Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai

(2021/C 35/01)

Paskutinis leidinys

OL C 28, 2021 1 25

Skelbti leidiniai

OL C 19, 2021 1 18

OL C 9, 2021 1 11

OL C 443, 2020 12 21

OL C 433, 2020 12 14

OL C 423, 2020 12 7

OL C 414, 2020 11 30

Šiuos tekstus galite rasti

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

2020 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Changmao Biochemical Engineering Co. Ltd / Distillerie Bonollo SpA ir kt.

(Byla C-461/18 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Dempingas - Kinijos kilmės vyno rūgšties importas - Į bylą įstojusios šalies pirmojoje instancijoje pateiktas apeliacinis skundas - Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio antros pastraipos antras sakinys - Dalinė tarpinė peržiūra - Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso praradimas per peržiūros procedūrą - Galutinio antidempingo muito pakeitimas - Normaliosios vertės nustatymas - Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 9 dalis - Priešpriešinis apeliacinis skundas - Europos Sąjungos teritorijoje įsteigtų konkuruojančiųjų gamintojų pareikštas ieškinys dėl panaikinimo - Priimtinumas - Tiesioginė įtaka - Kompetencijos vykdyti sprendimą padalijimas)

(2021/C 35/02)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Changmao Biochemical Engineering Co. Ltd, atstovaujama dikigoros K. Adamantopoulos ir advocaat P. Billiet

Kitos proceso šalys: Distillerie Bonollo SpA, Industria Chimica Valenzana (ICV) SpA, Distillerie Mazzari SpA, Caviro Distillerie Srl, atstovaujamos solisitoriaus R. MacLean ir advokatės A. Bochon, Comercial Química Sarasa, SL, Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama H. Marcos Fraile ir B. Driessen, padedamų avocată N. Tuominen, Europos Komisija, atstovaujama M. França, J.-F. Brakeland ir A. Demeneix

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti pagrindinį apeliacinį skundą.

2.	Panaikinti 2018 m. gegužės 3 d. Sprendimo Distillerie Bonollo ir kt. / Taryba (T-431/12, EU:T:2018:251) rezoliucinės dalies 2 punktą tiek, kiek jame Europos Sąjungos Bendrasis Teismas nurodė Europos Sąjungos Tarybai imtis priemonių šiam sprendimui įvykdyti.

3.	Atmesti likusią priešpriešinio apeliacinio skundo dalį.

4.

Nurodyti Changmao Biochemical Engineering Co. Ltd padengti savo, Distillerie Bonollo SpA, Industria Chimica Valenzana (ICV) SpA, Distillerie Mazzari SpA ir Caviro Distillerie Srl, taip pat Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pagrindiniu apeliaciniu skundu.

5.	Nurodyti Europos Komisijai padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir keturias penktąsias Distillerie Bonollo SpA, Industria Chimica Valenzana (ICV) SpA, Distillerie Mazzari SpA ir Caviro Distillerie Srl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešpriešiniu apeliaciniu skundu.

6.	Changmao Biochemical Engineering Co. Ltd ir Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su priešpriešiniu apeliaciniu skundu.

---

(1)  OL C 341, 2018 9 24.

2020 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje (Högsta förvaltningsdomstolen (Švedija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Skatteverket / Sögård Fastigheter AB

(Byla C-787/18) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas kito apmokestinamojo asmens nei to, kuris atliko pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaitą, atskaitos tikslinimas - Bendrovės atliktas nekilnojamojo turto, kuris šios bendrovės, kaip ir bendrovės ankstesnės savininkės, buvo išnuomotas, pardavimas fiziniams asmenims - Apmokestinimo PVM nutraukimas pastatą pardavus fiziniams asmenims)

(2021/C 35/03)

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Högsta förvaltningsdomstolen

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: Skatteverket

Atsakovė: Sögård Fastigheter AB

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose remiantis šios direktyvos 188 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad nekilnojamojo turto perleidėjas neturės patikslinti pirkimo pridėtinės vertės mokesčio atskaitos, jei perėmėjas šį nekilnojamąjį turtą naudos tik sandoriams, dėl kurių atsiranda teisė į atskaitą, tačiau kuriuose perėmėjas kartu įpareigojamas atlikti šį patikslinimą dėl likusio patikslinimo laikotarpio, kai savo ruožtu perleidžia aptariamą nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui, kuris jo nenaudos tokiems sandoriams.

---

(1)  OL C 72, 2019 2 25.

2020 m. gruodžio 1 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Federatie Nederlandse Vakbeweging / Van den Bosch Transporten BV, Van den Bosch Transporte GmbH, Silo-Tank kft

(Byla C-815/18) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 96/71/EB - 1 straipsnio 1 ir 3 dalys bei 2 straipsnio 1 dalis - Darbuotojų komandiravimas teikiant paslaugas - Tarptautinio kelių transporto sektoriuje dirbantys vairuotojai - Taikymo sritis - Sąvoka „komandiruotasis darbuotojas“ - Kabotažo operacijos - 3 straipsnio 1, 3 ir 8 dalys - SESV 56 straipsnis - Laisvė teikti paslaugas - Kolektyvinės sutartys, kurios buvo paskelbtos visuotinai taikytinomis)

(2021/C 35/04)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Federatie Nederlandse Vakbeweging

Kitos kasacinio proceso šalys: Van den Bosch Transporten BV, Van den Bosch Transporte GmbH, Silo-Tank kft

Rezoliucinė dalis

1.	1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma tarpvalstybinėms paslaugoms, teikiamoms krovinių vežimo keliais sektoriuje.

2.

Direktyvos 96/71 1 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 2 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad darbuotojas, kuris dirba vairuotoju tarptautinio krovinių vežimo keliais sektoriuje pagal vežimo sutartį, sudarytą tarp jį įdarbinusios įmonės, įsteigtos valstybėje narėje, ir įmonės, esančios kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje atitinkamas asmuo paprastai dirba, laikomas į kitos valstybės narės teritoriją komandiruotu darbuotoju, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, jeigu jo atliekamas darbas nagrinėjamu ribotu laikotarpiu yra pakankamai susijęs su šia teritorija. Tokio ryšio buvimas nustatomas visapusiškai įvertinus veiksnius, kaip antai atitinkamo darbuotojo šioje teritorijoje vykdomos veiklos pobūdį, jo veiklos ryšio su kiekvienos valstybės narės, kurioje dirba, teritorija intensyvumo laipsnį ir dalį, kurią ši veikla sudaro, kalbant apie visą atitinkamų paslaugų teikimą. To, kad tarptautinio kelių transporto srityje dirbantis vairuotojas, kurį vienoje valstybėje narėje įsteigta įmonė perleido kitoje valstybėje narėje įsteigtai įmonei, gauna nurodymus, susijusius su jo užduotimis, pradeda arba baigia tas užduotis šios antrosios įmonės buveinėje, nepakanka, kad būtų galima laikyti, kad jis buvo komandiruotas į tos kitos valstybės narės teritoriją, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 96/71, jeigu jo atliekamas darbas neturi pakankamo ryšio su šia teritorija.

3.	Direktyvos 96/71 1 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 2 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad ryšis, kuris sieja sutartį dėl darbuotojų samdos sudariusias įmones, kaip priklausančias tai pačiai grupei, nėra svarbus vertinant, ar darbuotojai yra komandiruoti.

4.

Direktyvos 96/71 1 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 2 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad darbuotojas, kuris dirba vairuotoju tarptautinio krovinių vežimo keliais sektoriuje pagal vežimo sutartį, sudarytą tarp jį įdarbinusios įmonės, įsteigtos valstybėje narėje, ir įmonės, esančios kitoje valstybėje narėje, ir atlieka kabotažo operacijas kitos valstybės narės teritorijoje nei ta, kurioje paprastai dirba, iš principo gali būti laikomas komandiruotu į valstybės narės, kurioje vykdomi tie vežimai, teritoriją. Kabotažo operacijos trukmė nesvarbi vertinant tokio komandiravimo buvimą, tačiau tai neturi įtakos galimam šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalies taikymui.

5.

Direktyvos 96/71 3 straipsnio 1 ir 8 dalys aiškintinos taip, kad tai, ar kolektyvinė sutartis buvo paskelbta visuotinai taikytina, turi būti vertinama remiantis taikytina nacionaline teise. Šiose nuostatose minimą sąvoką atitinka kolektyvinė darbo sutartis, kuri nebuvo paskelbta visuotinai taikytina, tačiau kurios laikymasis įmonėms, kurioms ji taikoma, reiškia, kad jos atleidžiamos nuo kitos visuotinai taikoma paskelbtos kolektyvinės darbo sutarties taikymo, ir kurios nuostatos iš esmės tapačios šios kitos kolektyvinės darbo sutarties nuostatoms.

---

(1)  OL C 122, 2019 4 1.

2020 m. lapkričio 25 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija / GEA Group AG

(Byla C-823/18 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Karteliai - Alavo šilumos stabilizatorių, epoksidinto sojos pupelių aliejaus ir esterių Europos rinka - Kainų nustatymas, rinkų pasidalijimas ir keitimasis neskelbtina komercine informacija - 10 % apyvartos viršutinės ribos taikymas vienam iš įmonę sudarančių subjektų - Sprendimo iš dalies pakeisti pradiniame sprendime, kuriuo konstatuotas pažeidimas, nustatytą baudą, panaikinimas - Baudos - Sąvoka „įmonė“ - Solidarioji atsakomybė už baudos sumokėjimą - Vienodo požiūrio principas - Baudos mokėjimo terminas dalinio pakeitimo atveju)

(2021/C 35/05)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama T. Christoforou, P. Rossi ir V. Bottka, vėliau – P. Rossi ir V. Bottka

Kita proceso šalis: GEA Group AG, atstovaujama advokatų C. Wagner ir I. du Mont

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2018 m. spalio 18 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą GEA Group / Komisija (T-640/16, EU:T:2018:700).

2.	Grąžinti bylą T-640/16 Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.

3.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

---

(1)  OL C 93, 2019 3 11.

2020 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Supremo (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Repsol Petróleo, SA / Administración General del Estado

(Byla C-44/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2003/96/EB - Energetinių produktų ir elektros energijos apmokestinimas - 21 straipsnio 3 dalis - Apmokestinamojo įvykio nebuvimas - Energetikos produktų naudojimas energetikos produktus gaminančioje įmonėje gaminant galutinius energetikos produktus, kai neišvengiamai išgaunami ir produktai, kurie nėra energetikos produktai)

(2021/C 35/06)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Repsol Petróleo, SA

Kita apeliacinio proceso šalis: Administración General del Estado

Rezoliucinė dalis

2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, 21 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys turi būti aiškinamas taip, kad kai energetikos produktus, skirtus naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai, gaminančioje įmonėje naudojami joje pasigaminti energetikos produktai ir gaminant taip pat neišvengiamai gaunami ne energetikos produktai, tai šių produktų, kuriuos naudojant gaunami ekonominę vertę turintys ne energetikos produktai, daliai netaikoma šioje nuostatoje numatyta apmokestinamojo įvykio, dėl kurio reikia apmokestinti energetikos produktų mokesčiu, išimtis.

---

(1)  OL C 155, 2019 5 6.

2020 m. lapkričio 25 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija / Portugalijos Respublika

(Byla C-49/19) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Elektroniniai ryšiai - Universaliosios paslaugos ir paslaugų gavėjų teisės, susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis - Direktyva 2002/22/EB - Tinklai ir paslaugos - 13 straipsnis - Įpareigojimų teikti universaliąją paslaugą finansavimas - Paskirstymo mechanizmas - Skaidrumo, kuo mažesnio rinkos iškraipymo, nediskriminavimo ir proporcingumo principai)

(2021/C 35/07)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama L. Nicolae, P. Costa de Oliveira, G. Braga da Cruz, vėliau L. Nicolae ir G. Braga da Cruz

Atsakovė: Portugalijos Respublika, atstovaujama L. Inez Fernandes, P. Barros da Costa ir J. Marques, padedamų advogado D. Silva Morais

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 112, 2019 3 25.

2020 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Wikingerhof GmbH & Co. KG / Booking.com BV

(Byla C-59/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose - Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 - Jurisdikcija - 7 straipsnio 1 ir 2 punktai - Specialioji jurisdikcija bylose dėl delikto arba kvazidelikto - Ieškinys dėl komercinės praktikos, laikomos prieštaraujančia konkurencijos teisei, nutraukimo - Argumentas dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, pasireiškiančio komercine praktika, kuriai taikomos sutartinės nuostatos - Apgyvendinimo rezervavimo internetinė platforma „booking.com“)

(2021/C 35/08)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Wikingerhof GmbH & Co. KG

Kita kasacinio proceso šalis: Booking.com BV

Rezoliucinė dalis

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas ieškiniui, kuriame prašoma įpareigoti nutraukti tam tikrus veiksmus, susijusius su ieškovo ir atsakovo sutartiniais santykiais, ir kuris grindžiamas argumentu dėl atsakovo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pažeidžiant konkurencijos teisės normas.

---

(1)  OL C 155, 2019 5 6.

2020 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunalul Bucureşti (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Star Taxi App SRL / Unitatea Administrativ Teritorială Municipiul Bucureşti prin Primar General, Consiliul General al Municipiului Bucureşti

(Byla C-62/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - SESV 56 straipsnis - Taikymas - Išimtinai vidaus situacija - Direktyva 2000/31/EB - 2 straipsnio a punktas - Sąvoka „informacinės visuomenės paslaugos“ - 3 straipsnio 2 ir 4 dalys - 4 straipsnis - Taikymas - Direktyva 2006/123/EB - Paslaugos - III skyrius (Teikėjų įsisteigimo laisvė) ir IV skyrius (Laisvas paslaugų judėjimas) - Taikymas - 9 ir 10 straipsniai - Direktyva (ES) 2015/1535 - 1 straipsnio 1 dalies e ir f punktai - Sąvoka „paslaugų taisyklė“ - Sąvoka „techninis reglamentas“ - 5 straipsnio 1 dalis - Nepranešimas iš anksto - Galimybė pasiremti - Asmenų, pageidaujančių keliauti mieste iš vienos vietos į kitą, ir licenciją turinčių taksi vairuotojų ryšio užmezgimo naudojant išmaniajam telefonui skirtą programėlę veikla - Kvalifikavimas - Nacionalinis reglamentavimas, pagal kurį šiai veiklai taikomas reikalavimas gauti išankstinį leidimą)

(2021/C 35/09)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunalul Bucureşti

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Star Taxi App SRL

Atsakovai: Unitatea Administrativ Teritorială Municipiul Bucureşti prin Primar General, Consiliul General al Municipiului Bucureşti

dalyvaujant: IB, Camera Naţională a Taximetriştilor din România, D’Artex Star SRL, Auto Cobălcescu SRL, Cristaxi Service SRL

Rezoliucinė dalis

1.

2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) 2 straipsnio a punktas, kuriame daroma nuoroda į 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, 1 straipsnio 1 dalies b punktą, turi būti aiškinamas taip, kad „informacinės visuomenės paslauga“, kaip ji suprantama pagal šias nuostatas, yra tarpininkavimo paslauga, kurios esmė yra tai, kad naudojantis išmaniajam telefonui skirta programėle už užmokestį užmezgamas ryšys tarp asmenų, pageidaujančių keliauti mieste iš vienos vietos į kitą, ir licenciją turinčių taksi vairuotojų, ir dėl kurios jos teikėjas su šiais vairuotojais yra sudaręs šių paslaugų teikimo už mėnesinį abonentinį mokestį sutartis, tačiau jiems neperduoda užsakymų, nenustato vežimo kainos ir nepriima mokėjimų iš šių asmenų (jie moka tiesiogiai taksi vairuotojui), juo labiau nevykdo transporto priemonių ir jų vairuotojų tinkamumo, taip pat šių vairuotojų elgesio kontrolės.

2.

Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip, kad „techninis reglamentas“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nėra vietos valdžios institucijos nustatytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį tarpininkavimo paslaugos, kurios tikslas – naudojantis išmaniajam telefonui skirta programėle už užmokestį užmegzti ryšį tarp asmenų, pageidaujančių keliauti mieste iš vienos vietos į kitą, ir licenciją turinčių taksi vairuotojų ir kuri laikytina „informacinės visuomenės paslauga“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies b punktą, teikimas susiejamas su kitiems taksi rezervavimo paslaugų teikėjams jau taikoma pareiga gauti išankstinį leidimą.

3.

SESV 56 straipsnis, Direktyvos 2000/31 3 straipsnio 2 ir 4 dalys, taip pat 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 16 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad jie netaikomi ginčui, kurio visi reikšmingi elementai susiję tik su viena valstybe nare. Direktyvos 2000/31 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis netaikomas valstybės narės teisiniam reglamentavimui, pagal kurį tarpininkavimo paslaugos, kurios tikslas – naudojantis išmaniajam telefonui skirta programėle už užmokestį užmegzti ryšį tarp asmenų, pageidaujančių keliauti mieste iš vienos vietos į kitą, ir licenciją turinčių taksi vairuotojų ir kuri laikytina „informacinės visuomenės paslauga“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2000/31 2 straipsnio a punktą, kuriame daroma nuoroda į Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies b punktą, teikimas susiejamas su kitiems taksi rezervavimo paslaugų teikėjams jau taikoma pareiga gauti išankstinį leidimą. Direktyvos 2006/123 9 ir 10 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamas valstybės narės teisinis reglamentavimas, pagal kurį tarpininkavimo paslaugos, kurios tikslas – naudojantis išmaniajam telefonui skirta programėle už atlygį užmegzti ryšį tarp asmenų, pageidaujančių keliauti mieste iš vienos vietos į kitą, ir licenciją turinčių taksi vairuotojų, teikimas susiejamas su pareiga gauti išankstinį leidimą prieš pradedant vykdyti veiklą, jeigu šio leidimo gavimo sąlygos neatitinka šiuose straipsniuose numatytų reikalavimų, nes nustatomi, be kita ko, su atitinkama paslauga nesuderinami techniniai reikalavimai, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

---

(1)  OL C 164, 2019 5 13.

