Tarybos rezoliucija dėl švietimo ir mokymo Europos semestro kontekste: informacija pagrįstų debatų dėl reformų ir investicijų užtikrinimas

(2020/C 64/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

primindama politinį šio klausimo kontekstą, kaip išdėstyta priede,

PABRĖŽDAMA, KAD:

—

Europos semestras yra valdymo procesas, pirmiausia padedantis valstybėms narėms koordinuoti jų ekonominę, užimtumo ir fiskalinę politiką; todėl, vadovaujantis strategija „Europa 2020“, jį įgyvendinant taip pat sprendžiami klausimai, susiję su struktūrinėmis reformomis kitose politikos srityse (pavyzdžiui, švietimo ir mokymo srityje), galinčiomis skatinti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą bei konkurencingumą ir turinčiomis teigiamą papildomą poveikį;

—	netrukus po to, kai buvo sukurta Europos semestro sistema, švietimo ministrai akcentavo, kad yra pasirengę prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ ir Europos semestro įgyvendinimo. Per pastarąjį dešimtmetį šis indėlis buvo įvairių formų ir išreiškiamas įvairiais būdais;

—

baigiantis 2020 m. strategijos laikotarpiui ir žvelgiant į ateitį, svarbu didinti švietimo ir mokymo sektoriaus indėlį į Europos semestro diskusijas, kad debatai dėl reformų ir investicijų švietimo ir mokymo srityje būtų grindžiami įrodymais, išvengiant, kad šis procesas taptų pernelyg sudėtingas ir reikalaujantis daugiau administracinių pastangų;

—	Europos lygmeniu bendradarbiaujant švietimo ir mokymo srityje sprendžiami bendri su švietimu ir mokymu susiję uždaviniai, kartu laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiant į valstybių narių kompetencijas – šis principas taip pat turi būti atspindėtas Europos semestro procese;

IR ATSIŽVELGDAMA Į:

—	naująją augimo strategiją – Europos žaliąjį kursą, pagal kurį tvarumo aspektas integruojamas į visų sričių Sąjungos politiką, įskaitant švietimą ir mokymą;

—

2020 m. metinę tvaraus augimo strategiją, kuria Europos semestro kryptis perorientuojama, sutelkiant dėmesį į tvarų vystymąsi, ir daug dėmesio skiriama šiems tikslams: — didinti švietimo ir mokymo sistemų įtraukumą ir gerinti jų kokybę, kad būtų skatinama į ateities visuomenę integruoti visus žmones; — mažinti skaitmeninių įgūdžių trūkumą; — vykdyti pirminio švietimo ir mokymo reformas, būtinas siekiant pakeisti tendenciją, kai vis prastėja skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų mokymosi rezultatų rodikliai; — plėtoti visapusiškas įgūdžių ugdymo strategijas, orientuotas į individualius kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo poreikius; — remti suaugusius darbuotojus, kad jie įgytų daugiau aukštesnio lygmens įgūdžių; — mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, taip pat gerinti profesinio rengimo ir mokymo kokybę ir didinti jo patrauklumą; — investuoti į įgūdžių ugdymą ir kokybišką švietimą bei mokymą, siekiant užtikrinti didesnį našumą ir inovacijas; be to, darant tokias investicijas svarbu didinti teisingumą, skatinti įtrauktį ir užtikrinti sanglaudą Sąjungoje; — gerinti viešųjų finansų kokybę, visų pirma srityse, kuriomis skatinamas ilgalaikis augimas, įskaitant švietimą;

—

2019 m. lapkričio 8 d. Briuselyje buvo surengti patys pirmieji bendri finansų ir švietimo ministrų politiniai debatai tema „Tvirtas Europos ekonominis pagrindas: švietimo ir mokymo efektyvumo, veiksmingumo ir kokybės užtikrinimas“, kurių metų ministrai: — pabrėžė, kad žmogiškasis kapitalas yra itin svarbus veiksnys didinant ekonomikos augimą, konkurencingumą, įsidarbinamumą, socialinę sanglaudą ir įtrauktį, taip pat visuomenių atsparumą; — akcentavo, kad būtina efektyviau ir veiksmingiau investuoti į švietimą ir mokymą, įgūdžius ir kompetencijas, kiek tai susiję su kokybe, kiekybe, įtraukumu ir teisingumu; — nurodė, kad investuojant į švietimą ir mokymą daromas platesnis papildomas poveikis, o tai teigiamai veikia dabartines ir būsimas išlaidas tokiose srityse kaip užimtumas, sveikatos priežiūra ir socialinės paslaugos, taip užtikrinant socialinį teisingumą ir klestėjimą.

PRIPAŽĮSTA, KAD:

1.

Kalbant apie pažangą siekiant strateginėje programoje „ET 2020“ nustatytų švietimo ir mokymo lyginamųjų standartų (1), lyginamieji standartai, kuriuose nurodytas aukštasis išsilavinimas ir ikimokyklinis ugdymas bei priežiūra, jau pasiekti, vertinant pagal Sąjungos vidurkį. Be to, beveik pasiekti lyginamieji standartai dėl įdarbintų naujų absolventų ir dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo. Vis dėlto tebėra sudėtinga pasiekti lyginamuosius standartus, susijusius su prastais 15 metų amžiaus moksleivių mokymosi rezultatais, nustatytais atlikus Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) tyrimą, ir su suaugusiųjų švietimu (2).

2.	Pažanga, kurią Sąjunga padarė siekdama programoje „ET 2020“ nustatytų lyginamųjų standartų, yra vertingas indėlis norint įgyvendinti pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą (3) ir 4-ąjį Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslą (4).

PAŽYMI, KAD:

3.

Per pastarąjį dešimtmetį Europos semestro politikos turinyje vis daugiau dėmesio buvo skiriama iššūkiams ir tikslams, susijusiems su švietimu ir mokymu, todėl buvo pateikiama daugiau atitinkamų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų (KŠSR). (5) Valstybių narių, kurioms pateikiamos tokios KŠSR, skaičius taip pat palaipsniui didėjo ir 2019 m. Europos semestro ciklo metu tai buvo visos 28 valstybės narės.

4.

2019 m. Europos semestro ciklo metu į šalims skirtas ataskaitas buvo įtrauktas naujas priedas, kuriame pristatomos preliminarios Komisijos tarnybų nuomonės dėl Europos semestro prioritetinių investicijų sričių ir sanglaudos politikos finansavimo 2021–2027 m. laikotarpiu, atspindint, inter alia, būtinybę teikti pirmenybę investicijoms į švietimą ir mokymą.

5.	Tam tikros švietimo ir mokymo tendencijos, susijusios su Europos socialinių teisių ramsčiu, stebimos naudojantis socialinių rodiklių suvestine.

MANO, KAD:

6.

Švietimas ir mokymas yra itin svarbūs siekiant ateityje užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, konkurencingumą ir užimtumą, o ugdyti bendrąsias kompetencijas (6) ir skatinti judumą bei mokymąsi visą gyvenimą yra svarbu siekiant plėtoti žmogiškąjį kapitalą. Be to, kokybišku ir įtraukiu švietimu ir mokymu ne tik atsižvelgiama į darbo rinkos poreikius, bet ir sudaromos sąlygos asmenų savirealizacijai, socialinei sanglaudai ir įtraukioms visuomenėms.

7.

Svarbu laikytis holistinio požiūrio ir rengti bei vykdyti visapusiškas mokymosi visą gyvenimą strategijas ir politiką, atsižvelgiant į mokymąsi visuose kontekstuose ir bet kokioje aplinkoje – nesvarbu, ar jie formalūs, neformalūs ar susiję su savaiminiu mokymusi, – ir visais lygmenimis: pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo mokyklinio ugdymo ir baigiant aukštuoju mokslu, profesiniu rengimu bei mokymu ir suaugusiųjų švietimu.

8.	Investicijos į švietimą ir mokymą yra galingiausios galimos investicijos į žmones ir į ateitį, o socialinė ir ekonominė grąža, kurią efektyvios ir veiksmingos investicijos į švietimą ir mokymą suteiktų atskiriems asmenims, darbdaviams ir visai visuomenei, yra neabejotina.

9.

Bendradarbiavimo strateginė programa „ET 2020“ suteikia galimybių valstybių narių ekspertams keistis tarpusavyje analitiškai įvertinta informacija, žiniomis, gebėjimais ar technologijomis. Be to, įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ šia programa remiamasi rengiant informacija pagrįstus politinius debatus dėl iššūkių ir prioritetų, susijusių su švietimu ir mokymu, be kita ko, nustatytų įgyvendinant Europos semestrą.

10.

Švietimui ir mokymui tenka svarbus vaidmuo siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, nes du programoje „ET 2020“ nustatyti lyginamieji standartai atitinka strategijoje „Europa 2020“ nustatytus pagrindinius tikslus švietimo srityje (mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas ir aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičiaus didinimas). Be to, įgyvendinant programą „ET 2020“ prie Europos semestro prisidedama išsamiais teminiais ir konkrečių šalių duomenimis, kurie kasmet pateikiami Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje (ET Monitor).

11.

Programoje „ET 2020“ nustatyti lyginamieji standartai gali būti laikomi vertingais politiniais skatinamaisiais veiksniais ir, tuo pačiu metu valstybėms narėms keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais, gali būti įkvėpimo šaltinis ir suteikti postūmį rengti ir įgyvendinti švietimo ir mokymo srities reformas, kuriomis būtų keičiama politika. Pagal programą „ET 2020“ vykdoma tarpusavio mokymosi veikla, tarpusavio vertinimas ir tarpusavio konsultavimas suteikia vertingų mokymosi ir politikos peržiūros galimybių ir gali būti naudingi teikiant konkrečiai šaliai skirtą paramą arba paramą valstybių narių grupėms, reaguojant į problemas, nustatytas ir Europos semestro kontekste.

12.	Siekiant geriau atspindėti realybę, Komisijos faktų nustatymo misijos gali suteikti papildomų galimybių stiprinti Komisijos faktinį ir analitinį švietimo ir mokymo srities prioritetų, ypatumų ir politikos pokyčių valstybėse narėse supratimą.

PABRĖŽIA, KAD:

13.

Padaryta vilčių teikianti (tačiau nevienoda) pažanga Sąjungos lygmeniu įgyvendinant programoje „ET 2020“ nustatytus lyginamuosius standartus – valstybės narės daro pažangą skirtingu tempu ir mastu. Norint įtvirtinti pažangą ir toliau gerinti padėtį, reikės dėti daugiau pastangų ir jas atnaujinti, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes. Būtina, kad valstybės narės toliau dėtų pastangas dar labiau padidinti švietimo ir mokymo kokybę, teisingumą, įtraukumą ir aktualumą.

14.

Kad švietimo ir mokymo srities reformos būtų sėkmingai vykdomos, o jų rezultatai taptų apčiuopiami, reikia skirti pakankamai laiko – dažnai daugiau laiko, nei trunka metinis Europos semestro stebėsenos ciklas. Rengiant KŠSR itin svarbu pripažinti valstybių narių atsakomybę ir suteikti joms lankstumo rengiant reformas, taip pat pakankamai laiko ir galimybių jas įgyvendinti ir įvertinti.

15.

Diskusijose dėl švietimo ir mokymo reformų Europos semestro kontekste svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į platesnį kontekstą, taip pat reikia suprasti, su kokiais iššūkiais susiduriama ir kokių reformų priemonių jau imtasi nacionaliniu lygmeniu. Tačiau, analizuojant nacionalines švietimo ir mokymo sistemas ir atitinkamą politinį atsaką vykdant faktų nustatymo misijas, dvišalio informavimo ir tolesnės veiklos ataskaitų teikimo aprėptis turėtų būti tikslinė ir ne pernelyg plati, kad būtų išvengta papildomos administracinės naštos.

16.

Siekiant išlaikyti Sąjungos ekonomikos konkurencinį pranašumą, užtikrinti jos piliečių gerovę ir sudaryti jiems sąlygas išnaudoti savo potencialą, būtinos pakankamos ir veiksmingos investicijos į švietimą ir mokymą. Siekiant pagrįsti ekonominę ir socialinę švietimo ir mokymo svarbą, reikia geresnio duomenų prieinamumo ir palyginamumo, taip pat reikia toliau dėti pastangas rengiant bendrus kriterijus ir patikimas metodikas, pagal kuriuos būtų vertinamas investicijų veiksmingumas.

17.	Sąjungos lėšos ir toliau turėtų būti svarbi švietimo ir mokymo sistemų modernizavimo rėmimo priemonė ir jomis turėtų būti reaguojama į nacionalinius ir regioninius iššūkius, nustatytus Europos semestro procese, taip pat į kitus valstybių narių nustatytus iššūkius ir poreikius.

PRITARIA TAM, KAD:

18.

Rotacijos tvarka ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė turėtų užtikrinti tęstinį švietimo ir mokymo sektoriaus darbą su Europos semestru susijusiais klausimais, laiku parengdama pasiūlymus, tiek, kiek tie klausimai susiję su švietimu ir mokymu, ir jei tai yra aktualu, be kita ko: — sudarydama palankesnes sąlygas dialogui tiek politiniu, tiek techniniu lygmeniu, įskaitant galimus bendrus ministrų posėdžius, kuriuose vyktų politiniai debatai ir nagrinėjami kompleksiniai su švietimu ir mokymu susiję klausimai, pavyzdžiui, klausimai, susiję su moksliniais tyrimais, užimtumu ar investicijomis į žmogiškąjį kapitalą ir švietimo infrastruktūrą; — išnagrinėdama galimybę pasinaudoti Švietimo ir mokymo aukšto lygio grupės posėdžiais kaip neformalių diskusijų forumu su Europos semestru susijusiems klausimams nagrinėti. Diskusijos dėl pažangos, padarytos reaguojant į KŠSR, galėtų būti surengtos ir Švietimo komitete, daugiausia dėmesio skiriant kompleksinėms problemoms, su kuriomis susiduria kelios valstybės narės, ir atitinkamoms valstybėms narėms pritarus; — paprašydama Komisijos reguliariai ir laiku teikti informaciją su švietimu ir mokymu susijusiais klausimais, kiek tai susiję su konkrečiais Europos semestro etapais, pavyzdžiui, kaip nurodyta metinėje tvaraus augimo strategijoje ir šalims skirtose ataskaitose.

19.

Pagal dabartinę Europos semestro valdymo sistemą turėtų būti stiprinamas švietimo bei mokymo ir kitų sektorių, kurių politikos klausimai iš dalies sutampa, bendradarbiavimas, kad diskusijos apie reformas ir investicijas švietimo ir mokymo srityje būtų prasmingesnės ir labiau pagrįstos informacija. Prie šio tikslo gali būti prisidedama skatinant geresnį Švietimo komiteto ir Užimtumo komiteto dialogą ir, jei tikslinga ir atsižvelgiant į iš dalies sutampantį politikos klausimą, kitų vadovaujančių Europos semestro komitetų dialogą. Šiuo atžvilgiu rotacijos tvarka ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė turėtų tęsti darbą ir toliau nagrinėti galimybes, kaip: — užtikrinti Švietimo komiteto bendradarbiavimą su Užimtumo komitetu, kai aktualu, atliekant daugiašales KŠSR, susijusių su švietimu ir mokymu, peržiūras, ir bendro intereso temomis, susijusiomis su Europos semestro procesu; — sudaryti galimybes Švietimo komitetui teikti paramą Užimtumo komitetui nagrinėjant KŠSR projektus, atsižvelgiant į pridėtinę vertę, kurią teikia valstybių narių švietimo ir mokymo politikos gilesnis supratimas; — prireikus ir jei tinkama, parengti Švietimo komiteto rašytines nuomones, skirtas Užimtumo komitetui, dėl užimtumo gairių klausimų, susijusių su švietimu ir mokymu; — užtikrinti, kad būtų laiku keičiamasi informacija ir bendrai planuojama, kiek tai susiję su prioritetais ir numatytais veiksmais, taip pat su komitetų pasiektais rezultatais, visų pirma, tarp Švietimo komiteto ir Užimtumo komiteto pirmininkų, atsižvelgiant į Europos semestro proceso tvarkaraštį; — raginti svarbiausių Europos semestro komitetų pirmininkus, visų pirma Užimtumo komiteto pirmininką, kai aktualu, dalyvauti Švietimo komiteto posėdžiuose, pavyzdžiui, Europos semestro ciklo pradžioje ir pabaigoje, kad jie galėtų trumpai informuoti apie esamą padėtį ir pokyčius, kurie yra svarbūs švietimo ir mokymo atžvilgiu.

