ISSN 1977-0960 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 324 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir pranešimai |
63 metai |
Turinys |
Puslapis |
|
|
I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės |
|
|
REZOLIUCIJOS |
|
|
Regionų komitetas |
|
|
139-oji RK plenarinė sesija per INTERACTIO (mišrios formos), 2020 6 30–2020 7 2 |
|
2020/C 324/01 |
||
2020/C 324/02 |
||
2020/C 324/03 |
||
|
NUOMONĖS |
|
|
Regionų komitetas |
|
|
139-oji RK plenarinė sesija per INTERACTIO (mišrios formos), 2020 6 30–2020 7 2 |
|
2020/C 324/04 |
||
2020/C 324/05 |
||
2020/C 324/06 |
||
2020/C 324/07 |
||
2020/C 324/08 |
|
III Parengiamieji aktai |
|
|
Regionų komitetas |
|
|
139-oji RK plenarinė sesija per INTERACTIO (mišrios formos), 2020 6 30–2020 7 2 |
|
2020/C 324/09 |
||
2020/C 324/10 |
||
2020/C 324/11 |
Europos regionų komiteto nuomonė Teisingos pertvarkos fondas |
LT |
|
I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
REZOLIUCIJOS
Regionų komitetas
139-oji RK plenarinė sesija per INTERACTIO (mišrios formos), 2020 6 30–2020 7 2
1.10.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 324/1 |
Europos regionų komiteto rezoliucija. Patikslinta daugiametė finansinė programa ir Europos tvarių investicijų planas
(2020/C 324/01)
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS
Patikslinta daugiametė finansinė programa ir Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė
1. |
palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) (1 100 mlrd. EUR) ir 750 mlrd. EUR vertės Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (priemonės „Next Generation EU“), kurios gali padėti pagrindą stipresnei, tvaresnei, darnesnei ir atsparesnei Sąjungai. Tai pirmasis atsakas siekiant susidoroti su neišvengiamu COVID-19 krizės poveikiu ir įgyvendinti ilgalaikius Sąjungos tikslus; |
2. |
pripažįsta Komisijos pastangas spręsti valstybių narių, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės, ir tų, kurių regionai vis dar atsilieka, problemas, kartu stengiantis rasti pusiausvyrą tarp dotacijų poreikio ir finansinių priemonių sverto poveikio; |
3. |
vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad patikslintame pasiūlyme dėl DFP numatyta 1 100 mlrd. EUR suma yra 34,6 mlrd. EUR mažesnė nei 2018 m. Komisijos pasiūlyme ir dar mažesnė nei siūlyta pagal RK ir Europos Parlamento pozicijas, taip sumažinant ES galimybes siekti ilgalaikių ES tikslų. Būtent šioje srityje RK ir Europos Parlamentas turėtų ryžtingiau imtis tinkamų veiksmų; |
4. |
pažymi, kad, padidinus ES biudžeto manevringumo maržą, šiuo tikslu laikinai 0,6 proc. ES BNP pakeliant nuosavų išteklių viršutinę ribą, ES turėtų tinkamesnį biudžetą ES ekonomikos gaivinimui remti ir strateginėje ES darbotvarkėje išdėstytiems aukštiems tikslams įgyvendinti; |
5. |
atkreipia dėmesį į Komisijos paskelbtus pasiūlymus dėl galimų naujų nuosavų išteklių, susietų su gaivinimo plano tikslais; tačiau pabrėžia, kad, praėjus dvejiems metams po pirmojo pasiūlymo dėl DFP po 2020 m., Komisija vis dar nepateikė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl realių nuosavų išteklių; šiuo atžvilgiu pakartoja savo raginimą Komisijai skubiai pateikti konkrečius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų šiuo klausimu, pavyzdžiui, dėl plastikų mokesčio ir dėl prekybos taršos leidimais; |
6. |
pakartoja, kad tiek DFP, tiek ekonomikos gaivinimo plane daugiausia dėmesio turi būti skiriama sanglaudai, kaip pagrindinei Europos Sąjungos vertybei, siekiant įgyvendinti didžiuosius uždavinius, kaip antai ekonomikos gaivinimas po COVID-19 krizės, Europos žaliasis kursas, darnaus vystymosi tikslai, Europos socialinių teisių ramstis, taip pat skatinti konkurencingumą, panaikinti skirtumus ir vykdyti skaitmeninę transformaciją, siekiant užtikrinti, kad nė vienas asmuo ir nė viena vietovė neliktų nuošalyje; |
7. |
pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka trečdalis viešųjų išlaidų ir du trečdaliai viešųjų investicijų; jos įgyvendina 70 proc. visų ES teisės aktų, 70 proc. klimato kaitos švelninimo priemonių ir 90 proc. prisitaikymo prie klimato politikos priemonių; todėl reikia priimti esminį sprendimą dėl būtinybės į fondų rengimo, konsultacijų, įgyvendinimo ir valdymo procesus įtraukti visas vietos ir regionų valdžios institucijas, ir nustatyti privalomą reikalavimą, kad valstybės narės privalo sudaryti galimybes visoms vietos valdžios institucijoms gauti naudos iš fondų ir jais naudotis investicijoms, pavyzdžiui, integruotoms teritorinėms investicijoms; |
Sanglauda – centrinė ekonomikos gaivinimo ašis
8. |
atkreipia dėmesį į tai, kad dėl asimetrinio COVID-19 pandemijos poveikio ES ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir jos regionams reikalingas tinkamas politinis atsakas; |
9. |
palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą užtikrinti sanglaudos politikos, kaip stiprios ES ilgalaikių investicijų politikos, vaidmenį, taip pat papildomas investicijas įgyvendinant naują papildomos paramos iniciatyvą REACT-EU, ir pritaria požiūriui, kuris užtikrina, kad parama būtų proporcinga krizės poveikiui. Tokiu būdu vietos ir regionų valdžios institucijoms itin svarbus yra tęstinumas, joms pereinant prie ekonomikos gaivinimo etapų ir teikiant paramą žmonėms ir vietovėms, kurioms jos labiausiai reikia. Visi kartu šie pasiūlymai numato greitą ir veiksmingą reagavimą į COVID-19 pandemiją su jos socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis; vis dėlto pabrėžia, kad šios naujos programos lankstumas neturėtų būti valdomas centralizuotai ir kad jis turėtų būti įgyvendinamas vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu, atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijų prerogatyvas; |
10. |
ragina suteikti daugiau aiškumo dėl įvairių naujų mechanizmų, pavyzdžiui, REACT-EU, Teisingos pertvarkos fondo ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, tarpusavio sąveikos, kad būtų išvengta papildomo sudėtingumo ir valstybių narių įvedamų griežtesnių nacionalinių apribojimų; |
11. |
pažymi, kad siūlomas dabartinių veiksmų programų pratęsimas turėtų sudaryti sąlygas greitam itin svarbių investicinių projektų įgyvendinimui; ragina skubiai patvirtinti pasiūlymus, kuriais siekiama padidinti lankstumą ir išplėsti sričių aprėptį siekiant remti, be kita ko, sveikatos priežiūros paslaugas, turizmą, žemės ūkį, švietimą, kultūros sektorius ir MVĮ, nes tai padėtų miestams ir regionams investuoti lėšas ten, kur jų labiausiai reikia pagal sanglaudos politikos principus; |
12. |
yra susirūpinęs dėl laikino kai kurių sustiprinimų pobūdžio, ypač susijusių su sanglaudos politika ir kaimo plėtra, nes jie neatitinka ilgalaikio vystymosi poreikių ir Komisijos pradinių sumažinimų, pateiktų 2018 m. pasiūlymuose; todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą persvarstyti nacionalinius asignavimus sanglaudos politikai 2024 m., kad sanglaudos politikos paketui būtų galima pridėti dar 10 mlrd. EUR, nė vienai valstybei narei neprarandant savo asignavimų dalies; |
13. |
apgailestauja, kad Komisija neatšaukė savo sprendimo atskirti EŽŪFKP nuo Bendrųjų nuostatų reglamento, nes tai gali trukdyti (labai reikalingai) integruotai miestų ir kaimo vietovių plėtrai; |
14. |
apgailestauja, kad dalis finansinių išteklių skiriama valstybių narių, o ne vietos ir regionų lygmens priemonėms, nors daugelis su sveikatos priežiūra, socialinėmis priemonėmis ir atsparumu susijusių kompetencijos sričių priklauso vietos ir (arba) regionų lygmeniui, todėl pabrėžia, kad reikia laikytis partnerystės, decentralizacijos ir daugiapakopio valdymo principų; |
15. |
primena Europos teritorinio bendradarbiavimo svarbą padedant žmonėms, bendruomenėms ir įmonėms bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu, įveikti žalingą krizės poveikį ir paspartinti ekonomikos gaivinimą. Bendradarbiavimas bus būtinas ekonomikos gaivinimui, todėl naujoji priemonė dėl tarpregioninių investicijų į inovacijas bus labai svarbi siekiant paremti Europos pramonės ir inovacijų vertės grandinių, besiremiančių pažangiosios specializacijos strategijomis, plėtojimą; |
16. |
palankiai vertina tai, kad pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente buvo atliktas tinkamas teritorinio poveikio vertinimas dėl asimetrinio poveikio regionų lygmeniu; |
17. |
palankiai vertina tai, kad išlaikomas tvirtas ryšys su ES strateginiais politikos tikslais (žaliasis kursas, skaitmeninimas) ir kad Komisija juos siūlo kaip Europos ekonomikos gaivinimo priemones; tačiau apgailestauja, kad Europos socialinių teisių ramstis nėra ES ekonomikos gaivinimo strategijos pagrindas; |
18. |
mano, jog svarbu, kad ekonomikos gaivinimas, laikantis tvirtos sanglaudos politikos, būtų įgyvendinamas taip, kad būtų atsižvelgiama į aktyvaus subsidiarumo principus; |
Ekonomikos gaivinimo planas ir Europos semestras
19. |
palankiai vertina plataus užmojo Komisijos pasiūlymą dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kuri leis suteikti didelę finansinę paramą būtinoms investicijoms ir reformoms; primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už daugiau nei pusę viešųjų investicijų, todėl jos turi turėti galimybę gauti tinkamą paramą iš šios iniciatyvos; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į grėsmę, kad įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę per nacionalines programas gali pritrūkti tinkamos informacijos ir komunikavimo apie ES intervencines priemones jos piliečių naudai; |
20. |
prašo Europos Komisijos užtikrinti ekonomikos gaivinimo planų nuoseklumą, išvengti investicijų dubliavimosi ir pernelyg didelio biurokratizmo ar administracinės naštos, kad būtų veikiama veiksmingai ir būtų pasiektas bendras tikslas kuo greičiau įveikti klimato, ekonomikos ir socialinę krizę; |
21. |
pabrėžia, kad stipri ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės sąsaja su Europos semestru didina esminės Europos semestro ir ES ekonomikos valdymo reformos būtinybę siekiant skaidraus, įtraukaus ir demokratinio proceso. Jei Europos semestras ir toliau nebus reformuotas, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė gali paskatinti dar didesnę centralizaciją, principo „iš viršaus į apačią“ taikymą ekonomikos gaivinimo planuose ir grįžimą prie politikos, kuria neatsižvelgiama į ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą tarp valstybių narių ir jų viduje ir trukdoma vykdyti skubiai reikalingas viešąsias investicijas į tvarų ES ekonomikos atsigavimą; |
22. |
todėl mano, kad Europos semestras turėtų apimti partnerystės, daugiapakopio valdymo principus ir teritorinį aspektą, jei norima, kad jis taptų teisėtu, skaidriu ir veiksmingu įgyvendinimo mechanizmu. Atsižvelgiant į tai, kaip niekad skubu įgyvendinti RK pasiūlymą parengti vietos ir regionų valdžios institucijų įtraukimo į Semestrą nacionaliniu lygiu ir Europos regionų komiteto įtraukimo Europos lygiu elgesio kodeksą; |
23. |
remia Komisijos siekį stiprinti ES atsigavimą ir jos atsparumą bei strateginį savarankiškumą atnaujinant programą „InvestEU“ ir sukuriant Strateginių investicijų priemonę; |
24. |
palankiai vertina pasiūlymą dėl naujos Mokumo palaikymo priemonės, kuri suteiks impulsą ES ekonomikai paskatindama privačias investicijas ir parengs visos ekonomikos įmones neutralaus anglies dioksido poveikio ir skaitmeninimu grindžiamai ateičiai. Šią priemonę reikia pradėti įgyvendinti greitai ir būtų gerai turėti gairės, pagal kurias investicijos būtų aiškiai suderintos su ES prioritetais, kad būtų įgyvendintas priemonės tikslas padėti normaliomis sąlygomis perspektyviomis laikomoms įmonėms išgyventi dabartinę krizę; pabrėžia, kad ši parama turi būti teikiama laikantis skaidrių kriterijų, atsižvelgiant ne tik į konkretų poveikį sektoriui ir regionui, bet ir į kitais kanalais gautą viešąją finansinę paramą; |
Atsparesnė ir ekologiškesnė Sąjunga
25. |
palankiai vertina tai, kad gerokai padidintas Teisingos pertvarkos fondo (TPF) finansinis paketas, skirtas regionams, susiduriantiems su dideliais iššūkiais vykdant energetikos pertvarką, todėl bendra TPF suma siekia 40 mlrd. EUR; tačiau reikalauja atsižvelgti į regionus, kurie, laukdami veiksmingų reguliavimo priemonių klimato apsaugos srityje, labai anksti ir labai daug investavo į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir atsinaujinančiosios energijos technologijas ir toliau tęs šią veiklą; atkreipia dėmesį į ypatingas regionų, priklausomų nuo iškastinio kuro ir turinčių izoliuotas energetikos sistemas, aplinkybes, kaip yra salų ir atokiausių regionų atveju; vis dėlto yra labai susirūpinęs dėl to, kad finansinių išteklių, kurių reikia ES ekonomikos priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, reikia gerokai daugiau nei siūlo Europos Komisija; |
26. |
teigiamai vertina atskirą Europos ekonomikos gaivinimo plano trečiojo ramsčio programą „EU4Health“, kuriai skirta 7,7 mlrd. EUR papildomų išteklių, padidinant jos bendrą finansavimą iki 9,4 mlrd. EUR, – tai atitinka pastarojo meto RK politinius reikalavimus; primygtinai teigia, kad ši priemonė turi išlikti nuolatiniu ES biudžeto sveikatos srities įsipareigojimu, o ne tik laikina priemone 2021–2027 m. DFP; |
27. |
ragina toliau stiprinti su sveikata susijusių priemonių regioninius ir vietos aspektus, ypač susijusius su tarpvalstybine sveikatos priežiūra ir sveikatos priežiūra atokiausiuose regionuose, ir pažymi, kad dėl kai kuriais atvejais decentralizuoto sveikatos priežiūros sistemų pobūdžio valstybės narės ir Europos Komisija turi labiau įtraukti regionų valdžios institucijas į reagavimo į ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas veiksmus ir vadovautis jų patarimais dėl lėšų skyrimo; |
28. |
palankiai vertina tai, kad rezervas „rescEU“ sustiprintas 2 mlrd. EUR, siekiant plėtoti nuolatinius gebėjimus valdyti visų rūšių krizes, ypač sukuriant reagavimo į nelaimes infrastruktūrą, transporto pajėgumus ir skubios pagalbos grupes; primygtinai teigia, kad laikinos vienkartinės priemonės nepakaks ir kad reikia ilgalaikio įsipareigojimo kartu su padidintu biudžetu; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą pasirengimo vardan pasimokyti iš dabartinės pandemijos ir sustiprinti programas, įskaitant „rescEU“ ir „Europos horizontas“, bet jomis neapsiribojant; |
29. |
pritaria tam, kad reikia toliau plėtoti ES reagavimo į ekstremaliąsias situacijas ir nelaimes pajėgumus, ir remia Komisijos pasiūlymą stiprinti neatidėliotinos pagalbos priemones, pavyzdžiui, ES solidarumo fondą ir Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervą, ir padaryti jas lankstesnes; vis dėlto pabrėžia, kad siūlomose priemonėse ir metoduose taip pat turi būti atsižvelgiama į poreikius ir aplinkybes vietos ir regionų lygmeniu, visų pirma į pažeidžiamas teritorijas, pavyzdžiui, atokiausius regionus; |
30. |
primena kaimo vietovių pridėtinę vertę Europos projekto sėkmei, ypač susidarius ekstremaliosioms situacijoms. Regionai ir savivaldybės kuria novatoriškus sprendimus ir tenkina pagrindinius Europos maisto saugos poreikius, taip pat ir likusiems Europos gyventojams. Atsižvelgiant į dabartinę ekstremaliąją situaciją, reikia keisti socialinę, ekonominę ir teritorinę paradigmą, kad būtų panaikintas miesto ir kaimo vietovių atotrūkis, jos būtų geriau susiejamos ir skatinamos bendradarbiauti; |
31. |
apgailestauja dėl Komisijos pasiūlymo sumažinti EŽŪFKP biudžetą, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu, nes tai prieštarauja ES teritorinės sanglaudos tikslui; palankiai vertina 15 mlrd. EUR papildomą paramą, numatytą kaimo plėtrai; vis dėlto pabrėžia, kad šis nežymus padidinimas nekompensuoja 28 proc. biudžeto sumažinimo, kurį Komisija pasiūlė 2018 m. dėl EŽŪFKP; taip pat apgailestauja, kad Europos Komisija patikslintame pasiūlyme dėl DFP sumažino bendros žemės ūkio politikos finansavimą 9 proc., palyginti su 2014–2020 m. DFP; |
32. |
ragina padidinti atokiausiems regionams ir saloms skirtos programos (POSEI) biudžetą, kuriame numatytos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams, ir ragina peržiūrėti 2021–2027 m. laikotarpiui Komisijos pasiūlytų lėšų mažinimą; |
33. |
pabrėžia, kad Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai finansavimas turi atspindėti neseniai paskelbtos strategijos „Nuo lauko iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijos poreikius bei užmojus ir padėti ūkininkams ir kaimo vietovėms atlikti būtinus struktūrinius pokyčius pereinant prie tvaresnių maisto sistemų; vis dėlto, Biologinės įvairovės strategijai reikalingos konkrečios priemonės bei tvirtas finansavimas ir ji turi būti plėtojama kartu su regionais ir miestais, kurie ir turės ją įgyvendinti; |
34. |
pabrėžia, kad ryžtingai atmeta Europos Komisijos siūlomus sprendimus, dėl kurių vietos ir regionų valdžios institucijų padėtis, susijusi su metinių asignavimų iš ES programų panaudojimo terminais ir išankstinio finansavimo dydžiu, visų pirma projektų bendro finansavimo dydžiu, palyginti su ligšioline padėtimi, dar labiau pablogės; |
35. |
palankiai vertina tai, kad Kaimynystės ir vystymosi priemonei (KVTBP) skiriama suma padidėjo 10,5 mlrd. EUR, palyginti su naujausiu DFP pasiūlymu, todėl dabar priemonei skiriama 86 mlrd. EUR, iš kurių 1 mlrd. EUR bus skirta 2020 m.; |
36. |
pritaria ketinimui po pandemijos stimuliuoti augimą investuojant į ypatingos svarbos transporto infrastruktūrą ir tarpvalstybines jungtis, kad būtų skatinama žalioji pertvarka, pereinant prie netaršaus judumo, visų pirma pastatant milijoną elektra varomų transporto priemonių įkrovimo punktų; pažymi, kad švaraus kuro prieinamumas yra svarbus teritorinei ir socialinei sanglaudai, o mažesnė paklausa kaimo ir salų vietovėse turėtų būti kompensuojama taikant specialią schemą, panašią į kaimo vietovėms skirtą programą „WiFi4EU“; |
37. |
apgailestauja, kad naujosios Teisių ir vertybių programos, pagal kurią finansuojamos pastangos apsaugoti ES pagrindines teises bei vertybes ir skatinamas aktyvus Europos pilietiškumas, bendras pagrindas nebuvo padidintas, kad būtų galima spręsti didžiulius su tuo susijusius uždavinius kai kuriose valstybėse narėse; |
38. |
primena, kad žaliasis kursas buvo sukurtas kaip transformacijos strategija, sauganti aplinką – taigi ir mūsų gyvenimo pagrindą; pabrėžia, kad atsinaujinanti energija, švarios technologijos, žiedinė ekonomika ir skaitmeninė transformacija yra puiki ekonominė ir pramoninė galimybė užtikrinti augimą ir darbo vietų kūrimą bei sukurti naują gerovės modelį; |
39. |
nurodo, kad RK visapusiškai remia žaliojo kurso įgyvendinimą ir Klimato pakto plėtojimą koordinuotomis ir kompleksinėmis priemonėmis bei iniciatyvomis, užtikrinančiomis deramą daugiapakopio valdymo, teritorijų įvairovės ir principo, kad nė vienas asmuo ar regionas nepaliekamas nuošalyje, paisymą; mano, kad regionai ir miestai turi puikias galimybes pagreitinti šį procesą vykdydami veiklą įvairiose srityse, įskaitant viešuosius pirkimus, pastatų atnaujinimą, švarų transportą, geresnį atliekų tvarkymą, skaitmeninį modernizavimą ir tvarią turizmo pertvarką; |
40. |
atsižvelgdamas į tai, ragina numatyti papildomas priemones, kuriomis vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų suteikta tiesioginė prieiga prie ES lėšų jų tvariems veiksmams pagal naująją daugiametę finansinę programą, pavyzdžiui, esamą Europos miestų priemonę pagal programą „Horizontas 2020“; |
41. |
ragina lanksčiau naudoti naujosios DFP išteklius siekiant įvertinti ir pritaikyti realias išlaidas, susijusias su perėjimu prie darnaus vystymosi ir žaliuoju ekonomikos gaivinimu, ir skatina miestų ir regionų vykdomas bendradarbiaujamąsias viešojo ir privačiojo sektorių inovacijų iniciatyvas; |
42. |
ragina teikiant paramą iš ES fondų visada atlikti poveikio klimatui ir tvarumo vertinimą. Tiesioginės ir netiesioginės aplinkai žalingos subsidijos bei pagalbos ir paramos programos turėtų būti persvarstytos atsižvelgiant į jų suderinamumą su klimato ir tvarumo tikslais; |
43. |
yra susirūpinęs dėl investicijų į žaliąją transformaciją trūkumo, kuris, kaip neseniai apskaičiuota, siekia 470 mlrd. EUR per metus; pabrėžia, kad skubiai reikia parengti išsamų šio didžiulio trūkumo finansavimo planą; |
44. |
palankiai vertina pasiūlytą iniciatyvą „Renovacijos banga“ ir prašo skirti pakankamą finansavimą bei įtraukti visą vertės grandinę, kad būtų paskatintas ekonomikos atsigavimas. Atsižvelgiant į ypatingai didelius teritorijų skirtumus, regionams ir miestams turėtų būti suteiktas savarankiškumas planuoti ir ypač jų planų įgyvendinimo etape, taip pat tiesioginė galimybė naudotis Europos struktūriniais ir investiciniais fondais. Mokymas ir dalijimasis žiniomis taip pat turėtų būti Europos sistemos dalis, siekiant skatinti išnaudotiną sinergiją ir didinti lėšų naudojimo veiksmingumą; |
Į ateitį orientuota Sąjunga
45. |
palankiai vertina tai, kad programa „Europos horizontas“ sustiprinta 7,8 mlrd. EUR, programa „Skaitmeninė Europa“ – 1,5 mlrd. EUR, o programa „EITP Transportas“ – 1,5 mlrd. EUR. Papildomos lėšos moksliniams tyrimams, ypač sveikatos, žaliosios ekonomikos srityse ir Europos inovacijų tarybai, daro akivaizdų poveikį vietos lygmeniu; pabrėžia, kad daugelis regionų valdžios institucijų yra atsakingos už universitetus ir mokslinių tyrimų įstaigas, todėl gali turėti netiesioginės naudos iš šių programų; pažymi, kad mokslinių tyrimų finansavimas turi būti skiriamas konkurencijos pagrindu, siekiant užtikrinti išlikimą pasaulinėje mokslinių tyrimų ir inovacijų rinkoje ir sustiprinti Europos mokslinių tyrimų konsorciumus; |
46. |
vis dėlto yra susirūpinęs dėl toliau mažinamų lėšų EITP energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sritims; |
47. |
palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymus dėl „Europos socialinio fondo +“ siekiant padidinti paramą priemonėms, kuriomis norima spręsti jaunimo nedarbo ir vaikų skurdo problemas, taip pat tai, kad daugiau dėmesio skiriama darbuotojų rėmimui pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos, ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų padvigubinimą; |
48. |
palankiai vertina Komisijos pasiūlymą bent iš dalies sustiprinti investicijas į jaunimą ir kultūros bei kūrybos sektorius, pridedant 3,4 mlrd. EUR programai ERASMUS ir 150 mln. EUR – programai „Kūrybiška Europa“; vis dėlto yra susirūpinęs, kad šie padidinimai vis dar neatitinka 2018 m. gegužės mėn. Komisijos pasiūlymų, ir toliau reikalauja, kad programos ERASMUS dalyvių skaičius būtų patrigubintas (1), o programai „Kūrybiška Europa“ būtų skiriama 2 mlrd. EUR (2); |
49. |
itin teigiamai vertina ypatingą dėmesį, skiriamą kultūrai, kultūros paveldui, garso ir vaizdo bei kūrybos sektoriams, kurie kartu su turizmo sektoriumi stipriai nukentėjo nuo krizės, ir pritaria tam, kad jie galėtų pasinaudoti iniciatyva REACT-EU; |
50. |
ragina, atsižvelgiant į ES ekonomikos gaivinimo planą, parengti tinkamą trumpalaikę, vidutinės trukmės ir ilgalaikę programą regionams, kurie yra mažai diversifikuoti ir specializuojasi sektoriuose, kurie patyrė didžiausią COVID-19 krizės poveikį; |
51. |
pabrėžia, kad svarbu peržiūrėti Europos Sąjungos švietimo politiką, taip pat būtina atnaujinti Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, kurio reikia laikotarpiui po COVID-19, padedant regionams ir mažiau išsivysčiusiems regionams gerai pasirengti ir būti pasiruošus užtikrinti skaitmeninį švietimą, kad būtų remiamos tos sritys, kurioms neigiamą poveikį daro skaitmeninis atotrūkis-. |
Tvarios Europos investicijų planas (3)
52. |
mano, kad COVID-19 krizė negali sužlugdyti Europos užmojų įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, o tai bus realu tik tuo atveju, jei kartu bus taikomos tinkamos finansinės priemonės ir derama fiskalinė bei reguliavimo sistema; |
53. |
palankiai vertina Europos Komisijos siekį per ateinantį dešimtmetį sutelkti 1 trln. EUR tvarių privačių ir viešųjų investicijų, tačiau yra susirūpinęs, kad: a) tai sudarytų tik palyginti nedidelę dalį visų reikalingų investicijų, kurių, pačios Europos Komisijos vertinimu, iki 2030 m. reikia 260 mlrd. EUR per metus; b) ši sąmata apsiriboja su klimatu ir energetika susijusiomis investicijomis, tačiau norint pasiekti platesnio masto tvarumo tikslus, įskaitant investicijas į socialinę sritį ir žmogiškąjį kapitalą, prireiktų dar didesnių sumų; c) bendroji 1 trln. EUR suma daugiausia priklauso ne nuo „papildomų“ naujų fondų ar iniciatyvų, o nuo vykdomų ar jau planuojamų ES politikos sričių ir priemonių; |
54. |
apgailestauja dėl to, kad plano bendroji suma atrodo per aukštai įvertinta, o pats planas, kaip regis, nepakankamai finansuojamas ir jo taikymo sritis ribota, nukenčiant esminiams socialiniams ir ekonominiams aspektams; |
55. |
nurodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, pradedant energetika ir baigiant transportu ar būstu, yra pagrindinės veikėjos, užtikrinančios perėjimui prie darnaus vystymosi skirtas investicijas; todėl mano, kad plano tikslų negalima pasiekti be veiksmingo vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo, ir apgailestauja dėl to, kad panašu, jog Komisija nepripažįsta šio fakto; |
56. |
mano, kad norint investuoti į perėjimą prie tvaraus ekonomikos modelio reikia finansinės ir fiskalinės sistemos, skatinančios investuotojus tvariai investuoti; šiuo atžvilgiu palankiai vertina nuolatinį Komisijos darbą, susijusį su tvariu finansavimu, tačiau primena, kad reikia greitai išplėsti reguliavimo sistemą, kad ji apimtų ir socialinį tvarumą (4); |
57. |
yra tvirtai įsitikinęs, kad, taikant tinkamus kainų signalus, apmokestinimas gali paskatinti tvarų gamintojų, naudotojų ir vartotojų elgesį, todėl primygtinai ragina Tarybą skubiai priimti siūlomus teisės aktus dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kad valstybės narės galėtų tikslingiau naudoti PVM tarifus, kad jie atspindėtų didesnius užmojus aplinkos apsaugos srityje; |
58. |
atsargiai vertina Komisijos planus priimti naujus teisės aktus dėl žaliųjų viešųjų pirkimų; nors šiuo atžvilgiu tai gali būti naudinga priemonė, daugelis valdžios institucijų vis dar stengiasi prisitaikyti prie dabartinės sistemos, įvestos po 2014 m. reformos, todėl tolesni teisės aktų reikalavimai ir toliau turėtų būti paprasti, bet veiksmingi (5); palankiai vertina Komisijos nurodymą, kad būsimos persvarstytos valstybės pagalbos gairės valdžios institucijoms suteiks daugiau lankstumo skatinant ir remiant perėjimą prie tvaraus ekonomikos modelio; |
59. |
yra tvirtai įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į patirtį, įgytą sustabdžius ES fiskalinių taisyklių taikymą reaguojant į COVID-19 krizę, į šias taisykles turėtų būti geriau integruoti ES ilgalaikiai tvarumo tikslai; |
60. |
pabrėžia, kad suderinus visų ES institucijų veiksmus reikia dėti ypatingas pastangas siekiant suprantamai skleisti informaciją apie naujas DFP galimybes piliečiams ir milijonui ES išrinktųjų vietos ir regionų politikų. |
2020 m. liepos 2 d., Briuselis.
Europos regionų komiteto pirmininkas
Apostolos TZITZIKOSTAS
(1) Europos regionų komiteto nuomonė dėl Švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programos „Erasmus“ (OL C 168, 2019 5 16, p. 49).
(2) Europos regionų komiteto nuomonė dėl „Kūrybiškos Europos“ir „Naujosios Europos kultūros darbotvarkės“ (OL C 168, 2019 5 16).
(3) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tvarios Europos investicijų planas. Europos žaliojo kurso investicijų planas“ (COM(2020) 21 final).
(4) Europos regionų komiteto nuomonė dėl Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano (OL C 86, 2019 3 7, p. 24).
(5) Europos regionų komiteto nuomonė „Viešųjų pirkimų direktyvų įgyvendinimo ataskaita“ (OL C 39, 2020 2 5, p. 43).
1.10.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 324/8 |
Europos regionų komiteto rezoliucija „Europos regionų komiteto 2020–2025 m. prioritetai. Žmonėms artimesnė Europa pasitelkiant kaimus, miestus ir regionus“
(2020/C 324/02)
Europos regionų komitetas (RK) yra ES sutartyse įtvirtinta politinė asamblėja, instituciniu lygmeniu atstovaujanti visoms teritorinėms sritims, regionams, miestams ir savivaldybėms.
Europos Sąjunga, kurioje atsižvelgiama į vietos ir regionų poreikius ir rūpesčius, padidina demokratinį teisėtumą, stiprina atsakomybę ir sukuria didesnę pridėtinę ES politikos vertę ir veiksmingumą vietoje, taip teikdama naudą piliečiams. Šiuo tikslu Europos regionų komitetas glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija, Europos Parlamentu ir Europos Sąjungos Taryba, taip pat su įvairiais valdžios lygmenimis valstybėse narėse. Atsižvelgiant į dabartinę ES padėtį, šis bendradarbiavimas turi būti nuolat stiprinamas, o regionų, miestų ir savivaldybių balsas turi būti dar svarbesnis formuojant ES politiką ir rengiant teisės aktus.
Nuo krizės iki atsigavimo. Atsparios, tvarios ir darnios Europos Sąjungos kūrimas
Pastaraisiais metais Europos Sąjunga susidūrė su precedento neturinčiais iššūkiais: rimta finansų krize ir dideliu ekonomikos nuosmukiu, socialinėmis ir teritorinėmis problemomis, perėjimu prie ekologiškos ir skaitmeninės ekonomikos, nestabilumu kaimyninėse šalyse ir pasaulinėje sistemoje ir migracija. COVID-19 pandemija tapo dar didesniu ES solidarumo išbandymu ir dabar tarsi pro padidinamąjį stiklą stebimi mūsų gebėjimai susidoroti su ekstremaliosiomis situacijomis, kurios daro didelį spaudimą mūsų sveikatos, socialinėms ir viešosioms paslaugoms. Ši pastarojo meto krizė parodė, kad reikia ne tik imtis koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kurie būtų finansuojami gerokai didesnio ES biudžeto lėšomis, bet ir toliau remti milijoną Europos vietos ir regionų valdžios institucijų, dirbančių priešakinėse gretose, kad apsaugotų piliečius ir vietos ekonomiką bei reaguotų į ekstremaliąsias situacijas (1).
Visi ES regionai ir miestai turi tapti atsparesni socialiniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriu. Remdamasi tinkamai finansuojamomis Europos investicijomis ES turi užtikrinti, kad jos politika ir programos atitiktų vietos bendruomenių poreikius. Miestai ir regionai yra Europos ekonomikos varomoji jėga. Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo yra labai svarbus formuojant ir įgyvendinant ES politiką, todėl ES turi labiau ir aktyviau įtraukti miestus ir regionus į Europos sprendimų priėmimo procesą, pasitelkdama praktišką ir gerai organizuotą daugiapakopį valdymo procesą. Kartu su valstybėmis narėmis ir vietos bei regionų valdžios institucijomis Europa turi paspartinti skaitmeninimo ir inovacijų pajėgumus visoje ES. Greitesniam ir teisingesniam ekonomikos atsigavimui reikia didesnio Europos solidarumo, atsakomybės ir partnerystės, kurie būtų grindžiami ES įsipareigojimu siekti ekologiško, tvaraus ir teritoriniu požiūriu subalansuoto augimo, remiančio kiekvieną regioną ir miestą.
Todėl Europos regionų komitetas (RK) dėmesį sutelks į šiuos dabartinės penkerių metų kadencijos (2020–2025 m.) prioritetus ir pagrindines priemones:
Europos priartinimas prie jos žmonių – ES demokratijos stiprinimas ir bendradarbiavimas kuriant mūsų Sąjungos ateitį
RK uždavinys – priartinti Europą prie jos piliečių ir visais lygmenimis sustiprinti Europos demokratiją, kad būtų veiksmingiau tenkinami žmonių poreikiai ir atgautas jų pasitikėjimas Europos Sąjunga ir jos institucijomis. RK sieks užtikrinti, kad ES remtų visus regionus, miestus, miestelius ir kaimus šalinant trumpalaikes ir ilgalaikes COVID-19 pandemijos pasekmes. RK toliau gerins ES teisės aktų kokybę, geriau numatys jų teritorinį poveikį ir skatins aktyvaus subsidiarumo principą. Siekdamas įgyvendinti šią užduotį, RK pasitelks savo narių ir suinteresuotųjų subjektų teisėkūros, politikos ir strateginį darbą. Be to, RK parengs komunikacijos kampaniją, skirtą esminiam vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmeniui Europos demokratijoje, kuri apims pasirengimą konferencijai dėl Europos ateities ir indėlį į ją. Metiniu atskaitos tašku taps ir taip šio tikslo siekti padės metinis vietos ir regionų barometras, kuris bus grindžiamas patikimais statistiniais duomenimis ir visa apimančiu požiūriu, įtraukiant narius ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, ir kuris apims aukšto lygio politines diskusijas plenariniame posėdyje.
