ISSN 1977-0960 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 247 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir pranešimai |
62 metai |
Turinys |
Puslapis |
|
|
II Komunikatai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2019/C 247/01 |
||
2019/C 247/02 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.9295 – Daimler / Geely / Ride-Hailing JV) ( 1 ) |
|
2019/C 247/03 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.9326 – Saudi Aramco / Total Marketing / Sahel) ( 1 ) |
|
2019/C 247/04 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.9313 – Equistone / CH&CO) ( 1 ) |
|
2019/C 247/05 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.9321 – MRG / PMV / SFPI-FPIM / Euroports) ( 1 ) |
|
2019/C 247/06 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.9412 – EQT Fund Management / Nestlé Skin Health) ( 1 ) |
|
IV Pranešimai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2019/C 247/07 |
||
|
Audito Rūmai |
|
2019/C 247/08 |
Specialioji ataskaita Nr. 13/2019 Audituotų ES institucijų etikos sistemos: galimybės tobulinti |
|
|
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI |
|
2019/C 247/09 |
|
V Nuomonės |
|
|
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU |
|
|
Europos Komisija |
|
2019/C 247/10 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.9423 – Strategic Value Partners / Pfleiderer). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 ) |
|
2019/C 247/11 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.9431 – KKR / Grupo Gallardo Balboa). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 ) |
|
|
KITI AKTAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2019/C 247/12 |
Informacija apie pasirengimą užbaigti kolektyvinio skundo CHAP (2013) 2466 nagrinėjimą |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE. |
LT |
|
II Komunikatai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
Europos Komisija
23.7.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 247/1 |
KOMISIJOS KOMUNIKATAS
Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo
(2019/C 247/01)
Turinys
1. |
ĮVADAS | 2 |
2. |
BENDRIEJI PRINCIPAI | 3 |
2.1. |
Pagalbos susigrąžinimo tikslas ir aprėptis | 4 |
2.2. |
Lojalaus bendradarbiavimo principas | 4 |
2.2.1. |
Bendrasis principas | 4 |
2.2.2. |
Dalijimuisi informacija taikomas principas | 4 |
2.3. |
Pareiga susigrąžinti pagalbą | 5 |
2.4. |
Pareigos susigrąžinti pagalbą apribojimai | 5 |
2.4.1. |
Bendrieji Europos Sąjungos teisės principai | 5 |
2.4.2. |
Senaties terminas | 9 |
2.5. |
Nacionalinės teisės taikymas ir Komisijos sprendimų dėl pagalbos susigrąžinimo vykdymas nedelsiant ir veiksmingai | 10 |
3. |
KOMISIJAI IR ATITINKAMAI VALSTYBEI NAREI TENKANTIS VAIDMUO | 10 |
3.1. |
Komisijos vaidmuo | 11 |
3.2. |
Valstybių narių vaidmuo | 11 |
4. |
SPRENDIMO DĖL SUSIGRĄŽINIMO ĮGYVENDINIMAS | 12 |
4.1. |
Prašymas pratęsti sprendimo vykdymo terminą | 12 |
4.2. |
Įvadinis susitikimas | 13 |
4.3. |
Pagalbos gavėjų, iš kurių turi būti susigrąžinta pagalba, nustatymas | 13 |
4.3.1. |
Pagalbos gavėjo, priklausančio tai pačiai įmonių grupei, nustatymas | 13 |
4.3.2. |
Vykdomojo rašto sumoms susigrąžinti taikymo srities išplėtimas; ekonominis tęstinumas | 13 |
4.3.3. |
Mokesčių priemonėmis teikiamos pagalbos gavėjai | 15 |
4.4. |
Susigrąžintinos sumos dydžio nustatymas | 15 |
4.4.1. |
Mokestinės priemonės | 16 |
4.4.2. |
Pagalbos susigrąžinimo palūkanų apskaičiavimas | 16 |
4.5. |
Vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti įteikimas | 17 |
4.6. |
Laikinas pagalbos susigrąžinimo vykdymas | 17 |
4.7. |
Alternatyvios susigrąžinimo priemonės | 18 |
4.8. |
Nemokumo procedūros | 19 |
4.9. |
Preliminarus ir galutinis pagalbos susigrąžinimo procedūrų užbaigimas | 20 |
5. |
BYLINĖJIMASIS NACIONALINIUOSE TEISMUOSE | 20 |
6. |
KOMISIJOS SPRENDIMO DĖL PAGALBOS SUSIGRĄŽINIMO NEĮGYVENDINIMO PADARINIAI | 21 |
6.1. |
Pažeidimo nagrinėjimo procedūra | 21 |
6.1.1. |
Ieškiniai pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį | 21 |
6.1.2. |
Ieškiniai pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį | 22 |
6.2. |
Sprendimo Deggendorf precedentas | 23 |
7. |
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS | 23 |
1. ĮVADAS
1. |
2012 m. Europos Komisija (toliau – Komisija) ėmė įgyvendinti valstybės pagalbos modernizavimo darbotvarkę (toliau – modernizavimo darbotvarkė) (1). Pagal šią modernizavimo darbotvarkę Komisija supaprastino ir konsolidavo keletą gairių. Teisės aktų rinkiniu taip pat buvo padidinta valstybių narių atsakomybė ir sustiprintas Komisijos bei valstybių narių bendradarbiavimas valstybės pagalbos teisės aktų vykdymo užtikrinimo srityje. Dėl to valstybių narių teikiamos pagalbos, kurios atžvilgiu Komisija nevykdo išankstinės kontrolės, dalis padidėjo. J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija šiam klausimui skiria ypatingą dėmesį ir nuo 2015 m. daugiau kaip 96 % naujų pagalbos priemonių, apie kurių išlaidas buvo pranešta, pirmą kartą buvo taikomas Bendrasis bendrosios išimties reglamentas (toliau – BBIR) (2) – palyginti su 2013 metais, absoliutus padidėjimas siekia apie 28 procentinius punktus (3). Komisija, savo ruožtu, sustiprino tolesnių lygmenų stebėseną; ja siekiama užtikrinti, kad valstybės narės pašalintų konkurencijos iškraipymą susigrąžindamos pagalbą, išmokėtą pažeidžiant valstybės pagalbos taisykles. Tai svarbi Komisijos bendros vykdymo užtikrinimo darbotvarkės dalis. |
2. |
Šio pranešimo tikslas – paaiškinti Europos Sąjungos taisykles ir procedūras, reglamentuojančias valstybės pagalbos susigrąžinimą, taip pat paaiškinti tai, kaip Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis siekdama užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų pagal Europos Sąjungos teisę joms tenkančias pareigas. Šis pranešimas skirtas valstybių narių institucijoms, atsakingoms už sprendimo, kuriuo Komisija nurodo susigrąžinti valstybės pagalbą (toliau – sprendimas dėl pagalbos susigrąžinimo), įgyvendinimą. |
3. |
1973 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) pirmą kartą nustatė, jog Komisijai yra suteikti įgaliojimai nuspręsti, kad valstybė narė privalo pakeisti arba panaikinti valstybės pagalbą, kuri pripažinta nesuderinama su vidaus rinka, ir reikalauti grąžinti tokią pagalbą (4). 1983 m. (5) Komisija valstybės narėms pranešė nusprendusi naudotis visomis turimomis priemonėmis, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų joms tenkančias pareigas, nustatytas dabartinės redakcijos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) (6) 108 straipsnio 3 dalyje, įskaitant reikalavimą susigrąžinti pagalbą, suteiktą pažeidžiant Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles. |
4. |
Praėjusio amžiaus antroje devintojo dešimtmečio pusėje ir dešimtajame dešimtmetyje Komisija pradėjo sistemingiau reikalauti, kad valstybės narės susigrąžintų nesuderinamą pagalbą. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 659/1999 (7), kuris dabar pakeistas Tarybos reglamentu (ES) 2015/1589 (8) (toliau – Procedūrų reglamentas), 1999 m. buvo nustatytos pagrindinės pagalbos susigrąžinimo taisyklės. Išsamesnės įgyvendinimo nuostatos buvo išdėstytos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 794/2004 (9) (toliau – Įgyvendinimo reglamentas). |
5. |
2007 m. Komisija savo politiką ir praktiką paaiškino Pranešime dėl veiksmingo Komisijos sprendimų, kuriais valstybėms narėms nurodoma susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą valstybės pagalbą, įgyvendinimo (toliau – 2007 m. Pranešimas dėl pagalbos susigrąžinimo) (10). |
6. |
Nuo to laiko Komisijos praktika ir Bendrojo Teismo bei Teisingumo Teismo (toliau kartu – Sąjungos teismai) praktika keitėsi. Šiame pranešime aiškinami tie pokyčiai ir juo pakeičiamas 2007 m. Pranešimas dėl pagalbos susigrąžinimo. |
7. |
Šis pranešimas yra modernizavimo darbotvarke įdiegtos modernizuotos valstybės pagalbos kontrolės sistemos dalis – juo padedama valstybėms narėms vykdyti reikalavimus, susijusius su tinkamu valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimu, skatinamas geresnis Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas ir užtikrinamas dar didesnis Komisijos veiksmų nuspėjamumas. |
8. |
Be to, šiuo pranešimu siekiama padėti sugriežtinti konkurencijos politikos vykdymo užtikrinimą – tai atitinka Komisijos prioritetą ištaisyti dėl konkurencijos iškraipymų atsiradusią padėtį, kuri kelia pavojų vienodoms sąlygoms vidaus rinkoje. Viena vertus, susigrąžinimo politikos vykdymo užtikrinimas didina vidaus rinkos veiksmingumą ir augimą. Kita vertus, Komisijai ir valstybėms narėms tvirčiau bendradarbiaujant gali sumažėti atvejų, kai reikia pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. |
9. |
Šiuo pranešimu nenustatoma ir nekeičiama jokia teisė arba pareiga, palyginti su teisėmis ir pareigomis, išdėstytomis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, Procedūrų reglamente ir Įgyvendinimo reglamente, kaip tai išaiškinta Sąjungos teismų. |
2. BENDRIEJI PRINCIPAI
10. |
SESV nustatyta, kad valstybėms narėms neleidžiama suteikti finansinio pranašumo įmonėms taip, kad vidaus rinkoje galėtų būti iškraipyta konkurencija. Kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, valstybės pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus atvejus, kai pagalba priskiriama prie to paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų išimčių kategorijų. Sąlygos, kuriomis valstybės pagalba yra arba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, taip pat nustatytos SESV 42 ir 93 straipsniuose, 106 straipsnio 2 dalyje ir 108 straipsnio 2 ir 4 dalyse. |
11. |
Pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį Komisija turi išimtinę kompetenciją vertinti pagalbos priemonės suderinamumą su vidaus rinka (11). Komisijos vertinimą gali peržiūrėti Bendrasis Teismas ir Teisingumo Teismas (12). |
12. |
SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė privalo Komisijai iš anksto pranešti apie bet kokius ketinimus suteikti arba pakeisti pagalbą. Pagal ją valstybėms narėms draudžiama įgyvendinti siūlomą pagalbos priemonę tol, kol Komisija priims galutinį sprendimą dėl tos priemonės suderinamumo su vidaus rinka (tai vadinama neveikimo pareiga). |
13. |
Nauja pagalbos (13) priemonė, įgyvendinta apie ją nepranešus Komisijai arba nesulaukus jos patvirtinimo, yra neteisėta (14). Kadangi neveikimo pareiga turi tiesioginį poveikį (15), nacionaliniai teismai privalo įvertinti visus pagalbos neteisėtumo padarinius. Visų pirma, atitinkama valstybė narė iš esmės privalo nutraukti tokios priemonės įgyvendinimą ir, kai priemonė jau įgyvendinta, nurodyti susigrąžinti pagalbą, jeigu nėra išskirtinių aplinkybių (16). Komisija, savo ruožtu, prieš nurodydama susigrąžinti neteisėtą pagalbą, taip pat turi nustatyti tos pagalbos nesuderinamumą su vidaus rinka (17). |
14. |
Nors SESV nėra jokių aiškių nuostatų dėl neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad susigrąžinimas yra būtinas bendrojo draudimo teikti valstybės pagalbą, nustatyto SESV 107 straipsnio 1 dalyje, padarinys ir juo užtikrinama SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytos neveikimo pareigos veiksmingumo apsauga (18). |
15. |
Vėliau Sąjungos teismai pateikė daugiau gairių dėl pareigos susigrąžinti pagalbą aprėpties ir dėl jos vykdymo būdų. Ta teismų praktika grindžiamos Procedūrų reglamente ir Įgyvendinimo reglamente išdėstytos taisyklės ir procedūros. |
2.1. Pagalbos susigrąžinimo tikslas ir aprėptis
16. |
Pagalbos susigrąžinimo tikslas yra atkurti padėtį, kuri vidaus rinkoje buvo iki išmokant pagalbą (19). Iš tikrųjų, sugrąžindamas neteisėtą pagalbą jos gavėjas netenka jam suteikto pranašumo prieš konkurentus (20). Siekiant pašalinti bet kokį pranašumą, susijusį su neteisėta pagalba, taip pat turi būti reikalaujama sumokėti palūkanas nuo neteisėtai suteiktos pagalbos sumos (toliau – pagalbos susigrąžinimo palūkanos). Sumokėdamas pagalbos susigrąžinimo palūkanas pagalbos gavėjas netenka finansinio pranašumo, kurį jis dėl nemokamai gautos konkrečios pagalbos turėjo nuo pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos sugrąžinimo dienos (21). |
17. |
Procedūrų reglamento 16 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Komisija nurodytų susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų bendrajam Europos Sąjungos teisės principui. Komisija susigrąžinti pagalbą valstybei narei nurodo sprendimu dėl pagalbos susigrąžinimo. |
18. |
Procedūrų reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagalbą reikia susigrąžinti su palūkanomis, susikaupusiomis iki faktinio pagalbos susigrąžinimo dienos; Įgyvendinimo reglamente nustatytas pagalbos susigrąžinimo palūkanų apskaičiavimo metodas (žr. 4.4.2 skirsnį). |
19. |
Galiausiai, Procedūrų reglamento 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „pagalba išieškoma [susigrąžinama] nedelsiant ir pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę nustatytas procedūras, jeigu jos leidžia nedelsiant ir veiksmingai įvykdyti Komisijos sprendimą“. |
2.2. Lojalaus bendradarbiavimo principas
2.2.1. Bendrasis principas
20. |
Europos Sąjungos sutarties (22) (toliau – ES sutartis) 4 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės padėtų Europos Sąjungai įgyvendinti jos užduotis. Laikydamosi lojalaus bendradarbiavimo principo Europos Sąjunga ir valstybės narės turi padėti viena kitai vykdydamos tas užduotis, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos tikslai. |
21. |
Šis principas, taikytinas Komisijai ir valstybėms narėms palaikant bet kokius santykius, yra itin svarbus įgyvendinant valstybės pagalbos susigrąžinimo politiką (23). |
22. |
Komisija ir valstybės narės privalo sąžiningai bendradarbiauti visais valstybės pagalbos procedūros etapais, visų pirma vykstant tyrimui pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį. Deramai bendradarbiaujant dar tyrimo etape, galima lengviau ir greičiau įvykdyti sprendimą dėl pagalbos susigrąžinimo. |
2.2.2. Dalijimuisi informacija taikomas principas
23. |
Valstybė narė, kuriai skirtas sprendimas dėl susigrąžinimo, privalo Komisijai reguliariai teikti to sprendimo įgyvendinimo ataskaitas. Taip bendradarbiaujant, Komisija gali vertinti, ar teisingai vykdomas sprendimas dėl pagalbos susigrąžinimo, ir geriau nustatyti, ar valstybei narei reikia padėti. |
24. |
Visų pirma, Komisija gali pateikti valstybėms narėms skirtų skaitmeninių lentelinių skaičiuoklių, kuriose teikiama informacija apie pagalbos gavėjus ir pagalbos sumas, pavyzdžių. Komisija taip pat gali pateikti menamus susigrąžintinos pagalbos skaičiavimus, grindžiamus formulėmis arba metodikomis, nustatytomis atitinkamame sprendime dėl pagalbos susigrąžinimo. |
25. |
Taigi, atsižvelgdama į sprendimą dėl susigrąžinimo, Komisija gali padėti atitinkamai valstybei narei detaliau išaiškindama įrodymų pakankamumo reikalavimą ir tai, kokios rūšies įrodymų reikia, kad būtų galima nustatyti, be kita ko, pagalbos gavėjų tapatybę, susigrąžintiną pagalbos sumą ir visiškai susigrąžintas sumas. Komisija taip pat gali pateikti sąlyginio deponavimo susitarimų pavyzdžių (žr. 118 punktą). |
2.3. Pareiga susigrąžinti pagalbą
26. |
Valstybės pagalbos susigrąžinimas yra ne bauda (24), bet veikiau loginis jos pripažinimo neteisėta padarinys (25), ir negali priklausyti nuo formos, kuria pagalba suteikta (26). Todėl negali būti laikoma nei kad susigrąžinimas yra neproporcingas SESV tikslams, susijusiems su valstybės pagalba (27), nei kad dėl jo atitinkama valstybė narė nepagrįstai praturtėja, nes taip tik užtikrinamas sumos, kuri pagalbos gavėjui neturėjo būti išmokėta, grąžinimas (28). |
27. |
Kaip nustatyta Procedūrų reglamento 13 straipsnio 2 dalyje, Komisija dar atitinkamų pagalbos priemonių tyrimo etape (t. y. dar nepriėmusi galutinio sprendimo dėl pagalbos priemonių suderinamumo su vidaus rinka) gali savo nuožiūra priimti įsakymą susigrąžinti suteiktą pagalbą, jeigu tenkinamos tam tikros visos kartu taikomos sąlygos. |
28. |
Tačiau kai priimamas sprendimas, kuriuo nustatoma, kad pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka (toliau – neigiamas sprendimas), Komisija nebegali veikti savo nuožiūra ir privalo nurodyti susigrąžinti pagalbą (29), išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų bendrajam Europos Sąjungos teisės principui. Dėl šios priežasties, Komisijai nustačius, kad pagalbos priemonė yra neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, nereikalaujama pateikti papildomų nurodymo susigrąžinti pagalbą priežasčių (30). |
29. |
Neatsižvelgiant į pareigos susigrąžinti suteiktą pagalbą šaltinį – įsakymą susigrąžinti pagalbą ar sprendimą dėl pagalbos susigrąžinimo, atitinkama valstybė narė privalo pagalbą susigrąžinti veiksmingai ir nedelsdama, kaip nustatyta Procedūrų reglamento 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Priemonėmis, kurių imasi valstybės narės, turi būti ne tik siekiama nedelsiant ir veiksmingai įvykdyti sprendimą susigrąžinti pagalbą, bet ir privaloma tai iš tikrųjų padaryti (31). |
2.4. Pareigos susigrąžinti pagalbą apribojimai
2.4.1. Bendrieji Europos Sąjungos teisės principai
30. |
Pagal SESV sutarties 288 straipsnį sprendimas jo adresatams yra privalomas visas. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos skiriamas atitinkamai valstybei narei, ir ši privalo jį vykdyti (32) imdamasi visų priemonių, būtinų sprendimui įgyvendinti, įskaitant laikinąsias priemones (33). Komisijos sprendimui taikoma teisėtumo prezumpcija, ir jis yra privalomas visas, tai pat ir tada, kai byla nagrinėjama Sąjungos teismuose (34). |
31. |
Atsižvelgdama į Sąjungos teismų praktiką ir Procedūrų reglamento 16 straipsnio 1 dalį Komisija nereikalauja susigrąžinti valstybės pagalbos, jeigu tai prieštarautų bendrajam Europos Sąjungos teisės principui. |
32. |
Bendrieji Europos Sąjungos teisės principai nenurodyti ir neišvardyti nei ES sutartyje, nei SESV; veikiau remdamiesi bendraisiais principais, būdingais valstybių narių teisei, juos išvedė Sąjungos teismai. Tolesniuose punktuose aptariami bendrieji Europos Sąjungos teisės principai, kuriais dažniausiai vadovaujamasi vykdant pareigą susigrąžinti pagalbą. |
33. |
Nors šiais principais grindžiama visa Europos Sąjungos teisinė sistema, įgyvendinant valstybės pagalbos susigrąžinimo politiką jie turi būti aiškinami siaurai (35). Todėl bendro pobūdžio teiginiai apie įtariamą Europos Sąjungos teisės bendrojo principo pažeidimą negali būti priimtini. |
2.4.1.1.
