—

atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „[k]iekvienas turi teisę į mokslą. Mokslas, bent jau pradinio ir pagrindinio išsilavinimo lygmenų, yra nemokamas“,

—

atsižvelgdamas į dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, kurį 2015 m. rugsėjo 25 d. patvirtino Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėja ir kuriame pripažįstama, kad teisingumas, įtrauktis ir lyčių lygybė yra neatsiejamai susijusios su teise į švietimą visiems,

—

atsižvelgdamas į darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į 4-ąjį tikslą „Užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi“, taip pat Inčono deklaraciją ir 4-ojo darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimo veiksmų sistemą, pagal kurią numatoma, kad „lyčių lygybė yra neatsiejama nuo teisės į švietimą visiems“,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendaciją Nr. 36 (2017) dėl mergaičių ir moterų teisės gauti išsilavinimą,

—

atsižvelgdamas į Adis Abebos veiksmų darbotvarkę dėl vystymosi finansavimo, kurią 2015 m. liepos 27 d. priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 22 d. Jungtinių Tautų (JT) Organizacijos Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 35/L2 „Teisė į mokslą. Tolesni veiksmai dėl Žmogaus teisių tarybos rezoliucijos 8/4“,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. Komisijos komunikatą „Švietimas ir mokymas siekiant sumažinti skurdą besivystančiose šalyse“ (COM(2002)0116),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. Komisijos darbinį dokumentą dėl intensyvesnio ir kokybiškesnio švietimo besivystančiose šalyse „Daugiau geresnių švietimo galimybių besivystančiose šalyse“ (SEC(2010)0121),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. Komisijos komunikatą „Švietimas ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms“ (COM(2018)0304),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 9 d. G 7 priimtą Šarlevojaus deklaraciją pareiškimą dėl mergaičių, paauglių mergaičių ir moterų kokybiško švietimo besivystančiose šalyse,

—

atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi ir ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodeksą (COM(2007)0072),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 31 d. rezoliuciją dėl bendro tarnybų darbinio dokumento „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (SWD(2015)0182) įgyvendinimo (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl besivystančių šalių skolos tvarumo didinimo (2),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. paskelbtą UNESCO pasaulinę švietimo stebėsenos ataskaitą „Švietimo atskaitomybė. Įsipareigojimų vykdymas“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A8–0327/2018),

A.

kadangi švietimas yra pagrindinė žmogaus teisė, kuri itin svarbi siekiant įgyvendinti visus DVT; kadangi jis neleidžia perduoti skurdo iš kartos į kartą ir atlieka svarbų vaidmenį siekiant lyčių lygybės ir moterų įgalinimo; kadangi švietimas teisių srityje reiškia ne tik aritmetinę lygybę ir juo siekiama skatinti tikrą lyčių lygybę švietimo sistemoje;

B.

kadangi paskutinis Komisijos komunikatas dėl švietimo besivystančiose šalyse buvo paskelbtas 2002 m. ir atnaujintas tik 2010 m. darbiniu dokumentu;

C.

kadangi 2009 m. parama švietimui sudarė 8,3 proc. bendros paramos vystymuisi; kadangi 2015 m. ši dalis sumažėjo iki 6,2 proc.; kadangi, kalbant apie Sąjungą ir jos valstybes nares, ši dalis tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo nuo 11 proc. iki 7,6 proc.;

D.

kadangi Sąjungos ir jos valstybių narių parama pagrindiniam ugdymui 2009–2015 m. sumažėjo 33,9 proc., t. y. daugiau nei parama švietimui apskritai (15,2 proc.);

E.

kadangi 2015 m. 264 mln. mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių nelankė pradinio ar vidurinio ugdymo įstaigų;

F.

kadangi iki 2017 m. pabaigos visame pasaulyje buvo daugiau nei 25,4 mln. pabėgėlių, iš kurių 7,4 mln. buvo vaikai, pagal amžių turintys lankyti pradinę mokyklą, iš kurių 4 mln. neturėjo teisės į pradinį ugdymą; kadangi šalyse, kurios kenčia nuo nestabilių situacijų ir konfliktų, 37 proc. daugiau mergaičių nei berniukų nelanko pradinės mokyklos ir kadangi beveik 90 proc. daugiau merginų nei vaikinų, gyvenančių konflikto nepaliestose šalyse, yra linkusios nelankyti vidurinės mokyklos;

G.

kadangi 2017 m. JT darnaus vystymosi tikslų ataskaitoje nurodoma, kad 2011 m. tik maždaug ketvirtadalis Užsachario Afrikos šalių mokyklų turėjo galimybę naudotis elektros energija ir mažiau nei pusė mokyklų turėjo prieigą prie geriamojo vandens; kadangi Užsachario Afrikoje yra mažiausia procentinė kvalifikuotų mokytojų dalis tiek pradinio ugdymo, tiek vidurinio ugdymo srityse;

H.

kadangi parama švietimui besivystančiose šalyse praeityje buvo pernelyg sutelkta į besimokančių asmenų skaičių, o ne į teikiamo švietimo kokybę; kadangi 4 DVT siekiama, kad iki 2030 m. būtų užtikrinta galimybė visiems naudotis kokybiškomis švietimo paslaugomis;

I.

kadangi kai kurios besivystančių šalių įmonės, siekdamos rasti darbo jėgą, atitinkančią jų poreikius, susiduria su sunkumais;

J.

kadangi pastangų, kurios dedamos nuo 2016 m. ir kurias reikėtų vertinti palankiai, vis dėlto nepakako susikaupusiam vėlavimui pašalinti, todėl reikia padidinti veiksmų mastą ir toliau stengtis;

K.

kadangi, UNESCO duomenimis, parama švietimui mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunančiose šalyse turėtų būti padidinta šešis kartus, kad būtų galima įgyvendinti Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytą 4-ąjį DVT; kadangi, Tarptautinės visuotinio švietimo galimybių finansavimo komisijos duomenimis, 2030 m. parama švietimo srityje turėtų siekti 89 mlrd. dolerių, palyginti su šiandien skiriamais 12 mlrd. dolerių;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

—

atsižvelgdamas į ES Sutartis, ypač į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK),

—

atsižvelgdamas į Rumunijos Konstituciją,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. surengtas diskusijas dėl demokratijos ir teisingumo Rumunijoje,

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. surengtas diskusijas dėl Rumunijos teisingumo sistemos reformos keliamos grėsmės teisės viršenybės principams,

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 3 d. surengtas diskusijas dėl teisės viršenybės Rumunijoje,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete 2018 m. spalio 1 d. surengtą keitimąsi nuomonėmis su Europos Komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju Fransu Timmermansu,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete 2017 m. kovo 22 d. surengtą klausymą dėl demokratijos ir teisingumo Rumunijoje,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 24 d. Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio ir Komisijos pirmininko pirmojo pavaduotojo F. Timmermanso bendrą pareiškimą dėl naujausių įvykių Rumunijoje,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 16 d. bendrą Venecijos komisijos nuomonę dėl Rumunijos įstatymo Nr. 140/2017 dėl Vyriausybės potvarkio Nr. 26/2000 dėl asociacijų ir fondų dalinio keitimo projekto,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 20 d. Venecijos komisijos nuomonę dėl Rumunijos įstatymo Nr. 303/2004 dėl teisėjų ir prokurorų statuto dalinio keitimo, įstatymo Nr. 304/2004 dėl teismų organizavimo ir įstatymo Nr. 317/2004 dėl Vyriausiosios teismų tarybos dalinio keitimo,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 20 d. Venecijos komisijos nuomonę dėl Rumunijos baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų, kuriais daromas poveikis įstatymui Nr. 78/2000 dėl korupcijos veiksmų prevencijos, nustatymo ir sankcijų taikymo dėl jų ir įstatymui Nr. 304/2004 dėl teismų organizavimo,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ad hoc pranešimą dėl Rumunijos,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 15 d. Komisijos ataskaitą pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą dėl pažangos Rumunijoje,

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. gruodžio mėn. Rumunijos Parlamentas priėmė tris įstatymus dėl teismų reformos, iš dalies keičiančius įstatymą Nr. 303/2004 dėl teisėjų ir prokurorų statuto dalinio keitimo, įstatymą Nr. 304/2004 dėl teismų organizavimo ir įstatymą Nr. 317/2004 dėl Vyriausiosios teismų tarybos; atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. birželio mėn. buvo priimti baudžiamojo kodekso pakeitimai, o 2018 m. liepos mėn. – baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją 2226/2018 ir rekomendaciją 2134/2018,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 20 d. Rumunijos Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriame nurodoma, kad 64 iš 96 baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų prieštarauja Konstitucijai; atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 25 d. deklaraciją, kad 30 baudžiamojo kodekso pakeitimų yra nesuderinami su Konstitucija,

