18 straipsnis
Koordinavimo tvarka, taikoma įveikiant ar šalinant sėkmingo pertvarkymo kliūtis
1. Pertvarkymo kolegija priima bendrą sprendimą dėl:
|
a) |
esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių nustatymo pagal 16 straipsnio 1 dalį; |
|
b) |
prireikus pagal 17 straipsnio 3 dalį PSŠ pasiūlytų priemonių vertinimo; |
|
c) |
pagal 17 straipsnio 4 dalį privalomų pateikti alternatyvių priemonių. |
2. 1 dalies a punkte nurodytas bendras sprendimas dėl esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių nustatymo priimamas per keturis mėnesius nuo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos ataskaitos pateikimo pertvarkymo kolegijai.
1 dalies b ir c punktuose nurodytas bendras sprendimas priimamas per keturis mėnesius nuo PSŠ pasiūlytų priemonių sėkmingo pertvarkymo kliūtims pašalinti pateikimo.
1 dalyje nurodytą bendrą sprendimą pertvarkymo institucija pagrindžia ir pateikia raštu PSŠ ir atitinkamais atvejais jos patronuojančiajai įmonei.
Pertvarkymo institucijos prašymu ESMA gali padėti pertvarkymo kolegijai priimti bendrą sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnio c punktą.
3. Jei pertvarkymo kolegija nepriima bendro sprendimo per keturis mėnesius nuo 17 straipsnio 1 dalyje numatytos ataskaitos perdavimo datos, pertvarkymo institucija pagal 17 straipsnio 5 dalį pati priima sprendimą dėl tinkamų priemonių, kurių reikia imtis. Pertvarkymo institucija sprendimą pati priima atsižvelgusi į kitų pertvarkymo kolegijos narių nuomones, išsakytas per keturių mėnesių laikotarpį.
Pertvarkymo institucija sprendimą raštu pateikia PSŠ, atitinkamais atvejais jos patronuojančiajai įmonei ir kitiems pertvarkymo kolegijos nariams.
4. Kai iki pasibaigiant tam keturių mėnesių laikotarpiui bet kuri priežiūros kolegijos narių grupė, sudaranti paprastą šios kolegijos narių daugumą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį yra perdavusi ESMA svarstyti klausimą, nurodytą 17 straipsnio 7 dalies j, k arba n punkte, PSŠ pertvarkymo institucija atideda savo sprendimą, kol sulaukia ESMA sprendimo, priimto pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį. Tuo atveju pertvarkymo institucija pati priima sprendimą pagal ESMA sprendimą.
Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo etapu, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1095/2010. ESMA priima sprendimą per vieną mėnesį nuo klausimo perdavimo jai. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar jau priėmus bendrą sprendimą klausimas nėra perduodamas svarstyti ESMA. Jei ESMA nepriima sprendimo per vieną mėnesį, taikomas pertvarkymo institucijos sprendimas.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
ANKSTYVOJI INTERVENCIJA
19 straipsnis
Ankstyvosios intervencijos priemonės
1. Kai PSŠ nesilaiko arba gali nesilaikyti prudencinių reikalavimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 arba kelia riziką pasaulinės finansų sistemos, Sąjungos finansų sistemos arba jos dalių finansiniam stabilumui, arba kai kompetentinga institucija yra nustačiusi kitų požymių įvykių galinčių sutrikdyti PSŠ veiklą, ypač jos galimybę teikti tarpuskaitos paslaugas, kompetentinga institucija gali:
|
a) |
įpareigoti PSŠ atnaujinti gaivinimo planą pagal 9 straipsnį, kai aplinkybės, dėl kurių reikėjo ankstyvosios intervencijos, skiriasi nuo pradiniame gaivinimo plane pateiktų prielaidų; |
|
b) |
įpareigoti PSŠ per konkretų laikotarpį įgyvendinti vieną ar daugiau gaivinimo plane numatytų procedūrų ar priemonių. Kai planas atnaujinamas pagal a punktą, tos procedūros ar priemonės apima visas atnaujintas procedūras ar priemones; |
|
c) |
įpareigoti PSŠ nustatyti reikalavimų nesilaikymo ar galimo nesilaikymo, kaip nurodyta 1 dalyje, priežastis ir parengti veiksmų programą, įskaitant tinkamas priemones ir terminus; |
|
d) |
įpareigoti PSŠ sušaukti akcininkų susirinkimą arba, PSŠ šio reikalavimo neįvykdžius, sušaukti susirinkimą pačios. Abiem atvejais kompetentinga institucija nustato darbotvarkę, įskaitant sprendimus, kuriuos turėtų prieš tvirtindami svarstyti akcininkai; |
|
e) |
įpareigoti nušalinti arba pakeisti vieną ar daugiau valdybos ar vyresniosios vadovybės narių, jei nustatyta, kad tie asmenys nesugeba vykdyti savo pareigų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 27 straipsnį; |
|
f) |
įpareigoti pakeisti PSŠ verslo strategiją; |
|
g) |
įpareigoti pakeisti PSŠ teisinę ar veiklos struktūrą; |
|
h) |
suteikti pertvarkymo institucijai visą informaciją, reikalingą PSŠ pertvarkymo planui atnaujinti siekiant pasirengti galimam PSŠ pertvarkymui ir jos turto bei įsipareigojimų vertinimui pagal 24 straipsnį, įskaitant visą informaciją, pareikalautą atliekant patikrinimus vietoje; |
|
i) |
prireikus pagal 4 straipsnį įpareigoti įgyvendinti PSŠ gaivinimo priemones; |
|
j) |
įpareigoti PSŠ nevykdyti tam tikrų gaivinimo priemonių, jei kompetentinga institucija yra nustačiusi, kad tų priemonių įgyvendinimas gali daryti neigiamą įtaką finansiniam stabilumui arba nederamai pakenkti klientų interesams ; |
|
k) |
įpareigoti PSŠ laiku papildyti savo finansinius išteklius; |
|
ka) |
išimties tvarka vieną kartą leisti tarpuskaitos narių klientams leidžiama tiesiogiai dalyvauti aukcionuose ir tiems klientams netaikyti prudencinių reikalavimų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinės dalies 3 skyrių, išskyrus garantinės įmokos reikalavimus, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 41 straipsnyje. Klientų tarpuskaitos nariai turi išsamiai informuoti klientus apie aukcioną ir sudaryti palankesnes kainos siūlymo sąlygas klientams. Reikalaujamos klientų garantinės įmokos turi būti mokamos per įsipareigojimus vykdantį tarpuskaitos narį; |
|
kb) |
apriboti ar uždrausti (kiek įmanoma nesukeliant tiesioginio įsipareigojimų neįvykdymo) bet kokį atlygį nuosavybės priemonėmis arba joms prilyginamomis priemonėmis, įskaitant PSŠ vykdomus dividendų mokėjimus ir akcijų išpirkimą, be to, gali apriboti, uždrausti arba įšaldyti bet kokius kintamojo atlygio pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Europos bankininkystės institucijos gaires EBA/GL/2015/22 bei savo nuožiūra sukauptų pensijų išmokų arba išeitinių išmokų vadovams mokėjimus. |
2. Kiekvienai iš šių priemonių kompetentinga institucija nustato tinkamą terminą ir šias priemones įgyvendinus vertina jų veiksmingumą.
2a. Nacionalinių nemokumą reglamentuojančių teisės aktų taisyklės, susijusios su kreditoriams žalingų teisės aktų paskelbimu negaliojančiais ar nevykdomais, netaikomos ankstyvosios intervencijos priemonėms, kurių pagal šį reglamentą ėmėsi kompetentinga institucija.
3. Kompetentinga institucija gali taikyti 1 dalies a–k punktuose nurodytas priemones tik įvertinusi šių priemonių poveikį kitose valstybėse narėse, kuriose PSŠ vykdo veiklą arba teikia paslaugas, visų pirma tose šalyse, kuriose PSŠ veikla yra ypatingos svarbos arba svarbi vietos finansų rinkoms, įskaitant vietas, kuriose yra įsteigti tarpuskaitos nariai, susietos prekybos vietos ir FRI.
4. Kompetentinga institucija gali taikyti 1 dalies i punkte nurodytą priemonę tik tais atvejais, kai ta priemonė yra reikalinga viešajam interesui ir būtina siekiant bet kurio iš šių tikslų:
|
a) |
išsaugoti Sąjungos finansinį stabilumą; |
|
b) |
išlaikyti PSŠ ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą , laikantis skaidrumo ir nediskriminavimo principų ; |
|
c) |
palaikyti ir didinti PSŠ finansinį atsparumą. |
Kompetentinga institucija netaiko 1 dalies i punkte nurodytos priemonės, kai priemonės apima kitos PSŠ turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą.
5. Kai PSŠ yra inicijavusi savo įsipareigojimų neįvykdymo srautą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnį, ji nepagrįstai nedelsdama apie tai informuoja kompetentingą instituciją bei pertvarkymo instituciją ir paaiškina, ar tas įvykis susijęs su tos PSŠ trūkumais ar problemomis.
6. Kai 1 dalyje nurodytos sąlygos įgyvendinamos, kompetentinga institucija praneša ESMA bei pertvarkymo institucijai ir konsultuojasi su priežiūros kolegija.
Pranešusi ir pasikonsultavusi su priežiūros kolegija kompetentinga institucija nusprendžia, ar taikyti kurias nors iš 1 dalyje nustatytų priemonių. Kompetentinga institucija praneša apie sprendimą dėl taikytinų priemonių priežiūros kolegijai, pertvarkymo institucijai ir ESMA.
7. Gavusi 6 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, pertvarkymo institucija gali įpareigoti PSŠ susisiekti su potencialiais pirkėjais, kad pasirengtų savo pertvarkymui, laikantis 41 straipsnyje nustatytų sąlygų ir 71 straipsnyje nustatytų konfidencialumo nuostatų , taip pat rinkos tyrimų tvarkos, išdėstytos Reglamento (ES) Nr. 596/2014 11 straipsnyje ir atitinkamuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo teisės aktuose .
20 straipsnis
Vyresniosios vadovybės ir valdybos pašalinimas
Kai PSŠ finansinė būklė labai pablogėja arba PSŠ nesilaiko jai taikomų teisinių reikalavimų, įskaitant savo veiklos taisyklių, o kitų priemonių, kurių imtasi pagal 19 straipsnį, nepakanka tai padėčiai ištaisyti, kompetentingos institucijos gali pareikalauti pašalinti visą PSŠ vyresniąją vadovybę arba valdybą ar kai kuriuos jų narius.
Nauja vyresnioji vadovybė arba valdyba skiriama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 27 straipsniu, o kompetentinga institucija turi ją patvirtinti ar jai pritarti.
IVA ANTRAŠTINĖ DALIS
NUOSTOLIŲ KOMPENSAVIMAS
20a straipsnis
Nuosavybės teisių būsimo pelno atžvilgiu priemonių emisija, skirta nuostolių patyrusiems tarpuskaitos nariams ir klientams
1. Tais atvejais, kai gaivinama PSŠ, kuri į tą padėtį pateko dėl su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusio įvykio, taikė jos gaivinimo plane pagal 9 straipsnio 7b dalies l punkto ii papunkčio b punkte išdėstytus susitarimus ir priemones, kuriais viršijamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnyje nustatytos įsipareigojimų neįvykdymo srauto priemonės ir kurie skirti mažinti PSŠ pelno, mokėtino įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams ir jų klientams, vertę ir dėl to nebuvo pertvarkoma, atkūrus suderintą knygą, PSŠ kompetentinga institucija gali reikalauti, kad PSŠ grynųjų pinigų mokėjimais padengtų dalyvių nuostolius arba, atitinkamais atvejais, reikalauti, kad PSŠ išleistų priemones, suteikiančias nuosavybės teises būsimo PSŠ pelno atžvilgiu.
Kiekvienam susijusiam įsipareigojimus vykdančiam tarpuskaitos nariui PSŠ išleistų nuosavybės teisių būsimo pelno atžvilgiu priemonių vertės, kuri tinkama forma turi būti perkelta klientams, dydis turi būti proporcingas to tarpuskaitos nario nuostoliams ir grindžiamas vertinimu pagal 24 straipsnio 3 dalį. Tos nuosavybės priemonės turi suteikti jų turėtojui teisę gauti metines PSŠ išmokas tol, kol buvo kompensuoti visi nuostoliai. Tai turi užtrukti ne ilgiau nei tinkamos maksimalios trukmės laikotarpį nuo išleidimo dienos. Su tomis nuosavybės priemonėmis susijusioms išmokoms turi būti panaudojama tinkama maksimali PSŠ metinio pelno dalis.
2. Šio straipsnio nuostatomis nesumažinama tarpuskaitos nario atsakomybė prisiimti nuostolius, viršijančius įsipareigojimų neįvykdymo srautą.
3. ESMA parengia projektus techninių reguliavimo standartų, kuriais tiksliai nurodoma, kokia tvarka turi būti kompensuojami nuostoliai, maksimalus metų skaičius ir tinkama maksimali PSŠ metinio pelno dalis, nurodyta 1 dalies antroje pastraipoje.
ESMA ne vėliau kaip [… nuo šio reglamento įsigaliojimo] pateikia Komisijai tų techninių reguliavimo standartų projektus.
Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus, kuriais papildomas šis reglamentas.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
PERTVARKYMAS
I SKYRIUS
Tikslai, sąlygos ir bendrieji principai
21 straipsnis
Pertvarkymo tikslai
1. Taikydama pertvarkymo priemones ir naudodamasi pertvarkymo įgaliojimais, pertvarkymo institucija atsižvelgia į visus šiuos pertvarkymo tikslus ir derina juos priklausomai nuo kiekvieno atvejo pobūdžio ir aplinkybių, siekdama:
|
a) |
užtikrinti PSŠ ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, visų pirma:
|
|
b) |
užtikrinti tęstinumą sąsajų su kitomis FRI, kurias nutraukus būtų padarytas esminis neigiamas poveikis finansiniam stabilumui arba gebėjimui laiku įvykdyti mokėjimo, tarpuskaitos, atsiskaitymo ar įrašų darymo funkcijas; |
|
c) |
išvengti sunkių neigiamų pasekmių finansų sistemai, visų pirma užkertant kelią finansinių sunkumų plitimui tarp PSŠ tarpuskaitos narių ir jų klientų arba visoje finansų sistemoje, įskaitant kitas FRI, taip pat išlaikant rinkos ir visuomenės pasitikėjimą ; |
|
d) |
apsaugoti viešąsias lėšas kiek įmanoma sumažinant viešosios finansinės paramos teikimo galimybę ir galimus mokesčių mokėtojų nuostolius ; |
|
e) |
kiek įmanoma sumažinti visų paveiktų suinteresuotųjų subjektų pertvarkymo išlaidas ir išvengti PSŠ vertės praradimo , išskyrus atvejus, kai toks vertės praradimas būtinas siekiant pertvarkymo tikslų . |
2. Pertvarkomos PSŠ valdyba ir vyresnioji vadovybė teikia pertvarkymo institucijai visą reikiamą pagalbą siekiant pertvarkymo tikslų.
22 straipsnis
Pertvarkymo sąlygos
1. Pertvarkymo institucija PSŠ atžvilgiu imasi pertvarkymo veiksmų, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:
|
a) |
PSŠ žlunga ar galėtų žlugti ir tą nustatė bet kuri iš šių institucijų:
|
|
b) |
nėra pagrindo tikėtis, kad atsižvelgus į visas susijusias aplinkybes kokiomis nors alternatyviomis privačiojo sektoriaus priemonėmis arba priežiūros veiksmais, įskaitant taikytas ankstyvosios intervencijos priemones, būtų užkirstas kelias PSŠ žlugimui per pagrįstą terminą, taip pat |
|
c) |
imtis pertvarkymo veiksmų būtina dėl viešojo intereso siekiant pertvarkymo tikslų, kai įgyvendinamos PSŠ sutartinės nuostolių paskirstymo nuostatos arba tokios nuostatos nėra išsamios ir PSŠ likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tų tikslų būtų pasiekta ne tokiu pačiu mastu. |
Taikant a punkto ii papunktį, kompetentinga institucija nedelsdama savo iniciatyva pateikia pertvarkymo institucijai bet kokią informaciją, galinčią parodyti, kad PSŠ žlunga arba gali žlugti . Kompetentinga institucija taip pat pertvarkymo institucijos prašymu pateikia bet kokią kitą vertinimui atlikti būtiną informaciją.
2. Taikant 1 dalies a punktą, PSŠ laikoma žlungančia arba galinčia žlugti, jei susidaro viena ar daugiau iš šių aplinkybių:
|
a) |
PSŠ nesilaiko arba gali nesilaikyti jai taikomų veiklos leidimo reikalavimų taip, kad būtų tenkinamos jos veiklos leidimo panaikinimo sąlygos pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 20 straipsnį; |
|
b) |
PSŠ yra nepajėgi arba gali būti nepajėgi teikti ypatingos svarbos funkcijų; |
|
c) |
PSŠ yra nepajėgi arba gali būti nepajėgi atkurti savo gyvybingumo pritaikius gaivinimo priemones; |
|
d) |
PSŠ yra nepajėgi arba gali būti nepajėgi grąžinti savo skolų ar vykdyti kitų įsipareigojimų suėjus terminui; |
|
e) |
PSŠ reikalinga ▌ viešoji finansinė parama. |
Taikant e punktą, viešąja finansine parama nelaikoma priemonė, atitinkanti visas šias sąlygas:
|
i) |
ji teikiama kaip valstybės garantija centrinių bankų teikiamoms likvidumo priemonėms užtikrinti laikantis centrinių bankų sąlygų, arba naujų išleistų įsipareigojimų valstybės garantija; |
|
ia) |
tuo metu, kai teikiama viešoji finansinė parama, nėra nė vienos iš aplinkybių, nurodytų šios dalies a, b, c arba d punktuose; |
|
ib) |
i papunktyje nurodytos valstybės garantijos yra reikalingos siekiant pašalinti didelį valstybės narės ekonomikos sutrikimą ir išsaugoti finansinį stabilumą; |
|
ii) |
i papunktyje nurodytos valstybės garantijos teikiamos tik mokioms PSŠ gavus galutinį patvirtinimą pagal Sąjungos valstybės pagalbos sistemą; jos yra laikinos atsargumo priemonės, proporcingos ib papunktyje nurodyto didelio sutrikimo pasekmių šalinimo tikslui ir nenaudojamos kompensuoti nuostoliams, kuriuos PSŠ patyrė arba gali patirti ateityje; |
|
▌ |
|
3. Be to, pertvarkymo institucija gali imtis pertvarkymo veiksmų, kai mano, kad PSŠ taiko arba ketina taikyti gaivinimo priemones, kuriomis galėtų būti užkirstas kelias PSŠ žlugimui, tačiau kurios sukeltų sunkių neigiamų pasekmių finansų sistemai.
3a. Pertvarkymo institucijos priimtas sprendimas, kuriame PSŠ laikoma žlungančia arba galinčia žlugti, gali būti apskųstas tik tuo pagrindu, kad, remiantis tuometine lengvai prieinama informacija, sprendimas buvo savavališkas ir nepagrįstas tuo metu, kai jis buvo priimtas.
4. ESMA ne vėliau kaip [LB: prašom įrašyti datą – 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo] priima gaires, kuriomis skatinama suvienodinti priežiūros ir pertvarkymo praktiką, susijusią su aplinkybių, kuriomis PSŠ laikoma žlungančia arba galinčia žlugti, nustatymu , esant reikalui atsižvelgiant įSąjungoje įsteigtų PSŠ dydžio ir pobūdžio skirtumus .
Priimdama šias gaires, ESMA atsižvelgia į gaires, paskelbtas pagal Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 6 dalį.
23 straipsnis
Bendrieji pertvarkymo principai
Pertvarkymo institucija imasi visų priemonių, tinkamų užtikrinti, kad taikant 27 straipsnyje nurodytas pertvarkymo priemones ir naudojantis 48 straipsnyje nustatytais pertvarkymo įgaliojimais būtų laikomasi šių principų:
|
a) |
būtų užtikrintas visų sutartinių įsipareigojimų ir kitų susitarimų, įtrauktų į PSŠ gaivinimo planą, ▌ vykdymas, jei šios galimybės dar nebuvo išnaudotos prieš pradedant pertvarkymą, išskyrus ypatingas aplinkybes, kai pertvarkymo institucija nustato, kad pertvarkymo tikslus pasiekti laiku būtų tikslingiau taikant pertvarkymo priemones ar pertvarkymo įgaliojimus; |
|
b) |
pertvarkomos PSŠ akcininkams tektų pirmieji nuostoliai užtikrinus visų a punkte nurodytų įsipareigojimų ir susitarimų vykdymą pagal tą punktą; |
|
c) |
nuostoliai pertvarkomos PSŠ kreditoriams būtų paskirstomi po akcininkų pagal jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą, jeigu tai įprastinė bankroto byla, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente aiškiai nustatyta kitaip; |
|
d) |
tos pačios klasės PSŠ kreditoriams būtų taikomos vienodos sąlygos; |
|
e) |
nė vienas PSŠ akcininkas, kreditorius ir tarpuskaitos narys arba jų klientas nepatirtų didesnių nuostolių nei būtų patyręs pagal 60 straipsnį ; ▌ |
|
f) |
pertvarkomos PSŠ valdyba ir vyresnioji vadovybė būtų pakeičiamos, išskyrus tuos atvejus, kai, pertvarkymo institucijos manymu, išlaikyti visą valdybą ir vyresniąją vadovybę arba jų dalį yra būtina siekiant pertvarkymo tikslų; |
|
g) |
pertvarkymo institucijos informuotų ir konsultuotų darbuotojų atstovus pagal nacionalinius teisės aktus arba praktiką; |
|
h) |
kai PSŠ priklauso grupei, pertvarkymo institucijos atsižvelgtų į poveikį kitiems grupės subjektams ir visai grupei. |
II SKYRIUS
Vertinimas
24 straipsnis
Vertinimo tikslai
1. Pertvarkymo institucijos užtikrina, kad visų pertvarkymo veiksmų būtų imamasi remiantis sąžiningo, apdairaus ir tikroviško PSŠ turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų vertinimo rezultatais.
2. Prieš pradėdama PSŠ pertvarkymą, pertvarkymo institucija užtikrina, kad būtų atliktas pirmasis vertinimas siekiant nustatyti, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos pagal 22 straipsnio 1 dalį.
3. Priėmusi sprendimą pradėti PSŠ pertvarkymą, pertvarkymo institucija užtikrina, kad būtų atliktas antras vertinimas siekiant:
|
a) |
surinkti informacijos sprendimui dėl tinkamų pertvarkymo veiksmų priimti; |
|
b) |
užtikrinti, kad pradedant taikyti pertvarkymo priemones būtų visiškai pripažinti visi PSŠ turto ir teisių nuostoliai; |
|
c) |
surinkti informacijos sprendimui dėl nuosavybės priemonių panaikinimo arba jų vertės sumažinimo masto ir sprendimui dėl taikant pertvarkymo įgaliojimus išleistų arba perduotų nuosavybės priemonių vertės ir skaičiaus priimti; |
|
d) |
surinkti informacijos sprendimui dėl bet kurių neužtikrintų įsipareigojimų, įskaitant skolos priemones, nurašymo arba konvertavimo masto priimti; |
|
e) |
kai taikomos nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemonės – surinkti informacijos sprendimui dėl nuostolių, taikytinų poveikį patiriančių kreditorių reikalavimams, neįvykdytų reikalavimų ar pozicijų PSŠ atžvilgiu masto, taip pat dėl pertvarkymo tikslais teikiamo reikalavimo pateikti piniginių išteklių būtinybės ir masto priimti; |
|
f) |
kai taikoma laikinos PSŠ priemonė – surinkti informacijos sprendimui dėl turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų arba nuosavybės priemonių, kuriuos būtų galima perduoti laikinai PSŠ, priimti ir sprendimui dėl bet kokio atlygio, kuris gali būti išmokėtas pertvarkomai PSŠ arba atitinkamais atvejais nuosavybės priemonių turėtojams, vertės priimti; |
|
g) |
kai taikoma verslo pardavimo priemonė – surinkti informacijos sprendimui dėl turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų arba nuosavybės priemonių, kuriuos būtų galima perduoti trečiajam asmeniui (pirkėjui), priimti ir padėti pertvarkymo institucijai suprasti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis 40 straipsnio tikslais. |
|
ga) |
kad bet kokio pertvarkymo institucijos atlikto sutarties nutraukimo kaina būtų, kiek įmanoma, grindžiama teisinga rinkos kaina, nustatoma pagal PSŠ taisykles ir tvarką ir pakeičiama kitu kainos susidarymo metodu tik tuo atveju, jei pertvarkymo institucija mano, jog tai itin svarbu. |
Taikant d punktą, vertinant atsižvelgiama į visus nuostolius, kurie būtų padengti užtikrinus tarpuskaitos narių arba kitų trečiųjų asmenų visų neįvykdytų įsipareigojimų PSŠ atžvilgiu įvykdymą, ir į skolos priemonėms taikytino konvertavimo mastą.
4. 2 ir 3 dalyse nurodyti vertinimai gali būti apskųsti pagal 72 straipsnį tik kartu su sprendimais taikyti pertvarkymo priemonę arba pasinaudoti pertvarkymo įgaliojimais.
25 straipsnis.
Vertinimui taikomi reikalavimai
1. Pertvarkymo institucija užtikrina, kad 24 straipsnyje nurodytus vertinimus atliktų:
|
a) |
nuo viešojo sektoriaus institucijų ir PSŠ nepriklausomas asmuo; |
|
b) |
pertvarkymo institucija, jei tų vertinimų negali atlikti a punkte nurodytas asmuo. |
2. 24 straipsnyje nurodyti vertinimai laikomi galutiniais, kai juos atlieka 1 dalies a punkte nurodytas asmuo, laikydamasis visų šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.
3. Nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos sistemai, atitinkamais atvejais galutinis vertinimas yra grindžiamas apdairiomis prielaidomis, pagal jį nenumatoma, kad galėtų būti teikiama ▌ viešoji finansinė parama, skubi centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, arba centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, teikiama PSŠ nestandartinėmis užtikrinimo, termino ir palūkanų normų sąlygomis, nuo tada, kai būtų imtasi pertvarkymo veiksmų. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į galimybę pagal 27 straipsnio 9 dalį atgauti bet kokias pagrįstas išlaidas, patirtas pertvarkomos PSŠ.
4. Galutinis vertinimas pateikiamas kartu su šia PSŠ turima informacija:
|
a) |
atnaujintu balansu ir PSŠ finansinės būklės, apimančios likusius turimus iš anksto finansuotus išteklius ir neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, ataskaita; |
|
b) |
įvykdytų sutarčių įrašais, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 29 straipsnyje; |
|
c) |
visa informacija apie jos turto, įsipareigojimų ir pozicijų, įskaitant svarbius reikalavimus ir neįvykdytus įsipareigojimus PSŠ atžvilgiu, rinkos ir balansines vertes. |
5. Galutiniame vertinime nurodomas kreditorių suskirstymas į klases pagal jų eiliškumą vadovaujantis taikytina nemokumo teise. Be to, jame apibrėžiamos sąlygos, kurių kiekviena akcininkų ir kreditorių klasė galėtų tikėtis taikant 23 straipsnio e punkto principą.
Pirmoje pastraipoje nurodytomis sąlygomis nedaromas poveikis 61 straipsnyje nurodytam vertinimui.
6. Atsižvelgdama į visus techninius reguliavimo standartus, parengtus pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 14 ir 15 dalis, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kad patikslintų:
|
a) |
aplinkybes, kuriomis asmuo yra laikomas nepriklausomu nuo pertvarkymo institucijos ir nuo PSŠ šio straipsnio 1 dalies tikslais; |
|
b) |
PSŠ turto ir įsipareigojimų vertės vertinimo metodiką; |
|
c) |
vertinimų pagal 24 ir 61 straipsnius atskyrimą. |
ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biurui: įrašyti datą 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
26 straipsnis
Preliminarus vertinimas
1. 24 straipsnyje nurodyti vertinimai, neatitinkantys 25 straipsnio 2 dalies reikalavimų, laikomi preliminariais vertinimais.
Atliekant preliminarius vertinimus, taip pat vertinamas papildomų nuostolių rezervas bei pateikiamas tinkamas to rezervo pagrindimas.
2. Kai pertvarkymo institucijos taiko pertvarkymo veiksmus, remdamosi preliminariu vertinimu, jos užtikrina, kad kuo greičiau būtų atliktas galutinis vertinimas.
Pertvarkymo institucija užtikrina, kad pirmoje pastraipoje nurodytu galutiniu vertinimu:
|
a) |
PSŠ knygose būtų visiškai pripažinti visi jos nuostoliai; |
|
b) |
būtų suteikta informacijos, padedančios priimti sprendimą atstatyti kreditorių reikalavimus arba padidinti sumokėto atlygio sumą pagal 3 dalį. |
3. Jeigu atliekant galutinį vertinimą nustatytas PSŠ grynosios turto vertės įvertis yra didesnis už preliminaraus vertinimo metu nustatytą PSŠ grynosios turto vertės įvertį, pertvarkymo institucija gali:
|
a) |
padidinti poveikį patiriančių kreditorių reikalavimų, kurie buvo nurašyti arba restruktūrizuoti, vertę; |
|
b) |
įpareigoti laikiną PSŠ sumokėti dar vieną atlygį turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų atžvilgiu pertvarkomai PSŠ arba, prireikus, nuosavybės priemonių atžvilgiu tų priemonių savininkams. |
4. Atsižvelgdama į visus techninius reguliavimo standartus, parengtus pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 15 dalį, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kad šio straipsnio 1 dalies tikslu patikslintų papildomų nuostolių rezervo apskaičiavimo ir įtraukimo į preliminarius vertinimus metodiką.
ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biurui: įrašyti datą 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
Pertvarkymo priemonės
1 SKIRSNIS
BENDRIEJI PRINCIPAI
27 straipsnis
Bendrosios nuostatos dėl pertvarkymo priemonių
1. Pertvarkymo institucijos imasi 21 straipsnyje nurodytų pertvarkymo veiksmų naudodamos bet kurias pavienes toliau nurodytas pertvarkymo priemones arba jų derinį:
|
a) |
pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemones; |
|
b) |
nurašymo ir konvertavimo priemonę; |
|
c) |
verslo pardavimo priemonę; |
|
d) |
laikinos PSŠ priemonę; |
|
e) |
bet kokią kitą pertvarkymo priemonę, atitinkančią 21 ir 23 straipsnius. |
2. Sisteminės krizės atveju pertvarkymo institucija taip pat gali teikti ▌ viešąją finansinę paramą vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonėmis pagal 45, 46 ir 47 straipsnius, jei gautas išankstinis ir galutinis patvirtinimas pagal Sąjungos valstybės pagalbos sistemą ir jei nustatyta išsami ir patikima tvarka, sudaranti galimybes per tinkamą laikotarpį susigrąžinti suteiktas lėšas .
3. Prieš pradėdama naudoti 1 dalyje nurodytas priemones, pertvarkymo institucija užtikrina, kad:
|
a) |
būtų įgyvendinamos bet kokios galiojančios ir neįgyvendintos PSŠ teisės, įskaitant bet kokius tarpuskaitos narių sutartinius įsipareigojimus vykdyti reikalavimus pateikti piniginių išteklių, suteikti papildomų išteklių PSŠ arba perimti įsipareigojimų neįvykdžiusių tarpuskaitos narių pozicijas per aukcioną ar kitomis PSŠ veiklos taisyklėse sutartomis priemonėmis; |
|
b) |
būtų vykdomi bet kokie galiojantys ir neįvykdyti sutartiniai įsipareigojimai, kuriais šalys, išskyrus tarpuskaitos narius, įsipareigoja teikti bet kokią finansinę paramą. |
Pertvarkymo institucija gali užtikrinti, kad a ir b punktuose nurodyti sutartiniai įsipareigojimai būtų vykdomi iš dalies, jei per pagrįstą laikotarpį neįmanoma užtikrinti visiško tų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.
4. Nukrypstant nuo 3 dalies, pertvarkymo institucija gali susilaikyti nuo užtikrinimo, kad atitinkami galiojantys ir neįvykdyti įsipareigojimai būtų visiškai ar iš dalies įvykdyti, siekdama išvengti sunkių neigiamų pasekmių finansų sistemai ar plataus problemos išplitimo, arba tais atvejais, kai 1 dalyje nurodytų priemonių naudojimas yra tinkamesnis pertvarkymo tikslams laiku pasiekti.
▌6. Jei naudojant pertvarkymo priemonę, išskyrus nurašymo ir konvertavimo priemonę, tarpuskaitos nariai patiria nuostolių, pertvarkymo institucija naudojasi bet kokių nuosavybės priemonių ir skolos priemonių ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais iškart prieš naudodama pertvarkymo priemonę arba kartu naudodama šią priemonę.
7. Kai naudojamos tik 1 dalies c ir d punktuose nurodytos pertvarkymo priemonės ir pagal 40 ir 42 straipsnius perduodama tik dalis pertvarkomos PSŠ turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų, likusi PSŠ dalis likviduojama iškeliant įprastinę bankroto bylą.
8. Nacionalinių nemokumą reglamentuojančių teisės aktų taisyklės, susijusios su kreditoriams žalingu teisės aktų panaikinimu ar neįvykdomumu, netaikomos PSŠ, kuriai taikomos pertvarkymo priemonės arba vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonės, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perdavimui.
9. Pertvarkymo institucija per pagrįstos trukmės laikotarpį turi susigrąžinti visas pagrįstas išlaidas (įskaitant tinkamą priemoką už riziką) , patirtas naudojant pertvarkymo priemones, naudojantis pertvarkymo įgaliojimais arba naudojant vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemones, bet kuriuo iš šių būdų:
|
a) |
iš pertvarkomos PSŠ kaip privilegijuotasis kreditorius; |
|
b) |
iš bet kokio pirkėjo sumokėto atlygio, jei naudojama verslo pardavimo priemonė; |
|
c) |
iš pajamų, gautų nutraukus laikinos PSŠ veiklą, kaip privilegijuotasis kreditorius; |
|
ca) |
iš bet kokio tarpuskaitos nario, tačiau jis neturėtų patirti didesnių nuostolių nei tie, kuriuos būtų patyręs, jei pertvarkymo institucija nebūtų pradėjusi pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to tarpuskaitos nariui būtų buvę taikomos galimos neįvykdytos prievolės pagal PSŠ gaivinimo planą arba kitus jos veiklos taisyklėse numatytus susitarimus, arba jei PSŠ būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą; |
|
cb) |
iš bet kokių pajamų, gautų naudojant vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonėmis, be kita ko, iš pajamų, gautų parduodant nuosavybės priemones, nurodytas 46 straipsnyje, ir parduodant PSŠ, kuriai taikomas laikinas perėmimas valstybės nuosavybėn, nurodytas 47 straipsnyje. |
9a. Nustatydama sumas, kurios turi būti susigrąžintos pagal pirmesnę dalį, pertvarkymo institucija turi atsižvelgti į sumą, kurią kitu atveju (jei valdžios institucijos nebūtų suteikusios viešosios paramos) turėtų įmokėti PSŠ klientai ir nariai (tiek pagal PSŠ taisykles ir susitarimus, tiek pertvarkymo metu).
10. Naudodamos pertvarkymo priemones pertvarkymo institucijos, remdamosi 25 straipsnį atitinkančiu vertinimu, užtikrina visišką nuostolių paskirstymą, suderintos knygos atkūrimą, iš anksto finansuotų PSŠ arba laikinos PSŠ išteklių papildymą ir PSŠ arba laikinos PSŠ rekapitalizavimą.
27a straipsnis
Kompensacijos PSŠ dalyviams galimybė netaikoma jų pagal sutartį įsipareigotiems nuostolių įsipareigojimų neįvykdymo valdymo arba gaivinimo etapuose.
2 SKIRSNIS
POZICIJŲ PASKIRSTYMO IR NUOSTOLIŲ PASKIRSTYMO PRIEMONĖS
28 straipsnis
Pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemonių tikslas ir taikymo sritis
1. Pertvarkymo institucijos pozicijų paskirstymo priemonę naudoja pagal 29 straipsnį, o nuostolių paskirstymo priemonę – pagal 30 ir 31 straipsnius.
2. 1 dalyje nurodytos priemonės gali būti naudojamos visų sutarčių, susijusių su tarpuskaitos paslaugomis, ir su tomis paslaugomis susijusių įkaitų, pateiktų PSŠ, atžvilgiu.
3. Pertvarkymo institucijos 29 straipsnyje nurodytą pozicijų paskirstymo priemonę naudoja, kad iš naujo suderintų PSŠ arba, kai tinkama, laikinos PSŠ knygą.
Pertvarkymo institucijos 30 ir 31 straipsniuose nurodytas nuostolių paskirstymo priemones naudoja bet kuriuo toliau nurodytu tikslu, siekdama:
|
a) |
padengti PSŠ nuostolius, įvertintus pagal 27 straipsnio 10 dalį; |
|
b) |
atkurti PSŠ pajėgumą suėjus terminui vykdyti mokėjimo pareigas; |
|
ba) |
padėti atkurti suderintą knygą; |
|
c) |
padėti atkurti suderintą knygą, suteikiant PSŠ lėšų aukciono kainai apmokėti (tai sudaro galimybę PSŠ paskirstyti įsipareigojimų neįvykdžiusio subjekto pozicijas arba atlikti mokėjimus pagal sutartis, nutrauktas vadovaujantis 29 straipsniu); |
|
d) |
pasiekti a, b ir c punktuose nurodytų tikslų, susijusių su laikina PSŠ; |
|
e) |
remti PSŠ verslo perdavimą mokiam trečiajam asmeniui panaudojant verslo pardavimo priemonę. |
29 straipsnis
Dalinis arba visiškas sutarčių nutraukimas
1. Pertvarkymo institucija gali nutraukti tam tikras arba visas toliau nurodytas sutartis:
|
a) |
įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario sutartis; |
|
b) |
sutartis dėl poveikį patiriančių tarpuskaitos paslaugų arba turto klasės; |
|
c) |
pertvarkomos PSŠ sutartis. |
1a. Naudodamasi įgaliojimu pagal 1 dalį, pertvarkymo institucija panašiu būdu nutraukia tos dalies a, b ir c punktuose nurodytas sutartis, vienodai traktuodama visas tų sutarčių sandorio šalis, išskyrus sutartines prievoles, kurių vykdymas negali būti užtikrintas per pagrįstą laikotarpį.
2. 1 dalies a punkte nurodytas sutartis pertvarkymo institucija gali nutraukti tik tuo atveju, jei turtas ir pozicijos, atsiradę dėl tų sutarčių, nebuvo perduoti kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse.
3. Pertvarkymo institucija visiems atitinkamiems tarpuskaitos nariams praneša datą, nuo kurios bet kuri 1 dalyje nurodyta sutartis nutraukiama.
4. Prieš nutraukdama bet kurią 1 dalyje nurodytą sutartį pertvarkymo institucija imasi šių veiksmų:
|
a) |
pareikalauja, kad pertvarkoma PSŠ įvertintų kiekvieną sutartį ir atnaujintų kiekvieno tarpuskaitos nario sąskaitos likučius; |
|
b) |
nustato grynąją sumą, mokėtiną kiekvieno tarpuskaitos nario arba kiekvienam tarpuskaitos nariui, atsižvelgdama į visas mokėtinas, bet nesumokėtas kintamąsias garantines įmokas, įskaitant kintamąsias garantines įmokas, mokėtinas remiantis a punkte nurodytais sutarties vertinimais; |
|
c) |
praneša kiekvienam tarpuskaitos nariui apie nustatytas grynąsias sumas ir atitinkamai jas surenka. |
Kai tik sutartis nutraukiama, pertvarkymo institucija laiku praneša kompetentingai institucijai apie visus O-SII laikomus klientus, kurių sutartis nutraukta.
4a. Bet kokio pertvarkymo institucijos atlikto sutarties nutraukimo kaina turi būti grindžiama teisinga rinkos kaina, nustatoma pagal PSŠ taisykles ir susitarimus, arba nustatoma kitu tinkamu kainos susidarymo metodu, jei pertvarkymo institucija mano, jog tokį alternatyvų metodą naudoti būtina.
5. Jei įsipareigojimus vykdantis tarpuskaitos narys negali sumokėti pagal 4 dalį nustatytos grynosios sumos, pertvarkymo institucija gali pareikalauti, kad PSŠ priskirtų įsipareigojimus vykdantį tarpuskaitos narį prie įsipareigojimų neįvykdžiusių narių ir panaudotų jo pradinę garantinę įmoką ir įmoką į įsipareigojimų neįvykdymo fondą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnį.
6. Nutraukusi vieną ar daugiau 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų rūšių sutarčių, pertvarkymo institucija laikinai užtikrina, kad PSŠ neatliktų jokios naujos sutarties, kuri būtų tos pačios rūšies kaip nutrauktoji, tarpuskaitos.
Pertvarkymo institucija gali leisti PSŠ atnaujinti tų rūšių sutarčių tarpuskaitą tik jei įvykdytos šios sąlygos:
|
a) |
PSŠ atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimus; |
|
b) |
pertvarkymo institucija tuo tikslu parengia ir paskelbia pranešimą naudodamasi 70 straipsnio 3 dalyje nurodytomis priemonėmis. |
30 straipsnis
Pelno, kurį įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams ir jų klientams turi mokėti PSŠ, vertės sumažinimas
1. Pertvarkymo institucija gali sumažinti PSŠ mokėjimo prievolių įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių ir jų klientų atžvilgiu sumą , jei tos prievolės atsiranda dėl pelno, mokėtino remiantis PSŠ kintamosios garantinės įmokos mokėjimo ar ekonominiu požiūriu lygiaverčio mokėjimo. Tarpuskaitos nariai nedelsdami informuoja savo klientus apie pertvarkymo priemonės naudojimą ir apie tai, koks tokio naudojimo poveikis klientams.
2. Pertvarkymo institucija 1 dalyje nurodytą mokėjimo pareigų sumažinimą apskaičiuoja taikydama teisingą paskirstymo mechanizmą, nustatytą atliekant vertinimą pagal 24 straipsnio 3 dalį ir apie kurį tarpuskaitos nariams pranešama iškart, kai tik naudojama pertvarkymo priemonė. Bendras grynasis pelnas, sumažintinas kiekvienam tarpuskaitos nariui, yra proporcingas PSŠ mokėtinoms sumoms.
3. Mokėtino pelno vertės sumažinimas įsigalioja ir nedelsiant tampa privalomas PSŠ bei poveikį patiriantiems tarpuskaitos nariams nuo to momento, kai pertvarkymo institucija imasi pertvarkymo veiksmo.
3a. Apie bet kokį šiame straipsnyje nurodytų įgaliojimų, kurie turi įtakos O-SII laikomo kliento pozicijai, naudojimą laiku pranešama to kliento kompetentingai institucijai.
4. Įsipareigojimus vykdantis tarpuskaitos narys jokioje vėlesnėje byloje nekelia PSŠ arba jos teises perėmusiam subjektui jokio reikalavimo, susijusio su 1 dalyje nurodytu mokėjimo pareigų sumažinimu.
▌
5. Jei pertvarkymo institucija mokėtino pelno vertę sumažina tik iš dalies, likusi neišmokėta mokėtina suma turi būti sumokėta įsipareigojimus vykdančiam tarpuskaitos nariui.
5a. PSŠ į savo veiklos taisykles įtraukia nuorodą į 1 dalyje nurodytą įgaliojimą sumažinti mokėjimo prievoles ir į panašias priemones, numatytas tose veiklos taisyklėse gaivinimo etape. PSŠ užtikrina, kad būtų sudaromi susitarimai, kuriais remdamasi pertvarkymo institucija galėtų naudotis savo įgaliojimais pagal šį straipsnį.
31 straipsnis.
Pertvarkymo tikslais teikiamas reikalavimas pateikti piniginių išteklių
1. Pertvarkymo institucija gali pareikalauti, kad įsipareigojimus vykdantys tarpuskaitos nariai suteiktų piniginius įnašus PSŠ. Pertvarkymo institucija nustato tokią piniginių įnašų sumą, kad būtų geriausiai pasiekti pertvarkymo tikslai, nurodyti 21 straipsnio 1 dalyje.
Jei PSŠ valdo keletą įsipareigojimų neįvykdymo fondų, pirmoje pastraipoje nurodyta piniginio įnašo suma atitinka tarpuskaitos nario įnašą į poveikį patiriančios tarpuskaitos paslaugos arba turto klasės įsipareigojimų neįvykdymo fondą arba fondus.
Pertvarkymo institucija reikalavimus pateikti piniginių išteklių pertvarkymo tikslais gali teikti neatsižvelgdama į tai, ar visiškai išnaudoti visi sutartiniai įsipareigojimai, pagal kuriuos įsipareigojimus vykdantys tarpuskaitos nariai turi suteikti piniginius įnašus.
Pertvarkymo institucija nustato kiekvieno įsipareigojimus vykdančio tarpuskaitos nario piniginio įnašo sumą, proporcingą tarpuskaitos nario įnašui į įsipareigojimų neįvykdymo fondą.
2. Jei įsipareigojimus vykdantis tarpuskaitos narys reikalaujamos sumos nesumoka, pertvarkymo institucija gali pareikalauti, kad PSŠ priskirtų tą tarpuskaitos narį prie įsipareigojimų neįvykdžiusių narių ir panaudotų jo pradinę garantinę įmoką ir įmoką į įsipareigojimų neįvykdymo fondą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnį.
2a. PSŠ į savo veiklos taisykles įtraukia nuorodą ne tik į gaivinimo tikslais teikiamą reikalavimą pateikti piniginių išteklių, bet ir į pertvarkymo tikslais teikiamą reikalavimą pateikti piniginių išteklių, be to, užtikrina, kad būtų sudaryti sutartiniai susitarimai siekiant, kad pertvarkymo institucija galėtų naudotis savo įgaliojimais pagal šį straipsnį.
2b. Pertvarkymo institucija nustato, kad pertvarkymo tikslais teikiamo reikalavimo pateikti piniginių išteklių sumą, kuri turi būti nurodyta veiklos taisyklėse ir bent ne mažesnė nei tarpuskaitos nario įnašas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą.
2c. Pertvarkymo institucija nustato pertvarkymo tikslais teikiamo reikalavimo pateikti piniginių išteklių sumą, kuri turi būti nurodytą veiklos taisyklėse.
3 SKIRSNIS
NUOSAVYBĖS PRIEMONIŲ IR SKOLOS PRIEMONIŲ AR KITŲ NEUŽTIKRINTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ NURAŠYMAS IR KONVERTAVIMAS
32 straipsnis.
Reikalavimas nurašyti ir konvertuoti nuosavybės priemones ir skolos priemones ar kitus neužtikrintus įsipareigojimus
1. Pertvarkymo institucija nurašymo ir konvertavimo priemonę pagal 33 straipsnį naudoja pertvarkomos PSŠ išleistų nuosavybės priemonių ir skolos priemonių ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų atžvilgiu, siekdama padengti nuostolius, rekapitalizuoti tą PSŠ ar laikiną PSŠ arba paremti verslo pardavimo priemonės naudojimą.
▌2. Remdamasi pagal 24 straipsnio 3 dalį atliktu vertinimu, pertvarkymo institucija nustato:
|
a) |
sumą, kuri turi būti nurašyta nuo nuosavybės priemonių ir skolos priemonių ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų, atsižvelgdama į bet kokius nuostolius, kurie turi būti padengti užtikrinant tarpuskaitos narių arba kitų trečiųjų asmenų bet kokių neįvykdytų įsipareigojimų PSŠ atžvilgiu vykdymą; |
|
b) |
sumą, kuria skolos priemonės ar kiti neužtikrinti įsipareigojimai turi būti konvertuoti į nuosavybės priemones siekiant atkurti PSŠ arba laikinos PSŠ prudencinius reikalavimus. |
33 straipsnis
Nuosavybės priemonių ir skolos priemonių ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų nurašymą arba konvertavimą reglamentuojančios nuostatos
1. Pertvarkymo institucija nurašymo ir konvertavimo priemonę naudoja pagal reikalavimų tenkinimo eiliškumą, taikomą iškėlus įprastinę bankroto bylą.
2. Prieš sumažindama arba konvertuodama skolos priemonės ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų pagrindinę sumą, pertvarkymo institucija, jei būtina, proporcingai nuostoliams ir neviršydama jų visos vertės sumažina nuosavybės priemonės nominaliąją vertę.
Jei, remiantis pagal 24 straipsnio 3 dalį atliktu vertinimu, sumažinus nuosavybės priemonių vertę PSŠ išlaiko teigiamą grynąją vertę, pertvarkymo institucija atitinkamais atvejais tas nuosavybės priemones atšaukia arba sumažina jų vertę.
3. Pertvarkymo institucija skolos priemonių arba kitų neužtikrintų įsipareigojimų pagrindinę sumą pertvarkymo tikslams pasiekti gali, jei būtina, reikiamu dydžiu sumažinti ar konvertuoti arba atlikti abu veiksmus neviršydama visos tų priemonių arba įsipareigojimų vertės.
4. Pertvarkymo institucija nenaudoja nurašymo ir konvertavimo priemonių šiems įsipareigojimams:
|
a) |
įsipareigojimams darbuotojams, susijusiems su sukauptu atlyginimu, pensijos išmokomis ar kitu fiksuotuoju atlygiu, išskyrus kintamąjį atlygio komponentą, nereglamentuojamą kolektyvine sutartimi; |
|
b) |
įsipareigojimams komerciniams ar prekybos kreditoriams, atsirandantiems dėl PSŠ teikiamų prekių ar paslaugų, kurios yra būtinos kasdienei jos veiklai, įskaitant IT paslaugas, komunalines paslaugas ir patalpų nuomą, tvarkymą ir priežiūrą; |
|
c) |
įsipareigojimams mokesčių ir socialinės apsaugos institucijoms, jei tokiems įsipareigojimams teikiama pirmenybė pagal taikomus nemokumą reglamentuojančius teisės aktus; |
|
d) |
įsipareigojimams sistemoms ar sistemų valdytojams, paskirtiems pagal Direktyvą 98/26/EB. |
5. Nuosavybės priemonės tariamoji suma arba skolos priemonės ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų pagrindinė suma sumažinama šiomis sąlygomis:
|
a) |
sumažinimas yra nuolatinis; |
|
b) |
priemonės turėtojas neteikia reikalavimų, susijusių su tuo sumažinimu, išskyrus visus jau sukauptus įsipareigojimus ir visą galimą atsakomybę už žalos atlyginimą apskundus to sumažinimo teisėtumą bei visus reikalavimus, grindžiamus nuosavybės priemonėmis, išleistomis arba perduotomis pagal 6 dalį; |
|
c) |
jei tas sumažinimas tik dalinis, susitarimas, kuriuo nustatytas pradinis įsipareigojimas, toliau taikomas likutinei sumai, atliekant visus dėl sumažinimo būtinus to susitarimo pakeitimus. |
Dėl a punkte išdėstytų nuostatų pertvarkymo institucijoms netrukdoma taikyti atkūrimo mechanizmo, siekiant sugrąžinti sumą skolos priemonių ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų turėtojams, o po to – nuosavybės priemonių turėtojams, jei nustatyta, kad nurašyta vertė, pagrįsta preliminariu vertinimu, viršija reikalaujamas sumas, nustatytas atlikus galutinį 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą vertinimą.
6. Konvertuodama skolos priemones ar kitus neužtikrintus įsipareigojimus pagal 3 dalį, pertvarkymo institucija gali pareikalauti, kad PSŠ arba jų patronuojančiosios įmonės išleistų ar perduotų nuosavybės priemones skolos priemonių ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų turėtojams.
7. Pertvarkymo institucija skolos priemones ar kitus neužtikrintus įsipareigojimus konvertuoja pagal 3 dalį tik tuo atveju, jei įvykdytos šios sąlygos:
|
a) |
pertvarkymo institucija yra gavusi patronuojančiosios įmonės kompetentingos institucijos sutikimą, jei reikalaujama, kad patronuojančioji įmonė išleistų nuosavybės priemonių; |
|
b) |
nuosavybės priemonės yra išleistos prieš PSŠ išleidžiant nuosavybės priemones, kad valstybė arba valstybės subjektas galėtų suteikti nuosavų lėšų; |
|
c) |
konvertavimo kursas atitinka tinkamą kompensaciją poveikį patiriantiems skolos turėtojams, juos vertinant taip, kaip pagal įprastinę bankroto bylą. |
Konvertavus skolos priemones ar kitus neužtikrintus įsipareigojimus į nuosavybės priemones, pastarosios įsigyjamos arba perduodamos nedelsiant po konvertavimo.
8. Taikydama 7 dalį, pertvarkymo institucija, rengdama ir prižiūrėdama PSŠ pertvarkymo planą ir naudodamasi įgaliojimais, kad būtų pašalintos sėkmingo PSŠ pertvarkymo kliūtys, užtikrina, kad PSŠ bet kuriuo metu galėtų išleisti reikiamą nuosavybės priemonių skaičių.
34 straipsnis.
Nurašymo ir konvertavimo poveikis
Kad būtų galima veiksmingai naudoti nurašymo ir konvertavimo priemonę, pertvarkymo institucija užbaigia visas būtinas administracines ir procedūrines užduotis arba reikalauja, kad jos būtų užbaigtos, įskaitant:
|
a) |
visų svarbių registrų pakeitimą; |
|
b) |
nuosavybės priemonių arba skolos priemonių išbraukimą iš biržos sąrašų arba pašalinimą iš prekybos; |
|
c) |
naujų nuosavybės priemonių įtraukimą į biržos sąrašus arba leidimą jomis prekiauti; |
|
d) |
skolos priemonių, kurios yra nurašytos, pakartotinį įtraukimą į biržos sąrašus arba pakartotinį leidimą jomis prekiauti, nereikalaujant išleisti prospekto vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB (13). |
35 straipsnis
Procedūrinių nurašymo ir konvertavimo kliūčių pašalinimas
Kai taikoma 32 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, kompetentinga institucija reikalauja, kad PSŠ arba jų patronuojančiosios įmonės visada turėtų pakankamą nuosavybės priemonių kiekį, kad užtikrintų, jog tos PSŠ ar jų patronuojančiosios įmonės galėtų išleisti pakankamai naujų nuosavybės priemonių ir kad šių priemonių išleidimas arba konvertavimas į nuosavybės priemones galėtų būti atliekamas veiksmingai.
Pertvarkymo institucija nurašymo ir konvertavimo priemonę naudoja neatsižvelgdama į jokias PSŠ steigimo dokumentų ar įstatų nuostatas, įskaitant su akcininkų pirmenybės teisėmis arba reikalavimais gauti akcininkų sutikimą kapitalo didinimo atveju susijusias nuostatas.
36 straipsnis
Verslo reorganizavimo plano pateikimas
1. Per vieną mėnesį nuo 32 straipsnyje nurodytų priemonių panaudojimo PSŠ atlieka savo žlugimo priežasčių vertinimą ir pateikia jį pertvarkymo institucijai kartu su verslo reorganizavimo planu pagal 37 straipsnį. Jei taikoma Sąjungos valstybės pagalbos sistema, tas planas dera su restruktūrizavimo planu, kurį pagal tą sistemą PSŠ turi pateikti Komisijai.
Jei būtina pertvarkymo tikslams pasiekti, pertvarkymo institucija pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį gali pratęsti ne daugiau kaip iki dviejų mėnesių.
2. Kai apie restruktūrizavimo planą reikia pranešti pagal Sąjungos valstybės pagalbos sistemą, verslo reorganizavimo planas teikiamas nedarant poveikio pagal Sąjungos valstybės pagalbos sistemą nustatytam to restruktūrizavimo plano pateikimo terminui.
3. Pertvarkymo institucija teikia vertinimą ir verslo reorganizavimo planą ir bet kokį jo pakeitimą pagal 38 straipsnį kompetentingai institucijai ir pertvarkymo kolegijai.
37 straipsnis
Verslo reorganizavimo plano turinys
1. 36 straipsnyje nurodytame verslo reorganizavimo plane išdėstomos priemonės, kuriomis siekiama atkurti ilgalaikį PSŠ arba jos verslo dalių gyvybingumą per pagrįstą laikotarpį. Tos priemonės grindžiamos tikroviškomis ekonomikos ir finansų rinkos sąlygų, kuriomis PSŠ veiks, prielaidomis.
Verslo reorganizavimo plane atsižvelgiama į finansų rinkų dabartinę ir galimą būklę, jis grindžiamas tiek optimistiškiausiomis, tiek pesimistiškiausiomis prielaidomis, įskaitant įvykių, leidžiančių nustatyti pagrindines PSŠ silpniausias vietas, derinį. Prielaidos lyginamos su tinkamais visam sektoriui taikomais lyginamaisiais dydžiais.
2. Į verslo reorganizavimo planą įtraukiami bent šie elementai:
|
a) |
išsami veiksnių ir aplinkybių, lėmusių PSŠ žlugimą arba galimą žlugimą, analizė; |
|
b) |
priemonių, kurias būtina priimti siekiant atkurti ilgalaikį PSŠ gyvybingumą, aprašymas; |
|
c) |
tų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis. |
3. Priemonės, skirtos ilgalaikiam PSŠ gyvybingumui atkurti, gali būti:
|
a) |
PSŠ veiklos reorganizavimas ir restruktūrizavimas; |
|
b) |
PSŠ operacinių sistemų ir infrastruktūros keitimas; |
|
c) |
turto arba verslo linijų pardavimas. |
3a. Jei pagal 36 straipsnio 1 ir 2 dalis taikoma Sąjungos valstybės pagalbos sistema, pertvarkymo institucija, kompetentinga institucija ir Komisija turėtų koordinuoti siekiant atkurti ilgalaikį PSŠ gyvybingumą taikomų priemonių, reikalavimų PSŠ pakartotinai pateikti iš dalies pakeistą planą ir galutinio verslo reorganizavimo arba restruktūrizavimo plano tvirtinimo vertinimą.
3b. ESMA ne vėliau kaip … m. … … d. [18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo datos] pateikia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį, siekiant išsamiau nustatyti minimalius elementus, kurie turi būti įtraukti į verslo reorganizavimo planą pagal 2 dalį.
3c. ESMA, jei reikia atsižvelgdama į patirtį, įgytą taikant 3a dalyje nurodytas gaires, gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kad išsamiau apibrėžtų minimalius elementus, kurie pagal 2 dalį turėtų būti įtraukti į verslo reorganizavimo planą.
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.
38 straipsnis
Verslo reorganizavimo plano turinio vertinimas ir tvirtinimas
1. Per vieną mėnesį nuo PSŠ verslo reorganizavimo plano pateikimo pagal 36 straipsnio 1 dalį pertvarkymo institucija ir kompetentinga institucija įvertina, ar tame plane numatytomis priemonėmis būtų patikimai atkurtas ilgalaikis PSŠ gyvybingumas.
Jei, pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos nuomone, įgyvendinus planą ilgalaikis PSŠ gyvybingumas būtų atkurtas, pertvarkymo institucija planą patvirtina.
2. Jei, pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos nuomone, plane numatytomis priemonėmis ilgalaikis PSŠ gyvybingumas nebūtų atkurtas, pertvarkymo institucija praneša PSŠ savo pastabas ir reikalauja, kad per dvi savaites nuo pranešimo ji pateiktų planą, iš dalies pakeistą atsižvelgiant į tas pastabas.
3. Pertvarkymo institucija ir kompetentinga institucija įvertina iš naujo pateiktą planą ir per vieną savaitę nuo to plano pateikimo dienos praneša PSŠ, ar plane tinkamai atsižvelgta į pastabas arba ar reikia tolesnių pakeitimų.
3a. ESMA ne vėliau kaip … m. … … d. [18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo datos] pateikia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį, siekiant išsamiau išdėstyti minimalius kriterijus, kuriuos turi atitikti verslo reorganizavimo planas, kad jį pertvarkymo institucija patvirtintų pagal 1 dalį.
3b. ESMA, jei reikia atsižvelgdama į patirtį, įgytą taikant 3a dalyje nurodytas gaires, gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kad išsamiau išdėstytų minimalius kriterijus, kuriuos turi atitikti verslo reorganizavimo planas, kad jį pertvarkymo institucija patvirtintų pagal 1 dalį.
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.
39 straipsnis
Verslo reorganizavimo plano įgyvendinimas ir stebėsena
1. PSŠ įgyvendina verslo reorganizavimo planą ir teikia pertvarkymo institucijai ir kompetentingai institucijai plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą pagal pareikalavimą ir bent kas šešis mėnesius.
2. Pertvarkymo institucija su kompetentingos institucijos pritarimu gali pareikalauti, kad PSŠ peržiūrėtų planą, jei tai būtina 37 straipsnio 1 dalyje nurodytam tikslui pasiekti.
Pirmoje pastraipoje nurodytą peržiūrėtą planą PSŠ pateikia pertvarkymo institucijai įvertinti pagal 38 straipsnio 3 dalį. Jei taikoma Sąjungos valstybės pagalbos sistema, pertvarkymo institucija derina šį vertinimą su Komisija.
4 SKIRSNIS
VERSLO PARDAVIMO PRIEMONĖ
40 straipsnis
Verslo pardavimo priemonė
1. Pertvarkymo institucija pirkėjui, kuris nėra laikina PSŠ, gali perduoti:
|
a) |
pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones; |
|
b) |
bet kokį pertvarkomos PSŠ turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus. |
Pirmoje pastraipoje nurodytas perdavimas atliekamas neprašant pertvarkomos PSŠ akcininkų arba bet kurio trečiojo asmens (išskyrus pirkėją) sutikimo ir nesilaikant bendrovių arba vertybinių popierių teisės aktų procedūrinių reikalavimų, išskyrus nurodytuosius 41 straipsnyje.
2. Perdavimas pagal 1 dalį vykdomas komercinėmis sąlygomis pagal aplinkybes ir laikantis Sąjungos valstybės pagalbos sistemos.
Taikydama pirmą pastraipą, pertvarkymo institucija imasi visų pagrįstų veiksmų, kad perdavimas vyktų komercinėmis sąlygomis, atitinkančiomis pagal 24 straipsnio 3 dalį atliktą vertinimą.
3. Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, bet koks pirkėjo sumokėtas atlygis skiriamas:
|
a) |
nuosavybės priemonių savininkams, kai verslo pardavimas įvykdytas pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones perduodant iš priemonių turėtojų pirkėjui; |
|
b) |
PSŠ, kai verslo pardavimas įvykdytas kurį nors arba visą PSŠ turtą ar įsipareigojimus perduodant pirkėjui; |
|
c) |
įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, kurie iki pertvarkymo patyrė nuostolių. |
Pirkėjo sumokėtas atlygis paskirstomas pagal PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo srautą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 43 ir 45 straipsniuose, ir pagal reikalavimų tenkinimo eiliškumą, nustatomą įprastinėje bankroto byloje.
4. Pertvarkymo institucija 1 dalyje nurodytais perdavimo įgaliojimais gali pasinaudoti daugiau nei vieną kartą, kad papildomai perduotų PSŠ išleistas nuosavybės priemones arba atitinkamais atvejais PSŠ turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus.
5. Pirkėjui sutikus, pertvarkymo institucija PSŠ gali grąžinti pirkėjui perduotą turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus, o pirminiams savininkams – nuosavybės priemones.
Jei pertvarkymo institucija naudojasi pirmoje pastraipoje nurodytais perdavimo įgaliojimais, PSŠ arba pirminiai savininkai priima tokį turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus arba nuosavybės priemones.
6. Bet koks 1 dalyje nurodytas perdavimas atliekamas nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas turi leidimą teikti paslaugas ar vykdyti veiklą, susijusią su įsigijimu.
Jei pirkėjas neturi leidimo teikti paslaugų ar vykdyti veiklos, susijusios su įsigijimu, pertvarkymo institucija, konsultuodamasi su kompetentinga institucija, atlieka tinkamą išsamų pirkėjo patikrinimą ir užtikrina, kad pirkėjas kuo skubiau ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo verslo pardavimo priemonės panaudojimo, pateiktų paraišką leidimui gauti. Kompetentinga institucija užtikrina, kad tokia paraiška leidimui gauti būtų svarstoma skubos tvarka.
7. Kai perdavus 1 dalyje nurodytas nuosavybės priemones įgyjamas arba padidinamas Reglamento (ES) Nr. 648/2012 31 straipsnio 2 dalyje nurodytas akcijų paketas, kompetentinga institucija atlieka tame straipsnyje nurodytą vertinimą per tokį laikotarpį, kad verslo pardavimo priemonę būtų galima taikyti laiku ir pertvarkymo veiksmais būtų pasiekti atitinkami pertvarkymo tikslai.
8. Jei kompetentinga institucija nebus užbaigusi 7 dalyje nurodyto vertinimo iki nuosavybės priemonių perdavimo įsigaliojimo dienos, taikomos šios nuostatos:
|
a) |
nuosavybės priemonių perdavimas turi nedelstiną teisinį poveikį nuo jų perdavimo dienos; |
|
b) |
vertinimo laikotarpiu ir f punkte numatytu turto pardavimo laikotarpiu pirkėjo su tomis nuosavybės priemonėmis susijusios balsavimo teisės sustabdomos ir suteikiamos tik pertvarkymo institucijai, kuri neprivalo jomis naudotis ir atsakyti už tai, kad jomis naudojasi ar nesinaudoja; |
|
c) |
vertinimo laikotarpiu ir f punkte nustatytu turto pardavimo laikotarpiu Reglamento (ES) Nr. 648/2012 12 straipsnyje numatytos sankcijos ar priemonės, taikomos už akcijų paketo įsigijimo ar perleidimo reikalavimų pažeidimus, tokiam perdavimui netaikomos; |
|
d) |
atlikusi įvertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 32 straipsnį, kompetentinga institucija nedelsdama raštu praneša pertvarkymo institucijai ir pirkėjui apie įvertinimo rezultatus; |
|
e) |
jei kompetentinga institucija neprieštarauja perdavimui, su tomis nuosavybės priemonėmis susijusios balsavimo teisės laikomos visiškai perduotomis pirkėjui nuo d punkte nurodyto pranešimo; |
|
f) |
jei kompetentinga institucija prieštarauja nuosavybės priemonių perdavimui, toliau taikomas b punktas ir pertvarkymo institucija gali, atsižvelgdama į rinkos sąlygas, nustatyti pardavimo laikotarpį, per kurį pirkėjas turi tokias nuosavybės priemones parduoti. |
9. Kad galėtų naudotis savo teise teikti paslaugas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, pirkėjas laikomas pertvarkomos PSŠ teisių perėmėju ir gali toliau naudotis visomis tokiomis teisėmis, kuriomis naudojosi pertvarkoma PSŠ perduoto turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų atžvilgiu.
10. 1 dalyje nurodytam pirkėjui netrukdoma naudotis PSŠ teisėmis dalyvauti mokėjimo ir atsiskaitymo sistemose ar bet kokioje kitoje finansų rinkos infrastruktūroje ir turėti galimybę jomis naudotis, jei pirkėjas atitinka narystės ar dalyvavimo tose sistemose arba infrastruktūrose kriterijus.
Tais atvejais, kai pirkėjas neatitinka pirmoje pastraipoje nurodytų kriterijų, pirkėjas gali toliau naudotis PSŠ teisėmis dalyvauti tose sistemose ir infrastruktūrose ir turėti galimybę jomis naudotis , jei tam pritaria pertvarkymo institucija . Toks pritarimas suteikiamas ne ilgiau kaip dvylikai mėnesių.
11. 12 mėnesių laikotarpiu pirkėjui neatsisakoma suteikti galimybės naudotis mokėjimo ir atsiskaitymo sistemomis ar bet kokia kita finansų rinkos infrastruktūra dėl to, kad pirkėjas neturi kredito reitingų agentūros suteikto reitingo arba kad tas reitingas yra žemesnio lygio nei reikalaujama, kad būtų suteikta galimybė naudotis tomis sistemomis arba infrastruktūromis.
12. Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, pertvarkomos PSŠ akcininkai, kreditoriai, tarpuskaitos nariai ir klientai bei kiti tretieji asmenys, kurių turtas, teisės, pareigos ar įsipareigojimai nėra perduodami, neturi tiesioginių arba netiesioginių teisių į perduotą turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus.
41 straipsnis
Verslo pardavimo priemonė. Procedūriniai reikalavimai
1. Naudodama verslo pardavimo priemonę PSŠ atžvilgiu, pertvarkymo institucija skelbia apie perduodamą turtą, teises, pareigas, įsipareigojimus ar nuosavybės priemones arba pasirūpina, kad jie būtų pateikti rinkai. Rinkai galima teikti atskiras teisių, turto, pareigų ir įsipareigojimų grupes.
2. Nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos sistemai, kai taikoma, 1 dalyje nurodytas pateikimas rinkai vykdomas pagal šiuos kriterijus:
|
a) |
jis turi būti kuo skaidresnis ir iš esmės neiškreipti informacijos apie PSŠ turtą, teises, pareigas, įsipareigojimus ar nuosavybės priemones, atsižvelgiant į aplinkybes ir visų pirma į poreikį išsaugoti finansinį stabilumą; |
|
b) |
jį vykdant nederamai nesuteikiama pirmenybės potencialiems pirkėjams ir jie nediskriminuojami; |
|
c) |
jį vykdant nekyla interesų konfliktas; |
|
d) |
jį vykdant atsižvelgiama į poreikį greitai įgyvendinti pertvarkymo veiksmus; |
|
e) |
juo siekiama kiek įmanoma pakelti nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų pardavimo kainą. |
Pirmoje pastraipoje nustatyti kriterijai pertvarkymo institucijai netrukdo kreiptis į konkrečius potencialius pirkėjus.
3. Nukrypstant nuo 1 dalies, pertvarkymo institucija gali parduoti turtą, teises, pareigas, įsipareigojimus ar nuosavybės priemones nesilaikydama 2 dalyje nurodytų kriterijų, jei tikėtina, kad laikantis tų kriterijų nebūtų visiškai pasiektas vienas ar daugiau pertvarkymo tikslų.
5 SKIRSNIS
LAIKINOS PSŠ PRIEMONĖ
42 straipsnis
Laikinos PSŠ priemonė
1. Pertvarkymo institucija laikinai PSŠ gali perduoti:
|
a) |
pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones; |
|
b) |
bet kokį pertvarkomos PSŠ turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus. |
Pirmoje pastraipoje nurodytas perdavimas gali būti atliekamas neprašant pertvarkomos PSŠ akcininkų arba kurio nors trečiojo asmens (išskyrus laikiną PSŠ) sutikimo ir netaikant bendrovių arba vertybinių popierių teisės aktų procedūrinių reikalavimų, išskyrus numatytuosius 43 straipsnyje.
2. Laikina PSŠ yra juridinis asmuo, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus:
|
a) |
jį kontroliuoja pertvarkymo institucija ir jis visas ar iš dalies priklauso vienai ar daugiau viešųjų institucijų, tarp kurių gali būti pertvarkymo institucija; |
|
b) |
jis sukurtas tam, kad gautų ir turėtų kai kurias arba visas pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones arba kai kurį arba visą PSŠ turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus, siekiant išlaikyti ypatingos svarbos PSŠ funkcijas ir vėliau PSŠ parduoti. |
3. Taikydama laikinos PSŠ priemonę, pertvarkymo institucija užtikrina, kad laikinai PSŠ perduotų įsipareigojimų ir pareigų bendra vertė neviršytų iš pertvarkomos PSŠ perduotų teisių ir turto bendros vertės.
4. Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, bet koks laikinos PSŠ sumokėtas atlygis skiriamas:
|
a) |
nuosavybės priemonių savininkams, kai perdavimas laikinai PSŠ įvykdytas pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones perduodant iš tų priemonių turėtojų laikinai PSŠ; |
|
b) |
pertvarkomai PSŠ, kai perdavimas laikinai PSŠ įvykdytas kurį nors arba visą tos PSŠ turtą ar įsipareigojimus perduodant laikinai PSŠ. |
5. Pertvarkymo institucija 1 dalyje nurodytu perdavimo įgaliojimu gali pasinaudoti daugiau nei vieną kartą, kad papildomai perduotų PSŠ išleistas nuosavybės priemones arba jos turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus.
6. Pertvarkymo institucija pertvarkomai PSŠ gali grąžinti laikinai PSŠ perduotą turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus, o pirminiams savininkams – nuosavybės priemones, jei tas perdavimas aiškiai numatytas 1 dalyje nurodytoje priemonėje, pagal kurią atliktas perdavimas.
Jei pertvarkymo institucija naudojasi pirmoje pastraipoje nurodytu perdavimo įgaliojimu, pertvarkoma PSŠ arba pirminiai savininkai privalo priimti tokį turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus arba nuosavybės priemones, jei laikomasi šios dalies pirmoje pastraipoje arba 7 dalyje nurodytų sąlygų.
7. Jei konkrečios nuosavybės priemonės, turtas, teisės, pareigos ar įsipareigojimai nepriklauso priemonėje, pagal kurią atliktas perdavimas, nurodytų nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų klasėms arba neatitinka jų perdavimo sąlygų, pertvarkymo institucija juos gali iš laikinos PSŠ grąžinti pertvarkomai PSŠ arba pirminiams savininkams.
8. 6 ir 7 dalyse nurodytas perdavimas gali būti atliekamas bet kuriuo metu ir atitinka bet kurias kitas priemonėje, pagal kurią atitinkamu tikslu atliktas perdavimas, nurodytas sąlygas.
9. Pertvarkymo institucija nuosavybės priemones arba turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus iš laikinos PSŠ gali perduoti trečiajam asmeniui.
10. Kad galėtų naudotis savo teisėmis teikti paslaugas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, laikina PSŠ laikoma pertvarkomos PSŠ teisių perėmėja ir gali toliau naudotis visomis tokiomis teisėmis, kuriomis naudojosi pertvarkoma PSŠ perduoto turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų atžvilgiu.
Bet kokiais kitais tikslais pertvarkymo institucijos gali reikalauti, kad laikina PSŠ būtų laikoma pertvarkomos PSŠ teisių perėmėja ir galėtų toliau naudotis bet kokia teise, kuria perduoto turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų atžvilgiu naudojosi pertvarkoma PSŠ.
11. Laikinai PSŠ netrukdoma naudotis pertvarkomos PSŠ teisėmis dalyvauti mokėjimo ir atsiskaitymo sistemose ir kitose finansų rinkos infrastruktūrose ir turėti galimybę jomis naudotis, jei ji atitinka narystės ir dalyvavimo tose sistemose ir infrastruktūrose kriterijus.
Tais atvejais, kai laikina PSŠ neatitinka pirmoje pastraipoje nurodytų kriterijų, laikina PSŠ gali toliau naudotis PSŠ teisėmis dalyvauti tose sistemose ir infrastruktūrose ir turėti galimybę jomis naudotis pertvarkymo institucijos nurodytu laikotarpiu. Tas laikotarpis neviršija 12 mėnesių.
12. Laikinai PSŠ neatsisakoma suteikti galimybės naudotis mokėjimo ir atsiskaitymo sistemomis ar bet kokia kita finansų rinkos infrastruktūra dėl to, kad laikina PSŠ neturi kredito reitingų agentūros suteikto reitingo arba kad tas reitingas yra žemesnio lygio nei reikalaujama, kad būtų suteikta galimybė naudotis tomis sistemomis arba infrastruktūromis.
13. Pertvarkomos PSŠ akcininkai arba kreditoriai ir kiti tretieji asmenys, kurių turtas, teisės, pareigos ar įsipareigojimai nėra perduodami laikinai PSŠ, neturi tiesioginių arba netiesioginių teisių į laikinai PSŠ, jos valdybai ar vyresniajai vadovybei perduotą turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus.
14. Laikina PSŠ neturi jokių pareigų ar atsakomybės pertvarkomos PSŠ akcininkų ar kreditorių atžvilgiu, o laikinos PSŠ valdybai ar vyresniajai vadovybei netaikoma atsakomybė tokių akcininkų ar kreditorių atžvilgiu dėl veiksmų, kurių ji ėmėsi ar nesiėmė vykdama savo pareigas, nebent tas veiksmas ar neveikimas yra didelis aplaidumas arba sunkus nusižengimas pagal taikomą nacionalinę teisę.
43 straipsnis
Laikina PSŠ. Procedūriniai reikalavimai
1. Laikina PSŠ atitinka visus šiuos reikalavimus:
|
a) |
laikina PSŠ prašo pertvarkymo institucijos patvirtinti visus toliau išvardytus dalykus:
|
|
b) |
laikina PSŠ perima pertvarkomos PSŠ turimus leidimus teikti paslaugas ar vykdyti veiklą, susijusią su 42 straipsnio 1 dalyje nurodytu perdavimu pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. |
Jei laikina PSŠ neturi leidimo, kaip reikalaujama pagal 1 dalies b punktą, pertvarkymo institucija prašo kompetentingos institucijos patvirtinti 42 straipsnio 1 dalyje nurodyto perdavimo atlikimą. Jei kompetentinga institucija patvirtina tą perdavimą, ji nurodo laikotarpį, kuriuo laikina PSŠ neprivalo laikytis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimų.
Leidimas netaikyti rizikos ribojimo reikalavimų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinės dalies 3 skyrių galioja ne ilgiau kaip tris mėnesius, o leidimas netaikyti visų kitų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatų gali būti suteikiama ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui.
2. Atsižvelgdama į bet kokius apribojimus, nustatytus pagal Sąjungos ar nacionalines konkurencijos taisykles, laikinos PSŠ vadovybė laikiną PSŠ valdo siekdama išlaikyti suinteresuotųjų šalių galimybę naudotis laikinos PSŠ ypatingos svarbos funkcijomis ir tinkamomis sąlygomis parduoti laikiną PSŠ ar bet kokį jos turtą, teises, pareigas ir įsipareigojimus vienam ar daugiau privačiojo sektoriaus pirkėjų. Tas pardavimas vykdomas susiklosčius tinkamoms rinkos sąlygoms per šio straipsnio 5 dalyje ir, jei taikoma, 6 dalyje nurodytą laikotarpį.
3. Pertvarkymo institucija nutraukia laikinos PSŠ veiklą bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų:
|
a) |
pasiekus pertvarkymo tikslus; |
|
b) |
laikinai PSŠ susijungus su kitu subjektu; |
|
c) |
laikinai PSŠ nebeatitinkant 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų; |
|
d) |
pagal 4 dalį pardavus laikiną PSŠ arba beveik visą jos turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus; |
|
e) |
pasibaigus 5 dalyje nurodytam laikotarpiui; |
|
f) |
įvykus atsiskaitymui pagal sutartis, kurių tarpuskaitą atliko laikina PSŠ, pasibaigus jų galiojimui arba užbaigus jas vykdyti, kartu visiškai įvykdant su tomis sutartimis susijusias PSŠ teises ir pareigas. |
4. Prieš parduodama laikiną PSŠ ar jos turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus, pertvarkymo institucija skelbia apie parduodamus elementus ir užtikrina, kad jie būtų pateikiami rinkai atvirai ir skaidriai, o informacija apie juos nebūtų iš esmės iškraipoma.
Pertvarkymo institucija pirmoje pastraipoje nurodytą pardavimą vykdo komercinėmis sąlygomis, nederamai nesuteikia pirmenybės potencialiems pirkėjams ir jų nediskriminuoja.
5. Pertvarkymo institucija laikinos PSŠ veiklą nutraukia praėjus dvejiems metams po tos dienos, kurią paskutinį kartą atliktas perdavimas iš pertvarkomos PSŠ.
Jei pertvarkymo institucija nutraukia laikinos PSŠ veiklą, ji paprašo kompetentingos institucijos panaikinti laikinos PSŠ leidimą.
6. Pertvarkymo institucija 5 dalyje nurodytą laikotarpį gali pratęsti vienam ar daugiau papildomų vienų metų laikotarpių, kai pratęsimas būtinas laikinos PSŠ veiklai nutraukti, kaip nurodyta 3 dalies a–d punktuose.
Sprendimas pratęsti 5 dalyje nurodytą laikotarpį turi būti motyvuotas, jame pateikiamas išsamus laikinos PSŠ padėties vertinimas atitinkamų rinkos sąlygų ir rinkos perspektyvų atžvilgiu.
7. Kai laikinos PSŠ veikla nutraukiama 3 dalies d arba e punkte nurodytomis aplinkybėmis, laikina PSŠ likviduojama iškeliant įprastinę bankroto bylą.
Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, nutraukus laikinos PSŠ veiklą gautos pajamos skiriamos jos akcininkams.
Kai laikina PSŠ naudojama daugiau nei vienos pertvarkomos PSŠ turtui ir įsipareigojimams perduoti, antroje pastraipoje nurodytos pajamos priskiriamos atsižvelgiant į turtą ir įsipareigojimus, perduotus iš kiekvienos pertvarkomos PSŠ.
6 SKIRSNIS
PAPILDOMO FINANSAVIMO SUSITARIMAI
44 straipsnis
Alternatyvios finansavimo priemonės
Pertvarkymo institucija gali sudaryti kitokios finansinės paramos, įskaitant iš anksto finansuotus išteklius, turimus bet kokiame neišeikvotame pertvarkomos PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo fonde, skolinimosi ar gavimo sutartis, jei tai būtina siekiant užtikrinti veiksmingą pertvarkymo priemonių panaudojimą.
7 SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS LYGMENS FINANSINIO STABILIZAVIMO PRIEMONĖS
45 straipsnis
Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonės
1. PSŠ pertvarkymo tikslu pertvarkymo institucija gali naudotis vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonėmis pagal 46 ir 47 straipsnius tik tuo atveju, jei įvykdomos šios sąlygos:
|
a) |
finansinė parama yra būtina pertvarkymo tikslams pasiekti; |
|
b) |
finansinė parama naudojama kaip kraštutinė priemonė, įvertinus kitų pertvarkymo priemonių panaudojimo galimybes ir kuo labiau jas išnaudojus, kiek tai įmanoma praktiškai, kartu išsaugant finansinį stabilumą – dėl to sprendimą, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija, priima kompetentinga ministerija ar vyriausybė; |
|
c) |
finansinė parama atitinka Sąjungos valstybės pagalbos sistemos reikalavimus; |
|
ca) |
finansinė parama naudojama ribotą laiką; |
|
d) |
▌ |
|
da) |
pertvarkymo institucija iš anksto nustatė išsamią ir patikimą per tinkamą laikotarpį atliekamo viešųjų lėšų susigrąžinimo iš viešąją paramą gaunančių dalyvių tvarką, išskyrus atvejus, kai tokios lėšos jau buvo atgautos pardavimu privačiam pirkėjui pagal 46 straipsnio 3 dalį arba 47 straipsnio 2 dalį. |
2. Siekdamos pradėti taikyti vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemones, kompetentingos ministerijos ar vyriausybės turi 48–59 straipsniuose nurodytus atitinkamus pertvarkymo įgaliojimus ir užtikrina, kad būtų laikomasi 52, 54 ir 70 straipsnių reikalavimų.
3. Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonės laikomos naudotinomis kaip kraštutinė priemonė 1 dalies b punkto tikslais, jei įvykdoma bent viena iš šių sąlygų:
|
a) |
kompetentinga ministerija ar vyriausybė ir pertvarkymo institucija, pasikonsultavusios su centriniu banku ir kompetentinga institucija, nustato, kad pertvarkymo priemonių naudojimo nepakaktų siekiant išvengti sunkių neigiamų pasekmių finansinei sistemai; |
|
b) |
kompetentinga ministerija ar vyriausybė ir pertvarkymo institucija nustato, kad pertvarkymo priemonių naudojimo nepakaktų siekiant apsaugoti viešąjį interesą, kai PSŠ jau anksčiau buvo suteikta nepaprastoji centrinio banko parama likvidumui padidinti; |
|
c) |
taikant laikino perėmimo valstybės nuosavybėn priemonę, kompetentinga ministerija ar vyriausybė, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija ir pertvarkymo institucija, nustato, kad pertvarkymo priemonių naudojimo nepakaktų siekiant apsaugoti viešąjį interesą, kai PSŠ jau anksčiau buvo suteikta vieša parama nuosavam kapitalui padidinti taikant paramos priemonę nuosavam kapitalui padidinti. |
46 straipsnis
Viešos paramos priemonė nuosavam kapitalui padidinti
1. Vieša finansinė parama PSŠ rekapitalizuoti gali būti teikiama mainais už nuosavybės priemones.
2. PSŠ, kurioms taikoma viešos paramos priemonė nuosavam kapitalui padidinti, profesionaliai valdomos komerciniu pagrindu.
3. 1 dalyje nurodytos nuosavybės priemonės parduodamos privačiam pirkėjui, kai tik tą padaryti leidžia komercinės ir finansinės aplinkybės.
47 straipsnis
Laikino perėmimo valstybės nuosavybėn priemonė
1. PSŠ gali būti laikinai perimama valstybės nuosavybėn vienu ar daugiau nuosavybės priemonių perdavimo pavedimų, kuriuos valstybė narė atlieka perėmėjui, kuris gali būti bet kuris iš toliau nurodytų subjektų:
|
a) |
valstybės narės paskirtasis asmuo; |
|
b) |
visiškai valstybės narės nuosavybei priklausanti įmonė. |
2. PSŠ, kurioms pagal šį straipsnį taikoma laikino perėmimo valstybės nuosavybėn priemonė, profesionaliai valdomos komerciniu pagrindu ir parduodamos privačiam pirkėjui, kai tik tą padaryti leidžia komercinės ir finansinės aplinkybės , taip pat atsižvelgiant į galimybę padengti sąnaudas pertvarkymui .
IV SKYRIUS
Pertvarkymo įgaliojimai
48 straipsnis
Bendrieji įgaliojimai
1. Pertvarkymo institucija turi įgaliojimus, būtinus, kad būtų galima veiksmingai naudotis pertvarkymo priemonėmis, įskaitant visus toliau išvardytus įgaliojimus:
|
a) |
įgaliojimą reikalauti, kad bet kuris asmuo pertvarkymo institucijai pateiktų informaciją, reikalingą, kad ji galėtų priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų ir juos parengti, įskaitant pertvarkymo plane pateiktos informacijos arba informacijos, paprašytos atliekant patikrinimus vietoje, atnaujinimą ir papildymą; |
|
b) |
įgaliojimą kontroliuoti pertvarkomą PSŠ ir naudotis visomis teisėmis ir įgaliojimais, suteiktais nuosavybės priemonių turėtojams ir PSŠ valdybai; |
|
ba) |
įgaliojimą pakeisti ar iš dalies pakeisti PSŠ veiklos taisykles, be kita ko, susijusias su dalyvavimo sąlygomis, jei tokie pakeitimai yra būtini siekiant pašalinti kliūtis sėkmingam pertvarkymui; |
|
bb) |
įgaliojimą atsisakyti užtikrinti tam tikrų sutartinių prievolių vykdymą pagal PSŠ taisykles ir susitarimus arba kitaip nukrypti nuo PSŠ taisyklių ir tvarkos, kai tai būtina siekiant pertvarkymo tikslų ir siekiant išvengti didelių neigiamų pasekmių finansų sistemai; |
|
c) |
įgaliojimą perduoti pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones; |
|
d) |
įgaliojimą kitam subjektui jo sutikimu perduoti PSŠ teises, turtą, pareigas ar įsipareigojimus; |
|
e) |
įgaliojimą sumažinti, įskaitant sumažinimą iki nulio, pertvarkomos PSŠ skolos priemonių ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų pagrindinę sumą arba negrąžintą mokėtiną sumą; |
|
f) |
įgaliojimą pertvarkomos PSŠ skolos priemones ar kitus neužtikrintus įsipareigojimus konvertuoti į tos PSŠ ar laikinos PSŠ, kuriai perduotas pertvarkomos PSŠ turtas, teisės, pareigos ar įsipareigojimai, nuosavybės priemones; |
|
g) |
įgaliojimą anuliuoti pertvarkomos PSŠ išleistas skolos priemones; |
|
h) |
įgaliojimą sumažinti, įskaitant sumažinimą iki nulio, pertvarkomos PSŠ nuosavybės priemonių nominaliąją vertę ir anuliuoti tokias nuosavybės priemones; |
|
i) |
įgaliojimą reikalauti, kad pertvarkoma PSŠ ▌ išleistų naujų nuosavybės priemonių, įskaitant privilegijuotąsias akcijas ir neapibrėžtąsias konvertuojamas priemones; |
|
j) |
įgaliojimą koreguoti ar keisti PSŠ skolos priemonių ir kitų įsipareigojimų terminą, koreguoti mokėtinų palūkanų sumą arba datą, kurią pradedamos mokėti palūkanos, be kita ko, laikinai sustabdant mokėjimą; |
|
k) |
įgaliojimą užbaigti ir nutraukti finansines sutartis; |
|
l) |
įgaliojimą nušalinti arba pakeisti pertvarkomos PSŠ valdybą ir vyresniąją vadovybę; |
|
m) |
įgaliojimą įpareigoti kompetentingą instituciją laiku, nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 648/2012 31 straipsnyje nustatytų laikotarpių, įvertinti akcijų paketo pirkėją; |
|
n) |
įgaliojimą sumažinti, įskaitant sumažinimą iki nulio, kintamosios garantinės įmokos sumą, mokėtiną pertvarkomos PSŠ tarpuskaitos nariui arba to nario klientui, laikantis 30 straipsnyje nustatytų sąlygų ; |
|
o) |
įgaliojimą iš įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario sąskaitos įsipareigojimus vykdančiam tarpuskaitos nariui Reglamento (ES) Nr. 648/2012 48 straipsnį atitinkančiu būdu perduoti atvirąsias pozicijas ir bet kokį susijusį turtą, įskaitant atitinkamus susitarimus dėl finansinio įkaito, pagal kuriuos perleidžiama nuosavybės teisė, įskaitymo ir užskaitos susitarimus; |
|
p) |
įgaliojimą užtikrinti pertvarkomos PSŠ dalyvių bet kokių galiojančių ir neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų vykdymą; |
|
q) |
įgaliojimą užtikrinti pertvarkomos PSŠ patronuojančiosios įmonės bet kokių galiojančių ir neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, bet kita ko, teikti PSŠ finansinę paramą garantijų ar kredito linijų pavidalu, vykdymą; |
|
r) |
įgaliojimą reikalauti, kad tarpuskaitos nariai toliau teiktų piniginius įnašus. |
Pertvarkymo institucijos gali naudotis pavieniais pirmoje pastraipoje nurodytais įgaliojimais arba bet kokiais jų deriniais.
2. Jeigu šiame reglamente ir Sąjungos valstybės pagalbos sistemoje nenurodyta kitaip, pertvarkymo institucijai naudojantis 1 dalyje nurodytais įgaliojimais netaikomas joks toliau nurodytas reikalavimas:
|
a) |
reikalavimas gauti viešo ar privataus asmens patvirtinimą arba sutikimą; |
|
b) |
reikalavimai, susiję su pertvarkomos PSŠ arba laikinos PSŠ finansinių priemonių, teisių, pareigų, turto ar įsipareigojimų perdavimu; |
|
c) |
reikalavimas pranešti viešam ar privačiam asmeniui; |
|
d) |
reikalavimas skelbti pranešimą ar prospektą; |
|
e) |
reikalavimas kitai institucijai pateikti dokumentą arba jį joje užregistruoti. |
49 straipsnis
Papildomi įgaliojimai
1. Naudodamasi 48 straipsnio 1 dalyje nurodytais įgaliojimais pertvarkymo institucija gali naudotis ir bet kuriuo kitu toliau nurodytu papildomu įgaliojimu:
|
a) |
laikantis 65 straipsnio numatyti įvykdyti perdavimą, perduodamų finansinių priemonių, teisių, pareigų, turto ar įsipareigojimų atžvilgiu netaikant jokių įsipareigojimų ar suvaržymų; |
|
b) |
panaikinti teises įsigyti papildomų nuosavybės priemonių; |
|
c) |
įpareigoti atitinkamą instituciją panaikinti arba laikinai sustabdyti leidimą įtraukti bet kokias PSŠ išleistas finansines priemones į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus arba biržos oficialųjį prekybos sąrašą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/34/EB (14); |
|
d) |
numatyti, kad visų pertvarkomos PSŠ teisių ar pareigų arba veiksmų, kurių ji ėmėsi, atžvilgiu, įskaitant bet kokias teises ar pareigas, atsirandančias dėl dalyvavimo rinkos infrastruktūroje, pirkėjas arba laikina PSŠ, vadovaujantis atitinkamai 40 ir 42 straipsniais, būtų vertinami kaip pertvarkoma PSŠ; |
|
e) |
įpareigoti pertvarkomą PSŠ arba pirkėją ar laikiną PSŠ, kai taikoma, teikti vienas kitam informaciją ir pagalbą; |
|
f) |
įpareigoti tarpuskaitos narį, kuris yra bet kokių pozicijų, jam paskirtų naudojantis 48 straipsnio 1 dalies o ir p punktuose nurodytais įgaliojimais, gavėjas, perimti bet kokias teises ar pareigas, atsirandančias dėl dalyvavimo PSŠ tų pozicijų atžvilgiu; |
|
g) |
panaikinti arba koreguoti sutarties, kurios šalis yra pertvarkoma PSŠ, sąlygas, arba pakeisti sutarties šalį – vietoj pertvarkomos PSŠ nurodyti pirkėją ar laikiną PSŠ; |
|
h) |
koreguoti ar iš dalies pakeisti pertvarkomos PSŠ veiklos taisykles ▌; |
|
i) |
tarpuskaitos nario narystę pertvarkomoje PSŠ perduoti PSŠ pirkėjui ar laikinai PSŠ. |
Jokia šiame reglamente numatyta teisė gauti kompensaciją nelaikoma įsipareigojimu ar suvaržymu taikant pirmos pastraipos a punktą.
2. Pertvarkymo institucija gali numatyti tęstinumo priemones, būtinas siekiant užtikrinti pertvarkymo veiksmų veiksmingumą ir galimybę pirkėjui ar laikinai PSŠ valdyti jam perduotą verslą. Tos tęstinumo priemonės gali būti:
|
a) |
pertvarkomos PSŠ sudarytų sutarčių tęstinumas, kad pirkėjas ar laikina PSŠ perimtų pertvarkomos PSŠ teises ir įsipareigojimus, susijusius su visomis perduotomis finansinėmis priemonėmis, teisėmis, pareigomis, turtu ar įsipareigojimais, ir tiesiogiai arba netiesiogiai nurodant pakeistų pertvarkomą PSŠ visuose atitinkamuose sutarčių dokumentuose; |
|
b) |
pertvarkomos PSŠ pakeitimas pirkėju ar laikina PSŠ visuose teismo procesuose, susijusiuose su visomis perduotomis finansinėmis priemonėmis, teisėmis, pareigomis, turtu ar įsipareigojimais. |
3. Įgaliojimai, numatyti 1 dalies d punkte ir 2 dalies b punkte, nedaro poveikio:
|
a) |
PSŠ darbuotojo teisei nutraukti darbo sutartį; |
|
b) |
atsižvelgiant į 55, 56 ir 57 straipsnius, sutarties šalies sutartinėms teisėms, įskaitant teisę nutraukti sutartį, kai tokia teisė numatyta sutarties sąlygose, dėl PSŠ veiksmų arba neveikimo iki perdavimo arba pirkėjo ar laikinos PSŠ veiksmų arba neveikimo po perdavimo. |
50 straipsnis
Specialiojo valdytojo veikla
1. Pertvarkymo institucija gali paskirti specialųjį valdytoją (arba keletą jų) , kuris pakeistų pertvarkomos PSŠ valdybą. Specialusis valdytojas turi būti pakankamai geros reputacijos ir turėti atitinkamos finansinių paslaugų, rizikos valdymo ir tarpuskaitos paslaugų patirties pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 27 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.
2. Specialusis valdytojas turi visus PSŠ akcininkų ir valdybos įgaliojimus. Specialusis valdytojas tais įgaliojimais gali naudotis tik kontroliuojant pertvarkymo institucijai. Pertvarkymo institucija gali riboti specialiojo valdytojo veiksmus arba įpareigoti jį gauti išankstinį pritarimą tam tikriems veiksmams.
Pertvarkymo institucija viešai praneša apie 1 dalyje nurodytą paskyrimą ir su juo susijusias nuostatas ir sąlygas.
3. Specialusis valdytojas skiriamas ne ilgiau kaip vieniems metams. Jei būtina pertvarkymo tikslams pasiekti, pertvarkymo instituciją tą laikotarpį gali pratęsti.
4. Specialusis valdytojas imasi visų būtinų priemonių pertvarkymo tikslams siekti ir pertvarkymo veiksmams, kurių ėmėsi pertvarkymo institucija, įgyvendinti. Neatitikties ar konflikto atveju ta teisės aktais nustatyta pareiga yra viršesnė už bet kokias kitas vadovybės pareigas pagal PSŠ įstatus ar nacionalinę teisę.
5. Specialusis valdytojas reguliariai, kaip nustato pertvarkymo institucija, ir pradėdamas bei baigdamas eiti pareigas rengia ataskaitas jį paskyrusiai pertvarkymo institucijai. Tose ataskaitose išsamiai apibūdinama PSŠ finansinė būklė ir nurodomos priežastys, dėl kurių imtasi priemonių.
6. Pertvarkymo institucija specialųjį valdytoją gali bet kada nušalinti. Bet kuriuo atveju ji specialųjį valdytoją nušalina šiais atvejais:
|
a) |
kai specialusis valdytojas nevykdo savo pareigų pagal pertvarkymo institucijos nustatytas nuostatas ir sąlygas; |
|
b) |
kai pertvarkymo tikslų būtų geriau siekti pašalinus ar pakeitus tą specialųjį valdytoją; |
|
c) |
kai nebetenkinamos paskyrimo sąlygos. |
7. Kai pagal nacionalinę teisę numatytas bankroto administratoriaus paskyrimas, pagal 1 dalį paskirtas specialusis valdytojas taip pat gali būti paskirtas bankroto administratoriumi (arba atvirkščiai) .
51 straipsnis
Įgaliojimas reikalauti teikti paslaugas ir infrastruktūrą
1. Pertvarkymo institucija gali įpareigoti pertvarkomą PSŠ arba bet kurį iš jos grupės subjektų ar tarpuskaitos narių teikti visas būtinas paslaugas ar infrastruktūrą, kad pirkėjas ar laikina PSŠ galėtų veiksmingai valdyti jiems perduotą verslą.
Pirma pastraipa taikoma nepriklausomai nuo to, ar tai pačiai grupei kaip PSŠ priklausančiam subjektui arba vienam iš PSŠ tarpuskaitos narių iškelta įprastinė bankroto byla, ar jis pats yra pertvarkomas.
2. Pagal 1 dalį pertvarkymo institucija gali užtikrinti kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų nustatytų pareigų vykdymą, jei tais įgaliojimais naudojamasi subjektų, priklausančių tai pačiai grupei, kuriai priklauso pertvarkoma PSŠ, arba tos PSŠ tarpuskaitos narių atžvilgiu.
3. 1 dalyje nurodytos paslaugos ir infrastruktūra nepaima jokios finansinės paramos.
4. 1 dalyje nurodytos paslaugos ir infrastruktūra teikiamos:
|
a) |
tokiomis pačiomis komercinėmis sąlygomis, kokiomis jos buvo teikiamos PSŠ prieš pat imantis pertvarkymo veiksmų, kai yra susitarimas tuo tikslu; |
|
b) |
pagrįstomis komercinėmis sąlygomis, kai susitarimo tuo tikslu nėra arba to susitarimo galiojimas yra pasibaigęs. |
52 straipsnis
Įgaliojimai užtikrinti kitų valstybių narių pertvarkymo veiksmų arba krizių prevencijos priemonių vykdymą
1. Kai pertvarkomos PSŠ nuosavybės priemonės, turtas, teisės, prievolės ar įsipareigojimai yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra pertvarkymo institucija, arba kai jiems taikomi kitos valstybės narės nei ta, kurioje yra pertvarkymo institucija, teisės aktai, tų priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perdavimas arba pertvarkymo veiksmai jų atžvilgiu vykdomi pagal tos kitos valstybės narės teisės aktus.
2. Valstybės narės pertvarkymo institucijai kitų atitinkamų valstybių narių institucijos teikia visą būtiną pagalbą, kad užtikrintų, jog nuosavybės priemonių, turto, teisių, prievolių ar įsipareigojimų perdavimas pirkėjui arba laikinai PSŠ arba kiti pertvarkymo veiksmai būtų vykdomi laikantis atitinkamų taikytinų nacionalinės teisės aktų.
3. Akcininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys, kuriems turi poveikį 1 dalyje nurodytas nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perdavimas, neįgyja teisės neleisti perdavimo, jį ginčyti ar atidėti pagal valstybės narės teisės aktus, kuriais reglamentuojamas tas perdavimas.
4. Kai valstybės narės pertvarkymo institucija naudoja 28 arba 32 straipsnyje nurodytas pertvarkymo priemones, o pertvarkomos PSŠ sutartys, įsipareigojimai, nuosavybės priemonės arba skolos priemonės apima priemones, sutartis ar įsipareigojimus, kurie reglamentuojami kitos valstybės narės teisės aktais, arba įsipareigojimus kreditoriams ir sutartis su tarpuskaitos nariais arba jų klientais , kurie yra toje kitoje valstybėje narėje, tos kitos valstybės narės atitinkamos institucijos užtikrina, kad būtų vykdomas bet koks veiksmas, kuris turi būti vykdomas ėmusis tų pertvarkymo priemonių.
Taikant pirmą pastraipą, tų pertvarkymo priemonių poveikį patiriantys akcininkai, kreditoriai ir tarpuskaitos nariai ir klientai neįgyja teisės ginčyti priemonės arba įsipareigojimo pagrindinės ar mokėtinos sumos sumažinimo arba jų konvertavimo ar restruktūrizavimo.
5. Pagal valstybės narės, kurioje yra pertvarkymo institucija, teisės aktus nustatomos toliau išvardytos teisės ir apsaugos priemonės:
|
a) |
akcininkų, kreditorių ir trečiųjų asmenų teisė pagal 72 straipsnį apskųsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perdavimą; |
|
b) |
poveikį patiriančių kreditorių teisė pagal 72 straipsnį apskųsti priemonės, įsipareigojimo ar sutarties pagrindinės arba mokėtinos sumos sumažinimą arba jų konvertavimą ar sumažinimą, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje; |
|
c) |
V skyriuje nurodytos turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, dalinio perdavimo apsaugos priemonės. |
53 straipsnis
Įgaliojimas turto, sutarčių, teisių, įsipareigojimų, pareigų ir nuosavybės priemonių, priklausančių asmenims, esantiems trečiosiose valstybėse, arba reglamentuojamų trečiųjų valstybių teisės aktais, atžvilgiu
1. Kai pertvarkymo veiksmai taikomi turtui, esančiam trečiojoje valstybėje, arba nuosavybės priemonėms, teisėms, pareigoms arba įsipareigojimams, kuriuos reglamentuoja trečiosios valstybės teisė, pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad:
|
a) |
pertvarkoma PSŠ ir to turto, sutarčių, nuosavybės priemonių, teisių, pareigų ar įsipareigojimų gavėjas imtųsi visų veiksmų, būtinų tam veiksmui įvykdyti; |
|
b) |
pertvarkoma PSŠ turėtų nuosavybės priemones, turtą ar teises arba vykdytų įsipareigojimus ar pareigas gavėjo vardu tol, kol įvykdomas veiksmas; |
|
c) |
pagrįstos gavėjo išlaidos, tinkamai patirtos vykdant visus veiksmus, privalomus pagal šios dalies a ir b punktus, būtų atlyginamos bet kuriuo iš 27 straipsnio 9 dalyje nurodytų būdų. |
2. Taikant 1 dalį, pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad PSŠ į savo sutartis ir kitus susitarimus su tarpuskaitos nariais ir nuosavybės priemonių bei skolos priemonių ar kitų įsipareigojimų turėtojais, esančiais trečiosiose valstybėse arba kurių veikla reglamentuojama trečiųjų valstybių teisės aktais , įtrauktų nuostatą, remiantis kuria jie sutinka, kad jiems būtų taikomi veiksmai, susiję su jų turtu, sutartimis, teisėmis, prievolėmis ir įsipareigojimais, kurių imasi pertvarkymo institucija, įskaitant 55, 56 ir 57 straipsnių taikymą. Pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad PSŠ pateiktų jai teisinę nuomonę dėl tokių nuostatų teisinio vykdymo užtikrinimo galimybių ir veiksmingumo.
3. Kai 1 dalyje nurodyti pertvarkymo veiksmai neįvykdomi, tie veiksmai negalioja susijusių nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų atžvilgiu.
54 straipsnis
Tam tikrų sutartinių nuostatų pašalinimas ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo atvejais
1. Krizių prevencijos priemonė arba pertvarkymo veiksmai, kurių imtasi pagal šį reglamentą, arba bet koks įvykis, tiesiogiai susijęs su tokių veiksmų taikymu, nelaikomi priverstinio vykdymo ar nemokumo atveju, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/47/EB ir Direktyvoje 98/26/EB, jei toliau vykdomos esminės pareigos pagal sutartį, įskaitant mokėjimo bei pateikimo pareigas ir įkaito pateikimą.
Taikant pirmą pastraipą, trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros, pripažįstamos pagal 75 straipsnį arba pertvarkymo institucijos sprendimu, laikomos pertvarkymo veiksmais, kurių imtasi vadovaujantis šiuo reglamentu.
2. Krizės prevencijos priemonė arba pertvarkymo veiksmai, nurodyti 1 dalyje, nevykdomi siekiant:
|
a) |
pasinaudoti nutraukimo, sustabdymo, pakeitimo, užskaitos arba įskaitymo teisėmis, įskaitant sutarties, kurią sudarė bet koks grupės, kuriai priklauso PSŠ, subjektas ir kuri apima priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatas arba pareigas, kurias užtikrina arba kitaip palaiko bet kuris grupės subjektas, atžvilgiu; |
|
b) |
užvaldyti, imti kontroliuoti kurią nors atitinkamos PSŠ ar bet kurio grupės subjekto nuosavybę arba užtikrinti jos apsaugą pagal sutartį, apimančią priešpriešinių įsipareigojimų nuostatas; |
|
c) |
daryti įtaką atitinkamos PSŠ ar bet kurio grupės nario sutartinėms teisėms pagal sutartį, apimančią priešpriešinių įsipareigojimų nuostatas. |
55 straipsnis
Įgaliojimas sustabdyti tam tikrų prievolių vykdymą
1. Pertvarkymo institucija gali sustabdyti bet kurią abiejų sandorio šalių mokėjimo ar pateikimo prievolę pagal bet kurią pertvarkomos PSŠ sudarytą sutartį nuo pranešimo apie sustabdymą pagal 70 straipsnį paskelbimo iki kitos darbo dienos po to paskelbimo pabaigos.
Taikant pirmą pastraipą, darbo dienos pabaiga yra vidurnaktis valstybėje narėje, kurioje yra pertvarkymo institucija.
2. Kai mokėjimo ar pateikimo prievolės įvykdymo terminas būtų suėjęs sustabdymo laikotarpiu, tos mokėjimo ar pateikimo prievolės įvykdymo terminas sueina iš karto pasibaigus sustabdymo laikotarpiui.
3. Pertvarkymo institucija 1 dalyje nurodytu įgaliojimu nesinaudoja mokėjimo ir pateikimo prievolių Direktyvos 98/26/EB tikslais paskirtoms sistemoms ar sistemų valdytojams, įskaitant kitas PSŠ ir centrinius bankus, atžvilgiu.
56 straipsnis
Įgaliojimas apriboti teisių į užtikrinimo priemones įgyvendinimą
1. Pertvarkymo institucija gali neleisti pertvarkomos PSŠ užtikrinimo priemonę turintiems kreditoriams įgyvendinti teisių į užtikrinimo priemones, susijusias su bet kuriuo tos pertvarkomos PSŠ turtu, nuo pranešimo apie apribojimą pagal 70 straipsnį paskelbimo iki kitos darbo dienos po to paskelbimo pabaigos.
Taikant pirmą pastraipą, darbo dienos pabaiga yra vidurnaktis valstybėje narėje, kurioje yra pertvarkymo institucija.
2. Pertvarkymo institucija 1 dalyje nurodyto įgaliojimo netaiko sistemų arba sistemų valdytojų, paskirtų Direktyvos 98/26/EB tikslais, įskaitant kitas pagrindines sandorio šalis ir centrinius bankus, teisėms į užtikrinimo priemones, susijusioms su turtu, kuris pertvarkomos PSŠ yra įkeistas ar pateiktas kaip garantinė įmoka arba įkaitas.
57 straipsnis
Įgaliojimas laikinai sustabdyti teises nutraukti sutartį
1. Pertvarkymo institucija gali sustabdyti su pertvarkoma PSŠ sudarytos sutarties bet kurios šalies teises nutraukti sutartį nuo pranešimo apie nutraukimą pagal 70 straipsnį paskelbimo iki kitos darbo dienos po to paskelbimo, jei ir toliau vykdomi mokėjimo ir pateikimo įsipareigojimai ir teikiamas įkaitas.
Taikant pirmą pastraipą, darbo dienos pabaiga yra vidurnaktis valstybėje narėje, kurioje vykdomas pertvarkymas.
2. Pertvarkymo institucija 1 dalyje nurodytu įgaliojimu nesinaudoja Direktyvos 98/26/EB tikslais paskirtų sistemų ar sistemų valdytojų, įskaitant kitas pagrindines sandorio šalis ir centrinius bankus, atžvilgiu.
3. Sutarties šalis gali pasinaudoti toje sutartyje numatyta teise nutraukti sutartį nepasibaigus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui, jeigu ta šalis gauna pertvarkymo institucijos pranešimą, kad iš sutarties kylančios teisės ir įsipareigojimai:
|
a) |
neperduodami kitam subjektui; |
|
b) |
jiems netaikomas nurašymas, konvertavimas ar pertvarkymo priemonė nuostoliams ar pozicijoms paskirstyti. |
4. Kai 3 dalyje nurodytas pranešimas nepateiktas, laikantis 54 straipsnio teisėmis nutraukti sutartį galima pasinaudoti pasibaigus sustabdymo laikotarpiui šiomis sąlygomis:
|
a) |
kai sutartyje numatytos teisės ir įsipareigojimai perduoti kitam subjektui, sandorio šalis gali pasinaudoti teisėmis nutraukti sutartį toje sutartyje numatytomis sąlygomis tik tuo atveju, jei dėl gavėjo pradedamas ar tęsiamas priverstinis vykdymas; |
|
b) |
jei sutartyje numatytos teisės ir įsipareigojimai lieka PSŠ , teisės nutraukti sutartį taikomos vadovaujantis PSŠ ir atitinkamos sandorio šalies sutartyje nurodytomis sutarties nutraukimo sąlygomis tik tuo atveju, jeigu priverstinio vykdymo įvykis vyksta arba tęsiasi pasibaigus sustabdymo laikotarpiui . |
58 straipsnis
Įgaliojimas kontroliuoti PSŠ
1. Pertvarkymo institucija gali kontroliuoti pertvarkomą PSŠ, kad galėtų:
|
a) |
valdyti PSŠ veiklą ir paslaugas, įgyvendinama jos akcininkų ir valdybos įgaliojimus, taip pat konsultuotis su rizikos valdymo komitetu; |
|
b) |
valdyti ir perleisti pertvarkomos PSŠ turtą ir nuosavybę. |
Pirmoje pastraipoje nurodytą kontrolę gali vykdyti tiesiogiai pertvarkymo institucija arba netiesiogiai pertvarkymo institucijos paskirtas asmuo arba asmenys.
2. Kai pertvarkymo institucija kontroliuoja PSŠ, pagal nacionalinę teisę pertvarkymo institucija nelaikoma „šešėliniu“ direktoriumi arba de facto direktoriumi.
59 straipsnis
Pertvarkymo institucijų naudojimasis įgaliojimais
Pagal 72 straipsnį pertvarkymo institucijos pertvarkymo veiksmų imasi pagal nacionalinę administracinę kompetenciją ir procedūras išdavusios vykdomąjį potvarkį.
V SKYRIUS
Apsaugos priemonės
60 straipsnis
Principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė
Kai pertvarkymo institucija taiko vieną ar daugiau pertvarkymo priemonių, ji turėtų siekti užtikrinti , kad akcininkai, kreditoriai, tarpuskaitos nariai ir jų klientai nepatirtų didesnių nuostolių nei tie, kuriuos jie būtų patyrę, jei pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu tuo metu, kai, pertvarkymo institucijos manymu, buvo tenkinamos pertvarkymo sąlygos pagal 22 straipsnio 1 dalį, ir vietoj to būtų taikomos visos įmanomos neįvykdytos prievolės pagal PSŠ gaivinimo planą ir visas kitas jos veiklos taisyklėse numatytas sutartines nuostatas dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių ir su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių ir PSŠ kaip veiklos nebevykdanti įmonė neturėtų liekamosios franšizės vertės ir būtų likviduojama iškėlus įprastinę bankroto bylą , deramai atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį, jei būtų sukeltas sisteminis nestabilumas ir rinkos neramumai .
|
a) |
▌ |
|
b) |
▌ |
Į pirmoje pastraipoje nurodytą tikėtiną neigiamą sisteminio nestabilumo ir rinkos neramumų poveikį neatsižvelgiama, jei 61 straipsnio 5 dalyje nurodyti techniniai reguliavimo standartai nesudaro galimybės atlikti to poveikio vertinimą.
Įsigaliojus 61 straipsnio 5 dalyje nurodytiems techniniams reguliavimo standartams, pertvarkymo institucijos pirmos pastraipos tikslais turi atsižvelgti į tikėtiną neigiamą sisteminio nestabilumo ir rinkos neramumų poveikį.
61 straipsnis
Vertinimas, siekiant taikyti principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė
1. Siekdama informuoti suinteresuotuosius subjektus, turinčius pozicijų PSŠ atžvilgiu, PSŠ pateiki įvertį, kaip nuostoliai paveiktų kiekvienos kategorijos kreditorius, jei realizuotųsi ekstremalūs, tačiau tikėtini scenarijai įvykus įsipareigojimų neįvykdymo įvykiui ir su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusiam įvykiui, dėl kurio PSŠ taptų nemokia. Tas įvertis kasmet atnaujinamas.
Įvertis turi visapusiškai atspindėti PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo srautui taikomas sutartinius susitarimus ir derėti su garantinės įmokos nustatymo ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodika, naudojama PSŠ prievolėms pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 vykdyti.
1a. Siekdama įvertinti, ar laikomasi 60 straipsnyje nustatyto principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė, pertvarkymo institucija užtikrina, kad atlikus pertvarkymo veiksmus nepriklausomas asmuo kuo greičiau atliktų vertinimą.
2. Atliekant 1 dalyje nurodytą vertinimą nustatoma:
|
a) |
kokios sąlygos būtų buvusios taikomos akcininkams, kreditoriams, tarpuskaitos nariams ir jų klientams , jei pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis veiksmų PSŠ atžvilgiu tuo metu, kai, jos nuomone, buvo tenkinamos pertvarkymo sąlygos pagal 22 straipsnio 1 dalį, ir vietoj to jiems būtų buvę taikomas galimų neįvykdytų prievolių vykdymo užtikrinimas pagal PSŠ gaivinimo planą ir kitas jos veiklos taisyklėse numatytas sutartines nuostatas ir PSŠ kaip veiklos nebevykdanti įmonė neturėtų liekamosios franšizės vertės ir būtų likviduota iškėlus įprastinę bankroto bylą, deramai atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį, jei būtų sukeltas sisteminis nestabilumas ir rinkos neramumai; |
|
b) |
faktinės sąlygos, taikytos akcininkams, kreditoriams ir tarpuskaitos nariams arba jų klientams , pertvarkant PSŠ; |
|
c) |
ar yra skirtumas tarp sąlygų pagal a punktą ir b punktą. |
3. Siekiant įvertinti 2 dalyje nurodytas sąlygas, atliekant 1 dalyje nurodytą vertinimą neatsižvelgiama į pertvarkomai PSŠ skirtą nepaprastąją viešąją finansinę paramą. Be to, jei pačios PSŠ kainodaros metodika neatspindi realių rinkos sąlygų, į ją taip pat neatsižvelgiama.
4. 1 dalyje nurodytas vertinimas turi būti atskirtas nuo vertinimo, atliekamo pagal 24 straipsnio 3 dalį.
5. ESMA, atsižvelgdama į techninius reguliavimo standartus, parengtus pagal Direktyvos 2014/59/ES 74 straipsnio 4 dalį, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais apibrėžiama 1 dalyje nurodyto vertinimo atlikimo metodika, projektą. Jei techniškai įmanoma, į ją įtraukiamas galimo neigiamo sisteminio nestabilumo ir rinkos neramumų poveikio įvertinimas.
Tuos techninių reguliavimo standartų projektus ESMA pateikia Komisijai iki [LB: prašom įrašyti datą, kuri nustatoma prie šio reglamento įsigaliojimo dienos pridėjus 12 mėnesių].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
62 straipsnis
Akcininkų, kreditorių, tarpuskaitos narių ir tarpuskaitos narių klientų apsaugos priemonė
Jei, remiantis pagal 61 straipsnį atliktu vertinimu, akcininkas, kreditorius , tarpuskaitos narys arba tarpuskaitos nario klientas patyrė didesnių nuostolių nei tie, kurių jis būtų patyręs, jei pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to jam būtų buvę taikomi galimi neįvykdyti įsipareigojimai pagal PSŠ gaivinimo planą arba kitas jos veiklos taisyklėse numatytas nuostatas, arba jei PSŠ būtų likviduota iškėlus įprastinę bankroto bylą, tas akcininkas, kreditorius ar tarpuskaitos dalyvis turi teisę į skirtumo išmokėjimą.
62a straipsnis
Mokėjimų susigrąžinimas
Pertvarkymo institucija susigrąžina visas pagrįstas išlaidas, patirtas atliekant 62 straipsnyje nurodytą mokėjimą bet kuriuo iš šių būdų:
|
a) |
iš pertvarkomos PSŠ kaip privilegijuotasis kreditorius; |
|
b) |
iš bet kokio pirkėjo sumokėto atlygio, jei naudojama verslo pardavimo priemonė; |
|
c) |
iš pajamų, gautų nutraukus laikinos PSŠ veiklą, kaip privilegijuotasis kreditorius; |
|
d) |
iš bet kokio tarpuskaitos nario, tačiau jis neturėtų patirti didesnių nuostolių nei tie, kuriuos būtų patyręs, jei pertvarkymo institucija nebūtų pradėjusi pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to tarpuskaitos nariui būtų buvę taikomos galimos neįvykdytos prievolės pagal PSŠ gaivinimo planą arba kitus jos veiklos taisyklėse numatytus susitarimus, arba jei PSŠ būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą. |
63 straipsnis
Sandorio šalių apsaugos priemonė atliekant dalinį perdavimą
64, 65 ir 66 straipsniuose numatytos apsaugos priemonės taikomos šiomis aplinkybėmis:
|
a) |
kai pertvarkymo institucija dalį (bet ne visą) pertvarkomos PSŠ arba laikinos PSŠ turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perduoda pirkėjui; |
|
b) |
kai pertvarkymo institucija naudojasi 49 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytais įgaliojimais. |
64 straipsnis
Finansinio įkaito, įskaitymo ir užskaitos susitarimų apsauga
Pertvarkymo institucija užtikrina, kad dėl pertvarkymo priemonės taikymo nebūtų perduodamos kai kurios, bet ne visos, teisės ir įsipareigojimai pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, įskaitymo arba užskaitos susitarimą tarp pertvarkomos PSŠ ir kitų susitarimo šalių arba, pasinaudojant papildomais įgaliojimais, nebūtų keičiamos ar panaikinamos teisės ir įsipareigojimai pagal tokius susitarimus.
Pirmoje pastraipoje nurodyti susitarimai apima bet kokį susitarimą, kurio šalys turi teisę įskaityti arba užskaityti tas teises ir įsipareigojimus.
65 straipsnis
Užtikrinimo susitarimų apsauga
Nedarant poveikio 29 straipsnyje nurodytų pozicijų paskirstymo priemonių naudojimui , pertvarkymo institucija užtikrina, kad dėl pertvarkymo priemonės taikymo užtikrinimo susitarimų, kuriuos sudarė pertvarkoma PSŠ ir kitos tų susitarimų šalys, atžvilgiu nebūtų atliktas joks toliau nurodytas veiksmas:
|
a) |
turto, kuriuo užtikrintas įsipareigojimas, perdavimas, nebent kartu perduodamas tas įsipareigojimas ir užtikrinimo priemonės nauda; |
|
b) |
užtikrintojo įsipareigojimo perdavimas, nebent kartu perduodama užtikrinimo priemonės nauda; |
|
c) |
užtikrinimo priemonės naudos perdavimas, nebent kartu perduodamas užtikrintasis įsipareigojimas; |
|
d) |
pasinaudojant papildomais įgaliojimais atliekamas užtikrinimo susitarimo pakeitimas ar nutraukimas, jei dėl to pakeitimo arba nutraukimo tas įsipareigojimas nebeužtikrinamas. |
66 straipsnis
Struktūrizuoto finansavimo susitarimų ir padengtų obligacijų apsauga
Pertvarkymo institucija užtikrina, kad dėl pertvarkymo priemonės taikymo struktūrizuoto finansavimo susitarimų, įskaitant padengtas obligacijas, atžvilgiu nebūtų atliktas joks toliau nurodytas veiksmas:
|
a) |
dalies, bet ne viso turto, teisių ir įsipareigojimų, kurie sudaro visą arba dalį struktūrizuoto finansavimo susitarimo, kurio šalis yra pertvarkoma PSŠ , perdavimas; |
|
b) |
pasinaudojant papildomais įgaliojimais atliktas turto, teisių ir įsipareigojimų, kurie sudaro visą arba dalį struktūrizuoto finansavimo susitarimo, kurio šalis yra pertvarkoma PSŠ , panaikinimas arba pakeitimas. Taikant pirmą pastraipą, struktūrizuoto finansavimo susitarimai apima pakeitimą vertybiniais popieriais ir priemones, naudojamas apsidraudimo tikslais, kurios sudaro neatskiriamą užstato fondo dalį ir pagal nacionalinę teisę yra užtikrintos panašiu būdu kaip padengtos obligacijos, t. y. užtikrinimo priemonę pateikia ir laiko susitarimo šalis arba patikėtinis, agentas ar paskirtasis asmuo. |
67 straipsnis
Dalinis perdavimas. Prekybos, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų apsauga
1. Pertvarkymo institucija užtikrina, kad pertvarkymo priemonės taikymas neturėtų poveikio sistemų ir sistemų taisyklių, kurioms taikoma Direktyva 98/26/EB, veikimui, kai pertvarkymo institucija:
|
a) |
dalį (bet ne visą) pertvarkomos PSŠ turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perduoda pirkėjui; |
|
b) |
panaikina arba iš dalies pakeičia sutarties, kurios šalis yra pertvarkoma PSŠ, sąlygas arba pakeičia sutarties šalį pirkėju ar laikina PSŠ. |
2. Taikant 1 dalį, pertvarkymo institucija užtikrina, kad dėl pertvarkymo priemonių taikymo neatsirastų toliau išvardytų pasekmių:
|
a) |
pervedimo pavedimo pagal Direktyvos 98/26/EB 5 straipsnį atšaukimas; |
|
b) |
poveikis pervedimo pavedimų ir užskaitos įvykdomumui, reikalaujamam pagal Direktyvos 98/26/EB 3 ir 5 straipsnius; |
|
c) |
poveikis lėšų, vertybinių popierių ar kredito priemonių naudojimui, reikalaujamam pagal Direktyvos 98/26/EB 4 straipsnį; |
|
d) |
poveikis įkaito apsaugai, reikalaujamai pagal Direktyvos 98/26/EB 9 straipsnį. |
VI SKYRIUS
Procedūrinės pareigos
68 straipsnis
Pranešimo reikalavimai
1. PSŠ praneša kompetentingai institucijai, jei mano, kad žlunga ar galėtų žlugti, kaip nurodyta 22 straipsnio 2 dalyje.
2. Kompetentinga institucija informuoja pertvarkymo instituciją apie visus pagal 1 dalį gautus pranešimus ir apie visas gaivinimo ar kitas priemones pagal IV antraštinę dalį, kurių kompetentinga institucija reikalauja imtis PSŠ.
Kompetentinga institucija informuoja pertvarkymo instituciją apie bet kokią su PSŠ susijusią kritinę padėtį, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 648/2012 24 straipsnyje, ir apie bet kokį pranešimą, gautą pagal to reglamento 48 straipsnį.
3. Kai kompetentinga institucija arba pertvarkymo institucija nustato, kad PSŠ atitinka 22 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas, ji laiku praneša apie tai šioms institucijoms:
|
a) |
už tą PSŠ atsakingai kompetentingai institucijai arba pertvarkymo institucijai; |
|
b) |
už PSŠ patronuojančiąją įmonę atsakingai kompetentingai institucijai; |
|
ba) |
tos PSŠ priežiūros kolegijai; |
|
bb) |
tos PSŠ pertvarkymo kolegijai; |
|
c) |
centriniam bankui; |
|
d) |
kompetentingai ministerijai; |
|
e) |
ESRV ir paskirtai nacionalinei makroprudencinei institucijai. |
69 straipsnis
Pertvarkymo institucijos sprendimas
1. Gavusi kompetentingos institucijos pranešimą pagal 68 straipsnio 3 dalį, pertvarkymo institucija nustato, ar būtina imtis kokių nors pertvarkymo veiksmų.
2. Sprendime, ar imtis pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu, ar jų nesiimti, pateikiama ši informacija:
|
a) |
pertvarkymo institucijos įvertinimas, ar PSŠ atitinka pertvarkymo sąlygas; |
|
b) |
nurodomas veiksmas, kurio pertvarkymo institucija ketina imtis, įskaitant sprendimą taikyti likvidavimą, administratoriaus paskyrimą arba bet kurias kitas priemones pagal įprastinės bankroto bylos taisykles arba, taikant 27 straipsnio 1 dalies e punktą, pagal nacionalinę teisę. |
70 straipsnis
Pertvarkymo institucijų procedūrinės pareigos
1. Pradėjus taikyti pertvarkymo veiksmus, pertvarkymo institucija kuo skubiau informuoja visus išvardytus subjektus:
|
a) |
pertvarkomą PSŠ; |
|
b) |
pertvarkymo kolegiją; |
|
c) |
paskirtą nacionalinę makroprudencinę instituciją ir ESRV; |
|
d) |
Komisiją, Europos Centrinį Banką ir EIOPA; |
|
e) |
sistemų, kuriose dalyvauja pertvarkoma PSŠ ir kurioms taikoma Direktyva 98/26/EB, valdytojus. |
2. Su 1 dalyje nurodytu pranešimu pateikiama potvarkio arba priemonės, pagal kuriuos vykdomas atitinkamas veiksmas, kopija ir nurodoma data, nuo kurios taikomas pertvarkymo veiksmas.
Pranešime pertvarkymo kolegijai pagal 1 dalies b punktą taip pat nurodoma, ar pertvarkymo veiksmai nukrypsta nuo pertvarkymo plano ir išdėstomos tokio nukrypimo priežastys.
3. Potvarkio arba priemonės, pagal kuriuos vykdomi pertvarkymo veiksmai, kopija arba pranešimas, kuriame apibendrinamas pertvarkymo veiksmų poveikis ir, jei taikoma, 55, 56 ir 57 straipsniuose nurodyto sustabdymo ar apribojimo sąlygos ir laikotarpis, skelbiami visomis toliau išvardytomis priemonėmis:
|
a) |
pertvarkymo institucijos interneto svetainėje; |
|
b) |
kompetentingos institucijos (jei tai nėra pertvarkymo institucija) interneto svetainėje ir ESMA interneto svetainėje; |
|
c) |
pertvarkomos PSŠ interneto svetainėje; |
|
d) |
kai pertvarkomos PSŠ nuosavybės priemonėmis arba skolos priemonėmis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, – priemonėmis, naudojamomis reglamentuojamai informacijai apie pertvarkomą PSŠ skelbti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB (15) 21 straipsnio 1 dalį. |
4. Jei nuosavybės priemonėmis arba skolos priemonėmis neleista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, pertvarkymo institucija užtikrina, kad dokumentai, kuriuose pateikiami 3 dalyje nurodyto potvarkio įrodymai, būtų nusiųsti pertvarkomos PSŠ nuosavybės priemonių turėtojams ir kreditoriams, kurie žinomi pasinaudojus pertvarkomos PSŠ registrais arba duomenų bazėmis, prie kurių turi prieigą pertvarkymo institucija.
71 straipsnis
Konfidencialumas
1. Laikytis profesinės paslapties reikalavimų įpareigoti šie subjektai:
|
a) |
pertvarkymo institucijos; |
|
b) |
kompetentingos institucijos, ESMA ir EBA; |
|
c) |
kompetentingos ministerijos; |
|
d) |
pagal šį reglamentą paskirti specialieji valdytojai arba laikinieji administratoriai; |
|
e) |
potencialūs įgijėjai, su kuriais kompetentingos institucijos susisiekia arba kuriems pertvarkymo institucijos teikia pasiūlymą įsigyti, nepriklausomai nuo to, ar susisiekiama arba siūloma rengiantis panaudoti verslo pardavimo priemonę ir ar dėl to pasiūlymo įvyko įsigijimas; |
|
f) |
auditoriai, buhalteriai, juridiniai ir specializuoti konsultantai, vertintojai ir kiti ekspertai, tiesiogiai ar netiesiogiai samdomi pertvarkymo institucijų, kompetentingų institucijų, kompetentingų ministerijų arba potencialių įgijėjų, nurodytų e punkte; |
|
g) |
centriniai bankai ir kitos institucijos, dalyvaujančios pertvarkymo procese; |
|
h) |
laikina PSŠ; |
|
i) |
kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar retkarčiais teikiantys ar anksčiau teikę paslaugas a–k punktuose nurodytiems subjektams; |
|
j) |
PSŠ vyresnioji vadovybė ir valdybos nariai, a–k punktuose nurodytų įstaigų ar subjektų darbuotojai prieš jų paskyrimą, jo metu ir po jo; |
|
k) |
visi kiti a, b, c ir g punktuose nenurodyti pertvarkymo kolegijos nariai. |
2. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 ir 3 dalyse nustatytų konfidencialumo reikalavimų, 1 dalies a, b, c, g, h ir k punktuose nurodyti asmenys užtikrina, kad būtų nustatytos vidaus taisyklės, taip pat taisyklės, pagal kurias su slapta informacija gali susipažinti tiesiogiai pertvarkymo procese dalyvaujantys asmenys.
3. 1 dalyje nurodytiems asmenims draudžiama atskleisti konfidencialią informaciją, gautą vykdant jų profesinę veiklą arba iš kompetentingų institucijų ar pertvarkymo institucijų, susijusią su pagal šį reglamentą vykdomomis funkcijomis, bet kuriam asmeniui ar institucijai, nebent ji atskleidžiama vykdant jų funkcijas pagal šį reglamentą arba pateikiama santraukos ar apibendrinta forma, kad nebūtų galima identifikuoti atskirų PSŠ, arba gavus aiškų ir išankstinį institucijos ar PSŠ, kuri pateikė informaciją, sutikimą.
Prieš atskleisdami bet kokią informaciją, 1 dalyje nurodyti asmenys įvertina poveikį, kurį tas atskleidimas gali turėti su finansine, pinigų ar ekonomikos politika susijusiam viešajam interesui, fizinių ir juridinių asmenų komerciniams interesams, tikrinimų tikslui, tyrimams ir auditui.
Informacijos atskleidimo pasekmių vertinimo procedūra apima konkretų gaivinimo ir pertvarkymo planų turinio ir detalių, kaip nurodyta 9 ir 13 straipsniuose, ir bet kurio pagal 10 ir 16 straipsnius atlikto vertinimo rezultatų atskleidimo poveikio įvertinimą.
1 dalyje nurodytam asmeniui ar subjektui šio straipsnio pažeidimo atveju taikoma civilinė atsakomybė pagal nacionalinę teisę.
4. Nukrypstant nuo 3 dalies nuostatų, 1 dalyje nurodyti asmenys gali keistis konfidencialia informacija su bet kuriuo iš toliau išvardytų asmenų, jei dėl tokio keitimosi sudaryti konfidencialumo susitarimai:
|
a) |
su bet kuriuo kitu asmeniu, kai tai būtina pertvarkymo veiksmo planavimo ar vykdymo tikslais; |
|
b) |
su parlamentinio tyrimo komitetais savo valstybėse narėse, audito rūmais savo valstybėse narėse ir kitais subjektais, atsakingais už tyrimus savo valstybėse narėse; |
|
c) |
su nacionalinėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už mokėjimo sistemų priežiūrą, valdžios institucijomis, atsakingomis už įprastines bankroto bylas, valdžios institucijomis, kurioms pavesta kitų finansų sektoriaus subjektų viešosios priežiūros pareiga, valdžios institucijomis, atsakingoms už finansų rinkų ir draudimo įmonių priežiūrą, bei jų vardu veikiantiems inspektoriams, valdžios institucijomis, atsakingomis už finansų sistemų stabilumo palaikymą valstybėse narėse naudojantis makroprudencinėmis taisyklėmis, valdžios institucijomis, atsakingoms už finansų sistemos stabilumo apsaugą, ir asmenimis, kuriems pavesta vykdyti teisės aktais numatytus auditus. |
5. Šis straipsnis neužkerta kelio:
|
a) |
1 dalies a–g ir k punktuose nurodytų įstaigų ar subjektų darbuotojams ir ekspertams tarpusavyje keistis informacija tos įstaigos ar subjekto viduje; |
|
b) |
pertvarkymo institucijoms ir kompetentingoms institucijoms (įskaitant jų darbuotojus ir ekspertus) pertvarkymo veiksmų planavimo arba vykdymo tikslais keistis informacija tarpusavyje ir su kitomis Sąjungos pertvarkymo institucijomis, kitomis Sąjungos kompetentingomis institucijomis, kompetentingomis ministerijomis, centriniais bankais, valdžios institucijomis, atsakingomis už įprastines bankroto bylas, valdžios institucijomis, atsakingomis už finansų sistemų stabilumo palaikymą valstybėse narėse naudojantis makroprudencinėmis taisyklėmis, asmenimis, atsakingais už tesiės aktais numatyto sąskaitų audito atlikimą, EBA, ESMA arba, taikant 78 straipsnį, trečiųjų valstybių valdžios institucijomis, atliekančiomis analogiškas pertvarkymo institucijų funkcijas, arba, taikant griežtus konfidencialumo reikalavimus – potencialiais įsigyjantiems asmenims. |
6. Šis straipsnis nedaro poveikio nacionalinės teisės aktams dėl informacijos atskleidimo baudžiamosiose arba civilinėse bylose.
VII SKYRIUS
Teisė pateikti skundą ir teisės imtis kitų veiksmų panaikinimas
72 straipsnis
Ex ante teismo leidimas ir teisė pateikti skundą
1. ▌
2. Visi asmenys, kuriems turi poveikį sprendimas taikyti krizių prevencijos priemonę arba sprendimas naudotis bet kokiu kitu įgaliojimu, išskyrus imtis pertvarkymo veiksmų, turi teisę tą sprendimą apskųsti.
3. Visi asmenys, kuriems turi poveikį sprendimas taikyti pertvarkymo veiksmus, turi teisę tą sprendimą apskųsti.
4. 3 dalyje nurodytai teisei pateikti skundą taikomos šios sąlygos:
|
a) |
pertvarkymo institucijos sprendimas yra vykdytinas nedelsiant, be to, jam taikoma nuginčijamoji prezumpcija, kad jo vykdymo sustabdymas prieštarautų viešajam interesui; |
|
b) |
su skundu susijusi procedūra vykdoma skubos tvarka; |
|
c) |
teismas savo vertinimą grindžia ekonominiu faktų vertinimu, kurį atliko pertvarkymo institucija. |
4a. Pertvarkymo institucijos sprendimas imtis pertvarkymo veiksmų, krizės prevencijos priemonės arba sprendimas dėl pasinaudojimo kuriuo nors įgaliojimu nesiimant pertvarkymo veiksmų panaikinamas dėl esmės tik tuo atveju, jei, remiantis tuometine lengvai prieinama informacija, sprendimas buvo savavališkas ir nepagrįstas tuo metu, kai jis buvo priimtas.
4b. Dėl pateikto skundo apskųsto sprendimo vykdymas automatiškai nesustabdomas.
5. Kai tai būtina siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų, kurie vykdant pertvarkymo veiksmus sąžiningai įsigijo pertvarkomos PSŠ nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų arba įsipareigojimų, interesus, pertvarkymo institucijos sprendimo panaikinimu nedaroma poveikio jokiems paskesniems administraciniams aktams ar sandoriams, kuriuos sudarė atitinkama pertvarkymo institucija ir kurie buvo grindžiami panaikintu sprendimu.
Taikant pirmą pastraipą, teisių gynimo priemonės, kuriomis pareiškėjas gali naudotis tuo atveju, kai pertvarkymo institucijos sprendimas panaikintas, yra tik nuostolių, patirtų dėl šio sprendimo, kompensacija.
73 straipsnis
Kitų procedūrų apribojimai
1. PSŠ atžvilgiu įprastinė bankroto byla nekeliama, išskyrus pertvarkymo institucijos iniciatyva arba su jos sutikimu pagal 3 dalį.
2. Kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos nedelsiant informuojamos apie visus prašymus iškelti įprastinę bankroto bylą PSŠ, nepaisant to, ar ta PSŠ yra pertvarkoma, ar paskelbtas sprendimas pagal 70 straipsnio 3 dalį.
3. Institucijos, atsakingos už įprastines bankroto bylas, jas gali pradėti tik po to, kai pertvarkymo institucija jas informuoja apie savo sprendimą nesiimti pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu, arba kai per septynias dienas po 2 dalyje nurodyto pranešimo jos negauna jokio pranešimo.
Kai būtina veiksmingam pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų taikymui užtikrinti, pertvarkymo institucijos gali teismo paprašyti laikotarpiui, pakankamam atsižvelgiant į siekiamą tikslą, sustabdyti visas teismo bylas ar procesus, kurių šalis yra pertvarkoma PSŠ ar kurių šalimi ji gali tapti.
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS
74 straipsnis
Susitarimai su trečiosiomis valstybėmis
1. Pagal SESV 218 straipsnį Komisija gali pateikti Tarybai rekomendacijas dėl derybų dėl susitarimų su viena arba daugiau trečiųjų valstybių dėl pertvarkymo institucijų ir atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimo dėl gaivinimo ir pertvarkymo planavimo, susijusio su PSŠ ir trečiųjų valstybių PSŠ, priemonių šiais atvejais:
|
a) |
kai trečiosios valstybės PSŠ teikia paslaugas ar turi patronuojamųjų įmonių vienoje ar daugiau valstybių narių; |
|
b) |
kai valstybėje narėje įsteigta PSŠ teikia paslaugas ar turi vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių trečiojoje valstybėje. |
|
ba) |
daugelis PSŠ tarpuskaitos narių yra įsteigti toje trečiojoje valstybėje; |
|
bb) |
daugelis trečiosios valstybės PSŠ tarpuskaitos narių yra įsteigti Sąjungoje. |
2. 1 dalyje nurodytais susitarimais visų pirma užtikrinama, kad būtų nustatytos bendradarbiavimo vykdant 77 straipsnyje nurodytas užduotis ir naudojantis įgaliojimais, įskaitant informacijos keitimąsi tais tikslais, procedūros ir tvarka.
75 straipsnis
Trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymo užtikrinimas
1. Šis straipsnis taikomas trečiosios valstybės pertvarkymo procedūroms, nebent yra įsigaliojęs su atitinkama trečiąja valstybe sudarytas 74 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarptautinis susitarimas ir tik iki to laiko, kai toks susitarimas įsigalioja. Jis taip pat taikomas įsigaliojus su atitinkama trečiąja valstybe sudarytam 74 straipsnio 1 dalyje nurodytam tarptautiniam susitarimui, tiek, kiek trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymas tuo susitarimu nereglamentuojami.
2. Atitinkamos nacionalinės institucijos pripažįsta trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras, susijusias su trečiosios valstybės PSŠ, bet kuriuo iš šių atvejų:
|
a) |
trečiosios valstybės PSŠ teikia paslaugas ar turi patronuojamųjų įmonių vienoje ar daugiau valstybių narių; |
|
b) |
trečiosios valstybės PSŠ turi turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų, esančių vienoje ar daugiau valstybių narių arba reglamentuojamų tų valstybių narių teisės aktais. |
Atitinkamos nacionalinės institucijos užtikrina, kad pripažintos trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros būtų vykdomos pagal jų nacionalinės teisės aktus.
3. Atitinkamos nacionalinės institucijos turi bent jau šiuos įgaliojimus:
|
a) |
naudotis pertvarkymo įgaliojimais:
|
|
b) |
įvykdyti (įskaitant kito asmens įpareigojimą įvykdyti) patronuojamosios įmonės, įsteigtos paskiriančiojoje valstybėje narėje, nuosavybės priemonių perdavimą; |
|
c) |
naudotis 55, 56 ir 57 straipsniuose nurodytais įgaliojimais bet kurios su šio straipsnio 2 dalyje nurodytu subjektu sudarytos sutarties šalies teisių atžvilgiu, kai tokie įgaliojimai būtini siekiant užtikrinti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų vykdymą; |
|
d) |
paskelbti nevykdytinomis visas teises nutraukti, likviduoti arba paankstinti 2 dalyje nurodytų subjektų ir kitų grupės subjektų sutartis arba daryti įtaką 2 dalyje nurodytų subjektų ir kitų grupės subjektų sutartinėms teisėms, kai tokios teisės atsiranda dėl pertvarkymo veiksmų, taikomų trečiosios valstybės PSŠ, kurių ėmėsi pati trečiosios valstybės pertvarkymo institucija arba kurių buvo imtasi pagal tos valstybės pertvarkymo tvarkos teisinius ar reguliavimo reikalavimus, su sąlyga, kad toliau vykdomos esminės pareigos pagal sutartį, įskaitant mokėjimo ir pateikimo pareigas, taip pat įkaito pateikimą. |
4. Trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimu ir vykdymo užtikrinimu nedaroma poveikio įprastinėms bankroto byloms pagal taikytiną nacionalinę teisę.
76 straipsnis
Teisė atsisakyti pripažinti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras arba užtikrinti jų vykdymą
Nukrypstant nuo 75 straipsnio 2 dalies, atitinkamos nacionalinės institucijos gali atsisakyti pripažinti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras ar užtikrinti jų vykdymą bet kuriuo iš šių atvejų:
|
a) |
trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros darytų neigiamą poveikį finansiniam stabilumui jų valstybėje narėje; |
|
b) |
kreditoriams arba tarpuskaitos nariams, arba tų tarpuskaitos narių klientams , esantiems jų valstybėje narėje, nebūtų užtikrintos tokios pačios sąlygos, kaip trečiosios valstybės kreditoriams arba tarpuskaitos nariams, arba tų tarpuskaitos narių klientams , turintiems panašias juridines teises pagal trečiosios valstybės vidaus pertvarkymo procedūras; |
|
c) |
trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas arba jų vykdymo užtikrinimas turėtų esminių fiskalinių pasekmių jų valstybei narei; |
|
d) |
pripažinimas arba vykdymo užtikrinimas prieštarautų nacionalinei teisei. |
77 straipsnis
Bendradarbiavimas su trečiųjų valstybių institucijomis
1. Šis straipsnis taikomas bendradarbiavimui su trečiąja valstybe, nebent būtų įsigaliojęs su atitinkama trečiąja valstybe sudarytas 74 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarptautinis susitarimas, ir iki to laiko, kol jis įsigalioja. Jis taip pat taikomas įsigaliojus su atitinkama trečiąja valstybe sudarytam 74 straipsnio 1 dalyje numatytam tarptautiniam susitarimui, jei tas susitarimas nereglamentuoja šio straipsnio dalyko.
2. Kompetentingos institucijos arba pertvarkymo institucijos, kai tinkama, sudaro bendradarbiavimo susitarimus su toliau išvardytomis atitinkamomis trečiosios valstybės institucijomis, atsižvelgdamos į galiojančius bendradarbiavimo susitarimus, nustatytus pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 7 dalį:
|
a) |
kai trečiosios valstybės PSŠ teikia paslaugas ar turi patronuojamųjų įmonių vienoje ar daugiau valstybių narių, su atitinkamomis trečiosios valstybės, kurioje įsteigta PSŠ, institucijomis; |
|
b) |
kai PSŠ teikia paslaugas trečiojoje valstybėje arba turi vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių trečiojoje valstybėje, su atitinkamomis trečiųjų valstybių, kuriose teikiamos tos paslaugos ar įsteigtos patronuojamosios įmonės, institucijomis. |
3. 2 dalyje nurodytais bendradarbiavimo susitarimais nustatomi dalyvaujančių institucijų procesai ir susitarimai dėl keitimosi bendradarbiavimui būtina informacija ir bendradarbiavimo vykdant toliau nurodytas užduotis bei naudojantis toliau nurodytais įgaliojimais 2 dalies a ir b punktuose nurodytų PSŠ arba grupių, kurioms priklauso tokios PSŠ, atžvilgiu:
|
a) |
pertvarkymo planų rengimas pagal 13 straipsnį ir panašius reikalavimus pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisės aktus; |
|
b) |
tokių įstaigų ir jų grupių sėkmingo pertvarkymo galimybės įvertinimas pagal 16 straipsnį ir panašius reikalavimus pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisės aktus; |
|
c) |
įgaliojimų pagal 17 straipsnį, kuriais siekiama įveikti arba pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis, ir kitų panašių įgaliojimų pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisės aktus taikymas; |
|
d) |
ankstyvosios intervencijos priemonių pagal 19 straipsnį ir panašių įgaliojimų pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisės aktus taikymas; |
|
e) |
pertvarkymo priemonių taikymas ir naudojimasis pertvarkymo įgaliojimais bei panašiais atitinkamoms trečiųjų valstybių institucijoms suteiktais įgaliojimais. |
4. Į pagal 2 dalį valstybių narių ir trečiųjų valstybių pertvarkymo institucijų ir kompetentingų institucijų sudarytus bendradarbiavimo susitarimus gali būti įtrauktos nuostatos šiais klausimais:
|
a) |
keitimasis informacija, reikalinga pertvarkymo planams rengti ir prižiūrėti; |
|
b) |
konsultacijos ir bendradarbiavimas rengiant pertvarkymo planus, įskaitant įgaliojimų pagal 75 straipsnį ir panašių įgaliojimų pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisės aktus naudojimo principus; |
|
c) |
keitimasis informacija, būtina pertvarkymo priemonėms taikyti ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais ir panašiais įgaliojimais pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisės aktus; |
|
d) |
bendradarbiavimo susitarimo šalių ankstyvas įspėjimas arba konsultacijos, prieš imantis pagal šį reglamentą arba atitinkamos trečiosios valstybės teisės aktus svarbių veiksmų, turinčių poveikį PSŠ arba grupei, su kuria susijęs susitarimas; |
|
e) |
visuomenės informavimo koordinavimas bendrų pertvarkymo veiksmų atveju; |
|
f) |
procedūros ir susitarimai dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo pagal a–e punktus, be kita ko, kai tinka, įsteigiant ir valdant krizių valdymo grupes. |
Siekdama užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų 3 dalies taikymą, ne vėliau kaip [LB: prašom įrašyti datą, kuri nustatoma prie šio reglamento įsigaliojimo dienos pridėjus 18 mėnesių] ESMA paskelbia gaires, susijusias su 4 dalyje nurodytų nuostatų rūšimis ir turiniu.
5. Pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos praneša ESMA apie visus bendradarbiavimo susitarimus, kuriuos jos sudarė pagal šį straipsnį.
78 straipsnis
Keitimasis konfidencialia informacija
1. Pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos, kompetentingos ministerijos ir, kai taikoma, kitos atitinkamos nacionalinės institucijos keičiasi konfidencialia informacija, įskaitant gaivinimo planus, su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis tik tada, kai įvykdomos šios sąlygos:
|
a) |
toms trečiųjų valstybių institucijoms taikomi profesinės paslapties saugojimo reikalavimai ir standartai, kuriuos visos atitinkamos institucijos laiko bent prilygstančiais nustatytiems 71 straipsnyje; |
|
b) |
informacija būtina tam, kad atitinkamos trečiosios valstybės institucijos pagal nacionalinės teisės aktus galėtų atlikti funkcijas, panašias į pagal šį reglamentą nustatytas funkcijas, ir nėra naudojama jokiems kitiems tikslams. |
2. Tiek, kiek keičiantis informacija perduodami asmeniniai duomenys, tokie asmeniniai duomenys tvarkomi ir perduodami trečiųjų valstybių institucijoms vadovaujantis taikytinais Sąjungos ir nacionaliniais duomenų apsaugos teisės aktais.
3. Kai konfidenciali informacija yra susijusi su kita valstybe nare, pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos ir kompetentingos ministerijos neatskleidžia tos informacijos atitinkamoms trečiosios valstybės institucijoms, išskyrus atvejus, kai įvykdomos šios sąlygos:
|
a) |
tos valstybės narės, su kuria informacija yra susijusi, atitinkama institucija sutinka ją atskleisti; |
|
b) |
informacija atskleidžiama tik tais tikslais, kuriems leidimą duoda a punkte nurodyta institucija. |
4. Šio straipsnio tikslais konfidencialia laikoma tokia informacija, kuriai pagal Sąjungos teisės aktus taikomi konfidencialumo reikalavimai.
78a straipsnis
Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės
1. Nedarant poveikio valstybių narių teisei numatyti baudžiamąsias sankcijas ir jas taikyti, valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, taikytinų tais atvejais, kai nesilaikoma šio reglamento nuostatų, ir imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Kai valstybės narės nusprendžia nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų už pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė, jos pateikia Komisijai atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas. Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pažeidžiamos PSŠ, PSŠ tarpuskaitos nariams arba PSŠ patronuojančioms įmonėms nustatytos 1 dalyje nurodytos pareigos, administracines sankcijas būtų galima skirti PSŠ valdybos nariams ir kitiems pagal nacionalinę teisę už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų.
3. Įgaliojimai skirti šiame reglamente numatytas administracines sankcijas priskiriami pertvarkymo institucijoms arba (jei tai ne ta pati institucija) kompetentingoms institucijoms, atsižvelgiant į pažeidimo rūšį. Pertvarkymo institucijoms ir kompetentingoms institucijoms suteikiami visi informacijos rinkimo ir tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti. Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti sankcijas, pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad užtikrintų, jog administracinėmis sankcijomis ar kitomis administracinėmis priemonėmis būtų pasiekti norimi rezultatai, ir kad suderintų savo veiksmus spręsdamos tarpvalstybinius klausimus.
4. Pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos naudojasi savo administraciniais įgaliojimais taikyti sankcijas pagal šį reglamentą ir nacionalinę teisę bet kuriuo iš šių būdų:
|
a) |
tiesiogiai; |
|
b) |
bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis; |
|
c) |
savo atsakomybe pavesdamos funkcijas tokioms institucijoms; |
|
d) |
kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas. |
78b straipsnis
Specialios nuostatos
1. Valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymuose ir kituose teisės aktuose būtų numatytos sankcijos ir kitos administracinės priemonės, taikomos bent šiais atvejais:
|
a) |
kai neparengiami, neprižiūrimi ir neatnaujinami gaivinimo planai, taip pažeidžiant 9 straipsnį; |
|
b) |
kai nepateikiama visa informacija, būtina pertvarkymo planams parengti, taip pažeidžiant 14 straipsnį; |
|
c) |
kai PSŠ valdyba nepraneša kompetentingai institucijai apie tai, kad PSŠ žlunga arba gali žlugti, taip pažeisdama 68 straipsnio 1 dalį; |
2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais būtų galima taikyti bent šias administracines sankcijas ir administracines priemones:
|
a) |
viešą pranešimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas fizinis asmuo, įstaiga, Sąjungos patronuojančioji įmonė, PSŠ arba kitas juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis; |
|
b) |
nurodymą atsakingam fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir nekartoti tokių veiksmų; |
|
c) |
laikiną draudimą PSŠ vyresniosios vadovybės nariui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti pareigas PSŠ; |
|
d) |
juridinio asmens atveju – administracines baudas, kurios sudarytų iki 10 % to juridinio asmens bendros metinės grynosios apyvartos praėjusiais veiklos metais. Jei juridinis asmuo yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama apyvarta laikoma apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių veiklos metų konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose; |
|
e) |
fiziniam asmeniui – administracines baudas, kurios sudarytų iki 5 000 000 EUR arba atitinkamą sumą nacionaline valiuta [šio reglamento įsigaliojimo dieną] tose valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro; |
|
f) |
administracines baudas, kurių suma būtų ne daugiau nei du kartus didesnė nei naudos, gautos padarius pažeidimą, suma, jei tokią naudą galima nustatyti; |
78c straipsnis
Administracinių sankcijų skelbimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos savo oficialioje interneto svetainėje skelbtų bent administracines sankcijas, kurias jos skyrė už šio reglamento nuostatų pažeidimus, kai tokios sankcijos nebuvo apskųstos arba kai buvo išnaudotos apskundimo galimybės. Taip skelbiama nepagrįstai nedelsiant po to, kai fizinis arba juridinis asmuo, kuriam skirta sankcija, informuojamas apie tą sankciją, įskaitant informaciją apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir fizinio arba juridinio asmens, kuriam skirta sankcija, tapatybę.
Tais atvejais, kai valstybės narės leidžia skelbti apskundžiamas sankcijas, pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos savo oficialioje interneto svetainėje skelbia informaciją apie to skundo nagrinėjimo eigą ir jo rezultatus.
2. Pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos bet kuriomis iš toliau nurodytų aplinkybių informaciją apie skirtas sankcijas skelbia anonimiškai ir laikydamosi nacionalinės teisės:
|
a) |
kai sankcija skiriama fiziniam asmeniui ir kai atlikus privalomą išankstinį asmens duomenų paskelbimo proporcingumo vertinimą nustatoma, kad toks paskelbimas būtų neproporcingas; |
|
b) |
jei dėl paskelbimo kiltų grėsmė finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam baudžiamajam tyrimui; |
|
c) |
jei dėl paskelbimo būtų padaryta, kai tai galima nustatyti, neproporcinga žala atitinkamai PSŠ arba atitinkamiems fiziniams asmenims. |
Tokiais atvejais atitinkamų duomenų paskelbimas gali būti atidėtas pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, jog per tą laikotarpį nebeliks priežasčių, dėl kurių reikėtų skelbti anonimiškai.
3. Pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet kokia pagal šį straipsnį paskelbta informacija jų oficialioje interneto svetainėje būtų saugoma bent penkerius metus. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys pertvarkymo institucijos arba kompetentingos institucijos oficialioje interneto svetainėje saugomi tik tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis galiojančiomis asmens duomenų apsaugos taisyklėmis. EBA ne vėliau kaip ….
4. Ne vėliau kaip … m. … … d. [Leidinių biurui: įrašyti datą – 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] ESMA pateikia Komisijai ataskaitą dėl valstybių narių anonimiškai, kaip numatyta 2 dalyje, paskelbtos informacijos apie sankcijas už šio reglamento nuostatų pažeidimus, visų pirma nurodydama, ar tarp valstybių narių pastebėta didelių skirtumų šiuo klausimu. Toje ataskaitoje taip pat aptariami dideli skirtumai, susiję su sankcijų paskelbimo trukme pagal sankcijų skelbimą reglamentuojančią valstybių narių nacionalinę teisę.
78d straipsnis
ESMA vykdomas centrinės duomenų bazės administravimas
1. Laikydamosi 71 straipsnyje nurodytų profesinės paslapties saugojimo reikalavimų pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos informuoja ESMA apie visas jų pagal 78a straipsnį skirtas administracines sankcijas už šio straipsnio nuostatų pažeidimus ir apie skundų nagrinėjimo eigą ir rezultatus.
2. ESMA administruoja centrinę sankcijų, apie kurias jai buvo pranešta, duomenų bazę išimtinai pertvarkymo institucijų keitimosi informacija tikslais. Šia duomenų baze gali naudotis tik pertvarkymo institucijos, o ji atnaujinama remiantis pertvarkymo institucijų pateikta informacija.
3. ESMA administruoja centrinę sankcijų, apie kurias jai buvo pranešta, duomenų bazę išimtinai kompetentingų institucijų keitimosi informacija tikslais. Šia duomenų baze gali naudotis tik kompetentingos institucijos, o ji atnaujinama remiantis kompetentingų institucijų pateikta informacija.
4. ESMA administruoja tinklalapį, kuriame pateikiamos nuorodos į kiekvienos pertvarkymo institucijos paskelbtas sankcijas bei kiekvienos kompetentingos institucijos paskelbtas sankcijas pagal 78c straipsnį ir nurodomas laikotarpis, kurį kiekviena valstybė narė skelbia sankcijas.
78e straipsnis
Veiksmingas sankcijų taikymas ir kompetentingų institucijų bei pertvarkymo institucijų naudojimasis įgaliojimais taikyti sankcijas
Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų arba kitų administracinių priemonių rūšį ir administracinių baudų dydį kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, atitinkamais atvejais įskaitant:
|
a) |
pažeidimo sunkumą ir trukmę; |
|
b) |
atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį; |
|
c) |
atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, pavyzdžiui, nustatomą pagal atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas; |
|
d) |
atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį; |
|
e) |
trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti; |
|
f) |
atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija ir pertvarkymo institucija aktyvumą; |
|
g) |
ankstesnius atsakingo fizinio ar juridinio asmens įvykdytus pažeidimus; |
|
h) |
visas galimas sistemines pažeidimo pasekmes. |
VII ANTRAŠTINĖ DALIS
REGLAMENTŲ (ES) NR. 1095/2010, (ES) NR. 648/2012 IR (ES) 2015/2365 DALINIAI PAKEITIMAI
79 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010 iš dalies keičiamas taip:
|
22) |
4 straipsnio 3 dalis papildoma iv punktu:
|
|
23) |
40 straipsnio 5 dalis papildoma šia pastraipa:
„Kad būtų galima veikti pagal Reglamentą (ES) [dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo], 1 dalies b punkte nurodytą Priežiūros tarybos narį atitinkamomis aplinkybėmis gali lydėti kiekvienos valstybės narės pertvarkymo institucijos atstovas, neturintis balsavimo teisės.“. |
80 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 648/2012 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
įterpiamas 6a straipsnis: „6a straipsnis Tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas vykdant pertvarkymą 1. Jei pagrindinė sandorio šalis atitinka Reglamento (ES) [dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo] 22 straipsnyje nustatytas sąlygas, pagrindinės sandorio šalies pertvarkymo institucija, paskirta pagal to reglamento 3 straipsnio 1 dalį, ▌ gali prašyti Komisijos laikinai sustabdyti 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos tarpuskaitos prievolės taikymą tam tikrų klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, jei įvykdytos šios sąlygos:
Pirmoje pastraipoje nurodytas prašymas teikiamas su įrodymu, kad įvykdytos pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytos sąlygos. Pirmoje pastraipoje nurodyta pertvarkymo institucija apie savo motyvuotą prašymą praneša ESMA ir ESRV tuo pat metu, kai apie prašymą pranešama Komisijai. 2. Gavusi pranešimą apie 1 dalyje nurodytą prašymą ir pasikonsultavusi su ESRV, ESMA per 24 valandas pateikia nuomonę dėl numatyto sustabdymo, atsižvelgdama į būtinybę išvengti didelio pavojaus finansiniam stabilumui Sąjungoje, Reglamento (ES) [dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo] 21 straipsnyje nustatytus pertvarkymo tikslus ir šio reglamento 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytus kriterijus. 3. 2 dalyje nurodyta nuomonė viešai neskelbiama. 4. Komisija per 48 valandas nuo 1 dalyje nurodyto prašymo ir vadovaudamasi 6 dalimi priima sprendimą laikinai sustabdyti tam tikrų klasių ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos prievolės taikymą arba atmesti prašymą dėl sustabdymo. 5. Apie Komisijos sprendimą pranešama sustabdymo paprašiusiai institucijai ir ESMA, o sprendimas skelbiamas Komisijos interneto svetainėje. Jei Komisija nusprendžia sustabdyti tarpuskaitos prievolės taikymą, šis sprendimas paskelbiamas 6 straipsnyje nurodytame viešame registre. 6. Komisija gali nuspręsti laikinai sustabdyti 1 dalyje nurodytą tam tikrų klasių ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos prievolės taikymą, jei įvykdytos 1 dalies a ir b punkte numatytos sąlygos. Priimdama tokį sprendimą, Komisija atsižvelgia į 2 dalyje nurodytą ESMA nuomonę, Reglamento (ES) [dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo] 21 straipsnyje nustatytus pertvarkymo tikslus, 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytus kriterijus, susijusius su tomis ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasėmis, ir būtinybę sustabdyti taikymą, kad būtų išvengta didelio pavojaus finansiniam stabilumui. 7. Tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas pagal 4 dalį galioja pradiniu laikotarpiu, kuris yra ne ilgesnis nei vienas mėnuo nuo sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. 8. Jei 7 dalyje nurodyto sustabdymo priežastys tebegalioja, tą sustabdymą Komisija gali, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija, ESMA ir Europos sisteminės rizikos valdyba, pratęsti vienam ar keletui laikotarpių, kurių bendra trukmė negali būti ilgesnė nei šeši mėnesiai nuo pradinio sustabdymo laikotarpio pabaigos. 9. Jei sustabdymas nepratęsiamas iki pradinio laikotarpio pabaigos arba bet kurio tolesnio pratęsimo laikotarpio pabaigos, jis savaime nustoja galioti. 10. Komisija praneša ESMA apie ketinimą pratęsti tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymo laikotarpį. Gavusi Komisijos pranešimą apie ketinimą pratęsti tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymo laikotarpį, ESMA per 48 valandas pateikia nuomonę dėl numatyto sustabdymo, atsižvelgdama į būtinybę išvengti didelio pavojaus finansiniam stabilumui Sąjungoje, Reglamento (ES) [dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo] 21 straipsnyje nustatytus pertvarkymo tikslus ir šio reglamento 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytus kriterijus.“; |
|
2) |
28 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Rizikos valdymo komitetas valdybai pataria klausimais, kurie gali turėti poveikį pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymui, kaip antai reikšmingas jos rizikos valdymo modelio pakeitimas, įsipareigojimų neįvykdymo procedūros, kriterijai, kuriais remiantis priimami tarpuskaitos nariai, naujų klasių priemonių tarpuskaita arba funkcijų perdavimas išorės paslaugų teikėjams. Rizikos valdymo komitetas laiku informuoja valdybą apie bet kokią naują riziką, turinčią įtakos pagrindinės sandorio šalies atsparumui. Iš rizikos valdymo komiteto nereikalaujama teikti patarimus pagrindinės sandorio šalies kasdienės veiklos klausimais. Dedamos deramos pastangos siekiant konsultuotis su rizikos valdymo komitetu dėl pokyčių, turinčių poveikio PSŠ rizikos valdymui susiklosčius kritinei padėčiai, įskaitant pokyčius, susijusius su tarpuskaitos narių pozicijomis PSŠ atžvilgiu ir tarpusavio sąsajomis su kitomis PSŠ, nedarant poveikio keitimosi informacija suvaržymams, nustatytiems konkurencijos teisės aktuose“. |
|
3) |
28 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Pagrindinė sandorio šalis nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją ir rizikos valdymo komitetą apie bet kokį sprendimą, kai valdyba nusprendžia nesivadovauti rizikos valdymo komiteto patarimu, ir paaiškina tokio sprendimo priežastis. Rizikos valdymo komitetas ar bet kuris rizikos valdymo komiteto narys gali informuoti kompetentingą instituciją apie bet kokias sritis, kuriose, jo manymu, nesivadovaujama rizikos valdymo komiteto patarimu.“ |
|
4) |
38 straipsnis papildomas šia 6 dalimi: „PSŠ tarpuskaitos narių aiškiai informuoja savo esamus ir galimus klientus apie galimus konkrečius nuostolius ir kitas sąnaudas, kurias klientai galėtų patirti taikant PSŠ veiklos taisyklėse nustatytą įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procesą ir nuostolių paskirstymo tvarką, įskaitant kompensacijos, kurią jie gali gauti, pobūdį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 48 straipsnio 7 dalį. Klientams suteikiama pakankamai informacijos siekiant užtikrinti, kad jie suprastų, kokių nuostolių ir kitų sąnaudų jie blogiausiu atveju galėtų patirti PSŠ ėmusis gaivinimo priemonių.“ |
|
5) |
81 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo q punktu:
|
81 straipsnis
Reglamento (ES) 2015/2365 dalinis pakeitimas
12 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo n punktu:
|
„n) |
pertvarkymo institucijos, paskirtos pagal Reglamento (ES) [dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo] 3 straipsnį.“. |
VIII ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
82 straipsnis
Peržiūra
Ne vėliau kaip … m. … … d. [treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] arba anksčiau, jei tinkama atsižvelgiant į kitus priimtus teisės aktus, ESMA įvertina personalo ir išteklių poreikius, kurie atsirado dėl pagal šį reglamentą ESMA prisiimtų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.
Ne vėliau kaip … m. … … d. [treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos arba priėmus kitus atitinkamus teisės aktus] , Komisija peržiūri šį reglamentą ir jo įgyvendinimą ir įvertina PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo Sąjungoje valdymo tvarkos veiksmingumą bei pateikia apie tai ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.
Toje ataskaitoje visų pirma:
|
a) |
įvertinama, ar būtų naudinga, savalaikiška ir suderinama su PSŠ Sąjungoje priežiūros sistemos pokyčiais ir tokios priežiūros sistemos integracijos pokyčiais sukurti bendrą Sąjungos PSŠ pertvarkymo instituciją, taip pat |
|
b) |
aptariamos Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūros, kurios galėtų atlikti bendros Sąjungos PSŠ pertvarkymo institucijos pareigas, ir įvertinamas jų tinkamumas. |
Jei bendra Sąjungos PSŠ priežiūros institucija įsteigiama iki šios ataskaitos pateikimo arba, jei ataskaitoje padaroma išvada, kad Sąjungos PSŠ priežiūros sistema yra pakankamai integruota, kad su ja derėtų bendra PSŠ pertvarkymo institucija, Komisija pateikia pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą, kad būtų sukurta bendra PSŠ pertvarkymo institucija arba, atitinkamu atveju, pavesti Sąjungos PSŠ pertvarkymą bet kuriai tinkamai Sąjungos institucija, įstaigai ar agentūrai.
83 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo [LB: prašom įrašyti datą, nurodytą Direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES, 9 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje].
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C …, …, p. … .
(2) OL C 209, 2017 6 30, p. 28.
(3) OL C 372, 2017 11 1, p. 6.
(4) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).
(5) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
(6) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).
(7) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).
(8) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).
(9) 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).
(10) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).
(11) 2013 m. gegužės 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 876/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl pagrindinių sandorio šalių kolegijų techninių reguliavimo standartų (OL L 244, 2013 9 13, p. 19).
(12) 2016 m. kovo 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) …/…, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomas gaivinimo planų, pertvarkymo planų ir grupių pertvarkymo planų turinys, minimalūs kriterijai, kuriuos kompetentinga institucija turi įvertinti nagrinėdama gaivinimo planus ir grupių gaivinimo planus, grupių finansinės paramos sąlygos, reikalavimai nepriklausomiems vertintojams, nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų pripažinimas sutartyse, pranešimo reikalavimų ir pranešimo apie sustabdymą procedūros bei turinys ir pertvarkymo kolegijų veiklos funkcijos, C(2016)1691 [Pastaba Leidinių biurui: prašom įrašyti deleguotojo reglamento numerį.].
(13) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).
(14) 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL L 184, 2001 7 6, p. 1).
(15) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38). OL:
PRIEDAS
A SKIRSNIS
GAIVINIMO PLANAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI
|
1. |
Gaivinimo plane:
|
PSŠ parengia tinkamus mechanizmus, užtikrinančius susietų FRI ir suinteresuotųjų šalių, kurioms teks padengti nuostolius, patirti sąnaudas ar prisidėti sprendžiant likvidumo problemas, jeigu gaivinimo planas būtų įgyvendinamas to plano rengimo metu, dalyvavimą.