2020 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje Suzanne Saleh Thabet, Gamal Mohamed Hosni Elsayed Mubarak, Alaa Mohamed Hosni Elsayed Mubarak, Heddy Mohamed Magdy Hussein Rassekh, Khadiga Mahmoud El Gammal / Europos Sąjungos Taryba

(Sujungtos bylos C-72/19 P ir C-145/19 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Egipte - Lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas - Asmenų, subjektų ir įstaigų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti, sąrašas - Apeliantų pavardžių palikimas sąraše - Trečiosios valstybės institucijos sprendimas - Europos Sąjungos Tarybos pareiga patikrinti, ar šis sprendimas priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą - Pareiga motyvuoti)

(2021/C 35/10)

Proceso kalba: anglų

Šalys

(Byla C-72/19 P)

Apeliantai: Suzanne Saleh Thabet, Gamal Mohamed Hosni Elsayed Mubarak, Alaa Mohamed Hosni Elsayed Mubarak, Heddy Mohamed Magdy Hussein Rassekh, Khadiga Mahmoud El Gammal, atstovaujami QC Lord Anderson, QC B. Kennelly, baristerio J. Pobjoy ir solisitorių G. Martin, C. Enderby Smith ir F. Holmey

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Taryba, iš pradžių atstovaujama J. Kneale ir V. Piessevaux, vėliau A. Antoniadis ir V. Piessevaux

(Byla C-145/19 P)

Apeliantai: Gamal Mohamed Hosni Elsayed Mubarak, veikiantis savo vardu ir kaip Suzanne Saleh Thabet ir Alaa Mohamed Hosni Elsayed Mubarak atstovas, visi trys Mohamed Hosni Elsayed Mubarak įpėdiniai, atstovaujami QC Lord Anderson, QC B. Kennelly, baristerio J. Pobjoy ir solisitorių G. Martin, C. Enderby Smith ir F. Holmey

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Taryba, iš pradžių atstovaujama J. Kneale ir V. Piessevaux, vėliau M. Balta ir V. Piessevaux

Rezoliucinė dalis

1.

Panaikinti 2018 m. lapkričio 22 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Saleh Thabet ir kt. / Taryba (T-274/16 ir T-275/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:826) tiek, kiek juo Bendrasis Teismas atmetė ieškinius dėl 2016 m. kovo 18 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2016/411, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/172/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms atsižvelgiant į padėtį Egipte, ir 2017 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2017/496, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/172/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms atsižvelgiant į padėtį Egipte, panaikinimo.

2.	Panaikinti 2018 m. gruodžio 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Mubarak / Taryba (T-358/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:905).

3.	Panaikinti sprendimus 2016/411 ir 2017/496 tiek, kiek jie susiję su Suzanne Saleh Thabet, Gamal Mohamed Hosni Elsayed Mubarak, Alaa Mohamed Hosni Elsayed Mubarak bei Heddy Mohamed Magdy Hussein Rassekh ir Khadiga Mahmoud El Gammal.

4.

Panaikinti Sprendimą 2017/496, 2017 m. kovo 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/491, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 270/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, atsižvelgiant į padėtį Egipte, 2018 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/466, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/172/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms atsižvelgiant į padėtį Egipte ir 2018 m. kovo 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/465, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 270/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, atsižvelgiant į padėtį Egipte, tiek, kiek jie susiję su Mohamed Hosni Elsayed Mubarak.

5.	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir apeliacinėje instancijoje.

---

(1)  OL C 155, 2019 5 6.

OL C 148, 2019 4 29.

2020 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Rechtbank Den Haag zittingsplaats Haarlem (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) R.N.N.S. (C-225/19), K.A. (C-226/19) / Minister van Buitenlandse Zaken

(Sujungtos bylos C-225/19 ir C-226/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė - Bendrijos vizų kodeksas - Reglamentas (EB) Nr. 810/2009 - 32 straipsnio 1 – 3 dalys - Sprendimas atsisakyti išduoti vizą - VI priedas - Standartinė forma - Motyvavimas - Grėsmė vienos ar kelių valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui ar visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams - 22 straipsnis - Išankstinio konsultavimosi su kitų valstybių narių centrinėmis valdžios institucijomis procedūra - Prieštaravimas vizos išdavimui - Skundas dėl sprendimo atsisakyti išduoti vizą - Teisminės kontrolės apimtis - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis - Teisė į veiksmingą teisinę gynybą)

(2021/C 35/11)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Den Haag zittingsplaats Haarlem

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: R.N.N.S. (C-225/19), K.A. (C-226/19)

Atsakovas: Minister van Buitenlandse Zaken

Rezoliucinė dalis

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, iš dalies pakeisto 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013, 32 straipsnio 2 ir 3 dalys, siejamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinamos taip, kad, viena vertus, jose reikalaujama, kad valstybė narė, pagal Reglamento Nr. 810/2009, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 610/2013, 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktį priėmusi galutinį sprendimą atsisakyti išduoti vizą dėl to, kad kita valstybė narė pareiškė prieštaravimą vizos išdavimui, šiame sprendime nurodytų tokį prieštaravimą pareiškusią valstybę narę, konkretų šiuo prieštaravimu grindžiamą atsisakymo pagrindą, prireikus kartu išdėstydama to prieštaravimo priežasčių esmę, ir valdžios instituciją, į kurią prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo gali kreiptis, kad sužinotų galimas teisių gynimo priemones toje kitoje valstybėje narėje, ir, kita vertus, kai dėl to paties sprendimo, remiantis Reglamento Nr. 810/2009, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 610/2013, 32 straipsnio 3 dalimi, pateikiamas skundas, tą sprendimą priėmusios valstybės narės teismai negali kitos valstybės narės pareikšto prieštaravimo vizos išdavimui teisėtumo nagrinėti iš esmės.

---

(1)  OL C 187, 2019 6 3.

2020 m. lapkričio 25 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Curtea de Apel Cluj (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Banca B. SA / A.A.A.

(Byla C-269/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Vartotojų apsauga - Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais - Direktyva 93/13/EEB - Sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga pasekmės - Nesąžiningos sąlygos pakeitimas kita - Kintamosios palūkanų normos apskaičiavimo tvarka - Leistinumas - Raginimas šalims surengti derybas)

(2021/C 35/12)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Curtea de Apel Cluj

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: Banca B. SA

Kita apeliacinio proceso šalis: A.A.A.

Rezoliucinė dalis

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama: kai pripažinus paskolos sutarties, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, sąlygas, kuriose apibrėžiama kintamosios palūkanų normos nustatymo tvarka, nesąžiningomis po atitinkamo tokių sąlygų panaikinimo ši sutartis nebesukelia pasekmių, o šios sutarties panaikinimas vartotojams sukeltų ypač nepalankių pasekmių, ir nėra jokių teisės aktų nuostatų, kuriomis būtų galima pakeisti tas nesąžiningas sąlygas, nacionalinis teismas privalo, atsižvelgdamas į savo vidaus teisę, imtis visų reikiamų priemonių tam, kad apsaugotų vartotojus nuo jiems ypač nepalankių pasekmių, galinčių kilti panaikinus šią sutartį. Tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, nacionaliniam teismui nedraudžiama, be kita ko, paraginti šalis derėtis, kad būtų nustatyta palūkanų normos apskaičiavimo tvarka, su sąlyga, kad jis nustato šių derybų ribas ir šia tvarka siekiama nustatyti realią sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, atsižvelgiant, be kita ko, į vartotojų apsaugos tikslą, kuriuo grindžiama Direktyva 93/13.

---

(1)  OL C 238, 2019 7 15.

2020 m. lapkričio 25 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Corte suprema di cassazione (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Istituto nazionale della previdenza sociale / WS

(Byla C-302/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2011/98/ES - Vieną leidimą turinčių darbuotojų iš trečiųjų šalių teisės - 12 straipsnis - Teisė į vienodą požiūrį - Socialinė apsauga - Valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias, nustatant teises į šeimos išmoką, neatsižvelgiama į vieną leidimą turinčio asmens šeimos narius, kurie nuolat negyvena šios valstybės narės teritorijoje)

(2021/C 35/13)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Corte suprema di cassazione

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Istituto nazionale della previdenza sociale

Kita kasacinio proceso šalis: WS

Rezoliucinė dalis

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių 12 straipsnio 1 dalies e punktą reikia aiškinti taip, kad pagal jį draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias nustatant teises į socialinės apsaugos išmoką neatsižvelgiama į vieną leidimą, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 2 straipsnio c punktą, turinčio asmens šeimos narius, kurie gyvena ne šios valstybės narės teritorijoje, o trečiojoje šalyje, nors atsižvelgiama į trečiojoje šalyje gyvenančius minėtos valstybės narės piliečio šeimos narius.

---

(1)  OL C 288, 2019 8 26.

2020 m. lapkričio 25 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Corte suprema di cassazione (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Istituto nazionale della previdenza sociale / VR

(Byla C-303/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2003/109/EB - Trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statusas - 11 straipsnis - Teisė į vienodą požiūrį - Socialinė apsauga - Valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias, nustatant teises į šeimos išmoką, neatsižvelgiama į ilgalaikio gyventojo šeimos narius, kurie nuolat negyvena šios valstybės narės teritorijoje)

(2021/C 35/14)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Corte suprema di cassazione

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Istituto nazionale della previdenza sociale

Kita kasacinio proceso šalis: VR

Rezoliucinė dalis

2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso 11 straipsnio 1 dalies d punktą reikia aiškinti taip: pagal jį draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias nustatant teises į socialinės apsaugos išmoką neatsižvelgiama į ilgalaikio gyventojo, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 2 straipsnio b punktą, šeimos narius, kurie gyvena ne šios valstybės narės teritorijoje, o trečiojoje šalyje, nors atsižvelgiama į trečiojoje šalyje gyvenančius minėtos valstybės narės piliečio šeimos narius, jei perkeldama šią direktyvą į vidaus teisę ši valstybė narė nėra aiškiai pareiškusi, kad ketina remtis pagal šios direktyvos 11 straipsnio 2 dalį leidžiama pareigos taikyti vienodą požiūrį išimtimi.

---

(1)  OL C 288, 2019 8 26.

2020 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) BONVER WIN, a.s. / Ministerstvo financí ČR

(Byla C-311/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Laisvė teikti paslaugas - Apribojimai - Nacionalinės teisės aktai, kuriais tam tikrose vietose draudžiama vykdyti azartinių lošimų veiklą - SESV 56 straipsnio taikymas - Tarpvalstybinis elementas)

(2021/C 35/15)

Proceso kalba: čekų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Nejvyšší správní soud

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: BONVER WIN, a.s.

Atsakovė: Ministerstvo financí ČR

Rezoliucinė dalis

SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jis taikytinas valstybėje narėje įsisteigusios bendrovės, kurios licencija verstis azartinių lošimų veikla buvo panaikinta po to, kai toje valstybėje narėje įsigaliojo teisės nuostata, kurioje nustatomos vietos, kur leidžiama rengti tokius lošimus, situacijai, jei tokia nuostata taikoma vienodai visiems tos valstybės narės teritorijoje veiklą vykdantiems paslaugos teikėjams, nepaisant to, ar jie tas paslaugas teikia tos valstybės ar kitų valstybių narių piliečiams, kai dalis jos klientų yra iš kitos valstybės narės nei ta, kurioje yra jos buveinė.

---

(1)  OL C 213, 2019 6 24.

2020 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgericht Berlin (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ingredion Germany GmbH / Vokietijos Federacinė Respublika

(Byla C-320/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Aplinka - Direktyva 2003/87/EB - Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema - 3 straipsnio h punktas - Nauji rinkos dalyviai - 10a straipsnis - Nemokamų leidimų suteikimo pereinamuoju laikotarpiu tvarka - Sprendimas 2011/278/ES - 18 straipsnio 1 dalies c punktas - Su kuru susijęs veiklos lygis - 18 straipsnio 2 dalies antra pastraipa - Atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento dydis)

(2021/C 35/16)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Berlin

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Ingredion Germany GmbH

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Rezoliucinė dalis

2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimo 2011/278/ES, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės, 18 straipsnio 2 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad siekiant suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų naujiems rinkos dalyviams atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas turi būti mažesnis už 100 %.

---

(1)  OL C 246, 2019 7 22.

2020 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Région de Bruxelles-Capitale / Europos Komisija

(Byla C-352/19 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 - Augalų apsaugos produktų pateikimas rinkai - Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2324 - Veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo atnaujinimas - SESV 263 straipsnis - Regioninio vieneto suinteresuotumas pareikšti ieškinį - Tiesioginė sąsaja)

(2021/C 35/17)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Région de Bruxelles-Capitale, atstovaujama advokato A. Bailleux

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama X. Lewis, F. Castillo de la Torre, I. Naglis ir F. Castilla Contreras

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Briuselio sostinės regiono bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 220, 2019 7 1.

2020 m. lapkričio 25 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Ondernemingsrechtbank Antwerpen (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Belgische Vereniging van Auteurs, Componisten en Uitgevers CVBA (SABAM) / Weareone.World BVBA, Wecandance NV

(Byla C-372/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Konkurencija - SESV 102 straipsnis - Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi - „Nesąžiningų kainų“ sąvoka - Kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacija - Faktinio monopolio padėtis - Dominuojanti padėtis - Piktnaudžiavimas - Muzikos kūrinių grojimas muzikos festivaliuose - Skalė, grindžiama už parduotus bilietus gautomis bendrosiomis pajamomis - Pagrįstas santykis su kolektyvinio administravimo organizacijos suteiktomis paslaugomis - Faktiškai grotos kolektyvinio administravimo organizacijos muzikinio repertuaro dalies nustatymas)

(2021/C 35/18)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Ondernemingsrechtbank Antwerpen

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Belgische Vereniging van Auteurs, Componisten en Uitgevers CVBA (SABAM)

Atsakovai: Weareone.World BVBA, Wecandance NV

Rezoliucinė dalis

SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad nėra piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, kai faktinį monopolį valstybėje narėje turinti kolektyvinio administravimo organizacija už teisę viešai skelbti autorių teisių saugomus muzikos kūrinius muzikos renginių organizatoriams taiko skalę, pagal kurią:

—

autoriniai atlyginimai yra apskaičiuojami pagal tarifą, kuris taikomas už parduotus bilietus gautoms bendrosioms pajamoms, be galimybės iš šių pajamų išskaičiuoti visų festivalio organizavimo išlaidų, kurios niekaip nėra susijusios su jame grotais muzikos kūriniais, jeigu, atsižvelgiant į visas svarbias šioje byloje nagrinėjamo atvejo aplinkybes, administravimo organizacijos faktiškai pagal šią skalę nustatyti autoriniai atlyginimai nėra pernelyg dideli, atsižvelgiant į, be kita ko, kūrinių naudojimo pobūdį ir apimtį, dėl tokio naudojimo atsiradusią ekonominę vertę ir šios administravimo organizacijos paslaugų ekonominę vertę; tai turi patikrinti nacionalinis teismas, ir

—

joje naudojama pakopinio fiksuoto dydžio tarifo sistema, siekiant nustatyti grotų muzikos kūrinių, paimtų iš šios administravimo organizacijos repertuaro, dalį, jeigu egzistuoja kitas būdas tiksliau identifikuoti ir suskaičiuoti šių kūrinių naudojimą ir jų auditoriją, ir kad naudojant šį kitą būdą galima pasiekti tą patį teisėtą tikslą – apsaugoti muzikos autorių, kompozitorių ir leidėjų interesus, neproporcingai nepadidinant išlaidų, susijusių su sutarčių valdymu ir autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo stebėjimu; tai turi patikrinti nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į konkretų nagrinėjamą atvejį ir į visas bylos aplinkybes, įskaitant pateiktų duomenų prieinamumą ir patikimumą, taip pat turimas technologines priemones.

---

(1)  OL C 270, 2019 8 12.

2020 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Østre Landsret (Danija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Viasat Broadcasting UK Ltd / TV2/Danmark A/S, Danijos Karalystė

(Byla C-445/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Valstybės pagalba - Visuomeninis transliuotojas - SESV 106 straipsnio 2 dalis - Bendros ekonominės svarbos paslaugos - Su vidaus rinka suderinama pagalba - SESV 108 straipsnio 3 dalis - Pranešimas - Nebuvimas - Gavėjo pareiga sumokėti palūkanas už laikotarpį, kai ši pagalba buvo teikiama neteisėtai - Palūkanų apskaičiavimas - Sumos, į kurias reikia atsižvelgti)

(2021/C 35/19)

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Østre Landsret

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Viasat Broadcasting UK Ltd

Atsakovės: TV2/Danmark A/S, Danijos Karalystė

Rezoliucinė dalis

1.

