ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 102I

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

63 metai
2020m. kovo 30d.


Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

REKOMENDACIJOS

 

Europos Centrinis Bankas

2020/C 102 I/01

2020 m. kovo 27 d. Europos Centrinio Banko rekomendacija, dėl dividendų paskirstymo COVID-19 pandemijos metu ir ir dėl Rekomendacijos ECB/2020/1 panaikinimo, (ECB/2020/19)

1


 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Komisija

2020/C 102 I/02

Komisijos komunikatas — COVID-19 — Laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo įgyvendinimo, su ES piliečių repatriacija susijusio tranzito tvarkos supaprastinimo ir poveikio vizų politikai gairės

3

2020/C 102 I/03

Komisijos Komunikatas — Darbuotojų naudojimosi laisvo judėjimo teise COVID-19 protrūkio metu gairės

12


LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

REKOMENDACIJOS

Europos Centrinis Bankas

30.3.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CI 102/1


EUROPOS CENTRINIO BANKO REKOMENDACIJA

2020 m. kovo 27 d.

dėl dividendų paskirstymo COVID-19 pandemijos metu ir ir dėl Rekomendacijos ECB/2020/1 panaikinimo

(ECB/2020/19)

(2020/C 102 I/01)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (1), ypač jo 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Europos Centrinis Bankas (ECB) mano, kad yra itin svarbu, jog kredito įstaigos galėtų ir toliau atlikti savo vaidmenį finansuodamos namų ūkius, mažąsias ir vidutines įmones ir bendroves ekonominio sukrėtimo, susijusio su koronaviruso liga (COVID 19), metu. Dėl to šiuo tikslu kredito įstaigoms yra labai svarbu apsaugoti kapitalą, kad būtų išlaikytas jų pajėgumas remti ekonomiką dėl COVID 19 išaugusio netikrumo aplinkoje. Šiuo tikslu pirmenybė turi būti teikiama tam, kad kapitalo ištekliai būtų naudojami realiajai ekonomikai remti ir nuostoliams padengti, o ne dividendams diskreciškai paskirstyti ir akcijoms atpirkti;

(2)

todėl ECB mano esant tikslinga, kad su COVID-19 susijusio ekonominio sukrėtimo laikotarpiu svarbios kredito įstaigos susilaikytų nuo dividendų paskirstymo ir nuo akcijų atpirkimo, kuriuo atlyginama akcininkams. Atsižvelgiant į išimtines aplinkybes, reikėtų panaikinti Europos Centrinio Banko rekomendaciją ECB/2020/1 (2);

(3)

siekiant kuo labiau padidinti paramą realiajai ekonomikai, taip pat manoma, kad ir mažiau svarbios kredito įstaigos neturėtų diskreciškai paskirstyti dividendų,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

I.

1.

ECB rekomenduoja, kad bent iki 2020 m. spalio 1 d. dividendai (3) nebūtų išmokami ir kredito įstaigos neprisiimtų neatšaukiamo įsipareigojimo išmokėti dividendus už 2019 ir 2020 finansinius metus ir kad kredito įstaigos susilaikytų nuo akcijų atpirkimo, kuriuo atlyginama akcininkams.

2.

Kredito įstaigos, kurios negali laikytis šios rekomendacijos, nes mano, kad pagal įstatymą jos privalo išmokėti dividendus, turėtų nedelsdamos paaiškinti tokias priežastis savo jungtinei priežiūros grupei.

3.

Ši rekomendacija taikoma konsoliduotai svarbios prižiūrimos grupės, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 468/2014 (ECB/2014/17) (4) 2 straipsnio 22 punkte, atveju, ir individualiai svarbaus prižiūrimo subjekto, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 468/2014 (ECB/2014/17) 2 straipsnio 16 punkte, atveju, jei toks svarbus prižiūrimas subjektas nepriklauso svarbiai prižiūrimai grupei.

II.

Ši rekomendacija skirta svarbiems prižiūrimiems subjektams ir svarbioms prižiūrimoms grupėms, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 468/2014 (ECB/2014/17) 2 straipsnio 16 ir 22 punktuose.

III.

Ši rekomendacija taip pat skirta nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir paskirtosioms institucijoms, kiek tai susiję su mažiau svarbiais prižiūrimais subjektais ir mažiau svarbiomis prižiūrimomis grupėmis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 468/2014 (ECB/2014/17) 2 straipsnio 7 ir 23 punktuose. Tikimasi, kad prireikus nacionalinės kompetentingos ir paskirtosios institucijos taikys šią rekomendaciją tokiems subjektams ir grupėms.

IV.

ECB toliau vertins ekonominę situaciją ir svarstys, ar rekomenduotinas dividendų mokėjimo sustabdymas po 2020 m. spalio 1 d.

V.

Europos Centrinio Banko rekomendacija ECB/2020/1 panaikinama.

Priimta Frankfurte prie Maino 2020 m. kovo 27 d.

ECB Pirmininkė

Christine LAGARDE


(1)  OL L 287, 2013 10 29, p. 63.

(2)  2020 m. sausio 17 d. Europos Centrinio Banko rekomendacija ECB/2020/1 dėl dividendų paskirstymo politikos (OL C 30, 2020 1 29, p. 1).

(3)  Kredito įstaigos gali būti įvairių teisinių formų, pvz., biržinės bendrovės ir ne akcinės bendrovės, pvz., savitarpio fondai, kooperatyvai arba taupymo įstaigos. Terminas „dividendai“ šioje rekomendacijoje reiškia bet kokios rūšies pinigų išmokėjimą, kurį turi patvirtinti visuotinis susirinkimas.

(4)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (BPM pagrindų reglamentas) (ECB/2014/17).


II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Europos Komisija

30.3.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CI 102/3


KOMISIJOS KOMUNIKATAS

COVID-19

Laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo įgyvendinimo, su ES piliečių repatriacija susijusio tranzito tvarkos supaprastinimo ir poveikio vizų politikai gairės

(2020/C 102 I/02)

Koronavirusas išplito visame pasaulyje, dėl to imtasi įvairių priemonių viruso plitimo tempui apriboti. 2020 m. kovo 10 d. valstybių ar vyriausybių vadovai pabrėžė, kad reikia laikytis bendro europinio požiūrio ir glaudžiai koordinuoti veiksmus su Europos Komisija. Visų pirma, sveikatos ministrų ir vidaus reikalų ministrų buvo paprašyta kasdien konsultuotis, kad būtų užtikrintas tinkamas veiksmų koordinavimas ir nustatytos bendros Europos gairės (1).

Atsižvelgiant į pasaulinės grėsmės, su kuria susiduriama šiandien, mastą, būtina koordinuoti veiksmus ES lygmeniu, kad nacionalinio lygmens priemonių galimas poveikis būtų kuo didesnis.

Šiomis aplinkybėmis 2020 m. kovo 16 d. Komisija priėmė Komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai (2), kuriame paragino dėl COVID-19 laikinai apriboti nebūtinas keliones į ES (toliau – komunikatas). Juo siekta užtikrinti, kad veiksmai prie ES išorės sienų būtų nuoseklūs ir tinkami.

