1.

Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad, tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis, paprasčiausias sutarties tarp vartotojo ir pardavėjo ar paslaugų teikėjo, kurioje numatyta, kad ją pasirašydamas vartotojas sutinka su visomis iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtomis sąlygomis, pasirašymas nepaneigia prezumpcijos, kad dėl pardavėjo ar paslaugų teikėjo iš anksto parengtų sąlygų nebuvo atskirai derėtasi.

2.

Direktyvos 93/13 3 straipsnio 3 dalis, siejama su šios direktyvos priedu, turi būti aiškinama taip, kad aiški sutarties nutraukimo sąlyga ir baudos skyrimo sąlyga, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, esančios sutartyje, sudarytoje tarp vartotojo ir pardavėjo ar paslaugų teikėjo, kurios palankios tik jas parengusiam pardavėjui ar paslaugų teikėjui, gali būti laikomos nesąžiningomis sąlygomis, nurodytomis šio priedo 1 punkto d-f papunkčiuose, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

3.

Direktyvos 93/13 6 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jeigu aiški sutarties nutraukimo sąlyga ir baudos skyrimo sąlyga, esančios preliminarioje sutartyje, sudarytoje tarp vartotojo ir pardavėjo ar paslaugų teikėjo, yra nesąžiningos, nacionalinis teismas negali pakeisti nesąžiningomis pripažintų sąlygų savo paties sprendimu, nebent panaikinus tokias nesąžiningas sąlygas ši sutartis nebegalėtų egzistuoti ir jeigu visiškas minėtos sutarties panaikinimas vartotojui sukeltų itin žalingas pasekmes.

1.

Ar EG-FGV (1) 6 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 1 dalis arba Direktyvos 2007/46/EB (2) 18 straipsnio 1 dalis ir 26 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad gamintojas pažeidžia savo pareigą išduoti galiojantį liudijimą pagal EG-FGV 6 straipsnio 1 dalį (arba savo pareigą pateikti atitikties liudijimą pagal Direktyvos 2007/46/EB 18 straipsnio 1 dalį), įrengdamas transporto priemonėje draudžiamą išderinimo įtaisą, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 (3) 5 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 10 punktą, ir tokios transporto priemonės pateikimu į rinką pažeidžiamas draudimas pateikti į rinką transporto priemonę be galiojančio atitikties liudijimo pagal EG-FGV 27 straipsnio 1 dalį (arba draudimas parduoti neturint galiojančio atitikties liudijimo pagal Direktyvos 2007/46/EB 26 straipsnio 1 dalį)?

Jeigu atsakymas būtų teigiamas:

2.

Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalimi taip pat siekiama apsaugoti būtent galutinį vartotoją, visų pirma jo pasirinkimo laisvę ir turtą? Ar transporto priemonės, kurioje įrengtas draudžiamas išderinimo įtaisas, įsigijimas, kai ją įsigyja galutinis vartotojas, patenka į grėsmių, kurioms užkardyti buvo priimta ši norma, sritį?

—

nenustato jokių konkrečių pagrindų vietos, laiko ar teritorijos atžvilgiu,

—

pareiga saugoti duomenis teikiant viešai prieinamas telefonijos paslaugas – įskaitant trumpųjų, multimedijos ir panašių žinučių perdavimą bei neatsakytus ar nesėkmingus skambučius – apima šiuos duomenis:

—

pareiga saugoti duomenis teikiant viešai prieinamas interneto prieigos paslaugas apima šiuos duomenis:

—

draudžiama saugoti šiuos duomenis:

—

vietos nustatymo duomenų, t. y. naudoto ryšio prieigos taško pavadinimo, saugojimo trukmė yra keturios savaitės, kitų duomenų – dešimt savaičių,

—

užtikrinama veiksminga saugomų duomenų apsauga nuo piktnaudžiavimo rizikos ir nuo neteisėtos prieigos, ir

—

saugomus duomenis leidžiama naudoti tik ypač sunkių nusikalstamų veikų persekiojimo tikslu ir siekiant užkirsti kelią konkrečiam pavojui, kuris kilo asmens sveikatai, gyvybei ar laisvei arba valstybei ar federalinei žemei, išskyrus abonentui priskirtą interneto protokolo adresą, kurį leidžiama naudoti renkant informaciją bet kokių nusikalstamų veikų persekiojimo tikslu, siekiant užkirsti kelią pavojui, kuris kilo visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, bei vykdant žvalgybos uždavinius?

—

nenustato jokių konkrečių pagrindų vietos, laiko ar teritorijos atžvilgiu,

—

pareiga saugoti duomenis teikiant viešai prieinamas telefonijos paslaugas – įskaitant trumpųjų, multimedijos ir panašių žinučių perdavimą bei neatsakytus ar nesėkmingus skambučius – apima šiuos duomenis:

—

pareiga saugoti duomenis teikiant viešai prieinamas interneto prieigos paslaugas apima šiuos duomenis:

—

draudžiama saugoti šiuos duomenis:

—

vietos nustatymo duomenų, t. y. naudoto ryšio prieigos taško pavadinimo, saugojimo trukmė yra keturios savaitės, kitų duomenų – dešimt savaičių,

—

užtikrinama veiksminga saugomų duomenų apsauga nuo piktnaudžiavimo rizikos ir nuo neteisėtos prieigos, ir

—

saugomus duomenis leidžiama naudoti tik ypač sunkių nusikalstamų veikų persekiojimo tikslu ir siekiant užkirsti kelią konkrečiam pavojui, kuris kilo asmens sveikatai, gyvybei ar laisvei arba valstybei ar federalinei žemei, išskyrus abonentui priskirtą interneto protokolo adresą, kurį leidžiama naudoti renkant informaciją bet kokių nusikalstamų veikų persekiojimo tikslu, siekiant užkirsti kelią pavojui, kuris kilo visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, bei vykdant žvalgybos uždavinius?

1.

Ar valstybinėms ligonių kasoms vaistus tiekianti vaistinė, remdamasi 1996 m. spalio 24 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu Elida Gibbs Ltd C-317/94 (EU:C:1996:400), dėl sveikatos draudimu apdraustam asmeniui suteiktos nuolaidos turi teisę sumažinti apmokestinamąją vertę?

2.

Jei atsakymas būtų teigiamas: ar pažeidžiami neutralumo ir vienodo vertinimo vidaus rinkoje principai, jeigu nacionalinėje teritorijoje įsteigta vaistinė gali sumažinti apmokestinamąją vertę, o iš kitos valstybės narės neapmokestinamą vaistų tiekimą valstybinei ligonių kasai Bendrijos viduje vykdanti vaistinė negali to padaryti?

1.

Ar Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (1) 21 straipsnis turi būti taikomas darbo santykiams tuo atveju, kai Austrijoje sudarius darbo sutartį dėl darbo Vokietijoje darbuotoja kelis mėnesius laukė darbo būdama Austrijoje, bet jokio darbo faktiškai neatliko?

2.

Ar Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 21 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad gali būti taikoma tokia nacionalinė teisės nuostata, kaip Arbeits- und Sozialgerichtsgesetz (Darbo ir socialinių teismų įstatymas, toliau – ASGG) 4 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurį darbuotoja galėtų (lengviau) pareikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą darbo santykių metu arba darbo santykių nutraukimo momentu?

3.

Ar Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 21 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad gali būti taikoma tokia nacionalinė teisės nuostata, kaip ASGG 4 straipsnio 1 dalies d punktas, pagal kurį darbuotoja galėtų (lengviau) pareikšti ieškinį vietos, kurioje turi būti mokamas arba turėjo būti sumokėtas darbo užmokestis nutraukus darbo santykius, teisme?

4.

Jei atsakymas į antrąjį ir trečiąjį klausimus būtų neigiamas:

5.

Ar Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punktas taikomas darbo santykiams tuo atveju, kai darbo sutartis dėl darbo Vokietijoje buvo sudaryta Austrijoje, bet darbuotoja, kuri kelis mėnesius laukė darbo būdama Austrijoje, faktiškai jokio darbo neatliko, jei gali būti taikoma tokia nacionalinė teisės nuostata, kaip ASGG 4 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurį darbuotoja galėtų (lengviau) pareikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą darbo santykių metu arba darbo santykių nutraukimo momentu, arba tokia nacionalinė teisės nuostata, kaip ASGG 4 straipsnio 1 dalies d punktas, pagal kurį darbuotoja galėtų (lengviau) pareikšti ieškinį vietos, kurioje turi būti mokamas arba turėjo būti sumokėtas darbo užmokestis nutraukus darbo santykius, teisme?

1.

Ar EG-FGV (1) 6 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 1 dalis arba Direktyvos 2007/46/EB (2) 18 straipsnio 1 dalis ir 26 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad gamintojas pažeidžia savo pareigą išduoti galiojantį liudijimą pagal EG-FGV 6 straipsnio 1 dalį (arba savo pareigą pateikti atitikties liudijimą pagal Direktyvos 2007/46/EB 18 straipsnio 1 dalį), įrengdamas transporto priemonėje draudžiamą išderinimo įtaisą, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 (3) 5 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 10 punktą, ir tokios transporto priemonės pateikimu į rinką pažeidžiamas draudimas pateikti į rinką transporto priemonę be galiojančio atitikties liudijimo pagal EG-FGV 27 straipsnio 1 dalį (arba draudimas parduoti neturint galiojančio atitikties liudijimo pagal Direktyvos 2007/46/EB 26 straipsnio 1 dalį)?

Jeigu atsakymas būtų teigiamas:

2.

Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalimi taip pat siekiama apsaugoti galutinį vartotoją, o perpardavimo naudotų prekių rinkoje atveju – visų pirma ir kitą automobilio pirkėją, taip pat jo pasirinkimo laisvę ir turtą? Ar naudotos transporto priemonės, kurioje įrengtas draudžiamas išderinimo įtaisas, įsigijimas, kai ją įsigyja automobilio pirkėjas, patenka į grėsmių, kurioms užkardyti buvo priimta ši norma, sritį?

3.

Ar EG-FGV 6 ir 27 straipsniai arba Direktyvos 2007/46/EB 18 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 1 dalis ir 46 straipsnis ir Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad pažeidus šias nuostatas kompensacijos už faktinį transporto priemonės naudojimą išskaitymas iš galutinio vartotojo patirtos žalos visiškai arba iš dalies (jei taip, kokiu būdu arba kokia apimtimi?) anuliuotinas, jei galutinis vartotojas dėl šio pažeidimo gali pareikalauti ir reikalauja panaikinti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį? Ar šio klausimo aiškinimas skiriasi tuo atveju, jei minėtas pažeidimas įvykdomas suklaidinus patvirtinimą išduodančias institucijas ir galutinį vartotoją pareiškimu, kad visos patvirtinimo sąlygos tenkinamos ir transporto priemonės eksploatavimas kelių eisme leidžiamas be apribojimų, o pažeidimu ir apgaule siekiama sumažinti kaštus ir padidinti pelną didele pardavimo apimtimi, kartu įgyjant konkurencinį pranašumą apgaulės neįtariančio kliento sąskaita?

1.

Ar EG-FGV 6 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 1 dalis arba Direktyvos 2007/46/EB (1) 18 straipsnio 1 dalis ir 26 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad gamintojas pažeidžia savo pareigą išduoti galiojantį liudijimą pagal EG-FGV (2) 6 straipsnio 1 dalį (arba savo pareigą pateikti atitikties liudijimą pagal Direktyvos 2007/46/EB 18 straipsnio 1 dalį), įrengdamas transporto priemonėje draudžiamą išderinimo įtaisą, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 (3) 5 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 10 punktą, ir tokios transporto priemonės pateikimu į rinką pažeidžiamas draudimas pateikti į rinką transporto priemonę be galiojančio atitikties liudijimo pagal EG-FGV 27 straipsnio 1 dalį (arba draudimas parduoti neturint galiojančio atitikties liudijimo pagal Direktyvos 2007/46/EB 26 straipsnio 1 dalį)?

Jeigu atsakymas būtų teigiamas:

2.

Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalimi taip pat siekiama apsaugoti galutinį vartotoją, taip pat jo pasirinkimo laisvę ir turtą? Ar transporto priemonės, kurioje įrengtas draudžiamas išderinimo įtaisas, įsigijimas, kai ją įsigyja automobilio pirkėjas, patenka į grėsmių, kurioms užkardyti buvo priimta ši norma, sritį?

3.

Ar EG-FGV 6 ir 27 straipsniai arba Direktyvos 2007/46/EB 18 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 1 dalis ir 46 straipsnis ir Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad pažeidus šias nuostatas kompensacijos už faktinį transporto priemonės naudojimą išskaitymas iš galutinio vartotojo patirtos žalos visiškai arba iš dalies (jei taip, kokiu būdu arba kokia apimtimi?) anuliuotinas, jei galutinis vartotojas dėl šio pažeidimo gali pareikalauti ir reikalauja panaikinti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį? Ar šio klausimo aiškinimas skiriasi tuo atveju, jei minėtas pažeidimas įvykdomas suklaidinus patvirtinimą išduodančias institucijas ir galutinį vartotoją pareiškimu, kad visos patvirtinimo sąlygos tenkinamos ir transporto priemonės eksploatavimas kelių eisme leidžiamas be apribojimų, o pažeidimu ir apgaule siekiama sumažinti kaštus ir padidinti pelną didele pardavimo apimtimi, kartu įgyjant konkurencinį pranašumą apgaulės neįtariančio kliento sąskaita?