IR PAREIŠKIA ESANTI ĮSIPAREIGOJUSI:

20.	Toliau dėti pastangas gerinti švietimo ir mokymo kokybę, teisingumą, įtraukumą ir atitiktį darbo rinkos poreikiams, be kita ko, kai tikslinga ir atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, rengiant visapusiškas įgūdžių ir mokymosi visą gyvenimą strategijas.

21.	Siekiant didinti švietimo ir mokymo matomumą ir toliau pripažinti jo, kaip galimybių suteikiančios struktūrinės politikos, vaidmenį, toliau prisidėti prie Europos semestro ir naujosios augimo strategijos – Europos žaliojo kurso – įgyvendinimo, kiek tai susiję su švietimo ir mokymo klausimais.

22.	Toliau stebėti pažangą siekiant bendrai Sąjungos lygmeniu sutartų tikslų švietimo ir mokymo srityje, o rezultatai, jei aktualu, gali būti panaudoti Europos semestro procese.

PRAŠO KOMISIJOS, VEIKIANT PAGAL JOS KOMPETENCIJĄ IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

23.	Informuoti Švietimo komitetą apie Europos semestro proceso tvarkaraštį, įskaitant įvairius jo etapus.

24.

Glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis toliau populiarinti Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį, įskaitant jo indėlį stiprinant faktinę bazę, susijusią su švietimu ir mokymu Europos semestro procese, kartu užtikrinant, kad Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis būtų grindžiamas įrodymais pagrįstomis išvadomis ir patikima metodika.

25.	Rengiant metinį Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį, užtikrinti, kad būtų laiku bendradarbiaujama su valstybėmis narėmis, taip pat užtikrinti, kad Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje būtų tiksliai atspindėtos vykdomos reformos ir nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų ypatumai.

26.	Išnagrinėti galimybę prireikus priimti Komisijos komunikatą, kuris būtų pridėtas prie Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio, kad juo būtų galima remtis rengiant Tarybos politines gaires, susijusias su svarbiausiais klausimais, nurodytais Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje.

27.	Siekti įvairių analitinių veiksmų, susijusių su švietimo ir mokymo sritimi, sinergijos ir tarpusavio papildomumo, visų pirma užtikrinant, kad Rodiklių ir lyginamųjų standartų nuolatinė grupė labiau įsitrauktų į darbą, susijusį su Europos semestre naudojamais rodikliais.

28.

Pateikti komunikatą dėl Europos švietimo erdvės, įskaitant Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą po 2020 m., apimančią visus švietimo ir mokymo lygmenis ir sektorius atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą. Tai turėtų apimti lyginamuosius standartus ir rodiklius, atspindinčius valstybių narių nustatytus prioritetus, atsižvelgiant į valstybių narių duomenų prieinamumą ir palyginamumą ir į ankstesnių konsultacijų rezultatus.

29.	Atnaujinti Skaitmeninio švietimo veiksmų planą ir Europos įgūdžių darbotvarkę, kad būtų galima reaguoti į šiuo metu iškilusius neatidėliotinus su įgūdžiais susijusius iššūkius ir, atsižvelgiant į technologijų ir visuomenės pokyčius, atliepti ateities poreikius.

30.	Išnagrinėti būdus, kaip būtų galima geriau palyginti skirtingą ekonominę ir socialinę investicijų grąžą, parengiant viešųjų išlaidų švietimui ir mokymui matavimo metodiką ir rodiklius, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.

31.	Glaudžiai bendradarbiauti su EBPO ir UNESCO, kad būtų pagerinta įrodymais grindžiamų analizių kokybė ir, jei įmanoma ir jei reikia, pagerintas bendras stebėsenos ir ataskaitų teikimo procesas.

32.	Toliau skatinti atvirą Komisijos ir valstybių narių dialogą dėl KŠSR, susijusių su švietimu ir mokymu, atsižvelgiant į nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų ypatumus.

---

(1)  Vadovaujantis naujausiais 2019 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio (ET Monitor 2019) duomenimis, 30–34 metų amžiaus asmenų, kurie sėkmingai įgijo tretinį ar lygiavertį išsilavinimą, dalis pasiekė 40,7 % (tikslas buvo 40 %). Vaikų nuo ketverių metų amžiaus iki privalomo mokyklos lankymo pradžios amžiaus, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, dalis pasiekė 95,4 % (tikslas buvo 95 %). Mokyklos nebaigusių asmenų dalis šiuo metu sudaro 10,6 % (tikslas – mažiau nei 10 %). Įdarbintų naujų absolventų dalis šiuo metu sudaro 81,6 % (tikslas – 82 %). Besimokančiųjų suaugusiųjų dalis padidėjo tik iki 11,1 %, taigi, 15 % tikslas nepasiektas.

(2)  Naujausio PISA 2018 m. tyrimo duomenimis, moksleivių, kurių mokymosi rezultatai yra prasti skaitymo (21,7 %), matematikos (22,4 %) ir gamtos mokslų (21,6 %) srityse, dalis ir toliau yra didelė – tai rodo, kad vieno iš penkių 15 metų amžiaus ES moksleivių mokymosi rezultatai vis dar nepriartėjo prie atitinkamo ES tikslo.

(3)  „Kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai valdyti savo statuso pokyčius darbo rinkoje.“ (pirmasis 2017 m. Europos socialinių teisių ramsčio principas).

(4)  „Užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi“. (4-asis JT darnaus vystymosi tikslas).

(5)  Kaip nurodyta 2019 m. Užimtumo komiteto ir Socialinės apsaugos komiteto bendroje ataskaitoje „Strategijos „Europa 2020“ vertinimas“, KŠSR užimtumo ir socialinės politikos srityse skaičius nuolat didėjo, palyginti su bendru KŠSR skaičiumi. 2018 m. daugiau kaip pusė KŠSR apėmė užimtumo ar socialinius klausimus. Visu 2011–2018 m. laikotarpiu KŠSR, į kurias įtraukti užimtumo ir socialiniai elementai, daugiausia buvo susijusios su įgūdžiais, švietimu ir mokymu (20 %).

(6)  Kaip apibrėžta 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų.

Iebildumu necelšana pret paziņoto koncentrāciju

(Lieta M.9707 — Aperam Alloys Imphy/Tekna Plasma Europe/ImphyTek Powders)

(Dokuments attiecas uz EEZ)

(2020/C 64/02)

Komisija 2020 m. vasario 20 d. nolēma neiebilst pret iepriekš minēto paziņoto koncentrāciju un atzīt to par saderīgu ar iekšējo tirgu. Šis lēmums pamatots ar Padomes Regulas (EK) Nr. 139/2004 (1) 6. panta 1. punkta b) apakšpunktu. Pilns lēmuma teksts ir pieejams tikai angļu valodā, un to publicēs pēc tam, kad no teksta būs izņemta visa komercnoslēpumus saturošā informācija. Lēmums būs pieejams:

—	Komisijas konkurences tīmekļa vietnes uzņēmumu apvienošanās sadaļā (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šajā tīmekļa vietnē ir pieejamas dažādas individuālo apvienošanās lēmumu meklēšanas iespējas, tostarp meklēšana pēc sabiedrības nosaukuma, lietas numura, datuma un nozaru kodiem,

—	elektroniskā veidā EUR-Lex tīmekļa vietnē (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lv) ar dokumenta numuru 32020M9707. EUR-Lex piedāvā tiešsaistes piekļuvi Eiropas Savienības tiesību aktiem.

---

(1)  OV L 24, 29.1.2004., 1. lpp.

Tarybos išvados dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo

(2020/C 64/03)

PRIMINDAMA:

—	2016 m. gegužės 25 d. Tarybos išvadas dėl apmokestinimo išorės strategijos ir dėl kovos su piktnaudžiavimu mokesčių sutartimis priemonių,

—	2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadas dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo sudarymo kriterijų ir proceso,

—	2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo,

—	2019 m. kovo 12 d. Tarybos išvadas dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo,

—	2019 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas dėl Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) Suomijos pirmininkavimo laikotarpiu padarytos pažangos,

Taryba,

1.	PALANKIAI VERTINA konstruktyvų ES elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) – Elgesio kodekso grupės – ir daugumos visame pasaulyje esančių jurisdikciją turinčių subjektų bendradarbiavimą mokesčių klausimais;

2.

PALANKIAI VERTINA tai, kad dauguma atitinkamų jurisdikciją turinčių subjektų ėmėsi aktyvių veiksmų, kad iki sutarto termino pašalintų trūkumus, kuriuos Elgesio kodekso grupė nustatė mokesčių skaidrumo ir sąžiningo apmokestinimo srityse, ir LAIKO, kad tie jurisdikciją turintys subjektai įvykdė savo įsipareigojimus;

3.	tačiau APGAILESTAUJA, kad kai kurie jurisdikciją turintys subjektai nesiėmė pakankamų veiksmų, kad iki sutarto termino įgyvendintų savo įsipareigojimus, ir nedalyvavo realiame dialoge, po kurio galėtų būti prisiimti tokie įsipareigojimai;

4.	atitinkamai PATVIRTINA peržiūrėtą mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą (toliau – ES sąrašas), pateiktą I priede;

5.	PATVIRTINA II priede konstatuotą dabartinę padėtį, susijusią su bendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų prisiimtais įsipareigojimais įgyvendinti gero mokesčių srities valdymo principus;

6.	PRIMENA Elgesio kodekso grupės pasiektą susitarimą dėl suderintų apsaugos priemonių;

7.	PRIMENA, kad nuo šiol I ir II priedai bus atnaujinami ne dažniau nei dukart per metus, ir, atsižvelgdama į šį principą, NUMATO abu priedus atnaujinti 2020 m. spalio mėn.;

8.

PRAŠO Elgesio kodekso grupės, remiant Tarybos generaliniam sekretoriatui, o Europos Komisijos tarnyboms teikiant techninę pagalbą, tęsti šią veiklą: — stebėti, kaip įgyvendinami jurisdikciją turinčių subjektų prisiimti įsipareigojimai įgyvendinti gero mokesčių srities valdymo principus, ir toliau vertinti atitinkamų ESBO forumų atliktą darbą, — siekti kad jurisdikciją turintys subjektai, kurie dar nėra įsipareigoję šalinti nustatytų trūkumų, įsipareigojimus prisiimtų, — palaikyti atvirą ir konstruktyvų dialogą su visais atitinkamais jurisdikciją turinčiais subjektais;

9.

MANO, kad kai kurių jurisdikciją turinčių subjektų nurodyti suvaržymai, dėl kurių jie, nepaisant jų vyriausybių realių pastangų, ne visiškai įvykdė visas priemones, kurias buvo įsipareigoję įvykdyti, kai kurias atvejais galėtų būti laikomi pagrįstais, ir SUTINKA, kad terminas, per kurį tie įsipareigojimai turi būti įvykdyti, turėtų būti pratęstas, kaip nustatyta II priede;

10.

LAIKOSI NUOMONĖS, kad: a) kadangi Turkija yra priėmusi vidaus teisės aktus, kuriais sudaromos sąlygos automatiškai keistis informacija, ir yra pranešusi EBPO apie visas ES valstybes nares, išskyrus Kiprą, jai turėtų būti suteikta daugiau laiko išspręsti visus likusius klausimus, kad būtų veiksmingai įgyvendintas automatinis keitimasis informacija su visomis ES valstybėmis narėmis. Jeigu Turkija neįdiegs priemonių, kad būtų veiksmingai įgyvendintas automatinis keitimasis informacija su visomis ES valstybėmis narėmis, kitą kartą atnaujinant sąrašą ji turėtų būti įtraukta į I priedą; b) kaip susitarta 2019 m. gruodžio 5 d. ECOFIN tarybos posėdyje, besivystančios šalys, kuriose nėra finansų centro, kurių įvertinimą pagal keitimosi informacija gavus prašymą (EOIR) standartą (1.2 kriterijų) Pasaulinis forumas sumažino ir kurios aukštu politiniu lygmeniu įsipareigojo paprašyti papildomos Pasaulinio forumo peržiūros per 18 mėnesių, turėtų likti II priede, kol bus paskelbtas toks naujas jų įvertinimas; c) besivystančioms šalims, kuriose nėra finansų centro, padariusioms realią pažangą vykdant savo įsipareigojimus, taip pat turėtų būti suteikta daugiau laiko, kad pradėtų laikytis 1.3 kriterijaus, kaip nustatyta II priede. Jeigu šie jurisdikciją turintys subjektai iki II priede nurodyto termino nebus pasirašę EBPO daugiašalės Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje su pakeitimais (toliau – Savitarpio pagalbos konvencija), per kitą sąrašo atnaujinimą jie bus įtraukti į I priedą. Be to, po pasirašymo šie jurisdikciją turintys subjektai turėtų aukštu politiniu lygmeniu pateikti Savitarpio pagalbos konvencijos ratifikavimo tvarkaraštį, kurį turi patvirtinti Elgesio kodekso grupė. Jeigu jurisdikciją turintys subjektai neratifikuos Savitarpio pagalbos konvencijos vėliausiai iki II priede nurodyto termino, per paskesnį sąrašo atnaujinimą jie bus įtraukti į I priedą; d) stebint, kaip įgyvendinami jurisdikciją turinčių subjektų prisiimti įsipareigojimai iš dalies pakeisti arba panaikinti savo žalingus mokesčių režimus (2.1 kriterijus), turėtų būti atsižvelgiama į procedūrinius vėlavimus, susidarančius dėl EBPO Žalingos mokesčių praktikos forumo (angl. Forum on Harmful Tax Practices, FHTP);

11.

PAKARTOJA, kad jurisdikciją turintys subjektai, kuriuos liečia 2.2 kriterijus, raginami apie planuojamus savo įstatymų ar susijusių gairių pakeitimus Elgesio kodekso grupei pranešti dar iki juos priimant ir PRIMENA, kad jei tokie pakeitimai keltų susirūpinimą, tokie įstatymai ar susijusios gairės turėtų būti iš dalies pakeisti ir jų atitiktis užtikrinta per tris mėnesius nuo jų priėmimo;

12.

MANO, kad Elgesio kodekso grupė turėtų stengtis užtikrinti, kad pagal 2.1 kriterijų taikomų įvertinimų ir tęstinumą užtikrinančių priemonių tvarkaraščiai būtų suderinti su dabartine FHTP praktika, ir turėtų atsižvelgti į galimus vėlavimus FHTP procese, įskaičiuojant papildomą laikotarpį, kuris būtų ne ilgesnis nei vieneri metai, arba kuris būtų nustatomas nagrinėjant kiekvieną atvejį atskirai, jei tik taip nenustatomas pernelyg ilgas pratęsimas;

13.

PRAŠO Elgesio kodekso grupės tęsti: — jurisdikciją turinčių subjektų, kuriuose taikomas iš užsienio gaunamų pajamų neapmokestinimo režimas, tikrinimą, laikantis požiūrio, dėl kurio ECOFIN taryba susitarė 2019 m. spalio 10 d. ir gruodžio 5 d., — ataskaitų pagal šalis teikimo ir kovos su BEPS minimaliųjų standartų (3.2 kriterijus) įgyvendinimo stebėseną, — trijų jurisdikciją turinčių subjektų, įtrauktų į ES įtraukimo į sąrašą procedūros geografinę aprėptį, tikrinimą, siekiant priimti sprendimą rengiantis artimiausiam I ir II priedų atnaujinimui;

14.

