ISSN 1977-0960 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 172 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir pranešimai |
63 metai |
Turinys |
Puslapis |
|
|
II Komunikatai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2020/C 172/01 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta, (Byla M.9809 – Eni Rewind / CDP Equity / CircularIT JV) ( 1 ) |
|
IV Pranešimai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2020/C 172/02 |
||
2020/C 172/03 |
|
V Nuomonės |
|
|
KITI AKTAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2020/C 172/04 |
||
2020/C 172/05 |
||
2020/C 172/06 |
||
2020/C 172/07 |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE. |
LT |
|
II Komunikatai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
Europos Komisija
20.5.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 172/1 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta
(Byla M.9809 – Eni Rewind / CDP Equity / CircularIT JV)
(Tekstas svarbus EEE)
(2020/C 172/01)
2020 m. gegužės 12 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik italų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:
— |
Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių, |
— |
elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32020M9809. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų. |
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
20.5.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 172/2 |
Euro kursas (1)
2020 m. gegužės 19 d.
(2020/C 172/02)
1 euro =
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
USD |
JAV doleris |
1,0950 |
JPY |
Japonijos jena |
118,00 |
DKK |
Danijos krona |
7,4562 |
GBP |
Svaras sterlingas |
0,89535 |
SEK |
Švedijos krona |
10,5685 |
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,0633 |
ISK |
Islandijos krona |
156,50 |
NOK |
Norvegijos krona |
10,9153 |
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
CZK |
Čekijos krona |
27,490 |
HUF |
Vengrijos forintas |
350,35 |
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,5510 |
RON |
Rumunijos lėja |
4,8428 |
TRY |
Turkijos lira |
7,4448 |
AUD |
Australijos doleris |
1,6751 |
CAD |
Kanados doleris |
1,5251 |
HKD |
Honkongo doleris |
8,4870 |
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,8004 |
SGD |
Singapūro doleris |
1,5513 |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 341,19 |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
19,9649 |
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
7,7816 |
HRK |
Kroatijos kuna |
7,5713 |
IDR |
Indonezijos rupija |
16 177,50 |
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,7583 |
PHP |
Filipinų pesas |
55,567 |
RUB |
Rusijos rublis |
79,3839 |
THB |
Tailando batas |
34,947 |
BRL |
Brazilijos realas |
6,2357 |
MXN |
Meksikos pesas |
25,8567 |
INR |
Indijos rupija |
82,8535 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
20.5.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 172/3 |
EUROPOS BENDRIJŲ MIGRUOJANČIŲJŲ DARBUOTOJŲ SOCIALINĖS APSAUGOSADMINISTRACINĖ KOMISIJA
Valiutų keitimo kursai, vadovaujantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 574/72
(2020/C 172/03)
Reglamento (EEB) Nr. 574/72 107 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys
Referencinis laikotarpis: 2020 m. Balandžio mėn
Taikymo laikotarpis: 2020 m. Liepa, Rugpjūtis ir Rugsėjis
balandžio-20 |
EUR |
BGN |
CZK |
DKK |
HRK |
HUF |
PLN |
1 EUR = |
1 |
1,95580 |
27,2301 |
7,46202 |
7,59505 |
356,512 |
4,54505 |
1 BGN = |
0,511300 |
1 |
13,9228 |
3,81533 |
3,88335 |
182,285 |
2,32388 |
1 CZK = |
0,0367240 |
0,0718248 |
1 |
0,274035 |
0,278921 |
13,0926 |
0,166912 |
1 DKK = |
0,134012 |
0,262101 |
3,64916 |
1 |
1,01783 |
47,7769 |
0,609091 |
1 HRK = |
0,131665 |
0,257510 |
3,58525 |
0,982485 |
1 |
46,9401 |
0,598423 |
1 HUF = |
0,00280495 |
0,00548593 |
0,0763792 |
0,020931 |
0,0213038 |
1 |
0,0127486 |
1 PLN = |
0,220020 |
0,430314 |
5,99116 |
1,64179 |
1,67106 |
78,4397 |
1 |
1 RON = |
0,206750 |
0,404361 |
5,62983 |
1,54277 |
1,57028 |
73,7088 |
0,939688 |
1 SEK = |
0,091827 |
0,179596 |
2,50047 |
0,685217 |
0,697433 |
32,7375 |
0,417359 |
1 GBP = |
1,14222 |
2,23396 |
31,1029 |
8,52330 |
8,6752 |
407,217 |
5,19146 |
1 NOK = |
0,088297 |
0,172691 |
2,40434 |
0,658875 |
0,670621 |
31,4790 |
0,401315 |
1 ISK = |
0,00636943 |
0,0124573 |
0,173440 |
0,0475288 |
0,0483761 |
2,27078 |
0,028949 |
1 CHF = |
0,948239 |
1,85457 |
25,8207 |
7,07578 |
7,20192 |
338,059 |
4,30979 |
balandžio-20 |
RON |
SEK |
GBP |
NOK |
ISK |
CHF |
1 EUR = |
4,83676 |
10,89001 |
0,875485 |
11,32540 |
157,000 |
1,05459 |
1 BGN = |
2,47304 |
5,56806 |
0,447635 |
5,79067 |
80,2741 |
0,539210 |
1 CZK = |
0,177625 |
0,399925 |
0,032151 |
0,415914 |
5,76567 |
0,0387286 |
1 DKK = |
0,648184 |
1,45939 |
0,117325 |
1,51774 |
21,0399 |
0,141327 |
1 HRK = |
0,636831 |
1,43383 |
0,1152705 |
1,49116 |
20,6714 |
0,138852 |
1 HUF = |
0,0135669 |
0,0305460 |
0,00245570 |
0,0317672 |
0,440378 |
0,00295806 |
1 PLN = |
1,064183 |
2,39602 |
0,192624 |
2,49181 |
34,5431 |
0,232030 |
1 RON = |
1 |
2,25151 |
0,181006 |
2,34152 |
32,4597 |
0,218036 |
1 SEK = |
0,444147 |
1 |
0,0803934 |
1,03998 |
14,4169 |
0,096840 |
1 GBP = |
5,52466 |
12,4388 |
1 |
12,9361 |
179,329 |
1,20457 |
1 NOK = |
0,427072 |
0,961557 |
0,0773028 |
1 |
13,8626 |
0,093117 |
1 ISK = |
0,030807 |
0,069363 |
0,00557634 |
0,0721363 |
1 |
0,00671711 |
1 CHF = |
4,58641 |
10,32634 |
0,830170 |
10,73919 |
148,874 |
1 |
Source: ECB
Pastaba. Visi su Islandijos krona (ISK) susiję kryžminiai kursai apskaičiuoti naudojantis Islandijos centrinio banko pateiktais ISK / EUR valiutų keitimo kurso duomenimis.
reference: balandžio-20 |
1 EUR in national currency |
1 unit of N.C. in EUR |
BGN |
1,95580 |
0,511300 |
CZK |
27,2301 |
0,0367240 |
DKK |
7,46202 |
0,134012 |
HRK |
7,59505 |
0,131665 |
HUF |
356,512 |
0,00280495 |
PLN |
4,54505 |
0,220020 |
RON |
4,83676 |
0,206750 |
SEK |
10,89001 |
0,091827 |
GBP |
0,875485 |
1,14222 |
NOK |
11,32540 |
0,088297 |
ISK |
157,000 |
0,00636943 |
CHF |
1,05459 |
0,948239 |
Source: ECB
Pastaba. ISK / EUR valiutų keitimo kursas nustatytas remiantis Islandijos centrinio banko pateiktais duomenimis.
1. |
Reglamente (EEB) Nr. 574/72 nustatyta, kad kita valiuta išreikštų sumų valiutos keitimo kursą apskaičiuoja Komisija, remdamasi 2 dalyje nurodyto referencinio laikotarpio mėnesiniu valiutų referencinių keitimo kursų, kuriuos skelbia Europos Centrinis Bankas, vidurkiu. |
2. |
Referencinis laikotarpis yra:
|
Valiutų keitimo kursai skelbiami antruose vasario, gegužės, rugpjūčio ir lapkričio mėnesių Europos Sąjungos oficialiojo leidinio (C serija) numeriuose.
V Nuomonės
KITI AKTAI
Europos Komisija
20.5.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 172/5 |
Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (1) 17 straipsnio 6 dalį
(2020/C 172/04)
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/787 (2) 27 straipsnį.
GEOGRAFINĖS NUORODOS TECHNINĖS BYLOS PAKEITIMO PARAIŠKA
„HIERBAS DE MALLORCA“
ES Nr. PGI-ES-01869-AM01–2018 12 17
Pakeitimo kalba: ispanų
Tarpininkas
Ministry of Agriculture, Fisheries and Food |
Directorate-General for the Food Industry |
Subdirectorate-General for Distinctive Quality and Organic Farming |
Paseo de la Infanta Isabel, 1 |
28071 Madrid, SPAIN |
Telefonas +34 913475397
E. paštas sgcdae@mapama.es
Geografinės nuorodos pavadinimas
Hierbas de Mallorca
Keičiama specifikacijos antraštė
„Saugomas pavadinimas“ (pavadinimo pakeitimas atsispindi kitose antraštėse, pvz., „Produkto aprašymas“, „Ryšys“, „Gamybos būdas“, „Taikomi reikalavimai“ ir „Patikrinimai“, tačiau šių skirsnių turinys nesikeičia).
Pakeitimai
Produkto specifikacijos pakeitimas, dėl kurio reikia keisti pagrindines specifikacijas.
Pakeitimo paaiškinimas
Įtraukti pavadinimą ne tik ispanų, bet ir katalonų kalba, atsižvelgiant į tai, kad abi kalbos yra oficialiosios Ispanijos kalbos (pripažinta 2007 m. vasario 28 d. Pagrindinio įstatymo Nr. 1/2007 dėl Balearų salų autonomijos statuto reformos 4 straipsnyje).
Visiškai pagrįsta produktą vadinti dviem pavadinimais – tiek ispanų kalba („Hierbas de Mallorca“), tiek katalonų kalba („Herbes de Mallorca“), nes beveik visi šio anyžiais aromatizuoto spiritinio gėrimo gamintojai dabar naudoja tik pavadinimą katalonų kalba ir mano, kad labai svarbu, jog pateikdami savo produktą jie galėtų vartoti pavadinimą „Herbes de Mallorca“.
Gėrimas „Hierbas de Mallorca“/„Herbes de Mallorca“ gaminamas tik Maljorkos saloje, kuri priklauso Balearų salų autonominei sričiai.
Šioje autonominėje srityje katalonų kalba vartojama Balearų salose ir turi oficialiosios kalbos statusą kartu su ispanų kalba; tai pripažįstama 2007 m. vasario 28 d. Pagrindinio įstatymo Nr. 1/2007 dėl Balearų salų autonomijos statuto reformos 4 straipsnyje).