1

Ar tai, kad oro vežėjo darbuotojai įgyvendina savo teisę dalyvauti streikuose, kuriuos organizuoja profesinė sąjunga reikalaudama geresnių darbo sąlygų, kai streikuojama ne dėl darbdavio ankstesnio sprendimo, bet dėl darbuotojų reikalavimų, gali būti laikoma „ypatinga aplinkybe“ pagal Reglamento Nr. 261/20[0]4 (1) 5 straipsnio 3 dalį, ar, priešingai, ši aplinkybė yra būdinga oro vežėjo vykdomos veiklos dalis?

2.

Ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, vežėjas privalo imtis kokių nors teisiškai leistinų priemonių, taip pat ir tuomet, kai apie teisės streikuoti įgyvendinimą jam buvo pranešta per teisės aktais reikalaujamą laikotarpį, pavyzdžiui, siūlyti kitų bendrovių, kurių darbuotojai nedalyvauja streike, skrydžius?

3.

Ar siekiant nustatyti, kad oro bendrovės įgulos streikas yra „ypatinga aplinkybė“ pagal Reglamento Nr. 261/20[0]4 5 straipsnio 3 dalį, svarbu tai, kaip buvo atšauktas streikas, ypač, kai tai buvo padaryta abipusiu konflikto šalių sutarimu?

—

pripažinti, kad nesiėmusi visų priemonių 2018 m. balandžio 12 d. sprendimui byloje C-110/17, Komisija/Belgija, įvykdyti Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 260 straipsnio 1 dalį,

—

priteisti iš Belgijos Karalystės sumokėti į Komisijos nurodytą sąskaitą 22 076,55 EUR periodinę baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti minėtą byloje C-110/17 priimtą sprendimą nuo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki minėto sprendimo byloje C-110/17 įvykdymo dienos,

—

priteisti iš Belgijos Karalystės sumokėti į Komisijos nurodytą sąskaitą minimalią vienkartinę 2 029 000 EUR dydžio sumą arba, jei minimali vienkartinė suma bus viršyta, vienkartinę 4 905,90 EUR dydžio sumą už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo minėto sprendimo byloje C-110/17 paskelbimo dienos iki sprendimo, kuris bus priimtas šioje byloje priėmimo dienos arba iki minėto sprendimo byloje C-110/17 įvykdymo dienos, jeigu jis bus įvykdytas anksčiau,

—

priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

—

panaikinti skundžiamą sprendimą atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,

—

pripažinti apeliantės ieškinį priimtinu ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl jos esmės ir

—

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi šiame procese ir procese Bendrajame Teisme išlaidas.

1.

Bendrasis Teismas taikė netinkamą kriterijų nustatydamas, ar ginčijamos nuostatos (1) tiesiogiai susijusios su Venesuelos Bolivaro Respublika.

2.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neatsižvelgė į tam tikras esmines bylos aplinkybes, kai taikė tiesioginės sąsajos sąlygą, kaip ji apibrėžta Sprendime Almaz-Antey.

3.

Bendrasis Teismas neatsižvelgė į ginčijamos nuostatos faktines pasekmes Venesuelos Bolivaro Respublikai.

—

panaikinti 2019 m. spalio 10 d. Bendrojo Teismo nutartį Aeris Invest/BPV, T-599/18, EU:T:2019:740, ta dalimi, kuria nusprendžiama, kad ieškinys yra nepriimtinas;

—

grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kuriam Teisingumo Teismo sprendimas teisės klausimais yra privalomas, kad šis priimtų sprendimą atsižvelgdamas į šios šalies pirmoje instancijoje pateiktus reikalavimus, ir

—

atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

—

panaikinti 2019 m. rugsėjo 24 d. Bendrojo Teismo (antroji išplėstinė kolegija) sprendimo byloje T-105/17, HSBC Holdings plc ir kt./Europos Komisija, rezoliucinės dalies 2 punktą,

—

panaikinti 2016 m. gruodžio 7 d. Komisijos sprendimo C(2016) 8530 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (Byla AT.39914 – Euro palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės (EIRD)) (1) 1 straipsnio b punktą; subsidiariai, panaikinti 1 straipsnio b punktą, kiek jame konstatuota, kad HSBC dalyvavo darant vieną ir tęstinį pažeidimą po 2007 m. kovo 19 d.,

—

nurodyti Komisijai padengti HSBC bylinėjimosi išlaidas byloje T-105/17 ir šioje apeliacinėje byloje.

—

panaikinti 2019 m. rugsėjo 24 d. Bendrojo Teismo (septintoji išplėstinė kolegija) sprendimą sujungtose bylose T-755/15 ir T-759/15,

—

panaikinti 2015 m. spalio 21 d. Komisijos ginčijamą sprendimą (1), remiantis SESV 263 straipsnio 4 dalimi; arba, alternatyviai, jei Teisingumo Teismas negalėtų priimti galutinio sprendimo, grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui ir

—

priteisti iš Komisijos Fiat Chrysler Finance Europe bylinėjimosi išlaidas pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 ir 2 dalis ir Fiat Chrysler Finance Europe bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje.

—

panaikinti skundžiamą sprendimą;

—

atmesti pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmo pagrindo antrą dalį, pakartotą skundžiamame sprendime, kaip nepagrįstą;

—

pačiam priimti sprendimą dėl instancijoje pareikšto ieškinio pirmo pagrindo antros dalies, pakartotą skundžiamame sprendime, pagrįstumo;

—

grąžinti bylą bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl likusių ieškovės pagrindų, grindžiamų teisės pažeidimais, ir

—

nurodyti ieškovei padengti apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame procese ir pirmojoje bei apeliacinėse instancijose.

—

panaikinti skundžiamą sprendimą;

—

atmesti pirmą ir antrą ieškinio pirmojoje instancijoje pagrindus kaip teisiškai nepagrįstus;

—

grąžinti trečią ir ketvirtą ieškinio pirmojoje instancijoje pagrindus Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo;

—

atidėti bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidų klausimo nagrinėjimą, kol Bendrasis Teismas priims galutinį sprendimą.

1.

Ar SESV 18 straipsnį reikia aiškinti taip, kad Europos Sąjungos valstybė narė, kuri priima sprendimą dėl trečiosios valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė, bet yra Šengeno erdvės valstybė, piliečio ekstradicijos į trečiąją valstybę, turi pranešti apie tokį ekstradicijos prašymą Šengeno erdvės valstybei, kurios pilietybę turi tas asmuo?

2.

Jeigu į pirmesnį klausimą būtų atsakyta teigiamai, o Šengeno erdvės valstybė paprašė sugrąžinti šį asmenį siekdama įvykdyti procesą, dėl kurio pateiktas ekstradicijos prašymas, ar reikia perduoti šį asmenį jai, vadovaujantis Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimu dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos Karalystės?

—

pripažinti, kad nebuvo neteisėtos valstybės pagalbos, panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimo C(2019) 2526 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties, 1 straipsnį, tiek, kiek pagal jį nuspręsta, kad būta neteisėtos valstybės pagalbos, ir panaikinti JK reikalavimą susigrąžinti tariamai neteisėtą valstybės pagalbą, kurią gavo ieškovės šiuo pagrindu (ginčijamo sprendimo 2 ir 3 straipsniai),

—

papildomai panaikinti ginčijamo sprendimo 2 ir 3 straipsnius tiek, kiek pagal juos reikalaujama iš JK susigrąžinti iš ieškovių tariamą valstybės pagalbą ir

—

bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija nesupranta JK kontroliuojamųjų užsienio bendrovių (KUB) taisyklių konteksto, tikslo ir veikimo, kiek tai susiję su ne prekybos finansinės veiklos pelno vertinimu. Komisijos išvados ginčijamame sprendime yra pagrįstos keliomis akivaizdžiomis klaidomis. Konkrečiai kalbant, padarė akivaizdžių klaidų suprasdama JK bendrą mokesčių sistemą, KUB sistemos tikslus, specialią grupės finansavimo atleidimo nuo mokesčio apimtį ir tinkamos paskolos santykių apibrėžimą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neteisingai grupės finansavimo atleidimą nuo mokesčio laiko atleidimu nuo mokesčio ir todėl pranašumu. Ne prekybos finansinės veiklos pelno atveju grupės finansavimo atleidimas nuo mokesčio yra naštos paskirstymo nuostata ir iš dalies apriboja KUB taisykles, bet nėra atrankinis pranašumas. Komisija nepateikė skaičiais pagrįstos analizės įrodyti, kad tai yra pranašumas; todėl nesant pagrįstų įrodymų, kad aptariama priemonė yra pranašumas, ginčijamas sprendimas negali būti paliktas galioti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neteisingai nustatė referencinį pagrindą KUB taisyklių poveikiui įvertinti ir neteisingai nustatė, kad KUB taisyklės yra atskira taisyklių grupė bendroje JK pelno mokesčio sistemoje. Komisija neteisingai suprato KUB taisyklių tikslą ir atsisakė atsižvelgti į JK turimą diskreciją.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžių klaidų valstybės pagalbos analizėje ir neteisingai taikė kriterijus palyginamumo klausimais. Komisija nepripažino, kad JK mokesčių bazei kyla skirtinga rizika, kai skolinama JK apmokestinamos grupės viduje ir kai skolinama ne JK apmokestinamos grupės viduje, ir nepagrįstai nusprendė, kad skolinimas grupės viduje yra panašus į trečiųjų šalių skolinimą.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net darant prielaidą, jog prima facie KUB taisyklės yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ginčijamame sprendime neteisingai padaryta išvada, kad nėra pateisinančių pagrindų, galinčių pagrįsti aptariamų priemonių suderinamumą su Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis. Be to, ginčijamas sprendimas yra neracionalus ir dviprasmis, nes nors Komisija teisingai padarė išvadą, kad Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 9 skyriaus 9A straipsnis yra pateisinamas, kai vienintelis pagrindas taikyti KUB mokestį pagal 5 skyrių būtų „JK susijusio kapitalo“ testas, tačiau remdamasi tuo, kad tai labai sudėtinga įgyvendinti praktiškai, ir be jokių pagrįstų priežasčių Komisija nurodė, kad 9 skyrius niekada nėra pateisinamas, kai reikšmingų žmonių funkcijų testas lemtų KUB mokesčio taikymą pagal 5 skyrių. Iš tiesų, reikšmingų žmonių funkcijų testą yra labai sudėtinga taikyti praktiškai, todėl Komisija turėjo padaryti išvadą, kad 9 skyrius yra pateisinamas šio testo atveju taip pat, ir todėl turėjo nuspręsti, kad nėra valstybės pagalbos.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad jei ginčijamas sprendimas bus paliktas galioti, tariamas valstybės pagalbos susigrąžinimas iš ieškovių pažeis Sąjungos teisės pagrindinius principus, įskaitant įsisteigimo laisvę ir laisvą paslaugų teikimą, turint omenyje, kad ieškovių atveju KUB yra įsteigtos kitose valstybėse narėse.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad nurodymas susigrąžinti pagalbą yra be pagrindo ir prieštarauja Sąjungos pagrindiniams principams.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija nepateikė pagrįstų priežasčių esminiams ginčijamo sprendimo elementams, pavyzdžiui, išvadai, kad KUB mokestis pagal 5 skyrių galėtų būti taikomas remiantis reikšmingų žmonių funkcijų testu be jokių sunkumų ir neproporcingos naštos.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamu sprendimu taip pat pažeidžiamas gero administravimo principas, pagal kurį reikalaujama, kad Komisijos administracinės procedūros būtų skaidrios ir numanomos ir kad sprendimai būtų priimti per protingą laiką. Nepagrįsta tai, kad Komisija priėmė sprendimą pradėti tyrimą po ketverių metų šioje byloje ir priėmė sprendimą po šešerių metų įsigaliojus ginčijamai priemonei.

—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1), tiek, kiek jame pripažįstama, kad tariamos pagalbos priemonės yra pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir kiek nurodyta susigrąžinti tokią pagalbą su palūkanomis (taip pat ir iš ieškovių),

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2, 3 ir 4 straipsnius tiek, kiek juose nurodyta susigrąžinti nesuderinamą pagalbą su palūkanomis (taip pat ir iš ieškovių),

—

nurodyti Komisijai padengti savo ir ieškovių šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį, kai nusprendė, kad tariamos pagalbos priemonės suteikia atrankinį pranašumą:

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes neįrodė, kad tariamos pagalbos priemonės gali turėti įtakos prekybai tarp valstybių narių ir gali iškraipyti konkurenciją.

3.

Trečiasis, alternatyvus, ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 49 straipsnį pripažindama, jog tariamos pagalbos priemonės yra nesuderinama valstybės pagalba, kuri nepažeidžia įsisteigimo laisvės, nurodytos SESV 49 straipsnyje.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė pagrindinį vienodo požiūrio (nediskriminavimo) principą, nes:

5.

Penktasis, alternatyvus, ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu tariamos pagalbos priemonės patenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, Komisija pažeidė Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 (2) 16 straipsnio 1 dalį nurodydama susigrąžinti tariamai nesuderinamą pagalbą iš tariamos pagalbos priemonių gavėjų, nes toks susigrąžinimas pažeidžia pagrindinius ES teisės principus, t. y. teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principus.

