2021 3 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 89/6

SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMŲKOORDINAVIMO ADMINISTRACINĖS KOMISIJA

SPRENDIMAS Nr. H10

2020 m. spalio 21 d.

dėl Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos Techninės duomenų tvarkymo komisijos darbo metodų ir sudėties

(Tekstas svarbus EEE ir EB bei Šveicarijos susitarimui)

(2021/C 89/06)

SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMŲ KOORDINAVIMO ADMINISTRACINĖ KOMISIJA,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (1) 72 straipsnį, pagal kurį Administracinė komisija skatina ir plėtoja valstybių narių bendradarbiavimą modernizuodama informacijos mainų procedūras, ypač pritaikydama informacijos srautą tarp institucijų keitimuisi informacija elektroniniu būdu, atsižvelgiant į duomenų tvarkymo plėtrą kiekvienoje valstybėje narėje, ir priima bendrąsias duomenų tvarkymo paslaugų struktūros taisykles, ypač dėl saugumo ir standartų naudojimo, ir nustato tų paslaugų bendrosios dalies teikimo nuostatas,

atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 883/2004 73 straipsnį, pagal kurį Administracinė komisija įsteigia Techninę duomenų tvarkymo komisiją, kuri teikia ataskaitas ir pagrįstą nuomonę Administracinei komisijai prieš šiai priimant sprendimus remiantis 72 straipsnio d dalimi, ir nustato jos veiklos metodus bei sudėtį,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1. Administracinė komisija įsteigia Reglamento (EB) Nr. 883/2004 73 straipsnio 1 dalyje numatytą Techninę duomenų tvarkymo komisiją. Ji vadinama Technine komisija.

2. Techninės komisijos funkcijos išdėstytos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 73 straipsnio 2 dalyje.

3. Techninės komisijos įgaliojimus specifinėms užduotims atlikti nustato Administracinė komisija, kuri prireikus gali šias užduotis keisti.

2 straipsnis

1. Techninę komisiją sudaro du nariai iš kiekvienos valstybės narės, kurių vienas yra paskiriamas nuolatiniu nariu, o kitas – pakaitiniu nariu.

2. Informaciją apie paskyrimus Administracinės komisijos sekretoriatui pateikia valstybių narių vyriausybių atstovai Administracinėje komisijoje.

3. Narius Techninės komisijos posėdžiuose gali lydėti vienas ar daugiau papildomų ekspertų, kai to reikia dėl nagrinėjamų klausimų pobūdžio.

4. Kiekvieną delegaciją paprastai sudaro ne daugiau kaip keturi asmenys.

5. Europos Komisijos atstovas Administracinėje komisijoje arba šio atstovo paskirtas asmuo dalyvauja Techninėje komisijoje kaip konsultantas.

6. Europos Komisijos atstovas Administracinėje komisijoje, jo pakaitinis narys ar bet kuris kitas Administracinės komisijos sekretoriato paskirtas asmuo gali dalyvauti visuose Techninės komisijos ar jos ad hoc darbo grupių posėdžiuose. Be to, šiuose posėdžiuose gali dalyvauti kitų Europos Komisijos padalinių atstovai, kai tai susiję su nagrinėtinu klausimu.

7. Administracinės komisijos sekretoriato narys dalyvauja visuose Techninės komisijos ir jos ad hoc darbo grupių posėdžiuose.

3 straipsnis

1. Techninei komisijai po pusmetį pirmininkauja valstybės narės, kurios atstovas pirmininkauja Administracinei komisijai tuo pačiu laikotarpiu, nuolatinis narys arba kitas paskirtas pareigūnas.

2. Jeigu pirmininkas negali dalyvauti Techninės komisijos posėdyje, pirmininko pareigas atlieka pakaitinis narys.

3. Techninės komisijos pirmininkas sekretoriatui gali duoti nurodymus dėl šauktinų posėdžių ir Techninės komisijos užduotims priklausančios veiklos vykdymo.

4 straipsnis

Techninei komisijai sušaukti sekretoriatas, pasitaręs su Techninės komisijos pirmininku, likus bent 10 darbo dienų iki posėdžio išsiunčia kvietimus nariams ir Europos Komisijos atstovui.

5 straipsnis

Techninė komisija prireikus priima ataskaitas ir pagrįstas nuomones, remdamasi techniniais dokumentais ir tyrimais. Ji gali prašyti nacionalinių administracijų bet kokios informacijos, kurią mano esant reikalingą jos užduotims tinkamai vykdyti.

6 straipsnis

1. Techninė komisija gali sudaryti nedideles ad hoc darbo grupes, kurios spręstų konkrečius klausimus ir teiktų pasiūlymus Techninei komisijai.

Techninė komisija rašytiniu įgaliojimu apibūdina tokioms darbo grupėms priskirtas užduotis ir jų įvykdymo tvarkaraštį.

2. Ad hoc darbo grupėms pirmininkauja asmuo, kurį paskiria Techninės komisijos pirmininkas, pasikonsultavęs su Europos Komisijos atstovu, arba, jei tai neįmanoma, valstybei, kurios atstovas pirmininkauja Administracinei komisijai, atstovaujantis ekspertas.

3. Ad hoc darbo grupės pirmininkas kviečiamas į Techninės komisijos posėdį, kurio metu yra svarstoma tos ad hoc darbo grupės ataskaita.

7 straipsnis

Techninės komisijos posėdžius rengia ir organizuoja paskirtasis Administracinės komisijos sekretoriato narys.

8 straipsnis

1. Su Administracinės komisijos Techninei komisijai pagal 1 straipsnio 3 dalį pavestomis užduotimis susijusios ataskaitos, pagrįstos nuomonės ir kiti sprendimai priimami kvalifikuota visų Techninės komisijos narių balsų dauguma, laikantis Europos Sąjungos Tarybos taikomų balsavimo taisyklių. Kiekviena valstybė narė turi vieną balsą, kuris priklauso nuolatiniam nariui arba pakaitiniam nariui. Techninės komisijos ataskaitose, pagrįstose nuomonėse ar bet kokiuose kituose sprendimuose privalo būti nurodyta, ar jie buvo priimtos vieningai ar kvalifikuota balsų dauguma. Mažumos išvados arba pastabos užfiksuojamos.

Techninei komisijai priėmus sprendimą dėl 1 straipsnio 3 dalyje nurodytų užduočių, Administracinė komisija gali priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu, jei per 5 darbo dienas nuo Techninės komisijos sprendimo perdavimo Administracinei komisijai to pareikalauja 5 valstybės narės.

2. Kai Techninės komisijos nuolatinis narys eina pirmininko pareigas, už tą valstybę narę balsuoja pakaitinis narys.

Bet kuris dalyvaujantis, bet nuo balsavimo susilaikęs narys pirmininko yra kviečiamas išdėstyti susilaikymo priežastis.

3. Kai susilaiko dauguma dalyvaujančių narių, laikoma, kad balsavimui pateiktas pasiūlymas nebuvo apsvarstytas.

4. Techninė komisija gali nuspręsti priimti ataskaitas ir pagrįstas nuomones taikydama rašytinę procedūrą, jei dėl tokios procedūros buvo susitarta ankstesnio Techninės komisijos posėdžio metu.

Šiuo tikslu pirmininkas pateikia Techninės komisijos nariams tekstą, dėl kurio bus balsuojama. Nariams suteikiamas mažiausiai 10 darbo dienų terminas, per kurį jie turi galimybę pareikšti, kad priima ar atmeta pasiūlytą tekstą arba susilaiko nuo balsavimo. Nurodytu laikotarpiu negauti atsakymai bus laikomi balsavimu „už“.

Pirmininkas taip pat gali nuspręsti pradėti rašytinę procedūrą tuo atveju, jei ankstesniame Techninės komisijos posėdyje nebuvo pasiektas susitarimas. Tokiu atveju tik rašytinis pritarimas pasiūlytam tekstui skaičiuojamas kaip balsavimas „už“ ir suteikiamas mažiausiai 15 darbo dienų terminas.

Pasibaigus suteiktam terminui, pirmininkas nariams praneša balsavimo rezultatus. Jei už sprendimą balsavo reikiamas skaičius asmenų, jis laikomas priimtu paskutinę narių balsavimui skirto termino dieną.

5. Jei rašytinės procedūros metu Techninės komisijos narys pasiūlo iš dalies pakeisti tekstą, pirmininkas:

(a)	dalyje nustatyta tvarka iš naujo pradeda rašytinę procedūrą, pateikdamas nariams siūlomas pataisas; atsižvelgiant į pakeitimo pobūdį, 4 dalyje nurodytas terminas gali būti sutrumpintas iki 5 darbo dienų; arba

(b)	atšaukia rašytinę procedūrą, kad šį klausimą būtų galima apsvarstyti per kitą posėdį. Pirmininkaspasirenka sprendimo variantą, kuris tuo atveju jam atrodo tinkamiausias.

9 straipsnis

1. Kiekvieno Techninės komisijos posėdžio preliminarią darbotvarkę sudaro sekretoriatas, pasikonsultavęs su Techninės komisijos pirmininku.

Prieš siūlydamas įtraukti klausimą į darbotvarkę, sekretoriatas gali prireikus paprašyti atitinkamų delegacijų dėl šio klausimo pareikšti savo nuomonę raštu.

Preliminarią darbotvarkę iš esmės sudaro klausimai, dėl kurių prašymą pateikė narys ar Europos Komisijos atstovas.

2. Preliminari darbotvarkė išsiunčiama Techninės komisijos nariams ir 2 straipsnio 6 dalyje nurodytiems asmenims likus bent 15 darbo dienų iki posėdžio. Patikslinta darbotvarkės versija gali būti išsiųsta likus 5 darbo dienoms iki posėdžio.

