ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 141

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

63 metai
2020m. balandžio 29d.


Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

REZOLIUCIJOS

 

Regionų komitetas

 

138-oji RK plenarinė sesija, 2020 2 11–2020 2 12

2020/C 141/01

Europos regionų komiteto rezoliucija. 2020 m. metinė tvaraus augimo strategija

1

2020/C 141/02

Europos regionų komiteto rezoliucija dėl konferencijos dėl Europos ateities

5

2020/C 141/03

Europos regionų komiteto rezoliucija dėl 2020 m. Europos Komisijos darbo programos

8

 

NUOMONĖS

 

Regionų komitetas

 

138-oji RK plenarinė sesija, 2020 2 11–2020 2 12

2020/C 141/04

Europos regionų komiteto nuomonė. Teisinės valstybės principo stiprinimas Sąjungoje. Veiksmų planas

15

2020/C 141/05

Europos regionų komiteto nuomonė 2019 m. plėtros dokumentų rinkinys

20

2020/C 141/06

Europos regionų komiteto nuomonė Regionų ir miestų indėlis į Afrikos vystymąsi

25

2020/C 141/07

Europos regionų komiteto nuomonė Tvarių seniūnijų ir mažų bendruomenių kūrimas. Aplinkos politika žemesniu nei savivaldybių lygmeniu

29

2020/C 141/08

Europos regionų komiteto nuomonė Protų nutekėjimas ES. Problemos sprendimas visais lygmenimis

34

2020/C 141/09

Europos regionų komiteto nuomonė Kultūra Sąjungoje, kuri siekia daugiau: miestų ir regionų vaidmuo

39


LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

REZOLIUCIJOS

Regionų komitetas

138-oji RK plenarinė sesija, 2020 2 11–2020 2 12

29.4.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/1


Europos regionų komiteto rezoliucija. 2020 m. metinė tvaraus augimo strategija

(2020/C 141/01)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą dėl 2020 m. metinės tvaraus augimo strategijos (MTAS) (1),

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl 2019 m. Europos semestro ir į 2020 m. metinę augimo apžvalgą (2),

Europos semestras, apimantis darnaus vystymosi tikslus

1.

palankiai vertina 2020 m. MTAS, kaip atspirties tašką darnaus vystymosi tikslų (DVT) integravimui į Europos semestrą, suteikiantį pastarajam būtiną ilgalaikę perspektyvą ir platesnį, ne vien tik į ekonominius klausimus orientuotą, požiūrį;

2.

mano, kad naudojant MTAS kaip politikos koordinavimo priemonę Europos žaliajam kursui įgyvendinti reikės iš esmės pakeisti su visu Europos semestro procesu susijusį valdymą ir mąstyseną, ir sutelkti dėmesį į atsakomybę už semestrą vietos lygmeniu;

3.

pabrėžia, kad norint pasiekti DVT, būtina visapusiškai atsižvelgti į visus tvaraus vystymosi aspektus (konkurencingumą, įtrauktį, aplinką, gerą valdymą), kurie apima daugiau nei žaliasis kursas; įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus reikalingas politinis nuoseklumas priimant kompromisus ir sprendžiant paskirstymo problemas. Tai taip pat apima žinių kūrimo, dalijimosi žiniomis ir inovacijų kultūrinių ir socialinių dimensijų stiprinimą. Europos semestras turėtų sudaryti sąlygas visiems valdžios lygmenims ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams bendradarbiaujant ieškoti tokių sprendimų ir juos išnagrinėti; reikėtų vengti uždaro mąstymo ir užtikrinti nuoseklumą, kartu integruojant DVT į visas politikos sritis;

4.

palankiai vertina pranešimą, kad šalių ataskaitose ir nacionalinėse reformų programose bus specialūs skyriai, kuriuose bus stebimi DVT ir vertinama susijusi politika, ir kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose bus nagrinėjamas konkretus šalių indėlis į DVT; pažymi, kad integruojant DVT į Europos semestrą reikia atsižvelgti į teritoriniu požiūriu skirtingus atspirties taškus ir kad reikalinga tinkama statistinė bazė DVT stebėjimui regioniniu lygiu;

5.

prašo nustatyti aiškų terminą, aiškius, nustatytus ir išmatuojamus tikslus, kad būtų galima pasiekti DVT, atsižvelgiant į veiksmus, numatytus tiek žaliajame kurse, tiek MTAS; pabrėžia, kad tokie tikslai ir terminai turėtų būti nustatyti derinant „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ procesą, kuriame visi valdymo lygmenys ir atitinkami suinteresuotieji subjektai turėtų bendradarbiauti;

6.

pritaria bendrai euro zonos valstybėms narėms skirtų rekomendacijų krypčiai, tačiau pažymi, kad jos tik nedaug paremia DVT ir žaliojo kurso žalinimo ir įtraukties užmojus ir nepakankamai pabrėžia politinius iššūkius, kylančius dėl teritoriniu požiūriu skirtingų atspirties taškų;

7.

pažymi, kad Tvarios Europos investicijų plane numatyta per ateinantį dešimtmetį sutelkti 1 trilijoną eurų tvarių investicijų; vis dėlto apgailestauja, kad planas iš esmės yra jau esančių ar iš anksto suplanuotų priemonių, iniciatyvų ir finansavimo priemonių rinkinys, dabar sujungtas bendros antraštės; todėl yra susirūpinęs dėl to, kad šiuo planu gali nepavykti sutelkti finansinių išteklių ir užtikrinti koordinavimo, būtino siekiant užtikrinti veiksmingą DVT įgyvendinimą Europoje iki 2030 m.; atsižvelgdamas į tai, ragina toliau vertinti realias išlaidas, susijusias su perėjimu prie darnaus vystymosi, ir sudaryti išsamesnį jų finansavimo planą; ypatingą dėmesį reikėtų skirti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo inovacijų iniciatyvų, kurias įgyvendina miestai ir regionai, skatinimui;

8.

pabrėžia, kad reikia persvarstyti Stabilumo ir augimo paktą, kad būtų galima diferencijuoti finansinių išteklių, reikalingų viešosioms investicijoms finansuoti visais valdžios lygmenimis įgyvendinant žaliąjį kursą, apskaitą;

9.

pritaria, kad struktūrinės reformos valstybėse narėse strateginėse politikos srityse, susijusiose su Sutarties tikslų ir ES politikos įgyvendinimu, yra labai svarbios ES konvergencijai ir konkurencingumui, įskaitant bendrosios rinkos stiprinimą. Europos semestras suteikia naudingą pagrindą šioms reformoms skatinti, jei struktūrinių reformų, kurioms gali būti skiriama ES parama, apimtis yra apibrėžta pagal subsidiarumo principą ir jei vietos ir regionų valdžios institucijos į šį procesą įtraukiamos kaip visateisės partnerės;

Europos semestro teritorinis aspektas

10.

palankiai vertina tai, kad dėmesys sutelktas į didėjančius regioninius skirtumus ir su jais susijusius augimo ir sanglaudos iššūkius visose valstybėse narėse ir jų viduje; pabrėžia, kad atspirties taškų skirtumai daro didelę įtaką valstybių narių ir jų regionų tvarumo politikos formavimo ir įgyvendinimo būdams; pabrėžia, kad teritoriniai skirtumai turėtų būti šalinami įgyvendinant vietos politiką, paremtą teritorinio poveikio vertinimais;

11.

atkreipia dėmesį į padidėjusį šalių ataskaitų, ypač jų D priedo, kuriame bus pateiktos gairės investavimo politikai regioniniu ir vietos lygmeniu, įskaitant tas, kurios finansuojamos pagal sanglaudos politiką ir iš Teisingos pertvarkos fondo, svarbą; pabrėžia, kad remiantis RK atlikto nacionalinių asociacijų, atstovaujančių miestams ir regionams jų santykiuose su nacionalinėmis Vyriausybėmis, apklausos rezultatais, jų nacionalinės Vyriausybės nepakankamai įtraukė vietos ir regionų valdžios institucijas rengiant ir aptariant D priedą politiniu lygmeniu, ir kad gana dažnai D priede nepateikiamas tikslus jų investavimo poreikių vaizdas;

12.

pabrėžia, kad norint pasiekti žaliojo kurso tvarumo ir socialinės įtraukties tikslus reikia tvirto Europos semestro ir sanglaudos politikos derėjimo ir koordinavimo; perėjimo prie tvaraus vystymosi išlaidos neturėtų būti užkrautos ant pačių pažeidžiamiausių asmenų pečių; todėl Teisingos pertvarkos mechanizmas turi pritaikyti paramą labiausiai paliestiems žmonėms ir regionams, kurie labai priklauso nuo iškastinio kuro, kaip, pavyzdžiui, izoliuotas energetikos sistemas turinčių regionų atveju, ir daug energijos naudojančių pramonės šakų ir tų, kurie vykdydami įsipareigojimus mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro yra pakeitę energetikos modelį ir dėl to susiduria su socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis; be to, palankiai vertina BNR pagrįstą Teisingos pertvarkos fondo valdymą ir ragina nustatyti aiškius ir objektyvius paskirstymo kriterijus;

Europos semestro socialinis aspektas

13.

remia darnaus vystymosi tikslų integravimą į tvarios ekonomikos strategijos planavimą, ypač todėl, kad tikslai iš esmės atitinka Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimą; todėl palankiai vertina neseniai paskelbtą komunikatą „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ (3) ir ragina negaištant laiko pristatyti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą;

14.

ragina Komisiją pasiūlyti tolesnius veiksmus siekiant sumažinti vyrų ir moterų užimtumo ir darbo užmokesčio skirtumus;

15.

palankiai vertina regioninio aspekto įtraukimą į naujausią bendrą užimtumo ataskaitą, kurioje remiamasi RK 2019 m. rugsėjo mėn. „Europos regionine socialinių rodiklių suvestine“;

16.

pritaria Komisijos susirūpinimui dėl neigiamo visuomenės senėjimo poveikio ir kitų demografinių pokyčių, pavyzdžiui, mažo gyventojų tankio, gyventojų pasiskirstymo, jaunų žmonių skaičiaus mažėjimo ir gimstamumo mažėjimo, ir ragina atsižvelgti į RK nuomonėse „Demografiniai pokyčiai – pasiūlymai dėl neigiamo jų poveikio ES regionams įvertinimo ir šalinimo“ ir „ES atsakas į demografinius iššūkius“ pateiktus pasiūlymus;

Europos semestro valdymas

17.

pažymi, kad ES augimo modelis gali sėkmingai prisidėti įgyvendinant bendrus darnaus vystymosi tikslų ir žaliojo kurso siekius tik tuo atveju, jei bus užtikrintas tinkamas koordinavimas su vietos ir regionų valdžios institucijomis; pakartoja, kad reikia padidinti atsakomybę už Europos semestrą vietos lygmeniu, kad jis būtų veiksmingesnis atsižvelgiant į naująjį ir ambicingą ES tikslą siekti DVT, juolab kad, EBPO duomenimis, 65 % iš 169 DVT tikslų negali būti pasiekti be visapusiško vietos ir regionų valdžios institucijų įsitraukimo ir koordinavimo. Kad semestras įgyvendintų savo pažadus, visi valdymo lygmenys ir atitinkami suinteresuotieji subjektai turėtų būti įtraukti kaip partneriai, neapsiribojant esama praktika, daugiausia paremta konsultacijomis paskutiniuose semestro proceso etapuose. Reikia skubiai pradėti taikyti šį partneryste paremtą požiūrį, o darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas turėtų tapti vieta grindžiamais tikslais ir uždaviniais, nurodant atitinkamus terminus; tam reikia daugiau dėmesio skirti su DVT susijusiems veiklos įsipareigojimams ir vietos lygmeniu peržiūrėti DVT įgyvendinimo procesus;

18.

pabrėžia, kad Europos semestre dabar pateikiamos rekomendacijos dėl ESI fondų bendrai finansuojamų investicijų planavimo ir dėl siūlomos konvergencijai ir konkurencingumui skirtos biudžeto priemonės; tačiau perspėja, kad Europos semestro centralizuotas požiūris „iš viršaus į apačią“ gali kelti nepagrįstų apribojimų ES sanglaudos politikoje decentralizuotam „iš apačios į viršų“ metodui ir teritoriniam požiūriui; taip pat ragina suderinti sanglaudos politikos daugiametį programavimo metodą ir Europos semestrą;

19.

ragina ES veiksmingai koordinuoti Europos semestro ir ES sanglaudos politikos valdymo procesus, remiantis tais pačiais partnerystės ir daugiapakopio valdymo principais; primena savo nuomonę dėl sanglaudos politikos ir Europos semestro sąsajų; pakartoja savo pasiūlymą dėl Elgesio kodekso (4), kuriuo vietos ir regionų valdžios institucijos į Europos semestrą būtų įtraukiamos kaip visateisės partnerės, panašaus į partnerystės elgesio kodeksą 2014–2020 m. BNR; pabrėžia poreikį skatinti naudoti ES finansuojamas politikos priemones stiprinant vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimus ir primena savo naujausią nuomonę šia tema (5); apgailestauja, kad metinėje stebėsenos ataskaitoje apie 2018 m. struktūrinių reformų paramos programos įgyvendinimą nepateikiama duomenų apie tai, kaip programa naudojama vietos ir regionų valdžios institucijose;

20.

priduria, kad patys DVT reikalauja aktyvaus suinteresuotųjų šalių, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, įsitraukimo. Todėl, pasibaigus ES suinteresuotųjų subjektų platformos DVT klausimais įgaliojimams, turėtų būti nustatytos naujos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo įgyvendinant DVT formos, be kita ko, per Europos semestrą, kurios būtų ne mažiau plataus užmojo;

21.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Kroatijai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

2020 m. vasario 12 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS


(1)  https://ec.europa.eu/info/publications/2020-european-semester-annual-sustainable-growth-strategy_en

(2)  https://webapi2016.cor.europa.eu/v1/documents/cor-2019-03856-00-00-res-tra-lt.docx/content

(3)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52020DC0014

(4)  RK nuomonė „Europos semestro valdymo gerinimas. Elgesio kodeksas dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo“ (ECON –VI-019), priimta 2017 m. gegužės 11 d. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX:52016IR5386.

(5)  RK nuomonė „Vietos ir regionų valdžios institucijų administracinių gebėjimų stiprinimas siekiant skatinti investicijas ir struktūrines reformas 2021–2027 m.“ (ECON-VI 047), priimta 2019 m. gruodžio 4 d. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52019IR2043.


29.4.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/5


Europos regionų komiteto rezoliucija dėl konferencijos dėl Europos ateities

(2020/C 141/02)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

Kadangi:

a)

Europos Sąjungos demokratinis teisėtumas priklauso nuo piliečių pasitikėjimo savo atstovais, išrinktais Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis;

b)

atstovaujamoji demokratija yra ES projekto pagrindas; didesnis rinkėjų aktyvumas 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose parodė didelį piliečių susidomėjimą ES reikalų formavimu; visi valdžios lygmenys turi reaguoti į naujus iššūkius ir ieškoti naujų būdų įtraukti piliečius;

c)

ES valstybėse narėse kasmet rengiami nacionalinio, regionų ir vietos lygmens rinkimai, kurie suteikia galimybę informuoti piliečius apie tai, kaip Europos politika veikia visus valdymo lygmenis ir taip prisideda prie ES patikimumo piliečių akyse stiprinimo;

d)

esminį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį rodo tai, kad jos yra atsakingos už pusę visų viešųjų investicijų, trečdalį viešųjų išlaidų ir ketvirtadalį mokestinių pajamų ES;

Europos regionų komitetas (RK)

1.

palankiai vertina Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos iniciatyvą surengti konferenciją dėl Europos ateities ir tikisi prisidėti siekiant konkrečių rezultatų ir imantis veiksmų, kurie duotų apčiuopiamos naudos ES piliečiams;

2.

mano, kad konferencija suteikia galimybę nustatyti, kokių priemonių ES reikia siekiant padidinti jos pajėgumą pasiekti rezultatų ir sustiprinti jos demokratinį veikimą laikantis naujojo aktyvaus subsidiarumo principo;

3.

pabrėžia, kad daugiau kaip milijonas visoje Sąjungoje išrinktų vietos ir regionų atstovų turėtų dalyvauti tiek formuojant ES politiką, tiek susiejant ES su jos piliečiais; siekdamas didinti šio proceso matomumą, RK įsipareigoja skatinti diskusijas ES klausimais regioniniuose parlamentuose ir savivaldybių tarybose;

4.

palankiai vertina siūlomas priemones, kuriomis siekiama užmegzti ryšius su piliečiais, ir pabrėžia atvirų ir išsamių teminių diskusijų svarbą; visiškai pritaria minčiai, kad reikėtų decentralizuoti svarbias konferencijos sudedamąsias dalis, kad būtų tiesiogiai ir aktyviai įtrauktos ne tik Europos ir šalių sostinės, bet ir kitos teritorijos bei jų gyventojai; šiuo tikslu RK teiks paramą savo nariams organizuojant vietos renginius, kuriuose bus nagrinėjamos konferencijos temos, ir parengs priemones, kuriomis bus renkami ir konferencijai perduodami šių diskusijų rezultatai ir pasiūlymai;

5.

ragina į konferenciją dėl Europos ateities įtraukti „Europe Direct“ centrus ir juos laikyti regioniniais dalyvavimo centrais, atsižvelgiant į jų veiklos aprėptį ir į tai, kad jų pagrindinis vaidmuo – supažindinti piliečius su Europos klausimais. „Europe Direct“ centrai turi daug patirties skatinat diskusijas, todėl jie turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad konferencija dėl Europos ateities būtų plati, apimanti įvairias sritis ir turtinga skirtingomis nuomonėmis;

6.

pabrėžia, kad konferencijos veikloje turi būti užtikrintas pliuralizmas ir įtraukumas, ir visiškai pritaria Europos Parlamento pasiūlymui laikytis dvikrypčio požiūrio: surengti konferencijos plenarinį posėdį institucijų lygmeniu ir organizuoti piliečių agoras bei su tuo susijusią decentralizuotą veiklą, kartu užtikrinant kuo didesnę šių krypčių sąveiką; pabrėžia, kad konferencija ir su ja susijusi veikla turi atspindėti įvairovę Europoje ir paskatinti išsamias diskusijas;

7.

siūlo į konferenciją įtraukti vietos ir regionų lygmeniu veikiančių dalyvaujamosios demokratijos priemonių indėlį, siekiant papildyti atstovaujamosios demokratijos kanalus; tai, visų pirma, apima keliuose regionuose sėkmingai išbandytus piliečių dialogus ir forumus, kurių dalyviai buvo atrinkti atsitiktinės atrankos būdu ir išlaikant dalyvių pusiausvyrą; šiuo atžvilgiu taip pat pasitvirtino, kad piliečių forumų ir ekspertų forumų derinys yra vertingas;

8.

mano, kad net ir pasibaigus šiai konferencijai ES turės ir toliau palaikyti tiesioginius ryšius su savo piliečiais ir remdamasi įvairia patirtimi, įgyta taikant dalyvaujamuosius modelius, sukurti nuolatinį struktūruotą dialogo vietos lygmeniu mechanizmą. Šie nuolatiniai mechanizmai turi būti derinami su dialogais aktualiomis temomis, kurių tikslinės grupės galėtų keistis;

9.

pritaria nuomonei, kad konferencijoje turi dalyvauti jaunimas ir jam reikia skirti ypatingą dėmesį siekiant nubrėžti būsimą Europos projekto kryptį, ir pabrėžia, kad visi konferencijoje pateikti pasiūlymai turi atspindėti ateities kartoms rūpimus klausimus;

10.

ragina sutelkti aiškų dėmesį į pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, ir surengti diskusijas pagal principą „iš apačios į viršų“ konferencijos temomis, įskaitant aplinkos ir klimato problemas, socialinį teisingumą, darnų vystymąsi, skaitmeninę transformaciją, migraciją, Europos vertybių bendriją, ekonomiką ir darbo vietas, teritorinę sanglaudą, taip pat ES politikos, procesų, institucijų ir išteklių pokyčius, įskaitant vietos ir regionų demokratijos ir savivaldos vaidmenį, kurie yra būtini, kad ES galėtų reaguoti į piliečių poreikius ir lūkesčius šiais klausimais, ir t. t. Siekiant tinkamai įgyvendinti konferencijos rezultatus, reikėtų neatmesti ir galimų ES sutarčių pakeitimų;

11.

pritaria Europos Parlamento nuomonėje dėl konferencijos dėl Europos ateities (P9_TA-PROV (2020) 0010) pateiktam pasiūlymui per visą konferencijos procesą surengti kelias temines piliečių agoras, atspindinčias politikos prioritetus, o jas turėtų sudaryti ne daugiau kaip 200–300 piliečių, iš kurių ne mažiau kaip trys iš kiekvienos valstybės narės, skaičiuojant pagal mažėjančio proporcingumo principą; be to, pritaria Europos Parlamento raginimui užtikrinti, kad dalyvaujančių piliečių iš visos ES atsitiktinę atranką vykdytų nepriklausomos valstybių narių institucijos pagal pirmiau minėtus kriterijus;

12.

yra įsitikinęs, kad siekiant sutelkti piliečių paramą Europos integracijai ir juos labiau įtraukti į ES sprendimų priėmimo procesą, konferencijos diskusijose būtina pabrėžti, kad Europos daugiapakopio valdymo sistemoje reikia toliau plėtoti asmens teisėmis grindžiamą Europos pilietybės koncepciją;

13.

yra susirūpinęs dėl iki šiol Europos Komisijos ir Ministrų Tarybos pareikštų pozicijų, kurioms trūksta aiškumo ir užmojo dėl konferencijos dėl Europos ateities turinio ir eigos, visų pirma dėl Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijų ir Regionų komiteto dalyvavimo;

14.

mano, kad konferencija turi turėti aiškų tikslą – parengti konkrečius pasiūlymus dėl teisės aktų ar ES sutarčių pakeitimų, dėl kurių vėliau būtų diskutuojama per 2024 m. Europos Parlamento rinkimų kampaniją rengiantis būsimam konventui;

15.

palankiai vertina pasiūlymą surengti konferencijos plenarinį posėdį, kuriame dalyvautų Europos Parlamento, Europos Komisijos, 27 ES valstybių narių Vyriausybių, nacionalinių parlamentų ir Europos regionų komiteto nariai; pageidauja, kad RK atstovautų ne mažiau kaip aštuoni nariai, turintys visas balsavimo teises; taip pat mano, kad reikia vienodai atstovauti antriesiems nacionalinių parlamentų rūmams, nes daugelyje valstybių narių juos sudaro regionų valdžios institucijų atstovai;

16.

ragina konferencijos iniciatyvinį komitetą užtikrinti politinę ir institucinę visų valdymo lygmenų pusiausvyrą ir priimti vieną Europos regionų komiteto narį, kuriam galėtų padėti RK darbuotojas, deleguotas į jungtinį sekretoriatą;

17.

palankiai vertina pasiūlymą į diskusijas dėl Europos ateities taip pat įtraukti ES šalių kandidačių vietos ir regionų atstovus;

18.

ragina Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją įtraukti šioje rezoliucijoje išdėstytus principus į savo bendrą deklaraciją ir nurodo savo ketinimą pasirašyti šią deklaraciją;

19.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Parlamento pirmininkui, Europos Komisijos pirmininkei, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir ES Tarybai pirmininkaujančiai Kroatijai.