—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1),

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis pažeidžia ieškovės įsisteigimo laisvę, numatytą SESV 49 straipsnyje, arba laisvą kapitalo judėjimą, numatytą SESV 63 straipsnyje, ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad grupės finansavimo išimties schema (toliau – ginčijama priemonė) suteikė ekonominį pranašumą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies prasmę ir apimtį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nurodydama atskaitos sistemą atrankumo analizei atlikti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai ar nekompetentingai nurodydama bei neteisingai suprasdama savo pasirinktos atskaitos sistemos atitinkamus tikslus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, nustatydama, kad ginčijama priemonė lemia nukrypimą nuo jos pasirinktos atskaitos sistemos.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai nustatydama, kad ginčijama priemonė yra prima facie atrankioji, klaidingai nurodydama, kad faktiškai ir teisiškai panašiose situacijose bendrovės buvo vertinamos skirtingai.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą ginčijamos priemonės atrankumo vertinime remdamasi Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (1), kuomet šis dokumentas įsigaliojo tik po to, kai Komisija nusprendė, kad ginčijama priemonė yra valstybės pagalba.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas parodo Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais prieš JK fiskalinį suverenitetą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžias vertinimo klaidas, nes nusprendė, kad tariama leidžianti nukrypti nuostata nėra pagrįsta remiantis ne prekybos finansinės veiklos pelno iš reikalavimus atitinkančių paskolos santykių, kuris prima facie patenka į Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371EB straipsnio „JK veikla“ taikymo sritį, apmokestinimu. Dėl „reikalavimus atitinkančių išteklių“ ir „suderintų palūkanų“ išimties, Komisijos sprendime nepateikta arba pateikta nepakankamai išimties pagrįstumo motyvų.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2015/1589 (2) 6 straipsnį ir gero administravimo pareigą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Konkrečiai, sprendime pradėti procedūrą Komisija nenurodė turėjusi abejonių dėl to, ar pagrįstas „75 % atleidimas nuo mokesčių“ pagal Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371ID straipsnį, tam, kad išvengtų praktinių sunkumų įvykdyti vadovaujančių asmenų funkcijų analizę, susijusią su skolinimo veikla grupės viduje, tokių kaip suteikti tinkamą galimybę suinteresuotoms šalims pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu; vykdydama tyrimą Komisija nepasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti nuomonę šiuo klausimu, o ginčijamame sprendime nusprendė neatsižvelgti į nuomonę, kurią šiuo klausimu suinteresuotos šalys visgi pateikė. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra niekinis.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad JK bendrovės apmokestinimas dėl užsienio patronuojamųjų bendrovių pelno, „atsižvelgiant į šalyje esantį turtą ir vykdomą veiklą“, nelaikomas įsisteigimo laisvės apribojimu ir kad ginčijama priemonė nereikalinga Sutarties laisvių laikymuisi užtikrinti.

Grįsdamos ieškinį dėl alternatyvaus reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį ieškovės remiasi šiuo pagrindu:

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu ginčijama priemonė yra valstybės pagalbos schema (o tai yra neigiama), Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad pagalbos susigrąžinimas nepažeis pagrindinių ES teisės principų, ir nurodydama vykdyti susigrąžinimą, nepaisant to, ar kontroliuojamųjų užsienio bendrovių įsteigimas ir paskolų grupei priklausančioms užsienyje įsteigtoms bendrovėms suteikimas iš tikrųjų yra įsisteigimo laisvės arba laisvo kapitalo judėjimo įgyvendinimas. Konkrečiai šioje byloje pagalbos susigrąžinimas pažeistų ieškovių įsisteigimo laisvę, įtvirtintą SESV 49 straipsnyje, ir laisvą kapitalo judėjimą, įtvirtintą SESV 63 straipsnyje. Dėl šio pažeidimo ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje esantis nurodymas susigrąžinti turi būti panaikintas.

—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1),

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis pažeidžia ieškovės įsisteigimo laisvę, numatytą SESV 49 straipsnyje, ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad grupės finansavimo išimties schema (toliau – ginčijama priemonė) suteikė ekonominį pranašumą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies prasmę ir apimtį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nurodydama atskaitos sistemą atrankumo analizei atlikti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai ar nekompetentingai nurodydama bei neteisingai suprasdama savo pasirinktos atskaitos sistemos atitinkamus tikslus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, nustatydama, kad ginčijama priemonė lemia nukrypimą nuo jos pasirinktos atskaitos sistemos.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai nustatydama, kad ginčijama priemonė yra prima facie atrankioji, klaidingai nurodydama, kad faktiškai ir teisiškai panašiose situacijose bendrovės buvo vertinamos skirtingai.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą ginčijamos priemonės atrankumo vertinime remdamasi Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (1), kuomet šis dokumentas įsigaliojo tik po to, kai Komisija nusprendė, kad ginčijama priemonė yra valstybės pagalba.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas parodo Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais prieš JK fiskalinį suverenitetą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžias vertinimo klaidas, nes nusprendė, kad tariama leidžianti nukrypti nuostata nėra pagrįsta remiantis ne prekybos finansinės veiklos pelno iš reikalavimus atitinkančių paskolos santykių, kuris prima facie patenka į Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371EB straipsnio „JK veikla“ taikymo sritį, apmokestinimu. Dėl „reikalavimus atitinkančių išteklių“ ir „suderintų palūkanų“ išimties, Komisijos sprendime nepateikta arba pateikta nepakankamai išimties pagrįstumo motyvų.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2015/1589 (2) 6 straipsnį ir gero administravimo pareigą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Konkrečiai, sprendime pradėti procedūrą Komisija nenurodė turėjusi abejonių dėl to, ar pagrįstas „75 % atleidimas nuo mokesčių“ pagal Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371ID straipsnį, tam, kad išvengtų praktinių sunkumų įvykdyti vadovaujančių asmenų funkcijų analizę, susijusią su skolinimo veikla grupės viduje, tokių kaip suteikti tinkamą galimybę suinteresuotoms šalims pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu; vykdydama tyrimą Komisija nepasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti nuomonę šiuo klausimu, o ginčijamame sprendime nusprendė neatsižvelgti į nuomonę, kurią šiuo klausimu suinteresuotos šalys visgi pateikė. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra niekinis.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad JK bendrovės apmokestinimas dėl užsienio patronuojamųjų bendrovių pelno, „atsižvelgiant į šalyje esantį turtą ir vykdomą veiklą“, nelaikomas įsisteigimo laisvės apribojimu ir kad ginčijama priemonė nereikalinga Sutarties laisvių laikymuisi užtikrinti.

Grįsdama ieškinį dėl alternatyvaus reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį ieškovė remiasi šiuo pagrindu:

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu ginčijama priemonė yra valstybės pagalbos schema (o tai yra neigiama), Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad pagalbos susigrąžinimas nepažeis pagrindinių ES teisės principų, ir nurodydama vykdyti susigrąžinimą, nepaisant to, ar kontroliuojamųjų užsienio bendrovių įsteigimas ir paskolų grupei priklausančioms užsienyje įsteigtoms bendrovėms suteikimas iš tikrųjų yra įsisteigimo laisvės ar laisvo kapitalo judėjimo įgyvendinimas. Konkrečiai šioje byloje pagalbos susigrąžinimas pažeistų ieškovės įsisteigimo laisvę, įtvirtintą SESV 49 straipsnyje, ir laisvą kapitalo judėjimą, įtvirtintą SESV 63 straipsnyje. Dėl šio pažeidimo ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje esantis nurodymas susigrąžinti turi būti panaikintas.

—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1),

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis pažeidžia ieškovės įsisteigimo laisvę, numatytą SESV 49 straipsnyje, ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad grupės finansavimo išimties schema (toliau – ginčijama priemonė) suteikė ekonominį pranašumą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies prasmę ir apimtį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nurodydama atskaitos sistemą atrankumo analizei atlikti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai ar nekompetentingai nurodydama bei neteisingai suprasdama savo pasirinktos atskaitos sistemos atitinkamus tikslus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, nustatydama, kad ginčijama priemonė lemia nukrypimą nuo jos pasirinktos atskaitos sistemos.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai nustatydama, kad ginčijama priemonė yra prima facie atrankioji, klaidingai nurodydama, kad faktiškai ir teisiškai panašiose situacijose bendrovės buvo vertinamos skirtingai.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą ginčijamos priemonės atrankumo vertinime remdamasi Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (1), kuomet šis dokumentas įsigaliojo tik po to, kai Komisija nusprendė, kad ginčijama priemonė yra valstybės pagalba.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas parodo Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais prieš JK fiskalinį suverenitetą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžias vertinimo klaidas, nes nusprendė, kad tariama leidžianti nukrypti nuostata nėra pagrįsta remiantis ne prekybos finansinės veiklos pelno iš reikalavimus atitinkančių paskolos santykių, kuris prima facie patenka į Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371EB straipsnio „JK veikla“ taikymo sritį, apmokestinimu. Dėl „reikalavimus atitinkančių išteklių“ ir „suderintų palūkanų“ išimties, Komisijos sprendime nepateikta arba pateikta nepakankamai išimties pagrįstumo motyvų.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2015/1589 (2) 6 straipsnį ir gero administravimo pareigą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Konkrečiai, sprendime pradėti procedūrą Komisija nenurodė turėjusi abejonių dėl to, ar pagrįstas „75 % atleidimas nuo mokesčių“ pagal Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371ID straipsnį, tam, kad išvengtų praktinių sunkumų įvykdyti vadovaujančių asmenų funkcijų analizę, susijusią su skolinimo veikla grupės viduje, tokių kaip suteikti tinkamą galimybę suinteresuotoms šalims pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu; vykdydama tyrimą Komisija nepasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti nuomonę šiuo klausimu, o ginčijamame sprendime nusprendė neatsižvelgti į nuomonę, kurią šiuo klausimu suinteresuotos šalys visgi pateikė. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra niekinis.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad JK bendrovės apmokestinimas dėl užsienio patronuojamųjų bendrovių pelno, „atsižvelgiant į šalyje esantį turtą ir vykdomą veiklą“, nelaikomas įsisteigimo laisvės apribojimu ir kad ginčijama priemonė nereikalinga Sutarties laisvių laikymuisi užtikrinti.

Grįsdama ieškinį dėl alternatyvaus reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį ieškovė remiasi šiuo pagrindu:

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu ginčijama priemonė yra valstybės pagalbos schema (o tai yra neigiama), Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad pagalbos susigrąžinimas nepažeis pagrindinių ES teisės principų, ir nurodydama vykdyti susigrąžinimą, nepaisant to, ar kontroliuojamųjų užsienio bendrovių įsteigimas ir paskolų grupei priklausančioms užsienyje įsteigtoms bendrovėms suteikimas iš tikrųjų yra įsisteigimo laisvės ar laisvo kapitalo judėjimo įgyvendinimas. Konkrečiai šioje byloje pagalbos susigrąžinimas pažeistų ieškovės įsisteigimo laisvę, įtvirtintą SESV 49 straipsnyje, ir laisvą kapitalo judėjimą, įtvirtintą SESV 63 straipsnyje. Dėl šio pažeidimo ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje esantis nurodymas susigrąžinti turi būti panaikintas.

—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1),

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis pažeidžia ieškovės įsisteigimo laisvę, numatytą SESV 49 straipsnyje, arba laisvą kapitalo judėjimą, numatytą SESV 63 straipsnyje, ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad grupės finansavimo išimties schema (toliau – ginčijama priemonė) suteikė ekonominį pranašumą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies prasmę ir apimtį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nurodydama atskaitos sistemą atrankumo analizei atlikti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai ar nekompetentingai nurodydama bei neteisingai suprasdama savo pasirinktos atskaitos sistemos atitinkamus tikslus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, nustatydama, kad ginčijama priemonė lemia nukrypimą nuo jos pasirinktos atskaitos sistemos.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai nustatydama, kad ginčijama priemonė yra prima facie atrankioji, klaidingai nurodydama, kad faktiškai ir teisiškai panašiose situacijose bendrovės buvo vertinamos skirtingai.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą ginčijamos priemonės atrankumo vertinime remdamasi Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (1), kuomet šis dokumentas įsigaliojo tik po to, kai Komisija nusprendė, kad ginčijama priemonė yra valstybės pagalba.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas parodo Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais prieš JK fiskalinį suverenitetą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžias vertinimo klaidas, nes nusprendė, kad tariama leidžianti nukrypti nuostata nėra pagrįsta remiantis ne prekybos finansinės veiklos pelno iš reikalavimus atitinkančių paskolos santykių, kuris prima facie patenka į Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371EB straipsnio „JK veikla“ taikymo sritį, apmokestinimu. Dėl „reikalavimus atitinkančių išteklių“ ir „suderintų palūkanų“ išimties, Komisijos sprendime nepateikta arba pateikta nepakankamai išimties pagrįstumo motyvų.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2015/1589 (2) 6 straipsnį ir gero administravimo pareigą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Konkrečiai, sprendime pradėti procedūrą Komisija nenurodė turėjusi abejonių dėl to, ar pagrįstas „75 % atleidimas nuo mokesčių“ pagal Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371ID straipsnį, tam, kad išvengtų praktinių sunkumų įvykdyti vadovaujančių asmenų funkcijų analizę, susijusią su skolinimo veikla grupės viduje, tokių kaip suteikti tinkamą galimybę suinteresuotoms šalims pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu; vykdydama tyrimą Komisija nepasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti nuomonę šiuo klausimu, o ginčijamame sprendime nusprendė neatsižvelgti į nuomonę, kurią šiuo klausimu suinteresuotos šalys visgi pateikė. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra niekinis.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad JK bendrovės apmokestinimas dėl užsienio patronuojamųjų bendrovių pelno, „atsižvelgiant į šalyje esantį turtą ir vykdomą veiklą“, nelaikomas įsisteigimo laisvės apribojimu ir kad ginčijama priemonė nereikalinga Sutarties laisvių laikymuisi užtikrinti.