▌
B SKIRSNIS
INFORMACIJA, KURIOS PERTVARKYMO INSTITUCIJOS GALI REIKALAUTI IŠ PSŠ PERTVARKYMO PLANAMS RENGTI IR PRIŽIŪRĖTI
Pertvarkymo institucijos gali reikalauti, kad pertvarkymo planams rengti ir prižiūrėti institucijos pateiktų bent šią informaciją:
|
1) |
išsamų PSŠ organizacinės struktūros aprašą, įskaitant visų juridinių asmenų sąrašą; |
|
2) |
tiesioginių vertybinių popierių savininkų tapatybę ir kiekvieno juridinio asmens balsavimo teisių ir balsavimo teisės nesuteikiančių teisių dalį; |
|
3) |
kiekvieno juridinio asmens vietą, įsisteigimo jurisdikciją, licencijavimą ir aukščiausią vadovybę; |
|
4) |
PSŠ ypatingos svarbos veiklos ir pagrindinių verslo linijų schemą, įtraukiant tokios veiklos ir verslo linijų balanso informaciją pagal konkrečius juridinius asmenis; |
|
5) |
išsamų PSŠ sudedamųjų dalių ir visų jos juridinių asmenų verslo veiklos aprašą, išdėstomą bent jau pagal paslaugų rūšis ir atitinkamas kiekio, kurio tarpuskaita atlikta, atvirų pozicijų, pradinės garantinės įmokos, kintamosios garantinės įmokos srautų, įsipareigojimų neįvykdymo fondų ir visų susijusių vertinimo teisių ar kitų gaivinimo veiksmų, susijusių su tokiomis verslo linijomis, sumas; |
|
6) |
informaciją apie PSŠ ir jos juridinių asmenų kapitalą ir išleistas skolos priemones; |
|
7) |
subjektų, iš kurių PSŠ yra gavusi įkaitus ir kuriems yra pateikusi įkaitus, tapatybes, nurodant, kokiu pavidalu (nuosavybės perdavimas ar užtikrinimo teisė) tie įkaitai buvo gauti ar pateikti ir asmenį, kuris įkaitus laiko, taip pat abiem atvejais nurodant jurisdikcijas, kurioms priklauso įkaitas; |
|
8) |
PSŠ ir jos juridinių asmenų nebalansinių pozicijų aprašą, susiejant su ypatingos svarbos veikla ir pagrindinėmis verslo linijomis; |
|
9) |
reikšmingas PSŠ apsidraudimo pozicijas, susiejant su atskirais juridiniais asmenimis; |
|
10) |
susijusias pozicijas ir PSŠ tarpuskaitos narių svarbą, taip pat pagrindinių PSŠ tarpuskaitos narių žlugimo poveikio analizę; |
|
11) |
visas sistemas, kuriose PSŠ vykdo daug ar didelės vertės prekybos sandorių, susiejant su PSŠ juridiniais asmenimis, ypatingos svarbos veikla ir pagrindinėmis verslo linijomis; |
|
12) |
kiekvieną mokėjimo, tarpuskaitos ar atsiskaitymo sistemą, kurioje PSŠ tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja, susiejant su PSŠ juridiniais asmenimis, ypatingos svarbos veikla ir pagrindinėmis verslo linijomis; |
|
13) |
išsamų pagrindinių valdymo informacinių sistemų sąrašą ir aprašą, įtraukiant rizikos valdymo, apskaitos, finansų ir reguliavimo ataskaitų teikimo sistemas, kuriomis naudojasi PSŠ, susiejant su PSŠ juridiniais asmenimis, ypatingos svarbos veikla ir pagrindinėmis verslo linijomis; |
|
14) |
13 punkte nurodytų sistemų savininkų tapatybę, su tomis sistemomis susijusius susitarimus dėl paslaugų lygio, programinę įrangą ir sistemas ar licencijas, susiejant su jų juridiniais asmenimis, ypatingos svarbos veikla ir pagrindinėmis verslo linijomis; |
|
15) |
juridinius subjektus ir schemą, parodant įvairių juridinių asmenų tarpusavio sąsajas ir priklausomumą, kaip antai:
|
|
16) |
kiekvieno juridinio asmens kompetentingą ir pertvarkymo institucijas, jei skiriasi nuo paskirtųjų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnį ir šio reglamento 3 straipsnį; |
|
17) |
valdybos narį, atsakingą už informacijos, būtinos PSŠ pertvarkymo planui parengti, teikimą, ir asmenis, atsakingus už skirtingus juridinius asmenis, ypatingos svarbos veiklą ir pagrindines verslo linijas (jei tai ne tas pats asmuo); |
|
18) |
PSŠ įdiegtas priemones, kuriomis užtikrinama, kad pertvarkymo atveju pertvarkymo institucija turėtų visą būtiną informaciją, nustatytą pačios pertvarkymo institucijos, kad ji galėtų įgyvendinti pertvarkymo priemones ir įgaliojimus; |
|
19) |
visus susitarimus, kuriuos PSŠ ir jos juridiniai asmenys yra sudarę su trečiaisiais asmenimis ir kurie gali būti nutraukti institucijoms priėmus sprendimą taikyti pertvarkymo priemonę, ir tai, ar nutraukimo pasekmės gali turėti įtakos pertvarkymo priemonės taikymui; |
|
20) |
likvidumo šaltinių, kurie gali būti panaudoti pertvarkymui remti, aprašą; |
|
21) |
informaciją apie turto suvaržymus, likvidų turtą, nebalansinę veiklą, apsidraudimo strategijas ir registravimo praktiką. |
C SKIRSNIS
DALYKAI, Į KURIUOS PERTVARKYMO INSTITUCIJA PRIVALO ATSIŽVELGTI VERTINDAMA SĖKMINGO PSŠ PERTVARKYMO GALIMYBĘ
Vertindama sėkmingo PSŠ pertvarkymo galimybę, pertvarkymo institucija įvertina šiuos dalykus:
|
1) |
kokiu mastu PSŠ gali pagrindines verslo linijas ir ypatingos svarbos veiklą susieti su juridiniais asmenimis; |
|
2) |
kokiu mastu teisinės ir įmonės struktūros suderintos su pagrindinėmis verslo linijomis ir ypatingos svarbos veikla; |
|
3) |
kokiu mastu yra sukurtos struktūros, kuriomis užtikrinami pakankami personalo, infrastruktūros, finansavimo, likvidumo ir kapitalo ištekliai pagrindinėms verslo linijoms bei ypatingos svarbos veiklai remti ir vykdyti; |
|
4) |
kokiu mastu PSŠ sudaryti paslaugų susitarimai yra visiškai įgyvendintini PSŠ pertvarkymo atveju; |
|
5) |
kokiu mastu PSŠ valdymo struktūra yra tinkama siekiant valdyti PSŠ vidaus politiką, susijusią su susitarimais dėl paslaugų lygio, ir užtikrinti jos laikymąsi; |
|
6) |
kokiu mastu PSŠ yra įdiegusi pagal susitarimą dėl paslaugų lygio numatytų paslaugų perleidimo tretiesiems asmenims procesą ypatingos svarbos funkcijų ar pagrindinių verslo linijų atskyrimo atveju; |
|
7) |
kokiu mastu įdiegti nenumatytų atvejų planai ir priemonės, kuriais būtų užtikrinama nuolatinė galimybė naudotis mokėjimo ir atsiskaitymo sistemomis; |
|
8) |
koks yra valdymo informacinių sistemų pakankamumas užtikrinant, kad pertvarkymo institucijos galėtų rinkti tikslią ir išsamią informaciją apie pagrindines verslo linijas ir ypatingos svarbos veiklą, kad būtų galima sparčiau priimti sprendimus; |
|
9) |
koks yra valdymo informacinių sistemų gebėjimas bet kuriuo metu, net sparčiai besikeičiančiomis sąlygomis, teikti informaciją, būtiną veiksmingam PSŠ pertvarkymui užtikrinti; |
|
10) |
kokiu mastu PSŠ yra testavusi savo valdymo informacines sistemas taikydama pertvarkymo institucijos apibrėžtus nepalankiausių sąlygų scenarijus; |
|
11) |
kokiu mastu PSŠ gali užtikrinti savo valdymo informacinių sistemų veikimo tęstinumą poveikį patiriančios PSŠ ir naujos PSŠ atžvilgiu tais atvejais, kai ypatingos svarbos veikla ir pagrindinės verslo linijos yra atskirtos nuo likusios veiklos ir verslo linijų; |
|
12) |
kai PSŠ naudojasi grupės subjektų tarpusavio garantijomis arba dėl jų patiria riziką, kokiu mastu tos garantijos yra suteikiamos rinkos sąlygomis ir kiek atsparios su jomis susijusios rizikos valdymo sistemos; |
|
13) |
kai PSŠ yra kompensacinių sandorių dalyvė, kokiu mastu tie sandoriai vykdomi rinkos sąlygomis ir kokiu mastu atsparios su ta sandorių praktika susijusios rizikos valdymo sistemos; |
|
14) |
kokiu mastu dėl bet kurių grupės subjektų tarpusavio garantijų naudojimo ar kompensacinių registravimo sandorių didėja neigiamo poveikio plitimas grupėje; |
|
15) |
kokiu mastu PSŠ teisinė struktūra kliudo taikyti pertvarkymo priemones dėl juridinių asmenų skaičiaus, grupės struktūros sudėtingumo ar sunkumų verslo linijas priskiriant grupės subjektams; |
|
16) |
kai taikytina, kokiu mastu PSŠ pertvarkymas gali turėti neigiamų pasekmių kitai jos grupės daliai; |
|
17) |
ar yra sudarytų susitarimų dėl paslaugų lygio ir ar jie patikimi; |
|
18) |
ar trečiųjų valstybių institucijos turi pertvarkymo priemonių, būtinų Sąjungos pertvarkymo institucijų vykdomiems pertvarkymo veiksmams remti, ir koks yra Sąjungos ir trečiųjų valstybių institucijų koordinuojamų veiksmų mastas; |
|
19) |
kokia galimybė naudoti pertvarkymo priemones taip, kad būtų įvykdyti pertvarkymo tikslai, atsižvelgiant į turimas priemones ir PSŠ struktūrą; |
|
20) |
visi konkretūs reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti siekiant išleisti naujas nuosavybės priemones, kaip nurodyta 33 straipsnio 1 dalyje; |
|
21) |
PSŠ, turinčių pagal kitą jurisdikciją įsteigtų tarpuskaitos narių arba sudarytų susitarimų dėl įkaito, atveju – kokie susitarimai ir priemonės galėtų apsunkinti pertvarkymą; |
|
22) |
ar įmanoma naudoti pertvarkymo priemones taip, kad būtų įvykdyti pertvarkymo tikslai, atsižvelgiant į galimą poveikį tarpuskaitos dalyviams, kitoms sandorio šalims ir darbuotojams bei veiksmus, kurių gali imtis trečiųjų valstybių institucijos; |
|
23) |
kokiu mastu galima adekvačiai įvertinti PSŠ pertvarkymo poveikį finansų sistemai ir pasitikėjimui finansų rinka; |
|
24) |
kokiu mastu PSŠ pertvarkymas galėtų turėti didelių tiesioginių ar netiesioginių neigiamų pasekmių finansų sistemai, pasitikėjimui rinka ar ekonomikai; |
|
25) |
kokiu mastu būtų galima užkirsti kelią neigiamo poveikio plitimui į kitas PSŠ ar finansų rinkas naudojantis pertvarkymo priemonėmis ir įgaliojimais; |
|
26) |
kokiu mastu PSŠ pertvarkymas galėtų daryti reikšmingą poveikį mokėjimo ar atsiskaitymo sistemų veikimui. |
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/534 |
P8_TA(2019)0301
Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjai ***I
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų (COM(2018)0113 – C8-0103/2018 – 2018/0048(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/38)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0113), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0103/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0364/2018), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2018)0048
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
|
(1) |
sutelktinis finansavimas yra vis labiau pripažįstama startuolių ir mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) alternatyvaus finansavimo forma ankstyvuoju įmonės augimo etapu, kai paprastai remiamasi smulkiomis investicijomis. Sutelktinis finansavimas yra vis svarbesnis tarpininkavimas, kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas naudoja visuomenei prieinamą skaitmeninę platformą , kad galimiems investuotojams ar paskolos davėjams lengviau surastų įmonių, kurios ieško lėšų akcinio kapitalo daliai arba kitai perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais grindžiamai daliai, nepriklausomai nuo to, ar dėl tų lėšų bus sudaryta paskolos sutartis , ir kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas neprisiima rizikos . Todėl tikslinga į šio reglamento taikymo sritį įtraukti ir skolinimu grindžiamą sutelktinį finansavimą, ir investicijomis grindžiamą sutelktinį finansavimą ▌; |
|
(2) |
sutelktinis finansavimas gali padėti sudaryti sąlygas gauti finansavimą MVĮ ir ▌ užbaigti kurti kapitalo rinkų sąjungą. Tai, kad tokios įmonės negali gauti finansavimo, yra problema net ir tose valstybėse narėse, kuriose galimybės gauti banko finansavimą išliko nepakitusios per visą finansų krizę. Sutelktinis finansavimas tapo įprasta projekto ar verslo , kuriems paprastai lėšas teikia labai daug žmonių arba organizacijų, finansavimo praktika, kai per interneto platformas privatūs asmenys , organizacijos ir įmonės, be kita ko, verslą pradedančios įmonės, sutelkia palyginti nedideles pinigų sumas; |
|
(3) |
teikiant sutelktinio finansavimo paslaugas paprastai dalyvauja trijų rūšių subjektai: projekto savininkas, kuris siūlo finansuotiną projektą arba įmonės paskolą , investuotojai, kurie finansuoja pasiūlytą projektą paprastai nedidelėmis investicijomis arba paskolomis , ir tarpinė organizacija, kuri veikia kaip paslaugų teikėjas ir interneto platformoje suburia projektų savininkus ir investuotojus arba skolintojus ; |
|
(4) |
be to, kad yra alternatyvus finansavimo, taip pat rizikos kapitalo, šaltinis, sutelktinis finansavimas gali būti naudingas įmonėms. Jis gali padėti patvirtinti projekto ar verslo koncepciją ir sumanymą, suteikti galimybę pasiekti daugiau žmonių, kurie verslininkui suteiktų įžvalgų ir informacijos, ir būti rinkodaros priemone; ▌ |
|
(5) |
kelios valstybės narės jau pradėjo taikyti specialią sutelktinio finansavimo vidaus tvarką. Ta tvarka pritaikyta vietos rinkų ir investuotojų ypatumams ir poreikiams. Todėl pagal galiojančias nacionalines taisykles naudojimosi sutelktinio finansavimo platformomis sąlygos, leidžiamos veiklos sritis ir licencijavimo reikalavimai skiriasi; |
|
(6) |
galiojančios nacionalinės taisyklės skiriasi tiek, kad trukdo tarpvalstybiniu mastu teikti sutelktinio finansavimo paslaugas ir tai turi tiesioginį poveikį tokių paslaugų vidaus rinkos veikimui. Visų pirma dėl to, kad teisinė sistema baigia galioti ties nacionalinėmis sienomis, atsiranda didelių teisinių reikalavimų laikymosi išlaidų mažmeniniams investuotojams, kurie dažnai susiduria su sunkumais, neproporcingais jų investicijų dydžiui, norėdami nustatyti tarpvalstybiniam sutelktinio finansavimo paslaugų teikimui taikytinas taisykles. Todėl tokie investuotojai dažnai nenori investuoti tarpvalstybiniu mastu naudodamiesi sutelktinio finansavimo platformomis. Dėl tokių pačių priežasčių sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, naudodami tokias platformas, neskatinami siūlyti savo paslaugų valstybėje narėje, kurioje jie nėra įsisteigę. Todėl iki šiol sutelktinio finansavimo veikla daugiausiai buvo vykdoma nacionaliniu mastu, darant žalą Sąjungos sutelktinio finansavimo rinkai, taigi nesudarant įmonėms galimybių pasinaudoti sutelktinio finansavimo paslaugomis , ypač tais atvejais, kai verslo įmonė veikia valstybėje narėje, kurioje nėra prieigos prie sutelktinio finansavimo dėl jos palyginti mažo gyventojų skaičiaus ; |
|
(7) |
siekiant tarpvalstybinę sutelktinio finansavimo veiklą skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams naudotis laisve teikti tokias paslaugas ir jas gauti vidaus rinkoje, būtina šalinti esamas sutelktinio finansavimo paslaugų vidaus rinkos tinkamo veikimo kliūtis. Nustatyti bendrą sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo taisyklių rinkinį ir suteikti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams galimybę teikti prašymą dėl vieno leidimo vykdyti savo veiklą pagal tas taisykles visoje Sąjungoje yra tinkama priemonė skatinti tarpvalstybinę sutelktinio finansavimo veiklą ir kartu stiprinti bendrosios rinkos veikimą; |
|
(8) |
šalinant sutelktinio finansavimo paslaugų vidaus rinkos veikimo kliūtis, šiuo reglamentu siekiama skatinti tarpvalstybinį verslo finansavimą. Todėl į šio reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtrauktos sutelktinio finansavimo paslaugos, susijusios su skolinimu vartotojams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB (3) 3 straipsnio a punkte; |
|
(9) |
kad tai pačiai veiklai Sąjungoje nebūtų reikalaujama skirtingų veiklos leidimų, į šio reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtraukiamos sutelktinio finansavimo paslaugos, kurias teikia asmenys, kuriems veiklos leidimas buvo išduotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES (4), arba kurios teikiamos pagal nacionalinę teisę; |
|
(10) |
kiek tai susiję su skolinimu grindžiamu sutelktiniu finansavimu, pagal įvairius verslo modelius turėtų būti lengviau teikti paskolas, be kita ko, paslaugas, pavyzdžiui, klientams teikti sutelktinio finansavimo siūlymus arba nustatyti projektų savininkų kreditingumo reitingą, per sutelktinio finansavimo platformą leidžiant sudaryti paskolos sutartį su vienu ar daugiau klientų ir vienu ar daugiau projektų savininkų; |
|
(11) |
kiek tai susiję su investicijomis grindžiamu sutelktiniu finansavimu, galimybė perleisti vertybinį popierių yra svarbi apsaugos priemonė investuotojams, kad jie galėtų perleisti savo investiciją, nes ji suteikia jiems teisinę galimybę atsisakyti savo dalies kapitalo rinkose. Todėl šiuo reglamentu apimamos ir leidžiamos tik investicijomis grindžiamo sutelktinio finansavimo paslaugos, susijusios su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais. Tačiau į šio reglamento taikymo sritį, išskyrus perleidžiamuosius vertybinius popierius, neturėtų būti įtraukiamos finansinės priemonės, nes tokie vertybiniai popieriai apima riziką, kurios investuotojai negali tinkamai valdyti pagal šią teisinę sistemą; |
|
(11a) |
pradinio kriptomonetų platinimo savybės labai skiriasi nuo šiame reglamente numatyto sutelktinio finansavimo. Tarp šių skirtumų galima paminėti tai, kad pradinis kriptovaliutų platinimas paprastai vyksta be tarpininkų, kaip tai yra sutelktinio finansavimo platformų atveju, ir dažnai surenkama daugiau kaip 1 000 000 EUR lėšų. Pradinio kriptovaliutų platinimo įtraukimas į šį reglamentą nepadėtų spręsti bendrų su juo susijusių problemų; |
|
(12) |
atsižvelgiant į riziką, siejamą su sutelktinio finansavimo investicijomis, ir siekiant veiksmingai apsaugoti investuotojus ir nustatyti rinkos disciplinos mechanizmą , reikėtų nustatyti didžiausią kiekvieno sutelktinio finansavimo siūlymo pardavimo vertės ribą. Turėtų būti nustatyta 8 000 000 EUR riba – didžiausia riba, iki kurios valstybės narės gali netaikyti pareigos skelbti viešai siūlomų vertybinių popierių prospektą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1129 (5). Nepaisant to, jog būtina aukšto lygio investuotojų apsauga, ta riba turėtų būti nustatyta laikantis nacionalinių rinkų praktikos, kad Sąjungos platforma būtų patraukli tarpvalstybiniam verslo finansavimui; |
|
(12a) |
šiame reglamente apibrėžiamas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento, kuris turi būti pateiktas galimiems investuotojams dėl kiekvieno sutelktinio finansavimo siūlymo, turinys. Kadangi šis pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas parengtas taip, kad jį būtų galima pritaikyti prie konkretaus sutelktinio finansavimo siūlymo ypatybių ir investuotojų informacijos poreikių, jis turėtų pakeisti prospektą, kurio reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2017/1129, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai. Todėl būtų tinkama į Reglamento (ES) 2017/1129 taikymo sritį neįtraukti sutelktinio finansavimo siūlymų pagal šį reglamentą ir tas reglamentas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; |
|
(13) |
siekiant išvengti reglamentavimo arbitražo ir užtikrinti veiksmingą sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų priežiūrą, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams turėtų būti draudžiama priimti indėlius ar kitas grąžintinas lėšas iš visuomenės indėlių, nebent jiems išduotas kredito įstaigos veiklos leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (6) 8 straipsnį; |
|
(14) |
siekiant to tikslo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams turėtų būti suteikta galimybė teikti prašymą dėl vieno leidimo vykdyti veiklą visoje Sąjungoje ir savo veiklą vykdyti laikantis tų vienodų reikalavimų. Tačiau siekiant išsaugoti platų sutelktinio finansavimo siūlymų, skirtų tik nacionalinėms rinkoms, kuriose sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai renkasi teikti savo paslaugas pagal nacionalinė teisę, pasirinkimą, reikėtų užtikrinti, kad jie tą galėtų daryti ir toliau. Atitinkamai šiuo reglamentu nustatyti reikalavimai neturėtų būti privalomi ir neturėtų būti taikomi tokiems sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kurie pasirenka vykdyti veiklą tik nacionaliniu mastu; |
|
(15) |
siekiant išlaikyti aukšto lygio investuotojų apsaugą, sumažinti su sutelktiniu finansavimu siejamą riziką ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems klientams, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų taikyti politiką, skirtą užtikrinti, kad projektai būtų atrenkami profesionaliai, sąžiningai ir skaidriai ir kad sutelktinio finansavimo paslaugos būtų teikiamos laikantis tokių pačių principų; |
|
(15a) |
dėl tų pačių priežasčių sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, kurie savo platformoje vykdo pradinį kriptovaliutų platinimą, neturėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį. Kad būtų užtikrintas veiksmingas naujos pradinio kriptovaliutų platinimo technologijos reguliavimas, Komisija, remdamasi išsamiu poveikio vertinimu, ateityje galėtų pasiūlyti išsamią Sąjungos lygmens teisės aktų sistemą; |
|
(15b) |
alternatyvios investicijų priemonės, kaip antai pradinis kriptovaliutų platinimas, suteikia MVĮ, novatoriškiems startuoliams ir sparčiai augančioms įmonėms finansavimo galimybių ir paspartina technologijų perdavimą, taip pat gali būti esminė kapitalo rinkų sąjungos dalis. Komisija turėtų įvertinti, ar reikia pasiūlyti atskirą pradinio kriptovaliutų platinimo Sąjungos teisės aktų sistemą. Didesnis teisinis tikrumas visose srityse galėtų padėti padidinti investuotojų ir vartotojų apsaugą ir sumažinti riziką, kylančią dėl asimetrinės informacijos, nesąžiningo elgesio ir neteisėtos veiklos; |
|
(16) |
siekdami pagerinti paslaugas savo klientams – galimiems arba faktiniams investuotojams ar projekto savininkams – sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų galėti veikti savo nuožiūra klientų vardu dėl tų klientų pavedimų kriterijų, jeigu jie imasi visų būtinų veiksmų, kad savo klientų naudai pasiektų kuo geresnių rezultatų, ir atskleidžia tikslų to veikimo savo nuožiūra būdą bei kriterijus. Siekiant užtikrinti, kad galimiems investuotojams paisant neutralumo būtų pasiūlytos galimybės investuoti, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai neturėtų mokėti ar gauti jokio atlygio, nuolaidos ar nepiniginės naudos už tai, kad nukreipia investuotojų pavedimus į konkretų savo platformoje teikiamą siūlymą arba į trečios šalies platformoje teikimą konkretų siūlymą; |
|
(17) |
šiuo reglamentu siekiama palengvinti tiesiogines investicijas ir nesukurti reglamentavimo arbitražo galimybių finansų tarpininkams, kurie reglamentuojami pagal kitus Sąjungos teisės aktus, visų pirma turto valdytojams skirtas Sąjungos taisykles. Todėl reikėtų griežtai reglamentuoti naudojimąsi teisinėmis struktūromis, be kita ko, specialiosios paskirties subjektais, tarpininkaujant tarp sutelktinio finansavimo projekto ar verslo ir investuotojų ir tą leisti tik tinkamoms sandorio šalims arba pasirinktiems profesionaliems investuotojams, kaip apibrėžta Direktyvoje 2014/65/ES ; |
|
(18) |
siekiant užtikrinti veiksmingą valdymo sistemą, svarbu tinkamai valdyti riziką ir užkirsti kelią bet kokiam interesų konfliktui. Todėl sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų taikyti valdymo tvarką, pagal kurią užtikrinamas veiksmingas ir apdairus valdymas, o jų valdytojai turėtų būti geros reputacijos ir turėti tinkamų žinių bei patirties. Be to, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų nustatyti procedūras, pagal kurias gautų ir nagrinėtų klientų skundus; |
|
(19) |
sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų veikti kaip neutralūs klientų tarpininkai savo sutelktinio finansavimo platformoje. Siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams, reikėtų nustatyti tam tikrus reikalavimus, taikomus sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, vadovams ir darbuotojams arba tiesiogiai ar netiesiogiai juos kontroliuojančiam asmeniui. Reikėtų neleisti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams finansiškai dalyvauti savo sutelktinio finansavimo platformos sutelktinio finansavimo siūlymuose, nebent jie viešai iš anksto savo interneto svetainėje skelbtų finansinius interesus projektuose arba siūlymuose . Tai leistų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams derinti savo interesus su investuotojų interesais. Be to, kiek tai susiję su toje sutelktinio finansavimo platformoje siūlomomis sutelktinio finansavimo paslaugomis, klientais negali būti akcininkai, kurie turi 20 proc. ir daugiau akcinio kapitalo arba balsavimo teisių, ir vadovai ▌, arba bet koks tiesiogiai ▌ sutelktinio finansavimo platformas kontroliuojantis asmuo; |
|
(20) |
siekiant veiksmingai ir sklandžiai teikti sutelktinio finansavimo paslaugas, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams turėtų būti leidžiama pavesti bet kokią veiklos funkciją – visą arba jos dalį – kitiems paslaugų teikėjams, jei veiklos ranga iš esmės nepablogintų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų vidaus kontrolės kokybės ir veiksmingos priežiūros. Tačiau sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai ir toliau visiškai atsakytų už šio reglamento nuostatų laikymąsi; |
|
(21) |
norint saugoti klientų lėšas ir teikti mokėjimo paslaugas, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 (7) reikia gauti mokėjimo paslaugų teikėjo leidimą. To privalomo leidimo reikalavimo negalima įvykdyti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo veiklos leidimu. Todėl derėtų išaiškinti, kad jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas teikia su savo sutelktinio finansavimo paslaugomis susijusias mokėjimo paslaugas, jis taip pat turi gauti mokėjimo įstaigos veiklos leidimą pagal Direktyvą (ES) 2015/2366. Kad tokia veikla būtų tinkamai prižiūrima, nacionalinei kompetentingai institucijai turėtų būti pranešama, ar sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas ketina pats teikti mokėjimo paslaugas turėdamas tinkamą leidimą, ar tokios paslaugos bus perduotos leidimą turinčiai trečiajai šaliai; |
|
(22) |
kad tarpvalstybiniu mastu teikiamų sutelktinio finansavimo paslaugų gausėtų ir jos būtų teikiamos sklandžiai, reikia pakankamo masto ir visuomenės pasitikėjimo šiomis paslaugomis. Todėl reikia nustatyti vienodus, proporcingus ir tiesiogiai taikomus veiklos leidimų ir vienos bendros priežiūros institucijos reikalavimus; |
|
(23) |
didelis investuotojų pasitikėjimas prisideda prie sutelktinio finansavimo paslaugų augimo. Todėl sutelktinio finansavimo paslaugų reikalavimais reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas tokias paslaugas teikti tarpvalstybiniu mastu, mažinti veiklos riziką ir užtikrinti aukšto lygio skaidrumą ir investuotojų apsaugą; |
|
(24) |
teikiant sutelktinio finansavimo paslaugas gali atsirasti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, kaip pabrėžiama Komisijos ataskaitoje dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo (8). Todėl reikėtų numatyti apsaugos priemonių, kartu laikantis veiklos leidimo sąlygų, vertinant valdyme dalyvaujančių asmenų gerą reputaciją, teikiant mokėjimo paslaugas tik per licencijuotus subjektus, kuriems taikomi kovos su pinigų plovimo ir teroristų finansavimu reikalavimai. Siekdama toliau užtikrinti finansinį stabilumą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos prevencijos priemonėmis i r atsižvelgdama į didžiausią lėšų, kurios gali būti surinktos teikiant sutelktinio finansavimo siūlymą pagal šį reglamentą, ribą, Komisija turėtų įvertinti būtinybę įpareigoti sutelktinio finansavimo teikėjus , kuriems išduotas veiklos leidimas pagal šį reglamentą, laikytis dalies arba visų nacionalinių nuostatų, kuriomis įgyvendinamos Direktyvos (ES) 2015/849 nuostatos dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo, bei įpareigojimo proporcingumą, ir tokius sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjus įrašyti į įpareigotųjų subjektų sąrašą siekiant Direktyvos (ES) 2015/849 tikslų; |
|
(25) |
kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai galėtų vykdyti tarpvalstybinę veiklą ir nesusidurtų su skirtingomis taisyklėmis ir kad investuotojams iš skirtingų valstybių narių būtų lengviau finansuoti projektus visoje Sąjungoje, valstybėms narėms nereikėtų leisti nustatyti papildomų reikalavimų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kuriems veiklos leidimas išduotas pagal šį reglamentą ; |
|
(26) |
veiklos leidimų išdavimo procesas turėtų sudaryti sąlygas nacionalinei kompetentingai institucijai susipažinti su paslaugomis, kurias ketina teikti galimi sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, ir sutelktinio finansavimo platformomis, kurias jie ketina naudoti, įvertinti jų valdymo kokybę ir įvertinti galimų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų nustatytą vidaus organizaciją ir procedūras, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų; |
|
(27) |
siekdama daugiau skaidrumo mažmeniniams investuotojams dėl sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo, ESMA turėtų sukurti viešą ir atnaujinamą visų Sąjungoje pagal šį reglamentą teikiamų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų , kuriems išduotas veiklos leidimas ir kurie valdo sutelktinio finansavimo platformas , registrą; |
|
(28) |
veiklos leidimas turėtų būtų panaikinamas, jeigu nebesilaikoma jo išdavimo sąlygų. Visų pirma nacionalinė kompetentinga institucija turėtų galėti įvertinti, ar pakenkta valdytojo gerai reputacijai arba ar iš esmės neveikia vidaus procedūros ir sistemos. Kad nacionalinė kompetentinga institucija galėtų įvertinti, ar panaikinti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo veiklos leidimą, nacionalinei kompetentingai institucijai turėtų būti pranešta , ar sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas arba trečioji šalis, veikianti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo vardu, prarado savo veiklos leidimą vykdyti mokėjimo įstaigos veiklą arba buvo nustatyta, kad pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 (9); |
|
(29) |
kad galimi investuotojai aiškiai suprastų sutelktinio finansavimo paslaugų pobūdį, riziką, išlaidas ir mokesčius, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų savo klientams suteikti aiškią ir išskaidytą informaciją; |
|
(30) |
investicijų į produktus, kuriais prekiaujama sutelktinio finansavimo platformose, negalima palyginti su įprastais investiciniais produktais ar taupymo produktais, todėl jų kaip tokių rinkai nederėtų pateikti. Tačiau siekiant užtikrinti, kad galimi investuotojai suprastų su sutelktinio finansavimo investicijomis susijusį rizikos lygį, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams privaloma atlikti galimų investuotojų pirminį žinių patikrinimą ir taip nustatyti supratimą apie investiciją. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų aiškiai įspėti galimus investuotojus, kai, jų nuomone, teikiamos sutelktinio finansavimo paslaugos jiems netinkamos; |
|
(31) |
Kad investuotojai galėtų priimti informacija pagrįstą investicinį sprendimą, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų galimiems investuotojams pateikti pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą. Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentu galimi investuotojai būtų perspėjami, kad jų investicinė aplinka susijusi su rizika ir jų investicijai netaikomos nei indėlių garantijų, nei investuotojų kompensavimo sistemos; |
|
(32) |
pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente taip pat turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius ypatumus ir riziką, siejamus su įmonėmis ankstyvuoju etapu, ir dėmesys sutelkiamas į esminę informaciją apie projekto savininkus, investuotojų teises ir mokesčius, siūlomų vertybinių popierių rūšį ir paskolos sutartis. Kadangi tokią informaciją geriausiai gali pateikti konkretus projekto savininkas, tas projekto savininkas ir turėtų parengti pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą. Tačiau už savo galimų investuotojų informavimą atsakingi sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, todėl jie yra atsakingi už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento išsamumą ; |
|
(33) |
siekiant užtikrinti, kad pradedančiosios įmonės ir MVĮ galėtų sklandžiai ir tikslingai patekti į kapitalo rinkas, sumažinti jų finansavimo išlaidas ir išvengti vėlavimo ir išlaidų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą turėtų patvirtinti kompetentinga institucija; |
|
(34) |
siekiant išvengti nereikalingų išlaidų ir administracinės naštos, kai sutelktinio finansavimo paslaugos teikiamos tarpvalstybiniu mastu, neturėtų būti reikalaujama rinkodaros pranešimų išversti ▌; |
|
(35) |
sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai neturėtų savo ar ne savo nuožiūra derinti pirkimo ir pardavimo interesų, nes tai veiklai reikia investicinės įmonės veiklos leidimo pagal Direktyvos 2014/65/ES 5 straipsnį arba reguliuojamos rinkos leidimo pagal tos direktyvos 44 straipsnį. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, užtikrindami informacijos skaidrumą ir srautą, turėtų investuotojams, kurie investuoja per jų platformą, sudaryti galimybę bendrauti tarpusavyje naudojantis savo platformomis iš pradžių per jas padarytų investicijų klausimais. Tačiau sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų savo klientams pranešti, kad jie nesinaudoja prekybos sistema ir kad tokia pirkimo ir pardavimo veikla jų platformose vykdoma paties kliento nuožiūra ir atsakomybe; |
|
(36) |
siekdami daugiau skaidrumo ir norėdami užtikrinti tinkamą bendravimo su klientais dokumentaciją, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų saugoti visus atitinkamus su savo paslaugomis ir sandoriais susijusius įrašus; |
|
(37) |
siekiant užtikrinti, kad su investuotojais ir projektų savininkais būtų elgiamasi sąžiningai ir jie nebūtų diskriminuojami, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, kurie reklamuoja savo paslaugas rinkodaros pranešimuose, neturėtų kokio nors konkretaus projekto vertinti palankiau nei kitų savo platformoje siūlomų projektų , nebent būtų objektyvi priežastis tai daryti, pavyzdžiui, konkretus investuotojo prašymas arba siekis atsižvelgti į investuotojo iš anksto nustatytą rizikos profilį . Tačiau sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams neturėtų būti trukdoma paminėti sėkmingai užbaigtų projektų, į kuriuos per platformą jau nebegalima investuoti, ir jie turėtų būti skatinami sudaryti sąlygas palyginti užbaigtų savo projektų rezultatus ; |
|
(38) |
siekiant suteikti daugiau teisinio tikrumo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kurie vykdo veiklą tarpvalstybiniu mastu visoje Sąjungoje, ir užtikrinti geresnes galimybes patekti į rinką, reikėtų elektroniniu būdu ▌skelbti išsamią informaciją apie valstybėse narėse taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais reglamentuojami sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų rinkodaros pranešimai, ir jų santraukas. Siekdamos šio tikslo kompetentingos institucijos ir ESMA turėtų administruoti centrines duomenų bazes; |
|
(39) |
siekdamos geriau suprasti esamų rinkodaros pranešimams taikomų reikalavimų reglamentavimo skirtumų valstybėse narėse mastą, kompetentingos institucijos turėtų kasmet ESMA pateikti išsamią savo reikalavimų vykdymo užtikrinimo šioje srityje ataskaitą; |
|
(39a) |
siekiant užtikrinti nuoseklų visoje Sąjungoje veikiančių sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklos leidimų ir reikalavimų jiems taikymą, ESMA turėtų parengti Komisijai pateikti skirtus techninius reguliavimo standartus. |
|
(40) |
svarbu veiksmingai ir efektyviai užtikrinti, kad būtų laikomasi veiklos leidimų ir sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo reikalavimų pagal šį reglamentą. Nacionalinė kompetentinga institucija turėtų išduoti veiklos leidimus ir vykdyti priežiūrą. Nacionalinė kompetentinga institucija turėtų turėti įgaliojimą prašyti informacijos, atlikti bendrus tyrimus ir patikrinimus vietoje, skelbti viešus pranešimus ir perspėjimus bei taikyti sankcijas. Nacionalinė kompetentinga institucija turėtų pasinaudoti savo priežiūros ir sankcijų taikymo įgaliojimais laikydamasi proporcingumo principo; |
|
▌ |
|
|
(42) |
Nacionalinė kompetentinga institucija turėtų nustatyti mokesčius tiesiogiai prižiūrimiems subjektams, kad padengtų savo išlaidas, įskaitant pridėtines išlaidas. Mokesčio dydis turėtų būti proporcingas tiesiogiai prižiūrimo subjekto dydžiui, atsižvelgiant į ankstyvą sutelktinio finansavimo paslaugų sistemos kūrimosi etapą; |
|
(43) |
kadangi šio reglamento tikslų, t. y. išspręsti sutelktinio finansavimo paslaugoms taikomos teisinės sistemos susiskaidymo klausimą, siekiant užtikrinti tinkamą tokių paslaugų vidaus rinkos veikimą ir kartu stiprinti investuotojų apsaugą ir rinkos veiksmingumą bei prisidėti prie kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, bet tų tikslų geriau būtų siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; |
|
(44) |
šio reglamento taikymas turėtų būti atidėtas siekiant taikymą suderinti su nacionalinių taisyklių, kuriomis perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva XXXX/XXXX/ES, pagal kurią sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kuriems taikoma ši direktyva, netaikoma Direktyva 2014/65/ES, taikymu; |
|
(45) |
šiuo reglamentu nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus; |
|
(46) |
vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 (10) 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I skyrius
Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomi šie vienodi reikalavimai:
|
a) |
sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veikla ir organizacija; |
|
b) |
sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklos leidimų išdavimas ir priežiūra; |
|
c) |
skaidrumas ir rinkodaros pranešimai, susiję su sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu Sąjungoje. |
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas juridiniams asmenims, kurie nusprendžia prašyti leidimo pagal 10 straipsnį, ir sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kuriems pagal tą straipsnį išduotas veiklos leidimas teikti sutelktinio finansavimo paslaugas. Kad galėtų teikti paraiškas dėl leidimo suteikimo, tie juridiniai asmenys turi turėti faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje.
2. Šis reglamentas netaikomas:
|
a) |
sutelktinio finansavimo paslaugoms, kurios teikiamos projekto savininkams, kurie yra vartotojai, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/48/EB 3 straipsnio a punkte; |
|
b) |
sutelktinio finansavimo paslaugoms, kurias teikia fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems buvo išduotas investicinės įmonės leidimas pagal Direktyvos 2014/65/ES 7 straipsnį; |
|
c) |
sutelktinio finansavimo paslaugoms, kurias teikia fiziniai arba juridiniai asmenys pagal nacionalinę teisę; |
|
d) |
sutelktinio finansavimo siūlymams, kurių pardavimo vertė, tenkanti vienam sutelktinio finansavimo siūlymui pagal konkretų sutelktinio finansavimo projektą, yra didesnė kaip 8 000 000 EUR , ir kurie apskaičiuojami per 12 mėnesių laikotarpį. |
2a. Nacionaliniais teisės aktais dėl su projektų savininkais ar investuotojais susijusių licencijų išdavimo reikalavimų tiems projektų savininkams ar investuotojams netrukdoma naudotis sutelktinio finansavimo paslaugomis, kurias pagal šį reglamentą teikia įgaliotieji sutelktinio finansavimo teikėjai.
3 straipsnis
Apibrėžtys
1. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
|
a) |
sutelktinio finansavimo paslauga – paslaugų teikimas per sutelktinio finansavimo platformą, sudarantis vieną iš šių galimybių :
|
|
b) |
sutelktinio finansavimo platforma – elektroninė ▌sistema, kurią naudoja arba valdo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas; |
|
c) |
sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas – juridinis asmuo, kuris teikia vieną ar daugiau sutelktinio finansavimo paslaugų ir tam tikslui yra gavęs atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos leidimą pagal šio reglamento 10 straipsnį; |
|
d) |
sutelktinio finansavimo siūlymas – bet koks sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo pranešimas, kuriame pateikiama informacija, kuria remdamiesi galimi investuotojai gali spręsti apie sutelktinio finansavimo sandorio sudarymo naudą; |
|
e) |
klientas – galimas arba faktinis investuotojas arba projekto savininkas, kuriam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas teikia sutelktinio finansavimo paslaugas arba gali jų suteikti; |
|
f) |
projekto savininkas – asmuo, kuris siekia gauti finansavimą per sutelktinio finansavimo platformą; |
|
g) |
investuotojas – asmuo, kuris per sutelktinio finansavimo platformą teikia paskolas arba įgyja perleidžiamųjų vertybinių popierių; |
|
h) |
sutelktinio finansavimo projektas – tikslas, kuriuo projekto savininkas finansuoja arba siekia gauti lėšų sutelktinio finansavimo siūlymu; |
|
i) |
perleidžiamieji vertybiniai popieriai – perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkte; |
|
j) |
rinkodaros pranešimas – bet kokia sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo informacija arba pranešimas galimam investuotojui arba galimam projekto savininkui apie sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo paslaugas, kurie skiriasi nuo informacijos, kurią reikalaujama atskleisti investuotojams pagal šį reglamentą; |
|
k) |
patvarioji laikmena – priemonė, leidžianti saugoti informaciją taip, kad ateityje ja būtų galima naudotis tam tikrą laikotarpį, tinkamą informacijos tikslais, ir būtų galima saugomą informaciją atkurti jos nepakeičiant; |
|
l) |
specialiosios paskirties subjektas – subjektas, sukurtas ar naudojamas siekiant vienintelio tikslo – vykdyti pakeitimo vertybiniais popieriais veiklą, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (11) 1 straipsnio 2 dalyje. |
|
la) |
paskola – susitarimas, kuriuo investuotojas įsipareigoja pateikti projekto savininkui sutarto dydžio pinigų sumą sutartam laikotarpiui, o projekto savininkas įsipareigoja per sutartą laikotarpį tą sumą grąžinti; |
|
lb) |
nacionalinė kompetentinga institucija – nacionalinė institucija arba institucijos, kurias paskiria valstybė narė ir kurios turi reikiamus įgaliojimus ir paskirtus įpareigojimus vykdyti užduotis, susijusias su sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklos leidimų išdavimu ir priežiūra šio reglamento taikymo srityje. |
▌
II skyrius
Sutelktinio finansavimo paslaugų teikimas ir organizaciniai bei veiklos reikalavimai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams
4 straipsnis
Sutelktinio finansavimo paslaugų teikimas
1. Sutelktinio finansavimo paslaugas teikia tik juridiniai asmenys, kurie turi faktinę ir nuolatinę buveinę Sąjungos valstybėje narėje ir kuriems yra išduotas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo veiklos leidimas pagal šio reglamento 10 straipsnį.
Trečiojoje šalyje įsisteigę juridiniai asmenys negali teikti prašymo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo veiklos leidimui suteikti pagal šį reglamentą.
2. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turi veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, atsižvelgdami į geriausius savo klientų ir galimų klientų interesus.
3. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai nemoka ar negauna jokio atlygio, nuolaidos ar nepiniginės naudos už tai, kad nukreipia investuotojų pavedimus į konkretų savo platformoje teikiamą sutelktinio finansavimo siūlymą arba į trečiosios šalies platformoje teikiamą konkretų sutelktinio finansavimo siūlymą.
4. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai gali veikti savo nuožiūra savo klientų vardu dėl klientų pavedimų kriterijų ir tokiu atveju jie atskleidžia savo klientams tikslų to veikimo savo nuožiūra būdą bei kriterijus ir imasi visų būtinų veiksmų, kad klientų naudai pasiektų kuo geresnių rezultatų.
5. Kiek tai susiję su specialiosios paskirties subjektų naudojimu sutelktinio finansavimo paslaugoms teikti investuotojams, kurie nėra reikalavimus atitinkančios sandorio šalys, kaip apibrėžta Direktyvoje 2014/65/ES, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turi tik teisę specialiosios paskirties subjektui pervesti vieną turto vienetą, kad sudarytų sąlygas investuotojams prisiimti to turto poziciją įsigyjant vertybinius popierius. Sprendimą prisiimti to pagrindinio turto poziciją priima tik investuotojai.
4a straipsnis
Tarpininkų teikiamos sutelktinio finansavimo paslaugos
Šiame reglamente tarpininkų teikiamos sutelktinio finansavimo paslaugos apima:
|
a) |
projekto savininkų išleistų perleidžiamųjų vertybinių popierių išplatinimą ar paskolų suteikimo palengvinimą be tvirto įsipareigojimo pirkti, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 7 punkte; |
|
b) |
konsultacijų dėl investicijų, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 5 punkte, susijusių su tais perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais arba paskolų suteikimo palengvinimu, pasiūlymus; taip pat |
|
c) |
klientų pavedimų priėmimą ir perdavimą, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65 I priedo A skirsnio 1 punkte, susijusių su tais perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais arba paskolų suteikimo palengvinimu. |
5 straipsnis
Veiksmingas ir apdairus valdymas
Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų valdytojai nustato ir prižiūri, kaip įgyvendinama tinkama politika ir procedūros, kuriomis užtikrinamas veiksmingas ir apdairus valdymas, įskaitant pareigų atskyrimą, veiklos tęstinumą ir interesų konfliktų prevenciją, kad būtų remiamas rinkos vientisumas ir paisoma jų klientų interesų. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, siūlantys 3 straipsnio 1 dalies a punkto iia papunktyje nurodytas paslaugas, užtikrina, kad jie turėtų įdiegtas tinkamas tų paslaugų rizikos valdymo ir finansinio modeliavimo sistemas ir vykdytų jų kontrolę.
5a straipsnis
Išsamaus patikrinimo reikalavimai
1a. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai vykdo bent minimalaus lygio projektų savininkų, siūlančių projektą, kuris būtų finansuojamas jų sutelktinio finansavimo platformoje, išsamų patikrinimą.
2a. 1 dalyje nurodytą minimalaus lygio išsamų patikrinimą sudaro visi šie elementai:
|
a) |
įrodymas, kad projekto savininkas neturi teistumo, susijusio su nacionalinės komercinės teisės, nacionalinių nemokumą reglamentuojančių teisės aktų, nacionalinių finansinių paslaugų teisės aktų, kovos su pinigų plovimu teisės aktų, nacionalinių teisės aktų dėl sukčiavimo arba profesinės atsakomybės, pažeidimais; |
|
b) |
įrodymas, kad projekto savininkas, kuris siekia gauti finansavimą per sutelktinio finansavimo platformą:
|
6 straipsnis
Skundų nagrinėjimas
1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai yra parengę ir skelbia veiksmingų ir skaidrių procedūrų aprašymus ir jų laikosi, kad iš klientų gautus skundus išnagrinėtų greitai, sąžiningai ir nuosekliai.
2. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad klientai turėtų galimybę skundus prieš juos pateikti nemokamai.
3. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai parengia ir pateikia klientams standartinį skundo šabloną ir saugo įrašus apie visus gautus skundus ir priemones, kurių imtasi.
3a. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai visus skundus nagrinėja laiku ir sąžiningai ir per pagrįstą laikotarpį praneša to nagrinėjimo rezultatus skundo pateikėjui.
4. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, siekdama nustatyti skundų nagrinėjimo reikalavimus, standartines formas ir procedūras.
ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip …. [XXX mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
7 straipsnis
Interesų konfliktai
1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai savo sutelktinio finansavimo platformos sutelktinio finansavimo siūlyme finansiškai nedalyvauja.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai gali finansiškai dalyvauti sutelktinio finansavimo pasiūlymuose savo sutelktinio finansavimo platformose, kai informacija apie tą dalyvavimą yra aiškiai prieinama klientams, skelbiant aiškias ir skaidrias atrankos procedūras.
2. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų klientais negali būti jokie jų akcininkai, kurie turi 20 proc. ir daugiau akcinio kapitalo arba balsavimo teisių, jokie jų vadovai ▌ arba bet kokie tiesiogiai ▌ su tais akcininkais ir vadovais ▌ kontrolės ryšiais susiję asmenys, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 35 punkto b papunktyje.
3. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai laikosi veiksmingų vidaus taisyklių ir jas taiko, siekdami išvengti interesų konfliktų. Jie taip pat užtikrina, kad jų darbuotojai negalėtų daryti tiesioginės ar netiesioginės įtakos projektams, kuriuose jie finansiškai dalyvauja.
4. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai imasi visų tinkamų veiksmų, siekdami išvengti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų tarpusavio, jų akcininkų, vadovų ir darbuotojų, taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai su jais kontrolės ryšiais susijusių asmenų, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 35 punkto b papunktyje, ir klientų, arba tarp vieno kliento ir kito kliento atsirandančių interesų konfliktų, juos nustatyti, valdyti ir atskleisti.
5. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai savo klientams ▌atskleidžia informaciją apie bendrą interesų konfliktų pobūdį ir priežastis, taip pat veiksmus, kurių imtasi tokių ▌veiksnių poveikiui sumažinti.
6. 5 dalyje nurodyta atskleidžiama informacija:
|
a) |
pateikiama patvariojoje laikmenoje; |
|
a) |
yra pakankamai išsami, atsižvelgiant į kiekvieno kliento pobūdį, kad kiekvienas klientas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl paslaugos, kurią teikiant gali kilti interesų konfliktas. |
7. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi:
|
a) |
1 ir 3 dalyse nurodytų finansinio dalyvavimo atrankos procedūrų ir vidaus taisyklių laikymosi arba taikymo reikalavimai; |
|
b) |
4 dalyje nurodytų veiksmų etapai; |
|
c) |
5 ir 6 dalyse nurodytos informacijos atskleidimo tvarka. |
ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip …. [XXX mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
7a straipsnis
Sutelktinio finansavimo platformos interesų suderinimas su investuotojais
1. Siekiant užtikrinti, kad sutelktinio finansavimo platformos savo paskatas suderintų su investuotojų paskatomis, reikia skatinti taikyti paskatų mechanizmus.
2. Sutelktinio finansavimo platformos gali dalyvauti finansuojant projektą. Ta dalis neturi viršyti 2 proc. projektui surinkto kapitalo.
3. Sėkmingo sandorio atlygis gali būti suteikiamas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui, kai projektas sėkmingai palieka sutelktinio finansavimo platformą.
4. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai apibūdina ESMA interesų suderinimo politiką, kurią jie planuoja taikyti prieš veiklos leidimo suteikimą, ir prašo jos patvirtinimo.
5. Sutelktinio finansavimo platformos kas trejus metus gali keisti interesų derinimo politiką. Kiekvieną pakeitimą tvirtina ESMA.
6. Sutelktinio finansavimo platformos savo interneto svetainėje matomoje vietoje aiškiai apibūdina savo interesų suderinimo politiką.
8 straipsnis
Veiklos ranga
1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, perduodami trečiajai šaliai atlikti veiklos funkcijas, imasi visų pagrįstų veiksmų, kad išvengtų papildomos veiklos rizikos.
2. Veiklos funkcijų perdavimas trečiajai šaliai ▌ nepakenkia sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų vidaus kontrolės kokybei ir nacionalinės kompetentingos institucijos galimybėms prižiūrėti, kaip sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas vykdo visas šiame reglamente nustatytas savo pareigas.
3. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai ir toliau visiškai atsako už šio reglamento veiklos rangos nuostatų laikymąsi.
9 straipsnis
Klientų turto saugojimas, lėšų saugojimas ir mokėjimo paslaugų teikimas
1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai savo klientams praneša:
|
a) |
ar ir kokioms sąlygomis jie teikia turto saugojimo paslaugas, be kita ko, nuorodas į taikytiną nacionalinę teisę; |
|
b) |
ar turto saugojimo paslaugas teikia jie ar trečioji šalis; |
|
c) |
ar mokėjimo paslaugas teikia ir lėšas turi bei saugoja sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas ar jo vardu veikiantis trečiosios šalies teikėjas. |
2. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai arba jų vardu veikiantys trečiosios šalies teikėjai nesaugo klientų lėšų ar neteikia mokėjimo paslaugų, nebent tos lėšos skirtos mokėjimo paslaugoms, susijusioms su sutelktinio finansavimo paslaugomis, teikti ir sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas arba jo vardu veikiantis trečiosios šalies teikėjas yra mokėjimo paslaugų teikėjas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 11 dalyje.
3. 2 dalyje nurodytos lėšos saugomos pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis perkeliama Direktyva (ES) 2015/2366.
4. Jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai patys arba per trečiąją šalį neteikia mokėjimo paslaugų ar neturi ir nesaugo klientų lėšų, susijusių su sutelktinio finansavimo paslaugomis, tokie sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai nustato tvarką, kuria užtikrinama, kad projektų savininkai priima sutelktinio finansavimo siūlymų lėšas arba bet kokį mokėjimą tik per mokėjimo paslaugų teikėją arba mokėjimo tarpininką , kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 11 dalyje ir 19 straipsnyje , ir jos laikosi.
II skyrius
Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklos leidimų išdavimas ir priežiūra
10 straipsnis
Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklos leidimų išdavimas
1. Siekdamas tapti sutelktinio finansavimo paslaugos teikėju pagal šį reglamentą būsimas tos paslaugos tiekėjas kreipiasi į valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs, nacionalinę kompetentingą instituciją dėl leidimo teikti sutelktinio finansavimo paslaugas.
2. 1 dalyje nurodytas prašymas apima visus šiuos elementus:
|
a) |
galimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo adresą; |
|
b) |
galimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo teisinį statusą; |
|
c) |
galimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo įstatus; |
|
d) |
veiklos programą, kurioje nustatomos sutelktinio finansavimo paslaugų, kurias galimas sutelktinio finansavimo teikėjas nori teikti, rūšys , ir platformą, kurią jis ketina naudoti, įskaitant tai, kur ir kaip siūlymai bus teikiami rinkai ; |
|
e) |
galimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės mechanizmų, kuriais užtikrinamas šio reglamento nuostatų laikymasis, be kita ko, rizikos valdymo ir apskaitos procedūrų, aprašymą; |
|
f) |
galimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo sistemų, išteklių ir procedūrų, skirtų duomenų tvarkymo sistemų kontrolei ir apsaugai, aprašymą; |
|
g) |
galimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo veiklos tęstinumo tvarkos aprašymą, kad būtų užtikrinta, jog sutelktinio finansavimo paslaugos teikėjo nemokumo atveju paskolų grąžinamosios išmokos ir investicijos toliau būtų administruojamos investuotojų vardu ; |
|
h) |
asmenų, atsakingų už galimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdymą, tapatybės duomenis; |
|
i) |
įrodymą, kad h punkte nurodyti asmenys yra geros reputacijos ir turi tinkamų žinių bei patirties galimam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui valdyti; |
|
j) |
galimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo vidaus taisyklių, kuriomis siekiama neleisti jo akcininkams, kurie turi 20 proc. ar daugiau akcinio kapitalo ar balsavimo teisių, jo vadovams ▌ arba tiesiogiai ▌su jais kontrolės ryšiais susijusiems asmenims dalyvauti sutelktinio finansavimo sandoryje, kurį siūlo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, aprašymą . Į tą aprašymą taip pat turėtų būti įtrauktos ir galimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo vidaus taisyklės, susijusios su interesų konfliktais, kai darbuotojai daro įtaką projektams ; |
|
k) |
galimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo veiklos rangos tvarkos aprašymą; |
|
l) |
galimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo klientų skundų nagrinėjimo procedūrų aprašymą; |
|
m) |
jeigu taikoma, mokėjimo paslaugų, kurias galimas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas ketina teikti pagal Direktyvą (ES) 2015/2366, aprašymą; |
|
ma) |
įrodymą, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas yra tinkamai apdraustas nuo jo profesinės atsakomybės finansinių pasekmių arba kad turi pakankamai kapitalo tuo atveju, jeigu neįvykdytų savo profesinių pareigų, nustatytų šiame reglamente. |
3. Taikant 2 dalies i punktą, galimi sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai pateikia toliau nurodytus įrodymus:
|
a) |
teistumo, susijusio su apkaltinamaisiais nuosprendžiais ar sankcijomis pagal galiojančias nacionalines taisykles, nebuvimą pagal komercinę teisę, bankroto teisę, finansinių paslaugų teisės aktus, kovos su pinigų plovimu teisės aktus, dėl sukčiavimo ar profesinės atsakomybės už visus asmenis, kurie dalyvauja galimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdyme; |
|
b) |
įrodymą, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdyme dalyvaujantys asmenys kartu turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui valdyti ir kad tų asmenų reikalaujama skirti pakankamai laiko savo pareigoms atlikti. |
4. Gavusi 1 dalyje nurodytą prašymą, per 30 darbo dienų nacionalinė kompetentinga institucija įvertina, ar prašymas išsamus. Jeigu prašymas neišsamus, nacionalinė kompetentinga institucija nustato, iki kada galimas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas turi pateikti trūkstamą informaciją.
5. Jeigu 1 dalyje nurodytas prašymas išsamus, nacionalinė kompetentinga institucija iš karto apie tai praneša galimam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui.
5a. Prieš priimdama sprendimą išduoti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo veiklos leidimą arba atsisakyti jį išduoti nacionalinė kompetentinga institucija konsultuojasi su bet kurios kitos valstybės narės nacionaline kompetentinga institucija šiais atvejais:
|
a) |
galimas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas yra sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo, kuriam išduotas veiklos leidimas toje kitoje valstybėje narėje, patronuojamoji bendrovė; |
|
b) |
galimas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas yra sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo, kuriam išduotas veiklos leidimas toje kitoje valstybėje narėje, patronuojančiosios bendrovės patronuojamoji bendrovė; |
|
c) |
galimą sutelktinio finansavimo paslaugų teikėją kontroliuoja tie patys fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie kontroliuoja sutelktinio finansavimo paslaugų teikėją, kuriam išduotas veiklos leidimas toje kitoje valstybėje narėje; |
|
d) |
galimas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas ketina tiesiogiai teikti rinkai siūlymus toje kitoje valstybėje narėje. |
5b. Jei kuri nors iš 5a dalyje nurodytų nacionalinių kompetentingų institucijų nepritaria procedūrai arba kitos valstybės narės kompetentingos institucijos veiksmų arba neveikimo tvarkai ar turiniui, toks nepritarimas sprendžiamas pagal 13a straipsnį.
6. Gavusi išsamų prašymą, per tris mėnesius nacionalinė kompetentinga institucija įvertina, ar galimas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas atitinka šio reglamento reikalavimus, ir priima visapusiškai pagrįstą sprendimą išduoti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo veiklos leidimą arba atsisakyti jį išduoti. Nacionalinė kompetentinga institucija turi teisę atsisakyti išduoti veiklos leidimą, jeigu yra objektyvių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad dėl sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdytojo gali kilti grėsmė teikėjo patikimam ir apdairiam valdymui bei veiklos tęstinumui ir galimybėms skirti pakankamai dėmesio klientų interesams ir rinkos vientisumui.
6a. Nacionalinė kompetentinga institucija informuoja ESMA apie pagal šį straipsnį patenkintą prašymą suteikti leidimą. ESMA tą paraišką prideda prie 11 straipsnyje nurodyto patvirtintų platformų registro. ESMA gali prašyti informacijos, siekdama užtikrinti, kad nacionalinės kompetentingos institucijos nuosekliai išduotų leidimus pagal šį straipsnį. Jei ESMA nepritaria nacionalinės kompetentingos institucijos sprendimui patenkinti prašymą suteikti leidimą pagal šį straipsnį arba jo nepatenkinti, ji išdėsto tokio nepritarimo priežastis ir paaiškina bei pagrindžia visus svarbius nukrypimus nuo sprendimo.
7. Nacionalinė kompetentinga institucija galimam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui praneša apie savo sprendimą per dvi darbo dienas po to sprendimo priėmimo.
7a. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, kuriam suteiktas veiklos leidimas pagal šį straipsnį, visada laikosi veiklos leidimo sąlygų.
8. 1 dalyje nurodytas veiklos leidimas galioja visoje Sąjungos teritorijoje.
9. Valstybės narės nereikalauja sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų fiziškai būti valstybės narės teritorijoje, kuri nėra valstybės narės, kurioje tie sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai yra įsisteigę ir gavę veiklos leidimą, patalpos, kad galėtų teikti sutelktinio finansavimo paslaugas tarpvalstybiniu mastu.
10. ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos keitimosi informacija standartinės formos, šablonai ir procedūros, projektus.
ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki … [XX mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.
11 straipsnis
Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų registras
1. ESMA sukuria visų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų registrą. Tas registras yra viešai prieinamas jos interneto svetainėje ir yra nuolat atnaujinamas.
2. 1 dalyje nurodytame registre pateikiama ši informacija:
|
a) |
sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo pavadinimas ir teisinė forma; |
|
b) |
sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo naudojamos sutelktinio finansavimo platformos komercinis pavadinimas ir interneto adresas; |
|
c) |
informacija apie paslaugas, kurias teikti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui išduotas veiklos leidimas; |
|
d) |
sankcijos, taikomos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui arba jo vadovams. |
3. Bet koks veiklos leidimo panaikinimas pagal 13 straipsnį registre skelbiamas penkerius metus.
12 straipsnis
Priežiūra
1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai teikia savo paslaugas prižiūrint valstybės narės, kurioje sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas gavo veiklos leidimą, nacionalinei kompetentingai institucijai .
2. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai visada laikosi šio reglamento 10 straipsnyje nustatytų veiklos leidimo sąlygų.
3. Nacionalinė kompetentinga institucija vertina, ar sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai vykdo šiame reglamente nustatytas pareigas. Atsižvelgdama į paslaugų teikėjo dydį ir jo veiklos sudėtingumą ji nustato, kaip dažnai ir kaip nuodugniai turi būti atliekamas sutelktinio finansavimo paslaugos teikėjo vertinimas. Nacionalinė kompetentinga institucija gali atlikti sutelktinio finansavimo paslaugos teikėjo patikrinimą vietoje.
4. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai nedelsdami praneša nacionalinei kompetentingai institucijai apie visus esminius veiklos leidimo sąlygų pokyčius ir, gavę prašymą, pateikia informaciją, kurios reikia siekiant įvertinti, ar laikomasi šio reglamento nuostatų.
12a straipsnis
Kompetentingos institucijos skyrimas
1. Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę kompetentingą instituciją, atsakingą už šiame reglamente nustatytų pareigų – veiklos leidimų išdavimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams ir jų priežiūros – vykdymą, ir apie tai informuoja ESMA.
Kai valstybė narė paskiria daugiau nei vieną nacionalinę kompetentingą instituciją, ji nustato jų atitinkamus vaidmenis ir paskiria vieną instituciją, atsakingą už bendradarbiavimą su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir ESMA, jei tai numatyta šiame reglamente.
2. ESMA savo interneto svetainėje skelbia pagal 1 dalį paskirtų kompetentingų institucijų sąrašą.
3. Nacionalinėms kompetentingoms institucijoms suteikiami priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti.
13 straipsnis
Veiklos leidimo panaikinimas
1. Nacionalinės kompetentingos institucijos turi teisę panaikinti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo veiklos leidimą bet kurioje iš toliau nurodytų situacijų, jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas:
|
a) |
per 18 mėnesių nuo veiklos leidimo išdavimo juo nepasinaudojo; |
|
b) |
aiškiai atsisakė savo veiklos leidimo; |
|
c) |
šešis mėnesius iš eilės neteikė sutelktinio finansavimo paslaugų; |
|
d) |
savo veiklos leidimą gavo pasinaudojęs neteisėtomis priemonėmis, be kita ko, teikdamas prašymą išduoti veiklos leidimą, pateikė klaidinančią informaciją; |
|
e) |
nebeatitinka tų sąlygų, kuriomis buvo išduotas veiklos leidimas; |
|
f) |
sunkiai pažeidė šio reglamento nuostatas; |
|
g) |
pagal Direktyvos 2015/2366/ES 13 straipsnį prarado savo veiklos leidimą vykdyti mokėjimo įstaigos veiklą arba trečioji šalis, veikianti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo vardu, prarado šį leidimą; |
|
h) |
pažeidė nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinamos Direktyvos (ES) 2015/849 nuostatos dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo, arba jo vadovai, darbuotojai ar trečiosios šalys, veikiančios jo vardu, pažeidė šias nuostatas. |
|
▌ |
|
▌
4. Apie savo sprendimą panaikinti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo veiklos leidimą nacionalinės kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša ESMA .
4a. Prieš priimdama sprendimą panaikinti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo veiklos leidimą teikti sutelktinio finansavimo paslaugas nacionalinė kompetentinga institucija konsultuojasi su bet kurios kitos valstybės narės nacionaline kompetentinga institucija, jei sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas:
|
a) |
yra sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo, kuriam išduotas veiklos leidimas toje kitoje valstybėje narėje, patronuojamoji bendrovė; |
|
b) |
yra toje kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusio sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė; |
|
c) |
yra kontroliuojamas tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja sutelktinio finansavimo paslaugų teikėją, kuriam išduotas veiklos leidimas toje kitoje valstybėje narėje; |
|
d) |
tiesiogiai teikia rinkai siūlymus toje kitoje valstybėje narėje. |
13a straipsnis
Kompetentingų institucijų ginčų sprendimas
1. Jeigu kompetentinga institucija nesutinka su kitos valstybės narės kompetentingos institucijos veiksmų tvarka ar turiniu arba neveikimu taikant šį reglamentą, ESMA vienos ar daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu gali padėti toms institucijoms pasiekti susitarimą 2–4 dalyse nustatyta tvarka.
Kai remiantis objektyviais kriterijais galima nustatyti, kad skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos nesutaria, ESMA gali savo iniciatyva padėti toms kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą 2–4 dalyse nustatyta tvarka.
2. ESMA nustato kompetentingų institucijų taikinimo terminą, atsižvelgdama į visus svarbius terminus ir į klausimo sudėtingumą bei skubumą. Tame etape ESMA veikia kaip tarpininkė.
Jeigu pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytam taikinimo etapui atitinkamos kompetentingos institucijos nesusitaria, ESMA gali Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 44 straipsnio 1 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose nustatyta tvarka priimti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms privalomą sprendimą, įpareigojantį jas imtis konkrečių veiksmų arba nuo jų susilaikyti, kad klausimas būtų išspręstas, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi.
3. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nevykdo ESMA sprendimo ir taip neužtikrina, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas laikytųsi šio reglamento reikalavimų, ESMA gali priimti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui skirtą atskirą sprendimą, kuriuo reikalaujama imtis veiksmų, įskaitant bet kokios praktikos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.
4. Pagal 3 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu. Bet kokie kompetentingų institucijų veiksmai, kurių jos imasi dėl faktų, dėl kurių priimtas sprendimas pagal 2 arba 3 dalį, atitinka tą sprendimą.
5. Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 50 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje ESMA pirmininkas nurodo kompetentingų institucijų nesutarimų pobūdį ir rūšį, pasiektus susitarimus ir siekiant išspręsti tokius nesutarimus priimtus sprendimus.
IV skyrius
Skaidrumas ir sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų atliekamas pirminis žinių patikrinimas
14 straipsnis
Klientų informavimas
1. Visa sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų klientams ▌teikiama informacija apie save, apie išlaidas, finansinę riziką ir mokesčius, susijusius su sutelktinio finansavimo paslaugomis arba investicijomis, įskaitant sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo nemokumo riziką, apie sutelktinio finansavimo sąlygas, įskaitant sutelktinio finansavimo projektų atrankos kriterijus, arba apie pobūdį ir riziką, siejamus su jų sutelktinio finansavimo paslaugomis, įskaitant 19 straipsnyje nurodytus rinkodaros pranešimus, yra sąžininga, aiški ir neklaidinanti .
2. Visa klientams pagal 1 dalį teiktina informacija yra glausta, tiksli ir lengvai prieinama, ji, be kita ko, pateikiama ir sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo interneto svetainėje . Informacija teikiama tinkamu laiku, taip pat prieš sudarant sutelktinio finansavimo sandorį.
▌
14a straipsnis
Įsipareigojimų neįvykdymo rodiklio atskleidimas
1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai atskleidžia bent 24 pastaruosius mėnesius jų sutelktinio finansavimo platformoje siūlytų sutelktinio finansavimo projektų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius.
2. 1 dalyje nurodyti įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai paskelbiami sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo interneto svetainėje matomoje vietoje.
3. Glaudžiai bendradarbiaudama su Europos bankininkystės institucija, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų tiksliai išdėstyta sutelktinio finansavimo platformoje siūlomų projektų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklio apskaičiavimo metodika.
ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip …. [XX mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
15 straipsnis
Pirminis žinių patikrinimas ir galimybės patirti nuostolių modeliavimas
1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai įvertina ▌, ar ir kurios siūlomos sutelktinio finansavimo paslaugos yra tinkamos galimiems investuotojams.
2. Vertindami pagal ▌1 dalį, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai prašo informacijos apie galimų investuotojų patirtį, investavimo tikslus, finansinę padėtį ir pamatinį investavimo rizikos apskritai ir sutelktinio finansavimo platformoje siūlomų investavimo rūšių rizikos supratimą, be kita ko, informacijos apie:
|
a) |
galimo investuotojo ankstesnes investicijas į perleidžiamuosius vertybinius popierius arba paskolų sutartis, įskaitant į įmones veiklos pradžios arba plėtros etapais; |
|
b) |
galimo investuotojo supratimą apie riziką, susijusią su paskolų teikimu ar perleidžiamųjų vertybinių popierių įsigijimu per sutelktinio finansavimo platformą, ir profesinę patirtį, susijusią su sutelktinio finansavimo investicijomis. |
▌4. Jeigu ▌ sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, remdamiesi pagal 2 dalį gauta informacija, mano, kad galimi investuotojai nepakankamai supranta siūlymą arba kad siūlymas šiems galimiems investuotojams netinka , sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai tiems galimiems investuotojams praneša, kad jų platformose siūlomos paslaugos gali būti jiems netinkamos ir juos perspėja apie riziką. Ta informacija arba perspėjimas apie riziką nėra kliūtis galimiems investuotojams dalyvauti sutelktinio finansavimo projektuose. Informacijoje arba perspėjime apie riziką aiškiai nurodoma visiško investuotų pinigų praradimo rizika.
5. Visi sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai galimiems investuotojams ir investuotojams visada siūlo galimybę modeliuoti savo galimybes patirti nuostolių, įvertintų kaip 10 proc. jų grynojo turto, remiantis toliau nurodoma informacija:
|
a) |
nuolatinėmis ir bendrosiomis pajamomis, kai tinka, ir namų ūkio pajamomis , ir ar pajamos gaunamos nuolatos ar laikinai; |
|
b) |
turtu, įskaitant finansines investicijas, asmeninį ir investicinį turtą, pensijų fondus ir bet kokius indėlius; |
|
c) |
finansiniais įsipareigojimais, įskaitant nuolatinius, esamus ar būsimus įsipareigojimus. |
Remdamiesi modeliavimo rezultatais sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai gali neleisti galimiems investuotojams ir investuotojams ▌ investuoti į sutelktinio finansavimo projektus. Vis dėlto už visą investicijos riziką lieka atsakingi investuotojai.
6. Glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus , kuriuose tiksliai nurodomos priemonės, būtinos:
|
a) |
1 dalyje nurodytam vertinimui atlikti; |
|
b) |
5 dalyje nurodytam modeliavimui atlikti; |
|
c) |
2 ir 4 dalyse nurodytai informacijai pateikti. |
ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip …. [XX mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
16 straipsnis
Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas
-1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, siūlantys šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytas paslaugas, galimiems investuotojams pateikia visą šiame straipsnyje nurodytą informaciją.
1. Galimiems investuotojams pateikiamas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas, kurį projekto savininkas parengia dėl kiekvieno sutelktinio finansavimo siūlymo. Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas parengiamas bent viena iš konkrečios valstybės narės oficialiųjų kalbų arba įprasta – anglų – kalba.
2. 1 dalyje nurodytame pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateikiama visa ši informacija:
|
a) |
priede nustatyta informacija; |
|
b) |
toliau nurodomas paaiškinimas, kuris pateikiamas iš karto po pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento pavadinimo: „Šio sutelktinio finansavimo siūlymo ESMA arba nacionalinės kompetentingos institucijos nepatikrino ir nepatvirtino. Prieš suteikiant jums šią investavimo galimybę nebuvo įvertinta, ar jūsų išsilavinimas ir žinios yra tinkami. Investuodami prisiimate visą riziką už šią investiciją, taip pat ir riziką prarasti visus investuotus pinigus ar jų dalį.“; |
|
c) |
taip suformuluotas perspėjimas apie riziką: „Investavimas į šį sutelktinio finansavimo siūlymą yra susijęs su rizika, taip pat ir su rizika prarasti investuotus pinigus arba dalį jų. Jūsų investicijai netaikomos indėlių garantijų ir investuotojų kompensavimo sistemos, nustatytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES (*1) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/9/EB (*2). Jūs galite negauti jokios investicijų grąžos. Tai nėra taupymo produktas ir į sutelktinio finansavimo projektus patariame investuoti ne daugiau kaip 10 proc. savo grynojo turto. Gali atsitikti, kad negalėsite parduoti investicinių priemonių, kada to norėsite. Jeigu jas parduoti galėsite, vis dėlto gali būti, kad patirsite nuostolių. (*1) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149)." (*2) 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL L 084, 1997 3 26, p. 22).“" |
3. Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas yra teisingas , aiškus ir neklaidinantis ir jame nėra jokių išnašų, išskyrus nuorodas į taikytinus teisės aktus. Jis pateikiamas atskiroje patvariojoje laikmenoje, kuri aiškiai skiriasi nuo rinkodaros pranešimų, ir atspausdintas yra ne daugiau kaip trijų A4 formato puslapių.
4. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas visą laiką būtų atnaujintas, kol tęsiasi sutelktinio finansavimo siūlymo galiojimo laikotarpis.
4a. Šio straipsnio 3 dalies a punkte nustatytas reikalavimas netaikomas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kurie teikia paslaugas, nurodytas 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vietoj to, tokie paslaugų teikėjai parengia su sutelktinio finansavimo paslaugų teikėju susijusį pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą ir jame pateikia išsamią informaciją apie tą sutelktinio finansavimo paslaugų teikėją, jo rizikos valdymo sistemas bei patikrinimus, sutelktinio finansavimo siūlymo finansinį modeliavimą ir jo istorinius veiklos rezultatus.
5. Visi sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turi ir taiko atitinkamas procedūras, pagal kurias tikrinamas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktos informacijos išsamumas, teisingumas ir aiškumas.
6. Jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente nustato ▌ praleidimą, ▌ klaidą ar ▌netikslumą, kuris galėtų turėti reikšmingą poveikį tikėtinai investicijos grąžai, jis ištaisomas taip:
|
a) |
sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, kurie teikia paslaugas, nurodytas 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, nedelsdami praneša apie praleidimą, klaidą ar netikslumą projekto savininkui, kuris tą informaciją papildo arba ištaiso; |
|
b) |
sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, kurie teikia paslaugas, nurodytas 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, patys ištaiso praleidimą, klaidą ar netikslumą pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente. |
Jeigu toks papildymas arba ištaisymas neatlikti , sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas neteikia sutelktinio finansavimo siūlymo arba atšaukia esamą siūlymą tol, kol pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas neatitinka šio straipsnio reikalavimų.
7. Investuotojas gali prašyti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo išversti pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą į investuotojo pasirinktą kalbą. Vertime sąžiningai ir tiksliai perteikiamas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento originalo turinys.
Jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas nepateikia prašomo pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento vertimo, jis aiškiai pataria investuotojui susilaikyti neinvestavus.
8. Nacionalinės kompetentingos institucijos nereikalauja ex ante pranešti apie pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą ir jo patvirtinti.
9. ESMA gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi:
|
a) |
2 dalyje ir priede nurodytos informacijos pateikimo modelio ir jo turinio reikalavimai; |
|
b) |
su sutelktinio finansavimo siūlymu siejamos esminės rizikos, kurią reikia atskleisti pagal priedo C dalį, rūšys; |
|
ba) |
tam tikrų finansinių rodiklių naudojimas siekiant pagerinti pagrindinės finansinės informacijos aiškumą; |
|
c) |
priedo H dalies a punkte nurodyti komisiniai, mokesčiai ir sandorių išlaidos, įskaitant išsamų tiesioginių ir netiesioginių išlaidų, kurios tenka investuotojui, išskaidymą. |
Rengdama standartus ESMA diferencijuoja 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytas paslaugas ir 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodytas paslaugas.
ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip …. [XXX mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
17 straipsnis
Skelbimų lenta
1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, kurie leidžia savo investuotojams tiesiogiai bendrauti vienam su kitu siekiant pirkti ir parduoti paskolos sutartis arba perleidžiamuosius vertybinius popierius, kurie iš pradžių buvo pirkti ar parduoti naudojantis sutelktiniu finansavimu jų platformose, savo klientams praneša, kad jie nesinaudoja prekybos sistema ir kad tokia pirkimo ir pardavimo veikla jų platformose vykdoma paties kliento nuožiūra ir atsakomybe. Tokie sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai savo klientams taip pat praneša, kad jų platformoms netaikomos taisyklės, pagal Direktyvą 2014/65/ES taikomos prekyboms vietoms, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 24 punkte.
2. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, kurie pateikia 1 dalyje nurodyto pirkimo ir pardavimo referencinę kainą, praneša klientams, ar referencinė kaina yra privaloma, ar ne, ir pagrindžia referencinės kainos apskaičiavimą .
2a. Kad sudarytų galimybes investuotojams pirkti ir parduoti paskolas per jų platformą, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai pagerina platformų skaidrumą investuotojams suteikdami informaciją apie paskolų rezultatus.
18 straipsnis
Galimybė susipažinti su įrašais
Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai:
|
a) |
saugo visus įrašus, susijusius su jų paslaugomis ir sandoriais, patvariojoje laikmenoje penkerius metus; |
|
b) |
užtikrina, kad klientai galėtų nedelsdami bet kuriuo metu susipažinti su jiems suteiktų paslaugų įrašais; |
|
c) |
penkerius metus saugo visus sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų ir jų klientų tarpusavio susitarimus. |
V skyrius
Rinkodaros pranešimai
19 straipsnis
Su rinkodaros pranešimais susiję reikalavimai
1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad visi jų rinkodaros pranešimai investuotojams būtų aiškiai atpažįstami.
2. Nė vienas rinkodaros pranešimas neturi neproporcingai orientuoti į atskirus planuojamus, rengiamus ar esamus sutelktinio finansavimo projektus arba siūlymus, kol lėšos projektui nėra baigtos rinkti . ▌
3. Savo rinkodaros pranešimuose sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai vartoja vieną ar daugiau valstybės narės, kuriose sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas veikia, oficialiųjų kalbų arba anglų kalbą.
4. Nacionalinės kompetentingos institucijos nereikalauja ex ante pranešti apie rinkodaros pranešimus ir jų patvirtinti.
20 straipsnis
Nacionalinių rinkodaros reikalavimų nuostatų skelbimas
1. Nacionalinės kompetentingos institucijos savo interneto svetainėse skelbia nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, taikomus sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų rinkodaros pranešimams, ir jų atnaujintas redakcijas.
2. Kompetentingos institucijos praneša ESMA apie 1 dalyje nurodytus įstatymus ir kitus teisės aktus ir pateikia saitus į kompetentingų institucijų interneto svetaines, kuriose ta informacija skelbiama. Kompetentingos institucijos pateikia ESMA tų atitinkamų nacionalinių nuostatų santrauką tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.
3. Kompetentingos institucijos praneša ESMA apie bet kokius informacijos, pateiktos pagal 2 dalį, pasikeitimus ir nedelsdamos pateikia atnaujintą tų atitinkamų nacionalinių nuostatų santrauką.
4. ESMA savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina tų atitinkamų nacionalinių nuostatų santrauką tarptautinių finansų srityje įprasta kalba ir saitus į 1 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų interneto svetaines. ESMA nėra atsakinga už santraukoje pateikiamą informaciją.
5. Nacionalinės kompetentingos institucijos yra vienas bendras informacinis punktas, atsakingas už informacijos apie prekybos taisykles teikimą savo atitinkamose valstybėse narėse.
▌7. Kompetentingos institucijos reguliariai, bent kas metus, praneša ESMA apie savo vykdymo užtikrinimo veiksmus, kurių ėmėsi praėjusiais metais pagal savo nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, taikytinus sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų rinkodaros pranešimams. Visų pirma ataskaitoje pateikiama:
|
a) |
bendras vykdymo užtikrinimo veiksmų skaičius, jeigu įmanoma, pagal nusižengimo rūšį; |
|
b) |
jeigu įmanoma, vykdymo užtikrinimo veiksmų rezultatai, be kita ko, sankcijos, kurių imtasi, pagal sankcijų rūšis arba sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų numatomos taisomosios priemonės; |
|
c) |
jeigu įmanoma, pavyzdžiai, kaip kompetentingos valdžios institucijos sprendė klausimą, kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai nesilaikė nacionalinių nuostatų. |
VI skyrius
Atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos įgaliojimai ir kompetencijos sritys
I SKIRSNIS
KOMPETENCIJOS SRITYS IR PROCEDŪROS
21 straipsnis
Teisė neatskleisti profesinės paslapties
Nacionalinei kompetentingai institucijai ar bet kuriam nacionalinės kompetentingos institucijos įgaliotam pareigūnui ar kitam jos įgaliotam asmeniui suteiktais įgaliojimais nesinaudojama reikalaujant atskleisti informaciją, kuriai galioja teisė neatskleisti profesinės paslapties.
25 straipsnis
Keitimasis informacija
ESMA ir kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia vienos kitoms informaciją, būtiną jų pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti.
26 straipsnis
Profesinė paslaptis
Direktyvos 2014/65/ES 76 straipsnyje nurodyta pareiga saugoti profesinę paslaptį taikoma nacionalinėms kompetentingoms institucijoms , ESMA ir visiems asmenims, kurie dirba ar dirbo nacionalinėse kompetentingose institucijose ar ESMA, arba kitiems asmenims, kuriems buvo deleguotos užduotys , įskaitant samdomus auditorius ir ekspertus ▌.
II SKIRSNIS
ADMINISTRACINĖS NUOBAUDOS IR KITOS ADMINISTRACINĖS PRIEMONĖS
27a straipsnis
Administracinės nuobaudos ir kitos administracinės priemonės
1. Nedarant poveikio valstybių narių teisei numatyti ir taikyti baudžiamąsias sankcijas pagal 27c straipsnį, valstybės narės nustato taisykles, kuriomis būtų nustatytos tinkamos administracinės nuobaudos ir kitos administracinės priemonės, taikytinos bent jau tais atvejais, kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas pažeidžia I–V skyrių reikalavimus. Tos administracinės nuobaudos ir kitos administracinės priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.
Valstybės narės užtikrina, kad administracinės nuobaudos ir kitos administracinės priemonės būtų veiksmingai įgyvendinamos.
2. Jeigu padaromi šio reglamento I–V skyrių pažeidimai, valstybės narės pagal nacionalinę teisę suteikia kompetentingoms institucijoms teisę taikyti bent šias administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones:
|
a) |
viešą pareiškimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas asmuo ir pažeidimo pobūdis; |
|
b) |
įsakymą asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo; |
|
c) |
laikiną arba, jei kartojami rimti pažeidimai, nuolatinį draudimą bet kuriam už pažeidimą atsakingo juridinio asmens valdymo organo nariui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, vykdyti valdymo funkcijas tokiose įmonėse; |
|
d) |
fizinio asmens atveju – administracinę piniginę nuobaudą, ne didesnę kaip 5 proc. sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo metinės apyvartos per kalendorinius metus, kuriais padarytas pažeidimas; |
|
e) |
maksimalias administracines pinigines nuobaudas, kurių suma būtų bent du kartus didesnė už naudojantis pažeidimu gautą sumą, jeigu tokią sumą galima nustatyti, net jeigu ji viršija d punkte nurodytas didžiausias sumas. |
3. Kai 1 dalyje nurodytos nuostatos taikomos juridiniams asmenims, valstybės narės suteikia kompetentingoms institucijoms teisę 2 dalyje nurodytas administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones, laikantis nacionalinėje teisėje numatytų sąlygų, taikyti valdymo organo nariams ir kitiems asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą.
4. Valstybės narės užtikrina, kad visi sprendimai ar priemonės, pagal kuriuos taikomos 2 dalyje nurodytos administracinės nuobaudos ar kitos administracinės priemonės, būtų deramai argumentuoti, o jų adresatui suteikta teisė apskųsti sprendimą teisme.
27b straipsnis
Naudojimasis teise skirti administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones
1. Kompetentingos institucijos naudojasi savo teise skirti 27a straipsnyje nurodytas administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones, laikydamosi šio reglamentą ir savo nacionalinių teisinių sistemų, kai tinkama:
|
a) |
veikdamos tiesiogiai; |
|
b) |
bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis; |
|
c) |
savo atsakomybe deleguodamos įgaliojimus kitoms institucijoms; |
|
d) |
kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas. |
2. Priimdamos sprendimą dėl administracinių nuobaudų ar kitų administracinių priemonių, skiriamų pagal 27a straipsnį, rūšies ir dydžio, kompetentingos institucijos atsižvelgia į tai, kiek pažeidimas yra tyčinis ar padarytas dėl aplaidumo, ir į visas kitas atitinkamas aplinkybes, be kita ko, kai tinka, į:
|
a) |
pažeidimo reikšmingumą, sunkumą ir trukmę; |
|
b) |
už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį; |
|
c) |
už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą; |
|
d) |
už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno ar išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį; |
|
e) |
trečiųjų asmenų dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti; |
|
f) |
už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, nedarant poveikio būtinybei užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų gautą pelną ar atlygintų išvengtus nuostolius; |
|
g) |
ankstesnius už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens pažeidimus. |
27c straipsnis
Baudžiamosios sankcijos
1. Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių nuobaudų ar kitų administracinių priemonių už pažeidimus, už kuriuos pagal jų nacionalinę teisę skiriamos baudžiamosios sankcijos.
2. Jei valstybės narės, vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalimi, nusprendžia nustatyti baudžiamąsias sankcijas už 27a straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, jos užtikrina, kad būtų numatytos tinkamos priemonės, kad kompetentingos institucijos turėtų visus reikalingus įgaliojimus palaikyti ryšius su savo jurisdikcijos teisminėmis, baudžiamojo persekiojimo ar baudžiamosios justicijos institucijomis konkrečiai informacijai, susijusiai su nusikalstamų veikų tyrimais ar teismo procesais, pradėtais dėl 27a straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, gauti ir įgaliojimus teikti tą pačią informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms, taip pat ESMA, ir taip galėtų įvykdyti prievolę bendradarbiauti šio reglamento tikslais.
27d straipsnis
Pareiga pranešti
Valstybės narės ne vėliau kaip … [vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo datos] praneša Komisijai ir ESMA apie įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais įgyvendinamas šis skyrius, įskaitant visas atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas. Valstybės narės be pagrįsto delsimo praneša Komisijai ir ESMA apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.
27e straipsnis
Kompetentingų institucijų ir ESMA bendradarbiavimas
1. Kad įvykdytų pareigas, nustatytas šiame skyriuje, nacionalinės kompetentingos institucijos ir ESMA glaudžiai bendradarbiauja ir keičiasi informacija.
2. Nacionalinės kompetentingos institucijos glaudžiai koordinuoja savo atliekamą priežiūros veiklą, kad būtų nustatyti ir ištaisyti šio reglamento pažeidimai, formuojama ir skatinama geriausia praktika, lengvėtų bendradarbiavimas, gerėtų aiškinimo nuoseklumas, o nesutarimų atveju būtų rengiami įvairias jurisdikcijas apimantys vertinimai.
3. Kai kompetentinga institucija nustato, kad buvo pažeistas vienas ar keli I–V skyrių reikalavimai, arba turi pagrindo taip manyti, ji apie savo išvadas pakankamai išsamiai informuoja subjekto ar subjektų, įtariamų padarius tokį pažeidimą, kompetentingą instituciją. Atitinkamos kompetentingos institucijos glaudžiai koordinuoja vykdomą priežiūros veiklą siekdamos užtikrinti sprendimų nuoseklumą.
27f straipsnis
Administracinių nuobaudų ir kitų administracinių priemonių skelbimas
1. Laikydamosi 4 dalies, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės kompetentingos institucijos be nepagrįsto delsimo ir bent savo oficialiose interneto svetainėse paskelbtų apie bet kokį sprendimą skirti administracinę nuobaudą ar kitą administracinę priemonę, dėl kurios apeliacinis skundas nebuvo pateiktas po to, kai apie tą sprendimą buvo pranešta tos nuobaudos ar priemonės adresatui.
2. Skelbiant 1 dalyje nurodytą informaciją, nurodoma pažeidimo rūšis ir pobūdis, atsakingų asmenų tapatybė ir taikomos administracinės nuobaudos ar kitos administracinės priemonės.
3. Jeigu kompetentinga institucija mano, kad juridinių asmenų tapatybės arba fizinių asmenų tapatybės ir asmens duomenų paskelbimas, įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, būtų neproporcingas, arba jeigu, kompetentingos institucijos nuomone, toks paskelbimas sukeltų pavojų finansų rinkų stabilumui ar vykdomam nusikalstamų veikų tyrimui, arba jeigu paskelbimas sukeltų, kiek tai galima nustatyti, neproporcingą žalą susijusiam asmeniui, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos įvykdytų vieną iš toliau nurodytų veiksmų:
|
a) |
atidėtų sprendimo taikyti administracinę nuobaudą ar kitą administracinę priemonę paskelbimą tol, kol priežasčių atidėti jo paskelbimą nebelieka; |
|
b) |
laikydamosi nacionalinės teisės, paskelbtų sprendimą skirti administracinę nuobaudą ar kitą administracinę priemonę anonimiškai arba |
|
c) |
neskelbtų sprendimo taikyti administracinę nuobaudą ar kitą administracinę priemonę, jeigu mano, kad taikant a ir b punktuose nurodytas galimybes būtų nepakankamai užtikrinta, kad:
|
4. Jei nusprendžiama paskelbti sprendimą dėl administracinės nuobaudos ar kitos administracinės priemonės anonimiškai, susijusių duomenų paskelbimas gali būti atidėtas. Kai nacionalinė kompetentinga institucija paskelbia sprendimą skirti administracinę nuobaudą ar kitą administracinę priemonę, dėl kurios pateiktas apeliacinis skundas atitinkamoms teisminėms institucijoms, kompetentingos institucijos nedelsdamos savo oficialioje interneto svetainėje paskelbia ir šią informaciją, ir visą paskesnę informaciją apie tokio apeliacinio skundo rezultatus. Taip pat paskelbiama apie visus teisminės institucijos sprendimus panaikinti sprendimą taikyti administracinę nuobaudą ar kitą administracinę priemonę.
5. Nacionalinės kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet koks pagal 1–4 dalis paskelbtas sprendimas jų oficialioje interneto svetainėje būtų prieinamas bent penkerius metus po jo paskelbimo. Tuose sprendimuose pateikti asmens duomenys kompetentingos institucijos interneto svetainėje saugomi tokį laikotarpį, koks būtinas vadovaujantis taikomomis duomenų apsaugos taisyklėmis.
6. Nacionalinės kompetentingos institucijos informuoja ESMA apie visas skirtas administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones, įskaitant, kai reikia, visus su jomis susijusius apeliacinius skundus ir jų rezultatus.
7. ESMA tvarko administracinių nuobaudų, apie kurias jai pranešta, centrinę duomenų bazę. Prieigą prie tos duomenų bazės turi tik ESMA, EBI, EIOPA ir kompetentingos institucijos; duomenų bazė atnaujinama remiantis nacionalinių kompetentingų institucijų pagal 6 dalį pateikta informacija.
36 straipsnis
Duomenų apsauga
1. Tvarkydamos asmens duomenis pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos šiame reglamente numatytas užduotis atlieka pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679.
2. Tvarkydama asmens duomenis pagal šį reglamentą, ESMA laikosi Reglamento (EB) Nr. 45/2001.
VII skyrius
Deleguotieji aktai
37 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 3 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 10 dalyje ir 34 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio reglamento įsigaliojimo diena ]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 7 dalyje, 10 straipsnio 10 dalyje, 15 straipsnio 6 dalyje, 16 straipsnio 9 dalyje, 31 straipsnio 10 dalyje ir 34 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio bet kurių jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 3 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 7 dalį, 10 straipsnio 10 dalį, 15 straipsnio 6 dalį, 16 straipsnio 9 dalį, 31 straipsnio 10 dalį ir 34 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.
VIII skyrius
Baigiamosios nuostatos
38 straipsnis
Ataskaita
1. Iki … [Leidinių biurui: įrašyti datą – 24 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija, pasikonsultavusi su ESMA, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą ir prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
2. Ataskaitoje vertinami šie dalykai:
|
a) |
tai, kaip Sąjungoje veikia sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų rinka, įskaitant rinkos plėtrą, tendencijas, ▌ joms tenkančią rinkos dalį, be kita ko, išnagrinėjant, ar reikia keisti šiame reglamente pateiktas apibrėžtis ir ribas ir ar paslaugų, kurias apima šis reglamentas, mastas išlieka tinkamas; |
|
b) |
šio reglamento poveikis tinkamam sutelktinio finansavimo paslaugų vidaus rinkos veikimui, be kita ko, poveikis MVĮ galimybėms gauti finansavimą ir investuotojams bei kitų kategorijų asmenims, kuriems tos paslaugos turi poveikį; |
|
c) |
technologinių inovacijų įgyvendinimas sutelktinio finansavimo sektoriuje, įskaitant ne bankų teikiamo finansavimo metodų (įskaitant pradinį kriptomonetų platinimą), naujų novatoriškų verslo modelių ir technologijų taikymą; |
|
d) |
ar 2 straipsnio 2 dalies d punkte nustatyta riba išlieka tinkama siekiant šiame reglamente nustatytų tikslų; |
|
e) |
poveikis, kurį turi nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais reglamentuojami sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų rinkodaros pranešimai, laisvei teikti paslaugas, konkurencijai ir investuotojų apsaugai; |
|
f) |
administracinių sankcijų taikymas, ypač bet koks poreikis labiau suderinti administracines sankcijas, nustatomas už šio reglamento pažeidimą; |
|
g) |
būtinybė įpareigoti sutelktinio finansavimo teikėjus laikytis nacionalinių nuostatų, kuriomis įgyvendinamos Direktyvos (ES) 2015/849 nuostatos dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo, bei įpareigojimo proporcingumas, ir tokius sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjus įrašyti į įpareigotųjų subjektų sąrašą siekiant Direktyvos (ES) 2015/849 tikslų; |
|
h) |
ar tinka į šio reglamento taikymo sritį įtraukti trečiąsias valstybes; |
|
i) |
nacionalinių kompetentingų institucijų ir ESMA bendradarbiavimas ir nacionalinių kompetentingų institucijų tinkamumas vykdyti šio reglamento priežiūros funkcijas; |
|
j) |
galimybė šiame reglamente numatyti specialias priemones, kuriomis skatinami tvarūs ir novatoriški sutelktinio finansavimo projektai, ir ES fondų naudojimą. |
38a straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 2017/1129 dalinis pakeitimas
Reglamento (ES) 2017/1129 1 straipsnio 4 dalis papildoma šiuo punktu:
|
„k) |
Europos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo sutelktinio finansavimo siūlymas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/… (*3) 3 straipsnio 1 dalies c punkte, su sąlyga, kad jis neviršija to reglamento 2 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytos ribos.“ |
39 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo … [Leidinių biurui: įrašyti datą praėjus 12 mėnesių nuo įsigaliojimo datos].
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C , , p. .
(2) OL C , , p. .
(3) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).
(4) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
(5) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).
(6) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
(7) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).
(8) COM(2017)0340, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo.
(9) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
(10) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(11) OL L 297, 2013 11 7, p. 107.
(*3) OL: prašom įrašyti šio reglamento numerį ir paskelbimo informaciją.
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/563 |
P8_TA(2019)0302
Finansinių priemonių rinkos: sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai ***I
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų (COM(2018)0099 – C8-0102/2018 – 2018/0047(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/39)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0099), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0102/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0362/2018), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2018)0047
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
|
(1) |
sutelktinis finansavimas yra finansinių technologijų sprendimas, kuriuo MVĮ ir visų pirma startuoliams ir sparčiai augančioms įmonėms suteikiama alternatyvi galimybė gauti finansavimą, siekiant paskatinti inovatyvų verslumą Sąjungoje ir taip sustiprinti kapitalo rinkų sąjungą. Tai padės užtikrinti finansinės sistemos įvairumą ir mažesnį jos priklausomumą nuo bankų teikiamo finansavimo, taigi ir sumažinti sisteminę ir koncentracijos riziką. Sutelktiniu finansavimu skatinant inovatyvų verslumą taip pat bus išlaisvintas įšaldytas kapitalas, kuris bus panaudotas investicijoms į naujus ir novatoriškus projektus, paspartintas veiksmingas išteklių paskirstymas ir turto įvairinimas; |
|
(2) |
pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) XXX/XXX (3) juridiniai asmenys gali nuspręsti kreiptis į nacionalinę kompetentingą instituciją dėl leidimo vykdyti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklą; |
|
(3) |
Reglamentu (ES) XXX/XXXX [Reglamentas dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų] nustatomi vienodi, proporcingi ir tiesiogiai taikytini veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros reikalavimai, skirti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams ▌; |
|
(4) |
siekiant užtikrinti teisinį tikrumą dėl asmenų ir veiklos, kuriems atitinkamai taikomas Reglamentas (ES) XXX/XXXX ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES (4), ir siekiant išvengti to, kad tai pačiai veiklai Sąjungoje nebūtų suteikiami skirtingi leidimai, juridiniams asmenims, kuriems pagal Reglamentą (ES) XXX/XXXX [Reglamentas dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų] suteiktas leidimas verstis sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veikla, turėtų būti netaikoma Direktyva 2014/65/ES; |
|
(5) |
kadangi šioje direktyvoje numatytas pakeitimas yra tiesiogiai susijęs su Reglamentu (ES) XXX/XXXX [Reglamentas dėl sutelktinio finansavimo paslaugų Europos Sąjungoje], data, nuo kurios valstybės narės turi taikyti nacionalines priemones, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamas tas pakeitimas, turėtų būti atidėta, kad sutaptų su tame reglamente nustatyta taikymo data; |
|
(5a) |
virtualiąsias valiutas mažmeniniai investuotojai naudoja kaip kito turto pakaitalą. Kitaip nei kitos finansinės priemonės, virtualiosios valiutos šiuo yra daugiausia nereglamentuotos. Todėl virtualiųjų valiutų rinkoms trūksta skaidrumo, jose gali reikštis piktnaudžiavimas rinka ir jose gali būti neužtikrinama bazinė investuotojų apsauga. Komisija turėtų prižiūrėti virtualiąsias valiutas ir pasiūlyti aiškias gaires, kuriose būtų nustatytos sąlygos, kuriomis virtualiąsias valiutas būtų galima priskirti prie finansinių priemonių ir, prireikus, įtraukti jas kaip naują kategoriją į finansinių priemonių sąrašą. Jei Komisija nuspręs, kad reikėtų reglamentuoti virtualiąsias valiutas, ji turėtų šiuo klausimu pateikti pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo p punktu:
|
„p) |
sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXX/XXX (*1) 3 straipsnio 1 dalies c punkte , ir sutelktinio finansavimo paslaugas teikiantys juridiniai asmenys pagal nacionalinę teisę, jei jie nesiekia Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXX/XXX* 2 straipsnio d punkte nustatytos ribinės vertės . |
2 straipsnis
1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki … [Leidinių biurui: 6 mėnesiai nuo Sutelktinio finansavimo reglamento įsigaliojimo datos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos.
Valstybės narės tas priemones taiko nuo … [Leidinių biurui: Sutelktinio finansavimo reglamento įsigaliojimo data].
2. Valstybės narės pateikia Komisijai ir EVPRI priimtų šios direktyvos taikymo srities nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
3 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta …
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C […], […], p. […].
(2) OL C […], […], p. […].
(3) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) XXX/XXX dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų (OL L […], […], p. […]).
(4) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/566 |
P8_TA(2019)0303
Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas ***I
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (COM(2018)0372 – C8-0227/2018 – 2018/0197(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/40)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0372), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 177, 178 ir į 349 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0227/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą, taip pat į Biudžeto komiteto nuomonę, Biudžeto kontrolės komiteto poziciją pakeitimų forma, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0094/2019), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2018)0197
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 177 straipsnio antrą pastraipą, 178 ir 349 straipsnius,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
|
(1) |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 176 straipsnyje nustatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus. pagal tą straipsnį ir SESV 174 straipsnio antrą ir trečią pastraipas ERPF turi padėti mažinti įvairių regionų išsivystymo skirtumus ir mažinti nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, iš kurių ypatingą dėmesį reikia skirti didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, pvz., labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams ir saloms, pasienio ir kalnuotoms vietovėms; |
|
(2) |
Sanglaudos fondas sukurtas siekiant prisidėti prie bendro ekonominės, socialinės ir teritorinės Sąjungos sanglaudos stiprinimo tikslo teikiant finansinę paramą aplinkos apsaugos ir transeuropinių transporto tinklų (toliau – TEN-T) projektams transporto infrastruktūros srityje, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013 (4); |
|
(3) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/XXX [naujuoju BNR] (5) nustatomos bendros taisyklės, taikomos įvairiems fondams, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), „Europos socialinį fondą plius“ (toliau – ESF+), Sanglaudos fondą , Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) , Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (toliau – EJRŽF), Prieglobsčio ir migracijos fondą (toliau – PMIF), Vidaus saugumo fondą (toliau – VSF) ir Sienų valdymo ir vizų priemonę (toliau – SVVP), kurių veiklos gairės pateiktos bendroje programoje (toliau – fondai); [1 pakeit.] |
|
(3a) |
valstybės narės ir Komisija užtikrina Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) veiklos koordinavimą, papildomumą ir suderinamumą, kad jie galėtų vienas kitą papildyti, kai tai naudinga kuriant sėkmingus projektus; [2 pakeit.] |
|
(4) |
siekiant supaprastinti taisykles, taikomas tiek ERPF, tiek Sanglaudos fondui 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, abiem fondams taikomos taisyklės turėtų būti nustatytos vienu reglamentu; |
|
(5) |
įgyvendinant ERPF ir Sanglaudos fondo paramą turi būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos socialinių teisių ramstį . Valstybės narės taip pat turėtų laikytis JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų prievolių ir užtikrinti prieinamumą, laikydamosi tos konvencijos 9 straipsnio ir Sąjungos teisės, kuria suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą ir Komisija turėtų siekti šalinti socialinę ir pajamų nelygybę, toliau kovoti su skurdu, išsaugoti ir skatinti kurti kokybiškas darbo vietas su atitinkamomis teisėmis ir užtikrinti, kad ERPF ir Sanglaudos fondas skatintų visų lygybę , kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios segregacijos. ERPF ir Sanglaudos fondo tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, įmonėms naudingi veiksmai turi atitikti valstybės pagalbos taisykles, nustatytas SESV 107 ir 108 straipsniuose Be to, fondai turėtų skatinti pereiti nuo institucinės priežiūros prie šeimos ir bendruomeninės priežiūros, visų pirma siekiant apsaugoti asmenis nuo daugialypės diskriminacijos. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios segregacijos. ERPF investicijos , pasitelkiant sąveiką su ESF + , turėtų padėti skatinti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu , taip pat gerinti piliečių gyvenimo kokybę laikantis įsipareigojimų pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir JT vaiko teisių konvenciją (JT VTK) siekiant prisidėti prie vaiko teisių ; [3 pakeit.] |
|
(6) |
būtina įtraukti su ERPF susijusias nuostatas dėl ERPF paramos investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) (ETB / INTERREG); |
|
(7) |
siekiant nustatyti veiklos rūšis, kurios gali būti remiamos ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis, turėtų būti nustatyti konkretūs šių fondų paramos teikimo politikos tikslai, siekiant užtikrinti, kad jų parama būtų prisidedama prie vieno ar daugiau Reglamento (ES) 2018/xxx [naujojo BNR] 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų politikos tikslų; |
|
(8) |
vis labiau susietame pasaulyje ir dėl dinamiškų vidaus ir išorės demografinių ir migracijos procesų akivaizdu, kad būtina laikytis bendro požiūrio į Sąjungos migracijos politiką, kuris būtų pagrįstas skirtingų finansavimo priemonių tarpusavio sąveika ir papildomumu. ERPF turi skirti daugiau dėmesio konkrečiai demografiniams pokyčiams, kurie yra pagrindinis iššūkis ir prioritetinė sritis rengiant ir įgyvendinant programas. Siekiant užtikrinti darnią, tvirtą ir nuoseklią paramą valstybių narių tarpusavio solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo pastangoms solidarumui, atsakomybei ir pasidalijimui pastangomis siekiant valdyti migraciją, ERPF parama turėtų būti teikiama ilgalaikės migrantų integracijos lengvinimo priemonėms sanglaudos politika galėtų būti prisidedama prie pabėgėlių ir migrantų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, integracijos, laikantis požiūrio, kuriuo siekiama apsaugoti jų orumą ir teises, be kita ko, atsižvelgiant į vienas kitą papildančius ryšius tarp integracijos ir vietos ekonomikos augimo, ypač teikiant infrastruktūros paramą miestams ir vietos valdžios institucijoms, dalyvaujančioms įgyvendinant integracijos politiką ; [4 pakeit.] |
|
(9) |
siekiant paremti valstybių narių ir regionų pastangas susiduriant su mažinti išsivystymo lygių skirtumus ir suderinti įvairias ES regionų, kurie susiduria su socialiniais skirtumais ir naujais iššūkiais ir užtikrinant aukštą saugumo lygį savo piliečiams , padėtis bei užtikrinti visuomenių įtrauktį, aukšto lygio saugumą ir radikalizacijos bei marginalizacijos prevenciją, kartu pasitelkiant tarpusavio sąveikos ir papildomumo su kitomis Sąjungos politikos sritimis principus, ERPF investicijomis turėtų būti prisidedama prie saugumo, pavyzdžiui, transporto ir energetikos srityse, kuriose būtina užtikrinti viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros saugą ir saugumą tokiose srityse, kuriose būtina užtikrinti viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą, modernumą, prieinamumą ir saugą, pavyzdžiui, komunikacijų, viešojo transporto, energetikos ir visuotinių aukštos kokybės viešųjų paslaugų srityse, kurios yra itin svarbios sprendžiant regionų ir socialinių skirtumų problemą, skatinant socialinę sanglaudą ir regionų plėtrą ir skatinant įmones ir žmones likti savo vietovėse ; [5 pakeit.] |
|
(10) |
be to, ERPF investicijomis turėtų būti prisidedama prie visuotinio sparčios skaitmeninės infrastruktūros tinklo visoje Sąjungoje, taip pat ir kaimo vietovėse, kur jis yra itin svarbus mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kūrimo ir padedama skatinti švarų ir tvarų įvairiarūšį judumą miestuose , didžiausią dėmesį skiriant vaikščiojimui, važiavimui dviračiais, viešajam transportui ir dalijimusi pagrįstam judumui ; [6 pakeit.] |
|
(10a) |
dauguma didžiųjų iššūkių Europoje daro vis didesnį poveikį romų bendruomenėms, kurios dažnai gyvena nepalankiausioje padėtyje esančiuose mikroregionuose, kuriuose trūksta saugaus ir prieinamo geriamojo vandens, kanalizacijos ir elektros energijos, nėra transporto galimybių, skaitmeninio junglumo ir atsinaujinančiosios energijos sistemų ir neužtikrinamas atsparumas nelaimėms. Todėl ERPF ir Sanglaudos fondas turi prisidėti prie romų gyvenimo sąlygų gerinimo ir jų, kaip ES piliečių, tikrojo potencialo realizavimo, o valstybės narės turi užtikrinti, kad įgyvendinus visus penkis ERPF ir Sanglaudos fondo tikslus gauta nauda pasiektų ir romus; [7 pakeit.] |
|
(11) |
dėl bendro SESV nustatyto Sanglaudos fondo tikslo būtina nustatyti ir apriboti konkrečius tikslus, kurie turėtų būti remiami Sanglaudos fondo lėšomis; |
|
(12) |
siekiant prisidėti prie tinkamo valdymo, įgyvendinimo užtikrinimo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir geriausios patirties bei naujovių sklaidos pažangios specializacijos ir žiedinės ekonomikos srityje, pagerinti bendrus institucijų administracinius gebėjimus ir valdymą valstybėse narėse, įskaitant regioniniu ir vietos lygmenimis remiantis daugiapakopio valdymo principais, kuriose įgyvendinamos programos pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, būtina sudaryti galimybes taikyti paramos skatinti struktūrinio pobūdžio administracines stiprinimo priemones pagal remiant visus konkrečius tikslus . Atsižvelgiant į išmatuojamus tikslus, apie kuriuos pranešta piliečiams ir įmonėms ir kurie yra paramos gavėjams ir valdymo institucijoms tenkančios administracinės naštos supaprastinimo ir mažinimo priemonė, šiomis priemonėmis galima pasiekti tinkamą politikos orientavimo į rezultatus ir patikrų bei kontrolės lygio pusiausvyrą; [8 pakeit.] |
|
(13) |
siekiant skatinti ir sustiprinti pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą įgyvendinamų programų bendradarbiavimo priemones, būtina sustiprinti bendradarbiavimo tarp vienos konkrečios valstybės narės arba tarp skirtingų valstybių narių partnerių , įskaitant vietos ir regionų lygmens partnerius, priemones, susijusias su pagal visus konkrečius tikslus teikiama parama. Tokiu sustiprintu bendradarbiavimu papildomas bendradarbiavimas pagal ETB / INTERREG tikslą ir juo visų pirma turėtų būti remiamas struktūrinių partnerysčių bendradarbiavimas siekiant įgyvendinti regionines strategijas, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“ (6). Todėl partneriai gali būti iš bet kurio Sąjungos regiono, įskaitant ir tarpvalstybinius regionus ir bei regionus, kuriuos visus apima Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė, kuriems visiems taikoma makroregioninė arba ar jūrų baseinų strategija arba šių dviejų strategijų derinys kurių atveju galioja ir viena, ir kita ; [9 pakeit.] |
|
(13a) |
vykdant būsimą sanglaudos politiką galima tinkamai atsižvelgti į Sąjungos regionus, kuriuos labiausiai paveikė Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos padariniai, ypač į tuos regionus, kurie dėl to taps Sąjungos išorės (jūrų arba sausumos) pasienio regionais, ir jiems teikti paramą; [10 pakeit.] |
|
(14) |
atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ERPF ir Sanglaudos fondo tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi, visų pirma į didelę kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, Jungtinių Tautų 2030 m. darbotvarke ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais, taip pat į Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“, taip pat didžiausią dėmesį skiriant skurdui, nelygybei ir teisingam perėjimui prie socialiniu ir aplinkos požiūriais darnios ekonomikos taikant dalyvavimu grindžiamą požiūrį bendradarbiaujant su atitinkamomis viešosiomis valdžios institucijomis, ekonominiais ir socialiniais partneriais bei pilietinės visuomenės organizacijomis. Atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir biologinės įvairovės praradimą, siekiant prisidėti prie reikalingų veiksmų, kurių turi būti imamasi ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, finansavimo, kad, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, būtų įgyvendinta ir užtikrinta integruota parama nelaimų prevencijai, susiejanti atsparumą ir rizikos prevenciją, pasirengimą nelaimėms ir reagavimą į jas, fondai padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro saugoti biologinę įvairovę siekiant tikslo 25 30 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams siekti. Fondai turi iš esmės padėti siekiant žiedinės ir anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos visose Sąjungos teritorijose ir visapusiškai atsižvelgiant į regioninę plotmę. Tikimasi, kad Pagal ERPF vykdomi veiksmai, kuriais siekiama klimato srities tikslų, sudarys 30 turėtų sudaryti ne mažiau kaip 35 proc. ERPF bendro finansinio paketo. Tikimasi, kad pagal Sanglaudos fondą vykdomi veiksmai, kuriais siekiama klimato srities tikslų, sudarys 37 40 proc. Sanglaudos fondo bendro finansinio paketo . Šiais procentiniais dydžiais turėtų būti vadovaujamasi visu programavimo laikotarpiu. Todėl šių fondų veiklos rengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus pakartotinai vertinami per atitinkamus vertinimo ir peržiūros procesus. Šie veiksmai ir jų įgyvendinimui skirti finansiniai asignavimai turi būti įtraukti į nacionalinius integruotuosius energetikos ir klimato srities veiksmų planus pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujasis BNR] IV priedą, taip pat pagal ilgalaikę renovacijos strategiją, nustatytą peržiūrėtoje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje (ES) 2018/844, siekiant prisidėti prie nuo iškastinio kuro nepriklausomo pastatų ūkio sukūrimo iki 2050 m., ir pridėtą prie programų. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti teritorijoms, kuriose intensyviai naudojama anglis ir kurioms dėl įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro kyla problemų, siekiant padėti joms vykdyti strategijas, atitinkančias su klimatu susijusį Sąjungos įsipareigojimą ir nustatytas integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato planuose bei pagal ATLPS direktyvą (ES) 2018/410 ir siekiant apsaugoti darbuotojus taip pat pasitelkiant mokymo ir perkvalifikavimo galimybes ; [11 pakeit.] |
|
(15) |
kad pagal ETB / INTERREG tikslą būtų galima ERPF lėšomis paremti investicijas į infrastruktūrą ir su jomis susijusias investicijas, taip pat mokymo ir integracijos veiklą administraciniams gebėjimams ir kompetencijoms tobulinti ir kurti , būtina nustatyti, kad ERPF lėšomis taip pat gali būti remiama veikla pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) [2018/XXX] [naujuoju ESF+ reglamentu] (7) įsteigto „Europos socialinio fondo plius“ konkrečius tikslu; [12 pakeit.] |
|
(16) |
siekiant kuo veiksmingiau sutelkti ir panaudoti ribotas lėšas, ERPF parama gamybinėms investicijoms pagal atitinkamą konkretų tikslą turėtų būti teikiama tik labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (8), išskyrus atvejus, kai investicijos yra susijusios su bendradarbiavimu su MVĮ mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos srityje ir kitoms nei MVĮ įmonėms , nedarant poveikio darbo vietoms, susijusioms su tokia pat arba panašia veikla kituose Europos regionuose, kaip apibrėžta Reglamento (ES) …/… [naujasis BNR] 60 straipsnyje ; [190/rev pakeit.] |
|
(17) |
ERPF turėtų padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus ir sumažinti įvairių regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, įskaitant su problemomis dėl įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro susiduriančius regionus , teikiant finansinę paramą pereinamuoju laikotarpiu. Jis taip pat turėtų didinti atsparumą ir užkirsti kelią pažeidžiamų teritorijų ekonomikos nuosmukiui . Todėl ERPF parama pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą turėtų būti sutelkta į svarbiausius Sąjungos prioritetus, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2018/xxx [naujajame BNR] nustatytus politikos tikslus. Taigi ERPF parama turėtų būti sutelkta konkrečiai į du politikos tikslus „pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir, pažangią ir įtraukią ekonomikos plėtrą ir pertvarką “, regionų tarpusavio ryšius technologijų srityje, kuriant informacinių ir ryšių technologijas (IRT), junglumą ir veiksmingą viešąjį administravimą, ir „žalesnė ir, mažo anglies dioksido kiekio ir atspari Europa visiems , skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos , skatinant žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato ir prisitaikymą prie klimato kaitos ir, rizikos prevenciją bei ir valdymą“ atsižvelgiant į bendrus politikos tikslus siekti sanglaudesnės ir didesniu solidarumu pagrįstos Europos, padedant mažinti ekonomines, socialines ir teritorines asimetrijas . Toks paramos sutelkimas pagal temas turėtų būti pasiektas nacionaliniu lygmeniu, kartu suteikiant atitinkamo lankstumo galimybę atskirų programų lygmeniu ir tarp trijų valstybių narių grupių, sudarytų atsižvelgiant į atitinkamas bendrąsias nacionalines pajamas įvairių regionų kategorijų , taip pat atsižvelgiant į skirtingus išsivystymo lygius . Be to, valstybių narių regionų skirstymo į grupes metodika turėtų būti išsamiai nustatyta atsižvelgiant į ypatingą atokiausių regionų padėtį; [14 pakeit.] |
|
(17a) |
siekdamos užtikrinti strateginę ERPF ir Socialinio fondo bendrai finansuojamų investicijų svarbą, valstybės narės galėtų pateikti tinkamai pagrįstą prašymą suteikti daugiau lankstumo pagal dabartinę Stabilumo ir augimo pakto sistemą viešosioms arba lygiavertėms struktūrinėms išlaidoms; [15 pakeit.] |
|
(18) |
siekiant sutelkti paramą į svarbiausius Sąjungos prioritetus ir vadovaujantis SESV 174 straipsnyje nustatytais socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslais bei Reglamente (ES) 2018/xxx [naujasis BNR] nustatytais politikos tikslais , taip pat tikslinga, kad būtų laikomasi paramos telkimo pagal temas reikalavimų per visą programavimo laikotarpį, įskaitant atvejus, kai lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų; [16 pakeit.] |
|
(18a) |
ERPF turėtų spręsti 1994 m. Stojimo akto Protokole Nr. 6 dėl specialių nuostatų, skirtų struktūrinių fondų sistemos 6 tikslui Suomijoje ir Švedijoje, nurodytų itin retai apgyvendintų teritorijų problemas, susijusias su galimybe patekti į dideles rinkas ir nutolimu nuo jų. ERPF turėtų taip pat mažinti konkrečius kai kurių salų, pasienio regionų, kalnuotų vietovių ir retai apgyvendintų teritorijų, kuriose dėl geografinės padėties plėtra lėtesnė, patiriamus sunkumus siekiant remti tvarią jų plėtrą; [17 pakeit.] |
|
(19) |
šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos skirtingos veiklos rūšys, kurių išlaidoms galima gauti ERPF ir Sanglaudos fondo paramą pagal atitinkamus SESV jiems nustatytus tikslus , įskaitant sutelktinį finansavimą . Turėtų būti sudaryta galimybė Sanglaudos fondo lėšomis remti investicijas į aplinką ir į TEN-T. Atsižvelgiant į ERDF ERPF paramą, veiklos sąrašas sąraše turėtų būti supaprastintas atsižvelgiama į specialius nacionalinius ir regioninius poreikius bei į vidaus potencialą ir jis turėtų būti supaprastintas bei jame turėtų būti numatyta galimybė remti investicijas į infrastruktūrą, įskaitant mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūrą ir įrangą, kultūros ir paveldo infrastruktūrą, tvaraus turizmo infrastruktūrą, taip pat pasitelkiant turizmo rajonus, paslaugas įmonėms, investicijas į būsto sektorių, su galimybe naudotis paslaugomis susijusias investicijas , ypatingą dėmesį skiriant nepalankias sąlygas turinčioms, marginalizuotoms ir atskirtoms bendruomenėms , gamybines investicijas į MVĮ, įrangą, programinę įrangą ir nematerialųjį turtą, paskatas per pereinamąjį laikotarpį regionams mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat priemones, susijusias su informavimo, komunikacijos veikla, tyrimais, tinklaveika, bendradarbiavimu, partnerių patirties mainais, ir su klasteriais susijusią veiklą. Siekiant paremti programų įgyvendinimą, taip pat turėtų būti galimybė abiem fondais remti techninės paramos veiklą. Galiausiai, siekiant teikti paramą įvairesnėms intervencinėms priemonėms pagal INTERREG programas, paramos taikymo sritis turėtų būti išplėsta siekiant įtraukti ir dalijimąsi įvairiomis priemonėmis ir žmogiškaisiais ištekliais, taip pat išlaidas, susijusias su priemonėmis, įgyvendinamomis pagal ESF+ paramos taikymo sritį; [18 pakeit.] |
|
(20) |
vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 įgyvendinami transeuropinių transporto tinklų projektai ir toliau bus finansuojami iš Sanglaudos fondo, be kita ko, išlaikant pusiausvyrą ir šalinant trūkstamas jungtis bei pralaidumo kliūtis, taip pat gerinant esamų tiltų ir tunelių saugą ir pagal pasidalijamojo valdymo principą iš Sanglaudos fondo, ir pagal tiesioginio valdymo principą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (toliau – EITP) . Šiais tinklais turi būti gerinamos viešosios paslaugos kaimo vietovėse, ypač retai apgyvendintose vietovėse ir vietovėse, kuriose gyvena itin daug senyvo amžiaus žmonių, siekiant skatinti miestų ir kaimo jungtis, remti kaimo plėtrą ir mažinti skaitmeninę atskirtį ; [19 pakeit.] |
|
(21) |
taip pat svarbu , viena vertus, nustatyti sinergiją ir, kita vertus, paaiškinti tą veiklą, kuri nepriklauso ERPF ir Sanglaudos fondo paramos taikymo sričiai, įskaitant investicijas, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (9) I priede išvardytą veiklą, kad būtų kad būtų pasiektas multiplikatoriaus poveikis arba išvengta galimo gauti finansavimo, kuris jau ir taip teikiamas įgyvendinant minėtą direktyvą, dubliavimo. Be to, turėtų būti aiškiai nustatyta, kad SESV II priede išvardytoms užjūrio šalims ir teritorijoms negali būti teikiama ERPF ir Sanglaudos fondų parama; [20 pakeit.] |
|
(22) |
valstybės narės turėtų reguliariai perduoti Komisijai informaciją apie pažangą, padarytą taikant I priede nustatytus bendruosius produkto ir rezultato rodiklius. Bendrieji produkto ir rezultato rodikliai prireikus galėtų būti papildyti konkrečios programos produkto ir rezultato rodikliais. Valstybių narių pateikta informacija turėtų būti pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija turėtų teikti konkrečių tikslų įgyvendinimo visu programavimo laikotarpiu pažangos ataskaitą, tuo tikslu naudodamasi II priede nurodytų pagrindinių rodiklių rinkiniu; |
|
(23) |
vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais, reikia įvertinti fondus remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant fondų poveikį vietoje; [21 pakeit.] |
|
(24) |
siekiant kuo labiau prisidėti prie teritorinės plėtros ir veiksmingiau spręsti ekonomines, demografines, aplinkos apsaugos ir socialines problemas, kaip numatyta SESV 174 straipsnyje, vietovėse, turinčiose gamtinių ar demografinių trūkumų, įskaitant senėjimą, kaimų tuštėjimą ir demografinį nuosmukį, o taip pat demografinį spaudimą, arba patiriančiose sunkumų, susijusių su galimybėmis naudotis pagrindinėmis paslaugomis , šioje srityje įgyvendinami veiksmai turėtų būti grindžiami integruotomis teritorinėmis programomis, kryptimis ar strategijomis, įskaitant veiksmus miestų vietovėse teritorijas ir kaimo bendruomenes. Šie veiksmai turėtų būti dvi to paties medalio pusės ir turėtų būti paremti centriniais miestų centrais ir jų aplinka, taip pat atokesnėmis kaimo vietovėmis. Šioms strategijoms taip pat gali būti taikomas kelių fondų ir integruotas metodas, įtraukiant ERPF, ESF+, EJRŽF ir EŽŪFKP. Integruotos teritorinės plėtrai nacionaliniu lygmeniu turėtų būti skirta mažiausiai 5 proc. ERPF lėšų. Todėl ERPF parama turėtų būti teikiama Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] 22 straipsnyje nustatytais būdais, kuriais užtikrinamas tinkamas užtikrinant tinkamą vietos, regioninių ir miestų institucijų dalyvavimas , ekonominių ir socialinių partnerių, pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą ; [22 pakeit.] |
|
(24a) |
ypatingą dėmesį reikėtų skirti teritorijoms, kuriose intensyviai naudojama anglis ir kurioms dėl įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro kyla problemų, siekiant padėti joms vykdyti strategijas, atitinkančias su klimatu susijusį Sąjungos įsipareigojimą pagal Paryžiaus susitarimą, kuriuo apsaugomi darbuotojai ir atitinkamos poveikį juntančios bendruomenės. Tokios teritorijos turėtų turėti galimybę gauti tikslinę paramą rengti ir įgyvendinti savo ekonomikos mažinimo nuo iškastinio kuro planus, atsižvelgiant į būtinybę rengti tikslinius profesinio mokymo kursus ir suteikti galimybių darbuotojams persikvalifikuoti; [23 pakeit.] |
|
(25) |
atsižvelgiant į tvarią miestų plėtrą manoma, kad būtina remti integruotą teritorijų vystymą siekiant veiksmingiau spręsti miestų vietovėms, įskaitant funkcines miestų zonas ir kaimo bendruomenes , poveikį darančias ekonomikos, aplinkos, klimato, demografines , technologines ir socialines bei kultūrines problemas, kartu atsižvelgiant į poreikį skatinti miesto ir kaimo ryšius , taip pat pasitelkiant, kur yra, priemiesčius . Miestų vietovių, kuriose turi būti įgyvendinami integruotieji tvarios miestų plėtros veiksmai, atrankos principai ir orientacinės tiems veiksmams skiriamos sumos turėtų būti nustatyti pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą įgyvendinamose programose, tuo tikslu . Tiems veiksmams taip pat gali būti taikomas kelių fondų ir integruotas metodas, įtraukiant ERPF, ESF+, EJRŽF ir EŽŪFKP. Tvarios miestų plėtros prioritetams nacionaliniu lygmeniu skiriant turėtų būti skirta mažiausiai 6 10 proc. ERPF lėšų. Taip pat turėtų būti nustatyta, kad šios procentinės lėšų dalies turėtų būti laikomasi visu programavimo laikotarpiu, jeigu lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų, įskaitant ir per laikotarpio vidurio peržiūrą; [24 pakeit.] |
|
(26) |
siekiant Sąjungos lygmeniu nustatyti arba pateikti su tvaria miestų plėtra susijusių uždavinių sprendimus, „Inovatyvūs miestų sprendimai“ tvarios miestų plėtros srityje turėtų būti tęsiami ir pakeisti Europos miestų iniciatyva, kuri bus įgyvendinama taikant tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą. Ši iniciatyva turėtų būti taikoma visoms miestų vietovėms ir ja turėtų būti remiama Europos Sąjungos miestų Šia iniciatyva turėtų būti remiama Europos Sąjungos miestų darbotvarkė (10) , kuria siekiama skatinti ekonomikos augimą, tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymą ir inovacijas, taip pat nustatyti socialines problemas ir su jomis sėkmingai kovoti ; [25 pakeit.] |
|
(27) |
ypatingą dėmesį reikėtų skirti atokiausiems regionams, patvirtinant priemones pagal SESV 349 straipsnį, kuriuo nustatomi papildomi asignavimai atokiausiems regionams, siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias šiuose regionuose dėl vienos ar kelių SESV 349 straipsnyje nurodytų nuolatinių kliūčių, visų pirma atokumo, izoliuotumo, mažumo, sunkių topografinių ir klimato sąlygų, ekonominio priklausomumo nuo kelių produktų, šių kliūčių pastovumas ir derinys labai riboja šių regionų plėtrą. Šiais asignavimais gali būti finansuojamos investicijos, veiklos išlaidos ir viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai, kuriais siekiama kompensuoti papildomas dėl tokių kliūčių susidariusias išlaidas. Veiklos pagalba gali būti naudojama siekiant padengti krovininio transporto paslaugų , žaliosios logistikos, judumo valdymo ir transporto paslaugų veiklos pradžios išlaidas, taip pat veiksmų, susijusių su sandėliavimo apribojimais, per didelėmis gamybos priemonėmis ir jų priežiūra bei žmogiškojo kapitalo trūkumu vietos rinkoje, išlaidas . Šiems asignavimams netaikomas paramos telkimo pagal temas, numatyto šiame reglamente, reikalavimas . Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, kaip numatyta visų bendrai finansuojamų ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis veiksmų atveju, bet kokia ERPF lėšomis finansuojama parama veiklos ir investicijų pagalbai atokiausiuose regionuose turėtų būti teikiama laikantis SESV 107 ir 108 straipsniuose nustatytų valstybės pagalbos taisyklių; [26 pakeit.] |
|
(28) |
siekiant pakeisti tam tikrus neesminius šio reglamento elementus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais pagrįstais atvejais būtų koreguojamas II priede pateiktas rodiklių, kuriais remiantis Europos Parlamentui ir Tarybai teikiama informacija apie programų veiklos rezultatus, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (11) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; |
|
(29) |
kadangi šio reglamento tikslo, t. y. didinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ištaisant pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus , vadovaujantis požiūriu, kurio dėmesio centre yra piliečiai ir kuriuo siekiama remti bendruomenės inicijuotą plėtrą ir skatinti aktyvų pilietiškumą , valstybės narės negali deramai pasiekti dėl įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumų, nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimo ir valstybių narių bei regionų finansinių išteklių ribotumo, bet dėl siūlomo veiksmo masto ir pobūdžio to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, [27 pakeit.] |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
Bendros nuostatos
1 straipsnis
Dalykas
1. Šiuo reglamentu nustatomi konkretūs Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paramos tikslai ir taikymo sritis, atsižvelgiant į investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG), nurodytus Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [4] straipsnio [2] dalyje.
2. Šiuo reglamentu taip pat nustatomi konkretūs Sanglaudos fondo paramos tikslai ir taikymo sritis, atsižvelgiant į investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą (toliau – investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslas), nurodytą Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [4 straipsnio 2 dalies a punkte].
1a straipsnis
ERPF ir Sanglaudos fondo užduotys
ERPF ir Sanglaudos fondas padeda siekti bendro tikslo stiprinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.
ERPF padeda mažinti įvairių Sąjungos regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, įskaitant aplinkosaugos uždavinius, tvariai plėtojant ir struktūriškai reguliuojant regionų ekonomiką.
Sanglaudos fondas prisideda prie projektų transeuropinių tinklų ir aplinkos srityje. [28 pakeit.]
2 straipsnis
Konkretūs ERPF ir Sanglaudos fondo tikslai
1. Pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [4] straipsnio [1] dalyje nustatytus politikos tikslus ERPF lėšomis remiami šie konkretūs tikslai:
|
a) |
„pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir, pažangią ir įtraukią ekonomikos plėtrą ir pertvarką , regionų junglumą technologijų srityje, kuriant informacines ir ryšių technologijas (IRT), junglumą ir veiksmingą viešąją administraciją“ (toliau – 1-asis PT): [29 pakeit.]
|
|
b) |
„žalesnė ir, mažo anglies dioksido kiekio ir atspari Europa visiems , skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą“ (toliau – 2-asis PT): [34 pakeit.]
|
|
c) |
„geriau sujungta Europa visiems , skatinant judumą ir regionų IRT jungtis“ (toliau – 3-asis PT): [44 pakeit.]
|
|
d) |
socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį (toliau – 4-asis PT): [49 pakeit.]
|
|
e) |
„piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą miestų, kaimų ir pakrančių ir visų kitų vietovių plėtrą ir vietos iniciatyvas“ (toliau – 5-asis PT): [57 pakeit.]
|
1a. Nedidelio masto įvairiarūšio judumo miestuose skatinimas, kaip nurodyta šio straipsnio b punkto viia papunktyje, kuris laikomas atitinkančiu paramos reikalavimus, jeigu ERPF parama veiksmui neviršija 10 000 000 EUR. [60 pakeit.]
2. Sanglaudos fondo lėšomis remiamas 2-asis PT ir konkretūs pagal 3-ąjį PT 1 dalies c punkto ii, iii ir iv papunkčiuose nustatyti tikslai.
3. Atsižvelgiant į konkrečius konkrečių 1 dalyje nustatytus tikslus, atitinkamai nustatytų tikslų pasiekimą, ERPF ar Sanglaudos fondo lėšomis taip pat gali būti remiami veiksmai pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, jeigu jais: [61 pakeit.]
|
a) |
arba gerinami programavimo institucijų ir su fondų įgyvendinimu susijusių įstaigų gebėjimai ir remiamos valdžios institucijos , vietos ir regioninės administracijos, atsakingos už ERPF ir Sanglaudos fondo įgyvendinimą, taikant specialius administracinių gebėjimų stiprinimo planus, kuriais siekiama prie vietos poreikių pritaikyti tvaraus vystymosi tikslus (TVT), supaprastinti procedūras ir sutrumpinti veiksmų įgyvendinimo laiką, jei jie yra struktūrinio pobūdžio, o pati programa turi išmatuojamus tikslus , [62 pakeit.] |
|
b) |
arba stiprinamas bendradarbiavimas su partneriais tam tikroje valstybėje narėje ir už jos ribų. |
Šio straipsnio a punkte nurodytą paramą gebėjimų stiprinimui gali papildyti papildoma parama pagal Reformų rėmimo programą, nustatytą Reglamente (ES) 2018/xxx (Reformų rėmimo programa). [63 pakeit.]
Bendradarbiavimas, nurodytas b punkte, apima bendradarbiavimą su partneriais iš tarpvalstybinių regionų, negretimų regionų ar regionų, esančių teritorijoje, kurioje veikia Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės ir kuriai taikoma makroregioninė arba jūrų baseinų strategija arba šių strategijų derinys. [64 pakeit.]
Reikšmingas regioninių ir vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant paramos gavėjus, dalyvavimas visuose ERPF veiksmų programų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapuose turi būti užtikrintas laikantis Europos partnerystės elgesio kodekse (EPEK) nustatytų principų. [65 pakeit.]
3 straipsnis
ERPF paramos telkimas pagal temas
1. Įgyvendinant programas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, visos ERPF lėšos kiekvienoje valstybėje narėje telkiamos nacionaliniu lygmeniu, kaip nustatyta 3 ir 4 dalyse.
2. Taikant paramos telkimo pagal temas reikalavimą valstybėms narėms, kuriose yra atokiausi regionai, ERPF lėšos, skiriamos konkrečiai atokiausiems regionams skirtoms programoms, ir visiems kitiems regionams skiriamos lėšos vertinamos atskirai.
3. Valstybės narės NUTS 2 lygio regionai , atsižvelgiant į jų bendrųjų nacionalinių pajamų santykį, skirstomos bendrąjį vidaus produktą (BVP) , skirstomi taip: [66 pakeit.]
|
a) |
valstybės regionai , kurių bendrųjų nacionalinių pajamų santykis yra lygus arba viršija BVP vienam gyventojui yra didesnis kaip 100 proc. ES ES 27 BVP vidurkio (1 grupė); [67 pakeit.] |
|
b) |
valstybės regionai , kurių bendrųjų nacionalinių pajamų santykis yra lygus arba viršija 75 proc. ir yra mažesnis nei BVP vienam gyventojui yra 75– 100 proc. ES ES 27 BVP vidurkio (2 grupė); [68 pakeit.] |
|
c) |
valstybės regionai , kurių bendrųjų nacionalinių pajamų santykis BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES ES 27 BVP vidurkio (3 grupė). [69 pakeit.] |
Šiame straipsnyje bendrųjų nacionalinių pajamų santykis reiškia valstybės narės vienam gyventojui tenkančių bendrųjų nacionalinių pajamų, išreikštų regiono klasifikacija pagal vieną iš trijų regionų kategorijų nustatoma remiantis kiekvieno regiono bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui, išreikšto perkamosios galios standartais ir apskaičiuotų paritetais ir apskaičiuoto pagal 2014–2016 m. laikotarpio Sąjungos rodiklius, ir 27 valstybių narių ES 27 to paties ataskaitinio laikotarpio vienam gyventojui tenkančių, perkamosios galios standartais išreikštų vidutinių bendrųjų nacionalinių pajamų santykį BVP vidurkio santykiu . [70 pakeit.]
Pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą įgyvendinamos atokiausiems regionams skirtos programos priskiriamoms 3 grupei.
4. Valstybės narės laikosi šių paramos telkimo pagal temas reikalavimų:
|
a) |
1 grupės valstybės narės skiria bent 85 proc. savo visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus 1-ajam PT ir 2-ajam PT ir bent 60 proc. – 1-ajam PT; labiau išsivysčiusių regionų kategorijai (1 grupė) jos skiria: [71 pakeit.]
|
|
b) |
2 grupės valstybės narės skiria bent 45 proc. savo visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus 1-ajam PT ir bent 30 proc. – 2-ajam PT; pereinamojo laikotarpio regionų kategorijai (2 grupė) jos skiria: [74 pakeit.]
|
|
c) |
3 grupės valstybės narės skiria bent 35 proc. savo visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus 1-ajam PT ir bent 30 proc. – 2-ajam PT. mažiau išsivysčiusių regionų kategorijai (3 grupė) jos skiria: [77 pakeit.]
|
4a. Tinkamai pagrįstais atvejais atitinkama valstybė narė gali prašyti, kad išteklių koncentracijos lygis regiono kategorijos lygiu būtų sumažintas ne daugiau kaip 5 procentiniais punktais arba 10 procentinių punktų atokiausių regionų atveju, jei teminiam tikslui, nustatytam pagal 3 straipsnio 4 dalies a punkto i papunktį, 3 straipsnio 4 dalies b punkto i papunktį ir 3 straipsnio 4 dalies c punkto i papunktį [naujasis ERPF-Sanglaudos fondas]. [80 pakeit.]
5. 4 dalyje nustatyto paramos telkimo pagal temas reikalavimo laikomasi visu programavimo laikotarpiu, įskaitant atvejus, kai ERPF asignavimai perkeliami tarp vienos programos ar programų prioritetų ir per laikotarpio vidurio peržiūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [14] straipsniu.
6. Kai konkrečiai programai pagal 1-ąjį PT arba 2-ąjį PT ar pagal abu politikos tikslus skiriamas skiriamas su 1-uoju arba 2-uoju PT, pagrindiniais politikos tikslais, ar su abiem tikslais susijęs ERPF asignavimas sumažinamas dėl įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [99] straipsnį arba dėl Komisijos atliekamų finansinių pataisų pagal minėto reglamento [98] straipsnį, atitiktis 4 dalyje nustatytam paramos telkimo pagal temas reikalavimui pakartotinai neperžiūrima. [81 pakeit.]
4 straipsnis
ERPF paramos teikimo sritis
1. ERPF lėšomis remiama:
|
a) |
investicijos į infrastruktūrą; |
|
aa) |
investicijos į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas; [83 ir 191/rev pakeit.] |
|
b) |
investicijos siekiant sudaryti galimybes naudotis paslaugomis; |
|
c) |
gamybinės investicijos į MVĮ ir investicijos, padedančios išsaugoti ir kurti naujas MVĮ darbo vietas, taip pat parama MVĮ dotacijų ir finansinių priemonių forma ; [84 ir 192/rev pakeit.] |
|
d) |
investicijos į įrangą, programinę įrangą ir nematerialųjį turtą; |
|
e) |
informavimo, komunikacijos veikla, tyrimai, tinklaveika, bendradarbiavimas, patirties mainai ir su klasteriais susijusi veikla; |
|
f) |
techninė parama. |
Be to, Gamybinės investicijos į kitas nei MVĮ įmones gali būti remiamos, kai jos yra susijusios su bendradarbiavimu su MVĮ mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos srityje, remiamoje pagal 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ar su verslo infrastruktūra , kuri naudinga MVĮ .
Be to, gamybinės investicijos į kitas nei MVĮ įmones tai pat gali būti remiamos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos srityje, remiamoje pagal 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį, ir energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityse, atitinkamai remiamose pagal 2 straipsnio 1 dalies b punkto i ir ii papunkčius, vadovaujantis Reglamento (ES) …/… [naujasis BNR] 59 straipsnio 1 dalies a punktu ir 60 straipsniu. [193/rev pakeit.]
Siekiant prisidėti prie 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nustatyto konkretaus tikslo pagal 1-ąjį PT, ERPF lėšomis taip pat remiama mokymo, mentorystės, mokymosi visą gyvenimą , perkvalifikavimo ir švietimo veikla. [87 ir 194/rev pakeit.]
2. Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG) ERPF lėšomis taip pat gali būti remiama:
|
a) |
dalijimasis įranga ir žmogiškaisiais ištekliais; |
|
b) |
papildančios netiesioginio poveikio investicijos ir kiti su 4-uoju PT susiję veiksmai, patenkantys į „Europos socialinio fondo plius“ taikymo sritį, kaip nustatyta Reglamentu (ES) 2018/xxxx [naujuoju ESF+]. |
5 straipsnis
Sanglaudos fondo paramos teikimo sritis
1. Sanglaudos fondo lėšomis remiama:
|
a) |
investicijos į aplinką, įskaitant investicijas, susijusias su žiedine ekonomika, darniu vystymusi ir energetika atsinaujinančiąja energija , kurios turi aplinkosauginės naudos; [88 pakeit.] |
|
b) |
investicijos į TEN-T pagrindinius ir visa apimančius tinklus ; [89 pakeit.] |
|
c) |
techninė parama , įskaitant vietos valdžios institucijų administracinių gebėjimų ir kompetencijų valdyti šias lėšas tobulinimą ir kūrimą ; [90 pakeit.] |
|
ca) |
informavimo, komunikacijos veikla, tyrimai, tinklaveika, bendradarbiavimas, patirties mainai ir su klasteriais susijusi veikla. [91 pakeit.] |
Valstybės narės , remdamosi investicijomis ir kiekvienos valstybės narės konkrečiais poreikiais, užtikrina tinkamą investicijų pagal a ir b punktus vykdomų investicijų pusiausvyrą. [92 pakeit.]
2. Iš Sanglaudos fondo Europos infrastruktūros tinklų priemonei (12) pervesta suma turi būti proporcinga ir naudojama TEN-T projektams įgyvendinti. [93 pakeit.]
6 straipsnis
ERPF ir Sanglaudos fondo taikymo srities išimtys
1. ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis neremiama:
|
a) |
atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas ar statyba; |
|
b) |
investicijos, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (13) I priede išvardytą veiklą; |
|
c) |
tabako ir tabako gaminių gamyba, apdorojimas ir prekyba; |
|
d) |
sunkumų patiriančios įmonės, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 (14) 2 straipsnio 18 punkte; |
|
e) |
investicijos į naujus regioninius oro uostus ir oro uostų infrastruktūrą, išskyrus investicijas atokiausiuose regionuose; [94 pakeit.] |
|
ea) |
su atokiausiais regionais susijusios investicijos; [95 pakeit.] |
|
eb) |
parama, susijusi su pagrindiniais TEN-T tinklais; [96 pakeit.] |
|
ec) |
investicijos, susijusios su aplinkos apsauga ir skirtos neigiamam poveikiui aplinkai sušvelninti ar sumažinti; [97 pakeit.] |
|
f) |
investicijos į atliekų šalinimą sąvartynuose , išskyrus atokiausius regionus ir priemones, skirtas esamų įrenginių eksploatavimo nutraukimui, pertvarkymui ar saugos užtikrinimui, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2008/98 (15) 4 straipsnio 2 daliai ; [98 pakeit.] |
|
g) |
investicijos į galutinių atliekų apdorojimo įrenginius , išskyrus atokiausius regionus ir tuos atvejus, kai esama moderniausių perdirbimo sprendimų, atitinkančių žiedinės ekonomikos principus ir atliekų hierarchiją, visapusiškai paisant Direktyvos (ES) 2008/98 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų ir su sąlyga, kad valstybės narės parengė savo atliekų tvarkymo planus pagal Direktyvos (ES) 2018/851 29 straipsnį. Galutinėmis atliekomis visų pirma turėtų būti laikomos neatskirai surinktos komunalinės atliekos ir po atliekų apdorojimo liekančios atliekos, kurių nebegalima niekaip panaudoti ; [99 pakeit.] |
|
h) |
investicijos, susijusios su iškastinio kuro gamyba, perdirbimu, transportu, paskirstymu, saugojimu ar deginimu, išskyrus investicijas, susijusias su netaršiomis transporto priemonėmis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/33/EB (16) 4 straipsnyje; [100 pakeit.] |
|
i) |
investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūras vietovėse, kuriose yra bent du tos pačios kategorijos plačiajuosčio ryšio tinklai; [102 pakeit.] |
|
j) |
finansavimas riedmenims, skirtiems naudoti geležinkelių transporto srityje, pirkti, išskyrus tuos atvejus, kai tas finansavimas susijęs su:
|
|
ja) |
investicijos į institucinės globos įstaigų, kuriose asmenys segreguojami arba varžomas asmens pasirinkimas ir nepriklausomybė, statybą. [104 pakeit.] |
1a. h dalyje minimos išimtys neturi viršyti 1 % visų ERPF ir SF lėšų nacionaliniu lygmeniu. [101 pakeit.]
2. Be to, Sanglaudos fondo lėšomis neremiamos investicijos į būstų sektorių, nebent jos būtų susijusios su energijos ir išteklių vartojimo efektyvumo ar atsinaujinančiosios energijos naudojimo ir patogių gyvenimo sąlygų vyresnio amžiaus asmenims ir neįgaliesiems bei seisminio pritaikymo skatinimu. [105 pakeit.]
3. Užjūrio šalims ir teritorijoms negali būti teikiama ERPF ir Sanglaudos fondo parama, tačiau jos gali dalyvauti INTERREG programose pagal Reglamente (ES) Nr. 2018/xxxx [ETB (INTERREG) reglamente] nustatytas sąlygas.
6a straipsnis
Partnerystė
Kiekviena valstybė narė užtikrina prasmingą ir įtraukų socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų ir paslaugų vartotojų dalyvavimą administruojant, programuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant veiklą bei politiką, kurią pagal pasidalijamojo valdymo principą remia ERPF ir Sanglaudos fondas, kaip nustatyta BNR (Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 240/2014) 6 straipsnyje. [106 pakeit.]
7 straipsnis
Rodikliai
1. Šio reglamento I priede nustatyti ir apibrėžti su ERPF ir Sanglaudos fondu susiję bendrieji produkto ir rezultato rodikliai ir prireikus , kai aktualu, konkrečios programos produkto ir rezultato rodikliai taikomi pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [12] straipsnio [1] dalies antros pastraipos a punktą, [17] straipsnio [3] dalies d punkto ii papunktį ir [37] straipsnio [2] dalies b punktą. [107 pakeit.]
2. Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024 m. nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029 m. nustatytos siektinos reikšmės yra sumuojamos.
3. Komisija, laikydamasi savo ataskaitų teikimo reikalavimo pagal Finansinio reglamento [38] straipsnio [3] dalies [e] punkto [i] papunktį, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie programų veiklos rezultatus pagal II priedą.
4. Komisijai pagal 13 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies pakeisti I priedą, kad būtų galima atlikti būtinus valstybių narių naudojamų rodiklių sąrašo pakeitimus, ir siekiant iš dalies pakeisti II priedą, kad būtų galima atlikti būtinus Europos Parlamentui ir Tarybai teiktinos informacijos apie veiklos rezultatus pakeitimus.
4a. Valstybės narės pateikia tinkamai pagrįstus prašymus pasinaudoti pagal dabartinį Stabilumo ir augimo paktą numatyta lankstumo galimybe viešųjų ar lygiaverčių struktūrinių išlaidų atveju, jei jas viešojo administravimo institucijos padengia bendrai finansuodamos investicijas, aktyvuojamas kaip ERPF ir SF dalis. Apibrėždama fiskalinį koregavimą pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę arba korekcinę dalį Komisija nuodugniai įvertina šį prašymą taip, kad būtų atsižvelgta į strateginę ERPF ir SF bendrai finansuojamų investicijų svarbą. [108 pakeit.]
II SKYRIUS
Konkrečios nuostatos dėl tam tikrų teritorinių aspektų
8 straipsnis
Integruotas teritorijų vystymas
1. ERPF lėšomis gali būti remiamas integruotas teritorijų vystymas įgyvendinant programas pagal abu tikslus, nurodytus Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] 4 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis šio reglamento [naujojo BNR] III antraštinės dalies II skyriumi. [109 pakeit.]
1a. Bent 5 proc. visų ERPF lėšų nacionaliniu lygmeniu pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, išskyrus techninę paramą, skiriama integruotam teritorijų vystymui gamtinių, geografinių ar demografinių kliūčių ar trūkumų turinčiose ne miestų vietovėse arba vietovėse, kuriose kyla sunkumų naudotis pagrindinėmis paslaugomis. Iš šios sumos ne mažiau kaip 17,5 % skiriama kaimo vietovėms ir bendruomenėms, atsižvelgiant į pažangių kaimų pakto nuostatas, kuriomis plėtojami tokie projektai kaip pažangieji kaimai. [110 pakeit.]
2. Valstybės narės įgyvendina ERPF lėšomis remiamus integruoto teritorijų vystymo veiksmus vien tik pasitelkdamos konkrečią kryptį ar programą arba kitais Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [22] straipsnyje nurodytais būdais , taip pat, taikydamos integruotą požiūrį, finansuoja iš keleto fondų, t. y. ERPF, ESF+, EJRŽF ir EŽŪFKP . [111 pakeit.]
9 straipsnis
Tvari miestų plėtra
1. ERPF Siekiant spręsti ekonomines, aplinkos apsaugos, klimato, demografines ir socialines problemas, ERPF lėšomis remiamas teritorinėmis strategijomis grindžiamas integruotas teritorijų vystymas pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [23] straipsnį, kuris, taikant integruotą požiūrį, gali būti finansuojamas iš kelių fondų, t. y. ERPF ir ESF+ ir kuriuo daugiausia dėmesio skiriama miestų vietovėms („tvari miestų plėtra“) įgyvendinant programas pagal abu šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus. [112 pakeit.]
2. Bent 6 10 proc. visų ERPF lėšų nacionaliniu lygmeniu pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, išskyrus techninę paramą, skiriama tvariai miestų plėtrai pasitelkiant konkrečią programą, konkrečią prioritetinę kryptį, bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, integruotas teritorines investicijas ar kitą teritorinę priemonę , kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] 22 straipsnio c punkte. Reglamento (ES) 2018/XXXX [naujojo BNR] 6 straipsnyje minimoms miesto valdžios institucijoms suteikiami įgaliojimai pasirinkti priemones ir projektus. Veikla, plėtojama pagal kitus nei 5-asis PT, gali, jeigu atitinka, prisidėti siekiant tvariai miestų plėtrai taikomos 10 proc. minimalios ribos. Investicijos pagal 5-ąjį 5-ojo PT i punktą, turėtų būti laikomos investicijomis, kuriomis prisidedama prie šio 10 % tikslo, taip pat kaip ir veiksmai, vykdomi pagal kitus PT, jei tai dera su tvaria miestų plėtra . [113 pakeit.]
Atitinkamoje programoje ar programose nustatomos šiuo tikslu numatytos sumos pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [17] straipsnio [3] dalies d punkto vii papunktį.
3. Tvariai miestų plėtrai pagal 2 dalį skirtų lėšų procentinės dalies turėtų būti laikomasi visu programavimo laikotarpiu, kai ERPF lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų, įskaitant ir per laikotarpio vidurio peržiūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [14] straipsniu.
4. Kai skiriamos ERPF lėšos sumažinamos dėl įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamento (ES) [naujojo BNR] [99] straipsnį arba dėl Komisijos pagal šio reglamento [98] straipsnį atliekamų finansinių pataisų, 2 dalies nuostatų laikymasis pakartotinai neperžiūrimas.
10 straipsnis
Europos miestų iniciatyva
1. ERPF lėšomis taip pat remiama Europos miestų iniciatyva, kurią pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principą įgyvendina Komisija.
Ši iniciatyva taikoma visoms funkcinėms miestų vietovėms ir ja remiama remiamos Sąjungos miestų darbotvarkė darbotvarkės partnerystės bei padengiamos jos organizacinės išlaidos. Europos miestų iniciatyvos organizavimo ir įgyvendinimo procesuose turi aktyviai dalyvauti vietos valdžios institucijos . [114 pakeit.]
2. Europos miestų iniciatyvą sudaro toliau pateiktos trys kryptys, kurios visos susijusios su tvaria miestų plėtra:
|
a) |
parama gebėjimų stiprinimui, įskaitant mainų veiklą regionų ir vietos atstovams, subnacionaliniu lygmeniu, [115 pakeit.] |
|
b) |
parama naujoviškiems veiksmams, kuriems galima skirti papildomų lėšų pagal Reglamentą (ES) 2018/xxx (Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai) ir juos vykdyti sykiu su Europos kaimo plėtros tinklo plėtote, visų pirma atsižvelgiant į kaimo ir miesto sąsajas ir projektus, kuriais remiamas miesto vietovių ir funkcinių miesto teritorijų vystymasis , [116 pakeit.] |
|
c) |
parama žinioms, teritorinio poveikio vertinimams, politikos kūrimui ir komunikacijos veiklai. [117 pakeit.] |
Vienos ar daugiau valstybių narių prašymu, Europos miestų iniciatyva taip pat gali būti remiamas tarpvyriausybinis bendradarbiavimas miestų klausimais , pvz., Tvarių miestų orientacinė programa, Europos Sąjungos teritorinė darbotvarkė ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų pritaikymas prie vietos lygmens aplinkybių . [118 pakeit.]
Komisija kasmet pateikia Europos Parlamentui ataskaitą apie Europos miestų iniciatyvos vykdymo eigą. [119 pakeit.]
10a straipsnis
Su gamtiniais arba demografiniais trūkumais ir iššūkiais susiduriančios vietovės
ERPF lėšomis bendrai finansuojamose programose, apimančiose su dideliais ir nuolatiniais gamtiniais ar demografiniais trūkumais ir iššūkiais, tokiais kaip nurodytieji SESV 174 straipsnyje, susiduriančias vietoves, ypatingas dėmesys skiriamas tam, kaip įveikti tuos vietovių sunkumus.
Specialūs regioniniai ir nacionaliniai planai visų pirma taikomi NUTS 3 lygmens teritorijoms ar vietos administracinių vienetų junginiams, kuriuose gyventojų tankumas nesiekia 12,5 gyventojo km2 (retai apgyvendintos teritorijos) ar 8 gyventojų km2 (labai retai apgyvendintos teritorijos) arba kuriuose 2007–2017 m. gyventojų vidutiniškai sumažėdavo daugiau kaip 1 proc., siekiant didinti regiono patrauklumą žmonėms, verslo investicijas, galimybes gauti skaitmeninių ir viešųjų paslaugų, įskaitant fondą pagal bendradarbiavimo susitarimą. Partnerystės susitarime gali būti skirtas specialus finansavimas. [120 pakeit.]
11 straipsnis
Atokiausi regionai
1. 3 straipsnis netaikomas specialiems papildomiems asignavimams, skirtiems atokiausiems regionams. Tokie atokiausiems regionams skiriami specialūs papildomi asignavimai naudojami siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias šiuose regionuose dėl vienos ar kelių SESV 349 straipsnyje nurodytų nuolatinių jų vystymosi kliūčių. [121 pakeit.]
2. 1 dalyje nurodytais asignavimais remiama:
|
a) |
į 4 straipsnyje nustatytą paramos taikymo sritį patenkanti veikla; |
|
b) |
nukrypstant nuo 4 straipsnio, priemonės, kuriomis padengiamos veiklos išlaidos siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias atokiausiuose regionuose dėl vienos ar kelių SESV 349 straipsnyje nurodytų nuolatinių kliūčių. |
1 dalyje nurodyti asignavimai taip pat gali būti naudojami padėti finansuoti išlaidas, kuriomis kompensuojami viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai ir sutartys atokiausiuose regionuose.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asignavimais neremiama:
|
a) |
veiksmai, susiję su SESV I priede išvardytais produktais; |
|
b) |
pagalba transportuojant asmenis, kuri yra leidžiama pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies a punktą; |
|
c) |
atleidimas nuo mokesčių ir socialinių įmokų; |
|
d) |
viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai, kurių įmonės nevykdo ir kurių atveju valstybė veikia vykdydama viešuosius įgaliojimus. |
3a. Nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 dalies, ERPF lėšomis gali būti remiamos gamybinės investicijos į įmones atokiausiuose regionuose nepriklausomai nuo tų įmonių dydžio. [122 pakeit.]
III SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
12 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Reglamentai (EB) Nr. 1300/2013 ir 1301/2013 ar bet koks jais remiantis priimtas aktas toliau taikomi ERPF ar Sanglaudos fondo lėšomis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu remiamoms programoms ir veiksmams.
13 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 7 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos iki 2027 m. gruodžio 31 d . [123 pakeit.]
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (17) nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 7 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
13a straipsnis
Panaikinimas
Nedarant poveikio šio reglamento 12 straipsniui, reglamentai (EB) Nr. 1301/2013 ir (EB) Nr. 1300/2013 panaikinami nuo 2021 m. sausio 1 d. [124 pakeit.]
13b straipsnis
Peržiūra
Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentas ir Taryba peržiūri šį reglamentą SESV 177 straipsnyje nustatyta tvarka. [125 pakeit.]
14 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta …
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 90.
(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 115.
(3) 2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).
(5) [Išsami nuoroda pateikta naujajame BNR].
(6) 2017 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, COM(2017)0376.
(7) [Išsami nuoroda pateikta naujajame ESF+ reglamente].
(8) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
(9) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
(10) 2016 m. birželio 24 d. Tarybos išvados dėl ES miestų darbotvarkės.
(11) Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
(12) Nuoroda.
(13) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB.
(14) 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).
(15) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
(16) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (OL L 120, 2009 5 15, p. 5).
I PRIEDAS
Bendri ERPF ir Sanglaudos fondui taikomi produkto ir rezultato rodikliai – 7 straipsnio 1 dalis (1)
1 lentelė. Bendri ERPF (investicijos į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir INTERREG) ir Sanglaudos fondui taikomi produkto ir rezultato rodikliai (**)
|
Politikos tikslas |
Produktai |
Rezultatai |
||
|
1 |
2 |
3 |
||
|
RCO (2) 01 – paramą gavusios įmonės (iš kurių: labai mažos, mažosios, vidutinės ir didelės)* RCO - 01a – regioninės vidutinės pajamos [127 pakeit.] RCO 02 – paramą dotacijomis gavusios įmonės* RCO 03 – paramą finansinėmis priemonėmis (FP) gavusios įmonės* RCO 04 – nefinansinę paramą gaunančios įmonės* RCO 05 – paramą gavusios veiklą pradedančios įmonės* RCO 06 – mokslinių tyrimų įstaigose, kurioms teikiama parama, dirbantys mokslininkai RCO 07 – bendruose moksliniuose tyrimuose dalyvaujančios mokslo tiriamosios institucijos RCO 08 – nominalioji mokslinių tyrimų ir inovacijų įrangos vertė RCO 10 – su mokslinių tyrimų institucijomis bendradarbiaujančios įmonės RCO 10a – įmonės, kurioms teikiama parama, kad jos pakeistų savo produktus ir paslaugas, kad jie atitiktų žiedinės ekonomikos reikalavimus [128 pakeit.] RCO 96 – tarpregioninės investicijos į ES projektus* |
RCR (3) 01 – paramą gavusiuose subjektuose sukurtos darbo vietos* RCR - 01 – Regioninių pajamų santykio, kaip nurodyta 3 straipsnio 3 dalyje, didėjimas [131 pakeit.] RCR 02 – privačiosios investicijos, atitinkančios viešąją paramą (iš kurių: dotacijos, finansinės priemonės)* RCR 03 – produktų ar procesų inovacijas diegiančios MVĮ* RCR 04 – rinkodaros ar organizacines inovacijas diegiančios MVĮ* RCR 05 – inovacijas vietoje diegiančios MVĮ* RCR 06 – Europos patentų tarnybai pateiktos patentų paraiškos* RCR 07 – prekių ženklo ir dizaino paraiškos* RCR 08 – bendri viešojo ir privačiojo sektorių leidiniai |
||
|
RCO 12 – įmonės, gavusios paramą siekiant, kad jos skaitmenintų savo produktus ir paslaugas RCO 13 – įmonėms sukurtos skaitmeninės paslaugos ir produktai RCO 14 – viešosios institucijos, kurioms skirta parama skaitmeniniams produktams, paslaugoms ir taikomosioms programoms kurti RCO 14a – papildomi socialiniai ir ekonominiai centrai, turintys itin didelio pralaidumo plačiajuostę prieigą [129 pakeit.] |
RCR 11 – naujų viešųjų skaitmeninių paslaugų ir taikomųjų programų naudotojai* RCR 12 – įmonių sukurtų naujų skaitmeninių produktų, paslaugų ir taikomųjų programų naudotojai* RCR 13 – aukštą skaitmeninio intensyvumo lygį pasiekusios įmonės* RCR 14 – viešosiomis skaitmeninėmis paslaugomis besinaudojančios įmonės viešųjų skaitmeninių paslaugų naudotojai * [132 pakeit.] RCR 14a – socialiniai ir ekonominiai centrai, prisijungę prie itin didelio pralaidumo tinklo [130 pakeit.] |
|||
|
RCO 15 – sukurti inkubavimo pajėgumai* |
RCR 16 – paramą gavusios sparčiai augančios įmonės* RCR 17 – 3-jų metų įmonės, sugebėjusios išlikti rinkoje* RCR 18 – inkubatoriaus paslaugomis besinaudojančios MVĮ praėjus metams po inkubatoriaus sukūrimo RCO 19 – didesnės apyvartos įmonės RCR 25 – paramą gavusiose MVĮ vieno darbuotojo sukuriama bendroji pridėtinė vertė* |
|||
|
RCO 16 – suinteresuotosios šalys, dalyvaujančios verslumo galimybių paieškos procese RCO 17 – investicijos į regionines / vietos ekosistemas, skirtos įgūdžių ugdymui RCO 101 – į įgūdžių ugdymą investuojančios MVĮ RCO 102 – į mokymo valdymo sistemas investuojančios MVĮ* |
RCR 24 – MVĮ, gaunančios naudą iš įgūdžių ugdymo veiklos, įgyvendinamos vietos / regioninės ekosistemos RCR 97 – remiama pameistrystė labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) RCR 98 – MVĮ darbuotojai, išėję testinį profesinį rengimą ir mokymą, (pagal įgūdžio rūšį: techninis, valdymo, verslumo, ekologijos, kitas) RCR 99 – MVĮ darbuotojai, išėję alternatyvų mokymą, susijusį su žinioms imlių paslaugų veikla (angl. KISA – training for knowledge intensive service activities (pagal įgūdžio rūšį: techninis, valdymo, verslumo, ekologijos, kitas) RCR 100 – MVĮ darbuotojai, išėję formalų mokymą siekiant įgyti įgūdžius (KISA) (pagal įgūdžių rūšį: techniniai, valdymo, verslumo, ekologijos, kiti)* |
|||
|
RCO 18 – paramą gavę namų ūkiai siekiant pagerinti jų būstų energinį naudingumą RCO 18a – metinio viso pastatų fondo sutaupytos energijos kiekio procentinė dalis (palyginti su atskaitos verte), laikantis tikslo dėl itin efektyvaus ir nuo iškastinio kuro nepriklausomo pastatų fondo, kuris nustatytas nacionalinėje ilgalaikėje renovacijos strategijoje gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų fondo renovacijai remti [134 pakeit.] RCO 18b – namų ūkiai, kurių gyvenamųjų būstų energinis naudingumas pagerintas ir kuriuose sutaupoma ne mažiau nei 60 proc. energijos [135 pakeit.] RCO 18c – namų ūkiai, kurių gyvenamųjų būstų energinis naudingumas pagerintas, ir kurie po renovacijos atitinka nulinės energijos pastato standartą [136 pakeit.] RCO 19 – viešieji pastatai, kuriems skirta parama siekiant pagerinti jų energinį naudingumą (iš kurių: gyvenamieji pastatai, privatūs negyvenamieji pastatai, viešieji negyvenamieji pastatai) [137 pakeit.] RCO 19a – energijos nepriteklių patiriančių ir (arba) pažeidžiamų vartotojų skaičius, kuriems teikiama parama jų būstų energiniam efektyvumui pagerinti [138 pakeit.] RCO 20 – naujai pastatyti ar pagerinti centralizuoto šilumos tiekimo tinklų vamzdynai RCO 20a – pastatai, kuriems suteikta parama siekiant pagerinti jų pažangųjį parengtumą [139 pakeit.] |
RCR 26 – metinis galutinės energijos suvartojimo kiekis (iš kurio: energijos kiekis, suvartotas gyvenamuosiuose pastatuose, privačiuose negyvenamuosiuose pastatuose, viešuosiuose negyvenamuosiuose pastatuose) RCO 27 – namų ūkiai, kurių gyvenamųjų būstų energinis naudingumas pagerintas ir kuriuose sutaupoma ne mažiau nei 60 proc. energijos [150 pakeit.] RCO 28 – pastatai, priskirti geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei (iš kurių: gyvenamieji pastatai, privatūs negyvenamieji pastatai, viešieji negyvenamieji pastatai) RCR 28a – pastatai, kurių energinis naudingumas pagerintas sudarius sutartimis įformintus susitarimus, kuriais garantuojama, kad sutaupytą energijos kiekį būtų galima patikrinti ir būtų didinamas energijos vartojimo efektyvumas, pvz., sutartys dėl energijos vartojimo efektyvumo, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES (4) 2 straipsnio 27 punkte [151 pakeit.] RCR 29 – numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis* RCO 30 – įmonės, kurių energinis naudingumas pagerintas RCR 30a – pastatai, kurių pažangusis parengtumas pagerintas [152 pakeit.] |
||
|
RCO 22 – papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai (iš kurių: elektros, šiluminės energijos pajėgumai) RCO 22a – bendras galutinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas ir suvartojimas pagal sektorių (šildymo ir vėsinimo, transporto, elektros) [140 pakeit.] RCO 22b – visos iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos dalis [141 pakeit.] RCO 22c – metinių neatsinaujinančiosios energijos importo rodiklių sumažinimas [142 pakeit.] RCO 97 – paremtų energijos bendruomenių ir atsinaujinančiosios energijos bendruomenių skaičius* RCO 97a – iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojų dalis palyginti su bendrais įrengtaisiais pajėgumais [143 pakeit.] |
RCR 31 – visas pagamintas atsinaujinančios energijos kiekis (iš kurio: elektros, šiluminės energijos kiekis) RCR 32 – atsinaujinančioji energija: su tinklu susiję pajėgumai (veiklos)* |
|||
|
RCO 23 – pažangiųjų tinklų skaitmeninio valdymo sistemos RCO 98 – paramą gavę namų ūkiai siekiant, kad jie naudotųsi pažangiaisiais elektros energijos tinklais RCO 98a – parama regionams, pereinamuoju laikotarpiu patiriantiems priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo padarinius [144 pakeit.] |
RCR 33 – prie pažangiųjų tinklų prijungtų vartotojų skaičius RCO 34 – pažangiųjų tinklų projektų diegimas |
|||
|
RCO 24 – naujos arba atnaujintos gaivalinių nelaimių , pvz., žemės drebėjimų, miškų gaisrų, potvynių ar sausrų, stebėsenos, pasirengimo joms, įspėjimo apie jas ir reagavimo į jas sistemos* [145 pakeit.] RCO 25 – naujai įrengtos ar pagerintos pakrančių ruožų, upių ir ežerų krantų apsaugos ir apsaugos nuo nuošliaužų priemonės siekiant apsaugoti žmones, turtą ir natūralią aplinką RCO 26 – pastatyta žalioji infrastruktūra siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos RCO 27 – nacionalinės / regioninės / vietos strategijos, kuriomis sprendžiamas prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas RCO 28 – teritorijos, kurioms taikomos apsaugos nuo miškų gaisrų , žemės drebėjimų, potvynių ar sausrų priemonės [146 pakeit.] |
RCR 35 – gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo potvynių priemonėmis RCR 36 – gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo miškų gaisrų priemonėmis RCR 37 – gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo su klimatu susijusių gaivalinių nelaimių (išskyrus potvynius ir miškų gaisrus) priemonėmis RCR 96 – gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo su klimatu nesusijusios gamtinio pavojaus rizikos ir nuo su žmogaus veikla susijusios rizikos priemonėmis* RCR 38 – numatoma vidutinė atsako į nelaimės situacijas trukmė* |
|||
|
RCO 30 – naujų ar atnaujintų namų ūkių vandentiekio vamzdynų ilgis RCO 31 – naujų ar atnaujintų kanalizacijos tinklų ilgis RCO 32 – nauji arba atnaujinti nuotekų valymo pajėgumai RCO 32a – bendras mažo anglies dioksido kiekio energijos šaltiniais pakeistas iškastinio kuro kiekis [147 pakeit.] |
RCR 41 – gyventojai, prisijungę prie pagerintų vandens tiekimo sistemų RCR 42 – gyventojai, prisijungę bent prie antrinių nuotekų valymo įrenginių RCR 43 – vandens nuostoliai nuostolių sumažinimas [153 pakeit.] RCR 44 – tinkamai išvalytos nuotekos |
|||
|
RCO 34 – papildomi pajėgumai siekiant perdirbti atliekas išvengti atliekų ir jas perdirbti [148 pakeit.] RCR 34a – pertvarkytų darbo vietų skaičius [149 pakeit.] |
RCR 46 – gyventojai, besinaudojantys atliekų perdirbimo įrenginiais ir mažomis atliekų tvarkymo sistemomis RCR - 46a – vienam gyventojui susidarančios komunalinės atliekos [154 pakeit.] RCR - 46b – vienam gyventojui tenkančios komunalinės atliekos, išvežamos šalinti ir naudojamos energijos gavimo iš atliekų tikslais [155 pakeit.] RCR 47 – perdirbtos atliekos RCR - 47a – perdirbtos biologinės atliekos [156 pakeit.] RCR 48 – perdirbtos atliekos, naudojamos kaip žaliavos RCR 48a – gyventojai, besinaudojantys atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui įrenginiais [157 pakeit.] RCR 48b – žiedinio medžiagų naudojimo lygis [158 pakeit.] RCR 49 – pakartotinai panaudotos atliekos [159 pakeit.] RCR 49a – pakartotiniam naudojimui parengtos atliekos [160 pakeit.] |
|||
|
RCO 36 – žaliosios infrastruktūros, kuriai skirta parama, teritorijos plotas miestų vietovėse RCO 37 – „Natura 2000“ teritorijų, kurioms pagal prioritetinių veiksmų programą taikomos apsaugos ir atkūrimo priemonės, plotas RCO 99 – ne „Natura 2000“ teritorijose esančių vietovių, kurioms taikomos apsaugos ir atkūrimo priemonės, plotas RCO 38 – rekultivuotos žemės, kuriai suteikta parama, plotas RCO 39 – įrengtos oro taršos stebėsenos sistemos |
RCR 50 – gyventojai, galintys pasinaudoti oro kokybės gerinimo priemonėmis RCR 95 – gyventojai, galintys naudotis nauja ar atnaujinta žaliąja infrastruktūra miestų vietovėse RCR 51 – gyventojai, galintys pasinaudoti triukšmo mažinimo priemonėmis RCR 52 – rekultivuota žemė, naudojama žaliesiems plotams, socialiniams būstams, ekonominei ar bendruomeninei veiklai |
|||
|
RCO 41 – papildomi namų ūkiai, turintys itin didelio pajėgumo plačiajuostę prieigą RCO 42 – papildomos įmonės, turinčios itin didelio pajėgumo plačiajuostę prieigą |
RCR 53 – namų ūkiai, prisijungę prie itin didelio pralaidumo tinklo RCR 54 – įmonės, prisijungusios prie itin didelio pralaidumo tinklo |
||
|
RCO 43 – naujai nuteistų kelių, kuriems skirta parama, ilgis – TEN-T (5) (pagrindinių ir visuotinių tinklų) [162 pakeit.] RCO 44 – naujai nuteistų kelių, kuriems skirta parama, ilgis – kiti projektai RCO 45 – rekonstruotų arba atnaujintų kelių, kuriems skirta parama, ilgis – TEN-T (pagrindinių ir visuotinių tinklų) [163 pakeit.] RCO 46 – rekonstruotų arba atnaujintų kelių, kuriems skirta parama, ilgis – kiti projektai |
RCR 55 – naujai pastatytų, rekonstruotų ar atnaujintų kelių naudotojai RCR - 55a – TEN-T koridoriaus užbaigimo nacionalinėje teritorijoje santykis [166 pakeit.] RCR 56 – dėl pagerintos kelių infrastruktūros sutaupytas laikas RCR 101 – dėl pagerintos geležinkelių infrastruktūros sutaupytas laikas |
|||
|
RCO 47 – naujai nutiestų geležinkelio linijų, kurioms skirta parama, ilgis – TEN-T (pagrindinių ir visuotinių tinklų) [164 pakeit.] RCO 48 – naujai nutiestų geležinkelio linijų, kurioms suteikta parama, ilgis – kiti projektai RCO 49 – rekonstruotų arba atnaujintų geležinkelio linijų, kurioms skirta parama, ilgis – TEN-T (pagrindinių ir visuotinių tinklų) [165 pakeit.] RCO 50 – rekonstruotų arba atnaujintų geležinkelio linijų, kurioms skirta parama, ilgis – kiti projektai RCO 51 – naujai nutiestų arba atnaujintų vidaus vandens kelių, kuriems skirta parama, ilgis – TEN-T RCO 52 – naujai nutiestų arba atnaujintų vidaus vandens kelių, kuriems skirta parama, ilgis – kiti projektai RCO 53 – naujos arba atnaujintos geležinkelio stotys ir infrastruktūra RCO 54 – naujos arba atnaujintos įvairiarūšės jungtys RCO 100 – uostų, kuriems skirta parama, skaičius |
RCR 57 – geležinkelio linijų, kuriose įdiegta ir naudojama Europos geležinkelių eismo valdymo sistema, ilgis RCR - 57a – TEN-T koridoriaus užbaigimo nacionalinėje teritorijoje santykis [167 pakeit.] RCR 58 – geležinkeliais, kuriems skirta parama, pervežtų per metus keleivių skaičius RCR 59 – krovininis geležinkelių transportas RCR 60 – krovininis vidaus vandenų transportas |
|||
|
RCO 55 – naujų tramvajų ir metro linijų ilgis RCO 56 – rekonstruotų / atnaujintų tramvajų ir metro linijų ilgis RCO 57 – viešajam transportui skirti ekologiški riedmenys RCO 58 – dviračių infrastruktūra, kuriai skirta parama RCO 59 – alternatyviųjų degalų infrastruktūra (degalų papildymo / įkrovimo punktai), kuriai skirta parama RCO 60 – miestai ir miesteliai, kuriuose įdiegtos naujos arba atnaujintos skaitmeninės miesto transporto sistemos |
RCR 62 – metinis viešuoju transportu pervežtų keleivių skaičius RCR 63 – naujų / atnaujintų tramvajų ir metro linijų metinis naudotojų skaičius RCR 64 – dviračių infrastruktūros metinis naudotojų skaičius |
|||
|
RCO 61 – metinis bedarbių, kuriems suteiktos patobulintos užimtumo tarnybų paslaugos (pajėgumas), skaičius |
RCR 65 – metinis ieškančių darbo asmenų, besinaudojančių paramą gavusių užimtumo tarnybų paslaugomis, skaičius |
||
|
RCO 63 – sukurti laikino priėmimo infrastruktūros pajėgumai RCO 64 – atnaujintų būstų pajėgumas – migrantai, pabėgėliai ir asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą RCO 65 – atnaujintų būstų pajėgumas – kiti asmenys |
RCO 66 – pastatytos ar renovuotos laikino priėmimo infrastruktūros užimtumas RCO 67 – atnaujintų būstų užimtumas – migrantai, pabėgėliai ir asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą RCO 68 – atnaujintų būstų užimtumas – kiti asmenys RCR - 68a – marginalizuotų bendruomenių ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotus veiksmus, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą (išskyrus romus) [169 pakeit.] RCR - 68b – marginalizuotų bendruomenių ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotus veiksmus, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą (romai) [170 pakeit.] |
|||
|
RCO 66 – vaikų priežiūros infrastruktūros (naujos arba atnaujintos), kuriai skirta parama, mokymo klasių pajėgumas RCO 67 – švietimo infrastruktūros (naujos arba atnaujintos), kuriai skirta parama, mokymo klasių pajėgumas |
RCR 70 – vaikų, besinaudojančių paremta vaikų priežiūros infrastruktūra, skaičius per metus RCR 71 – mokinių, besinaudojančių paremta švietimo infrastruktūra, skaičius per metus |
|||
|
RCO 69 – sveikatos priežiūros infrastruktūros, kuriai skirta parama, pajėgumas RCO 70 – socialinės infrastruktūros (išskyrus būstus), kuriai skirta parama, pajėgumas |
RCR 72 – asmenys, turintys galimybę naudotis pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis RCR 73 – asmenų, besinaudojančių paremta sveikatos priežiūros infrastruktūra, skaičius per metus RCR 74 – asmenų, besinaudojančių paremta socialinės priežiūros infrastruktūra, skaičius per metus RCR 75 – vidutinė greitosios medicinos pagalbos atsako paremtoje srityje trukmė |
|||
|
RCO 74 – gyventojai, kuriems taikomos integruotos miestų plėtros strategijos RCO 75 – integruotos miestų plėtros strategijos RCO 76 – bendradarbiavimo projektai RCO 77 – kultūros ir turizmo infrastruktūros, kuriai skirta parama, pajėgumas |
RCR 76 – suinteresuotosios šalys, dalyvaujančios rengiant ir įgyvendinant miestų plėtros strategijas RCR 77 – turistai / apsilankymai vietovėse, kurioms skirta parama* RCR 78 – naudotojai, galintys pasinaudoti paramą gavusia kultūros infrastruktūra |
||
|
RCO 80 – vietos plėtrai skirtos bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos |
|
|||
|
Horizontalieji – įgyvendinimo rodikliai |
RCO 95 – ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis finansuojami darbuotojai |
RCR 91 – vidutinė kvietimų teikti paraiškas, projektų atrankos ir sutarčių pasirašymo trukmė* RCR 92 – vidutinė konkurso trukmė (nuo viešųjų pirkimų procedūros pradžios iki sutarties pasirašymo)* RCR 93 – vidutinė projekto įgyvendinimo trukmė (nuo sutarties pasirašymo iki paskutinio mokėjimo)* RCO 94 – vienintelė paraiška dalyvauti konkurse dėl ERPF ir Sanglaudos fondo intervencinių priemonių paramos* |
2 lentelė. Papildomi bendri produkto ir rezultato rodikliai, taikomi ERPF siekiant INTERREG tikslo
|
Konkrečiai INTERREG tikslui skirti rodikliai |
RCO 81 – tarpvalstybinio judumo iniciatyvų dalyviai RCO 82 – bendrų veiksmų, kuriais skatinama lyčių lygybė, lygios galimybės ir socialinė įtrauktis, dalyviai RCO 83 – parengtos arba įgyvendintos bendros strategijos / veiksmų planai RCO 84 – bendri projektuose įgyvendinti bandomieji veiksmai RCO 85 – bendrų mokymo schemų dalyviai RCO 96 – nustatytos teisinės arba administracinės kliūtys RCO 86 – pasirašyti bendri administraciniai arba teisiniai susitarimai RCO 87 – tarpvalstybiniu mastu bendradarbiaujančios organizacijos RCO 88 – tarpvalstybiniai tarpusavio mokymosi projektai, kuriais siekiama stiprinti bendradarbiavimo veiklą RCO 89 – tarpvalstybiniai projektai, kuriais siekiama pagerinti daugiapakopį valdymą RCO 90 – tarpvalstybiniai projektai, kuriais kuriami tinklai / klasteriai |
RCR 79 – bendros strategijos / veiksmų planai, kuriuos organizacijos taiko projekto įgyvendinimo pabaigoje / pasibaigus projektui RCR 80 – bendra bandomoji veikla, kurią organizacijos vykdo arba plėtoja projekto įgyvendinimo pabaigoje / pasibaigus projektui RCO 81 – dalyviai, baigę mokymus pagal bendras mokymo schemas RCR 82 – pašalintos arba sumažintos teisinės ar administracinės kliūtys RCR 83 – asmenys, kuriems taikomi pasirašyti bendrieji susitarimai RCR 84 – organizacijos, pasibaigus projektui bendradarbiaujančios tarpvalstybiniu mastu 6–12 mėnesių RCR 85 – dalyviai, pasibaigus projektui bendradarbiaujantys 6–12 mėnesių, kad vykdytų bendrus veiksmus RCR 86 – suinteresuotosios šalys / institucijos, kurių tarpvalstybiniai bendradarbiavimo gebėjimai sustiprinti |
(1) Taikytini siekiant investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir INTERREG tikslų pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [12] straipsnio [1] dalies antros pastraipos a punktą ir [36] straipsnio [duomenų perdavimas] [2] dalies b punktą, siekiant investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [17] straipsnio [3] dalies d punkto ii papunktį ir siekiant INTERREG tikslo pagal Reglamento (ES) [naujojo ETB reglamento] 17 straipsnio 4 dalies e punkto ii papunktį.