PRAŠO Elgesio kodekso grupės 2020 m. peržiūrėti metodą, naudojamą atrenkant jurisdikciją turinčius subjektus, siekiant juos įtraukti į ES įtraukimo į sąrašą procedūros geografinę aprėptį, kad dėmesys būtų sutelkiamas į reikšmingiausius jurisdikciją turinčius subjektus, atsižvelgiant į tai, ką sutarta nuveikti platesnės geografinės aprėpties, kaip nustatyta 2018 m., klausimu;

15.	PRAŠO Elgesio kodekso grupės dėti pastangas sugriežtinti ES gero mokesčių srities valdymo principus, reikiamu mastu juos atnaujinant, be kita ko, dirbant prie būsimo1.4 kriterijaus (keitimasis tikrosios nuosavybės informacija) ir atsižvelgiant į tarptautinio lygmens pokyčius;

16.

PRAŠO ES institucijų ir valstybių narių atitinkamai toliau atsižvelgti į I priede pateiktą peržiūrėtą ES sąrašą vykdant užsienio politiką, palaikant ekonominius santykius ir plėtojant vystomąjį bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, nedarant poveikio atitinkamoms valstybių narių ir Sąjungos kompetencijos sritims pagal Sutartis.

Euro kursas (1)

2020 m. vasario 26 d.

(2020/C 64/04)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0875
JPY	Japonijos jena	120,13
DKK	Danijos krona	7,4710
GBP	Svaras sterlingas	0,84150
SEK	Švedijos krona	10,5813
CHF	Šveicarijos frankas	1,0606
ISK	Islandijos krona	139,30
NOK	Norvegijos krona	10,2113
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,344
HUF	Vengrijos forintas	339,28
PLN	Lenkijos zlotas	4,3094
RON	Rumunijos lėja	4,8050
TRY	Turkijos lira	6,6981
AUD	Australijos doleris	1,6565
CAD	Kanados doleris	1,4469
HKD	Honkongo doleris	8,4742
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7273
SGD	Singapūro doleris	1,5204
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 322,29
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,4555
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,6329
HRK	Kroatijos kuna	7,4605
IDR	Indonezijos rupija	15 221,86
MYR	Malaizijos ringitas	4,5952
PHP	Filipinų pesas	55,538
RUB	Rusijos rublis	71,2368
THB	Tailando batas	34,664
BRL	Brazilijos realas	4,7741
MXN	Meksikos pesas	20,8060
INR	Indijos rupija	77,9195

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2020 m. kovo 1 taikomų orientacinių bei diskonto normų

(Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu (OL L 140, 2004 4 30, p. 1))

(2020/C 64/05)

Bazinės normos apskaičiuotos pagal Komisijos komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6). Atsižvelgus į orientacinės normos taikymą, dar turi būti pridėtos atitinkamos maržos, kaip nustatyta šiame komunikate. Vadinasi, diskonto normos atveju turi būti pridėta 100 bazinių punktų marža. 2008 m. sausio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 271/2008, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 794/2004, taip pat numatyta apskaičiuoti susigrąžinimo normą prie bazinės normos pridedant 100 bazinių punktų, jeigu specialiu sprendimu nenumatyta kitaip.

Pakeistos normos nurodytos paryškintuoju šriftu.

Ankstesnė lentelė paskelbta OL C 8, 2020 01 13, p. 4.

Nuo	Iki	AT	BE	BG	CY	CZ	DE	DK	EE	EL	ES	FI	FR	HR	HU	IE	IT	LT	LU	LV	MT	NL	PL	PT	RO	SE	SI	SK	UK
2020 03 01	...	-0,31	-0,31	0,00	-0,31	2,25	-0,31	-0,05	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	0,26	0,30	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	1,84	-0,31	3,21	0,26	-0,31	-0,31	0,94
2020 02 01	2020 02 29	-0,31	-0,31	0,00	-0,31	2,25	-0,31	-0,07	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	0,26	0,30	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	1,84	-0,31	3,21	0,18	-0,31	-0,31	0,94
2020 01 01	2020 01 31	-0,31	-0,31	0,00	-0,31	2,25	-0,31	-0,12	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	0,26	0,30	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	1,84	-0,31	3,21	0,11	-0,31	-0,31	0,94

Atnaujintas sienos perėjimo punktų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 2 straipsnio 8 dalyje, sąrašas (1)

(2020/C 64/06)

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (2) 2 straipsnio 8 punkte nurodytų sienos perėjimo punktų sąrašas skelbiamas, atsižvelgiant į valstybių narių pagal Šengeno sienų kodekso 39 straipsnį Komisijai pateiktą informaciją.

Informacija skelbiama Oficialiajame leidinyje, be to, reguliariai atnaujinamą informaciją galima rasti Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato svetainėje.

PRANCŪZIJA

OL C 411, 2017 12 2, p. 10 skelbtos informacijos pakeitimas

SIENOS PERĖJIMO PUNKTŲ SĄRAŠAS

Oro

(1)	Ajaccio‐Napoléon-Bonaparte

(2)	Albert-Bray

(3)	Angers-Marcé

(4)	Angoulême-Brie-Champniers

(5)	Annecy-Methet

(6)	Auxerre-Branches

(7)	Avignon-Caumont

(8)	Bâle-Mulhouse

(9)	Bastia-Poretta

(10)	Beauvais-Tillé

(11)	Bergerac‐Dordogne-Périgord

(12)	Béziers-Vias

(13)	Biarritz‐Pays Basque

(14)	Bordeaux-Mérignac

(15)	Brest‐Bretagne

(16)	Brive-Souillac

(17)	Caen-Carpiquet

(18)	Calais-Dunkerque

(19)	Calvi-Sainte-Catherine

(20)	Cannes-Mandelieu

(21)	Carcassonne-Salvaza

(22)	Châlons-Vatry

(23)	Chambéry-Aix-les-Bains

(24)	Châteauroux-Déols

(25)	Cherbourg-Mauperthus

(26)	Clermont-Ferrand-Auvergne

(27)	Colmar-Houssen

(28)	Deauville‐Normandie

(29)	Dijon-Longvic

(30)	Dinard-Pleurtuit‐Saint-Malo

(31)	Dôle-Tavaux

(32)	Épinal-Mirecourt

(33)	Figari-Sud Corse

(34)	Grenoble‐Alpes-Isère

(35)	Hyères-le Palivestre

(36)	Paris-Issy-les-Moulineaux

(37)	La Môle – Saint-Tropez (veikia nuo m. birželio 15 d. iki rugsėjo 30 d.)

(38)	La Rochelle-Île de Ré

(39)	La Roche-sur-Yon

(40)	Laval-Entrammes

(41)	Le Castellet (nuo 2019 m. birželio 9 d. iki birželio 30 d.)

(42)	Le Havre-Octeville

(43)	Le Mans-Arnage

(44)	Le Touquet‐Côte ďOpale

(45)	Lille-Lesquin

(46)	Limoges-Bellegarde

(47)	Lorient-Lann-Bihoué

(48)

Lyon-Bron

(49)	Lyon-Saint-Exupéry

(50)	Marseille-Provence

(51)	Metz-Nancy-Lorraine

(52)	Monaco-Héliport

(53)	Montpellier‐Méditérranée

(54)	Nantes-Atlantique

(55)	Nice-Côte d’Azur

(56)	Nîmes-Garons

(57)	Orléans-Bricy

(58)	Orléans-Saint-Denis-de-l’Hôtel

(59)	Paris-Charles de Gaulle

(60)	Paris-le Bourget

(61)	Paris-Orly

(62)	Pau-Pyrénées

(63)	Perpignan-Rivesaltes

(64)	Poitiers-Biard

(65)	Quimper‐Pluguffan (veikia nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pradžios)

(66)	Rennes Saint-Jacques

(67)	Rodez‐Aveyron

(68)	Rouen-Vallée de Seine

(69)	Saint-Brieuc-Armor

(70)	Saint-Étienne Loire

(71)	Saint-Nazaire-Montoir

(72)	Strasbourg-Entzheim

(73)	Tarbes-Lourdes‐Pyrénées

(74)	Toulouse-Blagnac

(75)	Toulouse-Francazal

(76)	Tours‐Val de Loire

(77)	Troyes-Barberey

Jūros

(1)

Ajaccio

(2)

Bastia

(3)

Bayonne

(4)

Bordeaux

(5)

Boulogne

(6)

Brest

(7)	Caen-Ouistreham

(8)

Calais

(9)	Cannes-Vieux Port

(10)

Carteret

(11)

Cherbourg

(12)

Dieppe

(13)

Douvres

(14)

Dunkerque

(15)

Granville

(16)

Honfleur

(17)	La Rochelle-La Pallice

(18)

Le Havre

(19)	Les Sables-d’Olonne-Port

(20)

Lorient

(21)

Marseille

(22)	Monaco-Port de la Condamine

(23)	Nantes-Saint-Nazaire

(24)

Nice

(25)	Port-de-Bouc-Fos/Port-Saint-Louis

(26)	Port-la-Nouvelle

(27)	Port-Vendres

(28)

Roscoff

(29)

Rouen

(30)	Saint-Brieuc

(31)	Saint-Malo

(32)

Sète

(33)

Toulon

Sausumos

(1)	Bourg-Saint-Maurice geležinkelio stotis (veikia nuo gruodžio pradžios iki balandžio vidurio)

(2)	Moûtiers geležinkelio stotis (veikia nuo gruodžio pradžios iki balandžio vidurio)

(3)	Ashford International geležinkelio stotis

(4)	Avignon-Centre geležinkelio stotis

(5)	Cheriton/Coquelles

(6)	Chessy-Marne-la-Vallée geležinkelio stotis

(7)	Fréthun geležinkelio stotis

(8)	Lille-Europe geležinkelio stotis

(9)	Paris-Nord geležinkelio stotis

(10)	St-Pancras geležinkelio stotis

(11)	Ebbsfleet geležinkelio stotis

(12)	Pas de la Case-Porta

Anksčiau skelbtos informacijos sąrašas

OL C 316, 2007 12 28, p. 1

OL C 134, 2008 5 31, p. 16

OL C 177, 2008 7 12, p. 9

OL C 200, 2008 8 6, p. 10

OL C 331, 2008 12 31, p. 13

OL C 3, 2009 1 8, p. 10

OL C 37, 2009 2 14, p. 10

OL C 64, 2009 3 19, p. 20

OL C 99, 2009 4 30, p. 7

OL C 229, 2009 9 23, p. 28

OL C 263, 2009 11 5, p. 22

OL C 298, 2009 12 8, p. 17

OL C 74, 2010 3 24, p. 13

OL C 326, 2010 12 3, p. 17

OL C 355, 2010 12 29, p. 34

OL C 22, 2011 1 22, p. 22

OL C 37, 2011 2 5, p. 12

OL C 149, 2011 5 20, p. 8

OL C 190, 2011 6 30, p. 17

OL C 203, 2011 7 9, p. 14

OL C 210, 2011 7 16, p. 30

OL C 271, 2011 9 14, p. 18

OL C 356, 2011 12 6, p. 12

OL C 111, 2012 4 18, p. 3

OL C 183, 2012 6 23, p. 7

OL C 313, 2012 10 17, p. 11

OL C 394, 2012 12 20, p. 22

OL C 51, 2013 2 22, p. 9

OL C 167, 2013 6 13, p. 9

OL C 242, 2013 8 23, p. 2

OL C 275, 2013 9 24, p. 7

OL C 314, 2013 10 29, p. 5

OL C 324, 2013 11 9, p. 6

OL C 57, 2014 2 28, p. 4

OL C 167, 2014 6 4, p. 9

OL C 244, 2014 7 26, p. 22

OL C 332, 2014 9 24, p. 12

OL C 420, 2014 11 22, p. 9

OL C 72, 2015 2 28, p. 17

OL C 126, 2015 4 18, p. 10

OL C 229, 2015 7 14, p. 5

OL C 341, 2015 10 16, p. 19

OL C 84, 2016 3 4, p. 2

OL C 236, 2016 6 30, p. 6

OL C 278, 2016 7 30, p. 47

OL C 331, 2016 9 9, p. 2

OL C 401, 2016 10 29, p. 4

OL C 484, 2016 12 24, p. 30

OL C 32, 2017 2 1, p. 4

OL C 74, 2017 3 10, p. 9

OL C 120, 2017 4 13, p. 17

OL C 152, 2017 5 16, p. 5

OL C 411, 2017 12 2, p. 10

OL C 31, 2018 1 27, p. 12

OL C 261, 2018 7 25, p. 6

OL C 264, 2018 7 26, p. 8

OL C 368, 2018 10 11, p. 4

OL C 459, 2018 12 20, p. 40

OL C 43, 2019 2 4, p. 2

---

(1)  Anksčiau paskelbtų pavyzdžių sąrašas pateikiamas šio atnaujinimo pabaigoje.

(2)  OL L 77, 2016 3 23, p. 1.

Pranešimas apie antisubsidinių priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Turkijos Respublikos kilmės vaivorykštiniams upėtakiams, galiojimo termino peržiūros inicijavimą

(2020/C 64/07)

Paskelbus pranešimą (1) apie artėjančią galiojančių antisubsidinių priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Turkijos Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės vaivorykštiniams upėtakiams, galiojimo pabaigą, Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (2) (toliau – pagrindinis reglamentas) 18 straipsnį.

1.   Prašymas atlikti peržiūrą

Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 40 % visų vaivorykštinių upėtakių Sąjungoje, vardu 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė Danijos akvakultūros organizacija (toliau – TDAO arba pareiškėjas).

Suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje pateikiama nekonfidenciali prašymo versija, įskaitant pareiškėjo pateiktą ir Komisijos išnagrinėtą informaciją, taip pat Sąjungos gamintojų paramos lygio analizė. Šio pranešimo 5.6 skirsnyje pateikiama informacija apie suinteresuotųjų šalių galimybę susipažinti su byla.

2.   Peržiūrimasis produktas

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – Turkijos Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss):

—	kurių gyvasis svoris ne didesnis kaip 1,2 kg arba

—	kurie yra švieži, atšaldyti, užšaldyti ir (arba) rūkyti:

—	neišdorotos žuvys (su galvomis), be žiaunų arba su jomis, išskrostos arba neišskrostos, kurių kiekvienos svoris ne didesnis kaip 1,2 kg, arba

—	be galvų, be žiaunų arba su jomis, išskrostos arba neišskrostos, kurių kiekvienos svoris ne didesnis kaip 1 kg, arba

—	filė, kurių kiekvienos svoris ne didesnis kaip 400 g

ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 0301 91 90, ex 0302 11 80, ex 0303 14 90, ex 0304 42 90, ex 0304 82 90 ir ex 0305 43 00 (TARIC kodai 0301919011, 0302118011, 0303149011, 0304429010, 0304829010 ir 0305430011) (toliau – peržiūrimasis produktas).

3.   Galiojančios priemonės

Šiuo metu galiojančios priemonės – galutinis kompensacinis muitas, nustatytas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/309 (3).

4.   Peržiūros pagrindas

Prašymas grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

4.1.    Įtarimas dėl subsidijavimo tęsimosi tikimybės

Pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamosios šalies peržiūrimojo produkto gamintojai naudojasi ir veikiausiai toliau naudosis įvairiomis nagrinėjamosios šalies Vyriausybės teikiamomis subsidijomis.

Įtariamą subsidijavimo praktiką, be kita ko, sudaro (galimas) tiesioginis lėšų pervedimas, pvz., tiesioginės subsidijos peržiūrimojo produkto gamybai, peržiūrimojo produkto gamintojams teikiamos lengvatinės paskolos ir lengvatinis draudimas.

Pareiškėjas tvirtina, kad aprašytos priemonės yra subsidijos, nes jas taikydama nagrinėjamosios šalies Vyriausybė skiria finansinį įnašą, o peržiūrimojo produkto gamintojai gauna naudos. Įtariama, kad tos subsidijos yra skiriamos konkrečiai pramonės šakai arba kad jos priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, todėl yra kompensuotinos.

Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį, Komisija parengė memorandumą dėl įrodymų pakankamumo, kuriame pateikiamas visų Komisijos turimų įrodymų, kuriais remdamasi Komisija inicijuoja šį tyrimą, vertinimas. Šį memorandumą galima rasti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje.