Įprastas abiejų kalbų – ispanų ir katalonų – vartojimas Balearų salų teritorijoje reiškia, kad „Hierbas de Mallorca“/„Herbes de Mallorca“ tiek ispanų („Hierbas de Mallorca“), tiek katalonų („Herbes de Mallorca“) kalbomis vartojamas pakaitomis nuo neatmenamų laikų.
Be to, negalima ignoruoti realios rinkos padėties. Abu pavadinimai – „Hierbas de Mallorca“/„Herbes de Mallorca“ – naudojami jau daugelį metų ir taip bus ir toliau. Tai taikoma ne tik nacionalinei prekybai, bet ir tarptautinei prekybai.
Termino „Herbes de Mallorca“ vartojimas yra toks tvirtas, kad jis netgi vartojamas kitų šalių rinkodaroje ir reklamoje ir kitomis ES kalbomis.
Atitinkami techninės bylos pakeitimai
Techninės bylos 1 punktas „Produkto pavadinimas“
Kartu su pavadinimu „Hierbas de Mallorca“ turi būti nurodomas ir pavadinimas katalonų kalba „Herbes de Mallorca“.
Pavadinimas „Hierbas de Mallorca“/„Herbes de Mallorca“.
Šis pakeitimas turi įtakos kitoms antraštėms, pvz., „Produkto aprašymas, „Ryšys“, „Gamybos būdas“, „Taikomi reikalavimai“ ir „Patikrinimai“, tačiau jų turinys nekeičiamas.
TECHNINĖS BYLOS PAGRINDINĖS SPECIFIKACIJOS
„HIERBAS DE MALLORCA“ / „HERBES DE MALLORCA“
ES Nr. PGI-ES-01869-AM01–2018 12 17
1. Pavadinimas
„Hierbas de Mallorca“/„Herbes de Mallorca“.
2. Spiritinių gėrimų kategorija
25 kategorija. Anyžiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai
3. Spiritinio gėrimo apibūdinimas
„Hierbas de Mallorca“/„Herbes de Mallorca“ yra anyžiais aromatizuotas spiritinis gėrimas, kurio alkoholio koncentracija yra 20–50 % tūrio ir kuris aromatizuotas augalais bei gali būti pasaldintas sacharoze.
3.1. Cheminės savybės
— |
Faktinė alkoholio koncentracija:
|
— |
Didžiausias metanolio kiekis: 20 g/hl absoliutaus alkoholio. |
3.2. Juslinės savybės
— |
Gėrimas yra skaidrus |
— |
Spalva – nuo gintaro iki žalios |
— |
Stiprus ir sudėtinis aromatas su stipriu anyžių kvapu. Aromatas yra gaivus, saldus, vaisių (apelsinų ir citrinų) ir gėlių. |
— |
Skonis yra saldus, vidutiniškai saldus arba nesaldintas, priklausomai nuo gėrimo rūšies, kaip aprašyta skirsnyje „Rūšys“: saldus, maišytas arba sausas. Aiškiai juntamas aromatinių augalų poskonis. |
— |
Maišytos ir saldžios rūšies gėrimui būdingas tirštumas. |
3.3. Tipai
Remiantis cukraus kiekiu ir faktine alkoholio koncentracija, išskiriamos trys skirtingos gėrimo rūšys.
— |
Sausas: mažiausia alkoholio koncentracija – 35 %, didžiausias cukraus kiekis – 100 g/l, išreikštas sacharozės kiekiu. |
— |
Maišytas: mažiausia alkoholio koncentracija – 25 %, didžiausias cukraus kiekis 100–300 g/l, išreikštas sacharozės kiekiu. |
— |
Saldus: mažiausia alkoholio koncentracija – 20 %, mažiausias cukraus kiekis – 300 g/l, išreikštas sacharozės kiekiu. |
3.4. Specifinės savybės, palyginti su tos pačios kategorijos spiritiniais gėrimais
Specifinės juslinės savybės – intensyvus ir sudėtinis aromatas su stipriu anyžių kvapu. Aromatas yra gaivus, saldus, vaisių (apelsinų ir citrinų) ir gėlių. Spalva – nuo gintaro iki žalios. Skonis yra saldus, vidutiniškai saldus arba nesaldintas, priklausomai nuo gėrimo rūšies: saldus, maišytas arba sausas. Maišytos ir saldžios rūšies gėrimui būdingas tirštumas.
4. Geografinė vietovė
Gaminio su geografine nuoroda gamybos ir išpilstymo vietovė apima tik Maljorkos salą, esančią Balearų salų autonominėje srityje, Ispanijoje.
5. Spiritinio gėrimo gamybos būdas
Jis gaminamas sumaišant anyžiais aromatizuotą spiritinį gėrimą su vandens ir alkoholio tirpalu, aromatizuotu maceruojant ir (arba) distiliuojant augalus, pridedant vandens, žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir, pasirinktinai, sacharozės.
5.1. Sudedamosios dalys
a)
1) |
anyžiais aromatizuotas spiritinis gėrimas |
2) |
žemės ūkio kilmės alkoholis |
3) |
distiliuotas, dejonizuotas ir (arba) demineralizuotas geriamasis vanduo |
4) |
Maljorkos saloje auginami aromatiniai augalai:
|
b)
1) |
sacharozė |
2) |
kiti aromatiniai augalai ir (arba) leistinos natūralios kvapiosios medžiagos |
3) |
dažikliai, kuriuos leidžiama naudoti spiritiniuose gėrimuose. |
Gamyba vykdoma pagal tradicinę praktiką trimis atskirais etapais.
Pirmasis etapas – išgauti augalo aromatą. Šiame etape labai svarbi gamintojo patirtis. Ja remiantis parenkamos pagrindinių aromatinių augalų proporcijos. Atrinkti augalai maceruojami vandens ir alkoholio tirpale tiek laiko, kiek reikia aromatams išgauti. Šį etapą galima pagerinti distiliuojant maceratą.
Antrajame etape anyžiais aromatizuotas spiritinis gėrimas gaminamas iš žemės ūkio kilmės alkoholio, vandens ir anyžių ekstraktų arba distiliatų ir, pasirinktinai, sacharozės.
Trečiajame ir paskutiniame etape ankstesnių etapų produktai maišomi su pasirenkamu vandens, alkoholio ir cukraus kiekiu, kad būtų pasiektas norimas alkoholio ir cukraus kiekis bei juslinės savybės. Šiame etape gamintojo patirtis yra labai svarbi. Tai pagrindas, kuriuo remiantis nustatoma pirmojo etapo aromatinio ekstrakto, gaunamo siekiant užtikrinti išskirtines „Hierbas de Mallorca“/„Herbes de Mallorca“ savybes, dalis.
6. Ryšys su geografine aplinka arba kilme
Šis spiritinis gėrimas yra plačiai žinomas, nes daugelį metų buvo gaminamas ir parduodamas dideliais kiekiais. Unikalios juslinės gėrimo savybės: skaidri išvaizda; spalva (nuo gintaro iki žalios); intensyvus aromatas su stipriai juntamu anyžių kvapu; aiškiai juntamas gaivus, saldus, vaisių (apelsinų ir citrinų) ir gėlių poskonis. Įrodymų apie šio gėrimo reputaciją per daugelį metų nuo jo atsiradimo iki dabar galima rasti daugelyje šaltinių.
Tradicinių šio gėrimo savybių ištakų reikia ieškoti jį sukūrusiuose vienuolynuose. Vienuoliai, naudodami augalus ir vaisius, gamino įvairų spiritą ir spiritinius gėrimus.
Buvo žinoma, kad dideliuose Maljorkos ūkiuose, vadinamuose „posesiones“, ūkininkai gamina anyžiais aromatizuotą spiritinį gėrimą naudodami vietinius aromatinius augalus.
Gamyba buvo įmanoma dėl saloje esančių spirito varyklų gausos. Žinoma, kad XVIII a. pabaigoje Maljorkoje buvo 177 spirito varyklos, skirtos spiritiniams gėrimams gaminti. Juose buvo pagaminama 780 000 litrų distiliatų, iš kurių 60 % skirta vartoti vietoje. Šiose spirito varyklose buvo galima pagaminti distiliatą, kuris buvo šio unikalaus spiritinio gėrimo gamybos pagrindas.
Be to, turėdami daug žinių apie salos aromatinių augalų savybes ūkininkai galėjo pasirinkti tuos, kurie yra tinkamiausi distiliatui aromatizuoti. Tai leido sukurti „Hierbas de Mallorca“/„Herbes de Mallorca“.
Produkto geras vardas pagrįstas jo juslinėmis savybėmis. Tos savybės aiškiai atpažįstamos pagal įvairių Maljorkos salos augalų, ypač pankolių, kvapiųjų rozmarinų, citrininės aloyzijos, ramunėlių, citrinų, apelsinų ir vaistinės melisos, aromatą. Šių aromatinių augalų naudojimas nebuvo atsitiktinis. Priešingai, tai yra augintojų atliekamo laukinių augalų stebėjimo ir žinių apie juos rezultatas. Ši patirtis perduodama iš kartos į kartą. Gamintojai reikalingomis proporcijomis atrinkdavo tinkamiausius augalus, kad jie suteiktų gėrimui malonų ir būdingą aromatą bei skonį.
XIX a. pabaigoje, atsidarius mažoms tradicinėms gamybos įmonėms, gėrimo gamyba ir vartojimas išaugo. Kai kurios iš šių įstaigų vis dar veikia.
Nuo XIX a. Maljorkos gyventojai mėgaujasi tradiciniu „Hierbas“ šventėse, šeimos susibūrimuose ir socialiniuose renginiuose. Naujausi tyrimai patvirtina dabartinį produkto populiarumą. Pavyzdžiui, remiantis Balearų salų žemės ūkio produktų kokybės instituto leidiniu „Diagnosis de la producción y comercialización de los productos con denominación de calidad 2010“ (2010 m. kokybės pavadinimais pažymėtų produktų gamybos ir pateikimo į rinką analizė), 2009–2010 m. pardavimai padidėjo 11 % ir pasiekė bendrą 1 301 457 litrų pardavimo apimtį.
Šis spiritinis gėrimas yra aiškiai tradicinio pobūdžio. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad iš minėto tyrimo matyti, jog 2010 m. pardavimai ES šalyse išaugo 64 %, palyginti su ankstesniais metais. Tai įrodo, kad Europos vartotojai labai vertina šį produktą.