34. |
Pagal teisinio tikrumo principą reikalaujama, jog teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o jų poveikį būtų galima numatyti, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti Europos Sąjungos teisės reglamentuojamas situacijas ir teisinius santykius (36). Todėl tais atvejais, kai pažeistas teisinio tikrumo principas, valstybės narės ir pagalbos gavėjai yra apsaugoti nuo to, kad bus išduotas vykdomasis raštas sumoms susigrąžinti. |
35. |
Sąjungos teismai yra siaurinamai išaiškinę teisinio tikrumo principą ir pritarę tam, kad pagalbos susigrąžinimas turi būti ribojamas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, o tos aplinkybės turi būti vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju. |
36. |
Kai valstybės pagalba suteikta nevykdant neveikimo pareigos, Komisijos vėlavimas vykdyti kontrolės įgaliojimus ir nurodyti susigrąžinti pagalbą nėra pakankamas teisinis pagrindas riboti pagalbos susigrąžinimą arba jos nesusigrąžinti (37). |
37. |
Be to, Europos Sąjungos teisės viršenybės ir veiksmingumo principai reiškia, kad valstybės narės ir pagalbos gavėjai negali remtis teisinio tikrumo principu, siekdami apriboti pagalbos susigrąžinimą tais atvejais, kai galima nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės kolizija. Europos Sąjungos teisė yra viršesnė, o nacionalinės taisyklės turi būti netaikomos arba turi būti aiškinamos taip, kad būtų išsaugotas Europos Sąjungos teisės veiksmingumas (38). |
38. |
Kelių valstybių narių teisėje nustatyta, kad, Komisijai priėmus sprendimą dėl pagalbos susigrąžinimo, pagalbos priemonės nacionalinis teisinis pagrindas tampa niekinis nuo jo priėmimo dienos. Vadovaujantis veiksmingumo principu, nė viena tokia nacionalinės teisės nuostata negali daryti poveikio Komisijos sprendimo teisėtumui ir pareigai susigrąžinti pagalbą. Pagalbos susigrąžinimas negali priklausyti nuo nacionalinėje teisėje nustatytų neveikimo pareigos neįvykdymo padarinių (39). |
2.4.1.2.
39. |
Teisėtų lūkesčių apsaugos principas (40) išplaukia iš teisinio tikrumo principo, ir Sąjungos teismai juos abu taiko kartu. Šis principas taikomas kiekvienam asmeniui, kuris gali turėti teisėtų ir tinkamai pagrįstų lūkesčių, nes iš Europos Sąjungos kompetentingų institucijų yra gavęs tikslių, besąlygiškų ir nuoseklių garantijų. Tos garantijos turi būti suteiktos pagal taikytinas normas (41). Taigi, šiuo principu užtikrinama valstybių narių ir pagalbos gavėjų teisėtų lūkesčių, kad Komisija nenurodys susigrąžinti pagalbos, apsauga. |
40. |
Atsižvelgiant į privalomąjį SESV 108 straipsnio 3 dalies pobūdį, valstybė narė, kurios institucijos suteikė pagalbą pažeisdamos neveikimo pareigą, negali teigti, kad tuo pažeidimu pagalbos gavėjui suteiktas teisėtas lūkestis, kad pagalba nebus susigrąžinta. Kitaip SESV 107 ir 108 straipsniai neturėtų jokios galios (42). |
41. |
Panašiai, kai neveikimo pareiga nebuvo įvykdyta, pagalbos gavėjas negali teigti turintis teisėtų lūkesčių, kad suteikta pagalba buvo teisėta, išskyrus atvejus, kai esama išskirtinių aplinkybių (43). Rūpestingas ūkio subjektas turėtų gebėti nustatyti, ar pagalba buvo tinkamai patvirtinta Komisijos (44). Šis principas taikomas ir mažosioms įmonėms (45). |
42. |
Sąjungos teismai yra nustatę keletą aplinkybių, kurioms esant teisėtų lūkesčių neatsiranda ir todėl negali būti ribojamas atitinkamos pagalbos susigrąžinimas arba ji gali būti nesusigrąžinama. Visų pirma, teisėti lūkesčiai neatsiranda toliau nurodytais atvejais:
|
2.4.1.3.
43. |
Res judicata principu nustatoma, kad „teismų sprendimai, kurie, išnaudojus visas galimas teisių gynimo priemones arba pasibaigus pasinaudojimo jomis numatytiems terminams, tampa galutiniai, nebegal[i] būti ginčijami“ (53). |
44. |
Teisingumo Teismas yra pripažinęs šio principo svarbą tiek Europos Sąjungos, tiek valstybių narių teisės sistemose (54). Tačiau kadangi res judicata principo taikymas negali kelti pavojaus Europos Sąjungos teisės viršenybei ir veiksmingumui, juo negalima remtis norint pateisinti Europos Sąjungos teisės pažeidimą ir užkirsti kelią valstybės pagalbos susigrąžinimui (55). |
45. |
Pagal Europos Sąjungos teisės viršenybės principą Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės yra viršesnės už jai prieštaraujančius nacionalinius įstatymus, todėl šie turi būti netaikomi. Tą patį galima pasakyti ir apie nacionalines taisykles bei teismų sprendimus, kurių poveikis pasireiškia tuo, kad res judicata principo taikymas pažeidžia Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles. |
46. |
Kalbant konkrečiai apie neteisėtą pagalbą, res judicata principo įgyvendinimo taisykles kiekviena valstybė narė savo teisės sistemoje nustato vadovaudamasi procesinės autonomijos principu, tačiau jos negali būti tokios, kad galutinis nacionalinio teismo sprendimas taptų kliūtimi kilti būtiniems neveikimo pareigos pažeidimo padariniams arba kad dėl tų taisyklių nacionaliniai teismai arba institucijos negalėtų sudaryti sąlygų kilti tokiems padariniams (56). |
2.4.1.4.
47. |
Principas, kad „niekas negali būti įpareigotas daryti to, kas neįmanoma“, priskiriamas prie bendrųjų Sąjungos teisės principų (57). Išskirtinės aplinkybės, dėl kurių valstybė narė visiškai negali įgyvendinti sprendimo dėl pagalbos susigrąžinimo, yra vienintelės aplinkybės, kurias Teisingumo Teismas laiko pateisinamu valstybės narės negalėjimo įgyvendinti tą sprendimą pagrindu (58). |
48. |
Visiškas negalėjimas Sąjungos teismų aiškinamas siaurinamai. Valstybė narė privalo įrodyti, kad sąžiningai stengėsi susigrąžinti pagalbą, ir privalo bendradarbiauti su Komisija pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį, kad būtų išspręsti kilę sunkumai (59). |
49. |
Pareiga įrodyti, kad esama priežasčių, kuriomis pateisinamas nesuderinamos pagalbos nesusigrąžinimas arba tik dalinis susigrąžinimas (60), tenka valstybei narei. Įrodymų, būtinų siekiant įrodyti visišką negalėjimą susigrąžinti pagalbą, rūšis priklauso nuo konkrečių kiekvieno atvejo ypatybių. |
50. |
Atitinkama valstybė narė visiško negalėjimo įgyvendinti sprendimą dėl pagalbos susigrąžinimo negali įrodyti tik pranešdama Komisijai apie teisines, politines, praktines ar vidaus kliūtis (61). |
51. |
Taigi, atitinkama valstybė narė, siekdama pagrįsti negalėjimą įvykdyti sprendimo dėl pagalbos susigrąžinimo, negali remtis tuo, kad visiškai negali susigrąžinti pagalbos dėl nacionalinės teisės reikalavimų, pavyzdžiui, dėl nacionalinėje teisėje nustatyto senaties termino (62), dėl to, kad nacionalinėje teisėje nenustatyta teisė užtikrinti pagalbos susigrąžinimą (63), arba dėl teisinio vakuumo (64). Valstybė narė taip pat negali remtis jos vidaus teisinėje tvarkoje vyraujančiomis nuostatomis, praktika arba aplinkybėmis, įskaitant problemas, kylančias dėl socialinių neramumų (65), kad pagrįstų negalėjimą vykdyti iš Europos Sąjungos teisės atsirandančias pareigas (66). Tik labai ypatingais atvejais visiško negalėjimo įvykdyti sprendimą pagrindas gali būti teisinio pobūdžio, tačiau jis turi atitikti Europos Sąjungos teisę (67). |
52. |
Valstybė narė privalo nedelsdama nustatyti ir priimti būtinas priemones (68). Kad pasiektų tokį rezultatą, atitinkama valstybė narė turi priimti naujų teisės aktų, įskaitant teisėkūros procedūra priimamus aktus, arba panaikinti nacionalinės teisės nuostatas, kurios neleidžia greitai pašalinti patirtų sunkumų. Galiausiai, turi būti visomis išgalėmis stengiamasi susigrąžinti pagalbą ir pastangos turi būti tinkamai pagrįstos įrodymais (69). |
53. |
Pareigai susigrąžinti pagalbą poveikio nedaro ir ekonominė pagalbos gavėjo padėtis. Tai, kad įmonė patiria finansinių sunkumų arba net yra nemoki, nėra įrodymas, kad susigrąžinimas yra neįmanomas (70), išskyrus atvejus, kai ji yra likviduota ir turto neįmanoma susigrąžinti (71) (žr. 4.8 skirsnį). Be to, pagalbos neįmanoma susigrąžinti tada, kai pagalbos gavėjas nebeegzistuoja ir nėra jo teisių ir ekonominės veiklos perėmėjo (žr. 135 punktą). |
54. |
Pagalbos susigrąžinimo tikslas yra ne kuo labiau padidinti valstybių narių pajamas, bet atkurti padėtį, buvusią vidaus rinkoje iki suteikiant pagalbą. Vadinasi, tai, kad valstybė narė, būdama akcininkė arba kreditorė, gali patirti nuostolių, nepateisina to, kad ji nevykdo pareigos susigrąžinti pagalbą. |
55. |
Nors visiško negalėjimo susigrąžinti pagalbą klausimas paprastai kyla vykdant sprendimą dėl pagalbos susigrąžinimo, visiškas negalėjimas susigrąžinti pagalbą gali būti nustatytas Komisijai dar tik atliekant oficialų tyrimą pagal Procedūrų reglamento 6 straipsnį (72). |
2.4.2. Senaties terminas
56. |
Procedūrų reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisijos įgaliojimams nurodyti susigrąžinti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas (toliau – senaties terminas). |
57. |
Procedūrų reglamento 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas prasideda tą dieną, kai gavėjui suteikiama (73) neteisėta pagalba, suteikta kaip individuali pagalba arba kaip pagalba pagal atitinkamą pagalbos schemą (74). Pagalbos schemos atveju senaties terminas skaičiuojamas ne nuo dienos, kurią priimtas teisės aktas, esantis jos teisiniu pagrindu, bet nuo momento, kai pagal tokią schemą suteikiama individuali pagalba (75). |
58. |
Diena, kurią pagalba buvo suteikta, priklauso nuo konkrečios pagalbos pobūdžio. Kai schema yra daugiametė ir susijusi su išmokomis arba kitokiu finansiniu pranašumu, kurie teikiami periodiškai, nuo dienos, kurią buvo priimtas teisės aktas, esantis teisiniu pagalbos schemos pagrindu, iki dienos, kurią atitinkamoms įmonėms pagalba bus faktiškai suteikta, gali praeiti nemažai laiko. Tokiu atveju, skaičiuojant senaties terminą, pagalba turi būti laikoma pagalbos gavėjui suteikta ne anksčiau kaip tą dieną, kurią pagalbos gavėjas ją faktiškai gavo (76). |
59. |
58 punkte nurodytas principas taip pat taikomas pagalbos schemai, susijusiai su periodiškai taikomomis fiskalinėmis priemonėmis (pavyzdžiui, kiekvienoje metinėje arba pusmetinėje mokesčių deklaracijoje taikomos mokesčių lengvatos ir pan.), ir tokiu atveju kiekvieno mokestinio laikotarpio atžvilgiu senaties terminas pradedamas skaičiuoti tą dieną, kurią yra mokėtinas mokestis. |
60. |
Siekiant užtikrinti sprendimo dėl pagalbos susigrąžinimo vykdymą, atitinkamai valstybei narei gali tekti atlikti patikrinimus, pavyzdžiui, tam tikrų finansinių metų mokesčių auditą, net ir tada, kai pagal nacionalinę teisę jau būtų suėjęs senaties terminas. Tokiu atveju pareigos susigrąžinti pagalbą nevykdymo negalima pagrįsti nacionalinėmis senatį reglamentuojančiomis taisyklėmis, ir prireikus tokios taisyklės turi būti netaikomos (77). |
61. |
Kadangi pagalbos priemonės tyrimas yra dvišalė valstybės narės ir Komisijos procedūra, pradėtas skaičiuoti senaties terminas gali būti nutrauktas, kai Komisija arba valstybė narė Komisijos prašymu imasi bet kokių veiksmų (78). Taip nutinka neatsižvelgiant į tai, ar apie veiksmą buvo pranešta pagalbos gavėjui (79), arba į tai, ar jis žinojo apie jį. Jeigu Komisijos sprendimas nagrinėjamas Sąjungos teismuose, senaties termino skaičiavimas nutraukiamas, kol bus baigtas procesas. |
62. |
Procedūrų reglamento 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „[b]et kuri pagalba, kuriai taikomas senaties terminas yra pasibaigęs, yra laikoma esama pagalba“. Taikant Procedūrų reglamente nustatytą senaties terminą „tiesiog draudžiama išieškoti [susigrąžinti] daugiau nei prieš 10 metų, skaičiuojamų nuo tada, kai Komisija pirmą kartą ėmėsi veiksmų, suteiktą pagalbą“ (80). |
2.5. Nacionalinės teisės taikymas ir Komisijos sprendimų dėl pagalbos susigrąžinimo vykdymas nedelsiant ir veiksmingai
63. |
Veiksmingumo principo reikalavimai yra kodifikuoti Procedūrų reglamento 16 straipsnio 3 dalyje (81). Pareiga susigrąžinti pagalbą yra įvykdyta tik tada, kai atitinkama valstybė narė veiksmingai susigrąžina nesuderinamos pagalbos sumą, įskaitant pagalbos susigrąžinimo palūkanas (82) (toliau – visa susigrąžintina suma). |
64. |
Atitinkama valstybė narė gali pasirinkti, kokiomis priemonėmis vykdys pareigą susigrąžinti pagalbą, jeigu tik tos priemonės atitinka veiksmingumo (83) ir lygiavertiškumo (84) principus. Klausimas, ar atitinkama valstybė narė ėmėsi priemonių, kad nedelsdama ir veiksmingai įvykdytų pareigą susigrąžinti pagalbą pagal tuos principus, gali būti vertinamas tik kiekvienu konkrečiu atveju (85). |
3. KOMISIJAI IR ATITINKAMAI VALSTYBEI NAREI TENKANTIS VAIDMUO