Komisija pasilieka teisę ištirti kitas atitinkamas subsidijas, kurios gali būti nustatytos atliekant tyrimą.

4.2.    Įtarimas dėl žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės

Pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, kad yra tikimybė, jog žala tęsis arba pasikartos.

Pareiškėjas pateikė įrodymų, kad peržiūrimojo produkto importas iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą išliko didelis absoliučiaisiais skaičiais ir pagal rinkos dalį.

Pareiškėjas taip pat pateikė įrodymų, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, dabartinis peržiūrimojo produkto importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies mastas veikiausiai padidėtų, nes dėl importo iš Turkijos toliau priverstinai mažinamos ES pardavimo kainos, taip pat dėl Turkijos liros devalvacijos ir Sąjungos rinkos patrauklumo. Galiausiai pareiškėjas tvirtina įtariantis, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, importo iš nagrinėjamosios šalies subsidijuojamomis kainomis mastas dar gerokai padidėtų, todėl žala Sąjungos pramonei veikiausiai būtų daroma ir toliau.

5.   Procedūra

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 25 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai subsidijavimo ir žalos tikimybės įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu, inicijuoja peržiūrą.

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą bus nustatyta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui nagrinėjamųjų šalių kilmės peržiūrimojo produkto subsidijavimas ir Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi arba pasikartotų.

Remiantis pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalimi, nagrinėjamosios šalies Vyriausybė pakviesta dalyvauti konsultacijose.

Komisija taip pat primena, kad 2018 m. birželio 8 d. įsigaliojusiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/825 (4) (prekybos apsaugos priemonių modernizavimo dokumentų rinkiniu) padaryta įvairių pakeitimų, susijusių su tvarkaraščiu ir terminais, anksčiau taikytais antisubsidijų tyrimuose. Sutrumpinti terminai, per kuriuos suinteresuotosios šalys turi pranešti apie save, ypač ankstyvajame tyrimo etape.

5.1.    Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

Atliekant subsidijavimo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą bus nagrinėjamas 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas bus nagrinėjamas laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

5.2.    Pastabos dėl prašymo ir tyrimo inicijavimo

Visos suinteresuotosios šalys, norinčios pateikti pastabų dėl prašymo (įskaitant klausimus, susijusius su žala ir priežastiniu ryšiu) arba bet kokių aspektų, susijusių su tyrimo inicijavimu (įskaitant prašymo rėmimo lygį), privalo tai padaryti per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

Prašymai išklausyti dėl tyrimo inicijavimo turi būti pateikti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

5.3.    Subsidijavimo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės nustatymo procedūra

Per priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija nagrinėja eksportą į Sąjungą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį ir, neatsižvelgdama į eksportą į Sąjungą, sprendžia, ar peržiūrimąjį produktą nagrinėjamojoje šalyje gaminančių ir parduodančių bendrovių padėtis yra tokia, kad eksportas subsidijuojamomis kainomis į Sąjungą veikiausiai būtų tęsiamas arba pasikartotų, jei priemonės nustotų galioti.

Todėl Komisijos tyrime kviečiami dalyvauti visi peržiūrimojo produkto gamintojai (5), neatsižvelgiant į tai, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jie eksportavo (6) peržiūrimąjį produktą į Sąjungą.

5.3.1.   Nagrinėjamosios šalies gamintojų tyrimas

Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamojoje šalyje gali būti daug su šia priemonių galiojimo termino peržiūra susijusių gamintojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali sumažinti tirtinų gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka bus vykdoma pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), visi gamintojai arba jų vardu veikiantys atstovai, taip pat ir tie, kurie nebendradarbiavo atliekant tyrimą, po kurio nustatytos atliekant šią peržiūrą nagrinėjamos priemonės, prašomi per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos Komisijai pateikti informaciją apie savo bendroves. Ši informacija turi būti teikiama per TRON.tdi šiuo adresu: https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/tdi/form/769e6287-131e-a09f-10ea-8bb251e33089. Informacija apie prisijungimą prie Tron pateikiama 5.6 ir 5.9 skirsniuose.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą gamintojų atrankai, Komisija taip pat kreipsis į nagrinėjamosios šalies valdžios institucijas ir gali kreiptis į visas žinomas nagrinėjamosios šalies gamintojų asociacijas.

Jei atranka būtina, gamintojai bus atrenkami remiantis didžiausia tipiška gamybos, pardavimo arba eksporto apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Komisija visiems žinomiems gamintojams, nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms ir gamintojų asociacijoms praneš (jei reikia, per nagrinėjamosios šalies valdžios institucijas) apie atrinktas bendroves.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą su nagrinėjamosios šalies gamintojais susijusiam tyrimui, Komisija atrinktiems gamintojams, visoms žinomoms gamintojų asociacijoms ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms pateiks klausimynus.

Kai Komisija gaus reikiamą informaciją gamintojams atrinkti, ji informuos atitinkamas šalis apie savo sprendimą, ar jie bus atrinkti. Atrinkti gamintojai užpildytą klausimyną turės pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie sprendimą dėl jų atrinkimo dienos, jei nenurodyta kitaip.

Komisija prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtos bylos pridės pastabą dėl atrankos. Visos pastabos dėl atrankos turi būti gautos per 3 dienas nuo pranešimo apie sprendimą dėl atrankos dienos.

Nagrinėjamosios šalies gamintojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje (7).

Nedarant poveikio galimybei taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį, bendrovės, kurios sutiko, kad gali būti atrenkamos, bet nebuvo atrinktos, laikomos bendradarbiaujančiomis bendrovėmis (toliau – neatrinkti bendradarbiaujantys gamintojai).

5.3.2.   Nesusijusių importuotojų tyrimas (8) (9)

Šiame tyrime kviečiami dalyvauti nesusiję peržiūrimojo produkto importuotojai iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą, taip pat ir nebendradarbiavusieji atliekant tyrimą, po kurio nustatytos galiojančios priemonės.

Atsižvelgdama į tai, kad gali būti daug su šia priemonių galiojimo termino peržiūra susijusių nesusijusių importuotojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali sumažinti tirtinų nesusijusių importuotojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka bus vykdoma pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), visi nesusiję importuotojai arba jų vardu veikiantys atstovai, įskaitant tuos, kurie nebendradarbiavo atliekant tyrimą, po kurio nustatytos atliekant šią peržiūrą nagrinėjamos priemonės, prašomi Komisijai pranešti apie save. Šios šalys privalo tai padaryti per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos ir Komisijai pateikti šio pranešimo priede nurodytą informaciją apie savo bendrovę (-es).

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą nesusijusių importuotojų atrankai, Komisija taip pat gali kreiptis į visas žinomas importuotojų asociacijas.

Jei atranka būtina, importuotojai gali būti atrenkami remiantis didžiausia tipiška peržiūrimojo produkto iš nagrinėjamosios šalies pardavimo Sąjungoje apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Komisija visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams ir importuotojų asociacijoms praneš apie atrinktas bendroves.

Komisija prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtos bylos taip pat pridės pastabą dėl atrankos. Visos pastabos dėl atrankos turi būti gautos per 3 dienas nuo pranešimo apie sprendimą dėl atrankos dienos.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą tyrimui, Komisija atrinktiems nesusijusiems importuotojams pateiks klausimynus. Tos šalys užpildytą klausimyną privalo pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie atranką dienos, jei nenurodyta kitaip.

Nesusijusiems importuotojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje (10).

5.4.    Žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės nustatymo procedūra

Siekiant nustatyti, ar yra tikimybė, kad Sąjungos pramonei daroma žala gali tęstis arba pasikartoti, Komisijos tyrime kviečiami dalyvauti Sąjungos peržiūrimojo produkto gamintojai.

Atsižvelgdama į tai, kad yra daug su šia priemonių galiojimo termino peržiūra susijusių Sąjungos gamintojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija nusprendė sumažinti tirtinų Sąjungos gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka vykdoma pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

Komisija preliminariai atrinko tam tikrus Sąjungos gamintojus. Išsamesnės informacijos galima rasti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje. Suinteresuotosios šalys raginamos teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Be to, kiti Sąjungos gamintojai ar jų vardu veikiantys atstovai, manantys, kad yra priežasčių, dėl kurių jie turėtų būti atrinkti, turi susisiekti su Komisija per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Visos pastabos dėl preliminariai atrinktų bendrovių turi būti gautos per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, jei nenurodyta kitaip.

Komisija visiems žinomiems Sąjungos gamintojams ir (arba) Sąjungos gamintojų asociacijoms praneš apie galiausiai atrinktas bendroves.

Atrinkti Sąjungos gamintojai užpildytą klausimyną turės pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie sprendimą dėl jų atrinkimo dienos, jei nenurodyta kitaip.

Sąjungos gamintojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje (11).

5.5.    Sąjungos interesų vertinimo procedūra

Jeigu tikimybė, kad subsidijavimas ir jo daroma žala gali tęstis arba pasikartoti, bus patvirtinta, pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį bus sprendžiama, ar kompensacinių priemonių tolesnis taikymas neprieštarautų Sąjungos interesams.

Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, profesinės sąjungos ir vartotojams atstovaujančios organizacijos raginami pateikti Komisijai informacijos apie Sąjungos interesus. Kad galėtų dalyvauti tyrime, vartotojams atstovaujančios organizacijos turi įrodyti, kad jų veikla ir peržiūrimasis produktas yra objektyviai susiję.

Informacija dėl Sąjungos interesų vertinimo turi būti pateikta per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, jei nenurodyta kitaip. Šią informaciją galima teikti laisva forma arba pildant Komisijos parengtą klausimyną. Klausimynų kopijos, įskaitant peržiūrimojo produkto naudotojams skirto klausimyno kopiją, pateikiamos suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje (12). Bet kuriuo atveju į informaciją, pateiktą pagal 31 straipsnį, bus atsižvelgta tik tuomet, jei pateikiant ji bus pagrįsta faktiniais įrodymais.

5.6.    Suinteresuotosios šalys

Kad galėtų dalyvauti tyrime, suinteresuotosios šalys, kaip antai nagrinėjamosios šalies gamintojai, Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, profesinės sąjungos ir vartotojams atstovaujančios organizacijos, pirmiausia turi įrodyti, kad jų veikla ir peržiūrimasis produktas yra objektyviai susiję.

Nagrinėjamosios šalies gamintojai, Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, kurie pateikė informaciją pagal 5.3, 5.4 ir 5.5 skirsniuose aprašytas procedūras, bus laikomi suinteresuotosiomis šalimis, jei jų veikla ir peržiūrimasis produktas yra objektyviai susiję.

Kitos šalys galės dalyvauti tyrime kaip suinteresuotosios šalys tik nuo to momento, kai apie save praneš, ir su sąlyga, kad jų veikla ir peržiūrimasis produktas yra objektyviai susiję. Dėl to, kad subjektas laikomas suinteresuotąja šalimi, nedaromas poveikis pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymui.

Suinteresuotosioms šalims susipažinti su byla galima per TRON.tdi adresu https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI. Kad gautumėte prieigą, laikykitės tame puslapyje pateiktų nurodymų.

5.7.    Kita rašytinė informacija

Atsižvelgiant į šio pranešimo nuostatas, visos suinteresuotosios šalys raginamos reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Jei nenurodyta kitaip, šią informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisija turi gauti per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

5.8.    Galimybė būti išklausytiems Komisijos tyrimo tarnybų

Visos suinteresuotosios šalys gali prašyti būti išklausytos Komisijos tyrimo tarnybų. Visi prašymai išklausyti turi būti pateikiami raštu, juose turi būti nurodytos prašymo priežastys ir santrauka klausimų, kuriuos suinteresuotoji šalis nori aptarti per klausymą. Per klausymą bus nagrinėjami tik klausimai, kuriuos suinteresuotosios šalys iš anksto pateikė raštu.

Iš esmės per klausymus nebus pristatoma į bylą iki tol neįtraukta faktinė informacija. Vis dėlto, siekiant užtikrinti gerą administravimą ir sudaryti sąlygas Komisijos tarnyboms atlikti tyrimą, suinteresuotųjų šalių gali būti paprašyta po klausymo pateikti naujos faktinės informacijos.

5.9.    Rašytinės informacijos teikimo, užpildytų klausimynų siuntimo ir susirašinėjimo tvarka

Prekybos apsaugos tyrimams atlikti Komisijai pateikiama informacija neturi būti saugoma autorių teisių. Prieš pateikdamos Komisijai informaciją ir (arba) duomenis, kurių autorių teisės priklauso trečiajai šaliai, suinteresuotosios šalys turi paprašyti autorių teisių subjekto specialaus leidimo, kuriuo būtų aiškiai leidžiama: a) Komisijai naudoti informaciją ir duomenis atliekant šį prekybos apsaugos tyrimą ir b) pateikti informaciją ir (arba) duomenis šio tyrimo suinteresuotosioms šalims taip, kad jos galėtų pasinaudoti savo teisėmis į gynybą.

Visa laikyti konfidencialia prašoma rašytinė informacija, įskaitant šiame pranešime prašomą informaciją, užpildytus klausimynus ir suinteresuotųjų šalių susirašinėjimą, ženklinama „neskelbtina“ (13) grifu. Šiam tyrimui informaciją teikiančių šalių prašoma nurodyti priežastis, dėl kurių prašoma informaciją laikyti konfidencialia.

Suinteresuotosios šalys, teikiančios „neskelbtiną“ informaciją, pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį privalo kartu pateikti nekonfidencialią tokios informacijos santrauką, paženklintą grifu „suinteresuotosioms šalims susipažinti“. Santrauka turi būti pakankamai išsami, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialios informacijos esmę. Jei konfidencialią informaciją teikianti šalis nenurodo tinkamos prašymo laikyti informaciją konfidencialia priežasties arba nepateikia reikiamos formos ir kokybės nekonfidencialios tokios informacijos santraukos, Komisija į tokią informaciją gali neatsižvelgti, nebent remiantis atitinkamais šaltiniais įrodoma, kad ši informacija yra teisinga.

Visą informaciją ir prašymus, įskaitant nuskenuotus įgaliojimus ir sertifikatus, suinteresuotosios šalys raginamos teikti per TRON.tdi (https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI). Naudodamos TRON.tdi arba e. paštą suinteresuotosios šalys sutinka su elektroninio informacijos teikimo taisyklėmis, nustatytomis dokumente „Susirašinėjimas su Europos Komisija nagrinėjant prekybos apsaugos bylas“, paskelbtame Prekybos generalinio direktorato svetainėje http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2011/june/tradoc_148003.pdf. Suinteresuotosios šalys turi nurodyti savo pavadinimą, adresą, telefono numerį ir galiojantį e. pašto adresą, be to, jos turėtų užtikrinti, jog nurodytas e. pašto adresas būtų oficialios darbinės dėžutės, kuri kasdien tikrinama. Kai bus pateikti kontaktiniai duomenys, Komisija bendraus su suinteresuotosiomis šalimis tik per TRON.tdi arba e. paštu, nebent šios aiškiai nurodytų pageidaujančios visus dokumentus iš Komisijos gauti kitomis ryšio priemonėmis arba dokumentus dėl jų pobūdžio tektų siųsti registruotu paštu. Išsamesnių taisyklių ir informacijos dėl susirašinėjimo su Komisija, įskaitant informacijos teikimo per TRON.tdi ir e. paštu principus, suinteresuotosios šalys gali rasti minėtose susirašinėjimo su suinteresuotosiomis šalimis gairėse.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate H

Office: CHAR 04/039

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

TRON.tdi adresas: https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/tdi

E. paštas: TRADE-R720-TROUT-SUBSIDY@ec.europa.eu,

TRADE-R720-TROUT-INJURY@ec.europa.eu

6.   Tyrimo tvarkaraštis

Laikantis pagrindinio reglamento 22 straipsnio 1 dalies, tyrimas paprastai baigiamas per 12 mėnesių ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

7.   Informacijos teikimas

Paprastai suinteresuotosios šalys informaciją gali teikti tik per šio pranešimo 5 skirsnyje nustatytus terminus.