(2) RCO – regioninės politikos bendras produkto rodiklis (angl. RCO – Regional Policy Common Output Indicator).
(3) RCR – regioninės politikos bendras rezultato rodiklis (angl. RCR – Regional Policy Common Result Indicator).
(4) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
(5) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).
(**) Pateikimo sumetimais rodikliai grupuojami pagal politikos tikslą, tačiau juo neapsiribojant. Visų pirma, pagal 5-ąjį politikos tikslą su atitinkamais rodikliais gali būti naudojami 1–4 politikos tikslų konkretūs tikslai. Be to, siekiant visapusiškai parodyti numatomus ir tikrus programų veiklos rezultatus, (*) pažymėti rodikliai gali būti naudojami, kai aktualu, konkretiems tikslams vertinti pagal daugiau nei vieną 1–4 politikos tikslą.
II PRIEDAS
7 straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindinis ERPF ir Sanglaudos fondui skirtas veiklos rodiklių rinkinys (1)
|
Politikos tikslas |
Konkretus tikslas |
Produktai |
Rezultatai |
||||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
||||
|
|
CCO 01 – įmonės, kurioms skirta parama naujovėms diegti CCO - 01a – įmonės, kurioms skirta parama tvariai ekonominei veiklai vykdyti [173 pakeit.] CCO 02 – mokslinių tyrimų įstaigose, kurioms teikiama parama, dirbantys mokslininkai |
CCR 01 – produktų, procesų, rinkodaros ar organizacines inovacijas diegiančios MVĮ CCR - 01a – regioninių pajamų santykio padidėjimas [175 pakeit.] |
||||
|
CCO 03 – įmonės ir viešosios institucijos, kurioms skirta parama skaitmeniniams produktams, paslaugoms ir taikomosioms programoms kurti |
CCR 02 – įmonių ir viešųjų institucijų sukurtų naujų skaitmeninių produktų, paslaugų ir taikomųjų programų papildomi naudotojai |
|||||
|
CCO 04 – MVĮ, kurioms skirta parama darbo vietoms kurti ir tvariam ekonomikos augimui skatinti [174 pakeit.] |
CCR 03 – remiamose MVĮ sukurtos naujos darbo vietos |
|||||
|
CCO 05 – į įgūdžių ugdymą investuojančios MVĮ |
CCR 04 – MVĮ darbuotojai, gaunantys mokymą siekiant įgyti įgūdžius |
|||||
|
|
CCO 06 – investicijos į energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones |
CCR 05 – paramos gavėjai, kuriems nustatyta geresnė energijos vartojimo efektyvumo klasė |
||||
|
CCO 07 – papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai |
CCR 06 – papildomas pagamintos atsinaujinančios energijos kiekis |
|||||
|
CCO 08 – pažangiųjų tinklų skaitmeninio valdymo sistemos CCO 08a – naujų įmonių kūrimas [177 pakeit.] |
CCR 07 – prie pažangiųjų tinklų prijungtų papildomų vartotojų skaičius CCR 07a – sukurtų darbo vietų skaičius [179 pakeit.] |
|||||
|
CCO 09 – naujos arba atnaujintos nelaimių stebėsenos, įspėjimo apie jas ir reagavimo į jas sistemos CCO 09a – didesnis prisitaikymas prie klimato kaitos, didesnė gaivalinių nelaimių rizikos prevencija ir didesnis atsparumas nelaimėms ir ekstremaliems klimato reiškiniams [178 pakeit.] |
CCR 08 – papildomi gyventojai, kurie gali naudotis apsaugos nuo potvynių, miško gaisrų ir kitų su klimatu susijusių gaivalinių nelaimių priemonėmis |
|||||
|
CCO 10 – nauji arba atnaujinti nuotekų valymo pajėgumai |
CCR 09 – papildomi gyventojai, prisijungę bent prie antrinių nuotekų valymo įrenginių |
|||||
|
CCO 11 – nauji arba atnaujinti atliekų perdirbimo pajėgumai |
CCR 10 – papildomos perdirbtos atliekos |
|||||
|
CCO 12 – žaliosios infrastruktūros teritorijos plotas miesto vietovėse |
CCR 11 – gyventojai, kurie naudojasi oro kokybės gerinimo priemonėmis |
|||||
|
|
CCO 13 – papildomi namų ūkiai ir įmonės, kuriems užtikrinama itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų aprėptis |
CCR 12 – papildomi namų ūkiai ir įmonės, prisijungę prie itin didelio pralaidumo tinklų |
||||
|
CCO 14 – kelių TEN-T: nauji ir atnaujinti keliai ir tiltai [181 pakeit.] |
CCR 13 – dėl pagerintos kelių ir tiltų infrastruktūros sutaupytas laikas [182 pakeit.] |
|||||
|
CCO 15 – geležinkelių TEN-T: nauji ir atnaujinti geležinkeliai |
CCR 14 – patobulinto geležinkelių transporto paslaugomis per metus pasinaudojančių keleivių skaičius |
|||||
|
CCO 16 – išplėstos ir modernizuotos tramvajų ir metro linijos |
CCR 15 – naujų ir modernizuotų tramvajų ir metro linijų metinis naudotojų skaičius |
|||||
|
|
CCO 17 – metinis bedarbių, kuriems suteiktos patobulintos užimtumo tarnybų paslaugos, skaičius |
CCR 16 – darbo ieškantys asmenys, kurie kasmet naudojasi patobulintomis užimtumo tarnybų paslaugomis |
||||
|
CCO 18 – nauji arba atnaujinti vaikų priežiūros ir švietimo infrastruktūros pajėgumai |
CCR 17 – naujos arba atnaujintos vaikų priežiūros ir švietimo infrastruktūros naudotojų skaičius per metus |
|||||
|
CCO 19 – sukurti arba atnaujinti papildomi priėmimo infrastruktūros pajėgumai |
CCR 18 – naujų ir pagerintų priėmimo ir apgyvendinimo vietų naudotojų skaičius per metus |
|||||
|
CCO 20 – nauji arba atnaujinti sveikatos priežiūros infrastruktūros pajėgumai |
CCR 19 – gyventojai, turintys galimybę naudotis pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis |
|||||
|
|
CCO 21 – gyventojai, kuriems taikomos integruotos miestų plėtros strategijos |
|
(1) Šiuos rodiklius Komisija naudos siekdama laikytis ataskaitų teikimo reikalavimo pagal [taikomo] Finansinio reglamento 38 straipsnio 3 dalies e punkto i papunktį.
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/599 |
P8_TA(2019)0304
Naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos ***I
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 (nauja redakcija) (COM(2017)0676 – C8-0395/2017 – 2017/0293(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)
(2021/C 108/41)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0676), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0395/2017), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
pasikonsultavęs su Regionų komitetu, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2018 m. gegužės 3 d. laišką Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi, |
|
— |
atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0287/2018), |
|
A. |
kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės; |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas (3); |
|
2. |
atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prieš šios rezoliucijos; |
|
3. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
4. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 227, 2018 6 28, p. 52.
(3) Ši pozicija pakeičia 2018 m. spalio 3 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0370).
P8_TC1-COD(2017)0293
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… , kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos, ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (nauja redakcija)
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/631.)
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Komisijos pareiškimas dėl 15 straipsnio
Atlikdama 15 straipsnyje numatytą peržiūrą ir prireikus siūlydama teisėkūros procedūra priimamą aktą, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, Komisija vykdys atitinkamas konsultacijas, kaip numatyta Sutartyse. Ji visų pirma konsultuosis su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis.
Atlikdama tą peržiūrą Komisija taip pat, atsižvelgdama į būtinybę atitinkamose valstybėse narėse sparčiau populiarinti mažataršes ir netaršias transporto priemones, išnagrinės, ar I priedo A dalies 6.3 punkte nustatyta 5 proc. viršutinė riba yra tinkama.
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/602 |
P8_TA(2019)0305
Tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimas ***I
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (COM(2018)0340 – C8-0218/2018 – 2018/0172(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/42)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0340), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0218/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Žuvininkystės komiteto nuomones (A8-0317/2018), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (3); |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 207.
(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 210.
(3) Ši pozicija pakeičia 2018 m. spalio 24 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0411).
P8_TC1-COD(2018)0172
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/904.)
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/604 |
P8_TA(2019)0306
ES tręšiamieji produktai ***I
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009 (COM(2016)0157 – C8-0123/2016 – 2016/0084(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/43)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0157), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0123/2016), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 12 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A8-0270/2017), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (2); |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 389, 2016 10 21, p. 80.
(2) Ši pozicija pakeičia 2017 m. spalio 24 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0392).
P8_TC1-COD(2016)0084
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009 bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1009.)
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/606 |
P8_TA(2019)0307
Darbuotojų apsauga nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe ***I
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (COM(2018)0171 – C8-0130/2018 – 2018/0081(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/44)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0171), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 153 straipsnio 2 dalies b punktą bei 153 straipsnio 1 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0130/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
pasikonsultavęs su Regionų komitetu, |
|
— |
atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0382/2018), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2018)0081
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/983.)
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/608 |
P8_TA(2019)0308
Tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tipų bendrosios taisyklės ***I
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrų taisyklių nustatymo (COM(2017)0648 – C8-0391/2017 – 2017/0290(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/45)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0648), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0391/2017), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Švedijos Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 5 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0259/2018), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 262, 2018 7 25, p. 52.
(2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
P8_TC1-COD(2017)0290
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrų taisyklių nustatymo
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
|
(1) |
neigiamas transporto poveikis, pavyzdžiui, oro tarša, išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, avarijos, triukšmas ir spūstys, – neišspręsta ekonomikos ir Europos piliečių sveikatos bei gerovės problema. Apskaičiuota, kad iki 2050 m. krovinių vežimas automobilių keliais, pagrindinė šio neigiamo poveikio priežastis, padidės 60 proc. bendras šios direktyvos tikslas – sukurti efektyviai išteklius naudojantį daugiarūšio transporto tinklą ir sumažinti neigiamą transporto poveikį oro taršai, išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui , avarijų skaičiui , triukšmui ir spūstims ; [1 pakeit.] |
|
(2) |
transporto veiklos neigiamo poveikio mažinimas yra vienas iš svarbiausių Sąjungos transporto politikos uždavinių. Tarybos direktyva 92/106/EEB (4), kurioje nustatytos priemonės mišriojo krovinių vežimo plėtrai skatinti, yra vienintelis Sąjungos teisės aktas, kuriuo tiesiogiai skatinama daugiau krovinių vežti ne automobilių, o kito mažiau taršaus transporto, pavyzdžiui, vidaus vandenų, jūrų ir geležinkelių, keliais . Siekiant dar sumažinti neigiamą vežimo keliais poveikį reikėtų skatinti mokslinius tyrimus ir dalytis geriausia praktika tarp valstybių narių apie sprendimus, lemiančius geresnį maršrutų parinkimą, tinklų optimizavimą, apkrovos efektyvumo didinimą ir galimybes nustatyti išorinių sąnaudų mokestį ; [2 pakeit.] |
|
(3) |
tikslo iki 2030 m. 30 proc., o iki 2050 m. 50 proc., krovinių, kurie dabar automobiliais vežami daugiau kaip 300 km, pervežti kitų rūšių, pavyzdžiui, geležinkelių arba vandens, transporto keliais ir taip optimizuoti įvairiarūšės logistikos grandinių veikimą, be kita ko, daugiau naudojantis tausiomis transporto priemonėmis, siekiama lėčiau nei planuota, o naujausios prognozės rodo, kad jis nebus pasiektas turi būti siekiama didinant našumą ir tobulinant infrastruktūrą geležinkelių ir vandens transporto sektoriuje ; [3 pakeit.] |
|
(4) |
rengiant Sąjungos mišriojo krovinių vežimo politiką remtasi Direktyva 92/106/EEB, kurią taikant daug krovinių, anksčiau vežtų automobilių keliais, pradėta vežti kito transporto keliais. Tos direktyvos įgyvendinimo spragos, pavyzdžiui, dviprasmės formuluotės, pasenusios nuostatos ir, ribota jos paramos priemonių taikymo sritis, taip pat biurokratinės ir protekcionistinės kliūtys geležinkelių sektoriuje gerokai sumažino jos poveikį; [4 pakeit.] |
|
(4a) |
ši direktyva turėtų paruošti dirvą veiksmingoms įvairiarūšėms ir daugiarūšėms krovininio transporto paslaugoms, įvairioms transporto rūšims sukuriant vienodas sąlygas; [5 pakeit.] |
|
(5) |
peržiūrėjus mišriajam krovinių vežimui taikomas ekonomines paskatas, Direktyva 92/106/EEB turėtų būti supaprastinta ir įgyvendinama geriau, kad būtų skatinama daugiau krovinių vežti ne automobilių, o kito aplinką labiau tausojančio, saugesnio, tausesnio ir keliančio mažiau spūsčių transporto keliais padidintas geležinkelių ir vandens transporto konkurencingumas, palyginti su automobilių kelių transportu ; [6 pakeit.] |
|
(6) |
valstybėse narėse įvairiarūšiu transportu pervežama 19,3 proc. visoje Sąjungoje tokiu transportu pervežamų krovinių. Tokiam krovinių vežimui Direktyvoje 92/106/EEB numatytos paramos priemonės netaikomos, nes mišriojo krovinių vežimo apibrėžtis nepakankamai plati. Tačiau neigiamas krovinių vežimo automobilių keliais valstybėse narėse poveikis, visų pirma išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir spūstys, nesibaigia ties valstybių sienomis. Todėl nacionalinį (valstybės narės vidaus) mišrųjį krovinių vežimą į išplėstą Direktyvos 92/106/EEB taikymo sritį įtraukti būtina siekiant remti tolesnę mišriojo krovinių vežimo plėtrą Sąjungoje ir tokiu būdu daugiau krovinių vežti ne automobilių keliais, o geležinkeliais, vidaus vandenų ir trumpaisiais jūrų keliais . Tačiau nukrypti nuo kabotažo taisyklių leidžiančios nuostatos ir toliau taikomos tik atliekant tarptautinio mišriojo krovinių vežimo operacijas tarp valstybių narių. Valstybės narės turės vykdyti veiksmingą kontrolę, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi tų taisyklių, ir skatinti suderinti darbo ir socialines sąlygas tarp įvairių transporto rūšių ir įvairių valstybių narių ; [7 pakeit.] |
|
(7) |
mišrųjį krovinių vežimą reikia laikyti vientisu krovinių vežimu, tiesiogiai konkuruojančiu su vienarūšiu krovinių vežimu iš išvykimo į galutinę paskirties vietą. Reguliavimo sąlygomis turėtų būti užtikrinamas tarptautinio mišriojo krovinių vežimo bei tarptautinio vienarūšio krovinių vežimo ir atitinkamai nacionalinio mišriojo krovinių vežimo bei nacionalinio vienarūšio krovinių vežimo lygiavertiškumas; |
|
(7a) |
siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą mišraus krovinių vežimo keliais atkarpoms, jei jos yra tarptautinės transporto operacijos arba nacionalinės transporto operacijos dalis, atitinkamai turėtų būti taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1071/2009 (5) ir (EB) Nr. 1072/2009 (6) . Taip pat būtina užtikrinti kitoje valstybėje narėje veiklą vykdančių vairuotojų socialinę apsaugą. Automobilių keliais einančiomis mišriojo vežimo atkarpomis krovinius vežantiems vežėjams turėtų būti taikomos nuostatos dėl vairuotojų komandiravimo, numatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB (7) , ir dėl tų nuostatų vykdymo užtikrinimo, numatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/67/ES (8) . Krovinių vežimo automobilių keliais atkarpos turėtų būti laikomos neatsiejama ištiso mišriojo krovinių vežimo dalimi. Tose direktyvose nustatytos taisyklės dėl tarptautinio vežimo visų pirma turėtų būti taikomos toms automobilių keliais einančioms atkarpoms, kurios yra tarptautinės mišriojo vežimo transporto operacijos dalis. Be to, vykdant kabotažo operacijas taisyklės dėl kabotažo vežimo, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1071/2009, turėtų būti taikomos toms automobilių keliais einančioms atkarpoms, kurios yra nacionalinio mišriojo vežimo dalis; [8 pakeit.] |
|
(8) |
dabartinėje mišriojo krovinių vežimo apibrėžtyje yra įvairių mišriojo krovinių vežimo automobilių keliais nuotolio apribojimų, susietų su transporto priemonių, kuriomis krovinys vežamas ne automobilių keliais, rūšimis, o krovinio vežimo geležinkeliu nuotolis neribojamas, tačiau vartojama „artimiausio tinkamo terminalo“ sąvoka, kad tam tikrose situacijose reikalavimus būtų galima taikyti lanksčiau. Tokią apibrėžtį taikyti keblu, nes ji aiškinama įvairiai ir sunku nustatyti jos taikymo sąlygas. Dviprasmiškumą būtų naudinga panaikinti, tačiau kartu reikėtų užtikrinti, kad liktų galimybė apibrėžtį taikyti lanksčiai; |
|
(9) |
dabartinėje mišriojo krovinių vežimo apibrėžtyje nustatyta sąlyga, kad mišriai vežamas krovinys ne automobilių keliu turi būti vežamas mažiausiai 100 km, užtikrinamas apibrėžties taikymas beveik visam mišriajam krovinių vežimui. Kad galėtų konkuruoti su krovinių vežimu vien automobilių keliu, geležinkelių ir trumpųjų nuotolių laivybos atkarpos turi būti ilgos. Nustačius būtiną mažiausią nuotolį taip pat užtikrinta, kad apibrėžtis nebūtų taikoma tam tikrų rūšių įprastai vykdomam vežimui, pavyzdžiui, trumpoms kelto perkėloms arba okeaninei laivybai. Tačiau dėl tokių apribojimų į mišriojo krovinių vežimo veiklą neįtraukiama kai kuri aplink uostus, aglomeracijose ir aplink jas vykdoma laivyba vidaus vandenų keliais, kuri labai padeda mažinti spūstis į jūrų uostus ir į krašto gilumą vedančiuose automobilių keliuose, taip pat mažinti aglomeracijose aplinkai tenkančią naštą. Todėl būtų naudinga panaikinti būtino mažiausio nuotolio reikalavimą ir toliau daryti išimtis kai kuriam krovinių vežimui, pavyzdžiui, okeaninei laivybai arba trumpoms kelto perkėloms; |
|
(9a) |
būtina patikslinti, kad kranais keliamoms priekaboms ir puspriekabėms taikoma didžiausioji leidžiamoji masė – 44 tonos, jei krovinių vežimo vienetai nustatyti pagal tarptautinius standartus ISO 6346 ir EN 13044; [9 pakeit.] |
|
(10) |
dabartinėje mišriojo krovinių vežimo apibrėžtyje nustatytas mažiausias galimas krovinio vienetų dydis gali trukdyti ateityje kurti miesto transportui skirtus naujoviškus įvairiarūšio vežimo sprendimus. Kita vertus, jei krovinio vienetus būtų galima atpažinti naudojantis galiojančiais standartais, jie būtų sparčiau tvarkomi terminaluose ir mišrusis krovinių vežimas būtų sklandesnis, todėl būtų lengviau paruošti nustatytus krovinio vienetus ir užtikrinti, kad jie atitiktų būsimus poreikius; |
|
(11) |
išaiškėjo, kad pasenusi praktika mišrųjį krovinių vežimą įrodyti antspaudais trukdo veiksmingai užtikrinti Direktyvoje 92/106/EEB nustatytų reikalavimų vykdymą arba tikrinti atitiktį toje direktyvoje nurodytų priemonių taikymo reikalavimams. Turėtų būti išaiškinta, kaip įrodyti, kad vyksta mišrusis krovinių vežimas, ir kokiomis priemonėmis įrodymai pateikiami. Siekiant ateityje laipsniškai panaikinti popierinių dokumentų naudojimą, turėtų būti skatinama naudoti ir perduoti elektroninius krovinių vežimo duomenis, nes taip lengviau pateikti reikiamus įrodymus, o atitinkamoms įstaigoms – juos apdoroti. Naudojamas duomenų formatas turėtų būti patikimas ir autentiškas. Reguliavimo pagrinduose ir iniciatyvose, kurias įgyvendinant paprastinamos administracinės procedūros ir skaitmeninamas transportas, turėtų būti atsižvelgiama į Sąjungos lygmens pokyčius; [10 pakeit.] |
|
(11a) |
kad mišrusis krovinių vežimas taptų konkurencingas ir patrauklus vežėjams, ypač labai mažoms įmonėms (LMĮ) ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), reikia kuo labiau sumažinti administracinę naštą, kurią gali lemti mišriojo krovinių vežimo, palyginti su vienarūšiu krovinių vežimu, vykdymas; [11 pakeit.] |
|
(12) |
Direktyvoje 92/106/EEB nustatyta labai mažai ekonominių paramos priemonių – mokestinės, t. y. mokesčių kompensavimo arba sumažinimo, priemonės taikomos tik mišriajam krovinių vežimui geležinkeliais ir automobilių keliais. Tokios priemonės turėtų būti taikomos mišriajam krovinių vežimui, kuriam naudojamos vidaus vandenų ir jūros transporto priemonės. Be to, turėtų būti numatyta ir kitokių priemonių, pavyzdžiui, paramos investicijoms į infrastruktūrą ir į skaitmenines technologijas priemonių ir įvairių ekonominių paramos priemonių . Dėl skaitmeninių technologijų reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį, skirtą dokumentų, kuriais turi būti patvirtintas mišriojo vežimo vykdymas, skaitmeninimui. Per tą laikotarpį reikėtų techniškai atnaujinti tikrinančių institucijų priemones. Valstybės narės turėtų skatinti investicijas į perkrovimo terminalus, siekiant sumažinti kelių spūstis, sumažinti pramoninių vietovių, kuriose trūksta tokių infrastruktūrų, izoliaciją, taip pat gerinti krovinių tvarkymo įrenginių prieinamumą ir fizinį bei skaitmeninį sujungiamumą ; [12 pakeit.] |
|
(13) |
didžiausia infrastruktūros problema, trukdanti daugiau pereiti nuo krovinių vežti ne vežimo automobilių, o kito keliais prie vežimo kitomis transporto keliais, rūšimis yra krovinių perkrovimo pralaidumo stygius krovinių perkrovimo terminaluose , o ją dar pagilina nenuoseklus TEN-T tinklų įgyvendinimas . Krovinių perkrovimo terminalų tankumo ir veiklos teritorijos Sąjungoje, bent esamame pagrindiniame ir visuotiniame TEN-T tinkluose, nepakanka, o krovinių perkrovimo terminalų pajėgumas jau beveik pasiekė ribą, todėl jį būtina plėtoti, kad jis atitiktų bendrą krovinių srauto didėjimą. Jei būtų investuojama į krovinių perkrovimo terminalų pajėgumą, tikėtina, kad mažėtų bendros krovinių perkrovimo sąnaudos ir, kaip parodė kai kurių valstybių narių patirtis, daugiau krovinių būtų vežama ne automobilių, o kito transporto keliais. Todėl valstybės narės, bendradarbiaudamos su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir Komisija, turėtų užtikrinti, kad esami krovinių perkrovimo terminalai prireikus būtų padidinti ir kad vežėjams būtų pastatyta daugiau mišriojo krovinių vežimo perkrovimo terminalų ir sukurtas arba prieinamas didesnis krovinių perkrovimo pajėgumas arba kad būtų įrengti krovinių perkrovimo punktai tose teritorijose, kur jų reikia . Tai būtų paskata naudotis alternatyviomis krovinių vežimo galimybėmis ir daugiau krovinių vežti ne automobilių, o kito transporto keliais, todėl mišrusis krovinių vežimas būtų konkurencingesnis už krovinių vežimą vien automobilių keliais. Krovinių perkrovimo terminalų veiklos teritorija ir pajėgumas turėtų būti padidinti bent esamame pagrindiniame ir visuotiniame TEN-T tinkluose. Paprastai turėtų būti bent vienas mišriajam krovinių vežimui tinkamas krovinių perkrovimo terminalas, esantis ne toliau kaip už 150 km nuo bet kurios krovinio išsiuntimo vietos Sąjungoje . Mišriajam vežimui turėtų būti skiriama pajamų, gaunamų iš išorinių sąnaudų mokesčių rinkliavos, numatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB (9) 2 straipsnyje ; [13 pakeit.] |
|
(13a) |
valstybės narės turėtų teikti pirmenybę investicijoms į perkrovimo terminalus siekiant sumažinti pralaidumo stygių ir spūstis, pirmiausia netoli miestų ir priemiesčių, sudaryti sąlygas įveikti gamtines kliūtis, pavyzdžiui, kalnuotas vietoves, gerinti tarpvalstybines jungtis, mažinti išmetamųjų oro teršalų kiekį ir pagerinti susisiekimą su pramoniniais regionais, kuriuose trūksta tokios infrastruktūros; [14 pakeit.] |
|
(14) |
be esamų pramos priemonių, valstybės narės turėtų taikyti papildomas ekonomines paramos priemones, orientuojamas į įvairias mišriojo krovinių vežimo atkarpas, kad sumažintų automobilių keliais vežamų krovinių kiekį ir skatintų naudoti kitų rūšių, pavyzdžiui, vidaus vandenų ir jūrų, transportą ir taip mažintų oro taršą, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, avarijų skaičių, triukšmą ir spūstis , kartu siekdamos paskatinti ir užtikrinti šio sektoriaus ir vidaus rinkos skaitmeninimą . Prie tokių priemonių , be kita ko, gali būti priskiriamas kai kurių mokesčių arba transporto rinkliavų mažinimas, dotacijos už mišriai pervežtus krovinio vienetus arba dalinis krovinių perkrovimo sąnaudų atlyginimas . Tokios priemonės galėtų apimti susietų sistemų integracijos skatinimą ir operacijų automatizavimą, taip pat investicijas į skaitmeninę logistiką, novatoriškas krovinių tvarkymo sistemų informacijos ir ryšių technologijas bei intelektines transporto sistemas, siekiant palengvinti informacijos srautus. Tokios priemonės taip pat galėtų apimti aplinkosauginio veiksmingumo, mišriojo krovinių vežimo našumo ir tvarumo didinimą skatinant naudoti netaršias arba mažataršes transporto priemones ir alternatyviuosius degalus, remiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo pastangas ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą visoje mišriojo krovinių vežimo grandinėje ir mažinant skirtingus neigiamus su transportu susijusius veiksnius, įskaitant triukšmą ; [15 pakeit.] |
|
(14a) |
įvairių Sąjungos fondų ir mokslinių tyrimų finansavimo programų lėšomis turėtų būti ir toliau remiamos valstybių narių pastangos joms įgyvendinant šios direktyvos tikslus; [16 pakeit.] |
|
(14b) |
investicijos į logistiką taip pat yra svarbus svertas didinant mišriojo krovinių vežimo konkurencingumą. Sistemingiau taikant skaitmeninius sprendimus, pavyzdžiui, diegiant ryšių ir informacijos technologijas arba susietas intelektines sistemas, būtų galima palengvinti keitimąsi duomenimis, padidinti veiksmingumą ir sumažinti krovinių perkrovimo sąnaudas bei sutrumpinti terminus; [17 pakeit.] |
|
(14c) |
investicijos į darbo jėgos mokymą logistikos grandinėje, ypač perkrovimo terminalų sektoriuje, taip pat padėtų didinti mišriojo krovinių vežimo konkurencingumą; [18 pakeit.] |
|
(15) |
mišriajam krovinių vežimui skirtos paramos priemonės turėtų būti įgyvendinamos laikantis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) nustatytų valstybės pagalbos taisyklių. Valstybės pagalba sudaro palankesnes sąlygas plėtoti ekonominę veiklą, jei ji nedaro poveikio prekybos sąlygoms tokiu mastu, kuris prieštarauja bendram interesui SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto prasme, ir yra naudinga priemonė, padedanti skatinti įgyvendinti bendriems Europos interesams svarbius projektus SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto prasme. Todėl tokiais atvejais Komisija turėtų apsvarstyti galimybę iš dalies taikyti valstybėms narėms SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo ją informuoti išimtį; [19 pakeit.] |
|
(16) |
paramos siekiant išvengti galimo investicijų dubliavimosi arti viena kitos esančiose valstybėse narėse, paramos priemonės turėtų būti reikiamai derinamos su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija , valstybių narių kompetentingoms institucijoms glaudžiai bendradarbiaujant ; [20 pakeit.] |
|
(17) |
valstybės narės taip pat turėtų reguliariai peržiūrėti paramos priemones, kad užtikrintų jų veiksmingumą ir naudingumą , taip pat reikėtų įvertinti jų bendrą poveikį Europos transporto sektoriui, kaip atspindėta Europos mažataršio judumo strategijoje. Prireikus reikėtų imtis taisomųjų priemonių. Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, turėtų atlikti skirtingų priemonių, kurių imamasi valstybėse narėse, vertinimą ir skatinti dalytis gerąja praktika ; [21 pakeit.] |
|
(18) |
taikant šią direktyvą, neturėtų būti atskiriamas samdos sąlygomis arba už atlygį vykdomas mišrusis krovinių vežimas ir savo sąskaita vykdomas mišrusis krovinių vežimas; |
|
(18a) |
šiuo metu palyginamųjų ir patikimų statistinių duomenų trūkumas trukdo atlikti mišriojo krovinių vežimo Sąjungoje vertinimą ir nustatyti priemones jo galimybėms išnaudoti; [22 pakeit.] |
|
(19) |
siekiant neatsilikti nuo Sąjungos transporto, ypač mišriojo krovinių vežimo rinkos, raidos, valstybės narės turėtų rinkti ir Komisijai reguliariai pranešti aktualius duomenis ir informaciją, o Komisija turėtų kas ketverius metus šios direktyvos taikymo ataskaitą teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir kompetentingoms valstybių narių institucijoms ; [23 pakeit.] |
|
(19a) |
Komisija turėtų būti atsakinga už tinkamą šios direktyvos įgyvendinimą ir tikslo iki 2030 m. ir 2050 m. išplėtoti mišrųjį krovinių vežimą visoje Sąjungoje įgyvendinimą. Tuo tikslu ji turėtų reguliariai atlikti mišriojo krovinių vežimo kiekvienoje valstybėje narėje pokyčių vertinimą remdamasi jų pateikta informacija ir, esant būtinybei, turėtų pateikti pasiūlymą iš dalies keisti šią direktyvą, kad būtų pasiektas Sąjungos tikslas; [24 pakeit.] |
|
(20) |
visoms mišriajame krovinių vežime dalyvaujančioms suinteresuotosioms šalims, ypač toms, kurioms direktyva turi įtakos, svarbus skaidrumas. Siekiant didesnio skaidrumo ir skatinant glaudesnį bendradarbiavimą, turėtų būti nurodytos kiekvienos valstybės narės kompetentingos įstaigos; |
|
(21) |
kad būtų atsižvelgiama į rinkos raidą ir technikos pažangą, Komisija turėtų būti pagal SESV 290 straipsnį įgaliota priimti šios direktyvos papildymo teisės aktus, kuriuose būtų išsamiai nustatyta, kaip valstybės narės praneša informaciją apie mišrųjį krovinių vežimą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (10) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti lygiateisį dalyvavimą su deleguotaisiais aktais susijusiame parengiamajame darbe, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu, kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti suteikta galimybė nuolat dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, atliekančių su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; |
|
(22) |
kadangi šios direktyvos tikslų – skatinti krovinius vežti ne automobilių, o kito aplinką labiau tausojančio transporto keliais ir taip sumažinti Sąjungos transporto sistemos neigiamų išorinių veiksnių poveikį t. y. padidinti mišriojo krovinių vežimo konkurencingumą palyginti su kelių transportu valstybės narės negali deramai pasiekti pirmiausia dėl mišriojo krovinių vežimo tarpvalstybinio pobūdžio, tarpusavyje susijusių infrastruktūros objektų ir šia direktyva sprendžiamų uždavinių, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; [25 pakeit.] |
|
(23) |
todėl Direktyva 92/106/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyva 92/106/EEB iš dalies keičiama taip:
|
1) |
pavadinimas pakeičiamas taip: „1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyva 92/106/EEB dėl tam tikrų mišriojo krovinių vežimo tipų bendrųjų taisyklių nustatymo“; |
|
2) |
1 straipsnis pakeičiamas taip: „1 straipsnis 1. Ši direktyva taikoma mišriajam krovinių vežimui. 2. Šioje direktyvoje terminas „mišrusis krovinių vežimas“ reiškia krovinių vežimą, susidedantį iš krovinių vežimo automobilių keliu einančia atkarpa (pirma ir (arba) paskutine) ir iš krovinių vežimo ne automobilių keliu einančia atkarpa, kuria jie vežami geležinkelių, vidaus vandenų arba jūrų transportu:
Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, iki … [penkeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo] šios dalies a punktas taip pat taikomas kranais nekeliamoms priekaboms ir puspriekabėms, naudojamoms vykdant nelydimąjį mišrųjį vežimą, kurios nėra identifikuojamos pagal tarptautinius standartus ISO 6346 ir EN 13044 nustatyta tvarka. [28 pakeit.] Termino „mišrusis krovinių vežimas“ apibrėžtyje neatsižvelgiama į krovinių vežimo ne automobilių keliu einančias atkarpas, kuriomis kroviniai vežami vidaus vandenų arba jūrų transportu ir kurios neturi lygiavertės automobilių kelių alternatyvos arba kurių išvengti neįmanoma, kad kroviniai būtų vežami rentabiliai rentabilios kelių transporto alternatyvos . [29 pakeit.] 3. Kiekviena 2 dalyje nurodyta automobilių keliu einanti atkarpa Sąjungos teritorijoje negali būti ilgesnė už didesnįjį iš šių dviejų atstumų: viršyti 150 km atstumo.
Automobilių keliu einančios atkarpos riba taikoma visam kiekvienos automobilių keliu einančios atkarpos ilgiui, įskaitant visus tarpinius krovinio paėmimus ir atvežimus. Ji netaikoma tuščio krovinio vieneto vežimui arba į krovinio paėmimo vietą, arba iš krovinio pristatymo vietos. Automobilių keliu einančios atkarpos ribą galima viršyti, Kai krovinys mišriai vežamas automobilių keliu ir geležinkeliu, jei tam leidimą davė valstybė narė arba valstybės narės, kurių teritorija krovinys vežamas automobilių keliu einančia atkarpa, leidžia viršyti šioje dalyje nurodytą automobilių keliu einančios atkarpos ribą, jei tai būtina tam, kad krovinys būtų nuvežtas į geografiškai artimiausią transporto terminalą arba krovinių perkrovimo punktą, kuriame įdiegtos būtinos krovinių perkrovimo arba iškrovimo priemonės: perkraunamų krovinių pakrovimo arba iškrovimo įranga, terminalo pajėgumas ir reikiamos , terminalo darbo valandos ir teikiamos atitinkamos krovinių vežimo geležinkeliais paslaugos , jei šios ribos neviršijančiu atstumu visas šias sąlygas atitinkančio krovinių perkrovimo terminalo ar punkto nėra. Toks nustatyto atstumo viršijimas turėtų būti tinkamai pagrįstas pagal 3 straipsnio 2 dalies ea punktą. Dėl aplinkosaugos priežasčių tiksliai apibrėžtoje teritorijos dalyje vykdomo mišriojo krovinių vežimo automobilių keliais ir geležinkeliais atveju valstybės narės gali sutrumpinti automobilių keliais einančią atkarpą ne daugiau nei 50 proc., su sąlyga, kad šio atstumo ribose yra tinkamas terminalas . [31 pakeit.] 4. Laikoma, kad mišrusis krovinių vežimas vyksta Sąjungoje, jei krovinio vežimas arba vežimo dalis Sąjungoje atitinka 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus. Taikant šią direktyvą, už Sąjungos teritorijos ribų einanti automobilių keliu atkarpa arba ne automobilių keliu einanti atkarpa arba jos dalis nelaikomos mišriojo vežimo dalimis. “; [32 pakeit.] |
|
3) |
3 straipsnis pakeičiamas taip: „3 straipsnis 1. Valstybės narės užtikrina, kad krovinių vežimas automobilių keliu būtų laikomas mišriojo krovinių vežimo, kuriam taikoma ši direktyva, dalimi tik jei vežėjas gali pateikti aiškius įrodymus informaciją, aiškiai įrodančią , kad toks krovinio vežimas, įskaitant tuščių kroviniui vežti naudosimų ir naudotų krovinio vienetų vežimą, automobilių keliu yra mišriojo krovinių vežimo atkarpa automobilių keliu yra mišriojo krovinių vežimo atkarpa, ir jei ta informacija buvo tinkamai perduota transporto operaciją vykdančiam vežėjui iki operacijos pradžios . [33 pakeit.] 2. Tam, kad 1 dalyje nurodytuose įrodymuose pateikiama ši informacija apie mišrųjį krovinių vežimą nurodyta informacija būtų laikoma aiškiu įrodymu, turi būti pateikti ar perduoti 5 dalyje nurodyta forma šie duomenys apie kiekvieną mišriojo krovinių vežimo operaciją : [34 pakeit.]
3. Nebūtina pateikti jokių papildomų įrodymų, kad vežėjas vykdo mišrųjį krovinio vežimą, dokumentų. 4. 1 dalyje išvardyti įrodymai pateikiami arba persiunčiami 5 dalyje nurodyta forma , jeigu jų paprašo įgaliotasis valstybės narės, kurioje atliekamas patikrinimas, inspektorius. Jei vykdomas tikrinimas kelyje, įrodymai pateikiami per laiką, kurį vyksta tikrinimas , tas laikas negali viršyti 45 minučių. Jei tikrinimo kelyje metu 2 dalies h punkto iii papunktyje ir j punkte nurodyti parašai negali būti pateikti, jie pateikiami arba persiunčiami per 5 dienų po atitinkamos valstybės kompetentingos institucijos atlikto tikrinimo. Įrodymai pateikiami tos valstybės narės oficialiąja kalba arba anglų kalba. Per patikrinimą kelyje vairuotojui leidžiama susisiekti su centrine administracija, transporto vadybininku arba bet kuriuo kitu asmeniu ar subjektu, kuris gali jam padėti pateikti 2 dalyje išvardytus įrodymus nurodytą informaciją . [45 pakeit.] 5. Įrodymu gali būti Tarybos reglamento Nr. 11 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantis važtos dokumentas arba kitas esamas esami važtos dokumentas dokumentai , pavyzdžiui, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) važtos dokumentas arba Vienodųjų tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklių (CIM) važtos dokumentas važtaraščiai, numatyti galiojančiose tarptautinėse arba nacionalinėse transporto konvencijose, kol Komisija nustatys standartinę formą įgyvendinimo aktais . [46 pakeit.] Tokie įrodymai, be kitų, pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją pateikiamas papildomas automobilių keliu vežamo krovinio elektroninis važtaraštis (eCMR), gali būti pateikiami arba siunčiami elektroninėmis priemonėmis struktūrizuotu keičiamu formatu, kuriuo duomenis galima laikyti kompiuteriuose ir jais apdoroti, taip pat papildant elektroninį važtaraštį, numatytą galiojančiose tarptautinėse arba nacionalinėse transporto konvencijose. Valstybių narių institucijos privalo priimti su įrodymais susijusią elektroninę informaciją. Kai institucijos ir vežėjai keičiasi informacija naudodami elektronines priemones, tokie informacijos mainai vyksta ir informacija saugojama naudojant elektronines duomenų apdorojimo priemones . [47 pakeit.] Valstybės narės palaipsniui suskaitmenina dokumentus ir numato pereinamąjį laikotarpį, per kurį visiškai atsisakoma popierinio formato naudojimo. [48 pakeit.] 6. Atliekant patikrinimą kelyje krovinio vežimas gali nesutapti su pateiktais įrodymais, visų pirma 2 dalies g punkte f, h ir i punktuose nurodytos maršruto informacijos atžvilgiu, jeigu skirtumą galima tinkamai pagrįsti išskirtinėmis nuo krovinio vežėjo (-ų) nepriklausančiomis aplinkybėmis, dėl kurių reikėjo keisti mišrųjį krovinių vežimą. Todėl vairuotojui leidžiama susisiekti su centrine administracija, transporto vadybininku arba bet kuriuo kitu asmeniu ar subjektu, kuris gali pateikti išsamesnį pagrindimą, kodėl pateikti įrodymai skiriasi nuo faktinio krovinio vežimo.“; [49 pakeit.] |
|
4) |
5 straipsnis pakeičiamas taip: „5 straipsnis 1. Pirmą kartą [ įrašyti datą – 18 12 mėnesių po direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę], o paskui kas dvejus metus valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitas su šia informacija apie jų teritorijose vykdomą mišrųjį krovinių vežimą, kuriam taikomi šios direktyvos reikalavimai: [50 pakeit.]
1a. Komisija paskelbia valstybių narių perduotus duomenis tokiu pavidalu, kad valstybių narių duomenis būtų galima palyginti. [58 pakeit.] 2. Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva būtų papildoma aprašant 1 dalyje nurodytos informacijos apie mišrųjį krovinių vežimą turinį ir elementus. 3. Pirmą kartą [įrašyti datą – 9 mėnesiai po valstybėms narėms nustatyto ataskaitų pateikimo termino], o paskui kas dvejus metus, Komisija, remdamasi nacionalinių ataskaitų analize ir statistiniais duomenimis, surinktais pagal visai Sąjungai taikomas rekomendacijas ir metodiką , parengia ir Europos Parlamentui ir, Tarybai ir kompetentingoms valstybių narių institucijoms pateikia ataskaitą dėl: [59 pakeit.]
(*1) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).“; " |
|
4a) |
6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekiant užtikrinti, kad 3 dalyje nurodyti mokesčiai, taikomi kelių transporto priemonėms (sunkvežimiams, vilkikams, priekaboms, puspriekabėms, vidaus vandenų kelių konteineriams ar įvairiarūšiams krovinių vežimo vienetams), kai tos priemonės naudojamos vykdant mišrųjį krovinių vežimą, būtų sumažinami arba kompensuojami standartine suma arba proporcingai tokių transporto priemonių kelionėms geležinkeliu arba vidaus vandens transportu, neviršijant ribų bei laikantis sąlygų ir taisyklių, kurias valstybės narės nustato po konsultacijų su Komisija.“; [64 pakeit.] |
|
4b) |
6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Pirmoje dalyje minimus sumažintus mokesčius arba kompensacijas taiko valstybė narė, kurioje transporto priemonės registruotos, remdamasi jos teritorijoje vykdomomis kelionėmis geležinkeliu arba vidaus vandenų keliais.“; [65 pakeit.] |
|
4c) |
6 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Tačiau valstybės narės gali taikyti šiuos sumažintus mokesčius arba kompensacijas, remdamosi kelionėmis geležinkeliu arba vidaus vandenų keliais, vykdomomis iš dalies arba visiškai už valstybės narės, kurioje transporto priemonės registruotos, teritorijos ribų.“; [66 pakeit.] |
|
5) |
6 straipsnis papildomas šiomis 4, 5, 6, 7 ir 8 dalimis: „4. Jei to reikia 8 dalyje nurodytam tikslui pasiekti, valstybės narės būtinomis priemonėmis remia investicijas į transporto terminalus ir krovinių perkrovimo terminalus punktus , susijusias su: [67 pakeit.]
Valstybės narės užtikrina, kad remiami krovinių perkrovimo objektai vienodomis sąlygomis būtų prienami visiems vežėjams. Valstybės narės gali nustatyti papildomų sąlygų atitikčiai paramos teikimo kriterijams įrodyti. Apie tas sąlygas jos praneša suinteresuotoms šalims. [73 pakeit.] 5. Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali imtis papildomų imasi papildomų ekonominių arba teisėkūros priemonių, kad mišrusis krovinių vežimas taptų konkurencingesnis, palyginti su lygiaverčiu alternatyviu krovinių vežimu automobilių keliais , ypač siekiant sutrumpinti krovinių perkrovimui reikalingą laiką ir sumažinti susijusias sąnaudas . [74 pakeit.] Tokios priemonės gali būti taikomos visam mišriajam krovinių vežimui arba jo daliai, pavyzdžiui, automobilių arba ne automobilių keliais einančioms atkarpoms, taip pat tokiose atkarpose naudojamoms transporto priemonėms arba, pavyzdžiui, krovinio vienetui arba krovinių perkrovimui. Siekiant sumažinti mišriojo vežimo laiką ir sąnaudas, pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės apima bent vieną ar daugiau iš šių iniciatyvų:
Imdamosi papildomų priemonių, valstybės narės taip pat deramai atsižvelgia į poreikį spartinti mišriojo vežimo sektoriaus skaitmeninę transformaciją ir visų pirma siekia:
5a. Tokios papildomos priemonės apima krovinių vežimo ne automobilių keliais einančiomis atkarpomis paskatas. Valstybės narės įtraukia priemones, kuriomis siekiama didinti vandens transporto konkurencingumą, tokias kaip finansinės paskatos vežti krovinius trumpaisiais jūrų ar vidaus vandenų keliais arba kurti naujas trumpųjų jūrų kelių jungtis. [77 pakeit.] 6. Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių ėmėsi pagal šį straipsnį, ir pateikia jų specifikacijas. 7. Valstybės narės vertina tokių paramos priemonių poveikį, bent kas ketverius metus persvarsto jų būtinumą ir, jei reikia, jas patikslina. 8. Valstybės narės užtikrina, kad mišriajam krovinių vežimui taikomomis paramos priemonėmis būtų siekiama mažinti automobilių keliais vežamų krovinių kiekį ir skatinama naudoti kitų rūšių, pavyzdžiui, geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų transportą arba mažataršes transporto priemones, arba mažiau taršius alternatyviuosius degalus, pavyzdžiui, biodegalus, elektros energiją, pagamintą naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, gamtines dujas arba vandenilio kuro elementus, ir taip būtų mažinama oro tarša, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, avarijų skaičius, triukšmas ir spūstys. [78 pakeit.] (*2) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).“; " |
|
6) |
7 ir 9 straipsniai išbraukiami; |
|
7) |
įterpiamas šis straipsnis: „9a straipsnis 1. Valstybės narės paskiria vieną arba kelias kompetentingas įstaigas, kurios užtikrintų direktyvos įgyvendinimą ir veiktų kaip pagrindiniai punktai ryšiams direktyvos įgyvendinimo klausimais. Apie pirmoje pastraipoje nurodytas kompetentingas įstaigas valstybės narės praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. 2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės įstaigos bendradarbiautų su kitų valstybių narių kompetentingomis įstaigomis. Todėl valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos įstaigos teiktų viena kitai šios direktyvos taikymui būtiną informaciją. Informaciją gaunančioji institucija užtikrina tokį pat informacijos slaptumą kaip ir siunčiančioji institucija. 3. Aktualią informaciją apie priemones, priimtas pagal 6 straipsnį, taip pat kitą šios direktyvos taikymui aktualią informaciją valstybės narės skelbia internete taip, kad būtų lengva ją gauti, ir nemokamai. [79 pakeit.] 4. Komisija skelbia internete ir, jei reikia, atnaujina 1 dalyje nurodytų kompetentingų įstaigų sąrašą ir 6 straipsnyje nurodytų priemonių sąrašą.“; [80 pakeit.] |
|
8) |
įterpiamas šis straipsnis: „10a straipsnis 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [įrašyti datą – šios (iš dalies keičiančios) direktyvos įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos, Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [81 pakeit.] 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (*3) nustatytais principais. 5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 6. Pagal 5 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik jei per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. |
2 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip … [vieni metai po šios direktyvos priėmimo]. Jos nedelsdamos perduoda Komisijai šių priemonių tekstus.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kuri panaikinama šia direktyva, yra laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio formuluotę nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
3 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 262, 2018 7 25, p 52.
(2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(3) 2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyva 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo (OL L 368, 1992 12 17, p. 38).
(5) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51).
(6) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL L 300, 2009 11 14, p. 72).
(7) 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1).
(8) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą („IMI reglamentas“) (OL L 159, 2014 5 28, p. 11).
(9) 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL L 187, 1999 7 20, p. 42).
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/623 |
P8_TA(2019)0309
Tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimas ***I
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo (COM(2016)0198 – C8-0146/2016 – 2016/0107(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/46)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0198), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 50 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0146/2016), |
|
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo, |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Airijos Irachto ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EBPO veiksmų planą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į bendrus Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Teisės reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0227/2017), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (2); |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 487, 2016 12 28, p. 62.
(2) Ši pozicija atitinka 2017 m. liepos 4 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0284).
P8_TC1-COD(2016)0107
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) …/…, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),
kadangi:
|
(-1) |
mokesčių mokėtojų, pirmiausia visų įmonių, lygybė mokesčių srityje yra būtina bendrosios rinkos sąlyga. Koordinuotas ir suderintas požiūris įgyvendinant nacionalines mokesčių sistemas yra labai svarbus užtikrinant tinkamą bendrosios rinkos veikimą, kartu užkertant kelią mokesčių vengimui ir pelno perkėlimui; [1 pakeit.] |
|
(-1a) |
mokesčių vengimas ir mokesčių slėpimas kartu su pelno perkėlimo sistemomis iš vyriausybių ir gyventojų atėmė išteklius, kurių reikia, be kita ko, siekiant užtikrinti visuotinę nemokamą prieigą prie valstybinių švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų ir valstybinių socialinių paslaugų, ir atėmė iš valstybių galimybę užtikrinti prieinamo būsto ir visuomeninio transporto teikimą bei kurti infrastruktūrą, kuri būtina norint užtikrinti socialinį vystymąsi ir ekonomikos augimą. Trumpai tariant, tokios sistemos buvo neteisybės, nelygybės ir ekonominių, socialinių ir teritorinių skirtumų veiksnys; [2 pakeit.] |
|
(-1b) |
teisinga ir veiksminga pelno mokesčių sistema turėtų atitikti poreikį nedelsiant priimti pažangią ir teisingą visuotinę mokesčių politiką, skatinti turto perskirstymą ir padėti kovoti su nelygybe; [3 pakeit.] |
|
(1) |
skaidrumas yra būtinas siekiant užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą. Pastaruoju pastaruoju metu pelno mokesčių vengimo problema labai išaugo ir kelia didelį susirūpinimą Sąjungoje ir pasaulyje. 2014 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pripažįstama, kad būtina skubiai daryti pažangą kovojant su mokesčių vengimu tiek pasaulio, tiek Sąjungos lygiu. Komunikatuose „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“ (3) ir „2015 m. Komisijos darbo programa. Nauja pradžia“ (4) Komisija nustatė prioritetą – poreikį pereiti prie sistemos, pagal kurią mokesčiai būtų mokami valstybėje, kurioje gaunamas pelnas. Kitas Komisijos nustatytas prioritetas – poreikis reaguoti į mūsų visuomenės Europos piliečių lūkesčius dėl teisingumo ir mokesčių skaidrumo ir poreikis būti pavyzdiniu modeliu kitoms šalims. Labai svarbu, kad siekiant skaidrumo būtų atsižvelgta į konkurentų tarpusavio sąveiką ; [4 pakeit.] |
|
(2) |
2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje (5) pripažįstama, kad didesnis skaidrumas , glaudesnis bendradarbiavimas ir konvergencija Sąjungos įmonių apmokestinimo politikos srityje gali pagerinti mokesčių surinkimą, padidinti mokesčių administratorių darbo efektyvumą , padėti politikos formuotojams įvertinti esamą apmokestinimo sistemą siekiant parengti būsimus teisės aktus ir užtikrinti didesnį visuomenės pasitikėjimą mokesčių sistemomis ir vyriausybėmis ir pagerinti sprendimų priėmimą investicijų srityje, remiantis tikslesniais įmonių rizikos profiliais ; [5 pakeit.] |
|
(2a) |
viešos ataskaitos pagal šalis yra veiksminga ir tinkama priemonė, kuria didinamas tarptautinių įmonių veiklos skaidrumas ir visuomenei suteikiama galimybė įvertinti tos veiklos poveikį realiajai ekonomikai. Ji taip pat padidins suinteresuotųjų subjektų galimybę tinkamai įvertinti įmonių prisiimtą riziką, padės priimti tikslia informacija pagrįstas strategijas ir didins sprendimus priimančių subjektų galimybes įvertinti nacionalinių teisės aktų veiksmingumą ir poveikį; [6 pakeit.] |
|
(2b) |
ataskaitos pagal šalis taip pat turės teigiamą poveikį darbuotojų teisėms į informaciją ir konsultacijas, kaip numatyta Direktyvoje 2002/14/EB, ir, plėsdamos žinias apie įmonių veiklą, įmonių dialogo kokybei; [7 pakeit.] |
|
(3) |
vadovaujantis 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (6) buvo įtraukta peržiūros nuostata, kuria reikalaujama, kad Komisija apsvarstytų galimybę nustatyti prievolę papildomų pramonės sektorių didžiosioms įmonėms kasmet teikti ataskaitas pagal šalis atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) naujoves ir susijusių Europos iniciatyvų rezultatus; |
|
(4) |
2015 m. lapkričio mėn. paraginęs sukurti pasaulinę teisingą ir pažangią tarptautinę mokesčių sistemą, G 20 patvirtino EBPO „Veiksmų planą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo“ (BEPS), kurio tikslas – pateikti vyriausybėms aiškių tarptautinių sprendimų, kaip spręsti problemą, susijusią su dabartinių taisyklių spragomis ir neatitikimais, kuriais pasinaudojant įmonių pelnas perkeliamas į vietas, kuriose apmokestinimo nėra arba jis labai mažas ir kuriose negali būti sukuriama tikroji vertė. Visų pirma BEPS plano 13 veiksmu nustatoma, kad tam tikros tarptautinės įmonės turi teikti konfidencialias ataskaitas pagal šalis nacionaliniam mokesčių administratoriui. 2016 m. sausio 27 d. Komisija priėmė Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį. Vienas iš šio dokumentų rinkinio tikslų – iš dalies pakeičiant Tarybos direktyvą 2011/16/ES (7) į Sąjungos teisę perkelti BEPS plano 13 veiksmą . Vis dėlto apmokestinant pelną, kai kuriama vertė, reikia taikyti visapusiškesnį požiūrį į ataskaitas pagal šalis, kurios pagrįstos viešomis ataskaitomis ; [8 pakeit.] |
|
(4a) |
Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) turėtų nustatyti aukštesnius atitinkamus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir tarptautinius apskaitos standartus (TAS), kad būtų lengviau priimti viešų ataskaitų pagal šalis reikalavimus; [9 pakeit.] |
|
(4b) |
viešos ataskaitos pagal šalis Sąjungoje Direktyva 2013/36/ES jau nustatytos bankų sektoriuje ir Direktyva 2013/34/ES nustatytos gavybos ir medienos ruošos pramonėje; [10 pakeit.] |
|
(4c) |
Sąjunga, priėmusi precedento neturinčias viešas ataskaitas pagal šalis, parodė, kad ji tapo pirmaujančia pasaulyje kovos su mokesčių vengimu srityje; [11 pakeit.] |
|
(4d) |
kadangi kova su mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu gali būti sėkminga tik ėmusis bendrų veiksmų tarptautiniu lygmeniu, būtina, kad Sąjunga, toliau pirmaudama pasaulyje šioje kovoje, derintų savo veiksmus su tarptautiniais veikėjais, pvz., EBPO sistemoje. Vienašališki veiksmai, net jeigu jie labai plataus užmojo, iš tiesų negali būti sėkmingi, nes tokiais veiksmais kartu keliamas pavojus Europos įmonių konkurencingumui ir daroma žala Sąjungos investicijų aplinkai; [12 pakeit.] |
|
(4e) |
didesnis skaidrumas atskleidžiant finansinius rezultatus yra naudingas visiems, nes mokesčių administratoriai veiks veiksmingiau, pilietinė visuomenė bus labiau įtraukta, darbuotojai bus geriau informuojami, o investuotojai mažiau vengs rizikos. Be to, įmonėms bus naudingi geresni santykiai su šiais suinteresuotaisiais subjektais, dėl to padidės stabilumas ir dėl aiškesnio rizikos profilio ir geresnės reputacijos bus lengviau gauti finansavimą; [13 pakeit.] |
|
(5) |
be didesnio skaidrumo, kuris užtikrinamas teikiant ataskaitas pagal šalis nacionaliniams mokesčių administratoriams, padidinta visuomenės Sąjungoje veiklą vykdančių tarptautinių įmonių pelno mokesčių mokėjimo kontrolė – itin svarbus veiksnys skatinant įmonių atskaitomybę ir siekiant toliau skatinti įmonių socialinę atsakomybę, prisidėti prie mokesčių pagrindu kuriamos gerovės, skatinti sąžiningesnę konkurenciją Sąjungos mokesčių srityje rengiant geresne informacija pagrįstus viešus debatus ir atkurti visuomenės pasitikėjimą nacionalinių mokesčių sistemų teisingumu. Tokią kontrolę visuomenė gali vykdyti, jei bus teikiamos ataskaitos apie pelno mokestį, nepriklausomai nuo to, kur įsisteigusi tarptautinių įmonių grupės pagrindinė patronuojančioji įmonė . Vis dėlto visuomenės kontrolė turi būti vykdoma nedarant žalos investicijų aplinkai Sąjungoje arba Sąjungos įmonių, ypač MVĮ, apibrėžtų šioje direktyvoje, ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, apibrėžtų Reglamente (ES) 2015/1017 (8) , kurioms neturėtų būti taikoma pagal šią direktyvą nustatyta pareiga teikti ataskaitas, konkurencingumui ; [14 pakeit.] |
|
(5a) |
Komisija apibrėžė, kad įmonių socialinė atsakomybė (angl. CSR) yra įmonių atsakomybė už savo poveikį visuomenei. Įmonių socialinę atsakomybę turėtų nustatyti įmonės. Valdžios institucijos gali teikti paramą sumaniai derindamos įvairias savanoriškas politikos priemones ir, kai reikia, papildomą reglamentavimą. Įmonės gali tapti socialiai atsakingos laikydamosi įstatymų arba į savo verslo strategiją ir veiklą integruodamos socialines, aplinkos apsaugos, etikos, vartotojų ar žmogaus teisių problemas, arba vykdydamos abi šias veiklas; [15 pakeit.] |
|
(6) |
kai grupės įmonės yra įsisteigusios Sąjungoje, visuomenė turėtų turėti galimybę kontroliuoti visą grupės veiklą. Grupių, vykdančių veiklą Sąjungoje tik per patronuojamąsias įmones arba filialus, patronuojamosios įmonės ir filialai turėtų skelbti šią pagrindinės patronuojančiosios įmonės ataskaitą ir užtikrinti jos prieinamumą. Tačiau dėl proporcingumo ir efektyvumo priežasčių prievolė skelbti ataskaitą ir užtikrinti jos prieinamumą turėtų būti taikoma tik Sąjungoje įsisteigusioms vidutinėms arba didžiosioms patronuojamosioms įmonėms arba valstybėje narėje atidarytiems panašaus dydžio filialams. Todėl Direktyvos 2013/34/ES taikymo sritis turėtų būti atitinkamai išplėsta ir į ją turėtų būti įtraukti Sąjungai nepriklausančiose valstybėse įsisteigusios įmonės filialai, atidaryti valstybėje narėje Sąjungoje įsisteigusios grupės įmonės turėtų laikytis Sąjungos gero mokesčių srities valdymo principų. Tarptautinės įmonės veikia visame pasaulyje ir šių įmonių elgesys daro didelį poveikį besivystančioms šalims. Suteikus piliečiams galimybę susipažinti su įmonių informacija pagal šalis, jiems ir mokesčių administratoriams savo šalyse būtų suteikta galimybė stebėti ir vertinti tas įmones ir reikalauti, kad jos būtų atsakingos. Sąjunga, reikalaudama, kad informacija būtų viešai skelbiama visose mokesčių jurisdikcijose, kuriose tarptautinė įmonė vykdo veiklą, padidintų savo politikos nuoseklumą vystymosi srityje ir apribotų galimas mokesčių vengimo sistemas šalyse, kuriose vidaus išteklių sutelkimas nurodytas kaip svarbi Sąjungos vystymosi politikos dalis ; [16 pakeit.] |
|
(7) |
kad bankų sektoriuje būtų išvengta ataskaitų teikimo dubliavimo, pagrindinėms patronuojančiosioms įmonėms, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES (9) ir kurios į pagal Direktyvos 2013/36/ES 89 straipsnį parengtą ataskaitą įtraukia visą savo veiklą ir visą susijusių įmonių veiklą, įtrauktą į konsoliduotąsias finansines ataskaitas, be kita ko, veiklą, kuriai netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 (10) Trečios dalies 1 antraštinės dalies 2 skyrius, turėtų būti netaikomi ataskaitų teikimo reikalavimai, nustatyti šioje direktyvoje; |
|
(8) |
ataskaitoje apie pelno mokestį turėtų būti pateikiama informacija, susijusi su visa įmonės arba visos susijusių įmonių grupės, kurią kontroliuoja pagrindinė patronuojančioji įmonė, veikla. Informacija Teikiant informaciją turėtų būti pagrįsta atsižvelgta į BEPS plano 13 veiksmo ataskaitų teikimo specifikacijomis specifikacijas ir turėtų apsiriboti būti apsiribota tik tuo, kas yra būtina, kad visuomenė galėtų vykdyti efektyvią kontrolę ir kad būtų užtikrinta, kad dėl informacijos atskleidimo nekiltų neproporcinga rizika arba neatsirastų nepalankių sąlygų , susijusių su atitinkamų įmonių konkurencingumu ar klaidingu aiškinimu . Į ataskaitą taip pat turėtų būti įtrauktas trumpas veiklos pobūdžio apibūdinimas. Toks apibūdinimas galėtų būti atliekamas remiantis kategorijomis, nurodytomis EBPO dokumento „Transfer Pricing Guidelines on Documentation“ V skyriaus III priedo 2 lentelėje. Ataskaitoje turėtų būti išdėstyti bendri faktai ir pateikti paaiškinimai , pvz. , jeigu yra esminių sukauptų ir sumokėtų mokesčių sumų neatitikimų grupės lygmeniu, atsižvelgiant į atitinkamas ankstesnių finansinių metų sumas; [17 pakeit.] |
|
(9) |
kad būtų užtikrintas informacijos išsamumas ir piliečiai galėtų geriau įvertinti, kaip tarptautinės įmonės prisideda prie gerovės kūrimo kiekvienoje valstybėje narėje jurisdikcijoje, kurioje jos vykdo veiklą (ir Sąjungoje, ir už jos ribų), nedarant žalos įmonių konkurencingumui , informacija turėtų būti suskirstyta pagal valstybes nares. Be to, tam tikrų mokesčių jurisdikcijų, keliančių konkrečių problemų, atveju turėtų būti pateikiama labai išsami su tarptautinių įmonių operacijomis susijusi informacija. Visų kitų trečiųjų valstybių operacijų atveju turėtų būti pateikiami agreguoti skaičiai jurisdikciją. Ataskaitos apie pelno mokestį gali būti tinkamai suprantamos ir naudojamos tik, jei informacija pateikiama išskaidytai pagal kiekvieną mokesčių jurisdikciją ; [18 pakeit.] |
|
(9a) |
kai atskleisti numatytą informaciją įmonė galėtų laikyti neskelbtina komercine informacija, įmonė turėtų galėti paprašyti savo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos leidimo atskleisti ne visą informaciją. Tais atvejais, kai atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija nėra mokesčių administratorius, priimant atitinkamą sprendimą turėtų dalyvauti kompetentingas mokesčių administratorius; [82 pakeit.] |
|
(10) |
siekiant sustiprinti atsakomybę prieš trečiąsias šalis ir užtikrini deramą valdymą, Sąjungoje įsisteigusios pagrindinės patronuojančiosios įmonės administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai, kurie privalo rengti, skelbti ataskaitas apie pelno mokestį ir užtikrinti jų prieinamumą, turėtų būti bendrai atsakingi už šios ataskaitų teikimo prievolės vykdymo užtikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad patronuojamųjų įmonių, įsisteigusių Sąjungoje ir kontroliuojamų Sąjungai nepriklausančiose valstybėse įsisteigusios pagrindinės patronuojančiosios įmonės, administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai arba asmuo (-enys), kurie turi vykdyti atskleidimo formalumus filiale, gali neturėti pakankamai žinių apie pagrindinės patronuojančiosios įmonės parengtos ataskaitos apie pelno mokestį turinį, jų atsakomybė skelbti ataskaitą apie pelno mokestį ir užtikrinti jos prieinamumą turėtų būti ribota; |
|
(11) |
siekiant užtikrinti, kad reikalavimų nesilaikymo atvejai būtų atskleisti visuomenei, vienas ar daugiau teisės aktais nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių turėtų tikrinti, ar ataskaita apie pelno mokestį buvo pateikta ir pristatyta pagal šios direktyvos reikalavimus ir, ar buvo užtikrintas jos prieinamumas atitinkamoje įmonės arba susijusios įmonės interneto svetainėje ir ar viešai atskleista informacija atitinka įmonių finansinę informaciją, kurios auditas atliktas per šioje direktyvoje nustatytą terminą ; [19 pakeit.] |
|
(11a) |
apie įmonių ir filialų padarytus ataskaitų apie pelno mokestį teikimo reikalavimų pažeidimus, dėl kurių valstybės narės skyrė sankcijas pagal Direktyvą 2013/34/ES, reikėtų pranešti viešajam registrui, kurį tvarko Komisija. Tos sankcijos gali apimti, inter alia, administracines baudas, pašalinimą iš viešųjų konkursų ir Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo nesuteikimą; [20 pakeit.] |
|
(12) |
šios direktyvos tikslas – su įmonių pelno mokesčiu susijusio skaidrumo ir visuomenės kontrolės didinimas pritaikant dabartinę teisinę sistemą, susijusią su įmonėms taikomomis prievolėmis skelbti ataskaitas, kad būtų apsaugoti narių ir kitų asmenų interesai, kaip numatyta SESV 50 straipsnio 2 dalies g punkte. Kaip nurodė Teisingumo Teismas, visų pirma bylos C-97/96 Verband deutscher Daihatsu-Händler (11) sprendime, SESV 50 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytas tikslas yra bendra trečiųjų asmenų interesų apsauga, neišskiriant arba neeliminuojant kai kurių tokių asmenų grupių. Be to, įsisteigimo laisvės tikslas, kurio siekimas plačiąja prasme SESV 50 straipsnio 1 dalimi priskiriamas institucijoms, negali būti ribojamas SESV 50 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad ši direktyva nesusijusi su mokesčių derinimu, o tik su prievolėmis skelbti ataskaitas apie pelno mokestį, SESV 50 straipsnio 1 dalis – tinkamas teisinis pagrindas; |
|
(13) |
kad būtų nustatytos tam tikros mokesčių jurisdikcijos, apie kurias turi būti pateikta labai išsami informacija, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal SESV 290 straipsnį, kad ji galėtų parengti bendrą tokių mokesčių jurisdikcijų Sąjungos sąrašą. Šis sąrašas turėtų būti sudarytas pagal tam tikrus kriterijus ir remiantis Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ (COM(2016)0024) 1 priedu. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija vykdytų tinkamas konsultacijas, be kita ko, ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, kurį patvirtino Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija ir kuris dar turi būti oficialiai pasirašytas, nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [21 pakeit.] |
|
(13a) |
siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2013/34/ES 48b straipsnio 1, 3, 4 ir 6 dalių ir 48c straipsnio 5 dalies įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12) ; [22 pakeit.] |
|
(14) |
kadangi šios direktyvos tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jos poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Todėl, kad būtų galima spręsti tarpvalstybinio aspekto problemą, Sąjungos veiksmai yra pagrįsti, jei esama agresyvaus mokesčių planavimo ir sandorių kainodaros susitarimų. Šia iniciatyva reaguojama į suinteresuotųjų šalių išreikštą susirūpinimą dėl būtinybės šalinti iškraipymus bendrojoje rinkoje nekeliant pavojaus Sąjungos konkurencingumui. Dėl jos neturėtų atsirasti papildomos administracinės naštos įmonėms, kilti kitų mokesčių konfliktų arba dvigubo apmokestinimo rizika. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui , susijusiam bent su didesniu skaidrumu, pasiekti; [23 pakeit.] |
|
(15) |
šioje apskritai pagal šią direktyvą atskleistos informacijos mastas proporcingas viešo skaidrumo ir visuomenės kontrolės didinimo tikslams. Taigi laikoma, kad šioje direktyvoje gerbiamos užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; [24 pakeit.] |
|
(16) |
pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (13) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos , pvz., lyginamosios diagramos forma . Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas , kad būtų pasiektas šios direktyvos tikslas ir būtų išvengta galimo nepateikimo ir neatitikimų, susijusių su valstybių narių įgyvendinimu pagal jų nacionalinės teisės aktus ; [25 pakeit.] |
|
(17) |
todėl Direktyva 2013/34/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 2013/34/ES daliniai pakeitimai
Direktyva 2013/34/ES iš dalies keičiama taip:
|
1) |
1 straipsnyje įterpiama 1a dalis: „1a. 2, 48a–48 g ir 51 straipsniuose nurodytos derinimo priemonės taip pat taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, susijusiems su filialais, kuriuos valstybėje narėje atidarė valstybės narės teisės aktais nereglamentuojama įmonė, tačiau kurios juridinis statusas yra panašus į išvardytųjų I priede;“; |
|
2) |
įterpiamas 10a skyrius: „10a skyrius Ataskaita apie pelno mokestį 48a straipsnis Apibrėžtys, susijusios su ataskaitos apie pelno mokestį teikimu Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:
48b straipsnis Įmonės ir filialai, privalantys teikti ataskaitas apie pelno mokestį 1. Valstybės narės reikalauja, kad nacionalinės teisės aktais reglamentuojamos pagrindinės patronuojančiosios įmonės, kurių konsoliduotosios grynosios pajamos yra didesnės kaip750 000 000 EUR arba viršija šią sumą , taip pat nacionalinės teisės aktais reglamentuojamos įmonės, kurios nėra susijusios įmonės ir kurių grynosios pajamos yra didesnės kaip750 000 000 EUR arba viršija šią sumą , kasmet rengtų ir nemokamai skelbtų ataskaitas apie pelno mokestį. [26 pakeit.] Ataskaita apie pelno mokestį turi būti skelbiama bendruoju šablonu, nemokamai prieinamu atviruoju duomenų formatu, ir prieinama visuomenei įmonės interneto svetainėje jos paskelbimo dieną bent viena iš Sąjungos oficialiųjų kalbų. Tą pačią dieną įmonė taip pat turi pateikti ataskaitą viešajame registre, kurį tvarko Komisija . Valstybės narės netaiko taisyklių, kurios išdėstytos šioje dalyje, kai tokios įmonės veikia tik vienos valstybės narės teritorijoje ir nevykdo veiklos jokioje kitoje mokesčių jurisdikcijoje; [27 pakeit.] 2. Valstybės narės netaiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytų taisyklių pagrindinėms patronuojančiosioms įmonėms, jeigu tokioms įmonėms arba su jomis susijusioms įmonėms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (*1) 89 straipsnis ir jeigu į ataskaitą pagal šalis įtraukta patronuojančiųjų įmonių konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje esanti informacija apie visą susijusių įmonių veiklą. 3. Valstybės narės reikalauja, kad vidutinės ir didžiosios patronuojamosios įmonės, nurodytos 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse, reglamentuojamos nacionalinės teisės aktais ir kontroliuojamos pagrindinės patronuojančiosios įmonės, kurios konsoliduotosios grynosios pajamos yra didesnės kaip finansinių metų balanse 750 000 000 EUR arba viršija šią sumą ir kuri nėra reglamentuojama valstybės narės teisės aktais, kasmet rengtų ir skelbtų tos pagrindinės patronuojančiosios įmonės ataskaitas apie pelno mokestį. [28 pakeit.] Ataskaita apie pelno mokestį turi būti skelbiama bendruoju šablonu, nemokamai prieinamu atviruoju duomenų formatu, ir prieinama visuomenei patronuojamosios įmonės arba susijusios įmonės interneto svetainėje jos paskelbimo dieną bent viena iš Sąjungos oficialiųjų kalbų. Tą pačią dieną įmonė taip pat turi pateikti ataskaitą viešajame registre, kurį tvarko Komisija . [29 pakeit.] 4. Valstybės narės reikalauja, kad filialai, kuriuos jų teritorijoje atidaro įmonė, kuri nėra reglamentuojama valstybės narės teisės aktais, kasmet rengtų ir nemokamai viešai skelbtų pagrindinės patronuojančiosios įmonės, nurodytos šio straipsnio 5 dalies a punkte, ataskaitą apie pelno mokestį. [30 pakeit.] Ataskaita apie pelno mokestį turi būti skelbiama bendruoju šablonu, prieinamu atviruoju duomenų formatu, ir prieinama visuomenei filialo arba susijusios įmonės interneto svetainėje jos paskelbimo dieną bent viena iš Sąjungos oficialiųjų kalbų. Tą pačią dieną įmonė taip pat turi pateikti ataskaitą viešajame registre, kurį tvarko Komisija . [31 pakeit.] Valstybės narės šios dalies pirmą pastraipą taiko tik filialams, kurių grynosios pajamos viršija grynųjų pajamų ribą, nustatytą kiekvienos valstybės narės teisėje pagal 3 straipsnio 2 dalį. 5. Valstybės narės taiko 4 dalyje nustatytas taisykles tik filialams, kai atitinkami šie kriterijai:
6. Valstybės narės netaiko šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų taisyklių, jeigu pagal 48c straipsnį parengta ataskaita apie pelno mokestį prieinama visuomenei valstybės narės teisės aktais nereglamentuojamos pagrindinės patronuojančiosios įmonės interneto svetainėje per pagrįstą laikotarpį, ne ilgesnį negu 12 mėnesių nuo balanso datos, ir jeigu ataskaitoje nurodytas vienos patronuojamosios įmonės arba vieno filialo, reglamentuojamų valstybės narės teisės aktais ir paskelbusiais ataskaitą pagal 48d straipsnio 1 dalį, pavadinimas ir registruotoji būstinė. 7. Valstybės narės reikalauja, kad patronuojamosios įmonės arba filialai, kuriems netaikomos 3 ir 4 dalies nuostatos, skelbtų ataskaitą apie pelno mokestį ir užtikrintų jos prieinamumą, jeigu tokios patronuojamosios įmonės arba filialai įsteigti tam, kad būtų galima išvengti šiame skyriuje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų vykdymo. 7a. Euro neįsivedusių valstybių narių atveju 1, 3 ir 5 dalyse nurodytų sumų ekvivalentas nacionaline valiuta yra apskaičiuojamas taikant Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtą tos dienos, kurią įsigaliojo šis skyrius, valiutų keitimo kursą. [34 pakeit.] 48c straipsnis Ataskaitos apie pelno mokestį turinys 1. Į ataskaitą apie pelno mokestį įtraukiama informacija, susijusi su visa įmonės ir pagrindinės patronuojančiosios įmonės veikla, įskaitant visų susijusių įmonių veiklą, konsoliduotą atitinkamų finansinių metų finansinėje ataskaitoje. 2. 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama bendruoju šablonu ir apima šiuos duomenis, suskirstytus pagal mokesčių jurisdikcijas : [35 pakeit.]
Taikant pirmos pastraipos e punktą einamosios mokesčių išlaidos siejamos tik su įmonės veikla einamaisiais finansiniais metais, į ją neįtraukiami atidėtieji mokesčiai arba atidėjiniai neapibrėžtiems mokestiniams įsipareigojimams. 3. 2 dalyje nurodyta informacija ataskaitoje turi būti pateikta atskirai apie kiekvieną valstybę narę. Jeigu valstybė narė apima kelias mokesčių jurisdikcijas, informacija sujungiama valstybės narės lygmeniu nurodoma atskirai apie kiekvieną mokesčių jurisdikciją . [42 pakeit.] Be to, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija ataskaitoje pateikiama atskirai pagal kiekvieną mokesčių jurisdikciją, kuri praėjusių finansinių metų pabaigoje buvo įtraukta į bendrą tam tikrų mokesčių jurisdikcijų Sąjungos sąrašą, sudarytą pagal 48 g straipsnį, jeigu ataskaitoje pagal 48e straipsnyje nurodytą atsakomybės tvarką tiesiogiai nepatvirtinama, kad tokios mokesčių jurisdikcijos teisės aktais reglamentuojamos grupės susijusios įmonės tiesiogiai nesudaro sandorių su valstybės narės teisės aktais reglamentuojamos tos pačios grupės susijusia įmone veikiančią ne Sąjungoje . [43 pakeit.] 2 dalyje nurodyta informacija apie kitas mokesčių jurisdikcijas ataskaitoje pateikiama agreguota. [44 pakeit.] Kad būtų apsaugota neskelbtina komercinė informacija ir užtikrinta sąžininga konkurencija, valstybės narės gali leisti į ataskaitą laikinai neįtraukti vieno ar daugiau konkrečių šiame straipsnyje išvardytų informacijos apie veiklą vienoje ar daugiau konkrečių mokesčių jurisdikcijų elementų, jei juos atskleidus dėl jų pobūdžio būtų smarkiai pakenkta 48b straipsnio 1 dalyje ir 48b straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių, su kuriomis jie susiję, komercinei padėčiai. Neatskleidus tokios informacijos netrukdoma teisingai ir subalansuotai suprasti įmonės mokestinę padėtį. Apie tų elementų neįtraukimą nurodoma ataskaitoje kartu kiekvienai mokesčių jurisdikcijai pateikiant deramai pagrįstą paaiškinimą, kodėl taip padaryta, ir nurodant susijusią (–ias) mokesčių jurisdikciją (–as). [83 pakeit.] Valstybės narės nustato, kad norint nepateikti tokios informacijos reikia gauti išankstinį kompetentingos nacionalinės institucijos leidimą. Įmonė turi kasmet gauti naują leidimą iš kompetentingos institucijos, kuri priims sprendimą remdamasi nauju padėties įvertinimu. Jei į ataskaitą neįtraukta informacija nebeatitinka 3a pastraipoje nustatyto reikalavimo, ji nedelsiant viešai paskelbiama. Pasibaigus informacijos neatskleidimo laikotarpiui, įmonė taip pat privalo atgaline data aritmetinio vidurkio pavidalu atskleisti informaciją, kurios pagal šį straipsnį reikalaujama už praėjusius metus, susijusius su neatskleidimo laikotarpiu. [69/rev pakeit.] Valstybės narės praneša Komisijai apie sprendimą leisti taikyti tokią laikiną nukrypti leidžiančią nuostatą ir konfidencialiai perduoda jai į ataskaitą neįtrauktą informaciją kartu su išsamiu leidimo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą paaiškinimu. Komisija kasmet savo interneto svetainėje skelbia iš valstybių narių gautus pranešimus ir pateiktus paaiškinimus pagal 3a pastraipą. [47 pakeit.] Komisija tikrina, ar deramai laikomasi 3a pastraipoje nustatyto reikalavimo, ir stebi, kaip taikoma tokia laikina nukrypti leidžianti nuostata, kurią taikyti leido nacionalinės valdžios institucijos. [48 pakeit.] Jei Komisija, atlikusi pagal 3c pastraipą gautos informacijos įvertinimą, nusprendžia, kad 3a pastraipoje nustatytas reikalavimas nėra įvykdytas, atitinkama įmonė nedelsdama viešai paskelbia tą informaciją. Pasibaigus informacijos neatskleidimo laikotarpiui, įmonė taip pat privalo atgaline data aritmetinio vidurkio pavidalu atskleisti informaciją, kurios pagal šį straipsnį reikalaujama už praėjusius metus, susijusius su neatskleidimo laikotarpiu. [70/rev pakeit.] Komisija deleguotuoju aktu priima gaires, kad padėtų valstybėms narėms nustatyti, kuriais atvejais informacijos paskelbimas galėtų smarkiai pakenkti įmonių, su kuriomis ji susijusi, komercinei padėčiai. [50 pakeit.] Informacija suskirstoma į atskiras atitinkamas mokesčių jurisdikcijas pagal pastovią arba nuolatinę verslo veiklą, dėl kurios, grupei vykdant veiklą, gali atsirasti toje mokesčių jurisdikcijoje mokėtinas pelno mokestis. Jeigu dėl kelių susijusių įmonių veiklos gali atsirasti vienoje mokesčių jurisdikcijoje mokėtinas mokestis, su ta mokesčių jurisdikcija susijusi informacija – susumuota informacija, susijusi su tokia kiekvienos susijusios įmonės ir jų filialų veikla toje mokesčių jurisdikcijoje. Informacija apie konkrečią veiklą nepriskiriama tuo pat metu daugiau kaip vienai mokesčių jurisdikcijai. 4. Ataskaitoje grupės lygmeniu išdėstomi bendri faktai ir pateikiami paaiškinimai, jeigu yra esminių 2 dalies e ir f punktuose atskleistų sumų neatitikimų, atsižvelgiant į tai, ar yra tokių atitinkamų sumų ankstesniais finansiniais metais. 5. Ataskaita apie pelno mokestį skelbiama bendruoju šablonu, nemokamai prieinamu atviruoju duomenų formatu ir yra prieinama visuomenei patronuojamosios įmonės arba susijusios įmonės interneto svetainėje jos paskelbimo dieną bent viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų. Tą pačią dieną įmonė taip pat turi pateikti ataskaitą viešajame registre, kurį tvarko Komisija . [51 pakeit.] 6. Ataskaitoje apie pelno mokestį naudojama valiuta – konsoliduotųjų finansinių ataskaitų valiuta. Valstybės narės nereikalauja, kad šios ataskaitos būtų skelbiamos naudojant skirtingą negu finansinių ataskaitų valiutą. 7. Jeigu valstybės narės nėra įsivedusios euro, 48b straipsnio 1 dalyje nurodyta riba konvertuojama į nacionalinę valiutą taikant [šios direktyvos įsigaliojimo diena] kursą, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jį padidinant arba sumažinant ne daugiau kaip 5 %, kad būtų gauta apvali suma nacionaline valiuta. 48b straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos ribos konvertuojamos į lygiavertę atitinkamos trečiosios valstybės nacionalinės valiutos sumą taikant [šios direktyvos įsigaliojimo diena] kursą, suapvalintą iki artimiausio tūkstančio. 48d straipsnis Skelbimas ir prieinamumas 1. Ataskaita apie pelno mokestį skelbiama remiantis kiekvienos valstybės narės teisės aktais pagal Direktyvos 2009/101/EB 2 skyrių, kartu su dokumentais, nurodytais šios direktyvos 30 straipsnio 1 dalyje ir prireikus su atskaitomybės dokumentais, nurodytais Tarybos direktyvos 89/666/EEB (*2) 9 straipsnyje. 2. 48b straipsnio 1, 3, 4 ir 6 dalyse nurodyta ataskaita yra prieinama interneto svetainėje mažiausiai penkerius metus iš eilės. 48e straipsnis Atsakomybė už ataskaitos apie pelno mokestį parengimą, skelbimą ir prieinamumą 1. Kad būtų sustiprinta atskaitomybė trečiųjų šalių atžvilgiu ir užtikrintas tinkamas valdymas, valstybės narės užtikrina, kad 48b straipsnio 1 dalyje nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės administraciniai, valdymo ir priežiūros organų nariai, veikdami pagal kompetenciją, kuri jiems suteikta nacionalinės teisės aktais, būtų bendrai atsakingi už užtikrinimą, kad ataskaitos apie pelno mokestį būtų parengtos, paskelbtos ir prieinamos pagal 48b, 48c ir 48d straipsnius. [52 pakeit.] 2. Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos 48b straipsnio 3 dalyje nurodytų patronuojamųjų įmonių administraciniai, valdymo ir priežiūros organų nariai ir asmuo (-enys), paskirtas (-i) vykdyti Direktyvos 89/666/EB 13 straipsnyje nustatytus informacijos atskleidimo formalumus šios direktyvos 48b straipsnio 4 dalyje nurodytame filiale, veikdami pagal kompetenciją, kuri jiems suteikta nacionalinės teisės aktais, būtų bendrai atsakingi už užtikrinimą, pasitelkiant visas jų žinias ir pajėgumus, kad ataskaitos apie pelno mokestį būtų parengtos, paskelbtos ir prieinamos pagal 48b, 48c ir 48d straipsnius. 48f straipsnis Nepriklausomas tikrinimas Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu pagal 34 straipsnio 1 dalį vienas ar daugiau teisės aktais nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių atlieka susijusios įmonės finansinių ataskaitų auditą, teisės aktais nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) ar audito įmonė (-ės) taip pat tikrina, ar pagal 48b, 48c ir 48d straipsnius buvo pateikta ataskaita apie pelno mokestį ir ar ji yra prieinama. Ar ataskaita apie pelno mokestį buvo pateikta ir ar ji prieinama pagal šiuos straipsnius, vienas ar daugiau teisės aktais nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių nurodo audito ataskaitoje. 48 g straipsnis Bendras tam tikrų mokesčių jurisdikcijų Sąjungos sąrašas Remiantis 49 straipsniu, Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, susijusius su bendro tam tikrų mokesčių jurisdikcijų Sąjungos sąrašo sudarymu. Šis sąrašas grindžiamas mokesčių jurisdikcijų, neatitinkančių toliau išvardytų kriterijų, vertinimu. Šie kriterijai:
48h straipsnis Pirmos ataskaitos apie pelno mokestį teikimo data Valstybės narės užtikrina, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais 48a–48f straipsniai perkeliami į nacionalinę teisę, būtų taikomi ne vėliau kaip nuo pirmųjų finansinių metų, prasidėjusių nuo … [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. 48i straipsnis Pranešimas Komisija praneš apie ataskaitų teikimo prievolių, nustatytų 48a–48f straipsniuose, atitiktį ir poveikį. Į pranešimą įtraukiamas vertinimas, ar ataskaitos apie pelno mokestį teikimas duoda tinkamų ir proporcingų rezultatų , ir jame įvertinamos konsoliduotųjų grynųjų pajamų ribos, iš kurią viršijančių įmonių ir filialų reikalaujama pranešti apie pelno mokestį, mažinimo sąnaudos ir nauda. Be to, ataskaitoje įvertinama bet kokia būtinybė imtis tolesnių papildomų veiksmų atsižvelgiant į poreikį užtikrinti pakankamą skaidrumo lygį ir konkurencingos poreikį išsaugoti ir užtikrinti konkurencingą įmonių aplinkos poreikį ir privačių investicijų aplinką . [54 pakeit.] Pranešimas teikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai … [šešeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. (*1) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338)." (*2) 1989 m. gruodžio 21 d. Vienuoliktoji Tarybos direktyva 89/666/EEB dėl atskleidimo reikalavimų filialams, įsteigtiems valstybėse narėse tam tikrų tipų bendrovių, kurioms taikomi kitos valstybės įstatymai (OL L 395, 1989 12 30, p. 36).“;" |
|
2a) |
įterpiamas šis straipsnis: „48ia straipsnis Ne vėliau kaip per 4 metus nuo šios direktyvos priėmimo dienos ir atsižvelgdama į padėtį EBPO lygmeniu, Komisija peržiūri ir įvertina šio skyriaus nuostatas ir pateikia ataskaitą dėl šių nuostatų, visų pirma susijusių su:
Komisija ataskaitą ir, prireikus, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.“; [55 pakeit.] |
|
2b) |
įterpiamas šis straipsnis: „48ib straipsnis Bendras ataskaitos šablonas Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, parengia bendrą šabloną, kuris nurodytas 48b straipsnio 1, 3, 4 ir 6 dalyse ir 48c straipsnio 5 dalyje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“; [56 pakeit.] |
|
3) |
49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
3a) |
51 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios. Valstybės narės numato bent administracines priemones ir sankcijas, taikytinas įmonėms pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas. Valstybės narės apie tas nuostatas praneša Komisijai ne vėliau kaip iki … [vieni metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] ir nedelsdamos praneša apie visus paskesnius poveikį šioms nuostatoms turinčius pakeitimus. Komisija ne vėliau kaip … [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] sudaro kiekvienos valstybės narės pagal šią direktyvą nustatytų priemonių ir sankcijų sąrašą.“. [58 pakeit.] |
2 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip … [vieni metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos perduoda Komisijai tų nuostatų tekstus.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstą.
3 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 487, 2016 12 28, p. 62.
(2) 2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento pozicija.
(3) COM(2015)0610, 2015 m. spalio 27 d.
(4) COM(2014)0910, 2014 m. gruodžio 16 d.
(5) 2015/2010(INL).
(6) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
(7) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).
(8) 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015 7 1, p. 1.)
(9) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
(10) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
(11) 1997 m. gruodžio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-97/96 Verband deutscher Daihatsu-Händler ECLI:EU:C:1997:581.
(12) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/638 |
P8_TA(2019)0310
Bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų finansinės taisyklės ***I
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (COM(2018)0375 – C8-0230/2018 – 2018/0196(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/47)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0375), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 177 straipsnį, 322 straipsnio 1 dalies a punktą ir į 349 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0230/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 25 d. Audito Rūmų nuomonę (3) |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę, Biudžeto kontrolės komiteto poziciją pakeitimų forma, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0043/2019), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (4); |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 83.
(4) Ši pozicija pakeičia 2019 m. vasario 13 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0096).
P8_TC1-COD(2018)0196
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės [1 pakeit.]
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 177 straipsnį, 322 straipsnio 1 dalies a punktą ir 349 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę (3),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (4),
kadangi:
|
(1) |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsniu nustatyta, kad, norėdama stiprinti savo ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, Sąjunga turi siekti mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų arba salų atsilikimą, ir kad ypatingą dėmesį reikia skirti kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms ir didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms. Šie regionai ypač remiami pagal sanglaudos politiką. SESV 175 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga šių tikslų turi siekti Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo, Orientavimo skyriaus, Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Europos investicijų banko veiksmais ir kitomis priemonėmis. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnyje nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimamos finansinės taisykles, pagal kurias nustatoma priimtina biudžeto sudarymo ir vykdymo bei sąskaitų pateikimo ir audito, taip pat finansų pareigūnų atsakomybės patikros procedūra; [2 pakeit.] |
|
(1a) |
Europos Sąjungos ir jos piliečių ateičiai svarbu, kad sanglaudos politika ir toliau būtų pagrindinė Sąjungos investicijų politika ir kad būtų užtikrinta, kad jos 2021–2027 m. laikotarpio finansavimas bent jau išliktų toks pat kaip 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Dėl to, kad kitų sričių Sąjungos veiklai ar programoms numatomos naujos lėšos, neturėtų nukentėti Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“ ar Sanglaudos fondo finansavimas; [3 pakeit.] |
|
(2) |
siekiant, kad pasidalijamojo valdymo Sąjungos fondai, būtent Europos regioninės plėtros fondas (toliau – ERPF), „Europos socialinis fondas +“ (toliau – ESF+), Sanglaudos fondas, pagal pasidalijamojo valdymo principą finansuojamos Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) priemonės, Prieglobsčio ir migracijos fondas (PMIF), Vidaus saugumo fondas (VSF) ir Integruoto sienų valdymo fondas (ISVF), būtų toliau įgyvendinami koordinuotai ir darniai, reikia nustatyti finansines taisykles, grindžiamas SESV 322 straipsniu, aiškiai nurodant atitinkamų nuostatų taikymo sritį; Be to, pagal SESV 177 straipsnį turėtų būti nustatytos bendros nuostatos, taikomos ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir, EJRŽF ir tam tikru mastu Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) nustatytoms politikos įgyvendinimo taisyklėms; [430 pakeit.] |
|
(3) |
atsižvelgiant į kiekvieno fondo ypatumus, konkrečios taisyklės, taikomos kiekvienam fondui ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) pagal ERPF, turėtų būti nustatytos atskiruose reglamentuose (toliau – konkretiems fondams skirti reglamentai), siekiant papildyti šio reglamento nuostatas; |
|
(4) |
atokiausiems regionams ir retai apgyvendintiems šiauriniams regionams turėtų būti taikomos konkrečios priemonės ir papildomas finansavimas pagal SESV 349 straipsnį ir 1994 m. stojimo akto Protokolo Nr. 6 2 straipsnį siekiant atsižvelgti į jų konkrečias nepalankias su geografine padėtimi susijusias sąlygas ; [5 pakeit.] |
|
(5) |
įgyvendinant fondų paramą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Valstybės narės taip pat turėtų laikytis JT vaiko teisių konvencijoje ir JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų įpareigojimų ir užtikrinti prieinamumą pagal jos , laikydamosi tos konvencijos 9 straipsnį straipsnio ir Sąjungos teisės aktus, kuriais kuria suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, fondai turėtų būti naudojami taip, kad būtų skatinamas deinstitucionalizavimas ir bendruomeninė globa. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios formos segregacijos ar atskirties, arba remiama neįgaliesiems neprieinama infrastruktūra . Fondų tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“ ir įsipareigojimus, dėl kurių susitarta pagal Paryžiaus susitarimą . Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, įmonėms naudingi veiksmai turi atitikti Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, nustatytas SESV 107 ir 108 straipsniuose . Skurdas yra viena iš didžiausių ES problemų. Todėl fondai turėtų prisidėti prie skurdo panaikinimo. Jais taip pat turėtų būti prisidedama prie Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimo pasiekti darnaus vystymosi tikslus įgyvendinimo ; [6 pakeit.] |
|
(6) |
šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jei valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir rezultatyvaus ES finansavimo sąlygų; |
|
(7) |
jeigu nustatomas terminas, per kurį Komisija turi imtis veiksmų valstybių narių atžvilgiu, Komisija turėtų laiku ir veiksmingai atsižvelgti į visą būtiną informaciją ir dokumentus. Kai valstybių narių pateikta informacija yra neišsami arba neatitinka šio reglamento ir konkretiems fondams skirtų reglamentų reikalavimų ir todėl Komisija negali imtis tinkamai informacija pagrįstų veiksmų, tas terminas turėtų būti sustabdytas, kol valstybės narės pradės laikytis reguliavimo reikalavimų; |
|
(8) |
siekiant prisidėti prie Sąjungos prioritetų įgyvendinimo, fondų parama turėtų būti skiriama ribotam skaičiui politikos tikslų, atsižvelgiant į konkrečių fondų siekius pagal Sutartimi pagrįstus jų tikslus. PMIF, VSF ir SVVP politikos tikslai turėtų būti nustatyti atitinkamuose konkretiems fondams skirtuose reglamentuose; |
|
(9) |
atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, fondai padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 30 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti . Atsparumo klimato kaitai didinimo mechanizmai turėtų būti neatskiriama programavimo ir įgyvendinimo dalis ; [7 pakeit.] |
|
(9a) |
atsižvelgiant į migrantų srautus iš trečiųjų valstybių, sanglaudos politika turėtų būti prisidedama prie integracijos procesų, visų pirma, teikiant paramą infrastruktūros projektams, kuriuos vykdo miestai, regionų ir vietos valdžios institucijos, kuriems pirmiausiai tenka susidurti su minėtu iššūkiu ir kurie aktyviau dalyvauja įgyvendinant integracijos politiką; [8 pakeit.] |
|
(10) |
dalį Sąjungos biudžeto, skirto fondams, turėtų vykdyti Komisija pagal pasidalijamojo valdymo principą su valstybėmis narėmis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) [naujojo Finansinio reglamento numeris] (5) (toliau – Finansinis reglamentas). Todėl Komisija ir valstybės narės, įgyvendindamos pasidalijamojo valdymo fondų paramą turėtų laikytis Finansiniame reglamente nurodytų principų, kaip antai patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo . Už programų parengimą ir įgyvendinimą turėtų būti atsakingos valstybės narės. Šis procesas turėtų būti užtikrintas atitinkamu teritoriniu lygmeniu, atsižvelgiant į valstybių narių institucinę, teisinę ir finansinę sistemą ir pasitelkiant jų tuo tikslu paskirtas įstaigas. Valstybės narės turėtų nenustatyti papildomų taisyklių, dėl kurių paramos gavėjams pasidarytų sudėtingiau naudotis fondais ; [9 pakeit.] |
|
(11) |
įgyvendinant fondų paramą labai svarbus partnerystės principas, grindžiamas daugiapakopiu valdymo principu ir užtikrinantis regioninių, vietos ir kitų viešojo sektoriaus institucijų, pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimą. Siekiant užtikrinti partnerystės organizavimo tęstinumą, Komisijai turėtų būti toliau taikomas suteikti įgaliojimai priimti ir adaptuoti Komisijos deleguotasis reglamentas deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 240/2014 (6); [10 pakeit.] |
|
(12) |
Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šiuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis ir Sąjungos lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti fondų, Europos investicijų stabilizavimo sistemos ir „InvestEU“ finansinės paramos pridėtinę vertę; [11 pakeit.] |
|
(13) |
valstybės narės turėtų nustatyti, kaip rengiant rengdamos programavimo dokumentus, turėtų būti atsižvelgiama atsižvelgti į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, ir atitinkamas Tarybos rekomendacijas, priimtas pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį , jeigu jos atitinka programoje nustatytus tikslus . 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu (toliau – programavimo laikotarpis) valstybės narės stebėsenos komitetui ir Komisijai turėtų reguliariai teikti programų, kuriomis atsižvelgiama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir į Europos socialinių teisių ramstį , įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Atlikdamos laikotarpio vidurio peržiūrą valstybės narės, be kita ko, turėtų apsvarstyti, ar reikia iš dalies pakeisti programą, atsižvelgiant į nuo programavimo laikotarpio pradžios priimtas arba iš dalies pakeistas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; [12 pakeit.] |
|
(14) |
valstybės narės turėtų atsižvelgti į savo nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto, kuris turi būti parengtas pagal Reglamentą dėl energetikos sąjungos valdymo (7), urinį ir proceso, po kurio pateikiamos Sąjungos rekomendacijos dėl šių planų, poveikį jų programoms (be kita ko, per laikotarpio vidurio peržiūrą) , taip pat finansiniams poreikiams, skirtiems investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijas; [13 pakeit.] |
|
(15) |
kiekvienos valstybės narės parengta partnerystės sutartis turėtų būti strateginis dokumentas, kuriuo grindžiamos Komisijos ir atitinkamos valstybės narės derybos dėl programų rengimo. Siekiant sumažinti administracinę naštą, programavimo laikotarpiu iš dalies keisti partnerystės sutarčių neturėtų būti būtina. Siekiant palengvinti programavimą ir išvengti programavimo dokumentų dubliavimo, partnerystės sutartys gali būti įtraukiamos kaip programos dalis turėtų būti galimybė partnerystės sutartis įtraukti k aip programos dalį ; [14 pakeit.] |
|
(16) |
kiekviena valstybė narė turėtų turėti lanksčią galimybę pagal tam tikras šio reglamento 10 straipsnyje nustatytas sąlygas galėtų skirti įnašą į „InvestEU“, kad investicijoms toje valstybėje narėje galėtų teikti biudžeto garantijas; [15 pakeit.] |
|
(17) |
siekiant užtikrinti įtraukiam, nediskriminaciniam, rezultatyviam ir veiksmingam iš fondų teikiamos Sąjungos paramos naudojimui būtinas išankstines sąlygas, reikėtų sudaryti ribotą reikiamų sąlygų sąrašą ir glaustą baigtinį objektyvių jų vertinimo kriterijų rinkinį. Kiekviena reikiama sąlyga turėtų būti susieta su konkrečiu tikslu ir turėtų būti automatiškai taikoma, kai atrenkamas konkretus remtinas tikslas. Jei tos sąlygos neįvykdytos, išlaidos, susijusios su veiksmais, numatytais pagal susijusius konkrečius tikslus, neturėtų būti įtraukiamos į mokėjimo paraiškas. Siekiant išlaikyti palankią investavimo sistemą, turėtų būti reguliariai stebima, ar vykdomos reikiamos sąlygos. Taip pat svarbu užtikrinti, kad atrinkti remtini veiksmai būtų įgyvendinami laikantis esamų strategijų ir planavimo dokumentų, kuriais grindžiamos įvykdytos reikiamos sąlygos, o drauge – kad visi bendrai finansuojami veiksmai atitiktų Sąjungos politikos sistemą; [16 pakeit.] |
|
(18) |
valstybės narės turėtų parengti kiekvienos programos veiklos peržiūros planą, apimantį visus rodiklius, tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, skirtus programos veiklos rezultatams stebėti ir vertinti. Tai turėtų sudaryti sąlygas vykdyti į rezultatus orientuotą projektų atranką ir vertinimą ; [17 pakeit.] |
|
(19) |
valstybė narė turėtų atlikti kiekvienos ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamos programos vidurio laikotarpio peržiūrą. Atliekant tą peržiūrą turėtų būti numatomas visapusiškas programų veiklos rezultatais pagrįstas programų patikslinimas, taip pat turėtų būti suteikiama galimybė atsižvelgti į naujus uždavinius, atitinkamas 2024 m. pateiktas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir pažangą, pasiektą įgyvendinant nacionalinius energetikos ir klimato srities planus ir Europos socialinių teisių ramstį. Taip pat reikėtų atsižvelgti į demografinius iššūkius . Be to, 2024 m. Komisija, vykdydama techninį patikslinimą 2025 metams, turėtų peržiūrėti visus visų valstybių narių asignavimus pagal sanglaudos politikos investicijų į darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo tikslą 2025, 2026 ir 2027 metams, taikydama atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytą asignavimo metodą. Atsižvelgiant į šią peržiūrą ir laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus turėtų būti iš dalies pakeista programa – finansiniai asignavimai 2025, 2026 ir 2027 metams; [18 pakeit.] |
|
(20) |
turėtų būti dar patobulinti mechanizmai, kuriais užtikrinamas Sąjungos finansavimo politikos ir Sąjungos ekonomikos valdymo ryšys, kad Komisija galėtų pateikti pasiūlymą Tarybai sustabdyti visų arba dalies įsipareigojimų dėl vienos ar daugiau atitinkamos valstybės narės programų vykdymą, jei ta valstybė narė nesiima rezultatyvių ekonomikos valdymo proceso veiksmų. Siekiant užtikrinti vienodą įgyvendinimą ir atsižvelgiant į nustatomų priemonių finansinio poveikio mastą, Tarybai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ir ji turėtų imtis veiksmų remdamasi Komisijos pasiūlymu. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas priimti sprendimus, reikalingus siekiant užtikrinti rezultatyvius ekonomikos valdymo proceso veiksmus, turėtų būti taikoma atvirkštinės kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė; [425rev, 444rev, 448 ir 469 pakeit.] |
|
(20a) |
valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais galėtų pateikti prašymą pasinaudoti pagal dabartinį Stabilumo ir augimo paktą numatyta lankstumo galimybe viešųjų ar lygiaverčių struktūrinių išlaidų atveju, jei jas viešojo administravimo institucijos padengia bendrai finansuodamos su Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais) vykdomas investicijas. Apibrėždama fiskalinį koregavimą pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę arba korekcinę dalį Komisija nuodugniai įvertina šį prašymą; [20 pakeit.] |
|
(21) |
būtina nustatyti bendrus programų turinio reikalavimus, atsižvelgiant į kiekvieno fondo specifinį pobūdį. Tuos bendrus reikalavimus galima papildyti konkretiems fondams taikomomis taisyklėmis. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [XXX] (8) (toliau – ETB reglamentas) turėtų būti nustatytos konkrečios nuostatos dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) programų turinio; |
|
(22) |
siekiant užtikrinti programų įgyvendinimo lankstumą ir sumažinti administracinę naštą, reikėtų leisti ribotą finansinį perkėlimą tarp tos pačios programos prioritetų, nereikalaujant Komisijos sprendimo, kuriuo būtų iš dalies keičiama programa. Tam, kad būtų užtikrinta naujausia informacija apie finansinius asignavimus kiekvienam prioritetui, Komisijai turėtų būti teikiamos patikslintos finansinės lentelės; |
|
(22a) |
didelės apimties projektams tenka didelė Sąjungos išlaidų dalis ir jie dažnai yra strategiškai svarbūs įgyvendinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją. Todėl veiksmai, viršijantys tam tikras ribines vertes, turėtų ir toliau būti tvirtinami laikantis šiame reglamente nustatytų specialių procedūrų. Reikėtų nustatyti ribą, susijusią su visomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, atsižvelgus į numatomas grynąsias pajamas. Todėl, siekiant užtikrinti aiškumą, tikslinga apibrėžti didelės apimties projekto paraiškos turinį. Paraiškoje reikėtų pateikti būtiną informaciją, kad būtų galima užtikrinti, jog dėl fondų finansinio įnašo neprarandama daug darbo vietų esamose veiklos vietose Sąjungoje. Valstybė narė turėtų pateikti visą reikalingą informaciją ir Komisija turėtų įvertinti didelės apimties projektą, kad nustatytų, ar prašomas finansinis įnašas yra pagrįstas; [21 pakeit.] |
|
(23) |
siekiant stiprinti integruoto teritorijos vystymo metodą, investicijos, teikiamos teritorinių priemonių forma, pavyzdžiui, integruotos teritorinės investicijos (toliau – ITI), bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (toliau – BIVP , pagal EŽŪFKP vadinamos LEADER ) ar bet kokios kitos teritorinės priemonės, vykdomos pagal piliečiams artimesnės Europos politikos tikslą, kuriomis remiamos valstybės narės iniciatyvos, susijusios su ERPF programoms, turėtų būti grindžiamos teritorinėmis ir vietos plėtros strategijomis . Ta pati nuostata taikoma susijusioms iniciatyvoms, pvz., pažangiųjų kaimų iniciatyvai . ITI ir valstybių narių sukurtų teritorinių priemonių reikmėms reikėtų nustatyti teritorinių strategijų turinio minimalius reikalavimus. Už tų teritorinių strategijų rengimą ir tvirtinimą turėtų būti atsakingos atitinkamos institucijos ir subjektai. Siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant teritorines strategijas dalyvautų atitinkamos valdžios institucijos ar subjektai, tos institucijos ar subjektai turėtų būti atsakingi už remtinų veiksmų atranką arba dalyvauti toje atrankoje; [22 pakeit.] |
|
(24) |
siekiant geriau sutelkti vietos lygmens potencialą, būtina stiprinti ir lengvinti BIVP. Ją vykdant turėtų būti atsižvelgiama į vietos poreikius ir potencialą, taip pat į atitinkamas socialines ir kultūrines ypatybes. Turėtų būti numatyta struktūrinių pokyčių, didinamas administracinis ir bendruomenės pajėgumas ir skatinamos inovacijos. Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo reikmėms turėtų būti stiprinamas glaudus bendradarbiavimas ir integruotas fondų naudojimas. Už BIVP strategijų rengimą ir įgyvendinimą turėtų būti iš esmės atsakingos vietos veiklos grupės, atstovaujančios bendruomenės interesams. Siekiant palengvinti koordinuotą skirtingų fondų paramą BIVP strategijoms ir palengvinti jų įgyvendinimą, turėtų būti užtikrinta galimybė lengviau taikyti pagrindinio fondo metodą; [23 pakeit.] |
|
(25) |
siekiant sumažinti administracinę naštą, valstybės narės iniciatyva teikiama techninė parama turėtų būti įgyvendinama taikant fiksuotąsias normas, remiantis programos įgyvendinimo pažanga. Ta techninė parama gali būti papildoma tikslinėmis administracinių gebėjimų stiprinimo priemonėmis, pvz., personalo kvalifikacijos vertinimo, taikant atlyginimo metodus, nesusijusius su išlaidomis. Dėl veiksmų ir rezultatų, taip pat atitinkamų Sąjungos mokėjimų gali būti sutariama veiksmų plane ir jais galima remtis atliekant mokėjimus už rezultatus vietoje; [24 pakeit.] |
|
(26) |
tikslinga išaiškinti, kad tais atvejais, kai pagal valstybės narės pasiūlymą Komisijai programos ar jos dalies prioritetas remiamas pagal finansavimo sistemą, nesiejamą su išlaidomis, sutarti veiksmai, rezultatai ir sąlygos turėtų būti siejami su konkrečiomis investicijomis, vykdomomis pagal pasidalijamojo valdymo programas toje valstybėje narėje ar regione; |
|
(27) |
siekdama išnagrinėti programų rezultatus valstybė narė turėtų įsteigti stebėsenos komitetus , kuriems priklausytų ir pilietinės visuomenės atstovai bei socialiniai partneriai . ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju metinės įgyvendinimo ataskaitos turėtų būti pakeistos metiniu struktūriniu politiniu dialogu, grindžiamu naujausia programos įgyvendinimo informacija ir duomenimis, kuriuos pateikia valstybė narė; [25 pakeit.] |
|
(28) |
remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (9) 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti fondus remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant fondų poveikį vietoje . Kai įmanoma, rodikliai turėtų būti rengiami atsižvelgiant į lytį ; [26 pakeit.] |
|
(29) |
siekiant užtikrinti, kad būtų teikiama išsami naujausia informacija apie programos įgyvendinimą, turėtų būti reikalaujama dažniau veiksmingai ir laiku teikti kiekybinių duomenų ataskaitas; [27 pakeit.] |
|
(30) |
kad padėtų rengti susijusias programas ir kito programavimo laikotarpio veiklą, Komisija turėtų atlikti fondų vidurio laikotarpio vertinimą. Programavimo laikotarpio pabaigoje Komisija turėtų atlikti fondų retrospektyvius vertinimus, kuriuose didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas fondų poveikiui . Šių vertinimų rezultatai turėtų būti skelbiami viešai ; [28 pakeit.] |
|
(31) |
programos institucijos, paramos gavėjai ir suinteresuotosios šalys valstybėse narėse turėtų didinti savo informuotumą apie Sąjungos finansavimo paskatintus laimėjimus ir atitinkamai informuoti plačiąją visuomenę. Siekiant, kad Sąjungos veiksmai būtų matomi vietoje, labai svarbu vykdyti skaidrumo, komunikacijos ir matomumo didinimo veiklą, grindžiamą tikra, tikslia ir atnaujinta informacija. Tam, kad būtų galima užtikrinti šių reikalavimų vykdymą, programos institucijos ir Komisija turėtų galėti taikyti taisomąsias priemones reikalavimų nesilaikymo atveju; |
|
(32) |
vadovaujančiosios institucijos turėtų skelbti susistemintą informaciją apie atrinktus veiksmus ir paramos gavėjus programos interneto svetainėje, kurioje teikiama veiksmo įgyvendinimo parama, kartu atsižvelgdama į asmens duomenų apsaugos reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (10); |
|
(33) |
siekiant supaprastinti fondų naudojimą ir sumažinti klaidų riziką, tikslinga nustatyti Sąjungos įnašo valstybėms narėms formas ir valstybių narių paramos gavėjams teikiamos paramos formas; |
|
(34) |
kalbant apie paramos gavėjams skiriamas dotacijas, valstybės narės turėtų vis dažniau naudotis supaprastintu išlaidų apmokėjimu. Su privalomu supaprastintu išlaidų apmokėjimu susijusi riba turėtų būti siejama su visomis veiksmo išlaidomis, kad visiems veiksmams, kuriais neviršijama viršutinė riba, būtų taikomos vienodos sąlygos, neatsižvelgiant į tai, ar parama yra viešoji, ar privati . Jei valstybė narė ketina pasiūlyti taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, ji galėtų pasikonsultuoti su stebėsenos komitetu ; [29 pakeit.] |
|
(35) |
kad būtų galima nedelsiant taikyti fiksuotąsias normas, bet kokia 2014–2020 m. laikotarpiu valstybių narių nustatyta fiksuotoji norma, pagrįsta sąžiningu, teisingu ir patikrinamu apskaičiavimo metodu, turėtų būti toliau taikoma panašiems veiksmams, remiamiems pagal šį reglamentą, nereikalaujant naujo skaičiavimo metodo; |
|
(36) |
siekiant užtikrinti kuo optimalesnį bendrai finansuojamų investicijų į aplinką įsisavinimą, turėtų būti užtikrinta sąveika su Aplinkos ir klimato politikos programa LIFE, visų pirma įgyvendinant LIFE strateginius integruotuosius projektus ir strateginius gamtos projektus , taip pat su pagal programą „Europos horizontas“ ir kitas Sąjungos programas finansuojamais projektais ; [30 pakeit.] |
|
(37) |
siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, tikslinga nustatyti išlaidų, susijusių su veiksmais, kurie pagal šį reglamentą remiami fondų lėšomis, tinkamumo finansuoti laikotarpį ir apriboti paramą užbaigtiems veiksmams. Taip pat reikėtų išaiškinti, nuo kurios dienos išlaidoms galima skirti fondų paramą, kai tvirtinamos naujos programos arba keičiamos programos, įskaitant išskirtinę galimybę tinkamumo finansuoti laikotarpį pradėti skaičiuoti nuo gaivalinės nelaimės pradžios, jei reikia skubiai sutelkti išteklių, kad būtų galima reaguoti į tokią nelaimę; |
|
(38) |
siekiant užtikrinti fondų įtraukumą, rezultatyvumą, teisingumą ir tvarų poveikį, reikėtų numatyti nuostatas, kurios garantuotų, kad investicijos į infrastruktūrą arba gamybinės investicijos būtų nediskriminacinės ir ilgalaikės ir neleistų naudojantis fondų parama įgyti nederamo pranašumo. Vadovaujančiosios institucijos atrinkdamos veiksmus turėtų atidžiai siekti neremti perkėlimo ir neteisėtą lėšų išmokėjimą už veiksmus, neatitinkančius tęstinumo reikalavimų, laikyti pažeidimais; [31 pakeit.] |
|
(39) |
siekiant padidinti papildomumą ir supaprastinti įgyvendinimą, reikėtų numatyti galimybes derinti Sanglaudos fondo ir ERPF paramą su ESF+ parama bendrose programose pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą; |
|
(40) |
siekiant optimizuoti iš Sąjungos biudžeto visiškai arba iš dalies finansuojamų investicijų pridėtinę vertę, turėtų būti siekiama visų pirma fondų ir tiesiogiai valdomų priemonių, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę, sąveikos . Vykdant šį politikos koordinavimą reikėtų skatinti taikyti paprastas naudoti priemones ir daugiapakopį valdymą. Tą sąveiką reikėtų pasiekti taikant pagrindinius mechanizmus, t. y. pripažįstant fiksuotąsias normas tinkamoms finansuoti programos „Horizontas Europa“ išlaidoms panašaus veiksmo reikmėms ir sudarant galimybę derinti finansavimą pagal skirtingas Sąjungos priemones to paties veiksmo reikmėms, jei išvengiama dvigubo finansavimo. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos papildomo finansavimo fondų lėšomis taisyklės; [32 pakeit.] |
|
(41) |
finansinės priemonės neturėtų būti naudojamos refinansavimo veiklai remti (pavyzdžiui, esamoms paskolų sutartims pakeisti) arba kitaip finansuoti investicijų, kurios jau buvo fiziškai užbaigtos arba visiškai įgyvendintos sprendimo dėl investavimo dieną. Jos turėtų būti naudojamos bet kokios rūšies naujoms investicijoms, atitinkančioms pagrindinius politikos tikslus, remti; |
|
(42) |
sprendimas finansuoti paramos priemones naudojant finansines priemones turėtų būti priimamas remiantis ex ante vertinimu. Šiame reglamente turėtų būti nustatyti minimalūs privalomi ex ante vertinimo elementai, o valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti prireikus atnaujintu 2014–2020 m. laikotarpio ex ante vertinimu, kad būtų išvengta administracinės naštos ir vėlavimų nustatant finansines priemones; |
|
(42a) |
vadovaujančiosios institucijos turėtų turėti galimybę įgyvendinti finansines priemones tiesiogiai skirdamos sutartį EIB grupei, nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams ir tarptautinėms finansų įstaigoms (TFĮ); [33 pakeit.] |
|
(43) |
siekiant palengvinti tam tikrų rūšių finansinių priemonių įgyvendinimą, kai numatoma papildomai skirti paramą dotacija, finansinių priemonių taisykles galima taikyti jų deriniui viename finansinės priemonės veiksme. Reikėtų nustatyti konkrečias sąlygas, kad tokiais atvejais būtų užkirstas kelias dvigubam finansavimui; |
|
(44) |
visapusiškai laikydamosi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu jau išaiškintų taikytinų valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų taisyklių, vadovaujančiosios institucijos turėtų galėti nuspręsti dėl tinkamiausių finansinių priemonių įgyvendinimo galimybių konkretiems tikslinių regionų poreikiams tenkinti . Komisija, atsižvelgdama į tai ir bendradarbiaudama su Europos Audito Rūmais, nustato auditoriams, vadovaujančiosioms institucijoms ir paramos gavėjams skirtas rekomendacijas dėl atitikties valstybės pagalbos taisyklėms vertinimo ir valstybės pagalbos schemų kūrimo ; [34 pakeit.] |
|
(45) |
pagal pasidalijamojo valdymo principą ir taisykles valstybės narės ir Komisija turėtų būti atsakingos už programų valdymą ir kontrolę ir užtikrinti teisėtą bei tvarkingą fondų naudojimą. Kadangi už tokį valdymą ir kontrolę pirmiausia turėtų būti atsakingos valstybės narės ir kadangi jos turėtų užtikrinti, kad fondų lėšomis remiami veiksmai atitiktų taikytiną teisę, turėtų būti nustatyti atitinkami jų įpareigojimai. Taip pat reikėtų nustatyti susijusius Komisijos įgaliojimus ir atsakomybės sritis; |
|
(45a) |
siekdama padidinti atskaitomybę ir skaidrumą, Komisija turėtų užtikrinti galimybę visais programų rengimo ir įgyvendinimo etapais, įskaitant stebėjimo ir vertinimo etapus, naudotis skundų nagrinėjimo sistema, kuri būtų prieinama visiems piliečiams ir suinteresuotosioms šalims; [35 pakeit.] |
|
(46) |
siekiant paankstinti programos įgyvendinimo pradžią, reikėtų , kai įmanoma, sudaryti palankias sąlygas pratęsti ankstesnio programavimo laikotarpio įgyvendinimo tvarką , apimant administracines ir IT sistemas . Ankstesniu programavimo laikotarpiu jau sukurta kompiuterizuota sistema turėtų būti toliau naudojama (prireikus ją galima pritaikyti), nebent prireiktų naujų technologijų; [36 pakeit.] |
|
(47) |
siekiant supaprastinti programų valdymo funkcijas, PMIF, VSF ir SVPVP lėšomis remiamų programų reikmėms apskaitos funkcijos ir vadovaujančiosios institucijos funkcijos turėtų toliau būti integruotos; ši galimybė turėtų būti numatyta ir kitiems fondams; |
|
(48) |
kadangi vadovaujančioji institucija prisiima pagrindinę atsakomybę už veiksmingą ir rezultatyvų fondų paramos įgyvendinimą ir todėl atlieka įvairiais esmines funkcijas, turėtų būti išsamiai išdėstytos jos funkcijos, susijusios su projektų atranka, programų valdymu ir parama stebėsenos komitetui. Atrinkti veiksmai turėtų atitikti horizontaliuosius principus; |
|
(48a) |
siekiant užtikrinti veiksmingą naudojimąsi fondais, visoms valstybėms narėms paprašius turėtų būti sudaryta galimybė pasinaudoti EIB parama. Tai galėtų būti gebėjimų stiprinimo parama, parama nustatant, rengiant ir įgyvendinant projektus, taip pat konsultacijos dėl finansinių priemonių ir investavimo platformų; [37 pakeit.] |
|
(49) |
siekiant optimizuoti fondų ir tiesiogiai valdomų priemonių sąveiką, reikėtų palengvinti paramos teikimą veiksmams, kuriems jau suteiktas pažangumo ženklas; |
|
(50) |
siekiant užtikrinti tinkamą rezultatyvaus bei veiksmingo fondų paramos įgyvendinimo ir susijusių administracinių išlaidų bei naštos pusiausvyrą, valdymo patikrinimų dažnumas, mastas ir aprėptis turėtų būti grindžiami rizikos vertinimu, kuriame atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip įgyvendinamų veiksmų rūšis, veiksmų sudėtingumas ir kiekis, paramos gavėjai ir rizikos lygis, nustatytas per ankstesnius valdymo patikrinimus ir auditus . Fondų valdymo ir kontrolės priemonės turėtų būti proporcingos atsižvelgiant į rizikos Sąjungos biudžetui lygį ; [38 pakeit.] |
|
(51) |
audito institucija turėtų atlikti auditą ir užtikrinti, kad Komisijai teikiama audito nuomonė būtų patikima. Toje audito nuomonėje Komisija turėtų būti patikinama dėl trijų punktų, t. y. deklaruotų išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo, veiksmingo valdymo ir kontrolės sistemų veikimo ir sąskaitų išsamumo, tikslumo bei teisingumo; |
|
(52) |
turėtų būti įmanoma sumažinti patikrinimų ir audito reikalavimus, jei užtikrinama, kad programa pastaruosius dvejus metus iš eilės veikė rezultatyviai, nes tai rodo, kad fondai rezultatyviai ir veiksmingai įgyvendinami ilgą laiką; |
|
(53) |
siekiant sumažinti paramos gavėjų administracinę naštą ir administracines išlaidas, fondams turėtų būti nustatytas konkretus vieno audito principo taikymas; |
|
(54) |
siekiant pagerinti finansų valdymą, turėtų būti numatyta supaprastinta išankstinio finansavimo sistema. Išankstinio finansavimo sistema turėtų užtikrinti, kad valstybė narė turėtų priemonių teikti paramą paramos gavėjams nuo programos įgyvendinimo pradžios; |
|
(55) |
siekiant sumažinti valstybėms narėms ir Komisijai tenkančią administracinę naštą, turėtų būti nustatytas privalomas ketvirtinių mokėjimo paraiškų tvarkaraštis. Iki metinio sąskaitų balanso išmokėjimo, kai Komisija gali padaryti išvadą, kad sąskaitos yra išsamios, tikslios ir teisingos, Komisijos mokėjimams toliau reikėtų taikyti 10 proc. sulaikymą; |
|
(56) |
siekiant sumažinti administracinę naštą, metinio sąskaitų priėmimo procedūra turėtų būti supaprastinta numatant paprastesnes mokėjimų ir lėšų susigrąžinimo taisykles, kai Komisija ir valstybė narė sutaria; |
|
(57) |
siekiant apsaugoti finansinius interesus ir Sąjungos biudžetą, valstybių narių ir Komisijos lygmeniu reikėtų nustatyti ir įgyvendinti proporcingas priemones. Komisijai turėtų būti suteikta galimybė nutraukti mokėjimų atlikimo terminus, sustabdyti tarpinius mokėjimus ir taikyti finansines pataisas, jeigu įvykdomos atitinkamos sąlygos. Komisija turėtų laikytis proporcingumo principo, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir dažnumą bei jų finansinį poveikį Sąjungos biudžetui; |
|
(58) |
valstybės narės taip pat turėtų veiksmingai užkirsti kelią bet kokiems pažeidimams, įskaitant paramos gavėjų sukčiavimą, juos nustatyti ir imtis atitinkamų veiksmų. Be to, pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (11) ir reglamentus (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (12) bei Nr. 2185/96 (13) Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant administracinius patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 (14) Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2017/1371 (15) dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, visapusiškai bendradarbiautų siekdamas apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteiktų būtinas teises ir prieigą Komisijai, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrintų, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai pateikti išsamią atskaitą apie nustatytus pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, ir apie atitinkamus savo tolesnius veiksmus, taip pat tolesnius veiksmus po OLAF tyrimų . Valstybės narės, kurios nedalyvauja vykdant tvirtesnį su Europos prokuratūra susijusį bendradarbiavimą, turėtų pranešti Komisijai apie nacionalinių baudžiamojo persekiojimo institucijų priimtus sprendimus, susijusius su Sąjungos biudžetui kenkiančiais pažeidimais ; [39 pakeit.] |
|
(59) |
siekiant skatinti finansinę drausmę, tikslinga nustatyti biudžetinių įsipareigojimų panaikinimo programos lygmeniu tvarką; |
|
(60) |
siekiant propaguoti SESV įtvirtintus ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus, pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą turėtų būti remiami visi regionai. Kad teikiama parama būtų subalansuota, laipsniška ir atitiktų ekonominio ir socialinio išsivystymo lygį, ERPF ir ESF+ išteklius pagal tą tikslą reikėtų skirti remiantis paskirstymo formule, kuri iš esmės grindžiama BVP vienam gyventojui. Valstybės narės, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) yra mažesnės kaip 90 proc. Sąjungos vidurkio, turėtų gauti paramą Sanglaudos fondo lėšomis pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą; |
|
(61) |
turėtų būti nustatyti objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomi fondų lėšomis tinkami finansuoti regionai ir vietovės. Todėl Sąjungos lygmeniu nustatant regionus ir vietoves reikėtų remtis bendra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 (16) , iš dalies pakeistu su naujausiais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) Nr. 868/2014 2016 / 2066 (17), nustatyta regionų klasifikavimo sistema; [40 pakeit.] |
|
(62) |
siekdama nustatyti tinkamą ERPF, ESF+ , EJRŽF ir Sanglaudos fondo finansinę programą, Komisija turėtų nustatyti kiekvienai valstybei narei skiriamų asignavimų metinį paskirstymą pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą drauge su tinkamų finansuoti regionų sąrašu, taip pat asignavimus Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG). Atsižvelgdama į tai, kad nacionaliniai asignavimai valstybėms narėms turėtų būti nustatomi remiantis 2018 m. turimais statistiniais duomenimis ir prognozėmis, taip pat atsižvelgdama į prognozavimo neapibrėžtumą, Komisija 2024 m. turėtų peržiūrėti visus visų valstybių narių asignavimus, remdamasi tuo metu prieinama naujausia statistika ir, jei bendras nuokrypis didesnis nei ± 5 proc., Komisija turėtų pakoreguoti 2025–2027 m. asignavimus, kad programos pakeitimuose drauge atsispindėtų ir laikotarpio vidurio peržiūros, ir techninio patikslinimo rezultatai; [41 pakeit.] |
|
(63) |
transeuropinių transporto tinklų projektai pagal Reglamentą (ES) Nr. [naująjį EITP reglamentą] (18) ir toliau bus finansuojami pagal pasidalijamojo valdymo principą iš Sanglaudos fondo ir tiesioginio valdymo principą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP). Remiantis sėkmingu 2014–2020 m. programavimo laikotarpio metodu, šiuo tikslu 10 000 000 000 4 000 000 000 EUR iš Sanglaudos fondo turėtų būti perkelta EITP reikmėms; [42 pakeit.] |
|
(64) |
tam tikra ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo išteklių suma turėtų būti skiriama Europos miestų iniciatyvai, kurią Komisija turėtų įgyvendinti pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą . Ateityje reikėtų toliau svarstyti konkrečios paramos, teikiamos palankių sąlygų neturintiems regionams ir bendruomenėms, klausimą ; [43 pakeit.] |
|
(65) |
siekiant užtikrinti tinkamą asignavimų paskirstymą pagal regionų kategorijas, iš principo valstybėms narėms skiriamų visų asignavimų mažiau išsivysčiusiems, pereinamojo laikotarpio ir labiau išsivysčiusiems regionams neturėtų būti galima perkelti iš vienos kategorijos į kitą. Vis dėlto tam, kad valstybės narės turėtų galėti spręsti konkrečius uždavinius, jos turėtų turėti galimybę prašyti labiau išsivysčiusiems regionams arba pereinamojo laikotarpio regionams skirtus asignavimus perkelti mažiau išsivysčiusių regionų reikmėms; tokį pasirinkimą jos turėtų pagrįsti. Siekiant užtikrinti pakankamus finansinius išteklius mažiau išsivysčiusiems regionams, turėtų būti nustatyta labiau išsivysčiusiems regionams arba pereinamojo laikotarpio regionams perkeliamų asignavimų viršutinė riba. Perkelti išteklių tarp tikslų neturėtų būti įmanoma; |
|
(65a) |
siekiant spręsti 7-ojoje sanglaudos ataskaitoje (19) apibūdintas problemas, kurių patiria vidutinių pajamų regionai (menkas ekonomikos augimas, palyginti su labiau išsivysčiusiais regionais, tačiau taip pat palyginti su mažiau išsivysčiusiais regionais; visų pirma su šia problema susiduria regionai, kurių BVP vienam gyventojui siekia 90–100 proc. ES-27 valstybių narių vidurkio), pereinamojo laikotarpio regionai turėtų gauti deramą paramą ir turėtų būti apibrėžti kaip regionai, kurių BVP vienam gyventojui siekia 75–100 proc. ES-27 valstybių narių BVP vidurkio; [44 pakeit.] |
|
(66) |
atsižvelgiant į ypatingas specifines Airijos salos aplinkybes ir siekiant remti Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimą pagal Didžiojo penktadienio susitarimą, nauja pasienio programa „PEACE PLUS“ turėtų būti tęsiama tarp Airijos pasienio grafysčių ir Šiaurės Airijos ir turėtų būti grindžiama ankstesnėmis programomis „Peace“ ir INTERREG. Atsižvelgiant į šios programos praktinę svarbą, ją reikėtų remti skiriant specialų asignavimą, kad būtų galima toliau remti taikos ir susitaikymo veiksmus. Programai taip pat reikėtų skirti tinkamą dalį Airijos asignavimų pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG); |
|
(66a) |
ryšium su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos keletas regionų ir valstybių narių dėl savo geografinės padėties, pobūdžio ir (arba) prekybos ryšių masto patirs didesnį poveikį, nei kiti regionai ir valstybės narės. Todėl svarbu nustatyti praktinius su parama susijusius sprendimus, vykdytinus taip pat įgyvendinant sanglaudos politiką, kad būtų galima spręsti atitinkamų regionų ir valstybių narių problemas po to, kai Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos. Be to, reikės plėtoti nuolatinį bendradarbiavimą keičiantis informacija ir gerosios praktikos pavyzdžiais didžiausią poveikį patyrusių vietos ir regionų valdžios institucijų ir valstybių narių lygmeniu; [45 pakeit.] |
|
(67) |
reikia nustatyti didžiausias bendro finansavimo normas sanglaudos politikos srityje pagal regionų kategoriją, siekiant užtikrinti, kad bendro finansavimo principo būtų laikomasi taikant tinkamą viešosios ar privačios nacionalinės paramos lygį. Tos normos turėtų atspindėti regionų ekonominio išsivystymo lygį pagal BVP vienam gyventojui, palyginti su ES 27 vidurkiu , tačiau užtikrinant, kad, pakitus kategorijai, sąlygos netaps mažiau palankios ; [46 pakeit.] |
|
(68) |
siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šio reglamento elementus, pagal SESV 290 straipsnį įgaliojimai priimti teisės aktus iš dalies keisti tam tikrus toliau nurodytus šio reglamento priedų elementus turėtų būti deleguoti Komisijai: intervencinių priemonių rūšių matmenis ir kodus, partnerystės sutarčių ir programų šablonus, duomenų perdavimo šablonus, Sąjungos emblemos naudojimą, finansavimo sutarčių ir strateginių dokumentų elementus, audito seką, elektronines keitimosi duomenimis sistemas, taip pat valdymo ir kontrolės sistemos aprašymo, valdymo pareiškimų, audito nuomonių, metinių kontrolės ataskaitų, audito strategijų, mokėjimo paraiškų, sąskaitų, taip pat finansinių pataisų dydžio nustatymo šablonus; |
|
(69) |
be to, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl Europos partnerystės elgesio kodekso pakeitimo siekiant priderinti kodeksą prie šio reglamento, dėl pažeidimų atvejų, apie kuriuos turi būti pranešta, kriterijų nustatymo, vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų normų ir su išlaidomis visoms valstybėms narėms nesusijusio finansavimo, taip pat dėl standartizuotos jau parengtos imties sudarymo metodikos nustatymo; [47 pakeit.] |
|
(70) |
Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai ir skaidriai konsultuotųsi su visomis suinteresuotosiomis šalimis , taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [48 pakeit.] |
|
(71) |
siekiant užtikrinti vienodas partnerystės sutarčių patvirtinimo, programų patvirtinimo ir dalinio keitimo, taip pat finansinių pataisų taikymo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su pranešimų apie pažeidimus forma, registruotinais ir saugotinais elektroniniais duomenimis ir galutinės veiklos rezultatų ataskaitos šablonu, turėtų būti vykdomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (20); Nors šie teisės aktai yra bendro pobūdžio, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra, nes juose nustatomi tik techniniai aspektai, formos ir šablonai. Įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo finansinių asignavimų paskirstymo nustatymu, turėtų būti priimami be komitologijos procedūrų, atsižvelgiant į tai, kad jie tik atspindi iš anksto parengtos apskaičiavimo metodikos taikymą; |
|
(72) |
kadangi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (21) arba bet kuris 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui taikytinas teisės aktas turėtų būti toliau taikomas 2014–2020 m. programavimo laikotarpio fondų lėšomis remiamoms programoms ir veiksmams. Kadangi numatoma, kad Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 įgyvendinimo laikotarpis tęsis ir programavimo laikotarpiu, kuriam taikomas šis reglamentas, ir siekiant užtikrinti tam tikrų tuo reglamentu patvirtintų veiksmų įgyvendinimo tęstinumą, reikėtų nustatyti laipsniško vykdymo nuostatas; Kiekvienas atskiras laipsniškai vykdomo veiksmo etapas, kuriuo siekiama to paties bendro tikslo, turėtų būti įgyvendinamas laikantis programavimo laikotarpio, pagal kurį jam suteikiamas finansavimas, taisyklių; |
|
(73) |
valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslų, t. y. stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir nustatyti bendrų Sąjungos biudžeto dalies, įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą, finansinių taisyklių, dėl, viena vertus, regionų išsivystymo lygio skirtumų ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimo specifinių problemų , taip pat valstybių narių ir regionų finansinių išteklių ribotumo ir, kita vertus, dėl poreikio sukurti nuoseklią įgyvendinimo sistemą, kuri apimtų kelis Sąjungos fondus, kuriems taikomas pasidalijamojo valdymo principas. Kadangi šių tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; [49 pakeit.] |
|
(74) |
šiuo reglamentu paisoma pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
PARAMOS TIKSLAI IR BENDROSIOS TAISYKLĖS
I SKYRIUS
Dalykas ir apibrėžtys
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1. Šiuo reglamentu nustatomos:
|
a) |
Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), „Europos socialiniam fondui +“ (ESF+), Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF), Prieglobsčio ir migracijos fondui (PMIF), Vidaus saugumo fondui (VSF) ir Sienų valdymo ir vizų priemonei (SVVP) (toliau — fondai) taikomos finansinės taisyklės; [50 pakeit.] |
|
b) |
ERPF, ESF+, Sanglaudos fondui ir, EJRŽF ir, kaip nurodyta šio straipsnio 1a dalyje, EŽŪFKP taikomos bendros nuostatos. [431 pakeit.] |
1a. I antraštinės dalies I skyriaus 2 straipsnio 4a dalis, II skyriaus 5 straipsnis, III antraštinės dalies II skyriaus 22–28 straipsniai ir IV antraštinės dalies III skyriaus I skirsnio 41–43 straipsniai taikomi EŽŪFKP finansuojamoms pagalbos priemonėms, o I antraštinės dalies I skyriaus 2 straipsnio 15–25 dalys ir V antraštinės dalies II skyriaus II skirsnio 52–56 straipsniai taikomi Reglamento (ES) […] (BŽŪP strateginių planų reglamentas) 74 straipsnyje numatytoms ir EŽŪFKP remiamoms finansinėms priemonėms. [432 pakeit.]
2. Šis reglamentas netaikomas ESF+ užimtumo bei socialinių inovacijų ir sveikatos kryptims, taip pat EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP tiesioginio ar netiesioginio valdymo komponentams, išskyrus Komisijos iniciatyva teikiamą techninę paramą.
3. II antraštinės dalies III skyriaus 4 ir 10 straipsniai, III antraštinės dalies II skyrius ir VIII antraštinė dalis netaikomi PMIF, VSF ir SVVP.
4. VIII antraštinė dalis netaikoma EJRŽF.
5. II antraštinės dalies II skyriaus 11 straipsnis ir III skyriaus 15 straipsnis, III antraštinės dalies I skyrius, IV antraštinės dalies I skyriaus 33–36 straipsniai ir 38 straipsnio 1–4 dalys, II skyriaus 39 straipsnis, III skyriaus 45 straipsnis, VI antraštinės dalies II skyriaus 67, 71, 73 ir 74 straipsniai bei III skyrius netaikomi INTERREG programoms.
6. Toliau išvardytuose konkretiems fondams skirtuose reglamentuose gali būti nustatyta šį reglamentą papildančių ir jam neprieštaraujančių taisyklių. Jei kyla abejonių dėl šio reglamento ir konkretiems fondams skirtų reglamentų taikymo, šis reglamentas turi viršenybę:
|
a) |
Reglamentas (ES) […] (toliau – ERPF ir SF reglamentas) (22); |
|
b) |
Reglamentas (ES) […] (toliau – ESF+ reglamentas) (23); |
|
c) |
Reglamentas (ES) […] (toliau – ETB reglamentas) (24); |
|
d) |
Reglamentas (ES) […] (toliau – EJRŽT reglamentas) (25); |
|
e) |
Reglamentas (ES) Nr. […] (toliau – PMIF reglamentas) (26); |
|
f) |
Reglamentas (ES) […] (toliau – VSF reglamentas) (27); |
|
g) |
Reglamentas (ES) […] (toliau – SVVP reglamentas) (28); |
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
|
1) |
atitinkamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos – pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 4 dalis ir 148 straipsnio 4 dalį Tarybos priimtos rekomendacijos, susijusios su struktūrinėmis problemomis, kurias tikslinga spręsti pasitelkiant daugiametes investicijas, patenkančias į fondų taikymo sritį, kaip nustatyta konkretiems fondams skirtuose reglamentuose, ir atitinkamos rekomendacijos, priimtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [naujojo Energetikos sąjungos valdymo reglamento numeris] [XX] straipsnį; [54 pakeit.] |
|
1a) |
reikiama sąlyga – konkreti ir tiksliai apibrėžta sąlyga, kuri yra realiai susijusi su tiesioginiu poveikiu veiksmingam ir efektyviam konkretaus programos tikslo įgyvendinimui; [55 pakeit.] |
|
2) |
taikytina teisė – Sąjungos teisė ir su jos taikymu susijusi nacionalinė teisė; |
|
3) |
veiksmas –
|
|
4) |
strateginės svarbos veiksmas – veiksmas, labai padedantis siekti programos tikslų, kuriam taikomos specialios stebėsenos ir komunikacijos priemonės; |
|
4a) |
programa – EŽŪFKP atveju BŽŪP strateginiai planai, nurodyti Reglamente (ES) […] (BŽŪP strateginių planų reglamentas); [56 pakeit.] |
|
5) |
prioritetas – PMIF, VSF ir SVVP atveju tai konkretus tikslas; EJRŽF atveju tai paramos sričių rūšis, nurodyta EJRŽF reglamento III priede pateiktoje nomenklatūroje; |
|
6) |
konkretus tikslas – EJRŽF atveju suprantamas kaip EJRŽF reglamento III priede nurodytos paramos sritys; |
|
7) |
tarpinė institucija – viešosios ar privatinės teisės subjektas, kuris yra pavaldus vadovaujančiajai institucijai arba atlieka funkcijas ir užduotis tokios institucijos vardu; |
|
8) |
paramos gavėjas –
|
|
9) |
mažų projektų fondas – INTERREG programos veiksmas, kuriuo siekiama atrinkti ir įgyvendinti projektus, įskaitant nedidelės finansinės apimties žmonių tarpusavio ryšių projektus; [58 pakeit.] |
|
10) |
siektina reikšmė – iš anksto sutarta vertė, kuri, atsižvelgiant į rodiklį, susijusį su konkrečiu tikslu, turi būti pasiekta programavimo laikotarpio pabaigoje; |
|
11) |
tarpinė reikšmė – tarpinė vertė, kuri, atsižvelgiant į rodiklį, susijusį su konkrečiu tikslu, turi būti pasiekta tam tikru programavimo laikotarpio momentu; |
|
12) |
produkto rodiklis – rodiklis, pagal kurį matuojami pasiekti konkretūs intervencinių priemonių rezultatai; |
|
13) |
rezultato rodiklis – rodiklis, pagal kurį matuojamas remiamų intervencinių priemonių poveikis trumpuoju laikotarpiu, visų pirma tiesioginiams adresatams, tikslinei grupei ar infrastruktūros naudotojams; |
|
14) |
VPSP veiksmas – vykdant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę pagal VPSP sutartį įgyvendinamas veiksmas, kuriuo siekiama teikti viešąsias paslaugas dalijantis rizika, sutelkiant privačiojo sektoriaus kompetenciją arba papildomų kapitalo šaltinių; |
|
15) |
finansinė priemonė – struktūra, kuria naudojantis teikiami finansiniai produktai; |
|
16) |
finansinis produktas – investicijos į nuosavą arba kvazinuosavą kapitalą, paskolos ir garantijos, apibrėžtos Reglamento (ES, Euratomas) […] (toliau – Finansinis reglamentas) 2 straipsnyje; |
|
17) |
galutinis gavėjas – juridinis arba fizinis asmuo, gaunantis paramą iš fondų per mažų projektų fondo lėšų gavėją arba pagal finansinę priemonę; |
|
18) |
programos įnašas – fondų parama ir bendras nacionalinis ir privatusis finansavimas, jei jis yra, teikiami finansinei priemonei; |
|
19) |
finansinę priemonę įgyvendinantis subjektas – viešosios arba privatinės teisės subjektas, atliekantis kontroliuojančiojo fondo ar specialiojo fondo užduotis; |
|
20) |
kontroliuojantysis fondas – pagal vieną ar kelias programas vadovaujančiosios institucijos įsteigtas fondas finansinėms priemonėms įgyvendinti naudojant vieną ar daugiau specialiųjų fondų; |
|
21) |
specialusis fondas – vadovaujančiosios institucijos arba kontroliuojančiojo fondo įsteigtas fondas finansiniams produktams , kuriuo pasinaudodami jie galutiniams gavėjams teikti teikia finansinius produktus ; [59 pakeit.] |
|
22) |
sverto poveikis – galutiniams gavėjams suteikiama atlygintino finansavimo suma, padalyta iš fondų įnašo sumos; |
|
23) |
dauginamasis koeficientas – garantijos priemonių atveju tai santykis tarp pagrindinių išmokėtų naujų paskolų, investicijų į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą vertės ir programos įnašo sumos, atidėtos, kaip susitarta garantijų sutartyse, dėl tų naujų paskolų ir investicijų į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą patirtiems numatytiems ir nenumatytiems nuostoliams padengti; |
|
24) |
valdymo išlaidos – tiesioginės arba netiesioginės išlaidos, atlyginamos įrodžius, kad jos patirtos įgyvendinant finansines priemones; |
|
25) |
valdymo mokesčiai – suteiktų paslaugų kaina, nustatyta vadovaujančiosios institucijos ir kontroliuojantįjį fondą arba specialųjį fondą valdančio subjekto ir, kai taikoma, kontroliuojantįjį fondą valdančio subjekto ir specialųjį fondą valdančio subjekto finansavimo sutartyje; |
|
26) |
perkėlimas – tos pačios ar panašios veiklos arba jos dalies perkėlimas, kaip nustatyta Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 (32), kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant SESV 107 ir 108 straipsnius, 2 straipsnio 61a punkte; |
|
27) |
viešasis įnašas – įnašas veiksmams finansuoti, skiriamas iš nacionalinių, regioninių arba vietos viešojo sektoriaus institucijų biudžeto, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG), įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 (33), biudžeto arba iš Sąjungos biudžeto, skirto fondams, viešosios teisės subjektų biudžeto arba viešojo sektoriaus institucijų ar viešosios teisės subjektų asociacijų biudžeto ir, siekiant nustatyti ESF+ programų ar prioritetų bendro finansavimo normą, gali apimti darbdavių ir darbuotojų bendrai sutelktus finansinius išteklius; |
|
28) |
ataskaitiniai metai – laikotarpis nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d., išskyrus pirmuosius programavimo laikotarpio ataskaitinius metus, kurie yra laikotarpis nuo išlaidų tinkamumo finansuoti pradžios dienos iki 2022 m. birželio 30 d.; paskutiniai ataskaitiniai metai –laikotarpis nuo 2029 m. liepos 1 d. iki 2030 m. birželio 30 d.; |
|
29) |
pažeidimas – įgyvendinant fondų paramą padarytas taikytinos teisės pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą jam padaroma ar būtų padaryta žala; |
|
30) |
didelis trūkumas – programos valdymo ir kontrolės sistemos efektyvaus veikimo trūkumas, dėl kurio reikia labai pagerinti valdymo ir kontrolės sistemas, kai nustatoma, kad vienas iš pagrindinių X priede nurodytų 2, 4, 5, 9, 12, 13 ir 15 reikalavimų arba du ar daugiau iš kitų pagrindinių reikalavimų priskirtini prie to priedo 3 ir 4 kategorijų; |
|
31) |
bendras klaidų lygis – prognozuojamų atsitiktinių klaidų ir, jei taikoma, sisteminių klaidų bei neištaisytų anomalių klaidų suma, padalyta iš aibės; |
|
32) |
likutinis klaidų lygis – bendras klaidų lygis, atėmus valstybių narių taikomas finansines pataisas, kuriomis siekiama sumažinti audito institucijos atliekant veiksmų auditus nustatytą riziką; |
|
33) |
užbaigtas veiksmas – fiziškai užbaigtas arba visiškai įgyvendintas veiksmas, dėl kurio paramos gavėjai yra atlikę visus susijusius mokėjimus ir gavę atitinkamą viešąjį įnašą; |
|
34) |
imties vienetas – vienas iš vienetų, į kuriuos imties reikmėms dalijama aibė; tai gali būti veiksmas, veiksmo projektas arba paramos gavėjo mokėjimo prašymas; |
|
35) |
sąlyginio deponavimo sąskaita – VPSP veiksmo atveju tai banko sąskaita, reglamentuojama rašytiniu paramos gavėjo, kuris yra viešojo sektoriaus subjektas, ir privačiojo partnerio, patvirtinto vadovaujančiosios institucijos arba tarpinės institucijos, susitarimu, naudojama mokėjimams tinkamumo finansuoti laikotarpiu ir (arba) jam pasibaigus; |
|
36) |
dalyvis – fizinis asmuo, kuriam veiksmas naudingas, tačiau kuris negauna fondų finansinės paramos; |
|
36a) |
principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ – atliekant planavimą energetikos srityje ir priimant su politika ir investicijomis susijusius sprendimus pirmenybės teikimas priemonėms, kuriomis užtikrinamas didesnis energijos poreikio ir energijos tiekimo efektyvumas; [60 pakeit.] |
|
37) |
atsparumo klimato kaitai didinimas – procesas, kuriuo užtikrinama, kad infrastruktūra būtų atspari neigiamam klimato poveikiui pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus arba nacionalines taisykles ir gaires, jei tokių yra, arba pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus kad būtų laikomasi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir būtų pasirinkti konkretūs išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo būdai; [61 pakeit.] |
|
37a) |
EIB – Europos investicijų bankas, Europos investicijų fondas arba bet kuri Europos investicijų banko patronuojamoji įmonė. [62 pakeit.] |
3 straipsnis
Terminų, per kuriuos Komisija turi imtis veiksmų, apskaičiavimas
Jeigu nustatytas terminas, per kurį Komisija turi imtis veiksmų, tas terminas pradedamas skaičiuoti, kai valstybė narė pateikia visą informaciją, laikydamasi šiame reglamente arba konkretiems fondams skirtuose reglamentuose nustatytų reikalavimų.
Tas terminas sustabdomas nuo kitos dienos po tos, kurią Komisija valstybei narei išsiunčia savo pastabas arba prašymą pateikti patikslintus dokumentus, iki valstybė narė pateikia atsakymą Komisijai.
II SKYRIUS
Fondų paramos politikos tikslai ir principai
4 straipsnis
Politikos tikslai
1. ERPF, ESF+, Sanglaudos fondu ir EJRŽF remiami šie politikos tikslai:
|
a) |
pažangesnės konkurencingesnės ir pažangesnės Europos, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką bei stiprinant mažąsias ir vidutines įmones ; [63 pakeit.] |
|
b) |
žalesnės ir, mažo anglies dioksido kiekio ir prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinančios ekonomikos ir atsparios Europos, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie klimato kaitos jos ir rizikos prevenciją bei valdymą; [64 pakeit.] |
|
c) |
geriau sujungtos Europos, skatinant judumą , įskaitant išmanų ir tvarų judumą, ir regionų IRT jungtis; [65 pakeit.] |
|
d) |
socialiai atsakingesnės ir įtraukesnės Europos, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį; [66 pakeit.] |
|
e) |
piliečiams artimesnės Europos, skatinant tvarią ir integruotą miestų, kaimų ir pakrančių vietovių visų regionų plėtrą ir vietos iniciatyvas. [67 pakeit.] |
2. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondas padeda įgyvendinti Sąjungos veiksmus, kuriais stiprinama jos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda pagal SESV 174 straipsnį ir siekiama šių tikslų:
|
a) |
investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą valstybėse narėse ir regionuose – šis tikslas remiamas ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis, ir |
|
b) |
Europos teritorinio bendradarbiavimo (INTERREG) – šis tikslas remiamas ERPF lėšomis. |
3. Valstybės narės užtikrina, kad vykdant atitinkamus veiksmus visais planavimo ir įgyvendinimo proceso etapais būtų didinamas atsparumas klimato kaitai, ir teikia informaciją apie paramą aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslams įgyvendinti, naudodamos metodiką, pagrįstą kiekvienam fondui nustatytomis intervencinių priemonių rūšimis. Pagal šią metodiką teikiamai paramai priskiriamas konkretus korekcinis koeficientas, kurio dydis atspindi mastą, kuriuo minėta parama padeda siekti aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslų. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju korekciniai koeficientai susiejami su I priede nustatytais intervencinių priemonių rūšių matmenimis ir kodais. [68 pakeit.]
4. Vykdydamos savo atitinkamas pareigas ir laikydamosi subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principų, valstybės narės ir Komisija užtikrina fondų ir kitų Sąjungos priemonių, kaip antai reformų rėmimo programos, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę ir techninės paramos priemonę, veiklos koordinavimą, papildomumą ir suderinamumą. Jos optimizuoja atsakingų subjektų veiklos koordinavimą, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo planavimo ir įgyvendinimo etapuose. [69 pakeit.]
4a . Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad būtų laikomasi atitinkamų valstybės pagalbos taisyklių. [70 pakeit.]
5 straipsnis
Pasidalijamasis valdymas
1. Valstybės narės pagal savo institucinę ir teisinę sistemą ir Komisija vykdo Sąjungos biudžetą, skirtą pasidalijamojo valdymo fondams, vadovaudamosi Reglamento (ES, Euratomas) [naujojo Finansinio reglamento numeris] (toliau – Finansinis reglamentas) [63] straipsniu. [71 pakeit.]
2. Tačiau Nedarant poveikio 1 straipsnio 2 dalies nuostatoms, Komisija įgyvendina Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) iš Sanglaudos fondo perkeltą paramą, Europos miestų iniciatyvą, tarpregioninės plėtros investicijas, iš ESF+ tarptautinio bendradarbiavimo reikmėms perkeltą paramą, įnašui į „InvestEU“ (34) skirtas sumas ir techninę paramą savo iniciatyva pagal tiesioginio ar netiesioginio valdymo principą vadovaudamasi Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a ir c punktais]. [72 pakeit.]
3. Atitinkamai valstybei narei ir regionui pritarus, Komisija atokiausių regionų bendradarbiavimą siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) gali vykdyti taikydama netiesioginio valdymo principą. [73 pakeit.]
6 straipsnis
Partnerystė ir daugiapakopis valdymas
1. Įgyvendindama partnerystės sutartį ir kiekvieną programą, kiekviena valstybė narė užmezga pagal savo institucinę ir teisinę sistemą sukuria visavertę efektyvią partnerystę su kompetentingomis regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis. Partnerystė užmezgama bent su šiais partneriais: [74 pakeit.]
|
a) |
regionų, vietos, miesto ir kitomis viešojo sektoriaus institucijomis; [75 pakeit.] |
|
b) |
ekonominiais ir socialiniais partneriais; |
|
c) |
atitinkamomis įstaigomis, atstovaujančiomis pilietinei visuomenei, pvz., aplinkos apsaugos srities partneriais , nevyriausybinėmis organizacijomis ir subjektais, atsakingais už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, neįgaliųjų teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą; [76 pakeit.] |
|
ca) |
mokslinių tyrimų įstaigomis ir universitetais, kai taikytina. [77 pakeit.] |
2. Pagal daugiapakopio valdymo principą , taikydama metodą „iš apačios į viršų“, valstybė narė tuos partnerius įtraukia rengiant partnerystės sutartis bei ir rengiant ir, įgyvendinant ir vertinant programas, įskaitant jų dalyvavimą stebėsenos komitetuose pagal 34 straipsnį. Šioje srityje valstybės narės skiria atitinkamą fondų išteklių procentinę dalį socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų administraciniams pajėgumams stiprinti. Jei šios programos yra tarpvalstybinės, atitinkamos valstybės narės įtraukia partnerius iš visų dalyvaujančių valstybių narių. [78 ir 459 pakeit.]
3. Partnerystė organizuojama ir įgyvendinama laikantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 240/2014 (35). Komisijai pagal 107 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl Deleguotojo reglamento (ES) 240/2014 pakeitimų siekiant jį priderinti prie šio reglamento. [79 pakeit.]
4. Bent kartą per metus programų įgyvendinimo klausimais Komisija konsultuojasi su organizacijomis, kurios atstovauja partneriams Sąjungos lygmeniu , ir praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie rezultatus . [80 pakeit.]
6a straipsnis
Horizontalieji principai
1. Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įgyvendinant fondus būtų paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.
2. Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad rengiant ir įgyvendinant programas, įskaitant stebėseną, ataskaitų teikimą ir vertinimą, būtų atsižvelgiama į moterų ir vyrų lygybę, lyčių aspekto integravimą ir lyčių aspektu grindžiamo požiūrio įtraukimą ir visa tai būtų skatinama.
3. Valstybės narės ir Komisija imasi atitinkamų priemonių, kad programų rengimo ir įgyvendinimo, stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo etapais būtų užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Rengiant ir įgyvendinant programas ypač atsižvelgiama į prieinamumą neįgaliesiems.
4. Fondų tikslų siekiama laikantis darnaus vystymosi principo ir atsižvelgiant į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę ir kovoti su klimato kaita, kaip nurodyta SESV 191 straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“.
Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad rengiant ir įgyvendinant programas būtų propaguojami aplinkosaugos reikalavimai, išteklių naudojimo efektyvumas, principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, socialiniu požiūriu teisingas perėjimas prie švarios energetikos, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, biologinė įvairovė, atsparumas nelaimėms, rizikos prevencija ir valdymas. Jos siekia, kad būtų vengiama investicijų, susijusių su iškastinio kuro gamyba, perdirbimu, skirstymu, saugojimu ar deginimu. [81 pakeit.]
II ANTRAŠTINĖ DALIS
STRATEGINIS POŽIŪRIS
I SKYRIUS
Partnerystės sutartis
7 straipsnis
Partnerystės sutarties rengimas ir teikimas
1. Kiekviena valstybė narė parengia partnerystės sutartį, kurioje nustatoma veiksmingo ir rezultatyvaus fondų naudojimo 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu tvarka. Tokia partnerystės sutartis parengiama pagal Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 240/2014 nustatytą elgesio kodeksą . [82 pakeit.]
2. Valstybė narė partnerystės sutartį Komisijai pateikia prieš pateikdama pirmąją programą arba jos teikimo metu , bet ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 30 d. [83 pakeit.]
3. Partnerystės sutartis gali būti teikiama kartu su atitinkama metine nacionaline reformų programa ir nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu . [84 pakeit.]
4. Valstybė narė partnerystės sutartį rengia pagal II priede pateiktą šabloną. Partnerystės sutartį ji gali įtraukti į vieną iš savo programų.
5. INTERREG programos Komisijai gali būti pateikiamos prieš pateikiant partnerystės sutartį.
8 straipsnis
Partnerystės sutarties turinys
Į partnerystės sutartį įtraukiami šie elementai:
|
a) |
atrinkti politikos tikslai – nurodoma, kuriais fondais ir programomis bus naudojamasi jų siekiant, ir pateikiamas atitinkamas pagrindimas, taip pat prireikus pagrindimas, kodėl naudojamasi „InvestEU“, atsižvelgiant į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas išvardijant atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir regioninius uždavinius ir į juos atsižvelgiant ; [85 pakeit.] |
|
b) |
apie kiekvieną iš a punkte nurodytų atrinktų politikos tikslų:
|
|
c) |
preliminarus finansinis asignavimas iš kiekvieno fondo pagal politikos tikslus nacionaliniu ir, kai taikytina, regioniniu lygmeniu, atsižvelgiant į konkrečiam fondui taikomas paramos telkimo pagal temas taisykles; [90 pakeit.] |
|
d) |
prireikus pagal regionų kategoriją, nustatytą pagal 102 straipsnio 2 dalį, suskirstyti finansiniai ištekliai ir asignavimų sumos, kurias pagal 105 straipsnį siūloma perkelti tarp regionų kategorijų; [91 pakeit.] |
|
e) |
sumos, kurios turi būti skirtos įnašui į „InvestEU“, suskirstytos pagal fondą ir pagal regionų kategoriją; [92 pakeit.] |
|
f) |
planuojamų fondų programų sąrašas su atitinkamais preliminariais finansiniais asignavimais, suskirstytais pagal fondą, ir atitinkamu nacionaliniu įnašu pagal regionų kategoriją; |
|
g) |
veiksmų, kurių atitinkama valstybė narė imasi, kad sustiprintų savo administracinius fondų paramos įgyvendinimo gebėjimus, valdymo ir kontrolės sistemą, santrauka; [93 pakeit.] |
|
ga) |
integruotas metodas, kurį taikant sprendžiamos demografinės problemos ir (arba) tenkinami specifiniai regionų ir rajonų poreikiai, jei taikytina; [94 pakeit.] |
|
gb) |
komunikacijos ir matomumo didinimo strategija. [95 pakeit.] |
Valstybių narių prašymu EIB gali dalyvauti rengiant partnerystės sutartį, taip pat veikloje, susijusioje su veiksmų, finansinių priemonių ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerysčių rengimu. [96 pakeit.]
Nurodant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG), partnerystės sutartyje pateikiamas tik planuojamų programų sąrašas ir tarpvalstybinių investicijų poreikiai atitinkamoje valstybėje narėje . [97 pakeit.]
9 straipsnis
Partnerystės sutarties tvirtinimas
1. Komisija vertina partnerystės sutartį ir jos atitiktį šiam reglamentui ir konkrečiam fondui taikomoms taisyklėms. Savo vertinime Komisija visų pirma atsižvelgia į 4 ir 6 straipsnių nuostatas, atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir priemones, susijusias su integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, taip pat į tai, kaip jos įgyvendinamos . [98 pakeit.]
2. Pastabas Komisija gali pateikti per tris du mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikia partnerystės sutartį. [99 pakeit.]
3. Valstybė narė, atsižvelgdama į Komisijos pastabas, peržiūri partnerystės sutartį per mėnesį nuo pastabų pateikimo dienos . [100 pakeit.]
4. Komisija įgyvendinimo aktu sprendimą, kuriuo patvirtinama partnerystės sutartis, priima ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo dienos, kurią atitinkama valstybė narė pirmą kartą pateikė tą partnerystės sutartį. Partnerystės sutartis nekeičiama. [101 pakeit.]
5. Jeigu pagal 7 straipsnio 4 dalį partnerystės sutartis įtraukiama į programą, Komisija įgyvendinimo aktu sprendimą, kuriuo patvirtinama ta programa, priima ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią atitinkama valstybė narė pateikė tą programą.
10 straipsnis
ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽF lėšų, skiriamų per „InvestEU“ fondą, naudojimas
1. Partnerystės sutartyje arba prašyme Nuo 2023 m. sausio 1 d. valstybės narės, pritarus atitinkamoms vadovaujančiosioms institucijoms, prašydamos iš dalies pakeisti programą, valstybės narės gali tam tikrą iki 2 proc. ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽF lėšų sumą skirti įnašui į „InvestEU“ ir ją tas lėšas panaudoti biudžeto garantijoms. Suma, skiriama įnašui į „InvestEU“, turi neviršyti 5 proc. viso kiekvieno fondo asignavimo, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Tokie įnašai nėra išteklių perkėlimas pagal 21 straipsnį Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą „InvestEU“ galima papildomai skirti iki 3 proc. visų kiekvienam fondui skirtų asignavimų. Tokie įnašai skiriami investicijoms, atitinkančioms sanglaudos politikos tikslus ir apimančioms tą pačią regionų kategoriją, kuriai fondų lėšos buvo numatytos iš pradžių. Kai kokia nors suma iš ERPF, ESF + ir Sanglaudos fondo skiriama kaip įnašas į „Invest EU“, taikomos šio reglamento 11 straipsnyje ir III bei IV prieduose aprašytos reikiamos sąlygos. Gali būti skiriami tik ateinančių kalendorinių metų ištekliai . [428 pakeit.]
2. Partnerystės sutarties atveju gali būti skiriami einamųjų ir būsimų kalendorinių metų ištekliai. Prašymo iš dalies pakeisti programą atveju gali būti skiriami tik ateinančių kalendorinių metų ištekliai. [103 pakeit.]
3. 1 dalyje nurodyta suma naudojama ES garantijos dalies atidėjiniams atitinkamos valstybės narės skyriuje suformuoti. [104 pakeit.]
4. Jei [„InvestEU“ reglamento] [9] straipsnyje nustatytas susitarimas dėl įnašo, susijęs su 1 dalyje nurodyta ir partnerystės sutartyje skirta suma, nesudaromas iki 2021 2023 m. gruodžio 31 d., valstybė narė pateikia prašymą iš dalies pakeisti programą arba programas, kad galėtų panaudoti atitinkamą sumą. [105 pakeit.]
Susitarimas dėl įnašo, susijęs su 1 dalyje nurodyta ir prašyme iš dalies pakeisti programą skirta suma, sudaromas arba iš dalies pakeičiamas, atsižvelgiant į aplinkybes, tuo pačiu metu, kai priimamas sprendimas, kuriuo iš dalies keičiama programa. [106 pakeit.]
5. Jei susitarimas dėl garantijos, kaip nustatyta [„InvestEU“ reglamento] [9] straipsnyje, nebuvo sudarytas per devynis mėnesius nuo susitarimo dėl įnašo patvirtinimo, atitinkamos sumos, sumokėtos į bendrą atidėjinių fondą kaip atidėjiniai, perkeliami atgal į pradinę programą ar programas ir valstybė narė pateikia atitinkamą prašymą iš dalies pakeisti programą. Šiuo konkrečiu atveju ankstesnių kalendorinių metų ištekliai gali būti keičiami tol, kol įsipareigojimai dar neįvykdyti . [107 pakeit.]
6. Jei susitarimas dėl garantijos, kaip nustatyta [„InvestEU“ reglamento] [9] straipsnyje, nebuvo visapusiškai įgyvendintas per ketverius metus nuo susitarimo dėl garantijos pasirašymo, valstybė narė gali prašyti, kad susitarime dėl garantijos numatytoms sumoms, neapimančioms pagrindinių paskolų ar kitų rizikingų priemonių, būtų taikoma 5 dalis.
7. Ištekliai, gauti iš sumų, skirtų įnašui į „InvestEU“ ir suteiktų pasinaudojus biudžeto garantijomis, arba su jomis susiję ištekliai pateikiami valstybei narei ir vietos ar regioninei institucijai, susijusiai su įnašu, ir panaudojami siekiant to paties tikslo ar tikslų finansinių priemonių forma teikiamai paramai. [108 pakeit.]
8. Tais metais, kuriais patvirtintas atitinkamos programos pakeitimas, įnašui į „InvestEU“ skirtas, bet nepanaudotas sumas Komisija pakartotinai įtraukia į biudžetą. Sumos pakartotinai į biudžetą gali būti įtraukiamos tik iki 2027 m.
Pakartotinai į biudžetą įtrauktos sumos panaikinimo terminas pagal 99 straipsnį pradedamas skaičiuoti nuo tų metų, kuriais įnašas buvo pakartotinai įtrauktas į biudžetą.
II SKYRIUS
Reikiamos sąlygos ir veiklos peržiūros planas
11 straipsnis
Reikiamos sąlygos
1. ŠiŠiame reglamente nustatytos išankstinės kiekvieno konkretaus tikslo veiksmingo ir rezultatyvaus įgyvendinimo sąlygos (reikiamos sąlygos) . Reikiamos sąlygos taikomos tiek, kiek jos padeda siekti konkrečių programos tikslų . [109 pakeit.]
III priede nustatytos horizontaliosios reikiamos sąlygos, taikytinos visiems konkretiems tikslams, ir jų įvykdymui įvertinti būtini kriterijai.
IV priede nustatytos su ERPF, Sanglaudos fondu ir ESF+ susijusios teminės reikiamos sąlygos ir jų įvykdymui įvertinti būtini kriterijai.
2. Rengdama programą arba nustatydama naują konkretų tikslą, kai iš dalies keičia programą, valstybė narė įvertina, ar įvykdytos su atrinktu konkrečiu tikslu susijusios reikiamos sąlygos. Reikiama sąlyga įvykdoma, kai patenkinami visi susiję kriterijai. Valstybė narė kiekvieną kartą teikdama programą arba iš dalies keisdama programą nustato įvykdytas ir neįvykdytas reikiamas sąlygas, ir, kai mano, kad reikiama sąlyga įvykdyta, pateikia pagrindimą . Valstybės narės prašymu EIB gali prisidėti prie veiksmų, kurių reikia imtis siekiant įvykdyti reikiamas sąlygas, vertinimo . [110 pakeit.]
3. Jeigu tvirtinant programą arba iš dalies keičiant programą reikiama sąlyga dar neįvykdyta, valstybė narė Komisijai praneša, kai tik mano, kad reikiama sąlyga jau įvykdyta, ir pateikia pagrindimą.
4. Komisija per tris du mėnesius nuo 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo atlieka vertinimą ir praneša valstybei narei, jeigu sutinka, kad sąlyga įvykdyta. [111 pakeit.]
Jeigu Komisija nesutinka su valstybės narės vertinimu, ji apie tai informuoja valstybę narę ir suteikia jai galimybę per vieną mėnesį ne daugiau kaip du mėnesius pateikti pastabų. [112 pakeit.]
5. Išlaidos, susijusios su veiksmais, siejamais su konkrečiu tikslu, negali gali būti įtraukiamos į mokėjimo paraiškas, kol Komisija nepraneša prieš Komisijai pranešant valstybei narei, kad įvykdyta reikiama sąlyga pagal 4 dalį ; tai neturi poveikio išlaidų atlyginimo sustabdymui, kol bus įvykdyta ta sąlyga . [113 pakeit.]
Pirma pastraipa netaikoma veiksmams, kuriais prisidedama prie atitinkamų reikiamų sąlygų įvykdymo.
6. Valstybė narė užtikrina, kad reikiamos sąlygos būtų vykdomos ir taikomos visą programavimo laikotarpį. Ji praneša Komisijai apie visus pakeitimus, turinčius įtakos reikiamų sąlygų įvykdymui.
Jeigu Komisija mano, kad reikiama sąlyga nebevykdoma, ji apie tai informuoja valstybę narę ir suteikia jai galimybę per vieną mėnesį pateikti pastabų. Jei Komisija padaro išvadą, kad reikiama sąlyga ir toliau nevykdoma, su konkrečiu atitinkamu tikslu susijusios išlaidos negali būti įtraukiamos į mokėjimo paraiškas nuo dienos, kurią Komisija atitinkamai apie tai praneša valstybei narei.
7. IV priedas netaikomas EJRŽF remiamoms programoms.
12 straipsnis
Veiklos peržiūros planas
1. Valstybė narė , kai taikytina, bendradarbiaudama su vietos ir regioninėmis institucijomis, parengia veiklos peržiūros planą, kuris leidžia stebėti, teikti ataskaitas ir vertinti programos veiklos rezultatus ją įgyvendinant, taip pat padeda vertinti bendrus fondų veiklos rezultatus. [115 pakeit.]
Veiklos peržiūros planą sudaro:
|
a) |
produkto ir rezultato rodikliai, susiję su konkrečiais tikslais, nustatytais konkretiems fondams skirtuose reglamentuose; |
|
b) |
iki 2024 m. pabaigos pasiektinos produkto rodiklio tarpinės reikšmės ir |
|
c) |
iki 2029 m. pabaigos pasiektinos produkto ir rezultato rodiklių siektinos reikšmės. |
2. Tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės nustatomos kiekvienam konkrečiam programos tikslui, išskyrus techninę paramą ir konkretų tikslą šalinti materialinio nepritekliaus problemą, nustatytą ESF+ reglamento [4 straipsnio c punkto vii papunktyje 1 dalies xi punkte ]. [116 pakeit.]
3. Tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės turi būti tokios, kad Komisija ir valstybė narė galėtų įvertinti pažangą, padarytą siekiant konkrečių tikslų. Jie turi atitikti Finansinio reglamento [33 straipsnio 3 dalyje] nustatytus reikalavimus.
13 straipsnis
Veiklos peržiūros plano rengimo metodika
1. Veiklos peržiūros plano rengimo metodiką sudaro:
|
a) |
kriterijai, kuriuos valstybė narė taiko atrinkdama rodiklius; |
|
b) |
naudojami duomenys ar įrodymai, duomenų kokybės užtikrinimo ir apskaičiavimo metodas; |
|
c) |
veiksniai, kurie gali turėti įtakos tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimui; nurodoma, kaip į juos buvo atsižvelgta. |
2. Valstybė narė Komisijos prašymu leidžia susipažinti su šia metodika.
14 straipsnis
Laikotarpio vidurio peržiūra
1. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė ir atitinkamos vadovaujančiosios institucijos peržiūri kiekvieną programą, atsižvelgdama atsižvelgdamos į šiuos elementus: [117 pakeit.]
|
a) |
naujus 2024 m. priimtose atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius ir įgyvendinant nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus nustatytus tikslus ; [118 pakeit.] |
|
b) |
atitinkamos valstybės narės ar regiono socialinę ir ekonominę padėtį , be kita ko, Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo padėtį ir teritorijų poreikius siekiant mažinti skirtumus, taip pat ekonominę ir socialinę nelygybę ; [119 pakeit.] |
|
c) |
siekiant tarpinių reikšmių padarytą pažangą; |
|
d) |
kai taikoma, 104 straipsnio 2 dalyje nurodyto techninio patikslinimo rezultatus; |
|
da) |
bet kokius didelius neigiamus finansinius, ekonominius ar socialinius pokyčius, dėl kurių reikia pakoreguoti programas, be kita ko, dėl simetrinių arba asimetrinių sukrėtimų valstybėse narėse ir jų regionuose. [120 pakeit.] |
2. Atsižvelgdama į peržiūros rezultatus, valstybė narė iki 2025 m. kovo 31 d. pateikia Komisijai prašymą dėl kiekvienos programos dalinio pakeitimo pagal 19 straipsnio 1 dalį arba nurodo, kad pakeitimo neprašoma . Valstybė narė dalinį pakeitimą pagrindžia remdamasi 1 dalyje nurodytais elementais arba, jei taikytina, pateikia priežastis, kodėl neprašo iš dalies pakeisti programos . [121 pakeit.]