SESV 108 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad nacionaliniams teismams tenkanti pareiga įpareigoti valstybės pagalbos, įgyvendintos pažeidžiant šią nuostatą, gavėją sumokėti palūkanas už laikotarpį, kai ši pagalba buvo teikiama neteisėtai, taikoma ir tuomet, kai Europos Komisija galutiniame sprendime nusprendžia, kad pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį ši pagalba buvo suderinama su vidaus rinka.

2.

SESV 108 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad nacionaliniams teismams tenkanti pareiga įpareigoti valstybės pagalbos, suteiktos pažeidžiant šią nuostatą, gavėją sumokėti palūkanas už laikotarpį, kai ši pagalba buvo teikiama neteisėtai, taikoma ir pagalbai, kurią šis gavėjas pervedė su juo susijusioms įmonėms, ir pagalbai, kurią jam pervedė valstybės kontroliuojama įmonė.

---

(1)  OL C 270, 2019 8 12.

2020 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas (Hof van beroep te Brussel (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš AZ

(Byla C-510/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose - Europos arešto orderis - Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR - 6 straipsnio 2 dalis - „Vykdančiosios teisminės institucijos“ sąvoka - 27 straipsnio 2 dalis - Specialioji taisyklė - 27 straipsnio 3 dalies g punktas ir 4 dalis - Leidžianti nukrypti nuostata - Persekiojimas už „kitą nusikalstamą veiką“ nei ta, dėl kurios asmuo buvo perduotas - Vykdančiosios teisminės institucijos sutikimas - Vykdančiosios valstybės narės prokuratūros sutikimas)

(2021/C 35/20)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van beroep te Brussel

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

AZ

dalyvaujant: Openbaar Ministerie, YU, ZV

Rezoliucinė dalis

1.

„Vykdančiosios teisminės institucijos“ sąvoka, kaip tai suprantama pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pagrindų sprendimu 2009/299/TVR, 6 straipsnio 2 dalį, yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, kuri turi būti aiškinama kaip apimanti valstybės narės institucijas, kurios nebūtinai yra teisėjai ar teismai, bet dalyvauja vykdant toje valstybėje narėje baudžiamąjį teisingumą ir nepriklausomai vykdo Europos arešto orderio išdavimo funkcijas, laikydamosi procedūros, kuri atitinka su veiksminga teismine gynyba susijusius reikalavimus.

2.

Pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pagrindų sprendimu 2009/299, 6 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 3 dalies g punktas ir 4 dalis turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės prokuroras, kuris, nors dalyvauja vykdant teisingumą, bet priimdamas sprendimus gali gauti konkrečių vykdomosios valdžios nurodymų, nelaikomas „vykdančiąja teismine institucija“, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas.

---

(1)  OL C 312, 2019 9 16.

2020 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija / Belgijos Karalystė

(Byla C-767/19) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyvos 2009/72/EB ir 2009/73/EB - Elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinka - Veiksmingas elektros energijos ir dujų perdavimo sistemų valdymo atskyrimas nuo tiekimo ir gamybos veiklos - Nepriklausomų nacionalinių reguliavimo institucijų įsteigimas)

(2021/C 35/21)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama O. Beynet ir Y. G. Marinova

Atsakovė: Belgijos Karalystė, atstovaujama L. Van den Broeck, M. Jacobs ir C. Pochet, padedamų G. Block

Rezoliucinė dalis

1.

Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB, ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB, tinkamai į nacionalinę teisę neperkėlusi: — kiekvienos iš direktyvų 2009/72 ir 2009/73 9 straipsnio 1 dalies a punkto, — Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 4 dalies a ir b punktų ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 4 dalies a ir b punktų, taip pat — Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 6 dalies a–c punktų ir 9 dalies ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 6 dalies a–c punktų ir 9 dalies.

2.	Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 10, 2020 1 13.

2020 m. lapkričio 25 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Okresný súd Košice I (Slovakija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) NI, OJ, PK / Sociálna poisťovňa

(Byla C-799/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį. sprendimą - Socialinė politika - Direktyva 2008/94/EB - 2 ir 3 straipsniai - Darbuotojų apsauga darbdaviui tapus nemokiam - „Darbuotojams neįvykdytų reikalavimų“ ir „darbdavio nemokumo“ sąvokos - Nelaimingas atsitikimas darbe - Darbuotojo mirtis - Neturtinės žalos atlyginimas - Skolos išieškojimas iš darbdavio - Negalėjimas - Garantijų institucija)

(2021/C 35/22)

Proceso kalba: slovakų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Okresný súd Košice I

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: NI, OJ, PK

Atsakovė: Sociálna poisťovňa

Rezoliucinė dalis

1.

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam 2 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad darbdavio negalima laikyti „nemokiu“, kai dėl jo buvo pateiktas prašymas pradėti vykdymo procedūrą teismo sprendimu pripažinus teisę į žalos atlyginimą, bet per vykdymo procedūrą buvo pripažinta, kad skolos išieškoti neįmanoma dėl šio darbdavio nemokumo. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar atitinkama valstybė narė, remdamasi šios direktyvos 2 straipsnio 4 dalimi, nusprendė išplėsti šioje direktyvoje numatytos darbuotojų apsaugos taikymą tokiam nemokumo atvejui, nustatytam vykstant kitam, nei šio 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas, procesui, numatytam nacionalinėje teisėje.

2.

Direktyvos 2008/94/EB 1 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad darbdavio mokėtina kompensacija maitintojo netekusiems artimiesiems už neturtinę žalą, patirtą darbuotojui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, gali būti laikoma „darbuotojų reikalavimu, kylančiu iš darbo sutarčių ar darbo santykių“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalį, tik jeigu ji patenka į „darbo užmokesčio“ sąvoką, kaip ji apibrėžta nacionalinėje teisėje, o tai turi nustatyti nacionalinis teismas.

---

(1)  OL C 19, 2020 1 20.

2018 m. liepos 12 d. Oliver Spieker pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) nutarties byloje T-92/18, Oliver Spieker / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

(Byla C-455/18 P)

(2021/C 35/23)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantas: Oliver Spieker, atstovaujamas advokatų A. Schönfleisch, O. Spieker, M. Alber, N. Willich

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

Apelianto reikalavimai

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

—

panaikinti 2018 m. gegužės 8 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį byloje T-92/18, Spieker / EUIPO (Science for a better skin), kuria Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ketvirtosios apeliacinės tarybos 2017 m. gruodžio 12 d. Sprendimo (R1067/2017-4) atmesti skundą, kuriuo apeliantas prašė panaikinti atsakovės eksperto 2017 m. kovo 20 d. sprendimą, panaikinimo,

—	panaikinti EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą (R1067/2017-4),

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant būtinąsias išlaidas, kurias apeliantas patyrė vykstant procedūrai ketvirtojoje apeliacinėje taryboje ir procesui Bendrajame Teisme.

2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) apeliacinį skundą atmetė ir nusprendė, kad pralaimėjusi šalis turi padengti bylinėjimosi išlaidas.

2020 m. birželio 11 d.João Miguel Barata pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. balandžio 2 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-81/18, Barata / Parlamentas

(Byla C-259/20 P)

(2021/C 35/24)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: João Miguel Barata, atstovaujamas advokatų G. Pandey, D. Rovetta, avvocato V. Villante,

Kita proceso šalis: Europos Parlamentas

2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nutarė, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip iš dalies nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas ir nurodė apeliantei padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

2020 m. liepos 9 d.Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. gegužės 13 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-445/18, Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

(Byla C-307/20 P)

(2021/C 35/25)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf, atstovaujama advokatų P. Lange, A. Auler, M. Wenz, C. Möller

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, Peek & Cloppenburg KG, Hamburg

2020 m. spalio 29 d. nutartimi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) nepriėmė apeliacinio skundo ir nurodė apeliantei padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

2020 m. liepos 9 d.Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. gegužės 13 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-535/18 Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

(Byla C-308/20 P)

(2021/C 35/26)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf, atstovaujama advokatų P. Lange, A. Auler, M. Wenz, C. Möller

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), Peek & Cloppenburg KG, Hamburg

2020 m. spalio 29 d. nutartimi Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) atmetė apeliacinį skundą ir nurodė apeliantei padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

2020 m. liepos 9 d.Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. gegužės 13 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-443/18 Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

(Byla C-309/20 P)

(2021/C 35/27)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf, atstovaujama advokatų P. Lange, A. Auler, M. Wenz, C. Möller

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), Peek & Cloppenburg KG, Hamburg

2020 m. spalio 29 d. nutartimi Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) atmetė apeliacinį skundą ir nurodė apeliantei padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

2020 m. liepos 10 d.Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. gegužės 13 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-446/18 Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

(Byla C-310/20 P)

(2021/C 35/28)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf, atstovaujama advokatų P. Lange, A. Auler, M. Wenz, C. Möller

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), Peek & Cloppenburg KG, Hamburg

2020 m. spalio 29 d. nutartimi Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) atmetė apeliacinį skundą ir nurodė apeliantei padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

2020 m. liepos 10 d.Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. gegužės 13 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-444/18 Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

(Byla C-311/20 P)

(2021/C 35/29)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf, atstovaujama advokatų P. Lange, A. Auler, M. Wenz, C. Möller

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), Peek & Cloppenburg KG, Hamburg

2020 m. spalio 29 d. nutartimi Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) atmetė apeliacinį skundą ir nurodė apeliantei padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

2020 m. liepos 10 d.Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. gegužės 13 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-534/18 Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

(Byla C-312/20 P)

(2021/C 35/30)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Peek & Cloppenburg KG, Düsseldorf, atstovaujama advokatų P. Lange, A. Auler, M. Wenz, C. Möller

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), Peek & Cloppenburg KG, Hamburg

2020 m. spalio 29 d. nutartimi Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) atmetė apeliacinį skundą ir nurodė apeliantei padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

2020 m. liepos 16 d.Tribunal Judicial da Comarca dos Açores (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje VO ir kt. / SATA International – Azores Airlines SA

(Byla C-316/20)

(2021/C 35/31)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Judicial da Comarca dos Açores

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: VO, ZO, ML, NB, KE, JE, PI, VY

Atsakovė: SATA International – Azores Airlines SA

Prejudicinis klausimas

Ar keleiviams, kurie sumokėjo dalį bilieto kainos, o kitą jos dalį padengė oro bendrovė pagal sporto varžybų rėmimo sutartį, taikoma kelionės sumažina kaina, kuria plačioji visuomenė negali pasinaudoti tiesiogiai ar netiesiogiai, sąvoka?

2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nutarė:

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 (1) , nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 3 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad tas reglamentas netaikomas keleiviui, keliaujančiam su oro bendrovės pagal renginio rėmimo sutartį išduotu bilietu už lengvatinę kainą, kurį įsigyti gali tik tam tikri konkretūs asmenys ir kuris gali būti išduotas tik gavus išankstinį ir atskirą to oro vežėjo leidimą.

---

(1)  OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10.

2020 m. rugpjūčio 21 d.Dermavita Co. Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. birželio 25 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-104/19 Dermavita / EUIPO – Allergan Holdings France (JUVÉDERM)

(Byla C-400/20 P)

(2021/C 35/32)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Dermavita Co. Ltd, atstovaujama адвокат D. Todorov

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, Allergan Holdings France

2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) atmetė apeliacinį skundą ir nurodė apeliantei padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

2020 m. rugsėjo 25 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo (septintoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo susijusiose bylose T-778/16 ir T-892/16 Airija ir kt. / Komisija

(Byla C-465/20 P)

(2021/C 35/33)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama L. Flynn, P.-J. Loewenthal ir F. Tomat

Kitos proceso šalys: Airija, Apple Sales International (ASI), Apple Operations Europe (AOE), Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Lenkijos Respublika, EFTA Surveillance Authority

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	atmesti pirmąjį–ketvirtąjį ir aštuntąjį pagrindus byloje T-778/16 ir pirmąjį–penktąjį, aštuntąjį ir keturioliktąjį pagrindus byloje T-892/16,

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis išnagrinėtų dar nenagrinėtus pagrindus ir

—	atidėti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pirmąja ir apeliacine instancijomis, nagrinėjimo klausimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija pateikia du apeliacinio skundo pagrindus.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas, kai atmetė Komisijos sprendime (1) padarytą pirminę išvadą dėl naudos. Šį pagrindą sudaro trys dalys.

—

Pirma, skundžiamo sprendimo 125, 183–187, 228, 242, 243 ir 249 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai aiškino sprendimą, konstatuodamas, kad pirminė išvada dėl naudos buvo grindžiama tik darbuotojų trūkumu ir fiziniu nebuvimu ASI ir AOE pagrindinėse buveinėse ir nebuvo pamėginta parodyti, kad ASI ir AOE Airijos padaliniai faktiškai vykdė funkcijas, pagrindžiančias Apple IP licencijų suteikimą šiems padaliniams. Komisijos sprendimo 281–305 konstatuojamosiose dalyse analizuojamos faktinės funkcijos, kurias atliko tiek pagrindinės buveinės, tiek Airijos padaliniai, siekiant pagrįsti Apple IP licencijų suteikimą Airijos padaliniams. Tai, kad Bendrasis Teismas tinkamai neišnagrinėjo sprendimo struktūros ir turinio bei paaiškinimų, kuriuos Komisija pateikė rašytinėse pastabose dėl funkcijų, kurias atliko pagrindinės buveinės ir Airijos padaliniai, yra proceso taisyklių pažeidimas. Vėlesnis Bendrojo Teismo sprendimo 268–283, 286 ir 287 punktuose pateiktas pripažinimas, kad Komisijos sprendime nagrinėjamos funkcijos, kurias atlieka Airijos padaliniai, siekiant pagrįsti Apple IP licencijų suteikimą joms, reiškia prieštaringą motyvavimą, kuris prilygsta motyvų nepateikimui.

—

Antra, skundžiamo sprendimo 267, 269, 273, 274, 275, 277, 281, 283, 298–302 punktuose Bendrasis Teismas pažeidžia atskiro subjekto ir įprastų rinkos sąlygų principus, o tai yra SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas ir (arba) nacionalinės teisės iškraipymas, kai remiasi funkcijomis, kuria atlieka Apple Inc. tam, kad atmestų Komisijos sprendimą suteikti Apple IP licencijas Airijos padaliniams. Tai, kad Bendrasis Teismas nenagrinėjo Komisijos sprendimo 308–318 konstatuojamosiose dalyse pateiktų paaiškinimų ir Komisijos rašytinių pastabų apie tai, kodėl Apple Inc. atliekamos funkcijos neturi reikšmės paskirstant pelną ASI ir AOE viduje, yra proceso taisyklių pažeidimas ir motyvų nepateikimas.

—

Trečia, skundžiamo sprendimo 301 ir 303–309 punktuose Bendrasis Teismas pažeidžia atskiro subjekto ir įprastų rinkos sąlygų principus, o tai yra SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas ir (arba) nacionalinės teisės iškraipymas, kai konstatuoja, kad formalūs ASI ir AOE vadovų veiksmai yra funkcijos, kurias atlieka jų pagrindinės buveinės Apple IP licencijų atžvilgiu. Tai, kad Bendrasis Teismas nenagrinėjo Komisijos sprendime ir rašytinėse pastabose pateiktų paaiškinimų apie tai, kodėl šie veiksmai nėra funkcijos, kurias atlieka pagrindinės buveinės, siekiant taikyti atskiro subjekto ir įprastų rinkos sąlygų principus, yra proceso taisyklių pažeidimas ir motyvų nepateikimas. Tai, kad Bendrasis Teismas rėmėsi įrodymų nepriimtinumu grįsdamas savo išvadą, yra proceso taisyklių pažeidimas.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, kai atmetė Komisijos sprendime padarytą papildomą išvadą dėl naudos. Šį pagrindą sudaro trys dalys.

—	Pirma, skundžiamo sprendimo 349, 416, 434 ir 435 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą taikydamas įrodinėjimo reikalavimų, kuriuos Komisija turi tenkinti, kad įrodytų naudą, taisykles.

—	Antra, skundžiamo sprendimo 315–481 punktuose Bendrasis Teismas pažeidė proceso taisykles, kai siekdamas atmesti papildomą išvadą dėl naudos rėmėsi argumentais, kurių nei Airija, nei ASI/AOE nebuvo pateikusios savo ieškiniuose.

—	Trečia, skundžiamo sprendimo 315–481 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai aiškino Komisijos sprendimą ir pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį ir (arba) iškraipė nacionalinę teisę, kai padarė išvadą, kad Komisijos sprendime nebuvo įrodytas naudos egzistavimas pagal papildomus jos motyvus.

---

(1)  2016 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos sprendimas (ES) 2017/1283 dėl valstybės pagalbos SA.38373 (2014/C) (ex 2014/NN) (ex 2014/CP), kurią Airija suteikė bendrovei „Apple“ (OL L 187, 2017, p. 1).