Kad tyrimas būtų baigtas iki privalomų terminų, Komisija nepriims informacijos iš suinteresuotųjų šalių po pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo pateikimo termino arba, jei taikytina, po pastabų dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo pateikimo termino.

8.   Galimybė teikti pastabas dėl kitų šalių pateiktos informacijos

Siekiant užtikrinti teises į gynybą, suinteresuotosioms šalims turėtų būti suteikta galimybė teikti pastabas dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos. Suinteresuotosios šalys gali teikti pastabas dėl klausimų, iškeltų kitų suinteresuotųjų šalių pateiktoje informacijoje, bet negali kelti naujų klausimų.

Pastabos dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos, susijusios su galutinių išvadų atskleidimu, turėtų būti pateiktos per 5 dienas nuo pastabų dėl galutinių išvadų pateikimo termino, jei nenurodyta kitaip. Papildomo galutinio faktų atskleidimo atveju kitų suinteresuotųjų šalių pastabos dėl šio papildomo faktų atskleidimo turėtų būti pateiktos per 1 dieną nuo pastabų dėl šio papildomo atskleidimo pateikimo termino, jei nenurodyta kitaip.

Nurodytais terminais nedaromas poveikis Komisijos teisei tinkamai pagrįstais atvejais prašyti suinteresuotųjų šalių pateikti papildomos informacijos.

9.   Šiame pranešime nustatytų terminų pratęsimas

Šiame pranešime nustatyti terminai gali būti pratęsti, jei to prašo suinteresuotosios šalys, nurodydamos pagrįstą priežastį.

Prašyti pratęsti šiame pranešime nurodytus terminus reikėtų tik išimtinėmis aplinkybėmis ir jie bus pratęsti tik tinkamai pagrįstais atvejais. Bet kuriuo atveju terminas klausimyno atsakymams pateikti dažniausiai pratęsiamas daugiausia 3 dienomis ir paprastai ne daugiau kaip 7 dienomis. Terminas, per kurį turi būti pateikta kita pranešime apie inicijavimą nurodyta informacija, gali būti pratęstas daugiausia 3 dienomis, nebent įrodoma, kad yra išimtinių aplinkybių.

10.   Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą terminą arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį išvados (teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją gali būti neatsižvelgiama ir remiamasi turimais faktais.

Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir todėl išvados grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei bendradarbiavimo atveju.

Atsakymo pateikimas ne kompiuterine forma nelaikomas nebendradarbiavimu, jeigu suinteresuotoji šalis įrodo, kad atsakymo pateikimas reikalaujamu būdu sudarytų pernelyg didelių sunkumų ar nepagrįstų papildomų išlaidų. Suinteresuotoji šalis turėtų nedelsdama susisiekti su Komisija.

11.   Bylas nagrinėjantis pareigūnas

Suinteresuotosios šalys gali prašyti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas tikrina prašymus susipažinti su byla, ginčus dėl dokumentų konfidencialumo, prašymus pratęsti terminą ir visus kitus prašymus, susijusius su suinteresuotųjų šalių ir trečiųjų šalių teisėmis į gynybą, kurie gali būti pateikti tyrimo metu.

Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali surengti klausymą ir veikti kaip suinteresuotosios (-ųjų) šalies (-ių) ir Komisijos tarnybų tarpininkas, kad būtų visapusiškai užtikrintos suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą. Prašymai išklausyti dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui turėtų būti teikiami raštu, o juose nurodomos prašymo priežastys. Bylas nagrinėjantis pareigūnas išnagrinės prašymų priežastis. Šie klausymai turėtų vykti tik tuo atveju, jei klausimai per tinkamą laiką nebuvo išspręsti su Komisijos tarnybomis.

Visi prašymai turi būti pateikti tinkamu laiku, kad nebūtų sutrukdyta sklandžiai vykdyti tyrimus. Todėl prašyti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas, suinteresuotosios šalys turėtų kuo greičiau po tokio įvykio, dėl kurio toks dalyvavimas yra pagrįstas. Jeigu prašymai išklausyti pateikiami nesilaikant atitinkamų terminų, bylas nagrinėjantis pareigūnas taip pat išnagrinės tokių pavėluotai pateiktų prašymų priežastis, iškeltų klausimų pobūdį ir šių klausimų poveikį teisėms į gynybą, tinkamai atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti gerą administravimą ir laiku baigti tyrimą.

Daugiau informacijos ir kontaktinius duomenis suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos GD svetainėje http://ec.europa.eu/trade/trade-policy-and-you/contacts/hearing-officer/.

12.   Galimybė prašyti atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį

Kadangi ši priemonių galiojimo termino peržiūra inicijuojama vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatomis, dėl jos išvadų galiojančios priemonės nebus keičiamos, bet tos priemonės bus panaikintos arba toliau taikomos pagal pagrindinio reglamento 22 straipsnio 3 dalį.

Jei kuri nors suinteresuotoji šalis mano, kad reikia peržiūrėti priemones, kad vėliau jas būtų galima keisti, ji gali prašyti atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

Šalys, norinčios prašyti tokios peržiūros, kuri būtų atliekama nepriklausomai nuo šiame pranešime minimos priemonių galiojimo termino peržiūros, gali kreiptis į Komisiją pirma nurodytu adresu.

13.   Asmens duomenų tvarkymas

Visi per šį tyrimą surinkti asmens duomenys bus naudojami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (14).

Pranešimą apie duomenų apsaugą, kuriuo visi asmenys informuojami apie asmens duomenų tvarkymą vykdant Komisijos prekybos apsaugos veiklą, galima rasti Prekybos GD svetainėje http://ec.europa.eu/trade/policy/accessing-markets/trade-defence/.

---

(1)  OL C 209, 2019 6 20, p. 34.

(2)  OL L 176, 2016 6 30, p. 55.

(3)  2015 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/309, kuriuo tam tikriems importuojamiems Turkijos kilmės vaivorykštiniams upėtakiams nustatomas galutinis kompensacinis muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 56, 2015 2 27, p. 12).

(4)  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/825, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ir Reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 143, 2018 6 7, p. 1).

(5)  Gamintojas – bet kuri nagrinėjamosios šalies bendrovė, gaminanti peržiūrimąjį produktą, taip pat visos su ja susijusios bendrovės, dalyvaujančios gaminant, vidaus rinkoje parduodant ar eksportuojant peržiūrimąjį produktą.

(6)  Eksportuojantis gamintojas – bet kuri nagrinėjamosios šalies bendrovė, gaminanti ir į Sąjungos rinką tiesiogiai ar per trečiąją šalį eksportuojanti peržiūrimąjį produktą, taip pat ir visos su ja susijusios bendrovės, dalyvaujančios gaminant, vidaus rinkoje parduodant ar eksportuojant peržiūrimąjį produktą.

(7)  https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2450

(8)  Atrinkti galima tik su eksportuojančiais gamintojais nesusijusius importuotojus. Su eksportuojančiais gamintojais nesusiję importuotojai turi užpildyti šiems eksportuojantiems gamintojams skirto klausimyno I priedą. Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 127 straipsnį du asmenys laikomi susijusiais, jeigu: a) vienas iš jų yra kito asmens įmonės vadovas arba darbuotojas; b) jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai; c) jie yra darbdavys ir darbuotojas; d) trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas; e) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; f) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomi trečiojo asmens; g) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį arba h) jie yra vienos šeimos nariai (OL L 343, 2015 12 29, p. 558). Asmenys laikomi vienos šeimos nariais tik tuo atveju, jeigu jie yra susiję šiais giminystės ryšiais: i) vyras ir žmona, ii) tėvai ir vaikai, iii) brolis ir sesuo (tikri ar turintys tik vieną bendrą tėvą ar motiną), iv) seneliai ir anūkai, v) dėdė arba teta ir sūnėnas arba dukterėčia, vi) uošvis arba uošvė ir žentas arba marti, vii) svainis ir svainė. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 4 dalį asmuo – tai fizinis asmuo, juridinis asmuo ir bet kuris asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(9)  Nesusijusių importuotojų pateikti duomenys taip pat gali būti naudojami dėl kitų šio tyrimo aspektų, ne vien Sąjungos interesams nustatyti.

(10)  https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2450

(11)  https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2450

(12)  https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2450

(13)  Šis dokumentas skirtas tik vidaus naudojimui. Toks dokumentas saugomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (OL L 145, 2001 5 31, p. 43) 4 straipsnį. Tai yra konfidencialus dokumentas pagal Reglamento (ES) 2016/1037 (OL L 176, 2016 6 30, p. 55) 29 straipsnį ir PPO susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (SKP susitarimo) 12.4 straipsnį.

(14)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.9689 — Apollo Management/Tech Data Corporation)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 64/08)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.9717 — Bergé/Mitsubishi Corporation/Bergé Auto/JV)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 64/09)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.9316 — Peab AB / YIT Oyj’s paving and mineral aggregates business)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 64/10)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.9758 — Toyota Financial Services Corporation / Mitsui & Co / Kinto Brasil)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 64/11)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.9745 — Sunsuper/Macquarie/PGGM/MAGL)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 64/12)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Specifikacijos reikšmingo pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2020/C 64/13)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PARAIŠKA

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„BRIE DE MEAUX“

ES Nr. PDO-FR-00110-AM01 – 2018 m. rugsėjo 26 d.

SKVN (X) SGN ( )

1.   Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

Pavadinimas Union interprofessionnelle de défense, de gestion et de contrôle du Brie de Meaux et du Brie de Melun

Adresas: 13 rue des Fossés – 77000 Melun, FRANCE

Tel. +33 164371392/Faks. +33 164870427

El. Paštas: odgbriemeauxmelun@gmail.com

Sudėtis: Grupę sudaro pieno gamintojai, pieno perdirbėjai, sūrio gamintojai ir nokintojai, todėl ji teisėtai gali pateikti pakeitimo paraišką.

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3.   Keičiama (-os) produkto specifikacijos dalis (-ys)

☐	Produkto pavadinimas

☒	Produkto aprašymas

☒	Geografinė vietovė

☒	Kilmės įrodymas

☒	Gamybos būdas

☒	Ryšys su geografine vietove

☒	Ženklinimas

☒	Kita: kontrolės įstaigos ir grupės kontaktiniai duomenys, nacionaliniai reikalavimai.

4.   Pakeitimo (-ų) pobūdis

☒	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą

☐	Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą

5.   Pakeitimas (-ai)

5.1.    Produkto aprašymas

Sakinys:

keičiamas sakiniu:

Sakinys:

keičiamas sakiniu:

Produkto išvaizda patikslinama nurodant, kad „Brie de Meaux“ plutelė yra su pelėsiu, kuris susidaro dėl penicillium candidum vystymosi, o ne su paviršiniais pelėsiais, kurie būdingi kitų rūšių sūriams.

Šis sakinys įtraukiamas ir į bendrąjį dokumentą vietoj santraukos sakinio: „Minkštas sūris gaminamas iš žalio karvės pieno. Sūrio plutelė padengta plonu baltu sluoksniu <…>“.

Sakinys:

keičiamas sakiniais:

Sūrio dydžio patikrinimas gali būti netikslus dėl sūrio deformacijos brandinimo metu. Todėl įtraukiama nuostata, kad turi būti matuojamas formų vidinio skersmens dydis, o vietoj dviejų atskirų verčių nustatomas verčių intervalas – 36–37 cm. Sūrių storis (2,5 cm) išbraukiamas, nes aukštis priklauso nuo sūrio skersmens ir svorio santykio, todėl šis patikslinimas nebūtinas.

Šis sakinys taip pat įtraukiamas į bendrąjį dokumentą vietoj santraukos žodžių „plokščias cilindras“.

Išbraukiami žodžiai „vientisa kreminė spalva“, nes minkštimo spalva centre ir pakraščiuose skiriasi, taigi ji nėra vientisa. Be to, spalva nėra vienoda, ji gali skirtis priklausomai nuo sezono ir karvių pašaro.

Pridedama ši dalis:

Sūrio minkštimas apibūdinamas atsižvelgiant į sūrio nokinimo etapą:

—	Konsistencija kinta nuo trapios (4 savaičių sūris) iki minkštos (6–8 savaičių sūris).

—

Kalbant apie juslinius kriterijus, „Brie de Meaux“ sūris, pasibaigus trumpiausiam nokinimo laikotarpiui (4 savaitės), yra pieno skonio ir gali būti truputį sūrokas su kartumo prieskoniu. Nuo 4 iki 6 savaičių jo aromatas palaipsniui vystosi. Po 6–8 savaičių jis pasižymi subtiliu grietinėlės, sviesto ir lazdynų riešutų aromatu.

Ši dalis taip pat įtraukiama į bendrąjį dokumentą.

Sakinys:

keičiamas sakiniu:

Riebalų kiekis išreiškiamas ne procentais, o gramais 100 gramų sūrio sausojo ekstrakto. Sausosios medžiagos kiekis taip pat išreiškiamas sausosios medžiagos gramais 100 g sūrio, o ne procentais. Be to, patikslinama, kad šie dydžiai yra mažiausi, kurių reikia laikytis prekybos etape. Taip siekiama patikslinti tikrinimo sąlygas.

Šis sakinys taip pat įtraukiamas į bendrąjį dokumentą.

Sakinys:

keičiamas sakiniu:

Nustatant tokį svorio intervalą siekiama atsižvelgti į „Brie de Meaux“ pardavimą įvairiais nokinimo etapais. Kuo ilgiau sūris noksta, tuo labiau jis praranda vandenį, todėl mažėja jo svoris. Jei svoris mažesnis nei 2,5 kg, sūris yra per sausas ir nebeturi SKVN savybių. Nebenurodoma, kad svoris susijęs su sūriais „po 4 savaičių“, nes šis parametras yra numanomas, mat „Brie de Meaux“ nokinimo laikotarpis – ne trumpesnis kaip 4 savaitės.

Šis sakinys taip pat įtraukiamas į bendrąjį dokumentą vietoj žodžių „vidutinis svoris yra 2,6 kg“.

Įtraukiamas sakinys:

„Brie de Meaux“ galutiniam vartotojui retai parduodamas visas, nes tai didelis sūris. Siekiant užtikrinti, kad kiekvienas gabalas turėtų žievinį kraštą (kulną) ir taip primintų apvalią sūrio formą bei formatą, pridedamos taisyklės, įprastai taikomos pjaustymui. Be to, patikslinama, kad sūrį pjaustyti galima tik pasibaigus trumpiausiam keturių savaičių nokinimo laikotarpiui.

Šis sakinys taip pat įtraukiamas į bendrąjį dokumentą.

5.2.    Geografinė vietovė

Siekiant palengvinti kontrolę įtraukiamas geografinės vietovės savivaldybių sąrašas. Į šį sąrašą, remiantis oficialia Prancūzijos 2017 m. geografinių pavadinimų nomenklatūra, įtrauktos visos geografinės vietovės savivaldybės, kuriose galima vykdyti visus pieno gamybos, sūrio gamybos ir nokinimo etapus.

5.3.    Kilmės įrodymas

Įtraukiama veiklos vykdytojų deklaravimo prievolė. Šis pakeitimas susijęs su nacionalinės teisės aktų ir taisyklių pasikeitimais. Visų pirma įtraukiami tokie dalykai:

—	veiklos vykdytojų identifikavimas, siekiant patvirtinti jų gebėjimą laikytis specifikacijos reikalavimų;

—	pastraipa dėl atsekamumo registrų ir dokumentų pildymo;

—	deklaracijos, reikalingos informacijai apie gamybą ir jos stebėsenai;

—	pastraipa apie produktų, kuriuos ketinama parduoti su kilmės vietos nuoroda, savybių kontrolę.

5.4.    Gamybos metodo aprašymas

Pieno gamybos sąlygos

Siekiant aprašyti tradicinę praktiką, į specifikaciją įtraukiamos dalys apie gyvulius, jų laikymo sąlygas, stambiuosius pašarus, koncentruotuosius pašarus ir savarankišką apsirūpinimą pašarais (pašarai ir pašarų auginimo plotų priežiūra).