65. |
Ir Komisijos, ir valstybių narių vaidmuo įgyvendinant sprendimus dėl pagalbos susigrąžinimo yra labai svarbus ir jos turi prisidėti prie veiksmingo pagalbos susigrąžinimo politikos įgyvendinimo. Griežtas susigrąžinimo politikos vykdymo užtikrinimas kartu su glaudžiu ir aktyviu bendradarbiavimu padeda veiksmingai ištaisyti dėl konkurencijos iškraipymo atsiradusią padėtį vidaus rinkoje ir išnaudoti visą jos potencialą. |
3.1. Komisijos vaidmuo
66. |
Komisija stengiasi savo sprendimuose dėl pagalbos susigrąžinimo nustatyti nesuderinamos pagalbos gavėjus ir kiekybiškai įvertinti susigrąžintiną pagalbą (86). Dėl to sprendimai dėl pagalbos susigrąžinimo gali būti greičiau vykdomi ir palengvinamas pareigos susigrąžinti pagalbą vykdymas. Jeigu tai neįmanoma, Komisija sprendime dėl pagalbos susigrąžinimo aprašo metodiką, pagal kurią valstybė narė turi nustatyti pagalbos gavėjus ir apskaičiuoti susigrąžintiną pagalbos sumą (87). |
67. |
Laikydamasi lojalaus bendradarbiavimo principo Komisija atitinkamai valstybei narei padeda įgyvendinti sprendimą dėl susigrąžinimo, be kita ko:
|
3.2. Valstybių narių vaidmuo
68. |
Valstybėms narėms tenka svarbus vaidmuo užtikrinant veiksmingą pagalbos susigrąžinimo politiką. Visų pirma, teikdamos tikslią ir išsamią informaciją pagal Procedūrų reglamento 6 straipsnį vykstant oficialiam tyrimui, valstybės narės gali padėti priimti sprendimus dėl pagalbos susigrąžinimo, kurių vykdymą būtų galima lengviau užtikrinti ir kuriais būtų galima užkirsti kelią rizikai, kad pagalba nebus susigrąžinta nedelsiant ir veiksmingai, arba tokią riziką sumažinti. Visų pirma, valstybė narė gali nurodyti konkrečias aplinkybes, į kurias, jos manymu, Komisija turėtų atsižvelgti nustatydama pareigos susigrąžinti pagalbą įvykdymo terminą (žr. 71 ir 72 punktus). |
69. |
Kaip nustatyta Procedūrų reglamento 16 straipsnio 1 dalyje, atitinkama valstybė narė turi imtis visų būtinų priemonių pagalbai iš pagalbos gavėjo susigrąžinti. Atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės teisės sistemą, su pagalbos susigrąžinimo procesu gali būti susijusios kelios vietos, regiono arba nacionalinio lygmens institucijos. Valstybei narei skirtas Komisijos sprendimas yra privalomas visiems tos valstybės organams, įskaitant teismus (88). |
70. |
Kadangi Europos Sąjungos teisėje nėra šiam klausimui aktualių nuostatų, sprendimą dėl pagalbos susigrąžinimo kiekviena valstybė narė turi įgyvendinti taikydama nacionalinėje teisėje nustatytas taisykles ir procedūras (89). Kiekviena valstybė narė paskiria konkretų subjektą, kuris bus atsakingas už sprendimo dėl pagalbos susigrąžinimo įgyvendinimą, tačiau kai kurios valstybės narės nacionalinio pagalbos susigrąžinimo proceso koordinavimo ir priežiūros funkcijas yra pavedusios vienai įstaigai. Iš Komisijos patirties matyti, kad viena centrinė koordinuojančioji įstaiga padeda nedelsiant ir veiksmingai vykdyti sprendimus dėl pagalbos susigrąžinimo, nes nacionaliniu lygmeniu kaupiamos žinios ir jomis dalijamasi, taip pat sukuriamas stabilus ryšių palaikymo su Komisijos tarnybomis kanalas. |
4. SPRENDIMO DĖL SUSIGRĄŽINIMO ĮGYVENDINIMAS
71. |
Kai Komisija padaro išvadą, kad jau suteikta pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, ir nurodo ją susigrąžinti, atitinkama valstybė narė privalo panaikinti pagalbą (90) ir, kai reikia (91), susigrąžinti ją per Komisijos nustatytą terminą (toliau – pagalbos susigrąžinimo terminas). Pagalbos susigrąžinimas pasibaigus pagalbos susigrąžinimo terminui neatitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimų ir tai laikoma sprendimo dėl pagalbos susigrąžinimo neįvykdymu (92). Kad ir kaip būtų, atitinkamai valstybei narei ir toliau taikoma pareiga kuo greičiau po susigrąžinimo termino pabaigos užtikrinti neteisėtos pagalbos susigrąžinimą ir užtikrinti, kad Europos Sąjungos teisės pažeidimas būtų nutrauktas. |
72. |
Komisija savo sprendime dėl pagalbos susigrąžinimo atitinkamai valstybei narei nustato du terminus, per kuriuos valstybė narė turi: i) pateikti tikslią informaciją apie planuojamas priemones ir jau įgyvendinamas priemones sprendimui dėl pagalbos susigrąžinimo įvykdyti (paprastai per 2 mėnesius nuo jo įteikimo dienos) ir ii) įvykdyti pareigą susigrąžinti pagalbą (paprastai per 4 mėnesius nuo jo įteikimo dienos (93)). Visų pirma, paprastai reikalaujama, kad per pirmąjį terminą valstybė narė pateiktų išsamią informaciją apie pagalbos gavėjų tapatybę, jeigu pagalbos gavėjai nenurodyti sprendime dėl pagalbos susigrąžinimo, ir nurodytų susigrąžintiną sumą bei nacionalinę procedūrą, taikytiną vykdant sprendimą dėl pagalbos susigrąžinimo. |
73. |
Atitinkama valstybė narė gali laisvai pasirinkti, pagal kokią nacionalinę procedūrą įgyvendinti sprendimą dėl pagalbos susigrąžinimo, jeigu ji leidžia nedelsiant ir veiksmingai įvykdyti sprendimą dėl pagalbos susigrąžinimo (94). Remiantis Komisijos patirtimi, labai veiksmingos gali būti pagreitintos specializuotos administracinės procedūros, ir jas pasirinkusios valstybės narės gali tinkamai įvykdyti savo pareigas. Nepaisant to, pagal kurią nacionalinę procedūrą įgyvendinamas sprendimas dėl pagalbos susigrąžinimo, kompetentinga institucija arba teismas privalo visapusiškai įgyvendinti Europos Sąjungos teisę (95). |
4.1. Prašymas pratęsti sprendimo vykdymo terminą
74. |
Jeigu valstybei narei kyla sunkumų dėl sprendimo dėl susigrąžinimo įvykdymo per susigrąžinimo terminą, jai tenka pareiga Komisijai pranešti apie tuos sunkumus likus pakankamai laiko, kad Komisija galėtų įvertinti padėtį, ir kartu pateikti tinkamų sprendimų pasiūlymus (96). Tai gali būti, be kita ko, pasiūlymas pratęsti pagalbos susigrąžinimo terminą. |
75. |
Tokiais atvejais Komisija ir atitinkama valstybė narė privalo sąžiningai bendradarbiauti, kad sunkumai būtų įveikti kartu visapusiškai laikantis Europos Sąjungos teisės (97). Tokiu pat būdu atitinkama valstybė narė privalo suteikti Komisijai visą informaciją, kad ji galėtų nustatyti, ar pasirinktomis priemonėmis būtų užtikrintas teisingas sprendimo dėl susigrąžinimo įgyvendinimas (98). |
76. |
Komisija laikosi praktikos sprendimo įvykdymo terminą pratęsti tik išskirtinėmis aplinkybėmis, jei valstybė narė pateikia išsamių įrodymų, kad visos kitos galimos priemonės, kuriomis būtų galima laiku įgyvendinti Komisijos sprendimą, būtų neveiksmingos. |
77. |
Prašymai pratęsti pagalbos susigrąžinimo terminą netenkinami, kai susigrąžinti pagalbą vėluojama dėl valstybės narės pasirinktų būdų ir priemonių, nors buvo galimybių ją susigrąžinti greičiau. |
78. |
Prašymai pratęsti pasibaigusį pagalbos susigrąžinimo terminą negali būti tenkinami atgaline data (99) (žr. 71 punktą). |
4.2. Įvadinis susitikimas
79. |
Tuoj po sprendimo dėl pagalbos susigrąžinimo įteikimo Komisija atitinkamos valstybės narės institucijoms paprastai pasiūlo surengti įvadinį susitikimą. Pageidautina, kad susitikimas būtų surengtas per vieną mėnesį ir bet kokiu atveju iki pasibaigiant pirmajam terminui pateikti informaciją, kaip nurodyta 72 punkte. |
80. |
Įvadiniu susitikimu siekiama palengvinti ir paspartinti susigrąžinimo procesą užmezgant bendradarbiavimu grindžiamą skaidrų Komisijos ir atitinkamos valstybės narės institucijų ryšį. Komisija taip pat paaiškina priemones, kurių ji gali pasiūlyti imtis valstybei narei, kad šiai būtų lengviau susigrąžinti pagalbą. |
81. |
Komisija stengiasi per įvadinį susitikimą pateikti pirminius atsiliepimus apie pagalbos susigrąžinimo strategiją ir įgyvendinimo priemones, kurių atitinkama valstybė narė planavo imtis siekdama užtikrinti, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl pagalbos susigrąžinimo. |
82. |
Nors dalyvauti įvadiniame susitikime nėra būtina, Komisija valstybes nares primygtinai ragina pasinaudoti šia galimybe gauti rekomendacijų dėl pagrindinių pagalbos susigrąžinimo aspektų ir numatyti, kokių paaiškinimų joms gali reikėti pateikti. |
4.3. Pagalbos gavėjų, iš kurių turi būti susigrąžinta pagalba, nustatymas
83. |
Neteisėta pagalba, kuri pripažinta nesuderinama su vidaus rinka, privalo būti susigrąžinta iš pagalbos gavėjų, kuriems ta pagalba buvo faktiškai naudinga (100). Kai pagalbos gavėjai sprendime dėl pagalbos susigrąžinimo nenurodyti, atitinkama valstybė narė turi įvertinti individualią kiekvienos atitinkamos įmonės padėtį (101). |
84. |
Pagal SESV 345 straipsnį privačioms ir valstybinėms įmonėms taikomos tos pačios valstybės pagalbos taisyklės; todėl, susigrąžinant neteisėtą pagalbą, joms netaikoma skirtinga tvarka. |
4.3.1. Pagalbos gavėjo, priklausančio tai pačiai įmonių grupei, nustatymas
85. |
Apskritai, nustatyti pagalbos gavėją nėra sudėtinga. Tačiau tam tikrais atvejais Komisijai gali tekti vertinti, kuri įmonių grupės, sudarančios ekonominį vienetą, įmonė galėjo turėti naudos iš pagalbos. |
86. |
NET jeigu tam tikri sandoriai buvo vykdomi įmonių grupėje, Komisija vis tiek gali nustatyti, kad pagalba turi būti susigrąžinta tik iš vieno grupei priklausančio pagalbos gavėjo. Tačiau Komisija savo sprendime dėl pagalbos susigrąžinimo gali nuspręsti, kad tai pačiai grupei priklausančios įmonės konkurencijos teisės taikymo požiūriu sudaro ekonominį vienetą (102) ir gavo naudos iš pagalbos, net jei pagal nacionalinę teisę jos laikomos skirtingais juridiniais vienetais. Komisija taip pat gali padaryti išvadą, kad naudos iš pagalbos gavo kitos tokiõs grupės įmonės. |
87. |
86 punkte nurodytu atveju sprendime dėl pagalbos susigrąžinimo atitinkamai valstybei narei gali būti nurodyta pagalbą susigrąžinti ne tik iš įmonės, kuri iš jos tiesiogiai turėjo naudos, bet ir iš visos įmonių, sudarančių ekonominį vienetą, grupės arba iš tam tikrų kitų grupei priklausančių juridinių vienetų (103), kurie taip pat gavo naudos iš pagalbos. |
88. |
Įgyvendindama tokį sprendimą dėl pagalbos susigrąžinimo, atitinkama valstybė narė Komisijai privalo įrodyti, kad ji teisingai susigrąžino pagalbą iš tiesioginio pagalbos gavėjo arba iš kitų įmonių, kurioms nustatyta pareiga sugrąžinti pagalbą. |
4.3.2. Vykdomojo rašto sumoms susigrąžinti taikymo srities išplėtimas; ekonominis tęstinumas
89. |
Jeigu sprendimo dėl pagalbos susigrąžinimo įgyvendinimo etape nepavyksta susigrąžinti pagalbos iš pirminio pagalbos gavėjo ir pagalba buvo perleista kitai įmonei, valstybė narė turėtų pagalbą susigrąžinti iš įmonės, kuri po veiklos perleidimo faktiškai įgijo pranašumą, ir užtikrinti, kad nebūtų pareigos sugrąžinti pagalbą vengimo atvejų (104). |
90. |
Teisingumo Teismas atskyrė du įmonės veiklos perdavimo būdus. Tai yra: i) viso įmonės turto arba jo dalies pardavimas, po kurio tas pats juridinis asmuo veiklos nebevykdo (toliau – turto sandoris); ir ii) įmonės akcijų pardavimas, po kurio pagalbą gavusi įmonė išlaiko teisinį subjektiškumą ir tęsia savo veiklą (akcijų sandoris) (105). |
4.3.2.1.
91. |
Kai nesuderinamos pagalbos gavėjas įsteigia naują bendrovę arba savo turtą perduoda kitai įmonei, kad ši tęstų dalį jos veiklos arba visą veiklą, tęsiant tą veiklą dėl pagalbos gali būti toliau iškraipoma konkurencija. Atitinkamai, iš naujai įsteigtos bendrovės arba turto pirkėjo gali būti pareikalauta sugrąžinti atitinkamą pagalbą, jeigu ta bendrovė arba turto pirkėjas tebeturi tą pranašumą. |
92. |
Esant turto sandoriui, Komisija kiekvienu konkrečiu atveju pagal nebaigtinį pavieniui taikomų kriterijų sąrašą vertina, ar tarp įmonių esama ekonominio tęstinumo. Visų pirma, Komisija gali atsižvelgti į šiuos kriterijus (106): i) perleidimo mastą (perleidžiamas turtas (107) ir įsipareigojimai, išlaikomi darbuotojai ir (arba) vadovybė); ii) perleidimo kainą (108); iii) akcininkų arba pardavėjo ir pirkėjo savininkų tapatybę; iv) perleidimo momentą (vykstant pirminiam tyrimui pagal Procedūrų reglamento 4 straipsnį, vykstant oficialiam tyrimui pagal to reglamento 6 straipsnį arba po to, kai priimamas sprendimas dėl pagalbos susigrąžinimo); v) ekonominę operacijos logiką (109). |
4.3.2.2.
93. |
Nesuderinamos pagalbos gavėjo akcijų pardavimas trečiajai šaliai nedaro poveikio pagalbos gavėjo pareigai sugrąžinti tokią pagalbą (110). |
94. |
Kai įmonės, kuriai buvo suteikta neteisėta pagalba, akcijos parduodamos, bet įmonė išlaiko teisinį subjektiškumą ir tęsia savo veiklą, subsidijuojamą iš valstybės pagalbos, valstybė narė privalo iš jos susigrąžinti pagalbą (111). Iš tikrųjų, tai yra ta bendrovė, kuri tebeturi pranašumą prieš savo konkurentus. |
4.3.2.3.