2020 m. spalio 5 d.Cour d'appel de Mons (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje TP / Institut des Experts en Automobiles

(Byla C-502/20)

(2021/C 35/34)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel de Mons

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas, atsakovas pirmoje instancijoje: TP

Kita apeliacinio proceso šalis, ieškovas pirmoje instancijoje: Institut des Experts en Automobiles

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2007 m. gegužės 15 d. Belgijos įstatymo dėl automobilių eksperto profesijos pripažinimo ir apsaugos 5 straipsnio [1 dalies 2 punkto] b papunkčio ir 6 straipsnių nuostatos, siejamos su 2008 m. vasario 12 d. Įstatymo dėl bendrų ES profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisyklių, būtent 6, 8 ir 9 straipsnių, nuostatomis, gali būti aiškinamos taip, kad paslaugos teikėjas, kuris perkelia savo įsisteigimo vietą į kitą valstybę narę, negali po tokio perkėlimo būti įtrauktas į savo kilmės šalies, t. y. Belgijos, laikinai ir kartais teikiamų paslaugų IEA registrą, siekiant šioje šalyje laikinai ir kartais vykdyti veiklą. Ar toks aiškinimas atitinka Sąjungos teisėje pripažinta įsisteigimo laisvę?

2.

Ar 2007 m. gegužės 15 d. Belgijos įstatymo dėl automobilių eksperto profesijos pripažinimo ir apsaugos 5 straipsnio [1 dalies 2 punkto] b papunkčio ir 6 straipsnio nuostatos, siejamos su 2008 m. vasario 12 d. Įstatymo dėl bendrų ES profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisyklių, būtent 6, 8 ir 9 straipsnių, nuostatomis, aiškinamos taip, kad pagal laikinos ir kartkartinės veiklos sąvoką valstybėje narėje įsisteigęs paslaugos teikėjas negali teikti paslaugų kitoje valstybėje narėje, jeigu joms būdingas tam tikras kartotinumas, tačiau jos nėra reguliarios, arba toje valstybėje apsirūpinti tam tikra infrastruktūra, atitinka [2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo] (1) nuostatas?

---

(1)  OL L 255, 2005, p. 22.

2020 m. spalio 19 d.Landesverwaltungsgericht Oberösterreich (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje J.P. / B.d.S.L.

(Byla C-521/20)

(2021/C 35/35)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landesverwaltungsgericht Oberösterreich

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: J.P.

Institucija atsakovė: B.d.S.L.

Prejudiciniai klausimai

Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis (ypač taikomas kartu su Eurovinjetės direktyva 1999/62/EB (1)) aiškintinas taip, kad kelios nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis (kaip antai Bundesgesetz über die Mauteinhebung auf Bundesstraßen (Rinkliavos už federalinių kelių naudojimą rinkimo įstatymas, BStMG) 20 straipsnio 2 dalis kartu su Verwaltungsstrafgesetz (Administracinių nuobaudų įstatymas, VStG) 22 straipsnio 2 dalimi) reikalaujama vykdyti bendrą persekiojimą ir skirti subendrintas baudas už pasikartojančius, atskirose maršruto atkarpose padarytus prievolės mokėti kelių rinkliavą pažeidimus, prieštarauja draudimui kelis kartus teisti ir bausti už tą pačią veiką tuomet, kai teisės aktuose nėra nustatyta nei pareiga visoms už šių procesų vykdymą atsakingoms institucijoms ir teismams koordinuoti bendrus veiksmus, nei aiškiai nurodoma veiksmingai taikyti proporcingumo principą nustatant bendros baudos dydį?

---

(1)  1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL L 187, 1999, p. 42; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 4 t., p. 37.)

2020 m. spalio 19 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje OE / VY

(Byla C-522/20)

(2021/C 35/36)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: OE

Atsakovė: VY

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (1) 3 straipsnio 1 dalies a punkto šešta įtrauka pažeidžiamas SESV 18 straipsnyje įtvirtintas diskriminavimo draudimas, nes ja, atsižvelgiant į pareiškėjo pilietybę, numatoma trumpesnė gyvenamosios vietos valstybės teismų jurisdikciją sąlygojanti gyvenimo šalyje trukmė, palyginti su Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnio 1 dalies a punkto penkta įtrauka?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: Ar toks diskriminavimo draudimo pažeidimas reiškia, kad pagal bendrą Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnio 1 dalies a punkto penktos įtraukos taisyklę visiems pareiškėjams, neatsižvelgiant į jų pilietybę, taikoma 12 mėnesių gyvenimo šalyje trukmės sąlyga, kurios reikalaujama norint remtis gyvenamosios vietos teismo jurisdikcija, ar vis dėlto preziumuotina, kad visiems pareiškėjams taikoma šešių mėnesių gyvenimo šalyje trukmės sąlyga?

---

(1)  2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 243).

2020 m. spalio 19 d.Conseil d’État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Association France Nature Environnement / Premier ministre et Ministre de la Transition écologique et solidaire

(Byla C-525/20)

(2021/C 35/37)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d’État

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Association France Nature Environnement

Atsakovai: Premier ministre, Ministre de la Transition écologique et solidaire

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (1), 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį valstybėms narėms, kai jos išduoda leidimą programai ar projektui, leidžiama neatsižvelgti į laikiną, trumpalaikį jų poveikį, nesukeliantį ilgalaikių pasekmių paviršinio vandens būklei?

2.	Jeigu atsakymas yra teigiamas, kokias sąlygas turi atitikti tokios programos ir projektai, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 4 straipsnį ir visų pirma jo 6 ir 7 dalis?

---

(1)  OL L 327, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 5 t., p. 275.

2020 m. spalio 21 d.Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Finanzamt B / W AG

(Byla C-538/20)

(2021/C 35/38)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Finanzamt B

Kita kasacinio proceso šalis: W AG

dalyvaujant: Bundesministerium der Finanzen

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar EB sutarties 43 straipsnis, siejamas su 48 straipsniu (dabar – SESV 49 straipsnis, siejamas su 54 straipsniu), turi būti aiškinamas kaip draudžiantis valstybės narės teisės aktus, kurie bendrovei rezidentei neleidžia iš apmokestinamo pelno atskaityti kitoje valstybėje esančios nuolatinės buveinės nuostolius, kai bendrovė, viena vertus, išnaudojo visas valstybės narės, kurioje ši nuolatinė buveinė yra, teisės aktų suteikiamas galimybes šiuos nuostolius atskaityti, kita vertus, per šią nuolatinę buveinę nebegauna jokių įplaukų ir todėl nebėra galimybės, kad į nuostolius bus atsižvelgta šioje valstybėje narėje („galutiniai“ nuostoliai), ir tuo atveju, kai šie teisės aktai – tai pelno ir nuostolių neapmokestinimas remiantis dvišale abiejų valstybių narių sudaryta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar EB 43 straipsnis, siejamas su 48 straipsniu (dabar – SESV 49 straipsnis, siejamas su 54 straipsniu), turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos ir Vokietijos Gewerbesteuergesetz (Regioninio verslo mokesčio įstatymas) nuostatos, neleidžiančios bendrovei rezidentei iš apmokestinamų pajamų atskaityti pirmajame klausime nurodyto pobūdžio „galutinius“ kitoje valstybėje narėje esančios nuolatinės buveinės nuostolius?

3.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar kitoje valstybėje narėje esančios nuolatinės buveinės uždarymo atveju gali atsirasti pirmajame klausime nurodyto pobūdžio „galutiniai“ nuostoliai, nors egzistuoja bent jau teorinė galimybė, kad bendrovė atitinkamoje valstybėje narėje vėl atidarys nuolatinę buveinę, iš kurios pelno prireikus būtų galima atskaityti ankstesnius nuostolius?

4.

Jeigu į pirmąjį ir trečiąjį klausimus būtų atsakyta teigiamai: ar pirmajame klausime nurodyto pobūdžio „galutiniais“ nuostoliais, į kuriuos turi atsižvelgti pagrindinės bendrovės įsisteigimo valstybė, gali būti laikomi ir tokie nuolatinės buveinės nuostoliai, kurie pagal nuolatinės buveinės buvimo valstybės teisės aktus mažiausiai vieną kartą jau galėjo būti perkelti į kitą mokestinį laikotarpį?

5.

Jeigu į pirmąjį ir trečiąjį klausimus būtų atsakyta teigiamai: ar pareiga atsižvelgti į tarpvalstybinius „galutinius“ nuostolius yra ribojama dydžio atžvilgiu ir taikoma tik toms nuostolių sumoms, kurias bendrovė būtų galėjusi nurodyti atitinkamoje nuolatinės buveinės buvimo valstybėje, jeigu joje būtų galimybė atsižvelgti į nuostolius?

2020 m. spalio 26 d.Landgerichts Saarbrücken (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Koch Media GmbH / FU

(Byla C-559/20)

(2021/C 35/39)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgerichts Saarbrücken

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė ir apeliantė: Koch Media GmbH

Atsakovas ir kita apeliacinio proceso šalis: FU

Prejudiciniai klausimai

1.

a) Ar 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (Įgyvendinimo direktyva) (1) 14 straipsnis aiškintinas taip, kad šioje nuostatoje būtinos išlaidos už teisines konsultacijas priskiriamos prie „teismo išlaidų“ arba prie „kitų išlaidų“, kurios intelektinės nuosavybės teisių turėtojui, kaip jis suprantamas pagal Įgyvendinimo direktyvos 2 straipsnį, susidaro todėl, kad jis neteismine tvarka, reikšdamas įspėjimą, reikalauja, kad šių teisių pažeidėjas nutrauktų neteisėtus veiksmus? b) Jei į 1 klausimo a punktą būtų atsakyta neigiamai: ar Įgyvendinimo direktyvos 13 straipsnis aiškintinas taip, kad šioje nuostatoje 1 klausimo a punkte nurodytos išlaidos už teisines konsultacijas priskiriamos prie žalos atlyginimo?

2.

a) Ar Sąjungos teisė, pirmiausia atsižvelgiant į — Įgyvendinimo direktyvos 3, 13 ir 14 straipsnius, — 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (2) 8 straipsnį ir — 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (kodifikuota redakcija) (3) 7 straipsnį, aiškintina taip, kad intelektinės nuosavybės teisių turėtojas, kaip jis suprantamas pagal Įgyvendinimo direktyvos 2 straipsnį, iš esmės turi teisę reikalauti kompensuoti visas 1 klausimo a punkte nurodytas išlaidas už teisines konsultacijas arba bent tinkamą ir didelę jų dalį, net jei — teises pažeidė fizinis asmuo, nevykdydamas savo profesinės ar komercinės veiklos, ir — nacionalinės teisės aktuose tokiu atveju nustatyta, kad šios išlaidos už teisines konsultacijas paprastai kompensuojamos tik remiantis sumažinta ieškinio verte? b) Jei į 2 klausimo a punktą būtų atsakyta teigiamai: ar 2 klausimo a punkte minima Sąjungos teisė aiškintina taip, kad svarstytina 2 klausimo a punkte minėto principo, pagal kurį teisių turėtojui kompensuotinos visos 1 klausimo a punkte minėtos išlaidos už teisines konsultacijas arba bent tinkama ir didelė jų dalis, išimtis, atsižvelgiant į kitus veiksnius (kaip antai kūrinio aktualumas, jo skelbimo trukmė ir pažeidimas, kurį padarė fizinis asmuo, veikdamas ne savo profesiniais ar komerciniais interesais), net jei intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą, kaip tai suprantama pagal Įgyvendinimo direktyvos 2 straipsnį, sudaro keitimasis rinkmenomis, t. y. kūrinys viešai skelbiamas siūlant jį parsisiųsti visiems viešos mainų platformos, neturinčios skaitmeninių teisių valdymo sistemos (Digital Rights Management), dalyviams?

---

(1)  OL L 157, 2004, p. 45; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 2 t., p. 32.

(2)  OL L 167, 2001, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230.

(3)  OL L 111, 2009, p. 16.

2020 m. spalio 30 d.Commissione tributaria provinciale di Parma (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Casa di Cura Città di Parma SpA / Agenzia delle Entrate

(Byla C-573/20)

(2021/C 35/40)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Commissione tributaria provinciale di Parma

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Casa di Cura Città di Parma SpA

Atsakovė: Agenzia delle Entrate

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar nacionalinė teisė prieštarauja Europos Sąjungos teisei, o būtent, ar Respublikos Prezidento dekreto Nr. 633/72 19bis straipsnis (nacionalinės teisės nuostata, kurioje reglamentuojama neatskaitomos PVM dalies apskaičiavimo tvarka) prieštarauja 1977 m. gegužės 17 d. Direktyvos Nr. 77/388/EEB (1) 17 straipsnio 2 dalies a punktui?

2.

Ar [su Europos Sąjungos teise suderinamas] nevienodas požiūris į Italijos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius subjektus, laikytinus „galutiniais vartotojais“ ir PVM mokėtojais, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių (Belgijos, Bulgarijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Vokietijos) sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius subjektus, laikytinus „tarpiniais subjektais“, turinčiais teisę į PVM atskaitą?

3.

Ar yra nevienodas požiūris, kiek tai susiję su PVM tvarka, tarp įvairių Europos Sąjungos valstybių narių, atsižvelgiant į tai, kad identiškos sveikatos priežiūros paslaugos Italijoje yra neapmokestinamos PVM, o kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Belgijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje) apmokestinamos PVM, dėl ko identiškos sveikatos priežiūros paslaugos apmokestinamos skirtingu PVM tarifu ir atitinkamai skiriasi teisė į PVM atskaitą?

4.

Ar [su Europos Sąjungos teise suderinamas] nevienodas požiūris į Italijos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius subjektus, įskaitant Casa di Cura Città di Parma, ir kitus Europos Sąjungos valstybių narių (Belgijos, Bulgarijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Vokietijos) sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius subjektus, atsižvelgiant į tai, kad pastarųjų teikiamos paslaugos apmokestinamos PVM ir kitaip, nei kiti sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys subjektai, jie turi teisę į pirkimo PVM atskaitą bei grąžinimą?

---

(1)  1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, 1977, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).

2020 m. lapkričio 3 d.Bundesfinanzgericht (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje XO / Finanzamt Waldviertel

(Byla C-574/20)

(2021/C 35/41)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: XO

Atsakovė: Finanzamt Waldviertel

Prejudiciniai klausimai

1 klausimas, susijęs su antrinės teisės galiojimu:

Ar Reglamento (EB) Nr. 883/2004 (1), iš dalies pakeisto Reglamentu (ES) Nr. 465/2012 (2) (toliau – Reglamentas Nr. 883/2004, naujas koordinavimas arba Pagrindinis reglamentas) 4 ir 7 straipsniai yra galiojantys?

2 klausimas:

Ar Reglamento Nr. 883/2004 7 straipsnis, visų pirma jo antraštė „Gyvenamosios vietos taisyklių atsisakymas“, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį buvo užkirstas kelias veiksmingam 1967 m. Familienlastenausgleichsgesetz (Įstatymas dėl šeimos išlaidų kompensavimo, toliau – FLAG) 8a straipsnio, 1988 m. Einkommensteuergesetz (Pajamų mokesčio įstatymas, toliau – EStG) 33 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir Familienbeihilfe-Kinderabsetzbetrag-EU-Anpassungsverordnung (Nutarimas dėl šeimos pašalpos ir mokesčio kredito už vaikus, kurie nuolat gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kitoje Europos ekonominės erdvės susitarimo Susitariančioje Šalyje arba Šveicarijoje, koregavimo) bendrųjų normų, reglamentuojančių išmokų šeimai indeksavimą pagal perkamąją galią gyvenamosios vietos valstybėje, įsigaliojimui tiek, kiek šiomis normomis buvo sumažinta išmokų šeimai vertė tam tikrų valstybių narių atžvilgiu?

3 klausimas:

Ar Reglamento Nr. 883/2004 7 straipsnyje įtvirtintas draudimas mažinti išmokas pinigais, visų pirma formuluotė „išmokos pinigais <…> negali būti kaip nors sumažinamos, pakeičiamos, sustabdomos, nutraukiamos ar konfiskuojamos“, turi būti aiškinamas taip, kad jis neužkirto kelio veiksmingam 1967 m. Familienlastenausgleichsgesetz (FLAG) 8a straipsnio ir 1988 m. Einkommensteuergesetz (EStG) 33 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų, reglamentuojančių išmokų šeimai indeksavimą pagal perkamąją galią gyvenamosios vietos valstybėje, įsigaliojimui tiek, kiek nagrinėjamos išmokos šeimai turi būti padidintos?

4 ir 5 klausimai, susiję su išvada, kuria buvo remiamasi keičiant įstatymą:

4 klausimas:

Ar Reglamento Nr. 883/2004 7 straipsnis ir 67 straipsnis turi būti aiškinami ir atskiriami vienas nuo kito taip, kad 7 straipsnis susijęs su gyvenamosios vietos taisyklės, kaip bendro pobūdžio abstrakčios normos, kūrimo procesu valstybės narės parlamente, o 67 straipsnis – individualiai konkrečios normos kūrimo procesu konkrečiu atveju ir skirtas tiesiogiai įstaigai, iš pradžių nustatytai pagal Pagrindinio reglamento II antraštinę dalį?

5 klausimas:

Ar Reglamento Nr. 883/2004 67 straipsnis, 68 straipsnio 1 ir 2 dalys bei Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad jie, kaip ir anksčiau galioję Reglamento Nr. 1408/71 73 straipsnis, 76 straipsnis ir Reglamento Nr. 574/72 10 straipsnis, turi būti taikomi kartu, todėl turi būti aiškinami tik į tai atsižvelgiant ir kad jais abiem, laikantis nesumavimo principo, siekiama, kad asmuo neprarastų teisių, užtikrinant tai 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta dalyvaujančių valstybių narių tipizacija ir hierarchizacija bei expressis verbis nurodant, kad, jei reikia, kompetentinga neprioritetinė valstybė narė skiria priemoką, todėl aiškinti Reglamento Nr. 883/2004 67 straipsnį izoliuotai, kaip tai buvo padaryta išvadoje, yra neleidžiama?