Gyvulių banda

Įtraukiama pieninių karvių bandos apibrėžtis: „visos ūkyje laikomos pieninės karvės, įskaitant nujunkytas telyčias ir užtrūkusias karves“. Siekiant išvengti painiavos ir palengvinti kontrolę, šia apibrėžtimi siekiama paaiškinti, apie kuriuos gyvulius kalbama likusioje specifikacijos dalyje vartojant terminą „pieninių karvių banda“.

Įtraukiama pieninių karvių bandos sudėtis: „Siekiant užtikrinti, kad karvės būtų geriausiai prisitaikiusios prie vietinių auginimo sąlygų (patalpos su šiaudais, pašarų tipas), o žalias pienas tiktų perdirbti, ne mažiau kaip 80 % gyvulių turi būti atvesti ūkyje arba būti iš geografinėje vietovėje esančių pieninių karvių bandų.“ Įtraukti šią nuostatą taip pat paskatino reikalavimas nujunkytas telyčias iki pirmosios laktacijos geografinėje vietovėje ganyti ne trumpiau kaip 5 mėnesius.

Karvių laikymas

Įtraukiama nuostata, kad pieninės karvės turi gulėti ant šiaudų. Pieninių karvių laikymas ant šiaudų iš tiesų yra tradicinė šios geografinės vietovės praktika. Šis laikymo būdas leidžia išlaikyti tam tikrą mikrobų ekosistemą, kuri daro įtaką natūraliai žalio pieno florai, o tai prisideda prie „Brie de Meaux“ ypatumų. Siekiant užtikrinti pakratų kokybę, įtraukiami mažiausi šiaudų kiekiai (0,5 kg vienai karvei per dieną gardų sistemoje, 5 kg – besaičiame tvarte). Šiaudai laikomi po stogu, kad būtų išsaugota jų kokybė.

Pieninių karvių pašarai

Įtraukiama bendro raciono apibrėžtis: „Visi stambieji pašarai (bazinis racionas) ir paskirstomi koncentruotieji pašarai“, per patikrinimą padedanti geriau suprasti specifikacijos nuostatas.

Priduriama, kad 85 % viso bandos raciono sausosios medžiagos gaunama iš geografinės vietovės, o 60 % – iš paties ūkio, nes Bri krašto gyvulių augintojai tradiciškai naudoja pačių išaugintų ir geografinės vietovės pagrindinių kultūrų (grūdų, runkelių) gretutinius produktus.

Ši nuostata įtraukiama į bendrojo dokumento 3.3 punktą.

Ūkiai yra mišrūs, juose auginamos įvairios kultūros ir gyvuliai, taigi užauginama įvairių pasėlių, kuriuos galima naudoti bandai šerti. Vis dėlto daug azoto turinčių koncentruotųjų pašarų dažnai nepakanka pieninių karvių poreikiams laktacijos laikotarpiu patenkinti. Todėl gyvulių augintojai naudoja ne geografinėje vietovėje gautus pašarus, kurių dalis visame racione sudaro ne daugiau kaip 15 % sausosios medžiagos.

Vietos karvių šėrimo sistema grindžiama įvairiu baziniu racionu, taip pat naudojami gretutiniai ūkio ir geografinės vietovės produktai. Todėl įtraukiamos tokios nuostatos:

—

leidžiamų naudoti pašarų sąrašas (ganyklų žolė, duodama žalia, konservuota ritiniuose siloso pavidalu arba dehidratuota šieno pavidalu; nesubrendę javai ir ankštiniai augalai, duodami žali arba konservuoti siloso pavidalu; kukurūzai ir sorgai, duodami žali, konservuoti siloso pavidalu arba dehidratuoti; javų atliekos; pašariniai runkeliai ir kiti šakniavaisiai bei gumbavaisiai, taip pat jų šviežios, presuotos ar dehidratuotos išspaudos; javų, ankštinių augalų ir aliejinių augalų šiaudai);

—

reikalavimas, kad bazinį racioną sudarytų ne mažiau kaip trys sudedamosios dalys, iš kurių dvi yra privalomos: šviežia arba konservuota žolė (4 kg sausosios medžiagos vienai melžiamai pieninei karvei per dieną, iš kurių 2 kg – pašarinių ankštinių augalų) ir runkelių arba pašarinių runkelių išspaudos (ne mažiau kaip 2 kg sausosios medžiagos).

Ši nuostata įtraukiama į bendrojo dokumento 3.3 punktą.

Siekiant užtikrinti įvairų bazinį racioną įtraukiama nuostata, kad pagrindiniai pašarai, išskyrus žolę, negali viršyti 60 % bazinio raciono sausosios medžiagos.

Ši nuostata įtraukiama į bendrojo dokumento 3.3 punktą.

Esant palankioms sąlygoms, šį bazinį racioną galima pakeisti ne trumpiau kaip 150 dienų per metus trunkančiu ganymu, kiekvienai melžiamai pieninei karvei skiriant ne mažiau kaip 20 arų. Pasibaigus ganymo laikotarpiui, bazinį racioną turi sudaryti ne mažiau kaip 3 kg sausosios medžiagos (žolės pagrindu), o pagrindiniai pašarai, išskyrus žolę, negali viršyti 70 % sausosios medžiagos.

Ši nuostata įtraukiama į bendrojo dokumento 3.3 punktą.

Siekiant įtvirtinti pašarų vietą pieninių karvių pašaruose ir taip sustiprinti ryšį su geografine vietove, įtraukiama nuostata, kad koncentruotųjų pašarų kiekis negali viršyti 2 000 kg sausosios medžiagos vienai pieninei karvei per metus.

Ši nuostata įtraukiama į bendrojo dokumento 3.3 punktą.

Įtraukiamas leidžiamų naudoti koncentruotųjų pašarų sąrašas ir šėrimo jais tvarka:

—	javų grūdai ir jų produktai;

—	ankštinių augalų sėklos ir jų produktai;

—	aliejinių augalų sėklos ar vaisiai ir jų produktai;

—	runkelių arba cukranendrių melasa;

—	išrūgos (taikoma tik ūkiuose);

—	pašarų priedai, išskyrus apsaugotą metioniną, karbamidą ir jo darinius;

—	zootechniniai priedai.

Pašarų auginimo plotų priežiūra

Įtraukiama nuostata, kad transgeninių augalų auginimas visuose ūkio, kuriame gaminamas pienas, skirtas perdirbti į produktą su SKVN „Brie de Meaux“, plotuose yra draudžiamas (šis draudimas taikomas visoms augalų rūšims, kurios gali būti naudojamos ūkyje gyvūnams šerti, ir visoms kultūroms, kurios gali jas užteršti). Tai leidžia išlaikyti ryšį su geografine vietove ir sustiprinti tradicinį pašarų pobūdį (60 % viso bandos raciono sausosios medžiagos gaunama iš ūkio).

Įtraukiamos dirvos tręšimo organinėmis trąšomis sąlygos (bent 30 dienų laikotarpis nuo tręšimo organinėmis trąšomis iki pievų šienavimo ar ganymo, 21 diena tręšimo kompostavimo atveju, ne žemės ūkio kilmės organinių trąšų kokybės stebėsena, tręšimo ne žemės ūkio kilmės organinėmis trąšomis sąlygos). Taip siekiama išvengti užteršimo rizikos, nes „Brie de Meaux“ gaminamas iš žalio pieno.

Gamybos sąlygos

Į specifikaciją įtraukiamos pastraipos apie naudojamą pieną, jo perdirbimą (fermentavimą šliužo fermentu, formavimą, nuvarvinimą, sūdymą, džiovinimą ar sausinimą), gabenimą prieš nokinimą, nokinimą ir išvežimą.

Ši dalis papildyta siekiant geriau apibūdinti technologinį „Brie de Meaux“ kelią. Joje taip pat siekiama patikslinti veiklos vykdytojų naudojamą praktiką, atspindinčią jų įgūdžius nustatant tikslines vertes, kuriomis užtikrinamos produkto ypatybės.

Naudojamas pienas

Nustatomas ilgiausias pieno surinkimo ir panaudojimo terminas: pienas surenkamas ne rečiau kaip kas 48 valandas, nuo pieno surinkimo iki šliužo fermento įmaišymo gali praeiti ne daugiau kaip 36 valandos, nes sūris gaminamas tik iš žalio pieno, todėl būtina sumažinti pieno kokybės pablogėjimo pavojų.

Įtraukiamos tokios nuostatos:

—	naudojamas žalias karvės pienas yra standartizuojamas riebalų atžvilgiu, iš dalies nugriebiant ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje;

—

pienas brandinamas pirminio brandinimo ir (arba) brandinimo būdu. Pirminis brandinimas trunka trumpiau nei 48 valandas ne aukštesnėje nei 22 °C temperatūroje, neviršijant 3 % gamybos procese naudojamo pieno kiekio sutraukinimo šliužo fermentu ribos. Brandinimo etapas trunka trumpiau kaip 2 valandas, esant ne aukštesnei kaip 37 °C temperatūrai;

—	išvardijamos sudedamosios dalys, kurias leidžiama naudoti kartu su pieno žaliavomis: šliužo fermentas, nekenksmingų bakterijų, mielių ir pelėsių kultūros, kalcio chloridas ir druska;

—	draudžiama naudoti šių rūšių pieną:

—	atgamintą, paruoštą, atskiestą pieną, visų pirma pieno miltelius, išskyrus raugą,

—	visiškai arba iš dalies sutirštintą pieną, nepriklausomai nuo jo gamybos būdo (ultrafiltravimas, mikrofiltravimas ar kitas metodas). Draudžiama dėti baltymų, nes gali būti naudojamas tik žalias, riebalų atžvilgiu standartizuotas, nugriebtas pienas.

Leidžiama raugą ruošti iš pieno miltelių, o raugo dalis negali viršyti 3 % gamybos procese naudojamo pieno kiekio.

Draudžiama dėti šilumamėgių kultūrų, nes tai gali turėti įtakos juslinėms „Brie de Meaux“ savybėms.

Tai šiuo metu „Brie de Meaux“ gamintojų taikomi įgūdžiai ir praktika.

Perdirbimas

Įtraukiamos tokios nuostatos:

—	siekiant užtikrinti „Brie de Meaux“ savybes, gamybos procese naudojamas žaliavas ir produktus draudžiama laikyti neigiamoje temperatūroje arba modifikuotoje atmosferoje;

—	perdirbimo ir nokinimo etapuose leidžiama naudoti tradicines medžiagas (medieną, šiaudus, nendres) (visų pirma tai taikoma padėklams, naudojamiems sūriams nuvarvinti ir vartyti nokinimo metu).

—	Įtraukiama nuoroda dėl gamybos ir brandinimo laiko apskaičiavimo: tai yra fermentavimo šliužo fermentu pradžios diena.

Fermentavimas šliužo fermentu

Sakinys:

keičiamas sakiniu:

Praktiškai pienas pirmą kartą kaitinamas, kad jį būtų galima nugriebti, po to dar kartą kaitinamas, kai įmaišoma šliužo fermento. Todėl išbraukiama nuostata, kad siekiant išsaugoti žalio pieno savybes pienas gali būti kaitinamas tik vieną kartą. Siekiant užtikrinti, kad būtų naudojamas žalias pienas, kaitinimo temperatūra turi išlikti ne aukštesnė kaip 40 °C.

Įtraukiamos siektinos fermentavimo šliužo fermentu vertės (pH mažesnis nei 6,5 arba rūgštingumas didesnis nei 19°D, pieno temperatūra ne aukštesnė kaip 37 °C, koaguliacijos trukmė trumpesnė nei 2 valandos), nes jos apibūdina „Brie de Meaux“ būdingą technologinį kelią.

Taip pat įtraukiama informacija apie fermento pobūdį. Tai galvijų kilmės šliužo fermentas, todėl draudžiama naudoti augalinės ar mikrobinės kilmės fermentą. Taip pat įtraukiamos naudojamos dozės: didžiausia dozė – 28 mg 100 litrų pieno, didžiausia jėga – 750 mg/l chimozino.

Formavimas

Įtraukiama nuostata, kad sutrauka gaunama dideliame dubenyje ir negali būti niekaip kitaip veikiama išoriškai, išskyrus vertikalų pjaustymą arba kapojimą ir formavimą specialiu kiaurasamčiu (pelle à brie), kuris atitinka horizontalų pjaustymą. Kalbant apie sutraukos kapojimą, išbraukiama nereikalinga nuoroda „naudojant vieną geležtę“, nes žodis „kapojimas“ reiškia pjaustymą specialia geležte arba kapokle.

Siekiant geriau apibūdinti šį etapą, paaiškinama siektina šio etapo vertė: atstumas tarp dviejų vertikalaus pjaustymo linijų turi būti bent vienas centimetras. Išbraukiamas draudimas naudoti siurblį, nes šis patikslinimas nereikalingas, atsižvelgiant į formavimo etapo aprašymą.

Siekiant objektyvesnės kontrolės įtraukiama nuostata, kad nuo pjaustymo iki formavimo pradžios turi praeiti 15 minučių. Ši nuostata pakeičia kokybinį aprašymą „prieš iškylant išrūgoms“.

Greta nuostatos dėl laikotarpio nuo pjaustymo iki formavimo įtraukiama nuostata, kad dubenyje esančios sutraukos formavimas negali būti pertraukiamas. Taip siekiama sumažinti dubenyje esančios sutraukos išsausėjimą, kuris gali turėti įtakos sūrio savybėms, ypač jo sukibimui. Šiuo tikslu, kalbant apie rankiniu būdu atliekamą formavimą specialiu kiaurasamčiu pilant vieną sluoksnį ant kito, įtraukiama nuostata, kad į formą samčiu pilamas pirmas sluoksnis masės, o kai sūris formoje pradeda varvėti, pilamas kitas sluoksnis masės.

Siekiant apibūdinti šį tradicinį įrankį įtraukiamas specialaus kiaurasamčio aprašymas – tai 28–32 cm skersmens apvalios formos samtis su skylutėmis, per kurias nuvarva išrūgos. Samčiui būdinga virš apvaliosios dalies esanti speciali rankena, nukreipta į įrankio centrą.

Nuvarvinimas

Įtraukiamos sąlygos, kuriomis atliekamas nuvarvinimas: formos statomos ant pinučiais dengto paviršiaus ir sūris laikomas ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Sūriai bent du kartus apverčiami, kad lengviau nutekėtų skystis.

Sūdymas

Įtraukiama nuostata dėl sūrio pH vertės praėjus 24 valandoms po sūrio išėmimo iš formos. Ši vertė negali būti didesnė nei 4,9, kad būtų galima užtikrinti mišrų pienišką ir fermentinį „Brie de Meaux“ pobūdį.

Vežimas prieš nokinimą

Įtraukiama nuostata, kad mažiau nei prieš 7 dienas pagaminti sūriai gali būti vežami sūrių nokintojams. Siekiant užtikrinti, kad dėl to per daug nenutrūktų sūrių nokimas, įtraukiamos vežimo sąlygos: teigiamoje ir ne aukštesnėje kaip 12 °C temperatūroje vežama ne ilgiau kaip 24 valandas. Ilgesnė nei 24 valandų kelionė turi būti pridėta prie ne trumpesnės nei 4 savaičių nokinimo trukmės.

Nokinimas

Įtraukiama nuostata, kad bent 4 savaičių nokinimo laikotarpis skaičiuojamas ne nuo pagaminimo dienos, o nuo fermentavimo šliužo fermentu dienos, nes tai yra tiksliau siekiant objektyvios kontrolės.