Su darbotvarkės klausimais susiję dokumentai, dėl kurių reikia priimti sprendimus ar pateikti nuomones atitinkamame posėdyje, paprastai turėtų būti pateikti likus bent 10 darbo dienų iki posėdžio. Tai netaikoma dokumentams, kuriuose pateikiama bendro pobūdžio informacija ir kurių nereikia priimti, išskirtinėmis aplinkybėmis ir kitais atvejais, dėl kurių Techninė komisija gali susitarti pagal 14 straipsnį.

3. Kiekvieno posėdžio pradžioje Techninė komisija patvirtina posėdžio darbotvarkę.

Norėdama į darbotvarkę įtraukti bet kurį kitą preliminarioje darbotvarkėje nenumatytą klausimą, Techninė komisija privalo balsuoti vieningai.

10 straipsnis

1. Administracinės komisijos sekretoriatas parengia Techninės komisijos posėdžių protokolus. Protokolo versiją anglų kalba tvirtina Techninė komisija.

2. Protokolo versija anglų kalba išsiunčiama delegacijoms peržiūrėti likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki kito Techninės komisijos posėdžio.

11 straipsnis

1. Techninė komisija po kiekvieno posėdžio raštu pateikia Administracinei komisijai savo veiklos ir pasiekimų ataskaitą.

2. Techninės komisijos pirmininkas Administracinės komisijos posėdžiuose pristato Techninės komisijos veiklos ataskaitą, jei to prašo Administracinės komisijos pirmininkas.

12 straipsnis

Visus Techninės komisijos siūlomus veiksmus, kurių išlaidas turės padengti Europos Komisija, tvirtina šios institucijos atstovas.

13 straipsnis

Ataskaitos, pagrįstos nuomonės, darbotvarkės, protokolai ir visi kiti dokumentai, kuriais grindžiama Techninės komisijos veikla, rengiami anglų kalba.

14 straipsnis

Jei reikia, Techninė komisija gali vieningai nutarti išsamiau nustatyti dabartines darbo tvarkos taisykles.

15 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo jo paskelbimo datos.

16 straipsnis

Šiuo sprendimu pakeičiamas 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimas Nr. H8 (2016 m. kovo 9 d. atnaujintas įrašius nedidelius techninius paaiškinimus).

Administracinės komisijos pirmininkė

Moira KETTNER

(1) OL L 166, 2004 4 30, p. 1.

2021 3 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 89/11

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2021/C 89/07)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINĮ BENDROJO DOKUMENTO PAKEITIMĄ

„MARSANNAY“

PDO-FR-A0175-AM01

Pranešimo data: 2020 12 14

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Geografinė vietovė

1 skyriaus IV skirsnio 1 dalyje po žodžių „Kot d’Oro“ įterpiami žodžiai „apibrėžtų 2019 m. Oficialiajame geografinių kodų registre“.

Šiuo redakcinio pobūdžio pakeitimu geografinė vietovė nusakoma remiantis 2019 m. galiojusiu Oficialiuoju geografinių kodų registru, kurį prižiūri INSEE, ir taip teisiškai užtikrinamos nustatytos geografinės vietovės ribos.

Geografinės vietovės perimetras lieka visiškai nepakitęs.

Taip pat įterpiamas sakinys, kuriuo veiklos vykdytojai informuojami, kad geografinės vietovės kartografinė medžiaga pateikiama Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto (INAO) interneto svetainėje.

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

2. Nustatyti sklypai

2 dalis pakeičiama šia nuostata: „Vynai gaminami iš Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto kompetentingo nacionalinio komiteto 2019 m. birželio 19 d. posėdyje patvirtintoje iš sklypų sudarytoje vietovėje išaugintų vynuogių.“

Šiuo pakeitimu nurodoma data, kurią kompetentingos valdžios institucijos patvirtino naujus geografinėje gamybos vietovėje nustatytus sklypus. Sklypų nustatymas reiškia geografinėje gamybos vietovėje esančių sklypų, kuriuose gali būti gaminamas saugomos kilmės vietos nuoroda žymimas produktas, parinkimą.

Šiuo pakeitimu taip pat panaikinamas specifikacijoje numatytas nustatytų sklypų atskyrimas pagal vyno spalvas, nes toks atskyrimas jau įtrauktas nustatant sklypus. Taip supaprastinamas specifikacijos tekstas.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

3. Arčiausiai esanti vietovė

I skyriaus IV skirsnio 3 dalyje po žodžio „šių“ įterpiami žodžiai „apibrėžtų 2019 m. Oficialiajame geografinių kodų registre“.

Šiuo redakcinio pobūdžio pakeitimu arčiausiai esanti vietovė nusakoma remiantis 2019 m. galiojusiu Oficialiuoju geografinių kodų registru, kurį prižiūri INSEE.

Šios vietovės perimetras lieka visiškai nepakitęs.

Įterpus šią nuorodą, teisiškai užtikrinamos arčiausiai esančios vietovės ribos, kad vėliau jų nepaveiktų komunų sujungimas arba padalijimas ar jų pavadinimų pakeitimas.

Taip pat, siekiant atsižvelgti į iki 2019 m. įvykusius administracinio padalijimo pokyčius, atnaujinamas arčiausiai esančią vietovę sudarančių komunų sąrašas nekeičiant pačios vietovės perimetro.

Atitinkamai pakeičiama bendrojo dokumento dalis „Papildomos sąlygos“.

4. Kontrolės įstaigos pavadinimo pakeitimas

Atnaujinami saugomos kilmės vietos nuorodos „Marsannay“ specifikacijos II ir III skirsniai, kuriuose pateikiama informacija apie kontrolės įstaigas.

Atitinkamai pakeičiama bendrojo dokumento dalis „Kita informacija“.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

„Marsannay“

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Analitinių savybių aprašymas

Tai yra sausi neputojantys baltieji, raudonieji ar rožiniai vynai.

Baltųjų vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 11 %.

Raudonųjų ir rožinių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10,5 %.

Po sodrinimo rožinių vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13 %.

Po sodrinimo baltųjų ir raudonųjų vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13,5 %.

Išpilstymo etape didžiausias obuolių rūgšties kiekis raudonuosiuose vynuose yra 0,4 g/l.

Pagamintų ir parduoti paruoštų vynų didžiausias fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra toks:

baltųjų vynų:

—

3 g/l,

—	arba 4 g/l, jei bendrasis rūgštingumas yra lygus 55,10 (miliekvivalentais viename litre) arba didesnis, t. y. 4,13 g/l vyno rūgšties (arba 2,7 g/l sieros rūgšties);

rožinių vynų:

—

3 g/l;

raudonųjų vynų:

—

2 g/l.

Tai yra didžiausiai visuminei alkoholio koncentracijai, mažiausiai faktinei alkoholio koncentracijai, mažiausiam bendrajam rūgštingumui, didžiausiam lakiajam rūgštingumui, didžiausiam bendram sieros dioksido kiekiui taikomi ES teisės aktuose nustatyti reikalavimai.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

a) Specifiniai vynininkystės metodai

Sodinimo tankumas

Auginimo praktika

Minimalus vynuogyno tankumas – 9 000 vynmedžių sodinių viename hektare, atstumas tarp eilių ne didesnis nei 1,25 m, o atstumas tarp vienos eilės vynmedžių sodinių lygus 0,5 m arba didesnis.

Vynmedžius galima sodinti ne eilėmis, jei paisoma minimalaus vynuogyno tankumo ir atstumas tarp vynmedžių sodinių yra didesnis nei 0,5 m.

Genėjimo taisyklės

Auginimo praktika

Vynai gaminami iš toliau nurodyta tvarka genimų vynmedžių vynuogių.

Bendrosios nuostatos

Baltieji vynai:

—	genima trumpai (Royat kordono arba dvipečio kordono metodu auginamus vynmedžius), ant sodinio paliekant iki 10 pumpurų, arba

—	vienpečiu Guyot metodu paliekant ilgas šakas, ant sodinio paliekant iki 8 pumpurų, arba

—	vadinamuoju Chablis metodu, tik ‘Chardonnay’ veislės vynmedžius, ant sodinio paliekant iki 8 pumpurų.

Raudonieji ir rožiniai vynai:

vynmedžiai genimi ant sodinio paliekant daugiausia 8 pumpurus:

—	trumpai (Royat kordono arba dvipečio kordono metodu, taurės ar vėduoklės forma auginamus vynmedžius) arba

—	vienpečiu Guyot metodu, paliekant ilgas šakas.

Specialiosios nuostatos

Kordono suformavimo laikotarpis apribojamas iki daugiausia 2 metų. Šiuo laikotarpiu leidžiama genėti dvipečiu Guyot metodu, ant kiekvienos ilgos šakos paliekant ne daugiau kaip 5 pumpurus.

Vienpetį Guyot genėjimo metodą galima pritaikyti:

—	paliekant antrą ataugą, kuri pramečiui gali būti auginama kaip vaisinė šaka,

—	paliekant ilgą, iki 3 pumpurų patrumpintą vaisinę šaką ir vieną ne daugiau kaip 2 pumpurus turinčią ataugą.

Nepriklausomai nuo genėjimo būdo, vynmedžiai gali būti genimi ant sodinio paliekant papildomų pumpurų su sąlyga, kad 11–12 lapų fenologinėje stadijoje vaisius mezgančių šakų bus ne daugiau, nei genėjimo taisyklėse numatyta pumpurų.

Vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Gaminant raudonąjį vyną leidžiama taikyti sodrinimo pašalinant vandenį metodus, jei koncentracija neviršija 10 %.

Gaminant rožinį vyną draudžiama naudoti grynas medžio anglis ar jų mišinius su kitais preparatais.

Draudžiama naudoti medžio skiedras.

Po sodrinimo raudonųjų ir baltųjų vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13,5 %, rožinių – 13 %.

Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

b) Didžiausias gamybos kiekis

Raudonieji vynai

58 hektolitrai iš hektaro.

Baltieji vynai

64 hektolitrai iš hektaro.

Rožiniai vynai

65 hektolitrai iš hektaro.

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių derlius imamas, vyndaryste užsiimama, vynai gaminami ir brandinami Kot d’Oro departamento Šenovo, Kušė ir Marsane la Koto komunų teritorijoje.

7. Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)

‘Chardonnay B’

‘Pinot blanc B’

‘Pinot gris G’

‘Pinot noir N’

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Geografinė vietovė plyti šiauriausioje 25 kilometrus iš šiaurės į pietus besidriekiančio lygaus reljefo Kot de Niui vynininkystės rajono dalyje. Šis tektoninės kilmės kraštovaizdis skiria dvi kalkakmenio plokštikalnes – vakaruose plytintį 400–500 m aukščio Aukštutinio Koto rajoną ir rytuose, terciaro tektoninio lūžio vietoje plytinčią Breso lygumą, kurios aukštis ties Kot de Niui yra beveik 250 m.

Vietovėje vyrauja gaivus jūrinis klimatas, kurį paįvairina Ronos ir Sonos slėniais atkeliaujančio žemyninio pietų klimato įtaka. Vietos jūriniam klimatui būdingi nuosaikūs, tolygiai pasiskirstantys krituliai (maždaug 750 mm per metus), vasarą nebūna sausrų. Vidutinė metinė temperatūra nėra aukšta – 10,5 °C.

Į rytus nuo Morvano masyvo ir Burgundijos plokštikalnių plytintis Kot de Niui vynininkystės rajonas pasižymi savitu, šiltesniu mezoklimatu, taip pat regionui būdingu gerokai mažesniu kritulių kiekiu.

Geografinę vietovę sudaro Burgundijoje esančio Kot d’Oro departamento Marsane la Koto, Kušė ir Šenovo komunos.

Priekinės, maždaug 150 m iškilusios Kot de Niui vynininkystės rajono dalies reljefas gan lygus. Vietovę kerta didelis bevandenis slėnis, kurį sudaro du susijungę į krašto gilumą vedantys tarpekliai. Greta kitų, ne tokių gilių tarpeklių stūkso nedideli kūgio formos sąnašų dariniai.

Slėnio pietuose esantį šlaitą sudaro juros periodo kalkakmenio ir mergelio (molingo kalkakmenio) sluoksniai, kurių itin kietas „Komblanšjeno kalkakmenis“ sudaro šlaito skeletą. Daugybėje ilgų horizontalių reljefo raukšlių matyti įvairūs uolienų sluoksniai. Juose aptinkama ankstyvosios juros mergelio, taip pat bajosio (vidurinės juros) kalkakmenio su jūrų lelijų fosilijomis ir mergelio, bačio (vidurinės juros) silicio skalūno, oolitinio kalkakmenio, arba „Komblanšjeno kalkakmenio“.

Į šiaurę sluoksnių jau ne tiek daug ir matyti bačio kalkakmenis.

Viršutinį šlaitų ir priekalnių kalkakmenio sluoksnį dengia išnašos, kuriose deliuvis maišosi su moliu ir dumblu, susiformavusiu iš vienas kitą keičiančių apatinių ir viršutinių uolienų sluoksnių. Išnašų pobūdis priklauso nuo jų vietos skardyje. Ant šlaitų slūgso labai akmeningi ir negilūs sluoksniai, o prieškalnėse išnašų struktūra gerokai smulkesnė ir jų sluoksniai kur kas gilesni (nuo kelių dešimčių centimetrų iki vieno metro).

Slėnio žiotyse link lygumos vėduokle skleidžiasi didelis kūgio formos sąnašų darinys. Jį sudaro labai laidžios žvyro ir kalkakmenio sąnašos.

Vynuogių auginimo sklypai plyti priekinės Kot de Niui vynininkystės rajono dalies apačioje, taip pat ant kūgio formos sąnašų darinių su žvyringu dirvožemiu.

Dirvožemis nelabai išsivystęs, dažniausiai karbonatinis, negilus ir labai laidus. Tačiau jame nemažai molio, ypač priekalnėse ir mergelio sluoksniuose. Didžiojo kūgio formos sąnašų darinio dirvožemis labai laidus, jame mažai molio, tačiau daug kalkakmenio žvirgždo.

Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Pirmieji patikimi pasakojimai apie geografinėje vietovėje auginamus vynuogynus siekia 530 m., kuomet Grigalius Turietis savojoje „Frankų istorijoje“ parašė, jog „vakaruose stūkso labai derlingi, vynuogynais apaugę kalnai, tiekiantys gyventojams tokį taurų Falerno vyną, kad šie bodisi Aškelono vynu“.

Nuo VII a. daugybė archyvų liudija, kad Marsane augo vynuogynas, nes 658 m. jis buvo padovanotas Bezo abatijai, 882 m. – Dižono Sent Etjeno bažnyčiai, o 1189 m. – Espuaso prioratui.

Nuo XI a. Burgundijos kunigaikščiai Šenove turėjo žemės valdą ir joje 1238 m. pastatė vyno daryklą su dviem spaudyklomis. Ši valda, vėliau tapusi Prancūzijos karaliaus nuosavybe, iki šiol vadinama „Karaliaus vynuogynu“.

Iki pat XIX a. „taurių veislių“, ‘Pinot’ vynuogėmis apsodintame vynuogyne gaminti labai gerą vardą pelnę vynai. Nuo 1850 m. autoriai pažymi, kad gaminama vis daugiau įprastų vynų, kuriems dažniausiai naudojamos ‘Gamay’ veislės vynuogės. Iš tiesų tuo metu Dižono gyventojų skaičius padvigubėjo, tad atitinkamai padidėjo „įprastų“ vynų paklausa. Šalia Dižono įkūrusiose Šenovo, Marsane ir Kušė komunose savaime imta daugiau gaminti tokių vynų ir „taurieji vynai“ turėjo užleisti jiems vietą. Šios klestinčios ūkio šakos gamintojai ėmė telkti jėgas ir 1850 m. įsteigė savitarpio pagalbos bendriją Marsane, 1855 m. – Kušė, o 1891 m. – Dižono kalvagūbrio vynuogynų profesinę bendriją. XIX a. pabaigoje dėl vynuoginių filokserų antplūdžio ir ekonominio nuosmukio vynuogynas nustojo klestėti.

Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje jis palaipsniui ėmė atsigauti ir vėl gręžtis link „tauriųjų vynų“ gamybos. Septintajame dešimtmetyje ‘Gamay’ vynuogių veislė vynuogyne beveik išnyko užleisdama vietą ‘Pinot noir N’ vynuogių veislei, o vynuogynas išgarsėjo ėmus gaminti rožinius vynus. Nuo 1937 m. šie vynai parduodami su saugoma kilmės vietos nuoroda „Bourgogne“. Tuomet Marsane ir Kušė vyndarių profesinės bendrijos ėmėsi plėtoti atgimstantį vynuogyną. Vis labiau garsėjant vynų geram vardui, 1961 m. prie saugomos vietos nuorodos „Bourgogne“ pavyko pridėti „Marsannay“ ir „Rosé de Marsannay“ (rožiniams vynams) nuorodas.

Galiausiai 1987 m. dekretu buvo pripažinta saugoma kilmės vietos nuoroda „Marsannay“ Ja žymimi baltieji, rožiniai ir raudonieji vynai.

Vynmedžiai auginami laikantis visame Kot de Niui vynininkystės rajone galiojančių taisyklių: vynuogyno tankumas didesnis nei 9 000 vynmedžių sodinių viename hektare, auginamos daugiausia ‘Chardonnay B’ ir ‘Pinot noir N’ veislių vynuogės. Suvokdami, koks didžiulis turtas yra dirvožemis, augintojai skrupulingai saugo jo vientisumą.

Vynai brandinami kelis mėnesius.

2008 m. vynuogynas augo maždaug 230 hektarų plote, per metus vidutiniškai būdavo pagaminama 17 000 hektolitrų vyno, kurio didžiąją dalį sudarė raudonieji vynai. Baltųjų ir rožinių vynų pagaminama po 15 % visos produkcijos.

Priežastinis ryšys

Gaivus jūrinis klimatas, tarpeklių ir slėnių išvagotas Kot de Niui vynininkystės rajono reljefas ir juros periodo mergelio ir kalkakmenio dirvožemiai leidžia optimaliai atsiskleisti vietinėms Burgundijos vyninių vynuogių veislėms ‘Pinot noir N’ ir ‘Chardonnay B’.

Vynuogėms auginti parinkti sklypai plyti pagrindinio gūbrio papėdėje, ten, kur paviršinės sanklodos pakankamai susiformavusios, kad vynmedžiai gerai įsišaknytų, ir pakankamai laidžios, arba plačiame slėnyje su žvyringu dirvožemiu.

Ši reljefo įvairovė kartu su daugybe substratų, mergelio ir kalkakmenio podirviu, akmeningais ar molingais sluoksniais sukuria įvairialypę aplinką,, palankią sodriems ir skirtingiems vynams gaminti.

Iš žvyringame ir laidžiame kūgio formos sąnašų darinio dirvožemyje išaugintų vynuogių pagaminti vynai dažnai būna vaisiški, elegantiškos ir lanksčios struktūros, greitai įgyjantys išraiškingumo. Iš pagrindinio šlaito sklypuose, kuriam būdingas negilius, tačiau daug molio ir geležies oksido turintis dirvožemis, išaugintų vynuogių pagaminti vynai yra galingi, sodrios spalvos, juos galima ilgiau laikyti.

Šis sodrumas ir įvairovė paprastai pabrėžiami etiketėje nurodant vynuogių auginimo „klimato“ pavadinimą. Vynų brandinimas, leidžiantis juos ilgiau išlaikyti buteliuose, taip pat padeda sustiprinti ragaujant juntamus šių vynų skirtumus.