Pagal šį prioritetą RK pirmenybę teiks šioms pagrindinėms priemonėms:
1. |
didinti informuotumą ir vietos ir regionų lygmeniu skatinti veiksmus, susijusius su pamatinėmis ES vertybėmis – pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, kurios turi būti saugomos ir gerbiamos net ekstremaliojoje situacijoje. RK yra įsipareigojęs nustatyti tinkamą vietos ir regionų atsaką į tai, kaip veikia ES, ir bendradarbiauti su piliečiais per savo narius siekiant panaikinti atotrūkį tarp ES institucijų ir vietos bendruomenių; |
2. |
pakartoti savo raginimą visapusiškai dalyvauti ir užtikrinti vienodą atstovavimą visuose konferencijos dėl Europos ateities organuose. Kaip ir ekonomikos ir klimato krizių atveju, pandemija parodė, kad labiau nei bet kada būtina nuodugniai apsvarstyti Europos demokratiją ir politiką, o konferencija dėl Europos ateities bus puiki proga su piliečiais ir vietos bei regionų valdžios institucijomis aptarti ES kaip projektą, taip pat iki kitų Europos Parlamento rinkimų pasiūlyti naują ES veikimo būdą, įskaitant Sutarčių persvarstymą siekiant visapusiškai įtraukti miestus ir regionus į politikos formavimo procesą; |
3. |
raginti ES valstybes nares ir jos institucijas laikytis įsipareigojimų, dėl kurių susitarta 2007 m. Berlyno deklaracijoje ir 2017 m. Romos deklaracijoje, juos plėtoti ir stiprinti, visų pirma pripažįstant, kad užduotys ir bendradarbiavimas turėtų būti bendri visiems valdymo lygmenims, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, kad Europos Sąjunga taptų veiksmingesnė, vieningesnė, demokratiškesnė ir atsparesnė. Galutinis bendros pozicijos dėl konferencijos dėl Europos ateities tekstas turėtų būti priimtas laikantis institucijų bendradarbiavimo principo; |
4. |
sukurti nuolatinio ir struktūruoto dialogo su piliečiais per vietos ir regionų valdžios institucijas modelį konferencijos dėl Europos ateities kontekste ir ne tik, kad piliečių ir ES institucijų bendravimas būtų dvikryptis. Šiuo požiūriu didžiulė patirtis ir esama geriausia praktika, susijusi su patariamąja demokratija vietos ir regionų lygmeniu, taip pat daugybė išrinktų vietos ir regionų atstovų tinklų yra labai svarbūs veiksniai ir bus RK indėlis į diskusijas dėl Europos ateities; |
5. |
padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms kuo geriau pasinaudoti naujomis skaitmeninių technologijų ir IRT priemonėmis. Skaitmeninės technologijos turi didelį inovacinių sprendimų potencialą mūsų laikų ekonominiams, socialiniams ir technologiniams uždaviniams spręsti. Taikant šias technologijas galima pagerinti viešųjų paslaugų teikimą, palengvinti žmonių bendravimą, naujais ir įvairiais būdais paskatinti piliečių dalyvavimą, padidinti sprendimų priėmimo proceso skaidrumą, įtraukumą, atskaitomybę ir gebėjimą reaguoti, patobulinti vietos valdymą, papildyti ir sustiprinti demokratiją. Todėl reikia gerokai padidinti skaitmeninių sistemų ir jų paslaugų teikėjų atsparumą ir nepriklausomumą; |
6. |
skatinti įvairovę, propaguojant įtraukumo ir lygybės priemones ir užkertant kelią diskriminacijai dėl lyties (2), rasinės ir etninės kilmės (3), religijos, negalios, amžiaus (4) ir diskriminacijai dėl bet kokių priežasčių, taip pat kovojant su tokia diskriminacija, priimant sprendimus Europos, nacionaliniu, vietos ir regionų lygmenimis tiek RK, tiek už jo ribų; |
7. |
aktyviai dalyvauti informuotumo didinimo ir komunikacijos kampanijoje, skirtoje kovai su lyčių stereotipais, kurią pradės Europos Komisija ir kuri taps vietos ir regionų valdžios institucijų keitimosi geriausios patirties pavyzdžiais šioje srityje platforma; |
8. |
remti ir stiprinti mažumas Europoje, visų pirma įgyvendinant iniciatyvą „Minority SafePack“; |
9. |
tapti atskaitos tašku visoms Europos regionų ir vietos valdžios institucijoms, taip pat ir toms, kurioms RK neatstovaujama, stiprinant RK politinį identitetą ir ryšius bei bendradarbiavimą su pagrindinėmis politinėmis šeimomis, nacionalinėmis vyriausybėmis, regionų ir vietos lygmenimis išrinktais atstovais, Europos bei nacionalinėmis regionų ir vietos valdžios institucijų asociacijomis ir regioniniais biurais Briuselyje; |
10. |
remti atstovaujamąją demokratiją stiprinant ryšius su parlamentais Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, taip pat keičiantis geriausios patirties pavyzdžiais, susijusiais su priemonėmis, kuriomis skatinama atstovaujamoji ir dalyvaujamoji demokratija, įskaitant dalyvaujamuosius biudžetus; teisinė valstybė, demokratija ir geras valdymas turi būti būtinos ES finansavimo sąlygos; |
11. |
naudoti įrodymais pagrįstas analizes siekiant stebėti ir skatinti vietos ir regionų kompetencijos ir subnacionalinių finansų decentralizavimą, taip pat vietos demokratijos veikimą ES; |
12. |
sukurti skaitmenines priemones, skirtas nustatyti politikos ir finansų kompetencijos sritis, naudojantis sąveika su esamomis ES, nacionalinių ir tarptautinių organizacijų priemonėmis; |
13. |
remti ir skatinti svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų, esančių pirmosiose gretose kovojant su COVID-19 pandemija ir ekonomikos bei socialinėmis krizėmis, darbą. Pandemija rodo, kaip svarbu tinkamai taikyti aktyvaus subsidiarumo principą, taip pat išryškina, viena vertus, svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir, kita vertus, koordinavimo ir paramos Europos lygmeniu poreikį; |
14. |
nagrinėti naujas ES politikos iniciatyvas, siekiant užtikrinti, kad jos apimtų teritorinį aspektą ir atitiktų ES pridėtinės vertės reikalavimą, atsižvelgiant į Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupės rekomendacijas ir geresnio reglamentavimo gaires; |
15. |
mažinti regionų ir miestų administracinę naštą ir įgyvendinimo išlaidas, primygtinai reikalaujant supaprastinti teisės aktus ir įspėjant apie vadinamojo perteklinio reglamentavimo praktiką apskritai; |
16. |
stiprinti bendradarbiavimą su Europos Komisija, Europos Parlamentu ir Europos Vadovų Taryba, be kita ko, pasitelkiant regioninių centrų tinklą ir Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformą, kad ES politika būtų rengiama veiksmingiau, remiantis įrodymais pagrįsta grįžtamąja informacija iš atitinkamų vietos ir regionų suinteresuotųjų subjektų; |
17. |
pabrėžti vietos savivaldos svarbą Europos Sąjungoje, ES šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse, taip pat Rytų bei Viduržemio jūros regiono kaimyninėse šalyse partnerėse; |
18. |
remti ES pasaulinius veiksmus propaguojant tokias vertybes ir principus kaip, be kita ko, žmogaus teisės, demokratija, teisinė valstybė, darnus vystymasis ir socialinė įtrauktis, glaudžiai bendradarbiaujant su Viduržemio jūros regiono ir Rytų šalimis partnerėmis; |
19. |
skatinti regionų parlamentus dalyvauti bandomajame RK ir CALRE projekte, siekiant pradėti politines diskusijas svarbiausiais ES klausimais, pavyzdžiui, dėl Europos Komisijos metinių darbo programų rengimo; |
20. |
užtikrinti, kad ES remtų veiksmingą jaunimo dalyvavimą ir įsitraukimą, be kita ko, vykdant struktūrizuotą bendradarbiavimą su ES jaunimo reikalų koordinatoriumi, stiprinti tokias priemones kaip Jaunimo garantijų iniciatyva, siekiant pagerinti kokybiško užimtumo ir švietimo perspektyvas, ir sukurti Europos vaiko garantijų sistemą; |
21. |
tęsti bendradarbiavimą su jaunaisiais išrinktais politikais įgyvendinant RK Jaunųjų išrinktų politikų (JIP) programą, kad būtų užmegzti ryšiai, kurie padės būsimoms vietos ir regionų išrinktų politikų kartoms geriau susipažinti su Europos ir nacionaliniais politikos formavimo procesais; |
22. |
skatinti mūsų vietos, regionų, nacionalinę ir europinę tapatybę ir populiarinti įvairias kalbas bei tradicijas, kurios yra Europos kultūros paveldo dalis; pabrėžti, kad kultūros ir kūrybos sektoriai, kurie vietos ekonomikoje atlieka ne tik darbdavių vaidmenį, bet ir prisideda prie bendruomenių socialinio gyvenimo, labai nukentėjo nuo pandemijos ir jiems reikia paramos; prisidėti prie Naujosios Europos kultūros darbotvarkės, be kita ko, įvairiuose ES fonduose integruojant kultūrai skirtas investicijas, taip pat stiprinant kultūros ir kitų politikos sričių, pavyzdžiui, turizmo, regioninės politikos, švietimo, jaunimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sinergiją; |
suprasti esminius visuomenės pokyčius, kuriuos kuriant atsparias regionų ir vietos bendruomenes sukelia skaitmeniniai, aplinkos ir demografiniai iššūkiai, ir į juos reaguoti.
Dabartinė su klimato kaita susijusi pertvarka, skaitmeninė pertvarka, demografiniai pokyčiai ir vidaus bei išorės migracijos srautų pasekmės daro didžiulį poveikį kiekvienam Europos regionui, miestui, miesteliui ir kaimui. Kiek tai susiję su šiuo antruoju prioritetu, RK turės išnagrinėti ir nustatyti sprendimus, kuriais vietos ir regionų valdžios institucijoms bus sudarytos sąlygos spręsti klausimus, susijusius su šiomis visuomenės permainomis vietovėse, kuriose žmonės gyvena. Kilus COVID-19 pandemijai reikia apsvarstyti, kaip tinkamai spręsti šias problemas – tuo tarpu Europa ir valstybės narės demonstruoja, kaip toli yra pasirengusios žengti gelbstint gyvybes ir ekonomiką. Dėl dabartinės krizės auga poreikis nuodugniai apsvarstyti Europos Sąjungos politiką, kompetenciją ir jos bendrą veikimą. Todėl RK palankiai vertina svarbias diskusijas dėl visų ES politikos sričių, kurios bus rengiamos konferencijos dėl Europos ateities metu, ir laukia bendros diskusijos ir svarstymų, atsižvelgiant į subsidiarumo principą. Siekdamas įgyvendinti šią užduotį, RK pasitelks savo narių ir suinteresuotųjų subjektų teisėkūros, politikos ir strateginį darbą ir prisidės prie Europos žaliojo kurso ir JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Šią veiklą papildys RK vadovaujama komunikacijos kampanija. Prie šio prioriteto įgyvendinimo taip pat prisidės metinis vietos ir regioninis barometras.
RK pirmenybę teiks šioms pagrindinėms priemonėms:
23. |
skatinti COVID-19 pandemijos krizės planą, pagrįstą darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimu vietos ir regionų lygmeniu, taip pat Europos žaliojo kurso iniciatyvomis; |
24. |
prisidėti prie anglies dioksido išmetimo mažinimo iki 2030 m. tikslų, kuriais siekiama iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, skatinant plataus užmojo ir ryžtingus vietos ir regionų veiksmus pagal Klimato paktą ir kitas atitinkamas vietos ir regionų darnaus vystymosi iniciatyvas; |
25. |
skatinti naudoti pažangiosios specializacijos strategijas ir kitas priemones stiprinant Europos partnerystes ir vietos viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą, kad būtų gerinama profesinė kompetencija ir kvalifikacijos galimybės tose srityse, darbo vietose ir technologijų sektoriuje, kurie būtini siekiant užtikrinti didesnį tvarumą, pridėtinę vertę ir atsparumą vietos ir regionų lygmeniu; |
26. |
prisidėti prie plataus užmojo ES aplinkos politikos, užtikrinant šios politikos integravimą į visas aplinkosaugos veiksmų programas; užtikrinti, kad rengiant ir įgyvendinant tris pagrindinius Europos žaliojo kurso aplinkosaugos prioritetus – biologinės įvairovės išsaugojimą, žiedinės ekonomikos kūrimą ir nulinės taršos tikslą – būtų tinkamai įtrauktos vietos ir regionų valdžios institucijos; planuoti tokią aplinkos ir klimato politiką, kuri būtų tinkama praktiškai įgyvendinti visose bendruomenėse; |
27. |
formuoti ir remti Klimato pakto rengimą koordinuotomis ir kompleksinėmis priemonėmis ir iniciatyvomis, įskaitant vietos lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir politinius įsipareigojimus regionų ir miestų lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad jis būtų grindžiamas daugiapakopiu valdymu ir veiksminga gerosios patirties sklaida ir kad nė vienas asmuo ar regionas nebūtų paliktas nuošalyje; |
28. |
numatyti, kokį poveikį energetikos, judumo ir skaitmeninės transformacijos turės mūsų bendruomenėms; rengti strategijas ir remti greitą jų įgyvendinimą, kad būtų kuo labiau padidintas teigiamas ir sumažintas neigiamas jų poveikis poveikis vietos lygmeniu; |
29. |
remti vietos atsparumą prisitaikant prie klimato kaitos ir didinti vietos pajėgumus reaguoti į ekstremalias oro sąlygas, kurios vis dažnėja ir intensyvėja, visų pirma teikiant reikiamus išteklius vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad jos galėtų valdyti nelaimes pagal ES civilinės saugos mechanizmą, ir naudojantis ES solidarumo fondu; |
30. |
padėti parengti nulinės taršos tikslą siekiant aplinkos be toksinių medžiagų ir parengti regionų ir vietos valdžios institucijas įgyvendinti plataus užmojo ES vandens, oro ir dirvožemio nulinės taršos veiksmų plano tikslus ir padėti joms juos įgyvendinti; prisidėti prie judumo mieste dokumentų rinkinio peržiūros remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant tvaraus judumo mieste planus, ir parengti viešojo transporto institucijas reaguoti į išorės grėsmes, kylančias saugių ir patikimų judumo paslaugų teikimui; |
31. |
užtikrinti, kad rengiant, vertinant ir įgyvendinant nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, nacionalines ilgalaikes strategijas ir nacionalines ilgalaikes renovacijos strategijas, valstybėse narėse vykstančiuose daugiapakopiuose dialoguose klimato ir energetikos klausimais būtų tinkamai atsižvelgiama į vietos ir regionų valdžios institucijų nuomonę ir indėlį; |
32. |
remti Europos Komisiją rengiant ir sėkmingai įgyvendinti iniciatyvą „Renovacijos banga“ ir siekti, kad ji atsidurtų atsigavimo po pandemijos strategijos centre; |
33. |
remti Europos Komisijos siekį nustatyti produktų, dėl kurių nenaikinami miškai, ženklinimą ir apsaugoti bei atkurti miškus visame pasaulyje; |
34. |
spręsti skaitmeninės atskirties problemą ir skatinti didesnį skaitmeninį mokymąsi ir vietos bei regioninių viešųjų paslaugų skaitmeninimą, be kita ko, pasitelkiant 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programą, kad būtų sumažinta administracinė našta ir skatinamas tvarus vietos verslo ir atsparios ekonomikos augimas, taip pat prisidedama prie tvaresnės ir ekologiškesnės Europos kūrimo; |
35. |
remti visų asmenų skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis įgūdžių ugdymą regioniniu ir vietos lygmenimis ir dirbti kuriant Europos sistemą, skirtą į žmogų orientuotam ir patikimam dirbtinio intelekto diegimui; |
36. |
raginti Europos Komisiją, ES valstybes nares ir jų regionus bei miestus teikti paramą, kad būtų paspartintas švietimo ir mokymo sistemų modernizavimas ir skaitmeninimas, įskaitant būtinas investicijas į švietimo infrastruktūrą, įrangą ir paramą užimtumui vietos ekonomikoje; prisidėti prie pastangų atnaujinti programos „Erasmus +“ ir Europos solidarumo korpuso veiklą. Europos švietimo erdvė ir atnaujinta Europos įgūdžių darbotvarkė yra dvi svarbios veiksmų ir paramos kryptys, kurias reikėtų remti pagal būsimą programą „Erasmus“; |
37. |
gerinti plačiajuostį ryšį ir diegti 5G ryšį vietos ir regionų lygmeniu tiek miesto, tiek kaimo vietovėse, nustatant būsimus investicijų poreikius; |
38. |
užtikrinti, kad regionų ir vietos valdžios institucijos galėtų prisidėti prie būsimos strategijos „nuo lauko iki stalo“ ir ja pasinaudoti; inicijuoti vietos maisto tarybų steigimą, susieti maisto gamintojus ir vartotojus, skatinti sveiką mitybą ir didinti informuotumą apie maisto švaistymą; spręsti ūkių finansinių poreikių klausimą, kad būtų galima įgyvendinti būtinas priemones klimato, aplinkos ir biologinės įvairovės srityse; |
39. |
spręsti augančią protų nutekėjimo problemą ir stiprinti regionines inovacijų ekosistemas skatinant teritorinę sanglaudą, gerovės ekonomiką ir mokslinius tyrimus bei inovacijas, be kita ko, teikiant paramą pagal programą „Europos horizontas“, ESI fondus ir įvairias nacionalines finansavimo priemones; kuo greičiau pradėti teritorines prognozavimo iniciatyvas, taip pat veiklą, kuria siekiama stiprinti regionų ir miestų socialinį, ekonominį ir su sveikata susijusį atsparumą; |
40. |
Prisidėti prie Bendros Europos demografinių pokyčių strategijos, kuri apimtų visus demografinius iššūkius ir kuri būtų plataus masto, koordinuotas ir visapusiškas ES atsakas į demografines problemas, nes tai yra kompleksinis klausimas, darantis poveikį visoms ES politikos sritims; |
41. |
užtikrinti, kad ES parengtų išsamią, humanitarinę ir teisingą migracijos politiką ir nepaliktų savo valstybių narių, pasienio regionų, salų ir atokiausių regionų likimo valioje sprendžiant migracijos krizę, nes tai yra ir Europos, ir nacionalinis klausimas, ir remti vietos ir regionų valdžios institucijų keitimąsi geriausia patirtimi migrantų integracijos srityje; |
42. |
regionų ir vietos lygmeniu prisidėti prie ES migracijos politikos, įskaitant integraciją, teisingas grąžinimo procedūras ir prieglobsčio politiką, reformos, kad būtų galima tinkamai reaguoti į dabartines ir būsimas migracijos tendencijas; šalinti pagrindines migracijos priežastis bendradarbiaujant su kilmės ir tranzito šalimis ir siekiant padėti tiems, kuriems reikia humanitarinės apsaugos; apsaugoti ES išorės sienas; užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir kovoti su prekyba žmonėmis; |
43. |
vietos ir regionų lygmeniu skatinti pagarbos teisinei valstybei kultūrą, kaip būtiną Europos integracijos proceso sąlygą ir kaip vieną iš pagrindinių ES vertybių, įtvirtintų Sutartyse ir būdingų valstybių narių konstitucinėms tradicijoms; |
44. |
raginti ES, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir nacionalinėmis sistemomis, išsaugoti darbo vietas ir užtikrinti ekonomikos atsigavimą, grindžiamą didėjančia socialine ekonomine konvergencija ir geresnėmis socialinėmis teisėmis ir darbo sąlygomis visiems, įskaitant tuos, kurie dirba naujų formų darbą, pavyzdžiui, darbą platformose ir trumpų projektų ekonomikoje, taip pat darbuotojus tradicinėje ekonomikoje, labai mažose įmonėse ir kultūros sektoriuje; pripažinti, kad du trečdalius visų darbo vietų sukuria MVĮ, kurių dauguma yra gerai įsitvirtinusios vietos bendruomenėse, todėl jos yra labai svarbi Europos socialinės struktūros dalis. RK toliau propaguoja VER ir kitą Europos masto veiklą, kuria siekiama plėtoti ir didinti verslumą, ypač jaunimo; |
45. |
Sudaryti palankesnes sąlygas miestų ir regionų vystomajam bendradarbiavimui ir skatinti JT darnaus vystymosi tikslus, siekiant įgyti pirmaujantį vaidmenį padedant spręsti tokias pasaulines problemas kaip konfliktai ir politinis nestabilumas, ekonominis nestabilumas, migracija ir klimato kaita; |
46. |
keistis gerąja patirtimi su narystės siekiančių šalių ir ES kaimyninių šalių partnerių, taip pat globaliųjų Pietų šalių vietos ir regionų valdžios institucijomis ir sudaryti joms palankesnes sąlygas gauti tikslinę ES paramą; |
Užtikrinti, kad Europos Sąjunga nuolat būtų naudinga savo gyventojams ir jų gyvenamosioms vietoms ir kaip pagrindine vertybe remtųsi socialine, ekonomine ir teritorine sanglauda
RK uždavinys bus užtikrinti, kad įgyvendinant Europos Sąjungos politiką, kuri daro poveikį žmonėms ir jų gyvenamosioms vietoms (teritorinė politika), būtų atsižvelgiama į ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Siekdamas įgyvendinti šią užduotį, RK pasitelks savo narių, partnerių ir suinteresuotųjų subjektų teisėkūros, politikos ir strateginį darbą. Jis ir toliau remsis sanglaudos aljanso telkimu, parodydamas sanglaudos, kaip politikos ir pagrindinės vertybės, kuria grindžiama visų sričių ES politika, pridėtinę vertę. Vykdant šį darbą daugiausia dėmesio bus skiriama ES ekonomikos atgaivinimo plane numatytam regionų ir miestų vaidmeniui. Siekti šio tikslo taip pat padės Europos regionų ir miestų savaitė ir metinis vietos ir regionų barometras.
RK pirmenybę teiks šioms pagrindinėms priemonėms:
47. |
pritarti daugiametei finansinei programai (DFP), kaip pagrindinei Europos solidarumo priemonei, kuri atitiktų ES užmojį įgyvendinti visus savo prioritetus, suteiktų pridėtinės vertės, būtų skaidresnė ir suprantamesnė piliečiams ir apimtų JT darnaus vystymosi tikslus, Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą ir naujus Europos žaliajame kurse nustatytus prioritetus; |
48. |
padėti stiprinti sanglaudos politiką, kuri yra labai svarbi nuo pat ES pradžios, pažangiai naudojant Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšas ir taip užtikrinant didelį poveikį visiems Europos regionams; |
49. |
toliau skatinti stiprią ir veiksmingą ES sanglaudos politiką, skirtą visiems ES regionams, kuri būtina ne tik siekiant padėti miestams ir regionams atsigauti po COVID-19 krizės, bet ir spręsti kitas svarbias problemas, turinčias stiprų teritorinį aspektą ir netolygų poveikio pasiskirstymą įvairiuose Europos regionuose ir miestuose ir tarp jų, visų pirma susijusias su klimato kaita ir perėjimu prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos, skaitmenine transformacija, demografiniais pokyčiais ir migracija; |
50. |
pabrėžti, kad reikia tinkamai ir stabiliai finansuoti ES sanglaudos politiką ir bendrą žemės ūkio politiką, kad būtų pasiektas visapusiškas jų tikslas, taip pat remti vietos ekonomiką bei vietos ir regionų valdžios institucijas joms veiksmingai naudojant šiuo metu Europos ekonomikos gaivinimui skiriamus išteklius; |
51. |
atsižvelgiant į numatomą asimetrišką COVID-19 krizės teritorinį poveikį, raginti skirti lėšų regionų ir vietos lygmeniu iš naujojo ekonomikos gaivinimo fondo; užtikrinti, kad naujoji priemonė nebūtų kuriama sanglaudos politikos biudžeto sąskaita ir kad investicijos būtų derinamos su ES finansavimu, siekiant kuo labiau padidinti sverto poveikį ir išvengti susiskaidymo ir centralizavimo; |
52. |
pabrėžti, kad dėl COVID-19 pandemijos ES turi stiprinti sveikatos saugumą ir didinti nuosavus sveikatos ir medicinos priemonių išteklius, įskaitant asmenines apsaugos priemones. Kartu reikia sukurti teisines sąlygas, kad būtų galima greitai ir lengvai vykdyti pirkimus arba greitai ir lengvai pradėti gamybos procesus. Be to, būtina remti vietos ir regionų valdžios institucijas joms stiprinant savo reagavimo į ekstremaliąsias situacijas ir nelaimes pajėgumus. Kadangi regionų ir vietos valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo teikiant viešąsias sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas piliečiams, RK ragins užtikrinti koordinuotus ES veiksmus ir paramą nacionalinėms, regioninėms ir vietos pasirengimo nelaimėms struktūroms siekiant reaguoti į grėsmes sveikatai ir krizines situacijas laikantis subsidiarumo principo; |
53. |
užtikrinti ekonomikos ciklų atsparumą stiprinant Europos gamybos grandinių teritorinę konvergenciją; |
54. |
raginti naudotis tvarios miestų plėtros strategijomis siekiant skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą bei deramą darbą ir socialinę įtrauktį, laikantis atnaujintos Leipcigo chartijos ir ES miestų darbotvarkės tikslų; |
55. |
dirbti siekiant atnaujinti ekonomikos valdymo sistemą, taip pat ir Stabilumo ir augimo paktą (SAP), remiantis per krizę įgyta patirtimi, kad būtų patobulintos ES fiskalinės taisyklės nustatant subalansuoto biudžeto taisyklę tvarioms investicijoms, įskaitant bendrą struktūrinių ir investicijų fondų finansavimą pagal pagrindinį tvaraus finansų planavimo tikslą; |
56. |
stebėti pandemijos poveikį ir jos neigiamus padarinius ilgalaikiam užimtumui visoje ES vietos ir regionų ekonomikoje; pabrėžti, kad svarbu persvarstyti ES pramonės ir verslo strategijas ir sutelkti dėmesį į augimo tvarumo aspektus, kad ekonomika greitai atsigautų; skatinti novatoriškas ekosistemas, socialinę ekonomiką bei pažangiąją specializaciją ir remti teritorinę pramonės politiką; |
57. |
stebėti, kaip taikomas Partnerystės elgesio kodeksas, siekiant užtikrinti visapusišką vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą rengiant 2021–2027 m. partnerystės susitarimus ir programas. Partnerystės ir daugiapakopio valdymo principai taip pat turėtų būti įkvėpimo šaltinis valdant Europos semestrą; |
58. |
raginti miestams ir regionams suteikti tiesioginę prieigą prie ES finansavimo siekiant įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų rengiant teisingos pertvarkos planus ir įgyvendinant Teisingos pertvarkos fondą; |
59. |
užtikrinti, kad regionai, miestai ir pavieniai asmenys galėtų pasinaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų supaprastinimo priemonėmis; remti kovą su netinkamu ES lėšų valdymu ir sukčiavimu ir jų prevenciją; |
60. |
prisidėti prie bendrosios rinkos veikimo stiprinimo ir gerinimo ne tik nustatant kliūtis keturioms laisvėms vietos ir regionų lygmeniu ir skatinant supaprastinti administracines procedūras, bet ir reikalaujant, kad vietos ir regionų valdžios institucijos iš esmės prisidėtų įgyvendinant bendrosios rinkos taisykles ir užtikrinant jų vykdymą; atsižvelgiant į tai, pabrėžti didžiulį judėjimo laisvės poveikį bendrajai rinkai ir atsargiai vertinti tolesnį šios rinkos susiskaidymą; |
61. |
išplėsti sanglaudos aljansą siekiant sutelkti viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotuosius subjektus, kad šie skatintų sanglaudos politiką ir parodytų pridėtinę vertę, kurią ES atneša kiekvienam piliečiui ir demokratijos principams, stebint ES finansuojamų investicijų poveikį ir apie jį informuojant; |
62. |
stebėti laikinąją valstybės pagalbos sistemą ir vėlesnes panašaus tikslo priemones, kad būtų galima teikti tikslinę paramą darbo vietų išsaugojimui sektoriuose ir regionuose, kurie ypač nukentėjo nuo pandemijos; pabrėžti, kad šiomis aplinkybėmis lankstesnėmis valstybės pagalbos taisyklėmis būtų siekiama „pašalinti didelius valstybės narės ekonomikos sutrikimus“ ir kad šis motyvas nepasikeis ir po 2020 m. gruodžio mėn., kai baigs galioti laikinoji sistema; todėl raginti Komisiją pasirengti išplėsti laikinąją sistemą arba leisti taikyti panašias lankstumo priemones siekiant padėti atsigauti nuo krizės nukentėjusiems sektoriams ir regionams; |
63. |
remti informacijos, susijusios su viešųjų pirkimų procedūrų lankstumu, rinkimą ir sklaidą, nes dabartinėmis aplinkybėmis jos suteikia perkančiosioms organizacijoms galimybę naudoti derybų procedūrą taikant mažesnius procedūrinius reikalavimus; |
64. |
remti ES kaimo vietovių darbotvarkę siekiant kompensuoti gyventojų skaičiaus mažėjimą ir išvengti skurdo rizikos šiuose regionuose, taip pat laikytis subalansuoto ir visapusiško požiūrio į Europos teritorinį vystymąsi; |
65. |
imtis aktyvių tolesnių veiksmų, susijusių su RK veikla pažangiųjų kaimų klausimu, ir propaguoti šią koncepciją Europos institucijose; skatinti kaimo vietovėms skirtas inovacijų ir modernizavimo iniciatyvas ir priimti tvaraus ir pažangaus judumo strategiją pagal Pažangiųjų turizmo vietovių programą; |
66. |
primygtinai reikalauti, kad krizės atveju, kai sienos turėtų būti laikinai uždarytos arba atidžiau stebimos, ES ir jos valstybės narės susitartų dėl bendrų privalomų taisyklių ir procedūrų, kuriomis būtų užtikrinta ES judėjimo laisvė; pažymėti, kad tarpvalstybinės ekonominės ir socialinės sritys yra labai vertingos ES; |
67. |
pabrėžti, kad COVID-19 krizės metu vietos ir regionų subjektai, nepaisydami daugelio uždarytų sienų ir precedento neturinčių apribojimų, buvo neįtikėtinai išradingi ir rado būdų, kaip tęsti tarpvalstybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, parodydami tikrą Europos piliečių solidarumą. Ši krizė primena, kad Europa be sienų yra vienas iš svarbiausių Europos integracijos pasiekimų, kurį reikia apsaugoti. Dalyvavimas žmonių tarpusavio ryšiais grindžiamuose ir mažos apimties tarpvalstybiniuose projektuose, kuriais, stiprinant dalyvių tarpusavio pasitikėjimą, kuriama tarpvalstybinių tinklų struktūra ir didelio masto projektai, turėtų išlikti nuolatiniu Europos Sąjungos ir jos institucijų prioritetu; |
68. |
išlaikyti Europos teritorinio bendradarbiavimo svarbą ir jam užtikrinti būtinus biudžeto išteklius, nes ši iniciatyva pasirodė esanti nepaprastai svarbi daugeliui regionų valdžios institucijų ne tik keičiantis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kaip spręsti pagrindines problemas, bet ir stiprinant žmogiškuosius ryšius tarp regionų valdžios institucijų tarpvalstybiniu mastu; |
69. |
skatinti viešąsias investicijas salose, retai apgyvendintuose ir atokiausiuose regionuose, dar labiau pritaikant valstybės pagalbos taisykles, didinant Europos bendrą finansavimą pagal sanglaudos politiką ir vystant teritorinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis; |
70. |
skatinti sanglaudos politikos bendros valdymo sistemos atnaujinimą, visų pirma supaprastinant administracines procedūras visais valdymo lygmenimis; |
71. |
raginti vietoje visapusiškai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir „tvirtą socialinę Europą teisingai pertvarkai užtikrinti“; |
72. |
pritarti, kad Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, į Europos socialinių rodiklių suvestinę įtrauktų regioninį aspektą; |
73. |
siekti, kad regioninių inovacijų ekosistemos taptų atsparesnės žalingam ateityje galinčių kilti ekstremaliųjų situacijų poveikiui, užbaigiant kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę, skirtą laisvam mokslo darbuotojų, mokslo žinių ir technologijų judėjimui, ir skatinant programos „Europos horizontas“ ir kitų ES finansavimo programų sinergiją, taip pat tęsiant sėkmingą Keitimosi žiniomis platformos ir tarpinstitucinės iniciatyvos „Mokslas ir regionai“ darbą; |
74. |
prisidėti prie TEN-T reglamento ir su juo susijusio finansavimo peržiūros ir pabrėžti, kad būtina sukurti trūkstamas tarpvalstybinės transporto infrastruktūros jungtis, kad būtų sujungti visi Sąjungos miestai ir regionai centrinėse ir periferinėse vietovėse, įskaitant atokiausius regionus. |
Europos regionų komitetas panaudos visus savo išteklius ir politinę įtaką, kad sustiprintų Europą. Gindamas savo piliečių pagrindines teises ir užtikrindamas, kad ES politika ir investicijos būtų veiksmingos ir efektyvios, Komitetas sieks pertvarkyti ES, kad ji taptų konkurencingesnė, tvaresnė, atsparesnė ir atitiktų jos piliečių lūkesčius.
2020 m. liepos 2 d., Briuselis.
Europos regionų komiteto pirmininkas
Apostolos TZITZIKOSTAS
(1) Europos regionų komiteto deklaracija „Vietos ir regionų valdžios institucijos – Europos atsako į COVID-19 krizę dalyvės“.
(2) 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37).
(3) 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).
(4) COM (2008) 426 – Pasiūlymas dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis principas.