Atsižvelgiant į dabartinę praktiką, įtraukiamos nokinimo sąlygos:

—	nokinimas skirstomas į du etapus: pirminis nokinimas ir tolesnis nokinimas;

—

kiekvienas etapas aprašomas nurodant temperatūros ribas (8–16 °C pirminio nokinimo, 4–14 °C tolesnio nokinimo atveju), drėgmę (80 % kontroliuojama drėgmė pirminio nokinimo, 98 % tolesnio nokinimo atveju) ir trukmę (trumpiau nei 21 diena pirminio nokinimo atveju, tolesnio nokinimo atveju – bent iki trumpiausios nokinimo trukmės);

—	siekiant užtikrinti, kad pelėsis sūrį padengtų vienodai, sūriai bent kartą per savaitę apverčiami;

—	siekiant sudaryti palankias sąlygas pelėsiui formuotis ir palengvinti sūrio nokimo proceso stebėjimą, sūris bent iki minimalaus nokinimo laikotarpio nokinamas atvirai (draudžiama sūrį nokinti dėžutėse ar indeliuose);

—	rūsiuose sūrio priežiūros darbai atliekami rankomis, nes dėl plokščios formos sūriai yra trapūs ir su jais reikia elgtis atsargiai.

Išvežimas

Įtraukiama nuostata, kad sūriai gali būti pakuojami tik pasibaigus trumpiausiam nokinimo laikotarpiui ir ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki išvežimo iš nokinimo įmonės. Šia nuostata siekiama užtikrinti optimalias nokinimo sąlygas, kad galėtų atsiskleisti „Brie de Meaux“ aromatai, nes šis sūris nokinamas tradiciškai, t. y. nokinimo rūsiuose metu laikomas be jokių pakuočių, priešingai nei kiti labiau pramoniniu būdu gaminami bri sūriai, kurie supakuojami vos tik žievė pasidengia pelėsiu ir toliau nokinami šaldomose patalpose. Įtraukiama nuostata, kad „Brie de Meaux“ vyniojamas į popierių arba plastikinę plėvelę, su šiaudiniu padėkliuku arba be jo, ir vežamas kartoninėse ar medinėse dėžėse arba specialioje transportavimo dėžėje. Naudojama pakuotė turi būti tokia, kad sūrius būtų galima krauti nesulaužant.

Šios taisyklės įtraukiamos į bendrojo dokumento 3.5 punktą „Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės“.

5.5.    Ryšys su geografine vietove

Siekiant akivaizdžiau parodyti „Brie de Meaux“ ir geografinės vietovės ryšį, perrašoma visa dalis „Ryšys su geografine vietove“, tačiau šio ryšio esmė nekeičiama. Aprašant šį ryšį dėmesys visų pirma atkreipiamas į pieno gavybos sąlygas, dėl kurių gaunamas sūriui gaminti puikiai tinkantis žalias pienas, taip pat į specialius sūriui gaminti reikalingus įgūdžius ir į sūrio nokinimo sąlygas. Punkte „Geografinės vietovės ypatybės“ nurodomi geografinės vietovės gamtos ir žmogaus veiksniai, apibendrinamas istorinis kontekstas ir atkreipiamas dėmesys į konkrečią praktinę patirtį. Punkte „Produkto ypatybės“ atkreipiamas dėmesys į tam tikras į produkto aprašymą įtrauktas detales. Galiausiai punkte „Priežastinis ryšys“ paaiškinama gamtos bei žmogaus veiksnių ir produkto sąveika.

Šis pakeitimas padarytas ir bendrajame dokumente.

5.6.    Ženklinimas

Išbraukiama nuoroda į INAO logotipą.

Įtraukiamas toks sakinys: „Brie de Meaux“ etiketėje nurodoma:

—	nuorodos pavadinimas,

—	Europos Sąjungos SKVN simbolis.“

Šis pakeitimas padarytas ir bendrajame dokumente.

Įtraukiama nuostata, kad nuorodos pavadinimas turi būti užrašytas rašmenimis, kurių dydis ne mažesnis kaip du trečdaliai didžiausių etiketės raidžių dydžio, siekiant, kad į prekės ženklo pavadinimą dėmesys nebūtų atkreipiamas labiau nei į nuorodos pavadinimą.

Įtraukiama nuostata, kad tais atvejais, kai prekių ženklas nėra gamintojo ar nokintojo, etiketėje nurodomas gamintojo ar nokintojo įmonės pavadinimas, kad būtų galima atsekti produktą ir informuoti vartotoją.

Siekiant užkirsti kelią nepagrįstiems teiginiams dėl „Brie de Meaux“ savybių, galintiems klaidinti vartotoją, įtraukiama nuostata, kad prie kilmės vietos nuorodos pavadinimo draudžiama pridėti kokį nors būdvardį ar kitą nuorodą, išskyrus prekių ženklus.

5.7.    Kita

Atnaujinamas valstybės narės kompetentingos institucijos adresas.

Atnaujinamas grupės pavadinimas ir kontaktiniai duomenys.

Dalyje, kurioje pateikiamos nuorodos į kontrolės institucijas, atnaujinami oficialių institucijų pavadinimai ir kontaktiniai duomenys. Šioje dalyje pateikiami už nacionalinius patikrinimus atsakingų institucijų kontaktiniai duomenys, t. y. Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto (INAO) ir Konkurencijos, vartotojų reikalų ir sukčiavimo kontrolės generalinio direktorato (DGCCRF). Nurodoma, kad sertifikavimo įstaigos pavadinimą ir kontaktinius duomenis galima rasti INAO interneto svetainėje ir Europos Komisijos duomenų bazėje.

Dalyje, susijusioje su nacionaliniais reikalavimais, pridedama lentelė, kurioje nurodomi pagrindiniai tikrintini dalykai ir jų vertinimo metodas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„BRIE DE MEAUX“

ES Nr. PDO-FR-00110-AM01 – 2018 m. rugsėjo 26 d.

SKVN (X) SGN ( )

1.   Pavadinimas (-ai)

„Brie de Meaux“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.3 klasė. Sūriai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Brie de Meaux“ yra minkštas sūris, gaminamas iš žalio karvių pieno.

Nokinimo laikotarpis yra ne trumpesnis kaip keturios savaitės, skaičiuojant nuo fermentavimo šliužo fermentu dienos.

Sūris yra plokščio cilindro formos. Jis formuojamas cilindrinėse formose, kurių vidinis skersmuo yra 36–37 cm. „Brie de Meaux“ būdinga plona, balta, su pelėsiu ir raudonos spalvos dryžiais arba dėmelėmis žievė ir vienalytis minkštimas.

Po 4 nokinimo savaičių „Brie de Meaux“ yra ketvirtadalį (ne mažiau kaip 25 % aukščio) sunokintas sūris. Jis yra pieniško skonio ir gali būti truputį sūrokas su kartumo prieskoniu. Nuo ketvirtos iki šeštos savaitės jis palengva noksta nuo žievės į centrą, o konsistencija iš trapios kinta į minkštą. Aromatas formuojasi palaipsniui. Po 6–8 savaičių sunoksta „Brie de Meaux“ centras, o jo konsistencija tampa minkšta. Sūris pasižymi subtiliu grietinėlės, sviesto ir lazdynų riešutų aromatu.

Jame yra ne mažiau kaip 45 g riebalų 100 g viso sausojo ekstrakto ir ne mažiau kaip 44 g sausosios medžiagos 100 g parduoti skirto sūrio.

Sūrio svoris – nuo 2,6 iki 3,3 kilogramo.

Po ne mažiau kaip keturių savaičių nokinimo „Brie de Meaux“ gali būti pjaustomas tik per pusę arba gabalais (trikampio formos, pjaunant nuo centro link krašto).

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Ne mažiau kaip 85 % sausosios medžiagos, sudarančios visą pieninių karvių bandos racioną, gaunama iš geografinės vietovės. Iš šios dalies ne mažiau kaip 60 % gaunama iš paties ūkio.

Ūkiai yra mišrūs, juose auginamos įvairios kultūros ir gyvuliai, taigi užauginama įvairių pasėlių, kuriuos galima naudoti bandai šerti. Vis dėlto daug azoto turinčių koncentruotųjų pašarų dažnai nepakanka pieninių karvių poreikiams laktacijos laikotarpiu patenkinti. Todėl gyvulių augintojai naudoja ne geografinėje vietovėje gautus pašarus, kurių dalis visame racione sudaro ne daugiau kaip 15 % sausosios medžiagos.

Pagrindinį pieninių karvių racioną sudaro ne mažiau kaip 3 sudedamosios dalys. Jame turi būti ne mažiau kaip 2 kg sausosios medžiagos, gautos iš cukrinių arba pašarinių runkelių išspaudų, ir ne mažiau kaip 4 kg sausosios medžiagos, gautos iš žolės, iš kurių ne mažiau kaip 2 kg sudaro pašariniai ankštiniai augalai.

Pagrindinis pašaras, išskyrus žolę, negali sudaryti daugiau kaip 60 % bazinio raciono sausosios medžiagos.

Ganyklose ganomoms melžiamoms pieninėms karvėms ši 3 sudedamųjų dalių taisyklė netaikoma, jeigu laikomasi šių sąlygų:

—	Ganymo laikotarpis: melžiamos pieninės karvės ganomos ne mažiau kaip 150 dienų per metus. Vienai pieninei karvei ganyti skirtas plotas yra ne mažesnis kaip 20 arų.

—	Ganymo laikotarpiui pasibaigus: bazinis racionas turi būti sudarytas iš ne mažiau kaip 3 kg iš žolės gautos sausosios medžiagos. Pagrindinis pašaras, išskyrus žolę, negali viršyti 70 % bazinio raciono sausosios medžiagos.

Koncentruotųjų pašarų kiekis vienai melžiamai pieninei karvei per metus vidutiniškai turi sudaryti ne daugiau kaip 2 000 kg sausosios medžiagos.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Pienas gaunamas, sūriai gaminami ir nokinami nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Pakavimas prieš sūrių išvežimą gali vykti tik praėjus mažiausiai keturioms savaitėms nuo fermentavimo šliužo fermentu dienos. Sūris turi būti išvežamas iš cecho per 10 dienų nuo jo supakavimo (pakavimo, ženklinimo ir pateikimo parduoti).

„Brie de Meaux“ vyniojamas į popierių arba plastikinę plėvelę, su šiaudiniu padėkliuku arba be jo. Jis vežamas kartoninėse ar medinėse dėžėse arba specialioje transportavimo dėžėje.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Kilmės vietos nuorodos pavadinimas turi būti užrašytas rašmenimis, kurių dydis ne mažesnis kaip du trečdaliai didžiausių etiketės raidžių dydžio.

Jei prekių ženklas nėra gamintojo ar nokintojo, etiketėje turi būti nurodytas gamintojo įmonės pavadinimas bei gaminimo vieta ir nokintojo įmonės pavadinimas bei nokinimo vieta.

Etiketėse, reklamoje, sąskaitose faktūrose ar prekybos dokumentuose draudžiama naudoti kokį nors prie kilmės vietos nuorodos pridedamą būdvardį ar kitą nuorodą, išskyrus specialius prekių ženklus.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Enos departamentas (02): Chezy-sur-Marne;

Obo departamentas (10):

Nožano prie Senos apygarda: visos savivaldybės;

Allibaudieres, Arcis-Sur-Aube, Arrembecourt, Aubeterre, Aulnay, Avant-Les-Ramerupt, Bailly-Le-Franc, Balignicourt, Betignicourt, Blignicourt, Braux, Brillecourt, Chalette-Sur-Voire, Champigny-Sur-Aube, Charmont-Sous-Barbuise, Chaudrey, Chavanges, Coclois, Courcelles-Sur-Voire, Dampierre, Dommartin-Le-Coq, Donnement, Dosnon, Feuges, Grandville, Herbisse, Isle-Aubigny, Jasseines, Joncreuil, Lassicourt, Le Chene, Lentilles, Lesmont, Lhuitre, Longsols, Magnicourt, Mailly-Le-Camp, Mesnil-La-Comtesse, Mesnil-Lettre, Molins-Sur-Aube, Montmorency-Beaufort, Montsuzain, Morembert, Nogent-Sur-Aube, Nozay, Ormes, Ortillon, Pars-Les-Chavanges, Planty, Poivres, Pouan-Les-Vallees, Pougy, Ramerupt, Rances, Rosnay-L’hopital, Saint-Christophe-Dodinicourt, Saint-Etienne-Sous-Barbuise, Saint-Leger-Sous-Margerie, Saint-Nabord-Sur-Aube, Saint-Remy-Sous-Barbuise, Semoine, Soulaines-Dhuys, Torcy-Le-Grand, Torcy-Le-Petit, Trouans, Vaucogne, Vaupoisson, Verricourt, Villeret, Villette-Sur-Aube, Villiers-Herbisse, Vinets, Voue, Yevres-Le-Petit;

dalis šios savivaldybės: Aix-Villemaur-Palis;

Luarė departamentas (45):

Bazoches-Sur-Le-Betz, Chantecoq, Chateau-Renard, Chevannes, Chevry-Sous-Le-Bignon, Chuelles, Corbeilles, Courtemaux, Courtempierre, Courtenay, Dordives, Douchy-Montcorbon, Ervauville, Ferrieres-En-Gatinais, Fontenay-Sur-Loing, Foucherolles, Girolles, Gondreville, Griselles, Gy-Les-Nonains, La Chapelle-Saint-Sepulcre, La Selle-En-Hermoy, La Selle-Sur-Le-Bied, Le Bignon-Mirabeau, Louzouer, Melleroy, Merinville, Migneres, Mignerette, Nargis, Pers-En-Gatinais, Prefontaines, Rozoy-Le-Vieil, Saint-Firmin-Des-Bois, Saint-Germain-Des-Pres, Saint-Hilaire-Les-Andresis, Saint-Loup-De-Gonois, Sceaux-Du-Gatinais, Thorailles, Treilles-En-Gatinais, Trigueres;

Marnos departamentas (51):

Allemanche-Launay-Et-Soyer, Ambrieres, Anglure, Anthenay, Arrigny, Arzillieres-Neuville, Bagneux, Bannay, Baslieux-Sous-Chatillon, Baudement, Baye, Beaunay, Belval-Sous-Chatillon, Binson-Et-Orquigny, Blaise-Sous-Arzillieres, Boursault, Brandonvillers, Breban, Chaltrait, Champaubert, Champlat-Et-Boujacourt, Champvoisy, Chapelaine, Chatelraould-Saint-Louvent, Chatillon-Sur-Broue, Chatillon-Sur-Marne, Clesles, Coizard-Joches, Conflans-Sur-Seine, Congy, Corbeil, Corribert, Courjeonnet, Courtagnon, Courthiezy, Cuchery, Cuisles, Dormans, Drosnay, Ecollemont, Esclavolles-Lurey, Etoges, Ferebrianges, Festigny, Giffaumont-Champaubert, Gigny-Bussy, Granges-Sur-Aube, Hauteville, Humbauville, Igny-Comblizy, Jonquery, La Caure, La Celle-Sous-Chantemerle, La Chapelle-Lasson, La Chapelle-Sous-Orbais, La Neuville-Aux-Larris, La Ville-Sous-Orbais, Landricourt, Le Baizil, Le Breuil, Les Rivieres-Henruel, Leuvrigny, Lignon, Marcilly-Sur-Seine, Mareuil-En-Brie, Mareuil-Le-Port, Margerie-Hancourt, Margny, Marsangis, Montmort-Lucy, Nanteuil-La-Foret, Nesle-Le-Repons, Oeuilly, Olizy, Orbais-L’abbaye, Outines, Passy-Grigny, Pleurs, Potangis, Pourcy, Reuil, Saint-Cheron, Sainte-Gemme, Sainte-Marie-Du-Lac-Nuisement, Saint-Just-Sauvage, Saint-Martin-D’ablois, Saint-Ouen-Domprot, Saint-Quentin-Le-Verger, Saint-Remy-En-Bouzemont-Saint-Genest-Et-Isson, Saint-Saturnin, Saint-Utin, Saron-Sur-Aube, Sompuis, Somsois, Suizy-Le-Franc, Talus-Saint-Prix, Troissy, Vandieres, Verneuil, Villers-Sous-Chatillon, Villevenard, Villiers-Aux-Corneilles, Vincelles, Vouarces;

Sezano–Bri ir Šampanės kantonas: visos savivaldybės;

Aukštutinės Marnos departamentas (52):

Sen Dizjė 1, Sen Dizjė 3, Vasi kantonai: visos savivaldybės;