—

atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2017 m. sausio mėn. nuolat vyksta masiniai protestai prieš korupciją ir už teisės viršenybės principo laikymąsi, įskaitant 2018 m. rugpjūčio 10 d. Bukarešte surengtą masinius protestus „Diaspora namie“, po kurio šimtams žmonių prireikė medicininės pagalbos dėl policijos smurtinių veiksmų,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Europos Sąjunga grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, ir kadangi šios vertybės yra bendros valstybių narių visuomenės, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė, vertybės (Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis);

B.

kadangi ES sutarties 6 straipsnio 3 dalyje patvirtinama, kad pagrindinės teisės, kurios garantuojamos EŽTK ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus;

C.

kadangi ES veikia remdamasi tarpusavio pasitikėjimu grindžiama prielaida, kad valstybės narės laikosi demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, įtvirtintų EŽTK ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

D.

kadangi Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas ir tai yra demokratinio valdžių atskyrimo principo esmė;

E.

kadangi Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupė (GRECO) 2018 m. balandžio mėn. pranešime dėl Rumunijos Europos išreiškė didelį susirūpinimą dėl tam tikrų įstatymų dėl teisėjų ir prokurorų statuso, teismų organizavimo ir Vyriausiosios teismų tarybos, kuriuos priėmė Rumunijos Parlamentas, aspektų, taip pat dėl baudžiamosios teisės aktų pakeitimų projektų; kadangi Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupei kyla abejonių dėl teisėkūros proceso, ji baiminasi dėl poveikio teismų nepriklausomumui ir mano, kad galėjo būti nesilaikoma kovos su korupcija standartų;

F.

kadangi Venecijos komisija savo 2018 m. spalio 20 d. nuomonėje Nr. 924/2018, kurioje buvo apsiribojama tik „tam tikrais ypač prieštaringais projektų aspektais“, padarė išvadą, kad „nors atsižvelgus į kritiką ir į kai kuriuos Konstitucinio Teismo sprendimus buvo padaryti teigiamų pakeitimų,<…> trijuose teisės aktų projektuose nustatyti svarbūs aspektai, dėl kurių <…> gali būti daromas spaudimas teisėjams ir prokurorams ir galiausiai mažinamas teismų ir jų darbuotojų nepriklausomumas, kartu su ankstyvo išėjimo į pensiją priemonėmis, jų veiksmingumu ir darbo kokybe, o tai turi neigiamų pasekmių kovai su korupcija“, ir mano, kad šie aspektai „gali pakenkti visuomenės pasitikėjimui teismais“ (1);

G.

kadangi Venecijos komisija savo 2018 m. spalio 20 d. nuomonėje Nr. 930/2018 padarė išvadą, kad „buvo būtina ir tikslinga Rumunijos Parlamentui atlikti baudžiamųjų kodeksų reformą, kad būtų įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimai ir atitinkamos ES direktyvos“ ir kad daugelis pakeitimų „rimtai pakenks Rumunijos baudžiamosios teisenos sistemos veiksmingumui kovojant su įvairių formų nusikaltimais, įskaitant su korupcija susijusius nusikaltimus, smurtinius nusikaltimus ir organizuotą nusikalstamumą“ (2);

H.

kadangi Venecijos komisija savo 2018 m. kovo 16 d. bendroje nuomonėje Nr. 914/2018 palankiai įvertino tai, kad „susitikimų Bukarešte metu įstatymo projekto iniciatoriai nurodė, kad jie yra pasirengę kai kuriais aspektais iš dalies pakeisti įstatymo projektą“, ir paragino Rumunijos valdžios institucijas atsižvelgti į pagrindines jos rekomendacijas, visų pirma į rekomendaciją dėl to, kad „nauji įstatymo projekte numatyti ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimai, įskaitant veiklos sustabdymą ir nutraukimą neatitikties atveju, yra akivaizdžiai nereikalingi ir neproporcingi ir turėtų būti panaikinti“ ir kad išsamus finansinių ataskaitų skelbimas kas šešis mėnesius ir pajamų šaltinio nurodymas, nepriklausomai nuo sumos, turės „atgrasantį poveikį pilietinei visuomenei“ ir prieštaraus „asociacijų laisvei ir teisei į privatų gyvenimą“ (3);

I.

kadangi Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja paragino Rumuniją atmesti neseniai pasiūlytus įstatymų projektus, kuriais NVO nustatomi papildomi finansinių ataskaitų teikimo įpareigojimai, juos iš dalies keisti atsižvelgiant į Venecijos komisijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ESBO / ODIHR) rekomendacijas ir prieš juos priimant dėl jų surengti plataus masto viešąsias konsultacijas (4);

J.

kadangi 2018 m. liepos 19 d. Komisija dėl Rumunijos kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, dėl to, kad ji į nacionalinę teisę neperkėlė Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos; kadangi 2018 m. spalio 24 d. Rumunijos Parlamentas priėmė įstatymo dėl kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu projektą;

K.

kadangi šiuo metu vyksta diskusijos dėl Rumunijos žvalgybos tarnybos vaidmens ir jos numanomo kišimosi į Rumunijos teismų veiklą ir kyla klausimų dėl galimo tokio kišimosi masto ir būdų; Kadangi Venecijos komisija savo 2018 m. spalio 20 d. nuomonėje padarė išvadą, kad „būtina nuodugniai persvarstyti teisines žvalgybos tarnybų kontrolės taisykles“;

L.

kadangi 2016 m. gegužės mėn. buvo pateikta peticija dėl Rumunijos konstitucijos pakeitimo, kuriuo šeimos apibrėžtis būtų apribota tik vyro ir moters santuoka; kadangi daug žmogaus teisių grupių išreiškė susirūpinimą, kad dėl šio pasiūlymo gali būti pažeisti tarptautiniai žmogaus teisių standartai ir padidėti homofobinė diskriminacija Rumunijoje; kadangi Konstitucijos pakeitimui Parlamente buvo pritarta dviem trečdaliais balsų; kadangi per referendumą šiuo klausimu rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis nei reikalaujami 30 proc.;

M.

kadangi Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos (ILGA-Europe) paskelbtoje 2018 m. metinėje LGBTI asmenų žmogaus teisių padėtį Europoje apžvalgoje nurodoma, kad teisės aktų, neapykantą kurstančių kalbų ir LGBTI asmenų diskriminacijos aspektu Rumunija užima 25-ą vietą iš 28 ES valstybių narių;

N.

kadangi Europos Sąjunga įsipareigojusi paisyti žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo ir teisės į informaciją ir saviraiškos laisvės; kadangi informavimas apie pažeidimus yra esminė tiriamosios žurnalistikos ir spaudos laisvės dalis ir, remiantis 2018 m. balandžio 23 d. Komisijos komunikatu „Pranešėjų apsaugos stiprinimas ES lygmeniu“ (COM(2018)0214), daugumoje valstybių narių informatoriai yra apsaugoti tik labai retais atvejais; kadangi žiniasklaidos kaip viešosios sergėtojos funkcijos yra labai svarbios siekiant išsaugoti šias teises ir ginti visas kitas pagrindines teises;

O.

kadangi organizacija „Žurnalistai be sienų“ atkreipė dėmesį į mėginimus Rumunijos žiniasklaidą paversti politinės propagandos įrankiu ir išreiškė susirūpinimą dėl politinės cenzūros žiniasklaidoje (5);

P.

kadangi Pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus, taip pat laisvę jungtis kartu su kitais į visų lygių asociacijas, ypač politinėje, profesinėje ir pilietinėje srityse;

Q.

kadangi pranešimai apie Rumunijos policijos smurtinius veiksmus per 2018 m. rugpjūčio 10 d. protestus sukėlė rimtų klausimų dėl jėgos naudojimo proporcingumo ir protestuotojų pagrindinių teisių pažeidimų, todėl dėl Rumunijos teisėsaugos institucijų šiuo metu vykdomi tyrimai;

R.

kadangi korupcija tebėra problema Europos Sąjungoje; kadangi korupcijos pobūdis ir mastas įvairiose valstybėse narėse gali skirtis, tačiau ji kenkia visai ES ir jos ekonomikai ir visuomenei, trukdo ekonomikos vystymuisi, kenkia demokratijai ir teisės viršenybei;

S.