Šiandien jis vartojamas namuose, baruose ir restoranuose. Tradiciškai produktas geriamas prieš arba po valgio arba su desertu. Vienas iš puikių derinių yra taurė „Hierbas“ su saldžia spurgyte „buñuelos“. Išpopuliarėjusį gėrimą imta vartoti plačiau ir net naudoti kokteiliuose, įskaitant: „Agua de Mallorca“, į kurio sudėtį įeina saldintos rūšies „Hierbas“, kiviai ir saldintas sodos vanduo („gaseosa“); „El viento del Teix de Mallorca“, į kurio sudėtį įeina nesaldintos rūšies „Hierbas“, „Cointreau“ ir mėlynasis „After Shock“; „Cielo abierto“, į kurio sudėtį įeina maišytos rūšies „Hierbas“, kokosų pienas ir šlakelis „crème de cacao“; „Ca Nostra“, į kurio sudėtį įeina nesaldintos rūšies „Hierbas“, „Palo de Mallorca“ ir „Gin de Mahón“.
Atkreipkite dėmesį į tai, kad šis gėrimas dažnai kaip sudedamoji dalis naudojamas kulinarijoje. Pavyzdžiui, jis naudojamas džiovintoms figoms konservuoti ir joms būdingam aromatui ir skoniui suteikti.
Gėrimo prestižą patvirtina tai, kad jis minimas įvairiuose leidiniuose, pavyzdžiui, Herbes i Remeis Casolans (Ripolis, Ll. 1985 m.) ir Llibre de la Ratafia (Fábrega, J. 2001 m.). Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šis gėrimas minimas ir tarptautiniuose leidiniuose. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į faktą, kad dabartinė gamyba vykdoma tradiciniu būdu ir ją vykdo tik septyni gamintojai. Svarbūs pavyzdžiai:
— |
Brandl, F., 2003 m. „Brandls Bar Buch“, išleista „Goldmedalle gastronomische akademie Deutschlands E.V.“ laureato „Matthaes Verlag GmbH“. |
— |
Dominé, A. ir kt., 2009 m. „El libro del Bar y de los Cócteles“, išleista H.F. Ullmanno, kuris rengia pasaulyje sėkmingiausių distiliatų sąrašus. |
Be to, netiesioginis jo didelio populiarumo, reputacijos ir prestižo įrodymas yra gausus nuorodų internete skaičius. 2012 m. balandžio 3 d.„Google“ atlikus „Hierbas de Mallorca“ paiešką buvo surasta apie 96 200 atitikčių. Atlikus to paties gėrimo paiešką katalonų kalba – „Herbes de Mallorca“ – surasta 95 000 atitikčių. Atitiktys susijusios, be kita ko, su gastronomijos, turistų gidų, receptų ir laikraščių straipsnių svetainėmis.
Geografinei vietovei būdingos specifinės savybės
Geografinė įtaka pagrįsta žemės ūkio ir klimato sąlygomis bei žmogiškuoju veiksniu. Viena vertus, Maljorkos žemės ūkio ir klimato sąlygos yra idealios aromatinių augalų: citrininių aloyzijų, ramunėlių, citrinų, apelsinų, kvapiųjų rozmarinų, vaistinės melisos ir pankolių auginimui. Šie augalai suteikia gėrimui juslinių savybių. Kita vertus, kad būtų pasiektos unikalios „Hierbas de Mallorca“/„Herbes de Mallorca“ savybės, labai svarbus žmogiškasis veiksnys, ypač gamintojų patirtis. Sprendimai dėl macerate naudojamų augalų proporcijų, taip pat dėl aromatinių ekstraktų maišymo su anyžiais aromatizuotu spiritiniu gėrimu grindžiami gamintojo patirtimi ir produkto jusline analize.
7. Europos Sąjungos, nacionalinės ir (arba) regioninės nuostatos
— |
2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 |
— |
2013 m. liepos 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 716/2013, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos taikymo taisyklės |
— |
1999 m. kovo 17 d. Įstatymas Nr. 1/1999 dėl Balearų salų žemės ūkio maisto produktų gamintojų ir pramonininkų statuto. |
Geografine nuoroda žymimo produkto gamintojai turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus:
a) |
jie turi būti įtraukti į „Hierbas de Mallorca“/„Herbes de Mallorca“ gamintojų ir pakuotojų registrą; |
b) |
išpilstymas į butelius vykdomas kilmės vietoje: gėrimas gali būti pateikiamas rinkai tik tada, jei jis yra išpilstytas į butelius kilmės vietoje. Šio apribojimo tikslas – užtikrinti, kad geografinė nuoroda būtų saugoma. Apribojimo priežastys:
|
c) |
produktas, kuriam taikomos šios nuostatos, pateikiamas permatomoje ne didesnėje kaip 3 l pakuotėje. Išskirtinėmis aplinkybėmis, gavus išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, gali būti naudojamos kitos pakuotės. Leidžiama, kad pakuotėje būtų maceruojant naudotų aromatinių augalų. |
8. Pareiškėjas
Consell de Fabricants de Begudes Espirituoses de Mallorca |
Carrer Gremi d’Hortolans, 11, planta 3, despacho 3. |
Polígon Son Rossinyol |
07009 Palma de Mallorca- Illes Balears (Spain) |
9. Specialios ženklinimo taisyklės
Specialios ženklinimo taisyklės. Produkto, kuriam taikoma geografinė nuoroda, etiketėje turi būti nurodyta:
1. |
Pavadinimas „Hierbas de Mallorca“/„Herbes de Mallorca“ ne mažesnėmis kaip 2 mm aukščio raidėmis. Pasirinktinai toliau gali būti nurodyta viena iš trijų 3.3 skirsnyje nurodytų rūšių. |
2. |
Vienas iš šių dviejų logotipų: A variantas (spalvotas) arba B variantas (juodai baltas).
|
3. |
Raidinis skaitmeninis kontrolės numeris. |
20.5.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 172/11 |
Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas
(2020/C 172/05)
Šis pranešimas skelbiamas pagal 2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 5 dalį (1).
PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ
„Duna-Tisza-közi“
Nuorodos numeris PGI-HU-A1342-AM02
Pranešimo data: 2020 2 14
PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS
1. Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija keičiama į 4,5 % (tūrio procentais)
a) |
Keičiamos produkto specifikacijos antraštės:
|
b) |
Keičiamos bendrojo dokumento antraštės:
|
c) |
Vynai, turintys mažesnę alkoholio koncentraciją, lengvą struktūrą ir nedidelį liekamojo cukraus kiekį, yra paklausūs rinkoje. Palyginti nedidelę alkoholio koncentraciją ir liekamojo cukraus kiekį turinčių produktų juslinės savybės atitinka šios produkto specifikacijos reikalavimus. |
2. Keičiamos nuorodoms taikomos bendrosios taisyklės
a) |
Keičiamos produkto specifikacijos antraštės:
|
b) |
Keičiamos bendrojo dokumento antraštės:
|
c) |
Manome, kad veislės pavadinimas turėtų išsiskirti ir būti aiškiai įskaitomas saugoma geografine nuoroda „Duna–Tisza közi“ žymimų vynų etiketėse, jis turi būti matomas ir neperpildyti etiketės. |
3. Didžiausia išeiga iš vieno hektaro padidinama iki 160 hl/ha
a) |
Keičiamos produkto specifikacijos antraštės:
|
b) |
Keičiamos bendrojo dokumento antraštės:
|
c) |
Pastarųjų kelerių metų restruktūrizavimo programa reikšmingai pakeitė gamybos vietovės vynuogynų struktūrą. Šiandien gamintojai gali naudotis efektyvesniais vynuogynais, kuriuose iš tokios pat kokybės vynuogių kaip anksčiau galima išgauti daugiau vyno. Vyno produktai, su kuriais siejamas geografinės nuorodos „Duna–Tisza közi“ geras vardas, taip pat gali būti gaminami pasiekiant tokią išeigą. |
4. Suteikiama galimybė baltąjį vyną gaminti iš vynuogių veislių ‘Mátrai muskotály’ ir ‘Vértes csillaga’ vynuogių
a) |
Keičiamos produkto specifikacijos antraštės:
|
b) |
Keičiamos bendrojo dokumento antraštės:
|
c) |
Iš veislių ‘Mátrai muskotály’ ir ‘Vértes csillaga’ vynuogių galima gaminti aukštos kokybės vyną. Šias klasifikacijai nepriskiriamų vynuogių veislių uogas vietos gamintojai daugiausia naudojo misai. Leidus naudoti saugomą geografinę nuorodą „Duna–Tisza közi“, dar labiau sustiprinamas šių vynų geras vardas. |
5. Suteikiama galimybė raudonąjį vyną gaminti iš vynuogių veislės ‘Syrah’ vynuogių
a) |
Keičiamos produkto specifikacijos antraštės:
|
b) |
Keičiamos bendrojo dokumento antraštės:
|
c) |
Vynuogių veislės ‘Syrah’ vynmedžių Dunojaus ir Tisos tarpupyje sodinama pastaruosius kelerius metus. Iš jos uogų gaminamas aukštos kokybės vynas. Leidus naudoti saugomą geografinę nuorodą „Duna–Tisza közi“, suteikiama galimybė pardavinėti vyną su jo kilmės vietos nuoroda. |
6. Gamybos vietovė praplečiama už nustatytos geografinės vietovės ribų
a) |
Keičiamos produkto specifikacijos antraštės:
|
b) |
Keičiamos bendrojo dokumento antraštės:
|
c) |
Siekiant didinti konkurencingumą ir suteikti daugiau galimybių naudoti vietovėje auginamas vynuoges, verta praplėsti gamybą už nustatytos vietovės ribų ir vykdyti ją visoje pagal taisykles leidžiamoje vietovėje. Šioje vietovėje yra tokios pat apdorojimo sąlygos kaip ir dabartinėje saugoma geografine nuoroda „Duna–Tisza közi“ žymimoje gamybos vietovėje. |
7. Įtraukiama daugiau vynuogių veislių, kurias galima naudoti Muskotály (muskatiniams) vynams gaminti
a) |
Keičiamos produkto specifikacijos antraštės:
|
b) |
Keičiamos bendrojo dokumento antraštės:
|
c) |
Pagal nacionalinės teisės aktus vynuogių veislės ‘Csabagyöngye’, ‘Mátrai muskotály’ ir ‘Zefir’ klasifikuojamos kaip muskato vynuogės, todėl patikslintas šios veislės naudojimas. |
BENDRASIS DOKUMENTAS
1. Produkto pavadinimas
Duna-Tisza-közi
2. Geografinės nuorodos tipas
SGN – saugoma geografinė nuoroda
3. Vynuogių produktų kategorijos
1. |
Vynas |
4. Vyno (-ų) aprašymas
Baltieji rūšiniai ir cuvée vynai
Ryškaus ir gaivaus pobūdžio, turi vidutiniškai ilgai išliekantį poskonį; rūšiniai vynai pasižymi naudojamų vynuogių veislei būdingu vaisišku ir gėlių aromatu bei skoniu. Sausas, pusiau sausas, pusiau saldus arba saldus vynas.