1.10.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 324/16 |
Europos regionų komiteto rezoliucija dėl Europos regionų komiteto pasiūlymų atsižvelgiant į Europos Komisijos 2021 m. darbo programą
(2020/C 324/03)
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS
atsižvelgdamas į:
— |
patikslintą 2020 m. Europos Komisijos darbo programą (1), |
— |
2012 m. vasario mėn. Protokolą dėl bendradarbiavimo su Europos Komisija, |
— |
RK penkerių metų kadencijos (2020–2025 m.) prioritetus, |
ragina Europos Komisiją, vykdant savo 2021 m. darbo programą, imtis šių veiksmų:
1. |
reaguoti į COVID-19 krizės įspėjimus, daugiau dėmesio skiriant socialinei gerovei ir aplinkos tvarumui socialinės rinkos ekonomikos modelyje, kartu atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus; |
2. |
užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo po pandemijos strategijoje, visiškai suderintoje su žaliojo kurso tikslais ir įsipareigojimais, kuriuos ES prisiėmė pagal Paryžiaus susitarimą, daugiausia dėmesio būtų skiriama Europos piliečių sveikatos apsaugai ir ES ekonomikos augimo atkūrimui. Priimant klimato teisės aktus turi būti pripažįstama visa Europos teritorijų geografinė, ekonominė ir socialinė įvairovė ir, pereinant prie neutralaus poveikio klimatui, stiprinamas daugiapakopio valdymo principas; |
3. |
bendradarbiauti su RK didinant tokių veiksmų matomumą ir visuomenės paramą jiems pasitelkiant „žaliojo kurso vietos lygmeniu“ sistemą; |
4. |
įtraukti sveikatos aspektą į žaliojo kurso sistemą ir propaguoti sveiką gyvenseną visiems, toliau nagrinėti esamas sveikatos, aplinkos, energetikos, ekonomikos, darbo vietų, konkurencingumo ir klimato apsaugos sąsajas ir sinergiją, kartu siūlant aiškią strategiją, kaip kurti atsparias teritorijas, ekonomiką ir visuomenę laikotarpiu po pandemijos, atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT); |
5. |
imtis tolesnių veiksmų mažinti naštą nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms joms stengiantis įveikti COVID-19 krizę ir visas turimas lėšas panaudoti padedant patenkinti Europos sveikatos sistemų poreikius. Dėl spartaus viruso plitimo padidėjo spaudimas tiek sveikatos, tiek socialinei priežiūrai, tačiau kartu reikia ruoštis „antrajai bangai“. Rengiant planus tarpvalstybinėms pandemijoms įveikti reikėtų stiprinti krizių valdymo grupes, kuriose būtų atstovaujama visiems valdymo lygmenims, kurių veikla būtų orientuota į epidemijas ir neapsiribotų valstybių sienomis; |
6. |
bendradarbiauti su RK didinant vadovaujančiųjų institucijų informuotumą ir gebėjimus kuo geriau pasinaudoti galimybėmis, susijusiomis su žaliuoju kursu, ir kartu skatinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų daugiau tiesioginių galimybių pasinaudoti ES lėšomis žaliojo kurso tikslams pasiekti ir ypač remti pasienio zonas, paspartinant Europos tarpvalstybinio mechanizmo (ECBM) įdiegimą; |
7. |
propaguoti Klimato paktą kaip bendrą glaudesnio vietos ir regionų valdžios institucijų, Europos institucijų ir piliečių bendradarbiavimo priemonę, kuria siekiama kovoti su klimato kaita ir kartu spręsti su ekonomikos krize, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, susijusias problemas, ir suburti visus suinteresuotuosius subjektus vietos klimato paktams parengti ir įgyvendinti bei keistis geriausia patirtimi; |
8. |
sukurti žaliojo ekonomikos gaivinimo forumą, kuriame RK, Europos Komisija, vietos ir regionų valdžios institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai galėtų bendradarbiauti įgyvendinant žaliąjį kursą pagal naują ekonomikos atgaivinimo po pandemijos programą; |
9. |
siekti, kad žaliajame kurse numatytas tikslas užtikrinti aplinką be toksinių medžiagų išliktų esminiu žaliojo ekonomikos atgaivinimo aspektu. Plataus užmojo vandens, oro ir dirvožemio nulinės taršos veiksmų planas yra būtinas, visų pirma siekiant prisidėti prie sveikatos apsaugos; |
10. |
siekti daugiau, atsižvelgiant į būsimą ES biologinės įvairovės strategiją, kad būtų sustabdytas vykstantis biologinės įvairovės nykimas ir būtų sudarytos sąlygos ES pasaulio mastu pirmauti biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo srityje, nes tai labai svarbu siekiant užkirsti kelią būsimoms pandemijoms arba sumažinti jų poveikį; skatinti sparčiai įgyvendinti Europos miškų strategiją, užtikrinant, kad būtų įgyvendinti tinkami mechanizmai siekiant garantuoti, kad būtų keičiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir jų skaičius didėtų; |
11. |
skatinti tvarią ir vietinę maisto gamybą įgyvendinant strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ paskelbtas iniciatyvas, taip išsaugant biologinę įvairovę, dirvožemį, vandenį ir jūrų aplinką ir užtikrinant geras ES ūkininkų pajamas; kartu užtikrinant žemės ūkio gamintojams sąžiningas rinkos kainas sąžiningomis rinkos aplinkybėmis, bendrai privalomu būdu pritaikant gamybą prie rinkos paklausos, visų pirma rinkoje kilus krizei; užtikrinti, kad ūkininkai ir kaimo vietovės, vykdydami būtinus struktūrinius pokyčius pereinant prie tvaresnių maisto sistemų, sulauktų paramos; |
12. |
pateikti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą, padėsiantį sustiprinti ES socialinę dimensiją ir sušvelninti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos poveikį. RK pabrėžia, kad Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas turi stiprų teritorinį aspektą ir kad socialinių rodiklių suvestinė, kuri šiuo metu atspindi tik nacionalinius vidurkius, turėtų būti sustiprinta papildomais regioniniais duomenimis; |
13. |
į Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo planą įtraukti Europos vaiko garantijų sistemą, skirtą kovai su vaikų skurdu ir atskirtimi ES; |
14. |
ištirti socialinės ekonomikos potencialą ir parengti „Socialinės ekonomikos veiksmų planą“, kurio principai būtų įtraukti į įvairias Europos Sąjungos socialinės ir ekonominės politikos sritis, taip prisidedant prie žaliosios ir teisingos pertvarkos ir ekonomikos gaivinimo plano laikotarpiu po COVID-19, kada bus panaikintas švietimo, įgūdžių ir darbo vietų atotrūkis, pirmenybė bus teikiama jaunimo nedarbui ir bus skatinama lyčių pusiausvyra; |
15. |
pateikti plataus užmojo Stabilumo ir augimo pakto reformą, įtraukiant tvarių viešųjų finansų tikslą ir per koronaviruso krizę įgytą patirtį; |
16. |
padėti skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, kurios gali turėti konkretų poveikį vietos ir regionų lygmens realiajai ekonomikai, deramai atsižvelgiant į ypatingą atokiausių regionų padėtį; |
17. |
skubiai pasiūlyti esminę Europos semestro ir ES ekonominio valdymo reformą, pereinant prie skaidraus, įtraukaus ir demokratinio proceso. Dėl stipraus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ryšio su Europos semestru dar labiau reikia reformų, kuriomis būtų siekiama išvengti tolesnės centralizacijos ir principo „iš viršaus į apačią“ taikymo ekonomikos gaivinimo planuose, vietoje jų prioritetą teikiant ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai tarp valstybių narių ir jų viduje ir kokybiškoms viešosioms investicijoms, kurių reikia siekiant tvaraus ES atsigavimo. Reformuotas Europos semestras kaip bendra Europos ekonominė strategija, skirta įgyvendinti DVT visoje ES, turėtų integruoti partnerystės, daugiapakopio valdymo principus ir teritorinį aspektą, remiantis RK pasiūlymu dėl vietos ir regionų valdžios institucijų įtraukimo į Europos semestrą nacionaliniu lygmeniu ir Europos regionų komiteto – Europos lygmeniu; |
18. |
pašalinti COVID-19 krizės metu išryškėjusią Europos vertės grandinių pažeidžiamumo problemą; nustatyti silpniausias ES tiekimo grandinių jungtis ir įvairinti šaltinius, mažinant jų priklausomybę nuo atskirų šalių, tvariai stiprinant Europos pramoninę bazę ir užtikrinant ES strateginį pramonės savarankiškumą; sukurti įmonių grupių politiką, kuri būtų pagrindinė bet kokios ES pramonės politikos dalis, skirta europinių pasaulinio lygio įmonių grupių, jungiančių regionines įmonių grupių, tinklus ir ekosistemas, vystymui stiprinti; |
19. |
primygtinai ragina geriau įgyvendinti ES prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyrius ir dėmesį sutelkti į prekybos susitarimų, įskaitant būsimą susitarimą su Jungtine Karalyste, socialinio, ekonominio ir teritorinio poveikio gerinimą, pateikiant išsamesnes sektorių ir geografines analizes, kartu stiprinant prekybos ir darnaus vystymosi skyrių sąlygas laisvosios prekybos susitarimuose; pritaria Europos Komisijai, kad prekyba gali būti laisva, sąžininga ir atvira tik tuo atveju, jei Pasaulio prekybos organizacija (PPO) bus stipri ir veiksminga, ir remia Komisijos ketinimą pradėti plataus masto iniciatyvą dėl PPO reformos; |
20. |
užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos visapusiškai dalyvautų rengiant ir įgyvendinant 2021–2027 m. laikotarpio partnerystės susitarimus ir programas; |
21. |
užtikrinti, kad dėl didesnio sanglaudos fondų naudojimui ir valstybės pagalbos taisyklėms suteikto lankstumo, kuris būtinas siekiant padėti regionams, miestams ir kaimo vietovėms atsigauti po COVID-19 krizės, nebūtų centralizuojamos galios ir iš vietos ir regionų valdžios institucijų nebūtų atimtos jų prerogatyvos; |
22. |
pasinaudoti ES miestų darbotvarkės ir atnaujintos Leipcigo chartijos įgyvendinimo patirtimi ir surengti miestų aukščiausiojo lygio susitikimą tvarios miestų plėtros klausimais; |
23. |
remtis pasiūlymu „Renovacijos banga“ ir 2018 m. lapkričio mėn. priimtu miestų partnerystės būsto srityje veiksmų planu rengiant Europos būsto darbotvarkę, skirtą integruoti būsto klausimą į skirtingas jam poveikį darančias ES politikos sritis; |
24. |
pasiūlyti nuoseklią ir plataus užmojo ES kaimo vietovių darbotvarkę, skirtą visų pirma atokioms teritorijoms, kurios dažnai būna pamirštamos, ir taip užmegzti glaudesnį ryšį su kaimo vietovėse gyvenančiais piliečiais, kurie ir taip yra labiau atskirti nuo centralizuotų valdymo sistemų. Kaimo vietovių ir bendruomenių atgaivinimas padėtų ES pademonstruoti konkrečią paramą ir sustiprintų jos teisėtumą vietoje; |
25. |
tvirtai atremti iššūkius, su kuriais susiduria Europos turizmas, pasitelkiant trumpalaikį finansavimą ir ilgalaikę ekonomikos gaivinimo po krizės strategiją, kad ateityje jis taptų atsparesnis ir tvaresnis. Tokiu būdu 2021–2027 m. ES ilgalaikiame biudžete sanglaudos politika privalo užtikrinti geresnį kultūros ir turizmo potencialo išnaudojimą. Daugiausia dėmesio ir toliau skiriama ekonomikos konkurencingumui pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, perėjimui prie skaitmeninių technologijų, taip pat Europos turizmo darbotvarkei; |
26. |
įgyvendinti atnaujintą Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į COVID-19 poveikį ir naujas švietimo ir mokymo sąlygas. Veiksmų planas taip pat turėtų skatinti spartų nuotolinio mokymosi priemonių vystymą regionuose, miestuose ir kaimo vietovėse, mažiau išsivysčiusiuose regionuose, ypač mokyklose, kad skaitmeniniai ir medijų naudojimo įgūdžiai taptų neatskiriama mokymosi visą gyvenimą dalimi, o planas – platforma Europos miestams ir regionams bei visam pasauliui dalytis gerąja patirtimi; |
27. |
aktyviai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas baigiant kurti bendrąją skaitmeninę rinką, pasinaudojant jų pagrindiniu vaidmeniu teikiant skaitmenines paslaugas piliečiams ir kuriant bei valdant skaitmeninę infrastruktūrą; užtikrinti, kad tvarios skaitmeninės transformacijos procesai Europos regionuose ir miestuose būtų atidžiai stebimi ir vertinami, ypatingą dėmesį skiriant miesto ir kaimo atotrūkiui; |
28. |
teikti didesnį finansavimą ir švietimą, susijusį su sparčiu ir visapusišku skaitmeninės infrastruktūros, ypač 5G ryšio, diegimu ES, be kita ko, pasitelkiant būsimą ES ekonomikos gaivinimo fondą, kartu užtikrinant spartesnį plačiajuostį ryšį ir būtiną įrangą kaimo, kalnų ir salų vietovėse, atokiausiuose regionuose ir regionuose, kurie susiduria su demografiniais iššūkiais; |
29. |
remti Europos švietimo erdvės sukūrimą iki 2025 m., užtikrinant glaudžią sinergiją su Europos mokslinių tyrimų erdve, kad būtų garantuotas aukštos kokybės švietimas ir mokymas, taip pat lygybė ir teisingumas švietimo srityje, reaguojant į demografinius pokyčius ir protų nutekėjimą; įtraukti RK į būsimų švietimo ir mokymo priemonių rengimą ir įgyvendinimą, taip pat į Atnaujintos Europos įgūdžių darbotvarkės ir Skaitmeninio švietimo veiksmų plano įgyvendinimą; |
30. |
pateikti moksliškai pagrįstą COVID-19 poveikio demografiniams pokyčiams vertinimą ir užtikrinti, kad būsimi sprendimai būtų pritaikyti prie vietos poreikių ir ypatumų; |
31. |
teikti pirmenybę paramai organizacijoms, įskaitant ne pelno organizacijas, taip pat MVĮ, pavieniams kultūros ir kūrybos sektorių menininkams ir darbuotojams, kurie ypač nukentėjo nuo COVID-19 protrūkio. Tobulinant dabartinę ES kultūros strateginę programą ir ateinančio laikotarpio programą „Kūrybiška Europa“, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos turtingos kultūros struktūros, regionų ir vietos ypatumų ir paveldo stiprinimui ir išsaugojimui; |
32. |
užtikrinti, kad Sąjungos pagalba šalims kandidatėms ir potencialioms kandidatėms po krizės pasiektų vietos bendruomenes ir pakankamai įtrauktų bei suteiktų galių vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios yra labai svarbios užtikrinant ES dalyvavimo tose šalyse demokratinį teisėtumą, kartu toliau pabrėžiant ir šalinant „korupcinio valstybės užvaldymo vietos lygmeniu“, keliančio grėsmę demokratijos pagrindui, pavojų; |
33. |
didinti ES paramą, skirtą šalių partnerių, visų pirma pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerių ir Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų bei jų asociacijų poreikiams tenkinti, siekiant sukurti naują decentralizacijos reformų dinamiką ir pagerinti valdymo rezultatus, taip pat didinti ES politikos naudos matomumą šalių partnerių teritorijose ir valdymo lygmenyse. Tai turėtų apimti Rytų partnerystės viešojo administravimo mokyklos įsteigimą, kaip siūloma bendrame komunikate dėl Rytų partnerystės politikos po 2020 m.; |
34. |
prisidėti siekiant DVT, be kita ko, aktyviai įtraukiant šalių partnerių vietos ir regionų valdžios institucijas ir remiant partnerystės ir solidarumo dvasia grindžiamą tarpusavio bendradarbiavimo veiklą, visų pirma atsižvelgiant į didelį pasaulinį COVID-19 pandemijos poveikį ir jos sustabdymo priemones; |
35. |
įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į ES lyčių lygybės strategijos įgyvendinimą ir stebėseną ir įtraukti į strategiją priemones, kurios didintų atsparumą COVID-19 krizės padariniams lyčių lygybės srityje; |
36. |
pasinaudoti konferencija dėl Europos ateities kaip proga kartu su piliečiais ir vietos bei regionų valdžios institucijomis apsvarstyti ES kaip projektą, grindžiamą tokiomis pagrindinėmis vertybėmis kaip demokratija, pagrindinės teisės ir teisinė valstybė, taip pat būtinus dabartinės institucinės struktūros pakeitimus, siekiant pagerinti jos veiksmingumą ir teisėtumą bei sustiprinti piliečių atsakomybės už Europos projektą jausmą; |
37. |
visapusiškai įtraukti RK ir nacionalinius bei teisėkūros įgaliojimus turinčius regioninius parlamentus į visus konferencijos dėl Europos ateities organus, kad procesas vyktų kuo arčiau piliečių; bendradarbiauti su RK rengiant bandomąjį nuolatinio ir struktūrinio dialogo su piliečiais per vietos ir regionų valdžios institucijas modelį, kuris sudarytų sąlygas dvikrypčiam piliečių ir ES institucijų bendravimo procesui ir kuris vėliau galėtų pagerinti ES sprendimų priėmimą ilgalaikėje perspektyvoje; |
38. |
dėti daugiau pastangų kovojant su dezinformacija, taip pat ir vietos bei regionų lygmeniu, remiant nepriklausomus faktų tikrintojus, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą ir kokybišką žurnalistiką, kartu pabrėžiant, kad kova su dezinformacija neturi būti prisidengiama imantis cenzūros ar ribojant saviraiškos laisvę; |
39. |
laikytis visapusiško požiūrio į migracijos, integracijos ir prieglobsčio politiką, grindžiamo pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms, subsidiarumo, solidarumo principais ir ES ir jos valstybių narių tarptautiniais įsipareigojimais; bendradarbiaujant su ES partneriais ir kilmės ir tranzito šalimis, užtikrinti didesnes bendras pastangas, skirtas ES išorės sienų apsaugai, ir aktyviau kovoti su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis; stiprinti paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms, integracijos politikoje atliekančioms esminį vaidmenį; |
40. |
tęsti sėkmingą bendradarbiavimą su RK geresnio reglamentavimo srityje ir propaguoti „aktyvaus subsidiarumo“ koncepciją, visų pirma pasitelkiant iniciatyvą „Regioninių centrų tinklas ES politikos įgyvendinimui įvertinti (RegHub)“ ir šio tinklo naują vaidmenį Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformoje, taip pat remiant RK kuriant RegHub 2.0 tinklą kaip dar veiksmingesnę priemonę laiku teikti grįžtamąją informaciją, atsižvelgiant į naudotojų patirtį įgyvendinant ES politiką vietos ir regionų lygmeniu; rengiant geresnio reglamentavimo komunikatą patvirtinti šiuos principus ir pasiremti jais; |
41. |
atsižvelgti į dėl Europos Komisijos būsimos darbo programos vykusias diskusijas regionų parlamentuose po Europos Komisijos Subsidiarumo ir proporcingumo darbo grupės išvadų ir Europos regionų komiteto bei Europos regioninių teisėkūros asamblėjų konferencijos (CALRE) pradėto bandomojo projekto. |
RK paveda savo pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ES institucijoms ir ES Tarybai pirmininkaujančioms valstybėms narėms.
2020 m. liepos 2 d., Briuselis
Europos regionų komiteto pirmininkas
Apostolos TZITZIKOSTAS
(1) COM(2020) 440 final.
NUOMONĖS
Regionų komitetas
139-oji RK plenarinė sesija per INTERACTIO (mišrios formos), 2020 6 30–2020 7 2
1.10.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 324/21 |
Europos regionų komiteto nuomonė „Laisvosios prekybos susitarimų (LPS) įgyvendinimas iš regionų ir vietos perspektyvos“
(2020/C 324/04)
|
POLITINĖS REKOMENDACIJOS
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS
Bendrosios pastabos
1. |
palankiai vertina Komisijos metinę ataskaitą dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) įgyvendinimo; mano, kad tai ne tik svarbus žingsnis siekiant didesnio skaidrumo, bet ir veiksminga priemonė suteikti visuomenei objektyvią bendrąją informaciją apie prekybos susitarimus, dėl kurių susitarė ES; |
2. |
pabrėžia svarbias ES prekybos politikos teikiamas galimybes įgyvendinti ES tikslus, visų pirma ES tvaraus augimo, darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, užimtumo, darbo vietų kūrimo ir investicijų srityse. Tačiau kartu supranta, kad COVID-19 krizė yra didelis Europos šalių ir pasaulio ekonomikos sukrėtimas, kuris iškreips Europos MVĮ galimybes pasinaudoti pasauline prekyba. Remiantis naujausiu Prekybos generalinio direktorato tyrimu, numatoma, kad 2020 m. pasaulinė prekyba sumažės 10–16 proc.; numatoma, kad ES 27 šalių eksportas į trečiąsias šalis sumažės 9–15 proc., o tai prilygsta 282–470 mlrd. EUR (1); |
3. |
primena, kad nuo eksporto į ES nepriklausančias šalis priklauso 36 mln. ES darbo vietų, iš jų – 13,7 mln. darbo vietų užima moterys. 2000–2017 m. nuo eksporto į kitas pasaulio šalis priklausomų ES darbo vietų skaičius padidėjo 66 proc., o tai yra 14,3 mln. papildomų darbo vietų; ES užimtumo dalis, priklausoma nuo prekių ir paslaugų pardavimo į kitas pasaulio šalis, padidėjo nuo 10,1 proc. viso užimtumo 2000 m. iki 15,3 proc. 2017 m. (2). Su nerimu pažymi, kad, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) vertinimu, dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. vien Europoje bus prarasta 12 milijonų darbo vietų; |
4. |
pabrėžia taisyklėmis grindžiamos tarptautinės prekybos, kuri naudinga visiems prekybos partneriams, svarbą. Ragina Komisiją ir toliau ginti ES prekybos interesus ir kovoti su stiprėjančia protekcionizmo tendencija; |
5. |
pažymi, kad ES laisvosios prekybos susitarimų poveikis jaučiamas regionų lygmeniu. Todėl RK ragina Europos Komisiją sistemingai informuoti Komitetą ir ankstyvame derybų etape atsižvelgti į galimą prekybos poveikį vietos ir regionų lygmenimis; |
6. |
mano, kad LPS turėtų būti rengiami taip, kad jie taip pat būtų tinkami MVĮ, o MVĮ turėtų būti pasirengusios jais naudotis; šiuo požiūriu pabrėžia labai svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį perteikiant laisvosios prekybos susitarimus vietos MVĮ; |
7. |
pabrėžia bendrą visų valdymo lygmenų atsakomybę už tai, kad globalizacijos nauda būtų paskirstoma teisingai ir būtų sumažintas neigiamas jos poveikis; |
8. |
apgailestauja, kad imamasi vis daugiau PPO taisyklių neatitinkančių priemonių ir naujų netarifinių diskriminacinių susitarimų keliama abipusė perteklinio reguliavimo naštos grėsmė tampa įprastu reiškiniu pasaulinėje prekyboje; mano, kad esamos ES paramos programos ir jų kontrolė turėtų būti iš naujo įvertintos pagal ES konkurencijos taisykles, siekiant remti nuo prekybos karų nukentėjusius regionus sumažinant jiems tenkančią naštą; |
9. |
palankiai vertina tai, kad Komisija 2017 m. gruodžio 22 d. įsteigė ekspertų grupę prekybos susitarimų klausimais, siekiant didinti ES prekybos politikos skaidrumą ir įtraukumą; pažymi, kad nė vienas iš 28 šios grupės ekspertų (3) neatstovauja vietos ar regionų valdžios institucijai ar kuriai nors jos asociacijai; ragina Komisiją išlaikyti ekspertų grupę tokios pačios sudėties ir išsaugoti RK kaip stebėtojo teises; Jei būtų keičiama bendra ekspertų grupės struktūra, RK prašo būti pakviestas dalyvauti kaip narys; |
10. |
palankiai vertina tai, kad 29–31 proc. ES prekybos vyksta pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus; |
Su COVID-19 susijusios rekomendacijos
11. |
palankiai vertina Komisijos pranešimą apie ketinimą pradėti prekybos politikos peržiūros procedūrą ir iki metų pabaigos parengti naują strategiją. Tačiau RK ragina Komisiją užtikrinti, kad ši peržiūra būtų atliekama laikantis deramo stropumo ir skiriant dėmesio laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo valstybių narių regionuose ir miestuose klausimui; |
12. |
COVID-19 pandemija aiškiai parodė, kad pasaulio šalių ekonomikos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir kilus krizei nė viena šalis negali gaminti tiek, kad pati patenkintų savo poreikius. Todėl siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą RK ragina Europos Komisiją tęsti savo darbą, susijusį su PPO reforma. Be to pažymi, kad tais atvejais, kai iškreipiama pasaulinė konkurencija, ES reikia išnaudoti visas savo prekybos apsaugos priemones ir parengti naujas priemones, kuriomis būtų šalinama rinką iškraipanti trečiųjų šalių praktika; |
13. |
primygtinai ragina Europos Komisiją tęsti savo darbą, susijusį su konkurencijos iškraipymu, kurį bendrojoje rinkoje sukelia užsienio subsidijos. Todėl RK laukia Komisijos baltosios knygos dėl užsienio subsidijų priemonės paskelbimo. Pažanga šioje srityje yra ypač svarbi siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ES bendrovėms tokiose srityse kaip viešieji pirkimai; |
14. |
pažymi, kad regionams ir jų vyriausybėms tenka pirmiesiems stoti į kovą su krize, spręsti krizės sukeltas sveikatos ir ekonomines problemas. Todėl mano, kad ES turi stengtis sukaupti strateginių gyvybiškai svarbios įrangos atsargų, kad užtikrintų regionų parengtį būsimoms pandemijoms. Šiuo požiūriu teigiamai vertina Komisijos „atviro strateginio savarankiškumo“ koncepciją, kuria siekiama diversifikuoti pasaulines tiekimo grandines, taip pat į savo teritoriją susigrąžinti ypatingos svarbos medžiagų gamybą; |
15. |
teigiamai vertina gegužės 27 d. paskelbtą pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos, įskaitant naująją iniciatyvą REACT-EU ir laikiną ekonomikos sustiprinimo priemonę „Next Generation EU“. Tokiomis aplinkybėmis RK teigiamai vertina papildomų lėšų skyrimą sanglaudos politikai, nes šias lėšas galima panaudoti kovai su ekonominiu krizės poveikiu, įskaitant investicijų ir likvidumo užtikrinimą nukentėjusioms MVĮ vietos lygmeniu, ypač smarkiausiai paveiktuose sektoriuose. Tai leis išgelbėti kuo daugiau įmonių ir darbo vietų; |
16. |
palankiai vertina keleto ES finansavimo programų, įskaitant „InvestEU“, taikymo supaprastinimą atsižvelgiant į COVID-19 krizę. Vis dėlto primygtinai ragina Europos Komisiją net pasibaigus pandemijai toliau taikyti sistemą, sudarančią geresnes galimybes gauti įvairių programų finansavimą, kad Europos MVĮ galėtų pasinaudoti skaitmeninimu ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijomis kaip pelningomis galimybėmis kurti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietas; |
Viso prekybos susitarimų potencialo išnaudojimas. Regionų ir verslo perspektyvos
17. |
visiškai pritaria Komisijos nuomonei, kad ES įmonės gali pasinaudoti ES prekybos susitarimais tik tuo atveju, jei yra susipažinusios su tų susitarimų turiniu ir supranta, kaip jais naudotis praktiškai; pabrėžia, jog būtina įtraukti regionų atstovus į veiksmus, kuriais siekiama pagerinti LPS įgyvendinimą; todėl pabrėžia, kad svarbu rengti LPS įgyvendinimo veiksmų planus, kurie būtų pritaikyti kiekvienai valstybei narei, jų atitinkamiems regionams ir regionų verslo interesams; |
18. |
reiškia susirūpinimą, kad sudėtingos produktų kilmės taisyklės ir administracinės formos, kurių reikalauja ES prekybos partneriai teikdami lengvatas ES įmonėms, taip pat pastangos įrodyti lengvatinę kilmę atrodo esančios neproporcingos ES MVĮ, nes jos neturi tokių pat išteklių kaip didelės įmonės; |
19. |
pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad būsimais ES prekybos susitarimais neturi būti trukdoma bet kuriuo viešojo valdymo lygmeniu teikti, remti arba reguliuoti viešąsias paslaugas arba valdžios institucijoms užkirsti kelią didinti piliečiams teikiamų paslaugų įvairovę; |
20. |
primena, kad didžioji dalis su eksportu susijusios MVĮ veiklos visų pirma vykdoma bendrojoje rinkoje (4) ir tik apie pusė MVĮ parduoda savo prekes už 28 ES valstybių narių ribų (5); be to, pažymi, kad MVĮ eksporto veikla taip pat labai koncentruota – šešioms valstybėms narėms (6) tenka daugiau kaip du trečdaliai viso ES MVĮ eksporto; |
21. |
pabrėžia, kad, remiantis neseniai RK ir Eurochambres atlikta apklausa, veiksmingam prekybos susitarimų įgyvendinimui reikia (7):
|
22. |
laikosi nuomonės, kad reikia dėti daugiau pastangų skleidžiant informaciją apie tarptautinės prekybos veikimą, ypač valstybėse narėse ir jų vietos ir regionų valdžios institucijose, kurios turi atlikti svarbų vaidmenį, nes jos yra arti vietos MVĮ ir turi žinių apie jas; todėl pripažįsta sistemingo RK ir Europos Komisijos bendradarbiavimo galimybę skleidžiant svarbią informaciją ir kuriant reikiamas interaktyvias priemones, kaip antai MVĮ skirta produktų kilmės taisyklių skaičiuoklė; |
23. |
palankiai vertina Komisijos padarytą pažangą kuriant interneto portalą, į kurį bus integruotos dvi duomenų bazės – patekimo į rinką galimybių duomenų bazė ir Prekybos pagalbos tarnyba; |
24. |
be to, palankiai vertina esamas priemones, kuriomis Europos Komisija naudojasi siekdama skatinti ir remti ES MVĮ tarptautinimo didinimo pastangas, kad jos būtų konkurencingesnės pasaulyje, ir pabrėžia poreikį užtikrinti, kad šios priemonės būtų taikomos laikantis principo „iš apačios į viršų“; |
25. |
reiškia susirūpinimą dėl Komisijos ataskaitoje nurodytų neišspręstų su prekybos partneriais susijusių klausimų, visų pirma dėl to, kad ES produktai ir toliau nepatenka į kai kurių šalių partnerių rinkas; Didelį prioritetą reikėtų teikti abipusiam nebiurokratiniam techninių standartų pripažinimui; |
Pasaulinio masto ekonominis bendradarbiavimas neturi skatinti nelygybės tarp ES regionų
26. |
laikosi nuomonės, kad nepaisant bendro laisvosios prekybos susitarimų skatinamo ekonomikos augimo, kai kuriems ekonomikos sektoriams, taip pat regionams, kuriuose jie yra, gali būti padarytas neigiamas poveikis; |
27. |
pritaria Komisijos nuomonei, kad ES prekybos susitarimais atveriamos didelės galimybės ES žemės ūkio produktų eksportui, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad tarpinės tvarumo poveikio vertinimo ataskaitos, skirtos prekybos susitarimui su MERCOSUR, projekte teigiama, kad ES žemės ūkis ir kaimo vietovės patirs neigiamą poveikį, todėl kai kurios valstybės narės atmetė dabartinės redakcijos susitarimą; taip pat primygtinai reikalauja, kad MERCOSUR susitarimas būtų įvertintas atsižvelgiant į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių šiltnamio dujų kiekio mažinimo tikslą. Todėl ES ir MERCOSUR susitarimo ratifikavimui turi būti keliama sąlyga, kad bus imtasi priemonių, kurios atvirkštine kryptimi pakeistų dabartinę Brazilijos Amazonės miškų naikinimo statistiką; |
28. |
pabrėžia, kad, RK bendradarbiaujant su „Eurochambres“ atliktoje apklausoje dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo, išaugęs užsienio įmonių konkurencinis spaudimas taip pat buvo įvardytas kaip svarbus regionams susirūpinimą keliantis klausimas, kai įsigalios ES prekybos susitarimai (8); |
29. |
pabrėžia, kad iš Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimo (9), kuriame buvo analizuojami kai kurių valstybių narių prekybos srautai, matyti, kad regionų eksporto rezultatai teigiamai ir tvirtai susiję su BVP ir kad visose vertintose valstybėse narėse prekyba labai sutelkta kelete regionų; |
30. |
primena, kad diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo ir diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities Europos Komisija pripažino teritoriniu požiūriu nevienodą globalizacijos poveikį, pabrėždama, kad globalizacijos teikiama nauda juntama plačiai, tačiau išlaidos dažnai patiriamos vietos lygmeniu; |
31. |
pabrėžia, kad norint išspręsti pirmiau nurodytas nelygybės problemas, reikia reaguoti visos ES mastu ir užtikrinti, kad nė vienas asmuo ar regionas neliktų nuošalyje; |
32. |
yra tvirtai įsitikinęs, kad teritorinio poveikio vertinimai gali būti veiksminga priemonė, leidžianti iš anksto nustatyti ir kiekybiškai įvertinti asimetrinį prekybos susitarimų poveikį Europos regionams ir taip sudaryti galimybę susijusiems regionams imtis tinkamų politinių priemonių poveikiui įveikti; mano, kad tai esminė sąlyga rengiant tvirtą, skaidrią ir faktais grindžiamą prekybos politiką; |
33. |
ypač pabrėžia sanglaudos politikos vaidmenį gerinant ES teritorijų konkurencingumą tikslinėmis investicijomis, pritaikytomis bet kurios konkrečios teritorijos poreikiams pagrindiniuose sektoriuose, tokiuose kaip tinklo infrastruktūra, moksliniai tyrimai ir inovacijos, MVĮ, IT paslaugos, aplinkos ir klimato veiksmai, kokybiškas užimtumas ir socialinė įtrauktis; |
34. |
atsižvelgdamas į tvirtus įrodymus dėl regioninių tarptautinės prekybos modelių, primena, kad norint, jog ES toliau liberalizuotų prekybą, būtina, prieš imantis kiekvienos svarbios iniciatyvos šioje srityje, atlikti poveikio vertinimus, kuriuose daugiausia dėmesio būtų skiriama galimam poveikiui nacionaliniu ir ypač subnacionaliniu lygmenimis; |
35. |
palankiai vertina tai, kad savo 2020 m. gegužės mėn. Europos ekonomikos gaivinimo plane Komisija pasiūlė sustiprinti savo ekstremaliųjų situacijų priemones, įskaitant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF), ir numato, kad jos bus lankstesnės, kad prireikus išteklius būtų galima skirti greitai ir reikiamu mastu. Tikisi, kad Komisija sparčiai išdėstys savo pasiūlymą, ir tokiomis aplinkybėmis pakartoja (10), kad ankstesniame EGF pasiūlyme naujajam 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiui numatytos palyginti didelės tinkamumo finansuoti ribos (mažiausiai 250 atleidimų iš darbo) (11) ir nedidelis 225 mln. EUR metinis biudžetas; |
Prekybos politika kaip pagrindinė tvarumo didinimo priemonė
36. |
tvirtai įsitikinęs, kad prekybos politika turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant globalizacijos teigiamą ekonominį, socialinį, teritorinį ir aplinkosaugos poveikį piliečiams ir įmonėms Europoje ir už jos ribų; |
37. |
primena, kad, remiantis specialiąja 2019 m. „Eurobarometro“ apklausa (12), padaugėjo respondentų, susirūpinusių dėl neigiamo tarptautinės prekybos poveikio aplinkai. Tos pačios apklausos duomenimis, padaugėjo respondentų, manančių, kad tarptautinė prekyba jiems nenaudinga dėl jos poveikio aplinkai; |
38. |
primena, kad žaliasis kursas turi apimti tiek prekybos, tiek ekonomikos, reguliavimo ir konkurencijos politikos sritis skiriant joms visapusiškas pastangas siekiant apsaugoti aplinką ir nustatyti aukštus aplinkosaugos tikslus visai pramonei; |
39. |
mano, kad anglies dioksido nutekėjimo prevencijos mechanizmas galėtų būti naudojamas siekiant užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas; tačiau pažymi, kad ši priemonė turi užtikrinti aplinkosaugos, prekybos ir sąžiningumo klausimų pusiausvyrą siekiant išvengti atsakomųjų veiksmų prieš eksportą iš ES šalių, kurie gali pakenkti ES pramonei; |
40. |
tvirtai remia Komisijos 15 veiksmų planą kaip pagrindinę priemonę, leidžiančią veiksmingiau suformuluoti prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, kurie yra visų šiuolaikinių ES prekybos susitarimų dalis. Tačiau tai galima įgyvendinti tik nustačius atitinkamas išlygas, kurias taikant tvarumo reikalavimus būtų galima įgyvendinti, patikrinti ir sankcionuoti už jų nesilaikymą; |
41. |
dėl klausimo, kaip nustatyti, ar pažeidus prekybos ir tvaraus vystymosi skyriaus nuostatas reikia numatyti tam tikras pasekmes prekybai (susijusias su prekyba), RK pritaria nuostatai, kad, jei šalys vykdo nesąžiningą konkurenciją, pavyzdžiui, apeidami pagrindinius TDO standartus arba tvarumo standartus, turėtų būti parengtos nuostatos dėl sankcijų mechanizmo; |
42. |
pabrėžia, kad ES prekybos susitarimuose reikia geriau įgyvendinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrius taikant neprivalomas priemones ir geriau panaudojant ES ir valstybių narių nuosavus diplomatinius išteklius; |
43. |
be to, ragina į ES prekybos susitarimus įtraukti griežtas taisykles dėl netinkamai nustatytos sandorių kainos arba piktnaudžiavimo sandorių kaina ir dėl biržinių bendrovių mokesčių slėpimo; |
44. |
pritaria nuomonei, kad prekybos ir tvaraus vystymosi skyriai, taikant juos prekyboje, gali pagerinti sąlygas, pavyzdžiui, deramo darbo, aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita srityse ir tokiu būdu gali padėti inicijuoti veiksmingus ir ilgalaikius politikos pokyčius (13) trečiosiose šalyse; tuo pat metu pabrėžia, kad šie klausimai iš esmės yra demokratinių procesų rezultatas atsižvelgiant į atitinkamos šalies konstitucinę tvarką; |
45. |
atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos sprendimą paskirti už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingą vyriausiąjį pareigūną, kuris atidžiai stebėtų, kaip įgyvendinamos ES prekybos susitarimuose įtvirtintos klimato, aplinkos ir darbo apsaugos priemonės, ir yra įsitikinęs, kad už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingas vyriausiasis pareigūnas sukurs tvirtus ryšių su pilietine visuomene ir vietos bei regionų valdžios institucijomis kanalus; ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad šiai tarnybai būtų skirta pakankamai išteklių jos tikslams pasiekti; |
46. |
tačiau šiuo klausimu primena RK tyrimą dėl „prekybos susitarimų derybų demokratinio aspekto, piliečių ir vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens“, kuriame pabrėžiama, kad vien tik informacijos nepakanka skaidriam ir įtraukiam procesui užtikrinti ir kad reikia skirti ypatingą dėmesį nacionalinio ir vietos lygmens mechanizmams, kuriais suteikiama prieiga prie šios informacijos. Vietos ir regionų valdžios institucijos visų pirma pabrėžia, kad dažnai nėra formalių dialogo prekybos klausimais su atitinkamu nacionaliniu lygmeniu mechanizmų ir šis trūkumas dar labiau jaučiamas ES lygmeniu; |
47. |
taip pat mano, kad ES prekybos politika neturėtų kenkti ES paramos vystymuisi pastangoms trečiosiose šalyse, ir ragina laikytis subalansuoto požiūrio į laisvąją prekybą silpnesnių ekonomikų atvejais; primena laisvos ir sąžiningos prekybos svarbą, pabrėždamas skurdo mažinimo potencialą pasitelkiant regionų tarpusavio ir vidaus ekonominę integraciją. ragina užtikrinti didesnį politikos nuoseklumą tarptautinės prekybos ir vystymosi sektoriuose, atkreipia dėmesį į ES perėjimą nuo tarptautinės paramos vystymuisi prie labiau lygiavertės partnerystės metodo; |
Neigiamo ypatingų pokyčių poveikio konkretiems sektoriams ir regionams mažinimas
48. |
ragina visus svarbiausius institucinius veikėjus ypatingą dėmesį skirti esamiems prekybos ryšiams tarp ES 27 regionų ir JK, nes nuo jų labai priklausys JK pasitraukimo poveikis jų atitinkamoms ekonomikoms; būtina parengti atitinkamas priemones sektoriams ir teritorijoms, kurie gali patirti ypač neigiamą poveikį; |
49. |
palankiai vertina 2020 m. vasario 3 d. Europos Komisijos rekomendacijas Tarybai pradėti derybas dėl naujos partnerystės su Jungtine Karalyste; mano, kad EK turi užtikrinti, kad suderėtu susitarimu būtų ginami ES interesai; |
50. |
atkreipia dėmesį į Ispanijos delegacijos Regionų komitete pozicijos dokumentą (14) ir apgailestauja dėl Jungtinių Amerikos Valstijų priimto sprendimo nustatyti papildomus muitų tarifus Europos produktams, siekiančius 7,496 mlrd. JAV dolerių. Šis sprendimas yra atsakomoji priemonė į ES ir kai kurių valstybių narių vyriausybių suteiktą pagalbą orlaivių gamintojui „Airbus“ ir didžiausią neigiamą jo poveikį patirs ES valstybių narių žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų gamintojai; |
51. |
pabrėžia, kad dėl JAV plienui įvestų muitų tarifų stipriai pasikeitė prekybos plieno produktų srautų iš trečiųjų šalių kryptis, dabar jie į Europos rinką patenka vis didesniais kiekiais. ES plieno apsaugos priemonių veiksmingumas turėtų būti dar kartą įvertintas atsižvelgiant į sudėtingą plieno pramonės ekonominę aplinką, kad būtų išvengta tolesnės žalos vietinėms plieno bendrovėms. Šia peržiūra turėtų būti aiškiai siekiama panaikinti ankstesnį tarifinių kvotų padidinimą; |
Vienodos konkurencinės sąlygos ES bendrovėms taisyklėmis grindžiamoje prekybos sistemoje
52. |
primena, kad trečiosioms šalims nustatytos ES sankcijos dėl įvairių geopolitinių priežasčių, nesusijusių su prekyba, išprovokuoja atsakomąsias sankcijas, kurios daro neproporcingą poveikį kai kuriems regionams, užmezgusiems prekybos ryšius minėtose trečiosiose šalyse; mano, kad reikia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp kompensacinių priemonių taikymo ir konkurencijos išsaugojimo ir kad ES paramos programos turėtų būti iš naujo įvertintos, kad būtų galima paremti regionus, nukentėjusius nuo prekybos karų; |
53. |
atkreipia dėmesį į pastarojo meto raginimus vykdyti ryžtingesnę ES prekybos politiką, ginančią technologijas, įmones ir rinkas nuo nesąžiningos prekybos praktikos iš išorės; laikosi nuomonės, kad ES reikalinga aktyvesnė prekybos politika, galinti apsaugoti savo įmones tinkamomis kompensacinėmis priemonėmis, kurios atitinka naujausius vertės grandinės pokyčius, ir nustatytu įpareigojančiu prekybos konfliktų teisiniu pagrindu; palankiai vertina ES remiamą daugiašališkumą ir keletą pateiktų idėjų dėl PPO reformos, taip pat ir iniciatyvią Komisijos poziciją dėl aklavietės, susijusios su PPO apeliaciniu komitetu, t. y. dėl laikinųjų susitarimų su Kanada ir Norvegija; |
54. |
tačiau pažymi, kad nors pagrįstai galima tikėtis, jog nė viena šalis negali atsiriboti nuo globalizacijos nepatirdama milžiniškų išlaidų, daugiašalės prekybos sistemos žlugimo rizika yra reali, todėl ES turi apsvarstyti B planą; |
55. |
tvirtai remia Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Vykdymo užtikrinimo reglamentą, kad Komisija galėtų imtis atsakomųjų priemonių tais atvejais, kai partneris neleidžia ginčui pasiekti etapo, kai toks leidimas galėtų būti suteiktas; |
56. |
pritaria nuomonei, kad ES turi pereiti prie aktyvių priemonių, kad būtų užtikrintas abipusiškumas ir kovojama su protekcionizmu patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas srityje; |
57. |
todėl apgailestauja dėl nepakankamos pažangos tarpinstitucinėse derybose dėl persvarstyto pasiūlymo dėl tarptautinių viešųjų pirkimų priemonės (15), kurią Komisija pateikė 2016 m. |
2020 m. liepos 2 d., Briuselis.
Europos regionų komiteto pirmininkas
Apostolos TZITZIKOSTAS
(1) https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2020/may/tradoc_158764.pdf
(2) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/november/tradoc_157516.pdf
(3) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2017/december/tradoc_156487.pdf
(4) EPRS, CETA implementation: SMEs and regions in focus, RK užsakymu atliktas tyrimas, 2019 m. lapkričio 18 d., galima rasti http://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document.html?reference=EPRS_IDA(2019)644179
(5) Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 421, Internationalisation of Small and Medium-sized Enterprises, 2015 m. spalio mėn.
(6) Belgija, Vokietija, Ispanija, Italija, Nyderlandai ir JK.
(7) „Eurochambres“ ir RK tyrimas „Laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimas. Iššūkiai ir galimybės įmonėms ir regionams“, https://cor.europa.eu/en/events/Documents/ECON/Survey_Note_CoR-Eurochambres_Survey_15_November_2019.pdf
(8) Europos regionų komiteto ir „Eurochambres“ tyrimas dėl LPS įgyvendinimo, 2019 m. rugpjūčio– spalio mėn.
