15.1.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Europos socialinių teisių ramstis – pradinio įgyvendinimo vertinimas ir rekomendacijos ateičiai“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 14/01)

Pranešėjas Bernd SCHLÜTER

Bendrapranešėjė Cinzia DEL RIO

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 1 24
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2019 9 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 25
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	117/44/3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad realistiška Europos Sąjungos ateitis gali būti grindžiama tik tvirtu ekonominiu pagrindu, suderintu su stipriu socialiniu aspektu (1), todėl Komitetas nuolat pasisako už konvergenciją kilimo kryptimi ir veiksmingesnę socialinę politiką tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu (2). Taip pat reikėtų sustiprinti ir atnaujinti Europos socialinį modelį (ESM), kuris turėtų būti laikomas tarptautiniu standartu. Veiksmingai įgyvendinant 2017 m. įsteigtą Europos socialinių teisių ramstį dar kartą patvirtinamas bendras įsipareigojimas laikytis ESM taikant naują socialiai įtraukią strategiją.

1.2.

Imantis veiksmų Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, ES ir nacionaliniu lygmenimis vykdant tiek politikos programas, tiek teisėkūros iniciatyvas, turi būti tolygiai laikomasi Sutartyse nustatytų tikslų ir principų, kompetencijos paskirstymo tarp ES institucijų ir valstybių narių ir prireikus nekintamumo išlygos.

1.3.

Atitinkamų sričių Europos teisės aktuose turėtų būti nustatyta bendrų visiems taikomų standartų sistema, atsižvelgiant į konkrečią situaciją valstybėse narėse ir jų socialines sistemas, taip pat pripažįstant veiksmingas ir vykdytinas socialines piliečių teises ES ir nacionaliniu lygmeniu. Ramsčio tikslų turėtų būti laikomasi visose ES politikos srityse taikant horizontaliąją išlygą (3).

1.4.

Šiuo metu Europos socialinių teisių ramstis įgyvendinamas pasitelkiant teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, skiriant specialų finansavimą ir keičiantis Europos semestro procesui – visais šiais veiksniais turėtų būti siekiama skatinti konvergenciją kilimo kryptimi ir nustatyti minimalius socialinius standartus, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos.

1.5.

Svarbu nustatyti ir priimti minimalius pagrindinius patikimų ir veiksmingų socialinės apsaugos sistemų (4) ir esminių visuotinės svarbos paslaugų standartus, kuriuos turėtų reguliariai vertinti nepriklausomi vertintojai.

1.6.

Komisija ir Europos Parlamentas turėtų pasiūlyti tinkamus mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas visų susijusių socialinių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, dalyvavimas visais atitinkamais Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo lygmenimis (5). Ypač daug dėmesio reikėtų atkreipti į įvairius vaidmenis ir stiprinti nacionalinio lygmens kolektyvines derybas – jomis galima nuspėti teisės aktus arba netgi tapti jiems alternatyva konkrečiose darbo rinkos srityse.

1.7.

Siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį būtina tvirta biudžeto bazė ir investicijos ES ir valstybių narių lygmeniu, skiriant tinkamą finansavimą DFP, taikant subalansuoto biudžeto taisyklę viešosioms investicijoms socialiniais tikslais ir Europos struktūrinius ir investicijų fondams (ESI fondams), kuriuos būtų galima tikslingiau nukreipti Europos socialinių teisių ramsčiui ir atitinkamai mokesčių politikai įgyvendinti (6).

1.8.

Europos semestras ir nacionalinės reformų programos (kurios taip pat taikomos ne euro zonos šalims) bei socialinių rodiklių suvestinė yra pagrindinės ramsčio įgyvendinimo ir stebėsenos priemonės (7).

1.9.

Įgyvendinant naują Europos semestro procesą turėtų būti siekiama socialinių tikslų, susijusių su socialinio disbalanso stebėsena, ir reikėtų nustatyti naujus išmatuojamus rodiklius ir tikslines konkrečioms šalims skirtas socialines rekomendacijas.

1.10.

Turėtų būti skatinama nuolatinė Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo stebėsena ir privalomos konsultacijos su socialiniais suinteresuotaisiais subjektais; EESRK siūlo įsteigti ES socialinės politikos forumą, kuris būtų susijęs su Europos semestro procesu.

1.11.

EESRK jau ne kartą ragino parengti aiškų ir suderintą veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti ramsčio įgyvendinimo ir esamų socialinių teisių ir standartų laikymosi užtikrinimo prioritetai. Pagrindiniai poreikiai ir teisės, ypač pažeidžiamų grupių, galimybių, pajamų ir gerovės skirtumai valstybėse narėse ir tarp jų, įtraukties politika ir tinkamos sąlygos viešosioms ir ne pelno paslaugoms ir socialinėms įmonėms turėtų būti laikomi prioritetiniais klausimais.

1.12.

Šioje nuomonėje išdėstomos bendrosios gairės, pateikiamas bendras pirmųjų žingsnių įvertinimas ir siūlomos rekomendacijos dėl pagrindinių priemonių. Joje pateikiama naujausia informacija apie ES lygmeniu padarytą pažangą, susijusią su priimtomis ir taikomomis priemonėmis, kurios suskirstytos į tris pagrindines Europos socialinių teisių ramsčio sritis (lygios galimybės ir galimybės įsidarbinti, tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir įtrauktis), ir išdėstomi pasiūlymai dėl tolesnių žingsnių.

2. Aplinkybės ir įgyvendinimo gairės

2.1.

Apie Europos socialinių teisių ramstį buvo oficialiai paskelbta 2017 m. lapkričio mėn. Geteborge vykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais. Jis grindžiamas bendraisiais Europos sutarčių principais, kuriais įtvirtinamos pagrindinės piliečių teisės, už kurių įgyvendinimą ir toliau atsako visi atitinkami subjektai. SESV 9 ir 151 straipsniuose nustatyti Europos socialinio modelio tikslai, kuriuos reikia pritaikyti prie darbo rinkoje ir mūsų visuomenėje vykstančių pokyčių įgyvendinant naują socialiai įtraukią strategiją.

2.2.

ES ir valstybės narės palaipsniui nustatė ir tobulino politiką, kuria siekiama užtikrinti ES piliečiams geresnes darbo ir gyvenimo sąlygas taikant Europos socialinį modelį, kuris taip pat yra ES ekonomikos konkurencingumo priemonė. Taip pat pripažįstama, kad ES ir toliau siekia įgyvendinti ir atnaujinti šį modelį. Esama didelių skirtumų ES valstybėse narėse ir tarp jų, taip pat tarp socialinių grupių bei socialinės apsaugos sistemų. Daugelis šalių susiduria su sunkumais, kai kurių ES šalių socialinės sistemos yra įtraukesnės, tačiau kitose sistemose neužtikrinami pagrindiniai poreikiai. Europos socialinių teisių ramstis turėtų padėti valstybėms narėms ir ES rasti modernių sprendimų dabartinėms problemoms, su kuriomis susiduria Europos piliečiai, ir užtikrinti vienodas sąlygas pasaulinėje rinkoje konkuruojančioms tvarioms įmonėms. Europos socialinių teisių ramstis yra politinis įsipareigojimas, kurį turėtų prisiimti ES institucijos, valstybės narės, socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos ir visi kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai atitinkamose savo kompetencijos srityse, laikydamiesi abipusės pagarbos ir siekdami tiesioginės naudos visiems piliečiams.

2.3.

Neseniai Tarptautinėje darbo konferencijoje minint TDO šimtąsias metines priimtoje deklaracijoje dėl darbo ateities nustatytos tam tikros svarbios veiksmų kryptys ir išdėstytos priemonės, kuriomis būtų modernizuojami darbo teisės aktai ir užkertamas kelias atskirčiai, taip pat numatytos investicijos į žmonių gebėjimus, darbo institucijas ir į deramą bei tvarų darbą, kuriomis būtų sukuriama geriausia aplinka įmonėms klestėti, o žmonėms būtų sudarytos sąlygos siekti teisingesnių darbo ir gyvenimo sąlygų, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir konkretų socialinių partnerių vaidmenį.

2.4.

JT darbotvarkėje iki 2030 m. nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT), kuriuos ES įsipareigojo pasiekti iki 2030 m., ir įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį bus prisidedama prie šio tikslo.

2.4.1.

EESRK mano, kad realistiška Europos ateitis gali būti grindžiama tik tvirtu ekonominiu pagrindu, suderintu su stipriu socialiniu aspektu. Komitetas yra įsitikinęs, kad Europos Sąjungai reikia naujo bendro sutarimo dėl tvarios ekonominės ir socialinės strategijos siekiant tesėti savo pažadą dėl subalansuoto ekonomikos augimo ir socialinės pažangos užtikrinant didesnę savo piliečių gerovę (8).

2.4.2.

2019 m. gegužės 9 d. Sibiu deklaracijoje (9) ES valstybės narės įsipareigojo siekti rezultatų ten, kur tai svarbiausia, ir toliau dėti dideles pastangas sprendžiant svarbius klausimus bei visada laikytis teisingumo principo.

2.5.

ES lygmeniu Europos socialinių teisių ramstis kol kas įgyvendinamas:

a)	teisėkūros ir ne teisėkūros priemonėmis, daugiausia dėmesio skiriant esamo socialinio acquis, kuris prireikus bus atnaujintas, vykdymo užtikrinimui ir nagrinėjimui,

b)	finansuojant tam skirtomis lėšomis ir

c)	pasitelkiant tam tikrus pradinius Europos semestro proceso pakeitimus.

2.6. Teisėkūros ir ne teisėkūros priemonės ES ir nacionaliniu lygmenimis

2.6.1.

Norint remti naujas ir įvairesnes karjeros galimybes ir sklandų perėjimą iš vienos darbovietės, sektoriaus į kitą ir užimtumo statuso keitimą, reikalingos atviros, dinamiškos ir mobilios darbo rinkos. Būtina imtis veiksmų siekiant panaikinti darbo rinkos neatitikimus. Švietimo ir mokymo sistemos turi būti geriau pritaikytos prie darbo rinkos poreikių. Reformomis turi būti skatinamos dirbančių vyresnių žmonių aktyvumo priemonės, užtikrintos tvarios ir adekvačios pensijų sistemos ir integruojami teisėti migrantai į darbo rinką.

2.6.2.

Imdamosi veiksmų ramsčiui įgyvendinti, ES ir jos valstybės narės pasinaudos visomis politikos priemonėmis, kurias jos laiko būtinomis siekiant bendrų tikslų, įskaitant politikos programas ir teisėkūros priemones. Pagal subsidiarumo ir proporcingumo principą ir teisiškai privalomas sutarčių vertybes, tikslus ir principus bus nustatyta, kokiu lygmeniu tokie veiksmai turėtų būti vykdomi, teikiant pirmenybę tam lygmeniui, kuriuo atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams bus suteikiama kuo didesnė pridėtinė vertė ir bus prisidedama prie veiksmingo Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo. Turėtų būti laikomasi kompetencijos paskirstymo ir prireikus nekintamumo išlygos.

2.6.3.

Pagal dalyvaujamosios demokratijos ir geresnio reglamentavimo principus ES ir valstybės narės iš anksto konsultuosis su socialiniais partneriais pagal 153–155 straipsnius. Jei per tokias konsultacijas socialiniai partneriai pareikštų, kad socialinio dialogo sistemoje ketina veikti savarankiškai, ES ir valstybės narės susilaikys nuo kišimosi į atitinkamą politikos sritį, jei socialiniai partneriai galės patys pasiekti atitinkamos veiksmų srities tikslus.

2.6.4.

Įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį reikia atsižvelgti į kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, viešųjų socialinių paslaugų teikėjų, ne pelno siekiančių socialinių paslaugų ir būsto teikėjų asociacijų, valstybinio draudimo įmonių, socialinės ekonomikos įmonių, socialinės paramos teikėjų, jaunimo organizacijų, socialinių paslaugų vartotojų ir pažeidžiamų grupių atstovų kompetenciją ir dalyvavimą.

2.6.5.

Valstybės narės, ES institucijos, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos turėtų stebėti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą ir esamų priemonių veiksmingumą. ES institucijos turėtų remti valstybes nares ir socialinius suinteresuotuosius subjektus nacionaliniu lygmeniu įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį.

2.6.6.

Atitinkamose srityse Europos teisės aktais turėtų būti nustatyta bendrų ir aiškių visiems taikomų standartų sistema, kuria būtų atsižvelgiama į konkrečią situaciją valstybėse narėse, kuri galėtų prisitaikyti prie įvairių socialinių sistemų ir suinteresuotųjų subjektų vaidmenų ir kuria būtų pripažįstamos veiksmingos ir vykdytinos socialinės piliečių teisės ES ir nacionaliniu lygmeniu, užtikrinant Europos pridėtinę vertę (10). Ramsčio tikslų turėtų būti laikomasi visose ES politikos srityse, taip pat ir taikant horizontaliąją išlygą (SESV 9 straipsnis).

2.6.7.

Įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį siekiama paskatinti konvergenciją kilimo kryptimi, gerinti Europos darbuotojų ir piliečių socialines ir darbo rinkos sąlygas, gerinti ir kurti veiksmingas ir patikimas socialinės apsaugos sistemas (11), modernias, moksliškai pagrįstas, įvertintos kokybės socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, ypač viešąsias ir ne pelno paslaugas, nustatyti minimalius kovos su socialiniu dempingu standartus ir kartu sudaryti vienodas sąlygas geriausių ekonominių rezultatų pasiekusioms šalims ir tvarioms įmonėms, kartu didinant piliečių pasitikėjimą ES. Į socialinės politikos strategijas reikėtų įtraukti MVĮ interesus ir jų atžvilgiu sąžiningas rinkos sąlygas. Svarbu nustatyti ir patvirtinti pagrindinius visuotinės svarbos paslaugų standartus, pavyzdžiui, būstui, vandeniui ir socialinėms paslaugoms; šie standartai turėtų būti reguliariai vertinami, taip pat nepriklausomų vertintojų (mokslinių tyrimų institutų, akademijų ir kt.), kurie gali būti remiami finansiškai ir jų ataskaitos skelbiamos viešai. Pirmenybė turi būti teikiama pagrindiniams piliečių ir pažeidžiamų grupių poreikiams ir pavojingiems galimybių, pajamų ir turto skirtumams valstybėse narėse ir tarp jų.

2.6.8.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į skirtingą nacionalinio lygmens kolektyvinių derybų ir kolektyvinių susitarimų vaidmenį – jais galima nuspėti teisės aktus arba netgi tapti jiems alternatyva reguliuojant konkrečias darbo rinkos ir darbo santykių sritis. Todėl socialiniai partneriai gali atlikti tam tikrą vaidmenį įgyvendinimo procese ir įrodyti, kad jie gali įgyti tokį patį teisinį poveikį. Kai kuriose valstybėse narėse kolektyvinių derybų procesas nėra struktūriškas ir vyksta labai vangiai, todėl vis dar esama skirtumų užtikrinant Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintas socialines teises. Tokiais atvejais turėtų būti taikomi atitinkami teisės aktai.

2.6.9.

Keturšalėje deklaracijoje „Nauja socialinio dialogo pradžia“ raginama plėtoti veiksmingas kolektyvines derybas. Bendras socialinių partnerių įsipareigojimas įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį atsispindi 2019–2021 m. Europos socialinių partnerių bendroje darbo programoje, kuri bus įgyvendinama ir nacionaliniu lygmeniu prisidedant prie nacionalinių reformų proceso. 2019–2021 m. darbo programoje bus pateikti konkretūs pasiūlymai dėl temų, kurios yra susijusios su Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimu, pavyzdžiui, dėl derybų dėl atskiro bendrojo susitarimo dėl skaitmeninimo, įskaitant galimybes ir sąlygas prisijungti ir atsijungti, taip pat darbo rinkų ir socialinių sistemų rezultatų bei gebėjimų ugdymo tobulinimas (12).

2.6.10.

Pilietinės visuomenės vaidmuo turi būti labiau pripažįstamas ir sustiprintas. Siekiant užtikrinti, kad žmonės, įskaitant jaunimą (13) ir pažeidžiamoje padėtyje esančius arba su diskriminacija susiduriančius asmenis, jaustųsi galintys dalyvauti kuriant, įgyvendinant ir peržiūrint politikos formavimo procesus, reikia stiprinti pilietinį dialogą (14). EESRK dabar pradeda nacionalines diskusijas tam tikrose ES valstybėse narėse, kuriose bus aptariama, kaip geriau įtraukti pilietinę visuomenę į Europos semestro ciklą (15).

2.6.11.

2.6.12.

Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo priemonės turėtų būti grindžiamos valstybių narių ir ES lygmens socialinės ir sveikatos politikos dabartinės teisinės ir praktinės padėties moksline analize ir į jas turėtų būti įtraukti socialiniai suinteresuotieji subjektai. EESRK siūlo įsteigti ES socialinės politikos forumą, nes ES reikalingas nuolatinis forumas, skirtas komunikacijai, geriausiai patirčiai, vertinimui, ekspertų seminarams, socialinėms programoms, ES ir valstybių narių taisyklių laikymuisi ir valstybių narių bei ES politikos reformų projektams. Vis dar nerimaujama dėl geresnio esamų socialinių teisių įgyvendinimo užtikrinimo, todėl Komisija bei valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų geriau laikomasi ES taisyklių. Naujasis forumas turėtų būti glaudžiai susietas su EESRK ir Europos semestro procesu.

2.6.13.

Ne teisėkūros priemonės, kurios gali būti papildomos veiksmingo Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo priemonės, apima neprivalomas priemones, pvz., gerai veikiančių sistemų tarpusavio pripažinimą, bendras paskatas, atvirąjį koordinavimo metodą, tarpusavio mokymąsi, tarpusavio peržiūrą, valstybių narių dalyvavimą žiniasklaidoje, taip pat atgrasomąsias programas (18). EESRK palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama sutelkti pilietinę visuomenę ir suinteresuotuosius subjektus ir kurios galėtų būti remiamos finansiškai, pavyzdžiui, iniciatyva „Stand Up for the Social Pillar“ (19).

2.7. Finansų politika ir nuoseklus bei tikslingas ES lėšų naudojimas

2.7.1.

Siekiant tinkamai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, reikia biudžeto lėšų ir investicijų tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis; jis turėtų būti įtvirtintas ekonominėje, finansų ir biudžeto politikoje bei būsimoje ES strategijoje laikantis holistinio ir nuoseklaus požiūrio. Esminis to tikslas – siekti didesnio našumo ir mažesnės pajamų nelygybės per švietimą, įgalėjimą ir socialinę įtrauktį (20). Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas turėtų būti vienas pagrindinių principų apibrėžiant kitą ES daugiametę finansinę programą (DFP). Tam reikia nuosekliai naudoti lėšas ir paversti ramstį veiksmų programų kelrodžiu ir priemone, skirta nustatyti struktūrinių ir investicijų fondų, ESF+ ir fondo „InvestEU“ bei visų kitų atitinkamų ES biudžeto eilučių poveikį. Prieigos prie ES fondų kriterijai turėtų būti konstruktyviai ir tinkamai susiję su socialinių teisių ramsčio teisėmis ir principais, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir visų socialinių suinteresuotųjų subjektų indėlį. Modernių, kokybiškų ir prieinamų socialinės apsaugos sistemų viešasis finansavimas, skiriamas valstybių narių ir valstybėse narėse, neturėtų būti keičiamas finansavimu ES lėšomis.

2.7.2.

2.8. Europos semestras

2.8.1.

Europos socialinių teisių ramstis daro poveikį Europos ekonomikos valdymui. Jis jau įtrauktas į Europos semestro pagrindinius dokumentus, o 2018 m. – aptartas konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose. 2019 m. bendra užimtumo ataskaita (25) kartu su metine augimo apžvalga (MAA) įgavo svarbų vaidmenį ES semestre.

2.8.2.

EESRK mano, kad Europos semestras ir nacionalinės reformų programos (kurios taip pat taikomos ne euro zonos šalims) yra pagrindinės ramsčio įgyvendinimo ir stebėsenos priemonės (26). Siekiant pažangos gali prireikti nustatyti atskaitos sistemą, lyginamuosius rodiklius ir koordinuotus politikos mainus, kuriais būtų remiamos valstybių narių, ES institucijų ir socialinių partnerių pastangos gerinti užimtumo ir socialinės politikos rezultatus.

Socialinių rodiklių suvestinėje turėtų būti reguliariai stebima pažanga įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį tiek bendroje užimtumo ataskaitoje, tiek šalių ataskaitose. Ši suvestinė turėtų būti taikoma integruotai, kartu su jau veikiančiomis, valstybių narių parengtomis Užimtumo rodiklių apžvalga (URA) ir Socialinės apsaugos rodiklių apžvalga (SARA). Suvestinę galima patobulinti, nes pagal jos lyginamąją analizę (kuri pagrįsta atstumu nuo ES vidurkių) valstybių narių socialinės veiklos rezultatai gali pasirodyti pernelyg optimistiški. 14 rezultatų suvestinės rodiklių ir subrodiklių (iš viso jų yra 35) turėtų būti nuolat peržiūrimi, įtraukiant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, siekiant pritaikyti juos prie politinių tikslų ir kintančios socialinės ir ekonominės padėties Europoje.

2.8.3.

Naujame Europos semestre socialinių tikslų turėtų būti siekiama vykdant socialinio disbalanso stebėseną, kad atsirastų atsvara fiskalinių ir makroekonominių reikalavimų dominavimui. Socialinių rodiklių suvestinė turėtų padėti stebėti ir tikslingai nukreipti ramsčio teises ir principus, taip pat įtraukti patobulintus ir naujus išmatuojamus rodiklius. Šie rodikliai galėtų apimti ne tik statistinius duomenis, bet ir realią galimybę naudotis kokybiškomis socialinėmis paslaugomis, vykdytinas socialines teises, migrantų integraciją socialiniu ir užimtumo požiūriu, kolektyvinių derybų aprėptį, socialinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą Europos semestro procese, galimybes dalyvauti pameistrystės programose ir gauti kokybišką aukštąjį išsilavinimą. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su socialiniais partneriais ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, turėtų stebėti, kaip įgyvendinami nacionaliniai reformų planai, ir taip skatinti teikti socialines konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. Rekomendacijų skaičius ir struktūra turėtų būti tinkami ir skirti stebėti pažangą įgyvendinant veiksmų plane nurodytus prioritetus.

2.8.4.

Atsižvelgiant į SESV nuostatas reikėtų sustiprinti socialinių partnerių dalyvavimą, kad su jais būtų galima konsultuotis formuojant ir įgyvendinant ekonominę, užimtumo ir socialinę politiką pagal nacionalinę praktiką. Būtina užtikrinti, kad socialiniai partneriai prasmingai ir tinkamu laiku dalyvautų šiame procese, siekiant pagerinti jų dalyvavimą politikoje, kurią bus lengviau sėkmingai įgyvendinti derinant darbuotojų ir darbdavių interesus. Socialinių partnerių bendradarbiavimas gali tapti ekonomikos, užimtumo ir socialinės įtraukties politikos sėkmės, tvarumo ir įtraukumo veiksniu (27). Konsultacijos su socialiniais partneriais turėtų būti privalomos (28).

2.8.5.

Pilietinės visuomenės organizacijų, paslaugų teikėjų asociacijų ir valstybinio draudimo bendrovių dalyvavimas taip pat pasirodė esąs veiksmingas formuojant politiką, kuria, pasitelkiant Europos semestrą, įgyvendinamas Europos socialinių teisių ramstis.

2.8.6.

Atsižvelgiant į tai, kad ES semestrui tenka vis svarbesnis vaidmuo reikiama linkme nukreipti ES biudžeto išlaidas, tai neturėtų pakenkti dabartinėms ar būsimoms nuostatoms, kuriomis užtikrinamas skaidrumas, atvirumas ir atskaitomybė planuojant ir naudojant ES biudžetą.

2.8.7.

Be to, tinkamai parengti lyginamieji rodikliai gali tapti kelrodžiu vykdant būtinas nacionalines reformas, kuriomis siekiama gerinti darbo rinkų ir socialinių sistemų rezultatus. Turėtų būti aiškiai nustatyti prioritetai, daugiausia dėmesio skiriant tiems klausimams, kurie turės teigiamą poveikį konkurencingumui ir užimtumui, taip pat socialinių sistemų tvarumui, veiksmingumui, įtraukumui ir efektyvumui. Tai turėtų būti bendras Tarybos, Komisijos, valstybių narių ir socialinių partnerių siekis. Be to, nacionalinės vyriausybės, įgyvendindamos ramsčio principus ir teises, turėtų visapusiškai įtraukti nacionalinius socialinius partnerius.

3. Įgyvendinimo pažanga ir pasiūlymai dėl tolesnių veiksmų

3.1.

Atsižvelgiant į įgyvendinimo aplinkybes ir gaires, taip pat į 2.6.1, 2.6.2 ir 2.6.3 punktus dėl kompetencijos tarp ES institucijų ir valstybių narių paskirstymo ir visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo, šiame skyriuje išdėstomi kai kurie prioritetai, kuriuos reikėtų spręsti artimiausiais mėnesiais. Tačiau tai nėra baigtinis veiksmų, kurių reikėtų imtis ramsčiui įgyvendinti, sąrašas.

3.2. Lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti

3.2.1.

2019 m. priimta Direktyva dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuri turėtų suteikti apčiuopiamos naudos šeimoms, ypač moterims ir vaikams, ir nustatyti minimalų tėvams ir prižiūrintiesiems asmenims taikomą standartą. Pagal SESV 153 straipsnį nacionaliniai socialiniai partneriai atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant greitą šios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę kolektyvinėmis sutartimis, pritaikant ES teisės aktus prie realių šalies poreikių ir kartu laikantis sutarčių ar teisės aktų, kurie jau atitinka šios direktyvos standartus.

3.2.2.

Įgyvendinant Direktyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas perspektyviems ir sąžiningiems sprendimams, skirtiems tinkamai atlyginti vaiko priežiūros atostogas imantiems darbuotojams, taip pat reikėtų atsižvelgti į lanksčias darbo sąlygas ir galimybę peržiūrėti Barselonos tikslus. Siekiant remti šeimas taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę teikti prieinamas vaikų ir kitokio pobūdžio priežiūros paslaugas.

3.2.3.

EESRK ragino parengti integruotą lyčių lygybės strategiją (29). Atsižvelgdamas į bendrą Europos ministrų deklaraciją dėl lyčių lygybės (30) EESRK ragina panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus (31). Visų pirma reikia atsižvelgti į MVĮ poreikius, kad būtų išvengta pernelyg didelės administracinės naštos.

3.2.4.

Labai svarbu pripažinti, kad reikia apsvarstyti ir išnagrinėti darbo užmokesčio skirtumų poveikį būsimoms moterų pensijoms, pensijų skirtumą ir tai, kad jos patiria didesnę skurdo riziką.

3.2.5.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad dalyvavimas darbo rinkoje ir darbo kokybė gali būti pagerinti daugiau investuojant į aktyvią darbo rinkos politiką ir nustatant bendrus veiksmingo valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) veikimo standartus (32). Tai taip pat taikytina užimtumo ne pelno srityje tarnyboms, siekiant sutrumpinti perėjimo iš vienos darbo vietos į kitą laikotarpį, užtikrinti įgytų įgūdžių panaudojimą, remti naujas ir įvairesnes karjeros galimybes ir perėjimą prie stabilių darbo sutarčių (33). Kova su ilgalaikiu nedarbu, migrantų integracija į darbo rinką ir netekusių noro dirbti asmenų reintegracija yra dar viena svarbi politikos sritis, kuriai reikia skubių tikslinių priemonių, įskaitant, be kita ko, darbuotojų teisę gauti paramą ieškant darbo, mokantis ir persikvalifikuojant.

3.2.6.

ES darbotvarkėje turėtų būti užtikrinta visų žmonių teisė į mokymąsi visą gyvenimą (34). Reikėtų toliau plėtoti nacionalines švietimo, mokymo ir pameistrystės sistemas, daug dėmesio skiriant gamtos mokslams, technologijoms, inžinerijai ir matematikai, taip pat dualinių sistemų, kurios padės geriau atitikti darbo rinkos poreikius, kūrimui.

3.3. Tinkamos darbo sąlygos

3.3.1.

Trumpuoju laikotarpiu daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama stebėti, kaip įgyvendinama peržiūrėta Darbuotojų komandiravimo direktyva, įtvirtinti vienodo požiūrio principą ir Direktyvai dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų, kuria nustatomos minimalios visų darbo santykių teisės, bei Europos darbo institucijos, kurios tikslas – pagerinti ES acquis vykdymą ir darbo inspekcijų veiksmingumą, įsteigimui.

3.3.2.

EESRK rekomenduoja stiprinti darbuotojų dalyvavimą įmonėse, visų pirma siekiant didinti produktyvumą, valdyti naujų technologijų diegimą ir išnaudoti jų poveikį darbo organizavimui ir darbuotojų įgūdžiams. Šiomis aplinkybėmis EESRK laukia, kaip baigsis Europos socialinių partnerių derybos dėl pagrindų susitarimo dėl skaitmeninimo.

3.3.3.

EESRK pritaria tam, kad vykdant socialinį dialogą tinkamu nacionaliniu ir Europos lygmeniu būtų nustatytos tinkamos priemonės, susijusios su „teisingu perėjimu“, nustatant priemones ir veiksmus, skirtus valdyti, keisti ir suteikti minimalią apsaugą tais atvejais, kai pertvarkomos darbo vietos arba dėl (technologinių, demografinių, globalizacijos, klimato kaitos, žiedinės ekonomikos) pokyčių vykdomi kolektyviniai atleidimai iš darbo, įskaitant teisę dalyvauti kolektyvinėse derybose, kad būtų galima numatyti pokyčius ir teikti paramą nukentėjusiems darbuotojams (Direktyvos dėl kolektyvinių atleidimo iš darbo raida (35)). EESRK taip pat laukia, kol teisėkūros institucijos įsteigs Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą.

3.3.4.

Darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme, kuris yra jų teisių į informaciją ir konsultacijas dalis, turėtų būti pritaikytas prie naujos teisinės sistemos dėl nefinansinės informacijos (36) ir turėtų būti siekiama tinkamai atsižvelgti į įmonių atskaitomybės reikalavimus.

3.3.5.

EESRK mano, kad naudinga nustatyti lyginamuosius standartus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, ar mažas darbo užmokestis yra tinkamas siekiant išvengti darbuotojų skurdo, be kita ko, skatinant analizę ir keitimąsi gerąja patirtimi pasitelkiant turimus tarpusavio mokymosi procesus, ir nustatant bendrus skaidraus ir nuspėjamo minimalaus darbo užmokesčio standartus, jei jie egzistuoja ir jei socialiniai partneriai su tuo sutinka.

3.3.6.

Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad minint TDO šimtąsias metines priimtoje deklaracijoje sveikatos ir saugos klausimai laikomi labai svarbiais, EESRK rekomenduoja imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad darbuotojai galėtų pasinaudoti geriausiomis technologijomis, siekiant gerinti sveikatą ir saugą darbo vietoje ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, tinkamai atsižvelgiant į galimą to poveikį privatumui ir veiklos rezultatų kontrolei.

3.3.7.

Visos valstybės narės turėtų turėti tokią pačią galimybę pasikliauti veiksmingomis kolektyvinių derybų sistemomis. Prireikus būtų galima sukurti arba patobulinti teisines ir veikimo sistemas, skirtas laisvoms, savarankiškoms ir veiksmingoms kolektyvinėms deryboms. Teisinės ir veikimo sistemos turėtų būti remiamos panaudojant tinkamus išteklius ESF+ socialinių partnerių gebėjimams stiprinti ir skatinant socialinį dialogą bei socialinių partnerių dalyvavimą, ypač įgyvendinant ES semestrą.

3.4. Socialinė apsauga ir įtrauktis

3.4.1.

Europos socialinių teisių ramsčiu numatomos priemonės, skirtos užtikrinti kiekvieno ES gyventojo socialinę apsaugą. Socialinė politika ES ir valstybių narių lygmeniu padėjo pagerinti Europos socialinį modelį, kuris turi būti atnaujintas remiantis Europos socialinių teisių ramsčio tikslais. Siekiant atremti naujus iššūkius, kylančius dėl globalizacijos, skaitmeninimo, klimato kaitos ir darbo jėgos judumo poveikio, reikia užtikrinti pusiausvyrą tarp asmeninės atsakomybės – socialines įmokas mokančių darbuotojų ir įmonių – ir solidarumo.

3.4.2.

Ypač svarbūs yra principai ir teisės, susiję su socialinių teisių ramsčio 3 skyriuje nurodytais pažeidžiamų grupių, kaip antai palankių sąlygų neturintys vaikai ir jaunimas bei asmenys, neturintys pakankamai išteklių, pagrindiniais poreikiais ir lygiomis galimybėmis. Pagrindinis EESRK tikslas yra veiksminga neįgaliesiems skirta darbotvarkė (37). Ne visose valstybėse narėse įgyvendinamos pagrindinės teisės ir principai. Tinkamo dydžio minimalios pajamos (14) kartu su aktyviu užimtumo rėmimu (4), tinkamomis senatvės pajamomis (15), galimybe gauti švietimą ir mokymą (1), būstu ir pagalba benamiams (19) nėra užtikrinamos visoje ES ir neteikiamos patikimos bei veiksmingos su šiomis sritimis susijusios išmokos ir paslaugos.

3.4.3.

Inovacijų potencialas pasitelkiant naujas technologijas ir skaitmeninimą turėtų būti naudojamas viešosioms paslaugoms ir socialinei ekonomikai kartu užtikrinant piliečių teises (38). Be to, siekiant atkurti sąžiningas sąlygas MVĮ, užtikrinti vietos gerovę ir socialinę įtrauktį nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose, reikėtų spręsti galimas komercinių skaitmeninių platformų (39) keliamas socialines ir kultūrines problemas ir spręsti konkurencijos disbalanso klausimą.

3.4.4.

Kai kuriose valstybėse narėse solidarumu grindžiamos išmokos ir paslaugos neteikiamos visiems ir joms netaikomi teisiniai veiksmai. Be gerosios patirties ir pažangos, iš šalių ataskaitų taip pat matyti prastai koordinuota ir integruota socialinė politika, netinkamos sistemos, didelė skurdo rizika, aktyvios įtraukties nebuvimas, dideli regioniniai skirtumai ir investicijų į sveikatos priežiūros paslaugas bei kitų visuotinės svarbos paslaugų trūkumas ir nepakankama galimybė jomis pasinaudoti. Siekiant spręsti šią problemą, valdžios institucijoms ir pripažintiems ne pelno siekiantiems paslaugų teikėjams turėtų būti sudarytos atitinkamos sąlygos, kad būtų galima užtikrinti kokybiškų viešųjų paslaugų teikimą.

3.4.5.

EESRK palankiai vertina Tarybos rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių, kuria siekiama panaikinti galimybių gauti socialinę apsaugą spragas, su kuriomis susiduria pagal nestandartines sutartis dirbantys ir įvairių formų savarankišką darbą dirbantys žmonės. Tai turėtų būti derinama su tolesnėmis rekomendacijos įgyvendinimo priemonėmis, kaip antai vertinimu pagal stebėsenos sistemą, dėl kurios susitarta rekomendacijoje, ir remiantis valstybių narių pateiktais veiksmų planais bei socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų indėliu.

3.4.6.

Taip pat skubiai reikia stiprinti valstybių narių gebėjimus skatinti socialinius pervedimus, kad būtų patenkinti pagrindiniai žmonių poreikiai nuo gimimo iki senatvės. Siekiant šio tikslo reikia:

—	priimti Europos pagrindų direktyvą dėl minimalių pajamų, kad būtų sumažintas skurdas ir skatinama įtrauki darbo rinka (40);

—	išnagrinėti galimybę nustatyti bendrus minimalius standartus nedarbo draudimo srityje ES valstybėse narėse (41);

—	užtikrinti socialinių ir politinių funkcijų prieinamumą neįgaliesiems;

—	persvarstyti su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų formulę ir pakeisti ją oraus senėjimo principu, pagal kurį ekonominio valdymo pagrindas yra tinkamos pensijos, sveikatos priežiūros paslaugos ir ilgalaikė priežiūra, taip pat skiriant daug dėmesio pensijų sistemų tvarumui;

—	parengti specialias viešojo būsto ir būsto prieinamumo programas, skirtas mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams;

—	investuoti į vaikų priežiūros įstaigas, kurios yra tiesiogiai svarbios vaikams ir palankių sąlygų neturintiems jaunuoliams – EESRK palankiai vertina Komisijos ir Europos Parlamento pasiūlymą sukurti vaiko garantijų sistemą; ir

—	užtikrinti galimybę visiems gauti kokybišką išsilavinimą ir išplėsti Jaunimo garantijų iniciatyvą.

3.4.7.

EESRK prašo ES teisėkūros institucijų atnaujinti derybas dėl Reglamento Nr. 883 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo persvarstymo ir ragina valstybes nares paspartinti Europos prieinamumo akto įgyvendinimą.

3.4.8.

Socialinių paslaugų, socialinės ekonomikos įmonių ir ne pelno organizacijų vaidmuo turėtų būti skatinamas taikant tikslines priemones ir skiriant specialų finansavimą.

3.5. Horizontaliosios priemonės

3.5.1.

Europos socialinių teisių ramsčiu turėtų būti pertvarkomi geresnio reglamentavimo ES ir nacionaliniu lygmenimis ypatumai ir reikalavimai, kad visi kriterijai, įskaitant sąnaudų ir naudos analizę, visapusiškai atspindėtų ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai tose srityse, kurioms taikomas reglamentas, taip pat atsižvelgiant į MVĮ daromą poveikį.

3.5.2.

Vietos valdžios institucijoms, socialiniams partneriams ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms turėtų būti suteikta galimybė naudotis konkrečiais ištekliais, įskaitant konkrečias biudžeto eilutes, siekiant skatinti ir remti veiksmus, kurių reikia imtis siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį (konferencijos, tyrimai, mokymai, informacija, ekspertų mainai ir kt.).

2019 m. rugsėjo 25 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 81, 2018 3 2, p. 145, 1.2 ir 2.2 punktai.

(2) Pavyzdžiui, nuomonėse OL C 13, 2016 1 15, p. 40, OL C 81, 2018 3 2, p. 145 ir OL C 440, 2018 12 6, p. 135.

(3) SESV 9 straipsnis.

(4) OL C 13, 2016 1 15, p. 40.

(5) Kaip nurodyta 2.6.3 punkte.

(6) OL C 262, 2018 7 25, p. 1, 1.5 ir 1.6 punktai.

(7) OL C 125, 2017 4 21, p. 10, 6.3.1 punktas.

(8) OL C 81, 2018 3 2, p. 145, 2.2 punktas.

(9) https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2019/05/09/the-sibiu-declaration/.

(10) OL C 440, 2018 12 6, p. 28, 3.3 punktas.

(11) OL C 13, 2016 1 15, p. 40.

(12) Europos socialinis dialogas, 2019–2021 m. darbo programa.

(13) Pavyzdžiui, Slovėnijoje vykusiose keliose nacionalinėse diskusijose iškeltas klausimas dėl jaunimo dalyvavimo dialoge svarbos.

(14) OL C 125, 2017 4 21, p. 10.

(15) OL C 125, 2017 4 21, p. 10.

(16) https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/european_pillar_one_year_on.pdf.

(17) OL C 81, 2018 3 2, p. 145, 1.3 punktas.

(18) Kalbama apie geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį, apimantį papildomas arba alternatyvias įpareigojantiems teisės aktams priemones.

(19) https://www.etuc.org/en/pressrelease/stand-social-pillar-alliance-social-economy-enterprises-trade-unions-and-civil-society.

(20) OL C 271, 2013 9 19, p. 91, 2.3 punktas.

(21) OL C 177, 2016 5 18, p. 35.

(22) OL C 227, 2018 6 28, p. 1, 1.8 ir 3.6 punktai; OL C 327, 2013 11 12, p. 11; OL C 227, 2018 6 28, p. 95, 1.4 punktas, OL C 226, 2014 7 16, p. 21; OL C 262, 2018 7 25, p. 1, 3.14 punktas ir OL C 190, 2019 6 5, p. 24, 1.8 punktas.

(23) OL C 262, 2018 7 25, p. 1, 1.5 punktas.

(24) OL C 262, 2018 7 25, p. 1, 1.6 punktas.

(25) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6167-2019-INIT/lt/pdf.

(26) OL C 125, 2017 4 21, p. 10, 6.3.1 punktas.

(27) OL C 282, 2019 8 20, p. 32, 3.3.2 punktas.

(28) OL C 282, 2019 8 20, p. 32, 3.3.5 punktas.

(29) OL C 240, 2019 7 16, p. 3, 1.3 punktas.

(30) Bendra deklaracija „Lyčių lygybė kaip Europos Sąjungos prioritetas šiandien ir ateityje“, pasirašyta neoficialiame lyčių lygybės ministrų susitikime 2018 m. spalio 12 d. Vienoje.

(31) OL C 110, 2019 3 22, p. 26, 3.1.1 ir 3.1.3 punktai.

(32) EESRK priėmė su šiuo klausimu susijusią nuomonę dėl VUT (OL C 353, 2019 10 18, p. 46).

(33) OL C 353, 2019 10 18, p. 46.

(34) OL C 237, 2018 7 6, p. 8, 4.10 punktas.

(35) 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (OL L 225, 1998 8 12, p. 16).

(36) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1).

(37) SOC/616, 2020–2030 m. ES darbotvarkės dėl neįgaliųjų teisių kūrimas (rengiama).

(38) OL C 353, 2019 10 18, p. 1.

(39) OL C 353, 2019 10 18, p. 17.

(40) OL C 190, 2019 6 5, p. 1.

(41) EESRK rengia nuomonę SOC/583 „Bendri minimalūs standartai nedarbo draudimo srityje ES valstybėse narėse“ (rengiama).

PRIEDAS

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų (DTT 59 str. 3 dalis):

2.3 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

2.3

Neseniai Tarptautinėje darbo konferencijoje (TDK) minint TDO šimtąsias metines priimtoje deklaracijoje dėl darbo ateities nustatytos tam tikros TDO svarbios veiksmų kryptys. Deklaracijoje TDK taip pat ragina visus narius, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, dirbti individualiai ir kolektyviai, remiantis trišališkumu ir socialiniu dialogu, taip pat padedant TDO, toliau plėtoti į žmogų orientuotą požiūrį į darbo ateitį. Deklaracijoje iškeliami tokie klausimai kaip ir išdėstytos priemonės, kuriomis būtų modernizuojami darbo teisės aktai ir užkertamas kelias atskirčiai, taip pat numatytos investicijos į žmonių gebėjimų us stiprinimas ir darbo institucijaos , ir į deramą bei tvarų darbą, kuriomis būtų sukuriama geriausia aplinka įmonėms klestėti, o žmonėms būtų sudarytos sąlygos siekti teisingesnių darbo ir gyvenimo sąlygų, nuolatinio, integracinio ir tvaraus ekonomikos vystymosi skatinimas, visiškas ir našus užimtumas bei deramas darbas visiems atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir konkretų socialinių partnerių vaidmenį.

Paaiškinimas

Siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti, kad šios dalies tekstas atitiktų minint TDO šimtąsias metines priimtos deklaracijos turinį. Be to, siekiant pagrįsti šią nuomonę, žr. bendrą pareiškimą apie tai, kaip TDO narės turėtų dirbti – individualiai ir kolektyviai – siekiant paremti jų požiūrį į darbo ateitį.

Balsavimo rezultatai

Už	56
Prieš	121
Susilaikė	3

2.5 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

2.5

ES lygmeniu Europos socialinių teisių ramstis kol kas įgyvendinamas:

a)	teisėkūros ir ne teisėkūros priemonėmis, daugiausia dėmesio skiriant esamo socialinio acquis, kuris prireikus bus atnaujintas, vykdymo užtikrinimui ir nagrinėjimui,

b)	finansuojant tam skirtomis lėšomis, ir

c)	pasitelkiant tam tikrus pradinius Europos semestro proceso pakeitimus.

Paaiškinimas

Šiame punkte kalbama apie tai, kokių priemonių iki šiol imtasi ES lygmeniu siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį. Taigi nėra logiška minėti dabartinio acquis atnaujinimą.

Balsavimo rezultatai

Už	56
Prieš	124
Susilaikė	2

2.6 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

2.6

Bendro pobūdžio pastabos dėl Teisėkūros ir ne teisėkūros priemonės ES ir nacionaliniu o lygmenimis priemonių

Paaiškinimas

Siūloma iš dalies pakeisti pagrindinį šio nuomonės skyriaus ir papunkčio pavadinimą, kad jis atspindėtų tekstą, kurį siūloma įtraukti toliau pateiktuose pakeitimuose.

Balsavimo rezultatai

Už	49
Prieš	126
Susilaikė	8

Pirmasis naujas punktas prieš dabartinį 2.6.1 punktą

Prieš dabartinį 2.6.1 punktą įterpti pirmąjį naują punktą:

Pagrindinė įgyvendinimo nuostata – bendras požiūris

Paaiškinimas

Siūloma iš dalies pakeisti pagrindinį šio nuomonės skyriaus ir papunkčio pavadinimą, kad jis atspindėtų tekstą, kurį siūloma įtraukti toliau pateiktuose pakeitimuose.

Balsavimo rezultatai

Už	55
Prieš	119
Susilaikė	5

Įrašyti naują punktą po 2.6.1 punkto:

Pagrindinė nuostata turi būti ta, kad darbo teisės srities klausimus, kuriems nėra būdingas aiškus tarpvalstybinis aspektas, būtų tinkamiau spręsti nacionaliniu lygmeniu. Reikia vengti ES teisės aktų, kurie grindžiami visiems vienodai taikomais modeliais ir kuriuose neatsižvelgiama į skirtingą valstybių narių įmonių, sektorių ar tradicijų ir sistemų pobūdį ar dydį. Tokie teisės aktai taip pat riboja profesinių sąjungų ir darbdavių asociacijų galimybę derėtis dėl susitarimų, kurie yra pritaikyti skirtingoms pramonės šakoms, o tai yra ypač svarbu tose šalyse, kuriose socialiniai partneriai turi daug laisvės reguliuoti darbo ir įdarbinimo sąlygas tiek nepriklausomai, tiek ir papildant nacionalinius teisės aktus.

Paaiškinimas

Bus pateiktas žodžiu.

Balsavimo rezultatai

Už	51
Prieš	116
Susilaikė	6

2.6.4 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

2.6.4

Valstybės narės, ir ES institucijos, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos turėtų stebėti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą ir esamų priemonių veiksmingumą Europos semestro metu, kartu užtikrindamos socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą. ES institucijos turėtų remti valstybes nares ir socialinius suinteresuotuosius subjektus nacionaliniu lygmeniu įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį.

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu norima parodyti, kad, viena vertus, ES ir valstybių narių, kita vertus, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės vaidmuo stebint Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą skiriasi.

Balsavimo rezultatai

Už	54
Prieš	120
Susilaikė	1

2.6.5 punktas

Išbraukti dabartinį punktą:

2.6.5

Atitinkamose srityse Europos teisės aktais turėtų būti nustatyta bendrų ir aiškių visiems taikomų standartų sistema, kuria būtų atsižvelgiama į konkrečią situaciją valstybėse narėse, kuri galėtų prisitaikyti prie įvairių socialinių sistemų ir suinteresuotųjų subjektų vaidmenų, ir kuria būtų pripažįstamos veiksmingos ir vykdytinos socialinės piliečių teisės ES ir nacionaliniu lygmeniu, užtikrinant Europos pridėtinę vertę (1). Ramsčio tikslų turėtų būti laikomasi visose ES politikos srityse, taip pat ir taikant horizontaliąją išlygą (SESV 9 straipsnis).

Paaiškinimas

Bus pateiktas žodžiu.

Balsavimo rezultatai

Už	48
Prieš	123
Susilaikė	5

2.6.5 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

2.6.5

Atitinkamose srityse Europos teisės aktais turėtų būti nustatyta bendrų ir aiškių visiems taikomų įvykdomų standartų sistema, kuria būtų atsižvelgiama į konkrečią situaciją valstybėse narėse, kuri galėtų prisitaikyti prie įvairių socialinių sistemų ir suinteresuotųjų subjektų vaidmenų, ir kuria būtų pripažįstamos veiksmingos ir vykdytinos socialinės piliečių teisės ES ir nacionaliniu lygmeniu, užtikrinant Europos pridėtinę vertę (2). Ramsčio tikslų turėtų būti laikomasi visose ES politikos srityse, taip pat ir taikant horizontaliąją išlygą (SESV 9 straipsnis).

Paaiškinimas

Kai siekiama atsižvelgti į valstybių narių socialinės sistemos įvairovę, negalima reikalauti bendrų ar visiems taikomų standartų.

Balsavimo rezultatai

Už	48
Prieš	120
Susilaikė	4

2.6.6 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

2.6.6

Įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį siekiama paskatinti konvergenciją kilimo kryptimi užimtumo ir socialinių rezultatų srityse, gerinti ir pritaikyti Europos darbuotojų ir piliečių socialines ir darbo rinkos sąlygas, gerinti ir kurti veiksmingas, tvarias ir patikimas socialinės apsaugos sistemas (3), modernias, moksliškai pagrįstas, įvertintos kokybės socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, ypač viešąsias ir ne pelno paslaugas, siekiant teisingų darbo sąlygų nustatyti minimalius kovos su socialiniu dempingu standartus ir kartu sudaryti ant vienodas sąlygas geriausių ekonominių rezultatų pasiekusioms šalims ir tvarioms įmonėms, kartu ir didinant piliečių pasitikėjimą ES. Į socialinės politikos strategijas reikėtų įtraukti MVĮ interesus ir jų atžvilgiu sąžiningas rinkos sąlygas. Svarbu nustatyti ir patvirtinti pagrindinius visuotinės svarbos paslaugų standartus, pavyzdžiui, būstui, vandeniui ir socialinėms paslaugoms; šie standartai turėtų būti reguliariai vertinami, taip pat nepriklausomų vertintojų (mokslinių tyrimų institutų, akademijų ir kt.), kurie gali būti remiami finansiškai ir jų ataskaitos skelbiamos viešai. Pirmenybė turi būti teikiama pagrindiniams piliečių ir pažeidžiamų grupių poreikiams ir pavojingiems galimybių, pajamų ir turto skirtumams valstybėse narėse ir tarp jų. Visos valstybės narės turėtų propaguoti lygiomis galimybėmis ir teisingomis gyvenimo sąlygomis grindžiamą socialinę įtrauktį.

Paaiškinimas

Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas turėtų paskatinti didėjančią užimtumo ir socialinių rezultatų konvergenciją, nes rezultatai lems, ar buvo teisingai pasirinkta politika. Kaip nurodoma Europos socialinių teisių ramsčio preambulėje (12 punktas): „Europos socialinių teisių ramsčiu nustatomos gairės, padėsiančios veiksmingai siekti užimtumo ir socialinių rezultatų sprendžiant dabartines ir ateityje kilsiančias problemas […].“ Tekste taip pat reikėtų paminėti socialinių ir darbo sąlygų pritaikymą (ne tik gerinimą), nes tokio gerinimo gali prireikti vykstant pokyčiams mūsų visuomenėje ir profesiniame gyvenime. Socialinės apsaugos sistemos turi būti ne tik patikimos ir veiksmingos, bet ir tvarios.

Europos socialinių teisių ramstis nėra skirtas minimaliems kovos su socialiniu dempingu standartams nustatyti, todėl šią dalį reikia išbraukti.

Į spręstinų klausimų, kurie turėtų būti laikomi prioritetais, sąrašą nereikėtų įtraukti klausimų, kuriems netaikomi Europos socialinių teisių ramsčio principai (t. y. turto ir pajamų skirtumai valstybėse narėse arba tarp jų).

Balsavimo rezultatai

Už	53
Prieš	115
Susilaikė	3

2.6.7 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

2.6.7

Paaiškinimas

Siūlome išbraukti antrojo sakinio pabaigą, nes visiškai neaišku, ką reiškia „įgyti tokį patį teisinį poveikį“. Nacionalinės sistemos skiriasi atsižvelgiant į atitinkamą kolektyvinių derybų ir darbo rinką reglamentuojančių teisės aktų vaidmenį, lygmenį, kuriuo vyksta derybos (tarp sektorių, sektoriaus, įmonės ir darbo vietos, regiono, profesiniu), ir būdu, kuriuo derybos įvairiais lygmenimis gali būti susijusios (šaltinis – EUROFOUND).

Balsavimo rezultatai

Už	59
Prieš	114
Susilaikė	2

2.6.8 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

2.6.8

Keturšalėje deklaracijoje „Nauja socialinio dialogo pradžia“ raginama vystyti veiksmingas kolektyvines derybas. Bendras socialinių partnerių įsipareigojimas įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį atsispindi 2019–2021 m. Europos socialinių partnerių bendroje darbo programoje, kuri bus įgyvendinama ir nacionaliniu lygmeniu prisidedant prie nacionalinių reformų proceso. 2019–2021 m. darbo programoje iškeliami šie šeši prioritetai: skaitmeninimas, darbo rinkų ir socialinių sistemų rezultatų gerinimas, įgūdžiai, problemų, susijusių su psichosocialiniais aspektais ir rizika darbe, sprendimas, gebėjimų stiprinimas siekiant stipresnio socialinio dialogo ir žiedinė ekonomika bus pateikti konkretūs pasiūlymai dėl temų, kurios yra susijusios su Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimu, pavyzdžiui, dėl derybų dėl atskiro bendrojo susitarimo dėl skaitmeninimo, įskaitant galimybes ir sąlygas prisijungti ir atsijungti, taip pat darbo rinkų ir socialinių sistemų rezultatų bei gebėjimų ugdymo tobulinimas (4).

Paaiškinimas

Svarbu užtikrinti, kad nuomonės tekstas būtų parengtas pagal Europos socialinių partnerių darbo programoje vartojamas formuluotes. (Pavyzdžiui, darbo programoje sąvokos „prisijungti“ ir „atsijungti“ minimos pareiškime dėl bendro faktų nustatymo seminaro, kuriame socialiniai partneriai išnagrinės savo skirtingą patirtį, organizavimo).

Balsavimo rezultatai

Už	53
Prieš	115
Susilaikė	6

2.6.10 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

2.6.10

Komisija ėmėsi praktinių priemonių, kad ramstis būtų praktiškai įgyvendintas Europos lygmeniu, ir neseniai paskelbė atnaujintą informacijos suvestinę, kurioje pateikiamos iki šiol priimtos teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvos (5). EESRK jau yra pažymėjęs, kad, jo nuomone, aiškus veiksmų planas dėl Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo padėtų skatinti konvergenciją ir pasiekti jo tikslus. ne kartą ragino parengti aiškų ir suderintą veiksmų planą (6), kuriame būtų nustatyti ramsčio įgyvendinimo prioritetai.

Paaiškinimas

Siūlome laikytis tikslios nuomonės SOC/564 formuluotės.

Balsavimo rezultatai

Už	50
Prieš	113
Susilaikė	4

2.6.11 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

2.6.11

Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo priemonės turėtų būti grindžiamos valstybių narių ir ES lygmens socialinės ir sveikatos politikos dabartinės teisinės ir praktinės padėties moksline analize ir į jas turėtų būti įtraukti socialiniai suinteresuotieji subjektai. EESRK galėtų veikti kaip tarpininkas. EESRK siūlo įsteigti ES socialinės politikos forumą, nes ES turi reikalingas nuolatinis forumas, skirtas skatinti komunikacijaią, keitimąsi geriausiai patirčiai timi, vertinimui s, ekspertų seminaram us, socialinėm es programom as, ES ir valstybių narių taisyklių laikymui ąsi ir valstybių narių bei ES politikos reformų projektamus. Vis dar nerimaujama dėl geresnio esamų socialinių teisių įgyvendinimo užtikrinimo, todėl Komisija bei valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų geriau laikomasi ES taisyklių. Naujasis forumas turėtų būti glaudžiai susietas su EESRK ir Europos semestro procesu.

Paaiškinimas

Neaišku, ką reiškia įsteigti „ES socialinės politikos forumą“. Nereikia kurti naujų priemonių ir platformų ir reikėtų išbraukti paminėtą forumą. Svarbu konsultuotis su reikiamais suinteresuotaisiais subjektais ir įtraukti juos į Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą.

Balsavimo rezultatai

Už	52
Prieš	114
Susilaikė	3

2.7.2 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

2.7.2

Derybomis dėl kitos daugiametės finansinės programos turėtų būti siekiama užtikrinti tinkamą užimtumo ir socialinės politikos finansavimą. ES biudžeto ir skolos taisyklės (7) turėtų būti persvarstytos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių teisių ir Sutarčių bei Europos socialinių teisių ramsčio tikslų. Turėtų būti išlaikyta tinkama pusiausvyra tarp geriausių ekonominių rezultatų pasiekusių šalių, skolos kontrolės ir socialinių tikslų. Kaip EESRK jau anksčiau ne kartą (8) minėjo, kad socialinio ramsčio įgyvendinimo finansavimas taip pat labai priklausys nuo valstybių narių lygmeniu turimų išteklių. Investicijas, taip pat einamąsias veiklos išlaidas kelerius artimiausius metus teks finansuoti iš valstybių biudžetų. Tai gali varžyti ES biudžeto ir skolos taisyklės (9). Kaip EESRK jau ne kartą yra pabrėžęs (10), norint įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio tikslus, visų pirma didinant pajamas, stiprinant socialinę sanglaudą ir užkertant kelią nepalankioje padėtyje esančių grupių, kurios kitu atveju negalėtų būti visavertės visuomenės narės, atskirčiai, ir prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo, reikėtų svarstyti, kaip padidinti šių taisyklių lankstumą, pavyzdžiui, taikant subalansuoto biudžeto taisyklę, kad būtų sudaryta galimybė investuoti viešąsias lėšas socialiniais tikslais. valstybėms narėms gali būti sudarytos palankesnės sąlygos didinti viešąsias investicijas pasitelkiant subalansuoto biudžeto taisyklę socialiniam tikslui skirtoms viešosioms investicijoms, kuri užtikrintų lankstesnes biudžeto taisykles. Pajamų didinimas, tvarus augimas, didesnė socialinė sanglauda ir kova su atskirtimi yra bendri tikslai, kuriuos reikia apsvarstyti. Viešąsias investicijas taip pat galima padidinti, ypač pasinaudojus Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais), kuriuos būtų galima tikslingiau nukreipti Europos socialinių teisių ramsčio tikslams įgyvendinti (11). Tinkama mokesčių politika, be kita ko, skirta veiksmingai kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu, turėtų sudaryti galimybę sukaupti papildomų lėšų, kurios būtų panaudotos Europos socialinių teisių ramsčiui finansuoti. Norint užtikrinti veiksmingą papildomo finansavimo panaudojimą, reikia, kad veiksmų programų ir gairių įgyvendinimas ir socialinio ramsčio įgyvendinimo veiksmų planai taptų neatsiejama Europos semestro ir visų pirma nacionalinių reformų programų ir konvergencijos programų rengimo dalimi (12).

Paaiškinimas

Siekiant dokumente užtikrinti geresnę pusiausvyrą, svarbu pateikti tikslias nuomonės, kuria remiamasi, formuluotes ir nuorodas į ankstesnių nuomonių teiginius dėl Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo.

Balsavimo rezultatai

Už	55
Prieš	112
Susilaikė	4

2.8.4 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

2.8.4

Naujame Europos semestre o cikle socialinių tikslų turėtų būti siekiama vykdant išsamią socialinio disbalanso stebėseną, kad atsirastų atsvara fiskalinių ir makroekonominių reikalavimų dominavimui. Socialinių rodiklių suvestinė turėtų padėti stebėti ir tikslingai nukreipti visas ramsčio teises ir principus, taip pat įtraukti patobulintus ir naujus išmatuojamus rodiklius. Šie rodikliai galėtų apimti ne tik statistinius duomenis, bet ir realią galimybę naudotis kokybiškomis socialinėmis paslaugomis, vykdytinas socialines teises, migrantų integraciją socialiniu ir užimtumo požiūriu, kolektyvinių derybų aprėptį, socialinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą Europos semestro procese, galimybes dalyvauti pameistrystės programose ir gauti kokybišką aukštąjį išsilavinimą. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su socialiniais partneriais ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, turėtų stebėti, kaip įgyvendinami nacionaliniai reformų planai, ir taip skatinti teikti socialines konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. Rekomendacijų skaičius ir struktūra turėtų būti tinkami ir skirti stebėti pažangą įgyvendinant veiksmų plane nurodytus prioritetus.

Paaiškinimas

Nebūtina kalbėti apie „naują“ Europos semestrą, nes Europos semestras pradėtas įgyvendinti jau 2010 m. Be to, nereikia „naujo“ Europos semestro; visos pastangos turėtų būti sutelktos į veiksmingą ir į rezultatus orientuoto esamo Europos semestro įgyvendinimą. Veikiau reikėtų kalbėti apie naująjį Europos semestro ciklą. Prie Europos socialinių teisių ramsčio pridedama socialinių rodiklių suvestinė, kurioje stebimos visos ES šalių tendencijos ir veiklos rezultatai trijose srityse, susijusiose su ramstyje nustatytais principais. Rezultatų suvestinė papildo Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą ir leidžia įvertinti pažangą siekiant „Europos socialinio trigubo A reitingo“ visoje ES. Taigi taip vykdoma visapusiška stebėsena.

Balsavimo rezultatai

Už	49
Prieš	117
Susilaikė	4

Prieš dabartinį 3.1 punktą įrašyti naują punktą:

Įrašyti naują punktą prieš dabartinį 3.1 punktą:

EESRK atitinkamoje nuomonėjē (13) jau pabrėžė, kad ramstis gali tapti puikia priemone įrodyti, kad ES lygmeniu atitinkamais atvejais vis dar galima užtikrinti tinkamą atsaką į iššūkius, su kuriais susiduria paprasti žmonės, kartu paisant kompetencijos padalijimo ir subsidiarumo principo.

Paaiškinimas

Šiame sakinyje nurodoma tai, ką reikia atsiminti įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir kitus veiksmus: Europos socialinių teisių ramstis gali tapti puikia priemone parodyti, kad ES sugeba tinkamai reaguoti, jei reikia imtis veiksmų. Kartu pabrėžiama, kad svarbu visapusiškai laikytis kompetencijos padalijimo ir subsidiarumo principo.

Balsavimo rezultatai

Už	50
Prieš	114
Susilaikė	4

Pirmasis naujas punktas po dabartinio 3.1 punkto:

Įrašyti pirmąjį naują punktą po dabartinio 3.1 punkto:

ES ir nacionalinės socialinės politikos bei susijusių veiksmų sąveika yra labai svarbi. Kadangi ES socialinis modelis grindžiamas skirtingais nacionaliniais modeliais, kuriuos būtina išsaugoti, ES turi gerbti nacionalines kompetencijas ir skirtingas valstybių narių socialines sistemas, kurios grindžiamos giliai įsišaknijusiais politiniais sprendimais ir visuomenės modeliais. Todėl pagrindinė ES užduotis turėtų būti sudaryti kuo palankesnes sąlygas savo valstybėms narėms ir socialiniams partneriams bei remti jų pastangas įgyvendinti nustatytas reformas.