Komunikatu papildomos Komisijos Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gairės (3) (toliau – gairės), kurių tikslas – apsaugoti piliečių sveikatą, užtikrinti, kad būtų deramai elgiamasi su asmenimis, kuriems būtina keliauti, ir užtikrinti, kad ES ir toliau būtų prieinamos būtiniausios prekės ir paslaugos.

Komunikate pabrėžiama, kad ES išorės sienos turėtų atlikti apsaugos perimetro funkciją ir kad valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys turėtų apriboti visas nebūtinas keliones iš trečiųjų šalių į ES+ erdvę. Jame aiškiai nurodyta, kad prie išorės sienų jos gali neleisti įvažiuoti „trečiųjų šalių piliečiams nerezidentams, kurie turi atitinkamų simptomų arba buvo patyrę ypač didelę infekcijos riziką ir yra laikomi keliančiais grėsmę visuomenės sveikatai“ (4).

2020 m. kovo 17 d. valstybių ar vyriausybių vadovai, remdamiesi Komisijos pasiūlytu požiūriu, pritarė raginimui sustiprinti išorės sienas ir 30 dienų laikotarpiu taikyti suderintą laikiną nebūtinų kelionių į ES apribojimą. Valstybių ar vyriausybių vadovai taip pat patvirtino Komisijos sienų valdymo gaires (5).

Remiantis nacionalinėmis priemonėmis, priimtomis siekiant užtikrinti tokius suderintus veiksmus prie ES išorės sienų, sienos apsaugos pareigūnai, vadovaudamiesi Komisijos komunikatu, turėtų neleisti atvykti tiems trečiųjų šalių piliečiams, kurių kelionės nelaikomos būtinomis dabartinėmis aplinkybėmis.

Siekdama padėti taikyti šias priemones prie išorės sienų, Europos Komisija parengė šias gaires (toliau – gairės), remdamasi Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) indėliu ir padedama Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) bei Europolo.

Gairėse taip pat atsižvelgiama į 2020 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Tarybos narių bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžta, kad reikia dėti dar daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad ES piliečiai, kurie yra įstrigę trečiosiose šalyse ir nori grįžti namo, galėtų tai padaryti.

Gairėse pateikiama patarimų ir praktinių nurodymų, kaip įgyvendinti remiantis komunikatu valstybių narių (6) ir Šengeno asocijuotųjų šalių priimtas priemones.

Visų pirma, pateikiamos gairės dėl:

laikino kelionių apribojimo, taikomo visoms nebūtinoms kelionėms iš trečiųjų valstybių į ES+ erdvę, nustatymo;

su trečiosiose šalyse įstrigusių ES piliečių ir jų šeimos narių repatriacija susijusio tranzito tvarkos supaprastinimo;

būtiniausių prašymų išduoti vizą nagrinėjimo paslaugų konsulatuose ir

dėl kelionių apribojimų užsibuvusių asmenų, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, kuriems taikomas bevizis režimas.

1.   Laikino kelionių apribojimo, taikomo visoms nebūtinoms kelionėms iš trečiųjų valstybių į ES+ erdvę, nustatymas (7)

a)   Bendroji informacija

Pagal Šengeno sienų kodeksą (8) ir nacionalinės teisės aktus, priimtus siekiant užtikrinti koordinuotus kovos su COVID-19 veiksmus, galima neleisti atvykti trečiųjų šalių piliečiams nerezidentams, jei jie turi atitinkamų simptomų arba buvo patyrę ypač didelę infekcijos riziką ir yra laikomi keliančiais grėsmę visuomenės sveikatai.

Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 21 punkte grėsmė visuomenės sveikatai apibrėžta kaip liga, galinti sukelti epidemiją, kaip apibrėžta Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinėse sveikatos taisyklėse, ir kitos infekcinės ligos arba užkrečiamosios parazitinės ligos, jeigu jos yra apsaugos nuostatų, taikomų valstybių narių piliečiams, objektas.

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos, įskaitant sąlygą, kad jie neturi kelti grėsmės, be kita ko, visuomenės sveikatai (6 straipsnio 1 dalies e punktas).

Šengeno sienų kodekso 14 straipsnyje nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiams, kurie neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti (9).

Visi sprendimai dėl atsisakymo leisti atvykti turi būti proporcingi, nediskriminaciniai ir vykdomi taip, kad būtų užtikrinta visapusiška pagarba atitinkamų asmenų žmogaus orumui. Priemonė laikoma proporcinga su sąlyga, kad jos buvo imtasi pasikonsultavus su sveikatos priežiūros institucijomis ir kad jos laikė ją tinkama ir būtina visuomenės sveikatos tikslui pasiekti (10).

Praktinės gairės.

Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje atsisakymo leisti atvykti blanke kaip „I“ priežastis nurodyti su sveikata susiję klausimai. Kiekviena valstybė narė turėtų pateikti nuorodas į savo nacionalinės teisės aktus, susijusius su atsisakymu leisti atvykti pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 21 dalį.

Jei trečiųjų šalių piliečiams, keliaujantiems su galiojančia Šengeno viza (Šengeno sienų kodekso 6 straipsnis), atsisakyta leisti atvykti remiantis tik kelionių apribojimais dėl grėsmės visuomenės sveikatai (nacionalinėmis priemonėmis, kuriomis paskelbta visuomenės sveikatos ekstremalioji situacija), reikėtų imtis šių veiksmų:

labai svarbu išaiškinti „atitinkamus simptomus“, nes COVID-19 atveju susirgimo pradžioje gali būti įvairių lengvų respiracinių simptomų. Asmenų, kurie „buvo patyrę ypač didelę infekcijos riziką“, atveju turėtų būti remiamasi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) techninėje ataskaitoje pateikta didelės rizikos kontaktų turėjusių asmenų klasifikacija;

atsisakymo leisti atvykti kertant sieną standartinis blankas (Šengeno sienų kodekso V priedo B dalis) turėtų būti užpildytas nurodant atsisakymo priežastį „I“ (laikomas keliančiu grėsme visuomenės sveikatai). Turėtų būti pateikta aiški nuoroda į nacionalinę priemonę, priimtą siekiant užtikrinti suderintus veiksmus, kuria nustatomas laikinų nebūtinų kelionių apribojimų taikymo mastas;

sienos apsaugos pareigūnas blanko dalyje „Pastabos“ patikslina atsisakymo priežastį;

patikrinimus kertant sieną atliekantis sienos apsaugos pareigūnas pase deda atvykimo spaudą, kryžmai perbrauktą neištrinamu juodu rašalu, ir priešais jį dešinėje pusėje taip pat neištrinamu rašalu parašo raidę „I“. Galiojanti viza nepažymima „ATŠAUKTA“ (angl. „REVOKED“) arba „PANAIKINTA“ (angl. „ANNULLED“) vien tik remiantis atsisakymu leisti atvykti dėl priežasties „I“;

siekiant geriau registruoti atsisakymus leisti atvykti, susijusius su nebūtinų kelionių apribojimais dėl grėsmės visuomenės sveikatai, jie turėtų būti registruojami nacionalinėse pasienio kontrolės sistemose, kai tik yra galimybė į patikrinto keleivio įrašą įtraukti papildomos informacijos;

keliautojui turėtų būti pateiktas informacinis lankstinukas apie COVID-19: ECDC infografikas arba informacinis lapelis;

sveikam keliautojui nereikia pateikti papildomo sanitarinio pranešimo kaimyninės trečiosios šalies, į kurią keliautojas grąžinamas iš ES išorės sausumos sienos perėjimo punkto (kelių ar geležinkelių eismo) arba iš ES išorės jūrų sienos perėjimo punkto (pavyzdžiui, reguliariems keltams skirtų uostų arba kitų uostų, skirtų kruiziniams laivams arba pavieniams jūrininkams ar žvejų laivams), institucijoms.