(9) EPRS, „Prekybos, investicijų ir tendencijų sąveika ES pramonėje. ES regionai tarptautinėje prekyboje“, RK užsakymu atliktas tyrimas, 2017 m. spalio 27 d., galima rasti http://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document.html?reference=EPRS_STU(2017)608695
(10) Europos regionų komiteto nuomonė – Teritorinio atsparumo stiprinimas. Miestų ir regionų įgalėjimas atsilaikyti prieš globalizaciją (OL C 54, 2018 2 13, p. 32).
(11) Visų pirma atsižvelgiant į tai, kad analogiškoje JAV programoje (angl. Trade Adjustment Assistance, TAA) nenumatytas konkretus atleidžiamų darbuotojų skaičius, kurį būtina pasiekti, kad būtų skiriama parama.
(12) https://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/survey/getsurveydetail/instruments/special/surveyky/2246
https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_19_6294
(13) Europos Parlamentas, „Free trade or geo-economics?“„Trends in world trade“ (Laisvoji prekyba ar geoekonomika? Pasaulio prekybos tendencijos), Išorės santykių teminis skyrius, Europos Sąjungos išorės politikos generalinis direktoratas, 2019 m. rugsėjo mėn.
(14) Ispanijos delegacijos Regionų komitete pozicija dėl prekybos ginčų ir naujų muitų tarifų žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktams nustatymo poveikio ES regionų ir vietos ekonomikai – https://cor.europa.eu/lt/news/Pages/US-tariffs-on-EU-agri-food-products.aspx
(15) https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/march/tradoc_157728.pdf
1.10.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 324/28 |
Europos regionų komiteto nuomonė „Vandens pagrindų direktyvos, Požeminio vandens direktyvos, Aplinkos kokybės standartų direktyvos ir Potvynių direktyvos tinkamumo patikra“
(2020/C 324/05)
|
POLITINĖS REKOMENDACIJOS
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS
A. Įžanginės pastabos
1. |
palankiai vertina laiku atliktą Vandens pagrindų direktyvos ir Potvynių direktyvos tinkamumo patikrą pagal Vandens pagrindų direktyvos 19 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad „Komisija šią direktyvą peržiūri ne vėliau kaip po 19 metų nuo jos įsigaliojimo dienos ir pasiūlo būtinus jos pakeitimus“; |
2. |
teigia, kad vanduo yra svarbiausia viešoji gėrybė ir ribotas išteklius, kurį reikia saugoti ir tvariai naudoti tiek kokybės, tiek kiekybės požiūriu. Jo apsauga ir valdymas peržengia regionines ir valstybines sienas, nes 60 proc. upių baseinų ES priklauso ne vienos valstybės narės teritorijai; |
3. |
atkreipia dėmesį į tai, kad nuo vandens priklausomuose ES sektoriuose kasmet sukuriama 3,4 trln. EUR, t. y. 26 proc. ES metinės bendrosios pridėtinės vertės, ir juose dirba apie 44 mln. žmonių. Kartu su nerimu pažymi, kad manoma, jog tik 40 proc. Europos paviršinių vandenų yra geros ekologinės būklės ir tik 38 proc. – geros cheminės būklės (1); |
4. |
atsižvelgdamas į COVID-19 pandemiją, ragina geriau sterilizuoti nuotekas, atlikti daugiau mokslinių tyrimų geresnio nuotekų (srutinių ir buitinių nuotekų) išsaugojimo srityje ir aktyviau diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus siekiant panaikinti bet kokias epidemiologines grėsmes vandens kokybei; |
5. |
pabrėžia, kad vanduo yra esminis aplinkos ir žmonių egzistencijos elementas. Siekiant užtikrinti aukštą vandens kokybę, valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos turi atlikti pagrindinį vaidmenį vykdydamos stebėseną, taip pat ir taikydamos prevencines ir taisomąsias priemones. Miestai ir regionai pirmieji užtikrina visuotinę prieigą prie vandens ir sanitarijos paslaugų kaip vieną pagrindinių teisių; svarbu užpildyti ekspertinių žinių spragas, įveikti perteklinį biurokratizmą ir nepakankamą daugiapakopio požiūrio taikymą – visa tai daro neigiamą poveikį veiksmingumui ir dėl to gali tapti neįmanoma naudotis gerąja vietos ir regionų lygmens praktika; |
6. |
atkreipia dėmesį į vandens svarbą Europos piliečiams, nusprendusiems vieną pirmųjų Europos piliečių iniciatyvų (EPI) skirti jiems susirūpinimą keliantiems ES vandens politikos klausimams. Ši tinkamumo patikra taip pat grindžiama Komisijos įsipareigojimais, prisiimtais reaguojant į Europos piliečių iniciatyvą „Right2Water“ (2) dėl prieigos prie vandens ir sanitarijos paslaugų skatinimo; |
B. Tinkamumo patikros išvados
7. |
atkreipia dėmesį į tinkamumo patikros išvadą, kad direktyvos iš esmės atitinka paskirtį ir gali būti šiek tiek patobulintos. Direktyvomis pasiektas aukštesnis vandens telkinių apsaugos ir potvynių rizikos valdymo lygis. Vandens pagrindų direktyvos tikslai dar nevisiškai pasiekti iš esmės ne dėl teisės aktų trūkumų, o labiau dėl nepakankamo finansavimo, lėto įgyvendinimo ir nepakankamo aplinkosaugos tikslų integravimo į sektorių politiką; |
8. |
atlikus tinkamumo patikrą nustatyta, kad cheminės medžiagos yra ta sritis, kurioje reikia gerinti padėtį ir siekti geresnių rezultatų. Nors yra tam tikrų įrodymų, kad Vandens pagrindų direktyva, Aplinkos kokybės standartų direktyva ir Požeminio vandens direktyva padėjo sumažinti ES vandenų cheminę taršą, analizėje nurodomos trys sritys, kuriose dabartinė teisės aktų sistema nėra optimali: nacionaliniai skirtumai (vietinių teršalų sąrašų skirtumai) ir ribinės vertės, kurios neturėtų būti viršijamos; prioritetinių medžiagų sąrašas (ilgas procesas) ir tai, kad pagal Aplinkos kokybės standartų direktyvą ir Požeminio vandens direktyvą rizika žmonėms ir aplinkai yra vertinama remiantis tik viena medžiaga, neatsižvelgiant į bendrą įvairių medžiagų poveikį, ir neišvengiamai apimama tik nedidelė aplinkoje esančių medžiagų dalis; |
9. |
nurodo, kad geriamojo vandens išteklių kokybei vis dar kyla grėsmė; todėl apgailestauja, kad atliekant tinkamumo patikrą nekreipiama dėmesio į Vandens pagrindų direktyvos 7 straipsnio dėl vandens telkinių, iš kurių imamas geriamasis vanduo, kokybės suprastėjimo ir mažesnio valymo tiekiant geriamąjį vandenį, veikimą ir įgyvendinimą; geriamojo vandens tiekėjai turėtų turėti galimybę pasikliauti aukštos kokybės vandens ištekliais, kad galėtų sumažinti valymo išlaidas; ragina Komisiją ir kitas teisėkūros institucijas užtikrinti aukštus kokybės ir saugos standartus ir politikos suderinamumą rengiant naują Geriamojo vandens direktyvos redakciją, įskaitant jos nuostatas dėl prieigos prie vandens (3); |
10. |
reiškia nusivylimą, kad atliekant tinkamumo patikrą nebuvo pakankamai išsamiai išanalizuotas Europos Teisingumo Teismo sprendimo Vėzerio upės byloje (4) poveikis. Dėl Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų dėl būklės prastėjimo ir gerinimo ir 4 straipsnio 4–7 dalyse nustatytų išimčių taikymo tiek veiklos vykdytojams, tiek valdžios institucijoms kilo teisinių neaiškumų. Visų pirma reikia atidžiau išnagrinėti, kokį tai daro poveikį aplinkos apsaugai skirtoms priemonėms (pvz., nuotekų valymo įrenginiams) arba priemonėms, remiančioms su klimato kaita susijusią pertvarką ir energijos bei išteklių valdymą; |
11. |
pabrėžia, kad šiuo metu daugiau nei pusei visų Europos vandens telkinių yra taikomos išimtys, todėl iššūkis iki 2027 m. sėkmingai pasiekti rezultatų yra, švelniai tariant, milžiniškas ir tikėtina, kad jis nebus pasiektas iki nustatyto termino – 2027 m.; todėl pabrėžia, kad reikės gerokai didesnių pastangų, išteklių, geresnio Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo, ir primygtinai teigia, kad vandens apsaugą pagal Vandens pagrindų direktyvą reikės užtikrinti ir po 2027 m.; |
12. |
ragina Europos Komisiją vertinimą papildyti valstybių narių, kurios Vandens pagrindų direktyvą taiko atsižvelgdamos į sprendimo Vėzerio upės byloje principus, patirtimi. Tenka apgailestauti, kad keletas šalių atitinkamai neįgyvendina direktyvos, tačiau tai nėra priežastis ignoruoti teisines problemas, kurios kyla tokiais atvejais; |
C. Politikos suderinamumas: Vandens pagrindų direktyva ir kiti ES teisės aktai
13. |
primygtinai ragina plačiau mąstyti apie vandenį ir užtikrinti didesnį visų tarpusavyje susijusių ES teisės aktų derėjimą ir koordinavimą, visų pirma atsižvelgiant į susirūpinimą dėl klimato kaitos, žiedinės ekonomikos ir naujų teršalų. Klimato kaitai atspari vandentvarka turėtų būti įtraukta į visas ES politikos sritis, o į Vandens pagrindų direktyvą turėtų būti įtrauktas aiškus ir plataus užmojo tikslas tiek klimato kaitos švelninimo, tiek prisitaikymo prie jos srityse; |
14. |
pabrėžia Vandens pagrindų direktyvos ir Potvynių direktyvos sąsajas su kitomis politikos sritimis, kuriose vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka itin svarbus vaidmuo, pavyzdžiui, žemės planavimo, žemės ūkio, energijos gamybos, visų pirma hidroenergijos (ir energijos tiekimo), terminio vandens naudojimo šildymui ir aušinimui, vandens transporto, žmonių sveikatos, turizmo, Miesto nuotekų valymo direktyvos ir Nitratų direktyvos įgyvendinimo ir kt.; |
15. |
atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina lygiagretų Miesto nuotekų valymo direktyvos – pagrindinio Europos nuotekų valymo paslaugų ramsčio – vertinimą, kurio rezultatai panašūs į tinkamumo patikros rezultatus: reikalingas veiksmingas ir efektyvus esamų teisinių priemonių įgyvendinimas, kuris duotų didelės naudos visuomenei ir aplinkai. Tačiau apgailestauja, kad vertinant nebuvo analizuojamas Miesto nuotekų valymo direktyvos veiksmingumas, susijęs su pramoninių nuotekų išleidimu į nuotakynus ir miesto nuotekų valymo įrenginius; be to, apgailestauja, kad teisiškai neišnagrinėtas klausimas, koks yra nepakankamo nuoseklumo tarp Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnio ir Miesto nuotekų valymo direktyvos 10, 7 straipsnių ir 2 straipsnio 9 dalies poveikis veiksmingiausiems Europos nuotekų valymo įrenginiams; |
16. |
be to, pabrėžia, kad skiriasi valstybių narių požiūris į fosforą ir eutrofikaciją, ir ragina užtikrinti didesnį Miesto nuotekų valymo direktyvos ir Vandens pagrindų direktyvos derėjimą; |
17. |
mano, jog labai svarbu, kad Europos Komisija griežčiau užtikrintų teisinių įsipareigojimų, susijusių su pagrindiniais vandens aplinkai kylančiais pavojais, pavyzdžiui, nustatytais Nitratų ir Miesto nuotekų valymo direktyvose, įgyvendinimą. Itin daug dėmesio reikėtų skirti naujiems kenksmingiems mikroteršalams, įskaitant mikroplastikus ir vaistus, nes dabartinės nuotekų valymo įrenginiuose naudojamos technologijos ne visiškai pajėgios pašalinti mikroteršalus; |
18. |
pabrėžia, kad intensyvus žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kenkiančių paviršiniams ir gruntiniams vandenims, įskaitant gavybą ir užterštumą pesticidais, trąšomis ir farmacijos produktų likučiais iš gyvuliams naudojamų antibiotikų. Kito laikotarpio bendroje žemės ūkio politikoje reikia visiškai atsižvelgti į žemės ūkio veiklos poveikį vandeniui ir skatinti perėjimą prie vandenį labiau tausojančios praktikos. Šie sprendimai galėtų apimti pasiūlymus išplėsti aplinkosaugos sąlygas dėl galimybės gauti išmokas pagal visas Vandens pagrindų direktyvos nuostatas, skatinant ekologiškesnį ūkininkavimą, kai taikomos ekologinės sistemos, be to, skatinant dialogą ir keitimąsi geriausia praktika šioje veikloje dalyvaujat vandens tiekėjams, atitinkamoms NVO ir ūkininkams; |
19. |
primena, kad vanduo yra pagrindinis gerai veikiančios biosferos, biologinio produktyvumo ir sugerties gebos veiksnys ir kad jis daro poveikį daugelio įvairių ekonomikos sektorių, visų pirma žemės ūkio, energetikos ir pramonės, veiklai ir yra jos veikiamas. Šiuo metu vykstančios arba būsimos diskusijos dabartinio teisėkūros ciklo metu yra puiki galimybė užtikrinti, kad vanduo ir Vandens pagrindų direktyvos bendrieji tikslai būtų įtraukti į kitus sektorius apimančią politiką; pabrėžia, kad Europos žaliajame kurse aiškiai užsibrėžiami plataus užmojo tikslai sumažinti išteklių naudojimą, taršą ir toksiškumą; galiausiai siekiant visiško politikos suderinamumo į įvairias strategijas, pavyzdžiui, naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, nulinės taršos veiksmų planą, naują biologinės įvairovės strategiją arba strategiją „nuo lauko iki stalo“, turėtų būti aiškiai įtraukti Vandens pagrindų direktyvos tikslai; |
20. |
pabrėžia regeneruoto vandens naudojimo drėkinimui žemės ūkyje potencialą siekiant sumažinti vandens trūkumą, remti prisitaikymą prie klimato kaitos ir propaguoti žiedinę ekonomiką; šiuo požiūriu palankiai vertina Tarybos ir Europos Parlamento reglamentą dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų ir kartoja atitinkamoje nuomonėje išdėstytą savo poziciją dėl pakartotinio vandens naudojimo (5); |
21. |
ragina Komisiją sukurti visapusiškai veikiančią stebėsenos sistemą, skirtą reguliariai rinkti atnaujintus matavimo duomenis apie pesticidų likučius aplinkoje (visų pirma dirvožemyje ir vandenyje), galbūt remiantis sėkminga LUCAS (Statistinių duomenų apie žemės dangą ir žemės naudojimą rinkimo sistemos) patirtimi; |
22. |
nurodo 2020 m. sausio 13 d. Komisijos sprendimą uždrausti tiaklopridą, neonikotinoidų pagrindu gaminamą pesticidą, kuris kelia aplinkosauginių problemų, ypač dėl jo poveikio požeminiam vandeniui ir kurį Europos maisto saugos tarnyba laiko pavojingu žmonių sveikatai; taip pat ragina uždrausti glifosatą ir parengti BŽŪP, kuri prisidėtų prie pesticidų naudojimo nutraukimo; |
D. Tolesni veiksmai siekiant geros ES vandens telkinių būklės
23. |
tvirtai pabrėžia, kad Vandens pagrindų direktyva tapo svarbiu žingsniu gerinant vandens išteklius Europoje ir atskaitos tašku kitiems žemynams. Tačiau, atsižvelgiant į per pastaruosius 20 metų kylančias problemas (pvz., klimato kaitą, mikroplastikus, vaistus, chemines medžiagas, antibiotikus ir kt.) ir naujus sprendimus (naujos technologijos ir metodika) bei į darnaus vystymosi tikslus ir Europos žaliąjį kursą, Vandens pagrindų direktyvą reikia skubiai atnaujinti; |
24. |
todėl ragina pakeisti paradigmą, kad biosfera būtų vertinama iš evoliucijos perspektyvos (didinant žmonių informuotumą, kad biosfera visada keitėsi) ir labiau ekosisteminiu būdu (įskaitant baseinų tvarumą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą), taip pat skatinti geresnį ekologinių procesų, įskaitant vandens, anglies, azoto ir fosforo ciklus, supratimą; |
25. |
atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į naująją paradigmą, kiekvienas vandens baseinas turėtų būti laikomas unikaliu „platonišku superorganizmu“, kuriame geomorfologija, klimatas, (žmogaus pakeistos ir natūralios) ekosistemos ir įvairios žmogaus veiklos formos daro poveikį vandens ciklui ir ekologinei būklei. Tai turėtų būti vertinama ne tik iš saugumo ir išteklių perspektyvos, tai visų pirma yra būdas užtikrinti tvarią ateitį, sveikatą ir gerą gyvenimo kokybę visiems; |
26. |
norėtų, kad tinkamumo patikros išvados paspartintų tarpdalykinės, integracinės paradigmos ir susijusių inovatyvių sprendimų kūrimą siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos pagal Europos žaliąjį kursą; mano, kad būtina išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę upėse, ežeruose, šlapynėse ir upių žiotyse, taip pat užkirsti kelią bet kokiai potvynių daromai žalai ir ją kuo labiau sumažinti; |
27. |
ragina sukurti naują, holistinį Vandens pagrindų direktyvos aspektą, į kurį turėtų būti įtraukta potvynių prevencija kartu su sausrų prevencijos valdymu ir priemonėmis, skirtomis padidinti vandens baseinų tvarumo potencialą (žvelgiant iš ekohidrologinės perspektyvos sudarytą iš penkių elementų: vandens, biologinės įvairovės, atsparumo klimato kaitai, ekosisteminių paslaugų visuomenei ir kitokio poveikio, konkrečiai kultūros ir švietimo); |
28. |
pabrėžia, kad reikia plėtoti ir įgyvendinti geriausią valdymo praktiką ir inovatyvias technologijas siekiant sumažinti taršą mikrotaršalais, įskaitant pesticidus, antibiotikus, mikroplastikus ir kitas pavojingas medžiagas; pabrėžia, kad taršos problemą reikia spręsti jos susidarymo vietoje ir taikant visapusišką požiūrį, pagrįstą informuotumu ir dalyvaujamaisiais procesais, kuriuose dalyvautų piliečiai, tam tikrą vaidmenį atliktų visi subjektai, o pirmenybė būtų teikiama sąžiningiausiems ir ekonomiškai naudingiausiems sprendimams. Sprendimai turi būti pritaikyti prie vietos sąlygų, numatančių neįgyvendinimo padarinius, ir atitikti aiškiai nustatytus poreikius ir ilgalaikes perspektyvas, nepasikliaujant paprastais technologiniais sprendimais, kaip pabrėžiama Europos Komisijos atliktoje tinkamumo patikroje; |
29. |
ragina atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos vandens šaltinių įvairinimo srityje siekiant užtikrinti aprūpinimo vandeniu saugumą, visų pirma Europos miestuose, kurie pritraukia vis daugiau piliečių, ir jos regionuose, kurie vis dažniau susiduria su ilgais sausrų tarpsniais; |
30. |
siūlo skubiai įgyvendinti inovatyvias priemones, skirtas gerai ekologinei Europos baseinų būklei pasiekti, pavyzdžiui, ekohidrologinius, gamtos procesais pagrįstus sprendimus (EH-NBS), žr. UNESCO pasaulinę vandens išteklių valdymo ataskaitą (WWAP) „Gamtos procesais pagrįsti vandens sprendimai“ (angl. Nature-Based Solutions for Water); atkreipia dėmesį į tai, kad ekohidrologiniai, gamtos procesais pagrįsti sprendimai padidina hidrotechninės infrastruktūros veiksmingumą, visų pirma žemės ūkio ir miesto kraštovaizdžiuose, klimato kaitos ir prisitaikymo prie jos požiūriu, ir didina vandens baseinų tvarumo daugialypį vandens, biologinės įvairovės, visuomenei skirtų ekosisteminių paslaugų, atsparumo klimato kaitai, kultūros ir švietimo potencialą (6). Šie procesai taip pat propaguoja holistinį požiūrį, skatinant tarpdalykinį tvarumo mokslą ir švietimą; |
31. |
atkreipia dėmesį mažuosius ir vidutinius nuotekų valymo įrenginius, kurie nuolat susiduria su periodine veiksmingumo sumažėjimo problema, ir rekomenduoja naudoti gamtos procesais pagrįstus sprendimus (EH-NBS) – nuoseklaus nusėdimo biologinio filtravimo sistemas, kad būtų sumažinti teršalų kiekiai prie išleidimo, siekiant geros gėlo vandens sistemų ekologinės būklės; |
32. |
pabrėžia, kad, remiantis naujausia pasauline vandens vertinimo ataskaita, ekohidrologiniai, gamtos procesais pagrįsti sprendimai naudojami tik 5 proc. investicijų, susijusių su vandeniu, tačiau šis skaičius turėtų būti didesnis. Pasklidoji tarša ir miesto paviršinės nuotekos sudaro beveik 50 proc. bendros taršos vandens baseine (pasklidoji tarša iš žemės ūkio, kraštovaizdžio ir miesto bei transporto infrastruktūros paviršinių nuotekų ir fosforo bei azoto apkrova iš pasklidųjų taršos šaltinių, pvz., Baltijos jūroje). Ši tarša veiksmingiausiai mažinama gamtos procesais pagrįstais sprendimais. Tai reiškia, kad ekohidrologiniai, gamtos procesais pagrįsti sprendimai turi būti taikomi 10 kartų dažniau nei dabar, siekiant sušvelninti taršos poveikį, visų pirma taikant gamtos procesais pagrįstus sprendimus, įgyvendinamus pagal ekohidrologinius principus; |
33. |
pabrėžia, kad, didėjant klimato kaitos poveikiui, Potvynių direktyva turėtų būti įtraukta į Vandens pagrindų direktyvą, siekiant padidinti požeminio vandens išteklių papildymą, upių slėnių vandens sulaikymo galimybes sulaikant vandenį salpose, polderiuose ir atkuriant vandens lygį aplinkiniuose ežeruose ir šlapžemėse; pabrėžia, kad labai svarbu didinti vandens baseinų vandens sulaikymo galimybes, nes, skatinant biologinį produktyvumą, vanduo didina anglies sankaupas ir maistinių medžiagų apykaitą, taip užkertant kelią maistinių medžiagų patekimui į vandenį ir atmosferą bei išvengiant eutrofikacijos bei toksiškų dumblių žydėjimo; |
34. |
pabrėžia, kad siekiant sumažinti pasklidžiuosius taršos šaltinius (azoto ir fosforo), dėl kurių pastaruoju metu į ežerus, rezervuarus ir pakrančių zonas patenka 20–50 proc. maistinių medžiagų, reikia bendrą žemės ūkio politiką, Nitratų direktyvą ir Augalų apsaugos produktų reglamentą suderinti su Vandens pagrindų direktyva. Regionuose, kuriuose sutelkta pramoninė gyvulininkystė, gali būti sunku pasiekti šį tikslą, jei BŽŪP ir nacionaline politika nebus gerokai sumažinta ši gyvulininkystės forma, kaip numatyta žaliojo kurso tiksluose, biologinės įvairovės strategijoje ir strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“. Siekti šio tikslo taip pat galima įrengiant labai veiksmingas žemės ir vandens ekotonines zonas, kurias sudarytų denitrifikacinės ir geocheminės užtvaros; pabrėžia, kad žemės ūkio kraštovaizdžiui tampant vis sudėtingesniam (žemės ir vandens ekotonai, medžių eilės ir apsauginės juostos), dėl stipraus vėjo ne tik prarandama mažiau vandens iš dirvožemio, bet ir užkertamas kelias organinių medžiagų ir anglies praradimui dirvožemyje. Todėl į bioekonomikos strategiją turėtų būti įtraukti šie metodai (žemės ir vandens ekotonai, medžių eilės ir apsauginės juostos), taip pat kitos priemonės vandens sulaikomumui kraštovaizdyje padidinti. Tai galėtų gerokai padidinti anglies dioksido surinkimą ir saugojimą, o tai yra vienas iš žaliojo kurso prioritetų; |
35. |
pabrėžia, kad dėl paviršinių nuotekų miesto teritorijose, ypač naujų statinių teritorijose, vandens baseine gali susidaryti 10–20 proc. maistinių teršalų apkrova – šį poveikį galima veiksmingai sumažinti taikant nebrangius pažangius ekohidrologinius, gamtos procesais pagrįstus sprendimus, pavyzdžiui, nuosekliųjų nuotekų sedimentavimo ir biologinio filtravimo sistemas ir mišrias sistemas, kuriose tradicinė hidrotechninė infrastruktūra susiejama su ekohidrologiniais, gamtos procesais pagrįstais sprendimais. Kartu turėtų būti įgyvendinamos priemonės dėl užstatomų teritorijų pritaikymo prie besikeičiančio klimato. Jei įmanoma, tokie sprendimai turėtų būti taikomi ir esamame pastatų ūkyje; |
36. |
primena, kad savo nuomonėje dėl BŽŪP reformos RK siūlo į kitą BŽŪP įtraukti penkis kiekybiškai įvertinamus aplinkos apsaugos tikslus (iki 2027 m.), įskaitant garantiją, kad 100 proc. paviršinio ir požeminio vandens be jokių išimčių atitiks Nitratų direktyvą; |
37. |
nurodo, kad į atitinkamus upių baseinų valdymo planus įtrauktų priemonių įgyvendinimo laikotarpis yra pernelyg trumpas, nes aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimo laikotarpis gali užtrukti daug ilgiau nei šešerių metų ciklas. Todėl Komitetas ragina pratęsti planavimo laikotarpius numatant mažiausiai dar du laikotarpius iki 2039 m., o vietos ir regionų valdžios institucijas rengti novatoriškus ilgalaikius projektus (7); |
38. |
mano, kad kai kurių valstybių narių vandens baseinų ir nacionaliniuose planuose dažnai trūksta sprendimų gyvenvietėms, kuriose potvynių tikimybė nedidelė; bet kokios statybos, įskaitant rekonstrukciją apsaugai nuo potvynių, tapo neįmanomos. Šiuo požiūriu Komisija ir jos agentūros turėtų labiau remti valstybes nares, kad būtų rasta įmanomų sprendimų; |
39. |
pabrėžia, kad, siekiant sustiprinti stebėsenos pastangas ir vėliau nustatyti geriausias priemones, reikia labiau suderinti Vandens pagrindų direktyvą, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB (8), nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, suderinamo su ES aplinkosaugos tikslais, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (9) dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH). Pavojingos cheminės medžiagos turi būti sustabdytos jų susidarymo vietoje, o gamintojai turi prisiimti didesnę atsakomybę už rinkai teikiamas chemines medžiagas; |
40. |
ragina ištirti vandens telkinių naudojimą įgyvendinant žaliąjį kursą, visų pirma dumblių, kaip natūralios anglies dioksido surinkimo priemonės ir neutralaus anglies dioksido poveikio energijos šaltinio bei gyvulių pašarų, ūkių potencialą; |
41. |
mano, kad neatsiejama persvarstytos Vandens pagrindų direktyvos dalis turėtų būti Darbotvarkės iki 2030 m. ir 17 JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas; |
42. |
ragina EK Vandens pagrindų direktyvą geriau susieti su vietos ir regionų teritoriniais ypatumais. Atsižvelgiant į santykinį vietos ir regioninės kalvotos ir kalnuotos teritorijos pažeidžiamumą dėl klimato sąlygų ir ypač į tai, kad Apeninų kalnų upių vandens telkiniai tampa dar labiau laikinesni, nuoroda į tokiam vandens telkiniui nustatytas sąlygas (ir galbūt nustatytas stebėsenos metodikas) nepakankamai atspindi tikslus. Dėl to jų klasifikacijoje nuvertinama jų kokybė, net jei nedaromas spaudimas dėl žmogaus veiklos, o šią svarbą dar labiau padidina klimato kaita; |
43. |
ragina Komisiją padėti didinti įgyvendinimo potencialą miestuose ir regionuose visoje ES išplečiant esamas keitimosi geriausia ir praktine patirtimi platformas, taip pat teikiant finansines priemones, kuriomis būtų remiamas inovatyvių metodų ir sisteminių sprendimų perdavimas tarp regionų; |
44. |
mano, kad, atsižvelgiant į vandens telkinių kultūrinius, istorinius ir socialinius aspektus, Vandens pagrindų direktyva ir jos plati taikymo sritis turėtų būti skirta skatinti tarpdalykinį bendradarbiavimą ir skaidrumą bei įgalėti piliečius kaip suinteresuotąsias šalis, kad jie galėtų reikšti savo nuomonę sprendimų priėmimo procese, įskaitant ekonominius aspektus, apimančius visas ekosistemines paslaugas, o ne tik tas, kurios susijusios su vandens tiekimu ir valymu; |
45. |
šiomis aplinkybėmis ir laikydamasis gero valdymo, ragina parengti metodiką, skirtą reguliariam visų susijusių suinteresuotųjų subjektų, sprendimus priimančių asmenų, visuomeninių organizacijų ir mokslininkų dialogui („piliečių mokslas“), kad jie aktyviau dalyvautų kuriant ir įgyvendinant inovatyvius sprendimus; |
46. |
ragina nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, turinčias komunalines vandens tiekimo įmones, dalyvauti iniciatyvoje „Water Erasmus“, kad techniniai darbuotojai galėtų aplankyti kolegas kitose valstybėse narėse ir pasimokyti iš jų vandentvarkos praktikos. Tokio pobūdžio mainai ir kitos iniciatyvos, pavyzdžiui, techniniai seminarai, turėtų būti intensyvesni, nes jie suteikia galimybę didinti informuotumą, skatinti dialogą, sužinoti apie sprendimus ir stiprinti gebėjimus; |
47. |
ragina Komisiją įgyvendinti visas priemones siekiant išvengti bet kokio vandens išteklių švaistymo ir tinkamai prižiūrėti vandens tėkmės įrenginius; |
48. |
ragina Komisiją priminti visoms nacionalinėms ir vietos institucijoms, kad vanduo yra viena iš pagrindinių viešųjų gėrybių ir todėl reikia geriau įgyvendinti vandens kainodaros politiką laikantis Vandens pagrindų direktyvos 9 straipsnyje įtvirtinto sąnaudų susigrąžinimo principo ir namų ūkius, žemės ūkį ir pramonę vadinti „vandens naudotojais“ ir rekomenduoti taikyti tarifų sąlygas, kurios skatintų šio ištekliaus išsaugojimą, kaip yra vasaros tarifų arba tarifų už suvartojimo blokus atveju. Be to, principas „teršėjas moka“ turėtų būti visapusiškai taikomas pasitelkus tvarias finansavimo priemones, pavyzdžiui, didesnę gamintojų atsakomybę; |
49. |
pabrėžia, kad dėl mažėjančių pasaulinių vandens išteklių pasaulio mastu atsiranda fragmentacija, galinti sukelti regioninių ir pasaulinių konfliktų. Siekiant užkirsti tam kelią, labai svarbu visame pasaulyje dalytis naujomis paradigmomis, naujomis metodikomis ir naujais sisteminiais sprendimais, ypač su tais regionais, kuriuose vandens ištekliai yra riboti, pavyzdžiui, Afrika ir Artimaisiais Rytais; siūlo Komisijai išnagrinėti bendradarbiavimo su UNESCO tarpvyriausybine hidrologine programa galimybes, kad būtų sustiprintas Europos vadovaujantis vaidmuo siekiant visuotinio vandens tvarumo; |
50. |
ragina užtikrinti vandens išteklių apsaugą ir ES šalyse kandidatėse bei stojančiosiose valstybėse. |
2020 m. liepos 2 d., Briuselis
Europos regionų komiteto pirmininkas
Apostolos TZITZIKOSTAS
(1) EAA ataskaita Nr. 7/2018, p. 6.
(2) https://europa.eu/citizens-initiative/water-and-sanitation-are-human-right-water-public-good-not-commodity_lt
(3) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija) (COM/2017/0753 final), 2017/0332(COD).
(4) ETT pranešimas spaudai: https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-07/cp150074en.pdf
Visas ETT sprendimo tekstas: http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?docid=165446&text=&dir=&doclang=LT&part=1&occ=first&mode=DOC&pageIndex=0&cid=2451841
(5) Europos regionų komiteto nuomonė „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų“ (OL C 86, 2019 3 7, p. 353).
(6) „Ecohydrology as an integrative science from molecular to basin scale: historical evolution, advancements and implementation activities“. (Ekohidrologija kaip integruotas mokslas nuo molekulinio lygio iki baseino: istorinė raida, pasiekimai ir įgyvendinimo veikla).
Prof. M. Zalewski Ecohydrology and Hydrologic Engineering: Regulation of Hydrology-Biota Interactions for Sustainability.
(7) Vienas iš pavyzdžių – pakartotinis lašišų, kurios 6-ąjame dešimtmetyje palaipsniui išnyko iš Reino upės, įžuvinimas. Reino komisija pradėjo įgyvendinti praktines priemones 1991 m., tačiau teigiamų rezultatų sulaukta tik po 20 metų;
(8) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).