* |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis atitinka ES teisės aktuose nustatytas ribines vertes. |
Bendrosios analitinės savybės |
|
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
8 |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
4,5 |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
3,5 g/l vyno rūgšties |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) |
16,67 |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) |
|
Rožiniai rūšiniai ir cuvée vynai
Iš raudonųjų vynuogių gaminami lengvi, gaivūs vynai, aiškiai juntamo rūgštingumo, ryškaus ir gaivaus vaisiško (aviečių, persikų, vyšnių, juodųjų serbentų, braškių ir pan.) aromato ir skonio, kartais juntamas gėlių aromatas. Sausas, pusiau sausas, pusiau saldus arba saldus vynas.
* |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis atitinka ES teisės aktuose nustatytas ribines vertes. |
Bendrosios analitinės savybės |
|
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
8 |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
4,5 |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
3,5 g/l vyno rūgšties |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) |
13,33 |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) |
|
Siller rūšiniai ir cuvée vynai
Rūšiniai vynai yra naudojamų vynuogių veislei būdingo aromato ir skonio, subalansuoto rūgštingumo. Sumaišytų vynų pobūdis atspindi naudojamų veislių vynuogių santykines proporcijas; šie vynai yra sodrūs ir juose vos juntami taninai. Sausas, pusiau sausas, pusiau saldus arba saldus vynas.
* |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis atitinka ES teisės aktuose nustatytas ribines vertes. |
Bendrosios analitinės savybės |
|
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
8 |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
4,5 |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
3,5 g/l vyno rūgšties |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) |
20 |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) |
|
Raudonieji rūšiniai ir cuvée vynai
Raudonieji rūšiniai vynai yra naudojamų vynuogių veislei būdingo aromato ir skonio, subalansuoto rūgštingumo. Sumaišytų vynų taninų kiekis atspindi naudotų veislių vynuogių santykines proporcijas, yra švelnaus skonio ir struktūros. Šie vynai yra vaisiško (vyšnių, aviečių, graikinių riešutų, juodųjų serbentų ir pan.), prieskonių (cinamono, vanilės), šokolado ir tabako aromato. Jie gali būti sausi, pusiau sausi, pusiau saldūs arba saldūs.
* |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis atitinka ES teisės aktuose nustatytas ribines vertes. |
Bendrosios analitinės savybės |
|
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
8 |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
4,5 |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
3,5 g/l vyno rūgšties |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) |
20 |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) |
|
5. Vyno gamybos metodai
a) Pagrindiniai vynininkystės metodai
Vynmedžių formavimo taisyklės:
Auginimo praktika
1. |
Vynmedžių formavimo taisyklės:
|
Vynmedžių tankumo vynuogyne taisyklės
Auginimo praktika
a) |
Po 2012 m. sausio 1 d. pasodintuose vynuogynuose sodinimo tankis turėtų būti bent 3 300 vynmedžių hektare. |
b) |
Eilių ir vynmedžių sodinimo atstumai turi būti nustatyti pagal vienodu atstumu nutolusias eiles ir vynmedžius, taip pat pagal dvigubų eilių ir (arba) vynmedžių sodinimo tvarką. Atstumas tarp eilių turi būti ne mažesnis kaip 1,00 m ir ne didesnis kaip 3,60 m, o atstumas tarp vynmedžių – ne mažesnis kaip 0,60 m ir ne didesnis kaip 1,20 m. Jei vynmedžiai sodinami poromis, vidutinis atstumas tarp vynmedžių yra lemiamas veiksnys. |
c) |
Galutinė išeiga, kurios reikia gamybos tikslams pasiekti, turi būti nustatyta reguliuojant vynuogių kekes, jeigu reikia, vegetacijos laikotarpiu. |
Mažiausias vynuogių cukraus kiekis
Auginimo praktika
Mažiausias natūralus vynuogių cukraus kiekis (vengriškos misos laipsniais (MM°), 17,5 °C temperatūroje):
1. |
Baltieji rūšiniai ir cuvée vynai –13,43. |
2. |
Rožiniai rūšiniai ir cuvée vynai –13,43. |
3. |
Siller rūšiniai ir cuvée vynai –13,43. |
4. |
Baltieji rūšiniai ir cuvée vynai –13,43. |
Mažiausia potencinė vynuogių alkoholio koncentracija (tūrio %), 20 °C temperatūroje:
1. |
Baltieji rūšiniai ir cuvée vynai –8,00. |
2. |
Rožiniai rūšiniai ir cuvée vynai –8,00. |
3. |
Siller rūšiniai ir cuvée vynai –8,00. |
4. |
Baltieji rūšiniai ir cuvée vynai –8,00. |
b) Didžiausia išeiga
Vynas
160 hl/ha.
Vynuogės vynui gaminti
24 000 kg vynuogių iš vieno hektaro.
6. Nustatyta geografinė vietovė
Bač Kiškūno, Čongrado, Jaso-Nadkuno-Solnoko ir Pešto medžių vietovės, vyno gamybos regionų vynuogynų registre priskirtos prie I ir II kategorijų.
7. Pagrindinės vyninių vynuogių veislės
|
‘tramini’ – ‘traminer’ |
|
‘syrah’ – ‘serine noir’ |
|
‘syrah’ – ‘marsanne noir’ |
|
‘kadarka’ – ‘jenei fekete’ |
|
‘hamburgi muskotály’ – ‘muscat de hamburg’ |
|
‘pozsonyi fehér’ – ‘czétényi fehér’ |
|
‘kékoportó’ – ‘portugizer’ |
|
‘kövidinka’ – ‘a dinka crvena’ |
|
‘pinot noir’ – ‘kék rulandi’ |
|
‘furmint’ – ‘zapfner’ |
|
‘furmint’ – ‘posipel’ |
|
‘furmint’ – ‘som’ |
|
‘tramini’ – ‘roter traminer’ |
|
‘cabernet franc’ – ‘carbonet’ |
|
‘zalagyöngye’ |
|
‘nektár’ |
|
‘tramini’ –‘savagnin rose’ |
|
‘furmint bianco’ |
|
‘chardonnay’ – ‘kereklevelű’ |
|
‘medina’ |
|
‘aletta’ |
|
‘csabagyöngye’ – ‘perle di csaba’ |
|
‘olasz rizling’ – ‘grasevina’ |
|
‘kékfrankos’ – ‘blaufränkisch’ |
|
‘királyleányka’ – ‘feteasca regale’ |
|
‘szürkebarát’ – ‘pinot gris’ |
|
‘kunleány’ |
|
‘csabagyöngye’ – ‘pearl of csaba’ |
|
‘sauvignon’ – ‘sauvignon blanc’ |
|
‘rozália’ |
|
‘ezerfürtű’ |
|
‘kékoportó’ – ‘portugais bleu’ |
|
‘kadarka’ – ‘kadarka negra’ |
|
‘tramini’ – ‘gewürtztraminer’ |
|
‘pinot noir’ – ‘kisburgundi kék’ |
|
‘pátria’ |
|
‘pinot noir’ – ‘spätburgunder’ |
|
‘zöld veltelíni’ – ‘zöldveltelíni’ |
|
‘kerner’ |
|
‘arany sárfehér’ – ‘huszár szőlő’ |
|
‘szürkebarát’ – ‘pinot grigio’ |
|
‘kövidinka’ – ‘steinschiller’ |
|
‘tramini’ – ‘traminer rosso’ |
|
‘gyöngyrizling’ |
|
‘pinot noir’ – ‘pino csernüj’ |
|
‘rizlingszilváni’ – ‘rivaner’ |
|
‘tramini’ – ‘tramin cervené’ |
|
‘csabagyöngye’ – ‘perla di csaba’ |
|
‘irsai olivér’ – ‘irsai’ |
|
‘chardonnay’ – ‘chardonnay blanc’ |
|
‘hamburgi muskotály’ – ‘muszkat gamburgszkij’ |
|
‘hárslevelű’ – ‘garszleveljü’ |
|
‘ezerjó’ – ‘tausendachtgute’ |
|
‘királyleányka’ – ‘erdei sárga’ |
|
‘kékoportó’ – ‘portugalske modré’ |
|
‘rajnai rizling’ – ‘rheinriesling’ |
|
‘királyleányka’ – ‘little princess’ |
|
‘bíbor kadarka’ |
|
‘hárslevelű’ – ‘feuilles de tilleul’ |