95. |
Be turto ir akcijų sandorių, valstybei narei gali reikėti nustatyti, iš kurios įmonės po susijungimo arba kitos formos verslo reorganizavimo turi būti susigrąžinta pagalba. Tokiais atvejais atitinkama valstybė narė privalo nustatyti pirminio pagalbos gavėjo teisių perėmėją ir susigrąžinti pagalbą iš išlikusio subjekto (112). |
4.3.3. Mokesčių priemonėmis teikiamos pagalbos gavėjai
96. |
Kalbant apie konkretų atvejį, kai pagal schemas suteikiamos mokesčių lengvatos, atitinkama valstybė narė privalo nustatyti įmones, turėjusias naudos iš pranašumo, suteikto pagal schemą, ir iš tų įmonių susigrąžinti pagalbą. |
97. |
Nustatant pagalbos gavėją nėra svarbu, ar atitinkama įmonė savo mokesčių deklaracijoje pagalbos priemonę nurodė teisingai, ar, veikiau, pažeisdama taikytas nacionalines taisykles (113). Svarbus klausimas – ar įmonei suteikta mokesčių lengvata pripažinta su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba. Nacionalinės procedūros, taikomos tais atvejais, kai nacionalinės mokesčių taisyklės taikomos neteisingai arba jomis piktnaudžiaujama, negali trukdyti nedelsiant ir veiksmingai susigrąžinti valstybės pagalbą. |
4.4. Susigrąžintinos sumos dydžio nustatymas
98. |
Kai Komisijos sprendime pagalbos suma būna jau nurodyta, valstybė narė privalo vykdyti Komisijos priimtą sprendimą. Jeigu valstybė narė ginčija nurodytą pagalbos sumą, ginčas turi būti perduodamas spręsti Sąjungos teismams. Vadinasi, valstybė narė privalo susigrąžinti tokią pagalbos sumą, kokia nustatyta sprendime dėl pagalbos susigrąžinimo, išskyrus atvejus, kai ir kol susigrąžinimą yra sustabdęs arba panaikinęs Bendrasis Teismas arba Teisingumo Teismas. |
99. |
Jeigu Komisija sprendime dėl pagalbos susigrąžinimo nėra nurodžiusi tikslios susigrąžintinos pagalbos sumos, atitinkama valstybė narė privalo pati nustatyti iš kiekvieno pagalbos gavėjo susigrąžintinos pagalbos sumą, taikydama sprendime dėl pagalbos susigrąžinimo išdėstytą metodiką (114). |
100. |
Iš esmės Komisija reikalauja, kad valstybė narė susigrąžintų visą pagalbą, išskyrus atvejus, kai tuo metu, kai pagalba buvo suteikta, ji atitiko taikytinus reikalavimus, nustatytus: i) reglamentu, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka taikant SESV 107 ir 108 straipsnius (toliau – bendrosios išimties reglamentas); ii) reglamentu, kuriuo nustatoma, kad tam tikra viešoji parama neatitinka visų SESV 107 straipsnio 1 dalies kriterijų ir dėl to jai netaikomas pranešimo reikalavimas, nustatytas SESV 108 straipsnio 3 dalyje (toliau – De minimis reglamentas); iii) kitu ankstesniu Komisijos sprendimu (115). |
101. |
Komisija gali sutikti, kad de minimis taisyklė būtų taikoma pagalbos gavėjui atgaline data laikantis šių sąlygų:
|
102. |
Siekdama apskaičiuoti susigrąžintiną sumą, valstybė narė taip pat gali atsižvelgti į tai, ar pagalbos gavėjas nuo gautos pagalbos sumokėjo mokesčius. Jeigu jis mokesčius sumokėjo (t. y. bendroji pagalbos suma ir grynoji pagalbos suma nėra vienodo dydžio), valstybė narė gali, laikydamasi savo nacionalinių mokesčių taisyklių, atsižvelgti į tai, kad mokesčiai sumokėti anksčiau, ir susigrąžinti tik pagalbos gavėjo gautą grynąją pagalbos sumą. |
103. |
Priešingai, jeigu neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos gavėjas nuo gautos pagalbos nesumokėjo mokesčių (t. y. bendroji pagalbos suma yra lygi grynajai pagalbos sumai), pagalbos gavėjas privalo grąžinti bendrąją gautos pagalbos sumą. |
104. |
Bet kuriuo atveju atitinkama valstybė narė privalo užtikrinti, kad pagalbos gavėjas negalėtų pasinaudoti dar viena mokesčių lengvata, nurodydamas, kad dėl susigrąžinimo sumažėjo jo apmokestinamosios pajamos. |
4.4.1. Mokestinės priemonės
105. |
Kalbant apie valstybės pagalbą, suteiktą mokesčių lengvatos forma, „ankstesnės situacijos atkūrimas reiškia kuo greitesnį grąžinimą situacijos, kuri būtų buvusi, jei nagrinėjamos operacijos būtų atliekamos nesumažinant mokesčių“ (120). |
106. |
Todėl atitinkama valstybė narė privalo apskaičiuoti teisingą mokesčio sumą, kurią įmonė būtų turėjusi sumokėti, jeigu nebūtų taikyta neteisėtos pagalbos priemonė. Toks kiekybinis įvertinimas gali būti grindžiamas tik tuo, kas buvo iš tikrųjų pasirinkta praeityje, neatsižvelgiant į alternatyvias hipotetines galimybes, kurios tuo metu būtų buvusios (121). Galima atsižvelgti tik į automatiškai taikomą atskaitą, numatytą nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje, jei taikytina, arba nustatytą sprendimu susigrąžinti pagalbą. |
107. |
Pavyzdžiui, jeigu valstybė narė sprendimą dėl pagalbos susigrąžinimo įgyvendina padidindama pagalbos gavėjo mokesčio bazę, iš esmės tebebūtų galima taikyti kitas mokesčių lengvatas, jau buvusias tuo metu, kai buvo mokėtinas pirminis mokestis (122). |
108. |
Atsižvelgiant į SESV 339 straipsnyje ir Procedūrų reglamento 30 straipsnyje nustatytą pareigą saugoti profesinę paslaptį, tokiomis aplinkybėmis mokesčių dokumentų konfidencialumas nėra tinkamas prašomų įrodymų nepateikimo pateisinimas. |
109. |
Remiantis nacionaline teise, mokesčių sumoms (įskaitant valstybės pagalbą, suteiktą mokesčių lengvatų forma) surinkti atitinkamos valstybės narės mokesčių administratoriui gali tekti iki faktinio susigrąžinimo atlikti vidaus mokesčių auditą. Toks mokesčių auditas yra priimtinas, jeigu: i) jį atlikus pavyksta susigrąžinti pagalbą iki pagalbos susigrąžinimo terminio pabaigos ir ii) laikomasi sprendime nustatytos susigrąžintinos pagalbos sumos nustatymo metodikos. |
4.4.2. Pagalbos susigrąžinimo palūkanų apskaičiavimas
110. |
Kaip nustatyta Procedūrų reglamento 16 straipsnio 2 dalyje, pagal sprendimą dėl pagalbos susigrąžinimo susigrąžintina pagalba apima palūkanas nuo dienos, kurią pagalba buvo išmokėta pagalbos gavėjui, iki pagalbos susigrąžinimo dienos (123). Pagal Įgyvendinimo reglamentą palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo pagrindinės sumos ir susikaupusių palūkanų (124). |
111. |
Užduotis nustatyti tikslią susigrąžintinų palūkanų sumą tenka atitinkamai valstybei narei. Siekdama palengvinti tą užduotį Komisija sudarė galimybę valstybėms narėms naudotis priemone, kuria palūkanos apskaičiuojamos pagal Įgyvendinimo reglamente nustatytas taisykles (125). |
4.5. Vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti įteikimas
112. |
Valstybė narė, kuriai skirtas sprendimas dėl pagalbos susigrąžinimo, privalo pagalbos gavėjui nurodyti per sprendime nurodytą laikotarpį sugrąžinti su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Procedūrų reglamento 16 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, labai svarbu, kad vykdomasis raštas sumoms susigrąžinti, kuriuo reikalaujama per pagalbos susigrąžinimo terminą grąžinti pagalbą, būtų nedelsiant įteiktas (žr. 19 punktą). |
113. |
Vykdomojo rašto sumoms susigrąžinti pobūdis ir ypatybės gali skirtis, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kuri institucija suteikė pagalbą, taip pat į tai, kaip nesuderinama pagalba buvo suteikta, ir į jos sumą. Nedarant poveikio atitinkamos nacionalinės teisės sistemos ypatumams, iš Komisijos patirties matyti, kad padėti laiku ir veiksmingai įvykdyti sprendimus dėl pagalbos susigrąžinimo gali standartizuotos vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti įteikimo formos ir procedūros. |
114. |
Nuoroda į nacionalinę teisę taip pat reiškia, kad iš esmės turi būti taikomos visos atitinkamos valstybės narės teisės sistemoje esančios taisyklės ir procedūros, neatsižvelgiant į jų šaltinį. Todėl, vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti įteikimą pagalbos gavėjams, atitinkamos valstybės narės teritorijoje neturintiems būstinės arba nuolatinės buveinės, gali reglamentuoti taisyklės ir procedūros, nustatytos tarptautiniuose susitarimuose arba toje valstybėje narėje taikytinose tarptautinės privatinės teisės normose. |
115. |
Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, valstybės narės privalo kuo anksčiau įspėti Komisiją, jeigu mano, kad bus sudėtinga įteikti vykdomąjį raštą sumoms susigrąžinti. |
4.6. Laikinas pagalbos susigrąžinimo vykdymas
116. |
Tais atvejais, kai sprendimas dėl pagalbos susigrąžinimo tebėra ginčijamas teisinėmis priemonėmis, valstybė narė gali sutikti su laikinu susigrąžintinos pagalbos grąžinimu. |
117. |
Atitinkama valstybė narė gali svarstyti laikino pagalbos susigrąžinimo galimybę, jeigu to pakanka, kad dėl nesuderinamos pagalbos atsirandantis konkurencijos iškraipymas būtų visiškai, nors ir laikinai, pašalintas. Tuo tikslu atitinkama valstybė narė privalo užtikrinti, kad pagalbos gavėjas nebeturėtų pranašumo, susijusio su neteisėta ir nesuderinama pagalba. Atitinkama valstybė narė Komisijai turėtų pagrįsti, kodėl reikia taikyti laikinąsias priemones, ir pateikti išsamų numatomų laikinųjų priemonių aprašymą. |
118. |
Sprendimas dėl pagalbos susigrąžinimo gali būti laikinai įvykdytas, pavyzdžiui, pagalbos gavėjui į sąlyginio deponavimo sąskaitą pervedus visą susigrąžintiną sumą (126). Komisija yra pasirengusi pasidalyti tinkamų sąlyginio deponavimo susitarimų pavyzdžiais. Valstybė narė taip pat gali pateikti Komisijai konkretų susitarimą dėl sąlyginio deponavimo sąskaitos, atitinkantį 117 punkte išdėstytas sąlygas. |
119. |
Priešingai, pateikiamos garantijos, jog susigrąžintina suma ateityje bus sumokėta, nėra tinkama laikinoji priemonė, nes pagalbos gavėjas ir toliau disponuoja ta pagalba. |
120. |
Kitu atveju, jei tai nustatyta nacionalinėje teisėje, pagalbos gavėjas gali pasirinkti valstybei narei sugrąžinti pagalbos sumą ir pagalbos susigrąžinimo palūkanas taikant specialią sąlygą, pagal kurią pagalba gavėjui sugrąžinama, jeigu vykstančio bylinėjimosi galutinis rezultatas bus jam palankus. |
121. |
Išskirtiniais atvejais, jeigu laikomasi pirmiau apibūdintų principų, taip pat gali būti taikomi kiti laikino įvykdymo būdai. Jeigu pagalba galutinai nesusigrąžinama nedelsiant, valstybės narės turėtų taikyti bet kurią esamą savo teisinės tvarkos nuostatą, kuria jų institucijoms leidžiama nurodyti atlikti laikiną pagalbos mokėjimą (127), net jeigu ta nuostata neskirta konkrečiam tikslui, susijusiam su valstybės pagalbos susigrąžinimu (128). |
4.7. Alternatyvios susigrąžinimo priemonės
122. |
Kai valstybė narė pagalbą susigrąžina kitais būdais nei grynųjų pinigų išmokos, ji Komisijai turi pateikti informaciją, kuria remiantis būtų galima nustatyti, kad pasirinktas būdas yra tinkama priemonė sprendimui įgyvendinti (129). Komisija leidžia taikyti alternatyvias susigrąžinimo priemones, tik jeigu: i) jos yra tinkamas būdas atkurti rinkos sąlygas, kurios buvo iškraipytos dėl neteisėtos pagalbos priemonės, ii) Komisija ir kitos suinteresuotosios šalys gali nustatyti, kad tai tinkamos priemonės (130), ir iii) valstybė narė įrodo, kad jų poveikis yra lygiavertis grynųjų pinigų išmokos poveikiui. |
123. |
Komisija reguliariai gauna prašymų leisti susigrąžinti pagalbą taikant alternatyvias priemones, pavyzdžiui, pagalbą susigrąžinti natūra arba atliekant reikalaujamos valstybės pagalbos ir esamų pagalbos gavėjo kreditų atitinkamos valstybės narės atžvilgiu užskaitą. |
124. |
Komisija gali leisti taikyti susigrąžinimą natūra tik išskirtiniais atvejais, jeigu įvykdomos 122 punkte nurodytos sąlygos ir jeigu atitinkama valstybė narė veikia laikydamasi šių pagrindinių principų:
|
125. |
Komisija gali leisti taikyti reikalavimų užskaitą tik išskirtiniais atvejais, jeigu atitinkama valstybė narė veikia laikydamasi šių pagrindinių principų:
|
126. |
Susigrąžinimo atidėjimas arba mokėjimas dalimis pasibaigus susigrąžinimo terminui reikštų, kad pareiga susigrąžinti pagalbą neįvykdyta nedelsiant, taigi atidėjimas ir mokėjimas dalimis yra neleistini net jeigu tai padėtų atitinkamai valstybei narei susigrąžinti kuo didesnę pagalbos sumą (žr. 54 punktą). |
4.8. Nemokumo procedūros
127. |
Pagalbos gavėjas, negalintis grąžinti pagalbos ir mokėtinų pagalbos susigrąžinimo palūkanų, iš esmės rinkoje yra išlikęs tik dėl gautos pagalbos. Todėl, siekiant atgaline data atkurti padėtį vidaus rinkoje pašalinant pagalbą, tas pagalbos gavėjas privalo pasitraukti iš vidaus rinkos. Jei pagalbos gavėjas pasitraukia iš rinkos, bet dalis ar visa nauda perleidžiama jo teisių ir ekonominės veiklos perėmėjui, pareiga susigrąžinti pagalbą turėtų būti taikoma ir pastarojo atžvilgiu (žr. 4.3.2 skirsnį). |
128. |
Siekdama susigrąžinti pagalbą iš nemokaus pagalbos gavėjo, valstybė narė gali tik paimti pagalbos gavėjo turtą ir pradėti jo likvidavimą, jeigu šis negali grąžinti pagalbos, arba imtis bet kurių kitų priemonių, kuriomis būtų galima susigrąžinti pagalbą, kaip nustatyta tos valstybės narės teisėje (132). Šiuo atžvilgiu pagalbos susigrąžinimas taikant pagalbos gavėjo likvidavimo procedūrą iš esmės negali būti laikomas neproporcingu SESV tikslams (133). Todėl atitinkama valstybė narė tas procedūras privalo taikyti kaip kreditorė arba akcininkė, jeigu ji tokia yra (134). |
129. |
Nuo to momento, kai pradedamos pagalbos gavėjo nemokumo procedūros, atkurti ankstesnę padėtį ir pašalinti dėl pagalbos atsiradusį konkurencijos iškraipymą galima į kreditorinių reikalavimų sąrašą įtraukus reikalavimą per pagalbos susigrąžinimo terminą grąžinti atitinkamą pagalbą (135). Tuo atveju, iškart po to, kai įregistruojamas reikalavimas: i) turi būti susigrąžinama visa susigrąžintina suma arba, jeigu susigrąžinimas ir toliau neįmanomas, ii) įmonė turi būti likviduojama ir turi galutinai nutraukti savo veiklą (136). |
130. |
Kalbant apie pirmą sąlygą, paminėtą 129 punkte, atitinkama valstybė narė privalo įrašyti susigrąžintiną sumą, t. y. nesuderinamą pagalbą, kartu su pagalbos susigrąžinimo palūkanomis, susikaupusiomis iki visiško susigrąžinimo arba iki ankstesnės dienos, jeigu pagal nacionalinę teisę palūkanos visiems kreditoriams nustoja būti skaičiuojamos tą ankstesnę dieną (pavyzdžiui, nemokumo procedūrų pradėjimo dieną). Kadangi sumokėjus pagalbos susigrąžinimo palūkanas netenkama finansinio pranašumo, kuris turėtas dėl gautos pagalbos, (žr. 16 punktą) ir kadangi paties tų palūkanų susigrąžinimo tikslas yra susigrąžinti pagrindinę pagalbos sumą, valstybės narės privalo pagrindinės pagalbos sumą ir pagalbos susigrąžinimo palūkanas įrašyti ta pačia reikalavimų eile. |
131. |
Kalbant apie antrą sąlygą, nurodytą 129 punkte, tam tikrose valstybėse narėse numatytos procedūros, kuriomis siekiama restruktūrizuoti arba laikinai tęsti tam tikrą arba visą nemokių įmonių veiklą. Tačiau tokios procedūros turi būti netaikomos tiek, kiek negalint laiku susigrąžinti visos susigrąžintinos pagalbos sumos, jos užkerta kelią likviduoti pagalbos gavėją ir nutraukti jo veiklą (137). |
132. |
Taigi, kai kreditorių komitetui pasiūlomas planas, kuriuo numatoma tęsti pagalbos gavėjo veiklą, atitinkamos valstybės narės institucijos tam planui gali pritarti, tik jeigu juo užtikrinamas visos susigrąžintinos sumos susigrąžinimas per susigrąžinimo terminą. Valstybė narė negali atsisakyti dalies savo susigrąžinimo reikalavimo, jeigu pasibaigus susigrąžinimo terminui pagalbos gavėjas tęsia savo veiklą. |
133. |
Gali būti atvejų, kai pagalbos gavėjo akcininkai nusprendžia savanoriškai likviduoti įmonę, nevykdant teismo administruojamos arba prižiūrimos procedūros. Kad ir kokia procedūra būtų pasirinkta, taikomi tie patys šiame skirsnyje nustatyti principai. |
134. |
Visi atitinkamos valstybės narės organai, įskaitant teismus, privalo netaikyti jokių nacionalinių nemokumo procedūrų nuostatų arba savanorišką likvidavimą reglamentuojančių nacionalinių taisyklių, kuriomis, susigrąžintiną pagalbą paliekant disponuoti pagalbos gavėjui, neužtikrinamas neatidėliotinas ir veiksmingas Komisijos susigrąžinimo sprendimo įvykdymas. Taip pat Komisija mano, kad valstybė narė privalo ginčyti bet kokį jos nacionalinių teismų priimtą sprendimą, kuriuo pažeidžiama Europos Sąjungos teisė (138). |
135. |