b)   Atvykstančių keliautojų, kuriems leidžiama kirsti išorės sienas, kategorijos

(1)   ES piliečiai / Šengeno asocijuotųjų šalių piliečiai ir jų šeimos nariai, nepriklausomai nuo jų pilietybės, leidimą gyventi turintys trečiųjų šalių piliečiai ir jų išlaikomi asmenys

Komunikate nustatyta, kad privaloma taikyti laikino kelionių apribojimo išimtį visų ES valstybių narių ir Šengeno asocijuotųjų šalių piliečiams, kurie grįžta į namus. Ši išimtis turi būti taikoma:

visiems ES piliečiams (11) ir Šengeno asocijuotųjų šalių piliečiams ir jų šeimų nariams, nepriklausomai nuo jų pilietybės;

trečiųjų valstybių piliečiams, kurie yra ilgalaikiai gyventojai pagal Ilgalaikių gyventojų direktyvą (12) ar asmenys, turintys teisę gyventi šalyje pagal kitas ES direktyvas ar nacionalinę teisę, arba kurie turi nacionalines ilgalaikes vizas.

San Marino, Andoros, Monako ir Vatikano (Šventojo Sosto) piliečiai turėtų būti prilyginti valstybių narių piliečiams, taikant komunikate nustatytą nebūtinų kelionių apribojimą, t. y. ES valstybės narės turėtų leisti atvykti tų valstybių piliečiams ir jose gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams, kad jie galėtų grįžti namo.

Visi asmenys (t. y. ES bei Šengeno asocijuotųjų šalių ir trečiųjų šalių piliečiai), kertantys išorės sienas, kad patektų į Šengeno erdvę, sistemingai tikrinami sienos perėjimo punktuose. Patikrinimai kertant sieną gali apimti gairių III skirsnyje aprašytus sveikatos patikrinimus (13).

Valstybės narės turi visada priimti savo piliečius ir ES arba trečiųjų šalių piliečius, teisėtai gyvenančius jų teritorijoje. Tačiau valstybės narės gali imtis atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, reikalauti, kad asmenys, kurie nėra jų piliečiai, atvykstantys į jų teritoriją iš regiono, kuriame išplitęs COVID-19, saviizoliuotųsi arba imtųsi panašių priemonių, jei tie patys reikalavimai keliami ir jų pačių piliečiams.

(2)   Kiti trečiųjų šalių piliečiai, kuriems gali būti leista atvykti į ES, nepaisant uždarytų ES išorės sienų

Laikinas nebūtinų kelionių apribojimas neturėtų būti taikomas šiems asmenims, atliekantiems esmines funkcijas arba turintiems esminių poreikių:

sveikatos priežiūros specialistams, sveikatos srities tyrėjams ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros specialistams;

pasienio darbuotojams;

sezoniniams žemės ūkio darbuotojams;

transporto sektoriaus darbuotojams;

savo funkcijas atliekantiems diplomatams, tarptautinių organizacijų darbuotojams, kariniam personalui, humanitarinę pagalbą teikiantiems darbuotojams ir civilinės saugos personalui;

tranzitiniams keleiviams (14);

keleiviams, keliaujantiems dėl būtinų šeiminių priežasčių;

asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga arba kurie keliauja dėl kitų humanitarinių priežasčių, laikantis negrąžinimo principo.

Turėtų būti atliekamos koordinuotos sugriežtintos asmenų, kuriems leidžiama atvykti į ES+ erdvę, sveikatos patikros.

Praktinės gairės

Atlikdamos atvykstančių keliautojų, kuriems leidžiama kirsti išorės sienas, patikrinimus kertant sieną, nacionalinės valdžios institucijos griežtai laikosi Šengeno sienų kodekso. Visų pirma, jos patikrina, ar pasai, asmens tapatybės kortelės, leidimai gyventi ar kiti patvirtinamieji dokumentai yra autentiški. Nacionalinės valdžios institucijos užtikrina, kad būtų sistemingai tikrinami duomenys Šengeno informacinėje sistemoje (SIS), nes šia priemone Šengeno erdvė apsaugoma nuo galimos terorizmo grėsmės arba tarpvalstybinio nusikalstamumo. Trečiųjų šalių piliečių pasai antspauduojami.

Tikrinant keliautojų sveikatą dėl COVID-19 atliekamas šiluminis skenavimas ir (arba) tikrinami simptomai. Turi būti laikomasi nacionalinių sprendimų dėl atvykimo procedūros. Pavyzdžiui, kelios šalys nusprendė visiems į savo šalį atvykstantiems asmenims (taip pat savo piliečiams) taikyti 14 dienų karantiną.

Valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys gali apriboti sienos perėjimo punktų, kurie tebėra atviri tų kategorijų keliautojams, kuriems vis dar leidžiama atvykti į Šengeno erdvę, skaičių. Ši priemonė gali padėti užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi nustatytų visuomenės sveikatos priemonių, susijusių su COVID-19, ir kad būtų vykdoma griežtesnė ir kryptinga kontrolė prie išorės sienų. Tai galėtų padėti valstybėms narėms sutelkti darbuotojus konkrečiuose sienos perėjimo punktuose, kurie tinkamai aprūpinti, kad būtų visapusiškai laikomasi Šengeno sienų kodekso ir konkrečių sanitarinių priemonių.

Valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys raginamos šių sienos perėjimo punktų sąrašą pateikti Komisijai iki 2020 m. balandžio 1 d.

(3)   Saugumo klausimai

Prireikus Europolas yra pasirengęs paprašyti atsiųsti papildomų pakviestųjų pareigūnų iš valstybių narių, kad jie atliktų antrinius saugumo patikrinimus atitinkamose duomenų bazėse (Europolo informacinėje sistemoje, Šengeno informacinėje sistemoje, Interpolo duomenų bazėje).