2020 m. vasario 12 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS


29.4.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/8


Europos regionų komiteto rezoliucija dėl 2020 m. Europos Komisijos darbo programos

(2020/C 141/03)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

atsižvelgdamas į

2020 m. Europos Komisijos darbo programą (1),

2012 m. vasario mėn. Protokolą dėl bendradarbiavimo su Europos Komisija,

2019 m. birželio 27 d. RK rezoliuciją „Europos regionų komiteto pasiūlymai naujos kadencijos Europos Sąjungos teisės aktų leidėjams“,

1.

pakartoja, kad rengiant ir įgyvendinant įvairių sričių ES politiką reikia įtraukti vietos ir regionų atstovus ir Europos piliečius, visų pirma tinkamai taikant aktyvaus subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principus;

2.

ragina skubiai susitarti dėl daugiametės finansinės programos (DFP) siekiant užtikrinti, kad būtų laiku pradėtos naujos ES programos; primygtinai ragina Komisiją, vedant derybas su biudžeto valdymo institucija kartu parengti nenumatytų atvejų planą, kuris padėtų išvengti galimo laikino programų nutraukimo tuo atveju, jei DFP būtų patvirtinta vėliau;

3.

dar kartą tvirtai ragina būsimai DFP skirti ne mažiau kaip 1,3 % ES 27 BNP, kad būtų užtikrintas ES piliečių poreikius, lūkesčius ir rūpimus klausimus atitinkantis biudžetas, įskaitant naujus prioritetus, nustatytus pagal Europos žaliąjį kursą;

4.

ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip taikomas Partnerystės elgesio kodeksas rengiant 2021–2027 m. partnerystės susitarimus ir programas, ir užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas taptų visaverte partneryste. Partnerystės ir daugiapakopio valdymo principai taip pat turėtų būti Europos semestro valdymo įkvėpimo šaltinis, siekiant veiksmingumo ir teisėtumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad per semestrą pateikiamos 2021–2027 m. sanglaudos politikos programų gairės;

5.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, juos integruojant į Europos semestrą, kaip rekomendavo RK, ir juos įtraukiant į pagal Europos žaliąjį kursą taikomą bendrąjį požiūrį;

Europos žaliasis kursas

6.

ragina Komisiją nuosekliai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į visus Europos žaliojo kurso teisės aktus ir iniciatyvas, pradedant nuo Europos klimato pakto. Savo ruožtu RK ketina koordinuotomis ir kompleksinėmis priemonėmis bei iniciatyvomis visapusiškai remti žaliojo kurso įgyvendinimą ir Klimato pakto rengimą, siekdamas užtikrinti, kad tai būtų grindžiama daugiapakopiu valdymu ir teritoriniu teisėtumu ir kad nė vienas asmuo ar regionas neliktų nuošalyje;

7.

dar kartą ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos klimato teisė būtų grindžiama išsamia jos poveikio ir naudos analize ir būtų susieta su konkrečiais finansavimo planais, aiškiai nurodant vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir poveikio klimatui neutralizavimo tikslų peržiūros tvarkaraštį;

8.

ragina Komisiją į naująją ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją įtraukti būtiną paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad jos galėtų įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos politiką;

9.

ragina Komisiją užtikrinti, kad 2020 m. birželio mėn. vertinant galutinius nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus valstybėse narėse būtų pradėtas daugiapakopis dialogas klimato ir energetikos klausimais ir viešos konsultacijos, kuriose dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos; įsipareigoja įsteigti vietos ir regionų valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų forumą, kuris bendradarbiautų su Komisija ir valstybėmis narėmis ir suteiktų grįžtamosios informacijos, kaip įgyvendinamos su žaliuoju kursu susijusios priemonės ir iniciatyvos, taip pat pateiktų rekomendacijų dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

10.

palankiai vertina pasiūlymą dėl „žaliosios priesaikos“, į kurią turėtų būti aiškiai įtrauktas RK. Ši iniciatyva turėtų sudaryti sąlygas: a) įtraukti tvarumo kriterijus į visas ES politikos sritis, makroekonominius prioritetus ir finansines priemones, Europos semestrą ir 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, siekiant užtikrinti, kad visi teisės aktai atitiktų žaliojo kurso tikslus; b) nustatyti ir pašalinti ES teisės aktų keliamas kliūtis ir jų prieštaravimus. RK prisidės prie šio tikslo įgyvendindamas atitinkamas iniciatyvas, pavyzdžiui, Regioninių centrų tinklo iniciatyvą;

11.

ragina Komisiją toliau visapusiškai remti šiuo metu sėkmingai įgyvendinamas iniciatyvas, pavyzdžiui, Merų paktą, ES miestų darbotvarkę, iniciatyvą „Švari energija ES saloms“ ir daug kitų regioninių, nacionalinių ir tarpvalstybinių iniciatyvų;

12.

palankiai vertina Europos Komisijos pastangas mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro įgyvendinant pažangiojo sektorių integravimo strategiją, iniciatyvą „Renovacijos banga“ ir atsinaujinančiųjų jūros energijos išteklių iniciatyvą. Šiomis aplinkybėmis, siekiant apsaugoti nuomininkus, pažeidžiamus vartotojus ir namų ūkius, kuriems gresia energijos nepriteklius, reikėtų stengtis išvengti galimo neigiamo renovacijos, kuria siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, poveikio arba jį kompensuoti. RK taip pat pakartoja savo raginimą parengti Europos būsto darbotvarkę. Tokia iniciatyvi darbotvarkė, kuri atspindėtų Europos piliečių iniciatyvą „Būstas visiems“, turėtų, inter alia, apimti valstybės pagalbos reformos aspektus, nuomos reguliavimo mechanizmų klausimą ir skaitmeninių platformų būsto rinkoms daromą išstūmimo poveikį;

13.

palankiai vertina tai, kad į programą įtraukti pasiūlymai dėl žalesnių Europos miestų ir biologinės įvairovės miestų teritorijose didinimo, įskaitant naująją iniciatyvą „Žaliųjų miestų susitarimas“; remia plataus užmojo ES biologinės įvairovės strategijos rengimą laikotarpiui po 2020 m. ir ES poziciją JT BĮK COP 15, kuria siekiama užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos būtų oficialiai pripažintos svarbiomis partnerėmis rengiant, įgyvendinant ir stebint priemones, kurių reikia biologinės įvairovės nykimui ir ekosisteminių paslaugų blogėjimui sustabdyti;

14.

palankiai vertina naujo Žiedinės ekonomikos veiksmų plano rengimą; šis planas turi būti plataus užmojo, apibrėžtas laiko atžvilgiu ir pagrįstas mokslu, o pagrindinis jo prioritetas turėtų būti prevencija, laikantis ES atliekų hierarchijos; atsižvelgdamas į tai, laukia pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama užtikrinti vartotojų įgalėjimą pereiti prie žaliosios ekonomikos;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sukurti netoksišką aplinką reikia spręsti visus tarpusavyje susijusius uždavinius, ir tikisi, kad galės prisidėti rengiant „Nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų planą“, kurį planuojama priimti 2021 m.;

16.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą parengti naują ilgalaikę kaimo vietovių viziją ir pritardamas Europos Parlamentui (2) ragina parengti ES kaimo vietovių darbotvarkę ir laikytis subalansuoto ir visapusiško požiūrio į Europos teritorinį vystymąsi, kad kaimo vietovių poreikiai būtų integruoti į visas atitinkamas Europos politikos sritis, kaip nurodyta Korke priimtoje deklaracijoje dėl kaimo plėtros;

17.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant būsimą BŽŪP ir jau paskelbtą strategiją „Nuo lauko iki stalo“, be kita ko, didinant viešųjų pirkimų ekologiškumą, skatinant sveiką mitybą, didinant informuotumą apie maisto švaistymą ir įgyvendinant konkrečias priemones vietoje. RK mano, kad strategija „Nuo lauko iki stalo“ suteikia unikalią galimybę didinti politikos nuoseklumą ir skatinti perėjimą prie tvaresnių maisto sistemų, taip pat sustiprinti BŽŪP aplinkosaugos aspektą. Laikantis šios strategijos veiksmų plane turėtų būti nustatyti kiekybiniai tikslai dėl cheminių pesticidų ir sintetinių azoto trąšų kiekio iki 2027 m. mažinimo bent 30 %, taip pat dėl ekologiškai dirbamos žemės ploto didinimo, vaisių ir daržovių vartojimo didinimo ir nutukimo lygio ES mažinimo;

18.

ragina Europos Komisiją gerinti vartotojų informavimą taikant suderintus Europos ekologinius ženklus ir bendrus standartus perėjimui prie tvaraus vartojimo skatinti, palengvinant žaliuosius pirkimus ir skatinant įmones plėtoti ir gerinti savo veiklos tvarumą; ragina nustatyti Europos maistingumo ženklinimo sistemą, kuri padėtų ES vartotojams pasirinkti sveikesnius produktus;

19.

ragina Komisiją parengti ES ganyklinės gyvulininkystės skatinimo veiksmų planą;

20.

ragina parengti išsamią strateginę darbotvarkę, skirtą visiems Europos jūrų sektoriams, siekiant remti jūrų pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir tvarius žuvininkystės bei maisto gamybos metodus, taip pat išsaugoti Europos jūrų regionų konkurencinį pranašumą;

21.

mano, kad pakrančių bendruomenės turėtų būti įtrauktos į tvaraus vandenynų išteklių valdymo politikos formavimą, kad pasaulinius uždavinius būtų galima spręsti vietos lygmeniu;

22.

ragina atnaujinti laikotarpio po 2020 m. ES miškų strategiją, siekiant užtikrinti ES lygmens politikos priemonių, kurios daro poveikį miškininkystei, koordinavimą ir sudaryti sąlygas ES kovos su miškų naikinimu ir alinimu veiksmų planui, kad Europos Sąjungoje būtų mažinamas produktų ir žaliavų vartojimo poveikis aplinkai;

23.

remia Europos kovos su vėžiu planą ir pabrėžia, kad prevencija, diagnostika ir gydymas paprastai vykdomi pacientų vietos bendruomenėse, todėl prasmingas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas yra labai svarbus šios iniciatyvos sėkmei;

24.

tikisi, kad pagal naują Europos vaistų strategiją bus pagerintas vaistų prieinamumas ir įperkamumas visuose ES regionuose, diegiant inovacijas pacientų naudai ir stiprinant pirmaujančią Europos pramonės poziciją;

25.

ragina Europos Komisiją stiprinti bendradarbiavimą ligų, kurių galima išvengti skiepijant, srityje ir įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į parengiamąjį darbą, kurį atlikus Komisija pateiks pasiūlymą dėl bendros ES piliečių skiepų kortelės/paso;

26.

pakartoja savo raginimą visuose ES teisės aktuose visoms endokrininę sistemą ardančioms cheminėms medžiagoms taikyti principą, kad „ekspozicijos atveju nėra saugios slenkstinės koncentracijos“, ir prašo uždrausti bisfenolių ir ftalatų naudojimą visose su maistu besiliečiančiose medžiagose;

27.

ragina Komisiją į programą įtraukti atsparumą nelaimėms kaip vieną iš pagrindinių darnaus vystymosi aspektų ir užtikrinti, kad į jį būtų atsižvelgiama būsimuose ES fonduose ir projektuose ir kad būtų stiprinami vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimai nelaimių rizikos mažinimo, pasirengimo nelaimėms ir nelaimių valdymo srityse;

28.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į Europos piliečių iniciatyvą „Fairosene“, pateikti pasiūlymą dėl patikslintų energijos mokesčių, panaikinant subsidijas iškastiniam kurui, užtikrinant tvarias vienodas sąlygas įvairių rūšių transportui ir leidžiant sumažinti mokesčius atsinaujinančių išteklių energijai, kad ji taptų pigesnė už iškastinį kurą, ir primygtinai ragina Tarybą skubiai priimti siūlomus teisės aktus dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kad valstybės narės galėtų tikslingiau naudoti PVM tarifus atsižvelgdamos į didesnio masto užmojus aplinkos apsaugos srityje;

29.

pabrėžia, kad būtina užkirsti kelią nesąžiningai ES nepriklausančių šalių, kurių užmojai klimato kaitos srityje yra mažesni, konkurencijai; labai apgailestauja, kad Komisijos darbo programoje neminimas jos ketinimas tam tikriems sektoriams pasiūlyti pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą;

30.

palankiai vertina Komisijos parengto Tvarios Europos investicijų plano užmojį per ateinantį dešimtmetį sutelkti 1 trln. EUR; vis dėlto apgailestauja, kad pats planas praktiškai yra mažiau ambicingas – jį iš esmės sudaro performuluotos jau esamos ir anksčiau suplanuotos priemonės – ir jam trūksta papildomų išteklių;

31.

palankiai vertina Komisijos ketinimą užtikrinti, atsižvelgiant į šiuo metu vykdomą valstybės pagalbos taisyklių ir gairių peržiūrą, didesnį lankstumą teisingą pertvarką vykdantiems regionams ir didesnį lankstumą investuojant į tvarumą;

32.

pabrėžia esminį sanglaudos politikos vaidmenį, nes ji yra pagrindinė ES biudžeto finansinė priemonė siekiant žaliojo kurso tikslų. Ypatingą dėmesį taip pat reikėtų skirti tam, kad būtų užtikrintas naujų Teisingos pertvarkos fondų ir kitų fondų papildomumas ir nuoseklumas; šiuo atžvilgiu patvirtina, kad Sanglaudos aljansas ir toliau stebės sanglaudos politikos iniciatyvų priėmimą bei įgyvendinimą ir programavimo procesą;

33.

palankiai vertina Komisijos ketinimą pateikti tvaraus ir išmanaus judumo strategiją siekiant modernizuoti ir žalinti transporto sektorių; pabrėžia, kad transporto infrastruktūros ir mokslinių tyrimų finansavimas turėtų būti susietas su tvarumo veiksniais; patvirtina savo pasirengimą bendradarbiauti su atitinkamais Komisijos padaliniais siekiant parengti praktinių sprendimų, kuriais būtų skatinamas ir palengvinamas judumo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas Sąjungos miestuose ir kaimo vietovėse;

34.

ragina Komisiją supaprastinti bendrą sanglaudos politikos valdymo sistemą visais valdymo lygmenimis siekiant sumažinti administracinę naštą valdymo institucijoms ir paramos gavėjams, kad būtų didesnis finansavimo prieinamumas ir veiksmingumas; be to, ragina Komisiją patvirtinti papildomą rodiklių rinkinį, pavyzdžiui, nustatant socialinės pažangos indeksą, kuris papildytų BVP rodiklį, siekiant geriau atspindėti realų socialinį ir ekonominį regionų vystymąsi ir užtikrinti teisingesnį sanglaudos politikos lėšų paskirstymą; pabrėžia, kad svarbu didinti ES finansuojamų projektų rezultatų matomumą, siekiant geriau atskleisti jų naudą kasdieniam europiečių gyvenimui;

Skaitmeninės pertvarkos sprendimai

35.

atkreipia dėmesį į bendrosios rinkos teritorines perspektyvas ir absoliučią būtinybę skatinti skaitmeninę sanglaudą; todėl mano, kad skaitmeninių inovacijų centrų tinklo sukūrimas užtikrina pakankamą aprėptį visiems regionams;

36.

mano, kad reikia iš esmės atnaujinti esamą ES reguliavimo pagrindą, kuris taikomas bendro vartojimo arba platformų ekonomikai. RK ypač tikisi, kad skaitmeninių paslaugų aktas išspręs labai svarbų platformų statuso ir prieigos prie duomenų klausimą ir patikslins visuotinės svarbos kriterijus;

37.

laukia, kol 2020 m. trečiąją ketvirtį bus pradėtas taikyti vietos ir regionų lygmens Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI);

38.

pabrėžia, kad būtina nustatyti, kiek ateityje reikės investuoti norint pasiekti plačiajuosčio ryšio užtikrinamą junglumą vietos ir regionų lygmeniu, ir siūlo kartu su Europos Komisija ir Europos investicijų banku parengti naujas IRT infrastruktūros finansavimo ir rėmimo schemas nepalankioje padėtyje esančioms vietovėms;

39.

pritaria, kad reikia įgyvendinti ir atnaujinti Europos įgūdžių darbotvarkę ir atnaujinti Skaitmeninio švietimo veiksmų planą;

40.

ragina Europos Komisiją peržiūrėti Europos Sąjungos dirbtinio intelekto – svarbaus mokslinių tyrimų ir inovacijų aspekto – ir viešųjų paslaugų reguliavimo pagrindą. Ši peržiūra turėtų vykti laikantis į žmogų orientuoto požiūrio į technologinę plėtrą ir jos metu reikėtų įsitikinti, kad gerbiamos Europos vertybės ir principai, užtikrinant, kad europiečiai ir toliau galėtų visiškai kontroliuoti savo asmens duomenis;

41.

palankiai vertina „kibernetinio saugumo didinimo“ akcentavimą ir prašo Komisijos visada atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų valdomas sistemas;

42.

mano, kad būtina visa apimanti ir ilgalaikė Europos pramonės strategija. Ši strategija turi remti skaitmeninę transformaciją, sudaryti sąlygas visiems pramonės segmentams visapusiškai prisidėti prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos ir vadovautis į vietos poreikius orientuotu požiūriu, kai daug dėmesio skiriama regioninių ekosistemų stiprinimui ir sujungimui;

43.

laukia būsimos Bendrosios rinkos kliūčių ataskaitos ir tikisi, kad joje bus aiškiai ir visapusiškai pavaizduotos didžiausios Europos įmonėms, ypač MVĮ, ir visuomenei visu bendrosios rinkos potencialu pasinaudoti trukdančios kliūtys; be to, ragina Komisiją siūlyti priemones nustatytoms kliūtims pašalinti ir visam Europos reguliavimo pagrindui supaprastinti; pabrėžia, kad pažangiajai specializacijai tenka pagrindinis vaidmuo susiejant svarbius ES uždavinius, tokius kaip prisitaikymas prie klimato kaitos ir pramonės pertvarka, su vietos ir regionų inovacinėmis ekosistemomis, ir teigia, kad norint dar labiau sustiprinti šią koncepciją reikia glaudaus RK, Komisijos ir Jungtinių tyrimų centro bendradarbiavimo;

44.

mano, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, remiama didelės programos „Europos horizontas“ ir daugelio nacionalinių finansavimo priemonių, taip pat turėtų užtikrinti, kad nė vienas regionas ar miestas nebūtų paliktas nuošalyje ir kad talentų ir didelės pridėtinės vertės investicijų nutekėjimas iš periferinių Europos regionų į didmiesčius ir įsitvirtinusius pramoninius regionus nepasikartotų tokiu mastu, koks neseniai buvo užfiksuotas;

Socialinės ir ekonominės reformos

45.

remia bendrą Tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti tikslą ir ketina prisidėti prie visiško Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo vietos ir regionų lygmeniu, siekti, kad visi turėtų deramą darbą, užtikrinantį būtiną pagrindą sąžiningam ir tvariam socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, įskaitant pasiūlymus, kurie buvo paskelbti dėl platformų darbo reguliavimo, minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, nedarbo perdraudimo sistemos, perkvalifikavimo rėmimo, Jaunimo garantijų iniciatyvos stiprinimo ir vaiko garantijų sistemos įgyvendinimo;

46.

ragina Komisiją atsižvelgti į Tarybai pirmininkavusios Suomijos išvadas dėl „gerbūvio ekonomikos“, kuri žmonių gerbūvį traktuoja kartu kaip esminę vertybę ir veiksnį, kuris būtinas makroekonominiam augimui ir pažangai;