|
‘cabernet franc’ – ‘gros vidur’ |
|
‘királyleányka’ – ‘königstochter’ |
|
‘hamburgi muskotály’ – ‘muscat de hambourg’ |
|
‘ottonel muskotály’ – ‘muskat ottonel’ |
|
‘kadarka’ – ‘törökszőlő’ |
|
‘rajnai rizling’ – ‘weisser riesling’ |
|
‘kövidinka’ – ‘a ruzsica’ |
|
‘pinot blanc’ – ‘pinot beluj’ |
|
‘zengő’ |
|
‘hamburgi muskotály’ – ‘miszket hamburgszki’ |
|
‘cabernet sauvignon’ |
|
‘pelso’ |
|
‘chardonnay’ – ‘ronci bilé’ |
|
‘szürkebarát’ – ‘grauburgunder’ |
|
‘franc’ – ‘carmenet’ |
|
‘kékfrankos’ – ‘limberger’ |
|
‘ezerjó’ – ‘trummertraube’ |
|
‘hamburgi muskotály’ – ‘moscato d’Amburgo’ |
|
‘ezerjó’ – ‘tausendgute’ |
|
‘arany sárfehér’ – ‘német dinka’ |
|
‘olasz rizling’ – ‘riesling italien’ |
|
‘bianca’ |
|
‘generosa’ |
|
‘pölöskei muskotály’ |
|
‘blauburger’ |
|
‘syrah’ – ‘sirac’ |
|
‘chardonnay’ – ‘morillon blanc’ |
|
‘zweigelt’ – ‘blauer zweigeltrebe’ |
|
‘pinot noir’ – ‘blauer burgunder’ |
|
‘olasz rizling’ – ‘olaszrizling’ |
|
‘cabernet franc’ – ‘gros cabernet’ |
|
‘odysseus’ |
|
‘irsai olivér’ – ‘zolotisztüj rannüj’ |
|
‘kékoportó’ – ‘modry portugal’ |
|
‘alicante boushet’ |
|
‘chasselas’ – ‘weisser gutedel’ |
|
‘syrah’ – ‘blauer syrah’ |
|
‘királyleányka’ – ‘feteasca regale’ |
|
‘sauvignon’ – ‘sovinjon’ |
|
‘pinot noir’ – ‘savagnin noir’ |
|
‘pinot noir’ – ‘pinot cernii’ |
|
‘villard blanc’ |
|
‘nero’ |
|
‘olasz rizling’ – ‘nemes rizling’ |
|
‘pinot blanc’ – ‘weissburgunder’ |
|
‘olasz rizling’ – ‘taljanska grasevina’ |
|
‘viktória gyöngye’ |
|
‘pinot noir’ – ‘pignula’ |
|
‘orpheus’ |
|
‘sauvignon’ – ‘sauvignon bianco’ |
|
‘duna gyöngye’ |
|
‘szürkebarát’ – ‘auvergans gris’ |
|
‘irsai olivér’ – ‘zolotis’ |
|
‘rizlingszilváni’ – ‘müller thurgau blanc’ |
|
‘rizlingszilváni’ – ‘müller thurgau bijeli’ |
|
‘zenit’ |
|
‘csillám’ |
|
‘ezerjó’ – ‘korponai’ |
|
‘rizlingszilváni’ – ‘rizvanac’ |
|
‘kadarka’ – ‘negru moale’ |
|
‘chasselas’ – ‘chrupka belia’ |
|
‘pinot noir’ – ‘pinot tinto’ |
|
‘turán’ |
|
‘irsai olivér’ – ‘muskat olivér’ |
|
‘hárslevelű’ – ‘lipovina’ |
|
‘chasselas’ – ‘fendant blanc’ |
|
‘kadarka’ – ‘gamza’ |
|
‘chasselas’ – ‘saszla belaja’ |
|
‘vértes csillaga’ |
|
‘chasselas’ – ‘fehér gyöngyszőlő’ |
|
‘furmint’ – ‘szigeti’ |
|
‘zöld veltelíni’ – ‘grüner muskateller’ |
|
‘zöld veltelíni’ – ‘grüner veltliner’ |
|
‘csabagyöngye’ – ‘zsemcsug szaba’ |
|
‘arany sárfehér’ – ‘izsáki sárfehér’ |
|
‘kékfrankos’ – ‘moravka’ |
|
‘kármin’ |
|
‘kékfrankos’ – ‘blauer lemberger’ |
|
‘rajnai rizling’ – ‘rhine riesling’ |
|
‘cabernet franc’ – ‘cabernet’ |
|
‘pannon frankos’ |
|
‘kadarka’ – ‘kadar’ |
|
‘ezerjó’ – ‘szadocsina’ |
|
‘chasselas’ – ‘chasselas doré’ |
|
‘cabernet franc’ – ‘kaberne fran’ |
|
‘rajnai rizling’ – ‘riesling’ |
|
‘zweigelt’ – ‘zweigeltrebe’ |
|
‘arany sárfehér’ – ‘fehér dinka’ |
|
‘merlot’ |
|
‘olasz rizling’ – ‘welschrieslig’ |
|
‘csabagyöngye’ – ‘vengerskii muskatnii rannüj’ |
|
‘kadarka’ – ‘szkadarka’ |
|
‘királyleányka’ – ‘galbena de ardeal’ |
|
‘rajnai rizling’ – ‘johannisberger’ |
|
‘pinot noir’ – ‘rulandski modre’ |
|
‘kövidinka’ – ‘a dinka rossa’ |
|
‘syrah’ – ‘shiraz’ |
|
‘rubintos’ |
|
‘olasz rizling’ – ‘risling vlassky’ |
|
‘chasselas’ – ‘fehér fábiánszőlő’ |
|
‘szürkebarát’ – ‘ruländer’ |
|
‘cserszegi fűszeres’ |
|
‘chasselas’ – ‘chasselas dorato’ |
|
‘ottonel muskotály’ – ‘muscat ottonel’ |
|
‘kékoportó’ – ‘blauer portugieser’ |
|
‘rizlingszilváni’ – ‘müller thurgau’ |
|
‘hárslevelű’ – ‘lindeblättrige’ |
|
‘sauvignon’ – ‘sauvignon bijeli’ |
|
‘zweigelt’ – ‘rotburger’ |
|
‘csabagyöngye’ – ‘perla czabanska’ |
|
‘kadarka’ – ‘csetereska’ |
|
‘pinot blanc’ – ‘fehér burgundi’ |
|
‘kövidinka’ – ‘a dinka mala’ |
|
‘rózsakő’ |
|
‘karát’ |
|
‘pinot noir’ – ‘pinot nero’ |
|
‘ottonel muskotály’ – ‘miszket otonel’ |
|
‘királyleányka’ – ‘dánosi leányka’ |
|
‘kadarka’ – ‘fekete budai’ |
|
‘pozsonyi fehér’ – ‘czétényi’ |
|
‘kövidinka’ – ‘a kamena dinka’ |
|
‘kékfrankos’ – ‘blauer limberger’ |
|
‘mátrai muskotály’ |
|
‘pinot noir’ – ‘kék burgundi’ |
|
‘pinot blanc’ – ‘pinot bianco’ |
|
‘chasselas’ – ‘chasselas blanc’ |
|
‘furmint’ – ‘moslavac bijeli’ |
|
‘ezerjó’ – ‘kolmreifler’ |
|
‘furmint’ – ‘mosler’ |
|
‘rajnai rizling’ – ‘riesling blanc’ |
|
‘refrén’ |
|
‘zöld veltelíni’ – ‘veltlinské zelené’ |
|
‘jubileum 75’ |
|
‘csabagyöngye’ – ‘perle von csaba’ |
|
‘szürkebarát’ – ‘graumönch’ |
|
‘arany sárfehér’ – ‘izsáki’ |
|
‘zefír’ |
8. Ryšys (-iai) su geografine vietove
Vynas. Nustatytos geografinės vietovės aprašymas (1)
a) Gamtiniai ir kultūriniai veiksniai
Saugomos geografinės nuorodos „Duna–Tisza közi“ vietovė yra centrinėje Vengrijos dalyje. Ji plyti daugiausia Vengrijos lygumos, kurią supa Dunojaus ir Tisos upės, teritorijoje, dar žinomoje kaip Dunojaus ir Tisos tarpupis (Kiškunšago, Šiaurės Bačkos, Jasšago ir Tapiošago regionuose), taip pat Tisos upės rytuose esančiose Tisazugo regiono ir Čongrado medės dalyse. Šiaurės vakaruose ji ribojasi su keliomis Čepelio salos gamybos vietovėmis, o šiaurėje – su Gedelės kalnų gamybos vietovėmis.
Gamybos vietovės aplinkos sąlygas daugiausia lemia jos žema padėtis – didžioji dalis vietovės išsidėsčiusi žemiau nei 150 m virš jūros lygio. Tai plokštuma, kurios aukščio skirtumai neviršija 10–15 m.
Saugomos geografinės nuorodos „Duna–Tisza közi“ gamybos vietovės dirvožemiai nedaug skiriasi, nes didžiajai vietovės daliai būdingi kalkingi smėlėti dirvožemiai. Šių smėlėtų dirvožemių susiformavimas pirmiausia siejamas su Dunojaus upe – traukdamasi iš rytų į vakarus per tūkstančius metų ji į Dunojaus ir Tisos tarpupį sunešė smėlėtas nuosėdas. Paprastai smėlėti dirvožemiai gali lengvai įšilti – tai palanku vynuogių nokimui.
Kita vertus, tokie dirvožemiai gauna nedaug maistinių medžiagų, prastai išlaiko drėgmę ir juose yra nedaug mineralų. Gamybos vietovės klimato sąlygas daugiausia lemia Vengrijoje vyraujantis žemyninis klimatas, kuriam visų pirma būdingos karštos vasaros ir šaltos žiemos. Klimato sąlygos, žemuma ir palyginti nedidelis aukštis virš jūros lygio lemia tai, kad žiemą, pavasarį ir rudenį gali atsirasti šalnų. Vidutinė temperatūra yra apie 10–11 °C. Saulėtų valandų vidurkis – 2 000 valandų per metus. Vidutinis kritulių kiekis per metus yra 450–500 mm.
b) Žmogiškieji veiksniai
Dėl to, kad gamybos vietovė užima didelį plotą, ji pasižymi giliomis vynmedžių auginimo ir vyno gamybos tradicijomis. Kai kurios iš jų susijusios su pramonės klestėjimu viduramžiais; tai įvyko dėl to, kad po Osmanų okupacijos apleistos smėlėtos vietovės buvo vėl pradėtos naudoti (stabilizuotos). Kadangi buvo įrodyta, jog smėlėtos vietovės yra atsparios filokserai, epidemija ne tik nepaveikė vynmedžių auginimo, bet netgi labai sustiprino jo vaidmenį.