Taip pat konkrečios valstybės narės prašymu gali būti stiprinamas tarpvalstybinis policijos bendradarbiavimas dvišaliu ir (arba) regioniniu lygmeniu, jei tai būtų būtina kovojant su nusikalstama veika ar jos prevencijai. Priumo sprendimo 18 straipsnyje nustatytas teisinis pagrindas vykdyti tarpvalstybinį bendradarbiavimą masinių susibūrimų ir panašių didelio masto renginių, nelaimių ir didelių avarijų atvejais, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams ir palaikyti viešąją tvarką bei saugumą. Juo remiantis, paprašius valstybei narei, kurios teritorijoje susidarė situacija, galima siųsti pareigūnus, specialistus ir patarėjus bei teikti įrangą. Europolas galėtų padėti tokią paramą teikti. Europolas taip pat gali teikti didesnę pagalbą valstybėms narėms terorizmo, organizuotų ir kitų sunkių nusikaltimų, keliančių pavojų viešajai tvarkai ir saugumui, srityje.

Praktinės gairės

Valstybėms narėms primenama, kad prie išorės sienų reikia suteikti prieigą prie informacinių sistemų arba bendrų keitimosi informacija sistemų ir jomis naudotis: Šengeno informacinės sistemos (SIS II); Vizų informacinės sistemos (VIS); EURODAC. Be to, turėtų būti naudojamasi kitomis ne ES sistemomis, pavyzdžiui, Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų baze.

Kalbant apie antrinę saugumo kontrolę, valstybės narės turėtų toliau bendradarbiauti ir keistis informacija apie didelės rizikos profilius, kad užtikrintų optimalų Europolo, SIS ir Interpolo duomenų naudojimą. Siekiant nustatyti didelės rizikos profilius, turėtų būti skatinama sistemingiau naudoti Europolo ir FRONTEX pateiktus rizikos rodiklius. Turėtų būti įgyvendintas nuoseklus trijų pakopų dalijimosi informacija metodas, visų pirma dėl užsienio teroristų kovotojų, nes SIS II neapima visų žinomų ne ES kilmės įtariamųjų. Todėl būtina sistemingai tikrinti Europolo duomenų bazes, kad sienų kontrolė apimtų ir SIS II nenurodytus asmenis.

Siekdamos sustiprinti saugumo kontrolę, valstybės narės gali prašyti Europolo paramos, susijusios su dalijimosi duomenimis, duomenų gavimo ir duomenų analizės pajėgumais, įskaitant Europolo informacinę sistemą, duomenų valdymo pajėgumais, taip pat kitais pajėgumais ir teismo ekspertizės priemonėmis.

c)   Asmenų, norinčių išvykti iš ES, patikrinimai išvykstant

Sienos apsaugos institucijos, atlikdamos patikrinimus išvykstant, turėtų taip taikyti šias gaires:

teikti informaciją keleiviams apie laikinus nebūtinų kelionių į ES apribojimus dėl COVID-19. Apie su COVID-19 susijusius susirūpinimą keliančius atvejus turėtų būtų nedelsiant pranešama atitinkamoms sveikatos tarnyboms;

naudoti sveikatos tikrinimo išvykstant priemones, kurių tikslas – įvertinti, ar keliautojai, išvykstantys iš šalių, kuriose išplitęs virusas, turi simptomų ir (arba) turėjo kontaktų su COVID-19. Nustačius, kad keliautojai turėjo kontaktų su COVID-19 arba yra juo užsikrėtę, jiems neturėtų būti leidžiama keliauti.

ES+ piliečiams arba trečiųjų šalių piliečiams, norintiems išvykti iš ES, turėtų būti pateikiama tokia informacija:

pateiktas oficialus perspėjimas asmenims apie galimas priemones kaimyninėse ES valstybėse narėse, Šengeno asocijuotosiose šalyse ar trečiosiose šalyse, susijusias su keliavimu ir sveikata, jei apie šias priemones buvo pranešta tinkamais ryšių kanalais;

pateiktas oficialus perspėjimas ES piliečiams ir trečiųjų šalių piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje, kad jiems gali būti taikomos nacionalinės su sveikata susijusios priemonės, jei jie grįš iš trečiosios šalies;

pateiktas oficialus perspėjimas trečiųjų šalių piliečiams, kuriuo jie informuojami apie nustatytas specialias priemones, kurios taikomos atvykstant, taigi būtų taikomos jiems sugrįžus;

šie oficialūs perspėjimai turėtų būti prieinami visomis oficialiomis ES kalbomis ir šalies (-ių), kuri (-ios) ribojasi su atitinkama valstybe nare, kalba (-omis), taip pat kalba, kurią (-ias) supranta arba pagrįstai manoma, kad supranta, trečiųjų šalių piliečiai.

Praktinės gairės

Nors valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys gali apriboti sienos perėjimo punktų, kurie tebėra atviri atvykstantiems keliautojams, skaičių, jos vis tiek turėtų leisti keliautojams išvykti iš bet kurio sausumos ar jūrų sienos perėjimo punkto, jei keliautojai atvyksta spontaniškai ir jei kaimyninė kelionės tikslo trečioji šalis priima keliautojus sienos perėjimo punkte, į kurį atvykstama.

Valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys raginamos su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis susitarti, kurie sausumos arba jūrų sienos perėjimo punktai tebėra atviri patikrinimams atvykstant ir (arba) išvykstant. Šia priemone siekiama užtikrini, kad būtų kuo mažiau keliautojų, kuriems neleidžiama atvykti į kaimyninę trečiąją šalį po to, kai ES ir (arba) Šengeno sienos apsaugos institucijos atliko patikrinimus išvykstant. Valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys raginamos apie šiuos susitarimus pranešti Komisijai iki 2020 m. balandžio 1 d.

d)   Pirmenybė patikrinimams atvykstant atsižvelgiant į ypatingą sanitarinę padėtį

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės gali apriboti keliautojams atvirų išorės sienos perėjimo punktų skaičių, valstybės narės gali remtis Šengeno sienų kodekso 9 straipsniu (laikinas patikrinimų kertant sieną sušvelninimas), pagal kurį pirmenybė teikiama patikrinimams kertant išorės sieną atvykstant, o ne išvykstant. Pagal Šengeno sienų kodeksą patikrinimai kertant išorės sienas gali būti laikinai sušvelninti dėl išimtinių ir nenumatytų aplinkybių, kai eismas tampa toks intensyvus, jog laukimo prie sienos perėjimo punkto laikas pernelyg pailgėja, ir išnaudojami visi personalo, priemonių ir organizaciniai ištekliai.

Tokiomis aplinkybėmis turėtų būti atsižvelgiama į šiuos aspektus:

pirmenybė turėtų būti teikiama atvykstančių, o ne išvykstančių asmenų patikrinimams kertant sieną;

net ir sušvelninus patikrinimus, sienos apsaugos pareigūnai pagal Šengeno sienų kodekso 9 straipsnio 3 dalį turėtų antspauduoti trečiųjų šalių piliečių kelionės dokumentus jiems atvykstant ir išvykstant;

patikrinimų kertant sieną sušvelninimas turėtų būti laikinas, turėtų būti tikslinamas pagal jį pateisinančias aplinkybes ir panaikinamas laipsniškai.