Į peržiūrėtą programą įtraukiami:
|
a) |
persvarstyti pradiniai finansinių išteklių asignavimai pagal prioritetus, įskaitant 2026 ir 2027 m. sumas; [122 pakeit.] |
|
b) |
peržiūrėtos arba naujos siektinos reikšmės; |
|
ba) |
sumos, kurios turi būti skirtos įnašui į „InvestEU“, suskirstytos pagal fondą ir, jei taikytina, pagal regionų kategoriją; [123 pakeit.] |
|
c) |
patikslinti finansinių išteklių asignavimai, kuriuos lemia techninis patikslinimas, kaip nustatyta 104 straipsnio 2 dalyje, įskaitant, jei taikoma, sumas 2025, 2026 ir 2027 metams. |
3. Jei po peržiūros pateikiama nauja programa, finansavimo plane pagal 17 straipsnio 3 dalies f punkto ii papunktį nurodomas visas kiekvieno fondo finansinis asignavimas nuo programos patvirtinimo metų.
3a. Komisija ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d. patvirtina ataskaitą, kurioje apibendrinami 1 ir 2 dalyse nurodytos laikotarpio vidurio peržiūros rezultatai. Komisija perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. [124 pakeit.]
III SKYRIUS
Priemonės, susijusios su patikimu ekonomikos valdymu
15 straipsnis
Priemonės, kuriomis fondų rezultatyvumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu
1. Komisija gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti atitinkamas programas ir pasiūlyti jų pakeitimų, kai to reikia atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui palengvinti.
Toks prašymas gali būti pateikiamas šiais tikslais:
|
a) |
norint padėti įgyvendinti atitinkamai konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją, priimtą pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, ir atitinkamai valstybei narei skirtą atitinkamą Tarybos rekomendaciją, priimtą pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį; |
|
b) |
norint padėti įgyvendinti atitinkamai valstybei narei skirtas atitinkamas Tarybos rekomendacijas, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 (36) 7 straipsnio 2 dalį arba 8 straipsnio 2 dalį, jeigu tie pakeitimai būtini, siekiant padėti pašalinti makroekonominius skirtumus. |
2. Komisijos prašymas valstybei narei pagal 1 dalį turi būti pagrįstas, nurodant būtinybę padėti įgyvendinti atitinkamas rekomendacijas, ir jame turi būti nurodytos programos arba prioritetai, kurie, jos manymu, turi būti peržiūrėti, ir numatomų pakeitimų pobūdis.
3. Valstybė narė savo atsakymą į 1 dalyje nurodytą prašymą pateikia per du mėnesius nuo jo gavimo, nurodydama atitinkamų programų pakeitimus, kurie, jos manymu, būtini, tokių pakeitimų priežastis, nurodydama atitinkamas programas ir apibūdindama pasiūlytų pakeitimų pobūdį ir numatomą jų poveikį rekomendacijų ir fondų paramos įgyvendinimui. Prireikus Komisija per vieną mėnesį nuo to atsakymo gavimo pateikia pastabų.
4. Valstybė narė pasiūlymą iš dalies pakeisti atitinkamas programas pateikia per du mėnesius nuo 3 dalyje nurodyto atsakymo pateikimo dienos.
5. Komisijai nepateikus pastabų arba jei Komisija mano, kad į visas pateiktas pastabas buvo tinkamai atsižvelgta, ji per [19 straipsnio 4 dalyje] nustatytą terminą priima sprendimą dėl atitinkamų programų pakeitimų patvirtinimo.
6. Jei valstybė narė nesiima rezultatyvių veiksmų atsiliepdama į prašymą, pateiktą pagal 1 dalį, per 3 ir 4 dalyse nustatytus terminus, Komisija pagal 91 straipsnį gali sustabdyti visus arba dalį atitinkamoms programoms ar prioritetams skirtų mokėjimų.
7. Komisija pateikia pasiūlymą Tarybai sustabdyti valstybės narės vienos ar daugiau programų visų arba dalies įsipareigojimų arba mokėjimų vykdymą, jeigu:
|
a) |
pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį arba 126 straipsnio 11 dalį Taryba nusprendžia, kad valstybė narė nesiėmė rezultatyvių veiksmų perviršiniam deficitui panaikinti, |
|
b) |
pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 (37) 8 straipsnio 3 dalį per tą pačią disbalanso procedūrą Taryba priima dvi rekomendacijas iš eilės, remdamasi tuo, kad valstybė narė pateikė nepakankamą taisomųjų veiksmų planą, |
|
c) |
pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 10 straipsnio 4 dalį per tą pačią disbalanso procedūrą Taryba priima du sprendimus iš eilės, kuriuose nurodoma, kad valstybė narė nesilaiko reikalavimų, nes nesiėmė rekomenduojamų taisomųjų veiksmų; |
|
d) |
Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė nesiėmė priemonių, nurodytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 332/2002 (38) , ir todėl nusprendžia neleisti išmokėti tai valstybei narei skirtos finansinės paramos, |
|
e) |
Taryba nusprendžia, kad valstybė narė neįgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 (39) 7 straipsnyje nurodytos makroekonominio koregavimo programos arba netaiko priemonių, kurių reikalaujama pagal Tarybos sprendimą, priimtą pagal SESV 136 straipsnio 1 dalį. |
Pirmenybė teikiama įsipareigojimų sustabdymui; mokėjimai sustabdomi tik tuo atveju, jei prašoma imtis neatidėliotinų veiksmų ir svarbaus nesilaikymo atveju. Mokėjimų sustabdymas taikomas mokėjimo paraiškoms, kurios dėl atitinkamų programų pateiktos po sprendimo dėl sustabdymo priėmimo datos.
Komisija, atsižvelgdama į išskirtines ekonomines aplinkybes arba gavusi Komisijai skirtą pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą, per 10 dienų nuo pirmesnėje pastraipoje nurodyto sprendimo ar rekomendacijos priėmimo, gali rekomenduoti Tarybai panaikinti toje pačioje pastraipoje nurodytą sustabdymą.
8. Laikoma, kad Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą dėl įsipareigojimų vykdymo sustabdymo, išskyrus atvejus, kai Taryba, priimdama įgyvendinimo aktą, per vieną mėnesį nuo Komisijos pasiūlymo pateikimo kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia atmesti tokį pasiūlymą.
Įsipareigojimų vykdymo sustabdymas taikomas fondų įsipareigojimams atitinkamai valstybei narei nuo metų, kurie eina po sprendimo dėl sustabdymo priėmimo, sausio 1 d.
Taryba įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl mokėjimų sustabdymo, remdamasi 7 dalyje nurodytu Komisijos pasiūlymu.
9. Įsipareigojimų arba mokėjimų vykdymo sustabdymo apimtis ir lygis yra proporcingi, juos nustatant užtikrinamas vienodas požiūris į valstybes nares ir atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės ekonomines ir socialines aplinkybes, ypač atitinkamos valstybės narės nedarbo, skurdo ar socialinės atskirties lygį palyginti su Sąjungos vidurkiu ir sustabdymo poveikį atitinkamos valstybės narės ekonomikai. Sustabdymo poveikis programoms, kurios ypatingai svarbios siekiant įveikti nepalankias ekonomines ar socialines sąlygas, yra ypatingas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti.
10. Įsipareigojimų vykdymas sustabdomas taikant mažesnę iš toliau nurodytų viršutinių ribų: ne daugiau kaip 25 proc. fondams kitais kalendoriniais metais numatytų įsipareigojimų arba ne daugiau kaip 0,25 proc. nominaliojo BVP bet kuriuo iš šių atveju:
|
a) |
kai pirmą kartą nesilaikoma 7 dalies a punkte nurodytos perviršinio deficito procedūros; |
|
b) |
kai pirmą kartą nesilaikoma reikalavimų, susijusių su taisomųjų veiksmų planu pagal perviršinio disbalanso procedūrą, kaip nurodyta 7 dalies b punkte; |
|
c) |
kai nesiimama rekomenduojamų taisomųjų veiksmų pagal perviršinio disbalanso procedūrą, kaip nurodyta 7 dalies c punkte; |
|
d) |
kai pirmą kartą nesilaikoma reikalavimų, kaip nurodyta 7 dalies d ir e punktuose. |
Jei reikalavimų nesilaikoma nuolat, įsipareigojimų vykdymas gali būti sustabdomas taikant didesnius procentinius dydžius, nei nustatyti pirmoje pastraipoje .
11. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, panaikina įsipareigojimų vykdymo sustabdymą 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu:
|
a) |
perviršinio deficito procedūra sustabdoma pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (40) 9 straipsnį arba Taryba pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį nusprendė panaikinti sprendimą dėl perviršinio deficito buvimo; |
|
b) |
Taryba patvirtino atitinkamos valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 2 dalį pateiktą taisomųjų veiksmų planą arba perviršinio disbalanso procedūra sustabdoma pagal to reglamento 10 straipsnio 5 dalį, arba Taryba pabaigė perviršinio disbalanso procedūrą pagal to reglamento 11 straipsnį; |
|
c) |
Komisija nusprendė, kad valstybė narė ėmėsi tinkamų priemonių, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 332/2002; |
|
d) |
Komisija nusprendė, kad atitinkama valstybė narė ėmėsi tinkamų priemonių siekdama įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnyje nurodytą koregavimo programą arba priemonių, kurių reikalaujama pagal Tarybos sprendimą, priimtą pagal SESV 136 straipsnio 1 dalį. |
Tarybai panaikinus įsipareigojimų vykdymo sustabdymą, Komisija įsipareigojimus, kurių vykdymas sustabdytas, pakartotinai įtraukia į biudžetą pagal Tarybos reglamento (ES, Euratomas) [ […] (DFP reglamentas) ] [8] straipsnį.
Įsipareigojimai, kurių vykdymas sustabdytas, negali būti pakartotinai įtraukti į vėlesnį nei 2027 m. biudžetą.
Pakartotinai į biudžetą įtrauktos sumos panaikinimo terminas pagal 99 straipsnį pradedamas skaičiuoti nuo tų metų, kuriais įsipareigojimai, kurių vykdymas sustabdytas, buvo pakartotinai įtraukti į biudžetą.
Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima sprendimą dėl mokėjimų sustabdymo panaikinimo, kai įvykdytos pirmoje pastraipoje nustatytos taikytinos sąlygos.
12. Komisija informuoja Europos Parlamentą apie šio straipsnio įgyvendinimą. Visų pirma, kai valstybė narė atitinka vieną iš 7 dalyje nurodytų sąlygų, Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir pateikia išsamią informaciją apie fondus ir programas, kurioms galėtų būti taikomas įsipareigojimų vykdymo sustabdymas.
Europos Parlamentas gali pakviesti Komisiją į struktūrinį dialogą dėl šio straipsnio nuostatų taikymo, atsižvelgdamas į pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos perdavimą.
Komisija pateikia pasiūlymą dėl įsipareigojimų vykdymo sustabdymo arba pasiūlymą panaikinti tokį sustabdymą Europos Parlamentui ir Tarybai.
13. 1–12 dalys netaikomos prioritetams ar programoms, kuriais siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio c punkto v papunkčio ii papunktyje] nurodyto tikslo. [425/rev, 444/rev, 448 ir 469 pakeit.]
III ANTRAŠTINĖ DALIS
PROGRAMAVIMAS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos dėl fondų
16 straipsnis
Programų rengimas ir teikimas
1. Valstybės narės , bendradarbiaudamos su 6 straipsnyje nurodytais partneriais, parengia 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpio fondų įgyvendinimo programas. [140 pakeit.]
2. Valstybės narės pateikia programas Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo partnerystės sutarties pateikimo.
3. Valstybės narės rengia programas pagal V priede pateiktą programos šabloną.
PMIF, VSF ir SVVP atveju valstybės narės rengia programas pagal VI priede pateiktą programos šabloną.
17 straipsnis
Programų turinys
1. Kiekvienoje programoje išdėstoma strategija, kaip programa padės siekti politikos tikslų ir kaip bus pranešama apie jos rezultatus.
2. Programą sudaro prioritetai. Kiekvienas prioritetas atitinka vieną ar kelis politikos tikslą tikslus arba techninę paramą. Prioritetą, atitinkantį politikos tikslą, sudaro vienas ar daugiau konkrečių tikslų. Tą patį politikos tikslą gali atitikti daugiau nei vienas prioritetas. [141 pakeit.]
EJRŽF lėšomis remiamų programų atveju kiekvienas prioritetas gali atitikti vieną ar daugiau politikos tikslų. Konkretūs tikslai atitinka paramos sritis, kaip apibrėžta EJRŽF reglamento [III] priede.
PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju programą sudaro konkretūs tikslai.
3. Kiekvienoje programoje išdėstoma:
|
a) |
pagrindinių uždavinių santrauka, atsižvelgiant į:
|
|
b) |
atrinktų politikos tikslų, atitinkamų prioritetų, konkrečių tikslų ir paramos formų pagrindimas; |
|
c) |
kiekvienam prioritetui, išskyrus techninę paramą, – konkretūs tikslai; |
|
d) |
kiekvienam konkrečiam tikslui:
|
|
e) |
planuojamas techninės paramos panaudojimas pagal 30–32 straipsnius ir atitinkamos intervencinių priemonių rūšys; |
|
f) |
finansavimo planas, kuriame pateikiama:
|
|
g) |
veiksmai, kurių imtasi siekiant į programos rengimą įtraukti atitinkamus 6 straipsnyje nurodytus partnerius, ir partnerių vaidmuo įgyvendinant programą, vykdant jos stebėseną ir ją vertinant; |
|
h) |
kiekvienai reikiamai sąlygai, nustatytai pagal 11 straipsnį, III priedą ir IV priedą, – įvertinimas, ar programos pateikimo dieną reikiama sąlyga yra įvykdyta; |
|
i) |
numatomas programos komunikacijos ir matomumo užtikrinimo metodas: nustatomi programos tikslai, tikslinės auditorijos, komunikacijos kanalai, kai taikytina, veikla socialiniuose tinkluose, taip pat planuojamas biudžetas ir atitinkami stebėsenos ir vertinimo rodikliai; [154 pakeit.] |
|
j) |
vadovaujančioji institucija, audito institucija , subjektas, atsakingas už apskaitos funkciją pagal 70 straipsnį, ir subjektas, gaunantis Komisijos išmokas. [155 pakeit.] |
Šios dalies c ir d punktai netaikomi ESF+ reglamento [4 straipsnio c punkto vii papunktyje 1 dalies xi punkte ] nurodytam konkrečiam tikslui. [156 pakeit.]
Aplinkos ataskaita, kurioje pateikiama atitinkama informacija apie poveikį aplinkai pagal Direktyvą 2001/42/EB, pridedama prie programos, atsižvelgiant į klimato kaitos švelninimo poreikius. [157 pakeit.]
4. Nukrypstant nuo 3 dalies d punkto, kiekvienam konkrečiam PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų tikslui pateikiama:
|
a) |
pradinės padėties, uždavinių ir fondo lėšomis remiamų sprendimų aprašymas; |
|
b) |
veiklos tikslai; |
|
c) |
preliminarus veiksmų sąrašas ir numatomas jų indėlis siekiant konkrečių ir veiklos tikslų; |
|
d) |
kai taikoma, PMIF reglamento [16 ir 17] straipsniuose nurodytų veiklos paramos, konkrečių veiksmų, pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju ir veiksmų pagrindimas; |
|
e) |
produkto ir rezultato rodikliai su atitinkamomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis; |
|
f) |
orientacinis programuojamų išteklių paskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšį. |
5. Intervencinių priemonių rūšys grindžiamos I priede pateikta nomenklatūra. PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju intervencinių priemonių rūšys grindžiamos konkretiems fondams skirtuose reglamentuose pateikta nomenklatūra.
6. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju programose, pateiktose pagal 16 straipsnį, 3 dalies f punkto ii papunktyje nurodytoje lentelėje pateikiamos tik 2021–2025 2027 m. sumos. [158 pakeit.]
7. Valstybė narė praneša Komisijai apie visus 3 dalies j punkte nurodytos informacijos pakeitimus, tačiau dėl to programos iš dalies keisti nereikia.
18 straipsnis
Programų tvirtinimas
1. Komisija įvertina programą ir jos atitiktį šiam reglamentui ir konkretiems fondams skirtiems reglamentams, taip pat jos suderinamumą su partnerystės sutartimi. Savo vertinime Komisija visų pirma atsižvelgia į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas , taip pat į atitinkamus uždavinius, nustatytus įgyvendinant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir nurodytus Europos socialinių teisių ramstyje, ir į tai, kaip jie sprendžiami . [160 pakeit.]
2. Pastabas Komisija gali pateikti per tris du mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikia programą. [161 pakeit.]
3. Valstybė narė, atsižvelgdama į Komisijos pastabas, peržiūri programą per du mėnesius nuo pastabų pateikimo dienos . [162 pakeit.]
4. Komisija įgyvendinimo aktu sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, priima ne vėliau kaip per šešis penkis mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pirmą kartą pateikė tą programą. [163 pakeit.]
19 straipsnis
Programų dalinis keitimas
1. Valstybė narė gali pateikti motyvuotą prašymą iš dalies pakeisti programą drauge su iš dalies pakeista programa, nurodydama numatomą to dalinio pakeitimo poveikį tikslų įgyvendinimui.
2. Komisija įvertina dalinį pakeitimą ir jo atitiktį šiam reglamentui ir konkretiems fondams skirtiems reglamentams, įskaitant nacionalinio lygmens reikalavimus, ir pastabas gali pateikti per tris du mėnesius nuo iš dalies pakeistos programos pateikimo. [164 pakeit.]
3. Valstybė narė , atsižvelgdama į Komisijos pastabas, peržiūri iš dalies pakeistą programą ir atsižvelgia į Komisijos pastabas per du mėnesius nuo pastabų pateikimo dienos . [165 pakeit.]
4. Komisija patvirtina dalinį programos pakeitimą ne vėliau kaip per šešis tris mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė jį pateikia. [166 pakeit.]
5. Valstybė narė programavimo laikotarpiu gali ne daugiau kaip 7 proc. prioriteto pradinio asignavimo ir ne daugiau kaip 5 proc. programos biudžeto perkelti kitam to paties fondo tos pačios programos prioritetui . Perkeldama asignavimus valstybė narė laikosi Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 240/2014 nustatyto elgesio kodekso. ERPF ir ESF+ lėšomis remiamų programų atveju perkelti galima tik tos pačios regionų kategorijos asignavimus. [167 pakeit.]
Tokie perkėlimai neturi poveikio ankstesniems metams. Jie laikomi nereikšmingais ir nereikalauja Komisijos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiama programa. Tačiau jie turi atitikti visus teisės aktų reikalavimus. Valstybė narė pateikia Komisijai patikslintą lentelę, nurodytą atitinkamai 17 straipsnio 3 dalies f punkto ii papunktyje, f punkto iii papunktyje arba f punkto iv papunktyje.
6. Siekiant atlikti grynai administracinio , techninio ar redakcinio pobūdžio taisymus, neturinčius įtakos programos įgyvendinimui, Komisijos patvirtinimo nereikalaujama. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokius taisymus. [168 pakeit.]
7. EJRŽF lėšomis remiamų programų atveju programų pakeitimų, susijusių su rodiklių įvedimu, Komisija tvirtinti neturi.
20 straipsnis
Bendra ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo parama
1. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis gali būti bendrai remiamos programos, kuriomis siekiama investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo.
2. Iš ERPF ir ESF+ lėšų papildomai ir neviršijant 10 15 proc. kiekvienam programos prioritetui skiriamos fondo paramos gali būti finansuojamas visas veiksmas arba jo dalis, kurio išlaidos yra tinkamos finansuoti kito fondo lėšomis pagal tam fondui taikomas tinkamumo finansuoti taisykles, jeigu tokios išlaidos yra būtinos įgyvendinimui. [169 pakeit.]
21 straipsnis
Išteklių perkėlimas
1. Kad būtų užtikrintos lankstumo galimybės, valstybės narės gali , jei programos stebėsenos komitetas tam pritaria, prašyti perkelti ne daugiau kaip 5 proc. programos finansinių asignavimų iš bet kurio fondo į bet kurį kitą pasidalijamojo valdymo fondą arba į bet kurią kitą tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemonę Europos regioninės plėtros fondą, „Europos socialinį fondą +“, Sanglaudos fondą arba Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą . [170 pakeit.]
2. Perkelti ištekliai naudojami pagal fondo arba priemonės, į kurią perkelti ištekliai, taisykles, o perkėlimo į tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemones atveju – atitinkamos valstybės narės naudai. [171 ir 434 pakeit.]
3. Pagal 1 dalį teikiamuose prašymuose nurodoma visa suma, kuri kiekvienais metais perkeliama, pagal fondą ir, kai tinkama, pagal regiono kategoriją, prašymai tinkamai pagrindžiami , siekiant užtikrinti papildomumą ir poveikį, ir drauge pateikiama peržiūrėta programa arba programos, iš kurių išteklius ketinama perkelti pagal 19 straipsnį, nurodant, į kurį kitą fondą arba priemonę perkeliamos sumos. [172, 433 ir 434 pakeit.]
4. Komisija gali paprieštarauti perkėlimui susijusiame programos daliniame pakeitime, jeigu tai pakenktų programos, iš kurios išteklius ketinama perkelti, tikslų įgyvendinimui.
5. Gali būti perkeliami tik ateinančių kalendorinių metų ištekliai.
Ia SKYRIUS
Didelės apimties projektai [173 pakeit.]
21a straipsnis
Turinys
Pagal programą arba programas ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis gali būti remiami veiksmai, apimantys darbus, veiklą ar paslaugas, kuriais siekiama įvykdyti vieną neišskaidomą tiksliai apibrėžto ekonominio arba techninio pobūdžio užduotį, kurios tikslai yra aiškiai nustatyti ir kurios bendros tinkamos finansuoti išlaidos viršija 100 000 000 EUR (toliau – didelės apimties projektas). Finansinės priemonės didelės apimties projektais nelaikomos. [174 pakeit.]
21b straipsnis
Didelės apimties projektui patvirtinti būtina informacija
Prieš patvirtinant didelės apimties projektą, vadovaujančioji institucija Komisijai pateikia šią informaciją:
|
a) |
išsamią informaciją apie subjektą, kuris atsako už didelės apimties projekto įgyvendinimą, ir jo pajėgumus; |
|
b) |
investicijos ir jos vietos apibūdinimą; |
|
c) |
bendras išlaidas ir visas tinkamas finansuoti išlaidas; |
|
d) |
atliktas galimybių studijas, įskaitant alternatyvų analizę, ir jų rezultatus; |
|
e) |
išlaidų ir naudos analizę, įskaitant ekonominę ir finansinę analizę, ir rizikos vertinimą; |
|
f) |
poveikio aplinkai analizę atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių, poreikį juos mažinti ir atsparumą nelaimėms; |
|
g) |
paaiškinimą, kaip didelės apimties projektas dera su atitinkamais susijusios programos arba programų prioritetais, numatomą jo indėlį siekiant įgyvendinti tų prioritetų konkrečius tikslus ir numatomą indėlį į socialinį ir ekonominį vystymąsi; |
|
h) |
finansavimo planą, kuriame nurodomi visi planuojami finansiniai ištekliai ir planuojama fondų ir EIB parama, taip pat visi kiti finansavimo šaltiniai ir fiziniai bei finansiniai pažangos stebėsenos rodikliai, atsižvelgiant į nustatytą riziką; |
|
i) |
didelės apimties projekto įgyvendinimo tvarkaraštį ir, jei numatomas įgyvendinimo laikotarpis yra ilgesnis už programavimo laikotarpį, etapus, kuriems prašoma fondų paramos programavimo laikotarpiu. [175 pakeit.] |
21c straipsnis
Sprendimas dėl didelės apimties projekto
1. Komisija didelės apimties projektą vertina remdamasi 21b straipsnyje nurodyta informacija, kad nustatytų, ar prašomas finansinis įnašas vadovaujančiosios institucijos atrinktam didelės apimties projektui yra pagrįstas. Komisija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 21b straipsnyje nurodytos informacijos pateikimo dienos įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl finansinio įnašo, skirto atrinktam didelės apimties projektui, patvirtinimo.
2. Komisijos patvirtinimas pagal 1 dalį suteikiamas su sąlyga, kad pirma darbų sutartis bus sudaryta per trejus metus nuo patvirtinimo dienos, o tais atvejais, kai veiksmai įgyvendinami naudojantis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės struktūromis, su sąlyga, kad viešojo sektoriaus įstaiga ir privačiojo sektoriaus įstaiga pasirašys viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartį per trejus metus nuo patvirtinimo dienos.
3. Jei Komisija nepatvirtina finansinio įnašo atrinktam didelės apimties projektui, savo sprendime ji nurodo atsisakymo priežastis.
4. Didelės apimties projektai, pateikti tvirtinti pagal 1 dalį, įtraukiami į didelės apimties programos projektų sąrašą.
5. Didelės apimties projekto išlaidos gali būti įtraukiamos į mokėjimo paraišką po to, kai projektas buvo pateiktas tvirtinti pagal 1 dalį. Jei Komisija nepatvirtina vadovaujančiosios institucijos pasirinkto didelės apimties projekto, išlaidų deklaracija atitinkamai pataisoma valstybei narei atsiėmus paraišką arba Komisijai priėmus sprendimą. [176 pakeit.]
II SKYRIUS
Teritorijos vystymas
22 straipsnis
Integruotas teritorijos vystymas
Valstybė narė remia integruotą teritorijos vystymą pagal teritorijos ir vietos vystymo strategijas bet kuria iš šių formų:
|
a) |
integruotomis teritorinėmis investicijomis; |
|
b) |
bendruomenės inicijuota vietos plėtra; |
|
c) |
kita teritorine priemone, kuria remiamos valstybės narės iniciatyvos, sukurtos tam, kad būtų panaudotos ERPF lėšos investuojama, kurias kaip numatyta investuoti siekiant 4 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto politikos tikslo. [177 pakeit.] |
Valstybės narės užtikrina iš daugiau nei vieno fondo finansuojamų vietos plėtros strategijų suderinimą ir koordinavimą. [178 pakeit.]
23 straipsnis
Teritorinės strategijos
1. Pagal 22 straipsnio a arba c punktą įgyvendinamose teritorinėse strategijose pateikiami šie elementai:
|
a) |
geografinė vietovė, kuriai taikoma strategija , įskaitant ekonomines, socialines ir aplinkosaugines sąsajas ; [179 pakeit.] |
|
b) |
vystymo poreikių ir vietovės potencialo analizė; |
|
c) |
integruoto metodo, kuriuo tenkinami nustatyti vystymo poreikiai ir išnaudojamas potencialas, aprašymas; |
|
d) |
partnerių dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant strategiją pagal 6 straipsnį aprašymas. [180 pakeit.: tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.] |
Jose taip pat gali būti pateikiamas remtinų veiksmų sąrašas.
2. Už teritorinių strategijų rengimą ir tvirtinimą atsako atitinkamos miesto regiono , vietos ar ir kitos teritorinės viešojo sektoriaus institucijos ar subjektai . Anksčiau parengti apimamoms teritorijoms taikomi strateginiai dokumentai gali būti atnaujinami ir naudojami teritorinėms strategijoms . [181 pakeit.]
3. Jeigu į teritorinę strategiją neįtrauktas remtinų veiksmų sąrašas, atitinkamos miesto regiono , vietos ar kitos teritorinės institucijos ar subjektai atrenka veiksmus arba dalyvauja juos atrenkant. [182 pakeit.]
Atrinkti veiksmai turi atitikti teritorinę strategiją.
3a. Rengiant teritorines strategijas, 2 dalyje nurodytos institucijos bendradarbiauja su atitinkamomis vadovaujančiosiomis institucijomis, kad nustatytų veiksmų, kurie turi būti remiami pagal atitinkamas programas, taikymo sritį. [183 pakeit.]
4. Kai miesto regiono , vietos ar kita teritorinė viešojo sektoriaus institucija arba kitas subjektas atlieka užduotis, už kurias atsakinga vadovaujančioji institucija, išskyrus veiksmų atranką, vadovaujančioji institucija tą instituciją nurodo kaip tarpinę instituciją. [184 pakeit.]
Atrinkti veiksmai gali būti finansuojami pagal daugiau nei vieną tos pačios programos prioritetą. [185 pakeit.]
5. Gali būti teikiama parama teritorinėms strategijoms rengti ir planuoti.
24 straipsnis
Integruotos teritorinės investicijos
1. Jei pagal 23 straipsnį įgyvendinama strategija apima investicijas, kurioms teikiama vieno arba kelių fondų daugiau nei vieno fondo parama, pagal daugiau nei vieną programą arba daugiau nei vieną tos pačios programos prioritetą, veiksmai gali būti vykdomi kaip integruotos teritorinės investicijos (toliau – ITI). Kai tinkama, kiekviena ITI rūšis gali būti papildomai remiama iš EŽŪFKP . [186 pakeit.]
2. Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad programos ar programų elektroninė sistema leistų nustatyti veiksmus ir produktą bei rezultatą, kuriais prisidedama prie ITI.
2a. Jeigu į teritorinę strategiją neįtrauktas remtinų veiksmų sąrašas, atitinkamos regiono, vietos ar kitos viešojo sektoriaus institucijos ar subjektai dalyvauja atrenkant veiksmus. [187 pakeit.]
25 straipsnis
Bendruomenės inicijuota vietos plėtra
1. ERPF, ESF+ ir, EJRŽF ir EŽŪFKP lėšomis remiama bendruomenės inicijuota vietos plėtra. EŽŪFKP atveju tokia plėtra laikoma LEADER vietos plėtra . [188 pakeit.]
2. Valstybė narė užtikrina, kad bendruomenės inicijuota vietos plėtra:
|
a) |
būtų vykdoma subregioninėse vietovėse; |
|
b) |
būtų vykdoma vadovaujant vietos veiklos grupėms, sudarytoms iš viešųjų ir privačiųjų vietos socialinių ir ekonominių interesų grupių, kuriose nė viena interesų grupė , įskaitant viešąjį sektorių, nekontroliuoja sprendimų priėmimo, atstovų; [189 pakeit.] |
|
c) |
būtų vykdoma taikant integruotas strategijas pagal 26 straipsnį; |
|
d) |
padėtų kurti tinklus, užtikrintų principą „iš apačios į viršų“, prieinamumą, remtų vietos inovacijų aspektus ir, kai tinkama, bendradarbiavimą su kitais teritoriniais subjektais. [190 pakeit.] |
3. Jeigu parama 2 dalies c punkte nurodytoms strategijoms teikiama iš daugiau nei vieno fondo, atitinkamos vadovaujančiosios institucijos surengia bendrą kvietimą toms strategijoms atrinkti ir įsteigia bendrą visų atitinkamų fondų komitetą, kad šis stebėtų tų strategijų įgyvendinimą. Atitinkamos vadovaujančiosios institucijos gali pasirinkti vieną iš atitinkamų fondų, kurio lėšomis būtų dengiamos visos pasirengimo, valdymo ir aktyvaus taikymo išlaidos, nurodytos 28 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose.
4. Kai įgyvendinant tokią strategiją teikiama daugiau nei vieno fondo parama, atitinkamos vadovaujančiosios institucijos gali pasirinkti vieną iš atitinkamų fondų kaip pagrindinį fondą. Taip pat gali būti nurodyta priemonių ir veiksmų, kurie bus finansuojami kiekvieno susijusio fondo lėšomis, rūšis . [191 pakeit.]
5. Tai strategijai taikomos pagrindinio fondo taisyklės. Kitų fondų institucijos remiasi kompetentingos pagrindinio fondo institucijos sprendimais ir valdymo patikrinimais.
6. Pagrindinio fondo institucijos teikia kitų fondų institucijoms informaciją, būtiną mokėjimams stebėti ir atlikti pagal konkrečiam fondui skirtame reglamente nustatytas taisykles.
26 straipsnis
Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos
1. Atitinkamos vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad kiekvienoje 25 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytoje strategijoje būtų išdėstyti šie elementai:
|
a) |
geografinė vietovė ir gyventojai, kuriems taikoma strategija; |
|
b) |
bendruomenės dalyvavimas rengiant strategiją; |
|
c) |
vystymo poreikių ir vietovės potencialo analizė; |
|
d) |
tos strategijos tikslai, įskaitant išmatuojamas rezultato siektinas reikšmes ir atitinkamus planuojamus veiksmus , kuriais reaguojama į vietos bendruomenės nustatytus vietos poreikius ; [192 pakeit.] |
|
e) |
valdymo, stebėsenos ir vertinimo tvarka, iš kurios būtų matyti vietos veiklos grupės pajėgumas įgyvendinti tą strategiją; |
|
f) |
finansinis planas, įskaitant numatytus asignavimus iš kiekvieno atitinkamo fondo , įskaitant, kai tinkama, EŽŪFKP, ir pagal kiekvieną atitinkamą programą. [193 pakeit.] |
2. Atitinkamos vadovaujančiosios institucijos nustato tų strategijų atrankos kriterijus, įsteigia jų atrankos komitetą ir patvirtina to komiteto atrinktas strategijas.
3. Atitinkamos vadovaujančiosios institucijos atlieka pirmąjį strategijų atrankos etapą ir užtikrina, kad atrinktos vietos veiklos grupės per 12 mėnesių nuo atitinkamos programos patvirtinimo dienos arba, jei strategijos remiamos daugiau nei vieno fondo lėšomis, per 12 mėnesių nuo dienos, kurią buvo patvirtinta paskutinė atitinkama programa, galėtų įvykdyti 27 straipsnio 3 dalyje joms nustatytas užduotis.
4. Sprendime, kuriuo patvirtinama strategija, nurodomas kiekvieno atitinkamo fondo ir programos asignavimas ir nustatoma atsakomybė už programos arba programų valdymo ir kontrolės užduotis. Atitinkami nacionaliniai viešieji įnašai skiriami iš anksto visam laikotarpiui . [194 pakeit.]
27 straipsnis
Vietos veiklos grupės
1. Vietos veiklos grupės rengia ir įgyvendina 25 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas strategijas.
2. Vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad vietos veiklos grupės būtų įtraukios ir kad jos iš grupės narių išrinktų vieną pagrindinį partnerį, atsakingą už administracinius ir finansinius reikalus, arba sudarytų teisiškai įformintą bendrą struktūrą , siekdamos vykdyti su bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategija susijusias užduotis . [195 pakeit.]
3. Tik vietos veiklos grupės vykdo visas šias užduotis:
|
a) |
stiprina vietos subjektų administracinius pajėgumus rengti ir įgyvendinti veiksmus; [196 pakeit.] |
|
b) |
rengia nediskriminuojamojo pobūdžio ir skaidrią atrankos procedūrą ir kriterijus, kuriais išvengiama interesų konfliktų, ir užtikrina, kad nė viena interesų grupė nekontroliuotų atrankos sprendimų; |
|
c) |
rengia ir skelbia kvietimus teikti pasiūlymus; |
|
d) |
atrenka veiksmus ir nustato paramos sumą arba prieš patvirtinant pasiūlymus teikia juos už galutinį tinkamumo finansuoti vertinimą atsakingai institucijai; |
|
e) |
stebi pažangą, padarytą siekiant strategijos tikslų; |
|
f) |
vertina strategijos įgyvendinimą. |
4. Jeigu vietos veiklos grupės atlieka 3 dalyje nenurodytas užduotis, už kurias atsakinga vadovaujančioji institucija arba mokėjimo agentūra, tas vietos veiklos grupes pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles vadovaujančioji institucija nurodo kaip tarpines institucijas.
5. Vietos veiklos grupė gali būti paramos gavėja ir gali įgyvendinti veiksmus pagal strategiją , skatindama vietos veiklos grupės viduje funkcijas atskirti . [197 pakeit.]
28 straipsnis
Fondų parama bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai
1. Siekdama papildomumo ir sinergijos, valstybė narė užtikrina, kad fondų parama bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai padėtų: [198 pakeit.]
|
a) |
stiprinti administracinius gebėjimus ir vykdyti parengiamuosius veiksmus, kuriais remiamas strategijų rengimas ir būsimas įgyvendinimas; [199 pakeit.] |
|
b) |
įgyvendinti pagal vietos plėtros strategiją atrinktus veiksmus, įskaitant bendradarbiavimo veiklą, ir juos rengti; |
|
ba) |
aktyviai taikyti bendruomenės inicijuotą vietos plėtros strategiją, siekiant palengvinti suinteresuotųjų šalių keitimąsi informacija, teikti jiems informaciją ir remti galimus paramos gavėjus rengiant paraiškas; [200 pakeit.] |
|
c) |
valdyti, stebėti ir vertinti strategiją ir ją aktyviai taikyti. |
2. 1 dalies a punkte nurodyta parama yra tinkama finansuoti, nepaisant to, ar strategiją po to pasirenkama finansuoti.
1 dalies c punkte nurodyta parama neviršija 25 proc. viso strategijai skirto viešojo įnašo .
III SKYRIUS
Techninė parama
29 straipsnis
Komisijos iniciatyva teikiama techninė parama
1. Komisijos iniciatyva fondų lėšomis gali būti remiami parengiamieji, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo, komunikacijos, įskaitant institucijų komunikaciją apie Sąjungos politikos prioritetus, matomumo, taip pat visi administracinės ir techninės paramos veiksmai, reikalingi šiam reglamentui įgyvendinti, prireikus su trečiosiomis valstybėmis.
1a. Pirmoje pastraipoje nurodyti veiksmai visų pirma gali apimti:
|
a) |
paramą projektams rengti ir vertinti; |
|
b) |
paramą institucijų ir administracinių gebėjimų stiprinimui siekiant veiksmingai valdyti fondus; |
|
c) |
tyrimus, susijusius su Komisijos teikiamomis ataskaitomis dėl fondų ir su sanglaudos ataskaita; |
|
d) |
priemones, susijusias su fondų analize, valdymu, stebėsena, keitimusi informacija ir įgyvendinimu, bei priemones, susijusias su kontrolės sistemų ir techninės bei administracinės paramos įgyvendinimu; |
|
e) |
vertinimus, ekspertų ataskaitas, statistinius duomenis ir tyrimus, įskaitant bendro pobūdžio tyrimus, susijusius su dabartine ir būsima fondų veikla; |
|
f) |
veiksmus, skirtus informacijai skleisti, prireikus tinklų veiklai remti, komunikacijos veiklai vykdyti, ypač daug dėmesio skiriant rezultatams ir paramos iš fondų pridėtinei vertei, informuotumui didinti, bendradarbiavimui bei keitimuisi patirtimi, be kita ko, su trečiosiomis valstybėmis, skatinti; |
|
g) |
kompiuterizuotų valdymo, stebėsenos, audito, kontrolės ir vertinimo sistemų įrengimą, eksploatavimą ir sujungimą; |
|
h) |
veiksmus, skirtus vertinimo metodams ir keitimuisi informacija apie vertinimo praktiką gerinti; |
|
i) |
su auditu susijusius veiksmus; |
|
j) |
nacionalinių ir regioninių gebėjimų, susijusių su investicijų planavimu, finansiniais poreikiais, finansinių priemonių rengimu, planavimu ir įgyvendinimu, bendrų veiksmų planais ir dideliais projektais, stiprinimą; |
|
k) |
gerosios patirties sklaidą siekiant padėti valstybėms narėms stiprinti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų atitinkamų partnerių ir jų jungtinių organizacijų gebėjimus. [201 pakeit.] |
1b. Komisija bent 15 proc. išteklių skiria Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis visuomenės informavimas ir stipresnė komunikacijos veiklos, vykdomos Komisijos iniciatyva, sinergija, plečiant su rezultatais susijusių žinių bazę, visų pirma užtikrinant veiksmingesnį duomenų rinkimą ir sklaidą, veiksmingesnius vertinimus ir veiksmingesnį ataskaitų teikimą, ypač akcentuojant fondų įnašą gerinant piliečių gyvenimą, ir didinant fondų teikiamos paramos matomumą, taip pat didinant informuotumą apie tokios paramos naudojimo rezultatus ir pridėtinę vertę. Užbaigus programas, kai tinkama, informavimo, komunikacijos ir matomumo priemonės, susijusios su fondų teikiamos paramos rezultatais ir pridėtine verte, kuriomis ypač akcentuojami veiksmai, įgyvendinamos toliau. Tokiomis priemonėmis taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, kiek jie yra susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais. [202 pakeit.]
2. Tokie veiksmai gali apimti būsimus ir ankstesnius ankstesnius ir būsimus programavimo laikotarpius. [203 pakeit.]
2a. Siekdama išvengti situacijų, kai mokėjimai sustabdomi, Komisija užtikrina, kad valstybės narės ir regionai, kuriems kyla problemų dėl reikalavimų nesilaikymo dėl administracinių gebėjimų trūkumo, gautų tinkamą techninę paramą, kad pagerintų tuos administracinius gebėjimus. [204 pakeit.]
3. Komisija išdėsto savo planus, kai pagal Finansinio reglamento [110] straipsnį numatomas fondų įnašas.
4. Atsižvelgiant į tikslą, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai gali būti finansuojami kaip veiklos arba administracinės išlaidos.
30 straipsnis
Valstybių narių techninė parama
1. Valstybės narės iniciatyva fondų lėšomis gali būti remiami veiksmai, kurie gali būti susiję su ankstesniais ir vėlesniais programavimo laikotarpiais, reikalingi siekiant rezultatyviai administruoti ir naudoti šiuos fondus ir stiprinti 6 straipsnyje nurodytų partnerių pajėgumus, taip pat siekiant užtikrinti tokias funkcijas kaip pasirengimas, mokymas, valdymas, stebėsena, vertinimas, matomumas ir komunikacija . [205 pakeit.]
2. Iš kiekvieno fondo galima finansuoti techninės paramos veiksmus, kurie tinkami finansuoti bet kurio kito fondo lėšomis.
3. Kiekvienoje programoje techninė parama nurodoma kaip prioritetas, susijęs su vienu fondu arba keliais fondais . [206 pakeit.]
31 straipsnis
Valstybių narių techninės paramos finansavimas taikant fiksuotąsias normas
1. Techninė parama kiekvienai programai atlyginama pagal fiksuotąją normą, 2 dalyje nustatytas procentines dalis taikant tinkamoms finansuoti išlaidoms, įtrauktoms į kiekvieną mokėjimo paraišką pagal atitinkamai 85 straipsnio 3 dalies a arba c punktą.
2. Remiantis Komisijos ir valstybių narių susitarimu ir atsižvelgiant į programos finansinį planą fondams nustatomos tokios techninės paramos atlyginimo procentinės dalys gali siekti iki : [207 pakeit.]
|
a) |
ERPF paramos siekiant investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo ir Sanglaudos fondo paramos: 2,5 3 proc.; [208 pakeit.] |
|
b) |
ESF+ paramos: 4 5 proc.; programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje xi punkte nurodyto tikslo: 5 6 proc.; [209 pakeit.] |
|
c) |
EJRŽF paramos: 6 proc.; |
|
d) |
PMIF, VSF ir SVVP paramos: 6 7 proc. [210 pakeit.] |
Atokiausių regionų atveju, a, b ir c punktuose nurodyta procentinė dalis yra 1 % didesnė. [211 pakeit.]
3. Konkrečios INTERREG programoms taikomos techninės paramos teikimo taisyklės nustatomos ETB reglamente.
32 straipsnis
Finansavimas, nesusijęs su valstybių narių techninės paramos išlaidomis
Be 31 straipsnyje nurodytos techninės paramos, valstybė narė gali siūlyti imtis papildomų techninės paramos veiksmų, kad sustiprintų valstybės narės valdžios viešųjų institucijų, paslaugų paramos gavėjų ir atitinkamų partnerių pajėgumus institucinius gebėjimus ir veiksmingumą , būtinus siekiant rezultatyviai administruoti ir naudoti fondus.[212 pakeit.]
Parama šiems veiksmams teikiama pagal 89 straipsnį skiriant finansavimą, nesusijusį su išlaidomis. Pagal pasirenkamą specialiąją programą teikiama techninė parama gali būti įgyvendinama skiriant su techninės paramos išlaidomis nesusijusį finansavimą arba atlyginant tiesiogines išlaidas . [213 pakeit.]
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
STEBĖSENA, VERTINIMAS, KOMUNIKACIJA IR MATOMUMAS
I SKYRIUS
Stebėsena
33 straipsnis
Stebėsenos komitetas
1. Valstybė narė , pasitarusi su vadovaujančiąja institucija, per tris mėnesius nuo pranešimo atitinkamai valstybei narei apie sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, įsteigia programos įgyvendinimo stebėsenos komitetą (toliau – stebėsenos komitetas). [214 pakeit.]
Valstybė narė gali įsteigti vieną stebėsenos komitetą daugiau nei vienai programai stebėti.
2. Kiekvienas stebėsenos komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles , atsižvelgdamas į visiško skaidrumo poreikį . [215 pakeit.]
3. Stebėsenos komitetas posėdžiauja bent kartą per metus ir svarsto visus klausimus, darančius poveikį programoje nustatytų tikslų įgyvendinimui.
4. Stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisykles ir visus duomenis bei informaciją, kuriais su stebėsenos komitetu dalijamasi, valstybė narė skelbia 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.
5. 1–4 dalys netaikomos programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio c punkto vi papunktyje 1 dalies xi punkte ] nurodyto tikslo ir susijusiai techninei paramai. [216 pakeit.]
34 straipsnis
Stebėsenos komiteto sudėtis
1. Valstybė narė sprendžia dėl stebėsenos komiteto sudėties ir skaidriu procesu užtikrina proporcingą atstovavimą atitinkamoms valstybės narės institucijoms ir tarpinėms institucijoms, taip pat 6 dalyje nurodytų partnerių atstovams. [217 pakeit.]
Kiekvienam stebėsenos komiteto nariui suteikiama balsavimo teisė.
Valstybė narė stebėsenos komiteto narių sąrašą skelbia 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.
2. Komisijos atstovai dalyvauja stebėsenos komiteto veikloje stebėtojo ir patarėjo teisėmis. EIB atstovai prireikus gali būti kviečiami dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje patariamąja teise. [218 pakeit.]
2a. PMIF, VSF ir SVVP atveju atitinkamos decentralizuotos agentūros dalyvauja stebėsenos komiteto veikloje patarėjo teisėmis. [219 pakeit.]
35 straipsnis
Stebėsenos komiteto funkcijos
1. Stebėsenos komitetas nagrinėja:
|
a) |
pažangą, padarytą įgyvendinant programą ir siekiant tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių; |
|
aa) |
pasiūlymus dėl galimų supaprastinimo priemonių paramos gavėjams; [220 pakeit.] |
|
b) |
visus klausimus, darančius poveikį programos veiklos rezultatams, ir priemones, kurių imtasi tiems klausimams išspręsti , prireikus taip pat įskaitant visus pažeidimų atvejus ; [221 pakeit.] |
|
c) |
programos įnašą sprendžiant atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nurodytus uždavinius; |
|
d) |
ex ante vertinimo elementus, išvardytus 52 straipsnio 3 dalyje, ir strateginį dokumentą, nurodytą 53 straipsnio 2 dalyje; |
|
e) |
vertinimų pažangą, vertinimų santraukas ir veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į išvadas; |
|
f) |
komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą; |
|
g) |
kai tinkama, strateginės svarbos veiksmų įgyvendinimo pažangą; |
|
h) |
reikiamų sąlygų įvykdymą ir jų taikymą visą programavimo laikotarpį; |
|
i) |
kai tinkama, viešojo sektoriaus institucijų , partnerių ir paramos gavėjų administracinių pajėgumų stiprinimo pažangą. [222 pakeit.] |
2. Stebėsenos komitetas tvirtina:
|
a) |
veiksmų atrankos metodiką ir kriterijus, įskaitant visus jų pakeitimus, po konsultacijų su Komisija pagal 67 straipsnio 2 dalį, nepažeidžiant 27 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktų; |
|
b) |
EJRŽF, PMIF , VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų metines veiklos rezultatų ataskaitas ir ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų galutinę veiklos rezultatų ataskaitą; [224 pakeit.] |
|
c) |
vertinimo planą ir jo pakeitimus; |
|
d) |
visus vadovaujančiosios institucijos pasiūlymus iš dalies pakeisti programą, be kita ko, susijusius su perkėlimais pagal 19 straipsnio 5 dalį ir 21 straipsnį; |
|
da) |
17 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytų planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašo pakeitimus. [225 pakeit.] |
2a. S tebėsenos komitetas vadovaujančiajai institucijai gali pasiūlyti tolesnes intervencinės priemonės funkcijas. [226 pakeit.]
36 straipsnis
Metinė veiklos rezultatų peržiūra
1. Siekiant apžvelgti kiekvienos programos veiklos rezultatus rengiami metiniai Komisijos ir kiekvienos valstybės narės peržiūros posėdžiai. Šiame procese tinkamai dalyvauja vadovaujančiosios institucijos . [227 pakeit.]
Metiniams peržiūros posėdžiams pirmininkauja Komisija arba, valstybės narės prašymu, bendrai pirmininkauja valstybė narė ir Komisija.
2. AMIF, ISF ir SVVP lėšomis remiamų programų peržiūros posėdžiai rengiami bent du kartus per programavimo laikotarpį.
3. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki metinio peržiūros posėdžio Komisijai pateikia informaciją apie 35 straipsnio 1 dalyje išvardytus elementus.
Programų, kuriomis siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje] nurodyto tikslo, atveju teiktina tik 35 straipsnio 1 dalies a, b, e, f ir h punktuose nurodyta informacija.
4. Metinio peržiūros posėdžio rezultatai įrašomi į patvirtintą protokolą.
5. Valstybės narės imasi tolesnių veiksmų dėl Komisijos iškeltų klausimų ir per tris mėnesius praneša Komisijai apie priemones, kurių imtasi.
6. EJRŽF, PMIF , VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė pateikia metinę veiklos rezultatų ataskaitą pagal konkretiems fondams skirtus reglamentus. [228 pakeit.]
37 straipsnis
Duomenų perdavimas
1. Vadovaujančioji institucija iki kiekvienų metų sausio 31 d., kovo 31 d., gegužės 31 d., liepos 31 d., rugsėjo 30 d. ir lapkričio 30 d. Komisijai elektroniniu būdu perduoda kiekvienos programos suminius duomenis pagal VII priede pateiktą šabloną.
Pirmasis perdavimas turi būti atliktas iki 2022 m. sausio 31 vasario 28 d., o paskutinis – iki 2030 m. sausio 31 vasario 28 d. [229 pakeit.]
Programų, kuriomis siekiama ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto vii xi papunktyje nurodyto tikslo, atveju duomenys perduodami kasmet iki lapkričio 30 d. [230 pakeit.]
2. Su kiekvienu prioritetu susiję duomenys suskirstomi pagal konkretų tikslą ir regionų kategoriją; nurodoma:
|
a) |
atrinktų iki kiekvienų metų sausio 31 d., kovo 31 d., gegužės 31 d., liepos 31 d., rugsėjo 30 d. ir lapkričio 30 d. perduotuose duomenyse – atrinktų veiksmų skaičius, visos tinkamos finansuoti išlaidos, fondų įnašas ir vadovaujančiajai institucijai paramos gavėjų deklaruotos visos tinkamos finansuoti išlaidos; viskas suskirstoma pagal intervencinių priemonių rūšis; [231 pakeit.] |
|
b) |
atrinktų tik iki kiekvienų metų gegužės 31 d. ir lapkričio 30 d. perduotuose duomenyse – atrinktų veiksmų produkto ir rezultato rodiklių vertės ir įgyvendinant veiksmus pasiektos vertės. [232 pakeit.] |
3. Finansinių priemonių atveju taip pat pateikiami šie duomenys:
|
a) |
tinkamos finansuoti išlaidos pagal finansinio produkto rūšį; |
|
b) |
valdymo išlaidų ir mokesčių, deklaruotų kaip tinkamos finansuoti išlaidos, suma; |
|
c) |
be fondų, papildomai sutelktų privačių ir viešųjų išteklių suma pagal finansinio produkto rūšį; |
|
d) |
palūkanos ir kitas pelnas, gauti iš fondų paramos 54 straipsnyje nurodytoms finansinėms priemonėms, ir fondų paramai priskirtini grąžinti ištekliai, kaip nurodyta 56 straipsnyje. |
4. Pagal šį straipsnį teikiami patikimi naujausi mėnesio, einančio prieš pateikimo mėnesį, pabaigos duomenys.
5. Vadovaujančioji institucija visus Komisijai perduotus duomenis skelbia 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.
6. EJRŽF lėšomis remiamų programų atveju pagal 109 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą Komisija priima įgyvendinimo aktą, kad nustatytų šio straipsnio įgyvendinimo tikslais naudotiną šabloną.
38 straipsnis
Galutinė veiklos rezultatų ataskaita
1. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų atveju kiekviena vadovaujančioji institucija iki 2031 m. vasario 15 d. pateikia Komisijai galutinę programos veiklos rezultatų ataskaitą.
2. Galutinėje veiklos rezultatų ataskaitoje įvertinama siekiant programos tikslų padaryta pažanga, remiantis 35 straipsnio 1 dalyje išvardytais elementais, išskyrus informaciją, pateiktą pagal 35 straipsnio 1 dalies d punktą.
3. Komisija išnagrinėja galutinę veiklos rezultatų ataskaitą ir per penkis mėnesius nuo galutinės veiklos rezultatų ataskaitos gavimo dienos praneša vadovaujančiajai institucijai apie bet kokias pastabas. Jei tokių pastabų pateikiama, vadovaujančioji institucija pateikia visą reikalingą su tomis pastabomis susijusią informaciją ir atitinkamais atvejais per tris mėnesius informuoja Komisiją apie tai, kokių priemonių buvo imtasi. Komisija praneša valstybei narei apie ataskaitos priėmimą.
4. Vadovaujančioji institucija galutines veiklos rezultatų ataskaitas skelbia 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.
5. Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas galutinės veiklos rezultatų ataskaitos šablonas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 108 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.
II SKYRIUS
Vertinimas
39 straipsnis
Valstybės narės atliekami vertinimai
1. Programos vertinimą atlieka vadovaujančioji institucija. Kiekvieną kartą įvertinamas programos įtraukumas, nediskriminacinis pobūdis, rezultatyvumas, veiksmingumas, aktualumas, suderinamumas , matomumas ir ES pridėtinė vertė, kad programos būtų rengiamos ir įgyvendinamos kokybiškiau. [233 pakeit.]
2. Be to, vadovaujančioji institucija iki 2029 m. birželio 30 d., kad įvertintų kiekvienos programos poveikį, atlieka jų vertinimą.
3. Vadovaujančioji institucija vertinimus atlikti paveda funkciniu požiūriu nepriklausomiems ekspertams.
4. Vadovaujančioji institucija arba valstybė narė užtikrina, kad būtų nustatytos būtinos vertinimams reikalingų duomenų rengimo ir rinkimo procedūros.
5. Vadovaujančioji institucija arba valstybė narė parengia vertinimo planą. Tas vertinimo planas gali apimti daugiau nei vieną programą. PMIF, VSF ir SVVP atveju į tą planą įtraukiamas laikotarpio vidurio vertinimas, kuris turi būti atliktas iki 2024 m. kovo 31 d.
6. Vadovaujančioji institucija pateikia vertinimo planą stebėsenos komitetui ne vėliau kaip per metus nuo programos patvirtinimo.
7. Vadovaujančioji institucija visus vertinimus skelbia 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.
40 straipsnis
Komisijos atliekamas vertinimas
1. Komisija atlieka laikotarpio vidurio vertinimą, kad iki 2024 m. pabaigos įvertintų kiekvieno fondo rezultatyvumą, veiksmingumą, aktualumą, suderinamumą ir ES pridėtinę vertę. Komisija gali naudotis visa aktualia jau prieinama informacija pagal Finansinio reglamento [128] straipsnį.
2. Komisija iki 2031 m. gruodžio 31 d. atlieka retrospektyvų vertinimą, kad įvertintų kiekvieno fondo rezultatyvumą, veiksmingumą, aktualumą, suderinamumą ir ES pridėtinę vertę.
2a. 2 dalyje nurodytas vertinimas apima socialinio ir ekonominio poveikio vertinimą ir finansavimo poreikius, susijusius su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytais politiniais uždaviniais programų, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas konkurencingesnei ir pažangesnei Europai šiuo tikslu skatinant naujovišką ir pažangią ekonomikos pertvarką ir geriau sujungtą Europą, skatinant judumą, įskaitant išmanųjį ir tvarų judumą bei regionų IRT jungtis. Vertinimų rezultatus Komisija skelbia savo interneto svetainėje ir juos pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. [234 pakeit.]
III SKYRIUS
Matomumas, skaidrumas ir komunikacija
I SKIRSNIS
FONDŲ PARAMOS MATOMUMAS
41 straipsnis
Matomumas
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad:
|
a) |
parama būtų matoma vykdant bet kokią veiklą, susijusią su fondų lėšomis remiamais veiksmais, visų pirma strateginės svarbos veiksmus; |
|
b) |
Sąjungos piliečiai būtų informuojami apie fondų paskirtį ir pasiekimus per bendrą interneto portalą, kuriame galima rasti informacijos apie visas programas, kuriose dalyvauja ta valstybė narė. |
42 straipsnis
Sąjungos emblema
Vykdydamos matumo, skaidrumo ir komunikacijos didinimo veiklą valstybės narės, vadovaujančiosios institucijos ir paramos gavėjai naudoja Europos Sąjungos emblemą, kaip nurodyta VIII priede.
43 straipsnis
Už komunikaciją atsakingi pareigūnai ir tinklai
1. Kiekviena valstybė narė paskiria komunikacijos veiklos koordinatorių, atsakingą už matomumo, skaidrumo ir komunikacijos didinimo veiklą, susijusią su fondų parama, įskaitant programas, kuriomis siekiama Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), kurių vadovaujančioji institucija yra toje valstybėje narėje. Komunikacijos veiklos koordinatorius koordinuoja visų programų komunikacijos ir matomumo didinimo priemones.
Komunikacijos veiklos koordinatorius į matomumo, skaidrumo ir komunikacijos didinimo veiklą įtraukia šiuos subjektus:
|
a) |
Europos Komisijos atstovybes ir Europos Parlamento ryšių biurus valstybėse narėse; „Europe Direct“ informacijos centrus ir kitus tinklus; švietimo ir mokslinių tyrimų institucijas; |
|
b) |
kitus susijusius partnerius ir subjektus , įskaitant regionines, vietos ir kitas viešojo sektoriaus institucijas, taip pat ekonominius ir socialinius partnerius . [235 pakeit.] |
2. Kiekviena vadovaujančioji institucija nustato už kiekvienos programos komunikaciją atsakingą pareigūną (toliau – už programos komunikaciją atsakingas pareigūnas).
3. Komisija valdo tinklą, kurį sudaro komunikacijos veiklos koordinatoriai, už programos komunikaciją atsakingi pareigūnai ir Komisijos atstovai, kuriame keičiamasi informacija apie matomumo, skaidrumo ir komunikacijos didinimo veiklą.
II SKIRSNIS
FONDŲ PARAMOS ĮGYVENDINIMO SKAIDRUMAS IR KOMUNIKACIJA APIE PROGRAMAS
44 straipsnis
Vadovaujančiosios institucijos pareigos
1. Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad per šešis mėnesius nuo programos patvirtinimo būtų sukurta interneto svetainė, kurioje būtų pateikiama informacija apie programas, už kurias ji atsako, taip pat nurodyti programos tikslai, veikla, orientacinis kvietimų teikti pasiūlymus grafikas, esamos finansavimo galimybės ir pasiekimai laimėjimai . [236 pakeit.]
2. Vadovaujančioji institucija likus ne mažiau kaip mėnesiui iki kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimo 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje paskelbia trumpą planuojamų ir paskelbtų kvietimų teikti pasiūlymus santrauką, kurioje pateikiama ši informacija:
|
a) |
geografinė vietovė, kurią apima kvietimas teikti pasiūlymus; |
|
b) |
atitinkamas politikos tikslas arba konkretus tikslas; |
|
c) |
reikalavimus atitinkančių pareiškėjų rūšis; |
|
d) |
bendra kvietimui skiriama paramos suma; |
|
e) |
kvietimo pradžios ir pabaigos data. |
3. Vadovaujančioji institucija sudaro fondų paramai gauti atrinktų veiksmų sąrašą, jį paskelbia interneto svetainėje bent viena oficialiąja Sąjungos kalba ir atnaujina ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Kiekvienam veiksmui suteikiamas unikalus kodas. Sąraše pateikiami šie duomenys:
|
a) |
teisės subjektų atveju – paramos gavėjo ir rangovo pavadinimas; [237 pakeit.] |
|
b) |
jei paramos gavėjas yra fizinis asmuo – vardas ir pavardė; |
|
c) |
EJRŽF veiksmų, susijusių su žvejybos laivu, atveju – Sąjungos žvejybos laivyno registro identifikavimo numeris, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/218 (41); |
|
d) |
veiksmo pavadinimas; |
|
e) |
veiksmo tikslas ir jo pasiekimai; |
|
f) |
veiksmo pradžios data; |
|
g) |
numatoma ar faktinė veiksmo užbaigimo data; |
|
h) |
visos veiksmo išlaidos; |
|
i) |
susijęs fondas; |
|
j) |
susijęs konkretus tikslas; |
|
k) |
Sąjungos bendro finansavimo norma; |
|
l) |
atitinkamo veiksmo ar šalies vietos nuoroda arba geografinė padėtis; |
|
m) |
mobiliųjų veiksmų arba kelias vietas apimančių veiksmų atveju – paramos gavėjo vieta, kai paramos gavėjas yra teisės subjektas; arba NUTS 2 lygio regionas, kai paramos gavėjas yra fizinis asmuo; |
|
n) |
su veiksmu susijusios intervencinės priemonės rūšis pagal 67 straipsnio 3 dalies g punktą. |
Pirmos pastraipos b, c ir k punktuose nurodyti duomenys pašalinami praėjus dvejiems metams nuo pirminio paskelbimo interneto svetainėje dienos.
EJRŽF remiamų programų atveju pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodyti duomenys skelbiami, tik jei toks jų skelbimas atitinka nacionalinės asmens duomenų apsaugos teisės nuostatas.
4. 2 ir 3 dalyse nurodyti duomenys skelbiami interneto svetainėje atviraisiais kompiuterio skaitomais formatais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB (42) 5 straipsnio 1 dalyje, kad duomenis būtų galima rūšiuoti, atlikti jų paiešką, juos gauti, palyginti ir pakartotinai naudoti.
5. Prieš paskelbdama pagal šį straipsnį duomenis, vadovaujančioji institucija informuoja paramos gavėjus, kad duomenys bus skelbiami viešai.
6. Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar agentūroms paprašius būtų suteikta galimybė susipažinti su visa komunikacijos ir matomumo didinimo medžiaga, įskaitant informaciją paramos gavėjų lygmeniu, ir kad Sąjungai būtų suteikta nemokama, neišimtinė ir neatšaukiama licencija naudoti tokią medžiagą ir visas su ja susijusias ankstesnes teises pagal VIII priedą.
45 straipsnis
Paramos gavėjų pareigos
1. Paramos gavėjai ir finansines priemones įgyvendinantys subjektai veiksmui suteiktą fondų paramą, įskaitant pagal 56 straipsnį pakartotinai panaudotus išteklius, nurodo tokiais būdais:
|
a) |
paramos gavėjo profesinėje interneto svetainėje arba ir socialinės žiniasklaidos svetainėse, jei tokių yra, pateikia trumpą veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymą, proporcingą kuris yra proporcingas gautos paramos dydžiui, ir kuriame paskelbia apie gautą Sąjungos finansinę paramą; [240 pakeit.] |
|
b) |
visuomenei ar dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje, susijusiuose su veiksmo įgyvendinimu, aiškiai paskelbia apie gautą fondų paramą; |
|
c) |
kai tik veiksmai, susiję su fizinėmis investicijomis ar įrangos pirkimu, pradedami fiziškai vykdyti, viešai iškabina visuomenei gerai matomoje vietoje nuolatines lenteles ar informacines lentas apie: [241 pakeit.]
|
|
d) |
veiksmus veiksmų , kuriems netaikomas c punktas, atveju viešai iškabina visuomenei gerai matomoje vietoje bent vieną spausdintą ar elektroninį ne mažesnio nei A3 formato pranešimą, kuriame pateikiama informacija apie veiksmą ir paskelbiama apie gautą fondų paramą; [243 pakeit.] |
|
e) |
strateginės svarbos veiksmų ir veiksmų, kurių visos išlaidos viršija 10 000 000 EUR, atveju surengia informacinį renginį ir laiku įtraukia Komisiją ir atsakingą vadovaujančiąją instituciją; |
|
ea) |
viešai ir nuolat nuo fizinio įgyvendinimo momento rodo Sąjungos emblemą taip, kad ji būtų gerai matoma visuomenei laikantis VIII priede nustatytų techninių savybių. [244 pakeit.] Šis reikalavimas netaikomas veiksmams, remiamiems siekiant konkretaus tikslo, nurodyto ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto vii xi punkte . [245 pakeit.] |
2. Mažų projektų fondų atveju paramos gavėjas užtikrina, kad galutiniai gavėjai laikytųsi 1 dalyje nustatytų reikalavimų.
Finansinių priemonių atveju paramos gavėjas užtikrina, kad galutiniai gavėjai laikytųsi 1 dalies c punkte nustatytų reikalavimų.
3. Jei paramos gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal 42 straipsnį arba šio straipsnio 1 ir 2 dalis, valstybė narė taiko finansinę pataisą ir panaikina iki 5 proc. fondų paramos, skiriamos atitinkamam veiksmui.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
FONDŲ FINANSINĖ PARAMA
I SKYRIUS
Sąjungos įnašo formos
46 straipsnis
Programoms skiriamo Sąjungos įnašo formos
Sąjungos įnašas gali būti šių formų:
|
a) |
finansavimas, nesusijęs su atitinkamų veiksmų išlaidomis pagal 89 straipsnį ir pagrįstas viena iš šių sąlygų:
|
|
b) |
tinkamų finansuoti išlaidų, kurias faktiškai patyrė paramos gavėjai arba privatusis VPSP veiksmų partneris, ir kurios sumokėtos įgyvendinant veiksmus, atlyginimas; |
|
c) |
vieneto įkainiai pagal 88 straipsnį, pagal kuriuos, apmokamos visų ar tam tikrų iš anksto aiškiai nustatytų, nurodant sumą už vienetą, specialių kategorijų tinkamos finansuoti išlaidos; |
|
d) |
fiksuotosios sumos pagal 88 straipsnį, pagal kurias apskritai apmokamos visų ar tam tikrų iš anksto aiškiai nustatytų specialių kategorijų tinkamos finansuoti išlaidos; |
|
e) |
finansavimas taikant fiksuotąją normą pagal 88 straipsnį, pagal kurį, taikant procentinį dydį, apmokamos tam tikrų iš anksto aiškiai nustatytų specialių kategorijų tinkamos finansuoti išlaidos; |
|
f) |
a–e punktuose nurodytų formų derinys. |
II SKYRIUS
Valstybių narių teikiamos paramos formos
47 straipsnis
Paramos formos
Valstybės narės naudoja fondų įnašus, kad suteiktų paramą paramos gavėjams dotacijų, riboto naudojimo finansinių priemonių ar apdovanojimų forma arba jų deriniu. [246 pakeit.]
I SKIRSNIS
DOTACIJŲ FORMOS
48 straipsnis
Dotacijų formos
1. Valstybės narės dotacijas paramos gavėjams gali teikti taip:
|
a) |
atlygindamos tinkamas finansuoti išlaidas, kurias faktiškai patyrė paramos gavėjas arba privatusis VPSP veiksmų partneris, ir kurios sumokėtos įgyvendinant veiksmus, įskaitant nepiniginius įnašus ir nusidėvėjimą; |
|
b) |
pagal vieneto įkainius; |
|
c) |
pagal fiksuotąsias sumas; |
|
d) |
teikdamos finansavimą taikant fiksuotąją normą; |
|
e) |
derinant a–d punktuose nurodytas formas, jei kiekviena tų formų taikoma skirtingos kategorijos išlaidoms arba jei formos yra taikomos skirtingiems veiksmą sudarantiems projektams arba nuosekliems veiksmo etapams. |
Jei visos veiksmo išlaidos neviršija 200 000 EUR, paramos gavėjui įnašas iš ERPF, ESF+, PMIF, VSF ir SVVP teikiamas taikant vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas arba fiksuotąsias normas, išskyrus veiksmus, kurie remiami valstybės pagalba. Jei finansuojama taikant fiksuotąsias normas, tik išlaidų kategorijos, kurioms taikoma fiksuotoji norma, gali būti atlyginamos pagal pirmos pastraipos a punktą.
Be to, pagal pirmos pastraipos a punktą gali būti atlyginamos dalyviams išmokamos išmokos ir atlyginimai.
2. 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų dotacijų sumos nustatomos vienu iš šių būdų:
|
a) |
sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu, pagrįstu:
|
|
b) |
biudžeto projektu, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai ir kuriam ex ante pritarė veiksmus atrenkantis subjektas, kai visos veiksmo išlaidos neviršija 200 000 EUR; |
|
c) |
vadovaujantis taisyklėmis, kurios Sąjungos politikos srityse įgyvendinant panašaus pobūdžio veiksmą taikomos vieneto įkainiams, fiksuotosioms sumoms ir fiksuotosioms normoms; |
|
d) |
vadovaujantis taisyklėmis, kurios pagal vien tik valstybės narės finansuojamas dotacijų programas įgyvendinant panašaus pobūdžio veiksmą taikomos vieneto įkainiams, fiksuotosioms sumoms ir fiksuotosioms normoms; |
|
e) |
šiame reglamente arba konkretiems fondams skirtuose reglamentuose nustatytomis fiksuotosiomis normomis arba specialiais metodais. |
49 straipsnis
Netiesioginių išlaidų finansavimas taikant fiksuotąsias normas dotacijų atveju
Kai netiesioginėms veiksmo išlaidoms padengti taikoma fiksuotoji norma, ji apskaičiuojama vienu iš šių būdų:
|
a) |
taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 7 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai nustatyti; |
|
b) |
taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 15 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai nustatyti; |
|
c) |
taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 25 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų, su sąlyga, kad norma apskaičiuojama pagal 48 straipsnio 2 dalies a punktą arba 48 straipsnio 2 dalies c punktą . [247 pakeit.] |
Be to, jei valstybė narė fiksuotąją normą apskaičiavo pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 5 dalies a punktą, ta fiksuotoji norma gali būti taikoma panašiam veiksmui taikant c punktą.
50 straipsnis
Tiesioginės personalo išlaidos dotacijų atveju
1. Veiksmo tiesioginės personalo išlaidos gali būti apskaičiuojamos taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 20 proc. tiesioginių išlaidų, išskyrus to veiksmo tiesiogines personalo išlaidas, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai nustatyti, su sąlyga, kad į veiksmo tiesiogines išlaidas nebus įtrauktos viešojo darbų pirkimo sutartys arba prekių ar paslaugų pirkimo sutartys, kurių vertė viršija Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (43) 4 straipsnyje arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES (44) 15 straipsnyje nurodytas vertės ribas.
PMIF, VSF ir SVVP atveju išlaidos, kurioms taikomos viešųjų pirkimų taisyklės, ir to veiksmo tiesioginės personalo išlaidos neįtraukiamos apskaičiuojant fiksuotąją normą.
2. Nustatant tiesiogines personalo išlaidas, valandinis įkainis gali būti apskaičiuojamas vienu iš šių būdų:
|
a) |
vėliausias į apskaitą įtrauktas metines bendrąsias darbo , įskaitant papildomas išlaidas siekiant atsižvelgti į tokius veiksnius kaip tarifų padidėjimai arba darbuotojų paaukštinimai, išlaidas padalijant iš 1 720 valandų visą darbo laiką dirbančių darbuotoju atveju arba iš atitinkamai 1 720 valandų proporcingo skaičiaus ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų atveju; [248 pakeit.] |
|
b) |
vėliausias į apskaitą įtrauktas metines bendrąsias darbo išlaidas , įskaitant papildomas išlaidas siekiant atsižvelgti į tokius veiksnius kaip tarifų padidėjimai arba darbuotojų paaukštinimai, padalijant iš atitinkamo asmens mėnesio darbo laiko pagal darbo sutartyje nurodytus taikytinus nacionalinės teisės aktus. [249 pakeit.] |
3. Taikant pagal 2 dalį apskaičiuotą valandinį įkainį, visas deklaruotų valandų skaičius vienam asmeniui per atitinkamus metus ar mėnesį neviršija valandų skaičiaus, naudojamo tam valandiniam įkainiui apskaičiuoti.
4. Jeigu duomenų apie metines bendrąsias darbo išlaidas nėra, jos gali būti nustatomos remiantis turimomis į apskaitą įtrauktomis bendrosiomis darbo išlaidomis arba darbo sutartimis, tinkamai pakoregavus tas išlaidas 12 mėnesių laikotarpiui.
5. Personalo išlaidos, susijusios su asmenimis, kurie įgyvendindami veiksmą dirba ne visą darbo laiką, gali būti apskaičiuojamos kaip fiksuotoji bendrųjų darbo išlaidų procentinė dalis, atitinkanti fiksuotąją įgyvendinant veiksmą per mėnesį dirbto laiko procentinę dalį, neįpareigojant įdiegti atskiros darbo laiko registravimo sistemos. Darbdavys parengia darbuotojams skirtą dokumentą, kuriame nurodoma ta fiksuotoji procentinė dalis.
51 straipsnis
Tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus tiesiogines personalo išlaidas, finansavimas taikant fiksuotąsias normas dotacijų atveju
1. Fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 40 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų, gali būti naudojama likusioms tinkamoms finansuoti veiksmo išlaidoms atlyginti. Nereikalaujama, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai nustatyti.
2. PMIF, VSF, SVVP, ESF+ ir ERPF lėšomis remiamų veiksmų atveju dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į fiksuotąją normą.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta fiksuotoji norma netaikoma personalo išlaidoms, apskaičiuotomis remiantis 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta fiksuotąja norma.
II SKIRSNIS
FINANSINĖS PRIEMONĖS
52 straipsnis
Finansinės priemonės
1. Vadovaujančiosios institucijos gali skirti programos įnašą pagal vieną ar daugiau programų nacionaliniu, regioniniu, tarptautiniu arba tarpvalstybiniu lygmeniu sukurtoms finansinėms priemonėms, kurias valdo arba už kurių valdymą atsako vadovaujančioji institucija ir kurios padeda siekti konkrečių tikslų.
2. Pagal finansines priemones parama galutiniams gavėjams teikiama tik naujoms investicijoms, kurios, kaip numatoma, bus finansiškai perspektyvios, pavyzdžiui, duos pajamų arba leis sutaupyti, ir kurioms neteikiamas pakankamas finansavimas iš rinkos šaltinių. Tokia parama, laikantis taikytinų Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių, gali būti skirta tiek materialiajam, tiek nematerialiajam turtui, taip pat darbo kapitalui . [250 pakeit.]
3. Fondų parama naudojant finansines priemones grindžiama ex ante vertinimu, parengtu vadovaujančiosios institucijos atsakomybe. Ex ante vertinimas baigiamas anksčiau nei vadovaujančioji institucija priima sprendimą dėl programos įnašų skyrimo finansinėms priemonėms.
Į ex ante vertinimą įtraukiami bent šie elementai:
|
a) |
siūloma finansinei priemonei skiriamo įnašo suma ir numatomas sverto poveikis kartu su atitinkamais vertinimais ; [251 pakeit.] |
|
b) |
finansiniai produktai, kuriuos numatoma siūlyti, įskaitant galimą poreikį investuotojams taikyti skirtingas sąlygas; |
|
c) |
siūloma tikslinė galutinių gavėjų grupė; |
|
d) |
numatomas finansinės priemonės indėlis siekiant konkrečių tikslų. |
Ex ante vertinimas gali būti peržiūrimas arba atnaujinamas ir gali apimti dalį valstybės narės teritorijos arba ją visą ir gali būti pagrįstas esamais arba atnaujintais ex ante vertinimais.
4. Parama galutiniams gavėjams gali būti derinama su bet kokiu kitu Sąjungos įnašu, be kita ko, teikiamu iš to paties fondo ir gali būti skiriama toms pačioms išlaidoms. Tokiu atveju fondų finansinės priemonės parama, kuri yra finansinės priemonės veiksmo dalis, nedeklaruojama Komisijai siekiant gauti paramą kita forma, iš kito fondo ar pagal kitą Sąjungos priemonę.
5. Finansinės priemonės gali būti derinamos su papildoma programos parama dotacijų forma kaip vienas finansinės priemonės veiksmas pagal vieną finansavimo sutartį, kai finansinę priemonę įgyvendinantis subjektas teikia abiejų skirtingų formų paramą. Tokiu atveju finansinėms priemonėms taikomos taisyklės taikomos tam vienam finansinės priemonės veiksmui Jeigu programai dotacijos forma skirtos paramos dydis yra mažesnis nei pagal finansinę priemonę programai skirta paramos suma, taikomos finansinėms priemonėms taikytinos taisyklės . [252 pakeit.]
6. Jei parama derinama pagal 4 ir 5 dalis, vedama atskira paramos iš kiekvieno šaltinio apskaita.
7. Visų formų derinamos paramos suma neviršija visos atitinkamų išlaidų sumos. Dotacijos nenaudojamos finansavimui, gautam pagal finansines priemones, atlyginti. Finansinės priemonės nenaudojamos negautoms dotacijoms iš anksto finansuoti.
53 straipsnis
Finansinių priemonių įgyvendinimas
1. Pagal vadovaujančiosios institucijos valdomas finansines priemones gali būti teikiamos tik paskolos arba garantijos. Vadovaujančioji institucija strategijos dokumente nustato finansinei priemonei skiriamo programos įnašo sąlygas, įskaitant visus IX priede nustatytus elementus.
2. Finansinės priemonės, už kurių valdymą atsako vadovaujančioji institucija, gali būti sukurtos, kaip:
|
a) |
programos išteklių investicijos į teisės subjekto kapitalą arba |
|
b) |
atskiri finansų ar patikos sąskaitų blokai institucijoje. |
Vadovaujančioji institucija atrenka finansinę priemonę įgyvendinantį subjektą sutartį skirdama tiesiogiai arba netiesiogiai . [253 pakeit.]
Vadovaujančioji institucija įgyvendinimo užduotis gali patikėti tiesiogiai skirdama sutartį:
|
a) |
EIB; |
|
b) |
tarptautinei finansų įstaigai, kurioje valstybė narė yra akcininkė; |
|
c) |
valstybiniam bankui arba įstaigai, kurie įsteigti kaip profesinę finansinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys. [254 pakeit.] |
Kai vadovaujančiosios institucijos atrinktas subjektas valdo kontroliuojantįjį fondą, tas subjektas gali toliau atrinkti kitus subjektus specialiajam fondui valdyti.
3. Finansinėms priemonėms, įgyvendinamoms pagal 2 dalį, skiriamų programos įnašų sąlygos nustatomos finansavimo sutartyse tarp:
|
a) |
tinkamai įgaliotų vadovaujančiosios institucijos atstovų ir kontroliuojantįjį fondą valdančio subjekto, kai taikoma; |
|
b) |
tinkamai įgaliotų vadovaujančiosios institucijos atstovų arba, kai taikoma, kontroliuojantįjį fondą valdančio subjekto ir specialųjį fondą valdančio subjekto. |
Į tas finansavimo sutartis įtraukiami visi IX priede nustatyti elementai.
4. Vadovaujančiosios institucijos finansinis įsipareigojimas neviršija sumos, kurią vadovaujančioji institucija įsipareigojo skirti finansinei priemonei pagal atitinkamas finansavimo sutartis.
5. Atitinkamas finansines priemones įgyvendinantys subjektai arba garantijų atveju subjektas, teikiantis pagrindines paskolas, atrenka galutinius gavėjus, tinkamai atsižvelgdami į programos tikslus ir galimą finansinį investicijų perspektyvumą, kaip pagrįsta verslo plane arba lygiaverčiame dokumente. Galutinių gavėju atrankos procesas yra skaidrus, pagrįstas veiksmo pobūdžiu ir dėl jo nekyla interesų konflikto.
6. Nacionalinį bendrą programos finansavimą gali teikti vadovaujančioji institucija arba jis gali būti teikiamas kontroliuojančiųjų fondų lygmeniu, specialiųjų fondų lygmeniu arba investicijų į galutinius gavėjus lygmeniu pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles. Kai nacionalinis bendras finansavimas teikiamas investicijų į galutinius gavėjus lygmeniu, finansines priemones įgyvendinantis subjektas saugo patvirtinamuosius dokumentus, iš kurių matyti, kad pagrindinės išlaidos yra tinkamos finansuoti.
7. Vadovaujančioji institucija, valdydama finansinę priemonę pagal 2 dalį, arba finansinę priemonę įgyvendinantis subjektas, valdydamas finansinę priemonę pagal 3 dalį, tvarko atskiras sąskaitas arba turi kiekvieno prioriteto ir kiekvienos regiono kategorijos arba EŽŪFKP intervencinės priemonės rūšies apskaitos kodą visiems programos įnašams ir atskirai ištekliams, nurodytiems atitinkamai 54 ir 56 straipsniuose. [255 pakeit.]
7a. Ataskaitų apie finansinės priemonės naudojimą numatytais tikslais teikimo reikalavimai taikomi tik vadovaujančiosioms institucijoms ir finansų tarpininkams. [256 pakeit.]
54 straipsnis
Palūkanos ir kitas pelnas, gauti iš fondų paramos finansinėms priemonėms
1. Finansinėms priemonėms sumokėta fondų parama yra laikoma finansinių įstaigų, kurių buveinė yra valstybėse narėse, palūkanas duodančiose sąskaitose, ir valdoma laikantis aktyvaus iždo valdymo ir patikimo finansų valdymo principų.
2. Palūkanos ir kitas pelnas iš finansinėms priemonėms sumokėtos fondų paramos panaudojami tam pačiam tikslui arba tikslams kaip pradinė fondų parama arba toje pačioje finansinėje priemonėje, arba, pabaigus naudoti finansinę priemonę, kitose finansinėse priemonėse arba kitų formų paramai , skiriamai tolesnėms investicijoms į galutinius gavėjus, arba, kai taikytina, finansinei priemonei skirto fondų įnašo nominaliąja suma išreikštiems nuostoliams, atsiradusiems dėl neigiamų palūkanų, padengti, jeigu tokie nuostoliai atsiranda nepaisant finansines priemones įgyvendinančių subjektų vykdomo aktyvaus iždo valdymo, iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos. [257 pakeit.]
3. 2 dalyje nurodytos palūkanos ir kitas pelnas, nepanaudoti pagal tą nuostatą, išskaičiuojami iš tinkamų finansuoti išlaidų.
55 straipsnis
Skirtingų sąlygų taikymas investuotojams
1. Į galutinius gavėjus investuota fondų parama finansinėms priemonėms, taip pat bet kokios iš tų investicijų gautos pajamos, kurios priskiriamos prie fondų paramos, gali būti naudojamos taikant skirtingas sąlygas investuotojams, veikiantiems pagal rinkos ekonomikos principą, arba kitų formų Sąjungos paramai teikti, tinkamai padalijant riziką ir pelną laikantis patikimo finansų valdymo principo . [258 pakeit.]
2. Tokių skirtingų sąlygų taikymo lygis neviršija to, kas būtina siekiant sukurti paskatas pritraukti privačiųjų išteklių, kaip nustatyta konkurencingu procesu arba nepriklausomu ex ante vertinimu , atliktu pagal šio reglamento 52 straipsnį . [259 pakeit.]
56 straipsnis
Fondų paramai priskirtinų išteklių pakartotinis panaudojimas
1. Ištekliai, kurie iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos finansinėms priemonėms grąžinami iš investicijų į galutinius gavėjus, arba grąžinami ištekliai, kurie buvo atidėti, kaip susitarta garantijų sutartyse, įskaitant kapitalo grąžinimą ir kitas gautas pajamas, kurie priskiriami fondų paramai, pakartotinai panaudojami įgyvendinant tą pačią ar kitas finansines priemones tolesnėms investicijoms į galutinius gavėjus siekiant to paties konkretaus tikslo arba tikslų ir bet kokioms valdymo išlaidoms ir mokesčiams, susijusiems su tokiomis tolesnėmis investicijomis , atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principą . [260 pakeit.]
Pagal pirmąją pastraipą taikant našesnes operacijas sutaupytos lėšos nelaikomos gautomis pajamomis. Ypač dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių sutaupytų sąnaudų negalima atitinkamai sumažinti veiklai skirtų subsidijų. [261 pakeit.]
2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad 1 dalyje nurodyti ištekliai, grąžinami finansinėms priemonės bent per aštuonerius metus nuo tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos, būtų pakartotinai panaudojami siekiant programos ar programų, pagal kurias jos sukurtos, politikos tikslų, įgyvendinant tą pačią finansinę priemonę arba, nutraukus tuos išteklius finansinei priemonei, – kitą finansinę priemonę arba kitų formų paramą.
III SKYRIUS
Tinkamumo finansuoti taisyklės
57 straipsnis
Tinkamumas finansuoti
1. Išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente arba konkretiems fondams skirtuose reglamentuose arba jais remiantis nustatomos konkrečios taisyklės.
2. Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš fondų, jeigu paramos gavėjas arba privatusis VPSP veiksmų partneris jas patyrė ir jos sumokėtos įgyvendinant veiksmus per laikotarpį nuo programos pateikimo Komisijai arba nuo 2021 m. sausio 1 d. (taikoma ankstesnė iš šių datų) iki 2029 2030 m. gruodžio 31 d. [262 pakeit.]
Jeigu išlaidos atlyginamos pagal 48 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, veiksmai, kurių išlaidos atlyginamos, vykdomi per laikotarpį nuo programos pateikimo Komisijai arba nuo 2021 m. sausio 1 d. (taikoma ankstesnė iš šių datų) iki 2029 m. gruodžio 31 d.
3. ERPF atveju išlaidos, susijusios su veiksmais, apimančiais daugiau kaip vieną regiono kategoriją valstybėje narėje, kaip nustatyta 102 straipsnio 2 dalyje, atitinkamoms regionų kategorijoms skiriamos proporcingai, remiantis objektyviais kriterijais.
ESF+ atveju su veiksmais susijusios išlaidos padeda siekti konkrečių programos tikslų.
4. Visas veiksmas arba jo dalis iš ERPF, ESF + arba Sanglaudos fondo gali būti įgyvendinami už valstybės narės ribų, taip pat ir už Sąjungos ribų, su sąlyga, kad veiksmas priskiriamas prie vieno iš penkių Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) sudedamųjų dalių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) […] (toliau – ETB reglamentas) 3 straipsnyje, ir padeda siekti programos tikslų. [263 pakeit.]
5. 48 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų dotacijų atveju išlaidos, kurios yra tinkamos finansuoti iš fondų, yra lygios sumoms, apskaičiuotoms pagal 48 straipsnio 2 dalį.
6. Veiksmai neatrenkami, kad jiems būtų teikiama fondų parama, jeigu iki paraiškos skirti finansavimą pagal programą pateikimo vadovaujančiajai institucijai jie buvo fiziškai baigti arba visiškai įgyvendinti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikti visi su jais susiję mokėjimai. Ši dalis netaikoma išlaidoms, susijusioms su išlaidų kompensavimu atokiausiuose regionuose pagal EJRŽF, taip pat išlaidoms, finansuojamoms pagal papildomas specialias išmokas atokiausiems regionams pagal ERPF ir ESF+. [264 pakeit.]
7. Išlaidos, kurios iš dalies pakeitus programą tampa tinkamomis finansuoti, yra tinkamos finansuoti nuo atitinkamo prašymo pateikimo Komisijai dienos.
ERPF ir Sanglaudos fondo atveju, tai taikoma, kai į programą įtraukiama nauja intervencinės priemonės rūšis, nurodyta I priedo 1 lentelėje, o PMIF, VSF ir SVVP atveju – konkretiems fondams skirtuose reglamentuose.
Kai programa iš dalies keičiama siekiant reaguoti į gaivalines nelaimes, programoje gali būti numatyta, kad su tokiu pakeitimu susijusios išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo tos dienos, kurią įvyko gaivalinė nelaimė.
8. Kai pagal 14 straipsnį atlikus laikotarpio vidurio peržiūrą patvirtinama nauja programa, išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti nuo atitinkamo prašymo pateikimo Komisijai dienos.
9. Veiksmui gali būti skiriama vieno ar daugiau fondų arba vienos ar daugiau programų ir kitų Sąjungos priemonių parama. Tokiais atvejais su vienu iš fondų susijusioje mokėjimo paraiškoje deklaruotos išlaidos, nedeklaruojamos siekiant:
|
a) |
paramos iš kito fondo arba Sąjungos priemonės; |
|
b) |
paramos iš to paties fondo pagal kitą programą. |
Išlaidų suma, kuri turi būti įtraukta į fondo mokėjimo paraišką, gali būti proporcingai apskaičiuota kiekvienam fondui ir atitinkamai programai ar programoms pagal dokumentą, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.
58 straipsnis
Netinkamos finansuoti išlaidos
1. Šios išlaidos nėra tinkamos finansuoti iš fondų:
|
a) |
skolos palūkanos, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų normos subsidija ar garantinio mokesčio subsidija , arba susijusias su finansinei priemonei skirtu įnašu dėl neigiamų palūkanų ; [265 pakeit.] |
|
b) |
žemės pirkimas už sumą, viršijančią 10 proc. visų atitinkamo veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų; apleistų ir ankstesnės pramoninės paskirties vietovių, kuriose yra pastatų, atveju ta riba padidinama iki 15 proc. garantijų atveju tie procentiniai dydžiai taikomi pagrindinės paskolos sumai; |
|
c) |
pridėtinės vertės mokestis (PVM), išskyrus veiksmus, kurių visos išlaidos mažesnės nei 5 000 000 EUR. [266 pakeit.] |
b punkto atveju šios ribos netaikomos veiksmams, susijusiems su aplinkos apsauga.
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) veiksmų tinkamumas finansuoti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, išskyrus veiksmus, kurių visos išlaidos mažesnės nei 5 000 000 EUR, ir galutinių gavėjų investicijas ir išlaidas. [267 pakeit.]
2. Konkretiems fondams skirtuose reglamentuose gali būti nustatytos papildomos išlaidos, kurios nėra tinkamos finansuoti iš kiekvieno fondo.
59 straipsnis
Veiksmų tęstinumas
1. Valstybė narė grąžina fondų įnašą, skirtą veiksmui, kurį sudaro investicijos į infrastruktūrą arba gamybinės investicijos, jeigu per penkerius metus nuo galutinio mokėjimo paramos gavėjui arba per valstybės pagalbos taisyklėse, jei jos taikomos, nustatytą laikotarpį, įvyksta kuris nors iš šių su veiksmu susijusių pokyčių:
|
a) |
gamybinė veikla nutraukiama arba perkeliama; |
|
b) |
pasikeičia infrastruktūros objekto nuosavybės teisės, todėl įmonė arba viešojo sektoriaus subjektas įgyja nepagrįstą pranašumą; |
|
c) |
iš esmės pasikeičia veiksmo pobūdis, tikslai arba įgyvendinimo sąlygos ir tai pakenkia pradiniams jo tikslams. |
Valstybė narė gali sutrumpinti pirmoje pastraipoje nustatytą terminą iki trejų metų tinkamai pagrįstais atvejais, nurodytais a, b ir c punktuose, susijusiais su tęstinumo išlaikymu arba MVĮ sukurtomis darbo vietomis. [268 pakeit.]
2. Įgyvendinant ESF+ lėšomis remiamus veiksmus ESF+ parama grąžinama tik tada, kai jiems taikoma prievolė išlaikyti investicijų tęstinumą pagal valstybės pagalbos taisykles.
3. 1 ir 2 dalys netaikomos finansinėms priemonėms skirtiems programos įnašams arba įnašams iš finansinių priemonių ir bet kokiam veiksmui, jeigu su tuo veiksmu susijusi gamybinė veikla nutraukiama dėl netyčinio bankroto. [269 pakeit.]
60 straipsnis
Perkėlimas
1. Išlaidos, kuriomis remiamas perkėlimas, kaip apibrėžta 2 straipsnio 26 dalyje, nėra tinkamos finansuoti iš fondų.
2. Jeigu fondų įnašas yra valstybės pagalba, vadovaujančioji institucija įsitikina, kad tuo įnašu neremiamas perkėlimas pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 14 straipsnio 16 dalį.
61 straipsnis
Specialiosios dotacijų tinkamumo finansuoti taisyklės
1. Nepiniginiai įnašai, kai įvykdomi darbai, suteikiamos prekės, paslaugos, žemė ir nekilnojamasis turtas, už kuriuos neatlikti piniginiai mokėjimai, pagrįsti sąskaitomis faktūromis arba lygiaverčiais įrodomaisiais dokumentais, gali būti tinkami finansuoti, jei įvykdomos šios sąlygos:
|
a) |
veiksmui sumokėta viešoji parama, kurią taip pat sudaro nepiniginiai įnašai, baigiant įgyvendinti veiksmą neviršija visų tinkamų finansuoti išlaidų, neįskaitant nepiniginių įnašų; |
|
b) |
nepiniginiams įnašams priskiriama vertė nėra didesnė už atitinkamas rinkoje paprastai pripažįstamas išlaidas; |
|
c) |
nepiniginių įnašų vertę ir suteikimą galima nepriklausomai įvertinti ir patikrinti; |
|
d) |
jeigu suteikiama žemė arba nekilnojamasis turtas, išperkamosios nuomos susitarimo tikslais gali būti kasmet sumokama nominali suma, neviršijanti vieno valstybės narės valiutos vieneto dydžio; |
|
e) |
jeigu nepiniginius įnašus sudaro neapmokamas darbas, to darbo vertė nustatoma atsižvelgiant į patikrintą jam skirtą laiką ir atlygio už lygiavertį darbą dydį. |
Žemės arba nekilnojamojo turto, nurodyto šio straipsnio pirmos pastraipos d punkte, vertę patvirtina nepriklausomas kvalifikuotas ekspertas arba tinkamai įgaliota oficiali įstaiga, ir ta vertė neviršija 58 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos ribos.
2. Nusidėvėjimo išlaidos, dėl kurių neatlikta mokėjimų, pagrįstų sąskaitomis faktūromis, gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, jei įvykdomos šios sąlygos:
|
a) |
tai leidžiama pagal programos tinkamumo finansuoti taisykles; |
|
b) |
išlaidų suma yra tinkamai pagrįsta patvirtinamaisiais dokumentais, kurių įrodomoji galia prilygsta tinkamų finansuoti išlaidų sąskaitų faktūrų įrodomajai galiai, jei tos išlaidos atlyginamos 48 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta forma; |
|
c) |
išlaidos susijusios tik su laikotarpiu, kurį veiksmui skiriama parama; |
|
d) |
nudėvimam turtui įsigyti nebuvo panaudotos viešosios dotacijos. |
62 straipsnis
Specialiosios finansinių priemonių tinkamumo finansuoti taisyklės
1. Finansinės priemonės tinkamos finansuoti išlaidos yra visa programos įnašo suma, sumokėta finansinei priemonei arba garantijų atveju atidėta, kaip susitarta garantijų sutartyse, pagal finansinę priemonę tinkamumo finansuoti laikotarpiu, jei ta suma atitinka:
|
a) |
mokėjimus galutiniams gavėjams paskolų ir investicijų į nuosavą kapitalą bei kvazinuosavą kapitalą atveju; |
|
b) |
atidėtus išteklius, kaip susitarta garantijų sutartyse, dar nesumokėtus arba jau sulaukusius mokėjimo termino, siekiant apmokėti galimus nuostolius pagal garantiją, apskaičiuotus pagal dauginamąjį koeficientą, apimantį daug pagrindinių išmokėtų naujų paskolų ir investicijas į galutinių gavėjų nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą; |
|
c) |
mokėjimus galutiniams gavėjams arba jų naudai, jei finansinės priemonės derinamos su kitu Sąjungos įnašu įgyvendinant vieną finansinės priemonės veiksmą pagal 52 straipsnio 5 dalį; |
|
d) |
valdymo mokesčių mokėjimus ir valdymo išlaidų, kurias patyrė finansinę priemonę įgyvendinantys subjektai, atlyginimą. |
2. 1 dalies b punkte minimas dauginamasis koeficientas apskaičiuojamas remiantis apdairiu ex ante rizikos vertinimu ir dėl jo susitariama atitinkamoje finansavimo sutartyje. Dauginamasis koeficientas gali būti peržiūrėtas, jei tai būtina dėl vėliau pasikeitusių rinkos sąlygų. Tokia peržiūra neturi atgalinio poveikio.
3. 1 dalies d punkte minimi valdymo mokesčiai grindžiami veiklos rezultatais. Per pirmuosius dvylika finansinės priemonės įgyvendinimo mėnesių, bazinis atlygis už valdymo išlaidas ir mokesčius yra tinkamas finansuoti. Jei kontroliuojantįjį fondą ir (arba) specialiuosius fondus valdantys subjektai pagal 53 straipsnio 3 2 dalį atrenkami tiesiogiai skiriant sutartį, tiems subjektams sumokėtų valdymo išlaidų ir mokesčių sumai, kuri gali būti deklaruota kaip tinkamos finansuoti išlaidos, taikoma ne didesnė kaip 5 proc. visos programos įnašų, sumokėtų galutiniams gavėjams kaip paskolos ir investicijos į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą arba atidėtų, kaip susitarta garantijų sutartyse, sumos viršutinė riba. [270 pakeit.]
Ta riba netaikoma, Jei finansines priemones įgyvendinantys subjektai atrenkami konkurso būdu pagal taikytiną teisę ir konkursu nustatoma, kad valdymo išlaidos ir mokesčiai turi būti didesni , o mokesčiai grindžiami rezultatais . [271 pakeit.]
4. Jei administravimo mokesčiai arba jų dalis renkami iš galutinių gavėjų, jie nedeklaruojami kaip tinkamos finansuoti išlaidos.
5. Pagal 1 dalį tinkamos finansuoti deklaruotos išlaidos neviršija taikant tą dalį sumokėtos visos fondų paramos ir atitinkamo nacionalinio bendro finansavimo sumos.
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
VALDYMAS IR KONTROLĖ
I SKYRIUS
Bendrosios valdymo ir kontrolės taisyklės
63 straipsnis
Valstybių narių pareigos
1. Valstybės narės turi savo programų valdymo ir kontrolės sistemas pagal šią antraštinę dalį ir užtikrina, kad jos veiktų pagal patikimo finansų valdymo principus ir pagrindinius X priede išvardytus reikalavimus.
2. Valstybės narės užtikrina, kad į Komisijai pateiktas sąskaitas įtrauktos išlaidos būtų teisėtos ir tvarkingos, ir imasi visų reikiamų veiksmų, kad užkirstų kelią pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, juos nustatytų, ištaisytų ir apie juos praneštų. Valstybės narės visapusiškai bendradarbiauja su OLAF. [272 pakeit.]
3. Komisijos prašymu valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų valdymo ir kontrolės sistemų veikimas ir Komisijai pateiktų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas. Jei tas veiksmas – auditas, jame gali dalyvauti Komisijos pareigūnai arba jų įgalioti atstovai.
4. Valstybės narės užtikrina stebėsenos sistemos ir rodiklių duomenų kokybę , nepriklausomumą ir patikimumą. [273 pakeit.]
5. Valstybės narės turi sistemas ir procedūras, kuriomis užtikrinama, kad visi XI priede nurodyti audito sekai reikalingi dokumentai būtų saugomi laikantis 76 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
6. Valstybės narės imasi priemonių, kad užtikrintų veiksmingą su fondais susijusių skundų nagrinėjimą. Atsakomybė už taikymo sritį, taisykles ir procedūras, susijusias su ta tvarka, tenka valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų institucinę ir teisinę sistemą. Komisijos prašymu pagal 64 straipsnio 4a dalį jos nagrinėja Komisijai pateiktus skundus, kurie patenka į jų programų taikymo sritį, ir informuoja Komisiją apie nagrinėjimo rezultatus. [274 pakeit.]
Šiame straipsnyje skundai apima visus galimų ir atrinktų paramos gavėjų ginčus dėl siūlomo ar atrinkto veiksmo ir visus ginčus su trečiosiomis šalimis dėl programos ar pagal ją vykdomų veiksmų įgyvendinimo, neatsižvelgiant į tai, kaip nacionalinėje teisėje apibrėžiamos teisių gynimo priemonės.
7. Valstybės narės užtikrina, kad visa informacija tarp paramos gavėjų ir programos institucijų būtų keičiamasi naudojantis patogiomis elektroninio keitimosi duomenimis sistemomis pagal XII priedą. [275 pakeit.]
EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamoms programoms pirma pastraipa taikoma nuo 2023 2022 m. sausio 1 d. [276 pakeit.]
Pirma pastraipa netaikoma programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio 1 dalies c punkto vii xi papunktyje] nurodyto tikslo. [277 pakeit.]
8. Valstybės narės užtikrina, kad visa informacija su Komisija būtų oficialiai dalijamasi naudojantis elektroninio keitimosi duomenimis sistema pagal XIII priedą.
9. Kiekviena valstybė narė po programos patvirtinimo, ne vėliau kaip iki pirmųjų ataskaitinių metų galutinės mokėjimo paraiškos pateikimo dienos ir ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d. pateikia valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą pagal XIV priede pateiktą šabloną. Ji tą aprašymą atnaujina, atsižvelgdama į visus vėlesnius pakeitimus.
10. Komisijai pagal 107 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma šio straipsnio 2 dalis, nustatant pažeidimo atvejų, apie kuriuos turi būti pranešta, ir duomenų, kurie turi būti pateikti, nustatymo kriterijus.
11. Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas ir taisykles , Komisija pagal 109 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma pranešimams apie pažeidimus naudotina forma. [278 pakeit.]
64 straipsnis
Komisijos įgaliojimai ir pareigos
1. Komisija įsitikina, kad valstybės narės turi šio reglamento reikalavimus atitinkančias valdymo ir kontrolės sistemas ir kad tos sistemos efektyviai ir veiksmingai veikia programų įgyvendinimo laikotarpiu. Komisija parengia valstybėms narėms skirtą rizikos vertinimu pagrįstą audito strategiją ir audito planą. [279 pakeit.]
Komisija ir audito institucijos derina savo audito planus.
2. Komisija atlieka auditus ne vėliau kaip per trejus dvejus kalendorinius metus po sąskaitų, į kurias įtrauktos atitinkamos išlaidos, priėmimo. Šis laikotarpis netaikomas veiksmams, kai kyla įtarimų dėl sukčiavimo. [280 pakeit.]
3. Audito tikslais Komisijos pareigūnai ar įgaliotieji jų atstovai turi teisę susipažinti su visais būtinais bet kokioje laikmenoje laikomais įrašais, dokumentais ir metaduomenimis, susijusiais su fondų remiamais veiksmais arba valdymo ir kontrolės sistemomis, ir gauna kopijas konkrečiu paprašytu formatu.
4. Auditams vietoje taip pat taikomos šios nuostatos:
|
a) |
Komisija praneša apie auditą kompetentingai programos institucijai bent prieš 12 15 darbo dienų, išskyrus skubius atvejus. Valstybės narės pareigūnai arba įgaliotieji atstovai gali dalyvauti atliekant tokį auditą; [281 pakeit.] |
|
b) |
jei taikant nacionalines nuostatas tam tikrus veiksmus atlieka tik specialiai pagal nacionalinės teisės aktus paskirti atstovai, Komisijos pareigūnai ir įgaliotieji atstovai turi teisę susipažinti su tokiu būdu gauta informacija, nedarant poveikio nacionalinių teismų kompetencijai ir visapusiškai gerbiant atitinkamų teisės subjektų pagrindines teises; |
|
c) |
Komisija ne vėliau kaip per tris du mėnesius nuo paskutinės audito dienos perduoda kompetentingai valstybės narės institucijai preliminarias audito išvadas bent viena oficialiąja Sąjungos kalba; [282 pakeit.] |
|
d) |
Komisija ne vėliau kaip per tris du mėnesius nuo išsamaus kompetentingos valstybės narės institucijos atsakymo dėl preliminarių audito išvadų gavimo dienos perduoda audito ataskaitą bent viena oficialiąja Sąjungos kalba. Valstybės narės atsakymas laikomas išsamiu, jeigu Komisija per du mėnesius nepraneša apie trūkstamą dokumentaciją . [283 pakeit.] |
Komisija tinkamai pagrįstais atvejais gali pratęsti c ir d punktuose nurodytus terminus dar trimis dviem mėnesiais. [284 pakeit.]
4a. Nedarant poveikio 63 straipsnio 6 daliai, Komisija užtikrina galimybę naudotis skundų nagrinėjimo sistema, kuri būtų prieinama piliečiams ir suinteresuotosioms šalims. [285 pakeit.]
65 straipsnis
Programos institucijos
1. Taikant Finansinio reglamento [63 straipsnio 3 dalį] valstybė narė nustato kiekvienos programos vadovaujančiąją instituciją ir audito instituciją. Jei valstybė narė naudojasi 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta galimybe, atitinkamas subjektas laikomas programos institucija. Tos pačios institucijos gali būti atsakingos už daugiau nei vieną programą.
2. Audito institucija yra viešojo arba privačiojo sektoriaus institucija, funkciškai nepriklausoma nuo audituojamų vadovaujančiosios institucijos ir subjektų arba organų, kuriems buvo patikėtos arba deleguotos funkcijos . [286 pakeit.]
3. Vadovaujančioji institucija gali paskirti vieną ar daugiau tarpinių institucijų, kurios vykdytų tam tikras užduotis, už kurias ji atsakinga. Atitinkami vadovaujančiosios institucijos ir tarpinių institucijų susitarimai įforminami raštu.
4. Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi funkcijų atskyrimo tarp programos institucijų ir jų viduje principo.
5. Subjektą, įgyvendinantį bendro finansavimo programą, kaip nurodyta Reglamento ES (…) [11] straipsnyje [programoje „Europos horizontas“ nustatytos dalyvavimo taisyklės], atitinkamos programos vadovaujančioji institucija pagal 3 dalį paskiria tarpine institucija.
II SKYRIUS
Standartinės valdymo ir kontrolės sistemos
66 straipsnis
Vadovaujančiosios institucijos funkcijos
1. Vadovaujančioji institucija atsako už programos valdymą siekiant programos tikslų. Visų pirma, jos funkcijos yra:
|
a) |
atrinkti veiksmus pagal 67 straipsnį; |
|
b) |
vykdyti programos valdymo užduotis pagal 68 straipsnį; |
|
c) |
padėti dirbti stebėsenos komitetui pagal 69 straipsnį; |
|
d) |
prižiūrėti tarpines institucijas; |
|
e) |
elektroninėje sistemoje elektroninėse sistemose įrašyti ir saugoti kiekvieno veiksmo duomenis, reikalingus stebėsenai, vertinimui, finansų valdymui, patikrinimams ir auditams, ir užtikrinti duomenų saugumą, vientisumą ir konfidencialumą bei naudotojų autentiškumo patvirtinimą. [287 pakeit.] |
2. Valstybė narė gali patikėti 70 straipsnyje nurodytą apskaitos funkciją vykdyti vadovaujančiajai institucijai arba kitam subjektui.
3. PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju apskaitos funkciją vykdo arba už jų vykdymą atsako vadovaujančioji institucija.
4. Siekdama užtikrinti vienodas 1 dalies e punkte nurodytų elektroninių duomenų įrašymo ir saugojimo sąlygas, Komisija įgyvendinimo aktą priima pagal 109 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 109 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
67 straipsnis
Vadovaujančiosios institucijos vykdoma veiksmų atranka
1. Vadovaujančioji institucija veiksmų atrankai nustato ir taiko nediskriminuojančius, skaidrius ir prieinamumą neįgaliesiems bei lyčių lygybę užtikrinančius kriterijus ir atsižvelgia į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, darnaus vystymosi principą bei Sąjungos aplinkos politiką pagal SESV 11 straipsnį ir 191 straipsnio 1 dalį. [288 pakeit.]
Kriterijais ir procedūromis užtikrinamas atrenkamų veiksmų išrikiavimas prioritetine tvarka, siekiant užtikrinti kuo didesnį Sąjungos finansavimo įnašą įgyvendinant programos tikslus.
2. Komisijos prašymu vadovaujančioji institucija konsultuojasi su Komisija ir atsižvelgia į jos pastabas prieš pirmą kartą pateikdama atrankos kriterijus stebėsenos komitetui ir prieš atlikdama bet kokius tolesnius tų kriterijų pakeitimus.
3. Atrinkdama veiksmus vadovaujančioji institucija:
|
a) |
užtikrina, kad atrinkti veiksmai būtų tvarūs, atitiktų programą bei teritorines strategijas ir padėtų veiksmingai siekti jos konkrečių tikslų; [289 pakeit.] |
|
b) |
užtikrina, kad atrinkti veiksmai derėtų su atitinkamomis strategijomis ir planavimo dokumentais, kurie parengti siekiant įvykdyti reikiamas sąlygas; |
|
c) |
užtikrina, kad atrinktais veiksmais būtų sukuriama geriausias tinkama paramos sumos, vykdomos veiklos ir tikslų įgyvendinimo sąsaja; [290 pakeit.] |
|
d) |
patikrina, ar paramos gavėjas turi finansinių išteklių ir priemonių, reikalingų veiksmo ir priežiūros išlaidoms padengti; |
|
e) |
užtikrina, kad dėl atrinktų veiksmų, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES (45),būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba patikrinimo procedūra ir kad būtų tinkamai atsižvelgta į alternatyvių sprendimų vertinimą ir į išsamias viešas konsultacijas , remiantis toje direktyvoje su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (46), nustatytais reikalavimais; [291 pakeit.] |
|
f) |
jei veiksmai pradėti vykdyti prieš pateikiant finansavimo paraišką vadovaujančiajai institucijai, patikrina, ar laikytasi užtikrina, kad būtų laikomasi taikytinos teisės; [292 pakeit.] |
|
g) |
užtikrina, kad atrinkti veiksmai patektų į atitinkamo fondo taikymo sritį ir būtų priskirti kokiai nors intervencinių priemonių rūšiai arba EJRŽF atveju paramos sričiai; |
|
h) |
užtikrina, kad veiksmai neapimtų veiklos, kuri buvo dalis veiksmo, susijusio su perkėlimu pagal 60 straipsnį, arba kurią vykdant gamybinė veikla perkelta pagal 59 straipsnio 1 dalies a punktą; |
|
i) |
užtikrina, kad dėl atrinktų veiksmų nebūtų daromas poveikis Komisijos pagrįstai nuomonei dėl pažeidimo pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurio kyla rizika išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui arba veiksmų rezultatams; |
|
j) |
užtikrina prieš priimant sprendimus dėl investavimo užtikrina , kad investicijomis į infrastruktūrą būtų didinamas atsparumas klimato kaitai numatomu bent penkerių metų laikotarpiu , taip pat, kad būtų laikomasi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ . [293 pakeit.] |
4. Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad paramos gavėjui būtų pateiktas dokumentas, kuriame išdėstomos paramos teikimo kiekvienam veiksmui sąlygos, taip pat konkretūs reikalavimai dėl teiktinų produktų arba paslaugų, finansavimo plano ir vykdymo termino ir, kai taikoma, metodas, pagal kurį nustatomos veiksmo išlaidos, ir dotacijos mokėjimo sąlygos.
5. Dėl pažangumo ženklu pažymėtų veiksmų arba veiksmų, atrinktų pagal bendro finansavimo programą taikant programą „Europos horizontas“, vadovaujančioji institucija gali nuspręsti skirti paramą tiesiogiai iš ERPF arba ESF+ su sąlyga, kad tokie veiksmai dera su programos tikslais.\
Taikoma pažangumo ženklą teikiančių priemonių arba bendro finansavimo programų bendro finansavimo norma, ir ji nustatoma 4 dalyje nurodytame dokumente.
5a. Tinkamai pagrįstais atvejais vadovaujančioji institucija taip pat gali nuspręsti skirti iki 5 proc. programos finansinio asignavimo pagal ERPF ir ESF + konkretiems projektams valstybėse narėse, atitinkančiose reikalavimus pagal programą „Europos horizontas“, įskaitant tuos projektus, kurie atrinkti antrame etape, jei tie konkretūs projektai prisideda prie programos tikslų toje valstybėje narėje. [294 pakeit.]
6. Kai vadovaujančioji institucija atrenka strateginės svarbos veiksmą, ji iš karto per vieną mėnesį apie tai informuoja Komisiją ir jai pateikia visą svarbią su veiksmu susijusią informaciją , įskaitant sąnaudų ir naudos analizę . [295 pakeit.]
68 straipsnis
Vadovaujančiosios institucijos vykdomas programos valdymas
1. Vadovaujančioji institucija:
|
a) |
atlieka valdymo patikrinimus, kad patikrintų, ar bendrai finansuojami produktai ir paslaugos buvo suteikti, ar veiksmas atitinka taikytiną teisę, programą ir paramos veiksmui sąlygas, taip pat:
|
|
b) |
jei turima lėšų išankstinių ir tarpinių mokėjimų atveju užtikrina, kad paramos gavėjas gautų visą jam priklausomą priklausančią patikrintoms išlaidoms skirtą sumą ne vėliau kaip per 90 60 dienų nuo tos dienos, kurią jis pateikia mokėjimo prašymą; [296 pakeit.] |
|
c) |
atsižvelgdama į nustatytą riziką parengia veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones ir procedūras; |
|
d) |
užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso; |
|
e) |
patvirtina, kad į sąskaitas įtrauktos išlaidos yra teisėtos ir tvarkingos; |
|
f) |
parengia valdymo pareiškimą pagal XV priede pateiktą šabloną; |
|
g) |
pagal VII priedą pateikia prognozę dėl sumos, kurią numatyta nurodyti einamųjų ir ateinančių kalendorinių metų mokėjimo paraiškose iki sausio 31 d. ir liepos 31 d. |
Pirmos pastraipos b punkto atveju neatimamos ir neišskaičiuojamos jokios sumos ir neimamas joks specialus mokestis ar kitas lygiavertį poveikį turintis mokestis, kuris sumažintų paramos gavėjams skirtas sumas.
VPSP veiksmų atveju vadovaujančioji institucija atlieka mokėjimus į tam tikslui paramos gavėjo vardu atidarytą sąlyginio deponavimo sąskaitą naudojimui pagal VPSP sutartį.
2. 1 dalies a punkte nurodyti valdymo patikrinimai yra pagrįsti rizika ir proporcingi nustatytai rizikai, kaip apibrėžta rizikos valdymo strategijoje.
Atliekant valdymo patikrinimus, be kita ko, atliekami paramos gavėjų mokėjimo prašymų administraciniai patikrinimai ir veiksmų patikrinimai vietoje. Jie atliekami ne vėliau kaip iki sąskaitų parengimo pagal 92 straipsnį.
3. Jeigu vadovaujančioji institucija pagal programą taip pat yra paramos gavėja, valdymo patikrinimų tvarka užtikrinamas funkcijų atskyrimas.
4. Nukrypstant nuo 2 dalies, EBT reglamentu gali būti nustatytos konkrečios valdymo patikrinimų taisyklės, taikytinos INTERREG programoms.
69 straipsnis
Vadovaujančios institucijos parama stebėsenos komiteto darbui
Vadovaujančioji institucija:
|
a) |
laiku pateikia stebėsenos komitetui visą informaciją, būtiną jo užduotims atlikti; |
|
b) |
užtikrina, kad atsižvelgiant į stebėsenos komiteto sprendimus ir rekomendacijas būtų imtasi veiksmų. |
70 straipsnis
Apskaitos funkcija
1. Vykdant apskaitos funkciją atliekamos šios užduotys:
|
a) |
pagal 85 ir 86 straipsnį ir atsižvelgiant į auditus, kuriuos atliko audito institucija arba kurie buvo atlikti jos atsakomybe, parengiamos ir Komisijai pateikiamos mokėjimo paraiškos; [297 pakeit.] |
|
b) |
pagal 92 straipsnį parengiamos ir pateikiamos sąskaitos ir elektroninėje sistemoje , patvirtinama, kad jos yra išsamios, tikslios ir teisingos, ir elektroninėje sistemoje saugomi su visais sąskaitų elementais susiję įrašai; [298 pakeit.] |
|
c) |
kita valiuta patirtų išlaidų sumos konvertuojamos į eurus pagal Komisijos nustatytą mėnesio apskaitinį kursą tą mėnesį, kurį išlaidos įrašomos subjekto, atsakingo už šiame straipsnyje nustatytų užduočių atlikimą, apskaitos sistemose. |
2. Apskaitos funkcija neapima patikrinimų paramos gavėjų lygmeniu.
3. Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto ETB reglamente gali būti nustatytas kitoks kita valiuta patirtų išlaidų konvertavimo į eurus būdas.
71 straipsnis
Audito institucijos funkcijos
1. Audito institucija atsako už sistemų audito, veiksmų audito ir sąskaitų audito atlikimą, kad pateiktų Komisijai nepriklausomą patikinimą dėl veiksmingo valdymo ir kontrolės sistemų veikimo ir išlaidų, įtrauktų į Komisijai pateiktas sąskaitas, teisėtumo ir tvarkingumo.
2. Audito darbas atliekamas laikantis tarptautiniu mastu pripažintų audito standartų.
3. Audito institucija parengia ir Komisijai pateikia:
|
a) |
metinę audito nuomonę pagal Finansinio reglamento [63 straipsnio 7 dalį] ir XVI priede pateiktą šabloną, kuri pagrįsta visu atliktu audito darbu ir apima šiuos atskirus komponentus:
|
|
b) |
metinę kontrolės ataskaitą, parengtą pagal Finansinio reglamento [63 straipsnio 5 dalies b punkte] nustatytus reikalavimus ir XVII priede pateiktą šabloną, kuria patvirtinama a punkte nurodyta audito nuomonė ir pateikiama išvadų santrauka, įskaitant sistemų klaidų ir trūkumų pobūdžio ir masto analizę, taip pat siūlomus ir įvykdytus taisomuosius veiksmus ir atitinkamą į Komisijai pateiktas sąskaitas įtrauktų išlaidų bendrą klaidų lygį ir likutinį klaidų lygį. |
4. Jei programos sugrupuojamos veiksmų audito tikslais pagal 73 straipsnio 2 dalį, 3 dalies b punkte nurodyta informacija gali būti grupuojama vienoje ataskaitoje.
Jei audito institucija šia galimybe pasinaudoja PMIF, VSF ir SVVP remiamų programų atveju, 3 straipsnio b punkte nurodytą informaciją pateikia fondas.
5. Audito institucija perduoda Komisijai sistemos audito ataskaitas, kai tik su atitinkamais audituojamais subjektais užbaigiama prieštaravimų procedūra.
6. Komisija ir audito institucijos reguliariai ir bent kartą per metus rengia susitikimus, jeigu nesusitarta kitaip, per kuriuos nagrinėja audito strategiją, metinę kontrolės ataskaitą ir audito nuomonę, derina savo audito planus ir metodus ir keičiasi nuomonėmis su valdymo ir kontrolės sistemų gerinimu susijusiais klausimais.
6a. Auditas vykdomas vadovaujantis audituojamo veiksmo metu galiojusiu standartu, išskyrus tuo atvejus, kai nauji standartai paramos gavėjui yra palankesni. [299 pakeit.]
6b. Veiksmo audito metu nustačius pažeidimą, dėl kurio skiriama piniginė nuobauda, kontrolės ar finansinių pataisų aprėptis negali būti išplėsta ir negali būti taikoma kitoms nei audituojamų išlaidų finansiniais metais deklaruotoms išlaidoms. [300 pakeit.]
72 straipsnis
Audito strategija
1. Audito institucija, pasitarusi su vadovaujančiąja institucija ir atsižvelgdama į 63 straipsnio 9 dalyje numatytą valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą, parengia audito strategiją, pagrįstą rizikos vertinimu, apimančią sistemų auditus ir veiksmų auditus. Į audito strategiją įtraukiami naujai paskirtų vadovaujančiųjų institucijų ir už apskaitos funkciją atsakingų institucijų sistemos auditai . Auditas atliekamas per devynis mėnesius po pirmųjų jų veiklos metų. Audito strategija parengiama pagal XVIII priede pateiktą šabloną ir kasmet atnaujinama po to, kai Komisijai pateikiama pirmoji metinė kontrolės ataskaita ir audito nuomonė. Ji gali būti taikoma vienai arba daugiau programų. Audito strategijoje audito institucija gali nustatyti vieno sąskaitų audito ribą. [301 pakeit.]
2. Paprašius audito strategija pateikiama Komisijai.
73 straipsnis
Veiksmų auditas
1. Atliekant veiksmų auditą tikrinamos ataskaitiniais metais Komisijai deklaruotos išlaidos remiantis imtimi. Ta imtis yra reprezentatyvi ir pagrįsta statistinės atrankos metodais.
2. Jei aibę sudaro mažiau kaip 300 imties vienetų, audito institucija gali priimti profesinį sprendimą naudoti nestatistinį imties sudarymo metodą. Tokiais atvejais imties dydis turi būti pakankamas, kad audito institucija galėtų parengti pagrįstą audito nuomonę. Nestatistinis imties sudarymo metodas apima bent 10 proc. atsitiktinai atrinktų ataskaitinių metų aibės imties vienetų.
Statistinė imtis gali apimti vieną ar daugiau programų, remiamų ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF+ lėšomis, ir, kai tinkama, remiantis sluoksniavimo procedūra, vieną ar daugiau programavimo laikotarpių pagal profesinį audito institucijos sprendimą.
PMIF, VSF, SVVP ir EJRŽF lėšomis remiamų veiksmų imtis apima atskirai kiekvieno fondo remiamus veiksmus.
3. Veiksmų auditai apima veiksmo fizinio įgyvendinimo patikrinimus vietoje tik tuo atveju, kai tai būtina dėl atitinkamo veiksmo rūšies.
Jeigu Komisija ir valstybė narė nesutaria dėl audito išvadų, taikoma susitarimo procedūra. [302 pakeit.]
ESF+ reglamente gali būti nustatytos specialios programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje] nustatyto tikslo, taikomos nuostatos.
4. Komisijai pagal 107 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriais papildomas šis straipsnis, nustatant standartizuotą jau parengtą imties sudarymo metodiką ir būdus, siekiant apimti vieną ar daugiau programavimo laikotarpių.
74 straipsnis
Vieno audito tvarka
1. Atlikdamos auditą Komisija ir audito institucijos tinkamai atsižvelgia į vieno audito ir proporcingumo principus, kiek tai susiję su rizikos Sąjungos biudžetui lygiu. Jos vengia nepagrįstai dubliuoti tų pačių Komisijai deklaruotų išlaidų auditus, kad kuo labiau sumažintų valdymo patikrinimų ir auditų išlaidas ir paramos gavėjų administracinę naštą.
Komisija ir audito institucijos pirmiausia naudoja visą informaciją ir įrašus, esančius 66 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytoje elektroninėje sistemoje nurodytose elektroninėse sistemose , įskaitant valdymo patikrinimų rezultatus, ir atitinkamų paramos gavėjų prašo pateikti ir gauna papildomus dokumentus ir audito įrodymus, tik jei remiantis jų profesiniu sprendimu to reikia tvirtoms audito išvadoms pagrįsti. [303 pakeit.]
2. Jeigu Komisija padaro išvadą, kad gali remtis audito institucijos nuomone apie programas ir atitinkama valstybė narė dalyvauja palaikant tvirtesnį bendradarbiavimą dėl Europos prokuratūros, pačios Komisijos auditai apribojami ir audituojama tik audito institucijos veikla.
3. Veiksmų, kurių visos tinkamos finansuoti išlaidos ERPF ir Sanglaudos fondo atveju neviršija 400 000 EUR, ESF+ atveju – 300 000 EUR ir EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP atveju – 200 000 EUR, auditas atliekamas tik vieną kartą, jį audito institucija arba Komisija atlieka anksčiau nei pateikiamos ataskaitinių metų, kuriais veiksmas buvo užbaigtas, ataskaitos.
Kitų veiksmų auditas atliekamas tik kartą per ataskaitinius metus, jį audito institucija arba Komisija atlieka anksčiau nei pateikiamos ataskaitinių metų, kuriais veiksmas buvo užbaigtas, ataskaitos. Komisija ar audito institucija veiksmų audito neatlieka tais metais, kuriais auditą jau atliko Audito Rūmai ir jeigu Audito Rūmų atlikto tokių veiksmų audito rezultatus audito institucija arba Komisija gali panaudoti atitinkamoms savo užduotims atlikti.
4. Neatsižvelgiant į 3 dalies nuostatas, veiksmų auditas gali būti atliekamas daugiau kaip vieną kartą, jei audito institucija, remdamasi savo profesiniu sprendimu, padaro išvadą, kad neįmanoma parengti pagrįstos audito nuomonės.
5. 2 ir 3 dalys netaikomos, jei:
|
a) |
yra konkrečios pažeidimo rizikos arba sukčiavimo požymių; |
|
b) |
yra poreikis audito institucijai atlikti pakartotinį auditą siekiant gauti patikinimą dėl jos veiksmingo veikimo; |
|
c) |
yra duomenų, iš kurių matyti, kad audito institucijos veikloje esama didelių trūkumų. |
75 straipsnis
Valdymo patikrinimai ir finansinių priemonių auditai
1. Vadovaujančioji institucija atlieka valdymo patikrinimus vietoje pagal 68 straipsnio 1 dalį tik finansinę priemonę įgyvendinančių subjektų lygmeniu, o garantijų fondų atveju – pagrindines naujas paskolas teikiančių subjektų lygmeniu. Nepažeidžiant Finansinio reglamento 127 straipsnio, jei finansinė priemonė pateikia mokėjimo paraiškas patvirtinančias kontrolės ataskaitas, vadovaujančioji institucija gali nuspręsti valdymo patikrinimų vietoje nevykdyti. [304 pakeit.]
2. Vadovaujančioji institucija neatlieka patikrinimų vietoje Europos investicijų banko (EIB) arba kitų tarptautinių finansų įstaigų, kurių akcininkė valstybė narė yra, lygmeniu.
Tačiau EIB arba kitos tarptautinės finansų įstaigos, kurių akcininkė valstybė narė yra, vadovaujančiajai institucijai pateikia mokėjimo paraiškas patvirtinančias kontrolės ataskaitas. [305 pakeit.: tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.]
3. Vadovaujančioji institucija atlieka sistemų auditus ir veiksmų auditus pagal 71, 73 arba 77 straipsnius finansinę priemonę įgyvendinančių subjektų lygmeniu, o garantijų fondų atveju – pagrindines naujas paskolas teikiančių subjektų lygmeniu. Nepažeidžiant Finansinio reglamento 127 straipsnio, jei finansinė priemonė audito institucijai kasmet iki kalendorinių metų pabaigos pateikia jos išorės auditorių parengtą ataskaitą, kuri apima XVII priede nurodytus elementus, audito institucija gali nuspręsti papildomo audito neatlikti. [306 pakeit.]
3a. Garantijų fondų atveju už programų auditą atsakingi subjektai gali atlikti naujas pagrindines paskolas teikiančių subjektų patikrinimus arba auditą tik vienu ar daugiau toliau nurodytų atveju:
|
a) |
vadovaujančiosios institucijos arba finansines priemones įgyvendinančių subjektų lygmeniu nėra pagrindžiančių dokumentų, įrodančių, kad galutiniams naudos gavėjams buvo skirta finansinių priemonių parama; |
|
b) |
esama įrodymų, kad vadovaujančiosios institucijos ar finansines priemones įgyvendinančių subjektų lygmeniu turimuose dokumentuose nepateikiami teisingi ir tikslūs duomenys apie suteiktą finansavimą. [307 pakeit.] |
4. Audito institucija neatlieka auditų EIB arba kitų tarptautinių finansų įstaigų, kurių akcininkė valstybė narė yra, lygmeniu, susijusių su jų įgyvendinamomis finansinėmis priemonėmis.
Tačiau EIB arba kitos tarptautinės finansų įstaigos, kurių akcininkė valstybė narė yra, iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos Komisijai ir audito institucijai pateikia išorės auditorių parengtą metinę audito ataskaitą. Į šią ataskaitą įtraukiami XVII priede nurodyti elementai.
5. EIB arba kitos tarptautinės finansų įstaigos pateikia programos institucijoms visus dokumentus, būtinus, kad jos galėtų vykdyti savo įsipareigojimus.
76 straipsnis
Galimybė susipažinti su dokumentais
1. Nedarant poveikio taisyklėms, kuriomis reglamentuojama valstybės pagalba, vadovaujančioji institucija užtikrina, kad visi su fondo lėšomis remiamu veiksmu susiję patvirtinamieji dokumentai būtų tinkamu lygmeniu saugomi penkerius trejus metus nuo metų, kuriais vadovaujančioji institucija atliko paramos gavėjui paskutinį mokėjimą, gruodžio 31 d. [308 pakeit.]
2. Šis laikotarpis pertraukiamas dėl teismo proceso arba Komisijos prašymu.
2a. Vadovaujančiosios institucijos sprendimu dokumentų sulaikymo laikotarpį galima sumažinti proporcingai paramos gavėjų rizikos pobūdžiui ir dydžiui. [309 pakeit.]
III SKYRIUS
Naudojimasis nacionalinėmis valdymo sistemomis
77 straipsnis
Proporcingesnės priemonės
Kai įvykdytos 78 straipsnyje nustatytos sąlygos, valstybės narės gali programos valdymo ir kontrolės sistemai taikyti šias proporcingesnes priemones:
|
a) |
nukrypstant nuo 68 straipsnio 1 dalies a punkto ir 68 straipsnio 2 dalies, vadovaujančioji institucija gali atlikti valdymo patikrinimus tik pagal nacionalines procedūras; |
|
b) |
nukrypstant nuo 73 straipsnio 1 ir 3 dalių, audito institucija gali apriboti atitinkamos programos ar programų grupės auditą ir naudoti 30 imties vienetų statistinę imtį; |
|
c) |
Komisija apriboja savo pačios auditus ir peržiūri audito institucijos darbą atlikdama pakartotinį auditą tik jos lygmeniu, nebent iš turimos informacijos matyti, kad audito institucijos darbe yra didelių trūkumų. |
Taikant b punktą, jei aibę sudaro mažiau nei 300 imties vienetų, audito institucija gali taikyti nestatistinį imties sudarymo metodą pagal 73 straipsnio 2 dalį.
78 straipsnis
Proporcingesnių priemonių taikymo sąlygos
1. Valstybė narė gali bet kuriuo programavimo laikotarpio metu taikyti 77 straipsnyje nustatytas proporcingesnes priemones, jei Komisija paskelbtose metinėse pastarųjų dvejų metų iki valstybės narės sprendimo taikyti šio straipsnio nuostatas veiklos ataskaitose patvirtino, kad programos valdymo ir kontrolės sistema veiksmingai veikia ir bendras kiekvienų metų klaidų lygis yra mažesnis nei 2 proc. Vertinama, ar programos valdymo ir kontrolės sistema veikia veiksmingai, Komisija atsižvelgia į atitinkamos valstybės narės dalyvavimą palaikant tvirtesnį bendradarbiavimą dėl Europos prokuratūros.
Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti šia galimybe, ji praneša Komisijai apie 77 straipsnyje nustatytų proporcingų priemonių taikymą, kuris prasideda nuo kitų ataskaitinių metų pradžios.
2. Programavimo laikotarpio pradžioje valstybė narė gali taikyti 77 straipsnyje nurodytas priemones, jeigu įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, susijusios su panašia 2014–2020 m. įgyvendinta programa, ir jei 2021–2027 m. programos valdymo ir kontrolės priemonės iš esmės pagrįstos ankstesnės programos valdymo ir kontrolės priemonėmis. Tokiais atvejais proporcingesnės priemonės taikomos nuo programos pradžios.
3. Valstybė narė parengia arba atitinkamai atnaujina valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą ir audito strategiją, aprašytus 63 straipsnio 9 dalyje ir 72 straipsnyje.
79 straipsnis
Koregavimas per programavimo laikotarpį
1. Jei Komisija arba audito institucija, remdamosi atliktais auditais ir metine kontrolės ataskaita, padaro išvadą, kad nebevykdomos 78 straipsnyje nustatytos sąlygos, Komisija paprašo audito institucijos atlikti papildomą audito darbą pagal 63 straipsnio 3 dalį ir imtis taisomųjų veiksmų.
2. Jei paskesnėje metinėje kontrolės ataskaitoje patvirtinama, kad sąlygos toliau nevykdomos, todėl apribojamas Komisijai teikiamas patikinimas dėl veiksmingo valdymo ir kontrolės sistemų veikimo bei išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo, Komisija paprašo audito institucijos atlikti sistemos auditą.
3. Komisija, suteikusi valstybei narei galimybę pateikti pastabų, jai praneša, kad 77 straipsnyje nustatytos proporcingesnės priemonės nebetaikomos.
VII ANTRAŠTINĖ DALIS
FINANSŲ VALDYMAS, SĄSKAITŲ PATEIKIMAS IR TIKRINIMAS IR FINANSINĖS PATAISOS
I SKYRIUS
Finansų valdymas
I SKIRSNIS
BENDROSIOS APSKAITOS TAISYKLĖS
80 straipsnis
Biudžetiniai įsipareigojimai
1. Sprendimas, kuriuo pagal 18 straipsnį patvirtinama programa, yra finansavimo sprendimas pagal Finansinio reglamento [110 straipsnio 3 dalį], ir pranešus apie jį susijusiai valstybei narei jis tampa teisiniu įsipareigojimu.
Tame sprendime nurodomas Sąjungos įnašas kiekvienam fondui per metus.
2. Sąjungos biudžetinius įsipareigojimus dėl kiekvienos programos 2021 m. sausio 1 d.–2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Komisija vykdo kiekvienam fondui skirtomis metinėmis išmokomis.
3. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 111 straipsnio 2 dalies, Komisijai patvirtinus programą prisiimami pirmosios išmokos biudžetiniai įsipareigojimai.
81 straipsnis
Euro naudojimas
Viso programose nustatytos sumos, apie kurias valstybės narės pranešė ar kurias deklaravo Komisijai, yra nurodomos eurais.
82 straipsnis
Grąžinimas
1. Visos Sąjungos biudžetui grąžintinos sumos grąžinamos iki termino, nurodyto pagal [Finansinio reglamento 98 straipsnį] parengtame vykdomajame rašte sumoms susigrąžinti. Mokėjimo terminas yra paskutinė antro mėnesio po vykdomojo rašto priėmimo diena.
2. Uždelsus grąžinti sumą nustatomos palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo mokėjimo termino iki faktinio sumokėjimo dienos. Tokių palūkanų norma apskaičiuojama prie Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms to mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, pirmą darbo dieną taikomos normos pridėjus 1,5 procentinio punkto.
II SKIRSNIS
MOKĖJIMŲ VALSTYBĖMS NARĖMS TAISYKLĖS
83 straipsnis
Mokėjimų rūšys
Mokėjimai vykdomi kaip išankstiniai, tarpiniai ir ataskaitinių metų sąskaitų likučio mokėjimai.
84 straipsnis
Išankstinis finansavimas
1. Komisija sumoka išankstinio finansavimo sumą pagal visą fondų paramos sumą, nustatytą sprendime, kuriuo patvirtinama programa, pagal 17 straipsnio 3 dalies f punkto i papunktį.
2. Kiekvieno fondo išankstinio finansavimo suma išmokama metinėmis dalimis iki kiekvienų metų liepos 1 d., kaip toliau nurodyta, jei turima lėšų: [310 pakeit.]
|
a) |
2021 m.: 0,5 proc.; |
|
b) |
2022 m.: 0,5 0,7 proc.; [311 pakeit.] |
|
c) |
2023 m.: 0,5 1 proc.; [312 pakeit.] |
|
d) |
2024 m.: 0,5 1,5 proc.; [313 pakeit.] |
|
e) |
2025 m.: 0,5 2 proc.; [314 pakeit.] |
|
f) |
2026 m.: 0,5 2 proc. [315 pakeit.] |
Jei programa patvirtinta 2021 m. liepos 1 d. arba vėliau, ankstesnės dalys išmokamos patvirtinimo metais.
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, konkrečios INTERREG programų išankstinio finansavimo taisyklės nustatomos EBT reglamente.
4. Sumokėta išankstinio finansavimo suma Komisijos sąskaitose patvirtinama ne vėliau kaip paskutiniais ataskaitiniais metais.
5. Visos iš išankstinio finansavimo gautos palūkanos panaudojamos atitinkamai programai taip pat kaip ir fondų lėšos ir įtraukiamos į paskutinių ataskaitinių metų sąskaitas.
85 straipsnis
Mokėjimo paraiškos
1. Valstybė narė pateikia ne daugiau kaip keturias su viena programa, vienu fondu ir vienais ataskaitiniais metais susijusias mokėjimo paraiškas. Kasmet kiekvienos mokėjimo paraiškos pateikimo terminas – balandžio 30 d., liepos 31 d., spalio 31 d. ir gruodžio 26 d.
Paskutinė iki liepos 31 d. pateikta mokėjimo paraiška laikoma galutine ataskaitinių metų, pasibaigusių birželio 30 d., mokėjimo paraiška.
2. Mokėjimo paraiškos nėra priimtinos, kol nepateikiamas paskutinis patikinimo dokumentų rinkinys.
3. Mokėjimo paraiškos teikiamos Komisijai pagal XIX priede pateiktą šabloną ir apie kiekvieną prioritetą ir regiono kategoriją jose nurodoma:
|
a) |
visa paramos gavėjų įgyvendinant veiksmus patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti išlaidų suma, įtraukta į apskaitos funkciją vykdančio subjekto sistemą; |
|
b) |
techninės paramos suma, apskaičiuota pagal 31 straipsnio 2 dalį straipsnį ; [316 pakeit.] |
|
c) |
visa sumokėta ar mokėtina viešojo įnašo suma, įtraukta į apskaitos funkciją vykdančio subjekto apskaitos sistemas. |
4. Nukrypstant nuo 3 dalies a punkto, taikomos šios nuostatos:
|
a) |
jei Sąjungos įnašas skiriamas pagal 46 straipsnio a punktą, į mokėjimo paraišką įtrauktos sumos yra sumos, pagrįstos sąlygų įvykdymo arba rezultatų siekimo pažanga, pagal 89 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą; |
|
b) |
jei Sąjungos įnašas skiriamas pagal 46 straipsnio c, d ir e punktus, į mokėjimo paraišką įtrauktos sumos yra sumos, nustatytos pagal 88 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą; |
|
c) |
48 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų dotacijų atveju į mokėjimo paraišką įtrauktos sumos yra taikytinu pagrindu apskaičiuotos išlaidos; |
|
ca) |
valstybės pagalbos atveju į mokėjimo paraišką gali būti įtraukti pagalbą teikiančio subjekto paramos gavėjui sumokėti avansai, jei laikomasi visų šių sąlygų: tie avansai užtikrinami valstybėje narėje įsteigto banko ar lygiaverte garantija, jie neviršija 40 proc. visos paramos gavėjui konkrečiam veiksmui suteiktos pagalbos sumos ir padengiami išlaidomis, per trejus metus sumokėtomis paramos gavėjų ir pagrįstomis apmokėtomis sąskaitomis faktūromis. [317 pakeit.]. |
5. Nukrypstant nuo 3 dalies c punkto, pagalbos schemų pagal SESV 107 straipsnį atveju viešąjį įnašą, atitinkantį į mokėjimo paraišką įtrauktas išlaidas, paramos gavėjams sumoka pagalbą teikianti institucija.
86 straipsnis
Specialieji mokėjimo paraiškų elementai finansinių priemonių atveju
1. Jei finansinės priemonės įgyvendinamos pagal 53 straipsnio 2 1 dalį, mokėjimo paraiškose, pateiktose pagal XIX priedą, nurodomos visos vadovaujančiosios institucijos galutiniams gavėjams, kaip nurodyta 62 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, išmokėtos sumos arba garantijų atveju sumos, atidėtos, kaip susitarta garantijų sutartyse. [318 pakeit.]
2. Jei finansinės priemonės įgyvendinamos pagal 53 straipsnio 3 2 dalį, mokėjimo paraiškos, į kurias įtrauktos finansinių priemonių išlaidos, pateikiamos laikantis šių sąlygų: [319 pakeit.]
|
a) |
į pirmą mokėjimo paraišką įtraukta suma yra sumokėta finansinėms priemonėms ir neviršija 25 proc. visos pagal atitinkamą finansavimo sutartį finansinėms priemonėms įsipareigotos skirti programos įnašų sumos, atsižvelgiant, kai taikoma, į susijusį prioritetą ir regiono kategoriją; |
|
b) |
į vėlesnes mokėjimo paraiškas, pateiktas tinkamumo finansuoti laikotarpiu, įtraukta suma apima tinkamas finansuoti išlaidas, kaip nurodyta 62 straipsnio 1 dalyje. |
3. Į pirmąją mokėjimo paraišką įtraukta 2 dalies a punkte nurodyta suma Komisijos sąskaitose patvirtinama ne vėliau kaip paskutiniais ataskaitiniais metais.
Ji mokėjimo paraiškose nurodoma atskirai.
87 straipsnis
Bendros mokėjimų taisyklės
1. Atsižvelgdama į turimas lėšas Komisija tarpinius mokėjimus atlieka ne vėliau kaip per 60 dienų nuo tos dienos, kurią Komisija gavo mokėjimo paraišką. [320 pakeit.]
2. Kiekvienas mokėjimas priskiriamas pirmiausiam dar neįvykdytam atitinkamo fondo ir regiono kategorijos biudžetiniam įsipareigojimui. Tarpiniais mokėjimais Komisija atlygina 90 proc. į mokėjimo paraišką įtrauktos sumos, gautos kiekvieno prioriteto visoms tinkamoms finansuoti išlaidoms arba atitinkamai viešajam įnašui pritaikius bendro finansavimo normą. Komisija, apskaičiuodama sąskaitų likutį pagal 94 straipsnį, nustato likusias sumas, kurios turi būti atlyginamos arba susigrąžinamos.
3. Fondų parama, mokama prioritetui kaip tarpiniai mokėjimai, neviršija fondų paramos sumos, mokamos prioritetui, nustatytos Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama programa.
4. Jei Sąjungos įnašas yra 46 straipsnio a punkte nurodytos formos arba jei dotacija yra 48 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytos formos, Komisija sumoka ne didesnę nei valstybės narės prašomą sumą.
5. Be to, fondų parama, mokama prioritetui kaip paskutinių ataskaitinių metų mokėjimo likutis, neviršija šių sumų:
|
a) |
mokėjimo paraiškose deklaruoto viešojo įnašo; |
|
b) |
paramos gavėjams sumokėtos fondų paramos; |
|
c) |
valstybių narių prašomos sumos. |
6. Valstybės narės prašymu tarpiniai mokėjimai gali būti padidinti, prie kiekvienam fondų prioritetui taikomos bendro finansavimo normos pridėjus 10 proc., jei valstybė narė po [šio reglamento priėmimo dienos] tenkina vieną iš šių sąlygų:
|
a) |
valstybė narė gauna paskolą iš Sąjungos pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010; |
|
b) |
valstybė narė gauna vidutinės trukmės finansinę paramą pagal ESM, sukurtą 2012 m. vasario 2 d. ESM steigimo sutartimi, arba, kaip nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 332/2002 (47), su sąlyga, kad įgyvendinama makroekonominio koregavimo programa; |
|
c) |
valstybei narei teikiama finansinė parama su sąlyga, kad įgyvendinama makroekonominio koregavimo programa, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 472/2013 (48). |
Padidinta norma negali viršyti 100 proc. ir yra taikoma mokėjimo paraiškoms, pateiktoms iki kalendorinių metų, kuriais nustojama teikti susijusią finansinę paramą, pabaigos.
7. 6 dalis netaikoma INTERREG programoms.
88 straipsnis
Tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimas remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis
1. Komisija gali atlyginti Sąjungos įnašą programai, remdamasi vieneto įkainiais, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis, taikomais Sąjungos įnašo į programą atlyginimui.
2. Siekdamos pasinaudoti Sąjungos įnašu į programą, remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis, kaip nurodyta 46 straipsnyje, valstybės narės pateikia pasiūlymą Komisijai pagal V ir VI prieduose pateiktus šablonus, kaip programos dalį arba prašymą ją iš dalies pakeisti.
Valstybės narės pasiūlytos sumos ir normos nustatomos 4 dalyje nurodytu deleguotuoju aktu arba remiantis:
|
a) |
sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu, pagrįstu bet kuriuo iš šių elementų:
|
|
b) |
biudžeto projektais; |
|
c) |
taisyklėmis, kurios pagal Sąjungos politikos srityse įgyvendinant panašaus pobūdžio veiksmą taikomos vieneto įkainiams ir fiksuotosioms sumoms; |
|
d) |
taisyklėmis, kurios pagal vien tik valstybės narės finansuojamas dotacijų programas įgyvendinant panašaus pobūdžio veiksmą taikomos vieneto įkainiams ir fiksuotosioms sumoms. |
3. Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama programa arba jos pakeitimai, nustatomos veiksmų, už kuriuos atlyginama remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis, rūšys, vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų bei fiksuotųjų normų apibrėžimas ir dydžiai, ir sumų koregavimo metodai.
Valstybės narės naudoja vieną iš 48 straipsnio 1 dalyje nurodytų dotacijų formų veiksmams, kurių išlaidas Komisija atlygina pagal šį straipsnį, finansuoti.
Atliekant Komisijos arba valstybių narių auditus išimtinai siekiama patikrinti, ar įvykdytos sąlygos, leidžiančios Komisijai atlyginti išlaidas.
4. Komisijai pagal 107 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis straipsnis, nustatant vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas, jų dydžius ir koregavimo metodus, kaip nurodyta 2 dalies antroje pastraipoje.
89 straipsnis
Su išlaidomis nesusijęs finansavimas
1. Siekdama pasinaudoti Sąjungos įnašu į visą programos prioritetą arba jo dalis remiantis su išlaidomis nesusijusiu finansavimu, valstybė narė kaip programos dalį arba prašymą ją iš dalies pakeisti pateikia pasiūlymą Komisijai pagal V ir VI prieduose pateiktus šablonus. Pasiūlyme pateikiama ši informacija:
|
a) |
nurodomas atitinkamas prioritetas ir visa suma, kuriai teikiamas su išlaidomis nesusijęs finansavimas; aprašoma programos dalis ir veiksmo rūšis, kuriems teikiamas su išlaidomis nesusijęs finansavimas; |
|
b) |
aprašomos sąlygos, kurias reikia įvykdyti, arba rezultatai, kuriuos reikia pasiekti, ir terminai; |
|
c) |
tarpiniai rezultatai, kuriuos pasiekus Komisija atlygina išlaidas; |
|
d) |
matavimo vienetai; |
|
e) |
tvarkaraštis, pagal kurį Komisiją atlygins išlaidas, ir atitinkamos sumos, susijusios su sąlygų vykdymo arba rezultatų siekimo pažanga; |
|
f) |
tarpinių rezultatų ir sąlygų vykdymo bei rezultatų siekimo tikrinimo tvarka; |
|
g) |
kai taikoma, sumų koregavimo metodai; |
|
h) |
audito sekos pagal XI priedą užtikrinimo tvarka, parodanti, kad įvykdytos sąlygos arba pasiekti rezultatai. |
2. Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama programa, arba prašyme jį iš dalies pakeisti, išdėstomi visi 1 dalyje išvardyti elementai.
3. Valstybės narės naudoja vieną iš 48 straipsnio 1 dalyje nurodytų dotacijų formų veiksmams, kurių išlaidas Komisija atlygina pagal šį straipsnį, finansuoti.
Atliekant Komisijos arba valstybių narių auditus išimtinai siekiama patikrinti, ar įvykdytos sąlygos, leidžiančios Komisijai atlyginti išlaidas, arba ar pasiekti rezultatai.
4. Komisijai pagal 107 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis straipsnis, nustatant su išlaidomis nesusijusio finansavimo sumas pagal veiksmo rūšį, sumų koregavimo metodai ir sąlygos, kurias reikia įvykdyti, arba rezultatai, kuriuos reikia pasiekti.
III SKIRSNIS
NUTRAUKIMAS ARBA SUSTABDYMAS
90 straipsnis
Mokėjimo termino nutraukimas
1. Komisija gali nutraukti mokėjimų, išskyrus išankstinį finansavimą, atlikimo terminą, ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:
|
a) |
yra duomenų, iš kurių matyti, kad esama didelių trūkumų, ir dėl jų nesiimta taisomųjų priemonių; [321 pakeit.] |
|
b) |
Komisija turi atlikti papildomus patikrinimus, nes gavo informacijos, kad mokėjimo paraiškoje nurodytos išlaidos gali būti susijusios su pažeidimu. |
2. Valstybė narė gali sutikti nutraukimo laikotarpį pratęsti trimis mėnesiais.
3. Komisija nutraukimą taiko tik tai išlaidų daliai, kuriai turėjo poveikio 1 dalyje nurodyti elementai, išskyrus atvejus, kai susijusios išlaidų dalies nustatyti neįmanoma. Komisija raštu informuoja valstybę narę apie nutraukimo priežastį ir prašo ištaisyti padėtį. Komisija atšaukia nutraukimą, kai tik imtasi priemonių, kuriomis ištaisomi 1 dalyje nurodyti elementai.
4. Konkrečiai EJRŽF taikomose taisyklėse gali būti nustatytas specialus mokėjimų nutraukimo pagrindas, susijęs su pagal bendrą žuvininkystės politiką taikomų taisyklių nesilaikymu.
91 straipsnis
Mokėjimų sustabdymas
1. Komisija gali sustabdyti visus mokėjimus ar jų dalį, prieš tai suteikusi valstybei narei galimybę pateikti pastabas, jei įvykdoma kuri nors iš šių sąlygų:
|
a) |
valstybė narė nesiėmė reikiamų veiksmų, kad ištaisytų padėtį, dėl kurios pagal 90 straipsnį nutraukti mokėjimai; |
|
b) |
esama didelių trūkumų; |
|
c) |
mokėjimo paraiškose pateiktos išlaidos susijusios su pažeidimu, kuris nebuvo ištaisytas; |
|
d) |
Komisija yra paskelbusi pagrįstą nuomonę dėl pažeidimo pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurio kyla rizika išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui; |
|
e) |
valstybė narė nesiėmė reikiamų veiksmų pagal 15 straipsnio 6 dalį. [322 pakeit.] |
2. Komisija atšaukia visų arba dalies mokėjimų sustabdymą, jei valstybė narė ėmėsi priemonių, kuriomis ištaisomi 1 dalyje nurodyti elementai.
3. Konkrečiai EJRŽF taikomose taisyklėse gali būti nustatytas specialus mokėjimų sustabdymo pagrindas, susijęs su pagal bendrą žuvininkystės politiką taikomų taisyklių nesilaikymu.
II SKYRIUS
Sąskaitų pateikimas ir tikrinimas
92 straipsnis
Sąskaitų turinys ir pateikimas
1. Dėl kiekvienų ataskaitinių metų, dėl kurių pateiktos mokėjimo paraiškos, valstybė narė iki vasario 15 d. pateikia Komisijai šiuos dokumentus (toliau – patikinimo dokumentų rinkinys), kuriuose pateikiami ankstesnių ataskaitinių metų duomenys, kaip apibrėžta 2 straipsnio 28 dalyje:
|
a) |
sąskaitas pagal XX priede pateiktą šabloną; |
|
b) |
valdymo pareiškimą, nurodytą 68 straipsnio 1 dalies f punkte, pagal XV priede pateiktą šabloną; |
|
c) |
audito nuomonę, nurodytą 71 straipsnio 3 dalies a punkte, pagal XVI priede pateiktą šabloną; |
|
d) |
metinę kontrolės ataskaitą, nurodytą 71 straipsnio 3 dalies b punkte, pagal XVII priede pateiktą šabloną. |
2. Atitinkamai valstybei narei pateikus pranešimą, 1 dalyje nurodytą terminą Komisija išimties tvarka gali pratęsti iki kovo 1 d.
3. Į sąskaitas įtraukiami šie kiekvieno prioriteto ir, kai taikoma, kiekvieno fondo ir regiono kategorijos duomenys:
|
a) |
visa į apskaitos funkciją vykdančio subjekto apskaitos sistemą įvesta tinkamų finansuoti išlaidų suma, kuri buvo nurodyta galutinėje ataskaitinių metų mokėjimo paraiškoje, ir visa atitinkamo sumokėto arba mokėtino viešojo įnašo suma; |
|
b) |
ataskaitiniais metais anuliuotos sumos; |
|
c) |
viešojo įnašo, sumokėto kiekvienai finansinei priemonei, sumos; |
|
d) |
dėl kiekvieno prioriteto – pagal a punktą deklaruotų sumų ir tų pačių ataskaitinių metų mokėjimo paraiškose deklaruotų sumų skirtumų paaiškinimas. |
4. Sąskaitos nėra priimtinos, jei valstybės narės neatliko būtinų pataisymų, kad iki mažiau nei 2 proc. sumažintų likutinę riziką, susijusią su į sąskaitas įtrauktų išlaidų teisėtumu ir tvarkingumu.
5. Valstybės narės iš sąskaitų pirmiausia atima:
|
a) |
netvarkingas išlaidas, dėl kurių atliktos finansinės pataisos pagal 97 straipsnį; |
|
b) |
išlaidas, kurių teisėtumas ir tvarkingumas tebėra vertinami; |
|
c) |
kitas sumas siekiant iki 2 proc. sumažinti sąskaitose deklaruotų išlaidų likutinį klaidų lygį. |
Valstybė narė gali įtraukti pirmos pastraipos b punkte nurodytas išlaidas į mokėjimo paraišką kitais ataskaitiniais metais, kai patvirtinamas jų teisėtumas ir tvarkingumas.
6. Valstybė narė gali pakeisti pateikus sąskaitas nustatytas netvarkingas sumas, atitinkamai pakoreguodama tų ataskaitinių metų sąskaitas, kuriose nustatytos tos netvarkingos sumos, nedarant poveikio 98 straipsniui.
7. Kaip patikinimo dokumentų rinkinio dalį valstybė narė pateikia paskutinių ataskaitinių metų galutinę veiklos rezultatų ataskaitą, nurodytą 38 straipsnyje, arba paskutinę metinę EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP paramos įgyvendinimo ataskaitą.
93 straipsnis
Sąskaitų tikrinimas
Komisija iki metų, einančių po ataskaitinių metų, gegužės 31 d., įsitikina, kad ataskaitos yra išsamios, tikslios ir teisingos, nebent taikomas 96 straipsnis.
94 straipsnis
Likučio apskaičiavimas
1. Nustatydama iš fondų už ataskaitinius metus mokėtiną sumą ir atitinkamus koregavimus, susijusius su mokėjimais valstybei narei, Komisija atsižvelgia į:
|
a) |
95 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas į sąskaitas įtrauktas sumas, kurioms turi būti taikoma bendro finansavimo norma pagal kiekvieną prioritetą; |
|
b) |
visą Komisijos per tuos ataskaitinius metus atliktų tarpinių mokėjimų sumą. |
2. Iš valstybės narės susigrąžintinos sumos atveju reikalingas Komisijos išduotas vykdomasis raštas sumoms susigrąžinti, kuris vykdomas, jei įmanoma, tą sumą išskaitant iš valstybei narei mokėtinų sumų atliekant paskesnius mokėjimus tai pačiai programai. Toks susigrąžinimas nėra finansinė pataisa ir dėl jo nėra mažinama fondų parama programai. Pagal Finansinio reglamento [177 straipsnio 3 dalį] susigrąžinamos sumos sudaro asignuotąsias pajamas.
95 straipsnis
Sąskaitų tikrinimo procedūra
1. 96 straipsnyje nustatyta procedūra taikoma šiais atvejais:
|
a) |
audito institucija pateikė sąlyginę arba neigiamą audito nuomonę dėl priežasčių, susijusių su sąskaitų išsamumu, tikslumu ir teisingumu; |
|
b) |
Komisija turi duomenų, dėl kurių kyla abejonių dėl besąlyginės audito nuomonės patikimumo. |
2. Visais kitais atvejais Komisija apskaičiuoja iš fondų mokėtinas sumas pagal 94 straipsnį ir iki liepos 1 d. atlieka atitinkamus mokėjimus arba susigrąžina sumas. Sumos išmokėjimas arba susigrąžinimas reiškia sąskaitų priėmimą.
96 straipsnis
Sąskaitų tikrinimui taikoma prieštaravimų procedūra
1. Jeigu audito institucija pateikia audito nuomonę, kuri yra sąlyginė dėl priežasčių, susijusių su sąskaitų išsamumu, tikslumu ir teisingumu, Komisija paprašo valstybės narės per vieną mėnesį peržiūrėti sąskaitas ir iš naujo pateikti 92 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus.
Jei iki pirmoje pastraipoje nustatyto termino:
|
a) |
audito nuomonė yra besąlyginė, taikomas 94 straipsnis ir Komisija per du mėnesius sumoka visą papildomai mokėtiną sumą arba pradeda susigrąžinimo procedūrą; |
|
b) |
audito nuomonė tebėra sąlyginė arba valstybė narė iš naujo nepateikė dokumentų, taikomos 2, 3 ir 4 dalys. |
2. Jei audito nuomonė tebėra sąlyginė dėl priežasčių, susijusių su sąskaitų išsamumu, tikslumu ir teisingumu, arba jei audito nuomonė tebėra nepatikima, Komisija informuoja valstybę narę apie iš fondų už ataskaitinius metus mokėtiną sumą.
3. Jei valstybė narė per vieną mėnesį sutinka su šia suma, Komisija per du mėnesius sumoka visą papildomai mokėtiną sumą arba pradeda susigrąžinimo procedūrą pagal 94 straipsnį.
4. Jei valstybė narė nesutinka su 2 dalyje nurodyta suma, Komisija nustato iš fondo už ataskaitinius metus mokėtiną sumą. Toks veiksmas nėra finansinė pataisa ir dėl jo nėra mažinama fondų parama programai. Komisija per du mėnesius sumoka visą papildomai mokėtiną sumą arba pradeda susigrąžinimo procedūrą pagal 94 straipsnį.
5. Kiek tai susiję su paskutiniais ataskaitiniais metais, Komisija ne vėliau kaip per du mėnesius nuo galutinės veiklos rezultatų ataskaitos priėmimo dienos, kaip nurodyta 38 straipsnyje, sumoka arba susigrąžina ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų metinį sąskaitų likutį.
III SKYRIUS
Finansinės pataisos
97 straipsnis
Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos
1. Valstybės narės saugo Sąjungos biudžetą ir taiko finansines pataisas, panaikindamos visą fondų paramą veiksmui arba programai arba jos dalį, jei nustatoma, kad Komisijai deklaruotos išlaidos yra netvarkingos.
2. Finansinės pataisos įtraukiamos į ataskaitinių metų, kuriais priimtas sprendimas dėl panaikinimo, sąskaitas.
3. Panaikintą fondų paramą valstybė narė gali dar kartą panaudoti atitinkamai programai, išskyrus veiksmą, kuriam taikyta finansinė pataisa, arba, jei finansinė pataisa taikyta dėl sisteminio pažeidimo, – bet kurį to sisteminio pažeidimo paveiktą veiksmą.
4. Konkrečiai EJRŽF taikomose taisyklėse gali būti nustatytas specialus valstybių narių atliekamų finansinių pataisų pagrindas, susijęs su pagal bendrą žuvininkystės politiką taikomų taisyklių nesilaikymu.
5. Nukrypstant nuo 1–3 dalių, veiksmų, kuriuose naudojamos finansinės priemonės, atveju, įnašas, dėl pavienio pažeidimo panaikintas pagal šį straipsnį, gali būti dar kartą panaudotas tam pačiam veiksmui šiomis sąlygomis:
|
a) |
jei pažeidimas, dėl kurio panaikintas įnašas, yra nustatytas galutinio gavėjo lygmeniu: tik kitiems galutiniams gavėjams pagal tą pačią finansinę priemonę; |
|
b) |
jei pažeidimas, dėl kurio panaikintas įnašas, yra nustatytas specialųjį fondą valdančio subjekto lygmeniu arba jeigu finansinė priemonė įgyvendinama pasitelkiant struktūrą su kontroliuojančiuoju fondu: tik kitiems specialiuosius fondus valdantiems subjektams. |
Jeigu tas pažeidimas, dėl kurio panaikintas įnašas, yra nustatytas kontroliuojantįjį fondą valdančio subjekto lygmeniu arba specialųjį fondą valdančio subjekto lygmeniu, kai finansinė priemonė įgyvendinama pasitelkiant struktūrą be kontroliuojančiojo fondo, panaikintas įnašas negali būti dar kartą panaudotas tam pačiam veiksmui.
Jeigu finansinė pataisa atlikta dėl sisteminio pažeidimo, panaikintas įnašas negali būti dar kartą panaudotas jokiam sisteminio pažeidimo paveiktam veiksmui.
6. Finansinę priemonę įgyvendinantys subjektai atlygina valstybėms narėms programos įnašus, kuriuos naudojant padaryta pažeidimų, kartu su palūkanomis ir kitu iš tų įnašų gautu pelnu.
Finansines priemones įgyvendinantys subjektai neatlygina pirmoje pastraipoje nurodytų sumų valstybėms narėms, jeigu tie subjektai įrodo, kad konkretus pažeidimas padarytas visomis toliau nurodytomis sąlygomis:
|
a) |
pažeidimas padarytas galutinio gavėjo lygmeniu arba kontroliuojančiojo fondo atveju – specialiuosius fondus valdančių subjektų arba galutinių gavėjų lygmeniu; |
|
b) |
finansines priemones įgyvendinantys subjektai savo įsipareigojimus, susijusius su programos įnašais, kuriuos naudojant padaryta pažeidimų, vykdė vadovaudamiesi taikytina teise ir veikė laikydamiesi profesinio atidumo, skaidrumo ir kruopštumo principų, kurių, kaip tikimasi, laikosi profesinė organizacija, turinti finansinių priemonių įgyvendinimo patirties; |
|
c) |
sumų, kurioms pažeidimas turėjo poveikio, nebuvo galima susigrąžinti nepaisant to, kad finansines priemones įgyvendinantys subjektai su deramu stropumu ėmėsi visų galimų sutartinių ir teisinių priemonių. |
98 straipsnis
Komisijos atliekamos finansinės pataisos
1. Komisija atlieka finansines pataisas, sumažindama fondų paramą programai, jei nustato, kad:
|
a) |
esama didelių trūkumų, dėl kurių kilo rizika fondų paramai, kuri jau sumokėta programai; |
|
b) |
priimtose sąskaitose nurodytos išlaidos yra netvarkingos, ir jų valstybė narė nenustatė ir apie jas nepranešė; |
|
c) |
prieš Komisijai pradedant taikyti šioje dalyje nustatytą finansinių pataisų procedūrą valstybė narė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 91 straipsnį. |
Jeigu Komisija taiko fiksuotąją normą arba ekstrapoliuotas finansines pataisas, tai daroma pagal XXI priedo nuostatas.
2. Prieš priimdama sprendimą dėl finansinės pataisos, Komisija informuoja valstybę narę apie savo išvadas ir suteikia valstybei narei galimybę per du mėnesius pateikti savo pastabas.
3. Jeigu valstybė narė nesutinka su Komisijos išvadomis, ji yra kviečiama į Komisijos posėdį, siekiant užtikrinti, kad Komisija turėtų visą reikiamą informaciją ir pastabas išvadoms dėl finansinės pataisos taikymo pagrįsti.
4. Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl finansinės pataisos per 12 mėnesių nuo posėdžio arba nuo papildomos informacijos, kurios paprašė Komisija, pateikimo dienos.
Priimdama sprendimą dėl finansinės pataisos Komisija atsižvelgia į visą pateiktą informaciją ir pastabas.
Jeigu valstybė narė 1 dalies a ir c punktuose nurodytais atvejais sutinka su finansine pataisa iki 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo, valstybė narė gal dar kartą panaudoti susijusias sumas. Ši galimybė netaikoma finansinei pataisai, susijusiai su 1 dalies b punkte nurodytais atvejais.
5. Konkrečiai EJRŽF taikomose taisyklėse gali būti nustatytas specialus Komisijos atliekamų finansinių pataisų pagrindas, susijęs su pagal bendrą žuvininkystės politiką taikomų taisyklių nesilaikymu.
IV SKYRIUS
Įsipareigojimų panaikinimas
99 straipsnis
Įsipareigojimų panaikinimo principai ir taisyklės
1. Komisija panaikina visas programai numatytas įsipareigojimų sumas, kurios iki antrųjų trečiųjų kalendorinių metų po tų metų, kuriais prisiimti 2021–2026 m. biudžetiniai įsipareigojimai, gruodžio 26 31 d. nebuvo panaudotos išankstiniam finansavimui pagal 84 straipsnį arba dėl kurių nepateikta mokėjimo paraiška pagal 85 ir 86 straipsnius. [323 pakeit.]
2. Su 2021 m. biudžetiniu įsipareigojimu susijusi suma, kuri turėtų būti padengta išankstiniu finansavimu arba nurodyta mokėjimo paraiškose iki 1 dalyje nustatyto termino, yra 60 proc. to įsipareigojimo. 10 proc. 2021 m. biudžetinio įsipareigojimo pridedama prie kiekvieno 2022–2025 m. įsipareigojimo siekiant apskaičiuoti finansuotinas sumas. [324 pakeit.]
3. Dalis 2029 2030 m. gruodžio 31 d. tebegaliojančių įsipareigojimų panaikinama, jeigu iki 38 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino Komisijai nepateiktas ESF+, ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų patikinimo dokumentų rinkinys ir galutinė veiklos rezultatų ataskaita. [325 pakeit.]
100 straipsnis
Įsipareigojimų panaikinimo taisyklių išimtys
1. Iš panaikinamų įsipareigojimų atimamos sumos atitinka tą biudžetinių įsipareigojimų dalį:
|
a) |
kurios veiksmai sustabdyti dėl teismo proceso arba sustabdomąjį poveikį turinčio administracinio skundo arba |
|
b) |
dėl kurios nebuvo įmanoma pateikti mokėjimo paraiškos dėl force majeure aplinkybių, kurios labai paveikė visos programos ar jos dalies įgyvendinimą; |
|
ba) |
nebuvo įmanoma laiku pateikti mokėjimo prašymo dėl to, kad Sąjungos lygmeniu buvo vėluojama sukurti 2021–2027 m. laikotarpio fondų teisinę ir administracinę sistemą. [326 pakeit.] |
Force majeure aplinkybes nurodančios nacionalinės valdžios institucijos įrodo tiesioginį force majeure poveikį visos programos arba jos dalies įgyvendinimui.
2. Valstybė narė iki sausio 31 d. pateikia Komisijai 1 dalies a ir b punktuose nurodytą informaciją apie išimtis dėl sumų, kurios turėjo būti deklaruotos iki gruodžio 26 d.
101 straipsnis
Įsipareigojimų panaikinimo procedūra
1. Komisija, remdamasi iki sausio 31 d. gauta informacija, informuoja valstybę narę apie tai, kokia įsipareigojimų suma bus panaikinta atsižvelgiant į tą informaciją.
2. Valstybė narė per vieną mėnesį du mėnesius pritaria panaikintinų įsipareigojimų sumai arba pateikia savo pastabas. [327 pakeit.]
3. Valstybė narė iki birželio 30 d. pateikia Komisijai patikslintą finansavimo planą, kuriame atsižvelgiama į sumažintą atitinkamų kalendorinių metų vieno arba daugiau programos prioritetų paramos sumą. Iš daugiau nei vieno fondo remiamų programų atveju kiekvieno fondo paramos suma sumažinama proporcingai pagal panaikintų įsipareigojimų sumas, kurios nepanaudotos atitinkamais kalendoriniais metais.
Jei toks planas nepateikiamas, Komisija peržiūri finansavimo planą, sumažindama atitinkamų kalendorinių metų fondų įnašą. Šis įnašas sumažinamas kiekvienam prioritetui proporcingai pagal panaikintų įsipareigojimų sumas, kurios nepanaudotos atitinkamais kalendoriniais metais.
4. Komisija ne vėliau kaip spalio 31 d. iš dalies keičia sprendimą, kuriuo patvirtinama programa.
VIII ANTRAŠTINĖ DALIS
FINANSINĖ PROGRAMA
102 straipsnis
Geografinė paramos investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui aprėptis
1. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo parama investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skiriama visuose regionuose, kurie pagal Reglamente (EB) Nr. 1059/2003, iš dalies pakeistame Komisijos reglamentu (EB) Nr. 868/2014 (ES) 2016/2066 , nustatytą bendrą teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių, priskiriami prie 2 lygio regionų (NUTS 2 lygio regionai). [328 pakeit.]
2. ERPF ir ESF+ lėšos investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui paskirstomos tarp šių trijų NUTS 2 lygio regionų kategorijų:
|
a) |
mažiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES 27 BVP vidurkio (toliau – mažiau išsivystę regionai); |
|
b) |
pereinamojo laikotarpio regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–100 proc. ES 27 BVP vidurkio (toliau – pereinamojo laikotarpio regionai); |
|
c) |
labiau išsivysčiusius regionus, kurių BVP vienam gyventojui yra daugiau kaip 100 proc. ES 27 BVP vidurkio (toliau – labiau išsivystę regionai). |
Regionų klasifikacija pagal vieną iš trijų regionų kategorijų nustatoma palyginant kiekvieno regiono BVP vienam gyventojui, išreikštą perkamosios galios standartais (PGS) ir apskaičiuotą pagal 2014–2016 m. Sąjungos rodiklius, su ES 27 to paties ataskaitinio laikotarpio BVP vidurkiu.
3. Iš Sanglaudos fondo parama skiriama toms valstybėms narėms, kurių vienam gyventojui tenkančios BNP, išreikštos PGS ir apskaičiuotos pagal 2014–2016 m. Sąjungos rodiklius, yra mažesnės nei 90 proc. ES 27 to paties ataskaitinio laikotarpio BNP vienam gyventojui vidurkio.
4. Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriame paskelbia regionų, kurie atitinka vieno iš trijų regionų kategorijų kriterijus, ir valstybių narių, kurios atitinka 3 dalyje nustatytus kriterijus, sąrašą. Tas sąrašas galioja nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
103 straipsnis
Ištekliai ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai
1. Biudžetiniams įsipareigojimams 2021–2027 m. laikotarpiu ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai skiriami ištekliai siekia 330 624 388 630 378 097 000 000 EUR 2018 m. kainomis. [329 pakeit.]
Lėšas programuojant ir vėliau įtraukiant į Sąjungos biudžetą, ši suma yra indeksuojama 2 proc. per metus.
2. Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo kiekvienai valstybei narei pagal regionų kategoriją kasmet paskirsto visus išteklius pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą ir pateikia reikalavimus atitinkančių regionų sąrašą, laikydamasi XXII priede nustatytos metodikos. Minimalus bendras paskirstymas iš fondų nacionaliniu lygmeniu turi būti lygus 76 proc. kiekvienai valstybei narei ar regionui 2014–2020 m. laikotarpiu paskirto biudžeto. [330 pakeit.]
Tame sprendime taip pat nustatomas metinis visų išteklių kiekvienai valstybei narei pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG) paskirstymas.
Nedarant poveikio valstybėms narėms skirtiems nacionaliniams asignavimams, tiems regionams, kurie 2021–2027 m. laikotarpiui priskirti prie žemesnės kategorijos nei anksčiau, skiriamas finansavimas turi būti toks pats, kokie buvo 2014–2020 m. asignavimai. [429 pakeit.]
Atsižvelgiant į ypatingą sanglaudos finansavimo svarbą tarpvalstybiniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui ir atokiausiems regionams, tokio finansavimo tinkamumo kriterijai turėtų būti ne mažiau palankūs nei 2014–2020 m. laikotarpio kriterijai ir turi būti užtikrintas maksimalus esamų programų tęstinumas. [331 pakeit.]
3. Atskaičius paramą EITP, nurodytą 104 straipsnio 4 dalyje, 0,35 proc. visų išteklių skiriami Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai.
104 straipsnis
Investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) skiriami ištekliai
1. Investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skiriama 97,5 97 proc. visų išteklių, (t. y. iš viso 366 754 000 000 EUR (2018 m. kainomis ) ir jos paskirstomos . Iš šios sumos 5 900 000 000 EUR skiriama Vaiko garantijų iniciatyvai iš ESF + išteklių. Likusi 360 854 000 000 EUR suma (2018 m. kainomis) paskirstoma taip: [332 pakeit.]
|
a) |
61,6 proc. (t. y. iš viso 198 621 593 157 222 453 894 000 EUR) – mažiau išsivysčiusiems regionams; [333 pakeit.] |
|
b) |
14,3 proc. (t. y. iš viso 45 934 516 595 51 446 129 000 EUR) – pereinamojo laikotarpio regionams; [334 pakeit.] |
|
c) |
10,8 proc. (t. y. iš viso 34 842 689 000 39 023 410 000 EUR) – labiau išsivysčiusiems regionams; [335 pakeit.] |
|
d) |
12,8 proc. (t. y. iš viso 41 348 556 877 46 309 907 000 EUR) – iš Sanglaudos fondo remiamoms valstybėms narėms; [336 pakeit.] |
|
e) |
0,4 proc. (t. y. iš viso 1 447 034 001 1 620 660 000 EUR) – kaip papildomas finansavimas SESV 349 straipsnyje nurodytiems atokiausiems regionams ir NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems 1994 m. stojimo akto Protokolo Nr. 6 2 straipsnyje nustatytus kriterijus. [337 pakeit.] |
2. 2024 m. Komisija, atlikdama 2025 m. techninį patikslinimą pagal Reglamento (ES, Euratomas) [[…] [(Daugiametės finansinės programos reglamentas)] [6] straipsnį, peržiūri kiekvienai valstybei narei 2025–2027 m. pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą skiriamą visą asignavimų sumą.