47.

palankiai vertina Komisijos sukurtą Europos socialinių rodiklių suvestinės regioninį matmenį ir prašo padidinti šias pastangas ateityje daugiau bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;

48.

ragina parengti Socialinės ekonomikos veiksmų planą, kuriame be kita ko būtų pateikta visa apimanti socialinės įmonės teisinė apibrėžtis ir numatytas Europos socialinių ir solidarumu grindžiamų įmonių statutas;

49.

teigiamai vertina Europos Komisijos komunikatą ir pradėtas viešas konsultacijas dėl ekonominio valdymo sistemos, įskaitant Stabilumo ir augimo paktą, peržiūros. Ši ES ekonomikos valdymo peržiūra – tai labai reikalinga galimybė patobulinti ES fiskalines taisykles nustatant subalansuoto biudžeto taisyklę tvarioms investicijoms, įskaitant žaliajam kursui įgyvendinti reikalingą finansavimą, numatytą struktūriniuose ir investicijų fonduose;

50.

ragina Komisiją prioritetą teikti vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimų stiprinimui pagal struktūrinių reformų rėmimo programą ir būsimą reformų rėmimo programą, kaip jau buvo raginta 2019 m. gruodžio 4 d. RK nuomonėje (3);

51.

pabrėžia, jog būtina tęsti ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo darbą, pirmiausia užbaigiant kurti bankų sąjungą ir numatant pakankamai biudžeto asignavimų konvergencijai ir konkurencingumui skirtai biudžeto priemonei, kartu darant pažangą dėl Europos nedarbo draudimo išmokų perdraudimo sistemos;

52.

pakartoja raginimą parengti naują komunikatą dėl tvaraus turizmo Europoje;

Stipresnė Europa pasaulyje

53.

teigiamai vertina Komisijos ketinimą po 2020 m. birželio mėn. įvyksiančios kitos PPO ministrų konferencijos skelbti plačią iniciatyvą dėl PPO reformos; pabrėžia, kad tai yra dar svarbiau atsižvelgiant į tarptautines protekcionizmo didėjimo ir tarptautinių įmonių rėmimo valstybės subsidijomis tendencijas; todėl taip pat teigiamai vertina siūlomą Baltąją knygą dėl užsienio subsidijų priemonės;

54.

reiškia susirūpinimą, kad tarpinės tvarumo poveikio vertinimo ataskaitos, skirtos prekybos susitarimui su Mercosur, projekte teigiama, kad šis susitarimas bus labiausiai naudingas ES apdirbamajai pramonei ir paslaugoms, tačiau pripažįstama, kad numatomą neigiamą poveikį skaudžiausiai pajus ES žemės ūkis ir kaimo vietovės;

55.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos prisideda prie gero valdymo ir vietos demokratijos stiprinimo ES kaimyninėse šalyse ir ragina Komisiją didinti šalių partnerių vietos ir regionų valdžios institucijoms skirtą finansinės paramos paketą, pirmiausia tarpusavio gebėjimų stiprinimo iniciatyvoms, remiantis ES paramos vietos ir regionų valdžios institucijoms plėtros ir kaimyninių šalių regionuose vertinimo (2010–2018 m.) išvadomis;

56.

teigiamai vertina pažadą pateikti Lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo plėtojant išorės santykius veiksmų planą ir prisideda prie jo tikslų per Europos ir Viduržemio jūros regionų ir vietos asamblėjos (ARLEM) veiklą moterų įgalėjimo srityje;

57.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti tarpvalstybinį Europos Sąjungos ir šalių partnerių regionų ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą, taip pat ir Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) ir Europos makroregionų strategijų forma;

58.

mano, kad plėtros procesas turi tęstis ir būti ES prioritetas ir kad regionų ir vietos valdžios institucijos plėtros šalyse turėtų dar labiau įsitraukti į pasiruošimą stojimui į ES. Persvarstant stojimo derybų metodiką reikėtų atsižvelgti į šiuos argumentus. Per savo jungtinių konsultacinių komitetų veiklą RK ketina padėti šalims kandidatėms geriau integruotis į pagrindinių sričių ES politiką dar iki stojimo;

59.

sutinka, kad Rytų partnerystė turėtų būti stiprinama atsižvelgiant į konsultacijas dėl jos ateities ir toliau ryžtingai sieks, kad jos tikslai neapsiribotų sostinėmis, bet pasiektų ir arčiausiai visuomenės esantį valdymo lygmenį;

60.

pabrėžia, kad vietos ir regionų subjektams ir jų decentralizuoto bendradarbiavimo iniciatyvoms tenka svarbus vaidmuo siekiant Darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų; ragina Europos Komisiją nuolat remti šias iniciatyvas ir didinti jų žinomumą;

61.

apgailestauja, kad 2020 m. darbo programoje neužsimenama apie pietines kaimynines šalis; pabrėžia, kad šiais metais minimos 25-osios Barselonos deklaracijos metinės ir prašo Europos Komisijos atsižvelgti į šią unikalią galimybę pasiūlyti atnaujintą ES pietinių kaimyninių šalių darbotvarkę siekiant novatoriško, įvairių kultūrų ir įtraukaus Viduržemio jūros regiono, kad būtų galima įveikti naujus iššūkius iki 2030 m.;

62.

pakartoja, kad reikia stiprinti e. mokymosi platformas, didinti atvirų interneto kursų prieinamumą civilinės saugos srityse, taip pat skatinti žinių ir įgūdžių tinklaveiką; todėl tvirtai remia Europos civilinės apsaugos žinių tinklo sukūrimą ir diegimą;

Europos vertybės

63.

ragina Europos Komisiją stiprinti esamas ES priemones, skirtas teisinės valstybės principo įgyvendinimui stebėti ir jam apsaugoti ir, kai įmanoma, kurti bendrą horizontalios stebėsenos mechanizmą, skirtą teisinės valstybės principui, demokratijai ir pagrindinėms teisėms. Mechanizmas turėtų remtis kaip galima įvairesniais šaltiniais, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, organizuotą pilietinę visuomenę ir pavienius asmenis;

64.

ragina Komisiją ir toliau remti skirtingų valdymo lygmenų keitimąsi geriausia praktika ir patirtimi kovojant su populizmu ir ekstremizmu, taip pat skatinti žmogaus teisių kultūrą, papildant šią paramą finansavimu, kompetencija, praktinėmis gairėmis nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, tuo siekiant apsaugoti mūsų demokratines sistemas;

65.

laukia naujojo migracijos ir prieglobsčio pakto iniciatyvos ir atkreipia dėmesį, kad būtina skubiai surasti visa apimančią migracijos, integracijos ir prieglobsčio politikos strategiją, paremtą pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms ir solidarumo principais; kartu ES turėtų toliau dėti pastangas apsaugoti Europos išorės sienas, kad būtų sustabdyta neteisėta migracija ir kovojama su prekyba žmonėmis;

66.

pritaria pristatytam naujajam Integracijos ir įtraukties veiksmų planui ir pabrėžia, kad pagrindinis vaidmuo palengvinant integraciją tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms; teigiamai vertina tai, kad pastaruoju metu laipsniškai augo Europos Komisijos parama, kuria galėjo tiesiogiai pasinaudoti vietos valdžios institucijos, ir ragina, kad ši parama būtų didinama ir kad būtų numatytas labiau tiesioginis, supaprastintas vietos ir regionų valdžios institucijų finansavimas, skirtas teisėtiems migrantams ir pabėgėliams priimti ir integruoti; įsipareigoja užtikrinti dar glaudesnį RK ir Europos Komisijos, taip pat kitų iniciatyvos ir tinklo „Miestai ir regionai už integraciją“ partnerių bendradarbiavimą;

67.

teigiamai vertina Europos Komisijos ketinimą dirbti glaudžiau bendradarbiaujant su regionų ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, kad iki 2025 m. Europos švietimo erdvė taptų tikrove; pritaria tikslui sukurti sienų neapribotą erdvę mokymuisi, studijoms ir moksliniams tyrimams ir pabrėžia, jog būtina stiprinti protų apykaitą ir grįžtamąją migraciją;

68.

pabrėžia, kad naujoji Europos kultūros darbotvarkė praturtina ir stiprina Europos tapatybę, kuri papildo nacionalinę ir regioninę tapatybę, pripažindama Europos kultūrinę ir kalbinę įvairovę, stiprindama Europos kultūros ir kūrybos sektorius ir jų santykius su partneriais už Europos ribų. RK taip pat ragina Europos Komisiją remti UNESCO paveldo ir ES iniciatyvą, kuria siekiama naudoti pasaulio paveldą kaip priemonę socialiniam ir ekonominiam Europos kaimo vietovių tvarumui stiprinti;

69.

teigiamai vertina ilgai lauktą Naująją saugumo strategiją ir Direktyvą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ir ragina įtraukti visas vietos ir regionų valdžios institucijų iniciatyvas ir strategijas civilinės saugos srityje;

Europos demokratijos stiprinimas

70.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pripažino subnacionalinio valdymo lygmenų vaidmenį Sąjungos demokratinėje sistemoje. Savo ruožtu RK patvirtina, kad Europos regionai ir miestai yra tvirtai pasiryžę kaip visaverčiai partneriai dalyvauti Europos demokratijos ir sprendimų priėmimo procesuose ir prisidėti prie daugiapakopio valdymo, aktyvaus subsidiarumo ir proporcingumo principų įgyvendinimo;

71.

teigiamai vertina būsimą Konferenciją dėl Europos ateities; pažymi, kad aktyvus RK dalyvavimas konferencijos valdymo organuose ir plenarinėje sesijoje suteiks procesui pridėtinės vertės, nes vietos ir regionų valdžios institucijos ir visuomenė gaus galimybę dalyvauti prasmingame dialoge su ES – tai leistų suformuluoti konkrečių pasiūlymų, kaip padidinti ES veiksmingumą ir pagerinti demokratinį veikimą;

72.

teigiamai vertina Europos Komisijos pasiryžimą rengti politiką skaidriai ir veiksmingai ir užtikrinti, kad ji duotų apčiuopiamos naudos, kartu vengiant perteklinės administracinės naštos; pakartoja apskritai remiąs geresnio reglamentavimo darbotvarkę ir teigia, jog tikisi, kad principas „kiek plius, tiek minus“ nebus taikomas mechaniškai. RK tikisi plėtoti bendradarbiavimą su Europos Komisija per RK regioninių centrų, peržiūrinčių ES politikos įgyvendinimą vietos lygmeniu, tinklą;

73.

pažymi Europos Komisijai tenkančio stipraus koordinavimo vaidmens svarbą įgyvendinant ES miestų darbotvarkę. RK mano, kad atnaujinta Leipcigo chartija yra tolesnis žingsnis susiejant ES miestų darbotvarkę su Europos Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarke ir žaliuoju kursu;

74.

ragina priimti visa apimančią Europos demografinių pokyčių strategiją, prie kurios RK ketina prisidėti analizuodamas demografinių pokyčių poveikį skirtingoms žmonių grupėms ir įvairiems regionams;

75.

teigiamai vertina tai, kad sukurta už lygybę atsakingo Komisijos nario pareigybė. RK primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka lemiamas vaidmuo lyčių lygybės srityje: vienodas darbo užmokestis už vienodą darbą, vienodas pasidalijimas priežiūros pareigomis, pakankamai apmokamos tėvystės ir priežiūros atostogos, užmokesčio ir pensijų skirtumo mažinimas, kova su smurtu prieš moteris ir biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą; todėl ragina pradedant vietos ir regionų lygmeniu imtis konkrečių moteris įgalinančių priemonių pirmiau minėtose srityse;

76.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Kroatijai ir pirmininkausiančiai Vokietijai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

2020 m. vasario 12 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS


(1)  COM(2020) 37 final

(2)  2018 m. spalio 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl konkrečių kaimo, kalnų ir atokių vietovių poreikių.

(3)  https://webapi2016.cor.europa.eu/v1/documents/cor-2019-02043-00-01-ac-tra-lt.docx/content


NUOMONĖS

Regionų komitetas

138-oji RK plenarinė sesija, 2020 2 11–2020 2 12

29.4.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/15


Europos regionų komiteto nuomonė. Teisinės valstybės principo stiprinimas Sąjungoje. Veiksmų planas

(2020/C 141/04)

Pranešėjas:

Franco IACOP (IT/PES), Friulio-Venecijos Džulijos regiono tarybos narys

Pamatinis dokumentas:

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Teisinės valstybės principo stiprinimas Sąjungoje. Veiksmų planas“ – COM (2019) 343 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriame ji pripažįsta ir vertina teisinę valstybę kaip išankstinę Europos integracijos proceso sąlygą ir vieną iš pagrindinių Sąjungos vertybių, įtvirtintų Sutartimis ir būdingų valstybių narių konstitucinėms tradicijoms; pabrėžia, kad Komisijos iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti teisinės valstybės principus, užkirsti kelią galimiems šių principų pažeidimams ir užtikrinti proporcingą atsaką šių principų nesilaikymo atveju, naudingai papildo dabartinę sistemą;

2.

pritaria, kad teisinės valstybės principo laikymosi stebėsena yra valstybių narių ir Sąjungos bendra atsakomybė, nors už ją visų pirma atsakinga kiekviena valstybė narė; ES sutarties 2 straipsnis yra tvirtas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujasi Europos Sąjungos institucijos vykdydamos šią kontrolę;

3.

be to, pabrėžia, kad stiprinant teisinę valstybę svarbus vaidmuo tenka pilietinei visuomenei ir vietos bei regionų valdžios institucijoms: pastarosios yra esminis demokratinio teisėtumo lygmuo ir turėtų nuolat skatinti teisinės valstybės kultūrą ir stebėti, kaip laikomasi su ja susijusių principų. Vietos ir regionų valdžios institucijos gali prisidėti prie Komisijos siūlomos informavimo veiklos ir taip pat teikti informaciją Komisijos ketinamai vykdyti stebėsenai; RK savo ruožtu gali padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms stiprinti teisinę valstybę ir koordinuoti jų veiksmus, pavyzdžiui, skatindamas jas sudaryti daugiapartinius susitarimus dėl vietos demokratijos aspektų, kurie laikomi neginčytinais ir puolimo atveju būtų bendrai ginami;

4.

pabrėžia, kad pagarba teisinės valstybės principui turi būti užtikrinta siekiant visų intereso, nes tai yra išankstinė sąlyga norint pasinaudoti pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, kurios kiekvienam suteikiamos pagal Sąjungos teisinę sistemą; stiprinti teisinę valstybę valstybėse narėse – tai stiprinti kiekvienam asmeniui suteikiamas teises;

5.

yra įsitikinęs, kad visapusiškai teisinės valstybės apsaugai užtikrinti būtina kontroliuoti ne tik valstybes nares, bet ir ES institucijas; todėl mano, kad Sąjungos teisinės valstybės principo laikymosi stebėsenos sistemą reikėtų papildyti Sąjungos išorės mechanizmais. EESRK suvokia teisinius sunkumus, kuriuos reikia įveikti, todėl palankiai vertina Komisijos ketinimą atnaujinti Sąjungos prisijungimo prie EŽTK procesą, kaip reikalaujama ES sutarties 6 straipsnio 2 dalyje.

6.

palankiai vertina tai, kad komunikate tiksliai nurodyti teisinei valstybei būdingi elementai, kaip antai teisminių institucijų nepriklausomumas, pagrindinių teisių apsauga, aktyvi pilietinė visuomenė ir pliuralizmą užtikrinanti žiniasklaida. Tai esminiai veiksniai, užtikrinantys valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, tinkamą Sąjungos veikimą, lojalų Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimą ir, svarbiausia, visapusišką piliečių teisių, kurias jiems garantuoja Europos Sąjungos teisinė sistema, laikymąsi;

7.

pabrėžia, kad teisinės valstybės principo laikymasis, pagrindinių teisių užtikrinimas ir demokratijos principų taikymas yra glaudžiai susiję ir vienas nuo kito priklauso ir turi būti gerbiami, saugomi ir stiprinami visais valdymo lygmenimis, todėl RK ragina Komisiją užtikrinti, kad taikant teisinės valstybės apsaugos mechanizmus, visų pirma metinės stebėsenos sistemą, būtų deramai atsižvelgiama į pagrindinių teisių pažeidimų riziką ir demokratinių principų nesilaikymą valstybėse narėse visais valdymo lygmenimis;

8.

primena Komisijai, kad vertinant, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės principo, reikia atsižvelgti į skirtingas valstybių narių teisines sistemas ir tradicijas;

9.

primena, kad Sąjungos piliečiai turi teisę kreiptis į teismus, kurie turi būti nepriklausomi ir tokiais laikomi. Nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos reglamentuoti teismų sistemos organizavimą ir veikimą, Sąjungos teisę taikančių valstybių teismų sistemų efektyvumo standartai ir teismų nepriklausomumas turi būti lygiaverčiai; RK ragina Komisiją toliau nuolat stebėti galimus teismų nepriklausomumo pažeidimus;

10.

pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad visoms ES valstybėms narėms būtų taikomas toks pat tikrinimo mastas, netaikant jokio papildomais kriterijais grindžiamo diferencijavimo;

11.

pabrėžia, kad žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra esminiai teisinės valstybės elementai; todėl ragina Komisiją nuolat stebėti, ar viešosios valdžios institucijos nesikiša į žiniasklaidos veiklą, ir informacijos laisvės pažeidimo atvejais imtis veiksmų Sutartimis jai suteiktomis priemonėmis;

12.

pažymi, kad nepriklausomai ir profesionaliai žurnalistikai kyla grėsmė dėl skaitmeninių platformų pasisavinamo žurnalistinio turinio, taip pat dėl tendencijos socialinėje žiniasklaidoje ieškoti žinių ir naujienų, kurios, deja, nėra patikrintos ir kurios daugeliu atveju nepatvirtintos, o kartais netgi visiškai nepagrįstos ir manipuliuojamos;

13.

todėl primena, kad reikia užkirsti kelią neprofesionaliai žurnalistikai, finansiškai remti nepriklausomą kokybišką žiniasklaidą, stiprinti tiriamąją žurnalistiką ir saugoti jos atstovus bei skatinti sistemas, skirtas patikrinti internetinių platformų išplatintų naujienų pagrįstumą. RK siūlo pasinaudoti Komisijos jau sukaupta stebėsenos patirtimi ir ją didinti;

14.

pabrėžia, kad rimtą grėsmę teisinei valstybei gali kelti ne tik valstybės valdžios institucijos, bet ir dideli privataus sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojai, veikiantys skaitmeninės žiniasklaidos ir ekonomikos srityse. Komisija negali nekreipti dėmesio į galimas skaitmeninės ekonomikos grėsmes žiniasklaidos pliuralizmui, teisei į teisingą ir patikrintą informaciją ar laisvei naudotis balsavimo teise. Komisijos siūlomoje metinėje ataskaitoje atskiras skyrius galėtų būti skirtas nevalstybinių subjektų padarytų pažeidimų rizikai;

Raginimas atsižvelgti į 2017 m. kovo 22–23 d. RK rezoliuciją

15.

ragina Komisiją įgyvendinant savo pasiūlymus kuo geriau atsižvelgti į kriterijus, nurodytus 2017 m. kovo 22–23 d. RK rezoliucijoje dėl teisinės valstybės principo Europos Sąjungoje iš vietos ir regionų perspektyvos;

16.

pabrėžia, kad siekiant laikytis teisinės valstybės principų būtina veiksmingai kovoti su korupcija ir tinkamai bei skaidriai naudoti Sąjungos lėšas; apie su šių lėšų valdymu susijusį sukčiavimą turi būti nedelsiant pranešta teisminėms institucijoms ir griežtai baudžiama visais lygmenimis;

17.

palankiai vertina tai, kad teisinės valstybės principai gali būti stiprinami taikant procedūras, pagal kurias Sąjungos lėšos skiriamos su sąlyga, kad bus visapusiškai laikomasi šių principų;

18.

pabrėžia, jog svarbu, kad teisinės valstybės principų laikymosi stebėsenos mechanizmai nebūtų laikomi sankcijomis valstybės, regionų ir vietos bendruomenėms ir neturėtų neigiamo poveikio šių bendruomenių priklausymo bendriems Europos namams jausmui;

19.

šiuo požiūriu pažymi, kad Sąjungos finansavimo vietos ir regionų valdžios institucijoms sumažinimas taptų sankcija valdymo lygmenims, kurie nėra atsakingi už teisinės valstybės principų pažeidimus, kuriuos nurodo Komisija. Be to, galimą lėšų sumažinimą naudos gavėjai ir apskritai susijusių bendruomenių piliečiai galėtų įvertinti kaip nepagrįstą sankciją, nes tai nesusiję su konkrečiais finansuojamų projektų įgyvendinimo pažeidimais. Taigi šios priemonės galėtų sukelti priešiškumą Europos Sąjungos institucijoms;

20.

todėl mano, kad lėšų skyrimo sąlygos turėtų būti taikomos tik darant prielaidą, kad esama rimtų ir sisteminių pažeidimų; tais atvejais, kai tokia priemonė privalės būti taikoma, susijusių bendruomenių visuomenei turėtų būti aiškiai nurodyta didelė valdžios institucijų atsakomybė už finansavimo sumažinimą;

21.

vis dėlto mano, kad pirmenybę reikia teikti politinio dialogo ir stebėsenos mechanizmams, pagal kuriuos valstybėms narėms taikomos vienodos sąlygos ir kurie leidžia užkirsti kelią teisinės valstybės principų pažeidimams.