Paaiškinimas

Išvadų ir rekomendacijų dalyje taip pat būtina pabrėžti ES ir nacionalinės socialinės politikos bei priemonių sinergijos svarbą. Europos socialinių teisių ramsčio preambulėje aiškiai nurodyta, kad „Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas yra bendras politinis […] įsipareigojimas ir atsakomybė […]“. Be to, preambulėje aiškiai nurodoma, kad reikia gerbti kompetencijos pasidalijimą ir tinkamai atsižvelgti į skirtingas socialines ir ekonomines sąlygas ir nacionalinių sistemų įvairovę, įskaitant socialinių partnerių vaidmenį ir subsidiarumo bei proporcingumo principus.

Balsavimo rezultatai

Už	45
Prieš	116
Susilaikė	4

3.2.2 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

3.2.2

Įgyvendinant Direktyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas perspektyviems, įperkamiems ir sąžiningiems sprendimams, skirtiems tinkamai atlyginti vaiko priežiūros atostogas imantiems darbuotojams, taip pat reikėtų atsižvelgti į darbo vietos poreikiams pritaikytas lanksčias darbo sąlygas ir galimybę peržiūrėti Barselonos tikslus. Siekiant remti šeimas taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę teikti prieinamas vaikų ir kitokio pobūdžio priežiūros paslaugas.

Paaiškinimas

Valstybių narių sprendimai, priimami įgyvendinant Direktyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, konkrečiai, susiję su tinkamu atlyginimu vaiko priežiūros atostogas imantiems darbuotojams, taip pat turi būti įperkami. Priimant bet kokius sprendimus dėl lanksčių darbo sąlygų būtina atsižvelgti ir į darbo vietos poreikius.

Europos Vadovų Tarybos nustatytų Barselonos tikslų (2002 m.) galimas persvarstymas nėra susijęs su Direktyvos dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros įgyvendinimu, todėl šią sakinio dalį reikėtų išbraukti.

Balsavimo rezultatai

Už	49
Prieš	109
Susilaikė	5

3.2.3 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

3.2.3

EESRK ragino parengti integruotą lyčių lygybės strategiją (14). Atsižvelgdamas į bendrą Europos ministrų deklaraciją dėl lyčių lygybės (15) EESRK ragina panaikinti nepagrįstus vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus (16). Visų pirma reikia atsižvelgti į MVĮ poreikius, kad būtų išvengta pernelyg didelės administracinės naštos.

Paaiškinimas

Tekstas tampa tikslesnis. Priemonės darbo užmokesčio skirtumo problemai spręsti turi būti sutelktos į nepagrįstą darbo užmokesčio skirtumo panaikinimą.

Balsavimo rezultatai

Už	45
Prieš	114
Susilaikė	5

3.2.5 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

3.2.5

EESRK dar kartą pabrėžia, kad dalyvavimas darbo rinkoje ir darbo kokybė gali būti pagerinti daugiau investuojant į aktyvią darbo rinkos politiką ir nustatant bendrus veiksmingo valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) veikimo standartus (17). Tai taip pat taikytina užimtumo ne pelno srityje tarnyboms, siekiant sutrumpinti perėjimo iš vienos darbo vietos į kitą laikotarpį, užtikrinti įgytų įgūdžių panaudojimą, remti naujas ir įvairesnes karjeros galimybes ir perėjimą prie tvarių stabilaus darbo vietų sutarčių (18). Kova su ilgalaikiu nedarbu, migrantų integracija į darbo rinką ir netekusių noro dirbti asmenų reintegracija yra dar viena svarbi politikos sritis, kuriai reikia skubių tikslinių priemonių, įskaitant, be kita ko, darbuotojų teisę gauti paramą darbuotojams ieškant darbo, mokantis ir persikvalifikuojant.

Paaiškinimas

Pirmasis pakeitimas atspindi cituojamos nuomonės tekstą. Kalbant apie skubias tikslines priemones, formuluotė būtų geresnė, jei tai reikštų „aktyviai“. Kalbame apie pagalbą darbuotojams ieškant darbo, mokantis ir persikvalifikuojant, o ne apie šią jų „teisę“.

Balsavimo rezultatai

Už	47
Prieš	110
Susilaikė	2

3.2.6 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

3.2.6

ES darbotvarkėje visiems žmonėms turėtų būti užtikrinta galimybė visų žmonių teisė į mokymąsi mokytis visą gyvenimą (19). Reikėtų toliau plėtoti nacionalines švietimo, mokymo ir pameistrystės sistemas, daug dėmesio skiriant gamtos mokslams, technologijoms, inžinerijai ir matematikai, taip pat dualinių sistemų, kurios padės geriau atitikti darbo rinkos poreikius, kūrimui.

Paaiškinimas

Turėtume sutelkti dėmesį į politikos, užtikrinančios visiems galimybę mokytis visą gyvenimą, skatinimą. Be to, cituojamoje nuomonėje kalbama apie mokymosi visą gyvenimą svarbą ir mokymosi visą gyvenimą skatinimą, tačiau nenurodoma, kad į ES darbotvarkę turėtų būti įtraukta teisė į mokymąsi visą gyvenimą.

Balsavimo rezultatai

Už	48
Prieš	116
Susilaikė	2

3.3.1 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

3.3.1

Trumpuoju laikotarpiu daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama stebėti, kaip įgyvendinama peržiūrėta Darbuotojų komandiravimo direktyva, kuria užtikrinama komandiruotų darbuotojų apsauga jų komandiravimo metu, susijusi su paslaugų teikimu, įtvirtinti vienodo požiūrio principą ir Direktyva dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų, kuria nustatomos minimalios visų darbo santykių teisės, bei Europos darbo institucijos, kurios tikslas – pagerinti ES acquis vykdymą ir darbo inspekcijų veiksmingumą, įsteigimui.

Paaiškinimas

Keičiama formuluote nusakomas Darbuotojų komandiravimo direktyvos tikslas.

Balsavimo rezultatai

Už	43
Prieš	118
Susilaikė	2

3.3.2 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

3.3.2

EESRK rekomenduoja remia stiprinti darbuotojų dalyvavimą įmonėse, visų pirma siekiant bendro tikslo didinti produktyvumą, valdyti skatinti naujų technologijų diegimą ir išnaudoti jų poveikį darbo organizavimui ir darbuotojų įgūdžiams. Šiomis aplinkybėmis EESRK laukia, kaip baigsis Europos socialinių partnerių derybos dėl pagrindų susitarimo dėl skaitmeninimo.

Paaiškinimas

Siūlomais pakeitimais siekiama pabrėžti darbuotojų dalyvavimo svarbą remiant naujų technologijų diegimą.

Balsavimo rezultatai

Už	46
Prieš	118
Susilaikė	4

3.3.3 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

3.3.3

EESRK pritaria tam, kad vykdant socialinį dialogą tinkamais nacionaliniu ir Europos lygmenimis būtų nustatytos tinkamos priemonės, susijusios su „teisingu perėjimu“, nustatant, viena vertus, priemones ir veiksmus, skirtus pokyčiams palengvinti valdyti, keisti, ir, kita vertus, suteikti minimalią numatant tinkamą apsaugą tais atvejais, kai pertvarkomos darbo vietos arba dėl (technologinių, demografinių, globalizacijos, klimato kaitos, žiedinės ekonomikos) pokyčių vykdomi kolektyviniai atleidimai iš darbo, įskaitant paramą teisę dalyvauti vedant kolektyvinėse es derybas, kad būtų galima numatyti ant pokyčius ir teiktiiant paramą nukentėjusiems darbuotojams (Direktyvos dėl kolektyvinių atleidimo iš darbo raida (20)). EESRK taip pat laukia, kol teisėkūros institucijos įsteigs Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą.

Paaiškinimas

Reikėtų išbraukti nuorodas į teisę dalyvauti kolektyvinėse derybose ir Direktyvos dėl kolektyvinio atleidimo iš darbo raidą, nes bet koks tekstas dėl EESRK požiūrio į Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą turėtų būti susietas su iškeltais klausimais, kuriuos valstybės narės turėtų spręsti siekdamos plėtoti savo darbo rinkas ir (arba) socialinės apsaugos sistemas.

Balsavimo rezultatai

Už	49
Prieš	109
Susilaikė	1

3.3.4 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

3.3.4

Darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme, kuris yra jų teisių į informaciją ir konsultacijas dalis, turėtų būti pritaikytas prie įvertintas atsižvelgiant į naują os teisinę ės sistemą os dėl nefinansinės informacijos (21) ir turėtų būti siekiama tinkamai atsižvelgti į įmonių atskaitomybės reikalavimus.

Paaiškinimas

Siūlomas pakeitimu siekiant, kad tekstas būtų kuo bendresnio pobūdžio. Dar per anksti kalbėti apie naujos teisinės sistemos dėl nefinansinės informacijos pritaikymą.

Balsavimo rezultatai

Už	49
Prieš	114
Susilaikė	1

3.3.5 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

3.3.5

Paaiškinimas

Nei pageidautina, nei priimtina nustatyti bendrus minimalaus darbo užmokesčio standartus, nes darbo užmokestis yra nacionalinio lygmens diskusijų klausimas.

Balsavimo rezultatai

Už	51
Prieš	114
Susilaikė	2

3.4.6 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

3.4.6

Taip pat skubiai reikia stiprinti valstybių narių gebėjimus skatinti socialinius pervedimus ir kitas priemones, kad būtų patenkinti pagrindiniai žmonių poreikiai nuo gimimo iki senatvės. Siekiant šio tikslo reikia:

—	taip pat ir Europos lygmeniu remti ir stiprinti valstybių narių pastangas sukurti ir atnaujinti priimti Europos pagrindų direktyvą dėl minimalių pajamų sistemas, kad būtų sumažintas skurdas ir skatinama įtrauki darbo rinka (22) ;

—	išnagrinėti galimybę nustatyti parengti bendrus minimalius standartus principus nedarbo draudimo srityje ES valstybėse narėse (23) ;

—	užtikrinti socialinių ir politinių funkcijų prieinamumą neįgaliesiems;

—	persvarstyti su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų formulę ir pakeisti ją oraus senėjimo principu, pagal kurį ekonominio valdymo pagrindas yra tinkamos pensijos, sveikatos priežiūros paslaugos ir ilgalaikė priežiūra, taip pat skiriant daug dėmesio pensijų sistemų tvarumui;

—	parengti specialias viešojo būsto ir būsto prieinamumo programas, skirtas mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams;

—	investuoti į vaikų priežiūros įstaigas, kurios yra tiesiogiai svarbios vaikams ir palankių sąlygų neturintiems jaunuoliams – EESRK palankiai vertina Komisijos ir Europos Parlamento pasiūlymą sukurti vaiko garantijų sistemą; ir

—	sukurti tikrą Europos mokymosi erdvę, suteikiančią palankesnes sąlygas užtikrinti galimybę visiems gauti kokybišką išsilavinimą ir išplėsti Jaunimo garantijų iniciatyvą.

Paaiškinimas

Kadangi Europos socialinių teisių ramsčiu siekiama padėti valstybėms narėms kurti savo socialines sistemas, tai turėtų būti pabrėžta minimalioms pajamoms skirtoje įtraukoje. Be to, minimai nuomonei buvo pateikta kontranuomonė, kurioje išreikštas skirtingas požiūris ir kuri prie jos pridėta kaip priedas.

Kadangi nėra konkretaus Komisijos pasiūlymo dėl vaiko garantijų, dar per anksti jam pritarti.

Taip pat reikėtų paminėti būtinybę sukurti tikrą Europos mokymosi erdvę.

Balsavimo rezultatai

Už	51
Prieš	112
Susilaikė	2

1.1 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

1.1

EESRK mano, kad realistiška Europos Sąjungos ateitis gali būti grindžiama tik tvirtu ekonominiu pagrindu, suderintu su stipriu socialiniu aspektu (24), todėl Komitetas nuolat pasisako už didėjančią užimtumo ir socialinių rezultatų konvergenciją ir veiksmingesnę socialinę politiką tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu (25). Taip pat reikėtų sustiprinti ir atnaujinti Europos socialinį modelį (ESM), kuris turėtų būti laikomas tarptautiniu standartu. Veiksmingai įgyvendinant 2017 m. įsteigtą Europos socialinių teisių ramstį dar kartą patvirtinamas bendras įsipareigojimas laikytis ESM taikant naują socialiai įtraukią strategiją.

Paaiškinimas

Stipriam socialiniam aspektui yra svarbi didėjanti užimtumo ir socialinių rezultatų konvergencija, nes šie rezultatai lemia, ar politikos pasirinkimas buvo sėkmingas. Tai taip pat aiškiai nurodoma Europos socialinių teisių ramsčio preambulėje, kurios 12 punkte teigiama: „Europos socialinių teisių ramsčiu nustatomos gairės, padėsiančios veiksmingai siekti užimtumo ir socialinių rezultatų sprendžiant dabartines ir ateityje kilsiančias problemas (...).“

Balsavimo rezultatai

Už	47
Prieš	116
Susilaikė	1

1.3 punktas

Išbraukti dabartinį punktą:

1.3

Paaiškinimas

Bus pateiktas žodžiu.

Balsavimo rezultatai

Už	48
Prieš	123
Susilaikė	5

1.3 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

1.3

Atitinkamų sričių Europos teisės aktuose turėtų būti nustatyta įvykdomų bendrų visiems taikomų standartų sistema, atsižvelgiant į konkrečią situaciją valstybėse narėse ir jų socialines sistemas, taip pat pripažįstant veiksmingas ir vykdytinas socialines piliečių teises ES ir nacionaliniu lygmeniu. Ramsčio tikslų turėtų būti laikomasi visose ES politikos srityse taikant horizontaliąją išlygą (27).

Paaiškinimas

Kai siekiama atsižvelgti į valstybių narių socialinės sistemos įvairovę, negalima reikalauti bendrų ar visiems taikomų standartų.

Balsavimo rezultatai

Už	48
Prieš	120
Susilaikė	4

1.4 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

1.4

Šiuo metu Europos socialinių teisių ramstis įgyvendinamas pasitelkiant teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, skiriant specialų finansavimą ir keičiantis Europos semestro procesui – visais šiais veiksniais turėtų būti siekiama skatinti didėjančią konvergenciją užimtumo ir socialinių rezultatų atžvilgiu ir nustatyti minimalius socialinius standartus, kad būtų kartu siekti įvykdomų standartų, leidžiančių sudarytos i vienodo as sąlygo as.

Paaiškinimas

Balsavimo rezultatai

Už	47
Prieš	116
Susilaikė	1

Naujas punktas po dabartinio 1.4 punkto

Po dabartinio 1.4 punkto įrašyti naują punktą:

Pagrindinė nuostata turi būti ta, kad klausimai, kuriems nebūdingas tarpvalstybinis aspektas, turi būti sprendžiami nacionaliniu lygmeniu. ES pirmiausia turėtų teikti paskatas, informaciją ir praktinę patirtį, kad valstybės narės ir socialiniai partneriai galėtų parengti, įgyvendinti ir įvertinti politikos priemones, kuriomis sprendžiamos joms kylančios struktūrinės darbo rinkos problemos.

Paaiškinimas

Bus pateiktas žodžiu.

Balsavimo rezultatai

Už	49
Prieš	113
Susilaikė	3

Naujas punktas po dabartinio 1.4 punkto

Po dabartinio 1.4 punkto įrašyti naują punktą:

Paaiškinimas

Išvadų ir rekomendacijų dalyje taip pat būtina pabrėžti ES ir nacionalinės socialinės politikos bei priemonių sinergijos svarbą. Europos socialinių teisių ramsčio preambulėje aiškiai nurodyta, kad „Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas yra bendras politinis […] įsipareigojimas ir atsakomybė […].“ Be to, preambulėje aiškiai nurodoma, kad reikia gerbti kompetencijos pasidalijimą ir tinkamai atsižvelgti į skirtingas socialines ir ekonomines sąlygas ir nacionalinių sistemų įvairovę, įskaitant socialinių partnerių vaidmenį ir subsidiarumo bei proporcingumo principus.

Balsavimo rezultatai

Už	45
Prieš	116
Susilaikė	4

1.7 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

1.7

Siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį būtina tvirta biudžeto bazė ir investicijos ES ir valstybių narių lygmeniu, skiriant tinkamą finansavimą DFP, taikant subalansuoto biudžeto taisyklę, kad būtų sudaryta galimybė investuoti viešąsias lėšas socialiniais tikslais, ir pasitelkiant Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus), kuriuos būtų galima tikslingiau nukreipti Europos socialinių teisių ramsčiui ir atitinkamai mokesčių politikai įgyvendinti (28). Kaip EESRK jau minėjo anksčiau, socialinio ramsčio įgyvendinimo finansavimas taip pat labai priklausys nuo valstybių narių lygmeniu turimų išteklių. Investicijas, taip pat einamąsias veiklos išlaidas kelerius artimiausius metus teks finansuoti iš valstybių biudžetų. Tai gali varžyti ES biudžeto ir skolos taisyklės. Kaip EESRK jau ne kartą yra pabrėžęs, norint įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio tikslus, reikėtų svarstyti, kaip padidinti šių taisyklių lankstumą, pavyzdžiui, taikant subalansuoto biudžeto taisyklę, kad būtų sudaryta galimybė investuoti viešąsias lėšas socialiniais tikslais (29) .

Paaiškinimas

Svarbu naudoti tikslią minimos nuomonės formuluotę, tuo užtikrinant geresnę pusiausvyrą tekste.

Balsavimo rezultatai

Už	55
Prieš	112
Susilaikė	4

1.9 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

1.9

Įgyvendinant naują Europos semestro ciklą procesą turėtų būti siekiama socialinių tikslų, susijusių su socialinio disbalanso proceso metu atliekama visapusiška stebėsena, ir reikėtų nustatyti naujus išmatuojamus rodiklius ir tikslines konkrečioms šalims skirtas socialines rekomendacijas.

Paaiškinimas

Nebūtina kalbėti apie „naują“ Europos semestrą, nes Europos semestras pradėtas įgyvendinti jau 2010 m. Veikiau reikėtų kalbėti apie naująjį Europos semestro ciklą. Be to, nereikia „naujo“ Europos semestro; visos pastangos turėtų būti sutelktos į veiksmingą ir į rezultatus orientuoto esamo Europos semestro įgyvendinimą. Prie Europos socialinių teisių ramsčio pridedama socialinių rodiklių suvestinė, kurioje stebimos visos ES šalių tendencijos ir veiklos rezultatai trijose srityse, susijusiose su ramstyje nustatytais principais. Rezultatų suvestinė papildo Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą ir leidžia įvertinti pažangą siekiant „Europos socialinio trigubo A reitingo“ visoje ES. Taigi taip vykdoma visapusiška stebėsena.

Balsavimo rezultatai

Už	49
Prieš	117
Susilaikė	4

1.10 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

1.10

Turėtų būti skatinama nuolatinė Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo stebėsena ir privalomos reguliarios konsultacijos su socialiniais suinteresuotaisiais subjektais, kurioms sąlygas galėtų sudaryti EESRK ; EESRK siūlo įsteigti ES socialinės politikos forumą, kuris būtų susijęs su Europos semestro procesu.

Paaiškinimas

Žodžio „privalomos“ reikšmė šiame kontekste nėra aiški ir jį reikėtų pakeisti žodžiu „reguliarios“. Visiškai neaišku, ką norima pasakyti, kai kalbama apie „Europos socialinės politikos forumo“ steigimą. Nereikia kurti naujų priemonių ir platformų ir reikėtų išbraukti paminėtą forumą. Svarbu konsultuotis su reikiamais suinteresuotaisiais subjektais ir įtraukti juos į Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą.

Balsavimo rezultatai

Už	52
Prieš	114
Susilaikė	3

1.11 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

1.11

EESRK jau yra pažymėjęs, kad, jo nuomone, aiškus veiksmų planas dėl ESRT įgyvendinimo padėtų skatinti konvergenciją ir pasiekti jo tikslus. (30) EESRK jau ne kartą taip pat ragino parengti aiškų ir suderintą veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti ramsčio įgyvendinimo ir užtikrinti esamų socialinių teisių ir principų laikymąsistandartų laikymosi užtikrinimo prioritetai. Pagrindiniai poreikiai ir teisės, ypač pažeidžiamų grupių, galimybių, pajamų ir gerovės skirtumai valstybėse narėse ir tarp jų, įtraukties politika ir tinkamos sąlygos viešosioms ir ne pelno paslaugoms ir socialinėms įmonėms turėtų būti laikomi prioritetiniais klausimais.

Paaiškinimas

Siūlome laikytis tikslios nuomonės SOC/564 formuluotės. Į spręstinų klausimų, kurie turėtų būti laikomi prioritetais, sąrašą nereikėtų įtraukti klausimų, kuriems netaikomi Europos socialinių teisių ramsčio principai (t. y. turto ir pajamų skirtumai valstybėse narėse arba tarp jų).

Balsavimo rezultatai

Už	50
Prieš	113
Susilaikė	4

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 28 , 3.3 punktas.

(2) OL C 440, 2018 12 6, p. 28, 3.3 punktas.

(3) OL C 13, 2016 1 15, p. 40.

(4) Europos socialinis dialogas, 2019–2021 m. darbo programa.

(5) https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/european_pillar_one_year_on.pdf

(6) OL C 81, 2018 3 2, p. 145, 8.3 ir1.3 punktai.

(7) OL C 177, 2016 5 18, p. 35 .

(8) OL C 227, 2018 6 28, p. 1, 1.8 ir 3.6 punktai; OL C 327, 2013 11 12, p. 11; 2018 m. metinė augimo apžvalga, 1.4 punktas, dar nepaskelbta; OL C 226, 2014 7 16, p. 21; OL C 262, 2018 7 25, p. 1, 3.14 punktas ir OL C 190, 2019 6 5, p. 24, 1.8 punktas.

(9) OL C 177, 2016 5 18, p. 35 .

(10) OL C 227, 2018 6 28, p. 1, 1.6 punktas; 2018 m. euro zonos ekonominė politika, 1.8 ir 3.6 punktai; OL C 327, 2013 11 12, p. 11, 1.4 punktas, OL C 226, 2014 7 16, p. 21 .

(11) OL C 262, 2018 7 25, p. 1, 1.5 punktas.

(12) OL C 262, 2018 7 25, p. 1, 1.6 punktas.

(13) OL C 125, 2017 4 11, p. 10–26 .

(14) OJ C 240, 2019 7 16, p. 3, 1.3 punktas.

(15) Bendra deklaracija „Lyčių lygybė kaip Europos Sąjungos prioritetas šiandien ir ateityje“, pasirašyta neoficialiame lyčių lygybės ministrų susitikime 2018 m. spalio 12 d. Vienoje.

(16) OL C 110, 2019 3 22, p. 26, 3.1.1 ir 3.1.3 punktai.

(17) EESRK priėmė su šiuo klausimu susijusią nuomonę dėl VUT, OJ C 353, 2019 10 18, p. 46 .

(18) OL C 353, 2019 10 18, p. 46.

(19) OL C 237, 2018 7 6, p. 8, 4.10 pt.

(20) 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo.

(21) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo

(22) OL C 190, 2019 6 5, p. 1 .

(23) EESRK rengia nuomonę SOC/583„Bendri minimalūs standartai nedarbo draudimo srityje ES valstybėse narėse“.

(24) OL C 81, 2018 3 2, p. 145, 1.2 ir 2.2 punktai.

(25) OL C 13, 2016 1 15, p. 40; OL C 81, 2018 3 2, p. 145 ir OL C 440, 2018 12 6, p. 135 .

(26) SESV 9 straipsnis.

(27) SESV 9 straipsnis.

(28) OL C 262, 2018 7 25, p. 1, 1.5 ir 1.6 punktai.

(29) OL C 262, 2018 7 25, p. 1, 3.1.4 punktas (ir jame pateiktos nuorodos).

(30) OL C 81, 2018 3 2, p. 145, 8.3 punktas.

15.1.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/24

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos įgyvendinimo remiantis ES vertybėmis

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 14/02)

Pranešėjas José Antonio MORENO DÍAZ

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 1 24
Teisinis pagrindas	32 straipsnio 2 dalis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2019 7 8
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 25
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	138 / 3 / 8

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK konstatuoja, kad ES pažanga įgyvendinant bendrą migracijos politiką yra nepakankama, o tai silpnina valstybių narių solidarumą, taip pat daro poveikį tinkamam įsipareigojimų laikymuisi pagal tarptautinę teisę.

1.2.

Jungtinės Tautos mano, kad migracijos valdymas turi būti vykdomas daugiašaliu būdu – Jungtinių Tautų pasaulinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos (1) apima keletą prioritetinių krypčių, skirtų dialogui ir bendram migracijos valdymui.

1.3.

Susitarimo turinys visiškai atitinka Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, kuriame nurodomos šios pagrindinės vertybės: pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises.

1.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad susitarime migracijos ir prieglobsčio klausimas sprendžiamas tarptautiniu lygmeniu ir daugiašaliu pagrindu, siekiant skatinti glaudesnį migrantų srautų kilmės, paskirties ir tranzito šalių bendradarbiavimą ir dialogą, kad būtų užtikrinama tvarkinga, saugi ir teisėta migracija.

1.5.

EESRK primena, kad pasaulinis susitarimas yra neprivaloma priemonė, kuria ES valstybėms narėms nesukuriama jokių naujų įpareigojimų ir kurios turinys yra visiškai pagrįstas Europos Sąjungos principais ir vertybėmis.

1.6.

EESRK apgailestauja, kad ne visos valstybės narės patvirtino šį susitarimą, ir mano, kad tai būtų buvusi puiki proga toliau siekti pažangos kuriant vieningą ES poziciją dėl migracijos pasauliniame kontekste. Todėl EESRK mano, jog būtina, kad visos ES valstybės narės ratifikuotų šį susitarimą, ir rekomenduoja, kad ES, pasitelkdama atitinkamas priemones, paaiškintų ir plėtotų savo tikslus. EESRK mano, kad būtų įdomu išnagrinėti galimybes dalyvauti tarpvyriausybinėse konsultacijose ir derybose dėl Tarptautinio migracijos apžvalgos forumo (IMRF), kuris bus Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo stebėsenos priemonė, sukūrimo.

1.7.

EESRK pripažįsta ES piliečių, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų pastangas – jų įsipareigojimas ir veikla parodė, kad ES vertybės, taigi ir šio susitarimo tikslai, yra veiksmingai įgyvendinamos.

1.8.

EESRK dar kartą išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad kraštutinės dešiniosios politinės jėgos bando paversti migracijos reiškinį problema, kuri kelia įtampą ir skatina neapykantą kurstančias kalbas, o tai savo ruožtu dar labiau skaldo ir supriešina ES, kuri nesugeba pateikti tinkamų pasiūlymų.

2. Bendrosios aplinkybės

2.1.

2018 m. gruodžio mėn. Marakeše (Maroke) buvo priimtas pasaulinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos (toliau – Pasaulinis susitarimas).

2.2.

Pasaulinis susitarimas – tai neprivalomas susitarimas, kuriuo siekiama nustatyti pagrindinius migracijos reiškinio valdymo klausimus kilmės, tranzito ir paskirties šalyse. Juo taip pat siekiama sukurti konstruktyvių ir praktinių pasaulinių diskusijų dėl daugiašalio migracijos valdymo scenarijų.

2.3.

Šis pasaulinis susitarimas yra dviejų ankstesnių iniciatyvų rezultatas: viena jų – Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., kurią patvirtino valstybės narės ir kurioje išdėstytas bendras strateginis požiūris (2). Kita iniciatyva – tai Niujorko deklaracija dėl migrantų ir pabėgėlių, kurioje išdėstyta pasaulio lyderių politinė valia gelbėti gyvybes, ginti žmogaus teises ir dalytis atsakomybe už migracijos valdymą visame pasaulyje. Ja patvirtino visos valstybės narės.

2.4.

Susitarimą 2018 m. gruodžio 10 d. Marakeše priėmė 164 šalys, o tų pačių metų gruodžio 19 d. jis buvo patvirtintas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, kur 152 narių balsavo už, 12 – susilaikė ir 5 balsavo prieš (Čekija, Vengrija, Izraelis, Lenkija ir Jungtinės Amerikos Valstijos).

2.5.

Tolesni JT veiksmai įgyvendinant šį susitarimą bus Pasaulinio migracijos tinklo kūrimas ir kas ketverius metus vyksiančio Tarptautinio migracijos forumo (IMRF) (pirmą kartą jis turėtų būti surengtas 2022 m.) organizavimas.

3. ES reglamentavimo aplinka ir EESRK darbas migracijos srityje

3.1.

ES sutarties 2 straipsnyje nurodoma, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė“.

3.2.

2018 m. kovo mėn. Europos Komisija Tarybai pateikė pasiūlymą dėl sprendimo patvirtinti susitarimą (3), manydama, kad jis atitinka Europos Sąjungos padarytą pažangą imigracijos ir prieglobsčio srityje.

3.3.

Pasiūlyme dėl sprendimo Komisija primena, kad susitarime nustatytas bendrų saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos tikslų sąrašas ir kad juo nenustatomi jokie teisiniai įpareigojimai pagal nacionalinę ar tarptautinę teisę, ir net nesiekiama to daryti.

3.4.

EESRK visuomet ryžtingai tvirtino, kad migraciją reikėtų laikyti įprastu reiškiniu, kuris vyko per visą žmonijos istoriją ir žmogaus raidą, taip pat kad būtina teisėtai, veiksmingai, tvarkingai ir saugiai valdyti migracijos srautus, nesvarbu aš migrantai atvyksta į ES dėl ekonominių priežasčių, ar siekdami tarptautinės apsaugos.

3.5.

Kad būtų skatinama atvira, konstruktyvi ir plataus požiūrio diskusija, nuo 2015 m. EESRK rengia Europos migracijos forumą, kuriame migracijos klausimus aptaria pilietinės visuomenės organizacijos, ES institucijos ir įvairaus lygmens ES valstybių narių politiniai veikėjai (4).

3.6.

EESRK taip pat aktyviai rengia nuomones migracijos klausimais, ypač pastaruosius keletą metų (5).

3.7.

Savo ruožtu Europos Komisija, įgyvendindama 2015 m. Europos migracijos darbotvarkę, siekė pagerinti tiek ekonominės migracijos, tiek tarptautinės apsaugos reglamentavimo sistemą, tačiau ji susidūrė su griežtu Tarybos pasipriešinimu (todėl nebuvo parengta naujų priemonių) ir ypač su kai kurių valstybių narių šioje srityje iškeltomis kliūtimis.

3.8.

Bet kuriuo atveju, nuo 2015 m. pasiekti rezultatai yra nuviliantys ir turėtų paskatinti konstruktyvius svarstymus, nes pažanga padaryta tik vykdant įprastą neteisėtos imigracijos pažabojimą, persekiojant žmonių gabenimo tinklus ir uždarant sienas.

4. EESRK pozicija dėl Pasaulinio susitarimo turinio

4.1.

Susitarimo preambulėje teigiama, kad „pabėgėliai ir migrantai turi teisę naudotis tomis pačiomis visuotinėmis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis ir jos visada turi būti gerbiamos, saugomos ir užtikrinamos“.

4.2.

Susitarime pripažįstama, kad „teisinės valstybės principo laikymasis, procedūrinės garantijos ir teisė kreiptis į teismą yra labai svarbūs visiems migracijos valdymo aspektams. Tai reiškia, kad valstybėms ir viešosioms bei privačioms institucijoms ir subjektams, taip pat privatiems asmenims taikomi viešai paskelbti teisės aktai, kurie vykdomi vienodai, taikomi nepriklausomai ir yra suderinti su tarptautine teise“.

4.3.

Pasauliniame susitarime išdėstyti 23 tvarkingos, saugios ir teisėtos migracijos tikslai ir ne kartą nurodoma, kad visų jų turi būti siekiama atsižvelgiant į valstybių kompetenciją ir pageidavimus.

4.4.

1 tikslas – „Rinkti ir naudoti tikslius ir išskaidytus duomenis rengiant įrodymais pagrįstą politiką“. EESRK pažymi, kad Eurostato tikslas ir yra rinkti tikslius duomenis, kad būtų galima geriau suprasti realią padėtį Europoje ir palyginti valstybes nares, siekiant pagerinti viešųjų priemonių kokybę (6).

4.5.

2 tikslas – „Kuo labiau sumažinti neigiamų ir struktūrinių veiksnių, dėl kurių žmonės verčiami išvykti iš savo kilmės šalies“ susiejamas su tikslais, išdėstytais 2004 m. Hagos programoje ir 2015 m. ES patikos fondo Afrikai nuostatose – jose Europos Sąjunga pabrėžė, kad būtinas visapusiškas, visus migracijos etapus apimantis požiūris „į pagrindines migracijos priežastis“ (7) bei kitus klausimus.

4.6.

3 tikslas – „Teikti tikslią ir savalaikę informaciją visais migracijos etapais“. EESRK primena Europos Komisijos darbą įgyvendinant bandomuosius projektus (8), kuriais buvo siekiama nustatyti teisėtus migracijos kelius, ir atkreipiant į tai dėmesį bei informuojant apie neteisėtų maršrutų (9) pavojus, ypač pažeidžiamiausiems migrantams.

4.7.

4 tikslas – „Užtikrinti, kad visi migrantai turėtų savo teisinės tapatybės įrodymą ir tinkamus dokumentus“. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad SESV 79 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta imtis priemonių, nustatančių „valstybių narių ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi išdavimo standartus“, ir kad norint patekti į Šengeno erdvę, reikia turėti reikiamus dokumentus.

4.8.

5 tikslas – „Didinti teisėtų migracijos kelių prieinamumą ir lankstumą“. Šiuo požiūriu EESRK ragina Komisiją toliau daryti pažangą aktyviau plėtojant teisėtus kelius – kai kurie jų buvo aptarti paskutiniojo pranešimo apie Europos Sąjungos padėtį svarstymuose (10).

4.9.

6 tikslas – „Skatinti sąžiningą ir etišką įdarbinimą ir užtikrinti deramą darbą garantuojančias sąlygas“. EESRK ne kartą pabrėžė, kad, laikantis pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ir darnaus vystymosi tikslų (DVT), svarbu užtikrinti deramą darbą ir galimybę darbuotojams iš užsienio jį gauti (11).

4.10.

7 tikslas – „Spręsti ir mažinti su migracija susijusias pažeidžiamumo problemas“. EESRK dar kartą atkreipia dėmesį į pagrindinius principus, išdėstytus ES sutarties 2 straipsnyje, ir į bendros imigracijos ir prieglobsčio politikos tikslą sumažinti migrantų, nepilnamečių ir tarptautinės apsaugos prašančių asmenų pažeidžiamumą (12).

4.11.

8 tikslas – „Gelbėti gyvybes ir imtis koordinuotų tarptautinių iniciatyvų dėl dingusių migrantų“. EESRK apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių požiūrio į skęstančiųjų gelbėjimą ir primena valstybių narių įsipareigojimą laikytis tarptautinės jūrų teisės nuostatų dėl skęstančiųjų jūroje gelbėjimo ir pagalbos jiems suteikimo bei šiuo tikslu ES vykdomas operacijas. EESRK taip pat nori pabrėžti asmenų ir organizacijų, kurie, kartais net nepaisydami tam tikrų ES Vyriausybių grasinimų ir kriminalizavimo, padeda ir gelbsti gyvybes, darbą (13).

4.12.

9 tikslas – „Stiprinti tarpvalstybinį atsaką, reaguojant į neteisėtą migrantų gabenimą“. EESRK primena, kad tai yra vienas Padėjimo direktyvos (14) tikslų (tačiau apgailestauja, kad direktyvoje numatyta leidžianti nukrypti nuostata dėl humanitarinės pagalbos nebuvo pakankamu mastu perkelta į nacionalinę teisę); šis tikslas taip pat įtrauktas į ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planą.

4.13.

10 tikslas – „Užkirsti kelią prekybai žmonėmis, kovoti su ja ir ją panaikinti tarptautinės migracijos kontekste“. EESRK pažymi, kad tai yra prioritetinis tikslas (15), kurio siekiant taip pat dalyvauja Europolas ir vykdomos operacijos (kurias būtų galima patobulinti), pavyzdžiui, Europos Sąjungos karinė operacija „Sophia“ Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje.

4.14.

11 tikslas – „Integruotai, saugiai ir koordinuotai valdyti sienas“. EESRK pažymi, kad tai yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų, kaip nurodyta SESV 67 straipsnyje.

4.15.

12 tikslas – „Padidinti migracijos procedūrų, kuriomis užtikrinamas tinkamas asmens reputacijos patikrinimas, vertinimas ir nukreipimas, tikrumą ir nuspėjamumą“. EESRK primena, kad tai yra viena iš FRONTEX agentūros užduočių, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ši nuostata ne visada užtikrina didesnį politinio atsako pajėgumą.

4.16.

13 tikslas – „Taikyti migrantų sulaikymą tik kaip kraštutinę priemonę ir ieškoti kitų alternatyvų“. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Grąžinimo direktyvoje (16) jau nustatyta, kad sulaikymas turėtų būti siejamas su grąžinimo procesu, taikomas tik tam tikromis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į garantijas, pavyzdžiui, teisminę peržiūrą, ir kad sulaikymo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai (17).

4.17.

14 tikslas –„Gerinti konsulinę apsaugą, pagalbą ir bendradarbiavimą per visą migracijos ciklą“. EESRK mano, kad būtina išnagrinėti galimybes, kurių atveria Europos Parlamento iniciatyva dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl humanitarinių vizų (18) – ji suteiktų galimybę tarptautinės apsaugos siekiantiems asmenims kreiptis dėl vizos į ES ambasadas ar konsulatus užsienyje.

4.18.

15 tikslas – „Suteikti migrantams galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis“. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 1999 m. Europos Sąjunga siekia užtikrinti teisingas sąlygas trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems jos valstybių narių teritorijoje. Komitetas taip pat primena, kad Pasaulio sveikatos organizacijos Europos biuro (19) ataskaitoje nurodoma, jog visuomenės sveikatos priežiūra yra neatsiejama nuo pabėgėlių ir migrantų sveikatos priežiūros.

4.19.

16 tikslas – „Užtikrinti migrantų ir visuomenės įgalėjimą siekiant užtikrinti visišką įtrauktį ir socialinę sanglaudą“. EESRK aiškiai pabrėžia migrantų socialinės įtraukties į Europos visuomenę svarbą – tai yra Europos Sąjungos prioritetas nuo Tamperės susitikimo, šiuo klausimu buvo parengta daug esminių iniciatyvų, įskaitant 2016 m. Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų planą (20).

4.20.

17 tikslas – „Pašalinti visų formų diskriminaciją ir skatinti įrodymais grindžiamą viešąjį diskursą siekiant pakeisti migracijos suvokimą“. EESRK ne kartą pabrėžė kovos su diskriminacija visose srityse ir veiksmų prieš ksenofobiją ir rasizmą skatinimo svarbą. Itin svarbi šioje srityje yra Pagrindinių teisių agentūros veikla. Atsižvelgdamas į tai (21), EESRK pabrėžia, kad reikia plėtoti naują naratyvą apie migraciją, kad Europos visuomenei būtų lengviau apie ją susidaryti deramą nuomonę, naudojant šviečiamąjį ir didaktinį diskursą, kuris užkirstų kelią melagingai informacijai ir neapykantą kurstančioms kalboms migracijos atžvilgiu, taip pat sudarytų palankias sąlygas naujam naratyvui apie pagarbą.

4.21.

18 tikslas – „Investuoti į įgūdžių ugdymą ir sudaryti palankesnes sąlygas abipusiam įgūdžių, kvalifikacijų ir kompetencijų pripažinimui“. Priėmus 2004 m. bendruosius pagrindinius migrantų integracijos principus buvo pabrėžta užimtumo ir švietimo svarba skatinant užsieniečių integraciją Europos Sąjungoje. Šiuo atžvilgiu labai svarbus patirties, diplomų ir įgūdžių pripažinimas – EESRK mano, kad būtina daryti pažangą užsieniečiams taikant Europos Sąjungos pripažinimo ir patvirtinimo procedūras, kaip nurodyta Europos pabėgėlių ir tremtinių tarybos 2007 m. ataskaitoje (22).

4.22.

19 tikslas – „Sukurti būtinas sąlygas, kad migrantai ir išeiviai galėtų visapusiškai prisidėti prie darnaus vystymosi visose šalyse“. Pastaraisiais metais Europos Komisija pripažino, kad išeiviai yra sąsaja tarp Europos realijų ir jų kilmės šalių. Tai atsispindi paskutiniame Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo kvietime teikti paraiškas, nes išeiviai yra itin patikimas partneris, galintis kalbėti apie migracijos maršrutus kilmės vietoje EESRK mano, kad su išeiviais susijusį potencialą galima toliau tirti ir naudotis bendromis jų suteikiamomis galimybėmis (23).

4.23.

20 tikslas – „Skatinti greitesnes, saugesnes ir ekonomiškesnes perlaidas ir finansinę migrantų integraciją“. ES siekia užtikrinti finansinę įtrauktį, tiek ES šalyse gyvenančių užsienio piliečių finansinės integracijos didinimo, tiek kaimyninių šalių finansų sistemos stiprinimo požiūriu (24). EESRK mano, kad būtina ir toliau užtikrinti vienodas sąlygas ES gyvenantiems užsieniečiams ir sudaryti paprastesnes galimybes siųsti perlaidas siekiant užtikrinti jų teigiamą poveikį tiek paskirties, tiek kilmės šalyse, kaip pažymėjo ir Europos investicijų bankas (25).

4.24.

21 tikslas – „Bendradarbiauti siekiant užtikrinti saugų ir orų grąžinimą ir readmisiją bei tvarią reintegraciją“. Vykdant bendrą imigracijos politiką labai svarbus vaidmuo tenka grąžinimo ir readmisijos politikai. EESRK nori atkreipti dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad šios priemonės būtų plėtojamos taip, kaip nustatyta ES teisės aktuose, maksimaliai laikantis individualių ir procedūrinių garantijų. Savo ruožtu EESRK pakartoja, kad reikia sudaryti palankias sąlygas saugiai ir oriai reintegracijai, kaip įtvirtinta ES ir Tarptautinės migracijos organizacijos bendroje migrantų apsaugos ir reintegracijos iniciatyvoje (26).

4.25.

22 tikslas – „Nustatyti socialinės apsaugos ir įgytų išmokų perkeliamumo užtikrinimo mechanizmus“ – šioje srityje nemažai nuveikta vidiniu Bendrijos požiūriu. EESRK mano, kad būtina toliau siekti pažangos šiose teisių perkėlimo srityse, užtikrinant saugesnį judumą, ir išnagrinėti iniciatyvas, pavyzdžiui, Iberijos pusiasalio ir Lotynų Amerikos daugiašalį socialinės apsaugos susitarimą (27), kuriame dalyvauja valstybės narės Ispanija ir Portugalija.

4.26.

23 tikslas – „Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir pasaulinius saugios, organizuotos ir teisėtos migracijos aljansus“. Šis tikslas nuo pat pradžių buvo svarbus Europos imigracijos ir prieglobsčio politikos ramstis.

2019 m. rugsėjo 25 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) JT rezoliucija 73/195.

(2) COM(2016) 739 final.

(3) COM(2018) 167 final.

(4) 2015 m. Europos migracijos forume buvo nagrinėjamas mišrių migrantų srautų valdymas Viduržemio jūros regione, 2016 m. – darbo jėgos migracija ir integracija, 2017 m. – migrantų galimybės naudotis teisėmis ir paslaugomis ES, 2018 m. – migrantų integracija į darbo rinką. 2019 m. balandžio mėn. buvo sprendžiamas klausimas, kaip užtikrinti teisėtus ir saugius migracijos į ES būdus.

(5) OL C 62, 2019 2 15, p. 184; OL C 125, 2017 4 21, p. 40; OL C 75, 2017 3 10, p. 97; OL C 34, 2017 2 2, p. 144; OL C 75, 2017 3 10, p. 75; OL C 264, 2016 7 20, p. 19; OL C 71, 2016 2 24, p. 46.

(6) Eurostatas. Migracijos ir gyventojų migrantų statistika.

(7) OL C 53, 2005 3 3, p. 1.

(8) COM(2017) 558 final.

(9) COM(2017) 558 final.

(10) Europos Komisija, 2018 m. pranešimas apie Sąjungos padėtį. Sąlygų saugiai ir teisėtai patekti į Europą gerinimas.

(11) EESRK nuomonė „Europos ir Viduržemio jūros regiono tikslai po 2015 m.“ (OL C 383, 2015 11 17, p. 44).

(12) COM(2015) 240 final.

(13) Žr. http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2016/536490/IPOL_STU(2016)536490_EN.pdf ir http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/608838/IPOL_STU(2018)608838_EN.pdf.

(14) 2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2002/90/EB.

(15) „The EU’s global engagement to counter human smuggling and trafficking networks“, 2019 m. kovo mėn..

(16) OL L 348, 2008 12 24, p. 98.

(17) OL C 159, 2019 5 10, p. 53

(18) 2018/2271 (INL) Humanitarinės vizos.

(19) Pasaulio sveikatos organizacija, Ataskaita dėl pabėgėlių ir migrantų sveikatos PSO Europos regione.

(20) COM(2016) 377 final.

(21) OL C 110, 2019 3 22, p. 1.

(22) Žr. https://www.ecre.org/wp-content/uploads/2016/07/ECRE-Submission-in-response-to-the-European-Commission-s-Green-Paper-on-the-Future-of-the-CEAS_September-2007.pdf, COM(2007) 301 final. Ši tema jau nurodyta komunikate COM(2016) 377 final.

(23) ES leidinys „How West African migrants engage with migration information en-route to Europe“.

(24) ES iniciatyva dėl finansinės įtraukties.

(25) EVIPP, Tyrimas dėl dirbančių asmenų perlaidų veiksmingumo gerinimo Viduržemio jūros regiono šalyse.

(26) ES ir Tarptautinės migracijos organizacijos bendra migrantų apsaugos ir reintegracijos iniciatyvą.

(27) Iberijos pusiasalio ir Lotynų Amerikos socialinės apsaugos organizacija (OISS), Iberijos pusiasalio ir Lotynų Amerikos daugiašalis socialinės apsaugos susitarimas (nuoroda tik ispanų ir portugalų kalbomis).

15.1.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/34

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Rytų partnerystės dešimtmetis. Svarstymai apie laimėjimus ir būsimos Rytų partnerystės politikos formavimas

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 14/04)

Pranešėja Indrė VAREIKYTĖ

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2019 9 5
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 26
Plenarinės sesijos Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	155/3/6

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) tiki, kad Rytų partnerystė yra labai reikalinga ir sėkmės susilaukti galinti ES iniciatyva, ir ragina naujai išrinktą Europos Parlamentą ir Europos Komisiją visapusiškai įsipareigoti ją įgyvendinti. EESRK taip pat įsipareigoja ir toliau labai aktyviai dalyvauti kuriant tvirtesnę ir demokratiškesnę visuomenę kaimyninėse šalyse (1).

1.2.

Nors pagrindiniai Rytų partnerystės laimėjimai yra išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę ir bevizį režimą apimantys asociacijos susitarimai su Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina („asocijuotuoju trejetu“), daugiau ir kryptingesnės partnerystės pažangos tikimasi kitą dešimtmetį.

1.3.

Komitetas pabrėžia, kad nors „asocijuotasis trejetas“ ir padarė daugiau pažangos ir rodė daugiau noro vykdyti reformas, o Armėnija pasekė šiuo geru pavyzdžiu, Baltarusija ir Azerbaidžanas faktiškai nepajudėjo iš vietos, o kai kuriais atvejais net dar labiau nutolo nuo to, kas laikoma demokratija.

1.4.

EESRK mano, kad ES pirmiausia yra vertybių sąjunga, todėl jos santykiai su kaimynėmis taip pat turėtų remtis tomis pačiomis vertybėmis ir iškeltomis sąlygomis.

1.5.

Komitetas mano, kad ateityje Rytų partnerystės regiono laukia šie pagrindiniai uždaviniai: veiksmingai įgyvendinti asociacijos susitarimą ir išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę bei kitus įsipareigojimus, stiprinti teisinės valstybės principo užtikrinimą, įgyvendinti teismų reformas ir kovoti su korupcija, užtikrinti veiksmingesnę aplinkos apsaugą ir aktyviai kovoti su klimato kaita, didinti visuomenės atsparumą kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir dezinformacija, stiprinti pilietinei visuomenei ir laisvai bei nepriklausomai žiniasklaidai palankią aplinką ir ES aktyviau dalyvauti siekiant padėti pagerinti nuo konfliktų regione nukentėjusių žmonių gyvenimą.

1.6.

EESRK rekomenduoja, kad Komisija ateinančiu Rytų partnerystės laikotarpiu kiekvienai Rytų partnerystės šaliai nustatytų specialiai pritaikytus tikslus ir numatytų siektinus rezultatus. Pilietinės visuomenės dalyvavimas šiame procese bus nepaprastai svarbus, nes tai suteiks papildomą aktyvaus pažangos stebėjimo priemonę.

1.7.

EESRK siūlo nustatyti nuoseklių privalomų pažangos vertinimų grafiką, taip skatinant Rytų partnerystės šalių Vyriausybes kurti ne tik dvišales veiksmų gaires, bet ir savo pačių planus, kad būtų galima vykdyti ir stebėti siektinų rezultatų ir tikslų įgyvendinimą.

1.8.

Komitetas taip pat rekomenduoja laipsniškai didinti rodiklių ir duomenų, kuriuos Rytų partnerystės šalys turi pateikti Eurostatui, kiekį.

1.9.

Atsižvelgdamos į Rusijos Vyriausybės dezinformaciją ir agresyvias Kinijos ir Rusijos investicinių projektų kampanijas ir kitas grėsmes regione, ES institucijos privalo persvarstyti Rytų partnerystės regiono komunikacijos strategiją taip, kad komunikacija pasiektų piliečius.

1.10.

EESRK mano, kad reikia daugiau kryptingumo ir priemonių Rytų partnerystės šalių pilietinės visuomenės organizacijų, valstybės tarnautojų ir politinių lyderių įgūdžiams gerinti, taip pat profesinių sąjungų ir verslo asociacijų gebėjimams stiprinti.

1.11.

Komitetas mano, kad reikėtų didesnį prioritetą teikti gebėjimų trūkumo ir jų neatitikties šalinimui Rytų partnerystės šalyse, bendro švietimo veiksmingumo didinimui ir ryšių tarp švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų stiprinimui, kad būtų pagerintas viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas.

1.12.

Nors prekyba tarp Rytų partnerystės šalių ir ES auga, turėtų būti dedama daugiau pastangų stiprinti tarpregioninę prekybą, siekiant įvairinti prekybos pajamas ir užtikrinti jų tvarumą.

1.13.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad kiekvienoje Rytų partnerystės šalyje būtinas privalomas teisinis pagrindas, kuris leistų pilietinei visuomenei susipažinti su informacija, reikalauti Vyriausybės atskaitomybės ir dalyvauti politikos formavimo procesuose.

1.14.

Komitetas labai pritaria siūlymui pradėti sustiprintą ES ir „asocijuotojo trejeto“ dialogą dėl reformų, susijusių su asociacijos susitarimu ir išsamia ir visapusiška laisvosios prekybos erdve, įtraukti lyginamuosius elementus į asociacijos susitarimų konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir sinchronizuoti jų paskelbimą tuo stiprinant pozityvią konkurenciją.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

Rytų partnerystė buvo pradėta įgyvendinti 2009 m. kaip bendra politinė iniciatyva, kurios tikslas – gilinti ir stiprinti Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir šešių ES Rytų kaimynių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – santykius.

2.2.

Pagal šią iniciatyvą visos partnerės susitarė siekti apčiuopiamos naudos kasdieniam savo piliečių gyvenimui stiprinant institucijas ir gerą valdymą, užtikrinant pagarbą teisinės valstybės principui ir jo taikymą, įgyvendinant pagrindines teismų reformas, kovojant su korupcija, gerinant bendradarbiavimą su pilietine visuomene, įgalėjant moteris ir užtikrinant lyčių pusiausvyrą, stiprinant strateginę komunikaciją ir remiant žiniasklaidos pliuralizmą ir nepriklausomybę, padedant augti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, pritraukiant investicijas, kuriant kokybiškas darbo vietas naujuose sektoriuose, didinant prekybos galimybes remiant patekimą į naujas rinkas, gerinant transporto jungtis ir infrastruktūrą, didinant energetinį atsparumą ir energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir investuojant į jaunimo įgūdžius, verslumą ir galimybes įsidarbinti.

2.3.

Nors trys asociacijos susitarimai, apimantys išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę, ir bevizio režimo susitarimai su valstybėmis signatarėmis yra pagirtini laimėjimai, deja, bendra pažanga daugelyje pirmiau minėtų sričių yra nedidelė, dar nėra visiškai pasiekti anksčiau numatyti siektini rezultatai.

2.4.

EESRK mano, kad ES pirmiausia yra vertybių sąjunga (2), todėl jos santykiai su kaimyninėmis valstybėmis taip pat turėtų remtis tomis pačiomis vertybėmis. Rytų partnerystė turėtų apimti daugiau sąlygų ir aiškius, su Rytų partnerystės šalimis abipusiai suderintus būdus užtikrinti žmogaus teises, pilietines, žiniasklaidos ir spaudos laisves, teisinės valstybės principą, skaidrų valdymą, lyčių lygybę, socialinį dialogą, aplinkos apsaugą ir kitas pagrindines vertybes, be kurių šiandienos Europos būtų neįmanoma įsivaizduoti. Visam regionui labiausiai būtų naudinga tai, kad demokratija ES kaimyninėse šalyse prilygtų ES standartams. Valstybės partnerės turėtų taip pat pateikti visų 18 tarptautinių žmogaus teisių sutarčių (3) ratifikavimo ir Pasaulinio nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljanso (4) akreditavimo „A“ statuso suteikimo (arba išlaikymo) tvarkaraštį.

2.5.

Komitetas pripažįsta, kad reikia aiškių ir įvertinamų siektinų rezultatų, ir rekomenduoja, kad Komisija ateinančiu Rytų partnerystės laikotarpiu kiekvienai šaliai partnerei nustatytų specialiai pritaikytus tikslus ir numatytų siektinus rezultatus. Nepaprastai svarbu užtikrinti, kad būsimi tikslai ir siektini rezultatai būtų orientuoti ne tik į ekonominius rodiklius, bet ir į socialinį klestėjimą ir gerovę. Jau pasitvirtino, kad visą dėmesį skiriant tik ekonominei raidai, nepavyksta gauti laukiamų rezultatų. Pavyzdžiui, bendra ES dotacijų Ukrainai suma iki 2020 m. pasieks 4,8 milijardo EUR (5), tačiau ši valstybė tebėra neturtingiausia regione.

2.6.

Pilietinės visuomenės dalyvavimas šiame procese bus labai svarbus, nes tik taip planuojamos reformos taps mažiau pažeidžiamos rinkimų ciklų ir politinių poslinkių. Transformacijos procesas ir būtinų reformų įgyvendinimas galimi tik tuomet, jeigu į teisėkūros procesą, reformas ir jų įgyvendinimą įtraukiami socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos. Todėl verslo asociacijos ir paramos organizacijos turėtų būti įtrauktos į ekonominės plėtros ir regioninio bendradarbiavimo strategijų rengimo ir įgyvendinimo procesus.

2.7.

Tam, kad siektini rezultatai būtų visiškai įgyvendinti ir tvarūs, reikia užtikrinti, kad vietos lygmeniui tektų didelė atsakomybės dalis. Pasiektus rezultatus galima lengvai prarasti, jei jie nebus įvardyti, aptariami, remiami ir įgyvendinami bendradarbiaujant su vietos pilietine visuomene. Be to, iki šiol pagrindiniai už įgyvendinimą atsakingi subjektai buvo Europos Komisija ir atitinkamos Rytų partnerystės šalių ministerijos, o Vyriausybės, kurios turi užtikrinti nuolatinę politinę valią vykdyti reformas, dar nėra tarp pagrindinių tikslų siekiančių subjektų (6).

2.8.

Planuojant kitą ilgalaikių tikslų rinkinį, daugiau dėmesio reikėtų skirti jų įgyvendinimo pažangos stebėjimui. Iki šiol vertinimą daugiausia atliko Europos išorės veiksmų tarnyba ir Rytų partnerystės šalių pilietinė visuomenė. EESRK siūlo nustatyti nuoseklių privalomų pažangos vertinimų grafiką, taip skatinant Rytų partnerystės šalių Vyriausybes rengti ne tik dvišales veiksmų gaires, bet ir savo pačių planus, kad būtų galima siekti numatytų rezultatų ir įgyvendinti tikslus bei stebėti šį procesą.

2.9.

EESRK rekomenduoja apsvarstyti galimybę laipsniškai didinti rodiklių ir duomenų, kuriuos Rytų partnerystės šalys turi pateikti Eurostatui, kiekį, kad būtų galima atidžiau stebėti pagrindinių reformų pažangą ir užtikrinti skaidresnį ir objektyvesnį vertinimą. Asociacijos susitarimą sudariusioms ir išsamios ir visapusiškos laisvos prekybos erdvės šalims reikėtų aiškaus grafiko, kad galiausiai būtų pasiektas toks pat duomenų perdavimo Eurostatui lygis, kokį yra pasiekusios ES valstybės narės.

2.10.

Siekiant įvertinti pilietinės visuomenės dalyvavimo įgyvendinant Rytų partnerystės reformas poveikį, Komitetas siūlo parengti lyginamąją analizę, kurioje būtų įvertinti rezultatų skirtumai ir pilietinės visuomenės poveikis šalyse, kuriose yra įsteigtos vietos patarėjų grupės, ir kitose Rytų partnerystės šalyse partnerėse.

2.11.

Komitetas yra giliai įsitikinęs, kad dabartinis naujai išrinkto Europos Parlamento ir Europos Komisijos prioritetas yra pasiekti konsensusą dėl asociacijos ir galbūt narystės perspektyvų Rytų partnerystės šalims, kurios nori ir gali prisijungti prie ES artimiausioje ateityje. Daryti pažangą ir planuoti šia kryptimi labai trukdo tai, kad nėra aiškios vizijos, koks turėtų būti galutinis tikslas ir atpildas už visas kiekvienos šalies partnerės įdėtas pastangas, jeigu ji visiškai įgyvendintų nustatytus tikslus ir pasiektų numatytus rezultatus.

2.12.

Ilgainiui pagal Rytų partnerystės strategiją po 2020 m. gali būti liberalizuotas tam tikrų paslaugų (įskaitant finansines paslaugas) teikimas, asocijuotosios šalys prisijungs prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA), o įgyvendinant asociacijos susitarimus ir išsamią ir visapusišką laisvos prekybos erdvę – prie EEE. Taip sustiprės integracija skaitmeninės rinkos srityje, pavyzdžiui, duomenų perdavimo srityje, ir sudarant susitarimus su ES dėl abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo padidės specialistų judėjimo laisvė.

2.13.

ES vertybių skatinimas buvo ir išlieka Rytų partnerystės politikos pagrindu. Rytų partnerystės šalių piliečių pritarimas glaudesniems santykiams su ES ir galiausiai narystei tebėra didelis, tačiau žmonių mąstymui pakeisti reikia ilgalaikių pastangų. Nors daugelis ES piliečių sutinka, kad svarbu gerbti teisinės valstybės principą, mokėti mokesčius ir vengti šešėlinės ekonomikos, Rytų partnerystės šalyse dėl vyraujančios ekonominės padėties žmonės kasdien kovoja dėl išgyvenimo, todėl neteikia pirmenybės tam tikrų ES vertybių perėmimui.

2.14.

Siekiant pagerinti valdymą ir padidinti paramos programų ir priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti įtraukų pilietinės visuomenės dalyvavimą visa apimančiuose Rytų partnerystės procesuose, veiksmingumą reikėtų pagalvoti apie galimybę tokias priemones patikėti EESRK dėl neprilygstamų Komiteto gebėjimų, patirties šioje srityje, institucinės istorijos ir visuomeninės skvarbos.

2.15.

Remdamosi tuo, kad Rusijos Vyriausybės skleidžiama dezinformacija bei agresyvios Kinijos ir Rusijos investicinių projektų informacinės kampanijos ir kitos grėsmės regione daro didžiulį poveikį visuomenei, ES institucijos turi persvarstyti Rytų partnerystės regiono komunikacijos strategiją. Vienas patikrintų informacijos apie vertybes, tikslus ir poveikį bei gerus bendradarbiavimo su ES pavyzdžius būdų įgalėti vietos pilietinės visuomenės organizacijas, paprasčiausiai padedant joms daryti didesnį poveikį kasdienėje veikloje.

2.16.

ES turėtų ir toliau prisidėti taikiai sprendžiant konfliktus Rytų partnerystės regione. Tokie metodai kaip Europos partnerystės siekiant taikaus Kalnų- Karabacho konflikto sprendimo programa, kuriuos taikant ES valstybių narių ir Rytų partnerystės šalys kartu prisideda prie bendrų pastangų siekiant tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo ieškant konflikto sprendimo, turėtų būti taikomi dažniau.

3. Visuomenė

3.1.

Naujausiomis Rytų partnerystės pilietinės visuomenės organizacijų finansavimo programomis keliama sąlyga: tam, kad pilietinė visuomenė galėtų prisidėti įgyvendinant asociacijos susitarimą ir vykdant reformas, pilietinės visuomenės organizacijos turi prisiimti ES atstovių vaidmenį ir kartais spręsti tokius klausimus, kurie joms nėra įprasti. Dėl šios sąlygos, pilietinės visuomenės organizacijos tiesiog prašo skirti galimą finansavimą, o ne sutelkia dėmesį į savo tikslus ir visuomenės poreikius, ir tokiu būdu tampa paprasčiausiu paslaugų teikėju.

3.2.

ES pilietinės visuomenės organizacijų ataskaitos ir lyginamieji duomenys patvirtina (7), kad dauguma jų partnerių Rytų partnerystės šalyse neturi net elementarių projektų valdymo įgūdžių, taip pat ir tokių, kurie reikalingi rengiant projektų pasiūlymus ir biudžetus. Todėl ES organizacijų veikla užtikrinant rezultatus, susijusius su reformų stebėsena, šešėlinių pranešimų rengimu, įvairių klausimų analize ir rekomendacijų teikimu, tebėra labai svarbi. EESRK mano, kad neturėtų būti ignoruojamos ar nuvertinamos mažiau kvalifikuotos Rytų partnerystės šalyse veikiančios pilietinės visuomenės organizacijos – tiesiog lūkesčiai jų atžvilgiu turėtų būti realistiški: jos yra svarbios veikėjos savo bendruomenėse, tačiau neturėtų būti tikimasi, kad jos padarys tai, ką gali patyrusios Europos organizacijos.

3.3.

Todėl EESRK rekomenduoja, kad Komisija, bendradarbiaudama su ES valstybėmis narėmis, įsteigtų Rytų partnerystės šalių pilietinės visuomenės organizacijų atstovams, valstybės tarnautojams ir lyderiams skirtą prieinamą įgūdžių gerinimo ugdomąją programą. Tokia programa taip pat galėtų būti sprendžiamas kompetencijų trūkumo, su kuriuo susiduria į valstybės tarnybą ateinantys pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, problema, kuri iškilo, pavyzdžiui, po Ukrainoje vykusios Orumo revoliucijos ir Aksominės revoliucijos Armėnijoje.