Keliaujant nuo Dižono, visas Kot d’Oro vynuogyno puikumas atsiskleidžia Marsane vynuogyne. Miestas užleidžia vietą ilgai vynmedžių juostai, kuri nutrūksta tik daugiau nei 50 kilometrų į pietus, netoli Maranžo vynuogyno.

Marsane vynuogynas – pagrindinis anuomet puikiais vynais garsėjusio istorinio Dižono kalvagūbrio vynuogyno, kurio didžiąją dalį dabar apima Dižono aglomeracija, šlovės liudininkas.

Marsane vynuogyno istorija turtinga ir sudėtinga. Ji byloja apie daugybę prabėgusių amžių, be to, joje atsispindi svarbūs gretimų teritorijų įvykiai ir raida. Dėl netoliese stūksančio Dižono miesto vynuogynas tapo ir pažeidžiamas, ir simbolinis. Jis, pasodintas viduramžiais Burgundijos kunigaikščių ir išsaugotas Dižono buržuazijos, prisitaikė prie miestų plėtros, net ir rizikuodamas dėl to prarasti prestižą. Sėkmingai atgijęs, šis vynuogynas tapo Kot de Niui vynininkystės rajono „aukso vartais“.

Produktų kokybės ir savybių ryšys

Raudonieji vynai yra labai sodrios spalvos. Juose puikiai dera galinga taninų struktūra ir didelis lankstumas. Juodų uogų skonį dažnai lydi džiovintų slyvų ir muskuso aromatas. Iš žvyringo dirvožemio sklypuose išaugintų vynuogių pagaminti vynai yra veikiau elegantiški ir tiršti nei tvirti.

Rožiniai vynai švelnūs ir vaisiški, juose dažnai juntami persikų ar raudonų vaisių ir uogų aromatai, kuriuos pabrėžia malonus rūgštumas.

Baltieji vynai sodrūs ir tiršti, skleidžiantys vaisių, kartais egzotinių vaisių ar mėtų arba citrinžolių aromatus.

Išlaikius kelerius metus, šiuose vynuose atsiskleidžia visas jų aromato potencialas.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas:

ES teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas:

pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti vyndarystės, vyno gaminimo ir brandinimo vietovė apima toliau nurodytų komunų, kaip jos apibrėžtos 2019 m Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją:

—

Kot d’Oro departamentas: Agencourt, Aloxe-Corton, Ancey, Arcenant, Argilly, Autricourt, Auxey-Duresses, Baubigny, Beaune, Belan-sur-Ource, Bévy, Bissey-la-Côte, Bligny-lès-Beaune, Boncourt-le-Bois, Bouix, Bouze-lès-Beaune, Brion-sur-Ource, Brochon, Cérilly, Chambœuf, Chambolle-Musigny, Channay, Charrey-sur-Seine, Chassagne-Montrachet, Châtillon-sur-Seine, Chaumont-le-Bois, Chaux, Chevannes, Chorey-lès-Beaune, Clémencey, Collonges-lès-Bévy, Combertault, Comblanchien, Corcelles-les-Arts, Corcelles-les-Monts, Corgoloin, Cormot-Vauchignon, Corpeau, Curley, Curtil-Vergy, Daix, Dijon, Ebaty, Echevronne, Epernay-sous-Gevrey, L’Etang-Vergy, Etrochey, Fixin, Flagey-Echézeaux, Flavignerot, Fleurey-sur-Ouche, Fussey, Gerland, Gevrey-Chambertin, Gilly-lès-Cîteaux, Gomméville, Grancey-sur-Ource, Griselles, Ladoix-Serrigny, Lantenay, Larrey, Levernois, Magny-lès-Villers, Mâlain, Marcenay, Marey-lès-Fussey, Massingy, Mavilly-Mandelot, Meloisey, Merceuil, Messanges, Meuilley, Meursanges, Meursault, Molesme, Montagny-lès-Beaune, Monthelie, Montliot-et-Courcelles, Morey-Saint-Denis, Mosson, Nantoux, Nicey, Noiron-sur-Seine, Nolay, Nuits-Saint-Georges, Obtrée, Pernand-Vergelesses, Perrigny-lès-Dijon, Plombières-lès-Dijon, Poinçon-lès-Larrey, Pommard, Pothières, Premeaux-Prissey, Prusly-sur-Ource, Puligny-Montrachet, Quincey, Reulle-Vergy, La Rochepot, Ruffey-lès-Beaune, Saint-Aubin, Saint-Bernard, Saint-Philibert, Saint-Romain, Sainte-Colombe-sur-Seine, Sainte-Marie-la-Blanche, Santenay, Savigny-lès-Beaune, Segrois, Tailly, Talant, Thoires, Vannaire, Velars-sur-Ouche, Vertault, Vignoles, Villars-Fontaine, Villebichot, Villedieu, Villers-la-Faye, Villers-Patras, Villy-le-Moutier, Vix, Volnay, Vosne-Romanée, Vougeot,

—

Ronos departamentas: Alix, Anse, L’Arbresle, Les Ardillats, Arnas, Bagnols, Beaujeu, Belleville, Belmont d’Azergues, Blacé, Le Breuil, Bully, Cercié, Chambost-Allières, Chamelet, Charentay, Charnay, Châtillon, Chazay-d’Azergues, Chénas, Chessy, Chiroubles, Cogny, Corcelles-en-Beaujolais, Dareizé, Denicé, Dracé, Emeringes, Fleurie, Frontenas, Gleizé, Jarnioux, Juliénas, Jullié, Lacenas, Lachassagne, Lancié, Lantignié, Légny, Létra, Limas, Lozanne, Lucenay, Marchampt, Marcy, Moiré, Montmelas-Saint-Sorlin, Morancé, Odenas, Les Olmes, Le Perréon, Pommiers, Porte des Pierres Dorées, Quincié-en-Beaujolais, Régnié-Durette, Rivolet, Saint-Clément-sur-Valsonne, Saint-Cyr-le-Chatoux, Saint-Didier-sur-Beaujeu, Saint-Etienne-des-Oullières, Saint-Etienne-la-Varenne, Saint-Georges-de-Reneins, Saint-Germain-Nuelles, Saint-Jean-d’Ardières, Saint-Jean-des-Vignes, Saint-Julien, Saint-Just-d’Avray, Saint-Lager, Saint-Loup, Saint-Romain-de-Popey, Saint-Vérand, Sainte-Paule, Salles-Arbuissonnas-en-Beaujolais, Sarcey, Taponas, Ternand, Theizé, Le Val d’Oingt, Vaux-en-Beaujolais, Vauxrenard, Vernay, Villefranche-sur-Saône, Ville-sur-Jarnioux, Villié-Morgon,

—

Sonos ir Luaros departamentas: Aluze, Ameugny, Azé, Barizey, Beaumont-sur-Grosne, Berzé-la-Ville, Berzé-le-Châtel, Bissey-sous-Cruchaud, Bissy-la-Mâconnaise, Bissy-sous-Uxelles, Bissy-sur-Fley, Blanot, Bonnay, Bouzeron, Boyer, Bray, Bresse-sur-Grosne, Burgy, Burnand, Bussières, Buxy, Cersot, Chagny, Chaintré, Chalon-sur-Saône, Chamilly, Champagny-sous-Uxelles, Champforgeuil, Chânes, Change, Chapaize, La Chapelle-de-Bragny, La Chapelle-de-Guinchay, La Chapelle-sous-Brancion, Charbonnières, Chardonnay, La Charmée, Charnay-lès-Mâcon, Charrecey, Chasselas, Chassey-le-Camp, Château, Châtenoy-le-Royal, Chaudenay, Cheilly-lès-Maranges, Chenôves, Chevagny-lès-Chevrières, Chissey-lès-Mâcon, Clessé, Cluny, Cormatin, Cortambert, Cortevaix, Couches, Crêches-sur-Saône, Créot, Cruzille, Culles-les-Roches, Curtil-sous-Burnand, Davayé, Demigny, Dennevy, Dezize-lès-Maranges, Donzy-le-Pertuis, Dracy-le-Fort, Dracy-lès-Couches, Epertully, Etrigny, Farges-lès-Chalon, Farges-lès-Mâcon, Flagy, Fleurville, Fley, Fontaines, Fragnes-La Loyère (tik buvusios La Loyère komunos teritorija), Fuissé, Genouilly, Germagny, Givry, Granges, Grevilly, Hurigny, Igé, Jalogny, Jambles, Jugy, Jully-lès-Buxy, Lacrost, Laives, Laizé, Lalheue, Leynes, Lournand, Lugny, Mâcon, Malay, Mancey, Martailly-lès-Brancion, Massilly, Mellecey, Mercurey, Messey-sur-Grosne, Milly-Lamartine, Montagny-lès-Buxy, Montbellet, Montceaux-Ragny, Moroges, Nanton, Ozenay, Paris-l’Hôpital, Péronne, Pierreclos, Plottes, Préty, Prissé, Pruzilly, Remigny, La Roche-Vineuse, Romanèche-Thorins, Rosey, Royer, Rully, Saint-Albain, Saint-Ambreuil, Saint-Amour-Bellevue, Saint-Boil, Saint-Clément-sur-Guye, Saint-Denis-de-Vaux, Saint-Désert, Saint-Gengoux-de-Scissé, Saint-Gengoux-le-National, Saint-Germain-lès-Buxy, Saint-Gervais-sur-Couches, Saint-Gilles, Saint-Jean-de-Trézy, Saint-Jean-de-Vaux, Saint-Léger-sur-Dheune, Saint-Mard-de-Vaux, Saint-Martin-Belle-Roche, Saint-Martin-du-Tartre, Saint-Martin-sous-Montaigu, Saint-Maurice-de-Satonnay, Saint-Maurice-des-Champs, Saint-Maurice-lès-Couches, Saint-Pierre-de-Varennes, Saint-Rémy, Saint-Sernin-du-Plain, Saint-Symphorien-d’Ancelles, Saint-Vallerin, Saint-Vérand, Saint-Ythaire, Saisy, La Salle, Salornay-sur-Guye, Sampigny-lès-Maranges, Sancé, Santilly, Sassangy, Saules, Savigny-sur-Grosne, Sennecey-le-Grand, Senozan, Sercy, Serrières, Sigy-le-Châtel, Sologny, Solutré-Pouilly, Taizé, Tournus, Uchizy, Varennes-lès-Mâcon, Vaux-en-Pré, Vergisson, Vers, Verzé, Le Villars, La Vineuse (tik buvusių Donzy-le-National, La Vineuse, Massy komunų teritorija), Vinzelles, Viré,