Žmogiškųjų veiksnių poveikis gamybos vietovėje gali būti pastebimas šiose srityse:
— |
sąmoningas veislių struktūros (su tradicinėmis ir naujomis veislėmis), pritaikytos prie ekologinių sąlygų suteikiamų galimybių, plėtojimas, |
— |
vynmedžių auginimo ir vyno gamybos būdų, pritaikytų prie ekologinių ir iš dalies – prie rinkos sąlygų, plėtojimas |
— |
gamybos ir integracijos struktūros, pritaikytos prie ekologinių ir rinkos sąlygų, plėtojimas. |
Vynas. Nustatytos geografinės vietovės aprašymas (2)
2. |
Vynų aprašymas Vynai greitai subręsta ir paprastai yra lengvi, o dėl palyginti nedidelio rūgščių kiekio – švelnesni. Kai kurių vynuogių derliaus metų vynai pasižymi didele alkoholio koncentracija. Baltieji ir rožiniai vynai yra intensyvaus aromato ir sodraus skonio. Siller ir raudonieji vynai paprastai yra vaisiški ir palyginti lengvi, ne tokios ryškios spalvos, be to, greitai susiformuoja jų taninai. Dėl smėlėto dirvožemio vynai turi mažiau mineralų. |
3. |
Gamybos vietovės, žmogiškųjų veiksnių ir produkto ryšys Ekologinė aplinka, visų pirma smėlėtas dirvožemis, daro reikšmingą poveikį vynų pobūdžiui. Gamybos vietovės vynai daugiausia žymimi kaip trumpo brandinimo vynai, jie vartojami jauni. Ekologinė aplinka lėmė įvairių gerai prisitaikiusių vynuogių veislių (‘Bianca’, ‘Kövidinka’, ‘Cserszegi fűszeres’ ir pan.) paplitimą. Saugomos geografinės nuorodos „Duna–Tisza közi“ vietovė, kurioje užauginama kiek mažiau nei pusė visų šalies vynuogių, atlieka labai svarbų vaidmenį Vengrijos žemės ūkio vynmedžių auginimo ir vyno gamybos sektoriuje. Be ekonominės svarbos, vynmedžių auginimas taip pat atlieka reikšmingą socialinį vaidmenį gaunant ir didinant pajamas, taip pat išlaikant vietos gyventojus. Dėl vietos ekologinių sąlygų (pvz., smėlėtų dirvožemių, nedidelio kritulių kiekio) vynmedžių auginimas yra viena ekonomiškai efektyviausių žemės ūkio veiklų šiame regione. Dėl vynmedžių auginimo suformuoto kraštovaizdžio regionas yra patrauklesnis. Vynuogynai veiksmingai padėjo užkirsti kelią plisti vėjo suneštam smėliui, o vynmedžiai, palyginti su kitais augalais, paprastai geriau išsilaiko augdami dirvožemiuose, kurie prastai išlaiko drėgmę. Vietinių ir naujai išvestų vengriškų vynuogių veislių, pasodintų šiuose vynuogynuose, proporcija (daugiau kaip 60 %) yra didžiausia Vengrijoje. Šios veislės – vyno gamybos pagrindas. Rinkoje kaip niekad paklausios (tvarios ir atsparios) vynuogių veislės, išvestos iš Vitis vinifera rūšies (kuri gerai prisitaikiusi prie vietos ekologinių sąlygų), ir vynuogių veislės, sukurtos sukryžminus Vitis vinifera su kitomis Vitis rūšimis; taip užtikrinamas pelningumas. Pirmiausia dėl palyginti lengvų, vaisiškų ir aromatinių muskatinių regiono vynų vartotojai vertina Dunojaus ir Tisos tarpupio gerą vardą. Dėl gyvenimo būdo pokyčių pasikeitė vyno vartojimo įpročiai – padidėjo aromatinių, gaivių, nedidele alkoholio koncentracija pasižyminčių vynų paklausa. Gamybos vietovės savybės, auginamos vynuogių veislės ir vyndarių technologinis pasirengimas suteikia galimybę patenkinti šią paklausą. |
9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)
Nuorodoms taikomos taisyklės
Teisinis pagrindas:
nustatytas nacionalinės teisės aktuose.
Kitų sąlygų tipas:
papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos.
Sąlygos aprašymas:
1. |
Formuluotę oltalom alatt álló földrajzi jelzés (saugoma geografinė nuoroda) galima pakeisti tradicine formuluote tajbor (krašto vynas). |
Tam tikrų formuluočių vartojimo taisyklės
Teisinis pagrindas:
nustatytas nacionalinės teisės aktuose.
Kitų sąlygų tipas:
papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos.
Sąlygos aprašymas:
i) |
Muskotály (muskatinis): vynas, kuriame viena ar daugiau vynuogių veislių ‘Aletta’, ‘Csabagyöngye’, ‘Cserszegi fűszeres’, ‘Generosa’, ‘Irsai Olivér’, ‘Mátrai muskotály’, ‘Muscat ottonel’, ‘Nektár’, ‘Pölöskei muskotály’, ‘Tramini ’ ar ‘Zefir’ sudaro ne mažiau kaip 85 %. |
ii) |
Primőr (pranc. primeur): vynas, išpilstytas į butelius derliaus nuėmimo metais. Galima vartoti ir sinonimišką formuluotę újbor (jaunas vynas). |
Gamyba už nustatytos vietovės ribų
Teisinis pagrindas:
nustatytas nacionalinės teisės aktuose.
Kitų sąlygų tipas:
su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata.
Sąlygos aprašymas:
Toliau nurodytose nustatytos geografinės vietovės kaimyninėse administracinėse teritorijose:
|
Baranios, Bėkėšo, Boršodo-Abaujaus-Zemplėno, Fejėro, Haidū Biharo, Hevešo, Komaromo-Estergomo, Nogrado ir Tolnos savivaldybių, taip pat Budapešto administracinėse teritorijose. |
Nuoroda į produkto specifikaciją
https://boraszat.kormany.hu/download/6/2d/82000/Duna-Tisza%20k%C3%B6zi%20OFJ_v5.pdf
20.5.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 172/22 |
Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
(2020/C 172/06)
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.
BENDRASIS DOKUMENTAS
„OLIO LUCANO“
ES Nr. PGI-IT-02458 – 2019 4 26
SKVN () SGN (X)
1. Pavadinimas (-ai)
„Olio lucano“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Italija
3. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
1.5 klasė. Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)
3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas
Išpilstomas SGN žymimas aliejus „Olio lucano“ turi pasižymėti toliau nurodytomis savybėmis.
a) |
|
b) |
SGN žymimam aliejui „Olio lucano“ būdingos šios savybės: įvairūs nuo žalios iki geltonos spalvos atspalviai, vidutinio stiprumo vaisinis skonis, vidutinis kartumas ir pikantiškumas, gali būti jaučiami šviežios žolės, artišokų, pomidorų, migdolų ir obuolių aromatai. Bendras specifinis šio aliejaus požymis – uodžiamųjų ir skoninių savybių harmonija. |
3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)
Ypač grynas alyvuogių aliejus „Olio lucano“ turi būti gaminamas iš atskirai arba kartu naudojamų šių ir jiems sinonimiškų pavadinimų veislių alyvuogių:
‘Acerenza’, ‘Ogliarola del Vulture’ (sinonimiški pavadinimai: ‘Ripolese’ arba ‘Rapollese’, ‘Ogliarola di Melfi’, ‘Nostrale’), ‘Ogliarola del Bradano’ (sinonimiški pavadinimai: ‘Comune’, ‘Ogliarola’), ‘Maiatica’ (sinonimiški pavadinimai: ‘Oliva di Ferrandina’, ‘Pasola’), ‘Nociara’, ‘Ghiannara’, ‘Augellina’, ‘Justa’, ‘Cornacchiola’, ‘Romanella’, ‘Carpinegna’, ‘Faresana’, ‘Sammartinengna’, ‘Spinoso’, ‘Cannellina’, ‘Cima di Melfi’, ‘Fasolina’, ‘Fasolona’, ‘Lardaia’, ‘Olivo da mensa’, ‘Orazio’, ‘Palmarola’, ‘Provenzale’, ‘Racioppa’, ‘Roma’, ‘Rotondella’, ‘Russulella’, ‘Scarpetta’, ‘Tarantina’, ‘Coratina’, ‘Frantoio’, ‘Leccino’. Gali būti naudojamos ir kitų veislių alyvuogės, bet jų dalis negali viršyti 20 %.
3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Visi gamybos etapai (alyvuogių auginimas, derliaus nuėmimas ir aliejaus spaudimas) turi vykti nustatytoje geografinėje vietovėje.
3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
—
3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės
Tinkamai nurodyti gamintojų vardus, įmonių pavadinimus, privačius prekės ženklus leidžiama, jei jie nėra giriamojo pobūdžio ir neklaidina vartotojo. Nuorodą į aliejaus išpilstymą gamybos vietovėje esančiame alyvuogių auginimo ūkyje, alyvuogių auginimo ūkių asociacijoje ar įmonėje leidžiama pateikti tik tuo atveju, jeigu produktas buvo išpilstytas tame ūkyje, asociacijoje ar įmonėje.
Kitas geografines nuorodas pateikti draudžiama. Pavadinimas „Olio lucano“ etiketėje turi būti užrašytas aiškiomis, nenutrinamomis raidėmis, kad išsiskirtų iš kitos etiketėje pateikiamos informacijos.
Etiketėje turi būti toliau pateikiamas SGN nuoroda žymimo aliejaus „Olio lucano“ logotipas, kuriame vaizduojama stilizuota amfora su keturiomis išlenktomis įstrižinėmis linijomis. Amfora – senovėje aliejui gabenti naudotas molinis indas. Amforą puošiančios išlenktos linijos pavaizduotos spiralės forma, kuri primena susisukusių šimtamečių alyvmedžių kamienų formą. Keturios išlenktos linijos atitinka keturias Bazilikatos regiono herbe pavaizduotas linijas, kurios simbolizuoja keturias pagrindines regiono upes: Bradaną, Bazentą, Agrį ir Sinį.
Po grafiniu amforos atvaizdu mažosiomis raidėmis šriftu Mockup Bold pateikiamas užrašas „Olio lucano“ ir nuoroda „Indicazione Geografica Protetta“. Logotipas ant pakuočių gali būti ir reljefinis.
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
SGN žymimo aliejaus „Olio lucano“ gaminimo vietovė apima visą administracinę Bazilikatos regiono teritoriją.
5. Ryšys su geografine vietove
Pripažinimo paraiška teikiama remiantis geru aliejaus „Olio lucano“ vardu, kurį jis įgijo dėl savo specifinių savybių.
Aliejaus „Olio lucano“ ryšį su aplinka lemia nustatytai geografinei vietovei būdingi specifiniai geografiniai, dirvožemio bei klimato, agronominiai, technologiniai ir istoriniai bei socialiniai veiksniai, nuo kurių iš dalies priklauso 3.2 punkte aprašytos cheminės bei fizinės ir organoleptinės aliejaus savybės.
Produkto pavadinimo „Olio lucano“, kuris vartojamas tiek prekyboje, tiek bendrinėje kalboje, kilmė susijusi su nustatytos geografinės vietovės pavadinimo istorija. Dabartinio Bazilikatos regiono teritorija yra toje pačioje vietoje, kur prieš romėniškąją epochą (V–IV a. pr. Kr.) plytėjo už šią teritoriją platesnė vadinamoji Lukanijos žemė, kurioje gyveno viena iš italikų tautų – lukanai. Mūsų dienomis bendrinėje kalboje pavadinimai Bazilikata ir Lukanija vartojami lygiavertiškai, todėl būdvardis „lucano“ gali būti vartojamas tam tikram Bazilikatos regionui priklausančiam objektui ar iš jo kilusiam asmeniui apibūdinti.
Regiono teritoriją, kurioje plačiai auginami alyvmedžiai, natūraliai riboja Polino kalnų masyvas, Le Murdžės kalnai, Ofanto upė ir Jonijos bei Tirėnų jūros. Šiai aplinkai išskirtinumo suteikia kelios upės, kurių pakrančių kalvų šlaituose auginami alyvmedžiai. Daugelyje mažų Bazilikatos komunų, kurios dėl istorinių priežasčių glaudžiasi aukštumų vietovėse, alyvmedžių giraitės daugiausia auginamos prie pat miestelių ir alyvuogės gali būti greitai sumalamos daugybėje alyvuogių spaudyklų (regione iš viso yra 131 komuna ir apie 150 veikiančių spaudyklų).