Teisinės valstybės principo laikymosi metinės stebėsenos sistemos vertinimas

22.

primena, kad vienodo požiūrio į visas valstybes nares principas yra būtina viso Europos integracijos proceso sąlyga; todėl RK palankiai vertina pasiūlymą sukurti metinę stebėsenos sistemą, kuri apimtų visas valstybes nares;

23.

pabrėžia, kad vykdyta stebėsena visose valstybėse narėse aiškiai rodo, kad Sąjungos tikslas – ginti bendras vertybes, o ne ginčyti valstybinių institucijų organizavimo modelius, kuriuos vykdydamos savo įgaliojimus rengia atskiros valstybės narės; be to, kompleksinė stebėsena rodo, kad kiekvienoje valstybėje narėje gali būti nustatyta didesnių ar mažesnių nukrypimų nuo teisinės valstybės principų;

24.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą valstybių narių dalyvavimą kuriant teisinės valstybės stebėsenos sistemą ir užtikrinant paties proceso stebėseną;

25.

primygtinai reikalauja, kad naujoji Komisija metinės stebėsenos sistemos įgyvendinimą laikytų prioritetu. Todėl RK ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų ir skirti reikiamus išteklius finansavimui ir darbuotojams; valstybėse narėse reikėtų kuo skubiau nustatyti kontaktinius asmenis, kurie į veiklą įtrauktų vietos ir regionų valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę;

26.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tinkamą stebėseną svarbu nustatyti objektyvius ir skaidrius kriterijus; juos rengiant svarbiausia atsižvelgti į Teisingumo Teismo praktiką. RK siūlo sukurti schemas, naudojamas rengiant teisingumo rezultatų suvestinę, naudoti ir tobulinti Venecijos komisijos parengtą teisinės valstybės kontrolinį sąrašą (angl. Rule of law checklist) ir apskritai pasinaudoti Europos Tarybos organų sukaupta patirtimi;

27.

atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją, RK pabrėžia, kad reikia koordinuoti ir, kai įmanoma, integruoti į bendrą stebėsenos mechanizmą Sąjungos lygmeniu jau numatytas teisinės valstybės, demokratijos ir pagrindinių teisių vertinimo priemones;

28.

mano, kad labai svarbu, kad stebėsena būtų grindžiama pranešimo apie galimus pažeidimus sistema, atvira kiek galima didesniam šaltinių skaičiui, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, akademinę bendruomenę ir asmenims ir organizuotai pilietinei visuomenei;

29.

sutinka, kad stebėsenos sistemą turėtų prižiūrėti Komisija, tačiau kelia klausimą, koks galėtų ir turėtų būti Sąjungos pagrindinių teisių agentūros vaidmuo vykdant metinę stebėseną. RK ragina Komisiją įvertinti, ar reikėtų iš dalies pakeisti Agentūros įgaliojimus, kad būtų visapusiškai išnaudotas jos potencialas;

Konkretūs pasiūlymai dėl aktyvesnio RK ir vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo stiprinant teisinę valstybę Sąjungoje

30.

siūlo stiprinti RK, vietos ir regionų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimą skatinant pagarbą teisinės valstybės principams;

31.

pažymi, kad per Komisijos siūlomą kasmetinį renginį, skirtą teisinei valstybei skatinti, turėtų būti rengiami susitikimai regioniniu ir valstybiniu lygmeniu, o jo kulminacija tapti bendras Sąjungos lygmens renginys; todėl RK ragina Komisiją bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir valstybėmis narėmis prieš metinį renginį organizuoti regioninius susitikimus teisinės valstybės klausimu ir organizuoti metinį renginį;

32.

pažymi, kad šis metinis renginys nebūtinai turėtų vykti Briuselyje: jis galėtų būti rengiamas vis kitame Europos mieste arba regione. Todėl RK siūlo Komisijai kasmet paskirti „Teisinės valstybės miestą“, kuriame vyktų šis metinis renginys;

33.

mano, kad turėtų būti gerokai padidintos šiuo metu daugiametėje finansinėje programoje pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai numatytos lėšos. Dalis šių lėšų turėtų būti skirta vietos žiniasklaidai;

34.

pažymi, kad be Europos teisminių tinklų, į Komisijos siūlomą skatinimo ir stebėsenos veiklą taip pat reikėtų įtraukti advokatų asociacijas. Vietos lygmeniu advokatas laikomas pirmuoju asmeniu, užkertančiu kelią galimam piktnaudžiavimui teisinės valstybės principais ir pagrindinėmis teisėmis ir jų pažeidimams; be to, advokatų asociacijų yra visoje Sąjungos teritorijoje ir visais Europos valdymo lygmenimis (vietos, regiono, valstybės ir Sąjungos);

35.

pabrėžia, kad Komisijos siūlomoje skatinimo ir stebėsenos veikloje taip pat turėtų dalyvauti ombudsmenai, kurių yra labai daug vietos ir regionų lygmeniu. Šios patikimos struktūros turėtų dalyvauti renkant informaciją, taip pat regioniniuose susitikimuose ir renginiuose, skirtuose skatinti teisinės valstybės principus;

36.

palankiai vertina Komisijos ketinimą remti universitetų ir mokslinių tyrimų centrų studijas teisinės valstybės klausimais; mano, kad didelės sumos turėtų būti skiriamos tyrėjams, dirbantiems valstybėse narėse, kuriose, remiantis nustatytais kriterijais, teisinės valstybės principams kyla didesnė grėsmė. Dalis finansuojamos veiklos turėtų būti skirta šių principų sklaidai regionų ir vietos bendruomenėse, dalyvaujant organizuotai pilietinei visuomenei;

37.

pabrėžia, kad valdydami Sąjungos lėšas tūkstančiai vietos administratorių ir praktikų susipažįsta su Sąjungos taisyklėmis ir strategijomis; RK mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios valdo Sąjungos lėšas, turėtų mokyti savo pareigūnus taip pat ir su teisine valstybe susijusiais klausimais;

38.

pažymi, kad RK, pasinaudodamas savo ES politikos sklaidos patirtimi ir derindamas savo veiklą su jau esamomis iniciatyvomis, remiamas Europos Komisijos ir bendradarbiaudamas su EESRK, galėtų organizuoti vietos pareigūnų ir praktikų mokymus;

39.

RK visų pirma siūlo įvertinti bandomojo projekto, skirto taikyti teisinės valstybės kontrolinį sąrašą (grindžiamą Venecijos komisijos parengtu sąrašu) atrinktai vietos ir regionų valdžios institucijų grupei, naudą. Atsižvelgiant į institucijos turimus išteklius, iniciatyva galėtų būti įgyvendinama pagal vieną iš RK jau remiamų tinklų modelį, pavyzdžiui, Subsidiarumo stebėsenos tinklo ar regioninių centrų tinklo; nedidelis skaičius miestų ir regionų savanoriškai galėtų patikrinti, ar jų valdžios institucijos ir biurai laikosi teisinės valstybės principų; RK galėtų parengti taikytiną parametrų sąrašą ir koordinuoti savikontrolę, vykdomą vietos ir regionų valdžios institucijų, kurios įsipareigos į šią veiklą įtraukti vietos partnerius, pavyzdžiui, universitetus, ombudsmenus, advokatų asociacijas ir organizuotą pilietinę visuomenę.

Išvados

40.

atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, RK:

ragina Komisiją užtikrinti, kad taikant teisinės valstybės apsaugos mechanizmus, visų pirma metinės stebėsenos sistemą, būtų deramai atsižvelgiama į pagrindinių teisių pažeidimų riziką ir demokratinių principų nesilaikymą valstybėse narėse, įskaitant regionų ir vietos lygmeniu;

ragina Komisiją toliau nuolat stebėti galimus teismų nepriklausomumo pažeidimus ir galimą valdžios institucijų kišimąsi į žiniasklaidos veiklą;

siūlo pasinaudoti Komisijos jau sukaupta stebėsenos patirtimi ir ją didinti;

ragina gerokai padidinti šiuo metu daugiametėje finansinėje programoje pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai numatytas lėšas ir siūlo dalį lėšų skirti nepriklausomai vietos žiniasklaidai;

siūlo metinėje ataskaitoje dėl teisinės valstybės atskirą skyrių skirti nevalstybinių subjektų, visų pirma didžiųjų privataus sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojų, veikiančių skaitmeninėje ekonomikoje, padarytų pažeidimų rizikai;

ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant atnaujinti Sąjungos prisijungimo prie EŽTK procesą;

ragina lėšų skyrimo sąlygas taikyti tik nustačius rimtų ir sisteminių pažeidimų ir prašo užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms nebūtų nepagrįstai taikomos sankcijos;

ragina Komisiją pirmenybę teikti stebėsenos sistemos taikymui valstybėse narėse ir numatyti šiai naujai priemonei kurti reikiamus išteklius ir darbuotojus;

prašo įgyvendinti šioje nuomonėje pateiktus pasiūlymus ir užtikrinti aktyvesnį RK, vietos ir regionų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimą skatinant laikytis teisinės valstybės principų.

2020 m. vasario 12 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS


29.4.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/20


Europos regionų komiteto nuomonė „2019 m. plėtros dokumentų rinkinys“

(2020/C 141/05)

Pranešėjas:

Jaroslav HLINKA (SK/PES), Pietų Košicės meras

Pamatiniai dokumentai:

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2019 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“

COM(2019) 260 final, SWD(2019) 215 final, SWD(2019) 216 final, SWD(2019) 217 final, SWD(2019) 218 final, SWD(2019) 219 final, SWD(2019) 220 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

su dideliu susidomėjimu atkreipia dėmesį į Europos Komisijos 2019 m. komunikatą dėl ES plėtros politikos, šalių ataskaitas dėl šalių kandidačių Albanijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos, Serbijos ir Turkijos, ataskaitą dėl Kosovo (*1), taip pat kartu priimtą nuomonę dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje;

2.

visiškai pritaria Europos Komisijos nuostatai, kad plėtra, kaip geostrateginė investicija į taiką, stabilumą, saugumą ir ekonomikos augimą visoje Europoje, politiniu, saugumo ir ekonominiu požiūriu yra naudinga pačiai ES;

3.

palankiai vertina tai, kad 2018 m. gegužės mėn. Sofijoje vykusiame ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai dar kartą patvirtino, kad vienareikšmiškai remia Vakarų Balkanų europinę perspektyvą, o Vakarų Balkanų šalys partnerės dar kartą įsipareigojo įgyvendinti šį savo tvirtą strateginį sprendimą;

4.

teigiamai vertina tai, kad Europos Komisijos pasiūlyme dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP III) pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą numatomas strategiškesnis ir dinamiškesnis pagalbos teikimas, dėmesį sutelkiant į pagrindinius prioritetus;

5.

atsižvelgdamas į tai primygtinai ragina Europos Komisiją toliau bendradarbiauti su nacionalinėmis šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių Vyriausybėmis siekiant sukurti konkrečių priemonių Vakarų Balkanų vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimams stiprinti, kad jos galėtų veiksmingai panaudoti skiriamą finansavimą ir pašalinti struktūrinius trūkumus, susijusius su jų pajėgumu bendrai finansuoti ir iš anksto finansuoti ES remiamų projektų rengimą ir įgyvendinimą;

6.

pakartoja, kad veiksmingos viešojo administravimo reformos, įskaitant fiskalinę decentralizaciją, Vakarų Balkanų šalyse yra labai svarbios gerinant vietos valdymą, užtikrinant vietos ir regionų valdžios institucijų įgalėjimą piliečiams ir kartu su jais kurti ir teikti kokybiškas paslaugas, joms įsitraukiant į regioninį bendradarbiavimą ir puoselėjant gerus kaimyninius santykius, taip pat įgyvendinant plataus užmojo Europos ir pasaulines darnaus vystymosi ir kovos su klimato kaita darbotvarkes.

Konkrečioms šalims skirtos pastabos

7.

palankiai vertina 2018 m. birželio mėn. Šiaurės Makedonijos ir Graikijos pasiektą istorinį Prespos susitarimą, išsprendusį 27 metus trukusį ginčą dėl pavadinimo;

8.

džiaugiasi, kad Taryba sutiko įvertinti Albanijos ir Šiaurės Makedonijos pažangą, padarytą 2018 m. birželio mėn. Tarybos išvadose vienbalsiai nustatytose srityse, ir kad numatyta su šiomis dviem šalimis pradėti stojimo derybas;

9.

apgailestauja, kad 2019 m. birželio mėn. Albanijoje vykusiems vietos rinkimams turėjo įtakos opozicijos partijų boikotas ir juose dalyvavo nedaug rinkėjų, ir pakartoja, kad plėtros procesas grindžiamas nuopelnais ir priklauso nuo to, ar šalis laikosi demokratijos principų ir kitų Kopenhagos kriterijų;

10.

reiškia didelį susirūpinimą, kad iš pradžių tolesnius Tarybos sprendimus dėl Albanijos ir Šiaurės Makedonijos 2019 m. birželio mėn. buvo nuspręsta atidėti iki spalio mėn., ir didelį nusivylimą 2019 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos sprendimu dar toliau atidėti stojimo į ES derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžią, nors abi šios šalys rodo savo įsipareigojimo siekti narystės Europos Sąjungoje tęstinumą; taip pat apgailestauja dėl to, kad šis sprendimas nebuvo grindžiamas individualiais kiekvienos šalies kandidatės pažangos vertinimais, ir perspėja, kad nedavus teigiamo ženklo abiem šalims kandidatėms, neigiamos pasekmės bus juntamos ir vietos bei regionų lygmeniu; be to, rekomenduoja Tarybai teigiamai išspręsti šį klausimą iki 2020 m. gegužės mėn. Zagrebe vyksiančio ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo;

11.

visiškai pritaria 2019 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucijai (1) dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios ir primygtinai ragina Tarybą atsižvelgti į tai, kad patikima ES plėtros strategija turi motyvuoti ir remtis pasiektais rezultatais, dėl kurių anksčiau yra susitarusios visos šalys, taip pat visoms susijusioms šalims suteikti tvirtą ir realistišką perspektyvą;

12.

yra susirūpinęs dėl to, kad nepakankama plėtros pažanga taip pat gali daryti tiesioginį poveikį ES saugumui ir gerovei, nes dėl to visos Vakarų Balkanų šalys gali būti palaipsniui stumiamos į trečiųjų šalių, kurios jau bando padidinti savo įtaką regione, įskaitant, be kita ko, Rusiją ir Kiniją, įtakos zoną;

13.

reiškia susirūpinimą, kad Serbijai ir Juodkalnijai dar trūksta ryžto svarbiausiose srityse, ypač šalinant susipriešinimą politinėje arenoje, įskaitant vietos lygmenį;

14.

primygtinai ragina visus Serbijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos politinius dalyvius ir valdymo lygmenis glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauti siekiant įgyvendinti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas dėl vietos rinkimų sistemos ir dalyvauti kuriant skaidrią ir įtraukią vietos politinę aplinką, ją grindžiant visų partijų debatais, be jokio politinio spaudimo ir politinių oponentų bauginimo;

15.

prašo Europos Komisijos stojimo derybose su Serbija iškelti klausimą dėl pranešimų apie demokratiškai išrinktų ir opozicijos partijoms priklausančių pareigūnų bauginimo atvejus, ypač Paračino, Šabaco ir Čajetinos savivaldybėse;

16.

pažymi, kad Bosnija ir Hercegovina dar ne visiškai tenkina Kopenhagos kriterijus ir pritaria tam, kad stojimo derybas reikėtų pradėti tik tada, kai šalis pasieks pakankamą kriterijų atitikties lygį;

17.

pakartoja savo didžiulį susirūpinimą ir nuogąstavimą, kad Mostaras yra vienintelė savivaldybė Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur nuo 2008 m. nebuvo surengti vietos tarybos rinkimai;

18.

atsižvelgdamas į Bosnijos ir Hercegovinos paraišką dėl narystės ES ragina vietos politinius vadovus Mostare ir Bosnijos ir Hercegovinos federacijos lygmeniu pašalinti šį beprecedentį Europos vietos savivaldos chartijos, kuri yra privaloma visoms Europos Tarybos valstybėms narėms, įskaitant Bosniją ir Hercegoviną, 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimą;

19.

pažymi, kad, neišsprendus rinkimų Mostare klausimo, Bosnija ir Hercegovina iš esmės negalės įstoti į ES, o šaliai įstojus, tai būtų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 40 straipsnio pažeidimas, iš šalyje gyvenančių ES piliečių atimantis teisę balsuoti ir kelti savo kandidatūrą savivaldybių rinkimuose;

20.

primena, kad Europos Komisija 2018 m. liepos mėn. patvirtino, kad Kosovas įvykdė visus Tarybos patvirtintus vizų režimo liberalizavimo kriterijus;

21.

palankiai vertina 2018 m. rugsėjo mėn. ir 2019 m. kovo mėn. Europos Parlamento pareikštą pritarimą Europos Komisijos pasiūlymui dėl vizų režimo liberalizavimo Kosovo pasų turėtojams; prasidėjus naujai kadencijai 2019 m. rugsėjo mėn. šį pritarimą dar kartą patvirtino Piliečių laisvių komitetas;

22.

ragina Tarybą kuo skubiau spręsti Kosovui taikomo vizų režimo liberalizavimo klausimą, nes tai vienintelė Vakarų Balkanų šalis, kurios piliečiams, norintiems vykti į ES šalis, vis dar būtina viza;

23.

apgailestauja, kad Turkijoje ir toliau stipriai blogėja padėtis pagrindinių žmogaus teisių srityje ir pastebimas didelis regresas teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityje, taip pat apgailestauja, kad įsigaliojus Konstitucijos pakeitimams silpnėja veiksminga politinės sistemos kontrolė ir pusiausvyra;

24.

atkreipia dėmesį į 2018 m. birželio mėn. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas, kuriose pažymima, kad Turkijos stojimo derybos faktiškai atsidūrė aklavietėje, negalima svarstyti galimybės atidaryti ar uždaryti nė vieno papildomo skyriaus ir negalima numatyti jokio tolesnio darbo siekiant modernizuoti ES ir Turkijos muitų sąjungą; apgailestauja, kad Turkija vis dar nesilaiko ES asociacijos susitarimo papildomo protokolo nuostatų ir nepripažįsta Kipro Respublikos; atsižvelgdamas į tai dar kartą atkreipia dėmesį į savo nuomonėje dėl 2018 m. plėtros dokumentų rinkinio išreikštus nuogąstavimus ir išsamiai išdėstytas rekomendacijas dėl Kipro; apgailestaudamas taip pat pažymi, kad nepaisant pakartotinių Europos Sąjungos raginimų nutraukti neteisėtą veiklą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, Turkija tęsia gręžimo operacijas Kipro teritoriniuose vandenyse ir dar kartą patvirtina savo solidarumą su Kipru dėl tarptautinio pripažinimo, suverenumo ir jo teisių remiantis tarptautine teise;

25.

primena Varošo statuso svarbą, kaip nustatyta ankstesnėse Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose, įskaitant Rezoliuciją Nr. 550 (1984) ir Rezoliuciją Nr. 789 (1992), ir kartoja, kad neturėtų būti imamasi jokių veiksmų, kurie neatitinka šių rezoliucijų;

26.

reiškia didelį susirūpinimą dėl Turkijos rinkimų proceso teisėtumo ir sąžiningumo, ypač dėl 2019 m. Turkijos aukščiausiosios rinkimų tarybos priimto sprendimo surengti pakartotinius vietos rinkimus Stambule ir Turkijos valdžios institucijų sprendimą pakeisti demokratiškai išrinktus Dijarbakyro, Mardino ir Vano metropolinių rajonų merus paskirtais provincijų gubernatoriais laikinai eiti šių metropolinių rajonų merų pareigas, taip pat griežtai smerkia kitus represinius veiksmus, nukreiptus prieš savivaldybių tarybų narius ir darbuotojus, nes jie yra nesuderinami su Europos vietos savivaldos chartijos idėjomis ir principais;

27.

pripažįsta, kad Turkija išlieka svarbi ES partnerė migracijos ir pabėgėlių priėmimo srityje, ir pakartoja esąs įsitikinęs, kad dalį ES skirtų lėšų reikėtų specialiai skirti vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios tiesiogiai dalyvauja perkeltų asmenų ir pabėgėlių migracijos srautų valdyme; ES ir Turkijos readmisijos susitarimas turi būti visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinamas visų valstybių narių atžvilgiu, taip pat labai svarbus ir toliau išlieka bendradarbiavimas su visomis ES valstybėmis narėmis teisingumo ir vidaus reikalų srityje;

28.

ragina ES vietos ir regionų valdžios institucijas toliau stiprinti bendradarbiavimą su lygiavertėmis institucijomis šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse, padėti joms siekti didesnės Europos integracijos, kartu stiprinant jų institucinius ir administracinius gebėjimus regionų ir vietos lygmeniu, taip pat jų gebėjimus propaguoti Europos vertybes ir principus ir jų laikytis;

29.

atsižvelgdamas į tai primena nepakeičiamą nacionalinių vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijų ir Pietryčių Europos vietos valdžios institucijų asociacijų tinklo (NALAS) vaidmenį, nes jie gali padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms įgyvendinti viešojo administravimo reformas ir stiprinti savo gebėjimus siekiant geriau vykdyti įgaliojimus ir teikti vietos viešąsias paslaugas;