(9) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
1.10.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 324/35 |
Europos regionų komiteto perspektyvinės nuomonės projektas „ES švaraus oro politikos dokumentų rinkinio ateitis atsižvelgiant į nulinės taršos tikslą“
(2020/C 324/06)
|
POLITINĖS REKOMENDACIJOS
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS
Įžanginės pastabos
1. |
palankiai vertina naujosios Europos Komisijos pasiūlytą Europos žaliąjį kursą (1), nulinės taršos tikslą, kad aplinkoje nebūtų toksinių medžiagų – vieną iš trijų naujojo už aplinką atsakingo Komisijos nario nurodytų prioritetų – ir, visų pirma, nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų planą, kurį planuojama patvirtinti 2021 m.; |
2. |
atkreipia dėmesį į vis didėjančią visuomenės paramą plataus užmojo ES oro kokybės gerinimo veiksmams, kaip parodė 2019 m. specialioji „Eurobarometro“ apklausa dėl požiūrio į oro kokybę. Didėjantis susirūpinimas oro tarša ir aktyvus jaunimo susitelkimas aplinkai išsaugoti yra atspirties taškas imtis plataus užmojo veiksmų šioje srityje; |
3. |
pažymi, kad oro tarša išlieka didžiausias aplinkos keliamas pavojus sveikatai ES ir kasmet dėl jos pirma laiko miršta beveik 500 000 žmonių (dešimt kartų daugiau nei žūsta eismo įvykiuose). Oro tarša siejama su kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių ligomis, insultu ir vėžiu. Be to, ji daro neigiamą poveikį klimatui, ekosistemoms, apstatytai aplinkai, įskaitant kultūros paveldą, ir ekonomikai; |
4. |
atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį įtraukti į būsimą politiką. Viena vertus, yra galimas ryšys tarp oro taršos ir užsikrėtimo COVID-19 virusu padarinių sunkumo (2); todėl oro taršos mažinimas turi būti vienas didžiausių ES ekonomikos gaivinimo plano prioritetų. Kita vertus, labai sumažėjus eismui, pramoninei gamybai ir kitai veiklai taikant judėjimo apribojimus, gerokai sumažėjo oro tarša ir triukšmas. Piliečiai gali aiškiau suprasti, kad sveikesnė aplinka, mažesnis eismas, atviresnės viešosios erdvės ir gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra labai svarbūs jų gerovei. Ši istorinė galimybė sukurti ką nors geresnio sulaukia didelio palaikymo; |
5. |
pažymi, kad pastaraisiais metais oro kokybė Europoje ir toliau laipsniškai gerėjo, tačiau nemažai valstybių narių neatitinka dabartinių normų, o daugiau kaip pusei iš jų yra pradėtos pažeidimo nagrinėjimo procedūros; taip pat pažymi, kad Europoje stipriai nesumažėjo taršos smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis (PM2,5) – vienos iš pavojingiausių taršos rūšių žmogaus kvėpavimo sistemai – lygis; |
6. |
palankiai vertina valstybių narių, Europos institucijų ir tarptautinių organizacijų atliekamą darbą vertinant oro taršą ir sprendžiant su ja susijusius klausimus (3); |
7. |
pakartoja savo raginimą taikyti integruotą požiūrį, įgyvendinti plataus užmojo ES išmetamųjų teršalų politiką ir tarpusavyje susieti ES nusėdusiųjų teršalų politiką ir išmetamųjų teršalų politiką tiek aprėpties, tiek tvarkaraščių požiūriu (4); ragina atsižvelgti į išvadas, padarytas per RK regioninių centrų (5) konsultaciją, kurioje nagrinėtas ES aplinkos oro kokybės direktyvos ir Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvos įgyvendinimas, taip pat į jo nuomonėje „8-osios aplinkosaugos veiksmų programos (AVP) rengimas“ (6) pateiktas rekomendacijas; |
8. |
primena ypatingą vietos ir regionų valdžios institucijų atsakomybę už ateities kartas ir šiandienos piliečius, ypač labiau pažeidžiamas grupes, todėl, remdamasis COVID-19 krizės metu įgyta patirtimi, yra įsitikinęs, kad pokyčiai yra įmanomi. Atsižvelgdamas į tai pateikia toliau išdėstytas rekomendacijas; |
Galimos naujos iniciatyvos
Teisėkūros priemonės
9. |
atkreipia dėmesį į tinkamumo patikros išvadą, kad Aplinkos oro kokybės direktyvos buvo iš dalies veiksmingos gerinant oro kokybę, tačiau dar yra ką tobulinti. RK rekomenduoja, remiantis PSO rekomendacijomis, apsvarstyti galimybę atliekant tokią peržiūrą įtraukti ultrasmulkiąsias daleles ir juodąją anglį, nes jos daro didelį neigiamą poveikį sveikatai. Be to, kalbant apie poveikį sveikatai, dėmesys turėtų būtų sutelktas ne į oro kokybės vertinimą, o į oro taršos poveikio žmonėms nustatymą; nekantriai laukia, kad atėjus laikui bus pateikti atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir prireikus prisidės prie šių procedūrų teikdamas vietos ir regionų lygmens pasiūlymus; |
10. |
sutinka, kad dabartinės stebėsenos taisyklės yra tinkamas pagrindas palyginamiems ir patikimiems oro kokybės duomenims gauti. Tačiau reikėtų labiau suderinti atskirų valstybių narių tam skirtas stebėsenos sistemas. RK rekomenduoja nustatant konkrečių matavimo stočių vietą glaudžiau bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis; |
11. |
pažymi, kad, kaip nurodo Europos Audito Rūmai, ES oro kokybės standartai buvo nustatyti beveik prieš 20 metų ir kai kurie iš jų yra tikrai ne tokie griežti kaip PSO gairės ir žemesni už rekomenduojamą lygį remiantis naujausiais moksliniais įrodymais dėl poveikio žmonių sveikatai; |
12. |
pritaria Europos Komisijos ketinimui pasiūlyti oro kokybės normas labiau suderinti su PSO gairėmis, kurios šiuo metu yra peržiūrimos, tačiau nori atkreipti jos dėmesį į keletą toliau pateiktų svarstymų. Atsižvelgiant į tai, kad daug valstybių narių neatitinka dabartinių normų, būtų tikslinga numatyti tolesnę paramą įgyvendinimui, kai tai būtina, ir deramus bei griežtai stebimus normų atitikimo laikotarpius. RK mano, kad išmetamiesiems teršalams taikomos taisyklės yra itin veiksmingas metodas, todėl rekomenduoja daugiau dėmesio skirti jų sugriežtinimui; tuo pat metu RK palankiai vertina tai, kad to pageidaujančios valstybės narės, regionai ar miestai savo iniciatyva gali taikyti ir jau taiko griežtesnes ribines vertes; |
13. |
pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikia skirti išmetamųjų teršalų reguliavimui, nes tai yra geresnis būdas užtikrinti švaresnį orą sumažinant teršalų išmetimą jų susidarymo vietoje (taršos prevencija). Pagal INR direktyvą valstybėms narėms nustatomi aukšti teršalų mažinimo įpareigojimai, tačiau būtinas ir ES masto sektorių reguliavimas. ES teisės aktais galima užtikrinti vienodesnes sąlygas, nes griežtesni vietos išmetamųjų teršalų mažinimo reikalavimai gali daryti neigiamą poveikį ekonomikai. ES teisės aktais taip pat reikėtų užkirsti kelią taršos perkėlimui į kitą vietą, pavyzdžiui, į gretimus miestus, šalis ar žemynus, arba kai kuriuose Vakarų Europos miestuose draudžiamus dyzelinu varomus automobilius eksportuojant į Rytų Europą, Afriką ir kitas pasaulio dalis. Daugiau dėmesio reikėtų skirti tam tikroms sritims, kuriose pastaruoju metu nebuvo priimta teisės aktų, pavyzdžiui, (vidaus vandenų) laivybai, ne iš transporto priemonių išmetamojo vamzdžio išmetamiems teršalams (stabdžių ir padangų nusidėvėjimas), dyzeliniams generatoriams (elektros energijos gamyba mieste), aviacijai arba nedideliems (<1 MWth) kurą deginantiems įrenginiams, kaip antai mediena ir anglimis kūrenamos krosnys ir katilai. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti realioms važiavimo ir naudojimo sąlygoms; |
Finansavimas
14. |
atkreipia dėmesį į tai, kad apkritai trūksta ES finansavimo oro kokybės priemonėms, oro kokybės planų rengimui bei įgyvendinimui, oro kokybės stebėsenai tikruoju laiku ir gerinimui apskritai. Procesas finansavimui gauti taip pat laikomas sudėtingu, todėl jį reikia iš esmės supaprastinti, kad būtų sėkmingai pasinaudota kvietimais teikti paraiškas dėl finansavimo. Tokiam finansavimui skirtų finansinių išteklių rinkimas turėtų būti grindžiamas principu „teršėjas moka“; |
15. |
pažymi, kad didelė tarša kietosiomis dalelėmis itin stiprų poveikį daro didelėms miestų aglomeracijoms, labai išplėtotos pramonės regionams ir neturtingiausioms ES vietovėms, kurios daugeliu atveju patiria ir energijos nepritekliumi. Todėl sektorių (žemės ūkio, transporto, pramonės ir energetikos) pertvarkos ir oro taršos klausimai turėtų būti sprendžiami integruotai, taikant specialiai pritaikytus metodus. Finansavimas yra labai svarbus, nes sėkmingas oro kokybės programų įgyvendinimas labai priklauso nuo finansinių išteklių. Be to, kai kuriuose regionuose yra ne tik susidariusios nepalankios socialinės ir ekonominės sąlygos, bet ir jų padėtis geografiniu ar klimato požiūriu yra nepalanki, todėl jiems reikia papildomos paramos kovai su oro tarša; |
16. |
atkreipia dėmesį į su perėjimu prie darnesnio vystymosi susijusius iššūkius, tenkančius vietos ir regionų bendruomenėms, įskaitant oro kokybės gerinimą. RK palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“ ir ragina Komisiją supaprastinti ir padidinti galimybes gauti ES lėšų, visų pirma ERPF, programos LIFE, EŽŪFKP ir Teisingos pertvarkos fondo, kad būtų pasiekti platesnio masto tikslai, naudingi ir oro kokybei, visų pirma įtraukti į oro kokybės planus pagal Aplinkos oro kokybės direktyvas. Tokiomis aplinkybėmis labai svarbu užtikrinti ES finansuojamų projektų ir nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų politikos suderinamumą siekiant kuo didesnio jų poveikio; todėl ragina valstybes nares ir Europos Komisiją skatinti glaudų bendradarbiavimą su vietos ir regionų valdžios institucijomis rengiant atitinkamas strategijas, politiką ir programas; |
17. |
ragina numatyti paskatas ar kitaip pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijas, pasiekiančias teigiamų rezultatų; |
Įgyvendinimo gerinimas
Daugiapakopis valdymas, bendradarbiavimas, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas
18. |
atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamumo patikroje minimos įgyvendinimo problemos ir nurodoma, kad dėl oro kokybės planų trūkumų ir nepakankamo valstybių narių įsipareigojimo imtis tinkamų priemonių labai vėluojama vykdyti oro kokybės normas; pažymi, kad tikrosioms važiavimo sąlygoms nepritaikytos ES transporto priemonių išmetamųjų teršalų ribinės vertė buvo viena iš esminių priežasčių, dėl kurių oro kokybės planai nebuvo pakankamai veiksmingi; |
19. |
pažymi, kad oro taršos šaltiniai yra skirtingi: gamtiniai, tarpvalstybiniai, nacionaliniai, regioniniai ir vietiniai (įskaitant gatvės lygmens). Kovojant su oro tarša reikėtų visais lygmenimis mažinti teršalų išmetimą, kad kiekvienas lygmuo prisiimtų savo atsakomybės dalį. Norint veiksmingai pagerinti padėtį, reikės glaudaus ir efektyvesnio įvairių valdymo lygmenų bendradarbiavimo ir komunikacijos. Regionų valdžios institucijos galėtų atlikti koordinuojamąjį vaidmenį tarp vietos ir nacionalinio lygmenų, o gerosios patirties pavyzdžiai turėtų būti renkami ir skleidžiami. Reikėtų išplėsti bendradarbiavimą įtraukiant įmones, mokslo įstaigas ir kitus svarbius suinteresuotuosius subjektus, taip pat plačiąją visuomenę; |
20. |
pažymi, kad jau esama konkrečių priemonių, pavyzdžiui, TAIEX aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo peržiūrai skirta partnerių priemonė, ir jomis sėkmingai naudojasi kai kurios valstybės narės ir vietos ir regionų valdžios institucijos; |
21. |
palankiai vertina pastangas sudaryti tarptautinį susitarimą dėl kovos su tarpvalstybine tarša. Tiek Europos Komisija, tiek valstybės narės aktyviai dalyvauja atitinkamose darbo grupėse, specialios paskirties grupėse ir bendradarbiavimo programose pagal Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją (arba neseniai priimtą Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) Oro konvenciją). RK taip pat palankiai vertina praėjusiais metais pradėjusį veikti Tarptautinio bendradarbiavimo oro taršos srityje forumą, kuris galėtų padėti paspartinti oro kokybės gerinimą visame pasaulyje, skleidžiant sukauptas naujausias žinias ir jomis keičiantis; taip pat pabrėžia, kad svarbus gali būti tarpvalstybinis vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas (tiek ES viduje, tiek už ES išorės sienų) ir kad naudinga tokių iniciatyvų sistema gali būti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) priemonė; |
22. |
pabrėžia, jog būtinas tarpsektorinis bendradarbiavimas ir atitinkamų politikos sričių nuoseklumas. Priemonės turėtų būti kompleksiškai taikomos visiems oro taršos šaltiniams: transporto (kelių ir ne kelių transportui), energetikos (įskaitant būstų šildymą), žemės ūkio sektoriams ir pramonei, kartu atsižvelgiant į kitas susijusias sritis, pavyzdžiui, klimato kaitą ar sveikatą. Šios politikos sričių nauda gali būti abipusė (pvz., energijos taupymo priemonės), tačiau kai kuriais atvejais politikos priemonės (pvz., biomasės deginimo skatinimas ar dyzelinu varomų automobilių rėmimas) gali daryti neigiamą poveikį oro kokybei. Reikėtų pasinaudoti sinergija ir vengti priešingų rezultatų duodančių nuostatų. Visas susijusias Europos žaliojo kurso priemones – ne tik nulinės taršos veiksmų planą, bet ir Biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m., strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, žiedinės ekonomikos veiksmų planą, strategiją dėl darnaus ir išmanaus judumo ir Klimato teisės aktą – reikėtų naudoti taip, kad būtų lengviau pasiekti dabartinius oro kokybės tikslus; |
23. |
pažymi, kad kol kas žemės ūkio sektorius mažiausiai efektyviai mažina išmetamųjų teršalų kiekį (iš amoniako susidaro kietosios dalelės). Nors jau esama techniniu ir ekonominiu požiūriu perspektyvių priemonių išmetamųjų teršalų kiekiui žemės ūkyje mažinti, šios priemonės dar nėra plačiai taikomos. Įvykdžius ne vieną reformą aplinkos tvarumui didinti, BŽŪP turėtų padėti siekti šių tikslų. Vykstant deryboms dėl BŽŪP ateities po 2020 m. reikėtų apsvarstyti naujas arba griežtesnes priemones, įskaitant, pavyzdžiui, ekologines sistemas; |
24. |
palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą imtis papildomų veiksmų netaršiam judumui užtikrinti. Reikėtų apsvarstyti galimybę visoje Europoje suderinti mažos taršos zonas ir, dar svarbiau, nulinės taršos zonas. Suprasdami, kad dėl COVID-19 izoliuotose vietovėse taršos sumažėjimas yra laikinas, miestai jau ėmėsi veiksmų eismo poveikiui mažinti: jie išplėtė šaligatvius, pažymėjo mikromobilumo juostas, padidino greičio apribojimus ir kt. Be to, tapo akivaizdu, kad viešojo transporto įmonėms turėtų būti skubiai skirtas (ES) finansavimas, kad jos galėtų toliau veikti, atnaujinti savo transporto priemonių parką įsigyjant mažiau taršių transporto priemonių ir užkirsti kelią perėjimui prie privataus motorinio transporto; pabrėžia, kad, svarstant ir siūlant griežtesnes išmetamųjų teršalų normas benzinu bei dyzelinu varomoms transporto priemonėms, reikia atsižvelgti į ES gamintojų konkurencingumą ir ragina pamažu atsisakyti vidaus degimo variklių kelių transporte; palankiai vertina valstybes nares, regionus ir miestus, kurie jau nustatė galutinę leidimo įvažiuoti automobiliams su vidaus degimo varikliais datą. RK nepritaria priemokoms įsigyjant transporto priemones su šiais varikliais; be kita ko, siūlo toliau skatinti netaršių transporto priemonių technologijas ir spartinti investicijas į Europos geležinkelių tinklą, nes tai gali būti viena iš perspektyvių alternatyvų į darbą važinėjantiems asmenims; |
25. |
atkreipia dėmesį į gyvenamųjų patalpų šildymo kietuoju kuru problemą. Panašu, kad galiojantys ekologinio projektavimo teisės aktai nepasiūlo tinkamo sprendimo; todėl tikisi, kad Europos Komisija spręs šį klausimą įgyvendindama su tvariais gaminiais susijusias iniciatyvas pagal žiedinės ekonomikos strategiją. Be to, mažas pajamas gaunantiems asmenims (patiriantiems energijos nepriteklių) reikia skirti didelę paramą, kad jie ne tik galėtų pakeisti senus prietaisus, bet ir įstengtų sumokėti už efektyviau energiją vartojančių prietaisų eksploatavimą ir priežiūrą; taip pat reikėtų numatyti specialais paskatas pastatų renovavimui, siekiant pagerinti jų energinį naudingumą. Europos Komisija be kita ko turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti taisykles dėl gyvenamųjų patalpų šildymui naudojamo kuro kokybės ir šiuo tikslu sukurti tinkamų paskatų, įskaitant finansines paskatas; |
26. |
ragina valstybes nares kuo skubiau įgyvendinti ir atnaujinti savo nacionalines oro taršos kontrolės programas ir rengiant bei peržiūrint šias programas atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų pasiūlymus; |
Visuomenės dalyvavimas
27. |
pažymi, kad ugdant visuomenės sąmoningumą reikėtų labiau naudotis IT sprendimais, mobiliųjų telefonų programėlėmis ir kitomis susijusiomis priemonėmis, siekiant informuoti visuomenę ir atkreipti jos dėmesį į šį „nematomą žudiką“. Informacija turėtų būti lengvai suprantama ir prieinama, taip pat apimti sveikatos aspektus. Dabartinėje Europos oro kokybės indekso (7) svetainėje pateikiama išsami informacija apie oro kokybę Europoje, tačiau ši svetainė yra palyginti mažai žinoma ir apie ją turėtų būti plačiau skelbiama. Be to, naudojantis modeliavimu reikėtų patobulinti šią svetainę, kad regionams, mažesnėms gyvenvietėms ir kaimo vietovėms, kur nėra oro kokybės stebėjimo stočių, būtų galima suteikti informacijos apie jų oro kokybę; |
28. |
rekomenduoja dėti daugiau pastangų piliečių mokslo srityje. Piliečių mokslo taikomosios programos negali pakeisti stebėsenos duomenų, nes gaunami duomenys būna gerokai prastesnės kokybės, tačiau – ir tai reikia aiškiai nurodyti visuomenei – šios programos gali duomenis papildyti, suteikdamos tikslesnės informacijos apie oro taršos tendencijas, ir aktyviai įtraukti visuomenę bei didinti žmonių informuotumą. Reikėtų remti ir spartinti mokslinius tyrimus siekiant padidinti (nebrangių) jutiklių patikimumą, taip pat reikia teigiamai įvertinti svarbų dabartinį Europos standartizacijos komiteto (CEN) darbą, susijusį su kompaktinių oro kokybės stebėsenos prietaisų standartais ir oro kokybės modeliavimu; |
29. |
rekomenduoja informuoti plačiąją visuomenę tiek apie problemas, tiek ir apie pasiekimus, kurie patvirtina galimus teigiamus veiksmų rezultatus, įskaitant netaršios energijos, pavyzdžiui, atsinaujinančiosios ar branduolinės energijos, potencialą, nes tai leis valstybėms narėms ir vietos ir regionų valdžios institucijoms užsitikrinti visuomenės paramą priemonėms; |
30. |
atkreipia dėmesį į tai, kad piliečiams tenka svarbus vaidmuo mažinant oro taršą, visų pirma keičiant savo elgseną įvairiose jų gyvenimo srityse, įskaitant judumą, šildymą, maistą ir ypač bendrą vartojimą, nors daugelis žmonių to iš esmes dar nesuvokia (visuomenės informuotumas ES šalyse labai skiriasi). Nuo visuomenės dalyvavimo priklauso išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas, todėl rengiant oro kokybės planus ir priemones piliečiai turėtų būti labiau įtraukiami į sprendimų priėmimo procesą kuo ankstyvesniu etapu. Be to, į oro kokybės planus reikia įtraukti ne tik reguliavimo priemones, bet ir priemones, skirtas skatinti ir stiprinti su judumu susijusį piliečių sąmoningumą ir elgesio pokyčius, pavyzdžiui, mažiau važiuoti automobiliu. Vietos ir regionų valdžios institucijos šį darbą galėtų palengvinti įgyvendindamos tokius projektus kaip ClairCity; tačiau taip pat primygtinai ragina pripažinti ir plačiai skleisti vietos iniciatyvas, įtraukiančias piliečius, pavyzdžiui, medžių sodinimą ir žaliųjų sienų, valančių ir vėsinančių orą, miestuose kūrimą; |
Derinimas, gairės ir įgyvendinimo aktai
31. |
pasisako už tai, kad būtų parengtos tolesnės gairės dėl oro kokybės ataskaitų teikimo ir modeliavimo, kurios būtų specialiai skirtos vietos ir regionų valdžios institucijoms, atsižvelgiant į jų svarbų vaidmenį šiame sektoriuje. Taikant ataskaitų teikimo priemones (įskaitant e. ataskaitas) reikėtų atsižvelgti į vietos valdžios institucijos poreikius. Vietos valdžios institucijos ne visada gali turėti reikiamų techninių įgūdžių arba būtinų anglų kalbos žinių turinčių darbuotojų. Patobulinus e. ataskaitų teikimą būtų galima atsižvelgti į vietos ir regionų naudotojų ypatumus, užtikrinant vietos ir regionų valdžios institucijoms pavestų užduočių teikti ataskaitas suderinamumą su jų galiomis bei šio sektoriaus ištekliais; |
Dalyvavimas tinkluose ir iniciatyvose
32. |
pripažįsta, kad jau esama daug iniciatyvų ir tinklų, kurie dalyvauja sprendžiant oro taršos problemas (Miestų darbotvarkės partnerystė oro kokybės srityje, Švaraus miestų oro ekspertų grupė pagal UNECE Oro konvenciją (8), Europos švaraus oro forumas, Merų paktas ir kt.). Daugelis jų suteikia didelę pridėtinę vertę švaraus oro politikai, todėl RK ragintų vietos ir regionų valdžios institucijas labiau įsitraukti į šią ES lygmens veiklą; |
33. |
palankiai vertina naują Europos Komisijos iniciatyvą „Žaliojo miesto susitarimas“, kuria siekiama gerinti ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimą. „Žaliojo miesto susitarimas“ arba RK ir Europos Komisijos sukurta Techninė bendradarbiavimo aplinkos srityje platforma gali būti naudingos priemonės siekiant vietos ir regionų valdžios institucijoms pasiūlyti geriausiai jų poreikius atitinkančias iniciatyvas. Šios platformos taip pat turėtų padėti rinkti ir klasifikuoti informaciją apie esamas priemones, rekomendacinius dokumentus ar kitą svarbią paramą, teikiamą UNECE Oro konvencijos, Europos Komisijos ir jos Jungtinių tyrimų centro, Europos aplinkos agentūros ar bet kokio kito tinklo ar organizacijos, galinčią padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms gerinti oro kokybę. Be to, vietos ir regionų valdžios institucijoms reikėtų suteikti specialiųjų žinių ir techninę paramą (pvz., dėl vietos išmetamųjų teršalų aprašo rengimo, mažos taršos zonų nustatymo, SHERPA modelio naudojimo ir kt.), nes joms reikia išmokti kaip naudotis šiomis priemonėmis; |
Tolesni veiksmai
34. |
primygtinai ragina Europos Komisiją toliau griežtinti kai kuriuos išmetamųjų teršalų taisyklių aspektus ES lygmeniu ir toliau imtis veiksmų veiksmingam ir sustiprintam horizontaliajam ir vertikaliajam bendradarbiavimui užtikrinti, kartu raginant valstybes nares ir vietos ir regionų valdžios institucijas ieškoti geresnių bendradarbiavimo ir komunikacijos metodų; |
35. |
rekomenduoja vietos valdžios institucijoms ir patvirtintoms oro kokybės asociacijoms, kurios yra atsakingos už oro kokybės planus nustatytose oro kokybės zonose, teikti lengvai prieinamą oro kokybei gerinti skirtą finansavimą, prioritetą teikiant didesnės oro taršos zonoms; |
36. |
atkreipia dėmesį į tai, kad būtina koordinuoti ir administruoti susijusius tinklus, iniciatyvas, priemones ir gaires, kurios jau dabar suteikia visapusiškų žinių ir patirties ir kurios padėtų vietos ir regionų valdžios institucijoms pasinaudoti papildomomis techninėmis žiniomis ir gairėmis švaresniam orui užtikrinti. |
2020 m. liepos 2 d., Briuselis.
Europos regionų komiteto pirmininkas
Apostolos TZITZIKOSTAS
(1) https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal_lt
(2) Remiantis neseniai paskelbtu tyrimu „Taršos azoto dioksidu (NO2) kaip mirtingumo nuo koronaviruso (COVID-19) veiksnio vertinimas“, 78 proc. iš 4 443 mirties atvejų užregistruoti keturiuose šiaurės Italijos regionuose ir viename aplink Madridą Ispanijoje. Šiuose penkiuose regionuose nustatytas blogiausias taršos azoto dioksidu ir oro srautų sąlygų, neleidžiančių oro taršai išsisklaidyti, derinys.
(3) Europos Komisija toliau plėtoja ir įgyvendina ES švaraus oro politikos sistemą: Direktyvoje dėl nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų, kuri pakeitė Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvą, nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo reikalavimai 2020–2029 m. laikotarpiu ir nuo 2030 m., kaip tinkama platforma oro kokybės klausimams aptarti pasitvirtino Švaraus oro forumas ir buvo paskelbtos Aplinkos oro kokybės direktyvų tinkamumo patikros išvados. ES Taryba neseniai patvirtino išvadas dėl oro kokybės gerinimo. Europos Audito Rūmai paskelbė Specialiąją ataskaitą Nr. 23/2018 „Oro tarša. Mūsų sveikata vis dar nepakankamai apsaugota“ (OL C 324, 2018 9 13, p. 12), o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šiuo metu peržiūri oro kokybės gaires, ketindama 2021 m. paskelbti naujas gaires;
(4) Švaraus oro Europoje dokumentų rinkinys https://cor.europa.eu/lt/our-work/Pages/OpinionTimeline.aspx?opIdMR-1217-2014
(5) https://cor.europa.eu/en/news/Pages/consultation-air-quality.aspx.
(6) OL C 168, 2019 5 16, p. 27.
(7) http://airindex.eea.europa.eu
(8) Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija..
1.10.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 324/41 |
Europos regionų komiteto nuomonė „Veiksmų plano dėl švaraus vandenilio rengimas – vietos ir regionų valdžios institucijų indėlis kuriant neutralaus poveikio klimatui Europą“
(2020/C 324/07)
|
POLITINĖS REKOMENDACIJOS
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS
Neutralaus poveikio klimatui ES iki 2050 m. svarba
1. |
ypač palankiai vertina tai, kad Europos Vadovų Taryba patvirtino tikslą iki 2050 m. užtikrinti, kad ES poveikis klimatui būtų neutralus ir Europos Komisija, pateikdama pasiūlymą dėl Europos klimato teisės akto (1), siekia šį ES tikslą įtvirtinti teisiškai; |
2. |
pabrėžia, kad ypač pasibaigus COVID-19 krizei svarbu užtikrinti aplinkos apsaugos ir socialiniu požiūriu tvarų ekonomikos augimą. Europos žaliasis kursas (2), kuriame numatytos efektyviai energiją ir išteklius naudojančios, klimatui palankios technologinės ir socialinės inovacijos, turi būti pagrindinis ekonomikos gaivinimo po COVID 19 pandemijos elementas. Švarus vandenilis, kaip viena tokių ateities technologijų, dabar turi būti aktyviai remiamas ES; |
3. |
todėl ypač palankiai vertina, kad Komisija dabar iš anksto atsižvelgs į šios nuomonės raginimą pateikti ES vandenilio strategiją (3); be to, teigiamai vertina tai, kad pagal persvarstytą pasiūlymą dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos su atgaivinimo planu bus suteikta daugiau galimybių kurti švaraus vandenilio ekonomiką, ir ragina Tarybą ir Europos Parlamentą šias galimybes išsaugoti teisėkūros procese; |
4. |
primena, kad poveikio klimatui neutralumo tikslas reiškia visapusišką elektros energijos ir šildymo (bei vėsinimo) pertvarką ir visų pirma būtinus esminius pokyčius pramonės ir transporto srityse. Reikės daug įvairių atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamų technologinių sprendimų. Norint paspartinti perspektyvių technologijų diegimą, turi būti galima jas tikslingai remti. Švarus vandenilis ir iš jo gaunamos sintetinės medžiagos ir degalai (4) ateityje bus būtini poveikio klimatui neutralizavimo tikslui pasiekti, todėl jiems būtina speciali parama. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintam ekologiškam vandeniliui; |
5. |
mano, kad šiuo ankstyvu rinkos plėtros etapu būtų naudinga taikyti atvirąjį metodą galimų švaraus vandenilio naudojimo sričių atžvilgiu, nes realu, kad tam tikrą kiekį švaraus vandenilio būtų galima naudoti daugelyje sektorių; laikosi nuomonės, kad tolesniuose rinkos plėtros etapuose būtina dėmesį sutelkti į perspektyvias naudojimo sritis; |
6. |
atsižvelgdamas į tai pažymi, kad švarus vandenilis ir elektrosintetiniai degalai dėl konversijos metu patiriamų nuostolių palyginti su tiesioginiu iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos naudojimu nėra tokie efektyvūs, be to, ilguoju laikotarpiu daugelyje naudojimo sričių dėl to gali padidėti sąnaudos. Dėl šios priežasties vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu prioritetinėmis vandenilio ir elektrosintetinių degalų naudojimo sritimis laikomos tos sritys, kuriose vandenilis naudojamas kaip žaliava arba kai energijos vartojimo efektyvumo priemonės ir tiesioginė elektrifikacija negali būti taikomi kaip sprendimai (pvz., amoniako ir plieno gamyba, tolimojo susisiekimo ir sunkiasvorės transporto priemonės, aukštos temperatūros procesai, sezoninis energijos kaupimas), taip pat apstatytos aplinkos ir (arba) centralizuoto šilumos tiekimo sistemos dalys, kuriose šilumos siurbliai ar šilumos tinklai nėra veiksmingi; |
7. |
siūlo Komisijai užsakyti ekologiško vandenilio gamybos potencialo ES, be kita ko, mažiausiai išsivysčiusiuose NUT2 regionuose, ir kaimyniniuose regionuose (pvz., Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje (MENA)) tyrimus, ypač atsižvelgiant į konkurenciją tiesioginio elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų išteklių, naudojimui, nes plataus masto ir išsamios žinios apie realias galimybes įgyvendinti įvairius scenarijus yra svarbus žaliosios vandenilio ekonomikos kūrimo Europoje pagrindas. Be to, būtų galima išanalizuoti, kokiu mastu mėlynasis vandenilis gali būti naudojamas kaip tarpinis sprendimas; |
8. |
rekomenduoja valstybėms narėms žaliosios vandenilio ekonomikos skatinimą įtraukti 2023 m. atnaujinant savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP) ir glaudžiai bendradarbiaujant su visais dalyviais parengti integruotas nacionalines vandenilio strategijas ir jų įgyvendinimo priemones. Rengdamos ir įgyvendindamos šiuos projektus valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti su regionų ir vietos valdžios institucijomis arba jų nacionalinėmis ir regioninėmis asociacijomis, taip pat mokslininkais; siūloma, kad kiekviena valstybė narė išanalizuotų ekologiško vandenilio gamybos galimybes; |
Tvarumo aspektai
9. |
pabrėžia, kad ilguoju laikotarpiu tvariu vandenilio gamybos metodu yra laikoma tik vandenilio gavyba, kai jis išgaunamas skaidant vandenį elektrolizės būdu ir naudojant iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą energiją (ekologiškas vandenilis). Todėl kuriant vandenilio ekonomiką ES ir valstybės narės visas pastangas turi skirti ekologiškam vandeniliui. Kol dar nėra pakankamų kiekių, laikini technologiniai sprendimai, pavyzdžiui, mėlynasis vandenilis, gali padėti sumažinti dabartinės vandenilio gamybos metu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Reikia užtikrinti, kad nebus trukdoma pereiti prie ekologiško vandenilio. Laikini sprendimai ekologiško vandenilio atžvilgiu turi būti iš tikrųjų naudingi atsižvelgiant į sąnaudas ir įgyvendinimo spartą ir neturi sukurti ilgalaikės priklausomybės; |
10. |
mano, kad išsamus ir skaidrus vandenilio ir elektrosintetinių degalų klasifikavimas ir sertifikavimas pagal tvarumą yra ne mažiau svarbūs nei plataus masto ir privalomas su tuo susijusių sertifikatų naudojimas. Ekologiško vandenilio rinka gali plėtotis tik tiksliai, aiškiai ir diferencijuotai apibrėžus sertifikatus, kurie taip pat suteikia galimybę atskirti mėlynąjį ir ekologišką vandenilį. RK ragina Komisiją aktyviai skatinti dujų klasifikavimo procesą Europos dujų rinkos reguliavimo forume (Madrido forume) ir skubiai pateikti pasiūlymą dėl klasifikavimo ir sertifikavimo sistemos, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus dėl atsinaujinančių energijos šaltinių autentiškumo patvirtinimo; todėl ragina išnagrinėti galimybę sujungti esamas lygiagrečias kilmės garantijų sistemas (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 19 straipsnis) ir tvarumo sertifikatus (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 25–31 straipsniai). Komisija turėtų skatinti tarptautinę Europos sertifikatų / kilmės garantijų sistemos, kuri turi būti sukurta, sklaidą; |
Ypatingas regionų vaidmuo
11. |
pabrėžia, kad ekologišką vandenilį galima gaminti ir naudoti decentralizuotai, todėl ateityje tai gali būti dalis labiau decentralizuoto energijos tiekimo, kaip Komisija yra apibrėžusi ilgalaikėje strategijoje „Švari mūsų visų planeta“ (5) ir RK tam pritaręs (6). Ekologiškas vandenilis gali skatinti regionų ir vietos vystymąsi, nes svarbūs vertės grandinės komponentai gali būti kuriami regionuose ir savivaldybėse ir tokiu būdu daromas teigiamas poveikis užimtumui ir MVĮ. Be to, perteklinė šiluma, susidaranti gaminant ekologišką vandenilį, gali būti naudojama vietos ir regioninėse šildymo sistemose, o vandenilis, išsiskiriantis kaip kai kurių procesų šalutinis produktas, gali būti regeneruojamas ir panaudojamas vietos ir regiono reikmėms; |
12. |
aiškiai pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį kuriant vandenilio ekonomiką. Daug vietos ir regionų valdžios institucijų rengia vandenilio strategijas, paramos programas ir konkrečius projektus, pavyzdžiui, pagal „Europos vandenilio slėnių partnerystę“ (7). Dėl tikslaus vietos aplinkybių žinojimo, ryšių su vietos dalyviais, planavimo ir leidimų išdavimo procesų priežiūros ir įvairių regionų ir vietos lygmens paramos ir skatinimo galimybių, viešųjų pirkimų, įgaliojimų profesinio ir akademinio švietimo ir mokymo srityse vietos ir regionų valdžios institucijos yra nepakeičiamos kuriant rinką; |
13. |
atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad regionai gali atlikti svarbų jungiamąjį vaidmenį plėtojant regionines ekologiško vandenilio strategijas ir paramos programas, kuriomis siekiama integruotai plėtoti regionines ekologiško vandenilio vertės grandines. Gamybos ir naudojimo artumas suteikia galimybę pirmiausia kurti regioninius vandenilio tinklus ir po to juos išplėsti. Centralizuotą didelio masto vandenilio tiekimą pramonės branduoliuose galima suderinti su decentralizuota pramonės, judumo, pastatų ir tinklų balansavimo paklausa pramonės branduolių aplinkoje regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu (sektorių susiejimas). Netoli uostų esančios vietos galėtų būti ypač patrauklios, nes ilgalaikėje perspektyvoje jos taip pat yra palankios vandenilio ir (arba) elektrosintetinių degalų importui. RK ragina Europos Komisiją remti tokių regioninių ekologiško vandenilio vertės grandinėms ir branduoliams skirtų strategijų ir programų kūrimą ir įgyvendinimą; |
Rinkos plėtros koordinavimas
14. |
primena, kad ekologiško vandenilio rinka negali vystytis be didelių investicijų, įskaitant privačiojo sektoriaus investicijas. Jos bus paskatintos tik tada, kai atsiras pasitikėjimas ilgalaike rinkos plėtra. Plataus užmojo ir privalomi tikslai, aiški teisinė sistema, aiški strategija ir konkretus ekologiško vandenilio veiksmų planas gali padėti didinti pasitikėjimą; |
15. |
ragina Komisiją paskelbtoje ES vandenilio strategijoje pateikti visos ES 2030–2050 m. viziją dėl ekologiško vandenilio ir atsižvelgiant į šios nuomonės rekomendacijas, apibrėžti ekologiško vandenilio taikymo sričių, jo įsitvirtinimo rinkoje ir tolesnių inovacijų skatinimo perspektyvas; |
16. |
ragina Komisiją su ES vandenilio strategija pateikti integruotą Europos švaraus vandenilio ekonomikos ir ne teisėkūros bei teisėkūros priemones apimantį vandenilio vidaus rinkos kūrimo veiksmų planą daugiausia dėmesio skiriant švariam vandeniliui, kuris remtųsi šios nuomonės ir strateginio bendriems Europos interesams svarbių projektų forumo rekomendacijomis. ES vandenilio strategijoje turėtų būti numatyti aukšti, su ekologiško vandenilio gamybos pajėgumais susiję tikslai, ji turėtų remtis regionų gamybos potencialo analize ir skatinti sisteminę vandenilio gamybos plėtrą ir naudojimąsi kuriant atitinkamas vertės grandines. Ji turėtų padėti ES mastu koordinuoti pasiūlos, paklausos ir infrastruktūros plėtojimą ir derinti reguliavimo veiklą ir skatinimą ES, valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų lygmeniu, ypač atsižvelgiant į svarbų regionų jungiamąjį vaidmenį didinant ekologiško vandenilio gamybą ir jį naudojant energetikos ir pramonės žaliavų pertvarkos procese; |
17. |
mano, kad žaliosios vandenilio ekonomikos plėtra yra svarbus Europos žaliuoju kursu siekiamos tvarios pramonės politikos ramstis; atkreipia dėmesį į tai, kad tam, kad ekologiškas vandenilis taptų konkurencingas, reikia išplėsti elektrolizerių technologiją iki gigavatų masto. Elektrolizerių gamyba ES valstybėse narėse suteikia naujų galimybių (užimtumo potencialas) ir galimybių eksportuoti į visą pasaulį. Regionų komitetas primygtinai ragina Europos Komisiją jas remti; pabrėžia, kad svarbu, jog Europos regionai kartu su pramone dalyvautų kuriant įvairius sektorius apimančias vandenilio vertės grandines, tarpusavyje susiejančias pasiūlą, infrastruktūrą ir paklausą; ragina Komisiją įgyvendinant naują Europos pramonės strategiją (8), skatinti ekologiško vandenilio technologijų ir sistemų ir jų taikymo neutralaus poveikio klimatui gamyboje, ypač plieno, cemento ir chemijos pramonėje, eksperimentines rinkas; ragina Komisiją skubiai priimti paskelbtą ES švaraus plieno strategiją ir dėmesį sutelkti į ekologiško vandenilio naudojimą; |