kadangi, prieštaraujant Teismų tarybos nuomonei, pateiktai po Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo apribojami prezidento įgaliojimai, 2018 m. liepos 9 d. buvo atstatydintas Nacionalinio kovos su korupcija direktorato vyriausiasis prokuroras; kadangi Venecijos komisija savo 2018 m. spalio 20 d. nuomonėje priešingai pareiškė, kad yra svarbu „stiprinti prokurorų nepriklausomumą ir išlaikyti bei stiprinti institucijų, pvz., prezidento ir Vyriausiosios teismų tarybos, vaidmenį, kad būtų galima atsverti [teisingumo] ministro įtaką“; kadangi 2018 m. spalio 24 d. teisingumo ministras pareikalavo, kad būtų atleistas generalinis prokuroras, nurodydamas, kad jis viršijo savo įgaliojimus;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 19 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10, 21 ir 22 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (1) (Rasinės lygybės direktyva),

—

atsižvelgdamas į Kopenhagos kriterijus ir Sąjungos teisyną (acquis), kurį turi įgyvendinti šalis kandidatė, pageidaujanti įstoti į Sąjungą,

—

atsižvelgdamas į JT tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių deklaraciją ir JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių,

—

atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Generalinės Asamblėjos 2005 m. lapkričio 1 d. priimtą JT rezoliuciją A/RES/60/7 dėl Holokausto aukų atminimo,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į jos protokolus, ypač į Protokolą Nr. 12 dėl nediskriminavimo,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2018 m. ataskaitą dėl pagrindinių teisių padėties ir į antrąjį Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimą (EU-MIDIS II),

—

atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos neprivalomą protokolą (A/RES/61/106), priimtą 2006 m. gruodžio 13 d.,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regioninių arba tautinių mažumų kalbų chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. priimtą Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1985 dėl tautinių mažumų situacijos ir teisių Europoje,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. priimtą Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2153 dėl romų ir klajoklių įtraukties skatinimo,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. priimtą Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2196 dėl regioninių ir mažumos kalbų Europoje apsaugos ir skatinimo,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. priimtą Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios kongreso rezoliuciją Nr. 424 dėl Europos regioninių ir mažumų kalbų dabartinės padėties,

—

atsižvelgdamas į 1993 m. priimtą Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendaciją Nr. 1201 dėl papildomo Europos žmogaus teisių konvencijos protokolo dėl mažumų teisių,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 1 d. priimtą Europos Tarybos Ministrų Komiteto deklaraciją dėl didėjančio priešiškumo romams ir rasistinio pobūdžio smurto prieš romus Europoje,

—

atsižvelgdamas į rekomendaciją Nr. 5 dėl Europos Tarybos ir Europos Sąjungos santykių, kuri buvo priimta 2005 m. gegužės 16–17 d. Varšuvoje vykusiame trečiajame Europos Tarybos aukščiausiojo lygio valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime,

—

atsižvelgdamas į ESBO 1990 m. Kopenhagos dokumentą ir įvairias temines rekomendacijas ir gaires dėl mažumų teisių, kurias priėmė EBSO Vyriausiasis tautinių mažumų reikalų komisaras ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras,

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl mažumų ES valstybėse narėse apsaugos ir nediskriminavimo (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 25 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių aspektai romų integracijoje ES: kova su priešiškumu romams“ (3),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją Tarptautinės romų dienos proga dėl priešiškumo romams Europoje bei romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu atminimo dienos pripažinimo ES (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl Europos kalbų išnykimo grėsmės ir kalbų įvairovės Europos Sąjungoje (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl mažumų apsaugos ir kovos su diskriminacija politikos išsiplėtusioje Europoje (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „2017 m. ES pilietybės ataskaita. Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje“ (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo (10),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimus ir praktiką, visų pirma į bylą T-646/13 Minority SafePack – one million signatures for diversity in Europe / Komisija ir į Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką;

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) ataskaitas ir apklausas, pvz., ataskaitą „Pagarba mažumoms priklausantiems asmenims ir jų apsauga 2008–2010 m.“, taip pat į kitas atitinkamas nacionalinių, Europos ir tarptautinių organizacijų bei nevyriausybinių organizacijų ataskaitas šiuo klausimu,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento Jungtinės tradicinių mažumų, tautinių bendruomenių ir kalbų grupės veiklą ir išvadas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0353/2018),

A.

kadangi mažumoms priklausančių asmenų teisės yra sudedamoji universalių, nedalomų ir nepriklausomų žmogaus teisių dalis; kadangi mažumų teisių apsauga ir skatinimas turi esminę reikšmę taikai, saugumui ir stabilumui, taip pat visų tam tikroje teritorijoje gyvenančių asmenų tolerancijos, tarpusavio pagarbos, supratimo ir bendradarbiavimo skatinimui;

B.

kadangi ES yra kultūrų, kalbų, religijų, tradicijų ir istorijos mozaika, sudaranti skirtingų piliečių bendruomenę, kurią vienija jų bendros pagrindinės vertybės; kadangi šis Europos turtingumas nėra savaiminis – jis turi būti saugomas ir puoselėjamas;

C.

kadangi maždaug 8 proc. ES piliečių priklauso nacionalinėms mažumoms ir apie 10 proc. kalba regioninėmis arba mažumų kalbomis; kadangi nuolatinis priekabiavimas, diskriminacija – įskaitant daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją – ir smurtas riboja mažumoms priklausančių asmenų galimybes visapusiškai naudotis savo pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis bei kenkia jų lygiateisiškam dalyvavimui visuomenės gyvenime;

D.

kadangi mažumoms priklausančių asmenų teisių apsauga gali padėti sukurti tvarią Europos ateitį ir padėti užtikrinti orumo, lygybės ir nediskriminavimo principų laikymąsi; kadangi nauda teikiama ne tik mažumoms: ši teisių apsauga ir skatinimas užtikrins stabilumą, ekonominę plėtrą ir gerovę visiems;

E.

kadangi Lisabonos sutartimi į ES pirminę teisę įvesta sąvoka „mažumoms priklausantys asmenys“, ir tai yra pirmoji aiški nuoroda į juos ES teisės istorijoje; kadangi ES sutarties 2 straipsnyje teigiama, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises“ ir kad „šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė“; kadangi šios vertybės yra bendros visoms valstybėms narėms ir ES ir kiekviena valstybė narė atskirai turi nuosekliai jas ginti ir aktyviai skatinti visose savo politikos srityse – tiek vidaus, tiek išorės; kadangi šios teisės turi būti traktuojamos vienodai kaip ir kitos Sutartyse įtvirtintos teisės;

F.

kadangi ES Sutartyse, vadovaujantis tarptautinėje teisėje įtvirtintu požiūriu, terminas „mažumos“ neapibrėžtas; kadangi ES sutarties 17 straipsnyje teigiama, kad Komisija turi užtikrinti Sutarčių taikymą;

G.

kadangi SESV 19 straipsnyje nustatyta, kad Taryba vienbalsiai, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir Europos Parlamentui pritarus gali imtis atitinkamų kovos su diskriminacija veiksmų;

H.

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija įtvirtino sąvoką „tautinės mažumos“ kaip ES teisės terminą; kadangi Chartijos 21 straipsnyje aiškiai pabrėžiama, kad diskriminacija draudžiama; kadangi ypatingą dėmesį reikėtų skirti labiausiai pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų pagrindinių teisių apsaugai;

I.

kadangi apibrėžiant Sąjungos pilietybę ES sutarties 9 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad Sąjunga laikosi savo piliečių lygybės principo ir jie gauna vienodą dėmesį iš jos institucijų, įstaigų, biurų ir agentūrų;

J.

pabrėžia, kad Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija (angl. FCNM) ir Kalbų chartija yra pagrindiniai tarptautinės mažumų apsaugos sistemos laimėjimai ir svarbios tarptautinių standartų nustatymo priemonės šios konvencijos šalims; kadangi atitinkamų susitarimų poveikį susilpnina lėtas ratifikavimo procesas, šalių įtraukiamos išlygos ir tikrinimo įgaliojimų nebuvimas, dėl kurio jų laikymasis tampa priklausomas nuo geros valstybių valios; kadangi, be to, dėl sistemingo teismo nutarčių, sprendimų ir rekomendacijų nevykdymo dviejų tarptautinių dokumentų nesilaikymas tampa norma;

K.

kadangi rengiant bendrus Europos minimaliuosius mažumoms priklausančių asmenų apsaugos standartus, reikia atsižvelgti į valstybėse narėse, pvz., Italijoje (Alto Adidžė / Pietų Tirolis) ar Vokietijoje (Šlėzvigas-Holšteinas), jau taikomą geriausią praktiką;

L.