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo plėtros procese

30.

pabrėžia, kad Europos subsidiarumo, proporcingumo ir daugiapakopio valdymo principai turėtų būti taikomi ir Europos Sąjungos plėtros procesui;

31.

pažymi, kad plėtros proceso įtraukumui ir tvarumui užtikrinti būtinas subnacionalinio lygmens valdžios institucijų dalyvavimas. ES plėtros į Vakarų Balkanus sėkmė priklausys nuo tolesnio piliečių palaikymo, taip pat nuo vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo, kad kartu su vietos, regionų ir centrinės valdžios institucijomis bei Europos Sąjunga būtų galima pasiekti pageidaujamą tvarų poveikį vietos lygmeniu;

32.

primena, kad daugiau kaip 60 % ES aquis įgyvendinama vietos lygmeniu ir pagal dabartinę daugiametę finansinę programą beveik trečdalis viso ES biudžeto skirta sanglaudos politikai – visiems Europos Sąjungos regionams ir miestams;

33.

pabrėžia, kad plėtros procese vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo ne tik atsižvelgiant į politinius kriterijus, bet ir kaip ekonomikos augimo ir darnaus vystymosi jų teritorijoje varomajai jėgai bei kokybiškų viešųjų paslaugų piliečiams teikėjoms;

34.

atsižvelgdamas į tai tvirtina, kad subnacionalinio lygmens valdžios institucijų įgalėjimas atlikti savo vaidmenį yra lemiamas veiksnys, kad būtų tvariai įgyvendinama Vakarų Balkanams skirta ES plėtros strategija ir kad Europos integraciją ateityje būtų sėkminga;

35.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pripažįsta, jog reikia atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir rasti tinkamą centrinės, regionų ir vietos valdžios pusiausvyrą, kuri labiausiai padėtų įgyvendinti reformas ir teikti paslaugas piliečiams;

36.

pakartoja savo nuomonėje dėl 2018 m. plėtros dokumentų rinkinio išreikštą apgailestavimą, kad trūksta konkrečių politikos pasiūlymų dėl vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens;

37.

ragina Europos Komisiją pasiūlyti konkrečių politikos nuostatų, priemonių ir mechanizmų Vakarų Balkanų vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimui paskatinti, siekiant stiprinti jų, kaip arčiausiai piliečių esančio valdymo lygmens, vaidmenį;

38.

ragina Europos Komisiją parengti praktinę priemonę, kuri padėtų veiksmingai stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimus Vakarų Balkanuose siekiant suderinti jų vietos ir regionų viešąją politiką su ES acquis pasitelkiant specializuotą mokymą, tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi geriausia patirtimi visame regione, taip pat su jų partneriais ES, atsižvelgiant į Vietos administravimo priemonę, Regioninę mokymo programą ar programą „Erasmus“ vietos ir regionų atstovams;

39.

dar kartą primygtinai ragina Komisiją išplėsti Paramos valdymui ir administravimui gerinimui (SIGMA) iniciatyvą įtraukiant subnacionalinius administravimo lygmenis šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse siekiant apibrėžti decentralizuotus viešojo administravimo reformų modelius ir remti vietos valdymo bei vietos viešojo administravimo gerinimą, kad būtų galima taikyti ES acquis;

40.

dar kartą ragina Europos Komisiją sukurti ad hoc veiklos priemonių, kad būtų galima TAIEX ir porinės veiklos mechanizmus panaudoti valstybių narių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimui;

41.

pareiškia esąs pasirengęs glaudžiai bendradarbiauti su naująja Europos Komisija ir ypač už kaimynystę ir plėtrą atsakingu Komisijos nariu šių priemonių praktinio taikymo ir naudojimo vietos ir regionų lygmeniu srityse;

Teisinės valstybės principas ir pagrindinės teisės

42.

pakartoja, kad atitiktis Kopenhagos kriterijams ir ateityje turi išlikti pagrindiniu veiksniu vertinant šalies kandidatės pasirengimą tapti ES nare, ir visiškai pritaria sąžiningų ir griežtų sąlygų principui ir pirmenybės pagrindiniams klausimams principui;

43.

išreiškia didelį susirūpinimą, kad tinkamas demokratinių institucijų veikimas ir patikima pažanga teisinės valstybės srityje vis dar yra didelis iššūkis daugeliui šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių;

44.

šiuo požiūriu yra ne mažiau susirūpinęs dėl vis blogėjančių pilietinės visuomenės veiklos sąlygų šiose šalyse, taip pat neigiamų poslinkių saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos nepriklausomumo srityje;

45.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos arčiausiai piliečių, atlieka labai svarbų vaidmenį propaguojant Europos vertybes ir skatinant jų laikytis ir kad jos pirmosios kovoja su rasizmu ir neapykantą kurstančiomis kalbomis, gina pažeidžiamas grupes bei mažumas ir skatina socialinę sanglaudą;

46.

yra tvirtai įsitikinęs, kad, kaip yra pabrėžusi Europos Komisija, pačios vietos ir regionų valdžios institucijos gali imtis svarbesnio vaidmens formuojant vietos politinę aplinką ir viešąją politinę erdvę ir prisiimti dalį atsakomybės už trūkumų teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityje šalinimą;

47.

ragina šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, kad būtų galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų:

47.1.

kuriant teigiamą ir pilietinės visuomenės veikimui vietos lygmeniu palankią aplinką ir įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas į vietos dalyvaujamosios politikos formavimo procesą,

47.2.

vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija kovojant su bet kokia diskriminacija, visų pirma neįgaliųjų, pažeidžiamų grupių ir etninių mažumų, ypač romų, diskriminacija,

47.3.

kovojant su lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualių asmenų atskirtimi, marginalizacija ir diskriminacija, taip pat su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir prieš šias grupes nukreiptu smurtu,

47.4.

gerinti atstovavimą moterims visose vietos ir regioninio viešojo valdymo srityse ir apskritai užtikrinant lyčių lygybę, užkertant kelią moterų diskriminacijai ir bet kokiam smurtui prieš jas ir šalinant šias problemas;

48.

ragina Europos Komisiją pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį sprendžiant esminius klausimus vietos lygmeniu, sudaryti palankesnes sąlygas stiprinti jų gebėjimus ir įgūdžius teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityje ir remti jas suteikiant konkrečių priemonių ir mechanizmų šiam vaidmeniui atlikti;

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.

49.

atkreipia dėmesį į neseniai pateiktą savo nuomonę dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) kaip ilgalaikės ES strategijos dėl tvarios Europos sukūrimo iki 2030 m. pagrindą; joje pabrėžiama, kad 65 % iš 17-oje DVT nustatytų 169 uždavinių nepavyks pasiekti be ryžtingo regionų ir miestų dalyvavimo įgyvendinant DVT;

50.

primena, kad norint įgyvendinti tikslą nė vieno nepalikti nuošalyje reikia, kad visi valdymo lygmenys užtikrintų įvairialygmenę integraciją ir tarpusavyje suderintų ir nuoseklių įvairių politikos sričių formavimą pagal teritorinį požiūrį;

51.

taip pat primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo siekiant JT Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos nustatytų tikslų ir kad klimato politikos veiksmai vietos lygmeniu turi lemiamos svarbos siekiant sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, taip pat vietos lygmeniu sudarant tvaraus investavimo ir augimo galimybes;

52.

todėl yra įsitikinęs, kad Merų paktas dėl klimato ir energetikos, kaip pagal principą „iš apačios į viršų“ veikiantis judėjimas, gali paskatinti Vakarų Balkanų šalių miestus ir savivaldybes prisidėti prie Paryžiaus susitarimo, Darbotvarkės iki 2030 m. ir DVT įgyvendinimo juos pritaikant prie vietos sąlygų;

53.

primygtinai ragina Europos Komisiją į tolesnį Merų pakto dėl klimato ir energetikos plėtojimą labiau įtraukti Vakarų Balkanų šalis, ypač jų vietos ir regionų valdžios institucijas, arba į atitinkamas nacionalines ir regionines iniciatyvas, kuriose dalyvauja vietos ir regionų dalyviai, bei pasinaudoti nacionalinių vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijų ir Pietryčių Europos vietos valdžios institucijų asociacijų tinklo (NALAS) potencialu, kad būtų lengviau apibrėžti ir įgyvendinti vietos klimato politikos veiksmų ir efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus, tvaraus judumo mieste planus ir kitas vietos ir regionų politikos priemones, padedančias įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m.

Briuselis, 2020 m. vasario 12 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS


(*1)  Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(1)  Rezoliucija 2019/2883 (RSP).


29.4.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/25


Europos regionų komiteto nuomonė „Regionų ir miestų indėlis į Afrikos vystymąsi“

(2020/C 141/06)

Pranešėjas:

Robert ZEMAN (CZ/EPP), Prachaticės miesto tarybos narys

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendra informacija

1.

primena, kad darnus vystymasis ir sėkminga vystymosi politika priklauso nuo daugelio kitų klausimų ir politikos sričių, pavyzdžiui, bendros paramos asmeninių santykių ir vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo sistemų kūrimui, socialinės ir sveikatos politikos, migracijos valdymo, saugos ir saugumo, paramos darniam ekonomikos vystymuisi, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, skatinant keitimąsi žiniomis ir tinkamą administravimą, kt., ir daro poveikį jiems; vietos ir regionų valdžios institucijoms dažniausiai tenka spręsti daugelį šių klausimų tiek ES, tiek ir už jos ribų, todėl labai svarbu ieškoti naujų idėjų, kaip jos galėtų prisidėti prie darnaus vystymosi, ypač Afrikoje;

2.

ragina ES laikytis visapusiško požiūrio ir pabrėžia, jog norint, kad siūlomos priemonės būtų sėkmingos, būtina glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamais partneriais Afrikos šalyse ir tarptautinėmis institucijomis, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR) (1) ir Tarptautine migracijos organizacija (TMO) (2);

3.

pažymi, kad pradėtas plataus masto ekonominis ir vystomasis bendradarbiavimas yra viena iš priemonių, kuriomis siekiama šalinti pagrindines migracijos į ES priežastis; pabrėžia, kad sprendžiant sudėtingą migracijos ir jos daugialypio poveikio klausimą reikia ir toliau reikės sutelkti didelę dalį viešųjų išteklių Europos Sąjungoje. Toks požiūris taip pat galėtų padėti sumažinti neigiamą su socialiniais ir saugumo aspektais susijusį nusistatymą prieš migraciją į ES ir sušvelninti tam tikrą įtampą Europos visuomenėje, kuri kursto politinį ir socialinį ekstremizmą;

Esami Regionų komiteto darbai ir nuomonės

4.

todėl primena jau atliktą didelį Regionų komiteto darbą, ir visų pirma Hans Janssen, Peter Bossman ir Jesús Gamallo Aller parengtas (3) nuomones, ir šioje nuomonėje siūlo šias idėjas ir keletą konkretesnių priemonių gyvenimo sąlygoms pagerinti ir darniam vystymuisi Afrikoje skatinti, siekiant sumažinti spaudimą žmonėms migruoti (4);

5.

patvirtina savo paramą siūlomai Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei (KVTBP) kaip svarbiam tikslinės paramos darniam vystymuisi finansavimo šaltiniui; dar kartą ragina parengti specialias programas ir joms numatyti atskirą biudžetą, o ne vien tik pagal KVPTBP (5), skirtas remti ES miestų ir regionų darbą vystymosi srityje, įskaitant įvairius ilgalaikius projektus Afrikoje. Geriausia būtų, jei tokias programas tiesiogiai valdytų Europos regionai visoje ES, ir jos suteiktų galimybę šių regionų miestams, savivaldybėms, įmonėms ir ne pelno organizacijoms dalyvauti projektuose, kuriais, kaip numatyta Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tiksluose (6), siekiama pagerinti gyvenimo kokybę tam tikrose geografinėse vietovėse;

6.

pabrėžia, kad tokio pobūdžio programos turėtų būti laikomos ilgalaikėmis, kad dalyviai galėtų prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus;

7.

mano, kad skatinant regionus, ypač dar neturinčius konkrečios vystomojo bendradarbiavimo patirties, dalyvauti tokiose programose – jose reikėtų numatyti paskatų ir techninės paramos sistemą;

8.

įsitikinęs, kad sukūrus tokias specialias programas Europos regionai, miestai, įmonės, nevyriausybinės organizacijos, taip pat ir juose gyvenantys piliečiai, galėtų padidinti savo galimybes aktyviai skatinti darnų vystymąsi už ES ribų, gilinti savo žinias apie gyvenimą kituose pasaulio regionuose, ypač Afrikoje, ir kartu plėtoti verslo galimybes;

9.

siūlo, kad šios programos būtų grindžiamos raginimu regionams dalyvauti ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, kad taip būtų galima sutelkti įgūdžius, žmogiškuosius išteklius ir praktinę patirtį;

10.

ragina užtikrinti kuo paprastesnį tokių programų administravimą;

Asmeninių ryšių kūrimas ir pajėgumų didinimas – pagrindinė priemonė veiksmingam vystomajam bendradarbiavimui remti

11.

primena, kad kai kurie ES atokiausi regionai nuo seno palaiko glaudžius santykius su Afrika ir turi patirties jų kaimynus dominančiose srityse; prašo kiek įmanoma padidinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybes, kuo lanksčiau išnaudojant kito laikotarpio galimybes pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą ir Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP);

12.

mano, kad labai svarbu pasinaudoti Europos Sąjungos savivaldybių ir regionų su Afrikos partneriais užmegztu bendradarbiavimu ir sąjungomis, siekiant pradėti taikyti politikos sričių nuoseklumo požiūrį ir žinias, susijusias su regionų bendradarbiavimu ir vystymusi bei inovacijomis (pagal pažangiosios specializacijos strategiją);

13.

pabrėžia, kad siekiant projektų ilgalaikiškumo labai svarbu kuo labiau sustiprinti gebėjimus, taip pat palaikyti tiesioginius piliečių tarpusavio ryšius, kad abi pusės prisiimtų atsakomybę už projektus, taigi ir didintų jų poveikį atitinkamiems piliečiams;

14.

yra įsitikinęs, kad, siekiant užtikrinti didelį plačiosios visuomenės pritarimą tokių projektų įgyvendinimui, labai svarbus yra judumas, tikros partnerystės santykių stiprinimas ir plėtojimas, pirmiausia padedant Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos šalių atstovams, o vėliau ir tiesiogiai juos plėtojant tarp regionų, miestų ir savivaldybių gyventojų. Vietos valdžios institucijos ir įstaigos yra vienos iš labiausiai gerbiamų ir teisėtų politinių organų, galinčių sėkmingai įgyvendinti projektus, kuriais siekiama pagerinti gyvenimo kokybę Afrikoje;

15.

atsižvelgdamas į savo narių įgytą patirtį pažymi, kad pakankamai kokybiški, aktyvūs ir įvairūs asmeniniai politikos formuotojų, pilietinės visuomenės ir piliečių tarpusavio ryšiai yra labai svarbūs kaip konkrečių projektų įgyvendinimo pagrindas ir gali užtikrinti jų tvarumą ir sklandų bei ilgalaikį funkcionavimą;

16.

yra įsitikinęs, kad kokybiška informacija apie realias paprastų piliečių gyvenimo sąlygas tiek ES, tiek Afrikoje, yra viena iš svarbių priemonių siekiant sumažinti susidomėjimą galimybėmis neteisėtai migruoti į Europą. Šią informaciją turėtų teikti ne tik žiniasklaida, ji kiek įmanoma turėtų būti skleidžiama ir palaikant tarpusavio ryšius, pavyzdžiui, rengiant tiesioginius vietos ir regionų valdžios institucijų mainus, kurie gali paskatinti geresnį skirtingų kultūrinių, socialinių ir ekonominių realijų tarpusavio supratimą ir pagerinti vystymosi projektų įgyvendinimą, todėl juos reikia puoselėti ir remti finansiškai;

17.

remia kuo platesnį įmanomą miestų ir regionų bei jų savivaldybių indėlį taip pat ir tose ES valstybėse narėse, kurios šiuo metu nepalaiko intensyvių vystomojo bendradarbiavimo ryšių su Afrikos šalimis; tokie indėliai paskatintų plačiau vystyti bendradarbiavimą, o projektus ir veiklą darniam vystymuisi Afrikos šalyse remti būtų galima įgyvendinti platesniu mastu, įvairiapusiškiau ir veiksmingiau, kartu siekiant, kad valstybių narių piliečiai labiau pripažintų tokio bendradarbiavimo teisėtumą. Kultūriniams ir kalbiniams sunkumams įveikti taip pat rekomenduojama sudaryti trišales regionų ir savivaldybių partnerystes;

Holistinis požiūris į bendradarbiavimą su Afrikos regionais ir savivaldybėmis siekiant ilgalaikės sėkmės

18.

pabrėžia, kad Europos vietos ir regionų valdžios institucijų patirties atliekant kasdienines užduotis, susijusias su tiesioginiu teritoriniu valdymu ir bendradarbiaujant tarpusavyje, ypač tarpvalstybiniu mastu, perdavimas, kartu su holistiniu požiūriu, apimančiu ne tik vystomąjį bendradarbiavimą, yra veiksminga priemonė gyvenimo sąlygoms Afrikos Sąjungos šalyse pagerinti;

19.

todėl mano, kad dalijimosi geriausia patirtimi projektai, pavyzdžiui, RK Nikosijos iniciatyva, yra naudinga priemonė pradėti tiesioginį ir konkretų ES ir ES nepriklausančių vietos ir regionų lygmens partnerių bendradarbiavimą (7);

20.

siūlo, kad ES regionų administruojamais projektais būtų siekiama glaudžios partnerystės su šių regionų įmonėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ar ekspertais, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, jų įmonėmis, vietos Afrikos įmonėmis, organizacijomis ir darbuotojais. Tokie projektai turi būti nukreipti į darnaus vystymosi tikslus (DVT) (8) (miestų planavimas, vandens tiekimas ir valymas, atliekų tvarkymas ir jų panaudojimas žiedinėje ekonomikoje ir kt.) ir lanksčiai bei ilgalaikiai atliepti bendruomenių poreikius;

21.

supranta, kad projektų, skirtų paskatinti darnų vystymąsi Afrikoje, įgyvendinimas yra nepaprastai sudėtinga, pastangų reikalaujanti ir dažnai rizikinga veikla, todėl mano, kad reikėtų sukurti papildomų priemonių, padedančių ES miestams ir regionams įgyvendinti savo bendradarbiavimo projektus, dėmesį sutelkiant į projektų tvarumą, saugumą ir bendros veiklos, kuria skatinamas ir stabilizuojamas jų įgyvendinimas ilguoju laikotarpiu, rėmimą;

22.

siūlo, kad projektais, dalijimusi geriausia patirtimi ir kita veikla visų pirma būtų siekiama stabilizuoti jaunimo padėtį ir stiprinti moterų padėtį visuomenėje (9), nepaisant to, ar tai būtų grupės, ar pavieniai asmenys, be kita ko, puoselėjant tarpusavio ryšius, taip sudarant sąlygas asmeniniam tobulėjimui, stiprinant tikėjimą geresne ateitimi, taigi ir gebėjimą prisidėti prie vietos aplinkos tvarumo;

23.

mano, kad MVĮ yra modernios, veikiančios ir stabilios pilietinės visuomenės pagrindas, todėl siūlo įgyvendinti ne tik projektus, kuriais siekiama skatinti MVĮ Afrikoje, bet ir vykdyti kitą veiklą, pavyzdžiui, rengti stažuotes ES, darbuotojų mainus, galbūt steigti bendras Europos ir Afrikos įmones ir imtis bet kokios veiklos, kuri padėtų padidinti darbo vietų skaičių mažosiose įmonėse;

24.

supranta, kad, viena vertus, būtina remti vietos lygmens sprendimus užimtumo, verslumo, sveikatos, aplinkos apsaugos ir kitose veiklos srityse, ir, antra vertus, taip pat prisidėti prie tarpusavio prekybos, verslumo ir bendradarbiavimo tarptautiniu lygmeniu stiprinimo;

25.

pažymi, kad visos veiklos tikslas – padėti pagerinti asmenų, šeimų ir vietos bendruomenių gyvenimą siekiant skatinti viduriniosios klasės, kuri yra stabilios ir sveikos visuomenės kertinis akmuo, augimą;

26.

supranta, kad prie sėkmingo projektų darniam vystymuisi remti įgyvendinimo turėtų būti prisidedama informavimo apie ES, jos valstybių narių ir jų vietos ir regionų valdžios institucijų patirtį veikla, kuri gali būti naudinga vietos partneriams. Ne mažiau svarbu nustatyti vietos kontaktinius asmenis, galinčius prisidėti prie vykdomų projektų, arba padėti jaunimui, mokykloms ir atstovaujamosioms organizacijoms rasti tinkamus partnerius dalytis patirtimi, organizuoti stažuotes ir kt.;

27.

siūlo pasinaudoti esamomis ryšių technologijomis ir socialiniais tinklais kiek įmanoma patikimesnei informacijai skleisti kuo platesniu mastu ir kartu kiek įmanoma asmeniškiau, remiantis oficialiais Europos Sąjungos ir jos regionų šaltiniais, siekiant sumažinti klaidingos informacijos ir dezinformacijos poveikį tiek Europos Sąjungos, tiek ir Afrikos šalyse;

28.

mano, kad išplėsti Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos regionų santykiai ir bendradarbiavimas ateityje šiuos santykius gali pakylėti į kokybiniu požiūriu aukštesnį lygmenį, taip pat ir Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos mastu; nauji, glaudesni lygiaverčiai partnerystės ryšiai gali sudaryti sąlygas kitoms svarbioms bendradarbiavimo formoms ir laipsniškam ekonominiam bei socialiniam vystymuisi, taip padėdami sumažinti ir migracijos spaudimą;

Bandomieji projektai – būtini elementai siekiant praktiškai išbandyti teorines nuomonės nuostatas

29.

patvirtina savo įsitikinimą, kad Europos Sąjunga turėtų mąstyti globaliai, o veikti vietos lygmeniu, ir mano, kad šis planas iš esmės visada turėtų būti grindžiamas principu „iš apačios į viršų“. Todėl šioje nuomonėje pabrėžiama, kad būtina naudotis Europos regionų ir vietos valdžios institucijų, įmonių bei ekspertų patirtimi siekiant užtikrinti tinkamą veiklos ir projektų įgyvendinimą bendradarbiaujant su partneriais Afrikoje;

30.