Komisija, atlikdama peržiūrą, taiko XXII priede nustatytą paskirstymo metodą, remdamasi tuo metu turimais naujausiais statistiniais duomenimis.
Komisija, atlikusi techninį koregavimą, iš dalies pakeičia įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas patikslintas 103 straipsnio 2 dalyje nurodytas metinis išteklių paskirstymas.
3. ESF+ skiriamos lėšos sudaro 28,8 proc. pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą ESF+ skiriama 88 646 194 590 EUR suma skiriamų išteklių (t. y. 105 686 000 000 EUR 2018 m. kainomis). Tai neapima nei užimtumo ir socialinių inovacijų, nei sveikatos krypčiai skiriamų paketų . [338 pakeit.]
Papildomo ESF+ skirto finansavimo atokiausiems regionams, nurodytiems 1 dalies e punkte, suma yra 376 928 934 EUR siekia 0,4 proc. pirmoje pastraipoje paminėtų išteklių (t. y. 424 296 054 EUR 2018 m. kainomis) . [339 pakeit.]
4. Iš Sanglaudos fondo į EITP perkeltina paramos suma yra 10 000 000 000 EUR. 4 000 000 000 EUR 2018 m. kainomis . Ji panaudojama tik valstybėse narėse, atitinkančiose Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimus, siekiant remti transporto infrastruktūros projektus ir pagal valstybių narių ir regionų investicijų į infrastruktūrą poreikį, skelbiant specialius kvietimus teikti paraiškas, kaip numatyta pagal Reglamentą (ES) [naujojo EITP reglamento numeris]. [340 pakeit.]
Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma iš kiekvienos valstybės narės Sanglaudos fondo asignavimų į EITP perkeltinų lėšų suma, kuri nustatoma proporcingai visam laikotarpiui.
Sanglaudos fondo asignavimai kiekvienai valstybei narei atitinkamai sumažinami.
Metiniai asignavimai, atitinkantys pirmoje pastraipoje nurodytą Sanglaudos fondo paramą, nuo 2021 biudžetinių metų įtraukiami į atitinkamas EITP biudžeto eilutes.
30 proc. į EITP perkeltų išteklių valstybės narės, galinčios gauti Sanglaudos fondo paramą, gali naudoti iš karto po perkėlimo transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal Reglamentą (ES) [ naujasis EITP reglamentas ]. [341 pakeit.]
Transporto sektoriui pagal Reglamentą (ES) [naujasis EITP reglamentas] taikomos taisyklės taikomos konkretiems pirmoje pastraipoje nurodytiems kvietimams teikti paraiškas. Iki 2023 m. gruodžio 31 d., vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką, laikomasi nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondą, atsižvelgiant į 70 proc. išteklių, perkeltų į EITP. [342 pakeit.]
Nuo 2024 m. sausio 1 d. į EITP perkeltus išteklius, dėl kurių nebuvo įsipareigota, visos valstybės narės, galinčios gauti Sanglaudos fondo paramą, gali naudoti transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal Reglamentą (ES) [naujasis EITP reglamentas].
5. Iš investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo išteklių 500 000 000 EUR 560 000 000 EUR 2018 m. kainomis skiriama Europos miestų iniciatyvai, Komisijai taikant tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą. [343 pakeit.]
6. Iš ESF+ išteklių, skiriamų investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui, 175 000 000 EUR 196 000 000 EUR 2018 m. kainomis skiriama tarptautiniam bendradarbiavimui, kuriuo remiami novatoriški sprendimai, taikant tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą. [344 pakeit.]
7. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) skiriami ištekliai sudaro 2,5 3 proc. visų fondų biudžetiniams įsipareigojimams 2021–2027 m. numatytų lėšų (t. y. iš viso 8 430 000 000 EUR 11 343 000 000 EUR 2018 m. kainomis ). [345 pakeit.]
105 straipsnis
Išteklių perkeliamumas
1. Komisija gali sutikti su valstybės narės pasiūlymu, pateiktu partnerystės sutartyje arba atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą, perkelti:
|
a) |
ne daugiau kaip 15 5 proc. visų mažiau išsivysčiusiems regionams skirtų asignavimų – pereinamojo laikotarpio arba labiau išsivysčiusiems regionams ir iš pereinamojo laikotarpio regionų labiau išsivysčiusiems regionams; [346 pakeit.] |
|
b) |
iš labiau išvysčiusiems regionams arba pereinamojo laikotarpio regionams skirtų asignavimų – mažiau išsivysčiusiems regionams. |
2. Visų asignavimų, skirtų kiekvienai valstybei narei siekiant investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), tarp šių tikslų perkelti negalima.
106 straipsnis
Bendro finansavimo normų nustatymas
1. Komisijos sprendimu, kuriuo patvirtinama programa, nustatoma bendro finansavimo norma ir didžiausia galima fondų paramos kiekvienam prioritetui suma.
2. Dėl kiekvieno prioriteto Komisijos sprendime nurodoma, ar tam prioritetui nustatyta bendro finansavimo norma turi būti taikoma:
|
a) |
visam įnašui, įskaitant viešąjį ir privatųjį įnašą; |
|
b) |
viešajam įnašui. |
3. Bendro finansavimo norma investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui kiekvieno prioriteto lygmeniu negali būti didesnė kaip:
|
a) |
70 85 proc. mažiau išsivysčiusiems regionams; [347 pakeit.] |
|
b) |
55 65 proc. pereinamojo laikotarpio regionams; [348 pakeit.] |
|
c) |
40 50 proc. labiau išsivysčiusiems regionams. [349 ir 447 pakeit.] |
a punkte nustatytos bendro finansavimo normos taip pat taikomos atokiausiems regionams ir specialiems papildomiems asignavimams atokiausiems regionams . [350 pakeit.]
Bendro finansavimo norma Sanglaudos fondui kiekvieno prioriteto lygmeniu negali būti didesnė kaip 70 85 proc. [351 pakeit.]
ESF+ reglamentu tinkamai pagrįstais atvejais gali būti nustatytos didesnės , iki 90 proc. siekiančios, bendro finansavimo normos prioritetams, kuriais remiami novatoriški veiksmai pagal to reglamento [14 13 ] straipsnį ir [4 straipsnio 1 dalies x ir xi punktus], ir programoms, kuriomis remiamai veiksmai, skirti materialinio nepritekliaus problemai spręsti pagal to reglamento [9 ] straipsnį, jaunimo užimtumui remti pagal [10] straipsnį, Europos vaikų garantijai remti pagal [10a] straipsnį ir tarptautiniam bendradarbiavimui remti pagal [11b] straipsnį . [352 pakeit.]
4. Bendra INTERREG programų finansavimo norma negali būti didesnė kaip 70 85 proc. [353 pakeit.]
ETB reglamentu gali būti nustatytos didesnės bendro finansavimo normos išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms, kuriomis siekiama Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG).
4a. Valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais gali pateikti prašymą pasinaudoti pagal dabartinį Stabilumo ir augimo paktą numatyta lankstumo galimybe viešųjų ar lygiaverčių struktūrinių išlaidų atveju, jei jas viešojo administravimo institucijos padengia bendrai finansuodamos su Europos struktūriniais ir investicijų fondais vykdomas investicijas. Apibrėždama fiskalinį koregavimą pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę arba korekcinę dalį Komisija nuodugniai įvertina šį prašymą ir atsižvelgia į strateginę investicijų svarbą. [453 pakeit.]
5. Komisijos iniciatyva arba jos vardu įgyvendinamos techninės paramos priemonės gali būti finansuojamos 100 proc.
IX ANTRAŠTINĖ DALIS
DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI, ĮGYVENDINIMO, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
I SKYRIUS
Deleguotieji įgaliojimai ir įgyvendinimo nuostatos
107 straipsnis
Deleguotieji įgaliojimai
Komisijai pagal 108 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami šio reglamento priedai, išskyrus III, IV, X ir XXII priedus, siekiant juos pritaikyti atsižvelgiant į programavimo laikotarpiu padarytus ne esminių šio reglamento nuostatų pakeitimus. Komisijai pagal 108 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto Deleguotojo reglamento (ES) 204/2014 pakeitimų ir pritaikymo prie šio reglamento. [354 pakeit.]
108 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 6 straipsnio 3 dalyje, 63 straipsnio 10 dalyje, 73 straipsnio 4 dalyje, 88 straipsnio 4 dalyje, 89 straipsnio 4 dalyje ir 107 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos dienos iki 2027 m. gruodžio 31 d . [355 pakeit.]
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 3 dalyje, 63 straipsnio 10 dalyje, 73 straipsnio 4 dalyje, 88 straipsnio 4 dalyje ir, 89 straipsnio 4 dalyje ir 107 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [356 pakeit.]
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 6 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 10 dalį, 73 straipsnio 4 dalį, 88 straipsnio 4 dalį, 89 straipsnio 4 dalį ir 107 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [357 pakeit.]
109 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.
II SKYRIUS
Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos
110 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Reglamentas (EB) Nr. 1303/2013 ar bet kuris kitas aktas, taikomas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, toliau taikomas programoms ir veiksmams, kurie tą laikotarpį remiami ERPF, ESF+. Sanglaudos fondo ir EJRŽF lėšomis.
111 straipsnis
Veiksmų, kuriems taikomas įgyvendinimas etapais, sąlygos
1. Vadovaujančioji institucija gali pradėti atranką veiksmo, kuris yra veiksmo, atrinkto paramai gauti ir pradėto pagal Reglamentą (EB) Nr. 1303/2013, antrasis etapas, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:
|
a) |
veiksmas, atrinktas paramai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1303/2013 gauti, turi du finansiniu požiūriu identifikuojamus etapus su atskiromis audito sekomis; |
|
b) |
visos veiksmo išlaidos viršija 10 mln. EUR; |
|
c) |
į mokėjimo paraišką, susijusią su pirmuoju etapu, įtrauktos išlaidos nėra įtrauktos į jokias kitas su antruoju etapu susijusias mokėjimo paraiškas; |
|
d) |
antrasis veiksmo etapas atitinka taikytiną teisę ir reikalavimus gauti ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo paramą pagal šio reglamento arba konkretiems fondams skirtų reglamentų nuostatas; |
|
e) |
valstybė narė galutinėje įgyvendinimo ataskaitoje, pateiktoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1303/2013 141 straipsnį, įsipareigoja per programavimo laikotarpį užbaigti galutinį antrąjį etapą ir užtikrinti, kad jis būtų įgyvendinamas. |
2. Šio reglamento nuostatos taikomos antrajam veiksmo etapui.
112 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 83.
(4) 2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) OL L […], […], p. […].
(6) 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso (OL L 74, 2014 3 14, p. 1).
(7) Reglamentas dėl energetikos sąjungos valdymo kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 94/22/EB, Direktyva 98/70/EB, Direktyva 2009/31/EB, Reglamentas (EB) Nr. 663/2009, Reglamentas (EB) Nr. 715/2009, Direktyva 2009/73/EB, Tarybos direktyva 2009/119/EB, Direktyva 2010/31/ES, Direktyva 2012/27/ES, Direktyva 2013/30/ES ir Tarybos direktyva (ES) 2015/652 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (COM/2016/0759 – 2016/0375(COD)].
(8) Reglamentas (ES) […] dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos (OL L […], […], p. […]).
(9) OL L 123, 2016 5 12, p. 13.
(10) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(11) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(12) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(13) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(14) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(15) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(16) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
(17) 2014 m. rugpjūčio 8 d. 2016 m. lapkričio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 868/2014 2066/2016 , kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo priedai (OL L 241, 2014 8 13 322 , 2016 11 29 , p. 1).
(18) […] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) […] dėl [EITP] (OL L […], […], p. […])].
(19) Komisijos septintoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita „Mano regionas, mano Europa, mano ateitis. Septintoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita“ (COM(2017)0583, 2017 m. spalio 9 d.).
(20) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(21) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
(22) OL L, , p. .
(23) OL L, , p. .
(24) OL L, , p. .
(25) OL L, , p. .
(26) OL L, , p. .
(27) OL L, , p. .
(28) OL L, , p. .
(29) OL L 352, 2013 12 24, p. 1.
(30) OL L 352, 2013 12 24, p. 9.
(31) OL L 190, 2014 6 28, p. 45.
(32) 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).
(33) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) (OL L 210, 2006 7 31, p. 19).
(34) [Reglamentas (ES) Nr. […] dėl […] (OL L […], […], p. […])].
(35) 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso (OL L 74, 2014 3 14, p. 1).
(36) 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).
(37) 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).
(38) 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę paramą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (OL L 53, 2002 2 23).
(39) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013 5 27, p. 1).
(40) 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6).
(41) 2017 m. vasario 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/218 dėl Sąjungos žvejybos laivyno registro (OL L 34, 2017 2 9, p. 9).
(42) 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 345, 2003 12 31, p. 90).
(43) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(44) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
(45) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
(46) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014 4 25, p. 1).
(47) 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (OL L 53, 2002 2 23, p. 1).
(48) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013 5 27, p. 1).
I PRIEDAS
ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo intervencinių priemonių rūšių matmenys ir kodai – 17 straipsnio 5 dalis
1 LENTELĖ. INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ SRITIES MATMENS KODAI
|
|
INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ SRITIS |
Paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas |
Paramos siekiant su aplinka susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas |
|
1 POLITIKOS TIKSLAS: PAŽANGESNĖ EUROPA, SKATINANT NOVATORIŠKĄ IR PAŽANGIĄ EKONOMIKOS PERTVARKĄ |
|||
|
001 |
Investicijos į labai mažų įmonių, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla arba susijusių su konkurencingumu , ilgalaikį turtą [359 pakeit.] |
0 % |
0 % |
|
002 |
Investicijos į mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant privačius mokslinių tyrimų centrus), tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla arba susijusių su konkurencingumu , ilgalaikį turtą [360 pakeit.] |
0 % |
0 % |
|
003 |
Investicijos į viešųjų mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo įstaigų, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą |
0 % |
0 % |
|
004 |
Investicijos į labai mažų įmonių, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla arba susijusių su konkurencingumu , nematerialųjį turtą [361 pakeit.] |
0 % |
0 % |
|
005 |
Investicijos į mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant privačius mokslinių tyrimų centrus), tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla arba susijusių su konkurencingumu , nematerialųjį turtą [362 pakeit.] |
0 % |
0 % |
|
006 |
Investicijos į viešųjų mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo įstaigų, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą |
0 % |
0 % |
|
007 |
Labai mažų įmonių mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką (pramoniniai tyrimai, bandomoji taikomoji veikla, galimybių studijos) |
0 % |
0 % |
|
008 |
Mažųjų ir vidutinių įmonių mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką |
0 % |
0 % |
|
009 |
Viešųjų mokslinių tyrimų centrų, aukštojo mokslo ir kompetencijos centrų mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką (pramoniniai tyrimai, bandomoji taikomoji veikla, galimybių studijos) |
0 % |
0 % |
|
010 |
MVĮ skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B) |
0 % |
0 % |
|
011 |
Vyriausybių IRT sprendimai, e. paslaugos, taikomosios programos |
0 % |
0 % |
|
012 |
Informacinių technologijų paslaugos ir taikomosios programos, skirtos skaitmeniniams įgūdžiams ir skaitmeninei įtraukčiai |
0 % |
0 % |
|
013 |
e. sveikatos paslaugos ir taikomosios programos (įskaitant e. priežiūrą, daiktų internetą fiziniam aktyvumui ir kasdienį gyvenimą palengvinančiai aplinkai) |
0 % |
0 % |
|
014 |
MVĮ skirta verslo infrastruktūra (įskaitant pramonės parkus ir zonas) |
0 % |
0 % |
|
015 |
MVĮ verslo plėtra ir tarptautinimas |
0 % |
0 % |
|
016 |
Pažangiajai specializacijai, pramonės pareinamajam laikotarpiui ir verslumui skirtas gebėjimų ugdymas |
0 % |
0 % |
|
017 |
MVĮ ir MVĮ grupėms skirtos pažangios paramos paslaugos (įskaitant valdymo, rinkodaros ir projektavimo paslaugas) |
0 % |
0 % |
|
018 |
Inkubacija, parama atžalinėms ir atskirtosioms įmonėms ir startuoliams |
0 % |
0 % |
|
019 |
Parama inovacijų grupėms ir verslo tinklai, visų pirma naudingi MVĮ |
0 % |
0 % |
|
020 |
Inovacijų diegimas MVĮ (procesų, organizacinės, rinkodaros, bendro kūrimo, naudotojų ir paklausos sąlygojamos inovacijos) |
0 % |
0 % |
|
021 |
Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo sektoriaus technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas |
0 % |
0 % |
|
022 |
Įmonių, daugiausia dėmesio skiriančių mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir atsparumui klimato kaitai bei prisitaikymui prie jos, vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimas, technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas |
100 % |
40 % |
|
023 |
Įmonių, daugiausia dėmesio skiriančių žiedinei ekonomikai, vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimas, technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas |
40 % |
100 % |
|
2 POLITIKOS TIKSLAS: ŽALESNĖ IR MAŽO ANGLIES DIOKSIDO KIEKIO EUROPA, SKATINANT PERĖJIMĄ PRIE ŠVARIOS IR TEISINGOS ENERGETIKOS, ŽALIĄSIAS IR MĖLYNĄSIAS INVESTICIJAS, ŽIEDINĘ EKONOMIKĄ, PRISITAIKYMĄ PRIE KLIMATO KAITOS IR RIZIKOS PREVENCIJĄ BEI VALDYMĄ |
|||
|
024 |
MVĮ efektyvus energijos vartojimas ir jose vykdomi parodomieji projektai, taip pat pagalbinės priemonės |
100 % |
40 % |
|
025 |
Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma esamų būstų renovacija, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės |
100 % |
40 % |
|
026 |
Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma viešosios infrastruktūros renovacija, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės |
100 % |
40 % |
|
027 |
Parama įmonėms, teikiančioms paslaugas, kuriomis prisidedama prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir atsparumo klimato kaitai |
100 % |
40 % |
|
028 |
Atsinaujinančioji energija: vėjo energija |
100 % |
40 % |
|
029 |
Atsinaujinančioji energija: saulės energija |
100 % |
40 % |
|
030 |
Atsinaujinančioji energija: biomasės energija |
100 % |
40 % |
|
031 |
Atsinaujinančioji energija: jūrų energija |
100 % |
40 % |
|
032 |
Kita atsinaujinančioji energija (įskaitant geoterminę energiją) |
100 % |
40 % |
|
033 |
Žemoje ir vidutinėje įtampoje veikiančios pažangios energijos skirstymo sistemos (įskaitant pažangiuosius tinklus ir IRT sistemas) ir su jomis susijęs kaupimas |
100 % |
40 % |
|
034 |
Didelio efektyvumo kogeneracija, centralizuotas šilumos ir vėsinimo tiekimas |
100 % |
40 % |
|
035 |
Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: potvyniai ir nuošliaužos (įskaitant informuotumo didinimo, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas bei infrastruktūras) [363 pakeit.] |
100 % |
100 % |
|
036 |
Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: gaisrai (įskaitant informuotumo didinimo, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas bei infrastruktūras) |
100 % |
100 % |
|
037 |
Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: kita, pvz., audros ir sausra (įskaitant informuotumo didinimo, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas bei infrastruktūras) |
100 % |
100 % |
|
038 |
Su klimatu nesusijusių gamtinių pavojų (pvz., žemės drebėjimų) ir su žmogaus veikla susijusios rizikos (pvz., technologinių avarijų) prevencija ir valdymas, įskaitant informuotumo didinimo, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas bei infrastruktūras |
0 % |
100 % |
|
039 |
Žmonės vartoti skirto vandens tiekimas (gavybos, valymo, saugojimo ir skirstymo infrastruktūra, efektyvumą didinančios priemonės, geriamojo vandens tiekimas) |
0 % |
100 % |
|
040 |
Vandentvarka ir vandens išteklių išsaugojimas (įskaitant upių baseinų valdymą, specialias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, pakartotinį naudojimą, nuotėkių mažinimas) |
40 % |
100 % |
|
041 |
Nuotekų surinkimas ir valymas |
0 % |
100 % |
|
042 |
Namų ūkių atliekų tvarkymas: prevencijos, mažinimo, rūšiavimo ir perdirbimo priemonės |
0 % |
100 % |
|
043 |
Namų ūkių atliekų tvarkymas: mechaninis biologinis apdorojimas, šiluminis apdorojimas |
0 % |
100 % [364 pakeit.] |
|
044 |
Komercinių, pramonės ar pavojingų atliekų tvarkymas |
0 % |
100 % |
|
045 |
Skatinimas perdirbtąsias medžiagas naudoti kaip žaliavą |
0 % |
100 % |
|
046 |
Pramoninių vietovių ir užterštos žemės atkūrimas |
0 % |
100 % |
|
047 |
Parama aplinką tausojantiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui MVĮ užtikrinti |
40 % |
40 % |
|
048 |
Oro kokybės užtikrinimo ir triukšmo mažinimo priemonės |
40 % |
100 % |
|
049 |
„Natura 2000“ teritorijų apsauga, atkūrimas ir tvarus naudojimas |
40 % |
100 % |
|
050 |
Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, žalioji infrastruktūra |
40 % |
100 % |
|
3 POLITIKOS TIKSLAS: GERIAU SUJUNGTA EUROPA, SKATINANT JUDUMĄ IR REGIONŲ IRT JUNGTIS |
|||
|
051 |
IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (pagrindinis / tranzitinis tinklas) |
0 % |
0 % |
|
052 |
IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginiams iki paskirstymo taško aptarnaujamojoje vietoje daugiabučiuose pastatuose) |
0 % |
0 % |
|
053 |
IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginiams iki paskirstymo taško aptarnaujamojoje vietoje namuose ir verslo patalpose) |
0 % |
0 % |
|
054 |
IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginiams iki bazinės stoties pažangiam belaidžiam ryšiui) |
0 % |
0 % |
|
055 |
IRT: kitų rūšių IRT infrastruktūra (įskaitant didelės apimties kompiuterinius išteklius / įrangą, duomenų centrus, jutiklius ir kitą belaidę įrangą) |
0 % |
0 % |
|
056 |
Naujai nutiesti greitkeliai , tiltai ir keliai – TEN-T pagrindinis tinklas [365 pakeit.] |
0 % |
0 % |
|
057 |
Naujai nutiesti greitkeliai , tiltai ir keliai – TEN-T visuotinis tinklas [366 pakeit.] |
0 % |
0 % |
|
058 |
Naujai nutiesti TEN-T kelių tinklo antriniai jungiamieji keliai ir mazgai |
0 % |
0 % |
|
059 |
Naujai nutiesti kiti nacionaliniai, regioniniai ir vietos prieigos keliai |
0 % |
0 % |
|
060 |
Rekonstruoti ar pagerinti greitkeliai , tiltai ir keliai – TEN-T pagrindinis tinklas [367 pakeit.] |
0 % |
0 % |
|
061 |
Rekonstruoti ar pagerinti greitkeliai , tiltai ir keliai – TEN-T visuotinis tinklas [368 pakeit.] |
0 % |
0 % |
|
062 |
Kiti rekonstruoti ar pagerinti keliai (greitkeliai, nacionaliniai, regioniniai ar vietos keliai) |
0 % |
0 % |
|
063 |
Transporto skaitmeninimas: kelias |
40 % |
0 % |
|
064 |
Naujai nutiesti geležinkeliai – TEN-T pagrindinis tinklas |
100 % |
40 % |
|
065 |
Naujai nutiesti geležinkeliai – TEN-T visuotinis tinklas |
100 % |
40 % |
|
066 |
Kiti naujai nutiesti geležinkeliai |
100 % |
40 % |
|
067 |
Rekonstruoti ar pagerinti geležinkeliai – TEN-T pagrindinis tinklas |
0 % |
40 % |
|
068 |
Rekonstruoti ar pagerinti geležinkeliai – TEN-T visuotinis tinklas |
0 % |
40 % |
|
069 |
Kiti rekonstruoti ar pagerinti geležinkeliai |
0 % |
40 % |
|
070 |
Transporto skaitmeninimas: geležinkelis |
40 % |
0 % |
|
071 |
Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) |
0 % |
40 % |
|
072 |
Mobilūs geležinkelio objektai |
40 % |
40 % |
|
073 |
Švaraus miesto transporto infrastruktūra |
100 % |
40 % |
|
074 |
Švaraus miesto transporto riedmenys |
100 % |
40 % |
|
075 |
Dviračių infrastruktūra |
100 % |
100 % |
|
076 |
Miesto transporto skaitmeninimas |
40 % |
0 % |
|
077 |
Alternatyviųjų degalų infrastruktūra |
100 % |
40 % |
|
078 |
Daugiarūšis transportas (TEN-T) |
40 % |
40 % |
|
079 |
Daugiarūšis transportas (ne miesto) |
40 % |
40 % |
|
080 |
Jūrų uostai (TEN-T) |
40 % |
0 % |
|
081 |
Kiti jūrų uostai |
40 % |
0 % |
|
082 |
Vidaus vandenų keliai ir uostai (TEN-T) |
40 % |
0 % |
|
083 |
Vidaus vandenų keliai ir uostai (regioniniai ir vietos) |
40 % |
0 % |
|
084 |
Transporto skaitmeninimas: kiti transporto mazgai |
40 % |
0 % |
|
4 POLITIKOS TIKSLAS: SOCIALIAI ATSAKINGESNĖ EUROPA, ĮGYVENDINANT EUROPOS SOCIALINIŲ TEISIŲ RAMSTĮ |
|||
|
085 |
Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros infrastruktūra |
0 % |
0 % |
|
086 |
Pradinio ir vidurinio ugdymo infrastruktūra |
0 % |
0 % |
|
087 |
Tretinio mokslo infrastruktūra |
0 % |
0 % |
|
088 |
Profesinio rengimo ir mokymo ir suaugusiųjų švietimo infrastruktūra |
0 % |
0 % |
|
089 |
Būstų infrastruktūra migrantams, pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą |
0 % |
0 % |
|
090 |
Būstų infrastruktūra (kitiems asmenims, nei migrantai, pabėgėliai ir asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą) |
0 % |
0 % |
|
091 |
Kita socialinė infrastruktūra, kuria padedama siekti socialinės įtraukties bendruomenėje |
0 % |
0 % |
|
092 |
Sveikatos infrastruktūra |
0 % |
0 % |
|
093 |
Sveikatos priežiūros įranga |
0 % |
0 % |
|
094 |
Sveikatos priežiūros mobilieji ištekliai |
0 % |
0 % |
|
095 |
Sveikatos priežiūros skaitmeninimas |
0 % |
0 % |
|
096 |
Laikino priėmimo infrastruktūra migrantams, pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą |
0 % |
0 % |
|
097 |
Priemonės, kuriomis gerinamos galimybės įsidarbinti |
0 % |
0 % |
|
098 |
Priemonės, kuriomis gerinamos ilgalaikių bedarbių galimybės įsidarbinti |
0 % |
0 % |
|
099 |
Specialioji parama jaunimo užimtumui ir jaunimo socialinei ir ekonominei integracijai |
0 % |
0 % |
|
100 |
Parama savarankiškam darbui ir verslo kūrimui |
0 % |
0 % |
|
101 |
Parama socialinei ekonomikai ir socialinėms įmonėms |
0 % |
0 % |
|
102 |
Priemonės, kuriomis modernizuojamos ir stiprinamos darbo rinkos institucijos ir paslaugos siekiant įvertinti ir numatyti bei užtikrinti laiku prie poreikių pritaikytą pagalbą |
0 % |
0 % |
|
103 |
Parama darbo rinkos poreikių tenkinimui ir pokyčiams |
0 % |
0 % |
|
104 |
Parama darbuotojų judumui |
0 % |
0 % |
|
105 |
Priemonės, skirtos skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir mažinti segregaciją pagal lytis darbo rinkoje |
0 % |
0 % |
|
106 |
Priemonės, kuriomis skatinama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, įskaitant galimybes naudotis vaikų priežiūros ir išlaikomų asmenų priežiūros paslaugomis |
0 % |
0 % |
|
107 |
Sveikos ir gerai pritaikytos darbo aplinkos priemonės, skirtos sveikatos sutrikimo rizikai mažinti, įskaitant fizinio aktyvumo skatinimą |
0 % |
0 % |
|
108 |
Parama skaitmeninių įgūdžių vystymui |
0 % |
0 % |
|
109 |
Parama darbuotojų, įmonių ir verslininkų prisitaikymui prie pokyčių |
0 % |
0 % |
|
110 |
Priemonės, kuriomis skatinamas aktyvus ir sveikas senėjimas |
0 % |
0 % |
|
111 |
Parama ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai (išskyrus infrastruktūrą) |
0 % |
0 % |
|
112 |
Parama pradiniam ir viduriniam ugdymui (išskyrus infrastruktūrą) |
0 % |
0 % |
|
113 |
Parama tretiniam mokslui (išskyrus infrastruktūrą) |
0 % |
0 % |
|
114 |
Parama suaugusiųjų švietimui (išskyrus infrastruktūrą) |
0 % |
0 % |
|
115 |
Priemonės, kuriomis skatinamos lygios galimybės ir aktyvus dalyvavimas visuomenėje |
0 % |
0 % |
|
116 |
Būdai integruoti palankių sąlygų neturinčius asmenis ir grąžinti juos į darbo rinką; |
0 % |
0 % |
|
117 |
Priemonės skirtos pagerinti marginalizuotų grupių, tokių kaip romai, galimybes gauti išsilavinimą, darbą ir skatinti jų socialinę įtrauktį |
0 % |
0 % |
|
118 |
Parama pilietinei visuomenei, bendradarbiaujančiai su marginalizuotomis bendruomenėmis, tokiomis kaip romai |
0 % |
0 % |
|
119 |
Konkretūs veiksmai, kuriais siekiama gerinti trečiųjų šalių piliečių dalyvavimą darbo rinkoje |
0 % |
0 % |
|
120 |
Trečiųjų šalių piliečių socialinės integracijos priemonės |
0 % |
0 % |
|
121 |
Priemonės, kuriomis gerinamos lygios galimybės laiku naudotis kokybiškomis, tvariomis ir įperkamomis paslaugomis |
0 % |
0 % |
|
122 |
Priemonės, kuriomis gerinamas šeima ir bendruomene grindžiamų priežiūros paslaugų teikimas |
0 % |
0 % |
|
123 |
Priemonės, kuriomis gerinamas sveikatos priežiūros sistemų prieinamumas, veiksmingumas ir atsparumas (išskyrus infrastruktūrą) |
0 % |
0 % |
|
124 |
Priemonės, kuriomis gerinamos galimybės naudotis ilgalaike priežiūra (išskyrus infrastruktūrą) |
0 % |
0 % |
|
125 |
Priemonės, kuriomis modernizuojamos socialinės apsaugos sistemos, įskaitant galimybių gauti socialinę apsaugą skatinimą |
0 % |
0 % |
|
126 |
Asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, įskaitant labiausiai skurstančius asmenis ir vaikus, socialinės integracijos skatinimas |
0 % |
0 % |
|
127 |
Materialinio nepritekliaus problemos sprendimas teikiant pagalbą maistu ir (arba) materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, įskaitant papildomas priemones |
0 % |
0 % |
|
5 POLITIKOS TIKSLAS: PILIEČIAMS ARTIMESNĖ EUROPA, SKATINANT TVARIĄ IR INTEGRUOTĄ MIESTŲ, KAIMŲ IR PAKRANČIŲ VIETOVIŲ PLĖTRĄ IR VIETOS INICIATYVAS (1) |
|||
|
128 |
Viešųjų turizmo išteklių ir susijusių turizmo paslaugų apsauga, plėtojimas ir skatinimas [369 pakeit.] |
0 % |
0 % |
|
129 |
Kultūros paveldo ir kultūros srities paslaugų apsauga, plėtojimas ir skatinimas |
0 % |
0 % |
|
130 |
Gamtos paveldo ir ekologinio turizmo , išskyrus tinklo „Natura 2000“ teritorijas, apsauga, plėtojimas ir skatinimas [370 pakeit.] |
0 % |
100 % |
|
131 |
Viešųjų erdvių fizinis atnaujinimas ir saugumas |
0 % |
0 % |
|
KITI SU 1–5 POLITIKOS TIKSLAIS SUSIJĘ KODAI |
|||
|
132 |
Programų įgyvendinimo institucijų ir įstaigų, susijusių su fondų paramos įgyvendinimu, gebėjimų stiprinimas |
0 % |
0 % |
|
133 |
Bendradarbiavimo su partneriais valstybėje narėje ir už jos ribų stiprinimas |
0 % |
0 % |
|
134 |
Kryžminis finansavimas iš ERPF (parama ESF tipo veiksmams, būtiniems iš ERPF remiamai veiksmo daliai įgyvendinti ir su ja tiesiogiai susijusiems) |
0 % |
0 % |
|
135 |
Viešojo sektoriaus institucijų ir suinteresuotųjų šalių institucinių gebėjimų stiprinimas siekiant įgyvendinti teritorinio bendradarbiavimo projektus ir iniciatyvas tarpvalstybiniu, tarptautiniu, jūrų ir tarpregioniniu lygmenimis |
0 % |
0 % |
|
136 |
Atokiausi regionai: visų papildomų išlaidų, patirtų dėl prieigos trūkumo ir teritorinio susiskaldymo, kompensavimas |
0 % |
0 % |
|
137 |
Atokiausi regionai: konkretūs veiksmai, skirti papildomoms išlaidoms, patirtoms dėl rinkos dydžio veiksnių, kompensuoti |
0 % |
0 % |
|
138 |
Atokiausi regionai: parama, skirta papildomoms išlaidoms, patirtoms dėl klimato sąlygų ir pagalbos teikimo sunkumų, kompensuoti |
40 % |
40 % |
|
139 |
Atokiausi regionai: oro uostai |
0 % |
0 % |
|
TECHNINĖ PARAMA |
|||
|
140 |
Informavimas ir komunikacija |
0 % |
0 % |
|
141 |
Rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė |
0 % |
0 % |
|
142 |
Vertinimas ir tyrimai, duomenų rinkimas |
0 % |
0 % |
|
143 |
Valstybių narių institucijų, paramos gavėjų ir susijusių partnerių gebėjimų stiprinimas |
0 % |
0 % |
2 LENTELĖ. FINANSAVIMO FORMŲ MATMENS KODAI
|
FINANSAVIMO FORMA |
|
|
01 |
Dotacija |
|
02 |
Naudojantis finansinėmis priemonėmis teikiama parama: nuosavas kapitalas arba kvazinuosavas kapitalas |
|
03 |
Naudojantis finansinėmis priemonėmis teikiama parama: paskola |
|
04 |
Naudojantis finansinėmis priemonėmis teikiama parama: garantija |
|
05 |
Naudojantis finansinėmis priemonėmis teikiama parama: papildoma parama |
|
06 |
Apdovanojimas |
3 LENTELĖ. TERITORINĖS PARAMOS PASKIRSTYMO PRIEMONĖS IR TERITORINĖS KRYPTIES MATMENS KODAI
|
TERITORINĖS PARAMOS PASKIRSTYMO PRIEMONĖ IR TERITORINĖ KRYPTIS |
||
|
INTEGRUOTA TERITORINĖ INVESTICIJA (ITI) |
Į tvarią miestų plėtrą orientuota ITI |
|
|
11 |
Priemiesčiai |
x |
|
12 |
Miestai, miesteliai ir, apylinkės ir susijusios kaimo vietovės [371 pakeit.] |
x |
|
13 |
Funkcinės miesto zonos |
x |
|
14 |
Kalnuotos vietovės |
|
|
15 |
Salos ir pakrančių rajonai |
|
|
16 |
Kaimo ir retai apgyvendintos vietovės [372 pakeit.] |
|
|
17 |
Kitų rūšių tikslinės teritorijos |
|
|
BENDRUOMENĖS INICIJUOTA VIETOS PLĖTRA (BIVP) |
Į tvarią miestų plėtrą orientuota BIVP |
|
|
21 |
Priemiesčiai |
x |
|
22 |
Miestai, miesteliai ir, apylinkės ir susijusios kaimo vietovės [373 pakeit.] |
x |
|
23 |
Funkcinės miesto zonos |
x |
|
24 |
Kalnuotos vietovės |
|
|
25 |
Salos ir pakrančių rajonai |
|
|
26 |
Kaimo ir retai apgyvendintos vietovės [374 pakeit.] |
|
|
27 |
Kitų rūšių tikslinės teritorijos |
|
|
KITOS RŪŠIES PAGAL 5 POLITIKOS TIKSLĄ TAIKOMA TERITORINĖ PRIEMONĖ |
Į tvarią miestų plėtrą orientuota kitos rūšies teritorinė priemonė |
|
|
31 |
Priemiesčiai |
x |
|
32 |
Miestai, miesteliai ir, apylinkės ir susijusios kaimo vietovės [375 pakeit.] |
x |
|
33 |
Funkcinės miesto zonos |
x |
|
34 |
Kalnuotos vietovės |
|
|
35 |
Salos ir pakrančių rajonai |
|
|
36 |
Kaimo ir retai apgyvendintos vietovės [376 pakeit.] |
|
|
37 |
Kitų rūšių tikslinės teritorijos |
|
|
KITI METODAI (2) |
||
|
41 |
Priemiesčiai |
|
|
42 |
Miestai, miesteliai ir apylinkės |
|
|
43 |
Funkcinės miesto zonos |
|
|
44 |
Kalnuotos vietovės |
|
|
45 |
Salos ir pakrančių rajonai |
|
|
46 |
Retai apgyvendintos vietovės |
|
|
47 |
Kitų rūšių tikslinės teritorijos |
|
|
48 |
Be teritoriškumo |
|
4 LENTELĖ. EKONOMINĖS VEIKLOS MATMENS KODAI
|
EKONOMINĖ VEIKLA |
|
|
01 |
Žemės ūkis ir miškininkystė |
|
02 |
Žuvininkystė |
|
03 |
Akvakultūra |
|
04 |
Kiti mėlynosios ekonomikos sektoriai |
|
05 |
Maisto produktų ir gėrimų gamyba |
|
06 |
Tekstilės ir tekstilės gaminių gamyba |
|
07 |
Transporto įrangos gamyba |
|
08 |
Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba |
|
09 |
Kiti nenurodyti gamybos pramonės sektoriai |
|
10 |
Statyba |
|
11 |
Kasyba ir karjerų eksploatavimas |
|
12 |
Elektros energija, dujos, garas, karštas vanduo ir oro kondicionavimas |
|
13 |
Vandentieka, nuotekų ir atliekų tvarkymas ir valymas |
|
14 |
Transportas ir saugojimas |
|
15 |
Informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant telekomunikacijas |
|
16 |
Didmeninė ir mažmeninė prekyba |
|
17 |
Turizmo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla [377 pakeit.] |
|
18 |
Finansinė ir draudimo veikla |
|
19 |
Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo paslaugų veikla |
|
20 |
Viešasis administravimas |
|
21 |
Švietimas |
|
22 |
Žmonių sveikatos priežiūros veikla |
|
23 |
Socialinis darbas, bendruomenė, socialinės ir asmeninės paslaugos |
|
24 |
Su aplinka susijusi veikla |
|
25 |
Menas, pramogos, kūrybos sektorius ir poilsis |
|
26 |
Kitos nenurodytos paslaugos |
5 LENTELĖ. VIETOVĖS MATMENS KODAI
|
VIETOVĖ |
|
|
Kodas |
Vietovė |
|
|
Regionui ar teritorijai, kuriame vyksta ir (arba) yra vykdomas veiksmas, taikomas kodas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 (3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) Nr. 868/2014, priede pateiktame bendrame teritorinių statistinių vienetų (NUTS) klasifikatoriuje |
6 LENTELĖ. ESF ANTRINĖS TEMOS KODAI
|
ESF ANTRINĖ TEMA |
Paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas |
|
|
01 |
Pagalba plėtojant žaliuosius įgūdžius ir kuriant žaliąsias darbo vietas bei žaliąją ekonomiką |
100 % |
|
02 |
Skaitmeninių įgūdžių ir darbo vietų kūrimas |
0 % |
|
03 |
Investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir pažangiąsias specializacijas |
0 % |
|
04 |
Investicijos į mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) |
0 % |
|
05 |
Nediskriminavimas |
0 % |
|
06 |
Lyčių lygybė |
0 % |
|
07 |
Socialinių partnerių gebėjimų stiprinimas |
0 % |
|
08 |
Pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimas |
0 % |
|
09 |
Netaikoma |
0 % |
7 LENTELĖ. MAKROREGIONINIŲ IR JŪRŲ BASEINŲ STRATEGIJŲ KODAI
|
MAKROREGIONINĖS IR JŪRŲ BASEINŲ STRATEGIJOS |
|
|
11 |
Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategija |
|
12 |
Alpių regiono strategija |
|
13 |
Baltijos jūros regiono strategija |
|
14 |
Dunojaus regiono strategija |
|
21 |
Arkties vandenynas |
|
22 |
Atlanto vandenyno strategija |
|
23 |
Juodoji jūra |
|
24 |
Viduržemio jūra |
|
25 |
Šiaurės jūra |
|
26 |
Vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies strategija |
|
30 |
Indėliai įgyvendinant makroregionines ar jūrų baseinų strategijas neteikiami |
(1) Įgyvendinant 5 politikos tikslą be 5 politikos tikslo išvardytų matmenų kodų galima rinktis visų matmenų kodus pagal 1–4 politikos tikslus
(2) Kiti metodai, naudojami ne pagal 5 politikos tikslą ir ne ITI ar BIVP formos
(3) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
II PRIEDAS
Partnerystės sutarties šablonas – 7 straipsnio 4 dalis
|
CCI |
[15 ženklų] |
|
Pavadinimas |
[255] |
|
Redakcija |
|
|
Pirmieji metai |
[4] |
|
Paskutiniai metai |
[4] |
|
Komisijos sprendimo numeris |
|
|
Komisijos sprendimo data |
|
1. Politikos tikslų atranka
Nuoroda: BNR 8 straipsnio a dalis, PMIF, VSF ir SVVP reglamentų 3 straipsnis
1 lentelė. Politikos tikslų atranka ir pasirinkimo pagrindimas
|
Pasirinktas politikos tikslas |
Programa |
Fondas |
Pasirinkto politikos tikslo pagrindimas |
|
|
|
|
[3 500 vienam politikos tikslui] |
2. Pasirinktos politikos priemonės, koordinavimas ir papildomumas
Nuoroda: BNR 8 straipsnio b dalies i–iii punktai
|
Teksto laukas [60 000 ] |
3. Indėlis į biudžeto garantiją pagal „InvestEU“ ir pagrindimas
Nuoroda: BNR 8 straipsnio e dalis, BNR 10 straipsnio a dalis
2 lentelė. Lėšų perkėlimas į „InvestEU“
|
|
Regionų kategorija* |
1 sritis |
2 sritis |
3 sritis |
4 sritis |
5 sritis |
Suma |
|
|
|
a |
b |
c |
d |
e |
f=a+b+c+d+e |
|
ERPF |
Labiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
|
|
|
|
|
|
|
Atokiausi ir šiauriniai retai apgyvendinti |
|
|
|
|
|
|
|
|
ESF+ |
Labiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
|
|
|
|
|
|
|
Atokiausi |
|
|
|
|
|
|
|
|
SF |
|
|
|
|
|
|
|
|
EJRŽF |
|
|
|
|
|
|
|
|
PMIF |
|
|
|
|
|
|
|
|
VSF |
|
|
|
|
|
|
|
|
SVVP |
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
Teksto laukas [3 500 ] (pagrindimas) |
4. Lėšų perkėlimas tarp regionų kategorijų ir pagrindimas
Nuoroda: BNR 8 straipsnio d dalis, 105 straipsnis
3 lentelė. Lėšų perkėlimas tarp regionų kategorijų
|
Regionų kategorija |
Asignavimas pagal regiono kategoriją (*1) |
Perkelta į: |
Perkelta suma |
Pradinio asignavimo perkelta dalis |
Asignavimas pagal regiono kategoriją po perkėlimo |
|
a |
b |
c |
d |
g=d/b |
h=b-d |
|
Mažiau išsivystęs |
|
Labiau išsivystęs |
|
|
|
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
|
|
||
|
Labiau išsivystęs |
|
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
|
Teksto laukas [3 500 ] (pagrindimas) |
5. Preliminarus finansinis asignavimas pagal politikos tikslą
Nuoroda: BNR 8 straipsnio c dalis
4 lentelė. Preliminarus finansinis asignavimas iš ERPF, SF, ESF+, EJRŽF pagal politikos tikslą (*2)
|
Politikos tikslai |
ERPF |
Sanglaudos fondas |
ESF+ |
EJRŽF |
Iš viso |
|
1 politikos tikslas |
|
|
|
|
|
|
2 politikos tikslas |
|
|
|
|
|
|
3 politikos tikslas |
|
|
|
|
|
|
4 politikos tikslas |
|
|
|
|
|
|
5 politikos tikslas |
|
|
|
|
|
|
Techninė parama |
|
|
|
|
|
|
Asignavimas 2026–2027 m. |
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
Teksto laukas [3 500 ] (pagrindimas) |
5 lentelė. Preliminarus finansinis asignavimas iš PMIF, VSF ir SVVP pagal politikos tikslą (*3)
|
Politikos tikslas |
Asignavimas |
|
[PMIF reglamento] 3 straipsnyje nurodytas politikos tikslas |
|
|
[VSF reglamento] 3 straipsnyje nurodytas politikos tikslas |
|
|
[SVVP reglamento] 3 straipsnyje nurodytas politikos tikslas |
|
|
Techninė parama |
|
|
Iš viso |
|
6. Programų sąrašas
Nuoroda: BNR 8 straipsnio f dalis, 104 straipsnis
6 lentelė. Programų sąrašas su preliminariais finansiniais asignavimais (*4)
|
Pavadinimas [255] |
Fondas |
Regionų kategorija |
ES įnašas |
Nacionalinis įnašas (*5) |
Iš viso |
|
1 programa |
ERPF |
Labiau išsivystęs |
|
|
|
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
|
|
||
|
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
||
|
Atokiausi ir šiauriniai retai apgyvendinti |
|
|
|
||
|
1 programa |
SF |
|
|
|
|
|
1 programa |
ESF+ |
Labiau išsivystęs |
|
|
|
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
|
|
||
|
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
||
|
Atokiausi |
|
|
|
||
|
Iš viso |
ERPF, SF, ESF+ |
|
|
|
|
|
2 programa |
EJRŽF |
|
|
|
|
|
3 programa |
PMIF |
|
|
|
|
|
4 programa |
VSF |
|
|
|
|
|
5 programa |
SVVP |
|
|
|
|
|
Iš viso |
Visi fondai |
|
|
|
|
Nuoroda: BNR 8 straipsnis
7 lentelė. INTERREG programų sąrašas
|
1 programa |
1 pavadinimas [255] |
|
2 programa |
1 pavadinimas [255] |
7. Veiksmų, kurių turi būti imtasi siekiant sustiprinti administracinius gebėjimus, santrauka
Nuoroda: BNR 8 straipsnio g dalis
|
Teksto laukas [4 500 ] |
(*1) Pradinis asignavimas pagal regiono kategoriją, kaip nurodė Komisija atlikus 2-4 lentelėse nurodytus perkėlimus; taikoma tik ERPF ir ESF+.
(*2) Politikos tikslai pagal BNR 4 straipsnio 1 dalį. ERPF, SF ir ESF+ – 2021–2025 metai; EJRŽF – 2021–2027 metai.
(*3) EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP fondų politikos tikslai pagal konkretiems fondams taikomus reglamentus; asignavimas 2021–2027 m.
(*4) Politikos tikslai pagal BNR 4 straipsnio 1 dalį. ERPF, SF ir ESF+ – 2021–2025 metai; EJRŽF – 2021–2027 metai.
(*5) Pagal 106 straipsnio 2 dalį dėl bendro finansavimo normų nustatymo.
III PRIEDAS
Horizontaliosios reikiamos sąlygos – 11 straipsnio 1 dalis
|
Taikytinos visiems konkretiems tikslams |
|||||||||||||||||
|
Reikiamų sąlygų pavadinimas |
Įvykdymo kriterijai |
||||||||||||||||
|
Veiksmingi viešųjų pirkimų rinkos stebėsenos mechanizmai |
Nustatyti stebėsenos mechanizmai, apimantys visas procedūras pagal viešųjų pirkimų srities nacionalinės teisės aktus, be kita ko:
|
||||||||||||||||
|
Veiksmingo valstybės pagalbos taisyklių taikymo priemonės ir gebėjimai |
Vadovaujančiosios institucijos turi priemonių ir gebėjimų, kad galėtų patikrinti, ar laikomasi valstybės pagalbos taisyklių, naudojantis:
|
||||||||||||||||
|
Veiksmingas ES pagrindinių teisių chartijos taikymas ir įgyvendinimas |
Taikomi veiksmingi mechanizmai siekiant užtikrinti atitiktį ES pagrindinių teisių chartijai, be kita ko:
|
||||||||||||||||
|
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas ir taikymas pagal Tarybos sprendimą 2010/48/EB |
Yra JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo nacionalinė sistema, kurią sudaro:
|
||||||||||||||||
|
Europos socialinių teisių ramsčio principų ir teisių, kuriais prisidedama prie tikros Europos Sąjungos konvergencijos ir sanglaudos, įgyvendinimas |
Nacionalinio lygmens priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Europos socialinių teisių ramsčio principai, padedantys užtikrinti didėjančią socialinę konvergenciją ir sanglaudą Europos Sąjungoje, visų pirma principai, kuriais užkertamas kelias nesąžiningai konkurencijai vidaus rinkoje, būtų tinkamai įgyvendinami. [379 pakeit.] |
||||||||||||||||
|
Efektyvus partnerystės principo taikymas |
Parengta sistema, skirta tam, kad visi partneriai galėtų visapusiškai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant programas, taip pat atliekant jų stebėseną ir vertinimą; ji apima:
|
||||||||||||||||
IV PRIEDAS
Teminės reikiamos sąlygos, taikytinos ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondui – 11 straipsnio 1 dalis
|
Politikos tikslas |
Konkretus tikslas |
Reikiamos sąlygos pavadinimas |
Reikiamos sąlygos įvykdymo kriterijai |
||||||||||||||||||||||||
|
ERPF: visi konkretūs tikslai pagal šiuos politikos tikslus |
Nacionalinės ar regioninės pažangiosios specializacijos strategijos geras valdymas |
Pažangiosios specializacijos strategija (-os) remiama (-os) taip:
|
||||||||||||||||||||||||
|
ERPF ir Sanglaudos fondas:
|
Strateginė politikos programa, kuria remiama gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų renovacija siekiant efektyvaus energijos vartojimo |
|
||||||||||||||||||||||||
|
ERPF ir Sanglaudos fondas:
|
Energetikos sektoriaus valdymas |
Priimamas nacionalinis energetikos ir klimato sričių planas, kuris atitinka Paryžiaus susitarimo tikslą užtikrinti, kad pasaulio klimato atšilimas neviršytų 1,5 oC, ir kurį sudaro:
|
|||||||||||||||||||||||||
|
ERPF ir Sanglaudos fondas:
|
Veiksmingas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo visuose sektoriuose ir visoje ES skatinimas |
Taikomos priemonės, kuriomis užtikrinama:
|
|||||||||||||||||||||||||
|
ERPF ir Sanglaudos fondas:
|
Veiksminga nelaimių rizikos valdymo sistema. |
Yra nacionalinis arba regioninis nelaimių rizikos valdymo planas, atitinkantis esamas prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, ir jį sudaro:
|
|||||||||||||||||||||||||
|
ERPF ir Sanglaudos fondas:
|
Atnaujintas reikiamų investicijų vandens ir nuotekų sektoriuose planavimas |
Yra nacionalinis investicijų planas, kurį sudaro:
|
|||||||||||||||||||||||||
|
ERPF ir Sanglaudos fondas:
|
Atnaujintas atliekų tvarkymo planavimas |
Yra atliekų tvarkymo planas (-ai), parengti pagal Direktyvos 2008/98/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva ES 2018/xxxx, 28 straipsnį, apimantis (-ys) visą valstybės narės teritoriją ir jį (juos) sudaro:
|
|||||||||||||||||||||||||
|
ERPF ir Sanglaudos fondas:
|
Prioritetinių veiksmų programa, skirta būtinoms išsaugojimo priemonėms, apimančioms Sąjungos bendrą finansavimą |
Yra pagal Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnį parengta prioritetinių veiksmų programa, kurią sudaro:
|
|||||||||||||||||||||||||
|
ERPF:
|
Nacionalinis ar regioninis plačiajuosčio ryšio planas |
Yra nacionalinis ar regioninis plačiajuosčio ryšio planas, kurį sudaro:
|
||||||||||||||||||||||||
|
ERPF ir Sanglaudos fondas:
|
Išsamus tinkamo lygio transporto planavimas |
Yra esamų ir planuojamų infrastruktūrų įvairiarūšis planas iki 2030 m., kuriame:
|
|||||||||||||||||||||||||
|
|||||||||||||||||||||||||||
|
ERPF:
ESF
|
Strateginė politikos programa siekiant aktyvios darbo rinkos politikos |
Yra strateginė politikos programa siekiant aktyvios darbo rinkos politikos atsižvelgiant į užimtumo politikos gaires, kurią sudaro:
|
||||||||||||||||||||||||
|
ERPF:
ESF
|
Nacionalinė lyčių lygybės strateginė programa |
Parengta nacionalinė strateginė politikos programa lyčių lygybės srityje, kurioje:
|
|||||||||||||||||||||||||
|
ERPF:
ESF
|
Visų lygių švietimo ir mokymo sistemos strateginė politikos programa |
Yra nacionalinė ir (arba) regioninė strateginė politikos programa, skirta švietimo ir mokymo sistemai, kurią sudaro:
|
|||||||||||||||||||||||||
|
ERPF:
ESF
|
Nacionalinė strateginės politikos programa, skirta socialinei įtraukčiau ir skurdo mažinimui |
Yra nacionalinė strateginė politikos programa, skirta socialinei įtraukčiau ir skurdo mažinimui, kurią ir veiksmų planas, skirti socialinei įtraukčiai skatinti ir skurdui mažinti, kuriuos sudaro:
|
|||||||||||||||||||||||||
|
ESF
|
Romų integracijos nacionalinė strategija |
Yra romų integracijos nacionalinė strategija, kurią sudaro:
|
|||||||||||||||||||||||||
|
ERPF:
ESF
|
Strateginė politikos programa sveikatos apsaugos srityje |
Parengta nacionalinė arba regioninė strateginė politikos programa sveikatos apsaugos srityje, kurią sudaro:
|
(1) OL [dar nepriimtas]
(2) OL [dar nepriimta]
(3) Kaip įvertinta atlikus pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 6 straipsnio c dalyje nurodytą rizikos valdymo gebėjimų vertinimą.
(4) Kaip apibrėžta Europos Komisijos pasiūlyme „Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (COM(2016)0587): https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/policies/improving-connectivity-and-access
(5) Vadovaujantis [pasiūlymo dėl] Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas] 22 straipsniu.
(6) Direktyva 2014/61/ES.
V PRIEDAS
ERPF (investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslas), ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽF lėšomis remiamų programų šablonas – 16 straipsnio 3 dalis
|
CCI |
|
||
|
Pavadinimas anglų k. |
[255 ženklai (1)] |
||
|
Pavadinimas nacionaline (-ėmis) kalba (-omis) |
[255] |
||
|
Redakcija |
|
||
|
Pirmieji metai |
[4] |
||
|
Paskutiniai metai |
[4] |
||
|
Tinkama finansuoti nuo |
|
||
|
Tinkama finansuoti iki |
|
||
|
Komisijos sprendimo numeris |
|
||
|
Komisijos sprendimo data |
|
||
|
Valstybės narės sprendimo dėl keitimo numeris |
|
||
|
Valstybės narės sprendimo dėl keitimo įsigaliojimo data |
|
||
|
Nedidelis lėšų perkėlimas (19 straipsnio 5 dalis) |
Taip / Ne |
||
|
NUTS regionai, kuriuose vykdoma programa (netaikoma EJRŽF) |
|
||
|
Susijęs fondas |
|
||
|
|||
|
|||
|
1. Programos strategija: pagrindiniai plėtros uždaviniai ir politinės priemonės
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies a punkto i–vii papunkčiai ir 17 straipsnio 3 dalies b punktas
|
Teksto laukas [30 000 ] |
Darbo vietų kūrimo ir augimo tikslo atveju:
|
1 lentelė |
||
|
Politikos tikslas |
Konkretus tikslas arba specialus prioritetas (*1) |
Pagrindimas (santrauka) |
|
|
|
[2 000 kiekvienam konkrečiam tikslui arba specialiam prioritetui] |
EJRŽF:
|
1A lentelė |
|||
|
Politikos tikslas |
Prioritetas |
SSGG analizė (kiekvieno prioriteto) |
Pagrindimas (santrauka) |
|
|
|
Stiprybės [10 000 kiekvienam prioritetui] |
[20 000 kiekvienam prioritetui] |
|
Silpnybės [10 000 kiekvienam prioritetui] |
|||
|
Galimybės [10 000 kiekvienam prioritetui] |
|||
|
Grėsmės [10 000 kiekvienam prioritetui] |
|||
|
Poreikių nustatymas remiantis SSGG analize ir atsižvelgiant į EJRŽF reglamento 6 straipsnio 6 dalyje nustatytais elementais [10 000 kiekvienam prioritetui] |
|||
2. Prioritetai, nesusiję su technine parama
Nuoroda: 17 straipsnio 2 dalis ir 17 straipsnio 3 dalies c punktas
1 T lentelė. Programos struktūra (*2)
|
Identifikavimo numeris |
Pavadinimas [300] |
Techninė parama |
Skaičiavimo pagrindas |
Fondas |
Remiamo regiono kategorija |
Pasirinktas konkretus tikslas |
|
1 |
1 prioritetas |
Ne |
|
ERPF |
Daugiau |
1 konkretus tikslas |
|
Pereinamojo laikotarpio |
||||||
|
Mažiau išsivystęs |
2 konkretus tikslas |
|||||
|
Atokiausi ir retai apgyvendinti |
||||||
|
Daugiau |
3 konkretus tikslas |
|||||
|
2 |
2 prioritetas |
Ne |
|
ESF+ |
Daugiau |
4 konkretus tikslas |
|
Pereinamojo laikotarpio |
||||||
|
Mažiau išsivystęs |
5 konkretus tikslas |
|||||
|
Atokiausi |
||||||
|
3 |
3 prioritetas |
Ne |
|
SF |
nėra duomenų |
|
|
3 |
Techninės paramos prioritetas |
Taip |
|
|
|
Netaikoma |
|
.. |
Specialus prioritetas (jaunimo užimtumas) |
Ne |
|
ESF+ |
|
|
|
|
Specialus prioritetas (Vaiko garantijų sistema) |
Ne |
|
ESF+ [405 pakeit.] |
|
|
|
.. |
Specialus prioritetas (KŠSR) |
Ne |
|
ESF+ |
|
|
|
.. |
Specialus prioritetas (Inovatyvūs sprendimai) |
Ne |
|
ESF+ |
|
8 konkretus tikslas |
|
|
Specialus prioritetas (Materialinis nepriteklius) |
Ne |
|
ESF+ |
|
9 konkretus tikslas |
2.1 Prioriteto pavadinimas [300] (kartojama kiekvienam prioritetui)
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
2.1.1. Konkretus tikslas (2) (Investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslas) arba paramos sritis (EJRŽF) – kartojama kiekvienam pasirinktam konkrečiam tikslui arba paramos sričiai, prioritetams, nesusijusiems su technine parama [407 pakeit.]
2.1.1.1 Fondų intervencinės priemonės
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies d punkto i, iii, iv, v, vi papunkčiai
Susijusios veiksmų rūšys – 17 straipsnio 3 dalies d punkto i papunktis:
|
Teksto laukas [8 000 ] |
Suplanuotų strateginės svarbos veiksmų sąrašas – 17 straipsnio 3 dalies d punkto i papunktis:
|
Teksto laukas [2 000 ] |
Pagrindinės tikslinės grupės – 17 straipsnio 3 dalies d punkto iii papunktis:
|
Teksto laukas [1 000 ] |
Konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planuojamą teritorinių priemonių naudojimą – 17 straipsnio 3 dalies d punkto iv papunktis
|
Teksto laukas [2 000 ] |
Tarpregioniniai ir tarpvalstybiniai veiksmai – 17 straipsnio 3 dalies d punkto v papunktis
|
Teksto laukas [2 000 ] |
Planuojamas finansinių priemonių naudojimas – 17 straipsnio 3 dalies d punkto vi papunktis
|
Teksto laukas [1 000 ] |
2.1.1.2 Rodikliai (3) [408 pakeit.]
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies d punkto ii papunktis
|
2 lentelė. Produkto rodikliai |
||||||||
|
Prioritetas |
Konkretus tikslas (Investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslas) arba paramos sritis (EJRŽF) |
Fondas |
Regiono kategorija |
Identifikavimo numeris [5] |
Rodiklis [255] |
Matavimo vienetas |
Tarpinė reikšmė (2024 m.) |
Siekinys (2029 m.) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3 lentelė. Rezultato rodikliai |
|||||||||||
|
Prioritetas |
Konkretus tikslas (Investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslas) arba paramos sritis (EJRŽF) |
Fondas |
Regiono kategorija |
Identifikavimo numeris [5] |
Rodiklis [255] |
Matavimo vienetas |
Pradinė reikšmė arba pamatinė vertė |
Ataskaitiniai metai |
Siekinys (2029 m.) |
Duomenų šaltinis [200] |
Pastabos [200] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.1.1.3 Preliminarus programos išteklių (ES) suskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšį (4) (netaikoma EJRŽF) [409 pakeit.]
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies d punkto vii papunktis
|
4 lentelė. 1 matmuo. Intervencinių priemonių sritis |
|||||
|
Prioriteto Nr. |
Fondas |
Regiono kategorija |
Konkretus tikslas |
Kodas |
Suma (EUR) |
|
|
|
|
|
|
|
|
5 lentelė. 2 matmuo. Finansavimo forma |
|||||
|
Prioriteto Nr. |
Fondas |
Regiono kategorija |
Konkretus tikslas |
Kodas |
Suma (EUR) |
|
|
|
|
|
|
|
|
6 lentelė. 3 matmuo. Teritorinės paramos paskirstymo priemonė ir teritorinė kryptis |
|||||
|
Prioriteto Nr. |
Fondas |
Regiono kategorija |
Konkretus tikslas |
Kodas |
Suma (EUR) |
|
|
|
|
|
|
|
|
7 lentelė. 6 matmuo. ESF+ antrinės temos |
|||||
|
Prioriteto Nr. |
Fondas |
Regiono kategorija |
Konkretus tikslas |
Kodas |
Suma (EUR) |
|
|
|
|
|
|
|
2.1.2 Konkretūs tikslai šalinti materialinio nepritekliaus problemą
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalis; BNR
Paramos rūšys
|
Teksto laukas [2 000 ženklų] |
Pagrindinės tikslinės grupės
|
Teksto laukas [2 000 ženklų] |
Nacionalinių ar regioninių paramos schemų aprašymas
|
Teksto laukas [2 000 ženklų] |
Veiksmų atrankos kriterijai (5) [410 pakeit.]
|
Teksto laukas [4 000 ženklų] |
2.T. Techninės paramos prioritetas
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies e punktas; 29 straipsnis, 30 straipsnis, 31 straipsnis, 89 straipsnis; BNR;
Pagal fiksuotųjų normų mokėjimus teikiamos techninės paramos aprašymas – 30 straipsnis
|
Teksto laukas [5 000 ] |
Pagal su išlaidomis nesusijusius mokėjimus teikiamos techninės paramos aprašymas – 31 straipsnis
|
Teksto laukas [3 000 ] |
|
8 lentelė. 1 matmuo. Intervencinių priemonių sritis |
||||
|
Prioriteto Nr. |
Fondas |
Regiono kategorija |
Kodas |
Suma (EUR) |
|
|
|
|
|
|
|
9 lentelė. 5 matmuo. ESF+ antrinės temos |
||||
|
Prioriteto Nr. |
Fondas |
Regiono kategorija |
Kodas |
Suma (EUR) |
|
|
|
|
|
|
3. Finansavimo planas
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies f punkto i–iii papunkčiai; 106 straipsnio 1–3 dalys, 10 straipsnis 21 straipsnis; BNR
3.A Perkėlimai ir įnašai (6)
Nuoroda: 10 straipsnis; 21 straipsnis; BNR
|
||
|
15 lentelė. Įnašai į „InvestEU“ (*3)
|
|
Regionų kategorija |
1 sritis |
2 sritis |
3 sritis |
4 sritis |
5 sritis |
suma |
|
|
|
a |
b |
c |
d |
e |
f=a+b+c+d+e |
|
ERPF |
Labiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
|
|
|
|
|
|
|
Atokiausi ir šiauriniai retai apgyvendinti |
|
|
|
|
|
|
|
|
ESF+ |
Labiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
|
|
|
|
|
|
|
Atokiausi |
|
|
|
|
|
|
|
|
SF |
|
|
|
|
|
|
|
|
EJRŽF |
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
16 lentelė. Perkėlimai į tiesiogiai arba netiesiogiai valdomas priemones (*4)
|
Fondas |
Regionų kategorija |
1 priemonė |
2 priemonė |
3 priemonė |
4 priemonė |
5 priemonė |
Perkelta suma |
|
|
|
a |
b |
c |
d |
e |
f=a+b+c+d+e |
|
ERPF |
Labiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
|
|
|
|
|
|
|
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
|
Atokiausi ir šiauriniai retai apgyvendinti |
|
|
|
|
|
|
|
|
ESF+ |
Labiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
|
|
|
|
|
|
|
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
|
Atokiausi |
|
|
|
|
|
|
|
|
SF |
|
|
|
|
|
|
|
|
EJRŽF |
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
[411 pakeit.]
17 lentelė. Perkėlimai tarp pasidalijamojo valdymo fondų (*5)
|
|
ERPF |
ESF+ |
SF |
EJRŽF |
SVP |
VSF |
SVVP |
Iš viso |
|||||||
|
Labiau išsivystęs |
Pereinamojo laikotarpio |
Mažiau išsivystęs |
Atokiausi ir šiauriniai retai apgyvendinti |
Labiau išsivystęs |
Pereinamojo laikotarpio |
Mažiau išsivystęs |
Atokiausi |
||||||||
|
ERPF |
Labiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Atokiausi ir šiauriniai retai apgyvendinti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
ESF+ |
Labiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Atokiausi |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
SF |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
EJRŽF |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.1 Finansiniai asignavimai pagal metus
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies f punkto i papunktis
|
10 lentelė. Finansiniai asignavimai pagal metus |
|||||||||
|
Fondas |
Regiono kategorija |
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
2024 m. |
2025 m. |
2026 m. |
2027 m. |
Iš viso |
|
ERPF |
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Labiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Atokiausi ir šiauriniai retai apgyvendinti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
ESF+ |
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Labiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Atokiausi |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Sanglaudos fondas |
nėra duomenų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
EJRŽF |
nėra duomenų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.2 Visi finansiniai asignavimai pagal fondą ir nacionalinis bendras finansavimas (7) [412 pakeit.]
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies f punkto ii papunktis ir 17 straipsnio 6 dalis
Darbo vietų kūrimo ir augimo tikslo atveju:
|
11 lentelė. Visi finansiniai asignavimai pagal fondą ir nacionalinis bendras finansavimas |
||||||||||
|
Politikos tikslo Nr. arba techninė parama |
Prioritetas |
ES paramos (visos arba viešosios) skaičiavimo pagrindas |
Fondas |
Regiono kategorija (*6) |
ES įnašas |
Nacionalinis įnašas |
Preliminarus nacionalinio įnašo suskirstymas |
Iš viso |
Bendro finansavimo norma |
|
|
viešasis |
privatus |
|||||||||
|
|
|
|
|
a |
b=c+d |
c |
d |
e=a+b (*7) |
f=a/e (*7) |
|
|
|
1 prioritetas |
viešasis / iš viso |
ERPF |
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
Labiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
||||
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
|
|
|
|
|
||||
|
Specialus asignavimas atokiausiems ir retai apgyvendintiems šiauriniams regionams |
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
2 prioritetas |
|
ESF+ |
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
Labiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
||||
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
|
|
|
|
|
||||
|
Atokiausi |
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
3 prioritetas |
|
SF |
|
|
|
|
|
|
|
|
Techninė parama |
Techninė parama BNR 29 straipsnis |
|
ERPF arba ESF+ arba SF |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Techninė parama BNR 30 straipsnis |
|
ERPF arba ESF+ arba SF |
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso iš ERPF |
|
|
Labiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
Specialus asignavimas atokiausiems ir retai apgyvendintiems šiauriniams regionams |
|
|
|
|
|
|
||
|
Iš viso iš ESF+ |
|
|
Labiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pereinamojo laikotarpio |
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
Mažiau išsivystęs |
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
Atokiausi |
|
|
|
|
|
|
||
|
Iš viso SF |
|
nėra duomenų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Bendra suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
EJRŽF:
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies f punkto iii papunktis
|
11 A lentelė |
||||||
|
Prioritetas |
Paramos srities rūšis (EJRŽF reglamente nustatyta nomenklatūra) |
ES paramos skaičiavimo pagrindas |
ES įnašas |
Nacionalinis viešasis |
Iš viso |
Bendro finansavimo norma |
|
1 prioritetas |
1.1 |
Viešasis |
|
|
|
|
|
1.2 |
Viešasis |
|
|
|
|
|
|
1.3 |
Viešasis |
|
|
|
|
|
|
1.4 |
Viešasis |
|
|
|
|
|
|
1.5 |
Viešasis |
|
|
|
|
|
|
2 prioritetas |
2.1 |
Viešasis |
|
|
|
|
|
3 prioritetas |
3.1 |
Viešasis |
|
|
|
|
|
4 prioritetas |
4.1 |
Viešasis |
|
|
|
|
|
Techninė parama |
5.1 |
Viešasis |
|
|
|
|
4. Reikiamos sąlygos
Nuoroda: 19 straipsnio 3 dalies h punktas
|
12 lentelė. Reikiamos sąlygos |
|||||||
|
Reikiamos sąlygos |
Fondas |
Konkretus tikslas (Netaikoma EJRŽF) |
Reikiamos sąlygos įvykdymas |
Kriterijai |
Kriterijų tenkinimas |
Nuoroda į atitinkamus dokumentus |
Pagrindimas |
|
|
|
|
Taip / Ne |
1 kriterijus |
taip / ne |
[500] |
[1 000 ] |
|
|
|
|
|
2 kriterijus |
taip / ne |
|
|
5. Programos institucijos
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies j punktas; 65 straipsnio d dalis, 78 straipsnis, BNR
|
13 lentelė. Programos institucijos |
|||
|
Programos institucijos |
Institucijos pavadinimas [500] |
Kontaktinis asmuo [200] |
E. paštas [200] |
|
Vadovaujančioji institucija |
|
|
|
|
Audito institucija |
|
|
|
|
Komisijos išmokas gaunantis subjektas |
|
|
|
6. Partnerystė
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies g punktas
|
Teksto laukas [10 000 ] |
7. Komunikacija ir matomumas
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies i punktas, 42 straipsnio 2 dalis, BNR
|
Teksto laukas [4 500 ] |
8. Vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos, fiksuotosios normos ir su išlaidomis nesusijęs finansavimas
Nuoroda: BNR 88 ir 89 straipsniai
14 lentelė. Vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos, fiksuotosios normos ir su išlaidomis nesusijęs finansavimas
|
Nurodoma, kad taikomi 88 ir 89 straipsniai: (*8) |
Prioriteto Nr. |
Fondas |
Konkretus tikslas (Investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslas) arba paramos sritis (EJRŽF) |
|
Tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimas remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis pagal BNR 88 straipsnį |
1 prioritetas |
ERPF |
1 konkretus tikslas |
|
2 konkretus tikslas |
|||
|
2 prioritetas |
ESF+ |
3 konkretus tikslas |
|
|
4 konkretus tikslas |
|||
|
3 prioritetas |
SF |
5 konkretus tikslas |
|
|
6 konkretus tikslas |
|||
|
Su išlaidomis nesusijęs finansavimas pagal BNR 89 straipsnį |
1 prioritetas |
ERPF |
7 konkretus tikslas |
|
8 konkretus tikslas |
|||
|
2 prioritetas |
ESF+ |
9 konkretus tikslas |
|
|
10 konkretus tikslas |
|||
|
3 prioritetas |
SF |
11 konkretus tikslas |
|
|
12 konkretus tikslas |
PRIEDĖLIAI
|
— |
Tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimas remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis ir fiksuotosiomis normomis (BNR 88 straipsnis) |
|
— |
Su išlaidomis nesusijęs finansavimas (BNR 89 straipsnis) |
|
— |
EJRŽF veiksmų planas mažos apimties priekrantės žvejybai |
|
— |
EJRŽF veiksmų planas kiekvienam atokiausiam regionui |
(1) Laužtiniuose skliaustuose nurodyti skaičiai reiškia ženklų skaičių
(*1) Specialūs prioritetai pagal ESF+ reglamentą
(*2) Šioje lentelėje pateikta informacija bus naudojama kaip techninė informacija, skirta preliminariai užpildyti kitus elektroninio formato šablono laukelius ir lenteles. Netaikoma EJRŽF
(**) Jei pažymėta, pereiti prie 2.1.2 skirsnio [406 pakeit.]
(2) Išskyrus ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje xi punkte nurodytam konkrečiam tikslui.
(3) Prieš 2025 m. atliekamą ERPF, ESF+ ir SF laikotarpio vidurio peržiūrą, suskirstymas tik 2021–2025 m. laikotarpiu
(4) Prieš 2025 m. atliekamą ERPF, ESF+ ir SF laikotarpio vidurio peržiūrą, suskirstymas tik 2021–2025 m. laikotarpiu
(5) Tik programoms, kurioms taikomas ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje xi punkte nurodytas konkretus tikslas.
(6) Taikoma tik programų pakeitimams pagal BNR 10 ir 21 straipsnius.
(*3) Visų programavimo laikotarpio įnašų sukaupta suma.
(*4) Visų programavimo laikotarpio perkėlimų sukaupta suma.
(*5) Visų programavimo laikotarpio perkėlimų sukaupta suma.
(7) Prieš 2025 m. atliekamą ERPF, ESF+ ir SF laikotarpio vidurio peržiūrą, finansiniai asignavimai tik 2021–2025 m. laikotarpiu.
(*6) ERPF: mažiau išsivystę, pereinamojo laikotarpio, labiau išsivystę ir, kai taikoma, specialus asignavimas atokiausiems ir retai apgyvendintiems šiauriniams regionams. ESF+: mažiau išsivystę, pereinamojo laikotarpio, labiau išsivystę ir, kai taikoma, papildomas asignavimas atokiausiems regionams. SF: netaikoma. Dėl techninės paramos, regionų kategorijų taikymas priklauso nuo fondo pasirinkimo.
(*7) Kai tinkama visoms regionų kategorijoms.
(*8) Visa informacija bus pateikta pagal prie BNR pridedamus modelius.
1 priedėlis. Komisijos teikiamas tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimas valstybei narei remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis ir fiksuotosiomis normomis
Komisijai svarstyti teikiamų duomenų šablonas
(88 straipsnis)
|
Pasiūlymo pateikimo data |
|
|
Dabartinė versija |
|
A. Pagrindinių elementų santrauka
|
Prioritetas |
Fondas |
Konkretus tikslas (Investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslas) arba paramos sritis (EJRŽF) |
Regiono kategorija |
Numatyta viso finansinio asignavimo prioritetui dalis, kuriais bus taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, procentais (įvertis) |
Veiksmo rūšis (-ys) |
Atitinkamo rodiklio pavadinimas (-ai) |
Rodiklio matavimo vienetas |
Supaprastinto išlaidų apmokėjimo rūšis (fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos arba fiksuotosios normos) |
Atitinkami fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos arba fiksuotosios normos (nacionaline valiuta) |
||
|
|
|
|
|
|
Kodas |
Aprašymas |
Kodas |
Aprašymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
B. Detali informacija pagal veiksmo rūšį (užpildyti kiekvienai veiksmo rūšiai)
Ar valdančioji institucija gavo išorės bendrovės paramą toliau nurodytoms supaprastintai apmokamoms išlaidoms padengti?
Jei taip, nurodykite išorės bendrovę:Veiksmų rūšys:
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
C. Fiksuotųjų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų arba fiksuotųjų normų apskaičiavimas
|
1. |
Duomenų, naudojamų apskaičiuoti fiksuotuosius vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas arba fiksuotąsias normas šaltinis (kas parengė, surinko ir užregistravo duomenis; kur duomenys saugomi; duomenų laikotarpio pabaiga; tvirtinimas, ir pan.)
|
|
2. |
Nurodykite, kodėl siūlomas metodas ir skaičiavimas tinka veiksmo rūšiai.
|
|
3. |
Nurodykite, kaip buvo atlikti skaičiavimai, visų pirma visos su kokybe ar kiekybe susijusios prielaidos. Kai tinkama, turėtų būti naudojami statistiniai įrodymai ir standartai, kurie turėtų būti pateikti su šiuo priedu Komisijai iš karto tinkamu naudoti formatu.
|
|
4. |
Paaiškinkite, kad užtikrinote, kad į fiksuotojo vieneto įkainio, fiksuotosios sumos ar fiksuotosios normos skaičiavimą buvo įtrauktos tik tinkamos finansuoti išlaidos.
|
|
5. |
Audito institucijos (-ų) atliktas skaičiavimo metodų ir sumų įvertinimas ir duomenų tvirtinimo, kokybės, rinkimo ir saugojimo užtikrinimo tvarka.
|
(1) Vienai veiksmo rūšiai gali būti naudojami keli papildomi rodikliai (pavyzdžiui, vienas produkto rodiklis ir vienas rezultato rodiklis). Tokiais atvejais turėtų būti užpildyti 1.3–1.11 laukeliai kiekvienam rodikliui.
2 priedėlis. Su išlaidomis nesusijęs finansavimas
Komisijai svarstyti teikiamų duomenų šablonas
(89 straipsnis)
|
Pasiūlymo pateikimo data |
|
|
Dabartinė redakcija |
|
A. Pagrindinių elementų santrauka
|
Prioritetas |
Fondas |
Konkretus tikslas (Investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslas) arba paramos sritis (EJRŽF) |
Regiono kategorija |
Suma, kuriai taikomas su išlaidomis nesusijęs finansavimas |
Veiksmo rūšis (-ys) |
Sąlygos, kurias reikia įvykdyti / rezultatai, kuriuos reikia pasiekti |
Atitinkamo rodiklio pavadinimas (-ai) |
Rodiklio matavimo vienetas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kodas |
Aprašymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Bendra finansuojama suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
B. Detali informacija pagal veiksmo rūšį (užpildyti kiekvienai veiksmo rūšiai)
Veiksmų tipai:
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Tarpiniai rezultatai |
Data |
Sumos |
||||||||
|
|
|
|
|||||||||
|
|
|
|
|||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
Nurodykite už šią tvarką atsakingą (-us) subjektą (-us). |
|
||||||||||
3 priedėlis. EJRŽF veiksmų planas mažos apimties priekrantės žvejybai
Komisijai svarstyti teikiamų duomenų šablonas
|
Pasiūlymo pateikimo data |
|
|
Dabartinė versija |
|
1. Mažos apimties priekrantės žvejybos laivų aprašymas
|
Teksto laukas [5 000 ] |
2. Pelningos ir tvarios mažos apimties priekrantės žvejybos vystymo strategijos bendras aprašymas
|
Teksto laukas [5 000 ] ir preliminari bendra iš EJRŽF skirta suma |
3. Pelningos ir tvarios mažos apimties priekrantės žvejybos vystymo strategijos konkrečių veiksmų aprašymas
|
Pagrindinių veiksmų aprašymas |
Preliminari iš EJRŽF skirta suma (EUR) |
|
Žvejybos pajėgumų reguliavimas ir valdymas Teksto laukas [10 000 ] |
|
|
Tvarios, atsparios klimato kaitai ir mažo anglies dioksido kiekio žvejybos, kuria mažinama žala aplinkai, skatinimas Teksto laukas [10 000 ] |
|
|
Sektoriaus vertės grandinės stiprinimas ir rinkodaros strategijų skatinimas Teksto laukas [10 000 ] |
|
|
Įgūdžių, žinių, inovacijų ir gebėjimų stiprinimo skatinimas Teksto laukas [10 000 ] |
|
|
Sveikatos, saugos ir darbo sąlygų žvejybos laivuose gerinimas Teksto laukas [10 000 ] |
|
|
Geresnė atitiktis duomenų rinkimo, atsekamumo, stebėsenos, kontrolės ir stebėjimo reikalavimams Teksto laukas [10 000 ] |
|
|
Smulkiųjų veiklos vykdytojų dalyvavimas dalyvavimu grindžiamame jūrų erdvės, įskaitant saugomas jūrų teritorijas ir „Natura 2000“ teritorijas, valdyme Teksto laukas [10 000 ] |
|
|
Veiklos platesnėje tvarioje mėlynojoje ekonomikoje diversifikacija Teksto laukas [10 000 ] |
|
|
Smulkiųjų veiklos vykdytojų kolektyvinis organizavimas ir dalyvavimas sprendimų priėmimo ir patariamuosiuose procesuose Teksto laukas [10 000 ] |
|
4. Kai tinka, FAO savanoriškų gairių dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo įgyvendinimas
|
Teksto laukas [10 000 ] |
5. Kai tinka, Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos smulkiajai žvejybai skirto regioninio veiksmų plano įgyvendinimas
|
Teksto laukas [10 000 ] |
6. Rodikliai
|
1 lentelė. Produkto rodikliai |
|||
|
Produkto rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Tarpinė reikšmė (2024 m.) |
Siekinys (2029 m.) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 lentelė. Rezultato rodikliai |
||||
|
Rezultato rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Pradinė reikšmė |
Ataskaitiniai metai |
Siekinys (2029 m.) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4 priedėlis. EJRŽF veiksmų planas kiekvienam atokiausiam regionui
Komisijai svarstyti teikiamų duomenų šablonas
|
Pasiūlymo pateikimo data |
|
|
Dabartinė versija |
|
1. Tausaus žuvininkystės naudojimo ir tvarios mėlynosios ekonomikos vystymo strategijos aprašymas
|
Teksto laukas [30 000 ] |
2. Pagrindinių numatytų veiksmų ir atitinkamų finansinių priemonių aprašymas
|
Pagrindinių veiksmų aprašymas |
Iš EJRŽF skirta suma (EUR) |
|
EJRŽF parama žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui Teksto laukas [10 000 ] |
|
|
Papildomų išlaidų kompensavimas pagal EJRŽF 21 straipsnį Teksto laukas [10 000 ] |
|
|
Kitos investicijos į tvarią mėlynąją ekonomiką, kurių reikia siekiant tvaraus pakrančių vystymosi Teksto laukas [10 000 ] |
|
3. Sąsajų su kitais Sąjungos finansavimo šaltiniais aprašymas
|
Teksto laukas [10 000 ] |
4. Sąsajų su mažos apimties priekrančių žvejybos veiksmų planu aprašymas
|
Teksto laukas [10 000 ] |
VI PRIEDAS
PMIF, VSF ir SVVP programos šablonas – 16 straipsnio 3 dalis
|
CCI numeris |
|
|
Pavadinimas anglų kalba |
[255 ženklai (1)] |
|
Pavadinimas nacionaline kalba |
[255] |
|
Redakcija |
|
|
Pirmieji metai |
[4] |
|
Paskutinieji metai |
[4] |
|
Tinkama finansuoti nuo |
|
|
Tinkama finansuoti iki |
|
|
Komisijos sprendimo numeris |
|
|
Komisijos sprendimo data |
|
|
Valstybės narės sprendimo dėl keitimo numeris |
|
|
Valstybės narės sprendimo dėl keitimo įsigaliojimo data |
|
1. Programos strategija: pagrindiniai uždaviniai ir politinės priemonės
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies a punkto i–v ir vii papunkčiai ir 17 straipsnio 3 dalies b punktas
|
Šiame skirsnyje paaiškinta, kaip programoje bus sprendžiami pagrindiniai partnerystės sutartyje nustatyti uždaviniai, pateikiama nacionaliniu lygiu nustatytų uždavinių remiantis vietos, regioninių ir nacionalinių poreikių vertinimu ir (arba) strategijomis, santrauka. Jame pateikiama atitinkamo ES acquis įgyvendinimo padėties ir įgyvendinant ES veiksmų planus padarytos pažangos apžvalga ir aprašyta, kaip fondo lėšomis bus remiamas jų plėtojimas programavimo laikotarpiu. |
|
Teksto laukas [15 000 ] |
2. Konkretūs tikslai (kartojama kiekvienam konkrečiam tikslui, nesusijusiam su technine parama)
Nuoroda: 17 straipsnio 2 dalis ir 17 straipsnio 4 dalis
2.1. Konkretaus tikslo pavadinimas [300]
2.1.1. Konkretaus tikslo aprašymas
|
Šiame skirsnyje aprašoma kiekvieno konkretaus tikslo pradinė padėtis, pagrindinės problemos ir pateikiami pasiūlymai dėl fondo lėšomis remiamų sprendimų. Jame parašyta, kokių veiklos tikslų siekiama taikant fondo paramą; pateikiamas preliminarus veiksmų, kuriems taikomi PMIF, VSF arba SVVP reglamentų 3 ir 4 straipsniai, sąrašas. Visų pirma: veiklos paramos atveju pateikiamas pagrindimas pagal VSF reglamento 17 straipsnį, SVVP reglamento 17 ir 18 straipsnius arba PMIF reglamento 20 straipsnį. Pateikiamas preliminarus paramos gavėjų sąrašas ir jų įstatymu nustatytos pareigos, pagrindinės užduotys, kurioms teikiama parama, ir preliminarus darbuotojų, kuriems turi būti teikiama parama kiekvieno paramos gavėjo ir užduoties atžvilgiu, skaičius. VSF atveju, veiklos parama turi būti aprašyta šablono 4 punkte. Konkrečių veiksmų atveju, aprašyta, kaip bus atliekamas veiksmas, ir pateikiamas paskirtos sumos pagrindimas. Be to, bendrų konkrečių veiksmų atveju, vadovaujanti valstybė narė pateikia dalyvaujančių valstybių narių sąrašą, kuriame, be kita ko, nurodomas jų vaidmuo ir, jei taikoma, jų finansinis įnašas. Pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju, aprašyta, kaip bus atliekamas veiksmas, ir pateikiamas paskirtos sumos pagrindimas. Jei taikoma, pateikiamas planuojamas finansinių priemonių naudojimas. Tik PMIF: perkėlimas į ES ir solidarumas pateikiama atskirai. Teksto laukas (16 000 ženklų) |
2.1.2 Rodikliai
|
1 lentelė. Produkto rodikliai |
|||||
|
Konkretus tikslas |
Identifikavimo numeris [5] |
Rodiklis [255] |
Matavimo vienetas |
Tarpinė reikšmė (2024 m.) |
Siekinys (2029 m.) |
|
|
|
|
|
|
|
|
2 lentelė. Rezultato rodikliai |
||||||||
|
Konkretus tikslas |
Identifikavimo numeris [5] |
Rodiklis [255] |
Matavimo vienetas |
Pradinė reikšmė |
Ataskaitiniai metai |
Siekinys (2029 m.) |
Duomenų šaltinis [200] |
Pastabos [200] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.1.3 Preliminarus programos išteklių (ES) paskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšį.
Nuoroda: SVVP reglamento 17 straipsnio 5 dalis ir 10 straipsnio 16 dalis arba VSP reglamento 10 straipsnio 9 dalis arba PMIF reglamento 10 straipsnio 8 dalis
|
3 lentelė |
|||
|
Konkretus tikslas |
Intervencinių priemonių rūšis |
Kodas |
Orientacinė suma (eurais) |
|
|
|
|
|
1.1. Veiklos parama (tik VSF)
|
Šis skirsnis taikomas tik toms programoms, kurioms teikiama VSF parama, ir pateikiamas jos naudojimo pagrindimas pagal VSF reglamento 17 straipsnį. Pateikiamas preliminarus paramos gavėjų sąrašas ir jų įstatymu nustatytos pareigos, pagrindinės užduotys, kurioms teikiama parama, ir preliminarus darbuotojų, kuriems turi būti teikiama parama kiekvieno paramos gavėjo ir užduoties atžvilgiu, skaičius. Taip pat žr. 2.1.1 punktą. |
|
Teksto laukas [5 000 ] |
|
4 lentelė |
||
|
Intervencinių priemonių rūšis |
Kodas |
Orientacinė suma (eurais) |
|
|
|
|
1.2. Techninė parama
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies e punktas; BNR 30 straipsnis; BNR 31 straipsnis; BNR 89 straipsnis;
|
Teksto laukas [5 000 ] (Techninė parama pagal fiksuotųjų normų išmokas) |
|
Teksto laukas [3 000 ] (Techninė parama pagal su išlaidomis nesusijusias išmokas) |
|
5 lentelė |
||
|
Intervencinių priemonių rūšis |
Kodas |
Orientacinė suma (eurais) |
|
|
|
|
3. Finansavimo planas
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies f punktas
3.1. Finansiniai asignavimai pagal metus
|
6 lentelė |
||||||||
|
Fondas |
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
2024 m. |
2025 m. |
2026 m. |
2027 m. |
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.2 Visi finansiniai asignavimai iš fondo ir nacionalinis bendras finansavimas
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies f punkto iv papunktis
|
7 lentelė |
||||||||
|
Konkretus tikslas |
Veiksmų rūšis |
ES paramos (visos arba viešosios) skaičiavimo pagrindas |
ES įnašas – a |
Nacionalinis įnašas – b=c+d |
Preliminarus nacionalinio įnašo suskirstymas |
Iš viso e=a+b |
Bendro finansavimo norma f = a/e |
|
|
viešasis – c |
privatus – d |
|||||||
|
1 konkretus tikslas |
1 veiksmo rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 veiksmo rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 2 dalį] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3 veiksmo rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4 veiksmo rūšis [nuoroda į PMIF reglamento 14 ir 15 straipsnius] |
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso 1 konkrečiam tikslui |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 konkretus tikslas |
1 veiksmo rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 veiksmo rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 2 dalį] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3 veiksmo rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį] |
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso 2 konkrečiam tikslui |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3 konkretus tikslas |
1 veiksmo rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 veiksmo rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 2 dalį] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3 veiksmo rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį] |
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso 3 konkrečiam tikslui |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Techninė parama (BNR 30 straipsnis) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Techninė parama (BNR 31 straipsnis) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Bendra suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
8 lentelė [tik PMIF] |
Asmenų skaičius per metus |
||||||
|
Kategorija |
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
2024 m. |
2025 m. |
2026 m. |
2027 m. |
|
Perkėlimas į Europos Sąjungą |
|
|
|
|
|
|
|
|
Humanitarinis priėmimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
[kitos kategorijos] |
|
|
|
|
|
|
|
4. Reikiamos sąlygos
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies h punktas
|
9 lentelė |
|||||
|
Reikiama sąlyga |
Reikiamos sąlygos įvykdymas |
Kriterijai |
Kriterijų tenkinimas |
Nuoroda į atitinkamus dokumentus |
Pagrindimas |
|
|
|
1 kriterijus |
taip / ne |
[500] |
[1 000 ] |
|
|
|
2 kriterijus |
|
|
|
5. Programos institucijos
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies j punktas; BNR 65 ir 78 straipsniai
|
10 lentelė |
Institucijos pavadinimas [500] |
Kontaktinis asmuo ir pareigos [200] |
E. paštas [200] |
|
Vadovaujančioji institucija |
|
|
|
|
Audito institucija |
|
|
|
|
Komisijos išmokas gaunantis subjektas |
|
|
|
6. Partnerystė
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies g punktas;
|
Teksto laukas [10 000 ] |
7. Komunikacija ir matomumas
Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies i punktas, 42 straipsnio 2 dalis, BNR
|
Teksto laukas [4 500 ] |
8. Vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos, fiksuotosios normos ir su išlaidomis nesusijęs finansavimas
Nuoroda: BNR 88 ir 89 straipsniai
|
Nurodoma, kad taikomi 88 ir 89 straipsniai: (*1) |
Konkretus tikslas |
|
Tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimas remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis pagal BNR 88 straipsnį |
|
|
Su išlaidomis nesusijęs finansavimas pagal BNR 89 straipsnį |
|
PRIEDĖLIAI
|
— |
Tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimas remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis ir fiksuotosiomis normomis (BNR 88 straipsnis) |
|
— |
Su išlaidomis nesusijęs finansavimas (BNR 89 straipsnis) |
(1) Laužtiniuose skliaustuose nurodyti skaičiai reiškia ženklų skaičių.
(*1) Visa informacija bus pateikta pagal priedėliuose pateiktus modelius.
1 priedėlis. Komisijos teikiamas tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimas valstybei narei remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis ir fiksuotosiomis normomis
Komisijai svarstyti teikiamų duomenų šablonas
(88 straipsnis)
|
Pasiūlymo pateikimo data |
|
|
Dabartinė redakcija |
|
A. Pagrindinių elementų santrauka
|
Prioritetas |
Fondas |
Numatyta viso finansinio asignavimo prioritetui dalis, kuriais bus taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, procentais (įvertis) |
Veiksmo rūšis (-ys) |
Atitinkamo rodiklio pavadinimas (-ai) |
Rodiklio matavimo vienetas |
Supaprastinto išlaidų apmokėjimo rūšis (fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos arba fiksuotosios normos) |
Atitinkami fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos arba fiksuotosios normos |
||
|
|
|
|
Kodas |
Aprašymas |
Kodas |
Aprašymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
B. Detali informacija pagal veiksmo rūšį (užpildyti kiekvienai veiksmo rūšiai)
Ar valdančioji institucija gavo išorės bendrovės paramą toliau nurodytoms supaprastintai apmokamoms išlaidoms padengti?
Jei taip, nurodykite išorės bendrovę:Veiksmų tipai:
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
C. Fiksuotųjų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų arba fiksuotųjų normų apskaičiavimas
|
1. |
Duomenų, naudojamų apskaičiuoti fiksuotuosius vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas arba fiksuotąsias normas šaltinis (kas parengė, surinko ir užregistravo duomenis; kur duomenys saugomi; duomenų laikotarpio pabaiga; tvirtinimas, ir pan.)
|
|
2. |
Nurodykite, kodėl siūlomas metodas ir skaičiavimas tinka veiksmo rūšiai.
|
|
3. |
Nurodykite, kaip buvo atlikti skaičiavimai, visų pirma visos su kokybe ar kiekybe susijusios prielaidos. Kai tinkama, turėtų būti naudojami statistiniai įrodymai ir standartai, kurie turėtų būti pateikti su šiuo priedu Komisijai iš karto tinkamu naudoti formatu.
|
|
4. |
Paaiškinkite, kad užtikrinote, kad į fiksuotojo vieneto įkainio, fiksuotosios sumos ar fiksuotosios normos skaičiavimą buvo įtrauktos tik tinkamos finansuoti išlaidos.
|
|
5. |
Audito institucijos (-ų) atliktas skaičiavimo metodų ir sumų įvertinimas ir duomenų tvirtinimo, kokybės, rinkimo ir saugojimo užtikrinimo tvarka.
|
(1) Vienai veiksmo rūšiai gali būti naudojami keli papildomi rodikliai (pavyzdžiui, vienas produkto rodiklis ir vienas rezultato rodiklis). Tokiais atvejais turėtų būti užpildyti 1.3–1.11 laukeliai kiekvienam rodikliui.
2 priedėlis. Su išlaidomis nesusijęs finansavimas
Komisijai svarstyti teikiamų duomenų šablonas
(89 straipsnis)
|
Pasiūlymo pateikimo data |
|
|
Dabartinė redakcija |
|
A. Pagrindinių elementų santrauka
|
Prioritetas |
Fondas |
Suma, kuriai taikomas su išlaidomis nesusijęs finansavimas |
Veiksmo rūšis (-ys) |
Sąlygos, kurias reikia įvykdyti / rezultatai, kuriuos reikia pasiekti |
Atitinkamo rodiklio pavadinimas (-ai) |
Rodiklio matavimo vienetas |
|
|
|
|
|
|
|
Kodas |
Aprašymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Bendra finansuojama suma |
|
|
|
|
|
|
|
B. Detali informacija pagal veiksmo rūšį (užpildyti kiekvienai veiksmo rūšiai)
Veiksmų tipai:
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Tarpiniai rezultatai |
Data |
Sumos |
||||||||
|
|
|
|
|||||||||
|
|
|
|
|||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
Nurodykite už šią tvarką atsakingą (-us) subjektą (-us). |
|
||||||||||
VII PRIEDAS
Duomenų perdavimo šablonas – 37 straipsnis ir 68 straipsnio 1 dalies g punktas (1)
1 LENTELĖ. Finansinė informacija prioriteto ir programos lygmeniu (37 straipsnio 2 dalies a punktas)
|
1. |
2. |
3. |
4. |
5. |
6. |
7. |
8. |
9. |
10. |
11. |
12. |
13. |
|
Programa grindžiamo prioriteto finansinis asignavimas |
Suvestiniai duomenys apie programos finansinę pažangą |
|||||||||||
|
Prioritetas |
Konkretus tikslas |
Fondas |
Regiono kategorija |
Sąjungos įnašo apskaičiavimo pagrindas* (visas įnašas arba viešasis įnašas) |
Iš viso finansinių asignavimų (EUR) |
Bendro finansavimo norma (%) |
Visos paramai atrinktų veiksmų tinkamos finansuoti išlaidos (EUR) |
Fondų įnašai atrinktiems remti veiksmams (EUR) |
Visų asignavimų, padengtų atrinktais veiksmais, dalis (%) [7 skiltis/5 skiltis x 100] |
Visa paramos gavėjų įgyvendinant veiksmus patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti išlaidų suma |
Visų asignavimų dalis, kuri yra paramos gavėjų įgyvendinant veiksmus patirtos ir sumokėtos tinkamos finansuoti išlaidos (%) [10 skiltis/5 skiltis x 100] |
Atrinktų veiksmų skaičius |
|
|
|
|
Skaičiavimo modelis |
|
Skaičiavimo modelis |
|
||||||
|
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="N" input="G"> |
<type="P" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
<type="P" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="P" input="G"> |
<type="N" input="M"> |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 prioritetas |
1 konkretus tikslas |
ERPF |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 prioritetas |
2 konkretus tikslas |
ESF+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3 prioritetas |
3 konkretus tikslas |
Sanglaudos fondas |
Netaikoma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
ERPF |
Mažiau išsivystęs |
|
<type="N" input="G"> |
|
<type="Cu" input="G"> |
|
<type="P" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="P" input="G"> |
<type="N" input="G"> |
|
Iš viso |
|
ERPF |
Pereinamojo laikotarpio |
|
<type="N" input="G"> |
|
<type="Cu" input="G"> |
|
<type="P" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="P" input="G"> |
<type="N" input="G"> |
|
Iš viso |
|
ERPF |
Labiau išsivystęs |
|
<type="N" input="G"> |
|
<type="Cu" input="G"> |
|
<type="P" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="P" input="G"> |
<type="N" input="G"> |
|
Iš viso |
|
ERPF |
Specialus asignavimas atokiausiems regionams arba retai apgyvendintiems šiauriniams regionams |
|
<type="N" input="G"> |
|
<type="Cu" input="G"> |
|
<type="P" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="P" input="G"> |
<type="N" input="G"> |
|
Iš viso |
|
ESF |
Mažiau išsivystęs |
|
<type="N" input="G"> |
|
<type="Cu" input="G"> |
|
<type="P" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="P" input="G"> |
<type="N" input="G"> |
|
Iš viso |
|
ESF |
Pereinamojo laikotarpio |
|
<type="N" input="G"> |
|
<type="Cu" input="G"> |
|
<type="P" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="P" input="G"> |
<type="N" input="G"> |
|
Iš viso |
|
ESF |
Labiau išsivystęs |
|
<type="N" input="G"> |
|
<type="Cu" input="G"> |
|
<type="P" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="P" input="G"> |
<type="N" input="G"> |
|
Iš viso |
|
ESF |
Specialus asignavimas atokiausiems regionams |
|
<type="N" input="G"> |
|
<type="Cu" input="G"> |
|
<type="P" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="P" input="G"> |
<type="N" input="G"> |
|
Iš viso |
|
Sanglaudos fondas |
Netaikoma |
|
<type="N" input="G"> |
|
<type="Cu" input="G"> |
|
<type="P" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="P" input="G"> |
<type="N" input="G"> |
|
Bendra suma |
|
Visi fondai |
|
|
<type="N" input="G"> |
|
<type="N" input="G"> |
|
<type="P" input="G"> |
<type="N" input="G"> |
<type="P" input="G"> |
<type="N" input="G"> |
2 LENTELĖ. Sukauptųjų finansinių duomenų suskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšį (37 straipsnio 2 dalies a punktas)
|
Prioritetas |
Konkretus tikslas |
Išlaidų ypatybės |
Kategorijų matmuo |
Finansiniai duomenys |
|||||||||
|
|
|
Fondas |
Regiono kategorija |
1 Intervencinių priemonių sritis |
2 Finansavimo forma |
3 Teritorinio paramos paskirstymo matmuo |
4 Ūkinės veiklos matmuo |
5 Vietovės matmuo |
6 ESF+ antrinė tema |
7 Makroregioninis ir jūrų baseinų matmuo |
Visos paramai atrinktų veiksmų tinkamos finansuoti išlaidos (EUR) |
Visa paramos gavėjų įgyvendinant veiksmus patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti išlaidų suma |
Atrinktų veiksmų skaičius |
|
<type="S" input="S"> |
<type="S" input="S"> |
<type="S" input="S"> |
<type="S" input="S"> |
<type="S" input="S"> |
<type="S" input="S"> |
<type="S" input="S"> |
<type="S" input="S"> |
<type="S" input="S"> |
<type="S" input="S"> |
<type="S" input="S"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="N" input="M"> |
3 LENTELĖ. Bendrieji ir konkrečios programos produkto rodikliai ERPF ir Sanglaudos fondo atveju (37 straipsnio 2 dalies b punktas)
|
1. |
2. |
3. |
4. |
5. |
6. |
7. |
8. |
9. |
10. |
11. |
12. |
13. |
14. |
|
Veiksmų programos produkto rodiklių duomenys [ištraukta iš veiksmų programos 2 lentelės] |
Iki šiol padaryta su produkto rodikliais susijusi pažanga |
||||||||||||
|
Prioritetas |
Konkretus tikslas |
Fondas |
Regiono kategorija |
Identifikavimo numeris |
Rodiklio pavadinimas |
Rodiklių suskirstymas (2) (iš jų:) |
Matavimo vienetas |
Tarpinė reikšmė (2024 m.) |
Siekinys (2029 m.) |
Prognozė iki šios dienos [dd/mm/mm] |
Pasiekta iki šios dienos [dd/mm/mm] |
Grindžiama Komisijos gairėmis (taip / ne) |
Pastabos |
|
<type="S" input="G"> (3) |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="N" input="G"> |
<type="N" input="M"> |
<type="N" input="M"> |
<type="C" input="S"> |
<type="S" input="M"> |
|
… |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4 LENTELĖ. Iš ERPF ir Sanglaudos fondo finansuojami darbuotojų atlyginimai programos lygmeniu (37 straipsnio 2 dalies b punktas)
|
Fondas |
Identifikavimo numeris |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Iki šios dienos pasiekta metinė vertė [dd/mm/mm] |
Grindžiama Komisijos gairėmis (taip / ne) |
Pastabos |
||
|
2021 m. |
… |
2029 m. |
||||||
|
<type="S" input="M"> |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="N" input="M"> |
<type="N" input="M"> |
<type="N" input="M"> |
<type="C" input="S"> |
<type="S" input="M"> |
|
|
REGIO bendras produkto rodiklis xx |
Fondo lėšomis finansuojami darbuotojai |
Etato ekvivalentas |
|
|
|
|
|
5 LENTELĖ. Iš ERPF ir Sanglaudos fondo įmonėms skiriama daugkartinė parama programos lygmeniu (37 straipsnio 2 dalies b punktas)
|
Identifikavimo numeris |
Rodiklio pavadinimas |
Rodiklių suskirstymas (iš jų:) |
Remtų įmonių skaičius, neskaičiuojant daugkartinės paramos, iki [dd/mm/mm] |
Grindžiama Komisijos gairėmis (taip / ne) |
Pastabos |
|
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="N" input="M"> |
<type="C" input="S"> |
<type="S" input="M"> |
|
REGIO bendras produkto rodiklis 01 |
Paramą gavusios įmonės |
Labai maža |
|
|
|
|
REGIO bendras produkto rodiklis 01 |
Paramą gavusios įmonės |
Mažoji |
|
|
|
|
REGIO bendras produkto rodiklis 01 |
Paramą gavusios įmonės |
Vidutinė |
|
|
|
|
REGIO bendras produkto rodiklis 01 |
Paramą gavusios įmonės |
Didelė |
|
|
|
|
REGIO bendras produkto rodiklis 01 |
Paramą gavusios įmonės |
Iš viso |
<type="N" input="G"> |
|
|
6 LENTELĖ. Bendrieji ir konkrečios programos rezultato rodikliai ERPF ir Sanglaudos fondo atveju (37 straipsnio 2 dalies b punktas)
|
1. |
2. |
3. |
4. |
5. |
6. |
7. |
8. |
9. |
10. |
11. |
12. |
13. |
14. |
15. |
16. |
|
Veiksmų programos rezultato rodiklių duomenys [ištraukta iš veiksmų programos 3 lentelės] |
Iki šiol padaryta su rezultato rodikliais susijusi pažanga |
||||||||||||||
|
Prioritetas |
Konkretus tikslas |
Fondas |
Regiono kategorija |
Identifikavimo numeris |
Rodiklio pavadinimas |
Rodiklių suskirstymas (4) (iš jų:) |
Matavimo vienetas |
Pradinė reikšmė programoje |
Siekinys (2029 m.) |
Atnaujinta pradinė reikšmė [dd/mm/mm] |
Vertė iki šios dienos [dd/mm/mm] |
Grindžiama Komisijos gairėmis (taip / ne) |
Pastabos |
||
|
Prognozė |
Įvykdyta |
Prognozė |
Pasiekta |
||||||||||||
|
<type="S" input="G"> (5) |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="S" input="G"> |
<type="N" input="G"> |
<type="N" input="G"> |
<type="N" input="M"> |
<type="N" input="M"> |
<type="N" input="M"> |
<type="N" input="M"> |
<type="C" input="S"> |
<type="S" input="M"> |
|
… |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
7 LENTELĖ. Prognozė, kokią sumą valstybė narė numato nurodyti einamųjų kalendorinių ir ateinančių kalendorinių metų mokėjimo paraiškose (68 straipsnio 1 dalies g punktas)
Kiekvienai programai pildyti pagal fondą ir regionų kategoriją, kai tinkama.
|
Fondas |
Regiono kategorija |
Sąjungos įnašas |
||
|
[dabartiniai kalendoriniai metai] |
[ateinantys kalendoriniai metai] |
|||
|
sausis–spalis |
lapkritis–gruodis |
sausis–gruodis |
||
|
ERPF |
Mažiau išsivystę regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
|
Labiau išsivystę regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
|
Atokiausi regionai ir retai apgyvendinti šiauriniai regionai (6) |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
ETB |
|
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
ESF |
Mažiau išsivystę regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
|
Labiau išsivystę regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
|
Atokiausi regionai (7) |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Sanglaudos fondas |
|
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
EJRŽF |
|
|
|
|
|
SVP |
|
|
|
|
|
VSF |
|
|
|
|
|
SVVP |
|
|
|
|
8 LENTELĖ. Finansinių priemonių duomenys (37 straipsnio 3 dalis)
|
Prioritetas |
Išlaidų ypatybės |
Tinkamos finansuoti išlaidos pagal produktą |
Be fondų papildomai sutelktų privačių ir viešųjų išteklių suma |
Valdymo išlaidų ir mokesčių, deklaruotų kaip tinkamų finansuoti išlaidų, suma |
Palūkanos ir kitas pelnas, gauti iš fondų paramos finansinėms priemonėms, nurodytoms 54 straipsnyje |
Grąžinti fondų paramai priskirtini ištekliai, kaip nurodyta 56 straipsnyje |
||||||||
|
|
Fondas |
Konkretus tikslas |
Regiono kategorija |
Paskolos (finansinės priemonės finansavimo kodo forma) |
Garantija (finansinės priemonės finansavimo kodo forma) |
Nuosavas kapitalas arba kvazinuosavas kapitalas (finansinės priemonės finansavimo kodo forma) |
Papildoma parama suderinta su finansine priemone (finansinės priemonės finansavimo kodo forma) |
Paskolos (finansinės priemonės finansavimo kodo forma) |
Garantija (finansinės priemonės finansavimo kodo forma) |
Nuosavas kapitalas arba kvazinuosavas kapitalas (finansinės priemonės finansavimo kodo forma) |
Papildoma parama suderinta su finansine priemone (finansinės priemonės finansavimo kodo forma) |
|||
|
Įvestis = atrankinė |
Įvestis = atrankinė |
Įvestis = atrankinė |
Įvestis = atrankinė |
Įvestis = rankinė |
Įvestis = rankinė |
Įvestis = rankinė |
Įvestis = rankinė |
Įvestis = rankinė |
Įvestis = rankinė |
Įvestis = rankinė |
Įvestis = rankinė |
Įvestis = rankinė |
Įvestis = rankinė |
Įvestis = rankinė |
(1) Laukelių ypatybių paaiškinimas:
tipas: N = numeris (angl. Number), D = data (angl. Date), S = eilutė (angl. String), C = žymimasis langelis (angl. Checkbox), P = procentinė dalis (angl. Percentage), B = loginė reikšmė (angl. Boolean), Cu = valiuta (angl. Currency)
įvestis (angl. input): M = rankinė įvestis (angl. Manual), S = atrankinė įvesti (angl. Selection), G = sugeneruota sistemos (angl. Generated by system)
(2) Taikoma tik kai kuriems rodikliams Daugiau informacijos pateikta Komisijos gairėse.
(3) Laukelių ypatybių paaiškinimas:
tipas (angl. type): N = numeris (angl. Number), S = eilutė (angl. String), C = žymimasis langelis (angl. Checkbox)
įvestis (angl. input): M = rankinė įvestis (angl. Manual), S = atrankinė įvesti (angl. Selection), G = sugeneruota sistemos (angl. Generated by system)
(4) Taikoma tik kai kuriems rodikliams Daugiau informacijos pateikta Komisijos gairėse.
(5) Laukelių ypatybių paaiškinimas:
tipas: N = numeris (angl. Number), S = eilutė (angl. String), C = žymimasis langelis (angl. Checkbox)
įvestis (angl. input): M = rankinė įvestis (angl. Manual), S = atrankinė įvesti (angl. Selection), G = sugeneruota sistemos (angl. Generated by system)
(6) Čia turėtų būti nurodytas tik specialus asignavimas atokiausiems regionams arba retai apgyvendintiems šiauriniams regionams.
(7) Čia turėtų būti nurodytas tik specialus asignavimas atokiausiems regionams.
VIII PRIEDAS
Komunikacija ir matomumas – 42 ir 44 straipsniai
1. Sąjungos emblemos naudojimas ir techninė charakteristika
|
1.1. |
Europos Sąjungos emblema turi būti pastebimai naudojama visoje visuomenei ar dalyviams naudojamoje su veiksmo įgyvendinimu susijusioje komunikacijos medžiagoje, kaip antai, spausdinti ar skaitmeniniai produktai, interneto svetainės ir jų mobiliosios versijos. |
|
1.2. |
Teiginys „Finansuoja EUROPOS SĄJUNGA“ arba „Bendrai finansuoja EUROPOS SĄJUNGA“ visada rašoma visa ir yra šalia emblemos. |
|
1.3. |
Drauge su Sąjungos emblema naudotinas bet kuris iš toliau nurodytų šriftų garnitūrų: Arial, Auto, Calibri, Garamond, Trebuchet, Tahoma, Verdana, Ubuntu. Kursyvo ir pabraukimo stiliai arba šrifto efektai nenaudojami. |
|
1.4. |
Su Sąjungos emblema susijęs tekstas jokiu būdu nerašomas ant Sąjungos emblemos. |
|
1.5. |
Naudojamas emblemos dydžiui proporcingas šrifto dydis. |
|
1.6. |
Priklausomai nuo fono naudojamas mėlynos (reflex blue), juodos arba baltos spalvos šriftas. |
|
1.7. |
Europos Sąjungos emblema negali būti pakeista ar sujungta su kitais grafiniais elementais ar tekstu. Jei be Sąjungos emblemos naudojami kiti logotipai, Sąjungos emblema turi būti bent to paties dydžio kaip didžiausias kitas logotipas. Be Sąjungos emblemos Sąjungos paramai pabrėžti negali būti naudojama kita vaizdinė tapatybė arba logotipas. |
|
1.8. |
Jei toje pačioje vietovėje vykdomi keli veiksmai, remiami ta pačia ar skirtingomis finansavimo priemonėmis, arba jei tam pačiam veiksmui vėliau skiriamas tolesnis finansavimas, afišuojama tik viena lentelė arba informacinė lenta. |
|
1.9. |
Sąjungos emblemos grafiniai standartai ir standartinių spalvų apibrėžtis:
A) SIMBOLIŲ APIBŪDINIMAS Mėlyno dangaus fone – ratu sudėtos dvylika auksinių žvaigždžių, simbolizuojančių Europos tautų sąjungą. Žvaigždžių skaičius yra fiksuotas: dvylika yra tobulumo ir vienybės simbolis. B) HERALDIKOS APIBŪDINIMAS Mėlyname fone – dvylikos auksinių žvaigždžių, kurių kampai nesiliečia, apskritimas. C) GEOMETRINIS APIBŪDINIMAS
Emblema yra mėlynos stačiakampės vėliavos formos, kurios ilgis yra lygus 1,5 jos pločio. Dvylika auksinių žvaigždžių, išsidėsčiusių lygiais intervalais, sudaro menamą apskritimą, kurio centras yra stačiakampio įstrižainių susikirtimo taškas. Apskritimo spindulys lygus vienai trečiajai emblemos pločio. Kiekviena žvaigždė turi penkis kampus, kurie išsidėstę ant menamo apskritimo perimetro, o jo spindulys lygus vienai aštuonioliktajai stačiakampio aukščio. Visos žvaigždės išdėstytos vertikaliai, t. y. viena viršūnė yra viršuje, o dvi – tiesėje, sudarančioje statų kampą su stiebu. Apskritimas sudaromas taip, kad žvaigždės atitiktų valandų padėtį laikrodžio ciferblate. Žvaigždžių skaičius nekintamas. D) PATVIRTINTOS SPALVOS Emblemoje naudojamos šios spalvos: Stačiakampio pagrindo spalva – mėlyna PANTONE REFLEX BLUE; PANTONE YELLOW žvaigždėms. E) KETURIŲ SPALVŲ PROCESAS Jei naudojama keturspalvė spauda, dvi standartinės spalvos spaudžiamos naudojant keturspalvės spaudos metodą. PANTONE YELLOW gaunama naudojant 100 % „Process Yellow“. PANTONE REFLEX BLUE spalva gaunama sumaišant 100 % „Process Cyan“ ir 80 % „Process Magenta“. INTERNETAS PANTONE REFLEX BLUE tinklalapio paletėje atitinka spalvą RGB:0/51/153 (šešioliktainėje sistemoje: 003399), o PANTONE YELLOW tinklalapio paletėje atitinka spalvą RGB: 255/204/0 (šešioliktainėje sistemoje: FFCC00). MONOCHROMATINIS REPRODUKCIJOS PROCESAS Jei naudojama juoda spalva, stačiakampio kontūrai pažymimi juodai, o žvaigždės atspaudžiamos juodos baltame fone.
Jei naudojama mėlyna spalva (Reflex Blue), naudokite ją 100 % fonui, o žvaigždes palikite baltas.
REPRODUKCIJA ANT SPALVOTO PAGRINDO Jei negalima apsieiti be spalvoto fono, stačiakampis apvedamas balta linija, kurios plotis turi būti 1/25 stačiakampio aukščio.
Trečiųjų asmenų naudojimosi Sąjungos principai išdėstyti administraciniame susitarime su Europos Taryba (1). |
|
2. |
Intelektinės nuosavybės teisės licencija, nurodyta 44 straipsnio 6 dalyje, ES suteikiamos šios teisės:
|
IX PRIEDAS
Finansavimo sutarčių ir strateginių dokumentų elementai – 53 straipsnis
1. Finansavimo priemonių, įgyvendinamų pagal 53 straipsnio 3 dalį, finansavimo sutarties elementai
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
2. 53 straipsnio 1 dalyje nurodyto (-ų) strateginio (-ių) dokumento (-ų) elementai
|
||
|
||
|
||
|
X PRIEDAS
Pagrindiniai valdymo ir kontrolės sistemoms taikomi reikalavimai ir jų klasifikacija – 63 straipsnio 1 dalis
|
1 lentelė. Pagrindiniai valdymo ir kontrolės sistemoms taikomi reikalavimai |
Susiję subjektai ir (arba) institucijos |
|
|
1 |
Tinkamas funkcijų atskyrimas ir rašytiniai susitarimai dėl tarpinei institucijai deleguojamų ataskaitų teikimo, priežiūros ir stebėsenos užduočių |
Vadovaujančioji institucija |
|
2 |
Tinkami veiksmų atrankos kriterijai ir procedūros |
Vadovaujančioji institucija |
|
3 |
Tinkamos informacijos apie atrinktų veiksmų paramai taikytinas sąlygas teikimas |
Vadovaujančioji institucija |
|
4 |
Tinkamas valdymo patikrinimas, įskaitant tinkamas tikrinimo, ar įvykdytos su išlaidomis nesusijusio finansavimo ir supaprastinto išlaidų apmokėjimo sąlygos, procedūras |
Vadovaujančioji institucija |
|
5 |
Veiksminga užtikrinimo, kad turimi visi audito sekai reikalingi dokumentai, sistema |
Vadovaujančioji institucija |
|
6 |
Patikima elektroninė sistema (įskaitant sąsajas su elektroninio keitimosi duomenimis su naudos gavėjais sistemomis), skirta stebėsenos, vertinimo, finansų valdymo, patikrinimų ir audito duomenų įrašymui ir saugojimui, įskaitant tinkamus duomenų saugumo, vientisumo ir konfidencialumo užtikrinimo bei naudotojų autentiškumo patvirtinimo procesus |
Vadovaujančioji institucija |
|
7 |
Veiksmingas proporcingų kovos su sukčiavimu priemonių įgyvendinimas |
Vadovaujančioji institucija |
|
8 |
Tinkamos valdymo pareiškimo rengimo procedūros |
Vadovaujančioji institucija |
|
9 |
Tinkamos patvirtinimo, kad į sąskaitas įtrauktos lėšos yra teisėtos ir taisyklingos, procedūros |
Vadovaujančioji institucija |
|
10 |
Tinkamos tarpinio mokėjimo paraiškų ir sąskaitų rengimo ir pateikimo procedūros |
Vadovaujančioji institucija / Apskaitos funkciją atliekantis subjektas |
|
11 |
Tinkamas funkcijų atskyrimas ir audito institucijos (ir kitų audito ar kontrolės subjektų, kuriais remiasi ir kuriuos prižiūri audito institucija, jei taikoma) funkcinis nepriklausomumas nuo kitų programos institucijų ir audito veikla, vykdoma pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus |
Audito institucija |
|
12 |
Tinkamas sistemos auditas |
Audito institucija |
|
13 |
Tinkamas veiksmų auditas |
Audito institucija |
|
14 |
Tinkamas sąskaitų auditas |
Audito institucija |
|
15 |
Tinkamos patikimos audito nuomonės teikimo ir metinės kontrolės ataskaitos rengimo procedūros |
Audito institucija |
2 lentelė. Valdymo ir kontrolės sistemų klasifikacija atsižvelgiant į jų veiksmingą veikimą
|
1 kategorija |
Veikia gerai. Tobulinti nereikia arba reikia tik minimaliai patobulinti. |
|
2 kategorija |
Veikia. Reikia šiek tiek patobulinti. |
|
3 kategorija |
Veikia iš dalies. Reikia iš esmės tobulinti. |
|
4 kategorija |
Iš esmės neveikia. |
XI PRIEDAS
Audito sekos elementai – 63 straipsnio 5 dalis
I. Privalomi dotacijų audito sekos elementai:
|
1. |
dokumentai, kuriais remiantis galima patikrinti vadovaujančiosios institucijos atrankos kriterijų taikymą, taip pat dokumentai, susiję su atrankos procedūra apskirtai ir veiksmų patvirtinimu; |
|
2. |
dokumentas (dotacijos susitarimas ar jo ekvivalentas), kuriame išdėstytos paramos sąlygos ir kurį pasirašė paramos gavėjas ir vadovaujančioji institucija / tarpinė institucija; |
|
3. |
paramos gavėjo pateiktų mokėjimo prašymų apskaitos dokumentai, įregistruoti vadovaujančiosios institucijos / tarpinės institucijos elektroninėje sistemoje; |
|
4. |
dokumentai dėl neperkėlimo atvejų sprendimo ir tęstinumo reikalavimų, kaip nustatyta 59 straipsnyje, 60 straipsnio 2 dalyje ir 67 straipsnio 3 dalies h punkte, tikrinimo; |
|
5. |
viešojo įnašo sumokėjimo paramos gavėjui ir mokėjimo datos įrodymas; |
|
6. |
dokumentai, kuriais įrodoma, kad vadovaujančioji institucija / tarpinė institucija atlikto administracinius patikrinimus ir, kai tinkama, patikrinimus vietoje; |
|
7. |
informacija apie atliktą auditą; |
|
8. |
dokumentai, susiję su vadovaujančiosios institucijos / tarpinės institucijos vykdomais tolesniais veiksmais valdymo patikrinimų ir audito išvadų tikslais; |
|
9. |
dokumentai, kuriais remiantis galima patikrinti atitiktį taikytiniems teisės aktams; |
|
10. |
duomenys, susiję su produkto ir rezultato rodikliais, pagal kuriuos juos galima sutikrinti su atitinkamomis siektinomis reikšmėmis ir tarpinėmis reikšmėmis, apie kuriuos pranešta; |
|
11. |
dokumentai, susiję su Komisijai deklaruotų išlaidų finansinėmis pataisomis ir atskaitymais pagal 92 straipsnio 5 dalį, kuriuos atliko vadovaujančioji institucija / tarpinė institucija; |
|
12. |
dotacijų, kurios teikiamos 48 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta forma, atveju – sąskaitos faktūros (arba lygiaverčiai įrodomieji dokumentai) ir įrodymai, kad jas apmokėjo paramos gavėjas, taip pat paramos gavėjo apskaitos dokumentai, susiję su Komisijai deklaruotomis išlaidomis; |
|
13. |
dotacijų, kurios teikiamos 48 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose forma, atveju ir jei taikoma – dokumentai, kurias pagrindžiamas vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų nustatymas; skaičiavimo pagrindą sudarančių išlaidų kategorijos; dokumentai, kuriais patvirtinamos deklaruotos kitų kategorijų išlaidos, kurioms taikoma fiksuotoji norma; aiškus vadovaujančiosios institucijos pritarimas dėl dokumento, kuriame išdėstytos paramos sąlygos, biudžeto projekto; dokumentai dėl bendrųjų darbo išlaidų ir valandinio įkainio apskaičiavimo; jei taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas remiantis esamais metodais, dokumentai, kuriais patvirtinama atitiktis panašios rūšies veiksmams ir dokumentams, kuriuos reikia pateikti pagal esamus metodus, jei tokių yra. |
II. Privalomi finansinių priemonių audito sekos elementai:
|
1. |
dokumentai dėl finansinės priemonės nustatymo, kaip antai finansavimo sutartys, ir kt.; |
|
2. |
dokumentai, kuriuose nurodomos pagal kiekvieną programą ir kiekvieną prioritetą finansinėms priemonėms skirtos sumos, pagal kiekvieną programą tinkamos finansuoti išlaidos ir palūkanos bei kitas pelnas, gautas iš fondų paramos, taip pat fondams pagal 54 ir 56 straipsnius priskirtinų išteklių pakartotinis panaudojimas; |
|
3. |
dokumentai dėl finansinės priemonės veikimo, įskaitant susijusius su stebėsena, ataskaitų teikimu ir tikrinimu; |
|
4. |
dokumentai, susiję su programos įnašų nutraukimu ir finansinės priemonės užbaigimu; |
|
5. |
dokumentai dėl valdymo išlaidų ir mokesčių; |
|
6. |
prašymo formos arba atitinkami dokumentai, kuriuos galutiniai naudos gavėjai pateikė kartu su patvirtinamaisiais dokumentais, įskaitant verslo planus ir reikiamais atvejais ankstesnes metines sąskaitas; |
|
7. |
finansinę priemonę įgyvendinančių subjektų kontroliniai sąrašai ir ataskaitos; |
|
8. |
su de minimis pagalba susiję pareiškimai; |
|
9. |
sutartys, pasirašytos dėl finansine priemone teikiamos paramos, įskaitant dėl nuosavo kapitalo, paskolų, garantijų ar kitų investicijų tipų, teikiamų galutiniams naudos gavėjams; |
|
10. |
įrodymai, kad finansine priemone suteikta parama bus panaudota / buvo panaudota pagal numatytą paskirtį; |
|
11. |
įrašai apie finansinius srautus tarp vadovaujančiosios institucijos ir finansinės priemonės, taip pat visų lygmenų srautus finansinės priemonės viduje iki galutinių naudos gavėjų, o garantijų atveju – įrodymas, kad pagrindinės paskolos buvo išmokėtos; |
|
12. |
sumokėto programos įnašo arba finansine priemone suteiktos garantijos, skirtos galutiniam naudos gavėjui, atskiri įrašai arba apskaitos kodai. |
Nuostatos dėl Komisijos įvykdyto fondų paramos, teikiamos programai atlyginimo, remiantis supaprastintu išlaidų apmokėjimu arba su išlaidomis nesusijusius finansavimu, audito
III. Privalomi supaprastinto išlaidų apmokėjimo audito sekos, kurią turi atlikti vadovaujančioji institucija / tarpinė institucija, elementai:
|
1. |
dokumentai, kuriais patvirtinamos deklaruotos kitų kategorijų išlaidos, kurioms taikoma fiksuotoji norma; |
|
2. |
išlaidų kategorijos ir skaičiavimo pagrindą sudarančios išlaidos; |
|
3. |
kai tinkama, dokumentai, kuriais įrodomas sumų koregavimas; |
|
4. |
dokumentai, kuriais įrodomas skaičiavimo metodas, jei taikomas 48 straipsnio 2 dalies a punktas. |
IV. Privalomi su išlaidomis nesusijusios finansavimo audito sekos, kurią turi atlikti vadovaujančioji institucija / tarpinė institucija, elementai:
|
1. |
dokumentai, kuriuose išdėstytos paramos sąlygos ir kuriuos pasirašė paramos gavėjas ir vadovaujančioji institucija / tarpinė institucija nurodant paramos gavėjams teikiamos dotacijos formą; |
|
2. |
dokumentai, kuriais įrodomas Komisijos ex ante susitarimas dėl sąlygų, kurios turi būti įvykdytos, arba rezultatų, kurie turi būti pasiekti, ir atitinkamų sumų (programos patvirtinimas arba keitimas); |
|
3. |
dokumentai, kuriais įrodoma, kad įvykdytos sąlygos arba pasiekti rezultatai, kiekvienu etapu, jei vykdoma etapais, ir prieš galutinių išlaidų deklaravimą Komisijai; |
|
4. |
dokumentai, susiję su veiksmų, kuriems skiriamas su išlaidomis nesusijęs finansavimas, atranka ir patvirtinimu. |
XII PRIEDAS
E. sanglauda. programos institucijų ir paramos gavėjų elektroninio keitimosi duomenimis sistemos – 63 straipsnio 7 dalis
1. Programos institucijų pareigos, susijusios su elektroninio keitimosi duomenų sistemų veikimu
|
1.1 |
Užtikrinti duomenų saugumą, duomenų vientisumą, duomenų konfidencialumą, siuntėjo autentiško patvirtinimą pagal šio reglamento 63 straipsnio 5 dalį, 63 straipsnio 7 dalį, 66 straipsnio 4 dalį ir 76 straipsnį. |
|
1.2 |
Užtikrinti prieinamumą ir veikimą įprastomis darbo ir ne darbo valandomis (išskyrus atliekant techninę priežiūrą). |
|
1.3 |
Naudoti funkcijas sistemoje, kuriomis užtikrinama:
|
|
1.4 |
Užtikrinti registravimą ir duomenų saugojimą sistemoje, sudarant sąlygas administraciniams paramos gavėjų pagal 68 straipsnio 2 dalį pateiktų mokėjimo prašymų patikrinimams ir auditui. |
2. Programos institucijų pareigos, susijusios su dokumentų ir duomenų perdavimo taisyklėmis visais keitimosi atvejais
|
2.1 |
Užtikrinti e. parašo, suderinamo su viena iš trijų e. parašo rūšių, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/93/EB (1), naudojimą. |
|
2.2 |
Numatyti galimybę registruoti dokumentų ir duomenų, kuriuos paramos gavėjas perduoda programos institucijoms ir atvirkščiai, perdavimo datą. |
|
2.3 |
Užtikrinti tiesioginę prieigą naudojant interaktyvią naudotojo sąsają (internetinę taikomąją programą) arba techninę sąsają, kuria sudaroma galimybė automatiškai sinchronizuoti ir perduoti duomenis tarp paramos gavėjų ir valstybių narių sistemų. |
|
2.4 |
Užtikrinti fizinių asmenų asmens duomenų privatumo apsaugą ir juridinių asmenų komercinį konfidencialumą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB (2), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/136/EB (3) ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuos panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (4) (Tekstas svarbus EEE). |
(1) 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos (OL L 13, 2000 1 19, p. 12).
(2) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).
(3) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL L 337, 2009 12 18, p. 11).
(4) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).
XIII PRIEDAS
SFC2021. Valstybių narių ir Komisijos elektroninio keitimosi duomenimis sistema – 63 straipsnio 8 dalis
1. Komisijos pareigos
|
1.1 |
Užtikrinti, kad veiktų elektroninio keitimosi duomenimis sistema (toliau – SFC2021), skirta valstybei narei ir Komisijai oficialiai keistis visa informacija. SFC2021 turi būti bent informacija, nurodyta pagal šį reglamentą parengtuose šablonuose. |
|
1.2 |
Užtikrinti šias SFC2021 ypatybes:
|
|
1.3 |
Užtikrinti, kad SFC2021 skirta informacinių technologijų saugumo politika būtų taikoma sistema besinaudojantiems darbuotojams pagal atitinkamas Sąjungos taisykles, visų pirma Komisijos sprendimą C(2006) 3602 (1) ir jo įgyvendinimo taisykles. |
|
1.4 |
Paskirti asmenį ar asmenis, kurie būtų atsakingi už saugumo politikos tinkamo taikymo SFC2021 apibrėžimą, palaikymą ir užtikrinimą. |
2. Valstybių narių pareigos
|
2.1 |
Užtikrinti, kad pagal 65 straipsnio 1 dalį nustatytos valstybės narės programos institucijos ir subjektai, kuriems pavesta vykdyti tam tikras užduotis, už kurias yra atsakinga vadovaujančioji institucija pagal šio reglamento 65 straipsnio 3 dalį, į SFC2021 įvestų informaciją, už kurios perdavimą jie yra atsakingi, ir visus tokios informacijos atnaujinimus. |
|
2.2 |
Užtikrinti informacijos, kurią pateikė asmuo, kuris nėra asmuo, pateikęs perdavimui skirtus duomenis, patikrinimą. |
|
2.3 |
Nustatyti pirmiau nurodyto užduočių atskyrimo tvarką valstybės narės valdymo ir kontrolės informacijos sistemose, automatiškai sujungtose su SFC2021. |
|
2.4 |
Paskirti asmenį ar asmenis, kurie būtų atsakingi už prieigos teisių valdymą, siekiant atlikti šias užduotis:
|
|
2.5 |
Nustatyti tvarką, kurią taikant būtų paisoma fizinių asmenų privatumo ir asmens duomenų bei juridinių asmenų komercinio konfidencialumo apsaugos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB (2), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/136/EB (3), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1995/46/EB (4) ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001. |
|
2.6 |
Tvirtinti nacionalinę, regioninę ar vietos informacijos saugumo politiką dėl prieigos prie SFC2021 remiantis rizikos vertinimu, kuri būtų taikoma visoms institucijoms, kurios naudojasi SFC2021, kuri apimtų šiuos aspektus:
|
|
2.7 |
Komisijai paprašius, jai pateikti 2.6 dalyje nurodytą dokumentą. |
|
2.8 |
Paskirti asmenį ar asmenis, atsakingą (-us) už nacionalinės, regioninės ar vietos IT saugumo politikos taikymo palaikymą ir užtikrinimą, ir kuris (kurie) veiktų kaip už ryšių su asmeniu ar asmenimis, kuriuos paskiria Komisija ir kurie nurodyti 1.4 dalyje, palaikymą atsakingas (-i) asmuo (asmenys). |
3. Komisijos ir valstybių narių bendros pareigos
|
3.1 |
Užtikrinti tiesioginę prieigą naudojant interaktyvią naudotojo sąsają (t. y. internetinę taikomąją programą) arba techninę sąsają, kuri naudoja iš anksto nustatytus protokolus (t. y. internetines paslaugas), kuri sudaroma galimybė automatiškai sinchronizuoti ir perduoti duomenis tarp valstybių narių sistemų ir SFC2021. |
|
3.2 |
Numatyti elektroninio informacijos perdavimo iš valstybės narės Komisijai ir atvirkščiai vykdant elektroninius duomenų mainus, datą, kuri yra atitinkamo dokumento pateikimo data. |
|
3.3 |
Užtikrinti, kad oficialiais duomenimis keičiamasi tik per SFC2021 (išskyrus force majeure atvejus) ir kad SFC2021 įtaisytosiose elektroninėse formose pateikta informacija (toliau – struktūriniai duomenys) nebūtų pakeista nestruktūriniais duomenimis ir kad neatitikimų atvejais pirmenybė būtų teikiama struktūriniams duomenims.
Force majeure aplinkybėmis, kai SFC2021 veikimas sutrikęs arba prie SFC2021 neįmanoma prisijungti ilgiau kaip vieną darbo dieną paskutinę savaitę prieš teisės aktais nustatytą informacijos pateikimo terminą ar gruodžio 18–26 d. laikotarpiu arba penkias darbo dienas kitu metu, valstybė narė ir Komisija informacija gali keistis popieriuje, naudodamos šiame reglamente nurodytus šablonus, ir tokiu atveju pateikimo data yra atitinkamo dokumento pateikimo data. Kai nebelieka force majeure priežasties, atitinkama šalis nedelsdama į SFC2021 įveda informaciją, kuri jau pateikta popieriuje. |
|
3.4 |
Užtikrinti atitiktį IT saugumo sąlygoms, paskelbtoms SFC2021 portale, ir priemonėms, kurias Komisija taiko SFC2021 siekiant apsaugoti duomenų perdavimą, visų pirma 1 dalyje nurodytos techninė sąsajos naudojimo atveju. |
|
3.5 |
Įgyvendinti patvirtintas saugumo priemones, kuriomis apsaugomi SFC2021 saugomi ir per ją perduodami duomenys, ir užtikrinti jų veiksmingumą. |
|
3.6 |
Kasmet atnaujinti ir peržiūrėti SFC IT saugumo politiką ir atitinkamą nacionalinę, regioninę ir vietos IT saugumo politiką pasikeitus technologijoms, nustačius naujų pavojų ar įvykus kitiems atitinkamiems įvykiams. |
(1) 2006 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos sprendimas C(2006) 3602 dėl Europos Komisijos naudojamų informacinių sistemų saugumo.
(2) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).
(3) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL L 337, 2009 12 18, p. 11).
(4) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1995/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).
XIV PRIEDAS
Valdymo ir kontrolės sistemos aprašymo šablonas – 63 straipsnio 9 dalis
1. BENDRA INFORMACIJA
|
1.1. |
Informaciją pateikė:
|
|
1.2. |
Pateiktoje informacijoje aprašoma padėtis šią dieną: (dd/mm/mm) |
|
1.3. |
Sistemos struktūra (bendroji informacija ir struktūrinė schema, kurioje nurodyti organizaciniai institucijų / subjektų, susijusių su valdymo ir kontrolės sistema, ryšiai) |
|
1.3.1. |
Vadovaujančioji institucija (vadovaujančiosios institucijos pavadinimas, adresas ir už ryšių palaikymą atsakingas asmuo) |
|
1.3.2. |
Tarpinės institucijos (tarpinių institucijų pavadinimai, adresai ir už ryšių palaikymą atsakingi asmenys) |
|
1.3.3. |
Apskaitos funkciją atliekantis subjektas (vadovaujančiosios institucijos arba programos institucijos, kuri atlieka apskaitos funkciją, pavadinimas, adresas ir už ryšių palaikymą atsakingi asmenys) |
|
1.3.4. |
Nurodykite, kaip laikomasi funkcijų atskyrimo tarp programos institucijų ir jų viduje principo. |
2. VADOVAUJANČIOJI INSTITUCIJA
2.1. Vadovaujančioji institucija ir jos pagrindinės funkcijos
|
2.1.1. |
Vadovaujančiosios institucijos statusas (nacionalinės, regioninės ar vietos viešojo arba privačiojo sektoriaus subjektas) ir subjektas, į kurio sudėtį ji įeina. |
|
2.1.2. |
Išsamus vadovaujančiosios institucijos tiesiogiai atliekamų funkcijų ir užduočių aprašymas. |
|
2.1.3. |
Kai taikoma, vadovaujančiosios institucijos kiekvienai tarpinei institucijai paskirtų funkcijų (1) ir užduočių detalus aprašymas, tarpinių institucijų nustatymas ir įgaliojimų perdavimo forma. Turėtų būti pateikiama nuoroda į atitinkamus dokumentus (rašytines sutartis). |
|
2.1.4 |
Valdančiosios institucijos paskirtų funkcijų ir užduočių priežiūros procedūros. |
|
2.1.5. |
Sistema, kuria užtikrinama, kad prireikus ir ypač svarbių valdymo ir kontrolės sistemos pokyčių atveju būtų vykdomas tinkamas rizikos valdymas. |
2.2. Organizacijos ir procedūrų, susijusių su vadovaujančiosios institucijos funkcijomis ir užduotimis aprašymas (2)
|
2.2.1 |
Valdančiosios institucijos atliekamų funkcijų ir užduočių, įskaitant apskaitos funkciją, aprašymas. |
|
2.2.2 |
Aprašymas, kaip organizuojamas darbas pagal įvairias funkcijas, įskaitant apskaitos funkciją, kokie procesai taikomi, kurios funkcijos, jei tokios yra, perduodamos, kaip jos prižiūrimos ir kt. |
|
2.2.3 |
Vadovaujančiosios institucijos organizacinė diagrama ir informacija apie jos ryšius su kitais subjektais ar padaliniais (vidaus ar išorės), kurie atlieka funkcijas ir užduotis, kaip numatyta 66–69 straipsniuose. |
|
2.2.4 |
Planuojamų išteklių, kurie skiriami skirtingoms vadovaujančiosios institucijos funkcijoms nurodymas (be kita ko, kai taikoma informacija apie visas planuojamas užsakomąsias paslaugas ir jų apimtį). |
3. APSKAITOS FUNKCIJĄ ATLIEKANTIS SUBJEKTAS
3.1 Organizacijos ir procedūrų, susijusių su apskaitos funkciją atliekančio subjekto funkcijomis, statusas ir aprašymas
|
3.1.1 |
Apskaitos funkciją atliekančio subjekto statusas (nacionalinis, regioninis ar vietos viešojo arba privačiojo sektoriaus subjektas) ir subjektas, į kurio sudėtį ji įeina, jei taikoma. |
|
3.1.2 |
Apskaitos funkciją atliekančio subjekto funkcijų ir užduočių, kaip nustatyta 70 straipsnyje, aprašymas. |
|
3.1.2 |
Aprašymas, kaip organizuojamas darbas (darbo srautai, procesai, vidaus padaliniai), kokios procedūros taikomos ir kada jos taikomos, kaip jos prižiūrimos ir kt. |
|
3.1.3 |
Planuojamų išteklių, kurie skiriami skirtingoms apskaitos funkcijoms, nurodymas. |
4. ELEKTRONINĖ SISTEMA
4.1. Elektroninės sistemos arba sistemų aprašymas, įskaitant struktūrinę schemą (centrinė ar bendra tinklo sistema arba decentralizuota sistema su sąsajomis tarp sistemų), kuriomis:
|
4.1.1. |
Registruojami ir kompiuterine forma saugomi kiekvieno veiksmo duomenys, įskaitant, kai taikoma, duomenys apie atskirus dalyvius ir duomenų apie rodiklius suskirstymas, kai taip numatyta reglamente. |
|
4.1.2. |
Užtikrinama, kad kiekvienos veiksmo apskaitos duomenys būtų registruojami ir saugomi ir kad šiais įrašais būtų grindžiami duomenys, reikalingi rengiant mokėjimo paraiškas ir sąskaitas. |
|
4.1.3. |
Saugomi Komisijai deklaruotų išlaidų ir atitinkamo viešojo paramos gavėjams sumokėto įnašo apskaitos įrašai. |
|
4.1.4. |
Registruojamos visos sumos, atskaitytos iš mokėjimo paraiškų ir sąskaitų, kaip nustatyta 92 straipsnio 5 dalyje, ir šių atskaitymų priežastys. |
|
4.1.5. |
Nurodoma, ar sistemos veikia veiksmingai ir gali patikimai registruoti duomenis tą dieną, kurią parengtas šis aprašymas, kaip nustatyta 1.2 dalyje. |
|
4.1.6. |
Aprašomos procedūros, kuriomis užtikrinamas elektroninių sistemų saugumas, vientisumas ir konfidencialumas. |
(1) Įskaitant PMIF, VSF ir SVVP fondų atveju vykdomą apskaitos užduotį, kadangi už ją atsakinga vadovaujančioji institucija pagal 66 straipsnio 3 dalį.
(2) Įskaitant PMIF, VSF ir SVVP fondų atveju vykdomą apskaitos užduotį, kadangi už ją atsakinga vadovaujančioji institucija pagal 66 straipsnio 3 dalį.
XV PRIEDAS
Valdymo pareiškimo šablonas – 68 straipsnio 1 dalies f punktas
Aš (Mes), toliau pasirašęs (-ę) (vardas (-ai), pavardė (-ės), pareigos arba postas (ai)), programos (veiksmų programos pavadinimas, CCI) vadovaujančiosios institucijos vadovas (-ai),
remdamasis (-iesi) (programos pavadinimas) įgyvendinimu (metai) birželio 30 d. pasibaigusiais ataskaitiniais metais, remdamasis (-iesi) savo nuomone ir visa sąskaitų pateikimo Komisijai dieną turima informacija, įskaitant valdymo tikrinimų, atliktų pagal Reglamento (ES) Nr. xx/xx 68 straipsnį, rezultatus bei Komisijai pateiktuose mokėjimo paraiškose nurodytų išlaidų ataskaitiniais metais, kurie baigėsi (metai) birželio 30 d., audito rezultatus,
ir vykdydamas (-i) savo pareigas pagal Reglamentą (ES) xx/xx,
patvirtinu (-ame), kad:
|
a) |
sąskaitose tinkamai pateikta išsami ir tiksli informacija pagal Reglamento (ES) Nr. XX 92 straipsnį, |
|
b) |
sąskaitose nurodytos išlaidos atitinka taikytinus teisės aktus ir buvo panaudotos numatytiems tikslams, |
patvirtinu (-ame), kad galutinėje audito ir kontrolės ataskaitose ataskaitiniais metais nustatyti nurodyti pažeidimai sąskaitose buvo tinkamai ištaisyti, visų pirma siekiant laikytis 92 straipsnio dėl sąskaitų pateikimo siekiant užtikrinti, kad pažeidimai yra mažesni nei 2 proc. reikšmingumo lygio.
Taip pat patvirtinu (-ame), kad išlaidos, kurių teisėtumas ir tvarkingumas šiuo metu vertinamas, neįtraukiamos į sąskaitas, kol vertinimas nebus baigtas, kad galėtų būti įtrauktos į tarpinę mokėjimo paraišką kitais ataskaitiniais metais.
Taip pat patvirtinu (-ame), kad su rodikliais, tarpinėmis reikšmėmis ir programos įgyvendinimo pažanga susiję duomenys yra patikimi.
Taip pat patvirtinu (-ame), kad yra nustatytos veiksmingos ir proporcingos kovos su sukčiavimu priemonės ir kad jomis atsižvelgiama į šiuo atžvilgiu nustatytą riziką.
Galiausiai, patvirtinu (-ame), kad man (mums) nežinomi jokie su veiksmų programos įgyvendinimu susiję neatskleisti faktai, kurie galėtų pakenkti sanglaudos politikos įvaizdžiui.
XVI PRIEDAS
Audito nuomonės šablonas – 71 straipsnio 3 dalies a punktas
Europos Komisijai, generaliniam direktoratui
1. ĮŽANGA
Aš, toliau pasirašę, atstovaudamas [audito institucijos pavadinimas], nepriklausomas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. […] 65 straipsnio 2 dalyje, atlikau
|
i) |
[metai] liepos 1 d. prasidėjusių ir [metai] birželio 30 d. pasibaigusių ataskaitinių metų (1) [Komisijai pateiktų sąskaitų data] sąskaitų (toliau – sąskaitos) auditą, |
|
ii) |
išlaidų, kurias Komisijos prašoma atlyginti ataskaitiniais metais (ir kurios įtrauktos į sąskaitas), teisėtumo ir tvarkingumo auditą ir |
|
iii) |
valdymo ir kontrolės sistemų veikimo ir patikrinto valdymo pareiškimo, susijusios su [programos pavadinimas, CCI numeris] programa (toliau – programa), auditą, |
kad pagal 71 straipsnio 3 dalį pateikčiau audito nuomonę.
2. VADOVAUJANČIOSIOS INSTITUCIJOS PAREIGOS
[vadovaujančiosios institucijos pavadinimas], nustatyta kaip programos vadovaujančioji institucija, yra atsakinga už tinkamą valdymo ir kontrolės sistemos veikimo 66–70 straipsniuose nustatytų funkcijų ir užduočių atžvilgiu užtikrinimą.
Be to, [vadovaujančiosios institucijos arba, jei tinka, apskaitos funkciją atliekančio subjekto pavadinimas] yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas ir deklaruotas sąskaitų išsamumas, tikslumas ir teisingumas, kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. […] 70 straipsnyje.
Be to, pagal Reglamento (ES) Nr. […] 68 straipsnį vadovaujančioji institucija yra atsakinga už patvirtinimą, kad į sąskaitas įtrauktos išlaidos yra teisėtos ir tvarkingos ir atitinka taikytinus teisės aktus.
3. AUDITO INSTITUCIJOS ATSAKOMYBĖ
Kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. […] 71 straipsnyje, man patikėta atsakomybė pareikšti nepriklausomą nuomonę dėl sąskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo, ar išlaidos, kurias atlyginti prašoma Komisijos ir kurios deklaruojamos sąskaitose, yra teisėtos ir tvarkingos ir ar įdiegta valdymo ir kontrolės sistema veikia tinkamai.
Nuomonėje taip pat turiu nurodyti, ar atlikus auditą yra pagrindo abejoti tvirtinimais valdymo deklaracijoje.
Su programa susijęs auditas buvo atliktas vadovaujantis audito strategija ir atitinka tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. Pagal šiuos standartus audito institucija turi laikytis etikos reikalavimų, planuoti ir atlikti auditą taip, kad gautų pakankamą užtikrinimą, reikalingą audito nuomonei pareikšti.
Audito metu atliekamos procedūros, kurių metu surenkama pakankamai ir tinkamų įrodymų, kad būtų galima pagrįsti toliau pateikiamą nuomonę. Atliekamos procedūros priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo, įskaitant reikšmingo iškraipymo dėl sukčiavimo ar klaidos rizikos vertinimą. Atliekamos audito procedūros yra tokios, kokios mano nuomone yra tinkamos esamomis sąlygomis ir atitinka Reglamente (ES) Nr. […] nustatytus reikalavimus.
Manau, kad surinkta pakankamai tinkamų audito įrodymų mano nuomonei pagrįsti [jeigu audito apimtis apribota:], išskyrus nurodytuosius skirsnyje „Audito apimties ribojimas“.
Audito, susijusio su programa, metu nustatytų faktų santrauka pateikiama pridedamoje metinėje kontrolės ataskaitoje, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. […] 71 straipsnio 3 dalies b punkte.
4. AUDITO APIMTIES RIBOJIMAS
Arba
Audito apimtis nebuvo ribojama.
Arba
Audito apimtis buvo apribota dėl toliau nurodytų aplinkybių:
|
a) |
… |
|
b) |
… |
|
c) |
…. |
[Nurodykite audito apimties apribojimą (1), pvz., dėl patvirtinamųjų dokumentų trūkumo, teismo procesuose nagrinėjamų atvejų, ir skirsnyje „Sąlyginė nuomonė“ įvertinkite susijusių išlaidų ir poveikio fondų paramos įnašui dydį, taip pat audito apimties apribojimo pasekmes audito nuomonei. Išsamesnį paaiškinimą pateikite metinėje kontrolės ataskaitoje, kai tinkama.]
5. NUOMONĖ
Arba
(Besąlyginė nuomonė)
Mano nuomone ir remiantis atliktu audito darbu:
|
i) |
sąskaitose informacija pateikiama teisingai ir sąžiningai; |
|
ii) |
į sąskaitas įtrauktos išlaidos yra teisėtos ir tvarkingos (2), |
|
iii) |
valdymo ir kontrolės sistema veikia tinkamai. |
Atlikus audito darbą nėra pagrindo abejoti tvirtinimais valdymo pareiškime.
Arba
(Sąlyginė nuomonė)
Mano nuomone ir remiantis atliktu audito darbu,
|
1) |
Sąskaitos
|
|
2) |
Sąskaitose patvirtintų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas
Sąlygos poveikis yra ribotas [arba reikšmingas] ir atitinka… (visos patvirtintos išlaidų sumos dalis eurais) |
|
3) |
Šios audito nuomonės teikimo dieną esanti valdymo ir kontrolės sistema
Sąlygos poveikis yra ribotas [arba reikšmingas] ir atitinka… (visos patvirtintos išlaidų sumos dalis eurais) |
Atlikus audito darbą nėra / yra [netinkamą išbraukite] pagrindo abejoti tvirtinimais valdymo pareiškime.
[Jeigu atlikus audito darbą yra pagrindo abejoti tvirtinimais valdymo pareiškime, šioje pastraipoje audito institucija nurodo, kas jai leidžia daryti tokią išvadą.]
Arba
(Neigiama nuomonė)
Mano nuomone ir remiantis atliktu audito darbu:
|
i) |
sąskaitose informacija pateikiama / ne pateikiama [netinkamą išbraukite] teisingai ir sąžiningai; ir (arba) |
|
ii) |
išlaidos, kurias atlyginti prašoma Komisijos, sąskaitose yra / nėra [netinkamą išbraukite] teisėtos ir tvarkingos; ir (arba) |
|
iii) |
valdymo ir kontrolės sistema veikia / ne veikia [netinkamą išbraukite] tinkamai. |
Ši neigiama nuomonė grindžiama šiais aspektais:
|
— |
su sąskaitomis susijusiais reikšmingais dalykais: ir/arba [netinkamą išbraukite] |
|
— |
su išlaidų, kurias atlyginti prašoma Komisijos, sąskaitose teisėtumu ir tvarkingumu susijusiais reikšmingais dalykus: ir/arba [netinkamą išbraukite] |
|
— |
su valdymo ir kontrolės sistemos veikimu susijusiais reikšmingais dalykais (3): |
Atlikus audito darbą yra pagrindo abejoti tvirtinimais valdymo pareiškime dėl toliau pateiktų aspektų:
[Audito institucija taip pat gali įtraukti „dalyko pabrėžimo“ pastraipą, kuri nedaro poveikio jos nuomonei, kaip nustatyta tarptautiniu mastu pripažintuose audito standartuose. Išimtiniais atvejais galima numatyti galimybę atsisakyti pareikšti nuomonę (4).]
Data
Parašas
|
(2) |
Įrašyti, kai modelis skirtas INTERREG programoms. |
|
(5) |
Jeigu tai susiję su valdymo ir kontrolės sistema, nuomonėje nurodomas subjektas ar subjektai ir jų sistemų aspektas (-ai), kuris (-ie) neatitinka reikalavimų ir (arba) tinkamai neveikia, išskyrus atvejus, kai ši informacija jau yra aiškiai išdėstyta metinėje kontrolės ataskaitoje, o nuomonėje pateikiama nuoroda į konkretų (-čius) tos ataskaitos skirsnį (-ius), kuriame (-iuose) pateikta ta informacija. |
(1) Be kita ko, INTERREG programų, kurios nepatenka į metinę veiksmų, kuriems atliekamas auditas, imtį, kurią sudaro Komisija, kaip nustatyta ETB reglamento 48 straipsnyje, tikslais.
(2) Išskyrus INTERREG programų, kurios nepatenka į metinę veiksmų, kuriems atliekamas auditas, imtį, kurią sudaro Komisija, kaip nustatyta ETB reglamento 48 straipsnyje, atveju, kai sąskaitose pateiktų išlaidų, kurias prašoma atlyginti, negali būti patikrintos atitinkamais ataskaitiniais metais.
(3) Tokia pati pastaba, kaip ankstesnėje išnašoje.
(4) Tokie išimtiniai atvejai turėtų būti susiję su nenumatomais išorės veiksniais, kuriems audito institucija negali turėti įtakos.
XVII PRIEDAS
Metinės kontrolės ataskaitos šablonas – 71 straipsnio 3 dalies b punktas
1. Įžanga
|
1.1 |
Audito institucija ir kiti subjektai, kurie prisidėjo rengiant ataskaitą. |
|
1.2 |
Ataskaitinis laikotarpis (t. y. ataskaitiniai metai) |
|
1.3 |
Audito laikotarpis (kurio metu atliktas audito darbas) |
|
1.4 |
Programa (-os), dėl kurios (-ių) teikiama ataskaita, ir jos vadovaujančioji (-sios) institucija (-os). Jeigu teikiama daugiau kaip vienos programos arba fondo ataskaita, informacija suskirstoma pagal programą ir fondą, kiekviename skirsnyje nurodant, kokia informacija yra susijusi su programa ir (arba) su fondu. |
|
1.5 |
Ataskaitos ir atitinkamos audito nuomonės rengimo veiksmų aprašymas. Šiame skirsnyje taip pat turėtų būti nurodyta informacija apie audito institucijos atliktą valdymo pareiškimo nuoseklumo patikrinimą. |
1.5 skirsnis turi būti pritaikytas pagal INTERREG programas taip, kad jame būtų aprašyti ataskaitos rengimo veiksmai remiantis specialiomis veiksmų, taikomų INTERREG programoms, audito taisyklėmis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. [ETB reglamento] 48 straipsnyje.
2. Reikšmingi valdymo ir kontrolės sistemos (-ų) pakeitimai
|
2.1 |
Svarbūs valdymo ir kontrolės sistemų pakeitimai, susiję su vadovaujančiosios institucijos pareigomis, visų pirma užduočių tarpinėms institucijoms delegavimas, ir jų atitikties 66–70 ir 75 straipsniams patvirtinimas remiantis audito institucijos atliktu audito darbu. |
|
2.2 |
Informacija apie geresnių proporcingų priemonių taikymą pagal 77–79 straipsnius. |
3. Audito strategijos pakeitimai
|
3.1 |
Visi audito strategijos pakeitimai ir susiję paaiškinimai. Visų pirma, nurodykite visus imties sudarymo metodo, kuris buvo naudojamas veiksmų auditui (žr. 5 skirsnį), pakeitimus ir ar strategija buvo pakeista dėl to, jog buvo taikomos geresnės proporcingos priemonės pagal reglamento 77–79 straipsnius. |
|
3.2 |
1 skirsnis turi būti pritaikytas pagal INTERREG programas taip, kad jame būtų aprašyti audito strategijos pakeitimai remiantis specialiomis veiksmų, taikomų INTERREG programoms, audito taisyklėmis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. [ETB reglamento] 48 straipsnyje. |
4. Sistemų auditas (kai taikoma)
Šis skirsnis taikomas audito institucijomis, kurios atitinkamiems ataskaitiniams metams netaiko geresnių proporcingų priemonių:
|
4.1 |
Informacija apie programos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo tinkamumo auditą atlikusius subjektus (įskaitant audito instituciją), toliau – sistemų auditas. |
|
4.2 |
Atlikto audito pagrindimas ir nuoroda į taikomą audito strategiją, visų pirma į rizikos vertinimo metodiką ir rezultatus, dėl kurių nustatytas sistemų audito planas. Jei rizikos vertinimas yra atnaujintas, tai turėtų būti aprašyta 3 skirsnyje nurodant audito strategijos pakeitimus. |
|
4.3 |
Dėl 9.1 skirsnio lentelės, pagrindinių per sistemų auditą, įskaitant specifinėms teminėms sritims skirtą auditą, nustatytų faktų ir padarytų išvadų aprašymas. |
|
4.4 |
Nurodymas, ar nustatyti pažeidimai buvo laikomi sisteminio pobūdžio ir kokių priemonių buvo imtasi, įskaitant netvarkingų išlaidų ir visų susijusių finansinių pataisų kiekybinį įvertinimą, vadovaujantis Reglamento 71 straipsnio 3 dalies b punktu ir 97 straipsniu. |
|
4.5 |
Informacija apie ankstesnių ataskaitinių metų sistemų audito rekomendacijų paskesnį įgyvendinimą. |
|
4.6 |
Finansinių priemonių arba kitų rūšių išlaidų ar išlaidų, kurioms taikomos konkrečios taisyklės (pvz., valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų, supaprastinto išlaidų apmokėjimo, su išlaidomis nesusijusio finansavimo), pažeidimus arba trūkumus, nustatytus sistemų audito metu ir vadovaujančiosios institucijos tolesnius veiksmus šiems pažeidimams ar trūkumams pašalinti. |
|
4.7 |
Sistemų audito metu gautas patikinimo lygis (žemas/vidutinis/aukštas) ir jo pagrindimas. |
5. Veiksmų auditas
5.1–5.10 skirsniai turi būti pritaikyti pagal INTERREG programas taip, kad jame būtų aprašyti ataskaitos rengimo veiksmai remiantis specialiomis veiksmų, taikomų INTERREG programoms, audito taisyklėmis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. [ETB reglamento] 48 straipsnyje.
|
5.1 |
Veiksmų auditą atlikę subjektai (įskaitant audito instituciją) (kaip numatyta 73 straipsnyje). |
|
5.2 |
Taikytos imties sudarymo metodikos aprašymas ir informacija apie jos atitiktį audito strategijai. |
|
5.3 |
Parametrų, naudotų statistiniam imties sudarymui, nurodymas ir pagrindinių skaičiavimų bei priimtų profesinių sprendimų paaiškinimas. Imties sudarymo parametrai apima: reikšmingumo lygį, patikimumo lygį, atrankos vienetą, tikėtiną klaidų dažnį, imties intervalą, standartinį nuokrypį, aibės vertę, aibės dydį, imties dydį, informaciją apie sluoksniavimą. Pagrindiniai su imties sudarymu susiję skaičiavimai ir bendras klaidų lygis ir likutinis klaidų lygis pateikiami 9.3 skirsnyje taip, kad būtų galima suprasti pagrindinius atliktus veiksmus, taikant konkretų imties atrankos metodą. |
|
5.4 |
Į sąskaitas įtrauktų sumų ir ataskaitiniais metais pateiktose tarpinėse mokėjimo paraiškose deklaruotų sumų ir aibės, iš kurios buvo paimta atsitiktinė imtis, sutikrinimas (9.2 skirsnio lentelės A skiltis). Sutikrinant duomenis įtraukiami neigiami imties vienetai, kai yra atliktos finansinės pataisos. |
|
5.5 |
Nustačius neigiamų vienetų, patvirtinimas, kad jie buvo laikomi atskira aibe. Tokių imties vienetų audito pagrindinių rezultatų analizė, visų pirma patikrinant, ar sprendimai taikyti finansines pataisas (priimti valstybės narės arba Komisijos) buvo sąskaitose užregistruoti kaip anuliavimas. |
|
5.6 |
Jei naudojamas nestatistinis imties sudarymo metodas, nurodykite šio metodo naudojimo priežastis, imties vienetų, kuriems buvo atliktas auditas, procentinę dalį, veiksmus, kurių buvo imtasi imties atsitiktinumui užtikrinti atsižvelgiant į tai, kad atmintis turi būti reprezentatyvi.
Be to, apibrėžkite veiksmus, kurių imtasi pakankamam imties dydžiui užtikrinti, kad audito institucija galėtų parengti tinkamą audito nuomonę. Jei naudojamas nestatistinis imties sudarymo metodas, taip pat turėtų būti apskaičiuotas bendras (tikėtinas) klaidų lygis. |
|
5.7 |
Veiksmų audito pagrindinių nustatytų faktų analizė, kurioje aprašoma:
Pateikiamas išsamesnis 9.2 ir 9.3 skirsniuose pateiktų duomenų, visų pirma apie bendrą klaidų dažnį, paaiškinimas. |
|
5.8 |
Informacija apie visas finansines pataisas, susijusias su ataskaitiniais metais ir kurias atliko vadovaujančioji institucija prieš pateikdama sąskaitas Komisijai, taip pat atlikus veiksmų auditą, be kita ko, fiksuotosios normos ar ekstrapoliuotąsias pataisas, dėl kurių pagal 92 straipsnį į sąskaitas įtrauktų išlaidų likutinis klaidų lygis sumažėjo iki 2 proc. |
|
5.9 |
Bendro klaidų dažnio ir likutinio klaidų dažnio (kaip nurodyta 9.2 skirsnyje) palyginimas su 2 proc. reikšmingumo lygiu, siekiant nustatyti, ar yra reikšmingų aibės iškraipymų ir jų poveikį audito nuomonei. |
|
5.10 |
Informacija apie tai, ar buvo nustatyta sisteminio pobūdžio pažeidimų, ir kokių priemonių buvo imtasi, įskaitant netinkamų išlaidų ir visų susijusių finansinių pataisų kiekybinį įvertinimą. |
|
5.11 |
Informacija apie veiksmų audito, atlikto INTERREG programų bendrosios imties atžvilgiu, remiantis specialiomis veiksmų, taikomų INTERREG programoms, audito taisyklėmis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. [ETB reglamento] 48 straipsnyje, tolesnius veiksmus. |
|
5.12 |
Informacija apie veiksmų audito, atlikto ankstesniais ataskaitiniais metais, tolesnius veiksmų, visų pirma dėl rimtų sisteminio pobūdžio trūkumų. |
|
5.13 |
Pagal klaidų tipus, dėl kurių galėjo būti susitarta su Komisija, sudaryta lentelė. |
|
5.14 |
Išvados dėl veiksmų audito pagrindinių nustatytų faktų dėl tinkamo valdymo ir kontrolės sistemos veikimo. |
5.14 skirsnis turi būti pritaikytas pagal INTERREG programas taip, kad jame būtų aprašyti išvadų rengimo veiksmai remiantis specialiomis veiksmų, taikomų INTERREG programoms, audito taisyklėmis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. [ETB reglamento] 48 straipsnyje.
6. Sąskaitų auditas
|
6.1 |
Sąskaitų auditą atlikusios institucijos / subjektai. |
|
6.2 |
Audito metodo, kuris buvo taikomas siekiant patikrinti, ar sąskaitos yra išsamios, tikslios ir teisingos, aprašymas. Šiame aprašyme turi būti nurodytas atliktas audito darbas, susijęs su sistemų auditu, veiksmų auditu, kiek tai susiję su sąskaitų užtikrinimu ir papildomais patikrinimais, kurie turi būti atlikti sąskaitų projektų atžvilgiu prieš jas siunčiant Komisijai. |
|
6.3 |
Audito išvados, susijusios su sąskaitų išsamumu, tikslumu ir teisingumu, įskaitant padarytas ir sąskaitose atspindėtas atitinkamas finansines pataisas, kurios yra tolesni šių išvadų veiksmai. |
|
6.4 |
Informacija apie tai, ar kurie nors nustatyti pažeidimai buvo laikomi sisteminio pobūdžio ir kokių priemonių buvo imtasi. |
7. Kita informacija
|
7.1 |
Audito institucijos atliktas įtarimų dėl sukčiavimo atvejų, nustatytų audito metu (įskaitant atvejus, apie kuriuos pranešė kiti nacionaliniai ar ES subjektai, ir susijusius su veiksmais, kurių auditą atliko audito institucija) įvertinimas ir priemonės, kurių imtasi. Informacija apie atvejų skaičių, sunkumą ir paveiktas sumas, jei žinoma. |
|
7.2 |
Ataskaitinių metų pabaigoje ir prieš pateikiant metinę kontrolės ataskaitą Komisijai įvykę poauditiniai įvykiai, į kuriuos audito institucija atsižvelgė nustatydama patikimumo lygį ir teikdama nuomonę. |
8. Bendras patikinimo lygis
|
8.1 |
Valdymo ir kontrolės sistemos tinkamo veikimo bendras patikimumo lygis ir paaiškinimas, kaip šis lygis buvo nustatytas apibendrinant sistemų audito ir veiksmų audito rezultatus. Kai tinkama, audito institucija taip pat atsižvelgia į kitą atliktą nacionalinio ar Sąjungos lygmens audito darbą. |
|
8.2 |
Visų švelninimo priemonių, nesusijusių su atliktomis finansinėmis pataisomis, vertinimas, atliktos finansinės pataisos ir papildomų taisomųjų priemonių poreikio tiek siekiant pagerinti valdymo ir kontrolės sistemas, tiek pagerinti poveikį ES biudžetui, vertinimas. |
9. METINĖS KONTROLĖS ATASKAITOS PRIEDAI
9.1 Sistemų audito rezultatai.
|
Audituotas subjektas |
Fondas (kelių fondų programa) |
Audito pavadinimas |
Galutinės audito ataskaitos data |
Programa: [CCI ir programos pavadinimas] |
Bendras vertinimas (1, 2, 3, 4 kategorija) [kaip apibrėžta reglamento X priedo 2 lentelėje] |
Pastabos |
|||||||||
|
Pagrindiniai reikalavimai (kai taikoma) [kaip apibrėžta reglamento X priedo 1 lentelėje] |
|||||||||||||||
|
PR 1 |
PR 2 |
PR 3 |
PR 4 |
PR 5 |
PR 6 |
PR 7 |
PR 8 |
PR 9 |
PR 10 |
|
|
||||
|
Vadovaujančioji institucija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
Tarpinė institucija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
Apskaitos funkcija (jei atlieka ne vadovaujančioji institucija) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||
|
Pastaba. tuščiose lentelės skiltyse nurodyti pagrindiniai reikalavimai netaikomi audituojamam subjektui. |
|||||||||||||||
9.2 Veiksmų audito rezultatai
|
Fondas |
Programos CCI numeris |
Programos pavadinimas |
A |
B |
C |
D |
E |
F |
G |
H |
|||||||||||||
|
Suma eurais, atitinkanti aibę, iš kurios paimta imtis (7) |
Atsitiktinėje imtyje audituotos ataskaitinių metų išlaidos |
Netinkamų finansuoti išlaidų suma atsitiktinėje imtyje |
Bendras klaidų lygis (8) |
Dėl bendro klaidų dažnio atliktos pataisos |
Likutinis bendras klaidų lygis (F = (D * A) – E) |
Kitos audituotos išlaidos (9) |
Netinkamų finansuoti išlaidų suma kitose audituotose išlaidose |
||||||||||||||||
|
Suma (10) |
% (11) |
||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||
|
|||||||||||||||||||||||
|
9.3 |
Skaičiavimai, kuriais grindžiamas atsitiktinės imties sudarymas, bendras klaidų lygis ir bendra likutinis klaidų lygis. |
(1) Atsitiktinė, sisteminė, anomalija
(2) Pavyzdžiui, tinkamumo finansuoti, viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos
(3) Sluoksnio klaidų dažnis nurodomas, kai sluoksniuojama ir išskaidoma į panašių savybių poaibes, kaip antai veiksmus, kuriuos sudaro pagal programą finansinėms priemonėms skirti finansiniai įnašai ar kiti didelės vertės vienetai, fondai (kai tai kelių fondų programos).
(7) A skiltis reiškia aibę, iš kurios paimta atsitiktinė imtis, t. y. visa finansuoti tinkamų išlaidų suma, įtraukta į vadovaujančiosios institucijos / apskaitos funkcijos apskaitos sistemą, kuri įtraukta į Komisijai pateiktas mokėjimo paraiškas be neigiamų imties vienetų, jei tokių yra. Kai tinkama, paaiškinimai pateikiami 5.4 skirsnyje.
(8) Bendras klaidų dažnis apskaičiuojamas prieš audituotai imčiai arba aibei, iš kurios buvo paimta atsitiktinė imtis, taikant finansines pataisas. Jeigu atsitiktinė imtis susijusi su keliais fondais ar programomis, D skiltyje pateikiamas visos aibės (apskaičiuotas) bendras klaidų dažnis. Jei aibė buvo sluoksniuojama, išsamesnė informacija apie kiekvieną sluoksnį pateikiama 5.7 skirsnyje.
(9) G skiltyje pateikiamos papildomos imties audituotos išlaidos.
(10) Audituotų išlaidų suma (sudarius dalinę imtį, šioje skiltyje nurodoma tik išlaidų elementų, kurių auditas iš tikrųjų atliktas, suma).
(11) Aibės audituotų išlaidų procentinė dalis.
XVIII PRIEDAS
Audito strategijos šablonas – 72 straipsnis
1. ĮŽANGA
|
a) |
veiksmų programa (-os) (pavadinimas (-ai) ir CCI (1) fondai ir laikotarpis, kuriuos apima audito strategija. |
|
b) |
už audito strategijos rengimą, stebėjimą ir atnaujinimą atsakinga audito institucija ir visi kiti prie šio dokumento prisidėję subjektai. |
|
c) |
audito institucijos statuso (nacionalinis, regioninis ar vietos viešojo sektoriaus subjektas) ir subjekto, į kurio sudėtį ji įeina, nuoroda. |
|
d) |
nuoroda į misijos tikslo dokumentą, audito nuostatus arba nacionalinės teisės aktus (jei taikoma), kuriuose nustatytos audito institucijos ir kitų auditą atliekančių subjektų, už kuriuos ji yra atsakinga, funkcijos ir atsakomybė. |
|
e) |
audito institucijos patvirtinimas, kad auditą atliekantys subjektai yra nepriklausomi funkciniu ir organizaciniu požiūriu, kaip reikalaujama. |
2. RIZIKOS VERTINIMAS
|
a) |
taikyto rizikos vertinimo metodo paaiškinimas; ir |
|
b) |
rizikos vertinimo atnaujinimo vidaus procedūros. |
3. METODIKA
3.1. Apžvalga
|
a) |
Nuoroda į tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus, kuriuos audito institucija taikys atlikdama audito darbą. |
|
b) |
Informacija apie tai, kaip audito institucija įsitikins dėl programų standartinėje valdymo ir kontrolės sistemoje ir programų, kurioms taikomos geresnės proporcingos priemonės (pagrindinių dėmenų aprašymas – audito rūšys ir jų apimtis). |
|
c) |
Nuoroda į procedūras, taikomas rengiant metinę kontrolės ataskaitą ir audito nuomonę, kuri bus pateikta Komisijai pagal reglamento 71 straipsnio 3 dalį ir būtinos išimtys dėl INTERREG programų, remiantis specialiomis veiksmų, taikomų INTERREG programoms, audito taisyklėmis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. [ETB reglamentas] 48 straipsnyje. |
|
d) |
Nuoroda į audito vadovus ar procedūras, kuriose pateiktas pagrindinių audito darbo etapų aprašymas, įskaitant klaidų, nustatytų rengiant metinę kontrolės ataskaitą, kuri bus pateikta Komisijai pagal reglamento 71 straipsnio 3 dalį, vertinimo klasifikaciją. |
|
e) |
INTERREG programų atveju, nuoroda į konkrečią audito tvarką ir paaiškinimas, kaip audito institucija ketina užtikrinti bendradarbiavimą su Komisija dėl bendros INTERREG imties, kurią sudarys Komisija, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. [ETB reglamentas] 48 straipsnyje, veiksmų audito. |
|
f) |
INTERREG programų atveju, kada gali reikėti atlikti papildomą audito darbą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. [ETB reglamentas] 48 straipsnyje (nuoroda į tokiu atveju taikomą konkrečią audito tvarką ir šio papildomo audito darbo tolesnius veiksmus). |
3.2. Valdymo ir kontrolės sistemų tinkamo veikimo auditas (sistemų auditas)
Nurodomi audituotini subjektai / struktūros, taip pat susiję pagrindiniai sistemų audito reikalavimai. Į sąrašą turėtų būti įtraukti visi per paskutinius dvylika mėnesių paskirti subjektai.