Pareigos susigrąžinti pagalbą vykdymo tikslais pagalbos gavėjas likviduojamas, kai jo veikla nutraukiama, o jo turtas ir interesai parduodami rinkos sąlygomis (139). Kai taikomos nacionalinės taisyklės, pardavimas turi būti vykdomas laikantis atviros, skaidrios ir nediskriminacinės procedūros (140). Turto vertinimą turėtų atlikti nepriklausomas ekspertas. Remiantis Komisijos patirtimi, šie reikalavimai paprastai yra įvykdyti vykdant bankroto procedūras, kurių priežiūrą atlieka teismas. Kad turto pirkėjui netektų atsakomybė grąžinti pagalbą, valstybė narė turi užtikrinti, kad nebūtų ekonominio tęstinumo (žr. 4.3.2 skirsnį). |
4.9. Preliminarus ir galutinis pagalbos susigrąžinimo procedūrų užbaigimas
136. |
Per kelerius pastaruosius metus Komisija išplėtojo pagalbos susigrąžinimo procedūrų preliminaraus užbaigimo vidaus praktiką. Tai taikoma tada, kai valstybė narė laikinai įvykdė sprendimą dėl pagalbos susigrąžinimo, bet negali būti laikoma, kad sprendimas įvykdytas galutinai, nes: i) tebesibylinėjama Europos Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu; ii) tebevykdomos nacionalinės administracinės procedūros, kurios gali toliau daryti poveikį pareigos susigrąžinti pagalbą vykdymui, arba iii) tebevykdomos nemokumo procedūros, kurias vykdant yra tinkamai įrašyti reikalavimai dėl valstybės pagalbos ir jiems nustatytas tinkamas pirmumas. |
137. |
Laikydamasi lojalaus bendradarbiavimo principo, Komisija stengiasi atitinkamai valstybei narei pranešti apie tai, kad preliminariai baigiama vykdyti pagalbos susigrąžinimo procedūra. |
138. |
Preliminariai užbaigus susigrąžinimo procedūrą, atitinkama valstybė narė privalo nuolat pranešti Komisijai naujausią informaciją ir toliau bent kartą per metus teikti informaciją bei įrodymus apie prašymą tol, kol Komisija padarys išvadą, kad atitinkama valstybė narė galutinai įvykdė sprendimą dėl pagalbos susigrąžinimo. |
139. |
Komisija atitinkamai valstybei narei ir toliau praneša apie atliekamą procedūros būklės vertinimą. Savo tarnybų raštu ji praneša valstybei narei, kada susigrąžinimo procedūra yra galutinai užbaigta. Tame etape susigrąžinimo procedūra taip pat pašalinama iš valstybės pagalbos bylų, kurių pagalbos susigrąžinimo procedūros tebevykdomos, sąrašo, skelbiamo Komisijos Konkurencijos direktorato svetainėje (141). |
140. |
Nei preliminarus, nei galutinis pagalbos susigrąžinimo procedūros užbaigimas netrukdo Komisijai iš naujo atlikti išsamesnį bylos tyrimą arba atnaujinti procedūrą. Taip būtų tuo atveju, jei dėl naujų faktinių aplinkybių pasikeistų padėtis, dėl kurios Komisija užbaigė procedūrą. |
5. BYLINĖJIMASIS NACIONALINIUOSE TEISMUOSE
141. |
Dėl sprendimų dėl pagalbos susigrąžinimo įgyvendinimo gali būti bylinėjamasi valstybės narės teismuose (142). Remiantis Komisijos patirtimi, procesas administraciniuose teismuose, kai toks procesas gali vykti, paprastai užtikrina greitesnį vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti vykdymą, palyginti su procesu civilinių bylų teismuose. |
142. |
Galima išskirti dvi pagrindines su susigrąžinimu susijusio bylinėjimosi kategorijas: i) ieškiniai, kuriuos reiškia pagalbos susigrąžinimą vykdanti institucija, siekdama, kad pagalbos grąžinti nenorintis pagalbos gavėjas teismo sprendimu būtų priverstas grąžinti pagalbą, ir ii) ieškiniai, kuriuos reiškia pagalbos gavėjai, siekdami ginčyti vykdomąjį raštą sumoms susigrąžinti, įskaitant individualias priemones, kuriomis siekiama užtikrinti pagalbos susigrąžinimą. |
143. |
Kai nacionalinės priemonės, kurių imtasi sprendimui dėl pagalbos susigrąžinimo įgyvendinti, ginčijamos teisme, kyla rizika, kad jo vykdymas bus vilkinamas (143). |
144. |
Jei nacionalinių priemonių, priimtų sprendimui dėl pagalbos susigrąžinimo įgyvendinti, atžvilgiu pagalbos gavėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tas sprendimas, kaip įtariama, yra neteisėtas, nacionalinis teismas turi įvertinti, ar tas atvejis atitinka sąlygas, kurias Teisingumo Teismas nustatė bylose Zuckerfabrik (144) ir Atlanta (145). Remiantis ta Teismo praktika, laikinąsias apsaugos priemones nacionalinis teismas gali nustatyti, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos (146):
|
145. |
Jeigu 144 punkte nurodytos sąlygos neįvykdytos, atitinkama valstybė narė negali nacionalinių teismų nustatytomis laikinosiomis priemonėmis grįsti savo negebėjimo įgyvendinti sprendimą (148). Tokiomis aplinkybėmis įrodyti, kad įvykdytos visos sąlygos, turi valstybė narė (149). |
6. KOMISIJOS SPRENDIMO DĖL PAGALBOS SUSIGRĄŽINIMO NEĮGYVENDINIMO PADARINIAI
146. |
Kai atitinkama valstybė narė neįvykdo sprendimo dėl pagalbos susigrąžinimo ir negali įrodyti, kad įvykdymas yra visiškai neįmanomas, Komisija gali pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Be to, ji gali nustatyti, kad nauja suderinama pagalba atitinkamam pagalbos gavėjui arba gavėjams būtų mokama tik jeigu susigrąžinta anksčiau suteikta pagalba, kuri buvo pripažinta neteisėta ir nesuderinama. |
6.1. Pažeidimo nagrinėjimo procedūra
147. |
SESV nuostatų dėl valstybės pagalbos pažeidimas daro neigiamą poveikį prekybai ir tiesiogiai kenkia kitų rinkos dalyvių, negavusių tokios pat rūšies pagalbos, interesams. |
6.1.1. Ieškiniai pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį
148. |
Kadangi valstybės pagalbos taisyklės svarbios apsaugant konkurenciją ir užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą, SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atitinkama valstybė narė per nustatytą pagalbos susigrąžinimo terminą neįvykdo sprendimo dėl pagalbos susigrąžinimo, Komisija gali šį klausimą perduoti tiesiogiai Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Iš tikrųjų, priešingai nei SESV 258 straipsnyje, 108 straipsnio 2 dalyje nenustatyta ikiteisminė procedūra (150). |
149. |
Kad klausimą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį galėtų perduoti nagrinėti Teisingumo Teismui, Komisija pirmiausia turi nustatyti, kuri sprendimu dėl pagalbos susigrąžinimo valstybei narei nustatyta pareiga neįvykdyta. Paprastai sprendimu dėl pagalbos susigrąžinimo nustatomos dviejų rūšių pareigos: i) pranešti Komisijai apie priemones, kurių imtasi arba bus imtasi sprendimui įgyvendinti, ir nuolat informuoti ją apie padėtį pasibaigus pagalbos susigrąžinimo terminui ir ii) įvykdyti pareigą susigrąžinti valstybės pagalbą per pagalbos susigrąžinimo terminą. |
150. |
Vadinasi, neįvykdžius bet kurios iš šių pareigų, taip pat bet kurios kitos sprendime dėl pagalbos susigrąžinimo nustatytos pareigos, gali būti pateiktas ieškinys pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį. Nors iki pagalbos susigrąžinimo termino pabaigos neįvykdžius atitinkamos pareigos konstatuojama, kad padarytas pažeidimas, pareiga užtikrinti neteisėtos pagalbos susigrąžinimą valstybėms narėms išlieka net ir pasibaigus susigrąžinimo terminui. |
151. |
Pareiga susigrąžinti pagalbą yra pareiga pasiekti tam tikrus rezultatus. Siekdama pašalinti dėl pagalbos atsiradusį konkurencijos iškraipymą valstybė narė privalo iš tikrųjų susigrąžinti visą susigrąžintiną sumą (151). |
152. |
Nesusigrąžinus pagalbos, Komisija sistemingai svarsto galimybę kreiptis į teismą, neatsižvelgdama į tokio nesusigrąžinimo priežastis (152) ir į tai, kuriai nacionalinei administracijai arba organui tenka vidinė atsakomybė už negalėjimą įvykdyti pareigos susigrąžinti pagalbą (153). |
153. |
Sprendimą kreiptis į teismą Komisija priima savo nuožiūra. Toks sprendimas priimamas kiekvienu atskiru atveju, atsižvelgiant į objektyvias priežastis, valstybės narės įsipareigojimus ir veiksmus, kurių ji jau ėmėsi sprendimui įgyvendinti (154). Komisija taip pat gali atsižvelgti į tai, ar buvo susigrąžinta dalis pagalbos, ir, jeigu buvo, kokia procentinė dalis susigrąžinta. |
6.1.2. Ieškiniai pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį
154. |
SESV 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu Komisija mano, kad atitinkama valstybė narė neįvykdė pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį Teismo sprendimu jai nustatytų pareigų, ji, suteikusi tai valstybei galimybę pateikti savo pastabas, gali kreiptis į Teisingumo Teismą. |
155. |
Pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį vertinant, ar padarytas pažeidimas, atskaitos data yra terminas, nustatytas oficialaus pranešimo rašte, pateiktame pagal SESV 260 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą (155). |
156. |
SESV 260 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros tikslas yra paskatinti įsipareigojimų nevykdančią valstybę narę įvykdyti ankstesnį teismo sprendimą, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų nevykdymas, ir taip užtikrinti veiksmingą Europos Sąjungos teisės taikymą. Šio tikslo siekiama taikant abi toje nuostatoje nustatytas sankcijas, t. y. vienkartinę sumą arba periodinę baudą. |
157. |
Sprendimą dėl sankcijų priima Teisingumo Teismas, remdamasis Komisijos pasiūlymu (šis Teisingumui Teismui nėra privalomas). Šios siūlomos sankcijos, kai pateikiamas ieškinys pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį, atitinka nuolat atnaujinamame Komisijos komunikate (156) nustatytus kriterijus. Remiantis tuo komunikatu, nustatant valstybei narei taikytinas finansines sankcijas, reikia atsižvelgti į tris pagrindinius kriterijus: i) pažeidimo sunkumą, ii) jo trukmę ir iii) būtinybę užtikrinti pačios sankcijos atgrasomąjį pobūdį, kad būtų užkirstas kelias pakartotiniams pažeidimams. Komisija mano, kad pareigos susigrąžinti pagalbą nevykdymas visada yra sunkus pažeidimas (157). |
158. |
Komisija sistemingai svarsto galimybę kreiptis į Teisingumo Teismą pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį, kai atitinkama valstybė narė nevykdo pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį priimto Teismo sprendimo (158). |
6.2. Sprendimo Deggendorf precedentas
159. |
Sprendime Deggendorf Teisingumo Teismas nustatė, kad Komisija gali pripažinti pagalbą įmonei suderinama su vidaus rinka, jeigu ta įmonė grąžina anksčiau suteiktą neteisėtą pagalbą, atsižvelgiant į aptariamų atvejų, kai buvo suteikta pagalba, bendrą poveikį (159) |
160. |
Kai teisiškai atskiri fiziniai arba juridiniai asmenys sudaro ekonominį vienetą, Europos Sąjungos konkurencijos teisės taikymo požiūriu jie turi būti laikomi viena įmone. Tokiais atvejais, siekiant įvertinti bendrą anksčiau suteiktos pagalbos ir planuojamos suteikti naujos pagalbos poveikį, Komisija turi vertinti grupę, kurios dalis yra pagalbos gavėjas (160). |
7. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
161. |
Šiuo pranešimu pakeičiamas 2007 m. Pranešimas dėl pagalbos susigrąžinimo. |
162. |
Komisija šį pranešimą gali persvarstyti, jeigu ateityje jos valstybės pagalbos susigrąžinimo praktika iš esmės keistųsi arba būtų pakeistos šioje srityje taikytinos Europos Sąjungos taisyklės arba teismų praktika. |
163. |
Valstybių narių institucijos su Komisija gali susisiekti per vieną bendrą informacinį punktą, skirtą užklausoms dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo, adresu |
comp-recovery-state-aid@ec.europa.eu.
(1) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES valstybės pagalbos modernizavimas“ (COM(2012) 209 final).
(2) 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).
(3) Žr. http://ec.europa.eu/competition/state_aid/scoreboard/index_en.html.
(4) Žr. 1973 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Vokietija (Kohlegesetz), C-70/72, ECLI:EU:C:1973:87, 13 punktą.
(5) Komisijos komunikatas (OL C 318, 1983 11 24, p. 3).
(6) OL C 202, 2016 6 7, p. 47.
(7) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999 3 27, p. 1).
(8) 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (kodifikuota redakcija) (OL L 248, 2015 9 24, p. 9).
(9) 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1), su pakeitimais.
(10) OL C 272, 2007 11 15, p. 4.
(11) Žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Fédération nationale du commerce extérieur des produits alimentaires ir kiti/Prancūzija (Saumon), C-354/90, ECLI:EU:C:1991:440, 14 punktą; 2005 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Unicredito Italiano, C-148/04, ECLI:EU:C:2005:774, 42 punktą.
(12) Žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Residex Capital IV, C-275/10, ECLI:EU:C:2011:814, 27 punktą.
(13) Žr. 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (kodifikuota redakcija) (OL L 248, 2015 9 24, p. 9) 1 straipsnio c punktą.
(14) Pagal SESV 109 straipsnį ir 108 straipsnio 4 dalį, taikant išimties reglamentus, tam tikrų kategorijų valstybės pagalbai gali būti netaikoma pareiga apie pagalbą pranešti Komisijai. Bet kokia pagal išimties reglamentą suteikta pagalba, kuri neatitinka jame nustatytų sąlygų, kad būtų galima netaikyti pareigos pranešti, taip pat yra neteisėta. Žr. 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Eesti Pagar, C-349/17, ECLI:EU:C:2019:172, 84–87 punktus. SESV 108 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatytas išimtinis ypatingas atvejis, kada nuspręsti, kad pagalba yra suderinama su vidaus rinka, gali Taryba. Žr. 2013 m. gruodžio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Taryba, C-117/10, ECLI:EU:C:2013:786, 51 punktą.
(15) Žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Fédération nationale du commerce extérieur des produits alimentaires ir kiti/Prancūzija (Saumon), C-354/90, ECLI:EU:C:1991:440, 11 punktą; 2013 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Deutsche Lufthansa, C-284/12, ECLI:EU:C:2013:755, 29 punktą.
(16) Šiuo klausimu žr. 1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo SFEI ir kiti, C-39/94, ECLI:EU:C:1996:285, 68–71 punktus. Taip pat žr. 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Eesti Pagar, C-349/17, ECLI:EU:C:2019:172, 92–94 punktus. Daugiau informacijos apie nacionalinių teismų vaidmenį užtikrinant valstybės pagalbos taisyklių vykdymą galima rasti Komisijos pranešime dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės (OL C 85, 2009 4 9, p. 1) arba bet kuriame teisės akte, kuriuo tas pranešimas keičiamas iš dalies ar visa apimtimi.
(17) Teismas paaiškino, kad Komisija negali reikalauti susigrąžinti neteisėtą pagalbą pirmiausią pagal procedūrą, nustatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje, neišnagrinėjusi pagalbos suderinamumo su vidaus rinka. Šiuo klausimu žr. 1990 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija/Komisija (Boussac), C-301/87, ECLI:EU:C:1990:67, 9 ir 10–22 punktus. Tai neužkerta kelio Komisijai tam tikrais atvejais pateikti įsakymą susigrąžinti suteiktą pagalbą; žr. 27 punktą.
(18) Žr. 1973 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lorenz GmbH/Vokietijos Federacinė Respublika ir kiti, C-120/73, ECLI:EU:C:1973:152, 3 ir 4 punktus.
(19) Žr. 2012 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Ispanija (Magefesa II), C-610/10, ECLI:EU:C:2012:781, 105 punktą.
(20) Žr. 1995 m. balandžio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Italija (ALFA Romeo), C-348/93, ECLI:EU:C:1995:95, 27 punktą.
(21) Žr. 1995 m. birželio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Siemens/Komisija, T-459/93, ECLI:EU:T:1995:100, 97–101 punktus.
(22) OL C 202, 2016 6 7, p. 13.
(23) Žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Vokietija (Biria Gruppe), C-527/12, ECLI:EU:C:2014:2193, 51 ir 56 punktus.
(24) Žr. 1999 m. birželio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija/Komisija (Maribel bis/ter schema), C-75/97, ECLI:EU:C:1999:311, 65 punktą.
(25) Žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Aer Lingus, sujungtos bylos C-164/15 P ir C-165/15 P, ECLI:EU:C:2016:990, 114 ir 116 punktus.
(26) Žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Italija (Venecija ir Kjodža II), C-367/14, ECLI:EU:C:2015:611, 41 punktą.
(27) Žr. 1990 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija/Komisija (Tubemeuse), C-142/87, ECLI:EU:C:1990:125, 66 punktą.
(28) Žr. 2017 m. kovo 1 d. Bendrojo Teismo sprendimo SNCM/Komisija, T-454/13, ECLI:EU:T:2017:134, 269 punktą.
(29) Žr. 2002 m. kovo 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija/Komisija (Užimtumo priemonės I), C-310/99, ECLI:EU:C:2002:143, 99 punktą.