—

Jono departamentas: Aigremont, Annay-sur-Serin, Arcy-sur-Cure, Asquins, Augy, Auxerre, Avallon, Bazarnes, Beine, Bernouil, Béru, Bessy-sur-Cure, Bleigny-le-Carreau, Censy, Chablis, Champlay, Champs-sur-Yonne, Chamvres, La Chapelle-Vaupelteigne, Charentenay, Châtel-Gérard, Chemilly-sur-Serein, Cheney, Chevannes, Chichée, Chitry, Collan, Coulangeron, Coulanges-la-Vineuse, Courgis, Cruzy-le-Châtel, Dannemoine, Deux Rivières, Dyé, Epineuil, Escamps, Escolives-Sainte-Camille, Fleys, Fontenay-près-Chablis, Gy-l’Evêque, Héry, Irancy, Island, Joigny, Jouancy, Junay, Jussy, Lichères-près-Aigremont, Lignorelles, Ligny-le-Châtel, Lucy-sur-Cure, Maligny, Mélisey, Merry-Sec, Migé, Molay, Molosmes, Montigny-la-Resle, Montholon (tik Champvallon, Villiers-sur-Tholon, Volgré komunų teritorija), Mouffy, Moulins-en-Tonnerois, Nitry, Noyers, Ouanne, Paroy-sur-Tholon, Pasilly, Pierre-Perthuis, Poilly-sur-Serein, Pontigny, Préhy, Quenne, Roffey, Rouvray, Saint-Bris-le-Vineux, Saint-Cyr-les-Colons, Saint-Père, Sainte-Pallaye, Sainte-Vertu, Sarry, Senan, Serrigny, Tharoiseau, Tissey, Tonnerre, Tronchoy, Val-de-Mercy, Vallan, Venouse, Venoy, Vermenton, Vézannes, Vézelay, Vézinnes, Villeneuve-Saint-Salves, Villy, Vincelles, Vincelottes, Viviers, Yrouerre.

Ženklinimas

Teisinis pagrindas:

nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji:

—	yra įtraukta į kadastrą ir

—	nurodyta derliaus deklaracijoje.

Į kadastrą įtrauktas jos pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

b)	Vynų, kuriems suteikta saugoma geografinė nuoroda, etiketėse galima pateikti stambesnės geografinės vietovės nuorodą „Vin de Bourgogne“ arba „Grand vin de Bourgogne“.

c)	Kuomet etiketėje nurodomas vynuogių veislės pavadinimas, jis turi būti pateikiamas ne tame pačiame regimajame lauke kaip privaloma informacija ir užrašomas ne didesniais nei 2 mm rašmenimis.

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-8fa6b7fc-47fa-4091-8d6c-4610b85767b5

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

2021 3 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 89/19

Bendrojo dokumento, iš dalies pakeisto patvirtinus nereikšmingą pakeitimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, paskelbimas

(2021/C 89/08)

Europos Komisija patvirtino šį nereikšmingą pakeitimą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 (1) 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

Su šia nereikšmingo pakeitimo paraiška galima susipažinti Komisijos duomenų bazėje eAmbrosia.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„REBLOCHON“ / „REBLOCHON DE SAVOIE“

ES Nr. PDO-FR-0130-AM01 – 2020 9 3

SKVN (X) SGN ( )

1. Pavadinimas (-ai)

„Reblochon“ / „Reblochon de Savoie“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.3 klasė. Sūriai

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Sūris „Reblochon“ / „Reblochon de Savoie“ gaminamas iš žalio nenugriebto karvės pieno. Sūris yra slėgtas, nekaitintas, plokščio cilindro formos, šiek tiek gaubtais kraštais, maždaug 14 cm skersmens, maždaug 3,5 cm aukščio ir sveria nuo 450 iki 550 gramų.

100 g visiškai išdžiūvusio sūrio būna ne mažiau kaip 45 g riebalų ir ne mažiau kaip 45 g sausosios medžiagos.

Brandinimo metu nuplauta žievė plona, lygi ir vienoda. Žievės spalva – nuo geltonos iki geltonai oranžinės; ji visiškai arba iš dalies padengta baltu, plonu ir neaukštu pelėsio sluoksniu.

Sūris minkštas, vienalytis, lankstus ir glotnus. Minkštimo spalva – nuo kreminės iki dramblio kaulo geltonumo, minkštimas sūrokas ir gali būti šiek tiek akytas.

SKVN taip pat taikoma ir mažesniems maždaug 9 cm skersmens ir maždaug 3 cm aukščio bei 230–280 g svorio sūriams, pasižymintiems tokiomis pačiomis juslinėmis savybėmis.

„Reblochon“ / „Reblochon de Savoie“ gali būti pateikiamas nepjaustytas arba supjaustytas porcijomis.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Sūriui „Reblochon“ / „Reblochon de Savoie“ gaminti naudojamas tik iš ‘Abondance’, ‘Montbéliarde’ ir ‘Tarine’ veislių karvių gaunamas pienas.

Siekiant užtikrinti ryšį su vietove, galvijai turi būti šeriami daugiausia pašarais iš geografinės vietovės. Pagrindinį racioną sudaro šie pašarai:

—	ne mažiau kaip 50 % ganyklų žolės vasarą ir žiemą kasdien duodamo šieno,

—	žalieji pašarai – žali kukurūzai, šviežia žolė, pašariniai runkeliai. Šiaudus į pagrindinį racioną galima įtraukti tik telyčioms šerti.

Vasaros ganymo laikotarpis trunka mažiausiai 150 dienų.

Karvių laktacijos laikotarpiu pašarai iš geografinės vietovės turi sudaryti 100 % sausosios pagrindinio raciono medžiagos. Ūkiuose, esančiuose didesniame nei 600 metrų aukštyje ir kalnų ūkiuose, kuriuose karvės laktacijos laikotarpiu ganosi didesniame nei 600 metrų aukštyje, pašarai iš geografinės vietovės turi sudaryti ne mažiau kaip 75 % sausosios pagrindinio raciono medžiagos. Ne iš geografinės vietovės pašarui galima pirkti tik šieną.

Be pagrindinio raciono gali būti duodami pašarų papildai – koncentratai ir dehidratuoti pašarai, ne daugiau kaip 1 800 kg vienai melžiamai karvei per metus ir 500 kg per metus telyčioms.

Atsižvelgiant į vidutinį gamybos kiekį, vietovėje karvėms iš viso sušeriama 6 000–7 000 kg sausosios medžiagos. Įskaitant 1 800 kg koncentratų, kuriuose yra apie 89 % sausosios medžiagos, ne mažesnę kaip 50 % geografinėje vietovėje pagamintos sausosios raciono medžiagos dalį sudaro žolė, žalieji pašarai ir sausieji pašarai. Šis minimalus procentinis dydis siekia daugiau nei 70 % vietovėse, esančiose žemesniame nei 600 m aukštyje.

Karves draudžiama šerti silosu, fermentuotais, plastiko plėvele aptrauktais pašarais ir pašarais, kurie gali pakenkti pieno arba sūrio kvapui ar skoniui, arba kurie kelia bakteriologinio užterštumo pavojų.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Pienas turi būti melžiamas, o sūriai gaminami ir brandinami tik nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Pirminis sūrių įpakavimas atliekamas geografinėje vietovėje, prieš juos išvežant iš brandinimo įmonės, ir yra paskutinis „Reblochon“ / „Reblochon de Savoie“ gamybos etapas. Dėl šios nuostatos taikymo išsaugoma produkto žievės kokybė, nes žievė neišdžiūsta ir nesiveisia nepageidaujami pelėsiai. Pirminis įpakavimas nereiškia, kad sūrių nebegalima perpakuoti vėliau kitoje įmonėje.

Pakuojama į pritaikytas pakuotes; bent vienoje jų pusėje yra netikras dugnas iš eglės medienos. Tai taikoma pakuojant nepjaustytus ir per pusę perpjautus sūrius. Ne mažiau kaip trys porcijomis pjaustyto sūrio paviršiai turi būti su žieve.

Produktų, skirtų maisto sektoriaus perdirbimo pramonei, po vieną supakuoti neprivaloma, tačiau prieš išvežami iš geografinės vietovės jie turi būti supakuoti.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Ant sūrių etikečių turi būti nurodytas kilmės vietos nuorodos pavadinimas „Reblochon“ / „Reblochon de Savoie“, kurio raidžių dydis yra ne mažesnis kaip 2/3 didžiausių raidžių, esančių etiketėje, dydžio. Be to, 3.2 punkte nurodyto mažo formato sūrio etiketėje gali būti pateiktas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas kartu su žodžiu „petit“.

Be visiems sūriams taikytinose taisyklėse išvardytų nuorodų ir pirmiau nurodyto žodžio etiketėse, reklamoje, sąskaitose faktūrose ir prekybos dokumentuose greta minėtos kilmės vietos nuorodos draudžiama pateikti bet kokius apibūdinamuosius žodžius ar kitus įrašus, išskyrus konkrečius prekės ar gamybos ženklus.