kadangi mažumoms priklausančių asmenų teisės užtikrinamos ir daugiašaliais, ir dvišaliais tarptautiniais susitarimais ir yra įtvirtintos daugelio valstybių narių konstitucinėse sistemose, o jų laikymasis yra esminė teisinės valstybės vertinimo prielaida;

M.

kadangi Rasinės lygybės direktyva yra pagrindinė teisinė priemonė kovoti su etnine ir rasine diskriminacija; kadangi keletas valstybių narių dar nėra iki galo ją įgyvendinusios; kadangi šios direktyvos 5 straipsnyje nurodoma, kad siekiant užtikrinti visapusišką lygybę, vienodo požiūrio principas nė vienai valstybei narei nedraudžia toliau taikyti arba imtis konkrečių priemonių, skirtų užkirsti kelią patirti su rase arba etnine kilme susijusią žalą arba ją atlyginti;

N.

kadangi Europos Sąjungos motto „Suvienijusi įvairovę“, priimtas 2000 m., kuris pabrėžia, kad pagarba įvairovei – viena iš pamatinių Europos Sąjungos vertybių;

O.

kadangi Kopenhagos kriterijai yra sudedamoji stojimo į ES kriterijų dalis; kadangi pagal vieną iš trijų Kopenhagos kriterijų aiškiai reikalaujama, kad šalys užtikrintų demokratiją, teisinės valstybės principų laikymąsi, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą; kadangi šaliai kandidatei tapus valstybe nare nevykdoma jokia tolesnė mažumų teisių stebėsena;

P.

kadangi patirtis rodo, kad narystei besirengiančios šalys yra labiau linkusios laikytis Kopenhagos kriterijų; kadangi nėra tinkamos sistemos, kuria būtų užtikrintas šių kriterijų laikymasis po įstojimo į ES, valstybėse narėse, joms tapus ES narėmis, gali įvykti regresas; kadangi ES vis dar nėra bendrų Sąjungos lygmens mažumų apsaugos valstybėse narėse standartų;

Q.

kadangi šiuo metu Sąjunga turi tik riboto veiksmingumo priemones, kuriomis gali reaguoti į sistemines ir institucines diskriminacijos, rasizmo ir ksenofobijos apraiškas; kadangi, nepaisant daugybės Komisijai adresuotų raginimų, buvo imtasi tik nedaug veiksmų siekiant užtikrinti veiksmingą mažumoms priklausančių asmenų apsaugą;

R.

kadangi siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų laikomasi Sutartyje nustatytų principų ir vertybių, reikia nustatyti tvirtus teisinės valstybės mechanizmus ir procesus, kadangi viena iš šių vertybių yra pagarba žmonių, kurie priklauso mažumoms, teisėms; kadangi turi būti nustatyti veiksmingi mechanizmai likusioms spragoms pašalinti; kadangi šie mechanizmai turėtų būti grindžiamas įrodymais, būti objektyvūs, nediskriminaciniai, atitikti subsidiarumo, būtinumo ir proporcingumo principus, būti taikomi ir valstybėms narėms, ir Sąjungos institucijoms ir būti pagrįsti skalės metodu, apimančiu ir prevencines, ir korekcines priemones; kadangi Parlamentas savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo patvirtino savo paramą šiuo klausimu, ir tai galėtų sudaryti koordinuoto Europos požiūrio į valdymą, kurio šiuo metu nėra, ašį;

S.

kadangi kalbos yra neatsiejama Europos tapatybės dalis ir tiesioginė kultūros išraiška; kadangi pagarba kalbų įvairovei yra pagrindinė ES vertybė, kaip nustatyta, pvz., Chartijos 22 straipsnyje ir ES sutarties preambulėje, kurioje pateikiama tokia nuoroda: „semdamiesi įkvėpimo iš Europos kultūrinio, religinio ir humanistinio paveldo, iš kurio susiformavo visuotinės vertybės, kurias sudaro neliečiamos ir prigimtinės žmogaus teisės, taip pat laisvė, demokratija, lygybė ir teisinė valstybė“;

T.

kadangi kalbų įvairovė yra svarbi regiono kultūros paveldo dalis; kadangi 40–50 mln. žmonių ES kalba viena iš 60 jos regioninių ir mažumų kalbų, iš kurių kai kurioms gresia rimtas pavojus; kadangi visoje Europoje pastebimas sumažėjęs mažumų kalbų vartojimas; kadangi kalbų, kuriomis kalba mažos bendruomenės, neturinčios oficialaus statuso, išnykimo rizika dar didesnė;

U.

kadangi apskaičiuota, kad vienam iš tūkstančio žmonių nacionalinė gestų kalba yra pagrindinė; kadangi šioms kalboms turėtų būti suteiktas oficialus statusas;

V.

kadangi įtraukiose visuomenėse svarbi tiek individuali, tiek tautinė tapatybė, ir jos papildo viena kitą; kadangi valstybių narių nacionalinės teisėkūros sistemos mažumų požiūriu turi didelių spragų ir jų suderinimo ir simetrijos lygis yra žemas;

W.

kadangi Europos kultūros paveldas yra gausus ir įvairus; kadangi kultūros paveldas praturtina atskirų piliečių gyvenimą; kadangi ES sutarties 3 straipsnyje tvirtinama, kad Sąjunga „gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas“; kadangi asmenys, priklausantys mažumoms, kurios gyveno Europoje šimtmečiais, prisidėjo prie šio turtingo, unikalaus ir įvairaus paveldo ir yra sudedamoji Europos tapatybės dalis;

X.

kadangi tokių mažumų pripažinimo ir pagarbos jų teisėms požiūriu valstybių narių padėtis labai nevienoda; kadangi visoje ES mažumos vis dar susiduria su institucine diskriminacija, kenčia nuo menkinančių stereotipų ir netgi jų įgytos teisės dažnai yra ribojamos arba taikomos selektyviai;

Y.

kadangi mažumų apsauga ir kova su diskriminacija politika nėra tas pats; kadangi nediskriminavimo nepakanka norint sustabdyti asimiliaciją; kadangi veiksminga lygybė yra ne tik nediskriminavimas, bet ir priemonės, kuriomis mažumoms užtikrinama galimybė naudotis savo teisėmis, pvz., teise į tapatybę, kalbos vartojimą ir išsilavinimą, kultūrinėmis, pilietinėmis ir kitomis teisėmis taip pat kaip dauguma naudojasi savo teisėmis;

Z.

kadangi ksenofobinio smurto ir neapykantą kurstančių kalbų atvejų Europos Sąjungoje daugėjimas, kurį dažnai skatina kraštutinių dešiniųjų pažiūrų jėgos, daro poveikį mažumoms priklausantiems asmenims ir šie asmenys yra jų taikinys;

AA.

kadangi mažumoms priklausantys ES piliečiai tikisi iš ES didesnio aktyvumo ginant jų teises, ką patvirtinta didelis Europos Parlamentui šiuo klausimu teikiamų peticijų skaičius;

AB.

kadangi pateikiant ES piliečių iniciatyvą „Minority SafePack“ pasirašė 1 215 879 žmonės iš visos ES, ir tai rodo ES piliečių valią stiprinti teisinę sistemą, kuria reglamentuojama mažumų politika ES lygmeniu;

AC.

kadangi siekiant veiksmingai įgyvendinti mažumų teisių apsaugą ES reikia daug ką patobulinti; kadangi demokratinių institucijų teisėtumas grindžiamas visų visuomenės grupių, įskaitant priklausančius mažumoms, dalyvavimu ir atstovavimu;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208, 209, 210, 211 ir 214 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą galutinį dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, taip pat į 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės mėn. priimtą Europos konsensusą dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“ (1),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 2 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Skaitmeninimas vystymosi labui. Skaitmeninių technologijų ir paslaugų integravimas į ES vystymosi politiką“ (SWD(2017)0157),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. priimtą Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją,

—

atsižvelgdamas į Europos išorės investicijų planą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ataskaita dėl prekybos politikos strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo. Pažangios prekybos politikos sukūrimas siekiant suvaldyti globalizaciją“ (COM(2017)0491),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimas“ (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl pasiruošimo pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais „Humanitarinės pagalbos teikimo sunkumai ir galimybės“ (3),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Didesnis privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant integracinio ir tvaraus augimo besivystančiose šalyse“ (COM(2014)0263),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadas dėl skaitmeninimo vystymosi labui,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 10–13 d. Buenos Airėse (Argentina) vykusią 11-ąją PPO ministrų konferenciją,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos iniciatyvas remti besivystančias šalis (ITU-D),

—

atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos Informacinių technologijų susitarimą (ITS),