(30) Žr. 2011 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimo Regione autonoma della Sardegna ir kiti/Komisija, sujungtos bylos T-394/08, T-408/08, T-453/08 ir T-454/08, ECLI:EU:T:2011:493, 152 punktą.
(31) Žr. 2012 m. kovo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Italija (Sardinijos viešbučių sektorius), C-243/10, ECLI:EU:C:2012:182, 35 punktą.
(32) Žr. Procedūrų reglamento 31 straipsnio 2 dalį; joje nurodyta, kad neigiami sprendimai yra skiriami atitinkamai valstybei narei.
(33) Žr. 2018 m. lapkričio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Graikija (Hellenic Shipyards II), C-93/17, ECLI:EU:C:2018:903, 69 punktą.
(34) Žr. 2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Prancūzija (Lignes maritimes Marseille-Corse), C-63/14, ECLI:EU:C:2015:458, 44 punktą.
(35) Žr. 2011 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimo Regione autonoma della Sardegna ir kiti/Komisija, sujungtos bylos T-394/08, T-408/08, T-453/08 ir T-454/08, ECLI:EU:T:2011:493, 283 punktą.
(36) Žr. 1996 m. vasario 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Duff ir kiti, C-63/93, ECLI:EU:C:1996:51, 20 punktą.
(37) Teisinio tikrumo principas užkerta kelią Komisijai neribotam laikui atidėlioti savo įgaliojimų įgyvendinimą. Tačiau Teisingumo Teismas yra nustatęs, kad „Komisijos vėlavimas vykdyti savo kontrolės įgaliojimus ir nurodyti susigrąžinti pagalbą paverčia šį reikalavimą neteisėtu tik tais ypatingais atvejais, kai Komisijos aplaidumas yra akivaizdus ir ji akivaizdžiai pažeidžia savo rūpestingumo pareigą“; žr. 2008 m. balandžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Salzgitter, C-408/04 P, ECLI:EU:C:2008:236, 106 punktą. Sprendime GIE Fiscaux Komisija nusprendė, kad, atsižvelgiant į tam tikrą ypatingų aplinkybių derinį toje byloje, teisinio tikrumo principo apsaugos sumetimais turėjo būti susigrąžinta tik pagalba, suteikta po Komisijos sprendimo pradėti oficialų tyrimą pagal Procedūrų reglamento 6 straipsnį priėmimo dienos. Žr. 2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimą dėl pagalbos sistemos, Prancūzijos skirtos pagal Bendrojo mokesčių kodekso 39 CA straipsnį (Valstybės pagalba C 46/2004 (ex NN 65/2004)) (OL L 112, 2007 4 30, p. 41).
(38) Žr. 2006 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Prancūzija (Scott), C-232/05, ECLI:EU:C:2006:651, 50–53 punktus.
(39) Žr. 2010 m. spalio 7 d. Bendrojo Teismo sprendimo DHL Aviation ir DHL Hub Leipzig/Komisija, T-452/08, ECLI:EU:T:2010:427, 34 ir 41 punktus.
(40) Apie teisėtų lūkesčių apsaugos principą žr. 1990 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Vokietija, C-5/89, ECLI:EU:C:1990:320, 13 ir 14 punktus.
(41) Žr. 2011 m. kovo 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo ISD Polska ir kiti/Komisija, C-369/09 P, ECLI:EU:C:2011:175, 123 punktą; 2010 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kahla Thüringen Porzellan/Komisija, C-537/08 P, ECLI:EU:C:2010:769, 63 punktą; 2008 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Masdar (UK)/Komisija, C-47/07 P, ECLI:EU:C:2008:726, 34 ir 81 punktus.
(42) Žr. 2011 m. birželio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Diputación Foral de Vizcaya ir kiti/Komisija, sujungtos bylos C-465/09 P iki C-470/09 P, ECLI:EU:C:2011:372, 150 punktą.
(43) Žr. 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimo Deutsche Telekom/Komisija, T-207/10, ECLI:EU:T:2018:786, 42 punktą. Kad esama pagalbos gavėjo teisėtų lūkesčių, Teisingumo Teismas pripažino tik kartą – byloje RSV priimtame sprendime. Žr. 1987 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimą RSV/Komisija, C-223/85, ECLI:EU:C:1987:502. Tačiau Sąjungos teismai pabrėžė išskirtines aplinkybes toje byloje ir atsisako teisėtų lūkesčių apsaugą taikyti plačiau nei esant išskirtinėms aplinkybėms, nustatytoms sprendime RVS; pavyzdžiui, žr. 2004 m. sausio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Fleuren Compost/Komisija, T-109/01, ECLI:EU:T:2004:4, 145–148 punktus ir 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija/Komisija, C-298/00 P, ECLI:EU:C:2004:240, 90 punktą.
(44) Žr. 1997 m. kovo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Land Rheinland-Pfalz/Alcan Deutschland, C-24/95, ECLI:EU:C:1997:163, 25 punktą.
(45) Žr. 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija/Komisija, C-298/00 P, ECLI:EU:C:2004:240, 88 punktą.
(46) Žr. 2009 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Prancūzija/Komisija, sujungtos bylos T-427/04 ir T-17/05, ECLI:EU:T:2009:474, 261 punktą.
(47) Žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo France Télécom/Komisija, C-81/10 P, ECLI:EU:C:2011:811, 58–60 punktus.
(48) Žr. 2013 m. vasario 27 d. Bendrojo Teismo sprendimo Nitrogénművek Vegyipari/Komisija, T-387/11, ECLI:EU:T:2013:98, 121 punktą; 2009 m. kovo 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Alcoa Trasformazioni/Komisija, T-332/06, ECLI:EU:T:2009:79, 61 punktą.
(49) Žr. 2011 m. liepos 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Diputación Foral de Vizcaya ir kiti/Komisija, sujungtos bylos C-471/09 P iki C-473/09 P, ECLI:EU:C:2011:521, 64, 65, 68 ir 75–77 punktus.
(50) Ankstesnis sprendimas, kuriuo nustatyta, kad tam tikra priemonė nėra valstybės pagalba, arba pripažinta, kad tam tikra valstybės pagalbos priemonė yra suderinama su vidaus rinka, turi būti aiškinamas tik kaip taikomas atsižvelgiant į konkrečius faktus ir aplinkybes toje konkrečioje byloje. Kiekvienas atvejis turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo esmę. Todėl, pavyzdžiui, Teisingumo Teismas yra nustatęs, kad dėl ankstesnio sprendimo, kuriuo ribotą laiką ir atsižvelgiant į tuo metu vyravusias aplinkybes buvo pripažinta, kad priemonė nėra valstybės pagalba, negali kilti teisėtų lūkesčių, susijusių su ateityje atliksimu panašia priemone suteiktos valstybės pagalbos pobūdžio vertinimu. Žr. 2011 m. liepos 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Alcoa Trasformazioni/Komisija, C-194/09 P, ECLI:EU:C:2011:497, 72–75 punktus. Padėtis būna kitokia, kai Komisija pakeičia priemonės vertinimą tik dėl to, kad griežčiau taiko Sutartyje nustatytas valstybės pagalbos taisykles. Teismas nustatė, kad tokiomis aplinkybėmis pagalbos gavėjai turėjo teisę tikėtis, kad Komisija savo ankstesnį vertinimą pakeičiančiu sprendimu suteiks jiems laiko, būtino atsižvelgti į šį pakeitimą, todėl jiems taikoma teisėtų lūkesčių apsauga. Šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija/Komisija (Forum 187), sujungtos bylos C-182/03 ir C-217/03, ECLI:EU:C:2006:416, 71 punktą.
(51) Sprendime CELF II Teisingumo Teismas nurodė, jog tai, kad vienas po kito buvo panaikinti sprendimai, o tai nutinka nedažnai, iš esmės reiškia, kad byla yra sudėtinga, ir, užuot sukėlusi teisėtus lūkesčius, turėtų dar daugiau padidinti pagalbos gavėjo abejones dėl ginčijamos pagalbos suderinamumo. Žr. 2010 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo CELF ir ministre de la Culture et de la Communication (CELF II), C-1/09, ECLI:EU:C:2010:136, 51, 52 ir 55 punktus.
(52) Žr. 2011 m. kovo 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo ISD Polska ir kiti/Komisija, C-369/09 P, ECLI:EU:C:2011:175, 124 punktą.
(53) Žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Slovakija (Frucona Košice), C-507/08, ECLI:EU:C:2010:802, 59 punktą.
(54) Žr. 2013 m. sausio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Ispanija (Magefesa), C-529/09, ECLI:EU:C:2013:31, 64 punktą.
(55) Žr. 2007 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lucchini, C-119/05, ECLI:EU:C:2007:434, 61–63 punktus; 2015 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Klausner Holz Niedersachsen, C-505/14, ECLI:EU:C:2015:742, 45 punktą.
(56) Žr. 2015 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Klausner Holz Niedersachsen, C-505/14, ECLI:EU:C:2015:742, 40 punktą; taip pat žr. 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Eesti Pagar, C-349/17, ECLI:EU:C:2019:172, 138 ir 139 punktus.
(57) 2018 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori/Komisija, sujungtos bylos C-622/16 P iki C-624/16 P, ECLI:EU:C:2018:873, 79 punktą.
(58) Žr. 2017 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Graikija (Larco), C-481/16, ECLI:EU:C:2017:845, 28 punktą.
(59) Žr. 2015 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Prancūzija (Plans de Campagne), C-37/14, ECLI:EU:C:2015:90, 67 punktą.
(60) Tuo klausimu žr. 2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Prancūzija (Lignes maritimes Marseille-Corse), C-63/14, ECLI:EU:C:2015:458, 52 ir 53 punktus.
(61) Žr. 2017 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Graikija (Larco), C-481/16, ECLI:EU:C:2017:845, 29 punktą; taip pat žr. 2018 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori/Komisija, sujungtos bylos C-622/16 P iki C-624/16 P, ECLI:EU:C:2018:873, 91 ir 95 punktus.
(62) Žr. 1997 m. kovo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Land Rheinland-Pfalz/Alcan Deutschland, C-24/95, ECLI:EU:C:1997:163, 34–37 punktus.
(63) Žr. 1991 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija/Komisija (Lanerossi), C-303/88, ECLI:EU:C:1991:136, 52 ir 60 punktus.
(64) Žr. 2013 m. spalio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Graikija (Ellinikos Xrysos), C-263/12, ECLI:EU:C:2013:673, 36 punktą.
(65) Tuo klausimu Teismas išaiškino, kad „[d]ėl galimų socialinių neramumų, kurie galėtų pažeisti viešąją tvarką, pagal nusistovėjusią teismo praktiką, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 86 punkte, esant tokio pavojaus grėsmei, atitinkama valstybė narė turi imtis visų priemonių, kad garantuotų Sąjungos teisės apimtį ir veiksmingumą, jog būtų užtikrintas jos tinkamas įgyvendinimas visų ūkio subjektų naudai, nebent ji įrodytų, kad jos veiksmai sukeltų tokių pasekmių viešajai tvarkai, su kuriomis turimomis priemonėmis ji nepajėgtų susidoroti“. Žr. 2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Prancūzija (Lignes maritimes Marseille-Corse), C-63/14, ECLI:EU:C:2015:458, 52 punktą.
(66) Žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Italija (Venecija ir Kjodža II), C-367/14, ECLI:EU:C:2015:611, 51 punktą.
(67) Žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Vokietija (Biria Gruppe), C-527/12, ECLI:EU:C:2014:2193, 49 punktą.
(68) Žr. 2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Prancūzija (Lignes maritimes Marseille-Corse), C-63/14, ECLI:EU:C:2015:458, 49 punktą.
(69) Žr. 2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Prancūzija (Lignes maritimes Marseille-Corse), C-63/14, ECLI:EU:C:2015:458, 57 punktą.
(70) Žr. 1986 m. sausio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Belgija, C-52/84, ECLI:EU:C:1986:3, 14 punktą.
(71) Žr. 2002 m. liepos 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Ispanija, C-499/99, ECLI:EU:C:2002:408, 37 punktą.
(72) Žr. 2018 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori/Komisija, sujungtos bylos C-622/16 P iki C-624/16 P, ECLI:EU:C:2018:873, 82 ir 84 punktus.
(73) 2018 m. sausio 25 d. Bendrojo Teismo sprendimas BSCA/Komisija, T-818/14, ECLI:EU:T:2018:33, 72 punktas.
(74) Sąvokos „pagalbos schema“ ir „individuali pagalba“ atitinkamai apibrėžtos Procedūrų reglamento 1 straipsnio d ir e punktuose.
(75) Žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo France Télécom/Komisija, C-81/10 P, ECLI:EU:C:2011:811, 80 punktą.
(76) Žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo France Télécom/Komisija, C-81/10 P, ECLI:EU:C:2011:811, 82 punktą.
(77) Žr. 1997 m. kovo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Land Rheinland-Pfalz/Alcan Deutschland, C-24/95, ECLI:EU:C:1997:163, 34–37 punktus.
(78) Pavyzdžiui, Komisijai pateikus prašymą pateikti informaciją atitinkamai valstybei narei, senaties termino skaičiavimas nutraukiamas ir terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Žr. 2018 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo ANGED, C-233/16, ECLI:EU:C:2018:280, 84 ir 85 punktus.
(79) Žr. 2005 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Scott/Komisija, C-276/03 P, ECLI:EU:C:2005:590, 27 ir 36 punktus.
(80) 2019 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Fallimento Traghetti del Mediterraneo, C-387/17, ECLI:EU:C:2019:51, 52 punktas; 2002 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Gibraltar/Komisija, sujungtos bylos T-195/01 ir T-207/01, ECLI:EU:T:2002:111, 130 punktas.
(81) Žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Vokietija (Biria Gruppe), C-527/12, ECLI:EU:C:2014:2193, 39 ir 41 punktus.
(82) Šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Italija (Venecija ir Kjodža I), C-302/09, ECLI:EU:C:2011:634, 38 ir 39 punktus.
(83) Žr. 2006 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Prancūzija (Scott), C-232/05, ECLI:EU:C:2006:651, 49 punktą.
(84) Vadovaujantis lygiavertiškumo principu, nacionalinė teisė turi būti taikoma nediskriminuojant, palyginti su panašiais atvejais, kuriuos reglamentuoja tik nacionalinės teisės aktai. Žr. 2002 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nyderlandai/Komisija, C-382/99, ECLI:EU:C:2002:363, 90 punktą.
(85) Žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Vokietija (Biria Gruppe), C-527/12, ECLI:EU:C:2014:2193, 43 punktą.
(86) Nors nustatyti individualios pagalbos gavėją paprastai nėra sudėtinga, Komisija dažniausiai negali nustatyti kiekvieno pagal nesuderinamą pagalbos schemą suteiktos pagalbos gavėjo, o tuo labiau tikslios jo gautos pagalbos sumos.
(87) Teisinio reikalavimo, kad Komisija savo sprendime dėl pagalbos susigrąžinimo nurodytų tikslią susigrąžintiną sumą, nėra. Pakanka, kad Komisijos sprendime būtų pateikta informacija, leidžianti valstybei narei be pernelyg didelių sunkumų pačiai nustatyti tą sumą. Žr. 2011 m. liepos 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo MEDIAset/Komisija, C-403/10 P, ECLI:EU:C:2011:533, 126 punktą.
(88) Žr. 1987 m. gegužės 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Albako/BALM, C-249/85, ECLI:EU:C:1987:245, 17 punktą. Taip pat žr. 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Eesti Pagar, C-349/17, ECLI:EU:C:2019:172, 90 punktą.
(89) Žr. 2002 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nyderlandai/Komisija (Degalinės), C-382/99, ECLI:EU:C:2002:363, 90 punktą.
(90) Tai reiškia, kad valstybė narė privalo imtis visų būtinų priemonių iki pagalbos suteikimo buvusiai padėčiai atkurti, įskaitant, pavyzdžiui, nutraukdama sutartį. Žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Residex Capital IV, C-275/10, ECLI:EU:C:2011:814, 45–47 punktus.
(91) Žr. 1997 m. kovo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Land Rheinland-Pfalz/Alcan Deutschland, C-24/95, ECLI:EU:C:1997:163, 34 punktą.
(92) Tuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Italija (Neseniai į biržos sąrašus įtrauktos bendrovės), C-304/09, ECLI:EU:C:2010:812, 32 punktą.
(93) Atsižvelgdama į konkrečias bylos aplinkybes, Komisija gali nustatyti kitokį pagalbos susigrąžinimo terminą. Žr. 68 punktą.
(94) Žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Vokietija (Biria Gruppe), C-527/12, ECLI:EU:C:2014:2193, 41 punktą.
(95) Žr. 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Eesti Pagar, C-349/17, ECLI:EU:C:2019:172, 91 punktą.
(96) Žr. 2017 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Graikija (Larco), C-481/16, ECLI:EU:C:2017:845, 29 punktą.
(97) Žr. 2014 m. kovo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Rousse Industry/Komisija, C-271/13 P, ECLI:EU:C:2014:175, 78 punktą.
(98) Įgyvendinimo pasiūlymų pavyzdį galima rasti 2002 m. gruodžio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Vokietija, C-209/00, ECLI:EU:C:2002:747, 40–44 punktuose.
(99) Šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Prancūzija (Lignes maritimes Marseille-Corse), C-63/14, ECLI:EU:C:2015:458, 45 punktą.
(100) Žr. 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija/Komisija (SMI), C-277/00, ECLI:EU:C:2004:238, 75 punktą.