šios nuomonės tikslas – kuo labiau paskatinti Afrikos šalių miestų visuomenių ir bendruomenių tvarų vystymąsi, todėl ragina kuo greičiau pradėti bandomuosius projektus ir kitą susijusią veiklą, kurie yra labai svarbūs siekiant sėkmingos ilgalaikės pagalbos Afrikos šalims, kuriose dėl politinių ir su saugumu susijusių priežasčių įmanoma sumažinti domėjimąsi galimybėmis neteisėtai migruoti ne tik į Europos Sąjungos šalis, bet ir pačioje Afrikoje.

Briuselis, 2020 m. vasario 12 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS


(1)  https://www.unhcr.org/

(2)  https://www.iom.int/

(3)  RK nuomonės „Kaimyninės šalys ir pasaulis“, pranešėjas Hans Janssen, 2018 m.; „Prieglobsčio ir migracijos fondas“, pranešėjas Peter Bossman, 2018 m.; „Migracija centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu“, pranešėjas Hans Janssen, 2017 m.; „Partnerystės su trečiosiomis šalimis migracijos srityje modelis“, pranešėjas Peter Bossman, 2017 m.; „Pasiūlymas dėl Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“, pranešėjas Jesús Gamallo Aller, 2017 m.; „Pabėgėlių apsauga jų kilmės vietose. Nauja perspektyva“, pranešėjas Hans Janssen, 2016 m.; „Deramas gyvenimas visiems. Nuo vizijos prie kolektyvinių veiksmų“, pranešėjas Hans Janssen, 2015 m.

(4)  Mo Ibrahim fondo ataskaita: https://mo.ibrahim.foundation/sites/default/files/2020-01/2019_Forum_Report_2.pdf.

(5)  Nuomonė „Kaimyninės šalys ir pasaulis“, pranešėjas Hans Janssen, 2018 m.

(6)  Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai (DVT): https://www.undp.org/content/undp/en/home/sustainable-development-goals.html.

(7)  Nikosijos iniciatyva: https://cor.europa.eu/lt/our-work/Pages/Libya.aspx.

(8)  Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai (DVT): https://www.undp.org/content/undp/en/home/sustainable-development-goals.html.

(9)  Mo Ibrahim fondo ataskaita: https://mo.ibrahim.foundation/sites/default/files/2020-01/2019_Forum_Report_2.pdf.


29.4.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/29


Europos regionų komiteto nuomonė „Tvarių seniūnijų ir mažų bendruomenių kūrimas. Aplinkos politika žemesniu nei savivaldybių lygmeniu“

(2020/C 141/07)

Pranešėjas:

Gaetano ARMAO (IT/EPP), Sicilijos regiono pirmininko pavaduotojas ir ekonomikos ministras

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

A.    Tvarios seniūnijos ir mažos bendruomenės

1.

palankiai vertina JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) integracinį pobūdį ir visų pirma 11-ąjį tikslą „Tvarūs miestai ir bendruomenės“, kuriuo raginama padaryti gyvenamąsias vietoves „įtraukiomis, saugiomis, atspariomis ir tvariomis“;

2.

norėtų pabrėžti pagrindinį demokratinio ir įtraukaus daugiapakopio valdymo vaidmenį bendradarbiaujant visiems lygmenims, įskaitant, kai tikslinga, ir žemesnį nei savivaldybės lygmenį, kai egzistuoja skirtingi modeliai ir subjektai, turintys daugiau ar mažiau oficialiai įtvirtintas struktūras, kompetencijas ir išteklius; jų įtraukimas į daugiapakopį valdymą gali būti labai naudingas kuriant ir veiksmingai įgyvendinant politikos priemones bei užtikrinant pačios demokratinės sistemos teisėtumą; pažymi, kad tai ypač pasakytina apie politiką tose srityse, kuriose reaguojama į piliečiams didelį susirūpinimą keliančius klausimus ir kuriose tiek iššūkiai, tiek politinis atsakas daro didelę įtaką piliečių gyvenimui, pavyzdžiui, aplinkosaugos ir klimato kaitos sritys;

3.

atkreipia dėmesį į daugelį pastangų skatinti tvarias bendruomenes, o tam reikia pokyčių visuomenėje siekiant spręsti naujų formų socialinės, ekonominės ir aplinkos nelygybės keliamas problemas. Tai – ES miestų darbotvarkė ir jos partnerystės, Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartija, Olborgo chartija ir įsipareigojimai, Baskų deklaracija, Naujoji miestų darbotvarkė ir daugelis kitų;

4.

atsižvelgdamas į 2015–2020 m. RK 1-ąjį prioritetą „Darbo vietų kūrimas ir tvarus ekonomikos augimas miestuose ir regionuose siekiant užtikrinti geresnę piliečių gyvenimo kokybę“, ragina propaguoti tvarių bendruomenių idėją, apimančią visą tų bendruomenių teritoriją, ir užtikrinančią, kad neturtingesnėms teritorijoms taip pat būtų suteiktos būtinos galimybės kurti tvarius sprendimus;

5.

mano, kad tvarių bendruomenių idėja turėtų būti įgyvendinama siekiant paskatinti skurstančių ar pažeidžiamų gyvenamųjų rajonų atkūrimą susiejant socialinius ir aplinkos tikslus, kaip nurodoma RK nuomonėje „Septintoji bendroji aplinkosaugos veiksmų programa: dėmesys darniems miestams“;

6.

atkreipia dėmesį į RK nuomonę „Aštuntosios aplinkosaugos veiksmų programos rengimas“, kurioje siekiama užtikrinti, kad ES aplinkos politikoje būtų atsižvelgta į visų tipų bendruomenių poreikius;

7.

mano, kad sėkmingas daugelio ES ir nacionalinių aplinkos politikos priemonių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar žemesnio nei savivaldybių lygmens bendruomenės prisiima už jas atsakomybę ir dalyvauja jas įgyvendinant;

8.

tvirtina, kad svarbių aplinkos ypatumų galima rasti savivaldybės ir žemesniu nei savivaldybės lygmenimis. Aplinkos apsaugos uždaviniai gali turėti specifinių padarinių įvairiems žemesnio nei savivaldybės lygmens teritoriniams vienetams; pabrėžia, kad todėl svarbu kiekviename lygmenyje plėtoti holistinius metodus, kuriais būtų tinkamai atsižvelgiama į labiau lokalizuotas ir (arba) diferencijuotas situacijas, kurioms gali prireikti konkrečių sprendimų ir veiksmų;

9.

pažymi, kad žemesnio nei savivaldybių lygmens dalyvavimu turi pasirūpinti už jį atsakingos valstybių narių valdžios institucijos. Kompetentingoms vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbi atsakomybė už visą savo teritoriją ir to reikėtų paisyti; ragina aktyviai įtraukti žemesnį nei savivaldybių lygmenį į aplinkos politikos įgyvendinimo procesą ir jį remti bei sudaryti vietos gyventojams sąlygas didinti savo bendruomenių tvarumą;

10.

pripažįsta, kad šių tipų bendruomenėms apibūdinti naudojami įvairūs terminai, be kita ko, gyvenvietė, seniūnija, rajonas, apylinkė, miesto dalis, kaimas, parapija, miesto rajonas ir kt. Jais gali būti vadinami administraciniai vienetai arba administracinio vaidmens neatliekančios bendruomenės. Todėl šioje nuomonėje joms apibūdinti atitinkamai vartojama sąvoka „žemesnis nei savivaldybės lygmuo“;

11.

patvirtina, kad mažų bendruomenių egzistavimo aplinkybės yra labai įvairios: nuo miesto iki kaimo, nuo tankiai apgyvendintų iki retai apgyvendintų, nuo turtingų iki skurdžių teritorijų;

12.

ypač pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į specifines teritorijų aplinkybes, dėl kurių kyla ypatingų aplinkosaugos iššūkių. Dėl atokumo šios teritorijos kartais pasižymi unikaliomis gamtos ypatybėmis, dėl kurių jos tampa ypač svarbios ekologiniu požiūriu:

a.

pavyzdžiui, mažos salos gali būti fiziškai atskirtos nuo likusių bendruomenių, kurioms jos priklauso, o tai apsunkina paslaugų prieinamumą ir dalyvavimą priimant sprendimus, lemia didelę priklausomybę nuo išorės išteklių ir menką administracinį savarankiškumą. Reikėtų skatinti ir plėsti bendradarbiavimą su RK Salų regionų tarpregionine grupe, taip pat su kitais tinklais, pavyzdžiui, „Švari energija ES saloms“, Europos mažų salų federacija, Europos mažų salų tinklu ir veikla, vykdoma pagal naujai sukurtą koncepciją „Viduržemio jūros salos“;

b.

retai apgyvendintos ir nepakankamai apgyvendintos vietovės dažnai yra labai nutolusios nuo likusios savivaldybės. Reikėtų skatinti ir plėsti bendradarbiavimą su esamais tinklais, pavyzdžiui, Retai apgyvendintų šiaurinių vietovių tinklu (angl. Northern Sparsely Populated Areas network), Retai apgyvendintų pietinių vietovių tinklu (angl. Southern Sparsely Populated Areas network) ir „Euromontana“;

c.

žemesnio nei savivaldybių lygmens bendruomenės, esančios vietovėse, kurioms būdingi tam tikri geografiniai ypatumai, pavyzdžiui, kalnų ar ežerų vietovės;

13.

pripažįsta mažų savivaldybių svarbą, tačiau pabrėžia, kad šioje nuomonėje dėmesys sutelkiamas į įvairius iššūkius patiriančias žemesnio nei savivaldybės lygmens mažas bendruomenes. Tokios bendruomenės gali neturėti i) išrinktųjų atstovų, kurie stebėtų projektų poveikį aplinkai ir užtikrintų atitiktį ES aplinkos teisės aktams; ii) viešosios erdvės, kurioje galėtų aptarti dalyvavimą ES projektuose ar veikloje arba kaip įgyvendinti ES politiką vietos lygmeniu ir iii) biudžeto, kad galėtų padengti bent minimalias išlaidas arba apmokėti technines konsultacijas apie tai, kaip gauti ES paramą;

14.

atkreipia dėmesį į žemesnio nei savivaldybės lygmens institucinių formų įvairovę, įskaitant oficialias valdžios įstaigas, bet jomis neapsiribojant, kitas valdžios institucijų arba bendradarbiaujant su jomis organizuojamas dalyvavimo formas, taip pat vietos komitetus ir aktyvistų grupes;

15.

pabrėžia, kad žemesnis nei savivaldybių lygmuo, būtent dėl didelės organizacinių struktūrų įvairovės valstybių narių teritorijose ir dažnai neformalesnio organizavimo būdų, suteikia daug galimybių išbandyti dalyvaujamuosius ir demokratinius metodus plėtojant naujas įtraukimo ir komunikacijos formas (pvz., seniūnijų bendruomenes, kaimo komitetus, dalyvaujamąsias dirbtuves ir forumus); primena, kad su aplinka ir klimato kaita susijusi veikla turi didžiulį potencialą telkti piliečius;

16.

pripažįsta mažose bendruomenėse veikiančių savanoriškų piliečių organizacijų, susibūrusių į vietos asociacijas ir komitetus, vaidmenį. Jų tikslas – spręsti konkretų aplinkosaugos klausimą arba apskritai skatinti tvarias iniciatyvas. Nors šios grupės gali sutelkti išteklius, įgūdžius, energiją ir motyvaciją, vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį jas įgalindamos ir joms suteikdamos techninę ir finansinę paramą bei reguliariai teikdamos konsultacijas;

B.    Aplinkos politikos stiprinimo žemesniu nei savivaldybės lygmeniu būdai

Įvairios taikymo sritys

Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad žemesnio nei savivaldybės lygmens bendruomenės paprastai pirmiausiai patiria aplinkos apsaugos problemų, pavyzdžiui, oro kokybės ar triukšmo, poveikį, tačiau jos neturi įtakos sprendimams dėl transporto ir judumo, ir pažymi, kad šių problemų pasiskirstymas įvairiose teritorijose yra nevienodas. Labai svarbu, kad duomenys, surinkti taikant aplinkos stebėsenos mechanizmus, būtų išskaidyti žemiau savivaldybės lygmens, nes taip būtų galima numatyti tikslines priemones ir sprendimus;

18.

pritaria tam, kad žemesniam nei savivaldybės lygmeniui ir, konkrečiai, saloms, būtų parengta nuosekli gairių sistema, susijusi su klimato kaitos švelninimu, sudarant palankesnes sąlygas pereiti prie švarios energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Pavyzdžiu galėtų būti Salų pakto įtraukimas į Merų paktą dėl klimato ir energetikos. Kartu galėtų būti įgyvendinamos ir esamos iniciatyvos, kaip antai iniciatyva „Švari ES salų energija“ ir pagal Interreg programą įgyvendinamas projektas „Climate Active Neighbourhoods“;

Gamtos procesais paremtas vystymasis

19.

ragina į natūralių gamtinių zonų, kurios dažnai nesutampa su savivaldybių ribomis, priežiūrą įtraukti mažas bendruomenes (visų pirma salose, kalnų arba kaimo vietovėse). Tai gali padidinti vietos lygmens atsakomybę už su aplinka susijusius sprendimus ir sumažinti konfliktų atvejus tokiais klausimais kaip žemės naudojimas. Dalyvavimas gali dar labiau padidinti informuotumą apie saugomų natūralių gamtinių zonų socialinę ir ekonominę naudą, nesvarbu, ar tai būtų „Natura 2000“ teritorijos, ar kitos;

20.

remia žemesnio nei savivaldybės lygmens bendruomenių vaidmenį įgyvendinant Gamtos procesais paremtus sprendimus, įskaitant žaliuosius koridorius ar žaliąsias juostas, medžių sodinimą miestuose ir natūralias gamtines zonas priemiesčiuose. Šiomis pastangomis reikėtų sudaryti lygias galimybes naudotis gamta ir jos teikiama nauda žmonių sveikatai, klimato pokyčių švelninimui ir prisitaikymui prie jų bei atsparumui apskritai žmonėms ir gamtai kylantiems pavojams;

Žiedinis vystymasis

21.

ragina atsakingas valdžios institucijas teikti tikslinę techninę paramą mažoms bendruomenėms, kad jos galėtų tvariai tvarkyti nuotekas ir atliekas, spręsti jūrų ir pakrančių taršos problemą taikant nulinio atliekų kiekio strategijas ir propaguoti esamas iniciatyvas, pavyzdžiui, EBPO projektą, kuriuo remiami miestai ir regionai žiedinės ekonomikos srityje;

22.

ragina parengti priemones, kuriomis būtų remiami novatoriški sprendimai socialinėje srityje žemesniu nei savivaldybių lygmeniu, pavyzdžiui, steigiamos grupės, kurios vietoje dalytųsi daiktais, tokiais kaip įrankiai, arba juos taisytų, suteikdamos galimybę gyventojams suremontuoti daiktus, kurie kitu atveju būtų išmesti;

Atsparus vystymasis

23.

remia prisitaikymui prie klimato kaitos skirtas priemones mikroklimatui paveikti, ypač tankiai gyvenamuose miestų rajonuose. Tai gali būti ir nebrangūs sprendimai, ir sudėtingesni seniūnijos lygmens projektai, kaip antai pastatų atjungimas nuo kanalizacijos sistemų, siekiant pagerinti paviršinių nuotekų (lietaus vandens) tvarkymą. Tokios priemonės, kai mažinama ypatingos svarbos infrastruktūros apkrova, gali padėti didinti žemesnio nei savivaldybių lygmens teritorijų, kurioms gresia gamtiniai pavojai, atsparumą;

24.

ragina RK narius skatinti regeneracines maisto sistemas, kurios teiktų ekologinę, ekonominę ir socialinę naudą savivaldybės ir žemesniu nei savivaldybės lygmenimis (pvz., vietos mokyklų arba bendruomenių sodai, bendruomenių remiamas žemės ūkis ar naujoviški ūkininkavimo metodai);

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad tvarus turizmas skatina mažų bendruomenių augimą, kaip pabrėžiama Europos Parlamento tyrimų tarnybos informaciniame pranešime „Retai ir nepakankamai apgyvendintos vietovės“ (angl. Sparsely populated and under–populated areas) ir ankstesnėse RK nuomonėse dėl turizmo (1) ir kultūros paveldo (2);

Teisingas ir į žmones orientuotas vystymasis

26.

primygtinai ragina ES pripažinti įvairių ir novatoriškų formų dalyvaujamosios demokratijos vaidmenį skatinant tvarias bendruomenes, visų pirma, žemesnio nei savivaldybių lygmens. Šį potencialą būtų galima dar labiau sustiprinti aiškiai atsižvelgiant į demokratinių naujovių aspektą susijusiose ES aplinkos politikos priemonėse arba teikiant ES paramą projektų įgyvendinimui;

27.

atkreipia dėmesį į sėkmingas ir ilgalaikes pastangas, kurių imamasi pagal „Vietos darbotvarkę 21“ (LA21). Jos yra atspirties taškas žemesnio nei savivaldybių lygmens įtraukimui į aplinkos politiką. Per pastaruosius dešimtmečius LA21 iniciatyvos padėjo vietos valdžios institucijoms įgyvendinti vietos tvarumo strategijas ir veiksmus dalijantis metodais, priemonėmis ir geriausia patirtimi;

Įvairių politikos procesų įgyvendinimas

Pripažinimas

28.

yra tvirtai įsitikinęs, kad rengdama ir įgyvendindama savo aplinkos politiką ES turėtų atsižvelgti į konkrečius mažų ir žemesnio nei savivaldybių lygmens bendruomenių poreikius ir indėlį;

29.

siūlo nustatyti mechanizmus, kurie padėtų atsižvelgti į žemesnio nei savivaldybių lygmens bendruomenių problemas RK rengiamose nuomonėse ir atkreipti į jas ES institucijų ir organų dėmesį, taip pat plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą su atitinkamomis organizacijomis ir tinklais, kurie dirba su žemesnio nei savivaldybių lygmens bendruomenėmis arba joms atstovauja;

30.

ragina RK narius individualiai bendrauti su žemesnio nei savivaldybės lygmens bendruomenėmis savo regionuose, dalytis savo patirtimi RK vykstančiose diskusijose ir panaudoti ją savo veikloje, ypač rengiant RK nuomones, organizuojant tarpusavio mainus ir galbūt Techninėje bendradarbiavimo aplinkos srityje platformoje (Aplinkos GD ir Europos regionų komitetas);

31.

siekia RK prioritetuose laikotarpiu po 2020 m. pateikti aiškią nuorodą į žemesnio nei savivaldybių lygmens bendruomenes;

32.

atkreipia dėmesį į bendrą Sąjungos įsipareigojimą remti socialinę, ekonominę ir aplinkos sanglaudą, visų pirma siekiant mažinti įvairių regionų vystymosi skirtumus (tiek salose, tiek žemyne) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnį ir pabrėžia svarbų žemesnio nei savivaldybės lygmens vaidmenį šioje srityje;

33.

siūlo apsvarstyti galimybę išplėsti internetinį Galių pasidalijimo portalą (angl. Division of Powers), prireikus įtraukiant papildomą kiekvienos susijusios valstybės narės skyrių, skirtą žemesnio nei vietos lygmuo subjektams. Pirmiausia reikėtų išanalizuoti jų vaidmenį aplinkos ir kovos su klimato kaita politikos srityse;

34.

ragina Europos Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti tvarios seniūnijos apdovanojimą siekiant skatinti vietos bendruomenes dalyvauti savo teritorijų valdyme ir organizuoti pavienius arba reguliarius renginius, skirtus skatinti bendravimą su mažomis bendruomenėmis, pavyzdžiui, kasmetinę „Europos tvarių kaimų ir seniūnijų dieną“;

Informuotumo didinimas

35.

siūlo kitose ES institucijose ir organuose skatinti plačiau pripažinti žemesnio nei savivaldybių lygmens svarbą vietos aplinkos politikos srityje. Tai galėtų būti raginimas žemesnį nei savivaldybių lygmenį įtraukti rengiant būsimus politikos dokumentus ir ES institucijoms bei organams peržiūrint esamas strategijas;

36.

ragina didinti žemesnio nei savivaldybių lygmens informuotumą vykdant ES mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus („Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“), taip pat bendradarbiaujant su Europos aplinkos agentūra (EAA) ir ES mokslinių tyrimų tarnybomis;

37.