Etiketėje tame pačiame regėjimo lauke turi būti nurodytas saugomos kilmės nuorodos pavadinimas „Reblochon“ arba „Reblochon de Savoie“ ir Europos Sąjungos SKVN simbolis. Taip pat gali būti pateiktas užrašas „appellation d’origine protégée“.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė apima du trečdalius Aukštutinės Savojos departamento (visą dalį į rytus nuo Ansi, esančią didesniame kaip 500 m aukštyje) ir kai kurias Savojos departamento komunas arba jų dalis.

Aukštutinės Savojos departamentas:

Abondance, Alex, Allinges, Amancy, Andilly, Annecy (tik buvusios Ansi le Vjė komunos teritoriją), Arâches-la-Frasse, Arbusigny, Arenthon, Armoy, Arthaz-Pont-Notre-Dame, Ayse, Ballaison, Beaumont, Bellevaux, Bernex, Bluffy, Boëge, Bogève, Bonne, Bonnevaux, Bonneville, Bons-en-Chablais, Brenthonne, Brizon, Burdignin, Cervens, Chamonix-Mont-Blanc, Charvonnex, Châtel, Châtillon-sur-Cluses, Chevaline, Chevenoz, Cluses, Collonges-sous-Salève, Combloux, Contamine-sur-Arve, Copponex, Cordon, Cornier, Cranves-Sales, Cruseilles, Demi-Quartier, Dingy-Saint-Clair, Domancy, Doussard, Draillant, Duingt, Entrevernes, Essert-Romand, Etaux, Faucigny, Faverges-Seythenex, Fessy, Féternes, Fillières, Fillinges, Giez,Glières-Val-de-Borne, Groisy, Habère-Lullin, Habère-Poche, Juvigny, La Balme-de-Thuy, La Baume, La Chapelle-d'Abondance, La Chapelle-Rambaud, La Chapelle-Saint-Maurice, La Clusaz, La Côte-d'Arbroz, La Forclaz, La Muraz, La Rivière-Enverse, La Roche-sur-Foron, Lathuile, La Tour, La Vernaz, Le Biot, Le Bouchet-Mont-Charvin, Le Lyaud, Le Grand-Bornand, Le Reposoir, Le Sappey, Leschaux, Les Clefs, Les Contamines-Montjoie, Les Gets, Les Houches, Les Villards-sur- Thônes, Lucinges, Lullin, Lully, Manigod, Marcellaz-en-Faucigny, Machilly, Magland, Margencel, Marignier, Marnaz, Megève, Mégevette, Menthonnex-en-Bornes, Menthon-Saint-Bernard, Mieussy, Monnetier-Mornex, Montriond, Mont-Saxonnex, Morillon, Morzine, Nancy-sur-Cluses, Nangy, Nâves-Parmelan, Novel, Onnion, Orcier, Passy, Peillonnex, Perrignier, Pers-Jussy, Praz-sur-Arly, Présilly, Quintal, Reignier-Esery, Reyvroz, Saint-André-de-Boëge, Saint-Blaise, Saint-Cergues, Saint-Eustache, Saint-Férréol, Saint-Gervais-les-Bains, Saint-Jean-d'Aulps, Saint-Jean-de-Sixt, Saint-Jean-de-Tholome, Saint-Jeoire, Saint-Jorioz, Saint-Laurent, Saint-Pierre-en-Faucigny, Saint-Sigismond, Saint-Sixt, Sallanches, Samoëns, Saxel, Scientrier, Scionzier, Serraval, Servoz, Sevrier, Seytroux, Sixt-Fer-à-Cheval, Talloires-Montmin; Taninges, Thônes, Thyez, Vailly, Vacheresse,Val de Chaise, Vallorcine, Verchaix, Vétraz-Monthoux, Veyrier-du-Lac, Villard, Villaz, Ville-en-Sallaz, Villy-le-Bouveret, Villy-le-Pelloux, Vinzier, Viuz-en-Sallaz, Vougy, Vovray-en-Bornes.

Savojos departamentas:

Cohennoz, Crest-Voland, Flumet, La Giettaz, Mercury (G1 ir G2 dalys), Notre-Dame-de-Bellecombe, Plancherine (A1, A2, A3 dalys), Saint-Nicolas-La-Chapelle, Ugine.

5. Ryšys su geografine vietove

Sūris „Reblochon“ arba „Reblochon de Savoie“ gaminamas iš žalio nenugriebto vietinių veislių, kurios yra prisitaikiusios prie kalnuotos vietovės, karvių pieno. Mažas sūrio dydis ir jo glotnus bei lankstus minkštimas yra iki šiol tęsiamos gamybos praktinės patirties rezultatas. Sūris pradėtas gaminti siekiant panaudoti nedidelį riebaus pieno kiekį.

Geografinė vietovė yra šiaurinėje Alpių dalyje ir apima kalnuotus regionus nuo Lemano ežero iki Monblano masyvo. Vietovė yra itin vaizdinga, sudaryta iš masyvų, kurių aukštis keliaujant iš vakarų į rytus vis didėja (nuo 1 000 m vakarų prieškalnių, daugiau kaip 2 000 m klinčių masyvų viršukalnių iki daugiau nei 4 000 m Monblano masyve) ir kuriuos skiria dideli slėniai, esantys didesniame nei 500 m aukštyje (Dranse, Giffre, Arve, Arly). Kalnų klimatą tiesiogiai veikia vakarų srautai, jam būdingi gausūs krituliai.

Didžiąją žemės ūkio paskirties žemės dalį sudaro ganyklos. Regionui būdingi daugiamečių aukštikalnių pievų plotai. Jų augmenija labai įvairi dėl aplinkos sąlygų (dirvos, hidrologijos, padėties, aukščio ir pan.) ir naudojimo (ganyklos). 90 % pievų plotų užima daugiametės ganyklos, kuriose dominuoja labai geru žoliniu pašaru laikoma paprastoji šunažolė ir taip pat baltieji bei raudonieji dobilai. Yra labai žolingų šienaujamų pievų, vidutiniškai žolingų šienaujamų pievų arba ganyklų ir menkai apžėlusių ir sausų šienaujamų pievų arba ganyklų.

Viena iš geografinėje vietovėje esančių pieno ūkių savybių – kalnų ganyklų naudojimas vasarą. Bandos gyvenimui didelę įtaką daro metų laikai.

Pieno gamintojai renkasi iš kalnų vietovių kilusias melžiamas karves, prisitaikiusias prie regiono fizinių ir klimatinių ypatumų (tinkamas ganytis šlaituose sudėjimas, atsparumas temperatūros svyravimui, gebėjimas įsisavinti ganyklų išteklius vasarą ir sausus pašarus žiemą) ir reguliariai duodančias kokybiško pieno.

Melžiamų karvių racioną vasarą daugiausia sudaro ganyklų žolė, o žiemą – sausieji pašarai. Papildomų pašarų kiekis yra ribotas, taip siekiama išsaugoti neintensyvią gamybą ūkiuose.

Pavadinimas „Reblochon de Savoie“ kilo iš žodžio „Reblâche“, kuris reiškia „melžti antrą kartą“. Toks metodas buvo populiarus jau nuo XIII a. Kalnų ganyklas nuomojantis ūkininkas turėjo mokėti nuomą savininkui. Ne iki galo pamelžta karvė antrąkart melžiama duodavo nedaug, bet labai riebaus pieno, nes melžimo pabaigoje pienas ypač riebus. Sūrininkai, turėdami nedaug riebaus pieno, gamindavo mažus riebius sūrius.

Protėvių patirtimi paremtas sūrininko darbas atlieka pagrindinį vaidmenį atskleidžiant „Reblochon“ / „Reblochon de Savoie“ aromatų įvairovę. Kadangi naudojamas žalias iš anksto neapdorotas pienas, o temperatūra žema, aromatas atsiskleidžia geriausiai. Melžiant du kartus per dieną pieną reikia sunaudoti greitai ir tiksliai apskaičiavus. Naudojant nenugriebtą žalią pieną dirbama su atviromis talpomis, kad sūrininkui būtų paprasčiau vizualiai ir fiziškai įvertinti įvairius pieno savybių pokyčius.

Iš pradžių sūris būdavo brandinamas pačiuose ūkiuose. Vėliau ši veikla persikėlė į slėnį; paprastesnis susisiekimas paskatino brandintojo amato atsiradimą. Brandintojai atlieka daug užduočių, pirmiausia, brandinimo metu stebi drėgmę ir temperatūrą, nes nuo jų labiausiai priklauso grybo pelėsio flora (suteikianti žievei būdingą išvaizdą).

Prekyba sūriu „Reblochon“ įsibėgėja XIX a. amžiuje. Atsiranda speciali prekybinė veikla, kuriai plisti padeda geresnis susisiekimas.

„Reblochon“ / „Reblochon de Savoie“ yra iš žalio nenugriebto karvės pieno pagamintas slėgtas, nekaitintas, prieš gamybą neapdorotas sūris.

Jis gali būti gaminamas ir mažesnio dydžio. Sūris yra plokščio cilindro formos, šiek tiek gaubtais kraštais.

Minkštimas glotnus ir lankstus, dramblio kaulo spalvos ir sūrokas. Ploną nuplautą geltonos arba geltonos su oranžiniu atspalviu plutą dengia plonas balto pelėsio sluoksnis.

Kalnų aplinkoje, kuri apima visą geografinę vietovę, dėl gausaus lietaus pavasarį ir vasarą gerai auga žolė. Vietovės sąlygų įvairovė (aukštis, ganyklų išsidėstymas, uolų prigimtis) lemia didelę botaninę pievų įvairovę, o kiekvienos mikroaplinkos floros sudėtis yra originali.