6 klausimas:

Ar SESV 288 straipsnio antroje pastraipoje vartojama reglamento „visuotino taikymo“ sąvoka ir frazė „Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas“ turi būti aiškinamos taip, kad ir pagal jas buvo užkirstas kelias veiksmingam kompetentingų įstaigų individualių normų, kurios yra grindžiamos indeksavimą reglamentuojančiomis normomis, įsigaliojimui, o pagrindinėje byloje apskųstas sprendimas neįgavo formalios teisinės galios (netapo galutinis)?

7 klausimas:

Ar FLAG, iš dalies pakeisto 2000 m. gruodžio 29 d.Budgetbegleitgesetz (Biudžeto įstatymas, BGBl 1142/2000) 53 straipsnio 1 dalimi ir FLAG, iš dalies pakeisto 2018 m. gruodžio 4 d.Bundesgesetz (Federalinis įstatymas), kuriuo buvo pakeisti Familienlastenausgleichsgesetz 1967, Einkommensteuergesetz 1988 ir Entwicklungshelfergesetz (Paramos vystymuisi savanorių įstatymas) (BGBl I 83/2018), 53 straipsnio 4 dalimi pažeidžiamas SESV 288 straipsnio antroje pastraipoje nustatytas draudimas?

8–12 klausimai, kuriuos reikia nagrinėti kartu

8 klausimas:

Ar Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnyje įtvirtintas tokio pat požiūrio kaip ir į Austrijos piliečius reikalavimas arba SESV 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas diskriminuoti, kuriuo šis reikalavimas grindžiamas, turi būti aiškinami taip, kad jų laikomasi tik tuomet, kai migruojantis darbuotojas prilyginamas vidaus situacijos kriterijus atitinkančiam Austrijos piliečiui, kuriam dėl šios priežasties pagal FLAG 12 straipsnį, siejamą su 2, 8 straipsniais, iš anksto pranešama apie ir kas mėnesį reguliariai iš anksto mokamą pašalpą šeimai, ar tokio pat požiūrio kaip ir į Austrijos piliečius reikalavimo laikomasi tuomet, kai migruojantis darbuotojas prilyginamas Austrijos piliečiui, kuris, kaip ir jis, atitinka tarpvalstybinės situacijos kriterijus pagal FLAG 4 straipsnį, tačiau antruoju atveju nepaisant to išmoką šeimai gauna kasmet už kalendorinius metus, pasibaigus atitinkamiems kalendoriniams metams, kaip tai numatyta FLAG 4 straipsnio 4 dalyje?

9 klausimas

Ar Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nustatytas pagal kitą, pirmajam prieštaraujantį, teisės aktą arba aktus priklausančių išmokų šeimai mokėjimo sustabdymas mokant tik pagal prioritetines taisykles taikomame teisės akte numatyto dydžio išmoką turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama tokia nacionalinėje teisėje numatyta nesumavimo taisyklė, kokia įtvirtinta FLAG 4 straipsnio 1–3 dalyse, pagal kurią tokioje situacijoje, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, Austrijai, kaip pagal prioritetines taisykles kompetentingai valstybei narei, suteikiama teisė sumažinti išmoką šeimai tiek, kiek kita valstybė narė moka „panašią užsienio išmoką“, nes nesumavimas jau yra uždraustas pagal Sąjungos teisės normą, taigi FLAG 4 straipsnio 1–3 dalyse numatyta nesumavimo taisyklė yra negaliojanti?

10 klausimas

Ar Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nustatytas pagal kitą, pirmajam prieštaraujantį, teisės aktą arba aktus priklausančių išmokų šeimai mokėjimo sustabdymas mokant tik pagal prioritetines taisykles taikomame teisės akte numatyto dydžio išmoką turi būti aiškinamas taip, kad neprioritetinė valstybė narė, kuri pagal Sąjungos teisės reikalavimą privalo laikytis jos teisės aktuose numatytų išmokų šeimai mokėjimo sustabdymo, turi atmesti migruojančio darbuotojo ar jo šeimos nario ar kito pagal nacionalinės teisės aktus turinčio teisę asmens prašymą ir neskirti išmokos šeimai iki pagal prioritetines taisykles taikomame teisės akte numatyto dydžio net ir tuo atveju, kai, vertinant vien pagal nacionalinę teisę – jei reikia, remiantis alternatyviu teisiniu pagrindu ,– išmoka šeimai galėtų būti skiriama?

11 klausimas

Jeigu į dešimtąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, kyla klausimas, ar neprioritetinė valstybė narė, kuri pagal Sąjungos teisės reikalavimą privalo laikytis jos teisės aktuose numatytų išmokų šeimai mokėjimo sustabdymo, tačiau dėl su dydžiu susijusios priežasties neturi prievolės už išmoką viršijančią sumą mokėti diferencinio priedo, turėtų atmesti prašymą motyvuodama šį sprendimą tuo, kad dėl Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nustatyto sustabdymo draudžiama suteikti teises į išmoką šeimai?

12 klausimas

Ar Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad Migruojančių darbuotojų socialinės apsaugos administracinės komisijos formos E411 6 ir 7 punktai, kuriuos pildo neprioritetinė valstybė narė, tokioje situacijoje, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, nebeatitinka valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi pagal prioritetines taisykles, informacijos poreikio, nes prioritetinei valstybei narei yra reikalinga dešimtajame ir vienuoliktajame klausimuose nurodyta kitos valstybės narės informacija, kad pastaroji pagal Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 2 dalies antrą sakinį sustabdė mokėjimą, todėl nebereikia nagrinėti nacionalinės teisės padėties, kuri apima ir uždarbio ribas?

13 klausimas:

Ar [Teisingumo Teismo] suformuotoje jurisprudencijoje remiantis lojalumo principu pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį nustatyta teisės ištaisymo pareiga turi būti aiškinama taip, kad ją gali vykdyti ir Verfassungsgerichtshof (Konstitucinis Teismas), gavęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiančio teismo prašymą?

14 klausimas:

Ar SESV 267 straipsnio pirmos pastraipos b punktas, susijęs su antrinės teisės akto galiojimo klausimu, kuris yra privalomas net ir tarpinės instancijos prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiančiam teismui, ir su klausimu dėl galiojimo susijusi prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiančio teismo pareiga užtikrinti galiojančios Sąjungos teisės taikymą priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria, remiantis Sąjungos teisės taikymo viršenybe, nebuvo leista pateikti kasacinio skundo, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį yra draudžiamos tokios nacionalinės teisės normos, kaip antai B-VG [Bundes-Verfassungsgesetz (Federalinis konstitucinis įstatymas)] 133 straipsnio 4, 9 dalys, siejamos su VwGG [Verwaltungsgerichtshofgesetz (Aukščiausiojo administracinio teismo įstatymas)] 25a straipsnio 1–3 dalimis, 30a straipsnio 7 dalimi, pagal kurias nacionaliniu lygmeniu vykdant teiminės apsaugos kontrolę pagrindinės administracinės bylos šalims dėl Verwaltungsgericht (administracinis teismas) nutarties leidžiama pateikti specialųjį kasacinį skundą Verwaltungsgerichtshof?

---

(1)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimų (OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72; klaidų ištaisymas OL L 200, 2004, p. 1).

(2)  2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (OL L 149, 2012, p. 4).

2020 m. lapkričio 4 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje CC / Pensionsversicherungsanstalt

(Byla C-576/20)

(2021/C 35/42)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: CC

Atsakovė: Pensionsversicherungsanstalt

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (1), 44 straipsnio 2 dalis aiškintina kaip draudžianti į kitose valstybėse narėse įgytus vaiko auginimo laikotarpius atsižvelgti valstybei narei, kompetentingai skirti senatvės pensiją, pagal kurios teisės aktus pensijos prašantis asmuo per visą savo profesinės veiklos laikotarpį (išskyrus šiuos vaiko auginimo laikotarpius) vykdė veiklą pagal darbo sutartį arba kaip savarankiškai dirbantis asmuo, vien dėl to, kad šis asmuo tuo metu, kai pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus imta atsižvelgti į vaiko auginimo laikotarpį atitinkamo vaiko atžvilgiu, nevykdė veiklos pagal darbo sutartį ir nedirbo savarankiškai? Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:

2.	Ar Reglamento Nr. 987/2009 44 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio pirma dalis aiškintina taip, kad pagal Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinę dalį kompetentinga valstybė narė pagal savo teisės aktus į vaiko auginimo laiką neatsižvelgia apskritai ar tik konkrečiu atveju?

---

(1)  OL L 284, 2009, p. 1.

2020 m. lapkričio 10 d.Landesgericht Korneuburg (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje JR / Austrian Airlines AG

(Byla C-589/20)

(2021/C 35/43)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landesgericht Korneuburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė ir apeliantė: JR

Atsakovė ir kita apeliacinio proceso šalis: Austrian Airlines AG

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje priimtos Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, kurią Europos Bendrija pasirašė 1999 m. gruodžio 9 d. ir savo vardu patvirtino 2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimu 2001/539/EB (1), 17 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „nelaimingas atsitikimas“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, apima situaciją, kai išlipdamas iš orlaivio keleivis be jokios nustatytos priežasties parkrenta ir susižaloja paskutiniame mobiliojo trapo trečdalyje ir keleivį sužaloja ne daiktas, naudojamas teikiant keleiviams paslaugą, kaip tai apibrėžta 2019 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendime byloje C-532/18 Niki Luftfahrt (2), o trapas nebuvo sugadintas ir visų pirma nebuvo slidus?

2.	Ar Monrealio konvencijos 20 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad netaikoma visiškai jokia oro vežėjo atsakomybė, jei egzistuoja 1 punkte aprašytos aplinkybės, o keleivis krisdamas nesilaikė trapo turėklų?

---

(1)  2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimas 2001/539/EB dėl Europos bendrijos priimamos Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (Monrealio konvencija) (OL L 194, 2001, p. 38; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 491).

(2)  ECLI:EU:C:2019:1127.

2020 m. lapkričio 11 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Reprensus GmbH / S-V Pavlovi Trejd EOOD

(Byla C-591/20)

(2021/C 35/44)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė ir kasatorė: Reprensus GmbH

Atsakovė ir kita kasacinio proceso šalis: S-V Pavlovi Trejd EOOD

Prejudicinis klausimas

Ar 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (1) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 punkto a papunktis ir 2 punktas turi būti aiškinami taip, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo atveju reikia taikyti jurisdikcijos bylose dėl civilinės teisės pažeidimų taisyklę, jei ieškovas apgaule buvo skatinamas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėti pirkimo kainą?

---

(1)  OL L 351, 2012 12 20, p. 1.

2020 m. lapkričio 12 d.Markkinaoikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Kuluttaja-asiamies / MiGame Oy

(Byla C-594/20)

(2021/C 35/45)

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Markkinaoikeus

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Kuluttaja-asiamies

Atsakovė: MiGame Oy

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (1), 21 straipsnio pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama tokia praktika, kai verslininkas be telefono numerio, kuriam taikomas ne didesnis nei bazinė kaina tarifas, gali nurodyti telefono numerį, kuriam taikomas didesnis nei bazinė kaina tarifas ir kuriuo vartotojas gali paskambinti sudarytos sutarties klausimu? Jei su 21 straipsniu suderinama tai, kad tam tikromis aplinkybėmis nurodomas telefono numeris, kuriam taikomas didesnis nei bazinė kaina tarifas: ar vertinimui yra reikšmingos, pavyzdžiui, tokios aplinkybės, kaip lengvas telefono numerio, kuriam taikoma bazinė kaina, surandamumas, pakankamai aiškiai nurodytas telefono numerių naudojimo tikslas ir esminiai pagalbos klientams pasiekiamumo arba jos lygio skirtumai?

2.

Ar bazinės kainos sąvoka, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2011/83/ES 21 straipsnį, turi būti aiškinama taip, kad verslininkas kaip klientų aptarnavimo telefono numerį, kuriuo galima kreiptis sudarytos sutarties klausimais, gali nurodyti tik geografinį standartinį fiksuotojo ar mobiliojo ryšio numerį arba vartotojams nemokamą numerį? Jei verslininkas gali nurodyti kitą telefono numerį: kokia didžiausia skambučio šiuo telefono numeriu kaina gali būti taikoma vartotojui, kurio telefono paslaugų sutartis sudaryta kaip paslaugų paketas?

---

(1)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011, S. 64).

2020 m. lapkričio 13 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UE / ShareWood Switzerland AG ir VF

(Byla C-595/20)

(2021/C 35/46)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: UE

Atsakovai: ShareWood Switzerland AG ir VF

Prejudicinis klausimas

Ar 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (1) 6 straipsnio 4 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad tarp įmonės ir vartotojo sudarytos tikmedžių ir balzos medžių pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis siekiama įgyti nuosavybės teisę į medžius su tikslu vėliau juos nukirsti ir medieną pelningai parduoti ir kurios šiuo tikslu apima ir nuomos sutartį, ir aptarnavimo sutartį, laikytinos „sutar[timis], susijusi[omis] su daiktine teise į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuoma“, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą?

---

(1)  OL L 177, 2008, p. 6.

2020 m. lapkričio 12 d.Fővárosi Törvényszék (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje DuoDecad Kft. / Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága

(Byla C-596/20)

(2021/C 35/47)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Fővárosi Törvényszék

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: DuoDecad Kft.

Kita administracinio proceso šalis: Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Tarybos direktyvos 2006/112 (1) 2 straipsnio 1 dalies c punktas, 24 straipsnio 1 dalis ir 43 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad Sąjungos valstybėje narėje (pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju – Portugalijoje) įsteigta praktinės patirties (angl. k. know-how) licenciją gavusi bendrovė neteikia interneto svetainėje siūlomų paslaugų galutiniams naudotojams, todėl ji negali būti kitoje valstybėje narėje (pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju – Vengrijoje) įsteigto apmokestinamojo asmens, kaip subrangovo, teikiamos praktinės patirties techninės pagalbos paslaugos gavėja, nors tas subrangovas teikia šias paslaugas pastarojoje valstybėje narėje įsteigtai praktinės patirties licenciją suteikusiai bendrovei tokiomis aplinkybėmis, kai licenciją gavusi bendrovė: a) pirmojoje valstybėje narėje nuomojosi biuro patalpas ir turėjo informacinių technologijų ir biuro įrangą, darbuotojus ir didelę patirtį elektroninės prekybos srityje, jos savininkas turėjo daug tarptautinių ryšių, o vadovas gerai išmanė elektroninę prekybą, b) turėjo praktinės interneto svetainių veikimo ir jų atnaujinimo patirties, teikė nuomones šiuo klausimu, siūlė šių procesų pakeitimus ir juos tvirtino, c) naudojosi apmokestinamojo asmens šios praktinės patirties pagrindu teikiamomis paslaugomis, d) nuolat gaudavo ataskaitas apie subrangovų suteiktas paslaugas (be kita ko, apie interneto svetainių srautą ir mokėjimus iš banko sąskaitos), e) savo vardu įregistravo interneto domenus, suteikiančius interneto prieigą prie interneto svetainių, f) interneto svetainėse buvo nurodyta kaip paslaugos teikėja, g) ėmėsi veiksmų interneto svetainių populiarumui išsaugoti, h) savo vardu sudarė sutartis su darbuotojais ir subrangovais, reikalingais paslaugai teikti (be kita ko, su bankais, kurie interneto svetainėse siūlė mokėjimą banko kortele, su interneto svetainių turinio kūrėjais ir šį turinį platinančiais interneto svetainių administratoriais (angl. k. webmasters)), i) turėjo visą iš nagrinėjamos paslaugos teikimo galutiniams paslaugų gavėjams gautų pajamų priėmimo sistemą, pavyzdžiui, banko sąskaitas, išimtinę ir neribotą galimybę disponuoti šiomis sąskaitomis, galutinių naudotojų duomenų bazę, leidžiančią išrašyti jiems sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas ir šių sąskaitų išrašymo programinę įrangą, j) interneto svetainėse nurodė savo pirmojoje valstybėje narėje esančią buveinę, kurioje buvo fiziškai teikiamos klientų aptarnavimo paslaugos, ir k) yra nepriklausoma tiek nuo licenciją suteikusios bendrovės, tiek nuo Vengrijoje įsteigtų subrangovų, atsakingų už tam tikrų praktinės patirties licencijoje nurodytų techninių procesų atlikimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad: i) pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtino atitinkama pirmosios valstybės narės institucija, kuriai suteikta teisė tikrinti šias objektyvias aplinkybes, kurias gali patikrinti trečiosios šalys; ii) šios valstybės narės bendrovė negalėjo naudotis mokėjimo paslaugų teikėjo, užtikrinančio mokėjimo gavimą mokėjimo kortele interneto svetainėje, paslaugomis, buvo objektyvi kliūtis paslaugoms internetu teikti kitose valstybėse narėse, todėl toje pačioje valstybėje narėje įsteigta bendrovė niekada (nei prieš nagrinėjamą laikotarpį, nei jam pasibaigus) neteikė interneto svetainėse siūlomos paslaugos, ir iii) licenciją gavusios bendrovės ir su ja susijusių įmonių iš interneto svetainės naudojimo gautas pelnas viršijo pirmojoje ir antrojoje valstybėje narėje taikomo PVM tarifo skirtumą?