—

atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ministrų 2016 m. Kankune priimtą deklaraciją dėl skaitmeninės ekonomikos,

—

atsižvelgdamas į bendrą informacinių ir ryšių technologijų ministrų deklaraciją, priimtą 2016 m. balandžio 29 ir 30 d. vykusio G7 susitikimo Takamatsu (Japonija) metu,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) iniciatyvą „Elektroninė prekyba visiems“,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos neprivalomą protokolą (A/RES/61/106),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A8-0338/2018),

A.

kadangi 2017 m. Europos konsensuse dėl vystymosi pabrėžiama, kokios svarbios informacinės ir ryšių technologijos bei paslaugos, kuriomis skatinamas integracinis augimas ir darnus vystymasis;

B.

kadangi Komisijos skaitmeninimo vystymosi labui strategija (D4D) apima ekonomikos augimo ir žmogaus teisių, sveikatos apsaugos, švietimo, žemės ūkio ir aprūpinimo maistu, bazinės infrastruktūros, vandens ir sanitarijos, valdymo ir socialinės apsaugos, taip pat kompleksinius tikslus lyčių ir aplinkos atžvilgiu;

C.

kadangi skaitmeninės technologijos sudaro galimybes užtikrinti tvarumą ir aplinkos apsaugą; tačiau kadangi gaminant skaitmeninę įrangą naudojami tam tikri retieji metalai, kurių panaudojimas pakartotinai nedidelis, o prieinami ištekliai riboti, taip pat elektroninės ir elektros įrangos atliekos kelia didelį pavojų aplinkai ir sveikatai; kadangi, anot Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ir Interpolo bendro tyrimo (4), elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra prioritetinė nusikaltimų aplinkai sritis;

D.

kadangi, anot 2017 m. atnaujintos Pasaulio banko duomenų bazės „Tapatybės nustatymo vystymosi tikslais pasaulinio masto duomenų rinkinys“ (angl. Identification for Development Global Dataset, ID4D), maždaug 1,1 mlrd. žmonių visame pasaulyje negali oficialiai įrodyti savo tapatybės, įskaitant jų gimimo registraciją, ir 78 proc. iš jų gyvena Užsachario Afrikoje ir Azijoje; kadangi tai labai didelė kliūtis siekiant darnaus vystymosi tikslo Nr. 16.9, taip pat siekiant būti veikėju skaitmeninėje aplinkoje ir gauti iš jos naudos;

E.

kadangi penkiuose darnaus vystymosi tiksluose (DVT) aiškiai įvardijamos skaitmeninės technologijos (4-ajame DVT dėl ugdymo, 5-ajame DVT dėl lyčių lygybės, 8-ajame DVT dėl deramo darbo ir ekonomikos augimo, 9-ajame DVT dėl infrastruktūros, industrializacijos ir inovacijų);

F.

kadangi DVT pabrėžiama, kad visuotinės ir prieinamos prieigos prie interneto suteikimas žmonėms mažiausiai išsivysčiusiose šalyse iki 2020 m. bus esminis veiksnys skatinant vystymąsi, nes skaitmeninės ekonomikos vystymasis galėtų būti paskata kurti deramo darbo vietas ir skatinti integracinį ekonomikos augimą, skatinti didinti eksporto apimtis ir eksporto įvairinimą;

G.

kadangi, anot Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD), skaitmeninimas vis labiau padeda formuotis monopolijoms ir kelia naujų problemų tiek besivystančių, tiek išsivysčiusių šalių antimonopolinei ir konkurencijos politikai (5);

H.

kadangi savo bendrojoje Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais išvadų įgyvendinimo apžvalgoje (6) Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja įsipareigojo išnaudoti IRT potencialą siekiant tikslų, numatytų Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., ir kitų tarptautiniu lygmeniu sutartų tikslų, pabrėždama, kad IRT galėtų pagreitinti pažangą dėl visų 17 DVT;

I.

kadangi junglumas išlieka iššūkiu ir pagrindine įvairios skaitmeninės takoskyros tiek dėl prieigos prie IRT, tiek dėl naudojimosi IRT priežastimi;

J.

kadangi skaitmeninės ekonomikos vystymosi greitis ir reikšmingos spragos, kurių esama besivystančiose šalyse skaitmeninės ekonomikos srityje, turint mintyje saugios nacionalinės politikos, reglamentavimo ir vartotojų apsaugos vystymąsi, rodo esant skubų poreikį tobulinti gebėjimus ir techninę pagalbą besivystančioms šalims ir ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ);

K.

kadangi skaitmeninis raštingumas ir įgūdžiai yra itin svarbūs veiksniai siekiant socialinio ir asmeninio tobulėjimo ir pažangos, taip pat skatinant verslumą ir kuriant tvirtą skaitmeninę ekonomiką;

L.

kadangi skaitmeninimu taip pat būtų galima pagerinti humanitarinės pagalbos teikimą ir atsparumo didinimą, nelaimių rizikos prevenciją ir pereinamojo laikotarpio paramą, humanitarinę ir vystymosi pagalbą susiejant su nestabiliomis ir konfliktų paveiktomis sritimis;

M.

kadangi daugiau nei pusė pasaulio gyventojų vis dar neturi galimybės naudotis IRT, o siekiant DVT 9-ojo numatyto tikslo reikšmingai praplėsti prieigą prie IRT ir siekti iki 2020 m. suteikti visuotinę ir prieinamą prieigą prie interneto mažiausiai išsivysčiusiose šalyse pažanga buvo lėta;

N.

kadangi visame pasaulyje smarkiai didėja mobiliųjų paslaugų, o mobiliųjų paslaugų vartotojų skaičius dabar lenkia žmonių, kurie turi galimybę naudotis elektra, sanitarijos patogumais ar švariu vandeniu, skaičių;

O.

kadangi humanitarinės inovacijos turi būti suderintos su humanitariniais principais (žmoniškumo, nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomumo) ir su orumo principu;

P.

kadangi humanitarinės inovacijos turi būti vykdomos siekiant skatinti jas priimančių gyventojų teises, orumą, gebėjimus ir turėtų būti sudarytos galimybės visiems krizę patyrusios bendruomenės nariams gauti naudos iš inovacijų nepatiriant jokių diskriminacinių kliūčių siekiant jomis naudotis;

Q.

kadangi rizikos analizė ir mažinimas turi būti naudojami siekiant užkirsti kelią netyčinei žalai, įskaitant žalą, kurią patiria privatumas ir duomenų apsauga, ir darančią poveikį vietos ekonomikai;

R.

kadangi eksperimentai, bandomieji projektai ir bandymai turi būti vykdomi vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažintais etikos standartais;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

—

atsižvelgdamas į principus, įtvirtintus Europos Sąjungos (ES) sutarties 21 straipsnyje, visų pirma demokratijos ir teisinės valstybės propagavimo, taikos saugojimo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo stiprinimo principus,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (1) (toliau – Bendroji pozicija),

—

atsižvelgdamas į 19-ąją metinę ataskaitą (2), parengtą vadovaujantis Bendrosios pozicijos 8 straipsnio 2 dalimi,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 22 d. Tarybos sprendimą 2018/101/BUSP dėl veiksmingos ginklų eksporto kontrolės skatinimo (3) ir 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2017/915/BUSP dėl Sąjungos informavimo veiklos remiant Sutarties dėl prekybos ginklais (SPG) įgyvendinimą (4),

—

atsižvelgdamas į atnaujintą Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą, kurį 2018 m. vasario 26 d. patvirtino Taryba (5),

—

atsižvelgdamas į Bendrosios pozicijos, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, naudojimo vadovą,

—

atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 12 d. Vasenaro susitarimą dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės ir į 2017 m. gruodžio mėn. atnaujintus šių prekių, technologijų ir šaudmenų sąrašus (6),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ypač į šio veiksmų plano 11 rezultato e papunktį, taip pat į 2015 m. liepos 20 d. priimtą 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ypač į jo 21 tikslo d papunktį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 2 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Sutartį dėl prekybos ginklais (SPG) (7), kuri įsigaliojo 2014 m. gruodžio 24 d.,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (8),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (9), iš dalies pakeistą 2014 m. balandžio 16 d. Reglamentu (ES) Nr. 599/2014, ir atsižvelgdamas į dvejopo naudojimo prekių sąrašą, nustatytą jo I priede (toliau – Dvejopo naudojimo prekių reglamentas),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, visų pirma 16-tą tikslą skatinti teisingas, taikias ir įtraukias visuomenes siekiant darnaus vystymosi,