3.4.

Be to, Komitetas mano, kad prioritetą reikėtų aiškiai teikti Rytų partnerystės šalių jaunimo organizacijų rėmimo programoms ir įtraukimui į partnerystę ir toliau remti jų dalyvavimą tarptautinio bendradarbiavimo ir judumo programose (pavyzdžiui, programose „Veiklus jaunimas“ ir „Erasmus+“). Europos mokyklų steigimas (kaip buvo padaryta Tbilisyje, Gruzijoje) likusiose Rytų partnerystės šalyse būtų gera pradžia siekiant švietimo standartus pagerinti pagal geriausius ES valstybių narių pavyzdžius.

3.5.

EESRK mano, kad socialinės sanglaudos darbotvarkė turi ištaisyti gebėjimų trūkumą ir jų neatitiktį Rytų partnerystės šalyse, tuo pagerinant bendrą švietimo veiksmingumą, pritaikant jose ES valstybių narių geriausius pavyzdžius ir sistemas. Švietimo, kuris sudarytų sąlygas inovacijoms, kokybė regione tebėra labai bloga, todėl reikia reformuoti švietimo sistemas ir į mokymo programų kūrimą įtraukti atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas ir praktikus. Būtina gerinti švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų ryšius tuo stiprinant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą (8).

3.6.

Komitetas teigiamai vertina Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) ir jos visos Europos regioninės tarybos (PERC) ir Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) įsitraukimą į nepriklausomų profesinių sąjungų gebėjimų stiprinimą Rytų partnerystės šalyse. Tokie projektai ir iniciatyvos svarbios propaguojant Europos socialinį modelį, įskaitant socialinį dialogą ir socialinę apsaugą, taip pat kolektyvines derybas. Stiprių profesinių sąjungų veikimas būtinas tikintis sėkmingo tvaraus augimo ir socialinės pažangos, kuriuos skatintų pertvarkos procesai, susiję su asociacijos ir partnerystės susitarimų įgyvendinimu. Stiprios profesinės sąjungos taip pat būtina sąlyga sėkmingai ir dinamiškai pilietinei visuomenei.

4. Ekonomika

4.1.

Ekonominio atsparumo stiprinimas ir konkurencingumo didinimas yra ES bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis pagrindas, kai daug dėmesio skiriama bendradarbiavimui kuriant darbo vietas ir plėtojant įvairesnę, aktyvesnę ir tvaresnę ekonomiką. Šioje srityje padaryta didelė pažanga, įskaitant tai, kad išaugo prekyba tarp visų šešių šalių partnerių ir ES.

4.2.

EESRK mano, kad įsipareigojimai siekiant suderinti skaitmenines rinkas Rytų partnerystės regione dar nėra veiksmingai įgyvendinami, o tai trukdo skaitmeninių paslaugų pažangai ir plėtrai. Kartu EESRK palankiai vertina pasiektą bendrą sutarimą dėl planų iki 2020 m. regione sudaryti tarptinklinio ryšio susitarimą, kuris ne tik padidintų galimybes žmonėms bendrauti, bet ir paskatintų turizmą bei suteiktų didesnės ekonominės naudos.

4.3.

Nors prekyba tarp Rytų partnerystės šalių ir ES auga, turėtų būti dedama daugiau pastangų stiprinti tarpregioninę prekybą, siekiant įvairinti prekybos pajamas ir užtikrinti jų tvarumą.

4.4.

EESRK mano, kad regioninės prekybos integracija, kurią įvykdžius būtų užtikrinta bendra ekonominė erdvė, nemokamas tarptinklinis ryšys, bendra migracijos zona, elektros tinklų sinchronizavimas ir nepriklausomų švarios energijos šaltinių vystymas, turėtų būti svarstoma ir plėtojama kaip svarbiausias tiek Rytų partnerystės šalių partnerių, tiek visos ES bendras ekonominis projektas.

4.5.

Komitetas pabrėžia, kad regione reikia plėsti nepriklausomų verslo asociacijų ir rėmimo organizacijų veiklą. Tokios organizacijos turi daugiau ir labiau įsitraukti į verslo plėtojimą ir išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės įgyvendinimą. Rytų partnerystės šalyse veikiančios MVĮ savo ruožtu turi steigti asociacijas ir (arba) kelias organizacijas vienijančias organizacijas, kurios atstovautų jų interesams ir leistų joms veikti tvirčiau ginant savo interesus teisėkūros procese ir užsitikrinant savo dalį vietos ir ES rinkose.

5. Valdymas

5.1.

Didesnės pastangos stiprinti institucijas ir gerą valdymą yra vienas pagrindinių ES prioritetų Rytų partnerystės šalyse, kuriose vis dar yra spręstinų problemų. Visų pirma reikia dėti daugiau pastangų teisinės valstybės srityje, įgyvendinti pagrindines teismų reformas ir kovoti su korupcija. Tai yra išankstinės piliečių pasitikėjimo valstybe, ilgalaikiu stabilumu ir investicijoms saugia aplinka sąlygos.

5.2.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai dėl privalomų valdžios sektoriaus konsultacijų su visuomene egzistuoja tik Moldovos Respublikoje ir Ukrainoje. Turi būti nustatytas privalomas teisinis pagrindas, kuris leistų pilietinei visuomenei susipažinti su informacija, reikalauti Vyriausybės atskaitomybės ir dalyvauti formuojant politiką. Be to, norint sustiprinti pilietinės visuomenės organizacijas Rytų partnerystės šalių Vyriausybėms reikia įsipareigoti nuosekliai ir tiesiogiai remti pilietinės visuomenės organizacijas.

5.3.

Kalbant apie gebėjimų stiprinimą, gerai veikiančios ir būtinas reformas atlikti galinčios Rytų partnerystės šalių institucijos yra svarbesnės nei kada nors anksčiau, todėl šių institucijų porinė veikla (pavyzdžiui, įkuriant maisto saugos agentūrų, standartizacijos įstaigų, kovos su korupcija agentūrų ir kt. tinklą) turėtų būti reglamentuojami ir galbūt remiami ES.

5.4.

Bendras gebėjimų stiprinimas, porinė veikla ir tinklaveika, dalijimasis patirtimi, bendrų metodų ir priemonių kūrimas galėtų būti remiami bendra asociacijos priemone. Reikėtų pagalvoti apie galimybę finansuoti reformų grupes, panašiai, kaip buvo numatyta Ukrainos atveju.

5.5.

EESRK taip pat pabrėžia, jog reikia padėti Rytų partnerystės šalių Vyriausybėms ir pilietinei visuomenei kurti priemones, būtinas lyčių nelygybės problemai įvertinti ir spręsti. Labai svarbu užtikrinti, kad parama valstybių statistikos institucijoms apimtų statistikos duomenų prekybos ir lyčių klausimais rinkimą, įskaitant tuos atvejus, kai duomenys renkami pasitelkiant konkrečius klausimus apklausose, skirtose namų ūkiams ir įmonėms, bei konkrečius rodiklius, skirtus stebėti su prekyba susijusį poveikį per tam tikrą laiką.

6. Junglumas

6.1.

ES bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis padaryta didelė pažanga siekiant pagerinti transporto jungtis ir infrastruktūrą, didinti energetinį atsparumą ir energijos vartojimo efektyvumą bei naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kad būtų sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Toliau investuojant į šias sritis bus užtikrinta didesnė tvari ekonominė plėtra ir konkreti nauda piliečių gyvenimui, nes bus kuriami alternatyvūs energijos šaltiniai, sumažės energetinė priklausomybė nuo iš esmės vienintelio tiekėjo ir vartojimas.

6.2.

Todėl Komitetas pabrėžia, kad svarbu toliau įvairinti energetiką, mažinti išmetamą CO2 dujų kiekį ir sukurti veiksmingas nacionalines išmetamo teršalų kiekio stebėsenos priemones, taip pat paspartinti veiksmus biologinės įvairovės apsaugos ir tvarios miškotvarkos srityse.

7. Asociacijos susitarimai ir išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė

7.1.

7.2.

Rekomenduojama toliau stiprinti „asocijuotojo trejeto“ ir ES bendradarbiavimą per institucijų veiklą, ypač vykdomuoju lygmeniu. Gera pradžia būtų sukurti bendrą vykdomąją grupę ir tam tikrus pogrupius, atspindinčius institucionalizacijos procesą parlamentų lygmeniu. Paskui būtų galima kurti panašias organizuotos pilietinės visuomenės grupes Rytų partnerystės šalių pilietinės visuomenės platformose, verslo asociacijose ir paramos organizacijose, profesinėse sąjungose ir kt. Bendradarbiaujant per Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Moldovos (GUAM) organizaciją dėl demokratijos ir ekonominės plėtros sukaupta patirtis ir sukurti tinklai galėtų būti naudojami kaip pavyzdys. Tokį institucionalizacijos procesą vykdyti labai padėtų ES ir jos pavienių valstybių narių parama.

7.3.

Asociacijos susitarimą ir išsamią ir visapusišką laisvos prekybos erdvę dėl jų sudėtingumo įgyvendinti yra sunku – tam reikia didžiulių politinių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių bei tenka susidurti su daug sunkumų, ypač todėl, kad susitarimas yra nukreiptas į rinkos reformas, o pagrindiniai tikrieji ES reformų lūkesčiai yra teisinė valstybė ir geras valdymas. Komitetas mano, kad labai svarbu į šiuos lūkesčius atsižvelgti ir remti asociacijos susitarimo ir išsamios ir visapusiškos laisvos prekybos erdvės įgyvendinimą vykdant lygiagrečias iniciatyvas demokratijai asocijuotosiose šalyse stiprinti. Būtų galima apsvarstyti ir papildomus paramos mechanizmus, kurie, vykdant tokias lygiagrečias iniciatyvas, būtų taikomi tik visiškai įgyvendinus abipusiai sutartus tikslus ir veiktų kaip papildomas skatinamasis veiksnys.

7.4.

EESRK taip pat labai rekomenduoja reguliariai spręsti klausimus, susijusius su moterų darbuotojų teisėmis ir darbo užmokesčiu – ypač pramonės ir paslaugų sektoriuose, kuriuose, atrodo, nustatomas didžiausias ir labiausiai įvairuojančios nelygybės mastas. Asociacijos susitarimo ir išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės įtvirtinta derinimo darbotvarkė – tai visapusiška strategija teisėkūros veiksmams ir tarptautinių konvencijų, susijusių ir su lyčių klausimais bei kova su diskriminacija, vykdymo užtikrinimui. Labai svarbu stebėti šį procesą, pagerinti pagal lytį suskirstytų statistinių duomenų apie užimtumą ir darbo užmokestį rinkimą ir remti moterų grupes joms ginant savo interesus.

2019 m. rugsėjo 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Pastarąjį dešimtmetį EESRK priėmė daugiau kaip dešimt nuomonių dėl įvairių Rytų partnerystės aspektų. Komitetas taip pat įsiteigė nuolatinį Europos rytų kaimynų tęstinio darbo komitetą, sudarė dvišales ES ir Rytų partnerystės šalių pilietinės visuomenės platformas, taip pat vidaus patariamąsias grupes (VPG) ir kartu su Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimais organizavo Rytų partnerystės verslo forumus.

(2) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (2016/C 202/02).

(3) https://indicators.ohchr.org

(4) https://nhri.ohchr.org/

(5) Rebuilding Ukraine: An assessment of ES assistance, Chatham House, the Royal Institute of International Affairs, 2018.

(6) EaP CSF policy brief, Joint Staff Working Document, EaP – Focusing on key priorities and deliverables – Assessment and recommendations by the civil society, 2017.

(7) Ukraine Analytica, Issue 3 (13), 2018.

(8) http://eu4business.eu/files/medias/regional-position-paper_final_kyiv-21-june-2017-2_0.pdf

15.1.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/40

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Tarptautinė prekyba ir turizmas. Pasaulinė darnaus vystymosi darbotvarkė

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 14/05)

Pranešėjas Alfred GAJDOSIK

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 1 24
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2019 9 5
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 26
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	134/0/4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pabrėžia įvairiapusiškus turizmo ir tarptautinės prekybos apskritai ryšius. Turizmo augimo koeficientas apskritai viršija atitinkamą ekonomikos augimą, todėl turizmas neabejotinai gali būti laikomas reikšmingiausiu užimtumo ir ekonomikos augimo varikliu. Turizmas ir tarptautinė prekyba savaime yra lemiami veiksniai siekiant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų (1). Todėl Komitetas ragina, kad atsakingi susijusių ekonomikos sektorių subjektai, aiškiai prisiimdami atitinkamus įsipareigojimus, pavyzdžiui, sukurti deramas ir ilgalaikes darbo vietas, siekiant 8 -ojo darnaus vystymosi tikslo, dalyvautų įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus (DVT).

1.2.

EESRK atkreipia dėmesį į finansinio programavimo svarbą politinių prioritetų įgyvendinimui ir pabrėžia biudžeto, kaip ko gero veiksmingiausios politinių gairių įgyvendinimo priemonės, reikšmę. Todėl jis ragina atsižvelgti į turizmo reikšmę visų pirma peržiūrint naujausią 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) projektą taip, kad būtų suformuota atskira, turizmui skirta biudžeto eilutė.

1.3.

EESRK apgailestauja, kad iki šiol turizmas nebuvo įtrauktas kaip atskiras tikslas į Europos struktūrinių ir investicinių fondų reglamentus, o buvo apibrėžiamas tik kaip priemonė ar sektorius. Nors ir sveikintina tai, kad reglamentuose numatytos investicijos į išmanųjį turizmą, bet, EESRK požiūriu, to nepakanka tinkamai įvertinti bendrąją ekonominę, socialinę ir kultūrinę turizmo reikšmę taip pat atsižvelgiant į jo išorės poveikį. Todėl EESRK ragina įtraukti turizmą į Europos struktūrinių ir investicinių fondų programas kaip teminį tikslą.

1.4.

Santykinai mažos pateikimo į rinką kliūtys turizmo sektoriuje neturėtų tapti ekonominiu ir socialiniu trūkumu dirbantiems turizmo sektoriuje.

1.5.

EESRK skatina turizmo srityje įgyvendinti priemones išsilavinimui, profesiniams standartams ir profesinius įgūdžius patvirtinantiems dokumentams suvienodinti ar pripažinti, taip stiprinant pastangas sukurti Europos profesinius įgūdžius patvirtinantį dokumentą ir turizmo srityje skatinti mokymąsi visą gyvenimą.

1.6.

Tarptautinis turizmas, be savo ekonominės reikšmės, taip pat neabejotinai gerokai prisideda prie tautų tarpusavio supratimo bei kovos su neigiamu išankstiniu nusistatymu ir atitinkamai stiprina Sąjungos išorės poveikį, todėl tokios ypatingos turizmo formos kaip kultūrinis turizmas ir socialinis turizmas turi būti remiami ypatingomis priemonėmis. Papildomai Komitetas nurodo, kad būtina skatinti sveikatos, sporto, žemės ūkio, ekologinį turizmą ir kt.

1.7.

Nepaprastai svarbu ir skubu užtikrinti deramas ir tvarias darbo vietas šiame sektoriuje kolektyvinėmis sutartimis ir atsižvelgiant į 8-ąjį DVT. EESRK prašo šalinti visas neteisėto arba mažų garantijų darbo formas turizmo sektoriuje.

1.8.

Turizmo tvarumas taip pat labai priklauso nuo kiek galima labiau aplinką tausojančių transporto formų pasirinkimo; todėl ypatingą dėmesį reikia skirti protingam ir atsakingam transporto priemonių naudojimui.

2. Įžanga

2.1.

Šia nuomone Komitetas nori atkreipti dėmesį į glaudžią turizmo ir tarptautinės prekybos sąsają ir pabrėžti jų bendrą svarbą siekiant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų.

2.2.

Tarptautinė prekyba turi senas tradicijas, tačiau istorijos tėkmėje gerokai išaugo jos ypatinga socialinė ir politinė svarba. Tarptautinė prekyba tradiciškai buvo vykdoma dvišalių sutarčių pagrindu, tačiau nuo Antrojo pasaulinio karo vis dažniau buvo sudaromos daugiašalės sutartys. Nuo tada, kai įsteigta Pasaulio prekybos organizacija (PPO), sukurta prekybos sistema, skirta tarptautinei prekybai reguliuoti. Atsižvelgdama į šią sistemą, Europos Komisija nuo 2011 m. remia ES išorės prekybą pasitelkdama naujos kartos prekybos susitarimus, kuriais siekiama stiprinti ekonominius ir prekybos santykius su tam tikrais prekybos partneriais.

2.3.

Įtampa tarp laisvosios prekybos ir protekcionizmo taip pat rodo, kad tarptautinė prekyba irgi gali būti naudojama siekiant politinės įtakos.

2.4.

Turizmas yra trečias pagal dydį tarptautinės prekybos balanso sektorius; jo indėlis į pasaulio BVP sudaro 10,4 % (ES – 10,3 %) ir jis sukuria 313 mln. darbo vietų. Visame pasaulyje kas vienuolikta darbo vieta yra susijusi su turizmu. Trečdaliui besivystančių šalių turizmas yra pagrindinis eksporto veiksnys, todėl jis daro esminę įtaką šių šalių ekonominei padėčiai.

2.5.

Turizmas iš esmės prisideda siekiant tvarumo tikslų, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad 8 % šiltnamio dujų emisijų tenka pasauliniam turizmui.

2.6.

Turizmas visame pasaulyje prisideda prie ekonominės ir socialinės integracijos žemės ūkio paskirties teritorijose ir atokiausiuose regionuose. Tačiau turi būti atsižvelgta į tokias nepageidaujamas pasekmes, kaip žemės ūkio paskirties teritorijų praradimas, grėsmė gamtos apsaugai, oro tarša ir kt. Tam kiek įmanoma reikia užkirsti kelią.

2.7.

2017 m. dėl tarptautinio turizmo visame pasaulyje užfiksuota 1,32 milijardo atvykimų (+ 7 %), Europoje – 671 milijonas atvykimų, todėl Europai tenka 51 % (+ 8 %) siekianti rinkos dalis. Vis dėlto Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) ilgalaikės perspektyvos studijoje pabrėžiama, kad turizmas Europoje iki 2030 m. su apytiksliu 744 milijonų turistų skaičiumi (+ 1,8 %) ir 41,1 % bendros rinkos dalimi augs ne taip smarkiai.

2.8.

Lisabonos sutartimi (2009 m. gruodžio 1 d.) sukurtas atskiras teisinis pagrindas turizmo sąjungai (2). Atitinkamai 2010 m. Komisija paskelbė komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (3). Vis dėlto nei dabartinėje 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP), nei naujausiame 2021–2027 m. projekte turizmui nenumatyta atskira biudžeto eilutė.

2.9.

Jei atsižvelgiama į tai, kad turizmo sektoriaus užimtumo ir atitinkamai ekonomikos augimas Sąjungoje per pastaruosius metus nuolat buvo didesnis nei kituose ūkio sektoriuose, tai remiantis esamais duomenimis ne vien tolesnis išorės turizmo politikos plėtojimas, bet ir atitinkamos biudžeto politikos priemonės Bendrijos lygmeniu yra ne tik pateisinamos, bet ir būtinos.

2.10.

Komitetas ypač palankiai vertina 2019 m. gegužės 27 d. (4) Tarybos išvadas, kuriose, atsižvelgdama į turizmo sektoriui tenkančius iššūkius (skaitmeninimas, tvarumas ir konkretaus sektoriaus žinios ir įgūdžiai), ji pateikia konkrečių pasiūlymų dėl Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir ragina imtis tinkamų paramos turizmui priemonių, siekiant išsaugoti ES, kaip pasaulinės lyderės turizmo srityje, vaidmenį.

2.11.

Turizmo sektorius pasižymi didelėmis galimybėmis kurti darbo vietas. Faktas, kad visame pasaulyje turizmo sektoriuje vidutiniškai dirba daugiau moterų ir jaunimo nei kituose sektoriuose, taip pat yra reikšmingas siekiant tvarumo tikslų, ypač 5 ir 10 tikslo.

2.12.

Daugumoje šalių darbo užmokestis ir alga turizmo bei restoranų ir viešbučių paslaugų sektoriuje yra mažesni už darbo užmokesčio medianą, todėl būtina imtis priemonių, kad visų sektoriaus kategorijų darbuotojai gautų tinkamą darbo užmokestį. Ši nuostata tampa dar svarbesnė atsižvelgiant į tai, kad turizmo sektoriaus darbo sąlygos dažnai yra labai sunkios, paprastai dažnai nesilaikoma socialinių partnerių susitarimų dėl minimalios algos ir ilgiausio darbo laiko bei reikalavimų dėl saugumo ir sveikatos darbo vietoje. Todėl siekiant 8 darnaus vystymosi tikslo šiame sektoriuje būtina kurti deramas ir ilgalaikes darbo vietas. Komiteto nuomone, taip pat būtina stiprinti bendrąsias sąlygas, sudaryti aiškias sutartis dėl tarifų ir remti sektorių skaitmeninimo srityje.

3. Turizmas ir ekonomika

3.1.

Turizmo kaip esminio ekonomikos augimo variklio reikšmė gerokai viršija tikrąją turizmo veiklą ir yra susijusi su tarptautine prekyba ir platinimu, taip pat visais viešosios ir privačiosios srities sektoriais, kaip ir su žemės ūkiu bei transportu.

3.2.

Turizmas daugelyje regionų, tokių kaip mažos salos ar izoliuotos kalnų vietovės, yra viena iš nedaugelio, o kai kuriais atvejais ir vienintelė ekonominė veikla dabartinėmis tarptautinio darbo pasidalijimo sąlygomis.

3.3.

Be to, daugelyje regionų turizmas padėjo atgaivinti apleistas sritis.

4. Turizmas ir tvarumas

4.1.

Turizmo konkurencingumas glaudžiai susijęs su jo tvarumu, nes turistinių kelionių tikslų patrauklumas ir kokybė labai priklauso tiek nuo jų gamtinės ir kultūrinės aplinkos, tiek nuo įtraukimo į vietos infrastruktūrą.

4.2.

Turizmo tvarumas pagrįstas įvairiais elementais, pvz.:

—	atsakingu gamtos išteklių (ypač vandens) naudojimu,

—	švaresnės energijos šaltinių naudojimu,

—	atsižvelgimu į turizmo veiklos poveikį aplinkai (pvz., atliekų utilizavimas, didesnis poveikis žemei ir vandeniui),

—	biologinės įvairovės išsaugojimu,

—	kultūros paveldo apsauga,

—	turizmo sukurtų darbo vietų kokybės ir ilgalaikės perspektyvos išsaugojimu,

—	atsižvelgimu į poveikį vietos gyventojams,

—	žmogiškųjų išteklių gebėjimų ugdymu,

—	transportu.

4.3.

Tvarus turizmas įvardytas kaip 10 metų trukmės tvaraus vartojimo ir gamybos programų sistemos (10YFP) pagrindinis sektorius. Atitinkamai tvarus turizmas turi potencialo ateityje kaip sektorius tapti ne tik visos pramonės šakos standartu, bet ir įtraukti viso pasaulio valstybes (5).

Komiteto nuomone, šiuo potencialu turėtų pasinaudoti už tarptautinę prekybą ir turizmą atsakingi subjektai, siekdami rasti priemones ir būdus veiksmingai prisidėti siekiant darnaus vystymosi tikslų (šiuo požiūriu ypač 3, 6, 7, 12, 14 ir 15 tikslo) ir siekiant 17 tikslo stengdamiesi užmegzti atitinkamą partnerystę.

4.4.

Ekonominė turizmo su 17 % dirbančiųjų (iš jų 44 % moterų) visame pasaulyje reikšmė daro esminę įtaką daugeliui tvarumo politikos sričių.

4.5.

Turizmas kaip daugelį sričių siejanti ūkinė veikla, be ekonominių aspektų, taip pat apima ekologinius, socialinius ir kultūrinius aspektus, todėl yra lemiamas veiksnys siekiant tvarumo tikslų. Taigi, iš sektoriaus gaunamos pajamos gali labai prisidėti remiant tvarų turistinių vietovių valdymą.

4.6.

Siektinas tikslas – ne tik analizuoti neigiamą turizmo poveikį, bet ir atsižvelgti į jo teigiamą įtaką įvairiems veiksniams (aplinkai, socialinėms aplinkybėms ir pan.). Šioje „turizmo poveikio“formoje, kuri buvo sukurta Slovėnijoje ir kuri grindžiama 10 + 1 „poveikio rodiklių“, taip pat atsižvelgiama į teigiamą turizmo įtaką visoms esminėms gyvenimo sritims (6).

4.7.

Naujos technologijos paskatino struktūros kaitą ir ekonomikoje, o jos poveikį ypač jaučia mažesnės struktūros. Turizmo sektoriuje ji apima ne tik paslaugų pasiūlą, bet ir pardavimą bei apskaitą.

4.8.

Visame turizmo sektoriuje susiduriama su ypatinga problema – pasauliniu užsakymų per įvairias privačias platformas augimu. Ši nauja pardavimų forma neabejotinai turi privalumų neprofesionaliems paslaugų teikėjams ir leidžia atrasti turistiniu atžvilgiu neišvystytas ar mažai išvystytas teritorijas. Bet bendruoju ekonominiu požiūriu nepriimtina tai, kad privatūs paslaugų teikėjai dėl to, jog jie galbūt moka tik minimalius mokesčius arba jų išvis nemoka ir nesilaiko turizmui įprastų griežtų higienos ir saugumo reikalavimų, įgyja konkurencinių privalumų. Tam, pavyzdžiui, reikėtų, kad esamos profesionaliems apgyvendinimo paslaugų teikėjams taikomos registracijos prievolės ir vertinimo kriterijai galiotų ir šiems paslaugų teikėjams.

5. Turizmas ir aplinka

5.1.

Tvari ir sėkminga turizmo politika bei veiksminga aplinkos apsauga iš esmės ne prieštarauja viena kitai, o laikomos ir taikomos kaip viena kitą papildančios ir palaikančios priemonės.

5.2.

Atitinkamų transporto priemonių (laivų, lėktuvų, autobusų ir automobilių) naudojimas ir poveikis aplinkai neabejotinai yra su besiplečiančiu tarptautiniu turizmu susijusi problema.

5.3.

Didiesiems kelionių organizatoriams turėtų būti primintas ir užtikrintas jų vaidmuo garantuojant atsakingą tvarumo politiką, o aplinkos klausimus turi spręsti kompetentingi darbuotojai, kurie konsultuodami ir planuodami atsižvelgtų į tvarumo tikslus.

5.4.

Perteklinis turizmas kai kuriuose regionuose jau tapo problema, keliančia grėsmę ne tik vietos gyventojų gyvenimo būdui, bet ir aplinkai. Nėra vieningo perteklinio turizmo apibrėžimo, todėl ši sąvoka lieka nekonkreti ir aiškiai neapibrėžta. Vis dėlto problema nėra nauja. Dar 1980 m. ir 1990 m., taikant Maljorkos poveikio sąvoką, buvo rengiami planai, kaip pakrantėje sutalpinti kuo daugiau turistų nedarant per didelio šalutinio poveikio. Tarptautinės turizmo organizacijos visų pirma siekia parengti geriausios praktikos pavyzdžius, kad susijusiems regionams galėtų pateikti gaires ir pagalbos orientuojantis priemones.

5.5.

Be to, Komitetas skatina didžiąsias tarptautines turizmo asociacijas ne tik susitarti dėl elgesio kodekso pristatant rinkai turistinius tikslus priklausomai nuo aplinkos ir tvarumo, bet ir užkirsti kelią pertekliniam turizmui, nes pastarasis, be kitų pasekmių, taip pat daro įtaką aplinkai ir tvarumui.

6. Turizmas ir etika

6.1.

Turizmas reiškia ne tik nacionalinį, bet ir tarpvalstybinį ir tarptautinį asmenų ir paslaugų judėjimą ir, nepaisant jo ekonominės reikšmės, taip pat yra susijęs su socialine ir kultūrine gyvenamąja ne tik turizmo sektoriuje dirbančių turistinių kilmės ir kelionės tikslo šalių piliečių aplinka.

6.2.

Į šias aplinkybes atsižvelgė Pasaulio turizmo organizacija (PTO) kaip tarptautinis turizmo politikos forumas ir tarptautinė atsakingų valdžios institucijų komunikacijos jungtis, todėl 1999 m. išleido „Pasaulinį turizmo etikos kodeksą“ (7), kurio 10-yje straipsnių ir 49-iose pastraipose išsamiai reglamentuoti labai įvairūs pasaulinio turizmo aspektai (8). Tad etikos kodeksas taip pat vadinamas „Etiško turizmo srities elgesio taisyklėmis“.

6.3.

Šio etikos kodekso reikalavimais atsižvelgiama į šios ekonomikos šakos sudėtingumą ne tik reglamentuojant ekonominius, socialinius ir kultūrinius aspektus, bet ir apibrėžiant pagrindinių ir žmogaus teisių laikymąsi (žr. priemones prieš vaikų išnaudojimą, vaikų darbą, seksualinį vaikų išnaudojimą turizmo srityje).

6.4.

Šis etikos kodeksas tėra rekomendacinio pobūdžio, o pasirašiusios šalys neprivalo jo laikytis, todėl 2017 m. rugsėjo mėn. PTO parengė bendrąjį susitarimą dėl turizmo etikos (angl. International Framework Convention on Tourism Ethics) (9), kurį pasirašė daugiau kaip pusė jos narių. Šio susitarimo turinys pagrįstas etikos kodeksu ir jame nėra esminių pakeitimų, bet jam būdingas vienas privalumas – pasirašiusios šalys privalo jo laikytis.

7. Turizmas ir kultūra

7.1.

Vienas svarbiausių turizmo varomųjų jėgų yra kelionės tikslo šalių kultūros objektai.

7.2.

Kultūrinis turizmas didina susidomėjimą svetimomis kultūromis, skatina abipusį supratimą tarp tautų, taip pat padeda griauti neigiamą išankstinį nusistatymą.

8. Turizmas ir demografija

8.1.

Demografinis vystymasis taip pat daro įtaką turizmui: didelę amžiaus piramidės dalį sudaro vis dar judūs senjorai, kurių didžioji dalis turi užtikrintas pajamas, todėl smarkiai išaugo senjorų kelionių skaičius. Šios senjorų kelionės dabar tapo nemaža turizmo, ypač grupinio turizmo dalimi, o kai kuriose srityse turizmo įmonės turėjo pakeisti pasiūlos struktūrą, ir tokie pokyčiai grindžiami tuo, kad senjorai dažnai užsisako ilgalaikes, bet tik iš dalies nuo sezono priklausomas atostogas. Į šias aplinkybes atsižvelgė ir PTO aukščiausio lygio susitikimo dalyviai ypatingą dėmesį skirdami senjorų turizmui.

8.2.

Europos Komisija savo iniciatyva „Calypso. Turizmas visiems“nuosekliai prisideda prie socialinio turizmo augimo, atitinkamomis priemonėmis remdama senjorų, taip pat nepalankioje padėtyje esančių visuomenės grupių turizmą. Dėl to atsirado naujų turizmo pasiūlymų, taip pat dažniau keliaujama ne sezono metu. Šiomis aplinkybėmis būtų prasminga šia sukaupta patirtimi pasidalyti su partneriais iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ir skatinti abipusį turizmą.

8.3.

Be įprastų demografinių parametrų vystėsi ir specialių formų turizmas, pvz., piligriminės kelionės.

9. Turizmas ir švietimas

9.1.

Dėl rinkos pokyčių ir augančių vartotojų poreikių įvairiose turizmo srityse keliami specialūs reikalavimai išsilavinimui: nuo atitinkamų kalbos žinių ir darbo kompiuteriu įgūdžių, ekonominių gebėjimų iki gastronomijos žinių.

9.2.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių yra įvairių ir skirtingos trukmės švietimo formų ir būdų, apsunkinančių abipusį jų pripažinimą. Siekiant padidinti įvairių profesijų atstovų profesines galimybes, nustačius tam tikrus švietimo standartus išaugtų tiek Europos bendrijos, tiek užsienio šalių specialistų profesinės galimybės. Tik parengus visuotinai privalomus švietimo reikalavimus, susijusius su jau minėtu pagrindinių sektoriaus sąlygų griežtinimu, pavyks ilgam laikui panaikinti sektoriaus jaučiamą specialistų trūkumą.

9.3.

Didinti turizmo pramonės profesijų, suteikiančių ilguoju laikotarpiu karjeros galimybių, vertę būtų tikslinga ir dėl to, kad darbo sąlygos turizmo sektoriuje dažnai būna sudėtingesnės nei kitose srityse.

10. Turizmas ir skaitmeninimas

10.1.

Turizmo srities skaitmeninimas daro didelę įtaką tiek turistų elgesiui, tiek turizmo paslaugų teikėjų veiklai.

10.2.

Internetinis turizmas, taip pat internetiniai vertinimai tampa vis populiaresni; vien Vokietijoje 2017 m. 40 % visų kelionių buvo užsakyta internetu. Tai atveria naujas galimybes MVĮ, kurias už šias inovacijas reikėtų remti ir finansiškai.

10.3.

Tuo pat metu elektroniniai ryšiai ir skaitmeninimas taip pat turėjo didelės įtakos turizmo įmonių vidaus procesams. Šiuo metu paprastai ir mažos įmonės raginamos savo lankytojams pasiūlyti bent prieigą prie interneto.

10.4.

Skaitmeninimas atliks svarbų vaidmenį ir taikant novatoriškas bendradarbiavimo formas turizmo srityje, o tai savo ruožtu darys didelę įtaką kelionių tikslų plėtojimui. Daugelis šiuolaikinių technologijų (pvz., dirbtinis intelektas, virtualioji realybė, papildyta realybė, blokų grandinė ir pan.) gali padėti daugumai atokių vietovių tapti įdomiais kelionių tikslais. Kad būtų galima pasinaudoti naujomis galimybėmis, turizmo sritis turi būti labiau orientuota į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

10.5.

Skaitmeninimas gali būti naudingas ir kultūriniam turizmui, nes virtualioji realybė taip pat gali skatinti keliauti.

2019 m. rugsėjo 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Darnaus vystymosi tikslai:

1 tikslas. Skurdo panaikinimas

2 tikslas. Bado panaikinimas

3 tikslas. Sveikata ir gerovė

4 tikslas. Kokybiškas švietimas

5 tikslas. Lyčių lygybė

6 tikslas. Švarus vanduo ir sanitarija

7 tikslas. Įperkama ir švari energija

8 tikslas. Deramas darbas ir ekonomikos augimas

9 tikslas. Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra

10 tikslas. Nelygybės mažinimas

11 tikslas. Darnūs miestai ir bendruomenės

12 tikslas. Atsakingas vartojimas ir gamyba

13 tikslas. Klimato politika

14 tikslas. Gyvybė vandenyse

15 tikslas. Gyvybė žemėje

16 tikslas. Taika, teisingumas ir stiprios institucijos

17 tikslas. Partnerystė siekiant tikslų.

(2) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 195 straipsnis.

(3) COM(2010) 352 final.

(4) 2019 m. gegužės 27 d. Tarybos dokumentas 9707/19, „Turizmo sektoriaus konkurencingumas kaip tvaraus augimo, darbo vietų kūrimo ir socialinės sanglaudos variklis Europos Sąjungoje ateinantį dešimtmetį“.

(5) Žr. 2017 m. Jungtinių Tautų ir prekybos konferencijos (UNCTAD) pranešimą „Turizmas kaip kintančio ir įtraukaus augimo šaltinis“.

(6) https://www.impact-tourism.net/

(7) https://www.tourism-watch.de/en/node/4597

(8) Pasaulinio etikos kodekso principai:

1 straipsnis. Turizmo įnašas, siekiant abipusio supratimo ir pagarbos tarp tautų bei visuomenių

2 straipsnis. Turizmas kaip priemonė, siekiant asmeninio ir kolektyvinio pasitenkinimo

3 straipsnis. Turizmas – subalansuotos plėtros faktorius

4 straipsnis. Turizmas naudojasi žmonijos kultūros paveldu ir prisideda prie jo didinimo

5 straipsnis. Turizmas – pelninga veikla priimančiosioms šalims ir bendruomenėms

6 straipsnis. Turizmo plėtros dalyvių įsipareigojimai

7 straipsnis. Teisė į turizmą

8 straipsnis. Turisto judėjimo laisvė

9 straipsnis. Turizmo pramonės darbuotojų ir verslininkų teisės

10 straipsnis. Pasaulinio turizmo etikos kodekso principų įgyvendinimas.

(9) UNWTO Framework Convention on Tourism Ethics.

15.1.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/46

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Skaitmeninimas, dirbtinis intelektas ir teisingumas: kaip sustiprinti ES vykstant pasaulinėms lenktynėms ateities įgūdžių ugdymo ir švietimo srityje, kartu užtikrinant socialinę įtrauktį

(Tiriamoji nuomonė Tarybai pirmininkaujančios Suomijos prašymu)

(2020/C 14/06)

Pranešėja Tellervo KYLÄ-HARAKKA-RUONALA

Bendrapranešėjė Giulia BARBUCCI

ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos prašymas pateikti nuomonę	Raštas, 2019 2 7
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2019 9 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 25
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	118/0/0

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Įgūdžiai ir gebėjimai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sėkmingą ES konkuravimą pasaulyje skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto (DI) srityje. Reikia užtikrinti ne tik aukšto lygio talentų ugdymą, bet ir visai visuomenei suteikti „DI amžiui“ reikalingą suvokimą, žinių ir įgūdžių, kad būtų galima visapusiškai išnaudoti bendrą potencialą ir kad niekas neliktų nuošalyje.

1.2.

EESRK ragina ES taikyti visapusišką požiūrį į švietimo ir mokymo politiką, atsižvelgiant į jos dvikryptes sąsajas su kitomis sritimis, pvz., duomenų, mokslinių tyrimų, inovacijų ir pramonės politika, taip pat su ekonomine ir socialine politika. Tam taip pat būtinos viešosios ir privačiosios investicijos, todėl EESRK pakartoja savo rekomendaciją imtis reformų, kurios būtų skirtos sukurti palankią aplinką privačiojo sektoriaus investicijoms ir taikyti subalansuoto biudžeto taisyklę, kuria būtų leidžiama iš valstybių narių biudžetų finansuoti ekonomikai ir visuomenei naudingas investicijas, nekeliant grėsmės būsimam biudžeto tvarumui (1).

1.3.

EESRK mano, kad norint sėkmingai dalyvauti pasaulinėse lenktynėse būtinas aktyvus valstybių narių bendradarbiavimas. Reikėtų skatinti Europos universitetų tinklaveiką, kad būtų gerinami su DI susiję gebėjimai. Taip pat reikia stiprinti bendradarbiavimą profesinio mokymo srityje. EESRK ragina daugiau ES lėšų skirti būtinoms reformoms, tarpvalstybiniams mainams ir bendradarbiavimui švietimo ir mokymo srityse remti, įskaitant darbuotojų perkvalifikavimą, siekiant įveikti skaitmeninės transformacijos iššūkius.

1.4.

Kaip nurodyta Europos socialinių teisių ramstyje, EESRK pabrėžia, kad galimybė pasinaudoti nuolatiniu mokymusi ir mokymusi visą gyvenimą turi būti kiekvieno asmens individuali teisė, kad būtų galima prisitaikyti prie skaitmeninės ir DI raidos, formuoti pažangą ir laikytis principo „procesą valdo žmogus“ (2).

1.5.

Komitetas siūlo parengti ES strategiją, kuria būtų paskatintas nuolatinis ir į besimokantįjį orientuotas mokymasis, didžiausią dėmesį skiriant skaitmeninimui ir patikimo DI diegimui. Atsižvelgiant į nacionalinių sistemų skirtumus strategijoje turėtų būti išdėstytos būtinos priemonės 1.4 punkte nurodytam tikslui pasiekti.

1.6.

EESRK mano, kad DI amžiui reikia tvirtų pagrindų, apimančių universaliuosius įgūdžius, kaip antai loginis samprotavimas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir sąveikos įgūdžiai. Be to, reikia turėti daug gebėjimų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, taip pat menų ir socialinių mokslų srityse. Etiškas mąstymas ir verslumu grindžiamas požiūris – taip pat esminė DI amžiui reikalingų įgūdžių ir gebėjimų dalis.

1.7.

Siekiant įtraukumo reikia, kad visi turėtų prieigą prie skaitmeninių ir DI technologijų ir galimybę įgyti reikiamų įgūdžių, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar socialinių ir ekonominių sąlygų. Valstybinio švietimo vaidmuo šioje srityje yra labai svarbus. Neformalusis švietimas taip pat atlieka svarbų vaidmenį stiprinant įtraukumą ir aktyvų pilietiškumą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti moterų bei mergaičių ir vyresnio amžiaus asmenų įgūdžių užtikrinimui.

1.8.

Konkurencingumui užtikrinti reikia ir aukščiausio lygio talentų, ir plačios išsilavinusių bei kvalifikuotų žmonių bazės. Profesinės kvalifikacijos turi būti nuolat pritaikomos, kad atitiktų naujus pokyčius ir reikiamus gebėjimus. EESRK mano, kad naujus pasaulinio lygio talentus geriausia skatinti vykdant mokslinių tyrimų projektus. Bendradarbiavimo projektai su pramone yra vienas iš būdų ES išsaugoti talentus ir pritraukti talentų iš užsienio.

1.9.

EESRK pabrėžia, kad būtinas glaudus politikos formuotojų, švietimo paslaugų teikėjų, socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas skaitmeninimo ir DI srityse, taip pat atitinkamas švietimas ir įgūdžių ugdymas. Kadangi sprendžiant su darbu susijusius klausimus socialiniams partneriams tenka konkretus Sutartyje apibrėžtas vaidmuo, jie, vadovaujantis atitinkamomis nacionalinėmis taisyklėmis, turėtų dalyvauti priimant sprendimus dėl investicijų, technologijų ir darbo organizavimo.

2. Įžanga

2.1.

Dėl sparčios pažangos skaitmeninimo ir DI srityse ES turi būti tinkamai pasirengusi, kad sėkmingai konkuruotų pasaulyje. Įgūdžių ir gebėjimų gerinimas atlieka svarbų vaidmenį šioje srityje ir tam reikia aktyviai plėtoti švietimą ir mokymą, o tai taip pat turėtų padėti žmonėms patenkinti kintančią paklausą ir formuoti pažangą, stebint skirtingas jos formas ir padarinius.

2.2.

Ši tiriamoji nuomonė – tai atsakas į ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos prašymą parengti nuomonę klausimu, „kaip sustiprinti ES vykstant pasaulinėms lenktynėms ateities įgūdžių ugdymo ir švietimo srityje, kartu užtikrinant socialinę įtrauktį“, atsižvelgiant į skaitmeninimą ir DI. Siekiant perteikti į ateitį orientuotą požiūrį, šiame tekste vartojama „DI amžiaus“ sąvoka.

2.3.

EESRK yra anksčiau pateikęs keletą nuomonių, kuriose aptariamos skaitmeninimo ir DI pasekmės būsimam darbo pobūdžiui, įgūdžių paklausai ir investicijų poreikiams, taip pat etiniai DI aspektai (3). Šioje nuomonėje daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninių ir su DI susijusių įgūdžių, konkurencingumo ir įtraukumo tarpusavio sąsajai (neatsižvelgiant į kitus ateities įgūdžius, kurių prireiks, pavyzdžiui, klimato kaitos problemoms spręsti).

2.4.

Skaitmeninimas ir DI įvairiais ryšiais yra susiję su švietimu ir įgūdžių ugdymu. Jie sukuria naują įgūdžių ir gebėjimų paklausą, kartu sudaro sąlygas naujiems mokymosi ir mokymo būdams. Skaitmeniniai ir DI metodai taip pat gali būti naudojami siekiant iš anksto numatyti darbo ir kasdienio gyvenimo pokyčius ir atitinkamai švietimo ir mokymo poreikius. Be to, švietimas ir mokymas suteikia žmonėms galimybę formuoti skaitmeninę plėtrą.

2.5.

Skaitmeninimas ir DI taip pat yra įvairiais aspektais susiję su įtraukumu. Pavyzdžiui, jie padeda neįgaliesiems dirbti ir geriau tvarkyti savo gyvenimą. Jie taip pat gali padėti sumažinti žmonių atskirtį. Kita vertus, norint užtikrinti įtraukumą, reikia, kad visi turėtų galimybę naudotis šiomis technologijomis ir būtų įgiję reikiamų įgūdžių, nepaisant lyties, amžiaus ar socialinės ir ekonominės padėties.

2.6.

Apskritai švietimas – valstybių narių kompetencijos klausimas. Vis dėlto esama įvairių rūšių bendradarbiavimo, pvz., keitimasis gerąja patirtimi. Taip pat vykdomas darbas kuriant Europos švietimo erdvę, pagrįstą programa „Erasmus+“ ir kitomis ES finansavimo priemonėmis. Profesinių kvalifikacijų pripažinimas – kita labai svarbi bendradarbiavimo forma.

2.7.

EESRK, siekdamas atsakyti į klausimą dėl su skaitmeninimu ir DI susijusių įgūdžių ir švietimo, turint omenyje tiek sėkmę konkuruojant pasaulyje, tiek socialinį įtraukumą, svarsto šiuos tris klausimus:

—	Kokie įgūdžiai ir gebėjimai vertingiausi DI amžiuje?

—	Kaip geriausia įgyti šių įgūdžių ir gebėjimų ir juos tobulinti?

—	Kokią politiką reikia vykdyti nacionaliniu ir ES lygmenimis, kad būtų skatinama ši pažanga?

3. Kokie įgūdžiai ir gebėjimai vertingiausi DI amžiuje?

3.1.

Atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninimas ir ypač DI daro didelę įtaką žmonių kasdieniam gyvenimui, taip pat įmonių, darbo vietų ir būsimo darbo plėtojimui, reikia užtikrinti vystymąsi ir pažangą keletu kognityviųjų lygmenų. Tai, viena vertus, susiję su informuotumu, žiniomis ir supratimu, kita vertus – su gebėjimais ir įgūdžiais. Norint sėkmingai konkuruoti pasaulyje reikia aukšto lygio gebėjimų ir talentų, tačiau šiai sėkmei užtikrinti taip pat būtina plati išsilavinusių ir kvalifikuotų žmonių bazė.

3.2.

Akivaizdu, kad žmonės iš esmės nežino tų skaitmeninimo, DI ir robotikos galimybių, kurios jiems gali padėti, tačiau aiškiai išreiškiamas susirūpinimas dėl darbo vietų, saugumo ir privatumo. Todėl reikia didinti informuotumą apie skaitmeninimo ir DI teikiamas galimybes plačiajai visuomenei.

3.3.

Be to, reikia daugiau žinių apie DI pobūdį ir veikimą, kad žmonės suprastų ir galėtų patys kritiškai įvertinti tai, kur ir kaip galima naudoti dirbtinį intelektą. Tai geriau suprasti turi tiek darbdaviai ir įmonės, tiek darbuotojai, vartotojai ir politikos formuotojai.

3.4.

Be to, DI amžiuje reikalingas etiškas mąstymas, kuriuo reikia pagrįsti skaitmeninių sprendimų ir DI plėtojimą ir naudojimą, atsižvelgiant į žmogaus teises. Be žmogiškųjų sumetimų, reikėtų suprasti su skaitmeninimu ir DI susijusius aplinkos ir klimato aspektus – tiek šių technologijų teikiamas galimybes, tiek su jomis susijusius pavojus. Šie etikos ir kiti klausimai turi būti sprendžiami taikant dalyvaujamąjį valdymą, kuris reiškia pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių įtraukimą į įvairias sritis ir procesus.

3.5.

Skubūs gebėjimų ir įgūdžių ugdymo poreikiai trumpuoju laikotarpiu susiję su gebėjimų trūkumo sumažinimu ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties panaikinimu darbo rinkoje.

3.6.

Kadangi ilgalaikėje perspektyvoje vis sudėtingiau pasirengti tam tikroms profesijoms, reikia nuolat pritaikyti profesines kvalifikacijas prie naujų pokyčių ir pagrįsti jas tais įgūdžiais ir gebėjimais, kurie yra reikalingi nepaisant konkrečių pokyčių.

3.7.

Svarbu išsiaiškinti, kurie įgūdžiai vertingesni už mašinas ir robotus ir kuriuos įgūdžius mes norime išsaugoti bet kokiu atveju. Tai reiškia, kad reikia tvirtų pagrindų, apimančių universaliuosius įgūdžius, kaip antai loginis samprotavimas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir sąveikos įgūdžiai.

3.8.

Taip pat trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais reikia užtikrinti, kad visa visuomenė būtų įgijusi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Be skaitmeninio raštingumo ir raštingumo DI srityje, bendrieji įgūdžiai turėtų apimti gebėjimą taikyti DI kuriant ir diegiant novatoriškus sprendimus kasdieniame gyvenime ir darbe. Tai taikytina visų amžiaus grupių ir visų socialinių sluoksnių žmonėms, taip pat neįgaliesiems, atsižvelgiant į DI jiems teikiamas galimybes.

3.9.

DI amžiuje daug dėmesio skiriama gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos, taip pat menų ir socialinių mokslų vaidmeniui. Šis amžius taip pat reikalauja daugiadalykių ir tarpdalykių gebėjimų, kad būtų galima suprasti, kokius sistemingus reiškinius ir įvairių sričių problemas galima spręsti pasitelkiant skaitmeninimą ir DI.

3.10.

Besikeičiant darbo pobūdžiui didelė svarba teikiama verslumo įgūdžiams. Jų reikia ne tik patiems verslininkams, bet ir visiems žmonėms, kad galėtų susidoroti su savo darbu ir tvarkyti savo gyvenimą. Dėl šių sparčių pokyčių taip pat reikalingas prisitaikomumas ir atsparumas darbe ir plačiojoje visuomenėje. Įmonės privalo ieškoti būdų užtikrinti darbuotojų mokymą, kad jie lengviau pereitų į darbo pasaulį.

3.11.

DI amžiuje taip pat reikalingi įvairūs bendradarbiavimo, bendravimo ir mokymo įgūdžiai: tiek darbe, tiek kasdieniame gyvenime vis dažniau plėtojamas žmonių ir pažangiųjų sistemų, pvz., DI ir robotikos, bendradarbiavimas ir ryšiai. Be to, vis daugiau mokoma apie DI ir robotiką, o ne vien programavimo.

3.12.

Be didesnių visos visuomenės žinių, gebėjimų ir įgūdžių, reikia didelių talentų, kad ES galėtų sėkmingai susidoroti su pasauline konkurencija ir pirmauti diegdama inovacijas bei investuodama į skaitmeninimą ir DI. Be DI kūrėjų, reikia daugiau talentingų asmenų ir specialistų, kurie taikytų DI konkrečiuose sektoriuose – nuo gamybos iki paslaugų. Tam būtini dideli gebėjimai mokslo, matematikos ir technikos srityse.

3.13.

Taip pat reikalingi tvirti verslo įgūdžiai, kad būtų pasinaudota skaitmeninimo ir DI teikiamomis verslo galimybėmis, pvz., plečiant verslą. Atsižvelgiant į tai, kad patikimas DI galėtų tapti ES konkurenciniu pranašumu, etiniai aspektai turėtų būti pagrindinė visų DI kūrėjų ir naudotojų gebėjimų dalis.

3.14.

Kad įgūdžių ugdymo lenktynės būtų sėkmingos, svarbu visapusiškai išnaudoti visą visuomenės potencialą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti moterų ir mergaičių skaitmeniniams įgūdžiams ir domėjimuisi gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika, kad jos būtų aktyviau įtrauktos į skaitmeninimo ir DI pažangą. Dėl to pagerėtų sąlygos kelete sektorių ir visoje ekonomikoje bei visuomenėje ir būtų lengviau įveikti su duomenimis ir technologijomis susijusį šališkumą lyčių atžvilgiu.

4. Kaip geriausia įgyti DI amžiui reikalingų įgūdžių ir gebėjimų ir juos ugdyti?

4.1.

Akivaizdu, kad, norint stiprinti DI amžiui reikalingus įgūdžius ir gebėjimus, reikia reformuoti dabartines švietimo ir mokymo sistemas, kartu su tam būtinu finansavimu. Kita vertus, dėl skaitmeninimo ir DI numatomi tokie milžiniški pokyčiai, kad į visą mokymąsi ir mokymą turi būti žiūrima nauju kampu. Todėl labai svarbu mokytojus ir visus pedagogus parengti naujam mąstymui ir kultūrai.

4.2.

Tęstinis mokymasis turi būti teisė visiems, kad žmonės prisitaikytų prie dabartinių ir būsimų ekonomikos ir visuomenės pokyčių ir galėtų formuoti pažangą, užtikrinant lygias galimybes ir laikantis principo „nė vieno nepalikti nuošalyje“. Nuolatinis mokymasis reiškia, kad mokomasi dėl darbo, tačiau jis taip pat prisideda prie asmeninės ir profesinės savirealizacijos, socialinės įtraukties ir aktyvaus pilietiškumo.

4.3.

Pradinio ugdymo etapu mokiniai turėtų įgyti pagrindinių skaitmeninių įgūdžių, tačiau, svarbiausia, jiems turi būti suteiktas pagrindas nuolatiniam mokymuisi. Tokiu būdu visi įgytų mokymosi mokytis ir DI amžiui reikalingų įgūdžių gilinimo gebėjimus ir įgūdžius, įskaitant socialinių ir etinių aspektų suvokimą ir supratimą, kaip taikyti principą „procesą valdo žmogus“.

4.4.

Užuot laikius mokymąsi įvairių pastangų švietimo srityje santalka, reikėtų siekti pavieniams asmenims skirto mokymosi plano. DI amžiaus mokymosi planui reikia taikyti tinkamus atskirų mokymosi poreikių vertinimo metodus, taip pat pritaikyti mokymosi galimybių teikimą, kartu išsaugant ypatingą valstybinio švietimo vaidmenį. Be to, kad žmonės sau užsibrėžtų tikslus, reikia, kad jie imtųsi naujų veiklos rūšių.

4.5.

Pats DI suteikia galimybių labiau į besimokantįjį orientuotam mokymuisi. Laikantis DI pagrįsto mokymosi plano gali būti analizuojama įgūdžių ir gebėjimų paklausa, suteikiama galimybė atlikti įsivertinimą, padėti sukurti individualias mokymosi koncepcijas ir programas ir suderinti formalųjį švietimą ir neformalųjį bei savaiminį mokymąsi. DI taip pat galima pasitelkti teikiant turinį į besimokantįjį orientuotam švietimui ir mokymui.

4.6.

Kad būtų galimi labiau asmeniniams poreikiams pritaikyti mokymosi būdai ir padidintos tarpdalykinių ir tarpinstitucinių studijų galimybės, švietimo institucijos turėtų užtikrinti modulinio mokymosi elementus, kuriuos būtų galima lanksčiai derinti.

4.7.

Be pagrindinio ugdymo ir profesinio mokymo, būtinas kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas. Toks mokymasis vis dažniau vyksta darbo vietoje. Siekiant tobulinti darbo vietose reikalingą mokymą, būtinas švietimo institucijų ir socialinių partnerių bendradarbiavimas kuriant tinklus, apimančius tiek dideles įmones, tiek MVĮ.

4.8.

Kadangi visą laiką didėja nuolat besimokančių žmonių skaičius, reikalingi platesniu mastu lengvai pritaikomi metodai. Perspektyvią galimybę šioje srityje suteikia atviri masinio nuotolinio mokymo kursai. Juos galima panaudoti, pvz., bendrųjų žinių apie DI didinimui (pvz., Suomijoje sukurti kursai „DI aspektai“) arba įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų taikant DI, taip pat naudojantis, pvz., virtualiąja ar papildyta realybe, tobulinimui.

4.9.

Neformalusis švietimas yra įtraukių švietimo sistemų plėtojimo pagrindas ir pagrindinis visą gyvenimą trunkančio ir įvairius gyvenimo aspektus apimančio mokymosi elementas. Todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti kiek įmanoma lengviau palyginamam neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų rezultatų vertinimui ir panaudojimui ir remti visus suinteresuotuosius subjektus šioje srityje, kaip savo ankstesnėje nuomonėje pasiūlė EESRK (4).

4.10.

Jaunimo organizacijoms tenka svarbus vaidmuo užtikrinant jaunimo kaip darbuotojų ir piliečių įgalėjimą. Jos teikia individualius poreikius tenkinančias švietimo paslaugas ir tokiu būdu gali tiek pasiekti jaunus žmones, kurių formaliojo švietimo paslaugų teikėjai nepasiekia, tiek papildyti formalųjį švietimą ugdydamos kitokius įgūdžius ir gebėjimus.

4.11.

Darbdavių reikalaujami socialiniai emociniai įgūdžiai ir jaunimo organizacijose įgyti įgūdžiai teigiamai papildo vieni kitus. Neformalusis švietimas taip pat atlieka svarbų vaidmenį persikvalifikuojant ir keliant kvalifikaciją, taip pat ugdant vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninius įgūdžius.

4.12.

Norint sėkmingai dalyvauti pasaulinėse lenktynėse dėl talentų reikės bendradarbiauti tiek mokslinių tyrimų, tiek ir švietimo srityse. Mokslinių tyrimų projektai yra veiksminga aukštojo mokslo forma ir geras būdas skatinti naujus pasaulinio lygio talentus. Susietų mokslinių tyrimų kompetencijos centrų ir inovacijų centrų tinklai yra svarbios priemonės, padedančios dalytis gebėjimais. Tais atvejais, kai moksliniai tyrimai grindžiami universitetų ir pramonės sektorių bendradarbiavimu, talentingi asmenys dažnai pradeda dirbti įmonėse. Taigi, aukšto lygio mokslinių tyrimų projektai taip pat gali padėti išlaikyti talentingus asmenis ES ir pritraukti talentų iš užsienio.

5. Kokios politikos reikia, kad būtų tobulinami DI amžiui reikalingi įgūdžiai ir gebėjimai?

5.1.

EESRK mano, kad investicijos į švietimą ir mokymą turėtų būti svarbiausia skaitmeninimo ir DI strategijų dalis ir kad skaitmeninimas ir DI turėtų būti esminis į ateitį orientuotos švietimo politikos ir sistemų aspektas. ES turėtų siekti pirmauti pasaulyje šioje srityje.

5.2.

Dėl skaitmeninimo ir DI nuolatinis mokymasis tapo dar svarbesnis, nes tai vienas iš pagrindinių būdų įtraukiai sustiprinti ES jėgas vykstant pasaulinėms lenktynėms įgūdžių ugdymo ir švietimo srityje. EESRK siūlo parengti ES strategiją, kurioje būtų išdėstytos priemonės, reikalingos skatinti nuolatinį ir į besimokantįjį orientuotą mokymąsi, didžiausią dėmesį strategijoje skiriant skaitmeninimui bei patikimo DI diegimui ir atsižvelgiant į nacionalinių sistemų skirtumus. Atitinkamai reikėtų didinti ES švietimo erdvės užmojus: nepakanka, kad nuolat mokytųsi vienas ketvirtadalis žmonių; tai turi būti teisė visiems.

5.3.

EESRK ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti švietimo ir mokymo srityje. Reikia visapusiškai pasinaudoti bendromis švietimo ir mokymo programomis, įskaitant DI srities magistrantūros ir doktorantūros studijų programas. EESRK mano, kad Europos universitetų tinklo iniciatyva yra geras būdas su DI susijusiems aukšto lygio gebėjimams didinti. Taip pat reikia vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą su pirmaujančiomis mokslinių tyrimų ir švietimo organizacijomis kuriant patikimą DI ir skatinti bendradarbiavimą profesinio mokymo srityje. Be to, reikėtų toliau skatinti kvalifikacijų pripažinimą, kad būtų sudarytos lanksčios sąlygos darbuotojų judumui tarp valstybių narių.

5.4.

EESRK ragina daugiau ES lėšų skirti iniciatyvoms su DI susijusio švietimo ir mokymo srityse. Reikėtų išsamiau išnagrinėti programos „Erasmus+“ ir kitų finansavimo priemonių teikiamas galimybes, kad būtų stiprinami tarpvalstybiniai mainai ir bendradarbiavimas. Siekiant ugdyti ir pritraukti aukšto lygio talentus taip pat labai svarbu didesnį finansavimą skirti mokslinių tyrimų programoms, pavyzdžiui, pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamai iniciatyvai sukurti Europos dirbtinio intelekto kompetencijos centrų tinklą.

5.5.

Skaitmeniniams ir DI įgūdžiams įtraukiu būdu ugdyti taip pat turėtų būti naudojami Europos socialinio fondo ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ištekliai, įskaitant tinkamai pateiktą programą, skirtą padėti darbuotojams įgyti naujų įgūdžių, reikalingų perėjimui prie skaitmeninių technologijų.

5.6.

Duomenų ir skaitmeninė infrastruktūra atlieka pagrindinį vaidmenį suteikiant galimybę švietimo ir mokymosi srityse naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir DI. Todėl švietimui ir mokymuisi DI amžiuje būtinas duomenų prieinamumas, kokybė, patikimumas, pasiekiamumas, sąveikumas ir laisvas srautas. Į tai ir į duomenų apsaugos ir privatumo aspektus turi būti atsižvelgta duomenų politikoje. Taip pat labai svarbios investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą visose srityse, kad būtų didinamos skaitmeninės švietimo ir mokymosi galimybės ir būtų išvengta skaitmeninės atskirties.

5.7.

Investicijos į su DI susijusias inovacijas – dar viena su švietimu glaudžiai susijusi sritis. Tiek viešasis, tiek privatusis sektoriai turi skirti daugiau išteklių inovacijoms. ES taip pat turi deramai atsižvelgti į pramonės strategiją, užtikrinti palankias sąlygas Europos pramonės sektoriams ir skatinti į tikslą orientuotas inovacijas ir investicijas, kad būtų šalinami pagrindiniai sunkumai ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos srityse.

5.8.

Apibendrinant galima teigti, kad ES reikia visapusiško požiūrio į švietimo ir mokymo politiką, atsižvelgiant į šios politikos strateginį vaidmenį ir dvikryptes sąsajas su kitomis politikos sritimis, įskaitant ekonominę ir socialinę politiką. Tai turėtų būti remiama būtinomis viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis. Palankesnės sąlygos joms turėtų būti sudaromos reformomis, kurios būtų skirtos sukurti palankią aplinką privačiojo sektoriaus investicijoms, pakankamu ES biudžetu bei įsipareigojimu taikyti subalansuoto biudžeto taisyklę, kuria būtų leidžiama iš valstybių narių biudžetų finansuoti ekonomikai ir visuomenei naudingas investicijas, nekeliančias grėsmės būsimo biudžeto tvarumui (5). Atitinkamai švietimui ir įgūdžiams turi būti skirtas svarbus vaidmuo Europos semestre. Per pirmąjį bendrą ES švietimo ir finansų ministrų susitikimą, kuris įvyks Suomijai pirmininkaujant ES Tarybai, tam turėtų būti suteiktas deramas postūmis.

5.9.