Jei taikoma, audito įstaigos, kuriai audito institucija patikėjo atlikti šį auditą, nuoroda.
Bet kuris sistemų auditas, skirtas konkrečioms teminėms sritims arba subjektams, kaip antai:
|
a) |
administracinių valdymo patikrinimų ir valdymo patikrinimų vietoje dėl viešųjų pirkimų taisyklių, valstybės pagalbos taisyklių, aplinkosaugos reikalavimų ir kitų taikytinų teisės aktų kokybė ir kiekis; |
|
b) |
projektų atrankos ir valdymo patikrinimų vadovaujančiosios institucijos arba tarpinės institucijos lygiu kokybė; |
|
c) |
finansinių priemonių jas taikančių subjektų lygiu nustatymas ir įgyvendinimas; |
|
d) |
elektroninių sistemų veikimas ir saugumas, jų sąveika su Komisijos elektroninio keitimosi duomenimis sistema; |
|
e) |
duomenų, susijusių su siektinomis reikšmėmis ir tarpinėmis reikšmėmis, taip pat programos pažangos siekiant jos tikslų, kaip nurodė vadovaujančioji institucija, patikimumas; |
|
f) |
finansinės pataisos (atskaitymai iš sąskaitų); |
|
g) |
veiksmingų ir proporcingų kovos su sukčiavimu priemonių, grindžiamų sukčiavimo rizikos vertinimu, įgyvendinimas. |
3.3. Veiksmų, kurie vykdomi ne pagal INTERREG programas, auditas
|
a) |
Imties sudarymo metodo, kuris turi būti naudojamas pagal reglamento 73 straipsnį, (ir kitų nustatytų veiksmų audito konkrečių procedūrų, visų pirma susijusių su nustatytų klaidų klasifikacija ir vertinimu, įskaitant įtariamą sukčiavimą) aprašymas (arba nuoroda į vidinį dokumentą, kuriame tai aprašyta). |
|
b) |
Turėtų būti pateiktas atskiras aprašymas tiems metams, kuriais valstybės narės nusprendžia vienai ar daugiau programų taikyti geresnę proporcingą sistemą, kaip nustatyta reglamento 77 straipsnyje. |
3.4. Veiksmų, kurie vykdomi pagal INTERREG programas, auditas
|
a) |
Nustatytų faktų ir klaidų vertinimo, kuris turi būti naudojamas pagal Reglamento (ES) Nr. [ETB reglamentas] 48 straipsnį, ir kitų nustatytų veiksmų audito konkrečių procedūrų, visų pirma susijusių su bendra INTERREG imtimi, kurią Komisija sudaro kiekvienais metais, aprašymas (arba nuoroda į vidinį dokumentą, kuriame tai aprašyta). |
|
b) |
Turėtų būti pateiktas atskiras aprašymas tiems metams, kuriais INTERREG programų veiksmų audito bendra imtis neapima veiksmų arba imties vienetų iš atitinkamos programos. Šiuo atveju turėtų būti pateiktas imties sudarymo metodo, kurį turi naudoti audito institucija, ir kitų nustatytų veiksmų audito procedūrų, visų pirma susijusių su nustatytų klaidų klasifikacija ir vertinimu ir kt., aprašymas. |
3.5. Sąskaitų auditas
Sąskaitų audito metodo aprašymas.
3.6. Valdymo pareiškimo patikrinimas
Nuoroda į vidines procedūras, kuriomis nustatyta valdymo pareiškimo, kurį parengė vadovaujančioji institucija, patikrinimo tvarka, siekiant parengti audito nuomonę.
4. PLANUOJAMAS AUDITO DARBAS
|
a) |
Einamųjų ir dvejų paskesnių ataskaitinių metų audito prioritetų ir tikslų aprašymas ir pagrindimas, taip pat rizikos vertinimo rezultatų sąsajos su planuojamu audito darbu paaiškinimas. |
|
b) |
Preliminarus einamųjų ir dvejų paskesnių ataskaitinių metų sistemų audito užduočių (įskaitant konkrečioms teminėms sritims skirtą auditą) tvarkaraštis, kaip nustatyta toliau:
|
5. IŠTEKLIAI
|
a) |
Audito institucijos organizacinė diagrama. |
|
b) |
Planuojamų išteklių, kurie skiriami einamiesiems ir dviem paskesniems ataskaitiniams metams, nurodymas (be kita ko, kai taikoma, informacija apie visas numatytas užsakomąsias paslaugas ir jų apimtį). |
(1) Nurodyti programas, kurioms taikoma bendra valdymo ir kontrolės sistema, jei kelioms programoms yra parengta vieno bendro audito strategija.
XIX PRIEDAS
Mokėjimo paraiškos šablonas – 85 straipsnio 3 dalis
MOKĖJIMO PARAIŠKA
EUROPOS KOMISIJA
|
Susijęs fondas (1): |
<type="S" input="S" > (2) |
|
Komisijos nuoroda (CCI): |
<type="S" input="S"> |
|
Programos pavadinimas: |
<type="S" input="G"> |
|
Komisijos sprendimas: |
<type="S" input="G"> |
|
Komisijos sprendimo data: |
<type="D" input="G"> |
|
Mokėjimo paraiškos numeris: |
<type="N" input="G"> |
|
Mokėjimo paraiškos pateikimo data: |
<type="D" input="G"> |
|
Nacionalinė nuoroda (neprivaloma): |
<type="S" maxlength="250" input="M"> |
Remiantis Reglamento (ES) Nr. 2018/mmmm [BNR] 85 straipsniu, ši mokėjimo paraiška susijusi su ataskaitiniais metais:
|
Nuo (3) |
<type="D" input="G"> |
iki: |
<type="D" input="G"> |
Pagal prioritetus ir regionų kategorijas suskirstytos išlaidos, kurias apskaitos funkciją atliekantis subjektas įtraukė į sąskaitas
(Įskaitant finansinėms priemonėms sumokėta programos įnašą (reglamento 86 straipsnis)
|
Prioritetas |
Skaičiavimo pagrindas (viešosios arba visos) (4) |
Visa paramos gavėjų įgyvendinant veiksmus patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti išlaidų suma, kaip apibrėžta 85 straipsnio 3 dalies a punkte ir 85 straipsnio 4 dalyje |
Techninės paramos suma, kaip apibrėžta 85 straipsnio 3 dalies b punkte |
Visa sumokėto arba mokėtino viešojo įnašo suma, kaip apibrėžta 85 straipsnio 3 dalies c punkte)) |
|
a) |
b) |
c) |
d) |
|
|
1 prioritetas |
|
|
|
|
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Atokiausi regionai |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Šiauriniai retai apgyvendinti regionai |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
2 prioritetas |
|
|
|
|
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Atokiausi regionai |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Šiauriniai retai apgyvendinti regionai |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
3 prioritetas |
|
|
|
|
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Atokiausi regionai |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Šiauriniai retai apgyvendinti regionai |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Bendra suma |
|
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
ARBA
Pagal konkrečius tikslus suskirstytos išlaidos, kurias vadovaujančioji institucija įtraukė į sąskaitas
Taikoma tik PMIF / VSF ir SVVP fondams
|
Konkretus tikslas |
Skaičiavimo pagrindas (viešosios arba visos) |
Visa paramos gavėjų įgyvendinant veiksmus patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti išlaidų suma |
Visa įgyvendinant veiksmus patirtų viešųjų išlaidų suma |
|
a) |
b) |
c) |
|
|
1 konkretus tikslas |
|
|
|
|
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
2 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 2 dalį] |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
3 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį] |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
4 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF reglamento 14 ir 15 straipsnius] |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
2 konkretus tikslas |
|
|
|
|
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
2 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 2 dalį] |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
3 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį] |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
3 konkretus tikslas |
|
|
|
|
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
2 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 2 dalį] |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
3 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį] |
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Bendra suma |
|
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
Šablonas automatiškai koreguojamas pagal CCI Nr. Pavyzdžiui, programų, kuriose nėra regionų kategorijų (Sanglaudos fondas, ETB, EJRŽF, jei taikoma), atveju arba programų, kuriose nekoreguojama prioriteto (konkretaus tikslo) bendro finansavimo dalis, atveju, lentelė atrodo taip:
|
Prioritetas |
Skaičiavimo pagrindas (viešosios arba visos) (') a) |
Visa paramos gavėjų įgyvendinant veiksmus patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti išlaidų suma, kaip apibrėžta 85 straipsnio 3 dalies a punkte ir 85 straipsnio 4 dalyje b) |
Techninės paramos suma, kaip apibrėžta 85 straipsnio 3 dalies b punkte c) |
Visa sumokėto arba mokėtino viešojo įnašo suma, kaip apibrėžta 85 straipsnio 3 dalies c punkte) (Doc) |
|
1 prioritetas |
<type="S" input="C"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
2 prioritetas |
<type="S" input="C"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
3 prioritetas |
<type="S" input="C"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Bendra suma |
|
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
PAREIŠKIMAS
Tvirtindama šią mokėjimo paraišką, apskaitos funkcija / vadovaujančioji institucija prašo sumokėti toliau nurodytas sumas.
|
Atstovauja už apskaitos funkciją atsakingam subjektui: Arba Atstovauja už apskaitos funkciją atsakingai vadovaujančiajai institucijai: |
<type="S" input="G"> |
MOKĖJIMO PARAIŠKA
|
FONDAS |
Mažiau išsivystę regionai |
Pereinamojo laikotarpio regionai |
Labiau išsivystę regionai |
Atokiausi regionai ir retai apgyvendinti šiauriniai regionai |
|
a) |
b) |
c) |
d) |
|
|
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
|
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
Šablonas automatiškai koreguojamas pagal CCI Nr. Pavyzdžiui, programų, kuriose nėra regionų kategorijų (Sanglaudos fondas, ETB, EJRŽF, jei taikoma), atveju arba programų, kuriose nekoreguojama prioriteto (konkretaus tikslo) bendro finansavimo dalis, atveju, lentelė atrodo taip:
Arba
Taikoma tik PMIF / VSF ir SVVP fondams
|
Fondas |
|
Sumos |
|
<type="S" input="G"> |
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type="Cu" input="G"> |
|
|
2 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 2 dalį] |
<type="Cu" input="G"> |
|
|
3 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį] |
<type="Cu" input="G"> |
|
|
4 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF reglamento 14 ir 15 straipsnius] |
<type="Cu" input="G"> |
|
FONDAS |
SUMA |
|
<type="S" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
Mokėjimas bus atliktas į šią banko sąskaitą:
|
Paskirtasis subjektas |
<type="S" maxlength="150" input="G"> |
|
Bankas |
<type="S" maxlength="150" input="G"> |
|
BIC |
<type="S" maxlength="11" input="G"> |
|
Tarptautinis banko sąskaitos numeris (IBAN) |
<type="S" maxlength="34" input="G"> |
|
Sąskaitos turėtojas (jei ne paskirtasis subjektas) |
<type="S" maxlength="150" input="G"> |
(1) Jei programa susijusi su daugiau negu vienu fondu, dėl kiekvieno iš jų turėtų būti siunčiama atskira mokėjimo paraiška.
(2) Laukelių savybių paaiškinimas:
tipas (angl. type): N = numeris (angl. Number), D = data (angl. Date), S = eilutė (angl. String), C = žymimasis langelis (angl. Checkbox), P = procentinė dalis (angl. Percentage), B = loginė reikšmė (angl. Boolean), Cu = valiuta (angl. Currency)
įvestis (angl. input): M = rankinė įvestis (angl. Manual), S = atrankinė įvesti (angl. Selection), G = sugeneruota sistemos (angl. Generated by system).
(3) Pirmoji ataskaitinių metų diena, automatiškai užkoduota elektroninės sistemos.
(4) EJRŽF atveju bendras finansavimas taikomas tik „Visoms tinkamoms finansuoti viešosioms išlaidoms“. Todėl taikant šį modelį EJRŽF atveju skaičiavimo pagrindas automatiškai koreguojamas į „viešosios“.
Priedėlis. Informacija apie į mokėjimo paraiškas įtrauktus finansinėms priemonėms sumokėtus programos įnašus, kaip nurodyta Reglamento 86 straipsnyje (bendra suma nuo programos pradžios)
|
|
Į pirmą mokėjimo paraišką įtraukta ir finansinei priemonei sumokėta suma pagal 86 straipsnį (neviršija [25 proc.] visos pagal atitinkamą finansavimo sutartį finansinei (-ėms) priemonei (-ėms) įsipareigotos skirtis programų įnašų sumos) |
86 straipsnio 3 dalyje nurodyta atitinkama patvirtinta suma (1) |
||
|
a) |
b) |
c) |
d) |
|
|
Prioritetas |
Visa finansinėms priemonėms sumokėtų programos įnašų suma |
Atitinkamo viešojo įnašo suma |
Visa faktiškai sumokėtų programos įnašų suma arba, garantijų atveju, suma, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai, kaip tinkamos finansuoti išlaidos pagal 86 straipsnį |
Atitinkamo viešojo įnašo suma |
|
1 prioritetas |
|
|
|
|
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Atokiausi regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Šiauriniai retai apgyvendinti regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
2 prioritetas |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Atokiausi regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Šiauriniai retai apgyvendinti regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
3 prioritetas |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Atokiausi regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Šiauriniai retai apgyvendinti regionai |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Bendra suma |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
Šablonas automatiškai koreguojamas pagal CCI Nr. Pavyzdžiui, programų, kuriose nėra regionų kategorijų (Sanglaudos fondas, ETB, EJRŽF, jei taikoma), atveju arba programų, kuriose nekoreguojama prioriteto (konkretaus tikslo) bendro finansavimo dalis, atveju, lentelė atrodo taip:
|
|
Į pirmą mokėjimo paraišką įtraukta ir finansinei priemonei sumokėta suma pagal 86 straipsnį (neviršija [25 proc.] visos pagal atitinkamą finansavimo sutartį finansinei (-ėms) priemonei (-ėms) įsipareigotos skirtis programų įnašų sumos) |
86 straipsnio 3 dalyje nurodyta atitinkama patvirtinta suma (2) |
||
|
a) |
b) |
c) |
d) |
|
|
Prioritetas |
Visa finansinėms priemonėms sumokėtų programos įnašų suma |
Atitinkamo viešojo įnašo suma |
Visa faktiškai sumokėtų programos įnašų suma arba, garantijų atveju, suma, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai, kaip tinkamos finansuoti išlaidos pagal 86 straipsnį |
Atitinkamo viešojo įnašo suma |
|
1 prioritetas |
|
|
|
|
|
2 prioritetas |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
3 prioritetas |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
|
|
|
|
|
|
Bendra suma |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
Arba
Taikoma tik PMIF / VSF ir SVVP fondams
|
|
Į pirmą mokėjimo paraišką įtraukta ir finansinei priemonei sumokėta suma pagal 86 straipsnį (neviršija [25 proc.] visos pagal atitinkamą finansavimo sutartį finansinei (-ėms) priemonei (-ėms) įsipareigotos skirtis programų įnašų sumos) |
86 straipsnio 3 dalyje nurodyta atitinkama patvirtinta suma (3) |
||
|
a) |
b) |
c) |
d) |
|
|
|
Visa finansinėms priemonėms sumokėtų programos įnašų suma |
Atitinkamo viešojo įnašo suma |
Visa faktiškai sumokėtų programos įnašų suma arba, garantijų atveju, suma, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai, kaip tinkamos finansuoti išlaidos pagal 86 straipsnį |
Atitinkamo viešojo įnašo suma |
|
1 konkretus tikslas |
|
|
|
|
|
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
2 konkretus tikslas |
|
|
|
|
|
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
3 konkretus tikslas |
|
|
|
|
|
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
Bendra suma |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
(1) Ši suma nebus įtraukta į mokėjimo paraišką.
(2) Ši suma nebus įtraukta į mokėjimo paraišką.
(3) Ši suma nebus įtraukta į mokėjimo paraišką.
XX PRIEDAS
Sąskaitų šablonas – 92 straipsnio 1 dalies a punktas
ATASKAITINIŲ METŲ SĄSKAITOS
|
<type=„D“ – type=„D“ input=„S“> |
EUROPOS KOMISIJA
|
Susijęs fondas (1): |
<type=„S“ input=„S“ > (2) |
|
Komisijos nuoroda (CCI): |
<type=„S“ input=„S“> |
|
Programos pavadinimas: |
<type=„S“ input=„G“> |
|
Komisijos sprendimas: |
<type=„S“ input=„G“> |
|
Komisijos sprendimo data: |
<type=„D“ input=„G“> |
|
Sąskaitų versija: |
<type=„S“ input=„G“> |
|
Sąskaitų pateikimo data: |
<type=„D“ input=„G“> |
|
Nacionalinė nuoroda (neprivaloma): |
<type=„S“ maxlength=„250“ input=„M“> |
PAREIŠKIMAS
Už programą atsakinga vadovaujančioji institucija patvirtina, kad:
|
1) |
sąskaitos yra išsamios ir teisingos ir kad į sąskaitas įtrauktos išlaidos atitinka taikytinus teisės aktus, yra teisėtos ir tvarkingos; |
|
2) |
laikomasi konkretiems fondams taikomų reglamentų, Reglamento (ES, Euratomas) Nr. [Finansinis reglamentas] 63 straipsnio 5 dalies ir reglamento 68 straipsnio a–e punktų nuostatų; |
|
3) |
laikomasi 76 straipsnio nuostatų dėl galimybės susipažinti su dokumentais. |
|
Atstovauja vadovaujančiajai institucijai: |
<type=„S“ input=„G“> |
(1) Jei programa susijusi su daugiau negu vienu fondu, dėl kiekvieno fondo turėtų būti siunčiamos atskiros sąskaitos.
(2) Laukelių savybių paaiškinimas:
tipas (angl. type): N = numeris (angl. Number), D = data (angl. Date), S = eilutė (angl. String), C = žymimasis langelis (angl. Checkbox), P = procentinė dalis (angl. Percentage), B = loginė reikšmė (angl. Boolean), Cu = valiuta (angl. Currency)
įvestis (angl. input): M = rankinė įvestis (angl. Manual), S = atrankinė įvesti (angl. Selection), G = sugeneruota sistemos (angl. Generated by system)
1 priedėlis. Į apskaitos funkcijos / vadovaujančiosios institucijos apskaitos sistemas įtrauktos sumos
|
Prioritetas |
Visa į apskaitos funkciją vykdančio subjekto apskaitos sistemą įvesta tinkamų finansuoti išlaidų suma, kuri buvo nurodyta ataskaitiniu metų mokėjimo paraiškoje, kaip apibrėžta 92 straipsnio 3 dalies a punkte a) |
Techninės paramos suma, kaip apibrėžta 85 straipsnio 3 dalies b punkte b) |
Visa atitinkamo sumokėto arba mokėtino viešojo įnašo suma, kaip apibrėžta 92 straipsnio 3 dalies a punkte c) |
|
1 prioritetas |
|
|
|
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Atokiausi regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Retai apgyvendinti šiauriniai regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
2 prioritetas |
|
|
|
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Atokiausi regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Retai apgyvendinti šiauriniai regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
3 prioritetas |
|
|
|
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Atokiausi regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Retai apgyvendinti šiauriniai regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
4 prioritetas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
Atokiausi regionai |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
Retai apgyvendinti šiauriniai regionai |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
Bendra suma |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
Arba
Taikoma tik PMIF / VSF ir SVVP fondams
|
Konkretus tikslas |
Visa tinkamų finansuoti išlaidų suma, įrašyta į vadovaujančiosios institucijos apskaitos sistemas ir įtraukta į Komisijai pateiktas mokėjimo paraiškas a) |
Visa atitinkamų įgyvendinant veiksmus patirtų viešųjų išlaidų suma b) |
|
1 konkretus tikslas |
|
|
|
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
2 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 2 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
3 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
4 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF reglamento 14 ir 15 straipsnius] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
2 konkretus tikslas |
|
|
|
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
2 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 2 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
3 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
Šablonas automatiškai koreguojamas pagal CCI Nr. Pavyzdžiui, programų, kuriose nėra regionų kategorijų (Sanglaudos fondas, ETB, EJRŽF, jei taikoma), atveju arba programų, kuriose nekoreguojama prioriteto (konkretaus tikslo) bendro finansavimo dalis, atveju, lentelė atrodo taip:
|
Prioritetas |
Visa į apskaitos funkciją vykdančio subjekto apskaitos sistemą įvesta tinkamų finansuoti išlaidų suma, kuri buvo nurodyta ataskaitiniu metų mokėjimo paraiškoje, kaip apibrėžta 92 straipsnio 3 dalies a punkte a) |
Techninės paramos suma, kaip apibrėžta 85 straipsnio 3 dalies b punkte b) |
Visa atitinkamo sumokėto arba mokėtino viešojo įnašo suma, kaip apibrėžta 92 straipsnio 3 dalies a punkte) c) |
|
1 prioritetas |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
2 prioritetas |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
3 prioritetas |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Bendra suma |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
<type=„Cu“ input=„G“> |
2 priedėlis. Ataskaitiniais metais anuliuotos sumos
|
Prioritetas |
ANULIUOTOS SUMOS |
|
|
|
Visa tinkamų finansuoti išlaidų suma, įtraukta į tarpines mokėjimo paraiškas |
Atitinkamas viešasis įnašas |
|
|
a) |
b) |
|
1 prioritetas |
|
|
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Atokiausi regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Retai apgyvendinti šiauriniai regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
2 prioritetas |
|
|
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Atokiausi regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Retai apgyvendinti šiauriniai regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
3 prioritetas |
|
|
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Atokiausi regionai |
|
|
|
Retai apgyvendinti šiauriniai regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
4 prioritetas |
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
Atokiausi regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Retai apgyvendinti šiauriniai regionai |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
BENDRA SUMA |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
Per ataskaitinius metus anuliuotų sumų išskyrimas pagal atitinkamų išlaidų deklaravimo ataskaitinius metus |
||
|
Už ataskaitinius metus, kurie baigiasi XX m. birželio 30 d. (iš viso) |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Visų pirma, iš jų sumos, kurios ištaisytos atsižvelgiant į veiksmų audito rezultatus |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Už ataskaitinius metus, kurie baigiasi … m. birželio 30 d. (iš viso) |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Visų pirma, iš jų sumos, kurios ištaisytos atsižvelgiant į veiksmų audito rezultatus |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
Šablonas automatiškai koreguojamas pagal CCI Nr. Pavyzdžiui, programų, kuriose nėra regionų kategorijų (Sanglaudos fondas, ETB, EJRŽF, jei taikoma), atveju arba programų, kuriose nekoreguojama prioriteto (konkretaus tikslo) bendro finansavimo dalis, atveju, lentelė atrodo taip:
|
Prioritetas |
ANULIUOTOS SUMOS |
|
|
|
Visa tinkamų finansuoti išlaidų suma, įtraukta į mokėjimo paraiškas |
Atitinkamas viešasis įnašas |
|
|
a) |
b) |
|
1 prioritetas |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
2 prioritetas |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
3 prioritetas |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
BENDRA SUMA |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
Per ataskaitinius metus anuliuotų sumų išskyrimas pagal atitinkamų išlaidų deklaravimo ataskaitinius metus |
||
|
Už ataskaitinius metus, kurie baigiasi XX m. birželio 30 d. (iš viso) |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Visų pirma, iš jų sumos, kurios ištaisytos atsižvelgiant į veiksmų audito rezultatus |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Už ataskaitinius metus, kurie baigiasi … m. birželio 30 d. (iš viso) |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Visų pirma, iš jų sumos, kurios ištaisytos atsižvelgiant į veiksmų audito rezultatus |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
Arba
Taikoma tik PMIF / VSF ir SVVP fondams
|
Konkretus tikslas |
ANULIUOTOS SUMOS |
|
|
|
Visa tinkamų finansuoti išlaidų suma, įtraukta į mokėjimo paraiškas |
Atitinkamos viešosios išlaidos |
|
|
a) |
b) |
|
1 konkretus tikslas |
|
|
|
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
2 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 2 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
3 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
4 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF reglamento 14 ir 15 straipsnius] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
2 konkretus tikslas |
|
|
|
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
2 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 2 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
3 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
3 konkretus tikslas |
|
|
|
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
2 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 2 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
3 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Iš viso |
|
|
|
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
2 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 2 dalį] |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
3 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį] |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
4 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF reglamento 14 ir 15 straipsnius] |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
BENDRA SUMA |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
Per ataskaitinius metus anuliuotų sumų išskyrimas pagal atitinkamų išlaidų deklaravimo ataskaitinius metus |
||
|
Už ataskaitinius metus, kurie baigiasi … m. birželio 30 d. (iš viso) |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Visų pirma, iš jų sumos, kurios ištaisytos atsižvelgiant į veiksmų audito rezultatus |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Už ataskaitinius metus, kurie baigiasi … m. birželio 30 d. (iš viso) |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Visų pirma, iš jų sumos, kurios ištaisytos atsižvelgiant į veiksmų audito rezultatus |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
2 priedėlis. Programos įnašų, sumokėtų finansinės priemonėms, suma (bendra suma nuo programos pradžios) – 86 straipsnis
|
|
Į pirmą mokėjimo paraišką įtraukta ir finansinei priemonei sumokėta suma pagal 86 straipsnį (neviršija [25 proc.] visos pagal atitinkamą finansavimo sutartį finansinei (-ėms) priemonei (-ėms) įsipareigotos skirtis programų įnašų sumos) |
86 straipsnio 3 dalyje nurodyta atitinkama patvirtinta suma (1) |
||
|
a) |
b) |
c) |
d) |
|
|
Prioritetas |
Visa finansinėms priemonėms sumokėtų programos įnašų suma |
Atitinkamo viešojo įnašo suma |
Visa faktiškai sumokėtų programos įnašų suma arba, garantijų atveju, suma, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai, kaip tinkamos finansuoti išlaidos pagal 86 straipsnį |
Atitinkamo viešojo įnašo suma |
|
1 prioritetas |
|
|
|
|
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Atokiausi regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Retai apgyvendinti šiauriniai regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
2 prioritetas |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Atokiausi regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Retai apgyvendinti šiauriniai regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
3 prioritetas |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Atokiausi regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Retai apgyvendinti šiauriniai regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
4 prioritetas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
Atokiausi regionai |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
Retai apgyvendinti šiauriniai regionai |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
|
Bendra suma |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
Šablonas automatiškai koreguojamas pagal CCI Nr. Pavyzdžiui, programų, kuriose nėra regionų kategorijų (Sanglaudos fondas, ETB, EJRŽF, jei taikoma), atveju arba programų, kuriose nekoreguojama prioriteto (konkretaus tikslo) bendro finansavimo dalis, atveju, lentelė atrodo taip:
|
|
Į pirmą mokėjimo paraišką įtraukta ir finansinei priemonei sumokėta suma pagal 86 straipsnį (neviršija [25 proc.] visos pagal atitinkamą finansavimo sutartį finansinei (-ėms) priemonei (-ėms) įsipareigotos skirtis programų įnašų sumos) |
86 straipsnio 3 dalyje nurodyta atitinkama patvirtinta suma (2) |
||
|
a) |
b) |
c) |
d) |
|
|
Prioritetas |
Visa finansinėms priemonėms sumokėtų programos įnašų suma |
Atitinkamo viešojo įnašo suma |
Visa faktiškai sumokėtų programos įnašų suma arba, garantijų atveju, suma, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai, kaip tinkamos finansuoti išlaidos pagal 86 straipsnį |
Atitinkamo viešojo įnašo suma |
|
1 prioritetas |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
2 prioritetas |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
3 prioritetas |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
|
|
|
|
|
|
Bendra suma |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
Arba
Taikoma tik PMIF / VSF ir SVVP fondams
|
|
Į pirmą mokėjimo paraišką įtraukta ir finansinei priemonei sumokėta suma pagal 86 straipsnį (neviršija [25 proc.] visos pagal atitinkamą finansavimo sutartį finansinei (-ėms) priemonei (-ėms) įsipareigotos skirtis programų įnašų sumos) |
86 straipsnio 3 dalyje nurodyta atitinkama patvirtinta suma (3) |
||
|
a) |
b) |
c) |
d) |
|
|
|
Visa finansinėms priemonėms sumokėtų programos įnašų suma |
Atitinkamo viešojo įnašo suma |
Visa faktiškai sumokėtų programos įnašų suma arba, garantijų atveju, suma, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai, kaip tinkamos finansuoti išlaidos pagal 86 straipsnį |
Atitinkamo viešojo įnašo suma |
|
1 konkretus tikslas |
|
|
|
|
|
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
2 konkretus tikslas |
|
|
|
|
|
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
3 konkretus tikslas |
|
|
|
|
|
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
<type=„Cu“ input=„M“> |
|
Bendra suma |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
<type=„Cu“ input=„G“> |
(1) Ši suma nebus įtraukta į mokėjimo paraiškas.
(2) Ši suma nebus įtraukta į mokėjimo paraiškas.
(3) Ši suma nebus įtraukta į mokėjimo paraišką.
4 priedėlis. Išlaidų sutikrinimas – 92 straipsnis
|
Prioritetas |
Visos tinkamos finansuoti išlaidos, įtrauktos į Komisijai pateiktas mokėjimo paraiška s |
Pagal reglamento 92 straipsnį deklaruotos išlaidos |
Skirtumas |
Pastabos (privalomos, jei yra skirtumų) |
|||
|
Visa paramos gavėjų įgyvendinant veiksmus patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti išlaidų suma |
Visa įgyvendinat veiksmus sumokėto arba mokėtino viešojo įnašo suma |
Visa tinkamų finansuoti išlaidų suma, įrašyta į apskaitos funkcijos apskaitos sistemas ir įtraukta į Komisijai pateiktas mokėjimo paraiškas |
Visa įgyvendinat veiksmus sumokėto arba mokėtino atitinkamo įnašo suma |
(E=A-C) |
(F=B-D) |
|
|
|
a) |
b) |
c) |
d) |
e) |
f) |
g) |
|
|
1 prioritetas |
|
|
|
|
|
|
|
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
Atokiausi regionai |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
Retai apgyvendinti šiauriniai regionai |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
2 prioritetas |
|
|
|
|
|
|
|
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
Labiau išsivystę regionai |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
Atokiausi regionai |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
Retai apgyvendinti šiauriniai regionai |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
3 prioritetas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
Mažiau išsivystę regionai |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
|
|
Pereinamojo laikotarpio regionai |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
|
|
Labiau išsivystę regionai |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
|
|
Atokiausi regionai |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
|
|
Retai apgyvendinti šiauriniai regionai |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Bendra suma |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
|
|
Visų pirma, iš jų sumos, kurios ištaisytos einamosiose sąskaitose atsižvelgiant į veiksmų audito rezultatus |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
||||
Arba
Taikoma tik PMIF / VSF ir SVVP fondams
|
Konkretus tikslas |
Visos tinkamos finansuoti išlaidos, įtrauktos į Komisijai pateiktas mokėjimo paraiška s |
Pagal reglamento 92 straipsnį deklaruotos išlaidos |
Skirtumas |
Pastabos (privalomos, jei yra skirtumų) |
|||
|
Visa paramos gavėjų įgyvendinant veiksmus patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti išlaidų suma |
Visa įgyvendinat veiksmus sumokėto arba mokėtino viešojo įnašo suma |
Visa tinkamų finansuoti išlaidų suma, įrašyta į apskaitos funkcijos apskaitos sistemas ir įtraukta į Komisijai pateiktas mokėjimo paraiškas |
Visa įgyvendinat veiksmus sumokėto arba mokėtino atitinkamo įnašo suma |
(E=A-C) |
Visa paramos gavėjų įgyvendinant veiksmus patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti išlaidų suma |
Visa įgyvendinat veiksmus sumokėto arba mokėtino viešojo įnašo suma |
|
|
a) |
b) |
c) |
d) |
e) |
a) |
b) |
|
|
1 konkretus tikslas |
|
|
|
|
|
|
|
|
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
2 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 2 dalį] |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
3 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį] |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
4 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF reglamento 14 ir 15 straipsnius] |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
2 konkretus tikslas |
|
|
|
|
|
|
|
|
1 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 1 dalį] |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
2 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 2 dalį] |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
3 veiksmų rūšis [nuoroda į PMIF / VSF / SVVP reglamento 8 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį] |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
kt. |
|
|
|
|
|
|
|
|
Bendra suma |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
|
|
Visų pirma, iš jų sumos, kurios ištaisytos einamosiose sąskaitose atsižvelgiant į veiksmų audito rezultatus |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
||||
Šablonas automatiškai koreguojamas pagal CCI Nr. Pavyzdžiui, programų, kuriose nėra regionų kategorijų (Sanglaudos fondas, ETB, EJRŽF, jei taikoma), atveju arba programų, kuriose nekoreguojama prioriteto (konkretaus tikslo) bendro finansavimo dalis, atveju, lentelė atrodo taip:
|
Prioritetas |
Visos tinkamos finansuoti išlaidos, įtrauktos į Komisijai pateiktas mokėjimo paraiška s |
Pagal reglamento XX straipsnį deklaruotos išlaidos |
Skirtumas |
Pastabos (privalomos, jei yra skirtumų) |
|||
|
Visa paramos gavėjų įgyvendinant veiksmus patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti išlaidų suma |
Visa įgyvendinat veiksmus sumokėto arba mokėtino viešojo įnašo suma |
Visa tinkamų finansuoti išlaidų suma, įrašyta į apskaitos funkcijos apskaitos sistemas ir įtraukta į Komisijai pateiktas tarpines mokėjimo paraiškas |
Visa įgyvendinat veiksmus sumokėto arba mokėtino atitinkamo įnašo suma |
(E=A-C) |
(F=B-D) |
|
|
|
a) |
b) |
c) |
d) |
e) |
f) |
g) |
|
|
1 prioritetas |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
2 prioritetas |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="S" maxlength="500" input="M"> |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Bendra suma |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
<type="Cu" input="G"> |
|
|
Visų pirma, iš jų sumos, kurios ištaisytos einamosiose sąskaitose atsižvelgiant į veiksmų audito rezultatus |
<type="Cu" input="M"> |
<type="Cu" input="M"> |
|
||||
XXI PRIEDAS
Finansinių pataisų dydžio nustatymas: fiksuotosios normos ir ekstrapoliuotos finansinės pataisos – 98 straipsnio 1 dalis
Ekstrapoliuotos pataisos taikymo elementai
Jei reikia taikyti ekstrapoliuotas finansines pataisas, reprezentatyviosios imties nagrinėjimo rezultatai yra ekstrapoliuojami likusiai imties daliai, iš kurios sudaryta imtis siekiant nustatyti finansinę pataisą.
Nagrinėtini elementai taikant fiksuotosios normos pataisą
|
a) |
valdymo ir kontrolės sistemos apskritai didelio trūkumo (-ų) sunkumas; |
|
b) |
didelio trūkumo (-ų) dažnumas ir mastas; |
|
c) |
finansinės žalos Sąjungos biudžetui laipsnis. |
Fiksuotosios normos pataisų lygis nustatomas taip:
|
a) |
jei didelis trūkumas (-ai) yra toks esminis, dažnas ar plačiai paplitęs, kad dėl jo visiškai neveikia sistema ir dėl to kyla rizika visų susijusių išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui, taikoma 100 proc. fiksuotoji norma; |
|
b) |
jei didelis trūkumas (-ai) yra toks dažnas ir plačiai paplitęs, kad dėl jo atsiranda itin reikšmingų sistemos veikimo trikčių ir dėl to kyla rizika labai didelės susijusių išlaidų dalies teisėtumui ir tvarkingumui, taikoma 25 proc. fiksuotoji norma; |
|
c) |
jei didelis trūkumas (-ai) atsiranda, nes sistema veikia ne visiškai arba taip prastai ir nereguliariai, kad kyla rizika didelės susijusių išlaidų dalies teisėtumui ir tvarkingumui, taikoma 10 proc. fiksuotoji norma; |
|
d) |
jei didelis trūkumas (-ai) atsiranda, nes sistema veikia nenuosekliai ir todėl kyla rizika nemažos susijusių išlaidų dalies teisėtumui ir tvarkingumui, taikoma 5 proc. fiksuotoji norma; |
Jeigu, atsakingoms institucijoms nesiėmus taisomųjų priemonių po to, kai ataskaitiniais metais imta taikyti finansinė pataisa, tas (tie) pats (-ys) didelis (-i) trūkumas (-ai) nustatomas (-i) ir paskesniais ataskaitiniais metais, dėl tebeegzistuojančio (-ių) didelio (-ių) trūkumo (-ų) pataisos norma gali būti padidinta iki kitos aukštesnės kategorijos neviršijančio dydžio.
XXII PRIEDAS
Visų išteklių kiekvienai valstybei narei paskirstymo metodai – 103 straipsnio 2 dalis
Mažiau išsivysčiusiems regionams, atitinkantiems finansavimo reikalavimus pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslą, skirtų lėšų paskirstymo metodas – 102 straipsnio 2 dalies a punktas
|
1. |
Kiekvienai valstybei narei skirtos lėšos yra asignavimų jos atskiriems finansavimo reikalavimus atitinkantiems regionams suma, apskaičiuota pagal šiuos veiksmus:
|
Pereinamojo laikotarpio regionams, atitinkantiems finansavimo reikalavimus pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslą, skirtų lėšų paskirstymo metodas – 102 straipsnio 2 dalies b punktas
|
2. |
Kiekvienai valstybei narei skirtos lėšos yra asignavimų jos atskiriems finansavimo reikalavimus atitinkantiems regionams suma, apskaičiuota pagal šiuos veiksmus:
|
Labiau išsivysčiusiems regionams, atitinkantiems finansavimo reikalavimus pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslą, skirtų lėšų paskirstymo metodas – 102 straipsnio 2 dalies c punktas
|
3. |
Bendras pradinis teorinis finansinio paketo dydis apskaičiuojamas padauginus 18 EUR pagalbos intensyvumą vienam gyventojui per metus iš reikalavimus atitinkančio gyventojų skaičiaus. |
|
4. |
Kiekvienai konkrečiai valstybei narei nustatyta dalis yra finansavimo reikalavimus atitinkantiems jos regionams skirtų dalių suma, kuri nustatoma pagal šiuos kriterijus ir naudojant šiuos koeficientus:
|
|
5. |
prie NUTS 2 lygio regiono sumos, apskaičiuotos pagal 4 punktą, jei taikoma, pridedama 1 EUR suma už kiekvieną CO2 ekvivalento toną per metus, taikoma regiono gyventojų dalies CO2 ekvivalento tonų skaičiui, kuriuo valstybė narė viršija išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tikslą, kuriam netaikoma 2030 m. nustatyta apyvartinių taršos leidimų perkybos sistema, kurią 2016 m. pasiūlė Komisija. |
|
6. |
prie NUTS 2 lygio regiono sumos, apskaičiuotos pagal 5 punktą, jei taikoma, pridedama suma, gaunama paskyrus 400 EUR priemoką už kiekvieną asmenį per metus, taikoma grynosios migracijos iš ES į valstybę narę nuo 2013 m. sausio 1 d. regiono gyventojų skaičiaus daliai. |
Valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, skirtų lėšų paskirstymo metodas – 102 straipsnio 3 dalis
|
7. |
Finansinio paketo dydis apskaičiuojamas vidutinį 62,9 EUR pagalbos intensyvumą vienam gyventojui per metus padauginus iš reikalavimus atitinkančio gyventojų skaičiaus. Šio teorinio finansinio paketo dalis, skirta kiekvienai finansavimo reikalavimus atitinkančiai valstybei narei, atitinka procentinį dydį, grindžiamą jos gyventojų skaičiumi, plotu ir šalies gerove, bei apskaičiuojama atliekant šiuos veiksmus:
Kiekvienai reikalavimus atitinkančiai valstybei narei Sanglaudos fondo lėšų dalis yra ne didesnė kaip trečdalis visų skirtų lėšų atėmus asignavimą Europos teritorinės vystymosi tikslui pritaikius 10–16 dalis. Dėl šio koregavimo proporcingai padidės visi kiti perkėlimai pagal 1–6 dalis. |
Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtų lėšų paskirstymo metodas – 9 straipsnis
|
8. |
Valstybės narės išteklių paskirstymas, apimantis tarpvalstybinį, tarptautinį ir atokiausių regionų bendradarbiavimą, nustatomas kaip dalių, nustatytų pagal šiuos kriterijus, svertinė suma ir pritaikomi nurodyti koeficientai:
Tarpvalstybinio komponento dalis atitinka a ir b kriterijų svorinių daugiklių sumą. Tarptautinio komponento dalis atitinka c, d ir e kriterijų svorinių daugiklių sumą. Atokiausių regionų bendradarbiavimo dalis atitinka f kriterijaus svorinį daugiklį. |
Papildomo finansavimo SESV 349 straipsnyje nurodytiems atokiausiems regionams ir NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems 1994 m. stojimo akto Protokolo Nr. 6 2 straipsnyje nustatytus kriterijus, lėšų paskirstymo metodas – 104 straipsnio 1 dalies e punktas
|
9. |
Papildomas specialus asignavimas, atitinkantis 30 EUR pagalbos intensyvumą vienam gyventojui per metus, bus skiriamas atokiausiems NUTS 2 lygio regionams ir retai apgyvendintiems šiauriniams NUTS 2 lygio regionams. Šis asignavimas bus paskirstytas regionams ir valstybėms narėms proporcingai šių regionų bendram gyventojų skaičiui. |
Mažiausi ir didžiausi perkėlimo iš fondų, kuriais remiama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, lygiai
|
10. |
Siekiant padėti tinkamai sutelkti sanglaudai skirtas lėšas mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose bei valstybėse narėse ir sumažinti vidutinio pagalbos intensyvumo vienam gyventojui skirtumus, kiekvienai atskirai valstybei narei nustatytas pervedamų fondų lėšų maksimalus dydis (viršutinė riba) bus nustatoma kaip tos valstybės narės BVP procentinė dalis, pagal kurią šios procentinės dalys bus tokios:
|
|
11. |
Taikant 10 dalyje nustatytas taisykles atskirai valstybei narei skiriamų asignavimų lygis negali būti didesnis kaip 108 proc. jų lygio realiąja išraiška 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Šis koregavimas proporcingai taikomas visiems tai atitinkamai valstybei narei skirtiems perkėlimams (išskyrus Europos teritorinio vystymosi tikslui), kad būtų pasiektas didžiausias perkėlimų lygis. |
|
12. |
Bendra minimali valstybei narei skiriamo asignavimo iš fondų suma sudaro 76 proc. jai 2014–2020 m. skirtų asignavimų bendros sumos. Šiam reikalavimui įvykdyti reikalingi patikslinimai taikomi proporcingai asignavimams iš fondų, išskyrus asignavimus pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą. |
|
13. |
Bendra didžiausia valstybei narei, kurios BNP vienam gyventojui (išreikštos PGS) yra bent 120 proc. ES 27 vidurkio, skiriamo asignavimo iš fondų suma sudaro jai 2014–2020 m. skirtų asignavimų sumą. Šiam reikalavimui įvykdyti reikalingi patikslinimai taikomi proporcingai asignavimams iš fondų, išskyrus asignavimus pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą. |
Papildomos nuostatos
|
14. |
Visiems regionams, kurie 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu buvo klasifikuojami kaip mažiau išsivystę regionai, bet kurių BVP vienam gyventojui yra didesnės nei 75 proc. ES 27 vidurkio, minimalus paramos lygis pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslą kiekvienais metais sudarys 60 proc. jų ankstesnių preliminarių metinių asignavimų vidurkio pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslą, Komisijos apskaičiuoto 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje. |
|
15. |
Nė vienas pereinamojo laikotarpio regionas negauna mažiau nei būtų gavęs, jei būtų buvęs labiau išsivysčiusiu regionu. |
|
16. |
Programai „PEACE PLUS“, kai ja teikiama parama siekiant taikos ir susitaikymo, iš viso bus skiriama 60 000 000 EUR suma. Be to, bent 60 000 000 EUR suma bus skiriama „PEACE PLUS“ programai iš asignavimo Airijai pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG), kad būtų tęsiamas Šiaurės ir Pietų tarpvalstybinis bendradarbiavimas. |
Taikant 1–16 dalis, valstybės narėms skiriami asignavimai yra šie:
|
|
2018 m. kainomis |
Dabartinėmis kainomis |
|
BE |
2 443 732 247 |
2 754 198 305 |
|
BG |
8 929 511 492 |
10 081 635 710 |
|
CZ |
17 848 116 938 |
20 115 646 252 |
|
DK |
573 517 899 |
646 380 972 |
|
DE |
15 688 212 843 |
17 681 335 291 |
|
EE |
2 914 906 456 |
3 285 233 245 |
|
IE |
1 087 980 532 |
1 226 203 951 |
|
EL |
19 239 335 692 |
21 696 841 512 |
|
ES |
34 004 950 482 |
38 325 138 562 |
|
FR |
16 022 440 880 |
18 058 025 615 |
|
HR |
8 767 737 011 |
9 888 093 817 |
|
IT |
38 564 071 866 |
43 463 477 430 |
|
CY |
877 368 784 |
988 834 854 |
|
LV |
4 262 268 627 |
4 812 229 539 |
|
LT |
5 642 442 504 |
6 359 291 448 |
|
LU |
64 879 682 |
73 122 377 |
|
HU |
17 933 628 471 |
20 247 570 927 |
|
MT |
596 961 418 |
672 802 893 |
|
NL |
1 441 843 260 |
1 625 023 473 |
|
AT |
1 279 708 248 |
1 442 289 880 |
|
PL |
64 396 905 118 |
72 724 130 923 |
|
PT |
21 171 877 482 |
23 861 676 803 |
|
RO |
27 203 590 880 |
30 765 592 532 |
|
SI |
3 073 103 392 |
3 463 528 447 |
|
SK |
11 779 580 537 |
13 304 565 383 |
|
FI |
1 604 638 379 |
1 808 501 037 |
|
SE |
2 141 077 508 |
2 413 092 535 |
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/875 |
P8_TA(2019)0311
Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2018 m. gruodžio 14 d. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, II priedas (C(2018)08466 – 2018/2996(DEA))
(2021/C 108/48)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2018)08466), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB, ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB bei Nr. 575/2007/EB ir Tarybos sprendimas 2007/435/EB (1), ypač jo 16 straipsnio 2 dalis ir 26 straipsnio 5 dalis, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 3 dalį, |
|
A. |
kadangi Komisijos deleguotojo reglamento 1 straipsnyje siūloma iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 516/2014 II priedą įtraukiant konkrečią veiklą, susijusią su tinkamos priėmimo, apgyvendinimo ir sulaikymo infrastruktūros steigimu, plėtojimu ir eksploatavimu, atitinkamomis paslaugomis, teikiamomis tarptautinės apsaugos prašytojams arba trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra valstybėje narėje ir neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir (arba) buvimo valstybėje narėje sąlygų; |
|
B. |
kadangi Komisijos deleguotajame reglamente siūloma, kad ši nauja konkreti veikla apimtų kontroliuojamų centrų sąvoką, ir taip valstybėms narėms būtų teikiamas finansavimas šiems kontroliuojamiems centrams steigti, plėtoti ir eksploatuoti; |
|
C. |
kadangi kontroliuojamų centrų sąvoka yra prieštaringa abejotino teisėtumo sąvoka, neapibrėžta Sąjungos teisėje ir nepatvirtinta teisėkūros institucijų; |
|
D. |
kadangi Parlamentas laikosi nuomonės, kad dėl šios sąvokos finansavimas neturėtų būti skiriamas, jei ji nebus ir tol, kol ji nebus deramai apibrėžta atitinkamame teisės akte, kurį turi patvirtinti teisėkūros institucijos ir kuriame turi būti išsamiai išdėstytas šios sąvokos teisinis pagrindas, pobūdis, paskirtis ir tikslas; |
|
1. |
pareiškia prieštaravimą dėl Komisijos deleguotojo reglamento; |
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir pranešti jai, kad deleguotasis reglamentas negali įsigalioti; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams. |
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/876 |
P8_TA(2019)0312
Išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė, kaip Vidaus saugumo fondo dalis
2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2018 m. gruodžio 14 d. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė, II priedas (C(2018)08465 – 2018/2994(DEA))
(2021/C 108/49)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2018)08465), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Sprendimas Nr. 574/2007/EB (1), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnio 5 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 3 dalį, |
|
A. |
kadangi Komisijos deleguotojo reglamento 1 straipsnyje siūloma iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 515/2014 II priedą, į jį įtraukiant konkrečius veiksmus, susijusius su migrantų antplūdžio vietų […] įsteigimu, plėtojimu ir eksploatavimu ir tokių paslaugų, kaip tapatybės nustatymas, registracija ir pirminis priėmimas, teikimu; |
|
B. |
kadangi Komisijos deleguotajame reglamente siūloma, kad šie nauji konkretūs veiksmai apimtų kontroliuojamų centrų sąvoką, ir taip valstybėms narėms būtų teikiamas finansavimas paslaugoms tokiuose kontroliuojamuose centruose teikti; |
|
C. |
kadangi kontroliuojamų centrų sąvoka prieštarauja abejotino teisėtumo sąvokai, kurios Sąjungos teisėje nėra ir kurios nepatvirtino teisės aktų leidėjai; |
|
D. |
kadangi Parlamentas laikosi nuomonės, kad nereikėtų skirti finansavimo tokiai sąvokai, nebent ji būtų deramai apibrėžta atitinkamame teisės akte, kurį turi priimti teisės aktų leidėjai ir kuriame turi būti išsamiai išdėstytas tokios sąvokos teisinis pagrindas, pobūdis, paskirtis ir tikslas; |
|
1. |
pareiškia prieštaravimą dėl Komisijos deleguotojo reglamento; |
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir pranešti jai, kad deleguotasis reglamentas negali įsigalioti; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams. |
2019 m. kovo 28 d., ketvirtadienis
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/877 |
P8_TA(2019)0319
Trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašų nustatymas (Kosovas) ***I
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (Kosovas (*1)) (COM(2016)0277 – C8-0177/2016 – 2016/0139(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/50)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0277), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0177/2016), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0261/2016), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą savo poziciją, perimdamas Komisijos pasiūlymą; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(*1) Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/878 |
P8_TA(2019)0320
Žmonėms vartoti skirto vandens kokybė ***I
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija) (COM(2017)0753 – C8-0019/2018 – 2017/0332(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)
(2021/C 108/51)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0753), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0019/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos Atstovų Rūmų, Airijos parlamento, Austrijos Respublikos Bundesrato ir Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 16 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 18 d. Teisės reikalų komiteto laišką Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui, pateiktą vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0288/2018), |
|
A. |
kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės, |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (4), atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 107.
(2) OL C 361, 2018 10 5, p. 46.
(4) Ši pozicija atitinka 2018 m. spalio 23 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0397).
P8_TC1-COD(2017)0332
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 28 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) …/… dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
|
(1) |
Tarybos direktyva 98/83/EB (4) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (5). Kadangi reikia padaryti naujų pakeitimų, siekiant aiškumo ta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija; |
|
(2) |
Direktyva 98/83/EC nustatyta teisinė sistema, kuria siekiama apsaugoti žmonių sveikatą nuo žmonėms vartoti skirto vandens bet kokio užterštumo neigiamo poveikio užtikrinant, kad tas vanduo būtų sveikas ir švarus. To paties tikslo turėtų būti siekiama ir šia direktyva , ir ja taip pat turėtų būti suteikiama visuotinė prieiga prie tokio vandens visoje Sąjungoje . Šiuo tikslu Sąjungos lygmeniu būtina nustatyti minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tam tikslui skirtas vanduo. Valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad žmonėms vartoti skirtame vandenyje nebūtų jokių mikroorganizmų ar parazitų ir jokių medžiagų, kurios tam tikrais atvejais kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, ir kad tas vanduo atitiktų minėtus minimalius reikalavimus; [161, 187, 206 ir 213 pakeit.] |
|
(2a) |
pagal 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ šia direktyva turėtų būti siekiama skatinti vandens išteklių naudojimo efektyvumą ir tvarumą ir taip siekti žiedinės ekonomikos tikslų; [2 pakeit.] |
|
(2b) |
2010 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje buvo pripažinta, kad žmogaus teisė į vandenį ir sanitarijos paslaugas yra žmogaus teisė ir kad dėl to prieiga prie švaraus geriamojo vandens neturėtų būti ribojama dėl to, kad galutiniai vartotojai jo neįperka; [3 pakeit.] |
|
(2c) |
reikia užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (6) ir šios direktyvos nuoseklumą; [4 pakeit.] |
|
(2d) |
šioje direktyvoje pateiktuose reikalavimuose turėtų atsispindėti nacionalinė vandens tiekėjų padėtis ir sąlygos valstybėse narėse; [5 pakeit.] |
|
(3) |
ši direktyva neturi būti taikoma natūraliam mineraliniam vandeniui ir vandeniui, kuris yra medicininis produktas, nes šių rūšių vanduo įtrauktas atitinkamai į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2009/54/EB (7) ir 2001/83/EB (8) taikymo sritis. Tačiau Direktyva 2009/54/EB apima tiek natūralų mineralinį vandenį, tiek šaltinio vandenį, o ši direktyva turėtų būti netaikoma tik pirmesnės kategorijos vandeniui. Šaltinio vanduo, remiantis Direktyvos 2009/54/EB 9 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa, turėtų atitikti šios direktyvos nuostatas. Tačiau tas įpareigojimas neturėtų būti išplečiamas šios direktyvos I priedo A dalyje nurodytiems mikrobiologiniams parametrams. Į butelius ar kitą tarą išpilstytas žmonėms vartoti skirtas vanduo, tiekiamas iš viešųjų vandens tiekimo įrenginių arba privačių šulinių, numatytas teikti prekybai ar naudojamas maistui gaminti, ruošti ar apdoroti komerciniais tikslais , iš esmės ir toliau turėtų atitikti šios direktyvos nuostatas iki atitikties vietos etapo (t. y. bėgimo iš čiaupo), o paskui jis turėtų būti laikomas maistu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnio antrą pastraipą (9) . Jei taikomi maisto saugos reikalavimai įvykdyti, kompetentingoms institucijoms valstybėse narėse turėtų būti suteikiami įgaliojimai leisti pakartotinai panaudoti vandenį maisto perdirbimo pramonėje ; [6 pakeit.] |
|
(4) |
remiantis Europos piliečių iniciatyvos dėl teisės į vandenį (Right2Water) (10) išvada surengtos visos Sąjungos masto viešos konsultacijos ir atliktas Direktyvos 98/83/EB įvertinimas pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) (11). Šie veiksmai parodė, kad kai kurios Direktyvos 98/83/EB nuostatos turi būti atnaujintos. Įvardytos keturios sritys, kuriose yra ką tobulinti: kokybe grindžiamų parametrų verčių sąrašas, ribotas rizika grindžiamo požiūrio taikymas, netikslios vartotojų informavimo nuostatos ir su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančių medžiagų tvirtinimo sistemų skirtumai ir to pasekmės žmonių sveikatai . Be to, Europos piliečių iniciatyvoje dėl teisės į vandenį kaip atskira problema įvardytas faktas, kad dalis gyventojų, ypač marginalizuotos grupės, iš pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių neturi prieigos arba turi ribotą prieigą prie įperkamo žmonėms vartoti skirto vandens, – tai susiję ir su įsipareigojimu, prisiimtu pagal Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytą šeštąjį darnaus vystymosi tikslą. Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas pripažino visuotinę teisę į prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens Sąjungoje. Ir paskutinė įvardyta problema – nepakankamas bendras informuotumas apie vandens nuotėkius, kurie atsiranda dėl per vangaus investavimo į vandens infrastruktūros priežiūrą ir atnaujinimą; šis klausimas iškeltas , į tai atkreipiamas dėmesys ir Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl vandens infrastruktūros (12) , taip pat dėl tam tikrais atvejais nepakankamų žinių apie vandens sistemas ; [7 pakeit.] |
|
(4a) |
siekdamos įgyvendinti pagal JT šeštąjį darnaus vystymosi tikslą nustatytus plataus užmojo tikslus valstybės narės turėtų įsipareigoti iki 2030 m. visiems užtikrinti visuotines ir lygiateises galimybes gauti saugų ir įperkamą geriamąjį vandenį; [8 pakeit.] |
|
(4b) |
2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų; [9 pakeit.] |
|
(5) |
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninis biuras atliko išsamią Direktyvoje 98/83/EB pateikto parametrų ir jų verčių sąrašo peržiūrą siekdamas išsiaiškinti, ar reikia jį koreguoti atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą. Atsižvelgiant į tos peržiūros (13) rezultatus turėtų būti kontroliuojami enteriniai patogenai ir legionelės, įtraukti dar šeši cheminiai parametrai arba parametrų grupės ir apsvarstytos trijų tipinių endokrininę sistemą ardančių medžiagų lyginamosios vertės, grindžiamos atsargumo principu. Trims naujiems parametrams atsižvelgiant į atsargumo principą turėtų būti nustatytos tokios parametrų vertės, kurios būtų griežtesnės nei PSO siūlytos, bet dar įmanomos užtikrinti. Švino koncentracijos, kaip pažymėjo PSO, turėtų būti kiek praktiškai įmanoma žemesnės, o chromo vertės PSO dar nebaigė peržiūrėti, todėl abiems parametrams turėtų būti taikomas dešimties metų pereinamasis laikotarpis ir jų vertės sugriežtintos tik po jo; |
|
(5a) |
žmonėms vartoti skirtas vanduo atlieka esminį vaidmenį Sąjungai toliau stengiantis sustiprinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų. Endokrininę sistemą ardančių medžiagų reglamentavimas šioje direktyvoje yra daug žadantis etapas pagal atnaujintą Sąjungos strategiją dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų, kurią Komisija yra įsipareigojusi nedelsiant pateikti; [11 pakeit.] |
|
(6) |
PSO taip pat rekomendavo trijų parametrų vertes sušvelninti ir penkis parametrus išbraukti iš sąrašo. Tačiau tie pakeitimai nelaikomi būtinais, nes Komisijos direktyva (ES) 2015/1787 (14) nustatytas rizika grindžiamos požiūris leidžia vandens tiekėjams tam tikromis sąlygomis parametrus išbraukti iš parametrų, kurių monitoringas turi būti vykdomas, sąrašo. Vandens ruošimo technologijos, reikalingos šioms parametrų vertėms užtikrinti, jau įdiegtos; |
|
(6a) |
jeigu, siekiant nustatyti pavojų žmogaus sveikatai arba jo nebuvimą, taip pat žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančios medžiagos leistiną vertę, nepakanka mokslo žinių, remiantis atsargumo principu tokią medžiagą reikėtų priskirti kategorijai „stebima“, kol bus gauta tikslesnių mokslinių duomenų. Todėl valstybės narės turėtų vykdyti atskirą tokių naujų parametrų stebėseną; [13 pakeit.] |
|
(6b) |
indikatoriniai parametrai neturi tiesioginio poveikio visuomenės sveikatai. Tačiau jie yra svarbūs kaip vandens gamybos ir paskirstymo įrenginių veikimo bei vandens kokybės vertinimo priemonės. Jie gali padėti nustatyti vandens ruošimo trūkumus, taip pat jie atlieka svarbų vaidmenį didinant ir išlaikant vartotojų pasitikėjimą vandens kokybe. Todėl valstybės narės turėtų stebėti šiuos parametrus; [14 pakeit.] |
|
(7) |
jeigu būtina siekiant visiškai įgyvendinti atsargumo principą ir apsaugant žmonių sveikatą jų teritorijose, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama nustatyti papildomų į I priedą neįtrauktų parametrų vertes; [15 pakeit.] |
|
(8) |
prevencinis saugos planavimas ir rizika grindžiami elementai Direktyvoje 98/83/EB paliesti tik šiek tiek. Pirmieji rizika grindžiamo požiūrio elementai nustatyti jau 2015 metais Direktyva (ES) 2015/1787, kuria iš dalies pakeista Direktyva 98/83/EB siekiant leisti valstybėms narėms nukrypti nuo savo monitoringo programų su sąlyga, kad atliekami patikimi rizikos vertinimai, kurie gali būti grindžiami PSO geriamojo vandens kokybės gairėmis (15). Tose gairėse išdėstytas vadinamasis Vandens saugos plano požiūris ir jos kartu su geriamojo vandens tiekimo saugumo standartu EN 15975-2 laikytini tarptautiniu lygmeniu pripažintais principais, kuriais vadovaujamasi išgaunant, skirstant žmonėms vartoti skirtą vandenį, vykdant jo monitoringą ir analizuojant jo parametrus. Tie principai turėtų būti išlaikyti ir šioje direktyvoje. Siekiant užtikrinti, kad tie principai neapsiribotų tik monitoringo aspektais, taip pat siekiant laiką ir išteklius skirti svarbiai rizikai ir ekonomiškai efektyvioms į šaltinį orientuotoms priemonėms ir vengti analizės darbą ir pastangas švaistyti nereikšmingiems klausimams, tikslinga nustatyti išsamų rizika grindžiamą požiūrį, taikytiną visai tiekimo grandinei – nuo vandens ėmimo vietos, paskirstymo etapu, iki pat čiaupo grandies. Tą Tas požiūris turėtų būti grindžiamas įgytomis žiniomis ir veiksmais, įgyvendintais pagal Direktyvą 2000/60/EB, ir juo turėtų būti veiksmingiau atsižvelgiama į klimato kaitos poveikį vandens ištekliams. Rizika grindžiamą požiūrį turėtų sudaryti trys komponentai: pirma, su vandens ėmimo vieta susijusių pavojų vertinimas (pavojingumo vertinimas), valstybių narių atliekamas laikantis PSO gairių ir Vandens saugos plano vadovo (16); antra, galimybė vandens tiekėjams monitoringą pritaikyti atsižvelgiant į pagrindines rizikos rūšis (tiekimo rizikos vertinimas); trečia, valstybių narių atliekamas galimos rizikos, susijusios su pastatų vidaus vandentiekiais (pvz., legionelėmis ar švinu), vertinimas (pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas) , ypatingą dėmesį skiriant prioritetinėms patalpoms . Tie vertinimai turėtų būti reguliariai peržiūrimi, inter alia, reaguojant į su klimatu susijusias ekstremalias oro sąlygas, žinomus žmogaus veiklos vandens ėmimo vietoje pokyčius ar su šaltiniu susijusius incidentus. Taikant rizika grindžiamą požiūrį užtikrinamas nuolatinis keitimasis informacija tarp kompetentingų institucijų ir, vandens tiekėjų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant už taršos šaltinius ir už taršos riziką atsakingus subjektus. Išimties tvarka rizika grindžiamas požiūris turėtų būti pritaikytas prie ypatingų jūrinių laivų, kuriuose gėlinamas vanduo ir gabenami keleiviai, apribojimus. Su Europos vėliava plaukiojantys jūriniai laivai, plaukiodami tarptautiniuose vandenyse, laikosi tarptautinės reglamentavimo sistemos. Be to, žmonėms vartoti skirto vandens transportavimas ir ruošimas laive vykdomi su ypatingomis kliūtimis, atsižvelgiant į tai reikėtų atitinkamai pritaikyti šios direktyvos nuostatas ; [16 pakeit.] |
|
(8a) |
dėl neefektyvaus vandens išteklių naudojimo, visų pirma dėl nuotėkio vandens tiekimo infrastruktūroje, pereikvojami menki žmonėms vartoti skirto vandens ištekliai. Tai labai trukdo valstybėms narėms siekti pagal Direktyvą 2000/60/EB nustatytų tikslų; [17 pakeit.] |
|
(9) |
pavojingumo vertinimas turėtų būti orientuojamas į siekį atliekamas laikantis kompleksinio požiūrio į rizikos vertinimą, grindžiamo aiškiu siekiu mažinti žmonėms vartoti skirto vandens gamybai reikalingą vandens ruošimo lygį, pvz., mažinant veiksnius, dėl kurių užteršiami vandens telkiniai, iš kurių imamas žmonėms vartoti skirtas vanduo , arba kyla pavojus juos užteršti . Šiuo tikslu valstybės narės turėtų nustatyti su tais vandens telkiniais susijusius pavojus ir galimus taršos šaltinius ir vykdyti teršalų, kuriuos jos laiko svarbiais, pvz., dėl nustatyto jų pavojingumo (kaip antai mikroplastiko, nitratų, pesticidų ar vaistinių preparatų, nustatytų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (17), atveju), dėl jų natūralaus buvimo vandens ėmimo vietoje (kaip antai arseno atveju) arba dėl vandens tiekėjų pateiktos informacijos (pvz., staigaus konkretaus parametro padidėjimo neapdorotame vandenyje), monitoringą. Remiantis Direktyva 2000/60/EB, tie parametrai turėtų būti naudojami kaip signalai, kuriuos užfiksavus kompetentingos institucijos imtųsi veiksmų, skirtų vandens telkiniams daromam poveikiui mažinti, pvz., prevencinių ar poveikio mažinimo priemonių (įskaitant, jei reikia, mokslinių tyrimų sveikatai daromam poveikiui išsiaiškinti), skirtų tiems vandens telkiniams apsaugoti ir taršos priežastims arba jos pavojui šalinti bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant už taršos šaltinius atsakingus subjektus arba už galimos taršos šaltinius atsakingus subjektus. Jeigu valstybė narė, atlikdama pavojaus vertinimą, nustato, kad konkrečioje vandens tiekėjais ir suinteresuotaisiais subjektais ėmimo vietoje parametro nėra (pvz., dėl to, kad požeminiame arba gruntiniame vandenyje medžiagos niekada nebūna), ji turėtų apie tai informuoti atitinkamus vandens tiekėjus ir turėtų galėti leisti jiems sumažinti to parametro monitoringo dažnumą arba išbraukti tą parametrą iš parametrų, kurių monitoringas turi būti vykdomas, sąrašo, neatliekant tiekimo rizikos vertinimo ; [18 pakeit.] |
|
(10) |
kalbant apie pavojingumo vertinimą, pažymėtina, kad Direktyva 2000/60/EB iš valstybių narių reikalaujama nustatyti vandens telkinius, naudojamus žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti, vykdyti jų monitoringą ir imtis būtinų priemonių, padedančių išvengti jų kokybės prastėjimo, kad ruošiant žmonėms vartoti tinkamą vandenį jį reikėtų mažiau valyti. Siekiant išvengti įpareigojimų dubliavimosi, valstybės narės atlikdamos pavojingumo vertinimą turėtų naudotis monitoringo, vykdomo pagal Direktyvos 2000/60/EB 7 ir 8 straipsnius bei V priedą, rezultatais ir savo priemonių programų, parengtų pagal tos direktyvos 11 straipsnį, priemonėmis; |
|
(11) |
parametrų verčių, kurios naudojamos žmonėms vartoti skirto vandens kokybei vertinti, būtina laikytis toje vietoje, kur žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas konkrečiam vartotojui. Tačiau žmonėms vartoti skirto vandens kokybei įtakos gali turėti pastatų vidaus vandentiekis. PSO pažymi, kad iš visų vandeniu plintančių patogenų daugiausia sveikatos problemų Sąjungoje kelia legionelės , ypač bakterija Legionella pneumophila, kuri yra viena didžiausių legioneliozės sukėlėjų Sąjungoje . Jos plinta per šilto vandens sistemą, o užsikrečiama jomis įkvepiant, pvz., prausiantis duše. Taigi jos akivaizdžiai susijusios su pastatų vidaus vandentiekiu. Kadangi vienašalis įpareigojimas dėl šio patogeno vykdyti visų privačių ar viešų patalpų monitoringą pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų ir taip būtų pažeistas subsidiarumo principas , tinkamesnis šios problemos sprendimas būtų pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimai , ypatingą dėmesį skiriant prioritetinėms patalpoms . Šiuose vertinimuose reikėtų atsižvelgti ir į potencialią riziką, kurią kelia su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiantys produktai ir medžiagos. Todėl atliekant pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimus, be kita ko, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas prioritetinių patalpų monitoringui: turėtų būti vertinama rizika, kurią kelia pastatų vidaus vandentiekis ir su juo susiję produktai bei medžiagos, ir, remiantis eksploatacinių savybių deklaracijomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011 (18) , turėtų būti tikrinamos statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, eksploatacinės savybės. Drauge su eksploatacinių savybių deklaracijomis turėtų būti teikiama ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (19) 31 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija. Remdamosi tais vertinimais valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, inter alia, kad būtų įdiegtos PSO gaires atitinkančios (20) tinkamos kontrolės ir valdymo priemonės (pvz., protrūkių atvejams) ir kad žmonių sveikatai pavojaus nekeltų į vandenį išsiskiriančios statybos produktų medžiagos. Tačiau, nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 305/2011, jei šios priemonės imtų riboti laisvą produktų ir medžiagų judėjimą Sąjungoje, tas ribojimas turėtų būti tinkamai pagrįstas ir griežtai proporcingas ir juo negalėtų būti savavališkai diskriminuojama ar užslėptai ribojama valstybių narių tarpusavio prekyba su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančios medžiagos ; [19 pakeit.] |
|
(12) |
Direktyvos 98/83/EB nuostatomis dėl vandens ruošimo įrenginių ir medžiagų kokybės užtikrinimo nepavyko pašalinti kliūčių vidaus rinkai, susijusių su laisvu statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, judėjimu , ir užtikrinti pakankamą žmonių sveikatos apsaugą . Tebėra taikomos nacionalinės produktų tvirtinimo sistemos, kurių reikalavimai valstybėse narėse skiriasi. Dėl šios priežasties gamintojams sudėtinga ir brangu realizuoti savo produktus visoje Sąjungoje. Pašalinti technines kliūtis galima tik pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 nustatant darniąsias statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, technines specifikacijas. Pagal tą reglamentą galima kurti Europos standartus, kuriais būtų suderinami su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančių statybos produktų vertinimo metodai, ir nustatyti ribinius lygius ir klases, susijusius su esminių charakteristikų eksploatacinių savybių lygiu. Šiuo tikslu į 2017 m. standartizacijos darbo programą (21) įtrauktas standartizacijos prašymas, kuriame konkrečiai prašoma pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 atlikti produktų ir medžiagų Tą padėtį lemia tai, kad Europoje nėra minimalių higienos standartų, taikytinų visiems produktams ir medžiagoms , kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, higienos ir saugos standartizacijos darbą, ir šis standartas bus paskelbtas 2018 m. Šį darnųjį standartą paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bus užtikrinta, kad sprendimai dėl saugių statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, teikimo ir tiekimo rinkai būtų priimami racionaliai. Todėl nuostatos dėl įrenginių ir medžiagų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, turėtų būti išbrauktos, iš dalies pakeistos nuostatomis dėl pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimo ir papildytos atitinkamais pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 nustatytais darniaisiais standartais o tai yra būtina siekiant užtikrinti visišką ir visapusišką valstybių narių tarpusavio pripažinimą. Taigi veiksmingai pašalinti technines kliūtis ir užtikrinti visų produktų ir medžiagų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, atitiktį Sąjungos lygmeniu galima tik nustatant minimalius Sąjungos kokybės reikalavimus . Todėl tos nuostatos turėtų būti sustiprintos vykdant tokių produktų ir medžiagų derinimo procedūrą. Ši veikla turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į įvairių valstybių narių , kurios jau kelerius metus bendradarbiauja siekdamos užtikrinti reguliavimo konvergenciją, patirtį ir pažangą ; [20 pakeit.] |
|
(13) |
kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad būtų parengtos monitoringo programos, leidžiančios patikrinti, ar žmonėms vartoti skirtas vanduo atitinka šios direktyvos reikalavimus. Didžiąją dalį šios direktyvos taikymo tikslais numatyto monitoringo vykdo vandens tiekėjai , tačiau prireikus valstybės narės turėtų paaiškinti, kurioms kompetentingoms institucijoms tenka įpareigojimai perkėlus šią direktyvą . Jiems turėtų būti suteikta tam tikra laisvė pasirinkti, kokių parametrų monitoringą vykdyti tiekimo rizikos vertinimo tikslais. Jei parametro neaptikta, vandens tiekėjai turėtų galėti sumažinti to parametro monitoringo dažnumą arba visai jo nebevykdyti. Tiekimo rizikos vertinimas turėtų būti taikomas daugumai parametrų. Tačiau parametrų, įtrauktų į pagrindinį sąrašą, monitoringas turėtų būti visuomet vykdomas tam tikru minimaliu dažnumu. Šioje direktyvoje pateikiamos nuostatos dėl monitoringo dažnumo yra daugiausia susijusios su atitikties patikromis ir tik kelios nuostatos yra susijusios su veiklos vertinimo tikslais vykdomu monitoringu. Vandens tiekėjai savo nuožiūra gali nuspręsti, kad veiklos vertinimo tikslais reikalingas papildomas monitoringas, kuris padėtų užtikrinti, kad vanduo būtų ruošiamas tinkamai. Šiuo tikslu vandens tiekėjai gali naudotis PSO gairėmis ir Vandens saugos plano vadovu; [21 pakeit.] |
|
(14) |
rizika grindžiamą požiūrį palaipsniui turėtų pradėti taikyti visi vandens tiekėjai, įskaitant labai smulkius, smulkius ir vidutinio dydžio tiekėjus, nes Direktyvos 98/83/EB įvertinimas atskleidė, kad tie tiekėjai ją įgyvendino ne visiškai tinkamai – kartais dėl išlaidų, kurių reikalavo nebūtinos monitoringo operacijos , tačiau numatant labai smulkiems tiekėjams galimybę taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas . Taikant rizika grindžiamą požiūrį turėtų būti atsižvelgiama į saugumo klausimus ir principą „teršėjas moka“. Kompetentinga institucija turėtų padėti smulkesniems vandens teikėjams vykdyti monitoringo operacijas teikdama ekspertines žinias ; [188 pakeit.] |
|
(14a) |
siekdamos užtikrinti griežčiausią visuomenės sveikatos apsaugą, valstybės narės turėtų užtikrinti aiškų ir subalansuotą atsakomybės už rizika grindžiamo požiūrio taikymą pasiskirstymą pagal savo nacionalinę institucinę ir teisinę sistemą; [24 pakeit.] |
|
(15) |
tuo atveju, kai žmonėms vartoti skirto vandens kokybė neatitinka šioje direktyvoje nustatytų standartų, atitinkamos valstybės narės turėtų nedelsdamos ištirti priežastis ir užtikrinti, kad būtų kuo greičiau imtasi būtinų vandens kokybės atkuriamųjų veiksmų. Tais atvejais, kai tiekiamas vanduo kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, turėtų būti uždraustas tokio vandens tiekimas arba apribotas jo naudojimas , o piliečiai, kurie galėtų nukentėti , turėtų būti tinkamai informuojami . Be to, svarbu paaiškinti, kad nukrypimą nuo minimalių reikalavimų dėl mikrobiologinių ir cheminių parametrų verčių nesilaikymo atveju valstybės narės turėtų automatiškai laikyti potencialiu pavojumi nustatyti, ar dėl vertės viršijimo galimai keliamas pavojus žmonių sveikatai. Tuo tikslu valstybės narės visų pirma turėtų atsižvelgti į minimalių reikalavimų viršijimo lygį ir atitinkamo parametro rūšį. Tais atvejais, kai būtina imtis žmonėms vartoti skirto vandens kokybės atkuriamųjų veiksmų, pagal Sutarties 191 straipsnio 2 dalį pirmiausia reikėtų imtis veiksmų, kuriais problema būtų šalinama ten, kur yra jos šaltinis; [25 pakeit.] |
|
(15a) |
svarbu išvengti, kad užterštas vanduo keltų potencialų pavojų žmonių sveikatai. Todėl turėtų būti draudžiama tokį vandenį tiekti arba turėtų būti apribotas jo vartojimas; [26 pakeit.] |
|
(16) |
valstybėms narėms nebeturėtų turėtų būti leista taikyti nukrypti nuo šios direktyvos leidžiančiių nuostatų leidžiančias nuostatas . Nukrypti leidžiančios nuostatos pradžioje buvo taikomos siekiant suteikti valstybėms narėms ne ilgesnį kaip devynerių metų laikotarpį nuokrypiui nuo parametro vertės ištaisyti. Paaiškėjo, kad ši procedūra pernelyg apsunkina tiek valstybes nares, tiek Komisiją. Be to, atsižvelgiant į direktyvos tikslų mastą, yra naudinga valstybėms narėms. Tačiau pažymėtina, kad kai kuriais atvejais dėl jos šios procedūros buvo vėluojama imtis atkuriamųjų veiksmų, nes nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo galimybė tam tikrais atvejais buvo palaikyta pereinamuoju laikotarpiu. Todėl nuostata dėl nukrypti leidžiančių nuostatų turėtų būti išbraukta. Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, tais atvejais, kai viršijamos parametrų vertės, su atkuriamaisiais veiksmais susijusios nuostatos turėtų būti taikomos iš karto, be galimybės taikyti nuo parametro vertės nukrypti leidžiančią nuostatą. Tačiau Atsižvelgiant į tai, kad, pirma, šioje direktyvoje nustatyti kokybės parametrai turi būti sugriežtinti, ir, antra, į tai, kad aptinkama vis daugiau naujų teršalų, reikia taikyti griežtesnes vertinimo, monitoringo ir valdymo priemones, tačiau ir toliau būtina išlaikyti prie tų aplinkybių pritaikytą nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo procedūrą su sąlyga, kad tokios nukrypti leidžiančios nuostatos nekelia potencialaus pavojaus žmonių sveikatai ir kad toje teritorijoje žmonėms vartoti skirtas vanduo negali būti tiekiamas jokiais kitais priimtinais būdais. Todėl Direktyvos 98/83/EB nuostata dėl nukrypti leidžiančių nuostatų turėtų būti iš dalies pakeista , siekiant užtikrinti, kad valstybės narės kuo greičiau ir kuo veiksmingiau prisitaikytų prie šios direktyvos reikalavimų . Be to, nukrypti leidžiančios nuostatos, valstybių narių suteikiamos pagal Direktyvos 98/83/EB 9 straipsnį ir tebegaliojančios šios direktyvos įsigaliojimo dieną, turėtų ir toliau būti taikomos iki jų laikotarpio pabaigos, bet neturėtų būti atnaujinamos laikantis tvarkos, numatytos pagal nuostatas, kurios galiojo tuo metu , kai buvo suteikta nukrypti leidžianti nuostata ; [27 pakeit.] |
|
(17) |
Komisija, 2014 m. atsiliepdama į Europos piliečių iniciatyvą Right2Water (22), paragino valstybes nares laikantis PSO rekomendacijų užtikrinti būtiniausią vandens tiekimą visiems piliečiams. Ji taip pat pasižadėjo, kad „aplinkos politika (…) visiems gyventojams toliau (…) gerins prieigą prie saugaus geriamojo vandens“ (23). Tai atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 2 straipsnius. Tai taip pat atitinka JT šeštąjį darnaus vystymosi tikslą ir su juo susijusią užduotį „pasiekti, kad visiems būtų užtikrintos visuotinės ir lygiateisės galimybės gauti saugų ir įperkamą geriamąjį vandenį“. Lygiateisių galimybių koncepcija apima įvairiausius aspektus, kaip antai prieinamumą (kuriam įtakos turi, pvz., geografinės priežastys, infrastruktūros stoka arba ypatinga tam tikrų gyventojų grupių padėtis), kokybę, priimtinumą arba finansinį įperkamumą. Kalbant apie įperkamumą svarbu prisiminti, kad , nedarant poveikio Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio 4 daliai, nustatydamos vandens tarifus pagal Direktyvoje 2000/60/EB toje direktyvoje išdėstytą sąnaudų susigrąžinimo principą valstybės narės gali atsižvelgti į gyventojų ekonominių ir socialinių sąlygų skirtumus ir priimti socialinius tarifus arba taikyti priemones, kuriomis būtų saugomi nepalankiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis gyvenantys piliečiai. Šioje direktyvoje aktualiausi yra su vandens kokybe ir prieinamumu susiję prieigos prie vandens aspektai. Siekiant atsižvelgti į tuos aspektus, atsiliepti į Europos piliečių iniciatyvą ir prisidėti įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio (24) 20-tą principą, pagal kurį teigiama, kad „kiekvienas turi teisę naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis, be kita ko, vandens tiekimo“, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama įperkamos prieigos prie vandens klausimą spręsti nacionaliniu lygmeniu, leidžiant kai kuriuos sprendimus dėl konkretaus įgyvendintinų priemonių tipo priimti savo nuožiūra. Šiuo tikslu galima būtų imtis tokių veiksmų, kuriais, inter alia, visiems piliečiams būtų gerinama prieiga prie žmonėms vartoti skirto vandens, pvz., miestuose įrengiant visiems prieinamus nepagrįstai negriežtinti vandens kokybės reikalavimų įgyvendinant visuomenės sveikatos programą, nes dėl to padidėtų vandens kaina piliečiams, miestuose įrengti nemokamus vandens fontanus, ir būtų skatinamas skatinti tokio vandens vartojimas vartojimą raginant nemokamai jį siūlyti viešuose pastatuose ir restoranuose , prekybos ir poilsio centruose, taip pat didelių žmonių srautų ir tranzito vietose, pvz., geležinkelio stotyse ir oro uostuose. Valstybės narės turėtų galėti savo nuožiūra nustatyti tinkamą tokių priemonių derinį, atsižvelgdamos į savo konkrečias nacionalines aplinkybes ; [28 pakeit.] |
|
(18) |
Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų (25) teigė, kad „valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamų visuomenės grupių poreikiams“ (26). Problematiška Ypatinga mažumų kultūrų – romų, manušų, ir klajoklių, kalų, gens du voyage ir kitų sėslių ir nesėslių grupių nepriklausomai nuo to, ar jie praktikuoja sėslų ar nesėslų gyvenimo būdą – padėtis, ypač jų patiriamas geriamojo vandens trūkumas, pripažinta ir Komisijos parengtoje ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano įgyvendinimo ataskaitoje (27) ir Tarybos rekomendacijoje 2013/C 378/01 dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (28). Atsižvelgiant į šias bendrąsias aplinkybes tikslinga, kad valstybės narės skirtų ypatingą dėmesį pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms imdamosi būtinų priemonių užtikrinti, kad tos grupės turėtų prieigą prie vandens. Laikydamosi Direktyvoje 2000/60/EB nustatyto sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas, susigrąžinimo principo, valstybės narės turėtų gerinti prieigą prie vandens pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, nekeldamos grėsmės kokybiško ir įperkamo vandens tiekimui visiems žmonėms. Nedarant poveikio valstybių narių teisei tas grupes apibrėžti, jos turėtų apimti bent pabėgėlius, klajoklių bendruomenes, benamius ir mažumų kultūras – romus, manušus, ir klajoklius, kalus, gens du voyage ir kitas sėslias ir nesėslias grupes , nepriklausomai nuo to , ar jie praktikuoja sėslų ar nesėslų gyvenimo būdą . Tokios valstybių narių nuožiūrai paliktos prieigos prie vandens užtikrinimo priemonės galėtų apimti, pvz., alternatyvių tiekimo sistemų (individualios vandens ruošimo įrangos) diegimą, vandens tiekimą talpyklose (sunkvežimiais ir cisternomis) ir stovykloms būtinos infrastruktūros užtikrinimą . Jeigu vietos viešosioms institucijoms tenka atsakomybė už tų įpareigojimų vykdymą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jos turi pakankamus finansinius išteklius, techninius pajėgumus ir materialinę bazę ir taip pat turėtų joms teikti atitinkamą paramą, pvz., ekspertines žinias. Būtent teikdamos vandenį pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms vietos viešosios institucijos neturėtų patirti neproporcingų sąnaudų ; [29 pakeit.] |
|
(19) |
7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (29) reikalaujama, kad visuomenė turėtų galimybę nacionaliniu lygmeniu susipažinti su aiškia informacija apie aplinką. Direktyvoje 98/83/EB numatyta tik pasyvi informacijos prieiga, t. y. valstybėms narėms pakako užtikrinti, kad informacija būtų prieinama. Todėl tas nuostatas reikėtų pakeisti siekiant užtikrinti, kad naujausia informacija būtų prieinama vartotojams suprantama, svarbi ir lengvai prieinama , pvz., svetainėse, kurių adresai būtų aktyviai platinami brošiūroje, interneto svetainėje arba išmaniosiose programėlėse . Naujausia informacija turėtų apimti ne tik monitoringo programų rezultatus, bet ir papildomą informaciją, kuri visuomenei galėtų atrodyti naudinga, kaip antai informacija apie rodiklius (geležies, kietumo, mineralų ir kt.), kurie dažnai daro įtaką vartotojų nuomonei apie vandentiekio vandenį. Šiuo tikslu Direktyvos 98/83/EB indikatoriniai parametrai, kurie neteikė su sveikata susijusios informacijos, turėtų būti pakeisti internete skelbiama informacija apie tuos vandens tiekėjų atliekamo vandens kokybės parametrų monitoringo rezultatai ir informacija apie I priedo Ba dalyje išvardytus indikatorinius parametrus. Labai stambūs vandens tiekėjai internete turėtų skelbti ir papildomą informaciją apie, inter alia, energijos vartojimo efektyvumą, valdymą, reguliavimą, išlaidų tarifų struktūrą ir taikytas vandens ruošimo technologijas. Manoma, kad geresnės vartotojų žinios ir didesnis skaidrumas padės Suteikiant vartotojams daugiau tinkamos informacijos ir didinant skaidrumą turėtų būti siekiama didinti piliečių pasitikėjimą jiems tiekiamu vandeniu. O tai savo ruožtu ir vandens tiekimo paslaugomis, tai turėtų padėti didinti vandentiekio vandens kaip geriamojo vandens vartojimą ir taip mažinti , tokiu būdu būtų prisidėta prie plastiko naudojimo ir šiukšlių ir bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – taigi prisidėti prie kiekio sumažinimo ir būtų daromas teigiamas poveikis klimato kaitos švelninimo ir visos aplinkos būklės gerinimo švelninimui ir aplinkai kaip visumai ; [30 pakeit.] |
|
(20) |
dėl tų pačių priežasčių ir siekiant geriau informuoti vartotojus apie vandens vartojimo poveikį jie taip pat turėtų gauti lengvai prieinamu būdu (pvz., sąskaitose faktūrose arba per išmaniąsias programėles) gauti informaciją apie metinį suvartotą kiekį, jo pokytį, taip pat palyginimą su namų ūkių suvartojimo vidurkiu, kai vandens tiekėjo taikomo tarifo išlaidų tiekėjas gali pateikti šią informaciją, vandens tiekėjo taikomų tarifų struktūrą, įskaitant kintamąsias ir pastoviąsias išlaidas sudedamąsias dalis , ir žmonėms vartoti skirto vandens litro kainą, kad būtų galima ją palyginti su vandens buteliuose kaina; [31 pakeit.] |
|
(21) |
pagrindiniai principai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant vandens tarifus, nedarant poveikio Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio 4 daliai, konkrečiai vandens paslaugų sąnaudų susigrąžinimo principas ir principas „teršėjas moka“, nustatyti Direktyvoje 2000/60/EB toje direktyvoje . Tačiau vandens paslaugų teikimo finansinis tvarumas užtikrinamas ne visuomet ir dėl to kartais gali būti per mažai investuojama investicijų į vandens infrastruktūros priežiūrą. Gerinant monitoringo metodus vis geriau žinomas nuotėkio (atsiradusio daugiausia dėl minėtų investicijų stokos) lygis mastas ir Sąjungos lygmeniu turėtų būti skatinama mažinti vandens nuostolius, kad padidėtų vandens infrastruktūros efektyvumas. Laikantis subsidiarumo principo šis klausimas turėtų būti sprendžiamas didinant skaidrumą ir gerinant vartotojų informuotumą apie nuotėkio lygį ir energijos vartojimo efektyvumą ir siekiant didinti vartotojų informuotumą apie tai, su šiuo klausimu susijusia informacija su vartotojais turėtų būti dalijamasi skaidriau ; [32 pakeit.] |
|
(22) |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB (30) siekiama laikantis Orhuso konvencijos valstybėse narėse užtikrinti teisę susipažinti su informacija apie aplinką. Ji apima plataus pobūdžio įpareigojimus, susijusius tiek su informacijos apie aplinką teikimu to paprašius, tiek su aktyvia tokios informacijos sklaida. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB (31) yra taip pat plataus pobūdžio, apimanti dalijimąsi erdvine informacija, įskaitant įvairių aplinkos aspektų duomenų rinkinius. Svarbu, kad su informacijos teikimo ir dalijimosi duomenimis tvarka susijusios šios direktyvos nuostatos papildytų minėtas direktyvas ir nesukurtų atskiro teisinio režimo. Todėl šios direktyvos nuostatos dėl visuomenės informavimo ir informacijos apie įgyvendinimo monitoringą turėtų nedaryti poveikio direktyvoms 2003/4/EB ir 2007/2/EB; |
|
(23) |
Direktyvoje 98/83/EB nėra nustatyta pranešimo įpareigojimų, taikomų smulkiems vandens tiekėjams. Siekiant tai ištaisyti ir patenkinti informacijos apie įgyvendinimą ir atitiktį poreikį turėtų būti nustatyta nauja sistema, pagal kurią iš valstybių narių būtų reikalaujama rengti, nuolat atnaujinti ir teikti Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai duomenų rinkinius, kuriuos sudarytų tik reikiami duomenys, pvz., apie parametrų verčių viršijimą ir tam tikro reikšmingumo incidentus. Tai turėtų padėti užtikrinti, kad visiems subjektams tenkanti administracinės našta būtų kuo mažesnė. Siekdamos užtikrinti tinkamą infrastruktūrą, per kurią duomenys būtų skelbiami visuomenei, teikiami atitinkamiems adresatams ir jais būtų dalijamasi tarp viešųjų institucijų, valstybės narės turėtų duomenų specifikacijas grįsti Direktyva 2007/2/EB ir jos įgyvendinimo aktais; |
|
(24) |
valstybės narės duomenis turi teikti ne tik atitikties tikrinimo tikslais, bet ir tam, kad Komisija galėtų tikrinti ir vertinti, kaip sėkmingai teisės aktais siekiama juose nustatytų tikslų, kad tais rezultatais būtų galima remtis atliekant tų teisės aktų būsimus vertinimus pagal 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 punktą (32). Šiomis aplinkybėmis reikalingi atitinkami duomenys, kurie padėtų geriau vertinti direktyvos veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą ir ES pridėtinę vertę, todėl būtina užtikrinti tinkamus duomenų teikimo mechanizmus, kurie galėtų būti naudojami kaip rodikliai ateityje vertinant šią direktyvą; |
|
(25) |
laikydamasi Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 punkto Komisija turėtų šios direktyvos įvertinimą atlikti per tam tikrą laikotarpį nuo datos, iki kurios ji turi būti perkelta į nacionalinę teisę. Tas įvertinimas turėtų būti grindžiamas direktyvos įgyvendinimo metu sukaupta patirtimi ir surinktais duomenimis, turimomis PSO rekomendacijomis, taip pat atitinkamais moksliniais, analitiniais, epidemiologiniais duomenimis ir turimomis PSO rekomendacijomis ir epidemiologiniais duomenimis ; [34 pakeit.] |
|
(26) |
šioje direktyvoje paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Ypač ja siekiama propaguoti principus, susijusius su sveikatos priežiūra, galimybe gauti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, aplinkos apsauga ir vartotojų apsauga; |
|
(27) |
kaip ne kartą yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, iš esmės atmesti galimybę suinteresuotiesiems subjektams remtis direktyva nustatyta pareiga būtų nesuderinama su privalomuoju poveikiu, kuris pagal Sutarties 288 straipsnio trečią pastraipą priskiriamas direktyvai. Šis teiginys visų pirma taikomas kalbant apie direktyvą, kurios tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą nuo žmonėms vartoti skirto vandens bet kokio užterštumo neigiamo poveikio. Todėl remiantis Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (33), suinteresuotiems visuomenės nariams turėtų būti suteikta teisė kreiptis į teismą ir taip padėti ginti teisę gyventi sveikatai nekenksmingoje ir gerovę užtikrinančioje aplinkoje. Be to, jei didelis skaičius žmonių yra nukentėję nuo masinės žalos, kurią daro ta pati neteisėta praktika, susijusi su šia direktyva užtikrinamų teisių pažeidimu, jiems turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti kolektyvinio teisių gynimo mechanizmais, jei valstybės narės yra juos nustačiusios pagal Komisijos rekomendaciją 2013/396/ES (34); |
|
(28) |
siekiant suderinti šią direktyvą su mokslo ir technikos pažanga arba nustatyti konkrečius monitoringo, vykdomo pavojingumo vertinimo ir pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimo tikslais, reikalavimus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šios direktyvos I–IV priedų keitimo ir imtis reikiamų priemonių pagal 10a straipsnyje nustatytus pakeitimus . Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Be to, priėmus Tarybos direktyvą 2013/51/Euratomas96, Direktyvos 98/83/EB I priedo C dalies 10 pastaboje nustatytas įgaliojimas nustat (35), Direktyvos 98/83/EB I priedo C dalies 10 pastaboje nustatytas įgaliojimas nustatyti radioaktyviųjų medžiagų monitoringo dažnumą ir metodus tapo nebeaktualus ir turėtų būti išbrauktas. Direktyvos 98/83/EB III priedo A dalies antroje pastraipoje nustatytas įgaliojimas dėl direktyvos keitimo nebėra reikalingas ir turėtų būti išbrauktas; [35 pakeit.] |
|
(29) |
siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti nuostatas dėl visiems asmenims, kuriems tiekiamas vanduo, teiktinos informacijos apie žmonėms vartoti skirtą vandenį formos ir teikimo sąlygų ir dėl informacijos apie šios direktyvos įgyvendinimą, kurią turi teikti valstybės narės ir kaupti Europos aplinkos agentūra, formos ir teikimo sąlygų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (36); |
|
(30) |
nepažeisdamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB (37) reikalavimų valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų už šios direktyvos nuostatų pažeidimą taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios; |
|
(31) |
Direktyvoje 2013/51/Euratomas išdėstyta speciali žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančių radioaktyviųjų medžiagų monitoringo tvarka. Todėl šioje direktyvoje radioaktyvumo parametrų verčių nustatyti nereikia; |
|
(32) |
kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. apsaugoti žmonių sveikatą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; |
|
(33) |
Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnių direktyvų nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal anksčiau priimtas direktyvas; |
|
(34) |
Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvos, nurodytos V priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais; |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Tikslas
1. Ši direktyva reglamentuoja visiems žmonėms Sąjungoje vartoti skirto vandens kokybę. [36 pakeit.]
2. Šios direktyvos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo bet kokio vandens užterštumo poveikio užtikrinant, kad tas vanduo būtų sveikas ir švarus bei suteikti visuotinę prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens . [163, 189, 207 ir 215 pakeit.]
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šioje direktyvoje:
|
1. |
žmonėms vartoti skirtas vanduo – bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti, maistui ruošti arba valgiui gaminti valgiui ar naudoti ar kitiems su maistu susijusiems tikslams ar kitoms ūkio reikmėms tiek viešose, tiek privačiose patalpose , įskaitant maisto tvarkymo subjektus, neatsižvelgiant į jo kilmę ir į tai, ar jis tiekiamas iš skirstomojo tinklo, arba talpyklų, ar, jei tai šaltinio vanduo, buteliais , tiekiamas buteliuose ar kitose talpose ; [38 pakeit.] |
|
2. |
pastatų vidaus vandentiekis – vamzdynas, įrengimai ir įtaisai, sumontuoti tarp skirstomojo tinklo ir čiaupų, kuriuos paprastai naudoja žmonės tiek viešose, tiek privačiose patalpose, jei pagal atitinkamus nacionalinius įstatymus vandens tiekėjas nėra už šią įrangą atsakingas kaip vandens tiekėjas; [39 pakeit.: tekstas lietuvių kalba nekeičiamas] |
|
3. |
vandens tiekėjas – juridinis subjektas, per dieną vidutiniškai tiekiantis ne mažiau kaip 10 m3 žmonėms vartoti skirto vandens; [40 pakeit.] |
|
3a. |
labai smulkus vandens tiekėjas – mažiau kaip 50 m3 vandens per dieną tiekiantis arba mažiau kaip 250 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas; [41 pakeit.] |
|
4. |
smulkus vandens tiekėjas – mažiau nei 500 m3 vandens per dieną tiekiantis arba mažiau nei 5 000 2 500 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas; [42 pakeit.] |
|
4a. |
vidutinio dydžio vandens tiekėjas – ne mažiau kaip 500 m3 vandens per dieną tiekiantis arba ne mažiau kaip 2 500 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas; [43 pakeit.] |
|
5. |
stambus vandens tiekėjas – ne mažiau kaip 500 5 000 m3 vandens per dieną tiekiantis arba ne mažiau kaip 5 000 25 000 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas; [44 pakeit.] |
|
6. |
labai stambus vandens tiekėjas – ne mažiau kaip 5000 20 000 m3 vandens per dieną tiekiantis arba ne mažiau kaip 50 000 100 000 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas; [45 pakeit.] |
|
7. |
prioritetinės patalpos – didelės ne namų ūkio patalpos, kuriomis naudojasi daug su vandeniu susijusią riziką kuriose daug asmenų, visų pirma pažeidžiamų asmenų, galinčių patirti su vandeniu susijusią riziką , kaip antai ligoninės, sveikatos priežiūros įstaigos , senelių namai, mokyklos ir universitetai ir kitos švietimo įstaigos, lopšeliai, darželiai ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, sporto, pramogų ir laisvalaikio objektai , pastatai, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos, bausmių atlikimo įstaigos ir stovyklavietės, kaip yra pripažinusios valstybės narės; [46 pakeit.] |
|
8. |
pažeidžiamos ir marginalizuotos grupės – dėl diskriminacijos arba teisių, išteklių ar galimybių stokos nuo visuomenės atskirti žmonės, kuriems dažniau nei likusiai visuomenės daliai kyla įvairi galima rizika, susijusi su sveikata, sauga, išsilavinimo stoka, žalinga veikla ar kitais dalykais. |
|
8a. |
maisto verslas – maisto verslas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 2 punkte. [47 pakeit.] |
3 straipsnis
Išimtys
1. Ši direktyva netaikoma:
|
a) |
natūraliam mineraliniam vandeniui, kurį tokiu pripažino Direktyvoje 2009/54/EB nurodyta atsakinga institucija; |
|
b) |
vandeniui, kuris yra medicininis produktas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/83/EB. |
1a. Vandeniui, vartojamam maisto versle žmonių mitybai skirtiems produktams ar medžiagoms gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti rinkai, taikomi tik šios direktyvos 4, 5, 6 ir 11 straipsniai. Tačiau jokie šios direktyvos straipsniai netaikomi, jei maisto tvarkymo subjektas kompetentingoms nacionalinėms institucijoms priimtinu būdu gali pademonstruoti, kad jo vartojamo vandens kokybė nedaro poveikio jo veiklos rezultate gaunamų produktų ar medžiagų higienai ir kad tokie produktai arba medžiagos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 (38) ; [48 pakeit.]
1b. Žmonėms vartoti skirto vandens, išpilstyto į butelius ar kitą tarą, gamintojas nelaikomas vandens tiekėju.
Šios direktyvos nuostatos taikomos žmonėms vartoti skirtam vandeniui, išpilstomam į butelius ar kitą tarą, tiek, kiek jam netaikomi įpareigojimai pagal kitus Sąjungos teisės aktus. [49 pakeit.]
1c. Laivams, kurie gėlina vandenį, veža keleivius ir veikia kaip vandens tiekėjai, taikomi tik šios direktyvos 1–7 ir 9–12 straipsniai bei jos priedai. [50 pakeit.]
2. Valstybės narės gali netaikyti šios direktyvos nuostatų:
|
a) |
vandeniui, kurio vartojimo paskirtis, kaip įsitikina kompetentingos institucijos, yra išimtinai tokia, kad vandens kokybė neturi nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos atitinkamų vartotojų sveikatai; |
|
b) |
žmonėms vartoti skirtam vandeniui iš individualios vandens tiekimo sistemos, tiekiančios per dieną vidutiniškai mažiau kaip 10 m3 vandens arba vandeniu aprūpinančios mažiau kaip 50 asmenų, jei vandens tiekimas nėra komercinės arba viešosios veiklos dalis. |
3. Valstybės narės, kurios pasinaudoja šio straipsnio 2 dalies b punkte numatytomis išimtimis, užtikrina, kad atitinkami gyventojai būtų informuojami apie tai ir apie visus veiksmus, kurių galima imtis apsaugant žmonių sveikatą nuo neigiamo poveikio, susijusio su bet kokiu žmonėms vartoti skirto vandens užterštumu. Be to, kai aišku, kad tokio vandens kokybė gali kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai, atitinkamiems gyventojams nedelsiant duodami reikiami patarimai.
4 straipsnis
Bendrieji įsipareigojimai
1. Valstybės narės, nepažeisdamos savo įsipareigojimų pagal kitas Sąjungos nuostatas, imasi būtinų priemonių, užtikrinančių, kad žmonėms vartoti skirtas vanduo būtų sveikas ir švarus. Taikant minimalius šios direktyvos reikalavimus, sveikas ir švarus žmonėms vartoti skirtas vanduo yra tas, kuris atitinka visas šias sąlygas:
|
a) |
jame nėra jokių mikroorganizmų, parazitų ir bet kokių medžiagų, kurių skaičius arba koncentracijos kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai; |
|
b) |
jis atitinka I priedo A ir B dalyse nustatytus minimalius reikalavimus; |
|
c) |
valstybės narės ėmėsi visų kitų priemonių, būtinų siekiant įvykdyti reikalavimus, nustatytus:
|
2. Valstybės narės užtikrina, kad dėl priemonių, kurių imamasi įgyvendinant šią direktyvą ir kurių imantis turi būti visapusiškai laikomasi atsargumo principo , jokiomis aplinkybėmis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepablogėtų esama žmonėms vartoti skirto vandens kokybė arba nepadidėtų vandens, iš kurio ruošiamas žmonėms vartoti skirtas vanduo, tarša. [52 pakeit.]
2a. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad kompetentingos institucijos atliktų vandens nuotėkio lygių savo teritorijoje vertinimą, apimantį patobulinimų potencialą geriamojo vandens sektoriuje siekiant sumažinti vandens nuotėkį. Atliekant tą vertinimą atsižvelgiama į atitinkamus visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos, techninius ir ekonominius aspektus. Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. valstybės narės priima nacionalinius tikslus iki 2030 m. gruodžio 31 d. jų teritorijoje sumažinti vandens tiekėjų nuotėkio lygį. Valstybės narės gali nustatyti prasmingas paskatas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vandens tiekėjai pasiektų nacionalinius tikslus. [53 pakeit.]
2b. Jei už žmonėms vartoti skirto vandens gamybą ir skirstymą atsakinga kompetentinga institucija perduoda vandens tiekėjui visą vandens gamybos ar tiekimo veiklos valdymą arba jo dalį, kompetentingos institucijos ir vandens tiekėjo sudarytoje sutartyje nurodoma kiekvienos šalies atsakomybė pagal šią direktyvą. [54 pakeit.]
5 straipsnis
Kokybės standartai
1. Valstybės narės nustato I priede nurodytų žmonėms vartoti skirto vandens parametrų vertes, kurios negali būti mažiau griežtos nei tame priede nurodytos vertės. [55 pakeit.]
1a. Vertės, nustatomos remiantis 1 dalimi, turi būti tokios pat griežtos kaip nurodytos I priedo A, B ir Ba dalyse. Kalbant apie I priedo Ba dalyje nurodytus parametrus, jų vertės nustatomos tik stebėsenos tikslais ir siekiant užtikrinti, kad vykdomi 12 straipsnyje nustatyti reikalavimai. [56 pakeit.]
2. Valstybė narė nustato papildomų parametrų, neįtrauktų į I priedą, vertes, jei to reikalauja žmonių sveikatos apsauga jos nacionalinėje teritorijoje arba tos teritorijos dalyje. Nustatytosios vertės turi atitikti bent 4 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus.
Valstybės nares imasi visų reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad vamzdynuose, skirtuose žmonėms vartoti skirtam vandeniui, dezinfekavimo tikslais naudojamos valymo priemonės, medžiagos ir dezinfekcijos procedūros nedarytų neigiamo poveikio žmonėms vartoti skirto vandens kokybei. Žmonėms vartoti skirto vandens užteršimas dėl tokių produktų, medžiagų ir procedūrų naudojimo turi būti kuo mažesnis, tačiau neturėtų sumažėti dezinfekcijos veiksmingumas. [57 pakeit.]
6 straipsnis
Atitikties vieta
1. I priedo A ir, B ir C dalyse išvardytų parametrų atveju vanduo turi atitikti parametrų vertes, nustatytas pagal 5 straipsnį, šiose vietose: [58 pakeit.]
|
a) |
kai vanduo tiekiamas iš skirstomojo tinklo – toje vietoje, kur vanduo pradeda bėgti iš patalpose arba objektuose esančių čiaupų, kuriuos paprastai naudoja žmonės; |
|
b) |
kai vanduo tiekiamas iš talpyklos – toje vietoje, kur jis pradeda bėgti iš talpyklos; |
|
c) |
jei tai šaltinio vanduo kai žmonėms vartoti skirtas vanduo išpilstomas į butelius arba kitą talpą – toje vietoje, kur jis išpilstomas į butelius ar talpas; [59 pakeit.] |
|
ca) |
kai vanduo naudojamas maisto versle, tuo atveju, kai vandenį tiekia vandens tiekėjas, – maisto verslo pristatymo vietoje. [60 pakeit.] |
1a. Kalbant apie vandenį, kuriam taikomas 1 dalies a punktas, laikoma, kad valstybės narės įvykdė savo įsipareigojimus pagal šį straipsnį, jeigu galima nustatyti, kad parametrų verčių, apibrėžtų pagal 5 straipsnį, nesilaikoma dėl privačios vandentiekio sistemos arba jos priežiūros, išskyrus tuos atvejus, kai vanduo tiekiamas prioritetinėms patalpoms. [61 pakeit.]
7 straipsnis
Rizika grindžiamas požiūris į vandens saugą
1. Valstybės narės užtikrina, kad žmonėms vartoti skirto vandens tiekimui, ruošimui ir paskirstymui būtų taikomas rizika grindžiamas požiūris, kurį sudaro šie elementai:
|
a) |
vandens telkinių arba jų dalių , naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti, pavojingumo vertinimas , kurį atlieka valstybės narės pagal 8 straipsnį; [62 pakeit.] |
|
b) |
tiekimo rizikos vertinimas, kurį pagal 9 straipsnį ir II priedo C dalį atlieka vandens tiekėjai kiekvienoje vandens tiekimo sistemoje vykdydami savo tiekiamo vandens kokybės užtikrinimą ir monitoringą; [63 pakeit.] |
|
c) |
pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas pagal 10 straipsnį. |
1a. Valstybės narės, nepažeisdamos šios direktyvos tikslo dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės ir vartotojų sveikatos, gali pritaikyti rizika grindžiamo požiūrio įgyvendinimą, kai yra tam tikrų apribojimų, susijusių su geografinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, vandens tiekimo teritorijos atokumu arba pasiekiamumu. [64 pakeit.]
1b. Valstybės narės užtikrina aiškų ir tinkamą atsakomybės už rizika grindžiamo požiūrio taikymą žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti naudojamiems vandens telkiniams ir pastatų vandentiekio sistemoms pasidalijimą tarp įvairių valstybių narių nustatytų suinteresuotųjų subjektų. Toks atsakomybės paskirstymas turi būti pritaikytas prie jų institucinės ir teisinės sistemos. [65 pakeit.]
2. Pavojingumo vertinimai atliekami iki [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi kas trejus metus ir, jei reikia, atsižvelgiant į Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnyje numatytą reikalavimą valstybėms narėms nustatyti vandens telkinius , ir prireikus atnaujinami. [66 pakeit.]
3. Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimus labai stambūs ir stambūs vandens tiekėjai atlieka iki [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos], o smulkūs vandens tiekėjai – iki … [šešeri metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi ne ilgesniais kaip šešerių metų reguliariais intervalais ir, jei reikia, atnaujinami. [67 pakeit.]
3a. Taikydamos šios direktyvos 8 ir 9 straipsnius, valstybės narės imasi būtinų taisomųjų priemonių pagal atitinkamai Direktyvos 2000/60/EB 11 ir 13 straipsniuose numatytas priemonių programas ir upių baseinų valdymo planus. [68 pakeit.]
4. Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimai 10 straipsnio 1 dalyje nurodytose patalpose atliekami iki [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi kas trejus metus ir, jei reikia, atnaujinami. [69 pakeit.]
8 straipsnis
Vandens telkinių, naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti, pavojingumo vertinimas , monitoringas ir valdymas [70 pakeit.]
1. Nepažeisdamos Direktyvos 2000/60/EB 6 ir 7 straipsnių , ypač jos 4–8 straipsniams, valstybės narės kartu su savo už vandenį atsakingomis kompetentingomis institucijomis užtikrina, kad pavojingumo vertinimas apimtų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti naudojamus vandens telkinius, iš kurių vidutiniškai per dieną paimama daugiau kaip 10 m3 vandens. Atliekant pavojingumo vertinimą vykdomi šie veiksmai: [71 pakeit.]
|
a) |
nustatomos visos į pavojingumo vertinimą įtrauktų vandens telkinių arba telkinių dalių vandens ėmimo vietos ir pateikiamos jų geografinės nuorodos . Atsižvelgiant į tai, kad šiame punkte nurodyti duomenys gali būti neskelbtini, ypač kalbant apie visuomenės sveikatos apsaugą, valstybės narės užtikrina, kad tokie duomenys būtų saugomi ir pranešami tik atitinkamoms institucijoms ; [72 pakeit.] |
|
b) |
kartografuojamos pagal Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 3 dalį nustatytos apsaugos zonos ir tos direktyvos 6 straipsnyje nurodytos saugomos teritorijos; [73 pakeit.] |
|
c) |
įvardijami į pavojingumo vertinimą įtrauktiems vandens telkiniams kylantys pavojai ir galimi jų taršos šaltiniai. Tokie tyrimai ir taršos šaltinių įvardijimas reguliariai tikslinami, siekiant aptikti naujas medžiagas, darančias poveikį mikroplastikams, visų pirma PFAS. Šiuo tikslu valstybės narės gali naudoti pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnį parengtą žmogaus veiklos poveikio apžvalgą ir pagal tos direktyvos II priedo 1.4 punktą surinktą informaciją apie reikšmingą poveikį; [216 pakeit.] |
|
d) |
pavojingumo vertinimą įtrauktuose vandens telkiniuose arba jų dalyse reguliariai vykdomas atitinkamų vandens tiekimui svarbių teršalų, atrinktų iš toliau nurodytų sąrašų, monitoringas: [75 pakeit.]
Parametrų monitoringui vykdyti valstybės narės iš i–iv punktuose nurodytų sąrašų atsirenka medžiagas arba teršalus, kurie laikomi reikšmingais atsižvelgiant į pavojus, nustatytus pagal c punktą, arba į vandens tiekėjų pagal 2 dalį pateiktą informaciją. Siekdamos užtikrinti reguliarų monitoringą reguliarią stebėseną, taip pat vykdant naujus tyrimus siekdamos aptikti naujas kenksmingas medžiagas, valstybės narės gali pasitelkti pagal kitus Sąjungos teisės aktus vykdomą monitoringą stebėseną ir tyrimų pajėgumus . [217 pakeit.] |
Labai smulkiems vandens tiekėjams šios dalies a, b ir c punktuose nurodytų reikalavimų galima netaikyti, jeigu kompetentinga institucija turi išankstinių naujausių dokumentais patvirtintų žinių apie atitinkamus tuose punktuose nurodytus parametrus. Kompetentinga institucija šią išimtį peržiūri bent kas trejus metus ir prireikus atnaujina. [77 pakeit.]
2. Tų vandens tiekėjų, kurie vykdo savo neapdoroto vandens monitoringą veiklos vertinimo tikslais, reikalaujama informuoti kompetentingas institucijas apie parametrų, medžiagų arba teršalų, kurių monitoringas vykdomas, koncentracijos tendencijas ir neįprastos koncentracijos atvejus.
3. Valstybės narės informuoja vandens tiekėjus, kurie naudoja į pavojingumo vertinimą įtrauktą vandens telkinį, apie monitoringo, vykdomo pagal 1 dalies d punktą, rezultatus ir remdamosi tais rezultatais gali:
|
a) |
pareikalauti vandens tiekėjų dėl kai kurių parametrų atlikti papildomą monitoringą arba vandens ruošimo darbus; |
|
b) |
leisti vandens tiekėjams sumažinti tam tikrų parametrų monitoringo dažnumą nereikalaudamos jų atlikti tiekimo rizikos vertinimo su sąlyga, kad tai ne II priedo B dalies 1 punkte nurodyti pagrindiniai parametrai ir kad nėra jokio pagrįstai numatyti galimo veiksnio, kuris galėtų lemti vandens kokybės blogėjimą. [78 pakeit.] |
4. Tokiais atvejais, jei vandens tiekėjui leidžiama sumažinti monitoringo dažnumą, kaip nurodyta 2 dalies b punkte, valstybės narės į pavojingumo vertinimą įtrauktame vandens telkinyje toliau reguliariai vykdo šių parametrų monitoringą. [79 pakeit.]
5. Remdamosi pagal 1 ir 2 dalis ir pagal Direktyvą 2000/60/EB surinkta informacija valstybės narės, bendradarbiaudamos su vandens tiekėjais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, imasi toliau nurodytų priemonių arba užtikrina, kad jų imtųsi vandens tiekėjai: [80 pakeit.]
|
a) |
prevencinių priemonių, kurios padėtų sumažinti vandens ruošimo lygį, kurio reikia vandens kokybei išlaikyti, įskaitant Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytas priemones; [178 pakeit.] |
|
aa) |
užtikrina, kad teršėjai, bendradarbiaudami su vandens tiekėjais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, imtųsi prevencinių priemonių, kurios leistų išvengti vandens ruošimo arba sumažinti vandens ruošimo lygį, kurio reikia vandens kokybei išlaikyti, įskaitant Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytas priemones, taip pat papildomas priemones, kurios laikomos reikalingomis, remiantis stebėsena, atliekama pagal šio straipsnio 1 dalies d punktą; [82 pakeit.] |
|
b) |
poveikio švelninimo priemonių, laikomų būtinomis remiantis monitoringo, vykdomo pagal 1 dalies d punktą, rezultatais siekiant nustatyti taršos šaltinį ir tą taršą likviduoti , taip pat išvengti bet kokio papildomo vandens ruošimo, jei manoma, kad prevencinės priemonės nėra pakankamai perspektyvios ar veiksmingos, kad jomis būtų galima laiku likviduoti šį taršos šaltinį; [83 pakeit.] |
|
ba) |
jeigu laikoma, jog aa ir b punktuose nurodytų priemonių nepakanka, kad būtų galima užtikrinti tinkamą žmonių sveikatos apsaugą, reikalauja, kad vandens tiekėjai atliktų papildomą kai kurių parametrų stebėseną vandens ėmimo arba apdorojimo vietoje, jei tai tikrai būtina siekiant rizikos sveikatai prevencijos tikslais. [84 pakeit.] |
Visas šias priemones valstybės narės reguliariai peržiūri.
5a. Valstybės narės informuoja vandens tiekėjus, kurie naudoja į pavojingumo vertinimą įtrauktą vandens telkinį arba telkinio dalis, apie monitoringo, vykdomo pagal 1 dalies d punktą, rezultatus ir remdamosi tais monitoringo rezultatais ir pagal 1 ir 2 dalis bei pagal Direktyvą 2000/60/EB surinkta informacija gali:
|
a) |
leisti vandens tiekėjams sumažinti tam tikrų parametrų monitoringo dažnumą arba parametrų, kurių monitoringas vykdomas, skaičių, nereikalaudamos jų atlikti tiekimo rizikos vertinimo su sąlyga, kad tai ne II priedo B dalies 1 punkte nurodyti pagrindiniai parametrai ir kad nėra jokio pagrįstai numatyti galimo veiksnio, kuris galėtų lemti vandens kokybės blogėjimą; |
|
b) |
jei vandens tiekėjui leidžiama sumažinti monitoringo dažnumą, kaip nurodyta a punkte, į pavojingumo vertinimą įtrauktame vandens telkinyje toliau reguliariai vykdyti šių parametrų monitoringą. [85 pakeit.] |
9 straipsnis
Tiekimo rizikos vertinimas , monitoringas ir valdymas [86 pakeit.]
1. Valstybės narės užtikrina, kad vandens tiekėjai atliktų tiekimo rizikos vertinimą pagal II priedo C dalį , numatydamos galimybę koreguoti bet kurio I priedo A arba , B ir Ba dalyse nurodyto parametro, išskyrus II priedo B dalyje nurodytus pagrindinius parametrus, monitoringo dažnumą priklausomai nuo parametro pasitaikymo neapdorotame vandenyje. [87 pakeit.]
Valstybės narės užtikrina, kad vykdydami tų parametrų monitoringą vandens tiekėjai galėtų nukrypti nuo II priedo B dalyje nustatyto bandinių ėmimo dažnumo pagal II priedo C dalyje nurodytas specifikacijas , priklausomai nuo jų pasitaikymo neapdorotame vandenyje ir ruošimo procedūros . [88 pakeit.]
Šiuo tikslu iš vandens tiekėjų reikalaujama atsižvelgti tiekėjai atsižvelgia į pagal šios direktyvos 8 straipsnį atliekamo pavojingumo vertinimo ir pagal Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnį vykdomo monitoringo rezultatus. [89 pakeit.]
1a. Valstybės narės gali leisti labai mažiems vandens tiekėjams netaikyti 1 dalies, jeigu kompetentinga institucija turi išankstinių dokumentais patvirtintų žinių apie atitinkamus parametrus ir mano, kad dėl tokių išimčių nekils rizika žmonių sveikatai – nedarant poveikio kompetentingos institucijos 4 straipsnyje nustatytiems įpareigojimams.
Kompetentinga institucija peržiūri šias išimtis ne rečiau kaip kas trejus metus arba kai vandens baseine nustatomas koks nors naujas taršos pavojus, ir prireikus jas atnaujina. [90 pakeit.]
2. Už tiekimo rizikos vertinimą tvirtina kompetentingos institucijos vertinimus atsako vandens tiekėjai, kurie užtikrina, kad vertinimai atitiktų šią direktyvą . Šiuo tikslu vandens tiekėjai gali prašyti kompetentingų institucijų paramos.
Valstybės narės gali reikalauti, kad kompetentingos institucijos patvirtintų arba stebėtų vandens tiekėjų rizikos vertinimus . [91 pakeit.]
2a. Remdamosi pagal 1 dalį atlikto tiekimo rizikos vertinimo rezultatais, valstybės narės užtikrina, kad vandens tiekėjai įgyvendintų prie nustatytų rizikos veiksnių pritaikytą vandens saugos planą, proporcingą vandens tiekėjo dydžiui. Toks vandens saugos planas, pavyzdžiui, galėtų būti susijęs su medžiagų, kurios liečiasi su vandeniu, naudojimu, vandens ruošimui naudojamais produktais, galima rizika, kuri kyla dėl nesandarių vamzdžių, arba priemonėmis, kuriomis siekiama prisitaikyti prie dabarties ir ateities problemų, tokių kaip klimato kaita. Valstybės narės išsamiau paaiškina tokį planą. [92 pakeit.]
10 straipsnis
Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas , monitoringas ir valdymas [93 pakeit.]
1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atliekamas pastatų prioritetinių patalpų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas, kurį atliekant vykdomi šie veiksmai: [94 pakeit.]
|
a) |
vertinama su pastatų vidaus vandentiekiu ir jame naudojamais produktais ir medžiagomis susijusi potenciali rizika ir tikrinama, ar tie produktai bei medžiagos daro poveikį vandens kokybei toje vietoje, kur jis bėga iš čiaupų, kuriuos paprastai naudoja žmonės, ypač jei vanduo tiekiamas prioritetinėse įmonėse esantiems piliečiams; [95 pakeit.] |
|
b) |
prioritetinėse patalpose, kuriose potencialus pavojus žmonių sveikatai laikomas didžiausiu atliekant pagal a punktą atliekamą vertinimą nustatoma konkreti rizika vandens kokybei , reguliariai vykdomas I priedo C dalyje išvardytų parametrų monitoringas. Monitoringui aktualūs parametrai ir patalpos atrenkami remiantis pagal a punktą atliekamu vertinimu. [96 pakeit.] Pirmoje pastraipoje nurodytam Reguliariam monitoringui vykdyti valstybės narės prioritetinėse patalpose užtikrina prieigą prie įrenginių bandinių ėmimo tikslais ir gali nustatyti į prioritetines patalpas orientuotą parametrų, visų pirma Legionella pneumophila bakterijų, monitoringo strategiją; [97 pakeit.] |
|
c) |
tikrinama, ar su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiantys statybos produktai pakankamai atitinka pagrindines charakteristikas, susijusias su Reglamento (ES) Nr. 305/2011 I priedo 3 punkto e papunktyje nurodytu statybos darbams taikomu esminiu reikalavimu ir medžiagos yra tinkami žmonių sveikatos apsaugos atžvilgiu ; [98 pakeit.] |
|
ca) |
tikrinama, ar naudojamos medžiagos yra tinkamos liestis su žmonėms vartoti skirtu vandeniu ir ar laikomasi 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. [99 pakeit.] |
2. Jei valstybės narės remdamosi pagal 1 dalies a punktą atliktu vertinimu nusprendžia, kad prioritetinių pastatų vidaus vandentiekis arba su juo susiję produktai ar medžiagos kelia riziką žmonių sveikatai, arba jei pagal 1 dalies b punktą vykdomas monitoringas parodo, kad nukrypta nuo I priedo C dalyje nurodytų parametrų verčių, valstybės narės užtikrina, kad būtų imamasi tinkamų priemonių siekiant pašalinti arba sumažinti I priedo C dalyje nurodytų parametrų verčių nepaisymo riziką.
|
a) |
imasi tinkamų priemonių siekdamos pašalinti arba sumažinti nuokrypio nuo I priedo C dalyje nustatytų parametrų verčių riziką; |
|
b) |
imasi visų būtinų priemonių, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad iš žmonėms vartoti skirtam vandeniui ruošti ar skirstyti naudojamų statybos produktų išsiskiriančios medžiagos ar cheminiai produktai nekeltų nei tiesioginio, nei netiesioginio pavojaus žmonių sveikatai; |
|
c) |
bendradarbiaudamos su vandens tiekėjais imasi kitų priemonių, pvz., tinkamų vandens kondicionavimo technologijų, kurios pakeistų vandens pobūdį arba savybes prieš jį tiekiant, kad būtų pašalinta arba sumažinta rizika, jog patiektas vanduo neatitiks nustatytų parametrų verčių; |
|
d) |
tinkamai informuoja ir konsultuoja vartotojus apie vandens vartojimo ir naudojimo sąlygas ir apie galimus veiksmus, padedančius išvengti rizikos pasikartojimo; |
|
e) |
rengia mokymus vandentiekininkams ir kitiems su pastatų vidaus vandentiekiu ir statybos produktų ranga dirbantiems specialistams; |
|
f) |
užtikrina, kad būtų įdiegtos veiksmingos legionelių kontrolės ir valdymo priemonės, padedančios užkirsti kelią galimiems ligos protrūkiams ir juos likviduoti. [100 pakeit.] |
2a. Siekdamos sumažinti riziką, susijusią su vidiniu vandens paskirstymu visose vidaus vandentiekio sistemose, valstybės narės:
|
a) |
ragina viešųjų ir privačių patalpų savininkus atlikti su vidiniu paskirstymu susijusios rizikos įvertinimą; |
|
b) |
informuoja viešųjų ir privačiųjų patalpų naudotojus ir savininkus apie priemones, kuriomis siekiama pašalinti arba sumažinti riziką, kad žmonėms vartoti skirto vandens kokybės standartų bus nesilaikoma dėl vidaus vandentiekio sistemos; |
|
c) |
tinkamai informuoja ir konsultuoja vartotojus apie vandens vartojimo ir naudojimo sąlygas ir apie galimus veiksmus, padedančius išvengti rizikos pasikartojimo; |
|
d) |
rengia mokymus vandentiekininkams ir kitiems pastatų vidaus vandentiekio sistemų bei su vandeniu besiliečiančių statybos produktų ir medžiagų įrengimo specialistams; |
|
e) |
užtikrina, kad būtų įdiegtos veiksmingos legionelių, visų pirma Legionella pneumophila bakterijų, kontrolės ir valdymo priemonės, kurios proporcingai atitiktų riziką ir padėtų užkirsti kelią galimiems ligos protrūkiams bei juos likviduoti. [101 pakeit.] |
10a straipsnis
Su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiantiems produktams ir medžiagoms taikomi minimalūs higienos reikalavimai
1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad dėl medžiagų, naudojamų gaminant visus naujus su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančius rinkai tiekiamus produktus, skirtus vandeniui imti, ruošti ar skirstyti, arba dėl su šiomis medžiagomis susijusių nešvarumų:
|
a) |
nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai sumažinta šia direktyva užtikrinama žmonių sveikatos apsauga; |
|
b) |
nebūtų paveiktas žmonėms vartoti skirto vandens kvapas ir skonis; |
|
c) |
nebūtų viršytas šių medžiagų naudojimo tikslui pasiekti reikalingas jų koncentracijos žmonėms vartoti skirtame vandenyje lygis; ir |
|
d) |
nebūtų skatinama mikrobiologinė tarša. |
2. Siekiant užtikrinti suderintą 1 dalies taikymą ne vėliau kaip … [3 metai po šios direktyvos įsigaliojimo], Komisija pagal 19 straipsnį priima deleguotuosius aktus, siekdama papildyti šią direktyvą, kuriais nustato minimalius higienos reikalavimus ir Sąjungoje leidžiamų medžiagų, kurios naudojamos su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančioms medžiagoms gaminti, sąrašą, įskaitant konkrečias išsiskyrimo ribines vertes ir, jei taikoma, specialias naudojimo sąlygas. Komisija reguliariai peržiūri ir atnaujina šį sąrašą atsižvelgdama į naujausius mokslo ir technologijų pokyčius.
3. Siekiant suteikti paramą Komisijai priimant ir iš dalies keičiant deleguotuosius aktus pagal 19 dalį, įsteigiamas nuolatinis komitetas, sudarytas iš valstybių narių paskirtų atstovų, galinčių kreiptis pagalbos į ekspertus ar patarėjus.
4. Medžiagos, kurios liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, ir kurioms taikomi kiti Sąjungos teisės aktai, kaip antai Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 305/2011 (41) , atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalis. [102 pakeit.]
11 straipsnis
Monitoringas
1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių, jog bus nuolat kontroliuojama žmonėms vartoti skirto vandens kokybė, siekiant patikrinti, ar vartotojams tiekiamas vanduo jis atitinka šios direktyvos reikalavimus, ypač parametrų vertes, nustatytas pagal 5 straipsnį. Bandiniai imami taip, kad juose atsispindėtų viso per metus vartotojų suvartoto vandens kokybė. Be to, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių, kad tuo atveju, kai dezinfekcija yra žmonėms vartoti skirto vandens paruošimo ar paskirstymo dalis, būtų tikrinamas atliekamos dezinfekcijos veiksmingumas, o užteršimas šalutiniais dezinfekcijos produktais būtų kuo mažesnis nesumažinant pačios dezinfekcijos poveikio. [103 pakeit.]
2. Tam, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal šio straipsnio 1 dalį, visų rūšių vandeniui, skirtam žmonėms vartoti, pagal II priedo A dalį parengiamos tinkamos monitoringo programos. Šias monitoringo programas sudaro šie elementai:
|
a) |
I priedo A ir B dalyse išvardytų parametrų, taip pat pagal 5 straipsnio 2 dalį, pagal II priedą ir, jei atliekamas tiekimo rizikos vertinimas, pagal 9 straipsnį nustatytų parametrų monitoringas; |
|
b) |
I priedo C dalyje išvardytų parametrų monitoringas, vykdomas pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimo tikslais, kaip numatyta 10 straipsnio 1 dalies b punkte; |
|
c) |
monitoringas, vykdomas pavojingumo vertinimo tikslais, kaip numatyta 8 straipsnio 1 dalies d punkte. |
3. Bandinių ėmimo vietas nustato kompetentingos institucijos ir tos vietos turi atitikti II priedo D dalyje nurodytus atitinkamus reikalavimus.
4. Valstybės narės laikosi III priede nurodytų parametrų analizės specifikacijų remdamosi šiais principais:
|
a) |
gali būti naudojami kiti, III priedo A dalyje nenurodyti, analizės metodai, jeigu galima įrodyti, kad gauti rezultatai yra ne mažiau patikimi kaip rezultatai, kurie gaunami taikant nurodytus metodus, pateikiant Komisijai visą reikalingą informaciją apie tuos metodus ir jų lygiavertiškumą; |
|
b) |
III priedo B dalyje nurodytiems parametrams gali būti taikomas bet koks jų analizės metodas, jei jis atitinka ten pat nustatytus reikalavimus. |
5. Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienu konkrečiu atveju toms medžiagoms ir mikroorganizmams, kuriems pagal 5 straipsnį nebuvo nustatytos parametrų vertės, būtų taikomas papildomas monitoringas, jeigu yra pagrindo įtarti, jog esami jų kiekiai arba skaičius gali kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai.
5a. Valstybės narės pateikia Komisijai stebėsenos, atliktos pagal I priedo Ca dalyje išvardytų parametrų sąrašą, rezultatus ne vėliau kaip … [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo datos], o po to – kartą per metus.
Komisijai pagal 19 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šią direktyvą, kad būtų atnaujintos medžiagos, įtrauktos į I priedo Ca dalyje pateiktą stebėjimo sąrašą. Komisija gali nuspręsti įtraukti į sąrašą naujas medžiagas, jeigu yra rizika, kad jų gali būti žmonėms vartoti skirtame vandenyje, ir jeigu jos kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, tačiau, remiantis mokslo žiniomis, negalima įrodyti, kad jos yra pavojingos žmonių sveikatai. Tuo tikslu Komisija visų pirma vadovaujasi PSO atliktais moksliniais tyrimais. Bet kokios naujos medžiagos įtraukimas deramai pagrindžiamas vadovaujantis šios direktyvos 1 straipsniu. [104 pakeit.]
5b. Ne vėliau kaip … [vieni metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 19 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą, kad būtų priimta mikroplastikų, išvardytų I priedo Ca dalyje nustatytame stebėjimo sąraše, vertinimo metodika. [105 pakeit.]
Article 12
Atkuriamieji veiksmai ir vartojimo apribojimai
1. Valstybės narės užtikrina, kad bet koks parametrų verčių, nustatytų pagal 5 straipsnį, nesilaikymas atitikties vietoje, nurodytoje 6 straipsnyje, būtų nedelsiant ištirtas, kad būtų nustatyta jo priežastis. [106 pakeit.]
2. Jeigu, nepaisant to, kad buvo imtasi priemonių vykdyti įpareigojimus pagal 4 straipsnio 1 dalį, žmonėms vartoti skirtas vanduo neatitinka parametrų verčių, nustatytų pagal 5 straipsnį, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad būtų kuo greičiau imtasi būtinų vandens kokybės atkuriamųjų veiksmų, bei teikia pirmenybę minėtų veiksmų priverstiniam vykdymui, inter alia, atsižvelgdama į tai, kiek buvo viršytos atitinkamos parametrų vertės, ir į potencialų pavojų žmonių sveikatai.
Jei nukrypstama nuo I priedo C dalyje nustatytų parametrų verčių, atkuriamieji veiksmai turi apimti 10 straipsnio 2 dalies a–f punktuose 2a dalyje nustatytas priemones. [107 pakeit.]
3. Neatsižvelgiant į tai, ar buvo nukrypta nuo parametrų verčių, valstybės narės užtikrina, kad būtų uždrausta tiekti bet kokį žmonėms vartoti skirtą vandenį, kuris kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, arba kad būtų apribotas jo vartojimas ir kad būtų imtasi visų kitų atkuriamųjų veiksmų, būtinų žmonių sveikatai apsaugoti.
Valstybės narės visus nuokrypius nuokrypį nuo I priedo A ir B punktuose nustatytų parametrų verčių minimalių reikalavimų automatiškai laiko potencialiu pavojumi žmonių sveikatai , išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos mano, kad parametro vertės neatitikimas yra nereikšmingas . [108 pakeit.]
4. 2 ir 3 dalyse aprašytais atvejais , jeigu šių parametrų verčių nesilaikymas laikomas potencialiai pavojingu žmonių sveikatai, valstybės narės kuo skubiau imasi visų šių priemonių: [109 pakeit.]
|
a) |
visiems susijusiems vartotojams praneša apie potencialų pavojų žmonių sveikatai ir jo priežastį, apie parametro vertės viršijimą ir vykdomus atkuriamuosius veiksmus, įskaitant draudimą, ribojimą ar kt.; |
|
b) |
vartotojams teikia ir reguliariai atnaujina reikiamus patarimus apie vandens vartojimo ir naudojimo sąlygas, visų pirma atsižvelgdamos į potencialiai pažeidžiamas grupes; |
|
c) |
kai tik nustatoma, kad nebeliko potencialaus pavojaus žmonių sveikatai, apie tai informuoja vartotojus ir praneša jiems, kad paslauga vėl teikiama įprastai. |
a, b ir c punktuose nurodytų priemonių turi būti imamasi bendradarbiaujant su atitinkamu vandens tiekėju. [110 pakeit.]
5. Kai neatitiktis nustatoma atitikties vietoje, kompetentingos institucijos arba kitos atitinkamos įstaigos nusprendžia, kokių veiksmų imamasi pagal 3 dalį atsižvelgiant į tai, kokią riziką žmonių sveikatai sukeltų tiekimo pertrūkiai arba žmonėms vartoti skirto vandens naudojimo apribojimas. [111 pakeit.]
12a straipsnis
Nukrypti leidžiančios nuostatos
1. Valstybės narės gali numatyti nukrypti leidžiančias nuostatas parametrų vertėms, nurodytoms I priedo B dalyje arba nustatytoms pagal 5 straipsnio 2 dalį, iki maksimalios jų nustatytos vertės, su sąlyga, kad tokios nukrypti leidžiančios nuostatos nekelia potencialaus pavojaus žmonių sveikatai ir kad toje teritorijoje žmonėms vartoti skirtas vanduo negali būti tiekiamas jokiais kitais priimtinais būdais. Nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos tik šiais atvejais:
|
a) |
naujoje vandens tiekimo teritorijoje; |
|
b) |
nustačius vandens tiekimo teritorijoje naują taršos šaltinį arba nustačius naujus parametrus arba iš naujo įvertinus esamus parametrus. |
Nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos kuo trumpesnį laiką, ne ilgiau kaip trejus metus, kuriems baigiantis valstybės narės atlieka patikrinimą, siekdamos nustatyti, ar pasiekta pakankamos pažangos.
Išskirtinėmis aplinkybėmis valstybė narė gali leisti antrą kartą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą dėl pirmos pastraipos a ir b punktų. Jei valstybė narė ketina leisti antrą kartą taikyti tokią nukrypti leidžiančią nuostatą, ji perduoda Komisijai patikrinimo medžiagą ir nurodo savo sprendimo leisti antrą kartą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą priežastis. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo trukmė antrą kartą negali viršyti trejų metų.
2. Kiekvienu atveju leidus taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą remiantis šio straipsnio 1 dalimi turi būti nurodyta ši informacija:
|
a) |
nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo priežastys; |
|
b) |
susijęs parametras, atitinkami ankstesnių patikrinimų rezultatai ir pagal nukrypti leidžiančią nuostatą leistina didžiausia vertė; |
|
c) |
geografinė teritorija, kasdien tiekiamo vandens kiekis, gyventojų skaičius ir poveikio bet kuriai maisto gamybos įmonei tikimybė; |
|
d) |
tinkamas monitoringo planas, kuriame, jei reikia, numatomi dažnesni patikrinimai; |
|
e) |
būtinų atkuriamųjų veiksmų plano santrauka, įskaitant darbų grafiką, išlaidų sąmatą ir patikrinimo nuostatas; ir |
|
f) |
būtina nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo trukmė. |
3. Jei kompetentingos institucijos mano, kad parametro vertės neatitikimas yra nereikšmingas, ir jei veiksmų, kurių buvo imtasi remiantis 12 straipsnio 2 dalimi, pakanka susidariusiai padėčiai ištaisyti per 30 dienų, nukrypti leidžiančioje nuostatoje nereikia nurodyti taikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
Tuo atveju kompetentingos institucijos arba kitos atitinkamos įstaigos nukrypti leidžiančioje nuostatoje nurodo tik didžiausią leistiną tam tikrą parametro vertę ir laikotarpį, skiriamą susidariusiai padėčiai ištaisyti.
4. Jeigu bet kurios vandens, tiekiamo iš tam tikros vandens tiekimo sistemos, parametro vertės buvo nesilaikoma iš viso daugiau kaip 30 dienų per paskutiniuosius 12 mėnesių, šio straipsnio 3 dalies taikyti nebegalima.
5. Kiekviena valstybė narė, kuri pasinaudojo šiame straipsnyje nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, užtikrina, kad gyventojai, kuriems turi įtakos kiekviena tokia nukrypti leidžianti nuostata, būtų greitai ir tinkamai informuojami apie tą nukrypti leidžiančią nuostatą ir jos taikymo sąlygas. Be to, valstybė narė prireikus užtikrina, kad tam tikroms gyventojų grupėms, kurioms tos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas galėtų kelti ypatingą riziką, būtų duodami patarimai.
Pirmoje pastraipoje nurodyti įpareigojimai netaikomi šio straipsnio 3 dalyje aprašytomis aplinkybėmis, nebent kompetentingos institucijos nuspręstų kitaip.
6. Išskyrus nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas remiantis šio straipsnio 3 dalimi, valstybė narė per du mėnesius praneša Komisijai apie visas nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas kiekvienai individualiai vandens tiekimo sistemai, tiekiančiai vidutiniškai daugiau kaip 1 000 m3 vandens per parą arba vandeniu aprūpinančiai daugiau kaip 5 000 asmenų, ir pateikia jai šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.
7. Šis straipsnis netaikomas tam žmonėms vartoti skirtam vandeniui, kuris teikiamas prekybai buteliuose ar kitose talpose. [112 pakeit.]
13 straipsnis
Aprūpinimas žmonėms vartoti skirtu vandeniu
1. Nedarydamos poveikio Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsniui ir subsidiarumo ir proporcingumo principams, valstybės narės , atsižvelgdamos į vietos ir regionines vandens skirstymo perspektyvas ir aplinkybes, imasi visų būtinų priemonių siekdamos visiems gyventojams pagerinti pagerinti visuotinę prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens ir savo teritorijoje skatina jį naudoti. Būtinos priemonės yra šios:
|
a) |
nustatyti, kurie gyventojai neturi prieigos arba turi ribotą prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens , įskaitant pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes, ir kodėl (pvz., nes priklauso pažeidžiamai ir marginalizuotai grupei), įvertinti galimybes ir imtis priemonių siekiant gerinti prieigą tiems gyventojams ir informuoti juos apie galimybes prisijungti prie skirstomojo tinklo arba apie alternatyvias prieigos prie to vandens įgijimo priemones; |
|
aa) |
užtikrinti viešąjį žmonėms vartoti skirto vandens tiekimą; |
|
b) |
viešose erdvėse , ypač intensyvaus pėsčiųjų eismo zonose, diegti ir prižiūrėti laisvos prieigos prie žmonėms vartoti skirto vandens vidaus ir lauko įrangą , įskaitant punktus, kuriuose galima prisipilti vandens; tai turi būti daroma, kai tai techniškai įmanoma, turi būti proporcinga tokių priemonių poreikiui ir atsižvelgiant į ypatingas vietos aplinkybes, pvz., klimatines ir geografines sąlygas; |
|
c) |
skatinti naudoti žmonėms vartoti skirtą vandenį tokiomis priemonėmis:
|
2. Remiantis pagal 1 dalies a punktą surinkta informacija valstybės narės imasi , jų nuomone, būtinų ir tinkamų priemonių siekdamos prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens užtikrinti pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms. [114 pakeit.]
Jei tos grupės neturi prieigos prie žmonėms vartoti skirto vandens, valstybės narės nedelsdamos jas informuoja apie jų naudojamo vandens kokybę ir apie visus veiksmus, kurių galima imtis siekiant apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo poveikio, susijusio su bet kokiu žmonėms vartoti skirto vandens užterštumu.
2a. Kai šiame straipsnyje nustatytos pareigos pagal nacionalinę teisę tenka vietos valdžios institucijoms, valstybės narės užtikrina, kad tokios institucijos turėtų priemonių ir išteklių, kad užtikrintų prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens ir kad bet kokios priemonės šioje srityje būtų proporcingos atitinkamo aprūpinimo tinklo pajėgumams ir dydžiui. [173, 199 ir 209 pakeit.]
2b. Atsižvelgiant į pagal 15 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas surinktus duomenis, Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir Europos investicijų banku, siekiant paremti Sąjungos savivaldybes, kurioms trūksta būtino kapitalo, kad suteiktų joms galimybę gauti techninę pagalbą, Sąjungos finansavimą ir ilgalaikes paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis, ypač siekiant prižiūrėti ir atnaujinti vandens infrastruktūrą, kad būtų užtikrinamos aukštos kokybės vandens tiekimo ir sanitarijos paslaugos pažeidžiamų ir marginalizuotų gyventojų grupėms. [174, 200 ir 210 pakeit.]
14 straipsnis
Visuomenės informavimas
1. Valstybės narės laikydamosi IV priedo ir kartu vadovaudamosi taikytinomis duomenų apsaugos taisyklėmis užtikrina, kad visi asmenys, kuriems tiekiamas vanduo, internete ar kitais patogiais naudoti būdais galėtų susipažinti su reikiama naujausia ir prieinama informacija apie žmonėms vartoti skirtą vandenį. [116 pakeit.]
2. Valstybės narės užtikrina, kad visi asmenys, kuriems tiekiamas vanduo, reguliariai bent kartą per metus tinkamiausia ir lengvai prieinama forma (pvz., sąskaitose faktūrose arba per išmaniąsias programėles) be atskiro prašymo , kaip nustatė kompetentingos institucijos, gautų šią informaciją: [117 pakeit.]
|
a) |
informaciją apie tarifo, taikomo tais atvejais, kai patirtos išlaidos kompensuojamos taikant tarifų sistemą, informaciją apie tarifą , taikomą už vieną kubinį metrą žmonėms vartoti skirto vandens, išlaidų struktūrą, įskaitant kintamąsias ir pastoviąsias išlaidas, nurodant bent su šiais elementais susijusias išlaidas kintamųjų ir pastoviųjų išlaidų pasiskirstymą :; [118 pakeit.]
|
|
aa) |
informaciją dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės, įskaitant rodiklių parametrus; [123 pakeit.] |
|
b) |
tais atvejais, kai patirtos išlaidos kompensuojamos taikant tarifų sistemą, tiekiamo žmonėms vartoti skirto vandens litro ir kubinio metro tiekimo paslaugos kainą ir sąskaitoje nurodomą vandens litro kainą; tais atvejais, kai išlaidos nepadengiamos tarifų sistema, visas vandens sistemai tenkančias išlaidas siekiant laikytis šios direktyvos reikalavimų, kartu su kontekstine ir susijusia informacija apie tai, kaip vietovei tiekiamas žmonėms vartoti skirtas vanduo ; [124 pakeit.] |
|
ba) |
žmonėms vartoti skirto vandens ruošimą ir skirstymą; [125 pakeit.] |
|
c) |
namų ūkio suvartojamo vandens kiekį (bent už metus ar atsiskaitomąjį laikotarpį) ir metines namų ūkio vartojimo tendencijas , jeigu toks vertinimas yra techniškai įgyvendinamas, ir tik tais atvejais, kai vandens tiekėjas gali pateikti šią informaciją ; [126 pakeit.] |
|
d) |
namų ūkio per metus suvartojamo vandens kiekio palyginimą su tos pačios kategorijos namų ūkių vidutiniškai suvartojamu vandens kiekiu pagal c punktą taikytinais atvejais ; [127 pakeit.] |
|
e) |
nuorodą į svetainę, kurioje pateikiama IV priede nustatyta informacija. |
Komisija gali Valstybės narės aiškiai paskirsto atsakomybę už informacijos teikimą pagal pirmą pastraipą vandens tiekėjams, suinteresuotiesiems subjektams ir kompetentingoms vietos įstaigoms. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 19 straipsnį priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais nustato pagal ši direktyva būtų papildoma, siekiant nustatyti pagal pirmą pastraipą teiktinos informacijos formą ir teikimo sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [128 pakeit.]
3. 1 ir 2 dalys taikomos nedarant poveikio direktyvoms 2003/4/EB ir 2007/2/EB.
15 straipsnis
Informacija apie įgyvendinimo monitoringą
1. Nedarydamos poveikio direktyvoms 2003/4/EB ir 2007/2/EB, Europos aplinkos agentūrai padedant valstybės narės:
|
a) |
iki … [šešeri metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos dienos] parengia ir kas šešerius metus atnaujina duomenų rinkinius, kuriuose sukaupiama informacija apie priemones, kurių imamasi pagal 13 straipsnį, ir apie gyventojų, kurie turi prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens, dalį; |
|
b) |
iki … [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos dienos] parengia ir kas trejus metus atnaujina duomenų rinkinius, kuriuose sukaupiami pavojingumo vertinimų ir pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimų, atliktų atitinkamai pagal 8 ir 10 straipsnius, rezultatai, įskaitant šiuos elementus:
|
|
c) |
parengia ir kasmet atnaujina duomenų rinkinius, kuriuose sukaupiami pagal 9 ir 11 straipsnius surinkti monitoringo rezultatai iš tų atvejų, kai viršytos I priedo A ar B dalyje nustatytos vertės, ir informacija apie atkuriamuosius veiksmus, kurių imtasi pagal 12 straipsnį; |
|
d) |
parengia ir kasmet atnaujina duomenų rinkinius, kuriuose sukaupiama informacija apie su geriamuoju vandeniu susijusius incidentus, kurie sukėlė potencialų pavojų potencialią riziką žmonių sveikatai (nepriklausomai nuo to, ar buvo nukrypta nuo parametrų verčių), truko ilgiau nei 10 dienų iš eilės ir paveikė ne mažiau kaip 1000 gyventojų, įskaitant tų incidentų priežastis ir atkuriamuosius veiksmus, kurių imtasi pagal 12 straipsnį. [129 pakeit.] |
Jei įmanoma, tiems duomenų rinkiniams parengti naudojamasi Direktyvos 2007/2/EB 3 straipsnio 4 punkte apibrėžtomis erdvinių duomenų paslaugomis.
2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyti duomenų rinkiniai būtų prieinami Komisijai, Europos aplinkos agentūrai ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui.
3. Europos aplinkos agentūra reguliariai arba Komisijai paprašius skelbia ir atnaujina valstybių narių surinktais duomenimis grindžiamą Sąjungos masto apžvalgą.
Toje apžvalgoje atitinkamai pateikiami šia direktyva sukuriamos vertės, jos rezultatų ir poveikio rodikliai, Sąjungos masto apžvalginiai žemėlapiai ir valstybių narių apžvalginės ataskaitos.
4. Komisija gali Komisijai pagal 19 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva būtų papildoma, siekiant nustatyti pagal 1 ir 3 dalis teiktinos informacijos formą ir teikimo sąlygas, įskaitant išsamius reikalavimus dėl 3 dalyje nurodytų rodiklių, Sąjungos masto apžvalginių žemėlapių ir valstybių narių apžvalginių ataskaitų. [130 pakeit.]
Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [131 pakeit.]
16 straipsnis
Teisė kreiptis į teismą
1. Valstybės narės užtikrina, kad fiziniai ar juridiniai asmenys arba jų asociacijos, organizacijos ar grupės pagal nacionalinės teisės aktus arba nacionalinę praktiką turėtų teisę kreiptis į teismą ar kitą pagal įstatymą nustatytą nepriklausomą ir nešališką įstaigą dėl peržiūros procedūros, kad užginčytų sprendimų, veikimo ar neveikimo, susijusių su 4, 5, 12, 13, ir 14 straipsnių įgyvendinimu, materialinį ar procesinį teisėtumą, jei įvykdyta viena iš šių sąlygų:
|
a) |
jie yra pakankamai suinteresuoti; |
|
b) |
jie tvirtina, kad įvykdytas teisės pažeidimas, jei pagal atitinkamos valstybės narės administracinio proceso teisę tai yra būtina išankstinė sąlyga. |
2. Valstybės narės nustato, kuriuo etapu sprendimai, veikimas ar neveikimas gali būti ginčijami.
3. Kas yra pakankamas interesas ir teisės pažeidimas nustato valstybės narės, siekdamos suteikti suinteresuotai visuomenei plačias galimybes kreiptis į teismus.
Tuo tikslu, taikant 1 dalies a punktą, visų nevyriausybinių organizacijų, skatinančių aplinkos apsaugą ir atitinkančių nacionalinės teisės aktų reikalavimus, interesas laikomas pakankamu.
Taikant 1 dalies b punktą taip pat laikoma, kad tokios organizacijos turi teises, kurios gali būti pažeistos.
4. 1, 2 ir 3 dalimis nepanaikinama galimybė taikyti išankstinės peržiūros administracinėje institucijoje procedūrą ir nedaro poveikio reikalavimui prieš pasinaudojant teisminėmis peržiūros procedūromis išnaudoti administracines peržiūros procedūras, kai toks reikalavimas nustatytas nacionalinėje teisėje.
5. Bet kuri 1 ir 4 dalyse nurodyta peržiūros procedūra turi būti teisinga, nešališka, laiku taikoma ir ne per daug brangi.
Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie teisę į administracinės ir teisminės peržiūros procedūras būtų prieinama visuomenei.
17 straipsnis
Įvertinimas
1. Komisija iki [12 metų nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos dienos] atlieka šios direktyvos įvertinimą. Jis grindžiamas, inter alia, šiais elementais:
|
a) |
įgyvendinant šią direktyva sukaupta patirtimi; |
|
b) |
duomenų rinkiniais, kuriuos valstybės narės rengia pagal 15 straipsnio 1 dalį, ir Sąjungos masto apžvalgomis, sudarytomis Europos aplinkos agentūros pagal 15 straipsnio 3 dalį; |
|
c) |
atitinkamais moksliniais, analitiniais ir epidemiologiniais duomenimis; |
|
d) |
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, jei jų yra. |
2. Atlikdama įvertinimą Komisija ypatingą dėmesį kreipia į šios direktyvos rezultatus, susijusius su šiais aspektais:
|
a) |
7 straipsnyje nustatytu rizika grindžiamu požiūriu; |
|
b) |
113 straipsnyje nustatytomis su prieiga prie vandens susijusiomis nuostatomis ir gyventojų, neturinčių prieigos prie vandens, dalimi ; [132 pakeit.] |
|
c) |
nuostatomis dėl informacijos, kuri turi būti teikiama visuomenei pagal 14 straipsnį ir IV priedą , įskaitant vartotojams patogią IV priedo 7 punkte nurodytos informacijos apžvalgą Sąjungos lygmeniu . [133 pakeit.] |
2a. Komisija ne vėliau kaip … [penkeri metai po šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos] ir po to, jei tikslinga, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie potencialų pavojų, kurį išskyrus žmonėms vartoti skirto vandens šaltiniams kelia mikroplastikas, vaistiniai preparatai ir, jei tinkama, kiti nauji teršalai, ir su tuo susijusią galimą sveikatos sutrikimo riziką. Prireikus Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 19 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma, siekiant nustatyti didžiausias mikroplastiko, vaistinių preparatų ir kitų naujų teršalų, atsiradusių žmonėms vartoti skirtame vandenyje, vertes. [134 pakeit.]
Article 18
Priedų peržiūrėjimas ir keitimas
1. Ne rečiau kaip kas penkerius metus Komisija peržiūri I priedą, atsižvelgdama į mokslo ir technikos pažangą.
Komisija, remdamasi valstybių narių atliktų pavojingumo vertinimų ir pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimų rezultatais, sukauptais pagal 15 straipsnį parengtuose duomenų rinkiniuose, peržiūri II priedą ir įvertina, ar reikia jį koreguoti arba įtraukti naujų monitoringo, vykdomo tų rizikos vertinimų tikslais, specifikacijų.
2. Komisijai pagal 19 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus iš dalies keičiami I–IV priedai siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga arba nustatyti monitoringo, atitinkamai pagal 8 straipsnio 1 dalies d punktą ir 10 straipsnio 1 dalies b punktą vykdomo pavojingumo vertinimo ir pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimo tikslais, reikalavimus.
2a. Ne vėliau kaip … [penkeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija peržiūri, ar 10a straipsniu buvo pasiekta pakankamo lygio higienos reikalavimų dėl su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančių medžiagų ir gaminių suderinimo ir prireikus imasi tolesnių tinkamų priemonių. [135 pakeit.]
19 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo diena].
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 18 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 18 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Article 20
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
21 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos yra turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios. Valstybės narės iki … [dveji metai nuo šio direktyvos įsigaliojimo] pateikia Komisijai tas taisykles ir priemones ir praneša jai apie visus vėlesnius jų pakeitimus.
22 straipsnis
Perkėlimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 2 straipsnio, 5–21 straipsnių ir I–IV priedų būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo… [dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio formuluotę nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
23 straipsnis
Panaikinimas
1. Direktyva 98/83/EB su pakeitimais, padarytais V priedo A dalyje išvardytais teisės aktais, panaikinama nuo [kita diena po 22 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos datos], nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų V priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.
Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikties lentelę.
2. Pagal Direktyvos 98/83/EB 9 straipsnį valstybių narių leidžiamos taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos, kurios [šios direktyvos perkėlimo pabaigos diena] dar galioja, toliau taikomos iki savo galiojimo pabaigos. Jų galiojimas negali būti pratęstas. [136 pakeit.]
24 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
25 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 107.
(2) OL C 361, 2018 10 5, p. 46.
(3) 2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32).
(5) Žr. V priedą.
(6) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
(7) 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/54/EB dėl natūralaus mineralinio vandens eksploatavimo ir pateikimo į rinką (nauja redakcija) (OL L 164, 2009 6 26, p. 45).
(8) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).
(9) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
(10) COM(2014)0177.
(11) SWD(2016)0428.
(12) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita SR 12/2017 „Geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimas: vandens kokybė ir prieiga prie vandens Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje pagerėjo, tačiau šioje srityje išlieka dideli investavimo poreikiai“.
(13) PSO Europos regioninio biuro bendradarbiavimo geriamojo vandens parametrų srityje projektas „Rekomendacija dėl Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (Geriamojo vandens direktyvos) I priedo peržiūros“ (Support to the revision of Annex I Council Directive 98/83/EC on the quality of water intended for human consumption (Drinking Water Directive) Recommendation), 2017 m. rugsėjo 11 d.
(14) 2015 m. spalio 6 d. Tarybos direktyva 2015/1787, kuria iš dalies keičiami Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės II ir III priedai (OL L 260, 2015 10 7, p. 6).
(15) Guidelines for drinking water quality (Geriamojo vandens kokybės gairės), ketvirtas leidimas, Pasaulio sveikatos organizacija, 2011 m., http://www.who.int/water_sanitation_health/publications/2011/dwq_guidelines/en/index.html
(16) Water Safety Plan Manual: step-by-step risk management for drinking water suppliers (Vandens saugos plano vadovas: išsamios rizikos valdymo gairės geriamojo vandens tiekėjams), Pasaulio sveikatos organizacija, 2009 m., http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/75141/1/9789241562638_eng.pdf
(17) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
(18) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).
(19) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
(20) Legionella and the prevention of Legionellosis („Legionelės ir legioneliozės prevencija“), Pasaulio sveikatos organizacija, 2007 m., http://www.who.int/water_sanitation_health/emerging/legionella.pdf
(21) SWD(2016)0185.
(22) COM(2014)0177.
(23) COM(2014)0177, p. 12.
(24) 2017 m. lapkričio 17 d. Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio (2017/C 428/09) (OL C 428, 2017 12 13, p. 10).
(25) P8_TA(2015)0294.
(26) P8_TA(2015)0294, 62 punktas.
(27) COM(2014)0209.
(28) 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacija 2013/C 378/01 dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (OL C 378, 2013 12 24, p. 1).
(29) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).
(30) 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).
(31) 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).
(32) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(33) OL L 124, 2005 5 17, p. 4.
(34) 2013 m. birželio 11 d. Komisijos rekomendacija dėl Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimo atvejais taikytinų valstybių narių įpareigojamųjų ir kompensacinių kolektyvinio teisių gynimo mechanizmų bendrųjų principų (OL L 201, 2013 7 26, p. 60).
(35) 2013 m. spalio 22 d. Tarybos direktyva 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis (OL L 296, 2013 11 7, p. 12).
(36) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(37) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (OL L 328, 2008 12 6, p. 28).
(38) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).
(39) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19).
(40) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL L 348, 2008 12 24, p. 84).
(41) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).
I PRIEDAS
MINIMALŪS REIKALAVIMAI DĖL PARAMETRŲ VERČIŲ, NAUDOJAMŲ VERTINANT ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTO VANDENS KOKYBĘ
A DALIS
Mikrobiologiniai parametrai
|
Parametras |
Parametro vertė |
Raiškos vienetas |
|
Clostridium perfringens sporos |
0 |
Skaičius/100 ml |
|
Koliforminės bakterijos |
0 |
Skaičius/100 ml |
|
Enterokokai |
0 |
Skaičius/100 ml |
|
Escherichia coli (E. coli) |
0 |
Skaičius/100 ml |
|
Heterotrofinių mikroorganizmų skaičius (HPC) (22) |
Nėra nebūdingų pokyčių |
|
|
Somatiniai kolifagai |
0 |
Skaičius/100 ml |
|
Drumstumas |
<1 |
NDV |
|
Pastaba |
Šioje dalyje išdėstyti parametrai netaikomi šaltinio ir mineraliniam vandeniui, vadovaujantis Direktyva 2009/54/EB. |
|
[179 pakeit.]
B DALIS
Cheminiai parametrai
|
Parametras |
Parametro vertė |
Raiškos vienetas |
Pastabos |
||||||||||||||||||
|
Akrilamidas |
0,10 |
μg/l |
Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu. |
||||||||||||||||||
|
Stibis |
5,0 |
μg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Arsenas |
10 |
μg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Benzenas |
1,0 |
μg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Benzo(a)pirenas |
0,010 |
μg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Beta-estradiolis (50-28-2) |
0,001 |
μg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Bisfenolis A |
0,01 0,1 |
μg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Boras |
1,0 1,5 |
mg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Bromatas |
10 |
μg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Kadmis |
5,0 |
μg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Chloratas |
0,25 |
mg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Chloritas |
0,25 |
mg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Chromas |
25 |
μg/l |
Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos chromo parametro vertė yra 50 μg/l. |
||||||||||||||||||
|
Varis |
2,0 |
mg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Cianidas |
50 |
μg/l |
|
||||||||||||||||||
|
1,2-dichloretanas |
3,0 |
μg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Epichlorhidrinas |
0,10 |
μg/l |
Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu. |
||||||||||||||||||
|
Fluoridas |
1,5 |
mg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Haloacetinės rūgštys (HAA) |
80 |
μg/l |
Šių devynių reprezentatyvių medžiagų suma: monochloracto rūgšties, dichloracto rūgšties ir trichloracto rūgšties, monobromacto rūgšties ir dibromacto rūgšties, bromochloracto rūgšties, bromodichloracto rūgšties, dibromchloracto rūgšties ir tribromacto rūgšties. |
||||||||||||||||||
|
Švinas |
5 |
μg/l |
Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos švino parametro vertė yra 10 μg/l. |
||||||||||||||||||
|
Gyvsidabris |
1,0 |
μg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Mikrocistinas-LR |
1,0 |
μg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Nikelis |
20 |
μg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Nitratas |
50 |
mg/l |
Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi sąlygos [nitratas]/50 + [nitritas]/3 ≤ 1 (laužtiniuose skliaustuose įrašomos nitratui (NO3) ir nitritui (NO2) nustatytos koncentracijos mg/l) ir kad nitritams nustatytos 0,10 mg/l vertės būtų laikomasi vandenyje, ištekančiame iš vandens ruošimo įrenginių. |
||||||||||||||||||
|
Nitritas |
0,50 |
mg/l |
Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi sąlygos [nitratas]/50 + [nitritas]/3 ≤ 1 (laužtiniuose skliaustuose įrašomos nitratui (NO3) ir nitritui (NO2) nustatytos koncentracijos mg/l) ir kad nitritams nustatytos 0,10 mg/l vertės būtų laikomasi vandenyje, ištekančiame iš vandens ruošimo įrenginių. |
||||||||||||||||||
|
Nonilfenolis |
0,3 |
μg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Pesticidai |
0,10 |
μg/l |
Pesticidai – tai:
bei jų atitinkami metabolitai apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 32 punkte (1). Ši parametro vertė taikoma kiekvienam atskiram pesticidui. Aldrino, dieldrino, heptachloro ir heptachloro epoksido parametro vertė yra 0,030 μg/l. |
||||||||||||||||||
|
Pesticidų suma |
0,50 |
μg/l |
Pesticidų suma – visų atskirų pesticidų, nurodytų pirmesnėje skiltyje, aptiktų ir apskaičiuotų atliekant monitoringą, suma. |
||||||||||||||||||
|
PFAS |
0,10 |
μg/l |
PFAS – kiekviena atskira per- ir polifluoralkilinta cheminė medžiaga (cheminė formulė: CnF2n+1–R). Pagal formulę taip pat nustatomas skirtumas tarp ilgosios grandinės ir trumposios grandinės PFAS. Ši direktyva taikoma tik ilgosios grandinės PFAS. Ši atskirų PFAS parametro vertė bus taikoma tik toms PFAS, kurių, kaip tikėtina, bus ir kurios, remiantis šios direktyvos 8 straipsnyje nurodyto pavojingumo vertinimo rezultatais, yra pavojingos žmonių sveikatai. |
||||||||||||||||||
|
PFAS suma |
0,50 |
μg/l |
PFAS suma – per- ir polifluoralkilintų cheminių medžiagų suma (cheminė formulė: CnF2n+1–R). Ši PFAS sumos parametro vertė bus taikoma tik toms PFAS, kurių, kaip tikėtina, bus ir kurios, remiantis šios direktyvos 8 straipsnyje nurodyto pavojingumo vertinimo rezultatais, yra pavojingos žmonių sveikatai. |
||||||||||||||||||
|
Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai |
0,10 |
μg/l |
Šių junginių koncentracijų suma: benzo(b)fluoranteno, benzo(k)fluoranteno, benzo(ghi)perileno ir indeno(1,2,3-cd)pireno. |
||||||||||||||||||
|
Selenas |
10 |
μg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Tetrachloretenas ir trichloretenas |
10 |
μg/l |
Išvardytų junginių koncentracijų suma |
||||||||||||||||||
|
Haloformų suma |
100 |
μg/l |
Jei įmanoma, valstybės narės siekia mažesnės vertės nesumažindamos dezinfekcijos veiksmingumo. Šių junginių koncentracijų suma: chloroformo, bromoformo, dibromochlormetano, bromodichlormetano. |
||||||||||||||||||
|
Uranas |
30 |
μg/l |
|
||||||||||||||||||
|
Vinilchloridas |
0,50 |
μg/l |
Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu. |
[138 ir 180 pakeit.]
Ba DALIS
Indikatoriniai parametrai
|
Indikatoriniai parametrai |
|||
|
Parametras |
Parametro vertė |
Raiškos vienetas |
Pastabos |
|
Aliuminis |
200 |
μg/l |
|
|
Amonis |
0,50 |
mg/l |
|
|
Chloridas |
250 |
mg/l |
1 pastaba |
|
Spalva |
Priimtinas vartotojams ir neturintis nebūdingų pokyčių |
|
|
|
Savitasis elektros laidis |
2 500 |
μS cm-1 esant 20 oC |
1 pastaba |
|
Vandenilio jonų koncentracija |
≥ 6,5 ir ≤ 9,5 |
pH vienetai |
1 ir 3 pastabos |
|
Geležis |
200 |
μg/l |
|
|
Manganas |
50 |
μg/l |
|
|
Kvapas |
Priimtinas vartotojams ir neturintis nebūdingų pokyčių |
|
|
|
Sulfatai |
250 |
mg/l |
1 pastaba |
|
Natris |
200 |
mg/l |
|
|
Skonis |
Priimtinas vartotojams ir neturintis nebūdingų pokyčių |
|
|
|
Kolonijas sudarančių vienetų skaičius esant 22 oC |
Nėra nebūdingų pokyčių |
|
|
|
Koliforminės bakterijos |
0 |
Skaičius/100 ml |
|
|
Bendroji organinė anglis (BOA) |
Nėra nebūdingų pokyčių |
|
|
|
Drumstumas |
Priimtinas vartotojams ir neturintis nebūdingų pokyčių |
|
|
|
1 pastaba: Vanduo neturėtų būti agresyvus. 2 pastaba Šis parametras nenustatomas, jeigu vanduo nėra paviršinis arba jeigu jam neturi įtakos paviršinis vanduo. Tuo atveju, kai šios parametro vertės nesilaikoma, atitinkama valstybė narė turi ištirti vandens tiekimo sistemą, kad užtikrintų, jog patogeniniai organizmai, pvz., kriptosporidijos, nekelia potencialaus pavojaus žmonių sveikatai. 3 pastaba: Netekančiam vandeniui, išpilstytam į butelius ar kitas talpas, minimali vertė gali būti sumažinta iki 4,5 pH vienetų. Vandeniui, išpilstytam į butelius ar kitas talpas, kuris yra natūraliai arba dirbtinai prisodrintas anglies dioksido, minimali vertė gali būti mažesnė. |
|||
[139 pakeit.]
C DALIS
Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimui svarbūs parametrai
|
Parametras |
Parametro vertė |
Raiškos vienetas |
Pastabos |
|
Legionelės Legionella pneumophila |
<1 000 |
Skaičius/l |
Jei legionelių parametras neatitinka <1 000 /l vertės, imami bandiniai dėl Legionella pneumophila bakterijų. Jei Legionella pneumophila bakterijų neaptinkama, legionelių parametro vertė yra <10 000 /l. |
|
Legionelės |
< 10 000 |
Skaičius/l |
Jeigu Legionella pneumophila, kurios parametro vertė < 1 000 /l, neaptinkama, legionelių parametro vertė yra < 10 000 /l. |
|
Švinas |
5 |
μg/l |
Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos švino parametro vertė yra 10 μg/l. |
[140 pakeit.]
CA dalis
|
Nauji stebėsenos parametrai |
|
|
Mikroplastikai |
Stebėsena vykdoma pagal mikroplastikų vertinimo metodiką, nustatytą naujoje 11 straipsnio 5b dalyje nurodytame deleguotajame akte. |
[141 pakeit.]
(1) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
II PRIEDAS
MONITORINGAS
A DALIS
Bendrieji tikslai ir žmonėms vartoti skirto vandens monitoringo programos
|
1. |
Įgyvendinant pagal 11 straipsnio 2 dalį nustatytas žmonėms vartoti skirto vandens monitoringo programas atliekami šie veiksmai:
|
|
2. |
Į pagal 11 straipsnio 2 dalį nustatytas monitoringo programas įtraukiamas vienas iš šių elementų:
|
|
3. |
Valstybės narės užtikrina, kad monitoringo programos būtų nuolat peržiūrimos ir bent kas šešerius metus atnaujinamos arba pakartotinai tvirtinamos. |
B DALIS
Pagrindiniai parametrai ir bandinių ėmimo dažnumas
1. Pagrindiniai parametrai
Escherichia coli (E. coli), Clostridium perfringens sporos ir somatiniai kolifagai ir enterokokai laikomi pagrindiniais parametrais ir negali būti įtraukti į tiekimo rizikos vertinimą, atliekamą pagal šio priedo C dalį. Jų monitoringas visuomet vykdomas 2 punkto 1 lentelėje nustatytu dažnumu. [142 pakeit.]
2. Bandinių ėmimo dažnumas
Visų pagal 5 straipsnį nustatytų parametrų monitoringas vykdomas bent tolesnėje lentelėje nustatytu dažnumu, nebent remiantis pagal 9 straipsnį ir šio priedo C dalį atliktu tiekimo rizikos vertinimu nustatomas kitas bandinių ėmimo dažnumas.
1 lentelė
Minimalus su atitikties monitoringu susijusio bandinių ėmimo ir analizės dažnumas
|
|
Minimalus bandinių skaičius per metus |
|||
|
≤ 100 |
10a |
|||
|
> 100 |
≤ 1 000 |
10a |
||
|
> 1 000 |
≤ 10 000 |
50b |
||
|
≤ 10 000 |
≤ 100 000 |
365 |
||
|
≤ 100 000 |
365 |
|||
|
Vandens tiekimo objekto teritorijoje per dieną paskirstomo ar išgaunamo vandens tūris (m3) (Žr. 1 ir 2 pastabas) m3 |
A grupės parametras (mikrobiologinis parametras) – bandinių skaičius per metus (žr. 3 pastabą) |
B grupės parametras (cheminis parametras) – bandinių skaičius per metus |
||
|
|
≤ 100 |
> 0 (Žr. 4 pastabą) |
> 0 (Žr. 4 pastabą) |
|
|
> 100 |
≤ 1 000 |
4 |
1 |
|
|
> 1 000 |
≤ 10 000 |
4 +3 1 000 m3 tiekiamo vandens per dieną ir bendrojo tūrio daliai |
1 +1 1 000 m3 tiekiamo vandens per dieną ir bendrojo tūrio daliai |
|
|
> 10 000 |
≤ 100 000 |
|
3 + 1 10 000 m3 tiekiamo vandens per dieną ir bendrojo tūrio daliai |
|
|
> 100 000 |
|
|
12 + 1 25 000 m3 tiekiamo vandens per dieną ir bendrojo tūrio daliai |
|
a: visi bandiniai turi būti imami laikotarpiu, pasižyminčiu didele enterinių patogenų sukeliamų ligų protrūkio rizika.
b: bent dešimt bandinių turi būti imama laikotarpiu, pasižyminčiu didele enterinių patogenų sukeliamų ligų protrūkio rizika.
1 pastaba. Vandens tiekimo objekto teritorija yra geografiškai apibrėžta teritorija, kurioje žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas iš vieno ar daugiau vandens tiekimo šaltinių, o vandens kokybė gali būti laikoma beveik vienoda.
2 pastaba. Tūris apskaičiuojamas kaip vienų kalendorinių metų vidurkis. Nustatant minimalų bandinių ėmimo dažnumą gali būti atsižvelgiama ne į vandens tūrį, o į vandens tiekimo objekto teritorijos gyventojų skaičių, remiantis prielaida, kad sunaudojamo vandens kiekis yra 200 l per dieną vienam gyventojui.
3 pastaba: Nurodytas dažnumas apskaičiuojamas taip: pvz., 4 300 m 3 per dieną = 16 mėginių (keturi pirmieji 1 000 m 3 per dieną + 12 papildomiems 3 300 m 3 per dieną).
3 4 pastaba: Valstybės narės, kurios pagal 3 straipsnio 2 dalies b punktą nusprendė netaikyti direktyvos nuostatų iš individualios vandens tiekimo sistemos tiekiamam vandeniui, minėtu dažnumu ima bandinius tik vandens tiekimo objekto teritorijose, kuriose per dieną paskirstoma nuo 10 iki 100 m3 vandens. [186 pakeit.]
C DALIS
Tiekimo rizikos vertinimas
|
1. |
9 straipsnyje nurodytas tiekimo rizikos vertinimas grindžiamas bendraisiais rizikos vertinimo principais, nustatytais tarptautiniuose standartuose, pvz., standarte EN 15975-2 „Geriamojo vandens tiekimo saugumas. Rizikos ir krizių valdymo gairės“. |
|
2. |
Atlikus tiekimo rizikos vertinimą monitoringui naudotas parametrų sąrašas papildomas ir B dalyje nustatytas bandinių ėmimo dažnumas padidinamas, jei tinka kuri nors iš toliau nurodytų sąlygų:
|
|
3. |
Atlikus tiekimo rizikos vertinimą monitoringui naudotas parametrų sąrašas gali būti sutrumpintas ir B dalyje nustatytas bandinių ėmimo dažnumas gali būti sumažintas, jei tinka visos toliau nurodytos sąlygos:
|
|
4. |
Jei monitoringo rezultatai, įrodantys, kad tinka 3 dalies b–e punktuose nustatytos sąlygos, iki [šios direktyvos įsigaliojimo diena] jau gauti, jie nuo tos dienos gali būti naudojami pritaikant monitoringą pagal tiekimo rizikos vertinimą. |
D DALIS
Bandinių ėmimo metodai ir bandinių ėmimo vietos
|
1. |
Bandinių ėmimo vietos pasirenkamos taip, kad būtų užtikrinta atitiktis 6 straipsnyje nurodytoms atitikties vietoms. Tuo atveju, kai vanduo tiekiamas iš skirstomojo tinklo, tam tikriems parametrams tirti skirtus bandinius valstybė narė gali imti vandens tiekimo objekto teritorijoje ar vandens ruošimo įrenginiuose, jei galima įrodyti, kad tai iš esmės nepakeis atitinkamų parametrų išmatuotos vertės. Bandinių skaičius turi būti kuo tolygiau paskirstytas laiko ir vietos atžvilgiu. |
|
2. |
Bandiniai atitikties vietoje turi būti imami laikantis šių reikalavimų:
|
|
2a. |
Bandiniai dėl legionelių vidaus vandentiekiuose imami Legionella pneumophila bakterijų paplitimo rizikos vietose ir (arba) vietose, kuriose galima patirti jų poveikį. Valstybės narės parengia bandinių dėl legionelių ėmimo metodų rekomendacijas. [144 pakeit.] |
|
3. |
Bandiniai skirstomajame tinkle turi būti imami pagal standartą ISO 5667-5, išskyrus atvejus, kai jie imami iš vartotojų čiaupų. Bandiniai mikrobiologinių parametrų analizei skirstomajame tinkle imami ir apdorojami pagal standartą EN ISO 19458 (bandinių ėmimo paskirtis A). |
IIa PRIEDAS
Būtinieji medžiagų, naudojamų gaminant naujus produktus, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, higienos reikalavimai:
|
a) |
medžiagų, kurias leidžiama naudoti gaminant kitas medžiagas, įskaitant, be kitų, organines medžiagas, elastomerus, silikonus, metalus, cementą, jonitines dervas ir sudėtines medžiagas bei iš jų pagamintus produktus, sąrašas; |
|
b) |
konkretūs reikalavimai dėl medžiagų naudojimo kitose medžiagose ir iš jų pagamintuose produktuose; |
|
c) |
konkretūs tam tikrų medžiagų patekimo į žmonėms vartoti skirtą vandenį apribojimai; |
|
d) |
higienos taisyklės, susijusios su kitomis reikalavimams įvykdyti būtinomis savybėmis; |
|
e) |
pagrindinės taisyklės, pagal kurias tikrinama, kaip laikomasi a–d punktuose nustatytų reikalavimų; |
|
f) |
su bandinių ėmimu ir analizavimo metodais susijusios taisyklės, pagal kurias tikrinama, kaip laikomasi a–d punktuose nustatytų reikalavimų. [145 pakeit.] |
III PRIEDAS
PARAMETRŲ ANALIZĖS SPECIFIKACIJOS
Valstybės narės užtikrina, kad analizės metodai, taikomi atliekant monitoringą ir tais atvejais, kai reikia įrodyti atitiktį šiai direktyvai, būtų patvirtinti ir pagrįsti dokumentais, laikantis EN ISO/IEC 17025 ar kitų tarptautiniu lygmeniu pripažintų lygiaverčių standartų. Valstybės narės užtikrina, kad laboratorijos arba su laboratorijomis sutartis sudarę subjektai pagal standartą EN ISO/IEC 17025 arba kitus tarptautiniu lygmeniu pripažintus lygiaverčius standartus taikytų kokybės valdymo sistemas.