įsipareigoja palaikyti dialogą su Europos Komisija, be kita ko, naudojantis Technine bendradarbiavimo aplinkos srityje platforma, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant konkrečią ES aplinkos politiką būtų tinkamai atsižvelgiama į mažas žemesnio nei savivaldybės lygmens bendruomenes. Šis dialogas galėtų remtis esamomis Aplinkos generalinio direktorato ir kitų generalinių direktoratų pastangomis parengti mažoms bendruomenėms ir seniūnijoms skirtus rekomendacinius dokumentus ir priemones;

Informacijos teikimas ir sklaida

38.

yra pasirengęs apsvarstyti galimybę RK interneto svetainėje pateikti medžiagą, susijusią su ES tinklais ir veikla, kuri ypač aktuali mažoms bendruomenėms, ir teikti informaciją apie tinklus, programas ir renginius bei kaupti susijusią medžiagą;

39.

įsipareigoja apsvarstyti, kaip būtų galima skatinti aplinkos apsaugos pasiekimų mažose bendruomenėse pripažinimą, pabrėžiant geriausią patirtį ir skatinant tvarių sprendimų sklaidą. Šiuo atveju būtų galima išanalizuoti galimybę tai susieti su esamomis pripažinimo sistemomis ir Europos lygmens apdovanojimais, atsižvelgiant į Europos žaliosios sostinės ir Europos žaliojo lapo, tinklo „Natura 2000“ apdovanojimų, apdovanojimo už permainas skatinančius veiksmus ir Europos atliekų mažinimo savaitės apdovanojimų praktiką;

40.

pabrėžia, kad svarbu aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimo žemesnio nei savivaldybės lygmens bendruomenėse klausimą įtraukti į reguliarių ES lygmens renginių aplinkos klausimais, pavyzdžiui, Žaliosios savaitės, Europos atliekų mažinimo savaitės arba Europos regionų ir miestų savaitės, metines temas ar programas;

41.

pritaria IRT naudojimui siekiant geriau susieti žemesnio nei savivaldybės lygmens bendruomenes tarpusavyje ir su atitinkamomis jų vietos valdžios institucijomis taip skatinant demokratinį dalyvavimą ir sprendimų priėmimą;

Finansavimas

42.

pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas žemesnio nei savivaldybės lygmens subjektams pasinaudoti ES finansavimo programomis. Kai kurios iš šių programų jau orientuotos į seniūnijų lygmenį, pavyzdžiui, programa URBACT, kuria skatinami Europos mainai ir mokymasis siekiant tvarios miestų plėtros. Atsižvelgdamas į tai, ragina rengti tinkamus mokymus žemesnio nei savivaldybių lygmens bendruomenių darbuotojams, kad ES lėšos būtų naudojamos veiksmingai;

43.

mano, kad bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP) ir LEADER veiksmų grupės yra konkrečios priemonės siekiant geriau sutelkti ir įtraukti žemesnį nei savivaldybės lygmenį plėtojant ilgalaikį vystymąsi ir siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

44.

ragina Europos Komisiją įvertinti, koks yra geriausias būdas užtikrinti, kad mažos bendruomenės galėtų prisidėti įgyvendinant ES finansuojamus projektus, kuriais skatinamas tvarumas žemesniu nei savivaldybės lygmeniu, ir gauti iš jų naudos. Tai būtų galima pasiekti: i) rekomendaciniuose dokumentuose ir vadovuose pateikiant konkrečias nuorodas į mažas bendruomenes, ii) rengiant ir skelbiant specialiai žemesnio nei savivaldybės lygmens bendruomenėms skirtus kvietimus pareikšti susidomėjimą ir (arba) darbo programas ir iii) supaprastinant ir racionalizuojant finansines ir tinkamumo taisykles siekiant skatinti ir palengvinti jų dalyvavimą (pavyzdžiui, skiriant papildomas garantijas), kad būtų galima remti visokeriopai darnią ES plėtrą (pagal SESV 174 straipsnį).

2020 m. vasario 12 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS


(1)  NAT-VI/009 (OL C 185, 2017 6 9, p. 15).

(2)  SEDEC-VI/035 (OL C 361, 2018 10 5, p. 31).


29.4.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/34


Europos regionų komiteto nuomonė „Protų nutekėjimas ES. Problemos sprendimas visais lygmenimis“

(2020/C 141/08)

Pranešėjas

Emil BOC (RO/EPP), Klužo-Napokos meras

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

pabrėžia, kad piliečių ir darbuotojų judėjimo laisvė yra vidaus rinkos pagrindas ir viena pagrindinių Europos Sąjungos sutartyse pripažįstamų laisvių. Piliečiai ir darbuotojai turi turėti galimybę laisvai judėti ES; tačiau jie turėtų judėti todėl, kad jie to nori, o ne todėl, kad juos iš jų regiono išstumia, be kita ko, labai ribotos ekonominės galimybės;

2.

pažymi, kad teisiniu ir politiniu požiūriu sunku pasiekti pusiausvyrą tarp dviejų pagrindinių Europos Sąjungos principų: laisvo darbo jėgos judėjimo ir regionų ekonominės ir socialinės konvergencijos;

3.

pažymi, kad protų nutekėjimo klausimas Europos Sąjungoje yra kompleksiškas, ir ragina Sąjungą ir valstybes nares ieškoti pragmatiško politinio atsako. Toks atsakas turėtų apimti visus protų nutekėjimo reiškinio aspektus (pavyzdžiui, dėl protų įtekėjimo, protų švaistymo, protų apykaitos, grįžtamosios migracijos), taip pat skirtingus, tačiau dažnai tarpusavyje susijusius lygmenis – vietos, regionų, nacionalinį ir viršnacionalinį (ES), kur reikia veiksmų ir sprendimų;

4.

mano, kad sprendimus priimantiems asmenims visais lygmenimis reikia pripažinti ir į siūlomus sprendimus įtraukti faktą, kad protų nutekėjimas nėra vien techninis klausimas, kuriam reikia administracinio arba politinio atsako, bet ir politinis klausimas. Jeigu šis klausimas nebus sprendžiamas, jis gali turėti ilgalaikių ir nuolatinių pasekmių Europos Sąjungos ateičiai ir tikėtina, kad jis trukdys teritorinei sanglaudai;

5.

pažymi, kad protų nutekėjimą tiesiogiai skatina dabartiniai ES regionų socialiniai ir ekonominiai skirtumai. Empiriniuose tyrimuose (1) (2) (3) minimi tam tikri stūmos ir traukos veiksniai: priimantieji regionai turi patrauklesnes darbo rinkas ir įvairesnes darbo galimybes ir geresnę gyvenimo kokybę apskritai, tuo tarpu išsiunčiančiuose regionuose padėtis būna priešinga. Tai dar viena priežastis, dėl kurios būsimoje DFP ištekliai įgyvendinant sanglaudos politiką turėtų būti sutelkti į pusiausvyros tarp išsiunčiančiųjų ir priimančiųjų regionų atstatymą;

6.

pabrėžia, kad sanglaudos politika, kuria siekiama šalinti šį disbalansą ir skatinti tolygesnį vystymąsi visoje ES, ir priemonės, kurios skirtos protų nutekėjimo klausimui spręsti, turėtų būti glaudžiai tarpusavyje susietos. Du pagrindiniai strategijos „Europa 2020“ tikslai – didinti dirbančių žmonių procentinę dalį ir didinti socialinę įtrauktį, yra tiesiogiai svarbūs tam, kad būtų sukurtos palankios sąlygos protų nutekėjimui mažinti. Kiti strategijos „Europa 2020“ tikslai, tokie kaip inovacijos ir tretinio išsilavinimo siekiančių žmonių skaičiaus didinimas, gali paskatinti protų nutekėjimą ir susigrąžinimą pritraukiant ir skatinant talentingus asmenis;

7.

pažymi, kad protų nutekėjimą ir susijusius reiškinius ES suvokti ir vertinti reikia daugiapakopio valdymo kontekste. Tai, ar daugiapakopio valdymo ypatumai taps kliūtimi, ar galimybe šioje politikos srityje, labai priklausys nuo to, ar ES ir jos institucijos veiks kaip skatinantys subjektai ir politikos formavimo ir politikos sklaidos koordinatoriai;

8.

pažymi, kad protų nutekėjimo klausimą, kuris dėl savo plačių ir sunkių padarinių dažnai laikomas nacionalinės ar viršnacionalinės politikos problema, galima sėkmingai spręsti subnacionaliniu lygmeniu. Vietos ir regionų valdžios institucijoms šiuo atveju tenka lemiamas vaidmuo, nes vietos bendruomenės tiesiogiai jaučia protų nutekėjimo pasekmes: jaunos ir išsilavinusios darbo jėgos praradimas yra didžiulis iššūkis vietos bendruomenėms visoje Sąjungoje;

9.

pastebi, kad vietos valdžios institucijos valstybėse narėse yra tas lygmuo, kuriuo geriausia rengti ir įgyvendinti protų nutekėjimo politiką. Vietos bendruomenės yra sistemos, kurios turi palyginti aiškias ribas, todėl problemą analizuoti ir ieškoti specialiai pritaikytų sprendimų yra lengviau. Be to, vietos valdžios institucijoms vietos lygmeniu lengviau stebėti ir vertinti, ar politikos priemonės sėkmingos, ar ne;

10.

pažymi, kad šių subnacionalinės administracijos institucijų patirtis ir gebėjimai gali būti labai naudingi formuojant politiką Sąjungos lygmeniu;

11.

mano, kad vietos valdžios institucijoms turint tiesioginės patirties, kaip spręsti protų nutekėjimo klausimą, jos galėtų pasidalinti sėkmės istorijomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kurie galėtų būti naudingi kuriant darnią politiką ES lygmeniu. Vietos ir regionų valdžios institucijos gali žvelgti plačiau nei bendra ir abstrakti politinių problemų apibrėžtis ir pasiūlyti konkrečius ir veiksmingus sprendimus. Joms reikia geriau suprasti pastangas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama spręsti protų nutekėjimo problemą pranokstant administracines bendruomenių, kurioms jos atstovauja, sienas ir įsitraukti į regioninį ir tarpregioninį bendradarbiavimą;

12.

pažymi, kad išsiunčiantys ir priimantys regionai susiduria su skirtingomis problemomis, todėl jas reikia ir atitinkamai spręsti. Šis skirstymas yra svarbus, nes politika viršnacionaliniu lygmeniu reikėtų siekti sudaryti sąlygas surasti visiems naudingus sprendimus arba bent jau pasiekti, kad būtų kuo mažiau situacijų, kai praradimą pajunta tiek išsiunčiantys, tiek priimantys regionai (protų švaistymas);

13.

atkreipia dėmesį į pavojų, kurį protų nutekėjimas kelia ilgalaikiam Europos projekto tvarumui. Išsiunčiantys regionai atsiduria tarp dviejų ugnių: jiems reikia konvergencijos (įveikti atotrūkį su priimančiais regionais), tačiau jie praranda savo kvalifikuotą darbo jėgą. Ilgainiui būtų sunku pasiekti bet kokį pasikeitimą ar perėjimą prie tvaraus ir konkurencingo ekonomikos modelio, paremto žinių ekonomika ir didelės pridėtinės vertės produktais, esant išsiunčiančių ir priimančių regionų skirtumų gilėjimo scenarijui. Jeigu skirtumai nebus šalinami, jie gilės dar labiau ir atsiras užburtas „dezintegracijos“ ratas. Remiantis Pasaulio konkurencingumo indeksu, rytinės ir pietinės ES valstybės narės šiuo metu yra tarp tų pasaulio šalių, kurioms sunkiausia išsaugoti talentingiausius savo žmones;

14.

pažymi, kad nors Europos institucijos pasiūlė skirtumų mažinimo mechanizmų, šios strategijos buvo tik iš dalies veiksmingos. Kadangi protų nutekėjimas didėja ir, atsižvelgiant į geografinius ir ekonominius šio reiškinio aspektus, reikia skirtingų iniciatyvų ar pastangų, kurios būtų tiesiogiai skirtos stūmos veiksniams dėl konkrečių išsiunčiančių regionų augimo trajektorijų, kurios padaro tuos regionus nepakankamai patrauklius labai išsilavinusiai darbo jėgos daliai;

15.

pažymi, jog švietimo ir darbo rinkos atotrūkis yra viena iš problemų, siejamų su protų nutekėjimu. Akivaizdu, kad švietimas yra ta sritis, kurioje patobulinimai galėtų sušvelninti neigiamą protų nutekėjimo poveikį. Vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis ir Europos institucijomis, turėtų skirti tam daugiau dėmesio. Be to, švietimo sistemos turi atsižvelgti į kintamą darbo rinkos dinamiką ir didėjančią jos įvairovę, nes taip būtų sudarytos sąlygos susigrąžinti investicijas į šalies ar regiono žmogiškąjį kapitalą, kuris prarandamas dėl protų nutekėjimo;

16.

atkreipia dėmesį į reiškinį, kurį reikia atidžiai stebėti, būtent problemą, kai tėvai, ieškodami geresnio darbo užsienyje, palieka namuose savo vaikus. Tai yra tiesioginis protų nutekėjimo poveikis, kurio pasekmės yra ilgalaikės;

17.

pabrėžia programos „Erasmus+“, ESF+ ir panašių programų svarbą sudarant akademines ir profesines galimybes talentingiems asmenims ir tarptautinės tinklaveikos bei partnerystės galimybes visoje Europoje, o ne vien tam tikruose regioniniuose centruose ir remiant Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą praktikoje. Naujosios Komisijos parama programos „Erasmus+“ biudžeto didinimui yra žingsnis teisinga kryptimi;

18.

mano, kad protų nutekėjimo klausimui spręsti reikia tvirto vadovavimo ir skirtingų pastangų visose nacionalinėse jurisdikcijose koordinavimo. Svarbiausia yra rasti konkrečių būdų bendradarbiavimo tinklams stiprinti, populistiniam politiniam diskursui atsverti ir Europos integracijai stiprinti. Tolesniais veiksmais valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmeniu reikėtų siekti koordinuoti ir sudaryti geresnes sąlygas pastangoms ar jas paremti subnacionaliniu lygmeniu, stiprinant konsensusą dėl protų nutekėjimo problemos analizės ir jos sprendimo, kad būtų pasiekta visiems suinteresuotiesiems subjektams naudinga padėtis;

19.

pabrėžia, kad reikia nustatyti keletą strateginių klausimų dėl protų nutekėjimo, kad sprendimus priimantys asmenys galėtų išvengti nereikalingo viešosios politikos pastangų dubliavimo. Šie strateginiai klausimai turi būti suformuluoti taip, kad būtų užtikrintos matomą poveikį turinčios politinės priemonės ir remiama politika, kuri virstų konkrečiais veiksmais;

20.

rekomenduoja kiekvieno protų nutekėjimo reiškinio subkomponento – protų įtekėjimo, protų švaistymo, protų apykaitos ir grįžtamosios migracijos – atžvilgiu nustatyti skirtingus reagavimo būdus. Kiekvienai iš šių sričių reikia vis kitokių konkrečių sprendimų. Labai svarbu šiems subkomponentams netaikyti vienos bendros strategijos. Jeigu nebus specialiai pritaikytų sprendimų, gali atsirasti plačių ir abstrakčių teiginių ir tikslų, kuriuos sunku įgyvendinti realiame gyvenime;

21.

palankiai vertina tai, kad tam tikri regionai ir miestai jau dabar įgyvendina kūrybingus sprendimus talentams pritraukti ir išlaikyti. Politinių priemonių spektras apima talentingų asmenų perkėlimą į tuos regionus ar miestus ir sudėtingesnes priemones, kurias taikant kuriami tarpvalstybiniai verslumo tinklai. ES turi remti programas ar iniciatyvas, kuriomis siekiama sustiprinti skirtingų Europos vietos ir regionų valdžios institucijų tarpusavio mokymąsi;

22.

mano, kad vietos ir regionų subjektai yra labai svarbūs sprendžiant protų nutekėjimo klausimą; aukštos kvalifikacijos darbo jėgą pritraukti ir išlaikyti galima tik tinkamai panaudojus sanglaudos politikos integruotos teritorinės plėtros priemones;

23.

teigia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis ir ES institucijomis, turėtų skatinti politiką ir priemones, kuriomis plėtojamas vietos verslumas, savarankiškas darbas ir alternatyvūs verslo plėtros modeliai, kurie didina išsiunčiančių regionų patrauklumą;

24.

rekomenduoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, remdamosi realistišku poreikių vertinimu, konkrečius savo regionų privalumus susietų su talentais ir reikalingomis politinėmis priemonėmis;

25.

siūlo vietos ir regionų valdžios institucijoms kurti vietos aljansus, kuriuose dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai (valdžios institucijos, įmonės, universitetai, NVO ir kt.), kurie galėtų parengti ir įgyvendinti vietos politikos priemones, padedančias sušvelninti protų nutekėjimą. Reikėtų remti ir organizuoti reguliarius atitinkamų suinteresuotųjų subjektų susitikimus. Susitikimai turėtų tapti forumais, kuriuose būtų aptariami ir numatomi vietos ir konkrečiam kontekstui skirti sprendimai, paremti sėkmės istorijomis iš kitų vietovių ar jurisdikcijų;

26.

pažymi, kad tvirti strateginio planavimo procesai vietos ir regionų lygmeniu gali būti svarbūs suderinant žmogiškųjų išteklių judumą su vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiais plėtros planais, taip pat suteikiant patikimą pagrindą bendradarbiavimui su kitomis regionų, nacionalinėmis ir Europos valdžios institucijomis;

27.

norėtų, kad būtų geriau suprantamos priežastys ir kliūtys, kurios trukdo anksčiau emigravusiems sugrįžti į savo kilmės vietą, ir geriau suprantama, kaip valdžios institucijos galėtų padėti tas kliūtis sumažinti. Tai turėtų transformuojamąjį poveikį, protų nutekėjimas galėtų tapti protų apykaita arba grįžtamąja migracija;

28.

rekomenduoja, kad veiksmai subnacionaliniais lygmenimis būtų integruoti ir koordinuojami su valstybių narių ir Sąjungos lygmens veiksmais kartu laikantis subsidiarumo principo. Integracijos pastangos, kurių imamasi įvairiais lygmenimis, yra labai svarbios sėkmingai ES politikai įgyvendinti. Reikėtų parengti politikos priemones ir programas, skirtas integruoti vietos ir regionų valdžios institucijų ir valstybių narių bei Sąjungos veiksmus ir palengvinti jų koordinavimą. Tai taikoma visoms sritims, kurios susijusios su protų nutekėjimu (švietimui, sanglaudai, regionų plėtrai, skaitmeninimui ir kt.). ES lygmeniu reikia inicijuoti mechanizmą, kuriuo konkrečiai siekiama skatinti integracijos ir koordinavimo politikos priemones, susijusias su protų nutekėjimu;

29.

teigia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi žinoti apie reiškinio mastą ir atlikti realistiškus bei rimtus kiekvienos srities, kurią paliečia protų nutekėjimas, vertinimus. Faktais grindžiamas sprendimų priėmimas ir politikos formavimas yra vienintelis būdas surasti veiksmingus sprendimus. Realistiškas protų nutekėjimo reiškinio įvertinimas kiekvieno regiono lygmeniu padėtų valdžios institucijoms, kurios susiduria su panašiomis arba susijusiomis problemomis, pakeisti konkurenciją bendradarbiavimu ir galėtų pagerinti visų suinteresuotųjų subjektų dedamų pastangų ir turimų išteklių koordinavimą;

30.

mano, kad greitos diplomų ir kvalifikacijų ar kompetencijų pripažinimo procedūros gerokai prisidėtų prie protų švaistymo sumažinimo. Remiantis įvairiomis ES iniciatyvomis, įskaitant būsimą skaitmeniniu parašu patvirtintą Europass kvalifikacijos pažymėjimą, šiuo atveju informacijos skaitmeninimas ir susiejimas yra tikslingas ir būtinas. Be to, palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą dėl Europos švietimo erdvės iki 2025 m., kurioje mokymuisi, studijoms ir moksliniams tyrimams netrukdytų sienos; kartu pažymi, kad reikia sukurti mechanizmus, kurie skatintų protų apytaką ir grįžtamąją migraciją;

31.

rekomenduoja Europos Komisijai dėti daugiau pastangų mažinant regionų skirtumus, kurie yra viena pagrindinių protų nutekėjimo priežasčių. Sanglaudos fondai atlieka svarbų vaidmenį remiant mūsų regionus ir vietoves, kurie kenčia nuo tokių skirtumų. Specialiai pritaikyta politika ir priemonės, skirtos tiesiogiai šiems skirtumams tarp Rytų ir Pietų Europos ir Vakarų šalių ir tarp regionų pačiose valstybėse narėse šalinti, yra būtini, norint pašalinti vieną svarbiausių protų nutekėjimo priežasčių. Komisijos politinis įsipareigojimas (4) siekti teisingo minimalaus darbo užmokesčio yra labai aktualus, visų pirma išsiunčiančiuose regionuose, nes tai leistų spręsti pragyvenimo standartų ir darbo sąlygų klausimą ir turėtų tiesioginį poveikį gyvenimo kokybei. 2021–2027 m. ES sanglaudos politika turėtų būti ilgalaikė investicijų visuose regionuose politika, skirta ekonominiams, socialiniams ir regioniniams skirtumams įveikti ir atitinkanti partnerystės principą bei į vietos lygmenį orientuotą požiūrį. Sanglaudos politika turėtų būti geriau koordinuojama su kita ES politika, kad būtų užtikrintos vienodos veikimo sąlygos. Sanglaudos politikos po 2020 m. valdymo ES lygmeniu reikėtų pagerinti vertikalų skirtingų finansavimo šaltinių ir programų koordinavimą, užtikrinant didesnį skirtingų valdymo ir planavimo lygmenų darbotvarkių nuoseklumą artimuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu (5);