Galiausiai, Komitetas pabrėžia, kad svarbu aktyviai įtraukti pilietinę visuomenę į švietimo ir mokymo politikos ir susijusių politikos sričių plėtojimą, taip pat į naujų švietimo ir mokymo programų rengimą ir įgyvendinimą, įskaitant etinius aspektus. Reikalingas atitinkamų Vyriausybių, švietimo institucijų, socialinių partnerių, vartotojų organizacijų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas.

5.10.

Socialiniai partneriai atlieka konkretų vaidmenį, kaip apibrėžta Sutartyje. Kadangi sprendžiant su darbu susijusius klausimus jiems tenka konkreti užduotis, jie, vadovaujantis atitinkamomis nacionalinėmis taisyklėmis, turėtų dalyvauti priimant sprendimus dėl investicijų, technologijų ir darbo organizavimo. EESRK pabrėžia, kad skaitmeninimas – vienas iš šešių prioritetų, įtrauktų į 2019–2021 m. Europos socialinio dialogo darbo programą.

2019 m. rugsėjo 25 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 190, 2019 6 5, p. 24.

(2) Europos socialinių teisių ramsčio 1 principas. Švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą. Kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžių, leidžiančių visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje.

(3) OL C 240, 2019 7 16, p. 51, OL C 228, 2019 7 5, p. 16, OL C 62, 2019 2 15, p. 292, OL C 440, 2018 12 6, p.1, OL C 110, 2019 3 22, p. 41, OL C 367, 2018 10 10, p. 15, OL C 434, 2017 12 15, p. 36, OL C 288, 2017 8 31, p. 43.

(4) OL C 13, 2016 1 15, p. 49.

(5) OL C 190, 2019 6 5, p. 24.

15.1.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/52

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Investicijų į darbuotojų saugą ir sveikatą (DSS) sąnaudų ir naudos apibendrinimas“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos prašymu)

(2020/C 14/07)

Pranešėjas Adam ROGALEWSKI

Bendrapranešėjė Ana BONTEA

Konsultavimasis	ES Tarybai pirmininkaujanti Suomija, 2019 2 7
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2019 9 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 26
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	149/14/3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Šioje nuomonėje įvardijami darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) srityje kylantys nauji iššūkiai, kaip antai darbo vietų kokybė, lygybė, skaitmeninimas ir klimato kaita, kuriems turėtų būti skirta svarbi vieta ne tik diskusijose dėl investicijų į DSS naudos, bet ir apskritai būsimoje ES DSS politikoje.

1.2.

EESRK pabrėžia svarbų socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant tvarią DSS politiką. Investicijos į DSS bus naudingos tik esant patikimam socialiniam dialogui ir plačiai kolektyvinių derybų aprėpčiai. Svarbu skatinti darbuotojų sveikatos ir saugos komitetų bei darbuotojų atstovų vaidmenį.

1.3.

Daugelis tyrimų, taip pat socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės organizacijų patirtis rodo, kad investicijos į DSS ne tik padeda didinti darbuotojų ir verslininkų gerovę, bet ir duoda didelę grąžą, ypač sumažėjusių sąnaudų, padidėjusio našumo ir socialinės apsaugos sistemų tvarumo požiūriu.

1.4.

Socialinės investicijos į DSS yra aiškiai ekonomiškai pagrįstos, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienais metais 3,3 % Europos BVP išleidžiama profesinėms traumoms ir ligoms gydyti. Be to, didelė išlaidų, patirtų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, dalis tenka ne tik viešosioms sveikatos sistemoms, bet ir darbuotojams bei jų šeimoms (1).

1.5.

EESRK ragina DSS sričiai skirti daugiau viešųjų ir privačiųjų investicijų ir numatyti daugiau finansinių paskatų į DSS investuojančioms įmonėms. Viešosios investicijos turėtų būti priderintos prie konkrečių darbo rinkos dalyvių poreikių, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Didesnės įmonės, turinčios daugiau finansinių galimybių, turėtų skatinti DSS ir į šią sritį investuoti, taip pat ir savo tiekėjų tinkle.

1.6.

EESRK ragina investicijų į DSS atžvilgiu laikytis holistinio požiūrio. Specialus dėmesys turėtų būti skiriamas tokiems klausimams kaip psichosocialinė rizika, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, kraujotakos ligos ir vėžys, atsižvelgiant į jų ryšį su darbo pasauliu, visuomene ir aplinka.

1.7.

ES turi investuoti į Europos gyventojų psichikos sveikatą. Vis daugiau darbo vietų reikalauja daug emocinių jėgų, ypač augančiame paslaugų sektoriuje, ir visi darbo rinkos dalyviai, įskaitant MVĮ verslininkus, patiria stresą.

1.8.

EESRK ragina atlikti išsamesnius tyrimus, kad būtų galima geriau suprasti investicijų į DSS naudą. Šiuo tikslu valstybės narės turi užtikrinti didesnį skaidrumą dalijantis statistine informacija apie profesines ligas ir infekcijas, taip pat derinant profesinių ligų pripažinimą ir registravimą.

1.9.

EESRK ragina ES, valstybes nares ir visus kitus atitinkamus subjektus skatinti keitimąsi gerąja patirtimi DSS srityje, ypač kalbant apie finansines paskatas į DSS investuojančioms įmonėms.

1.10.

EESRK pabrėžia darbo sąlygų, įskaitant lyčių lygybę, poveikį darbuotojų sveikatai ir gerovei. Investicijos į DSS turėtų būti svarstomos atsižvelgiant į darbo vietų kokybę. Standartinės darbo sąlygos ir lyčių lygybė užtikrina geriausią psichosocialinės rizikos prevenciją ir taip didina gerovę bei kelia našumą.

1.11.

EESRK yra susirūpinęs, kad galimybės naudotis DSS priemonėmis nėra vienodos visose ES valstybėse narėse, todėl nevienoda ir nauda, gaunama iš investicijų į DSS. Įgyvendinant iniciatyvas reikėtų atsižvelgti į įvairius aspektus, kaip antai lytis, etninė kilmė, amžius ir negalia, ir susieti DSS strategiją su diskusijomis dėl lygybės.

1.12.

Skaitmeninimo procesas gali atnešti daug teigiamų pokyčių DSS srityje. Tačiau EESRK didelį susirūpinimą kelia tai, kad kai kurios skaitmeninimo sukurtos naujos darbo rūšys gali nepatekti į DSS reglamentų taikymo sritį. DSS teisės aktais turėtų būti apsaugoti visi Europos Sąjungoje dirbantys asmenys.

1.13.

EESRK pabrėžia, kad DSS ne tik teikia naudą ES ekonomikai, bet ir yra pagrindinė darbo teisė. DSS standartai turėtų būti skatinami ne tik valstybėse narėse – jie turėtų apimti visas pasaulio šalis, ypač tas, su kuriomis ES yra ratifikavusi prekybos susitarimus ar kitaip bendradarbiauja, pavyzdžiui, su Rytų partnerystės arba pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Europos investicijų srityje pirmenybę reikėtų teikti įmonėms, kurios turi patikimą DSS politiką ir užtikrina DSS savo tiekimo grandinėse.

2. Bendroji informacija

2.1.

Kasmet Europos Sąjungoje įvyksta virš 3,2 mln. nemirtinų nelaimingų atsitikimų, o avarijose žūsta beveik 4 000 žmonių. Remiantis konservatyviu vertinimu, nuo profesinio vėžio miršta 100 000 žmonių. Apie daugelį nelaimingų atsitikimų nėra pranešama, todėl tikėtina, kad realūs skaičiai yra daug didesni. Pavyzdžiui, į šį skaičių nėra įtraukti nei duomenys apie pakeliui į darbą žuvusius darbuotojus, nei su darbu susijusių savižudybių skaičius. Kai kurie darbuotojai nepraneša apie nemirtinus nelaimingus atsitikimus darbe (2).

2.2.

24,2 % darbuotojų mano, kad jų sveikatai darbe kyla pavojus, o 25 % teigia, kad jų darbas daro didžiausią neigiamą poveikį jų gerovei (3). 7,9 % visų darbuotojų yra patyrę profesinės sveikatos sutrikimų, o 36 % tokių atvejų darbuotojai negalėjo dirbti bent 4 dienas per metus (4).

2.3.

Jau 30 metų ES taiko teisės aktų sistemą, kuria siekiama apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir kitų rūšių su darbu susijusių sveikatos sutrikimų. ES DSS acquis grindžiama SESV 153 straipsniu ir Europos pagrindų direktyva (89/391/EEB). Joje nustatyti bendrieji sveikatos ir saugos valdymo principai ir ji taikoma visiems ES ūkinės veiklos sektorių darbuotojams. Be to, ES priėmė 23 atskiras direktyvas dėl DSS. Neseniai paskelbtame Europos socialinių teisių ramstyje DSS nurodoma dešimtajame principe.

2.4.

Iš įvairių Europos apklausų rezultatų matyti, kad padėtis DSS srityje gerėja, tačiau bendra išlaidų našta dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų tebėra didelė. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) vertinimu, 3,9 % pasaulio BVP ir 3,3 % Europos BVP išleidžiama su profesinėms traumoms ir ligoms gydyti. Ši procentinė dalis įvairiose šalyse skiriasi, priklausomai nuo jų ekonomikos, teisinės sistemos ir prevencijos paskatų. Daugiausia išlaidų patiriama dėl profesinio vėžio, antroje vietoje – dėl raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų (5).

2.5.

Tyrimai rodo, kad užtikrinti gerą DSS valdymą MVĮ ir šeimos ūkiuose tebėra pakankamai sunku. Pavyzdžiui, 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos sistemoje nustatyta, kad vienas pagrindinių strateginių DSS tikslų yra didesni MVĮ pajėgumai imtis veiksmingų ir rezultatyvių rizikos prevencijos priemonių.

2.6.

Moksliniuose tyrimuose, skirtuose nustatyti, kokiomis aplinkybėmis ir kokia tvarka ES MVĮ užtikrinama DSS, nurodomas „visuotinis ir daugialypis išteklių trūkumas“ (6), dėl kurio nemažai šių įmonių yra priverstos imtis neskrupulingų verslo strategijų. Pagrindiniai tokių įmonių ypatumai yra silpna ekonominė padėtis, susirūpinimas dėl ekonominio išlikimo, nepakankamos investicijos į DSS, nepakankamos žinios, informuotumas ir kompetencija DSS srityje.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Daugelis tyrimų, taip pat socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės organizacijų patirtis rodo, kad investicijos į DSS ne tik padeda didinti darbuotojų gerovę, bet ir duoda didelę grąžą, ypač sumažėjusių sąnaudų, padidėjusio našumo ir socialinės apsaugos sistemų tvarumo požiūriu (7). Suomijoje atlikti tyrimai atskleidė, kad tai gali padaryti teigiamą poveikį pelningumui, net ir be tiesioginio išmatuojamo poveikio našumui, o tai rodo, kad DSS ekonominės naudos mechanizmai yra subtilesni nei dažnai manoma (8).

3.2.

Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojai ir jų šeimos padengia didžiąją su profesinėmis ligomis ar nelaimingais atsitikimais darbe susijusių išlaidų dalį, socialinės investicijos į DSS yra aiškiai ekonomiškai pagrįstos (9).

3.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad kai kuriose valstybėse narėse sukurtos įvairios sistemos, pagal kurias organizacijoms finansiškai atlyginama už saugias ir sveikas darbo vietas, ir ragina daugiau valstybių narių įdiegti panašias sistemas. Šios paskatos, be kita ko, yra mažesnės draudimo įmokos, mokesčių lengvatos ar valstybės subsidijos ir dėl jų sistemos tampa ekonomiškai naudingos draudikams, sumažinant reikalavimų išmokėti draudimo išmoką skaičių, sunkumą ir sąnaudas.

3.4.

EESRK mano, kad paskatų sistemos turėtų atlyginti ne tik už praeityje pasiektus gero DSS valdymo rezultatus (pvz., mažesnį nelaimingų atsitikimų skaičių), bet ir už konkrečias prevencijos pastangas, kuriomis siekiama užkirsti kelią būsimiems nelaimingiems atsitikimams ir sveikatos sutrikimams. Be finansinių programų, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esamoms savanoriškoms sektorinėms iniciatyvoms, skirtoms pramonės produktų valdymui ir veiklos kokybei (10).

3.5.

Atsižvelgdamas į bendrą nelaimingų atsitikimų, per kuriuos darbe patiriama trauma arba mirštama, mažėjimo tendenciją, EESRK siūlo daugiau dėmesio skirti profesinėms ligoms, kaip antai vėžys, kraujotakos ligos, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, taip pat su psichosocialine rizika susijusioms ligoms, kurios nusineša daugiausia gyvybių ir yra dažniausios laikinojo nedarbingumo priežastys Europos Sąjungoje.

3.6.

EESRK ragina investicijų į DSS atžvilgiu laikytis labiau holistinio požiūrio. Taikant šį požiūrį reikėtų vengti pernelyg didelio apibendrinimo ir, atsižvelgiant į ribotus išteklius, vertėtų iš pradžių daugiausia dėmesio skirti veiksmingiausiems DSS politikos gerinimo būdams.

3.7.

Investicijos į DSS turėtų būti svarstomos atsižvelgiant į diskusiją dėl darbo vietų kokybės. EUROFOUND duomenys rodo, kad atsitiktiniai darbuotojai turi mažiausiai galimybių gauti informacijos apie DSS kylančią riziką (11). Be to, mažų garantijų darbas ir nedarbas blogina psichikos sveikatą. Standartinės darbo sąlygos ir lyčių lygybė užtikrina geriausią psichosocialinės rizikos prevenciją ir taip didina gerovę bei kelia našumą. Todėl EESRK palankiai vertina neseniai paskelbtą EUROFOUND tyrimą, kuriame teigiama, kad vertinant veiksnius, kurie nacionaliniu lygmeniu gali būti svarbūs darbo sąlygų ir darbuotojų sveikatos bei gerovės santykiui, analizės rodo, kad aktyvesnis dalyvavimas profesinėse sąjungose, stipresnė užimtumo apsauga ir didesnė lyčių lygybė siejami su didesne grąža, gausesniais darbo ištekliais ir retesne būtinybe dirbti viršvalandžius. Todėl valstybės narės turėtų būti raginamos investuoti į iniciatyvas, kuriomis skatinamas aktyvesnis dalyvavimas profesinėse sąjungose, užimtumo apsauga ir lyčių lygybė ir taip padėti gerinti darbuotojų sveikatą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu (12).

3.8.

Reikia išsamesnių tyrimų, kad investicijų į DSS nauda taptų matomesnė. Komitetas palankiai vertina naujausius tyrimus ir ragina atlikti išsamesnius tyrimus, kurie padėtų padidinti informuotumą apie investicijų į DSS svarbą ir veiksmingiau paskirstyti išteklius sutelkiant dėmesį į tas sritis, kuriose investicijos gali greičiausiai duoti didžiausios grąžos.

3.9.

Europos Sąjungoje būtina suderinti profesinių ligų pripažinimą bei registravimą ir pradėti rinkti susijusius duomenis, kad būtų galima stebėti tendencijas ES lygmeniu. EESRK nuomone, nepakankamas profesinių ligų pripažinimo suderinimas gali lemti kai kurių ES įmonių ir darbuotojų diskriminaciją, nes jų šalyse profesinių ligų pripažinimo lygis yra aukštesnis arba žemesnis.

3.10.

Be to, tarp valstybių narių būtina užtikrinti didesnį skaidrumą dalijantis statistine informacija apie profesines ligas ir infekcijas.

3.11.

EESRK rekomenduoja atitinkamoms ES įstaigoms kartu su Eurostatu ir valstybėmis narėmis sukurti patikimą informacijos ir duomenų rinkimo sistemą, remiantis Europos profesinių ligų statistikos bandomuoju projektu.

3.12.

Kadangi švietimas ir prevencija yra svarbi investicijų į DSS dalis, EESRK atkreipia ypatingą dėmesį į darbuotojų sveikatos ir saugos profesinių sąjungų atstovus ir kitus savanorius. Svarbu skatinti darbuotojų sveikatos ir saugos komitetų bei darbuotojų atstovų vaidmenį ir prireikus gerinti darbuotojų atstovų teisinę apsaugą.

3.13.

Kaip EESRK jau yra rekomendavęs anksčiau, atitinkamoms DSS, prevencijos, vykdymo užtikrinimo ir mokslinių tyrimų įstaigoms turėtų būti skirta pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių savo pareigoms vykdyti (13).

3.14.

EESRK yra susirūpinęs, kad galimybės naudotis DSS priemonėmis nėra vienodos visose ES valstybėse narėse, todėl nevienoda ir iš investicijų į DSS gaunama nauda. Įgyvendinant skirtingas iniciatyvas reikėtų atsižvelgti į įvairius aspektus, kaip antai lytis, etninė kilmė, amžius ar negalia, ir susieti DSS strategiją su diskusijomis dėl lygybės.

3.15.

EESRK pabrėžia, kad DSS ne tik naudinga ES ekonomikai, bet ir yra pagrindinė darbo teisė. DSS standartai turėtų būti skatinami ne tik valstybėse narėse – jie turėtų apimti visas pasaulio šalis, ypač tas, su kuriomis ES yra ratifikavusi prekybos susitarimus ar kitaip bendradarbiauja, pavyzdžiui, su Rytų partnerystės arba pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Europos investicijų srityje pirmenybę reikėtų teikti įmonėms, kurios turi patikimą DSS politiką ir užtikrina DSS savo tiekimo grandinėse.

4. Investicijų į DSS svarba MVĮ

4.1.

MVĮ DSS srityje patiria įvairių intervencinių priemonių išlaidų: pradinės investicijos (naujos įrangos pirkimas, įrengimas, pritaikymas, darbuotojų mokymas), pasikartojančios išlaidos (priežiūra, periodiškai keičiama įranga, mokymo sąnaudos pinigų ir laiko požiūriu) ir DSS paslaugų išlaidos. Daugumos MVĮ ekonominiai ir valdymo ištekliai yra riboti, todėl būtinos nebrangios arba nemokamos DSS programos ir priemonės didesnei MVĮ daliai pasiekti.

4.2.

Sektorių, subsektorių ir darbo proceso lygmeniu būtina specialiai pritaikyti politiką prie MVĮ poreikių, verslo aplinkos ir aplinkybių. Priderinti prie MVĮ poreikių ir reikalavimų gali padėti atitinkamos verslo organizacijos ir socialiniai partneriai.

4.3.

MVĮ reikia daugiau paramos, kad jos galėtų patikimai užtikrinti DSS. Šiam tikslui pasiekti reikia:

4.3.1.

finansinės paramos (finansinių paskatų), specialiai parengtų gairių ir konsultacijų;

4.3.2.

darbo inspektorių teikiamos paramos – jie turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį didinant informuotumą apie DSS teisės aktus ir teikiant paramą bei konsultacijas;

4.3.3.

specialiai pritaikytų, praktiškų ir ekonomiškai efektyvių priemonių;

4.3.4.

darbdavių ir darbuotojų informuotumo didinimo, keitimosi gerąja patirtimi;

4.3.5.

nuoseklaus principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“, iniciatyvos „Small Business Act“nuostatų ir MVĮ atstovų funkcijų taikymo, vengiant nereikalingos ir neproporcingos naštos, kad būtų geriau laikomasi reikalavimų;

4.3.6.

geresnio bendradarbiavimo ir partnerysčių siekiant remti MVĮ, visų pirma regionų ir vietos lygmeniu, su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai socialiniais partneriais, draudimo įstaigomis ir valdžios institucijomis.

4.4.

MVĮ dažnai pirmenybę teikia įvairių rūšių tarpininkams. Tačiau tiesioginiai susitikimai, be kita ko, yra brangūs, todėl labai svarbu rasti ekonomiškai efektyvių sprendimų.

4.5.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) ir Europos įmonių tinklas (angl. Enterprise Europe Network) gali teikti praktinę paramą, pavyzdžiui, suteikti nemokamų lengvai pritaikomų priemonių ir informacijos bei konsultacijų, ir turėtų toliau plėsti specialias programas šioje srityje.

5. Konkrečios pastabos

5.1.

Psichosocialinė rizika yra viena sudėtingiausių ir augančių sveikatos ir saugos problemų darbe ir net MVĮ verslininkai patiria didelį stresą (14). Nors streso ir psichosocialinės rizikos mažinimas kainuoja brangiai, moksliniai tyrimai rodo, kad jų ignoravimas įmonėms ir ekonomikai atsieina dar brangiau.

5.2.

EESRK pabrėžia, jog būtina tęsti diskusiją ir mokslinius tyrimus dėl perdegimo sindromo (angl. burnout), kad būtų galima įgyvendinti atitinkamas strategijas, skirtas jo prevencijai.

5.3.

Be to, ES turi labiau stengtis mažinti darbo sergant atvejus. Darbas sergant gali ne tik padidinti sveikatos sutrikimų tikimybę, bet ir sumažinti darbuotojų našumą (15).

5.4.

Nors vyrai ir moterys dirba toje pačioje darbo vietoje, jie gali susidurti su skirtinga rizika dėl biologinių skirtumų, nevienodų reikalavimų ar patiriamo poveikio. Todėl EESRK ragina investicijų į DSS atžvilgiu laikytis labiau lyčiai atžvalgaus požiūrio. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama moterų raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų bei vėžio prevencijai.

5.5.

Atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir į ankstesnes nuomones, EESRK ragina daugiau dėmesio skirti žmonėms su bet kokios formos negalia. EESRK pabrėžia, kad negalios ir darbo rinkos ryšys yra susijęs ne tik su priemonėmis, užtikrinančiomis prieigos teisę, pavyzdžiui, kvotomis, paskatomis ar mokesčių lengvatomis, bet ir su didesniu įsipareigojimu užkirsti kelią neįgaliųjų sveikatai kylančiai rizikai, dirbant įvairių rūšių darbo aplinkoje. Investicijos į DSS turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius.

5.6.

Specialus dėmesys turėtų būti skiriamas mobiliesiems darbuotojams, darbuotojams migrantams ir sezoniniams darbuotojams, nes dėl kalbos barjero ir kitų kliūčių jiems kyla didesnė rizika patirti nelaimingą atsitikimą darbe. Daugelio jų, ypač neteisėtų migrantų, socialinės sistemos tinkamai neaprėpia ir apie juos nepateikiama duomenų.

5.7.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į spartų Europos visuomenės senėjimą, DSS yra labai svarbus klausimas, kurį sprendžiant ES tenka didelis vaidmuo. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus darbuotojams kyla daug didesnė mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe rizika nei jaunesnio amžiaus darbuotojams, nors pirmieji nuo nemirtinų nelaimingų atsitikimų darbe nukenčia rečiau. Be to, jiems tenka daug didesnė ilgo latentinio laikotarpio ligų, pavyzdžiui, profesinio vėžio ar kraujotakos ligų, našta.

5.8.

Bendrovės, turinčios tiekėjų tinklą, turi daugiau galimybių investuoti į DSS, ir joms tenka pareiga skatinti DSS ir į šią sritį investuoti, kad jų tiekimo grandinėse būtų užtikrinta saugi ir sveika aplinka visiems darbuotojams (16).

5.9.

Viešosios įstaigos įmonėms turi suteikti kokybiškų IT priemonių, skirtų padėti įvertinti profesinę riziką. Šios priemonės taip pat turi būti paprastos bei praktiškos ir tiksliai atitikti įmonių lūkesčius. Jas reikėtų integruoti į platesnio masto iniciatyvas, kad būtų galima sutelkti atitinkamus sektorius, ir kartu rengti kampanijas rizikos prevencijos veiksmams skatinti. Būtina įtraukti socialinius partnerius ir darbuotojus. Įmonės turėtų turėti galimybę naudotis suinteresuotaisiais subjektais kaip DSS srities ekspertais.

5.10.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad inovacijos kovos su vėžiu srityje gali būti labai naudingos pacientams, tačiau jos taip pat kelia sunkumų, susijusių su dabartiniais DSS standartais. Labai svarbu tikrinti, ar branduolinės medicinos ir citotoksinių vaistų srityje yra užtikrinama aukšto lygio DSS apsauga visose ligoninėse, kad būtų galima išnaudoti vėžio gydymo galimybes nesukeliant pavojaus sveikatos priežiūros specialistams.

5.11.

Sukaupiama vis daugiau žinių apie genetinius ypatumus, kurie gali sukelti piktybinius navikus, tačiau nežinoma, nei kokio tipo vėžys gali išsivystyti ar faktiškai išsivystys, nei kada tai įvyks. Be to, vis daugiau su aplinka ir darbu susijusių aplinkybių pripažįstamos kancerogeniškomis. Šių dviejų veiksnių derinys labiausiai padidina vėžio išsivystymo riziką. Darbuotojams naudinga žinoti, kokią piktybinę DNR struktūrą jie gali turėti, o atsakingi darbdaviai turėtų informuoti darbuotojus apie darbo vietoje esančius galimus žalingus veiksnius.

5.12.

Reikia skatinti tinkamą grįžimo į darbą politiką ir praktiką, kad darbo vietos išliktų tvarios. Darbuotojams, norintiems grįžti į darbą, reikėtų vykdyti tinkamus reabilitacijos procesus, įskaitant, pavyzdžiui, jų darbo vietos pritaikymą.

5.13.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad dėl klimato kaitos reikės atitinkamai pritaikyti DSS strategijas. Kylanti temperatūra ar neįprastos gaivalinės nelaimės kels realią grėsmę ES gyventojų darbo sąlygoms.

6. Skaitmeninimas ir DSS

6.1.

Skaitmeninimo procesas gali atnešti daug teigiamų pokyčių DSS srityje. Pavyzdžiui, didelės rizikos darbui kasybos ar statybų sektoriuose gali būti naudojami robotai, o IT technologijos pagerins DSS priežiūros organizavimo būdus. Skaitmeninimas taip pat gali sumažinti monotoniško darbo keliamą psichosocialinę riziką, o vyresnio amžiaus ar neįgaliems asmenims gali būti naudinga skaitmeninės pagalbos sistema.

6.2.

Vis dėlto EESRK yra susirūpinęs dėl neigiamo skaitmeninimo poveikio DSS ir darbuotojams. Jau parodyta, kad skirtingose suskaitmenintose darbo vietose kyla didelė rizika, kaip antai darbo suintensyvėjimas, stresas ar psichosocialinis smurtas (17). Be to, ateityje galima tikėtis dirbtinio intelekto sukeltų nelaimingų atsitikimų, kuriems reikia užkirsti kelią.

6.3.

Skaitmeninimas taip pat padidino galimybę būti nuolat pasiekiamiems darbo reikalais e. paštu ir kitomis ryšių priemonėmis, o tai gali panaikinti aiškias ribas tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo ir padaryti žmones labiau priklausomus nuo IT technologijų. Labiau priklausomi nuo IT technologijų ir socialinių platformų yra linkę tapti būtent jauni žmonės, o tai gali kenkti jų sveikatai ir saugai. EESRK ragina socialinius partnerius parengti tinkamas priemones darbuotojų sveikatai nuo šios rizikos apsaugoti, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Šiuo atžvilgiu svarbus vaidmuo tenka ir pilietiniam dialogui. Vienas iš tokių priemonių pavyzdžių yra „teisė atsijungti“, neseniai įvesta Prancūzijoje ir taikoma kai kuriuose sektoriuose ir pagal įmonių lygmeniu sudaromus susitarimus kelete ES šalių.

6.4.

EESRK yra labai susirūpinęs, kad kai kurios naujos skaitmeninimo sukurtos darbo formos (pvz., darbo platformos ar trumpų projektų ekonomika) gali nepatekti į DSS reglamentų, skirtų apsaugoti standartinėmis užimtumo formomis dirbančius darbuotojus, taikymo sritį. Tokiomis aplinkybėmis gali susidaryti nepriimtina padėtis, kai kai kurie naujo tipo darbuotojai, pavyzdžiui, platformų darbuotojai, nebus tinkamai apsaugoti. DSS teisės aktų apsauga turėtų būti taikoma visiems Europos Sąjungoje dirbantiems darbuotojams. Šiuo atžvilgiu EESRK pritaria Tarybos išvadoms (18), kuriose nurodoma, kad „naujos darbo formos neturėtų sumažinti ar sumenkinti darbdavio atsakomybės užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su tuo darbu susijusiais aspektais“.

2019 m. rugsėjo 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) https://osha.europa.eu/en/tools-and-publications/publications/value-occupational-safety-and-health-and-societal-costs-work/view.

(2) Komunikatas „2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa“, COM(2014) 332 final.

(3) Eurostatas (2015), Accidents at work statistics (ESAW): http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=hsw_mi07&lang=en.

(4) 2013 m. ES darbo jėgos tyrima.

(5) https://osha.europa.eu/en/tools-and-publications/publications/international-comparison-cost-work-related-accidents-and.

(6) https://osha.europa.eu/en/tools-and-publications/publications/contexts-and-arrangements-occupational-safety-and-health-micro.

(7) https://osha.europa.eu/en/tools-and-publications/publications/reports/the-business-case-for-safety-and-health-cost-benefit-analyses-of-interventions-in-small-and-medium-sized-enterprises, EU-OSHA ataskaita, 2019 m. liepos mėn.

(8) R. Murphy ir C. Cooper (2000), Healthy and productive work.

(9) https://osha.europa.eu/en/tools-and-publications/publications/value-occupational-safety-and-health-and-societal-costs-work/view.

(10) Vienas tokių pavyzdžių – Europos ir pasaulio cheminių medžiagų pramonės etikos sistema Responsible Care®, skirta visoje tiekimo grandinėje didinti cheminių medžiagų gamybos, tvarkymo ir naudojimo saugą.

(11) Žr. priedą.

(12) EUROFOUND (2019), Working conditions and workers’ health, Europos Sąjungos leidinių biuras, p. 51.

(13) OL C 288, 2017 8 31, p. 56.

(14) 2015 m. Europos darbo sąlygų tyrimas.

(15) EUROFOUND (2019), Working conditions and workers’ health, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(16) https://osha.europa.eu/en/tools-and-publications/publications/literature_reviews/promoting-occupational-safety-and-health-through-the-supply-chain/view.

(17) TDO (2019), The Threat of Physical and Psychosocial Violence and Harassment in Digitalized Work.

(18) EPSCO 9686/19, 2019 m. birželio 13 d.

PRIEDAS

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų (DTT 59 str. 3 dalis):

3.12 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Paaiškinimas

Bus pateiktas žodžiu.

Balsavimo rezultatai

Už	:	50
Prieš	:	86
Susilaikė	:	10

5.12 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Todėl svarbu optimizuoti vėžiu sergančių darbuotojų reabilitaciją ir grįžimą į darbą, siekiant padidinti šios pažeidžiamos grupės gerovę ir sumažinti socialinį ir finansinį vėžio poveikį Europos įmonėms ir plačiajai visuomenei. Reikia skatinti tinkamą grįžimo į darbą politiką, priemones, intervencinius veiksmus ir praktiką, kad darbo vietos išliktų tvarios. Darbuotojams, norintiems grįžti į darbą, reikėtų vykdyti tinkamus reabilitacijos procesus, įskaitant, pavyzdžiui, jų darbo vietos pritaikymą. „Sėkmingai įgyvendinti programas padeda teisinės galimybės dirbti ne visą darbo dieną ir paskatos darbdaviui remti“ (1) reabilitaciją ir grįžimą į darbą po vėžio diagnozės nustatymo. MVĮ turėtų būti padedama siekti lankstesnių darbo reikalavimų, kartu teikiant paramą ir informaciją šioje srityje.

Paaiškinimas

Vėžio poveikis žmogaus kasdieniam gyvenimui yra staigus ir sukrečiantis. Diagnozę paprastai lydi ilgalaikės nedarbingumo atostogos dėl medicininio gydymo ir funkcinių apribojimų. Nors per pastaruosius tris dešimtmečius vėžio gydymas apskritai patobulėjo ir bendras vėžį išgyvenusių asmenų skaičius didėja, daugelis nuo vėžio išgijusių žmonių pasibaigus gydymui jaučia ilgalaikius simptomus ir sutrikimus, pavyzdžiui, nuovargį. Šie simptomai ir sutrikimai gali turėti įtakos vėžį išgyvenusių asmenų darbingumui, todėl jiems sunkiau likti darbo rinkoje arba į ją grįžti. Moksliniai tyrimai rodo, kad dauguma vėžį išgyvenusių asmenų gali likti dirbti arba grįžti į darbą, tačiau jiems kyla 1.4 karto didesnė nedarbo grėsmė nei žmonėms, kuriems niekada nebuvo diagnozuotas vėžys. Akivaizdu, kad priemonės, praktika, politika ir intervenciniai veiksmai, kuriais siekiama skatinti reabilitaciją ir grįžimą į darbą, yra labai svarbūs.

Įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų (MVĮ), trūksta informacijos ir išteklių vėžiu susirgusių asmenų reabilitacijos ir grįžimo į darbą strategijoms ar programoms, ir tokioms įmonėms reikalinga parama ir švietimas. MVĮ grupei skirta Darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros informacija ir (arba) pagalba yra vertinga, nes MVĮ gali mokytis vienos iš kitų ir kartu lengviau gauti tokios rūšies pagalbą iš profesinės sveikatos tarnybų. Tačiau suinteresuotieji subjektai taip pat mano, kad maža MVĮ apimtis yra privalumas, nes tokios įmonės sukuria labiau į šeimą panašią aplinką, kuri gali būti palankesnė į darbą norintiems grįžti vėžiu sergantiems darbuotojams.

Balsavimo rezultatai

Už	:	49
Prieš	:	106
Susilaikė	:	10

(1) https://osha.europa.eu/en/tools-and-publications/publications/executive-summary-rehabilitation-and-return-work-after-cancer-0.

15.1.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/60

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Besikeičiantis darbo pasaulis ir ilgaamžiškumas/senėjanti visuomenė. Išankstinės sąlygos senėjantiems darbuotojams, kad jie galėtų išlikti aktyvūs naujajame darbo pasaulyje“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos prašymu)

(2020/C 14/08)

Pranešėjas Irinel Eduard FLORIA

Bendrapranešėjis Vladimír BÁLEŠ

ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos prašymas	Raštas, 2019 2 7
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis Tiriamoji nuomonė
Biuro sprendimas	2019 2 19
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2019 9 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 25
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	131/0/3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Komitetas palankiai vertina tai, kad ES pirmininkaujanti Suomija daug dėmesio skiria žmonių, įskaitant vyresnio amžiaus asmenis, gerovei, ir mano, kad tai yra teigiamas žingsnis siekiant geresnės demografinių tendencijų, darbo rinkos ir visuomenės pusiausvyros.

1.2.

Valstybės narės atkreipė dėmesį į visuomenės senėjimo klausimą ir pastaraisiais metais ėmėsi tam tikrų priemonių, tačiau šios priemonės yra pavienės ir jų poveikis dar neįvertintas. Be to, technologinės pažangos ir besikeičiančio darbo pobūdžio poveikis šį klausimą dar labiau apsunkina.

1.3.

Socialiniai partneriai, bendradarbiaudami su Vyriausybėmis, yra labai svarbus veiksnys sudarant palankias sąlygas įgyvendinti priemones įvairiais lygmenimis. Pilietinė visuomenė ir Europos socialiniai partneriai turėtų atlikti svarbų vaidmenį skatinant ilgesnį aktyvų profesinį gyvenimą.

1.4.

Politikos priemonės ir finansavimas ES lygmeniu galėtų padėti įveikti šias kliūtis, tačiau jais turės būti atsižvelgta į šalių demografinius, ekonomikos, užimtumo ir darbo sąlygų skirtumus. Valstybės narės turėtų pasinaudoti Europos fondais priemonėms finansuoti, o atsakomybę už ilgesnio profesinio gyvenimo skatinimą turėtų bendrai prisiimti Vyriausybės, įmonės ir pavieniai asmenys.

1.5.

Komisija remia valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama veiksmingai spręsti senėjimo problemą įvairiomis iniciatyvomis ir programomis (1).

1.6.

Reikia parengti išsamias strategijas, kuriomis būtų siekiama formuoti nacionalinę vyresnių žmonių aktyvumo politiką, nes demografinius ir užimtumo iššūkius galima išspręsti tik kompleksiškai. Siekiant spręsti vyresnių žmonių aktyvumo problemas pateikiamos šios konkrečios rekomendacijos:

1.6.1.

stiprinti socialinį dialogą ir visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą rengiant integruotas strategijas ir nacionalinę vyresnių žmonių aktyvumo politiką;

1.6.2.

plėtoti užimtumą ir įgūdžius pasitelkiant mokymąsi visą gyvenimą;

1.6.3.

skatinti dinamišką karjerą ir darbą;

1.6.4.

skatinti vyresnio amžiaus asmenų verslumą;

1.6.5.

kovoti su visų rūšių diskriminacija, ypač dėl amžiaus ir lyties;

1.6.6.

įgyvendinti žinių perdavimo ir dalijimosi iniciatyvas;

1.6.7.

užtikrinti lanksčias ir geresnes darbo sąlygas;

1.6.8.

skatinti kartų solidarumą ir keisti požiūrį į senėjimą.

1.7.

Visos priemonės turėtų būti nuolat stebimos ir reikėtų tinkamai įvertinti jų poveikį vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimui darbo rinkoje. Aiškiai suprasdamos šių priemonių poveikį valstybės narės turėtų paskatą skleisti geriausią patirtį vyresnių žmonių aktyvumo srityje ir ja dalytis.

2. Kontekstas

2.1.

Svarbiausias ES indėlis vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo srityje – Vienodo požiūrio direktyva (2), kuria daugelyje užimtumo sričių draudžiama diskriminacija dėl amžiaus. Vis dėlto, šia direktyva veiksmingai neišspręsta netiesioginės diskriminacijos dėl amžiaus darbo rinkoje problema, dėl kurios daugelis vyresnio amžiaus asmenų atgrasomi net nuo darbo paieškos.

2.2.

Europos lygmeniu strategijoje „Europa 2020“ didelis dėmesys skiriamas darbo vietų kūrimui ir nustatytas tikslas iki 2020 m. pasiekti visišką užimtumą. Nors strategija „Europa 2020“ netrukus baigs galioti, joje vyresnio amžiaus darbuotojams kaip atskirai kategorijai nebuvo skirta daug dėmesio. Europos socialinių teisių ramstis pakeitė požiūrį į vyresnių žmonių aktyvumą, nes jame nurodyta daugybė vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumui užtikrinti reikalingų aspektų. Vis dėlto Europos socialinių teisių ramsčiui reikalingas įgyvendinimo mechanizmas.

2.3.

Planuodama kitą ilgalaikį ES biudžetą, Komisija pasiūlė parengti Skaitmeninės Europos programą – šia ES programa būtų pirmiausia siekiama stiprinti ES strateginius skaitmeninius pajėgumus ir sudaryti palankesnes sąlygas plačiai diegti skaitmenines technologijas. Ši programa formuotų ir remtų Europos visuomenės ir ekonomikos skaitmeninę transformaciją ir užtikrintų, kad Europos piliečiai turėtų įgūdžių, kurie būtini norint pasirengti skaitmeninei transformacijai.

2.4.

ES visuomenės struktūra kinta ir per ateinančius dešimtmečius visuomenė vis labiau senės. Bendras ES gyventojų skaičius nuo 511 mln. 2016 m. padidės iki 520 mln. 2070 m., tačiau darbingo amžiaus gyventojų (15–64 metų) (3) skaičius dėl vaisingumo pokyčių, tikėtinos gyvenimo trukmės ir migracijos srauto dinamikos gerokai sumažės nuo 333 mln. 2016 m. iki 292 mln. 2070 m. (4). Prognozuojama, kad po 2070 m. ES gerokai (9,6 %) sumažės bendra darbo pasiūla 20–64 m. asmenims. Vyresnio amžiaus žmonių dalies ES visuomenėje padidėjimas neturėtų būti neapgalvotai prilyginamas atitinkamam naštos socialinės apsaugos sistemoms padidėjimui, pavyzdžiui, darant išvadą, kad esamos pensijų sistemos neturi ateities.

2.5.

Pagrindinis socialinės apsaugos sistemų finansavimo veiksnys yra ne demografinės, o ekonominės priklausomybės koeficientas. Be to, lemiama svarba tenka visos ekonomikos darbo našumo didinimui, nes našumas leidžia padidinti „pyragą“, kurį galima padalyti ne tik tarp darbuotojų, bet ir dirbantiems ir nedirbantiems žmonėms (5).

2.6.

Demografinis iššūkis taip pat gali būti vertinamas kaip galimybė padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą. Kadangi visuomenei senstant atsiras naujų prekių ir paslaugų rinkų, bendrovės turėtų įtraukti šį reiškinį į savo inovacijų strategijas, kad galėtų teikti novatoriškas paslaugas ir produktus (senjorų ekonomika).

2.7.

Numatoma, kad iki 2070 m. visoje ES tikėtina vyrų gyvenimo trukmė nuo gimimo padidės 7,8 metais, o moterų – 6,6 metais (6). Vis dėlto teigiamas ilgesnės gyvenimo trukmės ir sveikesnio gyvenimo pokytis nėra suderintas su jų profesinio gyvenimo trukme. Darbo vietų ir tinkamos aktyvios darbo rinkos politikos ir priemonių trūkumas, sveikatos problemos, reikiamų įgūdžių stoka, taip pat nepakankama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra – tai svarbios priežastys per anksti pasitraukti iš darbo rinkos. Be to, diskriminacija dėl amžiaus arba neigiami stereotipai taip pat daro poveikį ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos sprendimams.

2.8.

Reikėtų atsižvelgti į lyčių aspektą, susijusį su vyresnio amžiaus darbuotojų darbo vietomis ir darbo sąlygomis. Per pastarąjį dešimtmetį „pusiau“ išėjimo į pensiją tendencija dar labiau paplito tarp moterų nei tarp vyrų (7).

2.9.

Dėl to, kad aktyviems asmenims tenka didelis krūvis, gali susiformuoti stigmatizuojantis požiūris į vyresnio amžiaus asmenis ir jie gali būti laikomi našta. Tačiau stigmatizavimas neapsiriboja socialinėmis grupėmis, jis taip pat būdingas tam tikriems darbdaviams, kurie gali manyti, kad vyresnio amžiaus darbuotojams ir pensininkams stinga energijos, juos sudėtinga apmokyti ir jie netinkami darbui.

2.10.

Būtina kovoti su vyresnio amžiaus darbuotojų diskriminacija ir neigiamais stereotipais. Vyresnio amžiaus darbuotojai nebūtinai mažiau našūs už jaunesnius darbuotojus, tačiau jie turi kitokių gebėjimų ir kompetencijos, o didžiausias jų pranašumas – profesinės žinios ir patirtis.

3. Bendrosios pastabos dėl vyresnio amžiaus asmenų naudojimosi technologijomis

3.1.

Ketvirtoji pramonės revoliucija ir sparti naujų technologijų plėtra ir integracija visuomenėje ir pramonėje šiuo metu daro precedento neturintį poveikį darbo rinkai. Įvairias fizines ir kognityvines užduotis vis dažniau atlieka mašinos ir algoritmai, o kai kuriais atvejais jos netgi visiškai automatizuojamos. Be to, šių naujų technologijų įtraukimas į verslo modelius įvairiose pramonės šakose sukuria daug naujų darbo vietų ir iš naujo apibrėžia daugybės kitų darbo vietų funkcijas. Šie pokyčiai rodo, kad artimiausiais metais pasaulio ir regionų darbo rinkos neišvengiamai labai pasikeis.

3.2.

Technologinė pažanga daro didelį poveikį ekonomikai apskritai ir daro didelį spaudimą darbo rinkai, nes darbdaviai galės kai kuriuos esamus darbuotojus pakeisti technologijomis (kai įmanoma), tam tikriems darbuotojams reikės persikvalifikuoti, kad galėtų atlikti naujus darbus ir reikės ieškoti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, gebančių diegti, naudoti ir pritaikyti technologijas. Šiuo atžvilgiu vyresnio amžiaus darbuotojai taps dar vertingesni.

3.3.

Technologijų įsisavinimas suteikia vyresniems žmonėms galimybę tapti interneto pasaulio dalimi ir pasinaudoti visa jo teikiama nauda. ES 87 % 75 metų amžiaus ir vyresnių žmonių niekada nebuvo prisijungę prie interneto (8). Vyresnio amžiaus piliečiai gali nežinoti skaitmeninės žiniasklaidos terminų ir sąvokų, kai kurie jų dažnai turi fizinių problemų, pvz., regos ar klausos sutrikimų, taip pat jie nepakankamai supranta technologijas ar nėra su jomis susipažinę. E. atskirtis yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių didinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumo lygį, ir kad reikėtų imtis konkrečių iniciatyvų siekiant ugdyti vyresnių žmonių IRT įgūdžius (9).

4. Valstybių narių taikomos vyresnių žmonių aktyvumo skatinimo priemonės

4.1.

Kelios Europos Sąjungos šalys parengė strategijas, į kurias įtrauktos politikos priemonės, kuriomis siekiama skatinti ilgesnį profesinį gyvenimą (10). Kadangi šios nacionalinės iniciatyvos paprastai rengiamos konsultuojantis su socialiniais partneriais ir pagal jas numatomos daugiametės programos, skirtos numatyti ir valdyti visuomenės senėjimą, jos galėtų būti naudingos rengiant ir įgyvendinant integruotą požiūrį į vyresnių žmonių aktyvumą.

4.2.

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) atliktas tyrimas (11) rodo, kad kai kurios šalys taiko nacionalines vyresnių žmonių aktyvumo strategijas ir jos padėjo geriau suvokti demografines problemas. Iš nacionalinių ataskaitų peržiūros matyti, kad šalių aktyvios darbo rinkos politikos priemonės padėjo skatinti vyresnio amžiaus darbuotojų įgūdžių ugdymą ir didinti jų užimtumą, tačiau trūksta informacijos apie šių darbo vietų kokybę ir tvarumą. Dauguma iniciatyvų iki šiol buvo orientuotos į taisomąsias priemones, kaip antai darbo užmokesčio subsidijų už vyresnio amžiaus darbuotojų įdarbinimą teikimas, vidutinio pensinio amžiaus didinimas ir ankstyvo išėjimo į pensiją ribojimas. Reikia nuodugniai apsvarstyti tokias priemones ir išanalizuoti jų poveikį ekonomikai ir visuomenei, tačiau jų gali nepakakti, kad vyresnio amžiaus darbuotojai sėkmingai pratęstų savo profesinį gyvenimą.

4.3.

Kalbant apie veiksmingumą, apskritai manoma, kad šios priemonės ir programos buvo sėkmingos, nors dauguma jų nebuvo oficialiai įvertintos. Todėl Komitetas pabrėžia, kad svarbu išnagrinėti ir įvertinti priemonių poveikį vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimui darbo rinkoje.

5. Konkrečios rekomendacijos, skirtos spręsti vyresnių žmonių aktyvumo problemas

5.1.

Toliau nurodomos priemonės, kuriomis siekiama remti vyresnių žmonių aktyvumo darbotvarkę Europos Sąjungoje:

5.2.

Socialinio dialogo stiprinimas ir visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo didinimas rengiant integruotas strategijas ir nacionalinę vyresnių žmonių aktyvumo politiką. Siekiant skatinti ilgesnį aktyvų profesinį gyvenimą Vyriausybės, darbdaviai, NVO, profesinės sąjungos ir patys darbuotojai turi sutelkti atsakomybę ir pastangas. Visų lygmenų suinteresuotieji subjektai turi atlikti svarbų vaidmenį rengiant, vykdant derybas, įgyvendinant ir vertinant priemones, skirtas pritaikyti darbo sektorių taip, kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų ilgiau likti aktyvūs darbo rinkoje. Tačiau šiais veiksmais vyresnio amžiaus žmonėms neturėtų būti daromas spaudimas arba nebegalintys ilgiau dirbti žmonės neturėtų dėl to nerimauti.

5.3.

Įsidarbinamumo ir įgūdžių ugdymo gerinimas pasitelkiant mokymąsi visą gyvenimą – tai svarbi politikos priemonė, kuria siekiama, kad vyresnio amžiaus darbuotojai liktų darbo rinkoje, nes su amžiumi mažėja darbuotojų dalyvavimas mokymuose ir bedarbiais likusiems vyresnio amžiaus darbuotojams sudėtinga rasti naują darbą. Įrodyta, kad mokymasis visą gyvenimą ir suaugusiųjų švietimas didina ne tik ekonominį dalyvavimą, bet ir gerina gyvenimo kokybę, sveikatą ir gebėjimą prisitaikyti. Mokymasis visą gyvenimą ir vyresnių žmonių aktyvumas turėtų būti skirtas ne tik dabartiniams vyresnio amžiaus darbuotojams, tikslinės iniciatyvos turėtų būti skirtos ir jaunimui, ir (arba) studentams ir netgi vaikams, kad būtų didinamas informuotumas apie darbo vietos ateitį ir mokymosi visą gyvenimą svarbą.

5.3.1.

Įsidarbinamumo ir įgūdžių ugdymo gerinimą pasitelkiant mokymąsi visą gyvenimą būtų galima pasiekti šiomis priemonėmis:

5.3.1.1.

užtikrinti viešąjį finansavimą ir skirti reikiamų išteklių aktyviai darbo rinkos politikai įgyvendinti, kad vyresnio amžiaus nedirbantys asmenys būtų reintegruoti į darbo rinką, įskaitant patarimų ir paramos teikimą darbo ieškantiems asmenims, taip pat sumažinti ilgalaikio nedarbo riziką;

5.3.1.2.

stiprinti valstybinių užimtumo tarnybų vaidmenį siekiant teikti visas konsultacijų ir pagalbos paslaugas ieškantiesiems darbo ir jiems pritaikytas įdarbinimo paslaugas (pavyzdžiui, valstybės remiamas užimtumas, parama ir konsultacijos pereinamuoju laikotarpiu ir pelno nesiekiantys socialiniai projektai) ir prevencijos bei reabilitacijos priemones, kuriomis būtų remiama reintegracija;

5.3.1.3.

remiantis kolektyviniais susitarimais arba įstatymais padėti įmonėms pradėti taikyti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą tęstinio mokymo programose (pavyzdžiui, paskatos pirmiausia žemos kvalifikacijos darbuotojams aktyviau dalyvauti tęstinio mokymosi darbe programose, reikiamo finansavimo teikimas siekiant gerinti 45 metų ir vyresnio amžiaus grupės asmenų kvalifikaciją, ir mokymosi atostogas reglamentuojančių teisės aktų tobulinimas);

5.3.1.4.

stiprinti NVO vaidmenį remiant suaugusiųjų mokymosi programas ir sudaryti joms galimybes tapti partnerėmis su Vyriausybėmis įgyvendinant plataus masto švietimo iniciatyvas, skirtas vyresnio amžiaus žmonėms;

5.3.1.5.

didinti vyresnio amžiaus asmenų galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis, taip pat pritaikant įrangą ir programinę įrangą konkretiems jų poreikiams (pvz., daugiakalbė programinė įranga), teikti prieigą prie interneto kaip teisę į universaliąją paslaugą, teikiamą taikant prieinamos kainos kriterijų;

5.3.1.6.

suteikti daugiau galimybių mokytis, naudotis Europos socialiniu fondu ir sutelkti dėmesį į universaliųjų įgūdžių, „mokymosi mokytis“ gebėjimų ir vyresnių nei 45 metų amžiaus žmonių grupių IRT įgūdžių ugdymą;

5.3.1.7.

pripažinti oficialiai arba neoficialiai įgytus naujus įgūdžius, suteikiant pažymėjimus ir kvalifikaciją;

5.3.1.8.

vykdyti jaunimui, studentams ir vaikams skirtas sąmoningumo didinimo kampanijas, susijusias su mokymosi visą gyvenimą svarba, atsižvelgiant į darbo ateitį ir vyresnių žmonių aktyvumą;

5.3.1.9.

didinti ES valstybių narių pajėgumą rinkti, analizuoti ir aiškinti statistinius duomenis, susijusius su darbo rinkos tendencijomis, vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygiu, žmonių gebėjimų trūkumu, taip pat su kitais pokyčiais visuomenėje;

5.4.

taip pat reikėtų daug dėmesio skirti dinamiškos karjeros ir dinamiško darbo skatinimui. Mokymasis visą gyvenimą ir didesnė tikėtina gyvenimo trukmė reikš, kad žmonės per savo gyvenimą išbandys daugiau nei vieną profesinės karjeros sritį. Numatyta, kad per profesinį gyvenimą žmonės išeis ne vienų kūrybinių atostogų ar praleis kelerius metus mokydamiesi, persikvalifikuodami ir keliaudami.

5.4.1.

Šiuo atžvilgiu įgyvendinant pagrindines dinamiškos karjeros ir dinamiško darbo skatinimo iniciatyvas reikėtų:

5.4.1.1.

numatyti naujas darbo vietas ir karjeros galimybes, kuriomis darbuotojai galėtų pasinaudoti per savo gyvenimą;

5.4.1.2.

gerinti valstybinių užimtumo tarnybų teikiamas konsultacijas karjeros klausimais, kuriose darbuotojams būtų patariama dėl sudėtingo nuolatinio įgūdžių gerinimo ir persikvalifikavimo proceso;

5.4.1.3.

teikti mokesčių paskatas įmonėms investuoti į darbuotojų mokymosi ir tobulinimosi visą gyvenimą programas, taip pat į vyresnio amžiaus darbuotojų pritraukimą ir įdarbinimą;

5.4.1.4.

organizuoti darbo ir karjeros muges, vyresnių nei 50 m. amžiaus žmonių diskusijų grupes ir kurti vyresnio amžiaus žmonėms skirtas darbo biržas;

5.4.1.5.

steigti vyresnio amžiaus darbuotojų darbo grupes, kurios rengtų patyrusių vyresnio amžiaus žmonių pritraukimo ir išlaikymo darbo rinkoje strategijas.

5.5.

Vyresnio amžiaus žmonių verslumo skatinimas – tai veiksmingas būdas pailginti darbingą amžių, sumažinti vyresnio amžiaus žmonių nedarbą ir didinti jų socialinę įtrauktį. Daug vyresnio amžiaus žmonių gali norėti išlikti ekonomiškai aktyvūs ir pasirinkti savarankišką darbą kaip alternatyvą organizuotam užimtumui. Vyresnio amžiaus žmonių verslumas iš tiesų yra nuolatinis Europos Komisijos, kuri parengė keletą šios srities iniciatyvų, rūpestis (12).

5.5.1.

Tokį verslumą būtų galima skatinti įgyvendinant politiką, kuria siekiama:

5.5.1.1.

rengti mokymus, kuruoti ir konsultuoti siekiant ugdyti verslumo įgūdžius ir skatinti vyresnio amžiaus asmenis, norinčius pradėti verslą, ir remti tuos, kurie jau užsiima tokia veikla;

5.5.1.2.

remti verslo tinklų kūrimą suteikiant fizines ir virtualias vietas, kuriose vyresnio amžiaus verslininkai, institucijos ir jauni verslininkai galėtų susitikti ir nagrinėti galimus būdus, kaip bendradarbiauti ir skatinti kartų mainus;

5.5.1.3.

užtikrinti galimybę pasinaudoti finansavimo, teikiamo pradedant verslą, schemomis ir teikti mažesnių palūkanų paskolų, skirtų naujoms įmonėms kurti, garantijas;

5.5.1.4.

kurti Europos paramos programas, skirtas skatinti vyresnio amžiaus žmonių verslumą;

5.5.1.5.

vykdyti informuotumo didinimo kampanijas apie vyresnio amžiaus žmonių verslumo naudą visuomenei ir visai ekonomikai, taip pat ir patiems vyresnio amžiaus žmonėms.

5.6.

Darbdaviai vis dažniau mano, kad vyresnio amžiaus darbuotojai yra lojalūs, patyrę, patikimi ir labai prisirišę prie savo darbo. Tačiau vis dar esama išankstinių nuostatų, kad jie nesuinteresuoti tobulinti savo įgūdžius ir nėra pasirengę pokyčiams. Išankstinis nusistatymas, kad vyresnio amžiaus darbuotojai dirba prasčiau nei jauni darbuotojai, pasirodė esąs neteisingas, o jei jie ir yra mažiau produktyvūs, paprastai taip yra dėl to, kad jie nebuvo apmokyti. Nors vyresnio amžiaus darbuotojai gali turėti mažiau fizinių ar kognityvinių gebėjimų, jie šiuos trūkumus kompensuoja savo ilgamete darbo patirtimi. Panašūs tyrimai parodė, kad moterys diskriminaciją dėl amžiaus patiria šiek tiek dažniau nei vyrai.

5.6.1.

Kovojant su diskriminacija dėl amžiaus ir lyties reikėtų:

5.6.1.1.

priimti griežtesnius teisės aktus, kuriais būtų kovojama su visų rūšių diskriminacija;

5.6.1.2.

atlikti mokslinius tyrimus siekiant nustatyti, ar žemas vyresnio amžiaus žmonių užimtumo lygis yra diskriminacijos darbo rinkoje pasekmė;

5.6.1.3.

planuoti iniciatyvas ir kampanijas, susijusias su moterų kvalifikacijos kėlimu siekiant palengvinti jų grįžimą į darbą po pertraukos;

5.6.1.4.

skatinti įdarbinimą atsižvelgiant į reikalingus įgūdžius ir atranką pagal nuopelnus;

5.6.1.5.

sprendimus dėl atleidimo iš darbo grįsti objektyviais, su darbu susijusiais kriterijais, siekiant užtikrinti, kad nebūtų prarasti reikalingi įgūdžiai ir kad išėjimo į pensiją sistemos būtų taikomos sąžiningai.

5.7.

Dėmesį taip pat reikėtų skirti žinių perdavimo ir (arba) dalijimosi jomis iniciatyvų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į demografinius pokyčius, sudėtinga nustatyti veiksmingus būdus, kaip iš kartos į kartą perduoti žinias ir patirtį. Viena vertus, jaunosios kartos žinių perdavimas senajai kartai atlieka svarbų vaidmenį skatinant kartų tarpusavio supratimą ir vyresnio amžiaus darbuotojų persikvalifikavimą. Kita vertus, senosios kartos žinių perdavimas jaunajai kartai gali išsaugoti vyresnio amžiaus darbuotojų gebėjimus ir vyresnio amžiaus darbuotojams bei pensininkams suteikti prasmę ir tikslą, kad jie išvengtų socialinės atskirties.

5.7.1.

Įgyvendinant žinių perdavimo ir (arba) dalijimosi jomis iniciatyvas reikėtų:

5.7.1.1.

skatinti vyresnių ir jaunesnių darbuotojų nuolatinės mentorystės ir atvirkštinės mentorystės santykius, prireikus daugiausia dėmesio skiriant IT ir skaitmeniniams, universaliesiems ir bendravimo su klientais įgūdžiams;

5.7.1.2.

įgyvendinti mokymo programas, kuriose instruktorių pareigas eina vyresnio amžiaus darbuotojai, pvz., mokymus darbo vietoje, mokymąsi klasėje, simuliatorius, e. mokymąsi, per kuriuos įgytus gebėjimus jaunesnio amžiaus darbuotojai pritaikytų praktiškai ir teiktų grįžtamąją informaciją;

5.7.1.3.

kurti žinių tinklus ir praktikos bendruomenes;

5.7.1.4.

naudoti žinių valdymo sistemas vyresnio amžiaus darbuotojų žinioms užfiksuoti ir išsaugoti;

5.7.1.5.

taikyti informuotumo didinimo priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į vyresnio amžiaus darbuotojų patirtį ir skatinti per visą profesinį gyvenimą įgytų profesinių įgūdžių perdavimą jaunesnio amžiaus darbuotojams, įskaitant įvairias galimybes užtikrinti įvairaus amžiaus darbuotojų pusiausvyrą darbo grupėse;

5.7.1.6.

bendradarbiauti su švietimo įstaigomis ar valstybinėmis užimtumo tarnybomis siekiant palengvinti patekimą į darbo rinką ir perėjimą į kitas darbo vietas.

5.8.

Skatinti vyresnio amžiaus darbuotojus likti aktyviems darbo rinkoje taip pat galima sudarant lanksčias ir geresnes darbo sąlygas, kad būtų užtikrinta profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Vis dėlto lanksti darbo tvarka turėtų būti įgyvendinama atsargiai, kad būtų užkirstas kelias galimam piktnaudžiavimui.

5.8.1.

Šie klausimai turėtų būti sprendžiami per socialinį dialogą ir kolektyvines derybas, taip pat lygmeniu, kuris yra arčiausiai konkrečios situacijos. Turėtų būti užtikrinama teisė grįžti prie pradinio darbo modelio ir įgyvendinant šią tvarką reikėtų atsižvelgti tiek į darbdavių, tiek į darbuotojų poreikius (13).

5.8.2.

Jei siekiama padidinti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo darbo rinkoje lygį, būtina užtikrinti, kad žmonės galėtų dirbti ilgiau. Norint padidinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumo lygį nepakanka vien tik pastangų išlaikyti juos sveikus ir darbingus, o jų darbą patrauklų darbdaviui. Esamos darbo vietos turi tapti patrauklesnės vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl darbo kokybė iš esmės lemia, ar vyresnio amžiaus darbuotojai grįžta į savo darbo vietą darbo rinkoje ir ar joje pasilieka.

5.8.3.

Taikant lanksčias ir geresnes darbo sąlygas reikėtų:

5.8.3.1.

skatinti sveikatą stiprinančius darbo laiko modelius, dėl kurių sektorių ir įmonių lygmeniu derasi socialiniai partneriai ir kurie taikomi per visą karjeros laikotarpį (pvz., nemokamos metinės atostogos, mokymosi atostogos), siekiant remti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

5.8.3.2.

taikyti lanksčias sąlygas vyresnio amžiaus darbuotojams, pvz., lanksčias darbo valandas, trumpesnes darbo savaites, nuotolinį darbą, darbą ne visą darbo dieną ir laipsniško darbo nutraukimo programą;

5.8.3.3.

sukurti Europos paramos programą, pagal kurią darbdaviai vyresnio amžiaus darbuotojams galėtų taikyti lanksčias sąlygas;

5.8.3.4.

užtikrinti, kad darbdaviai, kurie tam tikrose darbo vietose dirbantiems vyresnio amžiaus darbuotojams taiko lanksčias darbo sąlygas, galėtų išsakyti savo nuomonę rengiant politiką;

5.8.3.5.

pritaikyti esamas sveikatos ir priežiūros sistemas, kad jos atitiktų būsimus reikalavimus. Nacionaline politika ir socialinių partnerių iniciatyvomis buvo skiriama daug dėmesio „gebėjimo dirbti“ sąvokos populiarinimui;

5.8.3.6.

pritaikyti darbo vietas, darbo sąlygas ir darbo aplinką įvairaus amžiaus darbuotojams (ypač pavojingo darbo atvejais), kartu atsižvelgiant į tai, kad dėl darbo sudėtingumo gali būti nustatyti apribojimai, ir užtikrinti, kad šie apribojimai būtų tinkamai stebimi ir valdomi;

5.8.3.7.

nustatyti veiksmingas prevencijos strategijas ir atlikti rizikos vertinimą atsižvelgiant į galiojančias teisines prievoles.

5.9.