18. |
ypač palankiai vertina naujoje pramonės strategijoje paskelbtą ketinimą įsteigti Europos švaraus vandenilio aljansą; ragina, kad jis būtų greitai įsteigtas, būtų orientuotas į ekologišką vandenilį ir prisidėdamas prie koordinavimo ir keitimosi žiniomis bei patirtimi padėtų ES užimti lyderės vaidmenį šio bazinės didelio poveikio technologijos srityje; ragina nuosekliai įgyvendinti Komisijos paskelbtą ketinimą į aljansą įtraukti regionus ir MVĮ; |
19. |
atkreipia dėmesį į tai, kad būtinas sistemingesnis požiūris į sektorius atsižvelgiant į didėjančią sektorių integraciją dėl vienodų energijos išteklių naudojimo; pabrėžia, kad Europos Komisijos paskelbtoje integruotos energetikos strategijoje ir ES vandenilio strategijoje (9) reikia akcentuoti sisteminę ekologiško vandenilio svarbą būsimoje energetikos ir pramonės sistemoje sektorių integracijai, palyginti su kitomis energijos formomis, kaip antai, elektros energija, dujos iš atsinaujinančiųjų išteklių ir elektrosistetiniai degalai, ir pristatyti sistemai palankius įgyvendinimo metodus. Šiuose dokumentuose reikia pateikti sistemai naudingų įgyvendinimo metodų, kaip pritaikytos ir naujos rinkos taisyklės gali padėti greitai sukurti veikiančią vandenilio rinką, kuri, viena vertus, leistų dinamiškai plėtoti vandenilio gamybą ir naudojimą ir, kita vertus, būtų gerai integruota į elektros energijos ir dujų rinkas; |
Remiantys pamatiniai teisės aktai ir infrastruktūros plėtojimas pagal Europos žaliąjį kursą
20. |
pabrėžia, kad dinamiškas atsinaujinančiosios energijos plėtojimas elektros energijos gamybos srityje yra ekologiško vandenilio rinkos kūrimo Europoje pagrindas; ragina sugriežtinus 2030 m. ES klimato tikslus peržiūrėti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą ir visų pirma atitinkamai padidinti ES tikslą, susijusį su bendram galutiniam energijos suvartojimui nustatyta atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalimi; ragina valstybes nares ir vietos ir regionų valdžios institucijas užsibrėžti aukštus atsinaujinančiosios energijos, pavyzdžiui, vėjo ir saulės, energijos plėtojimo tikslus; tikisi, kad Komisijos paskelbta Jūros atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategija šiam sektoriui suteiks postūmį, be kita ko, finansuojant inovacijų projektus, skirtus ekologiško vandenilio gamybai jūroje; |
21. |
ragina Komisiją išnagrinėti, ar Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva ir deleguotieji aktai suteikia pakankamai paskatų pereinamuoju laikotarpiu naudoti elektrosintetinius degalus, gaunamus iš pramonės išskiriamo CO2 kiekio arba surenkant ir naudojant CO2. Bet kokiu atveju reikia užtikrinti, kad nebūtų du kartus skaičiuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas arba kad į eletrosintetinius degalus nebūtų visapusiškai atsižvelgiama kaip į pagamintus iš atsinaujinančiųjų išteklių; |
22. |
be to, ragina skubiai parengti deleguotuosius aktus pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, siekiant patikslinti vandenilio gamybai skirtų elektros tinklų klasifikaciją (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 27 straipsnis) ir minimalius išmetamo ŠESD kiekio mažinimo reikalavimus sintetiniams degalams (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 25 straipsnis); |
23. |
pabrėžia, kad vandenilio gamybai naudojant elektros energiją iš tinklo reikia užtikrinti, kad elektrolizė būtų vykdoma tinklui ir sistemai naudingu būdu (paklausos valdymas); ragina ES vandenilio strategijoje ir nacionalinėse ir regionų vandenilio strategijose numatyti papildomų žaliosios elektros energijos gamybos pajėgumų sukūrimą elektrolizei; |
24. |
atkreipia dėmesį į tai, kad išorės sąnaudų internalizavimas sukuria vienodas konkurencines sąlygas įvairiems energijos ištekliams ir padidina ekonominį ekologiško vandenilio patrauklumą; todėl remia išsamią Energijos mokesčių direktyvos peržiūrą siekiant energijos mokesčius suderinti su Europos žaliojo kurso tikslais ir į direktyvos taikymo sritį įtraukti vandenilį ir elektrosintetinius degalus; ragina valstybes nares naudoti esamą manevringumo maržą ekologiniams mokesčiams ir papildomas pajamas siekiant sumažinti mokesčių naštą mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos; |
25. |
pabrėžia, kad ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) yra didelė paskata energijai imliai pramonei (pvz., chemijos ir plieno pramonė) mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Ekologiškas vandenilis jai suteikia labai svarbią galimybę mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.- Peržiūrint Apyvartinių taršos leidimų prekybos direktyvą reikėtų atsižvelgti į naujus 2030 m. klimato tikslus, pavyzdžiui, padidinant linijinį mažinimo koeficientą. Investicijos galėtų būti saugesnės, į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukiant minimalią kainą; |
26. |
remia tinkamo, PPO reikalavimus atitinkančio pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo (10) taikomo iš trečiųjų valstybių įvežtiems produktams, kurių gamybos metu išmetamas didelis anglies dioksido kiekis ir dėl kurių vyksta didelė tarptautinė konkurencija, kūrimą. Tokia sistema ir pritaikyta ES ATLPS gali būti paskata energijai imliose pramonės šakose naudoti ekologišką vandenilį; |
27. |
ragina Komisiją taip peržiūrėti Reglamentą dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros (TEN-E reglamentas) (11) ir ES teisės aktus dėl Europos dujų rinkos, visų pirma ES Dujų Direktyvą 2009/73/EB (12), kad žalioji vandenilio ekonomika galėtų dinamiškai vystytis ir transportuoti vandenilį visoje ES. Tai, pavyzdžiui, apima vienodų ir aiškių standartų (pvz., leistina vandenilio dalis gamtinių dujų tinkle) apibrėžtį, atitinkamą bendro intereso projektų (BIP) reikalavimų pritaikymą TEN-E, koordinuotą elektros energijos ir dujų infrastruktūros planavimą, esamos dujų infrastruktūros perskirstymą bei aiškias iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminto sertifikuoto vandenilio tiekimo į gamtinių dujų tinklą taisykles. Be to, reikia parengti viešųjų vandenilio tinklų reguliavimo pagrindą užtikrinant nediskriminacinę prieigą. RK atkreipia dėmesį į tai, kad specialių vandenilio tinklų kūrimas ir plėtra yra svarbi išankstinė sąlyga norint užtikrinti, kad grynasis vandenilis būtų tiekiamas prioritetinėms reikmėms, kurių atveju nėra jokių kitų alternatyvų vandeniliui; |
28. |
mano, kad peržiūrint Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą gerokai didesnę svarbą reikėtų suteikti mažataršėms varymo technologijoms krovininėms transporto priemonėms, turistiniams autobusams bei vidaus vandenų laivybai, taip pat elektros varikliams, kurie maitinami vandenilio elementais arba elektra per orines kontaktines linijas, ir kitiems energijos šaltiniams, kurie atitinka tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo reikalavimus. Atitinkamos infrastruktūros plėtra, visų pirma palei pagrindinių tinklų koridorius, yra išankstinė šių technologijų sklaidos sąlyga. Tam reikėtų skirti pakankamai finansinių išteklių pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP). Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvos peržiūra suteikia galimybę nustatyti konkrečius reikalavimus dėl vandenilio papildymo punktų tankumo valstybėse narėse; |
29. |
ragina Komisiją sudaryti sąlygas remti vandeniliui skirtos vamzdynų infrastruktūros diegimą (naujų vamzdynų tiesimas arba esamų gamtinių dujų vamzdynų pertvarkymas) ir kaupimo infrastruktūros kūrimą; pabrėžia, kad tarpvalstybinės vandenilio infrastruktūros tarp pramonės branduolių vystymas ir finansavimas suteikia ekonominių galimybių. Dėl teritorinio planavimo ir išlaidų efektyvumo patartina bendradarbiauti su kitais sektoriais, kuriems reikalinga nauja energetikos infrastruktūra; |
30. |
ragina Komisiją, įgyvendinant savo paskelbtą darnaus ir išmanaus judumo strategiją, pirmenybę teikti ekologiško vandenilio ir elektrosintetinių degalų naudojimui, taip papildant elektromobilumą sunkiasvorių krovinių transporto, viešojo keleivinio transporto, vandens transporto ir oro transporto srityse. Šiuo tikslu reikia parengti aiškų ir patikimą veiksmų planą ir Europos reguliavimo sistemą, kad būtų skatinamas mažataršių transporto priemonių naudojimas esamose rinkliavos sistemose; |
Parama finansinėmis ir reguliavimo priemonėmis ir valstybės pagalba
31. |
pabrėžia, kad žaliosios vandenilio ekonomikos kūrimas, ypač gamybos plėtra, turi būti finansuojami viešosiomis lėšomis, nes ekologiškas vandenilis šiuo metu yra nerentabilus. RK atkreipia dėmesį į tai, kad peržiūrint Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires reikėtų užtikrinti arba išplėsti paramos priemonių veikimo laisvę siekiant paskatinti ankstyvą rinkos plėtrą; |
32. |
primena, kad gaminant ekologišką vandenilį didelę sąnaudų dalį sudaro investicinės ir elektros energijos sąnaudos. Iš esmės esama tiek su pasiūla, tiek ir su paklausa susijusių priemonių ekologiško vandenilio gamybai skatinti; priklausomai nuo formos, jomis galima pasiekti panašų poveikį. Investicinės dotacijos ir supirkimo priemokos yra galimos su pasiūla susijusios priemonės. RK pabrėžia, kad elektros energijos sektoriuje įgyta patirtis parodė, kad tam tikrą laikotarpį garantuojant pajamas būtų galima išplėsti gamybos pajėgumus. Nepaisant to, konkurenciniam spaudimui sukurti, būtų galima nuo pat pradžios paskelbti tiek supirkimo priemokas, tiek ir investicines dotacijas; |
33. |
pabrėžia, kad reguliavimo priemonėmis galima tam tikruose sektoriuose ar taikymo srityse sukurti ekologiško vandenilio paklausą, kuri savo ruožtu paskatintų gamybos plėtrą. Išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslai susijusiuose sektoriuose kartu su priemonėmis, pavyzdžiui, privalomomis pridėjimo normomis (pvz., oro ir jūrų transportas), degalų pateikimui rinkai taikomos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo normos arba transporto priemonių parkui (pvz., krovininėms transporto priemonėms, turistiniams autobusams ar vidaus vandenų laivybai) taikomos anglies dioksido ribinės vertės gali paskatinti tikrą ekologiško vandenilio ir elektrosintetinių degalų paklausą. Atsižvelgdamas į tai RK ragina valstybes nares įgyvendinant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą pasinaudoti teisės aktų suteikiama veiksmų laisve ekologiškam vandeniliui ir (arba) elektrosintetiniams degalams skatinti. Alternatyva naudojimo sritims, kurioms jau šiandien reikia didelio kiekio vandenilio, galėtų būti sandoriai dėl anglies dioksido kainų skirtumų (angl. Carbon Contracts for Difference, CCfD), kurie kompensuoja faktinių ŠESD kiekio mažinimo sąnaudų ir esamos anglies dioksido kainos skirtumą; |
34. |
atkreipia dėmesį į tai, kad ir viešieji pirkimai gali sukurti apčiuopiamą ir nuspėjamą paklausą. Šiuo atveju svarbų vaidmenį gali atlikti vietos ir regionų valdžios institucijos, nes savivaldybių ir jų įmonių transporto priemonių parkai (pvz., gatvių valymo, atliekų šalinimo, viešojo artimojo susisiekimo transporto priemonės ir taksi) vis dažniau tampa gerais ekologiško vandenilio ir kitų neutralaus poveikio klimatui varymo technologijų naudojimo pavyzdžiais; |
35. |
palankiai vertina iniciatyvas bendriems Europos interesams svarbiems ekologiško vandenilio projektams (bendriems Europos interesams svarbūs projektai, angl. IPCEI) sukurti; ragina Komisiją sukurti teisinį pagrindą Europos interesams svarbiems ekologiško vandenilio projektams, o valstybes nares – juo pasinaudoti ir taip sudaryti sąlygas didelio masto parodomiesiems projektams. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama įvairių su vandeniliu susijusių bendriems Europos interesams svarbių projektų sinergijai sukurti, kad plėtojant ekologiško vandenilio vertės grandinę būtų išvengta dilemos „višta ar kiaušinis“; |
36. |
ragina išplėsti inovacijų fondo ir modernizavimo fondo, į kuriuos patenka lėšos iš ES ATLPS, paramą parodomiesiems projektams ekologiško vandenilio srityje ir pagal programą „InvestEU“ tikslingai remti ekologišką vandenilį; ragina valstybes nares ir regionus kitą finansavimo laikotarpį naudotis Europos struktūriniais ir investicijų (ESI) fondais, įskaitant INTERREG regionų, vietos ir tarpregioniniams vandenilio branduoliams kurti ir stiprinti; pabrėžia, jog būtina visais lygmenimis siekti šios paramos, IPCEI ir mokslinių tyrimų finansavimo sinergijos; |
37. |
palankiai vertina naują Europos investicijų banko (EIB) skolinimo energetikos srityje politiką, įskaitant naujų finansavimo metodų rengimą pagal „InnovFin Advisory Programm“; šiuo atžvilgiu RK ragina EIB teikti didelę paramą ekologiškam vandeniliui, taikant finansavimo būdus, kurie taip pat naudingi MVĮ ir vietos ir regionų valdžios institucijoms ar skatinamąjį finansavimą teikiantiems bankams; |
38. |
mano, kad vieno langelio principo taikymas ES lygmeniu leistų įmonėms, įskaitant MVĮ, ir regionams bei miestams gerokai lengviau gauti finansavimą projektams; |
39. |
rekomenduoja valstybėms narėms, glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis arba jų nacionalinėmis ir regioninėmis asociacijomis, papildyti ES finansavimą nacionalinėmis programomis, skirtomis didelio masto parodomiesiems projektams ir gyvosioms laboratorijoms, taip pat nacionalinių tinklų kūrimui ir vandenilio regionų mainams; |
40. |
pabrėžia, kad būtini ilgalaikiai signalai privačiojo sektoriaus finansų ir kapitalo srautams nukreipti į investicijas perėjimui prie žaliosios ekonomikos, kurioje būtų naudojamas ekologiškas vandenilis, taip pat novatoriškų MVĮ labui; šiuo požiūriu tikisi Komisijos paramos paskelbtoje Tvaraus finansavimo strategijoje; |
Moksliniai tyrimai ir inovacijos
41. |
pabrėžia, kad ir plačiu mastu diegiant ir naudojant ekologišką vandenilį labai svarbus vaidmuo teks moksliniams tyrimams ir inovacijoms; Jais turi būti siekiama sumažinti sąnaudas visoje vertės grandinėje ir pagerinti galimybes reguliuoti įrenginius, jų efektyvumą ir gyvavimo ciklą. Todėl RK rekomenduoja pagal programą „Europos horizontas“, įskaitant jos žaliojo kurso uždavinius, Europos strateginį energetikos technologijų planą ir Europos inovacijų taryboje (EIC) ypatingą dėmesį skirti ekologiškam vandeniliui; |
42. |
palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pagal programą „Europos horizontas“ įgyvendinti Europos švaraus vandenilio partnerystę, kuri pakeis Kuro elementų ir vandenilio bendrąją įmonę (KEV BĮ) (13); rekomenduoja pagerinti partnerystės finansavimą ir jos mechanizmą bei struktūrą palyginti su KEV BĮ, tinkamai atsižvelgiant į konkrečią vietos ir regionų valdžios institucijų svarbą, kad būtų galima remti daugiau ekologiško vandenilio parodomųjų projektų ES, taip pat ir pagal Europos vandenilio slėnių partnerystę; pabrėžia, kad svarbus partnerystės tikslas turi būti regionų, ES institucijų, valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų, taip pat įmonių žinių ir patirties mainai; |
43. |
ragina valstybes nares ir vietos ir regionų valdžios institucijas, atsižvelgiant į jų kompetenciją aukštojo mokslo ir profesinio mokymo srityse, skatinti kvalifikuotų specialistų ir mokslininkų mokymą visoje ekologiško vandenilio vertės grandinėje. Jos taip pat turėtų kurti ir tobulinti atitinkamas konsultavimo paslaugas, visų pirma skirtas MVĮ. RK ragina Komisiją remti tokias pastangas, visų pirma atsižvelgiant į naują Europos įgūdžių paktą ir Europos švietimo erdvę, apie kuriuos paskelbta naujoje Europos pramonės strategijoje (14); |
Tarptautinis aspektas
44. |
pažymi, kad ilguoju laikotarpiu vandenilio ir elektrosintetinių degalų paklausą didele dalimi greičiausiai padengs importas iš regionų, kuriuose labai gerai išvystyti atsinaujinantieji energijos ištekliai; šiuo atveju importuojamam vandeniliui ir (arba) e-degalams turi būti taikomi tokie patys griežti tvarumo kriterijai; rekomenduoja ekologiško vandenilio veiksmų plane, kurį siūloma parengti, atsižvelgti į ekologiško vandenilio ir elektrosintetinių degalų gamybą trečiosiose valstybėse ir transportą į ES. Be to, RK ragina iš anksto užmegzti bendradarbiavimo ryšius ne tik galimomis eksporto, bet ir su kitomis importo šalimis (pvz., Japonija), siekiant paremti koordinuotą tarptautinės švaraus vandenilio ekonomikos kūrimą, dėmesį sutelkiant į ekologišką vandenilį. Taip pat reikėtų stiprinti susijusias tarptautines iniciatyvas, pavyzdžiui, ministrų susitikimų švarios energijos klausimais vandenilio iniciatyvą ir „Misija – inovacijos“. Šioje srityje taip pat turėtų dalyvauti vietos ir regionų valdžios institucijos, kaip jau yra Europos vandenilio slėnių partnerystės atveju. |
2020 m. liepos 2 d., Briuselis
Europos regionų komiteto pirmininkas
Apostolos TZITZIKOSTAS
(1) Pasiūlymas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (COM(2020) 80 final).
(2) Komisijos komunikatas. Europos žaliasis kursas (COM(2019) 640 final).
(3) Žr. veiksmų planą – Ares (2020) 2722353.
(4) Toliau – supaprastinta sintetinių degalų sąvoka „elektrosintetiniai degalai“.
(5) COM(2018) 773 final.
(6) Europos regionų komiteto nuomonė „Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas vykdant novatorišką ir tvarią energetikos pertvarką regionų ir vietos lygmeniu“ (OL C 39, 2020 2 5, p. 72), Europos regionų komiteto nuomonė „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (OL C 404, 2019 11 29, p. 58).
(7) Pagal pažangiosios specializacijos platformą (S3P).
(8) COM(2020) 102 final.
(9) Žr. Europos Komisijos veiksmų planą – Ares(2020)2722353.
(10) Žr. įžanginį poveikio vertinimą Ares (2020) 1350037.
(11) Žr. įžanginį poveikio vertinimą Ares (2020) 2487772.
(12) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).
(13) Žr. įžanginį poveikio vertinimą Ares (2019) 4972390.
(14) COM(2020) 102 final.
1.10.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 324/48 |
Europos regionų komiteto nuomonė „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“
(2020/C 324/08)
|
POLITINĖS REKOMENDACIJOS
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS
1. |
palankiai vertina Europos Komisijos įsipareigojimą dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus; apgailestaudamas pažymi, kad pateiktų pasiūlymų taikymo sritis yra ribota; |
2. |
pripažįsta Europos Sąjungos pastarųjų dešimtmečių pastangas didinti miškų plotą, be kito ko įgyvendinant plataus masto miškų įveisimo programas, taip pat griežtus valstybių narių miškus reguliuojančius teisės aktus, kurie užtikrina miško atkūrimą ir natūralaus miško ataugimą; vis dėlto yra susirūpinęs dėl nerimą keliančio miškų, ypač neliestų miškų, prie kurių priskiriami puoselėjami ir tvarkomi miškai, alinimo masto pasaulyje (1); |
3. |
pabrėžia neliestų miškų, kaip didžiausios biologinės įvairovės vietų, teikiančių ekosistemines paslaugas, prisidedančias prie žmonių sveikatos (naudojimas farmacijoje, mityba, vaistiniai augalai), socialinės įtraukties (psichinė sveikata, užimtumo skatinimas kaimo vietovėse, ekologinis turizmas ir kt.), reikšmę, taip pat jų svarbų vaidmenį saugant aplinką nuo dykumėjimo, potvynių, hidrogeologinės struktūros blogėjimo, dirvožemio erozijos, ekstremalių oro sąlygų, kritulių kiekio mažėjimo, užteršto oro ir kt.; taip pat pripažįsta, kad tvariai tvarkomi, žmogaus auginami ir brandūs natūralūs miškai prisideda prie biologinės įvairovės apsaugos ir išsaugojimo; |
4. |
pripažįsta, kad miškų naikinimas yra labai sudėtingas reiškinys, kurį lemia daug veiksnių, didėjantys daugėjančių pasaulio gyventojų poreikiai, nes reikia daugiau maisto, pašarų, bioenergijos, medienos ir kitų būtiniausių produktų; pabrėžia, kad miškų naikinimas yra antras pagal dydį antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo šaltinis ir pagrindinis biologinės įvairovės nykimo veiksnys (2); |
5. |
pabrėžia, kad miškų nykimo prevencija gali turėti įvairialypės naudos žmonėms ir ekosistemoms, įskaitant biologinės įvairovės išsaugojimą, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą absorbuojant anglies dioksidą – tai viena veiksmingiausių klimato kaitos švelninimo priemonių – ir ekosisteminių paslaugų, kurios gali paskatinti tvarų augimą ir naują miškų bioekonomiką, pagrįstą racionaliu ir tvariu išteklių naudojimu, užtikrinimą; |
6. |
ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti reguliavimo priemonių ir rekomendacijų, parengtų taip, kad būtų atsižvelgta į nacionalinius, regioninius ir vietos konkrečius skirtumus, siekiant veiksmingai kovoti su visų formų miškų naikinimu ir pirminių miškų ekosistemų, kuriose yra anglies sankaupos ir biologinės įvairovės išteklių, alinimu, kartu skiriant tinkamą finansavimą; |
7. |
pabrėžia, kad miškų atkūrimas, ypač labiausiai iškirstų Europos miškų regionuose, tebėra viena veiksmingiausių prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo strategijų; šiuo požiūriu agrarinės miškininkystės sistemų plėtra, sodinant medžius pasėliuose ir ganyklose bei aplink juos, galėtų atlikti vis svarbesnį vaidmenį; |
8. |
ragina užtikrinti politikos suderinamumą, kad įvairių politikos sričių, be kita ko, naujosios BŽŪP (bendros žemės ūkio politikos), ES tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant Europos biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m., Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, prekybos politikos ir Europos žaliojo kurso, pastangos, tikslai ir rezultatai būtų suderinti išsamioje tvarumo strategijoje su aiškiais tikslais ir įgyvendinimo priemonėmis bei tinkamai atsižvelgiant į socialinę, ekonominę ir aplinkos pusiausvyrą; |
1 prioritetas. Mažinti ES vartojimo poveikį žemei ir užtikrinti, kad ES būtų vartojami produktai iš tiekimo grandinių, neturinčių įtakos miškų naikinimui
9. |
pabrėžia, kad ES turi užtikrinti, kad būtų vartojami produktai iš ne ES esančių tiekimo grandinių, neturinčių įtakos miškų naikinimui, kaip pagrindinį pasaulio miškų apsaugos ir atkūrimo proceso aspektą; ragina ES įtraukti vartotojus į procesą, kuriuo siekiama daryti įtaką rinkoms, kuriose vyrauja probleminis neliestų miškų pertvarkymas, kad būtų gaminami plačiai naudojami produktai, pavyzdžiui, kava, kakava, alyvpalmių aliejus ir auginami gyvuliai; |
10. |
atkreipia dėmesį į sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir aplinkos niokojimą įvairiose produktų tiekimo grandinėse (pvz., tiekiant sojos pupeles, alyvpalmių aliejų, cukrų, kakavą, jautieną, biodegalų žaliavas) ir pabrėžia, kad savanoriškų privačiojo sektoriaus ir finansų sektoriaus iniciatyvų kol kas nepakanka miškų naikinimui pasaulyje sustabdyti ir šiai tendencijai pakeisti; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų privaloma laikytis aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių deramo patikrinimo (3) standartų; |
11. |
atkreipia dėmesį į tai, kad miškų gaisrai kelia didžiausią grėsmę daugelio ES valstybių narių ir regionų miškų ekosistemų išsaugojimui. Labai svarbu sudaryti palankesnes sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijoms toliau didinti savo atsparumą nelaimėms, kadangi jos yra pirmosios, kurios reaguoja į nelaimes. Vietos bendruomenės veiksmai mažinant nelaimes yra greičiausias ir veiksmingiausias būdas apriboti miškų gaisrų padarytą žalą; |
12. |
ragina Komisiją imtis įvairiausių veiksmų paskatinti aktyvų vartotojų dalyvavimą atrenkant, propaguojant ir naudojant tvaresnes prekes, įskaitant, tačiau ne tik, specialių ES sertifikavimo sistemų, skirtų miškų naikinimui įtakos neturintiems produktams, kūrimą, įtraukiant jau esamas sertifikavimo sistemas, skirtas produktams, įskaitant miškotvarką ir kilmės patvirtinimą, į išsamesnį vertinimą, kuris taikomas ir ne miško produktams, apimant tvarią miškotvarką; miškotvarkos ir gamybos sistemas, grindžiamas mažesniu gamtos išteklių (pvz., vandens), cheminių medžiagų (pvz., pesticidų) ir energijos (iškastinio kuro ir apskritai neatsinaujinančiųjų išteklių energijos) naudojimu; miškų naikinimui įtakos neturinčius aspektus gaminant ne miško produktus; produktų, kurių transporto pėdsakas yra ribotas (pvz., vietovės prekės ženklas, anglies pėdsakas), pardavimo skatinimą ir produktų gyvavimo ciklo vertinimus, kad būtų galima kiekybiškai įvertinti jų poveikį aplinkai ir palyginti jų aplinkosauginį veiksmingumą; (4) |
13. |
ragina Komisiją dėti daugiau pastangų kovojant su neteisėta medienos ruoša visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinant 2018–2022 m. ES FLEGT (Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena) darbo planą, visų pirma stiprinant ES medienos reglamento įgyvendinimą; |
14. |
ragina Komisiją gerinti vartotojų informavimą apie tvarios miškininkystės produktus ir jų propagavimą sukuriant specialų ženklą, nurodantį, kaip kuris nors produktas prisideda miškų naikinimo, ir tobulinant ir (arba) integruojant jau turimas Europos duomenų bazes ir (arba) informacines sistemas (pvz., ekologinio ženklo duomenų bazę), į kurias įtraukti miškų naikinimui įtakos neturintys produktai, kuriuos turi būti lengva atpažinti; |
15. |
ragina Komisiją nustatyti procedūras, pagal kurias būtų tikrinamas Europos informacinėje sistemoje surinktos informacijos ir vertinimų tikslumas, siekiant padidinti pasitikėjimą pateikta informacija, įskaitant griežtus atsekamumo reikalavimus, kuriais užtikrinama produktų kilmė, ir sukurti griežtesnes stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo sistemas, siekiant padėti užkirsti kelią sukčiavimui ir klaidingam produktų ženklinimui; siūlo apsvarstyti kitą tiekimo politiką, visų pirma šalyse, kuriose miškų naikinimo mastas yra didelis, o sertifikavimo – mažas ir (arba) neteisėtos medienos ruošos mastas taip pat yra didelis, pavyzdžiui, nustatyti pareigą pateikti įrodymų, kad produktai buvo gauti tvariai, įskaitant prekybos medžiagomis tarp veiklos vykdytojų dokumentus ir informaciją apie visų tiekimo grandinės šalių pirkimų politiką; |
16. |
primygtinai ragina visas ES institucijas ir agentūras rodyti pavyzdį keičiant savo elgseną, viešuosius pirkimus ir bendrąsias sutartis, kad būtų naudojami tvarios miškininkystės produktai; be to, ragina savo darbuotojus ir narius kompensuoti išmetamo anglies dioksido kiekį, susijusį su savo skrydžiais veiklos RK tikslais, finansiškai remiant tvarios miškininkystės projektus; |
17. |
pabrėžia, kad viešieji pirkimai, kurie sudaro maždaug 14 proc. ES BVP, yra potencialiai tvirtas svertas užtikrinti tvaresniais būdais pagamintų produktų tiekimo sutartis dėl darbų, prekių ar paslaugų pirkimo iš bendrovių. Šiuo tikslu Direktyvoje 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų nustačius draudimą organizuoti viešuosius pirkimus dėl produktų, pagamintų naikinant miškus, gali būti pasiektas atitinkamas teigiamas poveikis produktų, pagamintų nenaikinant miškų, skatinimui; |
18. |
atkreipia dėmesį į tai, kad skatinimu pakeisti vartotojų elgseną ir pereiti prie sveikesnės augalinės mitybos vartojant daugiau vaisių ir daržovių (kurie turėtų būti sertifikuoti kaip nedarantys poveikio miškų naikinimui), taip sumažinant pasaulyje mėsos vartojimą, galima skatinti ir saugoti piliečių ir planetos sveikatą pagal C40 Gero maisto miestų deklaraciją (5); šio pokyčio procese reikės atsižvelgti į strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ išdėstytas rekomendacijas, kuriomis skatinamas, kiek tai įmanoma, vietos, aplinkosaugos ir žmonių sveikatos požiūriu tvarių produktų vartojimas; |
19. |
skatina Komisiją rasti sinergiją ir ryšį su vykdomais projektais ir iniciatyvomis, susijusiomis su miestų ir priemiesčių miškų ir ekologinių koridorių kūrimu subnacionaliniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis bei už Europos ribų; pažymi, kad šios iniciatyvos duoda daug aplinkosauginės ir socialinės naudos (ekosisteminės paslaugos) sujungtuose miestuose gyvenantiems asmenims: aprūpina švariu oru, reguliuoja vandens srautus, apsaugo dirvožemį nuo vandens ir vėjo keliamos erozijos, padeda atkurti nualintą žemę ir užtikrinti atsparumą nelaimėms ir klimato kaitai, vasarą sumažina dienos temperatūrą, užtikrina maisto produktų tiekimą, didesnę miestų biologinę įvairovę, geresnę fizinę ir psichinę sveikatą, didesnę nekilnojamojo turto vertę ir kt.; |
20. |
ragina į šią veiklą įtraukti Europos piliečius ir vietos bei regionų valdžios institucijas, komercinius ir suinteresuotuosius subjektus, kurie parduoda savo produktus Europos rinkoje (pvz., tarptautines įmones); atkreipia dėmesį į jų vaidmenį saugant miškus ir būtinybę didinti įmonių atskaitomybės apie socialinę ir aplinkosauginę atsakomybę ataskaitų skaidrumą (pagal Direktyvą 2014/95/ES); |
2 prioritetas. Bendradarbiauti su šalimis gamintojomis siekiant mažinti miškams daromą neigiamą poveikį, ir užtikrinti, kad palaikant ES vystomąjį bendradarbiavimą nebūtų naikinami miškai, ir 3 prioritetas. Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią miškų naikinimui ir miškų alinimui ir skatinti atkurti miškus
21. |
atkreipia dėmesį į tai, kad daugiausia miškų naikinama ES nepriklausančiose šalyse. Didžioji dalis šiose šalyse pagamintos medienos sunaudojama vietoje, tačiau medienos sertifikavimo diegimo mastas vis dar nedidelis, nes sertifikato įgijimo sąnaudos yra pernelyg didelės, ypač smulkiems ūkininkams, kuriems dar tenka konkuruoti ir su pigesne tradicine ar net neteisėtai paruošta mediena. Be to, ypatingą dėmesį reikia skirti tam, kaip sertifikuoti miško produktus, pavyzdžiui, natūralųjį kaučiuką, kurį gamina daug smulkiųjų ūkininkų; |
22. |
ragina gerinti švietimą aplinkosaugos klausimais besivystančiose šalyse, kuriose yra neliestų miškų, nes tai yra pagrindinis aspektas didinant informuotumą šiose šalyse apie jų pačių aplinkos išteklių svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad tiesioginis piliečių dalyvavimas šiose aplinkosaugos švietimo iniciatyvose galėtų duoti daug naudos, pavyzdžiui:
|
23. |
atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Komisija turėtų apsvarstyti galimybę siūlyti neliestus miškus įtraukti į UNESCO paveldo objektų sąrašą siekiant padėti apsaugoti juos nuo naikinimo ir labiau atkreipti visuomenės dėmesį į jų apsaugą; |
24. |
pabrėžia, kad kartu su daugiafunkciškumu biologinė įvairovė yra dar viena svarbi tema, į kurią reikia atsižvelgti svarstant ES miškininkystės politikos strategiją; atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvieną kartą, kai naikinami nepaliesti arba brandūs natūralūs miškai, nyksta biologinė įvairovė, kuri yra būdinga miškams ir kurią sunku atkurti, nes vietovė labai nualinama; |
25. |
palankiai vertina naują 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, kurioje numatyti didesnio masto ES veiksmai, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ir ekosistemų būklės blogėjimas visoje Europoje, o ES būtų laikoma lydere pasaulyje sprendžiant pasaulio biologinės įvairovės krizės problemas, pavyzdžiui, kuriant saugomas teritorijas, apimančias bent 30 proc. sausumos ploto, nustatant teisiškai privalomus ES gamtos atkūrimo tikslus ir griežtesnę likusių ES pirminių miškų ir sengirių apsaugą taikant antrinių miškų tvarią miškotvarką (6), atkuriant nualintas ekosistemas sausumoje pasitelkus miškų, dirvožemio ir šlapžemių atkūrimą ir kuriant žaliąsias erdves miestuose; |
26. |
ragina dėti daug daugiau pastangų pasiekti naujos 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslus, susijusius su miškininkyste, ir susitarti dėl plataus užmojo pasaulinės biologinės įvairovės politikos po 2020 m. programos, kuri būtų priimta būsimoje 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (JT BĮK COP 15), be kita ko, remiantis strategijos iki 2020 m. įgyvendinimo vertinimu; |
27. |
primygtinai reikalauja, kad prekybos susitarimai būtų vertinami atsižvelgiant į tikslą sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir būtų grindžiami tvariu vystymusi; ragina sustiprinti skyrius dėl tvarios miškotvarkos ir kovos su miškų naikinimu ir miškų naikinimą įtraukti į poveikio aplinkai vertinimus. Kadangi Amazonės miškų naikinimas Brazilijoje pasiekė rekordinį lygį – atogrąžų miškų gaisrų padaugėjo 84 proc. (7), ragina ES ir jos valstybes nares sustabdyti ES ir Mercosur susitarimo ratifikavimą, kol Brazilijos vyriausybė nepakeis šios tendencijos; |
28. |
ragina, kad ES miškininkystės strategijoje po 2020 m. aktyvesnė, labiau pritaikyta ir labiau dalyvaujamojo pobūdžio miškininkystė labiau prisidėtų prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir didinimo ir taip būtų visapusiškai išnaudota biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų teikiama nauda. Visa ši veikla ir pastangos turėtų prisidėti prie platesnio užmojo pasaulinės biologinės įvairovės politikos, kurią įgyvendinant Europa turėtų imtis atsakingo vadovaujamojo vaidmens, ir ją skatinti; |
4 prioritetas. Nukreipti finansavimą į tikslą remti tvaresnę žemės naudojimo praktiką ir 5 prioritetas. Didinti informacijos apie miškus ir produktų tiekimo grandines prieinamumą, gerinti jos kokybę ir suteikti daugiau galimybių susipažinti su tokia informacija. Remti mokslinius tyrimus ir inovacijas
29. |
pabrėžia, kad Europos piliečiai turi būti plačiai informuojami apie priemones, kurias Komisija taiko siekdama apsaugoti ir atkurti miškus ES ir visame pasaulyje, siekiant padidinti paramą šioms priemonėms ir jų veiksmingumą; |
30. |
ragina Komisiją sukurti Europos duomenų bazę, į kurią būtų įtraukiami vykdomi ir įvykdyti ES ir trečiųjų šalių bei dvišaliai ES valstybių narių ir trečiųjų šalių projektai siekiant įvertinti jų poveikį pasaulio miškams; pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą įgyvendinant šiuos projektus; |
31. |
ragina ES pradėti įgyvendinti industrializacijos, skaitmeninimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategiją, kuria būtų skatinama naudoti ekologiškus medžiagų pakaitalus medienos pagrindu, apie kurių kilmę ir anglies dioksido pėdsaką būtų informuojami vartotojai, ir būtų skatinamas „nulinio miškų naikinimo“ sertifikavimas, didinant jo naudojimą sektoriuose, pavyzdžiui, statybų, tekstilės, chemijos produktų ar pakavimo pramonės sektoriuose; |
32. |
ragina ES toliau plėtoti mokslinių tyrimų ir stebėsenos programas, pavyzdžiui, „Copernicus“, Europos Žemės stebėjimo ir kitas stebėsenos programas, siekiant prižiūrėti prekių tiekimo grandinę, kad būtų galima nustatyti produktus, dėl kurių gamybos naikinami miškai arba gamybos metu blogėja aplinkos būklė, ir iš anksto apie juos įspėti; |
33. |
ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įsteigti Europos miškininkystės agentūrą, atsižvelgiant į pasaulio miškų apsaugos ir atkūrimo svarbą. |
2020 m. liepos 2 d., Briuselis
Europos regionų komiteto pirmininkas
Apostolos TZITZIKOSTAS
(1) https:/ /www.cbd.int/forest/definitions.shtml.
(2) https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0959378018314365#fig0005.
(3) Žmogaus teisių deramas patikrinimas paprastai suprantamas kaip priemonė, kuria bendrovės gali nustatyti neigiamą poveikį žmogaus teisėms, kurį daro jų veikla, arba veikla, susijusi su jų verslo ryšiais, jam užkirsti kelią, jį sušvelninti ir už tai prisiimti atsakomybę. https://corporatejustice.org/priorities/13-human-rights-due-diligence.
(4) Pavyzdžiui, Miškų valdymo taryba® (FSC®), Miškų sertifikavimo schemų pripažinimo programa (PEFCTM) ir kt.
(5) Pagal C40 Gero maisto miestų deklaraciją miestai įsipareigoja: maisto produktų pirkimų politiką suderinti su visuotine sveika mityba – geriausia būtų produktus gauti iš ekologinių ūkių, remti bendrą didesnį sveiko augalinio maisto suvartojimą mūsų miestuose, atsisakant netausios, nesveikos mitybos https://www.c40.org/press_releases/good-food-cities.
(6) https:/ /www.cbd.int/forest/definitions.shtml.
(7) Brazilijos nacionalinis kosmoso mokslinių tyrimų institutas, 2019 m.