2.

Ar PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktą, 24 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnį reikia aiškinti taip, kad praktinės patirties licenciją suteikusi bendrovė (įsteigta kitoje valstybėje narėje) teikia interneto svetainėje siūlomas paslaugas galutiniams paslaugų naudotojams, todėl ji yra apmokestinamojo asmens (subrangovo) praktinės patirties techninės priežiūros paslaugos gavėja, o apmokestinamasis asmuo tokios paslaugos neteikia pirmoje valstybėje narėje įsteigtai licenciją gavusiai bendrovei tokiomis aplinkybėmis, kai licenciją suteikusi bendrovė: a) turėjo nuosavų išteklių, o juos sudarė tik nuomojamos patalpos ir bendrovės vadovo naudojamas kompiuteris, b) turėjo tik vadovą ir patarėją teisės klausimais, dirbantį ne visą darbo dieną kelias valandas per savaitę, c) buvo sudariusi tik sutartį dėl praktinės patirties plėtros, d) užtikrino, kad licenciją gavusi bendrovė jai nuosavybės teise priklausančius domenų vardus įregistruotų savo vardu, kaip nurodyta su šia bendrove sudarytoje sutartyje, e) niekada neteikė aptariamų paslaugų tretiesiems asmenims, visų pirma galutiniams naudotojams, bankams, kurie interneto svetainėse siūlo mokėjimą banko kortele, interneto svetainių turinio kūrėjams ir šį turinį platinantiems interneto svetainių administratoriams, f) niekada nėra išdavusi interneto svetainėse siūlomas paslaugas patvirtinančių dokumentų, išskyrus su licencija suteiktomis teisėmis susijusias sąskaitas faktūras, ir g) neturėjo sistemos, leidžiančios gauti pajamų iš interneto svetainėse teikiamos paslaugos (pavyzdžiui, banko sąskaitų ir kitos įrangos), taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimą WebMindLicenses (C-419/14, EU:C:2015:832) savaime neturi lemiamos reikšmės ta aplinkybė, kad licenciją suteikusios bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas yra praktinės patirties kūrėjas ir, be to, tas pats asmuo daro įtaką ar kontroliuoja šios praktinės patirties vystymą ir naudojimą, ja pagrįstų paslaugų teikimą, tokiu būdu, kad fizinis asmuo – licenciją suteikusios bendrovės vadovas ir savininkas – taip pat yra šių komercinių bendrovių–subrangovių (taigi ir pareiškėjos), kurios licenciją gavusios bendrovės prašymu dalyvauja teikiant paslaugas (kaip subrangovės) ir vykdo joms pavestas funkcijas, vadovas ir (arba) savininkas?

---

(1)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1).

2020 m. lapkričio 13 d.Satversmes tiesa (Latvija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AS Pilsētas zemes dienests / Latvijas Republikas Saeima

(Byla C-598/20)

(2021/C 35/48)

Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Satversmes tiesa

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: AS Pilsētas zemes dienests

Ginčijamą teisės aktą priėmusi institucija: Latvijas Republikas Saeima

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 135 straipsnio 1 dalies l punkte nustatytas nekilnojamojo turto nuomos sandorių neapmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas žemės nuomai privalomos nuomos atveju?

2.

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, kitaip tariant, jeigu žemės nuoma privalomos nuomos atveju neapmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu, nors visais kitais atvejais žemės nuoma apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu, ar toks neapmokestinimas neprieštarauja vienam iš 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos principų, t. y. pridėtinės vertės mokesčio neutralumo principui?

---

(1)  OL L 347, 2006, p. 1.

2020 m. lapkričio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (Lietuva) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UAB „Baltic Master“ prieš Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

(Byla C-599/20)

(2021/C 35/49)

Proceso kalba: lietuvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: UAB „Baltic Master“

Atsakovas: Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (1), nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 29 straipsnio 1 dalies d punktas ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (2), išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 143 straipsnio [1 dalies] b, e ar f punktai turi būti aiškinami taip, kad pirkėjas ir pardavėjas laikomi susiję atvejais, kai, kaip yra nagrinėjamoje byloje, nesant dokumentų (oficialių duomenų), patvirtinančių verslo partnerystę ar kontrolę, tačiau objektyviais įrodymais pagrįstos sandorių sudarymo aplinkybės yra būdingos ne veikiant įprastinėmis ekonominės veiklos sąlygomis, bet labiau atvejais, kai (1) tarp sandorio šalių egzistuoja ypač glaudūs ir dideliu abipusiu pasitikėjimu pagrįsti verslo santykiai arba (2) viena sandorio šalis kontroliuoja kitą arba abi sandorio šalys yra kontroliuojamos trečiojo asmens?

2.

Ar Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 31 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti muitinės vertę nustatyti pagal nacionalinėje duomenų bazėje esančią informaciją apie vieną tos pačios kilmės prekių, nors ir nepanašių, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 142 straipsnio 1 dalies d punktą, bet priskiriamų tai pačiai TARIC pozicijai, muitinę vertę?

---

(1)  1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL 1992, L 302, p. 1; Specialusis leidimas lietuvių kalba: skyrius 2, tomas 4, p. 307).

(2)  1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL 1993, L 253, p. 1; Specialusis leidimas lietuvių kalba: skyrius 2, tomas 6, p. 3).

2020 m. lapkričio 13 d.Tribunal d’arrondissement (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Sovim SA / Luxembourg Business Registers

(Byla C-601/20)

(2021/C 35/50)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal d’arrondissement

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Sovim SA

Atsakovė: Luxembourg Business Registers

Prejudiciniai klausimai

1 klausimas

Ar Direktyvos (ES) 2018/843 (1) 1 straipsnio 15 dalies c punktas, kuriuo iš dalies keičiama Direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos <…> (2) , 30 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa – todėl, kad jame valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad informaciją apie tikruosius savininkus visais atvejais galėtų gauti bet kuris plačiosios visuomenės atstovas, nereikalaujant jokio pateisinimo dėl teisėto intereso, galioja:

a.

atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnyje, siejant jį su Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsniu, užtikrinamą teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, turint omenyje tikslus, nurodytus, be kita ko, Direktyvos 2018/843 30 ir 31 konstatuojamosiose dalyse, visų pirma kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu; ir

b.	atsižvelgiant į Chartijos 8 straipsnyje užtikrinamą teisę į asmens duomenų apsaugą, kiek ja siekiama, be kita ko, užtikrinti teisėtą, sąžiningą ir skaidrų duomenų tvarkymą duomenų subjekto atžvilgiu, duomenų rinkimo ir tvarkymo tikslų ribojimą ir duomenų kiekio mažinimą?

2 klausimas

1.

Ar Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 15 dalies g punktas turi būti aiškinamas taip, kad jame nurodytos išimtinės aplinkybės, kai valstybės narės gali numatyti leidžiančias nukrypti nuostatas, susijusias su galimybe gauti visą informaciją apie tikruosius savininkus arba jos dalį, jeigu dėl plačiosios visuomenės prieigos prie informacijos tikrajam savininkui kiltų neproporcinga sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, turto prievartavimo, priekabiavimo, smurto ar bauginimo rizika, gali būti pripažintos tik pateikus įrodymus dėl tikrajam savininkui faktiškai tenkančios neproporcingos sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, turto prievartavimo, priekabiavimo, smurto ar bauginimo rizikos, kuri yra išimtinė, akivaizdi, reali ir esama?

2.

Jeigu į pirmiau nurodytą klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar taip aiškinamas Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 15 punkto g papunktis galioja, atsižvelgiant į Chartijos 7 straipsnyje užtikrinamą teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir Chartijos 8 straipsnyje užtikrinamą teisę į asmens duomenų apsaugą?

3 klausimas

1.

Ar 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (3) (toliau – BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurį įpareigojama duomenų subjekto duomenis tvarkyti teisėtai, sąžiningai ir skaidriai, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama: a. kad tikrojo savininko asmens duomenys, įtraukti į tikrųjų savininkų registrą, įsteigtą pagal Direktyvos 2015/849 30 straipsnį, iš dalies pakeistą Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 15 punktu, būtų prieinami plačiajai visuomenei be jokios kontrolės ir visuomenės nariui nepateikiant jokio pateisinimo ir neinformuojant duomenų subjekto (tikrojo savininko), kas susipažino su šiais jo asmens duomenimis; ir kad b. tokio tikrųjų savininkų registro duomenų valdytojas suteiktų prieigą prie tikrųjų savininkų asmens duomenų neribotam asmenų skaičiui, kurio neįmanoma nustatyti?

2.

Ar BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punktas, pagal kurį įpareigojama riboti duomenų tvarkymo tikslus, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama, jog tikrojo savininko asmens duomenys, įtraukti į tikrųjų savininkų registrą, įsteigtą pagal Direktyvos 2015/849 30 straipsnį, iš dalies pakeistą Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 15 punktu, būtų prieinami plačiajai visuomenei, šių duomenų valdytojui negalint užtikrinti, kad šie duomenys būtų naudojami išimtinai tuo tikslu, dėl kurio jie buvo surinkti, t. y. iš esmės siekiant kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, t. y. tikslu, kurio laikymosi plačioji visuomenė, nebūdama tam skirta institucija, neužtikrina?

3.

Ar BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas, pagal kurį įpareigojama mažinti duomenų kiekį, turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiama leisti plačiajai visuomenei per tikrųjų savininkų registrą, įsteigtą pagal Direktyvos 2015/849 30 straipsnį, iš dalies pakeistą Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 15 punktu, susipažinti ne tik su tikrojo savininko vardu, pavarde, gimimo mėnesiu ir metais, pilietybe, gyvenamosios vietos šalimi ir jo turimų tikrųjų interesų pobūdžiu ir apimtimi, bet ir su jo gimimo data ir vieta?

4.

Ar pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punktą, pagal kurį įpareigojama, kad duomenys turi būti tvarkomi užtikrinant tinkamą asmens duomenų saugumą, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo, taip užtikrinant šių duomenų vientisumą ir konfidencialumą, nėra draudžiama neribota ir besąlyginė prieiga prie tikrųjų savininkų asmens duomenų, prieinamų tikrųjų savininkų registre, įsteigtame pagal Direktyvos 2015/849 30 straipsnį, iš dalies pakeistą Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 15 punktu, neprisiimant įsipareigojimo saugoti šių duomenų konfidencialumą?

5.

Ar BDAR 25 straipsnio 2 dalis, kurioje užtikrinama standartizuotoji duomenų apsauga, pagal kurią užtikrinama, be kita ko, kad su asmens duomenimis, standartizuotai be fizinio asmens įsikišimo negalėtų susipažinti neribotas fizinių asmenų skaičius, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama: a. nereikalauti, kad plačiosios visuomenės nariai, siekiantys susipažinti su tikrojo savininko asmens duomenimis, registruotųsi tikrųjų savininkų registro, įsteigto pagal Direktyvos 2015/849 30 straipsnį, iš dalies pakeistą Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 15 punktu, interneto svetainėje; ir kad b. minėtam tikrajam savininkui nepateikti jokios informacijos apie susipažinimą su šiame registre saugomais tikrojo savininko asmens duomenimis; ir kad c. netaikyti jokio apribojimo, susijusio su nagrinėjamų asmens duomenų apimtimi ir prieinamumu, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslą?

6.

Ar BDAR 44–50 straipsniai, kuriuose nustatomos griežtos asmens duomenų perdavimo į trečiąją valstybę sąlygos, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama, jog tokie tikrojo savininko duomenys, įtraukti į tikrųjų savininkų registrą, įsteigtą pagal Direktyvos 2015/849 30 straipsnį, iš dalies pakeistą Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 15 punktu, būtų visais atvejais prieinami kiekvienam plačiosios visuomenės nariui, nepagrindžiant jokio teisėto intereso ir netaikant jokių apribojimų, susijusių su šios visuomenės buvimo vieta?

---

(1)  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (OL L 156, 2018, p. 43).

(2)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015, p. 73).

(3)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (OL L 119, 2016, p. 1, klaidų ištaisymas OL L 127, 2018 5 3, p. 2).

2020 m. lapkričio 18 d.Landesgericht Salzburg (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje CS / Eurowings GmbH

(Byla C-613/20)

(2021/C 35/51)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landesgericht Salzburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: CS

Atsakovė: Eurowings GmbH

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar profesinės sąjungos inicijuotas oro vežėjo darbuotojų streikas, kuriuo siekiama, kad būtų patenkinti su darbo užmokesčiu ir (arba) socialinio draudimo teisėmis susiję reikalavimai, gali būti laikomas „ypatinga aplinkybe“, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (1) 5 straipsnio 3 dalį?

2.

Ar taip yra bent jau tuo atveju, kai: a) patronuojamosios bendrovės darbuotojai solidarizuojasi raginami streikuoti prieš patronuojančiąją bendrovę (Lufthansa AG) tam, kad palaikytų profesinės sąjungos keliamus patronuojančiosios bendrovės keleivių salono įgulos reikalavimus, ir b) ypač jeigu streikas patronuojamojoje bendrovėje po patronuojančiojoje bendrovėje pasiekto susitarimo tampa „savarankiškas“, kai profesinė sąjunga dėl neaiškių priežasčių streiko nenutraukia, jį netgi pratęsia, o patronuojamosios bendrovės keleivių salono įgula į tokį raginimą atsiliepia?

3.

Ar tam, kad būtų įrodyta ypatinga aplinkybė, pakanka skrydį vykdančio oro vežėjo teiginio, jog profesinė sąjunga, nepaisydama to, kad patronuojančioji bendrovė patenkino reikalavimus, tęsė streiką be pagrindo ir galiausiai net pratęsė jo trukmę, ir kam tenka prisiimti riziką tuo atveju, jei faktinės bylos aplinkybės šiuo klausimu liko neaiškios?

4.

Ar streikas atsakovės patronuojamojoje bendrovėje, apie kurį buvo paskelbta 2019 m. spalio 18 d. ir kuris turėjo vykti 2019 m. spalio 20 d. nuo 5,00 val. iki 11,00 val., bet galiausiai 2019 m. spalio 20 d.5,30 val. spontaniškai buvo pratęstas iki 24,00 val., gali būti laikomas realiai nebekontroliuojama aplinkybe?

5.

Ar tokios priemonės, kaip alternatyvaus skrydžių tvarkaraščio parengimas ir skrydžių, kurių vykdymui nepakako turimos keleivių salono įgulos, pakeitimas kitų vežėjų vykdomais užsakomaisiais skrydžiais, ypatingą dėmesį skiriant sausumos keliais nepasiekiamoms paskirties vietoms ir atskiriant skrydžius Vokietijos vidaus maršrutais nuo skrydžių Europos vidaus maršrutais, laikytinos situaciją atitinkančiomis priemonėmis, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad iš 712 skrydžių, kurie turėjo būti vykdomi tą dieną, turėjo būti atšaukti tik 158 skrydžiai?

6.	Kokie reikalavimai taikytini skrydį vykdančio oro vežėjo pareigai įrodyti, kad buvo imtasi visų techniniu ir ekonominiu požiūriu įvykdytinų pagrįstų priemonių?

---

(1)  2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10).

2020 m. lapkričio 18 d.Tallinna Halduskohus (Estija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AS Lux Express Estonia / Majandus- ja Kommunikatsiooniministeerium

(Byla C-614/20)

(2021/C 35/52)

Proceso kalba: estų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tallinna Halduskohus

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: AS Lux Express Estonia

Atsakovė: Majandus- ja Kommunikatsiooniministeerium

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar toks atvejis, kai visos privačios įmonės, nacionalinėje teritorijoje komerciniais pagrindais teikiančios keleivinio kelių, vandens ir geležinkelių transporto paslaugas reguliariaisiais reisais, vienodai įpareigojamos tam tikros kategorijos keleivius (ikimokyklinio amžiaus vaikus, negalią turinčius jaunesnius nei 16 metų asmenis, sunkią negalią turinčius vyresnius nei 16 metų asmenis, didelę regos negalią turinčius asmenis ir sunkią arba didelę regos negalią turinčio asmens palydovą, taip pat negalią turinčio asmens šunį vedlį arba šunį pagalbininką) vežti nemokamai, laikytinas viešųjų paslaugų įsipareigojimo nustatymu, kaip tai suprantama pagal 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 (1) dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 2 straipsnio e punktą ir 3 straipsnio 2 dalį?

2.

Jei tai yra viešųjų paslaugų įsipareigojimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1370/2007: ar valstybė narė pagal Reglamento Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį turi teisę nacionalinės teisės akte nustatyti, kad kompensacija už tokio įsipareigojimo vykdymą vežėjui nebus mokama? Jei valstybė narė turi teisę nustatyti, kad vežėjui kompensacija nebus mokama: kokiomis aplinkybėmis ji gali tai padaryti?

3.

Ar pagal Reglamento Nr. 1370/2007 3 straipsnio 3 dalį leidžiama šio reglamento netaikyti bendrosioms taisyklėms, kuriomis nustatomi didžiausi tarifai kitoms nei nurodytosios šioje nuostatoje keleivių kategorijoms? Ar pareiga pranešti Europos Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnį taikoma ir tuomet, kai pagal bendrąsias taisykles, kuriomis nustatomi didžiausi tarifai, nenumatyta kompensacija vežėjui?