Skatinti kartų solidarumą ir keisti požiūrį į senėjimą būtų galima imantis šių veiksmų:

5.9.1.

rengiant ir įgyvendinant informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas apie demografinius pokyčius ir kovos su diskriminacija praktiką, siekiant skatinti keisti požiūrį į vyresnio amžiaus darbo jėgą ir svarbą ilgiau likti darbe. Šias kampanijas turėtų remti visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant įmones, Vyriausybines įstaigas, NVO ir kitus suinteresuotuosius subjektus;

5.9.2.

populiarinti senjorų ekonomikos sąvoką ir su ja susijusias galimybes bei naudą.

2019 m. rugsėjo 25 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) 2012-ieji – Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metai (vertinimo ataskaita), Europos Komisija, 2014 m.

(2) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).

(3) https://data.oecd.org/pop/working-age-population.htm.

(4) 2018 m. senėjimo ataskaita. Ekonomikos ir biudžeto prognozės 28-ioms ES valstybėms narėms (2016–2070 m.), Europos Komisija, 2018 m.

(5) Darbo ateitis: gyvenimo ciklo požiūris. Europos Komisija, 2018 m.

(6) 2018 m. senėjimo ataskaita. Ekonomikos ir biudžeto prognozės 28-ioms ES valstybėms narėms (2016–2070 m.), Europos Komisija, 2018 m.

(7) A gender perspective on older workers’ employment and working conditions, Patricia Vendramin ir Gerard Valenduc, 2014 m.

(8) Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės statistika. Namų ūkiai ir pavieniai asmenys, Eurostatas, 2018 m.

(9) OL C 228, 2009 9 22, p. 24.

(10) https://www.oecd.org/els/emp/ageingandemploymentpolicies.htm.

(11) „Vyriausybių ir socialinių partnerių vaidmuo siekiant išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus darbo rinkoje“, EUROFOUND, 2013 m.

(12) https://ec.europa.eu/growth/smes/promoting-entrepreneurship/we-work-for/seniors_lt.

(13) OL C 129, 2018 4 11, p. 44.

15.1.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/67

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Žuvininkystės socialinis aspektas“

(tiriamoji nuomonė)

(2020/C 14/09)

Pranešėjas Gabriel SARRÓ IPARRAGUIRRE

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2019 3 27
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 5 14
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2019 9 4
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 25
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	137/0/1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Siekiant tvaraus konkurencingumo reikia atsižvelgti į du naujus aspektus – aplinkos ir socialinį (1). EESRK mano, kad formuojant žuvininkystės politiką būtina ne tik remtis perspektyvomis aplinkos apsaugos srityje, bet ir atsižvelgti į visuotinę žvejybos svarbą, jos poveikį likusiai ekonomikai ir vaidmenį užtikrinant saugią laivybą, tiekiant sveikus ir visaverčius maisto produktus, taip pat išsaugant gyventojų skaičių pažeidžiamose vietovėse (2). EESRK pabrėžia mažos apimties žvejybos svarbą ir būtinybę užtikrinti palankią verslo aplinką, kad šis sektorius galėtų veikti tvariai ir ir užtikrinti darbo vietas, kurios yra ypač svarbios daugelyje pakrantės bendruomenių. Siekiant lyčių lygybės, reikia geriau pripažinti moterų vaidmenį ir jų indėlio svarbą.

1.2.

EESRK rekomenduoja užtikrinti, kad būtų nuosekliai taikomos jūros biologinių išteklių išsaugojimo priemonės ir saugumo taisyklės, taip pat sudaromos darbo jūroje sąlygos, šiuo tikslu atliekant poveikio vertinimus, susijusius su: i) užimtumu, ii) darbo užmokesčiu, iii) žvejybos laivų statyba ir jų tinkamumu plaukioti, iv) deramomis gyvenimo ir darbo sąlygomis ir v) žvejų įgūdžių tobulinimu bei sertifikavimu. Be to, jis prašo geriau koordinuoti atskirus viešųjų administravimo institucijų departamentus ir tarnybas visais lygmenimis, siekiant užtikrinti visapusišką sektoriaus valdymą.

1.3.

EESRK ragina Europos Komisiją, įgyvendinant savo darbo programą, parengti pasiūlymą dėl direktyvos, kuriuo į Sąjungos acquis būtų įtraukta Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos suderintos darbuotojų rengimo ir sertifikavimo taisyklės ir padidintas jūrų saugumas žuvininkystės srityje.

1.4.

EESRK ragina visas institucijas ir socialinius subjektus skatinti žvejybos, kaip profesinės karjeros galimybių ir darbo vietų šaltinio tiek absolventams, tiek įgulos nariams, įvaizdžio gerinimą ir spręsti daugeliui žvejų bendruomenių ir mažesnių uostamiesčių būdingą socialinio nepritekliaus ir prastų gyvenimo ir darbo sąlygų problemą.

1.5.

EESRK ragina Europos Komisiją pasiūlyti konkrečius pagrindinio bendros žuvininkystės politikos reglamento pakeitimus, kad, turint omenyje patobulintas gyvenimo žvejybos laivuose sąlygas ir didesnį šių laivų saugumą, apskaičiuojant žvejybos pajėgumus nebūtų atsižvelgiama į priemones, susijusias su bendrąja laivų talpa ir galia (3).

1.6.

EESRK skatina valstybes nares ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 188, įgyvendinant priemones, kurių reikia norint ją teisingai perkelti į nacionalinę teisę, deramam jos taikymui užtikrinti, ir prireikus perduoti klasifikavimo įmonėms sertifikatų tikrinimo ir išdavimo įgaliojimus, taip sprendžiant esamas problemas, susijusias su šių funkcijų koordinavimu tam tikrose šalyse.

1.7.

EESRK primena valstybėms narėms, kad iki 2019 m. lapkričio 15 d. jos turi į savo nacionalinę teisę perkelti Direktyvą (ES) 2017/159 (4), kuria TDO konvencija Nr. 188 įtraukiama į Sąjungos teisyną. Be to, Komitetas primygtinai ragina Komisiją kuo skubiau pateikti papildomą pasiūlymą dėl direktyvos, kuris apimtų nuostatas dėl kontrolės ir atitikties užtikrinimo, kaip ir jūrų transporto atveju, kad būtų nustatyta suderinta patikrinimų tvarka.

1.8.

EESRK rekomenduoja kuo labiau suderinti žuvininkystės ir prekybos politiką. Taigi šalims, kurios vykdo neteisėtą žvejybą ir rimtai pažeidžia darbuotojų teises, neturėtų būti sudarytos lengvatinės sąlygos patekti į Sąjungos rinką. Šiomis aplinkybėmis priemonės, susijusios su muitų tarifų lengvatomis ir autonominėmis kvotomis, taip pat neturėtų būti taikomos šiose šalyse pagamintiems produktams.

2. Įžanga ir bendrosios aplinkybės

2.1.

Žvejyba – kultūros požiūriu itin svarbi tradicinė veikla, kuria užsiima dauguma Europos Sąjungos pakrančių bendruomenių. Tai yra gyvybiškai svarbus maisto ir mitybos, užimtumo, prekybos, ekonominės gerovės ir poilsio šaltinis. Negalima paneigti, jog žuvų ir aplinkos išteklius atkurti reikia kuo skubiau, tačiau, kaip EESRK yra pabrėžęs ankstesnėse nuomonėse, daugelį metų visos tarptautinės pastangos buvo dedamos siekiant užtikrinti aplinkos tvarumą, mažai dėmesio skiriant ekonominiam aspektui ir dar mažiau – socialiniams klausimams ir saugiai laivybai.

2.2.

Tačiau, nepaisant technologijų pažangos, žvejyba ir toliau laikoma itin rizikinga veikla, turint omenyje tokius veiksnius kaip klimato sąlygos, fiziniai reikalavimai ir nuolat kintanti darbo aplinka. Tai savo ruožtu patvirtina statistiniai duomenys, iš kurių matyti, kad žvejyba, palyginti su kitais sektoriais, yra pavojinga veikla. Remiantis Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) paskelbtais statistiniais duomenimis apie jūrų sektoriuje užfiksuotus nelaimingus atsitikimus darbe (5), vien Europos Sąjungoje 2011–2017 m. laikotarpiu jūroje dingo beveik 120 žvejybos laivų. 2016 m. buvo itin nesėkmingi – pranešta apie beveik 525 nelaimes ir nelaimingus atsitikimus jūroje, kurių metu žuvo 55 žvejai, 30 patyrė sunkius sužalojimus, dar 184 buvo sužeisti, o 14 laivų dingo jūroje. Iš to matyti, kad vis dar daug žvejų sunkiai susižeidžia ar net žūsta dirbdami jūroje, kad užsidirbtų pragyvenimui ir padėtų visuomenei tiekdami maisto produktus.

2.3.

Neatsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, EMSA ataskaitoje pabrėžiama, kad 63 % žvejybos laivuose nutikusių nelaimingų atsitikimų įvyko dėl žmonių klaidų, daugeliu atvejų (65 %) vykdant žvejybos veiklą. Iš šių duomenų matyti, kad būtina mokyti įgulos narius ir tobulinti jų įgūdžius visame žuvininkystės sektoriuje, o ne vien tik 24 metrų ilgio ir ilgesniuose laivuose dirbančius asmenis. Savarankiškai dirbantiems žvejams ir mažų laivų savininkams, kurie dirba kartu su savo įgula, reikia suteikti galimybę pasinaudoti mokymu ne tik kaip savo amato žinovams, bet ir kaip verslo vadybininkams.

2.4.

Nuo 2008 m. etato ekvivalentais išreikštas bendras užimtumo lygis ES laivyne vidutiniškai sumažėjo 1,3 % (6) – taip iš dalies nutiko dėl to, kad sumažėjo laivyno pajėgumai. Iš tiesų, nors ES ir išsiplėtė, 2018 m. laivų skaičius ES siekė 81 644, t. y. 22 203 laivais mažiau nei 1996 m. Iš jų tik 65 400 laivų yra toliau naudojami.

2.5.

Neatsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, vidutinis darbo užmokestis už etato ekvivalentą kasmet didėjo po 2,7 % Iš ES laivyno ekonominės veiklos rezultatų matyti, kad grynasis pelnas nemažėja – 2016 m. jis buvo rekordiškai didelis ir siekė 1,3 mlrd. EUR (7). Šiuos gerus rezultatus visų pirma lemia konkurencingos pirminio pardavimo kainos, nedidelė degalų kaina, didesnis laivų eksploatavimo efektyvumas ir išaugęs tam tikrų svarbių atsargų kiekis. Tačiau reikėtų patikslinti, kad iš duomenų matyti, jog 2016 m. penkių valstybių narių laivynai patyrė grynųjų nuostolių (Kroatijos, Kipro, Suomijos, Lietuvos ir Maltos). Duomenys taip pat rodo, kad pakrantės laivyno grynasis pelnas 2016 m. buvo 132 mlrd. EUR – gerokai daugiau, palyginti su 2015 m. (+ 36 %). Tačiau 2016 m. šis laivyno segmentas patyrė grynųjų nuostolių septyniose valstybėse narėse.

2.6.

Nepaisant šios teigiamos tendencijos ir palankių socialinių susitarimų bei pastangų didinti darbo užmokestį ir gerinti gyvenimo laivuose sąlygas, patogumą ir telekomunikacijas, jaunimui žvejyba ir toliau atrodo nepatraukli. Viena vertus, dėl to, kad veikla vykdoma nepalankioje gamtos aplinkoje, kita vertus, dėl negalėjimo tinkamai suderinti darbą laive ir šeimos gyvenimą arba todėl, kad buvo nepakankamai informuota apie minėtus patobulinimus; tai patvirtina ir tai, kad net per pastarųjų metų ekonomikos krizę į sektorių nepavyko pritraukti jaunesnių asmenų. Nėra daug būsimų, savo įmones kuriančių verslininkų, kurie rinktųsi žvejo profesiją; kai kuriose šalyse nedidelio laivo savininkas neturi galimybės išeiti į priešlaikinę pensiją, nors ir dirba tokiomis pat sunkiomis sąlygomis kaip jo darbuotojai. Socialiniai klausimai neapsiriboja vien tik žvejybos sąlygomis laive. Taip pat reikia pagerinti gyvenimo sąlygas krante. Kai kurie tyrimai parodė, kad žvejų bendruomenėse ir mažesniuose uostamiesčiuose dažnai susiduriama su dideliu skurdu, trūksta viešųjų paslaugų, o gyvenimo sąlygos yra prastos. Be to, nepakankamai vertinamas moterų, ypač veiklą vykdyti padedančių sutuoktinių, vaidmuo. Šiems socialiniams aspektams ištirti reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų.

2.7.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komitetas primygtinai ragina Europos Komisiją skatinti diegti, siūlyti ir pranešti apie priemones, kuriomis ne tik būtų užtikrinamas jūrų saugumas ir deramos darbo sąlygos, bet ir būtų pritraukiama kvalifikuotos darbo jėgos, reikalingos Europos strateginiam sektoriui išsaugoti ir vystyti.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK ragina užtikrinti atsakingą ir įtraukią bendrą žuvininkystės politiką. Todėl turi būti taikomos nuoseklios jūrų biologinių išteklių išsaugojimo priemonės, kuriomis jokiu būdu neturi būti pažeidžiamos deramos darbo ir gyvenimo žvejybos laivuose sąlygos, saugumas jūroje, taip pat žvejų rengimo ir jų įgūdžių tobulinimo sąlygos. Nors ir neįmanoma panaikinti pavojų pačioje jūroje, vis dėlto galima sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką ir pagerinti sąlygas laive, kompetentingoms institucijoms pasiekus susitarimą dėl žvejybos pramonės reguliavimo ir didesnio jos saugumo užtikrinimo.

3.2.

EESRK primena visoms valstybėms narėms ir Europos Sąjungai, kad jos yra pasirašiusios Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), kuria vėliavos valstybės įpareigojamos užtikrinti jūrų saugumą savo nacionalinės teisės aktais, kurie turi būti grindžiami tarptautiniu mastu patvirtintomis taisyklėmis, nors vėliavos valstybės, žinoma, taip pat gali pradėti taikyti savo priemones, skirtas užtikrinti saugumą jūroje. Nors valstybės narės labai rimtai atsižvelgė į savo įpareigojimą užtikrinti jūrų transporto sektoriaus socialinio aspekto reguliavimą (iš dalies dėl Sąjungos pastangų teisėkūros srityje), tarptautinių konvencijų dėl žvejybos jūroje saugumo ir darbo laivuose sąlygų ratifikavimo rodikliai ir toliau išlieka labai žemi.

3.3.

Todėl Komitetas pabrėžia, kad būtina ir toliau skatinti taikyti esamas tarptautines teisėkūros priemones, pavyzdžiui, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 188, kuria reguliuojamos socialinės sąlygos žvejybos laivuose, Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) susitarimą dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, Keiptauno susitarimą dėl žvejybos laivų saugumo ir 1995 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) priimtą tarptautinę konvenciją dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW-F).

3.4.

EESRK primena, kad būtina užtikrinti socialinę atsakomybę visoje žuvininkystės sektoriaus vertės grandinėje, ir atkreipia dėmesį į Europos socialinio dialogo modelį, kaip būdą garantuoti deramas darbo sąlygas žuvininkystės sektoriuje. Šiomis aplinkybėmis jis džiaugiasi dėl to, kad Europos socialiniai partneriai, remdamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 155 straipsniu, vedė derybas ir pateikė pasiūlymą dėl Direktyvos (ES) 2017/159, kuria TDO konvencija Nr. 188 perkelta į Sąjungos teisę.

3.4.1.

Tačiau Komitetas apgailestauja, kad savarankiškai dirbantys žvejai negalėjo būti įtraukti į šio teisės akto taikymo sritį dėl nepakankamos socialinių subjektų kompetencijos vesti derybas šiuo klausimu. Todėl, atsižvelgiant į didelį ES savarankiškai dirbančių žvejų skaičių, valstybės narės turi ratifikuoti Konvenciją Nr. 188.

3.4.2.

Be to, Komitetas primygtinai ragina Komisiją užbaigti socialinio žvejybos aspekto reguliavimo procesą, šiuo tikslu pateikiant papildomą pasiūlymą dėl direktyvos, į kurią būtų įtrauktos nuostatos dėl kontrolės ir reikalavimų laikymosi, siekiant užtikrinti nediskriminacinę tarp įvairių Europos vandenų ir laivynų patikrinimų tvarką, remiantis nurodyto teisės akto aiškinimu ir taikymu.

3.5.

Neseniai Europos Parlamento atliktame tyrime dėl žvejų rengimo (8) padaryta išvada, kad nesant bendro teisės akto dėl ES žvejų rengimo ir sertifikavimo (9) kyla pavojus ne tik pačių žvejų, bet ir kitų ES vandenimis plaukiojančių asmenų saugumui. Šį teisėkūros srities trūkumą galima panaikinti taikant STCW-F konvenciją. Todėl EESRK primygtinai ragina Komisiją pradėti procedūras, kuriomis STCW-F konvencija būtų perkelta į Sąjungos teisę, siekiant padidinti žvejybos jūroje, kuri plačiai pripažįstama kaip viena pavojingiausių profesijų, saugumą.

3.6.

EESRK ragina Europos Komisiją skatinti jūrų ir žvejybos srities mokymus kaip metodą, kuriuo būtų siekiama didinti šio sektoriaus profesionalumą ir gerinti jo gebėjimus užtikrinti kokybišką užimtumą. Šiuo požiūriu profesinis mokymas turėtų būti orientuotas į patirtį ir praktinius bandymus, nepamirštant aukšto lygio kompetencijos ir įgūdžių, kurių reikia jūrų srityje dirbantiems specialistams, ir ypač daug dėmesio skiriant tokiems modeliams kaip dualinis profesinis mokymas. Todėl Komitetas ragina aktyviau naudoti EJRŽF, sudaryti palankesnes sąlygas išplėsti galimus tikslus ir leisti naudotis ESF kaip papildomu mokymui skirtu fondu, visų pirma skiriant dėmesį smulkiajai žvejybai.

3.7.

EESRK primena, kad sektoriui būtų visapusiškai naudinga minėtą konvenciją įtraukti į Sąjungos teisyną, nes tai leistų užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą, kadangi būtų išduodamas visoje ES galiojantis kvalifikacijos pažymėjimas (priešingai nei šiuo metu), taip pat sudarytų palankesnes sąlygas darbuotojams judėti iš žvejybos vietos į kitas darbo vietas jūroje ir suteiktų galimybę ES rengti suderintas mokymo programas. Tačiau siekiant užtikrinti, kad Konvencija būtų tinkamai taikoma, vis dar reikia parengti Europos žvejų sveikatos patikrinimų standartus, kad būtų galima patvirtinti jų tinkamumą vykdyti veiklą. Šie standartai taip pat reikalingi atsižvelgiant į Konvencijos Nr. 188 10 straipsnio dėl darbo žuvininkystės sektoriuje nuostatas, pagal kurias joks žvejys negali dirbti žvejybos laive neturėdamas galiojančios medicinos pažymos. Atsižvelgiant į tai, Jūrų žuvininkystės sektoriaus socialinio dialogo komitetas parengs 2019–2020 m. žvejų sveikatos patikrinimo gaires.

3.8.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EESRK mano, kad būtina didinti žvejybos profesijos patrauklumą, pritraukti talentingų asmenų ir sudaryti palankesnes sąlygas jaunuoliams įsitraukti į šią veiklą, kuria sukuriama daugiau kaip 150 000 įgulos nariams skirtų darbo vietų. Šiuo tikslu viešojo administravimo institucijos ir pagrindiniai subjektai turi bendradarbiauti su sektoriumi mokymo ir darbo srityse. To reikia, kad būtų sprendžiamas įgulos narių trūkumo klausimas, nes ši problema kelia pavojų sektoriaus gyvybingumui ir šiuo metu yra laikoma didžiausiu Europos žvejybos laivyno sunkumu. Pramonės atstovai pabrėžia, kad neradus sprendimų trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais, dauguma laivų bus priversti prisišvartuoti. Todėl būtina įgyvendinti strateginius planus socialinėje srityje, siekiant, viena vertus, į žuvininkystės sektorių pritraukti Europos darbuotojų ir, kita vertus, sudaryti palankesnes sąlygas įdarbinti užsieniečius. EESRK rekomenduoja sudaryti sąlygas siekti jūreivio ir žvejo karjeros ir populiarinti žvejybą kaip tinkamą profesinę kryptį, atveriančią daug galimybių jaunuoliams.

3.9.

Žuvininkystės sektoriaus socialinis aspektui skiriama nepakankamai dėmesio, todėl ES piliečiai nėra linkę rinktis šios profesijos. Taigi padaugėjo ES vandenyse dirbančių žvejų migrantų (atvykusių iš EEE nepriklausančių šalių), kurie tam tikrais atvejais ir tam tikrose šalyse gali lengvai tapti darbuotojų teisių pažeidimų aukomis (10). Dėl žuvininkystės sektoriaus, kurio darbuotojai ilgą laiką praleidžia jūroje, ypatumų žvejai migrantai yra itin pažeidžiami.

3.10.

Siekdamas išspręsti šią problemą ir atsižvelgdamas į TDO rezoliuciją, priimtą 2017 m. trišaliame susitikime, kuriame buvo nagrinėjami su žvejais migrantais susiję klausimai (11), EESRK teigia, kad būtina parengti bendruosius principus ir praktines gaires dėl deramų paslaugų, susijusių su darbo žuvininkystės sektoriuje rinka, įskaitant: a) žvejybos laivų savininkams skirtas ir su darbo rinkos (tarpvalstybinėmis) paslaugomis susijusias pakankamas ir tinkamas gaires; b) pavyzdines sutartis dėl (tarpvalstybinių) paslaugų, susijusių su darbo žuvininkystės sektoriuje rinka; c) darbo (užsienio) žvejybos laivuose ieškantiems žvejams skirtas pakankamas ir tinkamas gaires; d) skundų teikimo mechanizmus. Atsižvelgiant į tai, Jūrų žuvininkystės sektoriaus socialinio dialogo komitetas parengs gaires dėl 2019–2020 m. deramo žvejų migrantų įdarbinimo sąlygų.

3.11.

Komitetas taip pat ragina ES valstybes nares ratifikuoti, taikyti ir įgyvendinti TDO konvenciją Nr. 188. Be to, jis ragina Europos Komisiją rinkti duomenis ir statistinę informaciją apie žvejų migrantų padėtį Europoje.

3.12.

Remiantis Pagrindinio bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reglamento 22 straipsniu, valstybės narės siekia užtikrinti stabilią ir ilgalaikę žvejybos laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą. Šiuo tikslu valstybės narės garantuoja, kad žvejybos laivynų pajėgumai jokiu būdu neviršytų viršutinių žvejybos pajėgumų ribų, išreikštų bendrąja talpa (kiekiu) ir kW (galia). Europos socialiniai partneriai, remdamiesi neseniai atliktu ES lėšomis bendrai finansuotu tyrimu dėl šių ribų socialinio poveikio (12), pabrėžė, kad apribojant bendrąją talpą daromas neigiamas poveikis žvejų saugumui, patogumui ir žuvies kokybei, nes taip sudaromos kliūtys iniciatyvoms, kuriomis laivuose diegiamos papildomos saugumo, patogumo ir kokybės priemonės, kadangi tai reiškia, jog dėl pridėtų papildomų kubinių metrų turi būti sumažinti, pavyzdžiui, triumo, mašinų skyriaus ar degalų bakų dydžiai.

3.13.

Remdamasis tuo, kas nurodyta ankstesnėje dalyje, EESRK reikalauja, kad Europos Komisija rastų alternatyvių žvejybos pajėgumų matavimo būdų, kaip Norvegijoje ar Islandijoje, kur, atsižvelgiant į įvairius aspektus, kaip antai priskirta kvota ar laivo dydis, į apskaitą neįtraukiamos poilsiui, patogumui ir pramogoms skirtos erdvės. Šiuo atžvilgiu, be kita ko, reikėtų leisti padidinti laivų talpą, jeigu papildoma apimtimi patenkinamas poreikis padidinti įgulos narių saugumą ir patogumą.

3.14.

EESRK taip pat pažymi, kad tiek Konvencija Nr. 188, tiek Direktyva (ES) 2017/159 įpareigojama naujuose žvejybos laivuose, pastatytuose 2019 m. lapkričio 15 d. ar vėliau, skirti daugiau erdvės įgulos nariams apgyvendinti. Be to, iš neseniai Prancūzijoje atlikto tyrimo paaiškėjo, kad padidėjo darbui skiriamo laiko trukmė ir sutrumpėjo poilsiui skirtas laikas, todėl žvejų sveikatai kyla didesnė grėsmė ir jie susiduria su didesne profesine rizika. Panašius duomenis apie prastėjančias darbo sąlygas paskelbė ir Nyderlandų Vageningeno universitetas ir Ispanijos institutas AZTI.

3.15.

EESRK pažymi, kad, siekiant įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, būtina išplėsti priegaudai laikyti skirtą erdvę, nes jos jau nebegalima išmesti į jūrą ir yra sunaudojama daugiau degalų dėl apribotos tikslinėms rūšims skirtos erdvės; be to, patiriama papildomų iškrovimo, rūšiavimo rankiniu būdu, svėrimo ir dorojimo sąnaudų (13). Komitetas taip pat pabrėžia, kad kyla pavojus saugumui laive ir paties laivo stabilumui, nes triume sukraunama daugiau dėžių ir jos kraunamos viena ant kitos, taigi aukštai iškelti kroviniai gali nukristi.

3.16.

Be to, netinkamo dydžio žuvys negali būti teikiamos rinkai tiesiogiai žmonėms vartoti. Todėl daugėja žuvų atliekų, visų pirma pietinėse ES valstybėse narėse, kuriose negaminami žuvų miltai, ir mažėja žvejų pajamos, nes jiems už tokį laimikį mokama labai mažai.

3.17.

Tai išryškina teisinę koliziją tarp BŽP reglamento 15 straipsnio dėl įpareigojimo iškrauti laimikį ir Konvencijos Nr. 188, ypač jos nuostatų dėl poilsio laiko (14 straipsnis). EESRK prašo Europos Komisijos atlikti poveikio vertinimą ir pasiūlyti tinkamas priemones, kad būtų panaikintas įvairių ES patvirtintų žvejams taikomų teisinių priemonių nenuoseklumas.

3.18.

Vidutinis Europos laivyno amžius yra 23 metai, nors galima išskirti ir kitokių atvejų, pavyzdžiui, Ispanijoje, kur vis dar yra daugiau kaip 2 500 laivų, pastatytų prieš daugiau kaip 40 metų. Dauguma šių laivų yra nedideli, tinkami smulkiajai žvejybai. EESRK mano, kad, siekiant užtikrinti saugumą laivuose ir geresnes gyvenimo laive bei darbo sąlygas įgulos nariams, būtina įgyvendinti laivyno atnaujinimo ir modernizavimo planą. Šis planas galėtų būti įgyvendintas kuriant finansines priemones ir užtikrinant, kad Europos investicijų bankas (EIB) sudarytų palankesnes sąlygas žvejybos įmonėms gauti finansavimą. Kita vertus, būsimas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) turėtų teikti paramą laivyno atnaujinimui ir modernizavimui, nedidinant žvejybos pajėgumų.

3.19.

Galiausiai EESRK norėtų atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos prekybos politiką. Šiuo metu daugiau kaip 60 % Sąjungos rinkoje suvartojamos žuvies sugaunama trečiosiose šalyse. Didžiąją šio žuvininkystės produktų importo dalį lemia prekybos susitarimai, kuriais nustatomos muitų tarifų lengvatos, ypač besivystančioms šalims (BLS, ekonominės partnerystės susitarimai ir t. t.). Tam tikrais atvejais dėl šių lengvatų deramasi su trečiosiomis šalimis, kurios netaiko tokių pačių socialinio ir ekologinio tvarumo standartų, kokių pagal ES teisės aktus turi laikytis Europos gamintojai (14). Tai lemia nesąžiningą Europos įmonių konkurenciją ir konkurencingumo praradimą. Taigi ES pastangos užtikrinti tvarumą ir socialinę atsakomybę žvejybos ir jūros produktų gamybos srityje yra nesuderinamos su produktų importu iš tam tikrų šalių, kurios menkai atsižvelgia į tvarumo ir socialinės atsakomybės principus arba visiškai jų nepaiso.

3.20.

ES turi naudotis savo prekybos politika siekdama užtikrinti, kad teisės aktai dėl ekologinio ir socialinio tvarumo būtų vienodai taikomi tiek Europos, tiek užsienio veiklos vykdytojams, ir taip atverti vidaus rinką tik reikalavimus atitinkantiems produktams. Kitu atveju tarptautinė bendruomenė klaidingai suprastų ES, sudarančią palankesnes sąlygas tiems, kurie mažiau prisidėjo prie žuvų išteklių tvarumo ir vienodų sąlygų visiems žmonėms.

3.21.

EESRK rekomenduoja kuo labiau suderinti žuvininkystės ir prekybos politiką. Taigi šalims, kurios vykdo neteisėtą žvejybą (NNN) ir rimtai pažeidžia darbuotojų teises, neturėtų būti sudarytos lengvatinės sąlygos patekti į Sąjungos rinką, o veikiau priešingai. Kartu autonominės tarifinės kvotos neturėtų būti taikomos produktams, pagamintiems šalyse, dalyvaujančiose NNN žvejybos veikloje (kaip Tailando atveju, kurį Europos Komisija iš anksto įspėjo pateikusi geltonąją kortelę). EESRK siūlo šias priemones taikyti tik tais atvejais, kai mūsų rinkoms pateikiama nepakankamai Europos produktų, o ne siekiant importuoti netvarius produktus dar mažesnėmis kainomis. Be to, ši tarifinio reguliavimo priemonė lemia didesnį spaudimą ES gamintojų kainoms.

3.22.

Galimybės gauti žuvies teisinga kaina užtikrinimas žmonėms, kurie gauna nepakankamai Omega-3 ir kitų maistinių medžiagų turėtų būti įtrauktas į socialinę politiką ir padarytų tiesioginį poveikį sveikatos priežiūros sistemos sąnaudoms. Daugelyje ES valstybių, siekiant užtikrinti įvairią ir sveiką mitybą, dar reikėtų didinti jūros gėrybių suvartojimą.

2019 m. rugsėjo 25 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) EESRK nuomonė „Europos piliečių išklausymas darnios ateities labui (aukščiausiojo lygio susitikimas Sibiu ir tolesni veiksmai)“ (OL C 228, 2019 7 5, p. 37).

(2) EESRK nuomonė dėl žuvininkystės kontrolės (OL C 110, 2019 3 22, p. 118).

(3) EESRK nuomonė dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (OL C 110, 2019 3 22, p. 104).

(4) OL L 25, 2017 1 31, p. 12. .

(5) http://www.emsa.europa.eu/emsa-documents/latest/item/3156-annual-overview-of-marine-casualties-and-incidents-2017.html.

(6) https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/eur-scientific-and-technical-research-reports/2018-annual-economic-report-eu-fishing-fleet-stecf-18-07.

(7) https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/eur-scientific-and-technical-research-reports/2018-annual-economic-report-eu-fishing-fleet-stecf-18-07

(8) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/617484/IPOL_STU(2018)617484_EN.pdf.

(9) Direktyvoje 2005/36/ES dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo pateikiami privalomi reikalavimai gėlavandenei žvejybai, tačiau reikalavimai žvejybai jūroje dar nenustatyti.

(10) EESRK nuomonė dėl Šiaurės jūros priedugnio žuvų išteklių daugiamečio plano (OL C 75, 2017 3 10, p. 109).

(11) https://www.ilo.org/sector/activities/sectoral-meetings/WCMS_552794/lang–es/index.htm.

(12) http://europeche.chil.me/attachment/34a79089-a07a-40b8-bd55-3683052e3ef7.

(13) EESRK nuomonė dėl įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis (OL C 311, 2014 9 12, p. 68).

(14) EESRK nuomonė dėl žuvininkystės kontrolės (OL C 110, 2019 3 22, p. 118).

15.1.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/72

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnis reglamentavimas. Padėties vertinimas ir įsipareigojimo išlaikymas“

(COM(2019) 178 final)

(2020/C 14/10)

Pranešėjas Denis MEYNENT

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2019 6 3
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2019 9 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 25
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	99/0/0

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Reglamentavimas Europos mastu yra esminis integracijos veiksnys. Proporcingu reglamentavimu užtikrinama didelė apsauga ir teisinis tikrumas visiems Europos subjektams ir piliečiams (1).

1.2.

Komitetas prašo, kad geresnio reglamentavimo programa būtų tęsiama, su sąlyga, kad ji bus iš esmės patobulinta (žr. toliau pateiktas rekomendacijas). Jis siūlo atsakomybę už šią programą patikėti naujosios kolegijos pirmininko pavaduotojui.

1.3.

EESRK primena, kad geresnis reglamentavimas negali pakeisti politinių sprendimų ir dėl jo jokiu atveju neturi sumažėti nei reguliavimo, nei socialinės, aplinkos ir vartotojų bei pagrindinių teisių apsaugos lygis (2).

1.4.

Geresnio reglamentavimo priemonių taikymas turi padėti užtikrinti, kad būtų veiksmingai atsižvelgiama į ES politikos srityse vykdomų veiksmų tvarumą.

1.5.

EESRK ragina Komisiją persvarstyti geresnio reglamentavimo gaires ir priemonių rinkinį, siekiant į vertinimo procesus įtraukti darnaus vystymosi tikslus (DVT) iki 2030 m. Tvarumo kontrolės principas turėtų būti aiškiai įtrauktas į geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį.

1.6.

EESRK pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad ES poveikio vertinimo ekosistema būtų toliau tobulinama, kad pagerėtų jos kokybė, o kuriant bei įgyvendinant teisės aktus būtų sudaromos palankios sąlygos aktyviam organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimui (3).

1.7.

Atliekant poveikio vertinimus pirmenybė visais atvejais turi būti skiriama sąnaudų ir naudos metodui, kuris grindžiamas patikimais ir patikrinamais duomenimis, taip pat kokybiniam metodui, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų interesus.

1.8.

EESRK ragina Komisiją sukurti pažangią vertinimo matricą, kuri leistų atlikti teisėkūros institucijų ir suinteresuotųjų subjektų siūlomų esminių pakeitimų poveikio dinaminį modeliavimą, objektyviai parodant tam tikrų parametrų, pavyzdžiui, emisijų normų, procentinių dalių, apatinių ar viršutinių kiekybinių ribų, taip pat kokybinių duomenų poveikį. Todėl EESRK ragina parengti bandomąjį pažangaus modeliavimo projektą.

1.9.

Poveikio vertinimai turi būti integruoti, apimantys visus svarbiausius kriterijus, visų pirma socialinės apsaugos, vartotojų apsaugos ir užimtumo, taip pat DVT, sveikatos, aplinkos, klimato, teritorinio poveikio, MVĮ ir labai mažas įmonių.

1.10.

EESRK pageidauja, kad atsižvelgiant į tai būtų imtasi ryžtingų MVĮ palankių veiksmų (principas „visų pirma veikime mažųjų naudai“ (angl. Act small first)), ir prašo įvertinti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ (angl. Think small first) bei poveikio MVĮ tyrimą, siekiant padidinti jų veiksmingumą ir parengti su MVĮ suderintus teisės aktus, kad būtų sudarytos palankios sąlygos jų vystymuisi vidaus rinkoje, užtikrinant visišką teisinį saugumą.

1.11.

Poveikio vertinimų atlikimo metodai turi būti skaidrūs ir jais turi būti dalijamasi su kitomis institucijomis ir patariamaisiais organais, kad jie galėtų pateikti pakeitimus ir nuomones, kurie būtų nagrinėjami iš anksto.

1.12.

Nepriklausomomis ir objektyviomis sąlygomis atliktais poveikio vertinimais turi būti analizuojami ir prireikus siūlomi alternatyvūs pasirinkimai, aiškiai pabrėžiant įvairių scenarijų privalumus ir trūkumus.

1.13.

Reglamentavimo patikros valdyba, atsakinga už kokybės patikrą, yra naudingas organas, kurio veiksmingumas išryškėjo diegiant poveikio vertinimo sistemą. Reglamentavimo patikros valdyba turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį kuriant integruotą požiūrį.

1.14.

Nuostatos dėl peržiūros turėtų būti suformuluotos taip, kad Komisija ir valstybės narės galėtų vykdyti atitinkamų teisės aktų įgyvendinimo stebėseną ir atlikti integruotą atitinkamų teisės aktų poveikio suinteresuotiesiems subjektams vertinimą.

1.15.

EESRK, turėdamas galimybę tiesiogiai susipažinti su vietos realijomis, pasinaudoti plačiu ryšių tinklu ir savo narių patirtimi, ketina teikti pirmenybę ex post ir kokybiniams vertinimams, galintiems padėti tiksliai nustatyti ES teisėkūros arba tam tikros politikos poveikį ir atskleisti Europos ekonomikos ir socialinių partnerių patirtį (4).

1.16.

EESRK mano, kad į konsultacijas turėtų būti aktyviau įtrauktos pilietinės visuomenės organizacijos plėtojant tam tikrą bendradarbiavimu grindžiamą partnerystę.

1.17.

Klausimynų klausimai turėtų būti atviri ir suteikti respondentams galimybę pateikti išsamesnę nuomonę. Komitetas prašo Komisijos atlikti kokybinę atsakymų analizę, nes taip galima tiksliau įvertinti rezultatus.

1.18.

Komitetas mano, kad inovacijų principas neturi jokio teisinio pagrindo ir yra itin neaiškus, todėl ir turėtų būti numatyta jį taikyti tik labai konkrečiais atvejais, kai juo kuriama pridėtinė vertė, išskyrus tinkamo vidaus rinkos veikimo, socialinės, aplinkos, vartotojų ir sveikatos apsaugos klausimus. Komitetas dar kartą pabrėžia, kad jam labai svarbus atsargumo principo taikymas (SESV 191 str.), ir mano, kad tikslinga parengti nuomonę savo iniciatyva dėl inovacijų principo turinio ir taikymo, taip pat šių dviejų principų suderinamumo.

1.19.

Siekiant konkrečiai nustatyti, ką galima supaprastinti, racionalizuoti ar išbraukti, nereikalingų išlaidų mažinimo metodas turi būti grindžiamas galiojančių teisės aktų vertinimu kiekvienu atskiru atveju, o ne ex ante„politiniu lygmeniu“ nustatytais tikslais.

1.20.

Todėl Komitetas ragina Komisiją patikslinti kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar reglamentavimo ar administracinė našta yra naudinga ar nereikalinga laikantis proporcingumo principo.

1.21.

EESRK ragina atlikti subalansuotą ir aiškų REFIT platformos vertinimą. Komiteto nuomone, platformai reikėtų nustatyti taisykles ir skirti išteklių, kad būtų galima sparčiau reaguoti į prašymus pateikti nuomonę, kartu paaiškinant darbo metodus.

1.22.

Platformos įgaliojimai turi būti peržiūrėti, kad programą REFIT būtų galima vykdyti dviem kryptimis, t. y. iš anksto nenustatant reglamentavimo krypties: teisėkūros procedūra priimto akto išplėtimas, patvirtinimas, papildymas, pakeitimas ar panaikinimas (5).

2. Svarbiausios komunikato nuostatos

2.1.

Komisija mano, kad geresnis reglamentavimas padėjo patobulinti politikos formavimo procesą, todėl juo ir toliau turėtų būti grindžiami darbo metodai. Ji primena, kad įgyvendinant geresnio reglamentavimo darbotvarkę nesiekiama slapta liautis reglamentavus. Nors ir buvo pasiekta džiuginančių rezultatų, Komisija kritiškai įvertino su geresniu reglamentavimu susijusius veiksmus.

2.2.

Kalbant apie teigiamus aspektus, visų pirma galima paminėti aktyvesnį piliečių, suinteresuotųjų subjektų ir pilietinės visuomenės dalyvavimą Komisijos konsultacijose.

2.3.

Poveikio vertinimo klausimu Komisija teigia, kad ekonominis, socialinis šių iniciatyvų poveikis ir jų poveikis aplinkai yra sistemingai nagrinėjami.

2.4.

Kalbant apie ES lygmeniu įgyvendinamų teisės aktų vertinimus, Komisija palankiai vertina tai, kad trys ketvirtadaliai atliekamų poveikio vertinimų nuo šiol bus papildyti atitinkamos politikos ar sektoriaus vertinimu.

2.5.

Komisija teigiamai vertina programą REFIT. 2015–2018 m. Komisija pateikė 150 Sąjungos teisės aktų supaprastinimo priemonių.

2.6.

Nepaisant šių teigiamų rezultatų, Komisija atkreipia dėmesį į įvairius galimus patobulinimus ir nurodo keletą konkrečių įsipareigojimų, visų pirma aktyviau bendradarbiauti su EESRK ir RK, gerinti ir stebėti viešų konsultacijų kokybę, išsamiau vertinti subsidiarumo ir proporcingumo principus, pavyzdžiui, naudojant darbo grupės pasiūlytą subsidiarumo ir proporcingumo vertinimo lentelę.

3. Komiteto vertinimas

3.1.

Vadovaujant Komisijai ir kitiems organams (COREPER, Reglamentavimo patikros valdybai, EBPO) įgyvendinta daug iniciatyvų siekiant įvertinti ES pažangą trijose srityse:

—	poveikio vertinimo,

—	konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais, pilietine visuomene ir piliečiais,

—	reglamentavimo naštos supaprastinimo ir mažinimo.

Vis dėlto, nepaisant nuolatinių Komisijos pastangų, ir toliau susiduriama su tam tikrais sunkumais.

3.2.

Poveikio vertinimas

3.2.1.

Padaugėjo ekonominio pobūdžio kriterijų: bėgant metams įtraukta įvairių papildomų ekonominio pobūdžio vertinimo kriterijų (konkurencingumo testas, skaitmeninis testas, poveikio MVĮ tyrimas, teisės aktų veiksmingumas ateityje, inovacijų principas). Įtraukus daugiau kriterijų kyla trys sunkumai: jų hierarchijos nustatymas, jų pozicija socialinių ir aplinkos apsaugos kriterijų atžvilgiu (kuris kriterijus galiausiai yra lemiamas?) ir biurokratinės formos įgyvendinimo kliūtys.

3.2.2.

Iš esmės į sąnaudas orientuoti metodai: įvairios Komisijos sukurto priemonių rinkinio (6) priemonės, skirtos tam tikros iniciatyvos poveikiui vertinti, yra statiškos, orientuotos į sąnaudas, jas taikant keliami tik įvairūs bendro pobūdžio klausimai, neatsižvelgiant į kokybinį aspektą ir nenumatant alternatyvių galimybių. Priemonės naudojamos lygiagrečiai ir todėl neįmanoma taikyti integruoto požiūrio, kuriuo derinamos sąnaudos ir nauda ir kuris apima teritorinę sanglaudą, darnų vystymąsi ir konkurencingumą. Galiausiai jokia priemonė nėra konkrečiai skirta aplinkai ir klimatui.

3.2.3.

Neatliekami deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų poveikio vertinimai: šie aktai daro didelį poveikį ir yra itin svarbūs ES teisės aktų sistemoje. 2018 m. įgyvendinimo aktų skaičius siekė 861, palyginti su 96 deleguotaisiais aktais ir 72 teisėkūros procedūra priimtais aktais (7). Komisija pripažino, kad dėl laiko arba lėšų trūkumo atliekama mažai deleguotųjų aktų poveikio vertinimų. EESRK taip pat mano, kad, kaip ir teisėkūros procedūra priimamų aktų atveju, jo turėtų būti prašoma pateikti nuomonę ir delegavimo procedūros atveju, taip pat dėl galimo šių aktų pakeitimo atsižvelgiant į jų ekonominį ir socialinį poveikį (8).

3.2.4.

Neatliekamas teisėkūros institucijų siūlomų esminių pakeitimų poveikio vertinimas: nors tarpinstitucinio susitarimo (9) 15 dalyje nurodyta, kad Taryba ir Parlamentas turi atlikti poveikio vertinimą dėl jų padarytų esminių Komisijos pasiūlymų pakeitimų, Taryba niekada nėra atlikusi vienos ar keleto valstybių narių pateikto esminio pakeitimo poveikio vertinimo. Tiesą sakant, tam ji neturi nei lėšų, nei reikalingų veiklos pajėgumų.

3.2.5.

Užsakomosios paslaugos Komisijos poveikio vertinimams atlikti: sistemingai atliekamų poveikio vertinimų pasekmės – jų sąnaudos ir dalinis privatizavimas. Kokia garantija suteikiama, kad poveikio vertinimai atliekami nepriklausomomis ir objektyviomis sąlygomis, kai poveikio vertinimą atliekantis Komisijos skyrius taip pat rengia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto?

3.2.6.

Reglamentavimo patikros valdybos vaidmuo: ši valdyba tiria poveikio vertinimų kokybę. Jos teigiama nuomonė yra būtina, kad Komisijos narių kolegija pritartų pasiūlymui. 2018 m. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė neigiamą nuomonę dėl 28 % poveikio vertinimų, nes jie nebuvo pakankamai kokybiški. Reikėtų pagirti Reglamentavimo patikros valdybos narius už jų profesionalumą ir gebėjimą įrodyti savo nepriklausomumą. Tačiau plačioji visuomenė vis dar mažai žino apie Reglamentavimo patikros valdybos naudą ir tikslus. Reglamentavimo patikros valdyba galėtų atlikti didesnį vaidmenį kuriant integruotą požiūrį į poveikio vertinimų ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus.

3.2.7.

Atliekant ES teisės aktų poveikio vidaus rinkos veikimui ex post vertinimą užtikrinamas geras valdymas. Nuostata dėl peržiūros sudaromos sąlygos patikrinti, ar atitinkamas teisės aktas yra tinkamai įgyvendinamas, taip pat papildyti, pakeisti arba pritaikyti atitinkamą teisės aktą, atsižvelgiant į mokslines žinias, vietos aplinkybes ar konsultacijas su socialiniais partneriais. Tačiau iš keleto naujausių pavyzdžių matyti, kad šios nuostatos dėl peržiūros ne visais atvejais formuluojamos taip, kad Komisija ir valstybės narės galėtų atlikti integruotą atitinkamo teisės akto poveikio vertinimą. Be to, Europos Audito Rūmai pabrėžia, kad nuostatų dėl peržiūros turinys ne visada aiškus, ypač kai kalbama apie rezultatą, kurio tikimasi iš prašomos atlikti peržiūros, ir tinkamą laiką ex post peržiūrai atlikti (10).

3.3.

Inovacijų principo nustatymas

3.3.1.

Pirmą kartą šis principas paminėtas 2014 m. lapkričio mėn. iniciatyvoje „Europos rizikos forumas“. 2016 m. jį patvirtino Taryba, pirmininkaujant Nyderlandams. Remiantis šiuo principu, bet koks naujas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turi būti įvertintas (teigiamo) poveikio inovacijoms požiūriu, kad būtų galima parengti teisės aktą, kuris būtų veiksmingas ir ateityje.

3.3.2.

Nuo tada šio principo šalininkai siekia jį įtraukti į ES teisyną. 2019 m. inovacijų principas paminėtas programos „Europos horizontas“ (2021–2027 m.) konstatuojamojoje dalyje.

3.3.3.

Vis dėlto būtina atkreipti dėmesį į tai, kad inovacijų principas suformuluotas labai neaiškiai:

—	priešingai nei atsargumo principas (SESV 191 str.), kuriam jis dažnai priešpriešinamas, inovacijų principas neturi jokio teisinio pagrindo;

—	jis yra itin neapibrėžtas: neaišku, apie kokias inovacijas kalbama – mokslo, technikos, organizacines, socialines?

Empiriniu požiūriu, iš akademinių tyrimų matyti, kad reglamentavimas inovacijoms nekenkia. Priešingai, panašu, kad reglamentavimas yra veikiau naudingas inovacijoms ir šis poveikis tuo didesnis, kuo daugiau technologinių kliūčių patiria atitinkamas sektorius (11). Savo Sprendime Švedija prieš Komisiją (T-521/14) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino, kad moksliniai kriterijai yra svarbesni už bet kokius Europos teisėkūros institucijai nustatytų įpareigojimų, susijusių su inovacijomis ar kitais reikalavimais, subjektyvius vertinimus.

3.3.4.

Komitetas prašo tinkamai atsižvelgti į ankstesnes pastabas rengiant su inovacijų principu susijusį komunikatą, apie kurį Komisija paskelbė savo dokumente „Pramonė 2030“ (12).

3.3.5.

EESRK mano, kad būtų tikslinga parengti nuomonę savo iniciatyva dėl inovacijų principo ir ypač dėl jo suderinamumo su atsargumo principu.

3.4.

Viešos konsultacijos

3.4.1.

Nepaisant įdėtų pastangų, konsultavimosi procedūra turi keletą esminių trūkumų:

—	didžiausią respondentų skaičių sudaro įmonių federacijos (42,9 %) (13). REFIT platformos atveju didelių įmonių ar įmonių federacijų pateiktų atsakymų dalis siekė net 60 %,

—

kadangi trūksta išteklių, socialiniai partneriai apskritai, o konkrečiau darbuotojų bei vartotojų atstovai yra atsidūrę nepalankioje padėtyje, palyginti su daugiašalėmis įmonėmis ir didelėmis darbdavių federacijomis, nepaistant jų pripažinto ir teisėto vaidmens sprendimų priėmimo procese (žr. SESV 154 str.),

—	klausimynai yra kryptingi, dažnai dvejetainiai ir palieka mažai vietos išsamiems respondentų atsakymams,

—	atsakymų kultūra daugeliu atvejų pasižymi tik tam tikros valstybės narės. Todėl gaunamas iš dalies iškreiptas tikros padėties vaizdas,

—	atsakymai apdorojami standartizuotu būdu. Taigi vykdomas statinis rezultatų apdorojimas, todėl neįmanoma pažangiai ir tiksliai panaudoti atsakymų ir įvertinti konsultacijų rezultatų.

3.5.

Nereikalingos reglamentavimo naštos mažinimas

3.5.1.

2018 m. lapkričio mėn. Komisija paskelbė savo metinį 2018 m. naštos tyrimą (14), kuriame ES pastangų supaprastinti tisėkūrą apžvalga.

Nepaisant skelbtų pažadų, tyrime sugretinamos priemonės, kurias dar reikia tiksliau apibrėžti, ir rezultatai, kuriuos veikiau lėmė pažanga skaitmeninės ekonomikos srityje, o ne kova su administracine našta (pavyzdžiui, Žuvininkystės kontrolės reglamentas ir bendrovių teisės dokumentų rinkinys).

3.5.2.

Vienoje 2019 m. EBPO ataskaitos dėl teisės aktų tobulinimo (15) dalių taip pat svarstomas šis klausimas. EBPO, atrodo, ragina iš dalies panaikinti Bendrijos teisyną ir valstybių narių teisės aktus, kad būtų sumažinta reglamentavimo sąnaudų našta, nepateikdama atsakymo į išankstinį klausimą – kiek reikia mažinti sąnaudas ir kada gali kilti grėsmė apsaugos (socialinės, aplinkos ir teritorijų) sistemoms.

3.5.3.

REFIT platforma buvo sukurta 2015 m. gegužės mėn., kad valdžios institucijos, piliečiai ir suinteresuotieji subjektai galėtų prisidėti prie Europos teisės aktų tobulinimo. Komiteto nuomone, esama ir neigiamų aspektų:

—	perteklinis procesas: platformos valstybių narių grupė iš dalies atlieka dvigubą darbą kartu su maždaug 200 Tarybos darbo grupių,

—	lėtas procesas: nuomonių priėmimo procesas dažnai trunka keletą mėnesių, nes abiejų grupių, kurios susitinka tik kartą ir nepalaiko realaus dialogo, pozicijos retai sutampa,

—

asimetriškas procesas: prašymus pateikti nuomonę iš esmės teikia darbdaviai, t. y. įmonių federacijos ar prekybos rūmai (žr. Komisijos paskelbtus statistinius duomenis) ir tik retais atvejais – pilietinė visuomenė ar socialiniai partneriai. Komisijai ir valstybėms narėms platformoje atstovaujama, o Europos Parlamentui – ne,

—	organas neturi realių ekspertinių žinių: kokiu moksliniu pagrindu remdamiesi platformos nariai nagrinėja įvarius jiems teikiamus pasiūlymus? Vienintelė Komisija turi realių ekspertinių žinių, kuriomis tam tikrais atvejais naudojasi, kad paspartintų savo pačios pasiūlymų priėmimą,

—	mažesnis EESRK ir RK vaidmuo, palyginti su kitais suinteresuotaisiais subjektais, todėl nuomonių, kurias galėtų pateikti Komitetai, poveikis silpnėja,

—	gerokai mažesnės sąnaudos, palyginti su nauda: platformos sąnaudos atrodo neproporcingos, palyginti su iki šiol pasiektais rezultatais,

—	platformos kryptingumas: Komitetas ragina vykdyti veiklą dviem kryptimis, t. y. iš anksto nenustatant reglamentavimo krypties – teisėkūros procedūra priimto akto išplėtimas, patvirtinimas, papildymas, pakeitimas ar panaikinimas.

2019 m. rugsėjo 25 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Žr. 1.1 punktą, OL C 434, 2017 12 15, p. 11.

(2) Žr. 1.4 punktą, OL C 81, 2017 12 15, p. 81.

(3) OL C 434, 2017 12 15, p. 11.

(4) OL C 303, 2016 8 19, 1.9 punktas.

(5) OL C 303, 2016 8 19, 1.11 punktas.

(6) „Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys“, Europos Komisija, SWD(2017) 350 final, 2017 m. liepos 7 d.

(7) Šaltinis – „Teisėkūros procedūra priimamų aktų statistiniai duomenys“, EUR-Lex (https://eur-lex.europa.eu/statistics/legislative-acts-statistics.htlm).

(8) OL C 13, 2016 1 15, p. 145.

(9) 2016 m. balandžio 13 d. tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(10) Europos Audito Rūmai (2018 m.), „ES teisės aktų ex post peržiūra: tinkamai nustatyta, tačiau neišbaigta sistema“.

(11) Lilas Demmou, Bruno Amable, Ivan Ledezma (2013 m.), „Reglamentavimo poveikis inovacijoms: veiksmingumo analizė atsižvelgiant į patiriamas technologines kliūtis“ (pranc. L’impact de la réglementation sur l’innovation: une analyse des performances selon la proximité à la frontière technologique), Economie et prévision, p. 11. Pateikiama adresu https://hal.archives-ouvertes.fr/hal-01614139

(12) 21 puslapis.

(13) Šaltinis – SWD(2019) 156 final, pridedamas prie Komisijos komunikato „Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkės padėties vertinimas“, 2019 4 15.

(14) „Europos Sąjungos pastangos supaprastinti teisėkūrą“, 2018 m. lapkričio mėn.

(15) EBPO ataskaita „Geresnio reglamentavimo praktika visoje Europos Sąjungoje“, 2019 m.

15.1.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/78

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos

(COM(2019) 208 final – 2019/0101 (COD))

(2020/C 14/11)

Vienintelis pranešėjas Jorge PEGADO LIZ

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2019 7 15 Taryba, 2019 6 24
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2019 9 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 25
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	107/1/1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Paryžiaus, Briuselio ir Madrido miestai pateikė Bendrajam Teismui ieškinį dėl Komisijos reglamento (ES) 2016/646 (1) ir 2018 m. gruodžio 13 d. priimtu sprendimu šis reglamentas iš dalies panaikinamas.

1.2.

EESRK pažymi, kad Bendrasis Teismas suteikė Komisijai laikotarpį, t. y. iki 2020 m. vasario mėn., kuris, nepriklausomai nuo jos pateikto apeliacinio skundo, yra pakankamas pirmiau minėtame reglamente nustatytiems trūkumams ištaisyti, kad nebūtų pakenkta įprastam rinkos veikimui.

1.3.

EESRK dar kartą primena kelete nuomonių jau nagrinėto „Dieselgate“skandalo mastą ir apgailestauja, kad Komisija nesugebėjo iš anksto numatyti įvykių raidos ir nedelsdama imtis veiksmingų priemonių.

1.4.

Be to, Komitetas primena, kad, nepaisant primygtinų raginimų, kuriuos jis reiškia jau daugiau kaip 20 metų, ES nesugebėjo – ar nenorėjo – numatyti veiksmingo atstovaujamojo ieškinio mechanizmo, kad būtų galima spręsti problemas, su kuriomis susiduriama šiandien.

1.5.

Be to, EESRK mano, kad nagrinėjamame pasiūlyme siūlomu sprendimu negali būti siekiama tik formaliai spręsti problemą, realiai neatsižvelgiant į pareiškėjų interesus.

1.6.

EESRK taip pat baiminasi, kad Komisijai suteikus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus pagal nustatytas sąlygas, šiuo aktu gali būti dar kartą sumažintas ne tik teisės aktų veiksmingumas, bet ir teisės aktų leidėjo tikslai, kurių jis siekė numatydamas šiuos aktus. Todėl Komitetas mano, kad jis turėtų dar kartą išnagrinėti savo ankstesnes nuomones dėl antrinės teisės aktų ir atsižvelgdamas, į naujausią tarpinstitucinį susitarimą, parengti naują nuomonę savo iniciatyva.

1.7.

EESRK taip pat tikisi, kad Komisija užtikrins, kad reglamentams (ES) 2017/1154 (2) ir (ES) 2018/1832 (3), priklausantiems atitinkamai trečiajam ir ketvirtajam dokumentų rinkiniui, nebus taikoma ta pati tvarka, kokia šiuo metu numatyta teisės aktuose.

1.8.

Atsižvelgdamas į šioje srityje priimtų teisėkūros priemonių, kurių yra apie šimtas, skaičių, EESRK ragina Komisiją išnagrinėti, ar, laikantis geresnio reglamentavimo darbotvarkės principų, yra įmanoma arba būtina šioje srityje imtis kompiliavimo arba kodifikavimo.

1.9.

Galiausiai EESRK ragina Komisiją apsvarstyti jo pateiktus pasiūlymus, visų pirma siekiant paspartinti procesą arba padidinti teisinį tikrumą.

2. „Dieselgate“skandalas ir vartotojų kolektyvinis teisių gynimas

2.1.

2015 m. rugsėjo mėn. paaiškėjo, kad grupė „Volkswagen“pagamino ir pardavė transporto priemones, kuriose ji buvo įdiegusi IT programą, leidžiančią daryti įtaką laboratoriniams bandymams, atliekamiems siekiant patikrinti motorinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (4).

2.2.

Pasauliniu mastu įmonė pakenkė milijonams vartotojų, kurie buvo įsigiję šias transporto priemones, tikėdamiesi, kad jie laikosi teisės aktais nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių ir kad šios transporto priemonės bus tvaresnės aplinkos ir degalų vartojimo požiūriu. Toks bendrovės elgesys taip pat labai pakenkė piliečių sveikatai ir apskritai aplinkai.

2.3.

Nustatyta, kad dėl bendrovės veiklos ir atsižvelgiant į laboratoriniams tyrimams keliamus reikalavimus, laboratorinių bandymų metu nustatytas išmetamųjų teršalų kiekis ir realiomis važiavimo sąlygomis išmatuotas išmetamas azoto oksidų kiekis buvo 10–40 kartų didesnis.

2.4.

Bendrovė taip pat pripažino įdiegusi šį įtaisą 11 milijonų dyzelinių transporto priemonių visame pasaulyje. Reaguodamos į šį skandalą, Europos Komisija ir kai kurios valstybės narės pradėjo prieš bendrovę administracines procedūras dėl teisės aktų pažeidimų ir iškėlė baudžiamąsias bylas siekdamos nubausti bendrovę už tokį elgesį.

2.5.

EESRK primena, kad milijonams vartotojų nebuvo realiai atlyginta už patirtą žalą ir kad vis dar nėra nei informacijos apie valstybių narių valdžios institucijų vykdomos priežiūros poveikį, nei apie bendrovės pradėtas atšaukimo procedūras, visų pirma apie poveikį, kurio ateityje atitinkamų transporto priemonių rodikliams turės atitikties reikalavimams atkūrimas.

2.6.

Įvairios vartotojų ir aplinkos apsaugos organizacijos Europos lygmeniu taikė kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmus ir ėmėsi veiksmų prieš „Volkswagen“ir SEAT, tačiau tik nacionaliniu lygmeniu ir pagal skirtingas teismo procedūras.

2.7.

Iš anksto nesprendžiant apie šių veiksmų rezultatus galima manyti, kad, nesant Europos kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmo, daugeliui šių vartotojų niekada nebus atlyginta už patirtą žalą. Be to, neseniai Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus (5) nevisiškai atitinka poreikį realiai sumokėti kompensaciją žalą patyrusiems vartotojams. Šiuo atveju toks sprendimas būtų buvęs itin svarbus, nes jis būtų sudaręs galimybę atlyginti žalą vartotojams, kurie šiuo metu visiškai priklauso nuo valstybėse narėse priimtų priemonių ir sprendimų, todėl galima tik tikėtis, kad vykstančios derybos su Europos Parlamentu ir Taryba artimiausioje ateityje duos teigiamų rezultatų ir bus pateikta tinkamesnė pasiūlymo redakcija.

3. Europos Komisijos priemonės ir EESRK nuomonės

3.1.

Kilus tokiam skandalui, ES institucijos ėmėsi taikyti sankcijas, priemones ir taisyti šią padėtį (6).

3.2.

Europos Parlamento Išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo komiteto (EMIS) veikla, pradėta 2015 m. gruodžio 17 d. ir baigta 2017 m. kovo 2 d. (7), rodo, kad viena svarbiausių Komisijos priimtų priemonių yra realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio bandymo procedūra (angl. RDE, Real Driving Emissions) (8), nustatyta ir išplėtota Komisijos reglamentais (ES) 2016/427 (9) (pirmasis dokumentų rinkinys), (ES) 2016/646 (10) (antrasis dokumentų rinkinys), (ES) 2017/1154 (11) (trečiasis dokumentų rinkinys) ir (ES) 2018/1832 (12) (ketvirtasis dokumentų rinkinys).

3.3.

Nuo 2006 m. EESRK turėjo galimybę išreikšti nuomonę išmetamųjų dujų, visų pirma kietųjų dalelių (PM), azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO) ir angliavandenilių (HC) klausimu, todėl atkreipė dėmesį į kai kuriuos viena po kitos siūlomų sistemų trūkumus ir rekomendavo taikyti patikimesnes priemones joms matuoti (13).

3.4.

Vis dėlto EESRK nebuvo paprašyta pateikti nuomonę dėl 3.2 punkte minimų reglamentų, nes nėra privaloma su juo konsultuotis dėl aktų, kuriuos Komisija priima pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 296 ir 297 straipsnius, priešingai, pavyzdžiui, nei dėl tų, kurie grindžiami Sutarties 38, 46, 95, 113, 115, 164, 166, 169, 177, 182, 188, 192, 194, 203, 336 straipsniais ir visų pirma 304 straipsniu.

3.5.