(101) Žr. 2014 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo MEDIAset, C-69/13, ECLI:EU:C:2014:71, 22 punktą.
(102) Remiantis Teisingumo Teismo praktika, tais atvejais, kai teisiškai atskiri fiziniai ar juridiniai asmenys sudaro ekonominį vienetą, Europos Sąjungos konkurencijos teisės taikymo požiūriu jie turi būti laikomi viena įmone. Žr. 1984 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hydrotherm, C-170/83, ECLI:EU:C:1984:271, 11 punktą. Komisija turi plačią diskreciją nustatyti, ar konkurencijos teisės taikymo požiūriu grupės įmonės turėtų būti laikomos ekonominiu vienetu, ar atskirais subjektais. Žr. 2000 m. birželio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DSG/Komisija, T-234/95, ECLI:EU:T:2000:174, 124 punktą.
(103) Žr. 2000 m. birželio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DSG/Komisija, T-234/95, ECLI:EU:T:2000:174, 124 punktą.
(104) Žr. 2010 m. rugsėjo 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Graikija/Komisija, sujungtos bylos T-415/05, T-416/05 ir T-423/05, ECLI:EU:T:2010:386, 143–146 punktus.
(105) Žr. 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija/Komisija (SMI), C-277/00, ECLI:EU:C:2004:238, 78 ir 84 punktus.
(106) Komisija neprivalo atsižvelgti į visus tuos kriterijus. Tuo klausimu žr. 2012 m. kovo 28 d. Bendrojo Teismo sprendimo Ryanair/Komisija, T-123/09, ECLI:EU:T:2012:164, 155 ir 156 punktus.
(107) Kalbant apie sandorio mastą, parduotas turtas iš esmės turi sudaryti tik dalį pagalbos gavėjo turimo turto. Kuo didesnė pirminio verslo dalis perleidžiama naujam subjektui, tuo didesnė tikimybė, kad su parduotu turtu susijusiai ekonominei veiklai toliau naudojama nesuderinama pagalba. Žr. 2014 m. spalio 15 d. Komisijos sprendimą (ES) 2015/1826 dėl valstybės pagalbos SA.33797 – (2013/C) (ex2013/NN) (ex2011/CP), kurią Slovakija teikė įmonei NCHZ (OL L 269, 2015 10 15, p. 71). Ekonominio tęstinumo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 17 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos N 321/08, N 322/08 ir N 323/08 – Graikija — Tam tikro „Olympic Airlines“/„Olympic Airways Services“ turto pardavimas; 2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos N 510/2008 — Italija — „Alitalia“ turto pardavimas; 2012 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.34547 – Prancūzija – Grupės SERNAM turto perėmimas dėl jos bankroto.
(108) Kai turtas parduodamas rengiant atvirą, skaidrų, nediskriminacinį ir besąlygišką konkursą, kurį laimi dalyvis, pateikęs didžiausios kainos pasiūlymą, paprastai preziumuojama, kad sumokėta kaina yra rinkos kaina. Tokio principo Komisija laikėsi 2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendime dėl valstybės pagalbos SA.31550 (2012/C) (ex2012/NN), kurią Vokietija suteikė „Nürburgring“; 2014 m. kovo 27 d. Komisijos sprendime dėl valstybės pagalbos SA.34572 (13/C) (ex 13/NN), kurią Graikija suteikė „Larco General Mining & Metallurgical Company S.A.“; 2015 m. gegužės 7 d. Komisijos sprendime dėl valstybės pagalbos SA.35546 (2013/C) (ex2012/NN), kurią Portugalija suteikė bendrovei „Estaleiros Navais de Viana do Castelo S.A.“
(109) Komisija nustatė, kad ekonominio tęstinumo esama tais atvejais, kai nepasikeičia verslo valdymo būdas arba veiklos ar produkcijos apimtis. Žr., pavyzdžiui, 2014 m. spalio 15 d. Komisijos sprendimą (ES) 2015/1826 dėl valstybės pagalbos SA.33797 – (2013/C) (ex2013/NN) (ex2011/CP), kurią Slovakija teikė įmonei NCHZ (OL L 269, 2015 10 15, p. 71). Ir atvirkščiai, kai buvo įrodyta, kad veikla arba verslo strategija labai pasikeitė, Komisija laikėsi nuomonės, kad ekonominio tęstinumo nėra. Žr. 2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimą (ES) 2016/151 dėl valstybės pagalbos SA.31550 (2012/C) (ex2012/NN), kurią Vokietija suteikė Nürburgring (OL L 34, 2016 2 10, p. 1); 2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimą (ES) 2016/152 dėl valstybės pagalbos SA 27339 (2012/C) (ex 11/NN), kurią Vokietija suteikė Cveibriukeno oro uostui ir oro uostu besinaudojantiems oro vežėjams (OL L 34, 2016 2 10, p. 68). Bet kuriuo atveju, vertinant dviejų įmonių ekonominį tęstinumą, vien ekonominė logika nelaikoma akivaizdžiu ekonominio tęstinumo požymiu.
(110) Žr. 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija/Komisija (SMI), C-277/00, ECLI:EU:C:2004:238, 81 punktą.
(111) Žr. 2015 m. spalio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Electrabel ir Dunamenti Erőmű/Komisija, C-357/14 P, ECLI:EU:C:2015:642, 113 punktą.
(112) Tuo klausimu žr. 2018 m. kovo 7 d. Teisingumo Teismo sprendimą SNCF Mobilités/Komisija, C-127/16 P, ECLI:EU:C:2018:165.
(113) Žr. 2011 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Italija (Tremonti bis), C-303/09, ECLI:EU:C:2011:483, 43 punktą.
(114) Žr. 2014 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo MEDIAset, C-69/13, ECLI:EU:C:2014:71, 21 punktą. Žr. 66 punktą.
(115) Pavyzdžiui, žr. 2001 m. liepos 11 d. Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos schemos, kurią Ispanija taikė tam tikroms Alavoje naujai įsteigtoms įmonėms (OL L 314, 2002 11 18, p. 1), 90 konstatuojamąją dalį.
(116) Žr. 2011 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimo Regione autonoma della Sardegna ir kiti/Komisija, sujungtos bylos T-394/08, T-408/08, T-453/08 ir T-454/08, ECLI:EU:T:2011:493, 310–312 punktus, kaip patvirtinta 2013 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimu HGA ir kiti/Komisija, sujungtos bylos C-630/11 P iki C-633/11 P, ECLI:EU:C:2013:387.
(117) Žr. 2017 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Belgija, C-591/14, ECLI:EU:C:2017:670, 46 punktą.
(118) Pavyzdžiui, jeigu valstybė narė 2018 m. teigia, kad 2014 m. gruodžio 31 d. suteiktas pranašumas galėtų būti atgaline data laikomas de minimis pagalba, ta valstybė narė turi įrodyti, kad ir įtraukus tą naują de minimis pagalbą atitinkama viršutinė riba neviršijama nė vienu iš šių trejų metų laikotarpiu: 2012–2014, 2013–2015 ir 2014–2016 m. Vadinasi, Komisija gali leisti tą tariamą de minimis pagalbą įtraukti atgaline data tik su sąlyga, kad jokiu atveju neviršijama atitinkama de minimis viršutinė riba.
(119) Taip pat kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 352, 2013 12 24, p. 1).
(120) Žr. 2005 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Unicredito Italiano, C-148/04, ECLI:EU:C:2005:774, 117 punktą.
(121) Žr. 2005 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Unicredito Italiano, C-148/04, ECLI:EU:C:2005:774, 118–119 punktus.
(122) Tuo atveju turi būti tenkinamos šios su kitomis mokesčių lengvatomis susijusios sąlygos: i) dėl jos negali būti suteikia jokia (nauja) valstybės pagalba; ii) ji turi būti vienodai taikoma visiems mokesčių mokėtojams; iii) ji turi būti atliekama taikant taisyklę, galiojusią tuo momentu, kai buvo suteikta nesuderinama pagalba, ir iv) įmonėms, kurios atitiko mokesčių lengvatų taikymo reikalavimus, ji turi būti taikoma automatiškai (t. y. tam, kad būtų taikoma mokesčių lengvata, mokesčių mokėtojui nereikia gauti išankstinio valstybės narės leidimo ir nereikia tos galimybės kaip nors laiku aktyvuoti).
(123) Tais atvejais, kai vyksta teismo procesas dėl sprendimo dėl pagalbos susigrąžinimo, pagalbos susigrąžinimo palūkanos apskaičiuojamos ir už laikotarpius, kuriais sprendimas buvo sustabdytas teismo nutartimi arba panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimu, o vėliau Teisingumo Teismas panaikinto tą nutartį arba teismo sprendimą. Tuo klausimu žr. 2008 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo CELF ir ministre de la Culture et de la Communication (CELF I), C-199/06, ECLI:EU:C:2008:79, 56–58 ir 69 punktus.
(124) Orientacinės ir diskonto normos (proc.) nuo 1997 m. rugpjūčio 1 d. skelbiamos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato svetainėje.
(125) Galimybė naudotis priemone suteikiama užsiregistravus ir nacionaliniu, ir Europos Sąjungos lygmeniu. Šia registracija užtikrinama, kad prieigą prie tos priemonės galėtų turėti tik atitinkamos valstybės narės institucijų ir Komisijos tarnybų įgaliotieji pareigūnai.
(126) Į sąlyginio deponavimo sąskaitą įmokėtai visos pagalbos sumai, įskaitant pagalbos susigrąžinimo palūkanas, gali būti taikomas specialus susitarimas, pasirašytas valstybės narės, banko arba patikėtinio ir pagalbos gavėjo; tuo susitarimu šalys susitaria, kad į sąlyginio deponavimo sąskaitą įmokėta suma bus perduota vienai arba kitai šaliai, atsižvelgiant į galutinio bylinėjimosi rezultatą. Jeigu galutiniu Sąjungos teismų sprendimu bus palikta galioti tik dalis sprendimo dėl pagalbos susigrąžinimo ir tai reikš susigrąžintinos sumos sumažėjimą, sąlyginio deponavimo sąskaitoje laikomos lėšos, įskaitant bet kokį galimą vertės padidėjimą arba sumažėjimą, turės būti proporcingai pervestos atitinkamai valstybei narei ir pagalbos gavėjui.
(127) Pavyzdžiui, Prancūzijos teisėje nustatyta, kad nacionaliniai teismai nurodo atlikti laikiną pagalbos mokėjimą (t. y. kol laukiama proceso, kuriame byla nagrinėjama iš esmės, rezultato), jeigu nekyla didelių abejonių dėl pareigos sugrąžinti pagalbą. Šis laikinas nurodymas atlikti mokėjimą (pranc. référé-provision) gali būti leidžiamas tada, kai Komisijai priėmus sprendimą pateikiamas vykdomasis raštas sumoms susigrąžinti.
(128) Pavyzdžiui, kelių valstybių narių mokesčių teisėje nėra nuostatų, pagal kurias jų institucijoms, atsakingoms už pagalbos susigrąžinimą, būtų nurodyta atlikti laikiną mokėjimą, bet panašių nuostatų esama civilinėje teisėje. Tais atvejais valstybė narė turėtų taikyti taisykles, kuriomis leidžiamas laikinas sprendimo vykdymas, neatsižvelgiant į pasirinktą sprendimo vykdymo procedūrą.
(129) Žr. 2009 m. liepos 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Graikija (Olympic Airways II), C-369/07, ECLI:EU:C:2009:428, 79 punktą.
(130) Žr. 2002 m. gruodžio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Vokietija, C-209/00, ECLI:EU:C:2002:747, 57–58 punktus.
(131) Žr. 2009 m. liepos 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Graikija (Olympic Airways II), C-369/07, ECLI:EU:C:2009:428, 68 punktą.
(132) Žr. 2018 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Graikija (United Textiles), C-363/16, ECLI:EU:C:2018:12, 36 punktą.
(133) Žr. 1990 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija/Komisija (Tubemeuse), C-142/87, ECLI:EU:C:1990:125, 65–66 punktus.
(134) Žr. 2018 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Graikija (United Textiles), C-363/16, ECLI:EU:C:2018:12, 38 punktą.
(135) Kadangi pagalba susigrąžinama laikantis pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę nustatytų procedūrų, reikalavimų dėl valstybės pagalbos tenkinimo eilę kreditorinių reikalavimų sąraše reglamentuoja nacionalinė teisė su sąlyga, kad jų vieta eilėje atitinka veiksmingumo ir lygiavertiškumo principus. Žr. 64 punktą. Bet kokiu atveju reikalavimai dėl valstybės pagalbos negali būti tenkami paskesne eile nei paprasti neužtikrinti reikalavimai.
(136) Žr. 2012 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Ispanija (Magefesa II), C-610/10, ECLI:EU:C:2012:781, 72 ir 104 punktus.
(137) Tuo klausimu žr. 2014 m. spalio 21 d. Bendrojo Teismo sprendimo Italija/Komisija, T-268/13, ECLI:EU:T:2014:900, 62–64 punktus.
(138) Tuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Italija (Užimtumo priemonės II), C-496/09, ECLI:EU:C:2011:740, 74 punktą.
(139) Žr. 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija/Komisija (SMI), C-277/00, ECLI:EU:C:2004:238, 86 punktą.
(140) Tuo klausimu žr. Komisijos pranešimo dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (2016/C 262/01) (OL C 262, 2016 7 19, p. 1) 89–96 punktus.
(141) žr. http://ec.europa.eu/competition/state_aid/studies_reports/recovery.html.
(142) Daugiau informacijos apie nacionalinių teismų vaidmenį užtikrinant valstybės pagalbos taisyklių vykdymą galima rasti Komisijos pranešime dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės (OL C 85, 2009 4 9, p. 1) arba bet kuriame teisės akte, kuriuo tas pranešimas keičiamas iš dalies ar visa apimtimi.
(143) Atitinkamas nacionalinis teismas gali bendradarbiauti su Komisija naudodamasis Procedūrų reglamento 29 straipsnio 1 dalyje numatytomis bendradarbiavimo priemonėmis.
(144) Žr. 1991 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Zuckerfabrik Süderdithmarschen ir Zuckerfabrik Soest/Hauptzollamt Itzehoe ir Hauptzollamt Paderborn, sujungtos bylos C-143/88 ir C-92/89, ECLI:EU:C:1991:65, 23 ir tolesnius punktus.
(145) Žr. 1995 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Atlanta Fruchthandelsgesellschaft ir kiti (I)/Bundesamt für Ernährung und Forstwirtschaft, C-465/93, ECLI:EU:C:1995:369, 51 punktą.
(146) Žr. 2012 m. kovo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Italija (Sardinijos viešbučių sektorius), C-243/10, ECLI:EU:C:2012:182, 48 punktą.
(147) Žr. 2011 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Italija (Tremonti bis), C-303/09, ECLI:EU:C:2011:483, 46 punktą.
(148) Žr. 2011 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Italija (Venecija ir Kjodža I), C-302/09, ECLI:EU:C:2011:634, 50 punktą.
(149) Žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Italija (Venecija ir Kjodža II), C-367/14, ECLI:EU:C:2015:611, 50 punktą.
(150) Žr. 2001 m. liepos 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Belgija, C-378/98, ECLI:EU:C:2001:370, 26 punktą.
(151) Žr. 2018 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Graikija (United Textiles), C-363/16, ECLI:EU:C:2018:12, 34 punktą; 2013 m. sausio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Ispanija (Magefesa), C-529/09, ECLI:EU:C:2013:31, 91 punktą. Suprantama, tai nedaro poveikio pareigos susigrąžinti pagalbą riboms – žr. 2.4 skirsnį.
(152) Tai nedaro poveikio įrodytam visiškam negalėjimui susigrąžinti pagalbą.
(153) Žr. 2003 m. rugsėjo 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Köbler, C-224/01, ECLI:EU:C:2003:513, 31–33 punktus.
(154) Priėmus 2007 m. Pranešimą dėl pagalbos susigrąžinimo, Teisingumo Teismas keliose bylose nusprendė grąžinti klausimą nagrinėti Komisijai pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį. Žr. 2018 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Graikija (United Textiles), C-363/16, ECLI:EU:C:2018:12; 2017 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Graikija (Larco), C-481/16, ECLI:EU:C:2017:845; 2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Prancūzija (Lignes maritimes Marseille-Corse), C-63/14, ECLI:EU:C:2015:458; 2015 m. gegužės 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Vokietija (Deutsche Post), C-674/13, ECLI:EU:C:2015:302; 2014 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Vokietija (Biria Gruppe), C-527/12, ECLI:EU:C:2014:2193; 2014 m. birželio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Italija (Atleidimas nuo akcizo), C-547/11, ECLI:EU:C:2014:1319; 2013 m. gruodžio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Italija (Lengvatinis elektros energijos tarifas), C-411/12, ECLI:EU:C:2013:832; 2013 m. spalio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Italija (Alcoa), C-344/12, ECLI:EU:C:2013:667; 2013 m. spalio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Graikija (Ellinikos Xrysos), C-263/12, ECLI:EU:C:2013:673; 2013 m. spalio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Italija (Ixfin), C-353/12, ECLI:EU:C:2013:651; 2013 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Italija (Sardinia Ferries), C-613/11, ECLI:EU:C:2013:192; 2012 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Graikija (Hellenic Shipyards I), C-485/10, ECLI:EU:C:2012:395; 2012 m. kovo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Italija (Sardinijos viešbučių sektorius), C-243/10, ECLI:EU:C:2012:182; 2012 m. kovo 1 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Graikija (Neapmokestinamas atsargų fondas), C-354/10, ECLI:EU:C:2012:109; 2011 m. spalio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Italija (New Interline), C-454/09, ECLI:EU:C:2011:650; 2011 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Italija (Venecija ir Kjodža I), C-302/09, ECLI:EU:C:2011:634; 2011 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Italija (Tremonti bis), C-303/09, ECLI:EU:C:2011:483; 2011 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Italija (Prekybos mugės), C-305/09, ECLI:EU:C:2011:274; 2011 m. balandžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Lenkija (Technologie Buczek), C-331/09, ECLI:EU:C:2011:250; 2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Slovakija (Frucona Košice), C-507/08, ECLI:EU:C:2010:802; 2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Italija (Neseniai į biržos sąrašus įtrauktos bendrovės), C-304/09, ECLI:EU:C:2010:812; 2008 m. lapkričio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Prancūzija (Article 44-septies CGI), C-214/07, ECLI:EU:C:2008:619; 2008 m. birželio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Vokietija (Kahla/Thüringen), C-39/06, ECLI:EU:C:2008:349; 2008 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Graikija (Olympic Airways I), C-419/06, ECLI:EU:C:2008:89; 2007 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Italija (Skubios priemonės užimtumui skatinti), C-280/05, ECLI:EU:C:2007:753.