Pirmiau nurodytomis nuostatomis nedaromas poveikis sanitarinėms priemonėms, kurių imamasi pagal valstybių narių nacionalinę teisę.

Reikėtų tinkamai atsižvelgti į priemones, pasiūlytas Komisijos komunikate dėl žaliųjų koridorių atvėrimo pagal Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gaires (15).

Praktinės gairės

Valstybės narės, kurios turi laikinai sušvelninti patikrinimus išvykstant pagal Šengeno sienų kodeksą, raginamos toliau visapusiškai vykdyti patikrinimus kertant sieną atvykstant ir papildomai taikyti tinkamas sanitarines priemones. Šią priemonę įgyvendinti bus lengviau, nes bus apribotas sienos perėjimo punktų, kurie tebėra atviri keliautojams prie išorės sienų, skaičius.

Informacija apie išvykimo iš ES teritorijos pasekmes dabartinėmis aplinkybėmis, kaip nurodyta c punkte, galėtų būti kaip bendra informacija pateikiama įvairiuose vietose bent susijusių valstybių narių ir kaimyninės šalies kalbomis, taip pat anglų kalba.

e)   Sanitarinės ir saugos priemonės, taikomos sienos apsaugos pareigūnams ir kitiems valstybės tarnautojams, išsiųstiems dirbti prie išorės sienų

Valstybės narės raginamos aprūpinti visus valstybės tarnautojus, atliekančius sienų, muitinės, sanitarinę ar bet kokios rūšies išorės sienų kontrolę, asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kaip antai kaukėmis, pirštinėmis ir dezinfekciniu geliu.

Praktinės gairės

Rankų higiena – tai dažnas rankų plovimas muilu ir vandeniu arba rankų valymas alkoholiniais tirpalais, geliais ar servetėlėmis. Rankos turėtų būti reguliariai plaunamos muilu ir vandeniu 20–40 sekundžių. Bendruomenės lygmeniu alkoholiniai rankų dezinfekantai nėra gerokai pranašesni nei muilas ir vanduo, ir, jei jie naudojami, jų sudėtyje turėtų būti 60–85 proc. alkoholio. ECDC plakatas apie tinkamą rankų plovimą.

Nėra įrodymų, kad nesergančių asmenų veido kaukių dėvėjimas būtų naudinga bendruomenės lygmens viruso plitimo mažinimo priemonė. Tačiau klientų aptarnavimo srityje dirbantiems asmenims, turintiems daug tiesioginių kontaktų, pavyzdžiui, sienos apsaugos pareigūnams, kyla didesnė rizika susidurti su užsikrėtusiais asmenimis. Jei kaukės naudojamos, reikėtų laikytis geriausios jų užsidėjimo, nusiėmimo ir pašalinimo praktikos. Nusiėmus kaukę, visada reikėtų laikytis pirmiau aprašytos rankų higienos.

ECDC TECHINĖ ATASKAITA. Nefarmakologinių priemonių naudojimo 2019-nCoV poveikiui pristabdyti ir sumažinti gairės.

ECDC parengė trumpą kursą šia tema, kuris gali būti naudojamas darbuotojams mokyti.

Asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo ir nusiėmimo gairės, skirtos sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose priimami pacientai, kuriems įtariamas arba patvirtintas COVID-19.

2.   Tranzitas ir tranzito supaprastinimas po repatriacijos

Remiantis 2020 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Tarybos narių bendru pareiškimu, būtina dėti dar daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad ES piliečiai, kurie yra įstrigę trečiosiose šalyse ir nori grįžti namo, galėtų tai padaryti.

Valstybės narės turi supaprastinti tolesnį tranzitą ES piliečiams ir jų šeimos nariams, nepriklausomai nuo jų pilietybės, taip pat leidimą gyventi turintiems trečiųjų šalių piliečiams ir jų išlaikomiems asmenims, grįžtantiems į savo pilietybės ar gyvenamosios vietos valstybę narę.

Tai visų pirma taikoma užsienyje įstrigusiems ES piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie repatrijuojami į ES, neatsižvelgiant į tai, ar jie atvyksta komerciniais skrydžiais, užsakomaisiais skrydžiais ar nacionaliniais lėktuvais.

Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos ir Turkijos piliečiai turėtų būti prilyginti valstybių narių ir Šengeno asocijuotųjų šalių piliečiams taikant komunikate nustatytą laikiną nebūtinų kelionių apribojimą, kai jie grįžta į savo kilmės šalis vykdant repatriacijos operacijas pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, atsižvelgiant į tai, kad jos yra mechanizmo veikloje dalyvaujančios valstybės. Turi būti užtikrintas visų asmenų (16) ir jų šeimų, pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą repatrijuojamų iš valstybės narės, kurioje jie kirto išorės sieną, tranzitas į jų kilmės vietą.

Praktinės gairės

Atsižvelgiant į sumažėjusią komercinių skrydžių pasiūlą, į valstybės narės oro uostą atvykusiems piliečiams turėtų būti leidžiama toliau vykti tranzitu bet kuriomis transporto priemonėmis. Tranzitas ES viduje neturėtų priklausyti nuo to, ar piliečio pilietybės ar gyvenamosios vietos valstybė narė suteikia transporto priemonę. Turi būti siekiama užtikrinti, kad užsienyje įstrigusiems ES piliečiams prieinami skrydžiai būtų kuo geriau panaudojami vežti keleiviams, grįžtantiems į visas įmanomas kelionės tikslo vietas ES.

Valstybių narių prašoma informuoti oro transporto bendroves apie laikino kelionių apribojimo išimtis, taikomas namo vykstantiems ES piliečiams. Be to, pagal Šengeno konvencijos 26 straipsnį oro transporto bendrovės, vežančios ES piliečius iš trečiosios šalies į Šengeno erdvę, negali būti laikomos atsakingomis tais atvejais, kai tranzitas per skrydžio paskirties valstybę narę negarantuojamas prieš įlipant į lėktuvą. ES nuostatos dėl vežėjų atsakomybės netaikomos ES piliečiams ir galimiems atsisakymo leisti atvykti atvejams dėl visuomenės sveikatos priežasčių.

Jei valstybė narė reikalauja, kad ES piliečiai pateiktų tolesnio tranzito įrodymą, pavyzdžiui, užsakytą traukinio bilietą, ši informacija turėtų būti pateikta valstybių narių interneto svetainėse, kad piliečiai būtų tinkamai informuoti. Apie tokį reikalavimą taip pat turėtų būti pranešta kitoms valstybėms narėms, įskaitant jų ambasadas ir konsulatus trečiosiose šalyse vietos konsulinio bendradarbiavimo aplinkybėmis. Siekiant supaprastinti tolesnį tranzitą per valstybę narę, ES piliečiams turėtų būti leidžiama gauti tokį įrodymą pasienyje, pavyzdžiui, jiems turėtų būti leidžiama įsigyti traukinio ar lėktuvo bilietus tiesiogiai oro uostuose.