Struktūrinis alyvmedžių auginimo Bazilikatoje ypatumas – kalvose mažų ūkių vykdoma alyvmedžių auginimo veikla: 83 % alyvmedžių giraičių auginamos kalvotose bei kalnuotose vietovėse, o vidutinis ūkių žemės ūkio naudmenų, kuriose auginami alyvmedžiai, dydis yra šiek tiek mažesnis nei hektaras. Šiose vidaus teritorijose alyvmedžiai auginami sausose vietovėse ant šlaitų, kuriuos veikia erozijos procesai. Praeityje visose alyvmedžių auginimo vietovėse alyvmedžiams tradiciškai buvo skiriami prasčiausi, mažiau derlingi dirvožemiai. Tokioje aplinkoje alyvmedžiai dažnai yra vienintelė galima auginti medžių kultūra, atliekanti labai svarbią socialinę, aplinkos ir kraštovaizdžio funkciją.
Bazilikata priklauso centrinės Viduržemio jūros regiono dalies meteorologinei zonai ir patenka į metinių 16–17 °C temperatūrų izotermas. Jai būdingas tipiškas Viduržemio jūros regiono klimatas, išsiskiriantis karštomis vasaromis ir žiemą iškrentančiu didžiausiu kritulių kiekiu. Visos teritorijos klimatui vėlyvą pavasarį ir vasarą būdingas sausringumas, nors jo rodiklis (metinio kritulių kiekio ir vidutinės metinės temperatūros santykis), priklausomai nuo aukščio virš jūros lygio ir laikotarpio temperatūros, šiek tiek įvairuoja.
Bazilikatoje alyvmedžiai auginami nuo labai senų laikų. Pantanelo di Metaponto vietovėje atliekant kai kuriuos archeologinius kasinėjimus, kuriuos koordinavo Ostino universiteto (Teksasas) prof. Karteris, atrasta nuo VI a. pr. Kr. išlikusių medžio gabalų, alyvuogių, lapų ir kauliukų. Kai kurias veisles (pvz., ‘Maiatica’), kurių niekur kitur neaptinkama, senojoje Lukanijoje įveisė joje įsikūrę graikai ir jos prisitaikė prie šios aplinkos. Bėgant amžiams visoje regiono teritorijoje (Materoje, Montikjyje, Bancyje, Ačerencoje, Monteskaljoze) besidarbuojant dideliam skaičiui vienuolijų ir tarp jų vykstant mainams veislių įvairovė vis didėjo; vienas iš pavyzdžių – genetinis veislės ‘Frantoio’ ir Bazilikatoje aprašytų veislių ‘Ogliarola’ grupės panašumas. Šiandien nustatytos geografinės vietovės veislių įvairovę sudaro visuose auginimo arealuose tolygiai pasiskirsčiusios tokios būdingos veislės, kaip ‘Coratina’, ‘Leccino’, ‘Frantoio’ ir ‘Ogliarola’. Nuo jų ir kartu naudojamų daugeliu vietos veislių priklauso visam aliejui „Olio lucano“ būdingos specifinės savybės.
Dėl vienas kitą papildančių pirmiau aprašytų žmogiškųjų ir geografinių veiksnių (visų pirma, kalvotos alyvmedžių auginimo aplinkos dirvožemio ir klimato savybių, nustatytos geografinės vietovės veislių įvairovės ir pasiskirstymo joje) SGN žymimam aliejui „Olio lucano“ būdinga bendra išskirtinė savybė – vidutinis organoleptinių savybių intensyvumas ir uodžiamųjų bei skoninių savybių harmonija.
Bazilikatoje gaminamas aliejus, kuriam būdingas šis ypatumas, yra gerai žinomas pavadinimu „Olio lucano“. Jo gerą vardą patvirtina daugelis nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose pelnytų apdovanojimų ir šio sektoriaus giduose pateiktos nuorodos į įvairius pirmiau minėtomis savybėmis pasižyminčius aliejus „Olio lucano“.
Paskutinius tris dešimtmečius, nuo praeito amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigos, pavadinimas „Olio lucano“ yra dažnai minimas prekybos dokumentuose, vartojamas bendrinėje kalboje ir moksliniuose leidiniuose (Lupoli, 1989 m.).
Prekybos dokumentuose, be tiesiogiai produktui pavadinti vartojamo pavadinimo „Olio lucano“ (pvz., įmonės „Lettieri“ (Laurencanos komuna, Potencos provincija) 1993 m. išspausdintose etiketėse), dažnai vartojamas būdvardis „lucano“ arba pavadinimas Lukanija, pavyzdžiui, etiketėse („Colli lucani“, „Bontà della Lucania“, „Dalle colline lucane“ ir kt.) ir pačiuose sektoriaus įmonių prekybiniuose pavadinimuose (ž. ū. įmonė „Podere Lucano“ (Ripakandidos komuna, Potencos provincija), „Oroverde Lucano srl“ (Ferandinos komuna, Materos provincija) – šiuo atveju būdvardis „lucano“ akivaizdžiai vartojamas žaliuoju auksu vadinamam aliejui apibūdinti).
Be to, SKVN ir SGN vartoseną reglamentuojančiais Europos teisės aktais, kuriais draudžiama etiketėse vartoti geografines nuorodas, užkirstas kelias šį pavadinimą vartoti nepripažintiems gamintojams.
2000 m. pradėtas rengti regioninis konkursas OLIVARUM, skirtas Bazilikatoje gaminamam ypač grynam alyvuogių aliejui, yra svarbus aliejaus kultūros sklaidos renginys, skatinantis gamintojus vis labiau gerinti produkto kokybę.
Pagrindiniuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose renginiuose dalyvaujantys atstovai patraukė vartotojų ir veiklos vykdytojų dėmesį už regiono ribų ir prisidėjo prie aliejaus „Olio lucano“ gero vardo sklaidos.
Toliau pateikiami pagrindiniai iki 2016 m. įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose pelnyti prizai ir apdovanojimai:
— |
2011 m. nacionaliniame konkurse ERCOLE OLIVARIO – 2-a vieta, |
— |
2006, 2007, 2011 ir 2017 m. nacionaliniame konkurse ERCOLE OLIVARIO – finalinė vieta, |
— |
2014 m. nacionaliniame konkurse L’ORCIOLO D’ORO – 3-ia vieta, |
— |
2006–2017 m. nacionaliniame konkurse L’ORCIOLO D’ORO – ypatingas pripažinimas, |
— |
2007, 2009 ir 2013 m. nacionaliniame konkurse LEON D‘ORO – ypatingas pripažinimas, |
— |
2013 m. nacionaliniame konkurse MONTIFERRU – 3-ia vieta, |
— |
2014 m. nacionaliniame konkurse MONTIFERRU – 2-a vieta, |
— |
2016 m. nacionaliniame konkurse MONTIFERRU – 1-a vieta, |
— |
2009 ir 2013 m. tarptautiniame konkurse SOL D’ORO – ypatingas pripažinimas, |
— |
2016 m. tarptautiniame konkurse SOL D’ORO – 3-ia vieta, |
— |
2013 m. tarptautiniame konkurse BIOL – vienas aukso medalis, trys sidabro medaliai; |
— |
2014 m. tarptautiniame konkurse BIOL – trys aukso medaliai, trys sidabro medaliai, |
— |
2016 m. tarptautiniame konkurse BIOL – vienas išskirtinis aukso medalis, vienas aukso medalis, du sidabro medaliai, |
— |
2014 m. tarptautiniame konkurse JOOP (Japonijos alyvuogių aliejaus prizas) – 1-asis prizas kategorijoje „medium“, |
— |
2016 m. tarptautiniame konkurse JOOP (Japonijos alyvuogių aliejaus prizas) – pripažinimo prizas. |
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)
Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335
arba
tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Qualità“, paskui ekrano kairėje – „Prodotti DOP IGP e STG“ (SKVN, SGN, GTG nuorodomis žymimi produktai) ir galiausiai – „Disciplinari di produzione all’esame dell’UE“ (ES nagrinėjamos produktų specifikacijos).
20.5.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 172/26 |
Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
(2020/C 172/07)
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.
BENDRASIS DOKUMENTAS
„Akasztói szikiponty“
ES Nr. PDO-HU-02410 – 2018 2 15
SKVN (X) SGN ( )
1. Pavadinimas (-ai)
„Akasztói szikiponty“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Vengrija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
1.7 klasė. Šviežios žuvys, moliuskai bei vėžiagyviai ir jų produktai
3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas
„Akasztói szikiponty“ yra karpžuvių rūšies (Cyprinus carpio L.) žuvis, veisiama tik iš klasifikuojamos Vengrijos valstybės pripažintos rūšies ir parduodama šviežia, atšaldyta arba užšaldyta, ne mažiau kaip dviejų ir ne daugiau kaip penkių vasarų amžiaus.
Nustatant žuvies amžių, laikoma, kad ji yra sulaukusi tiek vasarų, kiek yra jų praėję nuo pavasarinio neršimo iki konkrečių metų spalio mėn.
„Akasztói szikiponty“ yra šviesiai pilkšvos auksiniai geltonos spalvos, pailgo kūno su ryškiai oranžiniais pelekais.
Žuvies svoris (gyvasis svoris):
— |
dviejų vasarų amžiaus: 1,5–2 kg; |
— |
trijų vasarų amžiaus: 2–3,5 kg; |
— |
keturių vasarų amžiaus: 3,5–6 kg; |
— |
penkių vasarų amžiaus karpis gali sverti 6–8 kg. |
„Akasztói szikiponty“ pasižymi toliau nurodytomis kokybės savybėmis.
„Akasztói szikiponty“ mėsa pasižymi šiomis cheminėmis savybėmis: 25–30 % sausosios medžiagos, 17–23 baltymų, 5–12 % riebalų.
„Akasztói szikiponty“ mėsa pasižymi šiomis organoleptinėmis savybėmis:
— |
spalva: nuo lengvai rožinės iki blyškiai rausvos; |
— |
kvapas: grynas, malonus, šiek tiek sūrus, primena molingą smėlį; |
— |
skonis ir konsistencija: aiškaus skonio žuvies mėsa, sluoksniuotos, mėsingos tekstūros, tvirta, neriebi. |
3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)
Žuvys maitinamos natūraliais pašarais ir koncentruotais pašarais.
Natūralius žuvų pašarus sudaro organizmai, gyvenantys nustatytoje geografinėje vietovėje esančiuose žuvų tvenkiniuose. Jie sudaro 40–50 % viso karpių pašarų raciono. Natūraliais žuvų pašarais gali būti zooplanktonai, verpetės, irklakojai vėžiagyviai, šakotaūsiai (Cladocera), žieduotosios kirmėlės (Tubifex), mašalai (Chironomidae) ir kitų vabzdžių lervos, randamos tvenkiniuose. Iš šių organizmų žuvys gauna reikalingų baltymų.