Jeigu B dalyje nurodytas būtiniausias analizės metodo veiksmingumo charakteristikas atitinkančio analizės metodo nėra, valstybės narės užtikrina, kad, nepatiriant per didelių išlaidų, monitoringas būtų atliekamas taikant geriausius galimus metodus.
A DALIS
Mikrobiologiniai parametrai, kurių analizės metodai yra nurodyti
Mikrobiologinių parametrų metodai:
|
a) |
Escherichia coli (E. coli) ir koliforminės bakterijos (EN ISO 9308-1 arba EN ISO 9308-2); |
|
b) |
Enterococci (EN ISO 7899-2); |
|
c) |
Pseudomonas aeruginosa (EN ISO 16266); |
|
d) |
kolonijas sudarančių vienetų skaičius arba Heterotrofinių mikroorganizmų skaičius (22 oC) (EN ISO 6222); |
|
e) |
Clostridium perfringens, įskaitant sporas (EN ISO 14189). |
|
f) |
drumstumas (EN ISO 7027); |
|
g) |
legionelės (EN ISO 11731); |
|
h) |
somatiniai kolifagai (EN ISO 10705-2). |
B DALIS
Cheminiai parametrai, kurių analizės metodo veiksmingumo charakteristikos yra nurodytos
1. Cheminiai parametrai
Kai vykdomas 1 lentelėje nurodytų parametrų monitoringas, taikomu analizės metodu turi būti bent įmanoma nustatyti koncentraciją, kuri atitiktų parametro vertę; Komisijos direktyvos 2009/90/EB (1) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta kiekybinio įvertinimo riba turi siekti ne daugiau kaip 30 % atitinkamos parametro vertės, o matavimo neapibrėžtis turi atitikti 1 lentelėje nurodytą vertę. Pateikiamas rezultatas turi turėti bent tiek pat reikšminių skaitmenų, kiek jų turi I priedo B dalyje nurodyta parametro vertė.
1 lentelėje nurodyta matavimo neapibrėžtis neturi būti naudojama kaip papildoma I priede nurodytų parametrų verčių paklaida.
1 lentelė
Būtiniausia analizės metodo veiksmingumo charakteristika „Matavimo neapibrėžtis“
|
Parametrai |
Matavimo neapibrėžtis (žr. 1 pastabą) % parametro vertės |
Pastabos |
|
Akrilamidas |
30 |
|
|
Stibis |
40 |
|
|
Arsenas |
30 |
|
|
Benzo(a)pirenas |
50 |
Žr. 2 pastabą. |
|
Benzenas |
40 |
|
|
Beta-estradiolis (50-28-2) |
50 |
|
|
Bisfenolis A |
50 |
|
|
Boras |
25 |
|
|
Bromatas |
40 |
|
|
Kadmis |
25 |
|
|
Chloratas |
30 |
|
|
Chloritas |
30 |
|
|
Chromas |
30 |
|
|
Varis |
25 |
|
|
Cianidas |
30 |
Žr. 3 pastabą. |
|
1,2-dichloretanas |
40 |
|
|
Epichlorhidrinas |
30 |
|
|
Fluoridas |
20 |
|
|
HAA |
50 |
|
|
Švinas |
25 |
|
|
Gyvsidabris |
30 |
|
|
Microcistinas-LR |
30 |
|
|
Nikelis |
25 |
|
|
Nitratas |
15 |
|
|
Nitritas |
20 |
|
|
Nonilfenolis |
50 |
|
|
Pesticidai |
30 |
Žr. 4 pastabą. |
|
PFAS |
50 20 |
|
|
Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai |
30 |
Žr. 5 pastabą. |
|
Selenas |
40 |
|
|
Tetrachloretenas |
30 |
Žr. 6 pastabą. |
|
Trichloretenas |
40 |
Žr. 6 pastabą. |
|
Haloformų suma |
40 |
Žr. 5 pastabą. |
|
Uranas |
30 |
|
|
Vinilchloridas |
50 |
|
[177 ir 224 pakeit.]
2. 1 lentelės pastabos
|
1 pastaba |
Matavimo neapibrėžtis – ne neigiamas parametras, pagal naudojamą informaciją apibūdinantis matuojamajam dydžiui priskiriamų kiekybinių verčių pasklidimą. Matavimo neapibrėžties analizės veiksmingumo kriterijus (k = 2) – lentelėje nurodytos parametro vertės procentinis dydis arba griežtesnė vertė. Jei nenurodyta kitaip, matavimo neapibrėžtis apskaičiuojama remiantis parametro verte. |
|
2 pastaba |
Jeigu matavimo neapibrėžties vertės pasiekti neįmanoma, turėtų būti pasirinktas geriausias galimas metodas (iki 60 %). |
|
3 pastaba |
Metodu nustatoma bendra visų formų cianidų suma. |
|
4 pastaba |
Kiekvieno pesticido analizės metodo veiksmingumo charakteristikos yra informacinio pobūdžio. Minimali kai kurių pesticidų matavimo neapibrėžties vertė gali būti 30 %, o tam tikrų kitų pesticidų leidžiama matavimo neapibrėžties vertė gali būti iki 80 %. |
|
5 pastaba |
Analizės metodo veiksmingumo charakteristikos taikomos atskiroms medžiagoms ir sudaro 25 % I priedo B dalyje nurodytos parametro vertės. |
|
6 pastaba |
Analizės metodo veiksmingumo charakteristikos taikomos atskiroms medžiagoms ir sudaro 50 % I priedo B dalyje nurodytos parametro vertės. |
(1) 2009 m. liepos 31 d. Komisijos direktyva 2009/90/EB, kuria pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB nustatomos vandens cheminės analizės ir vandens būklės stebėsenos techninės specifikacijos (OL L 201, 2009 8 1, p. 36).
IV PRIEDAS
IFORMACIJA, KURI TURI BŪTI TEIKIAMA VISUOMENEI INTERNETE [146 pakeit.]
Internete vartotojams patogiu ir pritaikytu būdu arba kitais taip pat patogiais naudoti ir pritaikytais būdais skelbiama tokia informacija: [147 pakeit.]
|
1) |
atitinkamo vandens tiekėjo identifikaciniai duomenys , teritorija, žmonių, kuriems tiekiamas vanduo, skaičius ir vandens gamybos būdas ; [148 pakeit.] |
|
2) |
naujausi I priedo A ir, B ir Ba dalyse išvardytų parametrų monitoringo rezultatai rezultatų , įskaitant asmens, kuriam tiekiamas vanduo, interesų sritį atitinkančių bandinių ėmimo dažnumą ir vietas, kartu su parametrų vertėmis, nustatytomis vertes, nustatytas pagal 5 straipsnį , apžvalga . Monitoringo rezultatai turi būti ne senesni kaip: [149 pakeit.]
|
|
3) |
jei kompetentingos institucijos nustatė, kad viršijamos pagal 5 straipsnį nustatytos parametrų vertės ir dėl to žmonių sveikatai kyla potencialus pavojus , informacija apie potencialų pavojų žmonių sveikatai ir susijusios sveikatos bei vartojimo rekomendacijos arba internetinė nuoroda į tokią informaciją ir rekomendacijas; [150 pakeit.] |
|
4) |
atitinkamo tiekimo rizikos vertinimo santrauka; [151 pakeit.] |
|
5) |
informacija apie šiuos I priedo Ba dalyje išvardytus indikatorinius parametrus ir su jais susijusias parametrų vertes:;
|
|
6) |
rekomendacijos vartotojams, įskaitant , atitinkamais atvejais, dėl vandens suvartojimo mažinimo ir atsakingo vandens vartojimo atsižvelgiant į vietos sąlygas ; [153 pakeit.] |
|
7) |
stambių ir labai stambių vandens tiekėjų atveju – metinė informacija apie: [154 pakeit.]
|
|
8) |
pateikus prašymą – prieiga prie dešimties metų senumo istorinių duomenų dėl 2 ir 3 punkte punktuose nurodytos informacijos duomenų iki 10 metų senumo ir ne anksčiau, nei Direktyva buvo perkelta į nacionalinę teisę . [160 pakeit.] |
V PRIEDAS
A dalis
Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių pakeitimų sąrašas
(kaip nurodyta 23 straipsnyje)
|
Tarybos Direktyva 98/83/EB |
|
|
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003 |
Tik II priedo 29 punktas |
|
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 596/2009 |
Tik priedo 2.2 punktas |
|
Komisijos direktyva (ES) 2015/1787 |
|
B dalis
Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai
(kaip nurodyta 23 straipsnyje)
|
Direktyva |
Perkėlimo terminas |
|
|
98/83/EB |
2000 m. gruodžio 25 d. |
|
|
(ES) 2015/1787 |
2017 m. spalio 27 d. |
|
VI PRIEDAS
ATITIKTIES LENTELĖ
|
Direktyva 98/83/EB |
Ši direktyva |
|
1 straipsnis |
1 straipsnis |
|
2 straipsnio įžanginė formuluotė |
2 straipsnio įžanginė formuluotė |
|
2 straipsnio 1 ir 2 punktai |
2 straipsnio 1 ir 2 punktai |
|
— |
2 straipsnio 3–8 punktai |
|
3 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė |
3 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė |
|
3 straipsnio 1 dalies a ir b punktai |
3 straipsnio 1 dalies a ir b punktai |
|
3 straipsnio 2 ir 3 dalys |
3 straipsnio 2 ir 3 dalys |
|
4 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė |
4 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė |
|
4 straipsnio 1 dalies a ir b punktai |
4 straipsnio 1 dalies a ir b punktai |
|
4 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
4 straipsnio 1 dalies c punktas |
|
4 straipsnio 2 dalis |
4 straipsnio 2 dalis |
|
5 straipsnio 1 ir 2 dalys |
5 straipsnio 1 dalis |
|
5 straipsnio 3 dalis |
5 straipsnio 2 dalis |
|
6 straipsnio 1 dalies a–c punktai |
6 straipsnio a–c punktai |
|
6 straipsnio 1 dalies d punktas |
— |
|
6 straipsnio 2 dalis |
— |
|
6 straipsnio 3 dalis |
— |
|
— |
7 straipsnis |
|
— |
8 straipsnis |
|
|
9 straipsnis |
|
— |
10 straipsnis |
|
7 straipsnio 1 dalis |
11 straipsnio 1 dalis |
|
7 straipsnio 2 dalis |
11 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė |
|
— |
11 straipsnio 2 dalies a–c punktai |
|
7 straipsnio 3 dalis |
11 straipsnio 3 dalis |
|
7 straipsnio 4 dalis |
— |
|
7 straipsnio 5 dalies a punktas |
11 straipsnio 4 dalies įžanginė formuluotė |
|
7 straipsnio 5 dalies b punktas |
11 straipsnio 4 dalies a punktas |
|
7 straipsnio 5 dalies c punktas |
11 straipsnio 4 dalies b punktas |
|
7 straipsnio 6 dalis |
11 straipsnio 5 dalis |
|
8 straipsnio 1 dalis |
12 straipsnio 1 dalis |
|
8 straipsnio 2 dalis |
12 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |
|
— |
12 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
|
8 straipsnio 3 dalis |
12 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa |
|
— |
12 straipsnio 3 dalies antra pastraipa |
|
— |
12 straipsnio 4 dalies a–c punktai |
|
8 straipsnio 4 dalis |
12 straipsnio 5 dalis |
|
8 straipsnio 5–7 dalys |
— |
|
9 straipsnis |
— |
|
10 straipsnis |
— |
|
— |
13 straipsnis |
|
— |
14 straipsnis |
|
— |
15 straipsnis |
|
— |
16 straipsnis |
|
— |
17 straipsnis |
|
11 straipsnio 1 dalis |
18 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
|
— |
18 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
|
11 straipsnio 2 dalis |
— |
|
— |
18 straipsnio 2 dalis |
|
— |
19 straipsnis |
|
12 straipsnio 1 dalis |
20 straipsnio 1 dalis |
|
12 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |
20 straipsnio 1 dalis |
|
12 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
— |
|
12 straipsnio 3 dalis |
— |
|
13 straipsnis |
— |
|
14 straipsnis |
— |
|
15 straipsnis |
— |
|
— |
21 straipsnis |
|
17 straipsnio 1 ir 2 dalys |
22 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
16 straipsnio 1 dalis |
23 straipsnio 1 dalis |
|
16 straipsnio 2 dalis |
— |
|
|
23 straipsnio 2 dalis |
|
18 straipsnis |
24 straipsnis |
|
19 straipsnis |
25 straipsnis |
|
I priedo A dalis |
I priedo A dalis |
|
I priedo B dalis |
I priedo B dalis |
|
I priedo C dalis |
— |
|
— |
I priedo C dalis |
|
II priedo A dalies 1 punkto a–c papunkčiai |
II priedo A dalies 1 punkto a–c papunkčiai |
|
II priedo A dalies 2 punkto pirma pastraipa |
II priedo A dalies 2 punkto pirma pastraipa |
|
— |
II priedo A dalies 2 punkto antra pastraipa ir lentelė |
|
II priedo A dalies 2 punkto antra pastraipa |
II priedo A dalies 2 punkto trečia pastraipa |
|
II priedo A dalies 3 punktas |
— |
|
II priedo A dalies 4 punktas |
II priedo A dalies 3 punktas |
|
II priedo B dalies 1 punktas |
— |
|
II priedo B dalies 2 punktas |
II priedo B dalies 1 punktas |
|
II priedo B dalies 3 punktas |
II priedo B dalies 2 punktas |
|
II priedo C dalies 1 punktas |
— |
|
II priedo C dalies 2 punktas |
II priedo C dalies 1 punktas |
|
II priedo C dalies 3 punktas |
— |
|
II priedo C dalies 4 punktas |
II priedo C dalies 2 punktas |
|
II priedo C dalies 5 punktas |
II priedo C dalies 3 punktas |
|
— |
II priedo C dalies 4 punktas |
|
II priedo C dalies 6 punktas |
— |
|
II priedo D dalies 1–3 punktai |
II priedo D dalies 1–3 punktai |
|
III priedo pirma ir antra pastraipos |
III priedo pirma ir antra pastraipos |
|
III priedo A dalies pirma ir antra pastraipos |
— |
|
III priedo A dalies trečios pastraipos a–f punktai |
III priedo A dalies trečios pastraipos a–h punktai |
|
III priedo B dalies 1 punkto pirma pastraipa |
III priedo B dalies 1 punkto pirma pastraipa |
|
III priedo B dalies 1 punkto antra pastraipa |
— |
|
III priedo B dalies 1 punkto trečia pastraipa ir 1 lentelė |
III priedo B dalies 1 punkto antra pastraipa ir 1 lentelė |
|
III priedo B dalies 1 punktas, 2 lentelė |
— |
|
III priedo B dalies 2 punktas |
III priedo B dalies 2 punktas |
|
IV priedas |
— |
|
V priedas |
— |
|
— |
IV priedas |
|
— |
V priedas |
|
— |
VI priedas |
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/930 |
P8_TA(2019)0321
Restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumo gerinimas ***I
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui gerinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/30/ES (COM(2016)0723 – C8-0475/2016 – 2016/0359(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/52)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0723), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, ir į 53 bei 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0475/2016), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Dáil Éireann ir Seanad Éireann pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 12 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A8-0269/2018), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2016)0359
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 28 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva)
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/1023.)
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/932 |
P8_TA(2019)0322
Naudojimasis autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms ***I
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės (COM(2016)0594 – C8-0384/2016 – 2016/0284(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/53)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0594), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0384/2016), |
|
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo, |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, 53 straipsnio 1 dalį ir į 62 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
pasikonsultavęs su Regionų komitetu, |
|
— |
atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0378/2017), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2016)0284
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 28 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/789.)
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/934 |
P8_TA(2019)0323
Programa „Kūrybiška Europa“ (2021–2027 m.) ***I
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 (COM(2018)0366 – C8-0237/2018 – 2018/0190(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/54)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0366), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 167 straipsnio 5 dalį ir 173 straipsnio 3 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0237/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 6 d. Regionų komiteto nuomonę (2) |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0156/2019), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams |
(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 87.
(2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
P8_TC1-COD(2018)0190
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 28 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 167 straipsnio 5 dalį ir 173 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
|
(1) |
kultūra, menas, kultūros paveldas ir kultūros įvairovė kultūriniu, edukaciniu, demokratiniu, aplinkosauginiu, socialiniu , žmogaus teisių ir ekonominiu požiūriu požiūriais Europos visuomenei yra didelės vertybės, todėl juos reikėtų skatinti ir remti. 2017 m. kovo 25 d. paskelbtoje Romos deklaracijoje ir 2017 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose teigiama, kad švietimas ir kultūra yra įtraukių ir darnių visuomenių ir konkurencingumo išlaikymo pagrindas; [1 pakeit.] |
|
(2) |
Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. Šios vertybės dar kartą patvirtintos ir išreikštos per teises, laisves ir principus, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) , kuri, kaip nurodyta ES sutarties 6 straipsnyje, turi tokią pat teisinę galią kaip Sutartys . Chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos ir informacijos laisvė, o 13 straipsnyje – menų ir mokslo laisvė ; [2 pakeit.] |
|
(3) |
ES sutarties 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę ir kad, be kita ko, ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas; |
|
(4) |
Komisijos komunikate „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“ (4) išdėstyti tolesni Sąjungos tikslai, keliami kultūros ir kūrybos sektoriams. Skatinant tarpvalstybinį kultūros ir kūrybos sektorių matmenį, remiant jų augimo pajėgumą ir kultūra grindžiamą švietimo bei inovacijų kūrybiškumą, siekiama išnaudoti kultūros ir kultūros įvairovės daromą poveikį socialinei sanglaudai ir visuomenės gerovei, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, tarptautinių kultūrinių ryšių stiprinimui. Programa „Kūrybiška Europa“ drauge su kitomis Sąjungos programomis turėtų padėti įgyvendinti šią naująją Europos kultūros darbotvarkę , atsižvelgiant į tai, kad kultūros ir meninės raiškos savaiminė vertė visada turėtų būti saugoma bei skatinama ir kad meninė kūryba sudaro bendradarbiavimo projektų šerdį . Ši programa Šios Naujos Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimo rėmimas taip pat atitinka 2007 m. kovo 18 d. įsigaliojusią 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, prie kurios Sąjunga yra prisijungusi; [3 pakeit.] |
|
(4a) |
Sąjungos politika papildys valstybių narių veiksmus kultūros ir kūrybos srityje ir suteiks jiems papildomos vertės. Sąjungos politikos poveikis turėtų būti nuolat vertinamas, atsižvelgiant į kiekybinius ir kokybinius rodiklius, tokius kaip nauda piliečiams ir aktyvus jų dalyvavimas, nauda Sąjungos ekonomikai jos augimo ir darbo vietų kūrimo bei šalutinio poveikio kitiems ekonomikos sektoriams požiūriais ir kultūros ir kūrybos sektorių darbuotojų įgūdžiai ir gebėjimai; [4 pakeit.] |
|
(4b) |
programos tikslai – saugoti ir puoselėti Europos kultūros paveldą. Europos Tarybos priimtoje Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencijoje (Faro konvencija), kuri įsigaliojo 2011 m. birželio 1 d., šie tikslai taip pat pripažinti neatskiriamais nuo teisės į kultūros paveldo pažinimą ir teisės dalyvauti kultūriniame gyvenime. Šioje konvencijoje pabrėžiamas kultūros paveldo vaidmuo kuriant taikią ir demokratinę visuomenę, taip pat tvarios plėtros ir kultūrų įvairovės skatinimo procesuose; [5 pakeit.] |
|
(5) |
Europos kultūros įvairovės ir bendrų šaknų suvokimo skatinimas priklauso nuo grindžiamas meninės raiškos laisve, menininkų ir kultūros veiklos vykdytojų gebėjimais ir kompetencija, taip pat klestinčių ir atsparių kultūros ir kūrybos sektorių, kurie pajėgūs viešojoje ir privačiojoje srityse buvimu ir jų gebėjimu kurti, gaminti naujinti ir platinti gaminti savo kūrinius bei platinti juos plačiai ir įvairiai Europos auditorijai. Taip išplečiamas jų verslo potencialas ir, prisidedama prie kūrybinio turinio, meninių tyrimų ir kūrybiškumo prieinamumo didinimo bei skatinimo ir prie tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Be to, skatinant kūrybiškumą ir naujas žinias prisidedama prie konkurencingumo didinimo ir inovacijų gyvybingumo skatinimo pramonės vertės grandinėse. Reikėtų taikyti platesnį požiūrį į švietimą meno ir kultūros srityje, pereinant nuo požiūrio, taikomo gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) srityje, prie požiūrio, taikomo gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos (MTIMM) srityje. Nors pastaruoju metu padaryta pažanga pagalbos priemonių vertimo ir subtitravimo srityse , Europos kultūros ir kūrybos rinka tebėra susiskaidžiusi nacionaliniu ir lingvistiniu lygmeniu ir dėl to . Atsižvelgiant į kiekvienos rinkos ypatumus, gali būti padaryta daugiau, kad kultūros ir kūrybos sektoriai negali galėtų visapusiškai išnaudoti Europos bendrosios rinkos, ypač bendrosios skaitmeninės rinkos, teikiamų galimybių teikiamas galimybes, be kita ko, atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ; [6 pakeit.] |
|
(5a) |
perėjimas prie skaitmeninių technologijų – tai esminis pokytis, kuris yra vienas iš didžiausių iššūkių kultūros ir kūrybos sektoriams. Skaitmeninės inovacijos pakeitė įpročius, santykius, gamybos ir vartojimo modelius tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu lygmeniu ir jos turėtų skatinti kultūrinę ir kūrybinę raišką bei kultūrinį ir kūrybinį naratyvą, atsižvelgiant į ypatingą kultūros ir kūrybos sektorių vertę skaitmeninėje aplinkoje; [7 pakeit.] |
|
(6) |
Programoje turėtų būti atsižvelgiama į dvilypį kultūros ir kūrybos sektorių pobūdį, pripažįstant, viena vertus, kultūros savaiminę bei meninę vertę ir, kita vertus, tų sektorių ekonominę vertę, įskaitant jų platesnį indėlį ekonomikos augimo ir konkurencingumo, kūrybiškumo ir, inovacijų , kultūrų dialogo, socialinės sanglaudos ir žinių generavimo srityse. Tam reikia tvirtų Europos kultūros ir kūrybos sektorių tiek pelno, tiek ne pelno srityse , ypač gyvybingos Europos audiovizualinės pramonės, turint omenyje jos pajėgumą pasiekti didelę auditoriją vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis ir jos ekonominę svarbą, be kita ko, kitiems kūrybos sektoriams ir kultūriniam turizmui , taip pat regionų, vietos ir miestų plėtrai . Vis dėlto konkurencija pasaulio audiovizualinio sektoriaus rinkose dar labiau suintensyvėjo dėl padidėjusios skaitmeninės transformacijos, pavyzdžiui, medijų produkcijos, vartojimo pokyčių ir stiprėjančios pasaulinių turinio platinimo platformų pozicijos. Todėl būtina padidinti Europos pramonei skiriamą paramą; [8 pakeit.] |
|
(6a) |
aktyviai Europos Sąjungos pilietybei, bendroms vertybėms, kūrybiškumui ir inovacijoms reikalingas tvirtas pagrindas, į kurį remdamosi jos galėtų vystytis. Pagal Programą turėtų būti remiamas švietimas kino ir audiovizualinių menų srityse, ypač tarp nepilnamečių ir jaunimo; [9 pakeit.] |
|
(7) |
tam, kad Programa būtų veiksminga, joje turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų sektorių konkretų pobūdį ir iššūkius , jų skirtingas tikslines grupes ir konkrečius poreikius, audiovizualiniam sektoriui, kitiems kultūros ir kūrybos sektoriams ir tarpsektorinei veiklai skirtose paprogramėse taikant specialiai priderintus metodus . Pagal Programą turėtų būti teikiama vienoda parama visiems kultūros ir kūrybos sektoriams, taikant į bendrus poreikius sutelktas horizontaliąsias sistemas. Remiantis bandomaisiais projektais, parengiamaisiais veiksmais ir tyrimais, pagal Programą taip pat turėtų būti įgyvendinami šio reglamento priede išvardyti sektoriniai veiksmai ; [10 pakeit.] |
|
(7a) |
visų formų ir raiškos būdų muzika, ypač šiuolaikinė ir gyva muzika, yra svarbi Sąjungos kultūros, meno ir ekonomikos paveldo sudedamoji dalis. Muzika yra socialinės sanglaudos, daugiakultūrės integracijos ir jaunimo socializacijos elementas ir viena iš pagrindinių priemonių kultūros, įskaitant kultūrinį turizmą, teikiamoms galimybėms didinti. Todėl finansinių išteklių paskirstymo ir tikslinių veiksmų nustatymo požiūriu muzikos sektoriui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys pagal šį reglamentą įgyvendinant konkrečius „Kultūros“ paprogramės veiksmus. Kiekvienam atvejui pritaikyti pasiūlymai ir priemonės turėtų padėti sustiprinti muzikos sektoriaus konkurencingumą ir spręsti kai kuriuos konkrečius uždavinius, su kuriais jame susiduriama; [11 pakeit.] |
|
(7b) |
reikia stiprinti Sąjungos paramą tarptautinių kultūros ryšių srityje. Programa turėtų būti siekiama prisidėti siekiant naujosios Europos kultūros darbotvarkės trečiojo strateginio tikslo, išnaudojant kultūrą ir kultūrų dialogą kaip priemones socialinei ir ekonominei plėtrai skatinti. Sąjungoje ir visame pasaulyje miestai vykdo naują kultūros politiką. Visame pasaulyje yra daugybė kūrybinių bendruomenių, susibūrusių centruose, inkubatoriuose ir specialiose erdvėse. Sąjunga turėtų padėti šioms bendruomenėms iš Sąjungos ir trečiųjų šalių kurti tinklus ir skatinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą meninių, kūrybinių ir skaitmeninių įgūdžių srityje; [12 pakeit.] |
|
(8) |
tarpsektorinės paprogramės paskirtis – išnaudoti spręsti bendrus skirtingų kultūros ir kūrybos sektorių iššūkius ir išnaudoti jų bendradarbiavimo potencialą. Bendras universalus požiūris gali būti naudingas tuo, kad jis leidžia lengviau perduoti žinias ir užtikrinti administravimo veiksmingumą; [13 pakeit.] |
|
(9) |
siekiant paremti Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos politikos priemones, audiovizualiniam sektoriui reikalinga Sąjungos intervencija. Visų pirma tai pasakytina apie autorių teisių sistemos modernizavimą ir siūlomą reglamentą dėl transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamų programų Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/789 (5) , taip pat apie pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiama ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES (6) direktyva (ES) 2018 / 1808 (7). Jais siekiama padidinti Europos audiovizualinio sektoriaus rinkos dalyvių pajėgumus finansuoti, gaminti ir platinti įvairaus formato kūrinius, kurie būtų pakankamai viešinami įvairiomis turimomis komunikacijos priemonėmis (tokiomis kaip televizija, kinas ar užsakomosios vaizdo programų paslaugos) ir patrauklūs auditorijai vis atviresnėje ir konkurencingesnėje rinkoje Europoje ir už jos ribų. Paramą reikėtų padidinti, kad būtų tinkamai sureaguota į pastarojo meto rinkos raidą, visų pirma – į pasaulinių platinimo platformų poziciją, kuri yra stipresnė už nacionalinių transliuotojų, kurie tradiciškai investuoja į Europos kūrinių gamybą, poziciją; [14 pakeit.] |
|
(10) |
specialios iniciatyvos, vykdomos pagal programą „Kūrybiška Europa“, pavyzdžiui, Europos paveldo ženklas, Europos paveldo dienos, Europos apdovanojimai šiuolaikinės, roko ir populiariosios muzikos, literatūros, paveldo ir architektūros srityse, Europos kultūros sostinės iniciatyva, tiesiogiai pasiekė milijonus Europos piliečių, atskleidė Europos kultūros politikos socialinę ir ekonominę naudą, todėl juos reikėtų tęsti ir, jei įmanoma, išplėsti . Pagal Programą turėtų būti remiama Europos paveldo ženklu pažymėtų vietovių tinklaveika ; [15 pakeit.] |
|
(10a) |
pagal Reglamentą (ES) Nr. 1295/2013 sukurta programa „Kūrybiška Europa“ paskatino rengti novatoriškus ir sėkmingus projektus, kuriuos įgyvendinant sukurta gerosios praktikos pavyzdžių tarptautinio Europos lygmens bendradarbiavimo kūrybos ir kultūros sektoriuose srityje. Savo ruožtu tai padėjo užtikrinti publikai didesnę Europos kultūros įvairovę ir Europos kultūros politikos socialinę ir ekonominę naudą. Siekiant užtikrinti didesnį veiksmingumą, tokias sėkmės istorijas reikėtų ypač pabrėžti ir, esant galimybei, su jomis supažindinti platesniu mastu; [16 pakeit.] |
|
(10b) |
visais lygmenimis veikiantys kultūros ir kūrybos sektorių dalyviai turėtų aktyviai dalyvauti siekiant Programos tikslų ir toliau ją plėtojant. Kadangi patirtis, sukaupta oficialiai įtraukiant suinteresuotuosius subjektus į Europos kultūros paveldo metų dalyvaujamojo valdymo modelį, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2017/864 (8) , pasirodė esanti veiksminga siekiant integruoti kultūrą į kitų sektorių politiką, patartina taikyti šį modelį taip pat ir įgyvendinant Programą. Šis dalyvaujamasis valdymo modelis turėtų apimti universalų požiūrį siekiant sukurti įvairių Sąjungos programų ir iniciatyvų kultūros ir kūrybiškumo srityje sinergiją; [17 pakeit.] |
|
(10c) |
į konkrečius pagal Programą įgyvendinamus veiksmus turi būti įtraukti pavyzdiniai tarpsektoriniai veiksmai, kuriais būtų siekiama pademonstruoti valstybėms narėms ir trečiosioms šalims Europos kūrybiškumą ir kultūrų įvairovę. Šiais veiksmais turi būti pabrėžiamas pavyzdinis Europos kultūra grindžiamo kūrybiškumo gebėjimas skatinti tarpsektorines inovacijas platesniu ekonomikos mastu, skiriant specialų apdovanojimą; [18 pakeit.] |
|
(11) |
kultūra teikia pagrindą stipresnėms įtraukioms labai svarbi stiprinant įtraukias, darnias ir darnioms visuomenėms svarstančias bendruomenes, atgaivinant teritorijas ir skatinant žmonių iš nepalankios aplinkos socialinę įtrauktį . Migracijos spaudimo problemų ir integracijos iššūkių akivaizdoje kultūra atlieka svarbų vaidmenį kuriant įtraukias erdves kultūrų dialogui ir integruojant migrantus bei pabėgėlius , padėdama jiems jaustis priimančiųjų bendruomenių dalimi, taip pat vystant gerus migrantų ir naujų bendruomenių santykius; [19 pakeit.] |
|
(11a) |
kultūra suteikia ir skatina ekonominį, socialinį ir ekologinį tvarumą. Todėl ji turi užimti centrinę vietą politikos formavimo strategijose. Reikėtų pabrėžti kultūros indėlį į visuomenės gerovę apskritai. Remiantis 2018 m. sausio 22 d. Davoso deklaracija dėl kokybiškos pastatų statybos kultūros (vok. „Baukultur“) Europai, turėtų būti skatinamas naujas integruotas požiūris į kokybiškai apstatytos aplinkos formavimą, kuris būtų grindžiamas kultūra, stiprintų socialinę sanglaudą, užtikrintų tvarią aplinką ir prisidėtų prie visos visuomenės sveikatos ir gerovės. Taikant šį požiūrį dėmesys neturėtų būti sutelktas vien į miestų teritorijas, o turėtų būti visų pirma koncentruojamasi į periferinių, atokių ir kaimo vietovių sujungimą. Sąvoka „Baukultur“ apima visus veiksnius, turinčius tiesioginį poveikį piliečių ir bendruomenių gyvenimo kokybei, taigi labai konkrečiai skatinančius įtrauktį, sanglaudą ir tvarumą; [20 pakeit.] |
|
(11b) |
visų pirma reikia siekti, kad kultūra, įskaitant kultūrines ir audiovizualines prekes ir paslaugas, taptų labiau prieinama neįgaliesiems, kaip priemonė pasiekti visišką savirealizaciją ir aktyviai dalyvauti, prisidėti kuriant iš tikrųjų įtraukią ir vieningą visuomenę. Todėl Programa turėtų skatinti ir didinti dalyvavimą kultūriniame gyvenime visoje Sąjungoje, ypač neįgalių asmenų ir asmenų iš nepalankios aplinkos, taip pat kaimo ir atokiose vietovėse gyvenančių asmenų; [21 pakeit.] |
|
(12) |
kūrybinė ir kultūrinė raiška, saviraiškos laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas yra gyvybingos gyvybingų kultūros ir kūrybos pramonės, įskaitant sektorių ir naujienų žiniasklaidos sektorių, sektoriaus pagrindas. Šia Programa turėtų būti skatinamos audiovizualinio ir leidybos sektorių sankirtos ir bendradarbiavimas, siekiant skatinti pliuralistinę ir nepriklausomą žiniasklaidos aplinką , atitinkančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES (9) . Programa turėtų teikti paramą naujiems žiniasklaidos specialistams ir skatinti piliečių kritinį mąstymą, didinant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, ypač tarp jaunimo ; [22 pakeit.] |
|
(12a) |
menininkų ir kultūros darbuotojų judumas, įgūdžių ugdymas, mokymasis, tarpkultūrinis sąmoningumas, bendras kūrimas, bendra gamyba, meno kūrinių platinimas bei sklaida ir dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose, tokiuose kaip mugės ir festivaliai, yra būtina sąlyga, kad Sąjungos kultūros ir kūrybos sektoriai būtų geriau susieti, stipresni ir tvaresni. Jų judumui dažnai trukdo teisinio statuso nebuvimas, sunkumai gauti vizas ir leidimų galiojimo trukmė, dvigubo apmokestinimo rizika ir nesaugios bei nestabilios socialinės apsaugos sąlygos; [23 pakeit.] |
|
(13) |
vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 10 straipsniais, visa pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas, nediskriminavimo tikslų integravimas ir, kai taikoma, turėtų būti nustatyti atitinkami lyčių pusiausvyros ir įvairovės kriterijai . Programa turėtų būti siekiama užtikrinti, kad kuo įvairesnių Europos visuomenės sluoksnių nariai galėtų dalyvauti Programoje ir pagal ją vykdomuose projektuose ir kad ji tą įvairovę atspindėtų. Programos veikla turėtų būti stebima ir apie ją turėtų būti atsiskaitoma, norint užtikrinti jos rezultatyvumą šiuo pažiūriu ir sudaryti politikos formuotojams galimybes priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus dėl būsimų programų; [24 pakeit.] |
|
(13a) |
Sąjungos meno ir kultūros srityje yra labai daug moterų autorių, specialisčių bei mokytojų ir jos sudaro didelę publikos dalį, kurios prieiga prie kultūrinės pasiūlos didėja. Vis dėlto, kaip rodo tyrimai, pvz., Europos moterų audiovizualinio tinklo tyrimas, skirtas kino režisieriams, ir tyrimas muzikos srityje, atliktas įgyvendinant projektą „We must“, esama vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų ir moterys turi mažiau galimybių realizuoti savo kūrinius bei užimti su sprendimų priėmimu susijusias pareigas kultūros, meno ir kūrybos institucijose. Todėl būtina skatinti moterų talentus ir platinti jų kūrinius siekiant remti moterų karjerą meno srityje; [25 pakeit.] |
|
(14) |
atsižvelgiant į bendrą komunikatą „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“, kuris patvirtintas 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija (10), Europos finansavimo priemonėmis ir ypač šia Programa turėtų būti pripažįstama kultūros svarba palaikant tarptautinius santykius ir jos vaidmuo skatinant Europos vertybes, įgyvendinant specialius ir tikslinius veiksmus, skirtus aiškiam pasaulinio masto Sąjungos poveikiui užtikrinti; |
|
(14a) |
remiantis išvadomis, padarytomis pasibaigus 2018-iesiems – Europos kultūros paveldo metams, pagal Programą turėtų būti stiprinami sektoriaus bendradarbiavimo ir propagavimo pajėgumai remiant veiklą, susijusią su 2018-ųjų – Europos kultūros paveldo metų palikimu. Šioje srityje turėtų būti atsižvelgiama į 2018 m. lapkričio mėn. vykusios Kultūros ministrų tarybos deklaraciją ir 2018 m. gruodžio 7 d. vykusio Tarybos susitikimo baigiamojo renginio deklaracijas. Vykdant Programą turėtų būti prisidedama prie ilgalaikio tvaraus Europos kultūros paveldo išsaugojimo, teikiant paramą amatininkams ir meistrams, turintiems įgūdžių tradicinių, su kultūros paveldo atkūrimu susijusių amatų srityje; [26 pakeit.] |
|
(15) |
atsižvelgiant į 2014 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“ (11), atitinkama politika ir priemonėmis turėtų būti užtikrinta, kad Europos istorinis, dabartinis, materialusis, nematerialusis ir skaitmeninis kultūros paveldas teiktų ilgalaikės ir tvarios naudos, ir plėtoti integruotesnį požiūrį būtų nustatytas labiau integruotas požiūris į jo išsaugojimą, panaudojimą , pritaikomąjį pakartotinį naudojimą, sklaidą, valorizavimą ir rėmimą , remiant aukštos kokybės ir koordinuojamą keitimąsi profesinėmis žiniomis, bendrų šiam sektoriui skirtų aukštos kokybės standartų parengimą ir šio sektoriaus specialistų judumą. Kultūros paveldas yra sudedamoji Europos sanglaudos dalis ir padeda susieti tradicijas ir inovacijas. Išsaugoti kultūros paveldą ir remti menininkus, kūrėjus ir amatininkus turėtų būti Programos prioritetas ; [27 pakeit.] |
|
(15a) |
Programa turėtų būti prisidedama prie piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo ir įtraukimo į kultūrinę ir visuomeninę veiklą, kultūrinio švietimo skatinimo bei kultūrinių žinių ir paveldo viešinimo. Programa taip pat turėtų būti puoselėjama kokybė ir naujovės kūrybos ir išsaugojimo srityse, be kita ko, užtikrinant kultūros, meno, mokslo, mokslinių tyrimų ir technologijų sąveiką; [28 pakeit.] |
|
(16) |
atsižvelgiant į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į pažangią, novatorišką ir tvarią pramonę. Atnaujinta ES pramonės politikos strategija“ (12), būsimais veiksmais turėtų būti prisidedama prie kūrybiškumo, dizaino ir pažangiųjų technologijų integravimo, kad būtų kuriamos naujos pramonės vertės grandinės ir sugrąžintas tradicinės pramonės konkurencingumas; |
|
(16a) |
kaip pabrėžiama 2016 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos, kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas turėtų būti suprantamas kaip kompleksinis klausimas. Visą Programos įgyvendinimo laikotarpį projektai turėtų būti integruojami, siekiant remti naujus verslo modelius bei gebėjimus ir tradicinį savoir-faire, taip pat kūrybinių ir tarpdisciplininių sprendimų pavertimą ekonomine ir socialiniu požiūriu vertingais sprendimais. Be to, turėtų būti visapusiškai išnaudotos esamos Sąjungos politikos sričių sąveikos galimybės, siekiant veiksmingai panaudoti finansavimą, teikiamą pagal tokias Sąjungos programas kaip „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, „Erasmus+“, EaSI ir „InvestEU“; [29 pakeit.] |
|
(17) |
Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, taip pat šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, ir Sąjungos strateginės partnerės taip pat turėtų galėti dalyvauti Programoje (laikantis tam tikrų sąlygų); |
|
(18) |
trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant šias programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Tam, kad būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta konkreti nuostata . Dėl trečiųjų valstybių įnašų į Programą turėtų būti kasmet teikiamos ataskaitos biudžeto valdymo institucijai ; [30 pakeit.] |
|
(19) |
Programa turėtų būti stiprinamas Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), Europos Tarybos, įskaitant „Eurimage“ ir Europos audiovizualinę observatoriją (toliau – Observatorija), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos, bendradarbiavimas. Šia programa taip pat turėtų būti remiami Sąjungos įsipareigojimai dėl darnaus vystymosi tikslų, ypač dėl jų kultūrinio matmens (13). Kalbant apie audiovizualinį sektorių, Programa turėtų būti užtikrintas Sąjungos indėlis į Europos audiovizualinės observatorijos veiklą; |
|
(20) |
atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus ir prisidės prie siekio skirti 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą; |
|
(21) |
šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (14) (Finansinis reglamentas) nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir nustatyta su finansais susijusių asmenų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo Sąjungos finansavimo sąlyga; |
|
(22) |
Europos kino akademija nuo įsteigimo sukaupė unikalių , turėdama ypatingų ekspertinių žinių ir užima ypatingą užimanti unikalią padėtį, kuri jai leidžia burti europinę prisidėjo kuriant Europos kino kūrėjų ir specialistų bendruomenę, propaguojančią propaguodama ir platinančią platindama Europos filmus kitapus nacionalinių sienų ir formuojančią tikrą europinę auditoriją skatindama visų amžių tarptautinės auditorijos atsiradimą . Todėl , atsižvelgiant į bendradarbiavimą su Europos Parlamentu organizuojant LUX kino apdovanojimus, ji turėtų turėti išskirtinę teisę į tiesioginę Sąjungos paramą . Vis dėlto tiesioginė parama turi būti susieta su abiejų šalių derybomis dėl bendradarbiavimo susitarimo, kuriame būtų nustatyti konkretūs uždaviniai bei tikslai, ir teikti tiesioginę paramą turėtų būti galima tik jį sudarius. Tai netrukdo Europos kino akademijai kreiptis dėl finansavimo kitoms iniciatyvoms ir projektams pagal skirtingas Programos kryptis ; [31 pakeit.] |
|
(23) |
Europos Sąjungos jaunimo orkestras nuo susikūrimo sukaupė unikalių ekspertinių žinių, susijusių su turtingo Europos muzikinio paveldo, prieigos prie muzikos ir kultūrų dialogo, abipusės pagarbos ir supratimo per kultūrą skatinimu ir savo jaunų muzikantų profesionalumo stiprinimu, suteikiant jiems įgūdžių, kurių reikia karjerai kultūros ir kūrybos sektoriuje. Europos Sąjungos jaunimo orkestro indėlį pripažįsta valstybės narės ir Sąjungos institucijos, įskaitant Komisijos ir Europos Parlamento pirmininkus . Europos Sąjungos jaunimo orkestras yra ypatingas tuo, jog jis yra kultūrines ribas peržengiantis Europos orkestras, kurį sudaro jauni muzikantai, atrinkti vadovaujantis aukštais meniniais kriterijais, po griežtos ir skaidrios kasmet visose valstybėse narėse vykdomos perklausų procedūros. Todėl jis turėtų turėti išskirtinę teisę į tiesioginę Sąjungos paramą , remiantis konkrečiais uždaviniais ir tikslais, kuriuos turėtų nustatyti ir reguliariai vertinti Komisija. Kad tą paramą užsitikrintų, Europos Sąjungos jaunimo orkestras turėtų padidinti savo matomumą, siekti, kad orkestre būtų labiau subalansuotai atstovaujama muzikantams iš visų valstybių narių, ir įvairinti savo pajamas, aktyviai siekdamas gauti finansinę paramą iš kitų nei Sąjungos finansavimo šaltinių ; [32 pakeit.] |
|
(24) |
Europos mastu plačios geografinės aprėpties kultūros ir kūrybos sektorių organizacijos, kurios, vykdydamos savo veiklą, Europos piliečiams tiesiogiai teikia kultūros paslaugas ir dėl to daro tiesioginį poveikį europinei tapatybei, turėtų turėti teisę į tiesioginę Sąjungos paramą; |
|
(25) |
siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų paskirstymą iš bendrojo Sąjungos biudžeto, būtina užtikrinti visų pagal Programą vykdomų veiksmų ir veiklos pridėtinę Europos vertę, jų valstybių narių vykdomų veiksmų papildomumą, tuo pačiu metu siekiant finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai susijusios politikos sritys, bei horizontaliosios politikos (pavyzdžiui, Sąjungos konkurencijos politikos), nuoseklumo, papildomumo ir sąveikos; |
|
(26) |
finansinę paramą sprendžiant rinkos nepakankamumo arba neoptimalių investicijų problemas reikėtų naudoti proporcingai, o veiksmai neturėtų dubliuoti arba išstumti privačiojo finansavimo ar iškreipti konkurencijos vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų turėti aiškią Europos pridėtinę vertę ir būti tinkami konkretiems projektams, kuriuos jie remia. Programoje turėtų būti atsižvelgiama ne tik į ekonominę projektų vertę, bet ir į jų kultūrinę ir kūrybinę dimensiją ir specifinį susijusių sektorių pobūdį ; [33 pakeit.] |
|
(26a) |
Reglamentu …/… [Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė] (15) ir Reglamentu …/… [PNPP III] (16) numatytų programų lėšos taip pat turėtų būti naudojamos veiksmams pagal Programos tarptautinį matmenį finansuoti. Tokie veiksmai turėtų būti įgyvendinami laikantis šio reglamento; [34 pakeit.] |
|
(27) |
viena didžiausių kultūros kultūros ir kūrybos sektoriai yra novatoriški, atsparūs ir augantys Europos ekonomikos sektoriai, kuriuose ekonominė ir kultūrinė vertė sukuriama dėl intelektinės nuosavybės ir individualaus kūrybiškumo. Tačiau dėl šių sektorių susiskaidymo ir juose sukuriamo turto nematerialaus pobūdžio ribojamos galimybės gauti finansavimą iš privačiojo sektoriaus. Vienas rimčiausių uždavinių kultūros ir kūrybos sektoriams kylančių problemų – nepakankamos kūrybos sektoriuose yra padidinti jų galimybes galimybės gauti finansavimą, kurio reikia veiklai kuris turi esminę reikšmę siekiant užtikrinti augimą ir augimui finansuoti, konkurencingumui išlaikyti bei didinti ar tarptautinei veiklai plėtoti išlaikyti arba padidinti konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu . Šios Programos politikos tikslų taip pat turėtų būti siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal , ypač skirtomis MVĮ, remiantis fondo „Invest EU“ politikos sritis sritimis ir atsižvelgiant į praktiką, sukurtą įgyvendinant kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonę, kuri buvo nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 1295/2013 ; [35 pakeit.] |
|
(28) |
atsižvelgiant pagrindiniai vertinimo kriterijai vykdant atitinkamų projektų atranką turėtų būti projekto poveikis, kokybė ir įgyvendinimo veiksmingumas. Atsižvelgiant į technines ekspertines žinias, kurios reikalingos norint įvertinti pasiūlymus pagal konkrečius Programos veiksmus, reikėtų numatyti, kad prireikus į vertinimo komitetų sudėtį būtų įtraukti išorės ekspertai , turintys profesinių ir valdymo žinių, susijusių su vertinamos paraiškos sritimi. Prireikus turėtų būti atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti bendrą suderinamumą su auditorijos įtraukties ir jos įvairovės tikslais ; [36 pakeit.] |
|
(29) |
į Programą turėtų būti įtraukta reali ir lengvai valdoma kiekybinių ir kokybinių veiklos rodiklių sistema, kuri būtų taikoma įgyvendinant jos veiksmus ir vykdant nuolatinę jos rezultatų stebėseną , atsižvelgiant į savitąją meno, kultūros ir kūrybos sektorių vertę. Tokie veiklos rodikliai turėtų būti rengiami kartu su suinteresuotaisiais subjektais . Ši stebėsena bei su Programa susijusi informavimo ir komunikacijos veikla bei jos veiksmai turėtų būti vykdomi atsižvelgiant į tris Programos paprogrames . Įgyvendinant paprogrames turėtų būti atsižvelgiama į vieną ar daugiau kiekybinių ir kokybinių rodiklių. Tokie rodikliai turėtų būti vertinami pagal šį reglamentą ; [37 pakeit.] |
|
(29a) |
atsižvelgiant į tai, kokia kompleksiška ir sudėtinga užduotis yra rasti, išanalizuoti ir pritaikyti duomenis, įvertinti kultūros politikos poveikį ir apibrėžti rodiklius, Komisija turėtų sustiprinti savo tarnybų, visų pirma Jungtinių tyrimų centro ir Eurostato, tarpusavio bendradarbiavimą, kad būtų galima surinkti atitinkamus statistinius duomenis. Komisija turėtų imtis veiksmų bendradarbiaudama su Sąjungoje veikiančiais kompetencijos centrais, nacionaliniais statistikos institutais ir organizacijomis, susijusiomis su kultūros ir kūrybos sektoriais Europoje, taip pat bendradarbiaudama su Europos Taryba, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir UNESCO; [38 pakeit.] |
|
(30) |
šiame reglamente nustatomas programos „Kūrybiška Europa“ finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (17) 17 punkte; |
|
(31) |
šiai Programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. […] (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis (įskaitant dotacijas trečiosioms šalims), apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis; |
|
(32) |
finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima projekto vykdytojas gali pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į projektą vykdančios įmonės dydį ir projekto mastą, kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje; [39 pakeit.] |
|
(33) |
pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (18), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (19), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (20) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (21) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (22), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises; |
|
(33a) |
siekiant optimizuoti Sąjungos fondų ir tiesiogiai valdomų priemonių sąveiką, reikėtų palengvinti paramos teikimą veiksmams, kuriems jau suteiktas pažangumo ženklas; [40 pakeit.] |
|
(34) |
pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES (23) 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi . Įgyvendinant Programą reikia atsižvelgti į suvaržymus, atsirandančius dėl tų šalių ir teritorijų atokumo, o jų veiksmingas dalyvavimas Programoje turėtų būti stebimas ir reguliariai vertinamas ; [41 pakeit.] |
|
(34a) |
pagal SESV 349 straipsnį turėtų būti imtasi priemonių siekiant padidinti atokiausių regionų dalyvavimo visuose veiksmuose mastą. Reikėtų skatinti jų menininkų ir kūrinių mainus judumo tikslais ir tų regionų ir jų kaimyninių šalių bei trečiųjų valstybių žmonių ir organizacijų bendradarbiavimą. Taip šie žmonės galės vienodai pasinaudoti konkurenciniais pranašumais, kurių kultūros ir kūrybos pramonė gali suteikti, visų pirma ekonomikos augimo ir užimtumo srityje. Šios priemonės turėtų būti stebimos ir reguliariai vertinamos; [42 pakeit.] |
|
(35) |
siekiant iš dalies pakeisti neesmines šio Reglamento nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su 15 straipsnyje ir II priede nurodytais rodikliais. Atlikdama parengiamąjį darbą Komisija turėtų tinkamai konsultuotis, taip pat ir su ekspertais. Šios konsultacijos turėtų būti vykdomos laikantis principų, išdėstytų 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; |
|
(36) |
siekiant užtikrinti pagal Programą teikiamos finansavimo paramos tęstinumą ir sumažinti didėjantį paramos gavėjų patiriamą finansavimo trūkumą, sklandų Programos įgyvendinimą, išlaidos, kurias naudos gavėjas patyrė prieš pateikdamas paraišką dėl dotacijos, visų pirma išlaidos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisėmis, gali turėtų būti laikomos tinkamos finansuoti, jei jos tiesiogiai susijusios su remiamų veiksmų įgyvendinimu; [43 pakeit.] |
|
(37) |
vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti šią Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms. Į tuos reikalavimus prireikus galima įtraukti rodiklius, kurie būtų Programos poveikio vietos lygmeniu vertinimo pagrindas; |
|
(38) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (24). pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų patvirtinamos darbo programos. Būtina užtikrinti tinkamą ankstesnės programos užbaigimą, visų pirma kiek tai susiję su daugiamečio jos valdymo tęstinumu, pavyzdžiui, su techninės ir administracinės pagalbos finansavimu. Reikėtų užtikrinti, kad nuo [2021 m. sausio 1 d.] pagal ankstesnę programą vykdytai ir iki [2020 m. gruodžio 31 d.] neužbaigtai veiklai prireikus būtų teikiama techninė ir administracinė pagalba; [44 pakeit.] |
|
(38a) |
siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą Programos įgyvendinimą, Komisija turėtų užtikrinti, kad nebūtų jokios nereikalingos biurokratinės naštos pareiškėjams paraiškų teikimo etapu ar paraiškų nagrinėjimo etapu; [45 pakeit.] |
|
(38b) |
atsižvelgiant į kultūros ir kūrybos sektorių ypatumus, ypatingą dėmesį reikėtų skirti nedidelės apimties projektams ir jų pridėtinei vertei; [46 pakeit.] |
|
(39) |
šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma tų, kurie įtraukti į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės į lyčių lygybę ir teisės į nediskriminavimą dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, ir skatinama taikyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius. Jis taip pat atitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; |
|
(40) |
kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl finansuojamos judumo ir bendradarbiavimo veiklos tarpvalstybinio pobūdžio, didelio masto ir plačios geografinės aprėpties, poveikio prieigai prie judumo mokymosi tikslais ir Sąjungos integracijai apskritai bei dėl didesnio tarptautiškumo tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; |
|
(41) |
todėl Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 turėtų būti panaikintas nuo [2021 m. sausio 1 d.]; |
|
(42) |
siekiant užtikrinti pagal Programą teikiamos finansavimo paramos tęstinumą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo [2021 m. sausio 1 d.], |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (toliau – Programa).
Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
|
1) |
derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) ES biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis; |
|
2) |
kultūros ir kūrybos sektoriai – visi sektoriai, kurių veikla grindžiama kultūros vertybėmis ar menine ir kita individualia ar kolektyvine kūrybine raiška ir praktika, neatsižvelgiant į tai, ar tokia veikla yra orientuota į rinką, ar ne . Ta veikla gali apimti kultūrinę, meninę ar kitokią kūrybinę raišką perteikiančių perteikiančios praktikos, prekių ir paslaugų kūrimą, gamybą, plėtojimą, sklaidą ir išsaugojimą bei susijusias funkcijas, kaip antai švietimą ar valdymą. Ji Daugelis šių veiksmų gali padėti skatinti inovacijas ir darbo vietų kūrimą, visų pirma per intelektinę nuosavybę. Šiems sektoriams priklauso architektūra, archyvai, bibliotekos ir muziejai, dailieji amatai, audiovizualinė kūryba (įskaitant filmus, televiziją, vaizdo žaidimus ir daugialypę terpę), materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas, dizainas (įskaitant mados dizainą), festivaliai, muzika, literatūra, scenos menai, knygos ir leidyba, radijas ir, vaizduojamieji menai , festivaliai ir dizainas (įskaitant mados dizainą) ; [47 pakeit.] |
|
3) |
mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (25); |
|
4) |
teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento [197 straipsnio 2 dalies c punktą]; |
|
5) |
pažangumo ženklas – aukštos kokybės ženklas, skiriamas projektams, pateiktiems pagal programą „Kūrybiška Europa“, kurie laikyti vertais finansavimo, bet jo negavo dėl riboto biudžeto. Jis reiškia, kad pasiūlymas yra vertingas, ir padeda ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. |
3 straipsnis
Programos tikslai
|
1. |
Bendrieji Programos tikslai:
|
|
2. |
Konkretūs Programos tikslai:
|
|
3. |
Programą sudaro šios paprogramės:
|
3a straipsnis
Europos pridėtinė vertė
Kultūros ir kūrybiškumo savitosios ir ekonominės vertės pripažinimas ir Sąjungos vertybių ir politikos kokybės ir įvairovės paisymas
Pagal Programą remiami tik tie veiksmai ir veikla, kurie gali suteikti Europos pridėtinę vertę ir padėti pasiekti 3 straipsnyje nurodytus tikslus.
Europos pridėtinė vertė iš Programos veiksmų ir veiklos užtikrinama, pvz., atsižvelgiant į:
|
a) |
tarpvalstybinį veiksmų ir veiklos, kurie papildo regionines, nacionalines, tarptautines ir kitas Sąjungos programas bei politikos kryptis, pobūdį ir tokių veiksmų ir veiklos poveikį piliečių prieigai prie kultūros ir aktyviam jų dalyvavimui, švietimui, socialinei įtraukčiai ir kultūrų dialogui; |
|
b) |
tarpvalstybinio ir tarptautinio kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų, įskaitant menininkus, audiovizualinės srities specialistus, kultūros ir kūrybos sektorių organizacijas ir MVĮ bei audiovizualinio sektoriaus veiklos vykdytojus, bendradarbiavimo plėtrą ir skatinimą, ypatingą dėmesį skiriant skatinimui išsamiau, sparčiau, veiksmingiau ir tvariau spręsti pasaulinius uždavinius, ypač perėjimą prie skaitmeninių technologijų; |
|
c) |
masto ekonomiją, augimą ir darbo vietas, prie kurių kūrimo prisidedama Sąjungos parama, ir papildomų lėšų pritraukimo galimybes; |
|
d) |
vienodesnių sąlygų kultūros ir kūrybos sektoriuose užtikrinimą, atsižvelgiant į skirtingų šalių ypatumus, įskaitant šalis ar regionus, turinčius kalbos ar geografinių ypatumų, pvz., atokiausius regionus, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje, ir užjūrio šalis arba teritorijas, priklausančias valstybių narių jurisdikcijai, kaip išvardyta SESV II priede; |
|
e) |
Europos bendrų šaknų ir įvairovės naratyvo propagavimą. [58 pakeit.] |
4 straipsnis
Paprogramė KULTŪRA
Atsižvelgiant į 3 straipsnyje nustatytus tikslus, paprogramės KULTŪRA prioritetai yra šie:
|
-a) |
skatinti meninę raišką ir kūrybą; [59 pakeit.] |
|
-aa) |
puoselėti talentą, kompetenciją ir įgūdžius bei skatinti bendradarbiavimą ir inovacijas visoje kultūros ir kūrybos sektorių grandinėje, įskaitant paveldą; [60 pakeit.] |
|
a) |
sustiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų ir jų kūrinių tarpvalstybinį matmenį , sklaidą ir sklaidą matomumą, be kita ko, rengiant kūrybinių viešnagių programas, gastroles, renginius, praktinius seminarus, parodas ir festivalius, taip pat sudarant geresnes sąlygas supaprastinti keitimąsi geriausia patirtimi ir padidinti profesinius gebėjimus ; [61 pakeit.] |
|
b) |
visoje Europoje išplėsti prieigą prie kultūros, kultūrinį dalyvavimą ir informuotumą bei auditorijos įsitraukimą, visų pirma turint omenyje neįgaliuosius ar nepalankioje padėtyje esančius žmones ; [62 pakeit.] |
|
c) |
per menus, kultūrą ir kultūros paveldą skatinti visuomenės atsparumą ir , didinti socialinę įtrauktį , stiprinti kultūrų ir demokratinį dialogą ir kultūrinius mainus ; [63 pakeit.] |
|
d) |
sustiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumą klestėti ir diegti naujoves , kurti meno kūrinius, kurti ir plėtoti bendruosius gebėjimus, žinias, įgūdžius, naują meninę praktiką, tvarias darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą , taip pat prisidėti prie vietos ir regioninės plėtros ; [64 pakeit.] |
|
da) |
didinti kultūros ir kūrybos sektoriuose dirbančių asmenų profesinius gebėjimus ir suteikti jiems daugiau galių taikant atitinkamas priemones; [65 pakeit.] |
|
e) |
per kultūrinį sąmoningumą, meninį kultūrinį paveldą, išraišką, kritinį mąstymą, meninę raišką, kūrėjų matomumą ir pripažinimą, menus, švietimą ir kultūra grindžiamą formaliojo, neformaliojo švietimo ir savaiminio mokymosi visą gyvenimą kūrybiškumą sutvirtinti europinę tapatybę , aktyvų pilietiškumą, bendrumo jausmą ir demokratines vertybes; [66 pakeit.] |
|
f) |
skatinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių , įskaitant vietos lygmens ir labai mažas organizacijas, pajėgumų didinimą tarptautiniu lygmeniu, kad jie galėtų veikti tarptautiniu mastu; [67 pakeit.] |
|
g) |
kultūrinės diplomatijos priemonėmis taikant žmonių tarpusavio ryšiais grindžiamą metodą, apimantį kultūrinius tinklus, pilietinę visuomenę ir vietos lygmens organizacijas, prisidėti prie Sąjungos visuotinės tarptautinių kultūrinių santykių strategijos , siekiant ilgalaikio šios strategijos poveikio . [68 pakeit.] |
Prioritetai išsamiau išdėstyti I priede.
Pagal paprogramę KULTŪRA vykdant konkrečius veiksmus muzikos sektoriui skiriamas ypatingas dėmesys lėšų paskirstymo ir tikslinių veiksmų atžvilgiu. Kiekvienam atvejui pritaikyti pasiūlymai ir priemonės padeda stiprinti muzikos sektoriaus konkurencingumą ir spręsti kai kuriuos konkrečius uždavinius, su kuriais jame susiduriama. [69 pakeit.]
5 straipsnis
Paprogramė MEDIA
Atsižvelgiant į 3 straipsnyje nustatytus tikslus, paprogramės MEDIA prioritetai yra šie:
|
a) |
puoselėti talentą , gebėjimus, įgūdžius ir įgūdžius, skaitmeninių technologijų naudojimą bei skatinti bendradarbiavimą , judumą ir inovacijas kuriant ir gaminant Europos audiovizualinius kūrinius , taip pat ir tarpvalstybiniu mastu ; [70 pakeit.] |
|
b) |
išplėsti platinimą kino teatruose tarpvalstybinę ir internetu ir užtikrinti didesnę tarpvalstybinę prieigą prie tarptautinę Europos audiovizualinių kūrinių, be kita ko, taikant novatoriškus verslo modelius sklaidą naujoje skaitmeninėje aplinkoje ir jų platinimą internetu ir naudojant naująsias technologijas ne internetu, ypač kino teatruose ; [71 pakeit.] |
|
ba) |
tarptautinei auditorijai suteikti platesnę prieigą prie Sąjungos audiovizualinių kūrinių, visų pirma per viešinimą, renginius, kino srities išmanymo veiklą ir kino festivalius; [72 pakeit.] |
|
bb) |
puoselėti audiovizualinį paveldą ir gerinti prieigą prie audiovizualinių kūrinių archyvų ir bibliotekų, kaip atminties, švietimo, pakartotinio naudojimo ir naujo verslo šaltinių, juos remti ir propaguoti, be kita ko, naudojant naujausias skaitmenines technologijas; [73 pakeit.] |
|
c) |
reklamuoti Europos audiovizualinius kūrinius ir remti visų amžiaus grupių auditorijos , visų pirma jaunimo auditorijos ir neįgaliųjų, aktyvumą siekiant iniciatyviai ir teisėtai naudoti audiovizualinius kūrinius formavimą Europoje ir už jos ribų ir dalintis naudotojų sukurtu turiniu, įskaitant švietimo kino ir audiovizualinių menų srityse propagavimą . [74 pakeit.] |
Šie prioritetai įgyvendinami teikiant paramą Europos kūrinių, perteikiančių Europos vertybes ir bendrą tapatybę ir galinčių pasiekti plačią visų amžiaus grupių auditoriją Europoje ir už jų jos ribų, kūrimui, propagavimui, prieigai prie jų ir jų sklaidai, taip prisitaikant prie naujų rinkos pokyčių ir prisidedant prie Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos. [75 pakeit.]
Prioritetai išsamiau išdėstyti I priede.
6 straipsnis
TARPSEKTORINĖ paprogramė
Atsižvelgiant į 3 straipsnyje nustatytus Programos tikslus, TARPSEKTORINĖS paprogramės prioritetai yra šie:
|
a) |
remti tarpsektorinį tarpvalstybinį politinį bendradarbiavimą, kuris, be kita ko, apimtų tokią sritį kaip kultūros vaidmuo socialinei įtraukčiai vaidmens socialinės įtraukties srityje propagavimas, visų pirma kalbant apie neįgaliuosius ir demokratijos skatinimą , ir didinti informuotumą apie programą bei remti rezultatų perkeliamumą , kad būtų didinamas Programos matomumas ; [76 pakeit.] |
|
b) |
kultūros ir kūrybos sektoriuose skatinti novatorišką požiūrį į meninio turinio kūrimą ir meno tyrimus , prieigą prie jo jų , jo jų platinimą ir propagavimą , atsižvelgiant į autorių teisių apsaugą ir apimant tiek rinkos, tiek ne rinkos matmenis ; [77 pakeit.] |
|
c) |
skatinti kompleksinę, kelis sektorius apimančią veiklą, kuria siekiama prisiderinti prie žiniasklaidos sektoriaus patiriamų struktūrinių ir technologinių pokyčių, be kita ko, stiprinti laisvą, įvairią ir pliuralistinę žiniasklaidos , meno ir kultūros aplinką, kokybišką žurnalistiką profesinę žurnalistikos etiką, kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis , ypač kalbant apie jaunimą, padedant prisitaikyti prie naujų žiniasklaidos priemonių ir formatų bei kovojant su dezinformacijos plitimu ; [78 pakeit.] |
|
d) |
atitinkamose įsteigti informavimo apie Programą biurus dalyvaujančiose šalyse įsteigti ir remti aktyvų jų dalyvavimą, siekiant sąžiningu ir remti informavimo apie subalansuotu būdu skatinti šią Programą biurus tose šalyse, įskaitant tinklų veikimą vietoje, taip pat teikti pagalbą su Programa susijusių paraiškų teikėjams ir pagrindinę informaciją apie kitas atitinkamas paramos galimybes pagal Sąjungos finansuojamas programas, skatinti tarpvalstybinį kultūros ir kūrybos sektorių bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi . [79 pakeit.] |
Prioritetai išsamiau išdėstyti I priede.
7 straipsnis
Biudžetas
1. Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 1 8502 806 000 000 EUR dabartinėmis palyginamosiomis kainomis. [80 pakeit.]
Programa įgyvendinama pagal tokį preliminarų lėšų paskirstymą:
|
— |
iki 609 000 000 EUR ne mažiau kaip 33 proc. 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytam tikslui (paprogramė KULTŪRA); [81 pakeit.] |
|
— |
iki 1 081 000 000 EUR ne mažiau kaip 58 proc. 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam tikslui (paprogramė MEDIA); [82 pakeit.] |
|
— |
iki 160 000 000 EUR ne mažiau kaip 9 proc. 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytam tikslui (TARPSEKTORINĖ paprogramė); , užtikrinant finansinį asignavimą kiekvienam nacionaliniam programos „Kūrybiška Europa“ centrui, bent jau tokio pat lygmens, kaip finansinis asignavimas, numatytas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1295/2013. [83 pakeit.] |
2. 1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę pagalbą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.
3. Be 1 dalyje nurodyto finansinio paketo, siekiant skatinti tarptautinį Programos aspektą, galimi papildomi finansiniai įnašai iš išorės finansavimo priemonių [Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė, Pasirengimo narystei paramos priemonė (IPA III)], kuriais būtų remiami pagal šį reglamentą įgyvendinami ir valdomi veiksmai. Tokie įnašai bus finansuojami pagal reglamentus, kuriais sukuriamos tos priemonės , ir dėl jų bus kasmet teikiamos ataskaitos biudžeto valdymo institucijai kartu su ataskaitomis apie trečiųjų valstybių įnašus į programą . [84 pakeit.]
4. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a punktą] arba netiesiogiai pagal to paties reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punktą]. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.
8 straipsnis
Programos asocijuotosios trečiosios valstybės
1. Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:
|
a) |
Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis; |
|
b) |
stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis; |
|
c) |
šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis; |
|
d) |
kitos valstybės, konkrečiame bendrame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarimas:
|
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija, trečiosios šalys gali dalyvauti Programos valdymo struktūrose ir suinteresuotųjų subjektų forumuose. [85 pakeit.]
2. 1 dalies a, b ir c a–d punktuose nurodytos valstybės paprogramėje MEDIA ir tarpsektorinėje paprogramėje gali dalyvauti, jei įvykdytos Direktyvoje 2010/13/ES išdėstytos sąlygos. [151 pakeit.]
3. Su 1 dalies c punkte nurodytomis valstybėmis sudarytuose susitarimuose tinkamai pagrįstais atvejais gali būti taikoma nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų nukrypti leidžianti nuostata.
3a. Nustatant procedūras, kurios yra spartesnės, nei taikomos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, sudaromos palankesnės sąlygos sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis, kurios yra asocijuotos pagal šią programą remiantis šiuo reglamentu. Aktyviai skatinama sudaryti susitarimus su naujomis šalimis. [86 pakeit.]
8a straipsnis
Kitos trečiosios valstybės
Pagal Programą gali būti remiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis, nenurodytomis 8 straipsnyje, jei veiksmai finansuojami papildomais įnašais iš išorės finansavimo priemonių pagal 7 straipsnio 3 dalį ir jei tai atitinka Sąjungos interesus.
9 straipsnis
Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis ir Europos audiovizualine observatorija
1. Finansiniame reglamente nustatyta tvarka Programoje Programoje gali dalyvauti tarptautinės organizacijos, vykdančios veiklą srityse, kuriose taikoma Programa , pavyzdžiui, UNESCO, Europos Taryba, vykdant labiau struktūrizuotą bendradarbiavimą su Kultūros kelių ir Eurovaizdų tinklu, EUIPO observatorija, Pasauline intelektinės nuosavybės organizacija ir EBPO, atsižvelgiant į bendrus įnašus, siekiant Programos tikslų ir laikantis Finansinio reglamento . [87 pakeit.]
2. Programos vykdymo laikotarpiu Sąjunga yra Europos audiovizualinės observatorijos narė. Sąjungos dalyvavimas Observatorijos veikloje padeda siekti paprogramės MEDIA prioritetinių tikslų. Palaikant santykius su Observatorija Sąjungai atstovauja Komisija. Sąjungos narystės Observatorijoje mokestis mokamas Iš paprogramei MEDIA skirtų lėšų, siekiant paskatinti rinkti mokamas Sąjungos narystės Observatorijoje mokestis ir analizuoti audiovizualinio sektoriaus duomenis apmokamas duomenų rinkimas bei analizė audiovizualiniame sektoriuje . [152 pakeit.]
9a straipsnis
Duomenų apie Europos kultūros ir kūrybos sektorius rinkimas
Komisija stiprina bendradarbiavimą savo tarnybose, pvz., Jungtiniame tyrimų centre ir Eurostate, kad surinktų atitinkamus statistinius duomenis ir galėtų įvertinti bei išanalizuoti kultūros politikos poveikį. Vykdydama šią užduotį, Komisija bendradarbiauja su Europos kompetencijos centrais ir nacionaliniais statistikos institutais, taip pat su Europos Taryba, EBPO ir UNESCO. Tokiu būdu ji taip pat padeda siekti paprogramės KULTŪRA tikslų įgyvendinimo ir atidžiai stebi tolesnius kultūros politikos pokyčius, taip pat ankstyvuoju etapu įtraukdama suinteresuotuosius subjektus į įvairiems sektoriams bendrų rodiklių arba konkrečių tam tikrų veiklos sričių rodiklių svarstymą ir pritaikymą. Komisija reguliariai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai tokios veiklos ataskaitą. [88 pakeit.]
10 straipsnis
ES finansavimas ir jo formos
1. Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.
2. Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.
3. Derinimo operacijos pagal šią Programą vykdomos laikantis [reglamento Finansinio reglamento X antraštinės dalies ir [reglamente dėl „InvestEU“] ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies nustatytos tvarkos. Pagal programą „Kūrybiška Europa“ sukurta speciali garantijų priemonė tęsiama pagal [reglamentą „InvestEU“] ir vadovaujamasi įgyvendinimo patirtimi, sukaupta įgyvendinant Reglamentu (ES) Nr. 1295/2013 sukurtą kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonę . [89 pakeit.]
4. Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento XXX [Reglamentą dėl garantijų fondo pakeisiančio reglamento] [X straipsnio] nuostatos , remiantis jau išplėtota praktika ir atsižvelgiant į jos įgyvendinimą . [90 pakeit.]
4a. Siekiant skatinti Programos tarptautinį aspektą, Reglamentu …/… [Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė] ir Reglamentu …/… [PNPP III] nustatytomis programomis finansiškai prisidedama remiant pagal šį reglamentą nustatytus veiksmus. Šis reglamentas taikomas naudojant tokias programas, kartu užtikrinant atitiktį jas atitinkamai reguliuojantiems reglamentams. [91 pakeit.]
11 straipsnis
Sąjungos finansinių interesų apsauga
Kai trečioji valstybė dalyvauja Programoje, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, numatytus Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.
12 straipsnis
Darbo programos
1. Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas metines darbo programas. Prieš priimant darbo programas rengiamos konsultacijos su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant užtikrinti, kad planuojamais veiksmais būtų kiek įmanoma geriau remiami įvairūs susijęs sektoriai. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma , kuri neviršija tiesioginio finansavimo dotacijomis .
Bendrieji ir specialieji programos tikslai ir atitinkami politikos prioritetai ir veiksmai, taip pat konkrečiam veiksmui skirtas biudžetas tiksliau nurodomi metinėse darbo programose. Metinėje darbo programoje taip pat pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. [92 pakeit.]
2. Komisija darbo programą pagal 19 straipsnį priima įgyvendinimo aktu deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas sudarant metines darbo programas . [93 pakeit.]
II skyrius
Dotacijos ir reikalavimus atitinkantys subjektai
13 straipsnis
Dotacijos
1. Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.
1a. Kvietimuose teikti pasiūlymus gali būti atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti tinkamą paramą nedidelės apimties projektams pagal paprogramę KULTŪRA taikant priemones, kurios gali apimti ir didesnes bendro finansavimo dalis. [94 pakeit.]
1b. Dotacijos skiriamos atsižvelgiant į šias atitinkamo projekto savybes:
|
a) |
projekto kokybė; |
|
b) |
poveikis; |
|
c) |
įgyvendinimo kokybė ir veiksmingumas. [95 pakeit.] |
2. Vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai. Komitetas posėdžiauja fiziškai dalyvaujant jo nariams arba nuotoliniu būdu.
Ekspertai turi profesinę patirtį, susijusią su vertinama sritimi. Vertinimo komitetas gali prašyti šalies, kurioje pateikta paraiška, ekspertų pateikti nuomonę. [96 pakeit.]
3. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies ir tinkamai pagrįstais atvejais išlaidos, kurias naudos gavėjas patyrė prieš pateikdamas paraišką dėl dotacijos, gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, jei jos yra tiesiogiai susijusios su remiamų veiksmų ir veiklos įgyvendinimu. [97 pakeit.]
4. Kai taikoma, vykdant Programos veiksmus apibrėžiami atitinkami nediskriminavimo kriterijai, įskaitant lyčių pusiausvyros kriterijus.
14 straipsnis
Reikalavimus atitinkantys subjektai
1. Be Finansinio reglamento [197 straipsnyje] nustatytų kriterijų, taikomi 2–4 dalyse nustatyti tinkamumo kriterijai.
2. Reikalavimus atitinka šie subjektai:
|
a) |
teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių šalių:
|
|
b) |
teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinė organizacija; |
3. Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei to reikia tam tikro veiksmo tikslams pasiekti.
4. Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai iš esmės turėtų padengti savo dalyvavimo išlaidas. Jų dalyvavimo išlaidos gali būti dengiamos papildomais įnašais iš išorės finansavimo priemonių pagal 7 straipsnio 3 dalį, jei tai atitinka Sąjungos interesus.
5. Neskelbiant Atsižvelgiant į tam tikrus uždavinius ir tikslus, kuriuos apibrėžia Komisija ir kurie reguliariai vertinami vadovaujantis Programos tikslais, neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus išimties tvarka dotacijos gali būti skiriamos šiems subjektams : [98 pakeit.]
|
a) |
Europos kino akademijai , atsižvelgiant į bendradarbiavimą su Europos Parlamentu dėl LUX kino apdovanojimo ir remiantis abiejų šalių pasiektu ir pasirašytu bendradarbiavimo susitarimu ir bendradarbiaujant su tinklu „Europa Cinemas“; kol susitarimas dėl bendradarbiavimo nesudarytas, numatytos lėšos turi būti atidedamos į rezervą ; [99 pakeit.] |
|
b) |
Europos Sąjungos jaunimo orkestrui už jo veiklą, įskaitant reguliarią jaunųjų muzikantų iš visų valstybių narių atranką ir mokymus, vykdant kūrybinių viešnagių programas, kuriomis užtikrinamas judumas ir suteikiama galimybė groti festivaliuose bei dalyvauti gastrolėse Sąjungos viduje ir tarptautiniu lygmeniu ir kurios prisideda prie Europos kultūros sklaidos tarpvalstybiniu mastu ir prie jaunųjų muzikantų karjeros internacionalizavimo, siekiant užtikrinti dalyvių geografinę pusiausvyrą; Europos Sąjungos jaunimo orkestras nuolat įvairina savo pajamas aktyviai siekdamas finansinės paramos iš naujų šaltinių, sumažindamas savo priklausomybę nuo Sąjungos finansavimo; Europos Sąjungos jaunimo orkestro veikla atitinka Programos ir paprogramės KULTŪRA tikslus ir prioritetus, ypač auditorijos įtraukimo tikslą . [100 pakeit.] |
III skyrius
Sinergija ir papildomumas
15 straipsnis
Papildomumas
Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina Programos bendrą nuoseklumą ir papildomumą su atitinkama politika ir programomis, ypač su tomis, kurios yra susijusios su lyčių pusiausvyra, švietimu, visų pirma skaitmeniniu švietimu ir gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, visų pirma socialiai atskirtų grupių ir mažumų, moksliniais tyrimais ir inovacijomis , įskaitant socialines inovacijas , pramone ir įmonėmis, žemės ūkiu ir kaimo plėtra, aplinkosauga ir klimato politika, sanglauda, regionine ir miestų politika, tvariu turizmu, valstybės pagalba , judumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi , taip pat siekiant skatinti efektyviai naudoti viešąsias lėšas .
Komisija užtikrina, kad tuomet, kai pagal [programą „InvestEU“] nustatytos procedūros taikomos šios Programos tikslais, būtų atsižvelgiama į patirtį, sukauptą įgyvendinant Reglamentu (ES) Nr. 1295/2013 sukurtos kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonės nuostatas. [101 pakeit.]
16 straipsnis
Kaupiamasis ir mišrusis finansavimas
1. Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, įskaitant lėšas pagal Reglamentą (ES) Nr. XX/XXXX [CPR], jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, o skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai.
2. Pasiūlymui, tinkamam finansuoti pagal Programą, gali būti suteiktas pažangumo ženklas, jei jis atitinka visas šias sąlygas:
|
a) |
jis buvo įvertintas pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus; |
|
b) |
jis atitinka būtiniausius aukštus to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus; [102 pakeit.] |
|
c) |
pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus jis negali būti finansuojamas dėl biudžeto apribojimų. |
2a. Pasiūlymai, kuriems buvo suteiktas pažangumo ženklas, gali būti finansuojami tiesiogiai pagal kitas programas ir kitų fondų lėšomis pagal Reglamentą [BNR reglamentą COM(2018)0375] laikantis jo 67 straipsnio 5 dalies su sąlyga, kad tokie pasiūlymai atitiktų Programos tikslus. Komisija užtikrina, kad projektų, kuriems bus suteiktas pažangumo ženklas, atrankos ir skyrimo kriterijai būtų nuoseklūs, aiškūs ir skaidrūs galimiems paramos gavėjams. [103 pakeit.]
16a straipsnis
Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė pagal programą „InvestEU“
1. Finansinė parama pagal naują programą „InvestEU“ teikiama vadovaujantis kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonės tikslais ir kriterijais, atsižvelgiant į šio sektoriaus ypatybes. [104 pakeit.]
2. Pagal programą „InvestEU“:
|
a) |
suteikiamos galimybės kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms MVĮ ir labai mažoms, mažoms ir vidutinėms organizacijoms gauti finansavimą; |
|
b) |
teikiamos garantijos dalyvaujantiems finansiniams tarpininkams iš bet kurios su garantijų priemone susijusioje veikloje dalyvaujančios valstybės; |
|
c) |
dalyvaujantiems finansiniams tarpininkams teikiamos papildomos ekspertinės žinios, kad jie galėtų įvertinti riziką, susijusią su MVĮ ir labai mažomis, mažomis ir vidutinėmis organizacijomis ir kultūros bei kūrybos projektais; |
|
d) |
nustatomas lėšų, skirtų MVĮ ir labai mažų, mažų ir vidutinių organizacijų skolos finansavimui, dydis; |
|
e) |
MVĮ ir labai mažoms, mažoms ir vidutinėms organizacijoms įvairiuose regionuose ir sektoriuose suteikiamas gebėjimas sukurti diversifikuotą paskolų portfelį ir pasiūlyti rinkodaros ir rėmimo planą; |
|
f) |
teikiamos šių rūšių paskolos: investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, išskyrus asmeninį įkeistą turtą, verslo perdavimui, apyvartinėms lėšoms, pavyzdžiui, laikinam finansavimui, trūkstamų lėšų finansavimui, grynųjų pinigų srautams, kredito linijoms. [104 pakeit.] |
IV skyrius
Stebėsena, vertinimas ir kontrolė
17 straipsnis
Stebėsena ir ataskaitų teikimas
1. Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų, ataskaita, pateikti II priede.
1a. Paprogrames sudaro bendri kokybinių rodiklių rinkiniai. Kiekvienoje paprogramėje yra tam tikras rodiklių rinkinys. [105 pakeit.]
2. Siekiant veiksmingai įvertinti Programos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 19 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais sukuriama stebėsenos bei vertinimo sistema, be kita ko, keisti II priedą, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti ir (arba) papildyti stebėsenos ir vertinimo tikslais . Komisija deleguotąjį aktą dėl rodiklių priima iki 2022 m. gruodžio 31 d . [106 pakeit.]
3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir, jei reikia, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
18 straipsnis
Vertinimas
1. Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.
1a. Apie žinomas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumas, reikalingas projektams, kuriems skirtas pažangumo ženklas, finansuoti, kasmet pranešama abiem biudžeto valdymo institucijoms ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki tų institucijų pozicijų dėl kitų metų Sąjungos biudžeto paskelbimo dienos, remiantis bendrai sutartu metinės biudžeto procedūros tvarkaraščiu. [107 pakeit.]
2. Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios Programos laikotarpio vidurio peržiūra atliekama iki 2024 m. birželio 30 d .
Komisija iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą.
Prireikus Komisija pateikia, remdamasi laikotarpio vidurio peržiūra, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant peržiūrėti šį reglamentą. [108 pakeit.]
3. Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka pateikia galutinį Programos vertinimą. [109 pakeit.]
4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
5. Vertinimo ataskaitų teikimo sistema užtikrina, kad Programos vertinimo duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai, laiku ir tinkamu detalumo lygiu. Šie duomenys ir informacija perduodami Komisijai laikantis kitų teisės nuostatų; pavyzdžiui, prireikus, asmens duomenys nuasmeninami. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
19 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 12 straipsnio 2 dalyje ir 17 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12 straipsnio 2 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 12 straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
V skyrius
Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos
20 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir viešinimas
1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę , visų pirma Programos pavadinimą, o vykdydami veiksmus, finansuojamus pagal paprogramę MEDIA – programos MEDIA logotipą . Komisija sukuria KULTŪROS logotipą, naudotiną veiksmams, finansuojamiems pagal paprogramę KULTŪRA. [110 pakeit.]
2. Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais, gautais suteikus paramą pagal jos paprogrames, susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.
21 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.
22 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.
2. Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, prie šios Programos užtikrinti.
3. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 7 straipsnio 4 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.
23 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta …,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 87.
(2) OL C […], […], p. […].
(3) 2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) COM(2018)0267.
(5) COM(2016)0594 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB (OL L 130, 2019 5 17, p. 82).
(6) COM(2016)0287.
(7) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 303, 2018 11 28, p. 69) .
(8) 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/864 dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) (OL L 131, 2017 5 20, p. 1).
(9) 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).
(10) JOIN/2016/029
(11) COM(2014)0477.
(12) COM(2017)0479.
(13) 2015 m. rugsėjo mėn. priimta Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., A/RES/70/1.
(14) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(15) 2018/0243(COD).
(16) 2018/0247(COD).
(17) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(18) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(19) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(20) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(21) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(22) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(23) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
(24) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
I PRIEDAS
Papildoma informacija apie finansuojamą veiklą
1. PAPROGRAMĖ KULTŪRA
4 straipsnyje nustatytų Programos paprogramės KULTŪRA tikslų siekiama toliau nurodytais veiksmais:
|
|
Horizontalieji veiksmai:
|
|
|
Veiksmai atitinkamuose sektoriuose:
|
Parama visiems kultūros ir kūrybos sektoriams bendro poreikio srityse, o veiksmas sektoriuose gali būti atitinkamai plėtojamas tais atvejais, kai pasektoriaus ypatumai pateisina tikslinio požiūrio taikymą. Horizontalusis požiūris taikomas tarpvalstybiniams bendradarbiavimo, judumo ir tarptautinimo projektams, įskaitant kūrybinių viešnagių programas, gastroles, renginius, tiesioginį žiūrovams skirtą demonstravimą, parodas ir festivalius, taip pat įvairovės, kūrybiškumo ir naujovių skatinimas, mokymai ir sektoriaus specialistų mainai, gebėjimų stiprinimas, tinklų kūrimas, įgūdžiai, auditorijos formavimas ir duomenų rinkimas bei analizė. Veiksmams atitinkamuose sektoriuose skiriami biudžetai, kurie yra proporcingi prioritetiniais pripažintiems sektoriams. Veiksmai atitinkamuose sektoriuose turėtų padėti spręsti konkrečius uždavinius, su kuriais susiduria šiame priede nurodyti įvairūs prioritetiniai sektoriai, remiantis esamais bandomaisiais projektais ir parengiamaisiais veiksmais. [118 pakeit.]
Specialios iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti Europos tapatybės ir jos kultūros įvairovės ir paveldo matomumą ir pasiekiamumą ir puoselėti kultūrų dialogą: [119 pakeit.]
|
a) |
Europos kultūros sostinės – finansinė parama užtikrinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 445/2014/ES (1); |
|
b) |
Europos paveldo ženklas – finansinė parama užtikrinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1194/2011/ES (2) , ir Europos paveldo ženklo vietovių tinklas ; [120 pakeit.] |
|
c) |
ES kultūros apdovanojimai , įskaitant Europos teatro premiją ; [121 pakeit.] |
|
d) |
Europos paveldo dienos; |
|
da) |
veiksmai, kuriais siekiama kurti su Europa ir jos vertybėmis susijusią tarpdisciplininę produkciją; [122 pakeit.] |
|
e) |
parama Europos kultūros organizacijoms, kurių tikslas – Europos piliečiams tiesiogiai teikti didelės geografinės aprėpties kultūrines paslaugas. |
2. PAPROGRAMĖ MEDIA
5 straipsnyje nustatytais Programos paprogramės MEDIA prioritetais atsižvelgiama į Direktyvos 2010/13/ES reikalavimus ir šalių skirtumus audiovizualinio turinio gamybos, platinimo, prieigos prie jo srityse, taip pat į atitinkamų rinkų dydį ir ypatybes; be kita ko, jų siekiama šiais veiksmais:
|
a) |
audiovizualinių Europos audiovizualinių kūrinių, ypač filmų ir televizijai skirtų kūrinių, pavyzdžiui, vaidybinių, trumpametražių filmų, dokumentinių, vaikams skirtų ir animacinių filmų, ir interaktyvių kūrinių , pavyzdžiui, kokybiškų ir pasakojamųjų vaizdo žaidimų ir daugialypės terpės objektų, kuriuos platinti tarpvalstybiniu mastu daugiau galimybių turėtų Sąjungos nepriklausomos gamybos bendrovės, kūrimas; [124 pakeit.] |
|
b) |
visoms amžiaus grupėms skirto novatoriško ir kokybiško TV turinio ir serialų scenarijų gamyba remiant nepriklausomas Europos produkcijos bendroves ; [125 pakeit.] |
|
ba) |
parama iniciatyvoms, skirtoms kurti ir propaguoti kūrinius, susijusius su Europos integracijos istorija ir Europos istorijomis; [126 pakeit.] |
|
c) |
populiarinimo, reklamos ir rinkodaros priemonės (įskaitant internetines ir taikomas naudojant duomenų analizės metodus), skirtos europietiškų kūrinių padėčiai, matomumui, tarpvalstybinei prieigai prie jų ir auditorijos pasiekiamumui gerinti; [127 pakeit.] |
|
d) |
parama nenacionalinių Europos kūrinių , tiek mažos, tiek didesnės apimties, pardavimui ir platinimui tarptautiniu mastu visose platformose, be kita ko, taikant kelias šalis apimančias suderintas sklaidos , taip pat subtitravimo, dubliavimo ir garsinio vaizdo apibūdinimo strategijas; [128 pakeit.] |
|
da) |
veiksmai, kuriais siekiama remti menkų pajėgumų valstybes, siekiant joms padėti šalinti nustatytus trūkumus; [129 pakeit.] |
|
e) |
parama įmonių tarpusavio mainams ir tinklų kūrimo veiklai, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Europos ir tarptautinio masto bendrai gamybai bei Europos kūrinių sklaidai ; [130 pakeit.] |
|
ea) |
parama įvairių valstybių audiovizualinių kūrėjų Europos tinklams, kuriais siekiama ugdyti kūrybinius talentus audiovizualiniame sektoriuje; [131 pakeit.] |
|
eb) |
specialios priemonės, kuriomis siekiama, kad audiovizualiniame sektoriuje būtų sąžiningai elgiamasi su talentingais kūrėjais; [132 pakeit.] |
|
f) |
Europos kūrinių propagavimas atitinkamos pramonės renginiuose ir mugėse Europoje ir už jos ribų; |
|
g) |
iniciatyvos, kuriomis skatinamas auditorijos formavimas ir su kinu susijęs dalyvavimas, visų pirma kino teatruose, ir švietimas kino ir audiovizualinių menų srityse , pirmiausia skirtas jaunimo auditorijai; [133 pakeit.] |
|
h) |
mokymo ir kuravimo veikla, skirta audiovizualinio sektoriaus veiklos vykdytojų , įskaitant amatininkus ir meistrus, pajėgumui prisitaikyti prie naujų rinkos pokyčių bei skaitmeninių technologijų stiprinti; [134 pakeit.] |
|
i) |
Europos užsakomosios vaizdo programų paslaugų teikėjų, kurių didelę dalį rodomų filmų sudaro kitų Europos šalių filmai, valdytojų tinklas ar tinklai ; [135 pakeit.] |
|
j) |
Europos kino festivaliai ir festivalių tinklai , kuriuose didelę dalį rodomų filmų sudaro kitų Europos šalių filmai, tinklas ir populiarinami įvairūs Europos audiovizualiniai kūriniai ; [136 pakeit.] |
|
k) |
Europos kino teatrų, kuriuose didelę dalį rodomų filmų sudaro kitų Europos šalių filmai, valdytojų tinklas , padedantis didinti kino teatrų vaidmenį vertės grandinėje ir viešą filmų rodymą iškelti kaip socialinę patirtį ; [137 pakeit.] |
|
l) |
specialios priemonės, įskaitant kuravimą ir tinklų kūrimo veiklą, kuriomis prisidedama prie proporcingesnio lyčių dalyvavimo audiovizualiniame sektoriuje; [138 pakeit.] |
|
m) |
parama politiniam dialogui, novatoriškiems politikos veiksmams ir geriausios patirties mainams, be kita ko, vykdant su duomenų analize susijusią veiklą ir teikiant patikimus duomenis; |
|
n) |
audiovizualinio sektoriaus atstovų ir politikos formuotojų tarpvalstybinio masto dalijimasis patirtimi ir žiniomis, jų tarpusavio mokymosi ir tinklų kūrimo veikla; |
|
na) |
parama kultūrinio televizijos turinio sklaidai ir daugiakalbei prieigai prie šio turinio internetu ir ne internetu, be kita ko, pasitelkiant subtitravimą, siekiant populiarinti Europos kultūros paveldo turtingumą ir įvairovę, šiuolaikinius kūrinius ir kalbas. [139 pakeit.] |
3. TARPSEKTORINĖ PAPROGRAMĖ
6 straipsnyje nustatytų Programos TARPSEKTORINĖS paprogramės tikslų visų pirma siekiama toliau nurodytais veiksmais:
|
|
Politinis bendradarbiavimas ir informavimo veikla:
|
|
|
Kūrybinių inovacijų laboratorija:
|
|
|
Informavimo apie Programą biurai:
|
|
|
Kompleksinė veikla, kuria remiamas žiniasklaidos sektorius:
|
(1) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 445/2014/ES, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m., ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1622/2006/EB (OL L 132, 2014 5 3, p. 1).
(2) 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1194/2011/ES dėl Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu (OL L 303, 2011 11 22, p. 1).
II PRIEDAS
BENDRIEJI KOKYBINIAI IR KIEKYBINIAI PROGRAMOS POVEIKIO RODIKLIAI
|
1) |
Nauda piliečiams ir bendruomenėms; |
|
2) |
Europos kultūros įvairovės ir kultūros paveldo stiprinimo nauda; |
|
3) |
nauda Sąjungos ekonomikai ir darbo vietų kūrimui, visų pirma kultūros ir kūrybos sektoriams ir MVĮ; |
|
4) |
Sąjungos politikos sričių, įskaitant tarptautinius kultūrinius ryšius, integravimas; |
|
5) |
projektų Europos pridėtinė vertė; |
|
6) |
partnerystės ir kultūros projektų kokybė; |
|
7) |
asmenų, kurie gali pasinaudoti pagal Programą remiamais Europos kultūros ir kūrybos sektorių kūriniais, skaičius; |
|
8) |
darbo vietų, susijusių su finansuojamais projektais, skaičius; |
|
9) |
lyčių pusiausvyra, prireikus, kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų judumas ir įgalinimas. [150 pakeit.] |
Rodikliai
PAPROGRAMĖ KULTŪRA
|
Tarpvalstybinių partnerystės ryšių, užmegztų gavus paramą pagal Programą, skaičius ir mastas |
|
Menininkų, kultūros ir (arba) kūrybos sektoriaus veikėjų (geografinis) judumas už savo valstybės ribų, gavus paramą pagal Programą, pagal kilmės šalį |
|
Asmenų, turinčių prieigą prie Europos kultūros kūrinių ir kūrybinių darbų, sukurtų gavus paramą Pagal programą, įskaitant kūrinius, sukurtus kitose šalyse, skaičius |
|
Projektų, skirtų palankių sąlygų neturinčių asmenų, visų pirma nedirbančio jaunimo ir migrantų grupėms, kuriems suteikta parama pagal Programą, skaičius. |
|
Pagal Programą paremtų projektų, kuriuose dalyvavo trečiųjų valstybių organizacijos, skaičius. |
PAPROGRAMĖ MEDIA
|
Asmenų, turinčių prieigą prie Europos audiovizualinių darbų, sukurtų kitose šalyse ir paremtų pagal Programą, skaičius |
|
Pagal Programą paremtos mokymosi veiklos dalyvių, nurodžiusių, kad patobulino savo gebėjimus ir padidino savo galimybes įsidarbinti, skaičius |
|
Bendros gamybos kūrinių, sukurtų gavus paramą pagal Programą, skaičius ir biudžetas |
|
Asmenų, kuriems suteikta informacija svarbiose rinkose vykdant verslo verslui informacinę veiklą, skaičius |
TARPSEKTORINĖ PAPROGRAMĖ
|
Užmegztų tarpvalstybinių partnerystės ryšių (sudėtinis rodiklis, taikomas kūrybinių inovacijų laboratorijų ir žiniasklaidos veiksmams) skaičius ir mastas |
|
Renginių, kuriuos surengė informavimo apie Programą biurai Programai propaguoti, skaičius |
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/965 |
P8_TA(2019)0324
Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“ ***I
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (COM(2018)0367 – C8-0233/2018 – 2018/0191(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/55)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0367), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0233/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 6 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A8-0111/2019), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
pritaria savo pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos; |
|
3. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
4. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2018)0191
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 28 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/…, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“„Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 [1 pakeit.: šis pakeitimas taikomas visam tekstui]
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
|
(1) |
vykstant staigiems ir dideliems technologinės revoliucijos ir globalizacijos nulemtiems pokyčiams, investicijos į visų asmenų, neatsižvelgiant į socialinę kilmę, kultūrinę aplinką ar turimas priemones, ir į bendradarbiavimą ir novatoriškos politikos plėtotę švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse daro esminį poveikį įtraukios, demokratiškos, glaudžios ir atsparios visuomenės kūrimui ir Sąjungos konkurencingumo palaikymui, sykiu prisideda prie europinės tapatybės , principų ir vertybių stiprinimo ir demokratiškesnės Sąjungos; [2 pakeit.] |
|
(2) |
2017 m. lapkričio 14 d. komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ Komisija išdėstė savo viziją, pagal kurią iki 2025 m. turėtų būti sukurta Europos švietimo erdvė, kurioje sienos netrukdytų mokytis; Sąjunga, kurioje būtų įprasta vykti studijuoti ar mokytis – įvairiais būdais ir įvairioje aplinkoje – į kitą valstybę narę ar, be gimtosios, kalbėti dviem kitomis kalbomis; Sąjunga, kurioje žmonės labai aiškiai jaustų savo, kaip europiečių, tapatybę ir gerai suvoktų Europos kultūros paveldą bei jo įvairovę. Tokiomis aplinkybėmis Komisija pabrėžė reikmę stiprinti jau išbandytą programą „Erasmus+“ toms besimokančių asmenų kategorijoms, kurioms ji jau yra taikoma, ir pritraukti mažiau galimybių turinčius besimokančius asmenis; |
|
(3) |
švietimo, mokymo ir jaunimo svarba Sąjungos ateičiai yra atspindėta 2018 m. vasario 14 d. Komisijos komunikate „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“ (4), kuriame pabrėžiama, kad būtina įgyvendinti Geteborge vykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį (5) ir jo pirmąjį principą dėl švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą. Komunikate pabrėžta reikmė intensyvinti judumą ir mainus, be kita ko, įgyvendinant gerokai sustiprintą, įtraukią ir išplėstą programą, kaip buvo raginama 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose; |
|
(4) |
2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos iškilmingai paskelbtuose ir pasirašytuose dokumentuose, reglamentuojančiuose Europos socialinių teisių ramstį, nustatytas pirmasis ramsčio principas, pagal kurį kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti gebėjimus, kurie leistų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje . Europos socialinių teisių ramstyje taip pat aiškiai pabrėžiama kokybiško ikimokyklinio ugdymo ir lygių galimybių visiems užtikrinimo svarba; [3 pakeit.] |
|
(5) |
2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavoje 27 valstybių narių vadovai pabrėžė savo ryžtą suteikti jaunimui geresnių galimybių. 2017 m. kovo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių, Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos vadovai įsipareigojo sukurti Sąjungą, kurioje jaunimas įgytų geriausią išsilavinimą bei ir gautų geriausią mokymą ir galėtų studijuoti bei ir rasti darbą visoje Sąjungoje visame žemyne , Sąjungą, kuri saugotų mūsų kultūros paveldą ir skatintų kultūrų įvairovę , Sąjungą, kuri kovoja su nedarbu, diskriminacija, socialine atskirtimi ir skurdu ; [4 pakeit.] |
|
(6) |
2014–2020 m. programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje patvirtinta, kad sukūrus bendrą švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą buvo gerokai supaprastintas ir racionalizuotas programos valdymas ir padidinta jo sinergija, tačiau reikia tolesnių patobulinimų, kad būtų galima dar labiau konsoliduoti 2014–2020 m. programos veiksmingumo didinimo rezultatus. Konsultacijose dėl laikotarpio vidurio vertinimo ir dėl būsimos Programos, valstybės narės ir suinteresuotosios šalys primygtinai ragino išlaikyti programos taikymo sritį, struktūrą ir įgyvendinimo mechanizmus, tačiau taip pat patobulinti kai kuriuos aspektus, pavyzdžiui, padidinti programos įtraukumą , ją supaprastinti ir padaryti lengviau valdomą smulkesniems paramoms gavėjams ir smulkesniems projektams . Jie taip pat išreiškė visapusišką paramą programos integruotumo išsaugojimui ir mokymosi visą gyvenimą paradigmai. Europos Parlamentas 2017 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl programos „Erasmus +“ įgyvendinimo palankiai įvertino integruotą programos struktūrą ir paragino Komisiją būsimoje Programoje visapusiškai išnaudoti mokymosi visą gyvenimą dimensiją stiprinant ir skatinant bendradarbiavimą sektorių lygmeniu. Komisija savo poveikio vertinime, valstybės narės ir suinteresuotosios šalys taip pat pabrėžė reikmę toliau stiprinti programos tarptautiškumą ir išplėsti jį į kitus švietimo ir mokymo , taip pat į jaunimo ir sporto sektorius; [5 pakeit.] |
|
(7) |
viešose konsultacijose dėl Sąjungos finansavimo vertybių ir judumo srityse šios tendencijos buvo patvirtintos ir buvo pabrėžta reikmė didinti būsimos Programos įtraukumą ir toliau pirmenybę teikti švietimo ir mokymo programų modernizavimui, taip pat stiprinti prioritetus, susijusius su europinės tapatybės, aktyvaus pilietiškumo ir dalyvavimo demokratiniame gyvenime skatinimu; |
|
(7a) |
Europos Audito Rūmai 2018 m. liepos 3 d. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 22/2018 dėl programos „Erasmus+“ (6) pabrėžė, kad Programa suteikė matomos Europos pridėtinės vertės, tačiau tinkamai atsižvelgiama ne į visus šios pridėtinės vertės aspektus, pavyzdžiui, į didesnį europinės tapatybės jausmą arba didesnę daugiakalbystę, ir ne visi jie yra tinkamai vertinami. Audito Rūmai laikėsi nuomonės, jog per kitą Programą reikėtų užtikrinti, kad rodikliai būtų geriau suderinti su Programos tikslais, taip siekiant užtikrinti tinkamą veiklos rezultatų vertinimą. Audito Rūmų ataskaitoje taip pat pažymėta, kad nepaisant pastangų supaprastinti 2014–2020 m. programą, administracinė našta išlieka pernelyg didelė, todėl rekomendavo Komisijai dar labiau supaprastinti Programos procedūras, ypač paraiškų teikimo procedūras ir ataskaitų teikimo reikalavimus, be to, pagerinti IT priemones; [6 pakeit.] |
|
(8) |
2018 m. gegužės 2 d. priimtame komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ (7) Komisija ragino kitoje finansinėje programoje daugiau investuoti į žmones ir labiau orientuotis į jaunimą, visų pirma daugiau nei dvigubai padidinti taip pat pripažino, kad programa „Erasmus+“ yra vienas ryškiausių Sąjungos sėkmės pavyzdžių. Nepaisant bendros sėkmės, 2014–2020 m. programą „Erasmus+“ – vieną ryškiausių Sąjungos sėkmės pavyzdžių. Naujojoje programoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama įtraukumui ir mažiau galimybių turinčių jaunuolių pritraukimui. Programa turėtų padėti daugiau jaunuolių išvykti į kitą šalį mokytis ar dirbti programa nepavyko patenkinti didelio finansavimo poreikio ir jos projektų sėkmingumo lygis buvo žemas. Norint panaikinti šiuos trūkumus, būtina didinti 2014–2020 m. programą pakeisiančios Programos daugiametį biudžetą. Be to, siekiama, kad ją pakeisianti Programa būtų įtraukesnė – pasiektų daugiau asmenų, kurie turi mažiau galimybių , ir į ją taip pat būtų įtrauktos kelios naujos plačių užmojų iniciatyvos. Todėl, kaip pabrėžė Europos Parlamentas 2018 m. kovo 14 d . rezoliucijoje dėl kitos daugiametės finansinės programos, palyginti su 2014–2020 m. laikotarpio daugiametės finansinės programos biudžetu, pakeisiančiai Programai būtina trigubai padidinti biudžetą palyginamosiomis kainomis ; [7 pakeit.] |
|
(9) |
tokiomis aplinkybėmis būtina parengti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 (8) sukurtą 2014–2020 m. švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą „Erasmus+“ pakeisiančią švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą (toliau – Programa). 2014–2020 m. programos, apimančios mokymąsi įvairiuose kontekstuose (formalųjį, neformalųjį ir savaiminį) ir visais gyvenimo etapais, integruotumas turėtų būti išsaugotas, kad būtų galima sustiprintas , siekiant užtikrinti mokymosi visą gyvenimą principą ir paskatinti lankstesnes mokymosi trajektorijas, leidžiančias žmonėms įgyti gebėjimų žinių, įgūdžių ir kompetencijų , kurių reikia asmenybės tobulėjimui ir XXI a. iššūkiams įveikti ir kuo geriau išnaudoti jame atsiveriančias galimybes. Laikantis tokio požiūrio taip pat turėtų būti pripažįstama neformaliojo ir savaiminio švietimo vertė ir jų tarpusavio ryšiai ; [8 pakeit.] |
|
(10) |
Programai turėtų būti suteikta dar daugiau galimybių prisidėti prie Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srities politikos tikslų ir prioritetų įgyvendinimo. Nuosekliai taikomas mokymosi visą gyvenimą principas yra esminis aspektas valdant pokyčius, kuriuos žmonėms tenka įveikti įvairiais gyvenimo etapais , visų pirma vyresnio amžiaus žmonėms, kurie turi įgyti naujų gyvenimo įgūdžių ar kintančioje darbo rinkoje reikalingų įgūdžių. Turėtų būti skatinama taikyti tokį principą vykdant veiksmingą bendradarbiavimą sektorių lygmeniu ir užtikrinant didesnę įvairių švietimo formų sąveiką . Siekiant toliau įgyvendinti šį principą, būsimoje Programoje reikėtų išlaikyti glaudų ryšį su visa strategine Sąjungos politinio bendradarbiavimo švietimo, mokymo ir jaunimo srityje sistema, įskaitant politines mokyklinio ugdymo, aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo darbotvarkes, drauge stiprinant ir plėtojant naują sinergiją su kitomis susijusiomis Sąjungos programomis ir politikos sritimis; [9 pakeit.] |
|
(10a) |
tarpvalstybiniu mastu veikiančios organizacijos labai padeda stiprinti tarpvalstybinį ir tarptautinį Programos aspektą. Todėl, kai taikytina, pagal Programą turėtų būti teikiama parama atitinkamiems Sąjungos lygmens tinklams ir Europos ir tarptautinėms organizacijoms, kurių veikla susijusi su Programos tikslais ir prie jų prisideda; [10 pakeit.] |
|
(11) |
Programa – svarbiausias Europos švietimo erdvės kūrimo ir bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi kompetencijų, nurodytų 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (9) , ugdymo iki 2025 m. veiksnys. Ji turėtų būti parengta taip, kad galėtų papildyti programą, pakeisiančią bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą, ir „Europos įgūdžių darbotvarkę“ (10), kuriomis siekiama užtikrinti strateginę įgūdžių ir, kompetencijos ir žinių svarbą išsaugant ir kuriant darbo vietas, ekonomikos augimą ir, konkurencingumą , inovacijas ir socialinę sanglaudą . Ji turėtų padėti valstybėms narėms siekti Paryžiaus deklaracijoje dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą (11) nustatytų tikslų; [11 pakeit.] |
|
(12) |
remiantis 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatu „Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija“ (12), Programa turėtų derėti su atnaujinta naująja Europos Sąjungos jaunimo strategija (13) – Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistema (2019–2027 m.) , įskaitant strategijos siekius remti kokybišką darbą su jaunimu ir neformalųjį mokymąsi ; [12 pakeit.] |
|
(13) |
rengiant Programą turėtų būti atsižvelgta ir į Sąjungos darbo planą sporto srityje – […] m. Sąjungos lygmens bendradarbiavimo sporto srityje programą (14). Turėtų būti užtikrintas Sąjungos darbo plano ir pagal Programą remiamų sporto srities veiksmų suderinamumas ir papildomumas. Atsižvelgiant į svarbų sporto vaidmenį skatinant fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną, tarpasmeninius santykius, socialinę įtrauktį ir lygybę, visų pirma daugiausia dėmesio reikia skirti mėgėjiškam sportui. Programa turėtų būti remiami judumo veiksmai tik mėgėjiško sporto srityje – tiek jaunuolių, kurie reguliariai užsiima organizuotu sportu, tiek sporto darbuotojų. Taip pat svarbu pripažinti, kad sporto darbuotojai gali būti profesionalai, t. y. užsidirbti pragyvenimui iš sporto, tačiau dalyvauti ir mėgėjiško sporto veikloje. Todėl šiai grupei taip pat turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti judumo veikloje. Programa turėtų prisidėti prie Europos bendrų Europos vertybių propagavimo per sportą, gero valdymo gerą valdymą ir sąžiningumo sąžiningumą sporte, tvarumą ir gerą aplinkosauginę praktiką sporte, taip pat prie švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo sporte ir per sportą . Visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant švietimo ir mokymo įstaigas, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti sporto srities partnerystėse, bendradarbiavime ir politiniame dialoge ; [13 pakeit.] |
|
(14) |
Programa turėtų prisidėti prie Sąjungos inovacinio pajėgumo didinimo, visų pirma remiant judumo ir bendradarbiavimo veiklą, kuria skatinama įgūdžių ir kompetencijos perspektyviose studijų srityse ar disciplinose (tokiose kaip mokslas, technologijos, menas, inžinerija ir matematika (angl. STEAM) , klimato kaita, aplinka aplinkos apsauga, darnus vystymasis , švari energija, dirbtinis intelektas, robotika, duomenų analizė, menas ir dizainas ir architektūra ir skaitmeninis bei žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ) plėtotė, kad žmonėms būtų padedama įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijos, kurių prireiks ateityje; [14 pakeit.] |
|
(14a) |
atsižvelgiant į Programos užduotį skatinti inovacijas švietimo ir mokymo srityje, ja turėtų būti remiamas gabiems ir talentingiems vaikams, nepriklausomai nuo jų tautybės, socialinės ir ekonominės padėties ar lyties, skirtų švietimo ir mokymosi strategijų kūrimas; [15 pakeit.] |
|
(14b) |
Programa turėtų būti prisidedama prie tolesnių veiksmų, susijusių su Europos kultūros paveldo metais, remiant veiklą, kuria siekiama ugdyti įgūdžius, reikalingus Europos kultūros paveldui apsaugoti ir išsaugoti, ir visapusiškai išnaudoti kultūros ir kūrybos sektorių teikiamas švietimo galimybes; [16 pakeit.] |
|
(15) |
sinergija su programa „Europos horizontas“ (15) turėtų užtikrinti, kad bendrais abiejų programų ištekliais būtų naudojamasi veiklai, kuria stiprinamos ir modernizuojamos Europos aukštojo mokslo institucijos, remti. Prireikus„Europos horizontas“ papildys Programos remiamą Europos universitetų iniciatyvą, visų pirma jos remiamus veiksmus ir iniciatyvas , kurioms būdingas mokslinių tyrimų aspektą aspektas, pvz., Europos universitetų iniciatyvą , ir taip prisidės prie naujų bendrų ir integracinių ilgalaikių ir tvarių švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų kūrimo. Sinergija su programa „Europos horizontas“ padės užtikrinti švietimo ir mokslinių tyrimų integraciją , visų pirma, aukštojo mokslo institucijose; [17 pakeit.] |
|
(16) |
Programa turėtų būti įtraukesnė – turėtų būti geriau pritraukiami didinamas dalyvaujančių mažiau galimybių turintys asmenys, be kita ko, siūlant lankstesnio formato judumą mokymosi tikslais ir skatinant nedidelių organizacijų, visų pirma naujokių ir bendruomenės lygmens organizacijų, tiesiogiai dirbančių su įvairių amžiaus grupių palankių sąlygų neturinčiais besimokančiais asmenimis, dalyvavimą. Reikėtų skatinti virtualaus formato, pavyzdžiui, virtualiojo bendradarbiavimo, mišriojo ir virtualiojo judumo, naudojimą, kad būtų galima pritraukti daugiau dalyvių, visų pirma tų, kurie turi mažiau galimybių, ir tų, kuriems fizinis persikėlimas į šalį, kuri nėra nuolatinės gyvenamosios vietos šalis, galėtų kelti problemų turinčių asmenų skaičius. Svarbu pripažinti, kad menką mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimą gali nulemti skirtingos priežastys ir jis gali priklausyti nuo skirtingų nacionalinių aplinkybių. Todėl Sąjungos mastu nacionalinės agentūros turėtų parengti įtraukties strategijas, apimančias informavimo gerinimo, procedūrų supaprastinimo, mokymo ir paramos teikimo bei veiksmingumo stebėjimo priemones. Reikėtų naudoti kitas įtraukties stiprinimo priemones , be kita ko , užtikrinant lankstesnio formato, atitinkančio mažiau galimybių turinčių asmenų poreikius , judumą mokymosi tikslais ir skatinant nedidelių ir vietos organizacijų , visų pirma naujokių ir bendruomenės lygmens organizacijų , tiesiogiai dirbančių su įvairių amžiaus grupių palankių sąlygų neturinčiais besimokančiais asmenimis, dalyvavimą ; [18 pakeit.] |
|
(16a) |
kai mažiau galimybių turintys asmenys dėl finansinių priežasčių negali dalyvauti Programoje (dėl savo ekonominės padėties arba didesnių dalyvavimo programoje išlaidų, susidarančių dėl jų konkrečios padėties – tai dažnas neįgaliųjų atvejis), Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos finansinės paramos priemonės. Tokios priemonės gali apimti kitas Sąjungos priemones, pavyzdžiui, „Europos socialinį fondą +“, nacionalines programas arba dotacijos koregavimus ar papildomas išmokas pagal Programą. Vertinant, ar mažiau galimybių turintys asmenys Programoje negali dalyvauti dėl finansinių priežasčių ir kokio dydžio paramos jiems reikia, turėtų būti taikomi objektyvūs kriterijai. Papildomos priemonių, kuriomis palengvinama įtrauktis, sąnaudos niekada negali būti paraiškos atmetimo priežastimi; [19 pakeit.] |
|
(16b) |
pagrindinė Programos parama ir toliau turėtų būti skiriama fiziniam judumui mokymosi tikslais ir turėtų atverti daugiau galimybių mažiau galimybių turintiems asmenims pasinaudoti fizinio judumo mokymosi tikslais veiksmais. Kartu reikėtų pripažinti, kad virtualieji formatai, tokie kaip virtualusis bendradarbiavimas, mišrusis mokymasis ir virtualusis mokymasis, gali veiksmingai papildyti fizinį judumą mokymosi tikslais ir padidinti jo veiksmingumą. Išskirtiniais atvejais, kai asmenys negali dalyvauti mobilumo veikloje ir veiksmuose, virtualieji formatai gali sudaryti jiems sąlygas ekonomiškai efektyviai ir naujoviškais būdais naudotis daugeliu Programos privalumų. Todėl Programa taip pat turėtų būti remiami tokie virtualieji formatai ir priemonės. Tokie formatai ir priemonės, visų pirma naudojami kalbų mokymuisi, turėtų būti kuo plačiau prieinami visuomenei; [20 pakeit.] |
|
(16c) |
atsižvelgiant į Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, ypač į jos 9 straipsnį dėl prieinamumo ir 24 straipsnį dėl švietimo, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų užtikrinta, jog neįgalieji turėtų galimybę be diskriminacijos ir kliūčių naudotis Programa. Todėl prireikus turėtų būti teikiama papildoma parama, įskaitant finansinę paramą; [21 pakeit.] |
|
(16d) |
teisinės ir administracinės kliūtys, pavyzdžiui, sunkumai gauti vizas bei leidimus gyventi šalyje ir gauti paramos paslaugas, visų pirma sveikatos priežiūros paslaugas, gali trukdyti dalyvauti Programoje. Todėl valstybės narės turėtų priimti visas būtinas priemones tokioms kliūtims pašalinti, visapusiškai laikydamosi Sąjungos teisės aktų, ir palengvinti tarpvalstybinius mainus, pavyzdžiui, išduodant Europos sveikatos draudimo kortelę; [22 pakeit.] |
|
(17) |
komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ Komisija pabrėžė esminį švietimo, kultūros ir sporto vaidmenį skatinant aktyvų jaunosios kartos pilietiškumą ir, bendras vertybes ir solidarumo jausmą . Europinės tapatybės stiprinimas ir aktyvaus asmenų ir pilietinės visuomenės dalyvavimo demokratiniuose procesuose skatinimas turi lemiamos svarbos Europos ateičiai ir mūsų demokratinėms visuomenėms. Studijos, mokymasis, darbas, dalyvavimas jaunimo ir sporto veikloje užsienyje padeda stiprinti europinę tapatybę ir jos įvairovę, puoselėti priklausymo kultūrinei bendruomenei jausmą ir skatinti aktyvų visų amžiaus grupių asmenų pilietiškumą , socialinę sanglaudą ir kritinį mąstymą . Judumo veiklos dalyviai turėtų įsitraukti į savo vietos bendruomenės ir priimančiosios bendruomenės veiklą ir dalytis patirtimi. Taip pat turėtų būti remiama veikla, susijusi su visų kūrybiškumo aspektų stiprinimu švietimo, mokymo ir jaunimo srityse ir svarbiausių asmeninių gebėjimų kompetencijų plėtote; [23 pakeit.] |
|
(17a) |
svarbu, kad Programa teiktų Europos pridėtinę vertę. Todėl pagal Programą turėtų būti finansuojami tik tokie veiksmai ir veikla, kurie gali parodyti galimą Europos pridėtinę vertę. Europos pridėtinę vertę turėtų būti įmanoma parodyti įvairiais būdais, pavyzdžiui, per tarpvalstybinį veiksmų pobūdį, jų papildomumą ir sinergiją su kitomis Sąjungos programomis ir politikos sritimis, jų indėlį į veiksmingą Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių naudojimą, jų indėlį kuriant visoje Sąjungoje taikomus kokybės užtikrinimo standartus, jų indėlį kuriant bendrus visos Sąjungos standartus švietimo ir mokymo programose, jų daugiakalbystės skatinimą ir kultūrų ir tikėjimų dialogą, jais skatinamą priklausymo Europai jausmą ir jų ES pilietybės stiprinimą; [24 pakeit.] |
|
(18) |
siekiant suteikti Programos tarptautiškumą reikėtų didinti sudarant asmenims ir organizacijoms daugiau judumo, bendradarbiavimo ir politinio dialogo su trečiosiomis šalimis, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, ypač besivystančiomis šalimis, galimybių turėtų būti padidintas Programos . Per tarptautiškumą reikėtų remti įgūdžių plėtojimą ir tarpasmeninį bendravimą, taip pat, visų pirma kalbant apie besivystančių šalių piliečius, reikėtų remti žinių perdavimą iš tų asmenų jų kilmės šalims pasibaigus studijoms. Tarptautiškumas taip pat turėtų padėti stiprinti švietimo sistemų pajėgumų stiprinimą besivystančiose šalyse . Remiantis sėkmingu tarptautinės veiklos aukštojo mokslo ir jaunimo srityje įgyvendinimu vykdant ankstesnes švietimo, mokymo ir jaunimo programas, tarptautinio judumo veikla turėtų būti išplėsta į kitus sektorius, pavyzdžiui, į profesinio švietimo, mokymo ir sporto sektorius ; [25 pakeit.] |
|
(18a) |
siekiant padidinti veiklos besivystančiose šalyse poveikį, svarbu stiprinti programos „Erasmus+“ ir Sąjungos išorės veiksmų priemonių, pvz., Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonės, sinergiją; [26 pakeit.] |
|
(19) |
bazinė 2014–2020 m. programos struktūra – trys skyriai (švietimas ir mokymas, jaunimas ir sportas) ir trys pagrindiniai veiksmai – laikoma sėkminga ir turėtų būti išsaugota. Reikėtų patobulinti pagal Programą remiamų veiksmų derinimą ir racionalizavimą; |
|
(20) |
Programa turėtų būti sustiprintos dabartinės judumo mokymosi tikslais galimybės, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose Programa galėtų būti veiksmingiausia, kad jos būtų pasiekiamesnės ir kad būtų patenkinta didelė paklausa. Tai turėtų būti daroma visų pirma teikiant daugiau ir palankesnių judumo veiklos galimybių aukštųjų mokyklų studentams ir darbuotojams, mokiniams ar profesinių mokyklų moksleiviams. Menkų įgūdžių suaugusių besimokančių asmenų judumas turėtų būti integruotas į bendradarbiavimo partnerystės programas. Turėtų būti išplėstos neformaliojo mokymosi veikloje dalyvaujančio ir darbuotojams, įskaitant ikimokyklinio ugdymo mokytojus ir ankstyvojo ugdymo ir priežiūros darbuotojus ir besimokančiuosius, taip pat profesinio mokymo darbuotojus, dirbančius su tikslinėmis priemonėmis, kuriomis atsižvelgiama į specialiuosius numatomų gavėjų ugdymo poreikius . Reikia toliau skatinti judumo galimybes profesinio švietimo ir mokymo studentams pasienio regionuose, kad šie asmenys galėtų pasirengti specialioms tarpvalstybinėms darbo rinkos sąlygoms. Programa taip pat turėtų pasiūlyti judumo galimybių suaugusiųjų švietimo sistemų dalyviams ir darbuotojams. Pagrindiniai suaugusiųjų švietimo tikslai – žinių, kompetencijų ir įgūdžių perdavimas ir socialinės įtraukties skatinimas, aktyvus pilietiškumas, asmeninis tobulėjimas ir gerovė. Jaunimo , dalyvaujančio neformaliojo mokymosi veikloje, judumo galimybės taip pat turėtų būti išplėstos , kad galėtų dalyvauti daugiau jaunuolių , ypač naujų, mažiau galimybių turinčių ir sunkiai pasiekiamų gyventojų . Taip pat, atsižvelgiant į sverto efektą, reikėtų stiprinti švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sričių darbuotojų judumo galimybes , didžiausią dėmesį skiriant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėms ir įgūdžių gerinimo darbo rinkai skatinimui . Vadovaujantis tikros Europos švietimo erdvės vizija, Programa turėtų būti skatinamas judumas ir mainai ir propaguojamas studentų dalyvavimas švietimo ir, kultūrinėje ir sporto veikloje – to turėtų būti siekiama remiant procesų skaitmenizaciją skaitmeninant procesus, kad būtų palengvintos paraiškų teikimo procedūros ir dalyvavimas Programoje, kuriant patogias naudoti geriausia patirtimi pagrįstas internetines sistemas ir naujus įrankius , pavyzdžiui, Europos studento pažymėjimo iniciatyvą. Ši iniciatyva gali būti svarbus žingsnis užtikrinant, kad judumas taptų realybe visiems – pirmiausia suteikiant aukštojo mokslo institucijoms galimybę siųsti ir priimti daugiau mainuose dalyvaujančių studentų tuo pačiu metu didinant studentų judumo kokybę, tačiau taip pat palengvinant studentų prieigą prie įvairių paslaugų (bibliotekos, transporto, apgyvendinimo) dar iki atvykimo į užsienio įstaigą; [27 pakeit.] |
|
(20a) |
Programa turėtų užtikrinti kokybišką judumo patirtį, remiantis principais, nustatytais 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl tarptautinio mobilumo Bendrijoje švietimo ir mokymo tikslais: Europos mobilumo kokybės chartija (16) kurioje aiškiai nurodyta, kad informacijos, pasirengimo, paramos ir patirties ir kvalifikacijų pripažinimo kokybė, taip pat iš anksto nustatomi aiškūs mokymo planai ir mokymo rezultatai turi didelį poveikį judumo patirties privalumams. Reikėtų iš anksto tinkamai pasiruošti judumo veiklai. Taip pasiruošti dažnai galima veiksmingai naudojant informacinės ir komunikacines technologijas. Kai tinkama, reikėtų sudaryti galimybes Programai teikti paramą pasirengiamiesiems judumo veiklos vizitams; [28 pakeit.] |
|
(20b) |
pagal Programą turėtų būti remiamas ir skatinamas visų lygmenų mokytojų ir švietimo darbuotojų judumas, taip siekiant pagerinti jų darbo metodus ir prisidėti prie jų profesinio tobulėjimo. Atsižvelgiant į esminį vaidmenį, kurį atlieka ikimokyklinis ir ankstyvasis ugdymas mažinant socialinius ir ekonominius skirtumus, svarbu, kad šio lygmens mokytojai ir darbuotojai gali dalyvauti mokymo judumo veikloje pagal Programą. Kalbant apie mokymą, Programa taip pat turėtų būti skatinama išbandyti politikos inovacijas, kad būtų galima spręsti kai kurias bendras problemas, su kuriomis susiduria Sąjungos švietimo sistemos, pvz., pritraukti naujų talentų į mokymą labiausiai socialiai atskirtų vaikų mokymui ir rengti mokytojų mokymus, kurie jiems padėtų mokyti palankių sąlygų neturinčius besimokančius asmenis. Siekiant kuo labiau padidinti mokytojų ir švietimo darbuotojų dalyvavimo Programoje naudą, reikėtų dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad jiems būtų suteikta judumui palanki aplinka, kuri yra jų darbo programos dalis ir nuolatinis darbo krūvis, kad jie galėtų pasinaudoti tinkamomis mokymo galimybėmis ir gautų tinkamą finansinę paramą pagal šalį ir, jei taikoma, regioną, kuriame turi būti vykdomas judumas mokymosi tikslais; [29 pakeit.] |
|
(20c) |
pripažįstant itin svarbų vaidmenį, kurį profesinis švietimas ir mokymas atlieka gerinant darbo perspektyvas ir skatinant socialinę įtrauktį, Programa turėtų padėti didinti profesinio švietimo ir mokymo įtraukumą, kokybę ir aktualumą, kaip nustatyta 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikate „Nauja įgūdžių darbotvarkę. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (17) . Programa turėtų skatinti stipresnes sąsajas tarp privačiųjų ir viešųjų profesinio švietimo ir mokymo teikėjų ir darbdavių. Programa taip pat turėtų padėti spręsti kiekvienam sektoriui būdingus profesinio švietimo ir mokymo klausimus, tvirtinti kokybiškas judumo partnerystes ir kompetencijų pripažinimą ir sertifikavimą, taip pat skatinti profesinio švietimo ir mokymo teikėjus kaip kokybės ženklo laikytis Profesinio švietimo ir mokymo judumo chartijos; [30 pakeit.] |
|
(21) |
Programa turėtų paskatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime, be kita ko, remiant projektus, kuriuose dalyvaujantis jaunimas įsitraukia ir mokosi dalyvauti pilietinėje visuomenėje, didinant informuotumą apie Europos bendras vertybes (įskaitant pagrindines teises , Europos istoriją, kultūrą ir pilietybę ), suburiant jaunuolius ir vietos, nacionalinio ar Sąjungos lygmens sprendimų priėmėjus, taip pat prisidedant prie Europos integracijos proceso . Programa turėtų plėsti žinomumą apie e. demokratijos priemones, be kita ko, Europos piliečių iniciatyvą. Ji taip pat turėtų skatinti kartų mainus tarp jaunimo ir vyresnio amžiaus asmenų. Atsižvelgiant esminį vaidmenį, kurį atlieka jaunimo organizacijos ir jaunimo veikla siekiant tų tikslų, Programa turėtų remti jaunimo sektoriaus plėtrą Sąjungoje ; [31 pakeit.] |
|
(22) |
Programa turėtų pasiūlyti jaunimui daugiau galimybių atrasti Europą per užsienyje įgyjamą mokymosi patirtį pagal naują iniciatyvą „DiscoverEU“ . Aštuoniolikmečiams 18–20 metų amžiaus jaunuoliams , visų pirma tiems, kurie turi mažiau galimybių, turėtų būti suteikta galimybė pirmą kartą ir bent trumpai vienam ar su grupe patirti, ką reiškia keliauti Europoje, dalyvaujant neformalioje švietimo ar savišvietos veikloje, kuria siekiama sustiprinti priklausymo Europos Sąjungai jausmą ir atrasti jos kultūrinę kultūrų ir kalbų įvairovę. Ši iniciatyva turėtų turėti patikimą ir patikrinimą mokymosi komponentą ir turėtų užtikrinti tinkamą patirties sklaidą ir dalijimąsi patirtimi, kad būtų galima nuolat vertinti ir gerinti pačią iniciatyvą. Programa turėtų padėti nustatyti įstaigas, atsakingas už dalyvių pritraukimą ir atranką, tinkamai atsižvelgiant į geografinę pusiausvyrą, ir remti veiklą, kuria skatinamas patirties mokymosi aspektas . Šias įstaigas taip pat reikėtų įtraukti, kai tinkama, teikiant mokymą ir paramą iki ir po dalyvavimo judumo programoje, be kita ko, atsižvelgiant į kalbinius ir kultūrinius įgūdžius. Iniciatyva „DiscoverEU“ turėtų būti susieta su Europos kultūros sostinių, Europos jaunimo sostinių, Europos savanorių sostinių ir Europos žaliųjų sostinių iniciatyva ; [32 pakeit.] |
|
(23) |
be to, kalbų mokymasis padeda stiprinti abipusį supratimą ir judumą Sąjungoje ir už jos ribų. Sykiu kalbiniai gebėjimai yra esminiai gyvenimui ir darbui būtini įgūdžiai. Todėl Programa turėtų stiprinti kalbų mokymąsi, visų pirma pasitelkiant internetinius kalbų kursus ir aktyviau naudojantis prieinamomis internetinėmis priemonėmis, nes e. mokymasis teikia papildomų prieigos ir lankstumo ir prieigos atžvilgiu gali teikti papildomų privalumų mokantis kalbos. Per Programą teikiant paramą kalbų mokymuisi reikėtų skirti dėmesį vartotojų poreikiams, susitelkiant tiek kalbomis, vartojamoms paramą gaunančioje šalyje ir pasienio regionuose, ir tiek kaimyninių šalių kalbomis. Kalbų mokymosi parama taip pat turėtų būti teikiama nacionalinėms gestų kalboms. Internetinė „Erasmus+“ kalbinė paramos priemonė turėtų būti pritaikyta specialiems Programos dalyvių poreikiams ir atvira visiems norintiems ; [33 pakeit.] |
|
(23a) |
Programoje turėtų būti naudojamos kalbų technologijos, pvz., automatinio vertimo technologijos, kad būtų palengvinti institucijų mainai ir sustiprintas kultūrų dialogas; [34 pakeit.] |
|
(24) |
Programa turėtų remti priemones, kuriomis stiprinamas švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse veikiančių organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas, pripažįstant esminį jų vaidmenį teikiant žmonėms žinias, ugdant gebėjimus ir kompetenciją, kurių reikia kintančiame pasaulyje, taip pat deramai išnaudojant inovacijų, kūrybiškumo ir verslumo potencialą, ypač skaitmeninėje ekonomikoje . Todėl reikėtų užtikrinti veiksmingą visų susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą visais Programos įgyvendinimo lygmenimis; [35 pakeit.] |
|
(25) |
2017 m. gruodžio 14 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares, Tarybą ir Komisiją įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis Europos bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje būtų pakeltas į aukštesnį lygį, be kita ko, skatinant, kad iki 2024 m. atsirastų Europos universitetai, kuriuos sudarytų taikant principą „iš apačios į viršų“ sukurti visos Sąjungos universitetų tinklai. Programa turėtų remti šiuos Europos universitetus; ji turėtų būti orientuota į meistriškumą ir skirta aukštojo mokslo institucijų Sąjungoje patrauklumui padidinti, taip pat pagerinti bendradarbiavimui tarp mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo subjektų. Meistriškumo sąvoką reikėtų suvokti plačiai, pvz., kalbant apie gebėjimą didinti įtrauktį. Teikiant paramą pagal Programą reikėtų siekti plačios geografinės iniciatyvos „Europos universitetai“ aprėpties ; [36 pakeit.] |
|
(26) |
2010 m. Briugės komunikate raginta remti profesinį meistriškumą siekiant pažangaus ir tvaraus augimo. 2017 m. komunikate „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose“ profesinio mokymo ir inovacijų sistemų susiejimas laikomas regiono lygmens pažangiosios specializacijos strategijų dalimi. Programa turėtų suteikti priemonių, kuriomis būtų galima atsiliepti į šiuos raginimus, ir paremti profesinio meistriškumo centrų tarptautinių platformų, glaudžiai integruotų į vietos ir regionines augimo, inovacijų ir, konkurencingumo , tvarios plėtros ir socialinės įtraukties strategijas, kūrimą. Šie meistriškumo centrai turėtų veikti kaip kokybiškų profesinių įgūdžių „varikliai“ sektorinių iššūkių kontekste ir drauge remti bendrus struktūrinius pokyčius ir Sąjungos socialinę ir ekonominę politiką; [37 pakeit.] |
|
(27) |
siekiant padidinti virtualiojo bendradarbiavimo mastą, Programa taip pat turėtų remti sistemiškesnį esamų interneto platformų (pavyzdžiui, „eTwinning“, „School Education Gateway“, Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninės platformos, Europos jaunimo portalo ir aukštojo mokslo interneto platformos) naudojimą . Pagal Programą taip pat turėtų būti, kai tinkama, skatinama kurti naujas interneto platformas, kad Europos lygmeniu būtų stiprinamas ir modernizuojamas švietimo, mokymo, sporto ir jaunimo politikos įgyvendinimas. Tokios platformos turėtų būti vartotojui patogios ir prieinamos, kaip tai nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2102 (18); [38 pakeit.] |
|
(28) |
Programa turėtų prisidėti prie įgūdžių , kompetencijų, kvalifikacijos ir diplomų skaidrumo ir automatinio abipusio pripažinimo didinimo, taip pat prie mokymosi kreditų ar kitų mokymosi rezultatų vienetų įrodymų perkėlimo, kad būtų geriau užtikrinama kokybė ir remiamas neformaliojo ir savaiminio mokymosi patvirtinimas, įgūdžių valdymas ir orientavimas. Šiuo tikslu Programa taip pat turėtų remti prieinamus nacionalinio ir Sąjungos lygmens kontaktinius centrus ir tinklus, kurie sudaro būsimiems dalyviams teikia informaciją ir pagalbą, taip sudarant palankesnes sąlygas mainams visoje Europoje, ir lankstesnių mokymosi trajektorijų kūrimą, kad būtų galima judėti tarp įvairių švietimo, mokymo ir jaunimo sričių ir formalios bei neformalios aplinkos; [39 pakeit.] |
|
(29) |
Programa turėtų išnaudoti ankstesnių „Erasmus+“ dalyvių potencialą ir remti visų pirma tokių tinklų kaip buvusių programos dalyvių tinklas, ambasadoriai ir „EuroPeers“ veiklą, skatinant juos populiarinti Programą; |
|
(29a) |
pagal Programą turėtų būti ypač pabrėžiamas švietimo ir mokymo laikotarpių užsienyje, įskaitant vidurinio išsilavinimo, patvirtinimas ir pripažinimas. Šiuo atžvilgiu dotacijos turėtų būti susietos su kokybės įvertinimo procedūromis ir mokymosi rezultatų aprašymu, taip pat visapusišku 2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (19) , 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijos dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (20) ir Europos priemonių, padedančių pripažinti mokymosi užsienyje rezultatus ir užtikrinti kokybišką mokymąsi, pavyzdžiui, Europos kvalifikacijų sandaros (EKS), Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registro (angl. EQAR), Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (angl. ECVET) ir Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (angl. EQAVET), taikymu; [40 pakeit.] |
|
(30) |
siekiant užtikrinti sąsajas su kitomis Sąjungos priemonėmis ir remti kitas Sąjungos politikos sritis, judumo galimybių turėtų būti suteikta pačiuose įvairiausiuose sektoriuose, pavyzdžiui, viešajame ir privačiajame , žemės ūkio ar verslo, dirbantiems žmonėms, kad jie įgytų mokymo, stažuotės ar mokymosi užsienyje patirties, kuri leistų jiems bet kuriuo gyvenimo etapu augti ir tobulėti tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje, ir visų pirma geriau suvokti savo europinę tapatybę, ir suprasti Europos kultūrų įvairovę , taip pat profesinėje srityje, ypač įgyjant rinkai svarbių darbo įgūdžių . Programa turėtų pasiūlyti prieigą prie visų Sąjungos tarpvalstybinio judumo galimybių su stipriu mokymosi aspektu ir supaprastinti judumo programų pasiūlą naudos gavėjams ir šios veiklos dalyviams. Turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos išplėsti „Erasmus“ „Erasmus+“ projektus; turėtų būti nustatyta specialių priemonių, padedančių „Erasmus“ „Erasmus+“ projektų vykdytojams teikti paraiškas dotacijai gauti ar siekti sinergijos naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais ir migracijos, saugumo, teisingumo ir pilietybės, sveikatos , žiniasklaidos ir kultūros programomis , taip pat Europos solidarumo korpusu ; [41 pakeit.] |
|
(31) |
svarbu skatinti mokymą, mokymąsi ir mokslinius tyrimus Europos integracijos srityje ir Sąjungos būsimų iššūkių ir galimybių srityje , taip pat skatinti diskusijas diskusiją šiais klausimais aukštojo mokslo ir kitose visose švietimo ir mokymo sistemos srityse remiant „Jean Monnet“ veiksmus. Šiais laikais, kai kvestionuojamos Atsižvelgiant į sunkumus , su kuriomis susiduria bendros vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga ir kurios yra neatskiriama bendros europinės tapatybės dalis, o ir atsižvelgiant į tai, kad piliečių dalyvavimo lygis yra menkas, labai svarbu ugdyti europinės tapatybės priklausymo Europai jausmą ir įsipareigojimą. Programa turėtų toliau prisidėti prie Europos integracijos studijų meistriškumo plėtotės ir kartu stiprinti platesnės mokymosi bendruomenės bei plačiosios visuomenės dalyvavimą Europos integracijos procese ; [42 pakeit.] |
|
(32) |
atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su Programa turėtų atitikti pagrindinį Paryžiaus susitarimo tikslą – stiprinti visuotinį atsaką į klimato kaita, kaitą. Vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ši Programa padės integruoti klimato srities veiksmus ir darnų vystymąsi į Sąjungos politiką ir prisidės prie siekio skirti 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama remiami klimato politikos tikslų tikslai 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu, ir prie metinio 30 proc. tikslo, kuris turi būti pasiektas kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2027 m . Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą; [43 pakeit.] |
|
(32a) |
atsižvelgiant į Sąjungos, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmenį ir vadovaujantis Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. ir valstybių narių per „Rio+20“ konferenciją prisiimtais įsipareigojimais, Programa turėtų integruoti įtraukų, teisingą ir kokybišką švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, taip pat pripažįstant esminį vaidmenį, kurį švietimas atlieka kovojant su skurdu. Programa taip pat turėtų prisidėti prie darnaus vystymosi darbotvarkės, remiant pastangas tobulinti būtinus įgūdžius, kurių reikia darniam vystymuisi ir norint šviesti žmones apie tvarumą, aplinkos apsaugą ir klimato kaitą, pasitelkiant formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą; [44 pakeit.] |
|
(33) |
šiame reglamente nustatomas visos Programos trukmės finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [reference to be updated as appropriate] Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (21) 17 punkte . Reikėtų užtikrinti, kad nuo 2021 m. būtų iš esmės padidintas Programos metinis biudžetas, palyginti su 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje jai numatytu galutinių metų biudžetu, o vėliau būtų užtikrintas laipsniškas linijinis metinių dotacijų didinimas. Toks biudžeto profilis padėtų užtikrinti platesnę prieigą nuo pat 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio pradžios ir padėtų išvengti neproporcingo padidėjimo paskutiniais metais, kai lėšas jau gali būti sunku įsisavinti ; [45 pakeit.] |
|
(34) |
siekiant užtikrinti kritinę asignavimų masę, kad būtų galima pasiekti kiekviename iš toliau nurodytų sektorių numatytą įgyvendinimo pažangą ir rezultatus, turėtų būti apibrėžtas bazinio paketo, skirto švietimo ir mokymo srities veiklai, kurią valdys nacionalinės agentūros, paskirstymas nustatant minimalius asignavimus kiekvienam sektoriui (aukštojo mokslo, mokyklinio ugdymo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo) . Darbo programoje turėtų būti tiksliai nurodyti biudžeto asignavimai pagal veiksmus ir iniciatyvas ; [46 pakeit.] |
|
(35) |
Programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) [naujasis Finansinis reglamentas] (22) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais ir netiesioginiu vykdymu; |
|
(36) |
finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius ir su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje . Įgyvendinant Programą turėtų būti laikomasi Finansiniame reglamente nustatytų skaidrumo, vienodo požiūrio taikymo ir nediskriminavimo principų ; [47 pakeit.] |
|
(37) |
trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Programoje pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant Sąjungos programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Reglamentu turėtų būti suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. Visapusiškas trečiųjų valstybių dalyvavimas Programoje turėtų priklausyti nuo sąlygų, nustatytų specialiuose susitarimuose dėl atitinkamos trečiosios valstybės dalyvavimo Programoje. Visapusiškas dalyvavimas galimas tik įvykdžius prievolę įsteigti nacionalinę agentūrą ir valdyti dalį Programos veiksmų decentralizuotai. Asmenims Asmenys ir subjektams subjektai iš trečiųjų šalių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, turėtų būti suteikta galimybė turėti galimybę dalyvauti tam tikruose Programos veiksmuose, kaip nustatyta darbo programoje ir Komisijos skelbiamuose kvietimuose teikti pasiūlymus. Įgyvendinant Programą, asmenims ir subjektams iš labai mažų Europos valstybių galėtų būti nustatyta speciali tvarka; [48 pakeit.] |
|
(38) |
vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsniu ir Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (23) (toliau – Strateginis partnerystės komunikatas) , Programoje turėtų būti atsižvelgta į ypatingą šių regionų padėtį. Bus imtasi priemonių atokiausių regionų dalyvavimui visuose veiksmuose paskatinti. Reikėtų skatinti šių regionų ir trečiųjų valstybių, visų pirma kaimyninių šalių, žmonių ir organizacijų mainus judumo tikslais ir bendradarbiavimą. Šios priemonės bus stebimos ir reguliariai vertinamos; [49 pakeit.] |
|
(38a) |
Strateginės partnerystės komunikate Komisija pripažino, kad didesnis besimokančių asmenų ir darbuotojų judumas švietimo ir mokymo srityje, ypač pagal programą „Erasmus+“, būtų labai naudingas atokiausiems regionams, ir įsipareigojo toliau koreguoti finansinę paramą dalyviams, keliaujantiems iš atokiausių regionų ir į juos, ir pagal programą „Erasmus+“ šiems regionams toliau taikyti specialias finansavimo taisykles ir išnagrinėti galimybes išplėsti regioninį „Erasmus+“ bendradarbiavimą siekiant toliau skatinti judumą tarp atokiausių regionų ir kaimyninių trečiųjų šalių ir naudotis Europos socialiniu fondu+, kuris papildytų „Erasmus+“; [50 pakeit.] |
|
(39) |
pagal [reference to be updated as appropriate according to a new Decision on OCTs] Tarybos sprendimo 2013/755/ES (24) 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Įgyvendinant Programą reikėtų atsižvelgti į suvaržymus, atsirandančius dėl šių šalių ir teritorijų atokumo, o jų dalyvavimas Programoje turėtų būti stebimas ir reguliariai vertinamas; |
|
(40) |
laikydamasi Programa turėtų išlaikyti tikslų ir prioritetų tęstinumą. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad ji įgyvendinama per septynerius metus, būtina užtikrinti tam tikrą lankstumą, kad būtų galima pritaikyti Programą prie besikeičiančių sąlygų ir politinių prioritetų švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse. Todėl šiame reglamente išsamiai neapibrėžiama, kaip kurti specialias iniciatyvas, ir nevertinami visi politiniai prioritetai ir atitinkamai su biudžetu susiję prioritetai kitu septynerių metų laikotarpiu. Vietoje to, laikantis Finansinio reglamento, Komisija turėtų patvirtinti darbo programas ir pranešti apie jas Europos Parlamentui ir Tarybai darbo programose reikėtų nustatyti antrinius politinius pasirinkimus ir prioritetus, be kita ko, įtraukiant informaciją apie konkrečias naujas iniciatyvas. Kuriant naujas iniciatyvas reikėtų pasinaudoti patirtimi, sukaupta vykdant buvusias ir vykdomas bandomąsias iniciatyvas šioje srityje, ir tinkamai atsižvelgti į Europos pridėtinę vertę tiek konkrečios iniciatyvos esminių nuostatų, tiek struktūros požiūriu . Darbo programose turėtų būti taip pat nustatytos priemonės, būtinos įgyvendinimui siekiant Bendrųjų ir konkrečiųjų Programos tikslų, dotacijų gavėjų atrankos ir skyrimo kriterijai, taip pat kiti būtini elementai. Darbo programos ir jų pakeitimai turėtų būti priimami įgyvendinimo aktais laikantis nagrinėjimo procedūros deleguotuoju aktu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir konsultuodamasi su nacionalinėmis agentūromis ir suinteresuotaisiais subjektais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose ; [51 pakeit.] |
|
(40a) |
Komisija kartu su nacionalinėmis agentūromis turėtų stebėti ir teikti ataskaitas apie Programos įgyvendinimą jos įgyvendinimo laikotarpiu ir jam pasibaigus. Galutinį Programos vertinimą reikėtų atlikti laiku ir taip, kad jį būtų galima įtraukti į atitinkamos programos, kuri pakeis šią Programą, laikotarpio vidurio peržiūrą. Visų pirma Komisija turėtų atlikti Programos laikotarpio vidurio peržiūrą ir, kai tinkama, pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl šio Reglamento pakeitimo; [52 pakeit.] |
|
(41) |
vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (25) 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms paramos gavėjams . Į tuos reikalavimus reikėtų įtraukti specialius, išmatuojamus ir realistiškus rodiklius, iš kurių ilgainiui būtų matyti raidos tendencijos ir kurie būtų Programos poveikio vietos lygmeniu vertinimo pagrindas; [53 pakeit.] |
|
(42) |
Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis reikėtų užtikrinti tinkamą viešinimą, reklamavimą ir informavimą apie galimybes ir pagal Programą remiamų veiksmų rezultatus sklaidą. Viešinimo, reklamavimo ir informacijos sklaidos veiklą reikėtų vykdyti pasitelkiant visas Programos įgyvendinimo įstaigas, prireikus padedant kitoms svarbiausioms suinteresuotosioms šalims kai taikytina, padedant kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ; [54 pakeit.] |
|
(43) |
siekiant veiksmingesnio plačiosios visuomenės informavimo ir Komisijos iniciatyva vykdomų komunikacijos veiksmų tvirtesnio ryšio, šiuo reglamentu komunikacijos veiklai skirti ištekliai taip pat turėtų būti naudojami koordinuotai komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus veiklai, jeigu ji susijusi su bendruoju šio reglamento tikslu; [55 pakeit.] |
|
(44) |
siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, Programa turėtų kuo labiau išnaudoti esamus įgyvendinimo mechanizmus. Todėl Programos įgyvendinimą reikėtų patikėti Komisijai ir nacionalinėms agentūroms , kurios turėtų užtikrinti nuoseklų ir nesudėtingą Programos taisyklių taikymą visoje Sąjungoje ir per ilgą laikotarpį . Todėl ir siekiant užtikrinti veiksmingą Programos įgyvendinimą, Komisija ir nacionalinės agentūros turėtų bendradarbiauti ir, pasikonsultavusios su suinteresuotaisiais subjektais, sukurti nuoseklias, paprastas ir kokybiškas procedūras ir sudaryti geresnes sąlygas gerosios patirties mainams, kurie gali pagerinti pagal Programą finansuojamų projektų kokybę, Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nacionalinė agentūra turėtų būti ta pati įstaiga, kuri buvo paskirta valdyti ankstesnę programą. Atliekant ex ante atitikties vertinimą vertinami tik tie reikalavimai, kurie yra nauji ir būdingi Programai, išskyrus pateisinamais atvejais, pavyzdžiui, rimtų atitinkamos nacionalinės agentūros veiklos trūkumų ar nepatenkinamų rezultatų atveju; [56 pakeit.] |
|
(44a) |
siekiant paskatinti patirties su Sąjungos finansavimo programomis neturinčius projektų rengėjus teikti paraiškas dėl finansavimo, Komisija ir nacionalinės agentūros turėtų teikti konsultacijas ir pagalbą ir turėtų užtikrinti, kad paraiškų teikimo procedūros būtų kuo aiškesnės ir paprastesnės. Reikėtų dar labiau patobulinti Programos vadovą, kad jis būtų patogus naudotojui, aiškus, o paraiškos formos būtų kuo paprastesnės ir prieinamos reikiamu laiku. Siekiant dar labiau sumodernizuoti ir suderinti paraiškų teikimo procesą, reikėtų sukurti pagal Programą paramą gaunantiems gavėjams ir į Programos valdymą įtrauktiems subjektams skirtą bendrą, įvairiomis kalbomis ir vieno langelio principu veikiančią priemonę; [57 pakeit.] |
|
(44b) |
paprastai prašymai skirti dotaciją ir paraiškos projektams turėtų būti teikiami šalies, kurioje yra įsikūręs pareiškėjas, nacionalinei agentūrai ir valdomi jos. Vis dėlto, taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, Sąjungos masto tinklų, Europos ir tarptautinių organizacijų organizuojamos veiklos dotacijos prašymai ir paraiškos dėl projektų turėtų būti teikiami Komisijai ir jos valdomi; [58 pakeit.] |
|
(45) |
siekdama užtikrinti patikimą finansų valdymą ir teisinį tikrumą kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje, kiekviena nacionalinė institucija turėtų paskirti nepriklausomą audito įstaigą. Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nepriklausoma audito įstaiga turėtų būti ta pati įstaiga, kuri buvo paskirta imtis ankstesnėje programoje nurodytų veiksmų; |
|
(46) |
valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos visos deramos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Programos veikimas priimti visas deramas teisinių ir administracinių kliūčių, kurios gali neleisti pasinaudoti Programa ar kurios trukdytų naudotis Programa, šalinimo priemones . Be kita ko, jei įmanoma ir nepažeidžiant Sąjungos teisės aktų dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo, reikia spręsti klausimus, dėl kurių kyla sunkumų gaunant vizas ir leidimus gyventi. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/801 (26) valstybės narės raginamos nustatyti pagreitintą priėmimo tvarką; [59 pakeit.] |
|
(47) |
atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai, laiku ir tinkamu detalumo lygiu. Šie duomenys turėtų būti perduodami Komisijai laikantis atitinkamų duomenų apsaugos taisyklių; |
|
(48) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (27); [60 pakeit.] |
|
(49) |
siekiant supaprastinti reikalavimus naudos gavėjams, reikėtų kuo labiau naudoti supaprastintas fiksuotomis sumomis, vieneto įkainiais ir fiksuotąja norma finansuojamas dotacijas. Laikantis patikimo finansų valdymo principo ir siekiant supaprastinti Programos administravimą, fiksuotos išmokos, apskaičiuotų atitinkamam projektui, turėtų būti naudojamos judumo veiklai visuose sektoriuose. Nustatant supaprastintas dotacijas, kuriomis remiama judumo veikla pagal Programą, kaip nustatyta Komisijos, jos turėtų būti atsižvelgiama reguliariai peržiūrimos ir pakoreguojamos pagal gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas priimančioje šalyje ir regione . Komisija ir siunčiančiųjų šalių nacionalinės agentūros turėtų turėti galimybę remdamosi objektyviais kriterijais koreguoti šias supaprastintas dotacijas, visų pirma kad užtikrintų prieigą mažiau galimybių turintiems žmonėms. Vadovaujantis nacionaline teise valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos toms dotacijoms netaikyti jokių mokesčių, įskaitant socialinius. Nuo tokių mokesčių turėtų būti atleidžiami viešieji ar privatieji subjektai, teikiantys tokią finansinę paramą atitinkamiems asmenims; [61 pakeit.] |
|
(50) |
pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (28), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (29) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (30) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti Sąjungos sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (31), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises; |
|
(51) |
būtina užtikrinti pagal Programą vykdomų veiksmų papildomumą su valstybių narių veikla ir kita Sąjungos veikla, ypač su veikla, susijusia su švietimu ir mokymu, kultūra ir žiniasklaida, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pramone ir įmonėmis, skaitmenine politika, žemės ūkiu ir kaimo plėtra itin daug dėmesio skiriant jauniems ūkininkams, aplinkosauga ir klimatu, sanglauda, regionine politika, migracija, saugumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi; |
|
(52) |
nors dabartinė reguliavimo sistema ankstesniu programavimo laikotarpiu leido valstybėms narėms ir regionams sukurti sinergiją tarp programos „Erasmus+“ ir kitų Sąjungos priemonių, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, kurie taip pat remia Sąjungos švietimo, mokymo ir jaunimo sistemų kokybinę plėtotę, potencialas kol kas nėra pakankamai išnaudojamas, todėl sisteminis projektų poveikis ir poveikis politikai yra ribotas; siekiant maksimizuoti poveikį, turėtų būti vykdoma veiksminga nacionalinių įstaigų, atsakingų už įvairių priemonių valdymą, komunikacija ir bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu. Programa turėtų suteikti aktyvaus šių priemonių susiejimo galimybių , visų pirma užtikrinant, kad kokybiškas paraiškas, kurios dėl lėšų trūkumo negali būti finansuojamos pagal Programą, būtų galima svarstyti, taikant supaprastintą procedūrą, finansuoti iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų. Siekiant supaprastinti dėl tokių veiksmų taikomą procedūrą, turėtų būti galima, pripažįstant jų aukštą kokybę, suteikti jiems Pažangumo ženklą. Toks programų papildomumas galėtų padidinti bendrą projektų sėkmingumo lygį ; [62 pakeit.] |
|
(52a) |
siekiant padidinti Sąjungos finansavimo ir politinės paramos veiksmingumą, svarbu darniai skatinti visų susijusių programų sinergiją ir papildomumą. Dėl tokios sinergijos ir papildomumo nereikėtų lėšų skirti programai „Erasmus+“, kuri valdoma ne pagal Programos struktūrą, lėšų taip pat nereikėtų naudoti siekiant kitų tikslų, nei nustatyti šiame reglamente. Ši sinergija ir papildomumas turėtų padėti sukurti supaprastintas paraiškų teikimo procedūras įgyvendinimo lygmeniu; [63 pakeit.] |
|
(53) |
siekiant peržiūrėti ar papildyti Programos veiklos rodiklius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su Priedu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti su deleguotaisiais aktais susijusiame parengiamajame darbe, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; |
|
(54) |
reikėtų užtikrinti tinkamą ankstesnės programos užbaigimą, visų pirma kiek tai susiję su daugiamečio jos valdymo tęstinumu, pavyzdžiui, su techninės ir administracinės pagalbos finansavimu. Reikėtų užtikrinti, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal ankstesnę programą vykdytai ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. neužbaigtai veiklai prireikus būtų teikiama techninė ir administracinė pagalba; |
|
(55) |
šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma tų, kurie yra įtraukti į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją; visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės į lyčių lygybę ir teisės į nediskriminavimą dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, ir skatinama taikyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius . Todėl pagal Programą reikėtų aktyviai remti iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir skatinti teigiamą grupių, kurios gali būti diskriminuojamos, įvaizdį, taip pat tvirtinti lyčių lygybę. Pagal Programą taip pat reikėtų remti veiksmus, kuriais naikinamas švietimo atotrūkis ir mažinami tam tikri sunkumai, su kuriais susiduria romai, sudarant palankesnes sąlygas jiems visapusiškai ir aktyviai dalyvauti Programoje. Pagarba teisėms ir principams, ypač pripažįstamiems Pagrindinių teisių chartijoje, turėtų būti integruota Programos planavimo, įgyvendinimo, stebėjimo ir vertinimo procese ; [64 pakeit.] |
|
(56) |
šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir nustatyta su finansais susijusių asmenų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo Sąjungos finansavimo sąlyga; |
|
(57) |
kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl finansuojamos judumo ir bendradarbiavimo veiklos tarpvalstybinio pobūdžio, didelio masto ir plačios geografinės aprėpties, poveikio prieigai prie judumo mokymosi tikslais ir Sąjungos integracijai apskritai bei dėl didesnio tarptautiškumo to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; |
|
(58) |
Reglamentas (EB) Nr. 1288/2013 turėtų būti panaikintas nuo 2021 m. sausio 1 d.; |
|
(59) |
siekiant užtikrinti pagal Programą teikiamos finansavimo paramos tęstinumą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d., |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu sukuriama Sąjungos veiksmų švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse programa „Erasmus“ „Erasmus+“ (toliau – Programa).
Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
|
1) |
mokymasis visą gyvenimą – įvairių formų (formalusis, neformalusis ir savaiminis) mokymasis, vykstantis visais gyvenimo etapais, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, bendrąjį lavinimą, profesinį mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, ir padedantis gerinti arba atnaujinti asmenines, pilietines, kultūrines, socialines ir (arba) su užimtumu susijusias žinias , gebėjimus , įgūdžius ir požiūrį arba dalyvavimą visuomenės veikloje, įskaitant konsultavimo ir orientavimo paslaugas; [65 pakeit.] |
|
2) |
judumas mokymosi tikslais – fizinis persikėlimas į šalį, kuri nėra gyvenamosios vietos šalis, studijuoti, mokytis , įskaitant kvalifikacijos kėlimą ar perkvalifikavimą, ar gauti žinių neformaliojo ar savaiminio mokymosi būdu ; tai gali būti stažuotės, gamybinės praktikos, jaunimo mainai, dėstymas ar mokymas arba dalyvavimas profesinio tobulinimosi veikloje; Jis jis gali būti papildytas tokiomis priemonėmis, kaip kalbinė pagalba , įskaitant nacionalines gestų kalbas, ir kalbų mokymas ir (arba) papildytas prieinamu e. mokymasis mokymusi ir virtualusis bendradarbiavimas virtualiuoju bendradarbiavimu. Tam tikrais atvejais gali būti mokomasi naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijų priemonėmis; [66 pakeit.] |
|
2a) |
virtualusis mokymasis – įgūdžių ir žinių įgijimas naudojant prieinamomis informavimo ir komunikacijos priemones; [67 pakeit.] |
|
2b) |
mišrusis mokymas – įgūdžių ir žinių įgijimas kartu naudojant virtualiąsias mokymo ir švietimo priemones ir tradicinius švietimo ir mokymo metodus; [68 pakeit.] |
|
3) |
neformalusis mokymasis – oficialiai švietimo ir mokymo sistemai nepriklausantis savanoriškas mokymasis, kurio metu užsiimama sąmoninga (tikslinga, metodiška ir planuojama) veikla ir naudojamasi tam tikra mokymosi parama; |
|
4) |
savaiminis mokymasis – mokymasis iš kasdienės veiklos ir patirties, kuris nėra organizuotas ar struktūruotas tikslų, laiko ar mokymosi paramos atžvilgiu. besimokančio asmens požiūriu jis gali būti nesąmoningas; |
|
5) |
jaunimas – 13–30 m. amžiaus asmenys; |
|
6) |
mėgėjiškas sportas – organizuotas sportas, kuriuo vietos lygmeniu užsiima nuolat užsiima visų amžiaus grupių sportininkai mėgėjai, ir sportas visiems sveikatos , švietimo ar socialiniais tikslais ; [69 pakeit.] |
|
7) |
aukštosios mokyklos studentas – asmuo, besimokantis aukštojo mokslo institucijoje, be kita ko, pagal trumpojo ciklo, bakalauro studijų, magistrantūros, doktorantūros ar lygiavertes programas , arba bet kuris asmuo, kuris baigė tokią instituciją per ankstesnius 24 mėnesių . Terminas taip pat apima jaunus absolventus; [70 pakeit.] |
|
8) |
darbuotojai – asmenys, kurie kaip specialistai arba kaip savanoriai dalyvauja visų lygmenų švietimo, mokymo ar neformaliojo mokymosi veikloje; tai gali būti dėstytojai, mokytojai, instruktoriai, mokslo darbuotojai, mokyklų vadovai, su jaunimu dirbantys asmenys, sporto treneriai ne švietimo srities darbuotojai ir kiti mokymosi skatinimo veikloje dalyvaujantys specialistai; [71 pakeit.] |
|
8a) |
sporto darbuotojai – asmenys, kurie už atlygį arba savanoriškai moko, treniruoja sporto komandą ar kelis atskirus sportininkus arba jiems vadovauja; [72 pakeit.] |
|
9) |
profesinės mokyklos moksleivis – asmuo, besimokantis pagal pirminio ar tęstinio profesinio mokymo programą pradedant vidurinio ir baigiant povidurinio lavinimo lygmeniu , arba asmuo, kuris baigė tokią programą per ankstesnius 24 mėnesius . Terminas taip pat apima asmenis, neseniai baigusius tokias programas; [73 pakeit.] |
|
10) |
mokinys – asmuo, besimokantis bet kokio lygmens, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra ir baigiant bendruoju lavinimu, bendrojo ugdymo įstaigoje, arba asmuo, mokomas už institucinės sistemos ribų, kurį nacionalinės kompetentingos institucijos laiko galinčiu dalyvauti Programoje atitinkamoje teritorijoje; [74 pakeit.] |
|
11) |
suaugusiųjų švietimas – bet kokios formos formaliojo, neformaliojo ar savaiminio pobūdžio neprofesinis suaugusiųjų švietimas, vykstantis po pirminio švietimo; |
|
12) |
trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė – trečioji valstybė, kuri Programoje visapusiškai nedalyvauja, tačiau kurios teisės subjektai Programoje dalyvauti gali išimties tvarka ir tinkamai pagrįstais Sąjungos interesus atitinkančiais atvejais; [75 pakeit.] |
|
13) |
trečioji valstybė – šalis, kuri nėra valstybė narė; |
|
14) |
partnerystė – kelių institucijų ir (arba) organizacijų susitarimas vykdyti bendrą veiklą ir projektus; |
|
15) |
jungtinis magistro ar daktaro laipsnis – laipsnis, suteikiamas baigus integruotą ne mažiau kaip dviejų aukštojo mokslo institucijų programą ir patvirtinamas vienu diplomu, kurį drauge išduoda ir parašais patvirtina visos dalyvaujančios institucijos ir kuris oficialiai pripažįstamas tose šalyse, kuriose įsikūrusios dalyvaujančios institucijos; [76 pakeit.] |
|
16) |
tarptautinis – bet kuris veiksmas, kuriame dalyvauja bent viena trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė; |
|
17) |
virtualusis bendradarbiavimas – bendradarbiavimas naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijų priemonėmis; |
|
18) |
aukštojo mokslo institucija – bet kuri aukštojo mokslo institucija, kuri kuris subjektas, kuris , nepriklausomai nuo jo pavadinimo, pagal nacionalinę teisę ar praktiką suteikia pripažįstamus kvalifikacinius ar mokslo laipsnius arba kitas pripažįstamas tretinio lygmens aukštojo mokslo kvalifikacijas, ir bet kuri aukštojo mokslo institucija, kurią kuris panašus subjektas, kurį nacionalinės institucijos laiko galinčia galinčiu dalyvauti Programoje jų atitinkamoje teritorijoje atitinkamose teritorijose; [77 pakeit.] |
|
19) |
tarpvalstybinis – bet kuris veiksmas, kuriame dalyvauja bent dvi šalys, kurios yra valstybės narės arba trečiosios šalys, kurios yra Programos asocijuotosios valstybės; |
|
20) |
jaunimo dalyvavimo veikla – neformalių jaunimo grupių ir (arba) jaunimo organizacijų vykdoma nemokyklinė veikla, kuriai būdingas neformalusis arba neoficialusis ugdymas ir parama dėl prieinamumo ir įtraukties ; [78 pakeit.] |
|
21) |
su jaunimu dirbantis asmuo – specialistas ar savanoris, dalyvaujantis neformaliojo ugdymo(si) veikloje ir teikiantis paramą neformaliojo arba neoficialiojo mokymosi veikloje dalyvaujantis specialistas ar savanoris, padedantis jauniems žmonėms jų asmeninės socialinės ir profesinės raidos metu siekti asmeninio tobulėjimo, įskaitant jų socialinį, edukacinį ir profesinį tobulėjimą, bei ugdyti savo kompetencijas ; [79 pakeit.] |
|
22) |
ES jaunimo dialogas – dialogas su jaunimu politikos formuotojų, sprendimų priėmėjų, ekspertų, tyrėjų ar pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų ir , kai dera, jaunimo organizacijomis ir jaunimo organizacijų dialogas; šis dialogas yra forumas , kurio metu nuolat bendrai apžvelgiami Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje visose jaunimui svarbiose srityse prioritetai, įgyvendinimas ir tolesnė veikla; [80 pakeit.] |
|
23) |
Programos asocijuotoji trečioji valstybė – trečioji valstybė, kuri yra Susitarimo su Sąjunga, pagal kurį jai leidžiama dalyvauti Programoje, šalis, vykdanti visas šiame reglamente nustatytas pareigas, susijusias su valstybėmis narėmis; [81 pakeit.] |
|
24) |
teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punktą; |
|
25) |
mažiau galimybių turintys asmenys – žmonės, dėl ekonominių, socialinių, kultūrinių, geografinių ar sveikatos priežasčių, dėl savo kaip migrantų kilmės arba dėl negalios ar mokymosi sunkumų susiduriantys su kliūtimis, kurios neleidžia jiems veiksmingai naudotis Programos teikiamomis galimybėmis asmenys, kurių padėtis yra nepalanki jų galimybių naudotis Programa atžvilgiu, nes jiems kyla įvairių kliūčių, pvz. , dėl negalios, sveikatos problemų, mokymosi sunkumų , su migracija susijusių aspektų , kultūrinių skirtumų , ekonominės, socialinės ir geografinės padėties , įskaitant asmenis iš marginalizuotų bendruomenių arba asmenis, kuriems kyla rizika patirti diskriminaciją dėl bet kokių priežasčių , nurodytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje ; [82 pakeit.] |
|
26) |
nacionalinė institucija – nacionalinio lygmens institucija, atsakinga už Programos valdymo stebėseną ir priežiūrą valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje; |
|
27) |
nacionalinė agentūra – viena ar daugiau atitinkamos valstybės narės ar Programos asocijuotosios trečiosios valstybės įstaigų, atsakingų už Programos įgyvendinimo valdymą nacionaliniu lygmeniu. Valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje gali būti daugiau nei viena nacionalinė agentūra; |
|
27a) |
Pažangumo pažangumo ženklas – aukštos kokybės ženklas, skiriamas projektams, kurie yra pateikti Programai ir kurie laikomi vertais finansavimo, bet jo negavo dėl riboto biudžeto; jis reiškia, kad pasiūlymas yra vertingas, ir padeda ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. [83 pakeit.] |
3 straipsnis
Programos tikslai
1. Bendrasis Programos tikslas – pasitelkiant mokymąsi visą gyvenimą remti švietimo, mokymo, jaunimo veiklos ir sporto priemonėmis remti srityje dirbančių žmonių išsilavinimą, profesinį ir asmeninį tobulėjimą Europoje ir už jos ribų, taip prisidedant prie tvaraus ekonomikos augimo, kokybiškų darbo vietų kūrimo ir, socialinės sanglaudos ir įtraukties, taip pat aktyvaus pilietiškumo ir europinės tapatybės stiprinimo. Todėl Programa yra svarbi Europos švietimo erdvės kūrimo priemonė , skatinanti švietimo ir mokymo srities inovacijas , remianti Europos strateginio bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje ir susijusių sektorinių darbotvarkių įgyvendinimą, padedanti toliau vykdyti bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje pagal 2019–2027 m. Sąjungos jaunimo strategiją ir plėtoti europinį sporto aspektą. [84 pakeit.]
2. Konkretūs Programos tikslai:
|
a) |
skatinti asmenų judumą mokymosi tikslais, taip pat bendradarbiavimą, įtrauktį, lygiateisiškumą, meistriškumą, kūrybiškumą ir inovacijas organizacijų ir švietimo ir mokymo politikos lygmeniu; [85 pakeit.] |
|
b) |
skatinti jaunimo judumą neformaliojo ir savaiminio mokymosi tikslais , kultūrų pažinimą, kritinį mąstymą ir aktyvų dalyvavimą, taip pat bendradarbiavimą, įtrauktį , kokybę , kūrybiškumą ir inovacijas organizacijų ir jaunimo politikos lygmeniu; [86 pakeit.] |
|
c) |
skatinti mėgėjų sporto trenerių ir srityje skatinti sporto darbuotojų judumą mokymosi tikslais ir jaunų žmonių, organizuotoje struktūroje nuolat užsiimančių sportu, judumą , taip pat bendradarbiavimą, įtrauktį, kūrybiškumą ir inovacijas sporto organizacijų ir sporto politikos lygmeniu; [87 pakeit.] |
|
ca) |
skatinti mokymąsi visą gyvenimą taikant įvairius sektorius apimantį požiūrį, tinkantį formaliojo, neformaliojo ugdymo ir savišvietos sistemoms, ir remiant lanksčius mokymo būdus. [88 pakeit.] |
2a. Programa apima aktyvesnę tarptautinę veiklą, kuria siekiama remti Sąjungos išorės veiksmus ir vystymosi tikslus, pasitelkiant Sąjungos ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą. [89 pakeit.]
3. Programos tikslų siekiama trijų rūšių veikla:
|
a) |
judumas mokymosi tikslais (1 pagrindinis veiksmas); |
|
b) |
organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas (2 pagrindinis veiksmas) ir |
|
c) |
politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas (3 pagrindinis veiksmas). |
Tikslų taip pat siekiama įgyvendinant „Jean Monnet“ veiksmus, kaip nustatyta 7 straipsnyje.
Visi Programos veiksmai turi stiprų mokymo komponentą, kuris padeda įgyvendinti Programos tikslus, nustatytus šiame straipsnyje. Veiksmai, remiami pagal kiekvieną iš pagrindinių veiksmų, išdėstyti II skyriuje („Švietimas ir mokymas“), III skyriuje („Jaunimas“) ir IV skyriuje („Sportas“). Kiekvieno veiksmo veiklos tikslai ir atitinkami politikos prioritetai išsamiai aprašomi 19 straipsnyje nurodytoje darbo programoje. [90 pakeit.]
3a straipsnis
Europos pridėtinė vertė
1. Pagal Programą remiami tik tie veiksmai ir veikla, kurie gali suteikti Europos pridėtinę vertę ir padėti pasiekti 3 straipsnyje nurodytus tikslus.
2. Europos pridėtinė vertė iš Programos veiksmų ir veiklos užtikrinama dėl jų, pvz.:
|
a) |
tarpvalstybinio pobūdžio, ypač dėl judumo ir bendradarbiavimo, kuriais siekiama tvaraus sisteminio poveikio; |
|
b) |
papildomumo ir sinergijos su kitomis nacionalinio, Sąjungos ir tarptautinio lygmens programomis ir politikos veikla; |
|
c) |
prisidėjimo prie veiksmingo Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo priemonių naudojimo; |
|
d) |
prisidėjimo kuriant visos Sąjungos kokybės užtikrinimo standartus, įskaitant chartijas; |
|
e) |
prisidėjimo kuriant visos Sąjungos bendrus standartus švietimo ir mokymo programose; |
|
f) |
kultūrų ir tikėjimų dialogo visoje Sąjungoje gerinimo; |
|
g) |
daugiakalbystės skatinimo Sąjungoje arba |
|
h) |
priklausymo Europai jausmo skatinimo ir bendros ES pilietybės stiprinimo. [91 pakeit.] |
II SKYRIUS
ŠVIETIMAS IR MOKYMAS
4 straipsnis
1 pagrindinis veiksmas
Judumas mokymosi tikslais
Švietimo ir mokymo srityje pagal Programos 1 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:
|
a) |
aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų judumas; |
|
b) |
profesinių mokyklų moksleivių ir darbuotojų judumas; |
|
c) |
mokinių ir mokyklų darbuotojų judumas , įskaitant priešmokyklinio ugdymo mokytojus ir ankstyvojo ugdymo bei priežiūros darbuotojus ; [92 pakeit.] |
|
d) |
suaugusiųjų švietimo darbuotojų ir besimokančių suaugusiųjų judumas; [93 pakeit.] |
|
e) |
kalbų mokymosi galimybės, įskaitant tas, kuriomis remiama judumo veikla. |
Pagal Programą remiamos virtualiojo mokymosi ir mišraus mokymosi priemonės, kuriomis prisidedama prie 1 dalyje nurodytos judumo veiklos. Pagal Programą taip pat remiamos tokios priemonės asmenims, kurie negali dalyvauti tokioje judumo veikloje.