III Parengiamieji aktai
Regionų komitetas
139-oji RK plenarinė sesija per INTERACTIO (mišrios formos), 2020 6 30–2020 7 2
1.10.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 324/53 |
Europos regionų komiteto nuomonė „Paslaugų dokumentų rinkinys. Atnaujintas Europos vietos ir regionų valdžios institucijų požiūris“
(2020/C 324/09)
|
POLITINĖS REKOMENDACIJOS
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS
Svarbu ir būtina baigti kurti bendrąją paslaugų rinką
1. |
pabrėžia, kad bendroji rinka yra didelis ES politikos laimėjimas, kuriuo grindžiamas Europos konkurencingumas, klestėjimas ir vartotojų gerovė; pabrėžia, kad tinkamai veikianti bendroji rinka taip pat padeda skatinti ekonomikos augimą, inovacijas ir užimtumą regionų ir vietos lygmeniu ir kad geriau veikianti rinka, įskaitant paslaugų rinką, yra naudinga regionų ir vietos valdžios institucijoms kaip svarbioms viešųjų pirkimų vykdytojoms; |
2. |
pripažįsta, kad bendroji rinka dar nesukurta ir išlieka didelių kliūčių; pabrėžia, kad jai įgyvendinti ir stiprinti reikia didesnio institucijų visais valdymo lygmenimis įsipareigojimo, ir kad visų pirma valstybėms narėms tenka didelė atsakomybė užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą; |
3. |
pabrėžia, kad pasiūlymai dėl bendrosios rinkos politikos gali daryti svarbų teritorinį poveikį, kurį reikėtų tinkamai įvertinti. Teritorinio poveikio vertinimai padeda išsamiai ir subalansuotai įvertinti galimą pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto poveikį atsižvelgiant į įvairiausius aspektus ir yra labai svarbūs daugeliui regionų, kurie teisėkūros procese tiesiogiai nedalyvauja, tačiau įgyvendina teisės aktus; pakartoja, kad RK yra pasirengęs savo dalykinėmis žiniomis prisidėti prie šių vertinimų; |
4. |
ragina įgyvendinant bendrąją rinką kiek įmanoma laikytis vietos savivaldos principų; primena, kad Europos vietos savivaldos chartijoje (1) pripažįstama, kad vietos valdžios institucijos yra bet kurios demokratinės santvarkos pagrindas ir kad vietos savivaldos apsauga ir stiprinimas yra svarbus įnašas į demokratiniais principais ir valdžios decentralizavimu grindžiamos Europos kūrimą, todėl vietos valdžios institucijoms turi būti užtikrintos didelės galimybės savarankiškai prisiimti įsipareigojimus ir pasirinkti jų vykdymo būdus, priemones ir šaltinius jiems įgyvendinti; |
5. |
mano, kad įgyvendinant bendrąją rinką reikėtų taikyti labiau decentralizuotą požiūrį, apimantį atsakomybės už teisingą ES teisės taikymą ir kontrolę decentralizavimą valstybių narių agentūroms, taip, kaip yra taikomas decentralizuotas požiūris į ES konkurencijos taisykles; tiki, kad toks decentralizuotas požiūris padėtų ir sumažinti administracinę naštą visais lygmenimis, ir skatintų valstybių narių atsakomybę už bendrąją rinką, kurios tinkamam veikimui ji yra itin svarbi; |
6. |
atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis didžiausių išliekančių ekonominių kliūčių yra paslaugų srityje; |
7. |
pabrėžia, kad paslaugos sudaro didžiausią Europos ekonomikos dalį, sukuriančią apie 70 proc. tiek BVP, tiek darbo vietų (2); vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad ES paslaugų sektoriui būdingas lėtas našumo augimas ir silpna konkurencija bei didžiulė skirtingomis savybėmis pasižyminčių paslaugų sektorių įvairovė; pažymi, kad ES vidaus prekyba paslaugomis siekia tik trečdalį ES vidaus prekybos prekėmis ir nepastebima jokių ženklų, kad padėtis gerėtų; |
8. |
pabrėžia, kad dėl skirtingų nacionalinių taisyklių ir procedūrų atsirandančios nepateisinamos kliūtys teikti tarpvalstybines paslaugas yra pagrindinės prastų sektoriaus veiklos rezultatų priežastys ir kad pašalinus šias kliūtis paslaugų teikėjams ir vartotojams atsivertų daugiau galimybių visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos potencialu; tolesni veiksmai turėtų būtų grindžiami nurodytais paslaugų teikėjų poreikiais; atsižvelgiant į didelę paslaugų sektorių įvairovę, reikia labiau sektorinio požiūrio, o vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant kylančias problemas; |
9. |
pabrėžia, kad paslaugos yra svarbus tarpinis indėlis į ekonomiką, nes yra pasaulinių vertės grandinių dalis, ir kad konkurencingos paslaugos, ypač verslo paslaugos turi lemiamos reikšmės regionų ir vietos ekonomikai gyvybiškai svarbių sektorių, pavyzdžiui, apdirbamosios pramonės, produktyvumui ir sąnaudų konkurencingumui; |
10. |
pažymi, kad, praėjus dešimčiai metų nuo Paslaugų direktyvos įsigaliojimo, jos galimybės paskatinti laisvą paslaugų judėjimą dar nevisiškai išnaudotos ir kad daugelio paslaugų sektorių teikėjai, norintys įsikurti kitoje valstybėje narėje arba laikinai teikti tarpvalstybines paslaugas, vis dar patiria įvairių kliūčių; nurodo, kad, remiantis skaičiavimais, jei šios kliūtys bus šalinamos pagal Paslaugų direktyva jau nustatytą pagrindą, ES BVP gali padidėti 1,7 proc.; |
11. |
pažymi, kad tik vienas iš Paslaugų dokumentų rinkinyje Komisijos pasiūlytų teisėkūros procedūra priimamų aktų buvo priimtas, t. y. direktyva dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos paslaugų e. kortelės užstrigo teisėkūros procese, o siūlomos direktyvos, kuria nustatoma pranešimo apie leidimų išdavimo tvarką ir reikalavimus, susijusius su paslaugų teikimu, procedūra, procesas vyksta labai lėtai; |
12. |
ragina Komisiją išnagrinėti dažniausiai kiekvienoje valstybėje vykdomos verslo ir profesinės veiklos rūšis, kurioms jau galėtų būti taikoma šiuo metu galiojanti Paslaugų direktyva, kad būtų galima kuo skubiau parengti išsamų nereikalingų išlaidų ir kliūčių, su kuriomis susiduria verslininkai, sąrašą. Taip pat ragina Komisiją skubiai parengti rekomendaciją, į kurią būtų įtrauktas standartinis kontaktinių centrų modelis, numatytas šiuo metu galiojančios direktyvos 6 straipsnyje, kad valstybės narės laikytųsi bendro modelio, todėl paslaugų teikėjams būtų daug paprasčiau konsultuotis skirtingomis gimtosiomis kalbomis, kaip tai daroma techninių reglamentų srityje, tokiu būdu užtikrinant didelį veiksmingumą ir kuo mažesnes vertimo išlaidas; |
13. |
pažymi, kad ETT sprendimas Visser Vastgoed byloje (3) gali turėti labai didelį poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms; mano, kad jis turi būti nagrinėjamas ES teisės aktuose ir kad siūloma direktyva dėl pranešimo yra tinkamas pagrindas tam padaryti; |
14. |
mano, kad Visser Vastgoed bylos pasekmės gali ir neapsiriboti pareiga pranešti dėl teritorinių žemės naudojimo planų, susijusių su mažmeninėmis paslaugomis, tačiau galimai bus platesnio masto; |
15. |
pripažįsta gerai veikiančios bendrosios rinkos svarbą pasienio regionams ir mano, kad ES tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonės, pavyzdžiui, ETBG (4), gali būti naudingos šioje srityje; |
Europos paslaugų e. kortelė
16. |
atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Parlamentas atmetė Europos Komisijos pasiūlymą dėl paslaugų e. kortelės ir paprašė Komisijos atsiimti dokumentą; taip pat pažymi, kad Tarybai nepavyko nepavyko rasti visus tenkinančio sprendimo dėl to paties dokumento, ir atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant paremti tarpvalstybines paslaugas teikiančias įmones, dabartinės Paslaugų direktyvos priemonės, tokios kaip atskiri kontaktiniai punktai, turėtų būti tinkamai įgyvendintos; |
17. |
primena teisėkūros institucijoms, kad pradinis paslaugų e. kortelės, dėl kurios pateiktas pasiūlymas buvo nesėkmingas, tikslas buvo tarpvalstybiniams paslaugų teikėjams, ypač MVĮ, supaprastinti administravimą ir sumažinti išlaidas, kurias jie patiria vykdydami administracinius formalumus; |
18. |
atkreipia dėmesį į tai, kad neįdiegus paslaugų e. kortelės, tarpvalstybinių paslaugų teikėjai ir toliau patirs tokias pat išlaidas vykdydami administracinius formalumus ir kad paslaugų e. kortele planuota jas perpus sumažinti, o tai būtų buvę ypač naudinga MVĮ; |
19. |
todėl primena, kad būtina imtis svarbių administracinio supaprastinimo veiksmų atsižvelgiant į paslaugų teikėjų be reikalo patiriamas išlaidas; vis dėlto pažymi, kad su paslaugų e. kortelės įvedimu susijusi teisėkūros, techninė ir administracinė našta turi būti proporcinga numatomai naudai vietos ir regionų valdžios institucijoms; |
20. |
primena teisėkūros institucijoms, jog Paslaugų direktyvoje nustatyta, kad valstybės narės neturi nustatyti reikalavimų, kurie dubliuotų kitoje valstybėje narėje paslaugų teikėjų jau įvykdytus reikalavimus; vis dėlto pažymi, kad praktikoje ši nuostata dar nepakankamai taikoma, todėl paslaugų teikėjai dažnai turi įvykdyti tuos pačius reikalavimus kaip ir šalies įmonės, nors jie jau yra įvykdę tokius pačius arba panašius reikalavimus savo valstybėje narėje; |
21. |
primena teisėkūros institucijoms, kad sudėtingas nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimas ir dėl to atsirandanti administracinė našta, susijusi su siūloma paslaugų e. kortelės procedūra, buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių derybose šiuo klausimu nebuvo pasiektas kompromisas; atsižvelgdamas į tai, ragina Europos Komisiją savo būsimuose pasiūlymuose dėmesį sutelkti į paprastas ir aiškias valdžios institucijų bendradarbiavimo taisykles; |
22. |
atkreipia dėmesį į tai, kad didžiulė teisinei formai ir akcijų valdymui taikomų reikalavimų įvairovė valstybėse narėse taip pat išlieka viena iš kliūčių laisvai steigtis verslo paslaugų sektoriuje; |
23. |
taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad paslaugų teikėjams, norintiems pasiūlyti savo paslaugas kitoje valstybėje narėje, labai sunku gauti teisiškai privalomą profesinės civilinės atsakomybės draudimą; |
24. |
be to, nurodo, kad pagal nacionalinius sektoriams skirtus teisės aktus ne visada daromas būtinas skirtumas tarp reikalavimų, taikomų norintiems įsisteigti paslaugų teikėjams, ir reikalavimų paslaugų teikėjams, kurie nori laikinai teikti tarpvalstybines paslaugas, todėl kyla netikrumas ir taikomi neproporcingi reglamentavimo reikalavimai tarpvalstybinių paslaugų teikėjams; |
25. |
apgailestauja, kad pirmiau minėtos kliūtys nebuvo pašalintos ir vis dar yra viena iš menkos paslaugų integracijos bendrojoje rinkoje pagal Paslaugų direktyvoje jau nustatytą pagrindą priežasčių; |
26. |
todėl primygtinai ragina kitas institucijas rasti bendrą pagrindą įveikti šias problemas, kurias siekiama spręsti pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl e. kortelės, taip sudarant sąlygas geresniam Paslaugų direktyvos įgyvendinimui; |
27. |
pripažįsta, kad valstybėse narėse taikomi skirtingi paslaugų teikėjų tinkamumo dalyvauti konkurse kriterijai, o tai gali būti kliūtis bendrajai rinkai; todėl, kai tik galima, reikėtų pasinaudoti šių ES priemonių galimybėmis ir šiuos kriterijus suvienodinti; |
28. |
atkreipia dėmesį į Paslaugų direktyvos nuostatas, kuriomis siekiama paskatinti tarpvalstybinę veiklą ir plėtoti tikrą paslaugų bendrąją rinką užtikrinant didesnį profesinių taisyklių suvienodinimą Europos lygmeniu, ir ragina Europos Komisiją pasiūlyti iniciatyvų, skatinančių profesines asociacijas Europos lygmeniu naudotis šiomis galimybėmis laisvam paslaugų teikėjų judėjimui palengvinti; |
29. |
pabrėžia Paslaugų direktyvos svarbą ir jos indėlį į laisvą paslaugų judėjimą bendrojoje rinkoje; kartu pabrėžia, kad įmonės, visų pirma MVĮ, ir valdžios institucijos, taikydamos direktyvos taisykles, susiduria su daugybe sunkumų; |
Pranešimo tvarka
30. |
atkreipia dėmesį į ETT sprendimą Visser Vastgoed byloje ir galimą su juo susijusį teisinį netikrumą vietos ir regionų valdžios institucijoms (5), ypač dėl pareigos pranešti, ir dėl to, kad taikymo sritis gali neapsiriboti mažmeninėmis paslaugomis ir žemės naudojimo planais ir daryti poveikį kitai vietos ir regionų valdžios institucijų reguliavimo veiklai; |
31. |
mano, kad remiantis Paslaugų dokumentų rinkiniu tobulinant pranešimo tvarką būtų galima išspręsti su ETT sprendimu byloje susijusias problemas ir ragina teisėkūros institucijas vykstant dabartinėms deryboms dėl pranešimo tvarkos visomis savo pastangomis ieškoti sprendimų, kurie taip pat užtikrintų, kad nustatyta tvarka suteiks būtiną teisinį tikrumą; |
32. |
pabrėžia, kad daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų patiria su pajėgumais ir ištekliais susijusių sunkumų susidoroti su administracine našta, kuri, atsižvelgiant į ETT sprendimą, kyla dėl dabartinės teisinės pranešimo pareigos, ir kad nustatant bet kokią naują pranešimo tvarką reikėtų į tai atsižvelgti ir kiek galima sumažinti šią administracinę naštą; |
33. |
atkreipia dėmesį į tai, kad reikia rasti tinkamą pusiausvyra tarp pastangų, kurios būtinos dėl pranešimo pareigos, ir pridėtinės vertės siekiant Paslaugų direktyvos tikslų, atsižvelgiant į tai, kad dauguma vietos ir regionų teisės aktų daro nedidelį poveikį bendrajai rinkai ir veikiausiai atitinka Paslaugų direktyvos reikalavimus; |
34. |
pabrėžia, kad bet kokia nauja pranešimo tvarka turėtų būti siekiama išvengti nereikalingo vėlavimo priimant vietos ir regionų teisės aktus, nes tai turės neigiamo poveikio visiems suinteresuotiesiems subjektams ir kliudys ekonominei veiklai ir investicijoms (pavyzdžiui, mažmeninei prekybai ir susijusiam nekilnojamojo turto plėtojimui); |
35. |
ragina Europos Komisiją užtikrinti pakankamą skaidrumą ir atvirumą dialogui dėl bet kokios naujos pranešimo tvarkos, ypač etapu, kai Komisija vertina, ar vietos ir regionų valdžios reglamentavimo taisyklės atitinka Paslaugų direktyvos nuostatas; |
36. |
pabrėžia, jog būtina veiksmingai įgyvendinti Paslaugų direktyvą ir todėl siūlo, kad Europos Komisija pateiktų kiekybinių ir (arba) kokybinių kriterijų rinkinį, skirtą įvertinti, kokiems vietos ir regionų valdžios institucijų teisės aktams gali būti netaikomas pranešimo reikalavimas pagal Paslaugų direktyvą, kartu užtikrinant, kad ši išimtis netrukdys įgyvendinti šios direktyvos; |
37. |
siūlo Europos Komisijai išanalizuoti decentralizuoto įgyvendinimo galimybes, įskaitant pranešimo reikalavimą, laikantis kiekybinių ir (arba) kokybinių kriterijų, nes tai gali padidinti įgyvendinimo veiksmingumą ir paskatinti tikslesnį regionų ir vietos viešojo intereso įvertinimą – tokiu atveju būtų laikomasi vietos savivaldos ir subsidiarumo principų; |
38. |
pabrėžia Paslaugų direktyvoje įtvirtintų nediskriminavimo, proporcingumo ir viešojo intereso principų svarbą ir atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų reguliavimo klausimu Paslaugų direktyvos 9 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad ji netaikoma žemės plėtojimo ar naudojimo taisyklėms ir miestų bei kaimo planavimui. |
2020 m. liepos 1 d., Briuselis.
Europos regionų komiteto pirmininkas
Apostolos TZITZIKOSTAS
(1) Europos Taryba, 1985 m.
(2) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, 2019 m. bendrosios rinkos veikimo rezultatų ataskaita, SWD(2019) 444 final.
(3) 2018 m. sausio 30 d. sprendimas sujungtose bylose C-360/15 ir C-31/16.
(4) Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės.
(5) Europos Sąjungoje yra daugiau kaip 95 000 savivaldybių, kurių dydis ir pajėgumai labai skiriasi. Kartu Vokietijoje ir Austrijoje iki 250 000 vietos teritorinių planų iš esmės būtų galima taikyti paslaugų direktyvą ir joje nustatytą pranešimo pareigą (2020 m. sausio 15 d. tarpinė ataskaita dėl RK užsakyto tyrimo dėl EB pranešimo direktyvos poveikio vietos ir regionų valdžios institucijoms atsižvelgiant į 2018 m. sausio mėn. ETT sprendimą).
1.10.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 324/58 |
Europos regionų komiteto nuomonė „Europos klimato teisės aktas, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema“
(2020/C 324/10)
|
I. SIŪLOMI PAKEITIMAI
1 pakeitimas
5 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Vietos ir regionų lygmens veiksmai yra labai svarbūs siekiant poveikio klimatui neutralizavimo tikslo, pripažinto Paryžiaus susitarime ir visiškai atitinkančio konstatuojamojoje dalyje išdėstytus tikslus. Todėl aplaidu į ją neįtraukti vietos ir regionų valdžios institucijų.
2 pakeitimas
14 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Teritoriniams veiksniams tenka esminis vaidmuo nustatant tinkamą politikos, kuria siekiama didinti atsparumą ir prisitaikymo pastangas, pasirinkimą. Geografiniai, klimato, socialiniai ir ekonominiai aspektai yra labai svarbūs nustatant ir įvertinant pažeidžiamumą, valdant riziką ir apibrėžiant būsimus klimato kintamųjų scenarijus. Numatant prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo didinimo priemones, kurias būtų galima pritaikyti prie skirtingų regionų ir vietos aplinkybių, būtų žengtas svarbus žingsnis į priekį rengiant šias strategijas.
3 pakeitimas
17 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Jei norime užtikrinti, kad Europos ekonomikos gaivinimo planas būtų ekologiškas ir kad šiandienos investicijos padėtų pasiekti 2030 m. ir galiausiai 2050 m. tikslus, reikia kuo greičiau paskelbti 2030 m. teisės aktų sistemos poveikio vertinimą ir jis turi būti plataus užmojo.
4 pakeitimas
18 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Veiksmingai stebint pažangą galima padidinti pastangų neutralizuoti poveikį klimatui matomumą, skaidrumą ir atsakomybę už jas. Todėl gauti duomenys turėtų būti prieinami bet kuriuo metu, o ne tik pateikiami periodinėse ataskaitose. Be to, šioje vietoje taip pat reikėtų paminėti konkretų laikotarpį.
5 pakeitimas
20 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Kuriant neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę turi būti remiamasi keitimusi informacija ir socialiniu sąmoningumu. Šių priemonių stiprinimui gali vadovauti Komisija, rengdama ir įgyvendindama savo viešąją horizontaliuoju požiūriu grindžiamą politiką, o siūlomi veiksmai yra susiję su konkrečių sektorių politika, kurią gali norėti įgyvendinti nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos.
6 pakeitimas
21 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Išbraukti bet kokią nuorodą, kad trajektorija nustatoma į deleguotaisiais aktais. Komisija turėtų apsiriboti trajektorijos pasiūlymu ir pažangos vertinimu.
7 pakeitimas
2 straipsnio 2 dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės atitinkamais Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imasi būtinų priemonių, kad sudarytų sąlygas bendrai įgyvendinti 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą , atsižvelgdamos į tai, kad svarbu skatinti valstybių narių tarpusavio sąžiningumą ir solidarumą. |
Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės atitinkamais Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imasi būtinų priemonių, kad sudarytų sąlygas bendrai įgyvendinti 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą Europos miestuose ir regionuose , atsižvelgdamos į tai, kad svarbu skatinti valstybių narių tarpusavio sąžiningumą ir solidarumą. |
Paaiškinimas
Didžioji dalis klimato srities teisės aktų įgyvendinami Europos miestuose ir regionuose. Todėl reikia patikslinti formuluotę.
8 pakeitimas
2 straipsnio 3 dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, peržiūri Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 dalyje nurodytą Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėja galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50– 55 proc., palyginti su 1990 m. Jei, Komisijos manymu, tą tikslą reikia iš dalies pakeisti, ji teikia atitinkamus pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai. |
Kiek galima greičiau ir ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo mėn. pradžioje Komisija, atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, peržiūri Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 dalyje nurodytą Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėja galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent jau 55 proc., palyginti su 1990 m. Jei, Komisijos manymu, tą tikslą reikia iš dalies pakeisti, ji teikia atitinkamus pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai. |
Paaiškinimas
Pakeitimas grindžiamas ta pačia logika kaip ir 17 konstatuojamosios dalies pakeitimas.
9 pakeitimas
3 straipsnis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Poveikio klimatui neutralizavimo trajektorija |
Poveikio klimatui neutralizavimo trajektorija |
1. Komisijai pagal 9 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto 2 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo iki 2050 m. Sąjungos lygmens trajektoriją. Komisija trajektoriją peržiūri ne vėliau kaip per šešis mėnesius po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo. |
1. Komisijai suteikiami įgaliojimai siūlyti šio reglamento pakeitimus pateikiant pasiūlymą dėl poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto 2 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo iki 2050 m. Komisija įvertina pažangą, padarytą įgyvendinat poveikio klimatui neutralumo tikslą, ne vėliau kaip per šešis mėnesius po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo. |
2. Trajektorijos pradžia – 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslas. |
2. Trajektorijos pradžia – 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslas. |
3. Pagal 1 dalį nustatydama trajektoriją Komisija atsižvelgia į šiuos aspektus: |
3. Pagal 1 dalį pasiūlydama trajektoriją Komisija atsižvelgia į šiuos aspektus: |
Paaiškinimas
Išbraukti bet kokią nuorodą, kad trajektorija nustatoma į deleguotaisiais aktais. Komisija turėtų apsiriboti trajektorijos pasiūlymu ir pažangos vertinimu.
10 pakeitimas
3 straipsnio 3 dalies e punktas
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Rengiant neutralaus poveikio klimatui nustatymo kriterijus reikėtų aiškiai atsižvelgti į ES regioninę sanglaudą.
11 pakeitimas
3 straipsnio 3 dalies nauji k ir l punktai
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Europos Sąjunga yra įsipareigojusi užimti svarbią ir įtakingą poziciją tarptautiniu lygmeniu ir atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant ekologišką, teisingą ir solidarumu grindžiamą pertvarką, kurios turi imtis valstybės ir regionai, kad iki 2050 m. pasiektų neutralaus poveikio klimatui tikslą, nepalikdami nė vieno nuošalyje. Atsižvelgiant į klimato poveikio ir jo socialinių bei ekonominių padarinių, kurie peržengia valstybių sienas, pobūdį ir bendrą mastą, manoma, kad tai yra galimybė įtvirtinti šį ryžtingą Europos Sąjungos pasiryžimą, teisiškai numatant prievolę, siekiant neutralaus poveikio klimatui trajektorijos, į visas savo politikos kryptis ir veiksmus įtraukti įsipareigojimus visose ES nepriklausančiose šalyse ir regionuose, su kuriais palaikomi bet kokie santykiai, įtvirtinti tuos pačius principus, kuriais grindžiamas šis reglamentas.
Be to, Europos Sąjunga turėtų atsižvelgti į produktų iš trečiųjų šalių anglies pėdsaką ir vandens naudojimo rodiklį, nes tai ne tik padės didinti mūsų ekonomikos konkurencingumą, bet ir, reikalaujant pasaulinių standartų, sustiprins mūsų vadovaujamąjį vaidmenį neutralizuojant poveikį klimatui.
12 pakeitimas
4 straipsnio 2 dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
2. Valstybės narės parengia ir įgyvendina prisitaikymo strategijas ir planus, kurie apima išsamias rizikos valdymo sistemas, grindžiamas patikimais klimato ir pažeidžiamumo atskaitos scenarijais ir pažangos vertinimais. |
2. Valstybės narės parengia ir įgyvendina prisitaikymo strategijas ir planus, kurie apima išsamias rizikos valdymo sistemas, grindžiamas patikimais klimato ir pažeidžiamumo atskaitos scenarijais ir pažangos vertinimais. Valstybės narės užtikrina, kad rengiant ir įgyvendinant prisitaikymo strategijas ir planus būtų atsižvelgiama į regioninę, vietos ir atokiausių regionų perspektyvą. |
Paaiškinimas
Klimato kaitos padarinių poveikis įvairiose teritorijose yra nevienodas, nes tai priklauso nuo įvairių veiksnių ir skirtingos jų sąveikos. Klimato kaitos padarinių poveikis yra nevienodas dėl geografinės padėties, socialinių ir ekonominių aplinkybių. Trumpai tariant, jis priklauso nuo kylančio pavojaus, patirto poveikio ir pažeidžiamumo.
Todėl vertinant su klimato kaitos poveikiu susijusią riziką būtina diferencijuoti regionų ar net vietos lygmeniu, atsižvelgiant į geografinius ir socialinius bei ekonominius veiksnius. Taigi, nepaisant visuotinio klimato kaitos problemos pobūdžio, prisitaikymas turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į kiekvienos teritorijos ypatybes, patiriamo poveikio tipą ir konkretų jo mastą. Tai nereiškia, kad formuojant šių sričių politiką negalima remtis bendromis strategijomis, skirtoms platesnėms sritims nei tos, kurias būtina suderinti.
13 pakeitimas
5 straipsnio nauja 2a dalis
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
2a. 1 dalyje nurodytas vertinimas ir 2 dalyje nurodyta peržiūra atliekami remiantis viešai prieinama bendra ES informacine sistema, į kurią įtraukiama įvairių subjektų, dalyvaujančių siekiant neutralizuoti poveikį klimatui ir spartinti prisitaikymą prie klimato kaitos, pateikta informacija. Nustatomi reikalavimai, kuriais užtikrinama, kad ši informacija būtų teikiama standartizuotai ir vienodai, kad ją sudarytų lengvai randami, prieinami, sąveikūs ir pakartotinai panaudojami duomenys. Šioje sistemoje bus įdiegtos skaitmeninimo ir naujų technologijų teikiamos galimybės. |
Paaiškinimas
Siekiant paskatinti visą visuomenę dalyvauti įgyvendinant Europos klimato teisės akto tikslus, labai svarbu, kad ji turėtų kokybiškos ir faktais pagrįstos informacijos, kuria būtų galima remtis priimant sprendimus ir nustatant tinkamą politiką ir priemones. Todėl būtina apibrėžti informacijos rinkimo ir pateikimo gerąją patirtį ir standartizuoti bei suvienodinti jos tvarkymą. Taip pat būtina sukurti nuolatinio tokios informacijos tobulinimo sistemą ir išnaudoti naujų technologijų potencialą siekiant palengvinti susijusių subjektų keitimąsi duomenimis, kad būtų galima naudotis galima sinergija ir optimizuoti išteklius.
14 pakeitimas
5 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
3. Jei, remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytu vertinimu, Komisija nustato, kad Sąjungos priemonės yra nesuderinamos su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos tam, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, arba kad pažanga, daroma siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo arba prisitaikant prie klimato kaitos, nurodyta 4 straipsnyje, yra nepakankama, ji peržiūri 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą trajektoriją ir kartu pagal Sutartis imasi reikiamų priemonių. |
3. Jei, remdamasi 1 dalyje nurodytu vertinimu ir 2 dalyje nurodyta peržiūra , Komisija nustato, kad Sąjungos priemonės yra nesuderinamos su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos tam, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, arba kad pažanga, daroma siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo arba prisitaikant prie klimato kaitos, nurodyta 4 straipsnyje, yra nepakankama, ji peržiūri 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą trajektoriją ir kartu pagal Sutartis imasi reikiamų priemonių. |
Paaiškinimas
Siekiama, kad šiame straipsnyje pateiktos nuorodos būtų nuoseklesnės, tiksliau nurodant atitinkamų dalių tikslą.
15 pakeitimas
6 straipsnio nauja 2a dalis
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
2a. 5 straipsnio 2a dalyje nurodytoje informacinėje sistemoje yra skirsnis, skirtas rinkti informacijai apie strategijas, priemones ir geriausios patirties pavyzdžius, kad valstybėms narėms būtų lengviau pritaikyti savo priemones prie Komisijos rekomendacijų. |
Paaiškinimas
Kad valstybėms narėms būtų kuo paprasčiau taikyti Komisijos rekomendacijas, manoma, kad joms būtina teikti kokybišką ir faktais pagrįstą informaciją, kuria būtų remiamasi priimant sprendimus ir apibrėžiant atitinkamą politiką ir priemones. Reikia plėsti žinių bazę, skatinti informavimą apie novatoriškas iniciatyvas ir strategijas ir skatinti gerosios patirties perdavimą ES lygmeniu, kad būtų didinamas valstybių narių solidarumas, išnaudojama sinergija ir optimizuojami ištekliai.
16 pakeitimas
7 straipsnio 1 dalies naujas f punktas
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||
|
|
Paaiškinimas
Atsižvelgiant į tai, kad Europos regionai ir miestai atliks labai svarbų vaidmenį įgyvendinant įvairių sričių politiką, kurią apima klimato srities teisės aktai, būtina atsižvelgti į jų nuomonę svarstant galimybę peržiūrėti veiksmus, kuriais siekiama neutralizuoti poveikį klimatui.
17 pakeitimas
7 straipsnio 1 dalies e punktas
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Nors vietos ir regionų valdžios institucijų investicijos yra mažesnės už Sąjungos ir valstybių narių investicijas, paminėjus šių valdžios institucijų investicijas būtų visapusiškai atsižvelgiama į Europos Sąjungos teritorinę įvairovę peržiūrint veiksmus, kuriais siekiama neutralizuoti poveikį klimatui. Be to, Europos regionai ir miestai dažnai yra inovacijų tvarumo srityje centrai ir į juos turėtų būti tinkamai atsižvelgiama nustatant plataus užmojo tikslus ateityje.
18 pakeitimas
8 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Komisija bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę. Komisija sudaro palankesnes sąlygas visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdyti įtraukų ir visiems socialiniams partneriams, piliečiams ir pilietinei visuomenei prieinamą procesą, per kurį būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir nustatomi veiksmai, kuriais būtų prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo. Be to, Komisija gali pasinaudoti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnį užmegztais daugiapakopiais dialogais klimato ir energetikos klausimais. |
Komisija bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas imtis visapusiškų veiksmų , kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę. Komisija sudaro palankesnes sąlygas visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdyti įtraukų ir visiems socialiniams partneriams, piliečiams ir pilietinei visuomenei prieinamą procesą, per kurį būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir nustatomi veiksmai, kuriais būtų prisidedama prie šio Reglamento (ES) 2018/1999 tikslų įgyvendinimo. Visų pirma, gaivinant ekonomiką po COVID-19 krizės, Komisija turėtų pasinaudoti tiesioginiais ryšiais tarp piliečių, vietos įmonių ir jų vietos ir regionų valdžios institucijų ir šiuos ryšius remti, nes nuo šių ryšių priklausys klimato kaitai atsparios visuomenės kūrimas ir bendruomenių pritarimo užtikrinimas. Be to, Komisija gali pasinaudoti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnį užmegztais daugiapakopiais dialogais klimato ir energetikos klausimais , taip pat pagal Klimato paktą vykdoma veikla . |
Paaiškinimas
Kuriant neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę turi būti remiamasi keitimusi informacija ir socialiniu sąmoningumu. Šių priemonių stiprinimui gali vadovauti Komisija, rengdama ir įgyvendindama savo viešąją horizontaliuoju požiūriu grindžiamą politiką, o siūlomi veiksmai yra susiję su konkrečių sektorių politika, kurią gali norėti įgyvendinti nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos. Būtinas ekologiškas ekonomikos atgaivinimas. Tačiau siekiant tai realiai įgyvendinti, prie šio projekto turi prisijungti Europos piliečiai ir įmonės. Šiuo atveju, vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo.
19 pakeitimas
9 straipsnis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Įgaliojimų delegavimas 1. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo … [Leidinių biuras: šio reglamento įsigaliojimo data]. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. 5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 6. Pagal 3 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. |
|
Paaiškinimas
Tai, kad Europos Komisija naudotų deleguotuosius aktus tikslams pakeisti, nesuderinama su SESV 290 straipsniu.
II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS
1. |
pabrėžia, kad Europos žaliasis kursas yra viena iš pavyzdinių ES iniciatyvų, tačiau atkreipia dėmesį, kad nauja Europos projekto augimo strategija ir neseniai paskelbtu Europos Komisijos komunikatu dėl ES biudžeto sustiprinamas gaivinimo planas, kad būtų užtikrintas greitas ir visapusiškas atgaivinimas po dabartinės sveikatos ir ekonomikos krizės; pabrėžia, kad pagrindinis žaliojo kurso tikslas turi būti perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ne vėliau kaip iki 2050 m., kartu skatinant spartų ir tvarų ekonomikos gaivinimą, nes pripažįsta, kad šis perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui suteikia naujų galimybių Europai ir jos piliečiams ir padeda kurti atsparesnę visuomenę ir ekonomiką; |
2. |
remia ES ilgalaikio poveikio klimatui neutralumo tikslo nustatymą, kuris būtų atitinkamai teisiškai privalomas, nes tai yra būtinas žingsnis siekiant nukreipti Europos projektą negrįžtamo proceso, t. y. poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. linkme. Šis įsipareigojimas yra būtinas siekiant įtvirtinti Europos Sąjungą kaip pasaulio lyderę klimato politikos srityje ir kaip ambasadorę, siekiant išlaikyti didelius užmojus neutralizuoti ŠESD poveikį, be to, svarbu siekti didinti absorbuojamų dujų kiekį. Būtina stiprinti mūsų piliečių, įmonių ir pilietinės visuomenės pasitikėjimą, užtikrinant įtraukias ir suderintas pastangas; šiomis aplinkybėmis būtų taip pat svarbu nuspręsti kokią kryptį pasirinkti po 2050 m., kadangi tikėtina, kad ir toliau reikės darnios išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistemos; šiomis aplinkybėmis taip pat svarbu plėtoti skirtingas kartas apimančio klimato teisingumo koncepciją ir atsižvelgti į ją priimant sprendimus dabar ir ateityje; |
3. |
atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė sveikatos krizė tik pabrėžia būtinybę pereiti prie tvaresnės ir atsparesnės visuomenės ir ekonomikos, nes tolesnis klimato kaitos ignoravimas galėtų turėti sunkesnių padarinių pasauliniu lygmeniu; pabrėžia, kad šis perėjimas turėtų būti teisingas, laipsniškas ir nuolatinis, nes netvarūs sprendimai trumpuoju laikotarpiu galėtų būti žalingi, o ne naudingi siekiant neutralizuoti poveikį klimatui; |
4. |
pabrėžia, kad Europos klimato teisės aktais taip pat turėtų būti užtikrinta, kad priemonėmis, kurios įgyvendinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikiui neutralizuoti, būtų stiprinami, o nesumažinami kiti prioritetiniai aplinkos apsaugos tikslai, pavyzdžiui, biologinės įvairovės apsauga arba saugomų teritorijų valdymas; |
5. |
ragina Komisiją apsvarstyti, kokius padarinius turės Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES siekiant poveikio klimatui neutralizavimo tikslo ir kitų tarpinių tikslų; primena, kad šiuo metu ES Jungtinė Karalystė yra -antroji daugiausiai CO2 išmetanti šalis ir jos vykdomas ir planuojamas išmetamų teršalų kiekio mažinimas yra gerokai mažesnis už ES vidurkį, o nustatytas teisiškai privalomas nacionalinis kovos su klimato kaita tikslas – apie 57 proc. iki 2030 m. (1); |
6. |
primena neseniai priimtą deklaraciją „Vietos ir regionų valdžios institucijos – Europos atsako į COVID-19 krizę dalyvės“ ir tai, kad Europos žaliasis kursas turi būti pagrindinis ES ekonomikos gaivinimo plano aspektas, kad krizė virstų galimybe skubiai spręsti klimato kaitos problemą ir stiprinti ES ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; |
7. |
mano, jog būtina užtikrinti, kad nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai ir ilgalaikiai nacionaliniai planai būtų rengiami pasitelkiant dalyvaujamąjį daugiapakopį dialogą ir būtų grindžiami regionų ir vietos patirtimi; pritaria tam, kad į ES klimato teisės aktus būtų įtraukti daugiapakopiai dialogai klimato ir energetikos klausimais, bet pabrėžia, kad reikia sistemingesnio požiūrio į vietos ir regionų valdžios institucijų integraciją šį perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui procesą, jas įtraukiant ne tik į Europos sprendimų priėmimą, bet ir į tarptautines derybas; dar kartą ragina valstybes nares ir Europos Komisiją sukurti nuolatinę daugiapakopio dialogo energetikos klausimais platformą (2), kuria būtų remiamas aktyvus vietos ir regionų valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų, verslo bendruomenės ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas valdant energetikos pertvarką; |
8. |
pabrėžia, kad piliečių dalyvavimas yra labai svarbus siekiant didelės pažangos poveikio klimatui neutralizavimo srityje, todėl iniciatyvos, kuriomis skatinama pagal principą „iš apačios į viršų“ teikiama grįžtamoji informacija ir remiamas keitimasis informacija ir mokymas vietos lygmeniu, turėtų būti laikomos itin vertingomis siekiant sėkmingai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą; atsižvelgdamas į tai, siūlo į Europos klimato teisės aktą įtraukti Europos klimato paktą, ir pabrėžia, kad šis paktas turėtų būti plėtojamas kaip novatoriška valdymo priemonė, sudaranti galimybę abipusiam įvairių lygmenų, sektorių ir teritorijų dialogui, bendradarbiavimu ir keitimuisi informacija siekiant padidinti ES klimato politikos veiksmingumą ir teisėtumą; pabrėžia, kad tinkamas visuomenės ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas stiprina pritarimo politikai tikimybę, bet taip pat skatina plačiai ir skaidriai vertinti pažangą ir galiausiai suteikia vietos žmonėms ir organizacijoms labiau pajusti savo efektyvumą pertvarkos procese; |
9. |
pabrėždamas Europos regionų įvairovę, susijusią su klimatu, aplinka, kraštovaizdžiu, judumu ir ekonomine bei socialine struktūra, primena, kad vienas visiems tinkamas požiūris nėra tinkamas kovoti su klimato kaita; primena, kad Europos klimato teisės aktas yra reglamentavimo pagrindas, kuriuo remiantis atskirų sričių politika bus orientuojama į klimato srities tikslus, ir kad sėkmingas jo įgyvendinimas labai priklausys nuo vietos ir regionų valdžios institucijų; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, kaip arčiausiai piliečių esantis valdymo lygmuo, atlieka svarbų vaidmenį valdant decentralizuotą energijos gamybą per pačių vartotojų pasigamintos energijos vartojimą, paskirstytąją gamybą ir pažangiuosius tinklus, skatinant investicijas ir susiejant energetikos ir klimato politiką su priemonėmis būsto, energijos nepritekliaus ir transporto srityse; |
10. |
pabrėžia, kad Europos klimato aktu, kaip pagrindiniu Europos žaliojo kurso ramsčiu, ir pagrindų įstatymu, kuriuo siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, turėtų būti užtikrinta, kad visos ES priemonės atitiktų principą „nepakenk“, ir pagal aktyvaus subsidiarumo principą būtų visapusiškai paisoma visų valdymo lygmenų kaip Europos sprendimų priėmimo proceso partnerių, o ne kaip suinteresuotųjų subjektų; |
11. |
primygtinai ragina, kad principiniai sprendimai dėl klimato politikos tikslų būtų priimami ne deleguotaisiais teisės aktais, nes kitaip būtų sumažintos regionų ir vietos valdžios institucijų galimybės dalyvauti priimant sprendimus. Atsižvelgdamas į tai, RK mano, kad toks principinis sprendimas būtų trajektorija, kurią reikėtų nustatyti siekiant neutralizuoti poveikį klimatui; |
12. |
mano, kad siekiant Europos klimato teisės akto tikslų labai svarbu, kad visuomenė turėtų kokybiškos ir faktais pagrįstos informacijos, kuria būtų galima remtis priimant sprendimus ir nustatant tinkamą politiką ir priemones. Klimato kaitos poveikis pasireiškia teritoriniu lygmeniu ir daro tiesioginį poveikį regionams ir savivaldybėms. Kiekvienos valstybės centrinės valdžios institucijos yra atsakingos už nacionalinių apskaitų rengimą ir pateikimą. Siekiant pagerinti matavimų kokybę, svarbu, kad metodika būtų kuriama bendradarbiaujant ES, valstybėms narėms ir vietos bei regionų lygmeniui, kad savivaldybės ir regionai galėtų sudaryti savo apskaitas pagal tuos pačius teritoriniu požiūriu grindžiamus kriterijus. Remiantis šia informacija būtų galima parengti konkrečius išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo scenarijus, pagal kuriuos būtų galima parengti veiksmų planus, pritaikytus prie kiekvieno regiono socialinės ir ekonominės bei su aplinka susijusios padėties, taip pat nustatyti konkrečius sektorių tikslus. Be to, vykdant stebėseną iš vietos ir regionų perspektyvos galima geriau išnagrinėti bet kokius galimus nukrypimus nuo planuose nustatytų trajektorijų ir įvesti priemones, kurių reikia šiems nukrypimams šalinti; |
13. |
patvirtina, kad veiksminga pažangos stebėsena gali padidinti pastangų neutralizuoti poveikį klimatui matomumą, skaidrumą ir atsakomybę už jas, ir kad, siekiant tokio poveikio, pagal Europos klimato teisės aktus pažangai stebėti skirti duomenys, kai tikslinga, turėtų būti renkami ne nacionaliniu, o regioniniu lygmeniu; siūlo, kad surinkti duomenys būtų nuolat prieinami visuomenei, o ne tik reguliariai teikiant ataskaitas, nes suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas stebėsenos procese gali būti esminis elementas, siekiant išlaikyti realistišką ir visuomenei priimtiną būdą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui; |
14. |
laikosi nuomonės, kad į Valdymo reglamentą turėtų būti įtrauktos nuostatos, kuriomis būtų užtikrinta, kad nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai apimtų regioniniu ir vietos lygmeniu išskirstytus įpareigojančius veiksmus, siekiant pripažinti subnacionalinių valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant tarptautinius klimato srities įsipareigojimus nuomonė Klimato valdymas po 2020 m. Europos ir pasaulinė perspektyva: indėlis į 24-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 24), pranešėjas Andrew Varah Cooper; |
15. |
pabrėžia, kad įtraukus vietos ir regionų tikslus ne tik padidėtų skaidrumas ir pagerėtų bendrų pažangos stebėsenos pastangų kokybė ir išsamumas, bet ir vyktų labai naudingas visų valdžios lygmenų bendradarbiavimas ir sinergija tiek veiksmų, tiek biudžeto lėšų skirstymo srityje. Tai labai sumažintų pavojų, kad atskiros politikos sritys, priskiriamos Europos klimato teisei, galėtų turėti neigiamo poveikio Europos regioninei sanglaudai; |
16. |
pabrėžia, kad su specialiai regionų ir vietos lygmeniui skirtais tiesioginiais veiksmais suderinti biudžeto asignavimai laikantis tam tikro lygmens tikslų ne tik darytų stiprų ciklinį poveikį, bet ir paskatintų visuomenės įsitraukimą į dalyvaujamąsias struktūras; |
17. |
siūlo į nacionalinių priemonių vertinimo išvadas kartu su energetikos sąjungos būklės ataskaita įtraukti savivaldybėms ir regionams skirtą skyrių, kad pažangos stebėsenos pastangos visoje Europos Sąjungoje būtų skaidresnės ir detalesnės. RK pritaria šio skyriaus rengimui; |
18. |
dar kartą ragina įsteigti Europos poveikio klimatui neutralizavimo observatoriją, kuri padėtų vykdyti nacionalinius ataskaitų teikimo įpareigojimus energetikos sąjungos valdymo srityje. Sprendimus priimantiems asmenims ir plačiajai visuomenei ji turėtų nepriklausomai ir viešai teikti naujausias mokslines žinias apie klimato kaitą ir jos sulėtinimo scenarijus. Taip pat reikėtų atlikti naują ES įgūdžių auditą pagal ES įgūdžių panoramą. Observatorija taip pat turėtų padėti nustatyti ir stebėti Europos teritorijų ypatumus ir pažeidžiamumą, kad būtų išvengta nepritarimo pertvarkos procesui. Europos žaliasis kursas yra nauja ES augimo strategija ir turi būti pagrindinis ES tvaraus atsigavimo strategijos po COVID–19 pandemijos ramstis, todėl politikos įgyvendinimo suderinimas su įgūdžių augimu yra labai svarbus siekiant užtikrinti perspektyvią politiką siekiant teisingos visuomenės ir stabilios bei augančios ekonomikos; |
19. |
pabrėžia, kad visuomenės dalyvavimo pastangų veiksmingumas priklauso ne tik nuo informacijos rinkimo iš visų visuomenės sektorių, bet ir nuo tinkamos informacijos apie jų indėlio poveikį pateikimo jiems. Tvariems sprendimams priimti reikalingas suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas ne tik sistemų veikimo ir priežiūros, bet ir sprendimų priėmimo procese. Todėl siekiant skatinti elgsenos pokyčius nepakanka tik į vienakryptę komunikaciją orientuotų visuomenės dalyvavimo pastangų; |
20. |
pasisako už tai, kad siekiant klimato tikslų būtų naudojama atsinaujinančioji energija. RK nuomone, branduolinė energija nėra tvari ateities technologija ir nesutinka su tuo, kad ji būtų dažniau naudojama; |
21. |
primena, kad Europos vietos ir regionų valdžios institucijos priklauso turtingai ir įvairiai vyriausybinei ir demokratinei ES struktūrai ir su jomis turėtų būti elgiamasi atitinkamai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas neturėtų būti laikomas įtrauktu į visuomenės dalyvavimą ir neturėtų apsiriboti tik tam tikromis užduotimis, bet veikiau vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti sudarytos sąlygos sistemingai prisidėti viso politikos rengimo ciklo metu, taip pat tikrinti ir peržiūrėti esamas teisėkūros institucijas; šiuo atžvilgiu primena, kad Paryžiaus susitarime pripažįstamas svarbus daugiapakopio valdymo vaidmuo klimato politikoje ir būtinybė bendradarbiauti su regionais ir miestais, taip pat primena, kad pagal Paryžiaus susitarimo 2 straipsnį pasirašančiosios šalys įsipareigojo viešuosius ir privačius finansinius srautus suderinti su susitarimo tikslais ir klimatui atspariu vystymusi. Remiantis Klimato teisės aktu esami ir naujai nustatyti ataskaitų teikimo ir tikrinimo procesai turėtų suteikti pagrindą ES ir nacionaliniu lygmeniu finansinius srautus plačiu mastu suderinti su Paryžiaus susitarimo tikslais; |
22. |
primena apie dideles branduolinės energetikos problemas, susijusias su jos tvarumu (tiek žaliavų, tiek neišspręsto branduolinių atliekų klausimo požiūriu) ir todėl rekomenduoja, kad siekiant su klimatu susijusių tikslų, kaip numatyta SESV 194 straipsnyje, daugiausia būtų naudojama atsinaujinančioji energija, o ne didinamas branduolinės energijos naudojimas. |
2020 m. liepos 2 d., Briuselis
Europos regionų komiteto pirmininkas
Apostolos TZITZIKOSTAS
(1) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).