Geografinėje vietovėje gaunami koncentruotieji pašarai, konkrečiai, kukurūzai, kukurūzų atsijos, kviečiai, kviečių atsijos, kvietrugiai, rugiai, žirniai ir sorgai, gali būti duodami žuvims sumalti ir sijoti, gryni arba negryni, kaip mišinio dalis. Koncentruotieji pašarai sudaro 50–60 % visų pašarų. Koncentruotieji pašarai suteikia žuvų išgyvenimui reikalingos energijos.
Gimę (vienos vasaros) jaunikliai tik gegužės–spalio mėn. laikotarpiu gali būti šeriami pilnaverčiais tik natūralios kilmės ir GMO neturinčiais papildomais pašarais, kurių kiekis negali viršyti 30 % viso pašarų kiekio. Šie specialūs papildomi pašarai, duodami ne senesnėms kaip vienos vasaros žuvims, yra skirti patenkinti visą jų baltymų poreikį, kai natūralių organizmų suteikiamas baltymų kiekis tokio amžiaus žuvims yra nepakankamas. Šiais specialiais, subalansuotais, papildomų pašarų ingredientais neįmanoma apsirūpinti išskirtinai tik geografinėje vietovėje, todėl pašarais apsirūpinama iš kitur.
Per metus iš geografinės vietovės gaunamas visas pašarų kiekis:
— |
vienos vasaros žuvims – ne daugiau kaip 70 %; |
— |
dviejų–penkių vasarų žuvims – 100 %. |
Kadangi karpių „Akasztói szikiponty“ savybės formuojasi jiems esant dviejų vasarų amžiaus, pašarai, kuriais jie šeriami, kai jie yra vienos vasaros, jų galutinėms savybėms poveikio neturi.
3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Visas „Akasztói szikiponty“ gamybos ciklas vykdomas Akasto ir Dunatetėtleno savivaldybėse.
3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
—
3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės
Produkto spalvotas logotipas turi būti pavaizduotas ant pakuotės ir jo skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 3 cm. Apskritas logotipas yra apibrėžtas mėlyna linija. Viršutinėje jo dalyje nurodytas produkto pavadinimas „Akasztói szikiponty“, o apatinėje dalyje – pareiškėjo grupės interneto adresas. Dominuojantis elementas logotipo centre yra pilkšvai auksiniai geltonos spalvos žuvis, o antrame plane – saulė, vanduo ir nendrės. Teisių turėtojai gali naudotis produkto logotipu be apribojimų.
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
Karpiai „Akasztói szikiponty“ auginami Akasto ir Dunatetėtleno savivaldybėse.
5. Ryšys su geografine vietove
Vidutinio dydžio ir dideli tvenkiniai (nuo 0,1 iki 45 ha), kuriuose veisiami, auginami ir parduodami karpiai „Akasztói szikiponty“ (Akasto sūrusis karpis), yra su apvaliais krantais; jie išsidėstę tarp Dunojaus ir Tisos netoli Kiskunšago nacionalinio parko, Kiskunšage esančiose druskingose lygumose. Iš viso tvenkiniai apima beveik 400 hektarų (ha) plotą. Druskingos lygumos, kurioms dabar suteiktas saugomų teritorijų statusas, buvo suformuoti pakeičiant Dunojaus tėkmę, dėl ko pasikeitė ir požeminio vandens tėkmė. Ypač sūri žemė, kuri vasarą dėl druskos nuosėdų spindi ryškiai balta spalva, suteikia saugomoms vietovėms joms būdingas geologines ir geomorfologines savybes.
Tvenkiniai buvo suformuoti šiame sūriame dirvožemyje. Didžioji dalis druskos kristalų skysta forma yra išplaunama kartu su pirmuoju nuleidžiamu tvenkinio vandeniu, tačiau žuvyse išsilaiko nežymus šviežios druskos kvapas.
Žuvų auginimui iškastų druskingų tvenkinių podirvis yra sudarytas iš plono ištisinio molingo smėlio su vos kelių centimetrų storio derlingo purvo sluoksniu. Tvenkiniai yra vidutiniškai 70–80 cm gylio. Remiantis penkiasdešimties metų vidurkiu, geografinėje vietovėje yra daugiau kaip 2 000 saulėtų valandų, o tai reiškia, kad seklūs tvenkiniai greitai įkaista ir dėl to biologinis augimas vyksta greičiau nei gilesniuose tvenkiniuose.
Grynas karpio „Akasztói szikiponty“ mėsos skonis ir jo aiškus, malonus, šiek tiek sūrokas kvapas, primenantis molingą smėlį, taip pat jo pelekų spalva yra natūralios aplinkos poveikio rezultatas, tuo tarpu mėsos tekstūra ir mažas riebalų kiekis yra žmogiškojo veiksnio, konkrečiai, žuvų ūkio specialistų žinių, rezultatas. Veikdami kartu, šie elementai suteikia produktui unikalumo.
Sekliuose tvenkiniuose žuvys gali anksčiau surasti natūralių pašarų, dėl ko jos gali anksčiau regeneruotis ir vystytis tolygiau, nei gilesniuose tvenkiniuose. Vitaminai, aminorūgštys ir natūralūs gyvūniniai baltymai, gaunami iš organizmų (natūralių pašarų), kuriais maitinasi žuvys, yra gyvybiškai svarbūs karpių „Akasztói szikiponty“ vystymuisi.
Geografinėje vietovėje vyraujantys šiauriniai vėjai dažnai išjudina seklių tvenkinių vandenį iki pat dugno. Todėl negali susiformuoti jokia terminė stratifikacija, o tvenkinių dugne esantis deguonis taip pat turi teigiamą poveikį ardomosioms medžiagoms. Tai stabdo virškinimą skatinančių medžiagų atsiradimą, todėl „Akasztói szikiponty“ mėsa neturi nemalonaus kvapo ir skonį prastinančių medžiagų. Mėsos kvapas primena molingą smėlį, o pati mėsa turi šiek tiek druskingo vandens sūrumo.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad tarp „Akasztói szikiponty“ spalvos ir tvenkinių dugno yra ryšys: ši žuvis yra visapusiškai prisitaikiusi prie tvenkinio dugno spalvos. „Akasztói szikiponty“ būdinga pilkšvai auksiniai geltona spalva ir oranžiniai pelekai išsivystė prisitaikant prie šviesios spalvos molingo smėlio tvenkinio dugno.
Tačiau „Akasztói szikiponty“ kokybę lemia ne tik išskirtinės gamtinės aplinkos savybės, bet ir vietinės žuvų auginimo tradicijos ir metodai.
XXI a. pradžioje, atsižvelgiant į vietos žinias ir sukauptą patirtį, ši technologija buvo patobulinta, kad būtų galima išnaudoti vietos druskingose vietovėse suformuotų tvenkinių ypatingas sąlygas mažai riebalų ir liesos mėsos žuvims auginti. Taikant šią technologiją žuvims duodamų koncentruotųjų pašarų kiekis nustatomas atsižvelgiant į jų kūno svorį ir vandens temperatūrą: siekiant išvengti žuvų mėsoje riebalų ir išlaikyti jos liesumą, koncentruotųjų pašarų kiekis apskaičiuojamas kaip procentinis dydis pagal žuvų svorį. Žuvis gauna daug natūralių pašarų iš nuolat į kiekvieną žuvininkystės tvenkinį dedamų organinių trąšų.
Siekiant pagaminti kilogramą „Akasztói szikiponty“ mėsos, reikia 2 kg koncentruotųjų pašarų, tuo tarpu atitinkamoje literatūroje nurodoma, kad įprastam ūkiuose auginamam karpiui reikia 4–5 kg koncentruotųjų pašarų. Geografinėje vietovėje esančiuose tvenkiniuose koncentruotieji pašarai yra greitai sumaitinami (per 4–6 valandas), todėl žuvų skrandis išsiplečia. Per likusias 18 val. iki kito šėrimo karpiai turi ieškoti natūralių pašarų tvenkinyje. Tačiau tam reikia daug plaukti. Dėl intensyvaus judėjimo karpiai „Akasztói szikiponty“ užsiaugina raumenų ir neturi jokio riebalų sluoksnio. Daug krakmolo turintys koncentruoti pašarai suteikia žuvims judėti reikalingą energiją, o natūralūs pašarai – žuvų mėsai susidaryti reikalingus baltymus. Dėl intensyvaus nuolatinio judėjimo ir koncentruoto, metaboliniais energijos poreikiais pagrįsto šėrimo karpiai „Akasztói szikiponty“ tampa raumeningi ir atitinkamai jų mėsa turi labai mažai riebalų (5–12 %), o jos struktūra yra sluoksniuota ir mėsinga.
Unikalią „Akasztói szikiponty“ kokybę taip pat lemia tai, kad buvo gerokai sumažintas literatūroje visuotinai pripažintas tikslinis populiacijos dydis. Prisitaikę prie vietos geografinių sąlygų karpiai, remiantis natūralia jų išeiga, buvo atrinkti produkcijos tikslais. Pagrindinis šių žuvų baltymų šaltinis yra natūralūs tvenkiniuose randami pašarai. Šių pašarų kiekio palaikymas yra pagrindinis karpių auginimo ciklo uždavinys, nes nuo jo priklauso mėsoje esantis baltymų kiekis ir optimalus pačios žuvies augimas – tai yra vienas iš jo aiškaus skonio ir apetitą keliančio kvapo aspektų. Remdamiesi savaitinėmis planktono patikromis ir kas dvi savaites tyrimo tikslais vykdoma žvejyba, vietos ekspertai koreguoja auginimo technologijos rodiklius, parūpina papildomų maistinių medžiagų, sumažina žuvų populiaciją arba pritaiko pašarų dozę, kad būtų nuolat palaikomas mažas žuvų mėsos riebumas (5–12 %).
Karpiai „Akasztói szikiponty“ auginami beveik natūraliomis sąlygomis, nes tyrimai rodo, kad pagrindinė mėsos savybė, t. y. riebalų kiekis, yra labai panaši į natūraliuose vandens telkiniuose gyvenančių laukinių karpių savybę. Natūraliomis sąlygomis gyvenančių karpių riebumas siekia 5–10 %, o kitose vietovėse auginamų žuvų riebumas gali siekti 15–20 %.
Išskirtines karpių „Akasztói szikiponty“ savybes lemia jų auginimo vietos ypatumai, pašarai, kuriais karpiai šeriami remiantis metaboliniais energijos reikalavimais, ir unikali gamybos technologija, dėl kurios šie karpiai išsiskiria nuo kitose vietovėse auginamų karpių.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
(šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)
https://gi.kormany.hu/foldrajzi-arujelzok