Grįsdama ieškinį dėl alternatyvaus reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį ieškovė remiasi šiuo pagrindu:

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu ginčijama priemonė yra valstybės pagalbos schema (o tai yra neigiama), Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad pagalbos susigrąžinimas nepažeis pagrindinių ES teisės principų, ir nurodydama vykdyti susigrąžinimą, nepaisant to, ar kontroliuojamųjų užsienio bendrovių įsteigimas ir paskolų grupei priklausančioms užsienyje įsteigtoms bendrovėms suteikimas iš tikrųjų yra įsisteigimo laisvės ar laisvo kapitalo judėjimo įgyvendinimas. Konkrečiai šioje byloje pagalbos susigrąžinimas pažeistų ieškovės įsisteigimo laisvę, įtvirtintą SESV 49 straipsnyje, ir laisvą kapitalo judėjimą, įtvirtintą SESV 63 straipsnyje. Dėl šio pažeidimo ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje esantis nurodymas susigrąžinti turi būti panaikintas.

—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1),

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis pažeidžia ieškovės įsisteigimo laisvę, numatytą SESV 49 straipsnyje, ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad grupės finansavimo išimties schema (toliau – ginčijama priemonė) suteikė ekonominį pranašumą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies prasmę ir apimtį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nurodydama atskaitos sistemą atrankumo analizei atlikti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai ar nekompetentingai nurodydama bei neteisingai suprasdama savo pasirinktos atskaitos sistemos atitinkamus tikslus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, nustatydama, kad ginčijama priemonė lemia nukrypimą nuo jos pasirinktos atskaitos sistemos.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai nustatydama, kad ginčijama priemonė yra prima facie atrankioji, klaidingai nurodydama, kad faktiškai ir teisiškai panašiose situacijose bendrovės buvo vertinamos skirtingai.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą ginčijamos priemonės atrankumo vertinime remdamasi Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (1), kuomet šis dokumentas įsigaliojo tik po to, kai Komisija nusprendė, kad ginčijama priemonė yra valstybės pagalba.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas parodo Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais prieš JK fiskalinį suverenitetą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžias vertinimo klaidas, nes nusprendė, kad tariama leidžianti nukrypti nuostata nėra pagrįsta remiantis ne prekybos finansinės veiklos pelno iš reikalavimus atitinkančių paskolos santykių, kuris prima facie patenka į Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371EB straipsnio „JK veikla“ taikymo sritį, apmokestinimu. Dėl „reikalavimus atitinkančių išteklių“ ir „suderintų palūkanų“ išimties, Komisijos sprendime nepateikta arba pateikta nepakankamai išimties pagrįstumo motyvų.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2015/1589 (2) 6 straipsnį ir gero administravimo pareigą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Konkrečiai, sprendime pradėti procedūrą Komisija nenurodė turėjusi abejonių dėl to, ar pagrįstas „75 % atleidimas nuo mokesčių“ pagal Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371ID straipsnį, tam, kad išvengtų praktinių sunkumų įvykdyti vadovaujančių asmenų funkcijų analizę, susijusią su skolinimo veikla grupės viduje, tokių kaip suteikti tinkamą galimybę suinteresuotoms šalims pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu; vykdydama tyrimą Komisija nepasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti nuomonę šiuo klausimu, o ginčijamame sprendime nusprendė neatsižvelgti į nuomonę, kurią šiuo klausimu suinteresuotos šalys visgi pateikė. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra niekinis.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad JK bendrovės apmokestinimas dėl užsienio patronuojamųjų bendrovių pelno, „atsižvelgiant į šalyje esantį turtą ir vykdomą veiklą“, nelaikomas įsisteigimo laisvės apribojimu ir kad ginčijama priemonė nereikalinga Sutarties laisvių laikymuisi užtikrinti.

Grįsdama ieškinį dėl alternatyvaus reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį, ieškovė remiasi šiuo pagrindu:

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu ginčijama priemonė yra valstybės pagalbos schema (o tai yra neigiama), Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad pagalbos susigrąžinimas nepažeis pagrindinių ES teisės principų, ir nurodydama vykdyti susigrąžinimą, nepaisant to, ar kontroliuojamųjų užsienio bendrovių įsteigimas ir paskolų grupei priklausančioms užsienyje įsteigtoms bendrovėms suteikimas iš tikrųjų yra įsisteigimo laisvės arba laisvo kapitalo judėjimo įgyvendinimas. Konkrečiai šioje byloje pagalbos susigrąžinimas pažeistų ieškovės įsisteigimo laisvę, įtvirtintą SESV 49 straipsnyje, ir laisvą kapitalo judėjimą, įtvirtintą SESV 63 straipsnyje. Dėl šio pažeidimo ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje esantis nurodymas susigrąžinti turi būti panaikintas.

—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1),

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis pažeidžia ieškovės įsisteigimo laisvę, numatytą SESV 49 straipsnyje, ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad grupės finansavimo išimties schema (toliau – ginčijama priemonė) suteikė ekonominį pranašumą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies prasmę ir apimtį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nurodydama atskaitos sistemą atrankumo analizei atlikti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai ar nekompetentingai nurodydama bei neteisingai suprasdama savo pasirinktos atskaitos sistemos atitinkamus tikslus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, nustatydama, kad ginčijama priemonė lemia nukrypimą nuo jos pasirinktos atskaitos sistemos.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai nustatydama, kad ginčijama priemonė yra prima facie atrankioji, klaidingai nurodydama, kad faktiškai ir teisiškai panašiose situacijose bendrovės buvo vertinamos skirtingai.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą ginčijamos priemonės atrankumo vertinime remdamasi Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (1), kuomet šis dokumentas įsigaliojo tik po to, kai Komisija nusprendė, kad ginčijama priemonė yra valstybės pagalba.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas parodo Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais prieš JK fiskalinį suverenitetą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžias vertinimo klaidas, nes nusprendė, kad tariama leidžianti nukrypti nuostata nėra pagrįsta remiantis ne prekybos finansinės veiklos pelno iš reikalavimus atitinkančių paskolos santykių, kuris prima facie patenka į Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371EB straipsnio „JK veikla“ taikymo sritį, apmokestinimu. Dėl „reikalavimus atitinkančių išteklių“ ir „suderintų palūkanų“ išimties, Komisijos sprendime nepateikta arba pateikta nepakankamai išimties pagrįstumo motyvų.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2015/1589 (2) 6 straipsnį ir gero administravimo pareigą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Konkrečiai, sprendime pradėti procedūrą Komisija nenurodė turėjusi abejonių dėl to, ar pagrįstas „75 % atleidimas nuo mokesčių“ pagal Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371ID straipsnį, tam, kad išvengtų praktinių sunkumų įvykdyti vadovaujančių asmenų funkcijų analizę, susijusią su skolinimo veikla grupės viduje, tokių kaip suteikti tinkamą galimybę suinteresuotoms šalims pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu; vykdydama tyrimą Komisija nepasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti nuomonę šiuo klausimu, o ginčijamame sprendime nusprendė neatsižvelgti į nuomonę, kurią šiuo klausimu suinteresuotos šalys visgi pateikė. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra niekinis.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad JK bendrovės apmokestinimas dėl užsienio patronuojamųjų bendrovių pelno, „atsižvelgiant į šalyje esantį turtą ir vykdomą veiklą“, nelaikomas įsisteigimo laisvės apribojimu ir kad ginčijama priemonė nereikalinga Sutarties laisvių laikymuisi užtikrinti.

Grįsdama ieškinį dėl alternatyvaus reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį ieškovė remiasi šiuo pagrindu:

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu ginčijama priemonė yra valstybės pagalbos schema (o tai yra neigiama), Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad pagalbos susigrąžinimas nepažeis pagrindinių ES teisės principų, ir nurodydama vykdyti susigrąžinimą, nepaisant to, ar kontroliuojamųjų užsienio bendrovių įsteigimas ir paskolų grupei priklausančioms užsienyje įsteigtoms bendrovėms suteikimas iš tikrųjų yra įsisteigimo laisvės ar laisvo kapitalo judėjimo įgyvendinimas. Konkrečiai šioje byloje pagalbos susigrąžinimas pažeistų ieškovės įsisteigimo laisvę, įtvirtintą SESV 49 straipsnyje, ir laisvą kapitalo judėjimą, įtvirtintą SESV 63 straipsnyje. Dėl šio pažeidimo ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje esantis nurodymas susigrąžinti turi būti panaikintas.

—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1),

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis pažeidžia ieškovių įsisteigimo laisvę, numatytą SESV 49 straipsnyje, ir laisvą kapitalo judėjimą, numatytą SESV 63 straipsnyje, ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad grupės finansavimo išimties schema (toliau – ginčijama priemonė) suteikė ekonominį pranašumą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies prasmę ir apimtį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nurodydama atskaitos sistemą atrankumo analizei atlikti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai ar nekompetentingai nurodydama bei neteisingai suprasdama savo pasirinktos atskaitos sistemos atitinkamus tikslus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, nustatydama, kad ginčijama priemonė lemia nukrypimą nuo jos pasirinktos atskaitos sistemos.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai nustatydama, kad ginčijama priemonė yra prima facie atrankioji, klaidingai nurodydama, kad faktiškai ir teisiškai panašiose situacijose bendrovės buvo vertinamos skirtingai.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą ginčijamos priemonės atrankumo vertinime remdamasi Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (1), kuomet šis dokumentas įsigaliojo tik po to, kai Komisija nusprendė, kad ginčijama priemonė yra valstybės pagalba.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas parodo Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais prieš JK fiskalinį suverenitetą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžias vertinimo klaidas, nes nusprendė, kad tariama leidžianti nukrypti nuostata nėra pagrįsta remiantis ne prekybos finansinės veiklos pelno iš reikalavimus atitinkančių paskolos santykių, kuris prima facie patenka į Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371EB straipsnio „JK veikla“ taikymo sritį, apmokestinimu. Dėl „reikalavimus atitinkančių išteklių“ ir „suderintų palūkanų“ išimties, Komisijos sprendime nepateikta arba pateikta nepakankamai išimties pagrįstumo motyvų.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2015/1589 (2) 6 straipsnį ir gero administravimo pareigą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Konkrečiai, sprendime pradėti procedūrą Komisija nenurodė turėjusi abejonių dėl to, ar pagrįstas „75 % atleidimas nuo mokesčių“ pagal Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371ID straipsnį, tam, kad išvengtų praktinių sunkumų įvykdyti vadovaujančių asmenų funkcijų analizę, susijusią su skolinimo veikla grupės viduje, tokių kaip suteikti tinkamą galimybę suinteresuotoms šalims pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu; vykdydama tyrimą Komisija nepasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti nuomonę šiuo klausimu, o ginčijamame sprendime nusprendė neatsižvelgti į nuomonę, kurią šiuo klausimu suinteresuotos šalys visgi pateikė. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra niekinis.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad JK bendrovės apmokestinimas dėl užsienio patronuojamųjų bendrovių pelno, „atsižvelgiant į šalyje esantį turtą ir vykdomą veiklą“, nelaikomas įsisteigimo laisvės apribojimu ir kad ginčijama priemonė nereikalinga Sutarties laisvių laikymuisi užtikrinti.

Grįsdamos ieškinį dėl alternatyvaus reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį ieškovės remiasi šiuo pagrindu:

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu ginčijama priemonė yra valstybės pagalbos schema (o tai yra neigiama), Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad pagalbos susigrąžinimas nepažeis pagrindinių ES teisės principų, ir nurodydama vykdyti susigrąžinimą, nepaisant to, ar kontroliuojamųjų užsienio bendrovių įsteigimas ir paskolų grupei priklausančioms užsienyje įsteigtoms bendrovėms suteikimas iš tikrųjų yra įsisteigimo laisvės įgyvendinimas. Konkrečiai šioje byloje pagalbos susigrąžinimas pažeistų ieškovių įsisteigimo laisvę, įtvirtintą SESV 49 straipsnyje, ir laisvą kapitalo judėjimą, įtvirtintą SESV 63 straipsnyje. Dėl šio pažeidimo ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje esantis nurodymas susigrąžinti turi būti panaikintas.