4.	Jei Reglamentas Nr. 1370/2007 šiuo atveju netaikytinas: ar kompensacija gali būti mokama remiantis kitu Europos Sąjungos teisės aktu (kaip antai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija)?

5.	Kokias sąlygas turi atitikti kompensacija vežėjui (jeigu ji yra mokama), kad atitiktų valstybės pagalbos taisykles?

---

(1)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007, p. 1).

2020 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Adraces / Komisija

(Byla T-714/18) (1)

(Arbitražinė išlyga - Partnerystės pagrindų susitarimas - „Europe Direct“ vietos informacijos centras - Sutarties nutraukimas nenurodžius pagrindo - Teisinis saugumas - Sąžiningumo principas - Proporcingumas - Sutarties šalies teisių ir teisėtų interesų laikymasis - Teisė į gerą administravimą)

(2021/C 35/53)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Adraces – Associação para o Desenvolvimento da Raia Centro-Sul (Vila Velja de Rodaunas, Portugalija), atstovaujama advokatų G. Gentil Anastácio, D. Pirra Xarepe, J. Whyte ir M. Barros Silva

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Estrada de Solà ir M. Ilkova

Dalykas

SESV 272 grindžiamas ieškinys dėl, viena vertus, reikalavimo konstatuoti, jog Komisijos sprendimas „nutraukti“ partnerystės pagrindų sutartį COMM/LIS/ED/2018-2020_1 yra negaliojantis ir, kita vertus, nurodyti Komisijai grąžinti ieškovę į padėtį, buvusią iki to „nutraukimo“.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Adraces – Associação para o Desenvolvimento da Raia Centro-Sul bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 54, 2019 2 11.

2020 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Repsol / EUIPO – Basic (BASIC)

(Byla T-722/18) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas BASIC - Ankstesni nacionaliniai komerciniai pavadinimai „basic“ ir „basic AG“ - Santykiniai atsisakymo registruoti pagrindai - Žymens, kuris nėra tik vietinės reikšmės, naudojimas prekyboje - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis ir 53 straipsnio 1 dalies c punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 4 dalis ir 60 straipsnio 1 dalies c punktas) - Registracijos pripažinimas iš dalies negaliojančia - Sprendimas, priimtas Bendrajam Teismui panaikinus ankstesnį sprendimą - Bylos perdavimas apeliacinei tarybai nagrinėti iš naujo - Bylą perdavusio subjekto kompetencijos nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 216/96 1d straipsnis - Priešpriešinis ieškinys)

(2021/C 35/54)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Repsol, SA (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokatų J.-B. Devaureix ir J. C. Erdozain López

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama H. O’Neill ir V. Ruzek

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Basic AG Lebensmittelhandel (Miunchenas, Vokietija), atstovaujama advokatės D. Altenburg

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2018 m. rugpjūčio 22 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 178/2018-2), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Basic Lebensmittelhandel ir Repsol.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2018 m. rugpjūčio 22 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 178/2018-2).

2.	Nereikia priimti sprendimo dėl priešpriešinio ieškinio.

3.	EUIPO ir Basic AG Lebensmittelhandel padengia savo ir po pusę Repsol, SA patirtų bylinėjimosi išlaidų.

---

(1)  OL C 54, 2019 2 11.

2020 m. gruodžio 2 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Thunus ir kt. / EIB

(Byla T-247/19) (1)

(Viešoji tarnyba - EIB personalas - Darbo užmokestis - Metinė atlyginimų korekcija - Teisinis saugumas - Teisėti lūkesčiai - Konsultacijos su darbuotojais - Pareiga motyvuoti - Proporcingumas)

(2021/C 35/55)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: Vincent Thunus (Contern, Liuksemburgas) ir kiti ieškovai, kurių pavardės nurodytos priede, atstovaujami advokatės L. Levi

Atsakovas: Europos investicijų bankas, atstovaujamas T. Gilliams, J. Klein ir J. Krueck, padedamų advokato P.-E. Partsch

Dalykas

SESV 270 straipsniu ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 50a straipsniu grindžiamas prašymas, pirma, panaikinti 2018 m. vasario mėn. ir paskesnių mėnesių atlyginimų lapeliuose esančius sprendimus, kuriais vykdomas 2017 m. liepos 18 d. EIB direktorių valdybos sprendimas, apibrėžiantis naują požiūrį į visiems EIB darbuotojams taikomą bendrą personalo darbo užmokesčių padidinimą, ir 2018 m. sausio 30 d. EIB direktorių valdybos sprendimas, nustatantis 2018 m. darbo užmokesčio patikslinimo procentinį dydį 0,7 %, ir, antra, atlyginti šiais sprendimais ieškovams tariamai padarytą žalą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Vincent Thunus ir kiti ieškovai, kurių pavardės nurodytos priede, padengia savo ir Europos investicijų banko (EIB) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 206, 2019 6 17.

2020 m. gruodžio 2 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Thunus ir kt. / EIB

(Byla T-318/19) (1)

(Viešoji tarnyba - EIB personalas - Darbo užmokestis - Metinė atlyginimų korekcija - Teisinis saugumas - Teisėti lūkesčiai - Konsultacijos su darbuotojais - Pareiga motyvuoti - Proporcingumas)

(2021/C 35/56)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: Vincent Thunus (Contern, Liuksemburgas) ir kiti ieškovai, kurių pavardės nurodytos priede, atstovaujami advokatės L. Levi

Atsakovas: Europos investicijų bankas, atstovaujamas T. Gilliams, J. Klein ir J. Krueck, padedamų advokato P.-E. Partsch

Dalykas

SESV 270 straipsniu ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 50a straipsniu grindžiamas prašymas, pirma, panaikinti 2018 m. vasario mėn. ir paskesnių mėnesių atlyginimų lapeliuose esančius sprendimus, kuriais vykdomas 2017 m. liepos 18 d. EIB direktorių valdybos sprendimas, apibrėžiantis naują požiūrį į visiems EIB darbuotojams taikomą bendrą personalo darbo užmokesčių padidinimą, ir 2019 m. sausio 30 d. EIB direktorių valdybos sprendimas, nustatantis 2019 m. darbo užmokesčio patikslinimo procentinį dydį 0,8 %, ir, antra, atlyginti šiais sprendimais ieškovams tariamai padarytą žalą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Vincent Thunus ir kiti ieškovai, kurių pavardės nurodytos priede, padengia savo ir Europos investicijų banko (EIB) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 246, 2019 7 22.

2020 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Ace of spades / EUIPO – Krupp ir Borrmann (JC JEAN CALL Champagne ROSÉ)

(Byla T-620/19) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Erdvinio Europos Sąjungos prekių ženklo „JC JEAN CALL Champagne ROSÉ“ paraiška - Ankstesni erdviniai Europos Sąjungos prekių ženklai - Santykiniai atsisakymo registruoti pagrindai - Žymenų panašumas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas) - Kenkimo reputacijai nebuvimas - Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis (dabar – Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 5 dalis))

(2021/C 35/57)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Ace of spades Holdings LLC (Niujorkas, Niujorkas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokato A. Gómez López

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Kitos procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalys, įstojusios į bylą Bendrajame Teisme: Gerhard Ernst Krupp (Miunchenas, Vokietija), Elmar Borrmann (Reith, Austrija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2019 m. birželio 26 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1/2019-5), susijusio su protesto procedūra tarp Ace of spades Holdings ir G. E. Krupp bei E. Borrmann.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2019 m. birželio 26 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1/2019-5), kuriuo atmesta Ace of spades Holdings LLC apeliacija ir protestas, grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktu.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 399, 2019 11 25.

2020 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Ace of spades / EUIPO – Krupp ir Borrmann (JC JEAN CALL Champagne GRANDE RÉSERVE)

(Byla T-621/19) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Erdvinio Europos Sąjungos prekių ženklo „JC JEAN CALL Champagne GRANDE RÉSERVE“ paraiška - Ankstesni erdviniai Europos Sąjungos prekių ženklai - Santykiniai atsisakymo registruoti pagrindai - Žymenų panašumas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas) - Kenkimo reputacijai nebuvimas - Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis (dabar – Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 5 dalis))

(2021/C 35/58)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Ace of spades Holdings LLC (Niujorkas, Niujorkas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokato A. Gómez López

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Kitos procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalys, įstojusios į bylą Bendrajame Teisme: Gerhard Ernst Krupp (Miunchenas, Vokietija), Elmar Borrmann (Reith, Austrija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2019 m. birželio 20 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2/2019-5), susijusio su protesto procedūra tarp Ace of spades Holdings ir G. E. Krupp bei E. Borrmann.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2019 m. birželio 20 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2/2019-5), kuriuo atmesta Ace of spades Holdings LLC apeliacija ir protestas, grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktu.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 399, 2019 11 25.

2020 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Ace of spades / EUIPO – Krupp ir Borrmann (JC JEAN CALL Champagne PRESTIGE)

(Byla T-622/19) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Erdvinio Europos Sąjungos prekių ženklo „JC JEAN CALL Champagne PRESTIGE“ paraiška - Ankstesni erdviniai Europos Sąjungos prekių ženklai - Santykiniai atsisakymo registruoti pagrindai - Žymenų panašumas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas) - Kenkimo reputacijai nebuvimas - Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis (dabar – Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 5 dalis))

(2021/C 35/59)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Ace of spades Holdings LLC (Niujorkas, Niujorkas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokato A. Gómez López

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Kitos procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalys, įstojusios į bylą Bendrajame Teisme: Gerhard Ernst Krupp (Miunchenas, Vokietija), Elmar Borrmann (Reith, Austrija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2019 m. birželio 26 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 3/2019-5), susijusio su protesto procedūra tarp Ace of spades Holdings ir G. E. Krupp bei E. Borrmann.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2019 m. birželio 26 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 3/2019-5), kuriuo buvo atmesta Ace of spades Holdings LLC apeliacija ir protestas, grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktu.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 399, 2019 11 25.

2020 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje GV / Komisija

(Byla T-705/19) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Psichologinis priekabiavimas - Pagalbos prašymas - Prašymo atmetimas - Tarnybos interesas - Pareigų lygiavertiškumas - Pagrįstas terminas - Pakankamų įrodymų nebuvimas - Atsakomybė)

(2021/C 35/60)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: GV, atstovaujamas advokato B.-H. Vincent

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama B. Mongin, M. Brauhoff ir T. Lilamand

Dalykas

SESV 270 straipsniu grindžiamas prašymas, kuriuo siekiama, pirma, kad būtų panaikintas 2019 m. vasario 5 d. Komisijos sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovo pagalbos prašymas ir, antra, kad būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala, kurią ieškovas tariamai patyrė dėl šio sprendimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	GV padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 413, 2019 12 9.

2020 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Man and Machine / EUIPO – Bim Freelance (bim ready)

(Byla T-819/19) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Europos Sąjungoje galiojanti tarptautinė registracija - Vaizdinis prekių ženklas „bim ready“ - Ankstesnis vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas „BIM freelance“ - Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Prekių ženklo paraiškoje nurodytų paslaugų apribojimas)

(2021/C 35/61)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Man and Machine Ltd (Teimas, Oksfordšyras, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatų R. Peto ir C. Neu

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama L. Rampini ir V. Ruzek

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Bim Freelance Corp. (Majamis, Florida, Jungtinės Amerikos Valstijos)

Dalykas

Ieškinys dėl 2019 m. rugsėjo 17 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 317/2019-1), susijusio su protesto procedūra tarp Bim Freelance ir Man and Machine.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2019 m. rugsėjo 17 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 317/2019-1).

2.	Priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 27, 2020 1 27.

2020 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje easyCosmetic Swiss / EUIPO – UWI (easycosmetic)

(Byla T-858/19) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas „easyCosmetic“ - Absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktas))

(2021/C 35/62)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: easyCosmetic Swiss GmbH (Baras, Šveicarija), atstovaujama advokatų D. Terheggen ir S. Sullivan

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama A. Söder ir M. Fischer

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: UWI Unternehmensberatungs- und Wirtschaftsinformations GmbH (Bad Nauheimas, Vokietija), atstovaujama advokatų M. Krisch, T. Guttau ir V. Wellens

Dalykas

Ieškinys dėl 2019 m. spalio 4 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 973/2019-2), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp UWI ir easyCosmetic Swiss.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	EasyCosmetic Swiss GmbH padengia savo ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	UWI Unternehmensberatungs- und Wirtschaftsinformations GmbH padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 45, 2020 2 10.

2020 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Promed / EUIPO – Centrumelektroniki (Promed)

(Byla T-30/20) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas „Promed“ - Absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2021/C 35/63)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Promed GmbH kosmetische Erzeugnisse (Farchantas, Vokietija), atstovaujama advokatų B. Sorg, B. Reinisch ir C. Raßmann

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama H. O’Neill, V. Ruzek ir S. Hanne

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Centrumelektroniki sp.j. (Tarnovske Guros, Lenkija), atstovaujama advokato M. Kondrat

Dalykas

Ieškinys dėl 2019 m. lapkričio 7 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 614/2019-5), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Centrumelektroniki ir Promed kosmetische Erzeugnisse.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Promed GmbH kosmetische Erzeugnisse bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 68, 2020 3 2.

2020 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Almea / EUIPO – Sanacorp Pharmahandel (Almea)

(Byla T-190/20) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Almea“ paraiška - Ankstesnis nacionalinis žodinis prekių ženklas MEA - Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2021/C 35/64)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Almea Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama solisitorių R. Furneaux ir E. Humphreys

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama J. Mrozowski, J. Crespo Carrillo ir V. Ruzek

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Sanacorp Pharmahandel GmbH (Planegas, Vokietija), atstovaujama advokatų I.-M. Helbig, S. Rengshausen ir S. Cobet-Nüse

Dalykas

Ieškinys dėl 2020 m. sausio 15 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 246/2019-2), susijusio su protesto procedūra tarp Sanacorp Pharmahandel ir Almea.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Almea Ltd bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 191, 2020 6 8.

2020 m. gruodžio 7 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Militos Symvouleftiki / Komisija

(Byla T-536/19) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Viešasis paslaugų pirkimas - Konkurso procedūra - Paslaugų komunikacijos veiklos organizavimo srityje teikimas Komisijos atstovybės Graikijoje vardu - Konkurso panaikinimas - Suinteresuotumo kreiptis į teismą nebuvimas - Nepriimtinumas)

(2021/C 35/65)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Militos Symvouleftiki AE (Atėnai, Graikija), atstovaujama advokato K. Farmakidis-Markou

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Estrada de Solà ir A. Katsimerou

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos sprendimą, kuriuo panaikintas konkursas PR/2018-16/ATH dėl paslaugų komunikacijos veiklos organizavimo srityje teikimo jos atstovybės Graikijoje vardu.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Militos Symvouleftiki AE padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 357, 2019 10 21.

2020 m. gruodžio 4 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Agepha Pharma / EUIPO – Apogepha Arzneimittel (AGEPHA)

(Byla T-792/19) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Protesto atsiėmimas - Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas)

(2021/C 35/66)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Agepha Pharma s.r.o. (Senecas, Slovakija), atstovaujama advokato D. Göbel

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama D. Walicka

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Apogepha Arzneimittel GmbH (Drezdenas, Vokietija), atstovaujama advokatų A. Marx ir R. Kaase

Dalykas

Ieškinys dėl 2019 m. rugpjūčio 26 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 386/2019-2), susijusio su protesto procedūra tarp Apogepha Arzneimittel GmbH ir Agepha Pharma s.r.o.

Rezoliucinė dalis

1.	Nereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.	Agepha Pharma s.r.o. ir Apogepha Arzneimittel GmbH padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir kiekviena po pusę Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) bylinėjimosi išlaidų.

---

(1)  OL C 10, 2020 1 13.

2020 m. gruodžio 1 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Tikal Marine Systems / EUIPO – Ultra Safety Systems (Tikal Tef-Gel)

(Byla T-185/20) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Anuliavimo procedūra - Prašymo pripažinti registraciją negaliojančia atsiėmimas - Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas)

(2021/C 35/67)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Tikal Marine Systems GmbH (Norderštetas, Vokietija), atstovaujama advokato M. Mahnkopf

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama P. Sipos ir V. Ruzek

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Ultra Safety Systems Inc. (Mangonia Park, Florida, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų C. Eckhartt, A. von Mühlendahl ir P. Böhner

Dalykas

Ieškinys dėl 2020 m. sausio 29 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2500/2018-4), susijusio su anuliavimo procedūra tarp Ultra Safety Systems ir Tikal Marine Systems.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebėra pagrindo priimti sprendimą dėl ieškinio.

2.	Tikal Marine Systems GmbH ir Ultra Safety Systems Inc. padengia savo ir po pusę Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

---

(1)  OL C 191, 2020 6 8.

2020 m. gruodžio 1 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Tikal Marine Systems / EUIPO – Ultra Safety Systems (Ultra Tef-Gel)

(Byla T-192/20) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Anuliavimo procedūra - Prašymo pripažinti registraciją negaliojančia atsiėmimas - Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas)

(2021/C 35/68)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Tikal Marine Systems GmbH (Norderštetas, Vokietija), atstovaujama advokato M. Mahnkopf

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama P. Sipos ir V. Ruzek

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Ultra Safety Systems Inc. (Mangonia Park, Florida, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų C. Eckhartt, A. von Mühlendahl ir P. Böhner

Dalykas

Ieškinys dėl 2020 m. sausio 29 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2499/2018-4), susijusio su anuliavimo procedūra tarp Ultra Safety Systems ir Tikal Marine Systems.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebėra pagrindo priimti sprendimą dėl ieškinio.