Paryžiaus, Briuselio ir Madrido miestai atitinkamai pateikė ieškinius 2016 m. birželio 26 d. (byla T-339/16), birželio 29 d. (byla T-352/16) ir liepos 19 d. (byla T-391/16) remdamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsniu prieš Komisiją prašydami panaikinti Reglamentą (ES) 2016/646, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6), kadangi, jų nuomone, reziumuojant: Komisijai trūko kompetencijos, nes ji vietoj įprastos teisėkūros procedūros netinkamai taikė reguliavimo procedūrą su tikrinimu; pažeisti esminiai procedūriniai reikalavimai, nes buvo pakeista esminė pagrindinio akto nuostata pažeidžiant jo priėmimo procedūrinius reikalavimus; pažeista pirminė ir antrinė teisė ir bendrieji ES teisės principai, pavyzdžiui, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3, 11 straipsniai, 114 straipsnio 3 dalis ir 191 straipsnis, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 ir 37 straipsniai, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB (14), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2007 (15) 4 straipsnis ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 (16); galiausiai, piktnaudžiauta įgaliojimais, kadangi Komisijos siekis padidinti išmetamųjų azoto oksidų kiekio teršalų ribines vertes neatitinka nei ES teisės nuostatų, nei jos pačios nustatytų tikslų ir ES teisės.

3.6.

Savo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendime Bendrasis Teismas nusprendė sujungti šias tris bylas ir patenkinti prašymus dėl ieškinio dėl šių elementų:

—

„Panaikinti (…) Komisijos reglamento (ES) 2016/646 (…) II priedo 2 punktą tiek, kiek juo 2008 m. liepos 18 d. Komisijos reglamento Nr. 692/2008, įgyvendinančio Reglamentą (EB) Nr. 715/2007, IIIA priedo 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nustatoma azoto oksidų masės galutinio atitikties koeficiento CF teršalo vertė ir laikinojo atitikties koeficiento CF teršalo vertė“;

—	„Palikti galioti pagal šio sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą panaikintos nuostatos padarinius, kol per protingą terminą bus priimta nauja šias nuostatas keičianti reglamentavimo tvarka, ir šis terminas negali būti ilgesnis kaip dvylika mėnesių nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos“.

4. Komisijos pasiūlymas

4.1. Pasiūlymo tikslas ir pagrindas

4.1.1.

2017 m. gegužės mėn. Europos Komisija pristatė dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama modernizuoti Europos judumą ir transportą ir visų pirma sumažinti išmetamą CO2 kiekį, oro taršą ir spūstis, kartu panaikinant įmones slegiantį biurokratizmą.

4.1.2.

Jau 2007 m. ES priėmė Reglamentą (EB) Nr. 715/2007, kuriuo nustatytos variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) taisyklės, pagal kurį reikalaujama, kad naujos transporto priemonės atitiktų tam tikras išmetamųjų teršalų kiekio ribas.

4.1.3.

Po „Dieselgate“skandalo Komisija atliko išsamią tipo patvirtinimui taikomų bandymų procedūrų ir reikalavimų analizę ir nustatė, kad išmetamų teršalų kiekis įprastinėmis važiavimo sąlygomis keliuose euro 5 ir euro 6 transporto priemonėmis gerokai viršija išmetamų teršalų kiekį, išmatuotą taikant naująjį Europos reglamentuojamo važiavimo ciklą, ypač dyzelinių variklių išmetamo azoto oksidų kiekio (NOx) požiūriu.

4.1.4.

Komisija laikėsi nuomonės, kad būtina nustatyti kiekybinius reikalavimus įprastomis važiavimo sąlygomis siekiant riboti per visą įprastą transporto priemonės eksploatavimo įprastomis sąlygomis laikotarpį pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekį, atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekio ribines vertes, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 715/2007, todėl buvo priimtas Reglamentas (ES) 2016/646, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008, ir, taikant komitologijos procedūrą, peržiūrėtos su atitikties koeficientu susijusios vertės atsižvelgiant į vidutinį per bandymus išmetamą teršalų kiekį.

4.1.5.

Šis pakeitimas susijęs su antruoju realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio matavimo proceso etapu; juo reikalaujama, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėn. išmetamų teršalų kiekio bandymai būtų privalomi naujų tipų transporto priemonėms, o nuo 2019 m. rugsėjo mėn. – visoms transporto priemonėms; šiam pakeitimui pritarė Europos Parlamentas ir Taryba (17).

4.1.6.

2018 m. gruodžio mėn., po Paryžiaus, Madrido ir Briuselio miestų pateikto ieškinio, Bendrasis Teismas panaikino tam tikras Reglamento (ES) 2016/646 nuostatas, visų pirma motyvuodamas tuo, kad vadinamieji teršalų atitikties koeficientai turėjo būti nustatyti ne pagal komitologijos procedūrą, o pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Šis panaikinimas buvo dalinis ir neturėjo poveikio ir toliau galiojančiai bandymų realiomis važiavimo sąlygomis procedūrai.

4.1.7.

Tačiau Bendrasis Teismas atidėjo šio dalinio panaikinimo įsigaliojimo terminą iki 2020 m. vasario mėn., kad Komisija galėtų įvykdyti jo sprendimą.

4.2. Pasiūlymo turinys ir tikslas

4.2.1.

Komisija, siekdama neužkrauti pernelyg didelės naštos gamintojams, kurių automobiliai jau sukonstruoti taikant pirmiau patvirtintą realiomis važiavimo sąlygomis procedūrą, pristatė nagrinėjamą pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo siekiama:

—	nustatyti anksčiau priimtus atitikties koeficientus,

—	suteikti Komisijai įgaliojimus kasmet sumažinti teisės aktų leidėjo nustatytus atitikties koeficientus siekiant atsižvelgti į nešiojamosios išmetamųjų teršalų matavimo sistemos tikslumo padidėjimą.

4.2.2.

Komisija teigia, kad savo sprendime dėl panaikinimo Bendrasis Teismas nekėlė klausimo dėl atitikties koeficientų techninio pagrindimo. Dėl šios priežasties, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad realiomis važiavimo sąlygomis ir laboratorijoje matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis vis dar nesutampa, pasiūlyti atitikties koeficientai ir taip iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 715/2007.

4.2.3.

Atitikties koeficientai bus nustatomi dviem etapais: pirmuoju etapu bus taikomas laikinasis atitikties koeficientas, tuo tarpu antruoju – bus galima taikyti tik galutinį atitikties koeficientą; Komisijai pavesta peržiūrėti galutinius atitikties koeficientus atsižvelgiant į technikos pažangą.

4.2.4.

Be to, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių taisyklių dėl specialių tipo tvirtinimo procedūrų, bandymų ir reikalavimų. Kartu turėtų būti deleguoti įgaliojimai papildyti Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 peržiūrėtų minėtų taisyklių ir bandymų ciklų, taikomų matuojant išmetamuosius teršalus, nuostatomis. Pasiūlyme taip pat numatyta galimybė iš dalies keisti minėtą reglamentą siekiant sumažinti galutinius atitikties koeficientus ir nustatyti naujas kietųjų dalelių mase pagrįstas ribines vertes ir įtraukti dalelių skaičiumi grindžiamas ribines vertes.

4.2.5.

Remiantis pasiūlymu, gamintojai turės įrodyti, kad visos naujos transporto priemonės, kurios Europos Sąjungoje buvo parduotos, registruotos ar pradėtos eksploatuoti, atitinka nustatytas ribas.

4.2.6.

Prieš pateikdama savo pasiūlymą Europos Komisija apskundė Europos Sąjungos Teisingumo Teismui Bendrojo Teismo sprendimą, nes, jos manymu, ankstesniu jos reglamentu keistos ne esminės nuostatos, t. y. dėl nustatytų atitikties koeficientų, o tik nuostatos dėl jų nustatymui taikomo kriterijaus.

5. Bendrosios pastabos

5.1.

EESRK neturi teisės kištis į Europos Sąjungos institucijų tarpusavio konfliktą, ypač kai klausimas yra nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Vis dėlto Komitetas turi išreikšti nuomonę dėl Komisijos pasiūlyme pasirinktos sistemos ir įvertinti, ar ji atitinka nustatytus tikslus.

5.2.

Akivaizdu, kad šiuo pasiūlymu ištaisomi formalūs kompetencijos trūkumai ir įvairių pirminės teisės nuostatų pažeidimai, susiję su netinkamu neteisėtos procedūros taikymu.

5.3.

Atsižvelgdamas į savo poziciją dėl esminių nuostatų, išdėstytą nuomonėse dėl deleguotųjų aktų, EESRK abejoja, ar priimtas sprendimas, t. y. suteikti Komisijai įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus tose srityse, kuriose Teisingumo Teismas nusprendė, kad tik teisės aktų leidėjas gali pakeisti esmines nuostatas (nors susidaro įspūdis, kad Komisija nori prisiimti šią kompetenciją), atitinka deleguotųjų aktų teisinį tikslą (18).

5.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad toliau taikomi su pasiūlymo įgyvendinimu susiję laikotarpio apribojimai, t. y. kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. jis bus ir toliau taikomas naujų tipų transporto priemonėms, o nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. – visoms naujoms transporto priemonėms.

5.5.

Vis dėlto kyla klausimų dėl šių priemonių teisinio veiksmingumo atsižvelgiant į tai, kad nėra jokio tikrumo dėl šios teisėkūros procedūros, todėl gali kilti sunkumų atitinkamą nuostatą pradėti įgyvendinti rugsėjo mėn., taip pat neužmirštant klausimų, kurie jau kyla dėl šių priemonių taikymo atgaline data.

5.6.

Ši padėtis tampa dar sudėtingesnė dėl to, kad pateiktas apeliacinis skundas ir kad galutinis sprendimas dėl Bendrojo Teismo iškelto klausimo atidėtas neribotam laikui. Galima netgi kelti klausimą, ar būtina priimti dabartinį pasiūlymą, nepriklausomai nuo to, ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas bus palankus Komisijai ar nepalankus.

5.7.

Vienintelis pasiūlymo pagrindimas būtų tai, kad juo bandoma užtikrinti gamintojams tam tikrą teisinį saugumą arba tikrumą, kad jie galėtų toliau gaminti savo transporto priemones; vis dėlto juo nepanaikinamas poveikis, kurį pasiūlymo galiojimo trukmei gali padaryti Teisingumo Teismo sprendimas, dėl kurio kiltų užsakymų ir apsirūpinimo sudedamosiomis dalimis problemų.

5.8.

EESRK pabrėžia, kad bet kuriuo atveju vartotojams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su informacija apie oficialiose interneto svetainėse jau paskelbtus bandymus realiomis važiavimo sąlygomis (19), kad jie galėtų šią informaciją susieti su informacija apie transporto priemonių aplinkosauginį veiksmingumą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/94/EB (20). Šių duomenų prieinamumas galės jiems padėti priimti sprendimus atsižvelgiant į jų perkamų transporto priemonių poveikį aplinkai.

5.9.

EESRK taip pat tikisi, kad Komisija galės užtikrinti savo pasiūlymo atitiktį įvairiems teisės aktams dėl realių važiavimo sąlygų (RDE), turint omenyje, kad pasiūlyme minimas antrasis šios srities priemonių rinkinys, todėl negali kilti abejonių dėl dviejų vėlesnių teisės aktų, į kuriuos įtrauktas dalelių kiekis bandymų metu, bandymams atlikti taikomų metodų tobulinimas (3 aktas dėl RDE) ir galimybė trečiosioms šalims savarankiškai atlikti jau eksploatuojamų transporto priemonių atitiktį reikalavimams (4 aktas dėl RDE).

5.10.

Nedarydamas poveikio ypatingam pasiūlymo pobūdžiui, EESRK primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į ES nepriklausančių šalių, visų pirma į Jungtinių Amerikos Valstijų praktiką, ypač susijusią su atitikties kriterijais ir baudomis, taikomomis gamintojams nesilaikant taisyklių (21).

5.11.

EESRK pripažįsta, kad „Dieselgate“skandalas ne tik atskleidė trūkumus, susijusius su išmetamų azoto oksidų kiekiu, bet ir parodė, kad milijonai vartotojų pirko transporto priemones, kurios neatitiko pateiktos informacijos, ir daugumai iš jų nebuvo individualiai atlyginta už patirtą žalą.

5.12.

Svarbu, kad Komisija užtikrintų, kad žala, kurią patyrė visos nukentėjusiosios šalys, būtų visiškai atlyginta arba kad bent jau būtų nustatytas Europos kolektyvinis teisių gynimo mechanizmas, kuris būtų veiksmingas, naudingas ir greitai taikomas ir pagal kurį vartotojams būtų atlyginama žala dėl neigiamo poveikio sveikatai. Visa tai neužtikrinama pagal mechanizmą, numatytą pasiūlyme dėl direktyvos dėl atstovaujamųjų ieškinių.

6. Konkrečios pastabos

6.1. 1 straipsnio 3 dalis

6.1.1.

EESRK mano, kad I priedo 2 lentelėje numatyti atitikties koeficientai gali būti nepakankami, kad būtų galima sumažinti išmetamų azoto oksidų kiekį, atsižvelgiant į mokslinius įrodymus ir į tai, kad 2018 m. pasiūlyti koeficientai šiuo metu yra gana nuosaikūs.

6.1.2.

EESRK taip pat pabrėžia, kad svarbu šiuos koeficientus vertinti reguliariai, ne rečiau kaip kas metus, užtikrinant, kad būtų atsižvelgiama į technologinius pokyčius.

6.2. 1 straipsnio 4 dalis

6.2.1.

EESRK pripažįsta, jog svarbu, kad gamintojai įrengtų transporto priemones taip, kad visos sudedamosios dalys, kurios gali turėti įtakos teršalų išmetimui, būtų suprojektuotos, sukonstruotos ir sumontuotos tokiu būdu, kad įprastai naudojama transporto priemonė atitiktų šį reglamentą, tačiau pabrėžia, kad tokia informacija turėtų būti prieinama ne tik vartotojams pardavimo metu, bet ir administracinėms institucijoms kontrolės tikslais.

6.2.2.

Atsižvelgdamas į tai, kad tai yra atitikties sąlyga, ir siekiant išvengti netikrumo dėl jos aiškinimo, EESRK rekomenduoja termino „įprastas naudojimas“apibrėžtį įtvirtinti teisės akte, kad pati Komisija jo neaiškintų subjektyviai (22).

6.3. 1 straipsnio 5 dalis

6.3.1.

EESRK mano, kad šešių mėnesių terminas, per kurį gamintojai turi pateikti informaciją apie atitiktį, yra pernelyg ilgas, atsižvelgiant į sektoriui taikomus aplinkos apsaugos reikalavimus, todėl siūlo, kad jis nebūtų ilgesnis nei trys mėnesiai.

2019 m. rugsėjo 25 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL L 109, 2016 4 26, p. 1.

(2) OL L 175, 2017 7 7, p. 708.

(3) OL L 301, 2018 11 27, p. 1.

(4) Šiuos bandymus atliko EPA (JAV Aplinkos apsaugos agentūra) ir po jų bendrovė pripažino į transporto priemones montavusi klastojimo įtaisą, kuris programinės įrangos algoritmų pagalba nustatydavo, kada bus atliekami transporto priemonės bandymai siekiant patikrinti jos išmetamų teršalų kiekį.

(5) COM(2018) 184 final – 2018/0089 (COD); EESRK nuomonė OL C 440, 2018 12 6, p. 66.

(6) Priimtų teisės aktų nuostatų sąrašą žr. https://ec.europa.eu/growth/sectors/automotive/legislation/motor-vehicles-trailers_lt

(7) Žr. Europos Parlamento pranešimą A8–0049/2017, kuriame teigiama, kad „Komisijai pritrūko politinės valios ir ryžto imtis veiksmų dėl didelio išmetamųjų NOx kiekio ir teikti pirmenybę visuomenės sveikatos apsaugai, kuriai kilo pavojus“ir kad „Komisija nepanaudojo savo turimų priemonių TCMV ir RDE-LDV darbo grupės lygmeniu, kad būtų paspartintas sprendimų priėmimo procesas ir užtikrinta, kad būtų laiku įvykdytas tipo patvirtinimo bandymų pritaikymas, atitinkantis realias sąlygas, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 715/2007 14 straipsnio 3 dalyje“.

(8) Ši bandymų procedūra turėtų leisti tiksliau nustatyti faktinį kelyje išmetamų teršalų kiekį ir sumažinti realiomis važiavimo sąlygomis matuojamo ir laboratorijoje matuojamo išmetamųjų teršalų kiekio neatitikimą; ją taikant naudojami nešiojamieji išmetamųjų teršalų matuokliai, kuriais išmetamųjų teršalų kiekis matuojamas važiavimo keliu bandymo sąlygomis.

(9) OL L 82, 2016 3 31, p. 1.

(10) OL L 109, 2016 4 26, p. 1.

(11) OL L 175, 2017 7 7, p. 708.

(12) OL L 301, 2018 11 27, p. 1.

(13) Be kitų žr. OL C 311, 2014 9 12, p. 55, OL C 251, 2015 7 31, p. 31, OL C 227, 2018 6 28, p. 52, OL C 367, 2018 10 10, p. 32 ir JO C 440, 2018 12 6, p. 95.

(14) OL L 152, 2008 6 11, p. 1.

(15) OL L 171, 2007 6 29, p. 1.

(16) OL L 199, 2008 7 28, p. 1.

(17) Žr. 2019 m. vasario mėn. Europos Audito Rūmų paskelbtą apžvalginį dokumentą „ES atsakas į „dyzelgeito“skandalą“, https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/BRP_Vehicle_emissions/BRP_Vehicle_emissions_LT.pdf.

(18) OL C 67, 2014 3 6, p. 104; OL C 13, 2016 1 15, p. 145; OL C 288, 2017 8 31, p. 29, OL C 345, 2017 10 13, p. 67.

(19) Žr. https://www.acea.be/publications/article/access-to-euro-6-rde-monitoring-data.

(20) OL L 12, 2000 1 18 p. 16.

(21) Pagal naujojo Reglamento (ES) 2018/858 85 straipsnį Komisijai leidžiama skirti gamintojams baudą iki 30 000 EUR už vieną transporto priemonę.

(22) Žr., pavyzdžiui, Europos Komisijos narės Elżbietos Bieńkowskos atsakymą į Parlamento klausimą (P-006693–16): http://www.europarl.europa.eu/doceo/document/P-8-2016-006693-ASW_FR.html

15.1.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/87

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Veiksmingesnis socialinės politikos sprendimų priėmimas: sričių, kuriose bus plačiau taikoma kvalifikuota balsų dauguma, nustatymas“

(COM(2019) 186 final)

(2020/C 14/13)

Pranešėjas Christian BÄUMLER

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2019 6 3
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2019 9 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 25
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	83 / 32 / 1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pabrėžia, kad vykstant spartiems pokyčiams itin svarbu yra tai, kad ES kartu su savo valstybėmis narėmis galėtų, atsižvelgiant į pripažintą kompetenciją, visose atitinkamose politikos srityse imtis efektyvių ir veiksmingų politikos priemonių. Tokia praktika turėtų apimti atitinkamus svarstymus dėl būtinybės imtis veiksmų Europos lygmeniu, deramai atsižvelgiant į subsidiarumo principą.

1.2.

EESRK mano, kad Europos Parlamento dalyvavimas aukštu lygmeniu, laikantis Sutarties nuostatų, teisėkūros procedūroje ir socialinės politikos srityje yra svarbus, nes socialinės politikos klausimai visada apima ir visuomenės sanglaudą bei labai konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką, atsižvelgiant į Sutartyje nustatytus tikslus (ES sutarties 3 straipsnis).

1.3.

EESRK, atsižvelgdamas į tai, kad jis jau ankstesnėse savo nuomonėse (1) pasisakė už tai, kad būtų peržiūrėti ES vieningo balsavimo reikalavimai, ir neseniai tai pakartojo pabrėždamas mokesčių politikos sritį (2), palankiai vertina Komisijos sprendimą skatinti diskusiją dėl esamų kliūčių rengiant teisės aktus ir tai, kad ji šiuo komunikatu pradėjo diskusiją dėl galimybių išplėsti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma ir socialinės politikos srityje. Be to, EESRK pabrėžia, kad vadovaujantis Sutartimi socialinės politikos srityje ES tik remia ir papildo valstybių narių veiklą SESV 153 straipsnio 1 dalyje nustatytose srityse. Tai atspindi nacionalinių socialinių sistemų ir tradicijų įvairovę ir reiškia, kad pagrindinis vaidmuo numatant ir įgyvendinant savo veiksmus socialinės politikos ir darbo rinkos srityje tenka valstybėms narėms. Kvalifikuotos balsų daugumos metodas pagrįstas kompromiso kultūra.

1.4.

EESRK neabejoja, kad ir taikydama balsavimo kvalifikuota balsų dauguma sistemą ES privalės paisyti subsidiarumo principo, o ten, kur ji neturi išimtinės kompetencijos, susitelks į tas sritis, kuriose bendrų tikslų neįmanoma veiksmingai pasiekti nacionaliniu, regionų ar vietos lygmeniu. Ši nuostata galioja ir taikant proporcingumo principą, pagal kurį ES priemonių turinys ir forma negali viršyti Sutarčių tikslų.

1.5.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 151 straipsnyje nustatomas socialinės politikos tikslas – „didinti užimtumą, skatinti kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas […] palaikant jų gerėjimą“. EESRK pabrėžia, kad pagal SESV 153 straipsnio 2 dalį to siekiama direktyvomis dėl būtiniausių reikalavimų, atsižvelgiant į nacionalines sąlygas, ir jos neturi sudaryti kliūčių mažųjų ir vidutinių įmonių steigimui ir plėtojimui. Be to, jis pabrėžia, kad remiantis SESV 153 straipsnio 4 dalimi, nepriklausomai nuo sprendimų priėmimo tvarkos, neturi būti daromas neigiamas poveikis valstybių narių teisei įsipareigoti taikyti aukštesnį nacionalinį apsaugos lygį ir jų kompetencijai nustatyti nuosavų socialinės apsaugos sistemų principus.

1.6.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ES lygmeniu įgyvendinti socialinių partnerių susitarimai labai padeda plėtoti ES socialinės politikos teisyną. Jis ragina, atsižvelgiant į diskusijas dėl galimo perėjimo nuo vieningo balsavimo metodo prie kvalifikuotos balsų daugumos, užtikrinti, kad socialiniai partneriai būtų visapusiškai įtraukti į reglamentavimo socialinės politikos srityje ir politikos formavimo procesus ir kad būtų paisoma jų savarankiškumo įgyvendinant ir galimai persvarstant savo nepriklausomai sudarytus susitarimus.

1.7.

1.8.

EESRK nurodo, kad ES yra parengusi priemonių dėl pažeidžiamų darbuotojų, pavyzdžiui, besilaukiančių moterų ar ne visą darbo dieną dirbančių asmenų, apsaugos, kai nutraukiami jų darbo santykiai. Todėl Europos lygmeniu reikia nustatyti būtiniausias procesines ir apsaugos teises ir pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos metodo.

1.9.

EESRK pabrėžia, kad atstovavimas darbdavių ir darbuotojų interesams bei kolektyvinis jų teisių gynimas daro lemiamą įtaką visuomenės sanglaudai, gerų darbo vietų išsaugojimui ir kūrimui ir įmonių konkurencingumui Europos Sąjungoje. Šiuo atveju, kiek tai objektyviai yra būtina, ES taip pat turi patikrinti, kiek kvalifikuotos balsų daugumos metodas gali išplėsti galimybę perspektyviai plėtoti socialinę partnerystę.

1.10.

EESRK rekomenduoja užtikrinant ES teisėtai gyvenančių trečiųjų valstybių piliečių įdarbinimo sąlygas pereiti prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma, siekiant išvengti nevienodų sąlygų taikymo ir sustiprinti socialinę sanglaudą.

1.11.

Atsižvelgdamas į vykstančias diskusijas dėl perėjimo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma, EESRK pritaria Komisijos nuostatai taikyti bendrąją ES sutarties 48 straipsnio 7 dalies nuostatą dėl pereigos tais atvejais, kai taikomas balsavimas kvalifikuota balsų dauguma, nes dėl jos tiek Europos Vadovų Taryba turėtų balsuoti vieningai, tiek turėtų būti gautas visų nacionalinių parlamentų pritarimas ir Europos Parlamento sutikimas, ir taip būtų užtikrintas demokratinis teisėtumas.

2. Bendrosios nuostatos

2.1.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad ES ir visos jos valstybės narės susiduria su bendrais uždaviniais, susijusiais su naujų technologijų poveikiu, didėjančiu konkurenciniu spaudimu pasaulinėje ekonomikoje, naujomis darbo formomis ir demografinėmis tendencijomis. Siekiant išsaugoti Europos socialinį modelį ateities kartoms ir jį toliau plėtoti, Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis būtina imtis priemonių įvairiose politikos srityse, atsižvelgiant į pripažintą kompetenciją. Šiuo atžvilgiu svarbu imtis visuomenės sanglaudos ir socialinės įtraukties stiprinimo ir kovos su diskriminacija priemonių.

2.2.

EESRK pabrėžia, kad vykstant spartiems pokyčiams itin svarbu yra tai, kad ES kartu su savo valstybėmis narėmis galėtų visose atitinkamose politikos srityse imtis efektyvių ir veiksmingų politikos priemonių. Jas taikant, būtų tinkamai atsižvelgta į tai, kokio lygmens veiksmų reikia imtis ir ar jų reikia imtis, atitinkamai taikant subsidiarumo principą, pasirenkant tinkamas priemones ir užtikrinant veiksmingus sprendimų priėmimo procesus, kuriais ES galėtų remti ir papildyti nacionalinę politiką. Tai atliekant reikėtų nuodugniai išanalizuoti poveikį ekonomikai ir viešiesiems finansams bei socialinių partnerių vaidmeniui kiekvienoje valstybėje narėje. Visoms valstybėms narėms reikia suteikti pakankamai galimybių dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Turėtų būti siekiama bendro tikslo – tiek ES lygmeniu, tiek kiekvienoje valstybėje narėje pasiekti gerų rezultatų.

2.3.

EESRK pabrėžia, kad Europos Sąjungai reikia veiksmingo ir lankstaus sprendimų priėmimo proceso, kad būtų galima užtikrinti, kad teisės aktai ir neprivalomos priemonės, pavyzdžiui, koordinavimo pagrindai ir rekomendacijos, galėtų atitikti ekonominę ir socialinę plėtrą. EESRK, atsižvelgdamas į tai, kad jis jau ankstesnėse savo nuomonėse pasisakė už tai, kad būtų peržiūrėti ES vieningo balsavimo reikalavimai (3), palankiai vertina Komisijos skatinamą diskusiją dėl esamų kliūčių rengiant teisės aktus ir tai, kad ji šiuo komunikatu pradėjo diskusiją dėl galimybių išplėsti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma ir socialinės politikos srityje. Be to, EESRK pabrėžia, kad vadovaujantis Sutartimi socialinės politikos srityje ES tik remia ir papildo valstybių narių veiklą SESV 153 straipsnio 1 dalyje nustatytose srityse. Tai atspindi nacionalinių socialinių sistemų ir tradicijų įvairovę ir reiškia, kad pagrindinis vaidmuo numatant ir įgyvendinant savo veiksmus socialinės politikos ir darbo rinkos srityje tenka valstybėms narėms.

2.4.

EESRK manymu, Sutartyje apibrėžtas ES vaidmuo apima paramą valstybių narių veiklai Europos Sąjungoje ir Sutartyje apibrėžtose srityse (SESV 153 straipsnio 1 dalis). Tai atspindi nacionalinių socialinių sistemų įvairovę ir tradicijas bei rodo pagrindinį valstybių narių vaidmenį ir aukštą jų suverenumo lygį Europos bendradarbiavime rengiant ir įgyvendinant savo priemones socialinės politikos ir darbo rinkų srityse.

2.5.

EESRK pabrėžia, kad didžioji ES teisės aktų, kuriais reglamentuojama socialinė politika, dalis buvo priimta kvalifikuota balsų dauguma ir taikant įprastą teisėkūros procedūrą.

2.6.

Be to, EESRK nurodo, kad tam tikrose socialinės politikos srityse pagal ES sutarties nuostatas Taryba ir ateityje turi balsuoti vieningai. Tai taikoma šioms sritims: nediskriminavimo (SESV 19 straipsnio 1 dalis), darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos (išskyrus laisvo darbuotojų judumo tikslais; SESV 153 straipsnio 1 dalies c punktas), darbuotojų socialinės apsaugos nutraukus darbo sutartį (SESV 153 straipsnio 1 dalies d punktas), atstovavimo darbdavių ir darbuotojų interesams bei šių interesų kolektyvinio gynimo (SESV 153 straipsnio 1 dalies f punktas) ir ES teritorijoje teisėtai gyvenančių trečiųjų valstybių piliečių įdarbinimo sąlygų (SESV 153 straipsnio 1 dalies g punktas). SESV 19 straipsnyje numatyta, kad tam turi pritarti Europos Parlamentas, o Sutarties 153 straipsnio 1 dalies c, d, f ir g punktuose jo pritarimo nereikalaujama.

2.7.

EESRK mano, kad Europos Parlamento dalyvavimas aukštu lygmeniu teisėkūros procedūroje, laikantis Sutarties nuostatų, yra svarbus, nes socialinės politikos klausimai visada apima ir piliečiams svarbius sprendimus, visuomenės sanglaudą ir labai konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką, atsižvelgiant į Sutartyje nustatytus tikslus (ES sutarties 3 straipsnis).

2.8.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija šiuo komunikatu paskatino diskusiją dėl balsavimo kvalifikuota balsų dauguma išplėtimo ir socialinės politikos srityje, kaip tai visų pirma taikoma mokesčių politikos srityje (4). Kvalifikuotos balsų daugumos metodas pagrįstas kompromiso kultūra. Tokiam metodui taikyti būtini debatai, o jį taikant būtų galima pasiekti naudingų rezultatų, kuriais būtų atsižvelgta į bendrus Europos Sąjungos interesus. Galimybė balsuoti kvalifikuota balsų dauguma – tai skatinamasis veiksnys, ieškant kompromiso ir įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus, padedantis rasti visiems dalyviams priimtiną sprendimą.

2.9.

EESRK nurodo, kad ES savo naujojoje 2019–2024 m. strateginėje darbotvarkėje pritaria socialinių teisių ramsčio taikymui ES ir valstybių narių lygmenimis. Šiuo tikslu reikia tinkamai atsižvelgti į atitinkamas kompetencijas.

2.10.

EESRK labai svarbu, kad taikydama balsavimo kvalifikuota balsų dauguma priemonę ES privalėtų paisyti subsidiarumo principo, o ten, kur ji neturi išimtinės kompetencijos, susitelks į tas sritis, kuriose bendrų tikslų neįmanoma veiksmingai pasiekti nacionaliniu, regionų ar vietos lygmeniu. Ši nuostata galioja ir taikant proporcingumo principą, pagal kurį ES priemonių turinys ir forma negali viršyti Sutarčių tikslų. Šie principai turi būti aiškiai apibrėžti aptariant balsavimo kvalifikuota balsų dauguma sistemą.

2.11.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 151 straipsnyje nustatomas socialinės politikos tikslas – „didinti užimtumą, skatinti kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas […] palaikant jų gerėjimą“. EESRK pabrėžia, kad SESV 153 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti atitinkamos ES socialinės politikos priemonės. Pavyzdžiui, direktyvose visų pirma turi būti nustatyti būtiniausi reikalavimai, atsižvelgiant į nacionalines sąlygas, ir neturi būti užkertamas kelias mažųjų ir vidutinių įmonių steigimui ir plėtojimui. EESRK pabrėžia, kad, nepriklausomai nuo sprendimų priėmimo tvarkos, neturi būti daromas neigiamas poveikis valstybių narių teisei įsipareigoti taikyti aukštesnį nacionalinį apsaugos lygį ir jų kompetencijai nustatyti nuosavų socialinės apsaugos sistemų principus.

2.12.

Be to, EESRK pažymi, kad Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba Europos socialinių teisių ramsčio preambulės 17 dalyje patvirtino, kad atsižvelgs į nacionalinių sistemų įvairovę, įskaitant socialinių partnerių vaidmenį, o preambulės 19 dalyje – kad paisys valstybių narių nacionalinės tapatybės, taip pat suverenumo nustatant teisinius pagrindus socialinės apsaugos sistemoms.

2.13.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis SESV 155 straipsniu ES lygmeniu įgyvendinti socialinių partnerių susitarimai labai padeda plėtoti ES socialinės politikos teisyną. Jis pritaria tam, kad, kaip nurodyta Komisijos komunikate, socialinio dialogo rezultatai ir direktyvos, juos tvirtinant, yra vertinami vienodai. EESRK ragina laikotarpiu, kuriuo nuo vieningo balsavimo metodo galimai bus pereita prie kvalifikuotos balsų daugumos, užtikrinti, kad socialiniai partneriai būtų visapusiškai įtraukti į reglamentavimo socialinės politikos srityje ir politikos formavimo procesus ir kad būtų paisoma jų savarankiškumo įgyvendinant ir galimai persvarstant jų savarankiškai sudarytus susitarimus. Socialinis dialogas atlieka svarbų vaidmenį socialinės apsaugos srityje. Savarankiškai nustatant teisines normas jis taip pat užtikrina socialinę pažangą ES.

2.14.

EESRK pritaria Komisijos požiūriui ir mano, kad sustiprintas bendradarbiavimas nėra alternatyva balsavimui kvalifikuota balsų dauguma. Sprendžiant socialinės politikos klausimus dėl sustiprinto bendradarbiavimo priemonės kaip tik gali būti suskaidyta vidaus rinka ir taikomos nevienodos sąlygos ES piliečiams, priklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jie gyvena.

2.15.

Kita vertus, EESRK nuomone, Europos semestras yra dar viena veiksminga ir tikslinga priemonė tam, kad valstybėms narėms ir socialiniams partneriams padedant ir vadovaujant – ypač bendrai mokantis – būtų užtikrinta konvergencija ir daroma pažanga įgyvendinant nacionalines reformas. Tai atitinka SESV 156 straipsnio nuostatas ir dvasią. EESRK pabrėžia pastangas Europos semestro metu kurti geresnius nacionalinės šalių politikos, kurią vykdant užtikrinamas užimtumas ir socialinė apsauga, koordinavimo ir jos reformų metodus ir tuo pačiu metu nacionalinius socialinius partnerius prasmingai įtraukti į veiklą Europos lygmeniu. Todėl Europos socialinių teisių ramstis, visų pirma taikomas kaip reformų gairės, padėtų kurti strategiją, siekiant geresnės valstybių narių konvergencijos ir tvirtesnės jų sanglaudos.

3. Konkrečios pastabos

3.1.

3.2.

EESRK nurodo, kad yra išsamių ES teisės aktų, skirtų moterų ir vyrių lygių teisių principui įgyvendinti ir, be kitų dalykų, vienodam požiūriui į rasinę ar etninę kilmę užtikrinti. Tai didelis Europos Sąjungos, kuri šioje srityje taip pat nustato tarptautinius standartus, laimėjimas. Tačiau ES teise vienodas požiūris nepaisant religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užtikrinamas tik užimtumo ir profesinės veiklos srityse. Direktyva, kurioje būtų visapusiškai draudžiama diskriminacija Europos Sąjungoje, būtų ypač sudėtinga, todėl už ją vargu ar būtų balsuojama vieningai. Vis dėlto Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. ES įsipareigojo tai padaryti. Šis tikslas taip pat įtvirtintas naujojoje 2019–2024 m. strateginėje darbotvarkėje. EESRK pritaria tam, kad reglamentuojant nediskriminavimą būtų visiškai pereita prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma metodo.

3.3.

EESRK nurodo, kad pagal SESV 48 straipsnį Europos Sąjunga socialinės apsaugos srityje gali kvalifikuota balsų dauguma priimti laisvam darbuotojų judėjimui užtikrinti būtinas priemones. Tačiau rekomendacijoms dėl socialinės apsaugos ir darbuotojų apsaugos turi būti pritariama vieningai. Perėjimas prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma būtų nuoseklus ir tinkamas. Taip pat kyla klausimas, kodėl Komisija šiuo atveju aptaria tik rekomendacijas ir nesvarsto kitų teisinių priemonių.

3.4.

EESRK pripažįsta, kad darbuotojų apsauga atleidimo atveju visada buvo pagrindinė atitinkamos nacionalinės darbo teisės problema. Vis dėlto EESRK mano, kad dabar ES yra parengusi priemonių dėl pažeidžiamų darbuotojų, pavyzdžiui, besilaukiančių moterų ar ne visą darbo dieną dirbančių asmenų, apsaugos. Taip visoje Europoje bent jau minimaliai būtų užtikrinamos vienodos procesinės ir apsaugos teisės, kad šie apsauginiai mechanizmai nebūtų sukurti veltui. Pagal Europos socialinių teisių ramstį numatytos atleisto darbuotojo teisės gauti informacijos ir galimybę dalyvauti veiksmingose ir nešališkose ginčų sprendimo procedūrose, naudotis teisių gynimo priemonėmis, o atitinkamais atvejais – gauti kompensaciją. Tai argumentas pereiti prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma, kad būtų galima įgyvendinti atitinkamą direktyvą.

3.5.

EESRK pabrėžia, kad tvirta atstovavimo darbdavių ir darbuotojų interesams bei kolektyvinio jų gynimo teisės sistema yra labai svarbi, pavyzdžiui, visuomenės sanglaudai, kokybiškų darbo vietų kūrimui ir įmonių konkurencingumui ES. Vidaus rinkoje veikiančios įmonės vis glaudžiau bendradarbiauja tarptautiniu mastu. Europos Sąjungos įmonėms ir įmonių grupėms galioja direktyva dėl Europos darbo tarybų, priimta pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Tačiau kitose ES reglamentavimo srityse sprendimai dėl darbuotojų dalyvavimo ir toliau priimami vieningai. Šiuo atveju, kiek tai objektyviai yra būtina, ES taip pat turi patikrinti, kiek kvalifikuotos balsų daugumos metodas suteiktų naujų galimybių perspektyviai formuoti socialinę partnerystę.

3.6.

EESRK rekomenduoja užtikrinant ES teisėtai gyvenančių trečiųjų valstybių piliečių įdarbinimo sąlygas pereiti prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma. Siekiant išvengti pavojaus socialinei sanglaudai, ES ir ne ES piliečių įdarbinimo sąlygos turi būti tokios pat.

3.7.

Atsižvelgdamas į vykstančias diskusijas dėl perėjimo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma, EESRK pritaria Komisijos nuostatai taikyti bendrąją ES sutarties 48 straipsnio 7 dalies nuostatą dėl pereigos tais atvejais, kai taikomas balsavimas kvalifikuota balsų dauguma, nes dėl jos tiek Europos Vadovų Taryba turėtų balsuoti vieningai, tiek turėtų būti gautas visų nacionalinių parlamentų pritarimas ir Europos Parlamento sutikimas. Taip būtų plačiai užtikrintas demokratinis teisėtumas ir nebūtų pažeidžiamos konstitucinės nuostatos nacionaliniu lygmeniu. Pereigos pagal SESV 153 straipsnį atveju to užtikrinti nepavyktų.

3.8.

EESRK pažymi, kad Komisijos komunikate lieka vienas neatsakytas klausimas. Neaišku, ar sprendimas tam tikram teisiniam pagrindui nebetaikyti vieningo balsavimo ir pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos priimamas visam laikui, ar kiekvienu atskiru atveju. EESRK prašo Komisijos paaiškinti, ar bendros nuostatos dėl pereigos taikymas pagal ES sutarties 48 straipsnio 7 dalį reiškia bendrą perėjimą prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma, ar atskirais atvejais priimamus sprendimus. EESRK nuomone, bet kuriuo atveju reikia užtikrinti, kad taikant nuostatą dėl pereigos būtų veiksmingiau randami ir priimami sprendimai ir neatsirastų papildomų kliūčių.

2019 m. rugsėjo 25 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Žr. šias EESRK nuomones: OL C 230, 2015 7 14, p. 24, OL C 434, 2017 12 15, p. 18, OL C 271, 2013 9 19, p. 23, OL C 332, 2015 10 8, p. 8.

(2) Apmokestinimas – balsavimas kvalifikuota balsų dauguma (OL C 353, 2019 10 18, p. 90).

(3) Žr. 2 išnašą.

(4) Žr. 1 išnašą.

PRIEDAS

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų (DTT 59 straipsnio 3 dalis):

1. 2.8 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Kaip ir visų pirma mokesčių politikos srityje EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija šiuo komunikatu paskatino ėmėsi iniciatyvos pradėti diskusiją ir paaiškinti, koks galėtų būti perėjimas prie dėl balsavimo kvalifikuota balsų dauguma išplėtimo ir socialinės politikos srityje, neteikdama skubotų pasiūlymų (1). Kvalifikuotos balsų daugumos metodas pagrįstas kompromiso kultūra. Tokiam metodui taikyti būtini debatai, o jį taikant būtų galima pasiekti naudingų rezultatų, kuriais būtų atsižvelgta į bendrus Europos Sąjungos interesus. Galimybė balsuoti kvalifikuota balsų dauguma – tai skatinamasis veiksnys, ieškant kompromiso ir įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus, padedantis rasti visiems dalyviams priimtiną sprendimą.

Balsavimo rezultatai

Už	:	36
Prieš	:	74
Susilaikė	:	2

2. Naujas punktas po 2.8 punkto

Po 2.8 punkto įrašyti naują punktą:

Kita vertus, vieningo balsavimo principas priimant sprendimus grindžiamas būtinybe ES sutartyje išsaugoti nacionalinę atitinkamų socialinės politikos nuostatų kontrolę ir neleisti pažeisti nacionalinių socialinių sistemų, už kurias pirmiausia atsakingos valstybės narės kartu su socialiniais partneriais, pagrindinių sudedamųjų dalių.

Balsavimo rezultatai

Už	:	31
Prieš	:	82
Susilaikė	:	3

3. 3.1 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

EESRK nurodo, kad dabar atitinkamose politikos srityse sprendimai priimami arba balsuojant vieningai, arba kvalifikuota balsų dauguma. EESRK mano, kad ES sutarties socialiniame skyriuje nustatytas kvalifikuotos balsų daugumos ir vieningo balsavimo paskirstymas tebėra aktualus, nes jis atspindi valstybių narių nacionalinių socialinių sistemų įvairovę ir nevienalytiškumą, pavyzdžiui, kalbant apie socialinių partnerių funkcijas ir darbo teisės bei kolektyvinių sutarčių vaidmenį. Dėl to atsiranda nelygybė kuriant socialinius standartus, taip pat socialinės apsaugos spragos.

Balsavimo rezultatai

Už	:	32
Prieš	:	74
Susilaikė	:	3

4. 3.2 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

EESRK nurodo, kad yra išsamių ES teisės aktų, skirtų moterų ir vyrių lygių teisių principui įgyvendinti ir, be kitų dalykų, vienodam požiūriui į rasinę ar etninę kilmę užtikrinti. Tai didelis Europos Sąjungos, kuri šioje srityje taip pat nustato tarptautinius standartus, laimėjimas. Tačiau ES teise vienodas požiūris nepaisant religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užtikrinamas tik užimtumo ir profesinės veiklos srityse. Šios direktyvos buvo priimtos vieningai. Direktyva, visapusiškai draudžianti diskriminaciją Europos Sąjungoje, būtų ypač sudėtinga, todėl už ją vargu ar būtų balsuojama vieningai procedūros būtų ilgos, o pažanga lėta. Vis dėlto Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. ES įsipareigojo tai padaryti. Šis tikslas taip pat įtvirtintas naujojoje 2019–2024 m. strateginėje darbotvarkėje. EESRK pritaria tam, kad reglamentuojant nediskriminavimą būtų visiškai pereita prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma metodo.

Balsavimo rezultatai

Už	:	31
Prieš	:	78
Susilaikė	:	2

5. 3.4 punktas

Išbraukti:

EESRK pripažįsta, kad darbuotojų apsauga atleidimo atveju visada buvo pagrindinė atitinkamos nacionalinės darbo teisės problema. Bet EESRK mano, kad dabar ES yra parengusi priemonių dėl pažeidžiamų darbuotojų, pavyzdžiui, besilaukiančių moterų ar ne visą darbo dieną dirbančių asmenų, apsaugos. Taip visoje Europoje bent jau minimaliai būtų užtikrinamos vienodos procesinės ir apsaugos teisės, kad šie apsauginiai mechanizmai nebūtų sukurti veltui. Pagal Europos socialinių teisių ramstį numatytos atleisto darbuotojo teisės gauti informacijos ir galimybę dalyvauti veiksmingose ir nešališkose ginčų sprendimo procedūrose, naudotis teisių gynimo priemonėmis, o atitinkamais atvejais – gauti kompensaciją. Tai argumentas pereiti prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma, kad būtų galima įgyvendinti atitinkamą direktyvą.

Balsavimo rezultatai

Už	:	35
Prieš	:	77
Susilaikė	:	2

6. 3.5 punktas

Išbraukti:

Balsavimo rezultatai

Už	:	34
Prieš	:	84
Susilaikė	:	2

7. 3.6 punktas

Išbraukti:

Balsavimo rezultatai

Už	:	30
Prieš	:	85
Susilaikė	:	1

8. 1.7 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

EESRK nurodo, kad dabar atitinkamose politikos srityse sprendimai priimami arba balsuojant vieningai, arba kvalifikuota balsų dauguma. Dėl to atsiranda nelygybė kuriant socialinius standartus, taip pat socialinės apsaugos spragos. Todėl EESRK bet kuriuo atveju pritaria tam, kad rengiant nediskriminavimo srities teisės aktus ir rekomendacijas dėl socialinio draudimo ir darbuotojų apsaugos būtų pereita prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma. EESRK mano, kad ES sutarties socialiniame skyriuje nustatytas kvalifikuotos balsų daugumos ir vieningo balsavimo paskirstymas tebėra aktualus, nes jis atspindi valstybių narių nacionalinių socialinių sistemų įvairovę ir nevienalytiškumą, pavyzdžiui, kalbant apie socialinių partnerių funkcijas ir darbo teisės bei kolektyvinių sutarčių vaidmenį.

Balsavimo rezultatai

Už	:	32
Prieš	:	74
Susilaikė	:	3

9. 1.8 punktas

Išbraukti:

EESRK nurodo, kad ES yra parengusi priemonių dėl pažeidžiamų darbuotojų, pavyzdžiui, besilaukiančių moterų ar ne visą darbo dieną dirbančių asmenų apsaugos, kai baigiasi jų darbo santykiai. Taip Europos lygmeniu būtų garantuojamos vienodos procesinės ir apsaugos teisės ir būtų perimtas kvalifikuotos balsų daugumos metodas.

Balsavimo rezultatai

Už	:	36
Prieš	:	81
Susilaikė	:	1

10. 1.10 punktas

Išbraukti:

Balsavimo rezultatai

Už	:	30
Prieš	:	85
Susilaikė	:	1

(1) Žr. 1 išnašą.

15.1.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/95

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl diskusijoms skirto dokumento „Darni Europa – iki 2030 m.“

(COM(2019) 22 final)

(2020/C 14/14)

Pranešėjas Cillian LOHAN (IE-III)

Bendrapranešėjis Peter SCHMIDT (DE-II)

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2019 3 12
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Biuro sprendimas	2018 12 11, papildymas 2019 1 22
Atsakingi skyriai	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius ir Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2019 6 28
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 26
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	168/3/5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Darnus vystymasis turi būti Europos ateities pagrindas. Teigiamai vertindamas visapusišką analizę, kuri pateikiama diskusijoms skirtame dokumente, iššūkių aprašymą, siūlomą kryptį ir jos teikiamas galimybes Europai, EESRK yra vis tiek susirūpinęs dėl perėjimo prie tvarumo visame pasaulyje ir Europoje spartos, kuri yra nepakankama Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslams, dėl kurių susitarėme, pasiekti. Politiniai veiksmai neatitinka būtinybės spręsti nūdienos ekologines, socialines ir ekonomines problemas.

1.2.

Darnus vystymasis yra bendras pasaulinis tikslas; jam reikia bendrų visų valstybių pastangų pasiekti, kad būtų tvariai naudojami gamtos ištekliai ir užtikrintas klestėjimas visiems žmonėms. Europa negali jo pasiekti viena, tačiau ES, kaip didžiausias prekybos blokas ir didelė biologinių išteklių importuotoja, gali ir turėtų panaudoti savo įtaką, kad pasauliniu lygmeniu padidintų tausią žaliavų gavybą, taigi remtų pasaulinės biologinės įvairovės ir ekosistemų, kurios būtinos mūsų visų ateičiai, išsaugojimą.

1.3.

Darnus vystymasis yra susijęs su žmonijos ateitimi; mūsų planetos ribose ekonomika turėtų tarnauti visuomenei, kad užtikrintų klestėjimą ir teisingumą dabartinėms ir būsimoms kartoms. Darbotvarkė iki 2030 m. yra į žmones orientuotas projektas, kuriuo siekiama, kad nė vienas neliktų nuošalyje. Europos naujojo ekologinio ir socialinio plano įgyvendinimo pradžia bus svarbus Europos šalių ekonomikos pertvarkos aspektas nukreipiant ją radikaliai tvaresne kryptimi.

1.4.

Praėjo diskusijoms skirtas laikas, dabar pats metas imtis veiksmų. EESRK nori skubių veiksmų rengiant ir įgyvendinant visai ES skirtą, visa apimančią, ilgalaikę darnaus vystymosi strategiją, kurią papildytų išsamus įgyvendinimo planas DVT pasiekti iki 2030 m.

1.5.

Darnaus vystymosi strategija turėtų apimti ir ES vidaus, ir išorės veiksmus, taip pat turėtų skatinti kuo didesnį jų nuoseklumą. Įgyvendinimo plane reikėtų numatyti tvarumo integravimą į visas politikos sritis, numatyti pagrindinius veiksmus, kurių ES imsis siekdama įgyvendinti DVT, aiškų tvarkaraštį ir veiksmų gaires, konkrečius tikslus ir rodiklius, taip pat pagrindinius visų ES institucijų, agentūrų ir subjektų vaidmenis ir atsakomybę. Kertiniais įgyvendinimo akmenimis turėtų tapti inovacijos, į tvarumą orientuotas tarptautinis bendradarbiavimas ir prekybos susitarimai bei verslo ir pilietinės visuomenės sutelkimas.

1.6.

Siekiant užtikrinti, kad DVT būtų visų sričių politikos pagrindas, kartu su Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo strategija būtina sukurti valdymo ir koordinavimo sistemą. ES 2019–2024 m. strateginė darbotvarkė ypač turėjo būti grindžiama DVT, o Europos Parlamentas (EP) turėtų atlikti svarbų vaidmenį. Naujoji Komisija turėtų savo veiklą organizuoti orientuodamasi į DVT įgyvendinimą ir integravimą, kaip nurodyta Komisijos narių įgaliojimų raštuose.

1.7.

EESRK ragina Komisiją rinktis toliaregiškesnę nei BVP paremtą augimo politiką. Matuojant klestėjimą BVP neatsižvelgiama į svarbius socialinius ir ekologinius sąnaudų ir naudos elementus.

1.8.

EESRK pripažįsta, kad verslo bendruomenėje yra pirmaujančių tvarumo integravimo srityje. Tiesą sakant, daug įmonių netgi lenkia politiką. Politika turi sukurti stabilią aplinką ir užtikrinti tikrumą, kad geriausia praktika taptų įprasta praktika. Tai padės įmonėms įgyvendinti tvarius sprendimus.

1.9.

EESRK ragina visas esamas ES politikos, biudžeto ir (arba) finansines programas ir priemones (pvz., Europos semestrą, geresnio reglamentavimo darbotvarkę, daugiametę finansinę programą (DFP) ir kt.) neatidėliotinai suderinti su DVT įgyvendinimu. Siekiant užtikrinti, kad imantis ES vidaus ir išorės veiksmų biudžeto ir (arba) finansinės priemonės, politikos programos ir poveikio vertinimo metodai padėtų įgyvendinti DVT, ES lygmeniu reikėtų nustatyti arba parengti patikimus tvarumo užtikrinimo metodus. Taip pat reikėtų rengti naujas priemones, pavyzdžiui, atotrūkio nuo nustatytų tikslų vertinimo priemones, ir nustatyti naujus rodiklius.

1.10.

EESRK buvo pirmoji ES institucija, turinti darniam vystymuisi skatinti skirtą įstaigą, t. y. Tvaraus vystymosi observatoriją; be to, Komitetas yra įsipareigojęs visapusiškiau skatinti DVT ir įtraukti juos į savo nuomones, taip pat į savo vidaus veikimo sistemą ir struktūrą. Todėl jis pradės vidaus svarstymus, kaip savo vidaus valdymą suderinti su DVT.

1.11.

Struktūruotas pilietinės visuomenės dalyvavimas yra būtinas ir reikėtų numatyti aiškius įgaliojimus pilietinės visuomenės dalyvavimui kuriant strategiją, ją įgyvendinant ir vykdant jos stebėseną. Dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams, taip pat atsižvelgiant į sėkmingą kitų atitinkamų įvairių suinteresuotųjų subjektų forumų (pvz., Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos) patirtį, reikėtų peržiūrėti svarbų vaidmenį, kuris iki šiol teko įvairių suinteresuotųjų subjektų platformai. Įvairių suinteresuotųjų subjektų platformą reikėtų atnaujinti ir įtraukti į oficialią tarpinstitucinę konsultacijų sistemą, kaip rekomendavo Europos Parlamentas (1).

1.12.

Darnus vystymasis gali tapti priemone, skirta siekti socialinio solidarumo ir padedančia mažinti stiprėjančius populistinius ir priešiškumo valdžiai jausmus, kurie kyla piliečiams, atskirtiems nuo sprendimų priėmimo ir įgaliojimų suteikimo procesų. Tai negali būti elitinė darbotvarkė – tai yra į žmones nukreiptas projektas, kuriuo siekiama, kad tvarūs vartotojų sprendimai taptų prieinami ir įperkami.

2. Įžanga

2.1.

Sausio 30 d. buvo paskelbtas ilgai lauktas diskusijoms skirtas dokumentas „Darni Europa – iki 2030 m.“, kuriuo pradėtos diskusijos dėl Europos ateities, taip pat buvo parodytas ES įsipareigojimas siekti JT DVT ir vykdyti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

2.2.

EESRK jau kelerius metus buvo tarp aktyviausiai raginusių plėtoti plataus užmojo bendrą ES darnaus vystymosi strategiją ir daugelyje savo nuomonių dėl įvairių sektorių pateikė pasiūlymų dėl būtinų politikos ir valdymo priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti DVT. Šia nuomone, kuria prisidedama prie diskusijoms skirto dokumento svarstymo ir kuri paremta ankstesne EESRK veikla, siekiama nustatyti viziją ir pateikti konkrečių pasiūlymų dėl būtinų valdymo reformų, priemonių ir mechanizmų, kuriais būtų paremta visa apimanti strategija, kuri bus ilgalaikio pobūdžio.

2.3.

Vis daugiau socialinių ir ekologinių rodiklių rodo, kad ES ir kitiems pasaulinio lygmens veikėjams reikia imtis neatidėliotinų veiksmų ir užtikrinti spartų perėjimą prie darnesnio vystymosi. Neseniai paskelbtoje JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje įspėjama, kad žmonija turi maždaug 11 metų apriboti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir užkirsti kelią temperatūros kilimui pasaulyje, kitaip prasidės pavojingas ir galbūt negrįžtamas klimato sistemos žlugimo procesas (2). Be klimato problemų, kurias reikia nedelsiant spręsti, mūsų piliečiams vis didesnį susirūpinimą kelia ir kiti su aplinkos apsauga susiję uždaviniai, pavyzdžiui, biologinės įvairovės nykimas ir oro tarša. Europoje didėja ir socialinė nelygybė. Beveik ketvirtadalis mūsų vaikų ir jaunimo patiria skurdą (3) arba skurdo pavojų, o milijonai jaunimo negali rasti deramo darbo ir pradėti kurti savo kaip suaugusiųjų gyvenimo. Tam tikros mažumų grupės, pavyzdžiui, neįgalieji, patiria dar didesnę atskirtį. Visoje Europoje klesti nacionalistiniai ir populistiniai judėjimai, o kelete valstybių narių ginčijamos pagrindinės vertybės ir teisės. Kyla abejonių dėl pačių ES pamatų.

3. Bendrosios nuostatos

3.1.

Praėjo diskusijoms skirtas laikas, dabar metas imtis veiksmų. Diskusijoms skirtas dokumentas turėjo pasirodyti dar 2015 m., kai buvo paskelbti Darnaus vystymosi tikslai. EESRK norėtų, kad, siekiant parengti ir įgyvendinti ES masto bendrą darnaus vystymosi strategiją ir įgyvendinimo planą, būtų neatidėliotinai imamasi veiksmų, kaip rekomenduojama ankstesnėse Komiteto nuomonėse (4) ir įgaliojama 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. balandžio mėn. ES Tarybos išvadose (5).

3.2.

Diskusijoms skirtame dokumente pateikiami skirtingi galimi scenarijai tvarumui užtikrinti. Tikrovė yra tokia, kad vieną kurį nors scenarijų pasirinkti yra nerealu. Tik pagal 1 scenarijų numatoma visa apimanti strategija, tačiau kad šis scenarijus būtų veiksmingas, jam reikėtų kitų dviejų scenarijų elementų. Visa apimanti strategija yra labai svarbi, o koordinuojama politinė strategija yra būtina sąlyga darniai ateičiai pasiekti. Šioje nuomonėje toliau plėtojamos kai kurios idėjos, apie kurias užsimenama 1 scenarijuje.

3.3.

Dėl to, kad šioje nuomonėje primygtinai reikalaujama siekti platesnio užmojo ir spartesnio įgyvendinimo, neturėtų būti klaidingai suprantama, jog bet kokia iki šiol padaryta pažanga yra nepakankamai vertinama. EESRK palankiai vertina diskusijoms skirtame dokumente pateiktą analizę ir tai, kad jame pripažįstami politikos pagrindai tvariai ateičiai ir horizontalieji perėjimo prie darnesnio vystymosi veiksniai. Tačiau primygtinio piliečių ir ekspertų susirūpinimo nepapildo politiniai veiksmai.

3.4.

ES ėmėsi vadovaujančio vaidmens siūlydama politikos iniciatyvas tvarumo srityje. Tačiau dėl įvairių sudėtingų priežasčių jos nebuvo įgyvendintos. ES ekologinis pėdsakas ir išmetamas CO2 kiekis vienam gyventojui yra vieni didžiausių pasaulyje. NET ir savo pačios ribose ES sunkiai sekasi užtikrinti ekologinį tvarumą.

3.5.

Nepakanka sukurti mažaanglę, tausiai išteklius naudojančią ir labiau socialinę Europą – dėl savo importo darni Europa turės atsižvelgti į ekologinį ir socialinį poveikį už savo sienų. Jei ES nori būti pasaulinė lyderė, kaip aprašyta diskusijoms skirtame dokumente, ji turi suprasti ir rimtai vertinti savo atsakomybę ir poveikį pasaulio mastu. Šiuo požiūriu vykstančios ES derybos su Mercosur valstybėmis Komitetui yra tarsi lakmuso popierėlis naujai prekybos politikai, orientuotai į darnų vystymąsi. Todėl jis remia grupes, aiškiai reikalaujančias, kad, pavyzdžiui, be nuoseklaus visų susitarimo šalių dalyvavimo įgyvendinant susitarimą dėl klimato, išsaugant atogrąžų miškus ir (arba) atsižvelgiant į čiabuvių tautų poreikius, negali būti sudaryta tokia sutartis arba bent jau turi būti įtraukta sutarties nutraukimo sąlyga, kurią būtų galima taikyti, kai nesilaikoma tokių pripažintų ir esminių tvarumo užmojų.

3.6.

Kaip gamtos išteklių gavybos ir naudojimo srityse pirmaujantis žemynas, kuriame yra aukštas vartojimo lygis, Europa gali pasiūlyti vertingos su veiksmais, kurių imtasi išteklių vartojimo efektyvumui padidinti ir savo poveikiui aplinkai sumažinti, ir kitomis pastangomis, kuriomis siekta pokyčių, įskaitant socialinę apsaugą, susijusios patirties.

3.7.

ES turi parengti ir įgyvendinti darnaus vystymosi modelį, parodantį likusiam pasauliui, kaip nuolatinės pastangos užtikrinti tikrą tvarumą skatina socialinę sanglaudą ir ekonominę plėtrą, užtikrina ekologinę gerovę ir sudaro palankesnes sąlygas įtraukiam valdymui nepaliekant nė vieno nuošalyje.

4. Sisteminio požiūrio į darnų vystymąsi puoselėjimas

4.1.

Diskusijoms skirtame dokumente nėra pakankamai pabrėžiama, kad norint atremti precedento neturinčius nūdienos iššūkius reikia paradigminės slinkties ir sisteminio požiūrio. Dėl darnaus vystymosi apibrėžties jau susitarta. Tačiau reikia užtikrinti, kad ji būtų visiškai ir nuosekliai įgyvendinama naudojant politiką ir reguliavimą ir kad jos principai būtų įgyvendinami.

4.2.

JT ir ES vartoja G. H. Brundtlando komisijos apibrėžtį: „darnus vystymasis – tai vystymasis, kuris tenkina dabartinius visuomenės poreikius, nemažinant būsimų kartų galimybių tenkinti savus poreikius“ (6).

4.3.

Nuo 1992 m. Rio de Žaneire įvykusios Jungtinių Tautų konferencijos dėl aplinkos ir vystymosi pažymima, kad darnų vystymąsi sudaro trys ramsčiai: aplinkos, socialinis ir ekonominis, taip pat, kad priimant sprendimus reikėtų atsižvelgti į kiekvieną iš jų ir kiekvieną iš jų apsvarstyti. Darnus vystymasis įtvirtintas Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje kaip vienas iš ilgalaikių ES tikslų.

4.4.

Ši toliau pateikiama „vestuvių torto“ pavadinimu žinoma diagrama parodo, kad darnus vystymasis pirmiausia yra susijęs su žmonėmis ir kad ekonomika turėtų tarnauti visuomenei, nešdama klestėjimą, lygybę ir kokybišką gyvenimą užtikrinančią aplinką. Diagramoje šie lygmenys susiejami su DVT, dėl kurių susitarta tarptautiniu mastu (7).

4.5.

Pagrindinis darnaus vystymosi principas yra aplinkosaugos, socialinių ir ekonominių klausimų integravimas į visus sprendimų priėmimo aspektus. Šiame kontekste taikomi du Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatyti principai – atsargumo principas (8) ir principas „teršėjas moka“ (9). Jais reikia užtikrinti, kad pažeidžiamiausiems asmenims netektų žalos aplinkai našta. Nuo tvarumo sąvokos neatskiriama yra vienodų sąlygų visoms kartoms sudarymo sąvoka.

4.6.

Taip pat reikia pripažinti ketvirtąjį darnaus vystymosi aspektą, t. y. kad valdymas vyksta visais trimis lygmenimis: ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos. ES turėtų stiprinti svarbią Darbotvarkės iki 2030 m. paradigminę slinktį link labiau dalyvaujamojo, daugelį suinteresuotųjų subjektų apimančio darnaus vystymosi valdymo modelio (žr. 9 punktą) ir vykdant svarbią pertvarką dėl tvaresnės planetos ateities skatinti „visos visuomenės įtraukimo“ metodą.

4.7.