—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1),

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis pažeidžia ieškovių įsisteigimo laisvę, numatytą SESV 49 straipsnyje, ar laisvą kapitalo judėjimą, numatytą SESV 63 straipsnyje, ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad grupės finansavimo išimties schema (toliau – ginčijama priemonė) suteikė ekonominį pranašumą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies prasmę ir apimtį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nurodydama atskaitos sistemą atrankumo analizei atlikti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai ar nekompetentingai nurodydama bei neteisingai suprasdama savo pasirinktos atskaitos sistemos atitinkamus tikslus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, nustatydama, kad ginčijama priemonė lemia nukrypimą nuo jos pasirinktos atskaitos sistemos.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai nustatydama, kad ginčijama priemonė yra prima facie atrankioji, klaidingai nurodydama, kad faktiškai ir teisiškai panašiose situacijose bendrovės buvo vertinamos skirtingai.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą ginčijamos priemonės atrankumo vertinime remdamasi Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (1), kuomet šis dokumentas įsigaliojo tik po to, kai Komisija nusprendė, kad ginčijama priemonė yra valstybės pagalba.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas parodo Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais prieš JK fiskalinį suverenitetą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžias vertinimo klaidas, nes nusprendė, kad tariama leidžianti nukrypti nuostata nėra pagrįsta remiantis ne prekybos finansinės veiklos pelno iš reikalavimus atitinkančių paskolos santykių, kuris prima facie patenka į Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371EB straipsnio „JK veikla“ taikymo sritį, apmokestinimu. Dėl „reikalavimus atitinkančių išteklių“ ir „suderintų palūkanų“ išimties, Komisijos sprendime nepateikta arba pateikta nepakankamai išimties pagrįstumo motyvų.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2015/1589 (2) 6 straipsnį ir gero administravimo pareigą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Konkrečiai, sprendime pradėti procedūrą Komisija nenurodė turėjusi abejonių dėl to, ar pagrįstas „75 % atleidimas nuo mokesčių“ pagal Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371ID straipsnį, tam, kad išvengtų praktinių sunkumų įvykdyti vadovaujančių asmenų funkcijų analizę, susijusią su skolinimo veikla grupės viduje, tokių kaip suteikti tinkamą galimybę suinteresuotoms šalims pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu; vykdydama tyrimą Komisija nepasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti nuomonę šiuo klausimu, o ginčijamame sprendime nusprendė neatsižvelgti į nuomonę, kurią šiuo klausimu suinteresuotos šalys visgi pateikė. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra niekinis.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad JK bendrovės apmokestinimas dėl užsienio patronuojamųjų bendrovių pelno, „atsižvelgiant į šalyje esantį turtą ir vykdomą veiklą“, nelaikomas įsisteigimo laisvės apribojimu ir kad ginčijama priemonė nereikalinga Sutarties laisvių laikymuisi užtikrinti.

Grįsdamos ieškinį dėl alternatyvaus reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį ieškovės remiasi šiuo pagrindu:

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu ginčijama priemonė yra valstybės pagalbos schema (o tai yra neigiama), Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad pagalbos susigrąžinimas nepažeis pagrindinių ES teisės principų, ir nurodydama vykdyti susigrąžinimą, nepaisant to, ar kontroliuojamųjų užsienio bendrovių įsteigimas ir paskolų grupei priklausančioms užsienyje įsteigtoms bendrovėms suteikimas iš tikrųjų yra įsisteigimo laisvės įgyvendinimas. Konkrečiai šioje byloje pagalbos susigrąžinimas pažeistų ieškovių įsisteigimo laisvę, įtvirtintą SESV 49 straipsnyje, ir laisvą kapitalo judėjimą, įtvirtintą SESV 63 straipsnyje. Dėl šio pažeidimo ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje esantis nurodymas susigrąžinti turi būti panaikintas.

—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1),

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis pažeidžia ieškovės įsisteigimo laisvę, numatytą SESV 49 straipsnyje, ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad ginčijama priemonė suteikė ekonominį pranašumą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies prasmę ir apimtį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nurodydama atskaitos sistemą atrankumo analizei atlikti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai ar nekompetentingai nurodydama bei neteisingai suprasdama savo pasirinktos atskaitos sistemos atitinkamus tikslus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, nustatydama, kad ginčijama priemonė lemia nukrypimą nuo jos pasirinktos atskaitos sistemos.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai nustatydama, kad ginčijama priemonė yra prima facie atrankioji, klaidingai nurodydama, kad faktiškai ir teisiškai panašiose situacijose bendrovės buvo vertinamos skirtingai.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą ginčijamos priemonės atrankumo vertinime remdamasi Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (1), kuomet šis dokumentas įsigaliojo tik po to, kai Komisija nusprendė, kad ginčijama priemonė yra valstybės pagalba.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas parodo Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais prieš JK fiskalinį suverenitetą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžias vertinimo klaidas, nes nusprendė, kad tariama leidžianti nukrypti nuostata nėra pagrįsta remiantis ne prekybos finansinės veiklos pelno iš reikalavimus atitinkančių paskolos santykių, kuris prima facie patenka į Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371EB straipsnio „JK veikla“ taikymo sritį, apmokestinimu. Dėl „reikalavimus atitinkančių išteklių“ ir „suderintų palūkanų“ išimties, Komisijos sprendime nepateikta arba pateikta nepakankamai išimties pagrįstumo motyvų.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2015/1589 (2) 6 straipsnį ir gero administravimo pareigą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Konkrečiai, sprendime pradėti procedūrą Komisija nenurodė turėjusi abejonių dėl to, ar pagrįstas „75 % atleidimas nuo mokesčių“ pagal Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371ID straipsnį, tam, kad išvengtų praktinių sunkumų įvykdyti vadovaujančių asmenų funkcijų analizę, susijusią su skolinimo veikla grupės viduje, tokių kaip suteikti tinkamą galimybę suinteresuotoms šalims pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu; vykdydama tyrimą Komisija nepasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti nuomonę šiuo klausimu, o ginčijamame sprendime nusprendė neatsižvelgti į nuomonę, kurią šiuo klausimu suinteresuotos šalys visgi pateikė. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra niekinis.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad JK bendrovės apmokestinimas dėl užsienio patronuojamųjų bendrovių pelno, „atsižvelgiant į šalyje esantį turtą ir vykdomą veiklą“, nelaikomas įsisteigimo laisvės apribojimu ir kad ginčijama priemonė nereikalinga Sutarties laisvių laikymuisi užtikrinti.

Grįsdama ieškinį dėl alternatyvaus reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį ieškovė remiasi šiuo pagrindu:

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu ginčijama priemonė yra valstybės pagalbos schema (o tai yra neigiama), Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad pagalbos susigrąžinimas nepažeis pagrindinių ES teisės principų, ir nurodydama vykdyti susigrąžinimą, nepaisant to, ar kontroliuojamųjų užsienio bendrovių įsteigimas ir paskolų grupei priklausančioms užsienyje įsteigtoms bendrovėms suteikimas iš tikrųjų yra įsisteigimo laisvės ar laisvo kapitalo judėjimo įgyvendinimas. Konkrečiai šioje byloje pagalbos susigrąžinimas pažeistų ieškovės įsisteigimo laisvę, įtvirtintą SESV 49 straipsnyje, ir laisvą kapitalo judėjimą, įtvirtintą SESV 63 straipsnyje. Dėl šio pažeidimo ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje esantis nurodymas susigrąžinti turi būti panaikintas.

—

pripažinti, kad nebuvo neteisėtos valstybės pagalbos, panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Sprendimo C(2019) 2526 final dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties, 1 straipsnį, tiek, kiek pagal jį nuspręsta, kad būta neteisėtos valstybės pagalbos, ir panaikinti JK reikalavimą susigrąžinti tariamai neteisėtą valstybės pagalbą, kurią gavo ieškovės šiuo pagrindu (ginčijamo sprendimo 2 ir 3 straipsniai),

—

papildomai panaikinti ginčijamo sprendimo 2 ir 3 straipsnius tiek, kiek pagal juos reikalaujama iš JK susigrąžinti iš tariamą valstybės pagalbą ir

—

bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija nesupranta JK kontroliuojamųjų užsienio bendrovių (KUB) taisyklių konteksto, tikslo ir veikimo, kiek tai susiję su ne prekybos finansinės veiklos pelno vertinimu. Komisijos išvados ginčijamame sprendime yra pagrįstos keliomis akivaizdžiomis klaidomis. Konkrečiai kalbant, padarė akivaizdžių klaidų suprasdama JK bendrą mokesčių sistemą, KUB sistemos tikslus, specialią grupės finansavimo atleidimo nuo mokesčio apimtį ir tinkamos paskolos santykių apibrėžimą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neteisingai grupės finansavimo atleidimą nuo mokesčio laiko atleidimu nuo mokesčio ir todėl pranašumu. Ne prekybos finansinės veiklos pelno atveju grupės finansavimo atleidimas nuo mokesčio yra naštos paskirstymo nuostata ir iš dalies apriboja KUB taisykles, bet nėra atrankinis pranašumas. Komisija nepateikė skaičiais pagrįstos analizės įrodyti, kad tai yra pranašumas; todėl nesant pagrįstų įrodymų, kad aptariama priemonė yra pranašumas, ginčijamas sprendimas negali būti paliktas galioti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neteisingai nustatė referencinį pagrindą KUB taisyklių poveikiui įvertinti ir neteisingai nustatė, kad KUB taisyklės yra atskira taisyklių grupė bendroje JK pelno mokesčio sistemoje. Komisija neteisingai suprato KUB taisyklių tikslą ir atsisakė atsižvelgti į JK turimą diskreciją.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžių klaidų valstybės pagalbos analizėje ir neteisingai taikė kriterijus palyginamumo klausimais. Komisija nepripažino, kad JK mokesčių bazei kyla skirtinga rizika, kai skolinama JK apmokestinamos grupės viduje ir kai skolinama ne JK apmokestinamos grupės viduje, ir nepagrįstai nusprendė, kad skolinimas grupės viduje yra panašus į trečiųjų šalių skolinimą.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net darant prielaidą, jog prima facie KUB taisyklės yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ginčijamame sprendime neteisingai padaryta išvada, kad nėra pateisinančių pagrindų, galinčių pagrįsti aptariamų priemonių suderinamumą su Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis. Be to, ginčijamas sprendimas yra neracionalus ir dviprasmis, nes nors Komisija teisingai padarė išvadą, kad Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 9 skyriaus 9A straipsnis yra pateisinamas, kai vienintelis pagrindas taikyti KUB mokestį pagal 5 skyrių būtų „JK susijusio kapitalo“ testas, tačiau remdamasi tuo, kad tai labai sudėtinga įgyvendinti praktiškai, ir be jokių pagrįstų priežasčių Komisija nurodė, kad 9 skyrius niekada nėra pateisinamas, kai reikšmingų žmonių funkcijų testas lemtų KUB mokesčio taikymą pagal 5 skyrių. Iš tiesų, reikšmingų žmonių funkcijų testą yra labai sudėtinga taikyti praktiškai, todėl Komisija turėjo padaryti išvadą, kad 9 skyrius yra pateisinamas šio testo atveju taip pat, ir todėl turėjo nuspręsti, kad nėra valstybės pagalbos.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad jei ginčijamas sprendimas bus paliktas galioti, tariamas valstybės pagalbos susigrąžinimas iš ieškovių pažeis Sąjungos teisės pagrindinius principus, įskaitant įsisteigimo laisvę ir laisvą paslaugų teikimą, turint omenyje, kad ieškovių atveju KUB yra įsteigtos kitose valstybėse narėse.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad nurodymas susigrąžinti pagalbą yra be pagrindo ir prieštarauja Sąjungos pagrindiniams principams.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija nepateikė pagrįstų priežasčių esminiams ginčijamo sprendimo elementams, pavyzdžiui, išvadai, kad KUB mokestis pagal 5 skyrių galėtų būti taikomas remiantis reikšmingų žmonių funkcijų testu be jokių sunkumų ir neproporcingos naštos.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamu sprendimu taip pat pažeidžiamas gero administravimo principas, pagal kurį reikalaujama, kad Komisijos administracinės procedūros būtų skaidrios ir numanomos ir kad sprendimai būtų priimti per protingą laiką. Nepagrįsta tai, kad Komisija priėmė sprendimą pradėti tyrimą po ketverių metų šioje byloje ir priėmė sprendimą po šešerių metų įsigaliojus ginčijamai priemonei.