Daugelis į šią sudėtį įeinančių augalų rūšių pasižymi stipriomis aromatinėmis savybėmis ir prisideda prie „Reblochon“ / „Reblochon de Savoie“ būdingų savybių.

Galvijams sunku ganytis šioje atšiaurioje aplinkoje. Prisitaikyti prie sėslių žiemų slėnyje esančiuose tvartuose ir ilgų kasdienių perginimų kalnų ganyklose vasarą gali tik kalnų veislių galvijai.

Šių veislių galvijai duoda turtingą baltymais ir sūrio gamybai ypač tinkamą pieną: pridėjus šliužo fermento, sūris tvirtai sustingsta, o sūrio išeiga didelė.

Sūris „Reblochon“ / „Reblochon de Savoie“ pradėtas gaminti siekiant panaudoti nedidelį riebaus pieno kiekį ir gaminamas taikant paprastą gamybos technologiją (mažai kaitinimo, greitas inokuliavimas, sūris nedžiovinamas talpoje), dėl kurios jo brandinimo laikas yra trumpas. Brandinant sūrį ant jo paviršiaus dauginasi ir viena kitą pakeičia kelios mikroorganizmų grupės. Taip daugiausia yra dėl kintančio pH ir druskos kiekio žievėje. Dėl šios mikrofloros, visų pirma, Geotrichum candidum, „Reblochon“ / „Reblochon de Savoie“ įgyja būdingą ploną baltą pelėsį. Ji taip pat labai prisideda prie sūrio tekstūros ir skonio ypatumų.

Taigi juslinės „Reblochon“ / „Reblochon de Savoie“ savybės yra susijusios su melžiamų karvių pašaru (ganyklų žolė, šienas), gautu iš prie aprašytų klimato sąlygų prisitaikiusios augmenijos, ir sūrininkų bei brandintojų patirtimi.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-8edfe34a-d472-4f74-9c4a-8f06b6b3dee2

(1) OL L 179, 2014 6 19, p. 17.

2021 3 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 89/23

Bendrojo dokumento, iš dalies pakeisto patvirtinus nereikšmingą pakeitimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, paskelbimas

(2021/C 89/09)

Europos Komisija patvirtino šį nereikšmingą pakeitimą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 (1) 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą. Su šia nereikšmingo pakeitimo paraiška galima susipažinti Komisijos duomenų bazėje eAmbrosia.

2021/C /

BENDRASIS DOKUMENTAS

„MIEL DE GALICIA“ / „MEL DE GALICIA“

ES Nr. PGI-ES-0278-AM01 – 2020 9 16

SKVN ( ) SGN (X)

1. Pavadinimas (-ai)

„Miel de Galicia“ / „Mel de Galicia“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.4 klasė. Kiti gyvūniniai produktai

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Saugoma geografine nuoroda (SGN) „Miel de Galicia“ arba „Mel de Galicia“ žymimas produktas yra medus, kuriam būdingos produkto specifikacijoje nurodytos savybės ir kuris gaminamas, perdirbamas ir pakuojamas laikantis visų specifikacijoje, kokybės kontrolės vadove ir galiojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šis medus gaminamas aviliuose su išimamais rėmais, vėliau nuvarvinamas arba išsukamas. Jis būna skystas, susikristalizavęs arba klampus. Taip pat jis gali būti pateikiamas kaip korinis medus.

– Pagal botaninę kilmę „Miel de Galicia“ skirstomas taip:

—	poliflorinis medus,

—	monoflorinis eukaliptų medus,

—	monoflorinis kaštainių medus,

—	monoflorinis gervuogių medus,

—	monoflorinis viržių medus,

—	lipčiaus medus.

Fizinės ir cheminės savybės:

—	didžiausias drėgnis – 18,5 %,

—	diastazės aktyvumas – bent 9 pagal Šadės skalę. Medaus su mažu fermentų kiekiu diastazės aktyvumas turi pasiekti bent 4 vienetus pagal Šadės skalę, jei hidroksimetilfurfurolo kiekis neviršija 10 mg/kg;

—	didžiausias hidroksimetilfurfurolo kiekis – 28 mg/kg.

Žiedadulkių savybės:

Bendra žiedadulkių sudėtis turi atitikti Galisijos medui būdingą žiedadulkių sudėtį.

Bet kuriuo atveju Helianthus annuus, Olea europaea ir Cistus ladanifer žiedadulkių derinys neturi sudaryti daugiau kaip 5 % bendros žiedadulkių sudėties.

Be to, priklausomai nuo įvairių išvardytų medaus rūšių žiedų kilmės, žiedadulkių sudėtis meduje turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	poliflorinis medus – didžiąją žiedadulkių dalį sudaro augalų Castanea sativa, Eucalyptus sp., Ericaceae, Rubus sp., Rosaceae, Cytisus sp. / Ulex sp., Trifolium sp., Lotus sp., Campanula, Centaurea, Quercus sp., Echium sp., Taraxacum sp. ir Brassica sp. žiedadulkės;

monoflorinis medus:

—	eukalipto medus – eukalipto (Eucaliptus sp.) žiedadulkių kiekis procentais – ne mažesnis kaip 70 %;

—	kaštainių medus – kaštainių (Castanea sp.) žiedadulkių kiekis procentais – ne mažesnis kaip 70 %;

—	gervuogių medus – gervuogių (Rubus sp.) žiedadulkių kiekis procentais – ne mažesnis kaip 45 %;

—	viržių medus – viržių (Erica sp.) žiedadulkių kiekis procentais – ne mažesnis kaip 30 %;

c)	lipčiaus medus – žiedadulkių sudėtis turi atitikti Galisijai būdingą augmeniją, visų pirma Castanea sativa, Rubus, Cytisus / Genista ir Erica.

Juslinės savybės

Kiekvienos rūšies medus turi pasižymėti atitinkamos žiedų kilmės medui būdingomis juslinėmis savybėmis, tokiomis kaip spalva, kvapas ir skonis. Pagal botaninę kilmę ryškiausios juslinės medaus savybės yra šios:

—	poliflorinis medus – šviesaus gintaro, tamsaus gintaro arba tamsios spalvos, žiedų arba augalų kvapo, saldaus skonio, priklausomai nuo vyraujančios floros skonis gali būti skirtingas, taip pat gali būti juntamas aitrumas;

—	monoflorinis eukaliptų medus – šviesios gintaro arba gintaro spalvos, žiedų kvapo, su kiek juntamu vaško kvapu. Vyrauja saldus skonis, paprastai su kiek juntamu rūgštumu, taip pat gali būti vos juntamas sūrumas;

—	monoflorinis kaštainių medus – nuo gintaro iki tamsios spalvos, kartais raudono atspalvio, paprastai augalų kvapo, vyrauja saldus skonis su vos juntamu sūrumu, tačiau taip pat gali būti juntamas kartumas ir (arba) rūgštumas bei aitrumas;

—	monoflorinis gervuogių medus – šviesaus arba tamsaus gintaro spalvos, žiedų ir (arba) vaisių kvapo, saldaus skonio, nors gali būti juntamas ir rūgštumas, sūrumas ir (arba) kartumas.

—	monoflorinis viržių medus – gintaro, tamsaus gintaro arba tamsios spalvos su raudonu atspalviu, augalų kvapo, tačiau gali kvepėti ir žiedais, vyrauja saldus skonis su vos juntamu kartumu, taip pat gali būti juntamas sūrumas ir (arba) rūgštumas;

—	lipčiaus medus – tamsaus gintaro arba tamsios spalvos, dažnai augalų kvapo, saldaus skonio, gali būti juntamas sūrumas ir (arba) kartumas.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Medus turi būti gaminamas, o vėliau išgaunamas, laikomas ir pakuojamas nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Medus pakuojamas įmonėse, įtrauktose į atitinkamą reguliavimo tarybos tvarkomą registrą. Tiesiogiai vartoti skirtas medus paprastai pakuojamas į 500–1 000 g talpos tarą.

Tara turi būti uždaryta taip, kad medus neprarastų natūralaus kvapo, neįgautų pašalinių kvapų ir nesudrėktų (kad nebūtų pakenkta jo kokybei). Tara turi būti pagaminta iš permatomo ir bespalvio stiklo, tačiau gali būti leidžiamos ir kitos medžiagos, jei jos atitinka maisto produktų pakavimui nustatytus reikalavimus. Korinis medus turi būti pakuojamas į leidžiamą naudoti medžiagą.

Be to, pakuoti galima tik pakavimo įmonėse, į kurias atvežamas medus iš ūkių, įtrauktų į saugomos geografinės nuorodos registrus, ir kuriose prižiūrint kontrolės įstaigai tara ženklinama etiketėmis ir antrinėmis etiketėmis. Visomis šiomis priemonėmis siekiama apsaugoti produkto kokybę ir užtikrinti jo atsekamumą.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Parduoti skirtas saugoma geografine nuoroda „Miel de Galicia“ žymimas medus po sertifikavimo turi būti paženklintas atitinkamos pakavimo įmonės etikete, kuri naudojama tik SGN žymimam medui, taip pat kontrolės institucijos patvirtinta ir išduota antrine etikete su abėcėliniu-skaitmeniu kodu ir oficialiu SGN „Miel de Galicia“ logotipu.

Ant etiketės ir antrinės etiketės privaloma pateikti užrašą „Indicación geográfica protegida“ (saugoma geografinė nuoroda) ir vieną iš dviejų produkto pavadinimo formų – „Miel de Galicia“ arba „Mel de Galicia“.

Ant lipčiaus medaus etiketės galima nurodyti „miel de bosque“ (miško medus).

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Saugoma geografine nuoroda „Miel de Galicia“ žymimas medus gaminamas, perdirbamas ir pakuojamas visoje Galisijos autonominės srities teritorijoje.