3.   Būtiniausios prašymų išduoti vizą nagrinėjimo paslaugos konsulatuose

Valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys šiuo metu taiko kelionių apribojimus prie savo išorės sienų. Siekdamos sustabdyti COVID-19 plitimą, dauguma Šengeno šalių sustabdė prašymų išduoti trumpalaikę vizą nebūtinoms kelionėms nagrinėjimą. Tačiau Šengeno šalių konsulinės įstaigos raginamos laikytis gairių dėl būtiniausių paslaugų, teikiamų prašymams išduoti vizą, kuriuos pateikia konkrečių kategorijų asmenys, nagrinėti dėl COVID-19 susidariusios nepaprastosios padėties laikotarpiu. Turėtų būti taikomos bendrosios prašymų išduoti vizą nagrinėjimo taisyklės. Šios gairės taip pat taikomos, jei yra sudarytas oficialus atstovavimo susitarimas.

Jei oficialaus susitarimo nėra, atskirais atvejais ir ypatingomis aplinkybėmis turėtų būti taikomas ad hoc atstovavimas prašymams išduoti vizą nagrinėti, pvz., kariniuose ir (arba) saugumo aukščiausiojo lygio susitikimuose dalyvaujančių darbuotojų prašymams, dėl skubių medicininių priežasčių pateiktiems prašymams ir t. t. Prašymą tvarkanti valstybė narė, prieš išduodama vizą, turėtų pasikonsultuoti su kelionės tikslo valstybe nare.

Vizų turėtojams turėtų būti sistemingai primenama, kad jie turės pagrįsti savo kelionės tikslą ir sienos perėjimo punkte pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Jie taip pat turėtų būti tinkamai informuojami apie tai, kad turės būti atliktas jų sveikatos patikrinimas, ir apie jų atvykimo į ES pasekmes (pvz., gali būti reikalaujama saviizoliuotis).

Komunikate išvardijamos kategorijos keliautojų, kuriems taikoma laikino kelionių apribojimo išimtis arba kuriems laikinas kelionės apribojimas neturėtų būti taikomas. Kai kurių šių kategorijų keliautojai gali būti trečiųjų šalių piliečiai, kuriems taikomas reikalavimas turėti trumpalaikę vizą.

Todėl, nepaisant laikino dalinio vizų skyrių uždarymo, valstybių narių konsulatai (ir galbūt prašymus priimantys išorės paslaugų teikėjai) turėtų veikti ir priimti toliau išvardytų kategorijų keliautojų prašymus išduoti vizą bei juos nagrinėti:

ES piliečių šeimos narių, kuriems taikoma Direktyva 2004/38/EB;

sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos srities tyrėjų ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros specialistų;

pasienio darbuotojų;

transporto sektoriaus darbuotojų;

savo funkcijas atliekančių diplomatų, tarptautinių organizacijų darbuotojų, karinio personalo ir humanitarinę pagalbą teikiančių darbuotojų;

keleivių, kurie turi vykti tranzitu per oro uostų tarptautines tranzito zonas tarp jungiamųjų ne Šengeno erdvės skrydžių;

keleivių, keliaujančių dėl būtinų šeiminių priežasčių.

Trumpalaikių vizų ir oro uosto tranzitinių vizų atveju turėtų būti taikomos bendrosios prašymų išduoti vizą nagrinėjimo taisyklės (Vizų kodeksas).

Išduotos vizos galiojimas: rekomenduojama automatiškai išduoti daugkartines vizas ir daugkartines oro uosto tranzitines vizas, kurios galiotų ne trumpiau kaip šešis mėnesius, o leidžiamo buvimo trukmė būtų 90 dienų (išskyrus oro uosto tranzitines vizas).

Visuomenei teikiama informacija: valstybės narės turėtų nedelsdamos atitinkamose vietose informuoti visuomenę apie praktiką, kurios bus laikomasi. Pirmenybė turėtų būti teikiama bendrai visų valstybių narių teikiamai informacijai.

Priimančiajai šaliai teikiama informacija: šiomis gairėmis dalijamasi su vietos lygmens bendradarbiavimo Šengeno klausimais atstovais ES delegacijose, taip pat rekomenduojama šia informacija dalytis su priimančiųjų šalių nacionalinėmis valdžios institucijomis.

Praktinės gairės

Tokiais atvejais valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys raginamos informuoti ES / Šengeno sienos perėjimo punkto, į kurį keliautojas turėtų atvykti su Šengeno viza, išduota dėl ypatingų aplinkybių, nacionalines valdžios institucijas.

4.   Dėl kelionių apribojimų užsibuvę asmenys, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, kuriems taikomas bevizis režimas

Šengeno erdvėje esančių vizų turėtojų, kurie negali išvykti pasibaigus jų trumpalaikės vizos galiojimui, buvimo laikotarpį paskirtosios valstybių narių institucijos (17) gali pratęsti iki ne daugiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Jei vizos turėtojai yra priversti būti ilgiau nei pratęstą 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų išduoti nacionalinę ilgalaikę vizą arba laikiną leidimą gyventi.

Jei trečiųjų šalių piliečiai, kuriems taikomas bevizis režimas, yra priversti būti ilgiau nei pratęstą 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų išduoti nacionalinę ilgalaikę vizą arba laikiną leidimą gyventi.

Valstybės narės raginamos atsisakyti administracinių sankcijų ar nuobaudų trečiųjų šalių piliečiams, dėl kelionių apribojimų negalintiems išvykti iš jų teritorijos. Į užsibuvimą dėl kelionių apribojimų neturėtų būti atsižvelgiama nagrinėjant būsimus prašymus išduoti vizą.


(1)  https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2020/03/10/statement-by-the-president-of-the-european-council-following-the-video-conference-on-covid-19/

(2)  COM(2020) 115, 2020 03 16.

(3)  C(2020) 1753, 2020 03 16.

(4)  Žr. gairių IV.15 punktą.

(5)  Visos valstybės narės (išskyrus Airiją) ir Šengeno asocijuotosios valstybės pradėjo taikyti kelionių apribojimą.

(6)  https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2020/03/17/conclusions-by-the-president-of-the-european-council-following-the-video-conference-with-members-of-the-european-council-on-covid-19/

(7)  ES+ erdvė apima visas Šengeno valstybes nares (taip pat Bulgariją, Kroatiją, Kiprą ir Rumuniją) ir keturias Šengeno asocijuotąsias šalis. Ji taip pat apimtų Airiją ir Jungtinę Karalystę, jei jos nuspręstų derinti veiksmus.

(8)  2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas).

(9)  Nedarant poveikio specialių nuostatų dėl teisės į prieglobstį ir tarptautinę apsaugą arba dėl ilgalaikių vizų išdavimo taikymui (pagal Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalį).

(10)  COVID-19. Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gairės, C(2020) 1753 final, Briuselis, (OL C 86 I, 2020 3 16, p. 1).