—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą C(2019) 2526 final dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties;

—

bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžių teisės ir vertinimo klaidų, kai priėjo prie išvados, jog referencinis pagrindas yra KUB taisyklės, o ne JK pelno mokesčio sistema. Konkrečiai kalbant, Komisijos išvada, kad KUB taisyklės yra referencinis pagrindas, pažeidžiama Sąjungos teismo jurisprudencija. Komisija turėjo prieiti prie išvados, kad referencinis pagrindas yra JK pelno mokesčio sistema, kurios neatskiriamą dalį sudaro KUB taisyklės.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir akivaizdžių vertinimo klaidų, susijusių su referencinio pagrindo tikslais.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą, akivaizdžią vertinimo klaidą ir nenurodė priežasčių, kai priėjo prie išvados, kad grupės finansavimo atleidimas nuo mokesčio yra atrankinis nukrypimas nuo referencinio pagrindo ir kad įmonės, gaunančios kitos rūšies ne prekybos finansinės veiklos pelno yra tokioje pačioje teisinėje ir faktinėje padėtyje, palyginti su įmonėmis, gaunančiomis ne prekybos finansinės veiklos pelno iš tinkamų paskolų. Iš tiesų, Komisija suklydo, kai padarė išvadą, kad ne prekybos finansinės veiklos pelnas iš susijusių įmonių paskolų ir bendrai laikomų lėšų nesukelia didesnio pavojaus dirbtiniam nukrypimui nei tinkamos paskolos. Be to, Komisija suklydo atkreipusi pagrindinį dėmesį į grupės finansavimo atleidimo nuo mokesčio įtvirtinimo teisės aktuose techniką, o ne į jo poveikį.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą, akivaizdžią vertinimo klaidą ir nenurodė priežasčių, kai padarė išvadą, kad grupės finansavimo atleidimas nuo mokesčio buvo nepateisinamas mokesčių taisyklių pobūdžiu ir bendra struktūra, kiek tai susiję su reikšmingų žmonių funkcijų testu. Konkrečiai kalbant, Komisija suklydo, kai padarė išvadą, kad administracinė našta taikant reikšmingų žmonių funkcijų testą nepateisina grupės finansavimo atleidimo nuo mokesčio ir kad grupės finansavimo atleidimas nuo mokesčio nepateisinamas būtinybe užtikrinti SESV įtvirtintas laisves.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą dėl pranašumo buvimo, kaip tai reikalaujama pagal SESV 107 straipsnį. Komisijos vertinimas pagrįstas neesminėmis prielaidomis ir ji neįrodė, kad yra pranašumas, nes tik teigė, jog gali būti pranašumas tam tikromis aplinkybėmis.

—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1),

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis pažeidžia ieškovės įsisteigimo laisvę, numatytą SESV 49 straipsnyje, arba laisvą kapitalo judėjimą, numatytą SESV 63 straipsnyje, ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad ginčijama priemonė suteikė ekonominį pranašumą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies prasmę ir apimtį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nurodydama atskaitos sistemą atrankumo analizei atlikti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai ar nekompetentingai nurodydama bei neteisingai suprasdama savo pasirinktos atskaitos sistemos atitinkamus tikslus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, nustatydama, kad ginčijama priemonė lemia nukrypimą nuo jos pasirinktos atskaitos sistemos.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai nustatydama, kad ginčijama priemonė yra prima facie atrankioji, klaidingai nurodydama, kad faktiškai ir teisiškai panašiose situacijose bendrovės buvo vertinamos skirtingai.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą ginčijamos priemonės atrankumo vertinime remdamasi Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (1), kuomet Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 įsigaliojo tik po to, kai Komisija nusprendė, kad ginčijama priemonė yra valstybės pagalba.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas parodo Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais prieš JK fiskalinį suverenitetą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžias vertinimo klaidas, nes nusprendė, kad tariama leidžianti nukrypti nuostata nėra pagrįsta remiantis ne prekybos finansinės veiklos pelno iš reikalavimus atitinkančių paskolos santykių, kuris prima facie patenka į Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371EB straipsnio „JK veikla“ taikymo sritį, apmokestinimu. Dėl „reikalavimus atitinkančių išteklių“ ir „suderintų palūkanų“ išimties, Komisijos sprendime nepateikta arba pateikta nepakankamai išimties pagrįstumo motyvų.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2015/1589 (2) 6 straipsnį ir gero administravimo pareigą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Konkrečiai, sprendime pradėti procedūrą Komisija nenurodė turėjusi abejonių dėl to, ar pagrįstas „75 % atleidimas nuo mokesčių“ pagal Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371ID straipsnį, tam, kad išvengtų praktinių sunkumų įvykdyti vadovaujančių asmenų funkcijų analizę, susijusią su skolinimo veikla grupės viduje, tokių kaip suteikti tinkamą galimybę suinteresuotoms šalims pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu; vykdydama tyrimą Komisija nepasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti nuomonę šiuo klausimu, o ginčijamame sprendime nusprendė neatsižvelgti į nuomonę, kurią šiuo klausimu suinteresuotos šalys visgi pateikė. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra niekinis.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad JK bendrovės apmokestinimas dėl užsienio patronuojamųjų bendrovių pelno, „atsižvelgiant į šalyje esantį turtą ir vykdomą veiklą“, nelaikomas įsisteigimo laisvės apribojimu ir kad ginčijama priemonė nereikalinga Sutarties laisvių laikymuisi užtikrinti.

Grįsdama ieškinį dėl alternatyvaus reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį ieškovė remiasi šiuo pagrindu:

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu ginčijama priemonė yra valstybės pagalbos schema (o tai yra neigiama), Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad pagalbos susigrąžinimas nepažeis pagrindinių ES teisės principų, ir nurodydama vykdyti susigrąžinimą, nepaisant to, ar kontroliuojamosios užsienio bendrovės įsteigimas ir paskolų grupei priklausančioms užsienyje įsteigtoms bendrovėms suteikimas iš tikrųjų yra įsisteigimo laisvės ar laisvo kapitalo judėjimo įgyvendinimas. Konkrečiai šioje byloje pagalbos susigrąžinimas pažeistų ieškovės įsisteigimo laisvę, įtvirtintą SESV 49 straipsnyje, ir laisvą kapitalo judėjimą, įtvirtintą SESV 63 straipsnyje. Dėl šio pažeidimo ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje esantis nurodymas susigrąžinti turi būti panaikintas.

i.

panaikinti visą 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1);

ii.

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 tiek, kiek jame konstatuota, kad Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 (2010 m. Apmokestinimo (tarptautinės ir kitos nuostatos) įstatymas) 371ID skirsnis prilygsta neteisėtai valstybės pagalbai, kaip tai suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį;

iii.

nepatenkinus ankstesnių reikalavimų, panaikinti Komisijos sprendimo (ES) 2019/1352 2, 3 ir 4 straipsnius;

iv.

bet kuriuo atveju, priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad vertindama atrankinį pobūdį Komisija pasirinko netinkamą referencinę sistemą. Vertinant pagal tinkamą referencinę sistemą grupės finansavimo išimtis (ginčijama priemonė) nėra nei nukrypti leidžianti nuostata, nei atrankinė.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija iš esmės klaidingai aiškino jos pasirinktos referencinės sistemos pobūdį ir pagrindinį tikslą ir neatsižvelgė į visus šios sistemos tikslus, todėl jai teko taikyti neišsamią ir hipotetinio pobūdžio referencinę sistemą.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija iš esmės klaidingai kvalifikavo ginčijamos priemonės vaidmenį, veikiausiai remdamasi netinkama reglamentavimo technika. Teisingai aiškinama ginčijama priemone nenukrypstama nuo Komisijos pasirinktos referencinės sistemos.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neteisingai nusprendė, jog ginčijama priemone diferencijuojamos įmonės, kurių padėtis, atsižvelgiant į jos pasirinktos referencinės sistemos tikslus, yra panaši.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, jog Komisija nepripažino, kad ginčijama priemone nesuteikiamas atrankinis pranašumas, nes ji kyla iš pagrindinių referencinės sistemos principų ir Komisijos pasirinktos sistemos pobūdžio, taip pat kad ji sudaro būdingą mechanizmą, kuris būtinas šios sistemos veikimui ir veiksmingumui užtikrinti.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisijos sprendimas viršija jos įgaliojimus valstybės pagalbos srityje, nes juo pažeidžiamas Jungtinės Karalystės suverenumas.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atlikusi tyrimą dėl ginčijamos priemonės Komisija pažeidė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (ES) 2015/1589 (1) 6 straipsnį, taip pat nepaisė gero administravimo pareigos, tenkančios jai pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisų chartijos 41 straipsnį.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija nepaisė pareigos motyvuoti, tenkančios jai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 296 straipsnį.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija nepripažino, jog Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 (2010 m. Apmokestinimo (tarptautinės ir kitos nuostatos) įstatymas) 371ID skirsnis yra visiškai pagrįstas ir dėl jo nesuteikiamas atrankinis pranašumas.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad nereikia pradėti susigrąžinimo procedūros, nes atsižvelgiant į byloje C-196/04 Cadbury Schweppes et Cadbury Schweppes Overseas (2) priimtą sprendimą kiltų grėsmė bendriesiems Sąjungos teisės principams, susijusiems su pagrindine įsisteigimo laisve.

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad nereikia pradėti susigrąžinimo procedūros, nes Komisijos nurodymai šiuo klausimu yra ultra vires ir pažeidžia bendruosius Sąjungos teisės principus, susijusius su neteisėtos pagalbos susigrąžinimu.

—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1),

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis pažeidžia ieškovės įsisteigimo laisvę, numatytą SESV 49 straipsnyje, ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad grupės finansavimo išimties schema (toliau – ginčijama priemonė) suteikė ekonominį pranašumą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies prasmę ir apimtį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nurodydama atskaitos sistemą atrankumo analizei atlikti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai ar nekompetentingai nurodydama bei neteisingai suprasdama savo pasirinktos atskaitos sistemos atitinkamus tikslus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, nustatydama, kad ginčijama priemonė lemia nukrypimą nuo jos pasirinktos atskaitos sistemos.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai nustatydama, kad ginčijama priemonė yra prima facie atrankioji, klaidingai nurodydama, kad faktiškai ir teisiškai panašiose situacijose bendrovės buvo vertinamos skirtingai.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą ginčijamos priemonės atrankumo vertinime remdamasi Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (1), kuomet šis dokumentas įsigaliojo tik po to, kai Komisija nusprendė, kad ginčijama priemonė yra valstybės pagalba.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas parodo Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais prieš JK fiskalinį suverenitetą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžias vertinimo klaidas, nes nusprendė, kad tariama leidžianti nukrypti nuostata nėra pagrįsta remiantis ne prekybos finansinės veiklos pelno iš reikalavimus atitinkančių paskolos santykių, kuris prima facie patenka į Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371EB straipsnio „JK veikla“ taikymo sritį, apmokestinimu. Dėl „reikalavimus atitinkančių išteklių“ ir „suderintų palūkanų“ išimties, Komisijos sprendime nepateikta arba pateikta nepakankamai išimties pagrįstumo motyvų.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2015/1589 (2) 6 straipsnį ir gero administravimo pareigą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Konkrečiai, sprendime pradėti procedūrą Komisija nenurodė turėjusi abejonių dėl to, ar pagrįstas „75 % atleidimas nuo mokesčių“ pagal Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371ID straipsnį, tam, kad išvengtų praktinių sunkumų įvykdyti vadovaujančių asmenų funkcijų analizę, susijusią su skolinimo veikla grupės viduje, tokių kaip suteikti tinkamą galimybę suinteresuotoms šalims pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu; vykdydama tyrimą Komisija nepasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti nuomonę šiuo klausimu, o ginčijamame sprendime nusprendė neatsižvelgti į nuomonę, kurią šiuo klausimu suinteresuotos šalys visgi pateikė. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra niekinis.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad JK bendrovės apmokestinimas dėl užsienio patronuojamųjų bendrovių pelno, „atsižvelgiant į šalyje esantį turtą ir vykdomą veiklą“, nelaikomas įsisteigimo laisvės apribojimu ir kad ginčijama priemonė nereikalinga Sutarties laisvių laikymuisi užtikrinti.

Grįsdama ieškinį dėl alternatyvaus reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį ieškovė remiasi šiuo pagrindu:

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu ginčijama priemonė yra valstybės pagalbos schema (o tai yra neigiama), Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad pagalbos susigrąžinimas nepažeis pagrindinių ES teisės principų, ir nurodydama vykdyti susigrąžinimą, nepaisant to, ar kontroliuojamųjų užsienio bendrovių įsteigimas ir paskolų grupei priklausančioms užsienyje įsteigtoms bendrovėms suteikimas iš tikrųjų yra įsisteigimo laisvės ar laisvo kapitalo judėjimo įgyvendinimas. Konkrečiai šioje byloje pagalbos susigrąžinimas pažeistų ieškovės įsisteigimo laisvę, įtvirtintą SESV 49 straipsnyje, ir laisvą kapitalo judėjimą, įtvirtintą SESV 63 straipsnyje. Dėl šio pažeidimo ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje esantis nurodymas susigrąžinti turi būti panaikintas.