Komisija, kai dera, užtikrina, kad pagal Programą sukurtos virtualiojo mokymosi ir mišraus mokymosi priemonės būtų prieinamos platesnei visuomenei. [94 pakeit.]
Paramą galima skirti pasirengimo judumo veiklai veiksmams, nurodytiems šiame straipsnyje, įskaitant, kai reikia, pasirengiamuosius vizitus. [95 pakeit.]
5 straipsnis
2 pagrindinis veiksmas
Organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas
Švietimo ir mokymo srityje pagal Programos 2 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:
|
a) |
strateginė bendradarbiavimo ir patirties mainų partnerystė, įskaitant nedidelio masto partnerystę, kuria skatinamos platesnės ir įtraukesnės galimybės dalyvauti Programoje; [96 pakeit.] |
|
b) |
partnerystė, kuria siekiama meistriškumo, visų pirma Europos universitetų, profesinio meistriškumo centrų , programos „Erasmus Mundus“ jungtinio magistro ar daktaro laipsnio partnerystė; Europos universitetai ir profesinio meistriškumo centrai bendradarbiauja su bent vienu valstybėje narėje įsisteigusiu subjektu; [97 pakeit.] |
|
c) |
inovacijų partnerystė, pvz., suaugusiųjų švietimo sąjungos, kuria didinamas Europos inovacinis pajėgumas; [98 pakeit.] |
|
d) |
interneto prieinamos ir vartotojui patogios interneto platformos ir virtualiojo bendradarbiavimo priemonės, įskaitant „eTwinning“ paramos tarnybas, taip pat Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninių platformų priemonės , universalaus mokymosi metodų modelio naudojimo skatinimo priemonės ir judumą lengvinančios priemonės, pvz . , 25 straipsnio 7c dalyje nurodytas Europos studento pažymėjimas ; [99 pakeit.] |
|
da) |
tikslingas pajėgumų didinimas aukštojo mokslo srityje trečiosiose šalyje, kurios nėra asocijuotos su Programa. [100 pakeit.] |
6 straipsnis
3 pagrindinis veiksmas
Politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas
Švietimo ir mokymo srityje pagal Programos 3 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:
|
a) |
Sąjungos švietimo ir mokymo bendros ir sektorių politikos darbotvarkių rengimas ir įgyvendinimas, be kita ko, prisidedant tinklui „Eurydice“ ar kitų atitinkamų organizacijų veiklai; |
|
b) |
Sąjungos priemonių, kuriomis skatinama kompetencijos, įgūdžių ir kvalifikacijos kokybė, skaidrumas ir, pripažinimas ir atnaujinimas (32), rėmimas; [101 pakeit.] |
|
c) |
politinis dialogas ir bendradarbiavimas su svarbiausiomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant švietimo ir mokymo srities Sąjungos masto tinklus, Europos nevyriausybines ir tarptautines organizacijas, ir tarptautines organizacijas parama joms ; [102 pakeit.] |
|
d) |
tikslinės priemonės, kuriomis prisidedama prie kokybinio kokybiško ir įtraukaus Programos įgyvendinimo; [103 pakeit.] |
|
e) |
sąsajos su kitomis Sąjungos priemonėmis ir kitų Sąjungos politikos sričių rėmimas; |
|
f) |
informacijos sklaidos ir informuotumo apie Europos politikos rezultatus ir prioritetus ir apie Programą didinimo veikla. |
7 straipsnis
„Jean Monnet“ veiksmai
Pagal Programą mokymas, mokymasis, moksliniai tyrimai ir diskusijos Europos integracijos klausimais ir apie Sąjungos laukiančius iššūkius ir galimybes remiami tokiais veiksmais: [104 pakeit.]
|
a) |
„Jean Monnet“ veiksmai aukštojo mokslo srityje; [105 pakeit.] |
|
b) |
„Jean Monnet“ veiksmai visose švietimo ir mokymo srityje; [106 pakeit.] |
|
c) |
tokių institucijų, kaip Europos universitetinis institutas (Florencija), įskaitant jo Tarptautinio valdymo mokyklą. Europos kolegija (Briugė ir Natolinas). Europos viešojo administravimo institutas (Mastrichtas). Europos teisės akademija (Tryras). Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra (Odensė) ir Tarptautinis Europos mokymo centras (Nica), rėmimas, siekiant Europos interesus atitinkančio tikslo. |
III SKYRIUS
JAUNIMAS
8 straipsnis
1 pagrindinis veiksmas
Judumas mokymosi tikslais
Jaunimo srityje pagal Programos 1 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:
|
a) |
jaunimo judumas; |
|
b) |
jaunimo dalyvavimo veikla; |
|
c) |
„DiscoverEU“ veikla; |
|
d) |
su jaunimu dirbančių asmenų judumas. |
9 straipsnis
2 pagrindinis veiksmas
Organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas
Jaunimo srityje pagal Programos 2 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:
|
a) |
strateginė bendradarbiavimo ir patirties mainų partnerystė, įskaitant nedidelio masto partnerystę, kuria skatinamos platesnės ir įtraukesnės galimybės dalyvauti Programoje; [107 pakeit.] |
|
b) |
inovacijų partnerystė, kuria didinamas Europos inovacinis pajėgumas; |
|
c) |
prieinamos ir vartotojui patogios interneto platformos ir virtualiojo bendradarbiavimo priemonės. [108 pakeit.] |
10 straipsnis
3 pagrindinis veiksmas
Politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas
Jaunimo srityje pagal Programos 3 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:
|
a) |
Sąjungos jaunimo politikos darbotvarkės rengimas ir įgyvendinimas, be kita ko kai tinkama , prisidedant tinklui „Youth Wiki“; [109 pakeit.] |
|
b) |
Sąjungos priemonės, kuriomis skatinama kompetencijos ir įgūdžių kokybė, skaidrumas ir pripažinimas, visų pirma naudojant „Youthpass“; |
|
c) |
politinis dialogas ir bendradarbiavimas su atitinkamomis svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant jaunimo srities Europos masto tinklus, Europos nevyriausybines organizacijas ir tarptautines organizacijas, ES jaunimo dialogas ir parama Europos jaunimo forumui , taip pat parama jiems ; [110 pakeit.] |
|
d) |
priemonės, kuriomis prisidedama prie kokybinio kokybiško ir įtraukaus Programos įgyvendinimo; [111 pakeit.] |
|
e) |
sąsajos su kitomis Sąjungos priemonėmis ir kitų Sąjungos politikos sričių rėmimas; |
|
f) |
informacijos sklaidos ir informuotumo apie Europos politikos rezultatus ir prioritetus ir apie Programą didinimo veikla. |
IV SKYRIUS
SPORTAS
11 straipsnis
1 pagrindinis veiksmas
Judumas mokymosi tikslais
Sporto srityje pagal Programos 1 pagrindinį veiksmą remiamas sporto trenerių ir mėgėjišku sportu užsiimančių jaunuolių ir sporto srities darbuotojų judumas. [112 pakeit.]
12 straipsnis
2 pagrindinis veiksmas
Organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas
Sporto srityje pagal Programos 2 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:
|
a) |
bendradarbiavimo ir patirties mainų partnerystė, įskaitant nedidelio masto partnerystę, kuria skatinamos platesnės ir įtraukesnės galimybės dalyvauti Programoje; |
|
b) |
pelno nesiekiantys mėgėjiško sporto renginiai , įskaitant mažo masto renginius , kuriais siekiama toliau plėtoti europinį sporto aspektą. [113 pakeit.] |
13 straipsnis
3 pagrindinis veiksmas
Politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas
Sporto srityje pagal Programos 3 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:
|
a) |
Sąjungos sporto ir fizinio aktyvumo politikos darbotvarkės rengimas ir įgyvendinimas; |
|
b) |
politinis dialogas ir bendradarbiavimas su atitinkamomis svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant sporto srities Europos nevyriausybines organizacijas ir tarptautines organizacijas; [114 pakeit.] |
|
ba) |
priemonės, kuriomis prisidedama prie kokybiško ir įtraukaus Programos įgyvendinimo; [115 pakeit.] |
|
bb) |
sąsajos su kitomis Sąjungos priemonėmis ir kitų Sąjungos politikos sričių rėmimas; [116 pakeit.] |
|
c) |
informacijos sklaidos ir informuotumo apie Europos politikos rezultatus ir prioritetus ir apie Programą didinimo veikla, įskaitant sporto prizus ir apdovanojimus. |
IVa SKYRIUS
ĮTRAUKTIS [117 pakeit.]
13a straipsnis
Įtraukties strategija
1. Komisija iki 2021 m. kovo 31 d. sukuria įtraukties priemonių sistemą ir jų įgyvendinimo vadovą. Vadovaujantis šia sistema ir ypač daug dėmesio skiriant specialiems Programos prieigos aspektams, atsižvelgiant į nacionalines sąlygas, nacionalinės agentūros sukuria daugiametę nacionalinę įtraukties strategiją. Ši strategija paskelbiama ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. ir nuolat stebimas jos įgyvendinimas.
2. 1 dalyje nurodytoje sistemoje ir strategijoje visų pirma skiriamas dėmesys šiems elementams:
|
a) |
bendradarbiavimui su socialiniais partneriais, nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis bei pilietine visuomene; |
|
b) |
paramai bendruomenės lygmens organizacijoms, dirbančioms tiesiogiai su tikslinėmis grupėmis; |
|
c) |
aprėpčiai ir komunikacijai tikslinėms grupėms, be kita ko, vykdant vartotojui patogios informacijos sklaidą; |
|
d) |
paraiškų teikimo procedūrų supaprastinimui; |
|
e) |
specialiųjų konsultacijų, mokymo ir paramos paslaugų tikslinėms grupėms teikimui, iki pateikiant paraiškas ir padedant jiems pasirengti faktiniam dalyvavimui Programoje; |
|
f) |
geriausiai patirčiai prieinamumo ir paramos paslaugoms, kurios teikiamos neįgaliesiems; |
|
g) |
tinkamų kokybiškų ir kiekybinių duomenų rinkimui, siekiant įvertinti strategijos veiksmingumą; |
|
h) |
finansinės paramos priemonių taikymui, kaip nustatyta 13b straipsnyje. [118 pakeit.] |
13b straipsnis
Finansinės įtraukties paramos priemonės
1. Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad tinkamos paramos priemonės, įskaitant priešlaikinį finansavimą, kai tinkama, būtų taikomos siekiant paremti mažiau galimybių turinčius asmenis, kurių dalyvavimui Programoje kyla kliūčių dėl finansinių priežasčių, nes jų ekonominė padėtis yra nepalanki arba nes dėl dalyvavimo Programoje patiriamos papildomos išlaidos, susijusios su jų konkrečia padėtimi, yra didelė kliūtis. Finansinės priežastys ir paramos lygis įvertinamas vadovaujantis objektyviais kriterijais.
2. 1 dalyje nurodytos paramos priemonės gali apimti:
|
a) |
pagal kitas Sąjungos priemones, pvz., pagal „Europos socialinį fondą +“ galimą gauti paramą; |
|
b) |
pagal nacionalines programas galimą gauti paramą; |
|
c) |
korekcines išmokas ir paramos papildymą judumo veiksmams pagal Programą. |
3. Siekiant laikytis šio straipsnio 2 dalies c punkto, Komisija, kai būtina, koreguoja ar leidžia nacionalinėms agentūros koreguoti dotacijas, skirtas judumo veiksmams pagal Programą paremti. Komisija, laikydamasi 14 straipsnyje nustatytų nuostatų, taip pat nustato specialų biudžetą papildomoms finansinės paramos priemonėms pagal Programą finansuoti.
4. Įtraukties palengvinimo ar paramos priemonių išlaidos jokiomis aplinkybėmis nepagrindžia paraiškos atmetimo pagal Programą. [119 pakeit.]
V SKYRIUS
FINANSINĖS NUOSTATOS
14 straipsnis
Biudžetas
1. Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 30 000 000 00041 097 000 000 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis ( 46 758 000 000 EUR dabartinėmis kainomis). [120 pakeit.]
Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina metinius asignavimus atsižvelgdami į daugiametės finansinės programos nustatytas ribas. [121 pakeit.]
2. Programa įgyvendinama pagal tokį preliminarų paskirstymą:
|
a) |
24 940 000 000 EUR 83 proc. 1 dalyje numatytos sumos – švietimo ir mokymo srities veiklai; iš jų: [122 pakeit.]
|
|
b) |
3 100 000 000 EUR 10,3 proc. 1 dalyje numatytos sumos turėtų būti skirti skirta jaunimo srities veiklai, nurodytai 8–10 straipsniuose; [130 pakeit.] |
|
c) |
550 000 000 EUR 2 proc. 1 dalyje nurodytos sumos turėtų būti skirti sporto srities veiklai, nurodytai 11–13 straipsniuose, ir [131 pakeit.] |
|
d) |
bent 960 000 000 EUR 3,2 proc. 1 dalyje numatytos sumos nacionalinių agentūrų veiklos išlaidoms padengti. [132 pakeit.] |
Likę 1,5 proc. pagal pirmoje pastraipoje nurodytą preliminarų paskirstymą nepaskirtos sumos gali būti panaudoti Programos palaikymui. [133 pakeit.]
3. Be 1 dalyje nurodyto finansinio paketo, siekiant skatinti Programos tarptautiškumą, galimi papildomi finansiniai įnašai pagal Reglamentą Reglamente …/… [Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė] (33) ir pagal Reglamentą Reglamente …/… [IPA III] (34) , kuriais būtų remiami numatyta finansinė parama siekiant remti pagal šį reglamentą įgyvendinami ir valdomi veiksmai. Tokie įnašai bus finansuojami pagal reglamentus, kuriais sukuriamos tos nustatytus ir įgyvendinamus veiksmus. Šis reglamentas taikomas šių lėšų naudojimui , kartu užtikrinant atitiktį atitinkamai reglamentams dėl Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės ir dėl IPA III . [134 pakeit.]
4. 1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę pagalbą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas ir prieinamumo konsultacijos ir mokymą . [135 pakeit.]
5. Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, veiksmų, susijusių su projektais, įtrauktais į pirmąją darbo programą, išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.
6. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.
6a. 2 dalyje nurodyti biudžeto paskirstymo pagal veiksmus prioritetai nustatomi 19 straipsnyje nurodytoje darbo programoje. [136 pakeit.]
15 straipsnis
ES finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai
1. Programa įgyvendinama nuosekliai taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.
2. Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai.
3. Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos reglamento X [successor of the Regulation on the Guarantee Fund] [X straipsnio] nuostatos.
VI SKYRIUS
DALYVAVIMAS PROGRAMOJE
16 straipsnis
Programos asocijuotosios trečiosios valstybės
1. Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:
|
a) |
Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis; |
|
b) |
stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis; |
|
c) |
šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis; |
|
d) |
kitos trečiosios valstybės, konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarimas:
|
2. 1 dalyje nurodytos šalys visapusiškai Programoje dalyvauja tiek, kiek jos vykdo visas šiuo reglamentu valstybėms narėms nustatytas pareigas.
17 straipsnis
Trečiosios valstybės, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės
Veikloje, nurodytoje Programos veiksmuose , nurodytuose 4–6 straipsniuose, 7 straipsnio a ir b punktuose, ir 8–10 8–13 straipsniuose, 12 straipsnyje ir 13 straipsnyje, gali dalyvauti šios trečiosios valstybės: gali dalyvauti juridiniai asmenys iš bet kurių trečiųjų šalių, tinkamai pagrįstais atvejais , kai tai atitinka Sąjungos interesus.
|
a) |
16 straipsnyje nurodytos trečiosios valstybės, netenkinančios to straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos; |
|
b) |
bet kuri kita trečioji valstybė. [137 pakeit.] |
18 straipsnis
Tiesioginiam ir netiesioginiam valdymui taikytinos taisyklės
1. Programoje gali dalyvauti viešieji ir privatieji teisės subjektai, veikiantys švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse.
2. Komisija ir valstybės narės, įgyvendindamos Programą, be kita ko, atrinkdamos dalyvius ir skirdamos dotacijas, užtikrina, kad būtų dedamos pastangos siekiant propaguoti socialinę įtrauktį ir geriau pasiekti mažiau galimybių turinčius asmenis. [138 pakeit.]
3. Tiek tiesioginio, tiek netiesioginio valdymo atrankos tikslais vertinimo komitetą, nurodytą Finansinio reglamento [145 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje], gali sudaryti išorės ekspertai.
4. Viešieji subjektai, taip pat institucijos ir organizacijos, veikiančios švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse, per pastaruosius dvejus metus daugiau kaip 50 proc. metinių pajamų gavusios iš viešųjų šaltinių, laikomi turinčiais finansinius, profesinius ir administracinius pajėgumus, reikalingus Programos veiklai vykdyti. Iš jų nereikalaujama pateikti jokių papildomų tuos pajėgumus patvirtinančių dokumentų.
4a. Finansinės paramos, pvz., dotacijų, vienkartinių išmokų, nustatyto dydžio sumų ir vieneto sąnaudų, dydžiai peržiūrimi nuolat ir pakoreguojami, remiantis Eurostato statistiniais duomenimis ir atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas priimančioje šalyje ar regione. Gyvenimo lygis ir pragyvenimo išlaidos koreguojami tinkamai atsižvelgiant į kelionės išlaidas į priimančiąją šalį ar regioną ar iš jų. [139 pakeit.]
5. Siekdama pagerinti prieigą mažiau galimybių turintiems asmenims ir sklandų Programos įgyvendinimą, Komisija, remdamasi objektyviais kriterijais, gali koreguoti dotacijas, skirtas pagal Programą vykdomai judumo veiklai remti, arba įgalioti tą daryti 23 straipsnyje nurodytas nacionalines agentūras. [140 pakeit.]
6. Komisija kartu su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ar jų organizacijomis ir agentūromis gali skelbti bendrus kvietimus teikti paraiškas dėl projektų finansavimo atitinkamais partnerių įnašais. Projektai gali būti vertinami ir atrenkami pagal bendrą vertinimo ir atrankos tvarką, dėl kurios susitaria atitinkamos finansuojančios organizacijos ar agentūros, vadovaudamosi Finansiniame reglamente nustatytais principais.
VII SKYRIUS
PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA IR VERTINIMAS
19 straipsnis
Darbo programa
Programa įgyvendinama vykdant Antrinė politika ir prioritetai, įskaitant informaciją apie konkrečias iniciatyvas, kaip nurodyta 4–13 straipsniuose, nustatomi darbo programoje, kaip nurodyta Finansinio reglamento 108 110 straipsnyje nurodytas darbo programas . Darbo programoje taip pat nustatoma, kaip programa turi būti įgyvendinama . Be to, darbo programoje nurodomos skirtingiems veiksmams skirtos sumos ir lėšų, skirtų nacionalinių agentūrų valdytinai veiklai įgyvendinti, paskirstymas valstybėms narėms ir Programos asocijuotosioms trečiosioms valstybėms. Komisija darbo programą priima įgyvendinimo aktu. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 31 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros Komisijai pagal 30 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šį reglamentą priimant darbo programą . [141 pakeit.]
20 straipsnis
Stebėsena ir ataskaitų teikimas
1. Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti Priede.
2. Siekiant veiksmingai įvertinti Programos įgyvendinimo pažangą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 30 straipsnį suteikiami įgaliojimai iš dalies keisti Priedą, kad prireikus būtų peržiūrėti ar papildyti rodikliai, ir papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.
3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenis Sąjungos lėšų gavėjai rinktų veiksmingai, efektyviai, laiku ir reikiamu išsamumo lygiu pagal Finansinio reglamento [2 straipsnio 5 dalį]. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
21 straipsnis
Vertinimas Vertinimai, laikotarpio vidurio peržiūra ir tikslinimas [142 pakeit.]
1. Visi vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus. [143 pakeit.]
2. Tarpinis Programos vertinimas atliekamas Programos laikotarpio vidurio peržiūra atliekama , kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d . Taip pat pridedamas galutinis ankstesnės programos vertinimas , kurį galima įtraukti į laikotarpio vidurio peržiūrą. Laikotarpio vidurio peržiūros metu ne tik įvertinamas bendras Programos veiksmingumas ir veiklos efektyvumas, bet ir atkreipiamas ypatingas dėmesys į IVa skyriuje nustatytas įtraukties priemones, pastangas supaprastinti Programą paramos gavėjams ir naujas pagal Programą įgyvendintas iniciatyvas, kaip nurodyta 5 straipsnio b punkte ir 8 straipsnio c punkte. Tokiu būdu nagrinėjami pagal kategorijas suskirstyti duomenys apie dalyvavimą Programoje, ypač kalbant apie mažiau galimybių turinčius asmenis . [144 pakeit.]
3. Nedarant poveikio IX skyriuje nustatytiems reikalavimams ir 24 straipsnyje nurodytiems nacionalinių agentūrų įsipareigojimams, valstybės narės ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 30 d. pateikia Komisijai Programos įgyvendinimo ir poveikio jų atitinkamose teritorijose ataskaitą. EIVT pateikia panašią Programos įgyvendinimo ir poveikio dalyvaujančiose besivystančiose šalyse ataskaitą . [145 pakeit.]
3a. Prireikus ir remdamasi laikotarpio vidurio peržiūra Komisija pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas. Komisija pateikia ataskaitą kompetentingam Europos Parlamento komitetui ir kompetentingai Tarybos įstaigai apie laikotarpio vidurio peržiūrą, taip pat informuodama apie savo sprendimą, ar reikia iš dalies keisti šį reglamentą. [146 pakeit.]
4. Įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems trejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą. [147 pakeit.]
5. Vertinimų išvadas ir savo pastabas Visus vertinimus ir laikotarpio vidurio peržiūrą Komisija kartu su savo pastabomis pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. [148 pakeit.]
VIII SKYRIUS
INFORMAVIMAS, KOMUNIKACIJA IR VIEŠINIMAS
22 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir viešinimas
1. Bendradarbiaujant su Komisija ir vadovaujantis visoje Sąjungoje taikoma sistema, 24 straipsnyje nurodytos nacionalinės agentūros parengia nuoseklią veiklos viešinimo ir pagal Programą remiamos veiklos rezultatų veiksmingos sklaidos ir panaudojimo strategiją ir padeda Komisijai skleisti informaciją apie Programą, įskaitant informaciją apie nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis valdomus veiksmus ir veiklą, ir apie jos rezultatus bei informuoja atitinkamas tikslines grupes apie jų šalyje vykdomus veiksmus ir veiklą. Nacionalinės agentūros informuoja atitinkamas tikslines grupes apie jų šalyje vykdomus veiksmus ir veiklą, siekdamos didinti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir remti tarpsektorinį požiūrį į Programos įgyvendinimą. Vykdydamos komunikacijos ir aprėpties veiklą ir skleisdamos informaciją Komisija ir nacionalinės agentūros pagal IVa skyrių visų pirma skiria dėmesį mažiau galimybių turintiems asmenims, siekdamos padidinti jų dalyvavimo Programoje mastą . [149 pakeit.]
1a. Visi pagrindiniai paramos gavėjams skirti Programos dokumentai, įskaitant paraiškų formas, nurodymus ir svarbiausią informaciją, pateikiama bent visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. [150 pakeit.]
2. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
3. Sektoriuose, kuriuose įgyvendinama Programa, veikiantys teisės subjektai su Programa susijusios komunikacijos ir informacijos viešinimo tikslais vartoja pavadinimą „Erasmus“ „Erasmus+“ .
4. Komisija prieinamu būdu vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais. [151 pakeit.]
4a. Nacionalinės agentūros taip pat skleidžia informaciją apie Programą teikiant konsultavimo karjeros klausimais paslaugas švietimo ir mokymo institucijose ir užimtumo tarnybose. [152 pakeit.]
IX SKYRIUS
VALDYMO IR AUDITO SISTEMA
23 straipsnis
Nacionalinė institucija
1. Ne vėliau kaip […] valstybės narės per savo nuolatinę atstovybę oficialiu pranešimu praneša Komisijai apie asmenį (-is), teisiškai įgaliotą (-us) veikti jų vardu kaip nacionalinė institucija šio reglamento tikslais. Jeigu nacionalinė institucija Programos įgyvendinimo laikotarpiu pakeičiama, atitinkama valstybė narė nedelsdama ir laikydamasi tokios pačios tvarkos praneša apie tai Komisijai.
2. Valstybės narės imasi visų reikiamų ir tinkamų priemonių, kad būtų pašalintos bet kokios teisinės ir administracinės kliūtys, trukdančios tinkamai įgyvendinti Programą, įskaitant, kai įmanoma, priemones, skirtas vengti dotacijų apmokestinimo, užtikrinti teisių perkėlimą tarp Sąjungos socialinių sistemų ir spręsti klausimams klausimus , dėl kurių kyla sunkumų gauti vizas ar leidimus gyventi , spręsti. [153 pakeit.]
3. Ne vėliau kaip […] nacionalinė institucija paskiria nacionalinę agentūrą arba nacionalines agentūras. Tais atvejais, kai yra daugiau nei viena nacionalinė agentūra, valstybės narės nustato nacionaliniu lygmeniu taikomą tinkamą Programos įgyvendinimo valdymo koordinavimo mechanizmą, visų pirma siekiant užtikrinti nuoseklų ir ekonomiškai efektyvų Programos įgyvendinimą ir veiksmingus kontaktus su Komisija šioje srityje ir sudaryti palankesnes sąlygas galimam lėšų perdavimui iš vienos agentūros į kitą, tokiu būdu sudarant sąlygas veikti lanksčiai ir geriau panaudoti valstybėms narėms skirtas lėšas. Kiekviena valstybė narė nustato savo nacionalinės institucijos ir nacionalinės agentūros santykių organizavimą, taip pat užduotis, pavyzdžiui, nacionalinės agentūros darbo programos sukūrimą. Nacionalinė institucija pateikia Komisijai tinkamą ex ante atitikties vertinimą, kuriame nurodoma, ar nacionalinė agentūra atitinka Finansinio reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkto v ir vi papunkčius ir 60 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir Sąjungos reikalavimus, taikomus nacionalinių agentūrų vidaus kontrolės standartams, ir dotacijoms skirtų Programos lėšų valdymo taisykles.
4. Nacionalinė institucija skiria nepriklausomą audito įstaigą, kaip nurodyta 26 straipsnyje.
5. Nacionalinė institucija ex ante atitikties vertinimą grindžia savo ir (arba) nepriklausomos audito įstaigos, nurodytos 26 straipsnyje, kontrolės ir audito rezultatais. Jeigu paskirtoji Programos nacionalinė agentūra yra ta pati, kaip ankstesnės programos, atliekant ex ante atitikties vertinimą vertinami tik tie reikalavimai, kurie yra nauji ir būdingi Programai.
6. Jeigu Komisija, atsižvelgdama į ex ante atitikties vertinimą, nepritaria siūlomai nacionalinei agentūrai arba jeigu nacionalinė agentūra neatitinka būtiniausių Komisijos nustatytų reikalavimų, nacionalinė institucija užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų taisomųjų veiksmų, kad nacionalinė agentūra atitiktų būtiniausius Komisijos nustatytus reikalavimus, arba paskiria kitą nacionalinę agentūrą.
7. Nacionalinė institucija stebi ir prižiūri Programos valdymą nacionaliniu lygmeniu. Ji laiku informuoja Komisiją ir konsultuojasi su ja prieš priimdama bet kokius Programos valdymui didelį poveikį padaryti galinčius sprendimus, ypač susijusius su jos nacionaline agentūra.
8. Nacionalinė institucija teikia adekvatų bendrą savo nacionalinės agentūros veiklos finansavimą, kad būtų užtikrintas Programos valdymas vadovaujantis taikytinomis Sąjungos taisyklėmis.
9. Remdamasi metine nacionalinės agentūros valdymo deklaracija, nepriklausomos audito įstaigos nuomone ir Komisijos atlikta nacionalinės agentūros atitikties ir veiklos analize, nacionalinė institucija kiekvienais metais pateikia Komisijai informaciją apie Programos veiklos stebėsenos ir priežiūros rezultatus. Kai įmanoma, tokia informacija pateikiama visuomenei . [154 pakeit.]
10. Nacionalinė institucija atsako už tinkamą Sąjungos lėšų, kurias Komisija perveda nacionalinei agentūrai Programos įgyvendinimo tikslais, valdymą.
11. Nacionalinės agentūros įvykdytų pažeidimų, aplaidumo ar sukčiavimo arba rimtų nacionalinės agentūros veiklos trūkumų ar nepatenkinamų rezultatų atveju, dėl kurio Komisija gali reikšti pretenzijas nacionalinei agentūrai, už neišieškotų lėšų kompensavimą Komisijai atsako nacionalinė institucija.
12. 11 dalyje nurodytomis aplinkybėmis nacionalinė institucija savo iniciatyva arba Komisijos prašymu gali atšaukti nacionalinės agentūros įgaliojimus. Jei nacionalinė institucija nori atšaukti tuos įgaliojimus dėl kitų pateisinamų priežasčių, ji praneša apie tai Komisijai likus bent šešiems mėnesiams iki numatytos nacionalinės agentūros įgaliojimų pabaigos datos. Tokiais atvejais nacionalinė institucija ir Komisija oficialiai susitaria dėl specifinių ir savalaikių pereinamojo laikotarpio priemonių.
13. Atšaukus įgaliojimus, nacionalinė institucija įgyvendina reikiamas kontrolės priemones, susijusias su nacionalinei agentūrai, kurios įgaliojimai buvo atšaukti, perduotomis Sąjungos lėšomis, ir užtikrina, kad tos lėšos ir visi su Programos valdymu susiję dokumentai bei valdymo priemonės būtų tinkamai perduoti naujai nacionalinei agentūrai. Nacionalinė institucija teikia nacionalinei agentūrai, kurios įgaliojimai buvo atšaukti, reikiamą finansinę pagalbą, kad ši galėtų toliau įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus Programos naudos gavėjų ir Komisijos atžvilgiu tol, kol tie įgaliojimai bus perduoti naujai nacionalinei agentūrai.
14. Komisijos prašymu nacionalinė institucija nustato institucijas ar organizacijas, kurios galėtų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus dalyvauti konkrečioje Programos veikloje savo šalies teritorijoje, arba tokių institucijų ar organizacijų rūšis.
24 straipsnis
Nacionalinė agentūra
1. Nacionalinė agentūra:
|
a) |
turi juridinio asmens statusą arba yra juridinio asmens statusą turinčio subjekto dalis, o jos veiklą reglamentuoja atitinkamos valstybės narės teisė; ministerija negali būti paskirta nacionaline agentūra; |
|
b) |
turi pakankamus valdymo pajėgumus, darbuotojus ir infrastruktūrą, kad galėtų tinkamai atlikti savo uždavinius, užtikrinti veiksmingą Programos ir patikimą finansinį Sąjungos lėšų valdymą; |
|
ba) |
turi visiems Programos sektoriams būtinų praktinių žinių; [155 pakeit.] |
|
c) |
turi veiklos ir teisines priemones, kad galėtų taikyti Sąjungos lygmeniu nustatytas administracinio, sutartinio ir finansinio valdymo taisykles; |
|
d) |
teikia adekvačias finansines garantijas, už kurias, pageidautina, laiduoja valdžios institucija, atitinkančias Sąjungos lėšų, kurias ji turės valdyti, dydį; |
|
e) |
skiriama visam Programos įgyvendinimo laikotarpiui. |
2. Nacionalinė agentūra atsako už visų projekto ciklo etapų valdymą įgyvendinant veiksmus, išvardytus 19 straipsnyje nurodytoje darbo programoje, laikantis Finansinio reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkto v ir vi papunkčių nuostatų.
3. Nacionalinė agentūra perduoda dotacijas naudos gavėjams pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį pasirašius dotacijos susitarimą arba priėmus dotacijos sprendimą, kaip nustatyta Komisijos atitinkamai Programos veiklai.
4. Nacionalinė agentūra kasmet Komisijai ir savo nacionalinei institucijai teikia ataskaitą, kaip nustatyta Finansinio reglamento 60 straipsnio 5 dalyje. Nacionalinė agentūra atsako už atsižvelgimą į Komisijos pastabas, pateiktas išanalizavus metinę valdymo deklaraciją ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę apie ją.
5. Nacionalinė agentūra, negavusi išankstinio rašytinio nacionalinės institucijos ir Komisijos sutikimo, negali perduoti trečiajai šaliai jokių jai pavestų Programos ar biudžeto įgyvendinimo uždavinių. Nacionalinė agentūra – vienintelė institucija, atsakinga už trečiajai šaliai perduotus uždavinius.
6. Jeigu nacionalinės agentūros įgaliojimai atšaukiami, ta nacionalinė agentūra lieka teisiškai atsakinga už jos sutartinius įsipareigojimus Programos naudos gavėjų ir Komisijos atžvilgiu, kol tie įgaliojimai bus perduoti naujai nacionalinei agentūrai.
7. Nacionalinė agentūra atsako už finansinių susitarimų, susijusių su ankstesne programa ir tebegaliojančių prasidėjus Programai, valdymą ir užbaigimą.
7a. Nacionalinės agentūros, bendradarbiaudamos su Komisija užtikrina, kad šiam reglamentui įgyvendinti taikomos procedūros būtų nuoseklios ir paprastos ir kad informacija būtų aukštos kokybės, be kita ko, kurdamos bendrus projektų paraiškų ir vertinimo standartus. Nacionalinės agentūros reguliariai teikia konsultacijas Programos paramos gavėjams, kad užtikrintų šio reikalavimo laikymąsi. [156 pakeit.]
25 straipsnis
Europos Komisija
1. Remdamasi nacionalinėms agentūroms keliamais atitikties reikalavimais, nurodytais 23 straipsnio 3 dalyje, Komisija įvertina nacionalines valdymo ir kontrolės sistemas, visų pirma remdamasi nacionalinės institucijos jai pateiktu ex ante atitikties vertinimu, metinės nacionalinės agentūros valdymo deklaracijos įvertinimu ir nepriklausomos audito įstaigos nuomone apie ją, atsižvelgdama į nacionalinės agentūros kasmet pateikiamą informaciją apie Programos stebėsenos ir priežiūros veiklą.
2. Komisija, gavusi iš nacionalinės institucijos ex ante atitikties vertinimą, nurodytą 23 straipsnio 3 dalyje, per du mėnesius pritaria, su tam tikromis išlygomis pritaria arba nepritaria siūlomos nacionalinės agentūros skyrimui. Komisija neužmezga sutartinių santykių su nacionaline agentūra, kol nepriimtas ex ante atitikties vertinimas. Jeigu nacionalinės agentūros skyrimui pritariama su tam tikromis išlygomis, Komisija sutartyje su agentūra gali nustatyti proporcingas atsargumo priemones.
3. Komisija nacionalinei agentūrai kasmet skiria tokias lėšas Programai įgyvendinti:
|
a) |
atitinkamos valstybės narės dotacijoms skirtas lėšas Programos veiklai, už kurios valdymą atsako nacionalinė agentūra, įgyvendinti; |
|
b) |
finansinę paramą, skirtą nacionalinei agentūrai nustatytiems Programos valdymo uždaviniams įgyvendinti ir nustatomą remiantis Sąjungos dotacijoms skirtų lėšų, už kurias atsako nacionalinė agentūra, suma; |
|
c) |
prireikus, papildomas lėšas 6 straipsnio d punkte ir, 10 straipsnio d punkte ir 13 straipsnio ba punkte nurodytoms priemonėms įgyvendinti. [157 pakeit.] |
3a. Komisija yra atsakinga už savo tiesiogiai valdomų veiksmų įgyvendinimą. Todėl ji taip pat atsako už dotacijų ir projektų paraiškų, skirtų II, III ir IV skyriuose išvardytiems Programos veiksmams, kuriuos pateikė Sąjungos lygmens tinklai, Europos ir tarptautinės organizacijos, valdymą visais etapais. [158 pakeit.]
4. Komisija nustato nacionalinės agentūros darbo programos reikalavimus. Komisija nacionalinei agentūrai lėšų, skirtų Programai įgyvendinti, skiria tik tuomet, kai oficialiai patvirtina nacionalinės agentūros darbo programą.
5. Įvertinusi metinę nacionalinės valdymo deklaraciją ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę, Komisija nacionalinei agentūrai ir nacionalinei institucijai pateikia savo nuomonę ir pastabas.
6. Jeigu Komisija metinę valdymo deklaraciją ar nepriklausomų auditorių nuomonę laiko nepriimtinomis arba jeigu nacionalinė agentūra netinkamai įgyvendina Komisijos pateiktas pastabas, Komisija gali imtis bet kokių prevencinių ir taisomųjų priemonių, kurių reikia Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, kaip nustatyta Finansinio reglamento 60 straipsnio 4 dalyje.
7. Siekiant užtikrinti nuoseklų Programos įgyvendinimą visose valstybėse narėse ir visose 17 straipsnyje nurodytose trečiosiose valstybėse šalyse, taip pat keitimąsi geriausia patirtimi , rengiami reguliarūs nacionalinių agentūrų tinklo narių posėdžiai. Į tokius posėdžius kviečiami išorės ekspertai, įskaitant pilietinės visuomenės ir su Programa susijusių socialinių partnerių ir trečiųjų šalių atstovus. Europos Parlamentas į tokius posėdžius kviečiamas stebėtojo teisėmis . [159 pakeit.]
7a. Siekdama supaprastinti ir suderinti paraiškų teikimo procesą, Komisija ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. parengia Programai bendrą, daugiakalbę vieno langelio principu veikiančią priemonę. Priemonė turi būti prieinama internete ir mobiliuosiuose įrenginiuose visiems Programa besinaudojantiems ar ją valdant dalyvaujantiems subjektams. Ši priemonė numatomiems paramos gavėjams taip pat teikia informacijos apie galimus partnerius. [160 pakeit.]
7b. Komisija užtikrina, kad projektų rezultatai būtų viešai prieinami ir plačiai skleidžiami, kad nacionalinės agentūros, suinteresuotieji subjektai ir Programos paramos gavėjai būtų skatinami keistis geriausia patirtimi. [161 pakeit.]
7c. Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija sukuria Europos studento pažymėjimą visiems Programoje dalyvaujantiems studentams. Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija pasirūpina, kad Europos studento pažymėjimą galėtų gauti visi studentai Sąjungoje. [162 pakeit.]
26 straipsnis
Nepriklausoma audito įstaiga
1. Nepriklausoma audito įstaiga pateikia auditoriaus nuomonę apie metinę valdymo deklaraciją, kaip nurodyta Finansinio reglamento 60 straipsnio 5 dalyje. Ši nuomonė – bendro užtikrinimo pagal Finansinio reglamento 123 straipsnį pagrindas.
2. Nepriklausoma audito įstaiga:
|
a) |
turi reikiamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti viešojo sektoriaus auditą; |
|
b) |
užtikrina, kad atliekant auditą būtų vadovaujamasi tarptautiniais audito standartais; |
|
c) |
užtikrina, kad nebūtų interesų konflikto su teisės subjektu, kuriam nacionalinė agentūra priklauso. Visų pirma ji yra funkciškai nepriklausoma nuo teisės subjekto, kuriam nacionalinė agentūra priklauso. |
3. Nepriklausoma audito įstaiga teikia Komisijai ir jos atstovams bei Audito Rūmams visapusišką prieigą prie visų dokumentų ir ataskaitų, kurių reikia auditoriaus nuomonei apie metinę nacionalinės agentūros valdymo deklaraciją parengti.
X SKYRIUS
KONTROLĖS SISTEMA
27 straipsnis
Kontrolės sistemos principai
1. Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir kitokiai neteisėta veiklai, atliekant veiksmingą kontrolę ir, jei nustatoma pažeidimų, išieškant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.
2. Komisija atsako už nacionalinių agentūrų valdomų Programos veiksmų ir veiklos priežiūros kontrolę. Ji , atsižvelgdama į nacionalinių viešųjų finansų vidaus kontrolės sistemas, nustato būtiniausius reikalavimus, susijusius su nacionalinės agentūros ir nepriklausomos audito įstaigos vykdoma kontrole. [163 pakeit.]
3. Nacionalinė agentūra atsako už pirminę dotacijos gavėjų vykdomų Programos veiksmų kontrolę, kaip nustatyta 24 straipsnio 2 dalyje. Tos kontrolės tikslas – pagrįstai patvirtinti, kad suteiktos dotacijos naudojamos numatytiems tikslams ir laikantis taikytinų Sąjungos taisyklių.
4. Programos įgyvendinimui skirtas lėšas pervedus nacionalinėms agentūroms, Komisija užtikrina tinkamą kontrolės koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis, remiantis bendro audito principu ir rizikos analize. Ši nuostata netaikoma Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) atliekamiems tyrimams.
28 straipsnis
Sąjungos finansinių interesų apsauga
Kai trečioji valstybė dalyvauja Programoje, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip nustatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.
XI SKYRIUS
PAPILDOMUMAS
29 straipsnis
Kitų Sąjungos politikos sričių, programų ir fondų papildomumas
1. Įgyvendinant Programą siekiama užtikrinti bendrą nuoseklumą ir papildomumą su kita atitinkama Sąjungos politika, programomis ir fondais, ypač su tais, kurie yra susiję su švietimu ir mokymu, kultūra ir žiniasklaida, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pramone ir įmonėmis, skaitmenine politika, žemės ūkiu ir kaimo plėtra, aplinkosauga ir klimatu, sanglauda, regionine politika, migracija, saugumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi.
2. Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Kaupiamasis finansavimas neviršija visų reikalavimus atitinkančių veiksmų išlaidų. [164 pakeit.]
3. Jei pagal Programą ir Europos struktūrinius ir investicijų (ESI) fondus, nurodytus Reglamento (ES) XX [CPR] 1 straipsnyje, bendra finansinė parama teikiama vienam veiksmui, tas veiksmas įgyvendinamas pagal šiame reglamente nustatytas taisykles, įskaitant neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimo taisykles.
4. Finansavimui iš Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų gali būti atrinkti veiksmai, kurie yra tinkami finansuoti pagal Programą, buvo įvertinti pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus ir atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus, tačiau negali būti finansuojami dėl biudžeto apribojimų. Šiuo atveju taikomos bendro finansavimo normos ir tinkamumo finansuoti taisyklės, nustatytos šiame reglamente. Veiksmus įgyvendina Reglamento (ES) XX [CPR] [65] straipsnyje nurodyta vadovaujančioji institucija pagal tame reglamente nustatytas taisykles ir konkretiems fondams skirtas taisykles, įskaitant finansinių pataisų taisykles. Pagal Programą tinkamiems finansuoti veiksmams, kurie atitinka šias kaupiamąsias, palyginamąsias sąlygas:
|
— |
jie buvo įvertinti pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus; |
|
— |
jie atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus; |
|
— |
jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų; |
pripažįstant jų aukštą kokybę, galima skirti Pažangumo ženklą, taip sudarant geresnes sąlygas dėl jų teikti paraiškas finansavimui iš kitų šaltinių arba sudarant galimybes rinktis jų finansavimą iš Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų lėšų, nerengiant naujo paraiškų pateikimo proceso. Šiuo atveju taikomos bendro finansavimo normos ir tinkamumo finansuoti taisyklės, nustatytos šiame reglamente. Šiuos veiksmus įgyvendina Reglamento (ES) XX [CPR] [65] straipsnyje nurodyta vadovaujančioji institucija pagal tame reglamente nustatytas taisykles ir konkretiems fondams skirtas taisykles, įskaitant finansinių pataisų taisykles. [165 pakeit.]
XII SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 19 ir 20 straipsnyje straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.[166 pakeit.]
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 19 ir 20 straipsnyje straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [167 pakeit.]
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
31 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Gali būti rengiami konkrečių sudėčių komiteto posėdžiai, kuriuose sprendžiami su atitinkamu sektoriumi susiję klausimai. Prireikus ir laikantis komiteto darbo tvarkos į posėdžius ad hoc kaip stebėtojai gali būti pakviesti dalyvauti išorės ekspertai, įskaitant socialinių partnerių atstovus.
3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. [168 pakeit.]
32 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.
33 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Šis reglamentas neturi poveikio pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013 pradėtų veiksmų tęsimui ar keitimui, ir tas reglamentas toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.
2. Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, prie šios Programos užtikrinti.
3. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 130 straipsnio 2 dalies ir tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios su remiamų veiksmų įgyvendinimu ir kurios buvo patirtos per 2021 m. pirmuosius šešis mėnesius, laikyti atitinkančiomis finansavimo reikalavimus nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei naudos gavėjas patyrė jas prieš pateikdamas paraišką dėl dotacijos.
4. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 14 straipsnio 5 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus ir veiklą.
5. Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu užtikrina sklandų perėjimą nuo veiklos, vykdomos pagal programą „Erasmus+“ (2014–2020 m.), prie naujos Programos įgyvendinimo veiklos.
34 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja […] [dvidešimtą dieną] po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta …
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C , , p. .
(2) OL C , , p. .
(3) 2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) COM(2018)0098.
(5) OL C 428, 2017 12 13, p. 10.
(6) 2018 m. liepos 3 d. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 22/2018 „Judumas pagal programą „Erasmus+“: milijonai dalyvių ir daugialypė Europos pridėtinė vertė, tačiau veiksmingumo vertinimas turi būti dar labiau pagerintas“.
(7) COM(2018)0321.
(8) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).
(10) COM(2016)0381.
(11) [Reference] [Nuoroda]
(12) COM(2018)0269.
(13) [Reference - to be adopted by the Council by the end of 2018 ] [Nuoroda – dokumentą Taryba priims iki 2018 m. pabaigos] .
(14) [Reference] [Nuoroda]
(15) COM(2018) [].
(16) OL L 394, 2006 12 30, p. 5.
(17) COM(2016)0381.
(18) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).
(19) OL C 153, 2018 5 2, p. 1.
(20) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.
(21) OL L […], […], p. […].
(22) OL L […], […], p. […].
(23) COM(2017)0623.
(24) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
(25) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
(26) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016 5 21, p. 21).
(27) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(28) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(29) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(30) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(31) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(32) Pavyzdžiui, Europasas – bendra Sąjungos kvalifikacijų ir kompetencijos skaidrumo užtikrinimo priemonė, Europos kvalifikacijų sandara, Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema, Europos profesinio mokymo kreditų sistema, Europos kreditų perkėlimo sistema, Europos kokybės užtikrinimo registras, Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacija, Europos regiono informacijos centrų ir Nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų Europos Sąjungoje tinklas ir „Euroguidance“ tinklai.
(33) [Reference] [Nuoroda]
(34) [Reference] [Nuoroda]
PRIEDAS
Rodikliai
|
(1) |
Kokybiškas įvairios socialinės padėties žmonių judumas mokymosi tikslais |
|
(2) |
Organizacijų ir institucijų europinimas ir tarptautinimas |
Kas vertinama?
|
(3) |
Asmenų, dalyvaujančių pagal Programą vykdomoje judumo veikloje, skaičius |
|
(4) |
Mažiau galimybių turinčių asmenų, dalyvaujančių pagal Programą vykdomoje judumo mokymosi tikslais veikloje, skaičius |
|
(5) |
Dalyvių, manančių, kad dalyvauti pagal Programą vykdomoje judumo mokymosi tikslais veikloje buvo naudinga, dalis |
|
(6) |
Institucijų ir organizacijų, remiamų pagal Programos 1 pagrindinį veiksmą (judumas mokymosi tikslais) ir 2 pagrindinį veiksmą (bendradarbiavimas), skaičius |
|
(7) |
Organizacijų naujokių, remiamų pagal Programos 1 pagrindinį veiksmą (judumas mokymosi tikslais) ir 2 pagrindinį veiksmą (bendradarbiavimas), skaičius |
|
(8) |
Pagal Programą remiamų institucijų ir organizacijų, kurioms dalyvavimas Programoje padėjo pradėti taikyti itin kokybišką praktiką, dalis [169 pakeit.] |
IA PRIEDAS
Visi kiekybiniai rodikliai į kategorijas suskirstomi bent pagal valstybę narę ir lytį.
Vertinamas tikslas: 1 pagrindinis veiksmas – judumas mokymosi tikslais
Rodikliai:
|
|
Asmenų, dalyvaujančių pagal Programą įgyvendinamuose judumo veiksmuose ir veikloje, skaičius; |
|
|
Asmenų, besinaudojančių virtualiomis arba mišriomis mokymosi priemonėmis, remianti judumą pagal šią Programą, skaičius; |
|
|
Asmenų, dėl galimybės dalyvauti judumo veikloje trūkumo besinaudojančių mišriomis ar virtualiomis mokymosi priemonėmis, skaičius; |
|
|
Organizacijų (institucijų), dalyvaujančių pagal Programą įgyvendinamuose judumo veiksmuose ir veikloje, skaičius; |
|
|
Organizacijų (institucijų), besinaudojančių virtualiomis arba mišriomis mokymosi priemonėmis, remianti judumą pagal šią Programą, skaičius; |
|
|
Organizacijų (institucijų), dėl galimybės dalyvauti judumo veikloje trūkumo besinaudojančių mišriomis ar virtualiomis mokymosi priemonėmis, skaičius; |
|
|
Dalyvių, manančių, kad dalyvauti 1 pagrindinio veiksmo veikloje buvo naudinga, dalis; |
|
|
Dalyvių, manančių, kad po dalyvavimo Programoje jie sustiprino priklausymo Europai jausmą, dalis; |
|
|
Dalyvių, manančių, kad po dalyvavimo Programoje jų užsienio kalbos žinios pagerėjo, dalis; |
Vertinamas tikslas: 2 pagrindinis veiksmas – organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas
Rodikliai:
|
|
Pagal Programos 2 pagrindinį veiksmą remiamų organizacijų (institucijų) skaičius; |
|
|
Organizacijų (institucijų), manančių, kad dalyvauti 2 pagrindinio veiksmo veikloje buvo naudinga, dalis; |
|
|
Organizacijų (institucijų), kurios naudoja Sąjungos priemones ir platformas bendradarbiavimui, skaičius; |
Vertinamas tikslas: 3 pagrindinis veiksmas – politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas
Rodikliai:
|
|
Asmenų arba organizacijų (institucijų), kurioms naudingi veiksmai pagal 3 pagrindinį veiksmą, skaičius; |
Vertinamas tikslas: Įtrauktis
Rodikliai:
|
|
Mažiau galimybių turinčių asmenų, dalyvaujančių judumo veiksmuose ir veikloje, skaičius; |
|
|
Mažiau galimybių turinčių asmenų, besinaudojančių virtualiomis arba mišriomis mokymosi priemonėmis, remianti judumą pagal šią Programą, skaičius; |
|
|
Mažiau galimybių turinčių asmenų, dėl galimybės dalyvauti judumo veikloje trūkumo besinaudojančių mišriomis ar virtualiomis mokymosi priemonėmis, skaičius; |
|
|
Organizacijų naujokių, remiamų pagal Programos 1 pagrindinį veiksmą ir 2 pagrindinį veiksmą, skaičius; |
|
|
Mažiau galimybių turinčių asmenų, manančių, kad dalyvauti Programoje buvo naudinga, dalis; |
Vertinamas tikslas: Supaprastinimas
Rodikliai:
|
|
Nedidelio masto partnerysčių, remiamų pagal 2 pagrindinį veiksmą, skaičius; |
|
|
Dalyvių, manančių, kad paraiškų teikimo, dalyvavimo ir vertinimo procedūros yra proporcingos ir paprastos, dalis; |
|
|
Vidutinė trukmė kiekvienai paraiškai pagal veiksmą užpildyti, palyginti su ankstesne programa. [170 pakeit.] |
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
EUROPOS PARLAMENTO PAREIŠKIMAS
Per pirmąjį svarstymą priimta Europos Parlamento pozicija priklauso dokumentų rinkiniui. Jei 2021–2027 m. Programos finansinis paketas bus mažesnis už Parlamento pozicijos 14 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą, Europos Parlamentas pasilieka teisę iš naujo apsvarstyti savo paramą bet kokiems Programos veiksmams, siekiant užtikrinti, kad būtų galima veiksmingai vykdyti pagrindinę Programos veiklą ir gerinti paramą įtraukties priemonėms.
Be to, Europos Parlamentas aiškiai pareiškia, kad jo parama naujoms jo pozicijoje numatytoms iniciatyvoms, visų pirma Europos universitetams, profesinio meistriškumo centrams ir iniciatyvai „DiscoverEU“, priklauso nuo a) šiuo metu vykdomų bandomųjų etapų vertinimo ir b) kiekvienos iniciatyvos tolesnio apibrėžimo. Neturint minėtos informacijos Europos Parlamentas naudosis savo prerogatyvomis pagal metinę biudžeto procedūrą į rezervą įtraukti atitinkamų lėšų, kad šios sąlygos būtų išpildytos.
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/1005 |
P8_TA(2019)0325
Sistema tvariam finansavimui palengvinti ***I
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti (COM(2018)0353 – C8-0207/2018 – 2018/0178(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(2021/C 108/56)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0353), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0207/2018), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į bendrus Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0175/2019), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P8_TC1-COD(2018)0178
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 28 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2)
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
|
(1) |
Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalimi siekiama sukurti vidaus rinką, kuria būtų skatinamas darnus Europos vystymasis, be kita ko, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir aukšto lygio aplinkos apsauga bei aplinkos kokybės gerinimu; |
|
(2) |
2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinė Asamblėja patvirtino naują visuotinę darnaus vystymosi programą – Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (4), o esminė šios darbotvarkės dalis yra darnaus vystymosi tikslai, apimantys tris tvarumo ramsčius: aplinkos, socialinį ir ekonominį arba valdymo. 2016 m. Komisijos komunikatu „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ (5) darnaus vystymosi tikslai susieti su Europos politikos sistema, siekiant užtikrinti, kad visi Sąjungos veiksmai ir strateginės iniciatyvos, kurių imamasi Sąjungoje ir visame pasaulyje, nuo pat pradžių atitiktų darnaus vystymosi tikslus. 2017 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis (6) buvo patvirtintas Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimas Darbotvarkę iki 2030 m. įgyvendinti visapusiškai, nuosekliai, išsamiai, integruotai ir veiksmingai, taip pat glaudžiai bendradarbiaujant su partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais; |
|
(3) |
2016 m. Taryba Sąjungos vardu sudarė Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (7). Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas tikslas aktyviau imtis kovos su klimato kaita veiksmų, be kita ko, užtikrinant, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparią plėtrą; |
|
(4) |
siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą, svarbiausia yra tvarumas ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, klimato kaitos poveikiui atsparios, išteklius efektyviau naudojančios ir žiedinės ekonomikos. Tvarumas jau seniai yra integruotas į Europos Sąjungos projektą, o Sutartyse pripažįstami jo socialiniai ir aplinkos aspektai; |
|
(5) |
2016 m. gruodžio mėn. Komisija aukšto lygio ekspertų grupei pavedė parengti plačią ir išsamią Sąjungos tvaraus finansavimo strategiją. Aukšto lygio ekspertų grupės 2018 m. sausio 31 d. paskelbtoje ataskaitoje (8) raginama sukurti visoje Sąjungoje galiojančią techniškai patikimą klasifikavimo sistemą, kad būtų aišku, kuri veikla yra žalioji arba tvari, pradedant nuo klimato kaitos švelninimo; |
|
(6) |
2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą (9) ir jame išdėstė plataus užmojo ir išsamią tvaraus finansavimo strategiją. Vienas iš tame veiksmų plane nustatytų tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas. Svarbiausias ir skubiausias veiksmų plane numatytas veiksmas yra sukurti bendrą tvarios veiklos rūšių klasifikavimo sistemą klasifikavimo sistemą ir rodiklius, pagal kuriuos būtų galima nustatyti veiklos tvarumo laipsnį . Veiksmų plane pripažįstama, jog tam, kad kapitalo srautai pasisuktų tvaresnės ekonominės veiklos rūšių kryptimi, reikia, kad visi vienodai ir holistiškai suprastų, ką reiškia žodis „tvarus“ ekonominės veiklos ir investicijų poveikį aplinkos tvarumui ir efektyviam išteklių naudojimui . Pirmiausia, aiškios rekomendacijos, kokios rūšies veiklą galima laikyti padedančia siekti aplinkos tikslų, turėtų padėti geriau informuoti investuotojus apie investicijas, kuriomis ekonominė veikla finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla atsižvelgiant į jos tvarumo laipsnį . Pripažįstant JT darnaus vystymosi tikslus ir 2017 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas taip pat reikėtų parengti daugiau rekomendacijų, kokios rūšies veikla padedama siekti kitų tvarumo tikslų, įskaitant socialinius ir valdymo tikslus, bus galima parengti vėlesniame etape ; tokiu būdu būtų visiškai , nuosekliai, visapusiškai, integruotai ir veiksmingai įgyvendinama 2030 m. darbotvarkė ; [80 pakeit.] |
|
(6a) |
pripažįstant, kad reikia skubiai spręsti klimato kaitos problemą, siauras orientavimasis į anglies dioksido poveikį galėtų daryti neigiamą šalutinį poveikį, nukreipiant investicijų srautus į tikslus, kurie kelia kitokią riziką aplinkai. Taigi, reikia nustatyti tinkamas apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad ekonominė veikla nekenktų kitiems aplinkos apsaugos tikslams, pavyzdžiui, biologinei įvairovei ir efektyviam energijos vartojimui. Investuotojams reikia palyginamos ir holistinės informacijos apie riziką aplinkai ir jos poveikį, kad galėtų įvertinti savo portfelius atsižvelgiami į daugiau rodiklių nei anglies dioksido poveikis; [2 pakeit.] |
|
(6b) |
kadangi skubiai reikia imtis veiksmų keliose tarpusavyje susijusiose aplinkos būklės blogėjimo ir išteklių pereikvojimo srityse, reikia laikytis sisteminio požiūrio į eksponentine progresija didėjančias neigiamas tendencijas, pvz., biologinės įvairovės nykimą, pasaulinį išteklių pereikvojimą, naujų grėsmių, įskaitant pavojingas chemines medžiagas ir jų mišinius, atsiradimą, maisto nepriteklių, klimato kaitą, ozono sluoksnio ardymą, vandenynų rūgštėjimą, gėlo vandens išteklių išeikvojimą ir žemėtvarkos sistemos keitimą. Todėl būtina, kad veiksmai, kurių reikia imtis, būtų orientuoti į ateitį ir atitiktų būsimus uždavinius. Atsižvelgiant į šių uždavinių mastą, reikia laikytis holistinio ir plataus užmojo požiūrio ir taikyti griežtą atsargumo principą; [3 pakeit.] |
|
(7) |
Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1386/2013/ES (10) raginama, kad privatusis sektorius padengtų daugiau su aplinka ir klimatu susijusių išlaidų, visų pirma taikant paskatas ir metodikas, kuriomis bendrovės būtų skatinamos įvertinti su aplinka susijusias savo veiklos sąnaudas ir pelną, gautą naudojantis ekosisteminėmis paslaugomis; |
|
(7a) |
2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento savo iniciatyva pateiktame pranešime dėl tvaraus finansavimo nustatomi svarbiausi tvarumo rodiklių ir taksonomijos kaip tvaraus investavimo paskatų elementai. Turėtų būti užtikrintas atitinkamų teisės aktų nuoseklumas; [4 pakeit.] |
|
(8) |
kad Sąjunga pasiektų darnaus vystymosi tikslus, kapitalą reikia nukreipti į tvarias investicijas. Tiems tikslams pasiekti svarbu išnaudoti visą vidaus rinkos potencialą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vidaus rinkoje į tvarias investicijas nukreipiamo kapitalo srautas nebūtų pertrauktas; |
|
(8a) |
dėl šio iššūkio masto visa finansų sistema turėtų būti pertvarkyta taip, kad remtų tvariai veikiančią ekonomiką. Tuo tikslu reikia pradėti plačiai naudoti tvarų finansavimą ir atsižvelgti į su finansiniais produktais ir paslaugomis susijusį tvarumo poveikį; [5 pakeit.] |
|
(9) |
siūlyti finansinius produktus, kuriais siekiama aplinkos atžvilgiu tvarių tikslų, – veiksmingas būdas privačias lėšas investuoti į tvarią veiklą palaipsniui pereiti nuo privačiomis investicijomis remiamos neigiamą poveikį aplinkai darančios veiklos prie labiau aplinką tausojančios veiklos . Nacionaliniais reikalavimais, taikomais finansinius produktus , paslaugas ir įmonės obligacijas , kaip apibrėžta šiame reglamente, platinant kaip tvarias investicijas, visų pirma reikalavimais, nustatomais siekiant atitinkamiems rinkos dalyviams leisti taikyti nacionalinį ženklą, siekiama didinti investuotojų pasitikėjimą ir rizikos suvokimą , užtikrinti matomumą ir šalinti susirūpinimą dėl ekomanipuliavimo. Ekomanipuliavimas – tai pastangos įgyti nesąžiningą rinkos konkurencinį pranašumą finansinį produktą platinant kaip palankų aplinkai, nors iš tikrųjų toks produktas neatitinka pagrindinių aplinkosaugos standartų. Keletas valstybių narių yra įdiegusios ženklinimo sistemas. Tos sistemos yra pagrįstos skirtingomis taksonomijomis, pagal kurias klasifikuojamos aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos rūšys. Atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir Sąjungos lygmens įsipareigojimus, tikėtina, kad vis daugiau valstybių narių nustatys ženklinimo sistemas arba kitus rinkos dalyviams taikytinus reikalavimus, susijusius su finansiniais produktais arba įmonės obligacijomis, platinamais kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai arba įmonės obligacijos. Siekdamos nustatyti, kurias investicijas galima laikyti tvariomis, valstybės narės remtųsi savo pačių nacionaline taksonomija. Jeigu tokie nacionaliniai reikalavimai bus grindžiami skirtingais kriterijais ir rodikliais , taikomais nustatant, kurią ekonominę veiklą galima laikyti tvaria aplinkos atžvilgiu, investuotojai nebus skatinami investuoti kitose valstybės, nes bus sudėtinga palyginti įvairias investavimo galimybes. Be to, ekonominės veiklos vykdytojai, pageidaujantys pritraukti investicijų iš visos Sąjungos, turėtų atitikti skirtingus įvairių valstybių narių kriterijus, kad jų veikla galėtų būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu ir jai galėtų būti suteikti įvairūs ženklai. Taigi nesant vienodų kriterijų, ir rodiklių bus investuojama aplinkos požiūriu neefektyviu ir kai kuriais atvejais priešingų rezultatų duodančių būdu ir dėl to bus nepasiekti su aplinka ir tvarumu susiję tikslai. Taigi dėl tokio vienodų kriterijų nebuvimo didės ekonominės veiklos vykdytojų sąnaudos ir jiems kils didžiulių kliūčių, dėl to tvarioms investicijoms bus sunkiau patekti į tarptautines kapitalo rinkas. Manoma, kad kliūtys, neleidžiančios patekti į tarptautines kapitalo rinkas ir gauti lėšų tvariems projektams, didės. Todėl visoje Sąjungoje palaipsniui reikėtų suderinti kriterijus ir rodiklius , pagal kuriuos būtų nustatoma, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu nustatomas ekonominės veiklos tvarumo laipsnis , kad būtų pašalintos vidaus rinkos veikimo kliūtys ir tų kliūčių nekiltų ateityje. Kriterijus Tokiu būdu suderinus informaciją, parametrus ir kriterijus , ekonominės veiklos vykdytojams bus lengviau gauti lėšų savo žaliajai aplinką tausojančiai veiklai, vykdomai tarptautiniu mastu, nes jų ekonominę veiklą bus galima palyginti pagal vienodus kriterijus ir rodiklius ir ją pasirinkti kaip pagrindinį turtą aplinkos atžvilgiu tvarioms investicijoms. Todėl bus lengviau pritraukti investicijų iš kitų Sąjungos valstybių narių; [6 pakeit.] |
|
(9a) |
siekiant užtikrinti, kad Sąjunga įvykdytų savo aplinkos apsaugos ir klimato įsipareigojimus, reikia pasitelkti privačiąsias investicijas. Tam būtinas ilgalaikis planavimas, taip pat reguliavimo stabilumas ir nuspėjamumas investuotojams. Todėl, siekiant užtikrinti nuoseklią tvaraus investavimo politiką šio reglamento nuostatas svarbu pagrįsti galiojančiais Sąjungos teisės aktais; [7 pakeit.] |
|
(10) |
be to, jeigu rinkos dalyviai investuotojams nepateiks jokio paaiškinimo, kaip neatskleis, kokios neigiamos ar teigiamos įtakos aplinkos tikslams turi veikla, į kurią jie investuoja, padedama siekti aplinkos tikslų, arba jeigu aiškindami, kas koks yra tvari ekonominė veikla ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnis , vartos skirtingas sąvokas skirtingus parametrus ir kriterijus poveikiui nustatyti , investuotojams teks neproporcinga našta tikrinti ir lyginti tuos skirtingus finansinius produktus. Nustatyta, kad tai neskatina investuotojų investuoti į žaliuosius tvariuosius finansinius produktus. Be to, per mažas investuotojų pasitikėjimas daro labai žalingą poveikį tvarių investicijų rinkai. Taip pat nustatyta, kad nacionalinės taisyklės arba rinkos iniciatyvos, kurių būtų imamasi šiam klausimui spręsti šalies viduje, paskatins vidaus rinkos susiskaidymą. Jeigu finansų rinkos dalyviai atskleis, kaip finansiniai produktai, jų teigimu, esantys palankūs aplinkai, atitinka aplinkos tikslus, ir tam taikys bendrus visoje Sąjungoje galiojančius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kas yra aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, investuotojams bus lengviau tai padės investuotojams palyginti įvairiose valstybėse esamas esamų investavimo galimybių poveikį aplinkai palankaus investavimo galimybes. ir paskatins įmones, į kurias investuojama, pasirinkti tvaresnius verslo modelius. Investuotojai labiau pasitikėdami visoje Sąjungoje investuos į žaliuosius produktus, taigi geriau veiks vidaus rinka; [8 pakeit.] |
|
(10a) |
siekiant užtikrinti prasmingą poveikį aplinkai ir poveikį tvarumui apskritai, sumažinti nereikalingą administracinę naštą finansų rinkos dalyviams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams ir padidinti Europos finansų rinkų skiriamą tvarios ekonominės veiklos finansavimą, taksonomija turėtų būti grindžiama suderintais, palyginamais ir vienodais kriterijais ir rodikliais, kurie apimtų bent žiedinės ekonomikos rodiklius. Tie rodikliai turėtų derėti su bendra gyvavimo ciklo analizės metodika ir turėtų būti taikomi visose Sąjungos reguliavimo iniciatyvose. Jais turėtų būti remiamasi atliekant ekonominės veiklos, investicijų rizikos ir poveikio aplinkai vertinimą. Būtina vengti bet kokio reglamentavimo priemonių dubliavimosi, nes tai neatitiktų geresnio reglamentavimo principų ir nebūtų užtikrintas proporcingas taikymas, be to, tai prieštarautų tikslui kurti nuoseklią terminiją ir aiškią reglamentavimo sistemą. Be to, reikėtų vengti bet kokios nereikalingos naštos ir valdžios institucijoms, ir finansų įstaigoms. Tuo pačiu tikslu reikėtų aiškiai apibrėžti techninės analizės kriterijų taikymo sritį ir naudojimą bei ryšį su kitomis iniciatyvomis prieš įsigaliojant taksonomijai ir su ja susijusiems kriterijams. Nustatant suderintus aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją įvairiose politikos srityse. Šio reglamento reikalavimai proporcingai turėtų būti taikomi mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms, kaip apibrėžta šiame reglamente; [9 pakeit.] |
|
(10b) |
rodikliai turėtų būti suderinti remiantis esamų institucijų, pavyzdžiui, be kita ko, Komisijos, Europos aplinkos agentūros ir EBPO, darbu, ir turėtų apimti poveikį aplinkai, susijusį su CO2 ir kitų teršalų išmetimu, biologine įvairove, atliekų gamyba, energijos ir atsinaujinančiųjų išteklių naudojimu, žaliavomis, vandeniu ir tiesioginiu ir netiesioginiu žemės naudojimu, kaip nustatyta Komisijos žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemoje (COM(2018)0029), ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane (COM(2015)0614) ir 2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“ (2014/2208(INI)). Be to, rodikliai turėtų būti rengiami atsižvelgiant ir į Europos Komisijos paramos žiedinei ekonomikai finansavimo ekspertų grupės rekomendacijas. Komisija turėtų įvertinti, kaip integruoti tos ekspertų grupės darbą į TEG. Rodikliais turėtų būti atsižvelgiama į tarptautiniu lygmeniu pripažintus tvarius standartus; [10 pakeit.] |
|
(11) |
siekiant šalinti esamas vidaus rinkos veikimo kliūtis ir neleisti tokioms kliūtis kliūtims atsirasti ateityje, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės ir Sąjunga remtųsi vienoda investicijų tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnio sąvoka , nacionaliniu lygmeniu rinkos dalyviams nustatydamos reikalavimus, susijusius su finansinių produktų arba įmonės obligacijų, platinamų kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai , paslaugos arba obligacijos, ženklinimu, remtųsi vienoda aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų sąvoka. Dėl tų pačių priežasčių fondų valdytojai ir instituciniai investuotojai, nurodantys, kad siekia aplinkos tikslų, turėtų remtis tokia pačia aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo sąvoka ir tais pačiais poveikio aplinkai apskaičiavimo rodikliais, parametrais ir kriterijais atskleisdami, kaip jie siekia tų tikslų; [11 pakeit.] |
|
(12) |
nustačius aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės informacija apie veiklos kriterijus, įmonės galbūt bus paskatintos informaciją apie savo vykdomą aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą savanoriškai atskleisti savo svetainėse. Ši informacija ne tik poveikį aplinkai padės atitinkamiems finansų rinkų dalyviams lengvai nustatyti, kurios įmonės vykdo aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, bet ir toms įmonėms įmonių vykdomos ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį , šioms įmonėms taip pat bus lengviau gauti finansavimą savo žaliajai veiklai; [12 pakeit.] |
|
(13) |
aplinkos atžvilgiu tvarios Sąjungos masto rodikliai ekonominės veiklos klasifikavimui galiojant visoje Sąjungoje poveikiui aplinkai nustatyti turėtų atsirasti galimybė suteikti galimybę plėtoti būsimą Sąjungos politiką ir strategijas , įskaitant visoje Sąjungoje galiojančius aplinkos atžvilgiu tvarių finansinių produktų standartus, ir galiausiai nustatyti ženklus ženklų , kuriais visoje Sąjungoje būtų oficialiai pripažįstama atitiktis tiems standartams , nustatymą . Vienodais aplinkos atžvilgiu tvarios , taip pat turėtų būti pagrindas kitoms ekonominėms, reguliavimo ir prudencinėms priemonėms. Vienodais ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnio nustatymo kriterijais pagrįsti vienodi teisiniai reikalavimai, kuriuos investicijos turi atitikti, kad būtų laikomos taikant nustatomas investicijų tvarumo aplinkos atžvilgiu tvariomis investicijomis laipsnis ir bendri investicijų poveikio aplinkai vertinimo rodikliai , yra būtini, kaip atskaitos taškas būsimiems Sąjungos teisės aktams, kuriais bus siekiama suteikti galimybių tokioms investicijoms bus siekiama palengvinti perėjimą nuo neigiamo poveikio aplinkai investicijų prie investicijų, kurių poveikis teigiamas ; [13 pakeit.] |
|
(14) |
politikos priemonės, pasirinktos Sąjungoje siekiant darnaus vystymosi tikslų, pavyzdžiui, įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas, pasitvirtino kaip priemonės, kuriomis veiksmingai padedama galėtų veiksmingai padėti sutelkti privačiojo sektoriaus investicijas ir jas kartu su viešuoju finansavimu naudoti tvarioms investicijoms. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2015/1017 (11) nurodyta, kad 40 proc. Europos strateginių investicijų fondo finansavimo pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją projektus būtų skiriama horizontalioms investicijoms, kuriomis siekiama klimato politikos tikslų. Bendrais ekonominės veiklos tvarumo kriterijais galėtų ir bendrais poveikio aplinkai vertinimo rodikliais gali būti remiamasi ateityje rengiant panašias Sąjungos iniciatyvas, susijusias su parama investicijoms, kuriomis siekiama su klimatu susijusių arba kitų aplinkos tikslų , telkti ; [14 pakeit.] |
|
(15) |
siekiant išvengti rinkos susiskaidymo dėl skirtingų aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos sąvokų sąvokų, susijusių su tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsniu, ir nepakenti vartotojų interesams, nacionalinius reikalavimus, kurių rinkos dalyviai turėtų laikytis norėdami finansinius produktus arba įmonių obligacijas , apibrėžtus šiame reglamente, platinti kaip aplinkos atžvilgiu tvarius produktus arba obligacijas, reikėtų grįsti vienodais aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijais. Tie rinkos dalyviai yra ir finansų rinkų dalyviai, siūlantys žaliuosius tvarius finansinius produktus arba paslaugas , ir ne finansų bendrovės, leidžiančios žaliąsias įmonės tvarias įmonių obligacijas; [15 pakeit.] |
|
(16) |
siekiant nepakenkti vartotojų interesams, fondų valdytojai ir instituciniai investuotojai, finansinius produktus siūlantys kaip aplinkos atžvilgiu tvarius finansinius produktus, turėtų atskleisti informaciją, kaip ir kiek laikytasi aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijų investicijų tvarumui aplinkos atžvilgiu nustatyti. Atskleidžiama informacija turėtų padėti investuotojams suprasti, kokią procentinę visos ekonominės veiklos dalį sudaro investicijos, kuriomis finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, taigi ir tai, kiek aplinkos atžvilgiu tvari yra pati investicija. Komisija turėtų nurodyti informaciją, kuri turi būti atskleista tuo tikslu. Ta informacija turėtų padėti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms lengvai patikrinti, kaip vykdoma pareiga atskleisti informaciją, ir užtikrinti tos pareigos vykdymą pagal taikytiną nacionalinę teisę; |
|
(17) |
siekiant neleisti apeiti pareigos atskleisti informaciją, ta pareiga turėtų būti taikoma ir tais atvejais, kai finansiniai produktai yra visiems finansiniams produktams, kurie siūlomi kaip produktai, turintys savybių, panašių į aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų savybes, įskaitant finansinius produktus, kurių tikslas yra aplinkos apsauga platesne plačiąja prasme. Neturėtų būti reikalaujama, kad finansų rinkų dalyviai investuotų tik į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, nustatytą pagal šiame reglamente pateiktus techninės analizės kriterijus. Jei finansų rinkų dalyviai ir kiti subjektai manytų, kad techninės analizės kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla arba ekonominė kriterijai, susiję su jų finansuojama veikla, kuriai tie techninės analizės kriterijai dar nenustatyti, dar nenustatyti ir todėl jų finansiniai produktai turėtų būti laikoma laikomi aplinkos atžvilgiu tvaria veikla tvariais , jie turėtų būti raginami apie tai pranešti Komisijai, kad Komisijai būtų lengviau įvertinti, ar derėtų techninės analizės kriterijus papildyti arba atnaujinti; [16 pakeit.] |
|
(18) |
kad būtų galima siekiant nustatyti, ar ekonominė veikla yra tvari ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį , turėtų būti nustatytas išsamus aplinkos tikslų , grindžiamų poveikio aplinkai vertinimo rodikliais, sąrašas , atsižvelgiant į jo poveikį visai pramonės vertės grandinei ir užtikrinant suderinamumą su galiojančiais Sąjungos teisės aktais, pvz., Švarios energijos dokumentų rinkiniu ; [17 pakeit.] |
|
(19) |
aplinkos tikslas apsaugoti sveikas ekosistemas turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į atitinkamus Sąjungos teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimtus aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (12), Tarybos direktyvą 92/43/EEB (13), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 (14), ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. (15), ES žaliosios infrastruktūros strategiją, Tarybos direktyvą 91/676 (16), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 511/2014 (17), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010 (18), Veiksmų planą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (19) ir ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą (20); |
|
(20) |
kiekvienam aplinkos tikslui reikėtų nustatyti vienodus kriterijus, kurie būtų pagrįsti pagal suderintus rodiklius gauta informacija ir pagal kuriuos būtų nustatoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama siekiant to tikslo. Vienas iš vienodų kriterijų elementų turėtų būti susijęs su siekiu vengti didelės žalos bet kuriems šiame reglamente nustatytiems aplinkos tikslams. To reikia siekiant išvengti, kad investicijos būtų laikomos aplinkos atžvilgiu tvariomis, tačiau ekonominė veikla, kuriai tos investicijos naudingos, gali kenkti aplinkai tiek, kad ta žala būtų didesnė nei indėlis siekiant aplinkos tikslo. Svaraus prisidėjimo ir užtikrinimo, kad nebus daroma didelės žalos, sąlygos turėtų padėti užtikrinti, kad investicijomis į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą būtų iš tikrųjų padedama siekti aplinkos tikslų; [18 pakeit.] |
|
(21) |
prisimenant bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos įsipareigojimą laikytis principų, nustatytų Europos socialinių teisių ramstyje, siekiant remti tvarų ir integracinį augimą ir pripažįstant tarptautinių pagrindinių žmogaus ir darbuotojo teisių bei standartų aktualumą, būtiniausių apsaugos priemonių laikymasis turėtų būti sąlyga, kurią reikėtų įvykdyti, kad ekonominę veiklą būtų galima laikyti tvaria aplinkos atžvilgiu. Dėl tos priežasties ekonominę veiklą būtų galima laikyti aplinkos atžvilgiu tvaria veikla tik jeigu ji vykdoma laikantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijos ir aštuonių pagrindinių TDO konvencijų. TDO pagrindinėse konvencijose apibrėžiamos žmogaus ir darbuotojo teisės, kurias bendrovės turi gerbti. Keli iš tų tarptautinių standartų yra nustatyti ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma tai būtų vergovės bei priverstinio darbo draudimas ir nediskriminavimo principas. Tomis būtiniausiomis apsaugos priemonėmis netrukdoma prireikus taikyti Sąjungos teisėje nustatytų griežtesnių reikalavimų, susijusių su aplinkos, sveikatos bei saugos ir socialiniu tvarumu; |
|
(22) |
atsižvelgiant į tai, kad ekonominės veiklos poveikiui aplinkai įvertinti reikia konkrečios techninės informacijos, taip pat į tai, kad tiek mokslas, tiek technologijos greitai keičiasi, ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos laipsnio nustatymo kriterijai turėtų būti reguliariai derinami su tais pokyčiais. Kad kriterijai ir rodikliai būtų naujausi ir paremti moksliniais įrodymais ir ekspertų bei atitinkamų suinteresuotųjų subjektų žiniomis, svaraus prisidėjimo ir didžiulės žalos sąlygos turėtų būti nustatomos išsamiau ir taikomos įvairių rūšių ekonominei veiklai, be to, kriterijai turėtų būti nuolat atnaujinami. Tuo tikslu Komisija, remdamasi įvairių suinteresuotųjų subjektų tvaraus finansavimo platformos techninėmis žiniomis, turėtų nustatyti išsamius ir kalibruotus techninės analizės kriterijus ir suderintų rodiklių rinkinį , taikomus įvairių rūšių ekonominei veiklai; [19 pakeit.] |
|
(23) |
tam tikros veiklos poveikis aplinkai yra neigiamas, ir svarus prisidėjimas siekiant vieno ar kelių aplinkos tikslų gali būti tai, kad tas neigiamas poveikis sumažinamas. Būtų tinkama tai ekonominei veiklai nustatyti techninės analizės kriterijus, kuriais būtų reikalaujama labai padidinti aplinkosauginį veiksmingumą, palyginti su, inter alia, pramonės vidurkiu , siekiant apsvarstyti, ar ta veikla galima reikšmingai prisidėti prie vieno ar kelių aplinkos tikslų . Nustatant tuos kriterijus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į ilgalaikį (t. y. daugiau negu 3 metai) konkrečios ekonominės veiklos poveikį , visų pirma į produktų ir paslaugų naudojimo privalumus ekologiniu aspektu ir tarpinių produktų reikšmę, kad būtų galima įvertinti visų gamybos ir naudojimo etapų poveikį per visą vertės grandinę ir gyvavimo ciklą ; [20 pakeit.] |
|
(24) |
ekonominė veikla neturėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, jeigu ja padaroma daugiau žalos ją vykdant nesusidaro grynoji nauda aplinkai, nei gaunama naudos. Techninės analizės kriterijais turėtų būti nustatyti minimalūs reikalavimai, būtini siekiant išvengti didžiulės žalos kitiems tikslams. Nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų užtikrinti, kad tie kriterijai būtų pagrįsti, proporcingi ir paremti turimais moksliniais įrodymais ir kad jais būtų atsižvelgiama į visą technologijų vertės grandinę ir gyvavimo ciklą. Ji taip pat turėtų užtikrinti, kad tie kriterijai būtų reguliariai atnaujinami. Kai moksliniu vertinimu nepavyksta pakankamai tiksliai nustatyti rizikos, pagal SESV 191 straipsnį reikėtų laikytis atsargumo principo; [21 pakeit.] |
|
(25) |
nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus ir suderintų rodiklių rinkinį, Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamą Sąjungos teisę, taip pat jau priimtus Sąjungos ne teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/2010 (21), aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (22), ES žaliojo viešojo pirkimo kriterijus (23) , Komisijos žiedinės ekonomikos platformą, Europos gyvavimo ciklo analizės platformą ir tebevykdomą darbą, susijusį su produktų ir organizacijų aplinkosauginio pėdsako taisyklėmis (24). Siekiant išvengti nereikalingo nenuoseklumo su kitais tikslais jau taikomu ekonominės veiklos klasifikavimu, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į statistinį klasifikatorių, susijusį su ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriumi, būtent į aplinkos apsaugos veiklos ir išlaidų klasifikatorių (CEPA) ir išteklių valdymo veiklos klasifikatorių (CReMA) (25); [22 pakeit.] |
|
(26) |
nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus ir suderintus rodiklius, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į infrastruktūros sektoriaus įvairių sektorių specifiką ir į aplinkos, socialinius bei ekonominius sąnaudų ir naudos analizėje pateikiamus veiksnius. Taigi, Komisija turėtų atsižvelgti į tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, EBPO, darbą, atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir standartus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB (26), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES (27), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES (28), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES (29), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/25/ES (30), taip pat esamą metodiką. Atsižvelgiant į tai, visais projekto įgyvendinimo ciklo etapais techninės analizės kriterijais ir rodikliais turėtų būti skatinamos tinkamos valdymo sistemos, apimančios aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, kaip nurodyta Jungtinių Tautų palaikomame atsakingo investavimo principų dokumente (31); [23 pakeit.] |
|
(26a) |
nustatydama techninės analizės kriterijus Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su veikla, kuria remiamas perėjimas prie tvaresnės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Įmonėms, kurios šiuo metu verčiasi didelę žalą aplinkai darančia ekonomine veikla, turėtų būti numatytos paskatos greitai pereiti prie ekologiškai tvaraus arba bent aplinkos požiūriu neprobleminio statuso. Techniniais atrankos kriterijais turėtų būti skatinami tokie perėjimo procesai ten, kur jie vyksta. Jeigu didžioji dalis įmonių, vykdančių tam tikrą žalingą veiklą, akivaizdžiai dalyvauja tokio perėjimo procese, į tai gali būti atsižvelgiama taikant atrankos kriterijus. Tai, kad dedamos didelės pastangos siekiant perėjimo gali būti įrodyta, be kita ko, ilgalaikiais moksliniais tyrimais ir plėtra, didelių investicinio kapitalo išlaidų reikalaujančiais projektais, susijusiais su naujomis ir labiau aplinką tausojančiomis technologijomis arba konkrečiais perėjimo planais, kurių įgyvendinimas yra bent pradiniame etape; [24 pakeit.] |
|
(27) |
siekiant skatinti aplinkos atžvilgiu tvarią inovaciją ir išvengti konkurencijos iškraipymo teikiant finansavimą aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai, techninės analizės kriterijais reikėtų užtikrinti, kad visa atitinkama konkrečiame sektoriuje makroekonomikos sektoriuose (t. y. NACE sektoriuose, kaip antai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, gamybos, elektros, dujų ir garo tiekimo ir oro kondicionavimo, statybos, transporto ir saugojimo paslaugų) vykdoma ekonominė veikla galėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria ir taip pat vertinama, jeigu ta veikla vienodai padedama siekti vieno ar kelių šiame reglamente nustatytų aplinkos tikslų nedarant didelės žalos jokiems 3 ir 12 straipsniuose nurodytiems aplinkos tikslams . Tačiau potenciali galimybė padėti siekti tų aplinkos tikslų įvairiuose sektoriuose skiriasi, ir analizės kriterijuose tai turėtų būti atspindėta. Tačiau kiekviename tų makroekonomikos sektorių tais kriterijais neturėtų būti nesąžiningai sudaroma nepalanki padėtis vienai veiklai, palyginti su kita veikla, jeigu pirmąja siekti aplinkos tikslų padedama tiek pat, kiek ir antrąja , ir nedarant didelės žalos jokiems 3 ir 12 straipsniuose nurodytiems aplinkos tikslams ; [25 pakeit.] |
|
(27a) |
aplinkos atžvilgiu tvari veikla vykdoma pasitelkiant visoje vertės grandinėje kuriamas technologijas ir produktus. Todėl nustatant techninės analizės kriterijus, galutinai vykdant aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą, reikėtų atsižvelgti į visos vertės grandinės nuo žaliavų apdorojimo iki galutinio produkto ir jo tapimo atliekomis etapo vaidmenį; [26 pakeit.] |
|
(27b) |
siekiant neišardyti gerai veikiančių vertės grandinių nustatant techninės analizės kriterijus reikėtų atsižvelgti į tai, kad vykdant aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą pasitelkiamos įvairių ekonominės veiklos vykdytojų sukurtos technologijos ir produktai; [27 pakeit.] |
|
(28) |
Nustatydama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų vertinti, ar patvirtinus tuos kriterijus, taikytinus galimą perėjimo riziką , ar dėl tų aplinkos atžvilgiu tvariai veiklai, taikomų kriterijų patvirtinimo spartos neatsirastų nuvertėjusio turto arba nebūtų teikiamos nenuoseklios paskatos, taip pat ar nebūtų kokio nors neigiamo poveikio finansų rinkų likvidumui; [28 pakeit.] |
|
(29) |
siekiant išvengti pernelyg didelių ekonominės veiklos vykdytojams tenkančių reikalavimų laikymosi sąnaudų, Komisija turėtų nustatyti techninės analizės kriterijus, kuriais būtų suteiktas pakankamas teisinis aiškumas, kurie būtų įvykdomi, lengvai taikomi, o atitiktis jiems galėtų būti patikrinta neviršijant pagrįstų reikalavimų laikymosi sąnaudų; |
|
(30) |
siekiant užtikrinti, kad investicijos būtų skiriamos ekonominei veiklai, kuria daromas didžiausias teigiamas poveikis aplinkos tikslams, Komisija turėtų techninės analizės kriterijus pirmiausia nustatyti veiklai, kuria gali būti labiausiai padedama siekti aplinkos tikslų . Siekiant padėti nustatyti ir kurti naujas technologijas ir tinkamai atsižvelgti į tų technologijų išplėtimo galimybę analizės kriterijai turėtų būti grindžiami projektų rezultatais ; [29 pakeit.] |
|
(31) |
atitinkami techninės analizės kriterijai turėtų būti nustatomi transporto sektoriui, įskaitant mobilųjį turtą; nustatant kriterijus transporto sektoriui, įskaitant kilnojamąjį turtą, turėtų būti nustatyti tinkami techninės analizės kriterijai, kuriais turėtų būti atsižvelgiama į visą technologijų gyvavimo ciklą ir į tai, kad transporto sektoriui, įskaitant tarptautinę laivybą, tenka beveik 26 proc. visų Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kaip matyti iš Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano (32), transporto sektorius sudaro apie 30 proc. papildomo reikiamo metinio investicijų į darnų Sąjungos vystymąsi kiekio, įskaitant platesnį elektrinių transporto priemonių naudojimą arba perėjimą prie švaresnių transporto rūšių, skatinant perėjimą prie kitų transporto rūšių ir eismo valdymą; [30 pakeit.] |
|
(32) |
itin svarbu, kad Komisija, rengdamasi plėtoti techninės analizės standartus, rengtų atitinkamas konsultacijas, kaip nustatyta geresnio reglamentavimo reikalavimais. Į techninės analizės kriterijų ir suderintų rodiklių nustatymo ir atnaujinimo procesą taip pat turėtų būti įtraukti atitinkami suinteresuotieji subjektai, turėtų būti remiamasi moksliniais įrodymais, socialiniu ir ekonominiu poveikiu, geriausia praktika ir atliktu darbu bei įvairių subjektų, įskaitant Europos Komisijos žiedinės ekonomikos platformą, ir įrodytų žinių ir atitinkamų sričių pasaulinės patirties turinčių ekspertų patarimais. Tam Komisija turėtų įsteigti tvaraus finansavimo platformą. Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į visų atitinkamų sektorių specifiką, šią platformą turėtų sudaryti įvairūs ekspertai, atstovaujantys ir viešajam, ir privačiajam sektoriams. Viešojo sektoriaus atstovai turėtų būti Europos aplinkos agentūros ir nacionalinių aplinkos apsaugos agentūrų , Europos priežiūros institucijų , Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės ir Europos investicijų banko atstovai. Privačiojo sektoriaus ekspertai turėtų būti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atstovai, įskaitant finansų ir ne finansų rinkų dalyvius, realiosios ekonomikos atstovus, atstovaujančius įvairiausioms pramonės šakoms, universitetus ir, mokslinių tyrimų institutus, taip pat asociacijas ir organizacijas. Prireikus platformai turėtų būti sudaroma galimybė prašyti patarimų iš subjektų, kurie nėra jos nariai. Platforma Komisiją turėtų konsultuoti techninės analizės kriterijų ir suderintų rodiklių rengimo, analizės ir peržiūros klausimais, įskaitant jų galimą poveikį turto, kuris iki nustatant techninės analizės kriterijus taikant esamą rinkos praktiką buvo laikytas žaliuoju tvariuoju turtu, vertinimui. Platforma Komisijai taip pat turėtų patarti, ar techninės analizės kriterijai ir rodikliai yra tinkami toliau būti taikomi būsimose Sąjungos strateginėse iniciatyvose, kuriomis būtų siekiama palengvinti tvarų investavimą . Platforma turėtų patarti Komisijai tvarumo apskaitos standartų ir integruoto ataskaitų teikimo standartų rengimo įmonėms ir finansų rinkos dalyviams klausimais, be kita ko, peržiūrinti Direktyvą 2013/34/ES ; [31 pakeit.] |
|
(33) |
siekiant tiksliau apibrėžti šiame reglamente nustatytus reikalavimus ir visų pirma nustatyti ir atnaujinti išsamius ir kalibruotus įvairių rūšių ekonominės veiklos techninės analizės kriterijus ir rodiklius , pagal kuriuos būtų nustatoma, kas yra svarus prisidėjimas ir didelė žala siekiant aplinkos tikslų, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl informacijos, reikalaujamos vykdant informacijos atskleidimo prievolę, kaip nustatyta 4 straipsnio 3 dalyje, ir dėl techninės analizės kriterijų, kaip nustatyta 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi rengtų tinkamas viešąsias konsultacijas , taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų gauti visus dokumentus tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o Europos Parlamento ir Tarybos ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [32 pakeit.] |
|
(34) |
siekiant atitinkamiems subjektams suteikti pakankamai laiko susipažinti su šiame reglamente nustatytais aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijais ir pasirengti juos taikyti, šiame reglamente nustatytos prievolės kiekvieno aplinkos tikslo atžvilgiu turėtų būti pradėtos taikyti praėjus šešiems mėnesiams nuo atitinkamų techninės analizės kriterijų patvirtinimo; |
|
(35) |
šio reglamento taikymą reikėtų reguliariai ir ne rečiau kaip dvejus metus peržiūrėti, siekiant įvertinti aplinkos atžvilgiu tvarios ir žalingos veiklos techninės analizės kriterijų ir suderintų rodiklių rengimo pažangą, taip pat tai, ar vartojama vienoda aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo arba neigiamą poveikį aplinkai turinčių investicijų apibrėžtis ir tai, ar dėl reikalavimų laikymosi reikia nustatyti tikrinimo, kaip vykdomos prievolės, papildomą tikrinimo mechanizmą. Atliekant peržiūrą reikėtų atlikti ir vertinimą, ar nuostatų , kurių reikia šio reglamento taikymo sritį reikėtų išplėsti ir sričiai išplėsti, kad į ją būtų įtraukti socialinio tvarumo tikslus tikslai, vertinimą. Iki 2020 m. kovo 31 d. Komisija, kai tinkama, turėtų paskelbti papildomus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su atitikties patikrinimo mechanizmo nustatymu ; [33 pakeit.] |
|
(36) |
kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio nustatyti visoje Sąjungoje galiojančius vienodus aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus ir rodiklius tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, [34 pakeit.] |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I skyrius
Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1. Šiuo reglamentu nustatomi kriterijai, pagal kuriuos, siekiant nustatyti investicijos ekonominės veiklos poveikio aplinkai ir tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį, sprendžiama, ar ekonominė veikla yra tvari laipsnio nustatymo kriterijai , kuriais remiamasi siekiant investicijų tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį .
2. Šis reglamentas taikomas:
|
a) |
valstybių narių arba Sąjungos patvirtintoms priemonėms, kuriomis nustatomi bet kurie finansų rinkos dalyviams taikomi reikalavimai, susiję su finansiniais produktais arba įmonių obligacijomis, platinamais ES viduje kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai arba įmonių obligacijos; |
|
b) |
finansų rinkų dalyviams, finansinius produktus ES viduje siūlantiems finansinius produktus kaip aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas arba investicijas, turinčias panašių savybių. ; ir |
|
ba) |
kitus finansinius produktus siūlantiems finansų rinkų dalyviams, išskyrus atvejus, kai:
|
2a. 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai taikomi proporcingai, vengiant pernelyg didelės administracinės naštos ir atsižvelgiant į finansinės rinkos dalyvio ir kredito institucijų pobūdį, dydį ir sudėtingumą, o mažoms ir nesudėtingoms įmonėms pagal 4 straipsnio 2d dalies nuostatas taikant supaprastintas nuostatas.
2b. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus gali naudoti 1 straipsnio 2 dalyje neaptariami finansinių paslaugų teikėjai, siekdami toje dalyje nurodyto tikslo, arba jie gali būti savanoriškai taikomi kitiems nei 2 straipsnyje nustatyti finansiniai produktai.
2c. Komisija priima deleguotąjį aktą, siekdama tiksliai nustatyti, kokią informaciją finansų rinkų dalyviai turi pateikti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms 2 dalies a punkto tikslais. [35, 55, 59, 87 ir 96 pakeit.]
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
1. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
|
a) |
aplinkos atžvilgiu tvari investicija – investicija, kuria finansuojama vienos rūšies arba kelių rūšių ekonominė veikla, kurią pagal šį reglamentą galima vadinti aplinkos atžvilgiu tvaria veikla; |
|
b) |
finansų rinkų dalyviai – finansų rinkų dalyviai, kaip apibrėžta bet kuris iš šių subjektų , apibrėžtų [Komisijos pasiūlymo dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341] 2 straipsnio d a punkte:
|
|
ba) |
emitentas – į biržos prekybos sąrašus įtrauktas emitentas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB (33) 2 straipsnio 1 dalies h punkte ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1129 (34) 2 straipsnio h punkte; |
|
(c) |
finansiniai produktai – finansiniai produktai portfelio valdymas, AIF, DPPIP, pensijų produktas, pensijų sistema ar KIPVPS, įmonių obligacija , kaip apibrėžta [Komisijos pasiūlymo dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341] 2 straipsnio j punkte , taip pat Direktyvoje 2003/71/EB ir Reglamente (ES) 2017/1129 nurodyti vertybiniai popieriai ; |
|
ca) |
aplinkos rodikliai – bent suvartojamų išteklių, pvz., žaliavų, energijos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, vandens, poveikio ekosisteminėms paslaugoms, išmetamų teršalų, įskaitant CO2, poveikio biologinei įvairovei, žemės naudojimo ir atliekų gamybos įvertinimas, grindžiamas moksliniais įrodymais, Komisijos gyvavimo ciklo vertinimo metodika ir kaip nustatyta Komisijos žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemoje (COM(2018)0029); |
|
cb) |
atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija – valstybių narių kompetentinga (-os) arba priežiūros institucija (-os), nustatyta (-os) Sąjungos aktuose, nurodytuose Reglamento (ES) Nr. 1095/2010, Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 1 straipsnio 2 dalyje, kurios (-ių) atsakomybės sritis apima finansų rinkos dalyvio, kuriam taikomas šio reglamento 4 straipsnyje nurodytas reikalavimas atskleisti informaciją, kategoriją; |
|
cc) |
atitinkama EPI – Europos priežiūros institucija (-os), nustatyta (-os) Sąjungos aktuose, nurodytuose Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje, kurios (-ių) atsakomybės sritis apima finansų rinkos dalyvio, kuriam taikomas šio reglamento 4 straipsnyje nurodytas reikalavimas atskleisti informaciją, kategoriją; |
|
d) |
klimato kaitos švelninimas – procesas, kuriuo siekiama užtikrinti procesai , įskaitant pereinamojo laikotarpio priemones, kurių reikia , kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir ir kad toliau būtų dedamos pastangos siekiant užtikrinti, kad jis neviršytų 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu , kaip nustatyta Paryžiaus susitarime ; |
|
e) |
prisitaikymas prie klimato kaitos – prisitaikymo prie faktinio ir tikėtino klimato pokyčio ir jo poveikio procesas; |
|
f) |
šiltnamio efektą sukeliančios dujos – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013 I priede nurodytos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (35); |
|
g) |
žiedinė ekonomika – kuo ilgesnis produktų, medžiagų ir visų kitų išteklių didžiausio lygio vertės ir naudojimo išlaikymas ekonomikoje , taip sumažinant poveikį aplinkai, ir maksimalus atliekų sumažinimas, be kita ko, laikantis taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB (36) 4 straipsnyje nustatytos nustatytą atliekų hierarchijos hierarchiją, ir maksimalus išteklių naudojimo sumažinimas remiantis pagrindiniais žiedinės ekonomikos rodikliais, nustatytais perėjimo prie žiedinės ekonomikos pažangos stebėsenos sistemoje, kuri apima įvairius gamybos, vartojimo ir atliekų tvarkymo etapus ; |
|
h) |
tarša –
|
|
i) |
sveika ekosistema – ekosistema, kurios fizinė, cheminė ir biologinė būklė arba kokybė yra gera , kuri pati gali atsikurti arba atsigauti tiek, kad išlaikytų pusiausvyrą, ir kuri išsaugo biologinę įvairovę ; |
|
j) |
efektyvus energijos vartojimas – efektyvesnis energijos vartojimas visuose energijos grandinės etapuose nuo gamybos iki galutinio vartojimo; |
|
k) |
gera aplinkos būklė – Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta gera aplinkos būklė; |
|
l) |
jūrų vandenys – jūrų vandenys, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 1 dalyje; |
|
m) |
paviršinis vanduo, vidaus vandenys, tarpinis vanduo ir pakrantės vanduo – tai, kas nustatyta Direktyvos 2000/60/EB (38) 2 straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalyse. |
|
n) |
darnus miškų ūkio tvarkymas – miškų ir miško žemės naudojimas tokiu būdu ir mastu, kad būtų išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, gebėjimas atsinaujinti, gyvybingumas ir galimybė dabar ir ateityje atlikti svarbias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasaulio lygmenimis, nedarant žalos kitoms ekosistemoms laikantis taikytinų teisės aktų . [36, 88 ir 89 pakeit.] |
II skyrius
Aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla
3 straipsnis
Aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijai
Siekiant nustatyti investicijos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį, ekonominė veikla tvaria aplinkos atžvilgiu laikoma tada, kai ta veikla atitinka visus šiuos kriterijus:
|
a) |
ekonomine veikla svariai prisidedama siekiant vieno ar kelių 5 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų, kaip nustatyta 6–11 straipsniuose; |
|
b) |
ekonomine veikla nedaroma didelės žalos siekiant vieno ar kelių 5 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų, kaip nustatyta 12 straipsnyje; |
|
c) |
ekonominė veikla vykdoma laikantis 13 straipsnyje nustatytų būtiniausių apsaugos priemonių; |
|
d) |
ekonominė veikla atitinka techninės analizės kriterijus, kai Komisija yra juos nustačiusi remdamasi suderintu poveikio tvarumui vertinimu, susijusiu su ta ekonomine veikla, įmonės arba plano lygmenimis ir pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį. [37 pakeit.] |
3a straipsnis
Ekonominės veiklos, darančios didelį neigiamą poveikį aplinkai, kriterijai
Iki 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka šio reglamento peržiūros rezultatų poveikio vertinimą; peržiūra siekiama išplėsti tvaraus investavimo sistemą numatant kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada ir kaip ekonominė veikla turi didelį neigiamą poveikį tvarumui, apibrėžimo sistemą. [38 pakeit.]
4 straipsnis
Ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos laipsnio nustatymo kriterijų taikymas ir jų laikymasis
1. Valstybės narės 3 straipsnyje nustatytus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla yra ir Sąjunga taiko 3 straipsnyje išdėstytus ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu tvari, taiko laipsnio nustatymo kriterijus visoms priemonėms, kuriomis nustatomi rinkos dalyviams taikomi tvarumo reikalavimai, susiję su finansiniais produktais arba įmonių obligacijomis, kurie platinami kaip tvarūs aplinkos atžvilgiu.
2. Finansų rinkų dalyviai, finansinius produktus Finansinius produktus arba įmonių obligacijas siūlantys kaip aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas arba investicijas, turinčias panašių savybių, atskleidžia informaciją apie tai, kaip ir kiek nustatant investicijų tvarumą aplinkos atžvilgiu laikomasi 3 straipsnyje nustatytų finansų rinkų dalyviai atskleidžia atitinkamą informaciją , pagal kurią jie gali nustatyti , ar jų siūlomi produktai pagal 3 straipsnyje nurodytus kriterijus gali būti laikomi aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijų tvariomis investicijomis . Kai finansų rinkų dalyviai, manantys mano , kad pagal šį reglamentą nustatytų techninės analizės kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla arba ekonominė veikla, kuriai tie techninės analizės kriterijai dar nenustatyti, turėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria veikla, jie gali apie tai pranešti praneša Komisijai. Komisija, jei tinkama, informuoja 15 straipsnyje nurodytą Tvaraus finansavimo platformą apie tokius finansų rinkų dalyvių pateiktus prašymus. Finansų rinkų dalyviai negali finansinių produktų siūlyti kaip aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų arba investicijų, turinčių panašių savybių, jei tie produktai negali būti laikomi tvariais aplinkos atžvilgiu.
2a. Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su atitinkama EPI, vykdo 2 dalyje nurodytos informacijos stebėseną. Finansų rinkų dalyviai ją praneša atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai, o ši nedelsdama apie tai praneša atitinkamai EPI. Kai atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija arba atitinkama EPI nesutinka su informacija, pranešta pagal 2 ir 2a dalis, finansų rinkos dalyviai atskleistą informaciją peržiūri ir ištaiso.
2b. 4 straipsnyje nurodytas informacijos atskleidimas turi būti suderinamas su teisingos, aiškios ir neklaidinančios informacijos principais, nurodytais Direktyvoje 2014/65/ES ir Direktyvoje (ES) 2016/97, ir intervencinių priemonių taikymo įgaliojimais, nurodytais 4 straipsnio 2c dalyje ir atitinkančiais Reglamente Nr. 600/2014 nurodytus įgaliojimus.
2c. Pagal šį reglamentą nereikalaujama taikyti jokių informacijos atskleidimo reikalavimų, nustatytų [LB įterpia nuorodą į Reglamentą dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341].
2d. 2 straipsnio 2b ir 2c dalyse nurodytoms mažoms ir nesudėtingoms įmonėms taikomos supaprastintos nuostatos.
3. Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus 2 daliai , 2a ir 2b dalims papildyti ir , kad juose jose nurodo informaciją būtų nurodyta informacija , kurios reikalaujama reikia , kad būtų laikomasi tos dalies tų dalių, įskaitant investicijų, turinčių panašių savybių kaip tvarios investicijos ir atitinkamas tinkamumo ribines vertes taikant 2 dalį , atsižvelgiant į prieinamą susijusią informaciją ir pagal šį reglamentą nustatytus techninės analizės kriterijus. Remdamiesi šia informacija investuotojai turi gebėti nustatyti:
|
a) |
procentinę turto, susijusio su bendrovėmis, vykdančiomis turimų akcijų įvairiose bendrovėse , vykdančiose aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, dalį; |
|
b) |
investicijų, kuriomis finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, dalį, kaip procentinę visos ekonominės veiklos dalį.; |
|
ba) |
atitinkamas 2b straipsnyje nurodytų mažų ir nesudėtingų įmonių apibrėžtis ir toms įmonėms taikomas supaprastintas nuostatas. |
3a. Finansų rinkų dalyviai skelbia 3 dalies a ir b punktuose nurodytą informaciją.
4. Komisija deleguotuosius aktus pagal 3 dalį priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d. Komisija tą deleguotąjį aktą gali iš dalies pakeisti, visų pirma atsižvelgdama į pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį priimtų deleguotųjų aktų pakeitimus. [39 pakeit.]
4a straipsnis
Rinkos stebėsena
1. Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 9 straipsnio 2 dalimi, Reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, atitinkama EPI stebi reglamento 1 straipsnyje nurodytų finansinių produktų, kurie pateikiami rinkai, platinami arba parduodami Sąjungoje, rinką.
2. Kompetentingos institucijos stebi finansinių produktų, kurie pateikiami rinkai, platinami arba parduodami atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba iš jos teritorijos, rinką.
3. Vadovaudamasi reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, Nr. 1094/2010 ir Nr. 1095/2010 9 straipsnio 5 dalimi, atitinkama EPI tais atvejais, kai 1 straipsnyje nurodyti subjektai pažeidžia šį reglamentą, gali Sąjungoje laikinai uždrausti arba apriboti 1 straipsnyje nurodytų finansinių produktų teikimą rinkai, platinimą arba pardavimą.
3 straipsnyje nurodytas draudimas arba apribojimas gali būti taikomas atitinkamos EPI nustatytomis aplinkybėmis arba su jos nustatytomis išimtimis.
4. Imdamasi veiksmų pagal šį straipsnį atitinkama EPI užtikrina, kad tie veiksmai:
|
a) |
neturėtų neigiamo poveikio finansų rinkų veiksmingumui arba investuotojams, kuris nusvertų tų veiksmų naudą; |
|
b) |
nesudarytų reguliacinio arbitražo rizika. |
Kai kompetentinga (-os) institucija (-os) ėmėsi priemonių pagal šį straipsnį, atitinkama EPI gali imtis bet kokių 1 dalyje nurodytų priemonių.
5. Prieš nuspręsdama imtis veiksmų pagal šį straipsnį, atitinkama EPI informuoja kompetentingas institucijas apie savo siūlomą veiksmą.
6. Atitinkama EPI periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius persvarsto pagal 1 dalį pradėtą taikyti draudimą ar apribojimą. Jeigu praėjus tam trijų mėnesių laikotarpiui šis draudimas ar apribojimas neatnaujinamas, baigiasi jo galiojimo laikas.
7. Veiksmai, kuriuos atitinkama EPI įgyvendina vadovaudamasi šiuo straipsniu, turi viršesnę galią, nei veiksmai, kurių anksčiau ėmėsi kompetentinga institucija. [40 pakeit.]
5 straipsnis
Aplinkos Tvarumo tikslai
1. Įgyvendinant šį reglamentą aplinkos tikslais laikytina:
|
1) |
klimato kaitos švelninimas; |
|
2) |
prisitaikymas prie klimato kaitos; |
|
3) |
tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir jų apsauga; |
|
4) |
perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevencija prevenciją ir antrinis perdirbimas perdirbtų žaliavų naudojimo didinimą ; |
|
5) |
taršos prevencija ir kontrolė; |
|
6) |
sveikų biologinės įvairovės ir sveikų ekosistemų apsauga ir nualintų ekosistemų atkūrimas . |
1a. Pirmoje pastraipoje nustatyti tikslai vertinami pagal suderintus rodiklius, gyvavimo ciklo analizę ir mokslinius kriterijus ir turi būti įvykdomi užtikrinant, kad jie atitiktų būsimus su aplinka susijusius uždavinius. [41 pakeit.]
6 straipsnis
Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo
1. Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, kai ta veikla svariai prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje stabilizavimo iki tokio lygio, kad sustabdomas pavojingas antropogeninis poveikis klimato sistemai, nes, pasitelkiant kuriuos nors iš toliau išvardytų būdų (įskaitant procesų arba produktų inovacijas), šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetama, jų išmetama mažiau arba išmestos šiltnamio efektą sukeliančios dujos absorbuojamos:
|
a) |
atsinaujinančiosios energijos arba poveikio klimatui nedarančios energijos gamyba, kaupimas , paskirstymas arba naudojimas (įskaitant anglies dioksido į aplinką neišmetančių pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinių energiją) direktyvą , be kita ko, taikant naujoviškas technologijas, kuriomis ateityje būtų galima daug sutaupyti, arba atliekant reikiamą elektros energijos tinklo stiprinimą; |
|
b) |
energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuose sektoriuose, išskyrus energijos gamybą naudojant iškastinį kurą, ir visais energijos grandinės etapais, siekiant sumažinti pirminės ir galutinės energijos suvartojimą ; |
|
c) |
švaraus arba poveikio klimatui nedarančio judumo didinimas; |
|
d) |
perėjimas prie atsinaujinančiųjų aplinkos atžvilgiu tvarių atsinaujinančių medžiagų naudojimo ir tų medžiagų naudojimas remiantis viso gyvavimo ciklo vertinimu ir jomis pakeičiant visų pirma iškastines medžiagas, kuris leidžia trumpuoju laikotarpiu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ; |
|
e) |
anglies dažnesnis aplinkai saugaus anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU) ir aplinkai saugaus anglies dioksido surinkimo ir saugojimo didinimas (CCS) technologijų naudojimas, kad būtų sumažintas bendras išmetamųjų teršalų kiekis ; |
|
f) |
laipsniškas antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant susidarančias deginant iškastinį kurą, išmetimo mažinimas; |
|
fa) |
CO2 pašalinimo iš atmosferos ir jo saugojimo natūraliosiose ekosistemose, pvz., įveisiant miškus, juos atkuriant ir naudojant regeneracinį žemės ūkį, didinimas; |
|
g) |
energijos sistemų priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti reikalingos energetikos infrastruktūros kūrimas; |
|
h) |
švarių ir efektyvių degalų iš atsinaujinančiųjų arba anglies dioksido į aplinką neišmetančių šaltinių kūrimas. |
2. Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais:
|
a) |
1 dalis papildoma nustatant rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos šio reglamento taikymo tikslu nustatoma, kokiomis sąlygomis konkreti ekonominė veikla prisideda prie klimato kaitos švelninimo . Tie techniniai kriterijai apima su klimato kaitos švelninimu susijusias ribines vertes atsižvelgiant į tikslą vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimą išlaikyti gerokai mažesnį nei 2 oC ir toliau siekti, kad jis neviršytų 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime ; |
|
b) |
12 straipsnis papildomas nustatant rodikliais pagrįstus kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu rodikliais pagrįsti analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų. |
3. Komisija 2 dalyje nurodytus rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4. Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d.[42, 66 ir 99 pakeit.]
7 straipsnis
Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos
1. Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos, kai ta veikla svariai prisidedama prie neigiamo esamos ir ateityje tikėtinos klimato kaitos poveikio mažinimo, užkertamas kelias neigiamo klimato kaitos poveikio didėjimui arba pakeičiama jo trajektorija kuriuo nors iš šių būdų:
|
a) |
užkertant kelią konkrečiai vietai arba esant konkrečioms aplinkybėms būdingam neigiamam klimato kaitos poveikiui (jis vertinamas ir jo svarba nustatoma pagal esamas klimato prognozes) ekonominei veiklai arba sumažinant tokį poveikį; |
|
b) |
užkertant kelią neigiamam poveikiui (jis vertinamas ir jo svarba nustatoma pagal esamas klimato prognozes ir žmonių įtakos klimato kaitai tyrimais ), kuris dėl klimato kaitos gali būti juntamas natūralioje arba sukurtoje aplinkoje, kurioje vykdoma ekonominė veikla, arba tokį poveikį sumažinant. |
2. Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
|
a) |
1 dalis papildoma nustatant rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkreti ekonominė veikla svariai prisideda prie prisitaikymo prie klimato kaitos; |
|
b) |
12 straipsnis papildomas nustatant rodikliais pagrįstus kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu rodikliais pagrįsti analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų. |
3. Komisija visus 2 dalyje nurodytus rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4. Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d.[43 pakeit.]
8 straipsnis
Svarus prisidėjimas prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos
1. Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie tausaus vandens telkinių ir jūrų išteklių vandenų naudojimo, kai ta veikla svariai prisidedama prie geros vandens, įskaitant gėlą vandenį, tarpinius vandenis vidaus paviršinius vandenis , upių žiotis ir pakrančių vandenis, būklės arba geros jūrų aplinkos būklės ir kai vykdant tą veiklą imamasi tinkamų priemonių siekiant atkurti, apsaugoti arba išlaikyti biologinę įvairovę, produktyvumą, atsparumą, vertę ir bendrą jūrų ekosistemos sveikatą bei nuo jos priklausomų bendruomenių pragyvenimo šaltinius, kuriuo nors iš šių būdų:
|
a) |
saugant vandens aplinką , įskaitant maudyklų vandenį (pakrančių ir jūros vandenį) nuo neigiamo komunalinių ir pramoninių nuotekų srauto , įskaitant plastiką, užtikrinant tinkamą komunalinių ir pramoninių nuotekų surinkimą ir valymą pagal Tarybos direktyvos 91/271/EEB (39) 3, 4, 5 ir 11 straipsnius arba taikant geriausius prieinamus būdus, nurodytus Direktyvoje 2010/75/ES ; |
|
aa) |
saugant vandens aplinką nuo neigiamo jūroje išmetamų ir į ją išleidžiamų teršalų poveikio pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencijas, kaip antai Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL), ir MARPOL nenurodytas konvencijas, tokias kaip Balastinių vandenų konvencija ir regioninės jūrų konvencijos; |
|
b) |
saugant žmonių sveikatą nuo neigiamo bet kokios geriamojo vandens taršos poveikio užtikrinant, kad vandenyje nebūtų jokių mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai, ir kad patikrinant, ar jis atitiktų atitinka Tarybos direktyvos 98/83/EB (40) I priedo A ir B dalyse nustatytus minimalius reikalavimus, taip pat didinant piliečių galimybę gauti švaraus geriamojo vandens; |
|
c) |
imant vandenį laikantis Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.1.2 lentelėje apibrėžtos geros kiekybinės būklės tikslo; |
|
d) |
efektyviau naudojant vandenį gerinant vandens valdymą ir naudojimo efektyvumą , sudarant sąlygas vandenį naudoti pakartotinai arba naudoti lietaus vandens tvarkymo sistemas arba bet kokia kita veikla, kuria saugoma ir gerinama Sąjungos vandens telkinių kokybė ir kiekybė pagal Direktyvą 2000/60/EB; |
|
e) |
užtikrinant tausų jūrų ekosisteminių paslaugų naudojimą arba padedant užtikrinti gerą jūrų aplinkos būklę, nustatomą pagal Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktus ir Komisijos sprendime (ES) 2017/848 (41) išsamiau nustatytus kokybinius deskriptorius. |
2. Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
|
a) |
1 dalis papildoma nustatant rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos; |
|
b) |
12 straipsnis papildomas nustatant rodikliais pagrįstus kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu rodikliais pagrįsti analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų. |
3. Komisija 2 dalyje nurodytus visus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4. Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2022 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2022 m. gruodžio 31 d.[44 pakeit.]
9 straipsnis
Svarus prisidėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevencijos prevenciją ir antrinio perdirbimo perdirbtų žaliavų naudojimo didinimą
1. Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevencijos prevenciją, pakartotinį naudojimą ir antrinio perdirbimo antrinį perdirbimą, apimant visą produkto ar ekonominės veiklos gyvavimo ciklą įvairiais gamybos, vartojimo ir baigimo naudoti etapais , kai ta veikla , laikantis ES acquis, prie šio aplinkos tikslo prisidedama kuriuo nors iš šių būdų:
|
a) |
gamybos procese efektyviau naudojant žaliavas ir išteklius , be kita ko, naudojant mažiau pirminių žaliavų ir daugiau šalutinių produktų bei perdirbtų žaliavų, taip remiant atliekų šalinimo operacijas ; |
|
b) |
didinant produktų ilgaamžiškumą, galimybę juos pataisyti, atnaujinti arba projektuojant, gaminant ir didesniu mastu naudojant produktus , kuriems tausiai naudojami ištekliai , kurie yra patvarūs (atsižvelgiant, be kita ko, į naudojimo trukmę ir tyčinio suplanuoto nusidėvėjimo nebuvimą) ir kuriuos galima pataisyti, pakartotinai naudoti ir atnaujinti ; |
|
c) |
didinant projektuojant produktus iš atliekų produktų, didinant galimybę produktus pakartotinai panaudoti ir perdirbti, įskaitant pavienes produktus sudarančias medžiagas, be kita ko, produktus ir medžiagas, kurių negalima perdirbti, pakeičiant kitais produktais ir medžiagomis arba sumažinant jų naudojimą; |
|
d) |
sumažinant pavojingų cheminių medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose ir pakeičiant juose naudojamas labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas kitomis medžiagomis, laikantis Sąjungos lygmeniu suderintų teisinių reikalavimų, visų pirma ES teisės aktų nuostatų, kuriomis užtikrinamas saugus cheminių medžiagų, kitų medžiagų ir produktų naudojimas ; |
|
e) |
pailginant produktų naudojimą, be kita ko, skatinant vartotojus produktus naudoti pakartotinai, perdaryti, atnaujinti, remontuoti ir dalytis jais; |
|
f) |
didinant antrinių žaliavų naudojimą ir gerinant jų kokybę, be kita ko, užtikrinant atliekų aukštos kokybės antrinį perdirbimą; |
|
g) |
mažinant atliekų susidarymą , įskaitant atliekų susidarymą procesuose, susijusiuose su pramonine gamyba, mineralinių išteklių gavyba, gamyba, statyba ir griovimu ; |
|
h) |
didinant pasirengimą atliekas naudoti pakartotinai arba perdirbti , atsižvelgiant į atliekų hierarchiją ; |
|
ha) |
didinant atliekų tvarkymo infrastruktūros, kurios reikia prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir antriniam perdirbimui, plėtojimą; |
|
i) |
vengiant atliekų deginimo , šalinimo ir šalinimo išvežimo į sąvartynus pagal atliekų hierarchiją ; |
|
j) |
vengiant šiukšlių bei kitų teršalų susidarymo dėl netinkamo atliekų tvarkymo , mažinant tokių šiukšlių ir teršalų kiekį bei juos surenkant tokias šiukšles , įskaitant jūrų šiukšlių prevenciją ir teršalus mažinimą ; |
|
ja) |
mažinant pirminės gamybos, apdorojimo ir perdirbimo, mažmeninės prekybos ir kitokio maisto skirstymo etapuose, taip pat restoranuose, maitinimo paslaugų įmonėse ir namų ūkiuose susidarančių maisto atliekų kiekį; |
|
k) |
veiksmingai naudojant gamtinius energijos išteklius. , žaliavas, vandenį ir žemę; |
|
ka) |
plėtojant bioekonomiką, kai medžiagų ir prekių gamybai tausiai naudojami atsinaujinantieji ištekliai; |
2. Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
|
a) |
1 dalis papildoma nustatant Komisijos žiedinės ekonomikos rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie žiedinės ekonomikos ir atliekų prevencijos bei antrinio perdirbimo; |
|
b) |
12 straipsnis papildomas nustatant Komisijos žiedinės ekonomikos rodikliais pagrįstus kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų. |
3. Komisija visus 2 dalyje nurodytus Komisijos žiedinės ekonomikos rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4. Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2021 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2021 m. gruodžio 31 d.[45 pakeit.]
10 straipsnis
Svarus prisidėjimas prie taršos prevencijos ir kontrolės
1. Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie taršos prevencijos ir kontrolės, kai ta veikla reikšmingai prisidedama prie aukšto lygio aplinkos apsaugos nuo taršos kuriuo nors iš šių būdų:
|
a) |
mažinant oro, vandens ir dirvožemio taršą, išskyrus taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis; |
|
b) |
gerinant oro, vandens arba dirvožemio kokybę teritorijose, kuriose vykdoma ekonominė veikla, kartu kuo labiau sumažinant neigiamą poveikį ir riziką žmonių sveikatai ir aplinkai; |
|
c) |
kuo labiau sumažinant didelį nepageidaujamą cheminių medžiagų gamybos ir naudojimo poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. |
2. Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
|
a) |
1 dalis papildoma nustatant rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie taršos prevencijos ir kontrolės; |
|
b) |
12 straipsnis papildomas nustatant rodikliais pagrįstus kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų. |
3. Komisija visus 2 dalyje nurodytus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4. Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2021 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2021 m. gruodžio 31 d.[46 pakeit.]
11 straipsnis
Svarus prisidėjimas prie biologinės įvairovės ir sveikų ekosistemų apsaugos arba nualintų ekosistemų atkūrimo
1. Taikant šį reglamentą laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie biologinės įvairovės ir sveikų ekosistemų apsaugos arba nualintų ekosistemų atkūrimo , kai ta veikla kuriuo nors iš šių būdų svariai prisidedama prie biologinės įvairovės bei ekosisteminių paslaugų apsaugos, išsaugojimo ir didinimo arba atkūrimo , laikantis atitinkamų Sąjungos teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimtų aktų:
|
a) |
išsaugant gamtą ( taikant gamtos išsaugojimo priemones, kuriomis siekiama natūralias buveines, ir laukinės faunos bei floros rūšis); apsaugant, atkuriant išlaikyti palankioje apsaugos būklėje ar atkurti iki tokios būklės , kad būtų pasiekti tinkami natūraliai paplitusių rūšių populiacijos dydžiai, ir priemones, kuriomis siekiama ir didinant ekosistemas ekosistemų būklės bei jų gebėjimą gebėjimo teikti paslaugas apsaugos, atkūrimo ir didinimo ; |
|
b) |
tvariai valdant žemę, įskaitant tinkamą dirvožemio biologinės įvairovės apsaugą; užtikrinant, kad dirvožemio būklė neblogėtų; atkuriant užterštas teritorijas; |
|
c) |
taikant tvarią žemės ūkio praktiką, įskaitant praktiką, kuria prisidedama prie miškų naikinimo ir buveinių praradimo sustabdymo arba prevencijos; |
|
d) |
tvariai valdant miškus , atsižvelgiant į ES medienos reglamentą, ES reglamentą dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF), ES atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvą ir taikytinus nacionalinės teisės aktus, kurie atitinka šiuos teisės aktus ir Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos išvadas . |
2. Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
|
a) |
1 dalis papildoma nustatant rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie biologinės įvairovės ir sveikų ekosistemų apsaugos arba nualintų ekosistemų atkūrimo ; |
|
b) |
12 straipsnis papildomas nustatant rodikliais pagrįstus kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu rodikliais pagrįsti analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų. |
3. Komisija visus 2 dalyje nurodytus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4. Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2022 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2022 m. gruodžio 31 d.[47 pakeit.]
12 straipsnis
Didelė žala siekiant aplinkos tikslų
1. Taikant 3 straipsnio b punktą ir atsižvelgiant į visą ekonominės veiklos gyvavimo ciklą , laikoma, kad ekonomine ta veikla daroma didelė žala:
|
a) |
klimato kaitos švelninimui, kai dėl tos veiklos išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; |
|
b) |
prisitaikymui prie klimato kaitos, kai dėl tos veiklos didėja neigiamas dabartinis ir tikėtinas poveikis klimatui, juntamas gamtinėje arba sukurtoje aplinkoje, kurioje vykdoma ta ekonominė veikla, ir už jos ribų; |
|
c) |
tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, kai ta veikla daroma didelė žala gerai Sąjungos vandens būklei, įskaitant gėlą vandenį, tarpinius vandenis ir pakrančių vandenis, arba gerai Sąjungos jūrų vandenų aplinkos būklei pagal direktyvas 2000/60/EB ir 2008/56/EB, nustatančias Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus ; |
|
d) |
žiedinei ekonomikai ir atliekų prevencijai bei antriniam perdirbimui, kai dėl tos veiklos įvairiuose produktų gyvavimo ciklo etapuose tiesiogiai ar netiesiogiai labai neveiksmingai naudojamos medžiagos viename arba keliuose produktų gyvavimo ciklo etapuose ir ištekliai, pavyzdžiui, neatsinaujinančioji energija, žaliavos, vanduo ir žemė , įskaitant neefektyvumą, susijusį su ypatybėmis, suprojektuotomis siekiant apriboti produktų naudojimo laikotarpį, ir produktų ilgaamžiškumą, galimybę juos pataisyti, atnaujinti, pakartotinai naudoti arba perdirbti; arba kai dėl tos veiklos labai padidėja atliekų susidarymas, deginimas arba šalinimas; |
|
e) |
taršos prevencijai ir kontrolei, kai dėl tos veiklos labai padidėja į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamas teršalų kiekis, palyginti su padėtimi iki pradedant tą veiklą; |
|
f) |
sveikoms ekosistemoms, kai ta veikla daroma didelė žala gerai ekosistemų būklei ir atsparumui, įskaitant biologinę įvairovę ir žemės naudojimą . |
1a. Vertinant ekonominę veiklą pagal a-f kriterijus, turi būti atsižvelgiama į pačios veiklos poveikį aplinkai, taip pat dėl tos ekonominės veiklos atsirandančių produktų ir paslaugų poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą ir, jei reikia, visoje vertės grandinėje. [48 ir 101 pakeit.]
13 straipsnis
Būtiniausios apsaugos priemonės
3 straipsnio c punkte nurodytos būtiniausios apsaugos priemonės – tai procedūros, kurias ekonominę veiklą vykdanti įmonė įdiegia siekdama užtikrinti, kad būtų paisoma aštuoniose pagrindinėse konvencijose, nurodytose Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių darbo EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių ir pagrindinių principų deklaracijoje, nustatytų principų ir teisių, t. y., teisės nebūti verčiamam priverstinai dirbti, asociacijų laisvės, darbuotojų teisės jungtis į organizacijas, teisės į kolektyvines derybas, vienodo atlyginimo vyrams įskaitant aštuoniose pagrindinėse konvencijose , nurodytose Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijoje ir moterims už lygiavertį darbą, moterų ir vyrų lygių galimybių Tarptautiniame žmogaus teisių akte , nustatytus principus ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principo, taip pat teisės nebūti įtrauktam į priverstinį vaikų darbą teises .
Iki 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka šio reglamento peržiūros rezultatų ir tikslingumo poveikio vertinimą, kad būtų įtraukta atitiktis kitoms būtiniausioms apsaugos priemonėms, kurių ekonominę veiklą vykdanti įmonė turi laikytis, siekdama nustatyti, kad ekonominė veikla yra aplinkos atžvilgiu tvari.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo šis straipsnis papildomas ir nustatomi kriterijai, pagal kuriuos įvertinama, ar laikomasi šio straipsnio reikalavimų. Rengdama šiame straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą Komisija atsižvelgia į 1 ir 2 pastraipoje nurodytus principus. Tą deleguotąjį aktą Komisija turi priimti ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. [49, 70, 72 ir 93 pakeit.]
14 straipsnis
Techninės analizės kriterijų reikalavimai
1. Pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį patvirtinti techninės analizės kriterijai:
|
-a) |
turi būti paremti suderintais rodikliais, pagal kuriuos matuojamas poveikis aplinkai, naudojant suderintą gyvavimo ciklo vertinimą; |
|
a) |
turi padėti nustatyti, kaip labiausiai galima prisidėti prie tam tikro aplinkos tikslo įgyvendinimo atsižvelgiant ne tik į konkrečios ekonominės veiklos trumpalaikį, bet ir į jos ilgalaikį poveikį; |
|
b) |
turi apimti minimalius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi siekiant išvengti didelės žalos bet kuriems atitinkamiems aplinkos tikslams; |
|
c) |
turi būti kokybiniai arba kiekybiniai, arba ir kokybiniai, ir kiekybiniai, esant galimybei, turi būti nustatytos ribinės vertės; |
|
d) |
jei įmanoma kai tinkama , turi būti grindžiami Sąjungos ženklinimo ir sertifikavimo sistemomis, Sąjungos aplinkosauginio pėdsako vertinimo metodika ir Sąjungos statistinio klasifikavimo sistemomis, juose jais taip pat turi būti atsižvelgta į visus susijusius galiojančius Sąjungos teisės aktus; jais turi būti pripažįstama valstybių narių kompetencija; |
|
e) |
turi būti grindžiami įtikinamais moksliniais įrodymais; kai taikoma, juose turi būti atsižvelgta į ir atitikti SESV 191 straipsnyje nustatytą atsargumo principą; |
|
f) |
turi būti nustatomi atsižvelgiant į pačios ekonominės veiklos poveikį aplinkai, taip pat dėl tos ekonominės veiklos atsirandančių produktų ir paslaugų poveikį aplinkai per visą gyvavimo ciklą ir , jei būtina, visoje vertės grandinėje , visų pirma atsižvelgiant į jų gamybą, naudojimą ir nuo žaliavų perdirbimo iki galutinio produkto, naudojimą, gyvavimo ciklo pabaigą ir perdirbimą ; |
|
fa) |
turi būti nustatomi atsižvelgiant į veiksmų nesiėmimo kainą, remiantis JT Sendajaus susitarimo dėl nelaimių rizikos mažinimo 2015–2030 m. nuostatomis; |
|
g) |
turi būti nustatomi atsižvelgiant į ekonominės veiklos pobūdį ir mastą ir į tai, ar veikla vykdoma siekiant pereiti prie tvarios konfigūracijos ir (arba) veiklos, įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo projektus ir laikantis konkrečių terminų bei šio perėjimo krypčių ; |
|
h) |
turi būti nustatomi atsižvelgiant į galimą poveikį rinkos likvidumui, riziką, kad tam tikras turtas nuvertės, nes, ekonomikai tapus tvaresne, jis praras vertę, taip pat į riziką, kad atsiras nenuoseklių paskatų; |
|
ha) |
turi būti lengvai taikomi ir juos nustatant turi būti vengiama nereikalingos administracinės naštos iš atitikties perspektyvos; |
|
i) |
siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo rinkoje, turi apimti visas atitinkamas konkretaus makroekonomikos sektoriaus ekonominės veiklos rūšis;, nustatant kriterijus užtikrinama ir užtikrinti , kad, siekiant tai veiklai būtų taikoma vienoda tvarka tvarumui keliamos rizikos požiūriu , jeigu ja vienodai prisidedama prie vieno ar kelių aplinkos tikslų, tai veiklai būtų taikoma vienoda tvarka, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo rinkoje ir ja nebūtų reikšmingai pakenkta nė vienam iš kitų 3 ir 12 straipsniuose nurodytų aplinkos tikslų ; |
|
j) |
turi būti nustatomi taip, kad, esant galimybei, būtų nesudėtinga patikrinti, kaip laikomasi tų kriterijų. |
2. 1 dalyje nurodyti techninės analizės kriterijai taip pat apima rodikliais pagrįstus kriterijus, taikytinus su perėjimu prie švarios energijos ir nulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susijusiai veiklai, visų pirma veiklai, susijusiai su efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiąja energija, tiek, kiek tais kriterijais svariai prisidedama siekiant bet kurių aplinkos tikslų.
2a. Techniniais analizės kriterijais užtikrinama, kad elektros energijos gamybos veikla, kurią vykdant naudojamas kietasis iškastinis kuras, nebūtų laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria ekonomine veikla.
2b. Tais techniniais analizės kriterijais užtikrinama, kad ekonominė veikla, kuria prisidedama prie susaistymo su intensyvią taršą anglies dioksidu lemiančiomis technologijomis, nebūtų laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria ekonomine veikla.
2c. Techniniais analizės kriterijais užtikrinama, kad elektros energijos gamybos veikla, kurią vykdant susidaro neatsinaujinančiosios atliekos, nebūtų laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria ekonomine veikla.
3. 1 dalyje nurodyti techninės analizės kriterijai taip pat apima kriterijus, taikytinus veiklai, susijusiai su perėjimu prie švaraus arba poveikio klimatui nedarančio judumo, įskaitant perėjimą prie kitų transporto rūšių, veiksmingumo didinimo priemones ir alternatyviuosius degalus, tiek, kiek tais kriterijais svariai prisidedama siekiant bet kurių aplinkos tikslų.
3a. Jeigu didžioji dalis įmonių, vykdančių tam tikrą ekonominę veiklą, akivaizdžiai deda pastangas, kad ši veikla taptų tvaria, į tai gali būti atsižvelgiama taikant atrankos kriterijus. Tokios pastangos gali būti įrodytos ilgalaikiais moksliniais tyrimais ir plėtra, didelių investicijų į naujas ir labiau aplinką tausojančias technologijas projektais arba konkrečiais perėjimo planais, kurių įgyvendinimas yra bent pradiniame etape.
4. Komisija reguliariai peržiūri 1 dalyje nurodytus analizės kriterijus ir prireikus iš dalies pakeičia pagal šį reglamentą priimtus deleguotuosius aktus, atsižvelgdama į mokslo ir technikos raidą. [50, 73, 74, 75 ir 104 pakeit.]
15 straipsnis
Tvaraus finansavimo platforma
1. Komisija įsteigia tvaraus finansavimo platformą, kurią kurios sudėtis yra tokia, kad būtų užtikrinta pusiausvyra, platus pažiūrų spektras ir lyčių lygybė. Ją sudaro šių grupių atstovai (išlaikant pusiausvyrą):
|
a) |
šių subjektų atstovai:
|
|
b) |
ekspertai, atstovaujantys atitinkamiems privatiems suinteresuotiesiems subjektams , įskaitant finansų ir ne finansų rinkos dalyvius ir verslo sektorius, ir atitinkamoms pramonės šakoms ; |
|
ba) |
ekspertai, atstovaujantys pilietinei visuomenei ir, be kita ko, turintys specialių žinių aplinkosaugos, socialiniais, darbo ir valdymo klausimais; |
|
c) |
individualiai paskirti ekspertai, turintys įrodymais patvirtintų žinių ekspertai, atstovaujantys akademinei bendruomenei , įskaitant universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir patirties šio reglamento taikymo srityse. ekspertų grupes, be kita ko, turintys pasaulinio masto patirties. |
1a. b ir c punktuose nurodyti ekspertai skiriami pagal Finansinio reglamento 237 straipsnį ir turi patvirtintų žinių ir patirties srityse, kurioms taikomas šis reglamentas, ypač finansų sektoriaus tvarumo srityje.
1b. Europos Parlamentas ir Taryba tinkamai ir laiku informuojami apie platformos ekspertų atrankos procedūrą.
2. Tvaraus finansavimo platforma:
|
-a) |
konsultuoja Komisiją dėl 14 straipsnio 1 dalies -a punkte nurodytų suderintų rodiklių nustatymo ir dėl galimo poreikio tuos kriterijus atnaujinti; tai darydama, ji remiasi atitinkamų Sąjungos subjektų, visų pirma Žiedinės ekonomikos stebėsenos platformos, darbu; |
|
a) |
konsultuoja Komisiją dėl 14 straipsnyje nurodytų techninės analizės kriterijų, taip pat dėl galimo poreikio tuos kriterijus atnaujinti; |
|
b) |
analizuoja duomenimis ir moksliniais tyrimais (jei jų yra) pagrįstų techninės analizės kriterijų poveikį, susijusį su galimomis jų taikymo sąnaudomis ir nauda; |
|
c) |
padeda Komisijai analizuoti suinteresuotųjų subjektų prašymus plėtoti arba peržiūrėti konkrečios ekonominės veiklos techninės analizės kriterijus , pagrįstus duomenimis ir moksliniais tyrimais (jei jų yra); šių analizių išvados tinkamu laiku skelbiamos Komisijos interneto svetainėje ; |
|
d) |
pataria Komisijai Komisijai arba Europos Parlamentui paprašius, konsultuoja Komisiją arba Europos Parlamentą techninės analizės kriterijų tinkamumo galimai kitai paskirčiai klausimais; |
|
da) |
bendradarbiaudama su EFRAG, konsultuoja Komisiją įmonėms ir finansų rinkos dalyviams skirtų tvarumo apskaitos standartų ir integruoto ataskaitų teikimo standartų rengimo, be kita ko, peržiūrint Direktyvą 2013/34/ES, klausimais; |
|
e) |
stebi ir Komisijai reguliariai praneša teikia ataskaitas Komisijai apie tvarioms investicijoms skiriamo tendencijas ES ir valstybėse narėse, susijusias su tuo, kokiu mastu kapitalo srautus srautai nukreipiami nuo ekonominės veiklos, darančios neigiamą poveikį aplinkos tvarumui, link tvarių investicijų, remiantis duomenimis ir moksliniais tyrimais (jei jų yra) ; |
|
f) |
pataria Komisijai dėl galimo poreikio iš dalies keisti šį reglamentą iš dalies keisti. , visų pirma dėl duomenų tinkamumo ir kokybės bei būdų sumažinti administracinę naštą; |
|
fa) |
prisideda vertinant ir plėtojant tvaraus finansavimo reglamentus ir politiką, įskaitant politikos nuoseklumo klausimus; |
|
fb) |
padeda Komisijai apibrėžti galimus socialinius tikslus. |
2a. Atlikdama šias užduotis, platforma tinkamai atsižvelgia į atitinkamus duomenis ir susijusius mokslinius tyrimus. Ji gali surengti viešas konsultacijas, kad sužinotų suinteresuotųjų subjektų nuomones konkrečiais su jos įgaliojimais susijusiais klausimais.
3. Tvaraus finansavimo platformai pirmininkauja Komisija ir ji sudaroma laikantis Komisijos horizontaliųjų taisyklių, taikomų ekspertų grupėms. Komisija savo interneto svetainėje skelbia platformos analizes, sprendimus, ataskaitas ir protokolus. [51 pakeit.]
16 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 4 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data].
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 2 dalyje nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Komisija, rengdama deleguotuosius aktus, surengia atitinkamas konsultacijas ir siūlomų politikos galimybių vertinimus.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 4 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir, 11 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [52 pakeit.]
III skyrius
Baigiamosios nuostatos
17 straipsnis
Peržiūros nuostata
1. Iki 2021 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas trejus metus Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ir poveikio ataskaitą. Toje ataskaitoje vertinama:
|
a) |
šio reglamento įgyvendinimo pažanga, susijusi su aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai taikytinais , rodikliais pagrįstais techninės analizės kriterijais; |
|
b) |
galimas poreikis persvarstyti šiame reglamente nustatytus kriterijus ir rodiklių sąrašą , pagal kuriuos vertinama, ar ekonominė veikla yra aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla , siekiant sudaryti palankesnes sąlygas inovacijoms ir tvariam perėjimui ; |
|
c) |
tinkamumas plėsti šio reglamento taikymo sritį ir įtraukti kitus tvarumo tikslus, visų pirma, socialinius; |
|
d) |
aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų ir neigiamą poveikį aplinkai darančių investicijų apibrėžties taikymas Sąjungos teisėje ir valstybių narių lygmeniu, įskaitant tinkamumą peržiūrėti arba nustatyti papildomą tikrinimo, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų rodikliais pagrįstų kriterijų, mechanizmą.; |
|
da) |
taksonomijos veiksmingumas nukreipiant privačias investicijas į tvarią veiklą. |
1a. Iki 2021 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas trejus metus, Komisija peržiūri šio reglamento taikymo sritį, jei dėl to atsiranda pernelyg didelė administracinė našta arba jei trūksta finansų rinkos dalyviams reikalingų duomenų.
2. Ataskaita teikiama Ataskaitos teikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai. Jeigu reikia, Komisija teikia susijusius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų . [53 ir 105 pakeit.]
18 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2. Šio reglamento 3–13 straipsniai:
|
a) |
5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aplinkos tikslų atžvilgiu – nuo 2020 m. liepos 1 d.; |
|
b) |
5 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų aplinkos tikslų atžvilgiu – nuo 2021 m. gruodžio 31 d.; |
|
c) |
5 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytų aplinkos tikslų atžvilgiu – nuo 2022 m. gruodžio 31 d. |
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta …
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 103.
(3) 2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (JT, 2015 m.), paskelbta https://sustainabledevelopment.un.org/post2015/transformingourworld.
(5) COM(2016)0739.
(6) CO EUR 17, CONCL 5.
(7) 2016 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1841 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).
(8) ES Aukšto lygio ekspertų grupės tvaraus finansavimo klausimais galutinė ataskaita, Financing a Sustainable European Economy, paskelbta https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/180131-sustainable-finance-final-report_en.pdf.
(9) COM(2018)0097.
(10) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).
(11) 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2396, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų (OL L 345, 2017 12 27, p. 34).
(12) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 020, 2010 1 26, p. 7).
(13) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
(14) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).
(15) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244).
(16) 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).
(17) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 511/2014 dėl Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo naudotojams skirtų atitikties priemonių Sąjungoje (OL L 150, 2014 5 20, p. 59).
(18) 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL L 295, 2010 11 12, p. 23).
(19) Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena. pasiūlymas dėl ES veiksmų plano“ (COM(2003)0251).
(20) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planas“, (COM(2016)0087).
(21) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL L 27, 2010 1 30, p. 1).
(22) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1).
(23) Komisijos komunikatas Tarybai, Europos parlamentui, Ekonomikos ir socialiniu reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“, {SEC(2008)2124} {SEC(2008)2125} {SEC(2008)2126} COM(2008)0400.
(24) 2013/179/ES: 2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL L 124, 2013 5 4, p. 1).
(25) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 538/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų, 4 ir 5 priedai (OL L 158, 2014 5 27, p. 113).
(26) 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).
(27) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
(28) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių skyrimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).
(29) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(30) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
(31) https://www.unpri.org/pri/what-are-the-principles-for-responsible-investment.
(32) COM(2018)0097.
(33) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).
(34) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).
(35) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).
(36) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
(37) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).
(38) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
(39) 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).
(40) 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32).
(41) 2017 m. gegužės 17 d. Komisijos sprendimas (ES) 2017/848, kuriuo nustatomi geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijai ir metodiniai standartai, stebėsenos ir vertinimo specifikacijos ir standartizuoti metodai ir panaikinamas Sprendimas 2010/477/ES (OL L 125, 2017 5 18, p. 43).
|
2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/1032 |
P8_TA(2019)0326
2020 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmata. I skirsnis – Europos Parlamentas
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento 2020 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos (2019/2003(BUD))
(2021/C 108/57)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES (5), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2019 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos (6), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl bauginimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES prevencijos ir kovos su jais priemonių (7), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (8), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl antrojo Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (9), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo Europos Parlamente (10), |
|
— |
atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus Biurui pateiktą pranešimą dėl Parlamento 2020 finansinių metų preliminaraus biudžeto sąmatos projekto rengimo, |
|
— |
atsižvelgdamas į pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnio 7 dalį ir 96 straipsnio 1 dalį 2019 m. kovo 25 d. Biuro parengtą pirminį sąmatos projektą, |
|
— |
atsižvelgdamas į pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 96 straipsnio 2 dalį Biudžeto komiteto parengtą sąmatos projektą, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 96 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0182/2019), |
|
A. |
kadangi ši procedūra yra penktoji biudžeto procedūra, kuri visa vykdoma šią kadenciją ir septintaisiais 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos metais; |
|
B. |
kadangi 2020 m. biudžetas, kaip pasiūlyta generalinio sekretoriaus pranešime, rengiamas atsižvelgiant į metinį V išlaidų kategorijos viršutinės ribos padidėjimą (infliaciją ir realų padidėjimą), dėl to atsiranda daugiau galimybių augimui ir investicijoms, taip pat taupymo ir efektyvumo gerinimo politikos įgyvendinimo tąsai; |
|
C. |
kadangi generalinis sekretorius pasiūlė 2020 m. biudžetui nustatyti, be kita ko, šiuos prioritetinius tikslus: užtikrinti būtinus išteklius pirmiesiems ištisiems metams po naujo Parlamento ir naujos Komisijos išrinkimo ir užtikrinti išteklius prioritetiniams bendradarbiavimo su piliečiais projektams, daugiamečiams pastatų projektams, saugumui ir IT naujovėms; |
|
D. |
kadangi generalinis sekretorius Parlamento 2020 m. preliminariame biudžeto sąmatos projekte pasiūlė numatyti 2 068 530 000 EUR biudžetą, o tai reiškia iš viso 3,58 proc. daugiau lėšų, palyginti su 2019 m. biudžetu, ir 18,38 proc. 2014–2020 m. DFP V išlaidų kategorijos lėšų dalį; |
|
E. |
kadangi beveik du trečdalius biudžeto sudaro su indeksu susietos išlaidos, kurios daugiausia susijusios su dabartinių ir į pensiją išėjusių Parlamento narių ir darbuotojų atlyginimais, pensijomis, medicinos išlaidomis ir išmokomis (EP nariams – 21 proc., o darbuotojams – 35 proc.), taip pat pastatais (13 proc.), ir šios išlaidos patikslintos pagal Tarnybos nuostatus, konkrečių sektorių indeksavimą arba infliacijos lygį; |
|
F. |
kadangi Parlamentas savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje dėl Europos Parlamento 2016 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos pabrėžė (11), kad jo biudžetas turėtų būti realistiškas ir atitikti biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo principus; pažymi, kad vienkartinės išmokos yra naudinga ir plačiai pripažinta priemonė siekiant padidinti lankstumą ir skaidrumą; |
|
G. |
kadangi Parlamento biudžetas turėtų užtikrinti visapusiškas galimybes naudotis savo teisėkūros kompetencija ir sudaryti sąlygas tinkamai veikti; |
|
H. |
kadangi Parlamento, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijos, patikimumas tam tikra dalimi priklauso nuo jo gebėjimo valdyti savo paties išlaidas ir nuo jo gebėjimo plėtoti demokratiją Sąjungos lygmeniu; |
|
I. |
kadangi 2020 m. bus pirmieji ištisi metai po rinkimų, taigi ir bus grįžta prie įprasto pagrindinės politinės, taip pat su parama susijusios veiklos tempo; |
|
J. |
kadangi savanoriškas pensijų fondas buvo įsteigtas 1990 m. pagal Biuro taisykles, reglamentuojančias papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo programą (12); |
|
K. |
kadangi 1999 m. birželio 16 d. Audito Rūmai paskelbė nuomonę Nr. 5/99 „Europos Parlamento narių pensijų fondas ir sistema“; |
Bendrieji principai
|
1. |
pabrėžia, kad 2020 m. Parlamento biudžeto dalis pagal V išlaidų kategoriją ir toliau turėtų neviršyti 20 proc. viršutinės ribos; pažymi, kad 2020 m. biudžeto sąmatos lygis siekia 18,22 proc. ir yra mažesnis nei 2019 m. (18,51 proc.), taigi V išlaidų kategorijos dalis yra mažiausia per pastaruosius 15 metų; |
|
2. |
pabrėžia, kad didžiausia Parlamento biudžeto dalis yra nustatyta atsižvelgiant į statutinius ar sutartinius įsipareigojimus ir jai taikomas metinis indeksavimas; |
|
3. |
reikalauja, kad generalinis sekretorius ir Biuras BUDG komitetui iš esmės pateiktų būsimos kadencijos Europos Parlamento biudžeto sąmatą, kuri kuo labiau arba visiškai atitiktų infliacijos lygį, kurį prognozuoja Europos Komisija; |
|
4. |
pritaria Biuro ir Biudžeto komiteto 2019 m. kovo 19 d. derinimo posėdyje pasiektam susitarimui biudžetą, palyginti su 2019 m., padidinti 2,68 proc., t. y., kad bendra jo 2020 m. sąmatos suma siektų 2 050 430 000 EUR, sumažinti sąmatos projekto, kurį Biuras patvirtino 2019 m. kovo 11 d., išlaidų lygį 18,1 mln. EUR ir atitinkamai sumažinti asignavimus šiose biudžeto eilutėse: 1004 – Įprastinės kelionės išlaidos; 1200 – Darbo užmokestis ir išmokos; 1402 Kiti tarnautojai — Generalinio sekretoriato vairuotojai; 2007 – Pastatų statyba ir patalpų įrengimas; 2022 – Pastatų priežiūra, remontas, eksploatavimas ir valymas; 2024 – Energijos suvartojimas; 2101 – Kompiuterių sistemos ir telekomunikacijos. Nuolatinė veikla — Infrastruktūra; 212 – Baldai; 214 – Techninė įranga ir įrenginiai; 300 – Personalo komandiruočių ir kelionės tarp trijų darbo vietų išlaidos; 302 – Svečių priėmimo ir reprezentacinės išlaidos; 3040 – Įvairios vidaus susirinkimų išlaidos; 3042 – Susirinkimai, kongresai, konferencijos ir delegacijos; 422– Parlamento narių padėjėjų išlaidos; pagal biudžeto punktą 1650 (Medicinos tarnyba) nusprendžia skirti 140 000 EUR, pagal punktą 320 (Dalykinių žinių įsigijimas) – 160 000 EUR ir pagal punktą 3211 (Europos mokslo žiniasklaidos centras) – 400 000 EUR asignavimų sumą; palankiai vertina tai, kad tuos pakeitimus Biuras priėmė 2019 m. kovo 25 d.; |
|
5. |
rekomenduoja, kad Parlamento tarnybos pakeistų 1650 punkto „Medicinos tarnyba“ pastabas, nes papildomi asignavimai + 140 000 EUR numatomi išlaidoms, susijusioms su tarpininko ir psichologo paslaugomis, siekiant išvengti psichologinio ir seksualinio priekabiavimo ir kovoti su juo, padengti ir pakeisti 320 punkto „Dalykinių žinių įsigijimas“ pastabas, nes papildomi asignavimai + 160 000 EUR yra numatomi išlaidoms, susijusioms su dalykinėmis žiniomis ir ekspertų paslaugomis psichologinio ir seksualinio priekabiavimo prevencijos, tyrimo ir kovos su juo srityje, padengti; |
|
6. |
pažymi, kad, kalbant apie su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos susijusią padėtį, pasakytina, kad vadovaujamasi tuo, kad tai bus tvarkingas išstojimas su sutartimi, bus pritarta Susitarimui dėl „Brexit’o“ ir patvirtintas Europos Vadovų Tarybos 2018 m. lapkričio 25 d. politinis pareiškimas ir kad atitinkamai JK turėtų prisidėti prie Sąjungos biudžeto iki 2020 m.; pažymi, kad dauguma dėl šio išstojimo sutaupytų lėšų jau įtraukta į 2019 m. biudžetą ir kad 2020 m. biudžetas tik šiek tiek sumažės pagal tam tikras išlaidas dėl to, kad Parlamente bus 46-iais nariais mažiau; |
|
7. |
pažymi, kad tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė neišstotų iš Sąjungos arba išstotų be sutarties, Biuras, Biudžeto komitetas gali arba plenariniame posėdyje galima pakoreguoti siūlomus asignavimus vykdant biudžeto procedūrą; |
|
8. |
pabrėžia, kad Parlamento pagrindinės funkcijos yra kartu su Taryba priimti teisės aktus ir spręsti dėl Sąjungos biudžeto, atstovauti piliečiams ir tikrinti kitų institucijų darbą; |
|
9. |
atkreipia dėmesį į Parlamento vaidmenį ugdant europinį politinį sąmoningumą ir skleidžiant Sąjungos vertybes; |
|
10. |
pabrėžia, kad, lyginant su generalinio sekretoriaus pasiūlymu, pasakytina, kad reikia sutaupyti lėšų, kad šiame pasiūlyme nurodytas padidinimas būtų labiau suderintas su numatomu bendruoju infliacijos lygiu 2020 m., ir kad tvirtai remiamos visos pastangos viešąsias lėšas naudoti efektyviau ir skaidriau; |
Skaidrumas ir tikslumas
|
11. |
atkreipia dėmesį į didesnį skaidrumą rengiant generalinio sekretoriaus pranešimą, pavyzdžiui, pateiktą papildomą informaciją apie vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikį planavimą, investicijas, statutinius įsipareigojimus, administracines išlaidas ir metodiką, kaip reikalavo Parlamentas ir Taryba; |
|
12. |
prašo, kad 2020 m. Parlamento biudžetas būtų realistiškas ir tikslus, turint mintyje poreikių ir jiems patenkinti skirtų išlaidų atitikimą, siekiant, kad nebūtų sudarytas per didelis biudžetas; |
|
13. |
pabrėžia, kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam, jog būtų užtikrinama, kad visi biudžeto ir personalo ištekliai, kuriais Parlamentas gali naudotis, būtų panaudojami kuo ekonomiškai efektyviau, kad Parlamentas ir jo nariai galėtų sėkmingai įvykdyti savo pagrindinę teisėkūros užduotį; primena, kad siekiant šio tikslo būtina kruopščiai planuoti ir organizuoti Parlamento darbo metodus ir, esant galimybei, jungti funkcijas ir struktūras, kad būtų išvengta nereikalingo biurokratizmo, funkcijų dubliavimo ir dvigubų pastangų bei išteklių; |
Bendradarbiavimas su piliečiais
|
14. |
palankiai vertina tai, kad atidaryti centrai „Europa Experience“, t y. parodoms skirtos erdvės, kurios yra sėkmingos Parlamentariumo Briuselyje koncepcijos reprodukcija, tačiau įgyvendinama mažesniu mastu; pažymi, kad iki 2020 m. planuojama ryšių biuruose atidaryti penkis naujus centrus „Europa Experience“; |
|
15. |
pažymi, kad biudžete numatyta suma penkių naujų „Europa Experience“ centrų įrengimui ryšių biuruose skirta pačių parodų infrastruktūrai, kurią valdo Komunikacijos generalinis direktoratas (COMM GD), tačiau ne parodų vietoms; prašo pateikti išsamesnę informaciją apie visų planuojamų išlaidų mastą iki biudžeto svarstymo Parlamente 2019 m. rudenį; |
|
16. |
atkreipia dėmesį į tai, kad sukurta keletas mobiliųjų parodų, kurios pakaitomis bus eksponuojamos valstybėse narėse, siekiant priartinti Sąjungą prie piliečių; |
|
17. |
reikalauja generalinio sekretoriaus parengti išsamią, faktais pagrįstą ir nuodugnią 51 pareigybės COMM GD pridėtinės vertės ataskaitą; reikalauja užtikrinti, kad ši ataskaita būtų viešai pristatyta BUDG komitete iki 2019 m. liepos mėn. pabaigos; |
Pastatų ir transporto politika
|
18. |
pakartoja savo raginimą užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą pastatų politikos srityje, remiantis išankstine informacija ir deramai atsižvelgiant į Finansinio reglamento 266 straipsnį; |
|
19. |
nepritaria taikomai praktikai – naudotis kaupiamaisiais perkėlimais metų pabaigoje siekiant skirti daugiau lėšų vykdomiems pastatų projektams; pabrėžia, kad tokie kaupiamieji perkėlimai sistemingai vykdomi tuose pačiuose skyriuose, antraštinėse dalyse ir dažnai būtent tose pačiose biudžeto eilutėse, ir domisi, ar taip vykdomas programuotas pervertinimas, siekiant gauti lėšų Parlamento pastatų politikos finansavimui; mano, kad pastatų politika turėtų būti skaidriai finansuojama iš jai skirtų biudžeto eilučių; |
|
20. |
rekomenduoja, kad vykdant reguliarią ir nuspėjamą pastatų politiką ir planuojant metinį visiems pastatams skirtą biudžetą būtų numatyta lėšų priežiūros ir renovacijos išlaidoms, atitinkančioms 3 proc. visų naujų pastatų išlaidų; pabrėžia, kad reikia plėtoti tokią su pastatais susijusią strategiją, kuri užtikrintų ekonominį efektyvumą, ir atkreipia dėmesį į naudą, gaunamą dėl pastatų artumo, pvz., sinergiją, užtikrinamą dalijantis administracinėmis funkcijomis, biuro patalpomis ir pasiskirstant patalpas; |
|
21. |
pažymi, kad 2020 m. numatyta priimti ir pradėti naudoti visą naujojo Konrado Adenauerio pastato rytinį priestatą, ir pabrėžia, kad iš karto po to bus pradėti naujojo vakarinio priestato statybų darbai; pažymi, jog reikia numatyti išlaidas, susijusias su projekto valdymu paskutiniais statybų etapais, kaip antai, didžiuliais perkraustymo darbais ir pirmaisiais šio naujo pastato patalpų įrengimo darbais, taip pat statybvietės stebėjimu saugumo tikslais; |
|
22. |
atkreipia dėmesį į tai, kad visų esamų Liuksemburgo pastatų nuomos ir priežiūros išlaidos yra įtrauktos į biudžetą visiems metams, turint mintyje tai, kad persikraustymas iš esamų pastatų gali vykti tik palaipsniui; prašo generalinį sekretorių pateikti išsamesnę informaciją apie persikraustymą palaipsniui ir paaiškinti, kodėl nėra įmanoma sutaupyti lėšų jau 2020 m.; |
|
23. |
prašo pateikti išsamesnės informacijos apie parengiamuosius techninius darbus, kaip antai funkcijų, šiuo metu esančių Paulio-Henri SPAAKO pastate, perkėlimą į kitus pastatus; prašo iki 2019 m. rudenį vyksiančio Parlamento biudžeto svarstymo pateikti Biudžeto komitetui detalias sąmatas ir sąnaudų paskirstymą šiuo klausimu; |
|
24. |
reiškia abejones dėl labai aukštų kainų, susijusių su kai kuriais siūlomais renovacijos projektais: Atriumo pastato lankytojų seminarų patalpų (8,720 mln. EUR), daugiafunkcinės erdvės Esplanados aikštėje (2,610 mln. EUR), savitarnos valgyklos SDM pastate Strasbūre (1,9 mln. EUR) įrengimu; ragina generalinį sekretorių iki 2019 m. rudenį vyksiančio Parlamento biudžeto svarstymo pateikti Biudžeto komitetui visą informaciją apie šiuos sprendimus; |
|
25. |
mano, kad reikėtų dar sutaupyti, mažinant išlaidas Parlamento narių ir jų padėjėjų biurų baldams, turint mintyje kapitalinį šių biurų atnaujinimą prasidėjus kadencijai 2019 m.; |
|
26. |
yra susirūpinęs dėl Parlamento ketinimų plėsti savo veiklą ir diplomatinį atstovavimą Indonezijoje (Džakartoje), Etiopijoje (Adis Abeboje) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (Niujorke); apgailestauja dėl to, kad nors ir nėra išsamios sąnaudų ir naudos analizės ir šių konkrečių vietų pasirinkimo argumentai nėra toliau svarstomi, Biuras pritarė pasiūlymui, taip pat apgailestauja dėl dabartinio Parlamento biuro Vašingtone vadovo paskyrimo nauju biuro Džakartoje vadovu; todėl primygtinai ragina generalinį sekretorių nustatyti susijusias biudžeto eilutes ir paaiškinti šią neskaidrią padėtį pateikiant sprendimų priėmimo proceso, susijusio su šiomis skirtingomis vietomis ir naujo vadovo biure Džakartoje paskyrimu, paaiškinimą; mano, kad tuo tarpu šio sprendimo taikymas turi būti sustabdytas; |
|
27. |
mano, kad galima sutaupyti Parlamento biudžeto lėšų, naudojant vieną būstinę; primena 2014 m. Audito Rūmų analizę, kurioje apskaičiuota, kad išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, yra 114 mln. EUR per metus; be to, primena, kad dėl šio Parlamento geografinio išsklaidymo atsiranda 78 proc. visų Parlamento statutinių darbuotojų misijų, o poveikis aplinkai sudaro nuo 11 000 iki 19 000 tonų išmetamo CO2 kiekio; todėl ragina parengti perėjimo prie vienos būstinės planą; |
Saugumas
|
28. |
pažymi, kad į 2020 m. biudžetą bus įrašytos galutinės didelių investicijų, kurios pradėtos dar 2016 m., dalys, siekiant iš esmės padidinti Parlamento saugumą; atkreipia dėmesį į tai, kad šie projektai apima įvairias sritis, visų pirma susijusias su pastatais, įranga ir personalu, taip pat su patobulinimais kibernetinio saugumo ir komunikacijos saugumo srityje; |
|
29. |
pabrėžia, kad iPACS (integruotos fizinės prieigos kontrolės sistemos) projektu Parlamentui bus suteikta moderni ir integruota saugumo technologija siekiant pašalinti likusius pastatų saugumo trūkumus ir 2020 m. bus penktieji ir baigiamieji šio projekto įgyvendinimo metai; ragina generalinį sekretorių išsamiai apibendrinti visas išlaidas, susijusias su pastatų saugumu, nuo 2016 m.; |
|
30. |
mano, kad informacinių technologijų (IT) priemonės yra svarbios Parlamento narių ir personalo darbo atlikimo priemonės, tačiau jos gali būti neapsaugotos nuo kibernetinių išpuolių; todėl palankiai vertina tai, kad per pastaruosius dvejus metus atnaujinta grupė, vykdanti kibernetinio saugumo veiklą, ir visų pirma tai, kad, pradėjus veiklą vykdyti visu pajėgumu ir tęsiant Kibernetinio saugumo veiksmų plano įgyvendinimą, atitinkamas biudžetas bus padidintas tik siekiant padengti infliaciją; |
|
31. |
palankiai vertina pastangas pagerinti Parlamento nariams teikiamas paslaugas nuolat investuojant į IT taikomųjų programų plėtojimą, toliau tęsiant programą „e. Parlamentas“, mokslinius tyrimus ir plėtrą, susijusius su kompiuterio mokymusi naudojant vertimo atmintis, ir daugiametį projektą, susijusį su konferencijų salių techniniu valdymu; prašo pateikti daugiau informacijos apie visą sumą, išleistą šioms programoms per pastaruosius metus; atkreipia dėmesį į ilgalaikį laipsnišką šių projektų įgyvendinimą, siekiant padalyti išlaidas skirtingiems finansiniams metams; |
Klausimai, susiję su Parlamento nariais ir akredituotais jų padėjėjais
|
32. |
prašo Biuro parengti techninį sprendimą, kad Parlamento nariai galėtų pasinaudoti savo teise balsuoti, kai jie naudojasi motinystės, tėvystės ar ligos atostogomis; |
|
33. |
mano, kad turėtų būti paisoma akredituotų Parlamento narių padėjėjų socialinių teisių ir teisių į pensiją; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo raginimą rasti tinkamą sprendimą dėl tų akredituotų Parlamento narių padėjėjų, kurie dirbo dvi Parlamento kadencijas ir pasibaigus dabartinei kadencijai negalės naudotis Europos pensijų teisių sistema, kai pasieks pensinį amžių, nes nebus išdirbę būtino dešimties metų laikotarpio (ir trūkstamas laikas nebus ilgas), kaip nurodyta Tarnybos nuostatuose, dėl to, kad 2014 m. Parlamento rinkimai įvyko anksčiau ir vėluota patvirtinti naujas akredituotų Parlamento narių padėjėjų sutartis dėl didelio darbo krūvio po 2009 m. rinkimų; todėl ragina generalinį sekretorių pateikti naujus praktinius ir patikimus pasiūlymus, kuriais būtų siekiama galutinai išspręsti šią problemą; |
|
34. |
palankiai vertina tai, kad buvo persvarstytos išmokų, akredituotiems Parlamento narių padėjėjams mokamų dėl tarnybinių kelionių tarp trijų Parlamento darbo vietų, normos; vis dėlto primena savo pakartotinį prašymą Biurui imtis veiksmų, siekiant visiškai suderinti išmokų, mokamų pareigūnams, kitiems tarnautojams ir akredituotiems Parlamento narių padėjėjams dėl tarnybinių kelionių tarp trijų Parlamento darbo vietų, normas nuo kitos teisėkūros kadencijos; |
|
35. |
palankiai vertina Biuro 2018 m. gruodžio 10 d. priimtą sprendimą dėl EP narių stažuotojų, kuris įsigalios nuo 2019 m. liepos 2 d.; pabrėžia, kad privalomas minimalus stažuotojų atlyginimas turėtų užtikrinti jiems tinkamas pajamas, kaip yra ES institucijų administracijų stažuotojų atveju; |
|
36. |
tikisi, kad Parlamento vertimo tarnybos atliks savo pagrindinę funkciją – prisidėti prie Sąjungos teisės aktų ir remti Parlamento narius jiems atliekant savo pareigas, teikiant aukštos kokybės dokumentų vertimus pagal tvarią ateities strategiją; |
|
37. |
pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl papildomų išlaidų vertimui žodžiu, kurias lemia verčiami balsavimo paaiškinimai žodžiu per plenarines sesijas; primygtinai ragina generalinį sekretorių pateikti išsamią dėl balsavimų paaiškinimų žodžiu susidarančių išlaidų sąmatą; primena, kad Parlamento nariai, norintys paaiškinti savo poziciją balsuojant arba iškelti klausimus, susijusius su jų rinkėjams rūpimais klausimais, gali naudotis tokiomis alternatyvomis kaip balsavimų paaiškinimas raštu, taip pat įvairūs viešieji komunikacijos įrenginiai; atsižvelgdamas į tai, mano, kad siekiant kuo daugiau sutaupyti, balsavimų paaiškinimas žodžiu galėtų būti panaikintas; |
|
38. |
primena Europos Parlamento narių statuto 27 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nurodyta, kad: „įsigaliojus šiam Statutui, Europos Parlamento įkurtas savanoriškas pensijų fondas išliks ir bus skirtas Parlamento nariams arba buvusiems Parlamento nariams, turintiems ar turėsiantiems su šiuo fondu susijusių teisių“ ir kad „turimos ir turėsimos teisės yra visiškai išsaugomos“; ragina generalinį sekretorių ir Biurą visapusiškai laikytis Europos Parlamento narių statuto ir kartu su pensijų fondu skubiai parengti aiškų Parlamentui skirtą planą, pagal kurį būtų prisiimti ir perimti jo įsipareigojimai ir atsakomybė už jo narių savanorišką pensijų sistemą; pakartoja savo prašymą, kad Europos Audito Rūmai ištirtų savanorišką Parlamento narių pensijų fondą ir prašo ištirti būdus, kaip užtikrinti tvarų savanoriško pensijų fondo finansavimą pagal Europos Parlamento narių statuto nuostatas, kartu užtikrinant visišką skaidrumą; |
|
39. |
pakartoja, kad reikia užtikrinti didesnį skaidrumą, turint omenyje Parlamento narių bendrosioms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką; apgailestauja dėl to, kad Biuras šiuo atveju nepasiekė didesnio skaidrumo ir atskaitomybės; ragina užtikrinti, kad Parlamento nariai pateiktų išsamią šių išlaidų ataskaitą; |
Su darbuotojais susiję klausimai
|
40. |
mano, kad laikotarpiu, kuriuo Sąjungos institucijoms skiriami finansiniai ir personalo ištekliai gali būti vis labiau suvaržomi, svarbu nustatyti sritis, įskaitant IT paslaugas ir saugumo, vertimo žodžiu ir vertimo raštu paslaugas arba vairuotojų paslaugas, bet jomis neapsiribojant, kuriose galima būtų padidinti administracinių funkcijų sąveiką naudojantis Parlamento ir kitų Sąjungos institucijų patirtimi ir visapusiškai atsižvelgiant į valdymo sunkumus ir į skirtumus masto požiūriu, siekiant sudaryti sąžiningo bendradarbiavimo susitarimus; |
|
41. |
taip pat ragina taikyti reikalavimą, kad Parlamento narių sąskaitas, susijusias su bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka, išorės apskaitininkas patikrintų bent jau nario kadencijos pabaigoje; taip pat ragina paskelbti šias išlaidas Europos Parlamento interneto svetainėje esančiuose Parlamento narių asmeniniuose puslapiuose pateikiant nuorodą į šiuos duomenis; |
|
42. |
palankiai vertina galiojantį Parlamento, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendradarbiavimo susitarimą, siekiant nustatyti sritis, kuriose galima būtų pasidalinti administracines funkcijas; ragina generalinį sekretorių įvertinti esamą Sąjungos institucijų bendradarbiavimą siekiant nustatyti galimą tolesnę sąveiką ir lėšų taupymą; |
|
43. |
gina prieinamumo visiems piliečiams principą; laikantis plenariniame posėdyje priimtų prašymų užtikrinti vertimą į tarptautinę gestų kalbą visuose plenariniuose posėdžiuose, ragina generalinį sekretorių išanalizuoti galimybes tai įgyvendinti; |
|
44. |
primena 2017 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES pateiktas rekomendacijas, taip pat priemones, kuriomis siekiama vykdyti bauginimo ir seksualinio priekabiavimo prevenciją ir kovą su jais; prašo teikti paramą siekiant padengti išorės ekspertų, reikalingų išorės auditui išplėsti į „Personalo patariamąjį komitetą Parlamento nariams“ priekabiavimo prevencijos klausimais, išlaidas; prašo, kad būtų skirti asignavimai siekiant padengti išlaidas visapusiškai įgyvendinant Parlamento reformos priemones, minimas rezoliucijoje dėl kovos su priekabiavimu, įskaitant privalomus kovos su priekabiavimu mokymus visiems darbuotojams, akredituotiems Parlamento narių padėjėjams ir Parlamento nariams; be to, laikosi nuomonės, kad reikalingi asignavimai siekiant padengti tarpininkų ir kitų ekspertų, kurie turi reikiamą kvalifikaciją, kad galėtų užkirsti kelią priekabiavimo atvejams Parlamente ir tokius atvejus valdyti kartu su konfidencialių patarėjų tinklu ir naudojantis dabartinėmis struktūromis, išlaidas; |
|
45. |
rekomenduoja, siekiant saugoti aplinką ir taupyti išteklius, labiau naudotis vaizdo konferencijomis ir kitomis technologijomis, visų pirma mažinant darbuotojų keliones tarp trijų darbo vietų; |
Kiti klausimai
|
46. |
mano, kad Parlamento sąmatų priėmimo procedūra turėtų būti peržiūrėta atsižvelgiant į Darbo grupės Parlamento vidaus biudžeto sudarymo procedūros klausimais atliekamą darbą ir parengtą dokumentą, atsižvelgiant į frakcijų pageidavimą supaprastinti dabartinę procedūrą, padaryti ją veiksmingesnę sumažinant Parlamento nariams ir darbuotojams tenkantį darbo krūvį, taip pat padidinti jos skaidrumą ir aiškiau apibrėžti dalyvaujančių subjektų atsakomybę; primena, kad pagal dabartinę procedūrą Biudžeto komitetas tą pačią užduotį atlieka du kartus, o būtent pavasario etapu (derinimas su Biuru siekiant patvirtinti Parlamento sąmatą) ir rudens etapu (biudžeto pakeitimų pateikimas), o tai lemia didesnį posėdžių ir rengiamų dokumentų skaičių ir susijusias išlaidas (vertimams raštu, vertimams žodžiu ir kt.); |
|
47. |
ragina išlaikyti tinkamą finansavimą Europos žiniasklaidos centrui, kuris skirtas bendradarbiavimui su televizijos stotimis, socialiniais tinklais ir kitais partneriais, siekiant nustatyti jaunų žurnalistų mokymo tikslus, ypač atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą ir remiantis faktais pagrįstomis, specialistų peržiūrėtomis naujienomis; |
|
48. |
ragina generalinį sekretorių ir Biurą visoje Parlamento administracijoje įdiegti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo ir aplinkos tvarumo kultūrą ir taupaus valdymo požiūrį, siekiant didinti institucijos vidaus darbo našumą, sumažinti administracinius formalumus ir biurokratizmą; pabrėžia, kad taupus valdymas yra nuolatinis darbo procedūros gerinimas, kurį lemia supaprastinimas ir administracijos darbuotojų patirtis; |
|
49. |
reikalauja visiško Europos politinėms partijoms ir Europos fondams skiriamo finansavimo naudojimo ir valdymo skaidrumo; reikalauja nuodugniai įvertinti ir kontroliuoti Europos politinių partijų ir fondų biudžeto išlaidas; atkreipia dėmesį į interesų konfliktą, kurį sukelia privačių įmonių teikiama parama Europos politinių partijų veiklai; todėl ragina uždrausti bet kokio pobūdžio dovanojimą ir rėmimą, teikiamą privačių įmonių Europos politinėms partijoms ir Europos fondams; |
o
o o
|
50. |
patvirtina 2020 finansinių metų sąmatą; |
|
51. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir sąmatą Tarybai ir Komisijai. |
(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) OL L 287, 2013 10 29, p. 15.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0417.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0182.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0331.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0404.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0503.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0010.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0172.
(12) Biuro priimti tekstai, PE 113.116/BUR./rev. XXVI/01-04-2009.