(11)  Tai apima Airijos, kaip valstybės narės, nors ir ne Šengeno valstybės, piliečius. Jungtinės Karalystės piliečiams iki pereinamojo laikotarpio pabaigos tebeturi būti taikoma ta pati tvarka kaip ES piliečiams.

(12)  2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso, OL L 16, 2004 1 23, p. 44.

(13)  COVID-19. Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gairės, C(2020) 1753 final, Briuselis, (OL C 86 I, 2020 3 16, p. 1).

(14)  Įskaitant tranzitinius keleivius, kurie repatrijuojami su konsuline pagalba.

(15)  C(2020) 1897, (OL C 96 I, 2020 3 24, p. 1).

(16)  ES valstybių narių, Šengeno asocijuotųjų šalių, Jungtinės Karalystės ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmo veikloje dalyvaujančių valstybių piliečiai.

(17)  http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/doc_centre/borders/docs/annex_27_authorities_competent_for_extension.pdf


30.3.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CI 102/12


KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Darbuotojų naudojimosi laisvo judėjimo teise COVID-19 protrūkio metu gairės

(2020/C 102 I/03)

Kilus Covid-19 krizei ES valstybės narės pradėjo taikyti beprecedentes priemones, be kita ko, atnaujino patikrinimus prie savo vidaus sienų.

Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gairėse (1) nustatyti integruoto požiūrio į veiksmingą sienų valdymą principai, taip siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir kartu išsaugoti vidaus rinkos vientisumą. Pagal Gairių 23 dalį, siekdamos užtikrinti profesinės veiklos tęstinumą, valstybės narės pasienio darbuotojams, visų pirma tiems, kurie dirba sveikatos priežiūros ir maisto sektoriuose ar teikia kitas būtiniausias paslaugas (pavyzdžiui, vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūros, komunalines paslaugas), turėtų leisti ir sudaryti palankias sąlygas kirsti sieną.

Nors laisvo darbuotojų judėjimo teisės apribojimai viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos sumetimais gali būti pateisinami, jie turi būti būtini, proporcingi ir grindžiami objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

Pasienio darbuotojai, komandiruoti darbuotojai (2) ir sezoniniai darbuotojai gyvena vienoje šalyje, o dirba kitoje. Daugelis jų yra labai svarbūs priimančiosioms valstybėms narėms, pavyzdžiui, jų sveikatos priežiūros sistemoms, kitų būtinųjų paslaugų, įskaitant medicinos įrangos ir infrastruktūros įrengimą ir priežiūrą, teikimui arba prekių tiekimo užtikrinimui. Todėl būtina laikytis suderinto ES lygmens požiūrio, kuris padėtų šiems darbuotojams toliau kirsti vidaus sienas.

Atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos raginimą (3), kad Komisija spręstų problemas, susijusias su tarpvalstybiniais bei sezoniniais darbuotojais, kuriems turi būti suteikta galimybė tęsti būtiną veiklą, kartu išvengiant tolesnio viruso plitimo, ir į Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gaires, visų pirma į jų 23 dalį, toliau išdėstytose gairėse valstybės narės raginamos imtis konkrečių priemonių, kuriomis ES lygmeniu būtų užtikrintas suderintas požiūris (4). Tai susiję su pirmiau nurodytais darbuotojais, visų pirma tais, kuriems reikia kirsti sienas, kad pasiektų savo darbo vietą, ir kurie yra ypatingos svarbos profesijų atstovai ir vykdo su būtinosiomis paslaugomis susijusią veiklą. Tokia nuostata taikytina ir tais atvejais, kai pirmiau minėtų profesijų atstovai per atitinkamą valstybę narę vyksta tranzitu į kitą valstybę narę. Šios gairės nedaro poveikio konkrečioms priemonėms, išdėstytoms Komunikate dėl žaliųjų koridorių atvėrimo (5) arba Gairėse dėl palankesnių krovinių vežimo oro transportu sąlygų COVID-19 protrūkio metu (6).

Valstybės narės turėtų taip pat traktuoti savarankiškai dirbančius asmenis, kurie verčiasi šiose gairėse išvardytomis svarbiomis profesijomis.

Ypatingos svarbos profesijų darbuotojai

1.

Kai kuriose ES dalyse, visų pirma pasienio regionuose, pasienio darbuotojai verčiasi ypatingos svarbos profesijomis, todėl jiems būtina nekliudomiems kirsti sieną. Valstybių narių nustatyti apribojimai, susiję su jų sienų kirtimu, gali sukelti papildomų sunkumų ar net trukdyti kovoti su Covid-19 krize.

2.

Būtina toliau užtikrinti laisvą ypatingos svarbos profesijų darbuotojų, įskaitant pasienio ir komandiruotus darbuotojus, judėjimą. Valstybės narės turėtų leisti į priimančiosios valstybės narės teritoriją vykti ir nekliudomiems darbo vietą pasiekti visų pirma tiems darbuotojams, kurie yra toliau nurodytų profesijų atstovai (7):

sveikatos priežiūros specialistai, įskaitant paramedikus;

asmens sveikatos priežiūros darbuotojai, įskaitant vaikų, neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių priežiūros darbuotojus;

su sveikata susijusių pramonės šakų mokslininkai;

farmacijos ir medicinos priemonių pramonės darbuotojai;

prekių tiekėjai, visų pirma vaistų, medicinos reikmenų, medicinos priemonių ir asmeninių apsaugos priemonių, įskaitant jų įrengimą ir priežiūrą, tiekimo grandinės darbuotojai;

informacinių ir ryšių technologijų specialistai;

informacinių ir ryšių sistemų technikai ir kiti įrangos būtinosios priežiūros technikai;

inžinerijos specialistai, pavyzdžiui, energetikos technikai, inžinieriai ir elektros inžinerijos technikai;

ypatingos svarbos ar būtinosios infrastruktūros objektuose dirbantys asmenys;

mokslo ir inžinerijos specialistai (įskaitant vandens įrenginių technikus);

apsaugos tarnybų darbuotojai;

ugniagesiai, policijos pareigūnai, kalėjimų prižiūrėtojai, apsaugos pareigūnai, civilinės saugos darbuotojai;

maisto gamybos ir perdirbimo bei susijusių sričių specialistai ir techninės priežiūros darbuotojai;

maisto ir susijusių produktų mašinų operatoriai (įskaitant maisto gamybos operatorius);

transporto sektoriaus darbuotojai (8), visų pirma:

automobilių, furgonų ir motociklų vairuotojai (9), sunkiasvorių sunkvežimių ir autobusų vairuotojai (įskaitant tramvajų vairuotojus) ir greitosios pagalbos transporto priemonių vairuotojai, įskaitant vairuotojus, kurie veža pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą teikiamą pagalbą, ir vairuotojus, kurie veža repatrijuotus ES piliečius iš kitos valstybės narės į jų kilmės vietą;

oro linijų pilotai;

raukinių mašinistai; vagonų inspektoriai, remonto dirbtuvių darbuotojai, infrastruktūros valdymo darbuotojai, susiję su eismo valdymu ir pajėgumų paskirstymu;

jūrų ir vidaus vandenų laivybos specialistai;

žvejai;

ypatingos svarbos funkcijas atliekantys viešųjų institucijų, įskaitant tarptautines organizacijas, darbuotojai.