(155) Žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Italija (Venecija ir Kjodža II), C-367/14, ECLI:EU:C:2015:611, 35 punktą.
(156) Komisijos komunikatas dėl EB sutarties 228 straipsnio taikymo (SEC(2005) 1658) (OL C 126, 2007 6 7, p. 15) su pakeitimais ir atnaujinimais, padarytais komunikatais, skelbiamais Komisijos svetainėje.
(157) Žr. 2014 m. gegužės 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/Ispanija (Fiskalinė pagalba baskams), C-184/11, ECLI:EU:C:2014:316, 69 punktą.
(158) Nuo to laiko, kai buvo priimtas 2007 m. Pranešimas dėl pagalbos susigrąžinimo, Teisingumo Teismas keliose bylose yra nusprendęs grąžinti klausimą nagrinėti Komisijai pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį. Žr. 2018 m. lapkričio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Graikija (Hellenic Shipyards II), C-93/17, ECLI:EU:C:2018:903; 2015 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Italija (Venecija ir Kjodža II), C-367/14, ECLI:EU:C:2015:611; 2011 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Italija (Užimtumo priemonės II), C-496/09, ECLI:EU:C:2011:740; 2014 m. gegužės 13 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Ispanija (Fiskalinė pagalba baskams), C-184/11, ECLI:EU:C:2014:316; 2009 m. liepos 7 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Graikija (Olympic Airways II), C-369/07, ECLI:EU:C:2009:428; 2012 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija/Ispanija (Magefesa II), C-610/10, ECLI:EU:C:2012:781. Visuose šiuose sprendimuose, išskyrus sprendimą Fiskalinė pagalba baskams, Teisingumo Teismas paskyrė ir vienkartinę sumą, ir periodinę baudą. Visų pirma, sprendime Hellenic Shipyards Teismas paskyrė 7 294 000 EUR periodinę baudą už kiekvieną šešių mėnesių laikotarpį, kai vėluojama imtis būtinų priemonių Teismo sprendimui įvykdyti, ir 10 mln. EUR vienkartinę sumą; sprendime Venecija ir Kjodža II Teismas paskyrė 12 mln. EUR periodinę baudą už kiekvieną šešių mėnesių laikotarpį, kai vėluojama imtis būtinų priemonių Teismo sprendimui įvykdyti, ir 30 mln. EUR vienkartinę sumą; sprendime Užimtumo priemonės II Teismas paskyrė periodinę baudą, kurios suma gaunama padauginus 30 mln. EUR bazinę sumą iš neteisėtos pagalbos, kuri pasibaigus aptariamam laikotarpiui dar nebuvo grąžinta arba nebuvo įrodytas jos grąžinimas, procentinės dalies, skaičiuojamos nuo bendros šio sprendimo paskelbimo dieną negrąžintos sumos, baudą mokant kas šešis mėnesius tol, kol vėluojama įvykdyti pagal SESV 108 straipsnį priimtą Teismo sprendimą (68 punktas), ir 30 mln. EUR vienkartinę sumą (97 punktas); sprendime Fiskalinė pagalba baskams Teismas įpareigojo sumokėti 30 mln. EUR vienkartinę (84 punktas); sprendime Olympic Airways II Teismas paskyrė periodinę baudą, lygią 16 000 EUR už kiekvieną vėlavimo priimti būtinas priemones Teismo sprendimui įvykdyti dieną (127 punktas), ir 2 mln. EUR vienkartinę sumą (150 punktas); sprendime Magefesa II Teismas paskyrė periodinę baudą, lygią 50 000 EUR už kiekvieną vėlavimo priimti būtinas priemones Teismo sprendimui įvykdyti dieną (136 punktas), ir 20 mln. EUR vienkartinę sumą (148 punktas).
(159) Žr. 1997 m. gegužės 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo TWD/Komisija, C-355/95 P, ECLI:EU:C:1997:241, 25 ir 26 punktus.
(160) Žr. 2009 m. rugsėjo 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo AceaElectrabel/Komisija, T-303/05, ECLI:EU:T:2009:312, 163 punktą, kaip patvirtinta 2010 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendime AceaElectrabel/Komisija, C-480/09 P, ECLI:EU:C:2010:787.
23.7.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 247/24 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta
(Byla M.9295 – Daimler / Geely / Ride-Hailing JV)
(Tekstas svarbus EEE)
(2019/C 247/02)
2019 m. balandžio 17 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:
— |
Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių, |
— |
elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32019M9295. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų. |
23.7.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 247/24 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta
(Byla M.9326 – Saudi Aramco / Total Marketing / Sahel)
(Tekstas svarbus EEE)
(2019/C 247/03)
2019 m. gegužės 7 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:
— |
Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių, |
— |
elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32019M9326. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų. |
23.7.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 247/25 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta
(Byla M.9313 – Equistone / CH&CO)
(Tekstas svarbus EEE)
(2019/C 247/04)
2019 m. gegužės 13 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:
— |
Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių, |
— |
elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32019M9313. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų. |
23.7.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 247/25 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta
(Byla M.9321 – MRG / PMV / SFPI-FPIM / Euroports)
(Tekstas svarbus EEE)
(2019/C 247/05)
2019 m. gegužės 29 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:
— |
Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių, |
— |
elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32019M9321. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų. |
23.7.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 247/26 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta
(Byla M.9412 – EQT Fund Management / Nestlé Skin Health)
(Tekstas svarbus EEE)
(2019/C 247/06)
2019 m. liepos 16 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:
— |
Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių, |
— |
elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32019M9412. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų. |
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
23.7.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 247/27 |
Euro kursas (1)
2019 m. liepos 22 d.
(2019/C 247/07)
1 euro =
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
USD |
JAV doleris |
1,1215 |
JPY |
Japonijos jena |
121,03 |
DKK |
Danijos krona |
7,4660 |
GBP |
Svaras sterlingas |
0,89968 |
SEK |
Švedijos krona |
10,5440 |
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,1007 |
ISK |
Islandijos krona |
139,90 |
NOK |
Norvegijos krona |
9,6275 |
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
CZK |
Čekijos krona |
25,534 |
HUF |
Vengrijos forintas |
324,95 |
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,2480 |
RON |
Rumunijos lėja |
4,7225 |
TRY |
Turkijos lira |
6,3722 |
AUD |
Australijos doleris |
1,5912 |
CAD |
Kanados doleris |
1,4665 |
HKD |
Honkongo doleris |
8,7585 |
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,6543 |
SGD |
Singapūro doleris |
1,5260 |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 320,34 |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
15,5802 |
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
7,7168 |
HRK |
Kroatijos kuna |
7,3875 |
IDR |
Indonezijos rupija |
15 639,32 |
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,6127 |
PHP |
Filipinų pesas |
57,321 |
RUB |
Rusijos rublis |
70,6525 |
THB |
Tailando batas |
34,593 |
BRL |
Brazilijos realas |
4,1983 |
MXN |
Meksikos pesas |
21,3416 |
INR |
Indijos rupija |
77,3085 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
Audito Rūmai
23.7.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 247/28 |
Specialioji ataskaita Nr. 13/2019
„Audituotų ES institucijų etikos sistemos: galimybės tobulinti“
(2019/C 247/08)
Europos Audito Rūmai šiuo raštu Jus informuoja, kad neseniai buvo paskelbta Specialioji ataskaita Nr. 13/2019 „Audituotų ES institucijų etikos sistemos: galimybės tobulinti“.
Ši ataskaita pateikta susipažinti arba parsisiųsti Europos Audito Rūmų interneto svetainėje http://eca.europa.eu.
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
23.7.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 247/29 |
Nyderlandų Karalystės ekonomikos ir klimato politikos ministro pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų 3 straipsnio 2 dalį
(2019/C 247/09)
Ekonomikos ir klimato politikos ministras praneša apie gautą paraišką išduoti leidimą žvalgyti angliavandenilius sektoriaus blokuose G15 ir H13, kurie pažymėti žemėlapyje, pateiktame Kasybos taisyklių (Mijnbouwregeling) 3 priede (Vyriausybės leidinys (Staatscourant), 2014 m., Nr. 4928).
Atsižvelgdamas į pirmiau minėtą direktyvą ir Kasybos įstatymo (Mijnbouwwet) 15 straipsnį (Įstatymų ir dekretų biuletenis (Staatsblad), 2002 m., Nr. 542), ekonomikos ir klimato politikos ministras ragina suinteresuotąsias šalis pateikti konkurencinius prašymus išduoti leidimus žvalgyti angliavandenilių išteklius Nyderlandų kontinentinio šelfo sektoriaus blokuose G15 ir H13.
Ekonomikos ir klimato politikos ministras yra įgaliotas išduoti leidimus. Pirmiau minėtos direktyvos 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, sąlygos ir reikalavimai yra išdėstyti Kasybos įstatyme (Įstatymų ir dekretų biuletenis, 2002 m., Nr. 542).
Prašymus galima pateikti per 13 savaičių nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; juos reikėtų siųsti adresu:
The Minister for Economic Affairs and Climate Policy
J. L. Rosch, Energy and Environment Directorate
E. paštas mijnbouwaanvragen@minezk.nl
Po termino gautos paraiškos nebus nagrinėjamos.
Sprendimas dėl paraiškų bus priimtas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo minėto laikotarpio pabaigos.
Išsamesnę informaciją teikia D.A. Hendriks telefonu +31 703798477.
V Nuomonės
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
Europos Komisija
23.7.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 247/30 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla M.9423 – Strategic Value Partners / Pfleiderer)
Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka
(Tekstas svarbus EEE)
(2019/C 247/10)
1.
2019 m. liepos 16 d. Komisija gavo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją.Šis pranešimas susijęs su šiomis įmonėmis:
— |
„Strategic Value Partners, LLC“ (toliau – „Strategic Value Partners“, Jungtinės Amerikos Valstijos), |
— |
„Pfleiderer Group S.A.“ (toliau — „Pfleiderer“, Lenkija). |
Įmonė „Strategic Value Partners“ įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, išskirtinę visos įmonės „Pfleiderer“ kontrolę.
Koncentracija vykdoma viešojo konkurso, paskelbto 2019 m. liepos 11 d., būdu.
2.
Įmonių verslo veikla:— „Strategic Value Partners“: kaip privati investicinė įmonė, valdo rizikos draudimo fondo priemonę ir mišrius privataus kapitalo fondus, investuojančius į viešojo ir privataus kapitalo rinkas, skolų rinkas ir kitas alternatyvias investicijų rinkas visame pasaulyje,
— „Pfleiderer“: įvairių kompozitinės medienos ir apdorotų paviršiaus produktų, įskaitant medžio drožlių plokštes, plaušų plokštes, smulkinių plokštes ir įvairios paskirties laminatus, įskaitant darbaviršius, baldus, interjero apdailos medžiagas, bendro naudojimo statybines priemones, ir grindų dangą, gamyba.
3.
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2) procedūros reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.
4.
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Visoje korespondencijoje turėtų būti pateikiama ši nuoroda:
M.9423 – Strategic Value Partners / Pfleiderer
Pastabas Komisijai galima siųsti e. paštu, faksu arba paštu. Kontaktiniai duomenys:
E. paštas COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu |
Faksas +32 22964301 |
Pašto adresas |
European Commission |
Directorate-General for Competition |
Merger Registry |
1049 Bruxelles/Brussel |
BELGIQUE/BELGIË |
(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).
23.7.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 247/32 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla M.9431 – KKR / Grupo Gallardo Balboa)
Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka
(Tekstas svarbus EEE)
(2019/C 247/11)
1.
2019 m. liepos 12 d. Komisija gavo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją.Šis pranešimas susijęs su šiomis įmonėmis:
— |
„KKR & Co. Inc.“ (toliau – KKR, JAV) ir |
— |
„Grupo Gallardo Balboa S.L.U.“ (toliau – „Grupo Gallardo Balboa“, Ispanija). |
Įmonė KKR įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visą įmonės „Grupo Gallardo Balboa“ kontrolę.
Koncentracija vykdoma perkant akcijas.
2.
Įmonių verslo veikla:
— |
KKR – pasaulinė investicinė įmonė, teikianti įvairias alternatyvias turto valdymo paslaugas viešiesiems ir privatiesiems rinkos investuotojams, o įmonei, jos portfelio bendrovėms bei jos klientams – kapitalo rinkų sprendimus, |
— |
„Grupo Gallardo Balboa“ yra Ispanijoje įsteigta įvairių plieno gamybos korporacijų, kurios gamina gofruotąjį plieną, kontroliuojančioji bendrovė. Per savo veiklą vykdančias bendroves ji valdo gamyklas įvairiuose Ispanijos regionuose, įskaitant Estremadūrą, Madridą, Astūriją ir Baskiją. |
3.
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 procedūros (2) reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.
4.
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.Pastabos Komisijai turi būti pateiktos per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Visoje korespondencijoje turėtų būti pateikiama ši nuoroda:
M.9431 – KKR / Grupo Gallardo Balboa
Pastabas Komisijai galima siųsti e. paštu, faksu arba paštu. Kontaktiniai duomenys:
E. paštas COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu |
Faksas +32 22964301 |
Pašto adresas |
European Commission |
Directorate-General for Competition |
Merger Registry |
1049 Bruxelles/Brussel |
BELGIQUE/BELGIË |
(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).
KITI AKTAI
Europos Komisija
23.7.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 247/33 |
Informacija apie pasirengimą užbaigti kolektyvinio skundo CHAP (2013) 2466 nagrinėjimą
(2019/C 247/12)
2013 m., 2014 m. ir 2015 m. Europos Komisija gavo daug skundų dėl Ispanijos valdžios institucijų prie Gibraltaro sienos atliktų asmenų ir prekių patikrų, kurios buvo pernelyg nuodugnios ir pernelyg ilgos.
Šiuos skundus Europos Komisija užregistravo numeriu CHAP (2013) 02466. Gavimo patvirtinimas iš pradžių buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 246, 2013 8 27). Naujausią su šiuo skundu susijusią informaciją galima rasti 2018 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje C 223.
Išnagrinėjusi skundus ir bendradarbiaudama su atitinkamomis abiejų šalių institucijomis, Komisija nusprendė surengti tris techninius vizitus į La Linea de la Konsepsjono sienos perėjimo punktą Ispanijos ir Gibraltaro pasienyje. Vizitai surengti atitinkamai 2013 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. liepos 2 d. ir 2015 m. spalio 27 d. Po kiekvieno vizito Komisija tiek Ispanijai, tiek Jungtinei Karalystei pateikė rekomendacijų dėl padėties pasienyje gerinimo. Visų pirma rekomenduota optimizuoti fizinę infrastruktūrą ir rizika grindžiamą profiliavimą, siekiant patikrinimus atlikti tikslingiau, taip pat įdiegti papildomas priemones cigarečių kontrabandos iš Gibraltaro problemai spręsti ir skatinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą. Be to, iš Išorės sienų fondo/Vidaus saugumo fondo skirta lėšų, siekiant padėti įgyvendinti rekomenduojamas priemones.
Nuo tada Komisija toliau stebėjo padėtį La Linea de la Konsepsjono sienos perėjimo punkte. Ji padarė išvadą, kad tiek Ispanija, tiek Jungtinė Karalystė įgyvendino visas joms skirtas rekomendacijas. Be to, nuo to laiko nebuvo gauta jokių kitų skundų dėl pernelyg didelio vėlavimo Gibraltaro ir Ispanijos pasienyje, o tai rodytų, kad padėtis stabilizavosi.
Todėl atsižvelgdama į tai, kas nustatyta techninių vizitų metu, taip pat į informaciją, kurią abiejų šalių valdžios institucijos perdavė po to, kai Komisija po kiekvieno vizito pateikė rekomendacijų, Komisija nerado įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kad Ispanijos valdžios institucijų La Linea de la Konsepsjono sienos perėjimo punkte vykdytomis asmenų ir prekių patikromis būtų pažeistos atitinkamos Sąjungos teisės nuostatos.
Atsižvelgdamos į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisijos tarnybos padarė išvadą, kad šios bylos nagrinėjimas galėtų būti baigtas.
Tačiau jei kuris nors iš skundo pateikėjų šioje byloje turi kokios nors naujos informacijos, galinčios rodyti, kad buvo pažeista Europos Sąjungos teisė, jų prašoma per keturias savaites nuo šio pranešimo paskelbimo dienos šią naują informaciją atsiųsti Europos Komisijai. Pasibaigus šiam terminui Komisija ketina baigti bylos nagrinėjimą.