—

atsižvelgdamas į JT nusiginklavimo darbotvarkę „Mūsų bendros ateities užtikrinimas“,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2134, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui (10),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą Žmogaus teisių tarybai dėl ginklų perdavimo poveikio žmogaus teisėms (11),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas šiuo klausimu, ypač į 2017 m. rugsėjo 13 d. (12) ir 2015 m. gruodžio 17 d. (13) rezoliucijas dėl Bendrosios pozicijos įgyvendinimo,

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa ES gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti (COM(2017)0294), ir pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas (COM(2018)0476),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. (14), 2017 m. birželio 15 d. (15) ir 2017 m. lapkričio 30 d. (16) rezoliucijas dėl humanitarinės padėties Jemene,

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo (17),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 17 d. Žmogaus teisių tarybos ataskaitą žmogaus teisių padėties Jemene klausimais, įskaitant nuo 2014 m. rugsėjo mėn. fiksuojamus pažeidimus ir smurto atvejus (A/HRC/39/43),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0335/2018),

A.

kadangi Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnyje nustatyta prigimtinė teisė į individualią ar kolektyvinę savigyną;

B.

kadangi ginklų eksportas ir jų perdavimas daro neabejotiną poveikį žmogaus teisėms ir žmonių saugumui, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi bei demokratijai; kadangi ginklų eksportas taip pat prisideda prie aplinkybių, kurios verčia žmones bėgti iš savo šalies; kadangi tai yra rimtos priežastys sukurti griežtą, skaidrią, veiksmingą ir bendrai pripažintą bei apibrėžtą ginklų kontrolės sistemą;

C.

kadangi Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP yra teisiškai privalomas pagrindas, kuriuo nustatomi aštuoni kriterijai; kadangi tais atvejais, kai šie kriterijai nėra tenkinami, turėtų būti atsisakoma išduoti eksporto licenciją (1–4 kriterijai) arba bent jau svarstoma galimybė jos neišduoti (5–8 kriterijai); kadangi sprendimas perduoti bet kokias karines technologijas ar įrangą arba atsisakyti ją perduoti ir toliau priimamas kiekvienos valstybės narės nacionaline nuožiūra pagal Bendrosios pozicijos 4 straipsnio 2 dalį;

D.

kadangi iš naujausių duomenų (18) matyti, kad ginklų eksportas iš 28 ES valstybių narių 2013–2017 m. sudarė daugiau kaip 27 proc. viso pasaulinio eksporto ir dėl to ES būtų antras pagal dydį ginklų tiekėjas pasaulyje po JAV (34 proc.) ir prieš Rusiją (22 proc.); kadangi nuo tada, kai buvo pradėti rinkti ES duomenys, matyti, kad 2015 m. ir 2016 m. išduota istoriškai didžiausias skaičius licencijų ginklų eksportui, kurio bendra vertė 2015 m. siekė 195,95 mlrd. EUR, o 2016 m., remiantis naujausia Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės (COARM) ataskaita, – 191,45 mlrd. EUR (19); kadangi, deja, 2015 m. ir 2016 m. skaičiai yra klaidinantys ir netikslūs, nes licencijų apimtis iš dalies labiau išreiškia ketinimą, o ne tikslią artimiausioje ateityje laukiamo faktinio eksporto skaitinę išraišką;

E.

kadangi COARM metinės ataskaitos kol kas yra vienintelė priemonė, kuria siekiama apžvelgti Bendrosios pozicijos įgyvendinimą; kadangi šios ataskaitos prisidėjo prie didesnio valstybių narių ginklų eksporto skaidrumo, o Naudojimo vadove labai padaugėjo gairių ir paaiškinimų; kadangi dėl Bendrosios pozicijos turima daugiau informacijos apie ginklų eksporto licencijų suteikimą;

F.

kadangi tiek pasaulinė, tiek regioninė saugumo padėtis, visų pirma padėtis Sąjungos pietinėje ir rytinėje kaimynystėje, radikaliai pasikeitė ir tai aiškiai rodo, kad reikia nedelsiant tobulinti informacijos, kuri naudojama vertinant riziką eksporto licencijų teikimo atvejais, rengimo metodus ir užtikrinti jų saugumą;

G.

kadangi pagal Bendrosios pozicijos 3 straipsnį aštuoniais kriterijais nustatomi tik būtinieji standartai, nedarant poveikio valstybių narių teisei imtis bet kokių labiau ribojančių ginklų kontrolės priemonių; kadangi sprendimo suteikti ginklų eksporto licenciją ar jos nesuteikti priėmimo procesas priklauso tik valstybių narių kompetencijai;

H.

kadangi Tarybos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupei (COARM) išsamius duomenis pateikia ne visos valstybės narės; kadangi dėl atskirose valstybėse narėse taikomų skirtingų duomenų rinkimo ir pateikimo procedūrų ir skirtingo aštuonių kriterijų aiškinimo gaunami neišsamūs ir nevienodi duomenų rinkiniai, o ginklų eksporto praktika labai skiriasi; pabrėžia, kad keičiantis informacija būtina laikytis kiekvienos šalies nacionalinių įstatymų ir administracinių procedūrų;

I.

kadangi šiuo metu nėra mechanizmo, pagal kurį būtų galima atlikti standartizuotą ir nepriklausomą atitikties aštuoniems Bendrosios pozicijos kriterijams tikrinimą ir teikti šios atitikties ataskaitas;

J.

kadangi per pastaruosius kelerius metus buvo imtasi priemonių dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais ir buvo atnaujintas Vasenaro susitarimo dvejopo naudojimo prekių ir technologijų sąrašas; kadangi tokie klausimai kaip tarpininkavimo ginklų prekyboje kontrolė, licencijuota gamyba ne Europos Sąjungoje ir galutinių naudotojų kontrolė buvo įtraukti į darbotvarkę ir iš dalies į pačią Bendrąją poziciją, tačiau daug produktų, visų pirma iš dvejopo naudojimo prekių, kibernetinių technologijų ir stebėjimo srities, vis dar neįtraukti į jokią ginklų eksporto kontrolės sistemą;

K.

kadangi 19-ojoje metinėje ataskaitoje nurodyta, kad 40,5 proc. licencijų buvo išduota ginklų eksportui į Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regiono šalis už 77,5 mlrd. EUR, o eksportas į Saudo Arabiją, Egiptą ir Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) sudarė didžiausią šio eksporto dalį ir siekė 57,9 mlrd. EUR;

L.

kadangi, kai kuriais atvejais, į tam tikras šalis, pavyzdžiui, Saudo Arabiją, JAE ir Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos nares, eksportuoti ginklai naudoti konfliktuose, pavyzdžiui, Jemene; kadangi toks eksportas aiškiai pažeidžia Bendrąją poziciją;

M.

kadangi 2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl humanitarinės padėties Jemene EP paragino Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pradėti iniciatyvą, kuria siekiama Saudo Arabijai nustatyti ES ginklų embargą;

N.

kadangi ginklai, dėl kurių perdavimo valstybėms narėms suteiktos licencijos ir kurie vėliau panaudoti vykstant dabartiniam konfliktui Jemene, turėjo katastrofišką poveikį tvariam vystymuisi Jemene;

O.

kadangi gynybos sektorius tapo vienu iš svarbiausių ES politikos sektorių, nes Visuotinėje Europos strategijoje teigiama, kad „Europos darni, novatoriška ir konkurencinga Europos gynybos pramonė yra labai svarbi Europos strateginiam savarankiškumui ir patikimai BSGP“ (20); kadangi ginklų eksportas yra itin svarbus siekiant skatinti Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę ir kadangi gynybos pramonės prioritetas yra užtikrinti ES valstybių narių saugumą ir gynybą ir prisidėti prie BUSP įgyvendinimo; kadangi pagrindinė Europos gynybos fondo ir jam pagrindą suteikiančios Europos gynybos pramonės plėtros programos, kuri buvo neseniai pradėta įgyvendinti, užduotis yra „remti Europos gynybos pramonės konkurencingumą“ (21);

P.

kadangi skaidrumo priemonės, kaip antai ginklų eksporto stebėsena, padeda didinti valstybių narių pasitikėjimą;

Q.

kadangi Bendrosios pozicijos 10 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad aštuonių kriterijų laikymasis yra svarbesnis už visus valstybių narių ekonominius, socialinius, prekybinius ar pramoninius interesus;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

—

atsižvelgdamas į ES sutartį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 11 dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo (1),