Diskusijoms skirtame dokumente nurodoma, kad priimtiniausias metodas yra teisės aktų taikymą siekiant užtikrinti įgyvendinimą ir sudaryti jam palankesnes sąlygas. Komisija teigia, kad teisės aktų laikymasis būtų būtina sąlyga norint gauti bet kokį ES finansavimą, todėl tai turėtų būti naudojama kaip DVT įgyvendinimo varomoji jėga. Tam reikės užtikrinti trijų darnaus vystymosi aspektų – aplinkos, socialinio ir ekonominio – lygybę įstatymų požiūriu. EESRK dar kartą ragina pripažinti gamtos teises, siekiant užtikrinti jų ir asmenų bei korporacijų teisių lygybę (10).

5. Perėjimas prie platesnės nei vien BVP paremtos augimo politikos

5.1.

Europai reikalingos esminės permainos (11) ir naujas ekonomikos augimo modelis, kuris kokybiniu požiūriu skirtųsi nuo iki šiol taikyto modelio, o socialiniu požiūriu būtų įtraukus ir ekologiškai tvarus, taip pat kuriuo būtų sudaromos sąlygos skatinti ir papildyti skaitmeninės ir ekologinės pertvarkos konvergenciją mūsų šalyse ir visuomenėse.

5.2.

Kaip ir ankstesnėse nuomonėse, EESRK pabrėžia, kad, siekiant nacionaliniu lygmeniu nustatyti gerovę, reikia taikyti ne tik bendrojo vidaus produkto (BVP), bet ir kitus rodiklius (12) (13). BVP yra ekonominio išsivystymo rodiklis vertinant finansiniu požiūriu, tačiau jis neapima svarbių individualios ir visuomenės gerovės elementų ir į jį deramai neįtrauktos gamtinio kapitalo sąnaudos (klimatas, gamtos išteklių išeikvojimas, neigiamas poveikis ekosistemų paslaugoms, tokioms kaip švarus oras, grynas vanduo, derlingas dirvožemis ir gyvenami miestai bei kraštovaizdžiai). Jis neatspindi darbo santykių kokybės ir sąžiningumo ir neapmokamo žmonių darbo, todėl neapima didžiosios dalies pridėtinės vertės, kurią sukuria žmonės, besirūpinantys vaikais ar seneliais, taip pat savanoriai, dalyvaujantys kultūrinėje ir sporto veikloje. Darnus vystymasis reiškia ekonomikos augimą (14), kuriuo atsižvelgiama į visus dabartinius ir būsimus žmogaus gerovės aspektus; jis apima veiklos visuomenines ir ekologines sąnaudas ir naudą ir gerbia planetos ribas. Jis gausina bendrą žmonijos turimą turtą. Nepakanka nustatyti visuomenės ir aplinkos elementų ekonominės vertės – turime užtikrinti, kad ekonomikos subjektai į juos atsižvelgtų priimdami savo sprendimus. Tam reikia įsikišimo, kuriuo būtų apsaugoti viešieji interesai ir internalizuotas išorės poveikis.

5.3.

Konkurencingumas yra nuolatinio išteklių naudojimo efektyvumo didinimo prielaida. Tačiau konkurencija laisvosiose rinkose pati savaime neduoda optimalių rezultatų visuomenei. Visuomenė privalo nustatyti taisykles ir sąlygas prekių ir paslaugų gamintojams ir organizuoti atsveriančias jėgas, kad apsaugotų viešąsias gėrybes ir interesus, tokius kaip sąžiningumas ir tvarumas. Rinkos subjektų galias reikia riboti užkertant kelią piktnaudžiavimui darbo jėgos, vartotojų, kitų įmonių ir plačiosios visuomenės sąskaita. Todėl pasaulinis konkurencingumo indeksas turi apimti aplinkos ir socialinį aspektus (15).

5.4.

Teigiamai vertindamas visapusišką analizę, kuri pateikiama diskusijoms skirtame dokumente, iššūkių aprašymą, siūlomą kryptį ir jos teikiamas galimybes Europai, EESRK yra susirūpinęs dėl perėjimo prie tvarumo visame pasaulyje ir Europoje spartos, kuri yra nepakankama tikslams, dėl kurių susitarėme, pasiekti. Neseniai daugiau kaip 200 mokslininkų paskelbė laišką, kuriuo Europa raginama neapsiriboti augimo politika (16).

5.5.

EESRK pritaria diskusijoms skirtame dokumente išdėstytai minčiai, kad perėjimas prie tvarumo turėtų būti vertinamas kaip galimybė didinti užimtumą ir gerovę. Europos įmonės turi galimybę tapti pirmaujančiomis, inicijuoti bendras inovacijas, pasinaudodamos skaitmeninės revoliucijos banga, kuri atneša tvarią verslo praktiką ir naujus standartus. Siekiant DVT galima nustatyti augančias rinkas, tinkamas bendrovėms, kurios gali įgyvendinti inovatyvius sprendimus ir transformuojančius pokyčius.

5.6.

EESRK pripažįsta, kad verslo bendruomenėje yra pirmaujančių tvarumo integravimo srityje. Verslas yra visuomenės ir aplinkos vystymosi veiksnys (17). Tiesą sakant, daug įmonių netgi lenkia politiką.

5.7.

Visa apimanti darnaus vystymosi strategija ir tinkama reglamentavimo sistema padės sukurti palankią aplinką, kuri paskatintų daugiau investuoti ir suteiktų daugiau galimybių įmonėms. Tai padės įmonėms įgyvendinti tvarius sprendimus.

6. Pokyčių finansavimas

6.1.

Diskusijoms skirtame dokumente, be kitų horizontalių pertvarkos priemonių, yra finansų, kainų, mokesčių ir konkurencijos priemonės.

6.2.

EESRK pažymi, kad nepaisant visuotinės garsiai reiškiamos paramos tvarumui dabartinė politinė aplinka nesiūlo veiksmingo socialinių ir ekologinių sąnaudų integravimo į investicinius sprendimus mechanizmo. Veiksmų ir investicijų vertinimas daugiausia paremtas tik finansine ar ekonomine grąža. Tai nereiškia, kad principai iš tiesų bus taikomi keičiant padėtį.

6.3.

Tam tikra finansų dalis turi būti grindžiama aplinkos ir socialine grąža. Finansus reikia naudoti siekiant skatinti pokyčius, kurie yra naudingi tvarumui, – dabartinė priemonė, kuria skatinamas veiksmingumas ar įrodoma veiksmų vertė, yra pagrįsta tik finansine ir (arba) ekonomine grąža. Remiantis šiuo ribotu mąstymu niekada nebus finansuojamas perėjimas prie darnesnio vystymosi. EESRK nuomone, kapitalo srautų nukreipimas tvaresnės ekonomikos link turi būti neišvengiamai susietas su finansine įtrauktimi ir socialine sanglauda Europoje, kurioje nė vienas neatsiliktų (18).

6.4.

Inovacijų finansavimas yra itin svarbus darnaus vystymosi aspektas, tačiau ir pačios finansavimo priemonės turi būti inovatyviai kuriamos (19), pavyzdžiui, turi būti numatomas biudžetas siekiant sistemingai įtraukti neįgaliuosius. Finansavimas turi apimti ne tik mažo anglies dioksido kiekio projektus, bet ir didesnį išteklių naudojimo efektyvumą, kad būtų galima nustatyti vertingą darbą ir iniciatyvas, teikiančias ekologinę ar visuomeninę grąžą.

6.5.

Socialinės investicijos yra ypač naudingos siekiant išvengti didelio skurdo pavojaus Europos Sąjungoje ir didinti Europos užimtumo potencialą (20). EESRK pripažįsta, kad tolesnis investavimas į žiedinės ekonomikos iniciatyvas yra tvarumo didinimo priemonė.

6.6.

Europos naujojo ekologinio ir socialinio plano įgyvendinimo pradžia bus svarbus Europos šalių ekonomikos pertvarkos aspektas nukreipiant ją radikaliai tvaresne kryptimi. Tai turėtų būti labai svarbi Europos viešųjų investicijų programa, kuria būtų remiami dideli kapitalo projektai, teikiantys aiškią ir visapusišką naudą visuomenei, pavyzdžiui, viešųjų pastatų renovavimo, viešojo transporto sistemos pertvarkos ir švarios energijos sistemų kūrimo projektai. Tai turėtų padėti kurti darbo vietas, kurių labai reikia visoje Europoje, visų pirma regionuose, kuriuose yra didelis nedarbo lygis (ypač tarp jaunimo ir neįgaliųjų), taip pat skatinti sparčią plėtrą ir su Europos profesinio rengimo ir mokymo sistemomis susijusias naujoves.

6.7.

Daugiametė finansinė programa (DFP) yra itin svarbi siekiant užtikrinti, kad į visas politikos sritis būtų įtraukiami DVT, o priėmus galutinį sprendimą dėl DFP 2021–2027 m. laikotarpiui bus matyti, ar ES galės įgyvendinti Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus įsipareigojimus. Rengiant Komisijos pasiūlymą praleista proga užtikrinti, kad Darbotvarkė iki 2030 m. taptų Europos darbotvarkės prioritetu. Be uždavinio į visas politikos sritis įtraukti klimato klausimus, kurį siūloma šiek tiek išplėsti, pagal naująją DFP darniam vystymuisi turėtų būti skiriami atitinkami finansiniai ištekliai ir kartu užtikrinama, kad dėl finansavimo nenukentėtų DVT įgyvendinimas. Finansavimas turi būti skiriamas visiems DVT įgyvendinantiems subjektams, įskaitant valstybes nares, vietos valdžios institucijas, įmones, profesines sąjungas ir nevyriausybines organizacijas, kad būtų vykdomi inovatyvūs, kintamo masto ir įtraukūs projektai (21). Visų pirma, priėmus kitą galutinę DFP, turėtų būti sudarytos sąlygos iki 2050 m. pereiti prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos. ES turi rodyti tokį užmojo mastą, kuris atitiktų kovos su klimato kaita iššūkį; šiam tikslui turi būti skirta vidutiniškai 40 % bendro jos biudžeto (22). Be to, EESRK atkreipia dėmesį į problemą, susijusią su mažų pilietinės visuomenės subjektų galimybėmis pasinaudoti finansavimu, siekiant užtikrinti, kad būtų galima paremti ir įgyvendinti iniciatyvas, galinčias lemti didelius pokyčius (23).

6.8.

EESRK dar kartą ragina nebesubsidijuoti iškastinio kuro, o mūsų maisto produktų gamybos ir perdirbimo sektoriuose laikytis su tvariomis maisto produktų gamybos sistemomis susijusio požiūrio, nes tai yra praktinė priemonė tvarumui įtraukti į politiką (24). Jis ne kartą yra atkreipęs dėmesį, kad ES iki šiol neištesėjo įvairių savo pažadų dėl išorės sąnaudų internalizavimo, nuoseklaus principo „teršėjas moka“ taikymo ir aplinkai žalingų subsidijų atsisakymo, ir dar kartą ragina ES institucijas pateikti išsamią aplinkosaugos mokesčių ir rinkliavų sistemos koncepciją (25).

6.9.

Darnus vystymasis taip pat reiškia pažangą ir klestėjimą. Moksliniai tyrimai ir inovacijos šioje srityje atliks itin svarbų vaidmenį. Tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu turi būti gerokai padidintas mokslinių tyrimų ir investicijų viešasis finansavimas, tuo siekiant DVT įgyvendinimo. Šias investicijas taip pat būtų galima naudoti privačiojo sektoriaus finansavimui pritraukti.

6.10.

Pereinant prie darnios ekonomikos svarbus vaidmuo tenka privačioms investicijoms. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė gali padėti optimizuoti tvarių investicijų grąžą tiek Europos, tiek tarptautiniu mastu.

7. Darnus vystymasis kaip socialinio solidarumo užtikrinimo priemonė

7.1.

Darnus vystymasis galėtų tapti priemone, padedančia mažinti stiprėjančius populistinius ir priešiškumo valdžiai jausmus, kurie kyla piliečiams, kurie yra nevisateisiai ir atskirti nuo sprendimų priėmimo ir įgaliojimų suteikimo procesų. Tai negali būti elitinė darbotvarkė – tai yra į žmones nukreiptas projektas, kuriuo siekiama, kad tvarūs vartotojų sprendimai taptų prieinami ir įperkami. Bandymai spręsti problemas permetant išlaidų padengimą asmenims, kuriems jau ir taip sunku, iš kurių atimta rinkimų teisė ir kurie jaučiasi atskirti, lemia tai, kad bus akivaizdžiai atmetami politiniai sprendimai (pvz., dėl klimato politikos ir daugelio aplinkos politikos priemonių), bus pastebimos ekstremizmo apraiškos ir skleidžiama riboto priešiškumo migracijai žinia. Deramas darbas yra būtina perėjimo prie darnesnio vystymosi sąlyga.

7.2.

Siekiant perėjimo reikia vedant socialinį dialogą investuoti į veiksmingas, įtraukias ir integruotas socialinės apsaugos sistemas, įskaitant kokybiškas ir prieinamas paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos ir ilgalaikės priežiūros. Iš mokslinių tyrimų matyti, kad investicijos į švietimą ir sveikatos priežiūrą turi ilgalaikį teigiamą poveikį socialiniam judumui, tačiau valstybės narės pastarąjį dešimtmetį abiejose srityse investicijas mažino. Jei taip yra, šią tendenciją reikia nukreipti priešinga linkme. Perėjimo prie tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos išlaidas proporcingai turi padengti tie, kurie labiausiai gali sau leisti tai daryti (kaip pagal principą „teršėjas moka“); be to, šios išlaidos turėtų būti subsidijuojamos viešosiomis lėšomis. Su mūsų šiuo metu taikomu netvariu modeliu susiję sprendimai, dėl kurių problema didėja, nėra perspektyvūs, todėl juos reikia atmesti kaip politikos variantus; iš tikrųjų jie yra atmetami Europos gatvėse, pavyzdžiui, vykstant moksleivių streikui prieš klimato kaitą.

7.3.

Diskusijoms skirtame dokumente nebandoma slėptis nuo statistinių duomenų, iš kurių matyti ši didžiulė nelygybės problema Europos Sąjungoje. Daugiau kaip 22 % ES piliečių kyla skurdo pavojus. Vidutines pajamas gaunančių asmenų mažėja, o mažas pajamas gaunančių asmenų daugelyje valstybių narių daugėja. Maždaug 7 % piliečių patiria materialinį nepriteklių. Tai pribloškiantys skaičiai, kuriais kiekybiškai išreiškiama apgailėtina dabartinės politikos nesėkmė. Be to, 43 mln. žmonių kas antrą dieną neišgali tinkamai pavalgyti. Tai beveik 10 % mūsų gyventojų.

7.4.

Diskusijoms skirtame dokumente teigiama, kad aplinkos apsaugos klausimų neįmanoma išspręsti vien aplinkos apsaugos politikos priemonėmis, jei ekonominės politikos priemonėmis ir toliau skatinamas iškastinis kuras, neefektyvus išteklių naudojimas arba netvari gamyba ir vartojimas. EESRK pabrėžia, kad įgyvendinant visų sričių ES, nacionalinę ir vietos politiką į socialinio tvarumo veiksnį reikėtų atsižvelgti taip pat kaip į ekonomikos ir aplinkos tvarumo veiksnius (26).

7.5.

Nors ekonominės ir aplinkos sričių bei ekonominės ir socialinės sričių ryšių svarba yra visapusiškai pripažįstama, dažnai į tai vis dar nepakankamai atsižvelgiama. Be to, reikia toliau plėtoti aplinkos ir socialinių problemų sąsają. Pavyzdžiui, Europos socialinių teisių ramstis turėtų padėti skatinti žmonių gerovę ir gerokai prisidėti įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. Nors tarp 17 DVT ir 20 Europos socialinių teisių ramsčio principų yra daug bendro, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą geriau praktiškai derinti šias dvi sritis, kad būtų užtikrinta naudinga sąveika jas įgyvendinant.

8. Naujas Europos darnaus vystymosi politinis naratyvas

8.1.

Akivaizdu, kad ES ir jos valstybės narės turi įtikinamai paaiškinti visuomenei darnaus vystymosi svarbą Europai ir pasauliui. Rengiant šį naują visuomenei skirtą aiškinimą reikėtų vengti pernelyg techninių ar žargoninių terminų ir daugiausia dėmesio skirti tam, kaip šis klausimas yra susijęs su tikru žmonių gyvenimu Europoje ir už jos ribų. Šis procesas pradedamas nuo visų lygmenų švietimo, nuo mokyklų iki organizacijų.

8.2.

Reikėtų pradėti ES masto visuomenės informuotumo didinimo kampaniją, kurioje dalyvautų įvairūs sektoriai, galintys pasiekti savo suinteresuotuosius subjektus. Visų pirma, nacionaliniu lygmeniu rengiant kultūros programas, kuriomis politinis darnaus vystymosi aiškinimas perkeliamas į kultūriniu požiūriu rezonuojantį bendravimą įvairiose valstybėse narėse, reikėtų skatinti įtraukti žiniasklaidą, ypač visuomeninę žiniasklaidą, taip pat kultūros, meno, muzikos ir kt. sričių kūrėjus.

9. Naujas daugelį suinteresuotųjų subjektų apimantis ir daugiapakopis valdymas

9.1.

Darbotvarkėje iki 2030 m. skatinama svarbi paradigminė slinktis prie labiau dalyvaujamojo, daugelį subjektų apimančio darnaus vystymosi siekiančio valdymo modelio. Pagal 17-ąjį minėtos darbotvarkės tikslą nustatomas vienas svarbiausių daugelio suinteresuotųjų subjektų, įskaitant privatųjį sektorių, profesines sąjungas, pilietinę visuomenę, akademinę bendruomenę, vietos bendruomenes ir kt., vaidmenų vykdant stebėseną, įgyvendinant, atliekant peržiūrą ir imantis tolesnių veiksmų.

9.2.

Kai bus visapusiškai praktiškai užtikrintas daugelio suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. įvairiais lygmenimis (t. y. regioniniu, subregioniniu, nacionaliniu ir vietos), šis naujas valdymo modelis veikiausiai bus labai populiarus. Darbotvarkės iki 2030 m. atveriamos įtraukaus visuomenės dalyvavimo stebėsenos ir įgyvendinimo veikloje galimybės suteikia aiškius įgaliojimus siekti gerokai sumažinti dabartinį visuomenės cinizmo lygį ir kovoti su pasitikėjimo oficialiomis politinėmis sistemomis praradimu.

9.3.

2017 m. Komisijos sukurtai įvairių suinteresuotųjų subjektų platformai, kurioje aktyviai dalyvavo EESRK, dabar turėtų tekti vienas pagrindinių vaidmenų rengiant plataus užmojo tvarios Europos strategiją ir įgyvendinimo planą, taip pat padedant juos įgyvendinti. Reikėtų atlikti oficialią įvairių suinteresuotųjų subjektų platformos veikimo peržiūrą, įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus, ir nustatyti aiškius įgaliojimus. Šio proceso metu reikėtų nagrinėti kitų susijusių daugiašalių suinteresuotųjų subjektų forumų (pvz., Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos) geriausią patirtį, o ateityje organizuojant įvairių suinteresuotųjų subjektų platformos veiklą įtraukti šią mokymosi patirtį, kad būtų kuo labiau padidintas šios platformos veiksmingumas ir pagerintas bendras jos veikimas. Tai galėtų apimti būtinybę užtikrinti tinkamesnį įvairių suinteresuotųjų subjektų platformos veiklos finansavimą, rengti dažnesnius aukšto lygio politinio komiteto posėdžius, suteikti daugiau galimybių išplėsti diskusijas ir užtikrinti platformos narių dalyvavimą, daugiau dėmesio skirti nuolatiniams ryšiams su nacionalinėmis darnaus vystymosi platformomis ir sudaryti palankesnes sąlygas rengti reguliaresnes, skaidresnes ir prieinamesnes viešas konsultacijas su darniu vystymusi susijusiais klausimais.

9.4.

Kelios valstybės narės jau parengė arba rengia nacionalines DVT įgyvendinimo strategijas (27). Įgyvendinant ES masto strategiją būtų kuriama sistema, kurią taikant suteikiama galimybė pasitelkiant nacionalines strategijas laipsniškai pereiti prie didesnės konvergencijos. Šiomis aplinkybėmis galėtų būti taikomas atvirasis koordinavimo metodas, kuriuo sudaromos palankesnės sąlygos keistis gerąja patirtimi ir skatinti tarpusavio mokymąsi valstybėse narėse.

10. Esamų priemonių derinimas su DVT įgyvendinimu

10.1.

Iš esmės atnaujintas Europos semestras

10.1.1.

Šiuo metu Europos semestras yra pagrindinė metinė ES makroekonominių tikslų koordinavimo priemonė, apimanti ES ir jos valstybes nares. Ją reikia iš esmės pertvarkyti ir padaryti skaidresnę, kad ji padėtų užtikrinti politinį suderinamumą, taip pat darnų DVT įgyvendinimą ir stebėseną, kaip jau ragino EESRK (28) ir įvairių suinteresuotųjų subjektų platformos nariai (29). Siekiant ES ir nacionaliniu lygmenimis užtikrinti veiksmingą DVT įgyvendinimo koordinavimą, visi Semestro proceso etapai turi būti pritaikyti atsižvelgiant į būsimą visa apimančią strategiją (30).

10.1.2.

Metinė augimo apžvalga turėtų būti pakeista metine darnaus augimo apžvalga (31), užtikrinant DVT atitinkančią socialinių, ekonominių ir aplinkos apsaugos prioritetų pusiausvyrą. Ir ES, ir nacionaliniu lygmeniu organizuota pilietinė visuomenė turėtų būti labiau įtraukiama į visus pertvarkyto Semestro etapus, kad vykdant šį procesą būtų suteikta daugiau atitinkamos politikos srities praktinės patirties, užtikrinta savarankiškesnė politikos pokyčių stebėsena, skatinama, kad visuomenė remtų šias reformas, ir apskritai stiprinama dalyvaujamoji demokratija.

10.2.

Geresnis reglamentavimas

10.2.1.

Kitas būdas toliau integruoti darnų vystymąsi į Europos politiką yra taikyti Komisijos geresnio reglamentavimo priemones. Atliekant visus Komisijos poveikio vertinimus, tinkamumo patikras ir įgyvendinant REFIT platformos rekomendacijas reikia įvertinti poveikį aplinkai, taip pat socialinį ir ekonominį poveikį, kad būtų tinkamai atsižvelgta į tvarumą ir jo paisoma. Atliekant baigiamuosius vertinimus taip pat reikia nagrinėti visus tris aspektus pagal griežtai integruotą modelį. Į REFIT programą taip pat reikėtų aiškiau įtraukti „tvarumo patikras“ (32) ir užtikrinti politikos nuoseklumą darnaus vystymosi atžvilgiu.

10.2.2.

EESRK ragina Komisiją įtraukti darnų vystymąsi ir DVT į vertinimo procesus.

10.2.3.

Taip pat reikia konsultuotis su socialiniais partneriais kartu laikantis Sutarties nuostatų, pagal kurias reikalaujama rengti konkrečias konsultacijas dėl darbo ir valdymo atsižvelgiant į socialinius klausimus reglamentuojančius teisės aktus (154 straipsnio 2 dalis); konsultacijos su EESRK, Regionų komitetu ir nacionaliniais parlamentais yra kita geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio sudedamoji dalis, kuria siekiama įvykdyti įtraukties reikalavimą, kuris yra svarbiausias Darbotvarkės iki 2030 m. aspektas.

11. ES tikslai ir geresni rodikliai

11.1.

Bendroje strategijoje reikėtų nustatyti ES DVT įgyvendinimo tikslus. Šiuos tikslus reikia stebėti taikant tam tikrų rodiklių rinkinį; visų pirma, šie rodikliai turi būti pakankamai visapusiški, kad būtų galima įvertinti atotrūkį nuo nustatytų tikslų ir pateikti tinkamą pažangos apžvalgą; antra, jais turi būti suteikiamas politikos planavimo ir formavimo pagrindas. Taikant dabartinį ES DVT rodiklių rinkinį (33) to užtikrinti nepavyksta.

11.2.

EESRK dar kartą ragina aktyviai įtraukti pilietinę visuomenę apibrėžiant rodiklius ir įvertinant ES pažangą siekiant tikslų (34).

11.3.

Į ES DVT rodiklių rinkinį reikėtų visapusiškai įtraukti kitus esamus rodiklių rinkinius, pavyzdžiui, Europos socialinių rodiklių suvestinę (35), kaip ši socialinių rodiklių suvestinė buvo įtraukta į Europos semestrą.

12. Stebėsena ir atskaitomybė

12.1.

Siekiant įvertinti pažangą, padarytą įgyvendinant ES DVT, reikia diegti reguliarias, įtraukias ir skaidrias stebėsenos ir atskaitomybės sistemas. ES kasmet turi aktyviai dalyvauti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Regioniniame darnaus vystymosi forume ir vadovauti spartinant regioninę pažangą siekiant DVT tikslų ir uždavinių. ES taip pat turėtų įsipareigoti reguliariai teikti visapusišką bendrą ES ataskaitą dėl DVT įgyvendinimo JT Aukšto lygio politiniame forume darnaus vystymosi srityje, papildant bendrą suvestinę ataskaitą dėl ES vystymosi politikos. Visapusiška ES ataskaita turi apimti visą ES išorės ir vidaus politiką, valdymo aspektus, taip pat ES dabartinės padėties analizę ir tai, kaip iki 2030 m. bus įgyvendinti DVT.

13. DVT įgyvendinimas vykdant ES išorės veiksmus

13.1.

Įgyvendinant daugelio sričių ES vidaus politiką gali būti daromas ne tik šalutinis poveikis už ES ribų, bet ir teigiamas bei neigiamas poveikis kitų šalių bandymams įgyvendinti DVT. Reikia peržiūrėti ES išorės veiksmų politiką, įskaitant investicijų, prekybos, vystomąją, taikos ir saugumo bei žmogaus teisių politiką, siekiant užtikrinti, kad jomis būtų remiamas naujosios visuotinės darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimas. Pavyzdžiui, dabartinių ES prekybos susitarimų tvarumo skyriai nėra pakankamai veiksmingi ir juos sunku įgyvendinti. Darnus vystymasis turi tapti pagrindine ES prekybos politikos dalimi, pavyzdžiui, nustatant oficialias skundų nagrinėjimo procedūras, kai pažeidžiami prekybos susitarimų tvarumo įsipareigojimai. Prekyba turėtų būti darnumo ir DVT įgyvendinimo priemonė, taikoma vykstant tarptautiniam bendradarbiavimui. Tai būtų galima reguliuoti daugiašaliais susitarimais. Pasinaudojus ES prekybos galia galima paskatinti tvarumą pasaulinėje vertės grandinėje, pavyzdžiui, daug dėmesio skiriant tvariai žaliavų gavybai.

13.2.

Vykdant ES išorės veiksmus, reikia užtikrinti, kad būtų labiau integruojamas DVT ir Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimas. Į dabartinę ES šalutinio poveikio ir (arba) anglies pėdsako sistemą neatsižvelgiama. Be to, taikant dabartinę ES sistemą ir DVT rodiklius, daugiausia dėmesio skiriama Europos Sąjungoje įgyvendinant DVT padarytai pažangai, o ES indėlis siekiant DVT pasauliniu lygmeniu nevertinamas. Taip pat reikėtų užtikrinti tvarias investicijas į vertės grandinę.

2019 m. rugsėjo 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) EP DVT metinė strateginė ataskaita, 2019 m. kovo mėn.

(2) https://www.ipcc.ch/

(3) Eurostatas.

(4) EESRK nuomonės „Tinkamesni DTV įvertinimo rodikliai“ (OL C 440, 2018 12 6, p. 14), „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ (OL C 345, 2017 10 13, p. 91), „Perėjimas prie tvaresnės Europos ateities“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 44).

(5) Siekiant vis darnesnės Sąjungos iki 2030 m. Tarybos išvados.

(6) http://www.un-documents.net/our-common-future.pdf

(7) Mokslinių tyrimų institutas „Stockholm Resilience Centre“, 2016 m. Paveikslėlis „Azote for Stockholm Resilience Centre“.

(8) SESV 191 straipsnis.

(9) SESV 191 straipsnio 2 dalis.

(10) EESRK nuomonė „Klimato teisingumas“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 22).

(11) EPSC, 2016 m. liepos mėn.

(12) EESRK nuomonė „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“(OL C 345, 2017 10 13, p. 91).

(13) EESRK nuomonė „Ne vien tik BVP“ (OL C 100, 2009 4 30, p. 53.

(14) EESRK nuomonė „Sibiu ir toliau“ (OL C 228, 2019 7 5, p. 37).

(15) EESRK nuomonė „Sibiu ir toliau“ (OL C 228, 2019 7 5, p. 37).

(16) https://degrowth.org/2018/09/06/post-growth-open-letter/

(17) EESRK nuomonė „Sibiu ir toliau“ (OL C 228, 2019 7 5, p. 37).

(18) EESRK nuomonė „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“ (OL C 62, 2019 2 15, p. 73).

(19) EESRK nuomonė „Nevalstybinių subjektų veiksmų klimato kaitos srityje skatinimas“ (OL C 110, 2019 3 22, p. 14).

(20) EESRK nuomonė „Socialinių investicijų poveikis užimtumui ir viešiesiems biudžetams“ (OL C 226, 2014 7 16, p. 21).

(21) EESRK nuomonė „Tinkamesni DTV įvertinimo rodikliai“ (OL C 440, 2018 12 6, p. 14).

(22) EESRK nuomonė „Europos kovos su klimato kaita finansavimo paktas“ (OL C 62, 2019 2 15, p. 8).

(23) EESRK nuomonė „Nevalstybinių subjektų veiksmų klimato kaitos srityje skatinimas“ (OL C 110, 2019 3 22, p. 14).

(24) EESRK nuomonė „Pilietinės visuomenės indėlis rengiant visapusišką ES maisto politiką“ (OL C 129, 2018 4 11, p. 18).

(25) EESRK nuomonė dėl rinkos priemonių siekiant pereiti prie tausiai išteklius naudojančios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ES (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 226, 2014 7 16, p. 1).

(26) EESRK nuomonė „Socialiniu požiūriu tvari koncepcija skaitmeniniame amžiuje“ (OL C 237, 2018 7 6, p. 1).

(27) Žr. EESRK pateiktą informaciją apie su DVT susijusią valstybių narių veiklą.

(28) EESRK nuomonės „Tinkamesni DTV įvertinimo rodikliai“, „Perėjimas prie tvaresnės Europos ateities“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 44), „2018 m. metinė augimo apžvalga“ (OL C 227, 2018 6 28, p. 95).

(29) Įvairių suinteresuotųjų subjektų platformos ataskaita.

(30) EESRK nuomonė „Sibiu ir toliau“ (OL C 228, 2019 7 5, p. 37).

(31) EESRK nuomonė „2019 m. metinė augimo apžvalga“ (OL C 190, 2019 6 5, p. 24).

(32) Įvairių suinteresuotųjų subjektų platformos ataskaita.

(33) Eurostato duomenys apie ES DVT rodiklius.

(34) EESRK nuomonė „Tinkamesni DTV įvertinimo rodikliai“ (OL C 440, 2018 12 6, p. 14).

(35) Eurostato duomenys apie socialinių rodiklių suvestinę.

PRIEDAS

Toliau pateikiami diskusijos metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų:

Naujas 13.3 punktas

Įrašyti naują punktą:

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad visos ES pastangos gali būti betikslės ir neduoti norimų rezultatų, jei tuo pačiu metu nepavyks surasti tinkamo sprendimo nekontroliuojamo pasaulio gyventojų skaičiaus augimo problemai išspręsti.

Balsavimo rezultatai:

Už	47
Prieš	108
Susilaikė	5

15.1.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/105

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Veiksmingesnis ir demokratiškesnis ES energetikos ir klimato politikos sprendimų priėmimas“

(COM(2019) 177 final)

(2020/C 14/15)

Pranešėja Baiba MILTOVIČA

Bendrapranašėjis Dumitru FORNEA

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2019 6 3
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2019 9 11
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 26
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	136/39/11

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1. Išvados

1.1.1.

Šis komunikatas papildo ketvirtąją energetikos sąjungos būklės ataskaitą. Jis skirtas teisiniam pagrindui, kuriuo remiantis būtų užtikrintas demokratiškesnis ES energetikos ir klimato politikos sprendimų priėmimas, taip pat siūloma, kad visi sprendimai su energija susijusio apmokestinimo klausimais būtų priimami ne vieningai, o kvalifikuota balsų dauguma (laikantis įprastos teisėkūros procedūros).

1.1.2.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą taikyti nuostatas dėl pereigos, kad Taryboje būtų taikoma kvalifikuotos balsų daugumos sistema, o su Europos Parlamentu – bendro sprendimo sistema. Šioje naujoje sąrangoje EESRK galėtų atlikti svarbų vaidmenį remdamas trišalį dialogą ir turėtų jame dalyvauti.

Nors EESRK pritaria šiam komunikatui, jis mano, kad siekiant veiksmingo klimato ir energetikos strategijos valdymo ir didesnio ES teisės aktų dėl energijos apmokestinimo suderinamumo turėtų būti atsižvelgiama į Europos įmonėms, darbuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant vartotojus, susirūpinimą keliančius klausimus. Kad šis procesas būtų sėkmingas, svarbus pilietinės visuomenės dalyvavimas ir įtraukimas, valstybių narių parama ir socialinių partnerių susitarimas ir įsipareigojimas.

1.1.3.

EESRK ragina ES, taikant balsavimo kvalifikuota balsų dauguma sistemą, toliau laikytis subsidiarumo principo, o ten, kur ji neturi išimtinės kompetencijos, dėmesį sutelkti į tas sritis, kuriose bendrų tikslų neįmanoma veiksmingiau pasiekti nacionaliniu, regionų ar vietos lygmeniu.

1.1.4.

EESRK supranta, kad svarstomas tam tikrų rūšių energijos apmokestinimas gali būti vertinamas prieštaringai. Todėl primygtinai rekomenduojame Komisijai patikslinti, kad ir šiuo atveju būtų taikomas panašus požiūris, kaip komunikate COM(2019) 8 „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“, kad būtų nustatytos mažiausiai prieštaringos apmokestinimo sritys, kurias reikėtų svarstyti pirmiausia.

1.1.5.

1.1.6.

Būtina laikytis atžvalgaus požiūrio, kuris atitiktų vietos aplinkybes, ir reikės imtis veiksmų siekiant užtikrinti teisingą perėjimą, kad darbuotojai, vartotojai ir bendruomenės nebūtų palikti nuošalyje. Tokiais atvejais naujoms energijos apmokestinimo priemonėms gali reikėti kompensacinio ES finansavimo, kad būtų atlyginta padaryta socialinė ir ekonominė žala.

1.2. Rekomendacijos

1.2.1.

Komunikato dėl su energija susijusio apmokestinimo procedūrų atžvilgiu rekomenduojama:

—	atlikti gilią energijos apmokestinimo tikslų, pagrindo ir susijusios struktūros analizę ir išsamų jame išdėstytų socialinių ir ekonominių padarinių poveikio vertinimą;

—	įtraukti jį į platesnes ir aiškias veiksmų gaires, suderintas su pokyčiais kitose energetikos sąjungos srityse, numatant kryptingų, nuoseklių priemonių, įskaitant paskatas ir kompensacijas, kad būtų remiamas perėjimas prie tvaresnės energijos gamybos ir strategijos.

1.2.2.

Komisija, naudodamasi dabartiniais savo įgaliojimais, gali imtis veiksmų prieš valstybėms narėms pateikiant prašymą atsisakyti suverenumo (taikant konkrečias ar bendro pobūdžio nuostatas dėl pereigos), visų pirma:

—	parengti konkretesnių priemonių pagal SESV 194 straipsnio 1 dalį, kad būtų padidintas ES tarpvalstybinių tinklų jungiamųjų linijų pajėgumas, kuriam Europos Sąjungoje teikiama pirmenybė;

—

restruktūrizuoti dabartinį gamybos ir (arba) tinklų jungiamųjų linijų pajėgumų didinimo mechanizmą; skatinti nacionalinę įvairovę ir ja pasinaudoti, o ne būti nuo jos priklausomiems; veiksmingiau įtvirtinti energetikos sąjungą ES pramoninėje bazėje; stiprinti naudojimąsi judėjimo laisve ir valstybės pagalba;

—

užtikrinti, kad nacionalinis energijos apmokestinimas būtų skaidresnis ir kad būtų neutralizuotas pagal SESV 194 straipsnio 2 dalį priimtų nacionalinių sprendimų poveikis, kuris gali daryti įtaką bendriems Sąjungos interesams, vienu metu atsižvelgiant į tai, kad viešoji intervencija taip pat gali daryti teigiamą poveikį;

—

perkurti ES energijos rinkas, kad būtų galima veiksmingiau spręsti dėl perėjimo vartotojams, darbuotojams ir įmonėms kylančias ekonomines, tarptautinės prekybos ir socialines problemas; bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi būti pagrįstas bendra prekybos energija politika, kuria valstybės narės būtų apsaugotos nuo ekonominės rinkos disbalanso ir kuria būtų užkirstas kelias ES energetinės priklausomybės nuo trečiųjų šalių didėjimui.

1.2.3.

Pasinaudojant kelerių pastarųjų metų investicijomis į švarią energiją ES pramonės politikai turėtų būti suteiktas naujas postūmis. Parama ES įmonėms šioje srityje padėtų dar labiau padidinti bendrąjį vidaus produktą, kurti darbo vietas ir pajamas ir taip veiksmingiau valdyti numatytą energijos kainų didėjimą.

1.2.4.

Komisija turėtų tobulinti rinkos kūrimo priemones, pavyzdžiui, numatyti papildomą paramą energijos paklausos kooperatyvams arba galimam vietos skirstomųjų tinklų grąžinimui savivaldybių žinion, ir peržiūrėti tai, kaip ji organizuoja savo darbą, pavyzdžiui, persvarstant į energetikos politikos formavimą įtrauktų ES agentūrų struktūrą ir kiekį.

Šiuo požiūriu EESRK galėtų dar labiau prisidėti siekiant nustatyti, ar Europos vartotojai, bendruomenės, įmonės bei darbuotojai jau turi priemonių prisiimti atsakomybę už energetikos pertvarką, kad būtų stiprinami energetikos sąjungos tikslai. Tai būtų galima padaryti parengiant EESRK nuomonę savo iniciatyva dėl naujo energijos rinkos modelio.

1.2.5.

Energijos sąnaudos tiesiogiai ir iš karto veikia visas įmones, darbuotojus, vartotojus ir žmonių gyvenimą, todėl reikia kruopščiai išnagrinėti nesubalansuotos iniciatyvos energijos apmokestinimo srityje padarinius. Šiomis aplinkybėmis EESRK palankiai vertina būsimosios Komisijos pirmininkės paskelbtą naują anglies dioksido pasienio mokestį siekiant užtikrinti Europos įmonių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje ir išvengti anglies dioksido nutekėjimo. Reikalingos priemonės, kuriomis būtų remiamas perėjimas prie tvaresnės energijos gamybos ir padedama daugeliui socialinių grupių susidoroti su energetikos pertvarka. Jei bus prarandama darbo vietų, reikia suteikti naujų galimybių ir atitinkamiems darbuotojams pasiūlyti profesinį perkvalifikavimą ir kitų sutartų sprendimų.

2. Įžanga

2.1.

Šiame komunikate sprendžiami energijos apmokestinimo ir Euratomo sutarties reformos klausimai; jie abu yra glaudžiai susiję su suverenumu. Tai – prieštaringas klausimas, todėl šiuo metu reikia išmintingai apsvarstyti prašymus dėl suverenumo perdavimo tokioje svarbioje srityje kaip apmokestinimas. Kaip Komisija pabrėžė savo dokumento dalyje „Energijos mokesčių reforma turėtų atspindėti socialinės lygybės aspektus“ (2.3 punktas), bet koks taršesnės energijos apmokestinimas galėtų tiesiogiai pakenkti pažeidžiamesniems visuomenės nariams. Todėl daugeliui Europos piliečių ši priemonė taptų papildoma našta, todėl EESRK džiaugiasi, kad Komisija pripažįsta šio klausimo opumą. EESRK atkreipia dėmesį į daugelį savo parengtų nuomonių, kuriose pateikiama rekomendacijų Komisijai, kaip spręsti šią problemą.

Dėl poreikio veiksmingiau valdyti klimato ir energetikos strategiją ir didinti ES teisėkūros suderinamumą galiausiai reikia visais visuomenės lygmenimis daug aktyviau diskutuoti apie tai, kaip priimami sprendimai dėl energijos apmokestinimo, atsižvelgiant į ES įmonėms, darbuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant vartotojus, susirūpinimą keliančius klausimus. Tam tinkama priemonė – veiksmingas dialogas energetikos klausimais su organizuota pilietine visuomene ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis.

2.2.

Galiausiai, reikia atsižvelgti į tai, kad nors pastaruosius 20 metų ES energetikos politika buvo glaudžiai susieta su jos aplinkos politika, iki 2020 m. ji pereis į kitą etapą, nustatant platesnio masto tikslus, kurie turės būti vertinami darnaus vystymosi tikslų požiūriu. Energija taip pat yra pramonės politikos pagrindas, o pastaruosius kelerius metus švarios energijos ekonomikai skirtos ES investicijos jau gali duoti rezultatų, paremdamos ES įmones kelete inovatyvių sektorių visame pasaulyje.

3. Komisijos komunikatas

3.1.

Komisija šį komunikatą parengė norėdama paprašyti, kad sprendimai su energija susijusio apmokestinimo klausimais būtų priimami ne vieningai, o kvalifikuota balsų dauguma (laikantis su tuo susijusios įprastos teisėkūros procedūros).

3.2.

Komisija taip pat siekia didesnės demokratinės atskaitomybės nei remiantis Euratomo sutartimi, kurioje Europos Parlamento padėtis neatitinka numatytos Lisabonos sutartyje.

3.3.

Komunikate apibūdinama šiuo metu taikoma sistema: be įprastos kvalifikuotos balsų daugumos (SESV 194 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies pirma pastraipa) ir aiškios valstybių narių teisės nustatyti tam tikrą energetikos politiką (SESV 194 straipsnio 2 dalies antra pastraipa), energetikos srityje Tarybos vienbalsiškumo reikalaujama priimant nuostatas, kurių pobūdis visų pirma yra fiskalinis (SESV 194 straipsnio 3 dalis), panašiai kaip reikalaujama su mokesčiais susijusių aplinkos priemonių atveju (SESV 192 straipsnio 2 dalis).

3.4.

Komisija mano, kad perėjimas prie sprendimų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma svarbus tam, kad būtų užbaigtas perėjimas prie švarios energijos ir būtų pasiekti 2030 m. energetikos ir klimato tikslai, taip pat atsižvelgiant į svarbią ir vis didėjančią mokesčių ir rinkliavų įtaką energijos kainoms. Todėl Komisija teigia, kad dėl vieningo balsavimo reikalavimo iki šiol nebuvo įmanoma peržiūrėti 2003 m. Energijos mokesčių direktyvos (1), kuri iš esmės pagrįsta pasenusiomis prielaidomis ir nėra grindžiama švarios energijos tikslais:

—	mokesčiais, pagrįstais suvartotų energinių produktų tūriu ir (arba) svoriu, o ne energijos kiekiu,

—	nepakitusiais mažiausiais tarifais, kurie siunčia neveiksmingus signalus ir sudaro sąlygas nesąžiningai konkurencijai.

Be to, Komisija mano, kad konkrečiuose sektoriuose (aviacijos, krovinių vežimo jūra bei keliais ir žemės ūkio bei žuvininkystės sektoriuose ir energijai imlios pramonės sektoriuose) atleidžiant nuo energijos mokesčių arba juos sumažinant silpninamos paskatos efektyviau vartoti energiją.

3.5.

Komisijos nuomone, šiuo komunikatu siekiama sudaryti sąlygas 2003 m. direktyvos peržiūrai, kuria siekiama:

—	teikti didesnę paramą perėjimui prie švarios energijos nustatant ekologiškai nuoseklius mokesčių tarifus ir iškastinio kuro subsidijas pakeičiant anglies dioksido mokesčiu;

—	užtikrinant tvarų ir socialiai teisingą augimą pereinant prie vartojimo ir aplinkosaugos mokesčių, kurie palankesni augimui, ir suderinant apmokestinimo lygį visose valstybėse narėse, nes tai darys teigiamą poveikį mažmeninėms kainoms ir

—

sustiprinant socialinės lygybės aspektus socialinės politikos ir gerovės sistemose sukuriant tinkamas papildomas priemones, kuriomis būtų sušvelnintas ir visuomenei priimtinu taptų mokesčių pakeitimo poveikis siekiant švarios energijos (parama pažeidžiamiems vartotojams, perėjimui palankesnių sąlygų sudarymas ekonomikos sektoriams ir (arba) regionams, darbo jėgos apmokestinimo mažinimas).

3.6.

Kad būtų pasiektas tikslas dėl kvalifikuotos balsų daugumos sistemos, komunikate pateikiamos dvi galimybės ir abiem atvejais vengiama būtinybės iš dalies pakeisti SESV, nedarant jokio poveikio dabartiniam Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimui: konkrečiai siūloma taikyti specialiąją nuostatą dėl pereigos, numatytą antraštinėje dalyje „Aplinka“ (SESV 192 straipsnio 2 dalis), kuri padėtų pasiekti procedūrinį tikslą dėl pirmiausia aplinkosauginio pobūdžio energijos apmokestinimo priemonių, arba pasinaudoti ES sutarties 48 straipsnio 7 dalyje numatyta bendrąja nuostata dėl pereigos, pagal kurią būtų galima parengti mokesčių priemonių, apskritai skirtų energetikos tikslams pasiekti. Abiem atvejais Taryba priimtų sprendimą dėl perėjimo nuo vienbalsiškumo prie kvalifikuotos balsų daugumos.

3.7.

Galiausiai, komunikatu siekiama skatinti didesnę demokratinę atskaitomybę pagal Euratomo sutartį, apimant opius bendro pobūdžio klausimus, visų pirma pasitelkiant siūlomą Europos Parlamento (su kuriuo šiuo metu tik konsultuojamasi, tačiau ne dėl tarptautinių sutarčių sudarymo) ir nacionalinių parlamentų dalyvavimą.

3.8.

Euratomo sutarties esminės nuostatos nebūtų pakeistos, išskyrus tai, kad būtų išplėstos pilietinės visuomenės teisės gauti informacijos, užtikrintos tarpvalstybinės valstybių narių konsultacijos, kai gali būti daromas tarpvalstybinis poveikis, užtikrintas aktyvesnis Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės (ENSREG) dalyvavimas tokiais atvejais ir padidinti reagavimo į branduolines avarijas pajėgumai. Todėl ją reikės peržiūrėti laikantis ES sutarties 48 straipsnyje numatytos įprastos Sutarties peržiūros procedūros.

4. Bendrosios nuostatos

4.1.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą, kuriuo siekiama įgyvendinti kvalifikuotos balsų daugumos sistemą energijos apmokestinimo srityje siekiant spręsti klimato kaitos keliamas problemas. Jis taip pat pritaria didesniam Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų (kurie šiuo metu nedalyvauja) vaidmeniui priimant sprendimus pagal Euratomo sutartį, taip pat Komisijos pasiūlymui didinti pilietinės visuomenės dalyvavimą formuojant branduolinės energijos politiką, nors pačiame komunikate šių pokyčių atžvilgiu laikomasi ilgalaikio požiūrio. EESRK ragina sukurti glaudesnę sąsają tarp būsimų ataskaitų dėl energetikos sąjungos būklės ir vidutinės trukmės 2030 m. strategijos bei siūlomos ilgalaikės 2050 m. strategijos.

4.2.

EESRK pripažįsta, kad reikia nedelsiant imtis priemonių (nes daugiau nei 80 proc.išmetamo CO2 kiekio tenka energijos gamybai ir vartojimui), tačiau ragina ES taikant balsavimo kvalifikuota balsų dauguma sistemą toliau laikytis subsidiarumo principo, o ten, kur ji neturi išimtinės kompetencijos, dėmesį sutelkti į tas sritis, kuriose bendrų tikslų neįmanoma veiksmingiau pasiekti nacionaliniu, regionų ar vietos lygmeniu. Ši nuostata galioja ir taikant proporcingumo principą, pagal kurį ES priemonių turinys ir forma negali viršyti Sutarčių tikslų (2).

4.3.

EESRK susirūpinęs pažymi, kad komunikate COM(2019) 177 neužsimenama apie laipsnišką požiūrį, nurodytą komunikate COM(2019) 8 „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“, kuriuo siekiama tam tikrose bendros ES apmokestinimo politikos srityse laipsniškai, keturiais etapais, pereiti prie sprendimų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma pagal įprastą teisėkūros procedūrą (3). EESRK supranta, kad svarstomas tam tikrų rūšių energijos apmokestinimas gali būti vertinamas prieštaringai. Todėl primygtinai rekomenduoja Komisijai patikslinti, kad šiuo atveju taikomas panašus požiūris ir kad visų pirma būtų nustatytos ir nagrinėjamos mažiausiai prieštaringos apmokestinimo sritys.

4.4.

EESRK apgailestauja, kad komunikate COM(2019) 177 plačiau nenurodomos galimos konkrečių su mokesčiais susijusių sprendimų rūšys, kurios galėtų būti svarstomos taikant kvalifikuotos balsų daugumos sistemą, ir ragina Komisiją tai padaryti. EESRK reikštų susirūpinimą, jei ES lygmeniu būtų priimami sprendimai dėl energijos apmokestinimo, kurie darytų neigiamą pasiskirstymo poveikį, kaip antai didintų energijos nepriteklių, pavyzdžiui, panaikinant neturtingiausių vartotojų sąskaitų už energiją subsidijavimą. Yra opių klausimų, kurie nevienodai aktualūs valstybėms narėms atsižvelgiant į jų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir turimas alternatyvas. Būtina laikytis atžvalgaus požiūrio, kuris atitiktų vietos aplinkybes, ir reikės imtis veiksmų siekiant užtikrinti teisingą perėjimą, kad darbuotojai, vartotojai ir bendruomenės nebūtų palikti nuošalyje. Tokiais atvejais naujoms energijos apmokestinimo priemonėms gali reikėti kompensacinio ES finansavimo, kad būtų atlyginta padaryta socialinė ir ekonominė žala.

4.5.

Energijos kainos, kurios didėja sparčiau nei namų ūkių biudžetai, pajamų nelygybė visoje Europoje ir dėl energetikos pertvarkos (elektros energijos ir dujų rinkų decentralizacija ir skaitmeninimas) patiriamos išlaidos lemia tai, kokio lygio energijos nepritekliaus esama visuomenėje (4). Valstybių narių pažanga mažinant vidaus ir transporto energijos nepriteklių vertinama pagal Europos energijos nepritekliaus indeksą (angl. EEPI) (5), o komunikatas, remiantis Energijos nepritekliaus observatorijos išvadomis, turėtų būti susietas su Europos veiksmų planu, kuriuo siekiama panaikinti energijos nepriteklių šalinant pagrindines jo priežastis (6). Kaip nurodyta ankstesnėse EESRK nuomonėse (7), „energijos vartojimo efektyvumas ir energijos nevartojimas nėra energijos šaltinis“, todėl patys savaime negali išspręsti su klimato kaita, energijos tiekimo saugumu ir energijos nepritekliumi susijusių problemų.

4.6.

Vartotojai negauna deramos ES energetikos srityje vykdomų veiksmų naudos dalies dėl to, kad atskirtos didmeninės ir mažmeninės rinkos (8): dėl įvairių veiksnių (pvz., vėlyvo paskirstymo atskyrimo, subsidijų naštos ir didelio naujų mažmenininkų nesėkmių skaičiaus), po didmeninių rinkų liberalizavimo vis mažėjančios kainos netaikomos mažmeninėse rinkose.

ES energijos vartotojai jau moka labai didelius mokesčius (9). Atsižvelgiant į tai, kad maždaug 40 proc. Europos vartotojų mokamos galutinės elektros energijos kainos sudaro mokesčiai ir rinkliavos, Komisija privalo atlikti numatomo energijos kainų poveikio vertinimą, be kita ko, nepamirštant mokesčių suderinimo poveikio skurdžiausiems namų ūkiams.

4.7.

Nenutraukiant sąsajos su aplinkos politika, glaudesnis koordinavimas su platesne pramonės politika ir paskesnė ekonominė plėtra taip pat sudarytų galimybes:

—	pirma, geresniam galimos socialinės įtampos valdymui (didesnėms pajamoms darbuotojams, kad būtų kompensuotos didėjančios išlaidos energijai) (10), ir,

—

antra, geresniam dabartinės Europos energijos šaltinių įvairovės valdymui: iki šiol vykdyta skirtinga valstybių narių energetikos politika taptų privalumu, jeigu būtų tinkamai valdoma Europos lygmeniu – įgyvendinant energetikos sąjungos politiką būtų galima pasinaudoti tokiomis skirtingomis ir viena kitą papildančiomis alternatyvomis.

4.8.

Pagal SESV 192 straipsnio 2 dalį dėl specialios nuostatos dėl pereigos arba pagal ES sutarties 48 straipsnio 7 dalį dėl bendrosios nuostatos dėl pereigos tikros energetikos sąjungos sukūrimas turi būti neatsiejamas nuo suverenumo perdavimo.

4.9.

Nepaisant per daugelį metų energetikos srityje iš dalies dėl ES politikos (pvz., atsinaujinančiosios energijos išteklių tinklo pajėgumų didinimo) ir iš dalies dėl tarptautinių veiksnių (pvz., lankstesnių SGD tiekimo sąlygų, anglies indeksavimo ir mažesnių kainų) padarytos pažangos, tam tikros problemos (įskaitant didžiausias problemas, išvardytas 4.11 punkte) vis dar užkerta kelią tolesniam tikros energijos vidaus rinkos kūrimui ir neleidžia vartotojams gauti deramos naudos dalies.

4.10.

Pagrindinės kliūtys, be kita ko, yra ribotas tarpvalstybinių tinklų jungiamųjų linijų pajėgumų plėtojimas, visų pirma elektros energijos sektoriuje, dėl nacionalinių sprendimų ir vėluojančių Europos Sąjungos veiksmų, kuriais iki 2010 m. turėjo būti pasiektas 10 proc., o iki 2030 m. 15 proc. elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų tikslas (šie tikslai labai riboti, nepakankami ir neprivalomi) (11).

4.11.

Vienas iš pagrindinių prioritetų turėtų būti socialinis konsensusas, nes naujausi duomenys rodo, kad 4–8 proc. Šiaurės / Vakarų ES namų ūkių biudžeto lėšų skiriami energijai, palyginti su 10–15 proc., skiriamų Vidurio / Rytų ES valstybių narių šeimose (12). Energijos nepriteklius ir didelė už jį mokama kaina yra vienas iš naujų socialinių prioritetų ir su šiuo vis dar egzistuojančiu reiškiniu reikia kovoti visais nacionaliniais ir Europos lygmenimis.

5. Konkrečios pastabos

5.1.

Energetika – tai nelanksti sistema, kurioje infrastruktūros ir reguliavimo pokyčiams visiškai įgyvendinti gali prireikti dešimtmečio, o konkurencija nuolat išlieka arši (kaip aiškiai rodo Kinijos fotovoltinių plokščių atvejis ir elektra varomų transporto priemonių pramonės augimas). Reikia naujo, platesnio užmojo energetikos politikos modelio, be kita ko, pavyzdžiui, reikia užtikrinti, kad ES įmonės, vykdančios mokslinius tyrimus dėl nenutrūkstamo energijos tiekimo, susijusio su atsinaujinančiųjų išteklių energija, įgytų pridėtinės vertės arba būtų skatinamos sektoriuose, pavyzdžiui, elektromobiliai, naujausios kartos baterijos, vandenilio ar vėjo jėgainės, tais atvejais, kai yra konkurencinis pranašumas.

5.2.

Reikia, kad Komisija veiksmų gairių forma papildomai formuotų energetikos politiką ir ją įgyvendintų, nes energetikos politika – daugiau nei mokesčiai ir ji bet kuriuo atveju apima mokesčius veiklai energetikos srityje ir energiniams produktams. Remiantis ankstesne patirtimi kitose srityje, suverenumo perdavimas nesukūrus tikros ir visapusiškos sąjungos gali paskatinti didelius nesutarimus (kaip ekonominės ir pinigų sąjungos atveju).

5.3.

Energijos sąnaudos tiesiogiai ir iš karto veikia visas įmones ir žmonių gyvenimą, todėl reikia kruopščiai išnagrinėti nesubalansuotos iniciatyvos energijos mokesčių srityje padarinius. Šiomis aplinkybėmis ir remdamasis būtinu socialinio ir ekonominio poveikio vertinimu EESRK palankiai vertina būsimosios Komisijos pirmininkės paskelbtą naują anglies dioksido pasienio mokestį siekiant užtikrinti Europos įmonių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje ir išvengti anglies dioksido nutekėjimo. Jei bus prarandama darbo vietų, reikia suteikti naujų galimybių ir atitinkamiems darbuotojams pasiūlyti profesinį perkvalifikavimą ir kitų suderėtų sprendimų.

5.4.

Komisija, svarstydama vidaus rinkos iškreipimo galimybę dėl skirtingo iš iškastinio kuro pagamintos energijos apmokestinimo, turėtų atsižvelgti į tai, kad laisvosios prekybos susitarimai gali daryti panašų poveikį dėl trečiųjų šalių įvairių teisinių sistemų dempingo efekto energetikos ir konkurencijos srityse. Poveikis gali būti daromas ES veiklos sektoriams, pavyzdžiui, aviacijos, vežimo vandens ir sausumos keliais ir žemės ūkio bei žuvininkystės ir energijai imlioms pramonės šakoms, kurioms skirtos siūlomos apmokestinimo priemonės. Todėl dvišalėse ir daugiašalėse derybose dėl prekybos ES turėtų nuosekliai reikalauti, kad importuojamiems produktams būtų taikomi lygiaverčiai socialinių ir aplinkosaugos teisės aktų reikalavimai (13).

2019 m. rugsėjo 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL L 283, 2003 10 31, p. 51.

(2) SOC/626 Nuostata dėl pereigos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 87).

(3) OL C 353, 2019 10 18, p. 90.

(4) OL C 198, 2013 7 10, p. 1.

(5) Europos energijos nepritekliaus indeksas (angl. EEPI) https://www.openexp.eu/sites/default/files/publication/files/european_energy_poverty_index-eepi_en.pdf.

(6) OL C 341, 2013 11 21, p. 21.

(7) OL C 345, 2017 10 13, p. 120.

(8) OL C 383, 2015 11 17, p. 84.

(9) COM(2019) 1 final.

(10) Europos Parlamentas ankstesnėse savo rezoliucijose įspėjo, kad dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijos taip pat galėtų „smarkiai padidėti energijos nepriteklius“ (2013 m. kovo 14 d. Rezoliucija dėl Energetikos veiksmų plano iki 2050 m.), todėl paragino Komisiją „susieti socialinę ir energetikos politiką“ (2016 m. balandžio 14 d.Rezoliucija dėl kovos su skurdu tikslo siekimo atsižvelgiant į didėjančias namų ūkių išlaidas).

(11) Pasak Komisijos ekspertų grupės, šis lygis laipsniškai mažėja ir kai kurios valstybės narės 2020 m. nepasieks 10 proc. tikslo – , Komisijos elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinių rodiklių ekspertų grupės ataskaita „Towards a sustainable and integrated Europe“ („Tvarios ir integruotos Europos link“), 2017 m. lapkričio mėn., p 25. Taip pat žr. OL C 383, 2015 11 17, p. 84.

(12) COM(2019) 1 final.

(13) OL C 283, 2018 8 10, p. 83.

PRIEDAS

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų:

4.5 punktas

Išbraukti:

Balsavo už	:	73
Balsavo prieš	:	91
Susilaikė	:	11

1.1.2 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

EESRK palankiai vertina diskusiją dėl nuostatų pasiūlymą taikyti nuostatas dėl pereigos taikymo, kad Taryboje būtų nustatyta kvalifikuotos balsų daugumos sistema ir būtų taikoma bendro sprendimo sistema su Europos Parlamentu. Šioje naujoje sąrangoje EESRK galėtų atlikti svarbų vaidmenį remdamas trišalį dialogą ir turėtų jame dalyvauti.

Nors EESRK pritaria keletui šiame komunikatui e išdėstytų nuostatų, jis mano, kad siekiant veiksmingo klimato ir energetikos strategijos valdymo ir didesnio ES teisės aktų dėl energijos apmokestinimo suderinamumo turėtų būti atsižvelgiama į Europos įmonėms, darbuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant vartotojus, susirūpinimą keliančius klausimus. Kad šis procesas būtų sėkmingas, svarbus pilietinės visuomenės dalyvavimas ir įtraukimas, valstybių narių parama ir socialinių partnerių susitarimas ir įsipareigojimas.

Balsavo už	:	65
Balsavo prieš	:	105
Susilaikė	:	9

15.1.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/112

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos aviacijos strategija. Tolesnis aukštų socialinių standartų taikymas ir skatinimas jų laikytis“

(COM(2019) 120 final)

(2020/C 14/16)

Pranešėjas Raymond HENCKS

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2019 4 11
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2019 7 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 25
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	174 / 0 / 1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos ataskaitą dėl labai judžių orlaivių įgulų narių (pilotų ir keleivių salono įgulos narių) darbo sąlygų, nes jų padėtis gali būti ypač sudėtinga dėl tarpvalstybinio jų darbo pobūdžio, ir priklausomai nuo to, kurios valstybės nacionalinė teisė taikoma, jiems gali būti suteikiamos skirtingos teisės bei skirtingo lygio apsauga.

1.2.

EESRK apgailestauja, kad ši ataskaita buvo pateikta tik dabartinės Komisijos kadencijos pabaigoje, todėl kyla netikrumas dėl tolesnės veiklos. Komitetas tikisi, kad naujoji Komisija teiks pirmenybę šioje ataskaitoje iškeltų problemų sprendimui, proporcingai situacijos sudėtingumui, ir pasiūlys konkrečių priemonių.

1.3.

EESRK teigiamai vertina tai, kad minėtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad vis dar yra daug problemų ir nemažas teisinis netikrumas ir kad geresnis ES ir nacionalinių taisyklių taikymo užtikrinimas yra itin svarbus visų formų orlaivių įgulų užimtumui, siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir taikytinos teisės nuostatų apėjimui, kaip antai nedeklaruojamam darbui ar fiktyviam savarankiškam darbui, ir užtikrinti teisėtas bei vienodas sąlygas orlaivių įgulų nariams, absoliučią pirmenybę teikiant darbuotojų ir keleivių saugai. EESRK pritaria Komisijos numatytiems veiksmams ir ragina valstybes nares užtikrinti vienodą orlaivių įgulų nariams taikomų socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų aiškinimą ir taikymą.

1.4.

EESRK apgailestauja, kad nėra patikimų statistinių duomenų apie orlaivių įgulų narių, užsakomąsias paslaugas teikiančių darbuotojų ir laikinųjų darbuotojų skaičių. Dėl tokio duomenų trūkumo, kurį EESRK prašo kuo skubiau ištaisyti, dar labiau padidėja teisinis netikrumas orlaivių įgulos narių įdarbinimo sąlygų ir įvairių lygių apsaugos srityse, sudaromos nevienodos ar nesąžiningos konkurencijos sąlygos tarp ES oro vežėjų, patiriančių labai stiprų konkurencinį spaudimą, ir daroma žala valstybėms narėms, nes jos netenka tam tikrų mokesčių įplaukų bei socialinio draudimo įmokų.

1.5.

Atsižvelgdamas į tai, kad esama daug darbo sutarčių formų ir kad dėl to kartais kyla netikrumas, EESRK dar kartą prašo (1) skatinti tiesioginį užimtumą, kuris turėtų išlikti įprasta įdarbinimo aviacijos sektoriuje forma, ir mano, kad būtina priešintis bet kokioms netipinėms darbo sutartims, galinčioms pakenkti orlaivių įgulų narių ir keleivių saugai, nors laikinosios darbo sutarties arba laikinojo įdarbinimo sutarties sudarymas savaime nėra neteisėtas ar lemiantis socialinį dempingą.

1.6.

Kadangi orlaivių įgulos sektoriuje taip pat pasitaiko neteisėto darbo formų, kaip antai nedeklaruojamo darbo ir fiktyviai savarankiško darbo atvejų, arba netaikoma Darbuotojų komandiravimo direktyva, EESRK pritaria Komisijai, kai ji primygtinai ragina valstybes nares:

—	tinkamais būdais užtikrinti galiojančių darbo teisės nuostatų vykdymą nacionaliniu lygmeniu, taip pat nuolatinę atitiktį ES teisei, kaip ją išaiškino ES Teisingumo Teismas,

—	užtikrinti, kad ES aviacijos saugos taisyklės aviacijos darbuotojams būtų taikomos teisingai ir vienodai nepriklausomai nuo jų sutartinių santykių su oro transporto bendrove,

—	tinkamai perkelti Direktyvą dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje į nacionalinę teisę ir taikyti ją bet kokių esamų ar būsimų formų darbo sutartims, įskaitant fiktyviai savarankišką darbą.

1.7.

EESRK tikisi, kad būsimoji Europos darbo institucija užtikrins, kad pastaruoju metu padaryti Darbuotojų komandiravimo direktyvos pakeitimai, kuriais įtvirtinamas vienodo užmokesčio už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje principas, būtų tinkamai perkelti į nacionalinę teisę ir valstybių narių pradėti taikyti iki 2020 m. liepos 30 d. Be to, EESRK mano, kad minėta institucija taip pat turės prižiūrėti, kad būtų gerbiamos visos civilinės aviacijos personalo teisės.

1.8.

EESRK pažymi, kad teisė įsteigti profesinę sąjungą arba į ją įstoti, derėtis dėl kolektyvinių sutarčių, streikuoti ir pan. yra tarptautiniu, europiniu ir nacionaliniu lygmenimis užtikrinamos žmogaus teisės, kurių turi būti griežtai laikomasi. Deja, praktikoje yra atvejų, kai teisė jungtis į profesines sąjungas ir vesti kolektyvines derybas yra ribojama, o darbuotojai turi ginti savo teises teisme. Taip pat turėtų būti užtikrinta teisė į informaciją ir konsultacijas.

1.9.

Tai, kad nėra pasaulinių civilinės aviacijos darbo standartų, mažina galimybę ES ir valstybių narių darbo teisės aktus veiksmingai taikyti įguloms, skraidančioms tiek ES vidaus, tiek išorės maršrutais. EESRK apgailestauja, kad Tarptautinėje darbo organizacijoje, veikiausiai, nėra bendro sutarimo dėl konvencijos dėl civilinės aviacijos srities darbuotojų teisių rengimo, nors buvo sudaryta analogiška konvencija dėl jūrininkų teisių. EESRK primygtinai ragina Europos Sąjungą į visus savo aviacijos susitarimus su trečiosiomis šalimis įtraukti griežtas ir privalomas nuostatas ir standartus dėl socialinių ir darbo sąlygų ir pritaria veiksmams, kurių Komisija ketina imtis šioje srityje.

1.10.

Kalbant apie mokymo kokybę, nerimą kelia tai, kad aptariamoje Komisijos ataskaitoje nurodoma:

—	šių mokyklų auklėtinių įgyjami įgūdžiai gali ne visada atitikti oro vežėjų reikalaujamus įgūdžius,

—	didelė oro vežėjų transporto piloto licenciją turinčių pilotų dalis neatitinka pradinių oro vežėjų priėmimo į darbą reikalavimų.

1.11.

EESRK primena, kad naujoje Direktyvoje dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pagal Sąjungos ar nacionalinę teisė ar kolektyvines sutartis reikalaujama, kad darbdavys mokytų darbuotoją atlikti darbą, kuriam jis yra įdarbintas, toks mokymas darbuotojui būtų teikiamas nemokamai, būtų skaičiuojamas kaip darbo laikas ir, jei įmanoma, vyktų darbo valandomis.

1.12.

EESRK prašo Komisijos imtis iniciatyvos ir paraginti visas organizacijas, kurios atitinka kriterijus tapti Europos civilinės aviacijos sektoriaus socialinio dialogo komiteto narėmis, aktyviai dalyvauti šio komiteto veikloje ir kuo geriau pasinaudoti šia priemone siekiant derėtis ir rasti abipusiškai priimtinus joms kylančių problemų sprendimo būdus.

1.13.

Galiausiai EESRK mano, kad orlaivių įgulų darbo klimatas priklauso ne tik nuo darbo sąlygų, bet ir nuo išorės veiksnių, kaip antai nuo keleivių pasitenkinimo oro uoste ir orlaivyje teikiamų paslaugų kokybe. Todėl svarbu, kad būtų tinkamai gerbiamos keleivių teisės, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius keleivius (pvz., neįgaliuosius, vyresnio amžiaus asmenis, mažus vaikus, nėščias moteris ir kt.).

2. Įžanga

2.1.

Oro transporto srityje socialinė apsauga ir darbo teisė, išskyrus Sąjungos teisėje nustatytus minimaliuosius standartus, iš esmės priskirta valstybių narių kompetencijos ir atsakomybės sričiai ir taisyklės šioje srityje įvairiu mastu taikomos skirtingai.

2.2.

Civilinėje aviacijoje nebėra vienodo užimtumo modelio: kai kurie oro vežėjai siūlo kokybiškas darbo vietas ir neterminuotas sutartis, o neseniai atlikto tyrimo duomenimis ( Study on employment and working conditions of aircrews in the EU internal aviation market – „Ricardo“ tyrimas) nuo 9 iki 19 % keleivių salono įgulos narių ir apie 8 % pilotų teigė, jog yra įdarbinti per kokios nors formos tarpininkaujančią įstaigą.

2.3.

Komisijos ataskaitoje, dėl kurios teikiama ši nuomonė, kalbama tik apie orlaivių įgulų narius (pilotus ir keleivių salono įgulos narius), nes jų padėtis gali būti ypač sudėtinga dėl tarpvalstybinio jų darbo pobūdžio ir jų turimos teisės bei jiems suteikiama apsauga skiriasi priklausomai nuo to, kurios valstybės nacionalinė teisė jiems taikoma.

2.4.

Be to, spaudimas veiklos išlaidoms labai konkurencingoje rinkoje priverčia kai kuriuos oro vežėjus pasirinkti kitokius netiesioginio darbo santykius kaip alternatyvą neterminuotai darbo sutarčiai, kuri pagal „Ricardo“ tyrimą išlieka pagrindinė įdarbinimo forma. Tačiau siekdami sumažinti veiklos sąnaudas daugelis oro vežėjų imasi šių priemonių:

—	dalį veiklos perduoda išorės subjektams,

—	orlaivių įgulų narius įdarbina per tarpininkaujančias įdarbinimo agentūras, įskaitant laikinojo įdarbinimo įmones, kartais pasirenka įvairias sudėtingų darbo santykių grandinių sistemas, pagal kurias sunku nustatyti tikrąjį darbdavį,

—	įdarbina savarankiškai dirbančius asmenis,

—	priskiria darbuotojus veiklos bazei, kuri yra ne toje teritorijoje, kurioje buvo suteikta oro vežėjo licencija,

—	sudaro sutartis „mokėk ir skrisk“ (angl. pay to fly);

—	dėl šios praktikos susidaro teisinis netikrumas ir kartais sunku neteisėtus atvejus atskirti nuo labai sudėtingų, tačiau teisėtų atvejų.

2.5.

2015 m. Komisija pristatė Europos aviacijos strategiją, kurioje prioritetas teikiamas socialinei darbotvarkei aviacijos srityje. Tačiau 2017 m. Europos Parlamentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas toliau reiškė susirūpinimą dėl nesikeičiančios padėties ir ragino valstybes nares ir Komisiją imtis spręsti socialines aviacijos sektoriaus problemas, visų pirma susijusias su labai judžiais orlaivių įgulų nariais.

2.6.

2018 m. spalio mėn., atsižvelgdami į tai, kad oro transporto srityje trūksta konkrečių priemonių, susijusių su socialiniu aspektu, ir į pakartotinius dalies aviacijos darbuotojų streikus, šešių ES valstybių transporto ministrai viename bendrame pareiškime paragino Komisiją iki 2018 m. pabaigos parengti konkrečias priemones, būtent teisingas darbo sąlygas užtikrinančią plataus užmojo socialinę darbotvarkę, pagal kurią visi šio sektoriaus veiklos vykdytojai iš ES ir trečiųjų šalių turėtų vienodas sąlygas sąžiningai konkuruoti.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

2015 m. Europos aviacijos strategijoje Europos Sąjunga įsipareigojo griežtinti socialinę darbotvarkę ir kurti aukštos kokybės darbo vietas aviacijos sektoriuje bei, be kita ko, išnagrinėti būtinybę geriau išsiaiškinti, kokia darbo teisė taikoma aviacijos sektoriaus darbuotojų darbo sutartims ir koks teismas kompetentingas priimti sprendimus dėl jų.

3.2.

Siekdama geriau suprasti dabartinę padėtį aviacijos rinkoje, Komisija užsakė atlikti orlaivių įgulų narių įdarbinimo ir darbo sąlygų tyrimą (vadinamąjį „Ricardo“ tyrimą), kurio rezultatai buvo paskelbti 2019 m. sausio mėn.

3.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija parengė ataskaitą dėl orlaivių įgulų narių padėties ir darbo sąlygų, nors ši ataskaita pateikta tik dabartinės Komisijos kadencijos pabaigoje, todėl kyla netikrumas dėl tolesnės veiklos. EESRK tikisi, kad naujoji Komisija teiks pirmenybę šioje ataskaitoje iškeltų problemų sprendimui, proporcingai situacijos sudėtingumui, ir greitai pasiūlys tinkamų priemonių.

3.4.

Minėtoje ataskaitoje iš tikrųjų patvirtinta, kad vis dar esama daug problemų ir teisinio netikrumo ir kad geresnis ES ir nacionalinės teisės taikymas yra itin svarbus visų formų orlaivių įgulų narių įdarbinimui, siekiant užkirsti kelią taikytinų teisės nuostatų pažeidimams ir apėjimui, kaip antai fiktyviam savarankiškam darbui, ir užtikrinti teisėtas bei vienodas sąlygas visiems.

3.5.

EESRK apgailestauja, kad po 2015 m. aviacijos strategijoje apibrėžtos ES socialinės darbotvarkės šioje srityje vienintelė konkreti Komisijos įgyvendinta priemonė yra praktinio vadovo dėl taikytinos darbo teisės ir kompetentingų teismų paskelbimas. Ataskaitoje nepateiktas atsakymas, ar Komisija planuoja priimti naujas gaires dėl aiškinimo arba iš dalies pakeisti civilinės aviacijos srities teisės aktus. Komisija paves iš valstybių narių aviacijos ir darbo teisės ekspertų sudarytai ad hoc grupei įvertinti aptariamoje ataskaitoje išvardytus veiksmus ir patarti Komisijai ir valstybėms narėms, kaip būtų galima užtikrinti tinkamą darbo teisės aktų taikymą aviacijos srityje. EESRK prašo, kad į šios grupės darbus būtų deramai įtraukti ne tik institucijų ekspertai, bet ir socialiniai partneriai.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

Aptariamoje Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad nėra jokių tikslių duomenų apie orlaivių įgulos narių darbo vietų skaičių. Todėl EESRK klausia, kaip reikėtų parengti patikimas prognozes apie tai, kiek pilotų ir keleivių salono įgulos narių bus įdarbinta vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Tai ypač svarbu planuojant pilotų mokymą, kuris yra ilgas ir brangus.

4.2.

Dėl tokio statistinių duomenų trūkumo vis dar nežinoma, kiek orlaivių įgulų narių samdoma išorėje. Taigi, galima remtis tik 2015 m. Europos civilinės aviacijos srities socialinių partnerių atliktu tyrimu, kuriame nurodoma, kad tiesiogines darbo sutartis yra sudarę vos 52,6 % pigių skrydžių bendrovėse dirbančių respondentų. EESRK mano, kad šią statistikos priemonę būtina patobulinti. Dėl statistikos trūkumo dar labiau padidėja teisinis netikrumas orlaivių įgulų įdarbinimo sąlygų ir įvairių lygių apsaugos srityse, todėl sunku atskirti teisėtą ir neteisėtą praktiką, piktnaudžiavimą ir reglamentavimo spragas. Dėl jo ES oro vežėjams sudaromos nevienodos sąlygos konkuruoti, jie patiria labai stiprų konkurencinį spaudimą ir daroma žala valstybėms narėms, nes jos netenka tam tikrų mokesčių įplaukų bei socialinio draudimo įmokų.

4.3.

Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) 2017 m. rugpjūčio mėn. praktiniame vadove nurodė, kad su sauga susijusių darbo vietų, įskaitant orlaivių įgulų narių darbo vietas, susiskaidymas ir perdavimas išorės subjektams galėtų turėti neigiamą poveikį saugai ir nurodė konkrečias priemones, taikytinas kritinių saugos paslaugų pirkimui išorėje bei orlaivio su įgula nuomos sutartims.

4.4.

Be to, ES neturi patikimų duomenų apie laikinojo įdarbinimo įmones. Tačiau, „Ricardo“ tyrimo duomenimis, nuo 9 iki 19 % keleivių salono įgulos narių ir apie 8 % pilotų teigė, jog yra įdarbinti per kokios nors formos tarpininkaujančią įstaigą, o didžioji dauguma per tokius tarpininkus pasamdytų asmenų dirba pigių skrydžių bendrovėse.

4.5.

EESRK dar kartą prašo (2) skatinti tiesioginį darbuotojų įdarbinimą, kuris turėtų išlikti įprasta įdarbinimo aviacijos sektoriuje forma, ir mano, kad būtina priešintis bet kokių netipinių darbo sutarčių sudarymui, nes tai gali pakenkti orlaivių įgulų narių ir keleivių saugai.

4.6.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB (3) dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones gali būti taikoma tik laikinai ir negali būti iškreipta ir tapti nuolatine priemone, be to, reikia turėti omenyje, kad laikinosios darbo sutarties arba laikinojo įdarbinimo sutarties sudarymas gali būti būtinas ir savaime nėra neteisėtas ar lemiantis socialinį dempingą.

4.7.

Šių metų pabaigoje Europos platforma nedeklaruojamo darbo problemai spręsti surengs seminarą, kuriame bus nagrinėjami nedeklaruojamo darbo aviacijos sektoriuje problemos sprendimo būdai, ypač daug dėmesio skiriant orlaivių įgulų fiktyviam savarankiškam darbui – tai yra svarbus etapas siekiant atkreipti dėmesį į šią problemą ir ją aptarti su darbo inspektoriais bei socialiniais partneriais. Svarbu, kad valstybės narės stiprintų savo darbo inspekcijos tarnybas, kad galėtų veiksmingai kontroliuoti, ar civilinės aviacijos sektoriuje laikomasi Sąjungos ir nacionalinių nuostatų dėl darbo sąlygų.

4.8.

ES aviacijos saugos taisyklėse vartojama sąvoka „pagrindinė buvimo vieta“. Dėl didelio orlaivių įgulų judumo gali būti sunku nustatyti, kokie socialinės apsaugos teisės aktai ir kokia darbo teisė jiems turi būti taikoma ir kuriame teisme jie gali ginti savo teises. Skrydžių ir darbo laiko apribojimai apskaičiuojami remiantis pagrindine buvimo vieta. EESRK primygtinai ragina valstybes nares, atsižvelgiant į Oro susisiekimo paslaugų reglamentą, užtikrinti, kad Sąjungos oro vežėjo, teikiančio oro susisiekimo paslaugas iš veiklos bazės už valstybės narės, kurioje yra to Sąjungos oro vežėjo pagrindinė verslo vieta, teritorijos ribų, darbuotojams būtų tinkamai taikomi Sąjungos ir nacionaliniai socialinės srities teisės aktai.

4.9.

Komisijos ataskaitoje nurodyta, kad veiklos bazių skaičius tolygiai auga, o to paties oro vežėjo orlaivių ir jų įgulų pagrindinė buvimo vieta vis dažniau yra ne pagrindinėje to oro vežėjo verslo vietoje, o kitų valstybių narių teritorijoje ar kartais net trečiosiose šalyse. Šiuo atveju taikytina šalies, kurioje yra pagrindinė buvimo vieta, teisė, o kai kurios bendrovės taiko pagrindinės buveinės šalies teisę, o ne šalies, kurioje yra pagrindinė buvimo vieta, teisę. EESRK prašo Komisijos paskelbti gaires dėl pagrindinės buvimo vietos ir veiklos bazės ir taikytinos teisės.

4.10.

Esama įvairių savarankiško darbo formų: pilotas gali savarankiškai dirbti tiesiogiai arba būti įdarbintas per tarpininkaujančią organizaciją arba savarankiškai dirbančių pilotų grupė gali įsteigti uždarąją akcinę bendrovę. EESRK pritaria Komisijai, kai ji primygtinai prašo valstybių narių:

—	užtikrinti, kad ES aviacijos saugos taisyklės aviacijos darbuotojams būtų taikomos teisingai ir vienodai nepriklausomai nuo jų sutartinių santykių su oro transporto bendrove,

—	tinkamais būdais užtikrinti galiojančių darbo teisės nuostatų vykdymą nacionaliniu lygmeniu, taip pat nuolatinę atitiktį ES teisei, kaip ją išaiškino ES Teisingumo Teismas,

—	tinkamai perkelti Direktyvą dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje į nacionalinę teisę ir taikyti ją visiems darbuotojams, įskaitant naujose ir netipinėse darbo vietose dirbančius darbuotojus.

4.11.

Kalbant apie darbuotojų komandiravimą, kai įgula laikinai perkeliama dirbti kitur iš jos pagrindinės buvimo vietos, „Ricardo“ tyrime teigiama, kad su tuo susijusi direktyva paprastai orlaivių įguloms netaikoma, nors ji iš principo taikytina laikinojo įdarbinimo įmonių ar įdarbinimo agentūrų teikiamoms tarpvalstybinėms paslaugoms.

4.12.

Darbuotojų komandiravimo direktyva taip pat taikoma orlaivio su įgula nuomos sutartims, jeigu visą nuomos laikotarpį įgulą ir nuomotoją sieja darbo santykiai. Į naują paskyrimo vietą skiriami įgulų nariai nelaikomi komandiruojamais darbuotojais.

4.13.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui teikti pagalbą valstybėms narėms taikant persvarstytą Darbuotojų komandiravimo direktyvą visų pirma siekiant užtikrinti, kad būtų geriau taikomos lygios galimybės ir užkertamas kelias tarpvalstybiniam sukčiavimui.

4.14.

Be to, EESRK tikisi, kad būsimoji Europos darbo institucija taip pat užtikrins, kad pastaruoju metu padaryti Darbuotojų komandiravimo direktyvos pakeitimai, kuriais įtvirtinamas vienodo užmokesčio už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje principas, būtų tinkamai perkelti į nacionalinę teisę ir valstybių narių pradėti taikyti iki 2020 m. liepos 30 d. ir kad būtų teisingai taikomi socialinės teisės aktai ir Europos ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų gerbiamos visos civilinės aviacijos darbuotojų teisės, įskaitant asociacijų laisvę.

4.15.

EESRK yra žinoma, kad kai kurie oro vežėjai draudžia stoti į jiems neparankias profesines sąjungas, o kartais ir atleidžia darbuotojus dėl to, kad jie į tokias sąjungas įstoja, todėl darbuotojams tenka savo teises ginti teisme. EESRK primena atitinkamoms valstybėms narėms, kad teisė įsteigti profesinę sąjungą arba į ją įstoti, derėtis dėl kolektyvinių sutarčių, streikuoti ir pan. yra tarptautiniu, europiniu ir nacionaliniu lygmenimis užtikrinamos žmogaus teisės, kurių turi būti griežtai laikomasi. Turėtų būti užtikrinta teisė į informaciją ir konsultacijas.

Su socialinių standartų taikymu nacionaliniu lygmeniu susijusiems klausimams spręsti būtų galima ES lygmeniu sukurti tarpininkavimo įstaigą, kuri padėtų spręsti su reglamento taikymu susijusius ginčus.

4.16.

Dėl trečiųjų šalių įgulų EESRK pakartoja savo prašymą (4) išplėsti Vieno leidimo direktyvos taikymą orlaivių įgulų nariams, kad būtų užtikrinamos vienodos sąlygos visiems šio sektoriaus darbuotojams atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/98/ES (5). Tyrimo „Ricardo“ rezultatai rodo, kad, remiantis surinktais duomenimis, neįmanoma nustatyti, kaip dažnai taikoma ši praktika ir ar orlaivio įgulos pagrindinė buvimo vieta yra trečiojoje šalyje, ar Europos Sąjungoje.

4.17.

Tai, kad nėra pasaulinių civilinės aviacijos darbo standartų, mažina galimybę ES ir valstybių narių darbo teisės aktus veiksmingai taikyti įguloms, skraidančioms tiek ES vidaus, tiek išorės maršrutais. EESRK apgailestauja, kad Tarptautinėje darbo organizacijoje (TDO) nėra bendro sutarimo dėl konvencijos dėl civilinės aviacijos srities darbuotojų teisių rengimo, nors buvo sudaryta analogiška konvencija dėl jūrininkų teisių. Kadangi nėra atitinkamos TDO konvencijos, EESRK primygtinai ragina Europos Sąjungą į savo aviacijos susitarimus su trečiosiomis šalimis (pradedant šiuo metu sudaromu ES ir Kataro susitarimu) įtraukti griežtas ir privalomas nuostatas dėl socialinių ir darbo sąlygų ir dėl sankcijų, kurios būtų taikomos, jei šios sąlygos nebūtų vykdomos.

4.18.

Piloto profesijos tenka ilgai mokytis ir tai brangiai kainuoja, ji įgyjama perėjus tris etapus (pagrindinis mokymas; orlaivio tipo kvalifikacijos įgijimas, po kurio pilotas gali pilotuoti konkretaus tipo orlaivį; skrydžio maršrutu mokymas, per kurį pilotas įgyja nuolatiniam pilotui reikalingą skrydžių patirtį). „Ricardo“ tyrime pažymima, kad nuo 2,2 iki 6 % apklaustų pilotų turėjo susimokėti už skrydžių patirties įgijimą pagal principą „mokėk ir skrisk“. Direktyvoje dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje (COM(2017) 797 – 2017/0355 (COD)) numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pagal Sąjungos ar nacionalinę teisė ar kolektyvines sutartis reikalaujama, kad darbdavys mokytų darbuotoją atlikti darbą, kuriam jis yra įdarbintas, toks mokymas darbuotojui būtų teikiamas nemokamai, būtų skaičiuojamas kaip darbo laikas ir, jei įmanoma, vyktų darbo valandomis. EESRK tikisi, kad bus reguliariai stebima, ar ši direktyva tinkamai įgyvendinama ir kartu bus siekiama išvengti naujų biurokratinių kliūčių.

4.19.

Kalbant apie mokymo kokybę, nerimą kelia tai, kad aptariamoje Komisijos ataskaitoje nurodoma:

—	būsimųjų pilotų įgyjami įgūdžiai gali ne visada atitikti oro vežėjų reikalaujamus įgūdžius,

—	didelė oro vežėjų transporto piloto licenciją turinčių pilotų dalis neatitinka pradinių oro vežėjų priėmimo į darbą reikalavimų.

4.20.

EESRK giliai apgailestauja, kad Europos socialinis dialogas ir konkrečiai Europos civilinės aviacijos sektoriaus socialinio dialogo komitetas nuo 2017 m. neužtikrina konstruktyvaus dialogo, nes juose nepakankamai atstovaujama oro vežėjams. Tai dar labiau nuvilia, nes palaikant konstruktyvų socialinį dialogą ir sudarant kolektyvines sutartis galima rasti atsakymus į tam tikras Komisijos ataskaitoje iškeltas problemas.

4.21.

EESRK ragina Komisiją aktyviau siekti įtikinti socialinius partnerius užtikrinti, kad būtų tinkamai atstovaujama oro vežėjams ir orlaivių įguloms, ir kuo geriau pasinaudoti šia priemone siekiant derėtis ir rasti abipusiškai priimtinus joms kylančių problemų sprendimo būdus.

4.22.

Vertinant orlaivių įgulų darbo klimatą, reikia pasakyti, kad jis priklauso ne tik nuo darbo sąlygų, bet ir nuo išorės veiksnių, kaip antai nuo keleivių pasitenkinimo oro uoste ir orlaivyje teikiamų paslaugų kokybe. EESRK taip pat mano, kad keleivių salono įgulos nariams turėtų būti suteiktas tinkamas ir pakankamai laiko trunkantis mokymas, kad jie gebėtų patenkinti specifinius pažeidžiamų keleivių poreikius (pvz., neįgaliųjų, vyresnio amžiaus asmenų, mažų vaikų, nėščių moterų ir kt.). Reikia užtikrinti, kad keleivių teisės būtų gerbiamos ir kad jie galėtų gauti visą tinkamą informaciją aiškia ir suprantama kalba. EESRK pritaria primygtiniam Komisijos raginimui Tarybai kuo greičiau patvirtinti siūlomą persvarstymą priimant pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004 (6), kuriuo nustatomos oro transporto keleivių teisės atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju.

2019 m. rugsėjo 25 d.,Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 13, 2016 1 15, p. 110.

(2) OL C 13, 2016 1 15, p. 110.

(3) OL L 327, 2008 12 5, p. 9.

(4) OL C 13, 2016 1 15, p. 110.

(5) OL L 343, 2011 12 23, p. 1.

(6) OL L 46, 2004 2 17, p. 1.

15.1.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/122

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Gairės dėl Reglamento dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų“

(COM(2019) 250 final)

(2020/C 14/18)

Pranešėja Laure BATUT

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2019 7 22
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2019 9 11
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 25
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	162 / 2 / 6

1. Rekomendacijos

1.1.

EESRK rekomenduoja Komisijai:

—	paprastai ir aiškiai nurodyti ne asmens duomenų apibrėžtį ir reglamento dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo pagrindų taikymo sritį siekiant panaikinti netikrumą ir padidinti pasitikėjimą,

—	informuoti rinkos dalyvius apie besidubliuojančias su duomenimis susijusių Europos teisės aktų nuostatas,

—

stebėti, kad asmens duomenys palaipsniui nebūtų priskiriami prie ne asmens duomenų kartu skatinant laisvą duomenų judėjimą, ir užtikrinti, kad būtų išsaugota visa Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo sritis, net jeigu vidutinės trukmės laikotarpiu abu reglamentai būtų sujungti siekiant užtikrinti didesnę apsaugą ir išvengti, kad jie nebūtų dar daugiau naudojami komerciniais tikslais,

—	skatinti steigti ir plėtoti visos Europos debesijos kompiuterijos paslaugų federacijas,

—

trumpuoju laikotarpiu padėti europiečiams naudotis algoritmais, galinčiais apdoroti didelius kiekius duomenų bendrosios rinkos ne asmens duomenų; skatinti valstybes nares stiprinti švietimą visą gyvenimą informacinių technologijų (IT) ir dirbtinio intelekto srityje visais lygmenimis (mokykloje, universitete, darbo vietose),

—	skatinti rinkos dalyvius ugdyti atsakomybę, etiką ir solidarumą ir neleisti, kad dėl savitvarkos ir taikaus ginčų sprendimo teisės aktai būtų aiškinami skirtingai,

—	nevengti reguliavimo priemonių,

—	skatinti taikyti sankcijas už savitvarkos pažeidimus,

—	parengti veiksmų planą, skirtą patikrinti, ar laisvai naudojant įmonių duomenis, kaip numatyta reglamente dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo pagrindų, įmonėmis realiai užtikrinamas teisinis tikrumas,

—	apžvelgti dabartinę 27 valstybių narių padėtį ir jau šeštąjį nacionalinių informacijos centrų veikimo mėnesį įvertinti jų veiklą,

—	deramai atlikti informavimo, komunikacijos ir išankstinio perspėjimo vaidmenį,

—	raginti valstybes nares kartu su rinkos dalyviais aptarti jų „viešojo saugumo“kriterijus,

—	raginti valstybes nares informuoti apie jų neperduodamų duomenų saugojimo vietas,

—	laiku persvarstyti konkurencijos politiką, siekiant užtikrinti, kad esamomis sąlygomis ji būtų pritaikyta laisvam duomenų judėjimui.

2. Įžanga

2.1.

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą patekti gaires su ne asmens duomenų perdavimu susijusioms įmonėms prieš 2020 m. įvyksiančias suinteresuotųjų šalių derybas dėl elgesio taisyklių sąvadų. Dėl dažnai pasitaikančių mišrių duomenų pobūdžio – jie tuo pat metu gali būti ne asmens ir asmens duomenys – gali kilti neaiškumų įmonėms dėl priemonių, kurių reikia imtis jiems apsaugoti. Šiuo požiūriu prieš nagrinėjant klausimus, dėl kurių EESRK ketina pateikti pastabas, reikėtų nurodyti pagrindinius galiojančių teisės aktų principus.“

2.2.

Komisija pabrėžė, kad dėl oligopolijų atsiradusi nepakankama debesijos kompiuterijos paslaugų konkurencija, o kartu ir duomenų judėjimo trūkumas, turėjo neigiamo poveikio duomenų rinkai. Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamente narės raginamos kuo labiau sumažinti duomenų vietos nustatymo reikalavimus, taip pat šios srities teisės aktų susiskaidymą, kad būtų skatinamas augimas ir didinami įmonių inovacijų pajėgumai.

2.3.

Priėmus Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamentą, papildantį Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, visiems duomenims taikoma „penktoji laisvė“, t. y. judėjimo laisvė, įtvirtinama XXI amžiaus ES teisės aktuose (sic: Anna-Maria Corazza Bildt, Europos Parlamento narė, pranešėja). Šį nematerialųjį produktą, jei jį galima taip pavadinti, turi būti galima perduoti ir valdyti kai to nori jo turėtojai, prieglobos paslaugų teikėjams kitose šalyse, nei jie buvo sukurti ir (arba) naudojami Europos Sąjungoje (Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamento 1 straipsnis). Taip šių produktų turėtojams sudaromos paprastesnės sąlygos ir jie tampa konkurencingesni.

Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamentas

2.4.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1807 (1) sudaromos sąlygos laisvam ne asmens duomenų judėjimui Sąjungoje, siekiant plėtoti dirbtinį intelektą, debesijos kompiuteriją ir didžiųjų duomenų analizę. Jame (6 straipsnis) nustatyta, kad Komisija skatina ir padeda Sąjungos lygmeniu ne asmens duomenis tvarkantiems operatoriams rengti savitvarkos elgesio taisyklių sąvadus.

2.5.

Nagrinėjamas dokumentas, skirtas labai mažų įmonių ir MVĮ specialistams, turėtų padėti jiems suprasti šio reglamento ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento sąveiką. Šveitimo tikslu Komisija pateikia daugybę situacijų pavyzdžių.

2.6.

Elgesio taisyklių sąvadai turi būti baigti rengti 2019 m. lapkričio–2020 m. gegužės mėn. (30 ir 31 konstatuojamosios dalys, 6 straipsnio 1 dalis). Juos rengiant bus atsižvelgta į visų suinteresuotųjų subjektų nuomonę. Surengtos dvi viešos konsultacijos ir dirbo dvi Komisijai talkinusios specialistų darbo grupės: viena dėl debesijos paslaugų kibernetinio saugumo sertifikavimo (CSPCERT), kita – dėl duomenų perkėlimo ir paslaugų teikėjo keitimo (SWIPO). Jos dirbo paslauginės infrastruktūros ir paslauginės programinės įrangos srityje. 2020 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlys skatinti pramonę kurti sutarčių sąlygų modelius, o 2022 m. pateiks ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir EESRK dėl šio reglamento taikymo, visų pirma dėl duomenų rinkinių arba mišrių duomenų naudojimo.

3. Bendrosios nuostatos

3.1.

Komisijos uždavinys – suderinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamentą

3.1.1.

Siekdama suderinti du vienas kitą papildančius reglamentus, Komisija nurodo, kad 1) duomenų vietos reikalavimai nuo šiol yra draudžiami; 2) duomenys ir toliau yra prieinami kompetentingoms institucijoms; 3) duomenys yra judūs ir gali būti perkelti. Bendrajame duomenų apsaugos reglamente vartojamas terminas „perkeliamumas“. Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamente – „perkėlimas“. Naudotojai gali perkelti savo duomenis į kitą šalį, nei jie buvo sukurti, o vėliau be (per daug) suvaržymų juos atsiimti pakeitus paslaugų teikėją, kuris juos saugos, tvarkys ar analizuos. Skirtingai nuo „perkeliamumo“, kuris yra duomenų subjektų teisė, „perkėlimas“vyksta pagal elgesio taisyklių sąvadus, taigi yra savitvarkos proceso dalis.

3.1.2.

Tai yra svarbus skirtumas tarp šių dviejų reglamentų, kurių vienas grindžiamas įpareigojančia teise, o kitas – privalomos teisinės galios neturinčiais teisės aktais (angl. soft law), kuriais, kaip žinoma, suteikiama daug mažiau garantijų. Tačiau, pasak pačios Komisijos, dauguma duomenų rinkinių sudaro ir asmens, ir ne asmens duomenys, kurie yra neatsiejamai susiję, todėl tai yra mišrūs duomenų rinkiniai.

3.1.3.

EESRK palankiai vertina šį požiūrį ir pritaria pasirinktiems pavyzdžiams. Komitetas kitų pavyzdžių nepateiks. Tačiau jis pažymi, kad ekonominės veiklos vykdytojams skirtose Komisijos gairėse apsiribojama pateikiant padėtį iliustruojančius pavyzdžius. Siekdamas perspėti Komisiją, EESRK nori atkreipti dėmesį į svarbiausias sritis, kuriose, nepaisant gairių ir būsimų taisyklių sąvadų, vartotojams gali kilti problemų.

3.2. Principų priminimas

3.2.1. Laisvo duomenų judėjimo principas

Laisvo ne asmens duomenų judėjimo kliūtys yra ne tiek geografinės, kiek funkcinės ir (arba) susijusios su priemonėmis, kurias turi įmonės, kad galėtų naudoti informacines technologijas.

Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamente ne asmens duomenims draudžiama taikyti duomenų vietos reikalavimus tam tikroje teritorijoje (4 straipsnis). Reglamente valstybių narių prašoma per 24 mėnesius nuo jo įsigaliojimo (2021 m. gegužės mėn.) panaikinti bet kokias prieštaraujančias nuostatas.

Reglamente numatytos su visuomenės saugumu susijusios išimtys. Valstybės narės turi viešai elektroninėmis priemonėmis paskelbti išsamią informaciją dėl duomenų vietos reikalavimų nacionaliniu lygmeniu. Europos Komisija turi galimybę teikti pastabas ir platinti informaciją valstybių narių sukurtose svetainėse.

3.2.2. Judėjimo laisvės išimtys

—

Valstybių narių institucijos gali turėti prieigą prie perkeltų duomenų: pagal Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamentą įgyvendinama procedūra, pagal kurią X valstybės narės priežiūros institucija turi teisę gauti prieigą prie Y valstybės narės tvarkomų duomenų. Numatyta valstybių institucijų bendradarbiavimo tvarka (5ir 7 straipsniai). Tačiau EESRK didelį susirūpinimą kelia tai, kad nesant vietos reikalavimo valstybių narių institucijos negalės kontroliuoti duomenų (apskaitos, finansinių, sutarčių ir t. t.). Jis ragina Komisiją neatmesti galimybės, prireikus, taikyti reguliavimo priemonę.

—

Kiekvienos valstybės narės bendrasis informacijos centras nagrinės prašymą kartu su nacionaline priežiūros institucija, kuri, jei laikys prašymą priimtinu, gali duomenis pateikti arba jų nepateikti. Vadovaujantis Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamento principais, informaciniai centrai turėtų padėti rinkos dalyviams priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl duomenų perdavimo ir paslaugų teikėjų visoje Sąjungoje visiškos konkurencijos sąlygomis.

EESRK mano, kad vien tik gairės negali išspręsti daugybės su šio principo įgyvendinimu susijusių problemų. Sunku įvertinti valstybių narių pateiktus paaiškinimus, veiklos vykdytojų sąžiningumą ar tinkamą informacijos centrų veikimą. Šioje srityje bus sunku atlikti bet kokį vertinimą.

—

Draudimas tiesiogiai arba netiesiogiai taikyti duomenų vietos reikalavimą, nebent jo taikymą galima pagrįsti visuomenės saugumo priežastimis. EESRK mano, kad reglamente vartojama sąvoka „visuomenės saugumas“nepakankamai tiksli ir neaišku, ką ji apima, kai ji taikoma duomenų srautui ir jų naudojimui komerciniais tikslais. Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamente duomenų vietos reikalavimai apibrėžiami kaip „valstybės narės įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatyta arba dėl (…) administracinės praktikos (2) (…) kylanti pareiga, draudimas, sąlyga, apribojimas arba kitoks reikalavimas, pagal kurį ekonominės veiklos vykdytojai privalo duomenis saugoti atitinkamoje ES teritorijoje“. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) (3) (ir pagal Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamento 19 konstatuojamąją dalį) viešasis saugumas apima „tiek valstybės narės vidaus, tiek išorės saugumą“ir prielaidą, kad „kyla tikra ir pakankamai rimta grėsmė vienam iš pagrindinių visuomenės interesų“. Ši apibrėžtis apima genetinius, biometrinius ir su sveikata susijusius duomenis. Valstybės narės atsakas turi būti proporcingas.

3.2.3.

Komitetas mano, kad tiek laisvo judėjimo, tiek duomenų vietos reikalavimų atveju:

—	nustatyti kriterijai gali būti aiškinami įvairiai,

—	tik teisėjas konkrečiu atveju galės nurodyti, kas gali pakenkti pasitikėjimui, kuris reikalingas vykdant prekybą, ypač turint omenyje neskelbtinus duomenis; dėl elgesio taisyklių sąvadų kilusių ginčų gali atsirasti daug įvairių situacijų,

—	teismo sprendimo priėmimo tempo negalima palyginti su tempu skaitmeninėje ir duomenų judėjimo srityje.

EESRK mano, kad šios padėties neapibrėžtumas ir sudėtingumas atgraso labai mažas įmones ir MVĮ.

3.2.4.

EESRK apgailestauja, kad gairėse nėra nuostatų dėl ginčų arba būdų patikrinti, kaip valstybės narės laikysis visuomenės saugumo kriterijų ir kaip prireikus jos gali būti baudžiamos. EESRK baiminasi, kad komunikato paaiškinimų nepakaks, kad labai mažų įmonių ir MVĮ veiklos vykdytojai galėtų suprasti visas teisines dokumentų pinkles ir kad netikrumas neskatina pasitikėjimo ir nedidina teisinio tikrumo, kuris būtinas sektoriaus plėtrai.

3.2.5.

EESRK pripažįsta, kad Komisijos komunikatu, taikant principą „iš viršaus į apačią“, labai prisidėta plačiai informuojant apie padėtį, susidariusią priėmus du reglamentus. Jis yra ypač svarbus labai mažoms įmonėms ir MVĮ. EESRK norėtų, kad nacionalinių informacijos centrų veikla ir ekonominės veiklos vykdytojų lankoma Komisijos interneto svetainė būtų vertinama jau šeštąjį veikimo mėnesį, kad nustačius informacijos ar komunikacijos trūkumą būtų galima greitai tai ištaisyti.

4. Konkrečios pastabos

4.1. Duomenys

4.1.1.

Pagal apibrėžtį, ne asmens duomenys apima skaitmeninius duomenis, kurie nelaikomi asmens duomenimis, kaip jie apibrėžti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente. Tai gali būti komerciniai duomenys, tiksliojo ūkininkavimo duomenys, duomenys apie pramonės mašinų techninės priežiūros poreikius, duomenys apie oro sąlygas ir t. t.

4.1.2.

Viešųjų tarnybų, pavyzdžiui, ligoninių, socialinių paslaugų arba mokesčių tarnybų, surinkti duomenys gali būti glaudžiai susiję su paciento arba mokesčių mokėtojo asmens duomenims. Jais besinaudojančios įmonės turi užtikrinti, kad nebūtų galima nustatyti asmens tapatybės ir kad juos nuasmeninus jie negali būti vėl suasmeninti. Labai mažoms įmonėms ir MVĮ tai gali būti per daug laiko užimančios ir brangiai kainuojančios procedūros. Abiem reglamentais (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamentas) laisvas visų duomenų judėjimas ES užtikrinamas tada, kai duomenys yra „neatsiejamai susiję“, taigi Bendrajame duomenų apsaugos reglamente numatytos teisinės apsaugos priemonės taikomos mišrių duomenų rinkiniams (Reglamento (ES) 2018/1807 8 konstatuojamoji dalis ir 2 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu prie pirmojo laisvo ne asmens duomenų judėjimo apribojimo, susijusio su visuomenės saugumu, prisideda ir apribojimas, susijęs su duomenų pobūdžiu. Tai yra svarbiausias komunikato klausimas, nes Komisija ne kartą mini asmens ir ne asmens duomenų sąsają: „Mišrūs duomenų rinkiniai sudaro didžiąją duomenų (…) dalį“(komunikatas, 2.2 punktas), jie gali būti „neatsiejamai susiję“(2.2 punktas), „nė viename iš šių dviejų reglamentų įmonės nėra įpareigojamos atskirti (…) rinkinius sudarančių duomenų“(2.2 punktas).

4.1.3.

Įmonė turi nuspręsti, ar jos tvarkomi ne asmens duomenys yra neatsiejamai susiję su asmens duomenimis, ir, jei jie yra susiję, užtikrinti jų apsaugą. Įmonei nelengva parengti duomenų valdymą. Pateikti bendrą mišrių duomenų apibrėžtį, atrodo, neįmanoma, o abiejų reglamentų dubliavimasis lemia kitus dubliavimosi atvejus su kitais teisės aktais dėl su duomenimis susijusios teisės, pavyzdžiui, dėl intelektinės nuosavybės: ne asmens duomenys gali judėti, bet jei jie dar kartą panaudojami kūrinyje, jiems nebebus taikomos tos pačios taisyklės. EESRK mano, kad suderinti įvairius teisės aktus bus labai sudėtinga. Teismų praktikoje jau buvo reikalaujama išnagrinėti neatsiejamumo klausimą remiantis „pagrįstu“kriterijumi. EESRK pažymi, kad nagrinėjamame komunikate, veikiausiai, neįmanoma numatyti visų galimų atvejų siekiant padėti rinkos dalyviams ir kad susidariusi padėtis palankesnė didelėms įmonėms. EESRK rekomenduoja Komisijai stebėti, kad praktikoje asmens duomenys palaipsniui nebūtų priskiriami prie ne asmens duomenų, ir užtikrinti, kad būtų išsaugota visa Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo sritis, net jeigu vidutinės trukmės laikotarpiu abu reglamentai būtų sujungti siekiant užtikrinti didesnę apsaugą ir išvengti, kad jie nebūtų dar daugiau naudojami komerciniais tikslais.

4.2. Duomenų perkeliamumas, perdavimas, tvarkymas ir saugojimas

Bendrajame duomenų apsaugos reglamente numatyta, kad perkeliamumas turi būti reguliuojamas (20 straipsnis), o pagal Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamentą numatyta savitvarka. EESRK apgailestauja, kad tai gali lemti nemažą dalį teisinio netikrumo ir dėl didelės ginčių rizikos gali nukentėti labai mažos įmonės ir MVĮ. EESRK mano, kad, jei ne asmens duomenys yra laisvai judanti ir, žinoma, nemateriali produktas, jį galima importuoti ir eksportuoti. Dabartinėmis aplinkybėmis būtų įdomi diskusija dėl jos nuosavybės. Tačiau ne pats duomuo, o didelis jų kiekis yra tikroji vertė. Todėl Komitetas mano, kad konkurencijos politika, veikiausiai, nėra pritaikyta šio tipo rinkai. EESRK įdomu, kaip dėl susidariusios padėties padidės labai mažų įmonių ir MVĮ našumas. Komisijos komunikate įmonėms nepateikiamos jokios gairės šiuo klausimu.

4.3. Paslaugų teikėjai

4.3.1.

ES nėra nei didelių ekonominės veiklos vykdytojų, nei „Europos“debesijos ir EESRK jau seniai dėl to apgailestauja. Visada siektina masto ekonomija būdinga labai didelėms JAV ir kai kurioms Kinijos IT bendrovėms. Taigi, net didelės valstybių narių administracijos linkę jomis pasitikėti ir perduoti joms tvarkyti savo duomenis (pvz., Prancūzija).

4.3.2.

EESRK mano, kad europiečiai turėtų kurti partnerių ekosistemas, taip pat numatyti duomenų perdavimą įvairioms platformoms. Be to kas siūloma šiame komunikate, Komisija galėtų padėti labai mažoms įmonėms ir MVĮ plėtoti šia kryptimi išteklius, kaip ji darė VSP atveju 2018 m. įgyvendindama projektą „Visos Europos debesijos paslaugų federacija“dėl visuotinės svarbos ekonominių ir neekonominių paslaugų (užsakomosios paslaugos, Function As A Service (FaaS)) ir kaip ji yra numačiusi su skaitmeninių inovacijų centrų tinklu (A network of Digital Innovation Hubs, web/Commission/DIHs/2019 m. sausis).

4.4. Duomenų saugumas (4)

4.4.1.

Vidaus lygmeniu nacionaliniai veiklos vykdytojai (5) patikrina perduodamų duomenų pobūdį ir užtikrina jų apsaugą. Duomenų vietos reikalavimas atitiko pagal nacionalinę teisę vykdytinas saugumo taisykles. Nepaisant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamento priėmimo, įvairiose ES šalyse nesuvienodinti IT saugumo standartai. Komitetas mano, kad nacionaliniai informacijos centrai įvairiomis kalbomis turėtų teikti labai svarbią informaciją šiuo klausimu labai mažoms įmonėms ir MVĮ, taip pat privačioms ir viešosioms tarnyboms.

Išorės lygmeniu EESRK mano, kad neaišku, ar užsienio įmonės sugebės laikytis elgesio taisyklių sąvadų ir grąžinti duomenis jų savininkams juos vėl perdavus. Jis baiminasi, kad ilgainiui bus sunku nustatyti atsakomybę.

Komitetas rekomenduoja Komisijai padėti Europos rinkos dalyviams per labai trumpą laiką įvaldyti algoritmus, kurie pajėgūs apdoroti didelį ne asmens duomenų kiekį bendrojoje rinkoje.

4.4.2.

Serverių fizinės vietos nustatymo ir jų saugumo klausimą ir toliau spręs valstybės vesdamos komercines ir diplomatines derybas. Tai ypač svarbus klausimas. Atsižvelgiant į informatikos gigantų ir atitinkamų jų valstybių įtaką ir nepaisant to, kad duomenų tvarkymas yra valstybių narių ir ES pasidalijamoji kompetencija, būtų gana rizikinga valstybėms narėms derėtis kiekvienai atskirai.

4.4.3.

EESRK siūlo Komisijai savo komunikate tiksliau nurodyti paslaugų teikėjams reikalavimus dėl ne asmens duomenų saugojimo, naudojamų metodų, fizinės vietos, numatytos arba leistinos saugojimo trukmės ir naudojimo po apdorojimo, nes šie elementai yra susiję su duomenų saugumu ir gali būti svarbūs europinėms įmonėms konkuruojant pasaulio mastu.

4.5. Elgesio taisyklių sąvadai

4.5.1.

Nuo 2019 m. gegužės mėn. suinteresuotieji subjektai, kuriems taikomas Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamentas (daugiausia debesijos naudotojai ir paslaugų teikėjai), raginami per 12 mėnesių parengti savo elgesio taisyklių sąvadą. Komisijos nuomone, reikėtų atsižvelgti į geriausią praktiką, sertifikavimo sistemų metodus ir komunikacijos veiksmų planus. SWIPO ir CSPCERT darbo grupės suteikia žinių.

4.5.2.

Komisija nurodo, kas padaryta įgyvendinant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (komunikatas, p. 23). Kadangi jame atsižvelgiama į Europos duomenų apsaugos valdybos (6) nuomonę, jis gali būti naudojamas kaip pagrindas Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamentui. Tam tikro veiklos sektoriaus atstovų asociacijos gali parengti elgesio taisyklių sąvadą. Rengėjai turi kompetentingoms institucijoms („CompSA“) įrodyti, kad jų taisyklių sąvado projektas – ar jis būtų nacionalinis, ar tarptautinis – atitinka konkretų sektorių poreikį, padeda lengviau taikyti reglamentą ir juo nustatomi veiksmingi taisyklių laikymosi stebėsenos mechanizmai.

4.5.3.

Netgi prieš įsigaliojant Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui paslauginės infrastruktūros (IaaS) ir paslauginės programinės įrangos (SaaS) paslaugų teikėjai buvo parengę savo elgesio taisyklių sąvadą, kad būtų apibrėžtos jų įgyvendinimo nuostatos ir specialistams nereikėtų nurodyti vietų, kuriose gali kilti netikrumas (7); jie įtraukė MVĮ, teigdami, kad dauguma šių įmonių teikė pirmenybę savarankiškam sertifikavimui, o ne daug kainuojančiam sertifikavimui.

4.5.4.

EESRK pritaria, kad Laisvo ne asmens duomenų judėjimo reglamente būtų laikomasi sektorinio požiūrio, jei visiems vienodas metodas yra netinkamas. Kalbant apie Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, buvo sudarytas nebaigtinis sąrašas punktų, kurie turi būti elgesio taisyklėse (40 straipsnio 2 dalis), visų pirma dėl sąžiningų ir skaidrių procedūrų, duomenų perdavimo saugumo ir ginčų sprendimo. Jų pačių labui ir siekiant sustiprinti vartotojų pasitikėjimą laikantis europinio požiūrio, rinkos dalyviai turėtų būti skatinami vadovautis šiomis taisyklėmis ir ugdyti atsakomybę, etiką ir solidarumą, visų pirma parengti gaires atsižvelgiant į dirbtinį intelektą. Būtent tai Komitetas nori pabrėžti ir rekomenduoja Komisijai neleisti, kad dėl savitvarkos ir „taikaus“ginčų sprendimo teisės aktai būtų aiškinami skirtingai. Priešingai – turėtų būti padaryta viskas siekiant šias taisykles suvienodinti, o vėliau priimti visiems taikomas taisykles ir tai paskelbti informavimo ir komunikacijos veiksmų planuose.

5. Vertinimas

Komisija reguliariai įvertins laisvo duomenų judėjimo poveikį, reglamento taikymą, valstybių narių taikomų apribojimų panaikinimą ir elgesio taisyklių sąvadų veiksmingumą. EESRK mano, kad pilietinės visuomenės atstovai turėtų būti raginami išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu (8). Kad visa visuomenė galėtų jaustis saugiai, taigi, kartu ir pasitikėtų šia nauja skaitmenine praktika, tiek Sąjunga, tiek valstybės narės turi pašalinti netikrumą, susijusį su taikytina teise, konfidencialumu, duomenų saugojimu ir jų susigrąžinimu jų neprarandant, įvykdomumo ir subjektų sąžiningumo garantijomis, taip pat su finansinėmis garantijomis. Duomenų, kurie kartu yra asmens ir ne asmens duomenys, neatsiejamumas kelia susirūpinimą, o šių duomenų kiekis, palyginti su visais duomenimis, verčia EESRK susimąstyti, ar savitvarka iš tiesų yra vienintelis galimas sprendimas. Jis rekomenduoja vidutinės trukmės laikotarpiu Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą taikyti visiems duomenims ir duomenų judėjimams, išskyrus tikrai ne asmens duomenis.

2019 m. rugsėjo 25 d.,Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL L 303, 2018 11 28, p. 59.

(2) Reglamento (ES) 2018/1807 3 straipsnio 5 dalis.

(3) Žr. komunikato COM(2019) 250 13 išnašą ir Sprendimus bylose C-331/16 ir C-366/16, K. prieš Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie ir H. F. prieš Belgische Staat: „42. Dėl sąvokos „visuomenės saugumas“ reikia pažymėti, jog iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad ši sąvoka apima valstybės narės vidaus ir išorės saugumą (2010 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Tsakouridis, C-145/09, EU:C:2010:708, 43 punktas). Vidaus saugumas gali būti paveiktas, be kita ko, dėl tiesioginio pavojaus atitinkamos valstybės narės gyventojų rimčiai ir fiziniam saugumui (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo I, C-348/09, EU:C:2012:300, 28 punktą). Išorės saugumas gali būti paveiktas, pavyzdžiui, dėl didelio neigiamo poveikio pavojaus šios valstybės narės išoriniams santykiams ar taikiam tautų sugyvenimui rizikos (šiuo klausimu žr. 2010 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Tsakouridis, C-145/09, EU:C:2010:708, 44 punktą)“.

(4) OL C 227, 2018 6 28, p. 86.

(5) OL C 218, 2011 7 23, p. 130.

(6) Europos duomenų apsaugos valdyba (CEPD); gairės Nr. 1/2019 dėl elgesio kodeksų, 2019 m. vasario 12 d., https://edpb.europa.eu/our-work-tools/our-documents/guidelines/guidelines-12019-codes-conduct-and-monitoring-bodies-under_en.

(7) Europos debesijos infrastruktūros paslaugų teikėjų (CISPE).

(8) OL C 487, 2016 12 28, p. 92; OL C 62, 2019 2 15, p. 292.

PRIEDAS

Asamblėja atmetė šiuos siūlomus pakeitimus, už kuriuos balsavo daugiau nei ketvirtadalis balsavusių narių (Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnis 3 dalis):

4.1.3 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Įmonė turi nuspręsti, ar jos tvarkomi ne asmens duomenys yra neatsiejamai susiję su asmens duomenimis, ir, jei jie yra susiję, užtikrinti jų apsaugą. Įmonei nelengva parengti duomenų valdymą. Pateikti bendrą mišrių duomenų apibrėžtį, atrodo, neįmanoma, o abiejų reglamentų dubliavimasis lemia kitus dubliavimosi atvejus su kitais teisės aktais dėl su duomenimis susijusios teisės, pavyzdžiui, dėl intelektinės nuosavybės: ne asmens duomenys gali judėti, bet jei jie dar kartą panaudojami kūrinyje, jiems nebebus taikomos tos pačios taisyklės. EESRK mano, kad suderinti įvairius teisės aktus bus labai sudėtinga. Teismų praktikoje jau buvo reikalaujama išnagrinėti neatsiejamumo klausimą remiantis „pagrįstu“ kriterijumi. EESRK pažymi, kad nagrinėjamame komunikate, veikiausiai, neįmanoma numatyti visų galimų atvejų siekiant padėti rinkos dalyviams ir kad susidariusi padėtis palankesnė didelėms įmonėms. EESRK rekomenduoja Komisijai stebėti, kad praktikoje asmens duomenys palaipsniui nebūtų priskiriami prie ne asmens duomenų, ir užtikrinti, kad būtų išsaugota visa Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo sritis, net jeigu vidutinės trukmės laikotarpiu abu reglamentai būtų sujungti siekiant užtikrinti didesnę apsaugą ir išvengti, kad jie nebūtų dar daugiau naudojami komerciniais tikslais.

5 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Komisija reguliariai įvertins laisvo duomenų judėjimo poveikį, reglamento taikymą, valstybių narių taikomų apribojimų panaikinimą ir elgesio taisyklių sąvadų veiksmingumą. EESRK mano, kad pilietinės visuomenės atstovai turėtų būti raginami išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Kad visa visuomenė galėtų jaustis saugiai, taigi, kartu ir pasitikėtų šia nauja skaitmenine praktika, tiek Sąjunga, tiek valstybės narės turi pašalinti netikrumą, susijusį su taikytina teise, konfidencialumu, duomenų saugojimu ir jų susigrąžinimu jų neprarandant, įvykdomumo ir subjektų sąžiningumo garantijomis, taip pat su finansinėmis garantijomis. Duomenų, kurie kartu yra asmens ir ne asmens duomenys, neatsiejamumas kelia susirūpinimą, o šių duomenų kiekis, palyginti su visais duomenimis, verčia EESRK susimąstyti, ar savitvarka iš tiesų yra vienintelis galimas sprendimas. Jis rekomenduoja vidutinės trukmės laikotarpiu Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą taikyti visiems duomenims ir duomenų judėjimams, išskyrus tikrai ne asmens duomenis.

1.1 punkto trečioji įtrauka:

Iš dalies pakeisti taip:

EESRK rekomenduoja Komisijai:

[…]

—

[…].

Paaiškinimas

Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Reglamento (ES) 2018/1807 teisinis pagrindas skiriasi, t. y. atitinkamai SESV 16 straipsnis dėl pagrindinės teisės į asmens duomenų apsaugą ir SESV 114 straipsnis dėl įstatymų suderinimo; pagal šias abi nuostatas ES gali imtis skirtingų veiksmų privataus verslo srityje (būtent dėl šios priežasties ES pirmuoju atveju ėmėsi labai griežto ir išsamaus reguliavimo, o antruoju atveju pasirinko savireguliaciją, kaip tinkamiausią, proporcingą intervencijos priemonę). Todėl dėl šios dvi priemonės negali būti teisiškai sujungtos.

Balsavimo rezultatai

Už	:	54
Prieš	:	84
Susilaikė	:	18

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 14

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	63 metai 2020m. sausio 15d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	NUOMONĖS
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
2020/C 14/01	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento Europos socialinių teisių ramstis – pradinio įgyvendinimo vertinimas ir rekomendacijos ateičiai (nuomonė savo iniciatyva)	1
2020/C 14/02	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos įgyvendinimo remiantis ES vertybėmis (nuomonė savo iniciatyva)	24
2020/C 14/03	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Sąveikos įgyvendinant įvairius žiedinės ekonomikos veiksmų planus kūrimas (nuomonė savo iniciatyva)	29
2020/C 14/04	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Rytų partnerystės dešimtmetis. Svarstymai apie laimėjimus ir būsimos Rytų partnerystės politikos formavimas (nuomonė savo iniciatyva)	34
2020/C 14/05	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Tarptautinė prekyba ir turizmas. Pasaulinė darnaus vystymosi darbotvarkė (nuomonė savo iniciatyva)	40
2020/C 14/06	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Skaitmeninimas, dirbtinis intelektas ir teisingumas: kaip sustiprinti ES vykstant pasaulinėms lenktynėms ateities įgūdžių ugdymo ir švietimo srityje, kartu užtikrinant socialinę įtrauktį (Tiriamoji nuomonė Tarybai pirmininkaujančios Suomijos prašymu)	46
2020/C 14/07	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Investicijų į darbuotojų saugą ir sveikatą (DSS) sąnaudų ir naudos apibendrinimas (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos prašymu)	52
2020/C 14/08	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Besikeičiantis darbo pasaulis ir ilgaamžiškumas/senėjanti visuomenė. Išankstinės sąlygos senėjantiems darbuotojams, kad jie galėtų išlikti aktyvūs naujajame darbo pasaulyje (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos prašymu)	60
2020/C 14/09	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Žuvininkystės socialinis aspektas (tiriamoji nuomonė)	67

	III Parengiamieji aktai
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
2020/C 14/10	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Geresnis reglamentavimas. Padėties vertinimas ir įsipareigojimo išlaikymas (COM(2019) 178 final)	72
2020/C 14/11	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (COM(2019) 208 final – 2019/0101 (COD))	78
2020/C 14/12	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, kad būtų galima valstybėms narėms teikti finansinę paramą sumažinti didelei finansinei naštai, joms tenkančiai Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos be susitarimo (COM(2019) 399 final – 2019/0183 (COD))	84
2020/C 14/13	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Veiksmingesnis socialinės politikos sprendimų priėmimas: sričių, kuriose bus plačiau taikoma kvalifikuota balsų dauguma, nustatymas (COM(2019) 186 final)	87
2020/C 14/14	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl diskusijoms skirto dokumento Darni Europa – iki 2030 m. (COM(2019) 22 final)	95
2020/C 14/15	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai Veiksmingesnis ir demokratiškesnis ES energetikos ir klimato politikos sprendimų priėmimas (COM(2019) 177 final)	105
2020/C 14/16	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Europos aviacijos strategija. Tolesnis aukštų socialinių standartų taikymas ir skatinimas jų laikytis (COM(2019) 120 final)	112
2020/C 14/17	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Vokietija įgaliojama iš dalies pakeisti savo dvišalį kelių transporto susitarimą su Šveicarija, kad būtų leidžiama vykdyti kabotažo operacijas teikiant tarptautinio keleivių vežimo keliais paslaugas tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais šių dviejų šalių pasienio regionuose (COM(2019) 221 final) ir Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Italija įgaliojama derėtis su Šveicarija dėl susitarimo dėl leidimo vykdyti kabotažo operacijas teikiant tarptautinio keleivių vežimo keliais paslaugas tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais šių dviejų šalių pasienio regionuose ir šį susitarimą sudaryti (COM(2019) 223 final)	118
2020/C 14/18	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai Gairės dėl Reglamento dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų (COM(2019) 250 final)	122
2020/C 14/19	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.) (COM(2019) 397 final – 2019/0180 (COD))	129
2020/C 14/20	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Jungtinės Karalystės vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams skirtų žvejybos leidimų ir Jungtinės Karalystės žvejybos laivų Sąjungos vandenyse vykdomų žvejybos operacijų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2403 (COM(2019) 398 final – 2019/0187(COD))	130
2020/C 14/21	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) 2019/501 ir (ES) 2019/502 nuostatos dėl jų taikymo laikotarpių (COM(2018) 396 final – 2018/0179 (COD))	131

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2019 9 13 Europos Parlamentas, 2019 9 16
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 175 straipsnio 3 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Biuro sprendimas	2019 9 24
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 25
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	144 / 0 / 6

Konsultavimasis	Europos Vadovų Taryba, 2019 5 23 Europos Parlamentas, 2019 7 17
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2019 9 11
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 25
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	110 / 0 / 1

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2019 9 16 Taryba, 2019 9 13
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 175 straipsnio 3 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 m. rugsėjo 25–26 d.
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	112/0/3

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2019 9 16 Europos Sąjungos Taryba, 2019 9 16
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 m. rugsėjo 25–26 d.
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	123 /0 / 4

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Vadovų Taryba, 2019 9 13 Europos Parlamentas, 2019 9 16
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnio 1 dalis ir 100 straipsnio 2 dalis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 25
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	115/0/3