2.	Tikal Marine Systems GmbH ir Ultra Safety Systems Inc. padengia savo ir po pusę Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

---

(1)  OL C 191, 2020 6 8.

2020 m. lapkričio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Asian Gear/EUIPO – Multimox (Roller)

(Byla T-685/20)

(2021/C 35/69)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Asian Gear BV (Peinakeris, Nyderlandai), atstovaujama advokato B. Gravendeel

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Multimox Holding BV (Rejenas, Nyderlandai)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Dizaino, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Dizainas, dėl kurio kilo ginčas: Bendrijos dizainas Nr. 607 155-0002.

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. rugsėjo 3 d. EUIPO trečiosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1042/2018-3.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą arba jį pakeisti ir pripažinti Bendrijos dizainą Nr. 607 155-0002 negaliojančiu, nepatenkinus šio prašymo:

—	palikti galioti 2018 m. balandžio 30 d. Anuliavimo skyriaus sprendimą ir panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio pažeidimas.

2020 m. lapkričio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Asian Gear/EUIPO – Multimox (Roller)

(Byla T-686/20)

(2021/C 35/70)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Asian Gear BV (Peinakeris, Nyderlandai), atstovaujama advokato B. Gravendeel

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Multimox Holding BV (Rejenas, Nyderlandai)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Dizaino, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Dizainas, dėl kurio kilo ginčas: Bendrijos dizainas Nr. 607 155-0004.

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. rugsėjo 3 d. EUIPO trečiosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1043/2018-3.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą arba pakeisti jį ir pripažinti Bendrijos dizainą Nr. 607 155-0004 negaliojančiu, nepatenkinus šio prašymo:

—	palikti galioti 2018 m. balandžio 30 d. Anuliavimo skyriaus sprendimą ir panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio pažeidimas.

2020 m. lapkričio 18 d. pareikštas ieškinys byloje OG / EIB

(Byla T-695/20)

(2021/C 35/71)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: OG, atstovaujama advokačių L. Levi ir M. Vandenbussche

Atsakovas: Europos investicijų bankas

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,

ir atitinkamai

—	nurodyti EIB sumokėti 16 mėnesių darbo užmokestį ir 6 mėnesių išeitinę kompensaciją, t. y. 317 668 EUR sumą, apskaičiuotą pirminio prašymo dėl kompensacijos pateikimo dieną, t. y. 2019 m. spalio 23 d., kuri turi būti perskaičiuota sumokėjimo momentu,

—	įpareigoti EIB atlyginti neturtinę žalą, ex aequo et bono įvertintą 50 000 EUR;

—	prireikus, panaikinti 2020 m. kovo 9 d. sprendimą atmesti prašymą dėl kompensacijos, kuris buvo gautas 2020 m. kovo 10 d.,

—	prireikus, panaikinti 2020 m. rugpjūčio 8 d implicitinį sprendimą atmesti hierarchine tvarka pateiktą skundą,

—	taikant proceso organizavimo priemonę nurodyti leisti susipažinti su SSTL ataskaita,

—	priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti Europos investicijų banko (EIB) atsakomybę dėl tam tikrų aplinkybių, kurios, vertinant jas atskirai ar kartu, parodo netinkamą EIB elgesį, lėmusį jai padarytą žalą ir jos ligą, ieškovė nurodo vienintelį pagrindą, grindžiamą EIB padarytu rūpestingumo, gero administravimo ir skaidrumo pareigų pažeidimu ir apskritai bendros atidumo ir kruopštumo pareigos, tenkančios kiekvienam darbdaviai, pažeidimu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad jei EIB būtų nuolat taikęs tinkamas saugumo priemones savo pastatuose, nebūtų įvykusi tragiška stažuotojos savižudybė. Ji taip pat tvirtina, kad jeigu EIB būtų vykdęs savo prievoles dėl šios savižudybės ir savo darbuotojų, visų pirma tų, kurie, kaip ieškovė, buvo paveikti šios savižudybės, atžvilgiu būtų vykdęs skaidrumo, palaikymo, atvirumo ir pagalbos pareigas, ieškovė šiuo metu nebūtų neįgali darbuotoja, kurios karjera ir privalumų pripažinimas nebeegzistuoja darbdavio, kuriam ji lojaliai dirbo, akyse.

Ieškovė teigia, kad faktinės aplinkybės taip pat rodo, jog EIB ne tik nesielgė kaip atsakingas ir saugantis darbdavys, bet ir diskreditavo ir nepakankamai vertino ieškovę po jos stažuotojos savižudybės, kol ji fiziškai ir psichologiškai išseko. Ieškovė mano, kad po 30 pavyzdinės karjeros metų ji buvo traktuojama kaip vidutinė nesąžininga darbuotoja.

2020 m. lapkričio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Mylan Ireland / EMA

(Byla T-703/20)

(2021/C 35/72)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Mylan Ireland Ltd (Dublinas, Airija), atstovaujama advokato J. Krens

Atsakovė: Europos vaistų agentūra (EMA)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

pripažinti ieškovės pateiktą Žmonėms skirtų vaistų komiteto išvados, kad Biogen Idec Ltd vaistinis preparatas Tecfidera® turi skirtingos veikliosios medžiagos statusą, todėl jam reikalingas naujas bendras leidimas prekiauti, kaip nurodyta 2014 m. sausio 30 d. sprendime išduoti leidimą prekiauti „Tecfidera® – Dimethyl Fumarate“, neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą priimtinu ir pagrįstu,

—	panaikinti 2020 m. spalio 1 d. EMA sprendimą neišduoti ieškovei leidimo pateikti rinkai generinę vaistinio preparato Tecfidera versiją,

—	priteisti iš EMA bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas yra pagrįstas, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes EMA padarė teisės ir fakto klaidų ir neįvykdė savo pareigos nurodyti motyvus ir atlikti rūpestingą bei išsamų įvertinimą, kaip reikalaujama pagal SESV 296 straipsnį.

2.

Antruoju ieškinio pagrindu kritikuojamas ginčijamo sprendimo teisėtumas, nes „skirtingos veikliosios medžiagos“ statusas turėjo būti dar kartą išnagrinėtas gavus ieškovės prieštaravimus, pateiktus paraiškos pateikimo etape. Taigi EMA netinkamai atliko savo pareigas, konkrečiai – pareigą atlikti veiksmingą ir išsamų įvertinimą ir nurodyti motyvus, kaip reikalaujama pagal SESV 296 straipsnį, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas.

2020 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje MiMedx Group / EUIPO – DIZG (Epiflex)

(Byla T-706/20)

(2021/C 35/73)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: MiMedx Group, Inc. (Marieta, Džordžija, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų J. Bogatz ir Y. Stone

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: DIZG Deutsches Institut für Zell- und Gewebeersatz gGmbH (Berlynas, Vokietija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas „Epiflex“ – Europos Sąjungos prekių ženklas Nr. 1 281 385

Procedūra EUIPO: registracijos panaikinimo procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. rugsėjo 25 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 133/2020-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO ir kitos procedūros šalies ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 58 straipsnio, siejamo su Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/1430 19 straipsnio 1 dalimi, pažeidimas,

—	Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 20 straipsnyje, siejamame su 41 straipsniu, įtvirtinto lygybės principo pažeidimas,

—	Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į gerą administravimą pažeidimas,

—	Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 95 straipsnio 2 dalies, siejamos su Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/1430 19 straipsnio 1 dalies trečiu sakiniu ir 10 straipsnio 7 dalimi, pažeidimas.

2020 m. gruodžio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Puma / EUIPO – CMS (CMS Italy)

(Byla T-711/20)

(2021/C 35/74)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Puma SE (Hercogenaurachas, Vokietija), atstovaujama advokato P. GonzálezBueno Catalán de Ocón

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: CMS Costruzione macchine speciali SpA (Alonte, Italija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: tarptautinis vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas „CMS Italy“, kurio registracija galioja Europos Sąjungoje – Europos Sąjungoje galiojanti tarptautinė registracija Nr. 1 150 538

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. rugsėjo 24 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2215/2019-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO ir CMS Costruzione macchine speciali SpA bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas,

—	Teisinio saugumo, vienodo požiūrio ir gero administravimo principų pažeidimas.

2020 m. gruodžio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Škoda Investement / EUIPO – Škoda Auto (Strėlė su sparnu)

(Byla T-712/20)

(2021/C 35/75)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Škoda Investement a.s. (Pilzenas, Čekijos Respublika), atstovaujama advokato L. Lorenc

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Škoda Auto a.s. (Mlada Boleslavas, Čekijos Respublika)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Sąjungos prekių ženklo (Strėlės su sparnu atvaizdas) paraiška – Registracijos paraiška Nr. 17 991 861.

Procedūra EUIPO: protesto procedūra.

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. spalio 6 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 284/2020-4.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	panaikinti visą 2019 m. gruodžio 9 d Protestų skyriaus sprendimą dėl Protesto Nr. B003083007,

—	grąžinti bylą Protestų skyriui, kad jis ją išnagrinėtų detaliau, atsižvelgdamas į visas atitinkamas prekes ir paslaugas,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Procedūriniu aspektu neteisėto pirmosios instancijos sprendimo teisinių padarinių klaidingas vertinimas.

2020 m. gruodžio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Degode / EUIPO – Leo Pharma (Skinovea)

(Byla T-715/20)

(2021/C 35/76)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: DEGODE – Dermago Development GmbH (Pėtershagenas, Vokietija), atstovaujama advokatų O. Spieker, A. Schönfleisch ir N. Willich

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Leo Pharma A/S (Balerupas, Danija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Skinovea“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 17 898 565

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. rugsėjo 4 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 337/2020-5

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2020 m. gruodžio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Impresa comune Clean Sky 2 / NG

(Byla T-721/20)

(2021/C 35/77)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Impresa comune Clean Sky 2, atstovaujama advokato M. Velardo ir B. Mastantuono

Atsakovas: NG

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

priteisti iš atsakovo sumokėti 141 094,80 EUR sumą, remiantis dotacijos susitarimu Nr. 632506 „Wireless Flexible sensor co-operation for structural health Diagnosis/prognosis“ sudarytu vykdant Europos Sąjungos septintąja pagrindų programą, su 3,5 % dydžio palūkanomis, Europos centrinio banko taikomomis pagrindinėms refinansavimo operacijoms; palūkanos skaičiuojamos nuo 2019 m. liepos 9 d. iki realaus sumokėjimo dienos.

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas šiame procese.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi tokiu pagrindu:

Atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, nes nepadengė netinkamomis finansuoti pripažintų personalo išlaidų sumos. Todėl 2019 m. gegužės 23 d. ieškovė išdavė debeto avizą dėl 141 094,80 EUR sumos, pagal dotacijos susitarimą jau išmokėtos bendrovei Alpha Consulting Service Srl. Šiuo atveju nėra jokių abejonių dėl faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiami atsakovui, kaip iš įmonių registro pašalintos bendrovės Alpha Consulting Service Srl dalininkui ir atstovui, tenkantys įsipareigojimai. Po to, kai buvo išduota debeto aviza, pateikti bendrovės prieštaravimai yra bendro pobūdžio, neišsamūs ir be įrodymų, taigi iš esmės atrodo nepagrįsti. Vadinasi, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti ir padengti pervestą sumą su palūkanomis už vėlavimą.

2020 m. gruodžio 10 d. pareikštas ieškinys byloje Far Polymers ir kt. / Komisija

(Byla T-722/20)

(2021/C 35/78)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovės: Far Polymers Srl (Filago, Italija), Gamma Chimica SpA (Milanas, Italija), Carbochem Srl (Castiglione Olona, Italija), Jeniuschem Srl (Galaratė, Italija), atstovaujamos advokatų G. Abbatescianni ir E. Patti

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo pripažinti šį ieškinį priimtinu, panaikinti 2020 m. rugsėjo 29 d. Oficialiajame leidinyje L 315 paskelbtą Komisijos įgyvendinimo reglamentą 2020/1336, kuriuo buvo nustatyti muitai iš Kinijos Liaudies Respublikos importuojamam polivinilo alkoholiui (PVA).

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi aštuoniais pagrindais.

Pirmajame pagrinde nurodomas teisės aktų pažeidimas ir akivaizdi klaida nustatant Sąjungos PVA pramonės šaką, į kurią Komisija, be atvirojoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų, įtraukė ir uždarojoje rinkoje veikiančius ūkio subjektus, taip pat gamintojus, kurie kartu yra ir importuotojai. Ši klaida a) paveikė žalos Sąjungos pramonės šakai, kuri faktiškai veikia tik skundo pateikėjas, vertinimą; b) lėmė muitų, kurie neskatina laisvos konkurencijos Sąjungos rinkoje, tačiau yra naudingi tik skundo pateikėjui arba trečiosioms šalims, nustatymą; c) lėmė tai, kad tinkamai nebuvo įvertinti visų kitų Sąjungos pramonės šakai priklausančių ūkio subjektų (gamintojų, importuotojų ir naudotojų), kurie yra prieš muitus, interesai; d) akivaizdžiai priešpastatė šį reglamentą ankstesniems reglamentams, kuriuose Sąjungos pramonės šakos gamybos pajėgumai buvo laikomi nepakankamais, todėl buvo numatytos muitais neapmokestinamos kvotos. Dėl tų pačių motyvų ginčijamas reglamentas susijęs ir su piktnaudžiavimu įgaliojimais.

Antrajame pagrinde teigiama, kad ginčijama priemonė prieštarauja SESV 102 straipsnyje įtvirtintiems principams ir – papildomai – kad padaryta akivaizdi klaida ir piktnaudžiauta įgaliojimais, nes dėl to PVA rinkoje bus sukurta dominuojanti skundo pateikėjo (vienintelis gamintojas, kuris veikia atvirojoje Sąjungos rinkoje ir turi papildomų gamybos pajėgumų) padėtis. Šia priemone neatsižvelgiama į dokumentinius įrodymus, susijusius su jau įgyvendinamais antikonkurenciniais skundo pateikėjo veiksmais; jis atsisakė parduoti žemesnės kokybės PVA taikant kainas, kuriomis atsižvelgiama į mažesnius gamybos kaštus.

Trečiajame pagrinde kritikuojamas priemonės, kuria, pažeidžiant SESV 296 straipsnį ir padarius akivaizdžią klaidą, buvo nustatyti muitai, motyvavimas, nes Komisija atsisakė suskirstyti Sąjungos rinką į aukštos ir žemos kokybės gaminių segmentus, tačiau konstatavo, kad parduodamas PVA yra dviejų skirtingų kokybės lygių ir aiškiai skiriasi gamybos kaštai, pirkėjai ir kainos. Šios ypatybės nepersidengia ir negali būti sukeistos tarpusavyje. Segmentavusi rinką, Komisija turėjo netaikyti muitų žemos kokybės PVA.

Ketvirtasis pagrindas skirtas vinilacetato monomerui (VAM), kuris yra pagrindinė PVA gamybos žaliava. Nustatydama normaliąją vertę tam, kad būtų nustatytas dempingo skirtumas, Komisija neatsižvelgė į tai, kad kiniško VAM kainos neiškraipytos, nes atitinka tarptautines rinkos kainas. Lygiai taip pat Komisija, nustatydama žalos skirtumą, neatsižvelgė į žemas Kinijos eksportuotojų sąnaudas; dėl savo vertikalios integracijos jie sutaupo VAM sąnaudų.

Penktajame pagrinde nurodoma, kad Komisija, pažeisdama SESV 296 straipsnį, klaidingai ir prieštaringai motyvavo ginčijamą priemonę, nes neatsižvelgė į metanolio įtaką nustatant Kinijos gamintojų sąnaudas ir dėl to nustatydama žalos skirtumą nepripažino eksporto kainų atitinkamo koregavimo dėl šio sąnaudų faktoriaus.

Šeštajame pagrinde ginčijama priemonės dalis, kurioje Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 254 straipsnį leido neapmokestinti kartono pramonei skirto PVA importo, jeigu šis neapmokestinimas a) nebuvo išplėstas taip, kad apimtų kitokį galutinį naudojimą, esant tokiai pačiai padėčiai, kaip kartono pramonės, ir b) buvo pritaikytas tik PVA maišymui, išskyrus paprastą importą.

Septintajame pagrinde nurodomas SESV 296 straipsnio ir Pagrindų reglamento 12 konstatuojamosios dalies ir 6 straipsnio 8 dalies pažeidimas, nes Komisija nusprendė neatsižvelgti į tam tikrus argumentus vien dėl to, kad juos pateikė suinteresuotosios šalys, o ne Kinijos eksportuotojai. Taip Komisija savavališkai nustatė principą, kad Europos institucijų priemonės priėmimą gali ginčyti tik tam tikros asmenų kategorijos.

Paskutinis aštuntasis pagrindas susijęs su SESV 296 straipsnio ir Pagrindų reglamento 19 straipsnio pažeidimu, kiek tai susiję su teise gauti informacijos. Komisija surinko daug nekonfidencialių duomenų ir nepadarė jų prieinamais suinteresuotosioms šalims. Todėl suinteresuotosios šalys negalėjo suprasti Komisijos motyvų, susijusių su ginčijamos priemonės priėmimu.