Aingoulaincourt, Annonville, Bayard-Sur-Marne, Chamouilley, Chevillon, Cirfontaines-En-Ornois, Domblain, Echenay, Effincourt, Eurville-Bienville, Fays, Fontaines-Sur-Marne, Germay, Germisay, Gillaume, Lezeville, Magneux, Maizieres, Mertrud, Montreuil-Sur-Thonnance, Narcy, Noncourt-Sur-Le-Rongeant, Nully, Osne-Le-Val, Pansey, Paroy-Sur-Saulx, Poissons, Rachecourt-Sur-Marne, Roches-Sur-Marne, Sailly, Saint-Dizier, Saudron, Sommancourt, Thonnance-Les-Moulins, Tremilly, Troisfontaines-La-Ville, Valleret;

dalis šios savivaldybės: Epizon;

Mezo departamentas (55):

Bar le Diuko apygarda: visos savivaldybės;

Ancemont, Aubreville, Baudremont, Belrain, Bonnet, Bouquemont, Bovee-Sur-Barboure, Boviolles, Brabant-En-Argonne, Brocourt-En-Argonne, Broussey-En-Blois, Chauvoncourt, Chonville-Malaumont, Clermont-En-Argonne, Courcelles-En-Barrois, Courouvre, Cousances-Les-Triconville, Dagonville, Dombasle-En-Argonne, Dompcevrin, Dugny-Sur-Meuse, Erneville-Aux-Bois, Fresnes-Au-Mont, Froidos, Futeau, Gimecourt, Grimaucourt-Pres-Sampigny, Heippes, Jouy-En-Argonne, Julvecourt, Koeur-La-Grande, Koeur-La-Petite, Lahaymeix, Landrecourt-Lempire, Laneuville-Au-Rupt, Lavallee, Le Claon, Le Neufour, Lemmes, Lerouville, Les Islettes, Les Paroches, Les Souhesmes-Rampont, Levoncourt, Lignieres-Sur-Aire, Longchamps-Sur-Aire, Marson-Sur-Barboure, Meligny-Le-Grand, Meligny-Le-Petit, Menil-Aux-Bois, Menil-La-Horgne, Naives-En-Blois, Nancois-Le-Grand, Neuville-En-Verdunois, Neuvilly-En-Argonne, Nicey-Sur-Aire, Nixeville-Blercourt, Osches, Pierrefitte-Sur-Aire, Rambluzin-Et-Benoite-Vaux, Rarecourt, Recicourt, Recourt-Le-Creux, Reffroy, Rupt-Devant-Saint-Mihiel, Saint-Andre-En-Barrois, Saint-Aubin-Sur-Aire, Saint-Joire, Sampigny, Saulvaux, Sauvoy, Senoncourt-Les-Maujouy, Sivry-La-Perche, Souilly, Thillombois, Treveray, Vadelaincourt, Vadonville, Ville-Devant-Belrain, Villeroy-Sur-Meholle, Ville-Sur-Cousances, Villotte-Sur-Aire, Void-Vacon, Woimbey;

dalis šių savivaldybių: Bannoncourt, Belleray, Bislee, Boncourt-Sur-Meuse, Commercy, Dieue-Sur-Meuse, Euville, Han-Sur-Meuse, Maizey, Mecrin, Les Monthairons, Ourches-Sur-Meuse, Pagny-Sur-Meuse, Pont-Sur-Meuse, Saint-Mihiel, Sorcy-Saint-Martin, Tilly-Sur-Meuse, Troussey, Troyon, Verdun, Vignot, Villers-Sur-Meuse;

Senos ir Marnos (77), Aukštutinės Senos (92), Senos-Sen Deni (93), Marnos slėnio (94) ir Paryžiaus miesto (75) departamentai: visos savivaldybės;

Jono departamentas (89):

Brannay, Champigny, Chaumont, Cheroy, Courtoin, Cuy, Dollot, Domats, Evry, Foucheres, Gisy-Les-Nobles, Jouy, La Belliole, Lixy, Michery, Montacher-Villegardin, Nailly, Piffonds, Pont-Sur-Yonne, Saint-Agnan, Saint-Martin-Du-Tertre, Saint-Serotin, Saint-Valerien, Savigny-Sur-Clairis, Vallery, Vernoy, Villeblevin, Villebougis, Villemanoche, Villenavotte, Villeneuve-La-Dondagre, Villeneuve-La-Guyard, Villeperrot, Villeroy, Villethierry, Vinneuf.

5.   Ryšys su geografine vietove

Bri gamtinis regionas, kuriame pradėtas gaminti „Brie de Meaux“ sūris, iš dalies apima Il de Franso bei Šampanės sritis ir driekiasi tarp Marnos ir Senos slėnių. Šis regionas puikiai tinka grūdams auginti. Be to, jis išsiskiria tuo, kad apima dalį Paryžiaus aglomeracijos.

Nors „Brie de Meaux“ gamybos vietovė vėliau išsiplėtė už Bri gamtinės vietovės ribų, vis dėlto ji išlaikė geografinę darną. Taigi SKVN „Brie de Meaux“ geografinė vietovė yra Senos upės aukštupio ir centro teritorijoje, į kurią patenka daugumos didžiųjų šios upės intakų (Lueno, Jono, Obo, Marnos ir jų intakų) vagos. Geografinės vietovės kraštovaizdį sudaro didelės plynaukštės. Dėl podirvio nepralaidumo vanduo neįsiskverbia, o kraštovaizdį sudaro daugybė slėnių.

Lioso nuosėdomis padengtos plynaukštės yra derlingos ir tinkamos įvairioms kultūroms auginti. Molingi mažesnių slėnių šlaitai mažiau tinkami grūdams auginti, bet juose, kaip ir slėnių apačioje, auga ganyti tinkamos pievos.

Senovėje plynaukštės buvo naudojamos grūdinėms kultūroms auginti, o gyvuliai buvo auginami slėniuose ir šlaituose, net ten, kur šiuo metu yra Mo miestas.

XVIII amžiuje agronomai rekomendavo laikinose pievose taikant sėjomainą pūdymą pakeisti ankštinių kultūrų pasėliais (trilaukės sėjomainos praktika). Ši praktika ne tik teigiamai veikė javų auginimą, bet ir leido pasigaminti didelius kiekius pašarų gyvuliams šerti.

Tuo metu kai kurie Bri regiono javų auginimo ūkiai ketino pereiti prie mišraus ūkininkavimo (žemdirbystės ir gyvulininkystės). Vis dėlto Bri netapo specializuotu gyvulininkystės regionu, nes išskirtinis Bri taikytos sistemos bruožas – gyvulių įtraukimas į sėjomainos būdu auginamų javų sistemą. Šiaudai, gauti iš didelio kiekio šiame regione užaugintų javų, būdavo naudojami karvių pakratams.

Plėtojantis alkoholio ir cukraus pramonei, svarbia Bri regiono mišraus ūkininkavimo sudedamąja dalimi taip pat tapo cukrinių runkelių auginimas. Gretutiniais produktais būdavo šeriami gyvuliai ir tai buvo laikoma geriausiu būdu visapusiškai išnaudoti viską, kas užauginama ūkiuose, bet negali būti parduota.

Todėl gyvulių pašarus papildė daug gretutinių javų produktų (šiaudai, pelai ir sėlenos), taip pat išspaudos ir runkeliai.

Akivaizdu, kad pieno perteklius būdavo skiriamas perdirbti į sūrį, o Bri vietovė šioje srityje jau buvo plačiai išgarsėjusi ir, kadangi buvo arti Paryžiaus regiono, turėjo puikių prekybos galimybių.

Bri sūris buvo gaminamas ūkiuose, o sūrio formų dydis priklausė nuo ūkyje turimo pieno kiekio. XIXa. pabaigoje buvo geriau įvaldytas fermentavimas šliužo fermentu, kuris iki tol naudotas retokai, taigi pasikeitė gamybos technologija: naudojant fermentavimo šliužo fermentu technologiją buvo gaminami dideli „Brie de Meaux“ sūriai, o naudojant pieno rauginimo technologiją – mažesnio dydžio sūriai.

Gamintojai taip pat pasinaudojo Emilio Diuklo ir Žoržo Rožero, kurie 1897 m. pirmą kartą iš bri sūrio išskyrė penicillium candidum grybelį, darbais ir Rožero metodą pradėjo taikyti sūriams nustatytais fermentais užsėti.

Dėl netoli esančio Paryžiaus ir pagerėjusių vežimo sąlygų dalis Bri regione gaunamo pieno pradėta skirti prekybai geriamuoju pienu ir šviežiais produktais. Be to, nuo XIXa. vidurio sūrių nokintojai išnaudojo kelių tinklo patobulinimus ir atsiradusį geležinkelį ne tik savo produktams pristatyti, bet ir nenokintiems, nesūdytiems sūriams, pagamintiems Paryžiaus baseino rytinėje dalyje, įsigyti, kad kompensuotų sumažėjusią gamybą Senos ir Marnos regionuose. Jie šiuos sūrius nokindavo ir parduodavo kaip „Brie de Meaux“.

Iš tiesų fermentavimo šliužo fermentu technologija suteikia galimybę gauti tvirtą sutrauką, kurią paprasta transportuoti, o rauginant pieną nesūdyta sutrauka yra trapesnė ir biresnė. Ilgainiui sūrio gamyba paplito Marnos, Aukštutinės Marnos ir Mezo regionuose.

Šie įvairūs įgūdžiai tebetaikomi iki šiol, nes geografinėje vietovėje gautas pienas, kuriame yra palyginti mažai riebalų ir daug baltymų, labai tinka sūrio gamybai.

Gamybos metodas beveik nepakito: į pieną įmaišoma didelė šliužo fermento dozė, kad greitai susidarytų sutrauka (fermentavimo šliužo fermentu būdas). Sutrauka pjaustoma ir specialiu kiaurasamčiu greitai dedama į formas.

„Brie de Meaux“ yra minkštas sūris su pelėsio žieve, gaminamas iš žalio karvės pieno.

Gaminamas cilindrinėse formose, kurių skersmuo 36–37 cm, jis įgauna pyrago formą.

Po 4 nokinimo savaičių „Brie de Meaux“ yra pieno skonio ir gali būti truputį sūrokas su kartumo prieskoniu. Nuo ketvirtos iki šeštos savaitės jis palengva noksta nuo žievės į centrą, o konsistencija iš trapios kinta į minkštą. Aromatas formuojasi palaipsniui. Po 6–8 savaičių sunoksta sūrio centras, o jo konsistencija tampa minkšta; sūris pasižymi subtiliu grietinėlės, sviesto ir lazdynų riešutų aromatu.

Šioje daugiausiai javams auginti skirtoje vietovėje mišraus ūkininkavimo ūkiai savo bandoms šerti naudoja vietoje užaugintus ankštinius augalus, runkelius ir įvairius runkelių bei grūdų produktus. Dėl tokio raciono, kurį daugiausia sudaro gretutiniai produktai, piene yra palyginti mažai riebalų ir daug baltymų, todėl jis labai tinka perdirbti į sūrį. Be to, karvių laikymas ant šiaudų leidžia palaikyti tam tikrą mikrobų ekosistemą, kuri turi įtakos natūraliai žalio pieno florai. Be karvių šėrimo sąlygų, „Brie de Meaux“ išskirtines savybes taip pat lemia tai, kad naudojamas tik žalias pienas, o tam reikalingi specialūs įgūdžiai, kuriuos geografinės vietovės gamintojai ištobulino ir išsaugojo.

Iš pradžių sūriai buvo gaminami ūkiuose, kuriuose buvo naudojama paprasta įranga ir nedaug laiko reikalaujantys gamybos metodai, tačiau daugiausia įgūdžių prireikė pradėjus taikyti fermentavimo šliužo fermentu metodą, kuris leidžia gauti sūriams gaminti puikiai tinkančią kietą sutrauką, nes sutrauką reikia pilstyti į didelio skersmens formas, pjaustyti atsižvelgiant į jos savybes ir gerai valdyti specialų kiaurasamtį pripildant formas. Tokio tipo sutrauka nuvarvinama natūraliai, jos nereikia smulkiai pjaustyti, taigi ji stambiai supjaustoma arba sukapojama, tuomet specialiu rankiniu kiaurasamčiu plonais sluoksniais pilama į formas.

Galiausiai rūpestinga sūrių priežiūra nuo sūdymo sausa druska etapo ir per visą nokinimo procesą padeda atskleisti specifinius „Brie de Meaux“ aromatus.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://extranet.inao.gouv.fr/fichier/CDCBrieMeaux190320.pdf

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

Pranešimas dėl Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio taikomumo

Įgyvendinimo aktų priėmimo laikotarpio sustabdymas

(2020/C 64/14)

2019 m. birželio 6 d. Komisija gavo prašymą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES (1) 35 straipsnį. Pirmoji darbo diena po prašymo gavimo buvo 2019 m. birželio 7 d., o Komisijai skirtas pradinis laikotarpis priimti sprendimą dėl šio prašymo buvo 105 darbo dienos.

Šis bendrovės „Elta Courier S.A.“ prašymas susijęs su kurjerių paslaugomis Graikijoje. Atitinkamas pranešimas paskelbtas 2020 m. vasario 17 d. OL C 53, p. 8.

Pagal Direktyvos 2014/25/ES IV priedo 2 dalį Komisija gali atitinkamos valstybės narės arba perkančiojo subjekto, arba kompetentingos nepriklausomos nacionalinės valdžios institucijos ar kitos kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos paprašyti per tinkamą laikotarpį pateikti visą reikiamą informaciją arba papildyti ar paaiškinti pateiktą informaciją. 2019 m. rugpjūčio 26 d. Komisija paprašė nacionalinės valdžios institucijų iki 2019 m. rugsėjo 9 d. pateikti papildomos informacijos. 2019 m. rugsėjo 6 d. Komisija paprašė „Elta Courier“ iki 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikti papildomos informacijos.

Jei atsakymai pateikiami pavėluotai arba yra neišsamūs, pradinis terminas sustabdomas laikotarpiui nuo prašyme pateikti informaciją nustatyto termino pabaigos iki išsamios ir tikslios informacijos gavimo.

Todėl oficialus terminas baigsis praėjus 40 darbo dienoms po to, kai bus gauta išsami ir tiksli informacija.

---

(1)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

Pranešimas apie prašymą, teikiamą pagal Direktyvos 2014/25/ES 35 straipsnį

Valstybės narės prašymas

(2020/C 64/15)

2019 m. gruodžio 19 d. Komisija gavo prašymą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES (1) 35 straipsnį. Pirmoji darbo diena po prašymo gavimo dienos yra 2019 m. gruodžio 20 d.

Šis prašymas, kurį pateikė Danijos Karalystė, yra susijęs su įmonių teikiamomis pašto siuntinių paslaugomis vartotojams Danijoje. Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnyje nustatyta: „Sutartims, kuriomis siekiama suteikti galimybę vykdyti 8–14 straipsniuose minėtą veiklą, ši direktyva netaikoma, jei pateikę 35 straipsnyje nurodytą prašymą valstybė narė arba perkantieji subjektai gali įrodyti, kad valstybėje narėje, kurioje ši veikla vykdoma, ją veikia tiesioginė konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų; taip pat ši direktyva netaikoma toje geografinėje vietovėje tokiai veiklai vykdyti rengiamiems projekto konkursams.“ Tiesioginio konkurencijos poveikio vertinimas, kuris gali būti atliekamas taikant Direktyvą 2014/25/ES, nedaro poveikio visapusiškam konkurencijos teisės aktų taikymui.

Sprendimą dėl šio prašymo Komisija turi priimti per 90 darbo dienų nuo pirmiau nurodytos darbo dienos. Taigi šis laikotarpis baigsis 2020 m. gegužės 11 d.

Vadovaujantis Direktyvos 2014/25/ES 35 straipsnio 5 dalimi, kiti su tuo pačiu Danijos sektoriumi ar joje vykdomos veiklos rūšimi susiję prašymai, pateikti nepasibaigus šio prašymo nagrinėjimo terminui, naujomis procedūromis nelaikomi ir nagrinėjami kartu su šiuo prašymu.

---

(1)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).