5. Ryšys su geografine vietove

Ši geografinė nuoroda įregistruota remiantis produkto geru vardu ir konkrečiomis jo savybėmis, susijusiomis su gamtine gamybos aplinka.

Geras vardas

Bitininkystė Galisijoje klestėjo prieš paplintant cukrui, nes medus buvo itin vertinamas dėl savo saldumo ir gydomųjų savybių. 1752–1753 metų „Catastro de Ensenada“ (surašymo) duomenimis Galisijoje iš viso buvo 366 339 tradiciniai aviliai, vadinami „trobos“ arba „cortizos“. Tokių avilių esama ir dabar. Šie duomenys aiškiai rodo, kad bitininkystė Galisijoje buvo svarbi nuo senų laikų. Tai matyti ir iš Galisijos vietovardžių.

Žodžiai cortín, albar, abellariza, albiza arba albariza reiškia kaimiškus statinius be stogo, ovalo arba apskritimo formos, rečiau keturkampius, kuriuos sudarė aukštos sienos, saugančios avilius ir neleidžiančios prieiti gyvūnams (daugiausia lokiams). Šių senus laikus primenančių statinių galima rasti ir dabar, o kalnų vietovėse jie netgi tebenaudojami pagal savo paskirtį, ypač rytiniuose Ankareso ir Kaurelo kalnuose ir Suido kalnuose.

Argosono (Čantada, Lugas) parapijos kunigas Don Benigno Ledo 1880 m. pastatė pirmąjį kilnojamąjį avilį, o po kelerių metų sukūrė pirmąjį avilį, skirtą bitėms veisti dalijant spiečių ir motinėlėms auginti, kurį pavadino aviliu-lopšeliu. Romos Fabregos knygoje apie bitininkystę rašoma, kad pirmasis ispanų bitininkas, naudojęs kilnojamuosius avilius, buvo Galisijos „bičių kunigas“ Don Benigno Ledo. Taip pabrėžiamas jo indėlis ne tik į Galisijos, bet ir į visos Ispanijos bitininkystę.

Pirmasis Galisijoje išleistas veikalas apie bitininkystę tikriausiai buvo D. Ramono Pimentelo Mendeso bitininkystės vadovėlis, skirtas Galisijos bitininkams (1893 m.).

Galisijos medus įrašytas į Ispanijos tradicinių produktų sąrašą (Inventario español de productos tradicionales), kurį 1996 m. paskelbė Ispanijos žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produktų ministerija (p. 174–175). Šis produktas yra viena svarbiausių prekių rudens švenčių metu.

1998 m. Ispanijos žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produktų ministerija atliko prekybos medumi Ispanijoje tyrimą. Šis tyrimas atskleidė, kad, palyginti su kitomis Ispanijos sritimis, šiaurės vakarinėje šalies dalyje (Galisijoje) medaus suvartojama daugiau ir kad medaus kaina čia didesnė. Vartotojai nuo seno vertina Galisijoje pagamintą medų; tai suteikia produktui didesnės prekinės vertės, ko negalima pasakyti apie kaimyninėse autonominėse srityse gaminamą medų.

Su gamtine aplinka susijusios specifinės savybės

Šiaurės vakariniame Iberijos pusiasalio pakraštyje esanti Galisija yra vienas seniausių Ispanijos teritorinių vienetų, kuris nuo romėnų viešpatavimo laikų išlaikė beveik nepakitusį pavadinimą (romėnai šį regioną vadino Gallaecia) ir kurio ribos jau daugiau kaip aštuonis amžius praktiškai išlieka tokios pačios. Administracinės šio regiono ribos sutampa su geografinėmis sienomis, kurios šiaurėje, pietuose, rytuose ir vakaruose skyrė jį nuo kaimyninių regionų. Tai paaiškina, kodėl šis regionas išlaikė ir savo kalbą.

Ši ypatinga geografinė padėtis turi įtakos ir Galisijos klimatui. Upių žiotimis ir upingais slėniais į regiono gilumą perduodama vandenyno, supančio regioną iš pietvakarių ir šiaurės rytų (tai Ispanijos pakrantėse daugiau niekur nesutinkamas reiškinys), įtaka, o kalnai riboja įvairių oro slėgio frontų judėjimą, todėl šiame regione sukuriamos ypatingos temperatūros ir kritulių sąlygos.

Be to, didžioji Galisijos teritorijos dalis geomorfologiniu, litologiniu ir dirvožemio struktūros aspektu skiriasi nuo Viduržemio jūros regionų, kuriuose gaminami tradiciniai bitininkystės produktai. Čia dominuoja rūgšti dirva, lemianti tam tikrų vietos augalų augimą, taigi, ir nektaro susidarymą bei medaus savybes.

Todėl šis gamtinis regionas labai skiriasi nuo likusios Iberijos pusiasalio dalies. Šį skirtumą lemia geomorfologiniai, klimato, biologiniai ir dirvožemio struktūros aspektai, lemiantys prie gamtinių sąlygų, kurias sukuria visi šie veiksniai, prisitaikiusią florą.

Kalbant apie augalus, iš kurių gaunamas nektaras medaus gamybai, Galisijos teritorija yra gana homogeniška. Didžiausius Galisijoje gaminamo medaus rūšių skirtumus lemia pagrindinių medui gaminti tinkamų augalų rūšių gausa. Galisijos medaus gamybai svarbiausi šie penki taksonai: Castanea sativa, Rubus, Cytisus, Erica ir Eucalyptus. Pakrantės zonoje daugiausia auga eukaliptai. Vidinėje Galisijos teritorijos dalyje gaminamo medaus savybes lemia trijų rūšių augalų – Castanea sativa, Erica ir Rubus – gausa.

Taigi dėl Galisijos geografinės padėties ir jos ypatybių čia gaminamas medus pasižymi būdingomis savybėmis, skiriančiomis jį nuo kitose vietovėse gaminamo medaus.

Vienas iš naudingiausių analitinių metodų, naudojamų siekiant nustatyti medaus, siejamo su tam tikra geografine padėtimi, išskirtinumą – žiedadulkių sudėties analizė. Remiantis šia analize specifines Galisijos medaus savybes, palyginti su kitos kilmės medumi, lemia:

—	jam būdingi tipiški ir išskirtiniai žiedadulkių deriniai, kurie skiria šį medų nuo kitur, įskaitant kaimyninius regionus, pagaminto medaus;

—	lūpažiedžių, visų pirma Lavandula, Rosmarinus, Thymus, Mentha ir kitų žiedadulkių nebuvimas arba labai maža jų dalis (mažiau kaip 1 %);

—	Helianthus annuus, Citrus arba Olea europaea žiedadulkių nebuvimas arba labai maža jų dalis (mažiau kaip 1 %);

—	Cistus ladanifer žiedadulkių nebuvimas arba labai maža jų dalis (mažiau kaip 1 %);

—	Hedysarum coronarium, Hypecoum procumbens ir Diplotaxis erucoides žiedadulkių nebuvimas jo sudėtyje.

Taigi „Miel de Galicia“ pasižymi daugybe būdingų savybių, kurios sietinos su gamtine aplinka.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://mediorural.xunta.gal/sites/default/files/produtos/en-tramitacion/Pliego_de_condiciones_Miel_de_Galicia_julio_2020_final.pdf

(1) OL L 179, 2014 6 19, p. 17.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 89

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	64 metai 2021m. kovo 16d.

Turinys		Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2021/C 89/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10028 — Black Diamond Capital Management/Investindustrial Group/Phenolic Specialty Resins Business of Hexion) ( 1 )	1
2021/C 89/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10190 — OTPP/KKR/Caruna Group) ( 1 )	2
2021/C 89/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10111 — CVC/Vivartia Holdings) ( 1 )	3

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2021/C 89/04	2021 m. kovo 15 d. Euro kursas	4
2021/C 89/05	Informacinis pranešimas apie vienkartinių plastikinių gaminių ženklinimo specifikacijas	5
2021/C 89/06	2020 m. spalio 21 d. Socialinės apsaugos sistemųkoordinavimo administracinės komisija, SPRENDIMAS Nr. H10 dėl Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos Techninės duomenų tvarkymo komisijos darbo metodų ir sudėties ( 1 )	6

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1920
JPY	Japonijos jena	130,17
DKK	Danijos krona	7,4362
GBP	Svaras sterlingas	0,85670
SEK	Švedijos krona	10,1850
CHF	Šveicarijos frankas	1,1084
ISK	Islandijos krona	153,50
NOK	Norvegijos krona	10,0988
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,193
HUF	Vengrijos forintas	367,63
PLN	Lenkijos zlotas	4,5914
RON	Rumunijos lėja	4,8845
TRY	Turkijos lira	8,9852
AUD	Australijos doleris	1,5419
CAD	Kanados doleris	1,4874
HKD	Honkongo doleris	9,2553
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6588
SGD	Singapūro doleris	1,6040
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 351,97
ZAR	Pietų Afrikos randas	17,7316
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,7508
HRK	Kroatijos kuna	7,5798
IDR	Indonezijos rupija	17 165,81
MYR	Malaizijos ringitas	4,9021
PHP	Filipinų pesas	57,868
RUB	Rusijos rublis	87,1471
THB	Tailando batas	36,630
BRL	Brazilijos realas	6,6896
MXN	Meksikos pesas	24,6610
INR	Indijos rupija	86,4925

	V Nuomonės
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2021/C 89/07	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	11
2021/C 89/08	Bendrojo dokumento, iš dalies pakeisto patvirtinus nereikšmingą pakeitimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, paskelbimas	19
2021/C 89/09	Bendrojo dokumento, iš dalies pakeisto patvirtinus nereikšmingą pakeitimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, paskelbimas	23


	(1) Tekstas svarbus EEE.