—

atsižvelgdami į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų Komiteto, žmogaus teisių komisaro ir Venecijos komisijos konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas ir pranešimus,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 17 d. Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 1/2018 dėl 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018 m. pagrindinių teisių ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį Taryba raginama nustatyti, kad yra aiškus pavojus, jog Vengrija gali šiurkščiai pažeisti vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Komisijos sprendimo pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi dėl padėties Lenkijoje (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės Maltoje (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl tiriamosios žurnalistikos apsaugos Europoje: Slovakijos žurnalisto Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 3 d. diskusijas posėdžio metu dėl teisinės valstybės Rumunijoje,

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2016 m. (6),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa COM(2018)0322),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Europos Sąjunga pagrįsta pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai ir lygybei vertybėmis, teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant teisę priklausyti mažumoms ir kadangi šios vertybės visoms valstybėms narėms yra bendros;

B.

kadangi teisinės valstybės principas, demokratija ir pagrindinės teisės yra saistomi trišaliais santykiais, sustiprinančiais vienas kitą ir kartu apsaugant ES ir jos valstybių narių konstitucinį pagrindą;

C.

kadangi 2014 m. Komisija patvirtino teisinės valstybės priemones; kadangi ši sistema buvo naudojama tik vieną kartą ir kadangi pasirodė, kad ši priemonė nepakankama siekiant užkirsti kelią grėsmėms, kylančioms teisinės valstybės principams, arba jų pašalinti;

D.

kadangi Europos Sąjunga neturi objektyvaus ir nuolatinio mechanizmo demokratijai, pagrindinėms teisėms ir teisinei valstybei stebėti visose valstybėse narėse;

E.

kadangi 2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje nurodoma, kad vis dar yra problemų, susijusių su valstybių narių teisingumo sistemų veikimu, taip pat su tam tikrų reformų, vykdomų valstybėse narėse, poveikiu;

F.

kadangi yra daug nebaigtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės srityje (7);

G.

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra paskelbė keletą ataskaitų, kuriose atkreipiamas dėmesys į iššūkius demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms įvairiose valstybėse narėse, pvz., dėl mažėjančios erdvės pilietinės visuomenės organizacijoms Europoje (8);

H.

kadangi pastebėtas ad hoc atsakas į grėsmes demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, todėl skirtingose valstybėse narėse taikomi labai skirtingi požiūriai;

I.

kadangi Komisija, atsižvelgdama į padėtį Lenkijoje, inicijavo ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, o Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į padėtį Vengrijoje, pradėjo tą pačią procedūrą;

J.

kadangi Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas įsteigė Darbo tvarkos taisyklių stebėsenos grupę, kuri pradėjo darbą, susijusį su tiriamosios žurnalistikos atstovų nužudymu ir teisinės valstybės principu;

K.

kadangi ES atsakas visų pirma yra reaguojančio pobūdžio, o ne prevencinio ir jam trukdo tai, kad įvairiose valstybėse narėse dėmesys demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms yra netolygus ir politizuotas;

L.

Kadangi 2018 m. gegužės 2 d. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM(2018)0324);

M.

kadangi Europos Audito Rūmų nuomonėje Nr. 1/2018 dėl pasiūlymo dėl reglamento pabrėžiama, kad reikia papildomai išaiškinti gairių ir procedūrų, pagal kurias valstybėse narėse gali būti nustatyti bendri teisinės valstybės principo taikymo trūkumai, šaltinius;

N.

kadangi ankstesnės ES kovos su korupcija ataskaitos ir 2018 m. Europos semestro šalių ataskaitos rodo didelį susirūpinimą dėl korupcijos įvairiose valstybėse narėse ir taip mažėja piliečių pasitikėjimas institucijomis ir teisine valstybe;

O.

kadangi dėl teisinės valstybės ir demokratijos iššūkių valstybėse narėse kilo grėsmė laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei, grindžiamai tarpusavio pasitikėjimo taikant nuginčijamąja prezumpcija (praesumptio iuris tantum) principui;

P.

kadangi teisinės valstybės ir demokratijos problemos valstybėse narėse kelia pavojų Sąjungos išorės veiksmų, visų pirma susijusių su jos stojimu ir kaimynystės politika, teisėtumui;

Q.

Kadangi visos Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros yra įpareigotos gerbti, saugoti ir skatinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises;

R.

kadangi Sąjunga vis dar nėra prisijungusi prie EŽTK, nepaisant to, kad ji privalo tai padaryti pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį;

S.

kadangi Komisija ir Taryba nesiėmė veiksmų, susijusių su Parlamento rezoliucija dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo, ir iki šiol atsisakė priimti tarpinstitucinį susitarimą dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 8 straipsnį ir V antraštinę dalį, visų pirma 21, 22, 36 ir 37 straipsnius, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) penktąją dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimą, kuris visiškai įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, t. y. 2014 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją, kurioje pateikiamas Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projektas (1), 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimų bei išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina (2), taip pat į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją dėl Rytų partnerystės (3), į savo 2018 m. kovo 14 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo toliau teikti makrofinansinę paramą Gruzijai (4) ir į savo 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl okupuotų Gruzijos teritorijų praėjus 10 m. po Rusijos įsiveržimo (5),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Gruzijos asociacijos susitarimo įgyvendinimo metinius nacionalinius veiksmų planus,

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) 2017 m. lapkričio 9 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Asociacijos įgyvendinimo ataskaita dėl Gruzijos“ (SWD(2017)0371),

—

atsižvelgdamas į Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimų bendras deklaracijas, iš kurių paskutinė buvo pateikta 2017 m. lapkričio 24 d. Briuselyje,

—

atsižvelgdamas į bendradarbiavimo sistemą „20 konkrečių tikslų iki 2020 m.“, nustatytą 2015 m. Rygoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, ir skatinimą kurti tvirtesnę ekonomiką, valdymą, jungtis bei visuomenę,

—

atsižvelgdamas į bendrą paramos sistemą, pagal kurią ES remia Gruziją 2017–2020 m.,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 5 d. įvykusio ES ir Gruzijos asociacijos tarybos ketvirtojo posėdžio rezultatus,

—

atsižvelgdamas į EURONEST asamblėjos susitikimų rezultatus ir naujausią 2018 m. birželio 25–27 d. susitikimą, kuriame parengtos septynios rezoliucijos, o ES buvo raginama sustiprinti savo tarpininkavimo pastangas sprendžiant įšaldytuosius konfliktus,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 26 d. vykusiame šeštajame ES ir Gruzijos parlamentinio asociacijos komiteto posėdyje priimtą galutinį pareiškimą ir rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 22 d. ES ir Gruzijos pilietinės visuomenės platformos trečiojo posėdžio bendrą deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmąją ataskaitą pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą, paskelbtą 2017 m. gruodžio 20 d. (COM(2017)0815),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 19 d. Venecijos komisijos galutinę nuomonę dėl Gruzijos konstitucinės reformos (CDL-AD(2018)005),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 21 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: kaip pakeisti mergaičių ir moterų gyvenimą palaikant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (SWD(2015)0182),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 2 d. organizacijos „Transparency International“ ataskaitą „Korupcijos padėtis Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje“,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto užsakymu parengtus ekspertų tyrimus, įskaitant 2017 m. spalio 26 d. paskelbtą tyrimą „Rinkimų reformos trijose rytinėse kaimyninėse asociacijos susitarimus pasirašiusiose šalyse – Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje – ir jų įtaka politiniams pokyčiams šiose šalyse“ (6), 2018 m. birželio 28 d. paskelbtą tyrimą „ES ir Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos asociacijos susitarimai“ (7) ir 2018 m. rugsėjo mėn. paskelbtą lyginamąjį tyrimą „Institucinės sistemos kūrimas asociacijos susitarimų įgyvendinimui Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje: lyginamoji perspektyva“ (8),

—

atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0320/2018),

A.

kadangi ES ir Gruzijos ryšiai nuolat stiprinami dėl naujų didelių laimėjimų, pasiektų įgyvendinant ES ir Gruzijos asociacijos susitarimą, išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę (IVLPE) ir asociacijos darbotvarkę, įskaitant bevizio režimo įsigaliojimą ir Gruzijos prisijungimą prie Energijos bendrijos;

B.

kadangi visapusiška pagarba pagrindinėms vertybėms, įskaitant demokratiją, teisinės valstybės principą, gerą valdymą, žmogaus teises ir pagrindinėms laisves, įskaitant mažumų teises, yra kertinis tolesnės Europos integracijos pagrindas;

C.

kadangi okupuotų Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų humanitarinė padėtis ir izoliacija išlieka viena iš pagrindinių Gruzijos problemų;

D.

kadangi iš organizacijos „Transparency International“ 2017 m. korupcijos suvokimo indekso matyti, kad kovos su korupcija srityje ir toliau pasiekiami geri rezultatai;

E.