—

pripažinti, kad nebuvo neteisėtos valstybės pagalbos, panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Sprendimo C(2019) 2526 final dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties, 1 straipsnį, tiek, kiek pagal jį nuspręsta, kad būta neteisėtos valstybės pagalbos, ir panaikinti JK reikalavimą susigrąžinti tariamai neteisėtą valstybės pagalbą, kurią gavo ieškovės šiuo pagrindu (ginčijamo sprendimo 2 ir 3 straipsniai),

—

papildomai panaikinti ginčijamo sprendimo 2 ir 3 straipsnius tiek, kiek pagal juos reikalaujama iš JK susigrąžinti iš ieškovės tariamą valstybės pagalbą, ir

—

bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija nesupranta JK kontroliuojamųjų užsienio bendrovių (KUB) taisyklių konteksto, tikslo ir veikimo, kiek tai susiję su ne prekybos finansinės veiklos pelno vertinimu. Komisijos išvados ginčijamame sprendime yra pagrįstos keliomis akivaizdžiomis klaidomis. Konkrečiai kalbant, padarė akivaizdžių klaidų suprasdama JK bendrą mokesčių sistemą, KUB sistemos tikslus, specialią grupės finansavimo atleidimo nuo mokesčio apimtį ir tinkamos paskolos santykių apibrėžimą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neteisingai grupės finansavimo atleidimą nuo mokesčio laiko atleidimu nuo mokesčio ir todėl pranašumu. Ne prekybos finansinės veiklos pelno atveju grupės finansavimo atleidimas nuo mokesčio yra naštos paskirstymo nuostata ir iš dalies apriboja KUB taisykles, bet nėra atrankinis pranašumas. Komisija nepateikė skaičiais pagrįstos analizės įrodyti, kad tai yra pranašumas; todėl nesant pagrįstų įrodymų, kad aptariama priemonė yra pranašumas, ginčijamas sprendimas negali būti paliktas galioti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neteisingai nustatė referencinį pagrindą KUB taisyklių poveikiui įvertinti ir neteisingai nustatė, kad KUB taisyklės yra atskira taisyklių grupė bendroje JK pelno mokesčio sistemoje. Komisija neteisingai suprato KUB taisyklių tikslą ir atsisakė atsižvelgti į JK turimą diskreciją.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžių klaidų valstybės pagalbos analizėje ir neteisingai taikė kriterijus palyginamumo klausimais. Komisija nepripažino, kad JK mokesčių bazei kyla skirtinga rizika, kai skolinama JK apmokestinamos grupės viduje ir kai skolinama ne JK apmokestinamos grupės viduje, ir nepagrįstai nusprendė, kad skolinimas grupės viduje yra panašus į trečiųjų šalių skolinimą.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net darant prielaidą, jog prima facie KUB taisyklės yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ginčijamame sprendime neteisingai padaryta išvada, kad nėra pateisinančių pagrindų, galinčių pagrįsti aptariamų priemonių suderinamumą su Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis. Be to, ginčijamas sprendimas yra neracionalus ir dviprasmis, nes nors Komisija teisingai padarė išvadą, kad Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 9 skyriaus 9A straipsnis yra pateisinamas, kai vienintelis pagrindas taikyti KUB mokestį pagal 5 skyrių būtų „JK susijusio kapitalo“ testas, tačiau remdamasi tuo, kad tai labai sudėtinga įgyvendinti praktiškai, ir be jokių pagrįstų priežasčių Komisija nurodė, kad 9 skyrius niekada nėra pateisinamas, kai reikšmingų žmonių funkcijų testas lemtų KUB mokesčio taikymą pagal 5 skyrių. Iš tiesų, reikšmingų žmonių funkcijų testą yra labai sudėtinga taikyti praktiškai, todėl Komisija turėjo padaryti išvadą, kad 9 skyrius yra pateisinamas šio testo atveju taip pat, ir todėl turėjo nuspręsti, kad nėra valstybės pagalbos.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad jei ginčijamas sprendimas bus paliktas galioti, tariamas valstybės pagalbos susigrąžinimas iš ieškovės pažeis Sąjungos teisės pagrindinius principus, įskaitant įsisteigimo laisvę ir laisvą paslaugų teikimą, turint omenyje, kad ieškovės atveju KUB yra įsteigtos kitose valstybėse narėse.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad nurodymas susigrąžinti pagalbą yra be pagrindo ir prieštarauja Sąjungos pagrindiniams principams.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija nepateikė pagrįstų priežasčių esminiams ginčijamo sprendimo elementams, pavyzdžiui, išvadai, kad KUB mokestis pagal 5 skyrių galėtų būti taikomas remiantis reikšmingų žmonių funkcijų testu be jokių sunkumų ir neproporcingos naštos.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamu sprendimu taip pat pažeidžiamas gero administravimo principas, pagal kurį reikalaujama, kad Komisijos administracinės procedūros būtų skaidrios ir numanomos ir kad sprendimai būtų priimti per protingą laiką. Nepagrįsta tai, kad Komisija priėmė sprendimą pradėti tyrimą po ketverių metų šioje byloje ir priėmė sprendimą po šešerių metų įsigaliojus ginčijamai priemonei.

—

panaikinti ginčijamą 2019 m. balandžio 2 d. Sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1),

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis pažeidžia ieškovės įsisteigimo laisvę, numatytą SESV 49 straipsnyje, ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad grupės finansavimo išimties schema (toliau – ginčijama priemonė) suteikė ekonominį pranašumą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies prasmę ir apimtį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nurodydama atskaitos sistemą atrankumo analizei atlikti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai ar nekompetentingai nurodydama bei neteisingai suprasdama savo pasirinktos atskaitos sistemos atitinkamus tikslus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, nustatydama, kad ginčijama priemonė lemia nukrypimą nuo jos pasirinktos atskaitos sistemos.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai nustatydama, kad ginčijama priemonė yra prima facie atrankioji, klaidingai nurodydama, kad faktiškai ir teisiškai panašiose situacijose bendrovės buvo vertinamos skirtingai.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą ginčijamos priemonės atrankumo vertinime remdamasi Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (1), kuomet šis dokumentas įsigaliojo tik po to, kai Komisija nusprendė, kad ginčijama priemonė yra valstybės pagalba.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas parodo Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais prieš JK fiskalinį suverenitetą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžias vertinimo klaidas, nes nusprendė, kad tariama leidžianti nukrypti nuostata nėra pagrįsta remiantis ne prekybos finansinės veiklos pelno iš reikalavimus atitinkančių paskolos santykių, kuris prima facie patenka į Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371EB straipsnio „JK veikla“ taikymo sritį, apmokestinimu. Dėl „reikalavimus atitinkančių išteklių“ ir „suderintų palūkanų“ išimties, Komisijos sprendime nepateikta arba pateikta nepakankamai išimties pagrįstumo motyvų.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2015/1589 (2) 6 straipsnį ir gero administravimo pareigą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Konkrečiai, sprendime pradėti procedūrą Komisija nenurodė turėjusi abejonių dėl to, ar pagrįstas „75 % atleidimas nuo mokesčių“ pagal Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371ID straipsnį, tam, kad išvengtų praktinių sunkumų įvykdyti vadovaujančių asmenų funkcijų analizę, susijusią su skolinimo veikla grupės viduje, tokių kaip suteikti tinkamą galimybę suinteresuotoms šalims pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu; vykdydama tyrimą Komisija nepasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti nuomonę šiuo klausimu, o ginčijamame sprendime nusprendė neatsižvelgti į nuomonę, kurią šiuo klausimu suinteresuotos šalys visgi pateikė. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra niekinis.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad JK bendrovės apmokestinimas dėl užsienio patronuojamųjų bendrovių pelno, „atsižvelgiant į šalyje esantį turtą ir vykdomą veiklą“, nelaikomas įsisteigimo laisvės apribojimu ir kad ginčijama priemonė nereikalinga Sutarties laisvių laikymosi užtikrinimui.

Grįsdama ieškinį dėl alternatyvaus reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį ieškovė remiasi šiuo pagrindu:

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu ginčijama priemonė yra valstybės pagalbos schema (o tai yra neigiama), Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad pagalbos susigrąžinimas nepažeis pagrindinių ES teisės principų, ir nurodydama vykdyti susigrąžinimą, nepaisant to, ar kontroliuojamųjų užsienio bendrovių įsteigimas ir paskolų grupei priklausančioms užsienyje įsteigtoms bendrovėms suteikimas iš tikrųjų yra įsisteigimo laisvės ar laisvo kapitalo judėjimo įgyvendinimas. Konkrečiai šioje byloje pagalbos susigrąžinimas pažeistų ieškovės įsisteigimo laisvę, įtvirtintą SESV 49 straipsnyje, ir laisvą kapitalo judėjimą, įtvirtintą SESV 63 straipsnyje. Dėl šio pažeidimo ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje esantis nurodymas susigrąžinti turi būti panaikintas.

—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1),

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis pažeidžia ieškovių įsisteigimo laisvę, numatytą SESV 49 straipsnyje, ar laisvą kapitalo judėjimą, numatytą SESV 63 straipsnyje, ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad grupės finansavimo išimties schema (toliau – ginčijama priemonė) suteikė ekonominį pranašumą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies prasmę ir apimtį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nurodydama atskaitos sistemą atrankumo analizei atlikti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai ar nekompetentingai nurodydama bei neteisingai suprasdama savo pasirinktos atskaitos sistemos atitinkamus tikslus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, nustatydama, kad ginčijama priemonė lemia nukrypimą nuo jos pasirinktos atskaitos sistemos.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai nustatydama, kad ginčijama priemonė yra prima facie atrankioji, klaidingai nurodydama, kad faktiškai ir teisiškai panašiose situacijose bendrovės buvo vertinamos skirtingai.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą ginčijamos priemonės atrankumo vertinime remdamasi Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (1), kuomet šis dokumentas įsigaliojo tik po to, kai Komisija nusprendė, kad ginčijama priemonė yra valstybės pagalba.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas parodo Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais prieš JK fiskalinį suverenitetą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžias vertinimo klaidas, nes nusprendė, kad tariama leidžianti nukrypti nuostata nėra pagrįsta remiantis ne prekybos finansinės veiklos pelno iš reikalavimus atitinkančių paskolos santykių, kuris prima facie patenka į Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371EB straipsnio „JK veikla“ taikymo sritį, apmokestinimu. Dėl „reikalavimus atitinkančių išteklių“ ir „suderintų palūkanų“ išimties, Komisijos sprendime nepateikta arba pateikta nepakankamai išimties pagrįstumo motyvų.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2015/1589 (2) 6 straipsnį ir gero administravimo pareigą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Konkrečiai, sprendime pradėti procedūrą Komisija nenurodė turėjusi abejonių dėl to, ar pagrįstas „75 % atleidimas nuo mokesčių“ pagal Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371ID straipsnį, tam, kad išvengtų praktinių sunkumų įvykdyti vadovaujančių asmenų funkcijų analizę, susijusią su skolinimo veikla grupės viduje, tokių kaip suteikti tinkamą galimybę suinteresuotoms šalims pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu; vykdydama tyrimą Komisija nepasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti nuomonę šiuo klausimu, o ginčijamame sprendime nusprendė neatsižvelgti į nuomonę, kurią šiuo klausimu suinteresuotos šalys visgi pateikė. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra niekinis.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad JK bendrovės apmokestinimas dėl užsienio patronuojamųjų bendrovių pelno, „atsižvelgiant į šalyje esantį turtą ir vykdomą veiklą“, nelaikomas įsisteigimo laisvės apribojimu ir kad ginčijama priemonė nereikalinga Sutarties laisvių laikymuisi užtikrinti.

Grįsdamos ieškinį dėl alternatyvaus reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį ieškovės remiasi šiuo pagrindu:

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu ginčijama priemonė yra valstybės pagalbos schema (o tai yra neigiama), Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad pagalbos susigrąžinimas nepažeis pagrindinių ES teisės principų, ir nurodydama vykdyti susigrąžinimą, nepaisant to, ar kontroliuojamųjų užsienio bendrovių įsteigimas ir paskolų grupei priklausančioms užsienyje įsteigtoms bendrovėms suteikimas iš tikrųjų yra įsisteigimo laisvės įgyvendinimas. Konkrečiai šioje byloje pagalbos susigrąžinimas pažeistų ieškovių įsisteigimo laisvę, įtvirtintą SESV 49 straipsnyje, ir laisvą kapitalo judėjimą, įtvirtintą SESV 63 straipsnyje. Dėl šio pažeidimo ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje esantis nurodymas susigrąžinti turi būti panaikintas.

—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1),

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis pažeidžia ieškovių įsisteigimo laisvę, numatytą SESV 49 straipsnyje, ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad grupės finansavimo išimties schema (toliau – ginčijama priemonė) suteikė ekonominį pranašumą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies prasmę ir apimtį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nurodydama atskaitos sistemą atrankumo analizei atlikti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai ar nekompetentingai nurodydama bei neteisingai suprasdama savo pasirinktos atskaitos sistemos atitinkamus tikslus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, nustatydama, kad ginčijama priemonė lemia nukrypimą nuo jos pasirinktos atskaitos sistemos.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai nustatydama, kad ginčijama priemonė yra prima facie atrankioji, klaidingai nurodydama, kad faktiškai ir teisiškai panašiose situacijose bendrovės buvo vertinamos skirtingai.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą ginčijamos priemonės atrankumo vertinime remdamasi Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (1), kuomet šis dokumentas įsigaliojo tik po to, kai Komisija nusprendė, kad ginčijama priemonė yra valstybės pagalba.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas parodo Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais prieš JK fiskalinį suverenitetą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžias vertinimo klaidas, nes nusprendė, kad tariama leidžianti nukrypti nuostata nėra pagrįsta remiantis ne prekybos finansinės veiklos pelno iš reikalavimus atitinkančių paskolos santykių, kuris prima facie patenka į Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371EB straipsnio „JK veikla“ taikymo sritį, apmokestinimu. Dėl „reikalavimus atitinkančių išteklių“ ir „suderintų palūkanų“ išimties, Komisijos sprendime nepateikta arba pateikta nepakankamai išimties pagrįstumo motyvų.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2015/1589 (2) 6 straipsnį ir gero administravimo pareigą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Konkrečiai, sprendime pradėti procedūrą Komisija nenurodė turėjusi abejonių dėl to, ar pagrįstas „75 % atleidimas nuo mokesčių“ pagal Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371ID straipsnį, tam, kad išvengtų praktinių sunkumų įvykdyti vadovaujančių asmenų funkcijų analizę, susijusią su skolinimo veikla grupės viduje, tokių kaip suteikti tinkamą galimybę suinteresuotoms šalims pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu; vykdydama tyrimą Komisija nepasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti nuomonę šiuo klausimu, o ginčijamame sprendime nusprendė neatsižvelgti į nuomonę, kurią šiuo klausimu suinteresuotos šalys visgi pateikė. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra niekinis.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad JK bendrovės apmokestinimas dėl užsienio patronuojamųjų bendrovių pelno, „atsižvelgiant į šalyje esantį turtą ir vykdomą veiklą“, nelaikomas įsisteigimo laisvės apribojimu ir kad ginčijama priemonė nereikalinga Sutarties laisvių laikymuisi užtikrinti.