(1) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).
(1) Climate Neutrality as Long-term Strategy: The EU’s Net Zero Target and Its Consequences for Member States, O. Geden, F. Schenuit, 2019 m. rugpjūčio mėn.
(2) Šį pasiūlymą RK ne kartą pateikė savo nuomonėse: „Energetikos sąjungos valdymas ir švari energija“, Bruno Hranic; „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, Michele Emiliano; „Klimato valdymas po 2020 m. Europos ir pasaulinė perspektyva: indėlis į 24-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 24)“, Andrew Varah Cooper; taip pat 2019 m. gruodžio mėn. priimtoje RK rezoliucijoje dėl žaliojo kurso.
1.10.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 324/74 |
Europos regionų komiteto nuomonė „Teisingos pertvarkos fondas“
(2020/C 324/11)
|
I. SIŪLOMI PAKEITIMAI
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas
COM(2020) 22 final
1 pakeitimas
13 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
siekiant suteikti lankstumo TPF išteklių pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą programavimui, turėtų egzistuoti galimybė parengti atskirą TPF programą arba programuoti TPF išteklius pagal vieną ar kelis specialius programos, remiamos Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF +) arba Sanglaudos fondo, prioritetus. Pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 21a straipsnį TPF ištekliai turėtų būti padidinti papildomu finansavimu iš ERPF ir ESF+. Atitinkamos iš ERPF ir ESF+ perkeltos sumos turėtų atitikti veiksmų rūšį, nustatytą teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose; |
siekiant suteikti lankstumo TPF išteklių pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą programavimui, turėtų egzistuoti galimybė parengti atskirą TPF programą arba programuoti TPF išteklius pagal vieną ar kelis specialius programos, remiamos Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF +) arba Sanglaudos fondo, prioritetus. Pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 21a straipsnį TPF ištekliai galėtų būti padidinti papildomu finansavimu iš ERPF ir ESF+. Atitinkamos iš ERPF ir ESF+ perkeltos sumos turėtų atitikti veiksmų rūšį, nustatytą teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose; |
Paaiškinimas
Teisingos pertvarkos fondas yra politinis pasiūlymas, kuris turėtų tik papildyti esamą sanglaudos biudžetą. Didžiąją dalį veiklos, kurią siūloma remti Teisingo perėjimo fondo lėšomis (4 straipsnis), jau būtų galima praktiškai finansuoti iš ERPF ir ESF + pagal 1 ir 2 politikos tikslus.
2 pakeitimas
2 straipsnis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [4 straipsnio 1 dalies] antrą pastraipą TPF padeda siekti vieno konkretaus tikslo – sudaryti sąlygas regionams ir žmonėms spręsti dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kylančius socialinius, ekonominius ir poveikio aplinkai uždavinius. |
Pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [4 straipsnio 1 dalies] antrą pastraipą TPF padeda siekti vieno konkretaus tikslo – sudaryti sąlygas regionams ir žmonėms spręsti dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kylančius socialinius, ekonominius ir poveikio aplinkai uždavinius , vadovaujantis Paryžiaus susitarimo tikslais, ES poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. tikslu ir 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslais . |
Paaiškinimas
Fondo tikslas turėtų būti aiškiai susijęs su Paryžiaus susitarimo tikslais, ES tikslu iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslais.
3 pakeitimas
3 straipsnio 1 dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
1. TPF remia investicijas į darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo tikslą visose valstybėse narėse . |
1. TPF finansuoja socialinį, socialinį ir ekonominį pertvarkos poveikį ir jos poveikį aplinkai paveiktuose regionuose arba veiklos srityse. |
Paaiškinimas
Savaime suprantama.
4 pakeitimas
4 straipsnio 2 dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
2. Pagal 1 dalį TPF remia tik šią veiklą: |
2. Pagal 1 dalį TPF remia šią veiklą: |
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
Paaiškinimas
— |
Investuojant į aplinkos apsaugą turėtų būti laikomasi taisyklės, kad taršos šalinimo priemonių išlaidas turėtų padengti taršą sukėlusi šalis. |
— |
Kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas turėtų būti taikomi ne tik darbuotojams, bet ir bedarbių, darbo ieškančių ir kt. asmenų mokymui dirbti ekologiškoje ekonomikoje. |
— |
Siekiama užtikrinti didesnį remiamo projekto pasirinkimo lankstumą, jei atitinkamos teritorijos vietos ir regionų valdžios institucijos, valstybė narė ir Europos Komisija sutinka. |
5 pakeitimas
5 straipsnio a punktas
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Savaime suprantama.
6 pakeitimas
5 straipsnio d punktas
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
TPF neturėtų remti anglių kasyklų atidarymo ar atnaujinimo, tačiau šis apribojimas neturėtų būti taikomas kitų rūšių kasybai (metalo, pramoninių mineralų, dekoratyvinių uolienų ir t. t.), kuri yra ekonominė veikla, kurianti kokybiškas ir ilgalaikes darbo vietas;
7 pakeitimas
5 straipsnio pabaigoje įrašyti naują dalį.
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Parama neteikiama veiklai NUTS 3 regione, kuriame programos laikotarpiu numatyta atidaryti naują anglių, lignito ar naftingųjų skalūnų kasyklą arba durpių gavybos lauką, arba atnaujinti laikinai uždarytą anglių, lignito ar naftingųjų skalūnų kasyklą arba durpių gavybos lauką ir kuris grindžiamas teritoriniu teisingos pertvarkos planu. |
Paaiškinimas
Paramos tikslas – padėti pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos, kuri neapima naujų kasyklų ir (arba) durpių gavybos vietų atidarymo ir esamų gavybos vietų veiklos atnaujinimo.
8 pakeitimas
6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Komisija patvirtina programą tik tuo atveju, jei labiausiai neigiamai pertvarkos paveiktų teritorijų, įtrauktų į atitinkamą teritorinį teisingos pertvarkos planą, nustatymas yra tinkamai pagrįstas ir atitinkamas teritorinis teisingos pertvarkos planas atitinka susijusios valstybės narės nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. |
Komisija patvirtina programą tik tuo atveju, jei labiausiai neigiamai pertvarkos paveiktų teritorijų, įtrauktų į atitinkamą teritorinį teisingos pertvarkos planą, nustatymas yra tinkamai pagrįstas ir atitinkamu teritoriniu teisingos pertvarkos planu įsipareigojama įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus, ES poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. tikslą ir 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus ir jis atitinka Reglamento (ES) [naujasis BNR] [23] straipsnyje nurodytas teritorines strategijas, susijusios valstybės narės nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir Europos socialinių teisių ramstį . |
9 pakeitimas
6 straipsnio 2 dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
TPF prioritetas ar prioritetai apima TPF išteklius, kuriuos sudaro visi ar dalis TPF asignavimo valstybėms narėms ir ištekliai, pervesti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [21a] straipsnį. Bendra į TPF perkeltų ERPF ir ESF+ išteklių suma yra bent pusantro karto , bet ne daugiau kaip tris kartus didesnė už TPF paramos tam prioritetui sumą. |
TPF prioritetas ar prioritetai apima TPF išteklius, kuriuos sudaro visi ar dalis TPF asignavimo valstybėms narėms ir ištekliai , kuriuos valdymo institucijos gali nuspręsti pervesti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [21a] straipsnį. Į TPF perkeliamų ERPF ir ESF+ išteklių suma negali būti daugiau kaip pusantro karto didesnė už tam prioritetui skirtą TPF sumą. |
Paaiškinimas
Valstybėms narėms turėtų būti suteikta daugiau lankstumo priimant sprendimus dėl sumų, kurios turi būti perkeliamos iš ERPF ir ESF+ į TPF. Tai taip pat apribotų galimą įsipareigojimų panaikinimą, jei labiausiai paveiktose teritorijose būtų menki panaudojimo pajėgumai.
10 pakeitimas
6 straipsnio 2 dalies pabaigoje įrašyti naują dalį.
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Komisija patvirtina ERPF ir ESF+ išteklių perkėlimą TPF prioritetui tik tuo atveju, jei bendra perkeliamų išteklių suma neviršija 20 proc. pradinių ERPF ir ESF+ veiksmų programai skirtų asignavimų (skaičiuojant kiekvienam fondui atskirai). |
Paaiškinimas
Teisės akto tekstas suderinamas su aiškinamuoju memorandumu.
11 pakeitimas
7 straipsnio 1 dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
1. Valstybės narės kartu su atitinkamomis susijusių teritorijų valdžios institucijomis pagal II priede pateiktą pavyzdį parengia vieną ar daugiau teritorinių teisingos pertvarkos planų, apimančių vieną ar daugiau paveiktų teritorijų, atitinkančių bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus 3 lygį (NUTS 3 lygio regionai), kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 868/2014, arba jų dalį. Tai yra tos teritorijos, kurioms dėl pertvarkos daromas didžiausias neigiamas ekonominis ir socialinis poveikis, visų pirma dėl numatomo darbo vietų sumažėjimo iškastinio kuro gamybos ir naudojimo sektoriuje ir poreikio pertvarkyti šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršiausių pramonės įrenginių gamybos procesus. |
1. Valstybės narės kartu su atitinkamomis susijusių teritorijų valdžios institucijomis pagal II priede pateiktą pavyzdį parengia vieną ar daugiau teritorinių teisingos pertvarkos planų, apimančių vieną ar daugiau paveiktų teritorijų, atitinkančių bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus 2 lygį (NUTS 2 lygio regionai), kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 868/2014, arba jų dalį. Tai yra tos teritorijos, kurioms dėl pertvarkos daromas didžiausias neigiamas ekonominis ir socialinis poveikis, visų pirma dėl numatomo darbo vietų sumažėjimo iškastinio kuro gamybos ir naudojimo sektoriuje ir poreikio pertvarkyti šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršiausių pramonės įrenginių gamybos procesus. |
Paaiškinimas
Neigiamas šalutinis pertvarkos poveikis bus daromas ne tik NUTS 3 lygio teritorijoms, bet veikiausiai įtakos turės ir aplinkinėms teritorijoms. Dėl šios priežasties ir siekiant supaprastinti valdymą, paramą tikslingiau sutelkti į NUTS 2 lygmenį.
12 pakeitimas
7 straipsnio 2 dalies b punktas (naujas)
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||
|
|
Paaiškinimas
Teisingos teritorinės pertvarkos planai turėtų būti tvirtinami tik tuo atveju, jei juose aiškiai įsipareigota siekti Paryžiaus susitarimo tikslų, kaip 2019 m. spalio 18 d. pabrėžė Europos Vadovų Taryba.
13 pakeitimas
7 straipsnio 2 dalies c punktas (naujas)
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||
|
|
Paaiškinimas
Teisingos teritorinės pertvarkos planai turėtų būti tvirtinami tik tuo atveju, jei juose aiškiai įsipareigota siekti ES poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. tikslo ir iki 2030 m. pasiekti savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, kaip 2019 m. gruodžio 12 d. pabrėžė Europos Vadovų Taryba.
14 pakeitimas
7 straipsnio 2 dalies c punktas
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose turėtų būti tinkamai įvertintas visas galimas neigiamas šalutinis poveikis.
15 pakeitimas
7 straipsnio 2 dalies f punktas
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Kaip supaprastinimo priemonė turėtų būti pateikta tik informacija, kuri skiriasi nuo programoje pagal „ERPF (investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslas), ESF+, TPF, Sanglaudos fondo, ir EJRŽF lėšomis remiamų programų šabloną – 16 straipsnio 3 dalis“ (BNR V priedas) jau aprašytų elementų. Be to, vietos ir regionų valdžios institucijos šiame procese turi būti laikomos visaverčiais suinteresuotaisiais subjektais.
16 pakeitimas
7 straipsnio 2 dalies h punktas
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Atrodo, kad TPF programavimo etape neįmanoma pateikti išsamaus veiksmų ir įmonių (didelių bendrovių) sąrašo ir dėl to gali būti vėluojama nuo pat programavimo laikotarpio pradžios. Be to, toks požiūris tiesiogiai prieštarauja supaprastinimo pastangoms, kurių rezultatas, be kita ko, buvo atskirų procedūrų, taikomų didelės apimties projektams pagal dabartinio BNR 100–103 straipsnius, atsisakymas.
17 pakeitimas
7 straipsnio 2 dalies i punktas
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Atrodo, kad TPF programavimo etape neįmanoma pateikti išsamaus veiksmų sąrašo ir dėl to gali būti vėluojama nuo pat programavimo laikotarpio pradžios.
18 pakeitimas
8a straipsnis (naujas)
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
8a straipsnis 1. Europos Komisijai prižiūrint ir tiesiogiai valdant sukuriama Teisingos pertvarkos platforma (toliau – platforma), kad visuose susijusiuose sektoriuose būtų sudarytos sąlygos dvišaliam ir daugiašaliam keitimuisi įgyta patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais. 2. Platformą sudaro dvi dalys:
3. Komisija nustato išsamią tvarką, susijusią su platformos valdymo mechanizmais, naryste, veikla ir biudžetu. Užtikrinamas subalansuotas visų valdžios lygmenų dalyvavimas. 4. Platformos veiklos išlaidos padengiamos iš techninės pagalbos išteklių pagal 3 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą. |
Paaiškinimas
Siekiant užtikrinti didesnį Teisingos pertvarkos platformos tikslų ir veiklos aiškumą, reikėtų įtraukti praktines nuostatas dėl jos sukūrimo.
19 pakeitimas
10 straipsnio 4 dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. |
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais ir vykdo konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. |
Pakeistas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės
COM(2020) 23 final
20 pakeitimas
21a straipsnio1 dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui TPF turimų išteklių suma pagal Reglamento (ES) [TPF reglamentas] [3] straipsnį papildoma ERPF, ESF+ arba jų abiejų ištekliais, skirtais regionų, kuriuose yra atitinkama teritorija, kategorijai. Bendra į TPF perkeltų ERPF ir ESF+ išteklių suma yra ne mažiau kaip pusantro karto didesnė už TPF paramos sumą, bet ne daugiau kaip tris kartus didesnė už tos paramos sumą. Iš ERPF arba ESF+ perkeltų išteklių suma jokiu atveju neviršija 20 proc. atitinkamai valstybei narei skirto atitinkamo ERPF ir ESF+ asignavimo. […] |
Investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui TPF turimų išteklių suma pagal Reglamento (ES) [TPF reglamentas] [3] straipsnį papildoma savanoriškai perkeliamais ERPF, ESF+ arba jų abiejų ištekliais, skirtais regionų, kuriuose yra atitinkama teritorija, kategorijai. Bendra į TPF perkeltų ERPF ir ESF+ išteklių suma yra ne mažiau kaip pusė TPF paramos sumos , bet ne daugiau kaip pusantro karto didesnė už tos paramos sumą. Iš ERPF arba ESF+ perkeltų išteklių suma jokiu atveju neviršija 20 proc. atitinkamai valstybei narei skirto atitinkamo ERPF ir ESF+ asignavimo. […] |
Paaiškinimas
Valstybėms narėms turėtų būti suteikta daugiau lankstumo priimant sprendimus dėl sumų, kurios turi būti perkeliamos iš ERPF ir ESF+ į TPF. Tai taip pat apribotų galimą įsipareigojimų panaikinimą, jei labiausiai pokyčių paveiktose teritorijose būtų menki panaudojimo pajėgumai.
21 pakeitimas
59 straipsnio 3 dalies a punktas (naujas)
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
3a. dalies a punktas Pagal Reglamentą (ES) [TPF reglamentas] veiksmams suteikta TPF parama yra grąžinama, jeigu per dešimt metų nuo galutinio mokėjimo paramą gavusiai valstybei narei atidaromas naujas anglių, lignito arba naftingųjų skalūnų kasyklos arba durpių gavybos laukas arba laikinai uždarytas anglių, lignito arba naftingųjų skalūnų kasyklos arba durpių gavybos laukas teritorijoje, kurioje panaudota TPF parama. |
Paaiškinimas
Paramos tikslas – padėti regionams pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos, kuri neapima naujų kasyklų ir (arba) durpių gavybos laukų atidarymo ir esamų gavybos vietų veiklos atnaujinimo.
II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS
1. |
palankiai vertina tai, kad įsteigtas Teisingos pertvarkos fondas, kuris bus pagrindinė regionų, kuriuos labiausiai paveikė perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui, rėmimo priemonė; |
2. |
teigiamai vertina tai, kad pasiūlyme dėl Teisingos pertvarkos fondo atsižvelgta į pagrindines RK rekomendacijas, pateiktas nuomonėje dėl socialinių ir ekonominių Europos anglių pramonės regionų struktūros pokyčių (1); |
3. |
palankiai vertina tai, kad fondas teiks paramą visoms valstybėms narėms, tačiau jo lėšos vis tik bus skiriamos tik labiausiai paveiktiems regionams. Be to, siekiant užtikrinti tinkamą fondo koncentraciją ir veiksmingumą bei nustatyti minimalų pagalbos intensyvumą, reikėtų išimtinai atsižvelgti į paveiktų regionų gyventojų skaičių; |
4. |
palankiai vertina tai, kad Teisingos pertvarkos fondui iš 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos siūloma skirti 11o270o459o000 EUR (dabartinėmis kainomis) asignavimų ir papildomus 32 803 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis) iš Europos ekonomikos gaivinimo priemonės, tuo suteikiant svarų pastiprinimą, padėsiantį įgyvendinti Teisingos pertvarkos fondo tikslą; nerimaudamas pažymi, kad dabartinėmis kainomis išreikšti skaičiai gali sumažinti skaidrumą ir asignavimų skirtingoms DFP kategorijoms palyginamumą; ragina Tarybą įtraukti juos kaip realius papildomus asignavimus į derybas dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos; |
5. |
sunerimęs pažymi, kad taikant Europos ekonomikos gaivinimo priemonę finansuojami papildomi ištekliai, kurie reiškia, kad 2021–2024 m. laikotarpiu bus prisiimti papildomi įsipareigojimai, darys nepaprastai didelį spaudimą valdymo institucijoms ir galutiniams naudos gavėjams, kurie turės parengti, įgyvendinti ir išleisti beveik 75 proc. visos skirtos sumos per pirmuosius ketverius naujojo programavimo laikotarpio metus; |
6. |
palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, klimato kaitos poveikiui jautrios ir ekologiškai tvarios ekonomikos iki 2050 m. paremti tikslinėmis priemonėmis ir specialiu būdu bei papildomais ištekliais remti vietoves, kurias labiausiai paveikė perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui; pabrėžia, kad šios papildomos lėšos jokiu būdu negali būti paimtos iš sanglaudos politikos biudžeto; atkreipia dėmesį į tai, kad tvirtas sanglaudos politikos biudžetas turi išlikti prioritetu klimato politikos veiksmams remti teritoriniu lygmeniu; |
7. |
prašo Europos Komisijos naująjį Teisingos pertvarkos fondą įtraukti į 2021–2027 m. DFP 2 išlaidų kategoriją (Sanglauda ir vertybės), o ne į 3 išlaidų kategoriją (Gamtos ištekliai ir aplinka), ir pakartoja, kad nepritaria numatomam sanglaudos politikos lėšų mažinimui; primena RK raginimą į skaičiavimus, susijusius su Stabilumo ir augimo paktu, neįtraukti viso ESI fondų nacionalinio bendro finansavimo; mano, tai turėtų būti taikytina ir Teisingos pertvarkos fondui; |
8. |
visų pirma pabrėžia, kad itin nuo iškastinio kuro priklausomi ir izoliuotas energetikos sistemas turintys regionai, pavyzdžiui, atokiausi regionai susiduria su ypatingais sunkumais; pabrėžia, kad energijos rūšių derinio plėtojimas teritorijos, vandens, atliekų ir energijos atžvilgiu yra energetikos strategijos, kuria siekiama anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos, pagrindas; |
9. |
atkreipia dėmesį į pakoreguotą Europos Komisijos vertinimą, kad pagal tris Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčius iki 2030 m. bus investuota 150 mlrd. EUR. Vis dėlto RK susirūpinimą kelia tikėtinas privačių investicijų į kai kuriuos galimus projektus sverto koeficientas ir galimybės; |
10. |
prašo, kad TPF arba TPM parama nebūtų teikiama investicijoms NUTS3 regionuose, kuriuose valdžios institucijos suteikė leidimą atidaryti naują anglių, lignito ar naftingųjų skalūnų kasyklą arba durpių gavybos lauką, arba atnaujinti laikinai uždarytą anglių, lignito ar naftingųjų skalūnų kasyklą arba durpių gavybos lauką; |
11. |
palankiai vertina tai, kad viešojo sektoriaus paskolų mokėjimas turėtų apsiriboti projektais, kuriems pavyksta padaryti apčiuopiamą poveikį sprendžiant socialines, ekonomines ar aplinkos problemas, iškylančias pereinant į neutralaus poveikio klimatui ekonomiką; |
12. |
pažymi, kad pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos vietos ir regionų valdžios institucijoms taip pat reikia finansuoti projektus, kurie patys negeneruoja pakankamo nuosavųjų pajamų srauto ir negauna paramos pagal jokią kitą Sąjungos programą; tokiomis aplinkybėmis \teigiamai vertina pasiūlymą priimti reglamentą dėl viešojo sektoriaus paskolų priemonės pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą, siekiant, kad tokia priemone būtų remiami viešojo sektoriaus subjektai ir tenkinami jų investiciniai poreikiai, kurie atsiranda dėl pertvarkos iššūkių, nurodytų teisingos pertvarkos planuose; |
13. |
atkreipia dėmesį į tai, kad visoje ES skiriasi vietos ir regionų valdžios institucijų patirtis naudojant EIB finansinius mechanizmus; todėl, siekiant užtikrinti sėkmingą Teisingos pertvarkos mechanizmo 3-iojo ramsčio įgyvendinimą, ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad atitinkamose valstybėse narėse būtų teikiama pakankama praktinė ir techninė pagalba toms vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios nori naudotis atitinkamais EIB finansinėmis mechanizmais; |
14. |
atkreipia dėmesį į tai, kad suderinta Teisingos pertvarkos fondo, ERPF ir ESF+ paramos aprėptis, nes didžioji dalis Teisingos pertvarkos fondo lėšomis remiamos veiklos taip pat gali būti finansuojama pagal ERPF ir ESF+ tikslus; |
15. |
yra susirūpinęs dėl to, kad dėl TPF gali būti vėluojama įgyvendinti pagrindines sanglaudos politikos programas, ir dėl to, kad šio naujo fondo valdymas gali lemti pagrindinių sanglaudos politikos programų valdymo sudėtingumą ir biurokratiją; |
16. |
apgailestauja, kad Komisijos pasiūlymu siekiama nustatyti programas NUTS 3, o ne NUTS 2 lygmeniu, t. y. lygmeniu, kuriuo įgyvendinamos pagrindinės sanglaudos politikos programos. Šis pasiūlymas prieštarauja funkcinių teritorijų, kurios nebūtinai sutampa su administracinėmis NUTS 3 lygio teritorijomis, sąvokai. RK pabrėžia, kad turėtų būti reikalaujama tik vieno atitinkamo teritorinio plano NUTS 2 lygmeniu; |
17. |
ragina išplėsti Teisingos pertvarkos fondo paramos aprėptį, kad, susitarusios su Europos Komisija ir valstybėmis narėmis, vietos ir regionų valdžios institucijos į savo teritorinius teisingos pertvarkos planus galėtų įtraukti papildomų reikalavimus atitinkančių projektų. be to, prašo atsižvelgti į nedarbą ir visų pirma į jaunimo nedarbą, kaip svarbų rodiklį skirstant fondui skirtus išteklius; |
18. |
ragina vietos ir regionų suinteresuotuosius subjektus aktyviai dalyvauti rengiant teritorinius teisingos pertvarkos planus, atsižvelgiant į tai, kad TPF bus taikomas pasidalijamasis valdymas, o ERPF ir ESF+ ištekliai yra glaudžiai susieti su TPF parama; |
19. |
prašo Komisijos pateikti daugiau gairių, kaip ji ketina padėti valdymo institucijoms ir regionams rengti savo teritorinius teisingos pertvarkos planus, atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymas dėl TPF reglamento, įskaitant jo priedus, vis dar gali būti iš esmės keičiamas. RK įspėja, kad dėl reikalavimo patvirtinti teritorinius teisingos pertvarkos planus galimi papildomi vėlavimai rengiant tas programas, kuriose TPF parama priklauso nuo ERPF ir ESF+ paramos; |
20. |
pabrėžia, kad paveiktos teritorijos savo teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose neturėtų pateikti išsamių galimų įmonių ir (arba) veiksmų, kuriems jos galėtų skirti paramą, sąrašų, nes dėl to gali būti vėluojama juos patvirtinti ir gali atsirasti nereikalinga administracinė našta vadovaujančiosioms institucijoms. Šiuo atžvilgiu RK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme dėl naujojo BNR nebuvo numatyta atskira didelės apimties projektų priėmimo procedūra ir kad toks paramos gavėjų ir (arba) veiksmų sąrašas galėtų vėl pakeisti šią padėtį; |
21. |
ragina nustatyti, kad pervedimai į TPF neviršytų 20 proc. pradinių ERPF ir ESF+ veiksmų programai skirtų asignavimų. RK siūlo suteikti valdymo institucijoms daugiau lankstumo perkėlimą vykdant savanorišku pagrindu remiantis reglamento projekto 6 straipsnio 2 dalimi, numatant maksimalią 1,5 karto už paramą iš TPF didesnę sumą ir tik gavus atitinkamų vietos ir regionų valdžios institucijų sutikimą; |
22. |
pabrėžia, kad svarbu vengti nereikalingos administracinės naštos aiškiai numatant TPF programavimo ir stebėsenos sistemos ex ante poveikio vertinimą; |
23. |
atkreipia dėmesį į tai, kad TPF investavimo prioritetai bus išdėstyti atitinkamose šalių ataskaitose, kurios yra Europos semestro proceso dalis; pabrėžia, kad regionai vis dar nėra oficialiai įtraukti į šį procesą ir mano, kad reikia skirti didesnį vaidmenį vietos ir regionų valdžios institucijoms TPF tikslams pasiekti; |
24. |
palankiai vertina tai, kad reglamente apibrėžti konkretūs elementai, kuriuos reikia įtraukti į teritorinius teisingos pertvarkos planus. RK ragina teisėkūros instituciją papildyti šiuos elementus aiškiu įsipareigojimu siekti Paryžiaus susitarimo tikslų, ES poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. tikslo ir 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų; |
25. |
atkreipia dėmesį į tai, kad Anglių pramonės regionų pertvarkos platforma iš pradžių buvo sukurta kaip platforma, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama anglių kasybos regionams, kuriuose vis dar vykdoma anglių kasybos veikla, ir kad antrajame etape į iniciatyvos taikymo sritį turėjo būti įtraukti visi daug anglies dioksido išskiriantys regionai. RK pabrėžia, kad regionai, kuriuose vyksta pertvarkos procesas, turės šalinti panašias kliūtis, todėl naujoji platforma turėtų teikti konsultavimo paslaugas, padėti valdymo institucijoms ir paramos gavėjams plėtoti savo projektų idėjas ir praktiškai įgyvendinti projektus, taip pat keistis gerąja patirtimi; |
26. |
todėl palankiai vertina mintį sukurti Teisingos pertvarkos platformą, kuri turėtų būti grindžiama teigiama patirtimi, įgyta daug anglies dioksido išmetančiuose regionuose ir kituose regionuose, kurie sėkmingai perėjo nuo iškastinio kuro prie švarios energijos šaltinių. RK pabrėžia, kad ši platforma turėtų užtikrinti, kad visos atitinkamos Komisijos tarnybos ir EIB glaudžiai bendradarbiautų spręsdami struktūrinių pokyčių paveiktuose regionuose klausimus. RK įsipareigoja aktyviai dalyvauti teisingos pertvarkos platformos veikloje, visų pirma kartu su Europos Komisija organizuodamas metinį teisingos pertvarkos regionų forumą; |
27. |
pabrėžia, kad ES nuostatose dėl valstybės pagalbos turi būti numatytas lankstumas, kai reikalavimus atitinkantys regionai, kuriuose vyksta pertvarka, nori pritraukti privačių investicijų. RK dar kartą ragina Komisiją rengiant naujas gaires taip pat atsižvelgti į problemas, susijusias su struktūriniais pokyčiais paveiktuose regionuose, ir užtikrinti, kad šiems regionams būtų suteikta pakankamai lankstumo, kad jie galėtų įgyvendinti savo projektus socialiniu ir ekonominiu požiūriu perspektyviu būdu; |
28. |
pabrėžia, kad per Teisingos pertvarkos fondą teikiama parama produktyvioms investicijoms į įmones, kurios nėra MVĮ, neturėtų apsiriboti tik tomis sritimis, kurios pagal galiojančias valstybės pagalbos taisykles remiantis SESV 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktais atitinka reikalavimus valstybės pagalbai gauti. Vietoj to valstybės pagalbos teisės aktais turėtų būti sudarytos sąlygos visoms vietovėms, gaunančioms paramą iš Teisingos pertvarkos fondo, veiksmingai kovoti su darbo vietų praradimo grėsme ankstyvame etape. Tai taip pat turėtų būti užtikrinta atitinkamai pritaikant Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą; |
29. |
pabrėžia, kad regionams, kuriuos labiausiai paveiks perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, turėtų būti suteikta galimybė kuo anksčiau aktyviai imtis veiksmų dėl susijusių struktūrinių pokyčių. Todėl Europos regionų komitetas pasisako už tai, kad ateityje koreguojant valstybės pagalbos teisės aktus, pvz., Europos Komisijai priimant naujas gaires pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą arba c punktą, būtų užtikrinta, kad pagalba būtų leidžiama neatsižvelgiant į remiamo regiono statusą pagal galiojančias taisykles; |
30. |
pripažįsta pažangiosios specializacijos strategijų, kaip vienos iš pagrindinių naujojo TPF įgyvendinimo priemonių, vaidmenį; |
31. |
pabrėžia, kad Europos regionų komitetas surengė apklausą, kad išanalizuotų būtinus valstybės pagalbos taisyklių pakeitimus, susijusius su struktūriniais Europos anglių pramonės regionų pokyčiais (2); atkreipia dėmesį į tai, kad išvadose pabrėžiama, jog pertvarkos procesas turi būti remiamas valstybės pagalba, siekiant pritraukti įmones, kurios galėtų kompensuoti prarastas darbo vietas ir vertės kūrimo nuostolius, o valstybės pagalbos taisyklės suteiktų daugiau lankstumo, ypač kalbant apie investicijas į energetikos infrastruktūrą, energijos vartojimo efektyvumą, su energija susijusias investicijas ir atsinaujinančiąją energiją; |
32. |
palankiai vertina tai, kad pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 175 straipsniu, kuriame daugiausia dėmesio skiriama sanglaudai, ir mano, kad pasiūlyme aiškiai apibrėžiama jo europinė pridėtinė vertė ir jis atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus. |
2020 m. liepos 2 d., Briuselis.
Europos regionų komiteto pirmininkas
Apostolos TZITZIKOSTAS
(1) Europos regionų komiteto nuomonė „Regionų ir miestų indėlis siekiant naujos MVĮ skirtos ES politikos programos“ (OL C 39, 2020 2 5, p. 58).
(2) https://cor.europa.eu/en/news/Pages/report-coal.aspx