kadangi naujoje 2017–2020 m. nacionalinėje kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijoje ir 2017 m. priimtame jos veiksmų plane daugiausia dėmesio skiriama kovai su „teisėtais vagimis“, narkotikų tranzitui ir kibernetiniams nusikaltimams, be to, šiuose dokumentuose nustatoma analize grindžiamas ir bendruomenės viešosios tvarkos palaikymas;

F.

kadangi Stambulo konvencija, kuria siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui šeimoje ir su juo kovoti, įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir buvo sukurta Tarpžinybinė komisija dėl lyčių lygybės, smurto prieš moteris ir smurto šeimoje;

G.

kadangi, atsižvelgiant į organizacijos „Žurnalistai be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indeksą, padėtis Gruzijoje šiek tiek pagerėjo ir ji 64 vietos 2017 m. pakilo į 61 vietą 2018 m.;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 8 straipsnį ir V antraštinę dalį, ypač 21, 22, 36 ir 37 straipsnius, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) penktąją dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimą, kuris visapusiškai įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.,

—

atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas, visų pirma į 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl politinės krizės Moldovoje, kilusios paskelbus Kišiniovo mero rinkimus negaliojančiais (1), 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui (2), 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl sprendimo suteikti Moldovos Respublikai makrofinansinę paramą (3) ir 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimų ir (arba) išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina įgyvendinimo (4),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. pasirašytą susitarimo memorandumą, susitarimą dėl paskolos programos ir dotacijos susitarimą dėl 100 mln. EUR vertės mikrofinansinės paramos 2017–2018 m.,

—

atsižvelgdamas į Moldovos nacionalinį veiksmų planą, skirtą Moldovos ir Europos Sąjungos asociacijos susitarimo įgyvendinimui (angl. NAPIAA) 2017–2019 m.,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 3 d. Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bendrą darbo dokumentą dėl Moldovos asociacijos įgyvendinimo ataskaitos (SWD(2018)0094),

—

atsižvelgdamas į Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimų bendras deklaracijas (naujausia deklaracija paskelbta per 2017 m. lapkričio 24 d. susitikimą Briuselyje),

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2018 m. vasario 26 d. išvadas dėl Moldovos Respublikos,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 2 d. paskelbtą organizacijos „Transparency International“ ataskaitą „Korupcijos padėtis: Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Moldova ir Ukraina“,

—

atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Europos Tarybos Venecijos komisijos nuomones ir rekomendacijas, visų pirma į 2018 m. kovo 15 d. nuomonę dėl rinkimų reformos Moldovoje,

—

atsižvelgdamas į EURONEST parlamentinės asamblėjos, Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo ir kitų Moldovos pilietinės visuomenės atstovų rekomendacijas ir veiklą,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 3–4 d. vykusios Užsienio reikalų komiteto misijos Moldovoje išvadas,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto užsakymu parengtus ekspertų tyrimus, įskaitant 2017 m. spalio 26 d. paskelbtą tyrimą „Rinkimų reformos trijose rytinėse kaimyninėse asociacijos susitarimus pasirašiusiose šalyse – Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje – ir jų įtaka politiniams pokyčiams šiose šalyse“ (5), 2018 m. birželio 28 d. paskelbtą įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimą „ES ir Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos asociacijos susitarimai“ (6) ir 2018 m. liepos mėn. paskelbtą lyginamąjį tyrimą „Institucinės struktūros kūrimas asociacijos susitarimų įgyvendinimui Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje“ (7),

—

atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0322/2018),

A.

kadangi Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos politiniai ir ekonominiai santykiai tapo glaudesni dėl Rytų partnerystės ir visų pirma dėl to, kad 2014 m. birželio 27 d. pasirašytas ir 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo ES ir Moldovos asociacijos susitarimas, apimantis išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) sukūrimą;

B.

kadangi asociacijos susitarimas pagrįstas bendromis vertybėmis, t. y. pagarba demokratijos principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kaip skelbiama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kaip apibrėžta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 m. Paryžiaus chartijoje dėl naujos Europos;

C.

kadangi pagal šį susitarimą Moldova įsipareigojo įvairiose srityse vykdyti didelio masto vidaus reformas, pagrįstas ES teisės aktais ir praktika, kuriomis būtų prisidedama prie gero valdymo, ekonomikos vystymosi ir tvirtesnio bendradarbiavimo su ES; kadangi ES, remdama šias pastangas, įsipareigojo Moldovai teikti didelę finansinę paramą ir paramą biudžetui (nuo 2007 m. skirta 1,14 mlrd. EUR lėšų), taip pat regioninių programų finansavimą;

D.

kadangi IVLPE suteikia lengvatinio Moldovos prekių ir paslaugų patekimo į ES rinką galimybę; kadangi dėl IVLPE ES ir Moldovos prekybos apimtis 2017 m. padidėjo 20 proc. – iki 4 mlrd. EUR; kadangi šiuo metu ES yra didžiausia Moldovos prekybos partnerė, su kuria vykdoma daugiau kaip 55 proc. visos prekybos; kadangi ES yra ir didžiausia investuotoja Moldovoje; kadangi remiantis pirminiais 2018 m. duomenimis patvirtinama teigiama tendencija; kadangi Moldovos naudojimosi lengvatomis lygis (90 proc.) rodo, kad IVLPE yra naudinga Moldovos įmonėms, darbuotojams ir piliečiams; kadangi pasiekta pažangos tokiose itin svarbiose srityse, kaip antai, sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės, techninės kliūtys prekybai, muitinė ir viešieji pirkimai; kadangi vadovaujantis prekybai ir darniam vystymuisi skirto skyriaus nuostatomis sukurtos vietos patarėjų grupės, kurios iki šiol buvo susitikusios tris kartus;

E.

kadangi ES 2014 m. taip pat pritarė tam, kad biometrinius pasus turintys Moldovos piliečiai be vizų keliautų į Šengeno erdvę, jei Moldova vykdys reformas teisingumo ir saugumo srityse, įskaitant kovą su korupcija; kadangi per pirmus dvejus bevizio režimo taikymo metus juo pasinaudojo daugiau kaip 1,5 mln. Moldovos piliečių;

F.

kadangi ES ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl demokratinių standartų prastėjimo, susijusio su Moldovos valdžios institucijų pastaruoju metu priimtais sprendimais, ir, be kita ko, dėl 2018 m birželio mėn. neskaidraus Kišiniovo vietos rinkimų paskelbimo negaliojančiais dėl abejotinų priežasčių, 2017 m. liepos mėn. rinkimų reformos, kuri priimta nepaisant neigiamų Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Venecijos komisijos rekomendacijų, menkos pažangos patraukiant baudžiamojon atsakomybėn už 2014 m. atskleistą 1 mlrd. USD dydžio bankinio sukčiavimo atvejį atsakingus asmenis ir dažnėjančių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos, visų pirma, patiria nepriklausomi teisėjai, žurnalistai ir politiniai oponentai;

G.

kadangi dėl šių įvykių 2017 m. ES neišmokėjo paskutinių dviejų įmokų, numatytų pagal paramos biudžetui programą ir skirtų teisingumo sektoriaus reformoms, nes Moldovos valdžios institucijos parodė nepakankamą ryžtą reformuoti šį sektorių, ir 2018 m. ES sustabdė pirmos makrofinansinės paramos dalies skyrimą dėl to, kad nebuvo įvykdytos politinės 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo priede išdėstytos sąlygos, kuriose nurodyta, kad „išankstinė makrofinansinės pagalbos teikimo sąlyga yra ta, kad pagalbą gaunanti šalis turi paisyti veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, ir teisinės valstybės principo ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms“;

H.

kadangi po to, kai buvo priimti šie sprendimai, naujausi įvykiai ir vėl kelia susirūpinimą, visų pirma kalbant apie 2018 m. liepos mėn. priimtą vadinamąjį fiskalinės reformos dokumentų rinkinį kaip mokestinės amnestijos programą, kuria didinamas pinigų plovimo pavojus, taip pat apie didesnį spaudimą opozicijai ir jos taikioms demonstracijoms ir nedidelėms nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms, kurioms sudėtinga toliau vykdyti savo veiklą, nepaisant to, kad 2018 m. liepos mėn. priimtas naujas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kodeksas;

I.

kadangi organizacija „Transparency International“ sudarydama 2017 m. korupcijos suvokimo indeksą Moldovai kartu su Azerbaidžanu ir Maliu skyrė 122 vietą iš 180; kadangi pagal „Žurnalistų be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indeksą Moldova užėmė 81 vietą iš 180, t. y. nukrito iš 2014 m. užimtos 56 vietos;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.