32.

rekomenduoja vietos ir regionų lygmenimis įgyvendinti realistišką politiką, kuria siekiama pritraukti, išlaikyti ir pakartotinai pritraukti išsilavinusią darbo jėgą. Viena svarbi strateginė sąvoka yra gyvenimo kokybė: yra nustatyta, kad gyvenimo kokybės gerinimas yra labai galinga priemonė išsilavinusiai darbo jėgai pritraukti ir išlaikyti. Patartina ir pageidautina, kad gyvenimo kokybės vertinimai būtų atliekami reguliariai ir struktūruotai, kad jie suteiktų vietos ir regionų valdžios institucijoms vertingos informacijos apie sritis, kuriose galimai reikia intervencijos;

33.

siūlo vietos, regionų, nacionalinėms ir ES valdžios institucijoms daug dėmesio skirti funkciniams požiūriams, kuriais siekiama sustabdyti emigraciją ir pritraukti darbuotojų (6): tai apima žinių ekonomikos kūrimą, regionų patrauklumo didinimą, diasporos strategijų kūrimą ir funkcinio požiūrio įgyvendinimą miestų valdyme;

34.

teigia, kad vietos, regionų ir nacionalinėms valdžios institucijoms reikia skirti ypatingą dėmesį tam, kad būtų šalinami struktūriniai, protų nutekėjimą gilinantys veiksniai (infrastruktūra ir greitkeliai, paslaugų kokybė, prieiga prie technologijų ir kt.);

35.

pabrėžia, kad reikia sukurti Europos integruotą požiūrį į protų nutekėjimą, paremtą realistiškais vertinimais, bendradarbiavimu ir koordinavimu vietos (regionų), nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Taip pat reikalinga įvairaus masto koordinuojama politika tose srityse, kurios yra svarbios protų nutekėjimui, įskaitant švietimą, skaitmeninimą, sanglaudą ir ekonominę politiką;

36.

mano, jog labai svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos suprastų, kokį svarbų vaidmenį universitetai ir profesinio mokymo ir rengimo įstaigos atlieka vietos vystymesi žinių ekonomikos sąlygomis. Vietos valdžios institucijoms reikia ne tik užmegzti partnerystės ryšius su universitetais, bet ir suprasti, jog universitetus reikia remti, taip pat ir investicijomis į vietos infrastruktūrą. Reikia, kad strateginiai universitetų ir vietos valdžios institucijų tikslai būtų kiek galima artimesni vieni kitiems;

37.

pažymi, kad privačių įmonių (besidominčių moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra), vietos valdžios institucijų ir universitetų partnerystės yra svarbūs vietos augimo ir plėtros varikliai, kuriuos reikėtų įtraukti į dabartinį Komisijos tikslą taikant MVĮ strategiją sudaryti sąlygas mažoms įmonėms lengviau tapti didelėmis inovatorėmis;

38.

reiškia susirūpinimą, kad gali sustiprėti nelygybė tarp miestų ir regionų, gaunančių didelį bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansavimą, ir įspėja dėl nepakankamų veiksmų skirtumams tarp regionų mažinti ir sudaryti galimybes visiems pasinaudoti programa „Europos horizontas“ (7);

39.

pabrėžia, kad skaitmeninis junglumas ir pažangioji specializacija daro teigiamą poveikį protų nutekėjimo požiūriu. Regionų pažangiosios plėtros ir specializacijos strategijos gali daug dėmesio skirti konkurenciniam pranašumui, kuris egzistuoja arba atsiranda viename regione. Skaitmeninis junglumas ir skaitmeninio raštingumo ugdymas turėtų būti pagrindiniai naujosios Komisijos pastangų atnaujinti Skaitmeninio švietimo veiksmų planą elementai;

40.

pažymi, kad vietos valdžios institucijos gali sukurti ir įgyvendinti daug priemonių, kurios didintų ir plėtotų individualų bendruomenių atsparumą, pirmiausia tais atvejais, kai jos susiduria su ekonominiais sunkumais, pavyzdžiui, nedarbu. Individualus atsparumas ir gebėjimas prisitaikyti ir įveikti sunkmečius gali būti paremiamas kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programomis, pavyzdžiui, remiamomis per ES įgūdžių darbotvarkę, taip pat priemonėmis, kuriomis skatinamas verslumas ir mažosios įmonės, šviečiamosiomis ir bendruomenės programomis moksleiviams ir jaunuoliams, kurių tėvai dirba užsienyje ir kt.;

41.

rekomenduoja Europos Komisijai, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos regionų komitetu, Europos Parlamentu ir ES Taryba, aktyviai remti vietos ir regionų valdžios institucijų pastangas spręsti protų nutekėjimo klausimą. Sąjunga yra sudėtingas politinis ir administracinis subjektas, taigi reikia kruopščiai išanalizuoti jos atsakomybes ir gebėjimus protų nutekėjimo požiūriu. Aptariant Sąjungos vaidmenį reikėtų nustatyti jos atsakomybes ir geriausias ES lygmeniu turimas priemones;

42.

mano, kad tai, kad „užsienyje gyvenęs (-usi) darbuotojas (-a) grįžta į savo kilmės šalį“, turi būti laikoma profesiniu privalumu, todėl per atitinkamą atrankos procesą tai turi būti aiškiai nurodoma darbdaviams.

2020 m. vasario 12 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS


(1)  Europos regionų komitetas, 2018 m., Protų nutekėjimo klausimo sprendimas. Vietos ir regionų matmuo.

(2)  Europos Komisija, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties, generalinis direktoratas, D departamentas – Darbo jėgos judumas, 2018 Annual Report on Intra-EU Labour Mobility.

(3)  Atoyan, R., Christiansen, L., Dizioli, A., Ebeke, C., Ilahi, N., Ilyina, A., Mehrez, G., Qu, H., Raei, F., Rhee, A. and Zakharova, D., Emigration and Its Economic Impact on Eastern Europe, IMF staff discussion note, July 2016.

(4)  Ursula von der Leyen, „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“, p. 9.

(5)  ESPON, 2019, Addressing Labour Migration Challenges in Europe, p. 18.

(6)  Ten pat, p. 17–18.

(7)  COR-2018-03891.


29.4.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/39


Europos regionų komiteto nuomonė „Kultūra Sąjungoje, kuri siekia daugiau: miestų ir regionų vaidmuo“

(2020/C 141/09)

Pranešėjas

Vincenzo BIANCO (IT/PES), Katanijos savivaldybės tarybos narys

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

mano, kad būtina plati kultūros ir Europos kultūros įvairovės samprata, kuri apimtų ne tik materialaus paveldo išsaugojimą ir apsaugą, bet ir padėtų pajusti Europos visuomenėje vykstančius socialinius ir kultūrinius pokyčius;

2.

supranta, kokį vaidmenį miestai ir regionai gali atlikti vadovaudamiesi pliuralistine ir novatoriška kultūros vizija, į kultūros puoselėjimo procesus aktyviau įtraukdami piliečius ir suteikdami jiems priemonių, kurios įgalintų juos tapti aktyviais dalyviais; pabrėžia, kad šiuo tikslu būtina išsaugoti meninės raiškos laisvę, kuri yra būtina demokratijos sąlyga, taip pat visų piliečių teisę naudotis įvairiomis kultūros išraiškos priemonėmis, nes tai yra labai svarbu visuomenės gerovei (1); laikosi nuomonės, kad veiksmais kultūros srityje turi būti sudaroma daugiau galimybių menui ir kultūrai būti laisva ir nepriklausoma jėga visuomenėje; ragina visus valdžios lygmenis ir Europos institucijas remti pastangas, kuriomis siekiama suteikti menininkams daugiau galimybių dirbti savarankiškai ir reaguoti į grėsmes ir neapykantą, su kuriomis jie susiduria viešojoje erdvėje;

3.

ragina Komisiją kultūrą paskelbti vienu iš naujos kadencijos politinių prioritetų, o Tarybą pritarti tam, kad kitoje DFP būtų skirta pakankamai išteklių kultūros paveldo populiarinimui, valdymui, naudojimui ir turtinimui vietos ir regionų lygmeniu;

4.

ragina Komisiją puoselėti ir skatinti naudoti kultūros išteklius, visų pirma įtraukiant jaunimą, be kita ko, siekiant užtikrinti socialinį ir ekonominį vystymąsi;

Aplinkybės. ES įsipareigojimas skatinti kultūrą vietos ir regionų lygmeniu

5.

pabrėžia, kad sutartyse įtvirtintas ES įsipareigojimas gerbti „savo turtingą kultūros įvairovę“, ES įpareigojama skatinti valstybes nares bendradarbiauti, papildyti jų veiksmus, skirtus „gerinti Europos tautų kultūros ir istorijos pažinimą bei jo populiarinimą“, „išsaugoti meninę ir literatūrinę kūrybą, įskaitant audiovizualinį sektorių“, ir ES suteikiama kompetencija remti valstybių narių veiksmus kultūros, turizmo, švietimo, profesinio mokymo, jaunimo ir sporto srityse, laikantis subsidiarumo principo;

6.

palankiai vertina Komisijos sprendimą tęsti dabartinę programą „Kūrybiška Europa“ kaip savarankišką programą, kuria užtikrinamas atskiras finansavimas kultūros sektoriui, taigi ir 2014–2020 m. laikotarpio rezultatų tęstinumas;

7.

pabrėžia, kad naująja Europos kultūros darbotvarke papildoma ir sustiprinama Europos tapatybė, nes joje pripažįstama Europos kultūrų įvairovė, stiprinami Europos kultūros ir kūrybos sektoriai ir jų ryšiai su partneriais už Europos ribų;

8.

pabrėžia, kad 2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai – sulaukė didelio susidomėjimo vietos lygmeniu, visoje Europoje vyko tūkstančiai įvairiausių renginių, kurie leido piliečiams pažinti ir įvertinti Europos kultūros paveldą kaip bendrą išteklių, padidinti informuotumą apie Europos istoriją ir bendras vertybes ir tokiu būdu sustiprinti Europos tapatybę ir priklausymo bendrai Europos erdvei jausmą bei paskatinti įtrauktį;

9.

mano, kad, atsižvelgiant į Europos kraštovaizdžio konvenciją ir Europos kultūros darbotvarkę, bendrieji Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) tikslai galėtų būti išplėsti įtraukiant svarbų teritorijų vystymosi komponentą, kurį sudarytų regionų ir vietos kultūros strategijos, apimančios tvaraus kultūrinio turizmo skatinimą;

10.

palankiai vertina 2018 m. gruodžio mėn. pristatytą Europos veiksmų programą, skirtą kultūros vertybėms; ją sudaro penki ramsčiai, kurių tikslas – iš esmės pakeisti mūsų požiūrį į Europos kultūros paveldo vertinimą, išsaugojimą ir propagavimą;

11.

primena, kad Komisija rėmė kultūros sektorių šiomis ankstesnėmis programomis „Kultūra ir žiniasklaida“, įskaitant finansavimą pagal sanglaudos politiką, programą COSME ir programą „Horizontas 2020“, ir kad papildomos paramos priemonės įtrauktos į programą „Erasmus+“, Europos socialinį fondą ir Europos regioninės plėtros fondą;

12.

ragina Komisiją užtikrinti, kad principo, pagal kurį investicijos į kultūrą būtų integruotos į įvairias Sąjungos politikos sritis, būtų laikomasi ir rengiant Europos fondų programas ir kad kultūra nebūtų laikoma tik paprasčiausia sektorine politika, o būtų pripažintas jos vaidmuo visų sanglaudos aspektų (ekonominio, socialinio ir teritorinio) požiūriu; todėl pabrėžia, kad svarbu stiprinti kultūros ir kitų sričių politikos, pavyzdžiui, turizmo, regioninės, švietimo, jaunimo ir MTEP politikos, sąveiką;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares bei jų valdymo institucijas naujose Europos fondų, skirtų mažiau išsivysčiusioms teritorijoms, programose numatyti daugiau investicijų į kultūrą, įskaitant paramą priemonėms, kuriomis siekiama „grąžinti visuomenei“ plačiai pasklidusį paveldą pasitelkiant pelno nesiekiančią viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir stiprinant pagrindinius kultūros produktus (visų pirma viešųjų bibliotekų paslaugas);

14.

mano, kad svarbu didinti investicijas į kultūrą, kaip jau yra numatyta programomis „Kūrybiška Europa“ ir „Erasmus+“. Reikėtų pabrėžti svarbų regionų ir miestų vaidmenį integracijos procesuose ir remti pelno nesiekiančią viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę siekiant skatinti gerą valdymo praktiką;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad derybos dėl sanglaudos politikos po 2020 m. yra aiškus ir nedviprasmiškas atspirties taškas parengti naudingą strategiją plataus užmojo tikslams įgyvendinti numatant dar labiau išplėsti pagrindines, tiesioginį poveikį kultūros politikai turinčias Europos programas, tokias kaip „Kūrybiška Europa“ ir „Erasmus“;

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo

16.

pabrėžia, kad kiekvienos ES valstybės narės teritorijoje yra vietų, kurias UNESCO pripažino pasaulio paveldo objektais, t. y. objektais, kurie yra išskirtiniai kultūros ir gamtos požiūriu, ir kad iš 1 121 pasaulio paveldo objektų 381 yra 27 ES valstybėse narėse;

17.

atkreipia dėmesį, kad kultūros paveldas valstybių narių teritorijose yra plačiai išsibarstęs, daugeliu atveju sunkiai prieinamas ir kad susiduriama su didelėmis jo išsaugojimo ir lankymo problemomis;

18.

ragina Komisiją ir valstybes nares bei jų valdymo institucijas remti kultūros vertybių apsaugą ir fizinį išsaugojimą, visų pirma užtikrinti aktyvią vidaus ar ribinėse teritorijose esančio ir sunkiai prieinamo paveldo apsaugą;

19.

pabrėžia kultūrinio turizmo, kuriuo stiprinama prigimtinė kultūros vertė ir kartu labai prisidedama prie teritorinio vystymosi, svarbą; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad reikia integruoto požiūrio į kultūrinį turizmą, įskaitant ir pažangiosios specializacijos strategijas, siekiant pagerinti jo poveikį vietovėms ir užtikrinti jo tvarumą. Šiuo tikslu RK atkreipia dėmesį į Europos Komisijos Europos turizmo rodiklių sistemą (ETIS), kuri gali padėti įvertinti kultūrinių turizmo vietovių su tvarumu susijusios veiklos rezultatus, ir ragina ją reguliariai atnaujinti;

20.

palankiai vertina didėjantį visos Europos vietos ir regionų valdžios institucijų susidomėjimą ir įsipareigojimą skatinti bendras vizijas ir veiksmus valstybėse narėse; tikisi, kad iniciatyvos, panašios į iniciatyvas, įgyvendinamas pagal Agridžento chartiją, kurią pasirašė šimtai merų ir Italijos regionų pirmininkų ir kurią remia ypač plataus atstovaujamumo asociacijos, galės būti vykdomos ir kitose šalyse;

21.

supranta, kad būtina aktyviau įtraukti piliečius į kultūros puoselėjimo procesus suteikiant jiems priemonių, kurios įgalintų juos tapti aktyviais dalyviais. Komitetas taip pat supranta, kad kultūra ir kultūrų įvairovė gali prisidėti prie darnaus vystymosi, kaip pripažįstama Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. (2), ir įsipareigoja siekti, kad kultūra ir kultūrų įvairovė taptų pagrindiniais tokį vystymąsi vietos ir regionų lygmeniu skatinančiais veiksniais;

Regionų ir vietos valdžios institucijų prioritetiniai tikslai

22.

ragina Europos regionus ir miestus, taip pat regionines kultūros paveldo organizacijas ir tinklus rengiant savo plataus užmojo ir veiksmingas priemones ir strateginius planus kultūros paveldo rėmimo ir puoselėjimo srityje semtis įkvėpimo iš programos;

23.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra tinkamas valdymo lygmuo įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama ugdyti tiek mokyklinio amžiaus jaunuolių, tiek suaugusiųjų, visų pirma asmenų, norinčių gauti vienos iš valstybių narių pilietybę, žinias apie Europos kultūros paveldą;

24.

mano, kad susipažįstant su Europos kultūros paveldu ir juo naudojantis, reikia suvokti, kad šis paveldas yra įvairų kultūrinių, socialinių ir kūrybinių išraiškų visuma, iš ankstesnių kartų paveldėtas palikimas, įskaitant Europos tautų tradicijas ir papročius, taip pat priemonė stiprinti Europos pilietybę bei skatinti socialinę integraciją bei įtrauktį;

25.

mano, kad būtina Europos lygmeniu stiprinti iniciatyvas, kuriomis ugdomos žinios apie Europos kultūros paveldą ir suteikiama galimybė su juo susipažinti, nes tai esminis veiksnys stiprinant Europos pilietiškumą ir puoselėjant žmonių priklausymo Europai jausmą;

26.

pabrėžia galimą miestų tinklų ir savivaldybių porinių ir tarpusavio mokymosi projektų, kaip integracijos ir dalyvavimo visuomenės gyvenime priemonių, indėlį propaguojant pilietybės temą ir su ja supažindinant, visų pirma naujosiose valstybėse narėse;

27.

prašo naujoje 2030 m. miestų darbotvarkėje padidinti investicijas į kultūrą ir į kultūros paveldo naudojimo ir tvaraus ir dalyvaujamojo valdymo planus, įskaitant nenaudojamą arba apleistą paveldą; taip pat ragina pasinaudoti savivaldybių skatinamomis inovacinėmis iniciatyvomis ir teritorijose veikiančių dalyvių vykdomu bendradarbiavimo procesu;

28.

siūlo dar labiau pabrėžti pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį skatinant ir puoselėjant meninį ir kultūrinį gyvenimą savo bendruomenėse ir ragina didinti šių institucijų dalyvavimą programoje; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp išteklių didelio masto projektams ir finansavimo priemonių ir veiksmų, skirtų vietos ir regionų lygmeniui, įskaitant MVĮ;

29.

ragina Komisiją sudaryti piliečiams palankesnes sąlygas naudotis kultūra ir lankytis atminimo vietose, šiuo tikslu remti kultūros vartojimą, ypatingą dėmesį skiriant jaunajai kartai, plėtoti integruotą visą gyvenimą trunkančio švietimo ir mokymo politiką ir skatinti vietos bendruomenes įsitraukti į kultūrines iniciatyvas;

30.

mano, kad būtina remti kultūros ir kūrybos sektorius, ypatingą dėmesį skiriant veiksmams, susijusiems su žiniomis apie paveldą ir galimybėmis juo naudotis, kurie gali duoti rezultatų kokybės, užimtumo, skaitmeninių inovacijų ir socialinės įtraukties srityse, taip pat veiksmams, skirtiems Europos mastu plėtoti vaizduojamąjį ir scenos meną;

31.

supranta, kaip svarbu išnaudoti skaitmenines galimybes siekiant interaktyviai populiarinti kultūrą ir suartinti visas visuomenės grupes, visų pirma jaunimą, kaip būsimą kultūros paveldo saugotoją ir propaguotoją;

32.

ragina Komisiją remti Viduržemio jūros regiono šalių kultūrinių ryšių plėtojimą, įskaitant kultūros diplomatijos veiksmus;

33.

atkreipia dėmesį į tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo kultūros srityje svarbą, nes kultūros paveldas nėra ribojamas sienų (3). RK taip pat pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, įskaitant makroregioninių strategijų kultūrinio komponento įgyvendinimą;

34.

pabrėžia, kad, siekiant sudaryti sąlygas geriau pažinti Europos kultūros paveldą ir juo pasinaudoti, reikia užtikrinti geresnį ES valstybių narių valdžios institucijų keitimąsi duomenimis ir informacija, taip pat jų bendravimą su piliečiais;

35.

ragina Komisiją imtis konkrečių priemonių siekiant skatinti veiksmingą Europos piliečių dalyvavimą ir naudojimąsi visoje valstybių narių teritorijoje esančiu kultūros paveldu, visų pirma sudaryti palankesnes sąlygas gauti informacijos, nes tai yra būtina jų aktyvaus dalyvavimo sąlyga, ir remti specialios informacinės platformos kūrimą;

36.

ragina Europos miestus ir regionus pasinaudojant savo administraciniais gebėjimais tapti pagrindiniais dalyviais išbandant kultūra grindžiamus socialinių ir ekonominių inovacijų modelius, skatinant pilietinei visuomenei ir asociacijoms atviras iniciatyvas, kurių tikslas įtraukti piliečius į materialių ir nematerialių kultūros vertybių ir kultūros saugojimą bei propagavimą.

2020 m. vasario 12 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS


(1)  https://en.unesco.org/creativity/sites/creativity/files/artistic_freedom_pdf_web.pdf

(2)   https://sustainabledevelopment.un.org/post2015/transformingourworld

(3)  Pvz., Europos Tarybos kultūros keliai (https://www.coe.int/en/web/cultural-routes/about) arba UNESCO Pasaulio paveldo kelionės. Europa (https://visitworldheritage.com/en/eu).