Grįsdamos ieškinį dėl alternatyvaus reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį ieškovės remiasi šiuo pagrindu:

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu ginčijama priemonė yra valstybės pagalbos schema (o tai yra neigiama), Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad pagalbos susigrąžinimas nepažeis pagrindinių ES teisės principų, ir nurodydama vykdyti susigrąžinimą, nepaisant to, ar kontroliuojamųjų užsienio bendrovių įsteigimas ir paskolų grupei priklausančioms užsienyje įsteigtoms bendrovėms suteikimas iš tikrųjų yra įsisteigimo laisvės ar laisvo kapitalo judėjimo įgyvendinimas. Konkrečiai šioje byloje pagalbos susigrąžinimas pažeistų ieškovių įsisteigimo laisvę, įtvirtintą SESV 49 straipsnyje, ir laisvą kapitalo judėjimą, įtvirtintą SESV 63 straipsnyje. Dėl šio pažeidimo ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje esantis nurodymas susigrąžinti turi būti panaikintas.

—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1),

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis pažeidžia ieškovės įsisteigimo laisvę, numatytą SESV 49 straipsnyje, ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad grupės finansavimo išimties schema (toliau – ginčijama priemonė) suteikė ekonominį pranašumą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies prasmę ir apimtį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nurodydama atskaitos sistemą atrankumo analizei atlikti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai ar nekompetentingai nurodydama bei neteisingai suprasdama savo pasirinktos atskaitos sistemos atitinkamus tikslus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, nustatydama, kad ginčijama priemonė lemia nukrypimą nuo jos pasirinktos atskaitos sistemos.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai nustatydama, kad ginčijama priemonė yra prima facie atrankioji, klaidingai nurodydama, kad faktiškai ir teisiškai panašiose situacijose bendrovės buvo vertinamos skirtingai.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą ginčijamos priemonės atrankumo vertinime remdamasi Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (1), kuomet šis dokumentas įsigaliojo tik po to, kai Komisija nusprendė, kad ginčijama priemonė yra valstybės pagalba.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas parodo Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais prieš JK fiskalinį suverenitetą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžias vertinimo klaidas, nes nusprendė, kad tariama leidžianti nukrypti nuostata nėra pagrįsta remiantis ne prekybos finansinės veiklos pelno iš reikalavimus atitinkančių paskolos santykių, kuris prima facie patenka į Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371EB straipsnio „JK veikla“ taikymo sritį, apmokestinimu. Dėl „reikalavimus atitinkančių išteklių“ ir „suderintų palūkanų“ išimties, Komisijos sprendime nepateikta arba pateikta nepakankamai išimties pagrįstumo motyvų.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2015/1589 (2) 6 straipsnį ir gero administravimo pareigą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Konkrečiai, sprendime pradėti procedūrą Komisija nenurodė turėjusi abejonių dėl to, ar pagrįstas „75 % atleidimas nuo mokesčių“ pagal Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371ID straipsnį, tam, kad išvengtų praktinių sunkumų įvykdyti vadovaujančių asmenų funkcijų analizę, susijusią su skolinimo veikla grupės viduje, tokių kaip suteikti tinkamą galimybę suinteresuotoms šalims pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu; vykdydama tyrimą Komisija nepasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti nuomonę šiuo klausimu, o ginčijamame sprendime nusprendė neatsižvelgti į nuomonę, kurią šiuo klausimu suinteresuotos šalys visgi pateikė. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra niekinis.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad JK bendrovės apmokestinimas dėl užsienio patronuojamųjų bendrovių pelno, „atsižvelgiant į šalyje esantį turtą ir vykdomą veiklą“, nelaikomas įsisteigimo laisvės apribojimu ir kad ginčijama priemonė nereikalinga Sutarties laisvių laikymuisi užtikrinti.

Grįsdama ieškinį dėl alternatyvaus reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį ieškovė remiasi šiuo pagrindu:

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu ginčijama priemonė yra valstybės pagalbos schema (o tai yra neigiama), Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad pagalbos susigrąžinimas nepažeis pagrindinių ES teisės principų, ir nurodydama vykdyti susigrąžinimą, nepaisant to, ar kontroliuojamųjų užsienio bendrovių įsteigimas ir paskolų grupei priklausančioms užsienyje įsteigtoms bendrovėms suteikimas iš tikrųjų yra įsisteigimo laisvės įgyvendinimas. Konkrečiai šioje byloje pagalbos susigrąžinimas pažeistų ieškovės įsisteigimo laisvę, įtvirtintą SESV 49 straipsnyje, ir laisvą kapitalo judėjimą, įtvirtintą SESV 63 straipsnyje. Dėl šio pažeidimo ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje esantis nurodymas susigrąžinti turi būti panaikintas.

—

panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/1352 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties (OL L 216, 2019, p. 1),

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis pažeidžia ieškovės įsisteigimo laisvę, numatytą SESV 49 straipsnyje, ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad ginčijama priemonė suteikė ekonominį pranašumą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies prasmę ir apimtį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžią vertinimo klaidą, nurodydama atskaitos sistemą atrankumo analizei atlikti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai ar nekompetentingai nurodydama bei neteisingai suprasdama savo pasirinktos atskaitos sistemos atitinkamus tikslus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, nustatydama, kad ginčijama priemonė lemia nukrypimą nuo jos pasirinktos atskaitos sistemos.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės ir (arba) akivaizdžias vertinimo klaidas, neteisingai nustatydama, kad ginčijama priemonė yra prima facie atrankioji, klaidingai nurodydama, kad faktiškai ir teisiškai panašiose situacijose bendrovės buvo vertinamos skirtingai.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą ginčijamos priemonės atrankumo vertinime remdamasi Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (1), kuomet šis dokumentas įsigaliojo tik po to, kai Komisija nusprendė, kad ginčijama priemonė yra valstybės pagalba.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas parodo Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais prieš JK fiskalinį suverenitetą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžias vertinimo klaidas, nes nusprendė, kad tariama leidžianti nukrypti nuostata nėra pagrįsta remiantis ne prekybos finansinės veiklos pelno iš reikalavimus atitinkančių paskolos santykių, kuris prima facie patenka į Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371EB straipsnio „JK veikla“ taikymo sritį, apmokestinimu. Dėl „reikalavimus atitinkančių išteklių“ ir „suderintų palūkanų“ išimties, Komisijos sprendime nepateikta arba pateikta nepakankamai išimties pagrįstumo motyvų.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2015/1589 (2) 6 straipsnį ir gero administravimo pareigą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Konkrečiai, sprendime pradėti procedūrą Komisija nenurodė turėjusi abejonių dėl to, ar pagrįstas „75 % atleidimas nuo mokesčių“ pagal Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 371ID straipsnį, tam, kad išvengtų praktinių sunkumų įvykdyti vadovaujančių asmenų funkcijų analizę, susijusią su skolinimo veikla grupės viduje, tokių kaip suteikti tinkamą galimybę suinteresuotoms šalims pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu; vykdydama tyrimą Komisija nepasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti nuomonę šiuo klausimu, o ginčijamame sprendime nusprendė neatsižvelgti į nuomonę, kurią šiuo klausimu suinteresuotos šalys visgi pateikė. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra niekinis.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad JK bendrovės apmokestinimas dėl užsienio patronuojamųjų bendrovių pelno, „atsižvelgiant į šalyje esantį turtą ir vykdomą veiklą“, nelaikomas įsisteigimo laisvės apribojimu ir kad ginčijama priemonė nereikalinga Sutarties laisvių laikymuisi užtikrinti.

Grįsdama ieškinį dėl alternatyvaus reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį ieškovė remiasi šiuo pagrindu:

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu ginčijama priemonė yra valstybės pagalbos schema (o tai yra neigiama), Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad pagalbos susigrąžinimas nepažeis pagrindinių ES teisės principų, ir nurodydama vykdyti susigrąžinimą, nepaisant to, ar kontroliuojamųjų užsienio bendrovių įsteigimas ir paskolų grupei priklausančioms užsienyje įsteigtoms bendrovėms suteikimas iš tikrųjų yra įsisteigimo laisvės įgyvendinimas. Konkrečiai šioje byloje pagalbos susigrąžinimas pažeistų ieškovės įsisteigimo laisvę, įtvirtintą SESV 49 straipsnyje, ir laisvą kapitalo judėjimą, įtvirtintą SESV 63 straipsnyje. Dėl šio pažeidimo ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje esantis nurodymas susigrąžinti turi būti panaikintas.

—

pripažinti, kad nebuvo neteisėtos valstybės pagalbos, panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Sprendimo C(2019) final 2526 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių (KUB) grupės finansavimo išimties, 1 straipsnį, tiek, kiek pagal jį nuspręsta, kad būta neteisėtos valstybės pagalbos, ir panaikinti JK reikalavimą susigrąžinti tariamai neteisėtą valstybės pagalbą, kurią gavo ieškovės šiuo pagrindu (ginčijamo sprendimo 2 ir 3 straipsniai),

—

papildomai panaikinti ginčijamo sprendimo 2 ir 3 straipsnius tiek, kiek pagal juos reikalaujama iš JK susigrąžinti iš ieškovių tariamą valstybės pagalbą ir

—

bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija nesupranta JK KUB taisyklių konteksto, tikslo ir veikimo, kiek tai susiję su ne prekybos finansinės veiklos pelno vertinimu. Komisijos išvados ginčijamame sprendime yra pagrįstos keliomis akivaizdžiomis klaidomis. Konkrečiai kalbant, padarė akivaizdžių klaidų suprasdama JK bendrą mokesčių sistemą, KUB sistemos tikslus, specialią grupės finansavimo atleidimo nuo mokesčio apimtį ir tinkamos paskolos santykių apibrėžimą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neteisingai grupės finansavimo atleidimą nuo mokesčio laiko atleidimu nuo mokesčio ir todėl pranašumu. Ne prekybos finansinės veiklos pelno atveju grupės finansavimo atleidimas nuo mokesčio yra naštos paskirstymo nuostata ir iš dalies apriboja KUB taisykles, bet nėra atrankinis pranašumas. Komisija nepateikė skaičiais pagrįstos analizės įrodyti, kad tai yra pranašumas; todėl nesant pagrįstų įrodymų, kad aptariama priemonė yra pranašumas, ginčijamas sprendimas negali būti paliktas galioti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neteisingai nustatė referencinį pagrindą KUB taisyklių poveikiui įvertinti ir neteisingai nustatė, kad KUB taisyklės yra atskira taisyklių grupė bendroje JK pelno mokesčio sistemoje. Komisija neteisingai suprato KUB taisyklių tikslą ir atsisakė atsižvelgti į JK turimą diskreciją.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžių klaidų valstybės pagalbos analizėje ir neteisingai taikė kriterijus palyginamumo klausimais. Komisija nepripažino, kad JK mokesčių bazei kyla skirtinga rizika, kai skolinama JK apmokestinamos grupės viduje ir kai skolinama ne JK apmokestinamos grupės viduje, ir nepagrįstai nusprendė, kad skolinimas grupės viduje yra panašus į trečiųjų šalių skolinimą.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net darant prielaidą, jog prima facie KUB taisyklės yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ginčijamame sprendime neteisingai padaryta išvada, kad nėra pateisinančių pagrindų, galinčių pagrįsti aptariamų priemonių suderinamumą su Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis. Be to, ginčijamas sprendimas yra neracionalus ir dviprasmis, nes nors Komisija teisingai padarė išvadą, kad Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 9 skyriaus 9A straipsnis yra pateisinamas, kai vienintelis pagrindas taikyti KUB mokestį pagal 5 skyrių būtų „JK susijusio kapitalo“ testas, tačiau remdamasi tuo, kad tai labai sudėtinga įgyvendinti praktiškai, ir be jokių pagrįstų priežasčių Komisija nurodė, kad 9 skyrius niekada nėra pateisinamas, kai reikšmingų žmonių funkcijų testas lemtų KUB mokesčio taikymą pagal 5 skyrių. Iš tiesų, reikšmingų žmonių funkcijų testą yra labai sudėtinga taikyti praktiškai, todėl Komisija turėjo padaryti išvadą, kad 9 skyrius yra pateisinamas šio testo atveju taip pat, ir todėl turėjo nuspręsti, kad nėra valstybės pagalbos.