3.

Komisija ragina valstybes nares nustatyti nesudėtingas ir greitas sienos kirtimo procedūras tuose punktuose, kur yra reguliarus pasienio ir komandiruotų darbuotojų srautas, kad būtų užtikrintas sklandus tokių darbuotojų judėjimas. Pavyzdžiui, prireikus, tokiems darbuotojams gali būti skirtos specialios eismo juostos pasienyje arba suteiktas specialus kaimyninių valstybių narių pripažįstamas lipdukas, kad jiems būtų lengviau patekti į valstybės narės, kurioje jie dirba, teritoriją. Komisija skubiai konsultuosis su Techniniu laisvo darbuotojų judėjimo komitetu, kad nustatytų geriausią praktiką, kurią būtų galima taikyti visose valstybėse narėse, kad šie darbuotojai galėtų dirbti svarbų savo darbą be nereikalingų kliūčių.

Sveikatos patikra

4.

Pasienio darbuotojų ir komandiruotų darbuotojų sveikatos patikra turi būti atliekama tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies piliečiams, dirbantiems tokį patį darbą.

5.

Sveikatos patikra gali būti atliekama prieš sieną arba už jos, priklausomai nuo turimos infrastruktūros, siekiant užtikrinti, kad eismas išliktų sklandus. Valstybės narės turėtų koordinuoti veiksmus ir sveikatos patikrą atlikti tik vienoje sienos pusėje, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo ir sutrumpintas laukimo laikas. Atliekant patikrinimus ir sveikatos patikrą neturėtų būti reikalaujama, kad darbuotojai išliptų iš transporto priemonių, o sveikatos patikra iš principo turėtų būti grindžiama elektroniniu kūno temperatūros matavimu. Paprastai darbuotojų temperatūra neturėtų būti matuojama daugiau nei tris kartus per dieną. Jei darbuotojas karščiuoja ir sienos apsaugos institucijos mano, kad jam neturėtų būti leidžiama tęsti kelionės, jam turėtų būti suteikta galimybė gauti adekvačias sveikatos priežiūros paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos valstybės narės, kurioje jis dirba, piliečiams. Informacija apie šį asmenį turėtų būti dalijamasi su atitinkama kaimynine valstybe nare.

6.

Transporto sektoriaus darbuotojams, nurodytiems Komunikato dėl žaliųjų koridorių atvėrimo 19 dalyje, taikomos specialios tose gairėse nurodytos sveikatos patikros priemonės.

Kiti darbuotojai

7.

Jei priimančiojoje valstybėje narėje atitinkamame sektoriuje vis dar leidžiama dirbti, valstybės narės turėtų toliau leisti į darbo vietą vykstantiems pasienio ir komandiruotiems darbuotojams kirsti savo sienas.

8.

Tais atvejais, kai gali pasikeisti darbuotojo draudimo valstybė narė (10), valstybės narės turėtų pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 883/2004 (11) 16 straipsnyje numatyta išimtimi, kad atitinkamo darbuotojo socialinė apsauga išliktų nepakitusi. Norėdamas pasinaudoti tokia išimtimi, darbdavys turi pateikti prašymą valstybei narei, kurios teisės aktai taikomi darbuotojui.

Sezoniniai darbuotojai

9.

Kai kurie ekonomikos sektoriai, visų pirma žemės ūkio sektorius, ne vienoje valstybėje narėje labai priklauso nuo sezoninių darbuotojų iš kitų valstybių narių. Valstybės narės, siekdamos reaguoti į krizės nulemtą darbo jėgos trūkumą šiuose sektoriuose, turėtų dalytis informacija apie savo poreikius, pavyzdžiui, Techninio laisvo darbuotojų judėjimo komiteto nustatytais kanalais. Primenama, kad tam tikromis aplinkybėmis sezoniniai žemės ūkio darbuotojai atlieka itin svarbias derliaus nuėmimo, sodinimo ar apdirbimo funkcijas. Tokiu atveju valstybės narės tuos darbuotojus turėtų traktuoti taip pat, kaip ir pirmiau nurodytų ypatingos svarbos profesijų atstovus. Valstybės narės taip pat turėtų toliau leisti tokiems darbuotojams kirsti savo sienas, kad jie galėtų dirbti, jei priimančiojoje valstybėje narėje atitinkamame sektoriuje vis dar leidžiama dirbti. Be to, valstybės narės turėtų pranešti darbdaviams, kad būtina užtikrinti adekvačią sveikatos apsaugą ir saugą.

10.

Komisija ragina valstybes nares nustatyti specialias procedūras, kuriomis būtų užtikrintas sklandus tokių darbuotojų judėjimas ir, konsultuodamasi su Techniniu laisvo darbuotojų judėjimo komitetu, nustatys geriausią praktiką, kurią būtų galima taikyti visose valstybėse narėse, kad šie darbuotojai galėtų dirbti savo darbą be nereikalingų kliūčių.

(1)  C(2020) 1753 final

(2)  Darbuotojai, kuriuos vienoje valstybėje narėje esantis darbdavys laikinai siunčia dirbti į kitą valstybę narę paslaugai teikti.

(3)  2020 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Tarybos narių bendro pareiškimo 4 dalis.

(4)  Laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo įgyvendinimo, su ES piliečių repatriacija susijusio tranzito tvarkos supaprastinimo ir poveikio vizų politikai gairėse (C(2020) 2050 final) nustatytos priemonės, susijusios su pasienio ir sezoniniais darbuotojais iš trečiųjų šalių.

(5)  C(2020) 1897 final.

(6)  C(2020) 2010 final.

(7)  Kategorijos atitinka ESCO klasifikatorių - daugiakalbį Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorių. Žr. https://ec.europa.eu/esco/portal/howtouse/21da6a9a-02d1-4533-8057-dea0a824a17a

(8)  Daugiau konkrečių gairių dėl transporto darbuotojų žr. C(2020) 1897 final – Komisijos komunikatą dėl žaliųjų koridorių atvėrimo pagal Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gaires.

(9)  Motociklų vairuotojai tik tais atvejais, kai jie veža medicinos reikmenis, medicinos priemones ar asmenines apsaugos priemones.

(10)  Jei veikla vykdoma dviejose valstybėse narėse atveju ir jei pasienio darbuotojas šiuo metu dirba tiek darbo vietos valstybėje narėje, tiek gyvenamosios vietos valstybėje narėje ir yra apdraustas darbo vietos valstybėje narėje, nes jo veikla gyvenamosios vietos valstybėje narėje dėl tos valstybės narės taikomų izoliavimo priemonių neviršija 25 proc. darbo laiko.

(11)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo.