18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 389/1

Tarybos rezoliucija dėl tolesnio Europos švietimo erdvės plėtojimo siekiant remti į ateitį orientuotas švietimo ir mokymo sistemas

(2019/C 389/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

ŠIUO METU VYKDOMŲ DISKUSIJŲ DĖL EUROPOS ATEITIES KONTEKSTE

PABRĖŽIA, KAD:

Europa išgyvena erą, kurioje globalizacijos, technologijų pažangos, tvarumo uždavinių, nepaliaujamų socialinės įtraukties iššūkių, politinio nestabilumo ir demografinių pokyčių poveikis Europos visuomenėms ir piliečiams yra itin didelis. Norint įveikti šiuos bendrus iššūkius reikia, kad valstybės narės juos bendrai svarstytų ir koordinuotų savo veiksmus;

Vienas iš būsimo bendradarbiavimo šioje srityje prioritetų yra švietimo ir mokymo vaidmuo skatinant pilietiškumą ir demokratiją, asmeninį tobulėjimą, socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir įgalėjimą, taip pat puoselėjant gerbūvį ir remiant darnias visuomenes. Abu pagrindiniai švietimo ir mokymo vaidmenys visuomenėje – prisidėti prie konkurencingumo, inovacijų ir įsidarbinamumo ir padėti užtikrinti aktyvų pilietiškumą, socialinę įtrauktį, sanglaudą ir asmeninį tobulėjimą – šiandienos visuomenėse yra glaudžiai susipynę ir visapusiškai vienas kitą papildo;

Švietimas ir mokymas yra itin svarbios politikos priemonės, padedančios kurti ir išlaikyti tvarų augimą ir konkurencingumą, taip pat skatinti užimtumą ir dalyvavimą darbo rinkoje Europos lygmeniu. Rengiant naująją Sąjungos ekonomikos augimo strategiją švietimo ir mokymo potencialas spręsti platesnius visuomenės uždavinius turėtų būti visapusiškai pripažintas. Aukštos kokybės švietimas ir mokymas suteikia Sąjungai konkurencinį pranašumą vis labiau skaitmeninėje ir žiniomis grindžiamoje pasaulinėje ekonomikoje, kadangi ateityje Europa bus dar labiau priklausoma nuo kūrybingų, aukštos kvalifikacijos ir gerai parengtų žmonių. Be to, bus itin svarbu derama linkme nukreipti naujų technologijų vystymą bei diegimą ir remti Sąjungos perėjimą prie žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos skatinant žinias, įgūdžius ir kompetencijas, kurių reikia, kad šie pokyčiai vyktų;

Europos bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityse yra viena iš būtinų politikos priemonių rengiant novatoriškas, į ateitį orientuotas ir atžvalgias strategijas šiems bendriems iššūkiams įveikti, kartu laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų ir atsižvelgiant į didelę švietimo ir mokymo sistemų įvairovę Sąjungoje;

2019 M. BIRŽELIO 20 D. EUROPOS VADOVŲ TARYBOS NUSTATYTOS NAUJOS 2019–2024 M. STRATEGINĖS DARBOTVARKĖS ĮGYVENDINIMO KONTEKSTE

PABRĖŽIA ITIN SVARBŲ VISŲ LYGIŲ IR FORMŲ ŠVIETIMO IR MOKYMO VAIDMENĮ ĮGYVENDINANT PAGRINDINIUS STRATEGINĖS DARBOTVARKĖS PRIORITETUS, SUDARANT SĄLYGAS ŽMONĖMS PASINAUDOTI DABARTINIŲ EKONOMINIŲ IR VISUOMENĖS TRANSFORMACIJŲ TEIKIAMOMIS GALIMYBĖMIS IR SUDARANT SĄLYGAS TALENTAMS KLESTĖTI EUROPOJE, DAUGIAUSIA DĖMESIO SKIRIANT ŠIEMS ASPEKTAMS:

Investuojant į aukštos kokybės švietimą ir mokymą visiems teikiama daug naudos ne tik piliečiams, bet ir ekonomikai bei visuomenei. Investicijos į kompetencijas turi apimti visus besimokančių asmenų gyvenimo etapus. Norint pasiekti kokybiškų švietimo rezultatų, reikia atitinkamų išteklių, kurie turi būti gerai subalansuoti per visą mokymosi visą gyvenimą trukmę;

Investuoti į švietimą, mokymą ir įgūdžius turi būti skatinama Europos ir nacionaliniu lygmenimis. Reikia veiksmingų, naujoviškų darbo metodų, kuriais būtų propaguojamas gebėjimų stiprinimo principas ir remiamas švietimo ir mokymo sistemų plėtojimas pasitelkiant pažangias ir strategines investicijas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kompetencijų, kurios bus aktualios ateityje, stiprinimui, strateginiam skaitmeninimo ir inovacijų finansavimo panaudojimui, modernizuotai švietimo infrastruktūrai, inovatyviai ir saugiai mokymosi aplinkai ir geresniems pedagoginiams metodams, taip pat galimybių naudotis visą gyvenimą trunkančio orientavimo paslaugomis ir tų paslaugų kokybės gerinimui. Investicijos galėtų apimti tolesnį Europos švietimo erdvės plėtojimą ir Europos finansavimo priemonių sinergijų, taip pat švietimui bei mokymui aktualių ES politikos ir finansavimo priemonių sinergijų gerinimą;

Reikia visapusiškai išnaudoti švietimo ir mokymo potencialą padėti sukurti neutralaus poveikio klimatui ir žaliąją Europą. Švietimas ir mokymas turi lemiamos reikšmės suteikiant žinias, įgūdžius bei kompetencijas ir puoselėjant vertybes bei motyvaciją, kurie yra būtini siekiant sudaryti sąlygas sąžiningai ir teisingai socialinei transformacijai. Reikia, kad Europos veiksmai dėl žaliosios Europos, grindžiami Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą kompetencijų ir Tarybos rekomendacija dėl bendrų vertybių propagavimo, apimtų visų lygių ir formų švietimą ir mokymą ir visus gyvenimo etapus, sudarant sąlygas veiklai, kuri būtų inicijuojama vietos ir regioniniu lygmeniu ir bendradarbiaujant su pilietine visuomene, siekiant daryti pažangą įgyvendinant atitinkamus JT darnaus vystymosi tikslus;

Europos socialinių teisių ramstis turėtų būti įgyvendinamas Europos ir valstybių narių lygmenimis, deramai atsižvelgiant į atitinkamą kompetenciją. Teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą turėtų būti užtikrinama visais gyvenimo etapais, nuo ikimokyklinio iki vyresnio amžiaus, ir visų lygių ir formų švietimo ir mokymo sistemose, užtikrinant sinergiją su veiksmais, susijusiais su Europos švietimo erdve. Įgyvendinimo metu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas veiksmingam prieinamumui, lygioms galimybėms ir įtraukties politikai, užtikrinant galimybes mokytis visą gyvenimą ir pereiti prie tokio mokymosi;

TOLESNIO EUROPOS ŠVIETIMO ERDVĖS IKI 2025 M. VIZIJOS PLĖTOJIMO KONTEKSTE

AKCENTUOJA, KAD:

9.	Svarbu užtikrinti, kad Sąjungos bendros vertybės, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises, būtų saugomos ir propaguojamos;

10.

Kuriant Europos švietimo erdvę padaryta reikšminga pažanga ir svarbu stiprinti įsipareigojimą toliau su dideliu užmoju plėtoti jos tikslus, uždavinius ir aprėptį, kad Europos švietimo erdvė taptų realybe, o Europa – pasaulyje pirmaujančia besimokančia visuomene, ir padėti puoselėti kultūrą, kuri skatintų, įgalintų ir motyvuotų žmones ir visuomenes mokytis ir kurti inovacijas, įskaitant visų lygmių ir formų švietimą ir mokymą ir visus gyvenimo etapus;

11.	Svarbu parengti būsimą bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą, kaip vieną iš Europos švietimo erdvės rėmimo ir įgyvendinimo priemonių, taip padedant šią erdvę sėkmingai įgyvendinti ir ją toliau su dideliu užmoju plėtoti;

12.

Programa „Erasmus+“ atlieka itin svarbų vaidmenį Europos švietimo erdvės kūrimo darbe – pagal ją siūlomos plačios judumo mokymosi tikslais galimybės ir užtikrinamos stipresnės strateginės partnerystės bei politikos rėmimo priemonės, padedančios formuoti įtraukesnę, daugiau mokymusi visą gyvenimą grindžiamą, labiau lyčių klausimu konstruktyvią ir labiau į inovacijas orientuotą švietimo, mokymo ir jaunimo politiką;

13.

Reikia toliau dėti pastangas siekiant remti ir plėtoti valstybių narių bendradarbiavimą Europos lygmeniu, kad būtų stiprinamas tarpusavio ir bendras mokymasis ir keitimasis geriausia patirtimi, kartu šalinant judumo mokymosi tikslais kliūtis, ir padėti valstybėms kompleksiškai plėtoti švietimo ir mokymo sistemas, siekiant prisidėti prie bendro šių sistemų tvarumo ir galiausiai sustiprinti aukštynkryptę socialinę ir ekonominę konvergenciją;

14.

Reikia spręsti pasaulines problemas ir apsvarstyti galimybes, visų pirma klimato kaitos, skaitmeninimo, dirbtinio intelekto ir klaidinančios ar melagingos informacijos srityse, visų lygių ir formų švietimo ir mokymo sistemose skatinant žinių, įgūdžių bei kompetencijų ir kritinio mąstymo ugdymą nuo bazinių gebėjimų iki aukštos kvalifikacijos;

PRAŠO KOMISIJOS TOLIAU PLĖTOJANT EUROPOS ŠVIETIMO ERDVĘ IR BŪSIMĄ BENDRADARBIAVIMO ŠVIETIMO IR MOKYMO SRITYJE STRATEGINĘ PROGRAMĄ, VEIKIANT PAGAL SAVO KOMPETENCIJĄ IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ,

15.

Vėl atkreipti dėmesį į Tarybos išvadose dėl artėjimo prie Europos švietimo erdvės vizijos išdėstytus siekius, kad ši erdvė turėtų būti grindžiama mokymosi visą gyvenimą tęstinumu nuo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, mokyklos ir profesinio rengimo bei mokymo iki aukštojo išsilavinimo ir suaugusiųjų švietimo, ir tęsti ryžtingus veiksmus, kuriais būtų šalinamos judumui mokymosi tikslais kylančios kliūtys, skatinamas ir puoselėjamas judumas ir bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje ir valstybėms narėms padedama modernizuoti švietimo ir mokymo sistemas, propaguojant kalbų mokymą ir mokymąsi, taip pat kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų abipusį pripažinimą;

16.

Imtis tolesnių iniciatyvų, kurios padėtų sukurti tikrą Europos švietimo erdvę ir kuriomis būtų siekiama toliau plėtoti šios erdvės tikslus, uždavinius ir aprėptį bei stiprinti jos sąsajas su „ET 2020“ pakeisiančia bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategine programa, ir imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad visų lygių ir formų švietimas ir mokymas būtų skatinamas vienodomis sąlygomis;

17.

Visapusiškai pasinaudoti 2019–2024 m. strateginės darbotvarkės prioritetų atveriamomis galimybėmis, visų pirma didinant investicijas į tas kompetencijas, kurių reikia norint patenkinti darbo ir kintančios visuomenės poreikius, lemiamus, inter alia, klimato kaitos, globalizacijos, skaitmeninimo, dirbtinio intelekto ir robotizacijos, kad būtų skatinamos inovacijos, dalyvavimas demokratinių visuomenių gyvenime ir socialinė įtrauktis;

18.

Įsitraukti į bendrus svarstymus dėl galimybių, atitinkamų politikos veiksmų ir siektinų rezultatų, kurie padėtų siekti strateginio tikslo – neutralaus poveikio klimatui ir žaliosios Europos bei teisingo perėjimo, ir plėtojant Europos politiką dėl Žaliosios Europos atsižvelgti į didelį švietimo ir mokymo potencialą, visų pirma pasinaudojant programa „Erasmus +“ ir sutelkiant dėmesį į aktyvų besimokančių asmenų dalyvavimą Švietimo darniam vystymuisi veiksmų programoje;

19.	Toliau dėti suderintas pastangas, kad būtų daroma pažanga išsamaus Europos skaitmeninio švietimo veiksmų plano ir suderinto dirbtinio intelekto plėtros plano srityje, užtikrinant politikos tikslų ir priemonių papildomumą, pridėtinę vertę ir koordinavimą Europos švietimo erdvės atžvilgiu;

20.

Remiantis „ET 2020“ bendradarbiavimo priemonių rinkiniu parengti konkrečius į ateitį orientuotus ir novatoriškus darbo metodus Europos bendradarbiavimui švietimo ir mokymo srityje vykdyti. Gali būti visapusiškai ištirtos galimybės mobilizuoti tokias bendradarbiavimo priemones kaip tarptautinė analizė, vizitai mokslinių tyrimų tikslais ir pažintiniai vizitai, taip pat bendri bandomieji projektai, siekiant diegti politikos ir įgyvendinimo priemonių inovacijas ir jas išbandyti, taip pat siekiant rengti ir skatinti moksliniais tyrimais grindžiamus teminius scenarijus ir ilgalaikes prognozes dėl darbo ir visuomenės ateities žvelgiant tiek į Europos, tiek į pasaulinių pokyčių perspektyvą;

21.	Kurti naujas priemones, skirtas mokyti ir remti kompetentingus, motyvuotus ir aukštos kvalifikacijos mokytojus, dėstytojus, pedagogus ir mokyklų vadovus, ir skatinti jų tęstinį profesinį tobulėjimą, taip pat aukštos kokybės, moksliniais tyrimais pagrįstą mokytojų rengimą;

TAIP PAT PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS, VEIKIANT PAGAL SAVO KOMPETENCIJĄ IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

22.

Skatinti, kad švietimo ir mokymo sistemose skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų ugdymas, inovacijų vystymas ir verslumo ugdymas būtų užtikrintas visų besimokančių asmenų atžvilgiu, švietime atveriant lankstesnes mokymosi galimybes ir didinant švietimo ir mokymo programų pralaidumą, taip pat užtikrinant įtraukius ir novatoriškus metodus, įskaitant pastangas spręsti nelygybės problemas;

23.	Remti teigiamus poslinkius diegiant aukštos kokybės, įtraukias, visą gyvenimą prieinamas, lanksčias, lyčių klausimu konstruktyvias ir inovacijomis grindžiamas švietimo ir mokymo sistemas;

24.	Visapusiškai išnaudoti visų atitinkamų švietimo ir mokymo sričių potencialą siekiant stiprinti Europos švietimo erdvę, taip pat siekti užtikrinti visų atitinkamų švietimo ir mokymo lygių ir formų pusiausvyrą ir dalyvavimą;

25.

Toliau siekti įtraukaus ir aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų, skatinti veiksmus, kuriais propaguojamos bendrosios kompetencijos ir įtraukus, aukštos kokybės švietimas visiems, toliau plėtoti Europos bendradarbiavimą mokyklinio ugdymo, profesinio rengimo ir mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo srityse, taip pat skatinti aukštos kokybės mokymą visais švietimo lygiais, be kita ko, didinant mokytojų tarpvalstybinį judumą ir bendradarbiavimą, kuriant ir plėtojant kompetenciją profesinio rengimo ir mokymo srityje ir skatinant visų formų mokymąsi darbo vietoje;

26.

Skatinti bendradarbiavimą ir keitimąsi įrodymais apie investicijų į švietimą ir mokymą naudą, nes geresnės žinios, duomenys apie veiksmingų viešųjų investicijų į švietimą ir mokymą naudą ir jų analizė gali padėti valstybėms narėms sukurti įtraukesnes, veiksmingesnes ir labiau pajėgias reaguoti švietimo ir mokymo sistemas, kartu išvengiant papildomos valstybėms narėms tenkančios administracinės naštos;

27.	Skatinti plėtoti bendras tinkamas aukštojo mokslo bei profesinio rengimo ir mokymo absolventų karjeros stebėjimo nacionaliniu lygmeniu priemones, vadovaujantis Nauja Europos įgūdžių darbotvarke ir Tarybos rekomendacija dėl absolventų karjeros stebėjimo;

SIEKIANT TOLIAU PLĖTOTI EUROPOS UNIVERSITETŲ TINKLŲ INICIATYVĄ,

PRIPAŽĮSTA, KAD:

28.

Pirmųjų Europos universitetų tinklų kūrimas yra plataus užmojo iniciatyva, kuri gali suteikti galimybių intensyvesniam, novatoriškesniam ir geresnės struktūros bendradarbiavimui tarp visų tipų aukštojo mokslo institucijų iš visų Europos regionų visais lygiais ir visose veiklos srityse, pradedant mokymusi ir mokymu ir baigiant moksliniais tyrimais ir inovacijomis, ir mano, kad tai galėtų būti kardinalus žingsnis į priekį institucijų bendradarbiavime, nes būtų pasiūlyta įvairių įkvepiančių bendravimo vizijų, modelių ir temų, turinčių palankų poveikį būsimam Europos švietimo erdvės vystymui atsižvelgiant į kintančias visuomenės reikmes;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS, VEIKIANT PAGAL SAVO KOMPETENCIJĄ IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

29.

Ieškoti būdų, kaip didinti informuotumą apie Europos universitetų tinklus ir skatinti įvairių tipų aukštojo mokslo institucijas juose dalyvauti, užtikrinant aukštą kokybę ir geografinį bei socialinį šios iniciatyvos įtraukumą, siekiant, kad iniciatyva būtų tikrai sėkminga, pasitelkiant šias priemones:

a.	palengvinant keitimąsi atitinkama informacija tarp šalių siekiant paskatinti bendradarbiavimo pastangas ir padidinti taikomų metodų veiksmingumą;

b.	užtikrinant tinkamą darbo aplinką (kuo geriau pasinaudojant turimais ištekliais) ir, kai būtina, imantis tinkamų veiksmų galimoms įstatyminėms ir neįstatyminėms kliūtims nacionaliniu lygmeniu pašalinti;

pasinaudojant esamomis ir būsimomis priemonėmis tarpvalstybiniam judumui ir bendradarbiavimui palengvinti, pavyzdžiui, Europos jungtinių programų kokybės užtikrinimo metodika ir Europos studento pažymėjimo iniciatyva, ir skatinant įgyvendinti sutartus įsipareigojimus, kaip antai Tarybos rekomendaciją dėl kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo, ir Europos aukštojo mokslo erdvės įsipareigojimus;

d.	apsvarstant galiojančią judumo mokymosi tikslais politikos sistemą ir Europos kokybės užtikrinimo sistemą, siekiant įvertinti jų tinkamumą remti transformacinius pokyčius ir stiprinti bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje;

e.	nustatant stiprybes ir tobulinimo galimybes remiantis bendra informacija ir iniciatyvos pažangos analize;

pasinaudojant bandomųjų Europos universitetų tinklų patirtimi ir padarytomis išvadomis, kad tomis žiniomis būtų remiamasi formuojant politiką ir toliau plėtojant susijusį bendradarbiavimą švietimo ir mokymo srityje, taip pat nagrinėjant poreikį toliau plėtoti atitinkamą Europos universitetų tinklams skirtą politiką.

PRIEDAS

Priimdama šią rezoliuciją, Taryba primena visų pirma šiuos politikos dokumentus:

1.	Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (2009 m. gegužės 12 d.)

2.	Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (2012 m. gruodžio 20 d.)

3.	Deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą (2015 m. kovo 17 d., Paryžius)

4.	Jerevano komunikatą (ministrų lygmens) (2015 m. gegužės 15 d.)

5.	Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendrą ataskaitą „Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“ (2015 m. lapkričio 23–24 d.)

6.	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl socialinio bei ekonominio vystymosi ir įtraukumo skatinimo ES pasitelkiant švietimą: švietimo ir mokymo indėlis į 2016 m. Europos semestrą (2016 m. vasario 24 d.)

7.	Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (2016 m. birželio 10 d.)

8.	Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems (2016 m. gruodžio 19 d.)

9.	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvadas dėl įtraukties įvairovėje siekiant visiems užtikrinti aukštos kokybės švietimą (2017 m. vasario 17 d.)

10.	Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros (2017 m. gegužės 22 d.)

11.	Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą. Europos Komisijos įnašas Geteborgo vadovų susitikime“ (2017 m. lapkričio 17 d.)

12.	Tarybos rekomendaciją dėl absolventų karjeros stebėjimo (2017 m. lapkričio 20 d.)

13.	Tarybos išvadas dėl atnaujintos ES aukštojo mokslo darbotvarkės (2017 m. lapkričio 20 d.)

14.	Tarybos išvadas dėl mokyklų raidos ir aukštos kokybės mokymo (2017 m. lapkričio 20 d.)

15.	Europos Vadovų Tarybos išvadas (2017 m. gruodžio 17 d.)

16.	Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (2018 m. sausio 17 d.)

17.	Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio vertinimas“ (2018 m. sausio 31 d.).

18.	Tarybos rekomendaciją dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (2018 m. kovo 15 d.).

19.	Tarybos išvadas dėl artėjimo prie Europos švietimo erdvės vizijos (2018 m. gegužės 22 d.)

20.	Tarybos rekomendaciją dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo (2018 m. gegužės 22 d.)

21.	Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (2018 m. gegužės 22 d.)

22.	Paryžiaus komunikatą (ministrų lygmens) (2018 m. gegužės 25 d.)

23.	Tarybos rekomendaciją dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo (2018 m. lapkričio 26 d.)

24.	Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Suderintas dirbtinio intelekto planas“ (2018 m. gruodžio 7 d.)

25.	Tarybos išvadas „Siekiant vis darnesnės Sąjungos iki 2030 m.“ (2019 m. balandžio 9 d.)

26.	Tarybos rekomendaciją dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų (2019 m. gegužės 22 d.)

27.	Tarybos rekomendaciją dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi (2019 m. gegužės 22 d.)

28.	Tarybos išvadas dėl aukšto skaitmeninimo lygio Europos ateities po 2020 m. „Skaitmeninio ir ekonominio konkurencingumo visoje Sąjungoje ir skaitmeninės sanglaudos stiprinimas“ (2019 m. birželio 7 d.)

29.	Europos Vadovų Tarybos naują 2019–2024 m. strateginę darbotvarkę (2019 m. birželio 20 d.)

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 389/12

Tarybos išvados dėl mokymosi visą gyvenimą politikos esminio vaidmens įgalinant visuomenes spręsti technologinių pokyčių ir perėjimo prie žaliosios ekonomikos klausimus remiant integracinį ir tvarų augimą

(2019/C 389/07)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA politinį šio klausimo kontekstą, išdėstytą šių išvadų priede,

PRIPAŽĮSTA:

kad pirmuoju Europos socialinių teisių ramsčio (1) principu patvirtinama kiekvieno asmens teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje;

kad mokymasis visą gyvenimą apima mokymąsi nuo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros iki mokymosi išėjus į pensiją, įskaitant visą formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi spektrą; juo siekiama gilinti žinias, gerinti įgūdžius ir kompetencijas asmeniniais, pilietiniais, socialiniais ir (arba) su užimtumu susijusiais tikslais. Mokymosi visą gyvenimą srityje mokymosi subjektu laikomas kiekvienas asmuo, juo visiems asmenims sudaromos sąlygos įgyti atitinkamų žinių, kad, būdami aktyviais piliečiais, jie galėtų dalyvauti žinių visuomenėje ir darbo rinkoje, sudarant palankias sąlygas laisvam Europos piliečių judumui;

kad dėl esamų visuomeninių ir ekonominių iššūkių reikia taikyti metodus, sudarančius sąlygas įtraukti asmenis, visuomenę ir darbdavius, juos motyvuoti ir įgalinti būti iniciatyvesniais bei strategiškai mąstyti, kad mokymasis visą gyvenimą taptų realybe visiems; pripažįsta, jog norint sėkmingai įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą politiką svarbu sistemingai ir aktyviai koordinuoti atitinkamuose politikos sektoriuose vykdomą veiklą, taip pat pripažįsta lemiamą socialinių partnerių vaidmenį rengiant bei įgyvendinant šią politiką ir užtikrinant jos sėkmę;

kad svarbu skatinti sudaryti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų kilmę, lygias galimybes dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese ir naudotis šiomis paslaugomis, pripažįstant ankstesnes žinias, įgūdžius bei kompetencijas ir toliau juos plėtojant, tokiu būdu stiprinant galimybes nenutrūkstamai, daug kartų ir sklandžiai pereiti iš vienos formos ar lygmens švietimo ir mokymo į kitą;

5.	esminį mokymosi visą gyvenimą politikos vaidmenį vykdant Europos bendradarbiavimą švietimo ir mokymosi srityje ir įgyvendinant programą „Erasmus+“, taip pat šios politikos reikšmę nacionalinei švietimo ir mokymo, užimtumo ir socialinei politikai, taip pat demokratiniam įsipareigojimui;

6.	mokymosi visą gyvenimą vaidmenį įgalinant asmenis, visuomenes ir darbo pasaulį bei suteikiant jiems galimybių spręsti technologinių pokyčių ir perėjimo prie žaliosios ekonomikos klausimus, kartu prisidedant prie socialinės įtraukties;

PABRĖŽIA:

7.	Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimą įgyvendinti Jungtinių Tautų Darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus;

kad naujojoje 2019–2024 m. strateginėje darbotvarkėje (2), kurioje nustatyta, kad stiprios ir gyvybingos ekonominės bazės plėtojimas ir poveikį klimatui neutralizuojančios, žalios ir teisingos socialinės Europos kūrimas yra strateginiai prioritetai, akcentuojama skaitmeninės transformacijos politika, įkūnijanti mūsų visuomenės vertybes ir skatinanti įtraukumą, ir pripažįstamas poreikis daugiau investuoti į žmonių įgūdžius ir švietimą, kartu užtikrinant ilgalaikio tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo pagrindą, poreikis ES ir valstybių narių lygmeniu įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, deramai atsižvelgiant į atitinkamą kompetenciją ir subsidiarumo principą, ir kartu pažymima, kad reikia skirti daug dėmesio socialiniams klausimams, rizikai ir atskirčiai, atsirandantiems dėl nelygybės ir išsilavinimo atotrūkio;

9.	naują „gerovės ekonomikos“ koncepciją, kurios tikslas – užtikrinti, kad svarbiausias politikos formavimo ir sprendimų priėmimo proceso elementas būtų žmonės ir jų gerovė;

PRIMENA, KAD:

10.

išvadose dėl artėjimo prie Europos švietimo erdvės vizijos Taryba nurodė, kad Europos švietimo erdvė turėtų būti grindžiama mokymosi visą gyvenimą tęstinumu nuo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, mokyklos ir profesinio rengimo mokymo iki aukštojo išsilavinimo ir suaugusiųjų švietimo, įskaitant neformalųjį ir savaiminį mokymąsi;

MANO, KAD:

11.	vykstanti mūsų visuomenių technologinė ir skaitmeninė transformacija keičia ekonominę aplinką, darbo pasaulį ir pilietinį aktyvumą, todėl gali daryti reikšmingą poveikį socialinei sanglaudai ir lygybei;

12.	formuojant Europos politiką skaitmeninės transformacijos srityje, švietimo ir mokymo politika yra itin svarbi norint užtikrinti gerovę ir tvarų augimą Europoje. Siekiant didinti Europos konkurencingumą ir našumą, itin svarbu investuoti į naujas žinias, įgūdžius ir kompetenciją;

13.

technologijų plėtra, ypač dirbtinis intelektas (DI), suteikia daug galimybių kurti naujų rūšių ekonominę ir pilietinę veiklą, įgūdžius, darbo vietas ir paslaugas. Reikia plėtoti veiksmingą švietimo ir mokymo politiką, įrankius ir priemones, kuriais būtų užtikrinta, kad kiekvienas turėtų tinkamų žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kad galėtų visapusiškai dalyvauti pertvarkant visuomenę, kartu didinant informuotumą apie etikos problemas ir riziką, kurią kelia galimas netinkamas technologijų naudojimas;

14.

dėl technologinių pokyčių aukšto lygio įgūdžių ir gebėjimų, gebėjimo prisitaikyti ir karjeros valdymo įgūdžių paklausa auga, o tuo tarpu monotoniškam ir kartojamajam darbui reikalingų žemos kvalifikacijos įgūdžių paklausa mažėja. Laiko, vietos ir masto požiūriu poveikis gali skirtis, nes kai kurie sektoriai ir sritys patiria didesnį poveikį nei kiti. Geras mokymosi visą gyvenimą ir orientavimo visą gyvenimą teikimas gali padėti sumažinti atotrūkį tarp aukštos kvalifikacijos ir žemos kvalifikacijos darbuotojų darbo rinkoje;

15.

Suaugusiųjų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo iššūkis Europoje yra milžiniškas. Todėl labiau nei bet kada svarbu investuoti į pagrindinius gebėjimus ir bendrąsias kompetencijas. Aukštos kokybės įtraukus švietimas (formalusis, neformalusis, savaiminis mokymasis, taip pat mokymasis darbo vietoje) ir platus požiūris į kompetencijų ugdymą gerina įgyjamų pagrindinių gebėjimų lygį ir padeda siekti aukštesnio lygio įgūdžių ir kompetencijų;

16.

nelygybė, susijusi su galimybėmis dalyvauti suaugusiųjų mokymesi ir jo teikimu, tebėra problema, nes suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi veikloje vis dar yra mažas, visų pirma žemą kvalifikaciją turinčius suaugusiuosius reikia intensyviau remti, kad jie galėtų mokytis (3). Reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant įtraukti nepalankioje socialinėje padėtyje esančius žmones į mokymosi visą gyvenimą procesą ir sudaryti jiems sąlygas patekti į darbo rinką, į ją sugrįžti arba joje likti, taip pat remti jų karjeros raidą;

17.	vykstantys demografiniai pokyčiai suteikia galimybių ir kelia iššūkių tiek asmeniniu, tiek visuomenės lygmenimis; kadangi gimstamumas yra mažas, o tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja, daugelyje valstybių narių populiacijos struktūra keičiasi ir ji vis labiau senėja (4);

18.

geresnis vyresnio amžiaus žmonių potencialo pripažinimas ir jų galimybių skatinimas, taip pat galimybės dalyvauti visuomeniniame gyvenime, net ir vėlesniais gyvenimo etapais, padeda kurti darnias visuomenes. Mokymasis visą gyvenimą yra esminis veiksnys užtikrinant vyresnio amžiaus piliečių sveiką senėjimą ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime;

19.

aukštos kokybės, įtraukus ir prieinamas ankstyvasis ugdymas bei priežiūra ir pagrindinis mokyklinis ugdymas, taip pat neformaliojo mokymosi veikla yra esminių sričių politika, kuria siekiama reaguoti į demografinius pokyčius, užtikrinti, kad vaikai ir jaunimas turėtų ateities poreikius atitinkančių žinių, įgūdžių ir kompetencijų, taip pat mažinti mokyklos nebaigimo, skurdo ir socialinės atskirties riziką ir užtikrinti prasmingą gyvenimą;

20.

skubiai reikia toliau propaguoti lyčių lygybę ir skatinti lygias galimybes naudotis švietimo ir mokymo paslaugomis, ypač sektorių ir profesijų, kuriuose daugiausia vienos lyties atstovų, atveju. Moterims nepakankamai atstovaujama Europos gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose, ypač skaitmeniniame sektoriuje; jų dalyvavimas šiuose sektoriuose toliau mažėja. Moterų įgalėjimas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose, ypač skaitmeniniame sektoriuje, yra aktualus Europos šalių visuomenės ir ekonomikos vystymuisi (5). Švietimas ir mokymas gali padėti spręsti lyčių nelygybės skaitmeniniame sektoriuje problemą;

PABRĖŽIA:

21.	kad norint geriau reaguoti į kintančios visuomenės keliamus iššūkius reikia suteikti tvirtą postūmį mokymosi visą gyvenimą politikai ir teikimui;

22.	kad tolesnės pastangos įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių yra esminis žingsnis formuojant veiksmingą mokymosi visą gyvenimą politiką. Tačiau norint tai papildyti ir suteikti galimybių visiems, reikės daugiau pastangų ir platesnio politikos ir priemonių spektro;

23.

įsipareigojimą toliau plačiu mastu plėtoti Europos švietimo erdvę, kad Europa taptų besimokančia visuomene, į kurią būtų lygiuojamasi visame pasaulyje, padedančia formuoti kultūrą, kuria žmonės ir visuomenės skatinami, įgalinami ir motyvuojami nuolat mokytis ir kurti inovacijas visų lygmenų ir formų švietimo ir mokymosi srityje ir visais gyvenimo etapais;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

24.

parengti strateginius metodus, kaip skatinti mokymosi visą gyvenimą politiką ir pripažinti mokymosi visą gyvenimą potencialą remiant integracinį ir tvarų augimą ir reaguojant į technologinius pokyčius ir perėjimą prie žaliosios ekonomikos, be kita ko:

a)	visapusiškai plėtoti švietimo ir mokymo sistemas, kad kiekvieno besimokančio asmens mokymosi trajektorijos ir perėjimai būtų nepertraukiami ir sklandūs;

b)	stiprinti nešališkumą švietimo srityje parengiant politiką, kuria siekiama skatinti visų galimybę naudotis nusistovėjusiais raidos keliais ir vengti mokymosi aklaviečių susidarymo švietimo ir mokymo sistemose;

didinti švietimo ir mokymo sistemų gebėjimą reaguoti į besimokančių asmenų poreikius ir sparčius darbo rinkos bei visuomenės pokyčius, daugiausia dėmesio skiriant sritims, kuriose juntamas didžiausias technologinių pokyčių poveikis ir kurios yra aktualiausios klimato kaitos požiūriu, taip pat į neatidėliotiną poreikį gerinti mūsų ekologinį pėdsaką, ir švietimo darnaus vystymosi tikslais propagavimui, nes jis yra viena iš inovacijų, atsparumo ir permainas skatinančių veiksmų varomųjų jėgų, kartu atsižvelgiant į skirtingus ir kintančius žinių, įgūdžių ir kompetencijų poreikius;

remti lengvą perėjimą tarp skirtingų švietimo ir mokymo lygmenų ir sektorių palengvinant alternatyvias mokymosi trajektorijas, teikiant gaires, skatinant sudaryti įvairias mokymosi galimybes ir įvairiapuses mokymosi sąlygas, remiant naujus mokymosi ir mokymo metodus visais švietimo ir mokymo lygmenimis ir visų formų švietime ir mokyme, taip pat pripažįstant įgūdžius ir kompetencijas, jei įmanoma, neatsižvelgiant į tai, kur ar kaip jie įgyti;

nagrinėti galimybes sukurti lanksčias, individualiems poreikiams pritaikytas ir į besimokantįjį asmenį orientuotas mokymosi trajektorijas ir tikslingai teikti paslaugas pažeidžiamoms grupėms remiantis, pavyzdžiui, moduliniais ir mokymosi rezultatais grindžiamais metodais, kad būtų lengviau pritaikyti mokymąsi prie individualių ir profesinių poreikių;

f)	akcentuoti mokytojų, mokytojų rengėjų, mokyklų vadovų, profesijos mokytojų, orientavimo konsultantų, jaunimo darbuotojų ir karjeros konsultantų nuolatinio kompetencijos plėtojimo svarbą, kad jie galėtų suteikti visiems prieinamus įgūdžius ir kompetencijas nuolatinio mokymosi tikslais;

skatinti keitimąsi duomenimis, kurie yra svarbūs siekiant įgalinti besimokančius asmenis tvarkyti ir naudoti duomenis, susijusius su jų pačių mokymusi, ir visą gyvenimą rinktis mokymąsi ir priimti su juo susijusius sprendimus turint informaciją, taip pat skatinti galimybę naudotis šiais duomenimis visapusiškai laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento;

analizuoti dirbtinio intelekto (DI) potencialą remti aukštos kokybės individualiems poreikiams pritaikytą švietimą bei mokymą ir žinių, įgūdžių bei kompetencijų plėtojimą. Dedant šias pastangas daug dėmesio turėtų būti skiriama įtraukčiai ir nešališkumui, kuo geriau išnaudojant patikimą DI taikymą švietimo ir mokymo srityje, kad būtų nustatytos švietimo problemos ir skatinami mokymosi procesai;

i)	toliau dėti pastangas įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo.

PRAŠO KOMISIJOS, DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ IR GLAUDŽIAI BENDRADARBIAUJANT SU VALSTYBĖMIS NARĖMIS:

25.	suteikti reikšmingą postūmį aktyvioms, veiksmingoms ir į ateitį orientuotoms mokymosi visą gyvenimą strategijoms ir politikai siekiant stiprinti dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą procese visais švietimo ir mokymo lygmenimis ir visų formų švietime ir mokymesi;

26.

atnaujinti dabartinės mokymosi visą gyvenimą politikos veiksmingumą, mastą ir tikslines grupes, kad būtų galima geriau reaguoti į mokymosi poreikius, atsirandančius dėl pokyčių visuomenėje ir darbo pasaulyje, be kita ko, toliau plėtojant Europos švietimo erdvę šiais būdais: atsižvelgiant į mokymąsi visą gyvenimą būsimoje bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje ir pasinaudojant „Erasmus+“, Europos socialinio fondo ir kitų atitinkamų Sąjungos priemonių teikiamomis galimybėmis;

27.	remti iniciatyvas, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos investuoti į mokymąsi visą gyvenimą, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą;

28.	įtraukti veiksmingą ir integracinį DI naudojimą kaip vieną iš sričių, kuriose turi būti toliau plėtojamas Skaitmeninio švietimo veiksmų planas ir Europos švietimo erdvė;

29.

stiprinti esamų ir būsimų pastangų, kuriomis siekiama gerinti duomenų sąveikumą, koordinavimą, pavyzdžiui, užtikrinant prieigą prie asmens švietimo duomenų, gerint besimokančių asmenų, mokymo įstaigų ir darbdavių tarpusavio keitimąsi švietimo duomenimis, kartu vengiant dubliuoti pastangas Sąjungos lygmeniu, kad būtų kuo geriau išnaudotas skaitmeninės transformacijos potencialas, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento;

30.

remti nacionalinę politiką, kuria siekiama gerinti švietimo ir mokymo sistemų gebėjimą reaguoti į sparčiai besikeičiančius darbo rinkos ir visuomenės poreikius palengvinant ir intensyvinant analitinių, mokslinių tyrimų ir prognozavimo duomenų (įskaitant absolventų karjeros stebėjimą) sklaidą ir naudojimą, taip pat su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimą siekiant ilgalaikio poveikio politikai;

31.

skatinti žengti reikšmingą žingsnį toliau plėtojant mokymąsi visą gyvenimą nagrinėjant galimybes užtikrinti geresnį švietimo ir mokymo lygmenų ir sektorių, taip pat tarp atitinkamų institucijų (pavyzdžiui, socialinių, sveikatos priežiūros, migracijos), bendradarbiavimą ir propaguojant įvairiapuses ir lanksčias mokymosi galimybes, kuriomis sudaromos sąlygos tobulinti suaugusiųjų įgūdžius ir juos perkvalifikuoti, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, pilietine visuomene, valstybinėmis užimtumo tarnybomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais;

32.	skatinti tolesnę švietimo, mokymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sinergiją, kuria skatinama plėtoti Europos švietimo erdvę, visų pirma per Europos universitetų aljansus, kuriems tenka svarbus vaidmuo skatinant mokymąsi visą gyvenimą;

33.

vertinant ir atnaujinant Europos politiką, susijusią su neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimu, apsvarstyti platesnės žinių, įgūdžių bei kompetencijų patvirtinimo koncepcijos galimybę siekiant sudaryti sąlygas patvirtinti įgūdžius ir kompetencijas nepriklausomai nuo to, kaip ar kur jie buvo įgyti, kad būtų remiami sklandūs perėjimai ir motyvuojančios individualios mokymosi trajektorijos, nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai šioje srityje.

(1) Dok. 13129/17.

(2) Dok. EUCO 9/19.

(3) 2018 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis.

(4) Eurostatas, 2019 m.: „Populiacijos struktūra ir senėjimas“.

(5) Europos Komisija, 2018 m. Tyrimas „Moterys skaitmeniniame amžiuje“.

PRIEDAS

Politinis kontekstas

2002 m. birželio 27 d. Tarybos rezoliucija dėl mokymosi visą gyvenimą (1)

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių atstovų rezoliucija dėl visą gyvenimą trunkančio orientavimo Europoje politikos krypčių, sistemų ir praktikos stiprinimo (2)

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucijos – „Geresnis orientavimo visą gyvenimą integravimas į švietimo ir mokymosi visą gyvenimą strategijas“ projektas (3)

Tarybos rezoliucija dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (4)

2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (5)

2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendra ataskaita – Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai (6)

Komisijos komunikatas „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (7)

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (8)

Komisijos komunikatas „Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija“ (9)

10.

Komisijos komunikatas „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ (10)

11.

2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (11)

12.

2017 m. lapkričio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl absolventų karjeros stebėjimo (12)

13.

Komisijos diskusijoms skirtas dokumentas dėl globalizacijos suvaldymo (13)

14.

2017 m. Lisabonos ministrų deklaracija, priimta Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) 4-joje ministrų konferencijoje visuomenės senėjimo klausimais „Tvari įvairaus amžiaus visuomenė. Kaip pasinaudoti ilgesnio gyvenimo potencialu“

15.

Komisijos komunikatas „Jaunimo, švietimo ir kultūros politikos vaidmuo kuriant stipresnę Europą“ (14)

16.

Komisijos komunikatas dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (15)

17.

2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2018/646 dėl bendros geresnių paslaugų, susijusių su įgūdžiais ir kvalifikacijomis, teikimo sistemos („Europass“) (16)

18.

2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (17)

19.

2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacija dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems (18) ir 2019 m. gegužės 22 d. Tarybos išvados dėl rekomendacijos įgyvendinimo (19)

20.

Tarybos išvados dėl artėjimo prie Europos švietimo erdvės vizijos (20)

21.

Komisijos komunikatas „Dirbtinis intelektas Europai“ (21)

22.

2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų (22)

23.

2019 m. balandžio 9 d. Tarybos išvados „Siekiant vis darnesnės Sąjungos iki 2030 m.“ (23)

24.

2019 m. birželio 7 d. Tarybos išvados dėl aukšto skaitmeninimo lygio Europos ateities po 2020 m. Skaitmeninio ir ekonominio konkurencingumo visoje Sąjungoje ir skaitmeninės sanglaudos stiprinimas (24)

25.

Tarybos rezoliucija dėl 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos (25)

26.

Tarybos išvados dėl gerbūvio ekonomikos (26)

(1) OL C 163, 2002 7 9, p. 1.

(2) Dok. 9286/04.

(3) OL C 319, 2008 12 13, p. 4.

(4) OL C 372, 2011 12 20, p. 1.

(5) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(6) OL C 417, 2015 12 15, p. 25.

(7) Dok. COM(2016) 381.

(8) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(9) Dok. COM(2017) 134.

(10) Dok. COM(2017) 673.

(11) OL C 189, 2017 6 15, p. 15.

(12) OL C 423, 2017 12 9, p. 1.

(13) Dok. COM(2017) 240.

(14) Dok. COM(2018) 268.

(15) Dok. COM(2018) 22.

(16) OL L 112, 2018 5 2, p. 42.

(17) OL C 189, 2018 6 4, p. 1.

(18) OL C 484, 2016 12 24, p. 1.

(19) OL C 189, 2019 6 5, p. 23.

(20) OL C 195, 2018 6 7, p. 7.

(21) Dok. COM(2018) 237.

(22) OL L 303, 2018 11 28, p. 59.

(23) Dok. 8286/19.

(24) Dok. 8807/19.

(25) OL C 189, 2019 6 5, p. 1.

(26) Dok. 13432/19.

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 389/19

Euro kursas (1)

2019 m. lapkričio 15 d.

(2019/C 389/08)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1034
JPY	Japonijos jena	119,95
DKK	Danijos krona	7,4723
GBP	Svaras sterlingas	0,85660
SEK	Švedijos krona	10,6518
CHF	Šveicarijos frankas	1,0924
ISK	Islandijos krona	135,90
NOK	Norvegijos krona	10,0345
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,583
HUF	Vengrijos forintas	334,80
PLN	Lenkijos zlotas	4,2785
RON	Rumunijos lėja	4,7686
TRY	Turkijos lira	6,3433
AUD	Australijos doleris	1,6221
CAD	Kanados doleris	1,4608
HKD	Honkongo doleris	8,6361
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7255
SGD	Singapūro doleris	1,5021
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 285,34
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,2494
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,7343
HRK	Kroatijos kuna	7,4380
IDR	Indonezijos rupija	15 528,15
MYR	Malaizijos ringitas	4,5817
PHP	Filipinų pesas	55,849
RUB	Rusijos rublis	70,3938
THB	Tailando batas	33,350
BRL	Brazilijos realas	4,6296
MXN	Meksikos pesas	21,2194
INR	Indijos rupija	79,1630

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 389

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	62 metai 2019m. lapkričio 18d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Taryba
2019/C 389/01	Tarybos rezoliucija dėl tolesnio Europos švietimo erdvės plėtojimo siekiant remti į ateitį orientuotas švietimo ir mokymo sistemas	1

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2019/C 389/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.9600 – Saudi Aramco Development Company / Korea Shipbuilding and Offshore Engineering Company / JV) ( 1 )	7
2019/C 389/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.9539 – BNP Paribas / Deutsche Bank (Global Prime Finance and Electronic Equities Business Assets)) ( 1 )	8
2019/C 389/04	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.9484 – Semler / VWFS / JV) ( 1 )	9
2019/C 389/05	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.9319 – DP World / P&O Group) ( 1 )	10
2019/C 389/06	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.9367 – Mirova / Predica / Indigo) ( 1 )	11

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2019/C 389/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.9445 – Natura Cosmeticos / Avon Products) ( 1 )	20

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2019/C 389/07	Tarybos išvados dėl mokymosi visą gyvenimą politikos esminio vaidmens įgalinant visuomenes spręsti technologinių pokyčių ir perėjimo prie žaliosios ekonomikos klausimus remiant integracinį ir tvarų augimą	12
	Europos Komisija
2019/C 389/08	2019 m. lapkričio 15 d. Euro kursas	19


	(1) Tekstas svarbus EEE.